Žemė 9. Geografijos vadovėlis 9 klasei. [1 dalis, 3 ed.] 9786094940637

Table of contents :
Darnus vystymasis
Geografija ir darnus vystymasis
Sveikata - ilgo gyvenimo prielaida
Svietimas visiems
Badas ten, perteklius cia
Zeme plius. Kodel badauja vaikai?
Zeme plius. Moteru igalinimas
Kelyje i viena pasauli
Geografija aktyviai +. Vykdome projekta
Zinau, moku, galiu
Valstybiu geroves skirtumai
Valstybiu ivairove
Kas yra gerove?
Geografija aktyviai +. ,,Akvariumo" diskusija
Kas yra ekonomine galia?
Universalus valstybiu geroves rodikliai
Zeme plius. Kongo Demokratine Respublika - turtingu gelmiu skurdus krastas
Zeme plius. Bangladesas - pakely is skurdo gniauztu
Zeme plius. Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje
Europos Sajunga ir mes
Zeme plius. Kur yra Europos ribos?
Stipri ir silpna Europa
Kas trukdo salims vystytis?.
Geografija aktyviai +. Kaip prakalbinti karikatura?
Zinau, moku, galiu
Gyventoju skaiciaus kaita
Gyventoju pasiskirstymas pasaulyje
Gyventoju gausejimas pasaulyje
Geografija aktyviai +. Nagrinejame gyventoju piramides
Indija - jau bemaz didziausia pasaulyje
Jaunejantis ir senejantis pasauliai
Demografine raida
Zeme plius. Gyventoju raida Afrikoje
Lietuvos gyventojai siandien
Demografines raidos padariniai Lietuvoje
Augantys ir tustejantys Lietuvos regionai
Geografija aktyviai +. Aktualiju pamoka
Zinau, moku, galiu
Migracija
Gyventoju migracija pasaulyje
Ateities paieskos Europoje
Migracijos padariniai kilmes ir tikslo salims
Zeme plius. Klimato pabegeliai
Lietuvos gyventoju migracija
Geografija aktyviai +. Diskusija ,,uz ir pries"
Zinau, moku, galiu

Citation preview

"222222 P asarasaras

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Geografijos vadovėlis, skirtas mokyti (-is) geografijos dalyko 9 klasėje

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projekto vadovas Rytas Šalna

Autoriai: Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė, Georgijus Sapožnikovas,

Robertas Šalna, Rytas Šalna

Konsultantai: prof. Dovilė Krupickaitė, prof. Jurgita Mačiulytė, Asta Rutkienė, Ingrida Tamošauskienė

Kalbos redaktorė Renata Levickienė Žemėlapius sudarė: Marius Čeponis, Arūnas Latišenka, Remigijus Sereika Dizainerė ir maketuotoja Indrė Salanginaitė

Viršelio autorė Indrė Salanginaitė Dailininkai:

Mychaila Dunakovskis, Indrė Salanginaitė, Marius Zavadskis, Lina Žutautė

O Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė,

Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna, Robertas Šalna

O Leidykla „Briedis“, 2023

ISBN 978-609-494-063-7

Darnus vystymasis

III. Gyventojų skaičiaus kaita

1. E Geografija ir darnus vystymasis

13. Gyventojų pasiskirstymas pasaulyje...

2. E Sveikata - ilgo gyvenimo prielaida...

14. Gyventojų gausėjimas pasaulyje .....

3. IB švietimas visiems... 4. E Badas ten, perteklius čia .

„16

EZYAZNTA kodėl badauja vai EZYAZATA Moterų įgalinimas .

„20 „22

5. RB kelyje į vieną pasaulį

Vykdome projektą..

piramides...

Nagrinėjame gyventojų

15. Indija - jau bemaž didžiausia pasaulyje...

16. Jaunėjantis ir senėjantis pasauliai ... 17. Demografinė raida EZTAZTTA Gyventojų raida Afrikoje 18. Lietuvos gyventojai šiandien

19. Demografinės raidos padari

ietuvoj

20. | Augantys ir tuštėjantys Lietuvos regionai

Valstyl

gerovės skirtum.

Aktualijų pamoka .....

6. Valstybių įvairovė ...........

7. Kas yra gerovė? „Akvariumo“ diskusija 8. Kas yra ekonominė galia?

9. Universalūs valstybių gerovės rod

21. Gyventojų migracija pasaulyje...

|ŽEMĖ PLIUS) Kongo Demokratinė Respublika — turtingų gelmių skurdus kraštas

22. Ateities paieškos Europoje

23. Migracijos padariniai kilmės ir tikslo šalims.

EZMAZNTA Bangladešas - pakely iš skurdo gniaužtų ....

EZTATTA RB klimato pabėgėliai... 24. Lietuvos gyventojų migracij

EZMAZNTA Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje.....

Diskusi

10. Europos Sąjunga ir mes...

EZMAZNTA Kur yra Europos ribos? . 11. Stipri ir silpna Europa ..........

Geografijos sąvokų žodynėlis

12. Kas trukdo šalims vystytis?..

Asmenybių ir sąvokų rodyklė

Kaip prakalbinti karikatūrą?.... ŽINAU, MOKU, GALIU I

.

Lietuvių-anglų kalbų žodynėlis ... Rašytiniai šaltini Iliustracijų šaltini

O

Ę =

skirtumai

=

E

Al

Darnaus vystymosi

ženklas

Skyriaus įvadas

Juo pradedamas kiekvienas vadovėlio skyrius. Išvardijama, ko bus mokomasi

šiame skyriuje ir kokie tam bus naudojami informacijos šaltiniai.

Įvadas į temą susijęs su pažįstamu kontekstu, keliantis

klausimus.

Temos

numeris

Rašytinis šaltinis —

papildoma informacija, liudininkų pasakojimai. Pagrindinis temos tekstas

suskaidytas į numeruojamas (T1, T2...) potemes.

atitinka bendrąją

Ar žinai? —

visada

pateikiami

pateikiamos

ugdymo programą. )| įspūdingi re-

geltoname fone.

kordai, faktai.

Vadovėlyje naudojami simboliai

Užduočių skirstymas: || Užduotys pagal veiklos pobūdį: O lengvos;

S vidutinio sunkumo; e sunkios.

28 skirtos darbui poromis;

AA skirtos darbui grupėmis; naudotis vadovėlio medžiaga;

(2) naudotis temos šaltiniais,

| iliustracine medžiaga; D pasitelkti internetą; +$6 tiriamoji veikla.

ŽEMĖ PLIUS Šios temos tau padės praplėsti ir pagilinti žinias. Į daugelį dalykų galėsi pažvelgti tarsi per didinamąjį stiklą.

GEOGRAFIJA AKTYVIAI GEOGRAFIJA AKTYVIAI +

Šie puslapiai skirti geografiniams bei kitokiems gebėjimams ugdyti ir tyrimams atlikti.

ŽINAU, MOKU,

GALIU

Kiekvieno skyriaus pabaigoje gali pasitikrinti ir įsivertinti, kaip pavyko įsisavinti mokomąją medžiagą, pasitikrinti, ar moki

taikyti įvairius geografinius gebėjimus.

Geografijos sąvokų žodynėlis

Asmenybių ir sąvokų

Lietuvių-anglų kalbų

Ann

Lanois

rodyklė

k a

žodynėlis

I skyrius

Darnus vystymasis Daugelis geografijos specialistų savo darbais padeda formuoti mūsų pasaulį ir sva sideda prie planetos išsaugojimo. Jie neapsiriboja įvairaus masto problemų, tokių kaip badas ir neprievalgis, skurdas ir socialinė nelygybė, moterų teisės, dirvožemių erozija ar klimato kai-

ta, konstatavimu. Jiems taip pat svarbu pasiūlyti galimus sprendimus, pagrįstus analizėmis, tyrimais bei tvarumo principais. Pasaulyje matome vis daugiau sėkmingos lyderystės pavyzdžių, tačiau prisidėti prie tvarios ateities kūrimo gali kiekvienas iš mūsų.

Šiame skyriuje: asusipažinsi su darnaus vystymosi tikslais; m nagrinėsi bado ir neprievalgio priežastis;

msusipažinsi su vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžiais;

m sužinosi, koks Lietuvos indėlis į vystomąjį bendradarbiavimą. Vertinsi: m savo indėlį į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;

m sveikatos apsaugos, raštingumo reikšmę šalių vystymuisi;

m prieštaringą požiūrį į Vakarų šalių pagalbą besivystančioms šalims. Tam naudosi: m teminius žemėlapius; astatistinius duomenis; m diagramas;

m rašytinius šaltinius; = nuotraukas;

m karikatūras.

Geografija ir darnus vystymasis Klimato kaita, vartojimas, miestų augimas

ir migra

- tai vos keli globalių iš-

šūkių, turinčių įtakos mūsų visų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiai. Norint juos

spręsti ti ima linkme, reikalingos didžiulės permainos daugelyje gyvenimo sričių, kas jau vyksta visame pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie tvarios ateities, bet tam dažniausiai prireikia keisti įprastą elgesį.

Valstybinis

Rinkos jėgos

reguliavimas

"a

Pelno | EKONONIKA | siekimas Ekonomikos augimas

Darnūs vystymasis (angl. sustainable development) tai vystymasis, plėtra, užtikrinanti geresnę

gyvenimo kokybę ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Darnus vystymasis susideda iš keturių esminių elementų — ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, aplinkos kokybės bei politinių sprendimų— ir siekia pusiausvyros tarp jų vystymo(Gi).

8-4] Hh a[14-W88

Bendrasis gėris

Interesų derinimas

a“

Bendruomenių interesai


->>>>>>>>>>>>>>—>1 darbininkais. Net vaikai turi užsidirbti pinigų ir taip prisidėti prie šeimos pajamų. Daug vaikų dėl to nelanko pradinės mokyklos, nors tai yra nemokama. Suaugusieji neretai įsidarbina sezoniniais darbininkais naftą išgaunančiose Artimųjų

Rytų

šalyse ir didžiąją dalį

uždarbio perveda savo šeimoms.

49

mn

Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje Ar žinote, kiek pinigų išleidžiate per dieną? Kai grįšite iš mokyklos, su artimaisiais suskaičiuokite, kiek pinigų reikia jūsų vienos dienos išlaidoms padengti. Įvertinkite maisto, aprangos, būsto išlaidas. Tai daug ar mažai? Ar visos išlaidos yra būtinos?

EN 6 T2 Paaiškink, kodėl Lietu-

O Savais žodžiais pasakyk, kas

yra skurdas ir kaip jį supranti.

voje skurdo riba yra perskaičiuojama.

9 T1 Remkis 2022 m. nusta-

9 £“ Peržvelkite JT darnaus

vystymosi tikslus. Kurie iš jų

tyta pasaulio skurdo riba ir apskaičiuok, kiek pinigų tektų

padeda įgyvendinti pirmąjį tikslą — mažinti skurdą?

tavo šeimai mėnesiui. Kokius poreikius galėtų patenkinti tavo šeima už šiuos pinigus?

H A a Aptarkite, kurios

žmonių grupės Lietuvoje yra

Ar įmanoma būtų išgyventi už šią sumą?

jautriausios ir dažniausiai gyvena ties skurdo riba.

a Skurdo rizikos sąlygomis Lietuvoje gyvena apie 40 74 pensinio amžiaus žmonių.

T1 Skurdo riba pasaulyje Pasaulio banko iniciatyva dar 1990 m. buvo nustatyta vadinamoji skuždo riba —

1 JAV doleris per dieną. Ši riba padėjo įvertinti skurdo mastą pasaulyje ir nustatyti šalis, kuriose žmonės gyvena ypač skurdžiai. Pa-

30

vystymosi tikslus. Pirmasis iš jų yra skurdo

mažinimas. Juo siekiama panaikinti skurdą visose valstybėse, užtikrinti socialinę apsau-

gą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

2022 m. skurdo riba laikoma 2,15 JAV dole-

mažinimo pažanga, išimtimi lieka Artimųjų

skurdo rizikos lygis, 76

5

do ribą labai svarbu įgyvendinant darnaus

stebėta, kad laikui bėgant skurdo riba kin-

ta. Kylant kainoms, auga ir skurdo riba. Nuo

40

rio per dieną. Žinoti nustatytą tikrąją skur-

m

visi gyventojai

—e—

65metyir vyresni

Ir nors pasaulyje stebima nuolatinė skurdo

Rytų šalys Azijoje bei dauguma Užsachario Afrikos valstybių, kur konfliktų draskomuo-

se regionuose skurdas nemažėja.

Ši žmonijos rykštė ne visur pasaulyje ver-

18-64 metų amžiaus

tinama vienodai. Jei pagrindiniais poreikiais

laikytume tik reikalingą maisto kiekį, kelis

5

drabužius ir būtiniausius vaistus, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvojė, nėra skurdžiai gy-

20

venančių žmonių. Tačiau, jei prie būtiniau-

sių poreikių pridėtume buitinius patogumus,

siekį keliauti, sočiai ir įvairiai maitintis, lan2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

a Lietuvos skurdo rizikos lygis pagal amžių.

50

2019

2020

2021

2022

metai

kytis kultūros renginiuose, paaiškėtų, kad

ir Lietuvojė yra skurdą kenčiančių žmonių.

Il. Valstybių 8ero vės skirtumai

T2 Skurdas Lietuvoje Remiantis Pasaulio banko nustatyta skur-

do riba, išgyventi žmogui per mėnesį turėtų

pakakti 65 JAV dolerių. Silpnos ekonomikos

šalyse tai realu, bet Lietuvojė ir kitose Europos valstybėse atrodo neįmanoma. Todėl,

atsižvelgiant į šalies gyvenimo lygį, skurdo riba yra perskaičiuojama. Kiekviena valstybė nustato savąjį statistinį rodiklį, apskaičiuo-

jamą kaip vieno asmens piniginių pajamų

suma, kuri turėtų garantuoti minimalų so-

cialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį,

atitinkantį maisto poreikius, minimalius dra-

bužių, ūkinių, higienos reikmenų, komuna-

linių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo

paslaugų poreikius. Lietuvoje absoliutaus skurdo riba 2021 m. buvo laikoma 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai — keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Jei pajamos yra mažesnės, asmenys priskiriami gyvenantiesiems žemiau absoliutaus skurdo ribos. 2020 m. tokių žmonių buvo 140 tūkstančių, t. y. 5,1 96 visų Lietuvos gyventojų. Mažiau šalies piliečių skursta miestuose ir gerokai daugiau kaimuose. Didžiausią ties skurdo riba gyvenančių žmonių dalį sudaro pensininkai (2). Nors žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų iki 18 metų skaičius sumažėjo,

jis tebesiekia

17,2 6 ir

ypač būdingas šeimoms, kuriose vaikus augina vienišos mamos.

„Aš esu 80 metų pensininkė, net 40 metų dir-

bau vaikų darželyje. Man patiko dirbti su ma-

žyliais, jais rūpintis, juos mokyti. Dar prieš 10 metų kaimynei padėjau prižiūrėti jos vai-

kus, o dabar jau tam nebeturiu jėgų. Nelaukiu

mėnesio pabaigos — man tai pats sunkiausias laikas. Gyvenu viena, nes vyras mirė prieš devynerius metus, ir turiu išlaikyti dviejų kambarių butą. Tik gavusi pensiją, stengiuosi susimokėti visus mokesčius. Antras svarbiau-

sias dalykas man yra sveikata. Turiu nepagy-

domų ligų, todėl nuolat reikia gerti vaistus. Kai kuriuos iš jų kompensuoja valstybė, t. y. ligonių kasos, o už kai kuriuos reikia mokėti. Nedidelė suma, kuri lieka, yra skirta maistui ir

„Nors man jau 35 metai, turiu skaudžių prisi-

minimų iš mokyklos. Kai tėvai išsiskyrė, man. buvo 11 metų. Aš ir brolis likome gyventi su

mama, kuri namuose būdavo labai mažai. Ji

dirbo dviejuose darbuose ir nuolat buvo užimta. Mama labai stengėsi, bet pinigų vis neužtekdavo. Man būdavo labai liūdna, kai su kla-

se negalėdavau vykti į ekskursijas, nes mama

nepajėgdavo už jas sumokėti. Nerimaudavau ir dėl dovanų keitimosi per Kalėdų vakarėlį

būtiniausiems pirkiniams. Žiemą, kai už šildymą reikia daugiau mokėti ir kai perku daugiau

pydavau nuo pietų, geresnei dovanai nupirkti

nę savaitę perku labai mažai ir tik pigiausius

mai iš mokyklos.“

vaistų, išgyventi tampa sunku. Todėl paskuti-

bei akcinius maisto produktus.“

Nebuvau užtikrintas, ar pakaks to, ką sutau-

Tokie išlikę mano skausmingiausi prisimini-

51

Europos Sąjungos sprendimai, įvairios priemonės ir vykdomi projektai daro įtaką

mūsų gyvenimui kiekvieną dieną, tačiau dažnai to net nežinome ir nepastebime.

Ką gi iš tikrųjų Europos Sąjunga daro mūsų labui? Kokie projektai iš Europos Sąjun-

gos priemonių yra finansuojami? Iš kur tam skiriami pinigai?

a

52

Europos Sąjungos plėtra.

Il. Valstybių šero vės skirtumai

Nevaržomas paslaugų

teikimas

Nevaržomas prekių judėjimas

m Galimybė kurti gamybos ir

as Nėra sienų kontrolės.

paslaugų įmones bet kurioje ES šalyje.

a Laisvas transporto, teleko-

munikacijų paslaugų judė-

E Teisė be muitų prekės gabenti vienos Europos Sąjungos šalies į kitą.

Nevaržomas asmenų

Nevaržomas kapitalo judėjimas

mm Bendra valiuta- euras.

a Didelės galimybės pinigams judėti tarp šali

judėjimas

= Galimybė nevaržomai judėti

ir apsigyventi bet kurios ES

nominis susivienijimas pasaulyje. Įvairios ES institucijos atsakingai ir intensyviai aptarinėja organizacijos ateities plėtros strategi-

jas ir išsikelia naujus aktualius tikslus. Jiems įgyvendinti reikia milžiniškų finansinių išteklių. Europos Sąjungos biudžetas surenkamas iš 27 jos narių, kurių indėlis priklauso nuo kiekvienos šalies ekonominio pajėgumo. 2021 m., iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, didžiausias indėlis teko Vokietijai

ir Prancūzijai, tačiau, skaičiuojant vienam gyventojui, švedai, liuksemburgiečiai, austrai ir

nyderlandiečiai sumoka tiek pat. Nepaisant įmokų į ES biudžetą dydžio,

naudos iš ES priemonių ir sprendimų gauna visos šalys. Klimato apsaugos, energetikos ir transporto politikos arba mokslinių tyrimų srityse ES šalys kartu pasiekia daugiau nei

bet kuri pavienė šalis. Be to, Europos ben-

droji rinka yra atvira visiems ES gyventojams ir įmonėms. Laisvas prekių judėjimas sukuria didelę neapmuitintą vidaus rinką. Tai ypač naudinga šalims, jau turinčioms dide-

valstybės narės teritorijoje.

a Teisė dirbti ir mokytis bet.

kurioje ES valstybėje.

jimas.

T1 ES tarp iššūkių ir galimybių Europos Sąjunga (ES) yra stipriausias eko-

72 ES investuoja į daugybę sričių... Didžioji dalis į ES biudžetą sumokėtų pinigų grįžta atgal į tas pačias šalis. Daugiau-

sia šių lėšų skiriama žemės ūkiui ir regionų

plėtrai. Iki šiol sprendimai finansuoti projektus priklausė nuo BVP vienam gyventojui lygio. Dabar ir ateityje bus skatinama

planuojant projektus būtinai atsižvelgti į klimato bei aplinkosaugos tikslus. Projektai, ku-

riuose atsižvelgiama į prasmingą kelių tikslų

derinį, turi daugiau galimybių gauti svarią finansinę paramą. Šitaip ES inicijuoti projektai

bei priemonės nominę raidą, Pagrindinis projektai retai

10

skatina ir šalių socialinę ekoir atskirų ES teritorijų plėtrą. paramos bruožas yra tas, kad finansuojami 100 96 ES lėšo-

mis. Dažniausiai tai yra dotacijos, stipendi-

jos arba pradinis finansavimas. Atitinkamos institucijos atlieka stebėseną ir patikrinimus, taip siekdamos užtikrinti, kad finansinė parama naudojama atsakingai ir tinkamai.

(2) Keturios ES laisvės.

Sanglaudos politika —

tai ES iniciatyvų visuma, skirta mažinti skirtu-

mams tarp atskirų ES

regionų bei mažiausiai išsivysčiusių regionų atsilikimui. Sanglaudos politika iš esmės yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos

skatinimą. Šios poli-

tikos programoms ir projektams finansuoti pasitelkiami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas ir kt.).

gynyba ir saugumas

les arba didinančioms eksporto apimtis. Lais-

migracija, sienų apsauga

ES pranašumų.

vystomasis bendradarbiavimas, parama kandidatėms

žais iššūkiais. Savo neigiamą pėdsaką pali-

vidaus rinka, inovacijos,

apsaugos sistemai ir ekonomikai sudavė

gamtos ištekliai, aplinkos

ES administravimas

vas žmonių judėjimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjunga susiduria ir su nema-

skaitmeninimas, moksliniai

ko įvykęs breksitas, stiprų smūgį sveikatos

tyrimai

COVID-19 pandemija, taip pat brutalus Rūsijos karas prieš Ukrainą.

apsauga

a ES biudžeto paskirstymas 2021-2027 m.

parama ES regionams,

sanglaudos politika

53

Europos Sąjunga ir mes

Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio

Europa, įgyvendinanti Paryžiaus susitarimą ir investuojanti į perėjimą prie švarios atsinaujinančios energetikos bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms.

Pažangesnė Europa, diegiant novatoriškumą, skaitmeninimą, pažangią ekonomikos pertvarką, skatinant mažas ir vidutines įmones.

Ei

Uropos

S

lėtros tikslai. sąjungos p Gtros Hks'a!

2

.

2011-2027 M.

-

To EUROPOS SĄJUNGOS

PLĖTROS

Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinanti socialines teises ir kurianti galimybes gauti kokybišką darbą, švietimą, kompetencijas, didinant socialinę inkliuziją, užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

TIKSLAI

Geriau sujungta Europa, gerinant skaitmeninį junglumą, kuriant tvarų, pažangų, saugų ir įvairiarūšį

transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir skatinant tvarų įvairiarūšį judumą miestuose.

) (612022 m. Lietuvoje buvo išleis

ta 2 eurų moneta programos „Erasmus“ 35-osioms metinėms.

Ar žinai?

"Elzase:

[El

ES projektas „Erasmus“ „Erasmus+“ — Europos Sąjungos mainų

1 1 1

| nimo ir sporto sritims Europoje remti. Šios

1

| 1 1 1

programa, skirta švietimo, mokymo,

jau-

programos dalyviams nereikia mokėti už 1 studijas užsienio universitetuose ar grąžin-

| mainuose gali dalyvauti ir vidurinių mo-

1 1 |

|

1

| ti mėnesinių subsidijų už gyvenimą užsie-

Programos „Erasmus“

d

į

Nona mas suiskr Nyderlandų

dvasininku, vienu garsiausių Renesanso laikų humanistų, filosofų bei teologų Erazmu Roterdamiečiu (1466-1536 m.).

| nyje. Programoje iki vienų metų trukmės

kyklų mokiniai.

Europos Sąjunga sukūrė platformą | „eTvinning“ kuri suteikia galimybę visiems 1 Europos mokytojams ir mokiniams kurti | bendrus projektus, tobulėti ir bendradarbiauti virtualioje erdvėje. Nuo „Erasmus“ | pradžios 1987 m. šia programa pasinaudo| jo daugiau nei 5 mln. jaunų europiečių. L----------

54

e

Piliečiams artimesnė Europa, skatinanti lokalių vietovių plėtros iniciatyvas ir tvarią miestų plėtrą.

e;

1 1

1 1 1 4

>----——————-——-—-—-—-—----O0

a

Joniškio „Aušros“ gimnazija yra aktyvi „Erasmus+“

|

projektų dalyvė. 2018-2020 m. projekte „Food | Conservation“ dalyvavo mokyklos iš Prancūzijos,

Slovakijos, Vokietijos ir Lietuvos. Maisto kon-

servavimo eksperimentai sūdant, rūkant, rau- |

ginant, šaldant ir naudojant cukrų vyko visose į

projekto dalyvių šalyse. Egzotiškiausias susitikimas vyko tolimojoje Gvadelupoje, Karibų salose, Prancūzijos užjūrio teritorijoje.

1

L-->>->->->->-->----3

Il. Valstybių 8ero vės skirtumai

Eresundo tiltas

NORVEGIJOS

Europa be kliūčių

tinklo koridoriai (TEN-T), kuriuos:

4

pagerinanti Skandinavijos susisiekimą su žemynine dalimi.

7

Ai

inburgos

ŠIAURĖS

ė

vod a ay

Greitkelis tarp Paryžiaus, Miuncheno, Vienos ir Bra-

ip

tislavos.

7

ST

mis kaip Berlyno-Palermo ašis. L.iasiuss ledo

Lisobonė

kana

jo

Šai

Šumas Saragosa

Turinas" S

is Tos Rarselono alensij

5

Kartachena

=

3

(S

Nešgos

Pato SA

Lot:

Specija“

)

2

bai

S

a

Įvornas | Arkona

Geležinkelių transporto projektas,

turintis sujungti Varšuvą per Kau-

Ks

2

i

„J

Podg

ae

VIDURŽEMIO JŪRA „„Rglermas

oje Tauras

tis tuneliu su Helsinkiu).

Modernizavimo priemonės lai-

vybai stiprinti tarp Juodosios ir Šiaurės

Bukoraios

o

L

ši tina!

B

Ari I94 me

i

įprasta 1435 mm vėže (galima jung-

Mainas-Dunojus (dar nebaigtas)

PP Kaloviai

areas

ną ir Rygą su Talinu Vakarų Europai

Vandens kelias Reinas / Masas-

APS

T,

Genuja

„Rail Baltica“ (statoma)

Klaas

Ai 2

Gia A i ių TD

Nekslia

es

ki

Ų

KE AkS Svebai

ir keleiviams gabenti po Alpė-

Gaictos

AS

t

Panina

k, S

PAN

Brenerio tunelis (statomas)

Geležinkelio tunelis kroviniams

ir geležinkelių jung-

tis tarp Švedijos ir Danijos,

ba

sudaro automobilių keliai, geležinkeliai ir vandens keliai.

„Europos magistralė“ (dar nebaigta)

+| Automobilių

JŪRA

Devyni transeuropinio transporto

10

raj

jūrų didesnės grimzlės

Konstanco

2 JUODOJI JŪRA

ASofijo O BurgosasTN Vei

5

a

i

aleja

ES projektas: transeuropinis transporto tinklas (TEN-T)

ES remia ekonomikos plėtrą visose valstybėse narėse, skirdama beveik 2,2 mlrd. eurų

svarbiems transporto projektams. Šie projektai padės sukurti trūkstamas transporto jung-

tis visame žemyne, remti tvarų transportą ir kurti darbo vietas. Projektai finansuojami per ES transporto infrastruktūros skatinimo dotacijų programą „Connecting Europe Facility“

valstybės siena Europos Sąjungos narės kitos valstybės Transporto koridoriai: Baltijos-Adrijos Šiaurės jūros-Balijos Viduržemio Rytų-Viduržemio Skandinavijos-Viduržemio Reino-Alpių Šiaurės jūros-Viduržemio

(CEF). Skirdama tokį biudžetą, ES siekia savo išsikeltų klimato tikslų, suderintų su Europos žaliuoju kursu. Labai daug dėmesio teikiama projektams, skirtiems geležinkelių trans-

Atlanto Reino-Dunojaus

9 (2) keturios ES laisvės

b) Išsiaiškinkite, kurios šalys šiuo metu siekia narystės

portui stiprinti, įskaitant tarpvalstybines jungtis bei jungti

Elo DC) Sudanklaiko juostą ir pažymėk svarbiausius Europos šalių vienijimosi etapus.

9 L Parašykel. laišką

už Europos ribų gyvenančiam (-iai) draugui (-ei) ir

paaiškink jame, kas yra Europos Sąjunga.

teikia daug galimybių

žmonėms, tačiau įvardyk ir su tuo susijusių neigia-

mų dalykų.

H-sG

Išnagrinėkite

diagramą ir padarykite išvadas apie tai, kam ten-

ka didžiausia ES biudžeto dalis.

su jūrų ir oro uostais.

Elo +: D O pasirinkite vieną iš 2011-2027 m. ES plėtros tikslų ir, naudodamiesi internetu bei savo žiniomis, parenkite

ES:

€) Pasirinkite šalį ir įvertin-

trumpą pristatymą.

kite jos galimybes tapti ES nare.

Ele

internete ir padiskutuokite: a) ar Turkija priklauso Europai; b) ar Rusija yra Azijoje.

a) Kurios ribos jus stebina?

+) Kuris bajai iš žemėlapių yra artimiaubaaanos

| [EH 6 Naudokis atlasu ir išsiaiškink:

sias Jūsų Europos suvokimui?

H 9

B

(ai —š šv

teritorijos;

G Apibūcink EL

b) kurioms šalims jos priklauso.

no ribas.

Europa yra vienas mažiausių žemynų pa-

ŠR

"Vandenynas

Kalnai J

Upė )

ę Pv

ribos.

ę R

AS

a Europos

A

Su)

v

a) kur pasaulyje yra Europos užjūrio

=

?

PR P

Jūra

L

N

Ax Kalnai

Bk) [97

|

Sąsiauris

Sąsie

Li

Tikslios ribos tarp Europos ir Azijos nėra,

saulyje. Už ją mažesnė tik Australija, tačiau mūsų žemyno ribos nėra tokios aiškios. Tuo

ji nustatyta remiantis politiniais ir kultūriniais aspektais. Prie bendros nuomonės ne-

milžinišką sausumos dalį, kuri kartu dažnai

Neįtikėtina, bet Europai kartais priskiria-

galima įsitikinti žvilgtelėjus į bet kurį pasau- | prieinama jau daug amžių, o laikui bėgant ši lio žemėlapį. Europa su Azija sudaro bendrą | riba slinko tai į vakarus, tai į rytus.

vadinama Eurazija.

mos ir kitos teritorijos, esančios už įpras-

tų mūsų žemyno ribų. Viskas priklauso nuo to, į kokius aspektus atsižvelgiama ir kurios organizacijos pateikia savo požiūrį. Tai ypač akivaizdu tyrinėjant žemėlapius, kurių kie-

kvienas vaizduoja skirtingą temą.

x

—

a UEFA narės (Europos futbolo turnyras). 56

a Europos šalys pagal JT skirstymą.

|

TU

a Šalys, kuriose oficialioji valiuta yra euras.

a Europos Sąjungos narės.

Angiija ||| Ovadeupa | Naujoji Kaledonija | Sen Martenas Aruba

Pietų Džordžijos ir

(SIEŲ

Pietų Sandvičo

OAzerSaios | UKanenšaios| Bermuda

Salos

Pikernas

Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir

Kiurasao

Tristano

da Kunjos Salos Boneras Didžiosios Britanijos Mergelių Salos:

Folklando (Malvinų) Salos |

Melija

|

PT

LLGreniandija 11) Montseratas ||Bartelemi Sen | NL

ES

FR

0

68

užjrio teritorijos.

Europos šalims priklausančios

57

Stipri ir silpna Europa Europos valstybių ryšiai labai glaudūs, tačiau ekonominių rodiklių ir gyvenimo ly-

gio skirtumai atskiruose jos regionuose

ieka gana dideli. Todėl ES deda daug

pastangų šiems regioniniams skirtumams panaikinti.

i IE |LS a Ekonomiškai aktyvių ir pasyvių Europos regionų vietovių pavyzdžiai.

T2 Kas yra mėlynojo banano modelis?

T1 Aktyvūs ir pasyvūs Europos

regionai

Didelio ekonominio aktyvumo regionai,

1989 m. prancūzų geografų grupė, tyrusi aktyvių ir pasyvių erdvių pasiskirstymą, su-

gerokai viršija ES vidurkį. Jiems būdingas

ją. Įvertinus tokius rodiklius kaip gyventojų

vertinant pagal BVP didelis darbo

vienam

gyventojui,

vietų skaičius pramonėje

ir

paslaugų sektoriuje, vidutinės žmonių pajamos yra didelės, o nedarbo lygis mažas.

Šie regionai turi gerai išvystytą transporto

infrastruktūrą ir paprastai yra traukos zonos, į kurias migruoja ypač kvalifikuota darbo jėga.

Aktyvūs regionai dėl savo funkcijų ir svarbos dažnai dar vadinami žinių ekonomikos

branduoliu.

Pasyvių regionų ekonominis našumas gerokai mažesnis už ES vidurkį. Tai daugiausia kaimo arba seni pramoniniai regionai

su neigiamu migracijos balansu ir didesniu nedarbu.

Dėl emigracijos, ypač jaunimo,

tankis, miestų dydis ir susitelkimas, techno-

logijų vystymas, universitetų koncentracija, pramoninės gamybos santalka, paslaugų kokybė ir transporto kelių pralaidumas, buvo sukurtas Europos regionų plėtros modelis su pagrindiniu, sparčiai augančiu didžiųjų miestų branduoliu. Jis plačia juosta driekiasi nuo Anglijos iki Italijos. Į šią istoriškai susiformavusią juostą, kur vyko intensyvi prekyba ir kaupėsi pramoninis kapitalas, patenka Šiaurės Anglija, Belgija, Nyderlandai, dalis

Prancūzijos ir Vokietijos, visa Šiaurės Italija. Kiek vėliau ši juosta pavadinta mėlynūoju bananū. Mėlyna spalva reiškė Europos Ben-

šiuose regionuose vyksta akivaizdus gyventojų senėjimas, uždaromos mokyklos, mer-

drijos vėliavą arba mėlynas regiono gamyklų darbuotojų apykakles.

regionai, kuriuose prastas susisiekimas, ma-

mus Prancūzijos vyriausybės regioninio ir te-

di pramonės įmonės.

Pasyvūs ir nuošalūs

žas gyventojų tankis, o kartu ir ribotas rinkos potencialas, paprastai nėra labai patrauklūs ir dažnai vadinami tiesiog perifėrija. 58

kūrė Europos ekonomikos stuburo koncepci-

Ši vaizdavimo forma padėjo

kinti esa-

ritorinio planavimo politikos trūkumus. Dėl koncentracijos į didelio ekonominio pajėgu-

mo regioną, nuošalyje paliekant ne tokias

Il. Valstybių gero vės

ŠIAURĖS

Ekonomiškai stiprūs regionai Ca [7

BDA

A

Mėlynasis bananas ias kana inės galos zone)

[7]

i ekonominė Baltijos jūros zona

Geltonasis bananas

[1

daug darbo vietų turinti teritorija

(stipri centrinė ekonominė erdvė) Nėlynasisbananas2.

"

Saulės juosta

GšieinsEiropos jėgos aukas)

svarbiausios ekonominės sritys

Palankių sąlygų neturintys regionai (1

| [77]

Atlanto periferijai Pietūs

e | ekonomiškai pirmaujantis miestas

— 2. (antroji Europos pagrindinė zona kaip tikslas) | „

EI

1

mutinis Naugardas

Va 58

kirtumai

[1

indiėa varik vištos

A naos šalys š Europos Sąjungos

a Ekonominio aktyvumo regionai.

aktyvias teritorijas ir vis labiau augant ekonominei nelygybei Europoje, mėlynojo banano modelis yra kritikuotinas.

Plečiantis Europos ekonominei erdvei, atsirandant naujų sparčiai augančių ekonomikos regionų, mėlynojo banano juosta negali apimti visų didelio ekonominio pajėgumo

Europos regionų. Dėl to šis modelis net kelis kartus buvo papildytas. Jame imtas vaizduoti geltonasis bananas, žymintis didelio ekonominio pajėgumo juostą nuo Paryžiaus

per Rūro regioną iki Berlyno, taip pat vadinamoji Saulės jūosta, apimanti ekonominio pajėgumo

jūros pakrantę.

regionus palei Viduržemio

1989 m. kritus geležinei uždangai, Europos ekonominio aktyvumo žemėlapyje atsirado naujos plėtros ašys. Jos nuo mūsų žemyno ekonomikos stuburo nukrypsta rytų kryptimi

irapima regionus, sutampančius su didesniu gyventojų tankiu ir didelių miestų aglome-

racijomis. Viena iš jų - Vienos, Bratislavos, Budapėšto

ašis, kita — sparčiai augančių

„Didelių skirtumų

mes negalime tole-

ruoti, jeigu norime, kad prasmę turė-

tų tokia sąvoka kaip bendruomenė.“

Europos Sąjungos

Komisijos pareiškimas

Baltijos šalių ekonomikos ašis. Nors vaizduojami skirtingai, visi šie modeliai turi vieną bendrą bruožą: išskiria ekono-

miškai aktyvias bei pasyvias sritis ir vaizduoja galimus ateities Europos plėtros regionus.

Į tokias ašis ar juostas neįeinantys miestai ir

regionai turi mažesnius šansus ekonominėje konkurencijoje.

59

Stipri ir silpna Europa

1 1 1 1

1 1 1 1 1

1

Juodpelkio parkas Mažeikiuose | Projekto „Jiiodpelkio parko ir stadiono kompleksinis sutvarkymas,

| įrengiant pagrindinę miesto rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną“ | vykdymo darbai buvo pradėti 2013 metais. Tikslas — didinti Mažeikių

miesto konkurencingumą ir išnaudoti turimą potencialą, sukuriant

! patrauklią gyvenamąją aplinką mieto gyventojams bei palankias sąly1 gas verslui plėtoti. Jūodpelkio parke kompleksiškai sutvarkyta poilsio į

ir miesto bendruomenės zona. Parko teritorijoje įrengti pėsčiųjų ir

dviračių takai, poilsio ir vaikų žaidimo aikštelės, suaugusiųjų treni-

| ruokliai, įrengtas parko apšvietimas, pastatyti suoliukai bei šiukšliadė1 į

žės, teritorija apželdinta bei pritaikyta neįgaliesiems. Naujo stadiono teritorijoje įrengta futbolo aikštė su dirbtine danga, papildoma vaikų futbolo treniruočių aikštelė, 1500 vietų žiūrovų tribūnos, futbolo

I sikštės apšvietimo bokštai, įrengtos kamuolių gaudyklės, švieslentė.

———————2"

1

1 Prie stadiono įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštelė bei re1

konstruotos senojo stadiono tribūnos. Dirbtinę futbolo aikštės dan-

1

Projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Bendra projekto vertė — 1955 873,76 Eur.

a I I I I 1 1 1 I

Regionų konkurencingumo indeksas

60

žais, istorine raida ir politinėmis įtakomis.

Nuo XIX a. industrializacijos pramonės plėtra

buvo Europos ekonomikos augimo variklis. Tačiau kai kuriuose jos regionuose susiklostė palankesnės sąlygos kurtis pramonės įmonėms: gausu naudingųjų iškasenų, daug darbo jėgos, didžiulė vartotojų rinka, nusistovėję transporto keliai, daug mokslinio potencialo. Taigi industrializacija ilgainiui dar labiau

D

bių skirtumus tarp regionų. Europos ekonomikos stuburo regione esančios įmonės naudojosi didžiųjų miestų kaimynystės teikiamais pranašumais. Čia vyko intensyvus darbo pasidalijimas, buvo naudojamasi esama ir kuriama dar geresnė infrastruktūra, daug dėmesio skirta švietimui

M

Regionų konkurencingumo indeksas (RKI) buvo pasiūlytas, siekiant 1

I tama kaip regiono gebėjimas pasiūlyti patrauklią ir tvarią aplinką įmo- | nėms ir gyventojams gyventi bei dirbti. 2010 m. pradėtas naudoti ir kas trejus metus atnaujinamas indeksas leidžia regionams stebėti ir | vertinti savo raidą laikui bėgant ir lyginant su kitais regionais. Sos- | tinės regionai daugelyje šalių paprastai yra konkurencingiausi savo 1 šalyje. Kai kuriose valstybėse pastebima labai didelių skirtumų tarp | sostinės ir kitų šalies regionų, periferijos. skirtingais aspektais išmatuoti regionų konkurencingumą. Tai supran-

L->>>>>>>>>>>>>>—>>

Skirtumus tarp įvairių regionų Europoje galima paaiškinti skirtingais gamtos bruo-

padidino gyvenimo sąlygų ir plėtros galimy-

„84 dovanojo Lietavos futbolo federacija

1 L->>>>>>>>>>>->->-->---

T3 Regioninių skirtumų priežastys

4

ir mokslo tyrimams. Po geležinės uždangos griūties akivaizdi tapo ir politinių istorijos įvykių įtaka skirtumų raidai Europoje. Išaugusi tarptautinė konkurencija padidino skirtumus tarp centrinių ir periferinių regionų daugelyje naujų Europos Sąjungos šalių. Belieka stebėti, kokiu mastu regioniniai skirtumai Europos Sąjun-

goje keisis po pasaulinės COVID-19 pande-

mijos ir brutalaus Rūsijos karo prieš Ukrainą.

Il. Valstybių 8ero vės skirtumai

|||

BVP/1gyv.,

išreikštas perkamosios

galios standartais,

lyginant su Europos

Sąjungos vidurkiu

Europos Sąjunga = 100

DBAHB

125-260 110-124 101-109

100 90-99 75-89 25-74

a Europos regionų ekonominė galia 2023 m.

€) Nurodyk galimasjų ekonominio O Apibūdink, kaip supranti ekonomiškai aktyvių ir pasyvių regionų požymius.

e

Atkonominio aktyvumo

regionai.

a) Apibūdink aktyvių ir pasyvių ES regionų geografinį išsidėstymą.

b) Sudaryk lentelę šalių, kurios priklauso

Europos pakraščiams, o kurios centrui.

vystymosi galimybes.

A Padiskutuokite, kokios naudos

gavo mūsų šalis, tapusi viena iš ES valstybių.

Elo < G Palygink Lietuvos padėtį

su kaimynėmis bei visame Europos kontekste. Apibūdink mūsų šalies pranašumus ir trūkumus.

e G Ekonominių skirtumų yra ir Europos Sąjungos šalyse. Kaip tai supranti?

6) A, Surenkite klasėje diskusiją apie

tai, kodėl svarbu mažinti ES regioni-

nę atskirtį.

9 --—->—->—-—-—--— „Esant dideliam vaikų skaičiui Afriko-

1

| iai Anja, analogai, Ii pES is j | gimsta mažai vaikų. Taip prisidedame

„ Prie pasaulio gyventojų skaičiaus augi ! mo mažinimo.“

L-->>->->-->----1

1

Įvertink šiuos teiginius ir išreikšk savo nuomonę apie tai.

; Dabar tu gali... ... paaiškinti, nuo kokių veiksnių priklauso gyventojų pasiskirstymas pasaulyje.

Taip Iš dalies Ne

4

[]

[]

e

70-71p

|

[]

[]

e

70-71 p.

:

8

[1

"A

8

[]

e

o

e

e šosip

|

[ J

[J

e

|

1. suprasti gyventojų skaičiaus raidą Lietuvoje.

o

o

e šisspo

|

+.

nurodyti demografinės politikos priemones.

[]

[]

e

36-87p.

|

2. vertinti demografinės raidos padarinius Lietuvoje.

-.

[]

e

56-89p.

|

+. : 1.

: 2.

Išvardyti perteklinio gyventojų skaičiaus ir ypač retai gyvenamus regionus. pakomentuoti gyventojų gausėjimo pasaulyje ir žemynuose kaitos tendencijas. nurodyti gyventojų skaičiaus kaitos priežastis ir padarinius šalims bei regionams.

„. apibūdinti demografinės raidos modelį. vertinti ir interpretuoti gyventojų amžiaus ir lyties piramidę.

T. 78p

Up

m

IV skyrius

Migracija Joks žmogus nepalieka namų be priežasties. Viei išvyksta ieškodami geriau apmokamo darbo, o kai kurie būna priversti palikti savo tėvynę dėl saugumo. Šiuose puslapiuose užfiksuota akimirka Pietų Europoje, kaip pabėgėliai iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių plūsta link Europos Sąjungos sienos, tikėdamiesi prieglobsčio ir saugumo. Kodėl

šie žmonės paliko savo namus? Iš kur jie atvyko? Kur jie randa laikiną ar ilgalaikį prieglobstį? Kokių

galimybių ir iššūkių kyla kilmės ir tikslo šalyse?

Šiame skyriuje:

asusipažinsi su priežastimis, dėl kurių žmonės migruoja; maiškinsiesi, kas yra savanoriška ir priverstinė migracija;

mnagrinėsi skirtingos migracijos pavyzdžius;

asužinosi, tarp kurių šalių ir regionų vyksta migracija; mnagrinėsi pabėgėlių maršrutus į Lietuvą.

Tam naudosi: mteminius žemėlapius;

mnuotraukas;

m diagramas;

mstatistinius duomenis;

mrašytinius šaltinius.

Vertinsi: mteigiamą ir neigiamą migracijos įtaką valstybių

socialinei ir ekonominei raidai;

a iššūkius, su kuriais dėl migracijos susiduria Lietuva; m priemones, kurių imasi Europos šalys pabėgėlių srautams valdyti.

Gyventojų migracija pasaulyje Yra daug priežasčių, kodėl žmonės migruoja. Vienus pasaulio regionus gyventojų migracija paveikia ypač stipriai, o kituose jos mastai nedideli. Kodėl migracija tapo tokia svarbia tema, apie kurią girdime kone kiekvieną dieną?

2015 m. pasaulį sudrebino milijonai sirų, kurie buvo priversti bėgti iš karo niokojamos tėvynės.

2022 m. dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą milijonai žmonių tapo pabėgėliais ir pasitraukė iš

šalies.

a Pabėgėlių kolona prie Breznicos Slovėnijoje.

T1 Migracijos rūšių įvairovė Nuo seniausių laikų dalis žmonių keitė gyvenamąją vietą. Šis reiškinys vadinamas

gyvėntojų migracija. Skiriamos dvi svarbiausios jos rūšys.

Jei migracija vyksta ša-

lies viduje, ji vadinama vidinė migracija.

Ar žinai? 2022 m. pabėgėliais buvo laikomi 80 min. žmonių. Daugumajų vidaus pabėgėliai, priversti pasitraukti į kitą vietą savo šalyje.

Jei peržengiama valstybės riba, tai laikoma tarptautinė migracija. Išvykimas gyventi į kitą šalį vadinamas emigracija, o atvykimas gyventi iš kitos šalies - imigracija. Migracija gali būti savanoriška arba priverstinė. Savo noru žmonės migruoja dėl įvairių priežasčių, tačiau bene svarbiausia yra didžiuliai gyvenimo lygio skirtumai tarp šalių. Asmenys, dėl tokių motyvų paliekantys gimtąją šalį, vadinami darbo migrantais. Iš dešimties migrantų devyni paprastai yra darbo migrantai, ieškantys geresnės ateities. Kitoje šalyje imigrantai dažniausiai kliaujasi savo tautiečiais. Taip per tarpusavio ryšius formuojasi migrantų tinklai. Priežastys, dėl kurių žmonės privers-

ti palikti savo kilmės šalį, vadinamos stumiamaisiais veiksniais. Tokius asmenis

traukia įvairios tikslo šalys, o juos viliojančios priežastys vadinamos traukiamaisiais veiksniais.

96

T2 Migracijos fenomenas

Plačiai plintantis šių laikų fenomenas —

pabėgėliai. Jais vadinami žmonės, kurie

traukiasi iš karų ir konfliktų niokojamų teritorijų, palieka gyvenamąją vietą dėl dirbamąsias žemes pasiglemžiančių

potvynių,

ilgalaikių sausrų keliamo pavojaus, žemės

drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų ir kitų gamtos katastrofų. Nemažai pabėgėlių per-

keliami

gyventi į saugesnę vietą savo ša-

lyje. Tokie pabėgėliai vadinami vidaūs pėrkeltaisiais asmenimis.

Dažniausiai viso turto netekę ir svetimoje valstybėje atsidūrę pabėgėliai gyvena labai skurdžiai, neretai praranda gyvenimo tikslą, nemato perspektyvų. Jie turi mažai galimybių grįžti į savo namus ir gana dažnai gyve-

na didelėse pabėgėlių stovyklose, kur stokoja maisto, vandens, drabužių, pastogės. Pabėgėliais rūpinasi priglaudusi šalis, labdaros organizacijos, pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius. Gana dažnai paramą medikamentais, drabužiais, maistu tokioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms teikia stipriosios pasaulio valstybės. Devyni iš dešimties pabėgėlių pasaulyje yra iš ekonomiškai silpnų šalių.

IV. Migracija 2] Rusijos" Tolimiej Ryta

šiuolaikinės pa-

saulio migracijos kryptys.

Specialus sausumos, oro ir jūrų sienų stebėjimas prieš migracijos srautus

.

pagrindiniai emigrantų kilmės regionai

Priverstinę migraciją, kai žmonės dėl stichinių nelaimių, socialinių ar ekonominių priežasčių neturi kito pasirinkimo, tik palikti gyvenamąją vietą, lemia: » religinis ir politinis persekiojimas;

= stichinės nelaimės: sausros, potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai; » rasinė diskriminacija;

* gyventojų perteklius vienoje vietoje ir priverstinis iškeldinimas kitur;

» karai, ginkluoti konfliktai.

sama Palyginkite savanoriškos

ir priverstinės migracijos priežastis

ir nurodykite, kurios iš jų būdinges-

nės ekonomiškai stipresnių, o kurios

ekonomiškai silpnesnių šalių gyventojams. Atsakymą pagrįskite.

4—

ekonominių priežasčių

protųnutekėjimas

mažiau išsilavinę emigrantai

SavanGrišką migraciją, kai žmonės

nusprendžia ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo ir asmeninės laisvės, skatina noras:

įgyti aukštesnį išsimokslinimą; susirasti tinkamesnį, geriau apmokamą darbą; gyventi šiltesnio ir palankesnio klimato sąlygomis;

turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: švietimo, sveikatos

priežiūros, pramogų ir laisvalaikio;

mokėti mažesnius mokes:

a Savanoriškos ir priverstinės migracijos bruožai.

tarptautinė migracija.

4—

būti arčiau draugų ir giminaičių; gyventi savo tėvynėje;

» maisto trūkumas ir badas;

O Paaiškink, kuo skiriasi vidinė ir

šalys, kurios priėmė daug žmonių, išvykusių iš savošalies dėl

sukurti šeimą.

El S O išvardyk: a) penkis migrantų tikslo ir penkis kilmės regionus arba šalis;

b) po tris šalis arba regionus, iš kurių

migruoja aukštos ir žemos kvalifikacijos žmonės;

€) tas šalis arba regionus, kurie turi

specialią sienų stebėjimo prieš migracijos srautus tvarką.

0 /“ Paaiškinkite priežastis, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Europos šalyse mano, kad yra priklausomi nuo imigracijos.

10 Sukurk minčių žemėlapį migracijos tema.

(t) 9

Pabėgėlių

antplūdis

iš Sirijos,

nesibaigiantys

nelegalių

migrantų

srautai

Lietuvės ir Lėnkijos pasienio, perpildytos pabėgėlių valtys Viduržemio

prie

ir Egėjo

jūrose - visų šių žmonių tikslas yra Europa. Kokios priežastys verčia juos taip rizi-

kuoti ir kasjų laukia kelionėje bei tikslo šalyse?

7 a Karikatūra „Audringi laikai“.

a Pabėgėlių valtis prie Lesbo salos Graikijoje.

T1 Kas žmones veja iš gimtųjų šalių?

Daugelyje Afrikos bei Azijos valstybių jau-

naudoja radarų kontrolę. Be to, pagalbą tei-

latinį darbą ir užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas. Karo vėtros, religiniai ir politiniai

mės ištiktų žmonių jūroje padeda išgelbėti

ni žmonės neturi perspektyvų susirasti nuo-

kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, nes pagrįstai baiminamasi

persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų. Toks asmuo yra už pilietybės valstybės ribų ir negali arba bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali arba bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.

persekiojimai, gamtos katastrofos dar labiau aštrina situaciją ir stumia žmones iš gimtųjų

namų. Todėl viltis gauti daugiau pajamų ir geriau bei sočiau gyventi tampa priežastimi palikti tėvynę. Šių žmonių tikslas yra Europa.

T2 Pabėgėlių keliai Daugiausia pabėgėlių į Europą atvyksta per

Viduržemio jūrą. Tūkstančiams tai yra mirtina kelionė laivuose, kurie jau seniai nebetin-

kami plaukioti. Europiečiai baisisi, gūžčioja pečiais, tačiau dauguma supranta ir užjaučia. Pabėgėliai per jūrą leidžiasi aptriušusio-

mis pripučiamosiomis valtimis arba bevil-

tiškai perpildytais žvejų laivais. Nesąžiningi

kontrabandininkai gauna gerą atlyginimą už savo paslaugas ir dažnai pasprunka, palikdami pabėgėlius likimo valiai. Vieniems pabėgėliams pavyksta kirsti sieną, kitus išgelbsti pakrantės apsauga, o dalis tiesiog nuskęsta. Siekdamos laiku susekti pabėgėlių laivus,

Pietų Europos šalių vyriausybės vis dažniau

98

kia agentūros „Frontex“ laivai, daug nelai-

savanorių laivai. Koronaviruso pandemijos

metu gelbėjimo darbus reikėjo iš esmės sustabdyti. Atitinkamai sumažėjo ir migran-

tų, kuriems pavyko patekti į Europos salas arba žemyną.

Pabėgėlių keliai į Europą vagoja iš įvairių

pusių, todėl imamasi vis daugiau priemo-

nių žmonių srautams sulaikyti. Po nelega-

lių migrantų antplūdžio 2021 m. Lietuva ir Lėnkija įtvirtino savo išorines ES sienas su

Baltarūsija, įrengdamos spiralės formos vie-

lą koncertiną aštriomis briaunomis. Panašių

užtvarų ir net aklinų betoninių sienų pasta-

tyta ir kitų Europos Sąjungos šalių pasienyje. T3 Kas yra „Frontex“? „Frontex“ yra Europos agentūra, kurios būstinė įsikūrusi Varšuvoje. Ji atsakinga už

Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą, užkertant kelią nelegaliems imigrantams patekti į Europą. ES valstybės narės atsakingos už savo sienų stebėjimą ir kontrolę, o agentūra padeda šalims kovoti su

IV. Migracija

22

||

pabėgėlių sausumos maršrutai B

1088

rų maršrutai pabėgi pabėgėlių skaičius Išviso 2021 m. 199 897 pabėt

8075

Rytų Europa

jūros regiono, sausumos maršrutas

jūros regiono sausumos maršrutas

Č š j jūros šens jūrų maršrutą

Ge

Rytų Viduržemi

—T

4

|

Maišai) a „Frontex“ vėliava.

0, 2 22351

Nakarų Afcika

67724

Vidurio Viduržemio jūros regionas

a Pabėgėlių patekimo į Europą kryptys.

žmonių skaičius

ban nelegalia imigracija. Šiuo tikslu „Frontex“

4000

jimo pajėgoms ir prireikus suburia greitojo reagavimo pajėgas iš pasienio pareigūnų.

2000 1000

vadovauja nacionalinėms pakrančių stebė-

Pabėgėlių laivai sulaikomi ir palydimi atgal į Afrikos šalių vandenis. Agentūra aprūpin-

1 dingusieji | | (G) Viduržemio

122 žuvusieji

jūroje žuvę

ir dingę

pabėgėliai.

3000

0

2013 2014

2015 2016 2017

2018

2019 2020 2021 2022

metai

ta sraigtasparniais, dešimtimis laivų, radarų

sistemų ir terminio vaizdo kamerų. Ši agentūra taip pat rengia pasieniečius.

T4 Elgesys su pabėgėliais

Žmogaus teisių organizacijos kritikuo-

ja griežtą elgesį su pabėgėliais prie išorinių Europos sienų. Jos ragina Europos valstybes užkirsti kelią gyvybei pavojingoms situacijoms prie sienų, o ieškančiuosius pagalbos

sutikti humaniškiau. Europos šalys supran-

ta, kad, siekiant sumažinti pabėgėlių nelaimių skaičių apskritai, reikia gerokai pagerinti gyvenimo sąlygas kilmės šalyse. Vystymosi

pagalba gali būti atskaitos taškas.

Pabėgėlio statusas: taip ar ne?

Daugybė bandymų nelegaliai kirsti Europos valstybių sienas neretai tampa pabėgėlių drama. Žmonės, kurie palieka savo šalį tikėdamiesi

geresnio gyvenimo, neturi teisės į tarptautinę apsaugą. Jungtinių Tau-

tų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas neskiria šiems žmonėms pabėgėlių statuso. Todėl jie neturi teisės į prieglobstį Europoje ir laikomi

nelegaliais imigrantais. Kadangi jų elgesys yra baudžiamas pagal įstatymą, anksčiau ar vėliau tokie žmonės būna deportuojami.

Tik tie žmonės, kurie bėga nuo smurto arba persekiojimo, turi teisę į pabėgėlio statusą. Dažnai reikia mėnesių ar net metų, kol priimančioji šalis patvirtina tokių žmonių prieglobsčio prašymą. Laukimo lai-

kas pabėgėliams nėra lengvas, nes jiems neleidžiama laisvai pasirinkti

savo gyvenamosios vietos, o dirbti galima tik labai ribotai. Kartais pabėgėlių sulaikymo vietose prasiveržia smurtas, nes skirtingų tautybių

ir religijų žmonės gyvena labai mažoje erdvėje.

99

Ateities paieškos Europoje a

—

DCL

EEE

Dirbtinis pabėgėlių antplūdis 2021 m. Baltarūsija gerokai padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų skaiči

Šiuo metu Baltarūsijos sostinėje Minske kiekvieną savaitę leidžia-

si apie 50 lėktuvų iš Dubajaus, Antalijos, Stambūlo, Beirūto ir

—

—> Pabėgėlių sausumos maršrutai —> Pabėgėliųoro maršrutai

A

2

[Ž „LATVIJA

O

M

' '

Orouostai

1

Damasko. Retkarčiais užsakomieji skrydžiai iš Egipto ir Tužkijos

baigiasi mažesniuose oro uostuose, tokiuose kaip Gaždinas ir Brėstas, kurie įprastai naudojami kroviniams pervežti. Bilietai šiomis kryptimis parduodami vietinėse kelionių agentūrose. Pavyzdžiui, Irakė parduodami kelionių paketai su skrydžiu į Baltarūsiją į vieną pusę. ES Komisija teigia, kad lėktuvuose į Minską yra pabėgėlių ir migrantų, kurie skraidinami į Baltarūsiją, siekiant nugabenti juos prie ES sienos su Lėnkija ar Lietuva. Atvykę į Baltarūsijos sosti-

nę, tokie žmonės buvo vežami į valstybinius viešbučius, iš jų autobusais arba taksi siunčiami prie ES sienos, o tada išlaipinami ir nukreipiami eiti pėsčiomis. Patys pabėgėliai šiomis dienomis pasakoja, kad į šalį atvyko turėdami turistinę vizą, kurią Baltarūsijos kelionių agentūros kvietimu galima gauti už 60 eurų įprastu tari-

fu, dvigubai brangiau, jei važiuojama greitai, ir triskart brangiau, jei viza išduodama tik Minsko oro uoste. Dauguma pabėgėlių teigia norintys toliau vykti į Vokietiją. Didžiąją dalį Artimųjų Rytų

skrydžių Minsko oro uoste vykdo aviakompanija „Belavia“, kuri

100 *6 priklauso Baltarūsijos valstybei.

a T5 Pabėgėliai Lietuvoje Pabėgėlių bet ir visame pabėgėliams riausybinės

tema itin jautri ne tik Lietuvojė, pasaulyje. Mūsų šalyje pagalbą teikia ir vyriausybinės, ir nevyorganizacijos. Migrantai, kurie

Lietuvą pasiekia neteisėtai kirtę sieną, laikinai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėjė (Švenčionių sav.) ir

pradedamos teisinės procedūros. Lietuva yra

prisijungusi prie Jungtinių Tautų Ženčvos

konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl privalo priimti ir nagrinėti kiekvieną prieglobs-

čio prašymą. Asmenys, kuriems suteikiamas

pabėgėlio statusas, apgyvendinami Pabėgėlių

priėmimo centre Rūkloje (Jonavos sav.). Pa-

bėgėlio statusą gavę asmenys skatinami in-

tegruotis į visuomenę, mokytis, susirasti darbą. Didelis akcentas Rūkloje yra skiriamas lietuvių kalbos mokymui ir darbo paieškoms.

Vien valstybinėms institucijoms pasirūpinti

pabėgėlių integracija būtų labai sunku, todėl labai svarbi nevyriausybinių organizacijų

pagalba. Štai Raudonojo Kryžiaus draugija užsiima pabėgėlių konsultavimu teisiniais ir

socialiniais klausimais, taip pat teikia jiems būtiniausius daiktus ir priemones, ką tik peržengus Lietuvos Respūblikos sieną.

1 1 | 1 1 1 I | 1 1 1 1 1 l |

IV. Migracija 29 T6 Pabėgėliai iš Ukrainos 2022 m. vasarį Rūsijos kariuomenė užpuo-

lė kaimyninę šalį Ukrainą. Šis karas sukėlė

neapsakomų žmonių kančių ir nusinešė daug gyvybių, sunaikino nemažą dalį ekonominės,

socialinės ir transporto infrastruktūros. Karas išprovokavo nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų neregėto masto pabėgėlių krizę Euro-

kitos Europos šalys

poje. Automobiliais ir traukiniais, autobusais,

pėsčiomis ir vežimais žmonės bėgo iš karinių veiksmų apimtų zonų į Vakarų Ukrainą ir kaimynines Europos šalis. Per vienus karo metus savo nuolatines gyvenamąsias vietas

Ukrainoje buvo priversti palikti 8 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių ne savo noru pateko į Rūsiją.

Europos šalys geranoriškai priėmė pabėgė-

lius, tačiau susidūrė su nemažais jų aprūpinimo ir apgyvendinimo iššūkiais. Daugelyje

šalių milžinišką pagalbą karo pabėgėliams su-

Lietuvoje registruota 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje registruotų karo pa-

ų — nepilname:

Pirmieji karo pabėgėliai (196 asmenys) mūsų šalyje užregistruoti pra-

teikė ne tik vyriausybės, bet ir pilietinė visuomenė. Žmones reikėjo ne tik aprūpinti

ėjus keturioms dienoms nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios — va-

ir suteikti gyvenamąją vietą, užtikrinti svei-

Absoliuti dauguma karo pabėgėlių (daugiau kaip 69 tūkst. asmenų)

pakankamu maisto kiekiu ir drabužiais, bet katos priežiūrą. Mokyklinio amžiaus vaikams

reikėjo sudaryti sąlygas tęsti mokslus, o jau-

nesniems - lankyti darželius. Ilgainiui iškilo poreikis sudaryti galimybę žmonėms įsidarbinti ir mokytis kalbų.

Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos priėmė

tokios šalys kaip Lėnkija ir Vokietija.

sario 28-ąją. Daugiausia per parą užregistruotų karo pabėgėlių buvo kovo 17-ąją. Tądien į Migracijos departamento padalinius ar laikinai veikusius registracijos centrus iš viso kreipėsi 2219 asmenų. pasiprašė laikinosios apsaugos, t. y. Europos Sąjungos (ES) mastu suteikiamo apsaugos statuso.

Migracijos departamento specialistai priėmė 63 428 sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu,

2150 sprendimų - laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Per visą laikotarpį daugiausia karo pabėgėlių iš Ukrainos registruo-

ta Vilniaus registracijos centre - 22 266. Tokiame pačiame centre

Kaunė registruotas 9951 asmuo, Klaipėdoje - 6489, Alytujė - 5316.

Šiaulių registracijos centre iš viso buvo registruoti 2279 karo pabė-

gėliai, Marijampolės — 1167, Pžnevėžio - 531.

9446) O) Migracijos

O (2) Migrantai iš Afri-

kos išvydo Europos kran-

tus. Persikelk mintimis į

jų padėtį. Įvardyk, apie ką jie gali galvoji.

S (1) Interpretuok kari-

katūrą. Paaiškink, kodėl nemažai Europos šalių

priešinasi nereguliuojamai migracijai.

kryptys.

a) Pasekite pabėgėlių iš

Šiaurės Afrikos ir Artimų-

jų Rytų migracijos kryptis

į Europą ir jos viduje. Įvertinkite ir pavojus, su kuriais susiduria pabėgėliai, stengdamiesi žūtbūt pasiekti Europą.

b) Palyginkite skirtingais

maršrutais į Europą

patenkančių pabėgėlių

srautus.

S E Išsiaiškink, į kurias

Europos valstybes plūsta

daugiausia pabėgėlių ir kodėl.

0 2 D Pasidomėkite,

kur šiuo metu Europoje ir pasaulyje yra didžiau-

sios pabėgėlių stovyklos.

Aptarkite, su kokiomis

problemomis susiduria:

a) ten gyvenantys pabėgėliai;

b) vietiniai gyventojai tose

šalyse, kuriose yra pabėgėlių stovyklų;

c) valdžia tų šalių, kuriose. yra pabėgėlių stovyklų.

Ke

O Raskinternete

pranešimų apie pabė-

gėlius ir parenk trumpą

pristatymą apie kai kurių Žmonių istorijas.

Migracija kiekvienai šaliai gali turėti visiškai skirtingą poveikį: ir teigiamą, ir nei-

giamą. Vieni žmonės yra nepatenkinti imigrantais, o kiti iš džiaugsmo trina rankas. Tarp migrantų yra ne tik sėkmės lydimų, bet ir nelaimingų. Nuo ko tai priklauso?

a Piniginių pervedimų srautai.

alys Gogas BE šResina Šo, augau EEE Šžnačbspevecimas CC

Diūspora - tautos dalis, gyvenanti ne savo istorinėje tėvynėje.

nėraduomenų

T1 Migracija - nauda kilmės ir tikslo šalims

pervedimai

Migracijos tendencijos Europoje ir pasaulyje rodo, kad ekonomiškai stiprios šalys,

visuomenes apie emigrantų piniginių per-

kuriose labai išvystyta pramonė ir paslaugų

sektorius, aukštas gyvenimo lygis, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir visuomenės senėjimo yra labai priklausomos nuo kvalifikuotų ar nekvalifikuotų žmonių imigracijos. Ši tendencija ypač aktuali Europai, kur mi-

grantai užpildo darbo rinkos poreikį.

Dabartinėse mokslininkų diskusijose plačiai aptarinėjamos migracijos teikiamos galimybės ne tik kilmės, bet ir tikslo šalims. Visa

tai yra migracijos nauda. Tačiau ar tarptautinė darbo migracija iš tikrųjų visada susijusi su abipuse nauda?

Kasmet dauguma bankų informuoja šalių

vedimų savo giminėms ar kitiems artimiems asmenims iš užsienio mastą. Iš to galima da-

ryti drąsią išvadą- piniginiai pervedimai turi

teigiamą poveikį. Kai kurios šeimos gau-

na pinigų, o tai gerina jų gyvenimo sąlygas. Mažose šalyse, kurioms būdingi dideli emigracijos mastai, piniginiai pervedimai

turi

didelę įtaką ekonomikos plėtrai ir gali sudaryti daugiau negu 10 6 valstybės pajamų. Kai

kuriose šalyse gaunama piniginė parama iš emigrantų prilygsta pajamoms, gaunamoms iš turizmo, naftos eksporto. Tačiau tyrimai

taip pat rodo, kad piniginiai pervedimai slopina tų, kurie gauna šią paramą, iniciatyvą.

T3 Naudos efektas - darbas ir išsilavinimas

Ekonomiškai silpnose šalyse, ypač Afrikos

ir Azijos, yra labai daug jaunimo. Dažniausiai (Didžiausios tautinės diasporos pasaulyje

2015 m. (mln.) 102

tai prasto išsilavinimo, nekvalifikuota darbo

jėga, o tokioms šalims būdingas didžiulis

jaunimo nedarbas ir visos su tuo susijusios

IV. Migracija

TRŪKUMAI

PRANAŠUMAI

Poveikis kilmės šaliai S Prarandamos lėšos, kurios buvo investuotos į žmogaus

išsilavinimą.

€ Prarandami specialistai ir

trūksta darbo jėgos.

S Blogėja demografinė situacija. € Mokesčių netekimas į valstybės biudžetą.

Poveikis tikslo šaliai

pinigų ir grįžti į kilmės šalį.

3 Gaunami piniginiai pervedimai iš emigrantų.

3 Imigrantai linkę investuoti į savo gebėjimus.

susijusios sąnaudos.

* Gali sumažinti nedarbo lygį ir mokamų pašalpų skaičių.

* BVP didinimas, mokami mokesčiai.

lėšos, imigrantų vartojimas

mažas, nes jie tikisi sukaupti S Integracijos iššūkiai r su tuo

< Konkurencija darbo rinkoje.

bą. Todėl kai kurios emigracijos kilmės šalys skatina migruoti dalį jaunų gyventojų pagal tikslines programas ir tikisi, kad po kelerių metų jų piliečiai grįš atgal ir įgytomis žinio-

mis bei patirtimi prisidės prie gimtosios šalies gerovės kūrimo. Nekvalifikuotą darbą rasti yra daug lengviau, todėl dauguma emigrantų įsidarbina tokiose srityse kaip statybos, mažmeninė prekyba, maitinimas, darbas

gamyklose prie konvejerių ir kt.

Patirtis rodo, kad iš ekonomiškai silpnes-

nių šalių emigruoja ir daug aukštos kva-

lifikacijos žmonių, iš jų tik nedidelė dalis grįžta atgal. Kilmės šalims tai reiškia, kad

vyksta prėtų nutekėjimas, todėl ilgainiui ima trūkti specialistų, tokių kaip gydytojai, IT specialistai.

HEzl

mokytojai,

inžinieriai,

Aptarkite pabėgėlių migra-

žastis ir galimus padarinius kilmės ir

tikslo šalims.

6 Paaiškink, kodėl tikslo šalyse. dauguma emigrantų dirba nekvalifi-

gviau susirasti darbą.

4 Migrantai sugrįžta su nauja

patirtimi.

6 Kvalifikuotų darbuotojų imigracija

didina šalies konkurencingumo lygį.

(A

tymąsi. Šalims, kurios turi daug gyventojų,

protų nutekėjimo pasekmės nėra tokios skau-

džios kaip mažos populiacijos šalyse. Taip yra

Migracijos poveikio kilmės ir tikslo šalims trūkumai ir pranašumai.

todėl, kad jos turi didesnį kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimą.

Darbo migršcija — migracija į kitą šalį, ieškant joje darbo.

T4 Migracijos iššūkiai Migracija kelia didelių iššūkių atvykėlius

priimančioms tikslo šalims. Vienas didžiau-

sių — migrantų integravimas ir priėmimas į visuomenę. Viena vertus, nemažai migrantų

eja į darbo rinką, tačiau dauguma renkasi laikinus arba pagalbinius darbus ir tik labai nedidelė jų dalis dirba pagal turimą specialybę arba kelia profesinę kvalifikaciją. Migracija atsispindi ir teritoriškai. Pavyzdžiui, daugelyje Europos ir JAV miestų imigrantai gyvena susitelkę, neretai riboto ploto rajonuose. Taip formuojasi gėtai, uždaros bendruomenės.

nutekėjimo terminą ir išvardyk svarbiausias tokios migracijos priežastis.

4

rių nenori dirbti vietiniai gyventojai.

Silpnoms šalims protų nutekėjimas yra rimta problema, stabdanti jų ekonominį vys-

IENO savais žodžiais paaiškink protų

cijos situaciją, atsižvelgdami į prie-

kuotą darbą.

Poveikis tikslo šaliai 3 Imigrantai perima tokius darbus, ku-

ti kokybišką išsilavinimą arba susirasti dar-

personalas,

Poveikis kilmės šaliai

6 Mažėjant nedarbo lygiui, len-

€Išvežamos migrantų uždirbtos

problemos. Tikslo šalyse emigrantai gali įgy-

slaugos

23

a) Nurodyk piniginių pervedimų

kilmės šalims naudą ir žalą.

28 O Išsiaiškinkite, kuri - eko-

nominė ar socialinė demografinė nauda kilmės ir tikslo šalims yra

didesnė. Atsakymą pagrįskite.

Prėtų nutekėjimas- iš-

silavinusių ar profesionalių žmonių išvykimas išvieno regiono į kitą, paprastai dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų.

IA < „šiuolaikiniai getai XXI a. miestuose“. Pasirinkite vieną Europos

arba kito pasaulio regiono milijo-

ninį miestą, naudokitės interneto šaltiniais ir išsiaiškinkite, kurių tautų

bendruomenės ten sudaro didžiausius getus, su kokiomis problemomis jos susiduria ir kokios naudos

teikia toks gyvenimas uždarose bendruomenėse.

Dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai, dykumėjimas, kylantis Pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys ledynai - dėl klimato kaitos daug apgyventų mūsų planetos regionų gali tapti netinkami gyventi. Jei klimato pokyčiai ir toliau taip stiprės, kils problemų apsirūpinant maistu, dalis gyvenamų teritorijų bus sunaikintos, žmonėms neliks kitos išeities: jie bus priversti palikti gimtąsias vietas.

Ele «> O Naudokis programa

O Išvardyk svarbiausius klimato

„Google Maps“ ir palygink Andų,

a Klimato kaitos labiausiai pažeisti regionai pasaulyje.

Himalajų ir Alpių kalnų ledynų užimamą plotą prieš 20 metų ir dabar. Nustatyk, kurių kalnų Iedynų plotai sumažėjo daugiausia

kaitos padarinius, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka savo gimtuosius namus.

ir kurių tirpimas padarė didžiau-

Ča) Nurodyk, kurie regionai yra labiausiai paveikti klimato

sią neigiamą poveikį žmonėms. Pagrįsk, kodėl.

kaitos. Nustatyk, kurie gamtinės geografinės padėties bruožai jiems visiems būdingi.

El 6 40 L išsiaiškinkite, kurios valstybės patiria didžiausių

nuostolių dėl kylančio Pasaulinio vandenyno vandens lygio. Nurodykite, su kokiais padariniais susiduria šių valstybių gyventojai.

* RAMUSIS VANDENYNAS

T1 Keičiasi klimatas - daugėja žmonijos problemų Klimato kaitos padariniai po trupu-

tį tampa vienomis svarbiausių šiuolaikinės migracijos pasaulyje priežasčių. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad

maždaug

20 mln.

žmonių

visame

pasaulyje buvo priversti palikti savo namus dėl priežasčių, kurias sukėlė klimato kaita.

Dauguma tokio likimo ištiktųjų

ieško prieglobsčio saugiose savo šalies vietose. Tačiau šis antplūdis dažnai kelia socialinių ir ekonominių iššūkių

juos priimantiems regionams, jie jau

vyksta, juos dar labiau sustiprins visuotinio atšilimo padariniai ir su tuo

susijusi klimato pabėgėlių migracija.

(Australijos ir Naujosios Zelandi-

jos pagalba karikatūristo akimis.

T2 Kylantis vandens lygis Labiausiai į akis krintantis klimato kaitos padarinys yra kylantis jūrų ir vandenynų lygis. Dabar jis kasmet kyla maždaug po 6 mm per metus, nors duomenys ir skiriasi. Šis kilimas skatina krantų eroziją ir susijęs su dirbamosios žemės praradimu. Dėl jūros vandens prasiskverbimo į požemio vandenį, vis dažniau pastebimas dirvožemio ir geriamojo vandens įdruskėjimas. Be to, audrų sukeltos bangos vis labiau prasiskverbia į sausumą. Labiausiai nukenčia žemų pakrančių teritorijos ir upių deltos. Dėl palankių gamtos sąlygų čia paprastai gyvena labai daug žmonių. Tad, pavyzdžiui, jei jūros lygis pakiltų vienu metru Gangos deltoje Bangladešė, tai tiesiogiai paveiktų 15 mln. žmonių. Vis didesnė grėsmė kyla nedidelėms salų grupėms (Kiribatis, Tonga,

Vanuatu, Maldyvai), kurių aukščiausios vietos vos kelis metrus iškilusios virš jūros lygio. Klimato kaita šių salų gyventojams reiškia pražūtį

tikrąja to žodžio prasme, t. y. jų žemė grimzta į jūrą.

T3 Uraganų šėlsmas Vienas iš klimato kaitos padarinių yra akivaizdus ekstremalių oro reiškinių ir stichinių nelaimių, pavyzdžiui, uraganų, dažnėjimas ir jų galios sti-

prėjimas. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, 2018 m. su klimatu susijusių nelaimių skaičius išaugo nuo 165 iki 329.

Dorianas buvo stipriausias uraganas, 2019 m. smogęs 700 Bahamų salų

nuo orų stebėjimų pradžios. Jis paliko nusiaubtas vietoves ir miestus. Visiš-

kai sunaikinta 13 tūkst. gyvenamųjų pastatų ir didžioji dalis infrastruktūros, tokios kaip uostas, keliai, ligoninės ir parduotuvės. Apie 60 6 Bahimų

G)ketvitos kategorijos

salų gyventojų gyvena iš turizmo. Pajamos iš šios ekonomikos šakos suda-

uraganas Bahamose.

ro 50 6 šalies BVP. Dorianas pridarė nuostolių už 5,1 mlrd. JAV dolerių. a

Išdžiūvęs tvenkinys greta La Paso.

T4 Tirpstantys ledyn Perū ir Bolivijoje gyvena 45 mln.

„TLANTO

žmonių. Nuo seniausių laikų pagrindinis

jų vandens šaltinis yra Andų kalnų ledynai. Tačiau dėl visuotinio klimato atšilimo per pastaruosius 30 metų jų plotas sumažėjo ketvirtadaliu, o iki 2050 m.

Aras NDENYNAS

2 L

sausrosir dykumėjimas

[CZ

atogrąžų ciklonai

E

—

itin pažeidžiamos pakrančių zonos

10

Arkties ledynų ir daugiamečio įšsiotirpimas

dauguma šių kalnų ledynų turėtų visiškai

išnykti. Dažnėja atvejų, kai dėl vandens

didelės upių deltos

trūkumo skelbiama ypatinga padėtis.

e | nukentėję didieji miestai

YB ir neįmanoma užauginti derliaus, prasideda kova dėl žemės.

o

mažos salos kurios iš jų Visiškai išnyks)

Kai netenkama ganyklų, išdžiūsta šuliaiai arba dėl a Na dygsta sėklos

"=

6-—

Vendenyno,

Yy

—>

erdvė

1

< = 78

Ekstremal stremal

orų reiškiniai

1)

Gyvuliai

> m

=-

Biologinės :

kaita

Ligos

T

SE

dirvožemiai

Kenkėjai plitimas

>

A MAS —

+ Prastas derlius irbadas

Migracija, pabėgėlių antplūdis

a Klimato kaita ir migracija.

Lietuvos gyventojų migracija Lietuvos gyventojų skaičius kinta ne tik dėl natūralios demografinės kaitos, bet ir dėl emigracijos, tapusios viena opiausių mūsų šalies problemų. Nuo nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos emigravo apie 660 tūkst. gyventojų. Kokios priežastys lėmė tokius emigracijos mastus ir kokių padarinių tai turi mūsų valstybei?

100

žmonių skaičius, tūkst.

INN emigrantai IE imigrantai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012 20iš 2014 2015

2016 2017

2018 2019

2020 2021 2022

a Gyventojų emigracija ir imigracija 2001-2022 m. Lietuvoje.

T1 Emigracijos mastas ir kryptys