Vadovėlis "Žemė 9" parengtas pagal naują geografijos bendrąją programą ir sudaro galimybes visaverčiam kompete
210 72 41MB
Lithuanian Pages [121] Year 2023
Table of contents :
Darnus vystymasis
Geografija ir darnus vystymasis
Sveikata - ilgo gyvenimo prielaida
Svietimas visiems
Badas ten, perteklius cia
Zeme plius. Kodel badauja vaikai?
Zeme plius. Moteru igalinimas
Kelyje i viena pasauli
Geografija aktyviai +. Vykdome projekta
Zinau, moku, galiu
Valstybiu geroves skirtumai
Valstybiu ivairove
Kas yra gerove?
Geografija aktyviai +. ,,Akvariumo" diskusija
Kas yra ekonomine galia?
Universalus valstybiu geroves rodikliai
Zeme plius. Kongo Demokratine Respublika - turtingu gelmiu skurdus krastas
Zeme plius. Bangladesas - pakely is skurdo gniauztu
Zeme plius. Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje
Europos Sajunga ir mes
Zeme plius. Kur yra Europos ribos?
Stipri ir silpna Europa
Kas trukdo salims vystytis?.
Geografija aktyviai +. Kaip prakalbinti karikatura?
Zinau, moku, galiu
Gyventoju skaiciaus kaita
Gyventoju pasiskirstymas pasaulyje
Gyventoju gausejimas pasaulyje
Geografija aktyviai +. Nagrinejame gyventoju piramides
Indija - jau bemaz didziausia pasaulyje
Jaunejantis ir senejantis pasauliai
Demografine raida
Zeme plius. Gyventoju raida Afrikoje
Lietuvos gyventojai siandien
Demografines raidos padariniai Lietuvoje
Augantys ir tustejantys Lietuvos regionai
Geografija aktyviai +. Aktualiju pamoka
Zinau, moku, galiu
Migracija
Gyventoju migracija pasaulyje
Ateities paieskos Europoje
Migracijos padariniai kilmes ir tikslo salims
Zeme plius. Klimato pabegeliai
Lietuvos gyventoju migracija
Geografija aktyviai +. Diskusija ,,uz ir pries"
Zinau, moku, galiu
"222222 P asarasaras
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Geografijos vadovėlis, skirtas mokyti (-is) geografijos dalyko 9 klasėje
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
Projekto vadovas Rytas Šalna
Autoriai: Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė, Georgijus Sapožnikovas,
Robertas Šalna, Rytas Šalna
Konsultantai: prof. Dovilė Krupickaitė, prof. Jurgita Mačiulytė, Asta Rutkienė, Ingrida Tamošauskienė
Kalbos redaktorė Renata Levickienė Žemėlapius sudarė: Marius Čeponis, Arūnas Latišenka, Remigijus Sereika Dizainerė ir maketuotoja Indrė Salanginaitė
Viršelio autorė Indrė Salanginaitė Dailininkai:
Mychaila Dunakovskis, Indrė Salanginaitė, Marius Zavadskis, Lina Žutautė
O Loreta Latvienė, Giedrė Motiejuitė, Angelė Pakamorienė,
Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna, Robertas Šalna
O Leidykla „Briedis“, 2023
ISBN 978-609-494-063-7
Darnus vystymasis
III. Gyventojų skaičiaus kaita
1. E Geografija ir darnus vystymasis
13. Gyventojų pasiskirstymas pasaulyje...
2. E Sveikata - ilgo gyvenimo prielaida...
14. Gyventojų gausėjimas pasaulyje .....
3. IB švietimas visiems... 4. E Badas ten, perteklius čia .
„16
EZYAZNTA kodėl badauja vai EZYAZATA Moterų įgalinimas .
„20 „22
5. RB kelyje į vieną pasaulį
Vykdome projektą..
piramides...
Nagrinėjame gyventojų
15. Indija - jau bemaž didžiausia pasaulyje...
16. Jaunėjantis ir senėjantis pasauliai ... 17. Demografinė raida EZTAZTTA Gyventojų raida Afrikoje 18. Lietuvos gyventojai šiandien
19. Demografinės raidos padari
ietuvoj
20. | Augantys ir tuštėjantys Lietuvos regionai
Valstyl
gerovės skirtum.
Aktualijų pamoka .....
6. Valstybių įvairovė ...........
7. Kas yra gerovė? „Akvariumo“ diskusija 8. Kas yra ekonominė galia?
9. Universalūs valstybių gerovės rod
21. Gyventojų migracija pasaulyje...
|ŽEMĖ PLIUS) Kongo Demokratinė Respublika — turtingų gelmių skurdus kraštas
22. Ateities paieškos Europoje
23. Migracijos padariniai kilmės ir tikslo šalims.
EZMAZNTA Bangladešas - pakely iš skurdo gniaužtų ....
EZTATTA RB klimato pabėgėliai... 24. Lietuvos gyventojų migracij
EZMAZNTA Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje.....
Diskusi
10. Europos Sąjunga ir mes...
EZMAZNTA Kur yra Europos ribos? . 11. Stipri ir silpna Europa ..........
Geografijos sąvokų žodynėlis
12. Kas trukdo šalims vystytis?..
Asmenybių ir sąvokų rodyklė
Kaip prakalbinti karikatūrą?.... ŽINAU, MOKU, GALIU I
.
Lietuvių-anglų kalbų žodynėlis ... Rašytiniai šaltini Iliustracijų šaltini
O
Ę =
skirtumai
=
E
Al
Darnaus vystymosi
ženklas
Skyriaus įvadas
Juo pradedamas kiekvienas vadovėlio skyrius. Išvardijama, ko bus mokomasi
šiame skyriuje ir kokie tam bus naudojami informacijos šaltiniai.
Įvadas į temą susijęs su pažįstamu kontekstu, keliantis
klausimus.
Temos
numeris
Rašytinis šaltinis —
papildoma informacija, liudininkų pasakojimai. Pagrindinis temos tekstas
suskaidytas į numeruojamas (T1, T2...) potemes.
atitinka bendrąją
Ar žinai? —
visada
pateikiami
pateikiamos
ugdymo programą. )| įspūdingi re-
geltoname fone.
kordai, faktai.
Vadovėlyje naudojami simboliai
Užduočių skirstymas: || Užduotys pagal veiklos pobūdį: O lengvos;
S vidutinio sunkumo; e sunkios.
28 skirtos darbui poromis;
AA skirtos darbui grupėmis; naudotis vadovėlio medžiaga;
(2) naudotis temos šaltiniais,
| iliustracine medžiaga; D pasitelkti internetą; +$6 tiriamoji veikla.
ŽEMĖ PLIUS Šios temos tau padės praplėsti ir pagilinti žinias. Į daugelį dalykų galėsi pažvelgti tarsi per didinamąjį stiklą.
GEOGRAFIJA AKTYVIAI GEOGRAFIJA AKTYVIAI +
Šie puslapiai skirti geografiniams bei kitokiems gebėjimams ugdyti ir tyrimams atlikti.
ŽINAU, MOKU,
GALIU
Kiekvieno skyriaus pabaigoje gali pasitikrinti ir įsivertinti, kaip pavyko įsisavinti mokomąją medžiagą, pasitikrinti, ar moki
taikyti įvairius geografinius gebėjimus.
Geografijos sąvokų žodynėlis
Asmenybių ir sąvokų
Lietuvių-anglų kalbų
Ann
Lanois
rodyklė
k a
žodynėlis
I skyrius
Darnus vystymasis Daugelis geografijos specialistų savo darbais padeda formuoti mūsų pasaulį ir sva sideda prie planetos išsaugojimo. Jie neapsiriboja įvairaus masto problemų, tokių kaip badas ir neprievalgis, skurdas ir socialinė nelygybė, moterų teisės, dirvožemių erozija ar klimato kai-
ta, konstatavimu. Jiems taip pat svarbu pasiūlyti galimus sprendimus, pagrįstus analizėmis, tyrimais bei tvarumo principais. Pasaulyje matome vis daugiau sėkmingos lyderystės pavyzdžių, tačiau prisidėti prie tvarios ateities kūrimo gali kiekvienas iš mūsų.
Šiame skyriuje: asusipažinsi su darnaus vystymosi tikslais; m nagrinėsi bado ir neprievalgio priežastis;
msusipažinsi su vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžiais;
m sužinosi, koks Lietuvos indėlis į vystomąjį bendradarbiavimą. Vertinsi: m savo indėlį į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;
m sveikatos apsaugos, raštingumo reikšmę šalių vystymuisi;
m prieštaringą požiūrį į Vakarų šalių pagalbą besivystančioms šalims. Tam naudosi: m teminius žemėlapius; astatistinius duomenis; m diagramas;
m rašytinius šaltinius; = nuotraukas;
m karikatūras.
Geografija ir darnus vystymasis Klimato kaita, vartojimas, miestų augimas
ir migra
- tai vos keli globalių iš-
šūkių, turinčių įtakos mūsų visų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiai. Norint juos
spręsti ti ima linkme, reikalingos didžiulės permainos daugelyje gyvenimo sričių, kas jau vyksta visame pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie tvarios ateities, bet tam dažniausiai prireikia keisti įprastą elgesį.
Valstybinis
Rinkos jėgos
reguliavimas
"a
Pelno | EKONONIKA | siekimas Ekonomikos augimas
Darnūs vystymasis (angl. sustainable development) tai vystymasis, plėtra, užtikrinanti geresnę
gyvenimo kokybę ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Darnus vystymasis susideda iš keturių esminių elementų — ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, aplinkos kokybės bei politinių sprendimų— ir siekia pusiausvyros tarp jų vystymo(Gi).
8-4] Hh a[14-W88
Bendrasis gėris
Interesų derinimas
a“
Bendruomenių interesai
->>>>>>>>>>>>>>—>1 darbininkais. Net vaikai turi užsidirbti pinigų ir taip prisidėti prie šeimos pajamų. Daug vaikų dėl to nelanko pradinės mokyklos, nors tai yra nemokama. Suaugusieji neretai įsidarbina sezoniniais darbininkais naftą išgaunančiose Artimųjų
Rytų
šalyse ir didžiąją dalį
uždarbio perveda savo šeimoms.
49
mn
Skurdas pasaulyje ir Lietuvoje Ar žinote, kiek pinigų išleidžiate per dieną? Kai grįšite iš mokyklos, su artimaisiais suskaičiuokite, kiek pinigų reikia jūsų vienos dienos išlaidoms padengti. Įvertinkite maisto, aprangos, būsto išlaidas. Tai daug ar mažai? Ar visos išlaidos yra būtinos?
EN 6 T2 Paaiškink, kodėl Lietu-
O Savais žodžiais pasakyk, kas
yra skurdas ir kaip jį supranti.
voje skurdo riba yra perskaičiuojama.
9 T1 Remkis 2022 m. nusta-
9 £“ Peržvelkite JT darnaus
vystymosi tikslus. Kurie iš jų
tyta pasaulio skurdo riba ir apskaičiuok, kiek pinigų tektų
padeda įgyvendinti pirmąjį tikslą — mažinti skurdą?
tavo šeimai mėnesiui. Kokius poreikius galėtų patenkinti tavo šeima už šiuos pinigus?
H A a Aptarkite, kurios
žmonių grupės Lietuvoje yra
Ar įmanoma būtų išgyventi už šią sumą?
jautriausios ir dažniausiai gyvena ties skurdo riba.
a Skurdo rizikos sąlygomis Lietuvoje gyvena apie 40 74 pensinio amžiaus žmonių.
T1 Skurdo riba pasaulyje Pasaulio banko iniciatyva dar 1990 m. buvo nustatyta vadinamoji skuždo riba —
1 JAV doleris per dieną. Ši riba padėjo įvertinti skurdo mastą pasaulyje ir nustatyti šalis, kuriose žmonės gyvena ypač skurdžiai. Pa-
30
vystymosi tikslus. Pirmasis iš jų yra skurdo
mažinimas. Juo siekiama panaikinti skurdą visose valstybėse, užtikrinti socialinę apsau-
gą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
2022 m. skurdo riba laikoma 2,15 JAV dole-
mažinimo pažanga, išimtimi lieka Artimųjų
skurdo rizikos lygis, 76
5
do ribą labai svarbu įgyvendinant darnaus
stebėta, kad laikui bėgant skurdo riba kin-
ta. Kylant kainoms, auga ir skurdo riba. Nuo
40
rio per dieną. Žinoti nustatytą tikrąją skur-
m
visi gyventojai
—e—
65metyir vyresni
Ir nors pasaulyje stebima nuolatinė skurdo
Rytų šalys Azijoje bei dauguma Užsachario Afrikos valstybių, kur konfliktų draskomuo-
se regionuose skurdas nemažėja.
Ši žmonijos rykštė ne visur pasaulyje ver-
18-64 metų amžiaus
tinama vienodai. Jei pagrindiniais poreikiais
laikytume tik reikalingą maisto kiekį, kelis
5
drabužius ir būtiniausius vaistus, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvojė, nėra skurdžiai gy-
20
venančių žmonių. Tačiau, jei prie būtiniau-
sių poreikių pridėtume buitinius patogumus,
siekį keliauti, sočiai ir įvairiai maitintis, lan2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
a Lietuvos skurdo rizikos lygis pagal amžių.
50
2019
2020
2021
2022
metai
kytis kultūros renginiuose, paaiškėtų, kad
ir Lietuvojė yra skurdą kenčiančių žmonių.
Il. Valstybių 8ero vės skirtumai
T2 Skurdas Lietuvoje Remiantis Pasaulio banko nustatyta skur-
do riba, išgyventi žmogui per mėnesį turėtų
pakakti 65 JAV dolerių. Silpnos ekonomikos
šalyse tai realu, bet Lietuvojė ir kitose Europos valstybėse atrodo neįmanoma. Todėl,
atsižvelgiant į šalies gyvenimo lygį, skurdo riba yra perskaičiuojama. Kiekviena valstybė nustato savąjį statistinį rodiklį, apskaičiuo-
jamą kaip vieno asmens piniginių pajamų
suma, kuri turėtų garantuoti minimalų so-
cialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį,
atitinkantį maisto poreikius, minimalius dra-
bužių, ūkinių, higienos reikmenų, komuna-
linių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo
paslaugų poreikius. Lietuvoje absoliutaus skurdo riba 2021 m. buvo laikoma 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai — keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Jei pajamos yra mažesnės, asmenys priskiriami gyvenantiesiems žemiau absoliutaus skurdo ribos. 2020 m. tokių žmonių buvo 140 tūkstančių, t. y. 5,1 96 visų Lietuvos gyventojų. Mažiau šalies piliečių skursta miestuose ir gerokai daugiau kaimuose. Didžiausią ties skurdo riba gyvenančių žmonių dalį sudaro pensininkai (2). Nors žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų iki 18 metų skaičius sumažėjo,
jis tebesiekia
17,2 6 ir
ypač būdingas šeimoms, kuriose vaikus augina vienišos mamos.
„Aš esu 80 metų pensininkė, net 40 metų dir-
bau vaikų darželyje. Man patiko dirbti su ma-
žyliais, jais rūpintis, juos mokyti. Dar prieš 10 metų kaimynei padėjau prižiūrėti jos vai-
kus, o dabar jau tam nebeturiu jėgų. Nelaukiu
mėnesio pabaigos — man tai pats sunkiausias laikas. Gyvenu viena, nes vyras mirė prieš devynerius metus, ir turiu išlaikyti dviejų kambarių butą. Tik gavusi pensiją, stengiuosi susimokėti visus mokesčius. Antras svarbiau-
sias dalykas man yra sveikata. Turiu nepagy-
domų ligų, todėl nuolat reikia gerti vaistus. Kai kuriuos iš jų kompensuoja valstybė, t. y. ligonių kasos, o už kai kuriuos reikia mokėti. Nedidelė suma, kuri lieka, yra skirta maistui ir
„Nors man jau 35 metai, turiu skaudžių prisi-
minimų iš mokyklos. Kai tėvai išsiskyrė, man. buvo 11 metų. Aš ir brolis likome gyventi su
mama, kuri namuose būdavo labai mažai. Ji
dirbo dviejuose darbuose ir nuolat buvo užimta. Mama labai stengėsi, bet pinigų vis neužtekdavo. Man būdavo labai liūdna, kai su kla-
se negalėdavau vykti į ekskursijas, nes mama
nepajėgdavo už jas sumokėti. Nerimaudavau ir dėl dovanų keitimosi per Kalėdų vakarėlį
būtiniausiems pirkiniams. Žiemą, kai už šildymą reikia daugiau mokėti ir kai perku daugiau
pydavau nuo pietų, geresnei dovanai nupirkti
nę savaitę perku labai mažai ir tik pigiausius
mai iš mokyklos.“
vaistų, išgyventi tampa sunku. Todėl paskuti-
bei akcinius maisto produktus.“
Nebuvau užtikrintas, ar pakaks to, ką sutau-
Tokie išlikę mano skausmingiausi prisimini-
51
Europos Sąjungos sprendimai, įvairios priemonės ir vykdomi projektai daro įtaką
mūsų gyvenimui kiekvieną dieną, tačiau dažnai to net nežinome ir nepastebime.
Ką gi iš tikrųjų Europos Sąjunga daro mūsų labui? Kokie projektai iš Europos Sąjun-
gos priemonių yra finansuojami? Iš kur tam skiriami pinigai?
a
52
Europos Sąjungos plėtra.
Il. Valstybių šero vės skirtumai
Nevaržomas paslaugų
teikimas
Nevaržomas prekių judėjimas
m Galimybė kurti gamybos ir
as Nėra sienų kontrolės.
paslaugų įmones bet kurioje ES šalyje.
a Laisvas transporto, teleko-
munikacijų paslaugų judė-
E Teisė be muitų prekės gabenti vienos Europos Sąjungos šalies į kitą.
Nevaržomas asmenų
Nevaržomas kapitalo judėjimas
mm Bendra valiuta- euras.
a Didelės galimybės pinigams judėti tarp šali
judėjimas
= Galimybė nevaržomai judėti
ir apsigyventi bet kurios ES
nominis susivienijimas pasaulyje. Įvairios ES institucijos atsakingai ir intensyviai aptarinėja organizacijos ateities plėtros strategi-
jas ir išsikelia naujus aktualius tikslus. Jiems įgyvendinti reikia milžiniškų finansinių išteklių. Europos Sąjungos biudžetas surenkamas iš 27 jos narių, kurių indėlis priklauso nuo kiekvienos šalies ekonominio pajėgumo. 2021 m., iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, didžiausias indėlis teko Vokietijai
ir Prancūzijai, tačiau, skaičiuojant vienam gyventojui, švedai, liuksemburgiečiai, austrai ir
nyderlandiečiai sumoka tiek pat. Nepaisant įmokų į ES biudžetą dydžio,
naudos iš ES priemonių ir sprendimų gauna visos šalys. Klimato apsaugos, energetikos ir transporto politikos arba mokslinių tyrimų srityse ES šalys kartu pasiekia daugiau nei
bet kuri pavienė šalis. Be to, Europos ben-
droji rinka yra atvira visiems ES gyventojams ir įmonėms. Laisvas prekių judėjimas sukuria didelę neapmuitintą vidaus rinką. Tai ypač naudinga šalims, jau turinčioms dide-
valstybės narės teritorijoje.
a Teisė dirbti ir mokytis bet.
kurioje ES valstybėje.
jimas.
T1 ES tarp iššūkių ir galimybių Europos Sąjunga (ES) yra stipriausias eko-
72 ES investuoja į daugybę sričių... Didžioji dalis į ES biudžetą sumokėtų pinigų grįžta atgal į tas pačias šalis. Daugiau-
sia šių lėšų skiriama žemės ūkiui ir regionų
plėtrai. Iki šiol sprendimai finansuoti projektus priklausė nuo BVP vienam gyventojui lygio. Dabar ir ateityje bus skatinama
planuojant projektus būtinai atsižvelgti į klimato bei aplinkosaugos tikslus. Projektai, ku-
riuose atsižvelgiama į prasmingą kelių tikslų
derinį, turi daugiau galimybių gauti svarią finansinę paramą. Šitaip ES inicijuoti projektai
bei priemonės nominę raidą, Pagrindinis projektai retai
10
skatina ir šalių socialinę ekoir atskirų ES teritorijų plėtrą. paramos bruožas yra tas, kad finansuojami 100 96 ES lėšo-
mis. Dažniausiai tai yra dotacijos, stipendi-
jos arba pradinis finansavimas. Atitinkamos institucijos atlieka stebėseną ir patikrinimus, taip siekdamos užtikrinti, kad finansinė parama naudojama atsakingai ir tinkamai.
(2) Keturios ES laisvės.
Sanglaudos politika —
tai ES iniciatyvų visuma, skirta mažinti skirtu-
mams tarp atskirų ES
regionų bei mažiausiai išsivysčiusių regionų atsilikimui. Sanglaudos politika iš esmės yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos
skatinimą. Šios poli-
tikos programoms ir projektams finansuoti pasitelkiami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas ir kt.).
gynyba ir saugumas
les arba didinančioms eksporto apimtis. Lais-
migracija, sienų apsauga
ES pranašumų.
vystomasis bendradarbiavimas, parama kandidatėms
žais iššūkiais. Savo neigiamą pėdsaką pali-
vidaus rinka, inovacijos,
apsaugos sistemai ir ekonomikai sudavė
gamtos ištekliai, aplinkos
ES administravimas
vas žmonių judėjimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjunga susiduria ir su nema-
skaitmeninimas, moksliniai
ko įvykęs breksitas, stiprų smūgį sveikatos
tyrimai
COVID-19 pandemija, taip pat brutalus Rūsijos karas prieš Ukrainą.
apsauga
a ES biudžeto paskirstymas 2021-2027 m.
parama ES regionams,
sanglaudos politika
53
Europos Sąjunga ir mes
Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio
Europa, įgyvendinanti Paryžiaus susitarimą ir investuojanti į perėjimą prie švarios atsinaujinančios energetikos bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms.
Pažangesnė Europa, diegiant novatoriškumą, skaitmeninimą, pažangią ekonomikos pertvarką, skatinant mažas ir vidutines įmones.
Ei
Uropos
S
lėtros tikslai. sąjungos p Gtros Hks'a!
2
.
2011-2027 M.
-
To EUROPOS SĄJUNGOS
PLĖTROS
Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinanti socialines teises ir kurianti galimybes gauti kokybišką darbą, švietimą, kompetencijas, didinant socialinę inkliuziją, užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
TIKSLAI
Geriau sujungta Europa, gerinant skaitmeninį junglumą, kuriant tvarų, pažangų, saugų ir įvairiarūšį
transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir skatinant tvarų įvairiarūšį judumą miestuose.
) (612022 m. Lietuvoje buvo išleis
ta 2 eurų moneta programos „Erasmus“ 35-osioms metinėms.
Ar žinai?
"Elzase:
[El
ES projektas „Erasmus“ „Erasmus+“ — Europos Sąjungos mainų
1 1 1
| nimo ir sporto sritims Europoje remti. Šios
1
| 1 1 1
programa, skirta švietimo, mokymo,
jau-
programos dalyviams nereikia mokėti už 1 studijas užsienio universitetuose ar grąžin-
| mainuose gali dalyvauti ir vidurinių mo-
1 1 |
|
1
| ti mėnesinių subsidijų už gyvenimą užsie-
Programos „Erasmus“
d
į
Nona mas suiskr Nyderlandų
dvasininku, vienu garsiausių Renesanso laikų humanistų, filosofų bei teologų Erazmu Roterdamiečiu (1466-1536 m.).
| nyje. Programoje iki vienų metų trukmės
kyklų mokiniai.
Europos Sąjunga sukūrė platformą | „eTvinning“ kuri suteikia galimybę visiems 1 Europos mokytojams ir mokiniams kurti | bendrus projektus, tobulėti ir bendradarbiauti virtualioje erdvėje. Nuo „Erasmus“ | pradžios 1987 m. šia programa pasinaudo| jo daugiau nei 5 mln. jaunų europiečių. L----------
54
e
Piliečiams artimesnė Europa, skatinanti lokalių vietovių plėtros iniciatyvas ir tvarią miestų plėtrą.
e;
1 1
1 1 1 4
>----——————-——-—-—-—-—----O0
a
Joniškio „Aušros“ gimnazija yra aktyvi „Erasmus+“
|
projektų dalyvė. 2018-2020 m. projekte „Food | Conservation“ dalyvavo mokyklos iš Prancūzijos,
Slovakijos, Vokietijos ir Lietuvos. Maisto kon-
servavimo eksperimentai sūdant, rūkant, rau- |
ginant, šaldant ir naudojant cukrų vyko visose į
projekto dalyvių šalyse. Egzotiškiausias susitikimas vyko tolimojoje Gvadelupoje, Karibų salose, Prancūzijos užjūrio teritorijoje.
1
L-->>->->->->-->----3
Il. Valstybių 8ero vės skirtumai
Eresundo tiltas
NORVEGIJOS
Europa be kliūčių
tinklo koridoriai (TEN-T), kuriuos:
4
pagerinanti Skandinavijos susisiekimą su žemynine dalimi.
7
Ai
inburgos
ŠIAURĖS
ė
vod a ay
Greitkelis tarp Paryžiaus, Miuncheno, Vienos ir Bra-
ip
tislavos.
7
ST
mis kaip Berlyno-Palermo ašis. L.iasiuss ledo
Lisobonė
kana
jo
Šai
Šumas Saragosa
Turinas" S
is Tos Rarselono alensij
5
Kartachena
=
3
(S
Nešgos
Pato SA
Lot:
Specija“
)
2
bai
S
a
Įvornas | Arkona
Geležinkelių transporto projektas,
turintis sujungti Varšuvą per Kau-
Ks
2
i
„J
Podg
ae
VIDURŽEMIO JŪRA „„Rglermas
oje Tauras
tis tuneliu su Helsinkiu).
Modernizavimo priemonės lai-
vybai stiprinti tarp Juodosios ir Šiaurės
Bukoraios
o
L
ši tina!
B
Ari I94 me
i
įprasta 1435 mm vėže (galima jung-
Mainas-Dunojus (dar nebaigtas)
PP Kaloviai
areas
ną ir Rygą su Talinu Vakarų Europai
Vandens kelias Reinas / Masas-
APS
T,
Genuja
„Rail Baltica“ (statoma)
Klaas
Ai 2
Gia A i ių TD
Nekslia
es
ki
Ų
KE AkS Svebai
ir keleiviams gabenti po Alpė-
Gaictos
AS
t
Panina
k, S
PAN
Brenerio tunelis (statomas)
Geležinkelio tunelis kroviniams
ir geležinkelių jung-
tis tarp Švedijos ir Danijos,
ba
sudaro automobilių keliai, geležinkeliai ir vandens keliai.
„Europos magistralė“ (dar nebaigta)
+| Automobilių
JŪRA
Devyni transeuropinio transporto
10
raj
jūrų didesnės grimzlės
Konstanco
2 JUODOJI JŪRA
ASofijo O BurgosasTN Vei
5
a
i
aleja
ES projektas: transeuropinis transporto tinklas (TEN-T)
ES remia ekonomikos plėtrą visose valstybėse narėse, skirdama beveik 2,2 mlrd. eurų
svarbiems transporto projektams. Šie projektai padės sukurti trūkstamas transporto jung-
tis visame žemyne, remti tvarų transportą ir kurti darbo vietas. Projektai finansuojami per ES transporto infrastruktūros skatinimo dotacijų programą „Connecting Europe Facility“
valstybės siena Europos Sąjungos narės kitos valstybės Transporto koridoriai: Baltijos-Adrijos Šiaurės jūros-Balijos Viduržemio Rytų-Viduržemio Skandinavijos-Viduržemio Reino-Alpių Šiaurės jūros-Viduržemio
(CEF). Skirdama tokį biudžetą, ES siekia savo išsikeltų klimato tikslų, suderintų su Europos žaliuoju kursu. Labai daug dėmesio teikiama projektams, skirtiems geležinkelių trans-
Atlanto Reino-Dunojaus
9 (2) keturios ES laisvės
b) Išsiaiškinkite, kurios šalys šiuo metu siekia narystės
portui stiprinti, įskaitant tarpvalstybines jungtis bei jungti
Elo DC) Sudanklaiko juostą ir pažymėk svarbiausius Europos šalių vienijimosi etapus.
9 L Parašykel. laišką
už Europos ribų gyvenančiam (-iai) draugui (-ei) ir
paaiškink jame, kas yra Europos Sąjunga.
teikia daug galimybių
žmonėms, tačiau įvardyk ir su tuo susijusių neigia-
mų dalykų.
H-sG
Išnagrinėkite
diagramą ir padarykite išvadas apie tai, kam ten-
ka didžiausia ES biudžeto dalis.
su jūrų ir oro uostais.
Elo +: D O pasirinkite vieną iš 2011-2027 m. ES plėtros tikslų ir, naudodamiesi internetu bei savo žiniomis, parenkite
ES:
€) Pasirinkite šalį ir įvertin-
trumpą pristatymą.
kite jos galimybes tapti ES nare.
Ele
internete ir padiskutuokite: a) ar Turkija priklauso Europai; b) ar Rusija yra Azijoje.
a) Kurios ribos jus stebina?
+) Kuris bajai iš žemėlapių yra artimiaubaaanos
| [EH 6 Naudokis atlasu ir išsiaiškink:
sias Jūsų Europos suvokimui?
H 9
B
(ai —š šv
teritorijos;
G Apibūcink EL
b) kurioms šalims jos priklauso.
no ribas.
Europa yra vienas mažiausių žemynų pa-
ŠR
"Vandenynas
Kalnai J
Upė )
ę Pv
ribos.
ę R
AS
a Europos
A
Su)
v
a) kur pasaulyje yra Europos užjūrio
=
?
PR P
Jūra
L
N
Ax Kalnai
Bk) [97
|
Sąsiauris
Sąsie
Li
Tikslios ribos tarp Europos ir Azijos nėra,
saulyje. Už ją mažesnė tik Australija, tačiau mūsų žemyno ribos nėra tokios aiškios. Tuo
ji nustatyta remiantis politiniais ir kultūriniais aspektais. Prie bendros nuomonės ne-
milžinišką sausumos dalį, kuri kartu dažnai
Neįtikėtina, bet Europai kartais priskiria-
galima įsitikinti žvilgtelėjus į bet kurį pasau- | prieinama jau daug amžių, o laikui bėgant ši lio žemėlapį. Europa su Azija sudaro bendrą | riba slinko tai į vakarus, tai į rytus.
vadinama Eurazija.
mos ir kitos teritorijos, esančios už įpras-
tų mūsų žemyno ribų. Viskas priklauso nuo to, į kokius aspektus atsižvelgiama ir kurios organizacijos pateikia savo požiūrį. Tai ypač akivaizdu tyrinėjant žemėlapius, kurių kie-
kvienas vaizduoja skirtingą temą.
x
—
a UEFA narės (Europos futbolo turnyras). 56
a Europos šalys pagal JT skirstymą.
|
TU
a Šalys, kuriose oficialioji valiuta yra euras.
a Europos Sąjungos narės.
Angiija ||| Ovadeupa | Naujoji Kaledonija | Sen Martenas Aruba
Pietų Džordžijos ir
(SIEŲ
Pietų Sandvičo
OAzerSaios | UKanenšaios| Bermuda
Salos
Pikernas
Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir
Kiurasao
Tristano
da Kunjos Salos Boneras Didžiosios Britanijos Mergelių Salos:
Folklando (Malvinų) Salos |
Melija
|
PT
LLGreniandija 11) Montseratas ||Bartelemi Sen | NL
ES
FR
0
68
užjrio teritorijos.
Europos šalims priklausančios
57
Stipri ir silpna Europa Europos valstybių ryšiai labai glaudūs, tačiau ekonominių rodiklių ir gyvenimo ly-
gio skirtumai atskiruose jos regionuose
ieka gana dideli. Todėl ES deda daug
pastangų šiems regioniniams skirtumams panaikinti.
i IE |LS a Ekonomiškai aktyvių ir pasyvių Europos regionų vietovių pavyzdžiai.
T2 Kas yra mėlynojo banano modelis?
T1 Aktyvūs ir pasyvūs Europos
regionai
Didelio ekonominio aktyvumo regionai,
1989 m. prancūzų geografų grupė, tyrusi aktyvių ir pasyvių erdvių pasiskirstymą, su-
gerokai viršija ES vidurkį. Jiems būdingas
ją. Įvertinus tokius rodiklius kaip gyventojų
vertinant pagal BVP didelis darbo
vienam
gyventojui,
vietų skaičius pramonėje
ir
paslaugų sektoriuje, vidutinės žmonių pajamos yra didelės, o nedarbo lygis mažas.
Šie regionai turi gerai išvystytą transporto
infrastruktūrą ir paprastai yra traukos zonos, į kurias migruoja ypač kvalifikuota darbo jėga.
Aktyvūs regionai dėl savo funkcijų ir svarbos dažnai dar vadinami žinių ekonomikos
branduoliu.
Pasyvių regionų ekonominis našumas gerokai mažesnis už ES vidurkį. Tai daugiausia kaimo arba seni pramoniniai regionai
su neigiamu migracijos balansu ir didesniu nedarbu.
Dėl emigracijos, ypač jaunimo,
tankis, miestų dydis ir susitelkimas, techno-
logijų vystymas, universitetų koncentracija, pramoninės gamybos santalka, paslaugų kokybė ir transporto kelių pralaidumas, buvo sukurtas Europos regionų plėtros modelis su pagrindiniu, sparčiai augančiu didžiųjų miestų branduoliu. Jis plačia juosta driekiasi nuo Anglijos iki Italijos. Į šią istoriškai susiformavusią juostą, kur vyko intensyvi prekyba ir kaupėsi pramoninis kapitalas, patenka Šiaurės Anglija, Belgija, Nyderlandai, dalis
Prancūzijos ir Vokietijos, visa Šiaurės Italija. Kiek vėliau ši juosta pavadinta mėlynūoju bananū. Mėlyna spalva reiškė Europos Ben-
šiuose regionuose vyksta akivaizdus gyventojų senėjimas, uždaromos mokyklos, mer-
drijos vėliavą arba mėlynas regiono gamyklų darbuotojų apykakles.
regionai, kuriuose prastas susisiekimas, ma-
mus Prancūzijos vyriausybės regioninio ir te-
di pramonės įmonės.
Pasyvūs ir nuošalūs
žas gyventojų tankis, o kartu ir ribotas rinkos potencialas, paprastai nėra labai patrauklūs ir dažnai vadinami tiesiog perifėrija. 58
kūrė Europos ekonomikos stuburo koncepci-
Ši vaizdavimo forma padėjo
kinti esa-
ritorinio planavimo politikos trūkumus. Dėl koncentracijos į didelio ekonominio pajėgu-
mo regioną, nuošalyje paliekant ne tokias
Il. Valstybių gero vės
ŠIAURĖS
Ekonomiškai stiprūs regionai Ca [7
BDA
A
Mėlynasis bananas ias kana inės galos zone)
[7]
i ekonominė Baltijos jūros zona
Geltonasis bananas
[1
daug darbo vietų turinti teritorija
(stipri centrinė ekonominė erdvė) Nėlynasisbananas2.
"
Saulės juosta
GšieinsEiropos jėgos aukas)
svarbiausios ekonominės sritys
Palankių sąlygų neturintys regionai (1
| [77]
Atlanto periferijai Pietūs
e | ekonomiškai pirmaujantis miestas
— 2. (antroji Europos pagrindinė zona kaip tikslas) | „
EI
1
mutinis Naugardas
Va 58
kirtumai
[1
indiėa varik vištos
A naos šalys š Europos Sąjungos
a Ekonominio aktyvumo regionai.
aktyvias teritorijas ir vis labiau augant ekonominei nelygybei Europoje, mėlynojo banano modelis yra kritikuotinas.
Plečiantis Europos ekonominei erdvei, atsirandant naujų sparčiai augančių ekonomikos regionų, mėlynojo banano juosta negali apimti visų didelio ekonominio pajėgumo
Europos regionų. Dėl to šis modelis net kelis kartus buvo papildytas. Jame imtas vaizduoti geltonasis bananas, žymintis didelio ekonominio pajėgumo juostą nuo Paryžiaus
per Rūro regioną iki Berlyno, taip pat vadinamoji Saulės jūosta, apimanti ekonominio pajėgumo
jūros pakrantę.
regionus palei Viduržemio
1989 m. kritus geležinei uždangai, Europos ekonominio aktyvumo žemėlapyje atsirado naujos plėtros ašys. Jos nuo mūsų žemyno ekonomikos stuburo nukrypsta rytų kryptimi
irapima regionus, sutampančius su didesniu gyventojų tankiu ir didelių miestų aglome-
racijomis. Viena iš jų - Vienos, Bratislavos, Budapėšto
ašis, kita — sparčiai augančių
„Didelių skirtumų
mes negalime tole-
ruoti, jeigu norime, kad prasmę turė-
tų tokia sąvoka kaip bendruomenė.“
Europos Sąjungos
Komisijos pareiškimas
Baltijos šalių ekonomikos ašis. Nors vaizduojami skirtingai, visi šie modeliai turi vieną bendrą bruožą: išskiria ekono-
miškai aktyvias bei pasyvias sritis ir vaizduoja galimus ateities Europos plėtros regionus.
Į tokias ašis ar juostas neįeinantys miestai ir
regionai turi mažesnius šansus ekonominėje konkurencijoje.
59
Stipri ir silpna Europa
1 1 1 1
1 1 1 1 1
1
Juodpelkio parkas Mažeikiuose | Projekto „Jiiodpelkio parko ir stadiono kompleksinis sutvarkymas,
| įrengiant pagrindinę miesto rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną“ | vykdymo darbai buvo pradėti 2013 metais. Tikslas — didinti Mažeikių
miesto konkurencingumą ir išnaudoti turimą potencialą, sukuriant
! patrauklią gyvenamąją aplinką mieto gyventojams bei palankias sąly1 gas verslui plėtoti. Jūodpelkio parke kompleksiškai sutvarkyta poilsio į
ir miesto bendruomenės zona. Parko teritorijoje įrengti pėsčiųjų ir
dviračių takai, poilsio ir vaikų žaidimo aikštelės, suaugusiųjų treni-
| ruokliai, įrengtas parko apšvietimas, pastatyti suoliukai bei šiukšliadė1 į
žės, teritorija apželdinta bei pritaikyta neįgaliesiems. Naujo stadiono teritorijoje įrengta futbolo aikštė su dirbtine danga, papildoma vaikų futbolo treniruočių aikštelė, 1500 vietų žiūrovų tribūnos, futbolo
I sikštės apšvietimo bokštai, įrengtos kamuolių gaudyklės, švieslentė.
———————2"
1
1 Prie stadiono įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštelė bei re1
konstruotos senojo stadiono tribūnos. Dirbtinę futbolo aikštės dan-
1
Projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Bendra projekto vertė — 1955 873,76 Eur.
a I I I I 1 1 1 I
Regionų konkurencingumo indeksas
60
žais, istorine raida ir politinėmis įtakomis.
Nuo XIX a. industrializacijos pramonės plėtra
buvo Europos ekonomikos augimo variklis. Tačiau kai kuriuose jos regionuose susiklostė palankesnės sąlygos kurtis pramonės įmonėms: gausu naudingųjų iškasenų, daug darbo jėgos, didžiulė vartotojų rinka, nusistovėję transporto keliai, daug mokslinio potencialo. Taigi industrializacija ilgainiui dar labiau
D
bių skirtumus tarp regionų. Europos ekonomikos stuburo regione esančios įmonės naudojosi didžiųjų miestų kaimynystės teikiamais pranašumais. Čia vyko intensyvus darbo pasidalijimas, buvo naudojamasi esama ir kuriama dar geresnė infrastruktūra, daug dėmesio skirta švietimui
M
Regionų konkurencingumo indeksas (RKI) buvo pasiūlytas, siekiant 1
I tama kaip regiono gebėjimas pasiūlyti patrauklią ir tvarią aplinką įmo- | nėms ir gyventojams gyventi bei dirbti. 2010 m. pradėtas naudoti ir kas trejus metus atnaujinamas indeksas leidžia regionams stebėti ir | vertinti savo raidą laikui bėgant ir lyginant su kitais regionais. Sos- | tinės regionai daugelyje šalių paprastai yra konkurencingiausi savo 1 šalyje. Kai kuriose valstybėse pastebima labai didelių skirtumų tarp | sostinės ir kitų šalies regionų, periferijos. skirtingais aspektais išmatuoti regionų konkurencingumą. Tai supran-
L->>>>>>>>>>>>>>—>>
Skirtumus tarp įvairių regionų Europoje galima paaiškinti skirtingais gamtos bruo-
padidino gyvenimo sąlygų ir plėtros galimy-
„84 dovanojo Lietavos futbolo federacija
1 L->>>>>>>>>>>->->-->---
T3 Regioninių skirtumų priežastys
4
ir mokslo tyrimams. Po geležinės uždangos griūties akivaizdi tapo ir politinių istorijos įvykių įtaka skirtumų raidai Europoje. Išaugusi tarptautinė konkurencija padidino skirtumus tarp centrinių ir periferinių regionų daugelyje naujų Europos Sąjungos šalių. Belieka stebėti, kokiu mastu regioniniai skirtumai Europos Sąjun-
goje keisis po pasaulinės COVID-19 pande-
mijos ir brutalaus Rūsijos karo prieš Ukrainą.
Il. Valstybių 8ero vės skirtumai
|||
BVP/1gyv.,
išreikštas perkamosios
galios standartais,
lyginant su Europos
Sąjungos vidurkiu
Europos Sąjunga = 100
DBAHB
125-260 110-124 101-109
100 90-99 75-89 25-74
a Europos regionų ekonominė galia 2023 m.
€) Nurodyk galimasjų ekonominio O Apibūdink, kaip supranti ekonomiškai aktyvių ir pasyvių regionų požymius.
e
Atkonominio aktyvumo
regionai.
a) Apibūdink aktyvių ir pasyvių ES regionų geografinį išsidėstymą.
b) Sudaryk lentelę šalių, kurios priklauso
Europos pakraščiams, o kurios centrui.
vystymosi galimybes.
A Padiskutuokite, kokios naudos
gavo mūsų šalis, tapusi viena iš ES valstybių.
Elo < G Palygink Lietuvos padėtį
su kaimynėmis bei visame Europos kontekste. Apibūdink mūsų šalies pranašumus ir trūkumus.
e G Ekonominių skirtumų yra ir Europos Sąjungos šalyse. Kaip tai supranti?
6) A, Surenkite klasėje diskusiją apie
tai, kodėl svarbu mažinti ES regioni-
nę atskirtį.
9 --—->—->—-—-—--— „Esant dideliam vaikų skaičiui Afriko-
1
| iai Anja, analogai, Ii pES is j | gimsta mažai vaikų. Taip prisidedame
„ Prie pasaulio gyventojų skaičiaus augi ! mo mažinimo.“
L-->>->->-->----1
1
Įvertink šiuos teiginius ir išreikšk savo nuomonę apie tai.
; Dabar tu gali... ... paaiškinti, nuo kokių veiksnių priklauso gyventojų pasiskirstymas pasaulyje.
Taip Iš dalies Ne
4
[]
[]
e
70-71p
|
[]
[]
e
70-71 p.
:
8
[1
"A
8
[]
e
o
e
e šosip
|
[ J
[J
e
|
1. suprasti gyventojų skaičiaus raidą Lietuvoje.
o
o
e šisspo
|
+.
nurodyti demografinės politikos priemones.
[]
[]
e
36-87p.
|
2. vertinti demografinės raidos padarinius Lietuvoje.
-.
[]
e
56-89p.
|
+. : 1.
: 2.
Išvardyti perteklinio gyventojų skaičiaus ir ypač retai gyvenamus regionus. pakomentuoti gyventojų gausėjimo pasaulyje ir žemynuose kaitos tendencijas. nurodyti gyventojų skaičiaus kaitos priežastis ir padarinius šalims bei regionams.
„. apibūdinti demografinės raidos modelį. vertinti ir interpretuoti gyventojų amžiaus ir lyties piramidę.
T. 78p
Up
m
IV skyrius
Migracija Joks žmogus nepalieka namų be priežasties. Viei išvyksta ieškodami geriau apmokamo darbo, o kai kurie būna priversti palikti savo tėvynę dėl saugumo. Šiuose puslapiuose užfiksuota akimirka Pietų Europoje, kaip pabėgėliai iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių plūsta link Europos Sąjungos sienos, tikėdamiesi prieglobsčio ir saugumo. Kodėl
šie žmonės paliko savo namus? Iš kur jie atvyko? Kur jie randa laikiną ar ilgalaikį prieglobstį? Kokių
galimybių ir iššūkių kyla kilmės ir tikslo šalyse?
Šiame skyriuje:
asusipažinsi su priežastimis, dėl kurių žmonės migruoja; maiškinsiesi, kas yra savanoriška ir priverstinė migracija;
mnagrinėsi skirtingos migracijos pavyzdžius;
asužinosi, tarp kurių šalių ir regionų vyksta migracija; mnagrinėsi pabėgėlių maršrutus į Lietuvą.
Tam naudosi: mteminius žemėlapius;
mnuotraukas;
m diagramas;
mstatistinius duomenis;
mrašytinius šaltinius.
Vertinsi: mteigiamą ir neigiamą migracijos įtaką valstybių
socialinei ir ekonominei raidai;
a iššūkius, su kuriais dėl migracijos susiduria Lietuva; m priemones, kurių imasi Europos šalys pabėgėlių srautams valdyti.
Gyventojų migracija pasaulyje Yra daug priežasčių, kodėl žmonės migruoja. Vienus pasaulio regionus gyventojų migracija paveikia ypač stipriai, o kituose jos mastai nedideli. Kodėl migracija tapo tokia svarbia tema, apie kurią girdime kone kiekvieną dieną?
2015 m. pasaulį sudrebino milijonai sirų, kurie buvo priversti bėgti iš karo niokojamos tėvynės.
2022 m. dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą milijonai žmonių tapo pabėgėliais ir pasitraukė iš
šalies.
a Pabėgėlių kolona prie Breznicos Slovėnijoje.
T1 Migracijos rūšių įvairovė Nuo seniausių laikų dalis žmonių keitė gyvenamąją vietą. Šis reiškinys vadinamas
gyvėntojų migracija. Skiriamos dvi svarbiausios jos rūšys.
Jei migracija vyksta ša-
lies viduje, ji vadinama vidinė migracija.
Ar žinai? 2022 m. pabėgėliais buvo laikomi 80 min. žmonių. Daugumajų vidaus pabėgėliai, priversti pasitraukti į kitą vietą savo šalyje.
Jei peržengiama valstybės riba, tai laikoma tarptautinė migracija. Išvykimas gyventi į kitą šalį vadinamas emigracija, o atvykimas gyventi iš kitos šalies - imigracija. Migracija gali būti savanoriška arba priverstinė. Savo noru žmonės migruoja dėl įvairių priežasčių, tačiau bene svarbiausia yra didžiuliai gyvenimo lygio skirtumai tarp šalių. Asmenys, dėl tokių motyvų paliekantys gimtąją šalį, vadinami darbo migrantais. Iš dešimties migrantų devyni paprastai yra darbo migrantai, ieškantys geresnės ateities. Kitoje šalyje imigrantai dažniausiai kliaujasi savo tautiečiais. Taip per tarpusavio ryšius formuojasi migrantų tinklai. Priežastys, dėl kurių žmonės privers-
ti palikti savo kilmės šalį, vadinamos stumiamaisiais veiksniais. Tokius asmenis
traukia įvairios tikslo šalys, o juos viliojančios priežastys vadinamos traukiamaisiais veiksniais.
96
T2 Migracijos fenomenas
Plačiai plintantis šių laikų fenomenas —
pabėgėliai. Jais vadinami žmonės, kurie
traukiasi iš karų ir konfliktų niokojamų teritorijų, palieka gyvenamąją vietą dėl dirbamąsias žemes pasiglemžiančių
potvynių,
ilgalaikių sausrų keliamo pavojaus, žemės
drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų ir kitų gamtos katastrofų. Nemažai pabėgėlių per-
keliami
gyventi į saugesnę vietą savo ša-
lyje. Tokie pabėgėliai vadinami vidaūs pėrkeltaisiais asmenimis.
Dažniausiai viso turto netekę ir svetimoje valstybėje atsidūrę pabėgėliai gyvena labai skurdžiai, neretai praranda gyvenimo tikslą, nemato perspektyvų. Jie turi mažai galimybių grįžti į savo namus ir gana dažnai gyve-
na didelėse pabėgėlių stovyklose, kur stokoja maisto, vandens, drabužių, pastogės. Pabėgėliais rūpinasi priglaudusi šalis, labdaros organizacijos, pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius. Gana dažnai paramą medikamentais, drabužiais, maistu tokioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms teikia stipriosios pasaulio valstybės. Devyni iš dešimties pabėgėlių pasaulyje yra iš ekonomiškai silpnų šalių.
IV. Migracija 2] Rusijos" Tolimiej Ryta
šiuolaikinės pa-
saulio migracijos kryptys.
Specialus sausumos, oro ir jūrų sienų stebėjimas prieš migracijos srautus
.
pagrindiniai emigrantų kilmės regionai
Priverstinę migraciją, kai žmonės dėl stichinių nelaimių, socialinių ar ekonominių priežasčių neturi kito pasirinkimo, tik palikti gyvenamąją vietą, lemia: » religinis ir politinis persekiojimas;
= stichinės nelaimės: sausros, potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai; » rasinė diskriminacija;
* gyventojų perteklius vienoje vietoje ir priverstinis iškeldinimas kitur;
» karai, ginkluoti konfliktai.
sama Palyginkite savanoriškos
ir priverstinės migracijos priežastis
ir nurodykite, kurios iš jų būdinges-
nės ekonomiškai stipresnių, o kurios
ekonomiškai silpnesnių šalių gyventojams. Atsakymą pagrįskite.
4—
ekonominių priežasčių
protųnutekėjimas
mažiau išsilavinę emigrantai
SavanGrišką migraciją, kai žmonės
nusprendžia ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo ir asmeninės laisvės, skatina noras:
įgyti aukštesnį išsimokslinimą; susirasti tinkamesnį, geriau apmokamą darbą; gyventi šiltesnio ir palankesnio klimato sąlygomis;
turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: švietimo, sveikatos
priežiūros, pramogų ir laisvalaikio;
mokėti mažesnius mokes:
a Savanoriškos ir priverstinės migracijos bruožai.
tarptautinė migracija.
4—
būti arčiau draugų ir giminaičių; gyventi savo tėvynėje;
» maisto trūkumas ir badas;
O Paaiškink, kuo skiriasi vidinė ir
šalys, kurios priėmė daug žmonių, išvykusių iš savošalies dėl
sukurti šeimą.
El S O išvardyk: a) penkis migrantų tikslo ir penkis kilmės regionus arba šalis;
b) po tris šalis arba regionus, iš kurių
migruoja aukštos ir žemos kvalifikacijos žmonės;
€) tas šalis arba regionus, kurie turi
specialią sienų stebėjimo prieš migracijos srautus tvarką.
0 /“ Paaiškinkite priežastis, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Europos šalyse mano, kad yra priklausomi nuo imigracijos.
10 Sukurk minčių žemėlapį migracijos tema.
(t) 9
Pabėgėlių
antplūdis
iš Sirijos,
nesibaigiantys
nelegalių
migrantų
srautai
Lietuvės ir Lėnkijos pasienio, perpildytos pabėgėlių valtys Viduržemio
prie
ir Egėjo
jūrose - visų šių žmonių tikslas yra Europa. Kokios priežastys verčia juos taip rizi-
kuoti ir kasjų laukia kelionėje bei tikslo šalyse?
7 a Karikatūra „Audringi laikai“.
a Pabėgėlių valtis prie Lesbo salos Graikijoje.
T1 Kas žmones veja iš gimtųjų šalių?
Daugelyje Afrikos bei Azijos valstybių jau-
naudoja radarų kontrolę. Be to, pagalbą tei-
latinį darbą ir užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas. Karo vėtros, religiniai ir politiniai
mės ištiktų žmonių jūroje padeda išgelbėti
ni žmonės neturi perspektyvų susirasti nuo-
kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, nes pagrįstai baiminamasi
persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų. Toks asmuo yra už pilietybės valstybės ribų ir negali arba bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali arba bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.
persekiojimai, gamtos katastrofos dar labiau aštrina situaciją ir stumia žmones iš gimtųjų
namų. Todėl viltis gauti daugiau pajamų ir geriau bei sočiau gyventi tampa priežastimi palikti tėvynę. Šių žmonių tikslas yra Europa.
T2 Pabėgėlių keliai Daugiausia pabėgėlių į Europą atvyksta per
Viduržemio jūrą. Tūkstančiams tai yra mirtina kelionė laivuose, kurie jau seniai nebetin-
kami plaukioti. Europiečiai baisisi, gūžčioja pečiais, tačiau dauguma supranta ir užjaučia. Pabėgėliai per jūrą leidžiasi aptriušusio-
mis pripučiamosiomis valtimis arba bevil-
tiškai perpildytais žvejų laivais. Nesąžiningi
kontrabandininkai gauna gerą atlyginimą už savo paslaugas ir dažnai pasprunka, palikdami pabėgėlius likimo valiai. Vieniems pabėgėliams pavyksta kirsti sieną, kitus išgelbsti pakrantės apsauga, o dalis tiesiog nuskęsta. Siekdamos laiku susekti pabėgėlių laivus,
Pietų Europos šalių vyriausybės vis dažniau
98
kia agentūros „Frontex“ laivai, daug nelai-
savanorių laivai. Koronaviruso pandemijos
metu gelbėjimo darbus reikėjo iš esmės sustabdyti. Atitinkamai sumažėjo ir migran-
tų, kuriems pavyko patekti į Europos salas arba žemyną.
Pabėgėlių keliai į Europą vagoja iš įvairių
pusių, todėl imamasi vis daugiau priemo-
nių žmonių srautams sulaikyti. Po nelega-
lių migrantų antplūdžio 2021 m. Lietuva ir Lėnkija įtvirtino savo išorines ES sienas su
Baltarūsija, įrengdamos spiralės formos vie-
lą koncertiną aštriomis briaunomis. Panašių
užtvarų ir net aklinų betoninių sienų pasta-
tyta ir kitų Europos Sąjungos šalių pasienyje. T3 Kas yra „Frontex“? „Frontex“ yra Europos agentūra, kurios būstinė įsikūrusi Varšuvoje. Ji atsakinga už
Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą, užkertant kelią nelegaliems imigrantams patekti į Europą. ES valstybės narės atsakingos už savo sienų stebėjimą ir kontrolę, o agentūra padeda šalims kovoti su
IV. Migracija
22
||
pabėgėlių sausumos maršrutai B
1088
rų maršrutai pabėgi pabėgėlių skaičius Išviso 2021 m. 199 897 pabėt
8075
Rytų Europa
jūros regiono, sausumos maršrutas
jūros regiono sausumos maršrutas
Č š j jūros šens jūrų maršrutą
Ge
Rytų Viduržemi
—T
4
|
Maišai) a „Frontex“ vėliava.
0, 2 22351
Nakarų Afcika
67724
Vidurio Viduržemio jūros regionas
a Pabėgėlių patekimo į Europą kryptys.
žmonių skaičius
ban nelegalia imigracija. Šiuo tikslu „Frontex“
4000
jimo pajėgoms ir prireikus suburia greitojo reagavimo pajėgas iš pasienio pareigūnų.
2000 1000
vadovauja nacionalinėms pakrančių stebė-
Pabėgėlių laivai sulaikomi ir palydimi atgal į Afrikos šalių vandenis. Agentūra aprūpin-
1 dingusieji | | (G) Viduržemio
122 žuvusieji
jūroje žuvę
ir dingę
pabėgėliai.
3000
0
2013 2014
2015 2016 2017
2018
2019 2020 2021 2022
metai
ta sraigtasparniais, dešimtimis laivų, radarų
sistemų ir terminio vaizdo kamerų. Ši agentūra taip pat rengia pasieniečius.
T4 Elgesys su pabėgėliais
Žmogaus teisių organizacijos kritikuo-
ja griežtą elgesį su pabėgėliais prie išorinių Europos sienų. Jos ragina Europos valstybes užkirsti kelią gyvybei pavojingoms situacijoms prie sienų, o ieškančiuosius pagalbos
sutikti humaniškiau. Europos šalys supran-
ta, kad, siekiant sumažinti pabėgėlių nelaimių skaičių apskritai, reikia gerokai pagerinti gyvenimo sąlygas kilmės šalyse. Vystymosi
pagalba gali būti atskaitos taškas.
Pabėgėlio statusas: taip ar ne?
Daugybė bandymų nelegaliai kirsti Europos valstybių sienas neretai tampa pabėgėlių drama. Žmonės, kurie palieka savo šalį tikėdamiesi
geresnio gyvenimo, neturi teisės į tarptautinę apsaugą. Jungtinių Tau-
tų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas neskiria šiems žmonėms pabėgėlių statuso. Todėl jie neturi teisės į prieglobstį Europoje ir laikomi
nelegaliais imigrantais. Kadangi jų elgesys yra baudžiamas pagal įstatymą, anksčiau ar vėliau tokie žmonės būna deportuojami.
Tik tie žmonės, kurie bėga nuo smurto arba persekiojimo, turi teisę į pabėgėlio statusą. Dažnai reikia mėnesių ar net metų, kol priimančioji šalis patvirtina tokių žmonių prieglobsčio prašymą. Laukimo lai-
kas pabėgėliams nėra lengvas, nes jiems neleidžiama laisvai pasirinkti
savo gyvenamosios vietos, o dirbti galima tik labai ribotai. Kartais pabėgėlių sulaikymo vietose prasiveržia smurtas, nes skirtingų tautybių
ir religijų žmonės gyvena labai mažoje erdvėje.
99
Ateities paieškos Europoje a
—
DCL
EEE
Dirbtinis pabėgėlių antplūdis 2021 m. Baltarūsija gerokai padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų skaiči
Šiuo metu Baltarūsijos sostinėje Minske kiekvieną savaitę leidžia-
si apie 50 lėktuvų iš Dubajaus, Antalijos, Stambūlo, Beirūto ir
—
—> Pabėgėlių sausumos maršrutai —> Pabėgėliųoro maršrutai
A
2
[Ž „LATVIJA
O
M
' '
Orouostai
1
Damasko. Retkarčiais užsakomieji skrydžiai iš Egipto ir Tužkijos
baigiasi mažesniuose oro uostuose, tokiuose kaip Gaždinas ir Brėstas, kurie įprastai naudojami kroviniams pervežti. Bilietai šiomis kryptimis parduodami vietinėse kelionių agentūrose. Pavyzdžiui, Irakė parduodami kelionių paketai su skrydžiu į Baltarūsiją į vieną pusę. ES Komisija teigia, kad lėktuvuose į Minską yra pabėgėlių ir migrantų, kurie skraidinami į Baltarūsiją, siekiant nugabenti juos prie ES sienos su Lėnkija ar Lietuva. Atvykę į Baltarūsijos sosti-
nę, tokie žmonės buvo vežami į valstybinius viešbučius, iš jų autobusais arba taksi siunčiami prie ES sienos, o tada išlaipinami ir nukreipiami eiti pėsčiomis. Patys pabėgėliai šiomis dienomis pasakoja, kad į šalį atvyko turėdami turistinę vizą, kurią Baltarūsijos kelionių agentūros kvietimu galima gauti už 60 eurų įprastu tari-
fu, dvigubai brangiau, jei važiuojama greitai, ir triskart brangiau, jei viza išduodama tik Minsko oro uoste. Dauguma pabėgėlių teigia norintys toliau vykti į Vokietiją. Didžiąją dalį Artimųjų Rytų
skrydžių Minsko oro uoste vykdo aviakompanija „Belavia“, kuri
100 *6 priklauso Baltarūsijos valstybei.
a T5 Pabėgėliai Lietuvoje Pabėgėlių bet ir visame pabėgėliams riausybinės
tema itin jautri ne tik Lietuvojė, pasaulyje. Mūsų šalyje pagalbą teikia ir vyriausybinės, ir nevyorganizacijos. Migrantai, kurie
Lietuvą pasiekia neteisėtai kirtę sieną, laikinai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėjė (Švenčionių sav.) ir
pradedamos teisinės procedūros. Lietuva yra
prisijungusi prie Jungtinių Tautų Ženčvos
konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl privalo priimti ir nagrinėti kiekvieną prieglobs-
čio prašymą. Asmenys, kuriems suteikiamas
pabėgėlio statusas, apgyvendinami Pabėgėlių
priėmimo centre Rūkloje (Jonavos sav.). Pa-
bėgėlio statusą gavę asmenys skatinami in-
tegruotis į visuomenę, mokytis, susirasti darbą. Didelis akcentas Rūkloje yra skiriamas lietuvių kalbos mokymui ir darbo paieškoms.
Vien valstybinėms institucijoms pasirūpinti
pabėgėlių integracija būtų labai sunku, todėl labai svarbi nevyriausybinių organizacijų
pagalba. Štai Raudonojo Kryžiaus draugija užsiima pabėgėlių konsultavimu teisiniais ir
socialiniais klausimais, taip pat teikia jiems būtiniausius daiktus ir priemones, ką tik peržengus Lietuvos Respūblikos sieną.
1 1 | 1 1 1 I | 1 1 1 1 1 l |
IV. Migracija 29 T6 Pabėgėliai iš Ukrainos 2022 m. vasarį Rūsijos kariuomenė užpuo-
lė kaimyninę šalį Ukrainą. Šis karas sukėlė
neapsakomų žmonių kančių ir nusinešė daug gyvybių, sunaikino nemažą dalį ekonominės,
socialinės ir transporto infrastruktūros. Karas išprovokavo nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų neregėto masto pabėgėlių krizę Euro-
kitos Europos šalys
poje. Automobiliais ir traukiniais, autobusais,
pėsčiomis ir vežimais žmonės bėgo iš karinių veiksmų apimtų zonų į Vakarų Ukrainą ir kaimynines Europos šalis. Per vienus karo metus savo nuolatines gyvenamąsias vietas
Ukrainoje buvo priversti palikti 8 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių ne savo noru pateko į Rūsiją.
Europos šalys geranoriškai priėmė pabėgė-
lius, tačiau susidūrė su nemažais jų aprūpinimo ir apgyvendinimo iššūkiais. Daugelyje
šalių milžinišką pagalbą karo pabėgėliams su-
Lietuvoje registruota 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos
Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje registruotų karo pa-
ų — nepilname:
Pirmieji karo pabėgėliai (196 asmenys) mūsų šalyje užregistruoti pra-
teikė ne tik vyriausybės, bet ir pilietinė visuomenė. Žmones reikėjo ne tik aprūpinti
ėjus keturioms dienoms nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios — va-
ir suteikti gyvenamąją vietą, užtikrinti svei-
Absoliuti dauguma karo pabėgėlių (daugiau kaip 69 tūkst. asmenų)
pakankamu maisto kiekiu ir drabužiais, bet katos priežiūrą. Mokyklinio amžiaus vaikams
reikėjo sudaryti sąlygas tęsti mokslus, o jau-
nesniems - lankyti darželius. Ilgainiui iškilo poreikis sudaryti galimybę žmonėms įsidarbinti ir mokytis kalbų.
Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos priėmė
tokios šalys kaip Lėnkija ir Vokietija.
sario 28-ąją. Daugiausia per parą užregistruotų karo pabėgėlių buvo kovo 17-ąją. Tądien į Migracijos departamento padalinius ar laikinai veikusius registracijos centrus iš viso kreipėsi 2219 asmenų. pasiprašė laikinosios apsaugos, t. y. Europos Sąjungos (ES) mastu suteikiamo apsaugos statuso.
Migracijos departamento specialistai priėmė 63 428 sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu,
2150 sprendimų - laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Per visą laikotarpį daugiausia karo pabėgėlių iš Ukrainos registruo-
ta Vilniaus registracijos centre - 22 266. Tokiame pačiame centre
Kaunė registruotas 9951 asmuo, Klaipėdoje - 6489, Alytujė - 5316.
Šiaulių registracijos centre iš viso buvo registruoti 2279 karo pabė-
gėliai, Marijampolės — 1167, Pžnevėžio - 531.
9446) O) Migracijos
O (2) Migrantai iš Afri-
kos išvydo Europos kran-
tus. Persikelk mintimis į
jų padėtį. Įvardyk, apie ką jie gali galvoji.
S (1) Interpretuok kari-
katūrą. Paaiškink, kodėl nemažai Europos šalių
priešinasi nereguliuojamai migracijai.
kryptys.
a) Pasekite pabėgėlių iš
Šiaurės Afrikos ir Artimų-
jų Rytų migracijos kryptis
į Europą ir jos viduje. Įvertinkite ir pavojus, su kuriais susiduria pabėgėliai, stengdamiesi žūtbūt pasiekti Europą.
b) Palyginkite skirtingais
maršrutais į Europą
patenkančių pabėgėlių
srautus.
S E Išsiaiškink, į kurias
Europos valstybes plūsta
daugiausia pabėgėlių ir kodėl.
0 2 D Pasidomėkite,
kur šiuo metu Europoje ir pasaulyje yra didžiau-
sios pabėgėlių stovyklos.
Aptarkite, su kokiomis
problemomis susiduria:
a) ten gyvenantys pabėgėliai;
b) vietiniai gyventojai tose
šalyse, kuriose yra pabėgėlių stovyklų;
c) valdžia tų šalių, kuriose. yra pabėgėlių stovyklų.
Ke
O Raskinternete
pranešimų apie pabė-
gėlius ir parenk trumpą
pristatymą apie kai kurių Žmonių istorijas.
Migracija kiekvienai šaliai gali turėti visiškai skirtingą poveikį: ir teigiamą, ir nei-
giamą. Vieni žmonės yra nepatenkinti imigrantais, o kiti iš džiaugsmo trina rankas. Tarp migrantų yra ne tik sėkmės lydimų, bet ir nelaimingų. Nuo ko tai priklauso?
a Piniginių pervedimų srautai.
alys Gogas BE šResina Šo, augau EEE Šžnačbspevecimas CC
Diūspora - tautos dalis, gyvenanti ne savo istorinėje tėvynėje.
nėraduomenų
T1 Migracija - nauda kilmės ir tikslo šalims
pervedimai
Migracijos tendencijos Europoje ir pasaulyje rodo, kad ekonomiškai stiprios šalys,
visuomenes apie emigrantų piniginių per-
kuriose labai išvystyta pramonė ir paslaugų
sektorius, aukštas gyvenimo lygis, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir visuomenės senėjimo yra labai priklausomos nuo kvalifikuotų ar nekvalifikuotų žmonių imigracijos. Ši tendencija ypač aktuali Europai, kur mi-
grantai užpildo darbo rinkos poreikį.
Dabartinėse mokslininkų diskusijose plačiai aptarinėjamos migracijos teikiamos galimybės ne tik kilmės, bet ir tikslo šalims. Visa
tai yra migracijos nauda. Tačiau ar tarptautinė darbo migracija iš tikrųjų visada susijusi su abipuse nauda?
Kasmet dauguma bankų informuoja šalių
vedimų savo giminėms ar kitiems artimiems asmenims iš užsienio mastą. Iš to galima da-
ryti drąsią išvadą- piniginiai pervedimai turi
teigiamą poveikį. Kai kurios šeimos gau-
na pinigų, o tai gerina jų gyvenimo sąlygas. Mažose šalyse, kurioms būdingi dideli emigracijos mastai, piniginiai pervedimai
turi
didelę įtaką ekonomikos plėtrai ir gali sudaryti daugiau negu 10 6 valstybės pajamų. Kai
kuriose šalyse gaunama piniginė parama iš emigrantų prilygsta pajamoms, gaunamoms iš turizmo, naftos eksporto. Tačiau tyrimai
taip pat rodo, kad piniginiai pervedimai slopina tų, kurie gauna šią paramą, iniciatyvą.
T3 Naudos efektas - darbas ir išsilavinimas
Ekonomiškai silpnose šalyse, ypač Afrikos
ir Azijos, yra labai daug jaunimo. Dažniausiai (Didžiausios tautinės diasporos pasaulyje
2015 m. (mln.) 102
tai prasto išsilavinimo, nekvalifikuota darbo
jėga, o tokioms šalims būdingas didžiulis
jaunimo nedarbas ir visos su tuo susijusios
IV. Migracija
TRŪKUMAI
PRANAŠUMAI
Poveikis kilmės šaliai S Prarandamos lėšos, kurios buvo investuotos į žmogaus
išsilavinimą.
€ Prarandami specialistai ir
trūksta darbo jėgos.
S Blogėja demografinė situacija. € Mokesčių netekimas į valstybės biudžetą.
Poveikis tikslo šaliai
pinigų ir grįžti į kilmės šalį.
3 Gaunami piniginiai pervedimai iš emigrantų.
3 Imigrantai linkę investuoti į savo gebėjimus.
susijusios sąnaudos.
* Gali sumažinti nedarbo lygį ir mokamų pašalpų skaičių.
* BVP didinimas, mokami mokesčiai.
lėšos, imigrantų vartojimas
mažas, nes jie tikisi sukaupti S Integracijos iššūkiai r su tuo
< Konkurencija darbo rinkoje.
bą. Todėl kai kurios emigracijos kilmės šalys skatina migruoti dalį jaunų gyventojų pagal tikslines programas ir tikisi, kad po kelerių metų jų piliečiai grįš atgal ir įgytomis žinio-
mis bei patirtimi prisidės prie gimtosios šalies gerovės kūrimo. Nekvalifikuotą darbą rasti yra daug lengviau, todėl dauguma emigrantų įsidarbina tokiose srityse kaip statybos, mažmeninė prekyba, maitinimas, darbas
gamyklose prie konvejerių ir kt.
Patirtis rodo, kad iš ekonomiškai silpnes-
nių šalių emigruoja ir daug aukštos kva-
lifikacijos žmonių, iš jų tik nedidelė dalis grįžta atgal. Kilmės šalims tai reiškia, kad
vyksta prėtų nutekėjimas, todėl ilgainiui ima trūkti specialistų, tokių kaip gydytojai, IT specialistai.
HEzl
mokytojai,
inžinieriai,
Aptarkite pabėgėlių migra-
žastis ir galimus padarinius kilmės ir
tikslo šalims.
6 Paaiškink, kodėl tikslo šalyse. dauguma emigrantų dirba nekvalifi-
gviau susirasti darbą.
4 Migrantai sugrįžta su nauja
patirtimi.
6 Kvalifikuotų darbuotojų imigracija
didina šalies konkurencingumo lygį.
(A
tymąsi. Šalims, kurios turi daug gyventojų,
protų nutekėjimo pasekmės nėra tokios skau-
džios kaip mažos populiacijos šalyse. Taip yra
Migracijos poveikio kilmės ir tikslo šalims trūkumai ir pranašumai.
todėl, kad jos turi didesnį kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimą.
Darbo migršcija — migracija į kitą šalį, ieškant joje darbo.
T4 Migracijos iššūkiai Migracija kelia didelių iššūkių atvykėlius
priimančioms tikslo šalims. Vienas didžiau-
sių — migrantų integravimas ir priėmimas į visuomenę. Viena vertus, nemažai migrantų
eja į darbo rinką, tačiau dauguma renkasi laikinus arba pagalbinius darbus ir tik labai nedidelė jų dalis dirba pagal turimą specialybę arba kelia profesinę kvalifikaciją. Migracija atsispindi ir teritoriškai. Pavyzdžiui, daugelyje Europos ir JAV miestų imigrantai gyvena susitelkę, neretai riboto ploto rajonuose. Taip formuojasi gėtai, uždaros bendruomenės.
nutekėjimo terminą ir išvardyk svarbiausias tokios migracijos priežastis.
4
rių nenori dirbti vietiniai gyventojai.
Silpnoms šalims protų nutekėjimas yra rimta problema, stabdanti jų ekonominį vys-
IENO savais žodžiais paaiškink protų
cijos situaciją, atsižvelgdami į prie-
kuotą darbą.
Poveikis tikslo šaliai 3 Imigrantai perima tokius darbus, ku-
ti kokybišką išsilavinimą arba susirasti dar-
personalas,
Poveikis kilmės šaliai
6 Mažėjant nedarbo lygiui, len-
€Išvežamos migrantų uždirbtos
problemos. Tikslo šalyse emigrantai gali įgy-
slaugos
23
a) Nurodyk piniginių pervedimų
kilmės šalims naudą ir žalą.
28 O Išsiaiškinkite, kuri - eko-
nominė ar socialinė demografinė nauda kilmės ir tikslo šalims yra
didesnė. Atsakymą pagrįskite.
Prėtų nutekėjimas- iš-
silavinusių ar profesionalių žmonių išvykimas išvieno regiono į kitą, paprastai dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų.
IA < „šiuolaikiniai getai XXI a. miestuose“. Pasirinkite vieną Europos
arba kito pasaulio regiono milijo-
ninį miestą, naudokitės interneto šaltiniais ir išsiaiškinkite, kurių tautų
bendruomenės ten sudaro didžiausius getus, su kokiomis problemomis jos susiduria ir kokios naudos
teikia toks gyvenimas uždarose bendruomenėse.
Dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai, dykumėjimas, kylantis Pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys ledynai - dėl klimato kaitos daug apgyventų mūsų planetos regionų gali tapti netinkami gyventi. Jei klimato pokyčiai ir toliau taip stiprės, kils problemų apsirūpinant maistu, dalis gyvenamų teritorijų bus sunaikintos, žmonėms neliks kitos išeities: jie bus priversti palikti gimtąsias vietas.
Ele «> O Naudokis programa
O Išvardyk svarbiausius klimato
„Google Maps“ ir palygink Andų,
a Klimato kaitos labiausiai pažeisti regionai pasaulyje.
Himalajų ir Alpių kalnų ledynų užimamą plotą prieš 20 metų ir dabar. Nustatyk, kurių kalnų Iedynų plotai sumažėjo daugiausia
kaitos padarinius, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka savo gimtuosius namus.
ir kurių tirpimas padarė didžiau-
Ča) Nurodyk, kurie regionai yra labiausiai paveikti klimato
sią neigiamą poveikį žmonėms. Pagrįsk, kodėl.
kaitos. Nustatyk, kurie gamtinės geografinės padėties bruožai jiems visiems būdingi.
El 6 40 L išsiaiškinkite, kurios valstybės patiria didžiausių
nuostolių dėl kylančio Pasaulinio vandenyno vandens lygio. Nurodykite, su kokiais padariniais susiduria šių valstybių gyventojai.
* RAMUSIS VANDENYNAS
T1 Keičiasi klimatas - daugėja žmonijos problemų Klimato kaitos padariniai po trupu-
tį tampa vienomis svarbiausių šiuolaikinės migracijos pasaulyje priežasčių. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad
maždaug
20 mln.
žmonių
visame
pasaulyje buvo priversti palikti savo namus dėl priežasčių, kurias sukėlė klimato kaita.
Dauguma tokio likimo ištiktųjų
ieško prieglobsčio saugiose savo šalies vietose. Tačiau šis antplūdis dažnai kelia socialinių ir ekonominių iššūkių
juos priimantiems regionams, jie jau
vyksta, juos dar labiau sustiprins visuotinio atšilimo padariniai ir su tuo
susijusi klimato pabėgėlių migracija.
(Australijos ir Naujosios Zelandi-
jos pagalba karikatūristo akimis.
T2 Kylantis vandens lygis Labiausiai į akis krintantis klimato kaitos padarinys yra kylantis jūrų ir vandenynų lygis. Dabar jis kasmet kyla maždaug po 6 mm per metus, nors duomenys ir skiriasi. Šis kilimas skatina krantų eroziją ir susijęs su dirbamosios žemės praradimu. Dėl jūros vandens prasiskverbimo į požemio vandenį, vis dažniau pastebimas dirvožemio ir geriamojo vandens įdruskėjimas. Be to, audrų sukeltos bangos vis labiau prasiskverbia į sausumą. Labiausiai nukenčia žemų pakrančių teritorijos ir upių deltos. Dėl palankių gamtos sąlygų čia paprastai gyvena labai daug žmonių. Tad, pavyzdžiui, jei jūros lygis pakiltų vienu metru Gangos deltoje Bangladešė, tai tiesiogiai paveiktų 15 mln. žmonių. Vis didesnė grėsmė kyla nedidelėms salų grupėms (Kiribatis, Tonga,
Vanuatu, Maldyvai), kurių aukščiausios vietos vos kelis metrus iškilusios virš jūros lygio. Klimato kaita šių salų gyventojams reiškia pražūtį
tikrąja to žodžio prasme, t. y. jų žemė grimzta į jūrą.
T3 Uraganų šėlsmas Vienas iš klimato kaitos padarinių yra akivaizdus ekstremalių oro reiškinių ir stichinių nelaimių, pavyzdžiui, uraganų, dažnėjimas ir jų galios sti-
prėjimas. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, 2018 m. su klimatu susijusių nelaimių skaičius išaugo nuo 165 iki 329.
Dorianas buvo stipriausias uraganas, 2019 m. smogęs 700 Bahamų salų
nuo orų stebėjimų pradžios. Jis paliko nusiaubtas vietoves ir miestus. Visiš-
kai sunaikinta 13 tūkst. gyvenamųjų pastatų ir didžioji dalis infrastruktūros, tokios kaip uostas, keliai, ligoninės ir parduotuvės. Apie 60 6 Bahimų
G)ketvitos kategorijos
salų gyventojų gyvena iš turizmo. Pajamos iš šios ekonomikos šakos suda-
uraganas Bahamose.
ro 50 6 šalies BVP. Dorianas pridarė nuostolių už 5,1 mlrd. JAV dolerių. a
Išdžiūvęs tvenkinys greta La Paso.
T4 Tirpstantys ledyn Perū ir Bolivijoje gyvena 45 mln.
„TLANTO
žmonių. Nuo seniausių laikų pagrindinis
jų vandens šaltinis yra Andų kalnų ledynai. Tačiau dėl visuotinio klimato atšilimo per pastaruosius 30 metų jų plotas sumažėjo ketvirtadaliu, o iki 2050 m.
Aras NDENYNAS
2 L
sausrosir dykumėjimas
[CZ
atogrąžų ciklonai
E
—
itin pažeidžiamos pakrančių zonos
10
Arkties ledynų ir daugiamečio įšsiotirpimas
dauguma šių kalnų ledynų turėtų visiškai
išnykti. Dažnėja atvejų, kai dėl vandens
didelės upių deltos
trūkumo skelbiama ypatinga padėtis.
e | nukentėję didieji miestai
YB ir neįmanoma užauginti derliaus, prasideda kova dėl žemės.
o
mažos salos kurios iš jų Visiškai išnyks)
Kai netenkama ganyklų, išdžiūsta šuliaiai arba dėl a Na dygsta sėklos
"=
6-—
Vendenyno,
Yy
—>
erdvė
1
< = 78
Ekstremal stremal
orų reiškiniai
1)
Gyvuliai
> m
=-
Biologinės :
kaita
Ligos
T
SE
dirvožemiai
Kenkėjai plitimas
>
A MAS —
+ Prastas derlius irbadas
Migracija, pabėgėlių antplūdis
a Klimato kaita ir migracija.
Lietuvos gyventojų migracija Lietuvos gyventojų skaičius kinta ne tik dėl natūralios demografinės kaitos, bet ir dėl emigracijos, tapusios viena opiausių mūsų šalies problemų. Nuo nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos emigravo apie 660 tūkst. gyventojų. Kokios priežastys lėmė tokius emigracijos mastus ir kokių padarinių tai turi mūsų valstybei?
100
žmonių skaičius, tūkst.
INN emigrantai IE imigrantai
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
2012 20iš 2014 2015
2016 2017
2018 2019
2020 2021 2022
a Gyventojų emigracija ir imigracija 2001-2022 m. Lietuvoje.
T1 Emigracijos mastas ir kryptys