Bios 9 - Biologijos vadovėlis 9 klasei [2 dalis] 9789955262961

Citation preview

UDK 57(075.3) Ba228

Vadovėlis įtrauktas į Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašą

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Projektui vadovavo Edvardas Baleišis Autoriai: Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė Konsultantė Daiva Puodžiukienė Vertintoja Margarita Purlienė Redagavo: Beata Gervickaitė, Danutė Kuodienė, Danutė Rimšienė Maketavo Ramūnas Gedutis Dizaineris ir viršelio autorius Ramūnas Gedutis Dailininkas Marius Zavadskis Fotografai: Edvardas Baleišis, Ramūnas Gedutis

O Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė, 2010 O Leidykla „Briedis“ ISBN 978-9955-26-296-1

V. Nervų sistema ir koordinavimas... sa ANSI AU EI 5.2 5.3 54 5.5

56 5.7

141

R

142

Žvilgsnis iš arčiau. Neurotoksinai LL

145

Akis — FegOS OFgaNaS......LLL aaa

146

Metodas. Saugok akis... aaa

149

Akomodacija ir regos sSutrikiMai „L.

150

Elelolfitoli Maso PR

152

Regime akimis Ir SMEgeNIMIS LL.

153

Žvilgsnis iš arčiau. Optinės apgaulės LL.

156

Ausis - klausos ir pusiausvyros OTGANaS. LL aaa

157

Laboratorija. Klausa ir pusiausvyros JUTIMAS Lansana

160

Žvilgsnis iš arčiau. Klausos sutrikimai ir Kurtumas J.

161

Uoslė, skonis ir kiti JUtI Mai...

162

Laboratorija. Uoslė Ir SKONIS „LL.

165

Nugaros smegenys ir refleksai... Eee lrieli

EMS

anais

n———

166 169

58

Galvos smegenys ir jų Veikla LLdkkiiaaanaaanaanansansasaasassaasaasa saaa 170

sa R

aso lai

aaa D

173

Metodas. Kaip įsiminti informaciją?...LLLLaaaaassassssssaaaaaaaaaaaaaas 1/6 bai

aele Lialia

5.11

Narkotinės medžiagos ir narkomanija...

180

savi

V ellelok Elato in Rn

182

Žvilgsnis iš arčiau. Priklausomybė turi daug Veidų LL

185

AST LA

Hu

n————————————————————

LV

177

S 186

PasitikriNK!..LLLLii

aa aa asas

VI. Homeostazė ir šalinimas...

188

189

6.1

Pastovių sąlygų palaikyMAS LL... aaa

190

6.2

Kūno temperatūros reguliaVIMAS LL. aaa

192

Metodas. Einame | DIN LL aaa

195

6.3

Gliukozės kiekis Kraujuje......Laa aaa

196

64

Šlapimo šalinimas...

199

6.5

Vandens kiekio reguliaViMaS........ aaa

202

AST L

LV

a ala

S 204 R

206

VII. Infekcinės ligos ir imunitetas... "ausa

207

Ale RT

Žvilgsnis iš arčiau. Maras - JUOdOji MINTIS LL 7.2

73

208 211

Virusinės LIGOS LLdiiiiaiaaaaaaaaaaaaaaaaaainaanaia aaa aa asas asas sasas 212 Žvilgsnis iš arčiau. 1918-1920 m. gripo pandemija LL

215

Žvilgsnis iš arčiau. Erkių platinamos lIgOS JLL

216

Pirmuonys ir kirmėlės — ligų SUKėlėjai LL Metodas. Referato raŠYMAS....L

kaikas

aa a asas

220

A

ia ialia CB

75

Atsparumas infekcinėms lIGOMS LL. kasai

224

Žvilgsnis iš arčiau. Imunizacija NUO TaUPŲ LL

227

Po

PAS

217

——— Metodas. Socialinės reklamos analiZĖ „L.

STOL

221

228 231

PR

232

Pasitikrink! Li

i i a asas aaa

VIII. Lytiškumas, dauginimasis ir vystymasis...

234

235

8.1

Dauginimasis ir dauginimosi OrgaNal.L..Laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa 236

8.2

Moters lytinis CIKlaS L...

238

8.3

Kaip spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį? L . aaa

240)

84

Nėštumas ir giIMdYMAS.......L aisiais

242

8.5

Kūdikystė ir ankstyvoji Vaikystė J...

245

86

Paauglystė - pokyčių Metas... Mižieje FL

87

ekJU

aaa

248

e Ham

251

Žvilgsnis iš arčiau. Lytiškumo Žodynėlis...

252

Šeimos planavimas ir kontracepcija LL

253

Metodas. | klausimus atsako ekspertas... STT

kakaaiaaanansasai a

256

Žvilgsnis iš arčiau. Lytiškai plintančios lIGOS JLL.

257

LC PR

258

Ru a L ———————-----/-//r"""""£——-

260

eo

261

KOKS

asla Eioralskro o Ll

B bielšio a ET

aa

[AAA

S 263

Nervų V siaacllį navimas Se iaal< ESA gI0 [0 Aiajo S + + + +

Kas yra nervinis impulsas? Kuo trumparegystė skiriasi nuo toliaregystės? Kaip matome spalvas? Kodėl greitaeigiame lifte užgula ausis? t I sianiais A oje sri iaa e A6 VASKE Kuo valingas veiksmas skiriasi nuo reflekso? Kas yra atmintis ir užmiršimas? Kurios liaūkos sudaro žmogaus endokrininę sistemą? + Kokie narkotikų vartojimo padariniai? + Kaip tampama alkoholiku?

E! ,

)

Atrakcionų parke yra ką veikti - suptis, važinėti, šokinėti, laipioti, čiužinėti. Mažesni vaikai renkasi lėtas karuselės. Vyresni nori save išbandyti, todėl būriuojasi prie pačių nutrūktgalviškiausių įrenginių, kol pagaliau ryžtasi. Dar stovint eilėje jiems pradeda daužytis širdis, išpila šaltas prakaitas. Įsėdus į traukinuką jaudulys pasiekia apogėjų, kol visa tai išvirsta... spiegimu, rėkimu. Kai traukinukas sustoja, daugelis „drąsuolių“ lengviau atsipučia, bet išlipę jie vos pastovi ant kojų. Po kelių minučių šis jausmas dingsta, nes galvos smegenys iš jutimo organų pradeda gauti tikrovę atitinkančius signalus. Kaip veikia žmogaus nervų sistema? Koks jos vaidmuo koordinuojant organizmo funkcijas? Plačiau apie tai šiame skyriuje.

Nervų sistema galvos smegenys

Žmogaus kūne kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją, tačiau jų veiklą būtina valdyti (koor-

centrinė nervų

nugaros smegenys | *istemMa (CNS)

dinuoti). Už šį darbą atsakingos kelios organizmo sistemos, kurios siunčia elektrinius arba cheminius

pranešimus. Pirmąjį būdą naudoja nervų sistema, antrąjį — įvairios liaūkos. Skyriaus pradžioje plačiau kalbėsime apie organizmo funkcijų nervinį reguliavimo būdą.

periferinė nervų sistema, kurią sudaro nervai

|

jutiminiai nervai

Centrinė ir periferinė nervų sistema

judinamieji

perduoda

nervai perduoda

CNS

CNS

pranešimus į

pranešimusiš =

Svarbiausia nervų sistemos dalis —- centrinė

nėrvų sistema (CNS). Ji susideda iš galvos sme-

genų ir nūgaros smegenų, kurių funkcija yra gauti pranešimus iš kitų kūno dalių, juos analizuoti ir atitinkamoms kūno dalims pranešti, ką daryti. Nuo CNS šakojasi perifėrinė nėrvų sistema. Ji susideda iš daugybės nėrvų, kurie pasiekia kiekvieną kūno dalį ir organą (1 pav.).

Nervų sistemos dalys sudarytos iš gležno nervinio audinio. Jis susideda iš nervinių ir pagalbinių ląstelių (2 pav.). Nervinės ląstelės dar vadinamos neuronais.

Nerviniai impulsai

JE

V

SA 72

GMA

Nervinė ląstelė (viduryje).

Užduotys 1.

2.

įtampą. Sudirginus neuroną, įtampa staigiai pašoka iki +30 mV, Šis įtam-

pos šuolis vadinamas elektriniu impulsu, o biologijos kurse apibūdinamas kaip nėrvinis impūlsas. Jis ne stovi vietoje, bet sklinda neuronų membranomis.

Kodėl organų veiklą būtina valdyti? Pateik pavyzdžių.

Pagal El įvardyk žmogaus

3.

nervų sistemos dalis. Savais žodžiais nusakyk, kas

4.

Kuriems dirgikliams žmogus

5.

Kiekviena gyva ląstelė reaguoja į dirginimą, tačiau perduoti jį kitoms ląstelėms gali tik neuronai. Aktyviai vykdydami medžiagų apykaitą jie sukuria elektrinę įtampą. Tuo galima įsitikinti prie neurono ataugos prijungus itin jautrų voltmetrą (3 pav.). Kai nervinė ląstelė yra ramybės būsenos, jis rodys maždaug -70 mV

voltmetras

ląstelės kūnas

yra nervinis impulsas.

yra jautrus, o kuriems - ne-

“

=

LA

[-

-—

J

—Ą

E

jautrus?

Kokių receptorių rūšių yra žmogaus kūne?

X

dirginimas

branduolys A

elek elektrodai

=

y 3 e

>=

,

ilgoji atauga

Ramybės būsenos (A) ir sudirginta (B) nervinė ląstelė.

142

|

(| |

—

|

nervinis impulsas

Klausa ir pusiausvyra. Ausis registruoja mechaninius dirgiklius. Rega. Akis registruoja šviesos srautus.

Uoslė. Nosis registruoja cheminius dirgiklius.

Skonis. Liežuvis registruoj cheminius dirgiklius. Lyta. Oda registruoja mechaninius

dirgiklius ir temperatūros pokyčius.

di

|

Žmogaus jutimai.

Receptoriai ir jutimo organai Žmogaus kūne yra recėptorių - aplinkos pokyčius registruojančių jutiminių ląstelių. Jos irgi priskiriamos prie nervų sistemos. Receptoriai registruoja skirtingus dirgiklius, todėl esame jautrūs šviesai, garsui ir kai kuriems kitiems veiksniams. Deja, žmogus nejaučia infragarso, ultragarso, elektrinio lauko, nors kiti gyvūnai geba registruoti ir tokius dirgiklius. Dauguma dirgiklių sklinda iš aplinkos, todėl receptoriai susitelkę išorinėse kūno dalyse. Tačiau žmogaus organizmė yra ir vidinių receptorių, kurie seka vidinės terpės pokyčius, pavyzdžiui, kraujo temperatūrą. Dalis receptorių yra pavieniai, pasklidę po visą kūną, kiti susitelkę į grupes ir kartu su kitais audiniais sudaro jutimo organus. Mes turime penkis jutimo organus: akį, ausį, nosį, liežuvį ir odą. Dėl to neretai kalbama apie penkis jutimus (4 pav.).

Neuronai ir nervai Neuronai, kaip ir kitos kūno ląstelės, sudaryti iš tų pačių dalių: branduolio, citoplazmos ir membranos, tačiau jų pavidalas kitoks. Kiekvienas neuronas susideda iš ląstėlės kūno ir ištįsusių ataugų, kurios būna dvejopos - trumposios ir ilgosios. Dažniausiai neuronas turi kelias trumpąsias ataugas. Jomis priima impulsus iš kitų nervinių ląstelių. Ilgoji atauga būna tik viena. Ja nerviniai impulsai iš ląstelės kūno sklinda tolyn. Neuronų kūnai išsidėstę daugiausia galvos arba nugaros smegenyse, o ilgosios ataugos driekiasi periferinėje nervų sistemoje. Iš jų sudaryti nervai. Kai kurių neuronų ataugos labai ilgos, gali driektis nuo nugaros smegenų iki kojos pirštų. Ir trumpųjų, ir ilgųjų ataugų galuose yra smulkūs galūnėmis vadinami išsišakojimai. Nervas susideda iš šimtų neuronų ataugų, kurias gaubia jungiamasis audinys (5 pav.). Kiekvieną ataugą dar dengia iš specialių ląstelių sudarytas mielino daūgalas. Jis padidina nervinių impulsų sklidimo greitį ir neleidžia jiems nutekėti į gretimą ataugą. Kaip matai, nervo sandara labai panaši į daugiagyslio elektros kabelio sandarą.

Receptorių rūšys Mechanorecėptoriai. Registruoja mechaninius dirgiklius — spaudimą arba virpesius. Yra odoje, vidinėje ausyje, burnos ertmės ir liežuvio gleivinėje. Padeda jausti paviršių, girdėti garsus, palaikyti kūno pusiausvyrą. Aptinkama ir raumenyse, todėl galime justi, kai jie įsitempia. Chemorecėptoriai. Registruoja cheminius dirgiklius. Yra liežuvio ir nosies ertmės epitelyje. Jie pa-

deda jausti skonį ir kvapą. Termorecėptoriai. Registruoja temperatūros pokyčius. Yra odoje, burnos ertmės ir liežuvio gleivinėje. Jie padeda nustatyti galimai pavojingą šaltį, karštį. Fotorecėptoriai. Registruoja šviesos srautą. Jų yra akyje. Skaūsmo recėptoriai. Tai vadinamosios laisvosios nervinės ga-

lūnės, kurių yra visame kūne. Jų dirginimas sukelia skausmą.

Neuronų ilgosiomis ataugomis nervi-

nis impulsas gali sklisti net 288 km/h greičiu. Tokį greitį F1 bolidai pasiekia tik trasos tiesiose atkarpose.

neurono atauga

mielino dangalas

jungiamasis audinys

Nervo pjūvis.

143

ląstelės kūnas receptorius

neurono galūnės centrinėje nervų sistemoje

ląstelės kūnas

neurono ataugos

neurono atauga

No >

a

Č

nervinio impulso sklidimo kryptis

A] a

neurono galūnės raumenyje

Jutiminis (A) ir judinamasis (B) neuronai.

nervinio impulso sklidimo kryptis

Iš receptorių į CNS nerviniai impulsai sklinda jutiminiais neuronais, o iš CNS į raumenis ir liaukas - jūdinamaisiais neuronais. Jų sandara šiek tiek skiriasi (6 pav.).

Sinapsės

Sinapsės tarp neurono galūnių (pilkos) ir ląstelės kūno (geltonas).

Užduotys 6.

Liežuvyje, be chemoreceptorių, yra ir kitų rūšių jutiminių ląstelių. Kaip manai kokių?

Neuronų galūnės tiesiogiai nesiliečia, tarp jų yra siaurų plyšių. Tokios sandūros vadinamos sinapsėmis (gr. synapsis - sujungimas, ryšys). Nervinis impulsas yra elektrinės prigimties, todėl negali sklisti per plyšius. Kaip jis įveikia šią kliūtį? Kai impulsas pasiekia neurono galūnę, į plyšį išsiskiria specialių cheminių medžiagų. Jos vadinamos mediatoriais (lot. mediator - tarpininkas). Šių medžiagų molekulės difuzijos būdū pasklinda plyšyje ir kito neurono galūnėje sužadina nervinį impulsą (8 pav.). Paskui fermentai labai greitai suskaido mediatorių molekules. Sinapsės atlieka labai svarbų vaidmenį: jos veikia kaip vožtuvai - dirginimą praleidžia tik viena kryptimi. Taip yra dėl to, kad mediatorių išskiria tik ilgųjų ataugų galūnės. Vienas neuronas turi iki 10 tūkst. sinapsių, kuriomis jungiasi su daugeliu kitų nervinių ląstelių. Vadinasi, impulsai nervų sistemoje gali būti nukreipiami daugybe skirtingų kelių. Sinapsių plyšiai labai siauri (apie 20 nm) ir mediatoriai juos įveikia itin greitai, bet tai vis tiek sulėtina nervinio impulso sklidimą.

nervinis

Pagal El išvardyk žmogaus

impulsas

jutimus ir jutimo organus.

Kuo neuronas skiriasi nuo nervo? Kaip neuronas yra prisitaikęs perduoti nervinius impulsus“? 10. Pagal A palygink juntamąjį ir judinamąjį neuronus. 1. Išnagrinėk EA ir paaiškink, kaip sinapsė praleidžia dirginimą. Kodėl jis gali sklisti tik viena kryptimi?

pūslelės su mMediatoriumi

a

mediatorių molekulės kitame neurone sužadina nervinį impulsą

nervinis

impulsas

H

144

pūslelės plyšta ir mediatorių molekulės pasklinda sinapsėje

Nervinio impulso perdavimas sinapsėje.

Žvilgsnis iš arčiau

Neurotoksinai Neuronų membranas ir sinapses veikiantys nuodai vadinami neurotoksinais. Šių cheminių medžiagų išskiria kai kurių gyvūnų liaūkos. Nuodai paralyžiuoja auką arba atgraso užpuoliką. Augaluose irgi randama neurotoksinų. Jie skirti apsisaugoti nuo parazitų arba augalėdžių gyvūnų. Neurotoksinai yra mirtinai pavojingi.

Gyvūniniai neurotoksinai

1

Juodoji našlė.

Voro juodosios našlės nuoduose yra neurotoksino, kuris skatina mediatorių išsiskyrimą sinapsėse. Po įkandimo praėjus maždaug pusvalandžiui prasideda skausmingi | raumenų traukuliai, nukentėjusysis stipriai prakaituoja,

gali vemti. Sutrinka širdies darbas, todėl žmogus gali mirti. Aktinijų, skorpionų ir kai kurių gyvačių nuoduose taip pat yra neurotoksinų.

Jie blokuoja nervinių impulsų perdavimą į raumenis, todėl auką ištinka paralyžius - ji negali judėti. Au a liniai

neurotoksinai

Atropinas mažomis dozėmis naudojamas medicinoje, pavyzdžiui, vyzdžiams išplėsti, žarnyno spazmams malšinti. Didesnė šio neurotoksino dozė yra mirtina. Suvalgęs kelias šunvyšnės uogas vaikas gali mirti.

Vaistinė šunvyšnė — nuodingas augalas.

Neurotoksiniai kvalšalai Į sinapses patekęs nikotinas pakeičia mediatorius ir padeda staigiau sužadinti nervinį impulsą. Dėl to pranešimai nervų sistemoje keliauja greičiau. Didelė nikotino dozė yra mirtina. Labai panašiai veikia ir kofeinas. Etanolis, arba etilo alkoholis, lėtina dirginimo perdavimą sinapsėse. Dėl to alkoholio išgėrusio žmogaus reakcija sulėtėja. Didelė alkoholio dozė irgi mirtina.

Cheminis ginklas Kai kurie neurotoksinai gali būti panaudoti kaip cheminis ginklas. Prie tokių priskiriamas zarinas. Net labai maŽas šios medžiagos kiekis yra mirtinai pavojingas. Zarinas sinapsėse jungiasi prie tam tikrų fermentų molekulių

Juodoji mamba - viena nuodingiausių gyvačių. Kurarė yra mirtini nuo-

dai. Jie gaunami iš Pietų Amerikos džiunglėse augančių medžių žievės ir lapų. Šiais nuodais indėnai sutepa strėlių antgalius ir iš specialių pučiamųjų vamzdelių šaudo beždžiones. Kurarė blokuoja nerIndėnas šaudo vinių impulsų perdavimą užnuodytomis strėlėmis. judinamaisiais neuronais. Kadangi dirginimas nepasiekia raumenų, beždžionę ištinka paralyžius, sustoja kvėpavimo judesiai. Durnaropių, drignių ir vaistinių šunvyšnių lapuose bei vaisiuose yra atropino. Šis neurotoksinas veikia panašiai

kaip kurarė — blokuoja tam tikras sinapses, todėl jos nepraleidžia dirginimo. Dėl to atsipalaiduoja lygieji raumenys, sutrinka liaūkų veikla, ima dažniau plakti širdis.

ir nutraukia mediatorių skaidymą. Jie kaupiasi, todėl raumenys yra visą laiką dirginami. Iš pradžių auka dūsta, paskui ima smarkiai prakaituoti, raitosi konvulsijose,

kol sustoja kvėpavimas ir nustoja plakti širdis. Cheminis ginklas yra labai pavojingas. Jis gali pražudyti tūkstančius civilių. Dėl to dauguma didžiųjų valstybių yra pasirašiusios cheminio ginklo uždraudimo konvenciją.

1998 m. Irako kariuomenė panaudojo zarino dujas prieš kurdus.

Užduotys 1. 2. 3. 4.

Kodėl neurotoksinai yra mirtinai pavojingi? Kas yra paralyžius? Kaip neurotoksinai jį sukelia? Gaivindami žmogų, kuriam sutriko širdies darbas, gydytojai suleidžia atropino. Kaip manai kodėl? Į sinapsę išsiskyrę ir darbą atlikę mediatoriai turi būti skubiai suskaidyti. Pagal zarino pavyzdį paaiškink, kas nutinka, jei taip neįvyksta.

sw

Akis - regos organas Užsimerk ir mėgink pavaikščioti po kambarį. Netruksi suprasti, kokia svarbi mums rega. Fotoreceptoriai žmogui suteikia daugiausia informacijos apie aplinkos pokyčius.

Akies išorė vyzdys

kanalėliai

5(

L

|

e

Akies išorė ir apsauginiai dariniai.

Išorėje matyti tik nedidelė regos organo dalis (1 pav.). Spalvotas Žiedas baltame akies obuolyje vadinamas rainelė. Tai raumeninis darinys, kuriame yra pigmentų. Jie akims suteikia rudą, mėlyną ar žalsvą spalvą. Rainelės priekinis paviršius nelygus, pigmentai pasiskirsto nevienodai. Dėl to kiekvieno žmogaus rainelės raštas unikalus. Rainelės viduryje yra vyzdys - apvali anga, pro kurią į akies vidų patenka šviesa. Vyzdys tik atrodo juodas, nes akies vidiniai sluoksniai ne atspindi, o sugeria į juos krintančius šviesos spindulius.

Akies sandara ir funkcijos Tinklainėje yra maždaug

137 mln. fotoreceptorių, iš ania E aaa beliai, o 7 mln. - kūgeliai.

Jūnginė. Plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, jungianti voką ir akies obuolį.

Odena. Tvirtas baltas išorinis akies obuolio dangalas. Saugo nuo mecha-

| “—— . Ps T or ninių pažeidimų. Prie odenos prisitvirtinę akies judinamieji raumenys.

Gyslainė. Vidurinis tamsus akies obuolio dangalas, kuriame gausu kraujagyslių. Sugeria šviesą, todėl akies viduje nesusidaro atspindžių.

Krumplynas. Žiedinis raumuo. Keičia lęšio gaubtumą. Krumplyno raištis. Jungia krumplyną su lęšiuku.

————--

—

Tinklainė. Akies obuolio vidinis dangalas. Jame gausu šviesai jautrių ląstelių - fotoreceptorių. Geltonoji dėmė. Jautriausia tinklainės vieta. Čia didžiausias V | fotoreceptorių tankis.

Vyzdys. Apvali anga, pro kurią į akies vidų patenka šviesa. Kameros skystis. Palaiko akies priekinės dalies formą. Ragena. Skaidrus odenos tęsinys akies priekyje. Laužia šviesos spindulius. Rainėlė. Reguliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Lėšis. Skaidrus, išgaubtas, minkštos konsis-

tencijos kūnas. Laužia šviesos spindulius. Akies sandara.

146

regos

nervas

Aklėji dėmė. Vieta, kurioje

regos nervas jungiasi su akies

obuoliu. Cia nėra fotoreceptorių.

Stiklakūnis. Skaidri drebutinė masė. Iš vidaus spaudžia dangalus ir palaiko akies formą.

Fotoreceptoriai Akies tinklainėje yra fotoreceptorių — pailgų šviesai jautrių nervinių ląstelių. Jos išsidėsčiusios apatiniame tinklainės sluoksnyje, prie pat gyslainės (3 pav.). Fotoreceptoriai yra dviejų rūšių: trumpesni ir platesni vadinami kūgėliais, ilgesni ir siauresni — stiebėliais. Pastarųjų yra daugiau negu kūgelių. Kūgeliai jautrūs spalvoms, tačiau jiems sudirginti būtinas intensyvesnis šviesos srautas. Dėl to spalvotą vaizdą regime tik gerai apšviestoje aplinkoje. Tinklainės centre - geltonojoje dėmėje - gausu kūgelių, į pakraščius jų mažėja. Stiebelius dirgina net ir blausi šviesa, todėl galime orientuotis silpnai apšviestoje aplinkoje. Tiesa, jie nejautrūs spalvoms, tad prieblandoje matome nespalvotą vaizdą. Ne veltui sakoma: „Tamsoje visos katės atrodo pilkos.“

Natūrali akių apsauga Akis yra ne tik svarbus, bet ir gležnas organas. Didesnė jo dalis saugiai paslėpta specialiame kaukolės įdubime —- akiduobėje. Nuo dulkių, vėjo, ryškios šviesos ir įvairių mechaninių pažeidimų akį saugo dvi plonos odos klostės - vokai. Viršutinį voką judina raumenys, jis periodiškai uždengia akį. Tai vadinama mirksėjimu. Ant vokų kraštų auga blakstienos. Jos sulaiko mažus vandens lašelius, taip pat meta šešėlį ant akies ir taip sumažina iš viršaus krintančios šviesos intensyvumą. Antakiai nukreipia į šalį nuo kaktos tekantį prakaitą, vandenį. Regos organo paviršius visą laiką privalo būti drėgnas. Išdžiūvęs jis prarastų skaidrumą. Akį drėkina šoniniame jos krašte esanti ašarų liauka. Ji išskiria sūroką antiseptinių savybių turintį skystį — ašaras. Mirksėdami jas paskirstome akies paviršiuje. Ašarų perteklius specialiais kanalėliais nuteka į nosį. Štai kodėl pradėjus ašaroti ima varvėti ir nosis. Ašaros ne tik drėkina, bet ir mažina trintį, todėl be vargo mirksime, sukiojame akis. Labiau ašaroti ir mirksėti pradedame, kai į regos organą pakliūva svetimkūnis. Ašaros jį išplauna lauk.

Vyzdžio adaptacija Su suolo draugu ar drauge atsisėskite vienas prieš kitą. Užsimerkite ir dar užsidenkite akis delnais. Po kelių minučių atsimerkite ir iš karto pažiūrėkite vienas kitam į akis. Stebėkite, kaip kinta vyzdžio skersmuo. Šis procėsas vadinamas vyzdžio adaptacija. Kai žmogus patenka į tamsią patalpą, rainelės spindulinis raumuo išplečia vyzdį (4 pav. A). Taip akis prisitaiko pagauti kiekvieną šviesos spindulį. Tai labai svarbu, kai reikia ką nors įžiūrėti prieblandoje. Kai žmogus iš tamsios patalpos išeina į lauką, kur ryškiai šviečia saulė, žiedinis raumuo per kelias sekundes sutraukia vyzdį (4 pav. B). Dėl to sumažėja į akį patenkantis šviesos srautas. Tai labai svarbu, nes intensyvi šviesa gali pažeisti fotoreceptorius.

Akies tinklainės pjūvis.

rainelė

spindulinis raumuo susitraukęs žiedinis raumuo atsipalaidavęs

spindulinis raumuo atsipalaidavęs žiedinis raumuo susitraukęs m KET ži TEL

. š

Vyzdžio skersmuo prieblandoje (A) ir dienos šviesoje (B).

147

lęšis

apverstas lango atvaizdas tinklainėje -

musė matoma

ryškiai, nes atvaizdas susidaro geltonojoje dėmėje

lango dalis—

ragena —-

musė ant

stiklo

4

regos

nervas

A lango dalies atvaizdas susidaro aklojoje dėmėje, todėl jis nematomas

Vaizdo susidarymas akies tinklainėje.

ranka ištiesta

30-40 cm

iki akies

20 cm iki akies

|

+

matomos abi figūros

+

matomas tik

+

vėl matomos abi figūros

kryžius

geltonoji dėmė

Ha

Aklosios dėmės nustatymo paaiškinimas (vaizdas iš viršaus).

Kaip regime? Šviesa į akies vidų patenka pro skaidrią rageną, paskui sklinda pro lęšį, stiklakūnį. Kirsdami rageną ir lęšį šviesos spinduliai lūžta ir susikerta lęšio židinyje, prieš tinklainę, todėl joje susidaro sumažintas apverstas objėkto atvaizdas (5 pav.). Šviesa dirgina fotoreceptorius ir sužadina juose nervinius impulsus, kurie regos nervu perduodami į galvos smegenis. Kai objėktas yra tiesiai prieš akį, šviesos spinduliai nuo jo krinta į tinklainės vidurį - geltonąją dėmę. Čia daug kūgelių, todėl matome ryškų objėkto vaizdą. Greta esantys objėktai atrodo išplaukę, nes nuo jų spinduliai krinta į tinklainės pakraščius, kur kūgelių mažiau. Ten, kur regos nervas jungiasi su akies obuoliu, yra akloji dėmė. Čia nėra fotoreceptorių, todėl smegenų nepasiekia informacija apie šią atvaizdo dalį. Laimei, turime dvi akis ir jų aklosiose dėmėse atsiduria skirtingos matomo objėkto vietos. Panaudodamos iš abiejų akių gautą informaciją smegenys „užlopo“ skylę regos lauke, todėl regime visą vaizdą. Aklajai dėmei aptikti pasinaudok 7 pav.

e

Laikyk vadovėlį prieš save ištiestoje rankoje. Užmerk dešinę akį, o kaire visą laiką žiūrėk į kryžių. Lėtai artink vadovėlį veido link. Skritulys išnyks, kai jo atvaizdas pateks į akląją dėme. Jei dar priartinsi, vaizdas vėl atsiras.

Užd UOtys 1. Kokios Hg parodytų akies apsauginių darinių funkcijos? 2. Išnagrinėk EH ir nurodyk akies dalių paskirtį. 3. Kodėl blogai apšviestose gatvėse naktį sunku įžiūrėti automobilių spalvas? 4. Paaiškink, kodėl privalome mirksėti. 5. Pagal El paaiškink, kaip rainelė reguliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį. 145

+ 6.

Kodėl šviesa akina, kai iš kino salės išeiname į ryškiai apšviestą patalpą? Kas pasikeičia po kelių sekundžių? Išvardyk akies dalis, pro kurias iki tinklainės sklinda šviesa. Kurios iš jų laužia šviesą? Pagal EH paaiškink, kaip tinklainėje susidaro

objėkto atvaizdas. Kodėl tiesiai prieš akis esantį objėktą matome ryškų, o gretimus - išplaukusius?

Metodas

Saugok akis! Į akis kartais papuola dulkių, įkrinta vabzdžių, smilčių arba blakstienų. Svetimkūnį iš regos organo išplauna ašaros, o dažnas mirksėjimas pagreitina procėsą. Kartais svetimkūnis vis dėlto įstringa ir nepasišalina. Tada jį tenka išimti. Dėmesio! Jeigu į akį įkritęs svetimkūnis braižo akies paviršių, geriau užsimerkite ir nemirksėkite. Jokiu būdū netrinkite akies, nes galite dar labiau ją sužaloti.

Kaip pašalinti svetimkūnį? 1 būdas. Užsimerkti ir pabūti kelias minutes, kol po vokais pritvinks ašarų. Paskui tankiai pamirksėti. Didesnis ašarų kiekis išplauna svetimkūnį. 2 būdas. Puodelį sklidinai prisipilti šilto (ne karšto!) vandens arba ramunėlių arbatos. Merkti akį į vandenį ir mirksėti tol, kol svetimkūnis pasišalins. Jeigu nepavyko, mėginti pirštais praskleisti arba patempti vokus. 3 būdas. Atsistoti prieš veidrodį, patempti žemyn apatinį voką ir atsargiai servetėlė pašalinti svetimkūnį. Jeigu svetimkūnis įstrigęs po viršutiniu voku, suimti jį už blakstienų ir patempti žemyn. Akį nukreipti į apačią. Paskui šalinti servetėlė.

Junginės uždegimas

111

mz:

Junginės uždegimą gali sukelti infekcija, UV spinduliai, dirginančios chemi-

nės medžiagos. Liga pasireiškia akių paraudimu ir skausmu, ašarojimu. Gleivinėje susidaro į pūlius panašių gelsvų išskyrų. Sudžiūvusios jos virsta traiškanomis, kurios ryte sulipdo vokus. Pajutę šiuos požymius kreipkitės į akių gydytoją, kuris nustatys ligos priežastį ir paskirs gydymą. Atsargiai naudokite blakstienų tušą ir akių šešėlius, nes kosmetinėse priemonėse gali būti dirginančių medžiagų. Akių kontūrą ryškinkite tik išorinėje blakstienų pusėje. Kiekvieną vakarą kruopščiai nusivalykite kosmetiką.

Akių nudegimai Dažniausiai akis nudegina ugnis, verdantis vanduo, karšti garai, šarmai arba rūgštys. Ir terminiai, ir cheminiai nudegimai pavojingi, nes sukelia negrįžtamų akies audinių pokyčių. Dėl to nukentėjusiam asmeniui uždėkite sterilų tvarstį ir skubiai vežkite į ligoninę. Jeigu nudegimas cheminis, prieš tai 10-20 min plaukite akis drungnu tekančiu vandeniu.

Kaip išvengti akių traumų?

4 būdas. Kviestis į pagalbą kitą žmogų, kuris praskirs vokus ir apžiūrės akį. Svetimkūnį jis gali išimti servetėlė arba išplauti šiltu vandeniu. Jį plona srovele reikia pilti į vidinį akies kampą. Prieš tai nukentėjusysis po žandu turi pasikišti dubenėlį, į kurį subėgs vanduo. Dėmesio! Nemėginkite išimti svetimkūnio, kuris yra ant rainelės arba vyzdžio! Nelieskite svetimkūnio, jeigu jis įsmigęs į rageną! Tokiu atveju uždenkite nukentėjusiojo akį steriliu tvarsčiu ir gabenkite į ligoninę.

+ Atsargiai elkitės su aštriais daiktais. Neišdykaukite arti langų, nedaužykite stiklinių butelių! + Nemėtykite kietų daiktų į kitą žmogų. Nesivelkite į muštynes! + Atlikdami bandymus su ugnies šaltiniais ar ėdžiosiomis medžiagomis dėvėkite apsauginius akinius. + Pjaudami žolę, krūmus ar medžius apsaugokite akis specialiu antveidžiu.

sio

Akomodacija ir regos sutrikimai krumplynas atsipalaidavęs, raiščiai įsitempę

nuo tolimo objekto spinduliai sklinda beveik lygiagrečiai

spinduliai susikerta tinklainėje

=z-

lęšis suplokštėjęs, mažiau laužia spindulius

„| krumplynas susitraukęs, raiščiai atsipalaidavę

tolimas objektas - ryškus artimas objektas - išplaukęs

nuo artimo objekto sklindantys spinduliai labiau išsiskiria

spinduliai susikerta tinklainėje

medis

lęšis išsigaubęs, daugiau laužia spindulius

tolimas objektas - išplaukęs artimas objektas - ryškus

Li) Akomodacija mums leidžia ryškiai matyti ir tolimus (A), ir artimus (B) objektus.

Akies lęšis yra skaidrus ir gerai praleidžia šviesą, tačiau jis gali pradėti drumstis. Toks lęšis praleidžia mažiau šviesos, todėl žmogaus mato tarsi pro dūmus, ilgainiui gali net apakti. Šis regos sutrikimas vadinamas katarakta. Dažniausiai jis pasireiškia vyresnio amžiaus Žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesniems. Pa-

žeistą lęšį tenka šalinti chirurginiu būdū, vietoj jo įstatomas dirbtinis plastikinis. Po operacijos žmogus

mato geriau, tačiau akis praranda akomodacijos gebėjimą.

150

Ryškų vaizdą matome tada, kai nuo vieno objėkto taško atsispindėję šviesos spinduliai susikerta akies tinklainėje. Tačiau vieni objėktai yra toliau, kiti arčiau. Nuo pastarųjų sklindančius spindulius reikia laužti labiau. Kaip mūsų akys prisitaiko žiūrėti į tolimus ir artimus objektūs?

Akies akomodacija Regos organas vaizdo ryškumą nustato reguliuodamas spindulių lūnu. Susitraukdamas ir atsipalaiduodamas šis mažas raumuo keičia lęšio gaubtumą. Kartu keičiasi ir laužiamoji geba. Akies gebėjimas aiškiai matyti tolimus ir artimus objektūs keičiant lęšio laužiamąją gebą vadinamas akomodacija (1 pav.). Įdėmiai apžiūrinėdami artimus daiktus, daugiau arba mažiau įtempiame krumplyną. Jei tokia veikla trunka ilgiau, akys pavargsta. Taigi ilgas skaitymas ar darbas kompiuteriu vargina akis. Žiūrėdami į tolimus objektūs atpalaiduojame krumplyną, akys ilsisi. Štai kodėl daug skaitantiems ar kompiuteriu dirbantiems žmonėms patariama daryti pertraukėles ir nukreipti žvilgsnį į tolį. Be to, iki knygos reikia išlaikyti 30-40 cm atstumą. Tai optimalus nuotolis, iš kurio akis gali be ypatingų pastangų aiškiai įžiūrėti daikto detales. Iki kompiuterio ekrano patariama išlaikyti kiek didesnį nei 50 cm atstumą. Mažiausias atstumas, kuriuo žmogus gali matyti ryškų objėkto vaizdą, vadinamas artimūoju akomodacijos taškū. Lešis negali daugiau išsigaubti, todėl artinant objėktą dar arčiau akies jo vaizdas susilieja.

Trumparegystė

tolimas

objektas

Koreguota trumparegystė

Toliaregystė

išplaukęs atvaizdas

artimas

objektas

įgaubtasis lęšis

išplaukęs atvaizdas

Koreguota toliaregystė

iškilasis lęšis

Trumparegystė ir jos koregavimas.

Trumparegystė ir toliaregystė Regos organas — sudėtingas optinis prietaisas. Kartais jis veikia ne

taip, kaip turėtų, todėl ne visi gali pasigirti puikia rega. Daugelis žmonių nemato ryškaus vaizdo. Dažniausiai pasitaikantys regos sutrikimai yra trumparegystė ir toliaregystė. Trumparegiai žmonės gerai mato artimus, prastai — tolimus objektūs (2 pav.). Jų akies obuolys per ilgas arba lęšis per daug išgaubtas. Dėl to nuo tolimų objėktų sklindantys spinduliai susikerta prieš tinklainę ir žmogus mato išplaukusį vaizdą. Trumparegystė gali būti įgimta ir įgyta. Dažniausiai ji išsivysto vaikams ir paaugliams, nesilaikantiems akių higienos reikalavimų. Toliaregiai žmonės gerai mato tolimus, prastai — artimus objektūs (3 pav.). Jų akies obuolys per trumpas arba lęšis per mažai išgaubtas. Dėl to nuo artimų objektų sklindantys spinduliai susikerta už tinklainės ir žmogus mato išplaukusį vaizdą. Toliaregystė irgi būna įgimta ir įgyta. Dažniausiai pasireiškia senyviems žmonėms dėl lęšio elastingumo sumažėjimo.

Akiniai ar kontaktiniai lęšiai? Trumparegystę ir toliaregystę galima koreguoti akiniais (4 pav.). Trumparegiams reikia akinių su įgaubtaisiais (sklaidomaisiais) lęšiais, toliaregiams - su iškilaisiais (glaudžiamaisiais) lęšiais. Pirmieji šiek tiek išskleidžia šviesos spindulius prieš jiems patenkant į akį, antrieji šiek tiek juos suglaudžia. Tinkamai parinkti akiniai stabdo regos sutrikimo progresavimą.

Regos sutrikimus galima koreguoti ir kontaktiniais lęšiais. Jie gaminami gaubtos formos, todėl gerai priglunda prie akies obuolio. Daugelis kontaktinius lęšius mėgsta labiau negu akinius, nes jie patogesni ir beveik nepastebimi. Kontaktiniai lęšiai turi ir trūkumų, pavyzdžiui, gali dirginti akis. Juos reikia reguliariai išsiimti, rūpestingai nuvalyti ir dezinfekuoti. Kontaktinių lęšių būna įvairių rūšių. Vienus reikia keisti kasdien, ki-

tus galima nešioti visą mėnesį. Sukurta netgi tokių lęšių, kurie keičia rainelės spalvą.

Akiniai padeda geriau matyti.

Užduotys l. Kas yra

akomodacija? Kuri akies dalis atsakinga už šį procėsą? Naudokis EH ir paaiškink, kaip akis prisitaiko žiūrėti į

tolimus ir artimus objektūs. Kodėl ilgai skaitant reikia daryti trumpas pertraukėlės ir nukreipti žvilgsnį į tolį?

Pagal El, El palygink trumparegystę ir toliaregystę.

Andrius puikiai mato tekstą vadovėlyje, tačiau sunkiai įskaito žodžius lentoje. Jis yra trumparegis ar toliare-

gis? Kokius akinius jam reikėtų nešioti? 151

Laboratorija

Rega

1. Adaptacija

4. Akomodacija

Paprašyk draugą ar draugę pažvelgti į langą (lempą) ir stebėk vyzdžius. Įvertink jų skersmenį. Vėliau mokinys turi užsimerkti ir dar užsidengti akis delnais. Maždaug po minutės tegul atsimerkia, o tu iš karto įsižiūrėk į vyzdžius, vėl įvertink skersmenį. Stebėk, kaip jis kinta. Paskui susikeiskite vietomis ir pakartokite bandymą. Paaiškinkite, kaip vyksta stebėtas procėsas. Kokia jo reikšmė? Galite atlikti dar vieną bandymą, per kurį uždengiama tik viena akis. Tačiau atsimerkimo momentu stebėkite atmerktosios akies vyzdį. Kaip galite paaiškinti jo skersmens kitimą“?

Tau reikės: pieštuko.

LL

2.„,Skylė“ delne Tau reikės: 1 lapo rašomojo popieriaus, lipnios juostos.

Susuk popieriaus lapą į tūtą ir suklijuok lipnia juostele. Pridėk tūtą kaip žiūroną prie dešinės akies. Kairę ranką laikyk taip, kaip parodyta fotografijoje. Iš pradžių užmerk kairę akį, o dešine žiūrėk pro

tūtą. Ką

matai? Paskui užmerk dešinę akį ir žiūrėk kai-

re akimi. Ką matai? Vėliau atmerk abi akis. Paaiškink matytą vaizdą.

3. Spalvotos kortelės Tau reikės: raudonos ir žalios kortelės.

Kortelės paimk į skirtingas rankas ir laikyk maždaug 30 cm atstumu nuo veido. Žiūrėk tiesiai prieš save ir lėtai tolink korteles į skirtingas puses. Kas nutiko, kai jos priartėjo prie regos lauko kraštų? Paskui vėl artink korteles link regos lauko vidurio. Paaiškink šį reiškinį.

Užmerk vieną akį. Laikyk pieštuką tiesiai prieš kitą akį, maždaug 30 cm atstumu. Iš pradžių sukoncentruok žvilgsnį į pieštuko smaigalį. Nusakyk, kaip atrodo toliau už jo esantys objektai. Paskui pro pieštuką įsižiūrėk į kokį nors toliau esantį objėktą. Nusakyk, kaip dabar atrodo pats pieštukas. Paaiškink,

kaip akys prisitaiko žiūrėti į artimus ir tolimus objektus. Nurodyk šio gebėjimo reikšmę.

5. Artimojo akomodacijos taško nustatymas Tau reikės: medinės liniuotės, pieštuko. Užmerk kairę akį. Nulinės padalos galu pridėk liniuotę taip, kaip parodyta iliustracijoje. Prie kito liniuotės galo priglausk pieštuką ir lėtai artink dešiniosios akies link. Įdėmiai stebėk smaigalį. Kai jo vaizdas ims lietis, sustok ir įsidėmėk atstumą iki akies. Užsirašyk rezultatą. Pakartok veiksmą kelis kartus, paskui apskaičiuok vidurkį. Paaiškink, kodėl pieštukui ar— tėjant prie akies, smaigalys susiL FI liejo.

Namuose nustatyk tėvų, senelių artimąjį akomodacijos tašką. Kaip manai, kodėl jis skiriasi nuo tavojo?

Regime akimis ir smegenimis

(

»v--

skaityti Šį 11upjauvą4 žodį. Nors saiknyje duag kliadų, vsi teik mnitį surpalai. Šie pavyzdžiai rodo, kad regime ne vien akimis. Į akies tinklainę krintanti šviesa sudaro tam tikrą marginį, kuris fotoreceptoriuose virsta nerviniais impulsais ir perduodamas į galvos smegenis. Naudodamosi patirtimi jos interpretuoja gautą informaciją ir rekonstruoja vaizdą.

Tu jau Žinai - akies tinklainėje susidaro apverstas sumažintas objėkto atvaizdas. Mums neatrodo, jog viskas pasaulyje apversta todėl, kad smegenys pastato daiktus „ant kojų“. Naujagimiai aplinką mato atvirkščiai. Po kelių mėnesių smegenys suvokia, kur apačia, o kur viršus, ir atverčia vaizdą. Visai paprastu eksperimentū įrodyta, kad smegenys atverčia vaizdą. Mokslininkai žmogui uždėjo specialius akinius, kurie laužė šviesą taip, kad jam viskas atrodė apversta. Tiriamas asmuo kelias dienas vaikščiojo su šiais akiniais, kol smegenys pakoregavo suvokimą ir pastatė daiktus „ant kojų“. Kai žmogus nusiėmė akinius, vaizdas kuriam laikui vėl apsivertė.

Erdvinis matymas ir atstumo įvertinimas Žmogus turi dvi akis, kurios viena nuo kitos nutolusios maždaug per 10 cm. Taigi tinklainėje susidaro du kiek skirtingi dvimačiai atvaizdai. Galvos smegenys juos integruoja ir suformuoja vieną trimatį vaizdą. Tai vadinama erdviniū matymu. Kaip susidaro erdvinis vaizdas tau padės suprasti 2 pav. Erdvinis matymas mums labai svarbus, nes padeda įvertinti atstumą iki objėkto. Netekę vienos akies žmonės to negali padaryti, todėl sunkiai atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, įveria siūlą į adatą.

4

;

Vaizdo atvertimas

El

Ri

Ką matai šioje iliustracijoje?

Ar žinai?

Į priekį nukreiptas akis turi visi primatai (lemūrai, loriai, beždžionės). Medžių gyventojams tai labai svarbu, nes karstydamiesi, šokinėdami

nuo šakos ant šakos jie privalo tiksliai įvertinti atstumą.

I T = A2

|

z

p r

.

: LJ

Aš o

Erdvinio vaizdo susidarymas. Du kartus perlenk A4 formato rašomojo popieriaus lapą. Gausi maždaug atviruko dydžio kortelę. Statmenai pastatyk ją tarp fotografijų. Nosies galiuku paliesk kortelės kraštą ir kaire akimi žiūrėk į kairiąją fotografiją, o dešine akimi - į dešiniąją fotografiją. Palauk, kol vaizdai „užlips' vienas ant kito.

153

mažas regos kampas

LA]

1

mažas atvaizdas tinklainėje

didelis atvaizdas tinklainėje

Akies tinklainėje susidarančio vaizdo dydžio priklausymas nuo regos kampo.

Kuo labiau nuo žmogaus tolsta objėktas, tuo mažesni abiejų akių tinklainėse susidarančių atvaizdų skirtumai. Dėl to silpnėja erdvinis objėkto suvokimas ir darosi sudėtinga įvertinti atstumą. Tada i ungiama kita duo-

a

vienodo dydžio, tačiau nutolę skirtingai. Nuo į jų atsispindėję spinduliai į akį patenka nevienodu regos kampū. Kuo jis mažesnis, tuo mažesnė objėkto projekcija tinklainėje, ir, atvirkščiai, kuo jis didesnis, tuo projekcija didesnė. Pagal tinklainėje susidariusio atvaizdo dydį smegenys įvertina objėkto matmenis, o lygindamos juos su kitais objėktais — ir atstumą. Taip mes suvokiame, kad mažesnis balionas yra toliau už didesnį. Ten, kur atskaitos taškų nėra, pavyzdžiui, atviroje jūroje, žmogui labai sunku įvertinti atstumą.

Spalvų sudėtis.

Spalvų matymas

|

Akies tinklainėje turime trijų rūšių kūgelių, kuriuose yra skirtingų pigmentų. Kiekvienos rūšies kūgeliai jautrūs skirtingo ilgio šviesos bangoms — raudonai, žaliai ir mėlynai spektro daliai. Iš fizikos kurso žinai, kad šios spalvos dar vadinamos pagrindinėmis. Sudėjus jas galima gauti bet kurią kitą spalvą (4 pav.). Šiuo principu grindžiamas ir spalvų matymas. Kai dirginami visų trijų rūšių kūgeliai, žmogus suvokia baltą, kai „raudoni“ ir „žali“ kūgeliai, - geltoną spalvą (5 pav.). Gali būti daugybė spalvų sudėties variantų, todėl žmogus skiria tūkstančius atspalvių. jautrumas

signalas

S

signalas

„mėlyni“ kūgeliai

nėra signalo

Geltonos spalvos matymas. 154

„raudoni“

kūgeliai

šviesos bangos ilgis, nm

apdorojimas galvos smegenyse (e [3 LL Tr (0) IX] JA

„žali“

kūgeliai

t

400 ka ls

t

1

450

1

500

1

550

1

600

1

650

regimoji šviesa Simo)

Trijų rūšių kūgelių jautrumas skirtingo ilgio šviesos bangoms.

1

700

1

750 IR la [TIETŲ

Yra žmonių, kurių tinklainėje trūksta vienos arba kelių rūšių kūgelių. Jie puikiai mato, tačiau neskiria kai kurių spalvų, dažniausiai raudonos. Šis regos sutrikimas vadinamas daltonizmū. Ar tu matai visas spalvas, gali pasitikrinti 7 pav. Daltonikai negali dirbti vairuotojais ir jūrininkais. Jiems nepatariama rinktis ir gydytojo, dailininko, dizainerio,

siuvėjo profesijų.

Judėjimo matymas Nervinis impulsas fotoreceptoriuje sužadinamas, kai suyra specialus pigmentas. Kad jutiminę ląstelę dar kartą būtų galima sudirginti, vėl reikia pigmento. Jo sintezė trunka tik akimirksnį, tačiau tuo metu fotoreceptorius yra nejautrus. Taigi informacija į smegenis perduodama su pertrū-

Iliustracijoje yra skaičius, tačiau daltonikai jo nemato.

kiais, maždaug 18 vaizdų per sekundę greičiu. Judantys objėktai mums galėtų atrodyti kaip 8 pav., jei ne smegenys. Jos sulieja vaizdus, todėl matome nuoseklų judėjimą. Filmai rodomi 24 kadrų per sekundę greičiu, todėl atskirų vaizdų nepastebime.

Smegenis galima apgauti Kai regos nervu iš akies tinklainės atkeliauja pranešimas, smegenys turi akimirksniu sukonstruoti vaizdą. Tam jos naudoja automatines duomenų vertinimo programas, kurių dauguma grindžiama patirtimi. Žinodami šią smegenų savybę mokslininkai ir dailininkai sukūrė piešinių, kurie vadinami optinėmis apgaulėmis. 9 pav. moteris atrodo aukštesnė negu pirmame plane pavaizduotas vyras. Liniuote išmatuok figūrų aukštį ir suprasi, kad klydai. Piešinyje parodyta perspektyva, todėl smegenys suvokia, jog moteris yra toliau. Be to, jos galva yra virš durų staktos ir arčiau lubų! Iš to ir daroma klaidinga išvada. Šalia esanti mažesnė vyro figūra tik dar labiau sustiprina įspūdį. Panagrinėk 10 pav. Kur matai iškilimus, o kur - įdubimus? Apsuk vadovėlį 180“ kampu ir vėl apžiūrėk piešinį. Kas pasikeitė? Smegenys automatiškai suvokia, kad šviesa sklinda iš viršaus, todėl vienur įžiūrėjai iškilimus, kitur - įdubimus. Kai apsukai piešinį, šešėlių kryptis pasikeitė. Dėl to iškilimai virto įdubimais ir atvirkščiai.

El

Užduotys 1. 2. 3.

d

d m

f ma /

7

/

| || ||

Kas aukščiausias?

|

d

4. —-

5.

6. k4

7. 8.

10

Iškilimai ar įdubimai?

Specialiu režimu nufotografuotas golfo žaidėjo judesys.

Paaiškink, kodėl El matai šunį. Kaip manai, kodėl naujagimių smegenys po kurio laiko atverčia vaizdą? Kokia erdvinio matymo reikšmė?

Pagal El paaiškink, kaip

smegenys įvertina objėktų matmenis ir atstumus. Naudokis El ir nurodyk,

kaip žmogus mato spalvas. Kodėl daltonikai negali dirbti vairuotojais? Dėl ko filmai rodomi 24 kadrų per sekundę greičiu? Paaiškink, kodėl El moteris atrodo aukštesnė.

155

Žvilgsnis iš arčiau

Optinės apgaulės Leonardas da Vinčis (1452— nutapė Žymųjį besišypsan-

1510)

čios Monos Lizos portretą. Greta

pateikti du tokie portretai. Vienas iš jų apdorotas kompiuteriu. Palygink „aukštyn kojomis“ apverstus portretus. Ar įžvelgi kokių nors skirtumų? Paskui apsuk vadovėlį 180“ ir pastatyk portretus „ant kojų“. Kas pasikeitė? Įdėmiai apžiūrėk portretus ir mėgink rasti pakeistas detales. Kaip jas suvokė tavo smegenys, kai apžiūrinėjai paveikslą?

Matmenų

palyginimo apgaulė

Palygink dviejų vidurinių skritulių skersmenį. Paskui jį išmatuok. Kodėl suklydai? Tiesiog prie didelio objėkto mažas atrodo dar mažesnis ir atvirkščiai.

Nejįmanomas

objektas

Atrodo paprastas dėžės *va-

ir suprasi, kad tokio objėkto negali būti.

Objektas ar tuštuma?

Objektų sugretinimo apgaulė Iš pradžių perskaityk abi eilutes iš kairės į dešinę, paskui tris stulpelius iš viršaus į apačią. Neskiri raidžių nuo skaičių? Gal laikas grįŽti į pirmą klasę?

ABC 12 B 14 Krypties arba pavidalo apgaulė Įdėmiai įsižiūrėk į kvadratą. Ar priešingos jo kraštinės lygiagrečios? Mėgink prie jų pridėti liniuotę. Kraštinės tik atrodo išlenktos, nes jas įžambiai kerta daug linijų.

Ar piešinio viduryje matai baltą kvadratą? Bet juk ten yra tuščia vieta! Tavo smegenys „pripiešė“ trūkstamas linijas ir figūrai suteikė pavidalą.

Du viename Iš pradžių piešinyje pamatysi vieną moterį. Kai įsižiūrėsi įdėmiau, pasirodys ir antra. Kurią pamatei pirmiausia, seną ar jauną? Tai priklauso ne nuo tavo pastabumo, o nuo vaizdų suvokimo žievinio centro smegenyse.

Ausis - klausos ir pusiausvyros organas Garsas - tai oru sklindančios mechaninės bangos (virpesiai). Jas galime išgirsti, nes ausyse turime mechanoreceptorių. Klausa žmogui ne ką mažiau svarbi už regą. Ji padeda iš aplinkos gauti svarbios informacijos.

6

EI

Ausies išorė Ausis - gležnas organas. Didesnė jo dalis paslėpta kaukolėje. Išorėje styro tik du ausų kaušėliai (| pav.), kuriuos daugelis žmonių neteisingai vadina ausimis. Kaušelis yra piltuvo pavidalo, sudarytas iš oda aptrauktos

kremzlės. Jo paskirtis - gaudyti ir nukreipti garso bangas į klaūsomąją landą. Tai kelių centimetrų ilgio vamzdelis, kurio galą aklinai dengia plona membrana - būgnėlis.

"klausomoji

'

| landa

Ausies sandara ir funkcijos Žmogaus klausos organas susideda iš išorinės, vidurinės ir vidinės ausičs (2 pav.). Išorinė ausies dalis gaudo mechaninius virpesius, vidurinė juos perduoda. Išorinę ausies dalį nuo vidurinės skiria būgnelis. Vidinė ausis yra kauliniame labirinte. Ji pripildyta skysčio. Šioje ausies dalyje

| Ausies išorė.

mechaniniai virpesiai paverčiami nerviniais impulsais. Ausiės kaušėlis. Gaudo ir nukreipia garso bangas į | | klausomąją landą. | |

Klaūsomieji kaulėliai. Virpesius sustiprinantys || trys maži kauleliai (plak- | | tukas, priekalas, kilpa). o

Pusratiniai kanalai. Trys Prieangis. Viduriskysčio pripildyti vamzdeliai. | | nė skysčio pripilJuose yra receptorių, kuriuos | | dyta kaulinio labidirgina skysčio judėjimas. rinto dalis. Joje yra kūno padėčiai jautrių receptorių. klausos nervas

Klaūusomoji landa. Vamzde-

lis, kuriuo garso

bangos pasiekia būgnelį.

:

|

: Sraigė. Susuktas skysčio pripildytas vamzdelis, kuriame yra virpesiams TR As .

| |

>

Būgnėlis. Membrana, kurią virpina gar-

so bangos.

ų Ovalūsis langėlis. | Anga, uždengta virpesius perduo1 dančia membrana. =—777

LL

|

Ž

L

——

Apvalūsis langėlis.

Anga, uždengta vir- | pesius kompensuojančia membrana.

“| jautrių receptorių. ES.

| Ausiės trimitas. Jun-

4

A gia vidurinę ausį su Li

NS

wa

.

.

„Nosies ertme. Skirtas

slėgiui abiejose būgne-

—

|liopusėse suvienodinti.

=

nosies ertmė

Ausies sandara.

157

Natūrali ausų apsauga Klausomosios landos odoje yra specialių liaūkų, kurios išskiria vadinamosios ausų sieros. Tai gelsvas tąsus antiseptinių savybių turintis skystis. Ausų siera sutepa būgnelį, todėl jis išlieka elastingas ir nelaidus vandeniui. Klausomosios landos odoje yra plaukelių. Nardant tarp jų susidaro oro kamštis, kuris vandeniui neleidžia pasiekti būgnelio. Lėktuve, greitaeigiame lifte arba keltuve kartais užgula ausis. Taip nutinka dėl to, kad staigiai kylant arba leidžiantis kinta atmosferos slėgis. Kai slėgis išorinėje ir vidurinėje ausyje nevienodas, būgnelis spaudžiamas į vieną arba kitą pusę. Išvengti šio nemalonaus jausmo padeda seilių rijimas. Ryjant atsidaro ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį su nosies

ertme, todėl slėgis abiejose būgnelio pusėse išsilygina.

Kaip girdime?

Sraigės latako skirtingos atkarpos jautrios nevienodo dažnio virpesiams. Smegenys suvokia iš šių sričių gaunamą informaciją, todėl skiriame garso aukštį.

Garso bangos virpina elastingą būgnelį, kuris perduoda virpesius trims klausomiesiems kauleliams: plaktukui, priekalui ir kilpai (3 pav.). Jie paslankiai sujungti ir veikia kaip svertų sistema, todėl sustiprina virpesius. Kilpa virpina ovaliojo langelio membraną, kuri išjudina skystį sraigėje. Sraigės kanalas yra susuktas ir dviaukštis. Virpesiai juo sklinda pirmyn ir atgal, kol atsimuša į apvalųjį langelį. Jį dengianti membrana išlygina slėgį vidinėje ir vidurinėje ausyje. Tarp sraigės kanalo aukštų tęsiasi uždaras elastingų membranų atskirtas latakas, kurio viduje yra receptorių. Sklindantys virpesiai spaudžia membranas, todėl receptoriai plaukeliais įsiremia į dengiamąją plokštelę (5 pav.). Kuo stipresnis garsas, tuo labiau prispaudžiami plaukeliai. Prisilietimai receptoriuose sužadina nervinius impulsus. Jie klausos nervu perduodami į galvos smegenis, kur susidaro garso pojūtis. —

1. pusratiniai kanalai

f N

sraigės latakas

| virpesių sklidimo

A Šv

/

!į

!

kryptis

sraigė

viršutinis

aukštas

membrana

Ė

—-—— I lb

aukštas

dengiamoji plokštelė

S! | J

kanalo apatinis

“27 : I

aukštas

a

ovalusis langelis Vidinė ausis

receptoriai

„

virpesiai spaudžia

kanalo sraigės latakas

apatinis

"A

aukštas virpesių |

Sraigė (ištiesta)

Sraigės sandara ir funkcijos.

a =

klausos nervas

apvalusis langelis

kanalo viršutinis

kanalo

pagrindinė

158

Ė

—

sklidimo kryptis

|:

||

Ni

|

p

| 2

Wa

membraną

-

Iš 4

4

2

S "m

X

i |

i

(

as

=

prispausta dengiamoji plokštelė dirgina receptorius

Klausos receptoriai (A-nedirginami, B - dirginami)

A]

drebutinis apvalkalas

drebutinis apvalkalas

kristalai

jutiminiai plaukeliai

jutiminiai plaukeliai

receptoriai

receptoriai

galva lenkiama

galva sukama

vidinė ausis

Kūno padėties jutimas

a

Sukamojo judesio jutimas

Pusiausvyros aparatas ir pusiausvyros jutimas.

Kalbėdami virpiname orą, tačiau dalis garsų vidinę ausį pasiekia ne pro klausomąją landą, o kaulais. Dėl to savo balsą girdime kiek kitokį, negu aplinkiniai žmonės. Iš priekio sklindantis garsas abi ausis pasiekia vienu metu, iš šono — vieną ausį anksčiau negu kitą. Smegenys žaibiškai įvertina laiko skirtumą ir nustato, iš kur sklinda garsas. Į tą pusę galime pakreipti galvą ir pamatyti garso šaltinį. Si klausos savybė padeda išvengti gresiančio pavojaus.

Užduotys l. Išnagrinėk 2. 3

Pusiausvyros jutimas Ausis - ne vien klausos organas. Pusratiniuose kanaluose ir prieangyje yra mechanoreceptorių, kurie mums padeda palaikyti pusiausvyrą. Dėl to ši vidinės ausies dalis dar vadinama pusiausvyros aparatū. Prie kiekvieno pusratinio kanalo pagrindo matyti išplatėjimas, kurio viduje yra grupė receptorių (6 pav.). Jie turi ilgus jutiminius plaukelius ir apgaubti drebutiniu apvalkalu. Pusratiniai kanalai pripildyti skysčio. Jis yra inertiškas, todėl sukant galvą srūva priešinga kryptimi negu sukamasis judesys ir nulenkia drebutinį apvalkalą. Kartu nulinksta ir jutiminiai plaukeliai, o tai dirgina receptorius. Sužadintas nervinis impulsas pusiausvyros jutimo nervu perduodamas į galvos smegenis, kur suvokiamas judesys. Pusratiniai kanalai išsidėstę trijose staimenose plokštumose, todėl smegenys gali palyginti iš skirtingų receptorių gaunamą informaciją ir suvokti, kuria kryptimi juda galva (kūnas). Prieangyje irgi yra panašių receptorių, tik jų drebutiniame apvalkale esama mažų kalcio karbonato kristalų. Kai žmogaus galvos (kūno) padėtis pakinta, apvalkalas dėl sunkio pasislenka ir nulenkia jutiminius plaukelius. Receptoriai registruoja slėgio pokyčius ir siunčia pranešimus į galvos smegenis, todėl mes suvokiame kūno padėtį.

|;

| |

| | |g

[H ir nurodyk ausies dalių paskirtį. Garso bangos turi energijos. Papasakok, kaip ji perduodama iki receptorių sraigėje. Klausomojoje landoje yra liaūkų ir plaukelių. Kokios jų funkcijos? Kodėl kylančiame lėktuve keleiviams užgula ausis? Kaip išvengti šio nemalonaus jausmo? Kodėl trys klausomieji kauleliai geriau negu vienas? Šuns klausomieji kauleliai daugiau kartų sustiprina virpesius negu žmogaus. Kokią

tai turi reikšmę“?

Naudokis E ir paaiškink, kaip virpesiai dirgina klausos receptorius.

Kodėl klausydamas garso įrašo žmogus gali nepažinti savo balso?

Pagal [Al paaiškink pusiausvyros jutimą.

159

Laboratorija

Klausa ir pusiausvyros jutimas

JA

1. Sraigės funkcijos

3. Garso šaltinio krypties nustatymas

Jums reikės: plastikinio U formos vamzdžio,

Jums reikės: guminės arba plastikinės žarnos (1-1,5 m ilgio), siuvėjo metro, nenuplaunamo flomasterio. Darbą atlikite dviese.

baliono, guminių juostelių, žirklių, kreidos dulkių,

popierinio rankšluosčio.

Iš baliono iškirpkite dvi gumines membranas. Jos turi būti didesnės negu vamzdžio skersmuo. Ant vieno vamzdžio galo užmaukite membraną ir užspauskite gumine juostele. Paskui pripilkite vandens ir taip pat uždenkite kitą galą. Uždarytame vamzdyje turi nelikti oro burbulų. Modelį laikykite vertikaliai. Pirštu paspauskite vieną membraną ir stebėkite kitą. Paskui ant membranos paberkite šiek tiek kreidos dulkių ir pirštu pabarbenkite į kitą. Stebėkite dulkes. Aprašykite ir paaiškinkite, ką pastebėjote. Kokį procėsą iliustruoja šis bandymas? Kuri membrana atitinka ovalųjį, kuri apvalųjį langelį? Kokios jų funkcijos? Nurodyk, kurių sraigės dalių modely= je trūksta.

2. Garsas sklinda ne tik oru Jums reikės: kamertono, guminio plaktukėlio, ausų kaiščių. Darbą atlikite dviese. Vienas mokinys atsisėda, rankomis užsikemša ausis arba įsikiša kaiščius. Kitas mokinys plaktukėliu užgauna kamertoną. Pradžioje jį priartina prie tiriamojo asmens ausies, vėliau pagrindą pastato ant

viršugalvio. Po to suduoda dar kartą ir pastato ant peties, kelio girnelės. Kas girdėti? Paskui galite susi- | keisti vietomis.

Kodėl išgirdote garsą

tik tada, kai kamertonas

palietė kaukolę. Ar skyrėsi iš peties ir kelio ausį pasiekę garsai?

Išmatuokite žarnos ilgį ir pažymėkite vidurį. Po 20 cm į abi puses nuo žymės sugraduokite žarną (kas 2 cm). Vienas mokinys atsisėda nugara į stalą ir prie ausų priglaudžia žarnos galus. Tyrėjas iš pradžių stukteli rašikliu žarnos viduryje. Paskui palengvatolsta nuo vidurio į vieną arba kitą pusę, kol tiriamasis asmuo nurodo, iš kurios pusės sklinda garsas. Tyrėjas užsirašo atstumą. Galite pakartoti ššį bandymą kelis kartus ir apx skaičiuoti vidurkį. Paskui susikeiskite vietomis. Paaiškinkite, kaip žmogus nustato gar-

so šaltinio kryptį.

4. Bandymas sukamojoje kėdėje Jums reikės: sukamosios kėdės, akių raiščio,

ausų kaiščių. Darbą atlikite dviese arba trise. Tiriamasis asmuo atsisė-

da ant sukamosios kėdės ir užsimerkia. Jis turi pakelti kojas, kad neliestų grindų, | ir tvirtai laikytis. Daug kar- | tų sukite tiriamąjį asmenį (7 į vieną pusę ir staigiai su-

stabdykite. Jis neatsimerkdamas turi papasakoti savijautą. Kodėl ji tokia?

Paskui tiriamasis asmuo užsikiša ausis, užsiriša akis

ir ištiesia prieš save ranką, kurios pirštais turi rodyti sukimo kryptį. Sukite į vieną pusę, paskui į kitą. Darykite tai greičiau ir lėčiau. Po staigaus sustabdymo mėginkite sukti į tą pačią pusę. Ar tiriamasis asmuo suklydo? Pagal pusiausvyros organo sandarą paaiškinkite, kodėl taip nutiko. Paskui galite pasikeisti vietomis.

Žvilgsnis iš arčiau

Klausos sutrikimai ir kurtumas girdos slenkstis kvėpavimas lapų šlamėjimas

Klausa

Klausa

Klausa

Klausa

Klausa

Klaitės

Dvi klausos sutrikimų rūšys.

Triukšmas ir jo poveikis Garso pojūtis nusakomas subjektyvia charakteristika, kuri vadinama garsiu. Tikriausiai iš fizikos kurso prisimeni, kad garsis matuojamas decibelais (dB). Tylūs garsai yra malonūs mūsų ausims, tačiau emocingesnis pokalbis arba dulkių siurblio ūžimas jau gali erzinti. Didesnis negu 70 dB triukšmas trikdo nervų sistemos veiklą, trukdo susikaupti. Ilgalaikis 90 dB viršijantis triukšmas kenkia klausai. Stiprūs virpesiai perduodami į vidinę ausį ir smarkiai virpina sraigės membranas. Dėl to dengiamoji plokštelė „trankosi“ į klausos receptorius. Ilgainiui toks mechaninis poveikis juos sužaloja. Sunykę receptoriai nefiksuoja virpesių, todėl klausa pamažu silpsta. Klausos organui didžiausią pavojų kelia 130 dB viršijantis triukšmas ir trumpam

=

„

M741

B ali o = Ro A Sa V mB BA i X mi Koncerte labai triukšminga.

laikiai labai stiprūs garsai,

pavyzdžiui, sprogimai. Jie gali suplėšyti būgnelį ir sužaloti sraigę. Dėl tokių ausies sužalojimų Žmogus apkursta.

tylu malonu

sutrinka miegas

Klausa dažniausiai silpnėja pamažu. Nors žmogus vis prasčiau girdi, iš pradžių jis to nejaučia. Iki tam tikros ribos pokyčių dažniausiai nepastebi ir artimieji. Vėliau Žmogus pradeda nebesuprasti žodžių. Norėdamas sužinoti naujienas, jis turi pasigarsinti televizorių ar radijo imtuvą. Bėgant metams mažėja būgnelio elastingumas, klausomųjų kaulelių paslankumas. Prisideda ir ilgalaikis triukšmo poveikis, todėl vyresni žmonės ima prasčiau girdėti. Tai vadinama senatviniu kurtumu. Deja, daugėja ir neprigirdinčių jaunuolių. Pagrindinė tokio reiškinio priežastis — trankios muzikos klausymas.

EAT

Būgnelio sužalojimai

sutrinka klausa

0 10 20

sunku suvokti

Klausa prastėja pamažu

CHS

TTT TT Ųų

sunku susikaupti

Beveik kas penkto Lietuvos gyventojo klausa sutrikusi. Maždaug 376 žmonių skundžiasi spengimu ausyse, o apie 176 yra kurti.

Garsio skalė.

Būgnelis gali įtrūkti ne tik nuo sprogimo, bet ir nuo smūgio į ausį, pavyzdžiui, šokant į vandenį. Kartais žmonės mėgina krapštyti ausį kokiu nors aštriu daiktu ir pažeidžia būgnelį. Dėl to galima iš dalies arba visiškai apkursti. Jei įtrūkimas mažas, būgnelis suauga ir klausa pagerėja, tačiau dėl rando ji visą gyvenimą lieka prastesnė.

Ausies uždegimas Sergant sloga į vidurinę ausį per trimitą kartais patenka bakterijų, kurios sukelia uždegimą. Negydant gali išsivystyti lėtinė ligos forma, kuri gana dažnai pakenkia klausomuosius kaulelius, todėl sutrinka klausa. Jei infekcija persimeta į vidinę ausį, galimas sraigės ir klausos nervo pakenkimas, o tai dažniausiai baigiasi kurtumu.

Spengimas ausyse Kai kuriems žmonėms visą laiką spengia ausyse. Tai labai nemalonu, trukdo susikaupti, miegoti. Spengimas atsiranda dėl uždegimo, traumos ar kraujotakos sutrikimo vidinėje ausyje. Nustatyti šio klausos sutrikimo priežastis sudėtinga. Nėra ir veiksmingų vaistų jį gydyti.

Užduotys 1. 2.

Įvertink triukšmo žalą klausai. Kaip manai, kodėl ausies uždegimą reikia nedelsiant gydyti?

baeli

Uoslė, skonis ir kiti jutimai

2

.

t

Kvapo ir skonio jutimas virėjui padeda nustatyti, ar maiste pakanka prieskonių, druskos. Patiekalas tik tada bus skanus, jeigu jų įdėta saikingai.

Nosis - uoslės organas

El

Virėja uosto ir ragauja paruoštą maistą.

Kvapo jutimo reikšmė + Papildo skonio jutimą ir padeda atskirti sugedusį maistą. + Padeda palaikyti švarą ir higieną. + Malonus aromatas suteikia teigiamų emocijų, primena su

juo susijusius įvykius. + Kvapas (pavyzdžiui, dūmų) gali pranešti apie pavojų.

Kartu su įkvepiamu oru į nosies ertmę patenka lakiųjų cheminių medžiagų molekulių. Jas galime jausti, nes nosies ertmėje turime milijonus chemoreceptorių (2 pav.). Jie išsidėstę nosies ertmės viršutinėje dalyje, mažoje, vos kelių kvadratinių centimetrų srityje, kuri vadinama uodžiamąja gleivinė (3 pav.). Cheminių medžiagų molekulės ištirpsta gleivėse ir dirgina receptorius. Nerviniai impulsai uoslės nervu perduodami į smegenis, kuriose suvokiamas kvapas. Sloguojant liaukinių ląstelių išskyros storu sluoksniu padengia uodžiamąją gleivinę, todėl uoslė labai suprastėja. Į nosies ertmę lakiųjų medžiagų molekulės patenka ne tik pro šnerves, bet ir iš burnos. Kramtant maistą jos skverbiasi į ryklę, iš ten kyla į viršų ir pasiekia uodžiamąją gleivinę. Taigi uoslės ir skonio receptoriai dirba kartu. Štai kodėl sloguojant maistas atrodo ne toks skanus. Ne visi uoslės receptoriai yra vienodi. Jų suskaičiuojama keli šimtai rūšių. Kiekvienos rūšies receptorius dirgina kita cheminė medžiaga, todėl žmogus gali skirti net kelis tūkstančius kvapų. Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, anglies monoksidas, yra bekvapės, nes nedirgina uoslės receptorių. Nors uoslė nepriskiriama prie pagrindinių žmogaus jutimų, tačiau svarbi gyvenime. Aplink mus pilna įvairių kvapų, kurie gali sujaudinti, pralinksminti, atstumti, įspėti. Kvapai daro didelę įtaką žmonių santykiams, todėl paisome kūno higienos, naudojame kvepalus, dezodorantus. uoslės nervas

uodžiamoji gleivinė

MD

f a I S

(i

liaukinė ląstelė

receptorius atraminė

ląstelė burnos ertmė

||

Uoslės receptorius (rudas) pro mikroskopą.

162

J

|

Uodžiamosios gleivinės sandara.

panašios išaugos

skonio svogūnėlis (receptorių sankaupa) į plaukelius panašios išaugos

daugiasluoksnis epitelis spenelis

Skonio svogūnėliai liežuvio speneliuose.

Liežuvis - skonio organas Liežuvio paviršiuje matyti nedidelių kauburėlių, dar vadinamų speneliais. Jų kraštuose išsidėsčiusios jutiminių ląstelių sankaupos — skonio svogūnėliai, kuriuose yra chemoreceptorių (4 pav.). Seilėse ištirpusios cheminės medžiagos juos dirgina ir sužadina nervinius impulsus. Jie perduodami į smegenis, kuriose suvokiamas skonis. Skiriamos keturios pagrindinės skonio rūšys - rūgštūs, saldūs, sūrūs, kartūs. Kiekvienai skonio rūšiai jautrūs skirtingi receptoriai. Jie išsidėstę tam tikrose vietose, todėl liežuvio paviršiuje galima skirti vadinamąsias skėnio sritis (6 pav.). Dauguma maisto produktų yra mišiniai ir dirgina iš karto kelių rūšių receptorius. Dėl to dažnai jaučiame mišrų skonį, pavyzdžiui, saldžiai rūgštų. Skonio receptoriai yra trumpaamžiai, kas kelias dienas atsinaujina. Kai žmogus karšta arbata nusipliko liežuvį, praranda daug skonio receptorių. Skonio jutimas kiek sutrinka, tačiau per kelias dienas visiškai atsigauna. Skonio jutimo reikšmė + Valgymas žmogui teikia malonumo. + Skanus maistas skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl pagerėja virškinimas. + Padeda atskirti šviežią maistą nuo sugedusio.

a

+

kartus

Į

rūgštus

=

sūrus

o

saldus

Skonio sritys liežuvyje.

Neseniai pripažinta penktoji skonio rūšis, kuri pavadinta umami (jap. skanus). Umaminis skonis gerai Žinomas Rytų virtuvėje, tačiau Europoje neturi atitikmens ir dažniausiai apibūdinamas kaip mėsos skonis.

Odos jutimai Žmogaus odoje ir gleivinėse aptinkama kelių rūšių receptorių, kurie registruoja įvairius mechaninius dirgiklius ir temperatūros pokyčius. Nerviniai impulsai iš odos receptorių siunčiami į smegenis, kuriose susidaro pojūčiai - spaudimas, lytėjimas, skausmas, šaltis arba karštis. Odos receptoriai nevienodai pasiskirstę žmogaus kūne. Daugiausia jų aptinkama delnuose, paduose ir veido odoje, mažiausiai - nugaros ir sėdmenų odoje. Taigi žmogaus smegenis iš skirtingų kūno vietų pasiekia labai nevienodas informacijos srautas. Tai pavaizduota 7 pav.

L“

S

a

Ši neproporcinga figūra yra odos jutimų žemėlapis.

163

Spaudimo recėptoriai. Yra tikrosios odos apatiniame sluoksnyje arba poodyje. Dirgina dideli slėgio pokyčiai. Įspėja apie suspaudimą, sumušimą. Šilumės recėptoriai. Išsidėstę tikrojoje odoje. Jautrūs teigiamam temperatūros pokyčiui. Įspėja, kad odą svilina saulė, liečiamas karštas daiktas. Šalčio recėptoriai. Išsidėstę tikrojoje odoje. Jautrūs neigiamam temperatūros pokyčiui. Įspėja, kad odą gairina šaltas vėjas, liečiamas šaltas daiktas. Lytėjimo recėptoriai. Išsidėstę tikrosios odos viršutiniame sluoksnyje. Dirgina maži slėgio pokyčiai. Padeda jausti paviršiaus struktūrą. Skaūsmo recėptoriai. Tai antodyje, prie pat odos paviršiaus, išsišakojusios laisvosios nervinės galūnės. Jas dirgina mechaniniai pažeidimai. Skausmas įspėja apie pavojų. H

Aplink plauko maišelį apsivijusios nervinės galūnės. Dirgina plauko judėjimas, spaudimas.

Receptoriai odoje.

Užduotys l. Išnagrinėk Ed ir paaiškink,

kaip jaučiame kvapą. Kodėl sloguojantis žmogus beveik nieko neužuodžia?

Pagal El nurodyk, kur iš-

sidėstę skonio svogūnėliai. Kokios jų funkcijos? Kodėl karčias piliules siūloma padėti kuo toliau ant liežuvio ir nekramtant nuryti? Pakomentuok, kokią reikšmę turi kvapo ir skonio jutimas.

Pagal Ed nurodyk, kurios žmogaus kūno dalys yra

jautriausios.

Naudokis

4 ir paaiškink

odos receptorių reikšmę. Kurie mechaniniai dirgikliai sukelia skausmą?

Paaiškink raumenų jutimo reikšmę.

164

Skiriasi ne tik receptorių kiekis, bet ir įvairovė (8 pav.). Pavyzdžiui, plaukais padengtoje odoje nėra tokių lytėjimo receptorių, kaip pirštų galiukuose. Šias funkcijas atlieka aplink plaukų maišelius apsivijusios nervinės galūnės. Tai irgi labai jautrūs lytėjimo receptoriai. Jie padeda jausti prisilietimus prie plaukų.

Kiti jutimai Žmogaus raumenyse, sausgyslėse, raiščiuose ir sąnarių kapsulėse yra specialių mechanoreceptorių, kuriuos dirgina tempimas. Jie padeda jausti kūno dalių padėtį, įvertinti paimto objėkto masę. Iš šių receptorių gautą informaciją galvos smegenys naudoja judesiams koordinuoti. Tuo nesunkiai įsitikinsi, jei užsimerksi ir pirštu pamėginsi paliesti savo nosies galiuką. Skrandžio sienelėse yra tempimui ir spaudimui jautrių mechanoreceptorių. Pavalgius organo sienelės įsitempia, todėl žmogus jaučia sotumą. Kai maistas baigiamas virškinti ir sienelės atsipalaiduoja, jaučiame alkį. Panašių receptorių esama ir tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės sienelėse. Jie signalizuoja, kad organas yra pripildytas, todėl galime laiku suskubti į tualetą. Galvos smegenyse yra chemoreceptorių, kurie seka kraujo temperatūrą, matuoja gliukozės ir anglies dioksido kiekį kraujuje. Šie jutimai labai svarbūs organizmo gyvybinei veiklai palaikyti. Plačiau apie tai rašoma VI skyriuje.

Laboratorija

Uoslė ir skonis 3. Skonio sritys liežuvyje

1. Kvapų atpažinimas Jums reikės: 8 uždaromų indelių, apelsinų sulčių, žibalo, odekolono vandens, tarkuoto svogūno, šaltos kavos, nenuplaunamo flomasterio,

acto, acetono, arba tualetinio mėtų arbatos ir akių raiščio.

Medžiagas supilkite arba sudėkite į indelius. Užsukite dangtelius ir užrašykite kiekvieno mėginio pavadinimą. Vienam mokiniui užriškite akis. Atidarytą indelį priartinkite prie tiriamojo asmens nosies. Iš pradžių jis minutėlei sulaiko kvėpavimą, paskui pradeda įprastai kvėpuoti ir turi užuosti mėginio kvapą. Kai kurios medžiagos yra labai lakios, todėl jas įmanoma užuosti ir neįkvepiant. Jeigu nepavyko nustatyti kvapo pirmaisiais dviem būdais, leidžiama pauostinėti — trumpai, tačiau greitai pakvėpuoti per nosį. Tokia eilės tvarka nustatykite kiekvieno mėginio kvapą. Po kiekvieno uostymo darykite trumpą pertraukėlę. Bandymo rezultatus surašykite į lentelę: „Kvapas nusltalylas Medžiaga |delas

Sulailius

Normaliai

kvėpavimą

kvėpuojant

—

T

1

Enėiani gan

Paaiškinkite bandymo rezultatus. Kaip manote, kuo žmogui naudingas uostinėjimas?

2. Cukraus skonis Tau reikės: gabalėlio cukraus, popierinio rankšluosčio, puodelio su vandeniu. Sausai nušluostyk liežuvį ir padėk ant jo cukraus gabalėlį. Kurį laiką palaikyk jį taip. Ar jauti skonį? Nuimk cukrų ir praskalauk burną. 3 Paskui padėk cukraus gabalėlį ant seilėmis suvilgyto liežuvio ir vėl kurį laiką pa-

laikyk. Ar jauti skirtumą? Paaiškink, ką pastebėjai.

Jums reikės: 4 mažų cheminių stiklinių (100 ml), cukraus, valgomosios druskos (NaCl), karčiosios druskos (MgSO,), citrinų sulčių, nenuplaunamo flomasterio, arbatinio šaukštelio, valgomo-

jo šaukšto, 4 plastikinių mentelių, ausų krapštukų, puodelio su vandeniu. Sunumeruokite stiklines. Visas iki pusės pripildykite vandens. Į pirmąją berkite du šaukštelius cukraus, į antrąją — šaukštelį valgomosios druskos, į trečiąją — pusę šaukštelio karčiosios druskos. Į ketvirtąją stiklinę įpilkite valgomąjį šaukštą citrinų sulčių. Gerai išmaišykite. Kiekvienam tirpalui naudokite atskirą mentelę. Vienas mokinys atsisėda, užsiriša akis ir iškiša liežuvį. Kitas mokinys pamirko ausų krapštuką cukraus tirpalė ir liečia liežuvio galą, priekinę ir vidinę krašto dalį, pagrindą. Tiriamasis asmuo pasako, kur jaučia saldumą. Pakartokite tyrimą su visais tirpalais ir nustatykite skonio sritis liežuvyje. Prieš kiekvieną bandymą tiriamasis asmuo turi praskalauti burną. Nurodykite, kurios liežuvio sritys reaguoja į skirtingus dirgiklius. Gautus rezultatus palyginkite su skonio sričių žemėlapiu (6 pav. 163 p.).

4. Kuo šiltesnis, tuo saldesnis Jums reikės: 1 didelės ir 3 mažų cheminių stiklinių, 2 vonelių (tuščių margarino indelių), cukraus, šaukštelio, nenuplaunamo flomasterio, ledukų. Į didelę cheminę stiklinę įpilkite 100 ml vandens. Įberkite 2 valgomuosius šaukštelius cukraus ir gerai išmaišykite. Į vieną vonelę įberkite ledukų, į kitą — įpilkite karšto (+50 *C) vandens. Sunumeruokite mažas stiklines. Į kiekvieną įpilkite po 20 g cukraus tirpalo. Pirmąją stiklinę įstatykite į ledukus, trečiąją - į karštą vandenį. Antrąją stiklinę palikite stovėti kambario temperatūroje. Maždaug po 5 min paragaukite cukraus tirpalų. Pradėkite nuo pirmosios stiklinės, baikite trečiąja. Padarykite išvadų. Paaiškinkite, kodėl saldumas priklauso nuo tirpalo temperatūros. Įkojo

Nugaros smegenys ir refleksai

5./

nugarinio nervo

nugaros

užpakalinė šaknelė

smegenys

nervinis

nugarinis nervas

mazgas

nugarinio nervo priekinė šaknelė nugaros smegenų dangalas

J

/ Ž

AŽ —71877

|

+

J

ankstel slankstelis

kremzlinis diskas

Nugaros smegenys yra CNS apatinė dalis, kurią galima vadinti galvos smegenų tąsa. Tai maždaug pusmetrio ilgio ir piršto storio darinys, saugiai paslėptas iš slankstelių angų sudarytame stuburo kanale (1 pav.). Nugaros smegenų

sandara

Nugaros smegenų pjūvyje (2 pav.) matyti dvi skirtingų spalvų sritys. Viduje išsidėsčiusi pilkoji mėdžiaga, kurios pavidalas primena drugį. Ji sudaryta iš neuronų kūnų ir trumpųjų ataugų. Išorėje išsidėsčiusi baltoji mėdžiaga susideda iš mielinu padengtų neuronų ilgųjų ataugų.

Nuo nugaros smegenų atsišakoja 31 pora nugarinių nervų. Iš stuburo kanalo jie išeina tarp slankstelių ataugų. Kiekvienas nugarinis nervas turi po dvi šakneles. Priekinės susideda iš judinamųjų neuronų ataugų, kuriomis impulsai sklinda į raumenis. Šių neuronų kūnai yra nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje. Užpakalinės šaknelės susideda iš juntamųjų neuronų ataugų, kuriomis impulsai iš receptorių sklinda į nugaros smegenis. Šių neuronų kūnai yra nedideliuose užpakalinių šaknelių paplatėjimuose, kurie vadinami nėrviniais mazgais.

Nugaros smegenų funkcijos

Nugaros smegenų skersinis pjūvis.

nugaros smegenys

slankstelis diskas normalioje padėtyje pasislinkęs diskas

3

Stuburo trauma.

166

Kojų nevaldantis neįgalusis.

Nugaros smegenys palaiko ryšį tarp nervų sistemos dalių. Jos perduoda nervinius impulsus iš kūno į galvos smegenis ir iš galvos smegenų į kūną. Impulsai kyla ir leidžiasi neuronų ataugų pluoštais baltojoje medžiagoje. Kai pirštais lieti šiurkštų paviršių, lytėjimo receptoriuose sužadinti impulsai juntamaisiais nervais sklinda į nugaros smegenis, tik paskui perduodami į galvos smegenis. Jei nusprendi pakelti ranką, nerviniai impulsai iš galvos smegenų sklinda į nugaros smegenis, paskui judinamaisiais nervais pasiekia atitinkamus raumenis. Nuo stipraus smūgio slanksteliai lūžta arba išnyra, o kaulinės nuolaužos arba kremzliniai diskai gali įsirėžti į stuburo kanalą ir sužaloti nugaros smegenis (3 pav.). Nutrauktomis arba užspaustomis neuronų ataugomis į galvos smegenis ir iš jų nepraeina nerviniai impulsai, todėl kūno dalis žemiau pažeistos vietos tampa nejautri ir nejudri. Dėl tokios stuburo traumos žmogus gali visam gyvenimui likti prikaustytas prie lovos arba vežimėlio (4 pav.).

Reflekso lankas Kai žmogus paliečia aštrų daiktą, tarkime, smeigtuką, žaibiškai atitraukia ranką. Šis procėsas yra automatiškas, nepriklauso nuo mūsų valios. Toks nevalingas organizmo atsakas į dirginimą vadinamas refleksū. Aštrus daiktas yra dirgiklis. Jis receptoriuose sužadina nervinį impulsą, kuris keliauja į CNS, o paskui siunčiamas į reaguojantį organą - efėktorių. Nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki efektoriaus panašus į lanką, todėl vadinamas reflėkso lankū (5 pav.).

Apie kiekvieną refleksinę veiklą informuojamos ir galvos smegenys, nors pačios joje nedalyvauja. Iš reflėkso lanko jutiminės dalies impulsas sklinda į galvos smegenis, paskui grįžta į judinamąją lanko dalį. Taip smegenys gali valdyti kai kuriuos refleksūs. Pavyzdžiui, žmogus nepaleidžia įkaitusios lėkštės, o staigiai padeda ją ant stalo. Kai paliečiame aštrų arba karštą daiktą, neretai šūktelime „Oi“. Tai irgi galvos smegenis pasiekusių nervinių impulsų rezultatas. Šūksnis padeda nukreipti dėmesį nuo skausmo. galvos smegenys

Nervinis impulsas iš reflėkso lanko jutiminės dalies sklinda į galvos smegenis. 3. Įterptinis neuronas. Perduoda impulsą nugaros smegenyse.

Nervinis impulsas iš galvos smegenų grįžta į judinamąją lanko dalį ir gali sustabdyti nepageidaujamą reflėksą.

| nugarinio nervo užpakalinė šaknelė

nervinis mazgas nugarinis nervas

Ty nugarinio nervo priekinė šaknelė

2. Jutiminis neuronas. Perduoda impulsą iš receptoriaus į CNS. 4. Jūdinamasis neuronas. Perduoda impulsą iš CNS į efektorių.

«>

smeigtukas

1. Recėptorius. Nervinė ląstelė (arba jos galūnė), kurioje dirgiklis sužadina nervinį impulsą.

impulso sklidimo kryptis

5. Efėktorius. Į dirgiklį reaguojanti kūno dalis (raumuo arba liauka). Šiame pavyzdyje - ranką lenkiantis dvigalvis žasto raumuo.

Reflėksas yra nervinės veiklos pagrindinė forma. Reflėkso lankas receptorių susieja su efektoriumi: receptorius — jutiminis neuronas — koordinatorius (CNS) — judinamasis neuronas — efektorius. Rankos atitraukimo refleksas.

16/

Užduotys 1.

2. 3.

i

Pagal El, El apibūdink nugaros smegenų sandarą. Iš ko susideda pilkoji ir baltoji medžiaga“? Nusakyk nugaros smegenų funkcijas.

5.

blauzda akyla ĮBELSŲ a

Tarkime, žmogaus nugaros smegenys yra pažeistos juos-

t

6.

7. 8.

0.

x

(7

142 p. ir įvardyk galimas tokios traumos pasekmes. Kas yra reflėksas?

Pagal El nusakyk reflėkso

mechanizmą. Kodėl žmogus gali sustabdyti rankos atitraukimo reflėksą? Vaikščiodamas basas vaikinas užlipo ant žarijos, staigiai atitraukė koją ir šūktelėjo. Paaiškink atsaką.

Išnagrinėk

ir nusakyk ke-

lio girnelės reflėksą. Kuo jis svarbus?

Naudokis Ed ir išvardyk ke-

lis nesąlyginius refleksūs, nurodyk jų reikšmę. Kurie receptoriai ir efektoriai dalyvauja šiuose reflėksuose: a) kelio girnelės; b) kosėjimo,; c) vyzdžio adaptacijos?

Refleksas ||

— 22 Mirksėjimas ir ašarojimas

„+

-

ei . tiesiamasis raumuo

nervinėsae galūnės a

A

La . judinamasis neuronas

z

a

Kelio girnelės refleksas.

Nesąlyginiai refleksai Įgimti reflėksai dar vadinami nesąlyginiais reflėksais. Jais grįstas paprastas žmogaus elgesys, ne tik rankos atitraukimas nuo aštraus objėkto, bet ir vėmimas, kosėjimas, čiaudėjimas, mirksėjimas. Tiesa, pastaruosius refleksūs kontroliuoja ne nugaros, bet galvos smegenys. Nesąlyginiai refleksai gyvybiškai svarbūs, nes padeda orientuotis aplinkoje, maitintis ir saugo kūną nuo sužalojimų. Kai kurie iš jų išsamiau aprašyti 7 pav.

Dirgiklis |||

. gomurį Į kvėpavimo takus pateko trupini rupinių |1) Ryški šviesa 2) Blausi šviesa Į akį pateko vabzdys

Kai kurie nesąlyginiai refleksai ir jų reikšmė.

166

.

smegenys

Užkelk koją ant kojos. Delno briauna stuktelk į viršutinės kojos kelį po girnele ir stebėk, kaip blauzda pakyla. Smūgis per raištį patraukia žemyn girnelę ir trumpam įtempia tiesiamąjį raumenį šlaunyje, kuriame yra mechanoreceptorių. Tempimas juose sužadina nervinį impulsą. Jis perduodamas į nugaros smegenis, paskui į tą patį raumenį, kuris susitraukia ir tiesia koją per kelį (6 pav.). Šis atsakas vadinamas kelio girnelės refleksū. Jis nepriskiriamas prie gyvybiškai svarbių, tačiau padeda palaikyti pusiausvyrą. Per medicinines apžiūras gydytojai tikrina kelio girnelės reflėksą suduodami specialiu guminiu plaktuku. Silpnas arba išnykęs reflėksas rodo, kad nervų sistema pažeista.

Maistas palietė minkštąjį

Kosėii osėjimas

£

Kelio girnelės refleksas

Seilių išsiskyrimas | Maistas burnoje Rijimas

„ ? + gimelės“ Jaištis 2

nugaros

za —-

Raištis patraukė girnelę žemyn

Kelio girnelės

receptorius

stuktelėjimas (dirgiklis)

mens srityje. Pasižiūrėk į KI 4.

jutiminis neuronas

tempimui jautrus

„Atsakas

||| || „Reikšmė

Susitraukia tiesiamieji raumenys šlaunyje Seilių liaūkos išskiria daugiau seilių Nusileidžia antgerklis

|Susitraukia diafragma ir vidiniai < Da tarpšonkauliniai raumenys 1) Vyzdys susitraukia 2) Vyzdys išsiplečia Susitraukia akies vokų raumenys, gausiau išsiskiria ašarų

|||

Palaikoma kūno pusiausvyra

Seilių fermentai skaido maistą Į kvėpavimo takus nepatenka A svetimkūnių |Iš kvėpavimo takų pašalinami S svetimkūniai 1) Išsaugomi regos receptoriai 2) Matome prieblandoje Iš akies išplaunamas svetimkūnis

Laboratorija

Refleksai 1. Kelio girnelės refleksas

3. Tempimo receptorių reikšmė Tiriamasis asmuo atsistoja ir užmerkia akis. Sto-

Jums reikės: kėdės, medicininio guminio plaktuko. Darbą atlikite poromis.

vi tiesiai ir stengiasi nesvyruoti. Tyrėjas stovi šone

ir stebi tiriamojo asmens kūno judesius pirmyn ir atgal. Paskui susikeiskite vietomis. Aprašykite pastebėjimus ir paaiškinkite tempimo receptorių reikšmę kūno pusiausvyros palaikymui.

Tiriamasis asmuo atsisėda ant kėdės,

užkelia koją ant kojos ir atsipalaiduoja. Kitas mokinys guminiu plaktuku (arba delno briauna) kelis kartus nestipriai stukte-

li į viršutinės kojos

kelį po girnele.

4. Rankos raumenų atsakas į smūgį Tiriamasis asmuo ir tyrėjas atsistoja vienas prieš

|

e

|

kitą. Pirmasis sulenkia ranką ir laiko ją prieš save, delnu į viršų. Antrasis kumščiu kelis kartus stukteli į delną. Tiriamasis asmuo turi stengtis išlaikyti ranką toje pačioje padėtyje.

| 4

1) Nesmūgiuokite stipriai!

Stebėkite, kaip po kiekvieno stuktelėjimo pakyla tiriamojo asmens blauzda. Taip išbandykite ir kitą tiriamojo asmens koją. Paskui susikeiskite vietomis. Paaiškinkite kelio girnelės reflėksą. Kaip mano-

0

Nesmūgiuokite stipriai!

Stebėkite ir aprašykite dvigalvio ir trigalvio žasto rauMenų atsaką. Paskui su-

te, kodėl blauzda į viršų pakyla ne iš karto, o po akimirkos? Kodėl per medicinines apžiūras gydytojai tiria šį reflėksą?

2. Achilo sausgyslės refleksas Jums reikės: kėdės, medicininio guminio plaktuko. Darbą atlikite poromis.

5. Mirksėjimas Tyrėjas kelis kartus suploja tiriamajam asmeniui prieš veidą, o šis stengiasi nesumirksėti. Ar pavyko? Paskui susikeiskite vietomis. Kokia šio reflėkso reikšmė? Kodėl tiriamajam asmeniui valios pastangomis nepavyko jo nutraukti? Kokią išvadą iš to galima padaryti?

Tiriamasis asmuo atsiklaupia taip, kad koja kyšotų už kėdės krašto ir atsipalaiduoja. Kitas mokinys guminiu plaktuku (arba delno briauna) kelis kartus nestipriai stukteli į Achilo sausgyslę. 1] Nesmūgiuokite stipriai!

Lk

|| |

Taip išbandykite ir kitą tiriamojo asmens koją. Paskui susikeiskite vietomis. Stebėkite ir aprašykite atsaką. Šis reflėksas suveikia tada, kai po šuolio nusileidžiame ant žemės. Kaip manai, kokia jo reikšmė?

6. Seilių rijimas Nuryk seiles ir iš karto mėgink dar kartą nuryti. Nusakyk pojūčius. Paaiškink, kodėl sunku nuryti antrą kartą?

Galvos smegenys ir jų veikla Galvos smegenys kontroliuoja daugumą gyvybinių procėsų. Jos taip pat atsakingos už mąstymą, emocijas ir elgesį. Tai sudėtingiausias žmogaus organas. Kol kas ne visos jo funkcijos pakankamai ištirtos. Nervinių ląstelių veiklai reikia daug energijos, todėl galvos smegenys yra labai gerai aprūpinamos krauju. Jei dėl kokių nors priežasčių kraujotaka staiga sutrinka, jau po minutės žmogus netenka sąmonės. Dar po kelių minučių dėl deguonies trūkumo pradeda žūti nervinės ląstelės. Tai sukelia negrįžtamus smegenų pakitimus ir organas miršta. Nustačius smegenų žūtį, laikoma, kad žmogus yra miręs, nes jo neimanoma atgaivinti.

Galvos smegenų apsauginiai dariniai

Li

Galvos smegenys (vaizdas iš viršaus).

smegenų žievė, arba pilkoji medžiaga

A

Galvos smegenys - labai svarbus ir gležnas organas, todėl jį gaubia tvirta kaukolė ir trys sluoksniai iš jungiamojo audinio sudarytų dangalų. Vidurinis yra poringas ir pripildytas smegenis maitinančio skysčio. Ši sistema padeda išvengti smegenų sukrėtimo. Galvos oda su tankių plaukų kupeta saugo smegenis nuo temperatūros svyravimų, taip pat iš dalies sušvelnina smūgį.

Galvos smegenų sandara ir funkcijos baltoji medžiaga

|

Galvos smegenų skersinis pjūvis.

Galvos smegenų pjūvyje (2 pav.) aiškiai matyti paviršinis pilkas sluoksnis. Jis vadinamas smegenų žievė ir sudarytas panašiai kaip nugaros smegenų pilkoji medžiaga - iš neuronų kūnų bei trumpųjų ataugų. Giliau esanti baltoji medžiaga susideda iš neuronų ilgųjų ataugų. Žmogaus smegenų žievėje suskaičiuojama apie 15 mlrd. nervinių ląstelių, kurias jungia neįsivaizduojama daugybė sinapsių. Šioje smegenų vietoje apdorojama daugiausia informacijos, o baltoji medžiaga atsako už jos perdavimą. Stambiausia galvos smegenų dalis - didžiosios smėgenys (4 pav.). Jos susideda iš dviejų didžiųjų pūsrutulių — kairiojo ir dešiniojo, kuriuos jungia iš baltosios medžiagos sudaryta jungtis. Pusrutulių paviršius labai raukšlėtas. Tai kelis kartus padidina plotą, todėl smegenų žievėje gali tilpti tiek daug neuronų. Didžiosios smegenys atlieka labai daug ir įvairių funkcijų. Tai komandinis centras, iš kurio siunčiami signalai reguliuoja kitų smegenų dalių veiklą. Smegenų žievė reguliuoja mąstymą, atmintį, pojūčius, elgesį. Užpakalinė raukšlėta galvos smegenų dalis vadinama smegenėlėmis ir atsako už judesių koordinavimą bei kūno pusiausvyros palaikymą. Į smegenėles keliauja pranešimai iš tempimo receptorių raumenyse ir pusiausvyros receptorių vidinėje ausyje, o jos siunčia nervinius impulsus į

Nervinės ląstelės smegenų žievėje.

1/0

raumenis. Tačiau judesių iniciatorės dažniau būna didžiosios smegenys, smegenėlės tik suderina raumenų darbą. Pailgosios smėgenys yra lygiu paviršiumi. Tai išplatėjusi nugaros smegenų tąsa, kuri kontroliuoja gyvybiškai svarbius procesūs: širdies ritmą, kvėpavimo judesius, taip pat daugelį reflėksų (rijimo, kosėjimo, čiaudėjimo, mirksėjimo, vėmimo ir kt.).

kaukolė

Didžiosios smėgenys. Reguliuoja kitų smegenų dalių veiklą ir svarbiausias psichines funkcijas.

smegenų skystis didžioji smegenų jungtis

Smegenėlės. Koordinuoja judesius.

Pogumburis. Reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, vandens

Pailgosios smėgenys. Kontroliuoja širdies ritmą, kvėpavimą ir daugelį apsauginių reflėksų.

kiekį organizmė.

hipofizė

nugaros

smegenys

Galvos smegenų sandara.

Apatinėje smegenų dalyje yra pėgumburis. Šioje nedidelėje srityje susitelkę gyvybiškai svarbūs centrai, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, vandens kiekį organizmė. Ši smegenų dalis taip pat atsako už alkio, baimės pojūčius. Prie pogumburio jungiasi maža, tačiau labai svarbi liauka - hipofizė. Plačiau apie ją kalbama 5.10 temoje.

Smegenų žievės funkcijos Galvos smegenų tyrimai labai sudėtingi. Anksčiau mokslininkai stebėjo ligonius arba smegenų traumas patyrusius pacientus ir mėgino nusta-

tyti skirtingų smegenų dalių funkcijas. Dabar smegenims tirti naudojami pažangūs metodai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija. Skenuodami žmogaus smegenis mokslininkai mato vietas, kuriose intensyviau vyksta medžiagų apykaita (5 pav.). Pagal tai smegenų žievėje nustatomos už tam tikrą veiklą atsakingos sritys. Jos vadinamos žieviniais ceūtrais. Smegenų „žemėlapyje“ jau pažymėti regos, klausos, uoslės, kalbos, vaizdų suvokimo ir kiti centrai (6 pav.). []

sensoriniai centrai

[]

asociaciniai centrai motoriniai

)

= Ha

-

TMV

Kai kurie žieviniai centrai didžiosiose smegenyse.

p

'

A

centrai

Galvos smegenų aktyvumas žmogui žiūrint (A), klausant (B).

Skiriamos trys žievinių centrų grupės:

+ Sensėriniai centrai. Gauna ir apdoroja informaciją iš jutimo organų. + Asociaciniai centrai. Interpretuoja iš sensorinių centrų gautą informaciją, rengia ir perduoda nurodymus į motorinius centrus. + Motoriniai centrai. Perduoda nurodymus į atitinkamus efektorius (raumenis arba liaukas). 1/1

Ar žinai?

Kurdami dirbtinį intelektą kompiuterių specialistai studijuoja galvos smegenų reakcijas. Tačiau kol kas kompiuterinės technologijos negali prilygti Žmogaus smegenims.

Kūno kairės pusės sensoriniai ir motoriniai centrai yra dešiniajame, dešinės pusės — kairiajame pusrutulyje. Kai kurie žieviniai centrai, pavyzdžiui, kalbos centras, išsidėstę nesimetriškai, aptinkami tik viename pusrutulyje. Asociaciniai centrai mūsų smegenyse palyginti dideli ir labai sudėtingos struktūros. Kaupdami, interpretuodami, lygindami informaciją su ankstesne patirtimi, jie atlieka didelį darbą.

Kaip veikia galvos smegenys?

Užduotys 1. 2. 3. 4.

5.

6.

7.

6.

9.

Trumpai apibūdink galvos smegenų funkcijas. Kaip manai, kodėl važinėjantiems dviračiu arba mopedu būtina dėvėti šalmą? Palygink nugaros ir galvos smegenis. Kokių įžvelgi panašumų ir skirtumų? Kas yra smegenų žievė? Kodėl didžiųjų smegenų paviršius toks raukšlėtas?

Tarkime, mergina pamatė ant stalo gulinčią knygą ir paėmė. Viskas atrodo labai paprasta, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Knygos sugriebimas yra valingas veiksmas. Kitaip negu reflėksas, jis atliekamas neautomatiškai. Valingą veiklą kontroliuoja galvos smegenys. Kaip tai vyksta, parodyta 7 pav. Knyga yra dirgiklis, kurį registruoja fotoreceptoriai akies tinklainėje. Juose sužadinti nerviniai impulsai jutiminiu nervu sklinda į žievinį regos centrą, kuris apdoroja informaciją ir atgamina knygos vaizdą. Tada pranešimas keliauja į asociacinį vaizdų suvokimo centrą. Čia gauta informacija lyginama su „archyvine“. Taip objėktas atpažįstamas, nustatoma jo vertė, kitos savybės ir priimamas sprendimas. Paskui pranešimas perduodamas į motorinį centrą, arba, tiksliau, į tą jo dalį, kuri atsako už rankos raumenų valdymą. Iš čia nerviniai impulsai judinamuoju nervu sklinda į atitinkamus raumenis. Jie susitraukia ir merginos pirštai sugriebia knygą.

Naudokis E ir nurodyk,

kuri galvos smegenų dalis atsako už: a) kalbų mokymąsi; b) širdies darbą; Cc) regos pojūtį; d) kūno temperatūrą; e) judesių suderinimą. Kas yra žieviniai centrai? Į kokias tris grupes jie skirstomi?

regos centras atgamina knygos vaizdą

aktyvinami kiekvienu atveju.

veiklos mechanizmą. 1/2

motorinis centras judinamuoju nervu pasiunčia impulsąį raumenis

iš akies impulsas jutiminiu nervu sklinda į galvos smegenis

kurie žieviniai centrai buvo

Pagal Ed paaiškink valingos

vaizdų suvokimo centras atpažįsta

knygą

Palygink EH ir El. Nustatyk,

Kuo valinga veikla skiriasi nuo reflėkso?

vaizdų suvokimo centras nusprendžia ką daryti

.

TT

knyga 3 (dirgiklis) .

nių — —

"į Galvos smegenų veikla.

| (L

raumenys susitraukia |

ranka pakelia knygą (atsakas)

Išmokimas ir atmintis

sa

Pasižiūrėk į 1 pav. Šiam liūtukui vos kelios savaitės. Kaip ir kiekvienam gyvūnui, jam būdingi įgimti refleksai, kurie padeda išgyventi. Liūtukui dar reikia išmokti medžioti, atpažinti pavojus, bendrauti su gentainiais. Kaip elgtis vienu ar kitu atveju, jis mokysis iš motinos ir savo karčios patirties. Išmokta elgsena labai svarbi kiekvienam gyvūnui išlikti, nes keisdamas ją gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos. »v--

Sąlyginiai refleksai XX a. pradžioje rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas tyrė šunų virškinimo sistemos veiklą. Kai šunims duodavo ėdalo, jiems išsiskirdavo seilių. Tai nesąlyginis refleksas, kurį sukelia maistas. Paskui Pavlovas ėmė derinti du dirgiklius - maistą ir garsą. Duodamas šunims ėdalo skambindavo varpeliu. Garsas yra neutralus su maistu nesusijęs dirgiklis, tačiau šunims pradėjo asocijuotis su maistu. Po kurio laiko užteko varpelio garso, kad šunims imtų skirtis seilės (3 pav.). Taip nesąlyginio reflėkso pagrindu susidarė sąlyginis reflėksas. Sąlyginio reflėkso susidarymas - paprasčiausia mokymosi forma. Pavyzdžiui, žvakės liepsną palietęs vaikas daugiau niekada to nedarys, nes liepsnos vaizdas jam asocijuosis su skausmu. Sąlyginiai reflėksai labai svarbūs žmogaus gyvenime. Jie dažniausiai formuojasi pirminiuose mokymosi etapuose. Kai mokomės važiuoti dviračiu, iš pradžių galvojame apie kiekvieną judesį. Ilgainiui nervų sistema prisitaiko prie naujos veiklos ir veiksmai tampa automatiški. Taigi susiformuoja sąlyginiai reflėksai — pusiausvyros palaikymo, pedalų mynimo ir kiti. Jeigu dirgiklis ilgesniam laikui išnyksta, sąlyginis reflėksas ima silpnėti. Tačiau jis greitai atsinaujina, kai dirginimas vėl pasikartoja. Taip nutinka žiemos pradžioje, kai po metų pertraukos atsistojame ant slidžių. Turime sugaišti kelias valandas, kol smegenys atgamins slidinėjimo įgūdžius.

Kaip išmokstame? Kai žmogus ar kuris kitas gy-

1

Liūtė su jaunikliu. nesąlyginis dirgiklis nesąlyginis atsakas

neutralus dirgiklis nėra

atsako

neutralus ir nesąlyginis dirgiklis nesąlyginis atsakas

vūnas patiria ką nors nauja, nervų sistema suformuoja naują atsa-

ką. Įgyta patirtis keičia Žmogaus mąstymą, elgesį ir tai vadinama išmokimū. Tu jau Žinai, kad smegenų žievė susideda iš daugybės nervinių ląstelių, kurias jungia sinapsės. Neu-

ghi

"a

„Kas bus, jeigu paliesiu?“

ronų ataugos gali augti ir sudaryti naujų jungčių. Taip smegenyse formuojasi tam tikri keliai, kuriais perduodami nerviniai impulsai. Kiekvienas naujas dirgiklis suformuoja naują kelią.

neutralus dirgiklis virto sąlyginiu sąlyginis atsakas

I Pavlovo eksperimentas.

euron

EE

nerviniai

1 Į nerviniai

(

Yimpulsai

1

impulsai

||

nerviniai

-

euron

impulsai euron

"

1] I neuronas perduoda daug nervinių impulsų, todėl stiprėja jungtis tarp | ir II neurono.

II neuronas smarkiau dirginamas, todėl stiprėja jungtis tarp II ir III neurono.

Dirginimo kartojimas stiprina neuronų jungtis.

Kai dirginimas dažnai kartojasi ir nerviniai impulsai sklinda tuo pačiu keliu, jame susidaro daugiau sinapsių. Dėl to jungtys tampa stipresnės ir lengviau praleidžia impulsus. Šis procėsas supaprastintai pavaizduotas 4 pav. Mokantis šokti, skambinti pianinu ar slidinėti, atitinkamuose žieviniuose centruose susiformuoja naujų jungčių. Jeigu veiksmai kartojami daug kartų, šios jungtys stiprėja, todėl organizmo atsakas tampa vis tikslesnis.

o

"2

=

Lavinimas efektyviausias vaikystėje.

Atmintyje ilgiau išlieka su maloniomis akimirkomis susijusi informacija, o nemalonius įvykius mes linkę užmiršti.

Mokymasis ir amžius Jungtys smegenų žievėje intensyviausiai formuojasi kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje. Paskui šis procėsas lėtėja, tačiau nesustoja iki pat senatvės. Taigi mokytis galime visą gyvenimą, bet daugiau ir greičiau išmokstame, kol esame jauni. Kalbos žieviniame centre daugiausia jungčių susiformuoja iki aštuonerių metų. Tai palankiausias metas mokytis kalbos (kalbų). Vėliau vis sunkiau išmokti naujų žodžių, nes naujos jungtys susidaro ne taip sparčiai, dalis neuronų žūva. Atmintis ir užmMiršimas Galvos smegenys prisitaikiusios ne tik apdoroti, bet ir kaupti bei atgaminti informaciją (6 pav.). Šis jų gebėjimas vadinamas atmintimi. Jutimo organai surenka labai daug informacijos. Iš pradžių ji filtruojama, paskui perduodama į smegenis ir kaupiama trumpalaikėje atmintyjė, kurios talpa ribota ir nedidelė. Didžioji informacijos dalis šioje talpykloje išlieka gana trumpai. Paskui ji „ištrinama“ ir

jutimo organai

filtras

trumpalaikė atmintis

ilgalaikė atmintis

a

Atminties modelis.

1/4

| 5

L Į MIEINTSS

taip atlaisvinama vietos naujam informacijos srautui.

Intensyviai apdorojama informacija išlieka ilgiau. Ji kaupiama ilgalaikėje atmintyjė, kurios talpa didesnė, todėl gali išsaugoti daugiau informacijos. Tam tikri įvykiai šioje talpykloje taip įstringa, kad juos prisimename visą gyvenimą. Į ilgalaikės atminties talpyklą nepatekusi informacija prarandama. Tai vadinama užmiršimū. Užmiršimas yra didžiausias mokymosi priešas.

Alzheimerio liga sergantys žmonės praranda trumpalaikę atmintį. Jie negali pasakyti, kuri dabar savaitės diena, užmiršta, kur pasidėjo daiktus (7 pav.). Tačiau šie žmonės puikiai atsimena vaikystę, svarbius gyvenimo įvykius, datas. Kartais po sunkių galvos traumų žmonės praranda ilgalaikę atmintį. Šie faktai rodo, kad už trumpalaikę ir ilgalaikę atminti atsako skirtingos galvos smegenų sritys, bet mokslininkai kol kas ne-

Gal matei, kur

pasidėjau akinius?

gali jų tiksliai nurodyti. Atminties ir užmiršimo mechanizmas irgi ne iki

galo aiškus.

Mokymosi tipai Tyrimai rodo, kad žmonės skirtingai įsimena informaciją. Vieni geriau išmoksta skaitydami tekstą ir nagrinėdami iliustracijas, kiti kalbėdami arba klausydamiesi garso įrašų, dar kiti viską turi išbandyti patys. Pagal tai žmonės skirstomi į tris mokymosi tipūs: + Vizualinis tipas. Mokosi akimis. Gerai įsimena vaizdžiai pateiktą medžiagą, informaciją rūšiuoja pagal spalvas, dydį, formą. + Akūstinis tipas. Mokosi kalbėdamas ir klausydamas. Mėgsta dalyvauti diskusijose. + Motorinis tipas. Mokosi darydamas ir patirdamas. Mėgsta įvairią praktinę veiklą. Maždaug 2/3 žmonių priskiriami prie vizualinio tipo. Gerokai mažiau yra akustinio ir mažiausiai - motorinio tipo žmonių. Ši įvairovė susijusi

su paveldėjimu ir ankstyvosios vaikystės patirtimi. Gana sudėtinga vienareikšmiškai nustatyti konkretaus žmogaus mokymosi tipą. Dažniausiai jis būna mišrus, pavyzdžiui, vizualinis-akustinis arba vizualinis-=motorinis. Norint geriau išmokti, reikia derinti įvairius mokymosi būdūs. Jie aktyvina skirtingus informacijos perdavimo kelius smegenyse, todėl galima greičiau ir geriau įsiminti (8 pav.). Pavyzdžiui, mokantis kalbų, naujus žodžius reikia garsiai perskaityti, keletą kartų parašyti, paskui, nežiūrint į knygą, ištarti balsu. Taip pat reikėtų pasikartoti išmoktą medžiagą. skaitymas

klausymas

iliustracijų nagrinėjimas

Trumpalaikės atminties sutrikimas.

Užduotys l.

Kodėl gyvūnams, taip pat ir žmogui būtina mokytis? Atsakymą pagrįsk pavyzdžiais.

Naudokis E4 ir paaiškink

I. Pavlovo eksperimentą. Kuo sąlyginis reflėksas skiriasi nuo nesąlyginio? Kaip šunį galima išmokyti atsisėsti, atsigulti? Kodėl tai yra sąlyginis reflėksas? Kas yra išmokimas? Naudokis [El ir savais žodžiais paaiškink šį procėsą. Kodėl vaikams mokytis lengviau negu vyresniems žmonėms? Kas yra atmintis ir užmir-

šimas? Pagal Ed palygink trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Kodėl Alzheimerio liga ser-

klausymas ir iliustracijų nagrinėjimas

skaitymas, iliustracijų nagrinėjimas ir pasakojimas

skaitymas, iliustracijų nagrinėjimas ir praktinė veikla

gantis žmogus negali apsipirkti parduotuvėje“? Apibūdink mokymosi tipus. Kurio tipo bruožų įžvelgi savyje? 10. Kokius mokymosi būdūs taikote per biologijos pamokas“? Kurie iš jų, tavo nuomone,

yra veiksmingiausi? H

Informacijos įsiminimas derinant skirtingus mokymosi būdus.

1/5

Metodas

Kaip įsiminti informaciją? Kodai iš pirmųjų raidžių

Vieną kartą perskaitykite ir įsiminkite raides:

RITIDAGCPEVOL. Paskui, nežiūrėdami į vadovėlį, mėginkite pakartoti seką. Ar pavyko? Įsimenant seką, kiekviena raidė išsaugoma trumpalaikėje atmintyje kaip vienas objektas. Dvylika raidžių — dvylika objėktų. Trumpalaikei atminčiai tai per didelis informacijos kiekis.

Jeigu norite įsiminti, privalote perskaityti seką ne vieną, o daug kartų. Dar geriau skaityti balsu. Paskui, nežiūrėdami į šaltinį, mėginkite kartoti. Jeigu suklysite, pasižiūrėkite į seką ir vėl kartokite, kol raidės nuguls į ilgalaikę atmintį. Repetuodami naują vaidmenį šią įsidoja aktoriai. Taip jie išmoksta sakyti ilgus monologus, deklamuoti eiles.

i

Objektų grupavimas Jei norite įsiminti daugiau ir greičiau, junkite raides arba skaičius į grupes: RTI-DAG-CPE-VOL. Tokia seka sudaryta ne iš dvylikos, o iš keturių objėktų, todėl ją lengviau išmokti. Netikite? Pamėginkite.

Susiejimas su požymiais Tarkime, jus supažindino su keliais žmonėmis. Norėdami geriau įsiminti vardus, stenkitės iš karto juos susieti su kokiais nors jiems būdingais požymiais, pavyzdžiui, „aukštaūgis Andrius“, „raudonplaukė Inga“.

Norėdami įsiminti skaičių seką, galite skaičius sieti su tam tikrais objektais. Tarkime, reikia įsiminti naują PIN kodą: 2180. Skaičiaus 2 pavidalas panašus į gulbę, 1- į vašelį, 8- į sniego senį, 0 - į balioną. Tokia tvarka ir įsimename: gulbė, vašelis, sniego senis,

balionas. Dar galima sugrupuoti — gulbė su vašeliu, sniego senis su balionu. Užmiršti tokį PIN kodą beveik neįmanoma. 1/6

Eiliuoti tekstai Regimosios šviesos spektre skiriamos septynios

Kartojimas - mokslų motina

minimo techniką nau-

Kai kurias sudėtingas sąvokas ar procesūs lengviau įsiminsite, jeigu užkoduosite pirmųjų žodžių raides. Pavyzdžiui, akies dangalus (iš vidaus į išorę) tinklainę, gyslainę, odeną galima užrašyti TGO. Pakartokite šį kodą ir jis įstrigs ilgalaikėje atmintyje. Nebus sunku jį atgaminti per apklausą ar kontrolinį darbą.

spalvos

raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mė-

lyna, violetinė. Ar galite jas įsiminti ir iš eilės išvardyti? Tai padaryti visai nesunku, jeigu žinote dvieilį, kurio kiekvieno žodžio pirmoji raidė rodo spalvą: Raudonai, o gal žaliai žydi marių vandenai.

Kaip greičiau išmokti? Svarbu ne kiek laiko sugaištate mokydamiesi, o kas lieka galvoje. Efektyviau mokytis jums padės keli patarimai. + Gerai išvėdinkite patalpą, kurioje mokysitės. Pasirinkite patogią vietą, namiškių paprašykite netriukšmauti. + Iš pradžių perskaitykite visą tekstą, išnagrinėkite iliustracijas. + Skaitydami antrą kartą sustokite po kiekvieno potemio ir mėginkite trumpai atpasakoti svarbiausias mintis. + Į sąsiuvinį persirašykite sąvokas ir apibrėžtis. Jeigu mokotės iš kopijos, svarbiausias mintis galite pasibraukti žymikliu. + Nusibraižykite minčių žemėlapį, mėginkite grafiškai pavaizduoti mokymosi objektūs. + Nesidrovėkite mokytis balsu. Naudokitės planu, minčių žemėlapiu ir garsiai pakartokite informaciją, kurią reikia išmokti. Galite balsu repetuoti referato ar praktikos darbo pristatymą. + Mokykitės dviese. Mėginkite draugui ar draugei paaiškinti išmoktą medžiagą. Aptarkite klaidas ir netikslumus. Paskui susikeiskite vietomis. + Mokydamiesi neužmirškite pailsėti. Kas pusvalandį darykite trumpą pertraukėlę (5 min), kas valandą - ilgesnę (10-15 min).

Endokrininė sistema Reaguodama į aplinkos ir vidinės terpės pokyčius CNS valdo įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas. Tai vadinama nėrviniu reguliavimu. Nervų sistema staigiai reaguoja į pokyčius, tačiau jos valdomas atsakas yra trumpalaikis. Kai kurie procėsai, pavyzdžiui, augimas, yra lėti ir ilgi, todėl jiems valdyti reikia kitos sistemos. Gyvūnų ir žmogaus organizmė šį darbą atlieka endokrininė sistema (gr. endo - viduje + krino - išskiriu).

Hormoninis reguliavimas Endokrininę sistemą sudaro liaūkos, kurios išskiria specifinių cheminių medžiagų - hormonų. Endokrininėse liaūkose išsiraizgę daugybė kapiliarų. Kitaip nei virškinimo liaūkos, šios neturi latakų, todėl hormonus išskiria tiesiai į kraują. Dėl to dar vadinamos belatakėmis liaūkomis. Hormonus po organizmą išnešioja kraujas, todėl cheminiai pranešimai keliauja lėtai. Tačiau jie pasklinda po visą kūną. Hormonai aktyvina arba slopina organų veiklą. Tai vadinama hormėoniniu reguliavimu. Nervinis ir hormoninis organizmo funkcijų reguliavimas palygintas 1 ir 2 pav. Nervų sistema

Endokrininė sistema

jutimo organas

belatakė

Organizmai kai kuriuos hormonus išskiria į aplinką. Tai signalinės medžiagos, vadinamieji feromonai, kurie veikia kitus tos pačios rūšies individus ir reikalingi socialiniam bendravimui. Skiriami lytiniai, pavojaus, teritoriniai ir dar kelių rūšių feromonai. Jie labai svarbūs vabzdžių, pavyzdžiui, bičių, skruzdėlių gyvenime. Pagal feromonus kai kurie naktiniai drugiai net už 10 km suseka patelę.

liauka

nerviniai impulsai sklinda jutiminiu

į kraują išsiskiria hormonų

neuronu

Užduotys 1.

kraujotakos sistema LC L En) CO E |) |)

š8lė

2. 3.

nerviniai impulsai sklinda judinamuoju neuronu

Kas yra hormonai? Kur jie gaminami“? Kuo endokrininė liauka skiriasi nuo virškinimo liaūkos?

Kodėl endokrininės sistemos atsakas yra lėtas, bet ilgalai-

kis? Kuo jis naudingas orga-

4.

veikia tam tikrą organą (raumenį, liauką)

veikia daug organų (kepenis, širdį, kraujagysles, kaulus ir kt.)

nizmui?

Pagal El, FI palygink ner-

vinį ir hormoninį organizmo

funkcijų reguliavimą.

Li) Nervų ir endokrininės sistemos veikla.

Atsakas

Pranešimų nešikliai

Nervinis reguliavimas

Hormoninis reguliavimas

Staigus Elektriniai impulsai

Lėtas

Perdavimo kelias

Nervai

Veikimo trukmė

Trumpa (iki vienos sekundės) Dažniausiai lokalizuota (tam tikras raumuo arba liauka)

Veikimo sritis

Cheminės medžiagos (hormonai) Kraujas ir kiti kūno skysčiai Ilga (iki metų ir ilgiau) Dažniausiai plati (daug audinių, organų)

Nervinio ir hormoninio reguliavimo palyginimas.

1/7/

laudinys (ląstelės neturi

atitinkamo receptoriaus) "hormono

|| P.

|

it

[

E

f

hormono molekulė

neatitinka receptoriaus

receptorius

L

molekulė

>

hormono molekulė atitinka receptorių

aktyvinta ląstelė

a II audinys (ląstelės turi atitinkamą receptorių) Hormono veikimas.

Kaip veikia hormonai? Kiekvienas hormonas yra savitas, jo veikimas tikslinis. Tai reiškia, kad veikiami tik tam tikri organai. Kodėl taip yra? Ląstelių membranose yra specialių receptorių. Kai prie jų prisijungia hormonų molekulių, medžiagų apykaita ląstelėse pakinta. Kartu keičiasi ir audinio arba organo veikla. Skirtingų ląstelių receptoriai nevienodi, todėl prie jų jungiasi tik tam tikri hormonai (panašu į raktą ir spyną). Šis procėsas pavaizduotas 3 pav.

Endokrininė sistema |

d Hormonų, kaip ir fermentų, veikimas

grįstas rakto ir spynos principu.

Žmogaus endokrininę sistemą sudaro įvairios liaūkos (5 pav.). Jos išskiTia hormonų, kurių paskirtis labai nevienoda. Atkreipk dėmesį, kad kasa

ir lytinės liaūkos (sėklidės bei kiaušidės) turi dvigubą paskirtį.

Skydliaukė. Išskiria tiroksiną, kuris valdo medžiagų apykaitos greitį. Ūžkrūčio liauka. Išskiria hormoną, kuri mos , , uris reguliuoja limfocitų brendimą. Antinksčiai. Išskiria adrenaliną, kuris kūną parengia veiksmui. Kiaušidės arba sėklidės. Gamina ne tik lytinės ląsteles, bet ir lytiniūs hormonus. Jie skatina vyriškųjų arba moteriškųjų požymių formavimąsi. Žmogaus endokrininė sistema.

1/6

Ulljė

Hipofizė. Labai svarbi liauka, siejanti nervų ir endokrininę sistemą. Išskiria įvairių hormonų, kurie: “ -

Ė

stimuliuoja k itas liaukas; skatina augimą; J, i reguliuojavandenskiekįirkt.

Kasa. Gamina ne vien virškinimo sultis. Kasoje yra liaūkų, kurios išskiria insuliną ir gliukagėną. Šie hormonai reguliuoja gliukozės kiekį kraujuje.

Hipofizė - endokrininės sistemos „viršininkė“ Daugelio endokrininių liaūkų veiklą reguliuoja hipofizė, esanti po galvos smegenimis. Ji sujungta su pogumburiu, kuriame išsidėstę įvairius pokyčius registruojantys požieviniai centrai. Hipofizė išskiria endokrinines liaukas stimuliuojančių hormonų. Iš pogumburio ji nuolat gauna nurodymų, kokių ir kiek hormonų išskirti, todėl endokrininė sistema veikia sklandžiai.

Adrenalinas - pavojaus hormonas Kai tu jaudiniesi arba išsigąsti, antinksčiai išskiria adrenalino. Šis hormonas parengia kūną veiksmui - pulti arba trauktis (6 pav.). Adrenalinas veikia širdį, griaučių raumenis, kepenis, kraujagysles ir kitus organus: + Spartėja glikogeno atsargų kepenyse skaidymas, todėl kraujuje atsiranda daugiau gliukozės. + Padažnėja kvėpavimo judesiai ir išsiplečia bronchiolės. Dėl to į plaučius patenka daugiau oro, pagerėja aprūpinimas deguonimi ir anglies dioksido šalinimas. - Širdis plaka dažniau, todėl perpumpuoja daugiau kraujo. + Susitraukia kraujagyslės odoje, bet išsiplečia raumenyse. Dėl to į juos priplūsta daugiau kraujo, kuris atneša deguonies ir gliukozės.

Per varžybas į sportininkų kraują išsiskiria daug adrenalino.

+ Įsitempia raumenys.

+ Sulėtėja virškinimo liaūkų veikla ir peristaltika, tad organizmas gali daugiau energijos panaudoti judėjimui. + Susitraukia raumenų skaidulos odoje, todėl pasišiaušia plaukai („žąsies oda“). Kailį turintiems žinduoliams šis pokytis padeda atrodyti didesniems ir išgąsdinti priešininką. Serganti gūžiu moteris.

Hormoninės reguliacijos sutrikimai Kartais endokrininė liauka gamina per mažai arba per daug hormono. Dėl to gali sutrikti tam tikros organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, jeigu hipofizė išskiria per mažai augimo hormono, vaikas prastai auga ir gali likti neūžauga. Priešingai, kai šio hormono išsiskiria per daug, žmogus labai išstypsta, tampa gigantu. Skydliaukės veiklos sutrikimai irgi kelia nemažai bėdų. Jeigu liauka gamina per daug tiroksino, pagreitėja medžiagų apykaita. Dėl to mažėja svoris, žmogus tampa labai aktyvus, dirglus, išsprogsta akys. Kai tiroksino trūksta, medžiagų apykaita sulėtėja. Dėl to didėja svoris, žmogus tampa tingus. Šio hormono trūkumas labai kenkia augančiam organizmui, nes sutrinka kūdikio protinis vystymasis. Tiroksino gamybai būtinas jodas. Kai jo trūksta, skydliaukė ima pūstis, joje atsiranda mazgelių. Dėl to žmogus jaučia spaudimą kakle, dusulį. Šis skydliaukės pakitimas vadinamas gūžiū, arba struma (7 pav.). Endokrininės sistemos sutrikimai gydomi įvairiais būdais. Kai liaūkos veikla nepakankama, gydytojas išrašo sintetinių hormonų. Jeigu hormonų išsiskiria per daug, chirurgiškai pašalinama dalis liaūkos.

Užduotys 5, Naudokis

E ir paaiškink

hormonų tikslinį veikimą.

Išnagrinėk E ir įvardyk en-

dokrinines liaukas. Pateik išskiriamų hormonų pavyzdžių, nurodyk jų funkcijas. Dėl ko hipofizė vadinama endokrininės sistemos „viršininkė“? Tarkime, žmogus pamatė ar-

tėjantį bulių. Kokio hormono išskirs endokrininė sistema? Nurodyk jo poveikį. Kokių problemų kelia endokrininių liaūkų veiklos sutrikimai? Pateik pavyzdžių. 1/9

sama

Narkotinės medžiagos ir narkomanija Narkotinės medžiagos — tai cheminės medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą ir psichiką. Jos dar vadinamos narkotikais. Narkotinių medžiagų molekulės pakeičia mediatorius ir taip slopina arba sustiprina tam tikrus pojūčius arba organizmo reakcijas. Vienų narkotinių medžiagų poveikis silpnesnis, kitų stipresnis, bet visos jos pažeidžia galvos smegenų funkcijas. Narkotinės medžiagos naudojamos medicinoje. Jos padeda be skausmo operuoti ligonius, gydyti nuo nemigos, depresijos ir kitų sutrikimų. Tačiau kai kurie žmonės piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Tai labai pavojinga. r

El

1

=

ų

žų

4

Narkomanas leidžiasi narkotikų.

Ar žinai?

Narkotikų platintojai savo nelega-

liam verslui renkasi vietas, kur su-

siburia daug potencialių vartotojų.

Viena iš tokių vietų - jaunimo pa-

mėgti klubai.

Tolerancija ir priklausomybė Ilgesnį laiką vartojant narkotinę medžiagą organizmas pripranta prie suvartojamos dozės. Šis reiškinys vadinamas tolerancija. Norint patirti tą patį efektą, tenka didinti dozę. Žmonės, kurie geria po vieną migdomųjų vaistų tabletę, vėliau priversti vartoti po dvi ar net po tris, nes kitaip negali užmigti.

Pamažu organizmas taip pripranta prie narkotiko, kad žmogus jau negali bejo tverti. Tai vadinama priklausomybe. Kai kurie narkotikai sukelia stiprią psichinę ir fizinę priklausomybę, todėl pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui organizmas vėl jos reikalauja. Pasireiškia abstinencinio sindromo požymiai: pakyla kūno temperatūra, muša prakaitas, pykina, skauda kaulus ir raumenis („laužo kūną“), prasideda traukuliai. Visi šie

požymiai praeina, jeigu organizmas gauna narkotikų.

Narkomanija

Kodėl jaunuoliai pradeda vartoti narkotikus + Mėginimas sumažinti nervinę įtampą. Narkotinės medžiagos

vartojamos norint pamiršti rū-

pesčius, nemalonias emocijas. + Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų veikimą ir patirti malonumų.

+ Bendraamžių įtaka. Narkotinės medžiagos vartojamos norint kartu leisti laiką, neatsilikti nuo draugų. 160

Kol kas neaišku, kodėl vieni žmonės lėčiau, kiti greičiau tampa priklausomi nuo narkotikų. Žinoma tik tiek, kad priklausomybė nuo vienų narkotinių medžiagų atsiranda lėčiau, nuo kitų - greičiau. Vartoti pastarąsias labai pavojinga. Kai kuriems žmonėms užtenka vienintelio mėginimo ir jie ima reguliariai vartoti narkotikus. Tokia priklausomybė jau vadinama narkomanija. Nuo narkomanijos gydoma sunkiai ir ilgai. Iš pradžių laukiama, kol organizmas pašalins narkotines medžiagas. Šis laikotarpis trunka kelias savaites ir yra labai varginantis, nes narkomanui pasireiškia abstinencinis sindromas. Paskui asmuo mokomas prisitaikyti visuomenėje ir gyventi benarkotikų. Deja, gydymas ne visada būna sėkmingas. Nemažai žmonių tik laikinai atsikrato priklausomybės nuo narkotikų. Po kurio laiko „užsikabina“ ir vėl nugrimzta į narkomanijos liūną.

Kaip viskas prasideda? Moksliniai tyrimai rodo, kad vis daugiau jaunuolių vartoja narkotikus. Beto, pradeda kaskart jaunesni. Kodėl jauni žmonės ima vartoti narkotikus? Skiriamos trys pagrindinės priežastys, kurios įvardytos kairėje.

Bene didžiausią įtaką jaunuolių požiūriui į narkotikus daro bendraamžiai. Jie ne tik kuria narkotikų vartojimo socialinę aplinką, bet ir „gauna“ narkotikų. Būk atsargus su tokiais „draugais“, kurie siūlo narkotikų. Iš tikrųjų jie tau visai ne draugai.

Narkotinės medžiagos ir Jų poveikis

HT Stimuliantai Slopinamosios

medžiagos

ET TE

Kofeinas, nikotinas,

kokainas ir krekas,

is

.

Ss

ME LE

amfetaminai, ekstazis

žvalumo, energijos

|Barbitūratai,

Sopina

trankviliantai, alkoholis

|.


|

temperatūros reguliavimo centras pogumburyje

—>

|

kūno temperatūra kyla

[|| V

—>

|

Karščiavimas — tai apsauginė organizmo reakcija. Pasirodo, daugumos bakterijų ir virusų baltymai ne tokie atsparūs temperatūrai, todėl dena-

kūno temperatūra krinta

tūruojasi. Tai imuninei sistemai pa-

kūno temperatūra |

kūno temperatūra krinta

termoreceptoriai P

į odos kapiliarus plūsta kraujas, išspinduliuojama daugiau šilumos

deda greičiau įveikti infekciją.

kyla

temperatūros reguliavimo centras pogumburyje

—2

|

į odos kapiliarus teka mažiau kraujo, išspinduliuojama mažiau šilumos

Kūno temperatūros reguliavimas.

Kūno temperatūros palaikymo mechanizmas Tu jau žinai, kad žmogaus odoje yra termoreceptorių. Jie registruoja aplinkos temperatūros pokyčius. Pogumburyje irgi išsidėstę panašūs receptoriai, kurie nuolat registruoja kraujo temperatūrą. Čia pat yra požievinis kūno temperatūros reguliavimo centras. Jis veikia panašiai kaip termostatas - apdoroja iš receptorių gautą informaciją ir siunčia nurodymus į efektorius (3 pav.). Šis procėsas remiasi grįžtamuoju ryšiu. Jeigu kūno temperatūra didesnė nei 37 *C, gausiau išsiskiria prakaito. Garuodamas jis vėsina odos paviršių. Be to, atsipalaiduoja arteriolių sienelių raumenys, kraujagyslės išsiplečia ir į odos kapiliarus priplūsta daugiau kraujo. Dėl to oda parausta. Įkaitusi ji išspinduliuoja daugiau šiluminės energijos. Dalis šilumos prarandama konvekcijos būdū. Jeigu kūno temperatūra mažesnė nei 37 “C, prakaito beveik neišsiskiria. Oda pabąla ar net pamėlsta, nes susitraukia arteriolės ir į kapiliarus patenka mažiau kraujo. Atvėsusi oda išspinduliuoja mažiau šiluminės energijos. Susitraukus raumenų skaiduloms, pasišiaušia plaukai („Žąsies oda“), todėl sumažėja konvekcija. Mūsų „kailis“ labai retas, taigi pastarasis būdas nelabai padeda sušilti. Sušalusį žmogų pradeda krėsti drebulys — nevalingi tankūs raumenų susitraukimai. Dirbantys raumenys intensyviai kvėpuoja ir išsiskiria šilumos. Kūnas įkaitęs išspinduliuojama daug šilumos

išgaruoja daug pakito k „A R

p

Kūnas atvėsęs raumuo atsipalaidavęs, plaukas gulsčias

išspinduliuojama “ šilumos

=

Žp.

6

= AŽ?

kapiliaruose

arteriolių sienelės

daug kraujo

atsipalaidavusios || mažai kraujo

=

raumuo susitraukęs, plaukas pakeltas ž

„

2

vena—

išgaruoja mažai prakaito >

|

KT2ą m

išsiskiria daug prakaito

arterija —

„Žąsies oda“

Išsiskiria mažai R prakaito

=

NA |

/

kapiliaruose

y

/|

)




kasa išskiria insulino .

gliukozės koncentracija didėja

[|||

a

.

gliukozės koncentracija mažėja

"normali gliukozės koncentracija kraujuje

gliukozės V koncentracija mažėja

gliukozės koncentracija didėja

receptoriai

m galvos smegenys

Gliukozės kiekio kraujuje reguliavimas.

“

kasa išskiria

gliukagono

5

kasa registruoja padidėjusią gliukozės koncentraciją ir išskiria insulino

kasa registruoja sumažėjusią gliukozės koncentraciją ir išskiria gliukagono

į kepenis tekančiame kraujuje yra insulino ir daug gliukozės

į kepenis tekančiame kraujuje yra gliukagono ir mažai gliukozės

kepenys

kepenys

insulinas skatina iš kraujo paimti gliukozę ir paversti ją glikogenu

glikogeno

gliukagonas skatina skaidyti glikogeną ir į kraują išskirti gliukozės

glikogeno

atsargos

atsargos iš kepenų tekančiame kraujuje gliukozės koncentracija sumažėja

iš kepenų tekančiame kraujuje gliukozės koncentracija padidėja

Glikogeno kaupimas (A) ir skaidymas (B) kepenyse.

Labai panašūs glikogeno kaupimo ir skaidymo procėsai lygiagrečiai vyksta ir raumenų ląstelėse. Juos taip pat reguliuoja insulinas ir gliukagonas. Tiesa, raumenyse glikogeno sukaupiama mažiau negu kepenyseir

Užduotys |].

Kuo žmogaus organizmui svarbi gliukozė? Koks normalus gliukozės kiekis žmogaus kraujuje?

|3-

Paaiškink, kodėl pakin-

jo atsargos gana greitai sunaudojamos organizmui patiriant fizinį krūvį.

Cukrinis diabetas Jeigu kasos veikla sutrinka ir organizmas negali kontroliuoti gliukozės kiekio kraujuje, žmogus suserga cūkriniu diabetū, arba cūkralige. Sergantieji cukriniu diabetu dar vadinami diabetikais. Diabetiko kasa išskiria nepakankamai insulino, todėl kepenys iš krauo paima mažai gliukozės. Kai žmogus pavalgo, jos koncentracija kraujue smarkiai padidėja (5 pav.). Tai labai kenkia organizmui. Ilgainiui pažeidžiami inkstai, kraujagyslių sienelės, žmogus gali apakti. A gliukozės koncentracija, gramais litre kraujo

g0 pyragaitį.

|4J. 6.

21 4

.

ta gliukozės koncentracija kraujuje, kai Žmogus suvalKodėl kasa vadinama mišriąja liauka? Kokių hormonų išskiria kasa? Kokia jų paskirtis? Naudokis Ef, El ir nurodyk,

kaip organizmas kontroliuoja gliukozės koncentraciją

.

diabetikas

kraujuje.

.

074

0

g

8.

pusryčiai

0

| 30

T 60

T 90

T 120

T 150

T 180

T 210

T 240

r 270

laikas, min

Kas yra cukrinis diabetas? Kaip galima nustatyti šią ligą?

Pagal El palygink sveiko

žmogaus ir diabetiko gliukozės koncentracijos kreives. Paaiškink skirtumus.

Sveiko žmogaus ir diabetiko gliukozės koncentracijos kraujuje palyginimas.

19/

= Au ADING TIME

—

a

——————

————

Lg

2

4-1

2

6

bi

Gliukozę šlapime galima nustatyti specialia juostele.

Gliukozės koncentracija diabetiko kraujuje būna tokia didelė, kad inkstuose sutrinka gliukozės įsiurbimas ir ji patenka į šlapimą. Taigi cukrinį diabetą galima nustatyti ištyrus šlapimą (6 pav.). Sveiko žmogaus šlapime gliukozės neaptinkama. Gliukozės kiekio mažėjimas irgi pavojingas diabetikui, nes dėl insulino trūkumo jo kepenys sukaupia menkas glikogeno atsargas. Kai organizmas patiria fizinį krūvį, jų gali nepakakti normaliai gliukozės koncentracijai palaikyti. Ji gali tiek sumažėti, kad ims žūti smegenų ląstelės. Tai baigiasi žmogaus nualpimu ar net mirtimi. Skiriamas dviejų tipų cukrinis diabetas. + L tipas. Ligos požymiai pasireiškia staiga, dažniausiai vaikystėje arba paauglystėje, kartais kiek vėliau (iki 30 m.). Susirgimui turi įtakos įgimtas polinkis. Ligonis būtinai gydomas insulinu. + II tipas. Ligos požymiai ryškėja laipsniškai. Dažniausiai suserga nutukę vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindinis rizikos veiksnys — antsvoris. Ligonis nebūtinai gydomas insulinu.

Cukrinio diabeto kontroliavimas Cukrinis diabetas - nepagydoma liga, tačiau ją galima kontroliuoti. Lengvesne forma (II tipas) sergantiems žmonėms pakanka valgyti mažiau, bet dažniau ir vengti maisto, kuriame gausu angliavandenių. Sunkesne ligos forma (I tipas) sergantiems žmonėms po valgio būtina įsišvirkšti insulino (7 pav.). Injekcija padeda sumažinti gliukozės koncentraciją kraujuje. Jeigu ji per daug sumažėja, diabetikui pasidaro silpna. Jis nedelsdamas privalo sučiulpti gliukozės tabletę arba saldainį. Dabar cukrinio diabeto kontrolei naudojamos naujausios technologijos. Pavyzdžiui, specialiu matuokliu galima greitai ir tiksliai sužinoti gliukozės koncentraciją kraujuje (8 pav.). Nemažai diabetikų naudoja įtaisą (9 pav.), kuris mažomis dozėmis švirkščia insulinąį poodį ir padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį.

Diabetikams tenka švirkštis insulino.

Užduotys 9.

Kodėl pavojinga per didelė ir per maža gliukozės koncentracija kraujuje“? 10. Kaip diabetikas gali kontroliuoti savo ligą? 11. Kasnutiktų diabetikui, jei įsišvirkštų per daug insulino? El

198

Gliukomatis.

[8] Insulino pompa.

Šlapimo šalinimas

ef

Žmogaus organizmė visą laiką vyksta įvairios cheminės reakcijos, per kurias susidaro atliekų, pavyzdžiui, anglies dioksido, šlapalo. Anglies dioksidą iš organizmo šalina plaučiai, šlapalą - inkstai.

Slapalo susidarymas Maiste yra baltymų. Virškinimo trakte jie suskaidomi iki aminorūgščių, kurios pro žarnų sieneles įsiurbiamos į kraują. Kraujas iš žarnyno teka pro kepenis. Viena iš šio organo funkcijų - rūšiuoti ir perdirbti aminorūgštis. Žmogus su maistu gauna dažniausiai per daug baltymų, todėl susidaro aminorūgščių perteklius, kurį reikėtų šalinti. Tai būtų nenaudinga organizmui, nes aminorūgštyse sukaupta nemažai energijos. Kepenų fermen-

tai skaido perteklinės aminorūgštis, o išsiskyrusią energiją organizmas naudoja gyvybiniams procėsams. Iš reakcijų skilimo produktų sintetinami angliavandeniai arba riebalai, o azotinės atliekos (amoniakas) paverčiamos šlapalu. Tai toksiška medžiaga, todėl ją būtina pašalinti iš orga-

nizmo. Šlapalą kepenų ląstelės išskiria į kraują. Šią Oi mo

šalinimo

sistema

k

A

i

7

pavidalo organai juosmens srityje (1 pav.). Jie iš kraujo paima šlapalą bei

Vyro šlaplėje yra

kitas atliekas ir paverčia šlapimū. Inkstai ir dar keli organai sudaro šla-

spiralinė įvija, kuri

pimo šalinimo sistemą (2 pav.). Į inkstus kraujas atiteka inkstų arterijomis. Šiame kraujuje yra daug šla-

palo (jį vadiname nešvariu). Inkstuose kraujas išvalomas ir išteka inkstų J,

Ą

El Inkstų padėtis žmogaus kūne.

Šlapalas ištirpsta kraujo plazmoje ir nunešamas į inkstus. Tai du pupos

Š:

a

"v

..

.

V

venomis. Siame kraujuje yra mažai šlapalo (jį vadiname išvalytu). Kuo daugiau kraujo prateka pro inkstus, tuo geriau jis išvalomas. Nenuostabu, kad inkstai gerai aprūpinami krauju.

Inkstas. Iš kraujo paima šlapalą, kitas atliekas ir paverčia šlapimu. Šlapimtakis. Vamzdelis, kuriuo šlapimas iš inksto nuteka į šlapimo pūslę. š

Sutraukiamasis šlaplės raumuo (raukas). Ziedinis raumuo, išlaikantis šlapimą pūslėje. Jį atpalaiduojame, kai nueiname į tualetą.

1 A

- R 2

veikia panašiai kaip graižtva šaunamo-

< (Pr.

J9 ginklo vamzdy-

je - įsuka tekantį šla-

": pimą ir padaro siaurą čiurkšlę.

|

+

|

4

1

a 12. u

inksto arterija inksto vena

A

Šlapimo pūslė. Kaupia |

šlapimą. Kai prisipildo,

|

|

pajuntame spaudimą pilvo apatinėje dalyje. Šlaplė. Vamzdelis, pro kurį iš pūslės šaliname šlapimą.

Žmogaus šlapimo šalinimo sistema.

199

Kaip inkstai valo kraują?

22

yo ao „947. EN Inksto žievės mikropreparate matyti r“

"

1.44

du inksto kūneliai.

Inkstas sudarytas iš daugybės nefronų. Tai ploni vingiuoti vamzdeliai, kuriuose valomas kraujas. Viename inkste jų gali būti iki kelių milijonų. Kiekvieną nefroną pasiekia arteriolė. Ji baigiasi mažu kapiliarų kamuolėliu, kurį gaubia taurės pavidalo kapsulė. Toks darinys yra kiekvieno nefrono pradžioje ir vadinamas inksto kūneliū (3 pav.). Kapiliarų kamuolėlyje susidaro gana aukštas kraujospūdis. Tekėdamas pro šį kamuolėlį kraujas filtruojasi (4 pav.). Veikiama slėgio skystoji kraujo plazmos dalis pro mažas angeles sunkiasi į kapsulę. Ši į koštuvą panaši sistema praleidžia tik smulkias molekules, o stambios, pavyzdžiui, baltymų, lieka kraujuje. Į nefroną prasisunkęs filtratas vadinamas pirminiū šlapimū. Jo sudėtis panaši į kraujo plazmos: vanduo ir ištirpusios mineralinės druskos, gliukozė, šlapalas, vitaminai. Suaugusio žmogaus inkstuose per dieną susidaro iki 180 litrų pirminio šlapimo. Jame yra ne tik atliekų, bet ir naudingų medžiagų, kurias būtina grąžinti į kraują. Šis procėsas vyksta ilgame vingiuotame ir kapiliarais apraizgytame nefrono kanalėlyje, kur

visa gliukozė, taip pat didesnė dalis vandens bei druskų įsiurbiama atgal

į kraują. Nefrone likęs ir į surenkamąjį kanalėlį nutekėjęs skystis vadinamas antriniū šlapimū, arba tiesiog šlapimu. Jis susideda iš vandens ir ištirpusių mineralinių druskų, šlapalo. Suaugusio žmogaus organizmė per dieną susidaro maždaug: 1,5 litro antrinio šlapimo. Šlapalo koncentracija jame daug kartų didesnė negu kraujo plazmoje (5 pav.). kapiliarų kamuolėlis

nefronas

kapsulė

žievė šerdis

5

inksto kūnelis

išvalytas kraujas į inksto veną

nešvarus kraujas iš inksto arterijos

——-

šlapimtakis

p irminis šlapimas teka nefrono kanalėliu

filtracija inksto kūnelyje

druskos

Inksto pjūvis

Inksto pjūvyje matyti dvi skirtingų spalvų zonos. Išorinė vadinama žie-

gliukozė, vitaminai,

iš kanalėlioį kraują

įsiurbiama daug naudingų medžiagų, todėl kinta nefronu tekančio šlapimo sudėtis

Inksto sandara ir kraujo valymas. 200

šerdis

,

ve, vidinė - šerdimi. Inksto kūneliai

išsidėstę žievėje, o nefronų kanalėliai nutįsta daugiausia į šerdį. Jie smarkiai vingiuoti ir gerokai ilgesni nei pavaizduoti schemoje.

,

antrinis šlapimas

nuteka į šlapimtakį

No Kraujo valymas nefrone

Vanduo

91,7 1,5

Gliukozė Natrio

0,1

jonai

(Na+

0,34 0,03

Kraujo plazmos ir antrinio šlapimo sudėties palyginimas.

Inkstų veiklos sutrikimai Inkstų veikla kartais sutrinka. Taip gali nutikti dėl infekcijos arba patirtos traumos. Pažeisti inkstai nepakankamai valo kraują, todėl nepajėgia palaikyti reikiamos vidinės terpės sudėties. Ląstelėse ima kauptis šlapalas, kuris nuodija organizmą. Tai sutrikdo įvairių sistemų veiklą ir kelia pavojų žmogaus gyvybei. Sergančiajam inkstų nepakankamumu galima padėti dviem būdais:

l.

6 pav. parodytas inkstų nepakankamumu sergantis žmogus, prijungtas prie dirbtinio inksto. Šis įrenginys išvalo žmogaus kraują ir grąžina į krau-

jotakos sistemą. Procėsas vadinamas hemodializė (gr. haima - kraujas + dialysis - atskyrimas). Kaip veikia dirbtinis inkstas, parodyta 7 pav. Transplantacijai būtinas kito žmogaus sveikas inkstas. Chirurgai jį išima iš donoro kūno ir persodina recipientui. Inkstų transplantacija yra brangi, tačiau per ilgą laiką atsiperka, nes paciento kraujo nereikia dirbtinai valyti. Be to, Žmogus išvengia ilgų ir varginančių hemodializės procedūrų.

| kamera, kurioje filtruojami krešuliai ir pašildomas kraujas

tirpalas V

1

Kurios medžiagos iš nefrono kanalėlio įsiurbiamos atgal į kraują? Paaiškink kodėl.

Pagal El palygink kraujo

plazmos ir antrinio šlapimo sudėtį. Paaiškink skirtumus. Kodėl gali sutrikti inkstų veikla? Kokių problemų dėl to kyla? Kokiais dviem būdais galima padėti išgyventi inkstų nepakankamumu sergantiems žmonėms?

2

kraujas

ploni vamzdeliai

pimo šalinimo sistemos organus. Kokios jų funkcijos? Kodėl inkstai gerai aprūpinami krauju?

kraujas.

įteka dializės

siurblys

puslaidėmis sienelėmis (membranomis)

Naudokis 4 ir išvardyk šla-

kaip nefrone valomas

Z

nešvarus

Kaip organizmė atsiranda šlapalo? Kodėl jį būtina šalinti? Parodyk, kur tavo kūne yra inkstai.

Išnagrinėk El ir paaiškink,

išvalytas kraujas

vena

E-*

Hemodializės procedūra.

Užduotys

- periodiškai valyti kraują dirbtiniū inkstu. + transplantuoti (persodinti) kito žmogaus sveiką inkstą.

arterija

5

a

išteka dializės

tirpalas

10. Išnagrinėk Ed ir paaiškink, kaip dirbtinis inkstas valo

puslaidė membrana šlapalo molekulės

dializės tirpalas

kraują.

Kraujo valymas dirbtiniu inkstu.

201

Vandens kiekio reguliavimas Inkstai ne tik šalina šlapalą, bet ir reguliuoja vandens kiekį organizmė. Tai vadinama osmoreguliacija. Ši inkstų funkcija labai svarbi, nes vandens kiekio pokyčiai organizmo vidinėje terpėje turi didelę įtaką ląstelių gyvybinei veiklai. Jeigu audinių skystis sutirštėja, ląstelės osmoso būdū netenka vandens. Dėl to jų viduje sulėtėja arba sustoja gyvybiškai svarbios cheminėsreakcijos, sutrinka audinių ir organų veikla. Jeigu audinių skystis per daug praskiedžiamas, vyksta priešingas procėsas - vanduo osmoso būdū skverbiasi į ląsteles. Jos išsipučia, todėl audiniai paburksta. Jeigu į ląsteles patenka daug vandens, jos gali sprogti. Kaip matai, ir vandens trūkumas, ir perteklius išderina įvairių sistemų veiklą ir gali sukelti didelių sveikatos sutrikimų. Dėl to organizmui labai svarbu vidinėje terpėje palaikyti optimalią vandens koncentraciją.

Organizmo vandens pusiausvyra

=

El

2

i

ukinis T nkaa

Per varžybas sportininkai netenka daug vandens, todėl privalo atsigerti.

Užduotys 1.

2. 3.

4.

5.

S

Kodėl organizmui būtina palaikyti pastovų vandens kiekį vidinėje terpėje? Kaip vadinamas šis procėsas“?

Išnagrinėk HH ir paaiškink, kaip organizmas palaiko vandens pusiausvyrą. Nurodyk, kada kraujas organizmė: a) sutirštėja; b) prasiskiedžia.

Kuri endokrininė liauka iš-

skiria ADH? Naudokis [E ir paaiškink, kaip šis hormonas padeda organizmui taupyti vandenį. Kaip susidaro troškulio pojūtis? 202

Pastovus vandens kiekis vidinėje terpėje palaikomas išlyginant vandens gavimą ir šalinimą. Per dieną žmogus gauna apie 2,5 litro skysčių. Maždaug tiek pat ir netenka (2 pav.). Daugiausia skysčių į organizmą patenka kaip įvairūs gėrimai, kiek mažiau — su maistu. Nedidelė dalis vandens išsiskiria per kvėpavimo reakcijas. Daugiausia skysčių netenkama šlapinantis, kiek mažiau - prakaituojant ir iškvepiant drėgną orą. Nedidelė dalis vandens pasišalina su išmatomis. Vandens kiekį organizmė galima padidinti geriant daugiau skysčių ir valgant sultingų vaisių bei daržovių, tačiau žmogus negali kontroliuoti iškvepiamo oro sudėties, o prakaito išsiskyrimą lemia aplinkos temperatūra ir fizinis aktyvumas. Vandens netekimas su išmatomis yra menkas, todėl veiksmingiausia priemonė vandens srautams išlyginti - reguliuoti šlapimo išsiskyrimą. Šį darbą atlieka inkstai kartu su nervų ir endokrinine sistemomis.

Vandens gavimas

gėrimai - 1,5 I Maistas - 0,8 kvėpavimo reakcijos - 0,2 I

Vandens pusiausvyra žmogaus organizme.

Vandens netekimas

šlapimas - 1,5 I prakaitas - 0,5 I iškvėptas oras - 0,4| išmatos - 0,1 |

A)

=

trūksta vandens

Z =

hipofizė

Organizme vandens perteklius

galvos

smegenys

|

k tirštas aa

NE

.

"-—> —— „

“i

=

|,

A

L

A =

praskiestas „* kraujas

į kraują išskiria ADH

nefronas

KZ — r

ADH skatina

grąžinama

vandens

mažai

grąžinimą

vandens

mažai koncentruoto (tamsaus) šlapimo

daug praskiesto (šviesaus) šlapimo

ADH lemia vandens sugrąžinimą inkstuose.

Šlapimo išsiskyrimo reguliavimas Pogumburyje išsidėstę receptoriai nuolat registruoja kraujo klampumą. Greta yra vandens pusiausvyros reguliavimo požievinis centras. Kai tik kraujas sutirštėja, centras siunčia nurodymų į hipofizę. Ši endokrininė liauka į kraują išskiria antidiurėzinio hormono (ADH). Jis veikia nefronų sieneles - padaro jas laidesnes. Taigi iš pirminio šlapimo į kraują sugrąžinama daugiau vandens. Dėl to inkstai šalina mažesnį kiekį ir labiau koncentruoto (tamsesnio) šlapimo (3 pav. A). Tai organizmui padeda taupyti vandenį. Jeigu žmogus vartoja daug skysčių, kraujas prasiskiedžia. Receptoriai registruoja skystesnį kraują, hipofizė neišskiria ADA, todėl nefronų sienelių laidumas sumažėja. Iš pirminio šlapimo į kraują sugrąžinama mažiau vandens. Dėl to inkstai šalina didesnį kiekį praskiesto (šviesesnio) šlapimo (3 pav. B). Tai organizmui padeda atsikratyti vandens pertekliaus.

Troškulys Kai receptoriai užregistruoja sutirštėjusį kraują, pranešimai iš pogumburio keliauja ne tik į hipofizę, bet ir į didžiųjų smegenų žievinį centrą, kuriame susidaro troškulio pojūtis. Jį numalšiname tik tada, kai išgeriame pakankamai skysčių. Taigi troškulys mums taip pat padeda palaikyti pastovų vandens kiekį organizmė.

Kofeinas slopina ADH išsiskyrimą. Štai kodėl išgėrę puodelį kavos ar skardinę energinio gėrimo, netrukus užsinorime į tualetą.

Dehidratacijos požymiai: + troškulys; + akių ir burnos gleivinės sausumas; + raumenų traukuliai;

+ žemas kraujospūdis; + galvos skausmas; + svaigulys arba nualpimas staigiai atsistojus.

Užduotys 6.

Dehidratacija Kai žmogus smarkiai viduriuoja, gausiai prakaituoja arba neturi galimybių numalšinti troškulio, organizmas praranda daug skysčių. Dėl vandens stygiaus sutrinka įvairių organų veikla. Tokia organizmo būklė vadinama dehidratacija. Gydytojai diagnozuoja lengvą dehidrataciją, jeigu organizmas praranda 296 vandens. Tokio lygio dehidratacija nepavojinga. Jeigu žmogus pakankamai atsigeria, organizmas greitai atsigauna. Kai dehidratacija sunki (prarasta per 1096 vandens), gresia mirtis.

7.

Kas yra dehidratacija? Kokie jos požymiai? Nurodyk ne mažiau kaip du atvejus, kai žmogui gresia dehidratacija.

Vanduo sudaro maždaug 2/3 žmogaus kūno masės. Apskaičiuok, kiek vandens turi

netekti tavo organizmas, kad gydytojas diagnozuotų dehidrataciją. 203

Sa laikda [Oo

Homeostazė ir šalinimas

i!

1.

2.

Oda, kepenys, virškinimo, kraujotakos, kvėpavimo ir šlapimo šalinimo sistemos palaiko pastovias sąlygas organizmo vidinėje terpėje. Šis gyvybiškai svarbus procėsas vadinamas homeostazė.

7.

Kūnas įkaitęs + arteriolių sienelės atsipalaidavusios, į kapiliarus duliuojama daug šilumos + išsiskiria ir išgaruoja daug prakaito + odos plaukai gulsti

Svarbiausi organizmo reguliuojami rodikliai: + kūno temperatūra; + vandens ir druskų koncentracija kraujuje; + gliukozės koncentracija kraujuje; Žmogaus organizmė veikia automatinės grįžtamojo ryšio sistemos. Jos susideda iš receptoriaus, valdymo centro galvos smegenyse ir efektorių. receptorius

CNS (valdymo centras)

A rodiklis didėja

|

—>

Aefektorius

rodiklis mažėja Į

pastovios sąlygos vidinėje terpėje rodiklis mažėja receptorius

>

—>

Befektorius

8.

Organizmui sušalus prasideda nevalingi tankūs raumenų susitraukimai, kurie vadinami drėbuliu.

9.

Negalėdamas atsivėsinti žmogus perkaista ir patiria šilumos smūgį. Požymiai: pakilusi

4.

Žmogaus organizmas geba išskirti šilumos ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Normali kūno temperatūra - apie 37 “C.

5.

Pastovios kūno temperatūros palaikymo svarba. + Fermentai geriausiai veikia, kai temperatūra yra optimali.

+ Kylant temperatūrai ląstelių membranos tampa trapesnės.

+ Krintant temperatūrai lėtėja difuzija. 6.

Kūnas atvėsęs + arteriolių sienelės susitraukusios, kapiliaruose mažai kraujo, išspinduliuojama mažai šilumos + išsiskiria ir išgaruoja mažai prakaito + odos plaukai pakelti („žąsies oda“)

rodiklis didėja A

CNS (valdymo centras)

o

A

priplūsta kraujo, išspin- > „2 |

+ kraujo pH.

3.

Odos vaidmuo reguliuojant kūno temperatūrą.

kūno temperatūra, mieguistumas, nerišli kalba. 10. Laipsniškas viso organizmo atšalimas vadinamas hipotėrmija. Požymiai: nukritusi kūno temperatūra, apalpimas. 11. Kai gliukozės koncentracija kraujuje per daug padidėja, kasa išskiria insulino, kai pernelyg sumažėja, - gliukagėono. 12. Gliukozės kiekio kraujuje reguliavimas. padidėjusi gliukozės koncentracija kraujuje

sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujuje

Silumos pusiausvyra žmogaus organizmė. Šiluminės energijos gavimas vėpavimas trintis raumenyse konvekcija spinduliavimas

A

Šiluminės energijos 1 praradimas

gliukozė paverčiama glikogenu

garavimas šalinimas konvekcija spinduliavimas sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujuje

padidėjusi gliukozės koncentracija kraujuje

13. Jeigu kasos veikla sutrinka ir organizmas negali kontroliuoti gliukozės kiekio kraujuje, žmogus suserga cūkriniu diabetū. Tai nepagydoma liga, tačiau ją galima kontroliuoti insulino injekcijomis ir reguliuojant mitybą. 14. Diabetiko kasa išskiria nepakankamai insulino, todėl pavalgius gliukozės koncentracija kraujuje labai padidėja. Kepenyse susidaro menkos glikogeno atsargos. Jų gali nepakakti, kai organizmas patiria fizinį krūvį. 15. Skiriamas dviejų tipų cukrinis diabetas. I tipas. Suserga vaikai arba jaunuoliai. Dažniausiai lemia įgimtas polinkis. II tipas. Suserga vyresni žmonės. Pagrindinis rizikos veiksnys - nutukimas. 16. Medžiagų apykaitoje nepanaudotas aminorūgštis kepenys paverčia šlapalu. Inkstai iš kraujo paima šlapalą bei kitas atliekas ir paverčia šlapimū. 17. Šlapimo šalinimo sistema. !

|

— inkstų arterija

inkstų vena

inkstas šlapimtakis

šlapimo pūslė 2 šlaplė

sutraukiamasis šlaplės raumuo (raukas)

18. Inkstas sudarytas iš daugybės nefrėonų. Tai ploni vingiuoti vamzdeliai, kuriuose valomas kraujas. kapiliarų

piiarų

kamuolėlis

inksto kūnelis

kapsulė „>

nešvarus

(TNN

.

|

kraujas

pirminis

išvalytas kraujas

|

“—

= TN

||

5 =

.

šlapimas P

vanduo

gliukozė, vitaminai,

J

druskos

/

antrinis šlapimas (į šlapimtakį)

19. Sergančiam inkstų nepakankamumu žmogui galima padėti dviem būdais: + periodiškai atlikti kraujo valymą — hemodializę; + transplantuoti (persodinti) kito Žmogaus sveiką inkstą. 20. Hemodializė atliekama dirbtiniū inkstu. Šis įrenginys išvalo kraują ir grąžina į kraujotakos sistemą. Hemodializė - ilga ir varginanti procedūra. 21. Vandens pusiausvyra žmogaus organizmė. Vandens gavimas

A

Vandens netekimas

gėrimai

šlapimas

maistas

prakaitas

kvėpavimo reakcijos

iškvėptas oras išmatos

22. Inkstai kartu su nervų ir endokrininė sistemomis reguliuoja vandens kiekį organizmė. Tai vadinama osmoreguliacija. Organizmui trūksta vandens + Kraujas tirštas. + Hipotizė į kraują išskiria antidiurėzinio hormono (ADH).

+ ADH skatina vandens grąžinimą inkstuose. + Susidaro mažai koncentruoto (tamsaus) šlapimo. Organizmė vandens perteklius + Kraujas praskiestas. + Hipotizė neišskiria ADH. + Inkstuose grąžinama mažai vandens. + Susidaro daug praskiesto (šviesaus) šlapimo. 23. Žmogaus organizmo būklė praradus daug skysčių vadinama dehidratacija. Požymiai: troškulys, akių ir burnos gleivinės sausumas, raumenų traukuliai, žemas kraujospūdis, galvos skausmas, svaigulys.

Pasitikrink!

Homeostazė ir šalinimas

i!

1.

Kas A. B. C. D.

2.

Schemoje parodytas temperatūros palaikymas. inkubatoriuje. LTS

jutiklis

yra homeostazė? Glikogeno kaupimas kepenyse. Pastovių sąlygų vidinėje terpėje palaikymas. Silumos išskyrimas. Vandens pertekliaus šalinimas.

>

temperatūra kyla

temperatūra krinta

jutiklis

„|

> termostatas

S

>

6.

Insuliną ir gliukagoną išskiria: A. kasa; B. kepenys; C. raumenys; D. skydliaukė.

7.

Insulinas priverčia kepenų ląsteles: A. glikogeną paversti gliukoze; B. iš kraujo paimti gliukozės perteklių; . (gi . C. sintetinti gliukozę;

kaitinimo elementas

(išjungtas)

temperatūra krinta |

temperatūra kyla A

termostatas

>

D.

8.

kaitinimo elementas

(įjungtas)

1. 2.

Iš ko susideda inkubatorius? Kas įvyksta, kai temperatūra inkubatoriuje: a) pakyla iki aukščiausios ribos?

3.

Kokiu principu grįstas inkubatoriaus

skaidyti gliukozę.

Sutrikus kasos veiklai žmogus suserga:

A.

cukriniu diabetu;

B.

inkstų nepakankamumu;

C. kepenų uždegimu;

9,

D. mažakraujyste. Iliustracijoje pavaizduota šlapimo 1.

Kokia šlapimo

2.

šalinimo sistemos 09 paskirtis? Įvardyk A-E

3

K

veikimas? Kuriais būdais žmogaus organizmė išsiskiria si 9 šiluminė energija“

A. Konvekcija ir spinduliavimas. B. Kvėpavimas ir trintis raumenyse. C. D. 4.

Kur yra kūno temperatūros reguliavimo centras?

A. Nugaros smegenyse. B. Odoje. C. D.

5.

Laidumas ir kvėpavimas. Prakaitavimas ir šalinimas.

Pogumburyj E Smegenų žievėje.




3.

|

daug daug mažai mažai

koncentruoto šlapimo; praskiesto šlapimo; koncentruoto šlapimo; praskiesto šlapimo.

LA

o etas

S eiaal< S 4100 AiajoS + + + + + + + + + +

Kurios ligos yra bakterinės, o kurios virusinės? Kas yra ligos inkubacinis laikotarpis? Kaip elgtis susirgus gripu? Kuo epidemija skiriasi nuo pandemijos? Kokias pavojingas ligas platina erkės? Kaip išvengti maliarijos ir echinokokozės? Kaip veikia žmogaus imuninė sistema? Kodėl įgyjame atsparumą ligoms? Reikia ar nereikia skiepytis? Kuo pavojingas ir kaip plinta ŽIV?

Mus supantis pasaulis nepanašus į rojų. Jame knibždėte knibžda parazitinių organizmų, kurie tik ir ieško, kur čia patogiau įsitaisius. Vienaip ar kitaip jie patenka ant žmogaus kūno ir stengiasi prasiskverbti į jo vidų. Žmogaus organizmas yra prisitaikęs gintis nuo parazitų. Jų laukia fiziniai, cheminiai barjerai, kuriuos įveikti ne taip lengva. Bet parazitų daug ir jie puikiai prisitaikę išgyventi, taigi anksčiau ar vėliau „priešų armija“ įveikia visus barjerus, patenka į vidinę organizmo terpę. Čia juos pasitinka antroji gynybos linija - imuninė sistema. Kaip ji veikia, sužinosi šiame skyriuje.

Bakterinės ligos

"a

kūno temperatūra, *C

4

Inkubacinis laikotarpis 39 4

stiprų imuninės sitemos atsaką. Už-

degimas būna toks stiprus, kad sutrikdo įvairių organų darbą. Ligos požymiai panašūs į apsinuodijimą:

išbalusi oda, vangumas, bendras sil-

pnumas, smarkus karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, pykinimas. Infekcija plinta kraujagyslėmis, todėl aplink jas esantys audiniai gali parausti. Sepsis labai pavojingas, todėl jį būtina kuo skubiau gydyti antibiotikais.

ligos požymiai

laipsniškai išnyksta

| I I

infekcija

l

36

Patogeninės bakterijos gali sukelti sepsį, arba kraujo užkrėtimą. Į nusilpusį organizmą patekę stafilokokai arba streptokokai sparčiai dauginasi ir išskiria toksinų, kurie sukelia labai

Sveikimas

kt. ligos požymiai

!

374

Staflokoko dalijimasis.

| vėmimas, viduriavimas, | pilvo skausmai, karščiavimas ir | .

38 4 El

Liga

1

I

l

| T 2

3

4

6

t

m »-

7 dienos

Salmoneliozės eiga.

Virškinimo trakte, viršutiniuose kvėpavimo takuose ir ant odos gyvena gausybė bakterijų. Dauguma jų žmogui nepavojingos ir netgi naudingos. Pavyzdžiui, žarnyno bakterijos skaido maisto atliekas ir išskiria vitaminų, ant odos gyvenančios padeda palaikyti tinkamą odos pH ir neleidžia daugintis konkurentams. Ne visos bakterijos žmogui teikia naudą, nemažai yra parazitinių, kurios sukelia įvairias užkrečiamąsias, arba infekcines, ligas. Tokie mikroorganizmai vadinami patogėniniais (gr. pathos - kančia + genos - giminė).

Patogeninės bakterijos Patekusios į žmogaus organizmą patogeninės bakterijos sparčiai dauginasi ir išskiria toksinų, tačiau susergama ne iš karto. Kelias dienas ar savaites, vadinamąjį inkubacinį laikėtarpį, žmogus gyvena lyg niekur nieko, kol pajunta ligos požymius (2 pav.). Bakterijų išskiriami toksinai pažeidžia ląsteles, sutrikdo organų ir sistemų veiklą, todėl žmogus suserga. Patogeninių bakterijų yra įvairių rūšių. Jos sukelia skirtingas ligas. Pavyzdžiui, tonzilitą (anginą), skarlatiną sukelia streptokokai, stabligę ir botulizmą - klostridijos. Tuberkuliozė, maras, cholera, salmoneliozė,

kokliušas, difterija, Laimo liga, gonorėja, sifilis — taip pat bakterinės ligos (3 pav.). T

9

Difterija Kokliušas Skarlatina

Sukėlėjo

Inkubacinis

Per orą Per orą

2-53d. 1-2 sav.

Per orą, daiktus

2-6 d.

Karščiavimas, vėmimas, odos ir liežuvio išbėrimas Vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas

plitimo būdai | laikotarpis

Salmoneliozė

Per maistą

1-6 d.

Tuberkuliozė

Per orą

1—12 mėn.

Stabligė

Per gilias žaizdas,

4-14d.

Cholera

Per maistą,

1-3 d.

vandenį

Bakterinių ligų palyginimas.

208

Ligos

gos

požymiai

požy

|Karščiavimas, tonzilių skausmai, balkšvos apnašos ryklėje, šleikštulys | Kosulio priepuoliai, dusulys, vėmimas, nedidelis karščiavimas

|Ilgalaikis kosulys, skrepliai su krauju, šaltkrėtis, silpnumas, svorio netekimas |Nemiga, jautrumas dirgikliams, raumenų traukuliai, karščiavimas Pilvo skausmai, smarkus viduriavimas, pykinimas, vėmimas,

silpnumas, karščiavimas

Tonzilitas Abiejose ryklės pusėse yra du maži ovalūs dariniai, vadinami tonzilėmis, arba gomurio migdolais. Jie išraizgyti limfagyslių ir atlieka apsauginę funkciją. Tonzilės veikia tarsi filtrai - sulaiko ir nukenksmina į ryklę patekusius patogeninius mikroorganizmus. Kartais bakterijos (arba virusai) ima sparčiai daugintis tonzilėse. Dėl to jos parausta, paburksta. Žmogui ima skaudėti ryklę, pasidaro sunku ryti seiles, maistą, staiga pakyla kūno temperatūra. Tai yra tonzilito, arba anginos, požymiai (4 pav.). Sergantiems tonzilitu patariama gerti daug šiltų skysčių, gerklę skalauti valgomosios druskos tirpalu. Kaklą reikia apsirišti vilnone skara, mūvėti šiltas kojines. Jeigu tonzilitas ūmus ir bakterinis, gydytojas gali skirti antibiotikų. Kai kurie vaikai tonzilitu serga itin dažnai. Liga tampa lėtine, o tai kenkia širdžiai, inkstams ir sąnariams. Tokiems vaikams rekomenduojama chirurginiu būdū pašalinti tonziles.

Paraudusiose tonzilėse dauginasi streptokokai.

Salmoneliozė Salmonelės natūraliai gyvena naminių paukščių, galvijų, kiaulių žarnyne, tačiau kartais patenka ir į žmogaus organizmą. Jos įsiskverbia į žarnų epitelį, sparčiai dauginasi ir išskiria toksinų, kurie sukelia salmoneliozę. Liga pasireiškia vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu. Pirmuosius požymius žmogus pajunta prabėgus dienai ar kelioms po užsikrėtimo. Salmoneliozė dažniausiai per savaitę praeina savaime, todėl gydytojas retai skiria vaistų. Tik vaikai ir senyvi žmonės serga kiek sunkiau. Dėl smarkaus viduriavimo kyla dehidratacijos pavojus, todėl ligonis privalo vartoti daug skysčių. Salmonelėmis užsikrečiama geriant šviežią pieną, valgant nepakankamai iškeptus kiaušinius arba mėsą (5 pav.). Bakterijų gali patekti ir į termiškai apdorotą mėsą, jeigu ji laikoma kartu su užkrėsta. Kartais salmoneles platina žmogus, kuriam ligos požymiai nepasireiškia, vadinamasis infėkcijos nešiotojas (6 pav.). salmonelės išlieka“

Nepakankamai iškeptoje vištienoje gali būti salmonelių.

mėsininkas doroja vištą ir užkrečia skerdieną

užšaldytoje mėsoje

žmogus suvalgo nepakankamai iškeptų arba išvirtų kiaušinių

——2

žmogus suvalgo nepakankamai iškeptos vištienos ir suserga salmonelioze

a

infekcijos nešiotojas užkrečia vištų pašarą

Salmoneliozės plitimas.

209

Tuberkuliozė Labiausiai pasaulyje paplitusi infekcinė liga - tuberkuliozė. Ją sukelia bacilos, kuriomis užsikrėtęs kas trečias pasaulio gyventojas, tačiau suserga tik imlūs žmonės. Kitiems liga niekada nepasireiškia, nes jų organizmas veiksmingai kovoja su infekcija. Tuberkuliozę platina sergantys atvira ligos forma. Uždarose patalpose kosėdami jie gali užkrėsti daug žmonių.

Iš pradžių tuberkuliozės bacilos dauginasi plaučiuose (7 pav.). Procėsas vyksta gana lėtai, todėl liga turi ilgą inkubacinį laikotarpį. Po kelių mėnesių pasireiškia pirmieji tuberkuliozės požymiai: kosėjimas, nedidelis karščiavimas, prakaitavimas naktimis. Kosulys gali kamuoti žmogų ištisus mėnesius. Jis tampa vis dažnesnis ir stipresnis, dėl pažeistų audinių skrepliuose atsiranda kraujo. Ilgainiui bacilos išplinta po visą kūną ir pakenkia įvairius organus. Kol nebuvo išrasta antibiotikų, nuo tuberkuliozės kasmet mirdavo milijonai žmonių. Dabar ši liga įveikiama, tačiau gydymas sunkus ir ilgai trunkantis. Ligonis beveik metus privalo vartoti antibiotikus. Jokiu būdū negalima anksčiau laiko baigti gydymo kurso, nes nutraukus gali išsivystyti antibiotikams atsparių bakterijų.

Stabligė Dirvožemyje ar kelio dulkėse yra klostridijų - bakterijų, kurios dauginasi tik anaerobinėje aplinkoje. Į tokias sąlygas jos patenka, jeigu su purvu pakliūva į gilią žaizdą (8 pav.). Klostridijos išskiria toksinų, kurie veikia nervų sistemą ir sukelia ūmią mirtinai pavojingą stabligę. Pirmieji ligos

požymiai - kramtomųjų raumenų ir liežuvio traukuliai, nemiga, padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams. Vėliau prasideda viso kūno traukuliai (9 pav.), galiausiai sutrinka kvėpavimo judesiai ir žmogus miršta. Vaikai skiepijami nuo stabligės, tačiau bėgant metams skiepo veiksmingumas mažėja ir vėl būtina skiepytis. Smarkiai susižeidusiam žmogui gydytojas profilaktiškai suleidžia specialaus serumo, kuris neutralizuoja toksinus ir padeda sunaikinti stabligės sukėlėjus.

Užduotys

Ž

El

„EBS

=

sak.

E

AM

Stablige sergantis Žmogus (XIX a. graviūra).

210

1.

2.

E HL

| Į žaizdą gal patekti klostridijų.

Kas yra patogeniniai organizmai? Kaip jie veikia organizmą“?

Išnagrinėk Ed ir nurodyk:

a) ligos sukėlėją; b) inkubacinio laikotarpio trukmę; c) ligos požymius; d) sirgimo trukmę. Naudokis Ed ir apibūdink kelias bakterines ligas. Pateik siūlymų, kaip savarankiškai gydytis tonzilitą. Kodėl reikia valgyti tik gerai iškeptus arba išvirtus kiaušinius? Naudokis [4 ir nusakyk, kaip plinta salmonelės. Kokie tuberkuliozės požymiai? Kaip galima užsikrėsti šia liga? Kodėl vieni žmonės suserga tuberkulioze, kiti nesuserga? Kas sukelia stabligę? Kokie šios ligos požymiai?

Žvilgsnis iš arčiau

Maras - juodoji mirtis

Piterio Breigelio (1527-1569) paveikslas „Mirties triumfas“ Mūsų protėviams vien tik žodis „maras“ keldavo siau-

bą. Tai buvo gaivališka liga, kuri be gailesčio „šienavo“ žmones. Viduramžiais kilo kelios maro epidemijos, per kurias į kapus atgulė milijonai žmonių. Žmonės mirė šeimomis, ištuštėjo kaimai ir miestai. Per 1347-1352 m. marą pasaulio gyventojų sumažėjo nuo 450 mln. 8 2

iki 350 mln., taigi mirė beveik kas |

ketvirtas žmogus. Europoje dėl didesnės žmonių koncentracijos mirtingumas buvo dar didesnis. Matyt

SVA“

dėl to maras buvo pavadintas „juo-

dąja mirtimi“. Tų laikų gydytojai nelabai kuo galėjo pagelbėti žmonėms. Tie, kurie išdrįsdavo lankyti ligonius, dėvėjo specialų apsauginį kostiumą: ilgą apsiaustą, pirštines ir kaukę su snapu. Į snapą prikiš* davo kvapių prieskonių, kurie turėjo 2 apsaugoti nuo „blogo oro“. „Gydytojas snapas.

Sukėlėjas ir ligos plitimas Anksčiau maro priežastys buvo nežinomos. Vienur manyta, kad tai yra bausmė už nuodėmes, arba „Dievo rykštė“. Kitur kaltintas blogas oras arba geriamąjį vandenį užnuodiję žydai, čigonai, raganos. Deja, visi šie aiškinimai buvo neteisingi. IIgainiui žmonės pastebėjo, kad prieš maro epidemiją masiškai žūva Žiurkės. Kilo įtarimas, kad liga susijusi su graužikais. Prancūzas Aleksandras Jersinas dirbo Pietryčių Azijoje, kur XIX a. pabaigoje kilo maro epidemija. Imdamas mėginius jis išskyrė bacilą, Aleksandras Jersinas.

kuri sukelia marą. Mokslininkas pirmasis įrodė, jog ta pati bakterija sukelia ir Žiurkių marą. Po kelių metų paaiškėjo, kad tarp Žiurkių bacilą platina blusos. Neturėdami atsparumo ligai graužikai ima masiškai dvėsti. Blusa - maro bacilų „taksi“ Sunykus jų populiacijai blusos ima kandžioti ir užkrečia Žmones. Vėliau išaiškėjo, kad liga gali plisti ir kitais būdais: per orą, maistą, vandenį, tiesioginį sąlytį.

Požymiai Pirmieji ligos požymiai pasirodo po kelių dienų, kai kuriais atvejais netgi po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Iš pradžių žmogus pajunta galvos svaigimą, pykinimą, stiprų karščiavimą. Ant liežuvio atsiranda baltų apnašų sluoksnis, papilkėja oda. Infekcija organizmė plinta limfagyslėmis, todėl smarkiai patinsta limfmazgiai. Jie išpampsta iki kiaušinio dydžio pūslių. Po kiek laiko jos pratrūksta ir virsta juodais šašais. Bacilos išskiria toksinų, kurie smarkiai apnuodija organizmą, sutrikdo kepenų ir inkstų veiklą. Dėl to nemažai susirgusių Žmonių miršta. Jeigu bacilų patenka į kvėpavimo takus, Žmogus ima smarkiai kosėti, spjaudytis kraujais. Tai pati pavojingiausia maro forma, kuri gali būti perduodama per orą. Mirtingumas nuo jos siekia beveik 10094.

Gydymas ir plitimo užkardymas Dabar maras reta liga, tačiau ji niekur nedingo, nes laukinėse graužikų populiacijose yra infekcijos Židinių. Dėl to įvairiose pasaulio vietose kartais fiksuojama maro protrūkių. Laimė, dabar liga greitai nustatoma, ligoniai skubiai izoliuojami ir gydomi antibiotikais. Taip pat randami visi su užsikrėtusiu asmeniu bendravę žmonės, kurie irgi profilaktiškai gydomi. Specialios tarnybos maro židiniuose imasi papildomų priemonių: naikina graužikus, dezinfekuoja patalpas.

Užduotys 1. 2. 3.

Kodėl marą žmonės praminė „juodąja mirtimi“? Kokie maro požymiai? Kodėl įvairiose pasaulio vietose dar būna maro protrūkių? Kaip neleidžiama plisti ligai?

/.2

Virusinės ligos Virusai dauginasi tik gyvose ląstelėse, tad visi jie yra parazitiniai. Virusai sukelia augalų, gyvūnų, taip pat ir žmogaus ligas. Dažniausios virusinės ligos: pūslėlinė, peršalimas, gripas, kiaulytė, tymai, vėjaraupiai, raudonukė, hepatitas, pasiutligė, erkinis encefalitas, poliomielitas, AIDS. Lotyniškai virus reiškia nuodą, tačiau virusai neišskiria toksinų. Patekę į organizmą jie skverbiasi į ląsteles, dauginasi ir jas sužaloja. Ligos požymiai pasireiškia dėl organizmo reakcijos į ląstelių irimo produktūs. Virusų pažeistuose audiniuose neretai ima daugintis patogeninės bakterijos, todėl virusinė liga gali pereiti į bakterinę.

Li) Vėjaraupiais serganti mergaitė.

Viruso sandara ir dauginimasis

Ar žinai?

Lotyniškai gripas vadinamas influentia. Tas pats žodis reiškia įtaką. Šis pavadinimas atsirado viduramžiais, kai žmonės nežinojo gripo kilmės ir siejo ligą su planetų išsidėstymu, įtaka iš dangaus. Iš šio žodžio kilo ir angliškasis ligos pavadinimas - influenza, arba sutrumpintas - /Iu. Lietuviškojo pavadinimo šaknų reikėtų ieškoti prancūzų kalboje. Prancūziškai agrippe reiškia prigriebti arba sugriebti.

Virusas sudarytas iš nukleorūgšties ir baltyminio apvalkalo - kapsidės. Nukleorūgštyje slypi genai, kurie svarbūs virusui daugintis. Gripo viruso kapsidę gaubia lipidinė membrana, kurioje matyti į spyglius panašių baltyminių intarpų. Jie atitinka tam tikrų ląstelių membranos receptorius. Dėl to virusai gali prasiskverbti tik į tam tikras ląsteles. Pavyzdžiui, hepatito virusas pažeidžia kepenų ląsteles, pasiutligės virusas — nervines ląsteles. Į ląsteles virusai patenka endocitozės būdū. Iš pradžių virusą apgaubia vakuolė. Paskui membrana ištirpsta ir virusas patenka į ląstelės citoplazmą. Jis išleidžia nukleorūgštį, kuri priverčia ląstelę gaminti viruso sudedamąsias dalis. Po kiek laiko iš jų susidaro daugybė virusų. Jie suplėšo ląstelės membraną ir puola kitas ląsteles.

Viruso sandara

Viruso dauginimasis

baltyminiai intarpai

lipidinė membrana

1. Virusas artėja prie ląstelės.

kapsidė „nnn!

—

Linūn

2. Prisiliečia prie receptorių ir prasiskverbia į ląstelę.

3. Lipidinė membrana ištirpsta.

Ląstelė

22>

a

|B

IE

| žūva.

S

,

3

IšĘ

=

6 7

g

Ci

Žž

KŠi i

A

2

ĖS 428 | 9. Daugybė naujų virusų puola kitas ląsteles.

"a2

Kasas 2

El

Gripo viruso sandara ir dauginimasis.

212

išleidžia —ažii nukleorūgštį ir suyra.

LŽ

bu

2

—

4. Kapsidė

8.„Išeidami“ iš ląstelės virusai apsigaubia lipidine membrana. 7. Susidaro nauji virusai, pakinta ląstelės membrana.

5, Nukleorūgštis patenka į branduolį ir jį perprogramuoja. 6. Ląstelė pradeda gaminti viruso sudedamąsias dalis.

|

T

J)

ii

Vėjaraupiai

Per orą

Raudonukė

Per orą, daiktus

Hepatitas Tymai Pasiutligė Pūslčlinė Peršalimas,

gripas

Te a]

|

1

1-3 sav.

| Odos bėrimas mažomis skaidriomis pūslelėmis, nedidelis karščiavimas 1-3sav. |Bėrimas mažomis rožinėmis dėmėmis, gomurio paraudimas, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, kosulys Iki 6 mėn. | Galvos ir sąnarių skausmas, pageltusi oda ir akies odena, karščiavimas, pykinimas, viduriavimas, silpnumas, kepenų cirozė

Per orą, maistą, vandenį, kūno skysčius Per orą, daiktus 9-14d. Per gyvūnų seiles | 1-3 mėn. (įkandus) Per tiesioginį sąlytį | 2-20 d. Per orą 1-3 d.

|Karščiavimas, kosulys, odos bėrimas, limfmazgių padidėjimas |Paraudimas įkandimo vietoje, galvos skausmas, nemiga, baimė, padidėjęs seilių skyrimasis, rijimo reflėkso sutrikimas |Lūpų arba lytinių organų bėrimas pūslelėmis Ryklės skausmas, ašarojimas, sloga, kosulys, čiaudėjimas, karščiavimas, kaulų „laužymas“

Virusinių ligų palyginimas.

Pūslelinė Viena iš dažniausių virusinių ligų - pūslėlinė, arba hėrpesas. Labiausiai paplitusi yra lūpų pūslčlinė. Šią ligą sukelia herpesvirusas (4 pav.). Manoma, kad juo užsikrėtę maždaug 8076 Lietuvos gyventojų. Virusas plinta per tiesioginį sąlytį, pavyzdžiui, bučiuojantis, naudojantis sergančio žmogaus indais. Patekęs į organizmą virusas lieka čia visą gyvenimą. Jis gali ilgai tūnoti ląstelėse ir suaktyvėja tada, kai nusilpsta imuninė sistema, pavyzdžiui, peršalus arba pervargus. Pirmieji ligos požymiai — peršėjimas tam tikroje lūpos vietoje ir mažas poodinis sukietėjimas. Jis gana greitai didėja, iškyla į epitelio paviršių ir virsta vandeninga pūslele. Po kelių dienų ji trūksta, skystis išbėga. Pažeistoje vietoje susidaro šašas, kuris maždaug po savaitės nukrinta. Pūslčlinė - klastinga liga, nes virusas gali pažeisti nervines ląsteles. Todėl labai svarbu stiprinti organizmą ir laikytis higienos reikalavimų. + Vos tik pajutai pirmuosius ligos požymius, patepk pažeistą vietą gydomuoju tepalu. Jis stabdo pūslelių kilimą. + Neliesk iškilusių pūslelių. Jokiu būdū nepradurk, nes sudarysi sąlygas virusui plisti. Gydomąjį tepalą tepk ne pirštu, o kosmetiniu pagaliuku su vata. + Neužkrėsk artimųjų. Nesibučiuok, kol lūpa užgis. Gerk iš asmeninio puoduko, naudok atskirus stalo įrankius. Veidą šluostyk tik savo rankšluosčiu.

ua

Pūslelinę sukelia herpesvirusas.

Peršalimo ligos Vadinamąsias pėršalimo ligas sukelia daugiau kaip šimtas įvairių virusų. Dauguma jų priskiriami prie rinovirusų, plinta per orą arba ligonio

daiktus. Liga prigriebia tik tada, kai imuninė sistema susilpnėjusi, o tai labai dažnai nutinka peršalus. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 12 valandų iki kelių parų. Ligos požymiai gerai žinomi: ryklės skausmas, ašarojimas, nosies gleivinės paburkimas, sloga, čiaudulys, kosulys (5 pav.). Kai kurie žmonės silpnai karščiuoja. Peršalimo ligomis sergama nuo kelių dienų iki savaitės. Dažniausiai jos praeina savaime.

Sloga ir čiaudulys - tipiški peršalimo požymiai, 213

Net ir silpnas peršalimas gali sukelti komplikacijų. Dažniausiai terinė infekcija. Pavyzdžiui, pažeistoje ryklės gleivinėje pradeda tis streptokokai, todėl žmogus suserga bakteriniu tonzilitu. Jeigu ja išplinta į apatinius kvėpavimo takus, galimas bronchitas arba uždegimas.

tai bakdaugininfekciplaučių

Gripas

Užduotys l.

Kokiomis virusinėmis ligo-

mis persirgai? Prisimink ir įvardyk jų požymius. Paaiškink, kaip virusai sukelia ligas.

Gripo požymiai panašūs į peršalimo ligų, tačiau yra ir išskirtinių, pavyzdžiui, smarkus karščiavimas, galvos skausmas arba jausmas, kad laužo kaulus (6 pav.). Gripo virusas daugiausia puola viršutinių kvėpavimo takų ląsteles. Dėl to prasideda nosies gleivinės uždegimas. Ji paburksta, pagausėja gleivingų išskyrų, žmogus sloguoja, sunkiai kvėpuoja pro nosį, čiaudi. Gripo virusas būna trijų tipų, kurie žymimi raidėmis A, B ir C. Žmonės užsikrečia dažniausiai A ir B tipo virusais. C tipas pasitaiko rečiau ir sukelia lengvą į peršalimą panašią ligą. Pavojingiausias yra A tipo virusas, nes geba dažnai kisti. Šio tipo gripu serga ne vien žmonės, bet ir dauguma gyvūnų. Kartais pakitusiu virusu nuo kiaulių arba paukščių užsikrečia žmonės. Toks gripas gali būti labai pavojingas. Gripu sergama 7-10 dienų. Liga dažniausiai praeina savaime, bet pasitaiko komplikacijų, tarkime, apatinių kvėpavimo takų bakterinių uždegimų. Vaikai gali susirgti ausies uždegimu. Kaip elgtis susirgus gripu? - Šiltai apsiklok ir gulėk lovoje. Gerk daug skysčių. + Vartok gydytojo paskirtus vaistus ir natūralias gydomąsias priemones.

Pagal El nurodyk gripo vi-

+ Neik į lauką, nevažinėk viešuoju transportu, nesilankyk

Naudokis Ed ir apibūdink

+ Pakartotinai kreipkis į gydytoją, jeigu sunku kvėpuoti, atsikosėji žalsvais skrepliais, jauti didelį silpnumą, stipriai skauda gerklę arba ausį.

ruso sandarą. Paaiškink, kaip jis dauginasi.

kelias virusines ligas. Kaip užsikrečiama pūslėline? Kokie ligos požymiai?

Pakomentuok, kaip privalo elgtis pūslėline sergantis žmogus.

Kas sukelia peršalimo ligas? Kokie jų požymiai? Kuriuos audinius puola gripo virusas? Kuo gripo požy-

miai skiriasi nuo peršalimo ligų požymių? Kaip gydomasi nuo gripo? Kodėl sergant šia liga negalima eiti į mokyklą? 10. Kuo epidemija skiriasi nuo pandemijos? 214

viešuosiuose pastatuose.

Epidemija ir pandemija Gripo virusai dirgina nosies gleivinę ir verčia čiaudėti. Kiekvieną kartą nusičiaudėjus, kartu su gleivių lašeliais pasklinda gausybė virusų, kurie gali patekti į kitų žmonių kvėpavimo takus. Dažniausiai užsikrečia artimai su ligoniu bendraujantys žmonės. Itin geros sąlygos virusui plisti susidaro viešajame transpėrte ir viešosiose įstaigose. Vienas vaikščiojantis ligonis per dieną gali užkrėsti šimtus sveikų žmonių. Dėl to gripas sparčiai plinta tam tikroje teritorijoje, staigiai gausėja sergančiųjų. Toks ligos protrūkis vadinamas epidėmija. Paskelbus gripo epidemiją uždaromi vaikų darželiai, mokyklos, gali būti atšaukti masiniai renginiai. Tokiais būdais mėginama stabdyti ligos plitimą. Dabar žmonės daug keliauja ir perveža ligų sukėlėjų. Dėl to liga gali apimti ne vieną regioną, o ištisus žemynus ar net visą pasaulį. Tai jau vadinama pandėmija. 2009-2010 m. buvo kilusi vadinamojo kiaulių gripo pandemija.

Žvilgsnis iš arčiau

1918-1920 m. gripo pandemija Mirtingumas Žmonės miršta ir nuo sezoninio gripo, tačiau mirtingu-

Ispaniškojo gripo aukos karinėje ligoninėje, 1918 m.

1918-1920 m. siautė gripas, kuris nusinešė apie 50 mln. gyvybių. Šis skaičius kelis kartus didesnis negu žuvusiųjų per Pirmąjį pasaulinį karą.

Ligos plitimas Manoma, kad ligos židinys buvo Kinijoje. Iš čia virusas pateko į JAV, o amerikiečių kareiviai jį atvežė į Europą, kur tuo metu vyko karo veiksmai. Ankštai gyvenantys ir nusilpę kareiviai tapo puikia terpe plisti ligai. Netrukus jie ėmė kristi ne nuo priešo kulkų, o nuo klastingo viruso, tačiau kariaujančių šalių cenzūra šiuos faktus slėpė. Pirmoji apie pavojingą ligą pranešė neutralios Ispanijos spauda, todėl šis gripas buvo pramintas ispaniškuoju. Netrukus karas baigėsi ir grįžtantys namo kareiviai virusą išvežiojo po visą pasaulį. Per pusantrų metų liga ap-

keliavo visą žemės rutulį, aplenkdama tik kelias atokias salas, kuriose buvo paskelbtas karantinas. Pandemija nuslopo pati, kai persirgo dauguma pasaulio gyventojų.

mas būna mažas - maždaug 0,176, arba vienas žmogus iš tūkstančio. Mirtingumas nuo ispaniškojo gripo buvo didesnis - apie 370. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salose šis rodiklis buvo katastrofiškas. Pavyzdžiui, Samoa salyne per du mėnesius mirė net 2096 gyventojų. Sezoniniu gripu sunkiau serga kūdikiai ir pagyvenę žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė. Ispaniškojo gripo poveikis buvo priešingas - liga kirto 20-40 m. amžiaus žmonėms. Jie mirė dėl įvairių komplikacijų, daugiausia nuo plaučių uždegimo.

Viruso „žudiko“ paieškos Ispaniškojo gripo pandemija siautė tada, kai mokslininkai neturėjo priemonių ligos sukėlėjams ištirti. Dabar tokių galimybių yra. Bet iš kur gauti virusą? Prieš kelis metus amerikiečių mokslininkų grupė aptiko viruso „žudiko“ fragmentus sename kraujo mėginyje. Paaiškėjo, kad tai paukščių gripo atmaina. Paukščių gripo virusas yra labai agresyvus patogeninis organizmas. Jis gali sukelti nekontroliuojamą imuninės sistemos atsaką, kuris greitai pražudo žmogų. Kuo imuninė sistema stipresnė, tuo atsakas stipresnis. Tai paaiš-

kina, kodėl ispaniškojo gripo „taikiklyje“ atsidūrė jauni žmonės. Paradoksas, bet išgyveno vaikai ir senyvi žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Ar gali kilti nauja pandemija? Paukščių gripas cirkuliuoja laukinėse paukščių populiacijose. Retkarčiais juo užsikrečia naminiai paukščiai, nuo kurių virusas gali „peršokti“ į žmogaus organizmą. Pietryčių Azijoje beveik kasmet registruojami tokie atvejai. Jeigu virusas pakistų ir pradėtų plisti tarp žmonių, vėl kiltų pandemija. Dėl to paukščių gripu užsikrėtę asmenys skubiai izoliuojami ir gydomi. Kol kas tokiais būdais pavyksta suvaldyti situaciją, tačiau kada nors virusas gali prasiveržti.

Užduotys 1. 2. 3. Apsauginės kaukes dėvintys Niujorko policininkai, 1919 m.

Kuo ypatinga 1918-1920 m. gripo pandemija? Kodėl šis gripas buvo pramintas ispaniškuoju? Kokia ispaniškojo gripo viruso kilmė? Kodėl nuo jo mirė daugiausia 20-40 m. žmonės? Kodėl per laukinių paukščių migraciją siūloma laikyti naminius paukščius uždarytus?

215

Žvilgsnis iš arčiau

Erkių platinamos ligos

JA

Kraujasiurbė erkė sušvirkščia seilių, kuriose gali būti patogeninių organizmų. Lietuvojė gyvenančios erkės dažniausiai

|“

platina Laimo ligą ir erkinį

|

Laimo liga

Įsisegusi erkė.

encefalitą.

Ligos pavadinimas kilo iš Lyme vietovardžio. Šiame ir greta esančiuose miesteliuose JAV Konektikuto valstijoje labai daug vaikų sirgo lėtinėmis sąnarių ligomis. Tyrinėdami šią anomaliją mokslininkai susiejo ligą su erkėmis. 1980 m. jiems pavyko iš erkės išskirti nežinomą bakteriją. Paskui ją aptiko ir sergančių žmonių organizmuose. Dabar yra žinoma, kad Laimo ligą sukelia kelios Borrelia genties bakterijos. Jos plinta ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europoje, Azijoje. Pradžioje infekcija plinta lokaliai, aplink erkės įkandimo vietą. Čia atsiradusi lėtai didėjanti rausva dėmė — pagrindinis ligos požymis. Paskui bakterijos išplinta po visą organizmą, prasiskverbiaį audinius ir sukelia įvairių negalavimų. Daugeliui ligonių išsivysto sąnarius pažeidžiantis reumatoidinis artritas. Pirmojoje stadijoje Laimo liga nesunkiai išgydoma antibiotikais. Vėlyvesnėse stadijose gydymas sudėtingesnis. Imunitetas šiai ligai Raudona plintanti dėmė — Laimo ligos požymis.

neįgyjamas, taigi galima su-

sirgti pakartotinai.

Erkinis encefalitas Pirmieji erkinio encefalito požymiai primena gripą:

žmogus pradeda karščiuoti, jam skauda galvą ir raumenis, gali pykinti. Po kelių dienų šie požymiai išnyksta, tačiau paskui vėl ima kilti temperatūra ir prasideda galvos smegenų dangalų uždegimas. Dar vėliau žmogų gali ištikti paralyžius. Erkinis encefalitas - sunki virusinė liga, nuo kurios nėra vaistų. Gydytojai gali padėti tik duodami savijautą gerinančių vaistų ir prijungdami prie gyvybines funkcijas palaikančių aparatų. Ligos gydymas ir reabilitacija neretai užtrunka kelis metus ir pasveiksta toli gražu ne visi. Maž-

daug trečdalis persirgusiųjų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, sutrikusiu miegu ir dėmesiu, galvos skausmais. Kai kuriems išlieka dalinis paralyžius. Kasmet pasitaiko ir mirčių nuo erkinio encefalito. Užtenka vieną kartą persirgti erkiniu encefalitu ir tampame jam atsparūs. Bet geriau nerizikuoti ir pasiskiepy-

ti. Tai privalo padaryti kiekvienas miške mėgstantis lankytis Žmogus.

Kaip apsisaugoti nuo erkių? Nėra vienintelio ir patikimo būdo, kaip apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galime naudoti įvairias priemones, kurios padeda sumažinti erkės įkandimo riziką. * Dėvėkite galvos apdangalą, drabužius ilgomis rankovėmis. Mūvėkite ilgas kelnes, susikiškite jas į puskojines. * Rinkitės šviesius drabužius. Ant jų geriau matyti erkės. Išpurkškite drabužius repelentu - priemone erkėms atbaidyti. * Nebraidykite po aukštą žolę, venkite drėgnų pamiškių, krūmynų. * Po iškylos gamtoje nusiprauskite ir gerai apsižiūrėkite, ypač pakinklius, kirkšnis, pažastis. * Iškyloje dėvėtus drabužius išskalbkite arba pakabinkite saulėje.

Ką daryti, jeigu įsisegė erkė? Pirmiausia, kuo greičiau pašalinkite erkę. Patogiausia ją suimti pincetu ir staigiu truktelėjimu ištraukti. Paskui dezinfekuokite įkandimo vietą. Negalima parazito pilvelio tepti riebalais ar etilo alkoholiu, nes dūstanti erkė į kraują išleidžia daug seilių, kuriose gali būti patogeninių organizmų. Ištrauktą erkę būtinai sunaikinkite - sutraiškykite arba nuleiskite į kanalizaciją! Kartais traukiant erkę pilvelis nutrūksta ir odoje lieka parazito galva. Nemėginkite jos iškrapštyti! Organizmas svetimkūnį pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas arba po kelių dienų blogai pasijutote, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Užduotys 1.

Kokie Laimo ligos požymiai? Kaip ji gydoma?

2.

Kodėl erkinis encefalitas priskiriamas prie sun-

3. 4.

kių ligų? Tarkime, esi iškyloje. Kaip apsisaugosi nuo erkių? Kaip pašalinti įsisegusią erkę?

Pirmuonys ir kirmėlės - ligų sukėlėjai Ne visas infekcines ligas sukelia bakterijos arba virusai. Kai kurių ligų priežastis - parazitiniai grybai. Tu jau žinai apie pienligę ir pėdų grybelį.

Parazitiniai pirmuonys ir kirmėlės taip pat sukelia infekcines ligas. Apie jas kalbėsime šioje temoje.

Maliarija Kelionė į atogrąžų kraštą - daugelio žmonių svajonė. Bet ne kiekvienas žino, kad iš svečios šalies galima parsivežti netikėtą „suvenyrą“ — maliariją. Tai liga, kurią sukelia kelių rūšių pirmuonys, vadinamieji plazmėodijai. Ligos sukėlėjus platina maliarinių uodų patelės (1 pav.). Vabzdžiai užsikrečia įsiurbę maliarija sergančio žmogaus kraujo. Parazitai kurį laiką vystosi uodo virškinimo trakto epitelyje, paskui migruoja į seilių liaukas. Uodo patelė užkrečia sveiką žmogų, kai burnos organu praduria odą ir sušvirkščia seilių, kurios stabdo kraujo krešėjimą. Į kraują patekęs plazmodijus toliau vystosi, dauginasi žmogaus organizmė ir sukelia maliariją.

Iš pradžių parazitai įsiskverbia į kepenų ląsteles. Čia jie auga ir dauginasi. Po kelių savaičių patenka į kraują, įsiskverbia į eritrocitus ir jų viduje dalijasi. Pažeisti eritrocitai neperneša deguonies, todėl žmogus jaučia silpnumą. Per kelias dienas eritrocitai prisipildo parazitų ir maždaug vienu metu suyra. Organizmas reaguoja į kraujo ląstelių masinį žuvimą — iš pradžių krečia drebulys, paskui smarkiai karščiuojama. Po kiek laiko ligonis ima prakaituoti ir karštis atslūgsta, tačiau liga tuo nesibaigia. Iš plyšusių kraujo ląstelių išsiskiria nauja parazitų armija, kuri skverbiasi į sveikus eritrocitus ir vėl dauginasi. Po kelių dienų eritrocitai plyšta ir priepuolis kartojasi (2 pav.). puola naujus

Li

Uodai platina maliariją.

Maliarijos pavadinimas kilo iš italų kalbos. Itališkai mala aria reiškia blogą orą. Mat viduramžiais žmonės manė, kad liga plinta per blogą orą, kuris tvyro pelkėse. Vėliau buvo nustatyta, kad maliariją sukelia kraujasiurbių vabzdžių pernešami parazitai.

parazitai įsiskverbia į kepenų ląsteles

eritrocitus

= Sa

a

SS

Ni y

m—— Šo ė '

neužsikrėtęs vabzdys įsiurbia kraujo su parazitais

priepuolis

suardo eritrocitus ir patenka į kraują

>

p

vabzdys užkrečia

a

sveiką žmogų

dao Er 20

ru a

olan

B

"m

,

parazitai (geltoni) suplėšo

minta

kraujo plazmą

dauginasi

eritrocitus ir patenka į

hemoglobinu ir

—

palieka kepenų ląsteles

ir patenka į kraują S kkverbia į eritrocitus |

Plazmodijaus vystymosi ciklas.

217

Kaip išvengti maliarijos? Rengiantis keliauti į atogrąžų. šalis, kuriose paplitusi maliari-

4087 |4024 |3961

lionę ir dar mėnesį sugrįžus. La-

|?7*1

ja, būtina prieš išvykstant pradėti vartoti antimaliarinius vaistus. Jie reguliariai geriami per visą ke-

bai i -

svarbu

vengti i

Mi vabzdžių

įkan-

+ nevaikščioti tamsiuoju paros

dimų:

metu, kada jie aktyviausi;

+ dėvėti šviesius drabužius; + vilkėti marškinius ilgomis ran-

kovėmis, mūvėti ilgas kelnes; + naudoti vabzdžius atbaidančius purškalus; + nakvyneirinktis uždaras patalpas; atvirus langus, duris uždengti tinkleliais; + lovą apgaubti tinkleliu.

|

Ei

Trichina raumenyse.

39,0 4 3841 3781 36,6-

36,0 4

1 diena

o

Trichinos vystymosi ciklas.

218

T

3 diena

T

4 diena

T

5 diena

T

6 diena

Priepuolių dažnis priklauso nuo plazmodijų rūšies. Vieni parazitai priepuolius sukelia maždaug kas 48 valandas (3 pav.), kiti - kas 72 valandas. Nuolat pasikartojantys priepuoliai labai išsekina ligonį, kraujuje sumažėja eritrocitų, todėl negydomas žmogus gali mirti.

Trichineliozė Kiaulės, šernai gali būti užsikrėtę parazitinėmis apvaliosiomis kirmėlėmis - trichinomis. Kapsulėmis apgaubtų kirmėlių lervų būna raumenyse (4 pav.). Suvalgęs užkrėstos mėsos žmogus suserga trichineliozė. Kapsulės virškinimo trakte ištirpsta, iš jų išlenda kirmėlės ir po kelių dienų poruojasi. Paskui patinai žūva, o patelės įsiskverbia į plonosios Žarnos gleivinę ir veda gyvas lervas. Jos patenka į kraują, limfą ir migruoja į griaučių skersaruožius raumenis, kur po kelių savaičių susisuka spirale ir apsitraukia kapsulėmis (5 pav.). Pirmieji trichineliozės požymiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo. Tai gali būti pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Negalavimą sukelia kirmėlių veikla žarnyne. Vėliau, kai lervos migruoja į raumenis, ima skaudėti galvą, raumenis, patinsta veidas, akių vokai, pakyla temperatūra. Itin daug trichinų lervų patenka į diafragmą ir tarpšonkaulinius raumenis. Dėl to sutrinka kvėpavimas, žmogus gali net mirti. Trichinelioze suserga dažniausiai ne vienas žmogus, o visi valgiusieji užkrėstos mėsos, todėl būtina juos nustatyti ir gydyti. Žarnyne trichinas galima sunaikinti vaistais, tačiau jie neveikia lervų, kurios lieka žmogaus raumenyse iki 30 metų ir visą laiką nuodija organizmą gyvybinės veiklos produktais. suvalgęs užkrėstos mėsos Žmogus suserga trichinelioze

raumenyse lervos susisuka į spiralę ir apsitraukia kapsule

trichinomis

užsikrėtusi žiurkė

2 diena

El i ijos eiga.

kiaulė suėda užsikrėtusią žiurkę

0

"

užkrėsta kiauliena

subrendęs echinokokas šuns žarnyne

kiaušinis

T

vystymasis | / tarpinio šeimininko kepenyse

pūslelėmis užkrėsta mėsa

Echinokokozė

| => | d a

J Tarpinis šeimininkas

Echinokoko vystymosi ciklas.

Šunys, vilkai, lapės, katės ir kiti plėšrieji žinduoliai gali būti užsikrėtę echinokokais. Tai prie kaspinuočių priskiriamos smulkios parazitinės plokščiosios kirmėlės. Jų kūnas trumpas, vos iš kelių narelių (7 pav.). Plėšrusis žinduolis yra parazito galutinis šeiminiūkas. Jo organizmė vystosi lytiškai subrendusios kirmėlės, kurios išskiria daugybę smulkių kiaušinių. Su išmatomis jie patenka į aplinką ir prikimba prie žolės arba vaisių. Kiaušinius perneša musės, lietus juos gali nuplauti į vandens telkinius. Echinokoko kiaušinių suėda karvės, arkliai, avys, kiškiai, peliniai grau-

žikai. Augalėdis žinduolis yra parazito tarpinis šeimininkas. Jo virškinimo trakte iš kiaušinių išsirita lervos, kurios prasiskverbia pro žarnos sienelę, patenka į kraują ir migruoja į kepenis arba kitus organus. Čia sudaro skysčio pripildytas pūsleles, kurių kiekvienoje yra echinokoko galvutė. Pūslelės pamažu auga ir naikina kepenis. Dėl to tarpinis šeimininkas labai nusilpsta ir žūva. Jeigu jį suėda plėšrūnas, parazito vystymosi ciklas kartojasi (6 pav.). Žmogus irgi gali tapti echinokoko tarpiniu šeimininku ir susirgti echinokokozė. Užsikrečiama glostant šunis, kates, taip pat valgant neplautas daržoves, vaisius. Tai klastinga ir pavojinga liga, nes turi ilgą inkubacinį laikotarpį. Echinokokozė nustatoma dažniausiai atsitiktinai, pavyzdžiui, echoskopu tiriant kepenis ar kitus organus. Gydoma chirurginiu būdū šalinant pūsleles. Liga gali būti toli pažengusi, todėl žmogaus gyvybę ne visada pavyksta išgelbėti. Kaip išvengti echinokokozės? + Plauti rankas prieš valgį ir kiekvieną kartą paglosčius šunį ar katę. + Nevalgyti neplautų daržovių ir vaisių. + Saugoti maisto produktūs nuo musių. + Negerti iš atvirų vandens telkinių. + Nešerti šuns arba katės termiškai neapdorota mėsa (ypač kepenimis, plaučiais).

Echinokokas - parazitinė plokščioji kirmėlė.

Užduotys l. Mūsų šalyje

uodai neperneša maliarijos, tačiau Lietuvojė kasmet registruojami keli susirgimai. Kaip žmonės užsikrečia šia liga?

Pagal Į nusakyk plazmodi-

jaus vystymosi ciklą.

Išnagrinėk E ir nurodyk,

kodėl sergančio maliarija žmogaus kūno temperatūra svyruoja.

Kaip būnant atogrąžų kraštuose išvengti maliarijos? Naudokis E ir paaiškink, kaip Žmogus gali užsikrėsti trichinomis. Kokie trichineliozės požymiai? Apibūdink ligos eigą.

Pagal FA paaiškink echino-

koko vystymosi ciklą. Kuo tarpinis šeimininkas skiriasi nuo galutinio? Kaip echinokokas prisitaikęs plisti? Kaip galima išvengti echinokokozės?

219

Metodas

(1

Referato rašymas Referatas yra rašto darbas, kuriame perteikiama iš vieno arba kelių šaltinių surinkta informacija. Į darbą įterpiamos iliustracijos ir citatos, kurios patvirtina autoriaus mintis. Referatas rašomas savais žodžiais ir stiliumi, tačiau neperšant savos nuomonės ir neiškraipant informacijos.

Temos pasirinkimas ir pasiruošimas Mokytojas paruoš temų sąrašą, iš kurios išsirinkite vieną. Įsiskaitykite į pavadinimą. Jei kažko nesupratote, pasitikslinkite. Būtinai sužinokite, kokios apimties referatą privalote parašyti ir kada jį reikia pateikti.

Medžiagos ieška ir atranka Sudarykite sąrašą klausimų, į kuriuos privalote atsakyti. Galimas pavyzdys patektas žemiau.

2

Cholera 1. Kas sukelia cholerą? Kokie ligos požymiai? Kaip plinta ligos sukėlėjai“? Kuo liga pavojinga? Kuriose šalyse galima užsikrėsti? Kaip gydoma cholera? Kaip nuo jos apsisaugoti? Bibliotekoje susiraskite knygų ar straipsnių jus dominančia tematika. Panagrinėkite spausdintus šaltinius. Lipniais popierėliais pasižymėkite dėmesio vertus straipsnius. Paieškokite informacijos internetė. Išsaugokite tinkamus straipsnius ir iliustracijas. Atrinkdami medžiagą vadovaukitės klausimų sąrašu. Įvertinę informaciją pasirinkite kelis, jūsų nuomone, patikimiausius ir išsamiausius šaltinius. Nukopijuokite iš jų teksto dalis, iliustracijas, persirašykite sakinius, kurių gali prireikti citavimui. Būtinai pasižymė-

kite šaltinį, iš kurio imate informaciją. INFEEKCINĖS

LIGOS

Rašymas Pasinaudodami surinkta medžiaga nuosekliai išplėtokite temą. Pradėkite nuo įvado, kuriame galite trumpai apžvelgti su liga susijusius istorinius faktus. Paskui rašykite pagrindinę dalį, kurioje stenkitės atsakyti į kiekvieną sąrašo klausimą. Į tekstą galite įterpti iliustracijų: fotografijų, piešinių, lentelių, diagramų, grafikų, schemų, žemėlapių. Pabaigoje suformuluokite išvadas. Referate leidžiama pažodžiui perrašyti arba kopijuoti tekstą, tačiau citatas būtina išskirti kabutėmis ir nurodyti šaltinį. Tai galima padaryti keliais būdais. 1 būdas. Anot Visuotinės lietuvių enciklopedijos: „Cholera - labai pavojinga infekcinė liga, kuri reiškiasi gausiu viduriavimu.“ 2 būdas. ,„Cholera - labai pavojinga infekcinė liga, kuri reiškiasi gausiu viduriavimu“ (VLE, IV t., p. 82).

Ąone Ąonaitylė la l adė

» Us mės

Cholera

gimnazija

— pavoj inga

užkrečiamoji

liga

Apipavidalinimas ir pateikimas Tituliniame lape didelėmis raidėmis užrašykite temos pavadinimą. Viršuje įrašykite autorių, klasę ir mokyklą, apačioje - metus. Kitame puslapyje pateikiteturinį. Paskutiniajame puslapyje sudarykite abėcėlinį literatūros sąrašą. Pirmiausia surašykite spausdintus šaltinius nurodydami autorių, leidinio pavadinimą, leidyklą ir išleidimo metus. Paskui surašykite interneto šaltinius. Neužmirškite sunumeruoti visų puslapių, išskyrus titulinį. Atspausdinkite referatą ir tvarkingai susekite.

Imuninė sistema

TŽ

raudonųjų saulų čiulpų ląstelės

v | |

trombocitai

eritrocitai I

v

pirminės ląstelės

|

les

bręsta blužnyje

bręsta užkrūčio 6 koje

BO

agoditai |

Žalsvą atspalvį snargliams suteikia vienos rūšies fagocitai. Jie skverbiasi į kvėpavimo takų gleivinę ir naikina bakterijas, peršalimo virusus, o iki soties „prisiriję“ žūva. Žuvusiuose fagocituose pakinta fermentai, todėl jie įgauna žalsvą atspalvį.

T2

aštrus daiktas

ra

T limfocitai pagalbininkai.

T limfocitai žudikai

>

3d

leukocitai

kapiliaras |

Li) Kraujo forminių elementų susidarymas ir leukocitų diferenciacija.

Žmogaus organizmas yra prisitaikęs gintis nuo ligų sukėlėjų. Kartais jie vis dėlto įveikia kliūtis ir prasiskverbia į organizmo vidinę terpę. Juos būtina kuo greičiau atpažinti ir nukenksminti. Šį darbą atlieka imūninė sistema. Svarbiausia jos grandis - leukocitai. Imuninė sistema naikina ne vien ligų sukėlėjus, bet ir pažeistas ląsteles, toksinūs, kitas organizmui svetimas medžiagas. Apibendrintai jos vadinamos antigėnais.

bakterijos

"2L

Anais medžiagos

1. Žūvančios ląstelės išskiria signalinių medžiagų. paraudimas, patinimas

Leukocitų gamyba ir diferenciacija Visi kraujo forminiai elementai gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Čia yra specialių ląstelių, kurios dalijasi ir virsta pirminėmis ląstelėmis. Iš jų formuojasi trombocitai, eritrocitai ir leukocitai (1 pav.). Pirminės ląstelės, iš kurių susidaro leukocitai, pradžioje diferencijuojasi. Dalis lieka kaulų čiulpuose, kitos migruoja į limfmazgius, blužnį, užkrūčio liačiką. Šiuose organuose subręsta skirtingų rūšių leukocitai. Sąlygiškai visus juos galima padalyti į dvi grupes - fagocitūs ir limfocitūs. Kiekvieni iš jų atlieka savo vaidmenį imuninėje sistemoje.

2. Fagocitai skverbiasi pro kapiliarų sieneles ir juda pažeistos vietos link.

EF

Fagocitai Prie fagocitų priskiriami kelių rūšių leukocitai. Jie gana dideli, dauguma turi nesimetrišką branduolį, gali ameboidiškai judėti. Fagocitai geba prasisprausti pro kapiliarų sieneles ir patekti į audinius. Iš pradžių pažeista vieta parausta, patinsta, prasideda audinių uždegimas. Žūvančios ląstelės išskiria tam tikrų signalinių medžiagų, į kurias reaguoja fagocitai. Jie juda pažeistos vietos link ir susirinkę imasi darbo —- panašiai kaip amebos ryja bakterijas arba kitus svetimkūnius, taigi neleidžia plisti užkratui (2 pav.).

=

I i

“2

—

=

3. Fagocitai ryja bakterijas neleisdami plisti infekcijai.

2

Fagocitų veikla. 221

Pažeistoje vietoje gali susidaryti pūlinys, iškilti pūslė. Vandeningas skystis jos viduje susideda iš audinių skysčio ir žuvusių fagocitų. Į limfmazgius susirenka itin daug fagocitų. Jie ryja į limfą patekusius svetimkūnius. Dėl to sergant tam tikromis infekcinėmis ligomis limfmazgiai patinsta.

Limfocitai

L

Pin

Lai r

r)

1

as B ė

i

6

As

k | Jai

Limfocitai kiek mažesni už fagocitus. Jie išsiskiria apvaliu ir palyginti dideliu branduoliu, kuris užima beveik visą citoplazmą. Skiriami B limfocitai ir T limfocitai. Pirmieji bręsta blužnyje, antrieji — užkrūčio liaūkoje. Bręsdami T limfocitai diferencijuojasi į T limfocitūs pagalbininkus (angl. helper cells) ir T limfocitūs žudikūs (angl. cytotoxic cells, arba killer cells). Bręstančių limfocitų membranos paviršiuje susidaro specialių re-

r

|

y

t]

= d A)

Žž

A 4

1

2

P

ž

T

4

Fagocitai (oranžiniai) renka ir "ia bakterijas (mėlynos).

ceptorių, kurie atitinka tam tikrus antigenus (rakto ir spynos prin-

cipas). Dėl to šių imuninių ląstelių veikla yra specifinė, jos reaguoja tik į tam tikros rūšies antigeną (5 pav.). Organizmė gali susidaryti limfocitų su šimtais tūkstančių skirtingų receptorių. Tai padeda nukenksminti skirtingus svetimkūnius.

1.Gripo virusai puola

kūno ląsteles.

7)

virusai

4

i / 8 e“

a

kūno ląstelė

T limfocitas žudikas

pradeda dalytisT limfocitai žudikai

viruso pažeista

10.T limfocitai žudikai naikina viruso pažeistas ląsteles.

ss

4. Prisilietę prie svetimų žymeklių ir T limfocitai pagalbininkai.

81 9.T limfocitai pagalbininkai aktyvina T limfocitus žudikus.

T limfocitas pagalbininkas

akty; K vinima,

8 Č. "

e;

atminties

atminties

limfocitas

limfocitas

Imuninės sistemos kova prieš gripo virusą.

222

|

pokytis €=—

3. Ant fagocitų membranų lieka svetimų žymeklių.

Kaip veikia imuninė sistema? Kaip imuninė sistema atskiria antigenus nuo savų ląstelių? Pasirodo,

ląstelių membranų paviršiuje yra baltyminių intarpų — vadinamųjų Žymeklių. Kiekvieno organizmo jie yra kitokie. Leukocitai „išmoksta“ pagal žymeklius atpažinti savas ląsteles. Objektūs, kurie tokių neturi, jie

| antigenas tinka — antigenas netinka S,

vertina kaip antigenus ir stengiasi nukenksminti. Kaip imuninė sistema

klių), kurie panašūs į signalines vėliavėles ir skirti T limfocitams pagal-

9 AB?

2

Blimfocitas

Kai Tu

g 4

5, T limfocitai

8 „a

pagalbininkai

aktyvina B limfocitus.

0

atminties

limfocitas

AV =

3

antigenams

EA Ancikano veikimas

S

l.

Kokia imuninės sistemos pa-

virusus.

2.

Kas yra antigenas? Kuo jis

3.

skiriasi nuo antikūno? Pagal E nurodyk leukoci-

< 6.B Im ocita išskiria tikūnu. antikūnų

Ą

2

//

4,

5.

M 4

L

f

dg

“

dvi vietos prisitvirtinti

Užduotys

sulipdo

"d

I

antigenas

Ąą

antikūnas

i

2

L A

Rakto ir spynos principas.

a

al:

RX

Tlimfocitas pagalbininkas

bininkams. Prisilietę prie svetimų žymeklių jie suformuoja atitinkamus receptorius, pradeda dalytis ir aktyvina kitus limfocitus. Aktyvinti B limfocitai dalijasi ir išskiria tam tikro pavidalo baltymų — antikūnų, kurie jungiasi prie virusų, sulipdo juos ir neleidžia skverbtis į sveikas ląsteles. Sulipdytus virusus paskui suryja ir suvirškina fagocitai. Skirtingų rūšių antikūnai gali jungtis tik prie atitinkamų antigenų. Aktyvinti T limfocitai taip pat ima dalytis ir virsta žudikais. Pagal svetimus žymeklius jie atpažįsta ir sunaikina pažeistas organizmo ląsteles. Taip stabdomas viruso dauginimasis.

8 š

i

|

kovoja prieš gripo virusą, parodyta 4 pav. Pirmieji virusą aptinka fagocitai. Jie ryja ir virškina svetimkūnius membranos paviršiuje palikdami prarytų baltymų fragmentų (svetimų žyme-

a

“

|

V

8. Fagocitai ryja

nukenksmintus

virusus.

6.

7.

skirtis?

tų rūšis.

Nurodyk kelis fagocitų ir , . limfocit: ų sandaros skirtu-

mus. Trumpai apibūdink šių imuninės sistemos ląstelių funkcijas. Tarkime, po oda įsivarei

rakštį. Naudokis Ed ir nuro-

dyk, kaip imuninė sistema susidoros su šia problema. Kaip leukocitai atskiria antigenus nuo savų ląstelių?

Išnagrinėk El ir paaiškink imuninės sistemos veiklą.

223

"sių

Atsparumas infekcinėms ligoms

antikūnų kiekis kraujuje

antrasis

pirmasis imuninės sistemos atsakas yra lėtas, Žmogus

suserga

imuninės sistemos at-

sakas yra greitesnis ir veiksmingesnis, žmo-

gus nesuserga

pirmoji infekcija antroji infekcija (arba vakcinacija) (arba vakcinacija)

laikas

Li) Imuniteto susidarymas.

Imunitetas įgyjamas ne visoms ligoms. Pavyzdžiui, persirgus g0-

norėja arba sifiliu, organizmas netampa atsparus šių ligų sukėlėjams. Tai galima pasakyti ir apie bakterinį tonzilitą.

Aktyvioji imunizacija. Zmogaus imuninė

sistema gaminasi antikūnų, atminties limfocitų.

Dauguma iš jūsų vaikystėje esate persirgę vėjaraupiais. Labai didelė tikimybė, kad šia liga daugiau nesirgsite, nes įgijote atsparumą, arba imunitėtą, vėjaraupiams. Šis procėsas dar vadinamas imunizacija. Žmogus įgyja imunitetą įvairioms persirgtoms infekcinėms ligoms. Atsparumas joms gali išlikti daugelį metų.

Kaip įgyjame imunitetą? Kai tam tikras patogeninis organizmas pirmą kartą patenka į žmogaus kūną, imuninė sistema reaguoja kiek pavėluotai. Mat reikia laiko svetimkūniams aptikti, limfocitams aktyvinti ir dalytis. Vėluojantis imuninės sistemos atsakas suteikia progą patogeniniams organizmams daugintis ir sukelti ligą. Paskui imuninė sistema po truputį ima veikti. Ji pagami-

na daugybę leukocitų, antikūnų. Visa ši armija kovoja su infekcija. Kai žmogus pasveiksta, kraujuje dar kurį laiką lieka antikūnų, bet jų laipsniškai mažėja. Kiekvienas antigenas palieka pėdsaką imuninėje sistemoje. Pasirodo, dalis limfocitų pakinta ir virsta atmintičs limfocitais. Jie geba išsaugoti informaciją apie organizmą puolusį antigeną ir ilgai išlieka kraujuje. Jeigu žmogus vėl užsikrečia tuo pačiu patogeniniu organizmū, atminties limfocitai staigiai jį atpažįsta ir aktyvina imuninę sistemą. Dėl to kraujuje pagausėja antikūnų (1 pav.), kurie greitai nukenksmina antigenus, tarkime, vėjaraupių virusus. Žmogus net nepajunta ligos požymių. Skiriama aktyvioji ir pasyvioji imunizacija (2 pav.). Natūrali - žmogus užsikrečia patogeniniu organizmū.

Dirbtinė - žmogui įšvirkščiama arba

a

patogeninio organizmo invaziją.

n 11

organizmo imuninės sistemos pagamintų

antikūnų.

Aktyvioji ir pasyvioji imunizacija. 224

Vakcina nesukelia ligos, tačiau paveikia imuninę sistemą, parengia ją atremti

duodama išgerti vakcinos.

patogeninio organizmo invaziją. J

Pasyvioji imunizacija. Žmogus gauna kito

Žmogus suserga, tačiau išgyvena. Jo imuninė sistema pasirengia atremti kitą

Natūrali - motinos antikūnai per placentą ir pieną patenka į kūdikio organizmą.

Dirbtinė - žmogui įšvirkščiama imuninio serumo.

“

Kūdikio imuninė sistema dar silpna, todėl motinos antikūnai padeda kovoti su patogeniniais organizmais. * Antikūnai nukenksmina toksinūs, tačiau

gana greitai suardomi, todėl imunitetas yra trumpalaikis.

(

9

r

T

i

>

2

" L

M

:


Ta

———>

|

|

k /

2 .

1

|

k

Į

| Ni T Kovodama prieš menamą infekciją imuninė sistema išskiria antikūnų.

|

P

R

ES

ik : IA

A

Žmogui suleidžiama vakcinos, kurioje yra nukenksmintų patogeninių organizmų.

1

ė

(B |

NMI !

J

infekcija

)

>

k

——>

£

e

| Kraujuje lieka atminties limfocitų.

o Imuninė sistema greitai atpažįsta ir nukenksmina patogeninius organizmus.

Aktyvioji dirbtinė imunizacija. Arkliui suleidžiama vakcinos, kurioje yra nukenksmintų patogeninių

organizmų.

Žmogui suleidžiama imuninio serumo, kuriame yra antikūnų su

ŠERP

TA

Iniekelja p iš — Kovodama prieš menamą infekciją imuninė sistema išskiria antikūnų. Iš kraujo gaminamas imuninis serumas.

' Patogeniniai organizmai dauginasi žmogaus organizme.

—T Antikūnai nukenksmina patogeninius organizmus.

Pasyvioji dirbtinė imunizacija.

Dirbtinė imunizacija Nebūtina sirgti, kad būtų įgytas imunitetas. Galima jį sukurti ir dirbtinai. Vienas iš tokių būdų - skiepijimas, arba vakcinacija. Skiepijant žmogui suleidžiama arba duodama išgerti vakcinos, kurioje yra nukenksmintų patogeninių organizmų arba jų išskiriamų toksinų. Vakcina nesukelia ligos, tačiau paveikia imuninę sistemą, kuri pagamina atitinkamų limfocitų, antikūnų. Jie kovoja prieš menamą infekciją, paskui kraujuje lieka atminties limfocitų. Taip imuninė sistema parengiama atremti tikrų patogeninių organizmų atakas. Jie greitai nukenksminami, jeigu po kurio laiko patenka į vidinę terpę, todėl žmogus nesuserga (3 pav.). Galimas ir kitas dirbtinės imunizacijos būdas - suleisti gatavų iš kito gyvūno paimtų antikūnų (4 pav.). Pavyzdžiui, nuo stabligės gydoma iš arklio kraujo plazmos pagamintu imūniniu sėrumu, kurio įšvirkščiama greta gilios žaizdos. Serume yra antikūnų, kurie greitai neutralizuoja toksinūs ir neleidžia vystytis ligai. Tiesa, svetimi antikūnai žmogaus organizmė gana greitai suardomi, todėl toks imunitetas yra trumpalaikis.

Skiepytis ar nesiskiepyti? Dabartinės vakcinos yra patikimos ir saugios, tačiau nė vienas gydytojas nesuteiks 10076 garantijos, kad pasiskiepiję nesusirgsite. Be to, vakcina, kaip ir kiekvienas vaistas, gali turėti šalutinį poveikį. Dėl to kai kurie žmonės atsisako skiepytis ar skiepyti vaikus. Tai labai pavojinga, nes neskiepytas žmogus gali susirgti pavojinga liga, patirti sunkių komplikacijų ar net mirti. Tikimybė, kad vakcina sukels komplikacijų, yra labai maža, palyginti su galimais sunkiais ligos padariniais.

Vakcinacija.

Užduotys 1.

2. 3.

Kodėl daugeliu infekcinių ligų žmonės serga tik vieną kartą gyvenime?

Naudokis HH ir paaiškink, kas yra imunitetas.

Pagal El, El palygink aktyviąją ir pasyviąją dirbtinę imunizaciją.

225

Tuberkuliozės Hepatito B Kokliušo, difterijos, stabligės Difterijos, stabligės B

tipo

Ilus i

Hae

Poliomielito T

kiaulytės, raudonukės

X

Proflaktinių skiepų kalendorius. 4 susirgimų skaičius 500 4

400 A

300 Ą

200 į

“A

0

1950

1

1955

1

1960

1

1965

Ren

T 1970

DRS

"

T 1975 m.

Mūsų šalyje vaikai profilaktiškai imunizuojami nuo dvylikos pavojingiausių infekcinių ligų. Nuo kai kurių užtenka vieno skiepo, nuo kitų tenka skiepytis kelis kartus (6 pav.). Pakartotinė vakcinacija nuo kai kurių ligų rekomenduojama ir suaugusiesiems. Skiepijama įvairiomis vakcinomis. Dalis jų yra kompleksinės, t. y. nuo kelių ligų. Pavyzdžiui, MMR vakcina sukuria imunitetą tymams, kiaulytei ir raudonukei. Anksčiau Lietuvojė nuo infekcinių ligų kasmet mirdavo tūkstančiai žmonių, daugiausia vaikų. Maždaug prieš 50 metų pradėjus masiškai imunizuoti vaikus, sergamumas ir mirtingumas ėmė mažėti. Dabar kiaulytės, kokliušo, raudonukės, difterijos, tymų atvejų mūsų šalyje labai reta, o poliomielito visai nefiksuojama (7 pav.). Šie faktai jokiu būdū nerodo, kad galima nesiskiepyti, nes ligos sukėlėjai plinta kitose šalyse. Dabar žmonės aktyviai keliauja ir parveža ligos sukėlėjų. Dėl to liga gali vėl pratrūkti, nes populiacija, kurioje daug neskiepytų individų, yra puiki terpė plisti patogeniniams organizmams (8 pav.).

Sergamumas poliomielitu Lietuvoje 1950-1975 m.

Užduotys 4. 5. 6.

7.

8.

9.

Kodėl sergančiam žmogui aktyvioji imunizacija nepadeda? Argumentuotai paaiškink, dėl ko reikia skiepytis. Sužinok, nuo kokių ligų esi skiepytas ar skiepyta. Sudaryk sąrašą.

Išnagrinėk HA ir nuro-

dyk masinės imunizacijos nuo poliomielito rezultatą Lietuvojė. Kuo skiriasi El parodytos žmonių populiacijos? Kaip tai susiję su infekcinių ligų plitimu? Kodėl kasmet gaminama nauja vakcina nuo gripo? 226

L —

1 El

11

|paskiepyti žmonės [Į neskiepyti žmonės K

A

užsikrėtęs žmogus

Infekcija negali plisti, kai paskiepyta 9896 individų (A), tačiau plitimo galimybės smarkiai padidėja, kai paskiepyta 9096 individų (B).

Skiepai nuo gripo Gripo virusas geba keistis. Beveik kasmet susidaro nauja jo atmaina, kuri greitai plinta, nes dauguma žmonių neturi jai imuniteto. Dėl to dažnai kyla gripo epidemijų. Prieš gripo sezoną mokslininkai prognozuoja, koks virusas plis, ir sukuria vakciną. Deja, kartais virusas staiga pakinta ir vakcina tampa neveiksminga. Tada net ir pasiskiepiję Žmonės gali susirgti gripu. Bet daugiametis vakcinos nuo gripo efektyvumas vis dėlto yra apie 80Y6. Spręskite patys, ar verta nesiskiepyti ir rizikuoti susirgti.

Žvilgsnis iš arčiau

Imunizacija nuo raupų ||

Raupais žmonės sirgo nuo neatmenamų laikų. Į Europą

liga periodiškai atkeliaudavo iš Rytų. Ją parveždavo užkariautojai, pirkliai, keliautojai.

Ligos eiga ir požymiai Raupus sukelia per orą plintantis virusas. Tai sunki, labai užkrečiama liga. Inkubacinis periodas - maždaug dvi savaitės. Liga prasideda ūmiai — iš pradžių krečia šaltis, paskui karštis, kankina galvos ir strėnų skausmai, gali pykinti. Paskui ligonį pradeda berti. Ant veido, rankų, kaklo, liemens ir kojų odos atsiranda mažų mazgelių, kurie vėliau virsta pūlingomis pūslelėmis. Po savaitės jų vietoje susidaro šašai, kuriems nukritus ant kūno lieka randų. Miršta maždaug 3076 užsikrėtusiųjų raupais. Kiti pasveiksta, tačiau gali apakti, apkursti arba likti paralyžiuoti.

Raupais sergantis vaikas.

Vieną kartą persirgęs raupais, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.

Ledi Meri eksperimentai Anglų aristokratei rašytojai Meri Montagju (1689-1762) raupai smogė kelis kartus. Iš pradžių nuo ligos mirė brolis, paskui susirgo ir ji pati, tačiau sugebėjo išgyventi. Randai visam gyvenimui subjaurojo jaunos moters veidą.

Pasveikusi ledi Meri išvyko į Osmanų imperiją. Čia ji

sužinojo, kaip vietos gyventojai apsisaugo nuo raupų. Pa-

sirodo, į mažą įbrėžimą odoje reikia pernešti medžiagos iš sergančiojo pūlinių. Šitaip užkrėstas žmogus perserga lengva ligos forma ir įgyja imunitetą. Norėdama apsaugoti

savo sūnų nuo raupų, ledi Meri ryžosi jį paskiepyti. Vėliau, grįžusi į Britaniją, ji pradėjo propaguoti skiepus nuo raupų, tačiau nesulaukė didelio palaikymo. Mat iš Rytų parvežtas skiepijimo būdas buvo nesaugus. Maždaug vienas iš šimto paskiepytų žmonių vis dėlto sunkiai susirgdavo ir mirdavo.

Edvardas Dženeris atranda vakcinaciją Anglų gydytojas ir mokslininkas Edvardas Dženeris (1749-1823) žinojo, kad karvės serga raupais. Jis taip pat žinojo, kad melžėjos yra atsparios žmonių raupams. Mokslininkas padarė prielaidą, kad melždamos jos užsikrečia karvių raupais ir įgyja atsparumą ligai.

E. Dženeris skiepija Dž. Pipsą.

1796 m. Dženeris rado melžėją ant kurios rankų buvo karvių raupų bėrimas. Iš vienos pūslelės mokslininkas paėmė mėginį ir pernešė į žaizdelę aštuonmečio Džeimso Pipso odoje. Netrukus berniukas pradėjo karščiuoti, tačiau susirgo nestipriai ir greitai pasveiko. Po dviejų mėnesių Džene-

ris vėl užkrėtė berniuką, bet dabar jau žmogaus raupais ir nepastebėjo jokių ligos požymių. Mokslininkas padarė išvadą, kad dirbtinis užkrėtimas karvių raupais padėjo išvengti sunkios ligos. Procėsas buvo pavadintas vakcinacija (lot. vacca - karvė). Paaiškėjo, kad šis metodas yra saugesnis negu anksčiau naudotas.

Išnaikinta liga 1958 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo vykdyti raupų išnaikinimo programą. Per dvidešimt metų buvo paskiepyti beveik visi pasaulio gyventojai. Rezultatų neteko ilgai laukti - susirgimų ėmė sparčiai mažėti. Paskutinis natūralus užsikrėtimas raupais užfiksuotas 1977 m. Netrukus po to PSO pranešė, kad raupai yra išnaikinti. Raupų virusas dabar saugomas dviejose laboratorijose JAV ir Rusijoje. Iš pradžių norėta jį visiškai sunaikinti, tačiau paskui šios idėjos atsisakyta. Mat viruso gali prireikti ateityje, jeigu reikėtų sukurti naują vakciną arba antivirusinius vaistus.

Užduotys 1. 2. 3.

Kokie raupų požymiai? Kokie ligos padariniai? Kuo skyrėsi ledi Meri ir Dženerio skiepijimo metodai? Kuris iš jų saugesnis? Tėvų arba senelių paprašyk parodyti skiepo nuo raupų Žymę ant peties. Kaip manai, kodėl tokios žymės nėra ant tavo peties?

"PE

/6

AUD virusai atakuoja fagocitus ir

I

Š

/

"av 2

)

T limfocitus J.

L | imuninės

pagalbininkus

susidaro mažai

arba visai

.

al

nesusidaro

antikūnų man

El ŽIV pro elektroninį mikroskopą.

ląstelės

nėra kam aktyvinti B limfocitų

ŽIV poveikis imuninei sistemai.

1981 m. Kalifornijoje (JAV) į ligoninę dėl plaučių uždegimo paguldyti penki vyrai. Du iš jų netrukus mirė. Iš pradžių atrodė, kad tai eilinės mirtys, tačiau paaiškėjo, kad ligą sukėlė retai pasitaikantis grybelis. Paprastai jis puola tik silpną imuninę sistemą turinčius kūdikius, pagyvenusius žmones. Kodėl nuo ligos mirė palyginti jauni vyrai? Atlikus išsamius tyrimus sergančiųjų kraujuje rastas nežinomas virusas, kuris pažeidžia žmogaus imuninę sistemą. Vėliau jis buvo pavadintas žmogaūs imunodeficito virusu (ŽIV).

Klastingas ir mirtinai pavojingas virusas

+

P

į

L

a

MM-i

ergantis AIDS žmogus.

Švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys dalijasi švirkštais ir tokiu būdu labai dažnai užsikrečia ŽIV arba hepatitu B, nes ant adatos, kuria narkotikus leidosi vi-

ruso nešiotojas, lieka jo kraujo su ligos sukėlėjais. Yra užfiksuota netgi tokių atvejų, kai narkomanas naudojo vienkartinį švirkštą, tačiau vis tiek užsikrėtė, nes įtraukė narkotiko iš bendro indo, kuriuo naudojosi kiti asmenys.

228

Patekęs į žmogaus organizmą ŽIV atakuoja imuninę sistemą. Jai tenka sudėtinga užduotis — kovoti su priešu, kuris parazituoja sistemos viduje. ŽIV daugiausia pažeidžia fagocitus ir T limfocitus pagalbininkus (2 pav.). Tai klastingas smūgis, nes būtent šios ląstelės aptinka antigenus ir aktyvina kitas imunines ląsteles. Ilgainiui virusas pakerta imunitetą ir Žmogus suserga įgytūoju imunitėto stokos sindromū, arba AIDS (angl. Acguired immune deficiency syndrome). AIDS sergančius žmones kamuoja įvairios infekcinės ligos, nes imuninė sistema tiek nusilpusi, kad nepajėgia kovoti su patogenais. Ilgainiui organizmas išsenka ir žmogus miršta. Deja, mokslininkams kol kas nepavyko sukurti vakcinos nuo ŽIV. Gaminami tik vaistai, kurie prislopina viruso veikimą.

ŽIV infekcijos eiga Galima skirti tam tikrus ŽIV infekcijos etapus (4 pav.). Praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo žmogus pradeda karščiuoti, padidėja limfmazgiai, skauda galvą, gali pykinti. Imuninė sistema kovoja su virusu, išskiria antikūnų, todėl negalavimas praeina ir žmogus pasijunta sveikas. Tačiau virusas lieka organizmė ir žmogus tampa ŽIV nešiėtoju. Antrajame etape ŽIV nešiotojo kraujuje ima mažėti T limfocitų pagalbininkų, tačiau ligos požymių beveik nepasireiškia. Šis etapas trunka iki 10 metų, todėl nešiotojas, pats to nežinodamas, gali platinti ligą.

4 ŽIV kiekis 1 mol kraujo =

.

900 4

=

v

|

s

|)

"

.

l.

+

|

|

| |.

E

-

„infekcija

100 4 1

Į

T

ii

7

2

|

|

|

l

l

| 3

4

T

I

5

.

ŽIVikoncentracija

| T

2604

0,196

kūdikis nuo motinos

I

koncentracija

400 + 300 -

=

nežinoma

pagalbininkų

s01 | |

S

J

T limfocitų

S

0

.

: nusilpusi imuninė sistema, (imuninė sistema | dažnos infekcinės ligos, neveiksni, AIDS .

700 1

0

S

silpni požymiai

20,196 lytiškai santykiaujant

| T

6

7

T

T

8

T

9

T

10m

>

ŽIV infekcijos eiga.

Užsikrėtimo ŽIV būdai Lietuvoje (šaltinis - ULAC).

Trečiajame etape atsiranda ženklų, kad ŽIV nešiotojo imuninė sistema nusilpo. Žmogų vis dažniau kamuoja peršalimo ligos, gripas, plaučių uždegimas, odos ir plaučių grybelinės infekcijos, lūpų pūslėlinė. Jis nuolat karščiuoja, ilgai viduriuoja ir netenka svorio. Ketvirtajame etape imuninė sistema tampa neveiksni, todėl žmogus sunkiai suserga. Dažnai pasitaiko plaučių infekcijos, smegenų uždegimas, atsiranda kraujagyslių navikų, kurie ant odos matomi kaip tamsios dėmės (3 pav.). Toks žmogus vadinamas setgančiuoju AIDS. Jis bet kada gali mirti nuo infekcinių ligų ar vėžio komplikacijų.

ŽIV plitimas Infekcijos šaltinis - ŽIV nešiotojas. Daugiausia virusų aptinkama jo kraujuje, spermoje, makšties išskyrose, motinos piene. Tiesioginis kontaktas su šiais kūno skysčiais yra labai pavojingas. ŽIV dažniausiai užsikrečiama per lytiniūs santykius arba į organizmą patekus užkrėsto kraujo. Nešiotoja motina gali apkrėsti savo kūdikį. Lietuvojė ŽIV daugiausia plinta tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojačių asmenų ir lytiniū keliu (5 pav.). Kitose šalyse anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai žmones užkrėsdavo ligoninėse perpilant kraują arba kraujo preparatus. Dabar donorų kraujas labai stropiai tiriamas, todėl taip užsikrėsti neįmanoma. ŽIV nešiotojo ašarose, seilėse, prakaite, šlapime irgi yra virusų, tačiau jų koncentracija labai menka. Taigi užsikrėsti bučiuojantis su nešiotoju ar liečiant jo kūną praktiškai neįmanoma.

ŽIV užsikrečiama

1. Per sueitį lytinių organų gleivinėje susidaro žaizdelių, pro kurias virusas iš spermos arba makšties gleivių patenka į kito žmogaus kūną. 2. Užkrėsto kraujo į kito žmogaus kūną patenka: + keliems asmenims švirkščiantis narkotikų viena adata; + perpilant kraują arba jo preparatus, persodinant organą; + operuojant arba suteikiant pirmąją pagalbą per žaizdas odoje; + nesteriliu įrankiu veriant auskarą, darant tatuiruotę, skutantis užsikrėtusio asmens įrankiu. 3. Kūdikis nuo nešiotojos motinos užsikrečia paskutinėmis nėštumo savaitėmis, per gimdymą arba žįsdamas pieną.

t

Liesti kūną ir bučiuotis nepavojinga, tačiau lytiniai santykiai - tik su prezervatyvu!

ŽIV neužsikrečiama

+ Būnant su nešiotoju vienoje

patalpoje ir įkvepiant oro. + Liečiant daiktus, naudojant bendrus indus, stalo įrankius. + Valgant nešiotojo pagamintą maistą.

+ Naudojantis tuo pačiu tualetu, dušu, vonia, baseinu, pirtimi.

+ Liečiant nešiotoją, bučiuojantis su juo.

229

aka Li

Būk sąmoningas pasaulyje, kuriame AIDS yra šalia.

Linas ir Simona)

ŽIV prisitaikęs parazituoti organizmo vidinėje terpėje ir jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Vos tik sąlygos pakinta, jis greitai žūva. Dėl to ZIV neplinta per orą, daiktus, maistą ir vandenį, negali jo platinti ir kraujasiurbiai vabzdžiai.

ŽIV testas

Linas and Simona Lia

|| ala

A

Kampanijos prieš ŽIV/AIDS plakatas.

Kiekvienas žmogus gali išsitirti, ar jis neužsikrėtęs ŽIV. Kaip atliekamas testas, parodyta 8 pav. Jeigu kraujo mėginyje aptinkama antikūnų prieš virusą, testas yra ŽIV teigiamas. Tai rodo, kad žmogus yra viruso nešiotojas. Jeigu antikūnų neaptinkama, žmogus yra sveikas. ŽIV testu negalima aklai pasitikėti, nes egzistuoja vadinamasis „lango periodas“. Jis trunka maždaug kelias savaites nuo užsikrėtimo. Ištyrus užsikrėtusio žmogaus kraują per šį periodą, gaunamas neigiamas atsakymas. Taip nutinka dėl to, kad ŽIV testas nustato ne virusą, o antikūnus, kuriems pagaminti imuninei sistemai reikia laiko. S

kraujo mėginys

Užduotys l.

centrifuga

>, O ag LB)

kraujo plazma

Paaiškink, kuo ZIV skiriasi

nuo AIDS.

Išnagrinėk EH ir nurodyk,

kaip ŽIV laimi kovą prieš imuninę sistemą.

laboratoriniu būdu gauti antigenai

Pagal El nusakyk ŽIV

infekcijos eigą. Pakomentuok, kaip plinta

H ŽIV testas.

Naudokis EH

AIDS pandemija

ŽIV,

ir nurodyk, ko-

kiais būdais Lietuvojė ŽIV

užsikrečiama dažniausiai. Kodėl odontologai privalo dirbti su guminėmis pirštinėmis? Kodėl neįmanoma užsikrėsti mokantis ar dirbant vienoje patalpoje su ŽIV nešiotoju?

Pagal E paaiškink, kaip

atliekamas ŽIV testas. Ką rodo teigiamas rezultatas? Išnagrinėk E ir apibūdink užsikrėtimo ŽIV tendencijas Lietuvojė.

kraujo plazma nupilama

pigmentas nudažo antikūnus (ŽIV teigiamas)

Pasaulyje gyvena daugiau kaip 30 mln. ŽIV nešiotojų ir sergančiųjų AIDS. Daugiausia jų yra Juodojoje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje. Kasmet nuo AIDS miršta apie 2 mln. žmonių. Nors šalių vyriausybės ir nevyriausybinės organizacijos deda daug pastangų ligos plitimui suvaldyti, kasmet naujai užsikrečia beveik 3 mln. žmonių. Lietuvojė ŽIV nešiotojų ir sergančiųjų AIDS skaičius irgi nuolat auga (9 pav.). 1600 4 kiekis 1400 4 1200 4 1000 1

visi ZIV atvejai

800 600 4 400 4

al 0

El

230

antikūnai prieš ŽIV jungiasi prie antigenų

visi AIDS atvejai — 1

1

1

1

1990 11995 2000 2005 ŽIV/AIDS plitimo dinamika Lietuvoje 1988-2009 m. (šaltinis - ULAC).

2010m.

Metodas

Socialinės reklamos analizė

———— kurse dalyvavo tūkstančiai moksleivių iš daugelio Lietuvos mokyklų. Jie parengė daug aktualių darbų AIDS tematika. Konkurso medžiagą galite rasti adresu: www.aids.lt/konkursas.

Kaip vertinti socialinę reklamą?

Reklama - tai informacija skirta potencialiems vartotojams ir kartu kvietimas pirkti, vartoti. Reklamuodamos savo produkciją ar paslaugas įmonės siekia padidinti pardavimą. Tokiu būdū jos uždirba pinigus. Socialinė reklama nesusijusi su pelno siekimu. Joje atkreipiamas dėmesys į visuomenei aktualius reiškinius, skatinamas pilietiškumas, atsakingas, aplinką tausojantis elgesys. Tokios reklamos užsakovais dažniausiai būna valdžios institucijos arba nevyriausybinės organizacijos.

Mes prieš AIDS Nuo 1999 iki 2009 m. vyko kūrybinis projektas moksleiviams „Mes prieš AIDS“, kurį organizavo Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei socialiniai partneriai. KonHT G E = [t] rūn:/ emen

TT?

z

mes k /karkuraai:

El

[ p

Atkreipkite dėmesį, kad konkursinė medžiaga suskirstyta į kategorijas: rašinys, piešinys, plakatas, nuotrauka, socialinė reklama ir t. t. Susiskirstykite į grupes, pasirinkite po vieną kategoriją. Peržiūrėkite medžiagą ir mėginkite įvertinti darbus. Vadovaukitės šiais kriterijais: + medžiagos vientisumas, + informacijos aktualumas, + idėjos originalumas, + minties aiškumas,

+ etiškumas. Išskirkite tris, jūsų nuomone, geriausius darbus. Perskaitykite, parodykite juos kitoms grupėms. Mėginkite paaiškinti socialinės reklamos tikslą ir nurodyti priemones, kuriomis jo siekiama. Trumpai pristatykite grupės požiūrį į kiekvieną pasirinktą kūrinį. Išskirkite stipriąsias ir silpnąsias kūrinio vietas. Paskui padiskutuokite apie reklamos veiksmingumą. Apibendrinkite diskusijos rezultatus ir paskelbkite geriausią kūrinį kiekvienoje kategorijoje.

a Bi

MOKSLEIVIŲ KONKURSAS MES PRIEŠ AIDS

socialinės 2 AIDS" dalyvavo wa 792792 moksleivių, mok: 1š jų 08 piežinio, 66 ratinio, 112 fotografijos ir 205 sociaknės reklamos konkurse

*

Komisija Isareatais paskelbė SOCIALINĖ REKLAMA

Gruodžio 1 d. - pasaulinė oe

a || Negla

Sa laikda [Oo

Infekcinės ligos ir imunitetas

i!

1.

Užkrečiamąsias, arba infekcines, ligas

8.

Ligos protrūkis tam tikrame regione vadinamas epidėmija. Kai liga apima žemynus ar net visą pasaulį - pandėmija.

2.

Patekusios į organizmą patogeninės bakterijos sparčiai dauginasi ir išskiria toksinų, todėl žmogus suserga. Infekcinės ligos eiga:

9.

Maliariją sukelia kelių rūšių pirmuonys, vadinamieji plazmodijai. Juos platina maliarinių uodų patelės, kurios užsikrečia įsiurbusios sergančio žmogaus kraujo.

sukeliantys parazitiniai mikroorganizmai dar vadinami patogėniniais.

kūno

!

temperatūra,

I Liga

*C

Inkubacinis

Sveikimas

laikotarpis

10. Plazmodijaus vystymosi ciklas. ao

4 infekcija

3.

laikas

5.

puola naujus eritrocitus

/

Salmonelėmis užsikrečiama geriant šviežią pieną, valgant nepakankamai iškeptus kiaušinius arba mėsą. Kartais ligą platina žmogus, kuriam ligos požymiai nepasireiškia, vadinamasis infėkcijos nešiotojas.

11. Kaip išvengti maliarijos.

Virusinės ligos: vėjaraupiai, peršalimas, pasiutligė, erkinis encefalitas, poliomielitas, pūslėlinė, AIDS. Viruso sandara.

lipidinė membrana kapsidė nukleorūgštis

baltyminiai intarpai

7.

ir patenka / įkraują — 4,

4—-

minta

gripas, raudonukė, hepatitas, tymai, kiaulytė,

6.

„J

Bakterinės ligos: tonzilitas, difterija, kokliušas, skarlatina, salmoneliozė, tuberkuliozė, stabligė, botulizmas, cholera, maras, Laimo liga,

gonorėja, sifilis. 4.

parazitai įsiskverbia į kepenų ląsteles

suardo

Kaip elgtis susirgus gripu.

+ Šiltai apsikloti ir gulėti lovoje. Gerti daug skysčių. + Vartoti vaistus ir natūralias gydomąsias priemones.

+ Neiti į lauką ir į mokyklą. + Pakartotinai kreiptis į gydytoją, jeigu liga nepraeina.

y

hemoglobinu 25 ir dauginasi B įsiskverbia į eritrocitus

2

3 0

E)

" | Ka

A vabzdys užkrečia žmogų dauginasi

palieka kepenų ląsteles ir patenka į kraują

+ Vartoti antimaliarinius vaistus.

+ Vengti kraujasiurbių vabzdžių įkandimų. 12. Suvalgęs apvaliosiomis kirmėlėmis — trichinomis užkrėstos mėsos žmogus suserga trichineliozė. 13. Plėšrieji žinduoliai gali būti užsikrėtę plokščiosiomis kirmėlėmis - echinokoėkais. Plėšrūnas yra parazito galutinis šeiminiūkas. Jo organizmė vystosi lytiškai subrendusios kirmėlės. Augalėdis žinduolis yra parazito tarpinis šeimininkas. Jo kepenyse susidaro pūslelių su echinokoko galvutėmis. 14. Žmogus irgi gali tapti echinokoko tarpiniu šeimininku ir susirgti echinokokozė. 15. Kaip išvengti echinokokozės. + Plauti rankas prieš valgį ir kiekvieną kartą paglosčius šunį ar katę. + Nevalgyti neplautų daržovių ir vaisių. + Saugoti maisto produktūs nuo musių. + Negerti iš atvirų vandens telkinių. + Nešerti šuns arba katės termiškai neapdorota mėsa.

16. Ligų sukėlėjai, pažeistos ląstelės, toksinai, kitos organizmui svetimos medžiagos apibendrintai vadinamos antigėnais. Juos atpažįsta ir nukenksmina imūninė sistema. 17. Leukocitai - svarbiausia imuninės sistemos grandis. Sąly giškai juos galima padalyti į dvi grupes: fagocitūs ir limfocitūs. Fagocitai panašiai kaip amebos ryja antigenus. Limfocitai atlieka įvairias funkcijas:

19

22. Vienas iš dažniausiai naudojamų dirbtinės

imunizacijos būdų yra skiepijimas, arba vakcinacija. Skiepijant žmogui suleidžiama arba duodama išgerti vakcinos. Joje yra nukenksmintų patogeninių organizmų arba toksinų.

23.

B limfocitai išskiria antikūnų, kurie jungiasi prie antigenų ir juos nukenksmina;

1 "T limfocitai pagalbininkai aktyvina * * kitas imunines ląsteles; T limfocitai žudikai naikina pažeistas kūno ląsteles.

24. Žmogaūs imunodeficito virusas (ŽIV)

atakuoja imuninę sistemą. Ilgainiui jis pakerta imunitetą ir žmogus suserga įgytūoju

imunitėto stokos sindromū, arba AIDS. 25.

18. Persirgusio infekcine liga žmogaus kraujuje lieka atmintičs limfocitų, kurie geba išsaugoti informaciją apie organizmą puolusį antigeną. Dėl to pakartotinis imuninės sistemos atsakas į tą patį antigeną yra greitesnis ir veiksmingesnis, Žmogus nesuserga.

19. Įgytas atsparumas ligai vadinamas imunitetū, ojo įgijimo procėsas - imunizacija. 20. Skiriama aktyvioji ir pasyvioji imunizacija. Aktyviosios imunizacijos atveju imuninė sistema pati gaminasi antikūnų, atminties

26.

+ per lytiniūs santykius; + per kraują; + kūdikis nuo motinos. 28.

21. Ir aktyvioji, ir pasyvioji imunizacija gali būti natūrali arba dirbtinė. Natūrali 44 A

imunizacija

"a a Dirbtinė -

Pasyvioji imunizacija

Natūrali .

“

Žmogus užsikrečia

patogeniniu organizmu

= LEX Žmogui įšvirkščiama arba „ . . duodama išgerti vakcinos —

' Dirbtinė >

Motinos antikūnai per placentą ir pieną patenka į kūdikio organizmą > Pk LYSS Žmogui įšvirkščiama imuninio serumo

Nuo ŽIV nėra vakcinos. Gaminami tik vaistai,

27. ZIV užsikrečiama:

žmogus gauna kito organizmo imuninės

Aktyvioji

Užsikrėtęs ŽIV virusu žmogus vadinamas ŽIV nešiėtoju. Jis gali ilgus metus nejausti ligos požymių. Vėliau pradeda dažniau sirgti infekcinėmis ligomis. Paskutiniajame etape imuninė sistema tampa neveiksni, todėl žmogus sunkiai suserga. Jis vadinamas sergančiuoju AIDS. kurie prislopina viruso veikimą.

limfocitų. Pasyviosios imunizacijos atveju sistemos pagamintų antikūnų.

Lietuvojė vaikai skiepijami nuo dvylikos infekcinių ligų. Pakartotinė vakcinacija rekomenduojama ir suaugusiems žmonėms. Tai padeda išvengti pavojingų ligų protrūkių ir išgelbėti daug gyvybių.

29.

ŽIV neužsikrečiama: + per orą; + per tiesioginį sąlytį; + per maistą ir vandenį; + per kraujasiurbius vabzdžius. Jeigu žmogaus kraujo mėginyje aptinkama antikūnų prieš virusą, testas yra ŽIV teigiamas. Tai rodo, kad žmogus yra viruso nešiotojas. Jeigu antikūnų neaptinkama, žmogus yra sveikas.

30. Egzistuoja vadinamasis „lango periodas“, per

kurį ŽIV testas būna neigiamas, nors žmogus jau kelios savaitės gali būti užsikrėtęs.

233

Pasitikrink!

Infekcinės ligos ir imunitetas AI

Liga, kurią sukelia ne bakterijos: A. pūslėlinė; B.

C. D.

Iliustracijoje pavaizduotas raumenyse susisukęs parazitas.

Eras

salmoneliozė;

di

E

E:a

FA

stabligė; tuberkuliozė.

Salmoneliozės požymiai: A. ilgalaikis kosulys, skrepliai su krauju, silpnumas; B. C. D.

kosulio priepuoliai, dusulys, vėmimas; odos ir liežuvio bėrimas, vėmimas, karščiavimas; vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

1. 2.

3. 4. 5.

Stabligės plitimo būdas: A. per gilias žaizdas; B.

C. D.

B. C. D.

A.

per orą; per vandenį.

Gripo požymiai: A. sloga, čiaudulys, karščiavimas, kaulų „laužymas“,;

B. C. D.

10.

pageltusi oda, karščiavimas, pykinimas.

antigenas; antikūnas;

antimedžiagą; antitoksinas.

Blimfocitai;

fagocitai; T limfocitai pagalbininkai; T limfocitai žudikai.

Skiepijimas, A. dirbtinė B. dirbtinė C. natūrali D. natūrali

arba vakcinacija, yra: aktyvioji imunizacija; pasyvioji imunizacija; aktyvioji imunizacija; pasyvioji imunizacija.

infekcinei ligai? A. Individai neskiepyti. B. Paskiepyta 5076 individų. C. Paskiepyta 9076 individų. D. Visi individai paskiepyti.

karščiavimas;

Organizmui svetima medžiaga:

Prie kurios sistematinės grupės

jis priskiriamas? Kaip juo galima užsikrėsti? Kokią ligą sukelia? Kokie ligos požymiai?

11. Kurioje populiacijoje geriausia terpė plisti

lūpos bėrimas vandeningomis pūslelėmis; odos bėrimas, gomurio paraudimas,

Maliariją sukelia: A. apvaliosios kirmėlės; B. grybai; C. pirmuonys; D. plokščiosios kirmėlės.

Kaip vadinamas šis parazitas?

Leukocitai, gebantys praryti svetimkūnius:

per maistą;

Virusas sudarytas iš: A. aminorūgšties ir kapsidės; B. folio rūgšties ir kapsidės; C. nukleorūgšties ir kapsidės; D. riebalų rūgšties ir kapsidės.

DoO=>

1.

12. Nuo ŽIV nešiotojo galima užsikrėsti:

A. būnant su juo, įkvepiant oro; B. liečiant kūną, bučiuojant; C. lytiškai santykiaujant; D. valgant jo pagamintą maistą.

13.

Testo išvada „ŽIV teigiamas“ reiškia:

A. neužsikrėtęs ŽIV; B. užsikrėtęs ŽIV; C. D.

neserga AIDS; serga AIDS.

e[ |

MA IaarISS

ymasis S eiaal SAV AI6 Še

30 Palaie js

Ake aaato ias Nas ai ieitoja ia ie kibia Goi e

+ Kasreguliuoja moters lytinį ciklą?

+ Kaip įvyksta apvaisinimas? + Kodėl visi žmonės turi bambą?

+ Kuo skiriasi monozigotiniai ir heterozigotiniai dvyniai? e) siai iojslei katei aa Toi Ie Eanos

+ Kaip vystosi vaikas? a elel2 ks Eee k Aso ie aiate NN Aa joja e SC + Kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo? Kokios infekcijos plinta per lytiniūs santykius“?

Turėdami rėkite, kaip 8 dikiai, o *

laiko pavartykite nuotraukų albumą ir pasižiūpasikeitė jūsų kūnas. Kažkada buvote maži kūdabar— beveik vyrai ir moterys. Visi vaikai auga ir kada nors tampa suaugusiaisiais. Šis virsmas yra nuostabus periodas kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau jis atneša ir įvairių 1 rūpesčių. Juos ir mėginsime aptarti šiame 1 + | skyriuje. Taip pat kalbėsime apie vertybes, ! | požiūrį į save, savo kūną, santykius su kitos lyties asmenimis. Tai labai intymios temos, tačiau jos yra neišvengiamos.

S

Dauginimasis ir dauginimosi organai

Sėklinis latakas. Vamzdelis, kuriuo sperma iš sėklidės teka į šlaplę.

Priedinės liaūkos išskiria skystąją spermos dalį.

šlapimo pūslė šlapimo šalinimo sistemos dalys | + |. šlaplė

Šlaplė. Vamzdelis varpos viduryje, kuriuo sperma (arba šlapimas) išteka į išorę.

Sėklidės prielipas. Kaupia subrendusius spermatozoidus.

Varpa. Sudaryta iš akytkūnio, sustandėja, kai priplūsta kraujo. Skirta spermai suleisti į moters lytiniūs organus.

Sėklidė. Gamina spermatozoidus ir išskiria lytinių hormonų.

Varpos galvūtė. Varpos ga-

liukas, kuriame daug recepto-

rių. Jų dirginimas sukelia atsaką - spermos išsiliejimą. Li) Vyro lytiniai organai.

Vyro pagrindiniai lytiniai organai yra kūno išorėje, moters - kūno viduje.

Apyvarpė. Varpos galvu- | | Kapšėlis. tę dengianti odos klostė. Palaiko sėklides.

Žmonės, kaip ir kiti žinduoliai, dauginasi tik lytiniū būdū. Skirtingų lyčių individai — vyrai ir moterys - turi nevienodus dauginimosi, arba lytiniūs, organus, kuriuose gaminasi specialios dauginimuisi skirtos lytinės ląstelės, arba gamėtos. Vyriškosios gametos yra spermatozoidai, moteriškosios — kiaušinėliai.

Vyro lytiniai organai

r

LAA

p

Ša

arai

Sėklidės vamzdelio pjūvis, kuriame matyti brestantys spermatozoidai.

Vyro lytinių organų funkcijos: + išskirti vyriškąsias gametas ir hormonus; + perduoti gametas į moters

lytiniūs organus.

236

Vyriškąsias gametas gamina dvi slyvos dydžio lytinės liaūkos — sėklidės. Jas gaubia iš jungiamojo audinio, raumeninių skaidulų ir odos susidedantis kapšelis. Sėklidės sudarytos iš šimtų plonų vamzdelių. Juose formuojasi ir bręsta spermatozoidai (2 pav.). Sėklidės yra kūno išorėje. Dėl tokios padėties jų temperatūra keliais laipsniais mažesnė negu vidutinė kūno temperatūra. Tai labai svarbu spermatozoidams bręsti. Subrendę spermatozoidai kaupiasi sėklidės prielipe, kuris panašus į ilgą susuktą vamzdelį. Jo sienelės gali susitraukti ir į sėklinius latakūs išstumti spermatozoidus, kur jie susimaišo su priedinių liaūkų išskyromis. Susidaręs baltas glitus skystis, vadinamas spėrma, į išorę išteka pro šlaplę. Kaip matai, vyro lytiniai organai siejasi su šlapimo šalinimo sistema, tačiau sperma niekada nesusimaišo su šlapimu, nes kelią jam užtveria specialus vožtuvas. Vyro varpa sudaryta iš specialaus jungiamojo audinio - akytkūnio. Jame yra ertmių, į kurias gali priplūsti kraujo. Kai taip įvyksta, varpa padidėja ir sustandėja. Varpos galvutė yra labai jautri ir padengta plona odos kloste - apyvarpe.

Gimda. Raumeninis organas, kuriame vystosi gemalas. Per nėštumą gali padidėti iki 500 kartų.

Kiaušintakis. Vamzdelis, ku-

riuo į gimdą slenka kiaušinėlis arba zigota (po apvaisinimo). Kiaušidė. Gamina kiaušinė-

lius ir išskiria lytinių hormonų. šlapimo šalinimo sistemos dalys

šlapimo pūslė

šlaplė

—

—

J

7/

Gimdos kaklėlis. Žiedinis

raumuo gimdos pagrinde, skiria gimdą nuo makšties.

Varpūtė. Organas, kuriame daug receptorių. Mote-

Makštis. Priima vyro varpą per sueitį, gimdymo kanalas.

riškasis varpos atitikmuo.

Lytinės lūpos. Dengia makšties prieangį. Moters lytiniai organai.

Moters lytiniai organai Moteriškąsias gametas gamina dvi ovalios lytinės liaūkos - kiaušidės (4 pav.). Jos yra pilvo ertmės apatinėje dalyje, po inkstais. Kas mėnesį vienoje iš kiaušidžių subręsta ir išsiskiria kiaušinėlis. Jis patenka į kiaušintakį - vamzdelio pavidalo organą, priekyje turintį į piltuvą panašų darinį kiaušinėliui sugauti. Kiaušintakio vidus yra padengtas virpamuoju epiteliu. Virpėdami plaukeliai lėtai stumia kiaušinėlį tolyn. Kiaušintakyje dažniausiai įvyksta apvaisinimas. Abu kiaušintakiai atsiveria į gimdą - kriaušės pavidalo tuščiavidurį organą raumeninėmis sienelėmis. Gimdos vidus išklotas gleivine. Joje įsitvirtina ir vystosi gemalas. Apatinėje dalyje gimda jungiasi su makštimi. Tai raumeninis vamzdis, priimantis vyro varpą per sueitį. Per gimdymą pro išsiplėtusią makštį išstumiamas kūdikis. Makšties prieangį gaubia minkštos odos klostės - lytinės lūpos, kurios uždengia įėjimą į makštį. Prieš jį yra mažas labai jautrus organas — varpūtė (klitoris). Į makšties prieangį taip pat atsiveria šlaplė.

Užduotys

RL

1. 2.

Kaip vadinamos vyriškosios ir moteriškosios gametos? Kur vyro organizmė yra sėklidės? Kokia tokios padėties nauda ir galima žala? Naudokis EH ir nurodyk vyro lytiniūs organus bei jų paskirtį. Kuo spermatozoidai skiriasi nuo spermos? Kur moters organizmė yra kiaušidės? Ką jos išskiria? Naudokis E4 ir nurodyk moters lytiniūs organus bei jų paskirtį. Paaiškink, kodėl kiaušinėlis slenka kiaušintakiu.

Palygink vyro ir moters lytiniūs organus. Kurie iš jų atlieka panašias funkcijas?

Kiaušidės pjūvis, kuriame matyti pūslelės su brestančiais kiaušinėliais.

Moterslytinių organų funkcijos: + išskirti moteriškąsias gametas ir hormonus;

+ sudaryti sąlygas apvaisinimui ir gemalui vystytis. 237

sw

Moters lytinis ciklas

Moters lytinį ciklą valdo skirtingi hormonai, kurie: + parengia gimdą gemalui priimti; + valdo kiaušinėlio brendimą.

Viena iš moters kiaušidžių maždaug kas 28 dienas į kiaušintakį išleidžia subrendusį kiaušinėlį. Sis procėsas yra periodinis, todėl vadinamas moters lytiniū ciklū.

Hormonai veikia gimdos sienelę Per lytinį ciklą gimdą pakaitomis veikia keli hormonai: estrogėnai ir

progesteronas. Jie sukelia gimdos sienelės pokyčius, kurie sąlygiškai skirstomi į keturias fazes (2 pav.). Per pirmąją fazę, kuri trunka maždaug penkias dienas, gimdos gleivinės paviršinis sluoksnis suyra ir atsisluoksniuoja. Pro makštį jis pašalinamas kartu su nedideliu kiekiu kraujo. Tai vadinama mėnesinėmis, arba menstruacijomis (lot. menstruus — mėnesinis). Jos kartojasi periodiškai, todėl moters lytinis ciklas kartais dar vadinamas mėnesinių ciklū. Per kitas lytinio ciklo fazes gimdos gleivi-

4

El

nė sustorėja ir išveša. Taip ji pasirengia priimti ir apsaugoti gemalą.

Gimdos skersinis pjūvis.

IV fazė. Premenstruacinė 1) Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, Jis žūva. Gleivinė toliau storėja, tačiau pradeda aižėti, nes mažėja progesterono koncentracija. 2) Jeigu apvaisinimas įvyksta ir gemalas įsitvirtina gimdoje, 25 geltonkūnis išskiria daug progesterono, tad gleivinė išlieka nepakitusi (dingsta mėnesinės).

I fazė. Menstruacinė Gleivinė atsiskiria. Kraujas ir audinio likučiai pro makštį išteka lauk. Mėnesines sukelia progesterono koncentracijos sumažėjimas.

28 diena

26

gleivinė pradeda aižėti

6

22

7

8

21

“ gleivinė storėja

9 III fazė. Išvešėjimo Gleivinė išvešėjusi, gausiai aprūpinta krauju. Joje gali įsitvirtinti gemalas. Optimalus laikotarpis 6-7 dienos po ovuliacijos. Tai susiję su maksimalia progesterono koncentracija.

Moters lytinis ciklas.

238

II fazė. Regeneracinė (atsigavimo)

neapvaisintas kiaušinėlis žūva

10 11

Gleivinė storėja, joje formuojasi nauji kapiliarai.

Šiuos pokyčius sukelia

estrogenų koncentracijos didėjimas. Gimda rengiasi priimti gemalą. 15

14

Įvyksta ovuliacija - subrendęs folikulas plyšta ir į kiaušintakį išleidžia kiaušinėlį.

Hormonai veikia kiaušinėlio vystymąsi

Ar žinai?

Kiaušinėliai susidaro iš smulkių užuomazgų kiaušidės žievėje. Jų vystymąsi reguliuoja du hipofizės išskiriami hormonai. Vienas skatina kiau-

maždaug 100 ml kraujo. Šį kiekį bū-

šinėlio brendimą, kitas - kiaušinėlio išskyrimą į kiaušintakį. Aplink bręs-

tantį kiaušinėlį susidaro skysčio pripildyta pūslelė - folikulas. Kaupiantis skysčiui jis didėja ir išpučia kiaušidės žievę. Kai subręsta, plyšta ir išleidžia kiaušinėlį (3 pav.). Šis procėsas vadinamas ovuliacija (lot. ovulum — kiaušinėlis). Po ovuliacijos folikulo likučiai virsta geltonkūniu. Tai laikina liaukinė struktūra, kuri išskiria progesteroną. Šis hormonas parengia gimdos gleivinę gemalui priimti ir blokuoja kitų kiaušinėlių brendimą. Tad po apvaisinimo gimdoje dažniausiai įsitvirtina ir vystosi tik vienas gemalas. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, kiaušinėlis žūva, o geltonkūnis sunyksta. Dėl to mažėja progesterono koncentracija ir prasideda mėnesinės. Gimdoje ir kiaušidėse vykstantys pokyčiai bei moters lytinį ciklą reguliuojančių hormonų veikla apibendrinta 4 pav.

Per mėnesines moteris netenka

tina atgaminti. Tai vyksta per regeneracinę fazę. Kraujo gamybai rei-

kia geležies, todėl moteris privalo valgyti produktų, kuriuose gausu šio mineralo.

=

hipofizė išskiria hormonus, kurie reguliuoja kiaušidžių funkcijas

Ovuliacija. Kiaušidė

Užduotys l. Kas yra moters lytinis ci-

klas? Kiek apytiksliai laiko trunka vienas ciklas? Pagal H nusakyk gimdos gleivinės pokyčius kiekvie-

folikulas

noje lytinio ciklo fazėje. Su-

v hormonų

koncentracija

in

V

(+)

ovuliacija

v

estrogenai

As

aeMnė gleivinė atsiskiria, kraujuoja

EžiŲ, La II Regeneracinė

progesteronas

gleivinė storėja, joje formuojasi nauji kapiliarai

gleivinė pasirengusi priimti gemalą

siek juos su estrogenų ir progesterono koncentracija. Kas yra mėnesinės? Kodėl jos vyksta"? Kodėl per kiekvieną ovuliaciją gimdos gleivinė išveša? Pagal El nusakyk, kaip subręsta kiaušinėlis ir įvyksta ovuliacija. Kas yra geltonkūnis? Kokia jo paskirtis?

Išnagrinėk 4 ir paaiškink

hormonų vaidmenį reguliuo-

jant moters lytinį ciklą.

III Išvešėjimo

IV Premenstruacinė||

Jeigu gemalas įsitvirtina gimdoje, dingsta mėnesinės. Kodėl tai yra būtina?

Moters lytinio ciklo reguliavimas.

239

oje

Kaip spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį? Kiekvieną mėnesį moters organizmė įvyksta ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir lėtai slenka į gimdą. Šiame kelyje jis gali būti apvaisintas. Tai įmanoma tik tada, kai į moters lytiniūs organus patenka vyriškųjų gametų.

Lytinis aktas Li) Aras teisingai tave supratau?

Ne visų žmonių lytinė sistema funkcionuoja taip, kaip pridera. Moters organizmė gali sutrikti kiaušinėlių formavimasis, vyro organizmė — spermatozoidų gamyba. Esant lytinių organų uždegimui, neretai užanka kiaušintakiai. Dėl šių priežasčių subrendę Žmonės negali susilaukti vaikų. Tai vadinama nevaisingumu. Nevaisingoms poroms galima padėti taikant dirbtinio apvaisinimo būdūs. Vienas iš tokių būdų yra apvaisinimas in vitro, kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „stikle“ arba mė-

gintuvėlyje. Tiesa, procedūra vyksta ne mėgintuvėlyje, o lėkštelėje su specialiu skysčiu. Į lėkštelę dedami iš moters kiaušidžių paimti kiaušinėliai ir vyro spermatozoidai, įvyksta apvaisinimas. Kai apvaisinti kiaušinėliai virsta gemalais, jie suleidžiami į gimdą. Jeigu bent vienas iš jų įsitvir-

Dauguma žmonių lytinio gyvenimo paslaptis laiko po devyniais užraktais, tačiau šioje temoje kiek praskleisime paslapties šydą ir panagrinėsime lytinį aktą, arba lietuviškai - sūeitį. Kaip viskas vyksta? Iš pradžių vyras ir moteris aistringai bučiuojasi, glamonėja vienas kitą. Prisilietimai sukelia lytinį susijaudinimą. Į vyro varpą priplūsta kraujo, todėl ji sustandėja. Moters makšties sienelė išskiria gleivių, kurios sutepa makšties vidinį paviršių. Tai reiškia, kad ji pasirengusi lytiniam aktui. Tada vyras įstumia varpą į makštį ir abu partneriai ritmiškai juda. Jaudinimas tolygiai stiprėja, kol pasiekia aukščiausią pasitenkinimo tašką — orgazmą (gr. orgad - degu aistra). Kai vyras patiria orgazmą, ritmiškai susitraukia sėklinių latakų sienelės ir sperma išstumiama pro šlaplę. Per vieną kartą išsiskiria tik keli gramai spermos, tačiau joje gali būti iki 500 mln. spermatozoidų.

Spermatozoidų kelionė Sperma yra silpnai šarminis skystis, todėl neutralizuoja makšties rūgštinę terpę ir sudaro geresnes sąlygas spermatozoidams judėti. Tarsi botagėliais įnirtingai plakdami uodegėlėmis jie iriasi gimdos kaklelio link, patenka į gimdą ir gleivėmis keliauja į kiaušintakį (2 pav.). Nedideli gimdos susitraukimai padeda judėti tikslo link. Spermatozoidai, pagal savo matmenis, turi įveikti ilgą kelią. Daugelis neišgyvena šioje sunkioje kelionėje. Iš milijonų į makštį patekusių spermatozoidų kiaušintakį pasiekia vos keli šimtai pačių gyvybingiausių. Kelyje jie užtrunka kelias valandas. Spermatozoidai išlieka gyvi apie dvi tris dienas. Paskui žūva. kiaušintakis

tina, moteris pastoja. r

TA

A

1

m

spermatozoidai apspinta kiaušinėlį, įvyksta apvaisinimas

spermatozoidai juda kiaušinta-

kių link

per sueitį sperma išsilieja netoli gimdos kaklelio

kiaušidė išleidžia kiaušinėlį (ovuliacija) AA) makštis

Nuo sueities iki apvaisinimo.

240

virpamasis epitelis stumia kiaušinėlį į gimdą

Apvaisinimas Kiaušintakiu slenkantį kiaušinėlį spermatozoidai apspinta ir mėgina prasiskverbti į vidų (3 pav.). Kai tik vienam iš jų tai pavyksta, membrana pakinta ir nepraleidžia kitų spermatozoidų. Prasiskverbusiojo uodegėlė lieka išorėje, o galvutė su branduoliu patenka į citoplazmą. Abiejų gametų branduoliai susilieja, įvyksta apvaisinimas (4 pav.). Palankiausias metas apvaisinti 8—24 valandos po ovuliacijos. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, po dviejų dienų kiaušinėlis žūva ir moters lytinis ciklas kartojasi.

Spermatozoidai skverbiasi į kiaušinėlį.

Įsitvirtinimas Apvaisintas kiaušinėlis vadinamas zigota. Tai nauja ląstelė, kurioje pusė genų yra iš tėvo, o kita pusė - iš motinos. Zigota pradeda dalytis: iš pradžių į dvi, paskui į keturias ląsteles ir t. t. Taip susidaro ląstelių gumulėlis, vadinamas gėmalu. Jis lėtai slenka kiaušintakiu ir per kelias dienas pasiekia gimdą (5 pav.). Tuo metu gemalas susideda iš 16 arba 32 ląstelių. Gyvybinėms funkcijoms palaikyti jis eikvoja kiaušinėlio citoplazmoje (trynyje) sukauptas maisto atsargas. Kai gemalas patenka į gimdą, gleivinė būna labiausiai išvešėjusi (prisimink moters lytinį ciklą). Gemalas prikimba prie gleivinės ir pamažu į ją panyra. Tai vadinama įsitvirtinimu. Nuo šio momento gimdoje pradeda augti ir vystytis naujas organizmas. Maisto medžiagų ir deguonies jis gauna iš gleivinės kraujagyslių.

„ Spermatozoidai atsitrenkia į kiaušinėlio apvalkalą. nų

=

2. Tik vienas spermatozoidas sugeba prasiskverbti pro membraną.

iai

T

£

gemalas

įsitvirtina

O išvešėjusioje . gimdos as

a

.

TTL — 2

—

. gimda

f/

=

—

ZA“ c.

šidė

S

Kiaušide “

gleivinėje

susidaro ląstelių gumulėlis— emalas ) ) | M

"> 1

| | "|| KV V

.

zigota dalijasi . ir slenka ži . kiaušintakiu

pz

||

„A

1

>.

Y Ų

apvaisintas kiaušinėlis - zigota

N

0 “| S dė Į SN 2

M

£

3. Spermatozoido ir kiaušinėlio branduoliai

Alain pvaisinimas. "

a

susilieja.

akšt 2!

Nuo zigotos iki įsitvirtinimo.

Užduotys 1. 2. 3. 4. 5.

6.

Kokiu būdū sperma patenka į moters lytiniūs organus? Naudokis 4 ir paaiškink, kaip spermatozoidai pasiekia kiaušinėlį. Kokia nauda iš to, kad spermoje yra tiek daug spermatozoidų? Pagal El paaiškink, kaip vyksta apvaisinimas. Ar gali įvykti apvaisinimas, jei moteris turėjo lytinių santykių: a) šešios dienos prieš ovuliaciją; b) viena diena prieš ovuliaciją; c) trys dienos po ovuliacijos? Naudokis E ir nurodyk, kas vyksta po apvaisinimo.

t

Dvi paros po apvaisinimo, gemalą

sudaro 8 ląstelės.

241

Nėštumas ir gimdymas

vaisius

kiaušidė gemalas | i

gimda makštis

1 savaitė

Li) Teigiamas nėštumo testas (Išryškėjo dvi juostelės).

imdos kaklelis

m

3 Mėnuo

9 mėnuo

Nėštumo anatomija.

Kai gemalas įsitvirtina gimdos gleivinėje, sakoma, kad moteris pastojo. Tai patvirtina nutrūkusios mėnesinės arba specialus šlapimo testas (1 pav.). Nuo šio momento prasideda nėštūmo periodas, kuris trunka maždaug devynis mėnesius (2 pav.).

Gemalo augimas ir vystymasis

L

suks

2

8 savaičių vaisius (matyti placenta,

virkštelė ir vandenmaišis). Ar žinai?

Placenta veikia kaip apsauginis barjeras - nepraleidžia bakterijų ir daugumos virusų, tačiau pro sienelę lengvai prasiskverbia anglies monoksidas, cianido rūgštis, etilo alkoholis. Šios medžiagos gali smarkiai sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Štai kodėl nėščiajai jokiu būdū negalima rūkyti ir vartoti alkoholio.

242

Įsitvirtinusio gemalo ląstelės dalijasi, jis ima sparčiai augti. Laipsniškai formuojasi audiniai ir organai. Viena iš pirmųjų susidaro širdis, kuri pradeda varinėti kraują. Aštuonių savaičių gemalas yra maždaug 40 mm ilgio, turi galvą, galūnes ir visus vidaus organus. Nuo šio momento jis vadinamas vaisiumi (3 pav.). Augantį vaisių gaubia tvirta membrana - vandėnmaišis. Jis išskiria skystį, kuris vadinamas vaisiaus vandenimis. Vaisiui augant vandenmaišis plečiasi ir spaudžia gimdos sieneles. Vaisius jame plūduriuoja tarsi vandens pripildytame balione. Skystis sukuria palankią terpę vaisiui augti, leidžia jam laisvai judėti, taip pat saugo nuo smūgių ir suspaudimo.

Placenta ir virkštelė Augantis vaisius privalo gauti pakankamai maisto medžiagų, deguonies ir šalinti įvairias atliekas. Visa tai jis atlieka per placentą - į gimdos gleivinę įaugusį lėkštės pavidalo organą. Jis susiformuoja toje vietoje, kurioje įsitvirtino gemalas. Placentą su vaisiumi jungia virkštėlė, arba bambagyslė. Jos viduje yra kelios didelės kraujagyslės. Arterija kraujas teka iš vaisiaus į placentą, o vena grįžta atgal. Placentoje arterija išsišakoja į daugybę smulkių kapiliarų, kurie pripildyti vaisiaus kraujo. Gimdos gleivinėje yra ertmių, pripildytų motinos kraujo. Vaisiaus ir motinos kraują skiria plona sienelė, pro kurią nuolat vyksta medžiagų apykaita (4 pav.).

ertmė su motinos

vaisius

anglies dioksido ir kitų atliekų molekulės iš vaisiaus kraujo skverbiasi į motinos kraują

krauju

arterija iš vaisiausį placentą teka veninis kraujas

kapiliaras placentoje

£„/ = virkštelė

vena iš placentos į vaisių teka arterinis kraujas

deguonies ir maisto molekulės iš motinos kraujo skverbiasi į vaisiaus kraują

placenta

Motinos ir vaisiaus kraujas placentoje teka labai arti vienas kito, tačiau niekada nesusimaišo. Jeigu kraujotakos sistema būtų bendra, aukštas kraujospūdis suplėšytų vaisiaus kraujagysles. Be to, motinos ir vaisiaus kraujo grupės gali skirtis. Tada eritrocitai suliptų ir vaisius žūtų. Placenta veikia ir kaip endokrininė liauka. Ji išskiria progesterono, kuris palaiko nėštumą, ir estrogenų, kurie prieš gimdymą aktyvina gimdos sienelių raumenis ir parengia pieno liaukas.

Gimdymas Nėštumo devintojo mėnesio pabaigoje vaisius būna užaugęs iki 50 cm ilgio ir sveria 3-4 kilogramus. Jis pasisuka galva žemyn taip, kad galva atsidurtų tiesiai prieš gimdos kaklelį. Mamos pilve vaisiui darosi ankšta. Artinasi laikas išvysti pasaulį. Gimdymas prasideda nevalingais gimdos raumenų susitraukimais — sąrėmiais. Iš pradžių jie būna silpni ir reti, gali kartotis, tarkime, kas pusvalandį. Šis procėsas kartais užtrunka iki paros. Sąrėmiai pamažu dažnėja ir stiprėja. Vaisiaus galva ima spausti gimdos kaklelį. Jis atsipalaiduoja ir pamažu veriasi (6 pav.). | pirmieji silpni sąrėmiai stiprūs sąrėmiai ir pilvo raumenų darbas

1 / virkštelė perrišama

kūdikis stumiamas lauk

a

Gimdymo eiga.

3]

virkštelė

243

Ką tik gimęs kūdikis, |

Kai gimdos kaklelis atsiveria pakankamai, sąrėmiai labai sustiprėja. Dažniausiai šiame etape plyšta vandenmaišis ir išteka vaisiaus vandenys. Per sąrėmius moteris įtempia pilvo raumenis ir diafragmą ir taip padeda gimdos raumenims stumti kūdikį. Kai tik jo galva pasirodo išorėje, likęs kūnas išslysta labai greitai. Dėl staiga pasikeitusių aplinkos sąlygų kūdikis patiria šoką. Iš plaučių išstumia vandenis, pirmą kartą įkvepia ir pradeda rėkti (7 pav.). Pradžioje kūdikis lieka prisitvirtinęs prie placentos, kuri dar yra gimdoje. Tačiau virkštelė jam nereikalinga, nes gali kvėpuoti pats. Gydytojas ją perriša ir nukerpa. Tai visiškai neskausminga procedūra, nes virkštelėje nėra nervų. Iš jos likučių vėliau susidaro bamba. Gimus kūdikiui, placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės ir po kelių minučių išstumiama kartu su vandenmaišio ir virkštelės likučiais. Taip baigiasi gimdymas.

Dvyniai

Užduotys l. Kas yra

nėštumas? Kiek laiko jis trunka? Naudokis H4 ir savais žo-

džiais nupasakok nėštumo anatomiją.

Kuo vaisius skiriasi nuo gemalo? Paaiškink vandenmaišio ir

vaisiaus vandenų funkcijas. Kas yra placenta ir virkštelė? Kokios šių darinių funkcijos?

Kartais moteris vieną po kito pagimto du kūdikius - dvyniūs. Jie gali susidaryti dviem būdais (8, 9 pav.). Dviese gimdoje ankštoka, todėl dvyniai dažniausiai gimsta kiek anksčiau ir mažesnio svorio.

Monozigėtiniai dvyniai. Iš-

sivysto iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, kuris pasidalija į du gemalus. Šie dvyniai yra genetiškai tapatūs. Tai reiškia, kad jie būna tik tos pačios lyties ir panašūs it du vandens lašai.

Heterozigėtiniai dvyniai. Iš-

sivysto iš dviejų kiaušinėlių, kuriuos apvaisina skirtingi sperma-

tozoidai. Šie dvyniai genetiškai skiriasi. Taigi jie gali būti skirtingų lyčių ir mažai panašūs vienas į kitą.

Naudokis [El ir paaiškink,

kaip placentoje vyksta medžiagų apykaita. Kodėl vaisiaus ir motinos kraujas placentoje nesusimaišo? Dėl ko tai svarbu? Kol vaisius gimdoje, jo plaučiai būna pripildyti skysčio. Kodėl vaisius neuždūsta? Pagal [4 nusakyk gimdymo eigą. Kaip manai, kodėl kūdikis gimsta galva į priekį? 10. Paaiškink, kaip susidaro monozigotiniai ir

heterozigotiniai dvyniai. Kuo jie skiriasi?

244

PAG a Monozigotiniai dvyniai.

E

Heterozigotiniai dvyniai.

Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė

pešė

Zmogaus nėštumas yra gana ilgas, tačiau kūdikis gimsta visiškai bejėgis. Negali pasirūpinti savimi, todėl jam reikia šilumos ir priežiūros. Kūdikiu rūpinasi dažniausiai abu tėvai.

Kūdikio nesąlyginiai refleksai Gydytojai ištiria kiekvieno naujagimio nesąlyginius refleksūs, periodiškai tikrina juos ir vėliau. Sios apžiūros padeda nustatyti kūdikio vystymąsi ir galimus nervų sistemos sutrikimus. Vieni reflėksai yra nepaprastai reikšmingi kūdikiui išgyventi, kiti jau praradę svarbą: + Ieškojimo reflėksas — pirštu palietus lūpų kamputį, kūdikis suka galvą į tą šoną ir Žiojasi. Taip jis randa motinos krūtį. + Ciulpimo reflėksas — pirštu palietus gomurį, kūdikis ima čiulpti. Tai maitinimosi reflėksas.

+ Griebimo reflėksas — pirštu palietus delną, kūdikio kumštis susigniaužia. Sis reflėksas rodo, kad beždžionės yra tolimi žmogaus protėviai (ką tik gimę beždžioniukai įsikimba į motinos kailį). + Žingsniavimo reflėksas - palaikomas už pažastų ir kojomis palietęs atramą kūdikis žingsniuoja.

Li) Čiulpimo refleksas.

Kai kurių kūdikių griebimo

rellėksas yra labai išsivystęs. Sugriebę virvę jie galėtų iškabėti S, net kelias minutes.

Kūdikio maitinimas Moters krūtyse yra pieno liaūkų. Iš karto po gimdymo jos ima gaminti pieną, prasideda laktacija. Čiulpdamas krūties spenelį naujagimis stimuliuoja liaukas (2 pav.), todėl jos išskiria vis daugiau ir daugiau pieno, kuriame yra visų augti ir vystytis būtinų medžiagų. Su pienu į kūdikio organizmą patenka ir antikūnų. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jie padeda kovoti su ligų sukėlėjais. Kartais pieno išsiskiria nepakankamai arba jis dingsta ir kūdikį tenka

spenelis kūdikio burnoje

pieno liaukos

maitinti specialiais mišiniais. Deja, jie neatstoja motinos pieno. Tyrimų

rezultatai rodo, kad krūtimi maitinami kūdikiai auga sveikesni ir vystosi sparčiau negu valgydinami mišiniais. Maždaug nuo šešto mėnesio kūdikiui ima kaltis pirmieji dantys. Tai ženklas, kad jis gali pradėti valgyti kietą maistą. Iš pradžių tėvai kūdikį papildomai maitina košėmis, vėliau pradeda duoti maltos mėsos, vaisių. Kadangi jis gauna vis daugiau kieto maisto, reikia mažiau pieno. Jo išsiskyrimas laipsniškai mažėja, kol pagaliau laktacija baigiasi.

Fizinis Ir emocinis ryšys Čiulpdamas krūtį kūdikis sušyla. Mat jis prisiglaudžia prie motinos, o pienas šildo organizmą iš vidaus. Tarp motinos ir krūtimi maitinamo mažylio formuojasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Motina kūdikiui pasidaro pačiu svarbiausiu asmeniu, kuris maitina, sušildo, suteikia saugumo jaus-

mą. Ilgainiui kūdikis ima pažinti motinos kvapą, balsą, atpažįsta veidą.

Kiek vėliau mažylis ima pažinti ir tėvą. Dažniausiai jis tampa svarbiau-

siu žaidimų partneriu ir teikia daug džiaugsmo.

5

A

Vaikui svarbiausi asmenys — motina

ir tėvas.

245

3 mėnesiai sugriebia pirštą

6 mėnesiai sugriebia žaislus

Vaiko raida kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje.

12 mėnesių valgo su šau

Kūdikio vystymasis Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis labai sparčiai vystosi. Jis ypač aktyviai tyrinėja aplinkinį pasaulį: iš pradžių akimis ir ausimis, vėliau ran-

E R

2

— J

— +

1

„2

| s

.

4 ————

"L

x —€

i

—

T

komis ir burna. Pusės metų jau atlieka tikslingus veiksmus ir sugriebia norimus objektūs. Maždaug tuo metu pradeda sėdėti, kiek vėliau ropinėti, stovėti ir vaikščioti. Lygiagrečiai vystosi ir kūdikio kalbiniai gebėjimai. Maždaug dvejų metų mažylis ima save suvokti kaip asmenybę. Šiame tarpsnyje baigiasi kūdikystė ir prasideda vaikystė.

—= Į“

Žą

>

S

Mąstymas ir judesiai

Naujagimis

—A

LK

m

(TTT =— === Ž = L

(OST EU (A ZA

Ua

M

2

a

i

T

RSS

Ai

Kūdikystėje ir vaikystėje organizmas sparčiai tobulėja, nes šiame tarpsnyje smegenų žievėje aktyviai formuojasi naujos neuronų jungtys (5 pav.). Vaikas gana greitai ima tapatinti objektūs su jų pavadinimais, pradeda skirti spalvas, formas, dydžius. Kartu su kalbiniais gebėjimais sparčiai lavėja mąstymas ir atmintis. Kai kurie dvejų metų vaikai jau gali padeklamuoti ilgiausius eilėraščius. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi labai daug sąlyginių reflėksų, todėl vaikas įgyja įvairių gebėjimų. Jis išmoksta ne tik vaikščioti, bet ir bėgioti, šokinėti, mėtyti, gaudyti, lipti laiptais, valgyti šaukšteliu. Vienas iš sudėtingesnių gebėjimų, kurį įvaldo beveik visi vaikai, - važiuoti dviračiu. Kai vaikas išmoksta tiksliau kontroliuoti judesius, pradeda piešti ir rašyti.

Kalba

Neuronų jungčių formavimasis didžiųjų pusrutulių žievėje.

246

Pirmuosius žodžius vaikas ištaria dažniausiai būdamas metų. Dvimečio žodyną gali sudaryti jau keli šimtai žodžių, be to, mažylis geba juos jungti. Nemažai šio amžiaus tarpsnio vaikų susikuria savo žodžius ar net kalbą. Maždaug dvejų metų vaikas pradeda sakyti „aš“ ir suvokti šio Žodžio reikšmę. Tai labai svarbus lūžis gyvenime. Ketverių metų vaiko kalba paprastai tampa sklandi. Kai kurie šio amŽiaus tarpsnio vaikai dar švepluoja, bet tas trūkumas nesunkiai ištaisomas.

2 metai keverzoja kreidutėmis „Tai „e

ali

" Ši

Pa

3 metai važinėja dviračiu

4 metai vaidina ir pasakoja

'

Zaidimai Žaidimai yra svarbiausias vaiko užsiėmimas. Jie padeda pažinti pasaulį, lavina gebėjimus, skatina įveikti baimes, formuoja būdo bruožus ir elgesį. Žaisdami su bendraamžiais vaikai gauna socialinio bendravimo pamokų (6 pav.). Asmenybės formavimuisi labai didelę įtaką turi vaidyba ir mėgdžiojimas. Ketverių metų vaikas jau geba vaidinti kitus asmenis. Tėvai savo vaikams privalo parinkti tinkamų žaidimų. Tie, kuriuose rodomas smurtas, gali neigiamai paveikti vaiko psichinį vystymąsi.

Laikas į mokyklą Šešiametis jau moka kelis tūkstančius žodžių, domisi raidėmis ir mokosi skaityti, rašyti. Jis pateikia galybę klausimų. Vaikui įdomu viskas, kas vyksta aplinkui. Šešiametis gerai koordinuoja judesius, todėl gali atlikti gana sudėtingų judesių. Fizinis vystymasis taip pat būna pažengęs, vaikas gali ranka per galvą pasiekti ausį kitoje pusėje (7 pav.). Tai vienas iš testų, kurie rodo, kad jau laikas į mokyklą.

a

gebėjimus.

Užduotys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

8.

Kokienesąlyginiai reflėksai būdingi kūdikiui? Nurodyk jų reikšmę. Pagal BH paaiškink, kaip išsiskiria pienas. Kuo jis svarbus naujagimiui? Dėl ko motina kūdikiui yra svarbiausias asmuo? Pagrįsk savo nuomonę. Naudokis E ir nurodyk, kodėl vaikas taip sparčiai tobulėja. Įvardyk kelis vaiko gebėjimus, kurie formuojasi sąlyginių reflėksų pagrindu. Kaip žaidimai su bendraamžiais lavina vaiko bendravimo įgūdžius? Kodėl tėvai privalo vaikui parinkti tinkamų žaidimų? Kurie ženklai rodo, kad vaikui laikas į mokyklą?

Palygink [f pateiktas nuotraukas ir trumpai apibūdink vaiko vystymąsi kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje.

Žaidimai lavina socialinius

"į

Paauglystė - pokyčių metas Vaikai auga lėtai ir tolygiai, tačiau nuo 11 metų mergaičių augimo kreivė staiga šauna į viršų. Po poros metų mergaičių pėdomis paseka ir berniukai (1 pav.). Tai rodo, kad prasidėjo lytinio brendimo laikotarpis. Jis dar vadinamas paauglystė. Šiame amžiaus tarpsnyje organizmė vyksta didelių pokyčių. Keičiasi ne tik kūnas, bet ir psichika, elgesys. Mergaitės pamažu tampa moterimis, berniukai — vyrais.

ūgio padidėjimas

per metus, cm A 1045 9

-|

Mergaitės

84 7

9

berniukai

a

-|

Lytinį brendimą skatina hormonai

6

0

1

!

1

1

|

Vaikystės pabaigoje pogumburis duoda komandą hipofizei išskirti kelis hormonus, kurie pradeda stimuliuoti lytinės liaukas: berniukų sėklides, mergaičių kiaušides. Šios irgi pradeda išskirti lytinių hormonų. Vyriškieji lytiniai hormonai vadinami androgėnais (gr. andros - vyras). Žinomiausias iš jų yra testosteronas. Moteriškieji lytiniai hormonai vadinami estrogėnais (gr. oistros - aistra). Hormonai skatina lytinių organų augimą ir vystymąsi. Kiekvienas organizmas yra individualus, todėl neįmanoma tiksliai nurodyti, kada prasidės lytinis brendimas. Mergaitės dažniausiai pradeda bręsti 10-13 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje pasirodo pirmosios mėnesinės. Berniukai pradeda bręsti kiek vėliau, 12-14 metų. Tada prasideda pirmieji savaiminiai spermos išsiliejimai, arba poliūcijos. Tai natūralūs organizmo pokyčiai. Jie rodo, kad lytinės sistemos pradėjo veikti. Per lytinio brendimo laikotarpį hipofizė išskiria daugiau augimo hormono, todėl mergaitės ir berniukai pradeda greičiau augti. Kai kurie per vienerius metus išstypsta net po 20-30 cm. Brendimui baigiantis augimo hormono išsiskyrimas mažėja, todėl augimas lėtėja.

|

Li) 6-18 m. mergaičių ir berniukų augimo kreivės.

Jeigu 13 m. merginai ar 14 m. vaikinui dar neatsirado antrinių lytinių požymių, reikia kreiptis į gydytoją, nes vėluojantis lytinis brendimas gali rodyti endokrininį sutrikimą.

LA|

pogumburis hipofizė

balso mutacija

barzda, ūsai

pogumburis L hipofizė

S

Tr D hermonai

hipofizės hormonai

pažastų plaukuotumas

4-7 L

o

L S

gaktos plaukuotumas lytinių organų augimas, spermatozoidų brendimas

LV ( and

V

J

rogenai

/

V VW

/

Ezidės

sėklidė

oO

Lytinių hormonų sukelti pokyčiai vaikino (A) ir merginos (B) organizme.

248

=

"pažastų plaukuotumas

A

SET 4 k

=

Kuo vaisius apgaubtas? Kokie dariniai pažymėti raidėmis? Nurodyk jų funkcijas.

prezervatyvas;

susilaikymas nuo lytinių santykių.

Sąvokų ir asmenvardžių rodyklė Abstinencinis sindromas 180 Adaptacija 147 Adrenalinas 178 AIDS 228 Akloji dėmė 146 Akomodacija 150 Aktyvioji imunizacija 224 Alkoholizmas 183 Androgenai 248 Antidiurezinis hormonas (ADH) Antigenai 221 Antikūnai 223 Antinksčiai 178 Antriniai lytiniai požymiai 249 Antrinis šlapimas 200 Apyvarpė 236 Apvaisinimas 241 Apvalusis langelis 157 Artimasis akomodacijos taškas 150 Atminties limfocitai 224 Atmintis 174 Ausies kaušelis 157 Ausies trimitas 157 Ausų siera 158 Balso mutacija 249 Baltoji medžiaga 166 Bamba 244 Bantingas F. 196 Bazinės temperatūros metodas 253 Belatakės liaukos 177 Biologinio ritmo metodas 253 Biseksualumas 252 B limfocitai 222 Būgnelis 157 Centrinė nervų sistema (CNS) 142 Chemoreceptoriai 143 Cukrinis diabetas (cukraligė) 197

Echinokokas 219 Echinokokozė 219 Efektorius 167 Endokrininė sistema 177 Epidemija 214 Erdvinis matymas 153 Erotika 252 Estrogenai 238, 248 Etanolis (etilo alkoholis) 182 Fagocitai 221 Folikulas 239 Fotoreceptoriai 143 Galutinis šeimininkas 219 Galvos smegenys 142 Gametos 236 Gaubtuvėlis 254 Geltonkūnis 239 Geltonoji dėmė 146 Gemalas 241 Gimda 237 Gimdos kaklelis 237 Gimdos spiralė 254 Girtumas 182 Gyslainė 146 Gleivių metodas 253 Gliukagonas 178, 196 Grįžtamasis ryšys 191 Guūžys (struma) 179

Haliucinacijos 181 Hemodializė 201 Heteroseksualumas 252 Heterozigotiniai dvyniai 244 Hipofizė 171, 178 Hipotermija 194 Hodžkin D. 196 Homeostazė 190 Homoseksualumas 252 Hormonai 177 Hormoninis reguliavimas 177 Jalou R. 196 Jersinas A. 211

Daltonizmas 155 Dehidratacija 203 Didieji pusrutuliai 170 Didžiosios smegenys 170, 171 Dirbtinis inkstas 201 Drebulys 193 Dvyniai 244 Dženeris E. 227

Judinamasis neuronas

144, 167 Junginė 146 Jutiminis neuronas 144, 167

Jutimo organai 143

Ilgalaikė atmintis 174 Imuninė sistema 221 Imuninis serumas 225 Imunitetas 224 Imunizacija 224 Infekcijos nešiotojas 209 Inkstas 199 Inksto kūneliai 200 Inkubacinis laikotarpis 208 Insulinas 178, 196 Išmokimas 173 Išorinė ausis 157 Įsitvirtinimas 241 Įterptinis neuronas 167 Kalendorinis metodas 253 Kameros skystis 146 Kapsidė 212 Kapšelis 236 Kasa 178 Kepenų cirozė 183 Kiaušidė 178, 237 Kiaušintakis 237 Klausomieji kauleliai 157 Klausomoji landa 157 Kontaktiniai lęšiai 151 Kontracepcija 254 Kontraceptinės piliulės 254 Krumplynas 146 Krumplyno raištis 146 Kūgeliai 147 Laktacija 245 „Lango periodas“ 230 Lešis 146 Limfocitai 221 Lytėjimo receptoriai 164 Lytinės lūpos 237 Lytiniai nukrypimai 252 Lytinis aktas (sueitis) 240 Lytinis potraukis 249 Maklaudas Dž. 196 Makštis 237 Maliarija 217 Mechanoreceptoriai 143 Mediatoriai 144 Mėnesinės (menstruacijos) 238 Mielino dangalas 143 Mirksėjimas 147 Mokymosi tipai 175 Monozigotiniai dvyniai 244 Montagju M. 227 Moters lytinis ciklas (mėnesinių ciklas) 238

Narkomanija 180 Nefronai 200 Nervai 142 Nerviniai mazgai 166 Nervinis impulsas 142 Nervinis reguliavimas 177 Nesąlyginis refleksas 168 Nėštumas 242 Neuronai 142 Nugaros smegenys 142

Odena 146

Optinės apgaulės 155 Orgazmas 240 Osmoreguliacija 202 Ovalusis langelis 157

Ovuliacija 239

Ovuliacijos indikatorius 253 Paauglystė 248 Pailgosios smegenys

170, 171

Pandemija 214 Pasyvioji imunizacija 224 Pastojimas 242 Patogeniniai organizmai 208 Pavlovas I. 173 Pearlo indeksas 255 Pedofilija 252 Periferinė nervų sistema 142 Pieno liaukos 245 Pilkoji medžiaga 166 Pirminis šlapimas 200 Placenta 242 Plazmodijai 217 Pogumburis 171 Poliucijos 248 Pornografija 252 Prezervatyvas 254 Prieangis 157

Priklausomybė 180

Progesteronas 238 Prostitucija 252 Pusiausvyros aparatas 159 Pusratiniai kanalai 157 Ragena 146 Rainelė 146 Receptorius 143, 167 Refleksas 167 Reflekso lankas 167 Regos kampas 154

261

Sąlyginis refleksas 173 Sangeris F. 196 Sąrėmiai 243

Sėklidė 178, 236

Sėklidės prielipas 236 Sėklinis latakas 236 Seksualinė prievarta 252 Sergantysis AIDS 229 Skausmo receptoriai 143, 164 Skydliaukė 178 Skonio sritys 163 Skonio svogūnėliai 163 Smegenėlės 170, 171 Smegenų žievė 170 Spaudimo receptoriai 164 Sperma 236 Spermicidai 254 Sraigė 157 Sterilizacija 255 Stiebeliai 147 Stiklakūnis 146 Sutraukiamasis šlaplės raumuo 199

Šalčio receptoriai 164 Šeimos planavimas 253 Šilumos receptoriai 164 Šilumos smūgis 194 Šlapimas 199 Šlapimo pūslė 199 Šlapimtakis 199

Šlaplė 199, 236

Tarpinis šeimininkas 219 Termoreceptoriai 143 Testosteronas 248 Tinklainė 146 Tiroksinas 178 T limfocitai 222 Tolerancija 180 Toliaregystė 151 Transseksualumas 252 Transvestizmas 252 Trichineliozė 218 Trichinos 218 Trumparegystė 151 Trumpalaikė atmintis 174 Uodžiamoji gleivinė 162 Užkrūčio liauka 178 Užmiršimas 174

262

Vaisiaus vandenys 242 Vaisingos dienos 253 Vaisius 242 Vakcina 225 Vakcinacija 225 Valingas veiksmas 172 Vandenmaišis 242 Varpa 236 Varpos galvutė 236 Varputė 237 Vidinė ausis 157 Vidurinė ausis 157 Virkštelė (bambagyslė) 242 Vyzdys 146 Zigota 241

Žieviniai centrai 171 ŽIV nešiotojas 228 ŽIV teigiamas 230 Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) 228

Užduočių atsakymai

(D. 188)

B. 1. Iš jutiklio elemento. 2. elementą; b) elementą. 3.

(termometro), termostato, kaitinimo a) termostatas išjungia kaitinimo termostatas įjungia kaitinimo Grįžtamojo ryšio.

W E GdaUYU 6GN

1. Nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki efektoriaus. 2. A - jutiminis neuronas, B - judinamasis neuronas. 3. Reaguojantis

V

PO

BNLNau

O

„Į tolimą objektą. 2. Lęšis turi išsigaubti. „ Akomodacija.

9.

1. 2.

=c0

1

A.

6 skyrius Homeostazė ir šalinimas (p. 206)

organas. 4. Kosėjimas.

C.

10. A.

>PP>OR

5 skyrius Nervų sistema ir koordinavimas

1. Iš organizmo šalinti šlapalą ir vandens perteklių. 2. A- inkstas, B - šlapimo pūslė, C - šlaplė, D - sutraukiamasis šlaplės raumuo, E- šlapimtakis. 3. Inkstuose.

11. D. 12. C. 13. B.

10. C. 11. C. 12. C.

7 skyrius Infekcinės ligos ir imunitetas (p. 234)

8 skyrius Lytiškumas, dauginimasis ir vystymasis

2. 3. 4.

D. A. C.

1. 2. 3.

5.

A.

4.

7. 8.

A. 1. Trichina. 2. Prie apvaliųjų kirmėlių.

5. 6.

5. Iš pradžių - pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, paskui - galvos, raumenų skausmai, veido patinimas, karščiavimas.

8.

1. A.

6.

9.

C.

3. Suvalgius užkrėstos mėsos. 4. Trichineliozę.

B.

(D. 260)

72.

B. B. C.

1. Mėnesinės. 2. Storėja, išveša. 3. Gleivinė

pradeda aižėti. D D.

C.

1. Vandenmaišiu ir vaisiaus vandenimis. 2. A-placenta, B - virkštelė. Placentoje vyksta medžiagų apykaita, virkštele vaisiaus kraujas teka

į placentą ir iš jos.

10. A. 11. A.

o. B. 10. C.

12.

C.

11.

D.

13.

B.

12.

D.

263

Iliustracijų šaltiniai Alinea A/S, p. 209, 211, 214; Bayerischer Schulbuchverlag, p. 139, 142, 147, 150, 163, 186, 207, 210, 211, 213, 228, 247, 252, 254;

Cambridge University Press, p. 180, 213; Corel Stock Photo Library, p. 139, 141, 143, 151, 154, 174, 196; Cornelsen Verlag, I viršelis, p. 139, 141, 147, 149, 152, 153, 155, 156, 158, 160, 163, 169, 178, 182, 185, 189, 198, 225, 235, 240, 246, 247, 249, 252; Ernst Klett Schulbuchverlag, p. 140, 155, 156, 181, 183, 185, 207, 209, 210, 216, 218, 219, 220, 228, 229, 234, 235, 240, 241, 250, 256; GEO, p. 189;

Gyldendal Uddannelse, p. 161, 173, 180, 214; Hachette, p. 141, 236, 238; Hodder Murray, p. 166, 196, 201, 244; Lehrmittelverlag des Kantons Zūrich, p. 190; Nathan, p. 140, 208, 210, 217, 235, 237, 239, 241, 245, 253, 254; Nelson Thornes (Publishers) Ltd, p. 144, 179, 184, 193, 194, 202; Oxford University Press, I viršelis, p. 139, 173, 193, 210, 226, 254; Schroedel Verlag GmbH, p. 146, 149, 150, 156, 170, 171, 191, 209, 222, 242, 244, 245, 249, 250, 253; Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, p. 230, 231; Verlag Moritz Diesterweg, p. 140, 155, 181, 184, 200, 207, 212, 215, 217; Westermann

Schulbuchverlag GmbH,

p. 140, 153, 156, 160, 162, 163, 166, 170, 177, 242, 250, 257, 260.

www.bmj.com, p. 257; www.fdp-koeln.de, p. 166; www.flickr.com, p. 252; www.input.me.uk, p. 139, 198; www.lifepr.de, p. 145; www.macombcountymi.gov, p. 213;

http://commons.wikimedia.org, p. 145, 179, 189, 216, 227; http://community.webshots.com, p. 185; http://forum.ge, p. 153; http://klikphirtual.blogspot.com, p. 257;

http://lastdaysoftheincas.com, p. 145;

http://letstalkstamps.blogspot.com, p. 195; http://mein.salzburg.com, p. 185; http://myhero.com, p. 196; http://pathtalk.org, p. 210; http://preparednesspro.wordpress.com, p. 215; http://rochester.ynn.com, p. 184; http://sitemaker.umich.edu, p. 209; http://withfriendship.com, p. 145; www.activedesktopwallpapers.com, p. 182; www.aids.lt/konkursas, p. 231; www.ajronline.org, p. 210;

www.newswise.com,

p. 227;

www.safersex.com, p. 254; www.sciencephoto.com, 257; www.simplynetworking.es, p. 252; www.smh.com, p. 141; www.stuartbwatkins.com, I viršelis, p. 189; www.suaugusiems.lt, p. 185; www.technologijos.lt, p. 198; WwwWw.voagno.org, p. 243; www.xiongdudu.com, p. 145.

Vadovėlyje panaudotos skaidrės ir iš „Briedžio“ leidyklos archyvo. Leidėjai stengėsi susisiekti su visais iliustracijų autorių teisių savininkais, bet ne visada sėkmingai. Jei iliustracijų savininkai pareikštų savo teises, esame pasirengę vykdyti visus pagrįstus reikalavimus.

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė

BIOS 9. Biologijos vadovėlis 9 klasei. II dalis Redagavo:

Beata Gervickaitė, Danutė Kuodienė, Danutė Rimšienė. Maketavo Ramūnas Gedutis. Dizaineris ir viršelio autorius Ramūnas Gedutis. Dailininkas Marius Zavadskis.

Išleido K. Mickevičiaus leidykla „Briedis“, Parodų g. 4, LT-04133 Vilnius, Lietuva, e. knygynas: www.briedis.lt, info()briedis.lt Spausdino UAB „BALTO print“, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius, www.baltoprint.com, info)baltoprint.com

VADOVĖLIO KORTELĖ Eil nr.

'

Mokinio vardas ir pavardė

.

Mokslo . metai

Vadovėlio išvaizda (labai gera, gera, patenkinama) mokslo metų pradžioje

GERBKIME IR TAUSOKIME KNYGAS

mokslo metų pabaigoje

Il dalis

Biologijos vadovėlis 9 klasei

BRIEDIS

N 978-9955-26-

|| 262961

6-1