Bios 9 - Biologijos vadovėlis 9 klasei [1 dalis] 9789955262954

Citation preview

Biologijos vadovėlis 9 klasei I dalis

UDK 57(075.3) Ba228

Vadovėlis įtrauktas į Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašą

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projektui vadovavo Edvardas Baleišis Autoriai: Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė Konsultantė Daiva Puodžiukienė Vertintoja Margarita Purlienė Redagavo: Danutė Kuodienė, Danutė Rimšienė Maketavo Kristina Makusytė Dizaineris ir viršelio autorius Ramūnas Gedutis Dailininkas Marius Zavadskis Fotografai: Edvardas Baleišis, Ramūnas Gedutis

O Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė, 2010 O Leidykla „Briedis“ ISBN 978-9955-26-295-4

Vadovėlio BIOS sandara...

sssssssaaa aaa

5

I. Ląstelės ir gyvybiniai procesai...

7

1.1

Organizmų cheminė SUdĖTIS JLL.

8

Laboratorija. Organinių medžiagų SAVYBĖS LL (VABE-

OO A

kiai

11

el n——————

12

Laboratorija. Gyvūninės ir augalinės lĘStelĖS JLL

15

13

Medžiagų ir energijos apykaita ląstelėse...

16

14

FEIMENtai Lik

aaaaasassssasas a aaaaaaaaaaaaaa a aa aaaaaseaaaa a aaaaaaaaaaaa

aaa

Laboratorija. Fermentų veikimas Ir SAVYBĖS...

aaa

aaa

18 20

1.5

Medžiagų pernaša į ląstelę Ir IŠ JOS LL.

21

1.6

Nuo ląstelės iki OrgaNIZMO.........Laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaia aaa 24

Žvilgsnis iš arčiau. Dirbtiniai organai ir dalys... AST L

27

LVL €

7 TT Ua

S 28 AAS

30

Il. Mityba ir virškinimas... Pa PV

VES

seio

31

= na rr"

32

Metodas. Energijos poreikių skaičiavIMaS LL.

35

E Bielel (es

36

KUET I

——————

Laboratorija. Maisto produktų TYIMAS. L ikinianakaaaaaasaasaasaasaasaasasai 39 2.3

Žvilgsnis iš arčiau. Produktų energinė ir maistinė Vertė...

4()

Vitaminai ir Mineralai JLL.

41

Eee litel EAUCiNa 24 2.5

0

44

Žvilgsnis iš arčiau. Kai trūksta VItaMINŲ JL

45

Kaip sveikai MaitiNtiS? Likas aaaaaaasaeses saaa

46

Žvilgsnis iš arčiau. VegetariZMAS..LLLL

49

Svorio problemos ir mitybos SutrikiMai Lasas

50

Metodas. Kūno masės indekso skaičiaviMaS LL.

53

Žvilgsnis iš arčiau. Apie mitybos sutrikimus - iš pirmų lūpų........... 54 26

Fermentai ir VIrŠkIiNIMAS LL.

2.7

Virškinimas Iš arčiau LL.

28 AST Ta

55 aaa

58

E eeltioI EAUO lala E

62

Žvilgsnis iš arčiau. Skrandžio lIJOS. LL.

63

Įsiurbimas ir kepenų Veikla... LV L €

ia | R

aaa

asai

64 S 68 70

III. Medžiagų pernaša ir kvėpavimas... 3.1 3.2

71

Kraujo sudėtis Ir SAVYBĖS LL... aaa

72

Žvilgsnis iš arčiau. Kraujo perpyliMas L.

75

Širdies sandara ir darbas JLL

76

bee e

lala

Duo

P

79

Metodas. Kraujospūdžio MataviMas......... aaa

82

Laboratorija. Kraujas ir kraujotaka LL.

83

34

Širdies ir kraujagyslių IGOS LL

84

3.5

Kvėpavimo takai ir Plaučiai LL aaasaaasaaaaaaaasaaaaaasassas aaa 86

36

Plaučių vėdinimas ir dujų apykaita La

annannansanaasaasaasassasaaaaaaiai

89

Laboratorija. KVėĖPAVIMAS LL.

02

Metodas. Pirmosios pagalbos teikiMaS .....L aaa

03

3.7

Aerobinis ir anaerobinis KVėpaVIMAS LL.

04

3.8

Rūkymas - pavojingas „MalONUMAS“ „Likianianassass sasas 96 Mižieoje FS

kaaaaasasaasssasssss aaa

aina P ———————————————

ASTA LV T TT

100

g |

A 102

IV. Kūno danga, atrama ir judėjimas... "e

cia

"Vie

se Jo AP

4.3

———————

107

Žvilgsnis iš arčiau. Odos ligos, tatuiruotės ir Kt.

110

Kaulų sandara If aAUgiMAS........L

111

asas a aaa

114

"PSU

117

Laboratorija. SąNariai LL

47

103

JoritiaiEbnnn———————————————————————— 104

Ee EUar HIT

46

09

aaa

120

Raumenys ir Jų darbas...

121

Laboratorija. RAUMEeNYS.....LLLL aaa

124

Metodas. Pirmoji pagalba patyrus traumą LL.

125

Kodėl reikia SPOMtUOtI?.....LLaaaaaaaaasassasasasasassssasasss aaa 126 Metodas. Ištvermės ugdymo PrOgraMa LL.

128

Laboratorija. Ištvermės testai LL

129

AST Ta

LV L €

S 130

T TS

g |

S 132

Sao

ES Garlsia Eloraskre

B rielšio aUE- UT

a

L

RAA AS

133 135

Vadovėlio BIOS sandara

Kaip dirbti su vadovėliu (i 2

S kyri aus

E

Įvadinis puslapis

e

Kelios iliustracijos, klausimai ir trumpas

pra džią

ži —|

j

probleminis tekstas, supažindinantis su skyriuje nagrinėjamomis temomis.

lema

v

Kiekvienai temai skiriama po 2-4 p.

Pagrindinė Medžiaga

Tekstas pateikiamas trumpais, aiškiais sakiniais, paryškintos sąvokos. Spalvotais fonais išskirti svarbiausi akcentai.

Metodas

Šioje rubrikoje pateikiama įvairių didaktinių metodų, kurie pravers mokantis biologijos, taip pat ir kitų dalykų.

Laboratorija

Aktyvieji puslapiai, kuriuose siūloma įvairaus sudėtingumo praktinių darbų. Juos galima atlikti ne tik klasėje, bet ir namie.

Vv

Tyrimas

Į

Papi Idoma L

medžiaga

|
£

1.

e

Ę i „2

Se iaai

VITAMINAI ląstelės

x.

VIT" 1,1 Jaridi o ejo|

=——

Vitaminai yra antioksidantai.

Užvalgę baltųjų lokių ar ruonių kepenų apsinuodijo kelių pirmųjų Arkties ekspedicijų dalyviai. Pasirodo, Arkties Žinduoliai kepenyse sukaupia didelį vitamino A kiekį, kuris toksiškai veikia žmogaus organizmą.

Vitaminai labai svarbūs organizmo medžiagų apykaitai. Dauguma jų aktyvina fermentūs, turi poveikį įvairioms cheminėms reakcijoms, padeda įsisavinti tam tikras medžiagas. Kai kurie vitaminai yra antioksidantai. Jie geba prisijungti kenksmingus medžiagų skilimo produktūs - laisvūosius radikalūs ir taip saugo ląsteles nuo neigiamo jų poveikio (2 pav.). Kai vitaminų trūksta, laisvieji radikalai dalyvauja įvairiose šalutinėse reakcijose, pažeidžia ląsteles. Dėl to jos gali virsti vėžinėmis. Skiriamos dvi vitaminų grupės: tirpūs riebaluose ir tirpūs vandenyje. Riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E) daugiausia aptinkama gyvūniniuose ir augaliniuose riebaluose. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių mūsų valgiaraštyje privalo būti šiek tiek riebalų. Vandenyje tirpių vitaminų (B, C ir kt.) daugiausia yra vaisiuose, daržovėse ir grūdų produktuose. Svarbiausi vitaminai ir jų paskirtis aprašyta 1 pav.

Avitaminozė ir hipervitaminozė Tik kelis vitaminus organizmas gaminasi pats, kitų privalo gauti su maistu. Jei maiste trūksta kurio iš jų, žmogus pasijunta prastai: netenka apetito, jaučia nuovargį, kankina nemiga. Ilgesnį laiką negaudamas vitaminų suserga avitaminozė. Kiekvieno vitamino stygius pasireiškia skirtingais požymiais. Organizmui gali pakenkti netik vitaminų stygius, bet ir perteklius. Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi riebaliniame audinyje, kepenyse ir sukelia hipervitaminėzę. Štai kodėl vitaminus A ir D reikia vartoti gydytojo nurodytomis dozėmis. Vandenyje tirpių vitaminų organizmas nekaupia, jų perteklių šalina su šlapimu ir prakaitu.

Vitaminų atsparumas Užduotys l.

Apibendrintai nusakyk vitaminų paskirtį.

Išnagrinėk EH ir nurodyk:

a) vitaminų A, B, ir C svar-

biausius šaltinius;

b) vitaminų D, E paskirtį; c) skorbuto ir beriberio ligų priežastis; d) vitaminą, kurį organiz-

Veikiami aplinkos sąlygų vitaminai skyla į paprastesnius junginius arba reaguoja su įvairiomis medžiagomis. Daugelį jų neigiamai veikia saulės šviesa, kitiems kenkia tiesioginis kontaktas su oru (deguonimi), dar kiti neatsparūs kaitinimui. Pavyzdžiui, termiškai apdorojant (kepant, verdant, troškinant) daržoves prarandama iki 8096 vitamino C. Kuo ilgiau veikia nepalankūs veiksniai, tuo mažiau produktuose lieka vitaminų. Dėl to mitybos specialistai siūlo valgyti kuo šviežesnes daržoves bei vaisius ir pataria juos laikyti šaldytuve arba vėsiame rūsyje. Žemesnėje temperatūroje lėčiau vyksta cheminės reakcijos, taigi ir vitaminai skyla lėčiau (3 pav.).

mas pasigamina pats.

Pagal El paaiškink vitaminų kaip antioksidantų vaidmenį. Kodėl žuvų taukus reikia vartoti gydytojo nurodytomis dozėmis? Dėl ko šviežiai spaustas sultis gerti sveikiau negu pagamintas iš koncentratų? 42

Vitamino C kiekis

šviežios salotos

1 dieną laikytos šaldytuve (+4*C)

3 dienas laikytos

šaldytuve (+4*C)

1 dieną laikytos kambaryje (+20 *C)

Vitamino C kiekio kaita įvairiomis sąlygomis laikytose salotose.

Veiklioji medžiaga

T geo oldu:

Kalcis (Ca*) | 0,5-1,2g

|Pieno produktai, |Svarbus kaulams, kiaušiniai, grūdėtoji | dantims formuotis, duona, daržovės

Natris (Na')

1-2g

2 yElENĖ HIUu

Svarbiausi šaltiniai

|Valgomoji druska, daržovės

nerviniams

Svarbu žinoti

Kaulų minkštėjimas, | Augančiam |mėšlungis organizmui norma

impulsams perduoti, aktyvina fermentūs |Svarbus skysčių Nuovargis, pusiausvyrai sumažėjęs palaikyti, nerviniams | kraujospūdis, impulsams perduoti |pykinimas

Magnis (Mg“)

didesnė.

Vartojant per daug druskos, padidėja kraujospūdis ir kalcio išskyrimas iš organizmo.

250-350 | Žaliosios daržovės, | Aktyvina medžiagų |Širdies ritmo Sportuojantiems mg pieno, grūdų apykaitą, nervų sutrikimai, raumenų |ir sunkų fizinį produktai, žuvis, sistemos veiklą, traukuliai, mėšlungis | darbą dirbantiems riešutai skatina raumenų žmonėms paros darbą norma didesnė. Geležis (Fe?) | 10-15 mg |Kepenys, mėsa, Svarbi hemoglobinui | Nuovargis, išblyškusi | Netekus kraujo, burokėliai, ir kai kuriems oda, mažakraujystė |būtina didesnė paros kiaušiniai, ridikėliai, | fermentams

žaliosios daržovės,

Fluoras (F)

Jodas (J)

1 mg

0,2mg

javainiai

Geriamasis vanduo, | Sutvirtina dantų jūros gėrybės emalį (dumbliai, žuvis, moliuskai), juodoji arbata

|Joduotoji druska, jūros gėrybės

Svarbiausi mineralai, kurių privalome gauti su maistu.

normą.

|susidaryti

Dantų emalio minkštėjimas, didesnė dantų ėduoniės rizika

|Svarbus skydliaukės | Nuovargis, gūžys veiklai (skydliaukės padidėjimas)

L | makroelementai

Vakarų Lietuvos geriamajame vandenyje fluoro yra per daug. Perdozavimas sukelia fluorozę (dėmėtas, trapus dantų emalis). Maistui gaminti naudoti tik joduotąją druską.

|||| mikroelementai

Mineralų įvairovė ir paskirtis Ne mažiau už vitaminus žmogui svarbūs ir mineralai. Juos organizmas naudoja įvairiausioms reikmėms. Pavyzdžiui, kalis ir natris būtini nerviniams impulsams perduoti, geležies reikia eritrocitams susidaryti. Kai kurie mineralai dalyvauja ir medžiagų apykaitoje, aktyvina fermentūs. Daugiausia mineralų yra daržovėse, grūdų ir pieno produktuose, taip pat jų gausu stipriai mineralizuotame vandenyje. Organizmui reikia nevienodo mineralų kiekio. Kalcio ir natrio poreikis didžiausias — keli gramai per dieną. Tokie mineralai vadinami makroelementais. Kitų reikia dar menkesnio kiekio — vos miligramo ar mažiau. Tokie mineralai vadinami mikroelementais. Prie jų priskiriami:

fluoras, jodas ir keliolika retųjų mineralų. Svarbiausi mineralai ir jų paskirtis aprašyta 4 pav. Mineralų, kaip ir vitaminų, stygius gali pakenkti organizmui. Pavyzdžiui, kai trūksta geležies, sutrinka eritrocitų gamyba ir žmogus suserga mažakraujyste. Jei geriamajame vandenyje yra mažai fluoro, minkštėja dantų emalis, didėja dantų ėduoniės rizika. Trūkstant kalcio, netinkamai formuojasi kaulai. Štai kodėl augančiam organizmui reikia vartoti daugiau pieno produktų.

|0|".

Užduotys

Kodėl su maistu privalome gauti pakankamai mineralų? Išnagrinėk 4 ir nurodyk: a) kalcio, geležies ir jodo svarbiausius šaltinius;

|Š-

9.

b) kalcio, magnio ir fluoro paskirtį; c) fluorozės priežastį. Dėl ko augančiam organizmui su maistu būtina gauti daugiau kalcio negu suaugusiojo organizmui? Per treniruotę jaunuoliui koją sutraukė mėšlungis. Kokių mineralų gali trūkti organizmė? 43

Laboratorija

Vitaminas C

4.Vitamino C skilimas Jums reikės: apelsino, peilio, pjaustymo lentelės, sulčiaspaudės citrusiniams vaisiams, matavimo stiklinės, juostelių vitaminui C nustatyti.

AI

1.Vitamino C nustatymas Tau reikės: stiklinės, vitamino C miltelių,

šaukštelio, juostelės vitaminui C nustatyti.

sultis;

j

>:

M *

2.Vitaminas C gėrimuose Jums reikės: įvairių iš koncentratų pagamintų sulčių (apelsinų, citrinų, greipfrutų, obuolių, kriaušių, ananasų, persikų), vienkartinių gėrimų indelių, juostelių vitaminui C nustatyti.

LA

Elia

+

4. iš šviežio apelsino spaustas ir dvi paras kambario temperatūroje (+20 “C) laikytas sultis. Palyginkite vitamino C koncentraciją. Nurodykite, kaip reikia ruošti maistą, kad jame liktų kuo daugiau vitaminų.

i

4

AAA

E:

2

44aia

|

B

a =

KAA,

po

| ; Ruanig [S

HE Eamaza:

ir ištrauk. Stebėk, kaip kin-

ta juostelės spalva. Palauk maždaug pusę minutės ir pagal skalę nustatyk vitamino C koncentraciją tirpalė.

————

DU

Į stiklinę įpilk vandens, įberk šiek tiek vitamino Cmiltelių ir gerai išmaišyk. Įmerk testinę juostelę, palaikyk 105

Testinėmis juostelėmis ištirkite: 1. iš šviežio apelsino spaustas sultis; 2. iš šviežio apelsino spaustas ir 5 min pavirintas sultis (palikite atvėsti ir įpilkite tiek vandens, kiek išgaravo); 3. iš šviežio apelsino spaustas ir dvi paras šaldytuve (+4 *C) laikytas m=

Į skirtingus indelius įpilkite sulčių ir ištirkite testinėmis juostelėmis. Kuriuose gėrimuose vitamino C daugiausia, o kuriose —- mažiausiai?

5.Vitamino C poveikis

3. Vitaminas C vaisiuose

Išspausk citriną. Sultis supilk į stiklinę. Perpjauk obuolį pusiau. Puseles pjūviais į viršų padėk skirtingose Petri lėkštelėse. Vieną puselę suvilgyk citrinų sultimis, kitą palik neapdorotą. Stebėk, kaip kinta abiejų pjūvių spalva. Kuri obuolio puselė parudavo? Pjaunant obuolį, pažeidžiamos ląstelės, išsilieja sultys. Jose yra medžiagų, kurios reaguoja su ore esančiu deguonimi, t. y. vyksta oksidacijos reakcija. Dėl to pjūvis paruduoja. Naudokis bandymo rezultatais ir nurodyk teigiamą vitamino C poveikį žmogaus ląstelėms.

Jums reikės: vaisių (citrinos, apelsino, greipfruto, kivio, obuolio, kriaušės), peilio, pjaustymo len-

telės, sulčiaspaudės, vienkartinių gėrimų indelių, juostelių vitaminui C nustatyti.

Nuplaukite vaisius. Paskui nulupkite, išpjaukite sėklas, susmulkinkite ir išspauskite sulčių. Prieš spausdami kiekvieną kartą gerai išplaukite sulčiaspaudę. Išpilstykite sultis į indelius, ištirkite testinėmis juostelėmis. Iš eilės pagal vitamino C koncentraciją surašykite vaisius.

Tau reikės: obuolio, citrinos, sulčiaspaudės citru-

siniams vaisiams, peilio, pjaustymo lentelės, stiklinės, 2 Petri lėkštelių.

Žvilgsnis Iš arčiau

Kai trūksta vitaminų Vitaminų atradimas Beriberiu sergantys Žmonės turi judėjimo sutrikimų, juos kankina traukuliai ir raumenų nykimas. Ilgainiui ligoniai miršta nuo širdies darbo sutrikimų. Ši liga iki XX a. pradžios buvo gana paplitusi Pietryčių Azijoje. Olandas Kristianas Eikmanas XIX a. pabaigoje dirbo gydytoju Sumatroje ir Javoje. Jis pastebėjo, kad šlifuotais Beriberiu sergantis žmogus. (baltais) ryžiais lesinamos vištos serga liga, kurios požymiai labai panašūs į beriberio. Pietryčių Azijos gyventojai valgo labai daug ryžių ir stengiasi vartoti vien šlifuotus, nes jie yra patvaresni. Gydytojas atliko eksperimentą: vieną vištų grupę lesino šlifuotais, kitą - nešlifuotais (rudais) ryžiais. Po kurio laiko pirmosios grupės vištoms pasireiškė ligos požymiai, kai tuo tarpu kita grupė jautėsi puikiai. K. Eikmanas padarė išvadą, kadryžių luobelėje yra kažkokių organizmui būtinų medžiagų, kurių netenkama poliruojant. Gydytojas pamėgino duoti nepoliruotų ryžių beriberiu sergantiems žmonėms ir jie pasveiko. 1926 m. mokslininkams pavyko iš ryžių luobelės išskirti vitaminą B,. 1929 m. K. Eikmanas gavo Nobelio premiją už tyrimus, kurie padėjo atrasti vitaminus.

Skorbutas Dar senovės graikų gydytojas Hipokratas aprašė ligą, kuria segantiems žmonėms iškrinta dantys, atsiveria ilgai negy-

jančios Žaizdos ir po kelių savaičių ligonis miršta. Ši liga vadinama skorbu- Skorbuto pažeista burna. tu. Viduramžiais ji kamavo kryžiaus žygių dalyvius, jūrininkus. Tuomet niekas nežinojo, kad ligos priežastis - vitamino C trūkumas. Per trečiąją Kolumbo ekspediciją į Naująjį pasaulį (1498 m.) skorbutu sunkiai susirgo keli įgulos nariai. Kapitonas paliko juos mirti nedidelėje Karibų jūros saloje, tačiau grįždamas atgal po kelių mėnesių užsuko pažiūrėti, ar neliko kas gyvas. Kolumbas labai nustebo, kai rado visiškai sveikus jūrininkus. Sala dėl to buvo pavadinta Curacao

XD

(port. — išgydanti). Paslaptis buvo labai paprasta: palikti jūrininkai saloje rado daug vaisių, kuriuos valgydami išsigydė nuo skorbuto. XVIII a. viduryje anglų karo gydytojas Džeimsas Lindas įrodė, kad jūrininkams reikia duoti šviežio maisto, ypač vaisių ir daržovių. Vėliau jis nustatė, kad geriausia priemonė nuo skorbuto - citrinos. 1928 m. chemikams pavyko iš citrinų sulčių išskirti vitaminą C.

Rachitas Augančiam vaikui reikia daugiau vitamino D, kurį organizmas naudoja kaulams formuoti. Jeigu šio vitamino trūksta, kaulai minkštėja ir deformuojasi nuo kūno svorio. Dėl to iškrypsta vaiko ko- Rachito pažeistos vaiko kojos. jos, stuburas, netinkamai formuojasi krūtinės ląsta. Kaulų deformacijos išlieka visą gyvenimą. XIX a. Europos miestuose labai daug vaikų sirgo rachitu. Liga buvo itin paplitusi Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse. Dažniausiai sirgo vaikai iš skurdžių šeimų, tačiau tikrosios rachito priežasties niekas nežinojo. Rachitu serga ne tik žmonės, bet ir kiti gyvūnai. Medžioklinių šunų veisėjai mokėjo apsaugoti šuniukus nuo rachito: į maistą lašino žuvų taukų arba dėjo sviesto. Žinodami šią patirtį, anglų chemikai atliko įvairių tyrimų ir 1919 m. paskelbė, kad žuvų taukuose yra didžiausias kiekis vadinamojo „antirachitinio faktoriaus“. Po kelių metų iš žuvų taukų pavyko išskirti šios medžiagos, arba vitamino D. Maždaug tuo pačiu metu kiti mokslininkai išsiaiškino, kad šio vitamino pasigamina UV spinduliais apšviestoje Žmogaus odoje.

Užduotys 1. 2.

3.

4.

Išvardyk beriberio, skorbuto ir rachito požymius. Pietryčių Azijos gyventojai ir dabar valgo labai daug šlifuotų ryžių, tačiau retai kada serga beriberiu. Kaip manai kodėl? Paklausk savo tėvų, senelių, ką jie Žino apie rachitą. Sužinok, kaip anksčiau Žmonės stengėsi apsaugoti vaikus nuo šios ligos. Kodėl rachitas buvo paplitęs Šiaurės Europoje, tačiau retai pasitakė Pietų Europoje?

R

Kaip sveikai maitintis? Žmogus privalo maitintis taip, kad organizmas gautų pakankamai energijos ir gyvybiškai svarbių medžiagų: baltymų, vitaminų, mineralų, vandens. Tai vadinama visavertė mityba.

Sveikos mitybos ratas

El

Mitybos specialistai siūlo rinktis maistą vadovaujantis sveikos mitybos ratū (2 pav.). Jis padalytas į septynis segmentus, iš kurių kiekvienas atitinka tam tikrą maisto produktų grupę. Segmentų dydis rodo, kokią dalį šie produktai turi sudaryti mūsų valgiaraštyje. Kaip matai, daugiausia reikėtų vartoti javų produktų, daržovių ir vaisių. Kiekvienas mitybos rato segmentas dar padalytas į tris zonas. Arčiau centro esančiose zonose yra ne tokie vertingi produktai, išorinėse - vertingiausi.

Žmogus turi valgyti įvairų maistą.

p

oduktai

„ia?“

Sa

18“

"A

„2

2“

o

AS

į

0

augaliniai aliejai

jūros gėrybės,

garuose troškinta

sviestas,

žuvis, mėsa

“

margarinas . juoda

Kai 5 Š

Š

ą

S M, di

virta, kepta žuvis, mėsa

Pasterizuotas

UAT pienas,

59 VaISKS natūralus

varškė,

Jogurtas

vaisinis iogurtąs

£ pienas, kefyras, o li škė

a

m

suras,

JOg

ma taukai,

J žuvies

sa lašiniai

piršteliai,

grietinė, L

dešros

aa

.

batonas,

gr . ŠUtirštintas pienas

9

bandelės,

uogienės,

UL

A

e:

džemai,

sultys

vaisių

konservai

3 9.

džiovinti vaisiai

kos mi

Sveikos mitybos ratas.

46

Šai ISiai

2

.

“

ribsniai (su cukrumi)

| k

bulvė

PLL

ruzdintos bulvytės y

< mažiau

kava, kola ir kiti limonadai arbata, iš koncentrato

uo,

A iai (balieii L tieji),

aronas, banas bulvių traškučiai,

S

dešrelės

os

daržovių konservai

vartoti

daugiau

Mitybos taisyklės 6.

Valgyk daugiau javainių ir grūdėtųjų kepinių. Javainiuose, grūdėtojoje duonoje ir kepiniuose iš rupaus malimo miltų yra vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų. Kepiniuose iš baltų aukščiausios rūšies miltų šių medžiagų labai mažai. 7. Valgyk daugiau vaisių ir daržovių. Stenkis kasdien valgyti įvairių daržovių. Geriausia jas vartoti šviežias. Valgyk įvairių vaisių, gerk šviežiai spaustų sulčių. 6. Vartok mažiau gyvūninių riebalų. Jų vartojimas susijęs su cholesterolio kiekio kraujuje padidėjimu, tad venk lašinių, riebios mėsos ir riebių padažų. Valgyk mažiau kiaušinių (ne daugiau kaip du tris per savaitę). Vietoj sviesto vartok margariną, grietinę keisk aliejumi. Rinkis liesesnius pieno produktus. 9. Valgyk daugiau žuvies produktų ir jūros gėrybių. Visose jūros gėrybėse yra mineralų, ypač retųjų mikroelementų. Žuvies patiekaluose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujuje. 10. Gerk pakankamai skysčių. Kasdien išgerk po 1,5—2,0 litrus įvairių skysčių. Dar daugiau jų reikia karštomis dienomis ir sportuojant. Jokiu būdū

Sveikos mitybos ratą paaiškina mitybos taisyklės. Nesuprask jų kaip primygtinių reikalavimų, tai greičiau siūlymai. 1. Maitinkis įvairiai. Tavo mityba turi būti kuo įvairesnė. Kasdien valgyk skirtingų maisto produktų, iš kurių organizmas gaus visų būtiniausių medžiagų. 2. Valgyk mažiau riebiųjų produktų. Per dieną tau užtenka gauti 60-90 g riebalų. Atsimink, kad jų yra ne tik svieste ar lašiniuose, bet ir dešrose, gruzdintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, pyragaičiuose, todėl šių produktų reikėtų vartoti mažiau. 3. Vartok pakankamai pieno produktų. Juose yra vitaminų ir mineralų. Be to, pieno baltymai turi didelę biologinę vertę, o tai labai svarbu augančiam organizmui. 4. Gardink maistą prieskoniais, bet druskos vartok mažiau. Prieskoniai pagardina maistą, gerina apetitą ir virškinimą. Tiesa, aštriais prieskoniais

nereikėtų piktnaudžiauti. Valgomosios druskos vartok kuo mažiau, nes jos ir taip pakankamai gauni iš sūdyto maisto. Vartok mažiau saldumynų. Valzyk mažiau saldainių, šokolado, pyragaičių, gerk mažiau limonadų.

5.

nemalšink troškulio alkoholiniais gėrimais!

Kada ir kiek valgyti?

jaunuolių ryte nieko nevalgo arba vos spėja užkąsti, todėl jų darbingumas yra mažesnis, nei galėtų būti, kartu prastesni ir mokymosi rezultatai. Ne mažiau svarbu valgyti priešpiečius ir pavakarius, kurie irgi suteikia papildomos energijos darbinei veiklai (3 pav.). Vakarieniauti reikia kuo anksčiau. Prieš miegą neverta valgyti daug ir sunkiai virškinamo maisto, nes su pilnu skrandžiu sunku užmigti. Be to, vakare suvalgytas maistas

Mitybos specialistų teigimu, geriau yra valgyti dažniau ir mažiau, negu rečiau ir daugiau. Labai svarbu maitintis reguliariai. Persivalgymas ir nuolatinis mitybos režimo kaitaliojimas išderina virškinimo sistemos veiklą ir yra kenksmingas. Jaunuoliams siūloma valgyti penkis kartus per dieną. Pusryčiai turi būti sotūs ir organizmui suteikti pakankamai energijos pirmoje dienos pusėje. Deja, daugelis A

pusryčiai

priešpiečiai

pietūs

labiausiai „eina į kūną“. vakarienė

pavakariai

Darbingumo kreivės:

l

6 val.

T

9 val.

T

12 val.

T

15 val.

T

18 val.

T

21 val.

——

su priešpiečiais ir pavakariais

——

be priešpiečių ir pavakarių

24 val.

3 val.

6val. f

Žmogaus darbingumo kaita.

4/

Ar žinai?

Naujagimiui visiškai pakanka maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų,

kuriuos jis gauna su motinos pienu.

Tiesa, geležies piene trūksta, tačiau šio mineralo atsargų yra naujagimio kepenyse. Vėliau organizmo poreikiai didėja, todėl nuo 4-6 mėnesio kūdikį reikia papildomai maitinti.

Užduotys 1.

2.

Savais žodžiais nusakyk, kas yra visavertė mityba.

Išnagrinėk EH ir nurodyk:

a) kurių grupių produktų reikia vartoti daugiausia; b) kurių grupių produktų reikia vartoti mažiausiai;

3. 4.

5.

6.

7. 6.

O.

c) kodėl arčiau centro išvardytų produktų reikia vartoti mažiau. Pakomentuok mitybos taisyklės. Ar tu jų laikaisi? Palygink darbingumo krei-

ves El ir pagrįsk priešpiečių

bei pavakarių naudą. Paaiškink patarlę: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, 0 vakarienę atiduok priešui.“ Kurio mineralo daugiau reikia ir nėščiajai, ir žindyvei, ir augančiam vaikui? Kokiems tikslams jis naudojamas? Kodėl vaikai su maistu turi gauti pakankamai baltymų, ypač gyvūninių? Pagrįsk, dėl ko šviežią maistą valgyti sveikiau, negu pagamintą prieš kelias dienas ir pašildytą. Kas yra greitasis maistas? Kodėl jį valgyti nesveika? 48

Specialūs poreikiai + Nėščioji. Privalo valgyti pakankamai, nes turi aprūpinti gyvybiškai svarbiomis medžiagomis ne tik savo organizmą, bet ir gimdoje augantį kūdikį. Nėščiosios maiste turi būti daugiau baltymų, kalcio, geležies, vitamino D ir folio rūgštiės. Augantis organizmas baltymus naudoja kaip statybinę medžiagą, vitaminas D ir kalcis būtinas kaulams formuotis, geležis - eritrocitams susidaryti. Folio rūgšties reikia kūdikiui vystytis. Jei ilgesnį laiką trūksta šių medžiagų, kyla pavojus moters ir kūdikio sveikatai. + Žindyvė. Krūtimi kūdikį maitinanti moteris privalo gerti pakankamai skysčių ir valgyti maistą, kuriame yra daugiau baltymų, vitaminų ir kalcio. Šios medžiagos būtinos pienui gamintis. Jeigu jų žindyvės organizmė trūksta, susidaro mažiau ir prastesnės kokybės pieno. Trūkstamą kalcio kiekį moters organizmas ima iš kaulų. Dėl to jie minkštėja, ima gesti dantys. + Augantis vaikas. Vaikas valgo mažiau negu suaugęs žmogus, tačiau jo maiste privalo būti daugiau baltymų, ypač gyvūninių, nes jų biologinė vertė didesnė. Augantis organizmas taip pat turi gauti pakankamai kalcio ir vitamino D, kurių reikia kaulams augti ir tvirtėti. Jei šių medžiagų trūksta, gali pasireikšti rachito požymių.

Kuo šviežesnis — tuo sveikesnis Sveikiausia valgyti šviežiai pagamintą maistą. Jame yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Ilgiau laikomame maiste vyksta įvairių cheminių

virsmų, kurie gali jį padaryti ne tik nenaudingą, bet ir žalingą. Tad mitybos specialistai siūlo maistą gaminti tik iš šviežių produktų, o pagamintą kuo greičiau suvartoti. Labai svarbus ir maisto gaminimo būdas. Patys vertingiausi yra termiškai neapdoroti produktai. Sveika valgyti ir garuose troškintas arba virtas daržoves, mėsą, žuvį, karštu vandeniu užplikytus javainius, džiovintus vaisius. Mažiau vertingi konservuoti produktai, o riebaluose keptų reikėtų vartoti kuo mažiau.

Greitasis maistas Skubantys žmonės mėgsta greitąjį maistą (angl. - fas! food). Prie jo priskiriami mėsainiai, dešrainiai, picos, žuvies piršteliai, gruzdintos bulvytės ir tarp jaunimo labai populiarūs užkandžiai, pavyzdžiui, bulvių traškučiai. Šie produktai palyginti pigūs ir greitai paruošiami, tačiau yra technologiškai perdirbti: permalti, termiškai apdoroti, atšaldyti, paskui vėl pašildyti. Greitajame maiste yra daug energijos, sočiųjų riebalų rūgščių ir labai mažai veikliųjų medžiagų,

todėl jo reikia valgyti kuo rečiau.

Mėsainis ir gruzdintos bulvytės — greitas, tačiau nesveikas maistas.

Žvilgsnis iš arčiau

Vegetarizmas Kai kurie Žmonės atsisako mėsos ir valgo vien augalinį maistą. Tokie žmonės vadinami vegetarais (lot. vegelarius —

augalinis), o pati mitybos forma - vegetarizmu.

Kaip tampama

vegetaru?

Nemažai žmonių vegetarizmą renkasi norėdami išsaugoti arba sustiprinti sveikatą. Augaliniame maiste yra daug skaidulinių medžiagų, mažai energijos, todėl vegetarai retai kada turi antsvorio. Kepamoje mėsoje susidaro vėžį sukeliančių medžiagų. Augaliniuose produktuose, priešingai, yra medžiagų, kurios turi antivėžinių savybių. Vegetarai geriau jaučiasi, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Moksliniai tyrimai rodo, kadjų vidutinė gyvenimo trukmė yra keliais metais ilgesnė negu mėsą valgančių žmonių. Kiti žmonės vegetarišką maistą renkasi ekologiniais sumetimais. Mat gyvulininkystės kompleksai teršia aplinką organinėmis atliekomis, kurios irdamos sukelia vandens telkinių žydėjimą ir dumblėjimą. Be to, gyvulininkystė yra mažiau efektyvi negu augalininkystė, todėl gyvuliams auginti reikia daugiau žemės naudmenų. Pavyzdžiui, viename hektare dirbamosios žemės galima išauginti iki 10 tonų kviečių. Iš tokio pat ganyklos ploto gaunama tik 250 kg jautienos. Taigi atsisakymas valgyti mėsą galėtų padėti spręsti bado problemą. Dar kiti žmonės vegetarais tampa etiniais sumetimais. Jie nenori, kad gyvūnai būtų žudomi, o paskui valgomi. Atsisakydami mėsos šie žmonės protestuoja prieš Žiaurų elgesį su gyvūnais ir tiki, kad gelbėja juos nuo mėsininko peilio. Tokie vegetarai labai dažnai neperka ir vilnonių drabužių, natūralios odos batų bei rankinių.

Religinės šaknys Daugiausia vegetarų gyvena Pietryčių Azijoje. Mat

draudimas žudyti ar kankinti gyvūnūs yra vienas iš svarbiausių induizmo ir budizmo religinių postulatų. Be to, šiosereligijose tikima reinkarnacija, arba pomirtiniu įsikūnijimu į kitus gyvus objektus. Krikščionybėje irgi galima rasti vegetarizmo apraiškų. Prisimink gavėnią, kai katalikams ir stačiatikiams siūloma nevalgyti mėsos ir pieno produktų. Per adventą tokia pat tradicija galioja penktadieniais.

Vegetarizmo rūšys

XD

Ne visi vegetarai valgo vien augalinį maistą. Kiti varto-

ja pieno produktūs, valgo kiaušinius. Pagal tai skiriamos vegetarizmo rūšys. Žalio maisto veganai

Lakto-ovo vartoja tik termiškai vegetarai neapdorotą augalinį nevalgo mėsos, maistą žuvies, tačiau vartoja 4 pieno produktus ir kiaušinius E

Lakto vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, tačiau vartoja pieno produktus

Veganai

Vartoja tik augalinį maistą. Nevalgo jokio gyvūninio

maisto, atsisako netgi medaus ir želatinos

D Ovo vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, nevartoja pieno produktų, tačiau valgo kiaušinius

Vegetarizmo rūšys.

Vegetarinės mitybos problemos Vegetarams sunkiau laikytis visavertės mitybos principų, nes augaliniame maiste yra mažai baltymų, o jų biologinė vertė palyginti maža. Dėl to vegetarai privalo valgyti ankštinių daržovių, riešutų, javainių, grūdų dribsnių ir kitų produktų, kuriuose daugiau baltymų. Dėl baltymų trūkumo augaliniuose produktuose vegetarinė mityba nerekomenduojama vaikams ir paaugliams. Augaliniame maiste labai trūksta gyvybiškai svarbaus vitamino B,,. Lakto ir ovo vegetarai gauna jo iš pieno pro-

duktų ir kiaušinių, bet veganai privalo vartoti vitaminų preparatus. Augaliniame maiste taip pat trūksta geležies, kurios reikia eritrocitams susidaryti. Dėl to vegetarai privalo valgyti daugiau burokėlių, ridikėlių, špinatų, petražolių, riešutų, nes šiuose produktuose yra geležies.

Užduotys 1. 2. 3.

Kodėl žmonės tampa vegetarais? Kuo lakto-ovo vegetarai skiriasi nuo veganų? Ką turi valgyti veganas, kad mityba būtų visavertė?

2.5

Svorio problemos ir mitybos sutrikimai

Energijos gavimas

4

Energijos eikvojimas

+

Puiku, jei žmogus su maistu kasdien gauna maždaug tiek pat energijos, kiek ir išeikvoja. Toks energijos balansas pavaizduotas 1 pav. Nuolat jį palaikyti pavyksta ne visada ir ne visiems. Šioje temoje kalbėsime apie pokyčius žmogaus organizmė, kuriuos lemia su maistu gaunamos energijos perteklius arba trūkumas.

Antsvoris ir nutukimas

El

Organizmo energijos balansas.

Kai žmogus valgo per sočiai ir su maistu gauna daugiau energijos negu išeikvoja, organizmas ima kaupti ją riebalų pavidalu. Energijos atsargų kaupimas riebaliniame audinyje yra pasirengimas galimam sunkmečiui. Ši organizmo savybė buvo labai svarbi mūsų tolimiems protėviams, kurie maitindavosi nereguliariai, kartais net ilgokai badaudavo. Riebalų atsargos padėdavo jiems išgyventi sunkų metą. Dabar daugumai žmonių badas negresia. Jie bet kada gali nusipirkti maisto parduotuvėje arba pavalgyti kavinėje, restorane. Dabartiniai žmonės mažai fiziškai aktyvūs ir neišnaudoja energijos atsargų. Taigi riebalų sluoksnis vis storėja ir storėja... Kartu auga ir kūno svoris (tiksliau - masė, bet šiame kontekste labiau tinka svoris). Procėsas vyksta gana lėtai, jo galima ir nepastebėti. Po kurio laiko paaiškėja, kad žmogus turi aūtsvorio, t. y. kūno masė viršija normalią. Jei antsvorio turintis žmogus nekeičia mitybos ir gyvenimo būdo, ilgainiui sukaupia tiek riebalų, kad jie ima trukdyti organizmui funkcionuoti. Tokia būsena jau vadinama nutukimū. Nutukę žmonės turi didelį antsvorį.

Nutukę vaikai.

Koks kūno svoris normalus? Atsakyti į šį klausimą ne taip lengva, nes žmonės labai nevienodi: skiriasi jų lytis, ūgis, kūno sudėjimas. Žmogaus kūno svoriui įvertinti dažniausiai naudojamas kūno mūsės iūdeksas (KMI). Kaip jis apskaičiuojamas, paaiškinta vadovėlio 53 puslapyje. Savo kūno masę gali įvertinti pagal KMI arba pagal 3 pav. pateiktą grafiką.

Amerikietis Džonas Braueris Minochas (1941-1983) svėrė 635 kg. Jis įrašytas Gineso rekordų knygoje kaip sunkiausias pasaulio Žmogus. Sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, taip

svoris (kg) E

A I

I

T

TATTOO

-->->->-—-->=->->--->=>->-->->->—->-->--->->-----------—---->-—-

ELL

AL

fi aala a

pat limfine edema, nuo kurios mirė

būdamas 42 metų.

L

normalus svoris

LSS

mažas svoris ūgis (cm) 30

T

140

E

T

145

T

150

T

155

T

160

T

165

T

170

T

175

Grafikas 14-15 m. paauglių kūno masei įvertinti.

T

180

T

185

T

190

T

195

>

200

Kodėl reikia mesti svorį?

mirtingumo padidėjimas lyginant su normalaus svorio žmonėmis

Nutukę ir antsvorio turintys žmonės kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, patiria kitų sveikatos sutrikimų. Šie žmonės gyvena trumpiau negu normalų svorį turintieji. Kuo didesnis antsvoris, tuo mažesnė gyvenimo trukmė (4 pav.). Didelis nutukimas kelia daugybę nepatogumų, pavyzdžiui, sunku įsėsti į automobilį, reikia specialiai siūdintis drabužius. Dėl padidėjusio svorio sunku vaikščioti, pakenkiami sąnariai ir stuburas. Be to, nutukę žmonės dažnai jaučiasi nevisaverčiai dėl savo išvaizdos.

4

1006 antsvoris

Kaip numesti svorio? Jei nori numesti svorio, tavo organizmas privalo išeikvoti daugiau ener-

4290

E] moterys Evyrai

2000 antsvoris

3090 antsvoris (nutukimas)

Mirtingumo priklausymas nuo antsvorio.

ti dviem būdais:

+ Mažiau valgyti, rinktis produktūs, kurių energinė vertė mažesnė. + Daugiau judėti, gyventi fiziškai aktyviau. Pirmasis būdas yra veiksmingas ir dažnai naudojamas. Neretai jis vadinamas sumažinto kalorijų kiekio, arba lieknėjimo, dieta. Antsvorio turinčiam žmogui parinkus tinkamą valgiaraštį, per savaitę galima numesti iki I kg svorio. Antrasis būdas irgi veiksmingas, tačiau su kai kuriomis išlygomis. Mat po fizinio krūvio padidėja apetitas ir, jeigu jis su kaupu patenkinamas, svoris gali net didėti. Pavyzdžiui, jaunuolis pusę valandos žaidė stalo tenisą ir išeikvojo maždaug 500 kJ energijos, paskui suvalgė mėsainį, išgėrė limonado, tad su maistu gavo trigubai daugiau energijos. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai derinami abu svorio metimo būdai, t. y. laikomasi specialios dietos ir didinamas fizinis aktyvumas. Labai svarbu nepamiršti, kad svorį mesti galima iki tam tikros ribos. Anksčiau ar vėliau reikia subalansuoti su maistu gaunamą ir eikvojamą energiją.

Liesumo kultas Žmonių nuomonei apie kūną didelę įtaką daro žiniasklaida, ant žurnalų viršelių, televizijoje šmėžuojančios liesos it degtukai manekenės. Taip formuojamas grožio idealas: aukšta, liekna, mažomis krūtimis moteris. Madų pasaulyje liesumas tapo kultu. Kai kurios manekenės tokios liesos, kad primena koncentracijos stovyklos kalines. Labai gaila, bet jos rodo netinkamą pavyzdį jaunoms merginoms. Bręstančių merginų kūnas moteriškėja: didėja krūtys, paplatėja dubuo, storėja poodinis riebalų sluoksnis, ypač klubų ir šlaunų srityje. Tai visiškai normalūs procėsai, bet daugumai merginų atrodo kitaip. Jos pradeda manyti esančios per storos ir griebiasi dietos, stengiasi numesti svorio. Merginos tiki, kad lieknos atrodys patrauklesnės. Iš dalies jos teisios, tačiau perdėtas liesumas žavesio tikrai nesuteikia. Be to, lieknėjimo dieta gali pakenkti bręstančiam organizmui, todėl, prieš imantis reguliuoti mitybą, būtina pasitarti su gydytoju.

Dauguma merginų išgyvena dėl kūno svorio.

Užduotys 1. 2.

3. 4.

5. 6.

Pagal El nusakyk, kas yra or-

ganizmo energijos balansas. Kokią reikšmę organizmo sukauptos riebalų atsargos turėjo mūsų tolimiems protėviams? Kodėl tai neaktualu dabartiniam žmogui?

Pagal El nustatyk, ar tavo

kūno svoris yra normalus. Kas yra nutukimas? Kodėl žmogus tunka?

Išnagrinėk Eš pateiktus duomenis. Padaryk išvadų. Kokios sveikatos ir būvio problemos kamuoja nutukusius žmones? 51

Anoreksija ir bulimija Norėdamos būti lieknos kai kurios merginos sąmoningai ryžtasi itin mažai valgyti, netgi badauti. Ilgainiui jos praranda apetitą, labai smarkiai sulysta (6 pav.). Šis mitybos sutrikimas vadinamas anorėksija, yra labai pavojingas ir gali baigtis netgi mirtimi. Dažniausiai pasireiškia merginoms

6

„Puiki“ igūra - anoreksijos padarinys.

[A|

atsisakymas valgyti

sutrikęs kūno suvokimas

dirbtinai sukeltas

priepuoliai

vėmimas

Anoreksijos (A) ir bulimijos (B) požymiai.

7.

8. 9.

ir jaunoms moterims (iki 25 metų), vaikinams pasitaiko gerokai rečiau. Anoreksija sergančiam žmogui sutrinka savo kūno suvokimas. Nors ligonis liesas it šakalys, tačiau vis tiek mano esantis per storas. Jis laikosi lieknėjimo dietos ir skrupulingai skaičiuoja kiekvieną kąsnelį. Svorio padidėjimas keliais gramais kelia paniką ir skatina dar griežčiau reguliuoti mitybą arba intensyviau sportuoti. Taip žmogus patenka į užburtą ratą, iš kurio labai sunku išeiti. Anoreksijos padariniai + Organizmas kaip energijos šaltinį ima naudoti raumeninio audinio baltymus, nes riebalų atsargos jau išeikvotos. + Lėtėja medžiagų apykaita, todėl sumažėja kūno temperatūra, retėja pulsas, užkietėja viduriai. + Sustoja kūno augimas ir brendimas, dingsta mėnesinės. + Pasireiškia avitaminozės požymiai: sausėja oda, slenka plaukai, prastai kreša kraujas ir kt. + Apima silpnumas, niūrios mintys, sutrinka miegas. Kai kuriuos žmones ištinka persirijimo priepuoliai, per kuriuos jie pradeda šlamšti kas papuola, o paskui, ėmus kankinti mintims, kad priaugs svorio, dirbtinai sukelia vėmimą. Tai irgi mitybos sutrikimas - bulimija. Nuolatiniai persirijimo ir vėmimo priepuoliai sekina sergančio bulimija Žmogaus organizmą. Ligonis jaučia nevisavertiškumą, kaltę, bjaurisi savo kūnu. Kaip ir anoreksijos atveju, laikosi griežtos dietos, baiminasi priaugti svorio. Ligonis dažniausiai gyvena dvigubą gyvenimą: aplinkiniams atrodo, kad jis normaliai maitinasi, tačiau iš tikrųjų badauja ir nieko nepasakoja apie persirijimo priepuolius. Mitybos sutrikimų priežastys yra biologinės ir socialinės (8 pav.). Dauguma mokslininkų sutinka, kad juos skatina įvairios psichologinės problemos: nesutarimai su tėvais, konfliktai mokykloje, žema savivertė, baimė būti atstumtam, vienišumas ir kt. Blogiausia, kad ligonis dažniausiai neigia turintis problemų, ir labai sunku įtikinti, jog jam reikia pagalbos.

Užduotys

Priežastys

Kaip galima numesti svorio“? Pasiūlyk du būdūs ir paaiš-

biologinės priežastys: polinkis

Pagal Ed palygink anoreksi-

postūmis:

psichologinės problemos

ją ir bulimiją. Pakomentuok anoreksijos padarinius.

Išnagrinėkite E ir padisku-

52

I svorio

netekimas

2

kink juos.

tuokite apie mitybos sutrikimų priežastis.

Požymiai

socialinės priežastys: kūno idealas

E

"2

kūno

suvokimo sutrikimas

Mitybos sutrikimų priežastys ir požymiai.

mityba |

N

"ataš

psichiniai pokyčiai

fiziniai /pokyčiai

J

Metodas

Kūno masės indekso skaičiavimas Kūno masės indeksas (KMI) - tarptautiniu mastu pripažintas universalus rodiklis kūno masei įvertinti. Eliminuodamas ūgio faktorių jis gana tiksliai parodo organizmė susikaupusių riebalų santykinį kiekį ir padeda nustatyti, ar žmogaus svoris normalus. KMI apskaičiuojamas žmogaus kūno masę padalijus iš ūgio kvadrato: KMI

=

kūno masė (kg)

ūgis (m)?

Kiti KMI skaičiavimo būdai KMI apskaičiuoti galite naudoti internetė esančias skaičiuokles. Ieškodami jų lietuviškuose tinklalapiuose, sistemos paieškos langelyje įrašykite žodžius KMI skaičiuoklė, užsienio tinklalapiuose — BMI calculator (angl. - Body Mass Index). Kai kurios naujo modelio elektroninės svarstyklės automatiškai apskaičiuoja ne tik KMI rodiklį, bet ir kūno riebalų bei raumenų masę arba dalį procentais, pagrindinei medžiagų apykaitai eikvojamą energijos kiekį. KMI Taa

" Įvertinimas

40)

svoris

„11:

Nedidelis antsvoris

Išimtys KMI rodiklis ne visada padeda tiksliai įvertinti svorį. Žmonių populiacijoje yra labai įvairių individų, kai kurie ganėtinai nukrypę nuo normos. Pavyzdžiui, didelio ūgio, bet smulkaus sudėjimo žmogaus KMI gali būti mažas, tačiau riebalų kiekis organizmė normalus. Kai kurių sportininkų KMI yra didelis, tačiau jų kūne riebalų beveik nėra, nes didesnę kūno masės dalį sudaro raumenys. Daug raumenų turinčių asmenų, taip pat nėščiųjų sukauptų riebalų kiekis vertinamas kitais būdais.

Vaikų Ir paauglių KMI Vaikų ir paauglių KMI skaičiuojamas kaip ir suaugusiųjų, tačiau svoriui įvertinti naudojami kiti intervalai, kurie priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, 11 metų vaikams antsvoris fiksuojamas virš 20 kg/m. Berniukų ir mergaičių svorio įvertinimas įvairiais amžiaus tarpsniais skiriasi, nes jie pradeda bręsti ne vienu metu. Žemiau pateikiama tavo amžiaus paauglių KMI verčių lentelė. Pagal ją gali nustatyti, ar tavo svoris normalus.

Pastabos

Jokiu būdū nesilaikyti |lieknėjimo dietos! Po aIOS Siūloma a keisti mitybą ir priaugti šiek tiek svorio. Pageidaujamas rezultatas. |Siūloma ir toliau sveikai Ls S pi maitintis, nemažinti fizinio

aktyvumo. Didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu. Siūloma . . Tya .

numesti svorio keičiant mitybą bei didinant fizinį aktyvumą. Galimi įvairūs sveikatos sutrikimai. Siūloma numesti |Nutukimas | svorio. Jei nepadeda tradiciniai būdai, galimas gydymas vaistais. 1: Sunkūs ir negrįžtami Didelis sveikatos sutrikimai. Galimas nutukimas . o chirurginis gydymas.

Suaugusiųjų KMI vertės ir siūlymai.

27

Per mažas svoris Normalus

svoris

Nedidelis antsvoris Nutukimas

14-15 metų paauglių KMI vertės.

Žvilgsnis iš arčiau

Apie mitybos sutrikimus - iš pirmų lūpų

JS

Viktorijos istorija Pradinėje mokykloje man puikiai sekėsi. Stropiai atlikdavau užduotis, buvau mėgstama mokytojų ir klasės draugų. Tėvai irgi buvo patenkinti mano pasiekimais. Kai ėmiau bręsti ir kiek sustambėjau, teko girdėti pašaipų dėl kūno. Man buvo 13 metų, kai nusprendžiau ko nors imtis. Internete radau informacijos apie lieknėjimą ir pradėjau laikytis dietos. Skaičiavau kalorijas, stengiausi valgyti kuo mažiau, lankiau sporto klubą. Deja, tai nedavė laukto rezultato, as vis tiek buvau per stora. Pradėjau dar labiau reguliuoti mitybą: atsisakiau pusryčių, per pietus tik užkąsdavau. Dažnai apžiūrinėjau save veidrodyje, tačiau figūra, mano nuomone, buvo toli nuo idealios.

Kartą mama pamatė mane vonioje ir nustėro: „Vaikeli, iš tavęs liko vien Raulai ir oda!“ Paaiškėjo, kad mano ūgis 1,60 m, svoris - 40 kg, taigi KMI < 16.

Be lo, mėnesinių nebuvo jau tris mėnesius. Mama

nusivedė pas gydytoją. Jis

diagnozavo anoreksiją. Nuo tada tėvai pradėjo perdėtai manimi rūpintis. Jie nuolat siūlė ko nors užkąsti, klausinėjo, ar valgiau mokykloje, apeliavo į sąžinę. O aš visiškai neturėjau apetito, net negalėjau pažvelgti į maistą. Nuolatinė priežiūra labai nervino, pradėjome pyktis. Per porą mėnesių netekau dar kelių kilogramų. Vieną dieną man pasidarė silpna, maniau, kad sustos Sirdis. Mane paguldė į ligoninę. Dabar esu prižiūrima gydytojų. Tėvams jie pasakė, kad esu per plauką nuo mirties.

Ingos istorija Man 23 metai. Esu jauna ir patraukli moteris. Dirbu administratore didelėje įmonėje. Stengiuosi nepriekaištingai atlikti visus pavedimus. Esu draugisška, mėgstu bendrauti. Noriu turėti gražią figūrą, todėl rūpinuosi mityba, vakarais sportuoju. Nei artimieji, nei draugai nežino, kad jau ketverius metus gyvenu dvigubą gyvenimą. Nuolatinis mitybos reguliavimas man tapo tikra kančia. Kartais grįžusi namo nesusilaikau ir privalgau pyragaičių, saldainių, traškučių, iki soties užgeriu kola. Tai tikra palaima, tačiau paskui apima kaltės jausmas. Pradedu galvoti, kaip aš tokia apsirijėlė atrodysiu. Tada einu į tualetą, susikišu pirštus į gerkle ir viską išvemiu. Slykštūs traukuliai, bjaurus skonis ir kvapas, bet aš neturiu kito pasirinkimo. Neseniai išsiskyriau su vaikinu. Visą mėnesį kankino depresija, persivalgymo priepuoliai padažnėjo. Aš beveik kiekvieną dieną kimšau visokį „šlamštą“, o paskui vėmiau. Norėdama sureguliuoti svorį, pradėjau vartoti laisvinamuosius vaistus. Jaučiausi baisiai, todėl nusprendžiau kreiptis į Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centrą Vilniuje. Kalbėjausi su gydytoja, diagnozavo bulimiją. Sakė, laukia ilgas gydymas ir tik nuo manęs pačios priklauso, ar išgysiu.

Valgymo sutrikimų gydymo ir

Užduotys

info rmacijos centras

1.

Kokie požymiai rodė, kad Viktorija serga

Vasaros g. 5, LT-10309, Vilnius Konsultacijai registruotis telefonu: 8 5 2625979 El. paštas: info(Ovalgymosutrikimai.lt www.valgymosutrikimai.lt

2. 3.

anoreksija? Kaip manai, kodėl Inga susirgo bulimija? Kuo anoreksija panaši į bulimiją? Kokių įžiūri skirtumų?

Fermentai ir virškinimas Su maisto kąsniu žmogus praryja maisto medžiagų, bet daugumos jų organizmas negali tiesiogiai pasisavinti. Prieš įsiurbiant maisto medžiagos privalo būti suskaidytos į smulkesnes tirpias sudedamąsias dalis. Šis procėsas vadinamas virškinimu ir apima netik cheminius, bet ir mechaninius procesūs, kurie išsamiau aprašyti 2 pav. Žmogaus organizmė virškinimas vyksta virškinimo traktė. Greta jo išsidėsčiusios virškinimo liaūkos išskiria virškinimo sulčių, kurios specialiais latakais nuteka į virškinimo traktą. Virškinimo sultyse yra virškinimo fermeūtų.

Cheminiai procesai

1]

žė

Virškini mas prasideda burnoje.

Mechaniniai procesai

Seilės — seilių liaūkų išskiriamas skystis, kuriame yra krakmėlą skaidančio fermento amilazės.

Dantys maistą susmulkina į mažus gabalėlius.

Skrandžio gleivinės liaūkos išskiria skrandžio sūltis, kuriose yra druskos rūgšties ir fermento pepsino.

+ + + +

Druskos rūgštis: sukuria palankią terpę pepsinui veikti; naikina bakterijas; stabdo amilazės veikimą. Pepsinas: skaido baltymus.

Kepenys išskiria tulžį. Tai šarminis skystis, kuriame yra ištirpusių tulžies druskų. Jis kaupiasi tulžies pūslėje. Tulžis: + neutralizuoja iš skrandžio atslinkusią rūgščią maisto tyrę; + riebalus padalija į mažus lašelius. Kasa išskiria kasos sūltis. Jose esantys įvairūs fermentai skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus. Plonėsios žarnos epitelio ląstelių membranose esantys fermentai galutinai suskaido angliavandenius ir baltymus prieš įsiurbiant.

Susitraukdami skrandžio sienelės raumenys sumaišo maistą su skrandžio sultimis, su-

sidaro pusiau skysta

C

maisto tyrė.

Susitraukdami plonosios žarnos siene-

lės raumenys sumaišo

maisto tyrę su tulžimi

ir kasos sultimis.

į

Per parą seilių liaūkos išskiria

beveik 2 litrus seilių, skrandis — 2 litrus skrandžio sulčių, kepenys — 1 litrą tulžies.

Cheminiai ir mechaniniai procesai virškinimo trakte.

55

Pagal skaidomas maisto medžiagas virškinimo fermentai skirstomi į tris grupes:

+ karbohidrazės — skaido angliavandenius (angl. carbohydrates — angliavandeniai); + lipazės — skaido riebalus (angl. lipide - riebalai, lipidai); + proteazės - skaido baltymus (angl. proteine - baltymai).

Virškinimo fermentai Daugelis fermentų veikia ląstelių viduje. Virškinimo fermentai yra kitokie. Juos gamina specialios liaukinės ląstelės ir išskiria į išorę. Tokių ląstelių gausu virškinimo liaukose, pavyzdžiui, kasoje. Fermentūs išskiriančių liaukinių ląstelių taip pat yra burnos ir skrandžio gleivinėse. Liaukinių ląstelių išskirti fermentai patenka į virškinimo traktą, sumaišomi su maistu ir ima jį skaidyti. Žmogaus virškinimo trakte veikia maždaug šimtas fermentų.

Angliavandenių virškinimas Angliavandenius skaido karbohidrazės. Prie šios grupės priskiriama amilazė, kuri nuo ilgų krakmėlo molekulių „atkerpa“ iš dviejų žiedų sudarytas maltozės molekules. Amilazės yra seilėse ir kasos sultyse. Seilių amilazė pradeda skaidyti krakmėlą iki maltozės, o šį darbą plonojoje žarnoje tęsia kasos amilazė. Paskui maltozę skaido maltazė, kurios yra plonosios žarnos epitelio ląstelių membranose. Maltazė „sukarpo“ maltozės molekules į sudedamąsias dalis - gliukozės molekules.

Angliavandeniai

6

Baltymai

Riebalai

dantys

a

dantys

susmulkina

6“

susmulkina maistą

,

E

maistą

B S

S

5

Ž

Š

250

0,

maisto dalelės

Ša

žEi

PA S?

a,

"=

molekulė

Š

0Ss

"4

2

$ 2

SA

tripsinas skaido baltymus iki

T Aa B

A a

0283

a L 9 35

a

[7

aminorūgščių

“ aminorūgščių molekulės

padalija į smulkius lašelius

L

23

riebalų

molekulės

lipazė skaido riebalus iki glicerolio ir riebalų rūgščių

peptidai

skaido peptidus iki

susmulkina maistą tulžis riebalus

(

—

1

C

ėp

peptidazė

e

Maisto medžiagų skaidymas virškinimo trakte.

56

Vv

maltazė skaido maltozę iki gliukozės

gliukozės molekulės

A

peptidų

molekulės

sa.0

2 =

pepsinas,

|—— -

(1 — „1—

,

baltymo

maltozės

L

A L

riebalų lašeliai

amilazė skaido krakmolą iki mMaltozės

8

.

dalelės

Fa ž O (2

maisto dalelės

krakmolo „ molekulė

5

maisto

AS

Gas AA (5

glicerolio molekulės

riebalų rūgščių molekulės

L „Kasišskiria? |

Kurveikia? | Fermentas | Substratas |

Seilių liaukos Skrandžio gleivinė

Burnos ertmėje Skrandyje

Kepenys

Plonojoje žarnoje

Kasa

B e

Amilazė Pepsinas

A

Plonojoje žarnoje 2 Zarmos

Ląstelių membranose

Amilazė Tripsinas Lipazė Maltazė Sacharazė Peptidazė

| Produktai ||| |

Krakmėlas Baltymai

Maltozė Peptidai

Riebalai

Riebalų lašeliai

Krakmėlas Baltymai Riebalai Maltozė Sacharozė Peptidai

Maltozė Peptidai Glicerolis“, riebalų rūgštys* Gliukozė* Gliukozė“, fruktozė* Aminorūgštys*

Virškinimo fermentų įvairovė.

*- šios medžiagos gali būti įsiurbtos

Baltymų virškinimas r“

k

fermento aktyvumas

Baltymus skaido proteazės. Prie šios grupės priskiriamas pepsinas, kurio išskiria liaukinės ląstelės skrandžio gleivinėje. Sis fermentas ilgas baltymų molekules „sukarpo“ į trumpesnes atkarpas - peptidus. Kasos sultyse yra kito baltymus skaidančio fermento - tripsino, kuris tęsia pepsino pradėtą darbą. Galiausiai plonosios žarnos epitelio ląstelių membranose esanti peptidazė peptidus suskaido į aminorūgščių molekules.

Riebalų virškinimas Tulžis veikia panašiai kaip indų ploviklis - riebalus padalija į smulkius lašelius. Šis procėsas vadinamas emulgavimu ir yra labai svarbus virškinimui, nes padidina fermentų veikiamą riebalų paviršiaus plotą. Riebalus skaido kasos išskiriamas fermentas - lipazė. Ji riebalus „sukarpo“ į glicerolio ir riebalų rūgščių molekules.

Galutiniai virškinimo produktai Kaip matai, maisto virškinimas vyksta keliais etapais. Kiekviename veikia vis kitas fermentas. Galiausiai didelės ir sudėtingos maisto medžiagų molekulės suskaidomos iki gliukozės (arba kitų monosacharidų), aminorūgščių, glicerolio ir riebalų rūgščių (3 pav.). Visos šios medžiagos yra tirpios, todėl gali prasiskverbti pro žarnų epitelio sieneles.

Aplinkos sąlygų įtaka fermentų veiklai Tu jau žinai, kad fermentų veiklą lemia terpės temperatūra. Visame virškinimo trakte ji artima optimaliai (+37 *C), išskyrus tuos atvejus, kai į skrandį patenka šalto maisto. Tada turi praeiti laiko, kol jis sušyla ir ima veikti fermentai. Fermentų aktyvumą taip pat lemia terpės pH, tačiau vieni virškinimo fermentai geriau veikia rūgštinėje, kiti - šarminėje aplinkoje (5 pav.). Dėl to skirtingose virškinimo trakto dalyse organizmas palaiko nevienodą pH rodiklį. Pavyzdžiui, pepsinas optimaliai veikia stipriai rūgštinėje aplinkoje (pH = 2). Tokią terpę jam skrandyje sukuria druskos rūgštį išskiriančios liaukinės ląstelės. Tripsinas optimaliai veikia silpnai šarminėje aplinkoje (pH = 8). Tokią terpę plonojoje žarnoje sukuria tulžis, kuri neutralizuoja iš skrandžio atslinkusią rūgščią maisto tyrę.

0

pepsinas

2

tripsinas

4

6

8

1

10

Pepsino ir tripsino aktyvumo

priklausymas nuo terpės DH.

Užduotys 1.

2. 3. 4. 5. 6.

7.

m

12pH

Kodėl suvalgytas maistas privalo būti suvirškintas?

Išnagrinėk El ir apžvelk

cheminius bei mechaninius

virškinimo procesus. Kodėl ilgai kramtomas batonas tampa saldaus skonio? Nurodyk skrandžio sulčių sudedamųjų dalių paskirtį. Kokiomis savybėmis pasižymi tulžis? Kas ją išskiria ir kaupia? Kuo ypatingos kasos sultys? Kaip skirstomi virškinimo

fermentai?

8.

Naudokis Ed ir nurodyk, į

9.

Pagal El nurodyk optimalų

kokias molekules suskaidomos maisto medžiagos. Įvardyk fermentūs, kurie atlieka ši darbą. pH pepsinui ir tripsinui.

5/

p

Virškinimas iš arčiau Žmogaus virškinimo traktas panašus į vamzdį. Tai maždaug 10 m ilgio organų sistema, kuri tęsiasi nuo burnos iki išeinamosios angos. Žmogaus kūne ji išsitenka tik todėl, kad pilvo ertmėje yra smarkiai suraityta. Kiekviena virškinimo trakto dalis ir greta esančios virškinimo liaūkos atlieka skirtingas funkcijas (1 pav.).

Burnos ertmė. Joje yra dantys, liežuvis. Čia maistas smulkinamas ir suvilgomas seilėmis. Sėilių liaūkos. Išskiria seiles.

Ryklė. Piltuvo pavidalo

vamzdis, jungiantis burnos ertmę su stemple. Stemplė. Maždaug sprindžio ilgio vamzdis, kuriuo maistas slenka į skrandį.

trachėja raukas

Kėpenys. Išskiria tulžį ir atlieka daug kitų su virškinimu nesusijusių funkcijų. Gaubtinė žarna.

Joje įsiurbiamas

Skrandis. Raumeninis maišas, kuriame maistas maišomas su skrandžio

sultimis ir virsta tyre.

Kasa. Išskiria kasos sultis.

vanduo ir mineralai.

Akloji žarna. Neatlieka jokių funkcijų. Storoji J Kirmėlinė atauga.

žarna | Neatlieka jokių funkcijų.

Tiesioji žarna. Joje iš nesuvirškintų likučių formuojasi išmatos.

Li) Žmogaus virškinimo sistema.

58

Dvylikapirštė žarna. Šioje žarnos atkarpoje maistas maišomas su tulžimi ir kasos sultimis. Klūbinė žarna. Joje įsiurbiamos maisto medžiagos. Išeinamoji anga. Išmatų šalinimo anga.

| Plonėji žarna

nosies ertmė

Kea

/„

k

—

minkštasis

- antgerklis

urnos ertmė

LT

liežuvis

| gumulas

|

=— Z£ L

=/

V

maistą

liežuvis Au Iiauk

stemplė

seilių aukos trachėja

|

skydinė kremzlė pakyla į viršų

“D

|

c

r

| !

/

(

V

| |

. UC |

l

l

|

J:

.

antgerklis nusileidžia

—1 7

|iružtveria apatinius

R

L-—C

M

liežuvio pagrindas nustumia maistąį stempl pIę

LAT

| ||

.

nosies ertmę

>

|

7»

/ | minkštasis gomurys

/ | pakyla ir užtveria

w—

stumia

dantys

El

A

„Maisto

kvėpavimo takus

1

Žmogaus galvos pjūvis Ai ir rijimo „refeksos (B).

Virškinimas burnoje Burnos ertmėje turime trisdešimt du skirtingų rūšių dantis. Vienus naudojame maistui atkąsti, kitus - susmulkinti, sutrinti. Kuo geriau susmulkinamas maistas, tuo didesnį jo dalelių paviršių veikia fermentai ir virškinimas tampa veiksmingesnis. Kramtydami vartome maistą liežuviu ir suvilgome seilėmis. Tai skaidrus skystis, kurio išskiria trys didesnės liaūkos ir daugybė mažų liaukučių burnos gleivinėje. Seilėse yra amilazės, gleivių ir antiseptinių medžiagų. Iš susmulkinto maisto burnoje susidaro glitus gumulas, kurį staigiu judesiu nuryjame. Šis procėsas netoks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pradinis rijimo etapas yra valingas veiksmas. Kai tik maisto gumulas paliečia minkštąjį gomurį, toliau viskas vyksta automatiškai (2 pav. B). Nurytas kietas maistas per 6-8 s nukeliauja iki skrandžio. Skystis šį kelią įveikia greičiau.

žiediniai

raumenys

susitraukia

maisto gumulas žiediniai

raumenys

atsipalaiduoja

Maisto slinkimas Virškinimo trakto vidus išklotas epiteliu, kuriame yra liaukinių ląstelių. Jis nuolat atsinaujina, nes slenkantis maistas nutrina paviršines 1ą5teles. Liaukinių ląstelių išskiriamos gleivės palengvina maisto slinkimą ir saugo gležną dengiamąjį audinį nuo mechaninių pažeidimų. Virškinimo trakto sienelės susideda iš kelių raumenų sluoksnių. Viename sluoksnyje raumeninės skaidulos išsidėsčiusios išilgai maisto slinkimo krypties (išilginiai raumenys), kitame - skersai maisto slinkimo krypties (žiediniai raumenys). Toje vietoje, kur susitraukia žiediniai raumenys, virškinimo traktas susiaurėja. Pakaitomis susitraukdami jie suformuoja bangą, stumiančią maistą tolyn (3 pav.). Šis procėsas vadinamas peristaltika. Stemplės peristaltika tokia veiksminga, kad žmogus gali gerti netgi stovėdamas aukštyn kojomis (4 pav.). Žarnyno peristaltikai būtinos skaidulinės medžiagos. Jos nevirškinamos, tačiau dėl savo struktūros sugeria vandenį. Maistas, kuriame yra daug skaidulų, smarkiai išbrinksta ir įtempia žarnų sieneles, o tai skatina žarnyno veiklą. Be to, grublėtų skaidulų dirginamos liaukinės ląstelės gausiau išskiria gleivių ir maisto slinkimas dar paspartėja. Šis procėsas padeda išvalyti žarnyną ir reguliariai tuštintis. Jeigu Žmogus valgo maistą, kuriame mažai skaidulinių medžiagų, gali užkietėti viduriai.

Įmanoma atsigerti netgi tokioje padėtyje.

59

raumeninė sienelė

stemplė

Skrandžio gleivinės liauka . liaukos latakas

skrandžio gleivinė

ži AP > = s I

IF 0, *H P

[>

i

r

D

Tr

1

5 L į

T ų

6.

a

(3 Aį

——

dvylikapirštė žarna

raumenų

gleives išskiriančios ląstelės

ašiai i

Į

ai

gleivinė

ais

skrandžio

Ža

E

STT

Lt

k La Eos

Pyti

CS B

liaukų latakai

2 ai

epitelis

Aue i

US

Skrandžio sienelė

Tu

ua ASS Alė

„4

rai

ka

+

Ša

i

Čo

prievarčio raukas

gleivių sluoksnis

„ pa

Skrandis

druskos rūgštį išskiriančios ląstelės

sluoksnis

Skrandžio sandara.

Įvairiose virškinimo trakto vietose yra žiedinių raumenų, kurie vadinami raukais. Kai šie raumenys susitraukia, virškinimo traktas toje vietoje uždaromas - taip jo dalys gali būti atskiriamos viena nuo kitos. Stemplės apačioje esantis raukas neleidžia skrandžio sultims kilti į viršų. Tiesa, kartais jis veikia ne taip, kaip turėtų ir skrandžio sulčių išsilieja į stemplę. Jų nudegintas epitelis sukelia nemalonų jausmą, sakome:

oras

maisto tyrė prievarčio raukas

„rėmuo ėda“.

Virškinimo trakto pabaigoje, prie išeinamosios angos, irgi yra raukas. Kai tiesiojoje žarnoje susikaupia nesuvirškintų maisto likučių, žmogus nueina į tualetą, atpalaiduoja šį rauką ir išsituština. a

Skrandžio sienelės judesiai.

Maisto produktai

Virškinimo skrandyje trukmė

Ryžiai, pienas, 1-2 val: virta ir kepta žuvis Bandelės, kiaušiniai, 2-3 val. bulvės, grietinė Juoda duona, 3-4 val. virta vištiena ir jautiena Žirniai, pupelės, 4-5 val. kepta jautiena, rūkyta mėsa Kepta vištiena 5-7 val. ir kiauliena Konservuota žuvis 7-9 val. (aliejuje):

Įvairių produktų virškinimo skrandyje trukmė.

60

Virškinimas skrandyje Skrandis — organas raumeninėmis sienelėmis, kurios gali išsitempti. Apatinėje dalyje esantis prievarčio raukas reguliuoja maisto slinkimą iš skrandžio į žarnyną. Svarbiausia skrandžio funkcija —- kaupti ir apvirškinti maistą, paversti jį tyre. Paskui mažomis porcijomis išstumti į plonąją žarną. Skrandžio vidus išklotas raukšlėta gleivine (5 pav.). Raukšlėse yra liaukinių ląstelių, kurios išskiria druskos rūgšties (HCl), virškinimo fermentų, gleivių. Susimaišiusios jos sudaro skrandžio sultis - skaidrų, bespalvį stipriai rūgštinį skystį. Skrandžio sultyse yra baltymus virškinančio pepsino. Druskos rūgštis sukuria palankią terpę šiam fermentui veikti ir sunaikina daugumą į virškinimo traktą patekusių bakterijų. Skrandžio sienelės reguliariai susitraukia ir maisto tyrė nuolat maišoma su skrandžio sultimis (6 pav.). Kiek laiko skrandyje virškinamas maistas, priklauso nuo jo sudėties ir struktūros. Vanduo ir kiti skysčiai skrandyje užsibūna vos kelias minutes. Ryžių košė virškinama porą valandų, o riebi kiauliena gerokai ilgiau (7 pav.).

kepenys

V

limfagyslė

y

V

|

MM

| limfa

limfmazgis Limfinė sistema

Ha

Kraujotakos ir limfinės sistemos ryšys.

Limfinė sistema Ne visas audinių skystis grįžta į kapiliarus. Dalis jo prasisunkia į limfagysles. Tai plonasieniai vamzdeliai vienu uždaru, kitu atviru galu. Į limfagysles prasisunkęs skystis vadinamas limfa. Jo sudėtis labai panaši į kraujo plazmos. Žmogaus kūne yra du išsišakoję limfagyslių tinklai, kurie atsiveria į didžiojo apytakos rato venas (6 pav.). Kaip matai, limfa suteka į kraujotakos sistemą. Smulkesnėse limfagyslėse limfą stumia susitraukiantys kūno raumenys, stambesnėse -raumeninės sienelės. Vožtuvai neleidžia jai tekėti atgal. Limfagyslėse matyti sustorėjimų, kurie vadinami limfmazgiais. Jų itin daug kirkšnyse, pažastyse, kakle. Limfmazgiuose bręsta leukocitai. Prireikus jie pasklinda kraujotakos sistemoje. Kairėje kūno pusėje, tarp skrandžio ir šonkaulių, yra blužnis. Tai pailgas tamsiai raudonas, kraujagyslių ir limfagyslių išvarpytas organas. Kartu su kepenimis jis dalyvauja perdirbant senus eritrocitus. Be to, blužnyje bręsta leukocitai. Limfagyslės, limfmazgiai ir blužnis sudaro limfinę sistemą. Ji organizmė atlieka kelias funkcijas: + + + +

į kraują grąžina dalį audinių skysčio; iš žarnyno į kraujotakos sistemą perneša riebalų rūgštis ir glicerolį; kovoja su infekcija; dalyvauja atnaujinant kraują.

Užduotys l.

Pagal EH nusakyk, kaip žmogaus organizmė cirkuliuoja kraujas.

Išnagrinėk H4 ir nurodyk ar-

terijos bei venos sandaros panašumus ir skirtumus. Kuo išskirtinė kapiliarų sandara? Kaip manai kodėl? Ar teisinga frazė: „Arteri-

jomis teka arterinis, o venomis - veninis kraujas“? Kas yra audinių skystis? Kokia jo sudėtis? Pagal El paaiškink, kaip venomis teka kraujas. Naudokis E ir paaiškink,

kaip susidaro limfa.

Kuo limfinė sistema skiriasi

nuo kraujotakos sistemos? Išvardyk limfinės sistemos funkcijas. 81

Metodas

Kraujospūdžio matavimas AI

Kraujospūdis rodo žmogaus kraujotakos sistemos būklę. Senstant kraujagyslės netenka elastingumo, todėl vyresnio amžiaus žmonių kraujospūdis dažnai būna padidė-

Darbo eiga: 1. Stetoskopo antgalį priglausk prie matuojamojo asmens rankos linkio. Pripumpuok varžtį iki 180200 mm Hg. Plėsdamasis jis užspaus žasto arteriją ir laikinai nutrauks kraujotaką. Paklausk tiriamojo asmens, ar nespaudžia rankos. pripučiamasis varžtis

jęs. Tai pavojinga, nes

gali plyšti kraujagyslė ir į audinius išsilieti kraujo. Jeigu tai įvyksta galvos smegenyse, žmogų ištinka insultas. Nelabai gerai ir sumažėjęs kraujospūdis, nes žmogus tampa vangus, mieguistas.

Normalus kraujospūdis Kraujospūdžiui išreikšti naudojamos dvi vertės. Pirmoji vertė rodo širdies susitraukimo sukurtą slėgį į arterijos sieneles ir vadinama sistoliniu kraujospūdžiu. Antroji vertė rodo slėgį į arterijos sieneles širdžiai atsipalaidavus ir vadinama diastoliniu kraujospūdžiu. Kraujospūdis dažniausiai matuojamas žasto arterijoje. Sveiko suaugusio žmogaus jis turi būti apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Jaunuolių kraujospūdis yra kiek žemesnis — apie 110/75 mm Hg.

Kraujospūdžio matuokliai Kraujospūdžiui matuoti naudojami mechaniniai, pusiau automatiniai ir automatiniai matuokliai. Pa-

prasčiausias ir seniausiai naudojamas yra mechaninis kraujospūdžio matuoklis. Jis susideda iš pripučiamojo varžčio, pompos ir manometro. Kraujospūdžiui matuoti taip pat reikia stetoskopo, kuris dažniausiai būna matuoklio komplekte.

Kaip matuoti kraujospūdį? Pasiruoškite matuoti. Tiriamasis asmuo kelias minutes ramiai pabūna. Paskui patogiai atsisėda, ant stalo padeda kairiąją pusiau sulenktą ranką, pakreipia ją delnu į viršų. Matuotojas patikrina, ar užsuktas ventilis, ant tiriamojo asmens žasto užmauna varžtį ir užsideda stetoskopą.

manometras ventilis

2. Šiek tiek atsuk ventilį ir pradėk palengva leisti orą. Įdėmiai stebėk manometro rodyklę ir klausyk. Vos tik kraujospūdis susilygins su slėgiu, kuriuo varžtis spaudžia žastą, kraujas pliūptels į arteriją ir tu išgirsi duslų tvinksnį. Tuo momentu įsidėmėk sistolinio kraujospūdžio vertę.

sistolinis kraujospūdis

3. Toliau palengva leisk orą ir klausyk tvinksėjimo. Varžčio spaudimui mažėjant, jis iš pradžių sustiprės, o paskui ims slopti. Tai rodo, kad arterijoje mažėja pasipriešinimas kraujo tekėjimui. Kai tvinksėjimo visiškai negirdėsi, įsidėmėk diastolinio kraujospūdžio vertę. garsai nutyla

diastolinis kraujospūdis

Laboratorija

Kodėl,

suveržus

0

2. Skirtingos plaštakos Vieną ranką nuleisk, kitą pakelk vertikaliai į viršų. Maždaug minutę palaikyk jas tokioje padėtyje. Paskui įdėmiai apžiūrėk abiejų plaštakų viršutinę pusę. Ar skiriasi odos spalva? Kaip manai kodėl? Paaiškink, kodėl vienoje plaštakoje išryškėjo kraujagyslės. Tai arterijos ar venos?

|

|

užspausti čia

braukti šia kryptimi

SN

O

€) Naišsitepkite!

Kelias minutes palaukite, kol tepinėlis nusidažys. Tada ant viršaus padėkite dengiamąjį stiklelį. Skysčio perteklių sugerkite servetėlė. 3. Stebėkite mėginį pro mikroskopą. Pradėkite nuo mažiausio didinimo, paskui pasirinkite didesnį. 4. Sąsiuvinyje nusipieškite matomą vaizdą. Pažymėkite ir įvardykite kraujo ląsteles.

Ū

N

žastą ir pagniaužius kumštį, rankoje išryškėja venos? Ar jautei pulsą, kai laikei pirštą ant venos? Paaiškink kodėl.

—T=

1. Užsimaukite gumines pirštines. Ant objektinio stiklelio krašto užlašinkite kraujo. Kitą objektinį stiklelį siauruoju kraštu priglauskite prie lašo vidinės dalies ir stumkite į gulinčio objektinio stiklelio priešingą galą. Taip gausite tolygiai pasiskirsčiusį kraujo tepinėlį. 2. Palikite tepinėlį kiek apdžiūti, tada užlašinkite metileno mėlio tirpalo.

1] Ilgai nelaikyk suveržtos rankos! Atleisk varžtį!

>>

Jums reikės: gyvulio kraujo (pateiks mokytojas), pipetės, 2 objektinių ir 1 dengiamojo stiklelio, mikroskopo, metileno mėlio tirpalo, servetėlių, guminių pirštinių, dezinfekuojamojo skysčio.

O)

1. Kraujo mėginio tyrimas

Tegul draugas arba draugė suveržia tau kairįjį žastą (kairiarankiams- dešinįjį). Paprašyk, kad stipriai neveržtų. Kiek pagniaužyk kumštį ir delnuį apačią padėk ranką ant stalo. Apžiūrėk venų raizginį viršutinėje plaštakos pusėje. Didžiuoju dešinės rankos pirštu užspausk kurią nors plaštakos veną. Nykščiu kelis kartus perbrauk per ją širdies kryptimi. Paskui pakartok šį veiksmą neužspaudęs venos. Palygink ir paaiškink rezultatus.

—1—

žeidėte, kuo skubiau dezinfekuokite žaizdą ir praneškite mokytojui. Žmogaus kraujo tyrimai mokykloje griežtai draudžiami! Leidžiama tirti tik gyvulio kraują, kurio sudėtis yra tokia pat kaip ir žmogaus kraujo.

Tau reikės: guminio varžčio arba rankšluosčio.

| /

juos privalote mūvėti gumines pirštines. Jeigu susi-

3.Venos

J

Kraujuje gali būti ligų sukėlėjų, todėl kraujo tyrimas priskiriamas prie rizikingų darbų. Atlikdami

Kraujas ir kraujotaka

Zu

Dėmesio!

4. Širdies garsai Jums reikės stetoskopo. Darbą atlikite poromis. Vienas mokinys tampa „gydytoju“, kitas — „pacientu“. „Gydytojas“

užsideda stetoskopą, priglaudžia antgalį prie „paciento“ krūtinės ir klausosi širdies garsų. Paskui susikeiskite vietomis. Širdies plakimas geriausiai girdėti į kairę nuo krūtinkaulio, tarp 4 ir 5 slankstelių. Įsiklausykite ir apibūdinkite širdies skleidžiamus garsus. Paaiškinkite, kaip jie susidaro.

km

Širdies ir kraujagyslių ligos signalinės medžiagos

kaupiantis cholesteroliui, formuojasi plokštelė

hol

li

ero esterojis 1 Aterosklerozės vystymasis ir trombozė.

plokštelė plyšta

trombas užkemša kraujagyslę

Kraujagyslių vidus išklotas lygiu epiteliu, todėl tekantis kraujas sutinka mažą pasipriešinimą. Tačiau prie arterijų sienelių gali prikibti cholesterolis. Jis pamažu kaupiasi, apauga jungiamuoju audiniu. Ilgainiui susidaro vadinamosios plokštelės. Tokiose vietose kraujagyslių vidinis paviršius tampa nelygus, spindis sumažėja (2 pav.). Tai sutrikdo kraujo tėkmę. Pažeistomis arterijomis prateka mažiau kraujo, todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Ši lėtinė kraujagyslių liga vadinama aterosklerozė (gr. athėrė - manų košė + sklėrosis — sukietėjimas). Kai plokštelė plyšta, į kraują patenka signalinių medžiagų, kurios paskatina kraujo krešėjimą. Jeigu susiformavęs krešulys (trombas) užkemša kraujagyslę, įvyksta trombozė. Kraujas negali pratekėti pro krešulį, todėl kraujotaka šioje vietoje nutrūksta (1 pav.). Krešulys gali užkimšti bet kurią arteriją. Pavojingiausia, jei trombozė įvyksta širdies vainikinėse arba galvos smegenų arterijose.

Širdies išeminė liga, infarktas Aterosklerozė pažeidžia ir širdies vainikines arterijas. Susiaurėjusiomis kraujagyslėmis prateka mažiau kraujo, todėl širdies raumeniui gali trūkti deguonies. Tad žmogus jaučia dieglius arba spaudimą krūtinės srityje. reiškia tada, kai žmogus patiria fizinį krūvį arba susijaudina, t. y. širdis širdies

Kaas

pažeistas širdies

raumuo

EM Infarkios

trombas

dirba intensyviau.

Dėl išeminės ligos labai padidėja

širdį maitinančių kraujagyslių trombo-

zės tikimybė. Jeigu krešulys užkemša vainikinę arteriją (3 pav.), sutrin-

ka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir žmogus patiria infarktą, arba širdičs smūgį. Tai pasireiškia stipriu skausmu krūtinės srityje, kuris neretai plinta į kaklą, rankas. Širdies ritmas sutrinka, žmogus smarkiai prakaituoja, gali nualpti. Sunkiais atvejais širdis ir kvėpavimas sustoja, nukentėjusiajam būtina kuo greičiau suteikti pagalbą. . L . . i . Per infarktą žūva širdies raumens ląstelės. Tai negrįžtamas procėsas, pažeistoji raumens dalis neatsigauna. Dėl to infarktą išgyvenusiųjų širdis dirba ne taip veiksmingai kaip sveikų žmonių. Jie privalo vartoti vaistus ir riboti fizinį aktyvumą. Sunkiais atvejais būtina širdies transplantacija.

Insultas Galvos smegenų arterijų trombozė sukelia insūltą. Pro pažeistą kraujagyslę į tam tikras smegenų dalis neprateka kraujas ir čia esančios nervinės ląstelės žūva (4 pav.). Dėl to sutrinka rega, kalba, žmogus gali netekti sąmonės. Jeigu pažeidžiami gyvybiškai svarbūs smegenų centrai, jis miršta. Po insulto žmonės dažnai patiria dalinį arba viso kūno paralyžių — negali valdyti dalies arba viso kūno. Insulto priežastis gali būti ne tik trombozė, bet ir arterijos plyšimas. Dažniausiai tai įvyksta dėl pakitusių kraujagyslių sienelių ir per didelio kraujospūdžio. Galvos smegenyse išsiliejęs kraujas ir sutrikusi kraujotaka irgi sukelia nervinių ląstelių žūtį.

smegenų 2 arterijos

trombas

pažeista smegenų dalis

Padidėjęs kraujospūdis Žmogaus kraujospūdis svyruoja. Miegant jis sumažėja, patiriant fizinį krūvį - padidėja. Žmogaus kraujotakos sistema prisitaikiusi prie trumpalaikių kraujospūdžio svyravimų, jie nekenkia sveikatai. Kur kas didesnė bėda ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas. Bėgant metams arterijų sienelės praranda elastingumą, jas pažeidžia aterosklerozė, todėl kraujospūdis padidėja. Jis dažnai viršija kritinę ribą ir tai kenkia sveikatai. Padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti akies tinklainę ir inkstus, sukelti širdies ritmo sutrikimus, infarktą arba insultą.

Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų Matysi, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiausia žmonių. Si problema būdinga ne vien mūsų šaliai. Kitose Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse statistika labai panaši. Moksliniai tyrimai rodo, kad mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų gausą lemia gyvenimo būdas, nesveika mityba ir žalingi įpročiai. Jauniems žmonėms širdies ir kraujagyslių ligos negresia, tačiau bėgant metams tikimybė susirgti didėja.

Užduotys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 6.

Kas yra aterosklerozė? Naudokis EH ir paaiškink, kaip ji išsivysto. Kaip įvyksta trombozė? Kas sukelia širdies išeminę ligą? Kokie jos požymiai? Naudokis Ef ir nurodyk infarkto priežastį. Kokie jo požymiai ir padariniai? Kaip manai, kodėl infarktą patyrusį žmogų būtina kuo greičiau vežti į ligoninę? Naudokis El ir nurodyk insulto priežastį. Kokie jo požymiai ir padariniai? Kodėl senyvų žmonių kraujospūdis dažnai būna padidėjęs? Kokie galimi tokio pokyčio padariniai? Nurodyk Lietuvės gyventojų mirties pagrindinę priežastį. Kaip manai, kodėl tokia statistika būdinga ir kitoms Europos šalims? Nurodyk, kaip žmogus gali sumažinti tikimybę susirgti kraujotakos sistemos ligomis.

Žmogaus organizmui cholesterolis labai svarbus. Jo reikia ląstelių membranų gamybai, vitamino D ir kai kurių hormonų sintezei. Kenkia ne cholesterolis, o per didelis jo kiekis, kuris susidaro vartojant daug gyvūninių riebalų.

kvėpavimo virškinimo organų ligos 690

takųligos 406

kitos

796

traumos ir apsinuodijimai 11066 piktybiniai navikai (vėžys) 1896

Lietuvos gyventojų mirties pagrindinės priežastys 2007 m.

Širdies ir kraujagyslių ligų pagrindiniai rizikos veiksniai: + gyvūninių riebalų perteklinis

vartojimas (didelis cholesterolio kiekis kraujuje);

+ antsvoris, nutukimas;

+ mažas fizinis aktyvumas, nereguliarus sportavimas; + rūkymas, alkoholizmas; + stresas, miego trūkumas;

+ cukrinis diabetas.

55

Kvėpavimo takai ir plaučiai

ojo

Nosies ertmė. Pagrindinis oro įkvėpimo kelias. Didelio paviršiaus ploto, padengta gleivine. Čia oras sušyla, sudrėksta ir yra apvalomas.

I

Sianas

i

gomurys

i

šnervės

Burna. Atsarginis oro įkvėpimo kelias. W

Antgerklis. Neleidžia

11

S ks si

šu

maistui patekti į apatinius

kvėpavimo takus.

i

ryklė

2

prasideda apatiniai kvėpa-

Ž

balso klostės

tak 1)

——7

ų

J

ŠE

|

j

L i, 7

Gėrklos. Piltuvas, kuriuo

š A

vimo takai. i

stemplė J

trachėja

Li) Viršutiniai kvėpavimo takai.

Nevalgęs žmogus gali išbūti kelias savaites, negėręs - kelias dienas, o nekvėpavęs — vos kelias minutes. Mūsų organizmė vykstančioms kvėpavimo reakcijoms nuolat reikia deguonies, būtina pašalinti susidariusį anglies dioksidą. Šiuos du darbus atlieka kvėpavimo sistema. Ji sudaryta iš kvėpavimo takų ir plaučių.

Viršutiniai kvėpavimo takai i

Zr

UA

a

di

Virpamasis epitelis.

ląstelės, turinčios virpamųjų plaukelių nosies ertmė

At a 2

|

|

! ap

|

00

e

|J

virpamieji plaukeliai stumia gleives gleivės

d

ko

|

2

edo|

liaukinė ląstelė

Virpamojo epitelio sandara ir paskirtis.

86

| |

Pro šnerves įkvėptas oras patenka į nosies ertmę. Nuo burnos ją skiria gomurys, todėl kramtydami maistą galime kvėpuoti. Nosies pertvara dalija ertmę į kairiąją ir dešiniąją puses. Abiejose pusėse yra plonų išsikišusių kaulų, vadinamųjų nėsies kriaūklių, tad ertmė panaši į automobilio radiatorių. Pro ją srūvantis oras sušyla ir sudrėksta. Tai labai svarbi nosies funkcija, nes įkvėptas šaltas ir sausas oras gali pakenkti plaučiams. Nosies gleivinę dengia virpamasis epitelis (2 pav.). Liaukinės ląstelės išskiria skystų gleivių, kurios drėkina epitelio paviršių, sugauna dalį įkvėptų dulkių ir mikroorganizmų. Kitos epitelio ląstelės turi virpamųjų plaukelių. Virpėdami jie gleives kartu su nešvarumais ir mikrobais stumia lauk arba tolyn, į ryklę, kur jas nuryjame arba išspjauname. Kartais nosies ertmę sudirgina dulkės ar lakiosios cheminės medžiagos. Jų atsikratyti padeda čiaudėjimas — staigus nevalingas oro iškvėpimas pro nosį. Iš nosies ertmės oras srūva į ryklę, toliau į apatinius kvėpavimo takus. Ryklėje susikerta oro ir maisto keliai (4 pav.), todėl labai svarbu, kad prarytas kąsnis pasuktų reikiamu keliu. Tu jau žinai, jog apatinius kvėpavimo takus užtveria nedidelis kremzlinis darinys - antgerklis. Dėl to rydami trumpam sulaikome kvėpavimą. Kartais į kvėpavimo takus vis dėlto pakliūva trupinių arba skysčio ir žmogus užspringsta. Pašalinti svetimkūnį padeda kosėjimas - staigus oro iškvėpimas pro burną.

gomurys

gomurys

nusileidęs

pakilęs

antgerklis pakilęs stemplė trachėja

Ryklė įkvepiant (A) ir ryjant (B). stemple slenkantis maisto gumulas

Apatiniai kvėpavimo takai

trachėja

Apatiniai kvėpavimo takai prasideda gerklomis. Tai gana sudėtingos sandaros į kremzlinį piltuvą panašus organas. Jo viduje yra balso aparatas. Iš priekio gerklas saugo skydinė kremzlė. Iš gerklų oras srūva į trachėją. Šis į dulkių siurblio žarną panašus ortakis visą laiką turi būti atviras, todėl jo sienelės sutvirtintos kremzliniais pusžiedžiais (5 pav.). Trachėjos užpakalinė sienelė yra minkšta ir netrukdo didesniam maisto kąsniui slinkti stemple (6 pav.). Apačioje trachėja šakojasi į du plonesnius ortakius, kurie vadinami bronchais. Jų sienelės taip pat sutvirtintos kremzliniais žiedais. Bronchais oras srūva į kairįjį ir dešinįjį plautį. Trachėjos ir bronchų vidus išklotas virpamuoju epiteliu. Jis atlieka tą pačią funkciją kaip ir nosies ertmės epitelis, tik virpamieji plaukeliai stumia gleives į viršų. Taip kvėpavimo takai išsivalo. Bronchai. Dvi trachėjos

|

atšakos, kuriomis oras

L

srūva į plaučius.

Alvedlės. Mažos pūslelės bronchiolių galuose. Cia vyksta dujų apykaita. tarpšonkauliniai raumenys — (išoriniai ir vidiniai)

ET

No

|

I

— ,

m

M

—

—

—— —

—

a

|

—1A.

priekinė pusė

Ha

,

7

nugarinė pusė

Kremzliniai pusžiedžiai netrukdo maisto gumului slinkti stemple.

gerklos J |

+

A

Bronchiolės. Lyg medis išsišakoję smulkūs ortakiai.

kremzliniai

pusžiedžiai

stemplė

Trachėja. Plaučius ir ryklę jungiantis ortakis.

SN

Ž

2

Plaūtis. Minkštas ir poringas kvėpavimo organas. Jie yra du — dešinysis ir kairysis.

T7 ša 1

0

|

6 / į 0|

krūtinplėvės ertmė dvi krūtinplėvės

L]

a

kai

AE

širdis

L

"777 Šonkauliai 4

£|

Diafragma. Skiria

krūtinės ertmę nuo

pilvo ertmės.

Apatiniai kvėpavimo takai ir plaučiai.

5/

Plaučiai Plaučiai yra žmogaus krūtinės ertmėje. Tai du ovalo formos gana dideli (maždaug regbio kamuolio dydžio) organai. Jie labai gležni, todėl saugomi šonkaulių. Krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės skiria raumeninis darinys - diafragma. Plaučiuose kiekvienas bronchas daug kartų šakojasi į smulkesnius ortakius — bronchioles (8 pav.). Jų galuose yra mažų į vynuogių kekes panašių pūslelių, kurios vadinamos alveolėmis (vns. - alveolė). Plaučiuose milijonai tokių pūslelių, tad jie panašūs į didelius akytkūnius. Alveolėse vyksta dujų apykaita.

Balso aparatas ir balsas Skersai žmogaus gerklų yra balso klėstės. Tai dvi prie kremzlių prisitvirtinusios epitelinio audinio raukšlės. Tarp jų yra balso plyšys, pro kurį srūvantis oras virpina klostes ir susidaro garsai. Balso klosčių įtempimas reguliuojamas susitraukiant ir atsipalaiduojant prie jų prisitvirtinusiems raumenims. Kai žmogus kvėpuoja, balso klostės nutolusios viena nuo kitos, plyšys platus. Dėl to oras laisvai juda pro jį ir nesukelia vibracijų. Kalbant balso klostės įsitempia, plyšys susiaurėja (9 pav.). Iš plaučių srūvantis oras virpina jas, todėl susiformuoja garsas. Prieš kosėjant balso klostės uždaro kvėpavimo takus, o paskui staiga atidaro, tad pro jas plūstelėjęs oras

Balso klosčių paburkimas sutrikdo virpesius, todėl Žmogus užkimsta. Taip dažnai nutinka sergant infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Užkimstama ir stipriai rėkaujant arba garsiai dainuojant.

sukuria specifinį garsą.

Moterų balso klostės yra trumpesnės negu vyrų, todėl jų virpėjimo dažnis didesnis. Moterų balsai dėl to aukštesni už vyrų. Žmogus gali keisti skleidžiamų virpesių dažnį reguliuodamas balso klosčių įtempimą. Kuo jos labiau įtemptos ir plyšys siauresnis, tuo tonas aukštesnis. Ir, atvirkščiai, kuo jos mažiau įtemptos ir plyšys platesnis, tuo tonas žemesnis. Kai kurių dainininkų balso klostės labai išlavintos, todėl jų balsai apima pla-

žiedinė kremzlė

tesnį nei įprasta diapazoną. balso klostės skydinė kremzlė

'

El

4

V 7

*.

7

V 1

| //

NI

IZ

7,

NT

Balso klosčių padėtis kvėpuojant (A) ir kalbant (B).

J

Žmogaus balso tembrą (skambesį) lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui, kvėpavimo takų tūris, forma. Didelę reikšmę turi ir eftmės kaukolės kauluose, kurios veikia kaip rezonatoriai. Žmogaus kalbos garsai susiję ne vien su balso stygų virpėjimu. Juos taip pat lemia lūpų, liežuvio, dantų padėtis. Be to, kai kurie garsai, pavyzdžiui, šnypščiamieji, susidaro burnoje orui srūvant tarp liežuvio ir dantų.

Užd UOtys 1. Kaip manai, kodėl žmogui labai svarbi galimybė kvėpuoti ir pro nosį, ir pro burną? 2. Pagal El, Ed nupasakok įkvėpto oro kelią nuo šnervių iki alveolių. 3. Išnagrinėk El ir nurodyk viršutinių kvėpavimo takų funkcijas. 4. Kodėl, kai oras šaltas, reikia kvėpuoti pro nosį? 5. Naudokis El ir paaiškink kvėpavimo takų epitelio funkcijas. 88

6. 7.

Kodėl rydami maistą negalime kalbėti? Palygink du retleksūs: čiaudėjimo ir kosėjimo. Kuo jie naudingi žmogui? 6. Kodėl trachėjos sienelės yra sutvirtintos? Naudokis FA ir paaiškink, dėl ko jos sutvirtintos ne kremzliniais žiedais, o pusžiedžiais. 9. Išnagrinėk HA ir nurodyk apatinių kvėpavimo takų funkcijas. 10. Pagal [El papasakok, kaip susidaro balsas. Kodėl vyrų balsas žemesnis negu moterų?

Plaučių vėdinimas ir dujų apykaita Plaučiuose nėra raumenų, todėl jie negali patys išsiplėsti ir susitraukti.

ššlė

YE4EIŲ

Kvėpavimo judesius sukelia griaučių raumenys. Ritmiškai susitraukdami | |5savimas nea m Es ir atsipalaiduodami jie keičia krūtinės ertmės tūrį, todėl į plaučius arbaiš | ris išplečia plaučius ir padidina aa jų plūsta oras. Šis procėsas vadinamas plaučių vėdinimu. nizmo aprūpinimą deguonimi. Daž| kvėpi mas . .

Kvėpavimo

ir iškvė Di mas . . judesiuose

J,

daugiausia

.

dalyvauja

.

dvi raumenų

.

grupės:

niausiai pradedame žiovauti antroje dienos pusėje, kai apima mieguistumas. Žiovavimas mums padeda išlikti aktyviems.

tarpšonkauliniai raūmenys ir diafragma. Kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas, parodyta 1 pav. Esant ramybės būsenai, žmogus iškvepia lėtai, nes krūtinės ląsta palengva grįžta į pradinę padėtį. Kosėjant arba čiaudint būtina iškvėpti staigiau, todėl įsijungia vidiniai tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys. Jie greitai ir stipriai susitraukia, todėl iškvėpimas būna staigus. Iš išorės abu plaučius dengia jungiamojo audinio plėvė, vadinamoji krūtinplėvė. Ji suaugusi su plaučiais, todėl laikoma jų dalimi. Kita krūtinplėvė iš vidaus dengia krūtinės ląstą (7 pav. 87 p.). Tarp plėvių yra hermetiška krūtinplėvės ertmė, į kurią išsiskiria šiek tiek skysčio. Kvėpuojant jis sumažina trintį tarp plaučių ir krūtinės ertmės sienų. Krūtinplėvės ertmėje yra vakuumas. Jis neleidžia plaučiams subliūkšti, nes atmosferos slėgis juos spaudžia prie krūtinės ląstos vidinės sienos. Įkvėpimas Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys susitraukia. Jie pakelia šonkauliusį priekį ir į viršų, todėl krūtinės ertmės tūris padidėja. Diafragma susitraukia. Ji suplokštėja, dėl to krūtinės ertmės tūris dar labiau padidėja. Didėjant krūtinės ertmės tūriui, plaučiai pučiasi, jų viduje sumažėja slėgis. Jis mažesnis negu atmosferos slėgis, todėl oras įsiurbiamas pro kvėpavimo takus.

Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja. Šonkauliai nusileidžia, todėl krūtinės ertmės tūris sumažėja. Diafragma atsipalaiduoja. Ji išsigaubia, dėl to krūtinės ertmės tūris dar labiau sumažėja. Mažėjant krūtinės ertmės tūriui, plaučiai suspaudžiami, jų viduje padidėja slėgis. Jis didesnis negu atmosferos slėgis, todėl oras išstumiamas pro kvėpavimo takus.

Li) Įkvėpimas ir iškvėpimas.

89

Kartais, pavyzdžiui, per nelaimingus atsitikimus, žmogaus krūtinės ląsta praduriama. Jei į krūtinplėvės ertmę patenka oro, plaučiai subliūkšta. Sužeistas žmogus negali įkvėpti, jam reikalinga skubi medikų pagalba.

irklavimas

greitas bėgimas plaukimas lipimas laiptais

|

Plaučių talpa ir kvėpavimo dažnis

| važiavimas 5 dviračiu

greitas ėjim Ras lėtas ėjimas stovėjimas gulėjimas 0

0 40 60 per minutę įkvėpto oro tūris, litrais

Įkvepiamo oro tūrio priklausymas nuo fizinės veiklos.

Žmogus per vieną kartą įkvepia ir iškvepia maždaug 0,5 litro oro. Šis rodiklis vadinamas kvėpūojamuoju tūriū. Labai pasistengus galima įkvėpti ir iškvėpti gerokai daugiau. Didžiausias oro tūris, kurį galime iškvėpti prieš tai maksimaliai įkvėpę, vadinamas gyvybine plaūčių talpa. Suaugusio žmogaus šis rodiklis yra apie 3,5 litro. Net ir labai stengiantis neįmanoma iškvėpti viso oro. Plaučiuose vis tiek jo lieka apie 1,5 litro. Taigi suaugusio žmogaus bendroji plaučių talpa yra maždaug 5 litrai. Uždėk ranką ant krūtinės apatinės dalies ir suskaičiuok, kiek kartų per minutę įkvėpei (arba iškvėpei). Šis rodiklis vadinamas kvėpavimo dažniū. Būdamas ramybės būsenos žmogus įkvepia maždaug 16 kartų per minutę. Kai patiriame fizinį krūvį, kvėpavimas keičiasi: + didėja kvėpavimo dažnis (daugiau įkvėpimų per minutę); + kvėpavimas gilėja (įkvepiamas ir iškvepiamas didesnis oro tūris).

|

Dėl šių dviejų pokyčių į plaučius patenka daugiau oro. Jo kiekis gali padidėti net keletą kartų — nuo 8 litrų per minutę, esant ramybės būsenai, iki 50-60 litrų per minutę, kai didelis fizinis krūvis (2 pav.). Įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūrį bei kitus kvėpavimo rodiklius galima išmatuoti specialiu prietaisu - spirometrū (3 pav.). Tiriamasis asmuo pro specialią žarną kvėpuoja į prietaisą, davikliai registruoja duomenis ir perduoda į kompiuterį. Gauta kreivė vadinama spirograma (4 pav.).

-—.

Kvėpa vimo rodiklių nustatymas spirometru.

įkvėpto ir iškvėpto oro tūris, litrais

4 1752 1,501254 | kvėpuojamasis

Kvėpavimo reguliavimas

1,004 | tūris

0754 0,504 0,254 0

0,254 0,504 0754 binė 1004 | gyvybinė

1254 | plaučių 1,504 | talpa 1754

Sppirograma. Plaučių kvėpuojamojo paviršiaus ypatybės: + didelis paviršiaus plotas; + padengtas vienasluoksniu epiteliu; + drėgnas paviršius; + geras aprūpinimas krauju.

90

laikas

Žmogus negalvoja apie kvėpavimą. Jį automatiškai reguliuoja galvos smegenų speciali sritis, kuri seka anglies dioksido koncentraciją kraujuje. Dirbantys raumenys išskiria anglies dioksidą, todėl jo koncentracija kraujuje padidėja. Kai receptoriai užfiksuoja pokytį, smegenys pradeda dažniau siųsti signalus į tarpšonkaulinius raumenis ir diafragmą. Šie ima dažniau ir stipriau susitraukinėti, todėl žmogaus kvėpavimo dažnis ir gylis didėja, iš organizmo pašalinama daugiau anglies dioksido. Kartu į kraują patenka daugiau deguonies, kuris būtinas raumenų darbui.

Dujų apykaita alveolėse Žmogaus plaučiai susideda iš milijonų smulkių alveolių, kuriose vyksta dūjų apykaita: deguonis iš oro skverbiasi į kraują, o anglies dioksidas — priešinga kryptimi (5 pav.). Plaučiai yra prisitaikę atlikti dujų apykaitą. Jų vidinio paviršiaus plotas prilygsta lauko teniso aikštelei (apie 200 m2). Pro tokio didelio ploto kvėpuojamąjį paviršių vienu metu gali skverbtis labai daug molekulių. Alveolių sienelės yra labai plonos, sudarytos iš vienasluoksnio epitelio. Pro jį difuzijos būdū lengvai prasiskverbia dujų molekulės. Be to, plaučiai labai gerai aprūpinami krauju. Plaučių arterijos išsišakoja į daugybę kapiliarų, kurie apraizgo kiekvieną alveolę.

venulė

Užduotys 1.

kapiliarai veninis kraujas iš —> (4 0N

plaučių

arterijos

oro srautai

—E R A

|

A

VN

eritrocitai

je e

audinių skystis

L/

|| /

|

|

Z.,

,

|

0

k |

S

) | /J

plona alveolės sienelė

Z0 f

/ I

2. arterinis kraujas

į Plaučių

“veną

eližojiaj pIBvalE kraujo plazma

5.

skverbiasi į orą

| LSODES

r

Deguonis Anglies dioksidas |

Vandens garai Temperatūra Ha

ESTDES

oras

|

skysčio. Kokia jo paskirtis? J

6.

ns

skiriasi nuo gyvybinės plaučių talpos? Pagal El nustatyk šiuos rodiklius. Žmogaus plaučių išorinis Lo

" Įkvėptame ore deguonies koncentracija didesnė negu kraujuje, tadkoncentracijos gradiento kryptis - į kapiliarus. Šia kryptimi ir vyksta deguonies molekulių difuzija. Patekusios į kraują jos jungiasi prie hemoglobino ir nunešamos iki ląstelių. Anglies dioksido koncentracija kraujuje didesnė negu įkvėptame ore, tad difuzija vyksta priešinga kryptimi - iš kraujo plazmos į orą alveolėse. Vykstant dujų apykaitai alveolėse, iš oro paimamas ne visas deguonis, tačiau jo iškvėptame ore sumažėja. Anglies dioksido koncentracija iškvėptame ore, priešingai, padidėja, o azoto nepakinta. Šie pokyčiai matyti lyginant įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtį (6 pav.). Vidinis alveolių paviršius visada yra drėgnas, nuo jo garuoja vanduo. Dėl to iškvėptas oras būna drėgnesnis negu įkvėptas. Be to, srūdamas kvėpavimo takais jis sušyla.

Inertinės dujos

Kuo kvėpuojamasis tūris

Aka

Dujų apykaita alveolėje

Azotas

4.

0

anglies dioksidas

skverbiasi į kraują

Kurie raumenys susitraukia staigiai iškvepiant? Krūtinplėvės ertmėje yra

plona kapiliaro

.

kvepia.

3.

sienelė

deguonis

Išnagrinėk EH ir paaiškink, kaip žmogus įkvepia ir iš-

L

vidinis - apie 200 m*. Kodėl toks didelis skirtumas? Kokia tokios plaučių sandaros . reikšmė"? . L Naudokis EA ir paaiškink,

Kaip vyxsta dujų apykaita

alveolėje. |7. Kaip alveolės prisitaikiusios atlikti dujų apykaitą? |6. Trumpai apibūdink plaučių kvėpuojamojo paviršiaus ypatybes. 9. Pagal E palygink įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtį. Paaiškink skirtumus. |10. Paaiškink, kuo skiriasi šie procėsai: plaučių vėdinimas, dujų apykaita, kvėpavimas. Kas juos sieja?

Pokyčio paaiškinimas

2196

1746

Alveolėse skverbiasi į kraują, naudojamas kvėpavimo reakcijose

0,0496

496

Kvėpavimo reakcijų produktas, alveolėse skverbiasi į orą

7896

7870

Organizmas nenaudoja

196

196

Organizmas nenaudoja

Įvairiai | Visada daugiau | Vanduo išgaruoja nuo kvėpavimo takų ir alveolių vidinių paviršių Įvairi

Apie 37 *C

Oras kvėpavimo takuose dažniausiai sušyla

Įkvėpto ir iškvėpto oro palyginimas.

91

Laboratorija

Kvėpavimas

3. Anglies dioksido nustatymas

1. Kvėpavimo judesiai Padėk plaštakas išskėstais pirštais ant krūtinės taip, kad pirštai liestųsi ties krūtinkauliu. Kelis kartus giliai įkvėpk ir iškvėpk. Stebėk pirštų galus. Paskui mėgink kvėpuoti taip, kad plaštakos nejudėtų. Stebėk pilvo judesius. Kurie raumenys dalyvauja kvėpavimo judesiuose? Paaiškink, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas.

2. Plaučių talpa

Tau reikės: kalkių vandens, mėgintuvėlio, gėrimų šiaudelio arba stiklinio vamzdelio, apsauginių akinių.

Maždaug 1/3 mėgintuvėlio pripildyk skaidraus kalkių vandens. Užsidėk apsauginius akinius. Pro nosį

įkvėpk, o pro šiaudelį iškvėpk orą į kalkių vandenį. Pakartok šį veiksmą kelis kartus. Stenkis pūsti švelniai, kad skystis nesitaškytų ir nepatektų į akis. Neįtrauk kalkių vandens į burną! 0

Jums reikės: plastikinio dubens (didesnės kaip 10 I talpos), stiklainio su dangteliu (5 I), matavimo stiklinės (0,5 I), guminės žarnelės, nenuplaunamo flomasterio, 2 metalinių dangtelių, popierinio rankšluosčio. Sugraduokite stiklainį pildami į jį po 0,5 litro vandens. Paskui į dubenį maždaug iki trečdalio įpilkite vandens. Ant dugno iš dangtelių padarykite pakylą. Sklidinai pripildykite ir užsukite stiklainį. Apverskite jį kakleliu žemyn ir panardinkite į vandenį. Tada atsargiai atsukite dangtelį ir stiklainį pastatykite ant pakylos. Jeigu viską atliksite tiksliai, vanduo neištekės. Tarp dangtelių į stiklainį įkiškite žarnelę. 1. Penkis kartus normaliai įkvėpkite ir išpūskite orą į žarnelę. Pagal stiklainyje susikaupusį orą nustatykite plaučių kvėpuojamąjį tūrį (neužmirškite rezultato padalyti iš 5). 2. Vieną kartą labai giliai įkvėpkite, paskui maksimaliai iškvėpkite orą į žarnelę. Nustatykite gystiklainis vybinę plaučių talpą.

Atsargiai! Dirginančioji medžiaga!

Apžiūrėk, kaip pasikeitė kalkių vandens spalva. Ką tai rodo?

4. Įkvėptas ir iškvėptas oras Jums reikės: 2 stiklinių indų su kamščiais, 1 T formos ir 4 lenktų stiklinių vamzdelių, guminės žarnelės, matavimo stiklinės, kalkių vandens. Į indus įpilkite po 50 ml kalkių vandens ir užkimškite. Įstatykite ir sujunkite vamzdelius, kaip parodyta iliustracijoje. Atkreipkite dėmesį, kad trumpieji vamzdeliai induose liktų ore, o ilgieji vamzdeliai — panirę į kalkių vandenį. 15-20 kartų švelniai įkvėpkite ir iškvėpkite pro žarnelę. Stebėkite, pro kurį indą įeina įkvepiamas oras, O pro kurį išeina iškvepiamas oras. Neįtraukite kalkių vandens į burną! 1] Atsargiai! Dirginančioji medžiaga!

Apžiūrėkite, kaip pasikeitė kalkių vandens spalva induose. Paaiškinkite skirtumą.

t A

žarnelė

pakyla

|

Z

L—1

|

EN

kalkių vanduo

Z

2

Metodas

Pirmosios pagalbos teikimas Žmonės kartais patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pavojus sveikatai ar net gyvybei. Ne visada šalia būna gydytojas, todėl kiekvienas iš mūsų privalo mokėti nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą.

Veiksmų planas

suteikiame būtinąją pagalbą, pavyzdžiui,

stabdome ŽD)

V

V

guldome į stabilią šoninę padėtį

guldome ant nugaros, atveriame kvėpavimo takus, 2 kartus įpučiame, tikriname pulsą

darome dirbtinį kvėpavimą

AI

Netiesioginis širdies masažas Sustojus kvėpavimui, neretai nustoja plakti ir širdis, todėl nukentėjusiajam reikia daryti netiesioginį širdies masažą. Atsiklaupkite gaivinamajam iš kairės pusės. Sukryžiuokite abiejų rankų plaštakas ir apatinėje krūtinkaulio dalyje gana stipriais paspaudimais masažuokite širdį. Veiksmą kartokite maždaug kas sekundę. Jeigu dirba vienas gaivintojas, reikia paspausti krūtinę 15 kartų, paskui daryti vieną įpūtimą. Du gaivintojai pasidalija pareigas: vienas paspaudžia 5 kartus, kitas vieną kartą įpučia oro. Kas kelias minutes tikrinkite pulsą. Gaivinkite tol, kol pradeda plakti nukentėjusiojo širdis ir atsiranda kvėpavimo judesiai (arba atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos brigada). 1. Delno pagrindu stiprokai paspauskite krūtinę.

2. Šiek tiek atleiskite ir po sekundės vėl paspauskite.

darome dirbtinį kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą

Dirbtinis kvėpavimas Jei sąmonės netekęs žmogus nekvėpuoja, būtina jį gaivinti darant dirbtinį kvėpavimą. Pirmiausia gaivinamąjį atsargiai paguldome ant nugaros. Tada nestipriai atlošiame galvą ir taip atveriame kvėpavimo takus. Paskui burna į burną atliekame dirbtinį kvėpavimą. Įpūtimus kartojame maždaug kas 4—5 sekundes, kol gaivinamasis pradeda kvėpuoti. 1. Užspauskite gaivinamojo nosį, giliai įkvėpkite, pridėkite lūpas prie burnos ir įpūskite oro. 2. Pasižiūrėkite į gaivinamojo krūtinę, palaukite, kol ji nusileis, ir vėl įpūskite oro.

Guldymas į stabilią šoninę padėtį Kai atsiranda pulsas ir nukentėjusysis ima kvėpuoti, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį. Tai daroma tam, kad sąmonės netekęs žmogus neužspringtų vėmalais ar seilėmis.

sw

Aerobinis ir anaerobinis kvėpavimas Kvėpavimas yra energijos gavimas iš maisto medžiagų. Šis procėsas vyksta visose gyvose ląstelėse. Buitinėje kalboje jis dažnai painiojamas su plaučių vėdinimu. Per kvėpavimo reakcijas išlaisvintą energiją organizmas naudoja įvairiems gyvybiniams procėsams.

Aerobinis kvėpavimas Dauguma ląstelių energijos gauna oksiduodamos gliukozę. Tai virtinė cheminių reakcijų, kurias kontroliuoja fermentai. Šių reakcijų sparta priklauso nuo organizmo energijos poreikių. Kadangi gliukozei oksiduoti naudojamas deguonis, procėsas dar vadinamas aerobiniu kvėpavimu: El

Šiaurietiškas ėjimas yra aerobinė veikla.

gliukozė + deguonis — > anglies dioksidas + vanduo + energija.

Organizmo atsakas į fizinį krūvį Kai žmogus imasi fizinės veiklos, aerobinis kvėpavimas ląstelėse turi vykti sparčiau, nes dirbantiems raumenims reikia daugiau energijos. Taigiraumenų ląstelės privalo gauti daugiau gliukozės ir deguonies. Kuo intensyvesnės kvėpavimo reakcijos, tuo daugiau išsiskiria anglies dioksido, kurį būtina pašalinti. Šie poreikiai sukelia tam tikrų funkcinių pokyčių:

Greitas bėgimas yra anaerobinė veikla.

+ Didėja kvėpavimo dažnis ir gylis. Į plaučius per tą patį laiką patenka daugiau oro. Tai reiškia, kad pro kvėpuojamąjį paviršių į organizmą skverbiasi daugiau deguonies ir šalinama daugiau anglies dioksido. + Dažnėja širdies ritmas. Sparčiau dirbanti širdis perpumpuoja daugiau kraujo, padidėja jo tekėjimo greitis. Kraujas į raumenų ląsteles greičiau perneša deguonį ir gliukozę, sparčiau surenka anglies dioksidą. + Į raumenis priplūsta daugiau kraujo. Kraujotakos sistema persitvarko taip, kad kraujo srautas į dirbančius raumenis padidėja, o į kitas sistemas, pavyzdžiui, virškinimo, - sumažėja.

Anaerobinis kvėpavimas Kai fizinė veikla intensyvi, raumenys dirba sunkiai ir jiems reikia labai daug energijos. Poreikis toks didelis, kad kvėpavimo ir kraujotakos sistemos neįstengia parūpinti pakankamai deguonies ir jo neužtenka gliukozei oksiduoti. Dėl to raumenų ląstelės ima kvėpuoti be deguonies. Jos gauna energijos skaidydamos gliukozę iki pieno rūgšties. Procėsas vadinamas anaerobiniu kvėpavimu: gliukozė — —

Anaerobinė veikla gali sukelti raumenų mėšlungį.

94

pieno rūgštis + energija (mažas kiekis).

Per anaerobinį kvėpavimą išsiskiria mažiau energijos negu per aerobinį, nes daug jos lieka pieno rūgšties molekulėse. Taigi šis kvėpavimo būdas ne toks veiksmingas, tačiau labai naudingas, nes leidžia žmogui judėti netgi tada, kai raumenims trūksta deguonies. Tiesa, tai negali vykti ilgai, nes išsiskyrusi pieno rūgštis pamažu nuodija organizmą. Ji kaupiasi raumenyse, sukelia nuovargį ir mėšlungį (3 pav.).

Ar žinai?

Anaerobinis kvėpavimas

Aerobinis kvėpavimas

nėra

onies

400 m bėgimas lengvojoje atletikoje laikomas vienu iš sunkiausių, nes atletai nuo starto iki finišo privalo bėgti iš visų jėgų (anaerobinis kvėpavimas). Paskutinius 50-60 m jie įveikia turėdami milžinišką deguonies skolą. Čia ir paaiškėja, kuris bėgikas yra geriausiai pasirengęs.

energija

vanduo energija (mažas kiekis)

anglies dioksidas

pieno rūgštis

Aerobinio ir anaerobinio kvėpavimo palyginimas.

Deguonies skola Po finišo bėgiko raumenys nustoja intensyviai dirbti, taigi jiems reikia mažiau deguonies. Kvėpavimo dažnis ir širdies ritmas turėtų greitai sulėtėti, tačiau atletas dar kurį laiką neatgauna kvapo. Kodėl užtrunka organizmo atsigavimas“? Po finišo atleto raumenys pradėjo kvėpuoti aerobiniu būdū, tačiau pieno rūgštis niekur nedingo (5 pav.). Ją reikia suskaidyti į anglies dioksidą ir vandenį. Šiam procėsui būtinas deguonis. Štai kodėl po intensyvios fizinės veiklos taip dažnai ir giliai kvėpuojame, o širdis daužosi it patrakusi. Pieno rūgštį organizmas skaido palengva, todėl atsigavimas užtrunka kelias minutes. Deguonies kiekis, kuris sunaudojamas per fizinę veiklą susidariusiai pieno rūgščiai suskaidyti, vadinamas deguoniės skola. Kai ji likviduojama, kvėpavimas ir pulsas grįžta iki ramybės būsenos rodiklių. Kuo labiau treniruotas organizmas, tuo greičiau tai įvyksta. Trumpųjų distancijų bėgikai (sprinteriai) nuo pat starto iki finišo bėga iš visų jėgų. Finišavę jie kurį laiką giliai kvėpuoja, kol atsikrato pieno rūgšties. Ilgųjų distancijų bėgikai (stajeriai) neištvertų tokios didelės deguonies skolos, todėl bėga lėčiau. Tik tada, kai iki finišo lieka keli šimtai metrų, pradeda bėgti iš visų jėgų. Koncentracija kraujuje: , | trūksta deguonies, — deguonies todėl išsiskiria pieno

—

pieno rūgšties

rūgštis, arba susidaro

deguonies skola

Užduotys l. Savais žodžiais

apibūdink, kas yra kvėpavimas. Nurodyk kelis procesūs, kuriems organizmas naudoja per kvėpavimo reakcijas išsiskyrusią energiją. Nurodyk kelias aerobines ir anaerobines veiklas. Kodėl raumenų ląstelės negali ilgai kvėpuoti anaerobiniu būdū?

Pagal El palygink aerobinį ir

papildomas

deguonies kiekis naudojamas skolai likviduoti

Atsigavimas

anaerobinį kvėpavimą. Kodėl sportininkui, kuriam raumenį sutraukė mėšlungis, padeda masažas? Paaiškink, kodėl po finišo atletai kurį laiką neatgauna kvapo.

Išnagrinėk [H ir paaiškink: a) kaip susidaro deguonies

Ramybės būsena

skola;

Fizinis krūvis

b) kaip ji likviduojama.

Deguonies skolos susidarymas ir likvidavimas.

95

skolų

Rūkymas - pavojingas „malonumas“ Rūkymas gali sukelti plaučių, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad viena surūkyta cigaretė maždaug 10 minučių sutrumpina žmogaus gyvenimą. Labai gaila, bet dauguma rūkalių į šiuos faktus numoja ranka.

Tabako dūmų sudėtis Tabako dūmai susideda iš kelių tūkstančių cheminių medžiagų. Nemažai jų yra kenksmingos sveikatai. Rūkantis žmogus tabako dūmų įkvepia į plaučius. Cheminės medžiagos ištirpsta gleivėse, skverbiasi į ląsteles, patenka į kraują, kuris jas išnešioja po visą organizmą. Ilgainiui cheminės medžiagos sukelia įvairių sveikatos sutrikimų. Kai kurios kenksmingos tabako dūmų sudedamosios dalys ir jų poveikis aprašytas 2 pav.

JA

Li) Žmonės žino apie rūkymo žalą, bet vis tiek rūko.

Jeigu Žmogus kasdien surūko pakelį cigarečių, per metus į jo plau-

čius patenka maždaug kavos puodelis dervos.

Nikotinas. Priski-

Angliės monoksidas.

Derva. Susidaro vėstant tabako dūmams. Tamsi

Cianido rūgštis ir amoniakas. Šios medžiagos smarkiai dir-

klampi masė, su-

gina kvėpavimo takus

riamas prie narkotinių medžiagų. Sukelia priklausomybę, todėl rūkaliams labai sudėtinga mesti rūkyti. Pažeidžia nervus, širdį ir kraujotakos sistemą.

sidedanti iš įvairių kenksmingų medžiagų. Kelios iš jų gali sukelti vėžį.

Nuodingos dujos. Patekusios į kraują jungiasi prie hemoglobino ir neleidžia prisijungti deguonies molekulėms, todėl sutrinka deguonies pernaša ir viduląstelinis kvėpavimas.

ir paralyžiuoja epitelio ląsteles. Ilgainiui sukelia kvėpavimo takų epitelio uždegimą.

Sveikatai kenksmingos medžiagos tabako dūmuose.

Plaučių vėžys - rūkalių liga

Sveiko žmogaus (A) ir rūkaliaus (B) plaučiai.

96

Kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo daugiau jo plaučiuose susikaupia dervos. Užkietėjusių rūkalių plaučiai nuo jos būna net juodi (3 pav.). Dervoje yra įvairių cheminių medžiagų. Keliolika iš jų labai pavojingos ir vadinamos kancerogėninėmis (lot. cancer - vėžys + genos - giminė, kilmė). Jos gali taip pakeisti ląstelių DNR, kad šios ima nekontroliuojamai dalytis, sakome: virsta vėžinėmis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kancerogeninės medžiagos sukelia mirtinai pavojingą ligą - plaūčių vėžį.

Vėžinių ląstelių sankaupa vadinama piktybiniu navikū. Iš pradžių jis nekelia jokių rūpesčių, sveikatos sutrikimų atsiranda tik po kurio laiko. Tada gydytojai aptinka naviką ir diagnozuoja vėžį (4 pav.). Deja, dažnai jau per vėlu gydyti žmogų, nes vėžinės ląstelės per kraujotakos ir limfinę sistemą būna išplitusios į kitus organus. Juose formuojasi nauji navikai, kurie sutrikdo įvairių organizmo sistemų veiklą ir žmogus miršta. Mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad rūkymas yra plaučių vėžio pagrindinė priežastis. Daugybė atliktų tyrimų tai patvirtina. Dauguma plaučių vėžio atvejų mirtini. Vien Lietuvojė nuo šios ligos kasmet miršta per tūkstantį žmonių. Devyni iš dešimties mirusiųjų - buvę rūkaliai. Kuo daugiau žmogus rūko, tuo didesnė tikimybė susirgti plaučių vėžiu (5 pav.). Plaučių rentgeno nuotraukoje Matyti

Lėtinis bronchitas

piktybinis navikas.

Tabako dūmų dalelės padengia ne tik rūkaliaus plaučius, bet ir kvėpavimo takus. Dalelių sudėtyje esančios cheminės medžiagos dirgina epi-

| per dieną surūkytų

telį, todėl liaukinės ląstelės išskiria daugiau gleivių. Derva sulipdo virpa- | 7545 muosius plaukelius, nuodingos medžiagos paralyžiuoja epitelio ląsteles. Po vienos surūkytos cigaretės jos beveik valandą vangiai virpina plaukelius. Dėl to sutrinka kvėpavimo takų savaiminis išsivalymas, bronchuose kaupiasi gleivės (7 pav. B). Jos dirgina epitelį, todėl žmogus nuolat kosėja, krenkščia ir skrepliuoja. Tai vadinama rūkalių kosuliu. Besikaupiančiose gleivėse ilgainiui įsiveisia bakterijų. Jos sukelia ilgalaikį kvėpavimo takų uždegimą, kuris vadinamas lėtiniū bronchitū.

Emfizema Gležnos ir plonos alveolių sienelės itin jautrios tabako dūmams. Veikia-

mos cheminių medžiagų jos praranda tamprumą, todėl kosėjant neretai

plyšta. Kartu pakenkiamos ir greta esančios kraujagyslės. Tokie mechaniniai plaučių audinio pažeidimai vadinami emfizema. Ši liga būdinga daugeliui užkietėjusių rūkalių. Emfizemos pažeisti plaučiai atrodo kitaip negu sveiko žmogaus (6 pav.). Jų kvėpuojamasis paviršius mažesnis, todėl organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Tad emfizema sergantis žmogus dūsta, jam trūksta oro.

Taip atrodo alveolės sveikuose

plaučiuose,

o taip emfizemos pažeistuose

plaučiuose.

a

t

30

L

20

0

Va xI

Į

I

x5

xI0

x1I5

su

x20

adioli x25Eu vėsix30

V aldėjimas (karais

Ryšys tarp surūkytų cigarečių ir

tikimybės susirgti plaučių vėžiu.

2 Sveikas (A) ir tabako dūmų pažeistas

Alveolės sveikuose (A) ir emfizemos pažeistuose (B) plaučiuose.

(B) virpamasis epitelis.

97/

Odos temperatūra:

68 34“Cir daugiau

EE iMe "kys cybds Bei/lko

29 *C ir mažiau

Er

El Žmo gaus rankų terminės fotografijos: prieš rūkymą (kairėje) ir surūkius cigaretę (dešinėje).

Širdies ir kraujagyslių ligos Užduotys l. Naudokis 4 ir išvardyk pa-

grindines tabako dūmų sudedamąsias dalis. Nurodyk, kokį pavojų jos kelia. Kaip rūkalius suserga plaučių vėžiu? Kodėl ši liga dažnai baigiasi mirtimi?

Išnagrinėk E

ir nurodyk

ryšį tarp surūkytų cigarečių skaičiaus ir tikimybės susirgti plaučių vėžiu. Kas sukelia lėtinį bronchitą? Kodėl rūkaliai šia liga serga dažniau už nerūkančius žmones?

Palygink alveoles [4 ir pa-

aiškink, kas yra emfizema. Kodėl šia liga sergančius žmones kankina dusulys? Kodėl rūkymas didina širdies išeminės ligos ir infarkto riziką? Palygink rankų termofotografijas [El ir paaiškink skirtumus. Kaip šis reiškinys kenkia rūkaliaus sveikatai? Nurodyk, kodėl nėščiajai jokiu būdū negalima rūkyti ar būti prirūkytoje patalpoje. Kodėl draudžiama rūkyti uždarose bendro naudojimo patalpose“? 98

Anglies monoksidas spartina cholesterolio kaupimąsi ant arterijų sienelių. Be to, nikotinas ir anglies monoksidas didina kraujo krešumą. Dėl to rūkaliai dažniau serga širdies išemine liga ir rizikuoja patirti infarktą. Veikiami nikotino susitraukia kraujagyslių sienelių raumenys. Dėl sumažėjusio arteriolių spindžio kapiliarais prateka mažiau kraujo, sutrinka kai kurių audinių aprūpinimas krauju. Daugiausia nukenčia galvos smegenys, širdies raumuo ir oda. Tai matyti 8 pav. Užkietėjusių rūkalių kraujuje yra daug anglies monoksido, kuris sutrikdo deguonies pernašą. Jų kraujagyslių pralaidumas yra sumažėjęs, todėl tam tikri audiniai prastai aprūpinami deguonimi ir apmiršta. Dažniausiai

nukenčia rūkalių pėdos. Jose atsiranda pajuodusių negyvų audinių. Norint išgelbėti žmogui gyvybę, tokią galūnę būtina amputuoti (nupjauti).

Kiti rūkymo padariniai Tabako dūmai gali sukelti ne tik plaučių, bet ir kitų organų vėžį. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji serga skrandžio ir dvylikapirštės Žarnos opalige. Itin pavojinga rūkyti nėščiosioms, nes į kraują patekusios cheminės medžiagos sutrikdo vaisiaus vystymąsi, padidėja priešlaikinio gimdymo rizika. Rūkančios mamos dažniau pagimdo nesveikus, mažesnio svorio kūdikius. Be sveikatos problemų, rūkaliai patiria ir kitų nepatogumų. Pavyzdžiui, nuo tabako dūmų atsiranda nemalonus burnos kvapas, prasmirsta drabužiai ir plaukai. Šio specifinio kvapo negali panaikinti nei kramtomo-

ji guma, nei dezodorantas. Sunku nepastebėti ir kitų rūkaliaus požymių: pageltusių dantų ir pirštų, raukšlėtos veido odos.

Pasyvusis rūkymas Tabako dūmų gali įkvėpti ir nerūkantieji. Tai vadinama pasyviūoju rūkymu. Statistika rodo, kad kvėpavimas tabako dūmais irgi kenkia sveikatai. Su rūkančiais asmenimis gyvenantys žmonės dažnai serga tomis pačiomis pavojingomis ligomis kaip ir rūkaliai. Siekiant apsaugoti nerūkančius žmones nuo tabako dūmų, Lietuvojė ir daugumoje ES šalių uždrausta rūkyti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, kino teatruose, kavinėse ir kitose bendro naudojimo uždarose patalpose.

Metodas

Rūkymui - ne! Kiekvienas nors kartą mėginęs rūkyti patvirtins,

kad šis procėsas nesuteikia palaimos. Priešingai, užtraukus dūmą, išpila šaltas prakaitas, ima tąsyti kosulys, sukyla šleikštulys, gali supykinti. Ne vienas pradedantysis rūkalius išvemia ką tik suvalgytus pietus ir gana ilgai skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tačiau šios problemos vis tiek neatgraso norinčiųjų išmėginti dūmo skonį.

Kodėl jaunuoliai pradeda rūkyti? Nemažai 15-16 metų jaunuolių jau yra mėginę rūkyti. Paklausti, kodėl taip elgiasi, jie pateikė skirtingų atsakymų: 1. „Noriu, kad draugai ar draugės mane pripažintų.“ 2. „Girdėjau, kad tai malonu.“ 3. „Nenoriu, kad mane vadintų bailiu.“ 4. „Privalau viską išbandyti.“

5. „Noriu greičiau tapti suaugusiuoju.“ 6. „Pradėjau iš nuobodulio.“ 7. „Norėjau sužinoti dūmo skonį.“ 8. „Įdomu, nes tai draudžiama.“

Padiskutuokite apie kiekvieną priežastį. Ar bent vienai iš jų galima pritarti?

Už ir prieš Įsijauskite į rūkančiojo arba nerūkančiojo vaidmenį. Sugalvokite ir ant lentos užrašykite daugiau viena kitai priešingų tezių. Nuspręskite, kieno argumentai stipresni.

>

+ rūkymas yra jėga; + rūkymas mane ramina;

+ mano draugai ir draugės rūko;

Kartais sunku atsisakyti rūkalų, kai spaudžia draugai arba draugės. Kaip pasakyti „Ne!“ ir nesusipykti su bendraamžiais, neprarasti statuso grupėje? Išsirinkite du mokinius, kurie pasiskirsto vaidmenis. Vienas turi siūlyti užrūkyti, kitas - mandagiai, kandžiai arba sąmojingai atsisakyti. Paskui šį žaidimą gali išmėginti kitos mokinių poros. Nuspręskite, kurie atsakymai skambėjo įtikinamai, o kurie nelabai.

„Nerūkanti mokykla“ Susiskirstykite į grupes ir parenkite plakatų, kuriuose pavaizduotos rūkymo keliamos problemos. Parengtą medžiagą iškabinkite biologijos kabinetė, koridoriuje. Tegul ją įvertina kitų klasių mokiniai.

Už gyvenimą be tabako

"2

Aš rūkau, nes:

Pasakyk,Ne!'

Aš nerūkau nes:

+ nerūkyti yra jėga; + nusiraminti yra kitų bidy; + mano draugai ir draugės nerūko;

Europos Sąjungoje mėginama įvairiais būdais kovoti prieš rūkymą. 2009 m. pradėta vykdyti programa „HELP - už gyvenimą be tabako“. Šia kampanija siekiama padėti nepradėti rūkyti, mesti rūkyti ir atkreipti dėmesį į pasyvųjį rūkymą. Apsilankykite programos tinklalapyje adresu: www.help-eu.com, kur rasite daugybę patarimų, vaizdo medžiagos, animacijų.

D Už gyvenimą be tabako

STS aja Ve

Medžiagų pernaša ir kvėpavimas

JA

1.

Kraujo funkcijos:

8.

Širdies darbo ciklas.

+ perneša įvairias medžiagas ir šiluminę energiją;

+ sudaro palankias sąlygas ląstelėms funkcionuoti;

+ kovoja su ligų sukėlėjais. 2.

Kraujo sudėtis.

diastolė

prieširdžių sistolė. =

skilvelių sistolė

kraujo plazma 5594

9.

kraujo forminiai elementai 4506 (eritrocitai, leukocitai, trombocitai)

3.

Eritrocitų viduje yra baltymo hemoglobino, kuris geba pernešti deguonį. Kai prie hemoglobino prisijungia deguonies molekulių, jis virsta oksihemoglobinū. Tai nestabilus junginys, skylantis ten, kur deguonies koncentracija mažesnė.

4.

Artėrinis kraujas yra skaisčiai raudonas. Jame vyrauja oksihemoglobinas. Vėninis kraūjas yra tamsiai raudonas. Jame vyrauja hemoglobinas.

5.

Iš žaizdos tekantis kraujas pamažu tirštėja ir užkemša pažeistą vietą. Ši apsauginė organizmo reakcija vadinama kraūjo krešėjimu.

6.

7.

Širdies plakimą valdo du specialių ląstelių mazgai, arba ritmo vedlys. Periodiškai siųsdamas elektrinius impulsus jis priverčia nuosekliai susitraukinėti širdies raumenį.

10. Specialiu prietaisu galima užrašyti širdyje sklindančius elektrinius impulsus. Gauta kreivė vadinama elektrokardiograma. 11. Sutrikus ritmo vedlio veiklai, širdies darbas

išsiderina, todėl žmogui po oda tenka įsiūti dirbtinį širdiės stimuliatorių.

12. Žmogaus kūne kraujas teka dviem apytakos ratais. Kelias pro plaučius vadinamas mažūoju apytakos ratū, per visą kūną - didžiūoju apytakos ratū. 13. Kraujagyslių sandara. išorinis sluoksnis (standžios skaidulos)

Arterija

vidurinis sluoksnis (raumeninės ląstelės ir elastinės skaidulos)

Į širdį kraujas atiteka vėnomis, išteka — artėrijomis. Širdies raumenį maistu ir deguonimi aprūpina vainikinės artėrijos. mMazėsnis

Zmogaus širdies sandara.

spindis

vidinis sluoksnis

(vienasluoksnis epitelis) =

=

plaučių arterijos viršutinė

tuščioji vena

Kapiliaras

aorta

plaučių venos

dešinysis prieširdis

kairysis prieširdis

apatinė tuščioji vena

burinis vožtuvas pusmėnulinis vožtuvas

dešinysis skilvelis y dešinė

LE kairysis skilvelis kairė

Vena

*

|

L

“

J

9

didesnis spindis 0

— vienasluoksnis epitelis

14. Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles vadinamas kraujospūdžiu, arterijų sienelių tvinksėjimas — pulsū. 15. Pro kapiliarų sieneles į tarpuląsčius prasisunkia audinių skysčio. Dalis jo grįžta atgal į kapiliarus, kita dalis prasisunkia į limfagysles ir tampa limfa.

16. Limfinės sistemos funkcijos: + į kraują grąžina dalį audinių skysčio; + perneša glicerolį ir riebalų rūgštis; + kovoja su ligų sukėlėjais; + dalyvauja atnaujinant kraują.

21. Esant ramybės būsenai iškvepiamo arba įkvepiamo oro tūris vadinamas kvėpūojamuoju tūriū. Didžiausias oro tūris, kurį galime iškvėpti prieš tai maksimaliai įkvėpę - gyvybinė plaūčių talpa.

17. Prie arterijų sienelių gali prikibti cholesterolio. Ilgainiui dėl to sumažėja kraujagyslių pralaidumas. Tokia lėtinė liga vadinama aterosklerozė.

22. Alveolėse vyksta dūjų apykaita: deguonis iš oro skverbiasi į kraują, anglies dioksidas — priešinga kryptimi.

18. Kai aterosklerozės pažeistą kraujagyslę užkemša krešulys (trombas), įvyksta trombėūzė. Širdies vainikinių arterijų trombozė sukelia infarktą, galvos smegenų arterijų — insūltą. 19. Žmogaus kvėpavimo sistema.

nosies ertmė

23. Plaučių kvėpuojamojo paviršiaus ypatybės: + didelis paviršiaus plotas; + padengtas vienasluoksniu epiteliu; + drėgnas paviršius; + geras aprūpinimas krauju.

24. Organizmo atsakas į fizinį krūvį: + didėja kvėpavimo dažnis ir gylis; + dažnėja širdies ritmas; + įraumenis priplūsta daugiau kraujo. 25. Energijos gavimas oksiduojant gliukozę vadinamas aerobiniu kvėpavimu:

burna gerklos

gliukozė + deguonis —

trachėja

anglies dioksidas + vanduo + energija.

Energijos gavimas skaidant gliukozę be deguonies vadinamas anaerėobiniu kvėpavimu:

bronchas bronchiolė alveolės

gliukozė —

plautis

26. Deguonies kiekis, kuris sunaudojamas per fizinę veiklą susidariusiai pieno rūgščiai suskaidyti, vadinamas deguoniės skola.

20. Įkvėpimas ir iškvėpimas. Įkvėpimas tarpšonkauliniai raumenys susitraukia Iškvėpimas

diafragma susitraukia

atsipalaiduoja

pieno rūgštis + energija (mažas kiekis).

27. Svarbiausios

kenksmingos o

tabako dūmų sudedamosios

dalys.

nikotinas, derva,

.

.

anglies monoksidas,

cianido rūgštis ir amoniakas

m

28. Rūkaliai dažniau už nerūkančiuosius serga: + plaučių vėžiu; + lėtiniu bronchitu; + emfizema;

diafragma atsipalaiduoja

+ Širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pasitikrink!

Medžiagų pernaša ir kvėpavimas

i!

Kas A. B. C. D.

yra arterinis kraujas? Arterijomis tekantis kraujas. Prisotintas deguonies kraujas. Neprisotintas deguonies kraujas. Prisotintas anglies dioksido kraujas.

Iliustracijoje parodyti žmogaus kvėpavimo takai. l. Įvardyk A-F raidėmis pažymėtas dalis. 2. Kur sušyla ir sudrėksta įkvepiamas oras? D Kur vyksta dujų apykaita?

7.

Iliustracijoje parodytas širdies pjūvis.

Kokia virpamojo

epitelio funkcija? A. Dalyvauti įkvėpime ir iškvėpime. B. Išvalyti kvėpavimo takus. C. Virpinti balso klostes. D. Vykdyti dujų apykaitą.

dešinė

1. 2. 3. 4.

Įvardyk A-F raidėmis pažymėtas dalis. Kaip vadinamos kraujagyslės, kuriomis į širdį atiteka kraujas“? Kaip vadinamos kraujagyslės, kuriomis iš širdies išteka kraujas“? Kaip vadinamos širdies raumenį maitinančios kraujagyslės?

Širdies darbo ciklas: A. diastolė, prieširdžių sistolė, skilvelių sistolė; B. diastolė, skilvelių sistolė, prieširdžių sistolė; C. prieširdžių sistolė, diastolė, skilvelių sistolė; D. skilvelių sistolė, prieširdžių sistolė, diastolė. Kas A. B. C. D.

yra kraujospūdis“? Arterijų sienelių tvinksėjimas. Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Kraujo tekėjimo greitis. Pasipriešinimas kraujo tekėjimui.

Kapiliaro sienelė sudaryta iš: A. jungiamojo audinio; B.

C. D.

raumeninio audinio;

vienasluoksnio epitelio; virpamojo epitelio.

Kuris teiginys nepriskiriamas prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. A. Reguliari fizinė veikla. B.

C. D. 102

Antsvoris, nutukimas.

Gyvūninių riebalų perteklinis vartojimas. Stresas, miego trūkumas.

Kas yra plaučių kvėpuojamasis tūris? A. Didžiausias oro tūris, kurį galima įkvėpti arba iškvėpti. B. Mažiausias oro tūris, kurį galima įkvėpti arba iškvėpti. C. Po iškvėpimo plaučiuose likusio oro tūris. D. Esant ramybės būsenai iškvėptas arba įkvėptas oro tūris. 10.

Kurių dujų iškvėptame ore yra daugiau negu įkvėptame? A. Anglies dioksido. B. Azoto. C. Deguonies. D. Inertinių dujų.

11. Per anaerobinį kvėpavimą:

A. glikogenas skaidomas iki gliukozės; B. gliukozė skaidoma iki pieno rūgšties; C. gliukozė oksiduojama iki anglies dioksido D.

ir vandens;

krakmėlas skaidomas iki gliukozės.

12. Kuri iš tabako dūmų sudedamųjų dalių sukelia

plaučių vėžį? Anglies monoksidas. Cianido rūgštis.

DOB>

1.

Derva. Nikotinas.

danga, ĮV

i elaarekijų Odėiimas Se iaal

.

A

1,

a

9

—

re

k

-—

ją

6

“2

LT A

T

ės tarpląstelinė medžiaga

=

"a

o

ST

| tarpląstelinė medžiaga

—

2)

š

Kaulinis (A) ir kremzlinis (B) audiniai.

111

akytoji medžiaga

antkaulis

tarpląstelinė medžiaga kaulinės ląstelės

tankioji medžiaga kaulo ertmė

kraujagyslės tankioji medžiaga Kaulo sandara.

2

lė

osteonas

akytoji medžiaga

Kaulo sandara

Kilpa - vienas iš trijų klausomųjų kaulelių vidurinėje ausyje. Tokį pavadinimą jis gavo dėl panašumo į balnakilpę. Tai mažiausias kaulas žmogaus kūne. Jo ilgis tik 3,3 mm, plotis 1,4 mm, masė 3-4 mg.

gniuždymas

iki 16 500 N

krauj

t

tempimas iki 16 500 N

Ilgojo kaulo pjūvyje (3 pav.) matyti, kad kaulą dengia plonas jungiamojo audinio sluoksnis - antkaulis. Jis gerai aprūpinamas krauju, nes maitina kaulinį audinį. Be to, dalijantis antkaulio ląstelėms, kaulas storėja. Po antkauliu yra kaulinis audinys. Jo struktūra dvejopa. Arčiau paviršiaus yra vienalytė tankioji mėdžiaga, giliau — poringa akytoji mėdžiaga. Storiausias tankiosios medžiagos sluoksnis - kaulo vidurinėje (vamzdinėje) dalyje, ploniausias - galuose. Akytoji medžiaga, priešingai, užpildo kaulo galus, vidurinėje dalyje jos mažai arba visai nėra. Tankioji medžiaga sudaryta iš cilindrinių darinių —- ostednų. Kiekvieno osteono viduryje yra kanalėlis, kuriuo driekiasi kraujagyslė. Aplink kanalėlį apskritimais išsidėsto kaulinės ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga. Kaulo viduje yra ertmė. Ji pripildyta gelsvo jungiamojo audinio — geltonūjų kaulų čiulpą. Šiame audinyje kaupiasi riebalai. Kaulo galuose, tarp akytosios medžiagos plokštelių yra rausvo jungiamojo audinio — raudonūjų kaulų čiulpą. Šis audinys gamina eritrocitus, leukocitus ir kraujo plokšteles. Vaikų kauluose vyrauja raudonieji kaulų čiulpai, vėliau dalis jų virsta geltonaisiais.

Kaulų atsparumas čiulpai geltonieji kaulų čiulpai

Šlaunikaulio struktūra ir atsparumas.

112

Tvirčiausias žmogaus kaulas - šlaunikaulis. Jis gali atlaikyti vertikalią 16 500 N apkrovą, lenkimui dar atsparesnis. Taigi tvirtumu pranoksta plieną. Atsparumo kaului suteikia gniuždymo (arba tempimo) kryptimis išsidėstę akytosios medžiagos plokštelės ir osteonai. Šie struktūriniai dariniai tolygiai paskirsto veikiančias jėgas (4 pav.). Ilgojo kaulo sandarą galima apibūdinti taip: „Maksimalus tvirtumas minimaliomis statybinių medžiagų sąnaudomis.“ Būtent tokia filosofija vadovaujantis projektuojami inžinerinės minties šedevrai: dangoraižiai, geležiniai tiltai.

KF

t

Lūžusių rankos kaulų rentgeno nuotrauka.

Kaulo skilimas (A), uždarasis (B) ir atvirasis (C) lūžiai.

Nors kaulai ir labai tvirti, tačiau nuo stipraus smūgio įskyla (5 pav.). Tokia trauma vadinama kaulo skilimū. Kartais kaulai lūžta. Skiriamas uždarasis ir atvirasis kaulo lūžis. Pavojingesnis yra atvirasis lūžis, nes lūženos pažeidžia odą ir į organizmą gali patekti infekcija. Kaulas sugyja tik tada, kai lūžę galai liečia vienas kitą ir ilgą laiką nejuda. Dėl to ligoninėje daroma rentgeno nuotrauka, kurioje matyti lūžęs kaulas, paskui gydytojas suglaudžia kaulo galus ir sugipsuoja lūžusią vietą. Maždaug per 6 savaites kaulas suauga. Tada gipsas nuimamas ir žmogus vėl gali laisvai judėti.

Kaulų vystymasis ir augimas Žmogaus griaučiai pradeda formuotis labai anksti, gemalo stadijoje. Iš pradžių jie būna sudaryti iš specialaus jungiamojo audinio, kuris vėliau virsta kremzle. Paskui kremzlinis audinys pradeda laipsniškai kaulėti. Didesnė dalis naujagimio griaučių jau būna sukaulėję. Ilgųjų kaulų galvutėse sukaulėja ne visa kremzlė. Čia lieka vadinamosios augimo plokštėlės. Šiose vietose dar ilgai gaminasi kremzlinis audinys, todėl kaulai ilgėja (8 pav.). Toks procėsas vyksta maždaug iki 20 metų, kol augimo plokštelės sukaulėja ir žmogus nustoja augti. Kaulai ne tik auga, bet ir atsinaujina. Pastarasis procėsas vyksta visą žmogaus gyvenimą. Kaulus atnaujina antkaulis ir specialios iš leukocitų susidarančios ląstelės, kurios tirpina tarpląstelinę medžiagą. Kaip matai, vienos ląstelės kaulą nuolat stato, kitos ardo. Taip kasmet atsinaujina iki 1096 kaulinio audinio. Taigi galime teigti, kad kiekvienas iš mūsų per 10 metų užsiauginame naujus kaulus. Fizinis aktyvumas skatina kaulų atsinaujinimą, todėl jie tampa storesni ir tvirtesni. augimo plokštelė

kremzlė

*

Sugipsuota lūžusi ranka.

Užduotys 1.

Įrodyk, kad kaulas yra gyvas organas.

2.

Į kokias tris grupes skirsto-

3. 4.

5.

antkaulis

Ilgojo kaulo augimas.

Išnagrinėk Ed ir apibūdink ilgojo kaulo sandarą.

6.

Pagal El paaiškink, kodėl il-

7.

Naudokis E ir nurodyk, kuo

8. EH

mi žmogaus kaulai? Pagal El palygink kaulinio ir kremzlinio audinių sandarą. Kuo skiriasi jų savybės? Kurios medžiagos kaulams suteikia elastingumo, o kurios - tvirtumo?

gieji kaulai tokie tvirti.

kaulo lūžis skiriasi nuo ski-

limo. Kokių būna kaulų lūžių?

Pagal El papasakok, kaip ilgėja kaulai.

113

E

Griaučiai

į

!

f

£

"1

MS "

"NW

4 |

1

L

„419

j

4]

|

Ka ukolė Pečių lankas: raktikaulis

J

|P !

Stuburas mentė

Krūtinės ląsta: krūtinkaulis

Suaugusio žmogaus griaučiai susideda iš 206 kaulų. 1 pav. parodyti patys svarbiausi. Kaip ir visų stuburinių gyvūnų, žmogaus griaučius sudaro ašiniai ir

galūnių griaučiai.

Ašiniai griaučiai: a) kaukolė; b) stūburas; c) krūtinės ląsta.

šonkauliai

Galūnių griaučiai: a) pečių lankas; b) rankų kaulai; €) dubens lankas; d) kojų kaulai.

Kaulų jungtys Rankos kaulai: žastikaulis alkūnkaulis

stipinkaulis

plaštakos kaulai Dubens

lankas

a

| |

|

Kojos kaulai: šlaunikaulis

(7 (MT Į

|

|

šeivikaulis

|

V

| l

i

|2 |

[

š

HL 1 i

| V

/

| "1

i

į

blauzdikaulis

4

ž

A

m

1 | Ac

li 3 x

ėdos pėdos kaulai kaulai

,

AS

=

=

Lil Žmogaus griaučiai.

Kaulus vieną su kitu jungia įvairios jungtys. Pagal paslankumą jos skirstomos į tris grupes. + Nepaslaūkios jungtys. Kaulai sujungti taip, kad negali judėti vienas kito atžvilgiu. Tokios yra kaukolės smegeninės dalies kaulų jungtys. + Pusiau paslaūnkios jungtys. Kaulus jungia elastinga kremzlė, kuri leidžia tam tikrą judėjimą. Tokios yra stuburo slankstelių, šonkaulių ir krūtinkaulio jungtys. + Paslaūkios juūgtys, arba sąnariai. Kaulai gali judėti vienas kito atžvilgiu. Sąnariais sujungti daugiausia galūnių kaulai.

Kaukolė Kaukolė saugo galvos smegenis ir pagrindinius jutimo organus. Ji skirstoma į veidinę (priekinę) ir smegeninę (užpakalinę) dalis (2 pav.). Kaukolės veidinė dalis susideda iš daugelio kaulų. Joje žiojėja dvi akiduobės ir nosies ertmė. Didžiausi veidinės dalies kaulai —- žandikauliai, tarp kurių yra burnos ertmė. Prie jų prisitvirtinę dantys. Apatinis žandikaulis — vienintelis paslankus kaukolės kaulas. kaktikaulis

momenkaulis

Ar žinai? smilkinkaulis

Vyro ir moters griaučiai kiek skiriasi.

Moters griaučiams būdinga: + smulkesni kaulai;

+ siauresnis pečių lankas; + platesnis dubens lankas; + paslankesnė gaktinė sąvarža (gali prasiplėsti per gimdymą).

nosikaulis viršutinis žandikaulis žandikaulis Kaukolė.

114

pakauškaulis | veidinė dalis | skruostikaulis

smegeninė dalis

Kaukolės smegeninė dalis sudaryta iš plokščiųjų kaulų, kurie sujungti nepaslankiomis jungtimis. Jos kaukolės paviršiuje matyti kaip siūlės. Naujagimio kaukolėje tokių jungčių nėra, kaulus jungia minkštasis audinys. Keliose kaukolės vietose yra gana dideli tarpai, vadinamieji momenėliai (3 pav.). Dėl tokios sandaros kaukolės kaulai per gimdymą pasislenka, todėl kūdikio galva deformuojasi ir pralenda pro motinos dubens ertmę. Momenėliai užauga dažniausiai iki dvejų metų, o kaukolės kaulų jungtys galutinai sukaulėja per 20 metų.

momenėliai

Naujagimio (A) ir suaugusio žmogaus (B) kaukolės.

Stuburas Stuburas yra griaučių ašis. Jis susideda iš 33 arba 34 slankstėlių, kurių sandara ir funkcijos nevienodos. Pagal tai jie skirstomi į penkias grupes (5 pav.). Kryžkaulio slanksteliai yra suaugę į kryžkaulį, stuburgalio slanksteliai - į uodegikaulį. Prie kryžkaulio prisitvirtinę dubenkauliai. Juosmens slanksteliai yra dideli, bet paslankūs. Krūtinės slanksteliai sujungti su šonkauliais, todėl įtvirtinti standžiau. Paslankiausi yra kaklo slanksteliai. Dėl to galime sukioti galvą, lankstyti kaklą įvairiomis kryptimis. Iš slankstelių angų stuburo viduje susidaro kanalas. Jame glūdi labai svarbi nervų sistemos dalis - nugaros smegenys. Stuburo slankstelius vieną nuo kito skiria kremzliniai diskai. Jie mažina trintį ir sušvelnina smūgius bėgant ar šokinėjant. Kremzlė yra elastinga, todėl leidžia stuburui lankstytis. Žmogaus stuburas tvirtai suręstas, pritaikytas vertikaliajai 7 kaklo slanksteliai , SA laikysenai. Žiūrint iš šono jis yra dvigubos S raidės formos. Toks pavidalas padeda atlaikyti vertikaliai veikiančias jėgas.

Krūtinės ląsta Krūtinės ląsta saugo svarbius vidaus organus ir dalyvauja įkvėpimo bei iškvėpimo judesiuose. Ji susideda iš dvylikos stuburo slankstelių, dvylikos porų šonkaulių ir krūtinkaulio. Viršutinių septynių porų šonkauliai kremzlėmis suaugę su krū-

12 krūtinės slankstelių ;

Juosmens slankstelis (vaizdas iš viršaus) ataugos (raumenų tvirtinimosi vieta)

anga (nugaros

smegenims)

5 juosmens slanksteliai +

tinkauliu ir dar vadinami tikrai-

siais šonkauliais. Žemiau esančių trijų porų šonkauliai su krūtinkauliu suaugę vienas per kito kremzles. Jie dar vadinami netikraisiais šonkauliais. Paskutinių dviejų porų šonkauliai nesuaugę su krūtinkauliu. Tai laisvieji šonkauliai.

Momenėlis kūdikio viršugalvyje.

AZ kremzlinis diskas

kryžkaulis (5 suaugę slanksteliai) nugaros

uodegikaulis (4 arba 5 suaugę slanksteliai) priekis

smegenys

nugara

Stuburo sandara.

115

Griaučių funkcijos Atrama - palaiko kūną stačią, sudaro rėmą, prie kurio tvirti-

Pečių lankas (vaizdas iš viršaus)

stuburo slankstelis

nami eritrocitai, leukocitai ir

trombocitai.

Užduotys l.

Išnagrinėk EH ir išvardyk kaulus, kurie sudaro ašinius

ir galūnių griaučius. Apibūdink skirtingas kaulų jungtis. Pateik pavyzdžių. Į kokias dvi grupes skirstomi kaukolės kaulai? Naudo-

kis El ir pateik kelis kaulų pavyzdžius. Pagal El palygink naujagimio ir suaugusio žŽmogaus kaukoles. Paaiškink skirtumus.

Pagal Hl papasakok, kaip

sudarytas žmogaus stuburas. Kokia slankstelius skiriančių kremzlinių diskų paskirtis? Kaip sudaryta krūtinės ląsta? Kokios jos funkcijos?

žastikaulis

6

Pečių lankas ir plaštakos kaulai.

Galūnių griaučiai Viršutinių galūnių griaučiai susideda iš pečių lanko ir rankų kaulų. Pečių lanką sudaro dvi meūtės ir du raktikauliai. Tai gana paslankus su krūtinkauliu ir stuburo slanksteliais sujungtas rėmas. Prie jo sąnariais jungiasi rankų kaulai. Stambus ir tvirtas žastikaulis įsistato į mentę. Prie jo jungiasi du dilbio kaulai (alkūnkaulis ir stipinkaulis) ir smulkūs plaštakos kaulai (6 pav.). Apatinių galūnių griaučiai susideda iš dubens lanko ir kojų kaulų. Dubens lanką sudaro du dubenkauliai. Kiekvienas iš jų susideda iš trijų suaugusių kaulų. Nugarinėje pusėje dubenkauliai tvirtai suaugę su kryžkauliu, o priekyje sutvirtinti kremzline gaktine sąvarža. Dubens lankas, kitaip nei pečių, yra tvirtas ir nepaslankus rėmas. Prie jo sąnariais jungiasi kojų kaulai. Į dubenkaulio šoną įsistato stambus ir tvirtas šlaunikaulis. Prie jo jungiasi blauzdos kaulai (blauzdikaulis ir šeivikaulis) bei smulkūs pėdos kaulai (7 pav.). Žmogaus viršutinių galūnių griaučiai labai paslankūs, todėl rankomis galime atlikti sudėtingus judesius. Apatinių galūnių griaučiai ne tokie paslankūs ir tvirti, nes atlieka ne tik judėjimo, bet ir atramos funkciją. Be to, dubuo saugo pilvo ertmėje esančius organus. Dubens lankas dubenkaulis

ALI

Pėda šeivikaulis blauzdikaulis

pečių bei dubens lankus. Kodėl dubuo toks tvirtas?

čiurnos kaulai

Naudokis EA, Ed ir palygink

gaktinė sąvarža šlaunikaulis

Dubens lankas ir pėdos kaulai.

116

stipinkaulis

krūtinkaulis (dalis)

raktikaulis

Naudokis A, Ed ir palygink

plaštakos bei pėdos griaučius. Kokių įžvelgi panašumų ir skirtumų? Trumpai apibrėžk griaučių funkcijas.

alkūnkaulis

(su mentėmis sujungtas raiščiais)

nasi raumenys.

Apsauga — saugo gyvybiškai svarbius vidaus organus. Judėjimas - kūnas juda raumenims judinant kaulus. Atsargų kaupimas — kaupia mineralus (pavyzdžiui, kalcį, fosfatus). Kraiūjo gamyba - raudonuosiuose kaulų čiulpuose gami-

Plaštaka

Sąnariai

4.5

Žmogaus griaučiuose yra daugiau kaip 100 paslankių jungčių. Tu jau žinai, kad jos vadinamos sąnariais. Sąnariai mums leidžia judėti ir lankstytis (1 pav.).

Sąnario sandara Sąnarys dažniausiai jungia du kaulus (2 pav.). Vieno kaulo galas iškilas, kito — įdubęs. Jie atitinkamai vadinami sąnario galva ir sąnario duobė. Tokio pavidalo kaulų galai įsistato vienas į kitą ir gali judėti. Tarp jų yra labai siauras plyšys - sąnarinė ertmė. Kaulų sąnariniai paviršiai padengti kelių milimetrų storio kremzle, kuri neleidžia dviem kaulams tiesiogiai trintis vienam į kitą.

Sąnarys yra hermetiškas darinys. Iš išorės jį gaubia antkaulio tęsinys — sąnario kapsulė. Tai specialus jungiamasis audinys, sudarytas iš tvirto išorinio ir minkšto vidinio sluoksnio, kuris išskiria sąnario tėpalą. Kausuvo

Li) Gimnasčių kūnas labai lankstus.

Sąnarinė ertmė pripildyta sąnario tėpalo. Skystis sutepa sąnarinius paviršius ir maitina kremzlės ląsteles.

suvo

Prie kaulų galų prisitvirtinę tampraus jun-

giamojo audinio pluoštai. Išlaiko kaulus sąnaryje.

Sąnario kapsulė. Gaubiantis sąnarį i jungiamasis audinys. Išskiria sąnario tepalą.

Danas A

NET

Be apšilimo atliekant kokį nors fizinį pratimą, sąnariai gali traškėti. Prasimankštinus traškesys dažniausiai dingsta. Jeigu sąnariai ir traška, ir skauda, reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti sąnarių ligos požymiai.

Kremzlė. Svelnina smūgius. Pa-

,

ki , viršius lygus ir slidus, todėl mažina trintį.

antkaulis girnelė

Sąnario sandara.

Kelio sąnarys Šlaunikaulį su blauzdikauliu jungia kelio sąnarys. Jis yra didžiausias ir sudėtingiausias žmogaus kūne. Sį sąnarį gaubia du šoniniai ir du kryžmi-

šoninis raištis

*vyo

LA| lime blauzdą šiek tiek pajudinti į šonus. Kelio sąnario ertmėje yra du kremzliniai pusmėnulio pavidalo dariniai - meniskai. Jie tolygiau paskirsto svorį ir sumažina trintį lankstant kelį.

Ištiestoje kojoje (A) šoninis kelio raištis įsitempęs, sulenktoje (B) atsipalaidavęs.

117/

šlaunikaulis

sąnario kapsulė

1 ——

meniskai

L

';

girnelė riebalinis kūnas

girnelės raištis blauzdikaulis

Kelio sąnario pjūvis. Važinėjant riedučiais, būtina dėvėti šalmą ir sąnarių apsaugas.

Kelio priekinė dalis labiausiai pažeidžiama, todėl ją tarsi skydas dengia girnėlė. Šis nedidelis plokščiasis kaulas yra jaugęs į raiščius. Jis ne tik saugo kelio sąnarį, bet ir padidina jėgos petį, kuriuo tiesiamasis raumuo veikia blauzdą. Po girnele esanti nedidelė riebalų sankaupa lyg pagalvėlė sugeria smūgio energiją.

Plaštaka —- tobulas mechanizmas

šia

Ha

Žmogaus plaštakos griaučiai susideda iš 27 trumpyjų ir ilgųjų kaulų, kuriuos jungia 33 sąnariai. Tarp riešo kaulų esančios sąnarinės jungtys leidžia sukti, lankstyti plaštaką į visas puses. Delnas yra mažiausiai paslanki plaštakos dalis, nes delnakauliai sutvirtinti raiščiais tarpusavyje ir su kitais kaulais. Vienintelį nykštį su riešu jungia balninis sąnarys, todėl šis pirštas pats judriausias. Galime jį priešinti kitų pirštų atžvilgiu ir paimti smulkius objektūs (6 pav.). Visi rankos pirštai, išskyrus nykštį, susideda iš trijų pirštakaulių. Tarp jų yra ritininiai sąnariai, leidžiantys ju-

Aa

dėti tik aplink vieną ašį ir sugriebti kokį nors objėktą.

Palyginti su kitų žinduolių, žmogaus plaštaka yra universali ir labiausiai išlavėjusi. Tokia tobulai sukonstruota plaštaka galime atlikti labai sudėtingus judesius, pavyzdžiui, rašyti, piešti, megzti, skambinti pianinu, įverti siūlą į adatą.

Žmogaus plaštakos rentgeno nuotrauka.

Ti

žals 3

"

/

p |

Čij V

>.

i 1

/

antrojo kaklo slankstelių. Jis leidžia sukioti galvą. Sąnarių rūšys.

116

sąnariai.

J! "

d

bi

1

narys yra tarp pirmojo ir

/ !.

4

HA

Balninis sąnarys Abiejų kaulų sąnariniai paviršiai apglėbia vienas kitą. Leidžia judėti keliomis kryptimis. Toks yra riešinis nykščio sąnarys.

i

d)

"a p

7.

Vienas kaulas turi ritinio formos iškilimą, kitas — tokį pat įdubimą. Leidžia judėti aplink ašį panašiai kaip durų vyriai. Tokie yra alkūnės ir kelio

sr

jj

ž

Ašinis sąnarys. Vienas kaulas turi pailgą iškilimą, kitas - ertmę. Leidžia atlikti sukamąjį judesį aplink ašį. Toks są-

V

|

M

|

—"

1

2

Rutulinis sąnarys. Vienas kaulas turi rutulio formos iškilimą, kitas — tokį pat įdubimą. Leidžia judėti įvairiomis kryptimis. Tokie yra peties ir klubo sąnariai.

Sąnarių traumos Nepatogiai pastačius koją arba paslydus, galima patirti traumą, kuri vadinama sąnario panirimū. Dėl staigaus poveikio kaulų galai sąnaryje akimirkai pasislenka, todėl patempiami raiščiai, į audinius išsilieja kraujo, atsiranda patinimas. Nuo labai stipraus smūgio kaulo galas iššoka iš duobės, todėl pertempiama sąnario kapsulė, patempiami arba nutraukiami Dažniausiai išnyra peties sąnarys arba alkūnės sąnarys (8 pav.). Į vietą kaulo galvą gali įstatyti tik gydytojas. Griūvant arba šokant iš didelio aukščio, kartais plyšta kelio meniskas. Vieniems žmonėms ši trauma sukelia tik skausmą, kitiems ima strigti kelio sąnarys, todėl meniską tenka chirurgiškai pašalinti.

Sąnarių degeneracija Sveikas gali būti tik nuolat judinamas sąnarys. Fizinė veikla dirgina kaulų sąnarinius paviršius, todėl gausiau išsiskiria sąnarių skysčio, sparčiau atsinaujina kremzlė, padidėja raiščių tamprumas. Fiziškai neveiklių žmonių sąnariai pamažu degeneruoja (lot. degenerare - išsigimti). Tai gali paliudyti galūnių lūžius patyrę žmonės: po to, kai nuimamas gipsas, ranka arba koja lankstosi sunkiai, sąnariai būna sustingę. Jų funkcijas padeda atkurti specialūs fiziniai pratimai. Antsvoris arba sunkus fizinis darbas irgi gali paskatinti sąnarių degeneraciją. Dėl didelių krūvių sparčiau dėvisi kaulų sąnariniai paviršiai, ilgainiui kremzlė sudyla, sąnaryje padidėja trintis ir prasideda uždegimas, arba artritas. Kitiems žmonėms pasireiškia kremzlės irimas, arba artrūozė (9 pav.). Abi ligos kamuoja daugiausia senus žmones. Judėti, kai šitaip pažeistas sąnarys, labai skausminga. Dažniausiai sudyla labiausiai apkrautas klubo arba kelio sąnarys. Laimė, dabar chirurgai gali jį pakeisti ir grąžinti žmogui judėjimo laisvę. Dirbtinis sąnarys gaminamas iš metalų lydinio ir keramikos. Jis tvirtinamas prie nupjauto kaulo galo ir įstatomas į sąnario duobę (10 pav.). Medžiagos dirbtiniams sąnariams gaminti parenkamos labai atidžiai. Pirma, jos privalo būti atsparios korozijai ir nereaguoti su kūno skysčiais. Antra, turi būti labai tvirtos. Trečia, sąnariniai paviršiai privalo būti idealiai lygūs.

H

El

Sveikas (A) ir išnires (B) alkūnės

Sąnarys.

Artrozės pažeistas sąnario kremzlės paviršius.

Užduotys 1. 2. 3. 4. 5.

2

6. 6.

Išnagrinėk Ą ir nurodyk sąnario dalis. Paaiškink jų paskirtį. Kodėl ištiestomis kojomis stovime tvirčiau negu sulenktomis? Išnagrinėk Ed ir nurodyk, kokių darinių yra kelio sąnaryje. Įvardyk jų paskirtį. Naudokis žmogaus plaštakos griaučių piešiniu (116 p.) ir paaiškink, kodėl rankomis galime atlikti labai sudėtingus darbus. Pagal HA palygink skirtingus sąnarius. Savo kūne rask kiekvienos rūšies sąnarį. Išbandyk, kaip jis leidžia judėti. Išvardyk dažniausias sąnarių traumas. Kaip galima jų išvengti? Kas yra sąnarių degeneracija? Kokios jos priežastys? Kokiomis savybėmis pasižymi dirbtiniai sąnariai?

il] Dirbtinis klubo sąnarys.

119

Laboratorija

Sąnariai

1. Sąnarių įvairovė

3. Kelio sąnarys

Rask savo kūne kuo daugiau sąnarių. Nustatyk, kaipjie leidžia judėti. Ar žinai sąnarių pavadinimus? Sąsiuvinyje nusibraižyk lentelę ir surašyk juos. Palygink savo ir kitų mokinių sąrašus.

Patyrinėk savo kelio sąnarį. Iš pradžių atsisėsk ant kėdės. Ištiesk vieną koją, apčiuopk girnelę. Suimk ją pirštais ir pajudink į šonus. Įtempk ir atpalaiduok šlaunies raumenis. Stebėk, kaip juda girnelė. Kai raumenys įtempti, mėgink ją vėl pajudinti į šonus. Apčiuopk girnelės raištį. Sulenk koją. Ant kelio padėk plaštaką ir pirštais paspausk girnelę. Ar jauti, kad ji šiek tiek pasiduoda? Paaiškink kodėl. Kokia girnelės paskirtis? Atsistok. Laikyk kojas tiesiai ir, neatplėšdamas pėdų nuo grindų, mėgink pajudinti kelius į šonus. Ar pavyko? Paskui šiek tiek pritūpk ir vėl mėgink tai daryti. Paaiškink, ką pastebėjai. Kaip ši sąnario savybė padeda žmogui stovėti arba judėti? Nurodyk, kuo ypatingas žmogaus kelio sąnarys.

2.lr pietūs, ir sąnario tyrimas Tau reikės: 1 kepto viščiuko ketvirčio (blauzdelės ir šlaunelės), šakutės ir peilio, duonos, pomidoro,

agurko, 2 lėkščių, arbatos puodelio, muilo, indų ploviklio, kempinės, popierinio rankšluosčio. Parduotuvėje nusipirk šviežiai iškeptą viščiuko ketvirtį, daržovių. Parsinešk namo ir papietauk. Kartu patyrinėsi sąnarį. Išsivirk arbatos, nu-

siplauk rankas, daržoves ir sėsk prie stalo. Viščiuką valgyk atsargiai, stenkis neišardyti kelio sąnario. Dubenkaulį atskirk. Nuo kaulų stropiai nugraužk mėsą ir sausgysles. Kai pavalgysi, nuplauk kaulus indų plovikliu, sausai nušluostyk ir padėk į lėkštę. Nusišluostyk rankas, lūpas ir atsigerk. Apžiūrėk viščiuko kelio sąnarį. Kaip jis sudarytas? Kas laiko kaulų galus sąnaryje? Paimk už blauzdikaulio ir šlaunikaulio ir patikrink, kuriomis kryptimis jie lankstosi.

4. Nykščio reikšmė Tau reikės: medicininio pleistro, žirklių, rašiklio ir popieriaus, adatos, plaktuko ir medinės lentelės, šaukšto.

meniskus. Apžiūrėk, pirštu paliesk kaulų sąnarinius paviršius. Iš ko jie sudaryti? Kodėl tokie slidūs? Sąsiuvinyje schemiškai nusibraižyk vištos kelio sąnarį ir užrašyk jo dalis. Pleistru tvirtai priklijuok dešinės rankos (kairiarankiams - kairės rankos) nykštį prie plaštakos. Paskui laisvais pirštais mėgink: + parašyti savo vardą ant popieriaus lapo; + suimti adatą; + plaktuku nestipriai suduoti į medinę lentelę; + valgyti šaukštu.

Raumenys ir jų darbas Raumuo gali sutrumpėti, arba kitaip - susitraukti. Susitraukdamas jis patraukia kūno dalį, prie kurios yra prisitvirtinęs. Šiuo principu pagrįstas gyvūnų, taip pat ir žmogaus judėjimas. Raumenys naudojami ir ki-

toms ne ką mažiau svarbioms judėjimo rūšims, pavyzdžiui, širdies plakimui ar žarnyno peristaltikai. Pagal sandarą ir funkcijas skiriamos trys raumenų rūšys (2 pav.).

Griaučių raumenys Pagrindinė griaučių raumenų paskirtis - palaikyti ir judinti kūną, tačiau jie atlieka ir kitų funkcijų, pavyzdžiui, suteikia kūnui formą, saugo kai kuriuos vidaus organus. Be to, susitraukiant raumenims, išsiskiria šiluminė energija, kuri padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Žmogaus kūne yra maždaug 600 griaučių raumenų. Jie sudaro 40-50946 vyro ir 30-3596 moters kūno masės. Svarbiausi žmogaus griaučių raumenys parodyti 3 pav.

Griaučių skersarudžiai raumenys. Susideda iš ruožuotų ilgų daugiabranduolių ląstelių. Prisitvirtinę prie griaučių ir judina kaulus per sąnarius. Susitraukia staigiai ir stipriai, bet greitai pavargsta. Veikla paklūsta mūsų valiai. Pavyzdžiui, žmogui nusprendus sulenkti ranką, iš karto susitraukia ją lenkiantis raumuo.

Širdičs skersaruėžis raumuo. Panašus į griaučių raumenis, tačiau ląsteles sieja jungtys. Tokia struktūra leidžia koordinuoti susitraukimus, nes greičiau sklinda elektriniai signalai. Iš šio raumens sudaryta širdies sienelė ir pertvara. Susitraukia stipriai ir niekada nepavargsta. Veikla automatiška, taigi nepaklūsta mūsų valiai.

El

Raumenys ne tik judina kūną, bet ir suteikia jam formą.

Lygieji raūimenys. Susideda iš neruožuotų verpstės pavidalo vienabranduolių ląstelių. Šių raumenų yra stemplės, skrandžio, žarnų, kraujagyslių, šlapimo pūslės, gimdos sienelėse. Stumia maisto tyrę virškinimo traktu. Susitraukia palyginti lėtai ir nepavargsta. Veikla automatiška.

Raumenų rūšys.

121

didysis kramtomasis

galvos sukamasis

trapecinis

deltinis

didysis

krūtinės

dvigalvis žasto

platusis

nugaros

dvigalvis šlaunies

priekinis blauzdos

2—

dvilypis

blauzdos Achilo sausgyslė

Svarbiausi žmogaus griaučių raumenys.

dvigalvis žasto raumuo susitraukia

trigalvis žasto raumuo susitraukia

| N

ranka tiesiasi alkūnę

Žasto raumenų darbas. 122

Raumenų darbas Griaučių raumenys prie kaulų prisitvirtinę tampriomis saūsgyslėmis. Jos sudarytos iš jungiamojo audinio, kuriame daug kolageno skaidulų. Griaučių raumenų darbą patogiausia aiškinti remiantis rankos lankstymo pavyzdžiu (4 pav.). Dvigalvis žasto raumuo yra žasto priekinėje pusėje. Viršuje jis prisitvirtinęs prie mentės, apačioje — prie stipinkaulio. Šis raumuo dar vadinamas lenkiamūoju raūmeniu, nes susitraukdamas mentės link patraukia stipinkaulį ir alkūnkaulį, todėl ranka linksta per alkūnės sąnarį. Raumenys negali stumti, jie tik traukia, tad dvigalvis žasto raumuo negali nuleisti rankos. Tą darbą atlieka trigalvis žasto raumuo. Jis yra užpakalinėje žasto pusėje. Viršuje šis raumuo prisitvirtinęs prie mentės ir žastikaulio, apačioje — prie alkūnkaulio. Jis dar vadinamas tiesiamūoju raūmeniu, nes susitraukdamas patraukia alkūnkaulį, todėl ranka tiesiasi per alkūnės sąnarį. Lenkiamasis ir tiesiamasis žasto raumenys dirba pakaitomis. Kai dvigalvis raumuo susitraukia, trigalvis ilsisi. Ir, atvirkščiai, kai trigalvis susitraukia, dvigalvis ilsisi. Šie raumenys lanksto ranką priešingomis kryptimis, todėl dar vadinami antagonistais (gr. antagonistės - priešininkas, varžovas). Dvigalvis ir trigalvis žasto raumenys tik lanksto ranką per sąnarį. Kiti raumenys ją judina kitomis kryptimis. Kojose irgi yra raumenų antagonistų, kurių veikimo principas labai panašus. Jiems susitraukiant, žmogus eina, bėga, šokinėja ir atlieka kitus veiksmus. Raumenys antagonistai dalyvauja mirksėjimo, kramtymo procėsuose, padeda palaikyti kūno pusiausvyrą.

Raumenų ir griaučių sąveikos mechanika

F,=80N

Raumenys yra prisitvirtinę prie galūnių griaučių ir susitraukdami juos judina. Tokius darinius galima nagrinėti kaip paprastuosius mechanizmus ir taikyti sverto taisyklę. Žmogaus ranka - trečiosios rūšies svertas. Jo įtvirtinimo ašis yra alkūnės sąnaryje (5 pav.). Kaip matai, veikiančiosios jėgos petys (I,) yra aštuonis kartus ilgesnis už atsveriančiosios jėgos petį (L). Santykis ė:1 rodo, kad šiuo svertu aštuonis kartus pralaimime jėgos. Taigi, laikant 10 N svorio kūną, lenkiamasis žasto raumuo turi traukti stipinkaulį 80 N jėga.

dvigalvis žasto raumuo susitraukia ašis

(alkūnės sąnarys)

!

Atrodo neracionalu, tačiau tokiu svertu aštuonis kartus laimime kelio,

taip pat ir greičio. Taigi mūsų plaštaka gali judėti aštuonis kartus greičiau, negu susitraukia dvigalvis žasto raumuo. Tai labai svarbu atliekant staigius didelių amplitudžių galūnių judesius, pavyzdžiui, metant kamuolį arba bėgant. Jeigu žmogaus rankos ir kojos būtų sudarytos kitaip, būtume gerokai lėtesni.

Griaučių raumenų sandara Raumuo susideda iš daugybės raumeninių ląstelių, arba raumenų skaidulų. Kiekvieną tokią skaidulą pasiekia nervinių ląstelių galūnės. Jomis perduodami nerviniai impulsai, kurie skatina susitraukti raumenines ląsteles. Raumenų skaidulos jungiasi į grupes, kurias gaubia jungiamojo audinio plėvės. Šie dariniai vadinami raumenų skaidulų plūoštais. Raumuo gali būti sudarytas iš daugybės tokių pluoštų (6 pav.). Kiekvienos raumenų skaidulos citoplazmoje yra keli tūkstančiai smulkesnių darinių - miofibrilių (gr. mos - raumuo + lot. fibrilla - skaidulėlė). Tai ląstelės susitraukiamieji dariniai. Miofibrilės susideda iš smulkių segmentų. Kiekviename iš jų yra dviejų rūšių baltyminių gijų. Žiūrint pro mikroskopą, jos matyti kaip skersiniai ruožai. Dėl to griaučių raumenys vadinami skersaruožiais.

Sverto taisyklės taikymas rankoje.

Blauzdos raumenys prie kulno prisitvirtinę Achilo sausgysle. Tai pati didžiausia ir stipriausia sausgyslė žmogaus kūne. Ji pavadinta legendinio graikų kario Achilo vardu. Pasak padavimo, ką tik gimusį Achilą motina išmaudė nemirtingumo upėje.

Sausas liko tik kulnas, už kurio laikė

kūdikį. Achilas pasižymėjo daugelyje mūšių. Žuvo Trojos kare strėlės sužeistas į kulną.

Išnagrinėk BA ir palygink skirtingų rūšių raumenis.

2.

Kurios rūšies raumenys:

3. 4. 5. 6. 7. 6. 9.

a) stumia maistą stemple; Db) verčia vadovėlio lapus; Cc) pumpuoja kraują; d) judina kojas? Nurodyk po vieną bruožą, kuriuo širdies raumenys panašūs ir skiriasi nuo lygiųjų raumenų. Naudokis Ed ir apčiuopk savo kūne kelis skirtingus raumenis. Įtempk juos. Kokia šių raumenų paskirtis? Kuo sausgyslė skiriasi nuo raiščio? Pagal El paaiškink, kaip raumenys lanksto ranką per alkūnę. Kurie raumenys vadinami antagonistais? Naudokis Ed ir pateik tokių raumenų pavyzdžių. Naudokis Ed ir apskaičiuok, kokia jėga dvigalvis žasto raumuo turi traukti stipinkaulį, kad žmogus pakeltų 8 kg svarstį. Pagal [H nupasakok griaučių raumenų sandarą. Kodėl jie vadinami skersaruožiais?

sausgyslė

kaulas

raumuo

nervinė

ląstelė |

Užduotys 1.

2

"A

4

Ai

|

|

£

.

A

raumenų NS | skaidulų ——

8e

raumenų skaidulos

miofibrilė

baltyminės BC

a

gijos

Raumens sandara.

123

Laboratorija

Raumenys

1. Raumeninis audinys

3. Sverto taisyklės taikymas

Jums reikės: šviežios mėsos (jautienos arba kiaulienos), mikroskopo, objektinio ir dengiamojo stiklelių, žirklių arba skalpelio, 2 preparavimo adatų, 176 valgomosios druskos tirpalo, metileno mėlio tirpalo, pipetės, servetėlių.

Jums reikės: dinamometro (10 N), stovo, strypo su skylėmis, 100 g svarsčio.

Apžiūrėkite raumens paviršių. Kokias struktūras atpažįstate? Iškirpkite arba išpjaukite nedidelį pailgą raumens gabalėlį (kuo plonesnį).

€) Neisipjaukite!

Atpjautą raumens gabalėlį padėkite ant objektinio stiklelio ir užlašinkite valgomosios druskos tirpalo. Abiem preparavimo adatomis kiek ištempkite mėginį skaidulų kryptimi. Uždėkite dengiamąjį stiklelį ir nestipriai spustelkite pirštu. Nustatykite mažiausią didinimą ir stebėkite mėginį pro mikroskopą. Raskite vietą, kur matyti viena arba kelios atskiros skaidulos. Apžiūrėkite, kaip jos atrodo. Vienoje dengiamojo stiklelio pusėje laikykite servetėlę, kuri sugeria skystį, kitoje užlašinkite metileno mėlio tirpalo. Jis skverbsis po stikleliu ir nudažys mėginį.

€) Neišsitepkite!

Nustatykite didžiausią didinimą ir stebėkite nudažytą mėginį. Kas pakito? Kodėl raumeninės skaidulos ruožuotos?

2. Deltinis raumuo Deltinis raumuo judina žastą per peties sąnarį. Vienoje pusėje jis prisitvirtinęs prie raktikaulio ir men-

tės, kitoje — prie žastikaulio. Pirštais užčiuopk deltinį raumenį. Įtempk ir nustatyk, kur jis prisitvirtinęs. Atlik įvairių veiksmų: kelk ranką, judink į priekį arba atgal. Pirštais užčiuopk, kuri raumens dalis susitraukia atliekant kiekvieną judesį. Aprašyk tai, ką pastebėjai. IC

Stove įtvirtinkite strypą taip, kad jis būtų pusiausviras. Antroje nuo ašies skylėje pakabinkite svarstį. Į pirmą skylę įkiškite dinamometro kabliuką ir kelkite strypą į viršų tokia jėga, kad jis taptų pusiausviras. Užsirašykite rodmenis. Paskui perkelkite svarstį į trečią, ketvirtą, šeštą, aštuntą skylę ir, nekeisdami dinamometro prikabinimo vietos, kiekvieną kartą išmatuokite jėgą. Užpildykite lentelę. S varslis

Vl Vl

Dinamomelro

7/

1. 1. 1l-. 8 Padarykite išvadų. Susiekite bandymo rezultatus su žmogaus rankos sandara.

4. Raumens nuovargis Suspausk rankos pirštus į kumštį. Ištiesk rodomąjį pirštą, paskui sulenk taip, kad jis priliestų delną. Kartok šį veiksmą kuo dažniau. Ką jauti? Kur yra pirštą valdantis raumuo? Stenkis ir toliau nemažinti lankstymo dažnio. Stebėk, kaip lėtėja judesiai. Paaiškink, kodėl raumuo pavargsta.

Metodas

Pirmoji pagalba patyrus traumą Sportinės traumos

Kaulo lūžis

Kartais žmonės patiria smulkių traumų. Prie tokių priskiriami sąnarių panirimas, raumenų, sausgyslių, raiščių patempimas, raumenų sumušimas. Šie pažeidimai dar vadinami sportinėmis traumomis, tačiau jų gali pasitaikyti ir buityje. Kaip elgtis patyrus tokią traumą?

Kaulo lūžį galima nustatyti pagal stiprų skausmą, tinimą arba lūžusios vietos deformaciją. Jei lūžis atvirasis, atsiveria kraujuojanti žaizda, matyti kaulo lūženos. Tokiu atveju pirmiausia reikia stabdyti kraujavimą ir ant žaizdos uždėti sterilų tvarstį. Lūžiai skirstomi pagal pažeistus kaulus. Esant skirtingiems lūžiams, nukentėjusiajam suteikiama nevienoda pirmoji pagalba.

1. Šaldykite pažeistą vietą į plastikinį maišelį įdėtais ledukais. Šaltis mažina skausmą, stabdo kraujo išsiliejimą į audinius. 2. Apvyniokite pažeistą vietą spaudžiamuoju tvarsčiu, tačiau nesuveržkite

per stipriai. Suspaudimas stabdo kraujo išsiliejimą į audinius. 3. Pakelkite galūnę. Iš pakeltos kojos greičiau nubėga kraujas, todėl

ji mažiau sutinsta.

25

————YV

4

4. Nejudinkite pažeistos kūno dalies. Fizinis krūvis gali ją dar labiau traumuoti. Traumą patyrusį žmogų būtina vežti į ligoninę. Tik

gydytojas gali nustatyti traumos pobūdį, sunkumą ir paskirti gydymą.

Sąnario išnirimas Išnirimą galima nustatyti pagal pakitusią sąnario formą, patinimą. Nukentėjusysis gali judinti galūnę, tačiau kiekvienas judesys sukelia stiprų skausmą. Išnirusią galūnę reikia įtvirtinti tokioje padėtyje, kurioje ji atsidūrė po traumos. Išnirus peties sąnariui, žastas pririšamas prie krūtinės, išnirus alkūnės sąna-

Kaukolės lūžis. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, šiek tiek pakelkite galvą po ja pakišdami kokį nors minkštą daiktą. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Stuburo lūžis. Nejudinkite nukentėjusiojo, nes galite pažeisti nugaros smegenis. Apklokite ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dubenkaulio lūžis. Stenkitės kuo mažiau judintinukentėjusįjį, nes galite pažeisti stambias arterijas. Atsargiai paguldykite ant nugaros, šiek tiek sulenkite kojas, po keliais pakiškite kokį nors daiktą. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Galūnių lūžiai. Įtvirtinkite galūnę taip, kad ji nesilankstytų aukščiau ir žemiau lūžusios vietos. Įtvarui galite panaudoti bet kokį pailgą ir standų daiktą (lentelę, liniuotę, skėtį, susuktus laikraščius). Po įtvaru pakiškite minkštos medžiagos ir apsukite tvarsčiu, virvele, skarele. Paskui sulenkite paklodę arba rankšluostį trikampiu ir pariškite sužeistą ranką. Jeigu nerandate įtvaro, sužeistą ranką galite pririšti prie liemens, o sužeistą koją — prie sveikosios. Kai galūnė įtvirtinama, nukentėjusįjį galima vežtiį ligoninę, bet geriau kviesti greitąją medicinos pagalbą.

riui, dilbis pririšamas prie juosmens.

Kai išnyra klubo arba kelio sąnarys, sužeistoji koja pririšama prie sveikosios. Paskui nukentėjusįjį galima vežti į ligoninę. Dėmesio! Nemėginkite įstatyti sąnario patys, nes galite dar labiau jį sužaloti.

Dėmesio! Negalima įtvaro dėti ant žaizdos. Atvirojo lūžio atveju nemėginkite stumti kaulo lūženų atgal į žaizdą. |P4

7

Kodėl reikia sportuoti?

E

e

p

El Į Žeme grįžę sovietų kosmonautai bejėgiai, 1983 m.

Pirmieji žmonių skrydžiai į kosmosą truko vos kelias dienas. Vėliau astronautai kosmose pradėjo gyventi ir dirbti po kelias savaites. Pirmieji tiek laiko orbitinėje stotyje išbuvę žmonės į Žemę grįžo visai nusilpę, negalėjo net vaikščioti (1 pav.). Kodėl jauni ir stiprūs vyrai kosmose taip paliego? Žemėje žmogaus kūną veikia sunkis. Nesvarbu, sėdime, stovime ar einame, raumenys visą laiką dirba, kad kūną išlaikytų vertikalioje padėtyje. Norėdami pakelti kokį nors daiktą, užlipti laiptais, privalome nugalėti sunkį. Kosmose žmonės yra nesvarumo būsenos, todėl raumenys neapkraunami. Jie dirba mažiau ir dėl to iš lėto nyksta. Dabar skriejančioje orbitinėje stotyje įrengti specialūs treniruokliai. Astronautai kasdien po kelias valandas sportuoja, todėl jų raumenys išlieka stiprūs (2 pav.).

Reguliaraus fizinio krūvio poveikis organizmui ALT

Nereguliari fizinė veikla nelabai naudinga, kartais gali būti net žalinga. Gerokai daugiau naudos teikia reguliarios treniruotės. Sporto specialistai siūlo treniruotis penkis šešis kartus per savaitę. Kiekvieno užsiėmimo trukmė - ne mažiau kaip 20-30 min. Fizinė veikla

Amerikiečių astronautas Mina treniruoklio pedalus.

Reguliaraus fizinio krūvio poveikis raumenims + Raumenys padidėja. Raumenų skaidulos sustorėja, jų susiformuoja daugiau. Išsišakoja daugiau kapiliarų. Raumenys geriau aprūpinami deguonimi, greičiau šalinamas anglies dioksidas. Padidėja glikogeno atsargos. Raumenys sukaupia daugiau Žaliavos kvėpavimo reakcijoms. Pagausėja mitochondrijų ir fermentų. Greičiau vyksta kvėpavimo reakcijos, išsiskiria daugiau energijos.

126

turėtų būti pakankamai intensyvi, tokia, kad išmuštų prakaitas ir pajustum nuovargį. Pamažu tavo organizmas prisitaikys prie krūvio, fizinėje veikloje dalyvaujantys raumenys sustiprės, juose įvyks naudingų fiziologinių pokyčių. Fizinė veikla stiprina ne tik griaučių raumenis, bet ir širdį. Organizmui patiriant fizinį krūvį, jos susitraukimų dažnis gali padidėti iki 200 kartų per minutę. Ilgainiui dėl to padidėja prieširdžiai ir skilveliai, širdies raumuo tampa stipresnis. Tokia širdis dirba veiksmingiau, nes per vieną susitraukimą išstumia daugiau kraujo. Vadinasi, ji gali plakti lėčiau, bet raumenys gaus pakankamai deguonies. Visi išvardyti pokyčiai didina organizmo ištvermę ir raumenų jėgą. Tai reiškia, kad treniruotas žmogus gali pakelti didesnius fizinius krūvius, sportuoti ilgiau ir intensyviau. Po fizinio krūvio jis atsigauna greičiau negu netreniruotas žmogus, nes organizmo sistemos veikia efektyviau ir sparčiau likviduoja deguonies skolą.

Reguliaraus fizinio krūvio nauda Nuolat sportuojančių žmonių geriau išvystyti raumenys ir gražiai sudėtas kūnas. Jie ne tik stipresni, bet ir ištvermingesni, vikresni, pasižymi geresne judesių koordinacija. Reguliarios treniruotės stiprina sausgyslės ir raiščius, todėl sportuojantys žmonės rečiau patiria traumų. Jų sąnariai, geriau palaiko stuburą, tad rečiau pasitaiko laikysenos sutrikimų. Fiziškai aktyvūs Žmonės retai kada skundžiasi antsvoriu, nes fizinei veiklai išeikvoja daug energijos. Be to, sportuojančių žmonių kūne yra palyginti didesnė raumenų masė. Dėl to net ir būdamas ramybės būsenos jų organizmas pagrindinei medžiagų apykaitai eikvoja daugiau energijos.

gera savijauta ir padidėjusi ištvermė

ž E P.

širdis perpumpuoja daugiau kraujo

į greitas atsigavimas po fizinio krūvio

Fizin ė veikla gali būti įvairi.

Fizinis aktyvumas stiprina kraujotakos sistemą. Širdies raumuo sustorėja ir sustiprėja, gali pakelti didesnius krūvius. Vainikinės kraujagyslės išplatėja, išsišakoja, todėl širdis geriau aprūpinama krauju. Nuolat sportuojančių žmonių kraujuje mažiau cholesterolio, jų nevargina padidėjęs kraujospūdis. Daugelį sportuojančių žmonių džiugina gera savijauta. Jie jaučiasi tarsi pakylėti, nes fizinis krūvis palankiai veikia visas organizmo sistemas. Per treniruotes į kraują išsiskiria cheminių medžiagų, kurios teikia pasitenkinimo.

Kokią fizinę veiklą rinktis? Fizinės veiklos pasirinkimas priklauso nuo siekiamo tikslo. Vieni žmonės nori sustiprinti kūną, todėl kilnoja svarsčius sporto klube. Kiti stengiasi padidinti organizmo ištvermę ir pagerinti savijautą, tad bėgioja, plaukioja, slidinėja, važinėja dviračiu. Dar kitiems žmonėms reikia bendravimo, jie mėgsta komandinius žaidimus: krepšinį, futbolą, tinklinį. Kiekviena sporto šaka ugdo skirtingas organizmo savybes (5 pav.). Sporto šaka

Bėgimas

|

Ištvermė

|

EE

[TE]

| Lankstumas | Vikrumas

zu

[|

EEE

Dailusis čiuožimas | 77

E

EE

1

Dviračių sportas | RA

(V

E

HU

Futbolas

EEE

0

E

HU

Gimnastika Krepšinis

[| HU

NU |

| EU L |

L [o |

Kultūrizmas

R

EE

1

HU

Lauko tenisas

R

HZZ

HE

HU

Plaukimas

EE

72

E

Slidinėjimas

HU

EEE.

EEE

"0

HU

Sportiniai šokiai ||

E

Hu

UA

Stalo tenisas

E

R

HU

HU

HU

ugdo labai gerai

HU

ugdo silpnai

HU

ugdo gerai

HU

neugdo

Skirtingų sporto šakų ugdomos savybės.

raumenys geriau išsivystę ir stipresni

Treniruoto organizmo požymiai.

Ar žinai?

Važinėjant dviračiu, stiprėja daugiausia kojų raumenys. Plaukimas, slidinėjimas ir kultūrizmas lavina beveik visas raumenų grupes.

Užduotys l. Kodėl kosmose

dirbę astronautai į Žemę grįždavo nusilpę? Kokios priemonės dabar padeda palaikyti gerą fizinę formą? Kokių pokyčių įvyksta fizinėje veikloje dalyvaujančiuose raumenyse“? Nurodyk reguliaraus fizinio krūvio poveikį širdžiai. Pakomentuok reguliaraus fizinio krūvio naudą žmogaus organizmui.

Pagal El apibūdink treniruo-

to organizmo požymius.

Išnagrinėk E ir nurodyk,

kas labiausiai stiprina raumenis, kas ugdo ištvermę, lankstumą ar vikrumą. 127

Metodas

Ištvermės

ugdymo

programa

8 savaitė AeMš;, Asi. Asiš,, Ada. Ida. MGB, kdl. M, Adi, k, Ma, Mi, BR, MR, Ma, Relės.

Treniruočių planas

Reguliarios treniruotės stiprina kūną, suteikia žvalumo. Itin palankiai organizmą veikia bėgimas, plaukimas, slidinėjimas ir kita ištvermę ugdanti fizinė veikla. Šiame puslapyje rašoma apie bėgimą, tačiau siūlymai tinka ir kitoms veikloms.

prisitaikyti prie didėjančio fizinio krūvio. Tarkime,

tikslas - bėgti 30 min nesustojant. Jam pasiekti galima sudaryti aštuonių savaičių treniruočių planą, kuriame bėgimas kaitaliojamas su ėjimu, o fizinis krūvis nuolat didėja.

Netaip lengva prisiversti kiekvieną dieną sportuoti. Taigi pirmoji užduotis, kurią turite atlikti, - pasiryžti. Bus lengviau, jeigu treniruotis prikalbinsite draugą, draugę arba daugiau bendraamžių. Įsigykite tinkamą avalynę ir aprangą. Atkreipkite dėmesį, kokioms sąlygoms ji skirta, juk treniruotis teks įvairiu oru. Turėkite ir laikrodį su chronometru. Jis pravers matuojant pulsą bei treniruotės trukmę.

Kur bėgioti? Maloniausia bėgioti stadione gali pasirodyti judrių gatvių, kur oras jomis. Nebėkite gatvės nesaugu.

arba miško takelį. Bėgant asfaltu, kojoms tenka didesnis krūvis, todėl ilgainiui galima patirti traumą.

Kiekviena treniruotė prasideda nuo apšilimo. Tai lėtas bėgimas, kuris sušildo raumenis. Paskui atliekama mankšta. Ji pradedama nuo kūno viršutinės dalies pratimų, paskui pereinama prie liemens ir kojų. Mankštos pabaigoje atliekami specialūs tempimo pratimai, kurie parengia darbui kojų raumenis ir sausgysles. Apšilimas ir mankšta parengia kūną pagrindinei treniruotės daliai. Jei prieš treniruotę nedarysite apšili-

Treniruočių dienoraštis Pradėję reguliariai sportuoti veskite dienoraštį. Jame nurodykite kiekvienos treniruotės trukmę, atliktą darbą. Galite įrašyti pastabų. Vėliau, analizuodami įrašus, matysite tobulėjimą, suprasite klaidas. Dienoraštį galite parodyti fizinio lavinimo mokytojui arba treneriui. Jie pateiks vertingų pastabų ir siūlymų.

mo, galite patirti traumą.

11.29

|15.00—15.40

parke arba miške. Treniruotė nuobodi. Nesportuokite greta užterštas išmetamosiomis duvažiuojamąja dalimi, nes tai

Bėgimui geriausia pasirinkti minkštesnį gruntą - žolę

Apšilimas ir mankšta

Laikas

B. —ėjimas1 min

Treniravimasis — tai laipsniškas ėjimas užsibrėžto tikslo link. Skubėti neverta, nes organizmui reikia

Nuo ko pradėti?

Data

bėgimas 1 min

Ueta Nos to parkas

L labos

Dartas

10 min apšilimas

Paspaudo pirmas i5 saltulas /

5 min mankšta

I

30 min bėgimas

pri

10 min įėgos pralimai

pradžių bėgau Lagvai „ lačiau į galą ušau.

Laboratorija

Ištvermės testai

Dėmesio! Per ištvermės testus organizmas patiria didelį fizinį krūvį, todėl jie nerekomenduojami mokiniams, kurie kūno kultūros pamokose priskirti prie specialiosios grupės. Šių testų taip pat negali atlikti sergantys arba po ligos į mokyklą atėję mokiniai.

3. Karinis ištvermės testas

1. Mokyklinis ištvermės testas

Per šį testą 30 kartų per minutę dažniu laipiojama ant kėdės. Taigi vienas užlipimas ir nulipimas trunka 2 s. Ant kėdės būtina atsistoti abiem kojomis ir jas ištiesti. Britai šį testą naudoja kareivių ištvermei tikrinti. Pasiskirstykite darbus: vienas mokinys (testuojamasis) tikrinasi ištvermę, kitas mokinys (testuotojas) reguliuoja testo eigą, seka laiką. Paskui galėsite susi-

Tau reikės: laikrodžio su chronometru, sportinės aprangos ir avalynės.

Padaryk apšilimą, pasimankštink ir kuo greičiau nubėk 1 km distanciją stadione. Fiksuok laiką. Organizmo ištvermę įvertink pagal lentelę: LIT

Didelė

ut

Z4 Et

3:15 ir greičiau

4:00 ir greičiau

Normali

3:16-3:59

4:01-4:59

Maža

4:00 ir lėčiau

5:00 ir lėčiau

Palygink savo ir kitų mokinių rezultatus. Kurie iš jūsų ištvermingiausi?

1. Sąsiuvinyje nusibraižykite lentelę, į kurią rašysite duomenis. Patogiausia, kai vienas mokinys matuoja pulsą, o kitas - seka laiką ir pildo lentelę. raimn

bės

usena

0

krūvio

(

tvinksnių 0

2 min

p

eF 0

minul

5

Testuotojas kas sekundę duoda komandas, kurios padeda palaikyti laipiojimo ritmą. Geriausia saky-

Darbo eiga: 1. Laipiokite 5 min; 2. Ramiai sėdėkite 1 min;

3. Išmatuokite pulsą per 30 s (A);

4. Ramiai sėdėkite dar 30 s;

5. Išmatuokite pulsą per 30 s (B); 0

0

|4 min | 6 min | 8 min

Mano

Draugo

Pastaba: pulsą maluokile per 15 s ir vertę dauginkite iš keturių. 2. Kelias minutes ramiai pasėdėkite ir išmatuokite pulsą esant ramybės būsenai. 3. Pritūpkite 40 kartų ir tuojau po paskutinio pritūpimo išmatuokite pulsą. Paskui matuokite kas 2 min.

keisti vietomis.

„vienas“ testuojamasis lipa ant kėdės, girdėdamas komandą „du“ nulipa ant grindų.

Jums reikės: chronometro, spalvotų rašiklių, liniuotės. Darbą atlikite poromis.

as

užlipti ir nulipti 30 kartų per minutę dažniu

ti: „Vienas, du. Vienas, du...“ Girdėdamas komandą

2. Ištvermės palyginimas

p

Jums reikės: stabilios kėdutės arba suolo (43 cm aukščio), laikrodžio su chronometru, sportinės aprangos ir avalynės. Darbą atlikite dviese.

4. Naudodamiesi matavimo rezultatais, nubraižykite dvi pulso kaitos kreives (savo ir draugo). 5. Palyginkite kreives, padarykite išvadų.

6. Ramiai sėdėkite dar 30 s;

7. Išmatuokite pulsą per 30 s (C); 8. Sudėkite pulso matavimo rezultatus A+ B+ C. 9. Gautą rezultatą įvertinkite pagal lentelę:

MST T

Labai didelė

MA

175 ir mažiau

a

TE

190 ir mažiau

Pakankama

176-207

191-227

Maža

2086-229

228-249

Labai maža

230 ir daugiau

|250 ir daugiau

Pastaba: ši lentelė skirta suaugusiųjų ištvermei Įvertinti.

Palyginkite savo ir kitų mokinių gautus rezultatus. Nustatykite ištvermingiausią mokinį. Kokias treniruotes jis lanko“? 129

|

Sa laikda [Oo

Kūno danga, atrama ir judėjimas

i!

1.

2.

Svarbiausios odos funkcijos. + Saugo audinius nuo išdžiūvimo, mechaninio ir cheminio poveikio, kenksmingų UV spindulių. + Saulės šviesoje gamina vitaminą D. + Neleidžia prasiskverbti infekcijai. + Šalina vandenį ir kitas medžiagas. + Dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą. + Priima išorės dirgiklius. Odos sandara. plaukas

raumenų skaidulos

[p

receptoriai antodis

9.

Pagal formą, dydį ir sandarą skiriami:

+ ilgieji kaulai; + trumpieji kaulai; + plokštieji kaulai.

10. Kaulinis audinys yra tvirtas ir kietas, kremzlinis audinys - minkštesnis ir elastingesnis. Tai lemia mineralų ir organinių medžiagų santykis tarpląstelinėje medžiagoje. Kauliniame audinyje daugiau mineralų ir mažiau organinių medžiagų, kremzliniame audinyje atvirkščiai - daugiau organinių medžiagų ir mažiau mineralų. 11. Kaulo sandara. akytoji medžiaga

riebalų liauka

y |

tikroji

N

oda

y

3.

plauko maišelis

Antodyje yra pigmentinių ląstelių, kurios gamina melaniną. Sis pigmentas lemia odos spalvą. Jis sugeria dalį UV spindulių.

4.

Nagai ir plaukai yra raginiai odos dariniai. Tvirtumo jiems suteikia baltymas keratinas.

5.

Pagal riebalų liaūkų veiklą skiriama normali, sausa, riebi ir mišri oda. Kiekvienos rūšies odą reikia skirtingai prižiūrėti.

6.

Kai riebalų liaūkos išskyros susimaišo su nešvarumais ir užkemša plauko maišelį, susidaro inkštiras. Jeigu maišelyje ima daugintis bakterijos, iškyla spūogas.

7.

8.

Per didelė UV spindulių dozė sukelia odos nudegimą. Jo galima išvengti ribojant buvimo saulėje trukmę arba naudojant apsauginį kremą, Pagal

atsparumą

Odos | Odos atsparumas tipas

saulės spinduliuotei | 1 skiriami keturi 6dos | TI

tipai. 130

III IV

tankioji medžiaga

kremzlė

| poodis

| prakaito liauka plauko šaknis

antkaulis

spinduliuotei

Labai i2dlai Jautri

Mažai jautri Nejautri

raudonieji ir geltonieji kaulų čiulpai

12. Kaulai yra labai tvirti, tačiau kartais neatlaiko stipraus smūgio. Pagal pažeidimo pobūdį skiriamas:

+ kaulo skilimas;

+ uždarasis kaulo lūžis; + atvirasis kaulo lūžis.

13. Kaulai ilgėja maždaug iki 20 metų, kol augimo plokštėlės kaulų galuose gamina kremzlinį audinį. Paskui plokštelės sukaulėja ir žmogus nustoja augti.

14. Žmogaus griaučius sudaro ašiniai ir galūnių griaučiai. Ašiniai griaučiai: + kaukolė; + stūburas;

+ krūtinės ląsta. Galūnių griaučiai: + pečių laūkas; + rankų kaulai; + dubens lankas;

+ kojų kaulai.

15. Pagal paslankumą kaulų jungtys skirstomos į tris grupes:

+ nepaslaūkios jungtys; + pusiau paslankios jungtys; + paslaūkios jungtys, arba sąnariai. 16. Naujagimio kaukolės smegeninės dalies kaulus jungia minkštasis audinys. Keliose vietose tarp jų yra didesni tarpai, arba momenėliai.

22. Nenaudojamas arba pernelyg smarkiai apkraunamas sąnarys pamažu degeneruoja. Dažniausios degeneracinės sąnarių ligos - artritas ir artrūozė. Abi ligos kamuoja daugiausia senus žmones. 23. Raumenų rūšys.

17.Stuburą sudaro: + 7 kaklo slanksteliai;

+ + + +

12 krūtinės slankstelių; 5juosmens slanksteliai; kryžkaulis (5 suaugę slanksteliai); uodegikaulis (4 ar 5 suaugę slanksteliai).

18. Griaučių funkcijos: + kūno atrama ir rėmas, prie kurio tvirtinasi kaulus judinantys raumenys; + saugo gyvybiškai svarbius organus; + kaupia mineralų atsargas;

+ gamina kraujo ląsteles.

širdies skersaruožis

raumuo

lygusis

raumuo

24. Dvigalvis žasto raumuo lenkia, trigalvis žasto raumuo tiesia ranką per alkūnę. Pirmasis dėl to vadinamas lenkiamūoju raūmeniu, antrasis — tiesiamūoju raūmeniu. Tokie priešingomis kryptimis kūną lankstantys raumenys dar vadinami antagonistais. 25. Raumens sandara.

19.Sąnario sandara. vis sąnario raiščiai — kremzlė

griaučių

skersaruožis raumuo

sąnario galva a 9

/

kaulas

raumuo

raumenų skaidulų pluoštas

sąnarinė ertmė pripildyta sąnario tepalo

sąnario kapsulė

LTS miofibrilės

raumenų skaidula

sąnario duobė

20.

Sąnarių rūšys.

ią 21.

ašinis

ritininis

balninis

rutulinis

sąnarys

sąnarys

sąnarys

sąnarys

Dėlstaigausir stipraus fizinio poveikio kaulų galai sąnaryje akimirkai pasislenka arba kaulo galas iššoka iš duobės. Tokios traumos atitinkamai vadinamos sąnario panirimū ir sąnario išnirimū.

26. Reguliaraus fizinio krūvio poveikis raumenims: + raumenys padidėja; + išsišakoja daugiau kapiliarų; + padidėja glikogeno atsargos; + pagausėja mitochondrijų ir fermentų. 27. Treniruoto organizmo požymiai: + raumenys geriau išsivystę ir stipresni;

+ širdis perpumpuoja daugiau kraujo; + gera savijauta ir padidėjusi ištvermė; + greitas atsigavimas po fizinio krūvio.

Pasitikrink!

Kūno danga, atrama ir judėjimas 1.

Tamprumo odai suteikia: A.

B.

hemoglobinas;

C.

keratinas;

D.

8.

fibrinas;

kolagenas.

Daugiausia prakaito liaūkų yra: A. aplink lytiniūs organus; B. delnų, padų odoje; C. galvos odoje; D. pažastyse.

B. C. D.

kietumo; minkštumo; trapumo.

Kaulas storėja dalijantis: A. akytosios medžiagos ląstelėms; B. antkaulio ląstelėms; C. geltonųjų kaulų čiulpų ląstelėms; D. tankiosios medžiagos ląstelėms. Pusiau paslankios jungtys yra tarp: A. kaukolės smegeninės dalies kaulų; B. pirštakaulių; C. riešo kaulų; D. stuburo slankstelių.

1. 2. 10.

2.

3.

Kokie dariniai

pažymėti A raide? Kada jie išnyksta?

Peties sąnarys yra: A. ašinis; B. balninis; C. ritininis; D. rutulinis.

A. dvigalvis žasto raumuo; B. kraujagyslės sienelės raumuo; C.

D.

skrandžio sienelės raumuo;

širdies raumuo.

12. Skirtingų krypčių galūnių judesiams atlikti

labai svarbūs raumenys: A. antagonistai; B. lenkiamieji; C. lygieji; D.

Kuo ypatingos

naujagimio smegeninės dalies kaulų jungtys?

Išvardyk A-F raidėmis pažymėtas sąnario dalis. Kokia sąnario tepalo paskirtis?

11. Susitraukia stipriai ir niekada nepavargsta:

Iliustracijoje parodyta naujagimio kaukolė. 1.

mentės ir raktikauliai; mentės ir žastikauliai; raktikauliai ir žastikauliai; stuburas, mentės ir raktikauliai.

Iliustracijoje parodytas sąnarys.

Kuriuo laiku yra didžiausias pavojus paplūdimyje nudegti odą? A. 10-12 val. B. 12-14 val. C. 14-16 val. D. 16-18 val. Organinės medžiagos kaulams suteikia: A. elastingumo;

Pečių lanką sudaro: A. B. C. D.

13.

tiesiamieji.

Kuris požymis nebūdingas treniruotam organizmui? A. Lėtas atsigavimas po fizinio krūvio. B. Širdis perpumpuoja daugiau kraujo. C. Padidėjusi ištvermė. D.

Raumenys stiprūs, gerai išsivystę.

Sąvokų ir asmenvardžių rodyklė Aerobinis kvėpavimas 94 Akytoji medžiaga 112 Akloji žarna 58 Aktyvioji pernaša 23 Aktyvusis centras 18 Alkūnkaulis 116 Alveolės 87 Amilazė 55, 56 Aminorūgštys 9

Amoniakas 96

Anaerobinis kvėpavimas 94 Anglies monoksidas 72, 96 Anoreksija 52 Antagonistai 122 Antgerklis 86 Antioksidantai 42 Antkaulis 112 Antodis 104 Antsvoris 50 Aorta 76 Apatinė tuščioji vena 76 Apendicitas 66 Apsaugos nuo saulės faktorius 109 Arterija 76 Arterinis kraujas 72 Arteriolė 79 Artritas 119 Artrozė 119 Ašiniai griaučiai 114 Ašinis sąnarys 118 Aterosklerozė 84 Atmetimo reakcija 26 Audiniai 25 Audinių skystis 80 Augimo plokštelė 113 Avitaminozė 42 Balninis sąnarys 118 Balso klostės 88 Balso plyšys 88 Beriberis 41 Biologinė vertė 37 Biologinis katalizatorius 19 Blauzdikaulis 116 Blužnis 81 Branduolys 13 Bronchai 87 Bronchiolės 87 Bulimija 52 Burinis vožtuvas 76 Burnos ertmė 58

Celiuliozė 8 Chloroplastas 13 Cholesterolis 37 Chromoplastas 13 Cianido rūgštis 96 Citoplazma 13

Čiaudėjimas 86 Dantų ėduonis 43 Deguonies skola 95 Denatūracija 9 Derva 96 Diafragma 87, 89 Diastolė 77 Didysis apytakos ratas 79 Dieta 51 Difuzija 21 Disacharidai 8 Donoras 26 Dubenkaulis 116 Dubens lankas 114 Dujų apykaita 90 Dvylikapirštė žarna 58 Eikmanas K. 45 Elektrokardiograma (EKG) 78 Emfizema 97 Emulgavimas 57 Endocitozė 23 Endoplazminis tinklas 13 Energinė vertė 32 Egzocitozė 23 Epitelis 25 Eritrocitai 72 Eukariotai 14 Fagocitozė 23 Fermentas 18 Fibrinas 74 Fibrinogenas 74 Fluorozė 43 Folio rūgštis 48 Fotosintezė 16 Fruktozė 8 Galūnių griaučiai 114 Gaubtinė žarna 58 Geltonieji kaulų čiulpai 112 Gerklos 86 Girnelė 118

Gyvybinė plaučių talpa 90 Gleivinė 25 Glicerolis 9 Glikogenas 8 Gliukozė 8 Goldžio aparatas 13

Greitasis maistas 48 Griaučių skersaruožiai raumenys 121 Gūžys 43 Hemoglobinas 72 Hemolizė 22 Hipervitaminozė 42 Ilgieji kaulai 111 Infarktas 84 Inkštiras 108 Insultas 85 Išeinamoji anga 58 Įsiurbimas 64 Jungiamasis audinys 25 Kalorimetras 32 Kancerogeninės medžiagos 96 Kapiliaras 80 Karbohidrazės 56 Kasa 58 Kasos sultys 55 Katalazė 19 Kaukolė 114 Kaulo lūžis 113 Kaulo skilimas 113 Kepenys 58 Keratinas 105 Kirmėlinė atauga 58 Klubinė žarna 58 Kojų kaulai 114 Kolagenas 104 Koncentracijos gradientas 21 Kosėjimas 86

Krakmolas 8

Kraujo forminiai elementai 72 Kraujo krešėjimas 73 Kraujo plazma 72 Kraujo serumas 74 Kraujospūdis 80 Kryžkaulis 115 Krūtinės ląsta 114 Krūtinkaulis 115 Krūtinplėvė 89 Krūtinplėvės ertmė 89 Kūno masės indeksas (KMI) 50, 53 Kvėpavimas 17 Kvėpavimo dažnis 90 Kvėpuojamasis tūris 90

Laisvieji radikalai 42 Ląstelės membrana 13 Ląstelės sienelė 13 Lenkiamasis raumuo 122 Lėtinis bronchitas 97 Leukocitai 72 Lygieji raumenys 121 Limfa 81 Limfagyslė 81 Limfmazgis 81 Lindas Dž. 45 Lipazės 56, 57

Lizosoma 13 Maistinė vertė 36 Maisto medžiagos 33 Maltazė 18, 56 Maltozė 8 Mažakraujystė 41, 43, 73 Mažasis apytakos ratas 79 Medžiagų apykaita 16 Melaninas 105 Meniskas 117 Mentė 116 Mikrogaureliai 64 Mineralai 8, 10, 41 Miofibrilės 123 Mitochondrija 13 Momenėlis 115 Monosacharidai 8 Nervinis audinys 25 Nepakeičiamosios aminorūgštys 37 Nepaslankios jungtys 114 Nesočiosios riebalų rūgštys 36 Nikotinas 96 Nosies ertmė 86 Nosies kriauklės 86 Nutukimas 50 Odos nudegimas 108 Odos tipai 108 Oksihemoglobinas 72 Optimali temperatūra 19 Organai 25 Organelės 14 Organų sistemos 26 Osmosas 22 Osteonas 112

133

Pagrindinė medžiagų apykaita (PMA) 34 Paros energijos poreikis (PEP) 34 Pasyvusis rūkymas 98 Pečių lankas 114 Pepsinas 55, 57 Peristaltika 59 Piktybinis navikas 97 Plastidė 13 Plaučiai 87 Plaučių arterija 76 Plaučių vena 76 Plaučių vėžys 96 Plauko maišelis 106 Plauko šaknis 106 Plazmidė 14 Plokštieji kaulai 111 Plonoji žarna 58 Polisacharidai 8 Poodis 104 Prakaito liauka 106 Prieširdis 76 Produktas 18 Prokariotai 14 Proteazės 56 Pulsas 80 Pusiau paslankios jungtys 114 Pusmėnulinis vožtuvas 76 Rachitas 41 Raktikaulis 116 Rankų kaulai 114 Raudonieji kaulų čiulpai 112 Raukas 60 Raumeninis audinys 25 Raumenų skaidulos 123 Raumenų skaidulų pluoštai 123 Recipientas 26 Ribosoma 13 Riebalų liauka 106 Riebalų rūgštys 9 Ritininis sąnarys 118 Ritmo vedlys 77

Sausgyslė 122 Seilės 55 Seilių liaukos 58 Sintezė 16 Sistolė 77 Skaidymas 16 Skaidulinės medžiagos 36 Skilvelis 76 Skorbutas 41 Skrandis 58 Skrandžio sultys 55 Slankstelis 115 Sočiosios riebalų rūgštys 36 Spirograma 90 Spirometras 90 Spuogas 108 Stemplė 58 Stipinkaulis 116 Storoji žarna 58 Stuburas 114, 115 Substratas 18 Sveikos mitybos ratas 46

Šeivikaulis 116 Širdies darbo ciklas 77 Širdies išeminė liga 84 Širdies skersaruožis raumuo

121

Širdies stimuliatorius 78 Širdies ūžesiai 78 Širdiplėvė 76 Šlaunikaulis 116 Šonkaulis 115

Rutulinis sąnarys 118

Tankioji medžiaga 112 Tarpšonkauliniai raumenys 89 Tiesiamasis raumuo 122 Tiesioji žarna 58 Tikroji oda 104 Tilakoidai 16 Trachėja 87 Transplantacija 26 Tripsinas 57 Trombocitai 72 Trombozė 84 Trumpieji kaulai 111 Tulžis 55

Sacharozė 8

Uodegikaulis 115

Ryklė 58

Sąnariai 114, 117

Sąnarinė ertmė 117 Sąnario duobė 117 Sąnario galva 117 Sąnario išnirimas 119 Sąnario kapsulė 117 Sąnario panirimas 119 Sąnario raiščiai 117 Sąnario tepalas 117

134

Vainikinė arterija 76 Vakuolė 13 Vena 76

Veninis kraujas 72 Venulė 80 Virškinimas 55 Virškinimo fermentai 55 Virškinimo liaukos 55

Virškinimo traktas 55 Viršutinė tuščioji vena 76 Visavertė mityba 46 Vitaminai 41

Žarnų gaureliai 64 Žarnų sultys 65 Žastikaulis 116

Užduočių atsakymai 1 skyrius Ląstelės ir gyvybiniai procesai (p. 30) 1.

A- vanduo, B - baltymai, C - riebalai, D -

2 skyrius Mityba ir virškinimas (p. 70) 1.

C.

2. 3. 4. 5.

angliavandeniai. A. A. C. A.

2. 3.

D. Daug angliavandenių: bananuose, cukruje, makaronuose, ryžiuose. Daug riebalų: aliejuje, grietinėje, lašiniuose, svieste. Daug baltymų: kumpyje, pupelėse, liesoje varškėje, žuvyje.

6.

B.

4.

C.

7. 8. 9. 10.

B. A. C. 1. Į ląstelės vidų. 2. Molekulės difuzijos būdu skverbsis į ląstelę. 3. Išsipūs. 4. Kai koncentracija abiejose pusėse išsilygins. 11. 1 - lytinės ląstelės (kiaušinėlis ir spermatozoidas), skirtos dauginimuisi, 2 - raumeninės ląstelės, geba susitraukti, 3 - raudonieji kraujo kūneliai, perneša

5.

1. Kaulų minkštėjimas ir deformacija. 2. Vitamino D. 3. Žuvų taukų. 6. C. 7. B. 8. 1. Rokas. 2. Saulius. 9. D. 10. C. 11. C. 12. B.

deguonį. 12. A.

13. A - burnos ertmė, B - ryklė, C - stemplė, D - kepenys, E - skrandis, F - kasa,

3 skyrius Medžiagų pernaša ir kvėpavimas

4 skyrius Kūno danga, atrama ir judėjimas

1. 2.

1.

LL:

> ORF 1. A- nosies ertmė, B - gerklos, C - trachėja, D - bronchai, E- bronchiolės, F - alveolės.

10.

11. 12.

OEPrDE

2. Nosies ertmėje. 3. Alveolėse.

OBHE>-BHRD

B. 1. A- dešinysis prieširdis, B - burinis vožtuvas, C - dešinysis skilvelis, D - pusmėnulinis vožtuvas, E- kairysis prieširdis, F - kairysis skilvelis. 2. Venos. 3. Arterijos. 4. Vainikinės arterijos.

(p. 132)

S

(p. 102)

G- storoji žarna, H - plonoji žarna.

1. Kaulus jungia minkštasis audinys. 2. Momenėliai. 3. Dažniausiai iki 2 metų. A. 9. 1. A- sąnario galva, B - sąnarinė ertmė (pripildyta sąnario tepalo), C - sąnario kapsulė, D - sąnario raiščiai, E - kremzlė, F - sąnario duobė. 2. Sutepti sąnarinius paviršius ir maitinti kremzlės ląsteles. 10. D.

S

13. A.

11.

D.

12.

A.

13. A

135

I dalis

Biologijos vadovėlis 9 klasei

BRIEDIS

|| 9955-26-2

955!2629