Lietuvos Komunistų partijos XX Suvažiavimo dokumentai

Table of contents :
Front Cover
Lietuvos Komunistų partijos XX suvažiavimo nutarimas dėl LKP statuso
Lietuvos Komunistų partijos Programa 5

Citation preview

UC-NRLF XM91 04673

B 3 801

649

MAIN

LIETUVOS

OMUNISTŲ XX

PARTIJOS

SUVAŽIAVIMO

DOKUMENTAI

LKP CK LEIDYKLA VILNIUS -1990

815

LIETUVOS

KOMUNISTŲ XX

PARTIJOS

SUVAŽIAVIMO

DOKUMENTAI

LKP CK LEIDYKLA VILNIUS 1990

LIETUVOS

KOMUNISTŲ XX

PARTIJOS

SUVAŽIAVIMO

DOKUMENTAI

LKP CK LEIDYKLA VILNIUS — 1990

5

5466-931

3KP(TL) 1-20 Li 246

MAINJ

L

0902070000-010 M 867-90

CLKP CK leidykla, 1990

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMO NUTARIMAS

DĖL LKP STATUSO LKP XX suvažiavimas , vykdydamas daugumos komunistų valią, nutaria : 1. Reorganizuoti TSKP Lietuvos respublikinę organizaciją į sa varankišką Lietuvos Komunistų partiją. 2. Patvirtinti tokį LKP statusą: LKP savarankiška politinė organizacija, turinti savo Programą ir Statutą. LKP yra sudėtinė Lietuvos politinės sistemos dalis , lais vanoriškumo pagrindu vienijanti LKP tikslams pritariančius Lietuvos TSR piliečius. Savo tikslus partija skelbia LKP Programoje ir įgy vendina laikydamasi Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų . 3. Svarbiausias LKP tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietu vos valstybė, humanistinių socializmo idealų – žmogaus laisvės ir ――――――― socialinio teisingumo įgyvendinimas ir istorinio tęstinumo sąlygų lietuvių tautai , visiems Lietuvos gyventojams sukūrimas. 4. LKP sieks palaikyti lygiateisės partnerystės ryšius demokra tinių idėjų pagrindu su TSKP, kitomis partijomis , visuomeninėmis organizacijomis ir judėjimais. 5. Įpareigoti LKP CK nustatyti LKP statuso įgyvendinimo tvarką pagal suvažiavime priimtus dokumentus .

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS SAVARANKIŠKUMO DEKLARACIJA LKP XX suvažiavimas pareiškia , kad iki šiol buvusi TSKP Įsta tuose teritorinės organizacijos teisėmis įtvirtinta LKP padėtis ne atitinka daugumos Respublikos komunistų siekių savarankiškai spręs ti partijos veiklos klausimus ir dalyvauti Lietuvos gyvenime. Suvažiavimas skelbia , kad TSKP Lietuvos respublikinė organiza cija tampa savarankiška Lietuvos Komunistų partija su savo Progra ma ir Statutu . Ji veikia pagal Lietuvos TSR Konstituciją ir įstatymus. Suvažiavimas pasisako už Lietuvos Komunistų partijos lygiatei sius ryšius ir bendradarbiavimą su Tarybų Sąjungos Komunistų par tija, kitų respublikų ir šalių komunistų partijomis, sąlygojamus per tvarkos strateginių tikslų artumo . LKP ir TSKP santykių turinys ir raida priklausys nuo tarpusavio supratimo bei pertvarkos TSKP, jos XXVIII suvažiavimo išdavų . Suvažiavimas kviečia Respublikos komunistus vienytis vardan bendro tikslo - nepriklausomos Lietuvos valstybės ir demokratiškos visuomenės sukūrimo .

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS PROGRAMA Lietuvos atgimimas , siekimas atkurti nacionalinį valstybingumą, ekonominė, politinė TSRS ir Respublikos padėtis, pertvarka, su ja susiję demokratizacijos , viešumo procesai - visa tai kelia visiškai naujus uždavinius Lietuvos Komunistų partijai . Atgimstančios lie tuvių tautos, visų Lietuvos žmonių interesus gali išreikšti savo Pro gramą ir Statutą turinti savarankiška LKP. LKP tikslas - demokratinė visuomenė , kurioje būtų įgyvendinti pagrindiniai humanistiniai socializmo idealai - žmogaus laisvė bei socialinis teisingumas. Šį tikslą galima pasiekti tik nepriklausomoje demokratinėje Lie tuvos valstybėje . Lietuvos valstybingumo atkūrimas - pirmaeilis LKP uždavinys. Savarankiška LKP vadovaujasi šiuolaikine materialistine dialek tine visuomenės raidos samprata . Kritiškai vertindama savo praeitį , teorinį palikimą, LKP pasiryžusi eiti su lietuvių tauta , su visais Lie tuvos žmonėmis . 1.

Pradiniai komunistų tikslai ir vėlesnė jų deformacija

LKP tikslai ir uždaviniai siejasi su Vakarų Europoje prasidėjusiu komunistiniu judėjimu , kurio programa prieš pusantro amžiaus bu vo suformuluota K. Markso ir F. Engelso ,,Komunistų partijos mani feste ". Pagal jį komunistų veiklos prasmė — žmogaus išlaisvinimas iš ekonominio engimo, socialinio stichiškumo ir susvetimėjimo . Iš eitis - socializmas, komunistų suprantamas kaip asociacija , kurioje laisvas kiekvieno vystymasis yra visų laisvo vystymo sąlyga. Komunistai savo veiklos tikslus grindė marksistine visuomenės ir istorijos koncepcija. Nuosavybės klausimas buvo keliamas kaip pagrindinis viso judėjimo klausimas . Komunistai nesiekė suvisuomeninti asmeninę nuosavybę, t. y. tą nuosavybę, kurią žmogus įgyja savo darbu . Jų požiūriu , kol visuo menės gamyboje dominuoja individualus žmogaus darbas , socializ mas neįmanomas, nes tokiomis sąlygomis socializmas būtų utopija, kurios siekimas nebūtų nei ekonominė, nei socialinė pažanga.

5

Socialistinius tikslus komunistai siejo tik su ta privatine nuo savybe, kuri natūralioje gamybos raidoje jau yra tapusi visuome nine. Visuomeninės savo pobūdžiu gamybos privatus panaudojimas yra nesuderinamas su jos prigimtimi : sukuria klasinius santykius ir išnaudojimą. Komunistai siekė panaikinti klasinį visuomeninės nuosavybės pobūdį. Socializmas buvo apibūdintas ne kaip tokia visuomenės būsena , kurią galima įvesti bet kur ir bet kada, o kaip ekonominių santy kių sistema, kurios galimybės natūraliai atsiranda industrinėse vi suomenėse . Tos galimybės skirtingos , todėl komunistų veikla yra tautiškai apibrėžta : ji visų pirma turi skleistis tautinėse valsty bėse. Įgyvendinti socializmo idealus komunistai tikėjosi iškovodami po litinę valdžią. Jos iškovojimą jie tapatino su demokratijos iškovo jimu. Tai , kad socializmas galimas tik visuomenės daugumos valia, komunistams buvo savaime suprantama. Prievarta kovoti galima tik su tuo privataus intereso pasipriešinimu , kuris trukdo demokra tinei visuomenės politinės valios saviraiškai . Priežastys krizės , apėmusios komunistų partijas ir ,,realaus so cializmo " visuomenes, yra dogmatizmas , voliuntaristiški veiksmai bei jų sukelti struktūriniai visuomenės pokyčiai . Neigiami šios de formacijos padariniai visiškai akivaizdūs. Labiausiai išbaigta teorinė ir praktinė jų išraiška yra stalinizmas . Šitaip suprastas socializmas kaip politinės veiklos orientyras eko nomiškai atsilikusiose šalyse suponavo pragaištingą iliuziją : neva įmanoma peršokti natūralius istorijos tarpsnius. Tačiau tik išvysty toje visuomenėje gali atsirasti natūrali socializmo galimybė. Negalėdami įveikti gamybos privatumo , komunistai pradeda aklai kovoti su bet kokia privatine nuosavybe , net ir su ta, kuri yra įgyjama asmeniniu darbu . Socializmas pradedamas traktuoti kaip bet kokių gamybos sąlygų prievartinis suvisuomeninimas . Jis įgyja ryškius utopijos bruožus. Prievarta naikinant privatinę nuosavybę, slopinamas individualus veiklumas , asmeninė iniciatyva, taigi pakertamos tos šaknys, kurios maitina visuomeninę gamybą. Prievarta suvisuomeninusi beveik visą ūkį, valstybė centralizuoja jo valdymą ir įtvirtina biurokratinę -ad ministracinę sistemą. Pastangos kurti socializmą, kai gamybos sąlygos nacionalizuoja mos neatsižvelgiant į realią visuomenės išsivystymo būklę, visuo menę paverčia hierarchiška, direktyviškai valdoma piramidės siste ma. Stalinistinėje proletariato diktatūros sampratoje laikoma nor maliu dalyku ir vadinama demokratija , kai valstiečiams vadovauja darbininkai , darbininkams - partija, partijai jos vadai . Demokra tinės valstybės nuostatos apverčiamos aukštyn kojomis . Tokia politinė struktūra iš esmės pakeičia komunistų partijos sta tusą: politinė partija , kuri turėtų konkuruodama su kitomis parti jomis siekti savo platformos pripažinimo demokratinėje valstybėje, virsta vienintele viešpataujančia politine visuomenės jėga. Išskirtinę

6

с C t t

savo politinę padėtį tokia partija motyvuoja laikydama save vi suomenės protu , valia ir sąžine . Pagal savo pradinius užmojus turėjusi atverti visuomenei naujus istorinės pažangos horizontus, komunistų partija tapo atgyvenusios ir anachroniškos socialinės struktūros svarbiausiu elementu ir gy nėju . 2. LKP veiklos pagrindiniai principai ir tikslai Vienas pagrindinių LKP tikslų atgaivinti pradines socializmo idėjose buvusias bendrąsias humanistines vertybes . Šį tikslą galima būtų pasiekti tik atkūrus suverenią Lietuvos valstybę . Nepriklausoma , demokratinė Lietuvos valstybė gali būti sukurta tik vieningomis visų tautybių Respublikos žmonių pastangomis , orien tuojantis į ilgaamžes lietuvių tautos istorines tradicijas . Tokioje valstybėje jos piliečiai patys sprendžia visus politikos, ekonomikos, socialinius, kultūrinius ir kitus klausimus. Tai valstybė , kurioje na cionaliniai žmonių siekiai yra pamatas ir gairė darnai tarp tautų realizuotis. LKP atsisako dogmatinio požiūrio į marksizmą - leninizmą , stali nizmą ir sąstingį pagimdžiusių bei aptarnavusių teorijų, tolimų uto pinių tikslų fetišizavimo . Smerkia tuos , kurie prisidėjo prie nekaltų Lietuvos žmonių represavimo, prie lietuvių tautos valstybingumo netekties. LKP smerkia jėgos kultą ir militarinę valstybės politiką. Ryžtingai pasukdama demokratijos keliu , atsižvelgdama į šiuo laikinės visuomenės socialinius kitimus , LKP nepripažįsta kurios nors vienos visuomenės klasės ar socialinės grupės prioriteto . Bendra žmogiškosios vertybės , lietuvių tautos ir visų Lietuvos žmonių tiks lai ir interesai svarbesni už klasinius . LKP įsitikinusi , kad Lietuvos žmonių siekius geriausiai gali pa tenkinti daugiapartinė sistema . Tiktai ji laiduoja gilų politinį dia logą ir demokratišką konkurenciją . Lygias partijų teises ir veiklos galimybes apibrėžia Konstitucija. Už savo vietą Respublikos poli tiniame gyvenime partija kovoja savo idėjomis, pajėgumu jas įgy vendinti, sugebėjimu patraukti ir sutelkti žmones kryptingai veiklai , doroviniu autoritetu. LKP pasisako už visuomenės pažangą, besiremiančią Lietuvos ir visų pasaulio tautų, visų humanitarinių, demokratinių partijų ir ju dėjimų patirtimi , atsisako tautas ir valstybes skirstyti į priešus ir draugus pagal jų visuomeninę santvarką . LKP bendradarbiauja su kitų pasaulio šalių komunistų partijomis, demokratiniais judėjimais . LKP siekia humanizuoti visas visuomenės gyvenimo sritis ir de ideologizuoti mokslą, meną, kultūrą , švietimą, informaciją. Visų šių visuomeninės veiklos procesų raida turi vykti pagal savus dėsnius, o ne pagal politinį diktatą. Partija nepretenduoja į tiesos ar tei singumo monopolį . Ji siekia garantuoti žodžio, piliečių kūrybinės bei dvasinės saviraiškos laisvę . Tik politinis pliuralizmas garantuoja tikrąją demokratiją ir apsaugo visuomenę nuo totalitarizmo . De

7

mokratinės visuomenės kūrimas iš esmės naujų santykių tarp vals tybės, visuomenės ir asmenybės įtvirtinimas. Savo suverenią valią piliečiai reiškia referendumuose . Jie de mokratiškai renka savo atstovus į valdžios organus ir turi teisę juos atšaukti. Politinė valdžia iškovojama tik per demokratinius rin kimus.

Atskirdama savo funkcijas nuo valstybinių ir ūkinių organų funkcijų, LKP savo politinį kursą įgyvendina politinėmis priemonė mis. Valstybės ekonominė politika turi būti efektyvi . Partija turi siūlyti tokio valstybės modelio įgyvendinimo strategiją. Reikšmingos yra Bažnyčios pastangos stiprinti visuomenės doro vingumą, ugdyti dvasingumą. Komunistus vienija politiniai tikslai . Sąžinė laisvė — komunistų veiklos principas. Lietuvos ateitis priklauso nuo jaunosios kartos . Būtinos materia linės bei socialinės prielaidos visapusiškam jaunimo ugdymui. Lie tuvos Komunistinė Jaunimo Sąjunga — idėjinė LKP partnerė . LKP palaiko ryšius su visomis jaunimo organizacijomis , dirbančiomis Lie tuvos labui. Vadovaudamasi šiomis Programos nuostatomis , LKP siekia : nepriklausomos Lietuvos valstybės ; tai galimybė lietuvių tau tai ir visiems Lietuvos žmonėms savarankiškai spręsti visus Lietu vos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo klausimus ; demokratinės Lietuvos valstybės, t. y. visiems Lietuvos pilie čiams (nepriklausomai nuo jų tautybės ir įsitikinimų) įstatymais už tikrinti vienodas socialines, ekonomines, kultūrines teises ir laisves ; ――――― socialistinės Lietuvos valstybės. Socializmas - ne ideali schema, ne prievarta primetamas mode lis . Tai siekis plėtoti visuomenės materialinę bei dvasinę galią, pa šalinti socialinę nelygybę, humanizuoti žmonių santykius , skatinti suinteresuotumą darbu. Tik darbas yra realus socialinio teisingumo pagrindas . LKP įsivaizduoja socializmą nuspalvintą Lietuvos spal vomis, kuriame būtų įgyvendintos amžinosios žmonijos vertybės : žmogus, šeima, tauta. 3. LKP socialinė, ekonominė, ekologinė politika Svarbiausias LKP ekonominės politikos tikslas - Lietuvos pilie čių gerovė. Šito siekiama ne komandiniu - administraciniu ekonomi kos valdymu, o per ekonomiką, pavaldžią rinkos dėsniams. Siekiant socialinio teisingumo, turi būti suderinta : - aukštas ekonominis efektyvumas ir humanistiniai tikslai ; ―――― darbo užmokesčio diferenciacija ir socialinės garantijos vi soms gyventojų grupėms ; ekonomiškai pagrįstos kainos ir socialiai kryptinga valstybi nė kainų politika ; - aukštas darbo našumas ir visuotinis darbingų gyventojų už imtumas;

8

ekonomiškai efektyvių nuosavybės formų bei darbo organi zavimo būdų prioritetas ir tų formų ir būdų įvairovė ; - nevienodas atskirų liaudies ūkio šakų ekonominis efektyvu mas ir būtinumas išsaugoti tam tikras jų proporcijas , užtikrinančias ekonominio ir socialinio vystymosi stabilumą. Politinio, socialinio ir ekonominio mechanizmo sąveika turi už tikrinti visų nuosavybės ir darbo organizavimo formų plėtotę, jų tarpusavio konkurencinę kaitą. Visos ekonomiškai efektyvios nuo savybės formos lygiateisės. Gamybos vystymas bei ūkio struktūra turi priklausyti nuo Lie tuvos žmonių poreikių, nuo rinkos reikalavimų. Prekių ir pinigų pusiausvyra, optimali ekonomikos struktūra įgyvendinama skatinant prekinę gamybą, dalį gamybos priemonių perduodant dirbantiesiems, steigiant darbo biržas, kuriant vieningą finansų ir kredito sistemą . Būtina ekonominio suvereniteto sąlyga — autonomiška finansų ir kredito bei biudžeto formavimo sistema , lanksti kainodaros ir mo kesčių politika bei kiti ekonominiai svertai , didinantys gamybos efektyvumą, keičiantys žmonių požiūrį į darbą ir nuosavybę . Žmo gaus suinteresuotumas darbu - pagrindinis socialinės ekonominės politikos orrientyras. Ekonominės sistemos racionalizavimas sietinas su rinkos mecha nizmų išlaisvinimu . Tam reikia pereinamojo laikotarpio . Jo metu būtina : deleguoti nuosavybės santykius ,, žemyn " , t. y. iš dalies dena cionalizuoti kai kurias ekonomikos šakas (visų pirma paslaugų sferą ir žemės ūkį) ; ―――――――――― demonopolizuoti ekonomiką (eliminuoti monopolinius efektus , išvengti gamintojo diktato vartotojui) ; numatyti antiinfliacinę strategiją. Ekonomika ― materialinės ir nematerialinės gamybos vienovė. Tarp jų turi būti išlaikytas teisingas santykis. Nematerialinė gamyba nėra antraeilė . Medicina, mokslas, švietimas - lygiavertė šiuolaiki nės ekonomikos vystymosi prielaida kaip ir pramonė ar žemės ūkis. Žmogiškasis ir informacinis turtas turi būti atkuriamas efektyviai . Socialinės infrastruktūros šakos reikalauja pirmaeilio dėmesio, nes Lietuva nepakankamai turtinga gamtos išteklių. Todėl reikia vystyti darbui, mokslui bei informacijai imlią gamybą . Būtina nuo sekliai pertvarkyti ūkio struktūrą, integruoti ją į tarptautinę darbo pasidalijimo sistemą. Mokslo žinios ir techninė pažanga - pagrindinis ekonominio ir socialinio vystymo rezervas. Būtina harmoninga fundamentinių ir - prielaida pažangos , kuri labiausiai taikomųjų mokslų plėtotė . Ji atitinka Lietuvos sąlygas , skatina Lietuvos ūkį dalyvauti tarptauti nėje rinkoje. Žemės ūkyje galimos visos nuosavybės formos, kurioms esant žemdirbys - savarankiškas , verslus ir iniciatyvus gamybos priemo nių šeimininkas. Reikalingos vienodos ekonominės galimybės ūki ninkauti kolūkiams , valstybiniams ūkiams, akcinėms įmonėms, bend

9

rovėms, kooperatyvams , valstiečių ūkiams bei kitiems ūkiskaitiniams kolektyvams . Žmonių valia patiems pasirinkti, kaip jiems dirbti ir gyventi . Valstybės mastu ekonominėmis bei socialinėmis priemonėmis tu ri būti ginami žemdirbių interesai . Pagrindine gamybos plėtojimo paskata turi tapti tarpusavio konkurencija, kooperatiniai ir integra ciniai ryšiai, lanksti kainų ir mokesčių politika . Ekonominiai santykiai su Tarybų Sąjungos respublikomis ir ki tomis šalimis grindžiami abipusiai naudingomis sutartimis. Lietuva turi gauti valiutines pajamas už respublikos gamtinės-gamybinės in frastruktūros (uostų, tranzito, turizmo, kurortų ir kt. ) panaudojimą. Istorinio tęstinumo galimybes turi tiktai ta visuomenė, kuri su geba išlaikyti harmoniją su gamta, pasiekti efektyvią ūkio plėtojimo ir aplinkos apsaugos interesų dermę . Būtina ekologinė pusiausvyra , moksliškai pagrįstas gamtosaugos problemų sprendimas , teisinis ir ekonominis ekologinių normatyvų įgyvendinimas. Aplinkai kenks minga pramoninė gamyba turi būti pakeista ekologiškai švaria . Bū tina nuolat kontroliuoti aplinkos būklę ir viešai skelbti rezul tus, gaminti biologiškai pilnaverčius maisto produktus. Ekologinės po litikos esmė žmogaus ir atkuriamųjų gamtos išteklių išsaugojimas. LKP sieks socialinio teisingumo ir socialinių garantijų nelaimės bei ligos atveju , taip pat nedarbingiems žmonėms, bedarbiams. Lie tuvos piliečio gyvenimo lygis neturi būti žemesnis už nustatomą ir koreguojamą skurdo ribą. Uždarbis koreguojamas pagal kainų in dekso kitimą. Būtina sudaryti sąlygas kiekvienai šeimai turėti atskirą butą, teikti paramą besistatantiems kooperatinius ar individualius namus, rūpintis socialine - ekonomine pagalba jaunoms ir daugiavaikėms šei moms.

4. LKP nacionalinė politika Lietuvių tautos ir visų Lietuvos žmonių interesai grindžiami tautų lygiateisiškumu, tarpusavio pagarba, bendradarbiavimu . Atsisakoma deklaratyvios internacionalizmo politikos , smerkiamas didžiavalsty binis šovinizmas , bet kurios tautos išskirtinumas . Visos tautos lygios prieš įstatymus. Tikrojo internacionalizmo nėra neįgyvendinus tau tų apsisprendimo teisės . Teisėta ir gyvybinga gali būti tik tautų sąjunga, sudaryta savanoriškumo, lygios partnerystės pagrindu . Tei singą nacionalinę politiką gali vykdyti tik suvereni valstybė , besi remianti demokratiškais įstatymais ir nuosekliai vykdanti demokra tinę politiką. Stalinizmo ir sąstingio laikais nacionalinės politikos demokrati niai principai buvo paminti . Vykdydama unitarinę ir tautų suliejimo politiką , TSKP neišreiškė ir neapgynė lietuvių ir kitų Lietuvos gy ventojų interesų. Dogmatiška , konservatyvi ir agresyvi tų laikų ideologija ir politika, maskuojama tariamu proletariniu internacio nalizmu , iš esmės buvo antinacionalinė . Stalininėje tautų susiliejimo 10

doktrinoje atsispindėjusi klasinio ir tautinio solidarumo priešprieša teoriškai yra nepagrįsta, o praktiškai reakcinga . Normali žmogaus socializacija visada yra tautiškai apibrėžta, taigi vyksta vienoje ar kitoje tautoje . Tautinė kultūra, jos gynimas ir išsaugojimas yra pagrindas, ant kurio tegali skleistis laisvas politinis gyvenimas . Vals tybė, ignoruojanti tautinę kultūrą, griauna savo pačios pamatą. Lietuva be suvereniteto - Lietuva be ateities. Tik nacionalinis valstybingumas garantuoja lietuvių tautos išlikimą, saviraišką . Lietuvių tautos valstybingumo istorija , siekianti XIII a., yra su dėtinga ir dramatiška . Jos nacionalinė, politinė patirtis giliai įaugusi į žmonių sąmonę. Nuo amžių Lietuvos žmonėms būdingas toleran tiškumas kitoms tautoms ir religijoms. Šiandieninis Lietuvos nepriklausomybės siekis nėra nukreiptas prieš jokios kitos valstybės interesus, neprieštarauja tarptautinei teisei, taikiam tautų ir valstybių sambūviui. LKP pasiryžusi vienytis su kitomis demokratinėmis politinėmis jėgomis, kad sudarytų sąlygas Lietuvos žmonėms įgyvendinti jų valią. Laisvi, lygiateisiški ryšiai su viso pasaulio tautomis ir valsty bėmis sudaro sąlygas savitarpiškai naudingam ir įvairiapusiškam bendravimui. Nacionalinis valstybingumas nėra nacionalinis užda rumas bei egocentrizmas . Visi Lietuvos piliečiai naudojasi vienodomis teisėmis. Jų daly vavimas valstybės valdyme priklauso ne nuo tautybės, o tik nuo žmogaus kompetencijos. Tautinis auklėjimas pagrįstas humanizmo idealais , lietuvių ir kitų tautų demokratinėmis tradicijomis. Neišugdžius meilės ir pagarbos savo tautai, jos sukauptoms vertybėms, neįmanoma išugdyti ir tik rojo internacionalisto , suvokiančio savo tautą ne egocentriškai , o pasaulinės tautų bendrijos kontekste . Partija pasisako prieš šovi nizmą , nacionalizmą , kosmopolitizmą, tautų diskriminavimą. Lietu voje bus puoselėjami visų tautinių mažumų švietimas ir kultūra , sudaromos sąlygos palaikyti ryšius su istorine jų Tėvyne . Lietuvos teritorija vientisa ir nedaloma nei ekonominiu, nei po litiniu požiūriu . LKP pasisako prieš atskirus nacionalinius rajonus . Šalintinos nacionalinių nesutarimų konkrečios priežastys . Dau gelio tarpnacionalinių prieštaravimų priežastys yra politinės ir so cialinės, susijusios su lietuvių tautos valstybingumo netektimi . Anek sijos padarinių likvidavimas sudarys realias sąlygas lietuvių tautai apsispręsti, pašalinti tarpnacionalinės nesantaikos svarbiausias prie žastis . Pagrindinė lietuvių tautos ir visų Lietuvos gyventojų saviraiš kos garantija - laisva , demokratinė ir nedaloma Lietuvos valstybė , jos Konstitucija ir kiti įstatymai .

5. Partija ir kultūra Kiekviena tauta , kurdama ir plėtodama savo kultūrą , žengia savo ir visos žmonijos pažangos keliu . Prarasdama savitumą tautinė kul 11

tūra nyksta, kartu smukdydama bendrą visuomenės gyvenimo ir mąstymo lygį. Stalinizmo laikais tautinių kultūrų erozija , prasidėjusi ir gilėjusi dėl tautų politinio suverenumo netekties ar stokos, yra viena svar biausių dabartinės socialinės krizės priežasčių. Žmogus sutrinka ir asmenybė degraduoja , nyksta dvasiniai idealai ir dorovinės verty bės. Visose kultūros srityse vyravo centro diktatas . Buvo pažeisti kalbų lygiateisiškumo principai . Iš daugelio mokslo ir veiklos sričių visai išgyvendinta lietuvių kalba . Buvo unifikuota, atplėšta nuo tautos tradicijų, prarado tautinį pagrindą mokymo bei auklėjimo sistema. Buvo slopinami patriotiniai jausmai . Šias grėsmingas ten dencijas galima sustabdyti tik atgaivinant tautinę savimonę ir dva singumą.. Pripažindama kūrybos laisvės principą, LKP pasisako už kūry binių sąjungų ir organizacijų savarankiškumą , įvairiomis formomis joms teikiamą paramą, už kūrybos metodų ir krypčių, stilių ir formų įvairovę, už administraciškai ir cenzūriškai nevaržomą meno kūri nių publikavimą, eksponavimą , demonstravimą bei atlikimą, jeigu tie kūriniai nesusiję su dorovei , tautos orumui ir žmoniškumui prie šiškomis rasizmo , šovinizmo , nacionalinės nesantaikos , militarinėmis , prievartos , pornografijos ar kitomis amoralumo tendencijomis. LKP pasisako už laisvą, politiškai nevaržomą tarptautinį bendra vimą kultūros srityje . Nacionalinės kultūros lygmuo ir savitumas teisingai gali būti suvoktas tik pasaulinės kultūros kontekste. Visapusiška kultūros raida , jos plėtotė turi tapti visos visuome nės rūpesčiu. Būtina, kad lietuvių tautai ir kitoms Lietuvoje gyve nančioms tautinėms grupėms būtų sugrąžintas ir prieinamas visas nacionalinės kultūros palikimas . Valstybė, profsąjungos, įvairūs fondai bei mecenatai turi teikti politinėmis sąlygomis nesaistomą paramą kūrėjams, rūpintis jų darbo ir buities sąlygomis. Leidyklos, teatrai , koncertinės įstaigos veikia laisvos konkurencijos sąlygomis. Neturi viešpatauti ,, komer cinis " menas , masinės kultūros diktatas. LKP kritiškai vertina klasinę dorovės sampratą, slopinusią tau tinius ir bendražmogiškus jausmus. Dorovės idealai yra nedalomi . Auklėjimas sietinas su meilės savo šeimai ir tautai , Tėvynei, vi soms pasaulio tautoms ugdymu, su draugystės, laisvės, socialinio teisingumo, taikos siekiais, su darbštumu , blaivia gyvensena , su pa siaukojimu kitų labui , pakantumu kitokių įsitikinimų žmonėms . Būtina puoselėti kultūros palikimą, ginti jo nedalomumą . Tautos kultūra , sukurta ir kuriama Lietuvoje ir svetur, praeityje ir šiandien, -tikinčiųjų ir ateistų , vienų ar kitų politinių pažiūrų žmonių — yra vientisas procesas. Ji turi būti visuomenės ir valstybės saugoma kaip nacionalinė vertybė. Meninės kūrybos autonomija ―――― savaimingos jos raidos būtina sąlyga . Visos meno propagavimo institucijos yra ideologiškai nevaržomos . Kūrybinės organizacijos , mokslo ir švie timo įstaigos veikia savarankiškai . 12

Partija siekia , kad visi Lietuvos piliečiai galėtų nevaržomai pa žinti kūrybos lobius, skatina sukurti vientisą estetinio ir meninio auklėjimo sistemą. Kūrybos metodais, formomis , estetinio lygio įvertinimu , raidos kryptimis rūpinasi patys kūrėjai , kritika , mokslas, spauda , kūrybinės sąjungos. Mokslas turi tapti pagrindine pažangos paskata. Partija visoke riopai remia ir skatina valstybės pastangas kurti materialines ir dvasines sąlygas , kurios garantuotų visų mokslo ir švietimo sričių laisvą ir natūralią raidą , mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų veiklos autonomiją. Būtina atkurti ir įtvirtinti humanitarinių mokslų prestižą ir siekti visos mokslinės veiklos humanistinės orientacijos . Visuomenės moks lai turi būti išlaisvinti iš privalomos ideologijos stereotipų. Pagrindinė gamtos mokslų veiklos kryptis - fundamentinių tyri mų plėtotė ir naujų, mažai žaliavų reikalaujančių technologijų kū rimas, fundamentinių ir taikomųjų tyrimų racionalaus santykio pa grindimas , atsižvelgiant į Lietuvos poreikius ir mokslo bei gamybos potencialą . Visi technologiniai bei ekonominiai projektai turi būti ištiriami bei įvertinami jų poveikio kultūrai ir ekologijai atžvlgu . Mokslas vystomas remiantis pasauliniais jo laimėjimais. Akty viai bendradarbiaujama su visų šalių mokslininkais. Didžiausias dė mesys skiriamas Lietuvos socialinės raidos tyrimui bei savarankiš kos valstybės efektyvių struktūrų modeliavimui . Respublikos moks las tarnauja humanizmui ir demokratijai , taikos stiprinimui , žmonių gerovei. Jis remiasi mokslininkų dorovine atsakomybe už savo dar bą bei jo rezultatus. Specialistų rengimas Lietuvos mokyklose turi būti derinamas su jos ūkio ir kultūros poreikiais . Siektina , kad specialistai , ypač retų sričių, būtų ruošiami ir už Respublikos ribų. Lietuvos švietimo pa humanistiškai orientuota tautinė vidurinė ir aukštoji mo matas kykla . Partija siekia , kad auklėjimas ir švietimas perimtų tautos is torines kultūrines tradicijų bei dorovines nuostatas . Mokykla turi ugdyti Lietuvos pilietį - savarankiškai ir kritiškai mąstančią asme nybę, mylinčią savo Tėvynę ir dirbančią jos žmonių labui.

LKP Programa priimta partijos Neeiliniame XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 21 d. Vilniuje .

13

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS STATUTAS I.

LKP STATUSAS

savarankiška politinė organizacija, turinti savo Programą LKP ir Statutą. LKP yra sudėtinė Lietuvos politinės sistemos dalis, lais vanoriškumo pagrindu vienijanti LKP tikslams pritariančius Lietu vos TSR piliečius. Savo tikslus partija skelbia LKP Programoje ir įgyvendina laikydamasi Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų. II. BENDRIEJI VEIKLOS PRINCIPAI 1. Laisvanoriškumas . Į LKP įstojama ir išstojama iš jos laisva va lia. Partijos organizacijos kuriasi ir vienijasi savarankiškai , įsijung damos į bendrą LKP struktūrą . 2. Sąžinės laisvė . Partija toleruoja savo narių įsitikinimų ir tikė jimo skirtumus, neprieštaraujančius bendražmogiškoms vertybėms. 3. Laisvas nuomonės reiškimas. Partijos nariai laisvai skelbia savo nuomonę, kreipiasi su inicia tyva į bendraminčius , partijos ir valstybės organus, visuomenę. Su siformavus atskirais klausimais daugumos pozicijai , gali jai nepri tarti ir siekti savo platformos įgyvendinimo . 4. Kolegialumas . Nutarimai partijoje priimami demokratiškai , grindžiami daugumos nuomone , susiformavusia partijos organizacijų susirinkimuose, konferencijose , suvažiavimuose, diskusijose. 5. Viešumas. Partijos veikla visuomenėje grindžiama viešumu . Vidinio partinio darbo klausimai pirmiausia išsiaiškinami su savo nariais . 6. Partinė drausmė . Tai būtina partijos veiklos sąlyga , užtikri nanti siekių ir veiksmų kryptingumą. 7. Demokratijos plėtojimas . Demokratijos normų ir tradicijų ug dymu rūpinasi kiekvienas partijos narys ir organizacija . III. PARTIJOS NARIAI 8. Lietuvos Komunistų partijos nariu gali būti kiekvienas 18 me tų amžiaus sulaukęs Lietuvos TSR pilietis , pripažįstantis partijos 14

Programą ir Statutą , dalyvaujantis pirminės organizacijos veikloje , materialiai remiantis partiją. 9. LKP narys negali būti kitų partijų nariu. 10. Norintysis įstoti į partiją pateikia pareiškimą pirminei orga nizacijai pagal darbą arba gyvenamąją, kūrybinės ir kitos indivi dualios veiklos vietą ir tampa jos nariu, jeigu už jį balsuoja 2/3 visuotiniame susirinkime dalyvaujančių organizacijos narių. 11. Respublikos gyventojai , pritariantys LKP veiklai , gali būti partijos rėmėjai , išreiškę šį savo norą vienai iš pirminių organiza cijų ir gavę jos pritarimą. Partijos rėmėjai dalyvauja partijos veik loje patariamojo balso teise ir materialiai remia partiją pagal ga limybes. 12. Partijos nario teisės. 12.1 . Pasirinkti kurios pirminės organizacijos veikloje dalyvauti. Iš vienos pirminės organizacijos pereinama į kitą , gavus pastarosios narių, dalyvaujančių susirinkime , daugumos sutikimą . 12.2. Diskutuoti partiniuose susirinkimuose ir įvairiuose partijos forumuose, partinėje spaudoje LKP politikos ir praktinės veiklos klausimais, kritikuoti bet kurį partijos narį ar jos organą. 12.3. Kreiptis į bet kurią partijos organizaciją ar jos organą su bet kokiu pareiškimu , pasiūlymu , klausimu , iniciatyva ir gauti kon kretų jų atsakymą . 12.4. Siūlyti kandidatus į visas renkamas partijos organų parei gas, rinkti ir būti į juos renkamam. 12.5. Dalyvauti jo veiklą svarstant bet kuriame partijos organe. 12.6. Būti partijos ginamam, jei nepagrįstai kaltinamas dėl savo veiklos. 13. Partijos nario pareigos. 13.1 . Vykdyti LKP Programą, laikytis Statuto reikalavimų. 13.2. Vykdyti partijos organų nutarimus. Tuo atveju , kai nuta rimas partijos nariui yra nepriimtinas , jis gali jo nevykdyti, aiškinti ir ginti savo poziciją, bet netrukdyti nutarimo vykdyti kitiems. 13.3. Vykdyti įsipareigojimus partijos organizacijai ir jos or ganams. 13.4 . Būti tolerantišku partijos draugams, gerbti jų nuomonę ir teises. 13.5 . Mokėti nario mokestį. 14. Partijos nariai , dėl objektyvių priežasčių (ilgos komandiruo tės, sunkios ligos , senatvės ir t . t. ) negalintys aktyviai dalyvauti partijos veikloje, pirminės organizacijos susirinkimui pritarus , da lyvauja joje ir materialiai remia partiją savo nuožiūra pagal gali mybes. 15. Partijos narys gali laisvai išstoti iš partijos , raštu pranešęs pirminei organizacijai savo apsisprendimą. Grįžimas į partiją traktuojamas kaip stojimas iš naujo. 16. Jeigu partijos narys nesilaiko LKP Programos ir pažeidžia Statutą, pirminė organizacija 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų gali jį įspėti arba pašalinti iš LKP narių.

15

16.1 . Nesutinkant su pašalinimu iš partijos, galima per 30 dienų su apeliacija kreiptis į partijos teritorinę arba respublikinę apelia cinę komisiją. Komisijos išnagrinėja apeliacijas per 60 dienų. Į tą pačią komisiją apeliuojama šiuo klausimu vieną kartą. Partijos pir minė organizacija per mėnesį išnagrinėja komisijos išvadas. Pirmi nei organizacijai nepakeitus savo sprendimo , pašalinimas įsigalioja nuo pirmojo svarstymo datos . 16.2 . Teisę grąžinti į partiją turi pirminė organizacija, išimtinais - LKP Centro Komiteto plenumas, arba suvažiavimas. atvejais — Pašalintas iš partijos turi teisę vėl įstoti į LKP, praėjus ne ma žiau kaip 2 metams po pašalinimo. IV. PARTIJOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA Partijos pirminės organizacijos 17. Partijos pagrindas yra pirminė organizacija. 18. Pirminės organizacijos sukūrimas . 18.1 . Pirminė organizacija gali būti sukurta pagal darbo arba gyvenamąją, kūrybinės ir kitos individualios veiklos vietą . Ją su daro ne mažiau kaip 5 partijos nariai , pareiškę tokį norą bendrame susirinkime. Pirminės organizacijos kuriamos komunistų iniciatyva, taip pat partijos teritorinių organizacijų komitetų siūlymu . 18.2. Pirminė organizacija per 15 dienų praneša apie savo susi kūrimą teritoriniam partijos renkamam organui. Ji įregistruojama pagal pateiktą susirinkimo protokolą ir narių sąrašą, kuris tikslina mas pasikeitus narių skaičiui. 18.3. Pirminės organizacijos pačios gali nustatyti savo organi zacinę struktūrą. 19. Pirminė organizacija. 19.1 . Įgyvendina LKP Programą, vadovaudamasi šiuo Statutu. 19.2. Savarankiškai priima ir įgyvendina nutarimus, susijusius su savo veikla . Reiškia savo poziciją ir teikia pasiūlymus partijos ir visuomenės gyvenimo klausimais . 19.3. Įgyvendina aukštesnių renkamų organų nutarimus. Tuo at veju, kai 2/3 pirminės organizacijos narių nesutinka su aukštesnio renkamo organo nutarimu , motyvuotai jo nevykdo ir siekia jį per žiūrėti. 19.4. Priima į LKP narius , veda partijos narių apskaitą, tvarko savo organizacijos lėšas , moka nustatytą mokestį aukštesnių partijos organų išlaikymui, bendrų akcijų organizavimui , skatina ir baudžia savo narius . 19.5. Rūpinasi savo narių politine kultūra , turi teisę gauti iš jų informaciją apie Statute numatytų pareigų vykdymą. 19.6. Siūlo kandidatus į partijos , valstybės, ūkinių ir visuomeni nių organizacijų organus . 19.7. Gali būti juridinis asmuo.

16

20. Aukščiausias pirminės organizacijos organas yra visuotinis narių susirinkimas , šaukiamas pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kar tą per 3 mėnesius. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas , jei to reikalauja 1/5 organizacijos narių. Susirinkimas yra teisėtas , jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė organizacijos narių. Nutarimai priimami susirinkime dalyvaujančių organizacijos na rių balsų dauguma , išskyrus šio Statuto 10 , 16, 19,3 straipsnius. 21. Susirinkimas išrenka organizacijos komitetą, jo sekretorių, pavaduotojus ir iždininką . Negausiose organizacijose išrenkamas sekretorius, jo pavaduotojai ir iždininkas . 22. Pirminės organizacijos , norėdamos suvienyti pastangas bend rai veiklai ir kartu atstovauti savo pozicijas , neprarasdamos Statute numatytų pirminės organizacijos teisių, gali sudaryti ar išrinkti bend rus koordinacinius organus . Jų struktūrą, uždavinius, kompetenciją, darbuotojų samdymą, partinės ir ūkinės veiklos sąlygas nustato su sijungusios pirminės organizacijos bendrame narių arba delegatų susirinkime. Tokios organizacijos vadinamos jungtinėmis pirminėmis organizacijomis. Jos neįgyja teritorinės organizacijos kompeten cijos . 23. Pirminės organizacijos veikla nutraukiama, kai to reikalauja 2/3 organizacijos narių arba teritorinės organizacijos komiteto spren dimu, kai jos veikla prieštarauja LKP Programai ir Statutui. Nesutinkant su teritorinės organizacijos komiteto sprendimu , ga lutinį sprendimą priima respublikinė apeliacinė komisija . Partijos teritorinės organizacijos 24. Pirminės organizacijos pagal Respublikos administracinį-teri torinį paskirstymą jungiasi į respublikinio pavaldumo miestų, rajo nų partijos teritorines organizacijas . Miestuose , turinčiuose rajoninį padalinimą, partijos nariams nusprendus, gali būti sudarytos miesto rajonų teritorinės organizacijos . Teritorinės organizacijos statusą su teikia LKP Centro Komitetas . 25. Aukščiausias partijos teritorinės organizacijos organas yra bendras narių susirinkimas arba delegatų konferencija . Jis šaukia mas pagal poreikį , bet ne rečiau kaip kartą per metus . Susirinkimas arba konferencija taip pat gali būti sušaukti , jeigu to reikalauja 1/5 partijos narių arba 1/3 pirminių organizacijų. Susirinkimas (konferencija) yra teisėtas , jeigu jame dalyvauja (atstovaujama) nemažiau kaip 2/3 teritorinės organizacijos narių. 26. Delegatai renkami pirminėse organizacijose. Atstovavimo normas nustato teritorinės organizacijos vadovaujantis organas. 27. Susirinkimo, konferencijos nutarimai priimami daugiau kaip puse susirinkime , konferencijoje dalyvaujančių narių, delegatų balsų. 28. Teritorinės organizacijos susirinkimas , konferencija . 28.1 . Savarankiškai priima įvairius nutarimus politinės bei or ganizacijos vidinės veiklos klausimais.

17

28.2 Suformuoja organizacijos komitetą. Renka komiteto pirmą jį bei kitus sekretorius, kurie organizuoja komiteto ir jo biuro darbą. 28.3 . Renka apeliacinę ir finansų komisijas , jų pirmininkus ir pavaduotojus. 28.4. Svarsto organizacijos biudžetą ir jo panaudojimą. 28.5 . Renka ir atšaukia LKP Centro Komiteto narį nuo partijos teritorinės organizacijos . 29. Formuojant teritorinės organizacijos komitetą , dalį komiteto narių tiesiogiai renka ir atšaukia pirminės organizacijos . Susirinki mas, konferencija renka kitą dalį narių. Tiesioginio delegavimo nor mas nustato komitetas , atsižvelgdamas į pirminių organizacijų pa siūlymus.

30. Teritorinės organizacijos komitetas . 30.1 . Registruoja pirmines organizacijas , koordinuoja jų veiklą, tvarka partijos narių įskaitą, išduoda LKP nario bilietus . 30.2 . Suderina partijos pirminių organizacijų pasiūlymus keliant kandidatus į partijos, valstybės, ūkinių ir visuomeninių organiza cijų organus . 30.3 . Tvirtina partijos spaudos leidinių redaktorius . 30.4 . Kasmet tvirtina organizacijos biudžetą . 30.5 . Komitetas renkasi į plenumus pagal reikalą , bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. 30.6. Organizacijos veiklai tarp komiteto plenumų vadovauti iš renka biurą. 30.7 . Vykdomosioms funkcijoms atlikti sudaro sekretoriatą , ku rio darbui organizuoti skiria vieną iš sekretorių. 31. Organizacijos komiteto nariai ir sekretoriato darbuotojai ne gali būti apeliacinės ir finansų komisijos nariai . Komitetas , pirminės organizacijos vadovaujasi šių komisijų išvadomis . Respublikiniai partijos organai 32. Aukščiausias partijos organas yra suvažiavimas . Jį šaukia LKP Centro Komitetas ne rečiau kaip kartą per 5 metus . Suvažia vimo data ir darbotvarkė skelbiama ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki suvažiavimo. Neeilinį suvažiavimą šaukia LKP CK savo inicia tyva arba reikalaujant daugiau kaip 1/5 partijos narių arba 1/3 pirminių organizacijų. LKP Centro Komitetui atsisakius sušaukti ne eilinį suvažiavimą, to reikalaujančios organizacijos turi teisę suda ryti organizacinį komitetą , kuris naudojasi LKP CK teisėmis neei liniam suvažiavimui sušaukti. Neeilinio suvažiavimo data ir darbotvarkė skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki suvažiavimo . Suvažiavimas teisėtas , jeigu jame atstovaujama daugiau kaip 2/3 partijos narių. 32.1 . Suvažiavimo delegatai renkami partijos pirminėse organi zacijose pagal LKP CK nustatytas atstovavimo normas. Pirminės or ganizacijos , turinčios mažesnį narių skaičių negu atstovavimo nor ma, jungiasi ir renka bendrus delegatus . Delegatai taip pat gali būti 18

renkami partijos teritorinių organizacijų susirinkimuose , konferenci jose. 32.2. Suvažiavimo nutarimai priimami dalyvaujančių delegatų balsų daugumą, išskyrus 33.1 straipsnį . 33. Suvažiavimas. 33.1 . Tvirtina bei keičia LKP Programą ir Statutą 2/3 dalyvau jančių delegatų balsų. 33.2. Nustato Programos vykdymo strategiją ir taktiką. 33.3 . Numato bendradarbiavimo kryptis su kitomis partijomis , visuomeninėmis organizacijomis ir judėjimais. 33.4. Suformuoja LKP Centro Komitetą. Renka CK pirmąjį ir kitus sekretorius, kurie organizuoja Centro Komiteto ir jo biuro darbą. 33.5 . Renka respublikines apeliacinę ir finansų komisijas , jų pir mininkus, pavaduotojus, nustato jų funkcijas ir kompetenciją. 33.6. Svarsto partijos biudžetą ir jo panaudojimą. 34. Formuojant LKP Centro Komitetą dalis jo narių ――― po vieną iš kiekvienos teritorinės organizacijos išrenkami jų susirinkimuo se, konferencijose . Suvažiavimas renka kitą CK narių dalį. 35. LKP Centro Komitetas . 35.1 . Suteikia partijos organizacijoms teritorinės organizacijos statusą , koordinuoja jų veiklą . 35.2. Suderina partijos teritorinių organizacijų pasiūlymus ke liant kandidatus į respublikinius partijos, valstybės , ūkinių ir visuo meninių organizacijų organus . 35.3. Tvirtina partijos spaudos leidinių redaktorius. 35.4. Kasmet tvirtina partijos biudžetą . 35.5. LKP CK renkasi į plenumus pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. 35.6. Partijos veiklai tarp LKP CK plenumų vadovauti išrenka biurą. 35.7 . Vykdomosioms funkcijoms atlikti sudaro sekretoriatą , kurio darbui organizuoti skirria vieną iš sekretorių. 36. LKP CK nariai bei sekretoriato darbuotojai negali būti ape liacinės ir finansų komisijos nariai. LKP CK, partijos organizacijos ir jų organai vadovaujasi šių komisijų išvadomis . 37. Apeliacinė komisija. 37.1 . Nagrinėja partijos narių, partijos organizacijų apeliacijas , sprendžia jų ginčus , aiškina LKP Statuto bendrųjų normų taikymą. 37.2. Koordinuoja partijos teritorinių organizacijų apeliacinių ko misijų veiklą, teikia joms metodinę pagalbą . 37.3. Partijos teritorinių organizacijų apeliacinės komisijos , va dovauja šiuo Statutu ir apeliacinės komisijos nuostatais . 38. Finansų komisija. 38.1 . Kontroliuoja Centro Komiteto, partijos įmonių ir organiza cijų finansinę ir ūkinę veiklą . 38.2. Koordinuoja partijos teritorinių organizacijų finansų komi sijų veiklą, teikia joms metodinę pagalbą. 19

38.3 . Partijos teritorinių organizacijų finansų komisijos vadovau jasi šiuo Statutu ir finansų komisijos nuostatais . V. ORGANIZACINĖS PARTIJOS NUOSTATOS 39. Partijos organizacijų delegatai į konferenciją , suvažiavimą , taip pat vadovaujantys organai ir komisijos, LKP Centro Komiteto , partijos teritorinių organizacijų komitetų sekretoriai , komisijų pir mininkai ir pavaduotojai renkami tiesioginiu slaptu balsavimu . 40. Partijos ir jos teritorinių organizacijų renkamų organų ka 5 metai , pirminių organizacijų - 2-3 metai . Partijos na dencija riai į tas pačias renkamo organo vadovaujančias pareigas gali būti renkami ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės . 41. Renkamų organų nariai, dėl objektyvių priežasčių (ilga ko mandiruotė, liga ir t. t .) negalintys atlikti savo pareigų, jų pačių prašymu arba atsistatydinimo atveju atleidžiami to organo, kuriam jie priklauso, sprendimu. Renkamų organų nariai , išrinkti tiesiogiai susirinkime, konfe rencijoje , suvažiavime , nevykdantys savo pareigų šiuose organuose arba praradę pasitikėjimą, gali būti atleisti 2/3 to organo narių balsų slaptu balsavimu. Esant reikalui , vietoje jų nustatyta tvarka renkami kiti . Renkami organai negali būti papildyti kooptavimo būdu. 42. Ypatingos svarbos visos LKP ar atskiros teritorinės organiza cijos veiklos klausimais atitinkamas komitetas savo iniciatyva arba reikalaujant 1/3 pirminių organizacijų, arba 1/5 partijos narių skel bia partinę diskusiją . Diskusija skelbiama per mėnesį nuo reikala vimo įteikimo. 43. Jeigu pirminėje organizacijoje politinę iniciatyvą remia 1/5 narių arba 1/5 teritorijoje veikiančių pirminių organizacijų, arba 1/5 teritorinių organizacijų komitetų, atitinkamai susirinkimas , teri torinis komitetas arba LKP CK turi pareikšti nusistatymą tuo klau simu . 44. Renkami partijos ir jos organizacijų organai kasmet atsiskai to žemesnėms partijos organizacijoms. 45. Etatiniai partijos vykdomųjų organų darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo remiantis Lietuvos TSR darbo įstatymų kodeksu . 46. Partijos Statutas yra pagrindinis vidinį partinį gyvenimą re glamentuojantis dokumentas . Instrukcijas partijos narių įskaitos, fi nansų tvarkymo ir raštvedybos klausimais tvirtina LKP CK , pagrin dinius jų principus aptarus suvažiavime.

VI. PARTIJOS LĖŠOS 47. Partijos ir jos organizacijų lėšas sudaro nario mokestis , par tijos ūkinės veiklos pajamos , partijos narių ir pritariančiųjų jos veiklai aukos, taip pat kiti įnašai ir įplaukos . 20

48. Nario mokestis. 48.1 . Stojant į partiją, mokamas 2 proc. pagrindinio mėnesinio uždarbio stojamasis mokestis . 48.2. Mėnesinis nario mokestis nustatomas nuo pagrindinio mė nesinio uždarbio tokio dydžio :

iki nuo nuo virš

100 101 201 300

rublių - 20 kapeikų. iki 200 rublių - 1 proc. iki 300 rublių - 1,5 proc . rublių - 2 proc.

Pastaba: pirminei organizacijai nutarus, nario mokestis gali būti mokamas 1 kartą per 3 mėnesius, taip pat atskaitomas iš uždarbio centralizuota tvarka per buhalteriją. Partijos pirminės organizacijos gali atleisti nuo nario mokesčio mokė jimo komunistus — nedirbančius pensininkus, invalidus, taip pat moteris, auginančias vaikus iki trejų metų amžiaus. 48.3. LKP nariai, esantys ir LKJS nariai , moka vieno procento partijos nario mokestį į komjaunimo biudžetą , likusią dalį į par tijos biudžetą . 49. Pirminei organizacijai paliekama 30 proc . nario mokesčių, 70 proc. skiriama bendriesiems partijos reikalams. 50. Pirminės organizacijos , teritorinių organizacijų komitetai bei LKP CK savo lėšoms papildyti gali organizuoti ūkines įmones pagal ūkininkavimą reglamentuojančius Respublikos įstatymus. 51. Renkami partijos organizacijų organai turi kartą į metus in formuoti partijos narius apie biudžetą ir jo panaudojimą.

TURINYS

Lietuvos Komunistų partijos XX suvažiavimo nutarimas dėl LKP statuso ........

3

Lietuvos Komunistų partijos savarankiškumo deklaracija

4

Lietuvos Komunistų partijos Programa

5

Lietuvos Komunistų partijos Statutas

14

ДОКУМЕНТЫ XX СЪЕЗДА КОМПАРТИи литвы (на литовском языке ) Издательство ЦК Компартии Литвы , 232019 Вильнюс,пр. Космонауту , 60 N/K Dueta rinkti 1990.01.25 . Pasirašyta spaudai 1990.01.29 . Formatas 60 × 9016 . Popierius spaudos Nr . 1. Garnitura „ Baltika “ . Iškilioji spauda . 1,5 sp . 1. 1,36 apsk, leid . 1 . Tiražas 15 000 egz. Užs . Nr . 154. Kaina 25 kp LKP CK leidykla , 232019 Vilnius , Kosmonauty pr. 60

Li24

Lietuvos KP. Suvažiavimas (20; 1989; Vilnius). Lietuvos Komunistų partijos XX suvažiavimo tai. — V .: LKP CK l-kla , 1990. 20 , [ 2] p .

dokumen

Leidinį sudaro LKP XX suvažiavimo nutarimas apie Lietuvos Komunistų partijos statusą, jos savarankiškumo Deklaraciją, Lietuvos Komunistų par tijos Programa ir ir Statusas.

0902070000-010 L M 867-90

MBBK 1 3KP(TL) 1-20

"

Kaina 25 kp

U.C. BERKELEY LIBR

C03832540

ACRE