Respublikinė biblioteka, 1919-1969

Table of contents :
Pratarmė
1. Bibliotekos veikla 1919-1944 m.
Lietuvos centrinis knygynas Vilniuje 1919 m.
Centrinio knygyno organizavimas Kaune
Centrinė biblioteka 1940-1941 m.
Centrinė biblioteka hitlerinės okupacijos metais
2. Bibliotekos veikla 1944-1963 m.
3. Bibliotekos fondų organizacija
Fondų komplektavimas
Fondų charakteristika
Pagrindinės saugyklos fondai
Lituanistikos fondas
Bibliotekinės literatūros fondas
Bibliografinės-informacinės literatūros fondas
Muzikinės literatūros fondas
Meno ir vaizdinės literatūros fondas
Specialiosios techninės literatūros fondas
Retų knygų fondas
Kartografijos leidinių fondas
Grupinio medžiagos tvarkymo sektoriaus fondas
Skaityklų pagalbinis ir parankiniai fondai
Vaikų literatūros skyriaus fondai
Abonementas
4. Bibliotekos katalogai ir kartotekos
Katalogai
Kartotekos
5. Skaitytojų aptarnavimas
Mokslinės skaityklos
Bendrosios skaityklos
Specializuotos skaityklos
Abonementai
Tarpbibliotekinis abonementas
Masiniai renginiai
Bibliografinis-informacinis skaitytojų aptarnavimas
6. Bibliotekos mokslinio darbo veikla, skirta į pagalbą masinėms bibliotekoms
Bibliografinis darbas
Metodinis darbas
Leidybinė bibliotekos veikla
7. Bibliotekos kadrai. Jų visuomeninė veikla
Priedai
Pagrindiniai bibliotekos leidiniai
Šiuolaikinių mechanizacijos priemonių, naudojamų bibliotekoje, sąrašas
Pagrindinės biblioteka naudojimosi sąlygos
Santrauka rusų kalba
Santrauka anglų kalba
Santrauka vokiečių kalba
Santrauka prancūzų kalba
Turinys

Citation preview

espublikine biblioteka

9 1 9 -1 9 6 9

Vi l n i u s , syt>y

Sudare ir redagavo — St. ELSBERGAS, A. LUKOSIUNAS, filologijos mokslif, kandidatas St. SKRODENIS Ats. redaktorius Fotonuotraukos Dailininkas

—

—

—

V. JURGAITIS C. MONTVILOS ir L. OPULSRIO

V. JUCYS

R A T A R M £ Milsq Nemuno krasto kuliurines veiklos raidoje knyga, biblioteka ir visumoje bibliotekininkyste tiiekad nebuvo pasiekusi tokiq aukstumq, kaip kad tarybinio laikotarpio pakopoje, kurioje ugdomas naujas socialistines epochos zmogus, kuriama komunistine visuomene, kuriai knyga yra mokslo, ziniq ir informacijos saltinis. Siame kulturinio darbo bare priderama vietq uzima ir Lietuvos TSR Valstybine respublikine biblioteka, apie kuriq dabar koncentruojasi beveik dviejq tukstanciq mas ini q bibliotekq tinklas. Jq skleidziama kultilros ziburiq sviesa nudien pasieke kiekvienq tolimiausiq kaimo grycia, daznq miesto gyvetiiojo butq, ji yra kelrodis priauganciai kartai. Respublikine biblioteka, iki pasieke dabartirq savo veiklos lygy praejo gan ilgq ir vingiuotq pusamzio keliq. Jos istorija yra tampriai susijusi su viso krasto visuomeniniopolitinio gyvenimo istorija. [vairiais laikotarpiais keitesi bibliotekos profilis, keitesi jos socialines ir kulturines funkcijos, keitesi net jos oficialusis pavadinimas. Taciau didziausio savo suklestejimo laipsnj ji pasieke tik Vilniaus darbo sqlygomis, kai Tarybq valdzia jteike jai didelg dovanq — naujai pastatytus knygos sventoves rumus. Si bibliotekos trumpa istorine apybraiza yra pirmas meginimas suglaustai perzvelgti jos nueitq keliq. Tikimasi, kad ji bus tiaudinga bibliotekininkystes istorikui, nudieniam biblioiekos skaitytojui, o ypac bibliografiniq (gudziq neturinciam jaunimui, kuris daznai nebesusigaudo bibliotekos fondq, katalogq ir kartotekq strukturoje, daugiasakeje jos kolektyvo veikloje. —

Leidinys apima iris bibliotekos istorijos laikotarpius: 1919— 1945 m., 1945— 1963 m. ir, pagaliau, jos veiklq Vilniaus darbo sqlygomis — 1964 m. iki dabar, kuris, palyginamai, atskleisias kiek placing. \ Pasinaudojant pirmq kariq skelbiamais istoriniais dokumentais, darbo pirmoje ir antroje dalyse, visy pirma, pateikiamos zinios apie biblio­ tekos vystymosi istorijq, o trecioje dalyje, kiek tai liecia jos vidaus darbo funkcijas, skaitytojai supazindinami su jos dabartine fondy organizacija, katalogy bei kartoteku sistema, skaitytojy aptarnavimo formomis, bibliografiniu-informaciniu darbu ir biblioteka naudojimosi sqlygomis, o is kitos puses, vykdant jos antrqja funkcijq — nusvieciama bibliotekos metodinio, rekomendacines ir informacines bibliografijos bei leidybinio darbo veikla. Prieduose pateikiama bibliotekos leidiniq ir liieraturos apie bibliotekq pagrindiniq darby bibliografija, siuolaikiniy mechanizacijos priemoniy, naudojamy bibliotekoje, sqrasas, pagrindi-

nes biblioteka naudojimosi sqlygos, o iaip pat leidinio reziume rusy, angly, rjokieciy ir prancuzy kalbomis. Sis darbas — kolektyviniy pastangy rezultatas. Leidinio I-qjj skyriy ir bibliotekos anksciau isleisty leidiniy bibliografijq parenge V. Vilnonyte, Il-qjl skyriy— V. Vilkiene, pratarmp, Vll-qji skyriy ir reziume — St. Elsbergas. Renkant medziagq ir parengiant kitus skyrius, taip pat didesnj ar mazesnj jnasq jdejo: B. Balciuniene, V. Dauiartas, S. Keblienc, S. Kirlyte, P. Kizis, V. Lapukas, J. Leleikiene, S. Tomonis, A. Ur bo­ nus, J. Zebryte ir kt. Leidinio parengejai dekingi Vilniaus moksliniy biblioteky rankrastyny ir LTSR Centrinio valstybinio archyvo darbuoiojams, maloniai padejusiems renkant medziagq bibliotekos istorijai, o taip pat buvusiam bibliotekos direktoriui J. Rimantui, bibliotekos veteranui T. Balandai bei daugeliui kity asmeny, kurie savo atsiminimais papilde nemaza svarbiy bibliotekos istori­ jos momenty ir leido pasinaudoti asmeniniuose archyvuose esancia medziaga.

LIETUVOS CENTRINIS KNYGYNAS VILNIUJE 1919 m.1

Bibliotekos veikla 1 9 1 9 _ 1 9 4 4

m .

1918 m. gruodzio 16 d. paskelbus Tarybg valdzig Lietuvoje ir susikurus Lietuvos Laikinajai revoliucinei darbininkg ir valstiecig vyriausybei, prasidejo intensyvus ekonominio ir kulturinio gyvenimo pertvarkymas socialistiniais pagrindais. Vinco Kapsuko-Mickeviciaus vadovaujama naujoji vyriausybe ypac didelj demesj skyre liaudies svietimo ir kulturosvystymuisi. Siam darbui tiesiogiai vadovavo Svietimo liaudies komisariatas, kuris savo veiklg pradejo 1919 m. sausio antroje puseje. Netrukus buvo isleisti dideles reiksmes dekretai, jsakantys apsaugoti kulturines vertybes nuo grobstymo, pardavinejimo bei isvezimo \ uzsienj2. Savaime suprantama, knyga, kaip viena svarbiausig kulturinig vertybig, buvo jg demesio centre. Karo metu ir pokario suirucig laikotarpiu likusios be prieziuros turtingos dvarg, jstaigg bibliotekos, privacig asmeng vertingi knygg rinkiniai nutarta sukaupti ] vieng centring nacionaling bibliotekg, kad sie kulturos lobiai taptg prieinami visai liaudziai. Pirmiausia Svietimo liaudies komisariatas susirupino Vilniaus Viesgja biblioteka, is kurios, pries vokieciams okupuojant Vilnig, buvo isvezta nemaza vertybig. Vokieciams jg uzdarius, bib­ lioteka liko visai be seimininko3. Kaip tik sios bibiiotekos pagrindu nusprgsta organizuoti Lie1 Iki 1936 metg biblioteka buvo vadinama knygynu. Be to, oficialiame jos pavadinime zodis „Centrine“ buvo rasomas dvejopai: Centrinis,-e ir Centralinis,-e (net Centralis). Darbe vartojam a suvienodinta lytis „Centrinis,-e ir tik citatose paliekama autentiska zodzio forma. 2 „Komunistas“, 1919, vasario 5, Nr. 20; vasario 28, Nr. 30. 3 «J1 h t o b c k h h Kypbep», 1919, 24 HHBapn.

tuvos nacionaling biblioteka, kuria rupintis Svietimo liaudies komisariatas pakviete profesoriu Eduard^ Volterj (1856—1941). Patenkinti placius kulturinius poreikius, suteikti ]vairiais klausirnais operatyvig informacijq galejo tik gerai organizuota valstybine bib­ lioteka, sukaupusi universalis literature Sitokia biblioteka, kaip rodo jos velesne praktine veikla, ir buvo pradeta organizuoti 1919 metais. E. Volteris nuo seno domejosi Lietuvos bibliotekomis. Dirbdamas (nuo 1904 m.) lietuviskp knygg cenzoriumi Peterburge, profesorius gerai suprato, kokis zalg padare lietuvig tautai spaudos draudimas. Todel 1905 m. E. Volteris para­ de to meto Liaudies svietimo ministrui generolui-leitenantui V. Glazovui issamp rastg, ,,kaip zmogus, jau dvylika metg besidomjs lietuvig svietimo klausimais“, kuriame salia kitg Lietu­ vos svietimo bei bibliotekg organizavimo ir jij aprupinimo lietuviska knyga problem^, j'is iskele reikals sukurti Vilniaus Viesojoje bibliotekoje kiek galima pilnesnj lietuviskp knygg ir „Lithuanikos" skyriy.4 Del carines nacionalines politikos ir lietuviskos spaudos draudimo sioje bibliotekoje 1904 m. tebuvo 250 lietuviskg knygb> nors pats skyrius egzistavo nuo bibliotekos jkurimo (1867 m.) ,5 1919 m. is esmes pasikeitus politinems ir socialinems s§lygoms, Volteriui teko paciam or­ ganizuoti Lietuvos nacionaling biblioteka. E. Volteris atejo \ darbs 1919 m. sausio 30 d.6, o vasario 1 d. biblioteka jau pradejo funkcionuoti.7 Vasario menesj pasirodgs pirmasis zur4 Mokslines bibliotekos metrastis (VVU), 1957, p. 96. 5 Ten pat, p. 98; kn.: L. Vladimirovas. Vilniaus universiteto biblioteka. V., 1958, p. 46, 6 Viename darbuotojp sarase nurodyta sausio 15 d. 7 VVU Mokslines bibliotekos rankrastynas. F 47, 1919 m. (Toliau VVU BR).

EDUARDAS VOLTERIS. Pirmasis bibliotekos vedejas nuo 1919 iki 1922 m.

8

nalo „Svietimo reikalai“ numeris informavo apie tai placipja visuomenp8. Nelengva buvo dirbti profesoriui. Reikejo viskp pradeti is naujo: komplektuoti kadrus, sprgsti be galo sunkius po pirmojo pasaulinio karo suirutes ukinius klausimus. Taciau j'is nenuleido rankp ir emesi darbo. Padejo jam gili erudicija ir didele praktika, jgyta Petrapilio Mokslp akademijos bibliotekoje. Islikps toli grazu nepilnas to laikotarpio bibliotekos archyvas vis delto pakankamai ryskiai nusviecia bibliotekos organizavimo principus bei fondp komplektavimo kelius. • Biblioteka buvo pavadinta ,,Lietuvos Centrinis Knygynas“9 (rusp k.— ,,UeHTpajibHoe KHuroxpaHHJiume JlnTBbi“, lenkp k.— Centralna Ksipznica' Litwy“, susirasinejant daznai vartojo sutrumpinimp L.C.K.)- Tiesiogiai ji priklause Svietimo liaudies komisariato Mokslo skyriui. Siam skyriui bibliotekos vadovybe turejo ,,atsiskaityti uz savo darbp kas 2 savaites, menesj. Apie kiekvienp zymesng Lietuvos Centrinio Knygyno permainp, pvz., atidarymas knygyno viesam naudojimui ir t. t. turi buti taipogi pranesama j Moks­

lo skyrip“.101Veliau (nuo kovo 27 d.) Svietimo liaudies komisariatas pranese Volteriui, kad duotp apyskaitas „kas savait§, pirmadieniais, ne veliau 12 val.“n Pradejps dirbti, Volteris pirmiausia norejo issiaiskinti bibliotekos patalpp klausimp. Tuo tikslu parase Svietimo liaudies komisariatui rastp, prasydamas bibliotekai paskirti rumus, nes senosiose patalpose, priklausiusiose Vilniaus universitetui, reikejo didelio remonto. Be to, tai buvo universiteto patalpos, kurip greitai galejo netekti, nes vasario 27 d. spaudoje pasirode pirmosios zinios apie ruosimp atkurti Vilniaus universitetp (dekretas apie atkurimp priimtas ko­ vo 13 d.). Vienokiu ar kitokiu budu patalpp klausimas turejo issisprgsti ateityje, nes Svietimo liaudies 8 ,,Svietimo reikalai“, 1919, vasario 15, Nr. 1, p. 6. 9 VVU BR, F 47, 1919 m. Kitos, ypac Tarybp Rusijos jstaigos, adresuodavo rastus senu ipratimu „Vilniaus Viesajai bibliotekai'1. 10 Ten pat, F 47, 1919 m. 11 VVU BR, F 47, 1919 m.

Svietimo Komisariato Kronika. Vilniaus vle§asis knygynas. Vilniaus vielasis mygymas yra dabar reformuojamas \ central; kra|to mygym. kuxiame bus koneentruojaroi visi knygi; turtai, iim6iyti po visas kjampus.' Knygyno tvarkvmas pavestas kol kas B. Volteriui. :. Svietimo komisariato kronika

komisariatas busimojo universiteto bib 1iotekos klausimo nesiejo su Centriniu knygynu ir paimtas i valstybes globp specialias bibliotekas numate skirt! universitetui. Pavyzdziui, „Mokslo skyrius paveda Centriniam Knygynui pargabenti teisejg biuro knygyna i Centrinio Knygyno butg, bet praso laikyti atskirai, nes Universitetui atsidarius minetasis knygynas bus pavestas universitetui“ — rase kovo 29 d. Mokslo skyrius.12 Lesas bib liotekai skyre Svietimo liaudies komisariatas. Iki kovo 8 d. buvo asignuota 12.400 rb13. Vasario 19 d. uzsakyta antspaudas ir stampai, blankai lietuvig, rusg, lenkg kalbomis, o vasario 27 d. jau buvo sudaryta tokia bibliotekos sgmata 1919 m.:14 A. Atnaujiniinui knygyno. a. Naujoms knygotns ir laikrasciams b. Introligatoriui c. Naujam katalogui ir ataskaitoms isleisti d. Naujoms spintoms ir lentynoms e. Knygoms is kitij knygynq pervezti Knygyno uzlaikymui. a. Remontas: 1. elektrai pravesti 2. sanpunktams ir kt. b. Knygyno apsvietimui c. Kurui d. Kaminu ir san. valymui Algos. a. Tarnautojams b. Tarnautojq vazinejimui ir kt. c. Kursams, paskaitoms surengti

120 000 rb. 96 000 rb. 15 000 rb. 8 000 rb. 3 500 rb. 3 500 15 000 3 500 3 000 2 500

rb. rb. rb. rb. rb.

120 000 rb. 25 000 rb. 25 000 rb. 440 000 rb.

Veliau, pleciantis bibliotekos veiklai, kylant naujiems uzdaviniams, buvo sudarinejamos ketvirtines ir net vieno menesio sgrnatos, Pavyz­ dziui, tokia sinulki .sgmata sudaryta balandzio men., kurioje uzplanuotos pirkti knygos

paskirstytos kalbomis ir kiekvienai kalbinei grupei numatyta tarn tikra pinigg suma (vises islaidos vienam inenesiui sudare 68.870 rb.)15 Greta kitu neatidelioting darbp, turejusip uztikrinti tinkamp bibliotekos funkeionavimp, bu­ vo fondp komplektavimas narjomis knygomis, isejusiomis tiek Lietuvoje, tie' ir uz jos ribp, o taip pat senesniais (ypac Pirmojo pasaulinio karo metp) leidiniais. Issamiai susipazinus su bibliotekos archyvu, galima nustatyti siuos pagrindinius koinplektavimo saltinius: 1. spaudiniai, gaunami is vietinig spaustuvip ir leidyklp; 2. knygg pirkiinas vietos knygynuose ir pas privacius asmenis; 3. paliktu be prieziuros bibliotekp peremimas bei isveztpjp pries karg knygp isreikalavimas is Tarybg Rusijos; 4. mainai su Tarybg Rusijos moks­ lo ]staigomis ir leidyklomis, o taip pat su Latvijos knygynais. Be to, siek tiek knygp buvo gaunama dovanai. Nors dovanos savo skaiciumi neprilygo isvardintiems komplektavimo saltiniams, taciau jos vis delto spartino fondp augimg, ypac vietine spauda. Palankiausios splygos komplektuoti fondus, ypar ; tuviskais spaudiniais, buvo per vietines le■ ykia Biblioteka tikejosi gauti visus spaudinii■: sejusius Lietuvoje.16 Tiesa, nera islikusio do^vumento, kuris tiksliai patvirtintp privalomo egzemplioriaus siuntimp bibliotekai. Zurnale „Komunistas“ paskelbtasis privalomas nutarimas leidejams del siuntinejimo savo leidziamp laikrascig ir zurnalp po 3 egz. \ ,,Prezidiumo butp“ (Tarybg Centro Vykdomojo Komiteto Prezidiumas, vykd§s siandieninio Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo 12 VVU BR, F 47, 1919 m. 13 Ten pat. 14 Ten pat. 15 Ten pat. 16 Ten pat.

10

funkcijas), Centrinio knygyno neliete.17 Tikriausiai del to Volteris balandzio 3 d. prase Svietimo liaudies komisariatp ,,duoti paredymp, kad redakcijos skirtp Centriniam Knygynui po du egzempliorius savo leidinip44 ir pavestp ,,Kny­ gynui visas knygas lietuvip kalboje ar Lietuvp palieciancias, kurias komisariatas turi savo zinioje“18. Antras pagrindinis lietuviskp ir lituanistiniu knygp komplektavimo saltinis — knygp pirkirnas M. Piaseckaites-Slapelienes knygyne, is kurio bene pirmoji partija buvo nupirkta pacip pirmpjp bibliotekos darbo savait§ — vasario 5 d. Is sio knygyno biblioteka jsigijo M. Valanciaus, A. Strazdo, F. Kursaicio, V. Kapsuko, M. Gustaicio, M. Peckauskaites-Satrijos Raganos ir kitp lietuvip rasytojp kurinip, daug lituanistiniu knygp uzsienio kalbomis bei periodinip leidinip. Lietuviskp knygp bibliotekai pardave M. Davainis-Silvestravicius, Lazdynp Peleda, buvo jsL gyti Vaizganto ir Zemaites rastp paskiri tomai, is M. Kuktos nupirkti laikrascip ,,Lietuva41 1908—1914 m., ,,Lud“ 1913—1914 m. komplektai. Einamajai vietinei periodikai pirkti balan­ dzio men. s^matoje numatyta kasdien isleisti po 16 rb.19 Visuomenines-politines literaturos ir knygp rusp kalba biblioteka pasirupino is Lenino vardo traukinio, kuris i Vilnip atvyko vasario 14 d. Sios literaturos biblioteka jsigijo uz 747 rb.20 Knygas rusp kalba taip pat pirkdavo vietiniuose Syrkino, Griskovskio, Zavadskio ir kituose knygynuose. Tokiu budu, sprendziant is Svietimo liaudies komisariatui pateiktp ataskaitp, nuo vasario 1 d. iki balandzio 13 d. buvo nupirk­ ta, suregistruota ir sukataloguota 2662 jvairus spaudiniai, is jp 360 lietuvip kalba. Jau pirmomis bibliotekos gyvavimo dienomis imtasi priemonip pervezti i Centring knygynp likusias be prieziuros buvusios Komercijos mokyklos, II vyrp gimnazijos ir buvusio Vilniaus 11

karo klubo knygas. Pastarosios gulejo sukrautos malkineje.21 Taciau pirmoji partija is II gim­ nazijos— 227 knygos — tebuvo atvezta balan­ dzio 2 d.22, o antroji — 300 knygp is Muravjovo muziejaus — tik balandzio 8 d.23 Buvo parasyti rastai j Istorinj muziejp Maskvoje, j Vitebsk^, Mogiliova, prasant gr^zinti pries pirm^jj imperialistinj kar^ ir anksciau isveztas knygas, rankrascius ir kitas vertybes, kurios taip pat turejo jsilieti j Centrinio knygyno fondus.24 E. Volteris stengesi pakreipti komplektavimp tokia linkme, kuri suteiktu siai knygp saugyklai centrines universalios bibliotekos veida. Pagal specialistp apklausos duomenis buvo bandoma reguliuoti bendro lavinimo ir specialaus mokslo turinio knygp komplektavim^.25 Mokslinei literaturai gauti Volteris uzmezge rysius su Tarybp Rusijos leidyklomis, mokslo jstaigomis, redakcijomis. Buvo issiuntineti ras­ tai bei telegramos Petrogrado Mokslu Akademijai, Rusp bibliologijos draugijai Petrograde prie Mokslp Akademijos Slavistikos institute skyriaus, kad atsipstp savo mokslo darbus ir kitus leidinius uz 1914—1919 metp lai4votarpj. „Izvestijp“ administraeijos prase trukstamp laikrascio numerip, o is Petrogrado Svietimo komisariato norejo gauti visp jo leidinip po vienp egzempliorip. Tuo tarpu Lietuvos Svietimo liaudies komisariato paprase paskirti bibliotekai dar po vienp visp savo leidinip egzempliorip, 17 ,,Komunistas“, 1919, vasario 5, Nr. 20. 18 VVU BR, F 47, 1919 m. 19 Ten pat. 20 Ten pat. 21 Ten pat. 22 Ten pat. 23 Ten pat. 24 „Svietimo reikalai", 1919 vasario 15, Nr. 1, p. 17. 25 VVU BR, F 47, 1919 m.

kad ji turetp kg siijsti i Rusijos Mokslp Akademijg ir kitus knygynus, is kur mainais tikejosi greitu laiku gauti jp leidinius.26 E. Volteris buvo uzsimojgs bibliotekoje sukurti, jo paties zodziais tariant, „gerg latviskg kampelj“. Tuo tikslu rase j Petrogradg, prasydarnas atsipsti trukstamus Kr. Barono ir H. Visendorfo „Latvip dainp“ V ir VI tomus.27 Taip pat issiunte \ Rygg uzsakymg Kimeliui, kad atsipstp visus okupacijos metp leidinius, o darbuotojg E. Prusieng (latvip rasytoja Emilija Prusg (1878—1950), kuri 1918—1922 m. gyveno Lietuvoje) ipareigojo uzmegzti rysius su Rygos knygynais. Apskritai, E. Volteris norejo, kad bibliotekoje butg platus latviskp knygp pasirinkimas,28 nekalbant jau apie kruopstg lietuviskos spaudos kaupimg. Siuo atveju pasireiske profesoriaus, kaip Lietuvos ir Latvijos istorijos ir kulturos tyrinetojo, jtaka, organizuojant Lie­ tuvos nacionalin§ bibliotekg. Lietuvos Centrinis knygynas per palyginti trumpg laikg subtire nemazg darbuotojg kolektyvg. Yra islik§s toks jp sgrasas: vedejas — Eduardas Volteris; pavaduotojas ir sociologijos skyriaus vedejas — Jonas Sepetys; sekretorius ir suvestinio katalogo sudarytojas — Juzefas Kordzikovskis; knygp lenkg kalba vedejas ir atsakingas uz spaudinip atidavimg knygrisyklai — rasytojas Mecislovas Davainis-Silvestravicius; latvip ir uzsienio literaturos vedeja, knygp vokiecip kalba aprasinetoja — latvip rasytoja Emilija Prusiene;29 rusp ir baltarusip literatu­ ros skyriaus vedejas, atsakingas uz skaityklg — Vladimiras Piotrovicius; hebrajp ir zydp kalbomis literaturos skyriaus vedejas — V. Zalcbergas; lietuviskp knygp skyriaus vedeja — Julija Lozoraityte; atsakingas uz spaudinip registravimo zurnalg — Petras Karosas. Periodikos komplektavimu ir jos jrisimu riipinosi Povilas Vaidyla. Mykolas Vaidyla aprasinejo lietuvis-

kojo skyriaus knygas. Petras Vaidyla sargas. Sveicorius — Nalivaiko. 26 VVU BR, F 47, 1919 m. 27 Ten pat. 28 Zr. E. Prusa. Sadzlves burzma. Riga. 1927, psl. 128. (Toliau E. Prusa). Bibliotekos dokumentuose visur ji pasirasinejo E. Prusiene. Taip jos pavarde bus rasoma ir siame darbe. 29 Ji paliko savo atsiminimus apie darba Liet. C. Knygyne, issp. kn. „Sadzives burzma“, Riga, 1927, p. 122— 142.

Bibliotekos ekslibrisas 1919 m.

OOODOOOOOOOOOOOODO

a

O o

o

o

Q

e H T p a .iK H d e :

o l i H H r o x p a H J W i n u p O' o o o o o o o o o o o O t j h ,. o o Q D o O oo o o o oo o Q □ p o_ oooooooooooaocooao

H I H T P A SMt K M M 0 * i> A M M H \ I H iB M

■'

* mmm.

^ 1f

" KAaHCKaH Boima bo OpammH (1870— 1871)“), isejusj 1905 m. Odesoje, V. Lenino darbus „Valstvbe ir revoliucija“, (lietuvip k„ leidimo vieta ir metai nenurodyti), ,,Rusp socialistines revoliucijos uzdaviniai. Sovetp Respublikos siekimai ir darbai“, (lietuvip k., 1918, Niujorke), V.- Mickeviciaus-Kapsuko „Kaip kunigai rupinasi darbininkais?“ (lietuvip k., 1918, Voroneze). Ant tp ir dar cia nepaminetp panasaus turinio knvgu yra antspaudas „Namo neisduodama“. Be sip, dar minetinos tokios lietuvip kalba isejusios knygos, kaip V. Mickeviciaus-Kapsuko ,Airis Dzonas ir Baduolip darbininkai“ (Vilnius, 1906) ir ,,Darbo diena“ (Vilnius, 1906), Z. Angariecio „Krikscionip mokslas ir darbininkai bei nuosavybes klausimas ir vergija evangelijoje bei apastalu laiskuose“ (Filadelfijoje, 1909) ir kt. Visi sie dideles vertes marksizmo klasikp ir marksistines minties pradininkp Lietuvoje vei­ kalai jsigvti 1920—1922 m. laikotarpyje ir tuo 53

metu buvo reiksmingas faktas musp visuomeniniame gyveniine. Isliko kai kurie reiksmingi vokiecip klasikines filosofijos veikalai, pavyzdziui, I. Kanto „Sveiko proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft. 3-te verbesserte Auflage. Ryga, 1790), L. Feuerbacho „Paskaitos apie religijos esm§“ (Vorlesungen iiber das Wesen der Religion. Nebst Zusatzen und Anmerkungen, Stutgartas, 1908), G. Hegelio „Pilni _rastai“ (Samtliche Werke. In zwanzig Banden. Stutgarte, 1941). Verti demesio astronorno J. Keplerio „Pilni rastai“ (antraste vokiecip k. „Gesammelte Werke", o tekstas lotynp k. Miinchen, 1937), jzymaus lenkp filologo S. Lindes ,,Lenkp kalbos zodyno" (Slownik jgzyka polskiego. War­ szawa, 1807) pirmasis leidimas, populiaraus vokiecip zoologo A. E. Bremo „Gyvulip gyvenimas" (Brehms Tierleben. Volling neu bearbeitet Dr. Walter Rammner. Leipzig, 1941) ir daugelis kitp veikalp. Kai kurios knygos yra ne tik bibliografines retenybes, bet ir turi savo istorijp, pavyzdziui, V. Belinskio knyga ,,Rusp gramatikos pagrindai" («OcHOBaHHH pyccicoH rpaMMaTHKH», MockBa, 1837), isleista dar jam gyvam esant, pateko pirmiausia \ Kauno gimnazijos fundamentaling bibliotekp, 106 o 1919 m.— j Respublikine bibliotekp. Tokiu pat budu \ bibliotekp atkeliavo ir K. Markso „Kapitalas“ («KanHTaji», CFI6 ., 1885 ir 1898), kuris pirmiau buvo Kauno miesto savivaldybes bibliotekoje. Daug knygp patekg is Kauno Metropolijos kunigp seminarijos, zemaicip dvasines seminarijos bei privacip asmenp — J. Gintilos, E. Volterio, V. Birziskos, J. Kirlio ir kitp bibliotekp. Apie pusg sio fondo sudare grozine literatura. Jame buvo ir jvairip tautp klasikp kurinip, kui06 Gimnazija jkurta Rraziuose 1616 m., perkelta j Kaun^ 1844 m. Jos bibliotekoje 1891 m. buvo 15.982 tomai.

rie ir siandien neprarado savo vertes. Galima pamineti izvmaus prancuzg dailininko G. Dore gausiai iliustruota ir meniskai isleistg J. Miltono ,,Prarastg rojg“ (Pradise lost. B. m., Londone), A. Gribojedovo „Vargas del proto“ («Fope o t yMa». Cfl 6 ., 1913) su israiskingomis D. Kardovskio iliustracijomis, dvylikos dailininkg iliustruota ir meniskai isleista N. Gogolio ,,Mirusigjg sielg“ leidini «EIoxo>KgeHH5i PnuuKOBa hjih MepTBbie gymii», PIosMa, CPI6 ., 1901) ir kt. Si iki pirmgjg tarybines santvarkos metg sukomplektuota pagrindines knygg saugyklos fondo dalis neliko uzkonservuotu archyviniu vienetu. Tas fondas tarybiniais metais padidejo dangiau kaip penkis kartus. Jsigyti vertingi Plutarcho, Herodoto, Hipokrato, Helvecijaus, Niutono, Voltero, Ruso ir daugelio kitu mokslo pradininkg rastai. Ikitarybines ir uzsienio literaturos fondas ir siandien nuolat papildomas naujomis knygomis ir periodiniais leidiniais. Dar svarbesnis yra tarybines literaturos fon­ das, kurio pagrindinis komplektavimo saltinis yra privalomas egzempliorius. Jis nuosekliai pradetas kaupti pirmaisiais tarybines santvar­ kos metais. Didysis Tevynes karas buvo sutrukdgs nuosekliai pradetg komplektavimg ir del to atsirado dideles spragos, kurias biblioteka po karo stengesi likviduoti visais galimais budais. Zymia dalimi tai pavyko padaryti ir sukomplektuoti keliolika ar net kelias desimtis kurio nors veikalo leidimg. Tokiu pavyzdziu galetg buti K. Markso veikalai. Antai „Politines ekonomijos kritika“ («K K p H T H K e n o j i H T u n e c K O H s k o h o m h h » ) pagrindineje saugykloje yra net 8 leidimai, isejg Tarybg Sgjungos teritorijoje rusg kalba. Jg tarpe yra 2-asis leidimas, isleistas Maskvoje ir Leningrade 1930 m. Kito veikalo ,,Klasine kova Prancuzijoje 1848—50 m.mA («KnaccoBan 6 opb6 a b o O p a H g H H b 1848—50 r.r.» saugoma net 10 leidimg, tarp kurig yra reti 1905 m. Sanktpeterburgo ir 1919 m. Peterburgo leidimai.

K. Markso ,,Uzdarbis, kaina ir pelnasu («3apadoTHan nnaia, ueHa u npu6 binb») yra 11 lei­ dimg, tarpe jg 1905 m. Sanktpeterburgo ir 1938 m. Maskvos leidimai, ,,Pilietinis karas Prancuzijoje“ («rpa>KziaHCKaB BOHHa bo OpaHuhii») — 12 leidimg, (tarpe jg 1903 m. Berlyno,. 1905 Sanktpeterburgo ir 1926 in. Leningrado lei­ dimai), ,,Gotos programos kritika“ («KpHTHKa Potckoh nporpaMMbi») — 17 leidimg ir t. t.. K. Markso ,,Kapitalo“ saugoma net 33 leidimai, isejp Tarybg Sgjungos teritorijoje rusg kalba, ir 10 leidimg, pasirodziusig uzsienyje jvairiomis kitomis kalbomis. Daug fonde yra ir kitokios literaturos bei mokslo veikalg. Pvz., genialaus rusg poeto A. Puskino pilng rastg susikaupe 21 leidimas, o jvairig jo rastg rinkinig — net 91 leidimas. Jg tarpe paminetini ,,Rastai“ («CotniHeHHH»), isleisti Sanktpeterburge 1838 ir 1859 m. Saugomas ,,Eugenijus Onieginas“, isleistas Sankt­ peterburge 1825 m., poetui dar gyvam esant. Verti demesio Rusg gamtininko-darvinisto K. Timiriazevo darbai, isej§ ikitarvbiniais ir tarybi­ niais metais: ,,Rusig atsiradirnasu («nponcxo>KgeHue BiigOB». 1896, Sanktpeterburge), ,,Zemdirbyste ir augalg fiziologija“ («3eMnegenue h />* .-$-> >

pippfp \ *^>

:PPvS-:«W x^:;

• P| ' | p:;i||l||||||:;;i

iilliiiiiiBI

iiiiiiil

XVII a. privilegija (rankrastis pergamente)

XVII a. karaliaus Michaelio privilegijos fragmentas

tikos fonde sukaupta palyginti daug lituanistines XIX a. pabaigos—XX a. pradzios periodikos („Ausra“, „Varpas“, „Ukininkas“, ,,Tevynes sargas“ ir kt.). Skyriaus fondus reiksmingai papildo apie 2 0 .0 0 0 lietuviskg ir lituanistinip spaudinip rezervinis fondas, kuris palaipsniui rekataloguojamas ir jjungiamas \ pagrindinj lituanistinj fond$. Retrospektyviniu komplektavimu pirmiausia

stengiamasi uzpildyti lietuviskij ir lituanistiniu spaudiniy komplekso spragas: biblioteka, kaip nacionaline knygp saugykla, kelia sau uzdavinj surinkti kuo pilnesn] lietuviskp ir lituanistiniu knygp fond§. Lituanistikos fondas suskirstytas \ kelias pagrindines dalis — lietuviskosios knygos ( 1 ), knygos kitomis kalbomis, isleistos Lietuvos teritorijoje (2), uzsienine lituanika (3), lietuviskoji periodika (4), Lietuvos teritorijoje isleista kito60

mis kalbomis bei lituanistine uzsienio periodika (5), V. Steponaicio fondas (6 ). Lituanistiniri fondg sustatymas ir sifravimas chronologinis-numeracinis (knygos), formatinis (V. Steponaicio fondas) ir numeracinis (periodika). Praktiskai chronologinis-numeracinis knygq sustatymas yra naudingas mokslo tiriamojo darbo praktikoje: vienu metq, ar kurio nors istorinio laikotarpio spauda saugykloje sukaupiama vienoje vietoje. 61

Rankrastynas. Bibliotekoje, greta geriausiu knygij fondg, yra nemazas rankrastynas, jein^s i Lituanistikos skyriaus sudetj. Nors jo vienetg skaicius toli grazu neprilygsta milijoninei knygq kolekcijai, taciau savo verte jis priklauso prie paciri svarbiausiq sukauptos literaturos turtg ir esmingai papildo Lituanistikos skyriaus fondg. Rankrastyno istorija daug jaunesne uz pusamz§ pacios bibliotekos istorij^. Jo fondai pradeti kaupti apie 1939—1940 metus ir per ket-

-4^-- ^

i

Konferencijq sale

BIBLIOGRAFINIS-INFORMACINIS SKAITYTOJU APTARNAVIMAS Tarybiniais metais, smarkiai didejant literaturos ir informacijos srautams, nepaliaujamai kylant dirbancipjp issimokslinimo ir kulturos lygiui, augant ivairiu specialist^ ir mokslininkp poreikiams, Respublikineje bibliotekoje nuolat tobulinamas bibliografinis-informacinis skaitytojp aptarnavimas. Jei 1947 m. skaitytojams suteikta 1042 bibliografines informacijos, tai 1967 m. jos isaugo iki 26.090 (ziur. diagrama p. 109).

Pirmaisiais pokario metais skaitytojams informacijas teike vien tik bibliotekos bibliografijos skyrius. Velesniais metais ir ypatingai Vilniaus s^lygomis bibliografines informacijas teikia beveik visi specializuoti bibliotekos skyriai pagal savo darbo profilj. Pacioje bibliotekoje pasikeite skaitytojp kontingentai — nuo moksleivip iki jvairip sricip specialist^ ir mokslininkp. Pasikeite ir sudetingesne tapo informacijp tematika, jp formos. Pirmaisiais pokario metais skaitytojams teikiama informacija buvo daugiausia humanitarinio profilio. Smarkiais tempais augant musp respublikos pramonei, dide­ jant susidomejimui technika, tiksliaisiais mokslais, pradejo dominuoti informacijos technikos ir gamtos mokslo klausimais. Respublikinei bibliotekai persikelus j Vilnip, zymiai padidejo teikiamp informacijp humanitarinio ir technikos mokslo klausimais skaicius. Skaitytojams patikslinami ieskomp knygp aprasai, nurodoma literatura kuriai nors temai, teikiamos konsultacijos, kaip naudotis fondais jr bibliografiniu-informaciniu aparatu, padedama issiaiskinti, kokios naujos knygos gautos bibliotekoje per pastar^sias savaites, menesius, inetus, padeda­ ma patikslinti faktinius duomenis. Bibliografiniam-informaciniam darbui biblio­ tekoje sukurtas daugiasakis bibliografinis-infor­ macinis aparatas, kurj sudaro katalogai, kartotekos, bibliografiniai-informaciniai leidiniai. Bibliotekoje isskirti du pagrindiniai bibliografp budejimo punktai: pirmas — prie skaitytojp katalogo ir bendrosios periodikos straipsnip centrines kartotekos; antras — bibliografineje skaitykloje, kur sukauptas pagrindinis bibliografinip rodyklip ir bibliografines periodikos fondas (referatyviniai zurnalai, zymi dalis enciklopedijp, zodynu ir t. t.). Siame punkte budintis bibliografas taip pat teikia informacijas telefonu 2-53-47. 108

Kiekvienas naujai atvykgs skaitytojas prie kontrolinio punkto gali gauti pirming informacijg apie atskirg bibliotekos skyrig isdestymg, darbo laikg ir kt. Po to skaitytojui naudinga kreiptis pas budint] bibliografg, kuris pades susipazinti su bibliotekg fondais, bibliografiniuinformaciniu aparatu ir kaip jais naudotis, paaiskins, kokig bibliografing pagalbg skaitytojas gali gauti. Bibliografai praveda grupines ir individualias konsultacijas su skaitytojais, aiskina, kaip naudotis katalogais ir kartotekomis, bibliografiniais leidiniais, referatyviniais zurnalais, jvairiais informaciniais biuleteniais, uzsienio bibliografiniais saltiniais, kaip surasti reikiamas knygas, reikalingg literature domimu klausimu, kokie periodiniai leidiniai (TSRS ir uzsienio) gaunami bibliotekoje, respublikoje, Tarybg Sajungoje, kokios mokslines uzsienio knygos gautos respublikos ir kitose didziosiose salies bibliotekose ir kt. Informacija teikia ir kiti bibliotekos skyriai pagal savo darbo profili. Lituanistikos skyrius teikia sudetingas informacijas lituanistines ir lituanines literaturos klausimais, temines infor­ macijas apie jvairias Lietuvos vietoves, zmones ir jg jvairiapusiskg veiklg, apie respublikos Liki­ ng ir kulturing praeitj, dabartj ir perspektyvas. Tuo tikslu panaudojama savo specializuoti fondai ir sistemine, topografine bei personalijg kartotekos. Muzikines literaturos skyrius teikia jvairias informacijas muzikines literaturos klausimais apie tarybines ir uzsienio salig muzikos istorijg ir siuolaikinj muzikinj gyvenimg, apie jvairius muzikos, meno ir kulturos faktus, padeda su­ rasti jvairius muzikos kurinius ir kurinig jrasus diskuose ir magnetofono juostose. Meno ir vaizdines literaturos skyrius teikia informacijas vaizduojamojo meno ir meninio 109

Bibliografinio-informacinio grama

skaitytoju

aptarnavimo

dia^

apipavidalinimo, reklamos, architekturos, taikomosios dailes ir kitais klausimais. Grupinio tvarkymo sektorius informuoja apie turimg smulkig spaudinig fondg, mokymo programas, stojimo j aukstgsias mokyklas taisykles, jvairig metoding medziaga. Spectechnines literaturos skyrius teikia infor­ macijas apie jvairig isradimg aprasymus pagal isradejo pavardg ir mokslo bei technikos sritis, apie galiojancius valstybinius standartus ir kita normatyving medziagg, apie veikusius ir veikiancius mazmeninius ir didineninius kaing kainininkus.

Viena is paskutiniqjq degtukq etikeciq serija

Abonemente skaitytojai informuojami ir konsultuojami apie turime ir naujai gaute moksling, populiaring ir grozing literature, jiems padedama pasirinkti \ namus literaturos skaitymui, savisvietai, mokslinei ir gamybinei veiklai. Bibliotekininkystes ir kitais klausimais informuoja ir konsultuoja metodinis skyrius bei kiti bibliotekos skyriai. Apie naujausie bibliotekoje per savaitg gautq literature galima gauti informacije per miesto telefonus. Surinkus 2-50-01, suzinome humanitarines literaturos naujienas, 2-50-02 — tech-

nikos ir tikslipjp mokslq, 2-50-03 — muzikos nau­ jienas. O paskambing numeriu 2-88-78 suzinome apie bibliotekoje veikiancias knygp parodas, organizuojamus literaturos vakarus ir kitus masinius renginius. Pilniau apie naujai gaute bibliotekoje per savaitg literature informuoja naujg knygp ekspozicija. Naujp lituanistinip lr lituaninip leidinip ekspozicija organizuojama lituanistikos skyriuje. Apie naujai gaute technikos ir zemes ukio literature taip pat informuoja menesiniai bibliografiniai biuleteniai „Naujoji technine literatura“, leidziama nuo 1958 m. ir ,,Naujoji zemes ukio literatura“, leidziama nuo 1960 m. Respublikines bibliotekos bibliografijos ir ki110

ti specializuoti skyriai taip pat teikia rastiskas informacijas,sudaro jvairios tematikos literatu­ res sgrasus pagal atskirg asmeng, jstaigg ir jmonig uzklausimus, gaunamus is jvairig respublikos vietovig, kitg sgjunginig respublikg bei uzsienio salig. Pagal uzklausimus is Vilniaus teminiai sgrasai sudaromi organizacijoms. Atskiriems asmenims arba istaigp ir jmonig atstovams suteikiama bibliografine konsultacija bibliotekoje. Savo ruoztu Respublikine biblioteka

oalaiko bibliografinius rysius su kitomis didziosiomis salies bei uzsienio bibliotekomis, kurios siuncia uzklausimus tais atvejais, kai turimais saltiniais nejmanoma issamiau nurodyti ieskomos literaturos. Su atskiromis Tarybp Lietuvos ir kitp respublikp didziosiomis biblioteko­ mis palaikomas teletaipo rysys. Tai paspartina uzklausimp perdavimg ir ini'ormacijp teikimg. Jdomesni ir svarbesni Respublikineje bibliotekoje sudaryti literaturos sgrasai registruojami visasgjunginiame biuletenvje ,,I IHtRop.MaiuiohHbiu yKa3aTejib bubjiHorpa^HqecKHx cnucKOB h KapTOTex, cocxaBJieHHbix bubjiuoTeKaMn CoBeTcKoro Coio3a“ ir ,,Tarybp Lietuvos mokslinese bibliotekose sudarytp bibliografinip sgrasu suvestineje rodykleje“.

ts i.

Per televizij^ transliuotas bibliotekos aktyvo knygos biciulio vakaras, skirtas bibliografiniq ziniij propaganda! (1967 m.). Pasisake istorijos moksli} kandidatas R. Sar-

m aitis, f iz ik o s- m a te m a t ik o s inokslij d a k ta r a i J. Kubilius. J. P o z e l a ir P. Sl a v e n a s , a k a d e m i k a s K- K or sa k as , Iiaud ies r a s y t o j a s A . V e n c l o v a , in fo rm a c ij o s instituto direk to rius J. Z u j u s ir kt.

112

BIBLIOGRAFINIS

Bibiiotekos mokslinio darbo veikla, skirta j pagalb^ masinems bibliotekoms

DARBAS

Kiekviena respublikine nacionaline biblioteka, be savo placig, inoksliniais pagrindais pagrjstg skaitytojg aptarnavimo funkcijg, kartu atlieka ir kitg nemaziau reiksmingg funkcijg, skirtg ] pagalbg respublikos masinig bibliotekg tinklui. Tai — mokslinio bibliografinio, metodinio ir leidybinio darbo sritis. Jos istakg pedsakus pastebime jau pirmaisiais pokario metais, taciau sio darbo apimties remai ir poveikis augo gan letai, bet uztat ritmingai ir sistemingai, paliesdamas bibliotekinio darbo gilumas. Vos tik Tarybinei Armijai islaisvinus Lietu­ va, Respublikineje bibliotekoje buvo padetas pagrindas registracinei Tarybg Lietuvos bibliografijai. Pradzioje buvo suregistruota didzioji dalis Didziojo Tevynes karo laikotarpio ir pirmgjg pokario metg literatura. Si medziaga, perduota naujai jsisteigusiems Lietuvos TSR Knygg rumams, buvo labai vertingas indelis ] pradetg sudarineti respublikos valstybines registracines bibliografijos sistema. Respublikineje bibliotekoje pirma kartg visoje salyje pradeta sistemingai rinkti medziagg apie Tarybg Lietuvg visasgjungineje ir kitg respublikg spaudoje. Per Valstybing mokslines litera­ tures leidykla 1949 m. biblioteka isleido tris pirmgsias ,,Tarybines lituanikos'4rodykles (1944, 1945, 1946 m.). jzangg sig leidinig serijai parase rasytojas A. Venclova, paskatings pradetgjj darbg sistemingai tgsti toliau. [ tarybines lituanikos rinkimg veliau aktyviai isijunge Lie­ tuvos TSR Kriygg rumai, kurie nuo 1954 m. pradejo leisti ,,Tarybines lituanikos metrastj". Sio metrascio nuolatiniu bendradarbiu ir bendraautoriumi (jis leidziamas abiejg jstaigg vardu) yra Respublikine biblioteka. Bibliotekos Lituanistikos skyriaus bibliografai sistemingai perziurineja visas naujai gautas tarybines knygas, 8 Uzsak. Nr. 1654

zurnalus, laikrascius, taip pat gaunamus socialistinip ir uzsienio salip leidinius, isrenka ir apraso visp medziagp apie Tarybp Lietuvp ir kasmet pateikia ,,Tarybines lituanikos metrasciui“ 8—10 aut. lankp. Rekomendacine bibliografija — viena placiausiai paplitusip bibliografijos rusip, skiriama jvairip profesijp masiniam skaitytojui, panaudojama visp tipp masinese bibliotekose. Burzuazineje Lietuvoje rekomendacines bibliografi­ jos pilna to zodzio prasme is viso nebuvo. Ji isaugo ir issivyste Tarybp Lietuvoje. Jos centras ir pagrindinis rekomendacines bibliografijos priemonip leidejas — Respublikine biblioteka. Bibliografinio darbo pagrindinis vykdytojas ir koordinuojantis centras Respublikineje bibliotekoje yra Bibliografijos skyrius, kurio veikla koncentruojama keturiuose sektoriuose: a) visuomenines-politines literaturos, b) literatures ir meno; c) technikos ir tikslipjp mokslp; d) biologijos, medicinos ir zemes ukio. Siame darbe dalyvauja ir kitp skyrip bibliografai: Lituanistikos, Muzikinio, Vaizduojamojo meno, Vaikp li­ teraturos skyriaus. Pirmieji rekomendacines bibliografijos leidiniai pasirode 1948 m. Tai buvo V. Steponaicio sudarytos rekomenduojamosios literaturos rodykles ,,Geguzes Pirmoji“ ir ,,Zemdirbyste ir gyvulininkyste". Tais pat metais buvo isleista ir rodykle ,,Kolektyviniai ukiai“ (sud. S. Tomonis). skirta prasidedanciai respublikoje kolektyvizacijai. Po to rekomendacine bibliografija pradejo palaipsniui plestis, jvairejo jos ternatika. Taciau Respublikinei bibliotekai neturint savarankiskos leidybines bazes, rekomendacines priemones kurj laika buvo spausdinamos daugiausia rotatoriumi, o kartais tiesiog masinele ir issiunciamos bibliotekoms. Per mokslines literaturos leidyklp buvo isleistas tik didesnes apimties pasikalbejimas apie knygas ,,Kp skaityti apie Visatp, Zem§ ir zmogp“ (1954 m.). Be to, spaustuveje

isspausdinta nedidele atmena apie N. Gogoli (1952 m.). Nuo 1953 metp Respublikine biblioteka pra­ dejo intensyviau leisti spaustuveje spausdintas rekomendacines bibliografijos priemones. Per pokarinj laikotarpj is viso isleista daugiau kaip 160 jvairip rekomendacines bibliografijos prie­ monip (su rotatoriniais ir kt.— daugiau kaip 300 leidinip). Tai sudaro didziausip dalj visos respublikoje isleidziamos rekomendacines bib­ liografijos. Keletp rekomendacinip priemonip, kaip jau mineta, biblioteka isleido universalia tematika. Pirmiausia, tai didokas rekomendacinis leidinys (apie 400 psl.) — ,,Kaimo bibliotekos katalogas“, kuriame suregistruotos visos aktualiausios tarybines lietuviskos knygos. Sio katalogo isejo du leidimai (1954 ir 1961 m.). Dabar rengiamas 3-asis leidimas. Is kitp universalios tematikos leidinip tenka pamineti lapel ip-ska itymo planp ,,Kp skaityti toliau“ serijas (iki siol isleistos 4 serijos). Sie lapeliai skiriami inaziau pasiruosusiems skaitytojams, siekiant jpratinti juos sistemingai skaityti, isplesti jp kulturini akiratj. Daugiausia rekomendacines bibliografijos (apie 50 priemonip) isleista visuomenine-politine tematika. Plataus teigiamo atgarsio susilauke tokios rodykles, kaip ,,Komunistine morale“ (du leidimai), „Faktai kaltina“, „Tarybp Lietuva1*, bibliografines ir metodines medziagos rinkiniai, skirti V. Leninui, TSKP suvaziavimams, Didziojo Spalio 50-meciui, rodykle ,,Europos salys“, ,,Amerikos salys“, „Afrikos salys“ ir daugelis kitp aktualios tematikos leidinip. Gamtos mokslp-ateistines literaturos reko­ mendacine bibliografija taip pat populiari Ta­ rybp Lietuvos bibliotekose ir skaitytojp tarpe. Sia tematika Respublikine biblioteka isleido apie 20 rodyklip, pasikalbejimp apie knygas. Didesnes apimties rodykles „Mokslas ir religija“

pareikaiavimas buvo toks dicleiis, jog jos isejo net 5, kaskart papildyti, leidimai. Minetini ir leidiniai gamtos mokslt] tematika „Visata ir zmogus“, ,,Nepaprasti gamtos reiskiniai", ,,Zmogaus kilme", ,,Gyvybes atsiradimas ir issivystymas", „I. V. Miciunnas", ,,P. P. Pavlovas“, ,,Atskleistos gamtos paslaptys“, ,,jzymieji rust] ir tarybiniai mokslininkai" ir kt. Sie leidiniai daugiausia skiriami platiesiems skaitytoju sluoksniams, ypac jaunimui, bet daugeliu is jt] mielai pasinaudoja lektoriai, propagandistai, mokytojai. Nemaz§ susidomejimt] sukele didesnes apimties rodykle gamtos apsaugos klausimais — ,,Tarybt] Lietuvos gamta ir jos apsauga“. Respublikine biblioteka vist] laika daug demesio skyre ir skiria zemes ukio tematikai rekomendacineje bibliografijoje (is viso pasirode apie 30 tokios tematikos leidinit]). Dauguma rekomendaciniu rodyklit] ir kittj priemoniti buvo skirta kolukit] brigadininkams, fermt] vedejams, traktorininkams, kaip antai, ,,Grudines ir pasarines kulturos", ,,K^ skaityti traktorininkui", ,,Daugiau gyvulininkystes produktt]" ir kt. Kai kuriose sio tipo rodyklese pateikiama papildoma sudetingesne literatura, galinti dominti agronomus, zootechnikus, veterinorius. Technikos tematika Respublikine biblioteka rekomendacinit] priemonit] isleido neperdaugiausia. Koordinuojant bibliografinj darbt] susitarta, kad Centrine Moksline-technine biblio­ teka leidzia rekomendacines priemones gamvbininkams, o Respublikine — skaitytojams nespecialistams, ypac jaunimui. Is tokiij leidiniu minetinos rodykles radijo megejams, vairuotojams, foto megejui, apie kosmines erdves uzkariavim^ ir kt. Zymi vieta bibliotekos rekomendacineje bib­ liografijoje tenka literaturos ir meno tematikai (apie 30 leidinip). Didziausi^ dal] cia sudaro rodykles ir atmenos, skirtos jvairiems rasytojams: P. Cvirkai, L. Girai, A. Vienuoliui, V. My-

koiaiciui-Putinui, E. Miezelaiciul, A. Cechovui, V. Majakovskiui ir kt. Isleistos ir kelios kompleksines rodykles, apimancios jvairit] rasytojt] kurybt], jvairius literaturos ir meno klausimus: ,,Grozme iiteratura studijuojantiems TSKP tstorijKAeHHH AnnjioMa BLICI1C c|)HjiHaJiy PecnyOjmKancKOH 6n6jiHOTeKH b IlajiaHre, c. 35.

141

O. C. TocyAapcTBeHHbie 6n6jiHOTeKH cok>3pecnyOjiHK. — « B h 6 jihot6Kh CCCP», Bbin. 36, 1967, c. 51—75. — BnOjinorp. b noACTpon. npHMen. rocyAapcTBeHHaa pecnydJiHKaHCKan 6n6jiHOTeKa JIhtob­ ckoh CCP, — B kh .: B h 6 jihotckh BHJibHioca. B., 1968, c. 9—26, c hjiji. Povylius K. Staatliche Republikbibliothek der Litauischen SSR.— „Zentralblatt f. Bibliotheksvesen, 1959, H. 5, p. 467—468.— Vok. k. Lietuvos TSR Valst. respublikine biblioteka. Jurgaitis V. ir Dautartas V. V Sovetske Litve.— „Ctenaf“ (Praha), 1968, Nr. 3, p. 90—95, su iliustr.— Cekij k. Apie respublikine biblioteka ir vadovavima respublikos masinems bibliotekoms. My6apbHH

hwx

© P r i e d a s Nr. 2

SIUOLAIKINI1J MECHAN1ZAC1JOS PRIEMQNiy, NAUDOJAMU BIBLIOTEKOJE, SARASAS a) Rysiy priemones. 1. Pastas. 2. 3. 4. 5.

Markiravimo aparatas MM-48 Telegrafas-teletaipas R-F-T Automating vidaus telefono stotis (100 abonentq) Informacija 4 telefonais apie naujausia literatura

bibliotekoje ir jos masinius renginius. b) Dauginimo technikos priemones. 1. Rotoprintas „Romayor“ 2. Rotoprintas „Romayor“ 312 3. Klisiq rotoprintui gamybos komplektas: vertikalus reprodukavimo fotoaparatas (FV-2), centrifuga (FCV-661), kopijavimo remas (RKC-5).

4. Elektrografiniai kopijavimo aparatai: „Rank Xeroks 720“, „E ra-l“, „Era-2“, „Elektrofot“, „Elektrofilm“. c) Fotolaboratorija. 1. Fotoaparatai — 8 st. 2. Didintuvai: „Magnitarius“, „Herkules“, „Leningrad“ 3. Gliancavimo-dziovinimo masina APSO-5m. 4. Kontaktinio kopijavimo stalas d) Mikrofilmq gamybos ir jq skaitymo priemones. 1. Aparatas mikrofilmams gaminti UDM-2. 2. Ryskinimo masina 60P-4 3. Pozityvq spausdinimo aparatas 4. Mikrofilmq skaitymo aparatai „Mikrofot“ — 10 st. e) Knygq jrisimo priemones. 1. Siuvimo masina siulais „Biehmer-Leipzig“ 2. Siuvimo masina viela BSP-4; BSP-5 3. Popieriaus piaustymo masina BRP-4M 4. Kartono kapojimo stakles KN-1 5. Rankinis knygq jrisimo-apspaudimo presas BVP 6. (ristq knygq nugareliq apvalinimo stakles K-2 7. Hidraulines stakles BMP-3 knygos nugarelei apspaudyti 8. Strichavimo masina MD 9. Perforavimo masina P-2 10. Jrisimams paauksinti presas Pz-1. f) Knygu higienos ir restauravimo priemones. 1. Auksto daznumo sroves generatorius LGD-12 kny­ gq dezinfekavimui 2. Chemines dezinfekcijos kamera MA-5404 3. Mikroskopas MBR-1 4. Termostatas 2C-450 5. Restauravimo stalas 6. Stalinis presas 40x40 7. Traukos spinta g) Knygq transporto priemones. 1. 100 kg. pajegumo krovininis liftas knygq saugykloje (11 aukstq) 2. Liftas aptarnaujanciam personalui knygu saugykloje (11 aukstq) 3. Vertikalus mechaninis Suchanovo konvejeris knygq pristatymui saugykloje (11 aukstq)

4. Knygoms kilnoti liftas tarp Komplektavimo ir Knygq tvarkymo skyriq. h) Signalizacijos priemones. 1. Priesgaisrine signalizacija knygq saugykloje 2. Elektros laikrodziq centras 3. Sviesos tablo skaitytojq informavimui apie uzsakytos knygos pristatymq prie isdavimo stalo. i) Kino projekcines priemones. 1. Kino aparatine su dviem kinoprojektoriais KPT-2 (35 mm kinojuostos) ir vienu kinoprojektorium „Ukraina“ (16 mm kinojuostos) 2. Diaprojektorius „Leti“ j) Garso jraso ir jo atkurimo priemones. 1. Magnetofonai MEZ-28A — 2 st. 2. Magnetofonai MAG-58 — 4 st. 3. Magnetofonai „Tembr“ — 2 st. 4. Elektros patefonai— 16 st. 5. Stacionarinis patefonas LS-911 su kontrolinemis kolonelemis. 6. Studijinis mikserinis pultas SA-010 7. Mik§erinis pultas SLA53-A 8. Radijo mazgas.

P r i e d a s Nr. 3

PAGRINDINES BIBLIOTEKA NAUDOJIMOSI S^LYGOS Valstybines respublikines bibliotekos skaityklq skaitytoju gali buti kiekvienas Tarybq Sqjungos arba kitos salies pilietis, atvaziavgs j Vilniq studijq reikalais. Biblioteka dirba nuo 10 val. iki 22 val.; sestadieniais nuo 10 val. iki 21 val., sekmadieniais — nuo 11 val. iki 18 val. Biblio­ tekos abonementas suaugusiems dirba kiekvienq dienq nuo 15 val. iki 22 val., isskyrus sekmadienj.

142

Bibliotekos patalpp isdestymp aukstuose nurodo vestibiulyje iskabintas planas. Pilietis(e), noredamas buti bibliotekos skaitytoju, privalo skaitytojp registraturai pateikti pasp arba kitg tolygp dokumentp. Pilieciai, gyvenantieji Vilniuje, gauna nuolatin] skaitytojo bilietp, gi laikinai atvykg — laikinp. Skaitytojas uzpildo registracing kortelg, kuri yra dokumentas, patvirtinantis, kad skaitytojas gavo bilietp ir jsipareigoja grieztai laikytis biblioteka naudojimosi taisyklip. Jis jsi­ pareigoja paimtas knygas saugoti, nebraukyti, nezaloti jp, neskolinti kitiems skaitvtojams; taip pat pasizada laikytis tylos, tvarkos bibliotekos patalpose ir kulturingai elgtis su bibliotekos darbuotojais. Skaitytojams draudziama jsinesti j bibliotekp nuosavus arba kitos bibliotekos spaudinius. Isimtis taikoma mokslo darbuotojams. Paltus, kepures, portfelius, krepsius, portfelius-aplankus, foto aparatus ir kitus daiktus skaitytojai palieka rubineje. Skaitytojas, uzpildgs registracing kortelg ir susipazings su trumpomis biblioteka naudojimosi taisyklemis, gau­ na skaitytojo bilietp. Mokslo darbuotojp bilietas pazymimas raide „H “ ir „T“. Bilietas su raide „H “ duoda teisg naudotis humanitarinip mokslp skaitykla, bilietas „T“ — tikslipjp mokslp mokslinemis skaityklomis. Bendrpjp skaityklp skaitytojai-studentai, vyresnipjp kursp spectechnikumq moksleiviai, inzinieriai ir kitas dirbancipjq personalas — gauna bilietg su raide „B“. Sip skaitytoju paslaugoms yra humanitarinip ir technikos literaturos bendrosios skaityklos. Besimokantieji vidurines mokyklos IX—XI klasese ir I kursp specialip technikump moksleiviai gauna bilietp su raide „ J“, reiskiancip, kad jie yra Jaunimo skai­ tyklos skaitytojai. Dailininkams, muzikams, menotyrininkams, kurip pagrindine darbo vieta yra specializuotp skyrip (meno ar muzikines literaturos) skaityklos, isduodamas bilietas su raidemis „Kt.“ Raide „L“ reiskia — laikinp bibliotekos skaitytojp, o raide „ P “ — personalinj, kurio teisemis, bib­ liotekos direktoriui leidus, naudojasi partinis ir tarybinis aktyvas. Knygos personaliniams skaitytojams isducdamos 15 dienp.

143

Draudziama skaitytojo bilietp skolinti kitiems arba nau­ dotis svetimais bilietais. Skaitytojui pazeidus kurip nors biblioteka naudojimosi taisyklg, is jo tarn tikram laikui, o kartais ir visam laikui, atimama skaitytojo teise. Pametgs bilietp, skaitytojas privalo rastu apie tai pranesti skaitytojp registratOrai. Naujas bilietas-dubletas is­ duodamas tiktai po menesio. Bibliotekoje galioja vieningas skaitytojo bilietas, leidziantis uzimti darbo vietp atitinkamoje skaitykloje, nau­ dotis abonemento ir TBA paslaugomis, o taip pat einampjp metp periodika bei kartu skaityti specializuotp skyrip fondp literaturp. Eidamas j bibliotekp, skaitytojas privalo budineiai kontrolierei parodyti bilietp ir gauti kontrolinj lapelj. Skaity­ tojas, baiggs darbp, kontrolinj lapelj pateikia bibliotekininkei tarn tikriems atzymejimams: kokioje skaitykloje jis dirbo, kiek ir kokip mokslp sakp knygomis jis pasinaudojo. Iseidamas is bibliotekos, skaitytojas kontrolinj la­ pelj su bibliotekininko parasu ir atitinkamos skaityklos antspaudu grpzina kontroliniam punktui. Skaitytojas, noredamas gauti literaturp is pagrindines knygp saugyklos, ar skaityklu uzdaro pagalbinio fondo, privalo aiskiai uzpildyti pareikalavimo lapelj, kuriame turi buti tiksliai parasytas skaitytojo bilieto numeris, skai­ tytojo pavarde ir vardas, visi katalogineje korteleje pazymeti knygos sifrai, knygos autoriaus pavarde ir inicialai, veikalo antraste, skaitytojo parasas ir lapelio uzpildymo data. Kai knyga reikalaujama is pagrindines saugyklos, uzpildomas dvipusis pareikalavimo lapelis. Skaityklp uzdaro pagalbinio fondo ir Specializuotp skyrip fondp knygoms uzpildomas sutrumpintas pareikalavimo lapelis arba tiktai viena pareikalavimo lapelio puse. Kiekvienai knygai, zurnalo numeriui, zurnalo ar laikrascio komplektui uzpildomas atskiras pareikalavimo la­ pelis. Jei skaitytojui neaisku, kaip naudotis biblioteka, kaip susirasti reikalingp spaudinj arba kaip uzpildyti pareikalavima, kokioje skaitykloje ieskoti norimo spaudinio — visais ir panasiais klausimais jis kreipiasi j budinti

bibliograf§ katalogij saleje arba informacines bibliografijos skaitykloje. Bendrijjij ir moksliniij skaityklij skaitytojai, uzpildg pareikalavimo lapelj, jj pateikia knygtj isdavimo katedrtj bibliotekininkams: tiksliijjij mokslij (technikos, gamtos, zemes ukio, medicinos) — desineje vitrazo puseje, ir humanitarai (literatai, istorikai ir kt.) — kaireje. Skaityklij parankiniuose fonduose esamomis knygomis bei einamijjij mettj zurnalais skaitytojai naudojasi laisvai. Jeigu reikalaujamos knygos nera bibliotekos fonduo­ se, ji gali buti israsoma TBA keliu is kitij sgjunginiij respubliktj arba uzsienio didziijjtj bibliotekij. Tokiu atveju pats skaitytojas kreipiasi j budint] bibliograf^ prie vit­ razo ir uzsako reikiam^ knygjj arba jos mikrofilm^. Jeigu pareikalautai knygai ar kitam spaudiniui yra tik mikrofilmas, skaitytojas pasinaudoja mikrofilmij skaityklos paslaugomis (III a.). Skaitytojas, kuris domisi einamijju metij periodine spauda, eina j periodikos skaityklij (I a.) ir j§ betarpiskai gauna vietoje. Senesnitj metij periodiniij leidiniij komplektai gaunami per knygtj isdavimo katedras. Jaunimo skaityklos (I a.) skaitytojai reikiamus spaudinius gauna is skaityklos pagalbinio fondo. Jei knygos nera Jaunimo skaityklos fonduose, ja uzsako ir atnesa is pagrindines saugyklos jaunimo skaityklos darbuotojas. Jei skaitytojui reikalinga specialios rusies literatura, kaip pvz., muzikinis kurinys, meno ir vaizdine literatura, atlasas ar zemelapis, jis naudojasi specializuotijju skyriij (meno ir vaizdines, muzikines, spectechnines ir kt.) fondais. jvairiij dalykij programas, informacines knygas, besiruosiantiems stoti j aukst^sias mokyklas, telefonij ir adresij knygas skaitytojas ras grupiniai tvarkomos medziagos sektoriuje. Noredamas pagilinti svetimij kalbu mokejim^ arba savarankiskai jas studijuoti, skaitytojas gali pasinaudoti kalbiniij jrasij fonoteka, kuri yra Muzikines literaturos skyriuje (IV a.). Naujtj knygtj ekspozicijoje skaitytojas susipazjsta su spaudiniais, gautais bibliotekoje per savaitp.

Lituanistikos, rankrastyno ir retij knygtj fondais gali naudotis jvairiij sriciu mokslo darbuotojai. Bendrpjij skaityklij skaitytojams lituanistine knyga leidziama naudotis tik tais atvejais, kai jos del kai kuriij priezasciij nera pagrindineje saugykloje arba ji defektuota. Suaugusiij abonementu gali naudotis bibliotekos skai­ tytojai, kurie turi nuolatinj bibliotekos skaitytojo bilieta ir abonemento fonduose suranda jam reikaling§ literatura ir jg nori pasiskolinti j namus. Skaitytojai su laikinais bilietais registruojami abone­ mento skaitytojais tuo atveju, kai jie dirba Vilniuje ir jij pase yra darbovietes antspaudas. Studentai ir technikumij moksleiviai gauna knygas is abonemento \ namus tiktai su garantiniais mokyklij pazymejiais. Abonementas isduoda knygas \ namus 15 dienij. Jei skaitytojui reikalinga padaryti israsus ar brezinius is knygtj ar kitij leidiniij, jis kreipiasi pas elektrofoto tarnautoj^. Perspaudai is didesnio formato leidiniij atliekami aparatais ,.Era“ ir „Era-2“, kurie yra bibliotekos reprografijos skyriuje (I a., tarnybinis jejimas). Biblioteka aptarnauja ir Vilniaus m. vaikus — I—VIII kl. moksleivius. Vaikij literaturos skyrius dirba nuo 11 val. iki 18 val. Iseigine diena — sekmadienis. Skaitytojai vaikai gauna atskirg skaitytojo bilietg. I—IV kl. ir V—VIII kl. moksleiviai skaito atskirose skaityklose ir abonementuose. Skaitytojams vaikams galioja tos pacios biblioteka naudojimosi taisykles. Vaikai skolinasi knygas i namus neilgiau kaip 10 dientj. Ekskursijij apsilankymas bibliotekoje registruojamas is anksto — telefonu — 2-95-60.

144

P

E

3

K)

M

E

Hau,HOHa^bHaa diioaHOTexa JIhtobcxoh CCP, ocj3mi,Hajibno Ha3biBaeMaa rocyAapcTBeHHoft pecnydauxaHcxoH SnojiHOTeKOH JIhtobckoh CCP, b Hanaae 1969 roAa OTMeTHjia 50-JieTHHft looHjieft cBoeft AenTeabHocm B hctophh Kyjibrypbi OTAejibHoro HapoAa, h TeM doaee b hctophh nayqHbix oHdanoTex, sto cpaBHHTejibHO HefiojibuioH nepHOA BpeMeHH. Ho, npoiueAuiaa b TeneHHe noayBexa aoboabho H3BHAHcryK) Aopory, oHa Bbipocjia b SHaamejibHyio aah CBoero Kpaa HauHOHaabHyio ondaHOTexy, b HaynHO-MeTOAHqecKiifi, 6n 6AHorpa(J)HqecKHH, H3AaTeabCXHft uemp, b ueHTp Me/KonSanoTeaHoro aooHeMema, a Taxace iwe>KAyHapoAHoro KHHrooSMena.

B 3tom H3A3HHH AaeTcn xpaTxnn od3op npoHAeHHoro nVTH (OCHOBaHHe H p33BHTHe dHOAHOTeXH, o6"beM H COAepA’CaHHe padoTbi, CTpyKTypa 4>ohaob, HHTaabHbix 3aaoB ii oTAeaoB, CHCTeMa xaTaaoroB, xapTOTex h odcayAvHBaHHH ai-iTaieaen). Kan noKa3biBaiOT iicTopnaecKHe hctohhhxh, nocae odnHB.neHiia Cobctckoh bjibcth b JlnTBe BpeMeHHoe peBoaiounoiiHoe paooae-KpecTbaHCKoe npaBHTeAbCTBO, pyxoBOAHMoe B, KancyKacoM-MHii,KHBHaiocoM, H3Aaao paA AexpeTOB 06 opraHH3aiiHH HapoAHoro odpa30BaiiHH h xyabTypnoro CTpoHTCAbCTBa B MOAOAOH COBeTCXOH pecnydAHXe. HpaBHTe/Ibctbo npnaaao KOHKpeTHbie Mepbi h no opraHH3au,HH UeH'rpaabHoro XHiiroxpaHHaHma xpan Ha 6a3e BnabHioccKoro nydaHHi-ioro xHHroxpaHHAHma. PadoTa b dHdaHOTexe cf>aKnmecKH HaaaTa 2 (JieBpaafl 1919 roAa, nosTOMy stot AeHb n caeAyer CHHTaTb ahcm o6pa30BaHna PecnydaHxaHCxoH 6n6aiiOTeKH. Ee nepBbiM pyxoBOAHTeaeM dbia HasnaneH H3BecTHbin STHorpatJ) n HCTOpHK, npoxe BpeMa 6 biaa 3aAynieHa n CoBeTcxaa BaacTb B JlHTBe. ,H,HpexTop U,ei-iTpaabHoro xHHroxpaHHnHiua xpaa npo(£>. 3 . BoabTepnc c rpynnoft padoTHHXOB nepeexaa b r. KayHac, He paccTaBinneb h c HAeeft opraHH3an,nii Hau,HOHanbhoh 6 n 6anoTexu. B KayHace ohh npoAonxiann codnpaTb n odpadaTbiBaTb ocTaBinnecH de3 npncMorpa khhth. HMeK)mnecH xhhth ohh Aeanan Ha ABa 4>OHAa — UeHTpaabHOMy XHnroxpaHHanmy xpan b BnabHioce (o>KHAaH ero ocBodoxAeHHH) h BTopoft — U,eHTpaabHOMy rocyAapcTBeHHOMy XHHroxpaHHanuj,y b KayHace, npeAnoaaran, hto rocyAapcTBeHHaa Han,HOHaabiiaH dndanoTexa 6 yAeT b BnabHKDce, a b Kaynace ocTaHeTcn ee cfiHaiiaa. Byp>xya3Hoe npaBHTeabCTBO y3axoHnao cymecTBOBaHHe rocyAapcTBeHHOro XHHroxpaHiianma Toabxo 20 Aexadpn 1919 r.

nocae ocBodoAiAeHHH KpacHoft ApMnen BnabHioca

ot

oxxynauHH noabcxnx aernoHOB, CoBeTcxaa P occhh axTOM ot

27 aBrycTa 1920 r. ropoA BnnbHK)c n BnabHioccxHH

xpan nepeaaaa JIiiTBe, ho cxopo Hainy CToanpy onHTb oxxynnpoBaan deaonoabcxiie Boncxa. nosTOMy npninaocb 0Txa3aTbcn ot Mbican BepnyTb b Bnabi-noc Ty nacTb (JiohAa, xoTopan npeAHa3Hanaaacb UeHTpaabnoMy XHuroxpa-

HHanmy xpan. OcTaBinncb b KayHace, U,eHTpaabHoe rocyAapcTBeHHoe XHHroxpaHHanme b toah 6yp*ya3Hon BaacTii 4)yHxn,iioHnpoBaao caado h He Morao BbinoaHHTb (JiyHxuHH HaunoHaabHoft OndaHOTexH. Bcxope npoc^eccop 3 . BoabTepnc nepemea padoTaTb bo BHOBb ocHOBaHHbift KayHaccxHft yHHBepcHTeT, a pyxoBOACTBo dndaHOTexofi nepeHnan HOBbie, b OndaHOTenHOM Aeae Menee onbiTnue aioah. Xy»ce Bcero dbiao to, hto, HaHHuan c 1923 roAa, caMan iieHnan nacTb (|)OHAa IJ,eHTpaabHoro rocyAapcTBeHHoro xHHroxpaHHan-

ma — CTapbie n peAxne xhhth, H3AaHHH AHTyaHHcraxH, nepcoHajibHbie SnfiAHOTexH — pacnopH>xeHHHMH M hhhcTepcTBa npocBemeHHH Toro BpeMeHH Sbijia nepeBe^eHa b 6n 6jmoTeKy KayHaccKoro yHHBepcHTeTa, xoTopoft pyxoboaha Toraa npoXHUixa. O h cTpeMHAcn bcio ueHHeHiuyio nuTepaTypy xpaa coOpaTb b (Jjohah YHHBepCHTeTCKOH SliOAHOTeXH, HToObI OHH B AaAbHeftmeM MOrjlH craib hctohhhkom cocTaBJieHHH noAHoft Texymeft H pexpocneKTHBHOH HauiioHajibHOH 6 H6jiHorpa(|)HH. C nepBoro BarAHAa Taxoft mar xax 6 yATO 6 bi onpaBAaH, ho, c Apyroft CTOpOHbl, B03M0>KH0CTb HCn0Ab30B3HHH KHHHCHbIX peCypCOB oneHb coKparajiacb. PlepeBeAeHHaH nacTb cf)OHAa UeHTpajibHoro rocyAapcTBeHHoro xHHroxpaHHAHma b yHHBepcHTer d ajia Hea,ocTynHoft aaa MaccoBoro HHTaTeAH, h6 o noAb3oB3HHe (J)OHAaMH yHHBepCHTeTCXOft 6 H6AHOTeXH orpaHHHHBajIOCb pa3J!HHHbIMH (|)OpMaAbHOCTHMH. Pa3Max pa3opeHHH (Jjohaob UeHTpaJibHoro rocyAapcTBeHHoro KHnroxpaHHJiHm,a nojiHOCTbio noATBepJXAaeT h to oScTOHTejibCTBo, hto, HecMOTpn Ha e>xeroAHbift npapocT, 3a 20 Jiei 4>ohah He npeBbicHAH 70.000 6H6AH0TenHbix eAHhhu,. CaMa 6 n 6 jiH0TeKa — co cbohmh (J)OHAaMH, AHTaTenbckhm 3ajioM h aSoHeMeHTOM KDTHJiacb b nojiyno^Bajiax ABoppa «nax