Lietuvos Komunistų partijos atsišaukimai [I tomas]

Table of contents :
Front Cover
Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos ir Lietuvos
Lietuvos darbininkų Raudonojo Kryžiaus atsišaukimai
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ir Lietuvos ir Baltarusijos
Pastabos
Chronologinė atsišaukimų rodyklė
Atsišaukimus išleidusių organizacijų rodyklė
Geografinė rodyklė

Citation preview

LIETUVOS

KOMUNISTU

PARTIJOS

ATSISAUKIMAI

S

TI

A IT

RS

VE

SIGILLU M

I S UN SI

N

VERITAS

MDCCCXX

INDIANA UNIVERSITY LIBRARY

:

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAJ, VIENYKITĖS!

3KP1 (TL) +9(TL) ! Li 245

PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LIETUVOS KP CK MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS

Lietuvos

Komunistu

partija

LIETUVOS

KOMUNISTŲ PARTIJOS

ATSIŠAUKIMAI

I

tomas 1918-1923

VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA VILNIUS 1962

JN6745

A98 K82 v.l

INDIANA UNIVERSITY LIBRARY

Redakcinė komisija: G. Feigelsonas (ats. redaktorius ) , V. Kancevičius, R. Šarmaitis

F

23-66

PRATARME Nelegaliai veikdama, Lietuvos Komunistų partija įvairiais būdais palaikė ryšius su plačiosiomis darbo žmonių masėmis, panaudojo įvairias priemones jų klasiniam sąmoningumui kelti. Vienas galingiausių įrankių mobilizuoti darbo žmonėms į kovą už išsivadavimą buvo partinė spauda . Masiškiausia ir labiausiai operatyvi partinės spaudos forma sunkiomis pogrindžio sąlygo mis buvo atsišaukimai . Juose buvo trumpai išdėstoma partijos pažiūra į vykstančius įvykius, keliami reikalavimai , kurie mo bilizuodavo darbo žmones į kovą už jų klasinius reikalus. Savo pogrindinio veikimo laikotarpiu, 1918-1940 ir 1941-1944 me tais , Lietuvos Komunistų partija išleido tūkstančius atsišaukimų, kuriuose skelbė savo nusistatymą aktualiais politinio gyvenimo klausimais . Štai kodėl Lietuvos Komunistų partijos ir jos vado vaujamų organizacijų atsišaukimai yra svarbus šaltinis partijos veiklai nušviesti ir darbo žmonių išsivadavimo kovos istorijai pažinti. Daugelį metų rinkti ir Partijos istorijos institute prie Lietu vos KP CK saugomi atsišaukimai yra gausiausia šios rūšies revoliucinės literatūros dokumentų kolekcija Tarybų Lietu voje. Didžiulė atsišaukimų kolekcijos apimtis yra akivaizdus liudininkas to milžiniško darbo , kurį atliko Lietuvos Komunistų partija pogrindžio metais, skleisdama darbo žmonių masėse marksizmo -leninizmo idėjas , mobilizuodama darbininkus, vals tiečius ir inteligentiją į kovą prieš buržuazijos diktatūrą , už socialinį išsivadavimą, už Tarybų valdžią. Partijos atlikto po grindinės spaudos leidimo darbo mastas yra tuo didingesnis , kai prisimename, kad laikraščių, atsišaukimų spausdinimas ir plati nimas revoliucionieriams visuomet buvo susijęs su pavojumi netekti laisvės ir net gyvybės. Didelė dalis patekusių į buržua zinės Lietuvos kalėjimus revoliucionierių buvo įkalinti už ko munistinių atsišaukimų, laikraščių ir knygučių skaitymą, gabe nimą ir platinimą .

V

Siekdamas supažindinti platesnius visuomenės sluoksnius su šiais unikaliais revoliucinės kovos dokumentais, Partijos isto rijos institutas pradeda skelbti Lietuvos Komunistų partijos ir jos vadovaujamų organizacijų pogrindžio sąlygomis išleistus at sišaukimus. Leidinio apimtis penki tomai . Pateikiamas skaitytojų dėmesiui pirmasis " Lietuvos Komu nistų partijos atsišaukimų" tomas apima 1918-1923 metų lai kotarpį. Tai buvo laikotarpis, kai pirmojo pasaulinio imperialis tinio karo išvargintoje Europoje ir visame pasaulyje , Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos poveikyje , darbo žmonės ryž tingai šturmavo reakcijos tvirtoves. Tuo metu nuo revoliucinių masių smūgių subyrėjo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos monarchijos, išsivystė didžiuliai klasiniai mūšiai Vokietijoje , Vengrijoje , Italijoje, Prancūzijoje , Anglijoje, Jungtinėse Ame rikos Valstijose ir kitose kapitalistinėse , o taip pat kolonijinėse šalyse. Revoliucinės kovos poreikių pagimdytos , įvairiose šalyse, Rusijos bolševikų pavyzdžiu , kūrėsi komunistų partijos . V. Lenino iniciatyva buvo sukurtas III , Komunistų Internacio nalas, kuris suvaidino svarbų vaidmenį bolševizuojant naujai susikūrusias komunistų partijas. Mūsų krašte 1918-1923 metais vyko taip pat svarbūs istori niai įvykiai . Po ilgametės revoliucinių marksistų kovos su oportunistais , marksizmo -leninizmo idėjų įtakoje , betarpiškame Spalio revoliucijos poveikyje 1918 metais susikūrė Lietuvos Ko munistų partija . Kadangi partija iš pradžių veikė ir Vakarų Baltarusijos rajonuose , tai ji kurį laiką vadinosi Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija. Susidarius betarpiškai revoliucinei situacijai, tų pat metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjo proletarinė revoliucija . Komunis tų partijos vadovaujami Lietuvos darbininkai ir valstiečiai pa kilo į kovą dėl vokiškųjų okupantų išvijimo , buržuazinės val džios organų nuvertimo ir Tarybų valdžios organų sukūrimo. Šios liaudies masių pasiaukojamos kovos dėka 1918 m. pabai goje ir 1919 m. pradžioje didžiojoje Lietuvos dalyje buvo įkurta Tarybų valdžia . Komunistų partija ir Tarybų Lietuvos respub likos revoliucinė vyriausybė ėmė vykdyti krašte pirmuosius socialinius-ekonominius pertvarkymus. Prasidėjusi užsienio imperialistų intervencija ir socialistinės revoliucijos iškovojimų gynimo interesai paskatino 1919 m. vasario mėnesį įvykdyti Tarybų Baltarusijos ir Tarybų Lietuvos respublikų sujungimą. Jungtiniame Baltarusijos Komunistų partijos ir Lietuvos Komu nistų partijos suvažiavime 1919 m. kovo 4-6 d . Vilniuje abi partijos taip pat susijungė ir pasivadino Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija, kuri buvo sudėtinė RKP (b) dalis. Užsienio interventų ir vietos buržuazijos sukeltas Lietuvoje pilietinis karas 1919 metais pasibaigė laikinu Tarybų valdžios pralaimėji mu. Su Vakarų imperialistų parama Lietuvoje laikinai įsitvirtino buržuazijos diktatūra . 1920 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos ir Balta

VI

rusijos Komunistų partija pasidalijo į dvi savarankiškas parti nes organizacijas su savo atskirais centrais. Pasikeitus darbo sąlygoms, Lietuvos Komunistų partija pertvarkė savo eiles ir ėmė iš gilaus pogrindžio vadovauti darbo žmonių kovai prieš buržuazijos puolimą, už gyvybinius jų reikalus, už buržuazijos valdžios nuvertimą ir Tarybų valdžios atkūrimą. Visi šie įvykiai ryškiai atsispindi pirmajame tome skelbiamuose atsišaukimuose. Lietuvos Komunistų partija nuo pirmųjų savo gyvavimo die nų pasireiškė kaip revoliucinė darbininkų klasės ir visų darbo žmonių partija, socialinės revoliucijos partija , siekianti giliai humaniškų tikslų. Viename pirmųjų savo atsišaukimų, išleistų 1918 m. rugsėjo mėnesį , Komunistų partija rašė : „,Ruoškitės , draugai , ateinančiai revoliucijai, kuri galutinai sugriaus seną, supelėjusį pasaulį , ir jo griuvėsiuose jūs pastatysite naują pa saulį, kupiną laimės, kur nebus nei tironų, nei engiamųjų, nei be saiko turtingų, nei elgetų. Neužmirškite, proletarai, kad turite įvykdyti didžiulį istorijos jums skirtą uždavinį — išlaisvinti pa saulį iš smurto bei priespaudos ir leisti kiekvienam naudotis gyvenimo džiaugsmu " (šio rinkinio 26 p.) . Rinkinyje išspausdintuose atsišaukimuose atsispindi betar piška Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos dvasia. Lietu vos Komunistų partija nenuilstamai propagavo marksizmo leninizmo idėjas , socialistinės revoliucijos įvykdymo , Taryb" valdžios, proletariato diktatūros sukūrimo idėjas, tiesiogiai or ganizavo darbo žmonių mases kovai prieš vokiškuosius okupan tus ir vietinę buržuaziją, už Tarybų valdžią mūsų krašte . ,,Mes kviečiame , rašė partijos Centro Komitetas 1918 m. lapkričio 23 d. atsišaukime.- visus miesto ir sodžiaus darbo žmones juo veikiausiai organizuotis, visur tverti darbininkų tarybas , kurių atstovai , suvažiavę Vilniuj , sutvers mūsų šaliai darbininkų val džią, kurios uždavinys bus drauge su Rusijos ir Vokietijos pro letariatu įvesti mūsų šalyj socializmo tvarką, kurioj visi bus laisvi, kur nebus turtuolių ir neturtėlių... Tegyvuoja darbinin kų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybos ! " (32 p. ) . Sukūrus Vilniuje Lietuvos Laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę, kurios 1918 m. gruodžio 16 d . Manifes tu buvo paskelbta Tarybų valdžia Lietuvoje , partijos Centro Ko mitetas ir Vilniaus profesinės sąjungos pašaukė darbininkus pra dėti visuotinį streiką ir išeiti į demonstraciją ( 43 ir 459–460 p . ) , kurių metu pareikalauti , kad tučtuojau būtų panaikinta okupan tų vokiečių valdžia ir pripažinta darbo žmonių Tarybų valdžia . Gruodžio 16 d . Vilniuje sustojo visos įmonės ; į gatves išėjo apie 20 tūkstančių darbo žmonių su šūkiais : „ Šalin okupantų valdžią! Šalin okupaciją ir jos pakalikes - buržuaziją ir Tary bą! Darbo bedarbiams ! Duonos alkaniems ! Žemė darbo liau džiai ! Tegyvuoja Darbininkų Tarybų valdžia ! Tegyvuoja III In ternacionalas ! " Tai buvo įspūdinga manifestacija, remianti Ta rybų valdžią Lietuvoje . Visuotiniai streikai ir demonstracijos

VII

tomis dienomis vyko taip pat Kaune , Šiauliuose , Panevėžyje ir kitose vietose . Viso mūsų krašto darbo žmonių masės vienin gai pakilo į proletarinę revoliuciją ir, vadovaujamos Komunis tų partijos, sukūrė Tarybų valdžios organus, Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Tai buvo istorinis Lietuvos darbo žmo nių laimėjimas, pasiektas kovoje prieš okupantus vokiečius ir vietos nacionalinę buržuaziją. Kovodami prieš socialistinę revoliuciją, pakertančią buržua zijos išnaudotojiško gyvenimo pagrindus, buržuaziniai naciona listai stengėsi visų pirma suskaldyti darbo žmonių vienybę. Pasinaudodami teisėtu darbo žmonių pasipiktinimu rusų dvari ninkų, kapitalistų ir caro valdžios vykdyta nacionalinės prie spaudos politika, jie kurstė nacionalistines aistras, mėgino su kelti Lietuvos liaudies masių nepasitikėjimą rusų tauta, Tarybų Rusija ir jos Raudonąja Armija , padedančia nacionalinių rajonų darbo žmonėms išsivaduoti iš okupantų vokiečių ir vietos kontr revoliucinės buržuazijos jungo. Nacionalistines ir religines aistras kurstančiai buržuazinei politikai Komunistų partija priešpastatė savo proletarinio inter nacionalizmo, visų tautybių darbo žmonių vienybės kovoje prieš išnaudotojus politiką . Rinkinyje yra daug atsišaukimų į darbo žmones , į lietuvių, vokiečių ir lenkų kareivius (dok . Nr . Nr. 17 , 277, 286 , 287, 293 ir kt . ) , kuriuose demaskuojama buržuazijos šovinistinė pogromų, nacionalinės nesantaikos kurstymo politi ka ir kartu parodoma, kaip įvairių tautybių buržuazijos atstovai ir imperialistai interventai išvien kovoja prieš socialistinę re voliuciją , kaip lietuviai , lenkai , žydai , rusai , vokiečiai kapita listai ir dvarininkai vienodai išnaudoja darbo žmones . Komunis tų partijos priesake Vilniaus Darbininkų ir raudonarmiečių tarybos atstovams 1919 m. vasario 2 d . sakoma : „ Žinokite, drau gai, kad pergalėti mes tegalime , išvien eidami su Rusijos perga lėtojais darbininkais ir vargingaisiais valstiečiais, su kovojan čiais dėl pergalės Vokietijos , Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos darbininkais, su stojančiu kovon viso pasaulio proleta riatu " (62-63 p.) . Atsišaukime į Lenkų armijos kareivius , išleistame 1919 m. liepos mėnesį , Komunistų partija atskleidė tikruosius užsienio interventų, siekusių sugrąžinti Tarybų Rusi joje dvarininkų ir kapitalistų valdžią, tikslus , parodė Lenkijos dvarininkų ir fabrikantų gobšumą ir kartu išdėstė humanistinius tarybinės santvarkos gynėjų tikslus: ,,Mes norime taikos ir visų darbo žmonių brolybės. Mes norime , kad visi būtų lygūs ir laisvi. Tegyvuoja visų tautų, kokia kalba jos bekalbėtų ir kokios tikybos jos bebūtų, darbo žmonių vienybė ir solidarumas! “

( 120 p . ) . ,,Ne muštynės tarp lietuvių ir žydų darbininkų, o kova visų darbininkų prieš lietuvių, žydų ir lenkų buržuaziją — va , susi VIII

pratusių darbininkų obalsis " , aiškino LKP CK 1923 m., atsi liepdamas į pogromininkų išpuolius (392 p. ) . Demaskuodamas buržuazinių nacionalistų prasimanymus ir šmeižtus prieš bolševikus ir Raudonąją Armiją, Komunistų par

tijos Centro Komitetas 1919 m. sausio 31 d . atsišaukime rašė : „ Iš tikrųjų, iš kur atsirado Lietuvoj bolševikai ir raudonarmie čiai ? Bolševikai - tai yra patys susipratę ir susiorganizavę Lie tuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , kurie , matydami , kad kito išėjimo nebėr, stojo į atvirą kovą su savo išnaudoto jais ir budeliais. Jiems į talką atėjo išblaškytieji karo metu . Rusijoj Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , o kartu su jais ir ne vienas pačios Rusijos darbininkas ir vargingasis valstietis. Seniau jie kovojo bendrose eilėse prieš Rusijos dvari ninkus ir kapitalistus; dabar atėjo, sukilusiųjų Lietuvos darbi ninkų ir vargingųjų valstiečių kviečiami , į Lietuvą kovot prieš Lietuvos dvarininkus, storkaklius ūkininkus , šmuglerius- speku liantus, visus Lietuvos darbininkų išnaudotojus ir jų sėbrus. Atėjo kovot prieš tuos, kurie iki šiol bernauja vokiečių kontr revoliucionieriams plėšikams ir užtat gauna nuo jų ir pinigų, ir ginklų" (53 p . ) . Antantės nurodymu užsienio interventų pasiųstos kontrre voliucinės vokiečių ir lenkų karinės dalys, o taip pat vietos reakcinės buržuazijos suorganizuoti kariniai daliniai 1919 metais nuslopino Lietuvoje Tarybų valdžią, pasmaugė Tarybų Lietuvos respubliką, padėjo įsitvirtinti kontrrevoliucinei buržuazijos diktatūrai . Prasidėjo šiurpus buržuazijos baltasis teroras prieš darbo žmones, pirmą kartą Lietuvos istorijoje pamėginusius nusikratyti išnaudotojų jungu . Partijos Centro Komitetas vie name savo 1919 metų atsišaukimų šitaip apibūdino buržuazijos terorą kontrrevoliucionierių pagrobtuose rajonuose : „ Žiūrė kite, ko susilaukėte jūs, Lietuvos darbininkai , iš tų vietų, kur šeimininkauja baltieji . Kauno ir kiti kalėjimai pilni darbininkų kalinių. O kiek sušaudytų, nužudytų, kiek išplaktų, ir skai čiaus neturim ! O kas girdėti [ ten ] , kur įsivyravo lenkų baltieji? Vilniaus gatvės darbininkų krauju aptaškytos . Kalėjimai pri grūsti . Visur grįžta dvarininkai , kelia galvas spekuliantai " (111 p.) . Vėliau komunistinė spauda skelbė, kad , nepilnais duo menimis, Lietuvos buržuazijos valdomuose rajonuose buvo su šaudyta daugiau kaip 300 proletarinės revoliucijos dalyvių (321 p. ) , o Vilniaus krašte Lenkijos buržuazijos budeliai - pogro mininkai išžudė apie 1500 revoliucijos dalyvių ir šiaip piliečių. Atsišaukimų rinkinyje yra gausu duomenų, kad JAV , Ang lijos, Prancūzijos ir Vokietijos imperialistai bei jų tarnai akty viai slopino tiek Tarybų Rusijos, tiek kitų tarybinių respublikų, tiek ir Tarybų Lietuvos darbo žmonių revoliucinę kovą, visomis priemonėmis stengėsi užkirsti jiems kelią į šviesesnį gyvenimą. Dar 1918 m. gruodžio 17 d. atsišaukime Komunistų partijos IX

Centro Komitetas parodė užsienio imperialistų ir Lietuvos bur žuazijos bendras kontrrevoliucines priemones kovoje prieš darbo žmones : ,,Nebepasitikėdama vokiečių kontrrevoliucija, jų šarvuotu kumščiu , prieš kurį visą laiką šliaužiojo, dabar krei piasi Lietuvos buržuazija į Anglijos-Prancūzijos—Amerikos imperialistus plėšikus, keliaklupsčiauja prieš tuos darbininkų klasės budelius ir prašo, kad jie greičiau ateitų į Lietuvą su savo kariuomene ir visiškai pasmaugtų prasidėjusią darbininkų revoliuciją" (42 p . ) . Komunistų partija šaukė Lietuvos darbi ninkus kurti savo ginkluotąsias pajėgas - raudonąją gvardi ją — priešams atremti . Atsišaukimas įspėjo : ,,Skubinkite , nes priešininkai jau arti : Liepojoj ir Rygoj jau lipa ant kranto Ang lijos-Amerikos kariuomenė . Ji skubina eiti Lietuvon naują jungą jums uždėti " (43 p.) . Antantės nurodymu Vokietijos vyriausybė 1918 m. pabai goje suteikė buržuazinei Lietuvos vyriausybei 100 milijonų markių paskolą kontrrevoliucinei kariuomenei organizuoti , bur žuazinės valstybės aparatui kurti . Iš okupacinės vokiečių armi jos sandėlių buvo tiekiami ginklai besikuriantiems buržuazi niams kariniams daliniams . Ginklai ir amunicija už išskirtus paskolos pinigus buvo supirkinėjami taip pat Vokietijoje . JAV 1919 metais siuntė į Lietuvą maisto produktus daugiausia ka riuomenės reikalams . Antrojoje 1919 metų pusėje už JAV iš skirtas karines medžiagas Lietuvoje buvo apmundiruota ir aprūpinta ginklais 35 tūkstančiai buržuazinės kariuomenės ka rių, už Anglijos išskirtas karines medžiagas — 10 tūkstančių karių. JAV, Anglijos ir Prancūzijos karinės misijos 1919 m . šeimininkavo Lietuvoje , koordinavo karines operacijas prieš Tarybų Lietuvą, o vokiečių interventų kariniai daliniai , kaip ir lenkų legionieriai , tiesiogiai dalyvavo mūšiuose prieš Tarybų respublikos gynėjus . „,Tarybų Lietuvą pasmaugė Santarvės reakcija su lenkų ir lietuvių buržuazijos pagalba " , - konstatavo Komunistų partijos Centro Biuras savo 1920 m. vasario mėn. atsišaukime ( 170 p . ) . Buržuazinėje kariuomenėje tarnavę ameri kiečių, anglų, prancūzų karininkai aktyviai dalyvavo slopinant sukilusius 1920 m. vasario mėnesį Kauno įgulos kareivius . Istoriniai faktai , darbo žmonių išsivadavimo kovos patyri mas rodo, kad JAV, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos imperia listai visada buvo mūsų krašto, kaip ir kitų mažųjų tautų, engė jai, atkaklūs jos liaudies išsivadavimo priešai . Laikinas proletarinės revoliucijos pralaimėjimas davė progą Lietuvos buržuazijai pradėti puolimą prieš socialinius ir ekono minius darbo žmonių iškovojimus . Prasidėjo darbo užmokesčio mažinimas, darbo dienos ilginimas, darbininkų judėjimo dalyvių persekiojimas. Komunistų paraginti, Kauno darbininkai atsakė į tai 1919 m. rugsėjo 15 d. visuotiniu streiku . Išsigandusi bur žuazinė vyriausybė ėmė tuojau manevruoti . Ji pažadėjo paten kinti ekonominius darbininkų reikalavimus ir pasiekė , kad strei X

kas būtų nutrauktas. Tačiau darbininkai netrukus įsitikino, kad ir nacionalinė buržuazinė vyriausybė yra tokia pat ištikima išnaudotojų gynėja , kokios buvo caro ir kaizerio vyriausybės. Savo 1919 m. lapkričio mėn. atsišaukime dėl Kauno darbininkų visuotinio streiko partijos Centro Komitetas rašė : „ Kauno dar bininkai grįžo prie darbo, bet valdžia neišpildė savo prižadėji mų ir ne tik nepildė, bet dar vienus darbininkų atstovus, profe sinių sąjungų Centro Biuro prezidiumą, išvarė iš Lietuvos, kitus įžymesnius darbininkus, fabrikų komitetų narius, areštavo " ( 146 p .). Į naujus reakcijos išpuolius, suimant profesinių sąjungų Centro Biuro prezidiumą, uždarant jo organą laikraštį ,,Darbi ninkų gyvenimas " , Kauno darbininkai atsakė 1920 m. birželio 15 dienos visuotiniu streiku (214 p . ) . Revoliucinio darbininkų judėjimo pakilimas 1920 metų vasarą kiek sulėtino reakcijos puolimus, bet jau 1921 metų pradžioje prasidėjo nauja perse kiojimų banga : ,,Sausio 14-15 d . Kaune visos kontrrevoliucijos jėgos apsiginklavo ir išėjo į paviršių. Šančiuos ir Panemunėj įvestas apgulos stovis. Kareivių kazarmės apsuptos žandarų . Kareivių niekur neišleidžia , eina areštai . Mieste ginkluoti būriai . Visur areštai ir oblavos. Lietuvos profesinių sąjungų Centralinis Biuras, Kauno sąjungų biuras, miesto dūmos darbininkų frakcija , Darbininkų klubas ir kitos darbininkų organizacijos sugrūstos į kalėjimą. Areštuota virš trijų šimtų darbininkų ir kareivių! " (278 p. ) . Po poros mėnesių partijos Centro Biuras savo atsišauki me vėl pranešė, kad „ Kaune , Utenoj , Panevėžy šimtai suimtųjų baisiausiai kankinami - mušami šautuvų drūtgaliais, šompolais, plakami vielų nagaikomis, kariami, badomi , badu marinami " (288 p.). Susumuodamas buržuazijos siautėjimo 1920-1921 metais duo menis, LKP Kauno raikomas savo 1922 m . vasario 15 d . atsišau kime rašė , kad tais metais ,,uždaromi trys Kauno m. profsąjungų Centro Biurai , vienas visos Lietuvos profsąjungų Centro Biuras, jų nariai areštuojami ir išsiunčiami iš Lietuvos ; išgriaunami trys darbininkų klubai Kaune ; išvaikomas visos Lietuvos žemės ūkio darbininkų profsąjungų suvažiavimas ; išgriaunamos profsąjun gos Panevėžyj , Rokiškyj , Ukmergėj , Suvalkijoj ir Kaune (gelž keliečių ir kt .) ; 1 Gegužės darbininkų šventėj dalyvaujantieji darbininkai 11 tvarkomi " nagaikomis ; profsąjungų valdybų ir darbininkų frakcijų nariai kišami kalėjiman- nuolatos kalėji me sėdi ne mažiau 200 kovotojų už darbininkų reikalus ; areš tuotieji žiauriausiai kankinami ; žymesnieji darbininkai šaudomi (Varkalis, Fedaravičius, Manelis ir kt. ) ; šaudomi ir slaptai (Re kašius, Kaplanskis) . Užgniaužiama darbininkų spauda, uždaroma net 12 lietuvių, žydų ir lenkų kalbomis darbininkų laikraščių. Žemės reforma pavirto , kaip mes iškart sakėme , į žemės refor mą dėl kunigų, buožių ir dvarininkų. Visi įstatymai, mirties bausmė ir karo stovis nukreipti prieš darbininkus " (321-322 p . ) .

XI

Tokia buvo buržuazinė demokratija Lietuvos tikrovėje : de mokratija fabrikantams, bankininkams, buožėms, dvarininkams ir įvairiems lupikams spekuliantams , vykdžiusiems neribotą dar bo žmonių apiplėšimą , ir diktatūra darbo žmonėms - jų nuola tinis išnaudojimas, revoliucinių darbininkų organizacijų, jų spaudos persekiojimas, darbo žmonių interesų gynėjų - komu nistų, komjaunuolių, profsąjungų veikėjų ir kitų revoliucionie rių kalinimas, mušimas ir žudymas . Taip su užsienio imperia listų pagalba 1919 metais susikūrė buržuazinė Lietuva , kurios valdžia gynė fabrikantų, bankininkų, buožių, dvarininkų vieš patavimą, stengėsi laikyti paklusnias išnaudojamųjų klases darbininkus ir valstiečius . Buržuazijos diktatūros aparate Lietuvoje 1919-1923 metais dirbo buržuazinių ir smulkiaburžuazinių partijų atstovai : krikš čionys demokratai , pažangininkai (būsimieji tautininkai ) , liau dininkai ir socialdemokratai . Rinkinio atsišaukimuose yra daug faktų, konkrečiai parodančių visų jų antiliaudinį veidą, bur žuazijos ir dvarininkų klasių reikalų, jų valstybės reikalų gynė jų veidą. Lietuvos Komunistų partija gimė, augo ir tvirtėjo kovoje prieš reformistinę ideologiją, kovoje prieš tos ideologijos sklei dėją socialdemokratų partiją, kurios vadovai vykdė buržuazijos agentūros darbininkų judėjime vaidmenį . Komunistų partija savo atsišaukimuose ne kartą priminė darbo žmonėms, kad Lietuvos socialdemokratų partija vykdo bendradarbiavimo su išnaudotojų klasėmis politiką . Jos vadovai S. Kairys ir M. Bir žiška greta kitų buržuazinių nacionalistų veikėjų 1917 metais įėjo į vokiečių okupantų sudarytą kaizerinę Lietuvos Tarybą . 1918-1919 metais socialdemokratų vadovai S. Kairys ir J. Pak nys įėjo į buržuazines vyriausybes , kurios kardu ir ugnimi slo pino Lietuvos darbo žmonių pastangas nusikratyti buržuazijos jungu . Įsitvirtinus buržuazinei valdžiai Lietuvoje , socialdemo kratų partijos vadovai buržuazinės santvarkos stiprinimo inte resais stengėsi taikstyti antagonistinius buržuazijos ir proleta riato klasinius prieštaravimus , išduodami pagrindinius dar bininkų klasės reikalus ; jie vykdė darbininkų judėjimo skaldymo politiką, šalindami iš profsąjungų ir kitų ma sinių organizacijų komunistus ir jų šalininkus; norėdami su klaidinti darbo žmones , drauge su kitais buržuaziniais naciona listais jie visaip šmeižė Komunistų partiją ir pirmąją pasaulyje darbininkų ir valstiečių valstybę - Tarybų Sąjungą. Rinkinyje išspausdintas LKP Vilniaus komiteto 1921 m. balandžio mėn. atsišaukimas „ Prie gėdos stulpo ! " , kuriame parodoma , kaip PPS Vilniaus organizacijos vadovai Zaštovtas ir Godvodas savo laik raštyje ,,Pšelcm" įskundė komunistų leidžiamą profsąjunginį laikraštį ,,Pochodnia " , ir ,,to pakako , kad būtų pasmaugtas šis visų darbininkų klasės ir kaimo varguomenės priešų neapken čiamas laikraštis " (293 p .) .

XII

Dirbdama gilaus pogrindžio sąlygomis, nepaisydama žiaurių persekiojimų, Lietuvos Komunistų partija su pasiaukojimu orga nizavo darbininkus ir valstiečius į kovą už jų padėties pageri nimą, vadovavo darbininkų ekonominiams ir politiniams strei kams, bedarbių demonstracijoms. Rinkinyje yra gausu atsišau kimų, atspindinčių konkretų Komunistų partijos organizatorinį darbą kovoje už geležinkelininkų (dok . Nr. Nr. 181 , 182, 184, 202) , Klaipėdos krašto darbininkų (dok. Nr. Nr. 191 , 193 ) , Kauno ,,Drobės" fabriko audėjų (dok. Nr . 219) , Tilmanso fabriko meta listų (dok. Nr. 209) ir kitų įmonių darbininkų reikalus . Komunistų partija mokė valstiečius : „ Jei valstiečiai nori lai mėt, jie privalo susidėt su darbininkais, privalo sudaryt su jais bendrą frontą ir bendrai kovot su savo bendrais priešais . Jei Lietuvos darbininkai ir mažažemiai bendrai veiks , jei vidutiniai valstiečiai padės jų kovai , tai ir Lietuvoj viršus bus darbininkų ir mažažemių pusėj , nes ir Lietuvoj darbininkai , mažažemiai ir vidutiniai valstiečiai sudaro gyventojų daugumą " ( 398 p .) . Kovodama už darbininkų ir valstiečių sąjungos stiprinimą, Komunistų partija kartu telkė į bendros kovos prieš išnaudoto jus frontą taip pat inteligentiją ir karininkus (395 p. ) . LKP CK 1923 m . spalio 24 d . atsišaukime ,, Į mokytojus ! " šaukė visus do rus mokytojus stoti kovojančių darbininkų ir valstiečių pusėje, ,,kad mokslas ir mokykla iš turtuolių įrankio taptų darbininkų, valstiečių ir visų darbo žmonių draugu " (394 p.) . Komunistų partija šaukė darbininkus, valstiečius ir darbo inteligentus nesitenkinti ekonomine kova , bet vesti ir politinę kovą už buržuazijos valdžios nuvertimą ir Tarybų valdžios at kūrimą, nes tik tokiu būdu galima bus iš esmės pagerinti darbo žmonių padėtį . „ Atminkite visada, kad jūsų kančioms ateis galas tik tada, kai jūs didvyriškojo Rusijos proletariato pavyzdžiu nuversite godžios dvarininkų ir turtuolių gaujos priespaudą ir įkursite savo valdžią — Darbininkų, valstiečių ir kareivių atsto vų tarybų valdžią" ( 152 p .) . Vadovaudamasi V. Lenino mokymu apie darbininkų klasės susiskaldymo žalingumą visų darbo žmonių išsivadavimo kovai, vykdydama Komunistų Internacionalo nutarimus, Lietuvos Ko munistų partija dėjo daug pastangų darbininkų klasės vienybei stiprinti . Viena populiariausių kovos už darbininkų klasės vie nybę formų buvo bendro darbininkų fronto idėjos populiarini mas ir to fronto politikos praktinis vykdymas . Jau 1922 m. bir želio 16 d . Komunistų partija paskelbė legaliame laikraštyje ,,Žarija " Darbininkų kuopos vardu pasirašytą atsišaukimą, ku riame rašė : ,, Lietuvos darbininkų kuopa , kuri pripažįsta darbi ninkų klasės kovos būtinumą dėl pasiliuosavimo nuo išnaudo tojų jungo... kreipiasi į visas darbininkų partijas, į visus darbininkus iš kitų darbininkų organizacijų (esančius profsąjun gose, darbo federacijoj , visokiose tautinėse ir krikščioniškose darbininkų sąjungose ir draugijose, darbininkų kooperatyvuose

XIII

ir t. t.), o taipogi į darbininkų frakcijas savivaldybėse ir į visus dar neorganizuotus darbininkus , siūlydama sudaryt bendrą dar bininkų kovos frontą dėl darbininkų klasės reikalų " (562 p .) . ekonominiai išdėstyti elementarūs ir Atsišaukime buvo politiniai darbininkų reikalavimai, suprantami visiems darbi ninkams. Kiekvieną kartą , kai pats gyvenimas konkrečiais fak tais parodydavo darbininkų klasės vienybės nebuvimo žalingu mą, Komunistų partija savo atsišaukimuose tai nurodydavo , šaukdavo darbininkus ir valstiečius bendru frontu kovoti už sa vo reikalus (dok . Nr. Nr. 197 , 216, 217 , 223 ir kt. ) . Socialdemo kratų, klerikalinių darbininkų organizacijų vadovai , gindami buržuazijos reikalus , atkakliai priešinosi vieningai darbininkų kovai už bendrus visų darbininkų reikalavimus. Tai negalėjo neatskleisti šių tariamų darbininkų draugų tikrojo veido . Iš savo patyrimo darbininkai ir valstiečiai ilgainiui įsitikino , kad tik Komunistų partija yra ištikima jų reikalų gynėja. Vadovaudamasi marksizmo-leninizmo mokymu, Lietuvos Ko munistų partija nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų aukštai nešė proletarinio internacionalizmo vėliavą, gynė įvairių šalių darbi ninkų proletarinio solidarumo interesus . Ji ragino mūsų krašto darbo žmones revoliucinėje kovoje prieš buržuaziją sekti lai mėjusio Rusijos proletariato kovos pavyzdžiu : ,, Ir mes , Lietuvos darbo žmonės, turime pasekti didžiu mūsų Rusijos brolių pavyz džiu . Atkakliai sieksime mūsų galutinio tikslo įkurti Lietuvos Socialistinę Tarybų Respubliką! " ( 126 p . ) . Kai Antantės impe rialistai rengė vieną po kito karo žygius prieš Tarybų šalį ir vertė buržuazinę Lietuvą dalyvauti antitarybiniame kare , Ko munistų partija nuolat skelbė šūkį „ Šalin karą su Tarybų Rusi ja! " Viename savo 1919 m. atsišaukimų Komunistų partija ragi no: „ Visi darbininkai dabar turi pakelti savo balsą, o mažaže miai ir kareiviai paturėti juos. Jie turi pareikalauti , kad kruvinos skerdynės su Tarybų Rusija būtų pabaigtos " ( 135 p . ) . Plačiųjų liaudies masių protestai prieš antitarybinę intervenciją privertė Lietuvos buržuaziją priimti taikos pasiūlymą ir 1920 m. liepos 12 d . pasirašyti taikos sutartį su Tarybų Rusija . Ir vėliau Komunistų partija nuosekliai gynė Tarybų Sąjungą nuo priešiškų intrigų, kovojo, kad Lietuva nebūtų įtraukta į im perialistų organizuojamą antitarybinį bloką. Vadovaudamasi šia proletarinio internacionalizmo politika, Komunistų partija gynė visų pirma Lietuvos darbininkų klasės ir visų darbo žmo nių interesus , jų socialinio išsivadavimo reikalus , visos lietuvių tautos progreso reikalus . Kai Tarybų šalis 1920 m . rugpiūčio mėn . pabaigoje perdavė Vilniaus kraštą buržuazinei Lietuvai , Komunistų partija mokė jo darbininkus kartu su visos Lietuvos darbininkais bendromis jė gomis kovoti prieš lenkiškąjį ir lietuviškąjį nacionalizmą, ragi no, kad Vilniaus darbininkų klasės profesinės sąjungos užmegz tų glaudžius ryšius su Kauno profesinėmis sąjungomis ir kovotų XIV

už gyvybinius darbininkų reikalus. „ Vilniaus darbininkas nesi šalins nuo šios kovos, rašė vienas 1920 m. rugsėjo mėnesio Komunistų partijos atsišaukimų. - Kartu su Kauno ir visos Lie tuvos darbininku , kartu su revoliuciniu Lietuvos kareiviu ir kaimo varguomene jis stos į kovą su bendrais obalsiais " ( 268-269 p. ) . Lenkų imperialistams 1920 m. spalio mėnesį pagrobus Vil niaus kraštą ir išvysčius šovinistinę propagandą, Komunistų partija šaukė Vilniaus krašto darbininkus kovoti už bendrus klasinius reikalus drauge su visos Lenkijos darbininkais . Kai 1921 m. vasario mėnesį kilo visuotinis Lenkijos geležinkelininkų ir kitų darbininkų solidarumo su jais streikas , Komunistų parti ja ragino Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos darbininkus prisidėti prie šio streiko . Juk šita kova, - rašoma Komunistų partijos atsišaukime ,— ir jus kuo gyviausiai liečia . Lenkijos dvarininkai ir buržuazija nori , kad jūs susivienytumėte su dvarininkų Len kija, — susivienykite su darbininkų Lenkija, su Lenkija , kovo jančia už duoną ir darbininkų judėjimo laisvę , už geležinkeli ninkų ir visų politinių kalinių paleidimą iš kalėjimų, pagaliau už dvarininkinės-buržuazinės valdžios pašalinimą ir Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžios įvedimą " (286 p.) . Visuotinis Lenkijos darbininkų streikas puikiai parodė anti darbininkišką nacionalistinę dešiniųjų PPS vadovų politiką . PPS Vilniaus organizacijos vadovai Zaštovtas , Godvudas ,,nė piršto nepajudino tam , kad išjudintų Lietuvos darbininkų mases į so lidarumo su Lenkijos proletariatu streiką " ,— rašė savo 1921 m. kovo 6 d. atsišaukime Komunistų partijos Centro Biuras. Deši nieji PPS vadovai Vilniuje visada rėmė Lenkijos buržuazijos nacionalistines agresyvias tendencijas, jos propagandą, kad Vilniaus kraštas esanti Lenkijos sudėtinė dalis . „ O kai Lenkijos darbininkas stoja į kovą prieš savo budelius, jie, rašė tas pats Komunistų partijos atsišaukimas apie Vilniaus pepeesininkus , sako , kad čia Lietuva - jiems nerūpi , kas dedasi Varšuvoje... Gėda šiems darbininkų klasės išdavikams! Gėda Lenkijos bur žuazijos pakalikams ! " (287 p. ) . Demaskuodama konkrečius Lie tuvos ir Lenkijos darbininkų klasinio solidarumo pažeidimo faktus, Komunistų partija parodė didelę PPS vadovų skleidžia mo šovinizmo žalą darbininkų klasės išsivadavimo kovai. Po pirmojo pasaulinio karo Antantės imperialistai atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos. Nors tai buvo nuo seno lie tuvių gyvenamas kraštas, kryžiuočių užgrobtas dar prieš 700 metų, tačiau Antantės valstybės vengė jį perduoti Lietuvai , o stengėsi paversti jį imperialistinių mainų objektu , savo plac darmu kovai prieš Tarybų Rusiją. Nuo 1920 m. vasario mėn. Klaipėdos kraštą Antantės vardu valdė Prancūzijos okupacinė kariuomenė . Krašte augo darbo žmonių nepasitenkinimas oku paciniu režimu. 1923 m. sausio mėnesį buržuazinės Lietuvos pasiųsti kariniai daliniai , perrengti civiliais drabužiais , ir šauliai XV

sukilimą " ir , Antantės valstybėms nuolaidžiaujant, įvykdė Klaipėdos kraštą prijungė prie buržuazinės Lietuvos . Po ilgų derybų tarp buržuazinės Lietuvos ir Antantės valstybių 1924 m. gegužės 8 d. buvo pasirašyta konvencija, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, bet kraštui buvo suteikta autonomija, kurios vykdymą ėmėsi kontroliuoti Anglijos, Pran cūzijos , Italijos ir Japonijos valstybės . Tuo būdu Antantės im perialistai įgijo teisę nuolat kištis į Klaipėdos krašto reikalus . Be to, įvestas krašto valdymo statutas sudarė galimybę išplėsti čia savo veiklą ir Vokietijos imperialistų agentams . Gindama lietuvių ir vokiečių darbininkų proletarinio soli darumo interesus, Komunistų partija smerkė Lietuvos buržua zijos pasiųstų valdininkų smurtą prieš Klaipėdos krašto darbi ninkus, kurie tuo metu naudojosi didesnėmis demokratinėmis laisvėmis , negu darbininkai Lietuvoje . Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos , reakcionieriai ėmė tuojau varžyti klaipė diečių darbininkų organizacijų, spaudos , gimtosios kalbos lais vę, įvedė karo stovį . Krašte išaugo nedarbas. Šovinistinė Lietu vos buržuazijos politika prieš Klaipėdos krašto vokiečių tauty bės darbo žmones dar labiau padidino nepasitenkinimą. Klaipėdos darbininkai 1923 m . balandžio 8 d . paskelbė visuotinį streiką, išėjo į masinę protesto demonstraciją. Komunistų parti ja, rūpindamasi ugdyti lietuvių darbininkų ir Klaipėdos krašto vokiečių darbininkų klasinį solidarumą kovoje su buržuazija, pašaukė Lietuvos darbininkus ginti Klaipėdos darbininkų rei kalus . ,,Mes kviečiame Kauno ir visos Lietuvos darbininkus kel ti protestus prieš darbininkų žudymą Klaipėdoj ... Lauk iš Klai pėdos kruugerį Budrį ir Lietuvos žandarus! " (355-356 p. ) . Lietuvos Komunistų partija savo nusistatymuose Klaipėdos krašto klausimu vadovavosi pagrindiniais visos darbininkų kla sės , visų darbo žmonių interesais . Atsižvelgdama į tai , kad kontrrevoliucinė Lietuvos buržuazija vykdė Klaipėdos krašte antiliaudinę, šovinistinę politiką, Komunistų partija aiškino dar bo žmonėms, kad Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietu vos , pažeidus demokratinius tautų apsisprendimo principus, vien išnaudotojų klasių valdžios stiprinimo interesais. ,, Buožių val džia nepasiklausė Klaipėdos darbininkų ir mažažemių, — rašė LKP CK savo 1923 m. balandžio mėn . atsišaukime , — ar norėjo jie turėt savo globėju mūsų buožiją" (359 p. ) . Vadovaudamasi leninine nacionaline politika , Komunistų partija auklėjo lietuvių ir vokiečių darbininkus revoliucinės klasinės kovos , savitarpio pasitikėjimo dvasia ir reikalavo suteikti Klaipėdos krašto gyven tojams laisvo apsisprendimo teisę iki atsiskyrimo, smerkė tiek lietuvių, tiek vokiečių buržuazijos agentų avantiūras , kurstant nacionalistines aistras ir ardant darbo žmonių klasinę vienybę. Kartu Komunistų partija nurodė darbo žmonėms, kad visi Lie tuvos darbo žmonės išsivaduos iš socialinės ir nacionalinės prie XVI

spaudos tik įvykdę socialistinę revoliuciją, tik nuvertę buržua zijos valdžią ir sukūrę darbininkų ir valstiečių valdžią. Kai 1923 metų rudenį Vokietijoje pakilo nauja revoliucinio judėjimo banga ir buvo laukiama proletarinės revoliucijos, viso pasaulio reakcionieriai, jų tarpe ir Lietuvos buržuazija , telkė jėgas šiai Vokietijos revoliucijai malšinti . Vadovaudamasi tais pačiais proletarinio internacionalizmo principais, Komunistų partija savo 1923 m. spalio 8 d. atsišaukime rašė : ,,Vokietijoje kyla žūtbūtinė kova tarp buržuazijos ir darbininkų klasės ... Tai suprasdamos, buržuazinė Prancūzija, Lenkija ir Lietuva skubiai ruošiasi karui prieš Vokietijos darbininkus " . Kreipdamasi į Lie tuvos darbininkus su šūkiu „ Tegyvuoja revoliucija Vokietijo je! ", partija ragino : ,,Neleiskite buržuazijai paskandinti krau juose revoliucinių Vokietijos darbininkų. Mes, darbininkai , ne galime kovoti už buržuazijos reikalus ir lieti savo brolių kraują “ (392-393 p .) . Lietuvos Komunistų partijos propaguotos proletarinio inter nacionalizmo, darbininkų klasinio solidarumo idėjos davė gau sius vaisius . Jos padėjo išugdyti nesugriaunamą darbininkų klasės vienybę, pasiekti pergalę prieš buržuaziją, iškovoti Tary bų valdžią. ,,LKP atsišaukimų" pirmajame tome , 1918-1920 metų atsi šaukimuose, atsispindi ir kai kurie savo metu propaguoti Lietu vos Komunistų partijos neteisingi nusistatymai , susiję su dar neišgyvendintomis liuksemburgystės liekanomis , nepakankamai vertinant darbininkų ir valstiečių sąjungos stiprinimo būtinumą kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę. Antai Komunistų partijos Centro Komitetas savo 1918 m. lapkričio mėnesį išleis tame atsišaukime , užuot populiarinęs darbininkų ir valstiečių atstovų tarybų valdžios lozungą, sako : „ Prie socializmo per dar bininkų diktatūrą, per darbininkų atstovų tarybas ! Visa valdžia darbininkų atstovų taryboms ! " (38 p.) . Komunistų partijos 1919 m. vasario 2 d . priesake Vilniaus Darbininkų ir raudonar miečių tarybos atstovams buvo užrašyta : „ Žemes politikos klau simu jūs privalote padėti laukų darbininkams, bežemiams ir mažažemiams ir Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžiai įvesti žemės nacionalizaciją, o ne stambiųjų ūkininkų pageidaujamą žemių dalinimą , kursai gali kuo blogiausios įta kos turėti socialistinei revoliucijai " (62 p . ) . Tvirtinimas, kad dvarų žemės dalinimo 1919 metais reikalavo tik buožės , išreiškė neteisingą pažiūrą, esą dvarų žemės padalijimas bežemiams ir mažažemiams neigiamai atsilieptų socialistinei revoliucijai . Iš tikrųjų gi socialistinės revoliucijos reikalas nuo to būtų tik lai mėjęs, nes dvarų žemės išdalijimas būtų padėjęs sustiprinti darbininkų ir valstiečių kovinę sąjungą . Po Spalio revoliucijos daugelyje Europos , Azijos ir Amerikos šalių susikūrė komunistų partijos . Jos dar neturėjo patyrimo, 2- LKP atsišaukimai, I t

XVII

kaip reikia dirbti masėse . Jaunose komunistų partijose pasirodė ,,kairiosios “ grupės, kurios neigė visus senuosius darbininkų klasės organizacijų kovos metodus, pasisakydavo prieš parla mento panaudojimą, už profsąjungų, patekusių į reformistų ir klerikalų rankas, boikotavimą. Tokia politika vedė jaunas ko munistų partijas prie atitrūkimo nuo masių, prie sektantiškumo, prie nepakankamo partijos vaidmens vertinimo . V. Leninas api būdino tas klaidas kaip „ vaikišką kairumo ligą" komunizme. Kai kuriuose rinkinio atsišaukimuose taip pat atsispindi vai kiškos ,,kairumo " ligos požymiai . Užuot tinkamai panaudojęs bolševikų partijos taktikos Valstybės dūmoje patyrimą, Komu nistų partijos Centro Biuras , renkant 1920 m. Steigiamąjį seimą, rašė : ,,Lietuvos darbininkų, vargingesnių valstiečių ir kareivių minios turi praeiti pro šalį Steigiamojo seimo ! Šalin rinkimus į Steigiamąjį seimą! " ( 184 p.) . Užuot mokęs partijos narius dirb ti kruopštų partinį darbą net ir reakcingiausiose priešų sukur tose darbininkų organizacijose, Komunistų partijos Vilniaus komitetas 1920 m. balandžio mėn . rašė : „ Visi iki vieno turime nedelsiant išeiti iš geltonųjų klerikalinių-nacionalistinių sąjun gų ! Turime išvaryti lauk iš savo gretų kunigus ir meistrus. Turi me susivienyti į grynai darbininkiškas klasines profesines są jungas su bendru ir vienu visam kraštui darbininkų centru" (197 p.) . V. Leninas savo garsiajame veikale ,,Vaikiška „ kai rumo " liga komunizme " sukritikavo kairiąja fraze pridengtą sektantišką politiką ir mokė komunistus revoliucingai, komunis tiškai panaudoti parlamento rinkimus, parlamento tribūną , kruopštų darbą net ir reakcingiausiose darbininkų profesinėse sąjungose. V. Lenino atlikta kairiųjų doktrinierių kritika padėjo ir Lietuvos komunistams ištaisyti savo praktinio darbo klaidas : jie ėmė aktyviai dalyvauti seimo ir savivaldybių rinkimuose, išmoko dirbti klerikalinėje darbo federacijoje ir kitose masinėse darbininkų organizacijose . Geriau įsisavinusi marksizmo -leninizmo teoriją, bolševikų partijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo patyrimą, Lietuvos Komunistų partija bolševizavosi , sutvirtėjo, įgijo pripažintą pa grindinių Lietuvos darbo žmonių masių interesų gynėjo auto ritetą. Sumanus legalaus ir nelegalaus darbo formų derinimas padėjo Lietuvos Komunistų partijai iškovoti darbininkų klasės daugumą, sutelkti apie darbininkų klasę valstiečių ir kitų darbo žmonių mases, sutriuškinti buržuazijos diktatūrą ir įkurti darbi ninkų ir valstiečių valdžią —- Tarybų valdžią.

Rengiant atsišaukimų rinkinį spaudai, be Partijos istorijos institute prie LKP CK sutelktos medžiagos, buvo peržiūrėti Lie tuvos TSR Centrinio valstybinio archyvo atitinkamų metų fon dai , Tarybų Lietuvos istoriniuose ir kraštotyros muziejuose , XVIII

stambiausiose respublikos bibliotekose saugomos atsišaukimų kolekcijos . Į rinkinį įdėti beveik visi surasti komunistiniai at sišaukimai. Rinkinyje medžiaga išdėstyta pagal atsišaukimus išleidusias organizacijas chronologine tvarka . " LKP atsišaukimų" pirma jame tome yra šie skyriai : Komunistų Internacionalo Vykdo mojo Komiteto atsišaukimai , Okupuotųjų kraštų komunistinių organizacijų Centro Biuro, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos ir Lietuvos Komunistų partijos atsišaukimai , Komunisti nio Jaunimo Internacionalo Vykdomojo Komiteto, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunimo sąjungos ir Lietuvos Komu nistinės jaunimo sąjungos atsišaukimai , Lietuvos Darbininkų Raudonojo Kryžiaus , kairiųjų profesinių sąjungų, Lietuvos Ta rybų Socialistinės Respublikos ir Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos tarybinių ir karinių organų bei įvairūs atsišaukimai . Tarptautinių organizacijų atsišaukimai įdėti tik tie , kurių turinys lietė Lietuvos įvykius arba kurie savo metu buvo išspausdinti Lietuvos Komunistų partijos leidiniuose . Norėdama sustiprinti savo ryšius su plačiausiomis darbo žmonių masėmis, nelegaliai veikusi Lietuvos Komunistų partija dažnai savo politinius nusistatymus dėstė Darbininkų kuopos , revoliucinių dvaro darbininkų, kareivių, savivaldybių darbinin kų frakcijų, profsąjunginių organų ir kitų revoliucinių darbo žmonių organizacijų vardu . Beveik visi komjaunimo ir kitų ne partinių organizacijų paskelbti atsišaukimai buvo savo metu parengti ir išleisti partijos organų iniciatyva arba su jų žinia . Štai kodėl atsišaukimų rinkinys pavadintas trumpu apibendrintu ,,LKP atsišaukimų " vardu. Publikuojami atsišaukimai yra parengti spaudai , vadovau jantis 1955 m . Maskvoje išleistomis istorinių dokumentų publi kavimo taisyklémis (,,Правила издания исторических докумен TOB ") . Pagal šias TSRS Mokslų akademijos Istorijos instituto , TSRS Vyriausiosios archyvų valdybos ir Valstybinio istorinio archyvinio instituto parengtas taisykles buvo sudaryta „ LKP atsišaukimų rinkinių parengimo spaudai instrukcija ", apsvars tyta ir priimta Partijos istorijos instituto prie LKP CK, Archyvų valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Centrinio valstybinio archyvo mokslinių bendradarbių pasi tarime . Atsižvelgiant į didelę lietuvių rašomosios kalbos evoliuciją bei siekiant publikuojamus dokumentus padaryti labiau prieina mus mūsų dienų visuomenei , atsišaukimų kalba yra pateikiama su nežymiais pataisymais . Pataisymai , kaip taisyklė, yra aptarti išnašose . Neaptariant išnašose yra ištaisytos korektūros ar elemen tarios gramatinės klaidos, netaisyklingos žodžių formos ir ypa tingai nesklandžios , svetimos lietuvių kalbai stilistinės konstruk cijos, kurios tekstą darė sunkiai suprantamą .

XIX

Seniau vartoti valstybių ir kraštų pavadinimai pakeisti da bartiniais. Pvz. , Finliandija - Suomija, Francija - Prancūzija , Grecija - Graikija , Igaunija — Estija , Sovietų Sąjunga - Tary bų Sąjunga ir t . t. Žodis ,,sovietai " visur pakeistas žodžiu „ ta rybos ". Pusiau sutrumpinti žodžiai ir dabar retai pasitaikančios žo džių santrumpos iššifruotos be laužtinių skliaustų. Iššifruojamoji žodžių dalis paimama į laužtinius skliaustus tik tuo atveju, jei santrumpa gali turėti kelias reikšmes. Visos dokumentų antraštės, išnašos puslapio apačioje, taip pat legendos yra redakcijos parašytos. Atsišaukimų dauginimo būdas legendoje nurodytas tik nespaustuviniu būdu padaugin tiems atsišaukimams . Rinkinio sudarytojų išaiškintos atsišaukimų datos , o taip pat į originalo tekstą įterpti trūkstami žodžiai yra įrašyti laužtiniuo se skliaustuose . Originalo teksto sužalojimai pažymėti daugtaš kiais tarp kampinių skliaustų . Originale buvę žodžių ir sakinių pabraukimai duodami kursyvu , dvigubi pabraukimai didžiųjų raidžių kursyvu . Didžioji dauguma rinkinio atsišaukimų skelbiama pirmą kar tą. Kitur paskelbti atsišaukimai pažymėti legendoje . Sudarant " LKP atsišaukimų rinkinių parengimo spaudai instrukciją " , o taip pat atrenkant LTSR Centrinio valstybinio ar chyvo medžiagoje esamus atsišaukimus , dalyvavo Archyvų val dybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Centrinio valstybinio archyvo bendradarbiai E. Rozauskas, D. Bilakaitė ir J. Račkauskas . ,,LKP atsišaukimų" I tomą sudarė M. Moskvinas ir V. Kan cevičius. Pastabas ir rodykles parengė V. Kancevičius , tvarkant rodykles prisidėjo V. Velžytė. Nelietuvių kalba išleistus atsi šaukimus išvertė ir tomo pastabas redaguojant dalyvavo Parti jos istorijos instituto prie LKP CK bendradarbiai . PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS PRIE LKP CK – MARKSIZMO- LENINIZMO INSTITUTO PRIE TSKP CK FILIALAS

KOMUNISTŲ

INTERNACIONALO

ATSIŠAUKIMAI

་

Nr. 1 KOMUNISTŲ INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VISŲ ŠALIŲ PROFESINES SĄJUNGAS, RAGINANTIS PAVERSTI JAS REVOLIUCINĖMIS-KLASINĖMIS PROLETARIATO ORGANIZACIJOMIS [1920 m. spalis]

III INTERNACIONALAS — VISŲ ŠALIŲ PROFESINĖMS SĄJUNGOMS Darbininkai, visų šalių profesinių sąjungų nariai ! Labiausiai atsilikęs darbininkas, labiausiai atsilikusi darbi ninkų organizacija dabar turi pripažinti, kad buržuazinis pa saulis griūna. Senieji socialiniai santykiai irsta , buržuazinės santvarkos tvirtumas pasirodė esąs iliuzinis . Buržuazija negali atkurti karo sugriauto ūkio . Kruviname pilietiniame kare gims ta naujas, laisvas darbo ir tikrosios brolybės pasaulis. Visa žmonija dabar suskilo į dvi dalis : iš vienos pusės , pui kiai organizuota , turinti visas technines šiuolaikinės valstybės priemones, klasiniu atžvilgiu aukštai sąmoninga buržuazija ir, iš antros pusės, ne toks sąmoningas, kaip buržuazija , blogiau už savo klasinį priešą organizuotas, o svarbiausia - tarptautiniu mastu nepakankamai susitelkęs proletariatas . Keleri paskutiniai metai kuo aiškiausiai įrodė aukštą klasi nį buržuazijos sąmoningumą; nepaisant aštrios nacionalinių im perializmų konkurencijos, nepaisant vidinės ekonominės kon kurencijos , nepaisant netgi karo - visų šalių viešpataujančios klasės nuo pirmųjų Spalio revoliucijos Rusijoje dienų sudarė vieningą tarptautinį antidarbininkišką, antirevoliucinį frontą. Buržuazijos sutriuškinimą vienoje šalyje kitos šalies viešpatau jančios klasės laiko ir, be abejo, teisingai laiko savo pačių pralaimėjimu. Šį visų šalių išnaudotojų klasini solidarumą Tary bų Rusija ir Tarybų Vengrija patyrė savo pačių kailiu . Nebuvo nė vieno kampelio pasaulyje nuo Japonijos iki Kanados , nuo Brazilijos iki Norvegijos , įskiriant ir didžiąsias valstybes, kur buržuazija ir jos išlaikoma spauda nebūtų svaidžiusi žaibų ir perkūnų prieš Rusijos revoliucijos barbariškumą, prieš proleta riato ,,pasibaisėtinas pretenzijas " ir prieš nusikalstamą" pasi kėsinimą į šventuosius privatinės nuosavybės pagrindus . Maža to, vakar tarpusavyje kariavusios šalys greitai suranda bendrą kalbą, kai tiktai reikalas paliečia proletarinę revoliuciją . Tai

- 3 -

įrodė paskutinioji konferencija Spa mieste, kur Anglijos mi nistras Loid-Džordžas ir Vokietijos buržuazinės respublikos at stovas Simonsas vienodai sprendė nusiginklavimo klausimą ,,bolševikinio pavojaus " požiūriu . Tarptautinė buržuazija yra vieningas blokas , kai tik paliečiamas šventasis pelnas . Ir Ang lijos, ir Prancūzijos buržuazija mielai padės Vokietijos buržua zijai sutriuškinti revoliucinį darbininkų judėjimą, kaip Vokieti jos buržua ir jos kariniai mėsininkai yra pasiruošę paskandinti kraujuje socialistinį judėjimą Prancūzijoje arba Anglijoje . Tas aukštas sąmoningumas, stiprus klasinis interesų bend rumo jausmas ir puiki organizacija yra pagrindinė buržuazijos jėga jos kovoje prieš darbininkų klasę. Tačiau vien tuo negali ma paaiškinti buržuazijos pergalės visame tarptautiniame fron te, išskyrus Rusijos frontą. Tarptautinės buržuazijos jėgą su daro ne tik jos organizuotumas ir puikiai veikiantis aparatas, bet svarbiausia - nepakankamas darbininkų sąmoningumas bei jų atsilikimas ir tai , kad ji, kovodama prieš revoliuciją, re miasi kai kuriomis darbininkų organizacijomis. Tai pasibaisė tina , bet tai - istorinis faktas, kurio nuginčyti negalima . Pakan ka pažvelgti į svarbiausias Europos ir Amerikos šalis , kad įsi tikintume, jog buržuazijos jėga ir jos pergalės remiasi tų šalių profesinėmis sąjungomis . Iš tikrųjų per ilgus karo metus beveik visų šalių profesinės sąjungos buvo savųjų vyriausybių karinės politikos atrama ir ramstis . Kas iškėlė ir rėmė klasinių paliaubų idėją? Neutralios profesinės sąjungos . Kas karo metu skelbė, kad darbininkai su silaikytų nuo bet kokių revoliucinių veiksmų ir dargi nuo eko nominių streikų? Laisvosios socialdemokratinės profesinės są jungos . Kas padėjo pailginti darbo dieną, sustiprinti moterų ir vaikų darbo išnaudojimą, panaikinti iškovotas teises? Kas stip rino nacionalistinius ir šovinistinius jausmus, kurie apėmė pla čiąsias gyventojų mases? Kas žiauriai , negailestingai kovojo prieš tuos, kurie , likdami ištikimi tarptautinio solidarumo prie sakams, agitavo prieš imperialistinį karą? Socialistinės “ ir ,,sindikalistinės" profesinės sąjungos. Ir jeigu karas nepapras tai ilgai truko , jei Europos laukuose žuvo dešimtys milijonų žmonių, jei žmonija liko be galo išsekinta , jei buržuazijai šio karo metu pavyko pajungti sau šimtus milijonų žmonių ir gauti negirdėtus pelnus iš savitarpio tautų naikinimo, tai didžiulė kal tės dalis tenka tiems profesinio judėjimo vadovams, kurie už miršo elementarius tarptautinio klasinio solidarumo principus ir padėjo darbininkų organizacijų antspaudą kruvinose plėšikų grumtynėse . O kai karas pasibaigė , tie patys profesinių sąjungų vadovai, kurie darbininkams žadėjo stebuklus , kada jų vyriausybės laimės, tie patys atstovai , kurie kalbėjo , kad šventoji vienybė ir klasinis bendradarbiavimas - tai laikinas reiškinys , kurį su kėlė nacionalinis pavojus , kad po karo klasinė kova vėl atsinau

--- 4

――――――― jins, tie patys vadovai , pasibaigus karui, ne tik nepašaukė darbininkų į kovą, bet nuo susitarimo su buržuazija nacionali niu mastu perėjo prie klasinio bendradarbiavimo tarptautinių mastu . Kai tik baigėsi karas , nacionalinio profesinio judėjimo va dovai - ponai leginai , udegestai, žuo , epeltonai, gompersai ir kt.- ėmėsi kurti tarptautinius susivienijimus , kurie turėjo tarptautiniu mastu įtvirtinti tai , kas anksčiau buvo praktikuo jama atskirose šalyse proletariato ir buržuazijos paliaubų metu . Išmėginti darbininkų klasės išdavikai šiam tikslui sukūrė dvi įstaigas : viena vadinasi ,,Darbo biuras prie Tautų Sąjungos " 2, antroji -,,Tarptautinė profesinių sąjungų federacija " 3. Darbo biuras prie Tautų Sąjungos , kurį sudaro 6 profesinių sąjungų atstovai , 6 organizuotų įmonininkų atstovai ir 12 „ ne utralių“ vyriausybių atstovų, užsibrėžė tikslą būti įrankiu įvai rių šalių revoliuciniam judėjimui slopinti . Padedama šio Darbo biuro, kuriam vadovauja toks darbininkų reikalo išdavimo spe cialistas, kaip Alberas Toma , tarptautinė buržuazija mano smulkiomis dovanomis atsipirkti nuo plačiųjų darbininkų masių socialinių reikalavimų. Čia, dalyvaujant neutraliems " buržua zinių vyriausybių atstovams, darbo ir kapitalo atstovai turi susi tarti ir rasti bendrą kalbą. Savaime suprantama , kad derybų ir susitarimų pagrindas yra privatinės nuosavybės neliečiamybė, kapitalo viešpatavimo nepajudinamumas . Organizuotų įmoni ninkų atstovai tuo noriau kalba apie socialines reformas , kad visos tos kalbos niekam jų neįpareigoja . Jos tik įpareigoja vadi namuosius darbininkų atstovus " propaguoti savo šalyse taikų socialinio klausimo išsprendimą ir skleisti iliuzijas , kad grobi kiška Tautų Sąjunga¹ ir jos organai galį padėti darbininkų klasei išeiti iš aklavietės , į kurią įstūmė ją ilgametis imperialis tinis karas. O tai yra viskas , ko reikia tarptautinei buržuazijai. Tuo metu , kai Berne buvo sukurtas Darbo biuras prie Tau tų Sąjungos , Amsterdame buvo padėti pagrindai Tarptautinei profesinių sąjungų federacijai, kuriai vadovauja tie patys lio kajai , kurie nuolankiausiai klauso imperialistinės Tautų Sąjun gos. Kokia yra Amsterdamo Tarptautinės profesinių sąjungų federacijos programa ? Kokios yra šios federacijos pažiūros į mūsų pergyvenamus įvykius? Kaip ji mano išspręsti darbinin kų klasei iškilusias problemas ? Kaip ji žiūri į vis aštrėjantį pi lietinį karą? Ką ji mano apie socialinę revoliuciją? Ką ji padarė, kad būtų padėta kovojantiems įvairių šalių proletarams? Pačiai Amsterdamo profesinių sąjungų federacijai būtų sunku atsa kyti į šiuos klausimus . Tačiau visi jos veiksmai , kaip ir jos sudėtis , rodo, kad ji visiškai laikosi Darbo biuro prie Tautų Sąjungos požiūrio, t . y. pačios buržuazinės Tautų Sąjungos po žiūrio . Tai matyti , pirma , iš to , kad atsakingi Amsterdamo Tarp tautinės profesinių sąjungų federacijos vadovai kartu yra ir Darbo biuro prie Tautų Sąjungos atstovai , ir, antra , iš to , kad 5

Amsterdamo Tarptautinės konfederacijos gegužinis atsišauki mas baigiasi lozungu : " Įgyvendinti Vašingtono konferencijos nutarimus “. Tuo būdu socialpatriotinių ir renegatiškų elementų viešpa tavimas stambiausių šalių profesinėse sąjungose atvedė į dvie jų geltonųjų organizacijų sukūrimą. Šios organizacijos savo esme yra geriausia buržuazijos atrama jos kovoje prieš revo liucinį proletariatą . Kitaip ir negalėjo būti , nes II Internacio nalas 5, kurį sudaro kiekvienos šalies darbininkų klasės išdavikai , niekam, išskyrus visų šalių išdavikų sąjungą, atstovauti negali . Tuo būdu darbininkų interesų išdavystė dabar įtvirtinta tarptau tiniu mastu . Darbininkų klasė savo pačios eilėse turi organizuo tą buržuazijos atstovybę. Amsterdamo susivienijimas yra bur žuazijos agentūra darbininkų stovykloje . Ir todėl darbininkų klasė turi žinoti, kad klasių kova dabar yra ne tik kova prieš viešpataujančias klases , o pirmiausia ir svarbiausia įnirtinga , negailestinga kova prieš „ kapitalo leitenantus " savo pačių tarpe. Kovą prieš imperialistinio karo palikimą ir prieš organizuo tą buržuazijos atstovybę darbininkų organizacijose palengvina tai , kad darbininkų masė plačia srove dabar ėmė plaukti į pro fesines sąjungas. Ten, kur sąjungos turėjo šimtus, tūkstančius narių, jos dabar turi dešimtis ir šimtus tūkstančių narių. Darbi ninkas profesinėje sąjungoje ieško atsakymo į visus prakeiktus klausimus , kuriuos jam iškėlė imperialistinis karas . Nutrūko senieji ryšiai , suiro senieji santykiai . Labiausiai atsilikę darbi ninkai, prisirišę prie buržuazinės kultūros , esantieji smulkia miesčioniškų ir buržuazinių ištisos epochos prietarų nelaisvėje , netgi tie darbininkai , išplėšti iš įprastinės aplinkos, eina į są jungą, ieškodami geresnio gyvenimo, ieškodami tvirtos atramos labai nepastoviai savo ekonominei padėčiai . Darbininkai eina į sąjungas, kad galėtų kolektyviai išspręsti kiekvienam proleta iui iškilusias problemas , nes pavienis darbininkas dabar yra dar silpnesnis, negu karo išvakarėse . Darbininkų masė pripildo profesines sąjungas . Viso pasaulio sąjungose dabar yra daugiau kaip 30 milijonų narių. Tai milži niška armija , nuo kurios veiklos krypties priklauso žmonijos likimas. Tokia armija , jeigu ji būtų persisunkusi revoliucinės klasinės kovos dvasia , galėtų apversti visą pasaulį . Tuo tarpu šiai milžiniškai armijai , kurioje yra dešimtys milijonų neabejo tinai revoliucingai nusiteikusių proletarų, vis dar daro idėjinį poveikį ir organizaciniu atžvilgiu vadovauja į buržuazijos pusę perėjusieji senieji vadai . Kas yra visos buržuazinės demagogiš kos Loid -Džordžo politikos pagrindas ? Kas laiko ant savo pečių visą kolonijinę Anglijos sistemą? Senieji Anglijos tredjunionai . Kas per visą revoliucijos laikotarpį Vokietijoje siuntė batalio nus prieš socialinę revoliuciją? Kas aštriausių krizių laikotarpiu . Vokietijoje (reakcinis Kapo perversmas ) gelbėjo priešgamtišką --

-6

buržuazijos ir proletariato sąjungą? Kas skleidžia socialinės tai kos ir socialinio klausimo laipsniško išsprendimo ideologiją Vokietijoje? Vokietijos vadinamosios laisvosios profesinės są jungos, einančios paskui leginus . Kas dabar Prancūzijoje stabdo revoliucinės kovos eigą? Kas žlugdo revoliucinį judėjimą šioje šalyje? Pagarsėjusi Visuotinė darbo konfederacija - toji orga nizacija, kuri ilgus metus skelbė socialinę revoliuciją. O kai socialinė revoliucija iškilo į dienotvarkę , tos konfederacijos vadovai su visu savo bagažu perėjo į buržuazijos stovyklą . Tą patį mes matome Amerikoje, Austrijoje , Belgijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse . Iškyla toks pasibaisėtinas reiškinys: besirevo liucionizuojančios darbininkų masės plačia srove plaukia į są jungas, o pastarosios toliau varo seną savo ,,klasinio bendra darbiavimo ir socialinės taikos" politiką, būdamos įrankiu buržuazijos rankose. Kur glūdi profsąjungų atsilikimo priežastis ? Kodėl daugu moje šalių profsąjungos tebeatlieka barjero prieš socialinę re voliuciją vaidmenį ? Todėl, kad sąjungos , nors į jas stojo labai daug naujų narių, nors jos padidėjo daugelį kartų, išlaikė se nąjį savo aparatą, senąsias organizacines savo formas, savo senuosius senųjų suburžuazėjusių vadų įgūdžius . Darbininkai eina į sąjungas, kad galėtų kolektyviai kelti klausimą, kaip iš vaduoti darbą iš kapitalo jungo, o atėję į sąjungas , darbininkai ten sutinka biurokratus, karo metu susikompromitavusius žmo nes . lyderius, kurie urmu ir mažmenomis pardavinėjo savo šalių darbininkus. Ir tuo pačiu metu, kai darbininkų masėse auga socialinė neapykanta , kai atsiranda klasinė energija , kai vis didėjantis skurdas ir kapitalistinis barbariškumas darbininkų masę stumia į sukilimą, tuo pačiu metu sąjungos , kurios turi atspindėti revoliucinę masių energiją ir vykdyti ją gyveniman, šios sąjungos veikia kaip konservatyvi , darbininkus stabdanti jėga. Darbininkų masės — už revoliuciją, senosios profesinės or ganizacijos prieš ją. Ką turi daryti kiekvienas revoliucinis darbininkas , matyda mas tokį profesinio judėjimo išdavimą? Ką turi daryti revoliu cionierius, kai jis susiduria su sąmoningu vadovų sabotažu ? Pa sitraukti iš sąjungos, mesti šias masines organizacijas ir kurti mažas savo sąjungėles? Palikti milijonus klasinės neapykantos įkvėptus darbininkus, palikti juos idėjiniam senųjų vadų vado vavimui , išplėšus iš sąjungos revoliucingiausius ir aktyviausius elementus? Tai būtų savižudybės taktika . Tai - charakiri . Ko munistų Internacionalo antrasis kongresas puikiai supranta , ko yra verti geltonieji vadai , žino jų išdavikiškumą . Ir vis dėlto jis griežtai ir kategoriškai pasisako prieš pasitraukimą iš masi nių darbininkų organizacijų. Komunistai privalo būti ten, kur darbininkų masė . Kiekvienas darbininkas turi žinoti ir atminti, kad Vakarų Europoje ir Amerikoje socialinė revoliucija be milijoninės profsąjungų armijos negalima , ir todėl reikia išmesti -- 7 -

iš darbininkų klasės gretų, iš jos darbininkų organizacijų tuos elementus, kurie didžiausių grumtynių tarp darbo ir kapitalo momentu atlieka streiklaužių vaidmenį savo klasės atžvilgiu . Reikia ne pasyviai pasitraukti iš sąjungų, o aktyviai kovoti jose ir išvyti iš ten išdavikus - geltonuosius vadus.- Štai lozungas, kuris turi būti įgyvendinamas su visu revoliuciniu ryžtingumu ir su visa reikiama energija. Šią kovą prieš išdavikišką profesi nio judėjimo viršūnių politiką reikia vesti per fabrikų ir ga myklų komitetus. Iškovoti savo pusėn fabrikų ir gamyklų ko mitetus, pajungti juos komunistų ir revoliucinių partijų įtakai , padaryti juos korporatyvinių profsąjungų pavertimo įrankiu ir galingu taranu , organizacijomis gamybinėmis kuris griauna ūkinę ir ekonominę kapitalizmo santvarką, štai koks šios dienos uždavinys. Šį uždavinį kiekvienoje šalyje gali įvykdyti ir privalo įvykdyti komunistų partija, kuri turi patraukti paskui save visus tuos, kas įsisąmonina vykstan čią mūsų akyse didžiąją socialinę katastrofą . Šį uždavinį tuo lengviau įvykdyti , kad nauji darbininkų sluoksniai , kurie pripildė senąsias sąjungas , nesitaiksto su pro fesinių vadų išdavystės tradicijomis . Paskutinieji metai turtingi faktų, kurie rodo , kad šiuo atžvilgiu įvyko didelis poslinkis . Anglijoje, Vokietijoje ir net Amerikoje pastebimi du labai svarbūs reiškiniai : iš vienos pusės, sąjunga po sąjungos , atsi kratydama buržuazijai parsidavusių senųjų vadų įtaka , juda , nors ir lėtai, į kairę, o iš antros -- vyksta milžiniški streikai , priešingai profsąjunginės biurokratijos nutarimams , nepaisant jos ir prieš ją. Šie faktai geriausiai įrodo , kad profsąjunginė biurokratija, netgi reakcingiausia, gali būti paimta į geležinius varžtus,— tiktai reikia mokėti išsikovoti savo pusen darbininkų masę. Išvyti profesinio judėjimo išdavikus ir padaryti profesines sąjungas galingu socialinės revoliucijos įrankiu internacionali niu mastu — tai vienas būdas problemai išspręsti . Tačiau so cialistinė revoliucija yra tarptautinė ; kova tarp darbo ir kapi talo, prasidėjusi kiekvienoje šalyje atskirai , bus tvirtai išspręsta tiktai tuomet, kai mūsų tarptautinės organizacijos persiims reikiama revoliucine energija ir komunistiniu sąmonin gumu, kad galėtų nuversti tarptautinį kapitalą. Todėl greta už davinio išsikovoti savo pusėn profesinį judėjimą kiekvienoje šalyje visų šalių sąjungų nariams iškyla uždavinys sukurti tarp tautinį profesinio judėjimo centrą, kuris kartu su Komunistų Internacionalu būtų viena visuma , vienas plieninis blokas . Šis uždavinys bus įgyvendintas tuomet, kai sąjungos nusigręš nuo Darbo biuro, kurį įvairių šalių profesinio judėjimo išdavikai sukūrė prie imperialistinės Tautų Sąjungos , ir nusigręš nuo gel tonųjų profsąjungų Amsterdamo Tarptautinės federacijos , dva siškai ir materialiai susijusios su kapitalistiniu pasauliu. Ko munistų Internacionalas ragina visus darbininkus , besilaikančius 8

socialinės revoliucijos ir proletariato diktatūros požiūrio, ryž tingai kovoti už jų sąjungų prisijungimą prie Rusijos , Anglijos, Italijos , Ispanijos, Jugoslavijos , Bulgarijos , Prancūzijos ir Gru zijos sąjungų liepos 15 d . Maskvoje sukurtos Tarptautinės pro tesinių sąjungų tarybos ir už visų šalių profesinių sąjungų išėji mą iš lindynės, kuri vadinama Darbo biuru prie Tautų Sąjungos, ir su šia lindyne susijusios geltonųjų profesinių sąjungų Amster damo Federacijos . Tarptautinės profesinių sąjungų tarybos programa -- tai Ko munistų Internacionalo programa, t . y. revoliucinis buržuazijos nuvertimas, proletariato diktatūros įvedimas , Pasaulinė Tarybų Respublika ir glaudi , neišardoma sąjunga tarp komunistų parti jos ir profesinių sąjungų. Todėl aišku , kad profesinių sąjungų Amsterdamo centras, kuris yra prieglobstis politiniams invali dams iš subankrutavusio II Internacionalo ir paskutinė tarptau tinio kapitalo atrama ,- šis geltonasis internacionalas turi būti sugriautas. Visos revoliucinės-klasinės sąjungos per savo Tarp tautinę profesinių sąjungų tarybą turi tapti neatskiriama III, Komunistų Internacionalo dalimi. Eiliniai profsąjungų nariai , komunistai , revoliucionieriai ! Antrasis pasaulinis Komunistų Internacionalo kongresas ra gina jus aktyviai kovoti už sąjungas . Išsikovokite savo pusėn fabrikų ir gamyklų komitetus, pertvarkykite siaurai cechines ir korporatyvines sąjungas į gamybines sąjungas . Paimkite į savo rankas šias galingas organizacijas, kuo ryžtingiausiai kovokit prieš tuos , kurie darbininkų organizacijas paverčia buržuazinės politikos įrankiu . Jus dažnai baugina skilimu ir pašalinimu . Ta čiau tiktai bevaliai ir pasyvūs žmonės gali bijoti pašalinimo ar ba skilimo . Komunistų Internacionalas nenori profesinio judė jimo skilimo, nesiekia jo , bet ir nebijo jo . Tą patį turi pasakyti kiekvienas revoliucinis darbininkas, kiekvienas dorai galvojan tis socialistas . Profesinė sąjunga , kaip ir bet kuri darbininkų organizacija, yra ne savitikslis , o priemonė tikslui pasiekti . Ir todėl nei skilimas , nei vienybė nėra absoliutas . Nereikia pro fesinių sąjungų skilimo, o reikia išvyti iš profsąjungų tas išda vikiškas vadų grupes, kurios darbininkų organizacijas daro imperializmo žaisliuku . Toks uždavinys yra iškilęs visų šalių ko munistams, visiems sąmoningiems, revoliucingai nusiteikusiems ir dorai galvojantiems proletarams. Lauk iš profesinių sąjungų geltonuosius vadus išdavikus ! Tegyvuoja revoliucinės-proletarinės profesinės sąjungos , kovojančios už proletariato diktatūrą! Tegyvuoja neišardoma sąjunga tarp visų šalių komunistų partijų ir profesinių sąjungų! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas! Versta iš rusų kalbos. Buvo dar iš spausdintas (sutrumpinus) „ Tiesoje“, 1920 m. spalio mėn., Nr. 8.

,,Коммунистический Интернационал" 1920 m., Nr. 13, 2361-2368 psl. -

Nr. 2 KOMUNISTŲ INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO IR RAUDONOJO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU PADIDĖJUSIA NAUJO IMPERIALISTINIO KARO GRĖSME

[ 1923 m. sausio 13 d.

VISIEMS DARBININKAMS , VALSTIEČIAMS IR KAREIVIAMS Draugai! Prancūzijos kapitalas jau daro naują negirdėtą prasikaltimą . Su tikslu apiplėšt Vokietiją Prancūzijos imperializmas pasiuntė per rubežių savo batalionus . Žmonijos vėl tiesioginiai laukia karo pavojus , laukia naujos milžiniškos aukos , bado paaštrė jimas, išnaikinimas proletariato , pražūtis , mirtis ir suirutės . Ka ro skerdynių laimėtojai , kurie rėkė apie civilizaciją ir teisybę, pasirodo dabar be kaukių, kaipo atviri grobikai . Vokietijos pro letariatas paguldytas po Antantės kapitalo kirviu . Kad užtik rint * sau laimėjimą , buržuazija uždeda retežius ant Prancūzijos proletariato kovotojų, užmušinėja ir žudo juos Italijoj , areštuo ja Anglijoj , daro pogromus Čekoslovakijoj . Visa Vidurio ** Europa paskirta sugriovimui , jei nepasiseks padaryti *** galą bankierių politikai . Prancūzijos darbininkai! Prancūzijos armijos kareiviai! Jūsų rankose padaryt viską, ką tik galit, kad neduot Puanka re valdžiai užkurt kruviną gaisrą, kuris pavers Europą į griu vėsius. Jūs neprivalot leist Paryžiaus palūkininkams užgniaužt žandarų batu jūsų darbo brolius Vokietijoj . Jūsų priešas randa si jūsų pačių šalyj . Jūsų proletarinė garbė negali būt apspiau dyta darbininkų klasės budelių. Jūs negalit likt pasigailėji vertu įrankiu Puankare rankose . Jūs nebūsit vokiečių tautos plėšikais . Neškite į minias gyvą teisybės žodį ! Strei kais, demonstracijomis, visu , kuo tik galit , suturėkit kapitalo ranką ! Vokietijos darbininkai! Jūsų laukia vargų jūrės , dvigubas jungas , išsieikvojimas ir iš sigimimas. Buržuazija negali jus aprūpint net duonos gabalėliu . Ji darė sutartis su savo sėbrais Prancūzijoj už darbininkų klasės kainą. Lygiai taip eis ji ir toliau . Vienykitės gi ir bendru prole tarų frontu eikite prie darbininkų valdžios . Su jos pagalba or Originale: aprūpint. ** Originale: centralė. *** Originale : padėt. 10 -

1 I I

!

ganizuokit pasipriešinimą svetimiems grobikams . Tieskit ranką savo broliams Prancūzijoj , - tiems, kurie išvien su jumis pasi ryžę kovot prieš Prancūzijos prasikaltėlius bankininkus ! Neški te į minias obalsį susivienijimo su Tarybų Rusija ! Tik šiuo keliu galėsim mes atstumt priešą .

Visų šalių darbininkai, kaimo darbo žmonės! Jūs visi galit būt dabar įtraukti į naujas skerdynes dėl kapi talo reikalų. Pastatykit gi prieš savo valdžias savo valią prie pa sipriešinimo, prie kovos prieš kapitalą , už darbininkų valdžią, už socializmą, už Europos socialistinių respublikų sąjungą ! Bur žuazija gatava vėl paskerst, išsprogdint ir sužeist darbo žmonių mases kare tarp kapitalistų už milijonų pelno pasidalinimą. Pla čiau paskleiskit bendro darbo masių karo vėliavą prieš išnaudo tojus, prieš bankininkus , prieš diplomatus ! Nuplėškit kaukes nuo vadų, kurie nori jus nuramint ir sutaikint jus su buržuazija ! Organizuokit masinius veiksmus, masinį šturmą prieš buržuazi jos valdžią ! Šalin naujas imperialistinis karas ! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia ! Tegyvuoja Europos socialistinių respublikų sąjunga ! Tegyvuoja proletariato revoliucija !

Komunistų Internacionalo Pildomasis Komitetas Pildomasis Profinterno biuras Maskva, sausio 13 d. " Komunistas", 1923 m. sausio mėn., Nr. 1, 1 psl.

Buvo išspausdintas žurnale ,,Internatio nale Presse- Korrespondenz ", 1923 m. sausio 15 d., Nr. 11.

---

OKUPUOTŲJŲ (LENKIJOS,

KRAŠTŲ

BALTARUSIJOS ,

LIETUVOS,

LATVIJOS ,

ESTIJOS IR SUOMIJOS ) KOMUNISTINIŲ CENTRO

ORGANIZACIJŲ

BIURO

☆

3- LKP atsišaukimai, I t.

ATSIŠAUKIMAI

1

1 1

Nr. 3 OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ (LENKIJOS, BALTARUSIJOS, LIETUVOS, LATVIJOS, ESTIJOS IR SUOMIJOS) KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS Į KOVĄ UŽ TARYBŲ VALDŽIĄ [ 1918 m. rugsėjis, ne anksčiau kaip 15 d.] Visų kraštų proletarai, vieny kitės! VISŲ OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ DARBININKAMS IR VALSTIEČIAMS

Draugai ir piliečiai! Jau penkti metai tęsiasi kruvinasis pasaulio karas, kuris pa skandino kraujo jūrėse visas mūsų gyvenamas šalis , apsiautė gaisrų dūmais ištisas apskritis , ištuštino miestus, miestelius ir sodžius . Dešimtys ir šimtai tūkstančių gyventojų žūsta nuo kar do ir ugnies, bado ir ligų, kurios lydi šį prakeiktąjį karą . O mes, norint velkame ant savo pečių visą šio karo sunkumą, norint žūstame nuo nepakeliamos jo suteiktųjų kančių naštos , praša linti nuo bent kokios įtakos į jo bėgį , kadangi šitas karas yra vedamas sučiupusių į savo rankas viso pasaulio valdžią turčių, dvarininkų, kapitalistų, bankininkų klasės , kurių gobšumas nežino ribų. Tie didžiojo kapitalo razbaininkai , kurie taip daug šaukė apie mažųjų tautų liuosavimą, iš tikrųjų visų pirma dras ko ir kojomis mindžioja tas mažąsias tautas ; liedami darbinin kų ir valstiečių kraujo jūres , jie stengiasi pavergti visą žmoniją . Antra vertus , matydami vis augantį darbininkų judėjimą ir ne rimaudami dėl savo kailio , nebūdami tikri , ar ilgai jiems beteks valdyti darbo mases, viso pasaulio turčiai -kapitalistai įtraukė darbininkus ir valstiečius į šį prakeiktąjį karą, kad nuleidus jiems kraujo ir kad, pervarius per tą baisiąją ugnį , galutinai sutvirtint savo valdžią visose darbo miniose . Viso to vaisius — jau penkti metai tęsiasi tas kruvinasis slogutis ir dar nematyt jo galo, kadangi buržuazija vis dar negali atsiekt savo tikslo. Nusivylusi atsiekti laukiamųjų vaisių, ji begatava be galo tęsti karą, juo labiau , kad kiekviena karo diena jai neša aukso kalnus . Ilgai kentėjo darbo minios ir tylėdamos ėjo myriop. Žuvo šimtai tūkstančių ir milijonai žmonių . Dejavimas apsupo visą žemę. Tarytum nebeliko spėkų, kurios galėtų išblaškyti tą kru vinąjį slogutį . Bet štai tarp tos nakties ir baisybių sužibo aiški šviesa, kuri suteikė vilties spindulių nuvargintiems darbinin kams ir valstiečiams : tai buvo Rusijos revoliucija . 15 -

Rusijos revoliucija Rusijos revoliucija sugriovė iš karto caro valdžią , tą amži nąjį Europos žandarą, kuri buvo Europos reakcijos pamatas ir pasaulio buržuazijos tarnas. Apsidirbus su caro valdžia, Rusijos revoliucija lapkričio mėnesyje galų gale išplėšė valdžią ir iš rankų Rusijos dvarininkų ir kapitalistų, kurie išvien su pasaulio kapitalu norėjo tęsti karą ir vėl įstumti darbininkus ir vargin guosius valstiečius į vergiją . Rusijos revoliucija išvedė Rusijos žmones iš to kruvinojo karo ir tuo būdu suteikė mirtiną smūgį pačiam karui . Rusijos revoliucija atidavė valdžią į revoliucinių socialdemokratų, bolševikų komunistų, rankas, tai yra į darbi ninkų ir bėdinųjų valstiečių partijos rankas. Rusijos Komunistų partija (bolševikų) išplėšė žemę iš dvari ninkų rankų ir atidavė ją naudotis mažažemiams ir bežemiams , lauko darbininkams . Rusijos Komunistų partija išplėšė fabrikus iš kapitalistų rankų ir pavedė jų kontrolę ir valdžią patiems dar bininkams . Rusijos Komunistų partija išplėšė iš buržuazijos rankų bankus ir užsienio prekybą , tą didįjį kapitalistų ginklą, kuriuo jie įstūmė į karą darbininkus ir valstiečius . Rusijos Ko munistų partija taip prispaudė savo geležine ranka Rusijos ka pitalistus, kad dabar jie nebeįstengia savo priemonėmis smaugti Rusijos darbininkų. Rusijos Komunistų partija įvedė Darbininkų ir vargingųjų valstiečių tarybų valdžią, kuri dabar sudaro Ru sijoj vienintelę teisėtą valdžią . Pasaulio kapitalas prieš Rusijos revoliuciją Viso pasaulio buržuazija supranta, kad ir jos toks pat, kaip Rusijoj , galas laukia . Dėl to ji ir jos bernai taip biauriai šmeižia Rusijos revoliuciją, dėl to jie taško padūkusiom seilėm ir sten giasi į purvus sumindžioti viską, kas brangiausia yra viso pa saulio darbininkų klasei . Dėl to tikrieji pasaulio valdonai , tur čiai , kapitalistai, bankininkai , dvarininkai , nukreipė savo smū gius į Rusijos komunistų valdžią . Iš karto paskelbė karą artimiausieji buržujai -kapitalistai (Vokietijos) ir sugrūdo savo apkvailintas kareivių minias prieš raudonąją Rusiją . Tiesa, jiems nepakako spėkų, kad galėtų pa smaugt Rusijos komunistinę revoliuciją, užtat jie įstengė išplėšt nuo tarybinės Rusijos visą eilę kraštų: Latviją, Estiją ir Balta rusiją, Ukrainą ir Užkaukazę, palikdami savo valdžioj seniau pavergtąją Lenkiją ir Lietuvą. Per trejetą su puse metų liejusi kraują , sudraskyta Rusija , ką tik pergyvenusi nematytą pasau lyje socialistinę revoliuciją, neturėjo pakankamai spėkų, kad galėtų atsispirt tam biauriam vokiečių bandų užpuolimui . Kitų gi kraštų proletariatas, tame skaičiuje ir okupuotųjų kraštų proletariatas, dar per silpnas buvo ir negalėjo ateiti į pagalbą socialistinei Rusijai . Tai privertė ją pasirašyt Bresto taiką. Ru sijos Tarybų valdžia turėjo pasiduot, kaip pasiduoda darbinin

-

16-

kai, priversti po ilgo streiko stot į darbą senosiomis, kartais dar blogesnėmis sąlygomis. Ji pasirašė Bresto taiką, bet tik tuo tiks lu , kad, vėl surinkus savo spėkas, galutinai pasmaugti augančią Rusijoj kontrrevoliuciją ir pasiskubinti į talką savo kankina - ir ji pasėkmin miems vokiečių vergijoj broliams ir draugams, gai tai daro. Vienok mes turime būti verti jų pagalbos. Mes patys turime stoti į kovą su vokiečių kapitalo razbaininkais, kurie įvedė pas mus geležinio kumščio viešpatavimą ir rekvizicijomis ir kontri bucijomis paskutinius syvus traukia iš gyventojų. Jie įvedė pri verstinius darbus miesto ir lauko darbininkams ir sodžiaus bied nuomenei, palikdami nepajudintus turtinguosius ; jie išgabeno į Vokietiją milijonus darbininkų ir verčia juos, kaip ir karo belaisvius, katorgos darbus dirbti . Pačiu biauriuoju plėšimu jie užmušė mūsų pramoniją ir įstūmė miesto ir lauko proletarų milijonus į skurdą ir pražūtį .

Parsidavėlė buržuazija Nežiūrint viso to, mūsų kraštų buržuazija , dvarininkai ir kunigai pilnai stoja tų razbaininkų ir smaugėjų pusėj . Kol buvo caro vienvaldžio valdžia , Lenkijos , Lietuvos, Pabaltijo, Baltaru sijos, Kaukazo ir Ukrainos buržuazija jautėsi stipriai susirišusi su Rusija. Caro valdžioje ji, tiesa, neturėjo politinio savaranku mo, bet užtat ji turėjo iš valdžios gausių „ dovanų” , neaprėpia mų Rusijos rinkų ir didžiausių pelnų. Ji bijojo Vokietijos bur žuazijos konkurencijos ir dėl to buvo ,,Rusijos orientacijos". Dvarininkai ir kunigai taip pat laimino dievo leistąją caro val džią, kuri leido jiems žmones tamsybėje laikyti ir lupt nuo jų kai lį. Bet kai tik Rusijos revoliucija atidavė valdžią darbininkams ir valstiečiams , kai tik nuvertė buržuazijos ir dvarininkų viešpa tavimą, tuojau visa vokiečių ir austrų dabar okupuotųjų kraštų buržuazija* puolė į Vokietijos militarizmo glėbį ir pradėjo ieš koti jame gynėjo nuo darbininkų ir valstiečių valdžios . Vokie tijos kapitalas paėmė juos savo aukštojon globon, sutvirtino žemę jų rankose , pavergė okupuotųjų kraštų sodžiaus biednuo menę ir darbininkus . Užtat okupuotųjų kraštų buržuazija pasi tenkina gėdinga liokajų role savo naujiesiems ponams, kad tik nepakliuvus revoliucinei socialistinei Rusijai. Kas iš tikrųjų yra visos tos vokiečių okupacijos sutvertosios : Lenkijos Regencijos rados , Lietuvos Tarybos 9, Ukrainos ra dos 10, o vėliau skoropadijos ir visos kitos, atsiprašant,,, val džios "?! Neturėdamos politinio savarankumo, tos juokingos val džios tik padėjo Vokietijos kapitalistams politiškai ir ekonomiš kai pavergti ištisus kraštus ir pačios nuolat kišo savo išsipūtusius žandus vokiečių oficierių ir policistų kumščiams ir spiaudymui . Originale: visa okupuotųjų dabar vokiečių ir austrų kraštų buržuazija.

- 17 -

Anglijos ir Amerikos kapitalistai negeresni Bet toks biaurus Vokietijos plėšikų viešpatavimas su pagal ba vietinių liokajų negali amžinai tęstis. Aplinkybės susideda mums geresnėn pusėn. Vokietijos kapitalistinio kumščio pavo jingas konkurentas - Anglijos-Prancūzijos -Amerikos -Ja ponijos kapitalizmas , stengdamasis pačiupt savo valdžion visą pasaulį, pradeda vyti Vokietijos plėšikus iš jų nutupėtųjų vietų. Vokietijos kariuomenė vakaruose, Prancūzijoj ir Belgijoj , atsi ima vieną smūgį po kito , o pietuose Vokietijos talkininkai, Tur kijos ir Bulgarijos valdžia, pasidavė laikinai pergalėjusioms Vakarų kapitalistinėms valdžioms . Bet ir Anglijos -Prancūzijos-Amerikos-Japonijos bur žuazijos pergalėjimas neneša mums nieko gera , Rusijos darbi ninkai ir valstiečiai išbandė jų geroves. Anglijos - Prancūzijos, o taip pat Amerikos - Japonijos bankininkai ir fabrikantai , kurie, kaip ir vokiečiai , nekenčia komunistinės Rusijos darbi ninkų ir valstiečių valdžios , kelia savo pulkus ant Šiaurės Ledi nuotojo vandenyno kranto ir nori , Tolimuosiuose Rytuose susi vieniję su Rusijos kontrrevoliucine buržuazija ir čekoslovakų samdiniais, sugrąžint Rusijoj dvarininkų ir kapitalistų karaliją . Jei jiems pasisektų sutvirtint savo viešpatavimą Rusijoj ir vo kiečių okupuotuose dabar kraštuose , mes po senovei liktume ka pitalistų ir dvarininkų vergijoj , po senovei tyčiotųsi jie iš mūsų. Persikeistų tik vienas vardas.

Pasaulio proletarų revoliucija Kas gi tad reikia daryt Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Lat vijos, Estijos , Ukrainos ir Kaukazo darbininkams ir bėdinie siems valstiečiams? Draugai! Mes stovime ant slenksčio socialistinės revoliucijos visoj Europoj , visuose kapitalistiniuose kraštuose . Kito kelio nebėr. Tai mes visuomet sakėme , ir tai aiškiai patvirtino istori ja. Pasaulio revoliucija jau prasideda . Jau sukilusieji revoliuci niai Bulgarijos ir Turkijos pulkai privertė tas šalis pradėt taikos derybas *. Bulgarijoj prasidėjo revoliucija. Revoliucinis bruzdė jimas jau apėmė ir Turkiją, ir Austriją-Vengriją. Net klausūs Vokietijos kareiviai vis tankiau ir tankiau atsisako eiti į sker dynes . Vokietijos valdžia , generolų, dvarininkų ir kapitalistų val džia , bijodama augančios revoliucijos , mėgina gelbėtis ir taiso naują valdžią , kurioj nori sudaryt buržuazijos ir darbininkų klasės išdavikų, socialpatriotų vienybę, liberalinę,,, koalicinę " valdžią. Bet ir šis Vokietijos buržuazijos mėginimas išgelbėt savo kapitalistinę tėvynę pasibaigs griuvimu ; naujoji „ koalici ne" Vokietijos valdžia grius dar greičiau , kaip griuvo Rusijos

* Originale: tarybas. -- 18 -

,,koalicinė " ,,, demokratinė" valdžia, sudarytoji, caro valdžiai žuvus, Rusijos buržuazijos su Kerenskiu priešakyje . Tas visas valdžias , sukruvinusias savo rankas milijonų darbo žmonių krauju, pakeisti gali tik viena valdžia darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia , komunistų valdžia, kuri sutrau kys per amžius varžiusius žmones turčių išnaudojimo pančius , išves tautas iš karo ir sutvers žemėje brolišką darbo žmonių vienybę. Vokietijos buržuazija , dvarininkai ir jų bernai socialpatrio tai supranta tai ir, išgelbėjimo ieškodami , siūlo taiką. Jie gatavi atsisakyt nuo daugelio savo užkariavimų, kad tik išlaikius savo rankose valdžią . Bet ir tai neišgelbės jų nuo proletarų revoliu cijos, kaip neišgelbės nuo jos ir Amerikos - Japonijos laikini jų laimėjimai. Darbininkų klasė nebeturi kito išejimo, kad išsi gelbėjus nuo imperialistų šarvuoto kumščio ir naujų skerdynių , nuo amžino išnaudojimo , skurdo ir bado , kaip tik nuversti juos. Ton pusėn ir eina ji . Paskui Rusiją eina Bulgarija , o paskui Bul gariją — Austrija-Vengrija , toliau Italija, Prancūzija . Neišsi suks nuo rūsčios revoliucijos ir Anglijos - Amerikos kapitalas . Visur jis pats sau duobę kasasi .

Kas daryti? Taip dalykams stovint, mūsų uždavinys, vokiečių okupuotųjų kraštų darbininkų ir valstiečių, turinčių puikaus patyrimo Rusi jos revoliucijoj , uždavinys stoti pirmutinėse socialistinės revo liucijos kovotojų eilėse . Į jus kreipiamės mes, okupuotųjų kraštų komunistų organizacijų Centro Biuras " . Mes jungiame Lenki jos, Lietuvos , Baltarusijos ir kitų kraštų komunistus . Renkitės , draugai , į kovą! Organizuokitės ! Organizuokite komunistų gru pes ir junkitės savo krašto komunistų partijon, o per ją junki tės vienon bendron visų okupuotųjų kraštų komunistų organi zacijon, toliau -vienon visų kraštų komunistų partijon . Įtemp kime visas savo spėkas komunistų agitacijai ir propagandai tarp darbininkų, bežemių ir mažažemių. Varykime kuo energin giausią agitaciją tarp Vokietijos ir Austrijos kareivių, tverki me karines-revoliucines organizacijas , kad , laukiamajai kovos valandai išaušus, Vokietijos ir Austrijos ginkluoti darbininkai ir valstiečiai stotų už mus , o ne prieš mus. Turime skubinti , kad, nusilpus Vokietijos imperialistams , nepačiuptų valdžios „, savie ji" kontrrevoliucionieriai , kapitalistai , dvarininkai , kunigai ir jų socialpatriotai . bernai Į kovą, draugai darbininkai ir valstiečiai ! Į kovą, kad nuver tus Vokietijos ir Austrijos smaugėjus . Į kovą prieš „, savąją ” tautinę buržuaziją , prieš dvarininkus , kapitalistus , spekulian tus , parsidavėlius kunigus ir visus Vokietijos militarizmo ber nus! Į kovą dėl 8 valandų darbo dienos , kuri jau seniai yra įves ta komunistinėj tarybinėj Rusijoj . Į kovą , kad atėmus žemes iš - 19 -

mūsų amžinų neprietelių dvarininkų ir jas atidavus bežemiams darbininkams ir bėdiniausiems valstiečiams naudotis. Į kovą , kad atėmus nuo buržuazijos fabrikus, bankus, kapitalus ir ati davus juos darbininkų ir valstiečių Tarybų valdžios rankosna . Į kovą, kad įvykdžius tvirtą ir brolišką vienybę su darbininkų ir valstiečių Rusijos Federatyvine Socialistine Tarybų Respubli ka. O toliau į kovą kartu su visų kraštų komunistais, kad sugrio vus pasaulio kapitalizmą ir įvedus žemėje taiką ir tautų broly bę, už darbininkų diktatūrą, už Pasaulio Socialistinę Federaty vinę Tarybų Respubliką. Salin pasaulio kapitalo plėšikus! Šalin karą! Tegyvuoja pasaulio komunistinė revoliucija! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja Pasaulio Komunistinė Tarybų Respublika! Okupuotųjų kraštų komunistų organizacijų Centro Biuras

Vilnius. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (partijos) Centro Komiteto spaustuvė PA, 1770 1., 1918 m., 1 b., 1 l.

Buvo išleistas ir lenkų, žydų, rusų, lat vių ir estų kalbomis.

Nr. 4 OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ (LENKIJOS, BALTARUSIJOS, LIETUVOS, LATVIJOS, ESTIJOS IR SUOMIJOS) KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ DARBO ŽMONES, RAGINANTIS SUAKTYVINTI KOVĄ UŽ IŠSIVADAVIMĄ IŠ BURŽUAZINĖS PRIESPAUDOS IR IMPERIALISTINIŲ PAVERGĖJŲ 1918 m. lapkričio 11 d. Visų kraštų darbininkai,

vieny kitės!

Į PASKUTINĮ MŪŠĮ Draugai ! Mes , Lietuvos , Baltarusijos , Lenkijos , Latvijos , Esti jos ir Suomijos komunistai , šaukiame jus į paskutinį griežtą mūšį. Išmušė ilgai lauktoji valanda . Po ketverių kruvinųjų sker dynių metų atsidarė akys Bulgarijos , Serbijos, Austrijos -Vengri jos ir, pagalios, Vokietijos kareivių. Tiktai metai praėjo nuo Rusijos darbininkų garbingo pergalėjimo jų klasės nepriete lių ―――― ir jau socialistinės revoliucijos gaisras apėmė vidurinių valstybių žmonių minias. Pirmieji iškėlė raudonąją vėliavą Bul garijos kareiviai ir valstiečiai , o paskui galingoji proletarų ko vos banga persirito per Austriją-Vengriją ir Vokietiją. Nuka * T. y. Vidurio Europos valstybių.

--- 20

muotosios tautos kyla prieš savo pavergėjus. Jau į dulkes su daužyti carų sostai, jau griūva buržuazijos valdžia , jau raudo nosios pergalėjusios proletarų revoliucijos vėliavos plevėsuoja Berlyne ir Vienoj . Vidurinių valstybių revoliucijos laimėjimas neša mums, draugai, imperialistinės okupacijos galą. Durtuvai, kuriais ré mėsi Lietuvoj , Baltarusijoj , Lenkijoj , Latvijoj , Estijoj ir Suomi joj okupacijos valdytojai , sudrebėjo ir nusigręžė dabar prieš juos pačius. Mūsų vakarykščiai engėjai šiandien bespėkiai stovi prieš savo revoliucinius kareivius. Iškilus Vakaruose revoliucijai, ypatingos reikšmės įgyja okupuotųjų kraštų minių kova . Mes turime nutiesti tiltą iš pro letarinės Rusijos į proletarinę Austriją ir Vokietiją. Mes turime pasidaryti tas narys, kuris sujungs visas jų revoliucines spėkas kovai su buržuazine kontrrevoliucija dėl socializmo vieš patavimo. Kelias į socializmą eina tiktai per vietines tvirtas, sujungtas darbininkų atstovų tarybas, kurios griežtos kovos valandą pa čiups į savo rankas visą valstybės valdžią . Tai yra šią valandą pats svarbusis, pats neatidėtinas darbo minių uždavinys . Išdavikai socialpatriotai mėgina gelbėt griūvančią kapitaliz mo tvarką. Jie taikstosi su buržuazija ir melagingomis demokra tinėmis frazėmis nori apgauti darbininkų minias. Kartu su kontrrevoliucine buržuazija jie šaukia jus į visą tautą apimantį Steigiamąjį susirinkimą, kad jame įsteigus kapitalistų ir dva rininkų viešpatavimą. Jie šaukia jus tautos vienybėn su pik čiausiais jūsų neprieteliais ir išnaudotojais , kad išplėšus iš jūsų revoliucijos laimėjimus ir dar labiau jus pavergus kapitalui . Bet jūs , draugai , neleisite jiems to padaryt . Jūs neisite paskui juos . Jūs griežtai kovosite ne dėl Steigiamojo susirinki mo, o dėl visos valdžios perėjimo darbininkų atstovų taryboms, dėl darbininkų klasės diktatūros . Ne dėl tautos vienybės, ne dėl nebuvėlės vienybės išnaudojamo su išnaudotoju, alkano su sočiuoju, o dėl tarptautinio proletariato solidarumo! Ne dėl taikstymosi su buržuazija , o prieš visas viešpataujančias kla ses - dvarininkus, kapitalistus ir jų bernus socialpardavikus ir kunigus. Draugai ! Negalima nė vienos minutės praleisti . Negalima leisti kontrrevoliuciniams gaivalams susiorganizuoti, kad bur žuazija pačiuptų valdžią į savo rankas ir kad nukreiptų į revo liucinio proletariato krūtinę baltaarmiečių durtuvus, kuriems vadovauja oficierių bandos. Kilkite kaip vienas žmogus į kovą dėl darbininkų labo ! Tuoj tverkite darbininkų atstovų tarybas. Traukite į savo eiles išnau dojamas , išbadėjusias sodžiaus darbo minias. Varykite kuo pla čiausią agitaciją tarp vokiečių kareivių. Veskite agitaciją tarp buvusiųjų Rusijos karo belaisvių, kurie pergalėjusios revoliu cijos liko dabar paliuosuoti . Lai jūsų darbai gyvai parodys

―――― 21 -

mūsų amžinų neprietelių dvarininkų ir jas atidavus bežemiams darbininkams ir bėdiniausiems valstiečiams naudotis. Į kovą, kad atėmus nuo buržuazijos fabrikus, bankus, kapitalus ir ati davus juos darbininkų ir valstiečių Tarybų valdžios rankosna . Į kovą, kad įvykdžius tvirtą ir brolišką vienybę su darbininkų ir valstiečių Rusijos Federatyvine Socialistine Tarybų Respubli ka. O toliau į kovą kartu su visų kraštų komunistais, kad sugrio vus pasaulio kapitalizmą ir įvedus žemėje taiką ir tautų broly bę, už darbininkų diktatūrą, už Pasaulio Socialistinę Federaty. vinę Tarybų Respubliką. Salin pasaulio kapitalo plėšikus! Šalin karą! Tegyvuoja pasaulio komunistinė revoliucija! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja Pasaulio Komunistinė Tarybų Respublika! Okupuotųjų kraštų komunistų organizacijų Centro Biuras

Vilnius. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (partijos) Centro Komiteto spaustuvė PA, 1770 f., 1918 m., 1 b., 1 l.

Buvo išleistas ir lenkų, žydų, rusų, lat vių ir estų kalbomis.

Nr. 4 OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ (LENKIJOS, BALTARUSIJOS, LIETUVOS, LATVIJOS, ESTIJOS IR SUOMIJOS) KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į OKUPUOTŲJŲ KRAŠTŲ DARBO ŽMONES, RAGINANTIS SUAKTYVINTI KOVĄ UŽ IŠSIVADAVIMĄ IŠ BURŽUAZINĖS PRIESPAUDOS IR IMPERIALISTINIŲ PAVERGĖJŲ 1918 m. lapkričio 11 d. Visų kraštų darbininkai,

vieny kitės!

Į PASKUTINĮ MŪŠĮ Draugai ! Mes, Lietuvos , Baltarusijos, Lenkijos , Latvijos , Esti jos ir Suomijos komunistai , šaukiame jus į paskutinį griežtą mūšį. Išmušė ilgai lauktoji valanda . Po ketverių kruvinųjų sker dynių metų atsidarė akys Bulgarijos , Serbijos, Austrijos -Vengri jos ir, pagalios, Vokietijos kareivių. Tiktai metai praėjo nuo Rusijos darbininkų garbingo pergalėjimo jų klasės nepriete lių ― ir jau socialistinės revoliucijos gaisras apėmė vidurinių * valstybių žmonių minias. Pirmieji iškėlė raudonąją vėliavą Bul garijos kareiviai ir valstiečiai , o paskui galingoji proletarų ko vos banga persirito per Austriją-Vengriją ir Vokietiją . Nuka * T. y. Vidurio Europos valstybių.

-

20

muotosios tautos kyla prieš savo pavergėjus . Jau į dulkes su daužyti carų sostai , jau griūva buržuazijos valdžia , jau raudo nosios pergalėjusios proletarų revoliucijos vėliavos plevėsuoja Berlyne ir Vienoj . Vidurinių valstybių revoliucijos laimėjimas neša mums, draugai , imperialistinės okupacijos galą. Durtuvai, kuriais rẻ mėsi Lietuvoj , Baltarusijoj , Lenkijoj , Latvijoj , Estijoj ir Suomi joj okupacijos valdytojai, sudrebėjo ir nusigręžė dabar prieš juos pačius. Mūsų vakarykščiai engėjai šiandien bespėkiai stovi prieš savo revoliucinius kareivius. Iškilus Vakaruose revoliucijai, ypatingos reikšmės įgyja okupuotųjų kraštų minių kova . Mes turime nutiesti tiltą iš pro letarinės Rusijos į proletarinę Austriją ir Vokietiją. Mes turime pasidaryti tas narys, kuris sujungs visas jų revoliucines spėkas kovai su buržuazine kontrrevoliucija dėl socializmo vieš patavimo. Kelias į socializmą eina tiktai per vietines tvirtas, sujungtas darbininkų atstovų tarybas , kurios griežtos kovos valandą pa čiups į savo rankas visą valstybės valdžią. Tai yra šią valandą pats svarbusis, pats neatidėtinas darbo minių uždavinys . Išdavikai socialpatriotai mėgina gelbėt griūvančią kapitaliz mo tvarką. Jie taikstosi su buržuazija ir melagingomis demokra tinėmis frazėmis nori apgauti darbininkų minias . Kartu su kontrrevoliucine buržuazija jie šaukia jus į visą tautą apimantį Steigiamąjį susirinkimą, kad jame įsteigus kapitalistų ir dva rininkų viešpatavimą. Jie šaukia jus tautos vienybėn su pik čiausiais jūsų neprieteliais ir išnaudotojais , kad išplėšus iš jūsų revoliucijos laimėjimus ir dar labiau jus pavergus kapitalui . Bet jūs, draugai, neleisite jiems to padaryt. Jūs neisite paskui juos. Jūs griežtai kovosite ne dėl Steigiamojo susirinki mo, o dėl visos valdžios perėjimo darbininkų atstovų taryboms, dėl darbininkų klasės diktatūros . Ne dėl tautos vienybės, ne dėl nebuvėlės vienybės išnaudojamo su išnaudotoju, alkano su sočiuoju, o dėl tarptautinio proletariato solidarumo ! Ne dėl taikstymosi su buržuazija , o prieš visas viešpataujančias kla ses - dvarininkus, kapitalistus ir jų bernus socialpardavikus ir kunigus. Draugai ! Negalima nė vienos minutės praleisti . Negalima leisti kontrrevoliuciniams gaivalams susiorganizuoti, kad bur žuazija pačiuptų valdžią į savo rankas ir kad nukreiptų į revo liucinio proletariato krūtinę baltaarmiečių durtuvus, kuriems vadovauja oficierių bandos . Kilkite kaip vienas žmogus į kovą dėl darbininkų labo ! Tuoj tverkite darbininkų atstovų tarybas. Traukite į savo eiles išnau dojamas, išbadėjusias sodžiaus darbo minias . Varykite kuo pla čiausią agitaciją tarp vokiečių kareivių. Veskite agitaciją tarp buvusiųjų Rusijos karo belaisvių, kurie pergalėjusios revoliu cijos liko dabar paliuosuoti . Lai jūsų darbai gyvai parodys 21

darbininkų klasės tarptautinį solidarumą ir viso pasaulio dirban čių ir kovojančių proletarų brolišką vienybę. Tvirčiau ir ankš čiau susijunkit su Vokietijos revoliuciniais kareiviais. Tuo būdu jūs padėsite mūsų draugams Vokietijoj , palengvinsit jų sunkią kovą — tuo būdu , sudarę sau tikrą revoliucinę atspirtį , jūs su tvirtinsit savo pačių kovą . Bet vienos atspirties nepakanka . Mes turime tuoj pradėt or ganizuot Raudonąją darbininkų gvardiją. Buržuazija nesnau džia. Ji mėgina pasiremti kontrrevoliuciniais oficieriais ir balta gvardiečiais . Ji pasikvies talkon Anglijos-Amerikos imperia listus . Spėką galima pergalėt tiktai spėka - prieš baltosios gvardijos kontrrevoliuciją reikia statyt geležinę, sujungtą, disciplinuotą Raudonąją gvardiją ! Organizuokitės, draugai ! Nuo mūsų revoliucinės energijos priklauso mūsų likimas. Mūsų laimėjimas sujungs revoliucines Vakarų Europos ir Rusijos proletariato spėkas . Mūsų pergalė suteiks nesugriaunamos galybės jungtinei socialistinei revoliu cijai jos kovoj su buržuazijos pasauliu , prieš Anglijos-Ameri kos imperializmo grobuonis . Paskui mus kils ir Prancūzijos , Anglijos ir Amerikos proletarai ir kareiviai . Į darbą, draugai ! Pirmyn dėl išsiliuosavimo iš kapitalo vergi jos ! Dėl socializmo pergalės ! Po raudonomis tautų brolybės vė liavomis ! Šalin buržuazijos viešpatavimą ! Šalin tautines tarybas, radas, bendrą Steigiamąjį susi rinkimą! Šalin socialpatriotus išdavikus! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja Lietuvos, Baltarusijos , Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos Tarybų Respublika ! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos Komunistų partijų Centro Biuras 11. XI. 1918.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 75 1.

Buvo išleistas lenkų ir latvių kalbomis. dar Buvo išspausdintas „ Tiesoje" , 1918 m. lapkričio 16 d., Nr. 51.

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ

PARTIJOS

IR LIETUVOS KOMUNISTŲ

PARTIJOS

ATSIŠAUKIMAI

☆

1

1 1

!

Nr. 5 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBO ŽMONES, KVIEČIANTIS Į KOVĄ PRIEŠ VOKIŠKUOSIUS OKUPANTUS IR VIETINĘ BURŽUAZIJĄ

1918 m. rugsėjis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI! Pasaulinis karas tęsiasi penktus metus . Penktus metus liejasi tautų kraujas kapitalistų naudai . Penktus metus neteisybė ir smurtas slegia krauju užlietą Europą. Viso pasaulio darbo žmonių padėtis yra beviltiška . Tačiau gal niekas tiek nejaučia karo sukeltų nelaimių, kaip mūsų krašto darbo masės . Vokiečių junkerių pavergti , savosios buržuazijos parduoti, mes esame šimtą kartų blogesnėje padėtyje, negu negrai vergovės laikais . Mūsų darbą negailestingai išnaudoja ne tik okupantai , bet ir mūsų kapitalistai . Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai , kaip ka daise vergai, nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro lenkia savo sprandus laukuose , dirbtuvėse, fabrikuose , kad už savo darbą gautų keletą niekingų markių, o priedo - pasityčiojimą ir rykš tes iš prūsiško ,,feldfebelio ". Uždirbtas grašis yra toks mažas , kad jo neužtenka ne tik šeimai išlaikyti , bet dargi pavienio žmogaus badui numarinti . Reikalingiausių produktų kainos auga kasdien. Svaras duo nos jau kainuoja 90 kap. , o kas bus toliau? Nepaisant to, kad šių metų derlius mūsų krašte yra nema žas, duonos kaina nuolat kyla ; niekšiški pirkliai spekuliantai supirkinėja didžiulius javų kiekius ir, susitarę su kyšius iman čia valdžia, dažnai net bendradarbiaudami su ja , išveža duoną į tas vietas, kur ji yra daug brangesnė, darydami tuo būdu ,,puikius gešeftus " , pelnydami didelius pinigus. Tūkstančius pūdų miltų, atitinkamiems valdžios organams „ leidus “, išsiveža spekuliantai iš Vilniaus malūnų (pvz. , Tiške vičiaus) ir krauna į specialiai paruoštus prekinius ir sanitari nius vagonus. Ši spekuliacija nesiriboja duona . Netekę sąžinės pirkliai spekuliuoja visais produktais. Miesto pakraščiuose galima matyti tokį vaizdą : auštant , kai visi dar miega, nuo malūnų prekių stoties kryptimi eina ištisos 25 -

miltais pakrautų platformų gurguolės . Ne armijai , ne į Vokieti ją eina ši duona , ne- tam nėra reikalo dangstytis naktimis. Tai kontrabandininkai " atima mums būtiniausią produktą, kad par duotų jį kitoje vietoje triguba kaina. Paskutiniu metu pasitaikydavo, kai alkani darbininkai už puldavo naktį siunčiamus krovinius su išvežamais iš miesto mil tais, ir, gindami spekuliantų nuosavybę", tamsūs vokiečių ka reiviai šautuvų buožėmis daužė beginklius alkanus vaikus ir moteris, netgi šaudė juos. Okupacinės valdžios atstovai , užuot persekioję spekuliantus, visokiais būdais jiems padeda , imdami už savo pagalbą stam bius kyšius . Dažnai aukšti vokiečių biurokratijos Vilniuje atsto vai patys užsiima spekuliacija . Ne paslaptis pagaliau, kad mies to viršininkas su visais savo padėjėjais " uždirba " milijonus , prekiaudamas duona, kad valdininkai , vadovaujantieji maitini mo skyriui , daro biznius, parduodami produktus, skirtus pigio sioms virtuvėms ir t. t. Tūkstančiai mūsų miesto darbininkų miršta badu ir kamuo jasi , dirbdami daugiau , negu leidžia jėgos , o patriotai kapita listai puotauja su vokiečių junkeriais ir vynu užlieja sąžinės likučius . Dabar esame bejėgiai , draugai . Vokiečių junkeris ir mūsų tautietis kapitalistas gali nebaudžiamai tyčiotis iš mūsų. Tačiau drebėkite , tironai ! Ateina diena , kai sukils darbo žmonės, su kils ir nuteis jus . Nesitikėkite tuomet pasigailėjimo ! Nepalen kiamas ir teisingas bus liaudies teismas... Rinkite, draugai , žinias apie šias hienas , apie šiuos siurbėles, kad atsiskaitymo dieną nė vienas nepaspruktų. Nepadės jiems nei pagrobti milijonai - liaudis teisėja kyšio neims, nei be gimas iš krašto . Liaudies neapykanta ras juos visur ! O jūs, prū sų junkeriai , mūsų laikinieji viešpačiai , prekiaujantieji savo sąžine ir savo tėvyne,- su jumis susidoros Vokietijos darbo žmonės . Nepraraskite vilties , jūs alkanieji , jūs pavergtieji , drąsiai žiūrėkite į ateitį ! Organizuokitės , draugai , junkitės, mokykitės neapkęsti savo priešo — buržuazijos ; tačiau neeikvokite dabar savo jėgų neorganizuotiems žygiams , nes tos jėgos bus jums reikalingos netolimoje ateityje . Ruoškitės , draugai, ateinančiai revoliucijai , kuri galutinai sugriaus seną, supelėjusį pasaulį, ir jo griuvėsiuose jūs pastaty site naują pasaulį , kupiną laimės , kur nebus nei tironų, nei en giamųjų, nei be saiko turtingų, nei elgetų. Neužmirškite, pro letarai , kad turite įvykdyti didžiulį istorijos jums skirtą užda vinį išlaisvinti pasaulį iš smurto bei priespaudos ir leisti kiekvienam naudotis gyvenimo džiaugsmu . Nebetoli ta valanda, kai galinga socialinės revoliucijos ug nis apims visą pasaulį, ir engiamiesiems, kenčiantiesiems atsi vers neaprašomas naujo gyvenimo grožis . 26 -

Tegyvuoja socialinė revoliucija! Tegyvuoja tarptautinis proletariatas! Tegyvuoja atgimęs Internacionalas! Šalin karą ! Šalin okupantus ! Šalin kapitalizmą ! Spekuliantus į kaltinamųjų suolą! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus Vykdomasis komitetas Vilnius, 1918 m. rugsėjo mėn .

PA, 1770 f., 1918 m., 2a b., 106 l.

Versta iš lenkų kalbos. Atsišaukimas knygoje ,,Lietu yra išspausdintas vos TSR istorijos šaltiniai“, III t., V.. 1958, 84-85 psl.

Nr. 6 LIR B KP VILNIAUS KOM TETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS VIENYTIS SU KITŲ KRAŠTŲ PROLETARAIS KOVAI PRIEŠ KARĄ IR BURŽUAZIJĄ 1918 m. spalio 21 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų tautų ir šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI IR DRAUGĖS ! Kai kraugeriai kapitalistai ruošė šį baisų karą vien tik tam, kad galėtų viešpatauti pasaulinėje rinkoje , jie buvo priversti nuslopinti tarptautinį darbininkų solidarumą. Čia jiems padėjo socialistai patriotai . Šie niekingi kapitalo tarnai , sekdami judo šiaus pavyzdžiu , pardavė darbininkus kapitalistams visiškam jų išnaikinimui . Nepasotinamas kapitalistų apetitas nežino ribų nematyto karo baisybėms . Bet keršto valanda artėja — darbi ninkai pabunda . Žlugs ,,dievo palaimintųjų" tironų sostai . Ta čiau dėl savo apetitų kapitalistai negali pabaigti šio karo tol , kol visiškai nepralaimės priešininkas, ir, norėdami apgauti pa plūdusį kraujuose darbininką, jie rašo savo niekingas notas, bijodami, kad nepasibaigtų liaudies kantrybė. Visų tautų bur žuazija, norėdama išlaikyti savo rankose valdžią ir drebėdama iš baimės prieš pasaulinę proletarinę revoliuciją, kursto jūsų, draugai darbininkai, patriotinius jausmus, kad galėtų vietoj pakartų tironų imperatorių pasodinti ant jūsų sprando kitus , kad, suskaldžiusi jus į mažas daleles , galėtų jus pasmaugti , išspausdama iš jūsų paskutinius syvus . Padėti buržuazijai skuba tie patys socialistai susitaikėliai ; jie prisiderina prie buržuazinių lozungų, dangstydamiesi raudo nomis vėliavomis, aplaistytomis jūsų krauju . Žinokite , draugai , -

27

jog buržuazijai ir dvarininkams jūsų patriotizmo , savųjų vals tybių reikia tam , kad jokia svetima jėga negalėtų trukdyti jiems kankinti jus, kad būtų galima jus pelningiau išnaudoti. Žino kite, kad jeigu leisite kapitalistams ir toliau savintis jūsų dar bo vaisius, ―― nebus laimės žemėje. Jau ir dabar, kai darbininkų krauju yra persisunkę žemė ir oras, šios siurbėlės, kurstydamos jūsų patriotizmą, skuba kurti naujas armijas tose naujose vals tybėse. Žinokite, draugai , kad prieš jus buržuazija ruošia dur tuvus ir kulkosvaidžius. Komunistų partija perspėja jus, draugai ! Neleiskite buržua zijai ir įvairiems tamsiems elementams - jos pakalikams jus apgaudinėti ! Vykite šalin nuo savęs socialistus išdavikus ! Vienybėje mūsų jėga ! Visų tautų ir visų šalių proletarai turi susivienyti, kad galėtų visiems laikams nusimesti nuo savęs parazitus ir paimti valdžią į savo rankas. Šalin karą! Šalin buržuazines naujas nepriklausomas valstybes ! Tegyvuoja federatyvinė darbininkų atstovų tarybų respub lika!

Tegyvuoja proletariato diktatūra! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus Vykdomasis Komitetas Vilnius, 1918 m. spalio 21 d . Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1918 m., 2a b., 107 l.

Nr. 7 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, DEMASKUOJANTIS IMPERIALISTINIO KARO TIKSLUS IR RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ BURZUAZIJOS JUNGĄ

1918 m. spalis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių darbininkai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI IR VARGINGIEJI VALSTIEČIAI ! Jau penkti metai , kai jūs savo lavonais klojat laukus kruvi nų skerdynių, jau penkti metai , kai jūs , nežinodami poilsio, alpstate po priverstinio darbo našta, jau penkti metai , kai nuo jūsų lupamos visokios pabaudos ir vis nauji ir nauji mokesčiai , o jūs su plyštančiomis nuo skausmo širdimis žiūrite , kaip jūsų kūdikiai miršta nuo bado ir visokių ligų. Jūsų pilnos skausmų akys nukreiptos į rytojaus dieną ir ieško ten laimės ir paguo - 28 ―――

dos. Bet ar kas nors iš jūsų statote sau klausimą : kam reikalin ga jūsų gyvastis, kam reikalingos kankynės jūsų alkanų kūdi kių, kam reikalingos ašaros jūsų moterų ir motinų? Jei jūs arčiau prisižiūrėsite visam, kas aplink jus darosi, tai lengvai rasite atsakymą į tuos klausimus . Kapitalistai , tai yra fabrikantai , dvarponiai , bankieriai ,—štai tie vorai , kurie čiulpia jūsų kraują, tai jie surengė šį kruviną pokylį, šį baisųjį karą . Jie turtėja jūsų triūsu , viską, ką tik jūs savo sunkiu dar bu pagaminat , kapitalistai sunaudoja kaipo savo nuosavybę, parduodami pasaulio rinkoje, jums gi tenka tik trupiniai nuo jų pelno. Bet kada jiems rinkoje pasidaro ankšta , kada jie jau nebegali prekių kainas kelti , kiek jie nori , tuomet jie skelbia viens kitam karą , kad prašalinus iš rinkos savo priešininką , to kį pat, kaip ir jie patys, kapitalistą ― piniguočių kitos šalies . Šitos siurbėlės ir čia visas baisenybes ir sunkumus suverčia ant jūsų nugarų: patys jie neina į apkasus , nesiunčia ten savo sūnų; ne, jie turi sau darbui ir mėsai gyvulių - tai jus , darbo žmones, jūsų vaitojimai glosto ausį tų kraujagerių-besočių. O kad jūs būtumėt paklusnūs, kad pildytumėt visus jų prisaky mus, jie laiko jus tamsybėje ir temdina jūsų protą visokiais plepalais apie tėvynės meilę, apie peklą ir rojų; pristato ant kiekvieno žingsnio kalėjimų ir katorgų, kame pūdo visus , kas tik išdrįsta sakyti teisybę. Ir štai , kuomet jūs karo lauke žudot viens kitą, o jūsų vaikučiai- našlaičiai miršta badu , kapitalistai prisikemša savo kišenes aukso , užmiršę meilę ne tik savo arti mojo, bet ir tėvynės, jie girtuokliauja ir paleistuvauja , nežino dami savo gyvuliškiems jausmams saiko . Kad galima būtų ilgiau tęsti karą , jie lupa nuo jūsų visokius mokesčius, patys gi ne tik neduoda nieko , bet dargi , pasinau doję jūsų nelaime, spekuliuoja maisto produktais . Pažiūrėk, varguoli, kiek puikiose krautuvėse yra visokio maisto — len tynos linksta, bet tik tas ne tautą sviestą, kiaušinius ir gar džius pyragėlius suris turtuolis , o tu su savo išblyškusiu , ligo tu kūdikiu turi pasikakinti ta putra , kurią tau išduoda iš tam tyčia pataisytų virtuvių, putra , kurios turčius savo šunims ne nori duoti . Kuomet gi tau šitos kankynės pasidaro nepakenčiamos , ka pitalistai siunčia pas tave savo agentus - visokių tikybų kunigus, kurie džiugina tave rojumi, o nepaklusnius baugina pekla . Šitie kapitalistų tarnai taip uoliai jiems tarnauja , jog ir Kristaus mokslą išnaudoja , kad tik laikyti varguolius paklus nume. Jie ir šias baisiausias skerdynes nevadina žmogžudyste , bet dargi laimina ją kryžium. Už tą darbą jie gauna gerą užmo kesnį nuo savo ponų. Šias kruvinąsias skerdynes tęsdami , visų šalių kapitalistai jaučia, jog liaudies kantrybė baigiasi , jog greit nukamuotas darbininkas pakils ir pareikalaus nuo jų atskaitos , jie gi, no rėdami pratęsti savo ponavimo valandą, pradeda lošti taikos

4

LKP atsišaukimai , I t.

―

29 -

komediją, siuntinėja viens kitam visokias notas -pasiūlymus. Jūs gi, vargo nukamuoti , lengviau atsidūstate ir manote, kad štai jau greit bus taika ir jūs atsilsėsite ... Bet žinokite , kad tai yra melas! Kapitalistai visai nė nemano apie taiką! Jie mano vien tik apie tai , kaip čia savo priešininką visai sukūlus , kad jo vietą užėmus pasaulio rinkoje , o šitos notos rašomos tik tam , kad jums akis apdumti ir nuversti nuo savęs kaltę už jūres pralieto kraujo . * Bet jei jiems ir tektų pertraukti karą, tai žinokite , darbi ninkai, jog jūsų kankynės dar labiau padidės ! Padarę taiką ir laikydami valdžią savo rankose , kapitalistai privers jus atsta tyti viską, kas sugriauta šio karo , ir vėl prikrauti sandėlius karo medžiaga ; tuos gi milijardus, kuriuos jie šitam karui išleido , jūs turėsite užmokėti visokių mokesčių pavidalu . Bet to dar mažai ! Ant rytojaus po taikos pasirašymo , kapi talistai vėl susitiks pasaulio rinkoje ir vėl sunks syvus iš darbo žmonių, ruošdamiesi į naują, dar baisesnį karą. Prie visų šio karo baisenybių jų šėtoniškas protas išgalvos dar naujas mir ties mašinas ! Jūsų sūnūs vėl pripildys kazarmes , kur priversti bus gaišinti brangiausias savo amžiaus dienas ir turės kęsti mu šimus ir pažeminimą. Kapitalistams reikalingi bus nauji mili jardai , ir visų šalių darbininkai vėl vaitos po kapitalizmo jungu. Jau ir dabar kas nori , gali matyti, kaip kapitalistai rengiasi prie naujų skerdynių. Žadindama jūsų patriotiškus jausmus, visų tautų buržuazija daro pastangas atsiskirti ir sudaryti dau gybę mažų valstybėlių. Ir šituo metu, kuomet dar visas oras ir žemė prisigėrę jūsų kraujo , skubina tverti savas armijas . Ži nokit tad , draugai , kad tas daroma tam , kad išsklaidyti jus į ma žas dalis , užsiundyti vieną ant kitos ir padaryti naujas skerdy nes, kurių sūkuryje jie galės pilti auksą į savo kišenes . Komunistų partija , matydama tokią buržuazijos gudrybę , perspėja jus , draugai ! Žinokite , kad jūsų laimėjimas vienybė je ! Kad išvaduoti žmoniją iš šitų amžinų kančių, reikia perkeis ti visame pasaulyje tvarką ! Reikia, kad kapitalistai negalėtų naudotis pagamintomis darbininkų triūsu gėrybėmis - reikia panaikinti kapitalizmą. O tai galima bus padaryti tik tuomet, kada visą valdžią paims proletariatas . Jau bunda darbininkai ! Jau griūva sostai tironų! Rusijos darbininkai pirmieji pradėjo kovą ir davė mirtiną smūgį savam kapitalizmui , paskui juos ei na ir kitų šalių darbininkai ! Pasaulinės revoliucijos atgarsis aiškiai girdimas ! Renkitės, draugai, nes greit ateis atmonijimo valanda! Ir jūs privalote būti prisirengę , kad stoti į kovą su savo kapitalizmu ! Šalin tautos tarybos ! ** Šalin buržuazinės valstybės !

* Originale: pareitų. ** Kalbama apie buržuazines-nacionalistines tarybas. -30

Lai gyvuoja federatyvinė respublika ! Lai gyvuoja socializmas !

socialistinė

darbininkų tarybų

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vykdomasis Komitetas Vilnius, spalis, 1918 m. PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 132 l.

Buvo išleistas ir lenkų kalba.

Nr. 8 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į MIESTŲ IR KAIMŲ DARBO ŽMONES, RAGINANTIS KURTI DARBININKŲ, BEŽEMIŲ IR MAŽAŽEMIŲ ATSTOVŲ TARYBAS 1918 m. lapkričio 23 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų tautų ir kraštų proletarai, vienykitės!

MIESTŲ IR KAIMŲ DARBININKAMS ! Draugai! Žmonės dejuoja, nešdami kapitalizmo jungą . Pasiskirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamus pasiekė aukščiausio laipsnio . Net vidutinė klasė , neva ,,savarankiški " darbininkai , visiškai priguli nuo kapitalo. Netikęs kapitalistinis surėdymas kankino žmoniją visą 19-tą šimtmetį , dar pilniau apsireiškė 20-me šimtmetyje , užsi baigdamas milžiniškomis skerdynėmis, kuriose kapitalistinės valstybės sunaikino amžiais sukrautus turtus: ekonominius ir kultūrinius . Bet proletariatas, ant kurio gulė visas kapitalizmo tvarkos sunkumas, nepaliovė ieškojęs išėjimo iš to pragaro , kuriuo vir to darbininkų gyvenimas, kapitalizmo tvarkai viešpataujant. Ir štai atsirado mintis kitokiais pamatais sutvarkyti dabartinę visuomenę, kad visa žmonijos rankose esanti gaminimo medžia ga prigulėtų ne pavieniams asmenims, bet visai visuomenei . Ta proletariato idėja buvo keliarodžiu darbininkų klasės kovo je su kapitalizmu . Net buržuazija ir jos valdžios , nors matė ta me darbininkų idealo įvykime savo pražūtį , sunkiam joms karo metui atėjus, priverstos buvo paimti į valstybės rankas gami nimo medžiagos dalį ir įvesti lygų produktų padalinimą . Tokiu būdu kai kurie socializmo pamatai paliko net atkakliausių jo priešų pripažinti kaipo vienintelė priemonė tiksliausiai sunau doti visos tautos jėgas . Šiandien , kuomet , rusų proletariatui paėmus valdžią į savo rankas, aukštyn iškilo vokiečių proletariatas . socializmo įvyki nimas visame pasaulyje padarė didelį žingsnį pirmyn . Visose

31

Europos ir Amerikos šalyse plačiausios darbininkų minios įsi tikino , kad laikas jau dabar tuojau pakeisti kapitalizmo tvarką socialistine. Darbininkų klasė supranta, kad toliau pasilikti to kiose sąlygose, kokios buvo prieš karą, jokiu būdu negalima , kad tolimesnis kapitalizmo pasilikimas gresia pražūtim visai žmonijai . Vokiečių revoliucija plečiasi . Proletariato diktatūros, bū tent, darbininkų atstovų tarybų rankosna valdžios paėmimo šalininkų skaičius auga ir tvirtėja . Rytoj ar poryt valdžia atsi durs * jų rankose ir prasidės naujas vokiečių valstybės tvarky mas socializmo pamatais . Lietuvos ir Baltarusijos proletariatas, kurio kraštas atsirado tarp dviejų didelių valstybių, kuriose darbininkai laiko politinę valdžią savo rankose , neišvengiamai yra priverstas taipogi pa imti valdžią į savo rankas ir sugniaužti kiekvieną mūsų šalyj kontrrevoliucijos sukėlimą . Reikalingą tose savo pastangose pa galbą mūsų šalies proletariatas atras rytuose ir vakaruose. Kad prieiti prie socializmo tvarkos įvedimo , darbininkų kla sė turi turėti savo rankose politinę valdžią . Tam tikslui , sek dami socialistine Rusija ir Vokietija , privalome visur sutverti darbininkų atstovų tarybas, mūsų proletariškųjų išrinktųjų ta rybas, kurios kiekvienoj vietoj pasiims visą valdžią. Mes kviečiame visus miesto ir sodžiaus darbo žmones juo veikiausiai organizuotis , visur tverti darbininkų tarybas , kurių atstovai , suvažiavę Vilniuj , sutvers mūsų šaliai darbininkų val džią, kurios uždavinys bus drauge su Rusijos ir Vokietijos pro letariatu įvesti mūsų šalyj socializmo tvarką, kurioj visi bus laisvi , kur nebus turtuolių ir neturtėlių. Tiktai darbininkų valdžia gali atiduoti į darbo žmonių ran kas žemę ir visus gaminimo įrankius , tiktai ji gali panaikinti žmogaus išnaudojimą ir prislėgimą! Šalin buržuazijos viešpatavimas! Tegyvuoja darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų ta rybos ! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja viso pasaulio socialistinė federacija ! Lietuvos ir Baltgudijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, lapkričio 23 diena , 1918 m.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 1 1.

Buvo išleistas ir lenkų kalba.

Originale: atsitiks. I

32

Nr. 9 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į MIESTŲ IR KAIMŲ DARBININKUS, RAGINANTIS RINKTI DARBININKŲ ATSTOVŲ TARYBAS

1918 m. lapkritis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų tautų ir šalių proletarai, vieny kitės!

Į MIESTŲ IR KAIMŲ DARBININKUS Draugai! Kruvinos skerdynės, kurias sukėlė viso pasaulio buržuazi ja , jau pasibaigė . Kapitalistinė santvarka žlunga . Kapitalistų viešpatavimui atėjo galas . Rusijos, Austrijos -Vengrijos, Bul garijos, Vokietijos proletariatas jau paėmė į savo rankas poli tinę valdžią, nuo karalių ir kunigaikščių galvų nukrito karūnos; parlamentai , kurie tarnavo išnaudotojiškų klasių interesams , išnyko ir jų vietoj atsirado darbininkų ir kareivių atstovų ta rybos, kurios deda naujo gyvenimo pamatus. Tokia padėtis yra kaimyninėse šalyse. Bet mūsų buržuazija dar tikisi ir toliau viešpatauti . Skleis dama šovinistinę neapykantą mūsų krašto darbininkų tarpe, ji nori įtvirtinti savo viešpatavimą, išnaudojant jūsų nesutari mus ir vaidus . Viena buržuazijos dalis svajoja apie susivienijimą su Len kija, norėdama susilaukti pagalbos iš galingesnės lenkų bur žuazijos , kita dalis sukūrė Tarybą ir jau skiria ministrus iš at kakliausių darbininkų klasės priešų tarpo . Ir vienai, ir kitai uoliai padeda visokio plauko „ patriotai " socialistai , kurie mul kina darbininkus, ragindami juos broliautis su buržuazija ir at siduoti jos globai . Bet mes, darbininkai , turime atminti savo galutinį tikslą — socializmą, į kurį veda proletariato valdžia . Todėl Komunistų partija šaukia jus , draugai miestų ir kai mų darbininkai , rinkti visur darbininkų atstovų tarybas , kurių atstovai sukurs Vilniuje krašto darbininkų valdžią. Tegyvuoja proletariato valdžia ! Tegyvuoja darbininkų atstovų taryba ! Tegyvuoja socializmas!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Vykdomasis Komitetas Vilnius, 1918 m. lapkričio mėn.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 3 1.

|

-

33

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 10 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS RUOŠTIS KOVAI UŽ TARYBŲ VALDŽIĄ

1918 m. lapkritis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų tautų ir šalių proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI DARBININKAI IR VARGINGIEJI VALSTIEČIAI ! Gyvename dabar nepaprastos istorinės svarbos momentą . Pasaulinė proletarinė revoliucija bręsta — iš visur girdisi jos griaustinis . Viso pasaulio kapitalistai įtempia visas jėgas, kad sulaikytų slystančią jiems iš po kojų žemę. Tokiu svarbiu mo mentu turite, draugai , būti visiškai pasirengę ruoštis kurti nau ją gyvenimą. Tiktai akli ir niekšiški kapitalizmo liokajai nemato arba ne nori matyti bręstančių įvykių esmės . Kaip kirmėlės mėšle jie kapstosi buržuazinio demokratizmo šiukšlyne, parsidavėliškais balsais klykia apie krašto „ nepriklausomybę " , Steigiamąjį su sirinkimą ir panašius buržuazinius rojus . Draugai ! Kapitalizmas baigia savo amžių, slypintieji jame prieštaravimai jį suėda . Dabartiniame kruviname kare kapita listai priėjo prie bedugnės krašto, į kurią jie ir nugarmės . Pra dėję kruvinas skerdynes dėl pelnų pasaulinėje rinkoje, dėl dar bo žmonių išnaudojimo , suįžūlėję imperializmo vilkai negali savo jėgomis užbaigti karo ir jo neužbaigs . Vien tik proletaria tas, išplėšęs valdžią iš kruvinųjų buržuazijos rankų, padarys galą šioms baisybėms. Tas didis momentas artėja — kapitalizmo pagrindai griūva, sukrėsdami iškankintą pasaulį . Visų tautų buržuazija jaučia savo pražūtį ir įtempia visas jėgas , panaudoja visą savo gud rybę, kad ant baisios praeities griuvėsių vėl pastatytų savo vieš patavimo proletariatui rūmus. Kurstydami darbininkų masių patriotinius jausmus , šie parazitai skuba kurti naujas valstybes , kad galėtų jose vėl pasigrobti valdžią vien tik sau . Kad galėtų visagališkai viešpatauti darbininkams ir negailestingai juos iš naudoti , buržuazija pirmiausia kuria sau paklusnią armiją, kuri jai turi padėti smaugti proletariatą. Draugai darbininkai ! Jūs turite atsiminti , kad kol egzistuoja kapitalistinis ūkis ir buržujai iš jūsų atiminėja jūsų darbo vai sius, kol nepaimsite valstybinės valdžios į savo rankas ,- tol neišsigelbėsite nuo išnaudojimo baisybių ir naujų, baisesnių karų. Sustiprėję naujai susikūrusiose valstybėse, kapitalistai nesiliaus jus išnaudoję ir jūsų darbo produktą vėl turės parda vinėti pasaulinėje rinkoje , o tai atves į naujus susidūrimus, ir galingesnieji imperialistai sieks praryti silpnesniuosius — ir taip be galo . - 34 -

Šių parazitų gobšumas yra toks neribotas, kad net šiuo me tu, kai tos valstybėlės tėra dar kūrimosi stadijoje , jos jau yra pardavinėjamos : laikraščiai rašo apie lenkų-ukrainiečių „ ka rą" Chelmo prie Būgo krašte , Vilniaus mieste taip pat yra va roma šovinistinė kova , į kurią lenkų ir lietuvių buržuazija stengiasi įtraukti ir jus, draugai darbininkai ! Savo kruvinus kėslus ir savo viešpatavimą buržuazija remia jūsų patriotiniais ir religiniais jausmais, panaudodama bažny čias neapykantai ir nesantaikai skleisti ! Kunigai - kapitalistų tarnai , užuot sakę pamokslus apie meilę ir brolybę , apsiputoję siundo jus vieną prieš kitą! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija šaukia jus , drau gai , į tarptautinį solidarumą ir į kuo glaudžiausią vienybę kovo je su bendru priešu - visų šalių ir tautų kapitalistais ! Komu nistų partija šaukia jus į savo eiles! Organizuokitės , draugai , ruoškitės kurti savą Darbininkų atstovų tarybų valdžią ! Vienintelė išeitis iš kruvinosios balos , kurioje pasaulis skęsta dėl kapitalistų kaltės,— tai proletariato valdžia. Šalin nacionalistines radas ir tarybas! Tegyvuoja darbininkų atstovų taryba! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Vykdomasis Komitetas Vilnius, 1918 m. lapkričio mėn .

Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 1 l.

Nr. 11 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU REVOLIUCIJA VOKIETIJOJE, AUSTRIJOJE IR KITOSE EUROPOS VALSTYBĖSE [ 1918 m. lapkritis] Visų kraštų darbininkai, vieny kitės! TEGYVUOJA PASAULIO SOCIALISTINĖ REVOLIUCIJA ! Tai, ko mes taip ilgai ir taip karštai troškome , pradeda pa galiau pildytis. Revoliucija nesulaikomai lekia pirmyn ir pir myn. Prasidėjusi Rusijoj , ji negalėjo joje pasibaigti, nes visur kruvinasis karas kuo puikiausiai pribrandino jai dirvą. Darbi ninkai ir kareiviai , sunkiausią jungą vilkdami , kraujo ir ašarų ežerus išlieję, lavonų kalnus sukrovę, pagaliau pamatė , kad be sočiui kapitalo dievaičiui niekuomet nepakaks jų aukų; jie su prato , kad tik kovodami gali ką nors laimėti , ir stojo į kovą . Tie ginklai, kuriais iki šiol jie žudė dėl gobšių kapitalistų reikalų savo brolius, kitais šineliais apvilktus, nusigrįžo pagaliau prieš

- 35 -

tikruosius savo neprietelius ir budelius : prieš buržuaziją , dvari ninkus ir jų bernus. Mes matome revoliuciją Bulgarijoj , Austrijoj -Vengrijoj , Vokietijoj . Kas vakar dar išrodė daugeliui neįvykdoma svajonė, šiandien yra faktas . Raudonoji revoliucijos vėliava plevėsuoja ne tik Maskvoj ir Petrapily, o ir Sofijoj , Budapešte , Vienoj ir Ber lyne, pagaliau, Varšuvoj , Kaune ir Vilniuj . Carų ir karalių sostai sutrupėjo nuo vieno tik revoliucijos pūstelėjimo . Dešim tys karūnų nulėkė nuo dievo ,,pamostytojų" galvų ir purvuose voliojasi. Lietuvos karūna , kurią vokiečių plėšikų liokajai buvo prirengę vokiečių hercogui Urachui , nusirito visiškai nė ne nešiota . Išbadėjusios , išvargintos plačios darbininkų minios ištiesė sulinkusį nuo nepakeliamos naštos savo sprandą ir pasakė : ,,Gana jau vergu bebuvus ; gana vien tik dejavus ir skundusis ; gana mūsų kraujo ir ašarų! Mes patys sau naują gyvenimą pa statysim . Nieks mumis nepasirūpins , jei mes patys nepasirū pinsim ! .." Ir pradėjo rūpintis paimti valdžią į savo rankas . Èmė visur tverti darbininkų ir kareivių atstovų tarybas, į kurių rankas vis labiau valdžia pereina . Pirmieji ledai jau sulaužyti . Vakarykščiai vergai , kurių mili jonai neišdrįso pasipriešinti engusiai juos ir žudžiusiai kapitalo bernų saujelei , šiandien viešpačiais pasijuto . Jie švenčia nema tytą istorijoj šventę - darbo pasiliuosavimo šventę . Vienok toji mūsų šventė dar toli nepilna . Dar toli ne viskas atsiekta, ne viskas padaryta . Dar tik prasideda mūsų kova. Dar daug daug reikės mums atlikti , daug aukų paguldyti . Mūsų priešininkai ne tokie silpni , kaip kai kam gali išrodyti . Pama tę, kad jau prisiartino jų viešpatavimo galas, kad jau nebegalės jie lupti nuo darbininko po devynis kailius ir it bežadį sutvėri mą grūsti jį miriop dėl savo reikalų, jie visi susijungs ir iš paskutiniųjų gins savo valdžią ir turtą, kaip kad Rusijoj jie daro. Vakarykščiai mirtinieji priešininkai šiandien pasidarys draugais , nes jiems visiems gresia tas pats pavojus . Vokieti jos ir Austrijos-Vengrijos imperialistai -plėšikai susijungs su tokiais pat * Prancūzijos, Anglijos, Amerikos ir Japonijos plėšikais ir bendromis spėkomis smaugs revoliuciją . Lietuvių buržuazija susijungs su žydų ir lenkų buržuazija , kai tik vie na ir antra pajus mirtiną sau pavojų iš sukilusių darbininkų pusės. Jau ir dabar jie jungiasi . Pirmiausia ieškosi sau talkininkų pačių socialistų eilėse . Ir randa jų. Patys vieni nebegalėdami išlaikyti valdžios savo rankose , jie gatavi pasidalyt ja su savo artimiausiais draugais socialpatriotais, jie gatavi laikinai dargi visiškai jiems ją pavesti , nes tai juk jų ištikimiausi bendradar biai . O tie jau mokės darbininkus pažabot ir sulaikyti , kad „ per

* Originale: jau. 36 -

toli " nenueitų, kad ko gero visos valdžios nepaimtų į savo ran kas ir nepasikėsintų ant jų didžiausios šventenybės - kapitalo , jų fabrikų, bankų, namų, žemių, girių... Socialpatriotai turi at likti tikrų buržuazijos liokajų darbą ir neleisti darbininkams, bežemiams ir mažažemiams pilnai pasiliuosuot iš kapitalo ver gijos . Ir socialpardavikai uoliai tai daro . Jie įkalbinėja darbi ninkams, kad dar neatėjęs laikas jiems pilnai pasiliuosuot iš kapitalistų, dvarininkų ir jų sėbrų vergijos. Vietoj visos val džios darbininkų atstovų taryboms jie perša taikymąsi su bur žuazija, dalijimąsi su ja valdžia . Žinodami , kad buržuazija ge riausiai apgins savo reikalus Steigiamajame susirinkime , jie bruka mums tą Steigiamąjį susirinkimą ; Lietuvoj dargi išdrįs ta piršti perdirbtą kiek buržuazinę kaizerio agentų Tarybą ! Jie visa ką daro , kad tik darbininkai negalėtų paimt į savo ran kas visos valdžios, o paskui fabrikų, bankų, namų, žemės, girių... Lietuvoj , užuot jungę visų kraštų ir tautų darbininkus į vie ną kūną, jie stengiasi sujungti juos su „ savąja " buržuazija . Kad lengviau galėtų pastaroji savo rankose valdžią ir turtą išlaiky ti, jie stengiasi atskirt Lietuvą nepereinama siena nuo kaimy nų, kur jau seniau liepsnoja socialistinės revoliucijos ugnis . Jie stengiasi Lietuvą nepriklausomą padaryt nuo pasaulio socialis tinės revoliucijos . Vienok nepasiseks tiems kapitalo bernams apgauti plačių darbininkų minių. Kad ir laikinai pačiups socialpardavikai val džią į savo rankas, kaip Rusijoj kad buvo Kerenskio kompanija pačiupus, neilgai ją išlaikys. Darbininkai , bežemiai ir mažaže miai išplėš ją, kaip išplėšė Rusijoj . Tik reikia mums išsivilkus dirbti . Reikia nesiduoti suvedžioti įvairiems kapitalo liokajams, vis tiek ar tai bus lietuviai , ar lenkai , žydai , vokiečiai , ar rusai . Visur jų yra pilna ir visur mes turime juos kuo griežčiausiai at mesti - tuos visus kerenskius ir ceretelius, šeidemanus ir davi dus, dašinskius , kairius, žydų bundus 12 ir juodašimčių bend radarbius Lietuvos socialdemokratus 13, kontrrevoliucinius men ševikus ir liaudininkus 14. Nė vieno balso neprivalom paduoti už jų kandidatus . Visur darbininkai turi organizuotis, rašytis į Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partiją ir jai vadovaujant veikti . Turi steigti klasines profesines sąjungas , tvirtais ryšiais surištas su partija. Nė vieno žingsnio nedaryti be organizacijos nutarimo ir visame kame laikytis bendrųjų partijos nutarimų. Turi tuoj pareikalauti 8 valandų darbo dienos įvedimo ir darbo mokesčio pakėlimo , kad būtų galima žmoniškai pramisti dabartiniu brangmečiu . Visur fabrikuose, dvaruose ir sodžiuo se tverti darbininkų komitetus kovai dėl savo būvio page rinimo . Visur reikia pareikalauti darbo bedarbiams , apdraudimo , ligai ištikus ir senatvės susilaukus .

- 37 --

Duonos badaujantiems ! Kuo aštriausios priemonės prieš šmuglerius-spekuliantus , kurie iš žmonių ašarų sau pelnus trau kia. Tas tevalgo, kas dirba. Kova palociams, dvarams ir klebonijoms, taika grytelėms ! Tai kovai vesti ir naujai tvarkai vykdyti visur reikia tverti dar bininkų atstovų tarybas ir imti į jų rankas visą valdžią . Tverti jas tiek mieste , tiek sodžiuj . Traukti į mūsų eiles visus bežemius ir mažažemius , miesto ir lauko proletarus ir pusiauproletarus. Versti buržuazinę kaizerio liokajų Lietuvos Tarybą. Visur imti fabrikus, dirbtuves ir dvarus savo kontrolėn ; stengtis visą jų ūkį paimti į savo rankas . Tik daryti tai orga nizuotai , nieko neplėšti, nedraskyti , nenaikinti, nevogti . Dva rai neturi būti dalinami , bet darbininkų komitetai turi vesti jų ūkį. Tverti Raudonąją Gvardiją . Kiekvienas darbininkas turi iš mokti ginklą vartoti . Raudonojoj Gvardijoj turi būti kuo di džiausia drausmė . Jokie atskirų vietų išsišokimai negali būti leidžiami . Reikia jungtis su vokiečiais kareiviais, kol dar jie nėra iš keliavę iš mūsų krašto, taip pat su Rusijos karo belaisviais , ži noma, tik su tais, kurie eina tais pačiais, kaip ir mes , keliais. Kartu su jais turime tverti darbininkų ir kareivių atstovų tarybas . Nė vieno kareivio neturime duoti kontrrevoliucinei buržua zinei baltajai armijai (tautinei) . Turime jungtis su Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir viso pasaulio kovojančiais darbininkais ir kareiviais . Tik bend romis spėkomis mes galėsime nuversti bendrą jungą, kaip sve timųjų, taip ir savųjų išnaudotojų. Jokių buržuazinių nepriklau somybių mums nereikia . Su Rusijos darbininkų ir sodžiaus biednuomenės Tarybų respublika kuo tvirčiausiais ryšiais su sirišę, mes daug lengviau pergalėsime savąją buržuaziją ir jos liokajus parsidavėlius kunigus ir socialpatriotus ir pastatysime naujojo gyvenimo rūmą - socializmo rümą. Visur turime kelti socialistinės revoliucijos vėliavą, nes tik socializmas gali išgelbėti darbininkų klasę ir visą žmoniją nuo tos prapulties , į kurią įstūmė keturių metų kruvinosios sker dynės . Prie socializmo per darbininkų diktatūrą, per darbininkų atstovų tarybas ! Visa valdžia darbininkų atstovų taryboms! Salin buržuazinę Lietuvos Taryba! Salin buržuazijos talkininkus socialpatriotus! Šalin kontrrevoliucinį Steigiamąjį susirinkimą! Tegyvuoja darbininkų atstovų tarybos! Tegyvuoja darbininkų diktatūra! Šalin buržuazinę nepriklausomybę! Tegyvuoja vienybė su Rusijos Socialistine Federatyvine Ta rybų Respublika! --- 38 ---

Tegyvuoja pasaulio Socialistinė Federatyvinė Tarybų Res publika ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 4 l.

Buvo dar išspausdintas ,,Tiesoje" , 1918 m. lapkričio 16 d., Nr. 51.

Nr. 12

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NELEISTI VOKIŠKIESIEMS OKUPANTAMS IŠVEŽTI LIETUVOS TURTUS 1918 m. gruodžio 13 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vienykitės!

ŠALIN VOKIŠKUOSIUS PLĖŠIKUS ! TEGYVUOJA REVO LIUCINIAI VOKIETIJOS KAREIVIAI IR DARBININKAI ! Vokiškieji plėšikai , kurie per 41/2 metų plėšė mūsų kraštą, dabar yra priversti jį apleisti . Bet jie neskuba . Prieš išeidami, jie stengiasi galutinai nualinti kraštą. Jų generolai ir kontrrevo liucinės kareivių atstovų tarybos , kurios šoka pagal tų generolų dūdelę, stengiasi išvežti ne tik karo metais prisiplėštus turtus , bet ir vagonus, garvežius , telegrafo ir telefono aparatus , maši nas bei stakles ir kitus darbo įrankius, o taip pat elektros sto čių įrengimus , aiškindami, jog visa tai esą sukurta neva vokie čių karinių valdžios organų rankomis . Jie nesiskaito su tuo, kad per šį kruvinąjį karą , nualindami Lietuvą ir Baltarusiją, jie išvežė šimteriopai daugiau, negu verti visi šie įrenginiai . Toks negirdėtas krašto plėšimas sudaro rimtą grėsmę dar bininkų revoliucijai Lietuvoje : ką galės padaryti darbinin kas, jei neturės geležinkelio, telegrafo , staklių, jei pasiliks be darbo, be galimybės palaikyti ryšius su kitais miestais ir vietovėmis? Tuo tarpu bejėgė buržuazinė Lietuvos Taryba , kuri gavo valdžią iš karinių kontrrevoliucionierių rankų, neišdrįso pasi priešinti šiam negirdėtam plėšimui . Ji tegali tik lūkuriuoti nau jų angliškųjų—prancūziškųjų plėšikų atvykimo , kad galėtų ant darbininkų ir kaimo varguomenės pečių pakeisti seną jungą nauju. Jai viena terūpi - kad nesustiprėtų darbininkų revoliu cija, kad darbininkų klasė nepaimtų į savo rankas valstybinės valdžios, kad , kol ateis nauji plėšikai , į Lietuvą neįžengtų bro liška mums Darbininkų ir Valstiečių Raudonoji Armija .

39 -

Darbininkų klasė negali abejingai žiūrėti į visa tai . Mes ištiesiame ranką tiems vokiečių kareiviams, kurie kartu su re voliuciniais darbininkais siekia nuversti dvarininkų, kapitalistų ir jų tarnų valdžią. Mes esame pasiruošę pasidalyti su jais paskutiniu duonos kąsniu - jie nieko nepaims iš darbininkų ir kaimo varguomenės be mūsų tarybų leidimo. Bet plėšikams okupantams, kurie ir dabar dar tebetarnauja generolams , dvarininkams, kapitalistams ir visokios rūšies spe kuliantams , mes turime pasakyti -— šalin ! Darbininkų klasė , be žemiai ir mažažemiai valstiečiai neleis jiems šeimininkauti mūsų krašte . Lietuvos buržuazija , kuri , vokiečių padedama , or ganizuoja savo kariuomenę ir policiją, tyli, - bet jūs, draugai darbininkai, tylėti negalite , jūs turite stoti ginti tuos turtus ir tas gėrybes, kurių šeimininkais netrukus tapsite jūs patys . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Vykdomasis Komitetas Vilnius, 1918 m. gruodžio 13 d.

Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 76 l.

Nr. 13 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į VOKIETIJOS OKUPACINĖS KARIUOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS REMTI LIETUVOS DARBININKŲ REVOLIUCINĘ KOVĄ 1918 m. gruodžio 13 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

Į VOKIETIJOS KAREIVIUS ! Draugai! Slegianti atmosfera , kuri užgulė visus Lietuvos gyventojus ir daugiausia darbininkų klasę ir valstiečius , pasidarė nebepa kenčiama . Okupuotų kraštų karinė vadovybė rekvizuoja ir iš siveža visa, kas tik galima, būtent : garvežius , vagonus , visokias geležinkelio mašinas ir kitokius įrankius, o tai atima iš Lietu vos darbininkų masių paskutinį jų gyvenimo šaltinį . Darbinin kų klasei gresia baisi bado katastrofa ! Mes , darbininkai , nega lime ramiai žiūrėti į tai , kaip iš mūsų atimama visa egzistavimo ir gyvenimo galimybė. Mes reiškiame griežčiausią protestą prieš prievartinį mūsų turto grobstymą . Masinėmis demonstracijomis ir visuotiniu streiku mes parodome, kad mes sugebėsime apginti savo teises prieš kiekvieną prievartą, kad iš kur ji kiltų. Draugai ! Savo kovą mes kreipiame ne prieš jus, vokiečių ―

40 ―

darbininkus kareivių milinėmis, bet prieš jūsų ir mūsų engėjus ir išnaudotojus . Su jumis kartu mes galime atgauti savo teises ir jus greičiau išvaduoti , kad jūs pagaliau taip pat galėtumėt grįžti prie savo šeimų, vaikų, brolių ir seserų, tėvų ir kitų arti mųjų, prie savo kovojančių brolių, solidarių darbininkų ir ko votojų už tą patį reikalą , kaip ir mes . Mes esame įsitikinę, kad jūs padėsite mums mūsų kovoje prieš visus darbo žmonių išnau dotojus ir engėjus . Savo pagalba jūs galite geriau ir greičiau padėti įgyvendinti mūsų revoliucijos ir socializmo reikalą. Šalin nekaltųjų suėmimus ir pavergimą! Šalin visus grobikus ir rekvizitorius ! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų ir Vokietijos kareivių revo liucinis judėjimas ! Tegyvuoja Vokietijos revoliucija! Tegyvuoja Lietuvos revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1918 m. gruodžio 13 d. Versta iš vokiečių kalbos.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 7 l. Nr. 14

LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS 1918 M. GRUODŽIO 16 D. PASKELBTI VISUOTINĮ STREIKĄ [ 1918 m., ne anksčiau kaip gruodžio 13 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

PRIEŠ REPRESIJAS, AREŠTUS IR PRIEVARTĄ! PRIEŠ OKUPANTŲ PLĖŠIMUS ! Draugai ir draugės ! Jau ketvirti metai , kai dejuoja Lietuvos darbininkai dėl karo ir po priešų okupacijos jungu. Nežiūrint į Vokietijos revoliuciją, valdžia okupuotose šaly se po senovei dar vis kaizerio Vilhelmo bernų ir Vokietijos ka pitalistų rankose . O jų apmonyti vokiečių kareiviai pildo vy riausybės išleistus paliepimus ir išveža iš Lietuvos visokius turtus, kurie priklauso šaliai ir kurie reikalingi plačioms žmo nių minioms. Be garvežių, vagonų, varstotų ir darbo įrankių gresia mums nedarbas ir badas. Lietuvių buržuazijos valdžia , kaizerinė Taryba , nenori ir nemoka apsaugoti žmonių turtą. Ne pas juos mums ieškoti užtarimo . Darbininkų klasė pati sukrus ginti savo teises , stos į kovą už laisvę ir valdžią! - 41

Kviečiam jus, draugai visų profesijų ir dirbtuvių darbinin kai , prie masinio protesto, prie manifestacijos ir visuotinio streiko 16 dieną gruodžio 1918 metų (pirmadienį) . Tą dieną neturi dirbti nė viena dirbtuvė, turi būt uždarytos visos krautuvės, turi sustot visi darbai . Tegu visi Lietuvos dar bininkai išeina tą dieną į gatves ir garsiai pasako : Šalin represijos, areštai ir prievarta! Šalin šalies turto plėšimas ! Šalin okupantų valdžia ! Šalin buržuazijos viešpatavimas ! Tegyvuoja Darbininkų tarybų valdžia! Tegyvuoja visasvietinė socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja socializmas !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1918 m., 1 b., 13 1.

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 15 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR BEŽEMIUS, RYŠIUM SU AMERIKOS IR ANGLIJOS INTERVENCINĖS KARIUOMENĖS IŠLAIPINIMU LATVIJOJE [ 1918 m. gruodžio 17 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

ŠALIN ANGLŲ–AMERIKONŲ PLĖŠIKUS ! TEGYVUOJA RUSIJOS RAUDONOJI ARMIJA! TEGYVUOJA DARBININKŲ ATSTOVŲ TARYBŲ VALDŽIA ! Įvairių tautų Lietuvos buržuazija dreba dėl savo turtų ir val džios. Ji mato, kad Lietuvos darbininkai ir mažažemiai greitai paims valdžią į savo rankas ir visiškai numes nuo savo spran do dvarininkų, stambiųjų ūkininkų, kapitalistų ir jų bernų kunigų jungą. Nebepasitikėdama vokiečių kontrrevoliucija, jų šarvuotu kumščiu , prieš kurį visą laiką šliaužiojo , dabar krei piasi Lietuvos buržuazija į Anglijos-Prancūzijos -Amerikos imperialistus plėšikus , keliaklupsčiauja prieš tuos darbininkų klasės budelius ir prašo, kad jie greičiau ateitų į Lietuvą su savo kariuomene ir visiškai pasmaugtų prasidėjusią darbininkų revoliuciją . Belaukdama jų ateinant , buržuazija ir pati ginkluo jasi , tveria savo kariuomenę ir miliciją, kur galėdama ima val džią į savo rankas. Matydami tai , Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai neturi ty let. Jei dabar tylėsit , ilgam sau naujus pančius įgysit . Juos kala jums įvairių tautų Lietuvos buržuazija , parduodama Lietuvą naujiems anglų-amerikonų plėšikams . Pastarųjų svarbiausias - 42 -

uždavinys - visur palaidoti darbininkų revoliuciją ir vėl pasta tyti dvarininkų ir kapitalistų viešpatavimą. Darbininkai , bežemiai ir mažažemiai ! Jūs tuoj turit pakelt prieš tai protesto balsą . Jūs taip pat turit organizuotis , ginkluo tis ir imti valdžią į savo rankas. Tverkit darbininkų, bežemių ir mažažemių tarybas ir imkit valdžią į savo rankas ! Ginkluokitės ! Visi , galintieji ginklą nešiot, stokite į Raudo nosios Gvardijos eiles. Skubinkite , nes priešininkai jau arti : Liepojoj ir Rygoj jau lipa ant kranto Anglijos -Amerikos kariuomenė . Ji skubina eiti Lietuvon naują jungą jums uždėti . Bet nenusiminkit. Jau kyla prieš savo amžinus išnaudotojus viso pasaulio darbininkai . Visas pasaulis pasidalinęs į du lageriu : darbininkų ir buržuazi jos, revoliucijos ir kontrrevoliucijos lagerį . Kartu su mumis kovoja jau ne tiktai Rusijos darbininkai , o ir Vokietijos , Lenki ios, Latvijos , Austrijos , Vengrijos . Greitai ta revoliucijos kova persimes ir į Prancūziją, Angliją. Šiandien einantieji prieš mus jų kareiviai rytoj gali atstatyti savo ginklus prieš tikruosius savo neprietelius — savąją ir svetimą kontrrevoliucinę buržua ziją . Tik mes turime nenuleisti rankų. Juo didesnį atkirtį * ras tie neprašytieji svečiai , juo greičiau jie atsipeikės . Mes jau nebe vieni . Mums į pagalbą skubina Rusijos Darbininkų ir Vals tiečių Raudonoji Armija , kurioje dalyvauja ir iš pačios Lietu vos kilusių darbininkų ir valstiečių. Ji neša Lietuvos darbinin kams, bežemiams ir mažažemiams išsiliuosavimą iš dvarininkų, stambiųjų ūkininkų ir kapitalistų jungo . Ji neša mums darbi ninkų valdžią . Ji neša galą dvarininkų ir buržuazijos viešpata vimui , galą jų išnaudojimui ir galą vienų ar kitų plėšikų oku pantų išnaudojimui. Renkitės ją kuo tinkamiausiai pasitikti ! Organizuokitės ! Im kite valdžią į darbininkų atstovų tarybų rankas ! Neduokite įsigalėt buržuazijai , nes paskui sunkiau bus ji pergalėt. Kaip vienas stokit prieš jos kviečiamus anglų-amerikonų plėšikus. Savo krūtine atremkite naujus darbininkų revoliucijos smaugė jų pasikėsinimus. Atminkite , kad , kovodami Lietuvoj prieš savo buržuaziją ir prieš anglų —prancūzų—amerikonų bandas, jūs kartu kovosit ir prieš viso pasaulio kontrrevoliuciją , dėl savo ir viso pasaulio darbininkų šviesios ateities . Įsigalėjusi Lietuvoj kontrrevoliuci ja ne tik čia vėl uždės darbininkams naujų okupantų plėšikų, dvarininkų, stambiųjų ūkininkų ir kapitalistų jungą, bet taip pat iš čia galės lengvai užpult ant Rusijos Socialistinės Respub likos ir Vokietijos revoliucinių darbininkų. Jūs turite neleisti jiems to padaryti . Turite neleisti Lietuvoj susisukti sau lizdą pasaulio kontrrevoliucijai. Šalin anglų-amerikonų kontrrevoliucines bandas ! Šalin parsidavėlę Lietuvos buržuaziją !

--- 43 -

Tegyvuoja Darbininkų atstovų tarybų valdžia ! Tegyvuoja pasaulio proletarų socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

Buvo išleistas

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 8 1.

lenkų kalba.

Nr. 16 I. IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS BOIKOTUOTI BURŽUAZINĖS VALDŽIOS ORGANŲ SUDARYMĄ IR KURTI DARBININKŲ ATSTOVŲ TARYBAS [1918 m. gruodžio 17 d.] Visų šalių proletarai,

vienykitės!

TEGYVUOJA DARBININKŲ ATSTOVŲ TARYBOS! Draugai darbininkai ir darbininkės ! Revoliucijos bangos pa siekė pagaliau ir Lietuvą . Visi sukruto savo reikalais rūpintis . Sužibo ir išbadėjusiems, išvargusiems per sunkiuosius karo me tus darbininkams ir mažažemiams geresnės ateities viltis . Bet ne visur darbininkai kaip reikiant rūpinasi savo reikalais . Kai kur, matyt, jie tikisi , kad kas nors kitas už juos padarys, kas nors kitas suteiks jiems duonos ir laisvės , nušluostys jų ašaras . Tuščia viltis : nieks nieko darbininkui geruoju neduos — jis pats turi išreikalauti , turi iškovoti . Tiesa , dabar visi kreipiasi į jus ir aukso kalnus žada , kad tik jus vėl sunkiu miegu užmigdžius . Kiti stengiasi jus prie sa vęs prisivilioti , nes mato, kad jumyse spėka. Norint Lietuvoj nėra didelių fabrikų, vienok darbininkų išnaudotojai mato , kad tikrų proletarų ir pusiauproletarų, darbininkų, bežemių ir ma žažemių ir Lietuvoj yra dauguma . Jie supranta, kad ir Lietuvoj jūs lengvai galit nuversti nuo savo sprando visus savo išnau dotojus ir engėjus, jei tik, supratę savo klasės reikalus, susior ganizuosit ir visi , be tautų skirtumo, stosit į atvirą kovą su savo neprieteliais. Jie mato , kaip įvairiuose kraštuose darbinin kai jau stoja į tą kovą, kaip stengiasi visiškai prašalint jų iš naudojimą ir ponavimą ir paimti į savo rankas valdžią. Jie dre ba dėl savo turtų, dreba dėl šiltų vietų, lengvų pelnų ir riebių kąsnių, ir dėl to taip meilinasi prie jūsų... Netikėkite tais veid mainiais ! Paklauskite jų, kur jie seniau buvo , kuomet jūs puo lėte nuo nepakeliamos naštos , kuomet putote iš bado ir mirėte iš šalčio . Priminkite jiems visas savo skriaudas, niekinimus , kojomis spardymus . Paskelbkite taiką grytelėms, kovą klebo nijoms ir dvarams! Šiandien jie T geri “ pasidarė . Vienas už kitą kalba jie apie laisvę ir geresnę ateitį . Jie - didžiausi ,, demokratai " ir lais * Originale: atramą.

- 44

vės" šalininkai . Bet ar galėjo staiga pasidaryti tikrais demokra tais ir laisvės šalininkais tie , kurie per ištisus metus išvien su caro valdžia , paskui su kaizerio valdžia smaugė darbininkų laisvę? Ir dabar jie tik sau laisvės nori, o darbininkams po se novei nelaisvę neša . Ar gali būti tikrais demokratais tie, kurie savo kaizerinėj Taryboj dar iki šiol nenustoja mindžioję de mokratijos teisių ir koneveikę jos valios? Caro ir kaizerio žan darų agentai neturi teisės kalbėti nei apie laisvę, nei apie de mokratiją . Jie neturi teisės taip pat kalbėti savo kaizerinėj Taryboj Lietuvos darbininkų vardu, nes jūs nerinkote jų, neįga liojote, o tik kaizeriniai agentai tą atliko . Nė vieno darbininkų atstovo ten nėra . Ir jai dabar atiduoda kontrrevoliucinė vokie čių valdžia Lietuvoj visą valdžią. Jai pavesta Lietuvos kariuo menė ir milicija tvert . Kiekvienas supranta , kokia bus toji ka riuomenė ir milicija : nei kiek ne geresnė už lenkų legionie rius 15 ir Rusijos baltąją gvardiją . Dėl to jokio paturėjimo ji iš mūsų pusės negali laukt. Mes tik kovot su ja galime. Draugai darbininkai , budėkite ! Nepavykus už savo riebius kąsnius ir šiltas vietas parduoti Lietuvą Vokietijos plėšikams , dabar tie niekšai rengiasi ją parduoti tokiems pat Anglijos ir Amerikos plėšikams , kad tik negalėtų įsigalėti joje darbininkų revoliucija , kad tik jūs nepaimtumėte į savo rankas valdžios. Jau atvirai jie kviečia į Lietuvą Anglijos ir Amerikos plėšikų kariuomenę. Atsiminkite , kad Anglijos ir Amerikos kapitalistų jungas ne lengvesnis bus už buvusį Vokietijos junkerių jungą. Renkitės kaip galėdami jam pasipriešinti . Kad tik užmigdyti darbininkų sąmonę, lietuvių buržuazija ir jos talkininkai socialpatriotai perša darbininkams bendras pa rapijų, valsčių, apskričių tarybas, miesto dūmas ir visos Lietu vos Tarybą. Visi išvien, kartu su kaizerine Taryba , perša jie naujos bendros konferencijos 16 šaukimą, kuri turinti sudaryti tuolaikinę valdžią - ligi Steigiamojo susirinkimo sušaukimui . Virte verda darbas visoj Lietuvoj . Bažnyčia ir mokykla pavers ta atžagareivių politikos vieta . Jungiasi visi turtingieji ir jų rei kalų gynėjai į vieną kūną . Jau pradeda taikytis įvairių tautų buržuazija , nes visur jai tas pats pavojus gresia iš kylančios darbininkų revoliucijos . Lietuvos socialpatriotai iš „ Darbo balso " padeda jai . Buržuazija žino , kad bendruose rinkimuose į tarybas, dūmas ar konferencijas ji viršų gaus ant darbininkų. Jai padeda kunigai bažnyčiose, vokiečių žandarai sodžiuose ir miestuose , tankiai ją palaiko ir kontrrevoliucinės kareivių ta rybos 17, susidariusios kartais be jokių rinkimų iš oficierių. Bur žuazijos pusėj ir pinigai , ir visokie gudrumai . Tuo tarpu darbi ninkams iki šiol draudžiama liuosai rinktis ir savo reikalus svarstyti ; mūsų draugai po senovei grūdami į kalėjimus ; dar bininkų partijai (Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijai) neleidžiama savo laikraščių ir knygelių leisti ; mūsų partija po senovei turi slapta veikti . Aiškus daiktas , kad per tokius rinki 5

LKP atsišaukimai, I t.

-

45-

mus negali būti išrinkta darbininkų reikalų gynėjų dauguma. Išskyrus nebent vieną antrą vietą, ten bus buržuazijos reikalų gynėjų dauguma, kuri rūpinsis buržuazijos reikalais ir buržua zinės tvarkos palaikymu, trukdys revoliuciją, o ne stums ją priekin - prie socialistinės revoliucijos . Užtat darbininkai turi visai atmesti tuos rinkimus, nedalyvauti juose . Rinkdami į tas įstaigas, jūs tik stiprintumėt buržuaziją. Užuot rinkus į buržuazines miestų dūmas , valsčių ir apskri čių komitetus, kaizerinės Tarybos šaukiamą konferenciją, mies to ir sodžiaus darbininkai , bežemiai ir mažažemiai pusiauprole tarai turi neatidėliodami rinkti atstovus į savo tarybas, darbi ninkų tarybas , ir stengtis imti į savo rankas valdžią. Iš karto nepavyks to atsiekti . Prieš darbininkų pastangas stos visa bur žuazija. Ją paturės visokių spalvų socialpatriotai (LSDP, Bundas, liaudininkai) , kurie tik žodžiais už darbininkų tarybų valdžią stoja. Net ir patys darbininkai iš karto ne visi eis kartu su mu mis. Jūs neturite to išsigąsti , o drąsiai eiti prie savo tikslo, drąsiai plėšti kaukę nuo visokių darbininkų reikalų pardavėjų veidų, drąsiai statyti visus skaudžiausius darbininkams klausi mus: 8 valandų darbo dieną , žmonišką darbo mokesnį , kad iš jo išgyventi būtų galima, griežtą kovą prieš brangumą , kovą su šmugleriais-spekuliantais ... Ir visur aiškinti : visa valdžia darbininkų taryboms ! Tik toji valdžia gali galutinai numesti jungą nuo darbininkų pečių. Buržuazija ginkluojasi , tveria savo miliciją ir savo kariuo menę. Nei vieno kareivio ir milicianto jūs neturite jai duot. Kad apgynus savo reikalus , ir jūs turite ginkluotis , tverti savo Raudonąją Gvardiją . Visi darbininkai turi būti apginkluoti ir pasirengę stoti į kovą dėl savo teisių. Tik apsiginklavę darbininkai įstengia išplėšti iš buržuazijos valdžią . Tik turėdamos už savo pečių ginkluotus darbininkus, darbininkų tarybos galės įgyt sau teisių ir galės padėt darbi ninkams pagerint savo padėjimą — galės galų gale įvykdyti so cializmą . Visi miesto, sodžiaus ir dvaro darbininkai, bežemiai ir ma žažemiai pusiauproletarai , į kovą už savo tarybas. Rinkime į jas komunistus, o ne visokius socialpatriotus , kurie išduoda darbi ninkų klasės reikalus . Šalin buržuazijos tarybas, komitetus, konferencijas ir Stei giamąjį seimą! Šalin buržuazijos ramsčius - socialpatriotus! Tegyvuoja darbininkų atstovų tarybos! Tegyvuoja darbininkų diktatūra! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

,,Tiesa", 1918 m., gruodžio 17 d., Nr. 54. -

46 --

Nr. 17 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į VOKIETIJOS KAREIVIUS, ESANČIUS LIETUVOJE, KELIANTIS AIKŠTĖN KONTRREVOLIUCINĘ JŲ VALDŽIOS ORGANŲ POLITIKĄ 1918 m. gruodžio 22 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vienykitės

BROLIŠKAI IŠTIESIAME JUMS SAVO RANKAS Per savo atstovus jūs mielai atėjote mums į pagalbą. Mes tikėjomės kartu su jumis kovoti bendram revoliucijos ir Lietu vos bei Vokietijos darbininkų klasės labui. Mes gerai žinome , kad jūs esate atplėšti nuo savo brangių tėvų, šeimų, brolių ir seserų ir vieno tesiekiate — grįžti į tė vynę. Mes mielai norėtume jums padėti . Tačiau mūsų priešai ėmėsi priemonių Lietuvos ir Vokietijos revoliucijai pasmaugti . Todėl ponai nori savo nešvankius darbelius atlikti jūsų ranko mis; jie nori palikti jus čia , siekdami iš čia sukelti kontrrevo liuciją prieš jūsų tėvynę ir prieš mūsų tėvynę. Jie nori jus vėl panaudoti kaip aklą įrankį prieš jūsų ir mūsų interesus . Lenkų ir lietuvių kontrrevoliucionieriai , susitarę su jūsų karininkais ir vyriausybe, nori jus palikti čia tol , kol atžygiuos anglai ir amerikiečiai darbo žmonių nuslopinti , Lietuvos darbi ninkų laisvės atimti . Darbininkams draudžiama laikyti ginklus savigynai, kai tuo tarpu Lietuvos baltagvardiečiams ir Lenkijos legionieriams leidžiama ginkluotis . Šie laukiniai elementai nori užpulti Vilniaus Darbininkų ta rybą ir Komunistų partiją. Draugai ! Jūs turite žinoti , kad ne tik prieš mus, bet ir prieš jus baltagvardiečiai ir legionieriai nukreipė savo ginklus, siek dami atimti jūsų iškovotą laisvę. Jūsų pareiga yra daugiau dėmesio skirti šiam rimtam reika

lui ; tuoj pat pareikalaukite iš savo atstovų kareivių taryboje (Zoldatenrate ), kad legionieriai ir baltagvardiečiai būtų kuo skubiausiai nuginkluoti . Iš Vokietijos vyriausybės jūs turite pareikalauti , kad darbi ninkams nebūtų trukdoma ginkluotis . Pareikalaukite iš savo vyriausybės , kad ji nedarytų jokių kliūčių mūsų valdžiai. Mūsų išsivadavimas pagreitins ir jūsų išsivadavimą. Mes reikalaujame, kad jūs nustotumėte bendradarbiavę su kontrre voliucionieriais ir prisidėtumėte prie darbininkų.

- 47 ―

Jeigu jūs prie mūsų neprisidėsite ir su ginklu stosite prieš mus, mes žiūrėsime į jus kaip į priešus ir kaip su tokiais ir elg simės . Jeigu tai įvyktų, mes žiūrėsime į jus kaip į darbininkų klasės išdavikus. Jeigu Lietuvos darbininkai bus jūsų ginklų nuslopinti , jūs užsitrauksite sau gėdą ir niekad neišvengsite jų prakeikimo. Mes kreipsimės į Rusijos Tarybų respublikos Raudonąją Armi ją, kad ji ateitų mums į pagalbą . Salin lenkiškus legionierius ir lietuviškus kontrrevoliucio nierius! Tegyvuoja Lietuvos revoliucija! Tegyvuoja pasaulinė revoliucija! Tegyvuoja darbininkų diktatūra! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius , 1918 m. gruodžio 22 d.

PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 5 l.

Versta iš vokiečių kalbos.

Nr. 18 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBININKUS, NURODANTIS, KAD LENKŲ LEGIONIERIAI KARTU SU LIETUVIŠKAISIAIS BALTAGVARDIEČIAIS RENGIASI UŽGNIAUŽTI PROLETARINĘ REVOLIUCIJĄ LIETUVOJE 1918 m. gruodžio 23 d. Visų šalių proletarai,

vieny kit è s!

DRAUGAI DARBININKAI ! Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo. Atėjo lemiamo mūšio valanda ! Rinkitės — prieš jus yra du keliai : prievartinė vergovė arba visiškas išsivadavimas. Mes gavome žinią, kad lenkų legionai, šios juodosios dva rininkų ir buržuazijos gaujos, rengia skerdynes Vilniaus dar bininkų klasei. Kada jūs, Lietuvos darbininkai , dejuojantieji po buržuazijos ir okupantų priespauda, mirštantieji tūkstančiais bado mirtimi , savo lavonais tręšiantieji dirvą buržuazijai ir dvarininkams , su šukote: gana ! Kada jūs nuėjote sukilusio Rusijos ir Vokietijos proletariato keliu ir sukūrėte savo darbininkų atstovų tarybas, savo kovinį revoliucijos organą, jūsų priešai ėmė griežti dan timis ; o kada Taryba 18 savo pirmajame posėdyje, išreikšdama jūsų valią, garsiai pareiškė , kad čia negali būti kitos valdžios, išskyrus darbininkų klasės valdžią, reakcija apsiginklavo , kad kraujo jūroje paskandintų jūsų Tarybą ir revoliucinių komu nistų bolševikų partiją, stovinčią sukilusio revoliucinio prole tariato priešakyje . 48

Mes, revoliucinių komunistų partija, tai numatėme. Mes žinojome, kad kontrrevoliucija negali abejingai žiūrėti , kaip darbininkų klasė žingsnis po žingsnio įtvirtina savo kovos po zicijas, ir kada Vilniaus ,,Zoldatenratas"- ši biauri sukilusio Vokietijos proletariato atrūga — broliavosi su kontrrevoliucija , leisdamas jai ginkluotis, mes sakėme: pavojus darbininkų klasei didėja . Mes iš pat pradžios šaukėme jus ir dabar šaukiame su telkti savo gretas , glaudžiu žiedu apsupti savo revoliucinius organus ir savo kūnais užtverti kelią priešų jėgoms ir neleisti jiems išnaikinti jūsų vadovybę . Mes taip pat sakome kontrrevoliucionieriams, visiems tiems , kurie rengia puolimą prieš darbininkų klasę : saugokitės , žinoki te, kad už kiekvieną darbininko galvą nulėks dešimtys jūsų gal vų. Sukilęs proletariatas žino vieną bausmę - mirtis tiems, ku rie su ginklu stoja prieš jį. Šią grėsmingą valandą mes esame įsitikinę, kad Vilniaus darbininkų klasė nesvyruodama žengs į užsibrėžtą tikslą ir pa darys viską, kad pasiektų savo išsivadavimą. Tegyvuoja Tarybų valdžia! Tegyvuoja tarptautinė socialistinė revoliucija! Mirtis kontrrevoliucijai! Tegyvuoja socializmas!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1918 m. gruodžio 23 d. PA, 1770 f., 1918 m., 2 b., 6 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba.

Nr. 19 L IR B KP ANYKŠČIŲ VALSČIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS NETIKĖTI BURŽUAZIJOS SKLEIDŽIAMAIS ŠMEIŽTAIS PRIEŠ TARYBŲ VALDŽIĄ [ 1919 m. pradžia)

DRAUGAI BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI ! Neklausykite tų provokatorių, kurie kalba * prieš dabartinę darbininkų, bežemių ir mažažemių valdžią. Tas provokacijas lei džia dvarininkai , kapitalistai ir kunigai , kurie nori , kad mes vėl būtume jų vergais , kad mes vėl jiems dirbtumėm per dienas ir naktis. Per tatai jie stengiasi visokiais būdais peikt šią val džią, sakydami , jog tuojau ateis kita valdžia ir tada bus geres nis stovis . Draugai , sakome, jog jokia kita valdžia negali užeit , nes visur toji pati kilo revoliucija ir visur darbininkai turi val džią, ir kitų šalių darbininkai negali eit prieš darbininkų val džią . Draugai darbininkai , bežemiai ir mažažemiai , vienintelis

* Originale : sako. --- 49 ―

jūsų draugas ir užtarytojas - dabartinė valdžia , kurioji gins tik jūsų reikalus, ir stenkitės visomis jėgomis paturėti šią val džią, ieškokite ir pristatykite į tarybas tuos kulokus, kurie prieštarauja, kurie slepia duoną . Dar tik sunkiausias laikas lig naujai duonai, bet tą pragyvensime, ir tolimesnis mūsų stovis pasitaisys . Kentėkime ir kovokime lig naujai duonai , kad tie kulokai , dvarininkai , kapitalistai ir kunigai nepasinaudotų mū sų judėjimu ir kad nesakytų, jog tame visame kalta tik dabar tinė valdžia. Anykščių valsčiaus Komunistų partija

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 128 l. Hektografas Nr. 20 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS KURTI TARYBAS IR, JOMS VADOVAUJANT, KOVOTI UŽ SOCIALIZMĄ [ 1919 m. sausio 2 d.] KURKITE TARYBAS ! Draugai darbininkai ir vargingieji valstiečiai ! Mes kreipia mės į jus kurkite tarybas ! Kurkite savo valdžios organus ! Socialinės revoliucijos liepsna apima visą pasaulį . Imperialis tinė buržuazija, sukėlusi penkerių metų karą, negalėjo jo pa baigti. Juodoji klika, sukėlusi pasaulinį gaisrą, negalėjo jo už gesinti. Penkerius metus trukusios skerdynės iki pagrindų su griovė pasaulinį ūkį . Buržuazija neįstengia atsistatyti to , ką ji sugriovė. Darbininkai ir vargingoji valstietija , labiausiai nu kentėję nuo sugriovimų, negali abejingai žiūrėti į tai , kad prie jų artinasi mirtis ir badas . Gana , rankas šalin ! — pirmasis sušu ko Rusijos proletariatas . Gana , rankas šalin ! — pakartojo Vo kietijos proletariatas. Gana, rankas šalin! - pakartos viso pa saulio proletariatas . Gana, rankas šalin ! - turi sušukti savo buržuazijai ir Lietuvos proletariatas. Ir štai proletariatas ir vargingoji valstietija ima į savo rankas valdžią. Proletariato ranka kuriami jo valdžios organai - tarybos . Visur, kur suliepsnoja revoliucija , darbininkai organizuojasi apie savo tarybas . Draugai Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , or ganizuokite tarybas, apie kurias jūs turite susivienyti, drauge su kuriomis ir kurių vadovaujami jūs kovosite už geresnį gy venimą ir už socializmą . ‫ די‬Kurkite tarybas ! Kurkite savo ateitį ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno gubernijos komitetas Versta iš rusų kalbos.

,,Пролетарская правда " , 1919 m . , sausio 2 d., Nr. 4.

50 -

Nr. 21 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS NEDELSIANT IMTIS GINKLO KOVAJ PRIEŠ KONTRREVOLIUCIONIERIUS, SIEKIANČIUS PASMAUGTI TARYBŲ VALDŽIĄ KAUNE [ 1919 m. sausio 5 d. ] DRAUGAI DARBININKAI, UŽ GINKLO ! Draugai! Pas mus į Kauną iš visų pusių sulekia juodi varnai . Pas mus suplaukia darbininkų raudonarmiečių išvytos iš Vilniaus lenkų ir lietuvių baltagvardiečių gaujos . Kauno gatvėmis slankioja ginkluoti baltieji banditai ir savo durtuvais neša mirtį ir paver gimą iškankintiems proletarams ir žemės ūkio darbininkams . Krauju ir geležimi jie ketina nuslopinti darbininkų judėjimą Kaune . Draugai! Jie tarpusavyje slaptai tariasi suimti Kauno Dar bininkų atstovų tarybą, jie šnibždasi apie sušaudymus ir kartu ves, jie laukia tik patogaus momento, kada galės įgyvendinti šį kruviną kerštą. Jų ginkluotos gaujos jau yra pasiruošusios ir tik laukia įsakymo pradėti pogromus ir gaudynes. Draugai ! Negalima delsti nė minutės ! Momentas grėsmingas ! Viso Kauno proletariato gyvybės ar mirties momentas ! Už kiekvieną mūsų sugaištą minutę darbi ninkai užmokės savo krauju ! Visi už ginklo! Visi į kovą su bu deliais ir amžinais mūsų engėjais! Šalin rankas, juodvarniai ! Nėra jums vietos proletari niame revoliuciniame Kaune,- turi pasakyti Kauno proletaria tas . Ir tenesidžiaugia budeliai iš Tarybos ir iš lenkų legionie rių tarpo, proletariatas tai pasakys . Pergalė bus ne jų, o mū sų. Mes drąsiai ir išdidžiai žengiame į šviesią proletarinę ateitį . Teatsimena proletariato budeliai , kad už kiekvieną jo draugų galvą nulėks dešimtys jo priešo galvų. Tegyvuoja ginkluotas proletariato sukilimas prieš baltuo sius lenkų legionierius ir Tarybos banditus . Priėmimo sąlygos : 1. Stoti gali kiekvienas darbininkas, kuris laikosi Tarybų valdžios platformos ir yra pasiryžęs su ginklu rankose ją ginti. 2. Tarnybos laikas 6 mėnesiai . 3. Kiekvienas savanoris gauna valstybinį išlaikymą ir 300 rub. per mėnesį , o jo šeima (jeigu ji yra) gauna 100 markių į mėnesį . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas „Пролетарская правда ", 1919 m. , sausio 5 d., Nr. 5.

* Kalbama apie buržuazinę Lietuvos Tarybą.

- 51 --

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 22 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU VILNIAUS DARBININKŲ IR RAUDONARMIEČIŲ ATSTOVŲ TARYBOS RINKIMAIS 1919 m. sausio 30 d. Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI DARBININKAI ! * Per rinkimus į Vilniaus Darbininkų ir raudonarmiečių atsto vų tarybą balsuokite už Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų par tijos sąrašą. Komunistų partija - tai viso pasaulio darbininkų klasės partija . Visur Rusijoje , Lietuvoje , Lenkijoje , Vokietijoje, Prancū zijoje, Anglijoje, visose stambiose pasaulio šalyse — revoliucinę kovą už darbininkų klasės išvadavimą veda tiktai komunistai . Visos kitos partijos , vadinančios save darbininkų ir socialistų partijomis, blogiausiu atveju yra darbininkų klasės reikalo iš davikės, geriausiu atveju - vietinės grupės, atitrūkusios nuo pasaulinio revoliucinio darbininkų judėjimo , svyruojančios ir abejojančios, su masėmis nesurištos inteligentijos grupės . Ru sijos ir Vokietijos pavyzdys aiškiai rodo, kad šioje pasaulinės kovos už kruvino buržuazijos viešpatavimo panaikinimą epo choje kovoja tik dvi jėgos : buržuazinė-dvarininkinė reakcija ir revoliucinis darbininkų komunizmas . Visos kitos partijos ir grupės arba padeda buržuazijai nu galėti darbininkų klasę, arba trukdo darbininkų klasei nugalėti buržuaziją. Tik Komunistų partija yra vieninga tarptautinė darbininkų armija , kovojanti visuose frontuose prieš vieningą pasaulinę buržuaziją. Tik Komunistų partija kovoja už darbininkų klasės diktatūrą, už buržuazijos nuslopinimą, už spekuliantų ir visų kitų grobuonių nuslopinimą. Tik Komunistų partija sukurs gamybinę darbininkų klasės organizaciją, galinčią paimti į savo rankas vadovavimą pramo nei , turtams ir paskirstymui visoje šalyje . Tik Komunistų partija kovoja su nedarbu , perduodama visą ūkinį šalies gyvenimą į pačių darbininkų rankas . Visos kitos partijos mano , kad darbininkų klasės laimę sudaro tik valgyklų ir prieglaudų kūrimas, darbininkų skaldymas į šim tus smulkių profesijų, darbininkų klasės pajungimas miesčio niškumui. Tik Komunistų partija gali suorganizuoti Lietuvos Raudoną ją Armiją, stovinčią darbininkų klasės iškovojimų sargyboje .

* Originale virš kreipinio atspausdinta: Balsuokite tik už komunistus!

52 -

Darbininkai ir darbininkės ! Balsuokite už Lietuvos ir Balta rusijos Komunistų partijos sąrašą. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius, 1919 m. sausio 30 d. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 105 1. Nr. 23

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į MIESTŲ IR KAIMŲ DARBO ŽMONES, DEMASKUOJANTIS BURŽUAZIJOS SKLEIDŽIAMUS ŠMEIŽTUS APIE RAUDONĄJĄ ARMIJĄ [ 1919 m.] sausio 31 d. Visų šalių darbininkai, vieny kitės! TEGYVUOJA RAUDONOJI ARMIJA! Biauriausių paskalų šiandien leidžia visi kontrrevoliucionie riai dvarininkai , turtingieji ūkininkai , šmugleriai kunigai ir jų bernai apie Raudonąją Armiją. Tai esą ne kas kita, kaip nauja rusų okupacija . Tai esančios vien tik plėšikų gaujos . Ir prieš jas šaukia Lietuvos geradėjai jungtis visus Lietuvos gyvento jus. Prieš juos jungiasi net su vokiečių plėšikais . Prieš juos ga tavi susijungti net su žydų ir lenkų buržuazija , kad tik savo tikslą atsiekus , kad tik išginus bolševikus ir Raudonąją Armiją iš Lietuvos. Iš tikrųjų, iš kur atsirado Lietuvoj bolševikai ir raudonar miečiai? Bolševikai - tai yra patys susipratę ir susiorganizavę Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , kurie , matydami , kad kito išėjimo nebėr, stojo į atvirą kovą su savo išnaudoto jais ir budeliais. Jiems į talką atėjo išblaškytieji karo metu Ru sijoj Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , o kartu su jais ir ne vienas pačios Rusijos darbininkas ir vargingasis vals tietis . Seniau jie kovojo bendrose eilėse prieš Rusijos dvarininkus ir kapitalistus ; dabar atėjo , sukilusiųjų Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių kviečiami , į Lietuvą kovot prieš Lietuvos dvarininkus, storkaklius ūkininkus , šmuglerius- spekuliantus , vi sus Lietuvos darbininkų išnaudotojus ir jų sėbrus. Atėjo kovot prieš tuos, kurie iki šiol bernauja vokiečių kontrrevoliucionie riams plėšikams ir užtat gauna nuo jų ir pinigų, ir ginklų. Jei kas netiki tuo, pasiskaitykite einančius iš Kauno tų pardavikų laikraščius ir aiškiai rasite pasakyta , iš kur jie ima pinigų ir ginklų. Atėjo kovoti prieš tuos , kurie maldavo vokiečių plėšikų, kad jie neišeitų iš Lietuvos, kol pati Lietuvos buržuazija nesuda rys stiprios savo kariuomenės arba kol neateis ir neužims Lie tuvos Anglijos, Prancūzijos ir Amerikos kariuomenė. Jie atėjo 53

kovot prieš tuos, kurie begėdiškai parduoda Lietuvos darbinin kus ir varginguosius valstiečius į naują Anglijos , Prancūzijos ir Amerikos imperialistų plėšikų vergiją, tuo būdu jie grąžina tą patį šarvuoto kumščio viešpatavimą Lietuvoj , koks buvo čia vokiečiams esant. Jie atėjo kovot prieš pasaulio kontrrevoliu ciją, kuri stengiasi susisukti Lietuvoj naują sau lizdą , o paskui ir pačioj Rusijos Tarybų Respublikoj sugrąžint dvarininkų, ka pitalistų ir popų viešpatavimą . Ne pavergti Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių eina mūsų Raudonoji Armija , o liuosuoti juos iš dvarininkų ir kapitalo vergijos . Ne naujai okupuoti Lietuvą ji nori , o paliuo suot ją nuo bent kokios okupacijos . Ne ji šeimininkauja Lie tuvoj , o pilnai priklauso Laikinajai Lietuvos darbininkų ir var gingųjų valstiečių valdžiai . Pastaroji tveria visur darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžią iš vietos gyventojų. Ir pačią Raudonąją Armiją stengiasi sutverti iš Lietuvos gyventojų. Kuomet jų pakankamai turės Raudonojoj Armijoj , rusai rau donarmiečiai bus galima pasiųsti atgal į Rusiją . Bet kol dar tik kelis savo pulkus mes turim, kolei Lietuvos darbininkų neprie teliai dar stiprūs , kolei jie slepiasi už kontrrevoliucinių vokie čių plėšikų durtuvų ir leidžia pastariesiems ką tik jie nori vež ti iš Lietuvos, mes negalim apsieiti be Rusijos Raudonosios Ar mijos pagalbos . Raudonarmiečiai ne plėšikai ir ne griovikai šalies ūkio . Jei kur pasirodo tokių išgamų, jie skaudžiausiai baudžiami . Pra neškite apie tokius atsitikimus darbininkų ir vargingųjų vals tiečių valdžios įstaigoms . Visų pareiga prižiūrėti , kad už paim tus kariuomenės reikalams daiktus būtų mokama , kad niekas nebūtų plėšiama ir naikinama . Kareiviams uždrausta daryti be tam tikro leidimo rekvizicijos. Raudonoji Armija — tai tikra darbininkų ir vargingųjų vals tiečių armija. Ji skelbia nepermaldaujamą karą palociams ir ramybę - bakūžėms . Ji žemę, fabrikus ir dirbtuves atiduoda į darbininkų rankas, bet ne tam, kad jie visa tai dalytųsi , plėštų ir naikintų, o kad bendromis spėkomis dirbtų visos šalies naudai. Dėl to tai niekina ją visi darbininkų ir vargingųjų valstie čių neprieteliai , dėl to ant jos šunis karsto, dėl to tveria savo geltonąją armiją , kurios uždavinys ginti lietuvių turčių kiše nes ir po senovei darbininkus vergijoj laikyti. Laikas suprasti tai, draugai darbininkai ir visa sodžiaus ir miestų biednuomenė . Laikas suprasti ir stoti į kovą su visais turčiais, vis tiek ar jie lietuviai , ar lenkai, ar žydai , ar vokiečiai , anglai . Reikia stiprinti savo Raudonosios Armi jos eiles. Juo bus stipresnė Raudonoji Armija , juo greičiau darbinin kai nuvers savo jungą. Užtai visi privalo telktis po jos raudono mis vėliavomis . Ne į geltonąsias kauniškių suvedžiotojų eiles

- 54 -

turi eiti Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , o tiktai į Raudonąją Armiją . Kam tikrai rūpi darbininkų ir vargingųjų valstiečių išliuosavimas iš kapitalo vergijos , kam rūpi atsikra tyti nuo dvarininkų, storkaklių ūkininkų, kunigų ir jų sėbrų viešpatavimo, kam rūpi galutinai palaidot bent kokią okupaci ją, turi stoti į Raudonosios Armijos eiles. Šalin geltonąją kauniškių parsidavėlių kariuomenę ! Tegyvuoja Raudonoji Armija ! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia ! Tegyvuoja socializmas !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, sausio 31 d. PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 9 1.

Nr. 24 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NUVERSTI KAIZERINĖS TARYBOS SUDARYTĄ IR VAKARŲ IMPERIALISTAMS TARNAUJANČIĄ LIETUVOS BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ [ 1919 m.] sausio 31 d. Visų kraštų darbininkai, vieny kitės! ŠALIN MELAGIUS SUVEDŽIOTOJUS ! Draugai Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai ! Į jus kreipiasi šiandien visokie poneliai , lieja ašaras dėl jūsų vargų, visa ką žada , ko tik jūs trokštate , ir šaukia jus stoti į jų eiles ir eiti kovoti prieš bolševikus . Jie pasakoja , būk bolševikai , atėję Lietuvon , nešą jums badą ir dar didesnę ūkio suirutę, būk bolševikai visa ką plėšią , naikiną, būk norį viską , kas dar nuo vokiečių liko , išvežti Rusijon , o jus įstumti į nematytą dar var gą ir badą. Jie pasakoja , būk Raudonoji Armija, atėjusi iš Rusijos , nešanti Lietuvai tą pačią vergiją, kuri buvo caro ar vokiečių laikais . Ir jie šaukia visus Lietuvos gyventojus stoti į mirtiną kovą su tais nedorėliais bolševikais. Ir kai kas, prisi klausęs baisiausių pasakų apie bolševikus ir visokių prižadų iš Kauno agentų pusės , stoja į jų kareivių eiles ir tikisi gausiąs iš Kauno ponų ir žemės, ir laisvės. Draugai, apsižiūrėkite , kad nebūtumėt skaudžiai suvedžioti. Pirmiausia pažiūrėkit , kas ten susirinko Kaune . Paklauskite , ką tie gerieji Lietuvos " liuosuotojai " ir darbo žmonių draugai " darė, kuomet visa Lietuva karo liepsnose degė, kuomet viešpa tavo čionai šarvuotas vokiečių kumštis ir bado giltinė kirto sa - 55 -

vo aukas . Šie ponai , susispietę Lietuvos Taryboje, sudarytoje vokiečių malone , buvo tuomet tikri vokiečių plėšikų liokajai ir agentai . Jie padėjo vokiečiams kalti pančius ant darbininkų ir vargingųjų valstiečių kojų ir rankų. Jie surišo „ amžinais ry šiais " Lietuvą su Vokietija 19. Jie net vokietį karalių stengėsi pasodinti ant Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių su linkusių nugarų. Jie kartu su vokiečiais laikė didžiausioj vergi joj ir išnaudojime Lietuvos darbininkus ir varginguosius vals tiečius. Ne kovą skelbė jie tiems plėšikams ir budeliams, o tik tai pataikavimą, nuolankumą ir vergavimą . Jie tik žiūrėjo, kad jiems būtų gera , kad jie šiltų vietų ne nustotų, kad jų broliai ir tėvai , Lietuvos bagočiai, nebūtų nu skriausti. Kad darbininkų minios be darbo buvo, kad jie tan kiai už pilvą turėjo dirbt arba tiesiog iš bado mirė, tai jiems nerūpėjo, kad tik jų klebonijos viso ko pertekusios būtų, kad tik ponai lietuvių inteligentai sau šiltų vietų įgytų. Vokiečių žandaras, klebonija ir Lietuvos Taryba - tai buvo pasida riusi šventa traicė , kuri smaugė Lietuvos darbininkus ir vargin guosius valstiečius . Apie jokią žemę ir laisvę tuomet ne buvo reikalo kalbėt mūsų ponams. O jei kartais ir pratar davo jie apie tai kokį žodį , tai tik apie žemę ir laisvę sau, o ne darbininkams . Darbininkai ir visa sodžiaus ir miesto biednuomenė puikiai suprato, kas yra toji Lietuvos Taryba , ir teisingai vadino ją Lietuvos pardavike , vokiečių plėšikų agentų lizdu . Užtat kai tik Lietuvą pasiekė revoliuciją , tuoj suskambėjo visur šauks mai : Šalin kaizerinę Tarybą! Šalin parsidavėlius! Bet Taryba nė nemanė prasišalint . Ji pasislėpė už vokiečių plėšikų durtuvų ir toliau varė savo pragaištingą darbą. Ji pro pirštus žiūrėjo, kaip vokiečiai plėšia Lietuvą. Ji bijojo supy kinti juos , nes tuomet nebūtų gavusi nuo kontrrevoliucinės Vokietijos valdžios nei pinigų, nei ginklų . Svarbiausia buvo jai suturėti kylančią Lietuvoj revoliuciją, kuri grasina ir pas mus sunaikinti turtingųjų viešpatavimą ir sugriaut pačią Tarybą. Tam atsiekti jie gatavi parduoti Lietuvą ar vokiečių, ar anglų prancūzų-amerikonų plėšikams , kas daugiau duos , kad tik sukilusius darbininkus nuveikus , kad tik savo šiltų vietų nenustojus. Bet visos tos derybos nedaug ką tedavė Lietuvos pardavi kams . Tuomet jie pradėjo kitą giesmę giedoti . Jie prisimetė darbininkų ir vargingųjų valstiečių draugais ir ėmė žadėti jiems žemės rojų ant žemės, kad tik jie eitų lieti už jų reikalus savo kraują . Netikėkite tais veidmainiais ! Jie tik tam tokias gražias kal bas kalba, kad jums galvas apdūmus ir sukursčius į ginkluotą kovą prieš savo tikrus brolius darbininkus . Jie tik tam taip daug kalba dabar apie žemę , kad darbininkus užmigdžius , kad jie nustotų kovoję , kad paėmus visą valdžią į savo rankas , kad - 56 -

nepareikalautų tuoj iš savo samdytojų algos pakėlimo, darbo dienos sutrumpinimo ir žmoniškų gyvenimo ir darbo sąlygų. Darbininkai ir vargingieji valstiečiai , atsiminkit: jei valdžia liks Lietuvos turtingųjų rankose, jūs nematysit nei žemės, nei laisvės. Dvarų žemę išgrobstys tie , kurie daugiau turto turi . Jie tik laukia to . Kaip vanagai jie sušoks ir viską išplėš , o betur čiai darbininkai be nieko liks . Darbininkai turi niekam neduoti dvarų plėšti ir dalytis, nes tai yra visos šalies darbininkų tur tas, o ne turtingųjų ūkininkų. Jei valdžia liks Lietuvoj turtingųjų rankose , po senovei jie lups nuo darbininko po devynis kailius. Užtat griaukite ją. Tverkite darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžią. Stokite į Raudonosios Armijos eiles . Šalin varykite kaizerinę Tarybą ir kauniškius ministerius, kurie tarnauja vokiečių plėšikams , ima nuo jų pinigus , laiko Lietuvoj vokiečių kariuomenę ir su jos pagalba stengiasi išlaikyti savo rankose Lietuvos valdžią. Kartu kviečia Anglijos - Amerikos kariuomenę. Šalin melagius suvedžiotojus , kurie pasakoja , būk bolševi kai visa ką plėšią ir naikiną, duoną vežą Rusijon ir badą nešą Lietuvai. Bolševikai kaip tik labiausiai kovoja su įvairiais plė šikais. Jie labiausiai susirūpinę, kad nieko nedavus išplėšti , kas dar liko neišplėšta , ir kad atstačius išardytąjį šalies ūkį . Bolše vikai kuo griežčiausiai kovoja su įvairiais šmugleriais ir drau džia vežti maistą į Rusiją , nes ir Lietuvai jo trūksta . Bolševikai kartu skelbia, jog tas tik tegali valgyti , kas dirba . Jie skelbia, kad iš žmonių bado ir ašarų niekas negali sau turtų krautis. Jie skelbia mirtiną karą visai buržuazijai ir jos bernams. Dėl to jie taip šaukia ne savo balsais , dėl to tokių melų apie bolševi kus skleidžia . Šalin melagius suvedžiotojus! Šalin parsidavėlę kaizerinę Tarybą ir kauniškę kontrrevo liucinę lietuvių valdžią! Šalin vokiečių ir anglų-amerikonų plėšikų bernus! Šalin turtingųjų viešpatavimą! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia! Tegyvuoja visos Lietuvos ir viso pasaulio darbininkų vie nybė! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos [Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius , sausio 31 d .

FA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 72 1.

57 I

Nr. 25 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU KONTRREVOLIUCIJOS SIAUTĖJIMU VOKIETIJOJE IR LIETUVOJE [ 1919 m. sausis] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI DARBININKAI ! Po ilgo kentėjimo , po ilgų kančių Rusijos ir Vokietijos im perialistų priespaudoje pasirodė pirmieji šviesos spinduliai ; silpni , vos beįžiūrimi , jie pažvelgė į darbininko langą . Apsidžiaugęs pirmaisiais spinduliais , proletaras greit ėmė si organizuotis, ėmėsi kurti savo gyvenimą, sukūrė ištisą ko munistinių organizacijų tinklą, išrinko savas darbininkų atsto vų tarybas, kurios iš karto ėmėsi darbo, kurios pradėjo rengti susirinkimus , mitingus, paskaitas ir t. t . Tačiau neilgai teko mums naudotis mūsų draugų Rusijoje darbo vaisiais, _________ iš ten ir siūbtelėjo šie šviesos spinduliai po visą pasaulį , iš ten išsiliejo jie per Vokietiją į nukamuotą , krau ju paplūdusią Lietuvos proletariato šeimą. Aiškus Vokietijos proletariato nepasitenkinimas sociališda vikų Šeidemano-Eberto ir Ko vyriausybe pasireiškė gaivališku judėjimu, gaivališku sukilimu , už kurį atsakomybę prisiėmė tikroji darbininkų organizacija —,,Spartako “ grupė 20. Sukilimo metu tie niekingi , kapitalui parsidavę žmogiūkščiai , kurie iki šiol drįsta vadinti save socialistais, užliejo Berlyno gatves dar bininkų krauju , pakėlė savo galvą reakcija . Berlyne buržuazija ir jos tarnai sociališdavikai užmušė

Vokietijos proletariato sielą, brangų jo vadą drg. Libknechtą, tą, kuris pirmas pakėlė savo balsą prieš šias brolžudiškas tautų skerdynes. Jie taip pat žvėriškai nužudė darbininkų klasės bičiulę drg. Rozą Liuksemburg . Tai padarė tie, kurie visuose kam puose, visose kryžkelėse , visoje juodoje bei geltonoje spaudo je šaukia apie bolševikų žvėriškumus . Kiekvienam proletarui turi būti aišku , kad tiems silpnabu džiams niurgzliams , tiems sociališdavikams yra baisios tik prieš buržuaziją nukreiptos represijos ir kad represijas prieš prole tariatą, prieš mylimus jo vadus jie paremia . Jie gali ryžtis ne tik represijoms, bet ir įžūliems žvėriškiems pasityčiojimams ; su kokiu įtūžimu tie niekingi miesčionys be pasigailėjimo vykdo teroristinius aktus ; darbininkas negali nė įsivaizduoti , su kokiu malonumu jie vykdo visus tuos išdavi kiškus darbus , ir, tik atsidūrę prieš įvykusį faktą, jie , norėdami užmaskuoti savo žvėriškumus, mėgina įrodinėti , kad tai pada ryta be jų. 58 .-

Proletaras žino tuos judošius ir jis turi paklausti - kur tuo met buvote jūs , žmonių giminės išgamos, niekšai , drįstantieji vadinti save socialistais? Ką jūs padarėte, kad tokie dalykai neįvyktų? Įsisiautėjusi Vokietijoje reakcija sudavė stiprų smū gį į nugarą okupuotosios Lietuvos darbininkams. Visos tamsiosios jėgos ir kapitalo tarnai išlindo iš sa vo urvų ir nusimetė savo antsnukius, o padėjo jiems so ciališdavikai. Pradėta persekioti darbininkų organizacijas , pradėta triuš kinti darbininkų atstovų tarybas ir Komunistų partijos organi zacijas, tie persekiojimai išsiplėtė taip toli , kad palietė net Vo kietijos socialistų brolius - Lietuvos [socialistus] revoliucionie rius 21 ir bundininkus. Kauno mieste suimti 69 komunistai , sausio 13 d. buvę bend rame partiniame susirinkime . Dalį jų paleido ; jie paleidžiami vyresniųjų policinių šunų nuožiūra. Kasdien suimami nekalti žmonės ir metami į kalėjimus. Darbininkų atstovų tarybos būstinė sudaužyta , laikraštis kon fiskuotas, susirinkimai ir mitingai , nors ir neoficialiai , uždrausti. Po neilgo atokvėpio reakcija visu frontu perėjo į puolimą. Lietuvos kaizerinei Tarybai teikiama visokeriopa parama, jos formuojamus baltagvardiečių pulkus apginkluoja vokiečių sociališdavikiškieji ,,zoldatenratai ". Štai į ką atvedė Šeidemano-Eberto politika , štai kur ji veda ― proletariatą ji veda jį į kaizerinę policiją, į kaizerinę žan darmeriją . Draugai darbininkai , mes neturime nuleisti rankų; atėjo lai kas, kai kiekvienas darbininkas, kiekvienas varguolis turi stoti į kovotojų gretas buržuazijos puolimui atremti ; pavojus yra didelis, jei nebus atremtas buržuazijos puolimas , jei proletaria tas jos nenugalės ; drg. Libknechto nužudymas ir susidorojimas su drg . Roza Liuksemburg aiškiai rodo , kas proletariato laukia buržuazijos pergalės atveju. Draugai , laikai yra rimti, bet išeitis yra, nėra jėgos, kuri galėtų nugalėti praregėjusį , tikruosius savo interesus įsisąmo ninusį, savo priešą ir savo draugą pažinusį proletariatą , orga nizuotą proletariatą . Jūsų partija, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas šaukia jus organizuotis , būti ištvermingiems, vengti atskirų neorganizuotų išstojimų ir reikiamu momentu kviečia visus darbininkus , visus engiamuosius pagal jos šauki mą stoti ginti savo interesų, stoti į kovą prieš buržuaziją, į kovą prieš engėjus. Draugai , pergalė yra užtikrinta , reikia tik glaudžiai susi telkti apie tikrąjį darbininkų klasės interesų gynėją — apie Ko munistų partiją, ir mes nugalėsime , mes ne vieni , turime tvirtą sąjungininką, su mumis savo grandines sudaužęs , kapitalo jun gą nusimetęs Rusijos proletariatas, su mumis Vokietijos , Aust 59 -―

rijos-Vengrijos tariatas.

proletariatas, su mumis

viso pasaulio prole

Mums į pagalbą skuba mūsų broliai — Raudonoji Armija. Vokietijos proletaras, aprengtas kareivio miline , nebus mū sų priešas , jis pats padės mums nuversti mūsų buržuaziją ir savo kontrrevoliucionierius , jis išties mums ranką . [Buržuazinės] Tarybos armija , surinkta iš darbininkų ir kai mo varguomenės, nenukreips ginklo prieš mus, ji atsuks savo durtuvus prieš tuos , kurie ją apginklavo . Glaudžiai sutelkę gretas , padavę vienas kitam ranką , mes nugalėsime, mes nusikratysime pasilikusiais Vokietijos impe rializmo daigais, mes nusikratysime Vokietijos kaizerio pali kimu — buržuazine Lietuvos kaizerine Taryba ir pradėsime kurti naują gyvenimą, gyvenimą, kuriame nėra engėjų, nėra engiamųjų. Šalin buržuazinę išdavikiškąją Tarybą su jos ministerijomis ! Šalin išdavikiškuosius ,,zoldatenratus " ! Šalin okupantus ! Tegyvuoja darbininkų atstovų tarybos! Tegyvuoja Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir vals tiečių vyriausybė ! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas

VIRM, inv. Nr. 1245.

Versta iš rusų kalbos. Nr. 26

L IR B KP PRIESAKAS VILNIAUS DARBININKŲ IR RAUDONARMIEČIŲ TARYBOS ATSTOVAMS [ 1919 m. vasario 2 d .] Visų šalių proletarai,

vieny kitėst

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJOS (BOLŠEVIKŲ) PRISAKYMAS VILNIAUS DARBININKŲ IR RAUDONARMIEČIŲ TARYBOS ATSTOVAMS Draugai darbininkai , rinkite Tarybon savo atstovus ir liepki te jiems pildyti šitą prisakymą * . Mes siunčiame jus į Tarybą ir reikalaujame iš jūsų: 1. Kuo griežčiausiai kovot su suirute gaminimo srity. Rem damies mūsų, mūsų gaminimo sąjungų** , jūs turite tuojaus griebtis priemonių gelžkeliams atstatyti, fabrikams ir dirbtu vėms aprūpinti kuru , žaliąja medžiaga ir mašinomis. Visame * Originale antraštėje ir šioje vietoje įsakymas, kitur tekste ** Taip originale . 60

prisakymas.

gaminimo organizavimo darbe jūs privalote tvirtai eiti prie visų fabrikų, dirbtuvių ir žaliosios medžiagos bei kuro šaltinių nacionalizacijos, tengi, kur šitai iš sykio nebūtų galima įvy kint dėl tam tikrų priežasčių, įvesti darbininkų kontrolę . Kuo aštriausia kova visų rūšių sabotažui , einančiam iš pramonininkų tarpo, o taipogi revoliucijos priešų. Visų priemonių privalote griebtis finansų reikalams sutvar kyti . Bankai turi būt nacionalizuoti . Be susimylimo apdėti mo kesčiais buržuaziją, dvarininkus ir stambiuosius ūkininkus . Griežta, be susimylimo, kova pinigų spekuliacijai . Taupus žmo nių pinigų leidimas . Visos tarybų įstaigos ir jų darbininkai turi būt aštriai kontroliuojami ir privalo duoti apyskaitas . 2. Kietos darbo disciplinos įvedimas pačių darbininkų tarpe. 3. Maitinimo srity. Privalote visomis išgalėmis vykinti gy veniman Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir var gingųjų valstiečių valdžios maitinimo programą . Kuo aštriausia , be gailesčio, kova su spekuliantais ir lupikais . Duonos ančdėlis stambiesiems ūkininkams . Uolus maisto ir visų reikalingiausių jų daiktų surašymas . Tuojau kurti darbininkų gaminimo ir pa skirstymo organus . Mainytis prekėmis su kaimu . Prekių mainai su Tarybų Rusija . Klasinė produktų norma . Viešų pigių valgyk lų įtaisymas . Nuosakiai ir tvirtai vykinti gyveniman principą : tenevalgo. kas nedirba 4. Kova su nedarbu . Bedarbiai ir jų šeimynos neprivalo ba dauti. Geriausias būdas kovoti su nedarbu yra vykinimas gyve niman šiojo prisakymo 1 -jo punkto . Bet, kolei gaminimas dar nėra sutvarkytas, reikalinga griebtis visos eilės priemonių, ku rios šią nelaimę sumažintų: organizuoti viešus darbus , pvz . , miško vežimą * . Bedarbiams ir jų šeimynoms turi būt duodamos nemokamos kvatieros . Nemokami pietūs [su ] darbo biržos ir viešųjų valgyklų kortelėmis . Nemokama gydytojo pagalba . Pi niginė darbo biržų pašalpa . Aštri kontrolė darbo biržos regist racijai ir stojimui į darbą, kad negalėtų visuomenės dykūnai įsiskverbti į bedarbių eiles ir gauti darbo. 5. Socialinis aprūpinimas. Darbo ir karo invalidai , našlaičiai , negalintieji dirbti iš prigimimo ir, apskritai imant, visi , kas ne dėl savo kaltybės negali patys savo darbu užsilaikyti, neprivalo vaikštinėti gatvėmis , laukdami privatinės labdarybės . Tuojau reikia imti steigti prieglaudos, kolonijos , specialios dirbtuvės invalidams ir t. t. 6. Liaudies sveikatos apsauga. Kiek galėdami stenkitės, kad ligonius proletarus ne tiktai prideramai gydytų, bet kad būtų prašalinta pati ligų priežastis. Tuo tikslu reikia darbininkai per kelti gyventi iš drėgnų ir nešvarių sklepų į geresnius butus . Priverskite buržuaziją pasislinkti , kad ir darbininkams duotų vietos. Antra, reikalinga didžiai akylai daboti miesto švarumas. * Originale: važiavimą.

6 - LKP atsišaukimai; I t.

- 61

7. Liaudies švietimas. Besivadovaudami socialistinės Rusijos prityrimu, kurkite vienatinę darbo mokyklą . Statykite juo pla čiau pirmapradį ir užmokyklinį * švietimą . Nei vienas proletaro vaikas neprivalo liktis už mokomųjų įstaigų durų. Nei vienas užaugęs darbininkas ir užaugusi darbininkė neturi pasilikti be mokslo ir apšvietos . 8. Žemės politikos klausimu jūs privalote padėti laukų dar bininkams, bežemiams ir mažažemiams ir Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžiai įvesti žemės nacionalizaciją, o ne stambiųjų ūkininkų pageidaujamą žemių dalinimą, kursai gali kuo blogiausios įtakos turėti socialistinei revoliucijai 22. 9. Kad apgynus įgytuosius jau revoliucinius užkariavimus ir galutinos pergalės pasiekus, socialistinė Lietuva privalo turė ti stiprią klasinę Raudonąją Armiją. Imkitės tuojau Darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios nurodymais kurti šiąją armiją, i kurios eiles tegali stoti miesto ir kaimo proletarai ir pusiau proletarai . Visomis išgalėmis stenkitės ją aprūpinti ir apgink luoti ir įvesti josios eilėse kiečiausią revoliucinę discipliną. 10. Iš Vilniaus tapo išvytos ginkluotos baltagvardiečių gau jos. Dauguma jų, nustojus okupantų ir lenkų baltagvardiečių durtuvų paramos, pabėgo, bet čia dar liko jųjų sėklos nuodų, jų šalininkų, besislapstančių visokiuose plyšiuose . Jūs , mūsų atsto vai, turite pasirūpinti su šaknimis išrauti kontrrevoliucijos likučius . 11. Šiųjų atvirų kontrrevoliucionierių talkininkais iš liuosos ar neliuosos valios yra vadinamieji socialsusitaikėliai , kurie save visaip vadina . Žodžiais jie pripažįsta Tarybų valdžią, o iš tikrųjų gi jie atmeta šios valdžios principus . Ant liežuvio pas juos socializmas , o dvasioje baimė ir vergų nuolankumas prieš kapitalizmą. Budriai žiūrėkite šių menamųjų Tarybų valdžios šalininkų ir, kaskart bandant jiems iš naujo parduoti socialinės revoliucijos interesus , atiduokite juos plačiųjų proletarų sluoks nių teismui . 12. Budriai dabokite taipogi einančių išvien avantiūrinin kų socialistų liaudininkų ir kairiųjų socialistų revoliucionie rių partijų, kurių vadai sėdi Kaune po [ buržuazinės ] Tary bos sparnu, o jų bičiuliai užsiima čionai revoliuciniais ple pėjimais . 13. Mes jus renkame ne kalboms kalbėti, bet darbams dirbti . Žiūrėkite, kad Tarybos tarnautojai ir atsakomieji veikėjai juo mažiau popieros gadintų ir juo daugiau tikro darbo dirbtų. Juo dažniau mums suteikite žinių apie savo veikimą . Siųsdami jus į Tarybą ir duodami šitą prisakymą, baigdami mes jums tariam : Žinokite, draugai , kad pergalėti mes tegalime , išvien eidami su Rusijos pergalėtojais darbininkais ir vargingaisiais valstie * Originale: nemokyklų.

62

čiais , su kovojančiais dėl pergalės Vokietijos , Lenkijos , Ukrai nos, Latvijos ir Estijos darbininkais, su stojančiu kovon viso pasaulio proletariatu . Privalote žinoti , kad visur ši didžioji kova dėl pasaulio išliuosavimo iš biaurios kapitalo valdžios eina po komunizmo vėliava , kurią Lietuvoje aukštai laiko Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija . Mes reikalaujame iš jūsų, mūsų atstovų, kad visame savo Tarybos darbe, visoje jūsų bendroje didžioje kovoje eitumėt po šios partijos vėliavomis . Mes gi, is savo pusės, žadame jus visomis jėgomis remti visuose jūsų dar buose , kurie bus daromi šiuoju prisakymu . Mes prisiekiame pergalėt ar mirti šioje kovoje dėl socializmo įvykinimo . Lai gyvuoja tarptautinė socialistinė revoliucija! Lai gyvuoja proletariato diktatūra ! Lai gyvuoja pasaulio komuna! Lai gyvuoja III Komunistų Internacionalas !

,,Komunistas“, 1919 m., vasariɔ 2 d., Nr. 19.

Šis priesakas dar buvo išspausdintas la kraščiuose „ Коммунист “ , 1919 m. sausio 30 d., Nr. 21, „ Komunista", 1919 m. sausio 31 d., Nr. 21. Yra pa skelbtas knygoje „ Lietuvos TSR istori jos šaltiniai", III t., V., 1958 m., 149– 151 psl.

Nr. 27 L IR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKES, DEMASKUOJANTIS KUN. MUKERMANĄ KAIP SENĄ VOKIEČIŲ OKUPACINĖS VALDŽIOS TARNĄ 1919 m. vasario 5 d. KUN. MUKERMANO VEIKLA Darbininkai ir darbininkės! Dabartinis šv. Kazimiero bažnyčios klebonas tėvas Muker manas dedasi esąs didelis Lenkijos darbo žmonių geradarys . O iš kur atsirado pas mus Vilniuje kunigas Mukermanas ? Visi žino, kad jį atsivežė su savim vokiečių valdžios organai . Darbininkai! Kiekvienas iš jūsų žino , kaip globojo darbinin kus ir varguolius vokiečių valdžios organai tuo metu, kai jie viešpatavo Vilniuje. Kiekvienas iš jūsų savo kailiu patyrė jų geradarystes . Kiekvienas iš jūsų žino , kad niekas taip neengė liaudies, niekas taip jos nekankino , kaip vokiečių okupacinė valdžia . Ir jeigu tie vokiečių valdžios organai atsivežė čia su savimi kunigą Mukermaną, tai ne dėl to , kad kraugeriškiems vokiečių karininkams būtų rūpėjusi vargingųjų Vilniaus miesto gyven tojų gerovė. Atsivežė jį dėl to , kad kunigą Mukermaną laikė savo žmogumi, savo tarnu. Kun . Mukermanas turėjo padėti

--- 63 ―――

jiems tvirtai laikyti rankose miestiečius lenkus, kad vokiečių karininkai galėtų nebaudžiami tyčiotis iš liaudies masių. Kuni gas Mukermanas dabar dedasi esąs Vilniaus darbo žmonių ge radarys, jų gynėjas. Kiekvienas turi teisę paklausti : kaip gynė kun . Mukermanas Vilniaus darbo žmones tuomet , kai čia viešpatavo vokiečių ka riuomenė, su kuria jis bičiuliavosi ? Vilniaus gyventojų engėja vokiečių kariuomenė pasitrau kė iš Vilniaus , išstumta revoliucinės Raudonosios Armijos bū rių. Bet šių visų neapkenčiamų engėjų agentas kun. Mukerma nas pasiliko čia ir dabar rezga pinkles darbo liaudžiai. Jis čia dabar organizuoja krikščionių sąjungas , kurios taria mai turinčios ginti darbo liaudies interesus. Aišku , kad kunigas Mukermanas , senas vokiečių karininkų bičiulis , liko ir toliau šių Vilniaus darbo žmonių engėjų bičiulis . Ir dėl to jo geradariška veikla yra tik priedanga . Jis nori įgyti vietinių valdžios organų ir gyventojų pasitikėjimą, kad tuo būdu galėtų paslėpti savo tikrąjį veidą. Viena yra aišku . Kas taip ilgai buvo vokiškosios okupaci jos bičiulis, vokiečių junkerių ir karininkų bičiulis, tas taip greit negali pasidaryti liaudies bičiuliu. Kiekvienas, kuris padėjo vokiškiesiems engėjams, turi at sakyti už jų smurtą. Šalin kunigą Mukermaną ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus Komitetas Vilnius , 1919 m. vasario 5 d .

Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 109b 1.

Nr. 28 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS RYŠIUM SU MOBILIZACIJA

Į BURŽUAZINĘ LIETUVOS KARIUOMENĘ [ 1919 m., ne vėliau kaip vasario mėn. pabaiga] Visų šalių proletarai,

vieny k i tě sl

DRAUGAI DARBININKAI , BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI , ĮSTOJUSIEJI Į „ LIETUVIŲ“ PULKUS!

Kaizerinė Lietuvos Taryba , išginta iš Vilniaus, pabėgo į Kauną ir čia apginti savo kailiui organizuoja ,,lietuvių" pul kus . Visose kertėse tik ir girdisi jų šauksmas : „ Ginkite tėvynę ! Ginkite Lietuvą ! " Draugai darbininkai ir kaimo bedaliai ! Jus kviečia ginti tė vynę. Mes neatsisakom tėvynę ginti , bet pirm negu ginti, mums ---- 64 ―

reikia jinai iškovoti . Iki šiol Lietuva buvo ne mūsų tėvynė . Lie tuva buvo tėvynė dvarponių, fabrikantų, kaimo storkaklių, kunigų ir jiems panašių darbininkų engėjų. Tik jie galėjo liuo sai gyventi Lietuvoj . Mums gi— darbininkams , bežemiams ir mažažemiams - Lietuvoj vietos nebuvo . Tūkstančiai mūsų draugų priversti buvo bėgti į Ameriką, Angliją, Rusiją ir kitas šalis, o kurie čia likosi , tai buvo nežmoniškai išnaudojami . Miestuose darbininkas buvo priverstas už menkutę algą po 12 val . rūkti fabrikuose, dirbtuvėse, o kaimuose vieni už 40 50 rub. metams dirbo it arkliai kaimo storkakliams, kiti gi ant kelių margų žemės turėjo vargti nuo tamsos lig tamsos , kad nors duona aprūpinus savo šeimyną . Štai ką jie vadina mūsų tė vyne! Mes ginsime tėvynę tik tuomet, kuomet ji bus tikra mūsų tėvynė, bet ne pamotė, kuomet ji nebus tėvynė mūsų iš naudotojų, kuomet niekas nekals mums ant rankų ir kojų re težių; mes ginsime tėvynę darbo žmonių su didžiausiu pasiryži mu, nesigailėdami jokių aukų, mes ginsime ją didvyriškai , milžiniškai , bet tik tuomet, kuomet mes ją iškovosim, o tas lai kas jau netolimas . Tie ,,karšti tautiečiai " , ragindami mus ginti tėvynę, taip pat kalba apie tai , kad mūsų tėvynė amžius vargo . Bet mums reikia tik pasiklausti jų - kas ją vargino , kad ne jūs, dvarinin kai, bankininkai ir kaimo storkakliai ! Jie mus šaukia ginti tėvynę nuo priešų, o patys keliaklups čiauja prieš Anglijos -Amerikos milijonierius, kad tie atsiųstų savo kariuomenės į Lietuvą . Mus ragina gintis nuo priešų, o pa tys juos šaukiasi . Jie šaukia kovoti prieš ateinančius ,, bolševi kus " tuo tarpu , kada bolševikai yra mūsų broliai darbininkai , kuriuos karas išvarė iš Lietuvos ir kurie dabar grįžta namon , tiktai grįžta susiorganizavę, galingi , kad mums padėjus , kad iš Lietuvos padarius tikrą mūsų tėvynę. Jie šaukia ginti tėvynę nuo priešų ir pirmus savo kariuomenės būrius siunčia vaikyti darbininkų susirinkimus , organizacijas, kas neseniai buvo Vil kijoj , Babtuose , Kaune ir kitose Lietuvos vietose . Štai prieš ką organizuoja tuos pulkus! Draugai darbininkai , bežemiai ir mažažemiai ! Jūs pamąsty kit, dėl ko ir su kuo šaukia jus kovoti, kokiu tikslu ir kas šaukia jus į tą kovą . Jus šaukia buržuazinė kaizerinė Taryba , darbinin kų engėja, kad gintumėt josios reikalus . Jus šaukia kovoti su jūsų tikrais broliais darbininkais . Draugai darbininkai ! Neduokite save apvilkti [kareivio rū bais] savo priešams ! Nei vienas neturi stoti buržuazijos reikalų sargybosna, nei vienas neturi kovoti su savo broliais darbinin kais . Tuos ginklus , kuriais buržuazija jus apginklavo , atkreip kite prieš pačią buržuaziją. Jei to jūs nepadarysit , jūs būsit užmušėjais savo brolių, jūs būsit tikrais darbo žmonių priešais ir buržuazijos bernais .

65 -

Jau ginkluota spėka - Lietuvos Raudonoji Darbininkų Ar mija netoli ir anksčiau ar vėliau ji bus Kaune . Tada bus galas buržuazijos reikalų gynėjams, tada jie turės atsakyti prieš dar bininkų teismą už kiekvieną kraujo lašą . Kad nepapuolus į bur žuazijos reikalų gynėjų eilės, kad nesutepus save brolžudyste, nei vienas Lietuvos darbininkas neturi išdrįsti pakelti ginklo prieš savo brolius darbininkus , grįžtančius iš Rusijos. Ginklus prieš tuos, kas jus apginklavo ! Salin buržuazinė Lietuvos Taryba su jos ministeriais! Šalin okupantai ! Lai gyvuoja darbininkų atstovų tarybos ! Lai gyvuoja Raudonoji Darbininkų Armija ! Lai gyvuoja visasvietinė socialistinė darbininkų revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų Kauno partijos komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 24 b., 113 1.

Nr. 29 L IR B KP ŽEMAITIJOS RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKES, RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ KONTRREVOLIUCINES BALTAGVARDIEČIŲ GAUJAS [1919 m. vasaris] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių darbininkai, vieny k i té s! DRAUGAI DARBININKAI IR DARBININKĖS ! Jūs gerai žinote , kad iki šiolei visame pasaulyje viešpatavo buržuazija . Jūs gerai žinote , kad visame pasaulyje darbininkai buvo nežmoniškai išnaudojami . Jūs žinote , kad jūsų darbo vai sius užgrobdavo buržuazija . Jūs gerai žinote , kad jūs patys , pritvėrę gėrybių begalę, skurdote ir matėte tik juodą nedalią . Žodžiu, jūs žinote, kad pasaulis buvo sutvarkytas ne taip, kaip buvo reikalinga miesto ir sodžiaus biednuomenei . Tą visą ma tydami, susipratę darbininkai pradėjo ieškoti išėjimo . Prasidėjo visame pasaulyje dideliausias darbininkų judėjimas , kurį už turėti nebegalėjo jokia spėka . Tą visą judėjimą paėmė į savo rankas geriausieji darbininkų vadai , kurie, vadovaudamiesi Karlo Markso paliktu testamentu, pradėjo vesti į tam tikras vėžes . Liko sudaryta darbininkų partiją , kuri dabar vadinasi Komunistų partija . Ji aiškiai pradėjo nurodinėti darbininkams , kad darbininkai išganymą gali rasti tiktai kovoje . Tiktai per kovą nuvertus buržuazinę valdžią, galima bus lengviau atsi

-· 66 --

kvėpti, tai yra padaryti revoliuciją ir paimti valdžią į savo pūs lėtas rankas . Kilus toms pragaištingoms skerdynėms, tam bur žuazijos sukeltam * karui , darbininkų pasipiktinimas prieš buržuaziją pasidarė dar didesnis, ir 1917 metų pradžioje kilo Rusijoj revoliucija, o gale metų sukilę darbininkai perdavė val džią darbininkų partijai - Komunistų partijai . Kitų šalių darbininkai , nenorėdami atsilikti nuo draugų Ru sijos darbininkų, padarė revoliuciją Vokietijoj , Austrijoj , pa galiau, Lietuvos darbininkai sukilę nuvertė savo lietuviškąją buržuaziją . Kaip visur, taip ir Lietuvoj , dvarponiai nebeteko savo dvarų. Jie pradėjo šaukti , pradėjo papirkinėti nesusipratusius darbininkus už pinigus, kurie dar pasiliko jųjų rankose . Pradėjo tverti baltąją gvardiją, kad su spėka priversti darbininkus grą žinti jiems atgal dvarus, kad vėl jie galėtų smaugti darbininkus visus vargšus. Užkariavę sau laisvę, susipratę darbininkai nebenori ją grą žinti atgal savo priešams . Prasidėjo ta sprendžiamoji kova , kuri turės išrišti klausimą, kam būti žemės valdovu. Draugai! Jeigu jūs nenorite būti vergais, jeigu jūs nenorite, kad jūsų vaikai keiktų jumis , būdami tokioj pat vergijoj , ko kioj jūs buvote iki šiolei , jūs turite stoti į kovą prieš baltąją gvardiją ir kartu su jūsų draugais , kurie jau šiandieną eina po raudonomis vėliavomis ir neša visiems varguoliams laimę , o po nų baltajai gvardijai ir jiems patiems ――――――― mirtį .

Šalin baltoji gvardija ! Lai gyvuoja Raudonoji Darbininkų Armija ! Lai gyvuoja pasaulinė revoliucija ir Komunistų partija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Žemaitijos rajono komitetas

m . Telšiai PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 123 1.

500 egz. Yra išspausdintas knygoje ,,Lietuvos TSR istorijos šaltiniai “, III t., V., 1958, 231–232 psl. Nr. 30

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS REMTI DARBO ŽMONIŲ KOVĄ UŽ TARYBŲ VALDŽIĄ [ 1919 m. kovo 16 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų darbininkai, vieny kitės! LIETUVIŲ KAREIVIAMS Draugai kareiviai , apsidairykite, kas aplink jus darosi . Kam jus traukia į pulkus Kauno ponai , kam įkalbinėja savo brolių kraują lieti?

* Originale: sudarytam. - 67 -

Jie šaukia ne savo balsais, kad visi stotų tėvynės gintų nuo bolševikų užpuolimo. Jie pasakoja, kad Rusija vėl norinti pa glemžti Lietuvą ir primesti jai savo kalbą ir činauninkus . Kiek vienas, kas turi akis, mato , jog Rusijos Raudonoji Armija atėjo į talką sukilusiems prieš savo išnaudotojus Lietuvos darbinin kams ir bėdiniesiems sodiečiams, atėjo pastarųjų atstovų kvie čiama. Jie žino, kad niekuomet nebuvo taip gerbiamos Lietuvoj visos jos gyventojų kalbos, kaip dabar yra gerbiamos bolševikų užimtose vietose . Žino, kad dabar nėra bolševikų užim toj Lietuvoj jokios tautos ir kalbos persekiojimo - visos tautos ir kalbos turi lygių teisių. Žino , kad į visas vietas pirmiausia imami vietos gyventojai , kurie pažįsta vietos są lygas . Žino , kad Lietuvos valdžios priešakyje stovi seni vie tos veikėjai, per daugelį metų kovojusieji dėl darbininkų labo ir daug metų už tai kentėję caro kalėjimuose ir katorgoj . Žino, kad Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir mažažemių vyriau sybė čia pilna šeimininkė , ― vienok nenustoja jie šaukę, kad Lietuvon įsiveržę rusų okupantai, kad jie norį ją Rusijai pri jungt. Kodėl jie taip daro? Ir kas gi taip šaukia? Tai tie, kurie per visą laiką pardavinėjo Lietuvą Vokietijos plėšikams . Tai tie , kurie iki šiol laiko Lietuvoj vokiečių plėši kus ir už vokiečių, anglų, prancūzų ir amerikonų pinigus varo su bolševikais karą ir stengiasi laikyt vergijoj Lietuvos darbi ninkus ir bėdinuosius mažažemius . Tai tie, kurie ir vėl pradeda derybas net su lenkų legionieriais, kad tik išlaikius Lietuvos valdžią savo rankose ir nedavus jos paimti darbininkams ir var gingiesiems mažažemiams. Drebėdami dėl savo šiltų vietų ir riebių kąsnių, dėl savo žemių ir kitų turtų, lietuvių patriotai gatavi kad ir pačiam vel niui parsiduoti , kad tik būtų galima sunaikint taip nekenčiami jų bolševikai ir kylantieji darbininkai . Dėl to jie jungiasi su viso pasaulio darbininkų budeliais, pavirsta aklu įrankiu jų rankose , sudaro bendrą kontrrevoliucijos frontą ir šaukia , me luoja, kad tik apjuodinus kaip nors bolševikus, kad tik pada rius juos į žmones nepanašiais . Jie visokiais būdais kursto žmo nes ir kareivius prieš bolševikus. Visus mažiausia įtariamus grūda į kalėjimus, muša, rykštėmis plaka , kaip tikri caro bude liai, mėsinėja, be teismo šaudo . Ir atsiranda tokių kareivių, kurie aklai tiki tais budeliais ir aklai jiems tarnauja . Atsiranda tokių kareivių dargi iš beturčių – bežemių ir mažažemių — eilių išėjusių. Jiems apsuka galvas gražiomis pasakomis apie tėvynę visokie oficierėliai ir poneliai ir daro su jais, ką nori : verčia juos būti savo brolių budeliais ir savo laisvės laidotojais . Draugai kareiviai , pagalvokit , ką jūs darot ! Atsiminkit, kad jūs, aklai tarnaudami Kauno parsidavėliams, patys sau geleži nius pančius kalate. Jūs, kariaudami prieš bolševikus , kariau jate prieš darbininkus ir varginguosius mažažemius, nes bolše 68 ―

vikai tai yra visų pirma darbininkai ir vargingieji mažažemiai . Kariaudami prieš Raudonąją Armiją, jūs kariaujate prieš savo brolius, kurie jums neša laisvę ir žemę, išsiliuosavimą iš bago čių vergijos ir visokių oficierėlių ir ponelių nagų. Raudonoji Armija kovoja dėl to , kad visa valdžia būtų darbininkų ir vargingųjų mažažemių rankose , kad žemė, fabrikai ir dirbtuvės jiems visiems priklausytų, o ne bagočių saujelei . Dėl to jų taip nekenčia bagočiai , dėl to ant jų šunis karsto . Jie pasakoja , kad bolševikai nieko nedavę darbininkams , tiktai apiplėšę juos , duoną į Rusiją išgabenę ... Iš tikrųjų bol ševikų valdžia daug labiau kovoja su visokiais spekuliantais , negu Kauno dėdės . Bolševikų valdžia ir per šį trumpą laiką jau ne vienoj vietoj įstengė atimt iš gobšiųjų šmuglerių duoną ir pavalgydint ja badaujančius darbininkus . Ji atidarys badau jantiems ir turtingųjų ūkininkų aruodus . Ji jau pasirūpino ir iš Ukrainos gauti duonos . Miestuose steigia pigių darbininkams valgyklų; bedarbiams duoda pašalpos ... Dvarai ir fabrikai , kurie jau buvo galima atgaivinti , yra pilnai darbininkų ranko se. Darbininkai iš buvusių vergų virto šeimininkais . To labiau siai bijosi visa Kauno parsidavėlių gauja . Dėl to dreba dvari ninkai ir kunigai . Dėl to keikia juos bagotieji ūkininkai . Dėl to stumia jus į kruviną kovą su bolševikais . Nesiduokit apgauti save budeliams ir išnaudotojams . Kuo met jie kursto eiti brolį prieš brolį , atkreipkite ginklą prieš juos pačius. Šalin meskite ponų, kunigų ir bagotųjų ūkininkų viešpatavimą. Šalin darbininkų budelius! Šalin tuos dėles! Salin parsidavėlius pasaulio kapitalui! Tegyvuoja visų darbininkų vienybė! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

Buvo dar išspausdintas 1919 m. kovo 16 d., Nr. 1.

69 -

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 23 1.

„ Tiesoje ",

Nr. 31 LIR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BERNUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU PRASIDĖJUSIU TERORU IR EKONOMINE PRIESPAUDA BURŽUAZIJOS UŽGROBTOJE LIETUVOS DALYJE [1919 m. kovo 26 d .] Visų šalių proletarai,

vieny k lié sľ

DRAUGAI DARBININKAI ! BERNAI, BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI ! KAREIVIAI ! Jau 3 mėnesius žadanti maitinti Vokietiją Amerika dabar pareiškė , kad jinai sukraus produktus Švedijoj , Olandijoj ir Suomijoj ir davinės juos Vokietijai , atsižvelgdama į tai , kaip ten bus naikinamos darbininkų atstovų tarybos . Žadėjo Amerika duonos ir Tarybai * , susidedančiai ir dabar iš vienų dvarininkų, buržuazijos ir dvasiškijos (nes net social patriotai, darbininkų klasės pardavikai , ir tie išėjo iš Tarybos, ,,nuplovė rankas " ) , jeigu ji sugebės pavergti visus Lietuvos dar bininkus ir mažažemius . Ir Taryba stengiasi . Jinai išvaikė profesines sąjungas ir kitas darbininkų orga nizacijas, uždarė ** „ Profesinių sąjungų Centro Biuro žinias ", išlupo iš pačių darbininkų rankų profsąjunginį judėjimą ir pa vedė jį dvasiškijai . Viename Kauno kalėjime sedi iki 50 *** Kau no darbininkų ir iki 300 vokiečių kareivių už politinius nusikal timus . 25 jų - Kauno Darbininkų atstovų tarybos nariai , kiti gi — profesinių sąjungų ir kitų darbininkų organizacijų valdy bų ir paprasti nariai . Kovo viduryje bendrame siuvėjų ir kur pių profesinės sąjungos susirinkime areštuoti visi nariai ! Dau gybė areštų provincijoj ! Visur viduramžių inkvizicijos papro čiais iš areštuotųjų tyčiojasi , muša iki apalpimo , o Kėdainiuose ir Marijampolėje sušaudyta 34 draugai už dalyvavimą sukili me 23 prieš savo engėjus! Amžinas atminimas žuvusiems draugams! Šalyje badas ! Kauno miesto savivaldybėj kovo 15 d . buvo tiktai dviem savaitėm duonos , jau tuomet neužteko produktų miesto virtuvėms neturtingiesiems sriubai . Dabartiniam bran gumui tebesant, geležinkelių darbininkai iki šiolei tebegauna po 5 markes dienai! Sugrįžusieji iš Rusijos darbininkai gali dirbti tiktai 3 dienas. per savaitę, uždirbdami nuo 60 iki 75 markių mėnesiui . Nedarbas baisiausias ! Iki kovo 15 d . Darbo biržos užregist ruota 786 bedarbiai ir tiktai trims suteikta darbas!

* Kalbama apie buržuazinę Lietuvos Tarybą. ** Originale: uždengė. *** Šiame atsišaukime, išleistame 1919 m. kovo 26 d . rusų kalba, nurodyta, kad Kauno kalėjime sėdi iki 150 kalinių. Žr. PA, 1770 f., 1919 m., 2 b . , 117a l . - 70 -

Badas darbininkų šeimynose suteikė progos įsivyrauti bai siajai dėmėtosios šiltinės epidemijai ir negirdėtam mirtingu mui. Tuo sunkiuoju darbininkams ir mažažemiams metu Tary ba paskelbė mobilizaciją ir, atitraukus artoją nuo laukų dir bimo, veda karą su Tarybų valdžia , Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų, bernų ir mažažemių valdžia , susijungusių drauge ginti savo ir savo valdžios reikalus , kovojančių su kontrrevo liucija ir spekuliacija, kad perdavus darbininkams dvarininkų ir dvasiškijos žemes ir apkrovus mokesniais ir kontribucija buržuaziją valstybės išlaidoms padengti . Taryba leidžia karui didžiausius pinigus, kurie, be abejonės , teks išmokėti tiems patiems darbininkams ir mažažemiams , o ne tiems, kurių reikalus tasai karas gina. Bet nepavyks Tarybai pavergti Lietuvos darbininkų, bernų ir mažažemių ! Negaus ji duonos iš Amerikos ! Duonos darbininkai ir mažažemiai galės gauti iš broliškosios Tarybų Ukrainos. Šalin karą su darbininkų ir mažažemių tarybomis ir jų valdžia ! Tegyvuoja Darbininkų, bernų ir mažažemių tarybų valdžia! Visi darbininkai ir mažažemiai Raudonosios Armijos eilėsna ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas ,,Komunistas", 1919 m. balandžio 13 d., Nr. 47.

Buvo išleistas ir rusų kalba (hektogra fuotas). Yra išspausdintas knygoje „ Lie tuvos TSR istorijos šaltiniai ", III t., V., 1958, 252-253 psl.

Nr. 32 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOJE ESANČIUS VOKIETIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NEBŪTI ANTANTĖS IMPERIALISTŲ SAMDINIAIS IR NEKOVOTI PRIEŠ LIETUVOS DARBO ŽMONES IR JŲ RAUDONĄJĄ ARMIJĄ [ 1919 m., ne vėliau kaip kovo mėn.] Visų šalių proletarai,

vieny kit è s!

Į VOKIEČIŲ KAREIVIUS ! Draugai, būkite budrūs! Šiuo atsišaukimu mes, Lietuvos darbininkai , kreipiamės į jus , broliai vokiečiai , nes ties jumis yra pakibusi didžiulė grėsmė, grėsmė vėl būti įveltiems į brolžudišką karą . Būkite budrūs, draugai , nes jūsų karininkai jums primelavo ir jus apgavo . Jums buvo pasakyta , kad jūs čia , krašte , turite pasilikti vokiškajai tėvynei , Vokietijos sienoms apsaugoti nuo pavojaus iš Rytų. Daugelis jūsų čia atvyko kaip savanoriai , būdami įsitikinę , kad reikalas iš tikrųjų liečia sienų apsaugą. -— 71 -

Tačiau dabar jūs turite sužinoti teisybę. Ne jūsų tėvynės apsaugai turite jūs čia pasilikti ir pradėti kovą su mumis. Jus norima čia palikti, kad jūs gintumėte dvarininkus nuo valstiečių varguomenės, o kapitalistus ir spekuliantus — nuo darbininkų . Antantės kapitalistai, Anglijos , Amerikos ir Prancūzijos bankininkai įsakė sustabdyti vokiečių evakavimą iš Lietuvos , siekdami panaudoti jus, kaip policijos dalinius , prieš Rusijos ir Lietuvos revoliuciją. Pagal šį įsakymą jūs , drauge su Lietuvos Tarybos kariuomene, sudaryta iš dvarininkų ir fabrikantų sū nų, sąjungoje su kapitalo baltąja gvardija , turite kovoti prieš Raudonąją Armiją, Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstie čių armiją. Lietuvos proletariatas ir valstiečių varguomenė yra tvirtai pasiryžę visus fabrikus, visus dvarus, visa, kas teisėtai priklau so liaudžiai , atimti iš kapitalistų bei dvarininkų ir pasiimti visą valdžią šalyje . Mes turime pakankamai jėgų savo valiai įgy vendinti . Tačiau , prieš išeidami su ginklu rankoje, mes pasku tinį kartą bandome išaiškinti jums tiesą . Dabar rinkitės , draugai ! Arba jūs , kaip kapitalo vergai , Lie tuvos Tarybos ir Antantės sąjungininkai , vykdydami Hinden burgo įsakymą, kovosite prieš mus savo brolius, arba pa dėsite mums įgyvendinti Lietuvos darbininkų ir valstiečių var guomenės teises . Trečio kelio nėra . Mes suteiksime jums visokeriopą galimą pagalbą sugrįžti į tėvynę. Jūs visur turite pradėti savarankiškas derybas su Rau donąja Armija ir šio krašto darbininkais. Su jumis bus elgia masi kaip su broliais ir visa , kas galima , bus jums padaryta . Daugelis iš jūsų draugų yra mūsų eilėse , revoliucinėje armi joje. Kiekvienas jūsų, kuris nori kovoti už proletariato valdžią prieš kapitalą, bus su džiaugsmu priimamas į Raudonąją Armiją. Kad mes, darbininkai , galėtume tarpusavyje susitarti , jūs turite iš savo kareivių tarybų pašalinti karininkus ir savo ka riuomenės evakavimą paimti į savo rankas . Mes tikimės , draugai, kad tarp mūsų neįvyks jokių susidū rimų, tikimės , kad jūs nepakęsite , kad būtumėte išnaudojami kaip kapitalo vergai . Mes šaukiame jus prie darbininkiško su sitarimo, nes sąjungoje su visais pasaulio darbininkais mes no rime panaikinti kruvinąjį kapitalo viešpatavimą. Salin brolžudišką kovą! Šalin kapitalą! Tegyvuoja Lietuvos ir Vokietijos darbininkų sąjunga! Tegyvuoja socializmas! Tegyvuoja Internacionalas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 152 1.

Versta iš vokiečių kalbos. Yra išspaus dintas knygoje „ Lietuvos TSR istorijos šaltiniai", III t., V., 1958, 249-250 psl. - 72 -

Nr. 33 L IR B KP MARIJAMPOLĖS IR VIRBALIO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DVARŲ DARBININKUS, RAGINANTIS IMTI DVARUS Į SAVO KOMITETŲ IR TARYBŲ RANKAS [1919 m. kovas] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų darbininkai, vienykitės! DARBININKAI , IMKIT DVARUS! Ko laukiate jūs, dvarų darbininkai ? Ar laukiate jūs, kad jums ponai ar turtingieji ūkininkai ką nors duotų? Ar tikitės ką nors gausią nuo Kauno parsidavėlių Tarybos? Tuščia viltis , tuščias laukimas. Jei patys jūs nepaimsite , nieko negausite. Ponai, bagotieji gaspadoriai ir jų vaikai kunigai tik žiūri , kaip jums dar sunkesnį jungą užkrovus . Jie niekuomet geruoju neatsisakys lupę nuo jūsų sprando po devynis kailius . Kaip per metų metus jūs paniekinti vilkot jų jungą, taip ir toliau vilk sit, jei nenuversite jų nuo savo sprando . Nesitikėkite, kad gausite nuo jų žemės . Tą dvarų žemę, ku rią jūs ir jūsų tėvai per šimtus metų dirbo, pačiups gobšieji bagočiai į savo rankas ir jus po senovei spaus . Jums primes ne bent kokį žemės sklypelį , kad sau pigų darbininką turėtų. Ant to mažutėlio žemės sklypelio dar blogesnis, kaip seniau, bus jūsų gyvenimas. Didesnio gi žemės sklypo jūs nei apdirbt ne galėsit, nei apsėt, nes neturėsit pakankamai nei gyvulių, nei pa darų, nei sėklų. Užtat bagotieji viską pagrobs, jei tik prieis prie dvarų dalinimo. Ir vėl jūs liksit ubagais. Todėl nedalykit dvarų, o imkite juos ir bendrai dirbkite, kaip iki šiol dirbote . Tik iki šiol dirbote ponui , o dabar dirbki te sau — visai darbininkų visuomenei . Laukan varykite ponus ir visus jų pakalikus . Imkit visus dvarus į savo komitetų ar ta rybų rankas . Neleiskite nė iš tolo prie jų prieiti ūkininkams ar kunigams , nes jie, prisimeilinę prie jūsų, viską išplėš iš jūsų . Pasitikėkite tik patys savo spėkomis . kite tuoj dvarus į savo komitetų ar tarybų rankas. Dirb kit kuo didžiausiam sutikime, nes tik vienybėje jūsų galybė. Atsiminkit, kad visi prieš jus eina ir eis — ir ūkininkai , ir ku nigai, ir ponai, ir visokie poneliai . Jus keiks, jus niekins ir dumblais drabstys . Prieš jus ves papirktus vokiečių kareivius ir apakintus lietuvius. Jus muš, mėsinės lietuvių budeliai ir į kalėjimus grūs . Pamatysite savo niekšus visame jų skaistume. Jie žvėrimis pavirs, matydami , kad darbininkai jau nebenori jiems turtų krauti. Bet nenusigąskite to . Jūs jau nebe vieni. Kartu su jumis jau kovoja dėl savo išsiliuosavimo visos Lietu vos darbininkai . Kartu kovoja prieš savo budelius viso pasau lio darbininkai . Jau griūva senoji išnaudojimo ir pavergimo gadynė. Teka nauja saulė , kuri prašalins darbininkų vargus, išdžiovins jų ašaras. - 73

Susijungę su viso pasaulio darbininkais ir stodami vienas už visus , visi už vieną, jūs lengvai laimėsite . Jau vienos Lietu vos dalies darbininkai nuvertė nuo savo sprando ponų jungą ir ir ir ir

paėmė valdžią į savo rankas ; paėmė į savo rankas ir dvarus apgynė juos nuo visokių plėšimų. Tas pats reikia padaryti kitoj Lietuvos daly, kur dar tebeviešpatauja vokiečių plėšikų lietuvių parsidavėlių buržujų kumštis . Salin buržujus! Salin dėles! Tegyvuoja darbininkų išsiliuosavimas! Tegyvuoja pasaulio darbininkų revoliucija! Tegyvuoja socializmas!

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 127 1.

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Marijampolės ir Virbalio rajono komitetas Buvo dar išspausdintas ,,Tiesoje“, 1919 m. kovo 16 d., Nr. 1, ir „ Komu niste", 1919 m. kovo 16 d., Nr. 1. Yra paskelbtas knygoje „ Lietuvos TSR is torijos šaltiniai“, III t. , V., 1958, 176— 177 psl.

Nr. 34 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, DEMASKUOJANTIS LIETUVOS BURŽUAZIJOS PARSIDAVIMĄ VAKARŲ IMPERIALISTAMS [ 1919 m. balandžio 13 d .] TEGYVUOJA DARBININKŲ REVOLIUCIJA! Darbininkų revoliucija vis žengia ir žengia pirmyn . Vengri jos darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tarybos paėmė visą valdžią į savo rankas. Po Vengrijos eina Bavarija . Visur nuvargę per ilgus karo metus, išbadėję darbininkai kito kelio neberanda: arba imti valdžią į savo rankas, iš pamatų griauti se nąją išnaudojimo ir pavergimo tvarką, vykdyti socializmą, ar ba dar sunkesnį ponų jungą vilkti ir visiškai žūti. Tai mes matome kituose kraštuose. Tas pats ir Lietuvoj . Dabar jau aiškiai visi galėjo pamatyt, ką darbininkams neša neva nepriklausomos Lietuvos Kauno valdžia : dar didesnį var gą, išnaudojimą ir niekinimą. Kur tik jos apakinti lietuviai ka reiviai ar vokiečiai samdininkai žengia, visur jie neša darbi ninkų ir vargingųjų mažažemių pavergimą, visur vaiko jų organizacijas, geresnius draugus į kalėjimus grūda , muša, pla ka, kotavoja. Nespėja jie užimt bolševikų paliuosuotų vietų, tuoj grįžta į buvusius savo dvarus išvarytieji dvarininkai ir vėl ima juose ponauti . Daugelyje vietų dvarininkai ir jų užvaiz dos net baltagvardiečių kareivių būrius veda , užpuldinėja ant darbininkų komitetų, šaudo juos, plaka . Daugelį darbininkų tie budeliai jau sušaudė Širvintų apskrityje, Vilniaus gub.

-

74

Suvalkų gubernijoj storkakliai ūkininkai badu verčia dar bininkus stoti į kariuomenę. Jie tik degtinės varymu, šmugelia vimu užsiima , o badaujantieji darbininkai tegul eina savo krau ją lieti, kad jie dar daugiau galėtų prisilupti. Turtingieji ūkininkai , dvarininkai , kunigai , buržujai , buvu sieji caro činauninkai ir kaizerio bernai -- visi susidėjo šven ton vienybėn kovai prieš kylančią darbininkų revoliuciją . Visi jie šaukia dabar apie nepriklausomą Lietuvą. Bet ta Lietuva jie kasdien pirkliauja . Jie buvo pardavę ją vokiečių plėšikams ir leido jiems nežmoniškai ją plėšti ir kankinti . Dabar vokie čiais jau nebegali pasitiket - jau ir ten kyla darbininkų revo liucija. Greitai jau ten darbininkai paims valdžią į savo rankas . Užtat Lietuvos pardavikai pradeda derybas su prancūzais . Vie toj vokiečių plėšikų jie prašo, maldauja prancūzų, amerikonų. Jie nepasitiki savo spėkomis . Jie šaukė , klykė apie bolševi kų silpnumą ir raudonarm'ečių nuo fronto bėgimą. Jie pasako jo, kad tuoj tuoj užimsią Vilnių. Bet pirmutinis jų mėginimas bruktis Vilniun be vokiečių pagalbos pasibaigė jiems labai liūdnai: jie liko sumušti ir atgal nuvyti . Tai dar labiau juos verčia kviesti prancūzų plėšikus Lietuvon. Jie gatavi Lietuvą kad ir kažin kam parduoti , kad tik dar bininkai ir vargingieji mažažemiai joje viršaus nepaimtų. Jie derasi net su lenkų kontrrevoliucionieriais, kad tik nedavus darbininkų revoliucijai viršaus paimti . Bet nieks nieko nebegelbės. Jie galą gaus, kaip galą gavo Rusijos caro ir Vokietijos kaizerio valdžia, kaip galą gavo Ru sijos, Vengrijos dvarininkai , kapitalista ir visi atžagareiviai . Tik visi , draugai darbininkai ir vargingieji mažažemiai , iš vien į kovą prieš savo amžinus išnaudotojus ! Visi apakinti lietuvių kareiviai , atidarykite akis ir pažiūrė kite , kam jūs tarnaujate ! Nejaugi jūs eisite prieš savo brolius darbininkus? Nejaugi jūs ilgai tarnausite tiems parsidavėliams ir savo dėlėms — storkakliams ūkininkams , dvarininkams ir vi sokiems buržujams? Ne, tai greitai pasibaigs ! Jau dabar kai kur pradeda atsisa kyt lietuvių kareiviai lieti dėl buržujų reikalų savo kraują . Greitai jie kartu su mumis sušuks : Šalin parsidavėlius buržujus ir jų valdžią! Šalin vokiečių ir prancūzų plėšikus! Tegyvuoja darbininkų revoliucija! Tegyvuoja socializmas!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas ..Tiesa", 1919 m., balandžio 13 d., Nr. 5.

Buvo dar išleistas atskiru lapeliu. Yra išspausdintas knygoje „ Lietuvos TSR istorijos šaltiniai" , III t., V., 1958, 247-248 psl.

- 75

Nr. 35 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAIMO VARGUOMENĘ RYŠIUM SU KAUNO KALĖJIMO POLITKALINIŲ BADO STREIKU

[ 1919 m. balandžio 13 d.] KAUNO KOMUNISTŲ ATSIŠAUKIMAS Prasidėjus Vokietijoj revoliucijai , revoliucinis judėjimas apėmė visą Lietuvą. Lietuvos darbininkai ir vargingieji sodie čiai , ant savo sprando nešusieji vokiečių valdžios jungą, pra dėjo organizuot savo tarybas . Pamačiusi tai , lietuvių buržuazija suprato , jog valdžia slys ta iš jos rankų ir pradėjo šaukti sau į talką vokiečius ir kitus. kontrrevoliucionierius . Lietuvių Taryba vokiečių kontrrevoliucionierių pagalba sto jo kovon su Lietuvos proletariatu ir bėdinaisiais sodiečiais . Ji išvaikė darbininkų ir vargingųjų sodiečių tarybas, uždarė pro fesines sąjungas ir kitas darbininkų organizacijas , išplėšė jas iš darbininkų rankų ir pavedė kunigams , areštavo veikliausius darbininkų veikėjus . Kovo 21 d ., pusę penktos vakaro , Kauno politiniai kaliniai paskelbė badavimą. Išbadėję, nukamuoti žiauriu sargybos, ad ministracijos ir daktaro Šliupo apsiėjimu , kuris atsisakė ap žiūrėti sumuštus draugus , ilgai laikomi kalėjime be jokio kalti nimo , kaliniai pastatė tokius reikalavimus : pagerinti maistą ir daktaro pagalbą , pareikalavo geresnio apsiėjimo , pasimatymų, pasivaikščiojimo , greito kaltinimų įteikimo ir bylos vedimo. Į šiuos teisingus draugų reikalavimus prokuroras atsakė , kad jie toliau tęs savo darbą, o komendantas sumušė kai ku riuos kalinius, vienam sudavė revolveriu per galvą, pasodino į vienutes * , kitiems tuo pačiu grasino . Apsvarstęs susidariusį padėjimą, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas nutarė kreiptis į partijos Centro Komitetą ir prašyti jo, kad padėtų ir tam tikrų priemo nių griebtųsi linkui sėdinčios Vilniuj buržuazijos ir [ buržuazi nės] lietuvių Tarybos atstovų. Draugai darbininkai ir sodžiaus biednuomenė , organizuoki tės ir ginkluokitės prieš savo engėjus, buržujų Tarybą, kuri daužo jūsų įgaliotinius, tarybų narius ir kitų darbininkų orga nizacijų atstovus ! Visur organizuokite darbininkų ir bėdinųjų sodiečių ta rybas ! Kiekvienam fabrike , dvare, kariuomenės dalyje organizuo kite kuopeles !

* Originale: vienuolių kameras. 76 -

Visi darbininkai ir bėdinieji sodiečiai , į Raudonosios Armi jos eiles, ginti Darbininkų tarybų valdžios ! Tegyvuoja Darbininkų ir bėdinųjų sodiečių tarybų valdžia! L ir B KP Kauno komitetas ,,Tiesa" , 1919 m. balandžio 13 d., Nr. 5.

Buvo išleistas ir rusų kalba (hektogra fuotas). Be to, buvo dar išspausdintas ,,Komuniste", 1919 m. balandžio 13 d., Nr. 47. Yra paskelbtas knygoje „ Lietu vos TSR istorijos šaltiniai" , III t., V., 1958, 253-254 psl. Nr. 36

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBO ŽMONES GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d. ] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių darbininkai, vienykit è s! TEGYVUOJA PIRMOSIOS GEGUŽĖS ŠVENTĖ ! Dar niekuomet Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai nešventė taip Pirmosios Gegužės šventės, kaip šiemet ją gali švęsti . Tie sa, Lietuvos ir Baltarusijos dalis dar tebėra darbininkų neprie telių rankose, vienok kitoj daly jau patys darbininkai turi val džią savo rankose ir gali kuo iškilmingiausiai savo šventę švęsti. Seniau Pirmoji Gegužės - tai buvo mūsų kovos šventė. Šie met tai bus visų pirma laimėjimo šventė. Darbininkai ir var gingieji mažažemiai jau paėmė valdžią į savo rankas ne tik Rusijoj , o ir Ukrainoj , Vengrijoj , Bavarijoj , Baltarusijos ir Lie tuvos dalyje . Tai , ko taip troško , dėl ko kovojo ir taip daug kentėjo, pagalios pradeda pildytis . Jau teka šviesioji socializmo saulutė . Jau krinta retežiai nuo darbininkų rankų . Per ilgus šimtmečius vilkę ponų ir kapita listų jungą ir krovę jiems turtus, jau verčia juos nuo savo sprando, ima dvarus ir fabrikus , puikius palocius ir bankus į savo rankas . Kas buvo iki šiol dvarininkų, kapitalistų ir jų pakalikų iš naudojimo įrankiu, dabar virsta naujo šviesaus gyvenimo tvė rimo įrankiu. Mokslas , spauda ir mokyklos jau pradeda tarnaut darbininkams . Raudonoji kariuomenė vietoj naujų retežių kalti darbininkams ir vargingiesiems mažažemiams padeda jiems traukyt senuosius išnaudojimo ir pavergimo pančius . Tiesa, toli ne viskas dar atsiekta . Dar tik pirmąjį žingsnį mes žengiam. Dar laukia mūsų sunkiausia kova . Mūsų neprieteliai mato, kad viskas griūva , kas jiems taip brangu buvo ; mato , kaip slysta turtai iš jų rankų, per daugelį

7- LKP atsišaukimai, I t.

77 -

dešimtmečių sukrautieji iš kruvino darbininkų prakaito ; žino, kad, paėmus darbininkams valdžią į savo rankas, jie nebegalės ponaut ir lėbaut per dienas ir naktis; žino, kad tik tas tevalgys, kas dirbs . Dėl to jie visa ką daro , kad tik senąją tvarką atlai kius . Jie dedasi su kuo tik nori - šiandien su vokiečių plėši kais, rytoj su prancūzų, anglų ir amerikonų, poryt su lenkų legionieriais . Jie kviečiasi sau į talką buvusius caro ir kaize rio bernus ir agentus . Jungiasi lenkų dvarininkai , lietuvių stor kakliai ūkininkai , žydų buržujai ir šmugleriai , jungiasi kunigai , popai ir rabinai , kad tik pergalėjus darbininkus ir vėl juos pa vergus. Jie kalba neva apie nepriklausomą Lietuvą, nepriklausomą Baltarusiją, nepriklausomą Latviją, Lenkiją, bet iš tikrųjų jiems rūpi tiktai nepriklausomybė nuo darbininkų revoliucijos . Tie patys veidmainiai parduoda Lietuvą, Baltarusiją ir kitus kraš tus tam , kas už juos daugiau jiems duoda. Jų „ laisvę “ jau gerai pažino vietos darbininkai . Jie nori laisvės tik sau laisvės po senovei išnaudot darbininkus ir varginguosius mažažemius . Jie išvaikė darbininkų atstovų ta rybas ir jų narius į kalėjimus sugrūdo . Jie uždarė darbininkų organizacijas, tik kunigines paliko . Jie neleidžia darbininkams leisti nė vieno savo laikraščio . Jie muša , kotavoja kaip tikri budeliai , mėsinėja mūsų suimtuosius draugus. Tą patį daro jų sėbrai ir kituose kraštuose . Visų tautų ir visų kraštų buržujai , dvarininkai ir kunigai jungiasi kovai su darbininkų revoliucija ; visur stengiasi ją kraujuose paskandint . Bet visur taip pat jungiasi ir darbininkai be tautų ir tikybos skirtumo. Jungiasi ne tik miesto , o ir lauko darbininkai ; prie jų dedasi vargingieji mažažemiai . Visur jie paduoda vieni ant riems ranką ir prisiekia nepadėt ginklų, kol amžinai nebus pa laidoti darbininkų ir vargingųjų mažažemių dėlės, kol galutinai nebus sugriauta senoji išnaudojimo tvarka ir pastatyti nauji socializmo rūmai . Šių metų Pirmoji Gegužės parodys tą viso pasaulio darbi ninkų vienybę . Tai bus pirmutinė pasaulio darbininkų revoliu cijos šventė, tai bus jos spėkų paroda. Užtat visi darbininkai turi joje dalyvauti . Neturi būti palik ta nei vieno miesto ir miestelio , nei vieno dvaro ir sodžiaus , kur nebūtų švenčiama Pirmoji Gegužės . Visur turi būti šventė , nepaprasta šventė, tokia šventė, kokios dar pasaulis nėra matęs. Visi nuvargę, išbadėję darbininkai turi mesti tą dieną darbą ir išeiti gatvėn tekančios socializmo saulės pasveikint . Jokie baltųjų ir juodųjų buržujų pakalikų gąsdinimai negali suturėti darbininkų nuo savo šventės šventimo . Visur turi būti daromi mitingai , vakarai , turi būti platinami mūsų laikraščiai ir lapeliai . Darbininkai parodys tą dieną, kad jokie nepasisekimai , jo kie sunkumai , jokie bolševikų purvais drabstymai nesustabdys 78

jų nuo pirmyn žengimo po raudonomis darbininkų revoliucijos vėliavomis . Darbininkai žino, kad vienu rankos mojimu visko nepadary si ; vienu plunksnos braukimu neatstatysi , ką baisusis karas per kelis metus suardė . Dėl to jie nepasiduos juodųjų jėgų agitaci jai , o dar atkakliau stos į mirtiną kovą su savo budeliais. Ir Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai neatsiliks Pirmąją Gegužės nuo kitų kraštų darbininkų. Ir mes ištiesime tą dieną savo pūslėtą ranką viso pasaulio darbininkams, pakėlusiems socialistinės revoliucijos vėliavą. Ir mes prisieksime tą dieną kovot ligi paskutinio kraujo lašo , kol amžinai nepalaidosime senosios išnaudojimo tvarkos . Ir mes kartu su viso pasaulio kovojančiais darbininkais sušuksime : Tegyvuoja pasaulio darbininkų šventė, Pirmoji Gegužės! Šalin tarptautinę kontrrevoliucijos sąjungą! Salin dvarininkų ir kapitalistų viešpatavimą! Šalin Kauno parsidavėlių buržujų valdžią! Šalin darbininkų budelius! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžia! Tegyvuoja pasaulio darbininkų revoliucija! Tegyvuoja broliška visų šalių darbininkų vienybė! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f. 1919 m., 2 b., 43 1. Nr. 37 L IR B KP CENTRO KOMITETO SEKRETORIATO ATSIŠAUKIMAS Į VISAS LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ ORGANIZACIJAS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d. ] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA, CENTRO KOMITETAS VISOMS LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ ORGANIZACIJOMS Draugai ! Artinasi darbininkų Internacionalo didžioji šventė 1 -ji Gegužės. Lietuvos ir Baltarusijos miestų darbininkai jau trys dešimtmečiai kaip pažymi šitą dieną, rengdami mitingus , susirinkimus , demonstracijas , trys dešimtys metų, kaip Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai kasmet išeina į gatvę su savo rei kalavimais 8-ių valandų darbo dienos , uždarbio pakėlimo . Dar bininkai tą dieną rašydavo ant savo vėliavų: Tegyvuoja tarp Originale žemiau nurodytas adresas: Vilnius, Jurgio gatvė, 36, kam barys 17.

79 -

tautinė darbininkų vienybė ! Tegyvuoja Internacionalas ! Tegy vuoja socializmas! Bet šitų ilgų metų laiku valdžią turėjo savo rankose buržua zija, šitų ilgų metų laiku 1 -osios Gegužės šventė buvo šauksmu prie sukilimo, prie kovos , prie darbo paliuosavimo , dabar gi didelėj mūsų respublikos dalyj proletariatas turi valdžią savo rankose; šiandien proletariatas , tvarkydamas savo gyvenimą, pats yra savo padėjimo tvėrėjas. Praėjusiais metais darbininkų klasė šventė Pirmąją Gegužės dieną kaipo pavergta klasė, kaipo išnaudojama klasė , dabar pirmą kartą didesnėje Lietuvos ir Baltarusijos dalyje proleta riatas švęs savo didžiąją šventę kaipo viešpataujanti klasė , kaipo laimėjusi klasė . Dėl to mūsų šventė šitų metų turi būti ypatingai iškilminga ir didi . Reikia parodyti proletariato galią ne tiktai esančiai buržuazijai pas mus, reikia parodyti mūsų galią ir vienybę ir mūsų priešams , šventė turi būti tarptautinė , ji turi sustiprinti mūsų naują komunistinį Internacionalą . Miestų ir kaimų darbininkai , bežemiai ir mažažemiai var gingieji valstiečiai visoje savo daugumoje, ligi paskutinio žmo gaus, turi dalyvauti šventėje . Jie turi iš tikrųjų pajausti, jog prasidėjo šviesi darbo žmonių šventė . Komunistų organizacijos mieste ir kaime turi įtempti visas pajėgas , kad paaiškinus mū sų šventės reikšmę , kad įtraukus visus joj dalyvauti . Kiekvie nas komunistas, dirbantis fabrike ar dirbtuvėj , kiekvienas ko munistas lauko darbininkas turi pasirūpinti, kad jo fabrikas, dirbtuvė ar dvaras tinkamai sutiktų mūsų šventę. Kiekvienas komunistas, kiekvienas gaminimo sąjungos ar kooperatyvo na rys turi pasirūpinti , kad jo organizacija būtų prisirengusi šventei . Šalyje, kur valstybės valdžia darbininkų rankose , pati vals tybė ant savęs turi paimti organizaciją klasinės darbininkų šventės . Taip centre, taip ir vietose šventės organizaciją turi paimti ant savęs tarybų prezidiumai , revkomai arba jų pildomieji or ganai , apšvietos skyriai , kurie šventės organizacijai turi pasi rūpinti paskirti lėšų. Bet tarybų organai turi įtempti visas pa jėgas , kad įtraukti į dalyvavimą šventėje visus darbininkus . Šituo tikslu reikalinga sudaryti komisijas iš atstovų visų dar bininkų organizacijų, vadovaujant Tarybų valdžios organams. Centro Komitetas artimiausios savaitės laiku suteiks orga nizacijoms lozungus , su kuriais Lietuvos ir Baltarusijos Komu nistų partija išeina į Gegužės 1 -mos dienos demonstracijas . Cent ro Komitetas randa , kad Pirmosios Gegužės dieną mes turime pažymėti visus darbininkų klasės laimėjimus ir nustatyti toli mesnės mūsų kovos kelią . Mes, kurie dabar švenčiame 1 -ją Gegužės dieną priešo aky se, neturime užmiršti , jog ta laisvė, kuria mes naudojamės , už kariauta krauju tūkstančių aukų, žuvusių ilgos kovos metais, - 80 -

jog laisvė dabar užtikrinta krauju mūsų brolių, dėl to Pirmoji Gegužės turi duoti mums naujų jėgų kovoje. Tegyvuoja proletarų Pirmosios Gegužės šventė! Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybės šventė! Su komunistiniu pasveikinimu

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komiteto Sekretoriatas Kauno m. Valst. Archyvas, 1919 m., 2 b. Nr. 38 L IR B KP CK PAREIŠKIMAS VALSTIEČIŲ KLAUSIMU

[1919 m., ne vėliau kaip balandžio mėn. ] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! KĄ TURI ŽINOTI KIEKVIENAS VALSTIETIS ? 1. Kodėl lig šiol vyksta karas? Kodėl imami į Raudonąją Armiją valstiečių sūnūs? Ar nėra čia apgaulės? Ar neapgavo liaudies komunistai bolševikai? Patys pagalvokite . Užpraeitų metų spalio mėnesį valstiečiai gavo žemę, dvarininkas buvo išvytas . Visa tai padarėme mies to darbininkų padedami . Karą taip pat baigėme , kartu sąžinin gai visiems pareikšdami , kad jokio svetimo turto nenorime . Ar buvo tai padaryta ? Buvo . Tačiau ant darbininko ir valstiečio labai supyko buvusieji ponai . Savieji — už tai , kad iš jų atėmė fabrikus ir gamyklas , žemę ir bankus , visą valdžią ; svetimieji — už tai , kad atsisakė mokėti jiems milijardines skolas , kurias užtraukė caras . Ir štai visi jie bendromis jėgomis iš įvairių pusių pradėjo mus spausti . Kuriuo tikslu ? Tik norėdami vėl pa sodinti dvarininką ant žemės , vėl atiduoti valdžią bankininkui ir fabrikantui, iškarti geriausius darbininkus ir sąmoningiau sius valstiečius, atimti iš Rusijos varguomenės viską, ką ji turi. Ar reikia gintis nuo šių nevidonų? Žinoma . Kitaip ir žemė vėl atiteks dvarininkui . Nors ir sunku, bet nieko nepadarysi . Rei kia palaužti liaudies priešų jėgą - tuomet iš karto pasidarys lengviau. Štai kodėl ima į Raudonąją Armiją valstiečių sūnus valstiečių žemei ginti nuo dvarininko . 2. Kodėl dabar nėra kaime nei druskos, nei žibalo , nei ma nufaktūros? Kur visa tai dingo? Visų pirma, daug kas išnyko dėl karo, kurį vedė caras ir Kerenskis ketverius metus . Užuot gaminus prekes , kurios vi siems būtų naudingos , buvo gaminami šrapneliai ir granatos . Privedė šalį iki to , kad sandėliuose išsibaigė prekės, fabrikuose susidėvėjo mašinos , nusmuko geležinkeliai . O vėliau , kai dar bininkai ir valstiečiai išvijo ponus, tuomet užsienio kapitalis 81 -

tai, caro generolų padedami , išlaipinę savo kariuomenę , atėmė iš mūsų visa, kas reikalinga prekėms gaminti : paėmė Baku miestą, kur gaunama nafta , o be naftos nevažiuoja garvežiai , neplaukia garlaiviai , nedirba daug fabrikų; jie atėmė iš mūsų akmens anglies telkinius- nėra kuo kūrenti gamyklas ir fab rikus; jie išgrobstė mūsų žemes, iš kurių gaudavome medvil ― nę sustojo audimo fabrikai . Suprantama, kad be medžiagos ir be kuro negalima gaminti . Štai dėl ko visko be galo trūksta . 3. Kaip gi tam padaryti galą? Reikia vėl sugrąžinti tas vietoves darbininkams ir valstie čiams . Raudonoji Armija dalį jau sugrąžino . O paskui būtina kaip reikiant sutvarkyti medžiagų gabenimą - tam reikia , kad gerai dirbtų geležinkeliai . Be to , reikia , kad gerai pradėtų dirb ti ir fabrikai. Tačiau šiuo metu darbininkai badauja . Jie visiškai išsekinti . Alkanas negali gerai dirbti : jam trūksta jėgų. Čia dar bininkui turi padėti valstiečiai : jie neturi slėpti grūdų. Kaimas negali gyventi be miesto, o miestas negali gyventi be kaimo. 4. Bet kodėl miestiečiai skriaudžia valstietį? Kodėl jie orga nizuoja visokias rinkliavas? Kodėl apdeda mokesčiais? Ar kar tais nenori komunistai bolševikai sėsti valstiečiui ant sprando, kaip anksčiau sėdėjo dvarininkas ir uriadnikas? Tai reikia iš eilės apsvarstyti. Tarybų valdžia ir Komunistų (bolševikų) partija mano , kad reikia prispausti kaimo buožes-veltėdžius. Kodėl? Labai pa prastai , kodėl . Juk kiekvienas buožė siekia išlįsti į naujus dva rininkus. Jo piniginė stora , jis pūdus kerenkų24 , sudėjęs į stik lainius , užkasė į žemę . Jis miega ir sapnuoja, kaip jis galėtų siurbte išsiurbti valstietį . Todėl buožę reikia glostyti prieš plauką: jį reikia apdėti dideliais mokesčiais, jam reikia suversti visus sunkumus tegu už viską atsako turtuoliai . Visai kas kita vidutinis valstietis. Vidutinis valstietis sveti mo darbo neišnaudoja , jis ne veltėdys , jis gyvena iš savo pa ties rankų darbo . Jis — darbininko sąjungininkas , o ne priešas. Todėl su juo reikia gyventi taikiai . Jokiu būdu jo negalima spausti taip, kaip buožę. Jam reikia padėti. Apie varginguosius valstiečius ir kalbėti nėra ko : tai geriau sias darbininkų klasės draugas ir sąjungininkas . Tačiau, kodėl gi vietose daroma ne taip, kaip čia parašyta? Todėl , kad kai kuriose vietose Tarybų valdžios dekretai blogai vykdomi . Todėl , kad kai kur sėdi ne tikri komunistai , o kaukę užsidėję prisiplakėliai. Tokius žmones reikia demaskuoti , rei kia stengtis , kad juos suvaldytų Maskva, centrinė Tarybų valdžia . 5. Ką šiuo klausimu nutarė Komunistų (bolševikų) partijos VIII suvažiavimas? O štai kas parašyta suvažiavimo rezoliucijoje: ,,Painioti vidutinius valstiečius su buožija , daugiau ar ma žiau taikyti jiems priemones, nukreiptas prieš buožiją, reiškia 82

šiurkščiausiai laužyti ... visus Tarybų valdžios dekretus ir visą jos politiką". Vadinasi , Komunistų (bolševikų) partijos suvažiavimas nu tarė, kad tas nėra komunistas, kuris skriaudžia vidutinį ir var gingąjį valstietį , kad tokiam žmogui nėra vietos partijoje, kad jį reikia iš partijos pašalinti . 6. Ar galima versti stoti į komunas ir ar geros yra toks ko munos? Komunos - tai valstiečių draugijos, kurios veda bendrą ūkį . Jos, be abejo, yra geros . Geros todėl, kad jose galima pil nutinai panaudoti inventorių, kurio visiems, ūkininkaujant sky rium, neužtenka , o jeigu dirbti bendrai, tai užtektų. Todėl Komunistų (bolševikų) partija yra labai už tas komunas . Tačiau ji prieš tai , kad žmonės būtų tempiami į komunas prievarta. Jei žmogus netiki , kad komunoje dirbti geriau , tai jo negalima prievarta tempti : jį tik galima įtikinėti , parodyti jam pavyzdį . Daugelis valstiečių bijo ; kad jie bus varu verčiami eiti į ko munas . Šito bijoti nereikia . Štai ką nutarė tuo reikalu Komunis tų partijos suvažiavimas: Tie Tarybų valdžios atstovai , kurie drįsta vartoti ne tik tiesioginę, bet tegu ir netiesioginę prievartą, kad prijungtų valstiečius prie komunų, turi būti traukiami griežčiausion atsa komybėn ir šalinami nuo darbo kaime ". Vadinasi , tie šaunuoliai , kurie jėga vers valstiečius, bus Ta rybų valdžios baudžiami . 7. Ką mano Komunistų partija ir Tarybų valdžia apie rekvi zicijas ir mokesčius? Mokesčiai reikalingi valdymo aparatui , mokykloms , ligoni nėms, švietimo sistemai , armijai ir t . t . išlaikyti . Tačiau dides niais mokesčiais reikia apdėti tik turtinguosius . Vidutiniai valstiečiai tegu moka teisingai . Bet kuris valstietis supras , kad jei kiekvienas įneš ką nors į bendrą katilą , tai bus iš ko išlai kyti ir mokyklas, ir armiją. Komunistų (bolševikų) partijos suvažiavimas taip nutarė ir apie ypatingąjį mokestį . Suvažiavimo nutarime parašyta , kad visas to mokesčio sunkumas atitektų buožei . O apie vidutinį valstietį štai kas pasakyta : ,,Vidutinė valstietija turi būti labai saikingai apmokestina ma, tik jai visiškai pakeliamu ir jos neapsunkinančiu mastu ". Vadinasi, jei vietose mokesčiai paskirstomi neteisingai , tai reikia siųsti pasiuntinius, apskųsti tokį paskirstymą, surasti tiesą centrinėje Tarybų valdžioje , kuri vidutiniam valstiečiui. yra ne priešas, o draugas. Ne be reikalo dabar Centro Vykdo mojo Komiteto priešakyje stovi draugas Kalininas, pats vidu tinis valstietis . Tas pat ir su rekvizicijomis. Žinoma , armijai reikia ir ark lių, ir vežimų, ir daug ko kito . Be šito apsieiti negalima . Tačiau negerai, kad vietose labai dažnai elgiamasi ne pagal taisykles ,

83 ―

M

ne pagal dekretus, o kaip į galvą ateina . Todėl Komunistų par tijos suvažiavimas priėmė štai kokį nutarimą : ,,Visokios savavališkos, t . y. nesiremiančios tiksliais centri nės valdžios įstatymų nurodymais, rekvizicijos turi būti negai lestingai persekiojamos " . Tai reiškia , kad jei kokia nors vietinė taryba arba atskiras komisaras pats savo nuožiūra pradės ką pakliuvo atiminėti iš vidutinių valstiečių, tai jį reikia persekioti ir atiduoti teismui už neteisėtus veiksmus. Valstiečiai privalo tokius žmones ap skųsti. Per pasiuntinius arba per savo tarybas jie privalo apie tokius atvejus pranešinėti visiems darbininkams ir centrinei Tarybų valdžiai . 8. Kas yra komunizmas? Ar leidžia komunizmas plėšti var gingąjį ir vidutinį valstietį? Mes jau paaiškinome , kad komunizmas anaiptol neturi tiks lo skriausti ir plėšti vidutinį ir vargingąjį valstietį . Kas, prisi dengdamas komunisto vardu , skriaudžia varguomenę, tas yra ne komunistas, o niekšas . Komunistų priešai labai dažnai vaiz duoja juos šitaip : štai guli tavo batai , aš juos pasiimu , nes, girdi , esu komunistas ir pas mus viskas yra bendra . Tai — ne sąmonė. Tiesa , iš dvarininko reikėjo atimti tą turtą, kurį jis susikrovė, sėdėdamas ant valstiečio sprando . Bet tai , ką turi vidutinis ir vargingasis valstietis, turi būti neliečiama. O pats komunizmas nereiškia , kad viens nuo kito marškinius plėš, o reiškia, kad reikia bendrai vesti ūkį visoje valstybėje . Tai dar daugelio metų darbas , ir mes prie to eisime palaipsniui . 9. Kaip gi Tarybų valdžia mano eiti į komunizmą žemės ūkyje? Ji nori parodyti valstiečiams pavyzdį, kad galima vesti stambų visuomeninį ūkį . Tarybų valdžia, tai yra darbininkų vyriausybė , organizuos tarybinius ūkius . Juos tvarko patys darbininkai, patys darbininkai juos valdo ; darbininkų tarnybo je dirbs visokie agronomai ir kt . Valstietis pamatys, kad šitaip darbas geriau ir greičiau eina, pradės laisvanoriškai jungtis su kitais, kad galima būtų bendrai arti žemę, bendrai sėti , bend rai piauti , bendrai tvarkyti ūkį . Ir dar viena : tarybiniai ūkiai ir Tarybų valdžia turi padėti valstiečiui : pagal išgales aprūpinti sėkla, trąšomis, duoti agronomus ir patarėjus ; taisyti tarybinėse dirbtuvėse valstiečių ūkio padargus, nuomoti valstiečiams ma šinas, padėti nusausinti pelkes ir t. t. Visa tai nutarė Komunistų (bolševikų) partijos suvažiavimas . Kiekvienas mato, kad ši par tija yra už valstiečius. Juk ne be reikalo tik ji viena užpraeitų metų spalio mėnesį buvo už tai , kad dvarininkas būtų išvytas ir kad jo žemė būtų atiduota valstiečiams . 10. Ar tiesa, kad komunistai bolševikai nori atimti šventų

jų paveikslus ir sugriauti bažnyčias? Žinoma, ne. Jei kuris žmogus tiki, tegu sau tiki ir tegu išlai ko savo kunigus . Tai ir sako komunistai bolševikai. O kad jie 84

demaskuoja kunigų apgaulę - tai tiesa . Bet juk už tai jiems reikia tik dėkui pasakyti. Kunigai ir vienuoliai, kurių pajamos dėl šito mažėja , žinoma, pyksta , kaip pyksta dvarininkas , iš ku rio atėmė žemę, arba fabrikantas, iš kurio atėmė fabriką . 11. Kas gi eina prieš Tarybų valdžią? Nagi visi tie , kuriuos nuskriaudė darbininkai ir valstiečiai : dvarininkui skaudu , fabrikantui skaudu , caro generolui skaudu , valdininkui skaudu , buožei , smuklininkui , ponaičiui skaudu , jiems visiems iki gyvo kaulo įgriso darbininkų valdžia . Nenuo stabu , kad jie visur šniukštinėja ir kursto neprotingus žmones eiti prieš Tarybų valdžią . Žinoma, dabar gyvenimas ne koks : ir badas , ir šaltis . Dabar mums tenka mokėti už visa , ką padarė carai ir fabrikantai . Todėl lengva nesąmoningus valstiečius su drumsti . Vienoje vietoje valstiečiai nuėjo prieš Tarybų valdžią, dvarininko grafo Orlovo-Davydovo vadovaujami . Na , o kas bū tų, jeigu jiems pavyktų nuversti Tarybų valdžią? Sočiau nebūtų, o žemelės valstiečiai netektų, ji pereitų grafui-dvarininkui . Darbo liaudies priešai žino , ką daro . Jie dabar pagal vieną planą su užsienio kapitalistais ir generolais mus puola, o šalies viduje nori sugadinti mūsų geležinkelius, kad nebūtų galima vežti į miestus duonos , kad darbininkai mirtų iš bado. Tokiems gra fams, baltagvardiečiams, provokatoriams reikia duoti atkirtį . 12. Kada gi pasibaigs kova? Darbo liaudies priešai daugiausia laikosi dėl to, kad juos remia užsienio kapitalistai , kurie jiems padeda ir kariuomene , ir ginklais, ir pinigais . Bet dabar ir užsienio kapitalistams grei tai bus riesta. Vengrijoje jau taip pat susikūrė Tarybų respub lika, ir Vengrijos darbininkai išvijo dvarininkus ir kapitalistus , Bavarijoje - vienoje iš stambių Vokietijos valstybių - darbi ninkai paskelbė Bavarijos Tarybų Respubliką ; dabar valstiečiai , kareiviai ir darbininkai visur sujudo . O tai reiškia , kad netru kus visur bus nuverstos senosios vyriausybės ir kad visur susi kurs darbininkų ir valstiečių vyriausybės . Tuomet mūsų bur žuazija neteks vilties gauti pagalbą, ji galutinai apsiramins . O mes, visų mūsų užsienio brolių padedami , sutvarkysime savo ūkį . Tuomet mums nebereikės bijoti jokių priešų ir tuomet mes visas jėgas galėsime skirti tam, kad geriau būtų apdirbama že mė, kad geriau dirbtų fabrikai , kad greičiau judėtų bėgiais garvežiai. Darbininkai fabrikuose turi sutartinai kalti kūjais , valstie čiai turi geriau apsėti laukus, raudonarmiečiai turi narsiai kau tis su dvarininkų statytiniais - visi už vieną, vienas už visus!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 29 1.

Versta iš rusų kalbos.

I

85 -

Nr. 39 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [1919 m. balandis] Visų šalių proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI ! Šiandien visi darbo žmonės švenčia savo šventę. Gegužės Pirmoji — tai diena, kurią ne tik Rusijos darbinin kai ir valstiečiai nutraukia bet kokį darbą, bet kurią ir viso pa saulio darbo žmonės švenčia kaip sunkaus darbo ir visų darbo žmonių, kokia kalba jie bekalbėtų ir kokio jie bebūtų tikėjimo , vienybės šventę . Jau keliasdešimt metų visų šalių darbo žmonės švenčia Ge gužės Pirmąją. Kapitalistai , dvarininkai , turtuoliai ir kunigai neapkenčia šios šventės , nes Gegužės Pirmąją darbo žmonės rodo šiems veltėdžiams ir smurtininkams savo jėgą, savo vieningumą ir ne apykantą tiems, kurie juos išnaudoja ir engia. Jėga glūdi tik darbe , nugalės tik tas, kas pats dirba ir nieko neengia, darbo žmonės tik tuomet bus laisvi , kai jie sutriuškins kapitalą ir dvarininkines valstybes - štai apie ką kalba visiems mūsų šventė . Ir anksčiau , iki revoliucijos , darbininkai už šią šventę buvo persekiojami . Buvo suimami , kalinami , ištremiami į Sibirą katorgon visi tie , kurie šventė Gegužės Pirmąją. Kapitalistai ir dvarininkai bijojo šios šventės labiau kaip ugnies. Ir tik po revoliucijos Rusijos darbo žmonių masės kasmet galėjo laisvai ją švęsti . Mums Gegužės Pirmosios šventė yra visų darbo žmonių iš sivadavimo šventė. Rusijoje jau nebėra dvarininkų ir kapitalistų. Rusijoje jau niekas nebeengia darbo žmonių, nes dabar jie patys savoje darbininkų ir valstiečių valstybėje yra ponai ir šeimininkai . Gegužės Pirmąją mes pažymime savo išsivadavimą iš kapita lo priespaudos, pirmosios pasaulyje darbo valstybės - Rusijos Socialistinės Tarybų Respublikos — sukūrimą . Ir mes jau nesame vieniši . Vengrijoje ir Bavarijoje, šalyse , kurios yra už tūkstančių varstų nuo mūsų, darbininkai ir valstiečiai padarė tą patį, ką ir mes su jumis 1917 metais : jie paėmė valdžią į savo rankas . Tačiau dar yra visa eilė šalių, kur dvarininkai ir ligi šios dienos engia valstiečius , o kapitalistai darbininkus, kur darbo liaudies gyvenimas yra be galo sunkus, ir ten už šią šventę bus

86

persekiojamos darbo žmonių masės, bus stengiamasi neleisti joms švęsti šią dieną visuotinio broliško solidarumo, kovo jant už darbo žmonių interesus , dieną. Bet mes tikime , kad jau nebetoli toji diena, kai ir tenai dva rininkai ir kapitalistai bus nuslopinti , kai ir tenai laimės Tary bų valdžia, visos darbo liaudies valdžia. Juk pereitais metais , pavyzdžiui , kai mes šventėme Gegužės Pirmąją, mes buvome vieniši . Tarybų valdžia tuomet buvo tik vienoje Rusijoje . O dabar, metams praslinkus , susikūrė jau ar tik ne dešimt naujų tarybi nių respublikų - ir Tarybų Ukraina, ir Tarybų Lietuva ir Bal tarusija, ir Tarybų Vengrija ir t . t . Jau visame pasaulyje vyksta kapitalistų ir dvarininkų kova su darbo žmonių masėmis. Ir mes matome, kad visur nugalime mes , o ne kapitalistai ir dvarininkai . Kodėl? Todėl, kad mūsų reikalas yra teisus , todėl , kad pats gyveni mas, visa istorija — už mus . Jei tik mes norime , kad visi gyventų laisvai , laimingai ir gerai , kad nebūtų vargšų ir turtuolių, ponų ir vergų, mes turi me visur kurti darbininkų ir valstiečių tarybas ir mūru stoti už jas. Štai kodėl visi dvarininkai ir kapitalistai taip puola Tarybų valdžią, štai kodėl jie taip jos neapkenčia . Tarybų valdžia - tai jų mirtis , parazitiško jų egzistavimo pabaiga. Jie prasimano visokiausias priemones, norėdami mus pra žudyti. Jie atkerta nuo mūsų derlingas gubernijas , griauna fabrikus , gamyklas ir geležinkelius, už pinigus paperka įvairias plėšikų gaujas, kad pastarosios prieš mus kariautų, iš pasalų žudo mūsų geriausius draugus ir t. t., ir t. t. Tačiau jokios jų pinklės neduoda rezultatų. Po kiekvienos jų provokacijos mes dar glaudžiau sutelkiame savo gretas ir sustipriname savo darbą visų darbo žmonių labui . Mūsų skaičius kasdien vis didėja ir didėja. Visi tie vargai , kuriuos mums dabar tenka vargti, grūdų, gy vulių, žemės ūkio inventoriaus trūkumas, druskos , žibalo , taba ko ir t. t . nebuvimas – visa tai kyla iš to , kad dvarininkai ir kapitalistai vis dar nepasiduoda , vis dar nenori susitaikyti su savo likimu ir neleidžia mums užsiimti vien tik taikiu darbu . Bet netoli toji valanda , kai mes galutinai juos sutriuškinsime , kai jokie baltagvardiečiai nebebus mums baisūs, nes mes visus juos sunaikinsime . Tuomet laisvai , visa krūtine , mes galėsime atsikvėpti , išsivadavę iš visų sunkumų ir vargų. Jeigu šiais metais mes šito dar nepasiekėme, jeigu šiais me tais dar yra daug šalių, kur dvarininkai ir kapitalistai engia visą darbo liaudį , tai sekančiais metais šitaip jau nebebus. 87

Gegužės Pirmoji sekančiais metais bus toji diena , kurią visų tautų darbo žmonės švęs galutinę pergalę prieš savuosius kapi talistus ir dvarininkus . Gegužės Pirmąją sekančiais metais Tarybų valdžia viešpa taus visose šalyse ir visose tautose. Tegyvuoja Gegužės Pirmoji , visos darbo liaudies šventė ! Tegyvuoja viso pasaulio darbo žmonių vienybė ! Tegyvuoja Tarybų valdžia visame pasaulyje ! Tegyvuoja Komunistų (bolševikų) partija, vienintelė parti ja, kuri gina visų darbininkų , visų darbo valstiečių ir visos varguomenės interesus !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 1., 1919 m., 2 b., 36 1.

Versta iš rusų kalbos

Nr. 40 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS RYŠIUM SU KAREIVIŲ MOBILIZACIJA Į BURŽUAZIJOS ORGANIZUOJAMĄ KARIUOMENĘ [ 1919 m., ne anksčiau kaip balandžio mėn. ] 1 LIETUVOS DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI ! Lietuvių Taryba Kaune , kurią mes vadinam kaizerine Tary baji seniau uoliai tarnavo vokiečių kaizeriui Vilhelmui , mo bilizuoja Lietuvos darbininkus ir mažažemius , varo juos į bal tųjų pulkus ir siunčia peštis su Lietuvos Raudonąją Armija , kad ant Lietuvos darbininkų ir mažažemių lavonų pastatytų aukso rūmus visokiems turčiams . Atsiranda mažai susipratę darbinin kai ir valstiečiai , kurie padeda savo priešams kasti sau duobę. Draugai, kurie pastojote į lietuvių pulkus , atsiminkite, kam jūs tarnaujat ! Kieno reikalai rūpi smetonoms , sleževičiams? Atsiminkite, draugai , kad dar neseniai tie ponai tarnavo kaize riui , ieškojo malonių pas tuos , kurie milijonams žmonių atėmė gyvastį , kurie suardė visą pasaulį . Atsiminkite , ar rūpėjo se niau smetonoms ir sleževičiams liuosuoti Lietuvą. Nieko panašaus ! Jiems nerūpėjo. Bet visgi buvo žmonių, kuriems rūpėjo Lietuvos darbininkų ir mažažemių labas. Jie ir kovojo dėl geresnės visų pavergtųjų ateities . Tai Raudonoji Armija . Ji nešė į Lietuvą laisvę darbininkams ir mažažemiams , kada tenai dar šeimininkavo kaizerio gaujos. Tai komunistai . Jie pradėjo Vilniuje aštrią kovą, nesigailė dami savo gyvasties , kada tenai komunistams dar negalima bu vo pasirodyti viešai.

- 88

Dabar tie patys ponai , smetonos ir sleževičiai , sako , kad jiems rūpi Lietuvos laisvė . Bet jie dar neseniai kvietė sau į pa galbą Angliją ir Ameriką, puikiai žinodami , kad Anglijai ir Amerikai rūpi vien pavergti Lietuvą. Jie kvietė sau į pagalbą ir vokiečius plėšikus , puikiai žinodami , kad toji pagalba ne darbininkams naudinga. Mes gi, Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai , susispietę Ko munistų partijos eilėse , kviečiam sau į pagalbą viso pasaulio darbininkus ir mažažemius , nes mums rūpi vien vargšų reikalai . Užtai , draugai darbininkai , neklausykite tų, kurie jus kvie čia į lietuvių pulkus arba į lenkų legionus mušti komunistus, nes tie, kurie kviečia žudyti savo brolius , ne jums gero velija — neikite tenai, nes kiekvienas, kuris tenai eis, bus darbininkų ir mažažemių neprieteliu . Stokite verčiau į Raudonosios Armi jos eiles, ir tuomet greitesnis bus vargšų laimėjimas .

CVA, 56 f., 2 ap., 1 t., 2360 b. Nr. 41 LIR B KP SUVALKIJOS RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS KURTI DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ MAŽAŽEMIŲ TARYBAS IR Į JŲ RANKAS IMTI VISĄ VALDŽIĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip balandžio mėn. ] DRAUGAI DARBININKAI , ORGANIZUOKITĖS! Draugai darbininkai ! Pas mus jau neva viešpatauja „ nepri klausomos" Lietuvos valdžia . Iš Kauno ji leidžia visokių įsaky mų. Jos agentai pasakoja apie visokias geroves, kurių darbi ninkai susilauksią iš jų . Jie žada mums rojų ant žemės , tik kaip dabar išrodo tas rojus? Ar nors pirštu pajudino kauniškė val džia , kad pagerinus Lietuvos darbininkų ir vargingųjų mažaže mių padėjimą? Ne, ne per nago juodymą ji nieko nepadarė ir nemano daryt . Ji tik rūpinasi , kad bagotieji ūkininkai nebūtų nuskriausti, kad jų vaikai , inteligentai ir kunigai , būtų šiltomis vietomis aprūpinti. Į jų rankas ji pavedė sodžių, parapijų, valsčių ir miestų ko mitetus . Tuose komitetuose tankiausiai sėdi šmugleriai , kurie tik tuo susirūpinę , kad kuo daugiausia gautų už savo javus ir gyvulius . O darbininkai po senovei tegul sau badu miršta . Jais nieks nesirūpina . Nieko nedaroma jų būvio pagerinimui . Bran gumas kasdien auga , o darbininkų uždarbiai vis vietoje stovi . Darbo diena nė kiek netrumpinama . Bedarbių - minios , ir nieks jomis sau galvos nekvaršina . Užkrečiamos ligos plečiasi ir kaip musės piauna išbadėjusius vargo žmones , o pagalbos nė jokios . Kauno ponai ir jų agentai įkalbinėja tiktai darbininkus stot į jų kariuomenę ir eiti muštis su bolševikais . Sumušus bolševi - 89 ―――

kus, esą, viskas būsią gerai : darbininkai gausią žemės , išnyksią jų vargai , visi būsią sotūs ir apsirėdę . Bet kodėl tie ponai neda vė darbininkams žemės , kuomet dar ne gando apie bolševikus nebuvo? Kodėl jie tuomet tik po devynis kailius lupti nuo dar bininkų mokėjo? Iš kur dabar toks jų „ gerumas " atsirado? Jie mato, kad jau artinasi jų viešpatavimo galas , dėl to ir meilinasi darbininkams , dėl to prižadais juos peni , bet prižadais sotus nebūsi . Draugai darbininkai, nesiduokite suviliot tiems ponams ! Jie norėtų, kad jūs savo kraują lietumėt dėl jų reikalų; norėtų, kad jūs jų valdžią apgintumėt nuo darbininkų ir vargingųjų mažažemių revoliucijos ; jie norėtų, kad jūs paliktumėt visą valdžią darbininkų neprietelių, bagočių, rankose . Draugai , atsiminkit : jei valdžia liks tokių ponų, parsidavu sių vokiečių ir kitų kraštų kapitalistams , rankose kaip dabar yra Kaune, jūs nematysite nei žemės, nei laisvės . Jau dabar tie darbininkų budeliai šimtais grūda darbininkus į kalėjimus, o kas bus, kuomet jie visai įsivyraus?! Kas bus, kuomet jų valdžia sutvirtės? Jie tuomet tik kumštį ir kalėjimą rodys dar bininkui . Dvarų žemę jie išdalys savo broliams ir tėvams, tur tingiesiems ūkininkams , o beturtis , neturėdamas nei pinigų, nei gyvulių, nei padargų, nieko nepelnys ir po senovei tą patį var gą vargs. Tik vienas yra darbininkui kelias pasiliuosuot iš tų vargų, kurie jį dabar taip baisiai slegia, - tai organizuotis ir stotį ko vą su savo išnaudotojais , nuversti Kauno parsidavėlių ir jų agentų valdžią ir įvest tikrą darbininkų ir mažažemių valdžią. Neleidžia jums organizuotis atvirai - organizuokitės slap tai . Tverkite savo sąjungas , rašykitės į Komunistų (bolševikų) partiją. Tenelieka tokio dvaro ir sodžiaus , miestelio, miesto ir dirbtuvės, kur nebūtų darbininkų organizacijos . Visur reikalaukite , kad būtų padidintas darbininkams darbo mokestis tiek, kiek pakilo per karą brangumas. Kuo aštriausiai kovokite su įvairiais šmugleriais, degtinės varytojais, alaus darytojais ir pardavinėtojais , kurie dar labiau išpučia kainas . Rūpinkitės visur įvesti 8 darbo valandas. Tuomet ir daugelis bedarbių lengviau galės gaut darbo . Reikalaukite darbo bedarbiams ir pagalbos ligoniams. Nė vienas neikite į Kauno parsidavėlių kariuomenę, nes ji tik naujų pančių jums nukals . O kas nuėjo per savo nesusipra timą ar bado verčiamas į baltagvardiečių pulkus, tegul savo ginklą suvartoja prieš tikruosius savo budelius , prieš Kauno parsidavėlių valdžią, o ne prieš savo brolius darbininkus ir var ginguosius mažažemius ir jų gynėjus raudonarmiečius ir darbi ninkų ir vargingųjų valstiečių valdžią. Organizuokitės ir stokite į kovą su Kauno parsidavėliais . Kad kietesnius pančius galėtų užkalti darbininkams, jie kvie

90 —

čiasi į talką vokiečių plėšikus ; kad tik neišsprūstų valdžia iš jų rankų, jie maldauja Anglijos , Prancūzijos ir Amerikos kapita listų valdžių atsiųsti į Lietuvą savo kariuomenes ; jie vėl tariasi su lenkų dvarininkų atstovais. Kalbėdami nuolat apie tėvynės labą, jie begėdiškai parduoda ją tiems, kas brangiau žada už mokėti ; jie tik žiūri savo ir saujelės turtingųjų reikalų. Dėl jų labo jie gatavi iš naujo kraujuose paplukdyt visą šalį . Ir jie tai padarys , jei darbininkai ir vargingieji mažažemiai nestos kaip vienas su jais į kovą . Organizuokitės, draugai, ir šalin verskite visokius šmuglerių komitetus , kaizerines bagočių tarybas ir jų valdžią . Stokite į kovą su ginklais rankose . Nepadėkite ginklų, kol nesugriau site Lietuvos ponų ir jų bičiulių kunigų viešpatavimo . Tverkite darbininkų ir vargingųjų mažažemių tarybas ir į jų rankas imki te visą valdžią. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Suvalkų rajono komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 172 1.

Nr. 42 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS SPIESTIS APLINK KOMUNISTŲ PARTIJĄ IR TOLIAU KOVOTI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ [1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d.] RUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės!

MES LAIMĖSIM ! Džiaugiasi mūsų priešai iš laikinų mūsų nepasisekimų . Kai kurie net iš darbininkų tarpo smarkiai nusiminė . Ypač kada mato, kaip iš Vilniaus ir Kauno grįžta į buvusius savo dvarus seni dvarininkai , kaip jie varo laukan jiems įtariamus darbi ninkus . O dar didesnis jų nusiminimas, kada jiems prisieina ant kelių klauptis prieš buvusius savo ponus. Bet ar ne per anksti nusiminė Lietuvos darbininkai ? Ar ne per anksti apsidžiaugė mūsų priešai ? Mūsų priešams rodosi , kad jau pilnai jie pergalėjo darbi ninkus ir mažažemius . Mes sakom: ne jums mus pilnai pergalėti ! Jūs galit suteikti mums vieną kitą smūgį , jūs galit suteikti net labai skaudų smū gį, bet visgi galutinis laimėjimas bus mūsų pusėje . Valstybė, kurią rėdo ponai , negali apsieiti be darbininkų. Juk tai darbininkų ir mažažemių pūslėtos rankos gamina di džiausius turtus . Jei jie atsisakytų klausyti savo išnaudotojų, tuomet bloga būtų ponams .

-- 91

Dabar ponai ponauja tik dėl to , kad dar daug darbininkų ir mažažemių nežino, kaip pataisyti savo gyvenimą, kaip išsi sukti nuo bagočių žabangų. Dvarininkų, fabrikantų, stiprių ūkininkų, spekuliantų ir kitų kraujo siurbėjų netikusieji darbai išmokys ir tamsiausius dar bininkus, kaip reikia kovoti. Dvarininkai , kurie grįžta į dvarus ir išmeta darbininkus, ūkininkai, kurie patys vieni šeimininkauja valsčiuose, policija, žandarai , visokie darbininkų priešai , kurie lieja darbininkų kraują, kurie sodina nekaltus darbininkus ir mažažemius į ka lėjimus, išmokys ir tamsiausius darbininkus griebtis ginklo ir stoti į kovotojų eiles. Ir jei jie stos į kovotojų eiles, tai tik tuo met liausis kovoję , kada galutinis laimėjimas bus jų pusėje. Paklauskim savęs , ką veiktų pasaulis be pūslėtų darbininkų rankų. Paklauskim savęs, ką valgytų ponai , jei darbininkai nieko nedirbtų. Ponai gyvena iš darbininkų prakaito . Bet ar sutiks darbininkai amžinai vergauti ponams, bago čiams? Ne, išnaudotojai pastūmės darbininkus prie kovos . Ir kol pasaulyj bagočiai išnaudos darbininkus , tol bus ir kova tarp vienų ir kitų. Darbininkų, mažažemių ir visokios biednuomenės daug dau giau, kaip bagočių. Tik reikia darbininkams susiprasti, tik rei kia jiems išeiti į atvirą kovą, ir laimėjimas bus jų pusėje. Draugai darbininkai ir mažažemiai , stokime į kovą, vary kim laukan išnaudotojus ! Spieskimės apie savo partiją, apie Komunistų partiją, nes tik ši partija rodo tikrą kelią. Tik jai rūpi pilnai apgalėti darbininkų ir mažažemių priešus. Jei mes eisime tais keliais , kuriuos rodo komunistai , jei mes imsimės ginklo ir su ginklu rankose kovosim, jei mes neklau sysim pasakų visokių vilkų avies kailyje , jei mes suglaustomis eilėmis eisim prie savo tikslo , prie paėmimo valdžios į savo rankas Lietuvoj , visame pasaulyje , tai mes laimėsime. Salin išnaudotojai! Šalin dvarininkai, stiprūs ūkininkai, fabrikantai, spekuliantai ir visokie darbininkų priešai! Šalin ponų ir bagočių valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

7000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 55 1.

―

92 -

Nr. 43 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LAUKO DARBININKUS IR BEŽEMIUS, RAGINANTIS PAIMTI IŠ DVARININKŲ BEI BUOŽIŲ ŽEMĘ Į SAVO RANKAS [ 1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! LENKŲ PONŲ VALDŽIA ŽEMĖS ŽMONĖMS NEDUODA — LIETUVIŲ PONŲ VALDŽIA TIK PRIŽADA DUOTI Vilniaus lenkų ponų laikraštis „ Dziennik Wileński " (Nr . 58) rašo: ,,Mes pareiškiame, kad esame griežti ir principiniai prieši ninkai visokio nuosavos žemės prievartos dalinimo ir apibrė žimo tam tikra norma jos margų skaičiaus, nežiūrint to, ar nor ma būtų mažesnė, ar didesnė. Valstietis, apakintas žemės godumu, nesupranta, kad, dvarų padalinimo reikalaudamas, jis pats sau neriasi virvę ant kaklo ". Tokiu būdu lenkų ponai atvirai , neveidmainiaudami sako, kad valstiečiams žemės jie neduos. Ačiū už atvirumą . Mums nestebėtinas tas atvirumas . Mes žinom , kad lenkų po nai — tai dvarininkai , ir stačiai stebuklai būtų, kad jie pradėtų savo žemes dalinti valstiečiams . Kitas dalykas su Lietuvos ponais. Jie tankiausiai turtingųjų ūkininkų vaikai . Jie dabar nekenčia lenkų ponų, kaipo dvari ninkų, kuriems, be to, rūpi Lietuvą užgrobti . Už tai ir žada lie tuvių ponai atimti dvarininkų žemes. Bet ir jie tik žada , o nieko neduoda . Tik pažiūrėkit, laukų darbininkai ir bežemiai , į tai , kas de dasi Lietuvoj . Buvusiose Suvalkų ir Kauno gubernijose dar vis tupi dvaruose dvarininkai . Ir jei kur darbininkai pradeda aštresnę kovą su savo išnaudotojais dvarininkais , tuoj lietuvių valdžia suima darbininkus, sodina juos į kalėjimus . Apie Kai šiadoris dvarininkai su lietuvių valdžios teismų pagalba spau džia, engia darbininkus. Kitas pasakys : visgi lietuvių valdžia prižada . Gal visiems. bežemiams ir mažažemiams? Anaiptol ! Ji prižada žemės duoti tik darbininkų reikalų pardavėjams , tik tiems, kurie dabar eina savanoriais į lietuvių pulkus ir lieja savo brolių kraują dėl Lie tuvos stiprių ūkininkų, kunigų, visokių vertelgų ir ponų reikalų. Ir tokiems lietuvių ponai tik žada duoti, o ne duoda . Gana mums prižadėjimų klausyti! Gana jie mus viliojo ir apgavinėjo! Salin visus ponus ir bagočius iš Lietuvos! Šalin mūsų krau

jo siurbėjus! 8

LKP atsišaukimai, It

- 93 -

Tuojau atimkim visus dvarus nuo visų dvarininkų! Tuojau paimkim į savo rankas visų stiprių ūkininkų žemes! Visa žemė turi priklausyt visiems žmonėms ir ją turi pri žiūrėti organai, darbininkų ir bežemių išrinkti! Gana vergauti kitiems! Būkim savo reikalų šeimininkais! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VALDŽIA!

PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 154 1.

10 000 egz. Buvo išspausdinta ,,Komu niste", 1919 m. rugpiūčio 4 d., Nr. 66.

Nr. 44 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ IMPERIALISTINIUS INTERVENTUS [ 1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo

d.]

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! PRIE GINKLO ! Darbininkai , bernai , mažažemiai , visi darbo žmonės . Jums gresia baisus pavojus iš pusės lenkų kapitalistų, fabri kantų ir dvarininkų. Lenkų legionieriai užėmė Vilnių ir, spausdami mūsų narsią Raudonąją Armiją , slenka prie Minsko . Tarybų Respublika pavojuje, ir jūsų darbininkų—valstiečių valdžia tai skelbia . Ką neša jums lenkų baltagvardiečių laimėjimai ? Dėl ko mes turime kovoti su baltąja lenkų armija ligi paskutinio šūvio ? Darbo minios turi žinoti , kas jų laukia, jeigu lenkų banditai eis gilyn. Jie grąžina dvarininkų ir fabrikantų valdžią , žandarų ir policijos valdžią, eksploatatorių ir kapitalistų valdžią. Su Tarybų valdžios pasirodymu darbininkas mieste ir kaime kartu su mažažemiais ištiesė savo nugarą, numetė nuo savo pe čių prakeiktus kraugerius ir siurbėles , kurios prikibo prie liau dies kūno . Darbo minios pačios pradėjo statyti savo gyvenimą. Žemė atimta nuo dvarininkų, fabrikai - nuo kapitalistų, ir visa valdžia perėjo į darbo minių pūslėtas rankas . Dabar visiems šitiems užkariavimams gali ateiti galas . Lenkijos buržuazinė valdžia nori užkariauti visą mūsų kraš tą ir siunčia prieš mus lenkų legionierius, kurie begailestingai žudo darbininkus ir mažažemius . Kas jie, šitie legionieriai ? Tai lenkų dvarininkų sūnūs , ku rie nori sugrąžinti buvusį savo viešpatavimą ant laukų darbi ninko , kad sulenkti po senovei jį į tris lankus , kad traukti iš jo paskutines gyslas . Miesto darbininką jie nori atiduoti į fabri kanto savastį , kuris po senovei jį išnaudos . Žemė nuo darbinin ―

94 -

kų bus atimta ir legionieriai prieš darbininkus ir mažažemius atkreips kanuoles ir kulkosvaidžius , lazdas ir rykštes . Dvarininkai vėl sugrįš į savo dvarus , ir vargas tuomet laukų darbininkams ! Dvarininkas privers darbininką dirbti kaip jautį , pasipils ant darbininko kerštas už savo išvijimą iš dvaro . Lauko darbi ninką pavers į gyvulį , iš kurio dvarininkas galės tyčiotis , kiek norės . Gailisi darbininkai ir mažažemiai tose vietose, kur atėjo le

gionieriai, kad jie savo laiku nestojo į Raudonąją Armiją, kad ginti savo užkariavimus . Dabar juos malšina ugnim ir botagu, dabar tenai įsigalėjusi lenkų nagaika ir ištisi kaimai išnaikina mi iš armotų . Štai ką mums neša lenkų banditų laimėjimas! Štai tas paniekinimas ir pavergimas, kurį reikės pernešti miestų ir kaimų darbo minioms . Juk nelauksime , draugai , kad lenkai baltagvardiečiai atsi durtų mūsų kaimuose ir miestuose. Sukilkime visi kaip vienas į kovą su priešu , nežinančiu pa sigailėjimo, kad apginti savo Spalio revoliucijos užkariavimus . Kiekvienas susipratęs darbininkas ir mažažemis turi suprasti, kad už lenkų legionierių pečių stovi prancūzų ir anglų kapita listai ir kad pergalė ant šitų samdininkų kartu yra tarptautinės buržuazijos pralaimėjimas . Lietuvos ir Baltarusijos darbininkams ir valstiečiams išpuo la garbė kovoti su tarptautiniais žmogžudžiais ir plėšikais , ir mes parodysime , kad verti šitos garbės . Prancūzų ir anglų darbo minios su rūpesčiu žiūri į mūsų – kovą, nes mūsų priešai - tai ir jų priešai , ir mūsų laimėjimai tai jų laimėjimai . Nors Tarybų Rusija ir apsupta iš visų pusių priešais, nors mums rytuose grūmoja Kolčakas, iš pietų- Denikinas , iš šiau rės — anglai , o iš vakarų — lenkai , bet mes neturime nusiminti , mes turime pasitikėti savo jėgomis ir jėgomis tarptautinio pro letariato . Jau Vengrijos darbininkai paėmė valdžią į savo rankas , o pačios Lenkijos darbininkai ir mažažemiai įkūrė tarybas , ku rios veda kovą su lenkų valdžia . Visoj Europoj ritasi revoliu cijos vilnys , ir mums, darbininkams ir mažažemiams , liko ište sėti tiktai tris - keturis mėnesius . Tarptautinis kapitalas dvesia kaip sunkiai sužeistas gyvulys . Bet jis dar pavojingas . Įtempkime visas savo pajėgas, kad su duoti jam paskutinį smūgį mūsų Vakarų fronte. Darbininkai ir mažažemiai visos Rusijos kyla ir eina į pas kutinį mūšį su darbo minių priešais . Sukilkite ir jūs , Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir ma žažemiai , už žemę , už dorą darbą, už pūslėtų rankų valdžią ! 95

Neturi būti to, kad vėl sugrįžtų caro laikai , neturi būti to, kad dvarininkai ir fabrikantai viešpatautų ant darbo minių! Darbininkai ir valstiečiai tvirta siena turi atsistoti , kad ap ginti revoliuciją, Tarybų valdžią, ir, susijungę Raudonosios Armijos eilėse, duos galingą atrėmimą visiems kapitalo ber nams , visiems didžiojo kelio plėšikams . Tegyvuoja darbo minių kova už Tarybų valdžią! Tegyvuoja ginkluotas darbininkas ir mažažemis! Tegyvuoja Raudonoji Armija! Tegyvuoja tarptautinės revoliucijos laimėjimas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 30 1.

10 000 egz. Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 45 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS NELEISTI BURŽUAZIJAI PAVERSTI LIETUVĄ REAKCIJOS IR IMPERIALISTINĖS INTERVENCIJOS ŽIDINIU [ 1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų darbininkai, vieny kitės! DRAUGAI KAREIVIAI ! Į jus, apgautieji Kauno parsidavėlių kareiviai - darbininkai ir vargingieji sodiečiai , mes kreipiamės . Apsidairykit, kas ap link jus darosi, kam jūs tarnaujat. Jums sako : jūs turite savo tėvynę ginti, bet ar jūs kada nors turėjote savo tėvynę? Kur buvo ir kur yra toji jūsų tėvynė? Ar tie vargai, kuriuos jūs per metų metus vilkot , tai jūsų tėvy ne? Ar tas badas, niekinimas, darbas ir darbas nuo ankstybo ryto ligi vėlos nakties, kitiems turtų krovimas , o pačių badu ―――― mirimas tai jūsų tėvynė ? Ne, darbininkas ir vargingasis so dietis iki šiol neturėjo savo tėvynės ir dėl to neturi ko ginti. Jus verčia ginti buržujai savo tėvynę. Taip jie darė visuose kraštuose . Kol darbininkai buvo nesusipratę, jie jais arė ir akėjo, dėl savo kišenių reikalų vertė darbininkus kraują lieti ir galvas guldyti . Didžiausi lavonų kalnai buvo sukrauti , krau jo ežerai išlieti , daugybė miestų ir sodžių sugriauta — visa tai dėl bagočių tėvynės gynimo , tai yra dėl bagočių kišenių reika lų. Jie patys nėjo į karą . Jie neliejo savo kraujo , o tik iš kitų kraujo sau auksą liejo ir turtus krovėsi . Tą patį nori dabar padaryt ir lietuvių bagočiai ir visokie ponai, kunigai . Jie mato, kad jau artinasi jų viešpatavimo ga las. Mato, kad darbininkai, per metų metus vilkę savo jungą, ima valdžią į savo rankas ; mato , kaip jie ima dvarus ir fabri --- 96 ――

* kus , bankus , javų sanpylas ir visokių prekių sandėlius,- ir šaukia ne savo balsais . Dėl to jie kursto visus į kruviną karą su bolševikais ir Raudonąja Armija ; dėl to grūda mūsų draugus darbininkus į kalėjimus ; dėl to gyvuliškai kankina pakliuvu sius į jų nagus; dėl to muša, plaka , mėsinėja ; dėl to visokių nesąmonių apie bolševikus jie leidžia. Kad savo turtą ir šiltas , riebias vietas apgynus, jie dedasi dargi su didžiausiais Lietuvos žmonių vargintojais . Jie iki šiol laiko Lietuvoj vokiečių plėšikus ir jiems bernauja . Jie dirba už vokiečių, anglų, amerikonų ir prancūzų kapitalistų pinigus, iš jų gauna ir ginklų, ir apsivilkimo . Jų liepiami , jie daro sutartis net su lenkų legionieriais, kad tik prailginus savo dienas, kad tik pergalėjus darbininkus ir vėl jiems senąjį jungą užkrovus , kad ir toliau galėtų lupti nuo darbininkų po devynis kailius ir sau turtus krautis . Tokią ,,tėvynę" gina Kauno parsidavėliai . Jie parduoda dargi savo tėvynę besočiui gobšiajam pasau lio kapitalui. Jie kalba neva apie nepriklausomą Lietuvą, o iš tikrųjų aklai vergauja Anglijos , Amerikos , Prancūzijos ir Vo kietijos kapitalistams . Pastarieji sudaro Lietuvoje pasaulio kontrrevoliucijos frontą . Jie joje šeimininkauja . Jų pasiuntiniai atvyko dabar į Kauną ir čia pat įsakymus duoda . Jie nori , kad Lietuvos darbininkai naujus kraujo klanus dėl jų kišenių lietų. Ar ilgai Lietuvos darbininkai ir mažažemiai bus klausūs įrankiai tų siurbėlių apgavikų? Ar ilgai jūs tarnausit lietuvių parsidavėliams? Ar ilgai savo pačių rankomis sau vergijos pan čius kalsite? Ar ilgai aklai klausysite visokių parsidavėlių lie tuvių oficierėlių ir žudysite savo brolius darbininkus ir rau donarmiečius , kurie atėjo padėt jums išsiliuosuoti iš kapitalis tų, ponų, turtingųjų ūkininkų ir jų tarnų – kunigų vergijos jungo? Kilkite kaip vienas prieš tuos budelius ir pardavikus . Mes kite ponų, kunigų ir turtingųjų ūkininkų jungą. Varykite lau kan vokiečių plėšikus ir stokite į atvirą kovą su pasaulio kontr revoliucija , kuri stengiasi susisukt sau Lietuvoj lizdą. Junkitės su viso pasaulio kovojančiais darbininkais . Salin apgavikus kontrrevoliucionierius! Tegyvuoja pasaulio darbininkų revoliucija! Tegyvuoja Darbininkų tarybų valdžia! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

10 000 egz

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 52 1. Originale: tavorų.

97 ―

Nr. 46 L IR B KP VILNIAUS IR KAUNO KOMITETŲ ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEM US VALSTIEČIUS RYŠIUM SU PADIDĖJUSIU KONTRREVOLIUCIJOS PUOLIMU PRIES TARYBŲ VALDŽIĄ LIETUVOJE [ 1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d .] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI ! Draugai! Šiandien gresia Lietuvos ir Baltarusijos darbinin kams didelis pavojus. Lietuva pakliūva į dvarininkų ir stiprių ūkininkų nagus. Darbininkai ir mažažemiai tampa ponų ir bago čių vergais. Lenkas dvarininkas paduoda ranką lietuviui stor kakliui ūkininkui , kartu jiedu eina plėšti dvarus iš darbininkų rankų, eina atimti nuo darbininkų paskutinį duonos kąsnelį . DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ REIKALAI PAVOJUJ! Iš pietų veržiasi žiaurūs lenkų legionai . Juos veda nepaken čiami darbininkams ponai . Jie atima nuo darbininkų dvarus. Jie suima juos geležinėmis replėmis . Jie šimtais ir tūkstančiais žudo nekaltus žmones . Vilniaus gatvėse darbininkų ir bedalių lavonai gulėjo po kelias dienas . Nors duona Vilniuj neva ir atpigo, bet darbininkai pasiliko tenai be darbo ir dabar jie ne beturi už ką net mažiausio duonos kąsnelio nusipirkti . Savo leidimus duonos pirkti jie parduoda turčiams, spekuliantams, kad paskui nuo tų turčių gauti trupinius . Iš vakarų lenda lietuvių bagočių pulkai . Su jais kartu eina taipogi ir dvarininkai , kurie prispiria darbininkus net ant kelių pulti . O kiek lietuviški baltieji pasodino nekaltų žmonių į kalė jimus, kiek jie išplakė , užmušė! Draugai darbininkai ir mažažemiai! Stokime visi savo reika lų ginti ! Parodykim visi , kad esame verti patys valdyti Lietuvą. Šiandien Lietuvos darbininkų ir mažažemių likimas yra mūsų pačių rankose . Draugai! Darbininkai! Mažažemiai! Visi vargo žmonės! Visi kuriems įkyrėjo bagočių išnaudojimas , kurie jau nebepajėgia ponams vergauti , imkimės už ginklo! Nelaukime toliau nė va landos ! Kam rūpi Lietuvą matyti darbininkų ir mažažemių ran kose, kas trokšta atsikratyti išnaudojimo , kas pajėgia valdyti ginklą, stokime į Lietuvos ir Baltarusijos Raudonosios Armijos pulkus . Ką apgavo, ką įtraukė į baltųjų pulkus, tas tegu su ginklu pereina į Raudonosios Armijos pusę. Kas nepajėgia ginklo vartoti, bet kam rūpi patarnauti Lietuvos darbininkų ir mažažemių reikalams, tas tegu prikalbinėja kitus pasukti savo ginklus prieš lenkų legionus ir lietuvių baltųjų pulkus . Tas tegu 98 -

ardo tiltus, telegrafus baltųjų užimtose vietose, kad darbininkų priešams kliudyti kariaut . Tas tegu platina mūsų raštus , mūsų mokslą . Kaip kas gali, tas taip tepadeda darbininkams ir mažaže miams kariauti su amžinais jų priešais. Drąsiai stokime į kovą, užstokime kelią priešininkui , kuris veržiasi varu į mūsų kraštą, kuris verčia darbininkų valdžią ir grąžina mūsų neprietelius . Tie , kurie jau pastojote į baltųjų ei les, pasukit savo ginklą prieš ponus ir bagočius . Savo ginklo nesutepkite savo brolių, darbininkų ir mažažemių krauju , bet įsmeikite jį giliai į širdis tų, kuriems į baudžiavą ėjo jūsų tėvai, kas kraują ir prakaitą čiulpė iš jūsų pačių. Visi kaip vienas stokime darbininkų ir mažažemių reikalų ginti ir atremkime besiskverbiantį neprietelių. Lietuvos darbininkai ir mažažemiai! Jūsų brolių pralietas kraujas Vilniaus ir kitų miestų gatvėse, jūsų draugai , kankina mi Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio ir kituose kalėjimuose, jūsų broliai , sesers, tėvai , atstatyti nuo darbo, užvaryti į palėpes, į miškus , kreipiasi į jus : imkitės ginklo ir stokite į tų eiles, kuriems rūpi , kad Lietuvoj , Baltarusijoj ir visame pasaulyj visa valdžia priklausytų darbininkams ir mažažemiams. Šalin lenkų legionai, darbininkų budeliai! Šalin lietuvių baltųjų pulkai, darbininkų engėjai! Vilnius, Kaunas ir kiti miestai turi būti darbininkų rankose! Salin lenkų okupantų valdžia Lietuvoj! Šalin parsidavėlė kauniškė valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia Lietuvoj ir Bal tarusijoj! Dvarai turi priklausyti darbininkų klasei! Mažažemių rei kalai turi būti aprūpinti! Šalin visus tuos, kurie atima nuo darbininkų ir mažažemių galimybę statyti naują savo gyvenimą! Šalin dvarininkai, stiprūs ūkininkai, bagočiai, ponai! Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybė! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus ir Kauno komitetai

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 109 I.

- 99

I

Nr. 47 „KOMUNISTO" REDAKCIJOS ATSIŠAUKIMAS, DEMASKUOJANTIS DARBO ŽMONIŲ PRIEŠŲ SKLEIDŽIAMĄ MELĄ APIE SOCIALISTINĘ SANTVARKĄ [ 1919 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d .] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės!

BENDRI PUODAI Darbininkų neprieteliai leidžia paskalas , kad komunistai (ar ba bolševikai) , jei jie viršų paims, prispirs darbininkus valgyti iš bendrų puodų. Darbininkai bijosi tų bendrų puodų, o ypač bijosi moterys . Bijosi jų ir baltieji kareiviai . Bijosi užtai jie ir komunistų . Mes sakom : meluoja tie, kurie leidžia pasakas apie bend rus puodus. Jei paims viršų darbininkai ir mažažemiai , kuriems vadovauja komunistai , tai jie nė vieno žmogaus nespirs valgyti iš bendrų puodų. Kaip kas norės , taip ir virs sau valgį . Kas no rės, tam virs jo žmona , arba jis eis į valgyklą, o kas norės , ga lės susidėti su kitais ir virti bendruose puoduose . Bet prie tų bendrų puodų nieks nespirs . Ir būtų paskutiniais kvailiais bol ševikai, jei jie varytų darbininkus arba mažažemius prie bend rų puodų . Užtai netikėkit , draugai , kas jums plepa apie bendrus puodus ir spiaukit tokiems melagiams į akis .

Išleido ,,Komunisto" redakcija

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 24 b., 134 1. Nr. 48

LIR B KP PANEVĖŽIO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NEKOVOTI PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip gegužės 19 d .] Visų šalių proletarai,

olen ykitės!

LIETUVOS KAREIVIAI ! Draugai ! Į jus atkreipia šauksmą prispaustoji ir engiamoji šalies biednuomenė . Jūs didžiumoje esate mūsų sūnūs , broliai ir gentys : esate tos pačios vargo pelės, aprengtos kareivių dra bužiais ir priverstos tarnauti buržujinei šalies valdžiai ir sykiu viso pasaulio kapitalistams bei bankieriams. Šimtmečius engė pasaulio biednuomenę kapitalistų valdžios , šimtmečius ji kentėjo skurdą ir badą: despotų valdžios atiminė jo jos sūnus, brolius ir vyrus carų kariuomenei , kad toji palai - 100

kytų jų sostus ir pagelbėtų užgrobt svetimas žemes, kad paskiau užkraut ir ant tų žemių biednuomenės tą patį jungą, kurį ir mūsų šalis vilko . Kuomet carų slegiamai Rusijos biednuomenei nusibodo nešt tas jungas, ji pajudino savo pečius ir, sutrupinusi savo despotų ir kapitalo galybę, numetė tą jungą nuo savo pečių ir pasiliko liuosa , kad pagal savo norą susitaisyt gyveni mą; tuomet ir užgrobtosios svetimos žemės pasiliko liuosos, sykiu su kitomis ir Lietuvos žemė tapo liuosa , tik reikėjo , kad šalies valdymą paimtų į savo rankas toji klasė , kuri sudaro toje šalyje didžiumą, t . y. biednuomenė. Ir iš tikrųjų, su pagalba Rusijos proletariato Lietuvos biednuomenė buvo bepradedanti imti į savo rankas šalies valdymą . Bet tuo pat laiku pasaulinis kapitalas pabūgo . Rusijos socia linė revoliucija kaip griaustinis trenkė į jį . Pasaulio kapitalistų valdžios pamatė , kad iš rytų pusės joms gresia mirties šmėkla ir šoko save gelbėti : pasipylė auksas po atsiskyrusias nuo Ru sijos tautas. Galingiausias kapitalo židinys — tai Antantė , arba Santarvė, į kurią įeina Anglija , Japonija, Prancūzija , Italija ir Jungtinės Amerikos Valstijos ; Antantė deda visas pastangas , kad užgesinus baisų proletarinės revoliucijos židinį — Tarybų Rusiją. Mat, Antantės viduje ir pradėjo pasirodyt proletarinės revoliucijos kibirkštys , taigi , bijodama savo rankomis žarijas graibstyti , sumanė tam tikslui išnaudoti atsiskyrusias nuo Rusi jos tautas, tarp jų ir Lietuvą , prižadėdama toms šalims neva ,,nepriklausomybę ", sutaisė tose šalyse tam tikras smetonų, ul manių, paderevskių ir jiems panašių valdžias , suteikė armotas ir durtuvus , davė užtektinai pinigų dėl suorganizavimo tam tik ros armijos ir liepė stumt tas armijas muštis su Tarybų Rusija, -kitaip sakant - gesinti proletariato revoliucijos židinį . Ir štai kaipo rezultatas to viso, jūs , biednuomenės sūnūs, broliai ir vyrai , vadinamoji ,,nepriklausomos " Lietuvos kariuo menė, jau kelintas mėnuo liejate kraują, mušdamiesi su Rusi jos proletariato kariuomene - Raudonąja Armija. Neužtenka dar to! Kovodami su Rusijos proletariatu , pagelbėjote savo ša lies buržuazijai smaugti geriausiuosius Lietuvos biednuomenės ―― budintojus komunistus . Panevėžio , Kupiškio, Biržų, Rokiškio ir kitose apskrityse sušaudyta virš 200 ir išplakta tautiškais kančiais virš 500 asmenų. O kiek išgėdinta moterų, tai tik ateityj bus galima apskaitliuot. Kieno naudai tas viskas padaryta ir dar tebedaroma? Gal būt ,,,nepriklausomos " Lietuvos , ar gal jūsų - kareivių naudai ? Ne, šimtą sykių ne ! Tai tik pasaulinio ir tautiškojo kapitalo naudai , kuris , matydamas mirties pavojų, griebiasi visokių prie monių, kad tik sulaikius žygiavimą proletarinės revoliucijos. Veltui stengimasis ! Sulaikyti atėjimą visasvietinės proletarų revoliucijos reiškia pūsti prieš vėją. Jau pradėjusi busti iš le targo biednuomenė turės atsikelti , nors ir prieštarautų tam viso pasaulio kapitalas , pasikvietęs į talką visus kunigus , popus,

101

rabinus ir mulas sykiu su peklos velniais ir dangaus šventai siais, nes amžiais nešamas jungas gana nuslėgė pečius, ir bied nuomenė nori jį numesti . Gana pasaulį valdyti buržuazijai ! Kareiviai ! Jau laikas ir jums pamesti liejus kraują už ponų

ir kapitalo reikalus . Laikas pasirūpint savo klasės reikalais . Ne tiesa , kad būk jūs kovojate už ,,nepriklausomą “ Lietuvą ir kad už tą vargą gausite žemės. Jei Lietuva nepriklausoma nuo caro, tai priklausoma nuo Antantės dėdžių; vienodas šalies likimas , ar ji priklausys carams , ar Antantės pastatytiems agentams smetonoms ir galvanauskams. Tautiškas kančius ne saldesnis už carišką nagaiką ir žemės jūs tiek gausite , kiek gavo jūsų tė vai ir seneliai , liedami kraują už ponų reikalus, t. y. 3 aršinus. Draugai kareiviai ! Biednuomenė - dvarų darbininkai , so džiaus bežemiai ir mažažemiai , šaukias prie jūsų: meskite ko voję su Tarybų Rusija — su Rusijos proletariato armija . Atgręž kite jūsų šautuvus ir durtuvus prieš savo engėjus - Lietuvos buržuaziją ir Antantės dėdes . Jūs savo kelią apšlakstėte pro letariato gynėjų krauju . Išpirkite tą nuodėmę. Praskinkite takus į proletariato sūnų kapines -Pakriaunyj , Biržuos ir kt., kad galėtumėm nueit atiduot pagarbą žuvusiems už visų gerovę! Šalin beprasmis karas su Tarybų Rusija! Šalin darbininkų žudynės ! Tegyvuoja proletarinė revoliucija visam pasaulyj ! Tegyvuoja komunizmas Lietuvoj ir visose šalyse! Lietuvos Komunistų [partijos] Panevėžio rajono komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 167 1.

Nr. 49 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR RAUDONARMIEČIUS, RAGINANTIS NELEISTI NACIONALISTAMS ARDYTI INTERNACIONALINĘ PROLETARIATO VIENYBĘ [ 1919 m., ne anksčiau kaip gegužės 23 d.] DARBININKAI, VALSTIEČIAI , RAUDONARMIEČIAI ! Vėl nuodingi juodųjų gyvačių dantys įsismeigia į darbinin ko ir valstiečio kūną, vėl biaurios seilės praskiedžia skaisčiai raudoną revoliucinį proletariato kraują , nuodija jo protą, svai gina sąmonę, drumsčia sielą. Vėl kruvini žydų pogromų vaiduokliai iškyla iš prakeiktos praeities tamsos ir aptemdo puikios aušros ir tekančios skaid rios dienos žarą. Liaudies prakaitu aplaistytuose, darbininkų kaulais ir krau ju patręštuose laisvės laukuose kažkieno niekšiškos rankos sėja

- 102

nesantaiką, apmaudą ir neapykantą tarp įvairių tautų bei kalbų proletarų. Vėl iš gūdžių užkampių ir juodosios šimtinės bei baltagvar diečių suokalbininkų lindynių pasigirsta seniai mums pažįsta mas gyvatiškas šnypštimas : „ mušk žydus “! Kartojasi sena sena istorija, sena kaip buržuazijos istorija, kaip sena buvo Rusijos patvaldystė . Kiekvieną kartą, kai dar bininkų klasė ir valstietija ruošėsi tvirtai griebti buržuaziją už gerklės ir pūslėtomis rankomis stvėrėsi caro sosto, juodašim čiai kaip gatvės sukčiai imdavo šaukti visam pasauliui : „ Štai vagis ! Gaudykit vagį ! "- ir rodė... vis tą patį vargšą, užguitą nuskurdėlį žydą . O tamsūs , apgauti žmonės puldavo tariamą priešą , prarasda vo protą beprasmiškose muštynėse ir paleisdavo iš rankų tikrą jį piktadarį. Darbininkų iš visų pusių spaudžiama buržuazija ir sužlugu sios monarchijos padugnės dabar vėl mėgina pradėti šį apga vikišką žaidimą su darbininkų klase ir valstietija , kad brolžudiškose, beprasmiškose grumtynėse galėtų paskandinti kraujuje ir žydą, ir darbininkus, ir valstiečius . - revoliucinis Bet buržuazijai nepavyks šis Kaino darbas darbininko ir raudonarmiečio šautuvas nesusiteps chuliganiškų pogromų krauju! Darbininkas ir valstietis ―――――――― revoliucionieriai ir kovotojai : jie išdidžiai ir drąsiai kovoja atvirame mūšyje su savo klasiniais priešais - buržuazija , dvarininkais, kapitalistais, vertelgomis, sabotažininkais — už darbo žmonių laimę ir gerovę, kas jie be būtų, kokia kalba bekalbėtų. Bet sąmoningas darbininkas ir valstietis niekad nepradės muštynių vien tik dėl to , kad jam rankos niežti , kad norisi kam nors perskelti galvą ar perpiauti pilvą. Taip daro chuliganai ir tamsiausios kapitalistinės visuome nės padugnės , kuriems nėra nieko švento, nieko brangaus, kurie tik ir gyvena plėšimu , peštynėmis , snukių daužymais . Tuo labiau sąmoningas darbininkas niekad neis kariauti prieš tokį pat, kaip ir jis, darbininką , kad ir kokios tautybės jis bebūtų, jeigu tik jis yra doras darbininkas ir geras revoliucio nierius . Bet apsidairykite aplink save, Lietuvos ir Baltarusijos dar bininkai ir valstiečiai , ir pasakykite , kas kovoja greta jūsų, garbingai, su šautuvu rankose mirdamas už darbininkų reikalą? Įsižiūrėkite į veidus , įsiklausykite į kalbą — ir jūs pamaty site, kiek šimtų ir tūkstančių žydų darbininkų kartu su jumis pasiaukojamai kovoja už revoliuciją ir saugoja ją. Iš įvairių Rusijos miestų skuba mums į pagalbą būriai žydų darbininkų, pabėgusių iš čia nuo vokiečių, kad kartu su visais gimtojo krašto darbininkais ir valstiečiais kovotų ir mirtų už socializmo ir Tarybų valdžios pergalę Lietuvoje ir Baltarusijoje .

-

103

O kartu su juodašimtiškuoju šnypštimu ,, mušk žydus " nuolat girdisi ir šūkis ,,šalin komunistus"! Juodašimčiai ir baltagvardiečiai chuliganai puikiai moka savo darbą ir ne veltui jie žydus suplaka su komunistais . Jie šaukia į žydų pogromus tam, kad jų metu galėtų užpiu dyti tamsius žmones prieš jų taip neapkenčiamus komunistus bolševikus , kurie atėmė iš buržuazijos turtus ir valdžią . Darbininkai, valstiečiai , raudonarmiečiai , saugokitės ! Priešas gudrus, priešas nesnaudžia. Visokiais būdais , visokiomis priemonėmis siekia jis tik vie no : sudrumsti jūsų sielą ir sukelti nesantaiką mūsų vieningoje proletarinėje šeimoje . Tad saugokite savo proletarinę vienybę ! Saugokitės , kad nepasiduotumėt tamsiems potraukiams ir nepasidarytumėt savo brolių žudikais ! Bet saugokitės ir jūs , juodašimčiai , chuliganai ir senoji caro šunauja ! Saugokite savo niekingą gyvybę, kurią darbininkų klasė dar palieka jums. Už kiekvieną kurstymą rengti pogromus ir žudyti nekaltus žmones mirties bausmė !

Žiūrėkime į kiekvieną šaukimą rengti pogromus kaip į sun kiausią kontrrevoliucinį nusikaltimą , už kurį kaltieji atsakys savo niekšiškomis galvomis, ir juodosios gaujos nusiramins . Jas reikia nuraminti ! Jas reikia sutramdyti ! Jas reikia sutramdyti tam, kad įvairių tautybių ir įvairių kal bų darbininkai ir valstiečiai galėtų ir toliau , kaip ir iki šiol, gyvendami broliškoje, vieningoje šeimoje, vesti toliau ir sėk mingai užbaigti savo karą už šviesią ateitį , už darbininkų ir valstiečių valdžią, už naują komunistinę santvarką . Mirtis chuliganams pogromininkams! Tegyvuoja komunizmas ! Tegyvuoja tarptautinio revoliucinio proletariato vienybė ir brolybė ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 33 1.

- 104

Nr. 50 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKŲ KAREIVIUS, RAGINANTIS NUTRAUKTI BROLŽUDIŠKĄ KARĄ PRIEŠ LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TARYBŲ RESPUBLIKOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS

1919 m. gegužė LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA

ŠALIN BROLŽUDIŠKĄ KARĄ! Lenkų kareiviai! Jau ilgą laiką tarp mūsų verda kova . Jau keletą mėnesių brolis žudo brolį ir upėmis liejasi darbo žmonių kraujas . Poniškųjų karininkų vedami , jūs , lenkų darbininkai ir vals tiečiai , einate prieš mus, Lietuvos ir Baltarusijos respublikos darbininkus ir valstiečius. Einate gal ir ne savo noru , o tik len kų dvarininkų ir kapitalistų verčiami . O gal ne vienas iš jūsų eina įsitikinęs teisumu to reikalo , kurį jam teks ginti . Ne vienam gali atrodyti , kad čia ginama laisvė, kad ant savo durtuvo jis neša darbo žmonėms išvadavimą iš „ bolševikų jungo “ . Ne vie nas norėtų pereiti į mūsų pusę, bet jam pripasakota visokių nebūtų dalykų apie bolševikų žiaurumus , apie tai , kad bolše vikai legionieriams apipiaustą nosį ir ausis . Lenkų kareiviai! Lenkų buržuazija meluoja kaip pasamdyta . Netikėkite jai kaip šuniui . Vietoj išvadavimo jūs nešate mums senas išnau dojimo ir vergovės grandines . Jūs einate pas mus pavergti mūsų . Liedami savo kraują, jūs skinate lenkų dvarininkui ir kapitalistui kelią į valdžią . Nes kas gi iki šiol valdė Lietuvoje? Darbininkų ir kareivių atstovų tarybos . O kas dabar valdo Vilniuje ? Karininkas , kapi talistas ir dvarininkas . Nedrįskite kištis į jų valdymą. Ne jūsų, tarnų, reikalas, ką nutars ponai . Kam priklausė prieš tai - mūsų valdymo laikais — žemė ? Žemės ūkio darbininkams, tiems, kurie ją dirbo savo kruvinu prakaitu . O kam ji dabar priklausys ? Veltėdžiams ponams , ku rie tuks iš darbo žmonių prakaito. Lenkų buržujai jums pasakoja , kad savo durtuvais jūs turi te užbaigti didelį darbą: suvienyti Lenkiją su Lietuva . Buržuazi niai laikraščiai be paliovos trimituoja apie būsimąją Lenkijos uniją su Lietuva . Aišku , kokia čia bus unija (susivienijimas) . Lietuvos lenkų kapitalistų ir dvarininkų unija su Lenkijos kapi talistais ir dvarininkais . Buržuazijos unija prieš proletariatą . Tačiau , ką čia daug ir bekalbėti apie Lietuvą ir Baltarusiją . O pas jus Lenkijoje kokia viešpatauja tvarka? Kam ten geriau siai sekasi ? Kapitalistams, dvarininkams ir spekuliantams . O kas miršta iš bado ir skurdo? Lenkijos darbininkas . - 105 -----

Lenkų kareiviai! Mes kreipiamės į jus kaip į tikrus brolius : susipraskite ! Gana jau žudynių ir gana gėdingo darbo , kurį atlikti jums įsako cariniai karininkai ! Gana jau tarnauti lenkų buržujams ! Argi jau neturite geresnio darbo , kaip lieti brolių kraują svetimoje žemėje? Ten, jūsų krašte , reikia padaryti tvarką. Reikia padaryti galą buržuazijos siautėjimui ir padėti darbininkams paimti val džią į savo rankas. Per visą Lenkiją, skersai ir išilgai , sklinda kankinamos liau dies dejavimai . Kalėjimai perpildyti darbininkų, o žandarų bi zūnas vėl plaka valstiečius , kurie jau nenori dirbti savo išnau dotojams. Kaimuose ir miestuose vyksta kruvini susidorojimai . Lenkijos darbininkų klasė atkakliai kovoja su išnaudotojais . Sekdama mūsų pavyzdžiu , ji iškelia šūkį už Darbininkų ir karei vių atstovų tarybų valdžią. Tegyvuoja atstovų tarybos ! — šau kia darbininkai Varšuvos , Lodzės gatvėse ir anglies baseine . Tad nejaugi jūs čia eisite išvaikyti darbininkų atstovų tarybų, kad jų vietoje būtų įvesta kapitalistų ir dvarininkų val džia? Nejaugi lenkų kareivis sutiks vykdyti tokį gėdingą darbą? Atminkite, kad kiekviena buržuazijos pergalė Rytų fronte , aplaistyta jūsų krauju , stiprina jos viešpatavimą Lenkijoje . Atminkite , kad buržuazija nori paversti jus darbininkų lais vės budeliais. Šalin brolžudišką karą ! Pereikite į mūsų eiles, ir jums nė plaukas nenukris nuo gal vos. Pas mus jūs rasite šimtus ir tūkstančius lenkų darbininkų, kurie iki paskutinio kraujo lašo yra pasiryžę kovoti už darbi ninkų reikalą . Eikite pas mus , lenkų kareiviai ! Eikite pas mus, darbininkai , kurių krūtinėse po pilka pasamdyto kareivio miline plaka pro letaro širdis . Šalin lenkų kapitalistų ir dvarininkų valdžią! Tegyvuoja darbininkų ir kareivių atstovų tarybos! Tegyvuoja broliška Lenkijos ir Lietuvos proletariato są junga! Tegyvuoja tarptautinis darbininkų solidarumas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Minskas, 1919 m. gegužės mėn.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 43a 1.

Versta iš lenkų kalbos.

106

Nr. 51 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS PADĖTI RAUDONAJAI ARMIJAI KOVOJE PRIEŠ PONŲ LENKIJOS LEGIONIERIUS 1919 m. gegužė RUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA (BOLŠEVIKŲ) LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! BLOGESNI UŽ VOKIEČIUS ! Kiekvienas darbininkas ir valstietis, kiekvienas ,, mažas žmo gus " Baltarusijoje ir Lietuvoje gerai dar atsimena neseniai buvusią priespaudą ir pasityčiojimus , kuriuos mums visiems teko išgyventi okupacijos metu. Ir tos žaizdos , kurias mums padarė pikti Vilhelmo Paskutiniojo šunys, tas skurdas ir nua linimas, kuriuos toji dvarininkiška - buržuazinė vokiečių gau ja mums paliko , dar negreitai bus pamiršti . Neseniai tai buvo, bet sunku patikėti ! Visuotinės rekvizicijos , įteisintas plėšimas , pasityčiojimai , sušaudymai ir žudymai , žiaurumas ir beširdišku mas slogučiu mus slėgė ištisus metus ir mėnesius . Tačiau nuvirto karūnuotasis budelis Vilhelmas , išsinešdino pasipūtusi jo kariauna , velniop nuėjo net vietiniai dvarininkai , kuriuos iššlavė geležinė raudonosios revoliucijos šluota. Kartais mums dar būna bloga ir sunku , nes karo padarytų žaizdų mes dar nesuspėjome užgydyti . Bet atrodė, kad senasis slogutis pas mus jau daugiau nebegrįš. Ir staiga - naujas karas , naujas užpuolimas , naujos aukos , naujas kraujo praliejimas, naujas skurdas ! Tai jau ne vokiečių dvarininkai ir buržujai ima mus spausti , tai lenkų dvarininkai ir ponai neša mums vergovę. Dėl mūsų neatsargumo ir nepasiruošimo jie paėmė Vilnių, jie dabar ver žiasi Molodečno link, jie nori užgrobti Minską ir kitus mūsų krašto miestus ir kaimus. Kodėl jie spaudžia mus ? Ko nori ? Jie nori susigrąžinti pra rastas žemes ir dvarus, jie nori atgauti nevaržomą savo gyveni mą ir senąją baudžiavą. Tai supranta kiekvienas. Bet ne kiekvienas supranta , kad ši mums gresianti priespauda yra kur kas blogesnė , negu vokiš koji , kad lenkiškieji engėjai blogesni už vokiškuosius . Kodėl ? Ne tik dėl to , kad lenkiškieji budeliai šaudo žmones dar daugiau, negu vokiškieji , dar pikčiau tyčiojasi , engia ir plėšia . Jų plėšikavimus juntame labiau jau vien dėl to , kad vokiečiai prisiplėšė iki valiai ir nuskurdino mus iki paskutinių jų, tad naujas plėšimas yra juo pražūtingesnis ir juo nepa kenčiamesnis . Tačiau lenkiškieji smurtininkai blogesni už vokiškuosius dar dėl to , kad vokiečiai vis tiek negalėjo nė galvoti , jog amžinai

107 -

sėdės ant Baltarusijos ir Lietuvos liaudies sprando ir amžinai valdys šiuos kraštus jie daugiausia siekė karinių-strateginių tikslų . Vokiečiai buvo pas mus svetimi ir tolimi ir jautėsi esą svetimi. O lenkų dvarininkai jau seniai laikė ir ligi šiol tebelai ko visą Lietuvą ir Baltarusiją paveldimuoju savo palivarku , o baltarusių ir lietuvių tautas savo baudžiauninkais , kuriuos pats dievas skyrė amžinai dirbti lenkų „ ponui“. Štai kodėl lenkiškieji smurtininkai neketina čia ateiti tik laikinai . Nors ir sunku buvo vokiečių laikais , bet visi tikėjosi, kad tą jungą teks vilkti neilgai . O lenkų dvarininkai nori už sėsti mums ant sprando amžių amžiams . Pagaliau ne tik engti , plėšti ir išnaudoti darbo žmonių, siurbti jų kraujo ir prakaito eina lenkiškieji smurtininkai — tai darė ir vokiečiai , bet jie eina pas mus keršyti , siaubingai keršyti , keršyti rimbais , kulka ir krauju už tai , kad jie buvo išvyti iš dvarų ir iš jų atėmė ponišką pelną bei poniškas privi legijas . Tad sukruskite , laisvos tarybinės respublikos laisvieji žmo nės ! Neleiskite spiauti sau į veidą , neleiskite , kad ponai , plak dami jus rimbu , nebaudžiami tyčiotųsi iš jūsų! Darbininkai , valstiečiai , bernai , visu ūgiu pakilkite į kovą savo iškovojimų ir laisvių ginti ! Visi už ginklo ir viskas frontui ! Atiduokime paskutinį duo nos kąsnį mūsų raudonajam kareiviui , didvyriškai mirštančiam mūsų frontuose . Atiduokite jam duoną, duokite jam milinę, ba tus ir šautuvą ; į patrankas , kurios stovi nepanaudotos užnuga ryje, įkinkykite geriausius arklius . Ir mes laimėsime. Jau patys legionieriai pripažįsta , kad ne taip jau lengva pa vergti laisvą Baltarusijos ir Lietuvos liaudį , kaip jiems atrodė, paėmus Vilnių. Jau visuose fronto baruose čia vienur, čia kitur, pavieniui arba grupėmis pasiduoda lenkų legionieriai ir pereina į mūsų pusę. Kuo tvirčiau mes ginsime savo laisvę, kuo stipriau laikysime savo raudonąją vėliavą, kuo geriau apginsime savo revoliuciją - tuo greičiau ir labiau ims irti lenkų armijos gre tos. Juk jos gretose yra darbininkai ir valstiečiai , prievarta pa imti tarnybai ir jėga verčiami ginti dvarininkų reikalą . Juk mūsų divizijose yra daug mūsų brolių lenkų revoliucionierių, lenkų raudonarmiečių darbininkų ir valstiečių. Jų bus mūsų pusėje vis daugiau . Tad pirmyn, pergalė bus mūsų ! Neleisime įvesti lenkų dvarininkų vergovės , ji blogesnė už vokiškąją vergovę! Į darbą, broliai! Vieningai į darbą! Viskas frontui, viskas gynybai! Duoną, milines, batus, ginklus, arklius — viską duokite ar mijai! Ji nugalės! Šalin dezertyrus! Mirtis bailiams!

- 108 -

Gėda savanaudžiams! Tegu kiekvienas spiauna jiems į vei dą ir veja šalin! Tegyvuoja iškovotoji laisvė! Tegyvuoja laisvoji Lietuvos ir Baltarusijos ir viso pasaulio Tarybų respublika! Už mūsų reikalą, už mūsų žmonas ir vaikus, už būsimą lai mę pirmyn į pergalę! Šalin lenkiškuosius smurtininkus!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Minskas, 1919 m. gegužės mėn. PA, 1770 f., 1919 m., Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas 2 b., 11 l. ir lenkų kalba.

Nr. 52 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS RYŠIUM SU LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TARYBŲ RESPUBLIKOS VALDŽIOS PASKELBTA MOBILIZACIJA Į RAUDONĄJĄ ARMIJĄ [ 1919 m. gegužė] DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ MOBILIZACIJA Lenkų legionieriai , kurie gina lenkų dvarininkų reikalus , įsi veržė į Lietuvą ir Baltarusiją, užgrobė Vilnių ir rūpinasi apžioti visą jauną darbininkų ir mažažemių respubliką. Lietuvių baltieji laiko savo naguose Kauną, Suvalkų guber niją ir didelę dalį Kauno gubernijos . Jiems rūpi vien lietuvių ūkininkų, ne visų, bet tik stipriųjų ūkininkų reikalai. Jie visi , ir lenkų, ir lietuvių baltieji , galanda savo dantis , kad greičiau nuversti darbininkų ir mažažemių Tarybų valdžią Lietuvoj ir Baltarusijoj . Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti dar bininkų judėjimą, pavergti visas kitas tautas . Jie , įsiveržę į Vil nių ir į kitas vietas, nuplovė savo kelią darbininkų ir visokių vargšų krauju . Kalėjimai pilni kalinių. Gatvėse voliojasi lavo nai . Kasdien žiaurios baltųjų iltys nemaža sudrasko darbininkų kūnų. Ne geresni ir lietuvių baltieji . Ir jiems rūpi pavergti darbi ninkus ir užgniaužti kitataučius . Ir pas juos kalėjimai pilni dar bininkų ir mažažemių . Tik tas skirtumas, kad jie mažiau sušau de , kaip lenkų legionieriai . Bet užtai šimtai vargšų buvo išplakti , žiauriai kankinami . Ir jei mes toliau tylėsim ir nestosim į kovą su savo priešais , tai pasiliksim tuomet amžinais vergais. Į dvarus grįš dvarinin kai, kaimuose šeimininkaus stiprūs ūkininkai . Darbininkai liks vergais , ariamais galvijais , o mažažemius smaugs begaliniai mokesčiai .

9- LKP atsišaukimai, I t.

109

Bet kam rūpi , kad dvarininkai negrįžtų į dvarus, o ūkininkai nešeimininkautų kaime , kam rūpi , kad mieste ir kaime visa val džia būtų darbininkų ir mažažemių rankose, tas turi stoti į Raudonosios Armijos eiles . Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir mažažemių valdžia ap skelbė mobilizaciją . Ji kviečia į Raudonosios Armijos eiles tik darbininkus ir mažažemius , nes tik darbininkų ir mažažemių teisė ir pareiga ginti savo tėvynės reikalus . Darbininkų valdžia nesikreipia į turčius, nesikreipia į ponus , nes ne jiems ginti darbininkų reikalus ! Darbininkų ir mažažemių priešams neturi būti vietos Raudonosios Armijos eilėse . Raudonoji Armija - tai darbininkų, tai mažažemių armija . Ir gėda bus tam darbininkui , gėda bus tam mažažemiui , ku ris nepaklausys savo valdžios pakvietimo . Tam nebus vietos darbininkų eilėse , tas nebus draugas daugiau ir mažažemiams . Draugai darbininkai ir mažažemiai, papildykite kovotojų eiles! Visi tenai, kur plevėsuoja raudonoji vėliava! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir mažažemių Raudonoji Armija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 64 l. Nr. 53

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES

[1919 m. pirmoji pusė] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vienykitės!

LIETUVOS DARBININKAMS IR MAŽAŽEMIAMS! Darbininkų priešai platina nebūtas paskalas apie komunistus ir apie Raudonąją Armiją. Jie sako būk komunistai , bük darbi ninkų Tarybų valdžia sušaudo belaisvius, nupiauna jiems ausis , išlupa liežuvius. Tai melas! Darbininkų priešai tyčiomis gąsdina savo kareivius , kad tie bijotųsi komunistų. Komunistai ir Raudonoji Armija nešaudo belaisvių, nepiauna jiems ausų, neišlupa liežuvių. Priešingai, komunistams ir Rau donajai Armijai rūpi paliuosuoti Lietuvos darbininkus ir maža

110

žemius nuo ponų jungo , nuo amžino išnaudojimo. Lietuvos dar bininkai ir mažažemiai turi būt laisvais piliečiais , bet tas bus tik tuomet, kada jie patys paims savo likimą į savo rankas. Lietuvos darbininkai ir mažažemiai neturi tarnauti nei lenkų ponams, nei lietuvių ūkininkams . Visi jie jų priešai . Nereikia eiti į baltųjų kariuomenę, kuri tarnauja darbinin kų išnaudotojų reikalams . Kam rūpi , kad dvarininkai greičiau būtų išvaryti iš dvarų, kad stiprūs ūkininkai nešeimininkautų kaime , kad visokie šmugleriai neapgaudinėtų žmonių ir kad jie visi neluptų devy nių kailių nuo vargšų,— tie turi pereiti į mūsų pusę, stoti į mū sų eiles, eiti į darbininkų Raudonąją Armiją ir suglaustomis eilėmis stoti prieš bendrą priešą. Jei daugiau bus mūsų eilėse , jei greičiau mes suprasim savo reikalus , tai greitesnis bus ir mūsų laimėjimas . Draugai darbininkai ir mažažemiai , neklausykite jūs viso kių paskalų, netikėkite vilkams avies kailyj , bet drąsiai stokite į kovą ir tuomet joks priešas nebus mums pavojingas. Žiūrėkite, ko susilaukėte jūs , Lietuvos darbininkai iš tų vie tų, kur šeimininkauja baltieji . Kauno ir kiti kalėjimai pilni dar bininkų kalinių. O kiek sušaudytų, nužudytų, kiek išplaktų,– ir skaičiaus neturim ! O kas girdėti [ten ] , kur įsivyravo lenkų baltieji? Vilniaus gatvės darbininkų krauju aptaškytos . Kalėji mai prigrūsti . Visur grįžta dvarininkai, kelia galvas spe kuliantai . Ir tai vis ačiū tam, kad jūs , darbininkai ir mažažemiai , ei nat į baltųjų pulkus . Jūs padedat savo priešams atsisėsti ant savo sprando. Ir jei jūs toliau aklai tikėsit ponų paliepimams ir kunigų pamokslams, tai ir nepamatysit, kai būsit suimti ge ležinėmis jų replėmis. Juk savo rankomis jūs kalat reples, vie nok ne tam, kad tos replės jums tarnautų, bet kad padėtų po nams daugiau syvų iš jūsų iščiulpti . Pasižiūrėkit, apsidairykit, kas aplink dedasi . Kur veikia lie tuvių pulkai arba lenkų legionieriai , tenai darbininkai ir mažažemiai paskutiniai žmonės , tenai jie aklai turi tarnauti stipriems ūkininkams ir dvarininkams . Tuo tarpu Lietuvoj ir Baltarusijoj , kur veikia Raudonoji Armija , dvarininkai vejami iš dvarų, sodinami į kalėjimus . Jei kam rūpi , kad iš visos Lie tuvos būtų išvaryti dvarininkai , tas turi mesti baltųjų eiles , turi stoti į Raudonosios Armijos eiles ir bendrose eilėse kovoti su visokiais darbininkų priešais .

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 1., 1919 m., 2 b., 56 l.

111 1

Nr. 54 L IR B KP ŠVENČIONIŲ MIESTO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS TEIKTI TARYBINĖS VALDŽIOS ORGANAMS VISOKERIOPĄ PARAMĄ [ 1919 m. pirmoji pusė]

DRAUGAI! * Švenčionių miesto ir jo apylinkių darbininkai ir vargingie ji valstiečiai ! Jums visiems yra žinoma, kad geležinkelius , tele grafą, telefonus ir visą transportą vokiečiai sugriovė iš pagrin dų ir kad jis dar nėra sutvarkytas. Dar ne visur suspėjo susior ganizuoti valdžios organai , o todėl produktų atvežimas negali būti taip greit atkurtas . Draugai ! Gali ateiti toks laikas, kad mes galime palikti be žibalo, žvakių, muilo, druskos ir, svarbiausia, be duonos, ir to dėl Švenčionių miesto komunistų bolševikų partija ragina visus darbininkus, visą varguomenę ir bedarbius , o taip pat ir tary binių įstaigų tarnautojus sekti , 1. kad prekybininkai nepardavinėtų spekuliantams jokių prekių ir produktų, esančių mieste ir apskrityje , išvežimui di deliais kiekiais , 2. kad turtuoliai neslėptų jokių prekių ir produktų, siekda mi vėliau iš po skverno pardavinėti jums visa tai aukštomis kainomis , 3. visus pastebėtus taip darant pristatykite į raudonąją liau dies miliciją protokolams surašyti ir tam, kas išvežama, kon fiskuoti. Draugai vargdieniai ! Visur persekiokite seną liaudyje įsi šaknijusį blogį — kyšininkavimą; apie visa tai pranešinėkite milicijai , kad būtų surašomi protokolai ir būtų traukiami griež čiausion atsakomybėn pagal revoliucinio meto įstatymą tiek tas, kuris duoda , tiek ir tas , kuris ima kyšį . Draugai vargdieniai ! Griežtai žiūrėkite , kad nebūtų grobs tomas liaudies turtas - miškai , trobesiai ir kitoks ūkinis turtas. Draugai vargdieniai ! Griežtai žiūrėkite ir prisiklausykite vi sur kur, ar nevedama agitacija prieš Tarybų valdžią, prieš Lie tuvos darbininkų ir valstiečių vyriausybę, prieš Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (bolševikų) partiją, prieš varguomenės valdžią ir tučtuojau užčiaupkite burną tiems, kurie šimtmečius neleisdavo jums prasižioti. Draugai vargdieniai ! Jei išgirsite ar pamatysite , kad netei singai ir blogai elgiasi ir veikia valdžioje atsidūrę ar prie val džios prisiplakę žmonės , pradedant komisarais , vedėjais ir baigiant paskutiniu raštinės tarnautoju , nesivaržydami praneš * Originale virš kreipinio didelėmis raidėmis atspausdinta : Atsišaukimas.

112

kite Komunistų (bolševikų) partijos Švenčionių biurui, kuris tuč tuojau imsis priemonių tokiems žmonėms pašalinti ir perduoti revoliuciniam teismui. Draugai vargdieniai , bedarbiai , kenčiantieji nuo bado ir šal čio, atėjo ir jums laikas pasakyti savo proletarinį rūstųjį žodį, pasakyti griežtai , nes Tarybų valdžia - jūsų valdžia, nes Ko munistų (bolševikų) partija yra už jus. Tegyvuoja viso pasaulio proletariatas, mirtis buržujams , tai ka lūšnoms ir karas rūmams! Draugai vargdieniai ir bedarbiai , organizuokitės į profesi nes sąjungas, steikite kasas bedarbiams, eikite į darbo skyrių ir padėkite rengti valgyklas bedarbiams (badaujantiems) . Draugai darbininkai , imkite į savo rankas gamyklas, fabri kus ir dirbtuves. Draugai valstiečiai , imkite į savo rankas žemę, miškus , eže rus, malūnus, inventorių ir kt. Imkite visa tai tik organizuotu būdu per tarybas , kad tai, kas paimama, galėtų duoti tik naudos . Be to, draugai , lankyki te visada mitingus , susirinkimus , o tam laikui šeimininkai ne turi teisės jūsų sulaikyti . Draugai darbininkai ir valstiečiai , Švenčionių mieste, Ko munistų (bolševikų) partijos biure sudaroma grupė prijaučian čiųjų Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (bolševikų) partijai. Norintieji stoti į šitą grupę prašomi paduoti pareiškimą Ko munistų (bolševikų) partijos Švenčionių organizacijos biurui : Iždinės g -vė , buv. Iždinės rūmai , 2-me aukšte . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (bolševikų) partijos Švenčionių miesto biuras

Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m , 5 b., 11 l.

Nr. 55 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS PEREITI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS PUSĘ

1919 m. liepa LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA SU REVOLIUCIJA AR PRIEŠ REVOLIUCIJĄ?

Lenku kareiviai! Poniškieji karininkai ir carinių generolų gauja veda jus į karą prieš Tarybų respublikas . Svetimuose kraštuose aplink Lenkiją kaunasi apvilktas ka reivio miline mūsų valstietis ir darbininkas , lieja savo kraują pagal įsakymą iš viršaus .

113

Lenkų kareivis kovoja prieš darbininkų ir valstiečių Ukrai ną. Per Karpatus jis veržiasi į socialistinę Vengriją. Jis išvaiko darbininkų atstovų tarybas Lietuvoje ir Baltarusijoje . Jis eina prieš Latviją, grasindamas surengti kruvinas skerdynes latvių liaudžiai. Jis galanda savo kardą prieš revoliucinę Rusiją, pa dėdamas caro ir kazokų generolams Kolčakui ir Denikinui . Pagaliau net Sibire ir tolimojoje šiaurėje - Archangelsko apylinkėse - lig šiol dar atlieka karo tarnybą lenkų valstietis , tarnaudamas užsienio imperialistams ir carinei karo vadovybei . Už ką gi kaunasi šis lenkų kareivis? Kieno jis gina intere sus ir už ką rizikuoja savo gyvybe? Gal už savo paties reikalą už darbo liaudies išlaisvinimą iš vergovės ir išnaudojimo grandinių? Ne! Lenkų kareivis šiandien visuose frontuose kovoja už savų ir svetimų kapitalistų reikalą. Jis stoja ginti santvarkos , kuri jau griūva , sutrupėdama nuo darbininkų kūjo smūgių. Jis gina fabrikantus nuo darbininkų, dvarininkus nuo kumečių , gina aukso maišus ir šventas išnaudojimo teises, veltėdžių gau jos teises tukti milijonų darbo žmonių krauju ir prakaitu. Visame plačiame pasaulyje verda darbo kova prieš kapita lą, išnaudojamųjų prieš išnaudotojus . Kur tik bepažvelgsi , lenkų kareivi , visur darbininkas paky la prieš išnaudojimą, visur siekia jis panaikinti buržuazinę san tvarką ir paimti valdžią į savo pūslėtas rankas , įvesti proleta riato diktatūrą. Revoliucinės Rusijos pavyzdžiu jau seniai pasekė Vengri jos proletariatas. Visoje Europoje kuriasi darbininkų ir karei vių atstovų tarybos. Darbo žmonės protestuoja prieš kapitalis tinių vyriausybių kišimąsi į darbininkų ir valstiečių Rusijos reikalus. Pasaulyje jau nėra tokio doro darbininko , kuris neprotes tuotų prieš tai , kad šios vyriausybės pripažino Sibire siautėjan čią admirolo Kolčako kliką . Juk šis žudikas iš carinės šunaujos karia pakelėse tūkstan čius valstiečių ir darbininkų, tyčiojasi iš paimtų į nelaisvę ka reivių. Ne geriau elgiasi kitas generolas, apie kurį, tur būt , skaitėte laikraščiuose , -- Denikinas . Šis kazokų banditas pasižymėjo tuo , kad vien tik Jekaterinoslave gyvus sudegino daugiau kaip 2 tūkstančius darbininkų . Ir su tokiais darbo žmonių budeliais šiandien išvien eina buvęs socialistas , jūsų vadas Pilsudskis . Jis priima delegaci ją nuo tų pačių kazokų, kurie prieš keletą metų bizūnais plakė Lenkijos liaudį . Jis tariasi su Denikinu ir Kolčaku dėl bendrų veiksmų prieš Rusijos valstiečius ir darbininkus . Lenkų kareiviai! Argi jūs turite būti bendrininkai budeliškame darbe su kol

114

čakais, denikinais, judeničais ir visa gauja carinių generolų, kurie, smaugdami Lenkiją, mokėsi savo amato? Amžina gėda tam, kas kartu su cariniais budeliais stoja prieš Rusijos liaudies laisvę, kas padeda jiems engti šią liaudį ir grą žinti seną prakeiktą santvarką. Anglijos, Prancūzijos , Italijos proletariatas jau nenori daly vauti baudžiamosiose ekspedicijose prieš Tarybų respublikas. Odesoje, Budapešte , Archangelske - visur pradėjo maištauti anglų, prancūzų kareiviai , kurie savo vadams pareiškė, kad jie nekariaus prieš bolševikus . Ir jokia jėga neįstengė priversti juos kariauti . Tiktai lenkai tebevaidino negrų vaidmenį , tar naudami užsienio kapitalui . Tačiau net ir jie panoro grįžti į sa vo kraštą, pareiškę Tarybinei vyriausybei, kad yra pasiruošę padėti ginklą , nes jau užtenka lieti brolių kraują. Nejaugi jūs , Lenkijos valstiečiai ir darbininkai , turite būti savo brolių Kainu? Pažvelkite , kas dedasi jūsų krašte . Tuo me tu, kai buržuazija , kaip karaliaus Sakso laikais , lėbauja ir sa vavaliauja , darbininkų masės stimpa iš bado . Bedarbius, kurie reikalauja duonos ir darbo, lenkų žandarmerija šaudo kaip šu nis. Visoje Lenkijoje sklinda dvarininkų ir kapitalistų kanki namos liaudies dejavimas . Bet valstietis ir darbininkas jau pradeda plėšti vergovės ir išnaudojimo grandines . Vis dažniau darbo žmonių masės palieka fabrikus ir dirb tuves ir, nepaisydamos kulkosvaidžių šūvių, eina su raudono mis vėliavomis pademonstruoti savo pasiryžimą pasiekti per galę. Lenkijos proletariatas šiandien Rusijos pavyzdžiu kovoja už savo paties vyriausybę, siekdamas paimti valdžią į savo rankas . štai šūkis, ku Visa valdžia darbininkų atstovų taryboms!

ris šviečia Lenkijos darbininkų masėms . Ir nejaugi po kareiviška valstiečio ir darbininko miline. nepradės smarkiai plakti širdis , kai juos pasieks žinios apie revoliucinį judėjimą? Argi nesudrebės jam ranka , kai koks nors poniškasis karininkėlis įsakys jam šaudyti į Baltarusijos darbininkus ir valstiečius , suiminėti ir išvaikyti darbininkų atstovų tarybas? Gana jau šio Kaino amato! Gana jau brolių kraujo! Gana kovoti prieš revoliuciją! Lenkų kareiviai! Kas iš jūsų nenori būti darbo liaudies budeliu, kas nenori būti savo reikalo išdaviku ir poniškųjų karininkų bei genero lų pakaliku, tas tegu pereina į mūsų pusę. Plaukas nenukris jums nuo galvos, lenkų kareiviai! Kaip šuo meluoja karininkas , pasakodamas visokias nesą mones apie tai, kad mes žudome į nelaisvę paimtus kareivius . Lenkų kareivis valstietis ir darbininkas - tai mūsų bro lis. Mūsu priešas yra karininkas ir generolas iš buržuazijos tarpo .

115

Jiems ir tik jiems mes nerodome pasigailėjimo . Nes jie yra kaltininkai šių brolžudiškų skerdynių, kurios vyksta čia - Lie tuvoje ir Baltarusijoje . Jie varo jus kaip galvijų bandą į sker dynes, jie kursto tautinę neapykantą , kursto karo ugnį , norėda mi svetimomis rankomis žarstyti žarijas . Ir todėl šalin juos! Savo durtuvą lenkų kareivis turi nukreipti į savo generolų ir karininkų krūtinę, jis turi vyti į visas keturias šalis visą šią veltėdžių gaują, kuri su karinėmis gurguolėmis atsibastė paskui jį į Lietuvą, kad čia čiulptų darbo masių kraują. Jis turi išvaikyti dvarininkų ir kapitalistų valdžią Vilniuje ir nuvalyti kelią darbščiai Darbininkų atstovų tarybų valdžiai. Salin brolžudišką karą! Salin buržuazijos diktatūrą Lenkijoje ir Lietuvoje! Tegyvuoja proletariato diktatūra - Darbininkų atstovų ta rybų valdžia! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1919 m. liepos mėn. Versta iš lenkų kalbos

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 14 l.

Nr. 56 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į BALTARUSIJOS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NETEIKTI JOKIOS PARAMOS OKUPANTŲ VALDŽIAI

1919 m. liepa VALSTIEČIAI ! Jums atėjo sunki valanda. Jūsų kaimus bei sodžius užgrobė lenkų legionieriai , šie dva rininkų, pirklių ir fabrikantų sūneliai . Tai tie patys legionieriai , kurie prieš pusantrų metų, gene rolo Dovbor-Musnickio vadovaujami , plėšė Igumeno, Slucko ir Bobruisko apskričių valstiečius . Tai tie patys legionieriai , kurie prieš pusantrų metų atiminė jo iš jūsų viską, ką jūs turėjote. Jūs, valstiečiai, dar atsimenate lenkų ir vokiečių karininko rimbą, jo padarytos žaizdos dar neužgijo ant jūsų pečių. Šis rimbas dabar vėl plaks jūsų nugarą. Vėl į dvarus bus grąžinti dvarininkai . Vėl jie darys su jumis ką tinkami ir jų nurodymu bus su iminėjami ir šaudomi tie, kurie parodys bent mažiausią pasi priešinimą. Valstiečiai, jums atėjo sunki išmėginimo valanda ! 116

Jūsų tarybinė valdžia , kurią jūs prieš pusę metų patys sukū rėte šiame krašte , dabar pakeičiama dvarininkų valdžia . Jūs dažnai buvote nepatenkinti Tarybų valdžia . Jūs darėte daug priekaištų Tarybų valdžiai . Bet tai buvo ginčas savo šeimoje, nes ši valdžia buvo vals tiečių ir darbininkų valdžia . Jeigu Tarybų valdžia kartais elgėsi perdaug griežtai su vals tiečiais , kurie netiekė duonos, tai tik dėl to , kad ši duona buvo reikalinga miestų darbininkams. Be duonos darbininkai mirs badu. Jeigu Tarybų valdžia vertė jūsų brolius ir sūnus eiti į Rau donąją Armiją, tai tik tam, kad jie gintų savo žemę, savo laisvę, savo kaimą nuo plėšikų dvarininkų sūnelių. Ir jūs, draugai valstiečiai , dabar, kai ponai ir karininkai vėl viešpatauja jums, turite pasakyti — taip , Tarybų valdžia teisin gai darė. Bet dabar, draugai, kai Tarybų valdžia iš daugelio mūsų Minsko gubernijos apskričių pasitraukė , kai didesnė pusė mūsų šalies vėl atsidūrė dvarininkų valdžios rankose, jūs, draugai valstiečiai, turite daryti viską, kad Raudonoji Armija galėtų su grąžinti jūsų kaimus bei sodžius ir atkurti juose Tarybų valdžią. Visi, kas gali vartoti ginklą, į Raudonąją Armiją ! Viena tik Raudonoji Armija yra varguolių gynėja. Visi, kurie pasiliekate kaime , žinokite ! ――― Doram valstiečiui tėra tik viena taisyklė : nė vieno gor čiaus avižų, nė vieno pudo rugių darbininkų ir valstiečių prie šams. Jūsų rugių ir avižų prireiks jūsų broliams darbininkams ir valstiečiams , kurie badauja Peterburge , Maskvoje ir Minske . Kiekvieną legionierių ir darbininkų bei valstiečių priešų pasiuntinį , kuris ateis pas jus duonos , vykite lauk — gana jau dvarininkų sūneliams gyventi iš jūsų pūslėtųjų rankų! - Doram valstiečiui yra antra taisyklė: jokios prieglaudos nė vienai valandai bet kuriam iš dvarininkų samdinių. Į jūsų pirkią neturi įžengti jų legionieriaus koja . Jūsų slenksčio neturi peržengti nė vienas samdytas plėšikas , žudantis jūsų sūnus ir brolius ir plėšiantis jūsų seserų garbę, - Doram valstiečiui yra trečia taisyklė : viską Tarybų val džiai atkurti ; kiekvienas valstietis savo kaime težino viena : revoliucijos naudai , visa , ką valstie kiekvienas jo žingsnis tis gali pranešti Raudonajai Armijai , jis jai praneša. Dabar kiekvienas valstietis turi būti bolševikas . Tik bolševikai išgelbės valstiečius iš dvarininkų ir legionie rių priespaudos . Todėl kurkite kaimuose bei sodžiuose mūsų bolševikų ko munistų partijos kuopeles , vienykite šias kuopeles kovai su smurtininkais . Komunistų bolševikų partija, kaip ir anksčiau , pasilieka su jumis. Ji taip pat , kaip ir iki šiol , vadovaus jums. Tad klausy

117

kite savo partijos balso. Sunkios dienos atėjo bolševikams . Bet greit viskas pasikeis . Greit mes susigrąžinsime tai , kas prarasta. Tad i darbą ! Renkite sukilimus , rinkite ginklus, muškite priešą iš pasalų Šalin dvarininkus ir kapitalistus ! Šalin smurtininkus legionierius ! Tegyvuoja valstiečių sukilimas visoje Baltarusijoje prieš le gionierių ir dvarininkų priespaudą ! Tarybų valdžia - darbininkų ir valstiečių Tegyvuoja valdžia ! Tegyvuoja bolševikinė Komunistų partija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos (bolševikų) Centro Komitetas Minskas, 1919 m. liepos mėn. PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 13 1.

Versta iš rusų kalbos. Yra išspausdintas žurnale „Исторический архив ", Mask va, 1957, Nr. 6, 12-13 psl.

Nr. 57 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NUTRAUKTI BROLŽUDIŠKĄ KARĄ PRIEŠ TARYBINĘ BALTARUSIJĄ

1919 m . liepa LENKŲ ARMIJOS KAREIVIAI! Kada gi pagaliau jūs baigsite brolžudišką karą? Kada gi pagaliau jūs leisite mums , tiek vargo patyrusios Bal tarusijos valstiečiams ir darbininkams, sugrįžti prie darbo savo laukuose ir fabrikuose? Ko jūs čia atėjote į jums svetimą šalį , ko jūs norite iš mūsų? Jau pusė metų, kai mes išvijome savo dvarininkus ir fabri kantus ir nutarėme patys statyti savąją darbo žmonių valstybę . Ir dvarininkai , ir spekuliantai , ir kapitalistai daugelį šimtų metų it dėlės siurbė mūsų kraują. Mūsų kančios , begalinis vargas ir badas buvo jų gerovės ir sotaus gyvenimo šaltinis . Mūsų vyresnieji broliai , Rusijos darbininkai ir valstiečiai , jau prieš dvejus metus nusimetė dvarininkų ir kapitalistų jun gą ir sukūrė Tarybų Respubliką, kurioje nėra nei vargšų, nei turtuolių, nei tinginių, nei veltėdžių, kurioje visi dirba kaip lygiateisiai vienos bendros šeimos nariai . Mes nuėjome jų keliu . Tačiau mes galėjome tai padaryti tik prieš šešis mėnesius . 118

Ligi to laiko mūsų šalis buvo okupuota vokiečių, kurie glo bojo mūsų ponus. Ir tik vokiečiams pasitraukus, po to, kai mums pavyko išsi laisvinti iš savo ponų priespaudos , lengviau ir džiaugsmingai atsikvėpė Baltarusijos darbo žmonės. Laisva visų darbo žmonių valia 1919 metų vasario mėn . Minske įvykusiame visos Baltaru sijos Tarybų suvažiavime vienbalsiai buvo nutarta paskelbti Baltarusiją Socialistine Tarybų Respublika . Po to mes norėjome imtis taikiai kurti mūsų darbininkų ir valstiečių valstybę . Visa žemė buvo perduota į valstybės rankas, visi bankai, ga myklos ir fabrikai buvo paskelbti visos liaudies turtu. Visas mokyklas mes padarėme visiems prieinamas ir mokslą Jose nemokamą. Mes panaikinome bet kokius laipsnius ir visas luomines pri vilegijas. Mūsų dar laukė milžiniškas darbas . Tačiau mums neleido imtis taikaus savo darbo . Visi iš mūsų žemių išvyti lenkų dvarininkai ir kapitalistai pareikalavo iš savo vyriausybės pradėti karo žygį prieš darbi ninkų ir valstiečių Baltarusiją, ir lenkų kariuomenė, nepaskel busi mums karo , ėmė mus pulti. Kodėl jie tai padarė? Jie padarė tai tik tam, kad susigrąžintų savo žemes , savo kapitalus ir savo namus . Žinoma, jie patys neišėjo kariauti su mumis . Kariauti su mumis jie pasiuntė jus, tokius pat darbininkus ir valstiečius , kaip ir mes. Kiekviename žingsnyje jie apgaudinėjo ir lig šiol tebeap gaudinėja jus. Jie sako jums , kad mes norime užkariauti Lenkiją, kad bol ševikai persekioja kunigus ir Romos katalikų bažnyčią, o taip pat ir Lenkijos respublikos piliečius . Visa tai -begėdiškas ir biaurus melas ! Mes su niekuo nenorėjome ir nenorime vesti jokio karo . Šautuvų mes griebėmės tik todėl , kad norima mus sunaikin ti , užgniaužti mūsų laisvę ir mūsų teises. Mes esame priversti gintis, nes jūs puolate mus . Prieš tris mėnesius mes siūlėme jūsų vyriausybei sudaryti taiką, net sutikome padaryti visą eilę nuolaidų, kad tik galima būtų baigti karą ir sugrįžti prie taikaus savo darbo. Tačiau , atsakydama į taikų mūsų pasiūlymą , Lenkijos vy riausybė pradėjo mus pulti . Visa, ką jums sako apie tai, kad bolševikai persekioja reli giją ir bažnyčią, visa tai yra melas . Visos tikybos , visos religijos mūsų šalyje yra laisvos ir ly giateisės . Mes draudžiame bet kokį tyčiojimąsi iš piliečių religi nių jausmų.

119

Lenkų mes aplamai nepersekiojame , mums visi yra lygūs . Mes persekiojame spekuliantus ir kontrrevoliucionierius , kokios tikybos jie bebūtų ir kokia kalba jie bekalbėtų . Mūsų valstybėje lenkai turi tokias pat teises, kaip ir balta rusiai, rusai, lietuviai , žydai ir kitos tautybės . Pažvelkite į savo karininkus ! Pažvelkite į savo vadus ! Kas jie per vieni? Visi jie yra dvarininkai , turtuolių ir bajorų sūnūs . Jie ir veda jus prieš darbininkų ir valstiečių Baltarusiją. Jie sąmoningai meluoja jums apie visus mūsų darbus, kad jūs ga lėtumėte būti aklas įrankis jų rankose . Jie neapkenčia Tarybų valdžios , visų darbo žmonių valdžios , ir visokiomis teisybėmis ir neteisybėmis mėgina kuo greičiau siai ją pasmaugti , nes bijo , kad pačioje Lenkijoje darbininkai ir valstiečiai nesukurtų tokios pat Tarybų respublikos . Nejaugi jūs būsite Baltarusijos darbininkų ir valstiečių bu deliais? Nejaugi jūs norite , kad pas mus sugrįžtų senieji mūsų pa vergėjai - ponai ir fabrikantai ? Nutraukite karą! Užteks lieti darbininkų ir valstiečių kraują. Sugrįžkite į savo lūšnas, į savo šeimas , į taikius savo darbo židinius . Mes norime taikos ir visų darbo žmonių brolybės. Mes norime, kad visi būtų lygūs ir laisvi . Tegyvuoja visų tautų, kokia kalba jos bekalbėtų ir kokios tikybos jos bebūtų, darbo žmonių vienybė ir solidarumas! Tegyvuoja Tarybų valdžia, vienintelė darbo žmonių gynėja! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija Minskas , 1919 m. liepos mėn.

FA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 138 1.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 58 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJOS DIKTATŪRĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip liepos mėn.] BURŽUAZIJA TRIUMFUOJA! Gaujos jos samdomųjų kareivių, suvarytų iš viso pasaulio apgaulingu kovos už tėvynės laisvę " lozungu , neša mirtį ir nuniokojimą darbininkų klasei , išsivaduojančiai iš amžius tru kusios kapitalo priespaudos ir išnaudojimo vergovės . Lenkijos dvarininkams ir kapitalistams jau ankšta savame krašte . Jiems dar negana pralieto darbininkų kraujo Lenkijoje . -- 120

Savo šeimininkų - Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos bankinin kų – įsakymu jie eina smaugti darbininkų revoliucijos pas mus Baltarusijoje, kaip laikinai jau pasmaugė ją Lietuvoje. Kruvinais pogromais nužymėti keliai , kuriais žygiuoja va dinamoji Lenkijos armija . Darbininkų kraujo jūrose šie niekšai nori paskandinti revoliuciją. Nacionalistinės gaujos siundymu prieš žydus jie nori nukreipti nesąmoningų liaudies masių ir jų apmulkintų lenkų kareivių dėmesį nuo tikrųjų darbininkų klasės priešų. Apgaulingomis frazėmis apie „ laisvę " Lenkijoje , apie tariamą valstiečių valdžią tenai seime , jie tikisi užmigdyti masių budrumą ir nukreipti nuo savo juodų darbų jų dėmesį . Bet tuščios jūsų viltys, ponai bankininkai , dvarininkai ir karininkai! Jūsų darbai geriausiai byloja apie jūsų tikslus . Pogromai Pinske, Lydoje ir Vilniuje kaip ant delno parodo, kad jums rūpi ne liaudies gerovė, o jos pražūtis . Šiandien jūs triumfuojate ! Jūs braidžiojate nekaltų savo be jėgio įtūžimo aukų kraujuje . Mes matom jau gadynę naują, Mums lemta jų teisėjais būt ! * Jūsų darbai neliks nenubausti ! Rūsti darbininko ranka nu baus jūsų bičiulius ir bendrininkus! Žinokite, kad už kiekvieną jūsų niekšišką žudynių auką, už kiekvieną jūsų įvykdytą prievartos aktą prieš beginkles ma ses darbininkų valdžia atsakys teroru prieš įkaitus, paimtus iš Lenkijos buržuazijos tarpo. Mestą mums pirštinę mes pakeliame , nes žinome , kad darbi ninkų širdys , kurios plaka po jūsų kareivių milinėmis , atsilieps į darbininkų revoliucijos šaukimą, ir nebetoli tas laikas, kada šie liaudies sūnūs stos kartu su mumis bendrose gretose kovoti prieš išnaudotojus ir budelius, kuriais jūs esate. Salin buržuazijos, dvarininkų ir karininkų diktatūrą! Salin darbo liaudies išdavikus ir budelius! Šalin pogromus ir tautų tarpusavio kovą! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Tegyvuoja socialistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

Versta iš lenkų kalbos

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 32 1.

* Is revoliucinės dainos ,,Raudonoji vėliava ".

121 -

Nr. 59 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAREIVIUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NEDALYVAUTI KAUNE BURŽUAZIJOS RENGIAMOJE DEMONSTRACIJOJE 1919 m. rugp:ūčio 24 d. Visų šalių proletarai, vieny kités. DRAUGAI DARBININKAI , KAREIVIAI IR VALSTIEČIAI , ESANTIEJI LIETUVOS TARYBOS ,,PRIEGLOBSTYJE " ! Sekmadienį valdžios paskelbta antroji demonstracija . Lietu vos nacionalistinės kontrrevoliucinės vyriausybės trimitininkai šaukia liaudį protestuoti prieš tokios pat nacionalistinės in kontrrevoliucinės Lenkijos vyriausybės ir Kolčako gaujų 25 ki šimąsi į Lietuvos reikalus bei jos okupavimą. Jie 8 mėnesius diegė Lietuvoje biurokratinę valdžią, organizavo baltuosius ka rininkus, užmušinėjo labiausiai susipratusius valstiečius ir dar bininkus, pripildė pilnus kalėjimus politinių kalinių - kovotojų už liaudies išvadavimą, o šiandieną turi drąsos šaukti jus į gatves ir reikalauti jūsų pasitikėjimo . Kariniams maršams. aidint, baugindami jus, jie nori šią sau kritišką valandą su telkti jus apie save, tikėdamiesi paralizuoti stipresnius kon kurentus iliuzija , jog valdžią remia liaudies masės ir darbininkų klasė . Mes laikome savo politine ir revoliucine pareiga Lietuvos demokratijos akivaizdoje atskleisti tikrą šių suktų machinacijų prasmę. Lietuvos Tarybos vyriausybę remia kunigai , klerikalai ir davatkos, o taip pat saujelė pakrikusių inteligentų ir prisi šliejusių naujų biurokratų. Ir viskas . Valstiečių ir darbininkų lūkesčiai ir svajonės buvo ir tebėra anapus fronto - revoliucijos apkasuose . Šiomis svajonėmis gy vena darbininkų klasė , valstiečiai , su jomis jie riša savo išsiva davimą. Tiktai pasaulinė socialistinė revoliucija , atstumianti grobi kiškas lenkų, vokiečių, rusų ir kitų grobikų rankas , išvaduos šalį nuo okupacijos ir smurto . Ne diplomatinis žaidimas, o revo liucinė kova ir liaudies masių organizavimasis kovai - štai at gimimo kelias. Šalin politinius sukčius ! Šalin buržuazinės riausybę! Šalin karo komendantų režimas !

Tarybos

vy

Tegyvuoja liaudies masių organizavimas kovai už ekonomi nį ir politinį atgimimą! revo Tegyvuoja Darbininkų ir valstiečių tarybų valdžia liucijos valdžia !

-- 122

Tegyvuoja revoliucija! Šaukiame draugus nedalyvauti demonstracijoje .

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno grupė 1919. VIII. 24. PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 111 l. Hektografas.

Versta iš rusų kalbos. ir lietuvių kalba.

Buvo išleistas

Nr. 60 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS KOVOTI PRIEŠ ANTANTĖS IMPERIALISTUS IR LIETUVIŠKŲJŲ BURŽUAZINIŲ NACIONALISTŲ VALDŽIĄ

1919 m. rugp.ūtis PONAI IR BAGOČIAI DŽIAUGIASI . ŠALIN PONUS IR BAGOČIUS! Gaujos pasamdytų kareivių, suvarytų iš viso pasaulio , su obalsiu ,,kova dėl tėvynės , laisvės ", neša su savim mirtį ir pra žūtį darbininkų klasei ir mažažemiams , kurie jau pradėjo atsi kratyti nuo kapitalo jungo ir vergijos. Rusijos darbininkus ir mažažemius apsupa viso pasaulio dvarininkai ir kapitalistai su savo baltomis gaujomis, kad dar bininkų ir mažažemių kraujais užlieti tas vietas, kur užgimė tarptautinė komunistinė darbininkų revoliucija , kur darbininkai ir mažažemiai pirmąkart iškovojo sau tikrą tėvynę, ――― ne ponams ir bagočiams tėvynę, kaip buvo ligi šiol , bet tėvynę sau —- dar bininkams ir mažažemiams! Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų irgi laukia didelės ne laimės . Lenkijos dvarininkams ir kapitalistams jau ankšta savo šalyj . Nepakanka jiems lieti darbininkų kraują Lenkijoj , Var šuvos ir kitų miestų gatvėse . Jų ponai - Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos bankieriai - paliepė , ir jie eina smaugti darbininkų ir mažažemių revoliuciją Lietuvoj ir Baltarusijoj ir prie progos grąžina dvarininkus į senus jų dvarus . Jie kartu su Lietuvos dvarininkais , stipriais ūkininkais, kunigais, šmugleriais ir vi sokiais buržujais ir ponais jau pasmaugė darbininkų revo liuciją beveik visoj Lietuvoj , ir rūpinasi pasmaugti visoj Baltarusijoj . Lietuvos ponai ir bagočiai eina tais pat keliais . Ir jiems pa liepimus duoda jų ponai — Antantės bankieriai . Lietuvių pul kai, kunigų, ponų, stiprių ūkininkų apkvailinti , eina lieti savo brangų kraują, neva tėvynę gindami, neva kariaudami dėl Lie tuvos nepriklausomybės, bet

iš tikrųjų tarnaudami pasaulio

123

draskuoliams, kurie jau seniai padovanojo Lietuvą, Latviją ir kitas vietas Rusijos monarchistams , Kolčakui ir jo sėbrams ; jie smaugia Lietuvos darbininkus ir mažažemius ir tuo neduoda Raudonajai Armijai iškovoti Lietuvai tikrą laisvę — ne bagočių laisvę, bet žmonių vargdienių laisvę. Lenkų ir lietuvių baltųjų kariuomenė puošia savo kelią žu dynėmis, šaudymais , gaisrais ir plėšimais. Lyda ir Vilnius , Pins kas ir Panevėžys, Liduokiai ir Suveikiai - tai vis baltųjų gaujų aukos. Darbininkų ir mažažemių kraujuose nori budeliai pa skandinti revoliuciją . Kurstymais tamsių minių prieš žydus , prie pogromų niekšingi tautininkai* rūpinasi nukreipti lietuvių ir lenkų darbininkus ir mažažemius nuo kovos su tikrais jų prie šais dvarininkais , stipriais ūkininkais ir kapitalistais . Jie dumia plačiųjų minių akis sakiniais apie „ laisvą“ , „ nepriklau somą" Lenkiją ir Lietuvą, nors seniai jie jau pardavė Antantės bankui ir Lenkiją, ir Lietuvą. Lietuvių tautininkai pasakoja pa sakas, būk Kauno Lietuvoj dabar ,,darbo žmonių" valdžia , nors visiems aišku, kad tenai darbo žmonių priešų valdžia , kuriai rūpi ginti ,,šventą " nuosavybę ne tik stipruolių ūkininkų, bet ir dvarininkų. Lietuvių pulkus į mūšį veda seni caro oficieriai , kurie seniau ištikimai tarnavo pasaulinėms skerdynėms. Tie oficieriai tankiai nemoka lietuviškai , ir jiems rūpi labiau Kolča kas, Denikinas ar Pilsudskis; apgauti gi lietuvių kareiviai turi tikėti , kad jie gina Lietuvos nepriklausomybę, nes taip tikėti paliepia buožių valdžia . Buožių valdžia dar vis linksma, ji džiaugiasi , kad rado tiek kvailų žmonių, kurie tarnauja savo priešams, kurie lieja savo kraują, kad vėl sugrįžtų caras , jo žandarai , jo policija, jo kazokai . Bet bergždžias jūsų, ponai ir bagočiai , džiaugsmas , ir veltui nueis jūsų viltys. Darbininkai ir mažažemiai ne amžinai tarnaus bankieriams, dvarininkams, stipriems ūkininkams ir ne amžinai klausys jūsų pasamdytų oficierių. Jūsų, ponai ir bagočiai , darbai ir keliai parodys darbinin kams ir mažažemiams jūsų tikslus . Pogromai Lydoj , Vilniuj ir Panevėžyj , Liduokių, Suveikių ir kitų kaimų sudeginimai , sušaudymai , plėšimai , kankinimai , dvarininkų grąžinimas į jų dvarus, dvarininkų žemės gynimas nuo darbininkų, dvarininkų paturėjimas laike bernų susirėmi mo su savo ponais, rekvizicijos , plėšimai , priverstiniai darbai , visokie žadėjimai ir jų nepildymai , caro oficierių pastatymas , Lietuvos pardavimas Antantei ir Kolčakui , apgavimai su nepri klausomybe, nešimas vergovės darbininkams ir mažažemiams , — tai viskas parodys, pagalios , ir jūsų kareiviams , kieno rankose jie tarnauja kaipo įrankis smaugti plačiąsias Lietuvos minias .

* T. y. nacionalistai .

124

Siandien džiaugsmas dar jūsų pusėj . Šiandien jūs dar galit maudytis savo aukų kraujuose ir gėrėtis darbininkų ir maža žemių kančiomis . Šiandien dar jūs galit juoktis , kada jūs maz gojat savo aukų žaizdas sūdytu vandeniu . Šiandien jūs dar taip galit elgtis , nes jums dar pasiseka žmones apgavinėti . Bet mes jums sakom : ne amžinai tęsis jūsų džiaugsmai ! Ir Kolčakas džiaugėsi , kada varė Sibiro sodiečius prieš Rusijos darbininkus ir mažažemius ir stiprino rusus kapitalistus . Bet dabar tie patys sodiečiai , patėmiję, kam jie tarnavo lig šiol, smeigia savo durtuvus į Kolčako nugarą . Susipras ir Lietuvos darbininkai ir mažažemiai . Ir jie tą gink lą, kurį lig šiol vartojo prieš susipratusius darbininkus ir maža žemius, pasuks, pagalios, prieš tuos , kurie varo juos lieti savo brolių kraują. Tuomet sunkus Lietuvos darbininkų ir mažažemių kumštis paglostys ponų ir bagočių nugarą. Tuomet ateis keršto diena už tas visas aukas , kurias jūs, Lietuvos stipruoliai ūki ninkai , kunigai , šmugleriai ir visokie ponai ir bagočiai , išrovėt iš mūsų eilių . Jei tuomet bus skaudi darbininkų ir mažažemių ranka jums , tai tuomet kaltinti prisieis ne mus , bet save . O nuo jūsų, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , priklauso , kad toji varguolių keršto diena greičiau ateitų. Gana jūs klausėt savo ponų! Gana jus išnaudojo bagočiai ! Laikas jums pagalvoti ir apie savo reikalus! O jūs, darbininkai ir mažažemiai , kurie pakliuvote į baltuo sius pulkus , kurie dabar nešiojat gėdingą „ jurgučių" 26 vardą, meskit baltuosius pulkus ir prisidėkit prie Raudonosios Armijos! Meluoja tie, kurie jums sako, kad Raudonoji Armija šaudo arba kankina belaisvius . Jie meluoja , kad jūs bijotumėtės mūsų, kad jūs neitumėt pas mus . Mes sakom jums : Raudonoji Armija nešaudo belaisvių, nekankina jų, ir kas iš jūsų pames baltųjų eiles ir pereis į mūsų pusę, tuos Raudonoji Armija draugiškai priims. Raudonoji Armija, kaipo darbininkų ir mažažemių armija , tarnauja visų tautų darbininkų ir mažažemių reikalams ir ji mielai priima visus tuos, kurie prisideda prie jos . Draugai, gana tarnauti darbininkų ir mažažemių budeliams, gana klausyti ponų ir bagočių! Padarykim galą ponų džiaugs mams! Šalin stiprius ūkininkus, šmuglerius, bankierius ir kapitalis tus, šalin ponus ir bagočius! Varykim laukan iš Lietuvos visus darbininku ir mažažemių kraujo siurbėjus! Salin darbininkų klasės reikalų pardavėjus! Šalin Kauno buožių ir Antantės ir Kolčako liokajų valdžią! Salin Pilsudskio ir Smetonos agentus! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VALDŽIA VISOJ LIETUVOJ IR BALTARUSIJOJ!

10

LKP atsišaukimai. I t.

125 --

TEGYVUOJA VISŲ TAUTŲ IR ŠALIŲ DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VIENYBĖ! TEGYVUOJA SOCIALISTINE REVOLIUCIJA! VISI I RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Rugpiūčio mėn. , 1919 m.

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 15 l.

Nr. 61 LIR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU KAUNO DARBININKŲ VISUOTINIU STREIKU 1919 m. rugsėjo 15 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI ! Antradienį , rugsėjo 16 d. , suvienytos Kauno m. darbininkų organizacijos nutarė paskelbti visuotinį streiką. Kantrybės taurė persipildė ; darbininkai nebepajėgia daugiau kentėti ; jie dūsta sunkiame policiniame-militaristiniame junge ir, esant dabartiniam režimui, yra pasmerkti badui . Darbininkai reikalauja pagerinti ekonomines ir politines gyvenimo sąlygas. Draugai ! Šiuo ypatingu momentu į jus kreipiasi pasaulio re voliucinio proletariato kovos partija Komunistų partija . Visi kaip vienas streikuoti ! Susitelkite apie savo streiko komitetus ir ginkite juos nuo smurto! Parodykite proletarinio sąmoningumo ir solidarumo pavyz di! Bet kartu atminkite : tik galutinis kapitalistinės santvarkos nuvertimas atneš jums visišką išsivadavimą ir lygybę. Mes esame išvakarėse pasaulinės socialistinės revoliucijos , kuri gali būti sėkmingai įvykdyta iki galo tik per proletariato diktatūrą, tik per Tarybų valdžią. Bet kuri kita valdžia yra taip pat vergija proletariatui . Ir mes, Lietuvos darbo žmonės , turime pasekti didžiu mūsų Rusijos brolių pavyzdžiu . Atkakliai sieksime mūsų galutinio tikslo įkurti Lietuvos Socialistinę Tarybų Respubliką! Tik broliška karinė sąjunga su Rusijos proletariatu , kaip viso pasaulio [proletariato] avangardu , gali atvesti mus į galu tinę ir visišką pergalę prieš visus išorės ir vidaus priešus . Tik tokiu būdu mes sutriuškinsime gresiantį mums pavergi mą iš Lenkijos ponų, Rusijos juodašimčių ir Antantės spekulian tų pusės.

- 126 -

Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybos! Visa valdžia taryboms! Tegyvuoja broliška visų tarybinių socialistinių respublikų Sąjunga ! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas 1919. IX . 15 PA, 1770 1., 1919 m., 2 b., 121 1. Hektografas.

Versta iš rusų kalbos. Buvo dar is spausdintas laikraštyje ,,33eзda", 1919 m gruodžio 6 d., Nr. 520.

Nr. 62

IR

L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS KAREIVIUS RYŠIUM SU KAUNO DARBININKŲ VISUOTINIU STREIKU (1919 m., ne vėliau kaip rugsėjo 16 d. ] Darbininkai

U154

šalių,

vieny kites

DRAUGAI DARBININKAI IR KAREIVIAI! Kauno ir apylinkės darbininkai ant antradienio apskelbe generalinį streiką . Jie sako reikalaujam užtikrinti darbininkus darbu . Rei kalaujam sustabdyti atleidimą * darbininkų iš nekurių fabrikų! Reikalaujam apdraudimo darbininkų ligoje , senatvėje ir su sižeidus ! Reikalaujam demokratinių laisvių laisvės žodžio, spaudos ir susirinkimų! Šie reikalavimai, rodosi , grynai ekonominiai, o vienok, at sižiūrint į dabartinę Lietuvos padėtį , yra perdėm politiniai . Neapgins gi darbininkų klasės reikalų valdžia , prieš nieką neatsakanti ! Neatstatydins fabrikų valdžia , neturinti jokios ekonominės programos ir ieškanti draugų tarp Anglijos -- Prancūzijos spe kuliantų! Neduos žemės darbininkams valdžia, kariaujanti su revoliu cija -- tuo vieninteliu varguolių tikėjimu ! Todėl šis streikas yra protestas prieš dabartinę Lietuvos val džią vardan obalsio Lai gyvuoja Darbininkų ir valstiečių atstovų tarybų valdžia ! Tiktai tokia valdžia gali išliuosuoti darbininkų klasę iš eko nominės vergijos ir apginti šalį nuo visų pavergėjų, iš kur tik jie nesirodytų iš Varšuvos, Berlyno arba Kuršo .

* Originale: išsaitliavimą. 127

Darbininkai, visi kaip vienas meskite darbą! Lai gyvuoja vienybė Lietuvos darbininkų ! Lai gyvuoja darbininkų kova už darbininkų ir valstiečių at stovų tarybas! Lai gyvuoja vienybė Lietuvos darbininkų su Rusijos Darbi ninkų ir valstiečių atstovų tarybų valdžia! Šalin lenkų legionininkus oficierius ir šlėktas ! Lai gyvuoja socialistinė revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas, rugsėjo mėn. PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 114 1.

Nr. 63 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NUTRAUKTI BROLŽUDIŠKĄ KARĄ PRIEŠ RAUDONĄJĄ ARMIJĄ

1919 m. rugsėjis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

LENKŲ KAREIVIAI ! Jau šešti metai , kai grobikiškos vyriausybės pradėjo šį pra keiktą karą ir laisto žemę darbo liaudies krauju . Europos tautos, kurios iš pradžių paklusniai ėjo į skerdynes , į kurias jas varė ištroškusios pelnų ir grobio kapitalistinės vy riausybės, pagaliau atsikvošėjo po laukinio dūkimo , pamatė , kas dedasi , ir daugiau nebenori kariauti . Mes čia pirmieji nukreipėme ginklą prieš budelius, kurie inus varė į brolžudišką karą , sutrupinome kruvinojo caro sos tą, pašalinome buržuazinių apgavikų ir jų tarnų valdžią , kuri klastingai norėjo atgaivinti carizmo lavoną ir toliau tęsti šį gro bikišką karą . Paėmėme valdžios vairą į pūslėtas darbo liaudies rankas , sukūrėme darbininkų ir valstiečių tarybų respubliką. Mūsų pavyzdžiu pasekė kitos Europos tautos , revoliucinė kova įsiliepsnojo visame pasaulyje, darbo liaudis visur kyla į kovą , nusimeta vergovės pančius . Šios revoliucinės kovos spaudžiamos, grobikiškos vyriau sybės pagaliau buvo priverstos nutraukti karą. Pagaliau buvo sudaryta Versalio sutartis. Bet kraujas vis dar liejasi ; taika neva pasirašyta , bet karas vis dar tęsiasi . Nutraukusios tarpusavio karą, jos dabar nori bendromis jėgomis pasmaugti mus , atimti iš mūsų laisvę, kurią 128 --

mes išsikovojome, ir neleisti , kad ji iš mūsų išlaisvintos darbi ninkų ir valstiečių tarybų respublikos kaip saulė šviestų visam pasauliui. Jos bet kuria kaina nori sugrąžinti tamsią kruvinojo cariz mo viešpatavimo naktį , nori suspausti mus geležiniu žiedu ir visiškai pasmaugti už tai , kad mes nenorime gyventi vergovėje . Dvejus metus mes jau kovojame už savo laisvę ir jau se niai būtume užbaigę šią kovą pergale , jeigu ne jūs — lenkų kareiviai . Prieš mus mėgino pasiųsti apmulkintus čekus ir slovakus nieko neišėjo . Mėgino pasiųsti prieš mus anglų ir prancūzų desantus , gąs dino mus japonais, negrais, siuntė suomius , graikus , rumunus — taip pat nieko neišėjo . Prieš mus dar kovoja tik ištikimi niekšiško caro kazokai ir jūs, lenkų kareiviai , kurie Varšuvos vyriausybės esate par duoti Amerikos, Anglijos ir Prancūzijos kapitalistams . Sibiro valstiečiai , kuriuos, grasindamas kulkosvaidžiais , va rė prieš mus caro admirolas Kolčakas, nenori kariauti prieš mus ir pereina į mūsų pusę . Šiandien juos matote mūsų eilėse, kaip jie čia , šiame fronte , kovoja prieš jus už mūsų bendrą laisvę. Pasekite ir jūs jų pavyzdžiu . Atsisakykite tarnauti niekšiškam reikalui , nuplaukite tą gė dą, kurią lenkų liaudžiai užtraukia Varšuvos vyriausybė , pa naudodama ją kaip budelių tarną. Susipraskite! Ar jūs norite , kad Rusiją ir Lenkiją vėl valdytų kruvinasis caras? Ar jūs norite , kad darbo liaudis visame pasaulyje vėl ken tėtų skriaudas ir vergovę? Ar jūs norite , kad ta laisvės aušra, kurią mes uždegėme, vėl užgestų, užlieta kraujo jūromis? Ar jūs esate blogesni už tamsius kazokus, kurių jau pusė ir net daugiau negu pusė taip pat pereina į mūsų eiles , atsisaky dami žudiku amato?

Dabar pats laikas susiprasti . Dabar pats laikas atsisakyti tarnauti darbo liaudies bude liams ir nukreipti ginklą prieš juos . Lenkų kareiviai! Ateina paskutinės, lemiamos kovos valanda . Mes neleisime savęs pasmaugti . Su jumis ar prieš jus- mes vis tiek laimėsime , tai visiškai tikras dalykas . Bet nuo jūsų priklauso, ar Lenkija mūsų pergalę sveikins kaip išlaisvintas brolis, ar kaip nugalėtas žudikas . Nuo jūsų priklauso Lenkijos laimė arba jos gėda . Mes šaukiame jus – 129

Meskite brolžudišką ginklą! Susivienykite su mumis! Susivienykite su mūsų darbo liaudies Raudonąja Armija! Tegu ir virš Lenkijos nušvinta laisvės aušra! Tegu ir Lenkijoje įsiviešpatauja Darbininkų ir valstiečių tarybų valdžia! Su mumis, o ne prieš mus! Už jūsų ir už mūsų laisvę! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Minskas, 1919 metų rugsėjis PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 22 1.

24 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 64 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU PROFESINIŲ SĄJUNGŲ CENTRO BIURO NARIŲ AREŠTU [ 1919 m. rugsėjis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Proletarai visu šalių vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI! Iš Lietuvos darbininkų šlykščiai pasityčiota areštuota dau guma profesinių sąjungų Centro Biuro narių su pirmininku ir sekretoriumi priešakyje , suimta taip pat daugelis darbininkų veikėjų. Budelis Kauno miesto komendantas Mikuckis smar kiai sumušė Centro Biuro pirmininką draugą Strelicą . Areštuo tieji siunčiami už demarkacinės linijos . Širdis kiekvienam dar bininkui dreba, atsiminus brangių draugų likimą. Prieš akis atsistoja baisus vaizdas, kuris gali atsitikti einant jiems per rubežių... Kraugeriškumas banditiškos valdžios neišsemiamas! Draugai darbininkai ! Visi jūs pažįstate areštuotus draugus , visi žinot, kaip drąsiai ir atkakliai gynė jie jūsų reikalus . Tai nejaugi jūs paliksite be atlyginimo šį žvėriškumą? Kovokit taip pat drąsiai , kaip jūsų areštuotieji draugai , ap skelbkite visuotinį streiką-protestą. Laikykitės, nes ant kortos pastatyta viskas . Valdžia juk puikiai žinojo , kad daugumas areštuotų draugų neprigulėjo prie taip buržuazijai nepakenčia mos Komunistų partijos . Aišku , kad valdžiai rūpi išgriauti visas darbininkų organizacijas . Ginkitės, draugai ! Neišleiskit iš rankų tikrąjį savo ginklą revoliucines profesines sąjungas. Suglauskit savo eiles akivaiz doje pasiutusio prieš dvesiant priešo !

130 --

Šią svarbią valandą klausykit balso Komunistų partijos , ku ri nuolat eina priešakinėse revoliucinio proletariato eilėse . Mū sų partija sako jums, jog darbininkų teisių mindžiojimas neiš nyks, kol prie valdžios stovės buržuazija pati arba sąjungoje su socialpardavikais . Vienintelis darbininkų išganymas - savo valdžia, Darbininkų, vargingų valstiečių ir kareivių tarybų valdžia. Mes galim to pasiekti , nes socialistinė revoliucija , pra sidėjusi Rusijoj , jau apėmė visas šalis. Mes ne vieni šioje šven toje kovoje su mumis proletariatas viso pasaulio, su Rusijos proletariatu priešaky . Taigi drąsiai į kovą, draugai ! Organizuokitės , mokykitės, ruoškit savo tarybas, kovokit už jųjų valdžią. Bet, pirmiausia, neduokit tyčiotis iš savo išrinktų geriausių draugų. Lai gyvuoja streikas -protestas ! Tegul jis primins priešams besiartinančią atmonijimo valandą ! Tegul perspėja , jog darbi ninkai moka atkeršyti už savo draugus! Lai gyvuoja Lietuvos Socialistinė Tarybų Respublika ! Lai gyvuoja broliška sąjunga su Tarybų Rusija! Lai gyvuoja III Komunistų Internacionalas ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas

PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 112 1.

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 65 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVIŲ KAREIVIUS, RAGINANTIS NETARNAUTI VIETINIAMS KONTRREVOLIUCIONIERIAMS IR IMPERIALISTINIAMS INTERVENTAMS [ 1919 m., ne anksčiau kaip rugsėjo mėn.] RUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vienykitės!

KAS TEISYBĘ SAKĖ ? Lietuvių kareiviai, dar kartą klausiam mes jus : kieno reika lams jūs tarnaujat? Jūs dar vis manot, kad jūs kariaujat dėl Lie tuvos nepriklausomybės, dėl žemės . Mes gi jums sakėm ir sa kom, kad jūs ginat ponų, buožių, kunigų ir visų turčių reikalus . Jums jūsų valdžia sakė - išvykit bolševikus iš Lietuvos ir bus pabaigtas karas . Tuomet ir žemės bus išdalintos . Jums jūsų karininkai sakė — vesime jus iki Lietuvos rubežiaus , o toliau gana. Mes gi jums sakėm: meluoja jūsų valdžia . Meluoja ir ka rininkai. Mes seniau jums sakėm ir dabar sakom — jūsų val džiai , jūsų karininkams rūpi ne vien iš Lietuvos bolševikus 131

išvyti. Lietuvos ponai , buožės ir kunigai nepadės ginklo , kol visame pasaulyj nebus pergaleti darbininkai . Jie puikiai žino , kad jei, pavyzdžiui , Rusijoj valdžia bus darbininkų ir mažaže mių rankose, tai ir Lietuvos darbininkams ir mažažemiams rū pės nuo bagočių jungo atsikratyti . Toliau, Lietuvos valdžia taip šoka , kaip jai liepia Antantė ir jos ištikimi draugai - Kolčakas , Livenas ir kiti . Jei Antantė lieps , tai lietuvių kareiviai turės eiti ne tik į Dvinską, bet ir į Pskovą ir toliau ir visur, kur tik karininkai ves, -žinoma , jei baltieji nenusisuks kur sau sprando . O kad geriau apgauti jus , jūsų neprieteliai išmislina naujas pasakas : padėkit lenkams Dvinską užkariauti , o lenkai atiduos lietuviams Vilnių. Meluoja tie , kurie taip vilioja jus. Lenkų po nams ir nerūpi atiduoti Vilnių lietuvių buožėms . Lenkų ponams rūpi daugiau apžioti , o jūs , lietuvių kareiviai , kurių eilėse daug darbininkų ir mažažemių, turit lenkų ponams tarnauti, kad jiems saldžiau gyventųsi . Jūs turit ir lietuvių buožėms tarnauti , kad jie pajėgtų stipriau ant jūsų sprando tupėti . O kad jūs neturė tut laiko galvoti ir teisybę pamatyti , jie visi ir varo jus į karo lauką. Šiandien einat Dvinsko linkui, o rytoj eisit Lietuvos dar bininkus ir mažažemius skersti, jei tas bus naudinga ponams ir bagočiams . Jei net pasisektų lietuvių pulkams Dvinską paimti , tai vis vien taikos nebus , lygiai taip, kaip dabar neišdalinti dvarai . Ar atsimenat, kad mes sakėm jums , kad jei ir bus išvyti bolševikai iš Lietuvos , tai vis vien darbininkai ir mažažemiai žemės nere gės Gal matys tik 3 aršinus atsigulti . Jūs lig šiol manėt , kad mes apgavinėjam jus . Bet mūsų pasirodė teisybė. Ir teisybę mes sa kom dabar , kada tvirtinam: tik tuomet žemės pereis darbinin kams , kada visa valdžia Lietuvoj bus darbininkų ir mažažemių rankose . Lietuvių kareiviai, mes jums sakom : kas nori iš jūsų padėti Antantei darbininkų ir mažažemių valdžią Rusijoj nuversti , kad paskui ji galėtų Rusiją apiplėšti ; kam rūpi , kad Europos ir Ame rikos imperialistai galėtų iš Lietuvos milijonus ir milijardus prisiplėšti, tas tegu ištikimai klauso lietuvių Kauno valdžios , tas tegu pildo karininkų įsakymus . Kam rūpi , kad Lietuvos dar bininkai ir mažažemiai amžinai ponams ir buožėms vergautų, tas tegu kariauja su Tarybų Respublika . Lietuvių kareiviai, jei [kas iš ] jūsų norėtų, kad Kolčakas ir Denikinas visoj Rusijoj viešpatautų, o kartu grįžtų caro laikai , tas tegul neužmiršta , kad Kolčakas , Denikinas ar tas caras už grobs kartu ir Lietuvą. Juk ir dabar Kolčakas ir Denikinas ne pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę . Jei laimės Kolčakas ar Denikinas, tai ne jums matyti žemės , bet dvarininkams . Ne jums, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , džiaugtis, jei laimės lenkų legionai . Jiems tuomet neišteks ne tik Minsko , Smolensko in Dvinsko, bet taipogi Vilniaus bei Kauno . Jei laimės baltieji ,

132

tai neužmirškit, kad tuomet visi Lietuvos dvarai vėl grįš lenkų ponams, kad kaime pirmutiniais bus storkakliai buožės. O jūs, lietuvių kareiviai , eidami išvien su Kolčaku ir lenkų legionie riais, dedat kilpą ant savo kaklo , kad jūsų neprieteliai pasmaug tų jus. Lietuvių kareiviai, mums rodosi , kad ir jūs nenorit tarnauti ponams ir bagočiams . Mums rodosi , kad ir jūsų eilėse daugumai rūpi darbininkų ir mažažemių reikalai ! Jei taip, tai pagalvokit, kas teisybę sako, kam darbais, bet ne žodžiais rūpi plačiųjų minių gerovė. Lietuvių kareiviai, netarnaukit savo nevidonams ! Neklausy kit senų caro oficierių ir ūkininkaičių, buožių sūnelių įsakymų, bet nuginkluokit visus tuos oficierius, kurie jus veda į mušį su Tarybų Respublikos darbininkų ir mažažemių kareiviais. Lietuvių kareiviai, pasakykite jiems : Šalin karą su darbininkų ir mažažemių Raudonąja Armija! Tegyvuoja karas su ponais, buožėmis, spekuliantais, bago čiais ir visokiais darbininkų nevidonais! Šalin Kauno lietuvių valdžią, parsidavusią Antantei, Kolča ko tarnaitę! Tegyvuoja Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžia Lietuvoj ir visame pasaulyj! Salin darbininkų ir mažažemių kraujo siurbėjus ir karinin kus, jų reikalų gynėjus! Lietuvių kareiviai, pasukit savo ginklus prieš ponus ir bago čius, prieš buožes ir jų liokajus . Netarnaukit daugiau lenkų po nams , Kolčako baltagvardiečiams , Antantės plėšikams , Lietuvos buožėms . Tarnaukit tik darbininkų ir mažažemių reikalams . Jau visame pasaulyj sujudo darbininkai , ir gėda bus, jei jūs būsit paskutiniai . Lietuvių kareiviai, stokite į mūsų eiles , pasukite savo gink lus prieš visus vargo žmonių priešus ir prieš ponus ir bagočius , nesigailėkit dvarininkų, buožių, visokių vertelgų ir jų Kauno valdžios ir nuverskite juos visus . TEGYVUOJA DARBININKŲ IR KAREIVIŲ REVOLIUCIJ A LIETUVOJ IR VISAME PASAULYJ! TEGYVUOJA DARBININKŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ TARYBOS LIETUVOJ IR VISUOSE KRAŠTUOSE!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 54 1.

9000 egz.

―――― 133 ――

Nr. 66 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS , RAGINANTIS NEKOVOTI PRIEŠ RAUDONĄJĄ ARMIJĄ (1919 m., ne anksčiau kaip rugsėjo mėn. ] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI KAREIVIAI ! Ar nors sykį pagalvojot jūs , kam jūs tarnaujat, kieno įsa kymus jūs pildot? Ar nors sykį atėjo jums į galvą , kad jūsų oficieriai-karininkai - tai vis buožių ir dvarininkų vaikai , kad jūsų generolai - tai buvusieji kruvinojo caro (Nikolajaus II) tarnai? Ne, jūs dar negalvojot apie tai ! Jūs dar vis aklai klausot savo priešų įsakymų. Ir žiūrėkit, draugai kareiviai, kas dedasi Lietuvoj , kada jūs ištikimai tarnaujat ponams ir bagočiams . Tenai , kur darbininkų valdžia išvarė dvarininkus, jie jau sugrįžo į savo dvarus ir varo laukan jūsų brolius ir tėvus. Miestuose darbininkai badauja, o kaime stiprūs ūkininkai uliavoja , spekuliuoja ir degtinę ver da. Kaime mažažemiai vargą vargsta, o miestuose ponai ir po naičiai restoranuose ir vakaruškose linksminasi . Jus jūsų valdžia varo muštis su Raudonąja Armija — su ar mija, kuri gina darbininkų ir mažažemių reikalus , kuri saugoja juos nuo ponų ir bagočių. Rusijos darbininkai ir mažažemiai sako : mes geidžiam tai kos , nes mums rūpi šalies reikalus sutvarkyti , alkanus papenė ti , sušalusius sušildyti . O jūs, pildydami jūsų ponų ir bagočių įsakymus , jūs, klausydami paliepimo tų, kurie nežino alkio ir šalčio, einat nuversti tą darbininkų ir mažažemių valdžią, kad Rusijoj vėl ponautų caras, dvarininkai ir kapitalistai . Ar galim mes būti aklu įrankiu mūsų neprietelių rankose? Ne, niekados! Šalin darbininkų ir mažažemių neprieteliai! Šalin karas dėl ponų ir bagočių naudos! Tegyvuoja taika! Tegyvuoja vienybė tarp visų tautų ir šalių darbininkų! Tegyvuoja revoliuciniai kareiviai ir jų komitetai! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžia!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 26 1.

15 000 egz.

I

134

Nr. 67 LIR B KP CK IR L IR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS PRIVERSTI BURŽUAZINĖS LIETUVOS VYRIAUSYBĘ PASIRAŠYTI TAIKĄ SU TARYBŲ RUSIJA [ 1919 m., tarp rugsėjo ir lapkričio mėn.] Visų šalių proletarai, vienykitės! LIETUVOS DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Rusijos Socialistinė Tarybų Respublika jau seniai pasiūlė taiką mažosioms valstybėlėms. Nors baltoji Lietuva slapta jau seniai mėgino rasti kelią prie taikos, bet atvirai ji kalbėjo prieš taiką. Lietuvos ponų ir buožių laikraštis „ Lietuva “ stačiai sakė , kad negali būti ir kalbos apie taiką su Tarybų Rusija . Ji taip kalbėjo, nes nebuvo Antantės leidimo pradėt derybas dėl taikos . Bet mes žinom, kad Lietuvos darbininkai , mažažemiai ir karei viai geidžia taikos . Mes žinom, kad kareiviams jau įkyrėjo lieti savo kraują dėl savo neprietelių naudos. Kareiviai vis tankiau. kalba, kad negalima vis kariauti su tokiais pat darbininkais ir mažažemiais , kaip ir jie patys . Kad nuraminti nerimaujančius , lietuvių valdžia sutiko pra dėti derybas dėl taikos . Bet nuo derybų lig taikos dar toli . Ir tai kos nebus , jei tylės Lietuvos darbininkai , mažažemiai ir ka reiviai . Visi darbininkai dabar turi pakelti savo balsą, o mažažemiai ir kareiviai paturėti juos. Jie turi pareikalauti , kad kruvinos skerdynės su Tarybų Rusija būtų pabaigtos . Jei Kauno valdžia neišklausys plačių minių balso , tai jos pačios turi paimti taikos klausimą į savo rankas. Tuomet Lietuvos darbininkai , mažaže miai ir kareiviai turi pasakyti : gana kraujo liejimo , gana ginti bankierių bankus , buožių aruodus, dvarininkų dvarus! O kas kliudys taikai , tą pašalinsim ! Tik tuomet bus tikra taika tarp visų tautų ir kraštų darbinin kų ir mažažemių, kada visur pasklis galingas plačiųjų minių balsas, kada visur plevėsuos raudonoji komunizmo vėliava. SALIN SKERDYNES DĖL PONŲ IR BAGOČIŲ NAUDOS! ŠALIN VISUS DARBININKŲ NEPRIETELIUS! TEGYVUOJA TAIKA TARP VISŲ TAUTŲ IR KRAŠTŲ DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ! TEGYVUOJA DARBININKŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ VALDŽIA! VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas L ir B KP Kauno komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 69 1.

24 000 egz. 135

Nr. 68 LIR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS KOVOTI UŽ SAVO KLASINIUS INTERESUS IR REIKALAUTI KARO PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ NUTRAUKIMO [ 1919 m., ne anksčiau kaip spalio 7 d .] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI ! Jūs esate nedarbo naguose . Tūkstančiai , dešimtys tūkstan čių jūsų brolių pasiryžę pusdykiai parduoti savo darbą , bet nėra paklausos darbo rankoms . Jums ir jūsų šeimoms ateina bado ir šalčio žiema . Jūs laukiate pagalbos iš vyriausybės , iš gerų turtingų žmo nių, bet veltui visa tai . Ne, draugai ! Ne į vilką turi kreiptis avis varge, ne į jūsų priešų dvarininkų ir turtuolių vyriausybę turi kreiptis darbininkas, prašydamas pagalbos . Jūsų išsigelbėjimas jūsų pačių rankose . O norint rasti išeitį iš savo sunkios padėties, reikia pirmiausia praregėti , apsidairyti ir suprasti , kas darosi aplinkui . Draugai ! [Valdžia ] mūsų šalyje faktiškai priklauso gaujai aukštųjų karo valdininkų iš dvarininkų ir kapitalistų – įvai riems galvanauskams, merkiams ir kitiems darbo liaudies prie šams. Jų šlykščiame darbe jiems padeda vadinamieji krikščio nys demokratai 27, o taip pat įvairūs neva socialistai . Bet ką kalbėti apie tokius ,, socialistus “, kaip buvę darbo ir maitinimo ministrai Kairys ir Paknys, kurie ne tik nė piršto nepajudino darbininkų klasės naudai , bet savo dalyvavimu Sle ževičiaus kabinete rėmė vyriausybę persekiojant Lietuvos dar bininkų klasę ir vedant nusikalstamą karą prieš Rusijos prole tariatą . Ne socialistai jie , o sociališdavikai — darbininkų reika lo išdavikai . Draugai ! Nedarbo kardas visuomet kabos virš proletariato galvos , kol žemė , fabrikai ir gamyklos, o taip pat ir politinė valdžia bus kapitalistų rankose , kol viešpataus kapitalistinė santvarka. Tik esant komunizmui , į kurį veda Tarybų valdžia , visi dirbs tolygiai ir nenusikamuodami , dirbs sau, visai visuo menei, o ne dykūnams išnaudotojams . Todėl nėra ko jums, draugai , laukti iš mūsų" buržuazinės vyriausybės , kokios su dėties ji bebūtų. Tačiau kitose šalyse net buržuazinės vyriausybės, dar bininkų masių spaudžiamos , yra priverstos teikti pagalbą be darbiams , organizuodamos viešuosius darbus, t . y. darbus tie siant ir gerinant kelius, statant visuomeninius pastatus ir t . t ., rengdamos darbo biržas , nemokamas valgyklas ir išduodamos

136

pašalpą pinigais ; kitose šalyse darbininkams yra socialinis draudimas, draudimas ligos atveju ir kt. O mūsų vyriausybė tik persekioja darbininkus ir siunčia juos mirčiai kare su Tarybų Rusija. Šis karas su revoliuciniu Rusijos proletariatu yra beprotiš kas ir nusikalstamas . Sąjunga su Tarybų Rusija išgelbės mus nuo "1savos " [ ir] užsienio buržuazijos , atves į plačius prekių mainus, į pramonės pagyvėjimą ir, vadinasi , panaikins nedarbą. Šalin karą su Tarybų Rusija! Šalin darbo žmonių priešų valdžią! Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tary bų valdžia! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas

Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 119a 1.

Nr. 69 LIR B KP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS KOVOTI PRIEŠ KARĄ SU TARYBŲ RUSIJA [ 1919 m. spalio 26 d. ] Visų šalių darbininkai, vieny kitės! DRAUGAI DARBININKAI, VALSTIEČIAI IR KAREIVIAI! Visuotinis streikas , apskelbtas rugsėjo mėn .] , jau užsibaigė. „ Mūsų“ apgailėtina valdžia pabūgo šito revoliucinio darbininkų žingsnio ir žadėjo visus reikalavimus , kaip ekonominius , taip ir politinius, išpildyti . Bet ką mes matom ! Juodašimtis miesto komendantas , su gau jomis savo žandarų jodinėdamas po darbininkų rajonus , areš tuoja ir cariškomis nagaikomis plaka darbininkus . Neužsiga nėdindamas dar tuo , jis įsilaužia į CB profesinių sąjungų ir, grasindamas sušaudymu , reikalauja pas save pirmininko ir sekretoriaus. Žodžiu, įsiutusi karinė valdžia su tylia ministerio Sleževi čiaus pagalba pradėjo savavaliauti . Ir ko jie nori ! Prislėgti dar bininkų judėjimą ! Priversti darbininkus šokti sulig jųjų dūdelės ! Dėl to pas jus, ponai inteligentai ir politiniai avantiūristai iš valdžios , per trumpos rankos ! Darbininkų judėjimas eis tiesiuoju keliu prie savo prakilnių tikslų ir sugriaus visas sienas , valdžios statomas jam sustab dyti. Praėjęs streikas aiškiai parodo , kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu.

137

Draugai ! Taip pat drąsiai tęskite mobilizacijos ir organiza cijos darbą ir renkitės į paskutinį lemiamą * mūšį . Ir čia neuž mirškite atidžiai klausyti šaukimo ir nurodymų tos politinės par tijos, kuri veda visų šalių ir tautų revoliucinį proletariatą tuo sunkiu, bet vieninteliu tiesiu keliu prie galutinio darbininkų išsiliuosavimo, prie socializmo, šaukimo ir nurodinėjimų Ko munistų partijos . Šią valandą ji sako jums , Lietuvos darbininkai , valstiečiai ir kareiviai : Vienintelis jūsų išsiliuosavimas -- darbininkų ir valstiečių tarybų valdžioje . Tokia valdžia – - mūsų darbininkų valdžia –– jau du metai gyvuoja Rusijoje . Prieš ją apsiginklavo buržuazija viso pasau lio, tame tarpe ir mūsų lietuviška valdžia. Siekdama socialistinės kūrybos viduje šalies, Tarybų Rusija visoms kariaujančioms su jąja valstybėms pasiūlė taiką, bet tą pasiūlymą Lietuvos valdžia griežtai atmetė . Todėl tegul Lietuvos darbininkai, valstiečiai ir kareiviai drąsiai ir garsiai pareiškia : šalin karas su Tarybų Rusija ! Lai gyvuoja ekonominė ir karinė sąjunga su jąja prieš Varšuvos ponus ir Anglijos - Amerikos plėšikus ! Lai gyvuoja Lietuvos Socialistinė Tarybų Respublika ! Lai gyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija ! Lai gyvuoja III Komunistų Internacionalas !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 117 1.

Buvo dar išleistas ir rusų kalba. Yra iš žurnale ,,Исторически spausdintas apxue", Maskva, 1957, Nr. 6, 19 20 psl.

Nr. 70 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DVARŲ DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS KURTI SAVO KOMITETUS IR Į JŲ RANKAS IMTI DVARININKŲ IR BUOŽIŲ ŽEMĘ 1919 m. spalis Visų kraštų darbininkai, vienykites!

IMKITE ŽEMĘ ! ** Lietuvi kareivi ! Tu sakaisi kariauji dėl žemės . Taip, tikrai gausi žemės -- kapuose . Tu, bežemi ir mažažemi , kariauji, savo kraują lieji, o stor kakliai ūkininkai ir jų vaikai namie stengiasi kuo daugiausia Originale: rišantį. 1920 m. liepos mėn . šis atsišaukimas buvo su nežymicis pakeitimais pa kartotinai išleistas. Žr. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 84 1.

138

sau dvarų žemės pasiglemžti . Tave prižadais maitina ir savo daro. Lauk, lauk kol karas pasibaigs, gausi žemės w w . - kapuose. Storkakliai dėl to ir išpirko savo vaikus nuo kariuomenės , kad su jų pagalba daugiau pasipelnyti galėtų. Jiems dabar auk so dienos atėjo . Javai užderėjo . Jie brangiai viską parduoda. Degtinę varo, alutį maukia , šmugelį garbina . Ir tik godžiai žiūri , kaip lenkų dvarininkus išvijus ir į jų vietą atsisėdus . Laukit , bežemiai ir mažažemiai kareiviai , kol karas pasi baigs, laukit, laukit dar kelis metus , liekit savo kraują ir leiskit juo tukti naujiesiems Lietuvos ponams . Ar geresni tie naujieji lietuvių ponai už senuosius caro po nus, tai jau jūs matėte ir dar pamatysite . Visi darbininkai gerai žino, kad biauriausias sutvėrimas - tai mužikas, ponu virtęs . Oi, duos jis jums žemės , duos ! Tik laukit ! O kai karas po kelių metų pasibaigs ir nuo jūsų, namon ei nant, ginklus atims, tada nebaisūs jūs būsite Lietuvos muži kams. Jie jus mokės suvaldyt dar geriau , kaip seniau buvusieji lenkų ponai. Juk jų vaikai aukštas vietas vyresnybėj turi ---jie padės savo tėvams ir broliams. Tu, darbininke ir mažažemi , kaip vilkai, taip ir vilksi savo jungą, jei pats savim nepasirūpinsi . Dabar tu turi ginklą savo rankose mokykis juo naudotis , bet ne kovoj prieš tokius pat , kaip tu , darbininkus ir mažaže mius, o prieš tikruosius savo neprietelius : dvarininkus , storkak kunigus . lius ūkininkus ir jų gynėjus Nebeklausyk daugiau gražių prižadų, o tuoj reikalauk , kad dvarai pereitų į darbininkų ir aplinkinių mažažemių komitetų rankas. Neleiskit jų imti buožėms storkakliams ! Varykite laukan dvarininkus, vis tiek ar jie lenkai, ar lietuviai , ar kas kitas . Visi jie lygūs darbininkų kraujo siurbėlės . Nelaukite nė vienos dienos , jei norite nelikti be nieko ! Tverkite savo būrių ir pulkų komitetus! Tverkite dvaro darbininkų ir mažažemių komitetus ! Imkite žemę į komitetų rankas ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

1919. X.

24 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 16 1.

139 T

Nr. 71 L IR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LENKŲ KAREIVIUS, RAGINANTIS NETARNAUTI ANTANTĖS IMPERIALISTAMS IR NEKARIAUTI PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ

1919 m. spalis

LENKŲ KAREIVI ! Nepasotinami lenkiškosios reakcijos apetitai stumia tave vis toliau į rytus, į kruvinąjį grobikiško karo glėbį . Negalėdama daugiau tavęs apgaudinėti „ šventu " kovos už laisvę šūkiu , nes nepriklausomybė jau pasiekta , lenkų buržuazija stengiasi tave suklaidinti tariamais bolševikų „ žiaurumais " , mulkindama tave naujų „ mažų tautų " - Lietuvos , Ukrainos ir Baltarusijos ,,išvadavimo " šūkiu . Tačiau jau laikas tau praregėti , lenkų kareivi , ir blaiviai pa žiūrėti į savosios reakcijos politiką, nes jai rūpi vien tik klasinis interesas, nieko bendro neturintis su engiamosios liaudies išsi laisvinimu . Jai rūpi vien tik atkurti lenkų dvarininkų ir mag natų viešpatavimą „ pakraščiuose " , atkurti ponų bizūno ir rim istorinę misiją" bo viešpatavimą. O atlikti šią garbingą pasmaugti sukilusį prieš savo ilgaamžę skriaudą valstietį ir lenkų buržuazija ciniškai skiria tam pačiam lenkų darbininką darbininkui ir valstiečiui , apvilktam pilka kareivio miline. Lenkų darbininke ir kareivi ! Ar ilgai dar leisies būti vedžio jamas už nosies savo išnaudotojų? Įsiklausyk gerai į savo širdies balsą: kieno pusėje ji plaka ar ji prijaučia tavo broliui , Rusi jos , Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstiečiui ir darbininkui , kuris nusimetė kapitalistinės vergovės jungą ir paėmė valdžią į savo rankas , ar ,,kilmingam" dykaduoniui - lenkų ponui? Suprask taip pat , kad , pasmaugus darbininkų judėjimą ry tuose, ateis tavo paties eilė. Įtvirtinusi savo viešpatavimą „ pa kraščiuose ", lenkų buržuazija pasijus patikimiau ir pradės jį stiprinti ir krašto viduje . O tuomet jau kentėsi tiktai tu , lenkų darbininke, kareivi ir valstieti , nes jeigu tuomet pamėginsi už siminti apie savo teises , tai tavo judėjimą ji pavadins „ bolševi kišku nusikaltimu" ir jam nuslopinti nesvyruodama pasikvies į pagalbą kolčakus , denikinus ir kitus carinius budelius , ku riems ji jau šiandien už tai padeda atlikti jų „ juodą darbą" smaugiant Rusijos darbininkų judėjimą. O norėdama nuo tavęs paslėpti savo niekšišką darbą , lenkiš koji reakcija tau seka pasakas apie „, tautos garbę" ir tariamąją ,,istorinę" neapykantą prieš „ maskolius ". Lenkų kareivi ! Pasižiūrėk atidžiai, kaip atrodo praktikoje toji ,,tautos garbė “. Tu įsitikinsi , kad ji yra ne kas kita , kaip tik apgaulė, melas ir veidmainystė , visiškai priklausanti nuo kapitalistinių plėšikų -

140

1

koalicijos malonės ir nemalonės . O geriausias viso to įrodymas šiandien tau yra įsakymas toliau tęsti karą , kurį „ nepriklauso moji" Lenkija per Paderevskį gavo iš užsienio klikos . Kaip tik užsienio kapitalistų interesai reikalauja, kad būtų pasmaug ta Tarybų Rusija ; negalėdami siųsti prieš ją savųjų darbininkų dėl jų pasipriešinimo , jie naudojasi savo tarnu -,,nepriklauso mąja" Lenkija. O lenkiškoji reakcija , nepaisydama Lenkijos liaudies masių vargo ir skurdo , paklusniai lenkia savo galvą, ruošdamasi nau jam puolimui , nes ji turi sumokėti savo skolą koalicijai , kuriai ji už fiktyvią nepriklausomybę pažadėjo kovoti iki galo, dar daugiau iki mirties, paverčiant iškankintus Lenkijos darbi ninkus ir valstiečius užtvara prieš bet kurį judėjimą už laisvę . O tu, lenkų kareivi , ar leisi save toliau apgaudinėti tuščia fraze apie tautos garbę, kuria buržuazija maitina tik tave, o pati begėdiškai ją plėšia koalicijos labui ? Ar ir toliau kovosi už pasaulinio kapitalo interesus ir eisi ,,vaduoti " Lenkijos dva rininkų dvarų, kai tuo tarpu savoji buržuazija engia ir smaugia tave? Ar ir toliau kovosi prieš bolševizmą , kuris , pasruvęs tokiu pat darbininkišku krauju , kaip ir tavo, kreipiasi į tave per fron tą tavo paties gimtuoju darbininkišku balsu? Jau laikas padaryti tam galą! Laikas, kad ir tu tartum žodį, reikalaudamas nedelsiant nu traukti karą, ir kad , nutraukęs grobikišką puolimą rytuose, pradėtum jį prieš savo paties išnaudotojus. Lenkų kareivi ! Atidžiai pažiūrėk, kas dedasi vakaruose . Visose valstybėse - Prancūzijoje , Anglijoje, Italijoje, Ameri koje - verda ir kunkuliuoja proletariato pasipiktinimas ! Ir jau nebetoli ta valanda , kada šis judėjimas išsilies į didžiąją pasau linę socialinę revoliuciją! Tad žiūrėk, lenkų kareivi ir darbininke , kad tu , kuris iki šiol visuomet žengei pirmose revoliucinio proletariato gretose , o šiandien leidies būti vedžiojamas už nosies savosios buržuazi jos, — žiūrėk, kad lemiamu momentu nepasidarytum tarptauti nio darbininkų reikalo išdaviku ar atsimetėliu . Saugokis, lenkų kareivi ! Mirtis proletariato išdavikams ir budeliams! Mirtis kapitalizmui ir grobikiškam karui! Tegyvuoja tarptautinis darbininkų solidarumas! Tegyvuoja socialistinė revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija Vilnius, 1919 m. spalio mėn .

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 145 1.

11- LKP atsišaukimai, I t.

30 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

141

Nr. 72 LIR B KP SUVALKIJOS RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS ANTROSIOMIS METINĖMIS [ 1919 m. lapkričio 7 d. ] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI , VALSTIEČIAI IR KAREIVIAI ! Šiandieną suėjo du metai , kai Rusijos darbininkai ir valstie čiai nuvertė turtuolių skriaudikų viešpatavimą , kai jie galuti nai pasiliuosavo nuo kapitalo jungo ir kapitalistinio išnaudoji mo. Šiandieną Rusijos darbo žmonės iškilmingai švenčia to išsi liuosavimo šventę - 25-tą Spalio (7 lapkričio) . Draugai! 25-tą Spalio yra šventė ne tik Rusijos darbininkų ir valstiečių, bet tai yra šventė tarptautinio proletariato, t. y. ir Lietuvos, nes Rusijos revoliucijos laimėjimas yra kartu ir mūsų Lietuvos vargo žmonių laimėjimas , josios pralaimėjimas yra ir mūsų pralaimėjimas . Užtat viso pasaulio rankpelniai ko voja prieš savąją buržuaziją, kuri su tankais ir milijardais nori užsmaugti Rusijos Tarybų Respubliką, ir jie švenčia 25- tą Spa lio. Tą patį turi daryti ir Lietuvos darbininkai . Jau du metai, kai tarptautinė buržuazija žūt būt nori nuversti Tarybų valdžią Rusijoj . Tačiau visos josios pastangos nueina veltui, kai tik pa sijudina visi Rusijos darbo kampeliai * . Ir netoli ta valanda, ka da tai buržuazijai padarys galą savi proletarai . To tik aklas negali matyti. Draugai ! Atminkite , jog ir mūsų valdžia ginkluota pajėga padeda smaugti Rusijos darbininkus. Tarybų vyriausybė mūsų valdžiai pasiūlė taiką, tačiau pastaroji tą pasiūlymą atmetė ! Taigi šalin tokią valdžią , kuri smaugia savo ir kitų šalių dar bininkus ir lai gyvuoja laisva nepriklausoma (nuo savosios ir svetimos buržuazijos) Tarybų Lietuva ! - vienu balsu turi su rikti Lietuvos darbininkai ir valstiečiai . Šalin visus darbininkų smaugėjus , lenkų ponus , kolčakinin kus ir mūsų tarybininkus ! ** Lai gyvuoja 25-toji Spalio!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Suvalkijos rajono komitetas PA, 1770 f. 1919 m., 24 b 175 1. Hektografas.

* Taip originale . ** T. y. buržuazinės Tarybos šalininkus. --- 142

Nr. 73 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS PROTESTUOTI PRIEŠ POLITINIŲ KALINIŲ KANKINIMĄ IR REMTI LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ KOVĄ PRIEŠ IŠNAUDOTOJUS 1919 m. lapkritis LENKIJOS ŽANDARMERIJA KANKINA DARBO LIAUDIES " GYNĖJUS - POLITINIUS KALINIUS ! LENKŲ KAREIVIS TURI PADARYTI TAM GALĄ! Į Lenkijos budelių, į Pilsudskio policininkų rankas pateko gausus Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų, raudonarmiečių ir darbininkų judėjimo veikėjų būrys. Žandarmerija, sekliai ir niekšiški išdavikai masiškai suimi nėja žmones , kiekvieną darbininką įtardami bolševizmu . Žymi suimtųjų dalis laikoma kalėjimuose vien tik už tai , kad yra darbininkai , kad drįso pripažinti Tarybų valdžią ir jai pritarti , kad drįso svajoti apie išsivadavimą iš buržuazijos ir dvarininkų vergijos ir priespaudos jungo . Už tai kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose pūva šimtai ir tūkstančiai geriausių darbo liaudies sūnų. Perpildyti Minsko , Vilniaus, Gardino , Balstogės, Bresto kalėjimai . Bet išsigimusi buržuazija ir jos pakalikai nepasitenkina tik kalėjimu . Už kalėjimų grotų ir sienų girdėti kankinamų ir mušamų proletariato išsivadavimo idėjos aukų dejavimai . Kankinimai yra nuolatinis reiškinys Lenkijos kalėjimuose. Siekdami išgauti parodymus iš žmonių, kurie kartais jokių parodymų nė negali duoti , Lenkijos buržuazijos tarnai nesiskai to su priemonėmis. Kalinių marinimas badu, jų mušimas ir kankinimas, gyvo žmogaus kūno badymas vinimis - tokie dalykai yra kasdieni niai reiškiniai. Prieš šiuos faktus nublanksta prisiminimai apie laukinius ca ro satrapų kankinimus Rygos kalėjimuose , Varšuvos citadelėje arba Mokotovo kalėjime. Mūsų kankinamų brolių dejavimai ir balsai šaukiasi pagal bos ir keršto . Padėti jiems ir atkeršyti už jų skriaudas visų pirma turi len kų kareivis, kuris savo krauju užkariavo šią žemę, kad Pilsuds kio žandarmerija rengtų kruvinus susidorojimus su jo bro liais - Lietuvos ir Baltarusijos darbininkais, kaip ji jau dau giau kaip metus kankina darbininkų klasę Lenkijoje . Lenkijos darbininkas ir valstietis, apvilktas kareivio miline, turi pašalinti tų kankinimų ir pogromų rengėjus, pašalinti žan -――― 143 -

darus, karininkus, buržujus-dvarininkus , dėl kurių kaltės pada rytos šios piktadarybės , užtraukiančios amžiną nešlovę Lenkijos kareivio vardui. Gana jau žandarų ir ponų sūnelių savivalės ir siautėjimų! Gana jau niekšiškos buržuazinės gaujos viešpatavimo! Gindamas savo darbininkišką garbę, griebkis prieš juos ginklo, lenkų kareivi! Stokį vieną eilę su Lietuvos ir Baltarusijos darbininku ir valstiečiu, kuriuos engia ir išnaudoja tie patys budeliai, kurie tave veda į skerdynes. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1919 m. lapkričio mėn .

PA, 1770 f. 1919 m., 2 b., 18 l.

30 000 egz. Versta iš lenkų kalbos. Yra išspausdintas žurnale „ Исторически ipxue", Maskva, 1957, Nr. 6, 24 psl.

Nr. 74 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS PADĖTI LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKAMS IR VALSTIEČIAMS IŠSIVADUOTI IŠ BURŽUAZIJOS IR DVARININKŲ VIEŠPATAVIMO

1919 m. lapkritis LENKIJOS KAREIVI , TU MANEI , KAD KOVOJI UŽ TĖVYNĘ ANT SAVO DURTUVŲ TU ATNEŠEI LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKAMS IR VALSTIEČIAMS BAUDŽIAVĄ! Lietuvos ir Baltarusijos miestų ir kaimų darbo žmonės per eitą žiemą išvijo ponus turtuolius : žemvaldį dvarininką išgujo iš dvaro, spekuliantą-kapitalistą iš fabriko ir miesto . Pabėgo jie nuo teisėtos liaudies bausmės už ilgus išnaudo jimo ir engimo metus į ... Lenkiją. Ten, Lenkijoje, šiems išnaudotojams brolišką ranką ištiesė šlėktos ir kapitalistai , ponų vyriausybė ir seimas. Jie sumobilizavo Lenkijos valstietį ir darbininką ir išvarė juos į rytus neva tėvynės ginti nuo ,,maskolių". Išėjo Lenkijos kareivis kaip tas Bartekas Nugalėtojas 28 išėjo kovoti už Prūsijos karalių. Užkariavo Lietuvą , užkariavo Balta rusiją. Išvaikė darbininkų ir kareivių tarybas, kurios ten valdė , ir vis galvojo, kad vaduoja tėvynę . O čia paskui jį sugrįžta atgal iš Varšuvos visokie buržujai spekuliantai ir žemvaldžiai dvarininkai . Jie vėl tiesia savo ne 144

švarius nagus į savo senus turtus ir, norėdami susidoroti su darbininku ir valstiečiu , vėl uždeda senas vergovės ir išnaudo jimo grandines . Darbininkų tarybų valdžios laikais kumetis dvare turėjo savo komitetą, kuris rūpinosi jo gerove . Šiandien dvarininkas ir ekonomas bizūnu plaka jo pečius . Valstietis galėjo naudotis ganyklomis arba mišku ir žemės gavo pagal reikmę; šiandien jam negalima į tai net pažvelgti . Pramonės darbininkas per savo organizacijas paleisdavo į darbą fabrikus ir įmones; laisvai dirbo, nes matė, kad dirba bendram labui . Šiandien fabrikantas ir pirklys verčiau nori spekuliuoti prekėmis, o jeigu ir sutinka paleisti į darbą savo įmonę, tai iš darbininko stengiasi išspausti septynis prakaitus . Todėl darbininkai vaikšto be duonos ir darbo, veltui beldžiasi po įvairias įstaigas, prašydami pagalbos, bet ten tik ponai pri iminėjami. O darbininkams parodomos durys... Tad ar Lenkijos kareivis išvadavo broliškas tautas? Ar jis gynė tėvynę? Ne! Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudžiai jis atnešė sunkią ver govę ir išnaudojimą, naują baudžiavą. Jis gynė ne tėvynę, kuriai niekas negrėsė, o dvarininko ir fabrikanto pinigų kapšius! Tad dabar jis turi padėti Lietuvos ir Baltarusijos valstiečiui ir darbininkui vėl išsivaduoti nuo buržuazijos ir dvarininkų viešpatavimo. Jis turi kartu su jais pradėti revoliucinę kovą už išsivadavi mą, už Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžią . Jis turi tai padaryti, nes kitaip jį amžiams prakeiks ne tik darbininkai ir valstiečiai Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet ir jo broliai ir tėvai Lenkijoje, kurie taip pat jau kovoja dėl ponų jungo nuvertimo. Tad griebkis ginklo, Lenkijos kareivi , prieš dvarininkus ir kapitalistus, prieš savuosius generolus ir karininkus, kurie tavo rankomis įveda baudžiavą ! ŠALIN ENGĖJUS! ŠALIN DVARININKŲ, KAPITALISTŲ IR KARININKŲ VALDŽIĄ! TEGYVUOJA LIAUDIES VALDŽIA, DARBININKŲ, VALS TIEČIŲ IR KAREIVIŲ TARYBŲ VALDŽIA! TEGYVUOJA REVOLIUCIJA!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1919 m. lapkričio mėn . PA, 1770 f. 1919 m., 2 b., 17 l.

60 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

145

Nr. 75 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU " VISUOTINIU DARBININKŲ STREIKU KAUNE [ 1919 m. lapkritis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! VEL APGAVO! Kauno darbininkai metė savo darbą, kad paturėti savo mažus iškeltus reikalavimus . Jiems rūpėjo grąžinti pavogtus nuo jų skatikus ir gauti daugiau teisių, kad lengviau būtų gyventi . Jie reikalavo pakelti algas , duoti šiokios tokios laisvės , paleisti po litikos prasikaltėlius . Lietuvos ponų ir bagočių valdžia prižadė jo išpildyti tuos reikalavimus , ir darbininkai patikėjo jiems . Kauno darbininkai grįžo prie darbo , bet valdžia neišpildė savo prižadėjimų ir ne tik nepildė, bet dar vienus darbininkų atsto vus, profesinių sąjungų Centro Biuro prezidiumą, išvarė iš Lietuvos, kitus įžymesnius darbininkus , fabrikų komitetų narius, areštavo, Taip ir turėjo atsitikti, nes darbininkų priešai prižada tik tuomet, kada jie bijos . Draugai , netikėkit daugiau ponų ir bagočių prižadėjimams, nesiderėkit daugiau su budelių valdžia . Jie visuomet jus apgaus, visuomet jus apsuks . Stokit drąsiai į kovą , statykit griežtai savo reikalavimus ir ne šiandien , tai rytoj laimėsit . Šalin apgavikus! Šalin ponus ir bagočius! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tary bų valdžia! L ir B KP Centro Komitetas

PA, 1770 f. 1919 m., 2 b., 25 1.

15 000 egz. Nr. 76

L IR B KP CB ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS ANTRŲJŲ METINIŲ PROGA 1 [1919 m. lapkritis] Visų šalių proletarai, vienykitės! 1917-1919 m. LAPKRIČIO 7 d. Draugai ! Lapkričio 7- ji yra iškilminga diena pasaulio proletariatui , yra didžiosios revoliucinės šventės diena. 1917 m. lapkričio 7 d . pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo įvesta Rusijos sostinėje darbo žmonių valdžia ir paskelbta Tarybų socialistinė respubli ką, lapkričio 7- ją dieną kapitalistinė santvarka gavo smūgį į pačią širdį : priešakinis pasaulio proletariato būrys, pasiauko jančiai ir didvyriškai atakuodamas, įveikė priešą — buržuaziją ir jos bendrininkus socialtaikstytojus, išplėšė iš jos rankų visus

146 ―

žemės turtus, visas žemes, fabrikus, kasyklas, rūmus , viską , kas pagal darbo teisę turi priklausyti darbo žmonėms . Lapkričio 7 -ją buvo mestas galingas socialinės revoliucijos šūkis . Nubudo nuo šio šūkio viso pasaulio darbo žmonių masės, krūptelėjo, nujausdama pavojų, pasaulio buržuazija ir užvirė paskutinis lemiamas mūšis po raudonąja komunizmo vėliava vienoje pusėje ir po juodąja reakcijos vėliava antroje pusėje. Ir štai sueina jau dveji metai , kai kovojama šita kova . Daug iš kentėti bei pakelti teko ir tebetenka priešakiniam sukilusios darbo armijos būriui - Rusijos darbininkų klasei . Buržuazija ją apsupo geležiniu tamsių kontrrevoliucinių jėgų žiedu , apsiautė griežta blokada , norėdama ją numarinti badu ir pasmaugti, ir vis dėlto Tarybų Rusija nepasiduoda , o tebekovoja ir laimi, būdama socialinės revoliucijos židiniu . Komunistinis Rusijos proletariatas jau nugalėjo , nes jo pagalbos šauksmas jau išgirs, tas, jo idėja apvaldė geriausiąją viso pasaulio darbininkų kla sės dalį ir revoliucinė gelbėjimo armija su Maskvos III Komu; nistų Internacionalo vėliava jau pakilo į pagalbą ! Jau gaunama žinių, kad visose šalyse darbininkai ruošiasi

tinkamai atšvęsti Rusijos Didžiosios revoliucijos metines, nes beveik visose šalyse jau susikūrė komunistų partijos, o Ame rikoje, Italijoje, Norvegijoje socialistų partijos priėmė Rusijos komunistų (bolševikų) platformą . Šiomis dienomis ir Vokietijos nepriklausomosios socialdemokratijos 29 kongresas tikriausiai priims tokį pat nutarimą. Masės iš kartaus patyrimo išmoko pa žinti buržuazijos liokajus — socialtaikstytojus, su panieka nu sigręžia nuo jų ir linksta į išdidžiai ir drąsiai plevėsuojančią III Internacionalo vėliavą. Ir Lietuvos darbo žmonės šią didžią lapkričio 7 - ją dieną turi vieningai mesti sunkų savo darbą ir, kaip ir dera sąmoningiems proletarams, atšvęsti šią šviesią ir džiaugsmingą revoliucine šventę ! { Tad pareikškime tą dieną, kad , sukaustyti kapitalizmo pan čiais, mes per frontą siunčiame entuziastišką sveikinimą jau iš sivadavusiems Rusijos broliams , pareikškime , kad mes norime ne karo, o taikos ir sąjungos su jais, kad mes esame pasiruošę sekti jų pavyzdžiu , sudaužyti pančius ir pritrenkti jais savo kalintojus. Šalin kraugeriškos buržuazijos valdžią ! Šalin karą su Tarybų Rusija! Tegyvuoja Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika! Tegyvuoja didžioji lapkričio 7-sios šventė ! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas !

Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 77 1.

Veista iš rusų kalbos. Buvo dar išspaus dintas laikraštyje ,,38eзda", 1919 m. lapkričio 30 d., Nr. 519. 147

Nr. 77 L IR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBININKES, DEMASKUOJANTIS BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ IR RAGINANTIS STOTI Į KOVĄ UŽ GERESNĮ GYVENIMĄ

1919 m. lapkritis Visų šalių proletarai, vienykitės! Į VILNIAUS DARBININKES Draugės! Jūs nekantriai laukėte lenkų kariuomenės . Tikėjote viso kiems nepagrįstiems pažadams, kuriais niekšiškai apgaudinėjo jus „ mūsiškiai “ . Tikėjote , kad pasibaigs karas , kad pradės dirb ti fabrikai bei dirbtuvės, kuriuose gaus darbo šimtai ir tūkstan čiai jūsų bedarbių tėvų, vyrų ir brolių. Tikėjote , kad kartu su lenkų kariuomene pasirodys didžiulės maisto atsargos , kurias alkaniems gyventojams turėjo atsiųsti Amerika , kad pasibaigs brangumas bei visokios jūsų kančios ir vargai. Dabar matote , kaip niekšiškai esate jūs apgautos. Pasipūtę ponų sūneliai , visokios rūšies dykaduoniai, kurie su apmulkintų lenkų valstiečių durtuvų pagalba, su judošių ge ležinkelininkų ir daugelio iš jūsų pagalba niekšiškai pašalino pas mus darbininkų valdžią, iš karto , pačioje pradžioje pa rodė savo įgimtus instinktus - pradėjo rengti pogromus, vog ti, išnaudoti ir kyšininkauti . Iš Amerikos gauti miltai buvo par duoti spekuliantams kepti bulkutėms ir pyragaičiams ; lašiniai perėjo į didelių bakalėjinių krautuvių savininkų rankas ir buvo pardavinėjami po 40 rb. už svarą. Visokie kyšinin kai , spekuliantai ir visuomenės skatiko vagys susikibo į pra garišką šokį ant darbo žmonių lavonų, ant jūsų vaikų lavonų. O šis pragariškas šokis vis smarkėja ir darosi vis labiau padū kęs ir galo jam nematyti... Badas ir brangumas įgauna didžiulį mastą; kiekvieną dieną trūksta ko nors naujo : čia malkų, čia žibalo, čia anglies , ir kiekvienai iš jūsų kaip šmėkla vaidenasi žiema be maisto , be šviesos ir be kuro . O pasaulis šiuo metu mums yra atviras . Niekas Lenkijos ne blokuoja badu , kaip anksčiau blokavo Tarybų Lietuvą ir šian dien Tarybų Rusiją. Maisto produktai ir visokios prekės gali be jokių kliūčių pasiekti mus; dar daugiau, Amerikos ir Euro pos buržuazija stengiasi paremti Lenkijos vyriausybę, tarnau jančią jos interesams ; bet viskas veltui : nepripilama mūsų val dininkų, policininkų ir spekuliantų kišenė praryja viską, o dar bo žmonės turi mirti badu. O kunigai, kuriems lig šiol taip aklai tikėjote , už kuriuos atiduodavote savo balsus rinkimuose į miesto tarybą ir už ku riuos apsiputojusios agitavote, nenori ir negali nieko jums pa daryti ; bet, bijodami jūsų teisėtos rūstybės , jie liepia jums kentėti ir tylėti , žadėdami jums už tai geresnį gyvenimą tik

148 -

anam pasaulyje . Norėdami nukreipti nuo savęs jūsų rūstybę, jie niekšiškai siundo jus prieš žydus - prieš tokį pat , kaip ir jūs, proletariatą, kuris vienodai su jumis dejuoja ir miršta nuo lenkų ir žydų spekuliantų išnaudojimo . Draugės darbininkės ! Neklausykite kunigų pasakų ir ple palų ! Neklausykite ponų, dykaduonių ir tinginių, kurie liepia jums būti kantrioms bei nuolankioms , patys būdami visko pertekę ! Jums reikia darbo ir duonos, jums reikia , kad alkani ir su šalę kūdikiai savo verksmu neplėšytų jūsų motiniškų širdžių, jums reikia malkų, miltų, bulvių, o ne tuščių pažadų, kuriais nei jūs, nei jūsų vaikai nebūsite sotūs ! Draugės darbininkės ! Eikite būriais į magistratą, kur , pato giai įsitaisę, sėdi jūsų išrinkti atstovai -,,miesto tėvai ". Išvil kite tuos niekšus iš jų patogių fotelių ir pareikalaukite iš jų atsiskaitymo už darbo žmonių skatiką. Pasigrobę viską į savo piktadariškus nagus, tukdami iš darbo žmonių bado, kimšdami į savo kišenes kruvinu šių žmonių prakaitu uždirbtus pinigus, jie nė girdėti nenori jūsų nuolankių prašymų. Pareikalaukite iš jų atsiskaitymo, ką jie padarė jums. Kur pažadėtas maistas , kur viešieji darbai, kur pašalpos bedarbiams , kurias, nepaisant šimteriopai sunkesnių sąlygų, jums duodavo bolševikai ? Draugės darbininkės ! Vykite lauk tuos niekšus, kyšininkus ir spekuliantus , nes , išskyrus išnaudojimą ir priespaudą , jie daugiau jums nieko neduos ! Jūsų vargai pasibaigs tik tuomet , kai valdys jūsų tėvai , vy rai , broliai ir jūs pačios ! Tik tuomet jūs susilauksite žmoniško gyvenimo, kai darbininkai patys viską paims į savo rankas, kai į visas keturias puses išguisite dykaduonių gaują — ponus, ku nigus ir generolus , kai įvesite teisingą visokių produktų pa skirstymą savo tarpe, kai negaus nieko tas , kas nedirba ! Tik Darbininkų ir kareivių tarybų valdžia išvaduos jus iš šiandie ninio skurdo ir pažeminimo. Draugės darbininkės ! Organizuokitės, padėkite savo vyrams kovoje su engėjais ! Kovokite kartu su jais už savo pačių valdžią ! Šalin valdžia!

buržuazijos

viešpatavimą !

Tegyvuoja

darbininkų

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija Vilnius, 1919 m. lapkričio mėn. Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 137 1.

I

I

149

Nr. 78 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS KURTI SLAPTAS KAREIVIŲ TARYBAS IR IŠVIEN SU DARBO LIAUDIMI KOVOTI UŽ TARYBŲ VALDŽIĄ

1919 m. lapkritis Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

KAREIVIAI ! Lenkijos kapitalistai ir dvarininkai pavertė jus vergais ir paklusniais savo nusikalstamų planų vykdymo įrankiais . Jie stumia jus į nesibaigiantį karą frontuose , siekdami užkariauti buržuazijai naujas žemes ir įkinkyti į jungą naujų vergų bū rius. Tuo metu , kai visos buržuazinės valstybės, kareivių masių spaudžiamos , demobilizuoja savo armijas, kai visos kapitalis tinės vyriausybės, gresiant liaudies masių revoliucijai , pasi traukia iš karo,- viena tik Lenkijos vyriausybė nenori nė gal voti apie taiką. Lenkijos kareivio kraujas ir toliau tebelieja mas juodosios lenkų reakcijos interesams , o kruvinu darbo žmonių prakaitu uždirbti pinigai išleidžiami pirkti vis naujoms ginklų ir visokių žudymo įrankių atsargoms, kurias parduoda Vakarų kapitalistai . Visame pasaulyje skamba darbininkų ir kareivių protesto balsas prieš karą . Tik Lenkijos kareivis neturi balso . Tik Len kijos kareivis aklai klauso savo išdaviko karininko, kuris se niau buvo ištikimas caro ir kaizerio tarnas . O Lenkijos karinin kai, pripratę prie senų imperialistinių armijų tvarkos, stengiasi ją įvesti ir pas mus . Esant tokiai tvarkai , kareivis tampa beva liu ir nesąmoningu automatu , jis turi aklai , kaip šuo , klausyti kad ir niekšiškiausio viršininko įsakymų, turi užmiršti , kad jis yra žmogus ir pilietis, ir pavirsti patrankų mėsa . Kareiviai ! Jums sako , kad jūs, esą, ginate savo tėvynės lais vę, o iš tikrųjų esate kitų laisvės slopintojai ! Jums sako, kad jūs, esą, ginate savo liaudies laisves, o [ iš tikrųjų] ginate bur žuaziją ir jos vyriausybę nuo teisėto šios liaudies pasipiktinimo . Kai darbininkas reikalauja darbo , kai valstietis reikalauja že mės , jūsų durtuvai ir kulkos priverčia juos nutilti . Aklai klau sydami vyriausybės ir karininkų įsakymų, jūs tampate bude liais darbo liaudies, kurios sūnūs esate jūs patys! O kaip atsilygina jums buržuazija už tai, kad ištikimai tar naujate jos interesams?- Esate alkani ir apiplyšę, šąlate apka suose be batų ir rūbų. Jus ėda ligos ir visokie gyviai , nes argi tai rūpi dvarininkams ir kapitalistams, turintiems šiltus kaili nius ir gerai nupenétus pilvus?! O norėdami šiaip taip pragy venti fronte, turite pasidaryti grobstytojais ir plėšikais , turite plėšti vietinius gyventojus taip, kaip jus apiplėšia dvarininkai . kapitalistai ir generolai.

150

Kareiviai ! Jūs turite stoti į žūtbūtinę kovą prieš buržuazinę vergovę ! Tik tuomet, kai žlugs išdavikų, dykaduonių ir kyšininkų valdžia ir kai bus sukurta Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžia , jums nušvis geresnis gyvenimas! Tad kovokite kartu su darbo liaudimi prieš išnaudojimą ir priespaudą! Kartu su darbo liaudimi kovokite dėl valdžios! Kareiviai ! Šalin niekšišką vadovybę ir aklą jos klausymą ! Kurkite visur kareivių tarybas, kurios bus jūsų vyriausiasis organas, kurios , sudarytos iš veiklių ir pasitikėjimo vertų drau gų, vadovaus visos kareivių masės siekimams ir žygiams ! Kurkite visų kareivių bendrai renkamas kareivių tarybas, kurios kovos už jūsų gyvenimo pagerinimą ir gins jus kaip žmo nes ir piliečius! O siekdami sukurti legalias tarybas, kurkite tuo tarpu visur slaptas tarybas , kurios jus suvienys ir parengs tolimesnį veikimą ! Nedelsdami imkitės darbo , kareiviai ! Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybos! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija Vilnius, 1919 m. lapkričio mėn.

Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 146 1.

Nr. 79 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS Į REAKCIJOS PUOLIMĄ ATSAKYTI VISUOTINIU PROTESTO STREIKU [1919 m., ne anksčiau kaip lapkričio mėn.] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DARBININKŲ KLASĖS PERSEKIOJIMAS NESILIAUJA!

Visavaldžiai

šalies

šeimininkai

budeliai-komendantai

Mikuckiu priešakyje įžūliai tyčiojasi iš Lietuvos darbo žmonių. Buvo suimti ir ištremti žymiausi darbininkai iš profsąjungų Centro Biuro, ir išgama Mikuckis pats žiauriai sumušė CB pir mininką drg. Strelicą. Šiomis dienomis buvo suimtas naujas CB sekretorius , bet jam pavyko laimingai ištrūkti iš žvalgybi ninkų rankų. Žiauriai susidorojama su streikuojančiais žemės ūkio darbininkais Vilkaviškyje , Marijampolėje ir kitose vie tose. Žodžiu, visoje šalyje siautėja reakcija , panaši į carinę ir kaizerinę. 151

ma

Štai kas darosi pas mus ,,demokratinėje " Lietuvoje, kai val džią turi ,,socialistas " Galvanauskas ir jo bičiuliai ,,krikščionys demokratai " ir kiti juodašimčiai ! Ne geriau gyveno darbo žmonių masės ir tuomet, kai buvo Sleževičiaus kabinetas, dalyvaujant socialsusitaikėliams Kai riui ir Pakniui . Visos buržuazinės vyriausybės niekuo nesiski ria viena nuo kitos. Draugai darbininkai ! Kantrybės taurė perpildyta , taip toliau gyventi negalima ! Reikia sukrusti ir atremti priešo puolimą ! -Jei nuveda į kalėjimą jūsų vadą, tai žinokite priešai ruo šia blogesnį kaip kalėjime gyvenimą visiems jums ; jei suduoda smūgį jūsų atstovui , tai žinokite - tas smūgis suduotas jums! Gana pasityčiojimų ! Laikas stoti prieš per daug suįžūlėjusį priešą. Jeigu jūs norite padaryti galą žiauriems susidorojimams , jeigu jūs norite išsikovoti būtiniausias teises , jūs turite duoti priešui pajusti jūsų jėgą, įrodyti jam darbais, kad jūs esate visi už vieną ir vienas už visus ! Jūs turite imtis tikro , išbandyto ginklo - streiko. Reikia visoje Lietuvoje paskelbti visuotinį protesto streiką prieš žiaurią reakciją! Ruoškitės tam streikui ! Tam ruošiasi ir Lenkijos proletaria tas , kovodamas prieš smurtininkus . Glaudžiau sutelkite gretas apie savo profsąjungas , ginkite jas nuo priešo puolimo ; tegu jos kaip reikiant organizuoja jūsų revoliucinį žygį – visuotinį protesto streiką. Bet atminkite , draugai : visuotinis streikas yra pirmas žings nis laisvės keliu . Atminkite visada , kad jūsų kančioms ateis ga las tik tada, kai jūs didvyriškojo Rusijos proletariato pavyzdžiu nuversite godžios dvarininkų ir turtuolių gaujos priespaudą in įkursite savo valdžią - Darbininkų, valstiečių ir kareivių at stovų tarybų valdžią. Tik Tarybų valdžia išplėš iš dykaduonių- išnaudotojų žemę, fabrikus visus turtus , kurie pagal darbo teisę turi priklausy ti jums, tik Tarybų valdžia nuves jus teisingu keliu į galutinį šviesų tikslą , į socializmą. Aiškiai suprasdami šią paprastą ir didžią tiesą , ryžtingai ir drąsiai stokite į kovos su neapkenčiama vyriausybe kelią, sto kite į visuotinio streiko kelią . Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų taryba ! Tegyvuoja broliška Tarybų Lietuvos sąjunga su Tarybų Ru sija! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja visuotinis protesto streikas visoje Lietuvoje !

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 149 1.

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Versta iš rusų kalbos. - 152 ―――

Nr. 80 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS NUVERSTI BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ IR KOVOTI UŽ TARYBŲ VALDŽIOS PERGALĘ [ 1919 m. gruodis] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

KODĖL MUMS REIKALINGA DARBININKŲ TARYBŲ VALDŽIA

Draugai darbininkai ir kareiviai! Draugai miesto darbininkai, kas mūsų šalyj šeimininkauja ? Kas pas mus ponauja? Darbininkus fabrikuos ir dirbtuvėse engia ponai ir valdžia . Jiems moka mažą algą , o tankiai ir tos neduoda . Jei kas iš dar bininkų tik truputį prasikalsta , tokį išvaro kaip šunį ; tokį darbi ninką laukia badas ir šaltis . Jei darbininkas pradeda rūpintis savo klasės reikalais , jei jis pradeda kovoti dėl didesnės algos , dėl darbo sąlygų pagerinimo, tai jį laukia bausmė. Tuomet dar bininką išvaro arba net ir suima. O kieno naudai eina darbininkų darbas? Gal darbininkų? Gal vargo žmonių? Anaiptol ! Jis eina naudai tų, kurių rankose fabrikai , dirbtuvės ir kiti turtai . Darbininkai turi atimti tą viską nuo turčių, turi paimti į sa vo rankas , jei nori geriau gyventi . Tik tuomet darbininkai lai mingai gyvens, kada jie nebežinos ponų- išnaudotojų, tik tuo met, kada jie patys bus savo reikalų šeimininkais. Darbininkų darbas turi eiti ne dėlių saujelės naudai , bet tų, kurie gamina viso pasaulio turtus . Tai bus tik tuomet , kada dar bininkai nuvers kapitalistų, dvarininkų , buožių ir visų darbi ninkų priešų ponavimą . Draugai lauko darbininkai, kas dabar šeimininkauja dva ruose ir buožynėse? Gal jūs , lauko darbininkai , kurie liejat sa vo prakaitą, kurie nuo per sunkaus darbo nustojat savo sveika tos? Cal jūs, kurie sėjat , kertat ir kuliat ? Nieko panašaus! Dvaruose ir buožynėse šeimininkauja ponai ir buožės , o jūs tik dirbat, kad jie linksmai galėtų gyventi . Ateina ruduo , jus atsta to nuo darbo ir nėra kur jums pasidėti . Gana vergauti dykaduoniams , gana klausyti storkaklių ! Iš varykim iš dvarų visus ponus, iš buožynių visus buožes, — bū kim, pagalios , patys savo reikalų šeimininkais . Neduokim duonos,tiems, kurie lig šiol gėrė mūsų kraują ir prakaitą, ku rie, nukankinę mus, paskui išvarydavo ubagauti . Lauko darbi ninkų darbas turi eiti naudai tik tų, kurie dirba darbininkų vi suomenei naudingą darbą . O jūs , draugai kareiviai, kieno jūs naudai tarnaujat ? Ko kiems tikslams liejat savo brangų kraują? Gal jūs ginat 153

darbininkų ir mažažemių reikalus? Gal jūs saugojat dvarus nuo dvarininkų, fabrikus nuo fabrikantų, gal jūs kovojat dėl darbi ninkų ir mažažemių gerovės? Irgi nieko panašaus! Jūs , liedami savo kraują karo lauke , tik padedat dvarininkams stipriau tu pėti dvaruose ; jūs paturit stiprius ūkininkus , kurie rūpinasi ap žioti visas žemes ; jūs ginat ponų ir bagočių valdžią. Draugai darbininkai ir kareiviai, pagalvokit, ar teisingai taip, kada vieni dirba , prakaituoja , o kiti uliavoja! Pagalvokit apie tai ir tuomet suprasit, kaip turi būti . Tuo met pamatysit, kad nebeturi būti daugiau ponų ir prasčiokų, kad nebeturi būti daugiau bagočių ir bedalių. Visi turi dirbti tiek, kiek darbo visuomenė nuo jų reikalauja , jei tik jėgos lei džia. O kas nedirba visuomenei naudingo darbo , tam ir duonos nereikia duoti . Reikia nuversti nuo jų sostų ponus ir bagočius , reikia atimti dvarus nuo dvarininkų, buožynes nuo buožių, fabrikus nuo * fabrikantų, bankus nuo bankierių, prekių sandėlius nuo kup čių. Dvarai , žemės, girios , fabrikai , gelžkeliai , garlaiviai , prekės , žalioji medžiaga , visi žemės turtai turi priklausyti visai darbo visuomenei , o ne pavieniams bagočiams . Bet, draugai darbininkai ir kareiviai , mes turim atsiminti , kad to visko niekas mums dykai neduos. Mes patys, pasirem dami ant savo jėgų, turim paimti tą viską. Mes turim, aštriai kovodami , nuversti ponų ir bagočių tvarką ir jų valdžią. Mes patys turim paimti valdžią į savo rankas . Visur turim rinkti savo tarybas , spiestis prie jų ir su obalsiu : Visa valdžia darbi ninkų, mažažemių ir kareivių taryboms ! -mes iki paskutiniųjų turim muštis su savo neprieteliais . Mes visuomet turim atsiminti , kad mums reikalinga Darbi ninkų tarybų valdžia , kad nebūtų daugiau ponų ir bagočių vieš patavimo, kad nebebūti daugiau kitų vergais , kad tapti, paga lios, laisvais darbo piliečiais . Salin ponus ir bagočius! Šalin parsidavėlių valdžią! Šalin lenkų okupantus! Salin visus darbininkų neprietelius! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

15 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 41 l. Originale: tavorų.

154

Nr. 81 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAIMO DARBO ŽMONES, RAGINANTIS STOTI Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ IR PAIMTI IŠ DVARININKŲ ŽEMĘ Į SAVO RANKAS [ 1919 m. gruodis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės!

IMKIME ŽEMĘ ! Per ilgus amžius , daug vargo vargdama , kaimo biednuomenė traukė sunkų vergovės jungą. Baudžiavos metu ponas laikė baudžiauninką už šunį . Kitąkart dar blogiau. Pono šuva tankiai turėdavo gerus tvartus , gerą ėdalą, visą eilę tarnų, o vergas — kokį nors sukiurusį laužą , supuvusių bulvių ir gerų lazdų ir kančių per nugarą. Baudžiavai išnykus , kaimo biednuomenės padėjimas nei kiek nepagerėjo . Kas turėjo žemės sklypelį , tam reikėjo vargti didžiausią vargą arba vasaros metu eiti vergauti į dvarą arba pas ūkininkus . Bernai gi po senovei nebuvo laikomi žmonėmis . Jie dirbo nuo tamsos iki tamsai , neturėjo tikro poilsio net šven tadieniais, o už tą viską - keli skatikai algos ir alkana ordi narija . Caro metu lauko darbininkas irgi neturėjo jokių teisių: jis ne tik negalėjo organizuotis ar streikuoti , bet dargi negalėjo dalyvauti rinkimuose vaitų, staršinų, šaltyšių, teisėjo . Lauko darbininkas negavo taipogi teisių rinkti savo atstovų į Valsty bės dūmą. Lauko darbininkas buvo beteisiu sutvėrimu . Bet ne geres nis buvo ir mažažemio padėjimas . Tiesa , jis gavo teisę rinkti atstovus į Valstybės dūmą , bet negavo jokių pagerinimų. Be to, ir iš rinkimų buvo tik stačiai komedijos : vienas ponas tu rėjo daugiau balsų, kaip šimtai mažažemių, ir ponai , susidėję su ūkininkais (Vilniaus gub .) , arba ūkininkai , susidėję su miesto buržuazija (Kauno ir Suvalkų gubernijose) paprastai rinko į dū mą darbininkų priešus arba veidmainingus jų draugus . Atėjo karas, ir vėl visos sunkenybės krito ant darbininkų sprando . Darbininkai ir mažažemiai ėjo į frontą lieti savo krau ją dėl turtuolių labo, o turtuoliai tik puotavo ir turtus krovė. Užėjo vokiečiai ir pradėjo grįžti dar sunkesni vergovės lai kai. Atėjo lenkų ponai, dar blogiau pasidarė . Ne geriau gyvena lauko darbininkai ir „ nepriklausomoj “ Lietuvoj . Tik pažiūrėkit į Lietuvos laikraščius , pasiskaitykit juos, ir iš visur jūs rasit žinias apie tai , kaip ponai ir ūkininkai engia darbininkus, koks vargas žiūri į kaimo biednuomenės akis . O Lietuvos valdžia ne tik neužsistoja darbininkus, bet dar paturi ponus ir buožes . 155 -

Kodėl taip atsitinka, kad darbininkams reikėjo ir reikia var gą vargti, nežiūrint, kokia valdžia bus : caro , kaizerio, pono ar buožės? Kodėl lauko darbininkai nemato šviesesnės ateities nei nuo rusų, nei nuo vokiečių, nei nuo lenkų, nei nuo lietuvių? Kodėl?.. Tik dėl to, kad geriausios ir didžiausios žemės turčių ran kose . Ir prie caro, ir prie kaizerio , ir prie lenkų pono , ir prie lie tuvių buožės geriausios žemės, didžiausi žemės plotai ponų ir bagočių rankose . Ponai ir bagočiai , suėmę į savo rankas geriau sias žemes , tuom pat paliko daug sodiečių be darbo, ir pastarieji prispirti yra eiti į dvarus dirbti arba pas ūkininkus ir dirbti to kiomis sąlygomis, kokias stato ponas ar ūkininkas . Mažažemis irgi prispirtas yra eiti dirbti pas poną ar buožę, nes jam neiš tenka duonos ant jo mažo žemės sklypelio . Kas šį dalyką supranta , tam aišku , kad darbininkai ir maža žemiai tik tuomet nuo vargo atsikratys , kada visos žemės bus atimtos nuo ponų ir bagočių. Tik tuomet darbininkai ir maža žemiai perstos būti vergais . -Kas supranta šią teisybę , tas stoja į kovą — į kovą dėl dar bininkų ir mažažemių labo . O tas labas reikalauja , kad tuojau būtų atimtos visos žemės nuo visų dvarininkų, nuo visų bied nuomenės kraujo siurbėjų. Toji kova reikalauja , kad tuojau būtų išvyti visi dvarinin kai iš dvarų visi darbininkų neprieteliai iš kaimo. Vardan šios kovos turi susivienyti visi lauko darbininkai , visi proletarai . Visi proletarai , susidėję su mažažemiais ir ka reiviais, turi nuversti ponų ir bagočių valdžią, atimti žemes nuo visų turčių ir paimti jas į darbininkų ir mažažemių rankas . Gana vergovės! Šalin ponus ir bagočius! Šalin dvarininkus iš dvarų! Visi dvarai, visos turčių žemės darbininkams ir maža žemiams! Šalin Lietuvos buržujų valdžią! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų, mažažemių ir kareivių val džia Lietuvoj! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja bolševikų komunistų partija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

24 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 71 l.

156

Nr. 82 ,,KOMUNISTO" REDAKCIJOS ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, NURODANTIS, KĄ PADARYTŲ DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI VALSTIEČIAI LIETUVOJE, LAIMĖJĘ KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ [ 1919 m. gruodis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės!

KĄ PADARYTŲ DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI LIETUVOJ, JEI JIE LAIMĖTŲ Jau praslinko daugiau kaip pustrečių metų nuo to laiko , ka da komunistai , arba bolševikai, iškėlė obalsį : Visa valdžia darbininkų, valstiečių ir kareivių taryboms! Rusijoj darbininkai jau laimėjo ir paėmė valdžią į savo ran kas. Rusijoj nebėr daugiau ponų ir bagočių valdžios . Ir Lietuvos susipratusiems darbininkams rūpi paimti valdžią į savo rankas . Užtai daugelis klausia, ką padarytų Lietuvos dar bininkai ir mažažemiai , jei jie laimėtų. Jie padarytų tą pat , ką jau padarė Rusijos darbininkai , t. y .: 1. Nuverstų ponų ir bagočių valdžią. Visa valdžia būtų darbininkų mažažemių ir kareivių tarybų rankose . Tarybas rinktų tik tie, kurie dirbtų darbininkų visuomenei naudingą darbą. 2. Jie tuojau pertrauktų karą, reikalingą dėl ponų ir bago čių labo, bet gintųsi nuo užpuolimo visų tų, kurie imtųsi nu versti darbininkų valdžią Lietuvoj , vis vien, ar jis būtų lenkas, ar vokietis, ar jis būtų rusas, ar lietuvis . 3. Jie paimtų visas žemes į darbininkų ir mažažemių res publikos rankas, išvarytų iš dvarų ir buožynių dvarininkus ir šimtamargius ūkininkus . Aprūpintų žeme nuskurusius mažaže mius. Dvarus pavestų dvaro darbininkų komitetų globai . 4. Atimtų bankus nuo bankierių, fabrikus nuo fabrikantų, * prekių sandėlius nuo kupčių ir t . t . Šie visi turtai pereitų į dar bininkų ir mažažemių respublikos rankas . 5. Pasirūpintų, kad darbininkai dirbtų ne ilgiau 8-nių valan dų, kad darbo sąlygos būtų pagerintos . Apdraustų nuo senatvės , ligos , nelaimių, nedarbo visus darbininkus , tarnautojus ir jų šeimynas . 6. Rūpintųsi , kad nevaikščiotų alkani darbininkai ir visi be daliai. Maisto klausimą taip rištų, kad pirmučiausiai būtų aprū pinti darbininkai ir kad daugiau gautų tas, kuris sunkiau dirba . 7. Apsaugotų moterų ir vaikų darbą, aprūpintų motinas ir jų kūdikius .

* Originale : tavorų. 12- LKP atsišaukimai, I t.

157

8. Mokslas būtų prieinamas visiems ir pirmučiausia darbi ninkams, mažažemiams ir vaikams . Mokslas veltui. 9. Eitų prie to , kad darbininkų vaikai galėtų gauti veltui valgį ir visą užlaikymą. 10. Panaikintų dabartinę kariuomenę kaipo ponų ir bago čių įrankį ginti jų reikalus , atimtų ginklus nuo darbininkų ir mažažemių priešų, o vieton to sutvertų naują, darbininkų ir mažažemių armiją . Padarytų dar daug ir kitų naudingų dalykų: rūpintųsi kelti šalies pramonę ir žemdirbystę, kad visi galėtų būti pasirėdę ir sotūs; išvarytų turčius iš jų namų ir apgyvendintų tenai darbi ninkus; vasarnamiai liktų liguistiems ir nesveikiems arba pa ilsusiems darbininkams ir darbininkų vaikams . Kam rūpi šie ir kiti dalykai , turi dėtis prie komunistų darbi ninkų, turi kovoti susipratusių darbininkų eilėse , nes be kovos nieko darbininkai nepasieks . ,,Komunisto" redakcija

15 000 egz .

PA, 1770 f., 1919 m ., 2a b., 136 l.

Nr. 83 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSĪŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS, AIŠKINANTIS, KAIP REIKIA SUPRASTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNIMO REIKALĄ [ 1919 m., gruodžio pabaiga] Proletarai visų

šalių, vien y kitės!

DRAUGAI DARBININKAI , VARGINGIEJI SODIEČIAI IR KAREIVIAI! Kada visos šalys apimtos galinga socialistinės revoliucijos liepsna, Lietuvoje siaučia juoda reakcija, priespauda, vargas , suirutė, nedarbas ir badas! Valdžia randasi darbininkų budelių rankose . Jie pūdo kalė jimuose šimtus kovotojų už darbininkų išliuosavimą. Jie ginklų jėga malšina ramius darbininkų streikus ir išdrasko profesines darbininkų sąjungas . Dvarininkų ir visokių šmugelininkų val džia tik melagystėmis laikosi ! Ji apgaudinėja darbininkus, ma žažemius ir kareivius. Dvarininkų ir storkaklių valdžia nepajudino ir nepajudins dvarininkų žemių. Ji neužgaus turtingųjų ūkininkų reikalų . Ji nevaldo ir nevaldys šmuglerių ir spekuliantų gaujų. Buvusieji caro činauninkai tik kyšius ima . Už kyšį viską padarysi, bet vargdienis teisybės niekur negali rasti.

158

Ir ta budelių valdžia , ta parsidavėlė Taryba, jums, darbinin kams , sodiečiams ir kareiviams , sako : - Kariaukite už nepriklausomą " Lietuvą! Tie šuleriai , už jūsų nugarų pasis'ėpę, puotauja, spekuliuoja, važinėja, vagia , o jus siunčia į kruviną karą su lenkais ar ber montininkais . Jūs kraują liejate , o pardavikų gauja už jūsų pečių derasi su „ priešais " — tokiais pat darbininkų budeliais , kaip ir jie. Norėdami prisigrobti daugiau turto , įvairių tautų buržujai piudo darbininkus karo laukuose , kada gi gresia revoliucijos pavojus, jie susivienija , kad pasmaugti kylančius darbininkus ir sodiečius. Smetonos gauja * parduoda jus Antantės kapitalistams . Jie , derėdamiesi su lenkų ir rusų-vokiečių plėšikais, siunčia karei vius į beprotišką, beprasmį karą prieš pasiliuosavusį nuo vergi jos pančių Rusijos proletariatą, tą pasaulinės revoliucijos ne šėją. Begėdiškai ir biauriai meluoja buržuazinė Taryba ir jos agentai socialpataikūnai , sakydami , kad Raudonoji Armija ka riauja prieš jūsų nepriklausomybę . Darbininke, vargo sodieti ir kareivi ! Nejaugi jūs nepriklau somi ir laisvi ? Nepriklausomi ir laisvi tik buržujai ir jų sėbrai, o jūs — buržujų ir visokių siurbėlių vergai ! Tie, kurie iš tikrųjų kovojo už proletarų nepriklausomybę, tie, kurie norėjo paliuosuoti jus iš buržuazijos pančių - Mic kevičius-Kapsukas , Aleksa -Angarietis ir kiti geriausi Lietuvos darbo minių draugai — anoj pusėj fronto, kartu su Lietuvos Raudonosios Armijos dalimis, kovoja už jūsų nepriklausomybę nuo buržuazijos ir ponų. Jie petys į petį su pasiliuosavusiais be tautų skirtumo darbininkais kovoja prieš visų tautų buržuaziją. Smetoninės Tarybos veidmainiai nori jums įkalbėti , kad Mickevičius-Kapsukas ir kiti tai vergia Lietuvą, o smetonos , galvanauskai , merkiai ir visa jų banda - tai jos liuosuotojai! Žinokit, draugai , kad tie ,,liuosuotojai ", slaptai derėdamiesi su pasaulio imperialistais (grobikais) , parduoda jus už trupinius nuo tų žmogžudžių stalo . Jie vergiškai pildo tą, ką palieps jiems imperializmo tigrai - Klemanso, Loid-Džordžas, Vilsonas ir kiti darbininkų smaugėjai . Tad parodykim gi , draugai, kad susipratome . Tepajunta jie mūsų kerštą už visus žiaurumus ir paniekinimus! Organizuokimės! Tverkime darbininkų, sodiečių ir kareivių tarybas ! Su jų pagalba nuversime buržuazijos vergovę ir, broliško Rusijos proletariato padedami , įkursime savo Tarybų valdžią! Tik tuomet pajusime, kad iš tikrųjų nepriklausomi ir laisvi esam . Žemė , fabrikai ir kiti turtai , pagaminti jūsų krauju ir

Originale: chevra. 159

prakaitu , pereis iš dykaduonių ir kraugerių rankų į jūsų pūslė tas rankas ! Tiktai tuomet Lietuva bus jūsų tėvynė , ir kartu su Rusijos pasiliuosavusiu proletariatu galėsime ginti ją nuo len kų, kolčakininkų, bermontininkų ir kitų užpuolikų, ginti nuo Antantės plėšikų ir nuo savų buržujų! Tarybų Rusija , revoliucinės dvasios kupina , pliekia viso pasaulio buržujus visuose frontuose . Bendrai su ja ir mes ko vosime ir laimėsime ! Išvien su mumis revoliucinis proletariatas Lenkijos , Vokie tijos ir kitų kraštų! Šalin buržuazijos valdžią ! Šalin karas su broliais -Rusijos darbininkais! Visa žemė , visi fabrikai , visi turtai — darbo minioms ! Visa valdžia - darbininkų, sodiečių ir kareivių taryboms! Tegyvuoja broliška vienybė Lietuvos ir Rusijos Socialistinių Tarybų Respublikų ! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 102 l.

Su nežymiais teksto skirtumais buvo iš leistas ir rusų kalba.

Nr. 84 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS RYŠIUM SU BURŽUAZINĖS VYRIAUSYBĖS UŽDRAUDIMU SUŠAUKTI PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUVAŽIAVIMĄ [ 1919 m., gruodžio pabaiga] Visų šalių proletarai, vieny kitės! Į LIETUVOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS

.

Budelių ir banditų gauja, pagriebusi valdžią į savo rankas, smaugia Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių minias. Kuomet dvarininkai, kapitalistai , spekuliantai ir visokie nutukę dykaduoniai , siurbdami varguolių kraują, naudojasi neapribota liuosybe ir laisve , tuo metu plačios darbo minios kenčia badą, šaltį , pavergimą ir paniekinimą! O kuomet jie nori organizuotis ir kovoti už savo reikalus , banditų valdžia ardo jų organizaci jas , neleidžia susivažiavimų, susirinkimų, neduoda nei spaudos , nei žodžio laisvės . Tie apgavikai , smaugdami darbininkus aršiau , negu kruvina sai caras, visa gerkle rėkia pasauliui apie savo neva ,, demokra tizmą ". 160

Tie geseftmacheriai , parduodami kraštą pasaulio grobi kams imperialistams , rėkia apie ,, nepriklausomybę ", kad drū čiau užsirioglinus ant darbininkų ir vargingųjų valstiečių sprando . Jie ne tik šaudo ir kalėjimuose pudo geriau susipratusius darbininkus, bet dargi smaugia mažiausią darbininkų judėjimą. Štai šiandien darbininkai susivažiavo pasitart, kaip čia apsigy nus nuo bado, o tie budeliai neleido mūsų atstovams susirinkti . Tokių sunkenybių mes nematėm dargi kruvinojo kaizerio viešpatavimo laikais. Šitai juodajai reakcijai užviešpatauti padėjo socialpardavi kai . Kada buržujų pakalikai - Sleževičius, Kairys , Paknys ir kiti pasmaugė Lietuvos darbininkus, buržujai juos išmetė iš ministerijų. Dabar jie vėl dairosi, kad priėjus prie valdžios ir vél smaugti mus. Kad išeiti iš tos kruvinosios pelkės, yra tik vienas kelias ,— reikia sutverti darbininkų, kareivių ir vargingųjų valstiečių ta rybas, susivienijus su broliškos Tarybų Rusijos darbininkais , nuverst šitą banditų valdžią ir įkurt Tarybų valdžią . Kito išganymo nėra! Bet Lietuvoj dar neatėjo laikas imti valdžią į darbininkų Tarybų rankas. Prie to mes turim prisiruošt ir susiorganizuot, [bet] smetonos ir gauja * mums neduoda tai daryt. Parodykim gi , draugai , kad mes jau galim gintis ir kovoti už savo reikalus . Visi bedaliai - į gatvę! Pareikalaukim, kad tuojau būtų paleisti iš kalėjimų mūsų draugai ! Pareikalaukim visų politinių laisvių! Jei budeliai išsiųs prieš mus kareivius ir ginkluota jėga no rės mus išvaikyt , apskelbkim visuotinį streiką. Salin budelių valdžia! Šalin darbininkų ir valstiečių siurbėlės! Lai gyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų val džia! Lai gyvuoja komunizmas! Buvo išleistas ir rusų kalba **.

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 166 1.

* Originale : kebra. ** Rusų kalba išleistame atsišaukime yra parašas: Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras. 161

Nr. 85 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NELEISTI, KAD LENKIJOS BURŽUAZIJA ĮSIGALĖTŲ JOS OKUPUOTUOSE LIETUVOS IR BALTARUSIJOS RAJONUOSE [ 1920 m., ne vėliau kaip sausio 15 d. ] Visų šalių proletarai, vieny kitės!

ŠALIN APGAVIKUS ! Draugai Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai! Lenkų ponai , ginklo jėga užimdami Lietuvą ir Baltarusiją, nesigailėjo jums pažadų. Visas blogis, sakė jie, tai bolševikai , išgelbėjimas — Lenkija . Susivienijus su Lenkija , žadėjo jie jums , bus dangiškasis rojus. Tuomet visko bus : ir duona , ir žemė , ir laisvė, ir teisin gumas; taika bus žemėje. Jų agitatoriai važinėjo po visą šalį , kunigų, dvarininkų ir žandarų padedami , surinkdavo žmones, sakė saldžias kalbas apie tėvynę Lenkiją, apie ,, niekšiškus maskolius " ir plėšikus " bolševikus . Visų gyventojų vardu rašė rezoliucijas , kad jie nori būti drauge su Lenkija , siuntė delegatus į Varšuvą, net į Pa ryžių. Kas protestavo prieš tai , tuos mušė ir sodino į kalėjimus Bet štai jau praėjo daugiau kaip aštuoni mėnesiai nuo to laiko, kai lenkų kariuomenė užėmė Vilnių, ir daugiau kaip ke turi mėnesiai nuo Minsko užėmimo . Visur įvesta lenkiškoji tvarka, visur lenkų kalba , lenkų valdininkai , lenkų žandarai , lenkų rados , lenkų ponai . Ką gi jie davė Lietuvos ir Baltarusijos darbininkams ir valstiečiams? Nieko -co nei duonos, nei žemės, nei teisingumo , nei taikos. Jie davė tik naują vergovę ir priespaudą, negirdėtą nedarbą, badą ir šaltį darbininkams miestuose , rykštes, bizūnus ir kalėji mus, plėšimą ir pasityčiojimą valstiečiams kaimuose. Kur tik įžengia lenkų ponų koja, visur kyla aimanos ir pra keikimai jų adresu . Keikia juos net tie, kurie anksčiau jų laukė ka išvaduotojų ir išdavikiškai padėdavo jiems jų šlykščiame darbe . Dabar visi susiprato , net geležinkelininkai . Visi Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai iš visos širdies neap kenčia lenkų ponų ir nekantraudami laukia , kada jie bus išvyti ir kada bus įvesta darbininkų ir valstiečių valdžia . Visur kyla piktas šauksmas : Šalin apgavikus ! Ponai mato, kad baigiasi jų dienos , ir dar uoliau imasi darbo. Baltarusijoje ir Lietuvoje jie turi milžiniškus turtus - didžiu lius dvarus , namus , fabrikus . Jie dreba , kad tik viso to nepra rastų . Jie išlaiko valdžią tik su lenkų durtuvų pagalba . Todėl jie nori ,,amžiams " suvienyti Lietuvą ir Baltarusiją su dvarininkine Lenkija .

- 162

Jie tikisi, kad Lenkijoje dar ilgai viešpataus dvarininkai ir kapitalistai , todėl juose užsidegė tokia meilė Lenkijai . Dideliais lenkų patriotais pasidarė tie , kurie dar neseniai buvo uolūs caro tarnai ir kazokų bizūnu vienijo Lietuvą ir Baltarusiją su carine Rusija . Tai tie patys ponai , kurie prikalė save prie gėdos stulpo , atidengiant Vilniuje paminklus Muravjovui-Korikui ir carienei Jekaterinai, ir kurie , prasidėjus karui , meldėsi už carinio ginklo pergalę. Tuomet jie visa savo širdimi buvo už vieningą carinę Rusi ją, nes ji su savo durtuvų ir bizūnų pagalba saugojo jų dvarus , jų turtus ir šiltas bei patogias vietas . Dabar jie už susivienijimą su Lenkija, nes tikisi , kad ten susiras tokius pat patikimus gy nėjus. Žemė siūbuoja po jų kojomis. Todėl jie skuba su susivieni jimu. Tam jie netgi paskyrė tam tikrus įgaliotinių rinkimus . Jų uždavinys bus pasisakyti už arba prieš susivienijimą su Lenki ja ir išsiskirstyti . O jeigu šiems ponams bus pavesta spręsti ir žemės klausimą , bus tuo blogiau . Žinoma, lenkų ponai - dvarininkai , žandarai, kunigai ir komendantai turi pakankamai bizūnų ir kalėjimų, kad pravestų tokius rinkimus, kokie jiems reikalingi . O ten praves tokį balsa vimą, kokio jie nori . Vadinasi , lenkų kariuomenės užimta Lie tuva ir Baltarusija bus prijungta prie dvarininkinės Lenkijos. Bet neilgam . Dvarininkinė Lenkija greitai bus nušluota sukilusių darbi ninkų ir valstiečių, kur tuomet ieškos išsigelbėjimo mūsų ponai? Šiame šlykščiame darbe jiems padeda ,,Baltarusijos vyriau sybė", kuri buvo paskelbta Minske Lenkijos ponų. Ten sėdi baltarusių parsidavėliai , kurie už gerą atlyginimą parsidavė lenkų ponams ir daro tai , kas jiems įsakoma. Jie bendrai dirba , kad pavergtų Lietuvos ir Baltarusijos darbininkus ir valstiečius . Jie rengia planą, kaip priversti visus Lietuvos ir Baltarusijos darbininkus ir valstiečius, galinčius vartoti ginklą, stoti į jų armiją ir žudyti savo brolius ir tėvus. Jie rengia jums dar sunkesnę vergovę, negu cariniais laikais . Jie svajoja apie „ auksines laisves " sau ir apie naujas represi jas prieš darbininkus ir valstiečius. Tačiau to daugiau nebebus ! Lietuvos ir Baltarusijos darbi ninkai ir valstiečiai jau pamatė tą apgaulę, kuria juos apraizgo lenkų, baltarusių ir visokie kitokie ponai . Kantrybės taurė jau persipildė . Gana tylėti ――― reikia veikti! Ištieskite ranką Lenkijos darbininkams ir vargingiesiems valstiečiams , kurie kovoja žūtbūtinę kovą prieš savo dvarinin kus ir kapitalistus . Mums nėra kitokios išeities , kaip kovoti 163

žūtbūtinę kovą su savo mirtinais priešais: lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių ir kitokiais dvarininkais ir kapitalistais . Šalin apgavikus! Šalin poniškųjų rinkimų komediją! Šalin parsidavėlišką Baltarusijos Radą 30, Lietuvos Tarybą ir Lenkijos Seimą! Šalin susivienijimą su dvarininkine Lenkija! Tegyvuoja glaudi darbininkiškos Lietuvos ir Baltarusijos sąjunga su darbininkiška Lenkija! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija! Tegyvuoja glaudi socialistinės Lietuvos ir Baltarusijos są junga su socialistine Lenkija, Rusija ir kitomis šalimis! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 21 1.

30 000 egz. Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas su nežymiais pakeitimais ir lenkų kalba - 10 000 egz.

Nr. 86 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, DEMASKUOJANTIS BURŽUAZINĖS VALDŽIOS ŽVĖRIŠKUMUS [ 1920 m., ne vėliau kaip sausio 29 d.] Visų

šalių

proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKAI IR VALSTIEČIAI ! Jūs jau gerai pažinote savo išlaisvintojus " — lenkų ponus. Kiekvienas iš jūsų mato ir jaučia, ką jie jums davė. Jie davė dvarininkų ir kapitalistų valdžią. Jie atėmė žemę iš darbininkų ir valstiečių ir vėl atidavė ją dvarininkams . Jie atėmė fabrikus iš darbininkų ir atidavė juos kapitalistams . Jie suteikė visišką laisvę dvarininkams , bandi tams žandarams ir tamsiems kareiviams plėšti ir žudyti darbi ninkus ir valstiečius . Jie muša jus ir tyčiojasi iš jūsų pikčiau , negu blogaisiais cariniais laikais . Nesigaili nei moterų, nei vaikų. Jie užpildė kalėjimus darbininkais ir valstiečiais ir pavertė juos baisiausiomis mušimų ir kankinimų vietomis . Šimtus ir tūkstančius darbininkų ir valstiečių jie jau pasiuntė į aną pa sauli . Jie išvaikė darbininkų ir valstiečių atstovų tarybas ir jų vie toje pastatė poniškąsias dvarininkų su bizūnais, žandarų, viršai čių buožių radas, kurios visiškai paklusnios dvarininkams. Jie daug šaukė apie laisvę, bet davė ją tik dvarininkams, kapitalistams ir visiems darbo liaudies priešams .

164 -

O darbininkams ir valstiečiams jie davė laisvę tiktai mirti iš bado ir šalčio arba žūti nuo sužvėrėjusių žandarų ir tamsių, pa sileidusių kareivių kulkų. Lenkų ponai daug žadėjo darbininkams ir valstiečiams — ir duonos, ir manufaktūros, ir visko, ko tik norite, bet nieko ne davė. Visa, ką tik galėjo, jie pasiglemžė sau. Atsilygindami sau nuostolius, jie paskutinį skatiką atima iš darbininkų ir vals tiečių. O patys ponai puikiai įsitaisė įvairiose šiltose vietelėse . Spekuliuodami liaudies kančiomis , jie pelno sau milijonus ir šlovina ,, puikią " Lenkijos tvarką . Niekada jiems taip gerai ne sisekė, kaip dabar. Todėl jie nori įamžinti šią tvarką. Nori ,,amžiams“ suvienyti Lietuvą ir Baltarusiją su dvarininkine Len kija. Ir išsijuosę keršija jie darbininkams ir valstiečiams už lai kiną savo valdžios praradimą. Šitaip jie stengiasi apsaugoti save nuo naujo dvarų, fabrikų, bankų ir šiltų vietelių praradi mo. Darbininkų ir valstiečių kraujuje jie nori paskandinti dar bininkų ir valstiečių revoliuciją. Bet tai jiems nepavyks ! Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai jau supra to, ką jie prarado, Tarybų valdžiai sužlugus . Jie žino , kad dar bininkų ir valstiečių Tarybų valdžia viską , ką ji darė , darė dar bininkų ir vargingųjų valstiečių interesais, o lenkų dvarininkų valdžia viską daro dvarininkams, kapitalistams ir turtuoliams . Tarybų valdžios laikais , jei buvo duonos, tai ji pirmiausia buvo darbininkams ir miestų bei kaimų varguomenei . Dabar yra duonos, yra manufaktūros, bet tik turtuoliams . Jie sotūs , jie apsirengę, gyvena šiltuose butuose ir kas jiems darbo , kad varguomenė tinsta iš bado ir šalčio ! Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai! Ar ilgai jūs leisite taip tyčiotis iš jūsų? Ar ilgai jūs kęsite šiuos žvėris , plėšikus ir banditus? Ar ilgai jūs būsite dvarininkų ir kapita listų vergais? Ne, ilgai taip tęstis negali. Jau sukyla prieš savo dvarinin kus ir kapitalistus Lenkijos darbininkai ir kaimo varguomenė . Prasideda neramumai ir Lenkijos kariuomenėje . Neatsilieka nuo jų ir Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai . Organizuokitės, draugai! Ruoškitės paskutiniam lemiamam mūšiui! Stokite po Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos vėliava. Patraukite į savo pusę apgautus lenkų kareivius, nes daugelis iš jų yra tokie pat darbininkai ir valstiečiai. Naikinki te niekšišką dvarininkinę santvarką! Visur balsiai skelbkite : Šalin dvarininkus, žandarus ir jų niekšiškus talkininkus! Šalin dvarininkų ir kapitalistų valdžią! Šalin dvarininkines radas! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių atstovų tarybos!

--- 165 ―――――――

Šalin dvarininkinę Lenkiją! Tegyvuoja glaudi socialistinės Lietuvos ir Baltarusijos są junga su socialistine Lenkija, Rusija ir kitomis socialistinėmis respublikomis! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 12 l.

10 000 egz. Versta iš lenkų kalbos. Bu vo išleistas ir rusų kalba - 30 000 egz.

Nr. 87 L IR B KP PANEVĖŽIO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į SODŽIAUS IR DVARŲ DARBININKUS, RAGINANTIS JUOS ORGANIZUOTIS IR RUOŠTIS KOVAI SU BURŽUAZINE VALDŽIA [ 1920 m., ne anksčiau kaip sausio mėn.] Visų šalių proletarai, vieny k it ė s? MIRTIS DARBININKŲ ŽUDIKAMS ! Visokios spalvos Lietuvos reakcionieriai , pradedant kleri kalais ir baigiant sociališdavikais liaudininkais ir socialdemo kratais, remiami pasaulio buržuazijos , laikinai paskandino kraujuos darbininkų klasę. Jie visi iš pasalų šnibždėjo , kad komunistai pavergė Lietuvą, įkalbinėjo biednuomenei visokiais būdais kovot prieš bolševikus, kad iškovot Lietuvai „ laisvę“. Štai jau suvirš 7 mėnesiai , kai Panevėžio rajonas randasi reak cionierių rankose , o žadėtos laisvės ir žemės darbininkai nega vo, nes valdžia , susidedanti iš dvarininkų bei jų tarnų, negali tą viską suteikti, kadangi kapitalizmo dėsniai * neleidžia darbi ninkams laisvę ir žemę turėti savo rankose . Darbininkai pra dėjo suprasti , kad tik per kovą tas viskas bus galima išgaut . Nežiūrint , kad buržuazija laikinai apgalėjusi ir paplukdė šalį kraujuose, nežiūrint , kad nepaliko nei miestelio, kur nebūtų sušaudyta keletas , nei sodžiaus , kur nebūtų išplakta desetkais susipratesnių** vyrų ir moterų, miestų ir sodžių darbininkai rengiasi į kovą. Budelių valdžia , vadovaujama krikščionių de mokratų, visur palikusi kruvinas žymes, nusigando , pamačiusi , kad darbininkai po tokios inkvizicijos nenuleido rankų ir vėl rengiasi į kovą su galvažudžiais . Kova bus smarki , užtai dabar darbi dreba kailis visiems išdavikams *** , nes [jie ] supranta, kad ninkų klasė už visą atiduos * Originale: kapitalo įstatai. ** Taip originale. *** Taip originale.

-

166

Baimės apimta valdžia uždraudė profesinių sąjungų susiva žiavimą Kaune , užgniaužė paskutinį darbininkų spaudos žodį ; savo gi spaudoje platina melus ir paskalas , būtent, [ kad ] lenkai ir vokiečiai atvežę Lietuvon milijonus pinigų ir per savo agen tus norį išplatint „ bolševizmą “, ir valdžia giriasi sustiprinsianti represijas, nes, girdi , nei ūkininkai, nei gi darbininkai Lietu voje nenori bolševikų... Raminkite save nors melais ir represi jomis, kraujageriai , nes , būdami patys vokišku padaru, manote , kad viskas kyla iš vokiško kiaušinio... Darbo gi klasė, paėmu si į savo rankas valdžią, atras, kaip susitvarkyt. Draugai sodžiaus ir dvarų darbininkai ! Išmušė paskutinė va landa ! Būkite gatavi . Kur dar nesate susiorganizavę, spieskitės į kuopas ir tvirtinkitės . Darbininkų krauju apšlakstytos balto sios gvardijos gyvavimo dienos baigiasi . Darbininkų klasė rio sia jai paskutinį smūgį . Témykite : kas ne su mumis, tas prieš mumis. Šalin kraugerių ir kapitalo bernų valdžia ! Tegyvuoja darbininkų ir vargo žmonių valdžia! Tegyvuoja socialistinė revoliucija visam pasaulyj !

Lietuvos Komunistų [partijos] Panevėžio rajono komitetas PA, 1770 1 , 1920 m., za b., 171 l.

Nr. 88 L IR B KP KAUNO KOMITETO ATS ŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAREIVIUS IR VALSTIEČIUS RYŠIUM SU KAUNO KALĖJIMO POLITINIŲ KALINIŲ BADO STREIKU [ 1920 m., ne anksčiau kaip vasario 16 d.] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI DARBININKAI , KAREIVIAI IR VALSTIEČIAI ! Vargstantieji Kauno kalėjime darbininkų klasės atstovai , negalėdami toliau panešti vargą, skurdą ir tyčiojimąsi budelių, vienuoliktą vasario įteikė valdžiai šiuos reikalavimus. A. Tuojau pateikti apkaltinimus ir teisti. B. Suminkštinti kalėjimo režimą: a. švelniau ir mandagiau elgtis su politiniais kaliniais , b . leisti naudotis knygomis ir rašymo dalykais po kont role kalėjimo administracijos, c. leisti matytis su giminėmis ir pažįstamais ne rečiau kaip du kartu į savaitę ir ne mažiau kaip po dvide šimt minučių kiekvieną kartą, Originale: gatavija.

167 --

d . panaikinti * suvaržymą pasivaikščiojimo ir leisti liuo sai vaikščioti toje dalyje kiemo, kur užeina saulė . C. Pagerinti materialinę padėtį : a. atskiras katilas politiniams ir ligoniams, b. duonos duoti tris kartus į dieną po pusę svaro kiek vieną kartą ir du kartu į dieną sriubos , c. leisti naudotis pinigais, atimtais laike arešto, nusi pirkimui maisto , d. leisti laikytis peilį , kaipo būtinai reikalingą daiktą . D. Reorganizuoti medicinos pagalbą : a . pakeisti kalėjimo gydytoją Šliupą kaipo nehumaniš ką asmenį , neatjaučiančiai ir dargi žiauriai besiel giantį su** politiniais [kaliniais] ligoniais , b . tinkamai prižiūrėti ligonius, c. suteikti kalėjimo ligoninei reikalingų medikamentų. E. Jeigu dalis politinių kalinių laikoma įkaitais, tai tuojau oficialiai apie tai pranešti ir pastatyti juos atitinkamon įkaitams padėtin . Toliau draugai kaliniai perspėja , kad jeigu valdžia ligi pen kioliktos vasario nieko neatsakys į šiuos reikalavimus , tai jie šešioliktą skelbia badą . Draugai , dar kartą perskaitykit reikala vimus ir jūs pamatysit, kad jie reikalauja to , ką duodavo poli tiniams kaliniams dargi kruvinieji Nikolajus ir Vilhelmas . Bet ,,demokratiška " Lietuvos valdžia į tuos menkučius ir teisingus reikalavimus atsakė tylėjimu . Kas gi likosi po to daryti draugams kaliniams? Jie paskelbė badą . Draugai ! Atminkite , kad tuo laiku , kai jūs naudojatės laisve , šimtai jūsų geresnių draugų, brolių ir seserų, vargstančių Kau no kalėjime, negalėdami toliau panešti barbarišką režimą , nutarė badu mirti , negu toliau kęsti vergiją. Draugai! Nejaugi mes ilgai tylėsime, matydami tokį valdžios tyčiojimąsi ir paniekinimą iš mūsų geresnių draugų, kovotojų už paliuosavimą Lietuvos darbininkų ir valstiečių?! Ne! Mes turime parodyti, kad dar nežuvo darbininkų ir vals tiečių solidarumas . Tegul kiekvienas iš jūsų būna pasirengęs kiekvieną dieną ir valandą stoti į pagalbą badaujantiems draugams. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno komitetas

PA, 1770 f., 1920 m., 24 b., 118 1.

Buvo išleistas ir rusų kalba..

* Originale : atmainyti. ** Originale : atsinešantį prie .

168

Nr. 89 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į PASAULIO REVOLIUCINĮ PROLETARIATĄ, RAGINANTIS PADĖTI LIETUVOS DARBO ŽMONĖMS KOVOJE PRIEŠ IMPERIALISTINIUS GROBIKUS IR VIETINIUS IŠNAUDOTOJUS [ 1920 m. vasaris] PASAULIO REVOLIUCINIAM PROLETARIATUI Brangūs draugai ! Lietuvos Komunistų partija skaito šventa savo pareiga pa skelbti pasaulio revoliucinio proletariato žiniai apie tikrąjį da lykų stovį naujai įsikūrusioje respublikoje ir kreiptis į jus bro liškos pagalbos . Brangūs draugai ! Jums, tur būt, teko skaityti buržuazijos ir [jos ] išsigimėlių spaudoje oficialius Lietuvos valdžios praneši mus apie „ laisvą demokratinę Lietuvos respubliką “ , kuri taipgi neša išgalimą dalį kovoje su ,,barbarų bolševizmu “ . Tuo tarpu tikras atspindys mūsų demokratinės tvarkos toks : visoje šalyje apgulos * stovis , valdžia karo komendantų ranko se, kurie sulig savo nuožiūra lemia laisvę ir gyvastį Lietuvos darbininkų. Visoje šalyje persekiojimas , kalinimas ir išsiunti mas darbininkų veikėjų. Slaptosios policijos gūžtose daromi politinių kalinių kankinimai . Apie kokias nors reformas esamu režimu kalbėti netenka . Persekiojama ne tik taip nekenčiama buržuazijos mūsų partija, bet ir dešiniosios socialistinės parti jos. Buvo sušaudyti Lietuvos socialdemokratų partijos žymūs veikėjai Valiukas ir Smolskis . Spalio mėn. 1919 m. buvo areš tuotas ir išsiųstas Tarybų Rusijon pilname sąstate Kauno profsą jungų Centro Biuras , susidedąs ( išskyrus vieną) iš Lietuvos pi liečių ir vietos gyventojų. Darydamas šiuos areštus , komendan tas Mikuckis pats aršiai primušė Centro Biuro pirmininką draugą Strelicą. Nuo Tarybų Rusijos blokada atskirtoje šalyje bedarbė, ištuštėjimas , skurdas . Jei [ prie ] pasakyto pridėti , kad slaptojoje [policijoje] dėjo prie žaizdų kruvinai primušto mūsų draugo druskos kompresus ir kad areštuotąją, kuri turėjo gim dyti negyvą kūdikį , atsisakė perkelti iš kalėjimo ligonbutin, tai baisus paveikslas mūsų ,,demokratinės " tvarkos bus pilnas . Iš tiesų, vienas baisiausiųjų visos Europos reakcijos lizdų. Vienintelė pagalba darbininkų masėms mažos ir silpnos dėlei ekonominės ir geografinės padėties Lietuvos gali būti įvedimas Tarybų tvarkos ir broliška sąjunga su Tarybų Rusija . Tas siekis buvo beįvykstąs, kuomet žymioje šalies dalyje viešpatavo Tarybų tvarka , o Vilniuje darbavosi darbininkų

* Originale : įgulos.

169

valstiečių valdžia su Mickevičium-Kapsuku priešakyje . Apie pasitikėjimą masių tąja valdžia galima spręsti iš to , kad Lietu vos socialdemokratų partija savo suvažiavime 1919 m. vasa rio mėn. pilnai priėmė Tarybų valdžios platformą ir tik nedidelė saujelė inteligentų, kaip tai Janu'aitis , Paknys, Kairys ir pa našūs, vis dar lošia prie dabartinės valdžios rolę šeidemanų Vokietijoje. Pastarieji likosi koaliciniam Sleževičiaus ministerių kabinete net sušaudžius jų draugus Smolskį ir Valiuką. Jie , nieko neturėdami su savimi , nestojo aukštinę savo Lietuvos socialdemokratų partiją, nežiūrint to , kad pastaroji nustojo gy vavus po paskutinio suvažiavimo nutarimo susivienyti su Ko munistų partija 31. Bet į dabartinį juodąjį Galvanausko kabinetą net dešinieji socialdemokratai neįeina . O Galvanauskas gi dalyvavo Liucerno konferencijoje 32. Tarybų Lietuvą pasmaugė Santarvės reakcija su lenkų ir lietuvių buržuazijos pagalba . Juodoji Santarvės valdžių reakcija - va Damoklo kardas , kuris kabo ant išvargintų, prislėgtų Lietuvos darbininkų galvų ! Nes mūsų niekšų valdžia tai tik stiprių dar Santarvės valdytojų įnagis. Todėl mes , išvargusių Lietuvos masių vardu , šaukiamės pagalbos savo vyresniojo ir tvirtesniojo brolio — revoliucinio Vakarų Europos ir Amerikos proletariato, ypač Santarvės šalių proletariato . Gelbėkite mus nuo dabartinės „ jūsų “ valdžios kontrrevoliu cinių, diplomatinių ir karinių misijų; gelbėkite nuo blogosios jūsų buržuazijos dalies tarnų, kurie sąjungoje su mūsų išnaudo tojais smaugia mus mūsų šalyje ir, be to, dar verčia būti mūsų draugų, išsiliuosavusių Rusijos darbininkų, budeliais . Jūs jau užtektinai sąmoningi ir galingi , kad galėtumėt atsisakyti nuo tos baisiai gėdingos pareigos . Mes dar silpni ir šaukiamės į jus : mus verčia likti budeliais , gelbėkite gi mus, nes jūs galite išgelbėti ! Iš mūsų šalies kala grandį toje ekonominės ir dvasinės blo kados grandinėje , kuri turi numarinti badu ir pasmaugti pasau lio proletariato avangardą - Rusijos darbininkus. Ta blokada smaugia mus ne mažiau , kaip mūsų brolius , nes atskirtas nuo Tarybų Rusijos mūsų ekonominis gyvenimas apmirė . Tad gel bėkite gi mus nuo pražūties ! Jūs tai galite ir privalote ! Ant mūsų slenka iš visų pusių lenkų ponai- imperialistai , ru sų caro gaujos, vokiečių agrarai -militaristai ir savieji " išnau dotojai. Vienu galingu smūgiu per tuos , kurie laiko savo rep lėse pasaulio kontrrevoliucijos grandinės galus, jūs galite mus paliuosuoti! Rusijos proletariatas negali turėti pamato kariauti su Lie tuvos darbininkais . Tarybų valdžia ne sykį siūlė taiką net mūsų dabartinei reakcinei valdžiai , pripažindama pilną Lietuvos ne priklausomybę. Kontrrevoliucinės misijos ir jūsų valdžia ne duoda tai taikai įsigyvendinti .

170

Brangūs draugai, duokite mums taiką! Jūs tai galite , todėl privalote ! Mes žinome, kad galėtumėt ateiti mums pagalbon, jūs turite pirmiausia patys pasiliuosuoti, o revoliucijos, kiek skubotos jos nebūtų, užsakymais nesidaro. Bet jei dar nesubrendo pas jus socialinė revoliucija , tai jau šiuo momentu jūs užtektinai tvirti , kad pašalinus susmegusių * „ tigrų" ir veidmainių politikanų valdžią, tūpčiojančią žodžiuose tarp juodosios reakcijos ir be spalvės smulkiaburžuazinės demokratijos , darbe gi žvėrišku būdu smaugiančią pasaulio proletariatą . Grandine surakintų Lietuvos darbininkų, krauju šlakstyto mūsų brolio, karžygio-kovotojo Rusijos proletariato, jūsų išsi iiuosavimo ir žmonijos iš sunkių surūdijusių kapitalo grandžių vaduotės vardan - gelbėkite! [Su] komunistiniais linkėjimais

Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras

..Tiesa", 1920 m. vasario mėn., Nr. 1

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 90 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS KAREIVIUS RYŠIUM SU 1920 M. VASARIO 21-23 D. ĮVYKUSIU KAUNO ĮGULOS KAREIVIŲ SUKILIMU PRIEŠ BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ [ 1920 m. vasaris] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA

Visų šalių proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI KAREIVIAI ! Lietuvos budelių valdžia , pasmaugusi darbininkų judėjimą, pakėlė savo juodąją leteną ant kareivių. Lietuvos kareiviai , mo bilizuotieji darbininkai , bežemiai ir mažažemiai , kentėdami di džiausią vargą, skurdą ir paniekinimą ir guldydami galvas del buržujų reikalų, negalėjo tylėti , kada visoj Lietuvoj šėlsta bai siausia reakcija, kada dvarininkų, kunigų ir buožių valdžia visai nesirūpina jų reikalais , neduoda žemės, laisvės ir jokių teisių. Kareivių kantrybė plyšo . Vasario dvidešimt antrą dieną Kaune ginkluotos dalys išėjo į gatvę ir įteikė valdžiai savo rei kalavimus — kad pagerintų būvį , kad leistų rinkti pulkų komi tetus, tverti darbininkų ir kareivių atstovų tarybas, kad paliuo suotų iš kalėjimo politinius kalinius . Budeliai juos sutiko švinu .

Taip originale. 171

Kraugeriai puikiai žinojo , kad žaidžia su ugnimi , bet tyčia tą darė , kad suprovokavus sukilimą , kad kraujuos paskandinus revoliucinius kareivius . Valdžios suprovokuoti kareiviai ėmėsi ginklo ir neorganizuotos kareivių minios ėjo į budelių paties tus spąstus 33. Vasario dvidešimt trečią dieną viskas tapo paskandinta kraujuose. Daugelis užmuštų ir sužeistų. Likusieji gyvi gaudomi ir būriais grūdami į kalėjimus . Visose kitose dalyse kareiviai suvaržyti geležine disciplina ir dar labiau pavergti . Šėlsta per galėję kruvini budeliai , žvėriškai tyčiojasi iš aukų, reakcija visoj šaly dar baisiau siaučia. Per greit buržuazija švenčia savo pergalę. Veltui ji kaltina Komunistų partiją sukilimų organizavimu . Taip sukilimas Kau ne, taip kareivių bruzdėjimas provincijoj (Marijampolėje , Kai šiadoryse ir kitur) kilo ūmai ir savaime prieš savo amžinus engėjus . Revoliucinis kareivių judėjimas rodo, kad mobilizuo tieji Lietuvos darbininkai , bežemiai ir mažažemiai nebebus aklu buržuazijos įrankiu. Draugai kareiviai ! Pralietasis jūsų kraujas , šimtai nekaltų aukų jus šaukia paduoti brolišką ranką kovojančiai darbininkų klasei, drauge su ja sutriuškinti buržuazijos viešpatavimą ir pa imti valdžią į savo rankas . Lietuvoj proletarų revoliucija neiš vengiama , kaip ir kitose šalyse. Bet ją reikia sutikti tinkamai pasiruošus. Neorganizuotus kareivių ar darbininkų sukilimus buržuazija visuomet paskandins kraujuose . Tik tvirčiau suspie tus savo eiles aplink Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų parti ją, vadovaujančią Lietuvos proletarų revoliucijai , tik klausy dami tos partijos balso, tik laikydamiesi revoliucinės discipli nos ir kovodami drauge su darbininkų klase , pasiliuosuosime iš buržuazijos jungo . Draugai kareiviai ! Nors dūksta reakcija , nors džiūgauja bu deliai, nors kelias į revoliuciją mūsų lavonais ir kankiniais nu klotas, nesustabdys buržuazija revoliucinio judėjimo . Tekyla visoj Lietuvoj revoliucinio protesto banga prieš budelių valdžią ! Į kovą, draugai ! Mes pergalėsime ! Šalin buržuazijos viešpatavimas ! Tegyvuoja darbininkų, kareivių ir valstiečių tarybos ! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija !

Lietuvos komunistinių organizacijų Centro Biuras Buvo išleistas ir rusų kalba.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 100 l.

172

Nr. 91 L IR B KP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VISŲ TAUTYBIŲ DARBO ŽMONES, SMERKIANTIS ANT:SEMITIZMĄ KAIP BURŽUAZIJOS ĮRANKĮ JOS KOVOJE PRIEŠ DARBO ŽMONES 1920 m. vasaris LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA ANTISEMITIZMAS IR TARYBŲ VALDŽIA

,,Nepriklausoma " Lenkija , buržuazinė Lenkija , ponų, kunigų ir magnatų Lenkija veidmainingai giriasi savo tariamomis lais vės tradicijomis, patetiškai kartodama lozungus, kurie kadaise buvo įrašyti senose sukilėlių vėliavose: „ Už mūsų ir jūsų laisvę". Įvairūs spekuliantai ir sukčiai iš lenkų vyriausybės - tie niekieno neįgalioti ,,tautos tėvai ", skelbdami kryžiaus žygį prieš bet kurį judėjimą už laisvę, savo barbariškumą stengiasi pri dengti nuvalkiotomis ,, silpnesnių ir pavergtų tautų išvadavimo “ idėjų nuotrupomis . Kruvinus lenkų kariaunos veiksmus, kuriais jie prievarta primeta kaimyninėms tautoms joms svetimą ir jų interesams priešišką lenkiškąją okupaciją, lydi apgaulingi len kiškųjų „ kultūros nešėjų “ šauksmai , kuriais jie nori įrodyti , kad kaip tik vardan kultūros ir laisvės lenkų kariauna savo grobikišku batu mindžioja svetimą žemę . Tie gražūs lozungai ir skambūs žodžiai yra reikalingi lenkų buržuazijai : reikalingi tam, kad ji galėtų pridengti jais nuo pa saulio savo darbų begėdiškumą, kad „, kultūriniais " lozungais galėtų įgyti savo ultrakultūrinių geradarių - Vakarų imperia listų palankumą, kad galėtų, pagaliau , jais užtemdyti tiek savo , tiek ir visos Europos plačiųjų darbo žmonių masių sąmonę. Tačiau, kai reikalas liečia tautą, kuri yra labiausiai iš visų pa saulio tautų engiama ir kurios atžvilgiu lenkų buržuazijos veiksmai yra visų mažiausiai kontroliuojami , kai reikalas liečia tautą, nuo amžių išvarytą iš savo krašto , nežinančią, be perse kiojimo , niekieno globos , nes ta globa nėra naudinga niekam iš ,,šio pasaulio galiūnų “ , --- tautą, visų engėjų niekinamą, velkan čią ant savo iškankintų pečių nepaprastai sunkų trigubos prie spaudos ---- visuomeninės , ekonominės ir religinės-tautinės jungą, kai reikalas liečia žydų tautą, tuomet iškyla aikštėn tik rieji lenkų buržuazijos laisvės " instinktai. Nesijausdama šiuo atžvilgiu suvaržyta jokių privalomų „ pa dorumo",,,tradicijos " ir kultūros “ reikalavimų, ji elgiasi be jokio sąžinės graužimo, išnaudodama žemiausius ir nekultūrin giausius minios instinktus, kurstydama tamsiose ir savosios reakcijos įtakoje esančiose masėse kuo pasiučiausią antisemi tizmą. Engiamos žydų tautos atžvilgiu lenkų buržuazija užmirš ta net ir laisvės" frazes. ,,Mušk žydą ! " -tapo vieninteliu popu liariu jos lozungu , tapo tradicine jos ideologija , kuri skiepijama 13

LKP atsišaukimai, I t.

173

net vaikams mokyklos suole ir kartu su motinos pienu kaip nuodai perduodama kūdikiams . Žydų persekiojimas buržuazijai tapo „,tautiniu reikalu " . Vi dutinis inteligentas - Lenkijos patriotas , visokie bulvariniai laikraštukai, taukais aptekęs kleras, juodašimtiškoji Lenkijos vyriausybė ,- visi jie susivienijo bendram veikimui - niekšiš kam žydų siundymui. ,,Šalin žydą! " - šaukia kunigas, šis dievobaimingas, savo ar timą mylėti mokantis Kristaus tarnas , skiepydamas tamsioms , religiniame fanatizme paskendusioms masėms gyvulišką neapy kantą ,, nekrikštui “ , „ Judošiui “ . ,,Šalin žydą ! " — šaukia pirklys ir spekuliantas, matydami žy do asmenyje gabų ir pavojingą konkurentą, kuris trukdo jiems , kaip tikriems patriotams, lupti paskutinį savo neturtingo tau tiečio kaili . ,,Šalin žydą! " — šaukia bejėgė juodašimtiškoji vyriausybė, norėdama turėti paruoštą auką , kuriai galima nebaudžiamai su versti kaltę už savo pačios netikumą ir niekšiškumą, o kritiškais momentais nukreipti prieš ją išsiveržusį liaudies pyktį . Iš tikrųjų, lenkų buržuazija ištikimai laikosi tos senos plėši kiškos carinės ideologijos , kuri nepripažindavo žmogumi arba piliečiu to , kuris nebuvo „ tikras rusas “ ir „ tikras pravoslavas “. „ Nepriklausomoje “ Lenkijoje , „ demokratinėje ir liaudies “ Lenkijoje yra lygiai tas pat : nėra tikras tėvynės sūnus tas , kuris nėra lenkas ir katalikas , - šalin ,, nekrikštą ", šalin ,,tautos prie šą", griebk žydą!" O tokius nežmoniškus juodašimtiškus lozungus lenkų bur žuazija stengiasi šiandien paskleisti visur, kur tik įžengia len kiškojo okupanto koja, - Ukrainoje , Lietuvoje , Baltarusijoje . Gaudama šiuo atžvilgiu tų kraštų nacionalistinės gaujos para mą, ji šiandien įgyvendina savo antisemitines teorijas ; ryškus viso to pavyzdys pas mus buvo žydų pogromai Lydoje , Pinske , Vilniuje, kuriuos surengė okupacinė lenkų kariauna . O mūsiš kė buržuazija su džiaugsmu visuomet pritardavo ir dabar pri taria šiems darbams , solidariai kartu su savo bičiuliais iš Lenki jos kartodama, kad ,,žydas yra tautos priešas " . Ir prieš ką gi taip kartu su Lenkijos buržuazija siunta mūsų buržuazija? Kas gi , jos akimis žiūrint , yra ,,tautos priešas?"— Ar žydas bankininkas , kuris lygiomis su lenkų bankininku ir sutar tinai su viso pasaulio išnaudotojais užmeta niekšiškus plėšimo ir išnaudojimo tinklus ant iškankintų ir nesąmoningų masių?— Ar žydas fabrikantas ir kapitalistas, kuris glaudžioje sąjungoje su visų šalių kapitalistais kaip dėlė siurbia visų tautybių darbi ninkų, jų tarpe ir žydų darbininkų, kraują, prakaitą ir ašaras ? — Ar žydas spekuliantas, žydas tarpininkas, padedantis buržuazi jai jos apgavystėse ir atliekantis jai „ juodą darbą “ išnaudojant plačiąsias darbo žmonių tiek jos tautiečių, tiek ir žydų mases? 174

Ne! Buržuazijos priešas nėra tas , kuris dirba jos pilvo ir kišenės naudai ! Užtat ,,tautos priešas" yra žydų masė . „ Tautos, priešas " yra neturtingas, nuskurdęs žydų krautuvininkėlis , ku ris dėl ilgalaikio suvaržymo pasirinko vienintelį sau prieinamą užsiėmimą smulkiąją prekybą, užtikrinančią jam tokį pelną, kuris yra per mažas, kad būtų galima pragyventi, ir per didelis ,: kad būtų galima mirti badu. ,,Tautos priešas " yra paprastas nu skurdęs amatininkas , kurį negailestingai išnaudoja tiek jo tau-, tietis žydas , tiek ir bet kuris kitas urminis pirklys, agentas ir tiekėjas. „ Tautos priešas " yra neturtinga perpirklė-kioskininkė , badaujanti ir šąlanti nuo ryto iki vakaro savo kioske . Pagaliau ,,tautos priešas " yra žydų darbininkas , kuris nuo kitų darbinin kų skiriasi nebent tik tuo, kad vietoj sekmadienio švenčia šeš tadienį. Taigi buržuazijos priešas yra visas žydų proletariatas, kuris vienodai su kitų tautybių proletariatu kenčia išnaudojimą ir skurdą, o skiriasi nuo jo vien tik tuo , kad jo skurdas yra šimtą kartų kruvinesnis ir skaudesnis, nes, be savosios žydų buržua zijos, engia jį ir viso pasaulio buržuazija , o dažnai ir nesąmo ningas jo brolis darbo žmogus neapdairiai meta į jį ak menį. O buržuazija žino , ką daro : norėdama nukreipti darbininkų, klasės , išnaudojamos klasės dėmesį nuo politinių konfliktų, nuo klasinių antagonizmų, ji dirbtinai kursto rasinę neapykantą bei rasinį antagonizmą - antisemitizmą. O darbininkai ?— Darbininkų klasė , darbo žmonių klasė jau davė savo atsakymą. Proletariato masė , išskyrus negausias iš imtis , visuomet su pasibiaurėjimu nusigręždavo nuo antisemi tinio siundymo. O geriausias to įrodymas buvo 1905- ji metai , kai didžiame revoliuciniame išsiveržime visų tuometinės Rusi jos tautų darbininkai puikiai pademonstravo savo solidarumą , ir 1917-1919 metai , kai pergalingoji darbininkų klasė, paėmu si valdžią į savo rankas , aiškiai parodė savo pažiūrą į žydų mases savo nacionaline taktika , kurią vykdė šios valdžios orga nai, tarybiniai organai . Tarybų valdžia , proletariato valdžia , besąlygiškai pasmerké bet kokią rasinę, tautinę ir religinę priespaudą , pripažindama vien tik tą klasinį skirtumą, kuris skiria žydą proletarą nuo žydo kapitalisto . Tuo būdu , įrašydama savo programoje kovos su buržuazine santvarka lozungus, Tarybų valdžia paskelbė žūt būtinę kovą viso pasaulio buržuazijai , tame tarpe ir žydų bur žuazijai, ir stojo ginti visų tautybių darbininkų interesų, kurie visai darbininkų klasei yra bendri ir vienodi . Darbininkų tarybų valdžiai aplamai neegzistuoja atskiras ,,žydų klausimas ", užtat jai rūpi klausimas dėl tos politinės-vi suomeninės santvarkos bei sistemos , kuri panaikina pavergimą ir išnaudojimą . Išrauti šį blogį su šaknimis , sugriauti kapitalis tinę santvarką, padėti teisingos socialistinės santvarkos pama 175

tus - štai vienintelis tautinės žydų priespaudos, kaip ir aplamai bet kokios priespaudos, klausimo sprendimas, kurio siekė ir siekia Tarybų valdžia . Todėl nieko nuostabaus , jeigu žydų masės, kurios savo krau ju pažymi kapitalistinio išnaudojimo vystymosi kelią ir labiau siai kenčia nuo jo žvėriškų metodų, jeigu šios masės pirmo sios instinktyviai pajuto išvadavimą , kurį joms užtikrina tarybi niai metodai , ir gaivališkai stojo už šią valdžią, kuri savo vėliavose įrašė kovą už socializmą, kovą už tautų laisvę, lygy bę ir brolybę. : Ir nors toks reiškinys yra labai aiškus ir suprantamas, bet niekšiški ir parsidavėliški buržuazijos tarnai neužmiršta ir čia ieškoti progos savo niekšiškai ir šmeižikiškai demagogijai. — tai žy ,,Tarybų valdžia - tai žydų valdžia “ , „ Komunistai dų agentai, dirbantieji už žydų pinigus " — štai tipiškas tikrovės iškraipymas , siekiant užtemdyti liaudies sąmonę ir klasinį instinktą. Tačiau nei vienas darbininkas , nei vienas sąmoningas prole taras nepasiduos tokiai šlykščiai provokacijai . Kiekvienas sąmoningas proletaras veikiau turi džiaugtis tuo , kad, įsiliedamas į didžią tarptautinę proletarinę šeimą, priespau dos ir išnaudojimo iškankintas žydų proletariatas tuo greičiau pasidarys ištikimu jos sąjungininku kovoje už galutinį išsiva davima . Tad kova su antisemitizmu , niekšiškų buržuazinių antisemi tinių užmačių demaskavimas turi pasidaryti aktualiu proletaria to lozungu . To reikalauja ne tik paprasti žmoniški teisingumo jausmai , bet ir gerai suprastas klasinis interesas , juo labiau pas mus, krašte, kur žydai sudaro tokį žymų gyventojų procentą. Juk mūsų buržuazija , engdama žydus, tuo pačiu stiprina savo valdžią, kurią ji panaudoja ir prieš savo tautybės prole tariatą. Iš kitos pusės, tautinė priespauda silpnina ir demorali zuoja engiamosios tautos klasinę kovą. O kai engiamosios tautybės darbininkas yra mažai sąmoningas ir nedalyvauja klasinėje kovoje, jis tuo pačiu silpnina engiančiosios tautybės darbininko klasinės kovos jėgą bei užmojį . Tad bet kurioms separatistinėms tendencijoms , bet kuriems rasiniams antagonizmams, bet kuriems buržuaziniams laisvės" lozungams proletariatas turi priešpastatyti savus laisvės lo zungus: Šalin nacionalizmą! Visų šalių, tikėjimų ir tautybių proletarai , vienykitės ! -Tegyvuoja viena bendra kova už mūsų bendrą laisvę – už proletarinę laisvę! Vilnius, 1920 m . , vasario mėn. L ir B KP spaustuvė

Versta iš lenkų kalbos..

PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 164 1. 176

Nr. 92 LIETUVIŲ IR BALTARUSIŲ PROPAGANDOS IR AGITACIJOS SKYRIAUS PRIE RKP (b) CENTRO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į RKP(b) NARIUS, KILUSIUS IŠ LIETUVOS IR BALTARUSIJOS, RAGINANTIS JUOS AKTYVIAI DALYVAUTI KOVOJE PRIEŠ INTERVENTUS IR KONTRREVOLIUCIONIERIUS VAKARŲ FRONTE [ 1920 m. vasaris] RKP NARIAMS , KILUSIEMS IŠ LIETUVOS IR BALTARUSIJOS Draugai, dabar jūsų eilė! Jau daugiau dvejų metų, kaip mes, komunistai , kilusieji iš Lietuvos ir Baltarusijos, RKP nariai, kovojam mūsų garbingos partijos eilėse, Rusijos ir viso pasaulio revoliucijos avangarde prieš bendrą mūsų priešą, prieš Rusijos kontrrevoliuciją ir pa saulio imperializmą . Mes spėjom per šį laiką daug ko išmokti , gauti reikalingo prityrimo, ir daugelis iš mūsų liko garbingais, užartavotais, išbandytais kovotojais . Mes matom: aršiausieji proletariato priešai - Kolčakas , Judeničas sumindžioti, Denikinas sumuštas ; raudonieji pul kai prie pat Kaukazo slenksčio , apimto revoliucijos gaisru . Visuose frontuose laimėjimų pilna, pirmyn eina raudonoji kariuomenė. Tik vienas frontas, paskutinis frontas, mums pri mena : dar ne viskas padaryta . Priešas tenai dar galingas . Jis kiekvieną valandą gali suteikti smūgį į mūsų širdį , į pasaulio revoliucijos širdį , į Petrapilį ir Maskvą. Vakarų frontas pasiliko pavojingu . Pasaulio imperializmas viena ranka nuėmė blokadą nuo Tarybų Rusijos , kuomet smū gius suteikė Raudonoji Armija , kita - stumia pirmyn lenkų legionus, lietuvių-latvių pulkus, ieško skaudžias Rusijos re voliucijai vietas, idant suteikti jai mirtiną smūgį . Kontrrevoliucija vakaruose nesnaudžia. Ji mobilizuojasi . Ji vis iš naujo ir iš naujo mėgina pasmaugti pasaulio revoliucijos lopšį —Tarybų Rusiją. Prasidės griežtų susirėmimų dienos, griežtos senojo ir naujojo pasaulio kovos dienos . Mes žinom: Raudonoji Armija mokės atstumti ir mušti prie šą : ji ne kartą tai parodė ant Dono, Ukrainoj ir Sibire, - bet priešą reikia galutinai visur sumušti , pabaigti su juo . Reikalingas galingas kumštis. Reikalingas mirtinas smūgis , kad sykį ant visados atpratint Antantės liokajus, kad nebelan džiotų jie daugiau į svetimus proletariato daržus. Greta Raudonosios Armijos dar reikalingos jėgos, — jėgos, gerai žinančios vakarų žemę: Lietuvą, Baltarusiją ir kitas vie tas, jų tautas, papročius ir plačiųjų darbo minių reikalavimus

177 -->

ir rūpesčius. Reikalingi jiems artimi vadai-draugai. Reikalingi tenai užartavoti , išbandyti kovotojai. Draugai litbeliečiai (kilusieji iš Lietuvos ir Baltarusijos) , da bar jūsų eilė ! Pradėkim mobilizuoti savo jėgas! Dar kartą parodykim savo revoliucinį užsiartavojimą, ko vos prityrimą. Eikime, draugai , petys į petį ! Suglauskime savo eiles ! Su skaitykime jas ir eikim Vakarų frontan ! Pirmyn, prie milžiniško dviejų pasaulių susirėmimo: senojo ir naujojo ! Laimėjimas mūsų pusėj ! Lietuvių ir baltarusių propagandos ir agitacijos skyrius prie RKP CK ,,Komunistas", 1920 m. vasario 14 d., Nr. 4(120).

Nr. 93 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DVARŲ DARBININKUS, RAGINANTIS ORGANIZUOTIS IR RUOŠTIS NAUJAI KOVAI PRIEŠ IŠNAUDOTOJŲ VALDŽIĄ 1920 m. kovas LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

Į DVARŲ DARBININKUS Draugai kumečiai ! Sunkus jūsų likimas . Būdami priklausomi nuo ponų malonės ir nemalonės , jūs dirbate nuo aušros lig nakties kaip tie darbi niai jaučiai ir kaip atpildą už tai gaunate juodos duonos kąsnį ir keletą niekingų skatikų, kurių jums net tabakui neužtenka. O jeigu ponai nori , tai jūs dažnai ir to negaunate ir, užuot gavę sausos duonos kąsnį , jūs esate plakami bizūnais ir mušami. Po nai jus laiko savo gyvuoju inventorium, savo darbiniais gyvu liais elgiasi su jumis blogiau , kaip su gyvuliais. Būdami ne vieningi ir išsklaidyti po dvarus, neturėdami savo profesinių sąjungų, jūs turite kentėti baisų ponų ir jų niekšiškų tarnų iš naudojimą. Jie elgiasi su jumis taip, kaip tik užsigeidžia jų po niškoji fantazija . Draugai ! Jau laikas jums nusimesti baudžiavą! Jau laikas www . ir jums pasekti savo draugų miestų darbininkų pavyzdžiu . Miestų darbininkai jau seniai suprato , kad reikia kovoti su ka pitalistais išnaudotojais , jau seniai visi susivienijo į profesines sąjungas. Tos sąjungos atkakliai pasipriešina engėjams ir sie kia , kad į jų rankas pereitų fabrikai , kasyklos , geležinkeliai ir visos gamybos priemonės . Miestų darbininkai suprato, kad visi - 178

pasaulio turtai yra sukurti darbininkų darbu ir todėl turi pri klausyti tiems, kurie juos kuria - darbininkams . Jūs, žemės ūkio darbininkai , sukuriate visus turtus žemės ūkyje , žemėje , ir todėl toji žemė turi pasidaryti jūsų nuosavybe. Jūs, žemės ūkio darbininkai - kumečiai taip pat turite kiek viename dvare sukurti savo profesinę kumečių sąjungą ir iš rinkti valdybą, kuri vadovaus jūsų kovai už savo gyvenimo pagerinimą, o kai ateis laikas -paims žemę, kaip visų darbo žmonių nuosavybę. Jūs, žemės ūkio darbininkai , dirbantieji mažesniuose dva ruose, turite susivienyti po du , tris ir daugiau dvarų iṛ išrinkti vieną bendrą jų valdybą. Draugai kumečiai ! Turite visur sukurti savas kumečių or ganizacijas. Turite suprasti , kad tik visi kartu , tik susitelkę, tik kovodami galėsime išplėšti ponams iš gerklės tai , ko reikia jū sų gyvenimui . Reikalaukite pakelti algas ir padidinti ordinariją ! Reikalau kite sutrumpinti darbo laiką ! Reikalaukite žmoniškai elgtis su jumis , reikalaukite žmoniško , o ne gyvuliško gyvenimo . Draugai kumečiai ! Prieš metus mūsų krašto dalyje jau buvo darbininkų ir valstiečių valdžia, Tarybų valdžia . Tarybų val džia buvo jūsų valdžia — darbo žmonių valdžia . Ji išvaikė dykaduonius ponus ir engėjus dvarininkus . Ji fabrikus atidavė darbininkų taryboms, o žemę - valstiečių ta ryboms. Bet dvarų darbininkai, kumečiai tuomet gerai nesuprato sa vo valdžios , nesuprato, kad ji neša jiems išvadavimą . Jie klausė , ką jiems kalbėjo kunigai , kuriuos dvarininkai bėgdami tyčia paliko visuose kampuose . Tų kunigų įkalbinėjimų paveikti , ku mečiai mažai padėjo Tarybų valdžiai , silpnai ją rėmė . Neturė dama pakankamos kaimo darbo žmonių paramos bei pagalbos , Tarybų valdžia negalėjo išsilaikyti , ir dėl to dabar jos vietą už ėmė senoji ponų valdžia, kurią ant savo durtuvų atnešė okupa cinė lenkų armija . Kartu su lenkų armija sugrįžo senieji siurbė lės dvarininkai , sugrįžo žandarai ir žvalgybininkai , valstiečiams sugrįžo baudžiava. Draugai kumečiai ! Ar negana dar jums jūsų kančių? Ar ne gana jums kentėti panieką? Gana viso to ! Ruoškitės kovai su savo amžinaisiais engėjais dvarinin kais ! Ruoškitės pašalinti niekšišką ponų šeimininkavimą! Ruoš kitės paimti žemę į savo kumečių tarybų rankas . Vienykitės visi su miestų darbo žmonėmis . Neklausykite ištikimų ponų tarnų - kunigų, kurie svaido perkūnus prieš jus . Juk visi žino, kad kunigas ir ponas visuo met eina išvien . Vykite šalin ir vienus, ir kitus! Organizuokitės, draugai , ruoškite Tarybų valdžios pagrin dus. Nebetoli jau tas laikas, kai Lietuvos ir Baltarusijos Komu -

179

nistų partija pašauks jus į bendrą viso krašto kovą prieš engė jus ponus ir lenkų okupacinę valdžią . Būkite pasirengę ! Šalin ponus, dvarininkus ir jų pakalikus! Šalin miestų ir kaimų darbo žmonių išnaudojimą! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia ! Tegyvuoja Tarybų valdžia ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1920 m. kovo mėn.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 44 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 94 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAIMO DARBO ŽMONES, NUKREIPTAS PRIEŠ PONŲ LENKIJOS VIEŠPATAVIMĄ OKUPUOTUOSE LIETUVOS IR BALTARUSIJOS RAJONUOSE 1920 m. kovas LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Į KAIMO DARBO ŽMONES Ir vėl ponų bizünas plaka valstiečių pečius . Visoje Lietuvos ir Baltarusijos žemėje siautėja poniškųjų žandarų, šnipų ir policininkų gaujos, kurios kankina ir žudo kaimų ir miestų darbo žmones. Dalyje mūsų krašto buvo susikūrusi Tarybų valdžia , darbo liaudies valdžia . Ir tylūs, užsislėpę, sėdėjo savo lindynėse pasi likę ponai dvarininkai. Tyliai , slaptai, susiuostę su kunigais tė veliais, jie įkalbinėjo liaudį neduoti miestų darbininkams duo nos, neimti kerenkų", visokiais būdais kenkti darbininkų valdžiai . Daugelis pasidavė šiems įkalbinėjimams . Daugelis kenkė tarybų darbui . Daugelis galvojo , kad , atėjus „ mūsiš kiams " ,,,katalikams " , mūsų žemėje prasidėsiąs rojus . Ir atėjo ,,mūsiškiai “. Ir vėl pradėjo ponai ,, šeimininkauti " dvaruose . Iš valstiečių atėmė žemę, pasipriešinusius žudė, plakė rykš tėmis , čaižė kūną bizūnais. Iš visų pusių apsupo šnipais. Pasakei, kad ponas yra krau gauni 25-50 rykščių, prasitarei žodelį, kad bolševikų gerys , laikais buvo geriau , - vėl gauni rykščių. Esi nepatenkintas pa stotėmis, bausmėmis - gauk, chame, į snukį . Juk mes, girdi, esame ponai , ir mūsų dabar viršus. Ponai, žandarai , komendantai, šnipai, kunigai - visi eina iš

vien prieš darbo liaudį . -- 180

Draugai valstiečiai ! Dabar jūs patys matote, ką jums davė lenkų valdžia. Jūs supratote , ko siekė ponai ir kunigai , įkalbi nėdami jus " vienytis su Lenkija ". Jie išvaikė jūsų valstiečių tarybas, o vietoj jų pastatė jums poną su bizūnu. Jie užsiundė jus prakeiktais žandarais , kurie plėšia jus ir tyčiojasi iš jūsų dar labiau , negu baudžiavos lai kais. Niekšiški ponų pakalikai nori amžiams sukaustyti jus grandinėmis . Štai ir dabar jie sugalvojo jums smaugti naują būdą vijo naują virvę ant jūsų kaklo . Jie suorganizavo iš ponų sū nelių ,,Nemuno šaulių" 34 būrius , kurie turi saugoti ponų ramy bę ir ponų interesus . Šie būriai bus naujas kardas virš jūsų galvos. Šie būriai jau ir šiandien rodo, ką jie moka , mušdami ir kankindami valstiečius vien tik dėl to , kad įtaria juos nepa lankiu nusistatymu prieš ponus . O gudrūs ponai , norėdami , kad jūs nesužinotumėt tiesos , sugalvojo ir jus užverbuoti į šiuos savo šaulių būrius ; jie nori jūsų pačių rankomis žudyti jūsų tėvus, brolius, motinas , žmo ras ir vaikus. O jeigu jiems to nepavyks pasiekti , jeigu jūs neisite laisvu noru, tuomet jie durtuvais varys jus į kariuomenę. Antai Su valkų krašte jau paskelbtas vyrų ėmimas , - netrukus ir jus su bizūnu varys į kariuomenę. Kunigai , kurie visuomet su ponais į vieną dūdą pučia, iš sakyklų ragina jus eiti bolševikų mušti . Kunigai jums mulkina galvas, pasakodami , kad bolševikai esą silpni . nes jie prašo taikos . Tai melas! Bolševikai šiandien yra labai stiprūs. Jie jau su triuškino visus savo priešus , ir šiandien jiems beliko tik vienas priešas — lenkų buržujus . Bolševikai nori taikos ne dėl silpnu mo, bet dėl to , kad gailisi darbininkų kraujo , kuris būtų pra lietas ginant lenkų ponus ir dvarininkus, kad nori duoti jums laiko, per kurį jūs galėtumėt sustiprėti ir kartu su jais suduoti smūgį bendriems visų darbo žmonių priešams . Tad neklausykite ponų pakalikų! Neklausykite kunigų! Vy kite šalin agentus, kurie jus šaukia į „ Nemuno šaulių" būrius ir į kariuomenę! Draugai valstiečiai ! Gana jau jūsų skriaudų ir kankinimų! Gana jau plėšikams , banditams ir tironams tyčiotis iš jūsų! Ne leiskite savęs sukaustyti poniškos vergovės grandinėmis! Ruoš kitės revoliucijai , kuri sugrąžins jums visas prarastas laisves ! O tuo tarpu neduokite ponams išvežti iš dvarų inventoriaus , neleiskite grobstyti turto , kuris netrukus pereis į jūsų rankas . Žemė turi priklausyti tiems , kurie ją dirba . Ją turi valdyti ne ponai , o bežemių ir mažažemių valstiečių tarybos . Jau praėjo tie laikai, kada valstietis sėjo, o dvarininkas ponas piovė. Šiandien turi būti kitaip - kas nedirba , tas ne valgo! Tad vykite lauk ponus veltėdžius ! Vykite lauk kunigus, 181

kurie padės ponams , o jums kenks . Organizuokitės į būrius , ginklu priešinkitės ponų pakalikams - policijai ir žandarams! Muškite juos, naikinkite visur kaip pasiutusius šunis ! Bežemiai ir mažažemiai valstiečiai ! Burkitės į krūvą, rinkite iš savo tarpo komitetus , kurkite savo valstiečių tarybas. Imkite į tarybų rankas ponų dvarus . Ruoškitės, ginkluokitės , būkite prisirengę, nes jau nebetoli tas laikas, kuomet jūs kartu su miestų darbo žmonėmis stosite į paskutinę kovą. Šalin dvarininkus ir jų valdžią ! Tegyvuoja Darbininkų ir valstiečių tarybų valdžia !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1920 m. kovo mėn. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 98 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 95 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į STEIGIAMĄJĮ SEIMĄ [1920 m., ne vėliau kaip balandžio 14 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI DARBININKAI, VARGINGESNI VALSTIEČIAI IR KAREIVIAI! Lietuvos tarybininkų valdžia , įvedusi karo stovį , paskyrusi ypatingus teismus ir baudas, suėmusi profesinių sąjungų narius, kviečia jus siųsti savo atstovus į Steigiamąjį seimą 35. Ministeriai ir policija, kunigai ir komendantai stengiasi vi sus įtikinti , kad iš sunkios tarptautinės , politinės, tautinės ir ekonominės padėties ištrauks šalį ir demokratiją Steigiamasai seimas. Jie šaukia - - valio Steigiamasai seimas! Lietuvos darbininkų vardu Lietuvos ir Baltarusijos Komu nistų partija pareiškia , jog visa tai yra vaikų svajonė arba su * įžūlėjusių politinių spekuliantų sąmoningas melas. Šalin Steigiamąjį seimą! Senoji imperialistinė, buržuazinė Europa stovi ant bedugnės krašto . Penkių metų karas , Versalio pergalėtojų taika suardė senąją Europos ūkio tvarką ir buvusias valstybių sienas ir jų politinius ryšius . * Originale: nurėdėjusių.

-

182

Pergalėtojų kraštų - Anglijos , Amerikos , Prancūzijos bur žuazija, globodama vienas šalis (Lenkiją, Latviją) , slėgdama kitas (Turkiją, Vengriją) , kala naujus retežius ; imperialistinės politikos vedama , kelia jų tarpe kivirčus ir, plėšdama visus ir visa (valiutos sutartis su Latvija, anglų oficieriai Lietuvos ar mijoj , miškų ir linų supirkimas Lietuvoj , Latvijoj ir t . t.) , visur deda savo politinių ir ekonominių reikalų leteną. Pasaulinė buržuazijos politika, kaip ir anksčiau, eina grobi mo ir plėšimo keliu . Jiems nerūpi gyventi taikoj su kitais . Jie daro visa, kad pačiupus į savo rankas visus miškus, geležį , anglis , duoną, vis tiek, ar tai yra Rusijoj , Vokietijoj , Indijoj , ar Lietuvoj . Jų politika - grobimas ir išnaudojimas . ir kunigų pamoks Tame darbe visi ir visa yra jų rankose lai, ir vyskupų laiminimai , ir senos romantinės giesmės , ir su menkėjusios inteligentijos svajonės , ir vadinamoji Europos kultūra . Bet jau nebegalima įvykinti senųjų jų planų. Karo laiku pa budusios darbininkų masės nebepakęs jų šeimininkavimo . Jie nebegali sutvarkyti gaminimo, jie neduos maisto , neapvilks, neapaus. Privataus gaminimo ir paskirstymo aparatas turi būti per duotas darbo minioms. Be to išėjimo nėra . O tai padarys komunistinė revoliucija . Europos darbininkų masės, ištyrusios ant savęs Versalio tai kos pasekmes, bergždžią Tautų Sąjungos darbą, masinius šau dymus Egipte , Indijoj , Afganistano užgrobimą, pagalbos teiki mą Denikinui , Kolčakui ir kitiems, tikrai įsitikino , jog buržua zinė politika traška ir žūva . Ir jau dabar Europos proletariatas kitaip žiūri ir į kunigų pamokslus, ir į buržuazijos ir social patriotų dainas, ir į buržuazinę civilizaciją. Jis jau žino , jog vi sa tai yra vien tik apgavimas . Jau visuose kraštuose prasidėjo galingas komunistinis judėjimas , broliškai jungiantis visas ša lis (Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir kt .) . Proletariatas , susispie tęs apie III Internacionalo vėliavą, jau šiais metais laukia socialistinės pasaulio revoliucijos , jos siekia ir į ją šaukia . Tik tarptautinė komunistinė revoliucija sujungs tautas pasaulyj ir išgelbės jį nuo bado ir mirties; tik tarptautinė komunistinė re voliucija panaikins armijas, atidarys fabrikus, atiduos žemę darbininkams , išnaikins dėles išnaudotojus ir paskelbs taiką nusikankinusioms minioms . Tokiu tai keliu turi eiti ir eis Europos, o drauge su ja ir Lietuvos paliuosavimas . Kokią gi politiką veda valdžia Lietuvoj ? Mūsų smulkieji politiniai spekuliantai , kaizerio ir Santar vės malone ministeriai , gelbsti Lietuvą senais , išmėgintais " būdais: slopina bet kokį darbo masių savarankumą, smaugia ir plėšia darbininkų organizacijas , suiminėja kiekvieną ištaru -- 183

sį drąsos žodį , skiria budelius komendantus , didina šnipinėjimą , veisia žandarus , kelia mokesčius, plėšia gyventojus, neatidaro fabrikų ir dirbtuvių, neduoda darbo, bet užtai savo mažute žaisline armija kariauja ir pasiryžę kariauti visuose frontuose , be jokios kontrolės pardavinėja krašto turtą - miškus, linus , geležį, duoną ir kt . Kaipo viso to pasekmė, kyla krašte badas , ligos , neturtas ir pilnas iširimas . Užtai gyvuoja nepriklauso mybė ". Bet juk tai akių dūmimas! Tai tik lietuviškų Europos bur žuazijos liokajų dūmai į akis Lietuvos darbo minioms ; tai tik monijimas ir žaislas, vadinamas nepriklausomybe. Buržuazijos taktika yra tokia - dūmai į akis ir grobk ir viešpatauk. Dabar, kuomet nepriklausomybės idėja nieko pri gauti negali ir visi žino jos vertę, buržuazija iš naujo leidžia dūmus į akis - Steigiamąjį seimą . Tai yra naujas žmonių apgavimas ! Steigiamasai seimas negalės išrišti nė vieno nei vidaus, nei užsienio politikos klausimo. Tenai, kaip ir visuose steigiamuo siuose seimuose, sėdės seni apgavikai , klerikalai , plepiai -social pataikūnai ir storkaklių atstovai . Steigiamasis seimas nepaliuo suos nepriklausomos " Lietuvos nuo Vakarų grobikų įtekmės ir gobšių kaimynų. Jis neišriš nepriklausomybės klausimo, jis neduos žemės , neatidarys nei fabrikų, nei dirbtuvių, neišriš va liutos klausimo , neduos laisvės. Neduos todėl, kad jis nesuge bės ir negalės duoti . Melo , vylių ir prakeikimo rūbu bus pri sidengęs Steigiamasai seimas . Visus tuos klausimus gali išrišti tik revoliucija. Steigiamasai seimas - tai tik iliuzija, tai tik apgavimas , tai tik žaislas buržuazinių žaidėjų rankose . Steigiamasai seimas tai tik įrankis tų ponų viešpatavimui ir šeimininkavimui . Prieš mus stovi Vokietijos, Lenkijos , Suomijos, Estijos pavyzdžiai . Lietuvos darbininkų, vargingesnių valstiečių ir kareivių minios turi praeiti pro šalį Steigiamojo seimo! Šalin rinkimus į Steigiamąjį seimą! Nė vieno balso darbininko , bežemio ir mažažemio ! Šalin Steigiamasis seimas! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija ! Draugai darbininkai , sodiečiai ir kareiviai ! Artinas jau lai kas, kada Europos darbininkų klasė su Tarybų Rusija suteiks paskutinį smūgį buržuazinei tvarkai . Jau visur girdisi žmonių kantrumo plyšimas ir eina vilnim už vilnies judėjimas , kilimas ir kova . Mūsų buržuazija gerai tai mato ir supranta , bet dar stengia si apgavus išsisukti . Tegul tik balsiai skamba Lietuvos darbininkų balsas : Šalin Steigiamasai seimas! Tegyvuoja tarptautinė komunistinė revoliucija !

184 -

Tegyvuoja Lietuvos Darbininkų, bežemių, mažažemių ir ka reivių atstovų tarybų valdžia ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija !

Lietuvos komunistinių organizacijų Centro Biuras PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 99 1.

Buvo išleistas kiek sutrumpintas ir rusų kalba.

Nr. 96 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KARIUOMENĖS LIETUVIŲ–– BALTARUSIŲ DIVIZIJOS KAREIVIUS , RAGNANTIS SUKILTI IR PRISIDĖTI PRIE LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBO ŽMONIŲ KOVOS DĖL TARYBŲ VALDŽIOS 1920 m. balandžio 18 d.

Į LIETUVIŲ—BALTARUSIŲ DIVIZIJOS 36 KAREIVIUS Draugai kareiviai! Į jus, kaip į Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudies sūnus , mes kreipiamės su klausimu ir reikalaujame atsakymo : Kieno jūs ginate reikalą? Ar ilgai dar būsite savo tėvų ir brolių engimo bei išnaudojimo įrankiu? Jau praėjo daugiau kaip metai nuo to laiko , kai Lenkijos vyriausybė, klausydama pakraščių dvarininkų ir kapitalistinių plėšikų, pradėjo ginkluotą puolimą prieš Lietuvos ir Baltarusi jos žemę, kur kaimų ir miestų darbo žmonės pradėjo atsibusti iš amžių nelaisvės, kilti naujam gyvenimui , kurti savo valsty bę ir valdžią. Stojęs į vieną eilę su revoliuciniu Rusijos proletariatu , su Raudonąja Armija, Lietuvos ir Baltarusijos valstietis ir darbi ninkas išvijo vokiškuosius okupantus, vėliau buržuaziją ir dva rininkus, kurie norėjo užsisėsti jam ant sprando. Darbo žmonės pradėjo statyti naujos, geresnės visuomeninės santvarkos pamatus, kurdami savo atstovų tarybas , kurios visą valdžią siekė paimti į darbo liaudies rankas . Tačiau godūs dvarininkai , išvyti iš savo dvarų, ir siurbėlės kapitalistai , netekę savo pelnų, kuriuos krovėsi darbininkų krauju ir prakaitu , pabėgo nuo sukilusios liaudies į Lenkiją, kad ten kartu su lenkų buržuazija ir dvarininkais nukaltų nau ją ginklą liaudies valdžiai pasmaugti ir naujas grandines jai sukaustyti. Šiandien ta liaudies priešo jėga švenčia savo triumfo šventę. Dvarininkinė -kapitalistinė gauja ir jos grobikiškoji vyriau sybė pasistengė apgaule pastūmėti į kovą prieš Lietuvos , Bal tarusijos ir Rusijos darbo žmones savo kariuomenės būrius, kuriuos ji mulkina apgaulingu tėvynės gynimo ir lenkų turtų 185

gynimo pakraščiuose lozungu. Tie ponai į savo okupacines or das įtraukė ir jus , tos darbo liaudies, prieš kurią jie kovojo, sūnus , duodami jums į rankas bro ! žudišką ginklą. Jie sukūrė Lietuvių baltarusių diviziją, norėdami apgauti liaudies mases ir po melo skraiste paslėpti savo grobikiškus planus. Pasižiūrėkite aplinkui, ką jūs pasiekėte per šiuos metus. Užkariavote Lietuvą, užkariavote Baltarusiją, užgrobėte Vilnių, Minską, Borisovą , Bobruiską ir eilę kitų miestų bei kai mo apygardų. Bet ar liaudžiai užkariavote tas žemes ir miškus , tuos kai mus ir miestus? Ar ant savo durtuvų jūs nešėte išvadavimą darbo žmonėms, darbininkui ir valstiečiui ? Ne, jokiu būdu ne! Ten, kur jau laisva liaudis viešpatavo, šiandien, jums ir niekšams žandarams padedant , šeimininkauja dvarininkas ir spekuliantas pirklys ! Pasižiūrėkite į kaimus ! Kur valstiečių tarybos , kur kumečių komitetai? Kur jūsų tėvai ir broliai , kurie ruošėsi pradėti bend rą darbą jau ne ponų, o liaudies žemėje ? Tos organizacijos buvo išvaikytos į visas keturias šalis ! Jų išrinkti liaudies atstovai suimami, plakami, metami į kalėjimus ! Kaimuose siautėja liau dies kraujo ištroškusi žandarų šunauja , ekonomo bizūnas plaka sulenktus valstiečio ir kumečio sprandus , o dvarininkas tunka savo dvaruose, pardavinėdamas užsienio spekuliantams mišką ir javus . Pasižiūrėkite į miestus! Ten skurdas, badas ir masinis nedarbas ! Ten spekuliantai švenčia savo triumfo šventę, būdami viso ko pertekę, tuo tarpu , kai liaudis miršta badu . Ten šiandien nėra profesinių sąjungų, fabrikų komitetų, darbininkų atstovų tarybų. Ten darbininkui šiandien viskas uždrausta , o buržuazijai viskas galima. Tad štai ką jūs dėl savo nesąmoningumo užkariavote savo tėvams ir broliams, Lietuvos ir Baltarusijos darbo žmonėms . Jūs atnešėte ne išvadavimą, kaip jums kalbėjo ponai, o ver govę, ne liaudies valdžią, o dvarininkų, spekuliantų ir budelių žandarų viešpatavimą. Bet šiandien Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudis atbunda naujai kovai. Ji daugiau nebenori vilkti poniškosios vergovės jungo, ji nori vėl sukurti savąją valdžią, Darbininkų ir vals tiečių tarybų valdžią. Lietuvių- baltarusių divizijos kareiviai ! Nejaugi jūs neišgirsite vaitojančių savo tėvų ir brolių, ku riuos plaka ponų bizūnai ? Nejaugi jūs , kareiviai , neišgirsite balsų, šaukiančių jus į sukilusiųjų eiles kovoti prieš dvarininkų ir generolų gaujos vyriausybę? Tad meskite savo Kaino tarnybą! Išeikite iš armijos, kuri tarnauja ponų reikalui ! Stokite ginti savo engiamųjų tėvų ir brolių! -

186

Nukreipkite ginklą prieš savo engėjus! Vienykitės su ky lančiais į kovą savo tėvais ir broliais ! Jūs turite tarnauti ne ponams , o darbo liaudžiai ! Išeikite iš ponų ir generolų armijos eilių! Stokite į darbo liaudies kovotojų eiles! Šalin ponų ir generolų valdžią Lietuvoje ir Baltarusijoje! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių tarybų valdžia! Tegyvuoja revoliucija! Į darbą, draugai Lietuvių- baltarusių divizijos kareiviai! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1920 m . balandžio 18 d .

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 60 1.

20 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 97 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS PROTESTUOTI PRIEŠ POLITINIŲ KALINIŲ KANKINIMUS VILNIAUS IR KITŲ MIESTŲ KALĖJIMUOSE 1920 m. balandis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI DARBININKAI ! Budelių ir banditų gauja užpuolė mūsų kraštą . Lenkijos ,,demokratinė respublika “ su „, socialistu " Pilsudskiu priešakyje ir su seimu, kuriame posėdžiauja įvairūs „, demo kratai " ir socialistai ", kaip kad dašinskiai , moračevskiai ir Ko, valdoma taip, kaip , gal būt , niekad istorijoje nebuvo val doma, išskyrus viduramžių inkvizicijos laikus . Niekšiška ir bai li buržuazija apsupo save policininkų, visuomenės atmatų gau jomis palyginti su jais cariniai žandarai buvo labai kultūrin gi žmonės . Kalinių kankinimo žiaurumus tiesiog sunku įsivaizduoti. Baisios, sukrečiančios žinios pasiekia mus iš už kalėjimų grotų. Lenkų žvalgyba ruošia specialius žmones žvėris , kurių parei ga yra politinių kalinių kankinimas . Žiaurumai , kuriuos patiria politiniai kaliniai ir nuo kurių plaukai šiaušiasi ant galvos , sa vo baisybėmis pralenkė visus žiaurumus , kuriuos esame patyrę iš visų okupantų. Mes jau nekalbame apie badą, šaltį ir kitas šiurpias išorines sąlygas, dėl kurių šiltinė, plaučių uždegimas , džiova ir kitos ligos dešimtimis ir šimtais praryja nelaimingas aukas . Mes nekalbame taip pat ir apie pasibaisėtinas higienos są lygas ir medicinos pagalbos stoką, dėl ko sveiki ir ligoniai daž -

187

nai po kelias dienas išbūna vienoje kameroje su jau atšalusiais ir pradėjusiais pūti lavonais . Būna dar baisesnių dalykų! Siekiant gauti iš kalinių parodymus, jie kankinami barba iškiausiais būdais : jiems išmušami dantys, plėšomi liežuviai , jie mušami per veidą ir per galvą kumščiais ir revolveriais iki sąmonės netekimo, badomi įkaitintais durtuvais, o padarytos žaizdos užpilamos druska , geležinėmis replėmis plėšomas kū nas, jie laikomi pakabinti kilpose, kol pradeda dusti, statomi prie sienos po atstatytais šautuvais, grasinant sušaudymu , ir pan . Štai tie kankinimai, kuriuos kenčia mūsų kaliniai vien tik Vilniuje, nekalbant jau apie šimtus ir tūkstančius kitų nelaimin gųjų, kurie kamuojami įvairiuose kitų miestų kalėjimuose. Darbininkai! Lenkų žvalgybininkai, budeliai ir žudikai neži no nei ribų, nei saiko, niekšiškai tyčiodamiesi iš savo aukų . Įka lintųjų tarpe yra moterų, merginų ir vaikų, kankinamų dar žiau resniu būdu, galvojant, kad silpnesni neišlaikys kankinimų ir lengviau pasiduos . Darbininkai ! Persekiodami ,, maištininkus ", lenkų žandarai ir žvalgybininkai gaudo kelyje visus, kas tik pakliūva, ir dažnai visą savo pagiežą už nepavykusias gaudynes išlieja prieš žmo nes, nieko bendro neturinčius su politika . Negalėdami surasti tikrųjų ,,maišto " kaltininkų, jie suiminė ja mokinius , norėdami per jaunimo organizaciją rasti kelią į mūsų komunistinę organizaciją. Draugai ! Kankinamų politinių kalinių tarpe Vilniaus kalė jime iki pastarojo laiko buvo grupė mokinių berniukų ir mer gaičių, vaikų, kurie kiekvieną dieną buvo nežmoniškai kanki nami ir kurių dejavimai prasiskverbė pro kalėjimo sienas , kru vinu aidu pasiekdami mūsų ausis . Tie vaikai buvo mušami ir kankinami, niekinami ir plakami , siekiant prievarta gauti iš jų reikalingus parodymus . Darbininkai ! Tokią tad laisvę atnešė mums ,,demokratinės " Lenkijos valdžia ! Štai kaip šeimininkauja „ ponai " lenkai mūsų žemėje ! Savo žiaurumu jie pralenkė net žiaurų ir neapkenčia mą carą, kurį kadaise geriausieji lenkai - dainiai ir poetai prakeikė ir kaltino žiauriausiu nusikaltimu šioje žemėje - ma žamečių ir vaikų kankinimu . Darbininkai ! Kapitalistinio išnaudojimo gynėjai yra negai

lestingi savo klasiniams priešams kovotojams už darbininkų laisvę, kuriuos kasdieninėje kovoje paima į nelaisvę . Kankin dami juos savo laukiniu žiaurumu , jie turi jiems tik kulką ir durtuvą, katorgą ir kartuves! Draugai darbininkai ! Turime visomis jėgomis kovoti ir pro testuoti prieš šį pasityčiojimą iš beginklių žmonių! Nė vienas doras darbininkas negali daugiau abejingai žiūrėti į geriausių - 188

savo brolių ir sūnų, žūstančių už proletariato išsivadavimo rei kalą, kankinimą! Darbininkai! Neleiskime kankinti kalinių! Reikalaukime pa leisti politinius kalinius! Išeikime į gatves, renkime protesto mitingus! Šalin okupacinę budelių valdžią ! Tegyvuoja revoliucija! Šalin ponus ir buržuaziją! Tegyvuoja darbininkų valdžia!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius , 1920 m. balandžio mėn . PA, 1770 I., 1920 m., 2 b., 44a 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 98 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS VILNIAUS UŽGROB: MO METINIŲ DIENĄ PASKELBTI VISUOTINĮ STRE :KĄ IR SURENGTI PROTESTO DEMONSTRACIJĄ 1920 m . balandis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA

Visų šalių proletarai, vienykitės' DARBININKAI ! KAREIVIAI ! VALSTIEČIAI !

――― Buržuazija, kunigai ir jų pakalikai visokios rūšies lenkų ,,patriotai "- ruošiasi iškilmingai atšvęsti pergalės prieš darbo liaudį metines mūsų krašto sostinėje . Pereitų metų balandžio 19 d . lenkų kapitalistinių samdinių gaujos, pasinaudodamos tuo , kad mieste trūko ginkluotos dar bininkų jėgos , klastingai įsiveržė į Vilnių. Jiems čia slaptai pa dėjo mūsiškiai išnaudotojai ir jų apmulkinti bei suklaidinti ge ležinkelininkai . Tamsi išdavystė pardavė darbininkų reikalą . Tris dienas vyko mirtini ir įnirtingi gatvių mūšiai ; srautais liejosi darbininkų kraujas ; masiškai žuvo proletariato didvyriai . Bet baltųjų gaujų jėgų persvara buvo žymiai didesnė , o išda vystė per daug nelaukta, ir darbo žmonių valdžia iš miesto turė jo pasitraukti . Prasidėjo nuo pergalės apsvaigusios buržuazijos pragariš kos orgijos: įskundimai , suėmimai , šaudymai , žydų pogromai laukiniai šokiai ant darbininkų lavonų. Didelį džiaugsmą pergyveno dvarininkai , bankininkai , fabri kantai ir kiti darbo žmonių budeliai dėl to , kad pagaliau išsi gelbėjo nuo ,,raudonosios šmėklos ", kad žemė, fabrikai, dirbtu 14

LKP atsišaukimai, I t.

189

vės ir rūmai vėl grįžo į jų rankas, kad vėl bus galima nebaudžiamai švaistyti kruvinu liaudies prakaitu sukrautus milijonus, kad bus galima, kaip ir seniau, engti ir smaugti ne apkenčiamą „,tamsuomenę “. Taigi prieš metus buržuazija išsivadavo iš ,,darbininkų jun go" ir dabar iškilmingai švęs tą savo šventę, kuri jai yra mie liausia už visas šventes pasaulyje . Jau visi metai , kai buržuazija ir jos valdžia tuščiais paža dais apgaudinėja ir mulkina darbininkų mases, o pačios tuo metu grobsto ir vagia visuomenės gėrybes bei turtą. Jau visi metai , kai mūsų krašte viešpatauja buržuazinė ,,santaika“ ir „ tvarka " : ponas lėbauja ir šeimininkauja — liau dis tyli ir paklusniai lenkia nugarą; kunigas laimina ir žada išganymą danguje - liaudis kenčia , meldžiasi , laukia ir... mirš ta iš bado . Engimo laisvę, milijoninius pelnus, prabangų gyvenimą, ne ribotą darbo žmonių pavergimą -– štai ką davė šie metai bur žuazijai . Skurdą, badą, nedarbą, nepakeliamą kapitalistinės vergovės jungą - štai ką davė šie metai darbininkų klasei . Darbininkai ! Mūsų engėjai jau ištraukia „ tautines " vėliavas ir kitus spalvotus skudurus bei blizgučius, norėdami savo iškil mių išorinių blizgesiu apakinti tamsias ir nesąmoningas mases . O mes? O miestų ir kaimų darbo žmonės ? O kareiviai , kurie ir šiandien dar lieja kraują frontuose buržuazijos naudai ? Ar mes abejingai žiūrėsime į tai ? Ne! Darbininkai , valstiečiai, kareiviai ir visa Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudis, visi kaip vienas šią dieną pareikš protestą prieš ištisus metus užtrukusią buržuazinę priespaudą, atsakys buržuazijai visuotiniu streiku ir manifestacijomis Tary bų valdžios, darbininkų valdžios garbei. Darbininkai ! Šie metai mus pamokė, akivaizdžiai mums pa rodė, ko verti yra buržuazijos pažadai, privertė mus savo kai liu patirti kapitalistinių išnaudotojų vyriausybės valdymo re zultatus . Šie metai mus įtikino, kad bet kokia ponų ir kunigų valdžia tenori tik mūsų pražūties, kad išsivaduoti galime tik patys sa vo jėgomis, kad savo laisvę galime pasiekti , tik tvirtai ir negai lestingai kovodami su savo engėjais. Darbininkai! Visame pasaulyje verda ir kunkuliuoja darbi ninkų klasės kova už galutinį žmogaus viešpatavimo kitam žmogui panaikinimą. Šita kova per šiuos mūsų vergovės metus visur nepaprastai išsiplėtė . Per šiuos metus pasaulinės revoliu cijos avangardas - revoliucinė Rusijos liaudis — galutinai nu galėjo visus savo priešus ir šiandien švenčia visiškos pergalės triumfą. Draugai! Visas darbininkų pasaulis įsiliepsnoja revoliucijos gaisru , nukrenta nuo rankų grandinės, trūksta buržuazinės ver

190

govės pančiai - nejaugi rankas?

mes

vieni

turime

trūnyti

sudėję

Ne! Mes, Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai , liūdnų savo pralaimėjimo metinių dieną parodysime buržuazijai , kad nesa me nugalėti, kad praregėjome tiesos šviesoje , kad netikėsime daugiau saldiems ponų ir kunigų žodžiams , kad iki paskutinio atodūsio kovosime prieš buržuazinę valdžią, kad nepailsime ko voję, kol darbininkų laisvės saulė nušvis ir mūsų žemėje, kol ir pas mus įsigalės Lietuvos ir Baltarusijos Darbininkų ir Valstie čių Tarybų Respublika ! Salin patriotines buržuazijos ir kunigų komedijas! Į streiką, į demonstraciją, draugai!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1920 m. balandžio mėn. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 44b 1.

21 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 99 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į BALTARUSIJOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS IMTIS GINKLO IR STOTI Į KOVĄ PRIEŠ IŠNAUDOTOJŲ VALDŽIĄ [ 1920 m. balandis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitest Į NAUJĄ KOVĄ! Siaubingi lenkų baltagvardiečių siautėjimo metai jau pra ėjo . Tai buvo nesuskaičiuojamų plėšimų, smurto, kankinimų metai , metai neįtikėtinų aukų, kurias sudėjo Lietuvos ir Balta rusijos darbininkai ir valstiečiai . Praėjo vieneri metai nuo to laiko , kai , dangstydamiesi demo kratija, lenkų ponai pradėjo savo puolimą prieš Lietuvą ir Bal tarusiją. Ką gi mums davė jų demokratija? Ji labai labai daug ką padarė, ji ir davė labai daug . Policijai ir žandarmerijai , kurios Lietuvoje buvo nuginkluo tos Tarybų valdžiai atėjus, o Baltarusijoje - 1917 m. kovo mėn . , sugrąžintos jų teisės . Policija vėl visur mūsų krašto kaimuose ir miestuose negailestingai muša žmones . Uoliausieji caro laikų seniūnai ir viršaičiai sugrąžinti į ankstesnes savo pareigas ir naudojasi savo valdžia visų pirma tam, kad galėtų atkeršyti kai mo varguomenei ir darbininkams. Šlykščiausia caro laikų pikt žaizdė — žvalgyba su neatskiriamais nuo jos kalėjimais , kanki nimais, sušaudymais tapo svarbiausia dabartinės santvarkos įstaiga ir simboliu . Savo įžūlumu ji prašoko šlykščiausius praei ties pavyzdžius . 191

Rinkimų teisė ir pilietinės laisvės, kurios buvo įrašytos len kų ponų vėliavoje, pavirto teise rinkti tuos, kuriuos primeta lenkų valdžia, o pilietinės laisvės laisvėmis lenkų ponams visokiais būdais tyčiotis iš liaudies ir niekinti ją, teise dvari ninkams apgaudinėti darbininkus ir valstiečius. Vietoj žadėtos gerovės , baltos duonos ir kalnų prekių mies to darbininkai susilaukė neregėto bado ir nedarbo, o valstiečiai kenčia nuo negirdėtų, griaunančių ūkį mokesčių, nuo ištisų kai mų nusiaubimo ir padeginėjimų, nuo stipriausiųjų žmonių, geriausiųjų darbininkų išvedimo . Policija, žandarmerija, žvalgyba, kalėjimai , kankinimai — štai ką mums atnešė lenkų demokratija . Teisių sugrąžinimas seniesiems dvarininkams, policininkams , viršaičiams , seniūnams , senosioms miestų dūmoms ir kitiems dvarininkiškos-buržuazinės santvarkos organams štai kuo ap dovanojo mus praėję metai . Mums, Tarybų valdžios metais pradėjusiems steigti mokyk las , klubus , liaudies namus ir kitas liaudies švietimo įstaigas , dabar atidaro smukles, viešuosius namus, kalėjimus. Mūsų liau dies turtai , kuriuos Tarybų valdžios metais mes pradėjome nau doti, visiškai nyksta . Spekuliacija ir lupikavimas - štai šiandie ninis visų pirklių ir dvarininkų užsiėmimas . Žadėjo mus pavalgydinti balta duona , o pamaitino durtu vais, kulkomis ir pasityčiojimais. Badas ir ligos siautėja kaip niekad anksčiau . Argi gali ir toliau taip būti ? Argi mums nepakanka praėjusių metų patyrimo? Argi neatėjo jau laikas darbininkams ir valstiečiams pasa kyti gana! " lenkų ponams, dvarininkams ir fabrikantams, stoti į kovą už savo valdžią , už darbininkų ir valstiečių tarybas? Mes išgyvenome pasityčiojimų ir kankinimų metus , ir gana ! Reikia savo išsivadavimo reikalą paimti į savo rankas. Lenkų ponai savo padėtį nori išgelbėti karu su Tarybų Ru sija. Jiems dar negana kraujo. Jie dar nori kariauti su dar bininkais ir valstiečiais . Tad tegul jie žino, kad darbininkai ir valstiečiai turi vieną frontą, kurį jie gina visomis savo jėgomis . Tegul jie , einantieji su ginklu rankose prieš Rusijos darbininkus , savajame užnuga ryje ras atstatytus prieš save durtuvus . Baltarusijos valstieti ir darbininke ! Ruoškis naujam ir le miamam mūšiui ! Organizuokis ir telk geriausius savo draugus, visas savo jėgas ! Susipažink su praeities patyrimu , kiekvienam aiškink tą pamoką , kurią mums davė lenkai praėjusiais metais! Atėjo diena, kai reikia stoti į naują kovą! Reikia imtis ginklo ! Reikia vyti dvarininkus! Reikia paimti žemę į savo rankas! Reikia liautis dirbus buržuazijai !

192

Tegul plačiai išsilieja streikų banga mūsų krašte , ji neša mirtį kapitalizmui . ――― Šiomis dienomis sprendžiama ar mums būti amžinoje ver govėje, ar Rusijos darbininkų ir valstiečių pavyzdžiu tapti lais vos šalies laisvais žmonėmis . Salin policiją, žandarmeriją ir žvalgybą su jų kruvinais ka lėjimais! Šalin buržuazinę demokratinę apgaulę! Šalin carinius seniūnus ir viršaičius! Mirtis dvarininkams! Mirtis buržuazijai ir jos tarnams! Tegyvuoja naujoji kova! Tegyvuoja Tarybų valdžia! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos (bolševikų) Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1920 m ., 2 b., 96 l.

15 000 egz. Versta iš rusų kalbos. 1920 m. gegužės mėn. buvo išleistas pa kartotinai-- 22 000 egz.

Nr. 100 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA

1920 m. balandis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA

1

Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

TEGYVUOJA DIDŽIOJI VISO PASAULIO DARBININKŲ ŠVENTĖ – GEGUŽĖS PIRMOJI ! Darbininkai! Kareiviai! Valstiečiai! Visus metus mums trimitavo ir būgnijo buržuazija ; visus metus mes buvome viliojami poniškosios vergovės lozungais ; visus metus išnaudotojai ant mūsų sprandų šventė savo trium fo ir pergalės šventę ! Dabar gana ! Dabar laikas mums pakelti nuleistas galvas ir atitiesti su lenktus sprandus, dabar ateina mūsų šventė, darbininkų šven tė didžioji Gegužės Pirmosios diena! Draugai ! Didžiąją Gegužės Pirmosios dieną , kuri yra ryškus viso pasaulio darbininkų solidarumo simbolis , susijunkime ir mes mintimi ir darbu su savo broliais — viso pasaulio darbinin kais! Šią dieną kartu su visų šalių proletarais masiškai išeikime į gatves , sutartinai ir vieningai pademonstruokime savo jausmus ! Iškelkite vėliavas , draugai!

193

Tegu frontuose nutilsta mirtį nešantieji šūviai, tegu fabri kuose sustoja mašinos, tegu artojas laukuose meta arklą — dar bininkai, valstiečiai , kareiviai , švęskite savo šventę ! Draugai ! Gegužės 1 - osios diena - tai visų dirbančiųjų bro lybės, darbo , laisvės ir vienybės diena! Tegu ši diena nepraeina mums be atgarsio ! Tegu ji, po vie nerių žiaurios vergovės metų, bus mums pirmuoju mūsų sąmo ningos revoliucinės veiklos aktu, tegu ji duos mums signalą vesti tolesnę, nepalaužiamą kovą! Darbininkai , valstiečiai , kareiviai ! Didžiąją Gegužės 1 -sios dieną šaukiame jus, kad jūs nukreiptumėte ginklą prieš išnau dotojus , prieš dvarininkus ir fabrikantus ! Bendromis jėgomis su viso pasaulio darbininkais mes turime nuversti kapitalistus , kartą visiems laikams pašalinti jų viešpatavimą ant mūsų! Visi turtai, fabrikai ir žemė turi priklausyti mums, darbininkams ! Visi turi dirbti naudingą darbą : mūsų darbo ir visuotinės laimės viešpatijoje nebus vietos dykaduoniams ir tinginiams ! Draugai ! Kai nugalėsime mes, viso pasaulio proletariatas , tuomet nebebus daugiau nei karų, nei priespaudos . Tad prisijunkime ir mes , Lietuvos ir Baltarusijos proletaria tas, prie pasaulinės darbininkų sąjungos ! Palikime budelių ei les ! Neklausykime apgaulingų mūsų ponų, kunigų ir generolų žodžių ! Nutraukime nusikalstamą budelišką karą prieš revo liucingiausius visame pasaulyje darbininkus - Tarybų Rusijos darbininkus! Visi kaip vienas stokime po raudonomis tarptau tinėmis darbininkų revoliucijos vėliavomis ! Pasaulį seną išardysim Iš pačių pamatų ir tuo Naujai pasaulį atstatysim, Kas buvo nieks , tas bus viskuo .

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius, 1920 m. balandžio mėn. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 44c 1.

Versta iš lenkų kalbos. Nr. 101

L IR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS IR JO APYLINKIŲ DARBO ŽMONES GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1920 m. balandis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės!

DRAUGAI IR DRAUGĖS ! Gegužės Pirmąją, mūsų tarptautinės darbininkų šventės die ną, tegu sustoja bet koks gamybinis gyvenimas . Visi Vilniaus ir jo apylinkių darbo žmonės tegu meta darbą; tegu sustoja gele 194

žinkeliai, elektros stotis, vandentiekis, fabrikai, dirbtuvės, tegu nutrūksta bet koks darbas žemės ūkyje, sustoja bet koks trans portas, tegu užsidaro krautuvės ir parduotuvės , valstybinės bei miesto įstaigos! Gegužės 1 -ąją, devintą valandą ryto , visi darbininkai , visos profesinės sąjungos tegu stoja su savo vėliavomis Gubernato riaus ir Vilniaus gatvių sankryžoje, iš kur prasidės demonstra cija į miestą . Tegu netruks šioje demonstracijoje darbininkų su palaidinėmis, darbininkų su mundieriais, darbininkų su švar kais . Visi darbo žmonės - lenkai , lietuviai, baltarusiai , žydai , rusai - visi vieningai pademonstruos savo tarptautinį darbinin kų solidarumą, visi pareikalaus : panaikinti Lietuvos ir Baltarusijos žemėje poniškąją oku paciją; sukurti Lietuvos ir Baltarusijos Darbininkų ir Valstiečių Ta rybų Respubliką ; nedelsiant nutraukti karą su Tarybų Rusijos darbo liaudimi , žemės ir fabrikai darbo liaudžiai .

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus Komitetas Vilnius, 1920 m. balandžio mėn . Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 109a 1.

Nr. 102 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS IŠEITI IŠ GELTONŲJŲ KLERIKALINIŲ-NACIONALISTINIŲ SĄJUNGŲ IR SUSIVIENYTI Į VIENINGAS KLASINES PROFESINES SĄJUNGAS 1920 m. balandis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI ! Mes kenčiame baisų skurdą. Mus smaugia ir engia kas tik gali . Fabrikantai ir kapitalistai kiekvieną dieną darosi vis įžū lesni ir vis drąsiau mums užkaria seną engėjišką tvarką . Per pirkliai ir spekuliantai nustato vis baisesnes kainas būtiniau siems pragyvenimo reikmenims. Lenkų okupacinė valdžia vis atviriau siekia įkinkyti mus į kapitalistinės vergovės jungą tiesiog parduoda mus buržuazijai , besipriešinančius sukišdama į kalėjimą . Dešimtys ir tūkstančiai mūsų žūsta nuo brangumo , nedarbo, ligų ir išsekimo . Šiandien vienintelė mums valdžia, vienintelis įstatymas - tai išnaudojimas. 195

Draugai ! Mes turime stoti į kovą prieš šį išnaudojimą , mes turime pašalinti šį išnaudojimą . Juk mes turime išmėgintą, tvir tą ir patikimą ginklą — savo organizacijos jėgą. Mes turime susiorganizuoti . Petys į petį turime stoti į kovą be tikėjimo ir tautybės skirtumo . Kaip išnaudojimas nežino ti kėjimo ir tautybės skirtumų, taip ir mūsų kova neturi jų žinoti . Susivienijusioms kapitalizmo jėgoms mes turime priešpastatyti susivienijusias proletariato jėgas. Draugai ! Mūsų buržuazija kaip tik ir bijo šio mūsų susivie nijimo. Ji visomis jėgomis stengiasi sugriauti mūsų solidarumą. Naudodamasi mūsų nesąmoningumu, ji tuo tikslu užgrobė svar biausią mūsų klasinės kovos barą - profesines sąjungas . Šiandien mūsų profesinės sąjungos tik dėl akių yra vadina mos „ darbininkų" profesinėmis sąjungomis . Šiandien mūsų pro fesinės sąjungos tėra priedanga , po kuria ištikimi buržuazijos tarnai — kunigai ir meistrai — dirba savo išdavikišką darbą. Draugai! Pažvelkime pagaliau savo akimis į mūsų sąjungų darbą . Pažiūrėkime , kokį vaidmenį jos vaidina mūsų klasinėje kovoje . 37 Kokių tik sąjungų pas mus nėra ! - Šv . Kazimiero sąjunga 1 kurią atvirai užvaldė meistrai ir kunigai ; šv . Jono sąjunga 3*, kurią slaptai užvaldė kunigai ; šv. Zitos sąjunga 39, kuri vienija tamsias ir nesusipratusias moteris darbininkes ir kurią užvaldė kunigai; klasinės lenkų krikščionių sąjungos, kurias užvaldė lenkų socialpatriotai ; lietuvių sąjungos , žydų sąjungos, kurias užvaldė savi klerikalai ir nacionalistai , —štai liūdnas mūsų su siskaldymo , mūsų klasinio nesąmoningumo vaizdas. Kiekviena iš šių sąjungų mulkina mus visokiais ,,religiniais " , ,,patriotiniais " obalsiais, bet nė viena iš jų nė negalvoja ginti mūsų darbininkiškų interesų. Priešingai . Jos jau iš anksto pa raližuoja kiekvieną darbininkų mėginimą pasipriešinti , jos dar užuomazgoje užgniaužia kiekvieną darbininkų masėse kilusį judėjimą. Taip neseniai buvo šv. Kazimiero sąjungoje, kai dar bininkai batsiuviai nutarė uždėti pabaudą meistrams. Tuomet ponas „ pirmininkas " — meistras su tuo nesutiko , ir darbininkų nutarimai nuėjo niekais. Tas pat yra su darbininkais batsiuviais, priklausančiais šv. Kazimiero ir Jono sąjungoms. Karčios susiskaldymo prakti kos pamokyti , jie nori dabar susivienyti , bet jiems neleidžiama surengti bendro susirinkimo susitarimui. Taip būna visuomet, kai tik darbininkai pamėgina ginti savo klasinius interesus . O kunigai veltėdžiai , meistrai ir kiti niekšai , tykojantieji darbo liaudies pražūties , juokiasi iš savo aukų kvailumo ir

naivumo. Ragindami darbo žmones kurti atskiras geltonąsias organi zacijas, jie norėjo suskaldyti mūsų judėjimo vienybę ir solida

196

rumą, nes lengviau yra valdyti priešininką, kai jis silpnas ir suskaldytas. Kurdami geltonąsias streiklaužių organizacijas , jie norėjo sudaryti darbininkų laisvės iliuziją, kad galėtų lengviau suvilioti mus tuščiais pažadais . Meluodami ir begėdiškai apgau dinėdami darbininkų mases , skaldydami darbininkų judėjimo vienybę, jie visa tai darė , slaptai susitarę su fabrikantais ir ka pitalistais , kurie nori panaudoti mus kaip ginklą prieš mus pačius. Draugai darbininkai ! Šiandien mes jau supratome visą šios kunigų ir buržujų intrigos niekšiškumą! Šiandien jau atėjo lai kas padaryti galą šiai apgaulei ir fariziejiškai veidmainystei . Salin rasini-religinį apakimą ! Šalin nacionalizmą ir klerika iizmą ! Draugai! Visi iki vieno turime nedelsiant išeiti iš geltonųjų klerikalinių-nacionalistinių sąjungų! Turime išvaryti lauk iš savo gretų kunigus ir meistrus . Turime susivienyti į grynai dar bininkiškas klasines profesines sąjungas su bendru ir vienu visam kraštui darbininkų centru . Turime išplėšti iš kunigų ir buržujų gerklės savo darbinin kų organizacijas ! Turime nedelsiant pradėti nesutaikinamą kla sinę kovą! Draugai! Veltui gudrūs kunigai mulkina mus , aiškindami , jog su kapitalistais galima ,, susitarti geruoju “ . Veltui jie meluo ja mums, jog reikia tiktai įtikinti " fabrikantus ir įmonininkus , o tuomet atbus jų sąmonė ir jie taps mums „ teisingi " . Tai gudrus melas, kuris nori atitraukti mus nuo veikimo ir liepia mums be galo ,,laukti ". Kapitalistai niekad geruoju neatsisakys savo naudos. Jie niekad nepasidarys savo priešais . O savo naudą jie gauna skriausdami darbininkų mases ; jų interesai negali būti suderin ti su darbininkų interesais , kaip ugnis - su vandeniu. Todėl tad bet kurias nuolaidas ir lengvatas mes turime sau išplėšti jėga, bet kurių savo laimėjimų mes turime siekti ko voje . Tad į kovą, draugai ! Kaupkime jėgas , stiprinkime tos ko vos organus - darbininkų organizacijas . Ugdykime solidarius ir vieningus darbininkų kadrus. Šalin vaidus ir neapykantą darbininkų klasės viduje! Tegyvuoja klasinis solidarumas! Šalin išdavikišką kunigų ir buržuazijos darbą ! Tegyvuoja revoliucinis sąmoningumas ! Tegyvuoja vieningos klasinės profesinės sąjungos! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius, 1920 m. balandžio mėn.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 108 1.

Versta iš lenkų kalbos.

197

Nr. 103 LIR B KP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA

[ 1920 m. balandis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletaral, vieny kitės! DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Artinasi tarptautinė viso pasaulio darbininkų šventė - 1 -os Gegužės diena. 31 metai atgal I Internacionalo 40 atstovai , su sirinkę Paryžiaus kongrese , nutarė paskelbti 1 -mą Gegužės die ną tarptautinės proletarų demonstracijos diena dėl 8 valandų darbo dienos, dėl darbo apsaugos, dėl visuotinio nusiginklavi mo. Jau 31 metai , kai viso pasaulio darbininkai tą dieną aplei džia fabrikus ir dirbtuves vardan visų šalių proletarų solidaru mo savo kovoj su buržuazijos valdžia ir kapitalo tvarkos išnaudojimu . Net penkerių metų karo laiku nei neišpasakyti generolų persekiojimai , nei socialpardavikų kvietimai prie tau tinės vienybės negalėjo sulaikyti darbininkų nuo galingo pro testo 1 -sios Gegužės dieną. Tik visokio plauko ir rango socialpataikūnų pastangos prieš karą ir karo laiku sutaikyti nesutaikinamus klasių prieštaravi mus kenkė 1 -os Gegužės šventei tapti tuo, kuo ji turi būti visų revoliucinių darbininkų spėkų apskaitliavimu kovoj dėľ politinės valdžios paėmimo į savo rankas . Dar daugiau , social pardavikai , įėję į koalicines buržuazines valdžias taip pas mus Lietuvoj , taip Rusijoj Kerenskio metu , taip ir kitose šalyse , veidmainingai paskelbė 1 - sios Gegužės dieną valstybine švente ir tuo atėmė iš jos revoliucinę reikšmę. Daugelis jūsų paklaus : ar reikalinga tad švęsti Pirmosios Gegužės dieną? Taip ! Pirmosios Gegužės šventė tapo dabar dar svarbesnė ir reikalingesnė, negu bet kada. Gegužės šventė - tai tarptautinė protesto šventė visų šalių darbininkų prieš buržuaziją, prieš kapitalistinę tvarką. Draugai ! Griūva senasis pasaulis ir ant jo griuvėsių stato mas naujas . Dvejų metų pergalinga * kova Rusijos darbininkų ir valstiečių prieš savo skaitlingus priešus parodė viso pasau lio proletarams, kad darbininkų klasė gali ne tik paimti valdžią į savo rankas , bet ir išlaikyti . Socialinės revoliucijos gaisras Vokietijoj , Bavarijoj , Vengrijoj , Austrijoj , Italijoj ir kitose ša lyse rodo , kad artinasi valanda paskutiniojo sprendžiamojo mūšio tarp darbo ir kapitalo . Tiktai susivieniję į III Komunistų Internacionalą proletarai laimės šitą kovą . Originale: pergalėjimo.

198

Draugai ! Po pergalės prieš kapitalą *

kovos vėliava , po

pasaulinės socialistinės revoliucijos vėliava mes turime švęsti Pirmąją Gegužės . Šitą dieną proletariatas turi surinkti visas savo revoliucines spėkas ir parodyti, kad jokie patriotiniai šauksmai buržuazinės valdžios , jokie apgaulingi prižadai so cialpardavikų negali atitraukti proletariatą nuo kovos už pa emimą valdžios į savo rankas . Draugai ! Pereitais metais, kuomet dvarininkų, fabrikantų ir kunigų valdžia dar nebuvo atsistojusi ant tvirtų kojų, ji susi jungė su darbininkų klasės pardavikais socialdemokratais ir leido jums švęsti Pirmąją Gegužės . Net klerikalai dalyvavo jos šventime . Draugai ! Pirmąją Gegužės dieną - viso pasaulio proletaria to solidarumo dieną ---- mes negalime daryti sąjungos su buržua zija. Bet koks buržuazijos ar socialpatriotų dalyvavimas toj šventėj , mūsų išsiliuosavimo šventėj , tik dergia ir išniekina ją . Buržuazija su savo klapčiukais stengiasi aptemdyti mūsų kla sinį susipratimą, ji nori uždailinti klasinius prieštaravimus . Mes gi turime juos iškelti , ir Pirmąją Gegužės dieną mūsų klasinė sąmonė turi būti ypač jautri . Tą dieną darbininkai , mažažemiai ir kareiviai privalo mo bilizuoti visas savo spėkas ir parodyti buržuazijai ir jos dvari ninkų ir kunigų valdžiai , kad mes nepamiršome ir niekuomet nepamiršime savo klasės reikalų . Tą dieną mes privalome pro testuoti prieš mūsų profesinių sąjungų išardymą, prieš uždary mą mūsų laikraščių, mes turime reikalauti visų politinių kalinių paliuosavimo , žodžio , spaudos , sąjungų ir susirinkimų laisvės . Tą dieną mes turime protestuoti prieš buržuazinį militarizmą , pasiekusį aukščiausio savo kovos laipsnio su ,,vidujiniais prie šais " — darbininkais , mažažemiais ir kareiviais . Mes turime rei kalauti duonos , taikos , žemės ir darbo . Ta diena turi būti bro liško miesto ir kaimo darbininkų jungimosi su revoliuciniais kareiviais diena. Bet pirmiausia turim atminti , kad Pirmąją Ge gužės mes privalome galutinai suskaityti savo spėkas kovoj dėl darbininkų, mažažemių ir kareivių valdžios, dėl galutinio pro letarų laimėjimo , dėl socializmo . Draugai! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas kviečia jus Pirmąją Gegužės vienbalsiai pro testuoti . Nei vienas darbininkas, nei viena darbininkė negali tą dieną pasilikti fabrike ar dirbtuvėj . Visi traukit tą dieną į gat vę, visi demonstruokit. Draugai ! Mūsų demonstracija turi būti rami. Pakanka broliško jungimosi ir solidarumo visų darbo ver darbininkų, mažažemių ir kareivių, kad sudrebėtų mūsų gų priešas - buržuazija .

Originale: ant kapitalo.

199

1 -sios Gegužės diena neturi būti valstybinė šventė Lietuvos proletarams. Masiniuose susirinkimuose, mitinguose ir de monstracijose parodykite, kad tebėra jums šventas didžiojo mūsų mokytojo K. Markso vardas ir kad dar galingesnis yra jo šauksmas ,,Visų šalių proletarai , vienykitės!" Tepasigirsta tą dieną galingu balsu : Tegyvuoja 1 -ji Gegužės - darbininkų šventė! Šalin kontrrevoliucinę dvarininkų, fabrikantų, storakaklių ir kunigų valdžią ! Šalin Steigiamąjį seimą ! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tary bu valdžia ! Tegyvuoja viso pasaulio proletariato solidarumas! Tegyvuoja pasaulio komunistinė revoliucija! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas PA, 1770 1., 1920 m., 2a b., 120 I.

Buvo išleistas ir rusų kalba..

Nr. 104 LIR B KP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1920 m. balandis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI IR KAREIVIAI ! Artėja Gegužės 1 - oji , didžioji viso pasaulio darbo žmonių šventė . Jau 31 metai , kai viso pasaulio darbininkai kiekvienais me tais gegužės 1 dieną apleidžia fabrikus, dirbtuves ir gamyklas , sustabdo darbą ir išeina į gatves protestuoti ir demonstruoti prieš buržuazinių vyriausybių militarizmą ir prieš viešpatau jančio kapitalizmo vykdomą išnaudojimą . Gegužės Pirmoji turi didelę revoliucinę reikšmę, nes tą dieną pasaulinis proletariatas mobilizuoja savo revoliucines jėgas ir demonstruoja savo tvir tą ir ryžtingą valią kovoti dėl politinės ir ekonominės valdžios ; tą dieną proletariatas parodo savo klasinį sąmoningumą, savo jėgą, savo vienybę ir solidarumą. Tačiau kuo sociališdavikai, darbininkų klasės apgavikai , yra pavertę galingą pasaulinę darbininkų šventę? Jie sumenkino grandiozinę jos klasių kovą, jie taip pat su menkino didžiąją revoliucinę darbininkų dieną, Gegužės Pirmą -

200

ją, ir kovos, protesto bei demonstravimo diena paversta eiliniu šventadieniu . Socialdemokratai , dalyvaudami koaliciniuose ka binetuose, išsiderėjo iš vyriausybių, kad Gegužės Pirmoji būtų pripažinta valstybine švente . Tuo pačiu Gegužės Pirmoji visiš kai nustojo savo kovinio-revoliucinio pobūdžio ir reikšmės. Kyla klausimas, ar turi dabar darbininkai švęsti Gegužės Pirmąją? Taip, draugai . Gegužės Pirmosios šventę mes turime dabar švęsti dar labiau, negu anksčiau . Ir štai kodėl ! Tarybų Rusijos darbininkų ir valstiečių dvejų metų kova prieš jų išorinius ir vidaus priešus parodė viso pasaulio proletariatui , kad darbinin kų klasė gali paimti valdžią į savo rankas ir ją taip pat išlaikyti . Milžiniškas darbininkų judėjimas visose Europos šalyse paro do, kad artėja lemiamos kovos tarp darbo ir kapitalo diena, kad jau nebetoli mūsų pergalės diena. Draugai ! Mūsų Gegužės Pirmąją mes turime švęsti su kovos dėl socialinės revoliucijos šūkiu ir jos ženkle ! Draugai ! Pernai Lietuvos vyriausybė , jausdama , kad ji yra silpna, įsileido į ministrų kabinetą kelis socialdemokratus men ševikus, ir, norėdama užtemdyti klasinį darbininkų sąmoningu mą , ši koalicinė sociališdavikų vyriausybė leido darbininkams švęsti Gegužės Pirmosios šventę. Tačiau tuščios yra jų pastangos ! Jiems lig šiol nepavyko ir nepavyks užmigdyti mūsų revoliucinio klasinio sąmoningumo . Mes gerai suprantame, ko jie siekia savo iš viršaus duodamomis nuolaidomis. Savo taikstymosi politika jie nori atbukinti mūsų aštrų ginklą, mūsų aštrią ir sąmoningą klasių kovą . Draugai! Mūsų Gegužės Pirmosios dieną mes griežtai protes tuosime prieš vyriausybę dėl to, kad buvo išvaikytas mūsų Centro Biuras, pasmaugtos mūsų profesinės sąjungos ir uždary ta mūsų spauda. Mes reikalausime , kad būtų paleisti į laisvę po litiniai kaliniai, mes reikalausime žodžio , spaudos, sąjungų ir susirinkimų laisvės. Mes griežčiausiai protestuosime prieš ne paliaujamai vykdomus paskutiniu laiku smarkius darbininkų klasės persekiojimus ir taikomas jai represijas . Draugai! Komunistų partijos Kauno rajono komitetas šaukia jus Gegužės Pirmąją į gatves , jis šaukia jus į protesto demonst raciją! Draugai ! Gegužės Pirmąją niekas neturi likti namie , visi turi tą dieną išeiti į gatvę, visi turi dalyvauti demonstracijoje ! Draugai ! Mūsų demonstracija bus taikaus pobūdžio - mes tik pademonstruosime buržuazijai savo jėgą, solidarumą ir vie nybę. Mes parodysime , kad bergždžios yra jų pastangos sudau žyti mūsų klasines ir partines organizacijas . Mes gyvename ir kovojame! Mes kovojame ir mes nugalė sime! Draugai ! Tą dieną mes daugiau , negu bet kada , jausime savo ryšius ir vieningumą su pasauliniu revoliuciniu proletariatu, tą

201 -

dieną turi drąsiau skambėti mūsų balsas. Tą dieną turi virš mūsų galvų plevėsuoti revoliucinė raudonoji vėliava su mūsų didžiojo nepamirštamo mokytojo Karlo Markso šūkiu: Visų šalių proletarai , vienykitės ! Draugai darbininkai ! Atminkite, kad tik vienybė, solidaru mas ir kovos sąmoningumas yra mūsų galia ir jėga! Tegyvuoja darbininkų šventė - Gegužės Pirmoji ! Šalin kontrrevoliucinę dvarininkų, fabrikantų ir kunigų vy riausybę ! Šalin juodąjį Steigiamąjį seimą ! Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų val džia ! Tegyvuoja visų šalių proletariato solidarumas! Tegyvuoja socialinė pasaulinė revoliucija ! Tegyvuoja Trečiasis Komunistų Internacionalas !

Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 88 1. Hektografas.

Versta iš žydų kalbos.

Nr. 105 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARB'NINKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1920 m. gegužės 1 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA GEGUŽĖS 1 -JI — BŪSIMŲJŲ PERGALIŲ ŠVENTĖ

Darbininkai! Šiandien Gegužės Pirmosios diena! Šiandien didžioji proletarinė šventė! Šiandien visame pasaulyje plevėsuos raudonosios vėliavos , gatvėmis žygiuos nesuskaičiuojamos masės - būrys po būrio pūslėtos rankos ir pavargę , bet rūsčiai džiaugsmingi veidai ! Jau daug metų darbininkai švenčia savo šventę . Kadaise Gegužės Pirmoji buvo įvesta ir švenčiama kaip so lidarumo diena , kaip broliškosios vienybės diena . Darbininkai tą dieną streikavo , rengė demonstracijas , mi tingus, sakė kalbas apie socializmą, apie būsimąjį rojų, bet kaip apie kažką tolimą. Pakalba , pakalba oratoriai , paklauso , paklauso darbininkai ir išsiskirsto į namus , tvarkingai , taikiai , ramiai ... Žiūrėjo buržuazija , džiaugėsi ir galvojo : „ Kokie geri mano vaikai , o ką, jeigu... jeigu pamėgintume pasiųsti juos vieną prieš kitą . "

202

Ir pamėgino... Atsitiko gėdingiausias įvykis ... Darbininkai užmiršo savo solidarumą, užmiršo savo klasinę neapykantą, užmiršo savo didžiojo mokytojo Karlo Markso priesakus, stojo į baisingiausią, nenormaliausią santuoką su buržuazija ir puolė žudyti vieni kitus! Sena, pusprotė, dvesianti boba nusipirko sau jauną vyrą ir tyliai juokėsi , žiūrėdama , kaip jo kraujas, besiliejantis plačia upe, pavirsta pinigėliais ir teka į jos kišenes . Klaikus pragaras ir visiška tamsa įsiviešpatavo žemėje... Pasaulis duso... buvo bežūstąs ! .. Ir iš mažo Šveicarijos kaimelio pasigirdo naujas žodis : ,.Prieš srovę, prieš nusikalstamą darbininkų sąjungą su buržua zija ! Šalin tautų karą! Tegyvuoja pilietinis karas! " Lyg perkūnas trenkė iš giedro dangaus ! Darbininkai nubu do, nusikratė sustingimu ir sujudo! Galingas titanas - viso pasaulio proletariatas sujudo . Lėtai, bet tvirtai ir nenukrypstamai eina jis į vieną tikslą – į komunizmą. Revoliuciniai vadai , dar likę ištikimi senosioms vėliavoms , Cimervalde padėjo naujo Internacionalo pamatus . Antrasis Internacionalas mirė ! Tegyvuoja III Komunistų In ternacionalas! Gimęs karo metais, krikštatėviais gavęs mirtį , vietoj lopši nių – patrankų griausmą, vietoj motinos pieno — mirštančių ka pitalo vergų kraują, vietoj meilės žodžių - keršto troškimą, Komunistų Internacionalas greitai išaugo, per trumpą laiką tapo galingas. Su jo vėliavomis , raudonomis nuo švento kraujo šimtų, de šimčių tūkstančių žuvusių už jį , žygiuoja galinga geležinė kovo tojų kariuomenė . Komunistų Internacionalas - tai revoliucinis štabas ! Komunistų Internacionalas - tai Darbo Raudonoji Armija , visų šalių darbininkų sąjunga kovai už valdžią , žūtbūtinei kovai su senuoju pasauliu . Mes vėl aukštai iškeliame senąją vėliavą, mūsų didžiojo mo kytojo vėliavą ir įdedame naują, stipresnį ir veiksmingesnį tu rinį į jos lozungus . ,,Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla ! " Tiesa, kol kas tik Rusijos ir Ukrainos proletarai laimėjo paskutinėje ir sprendžiamojoje kovoje , tik jie jau įvykdė „ šuo lį iš būtinumo viešpatijos į laisvės viešpatiją " 41 , bet jau arti galas... ,,Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla!" Darbininkai ! Valstiečiai ! Kareiviai ! Gegužės 1 - ji — Internacionalo šventė . Komunistų Interna cionalas - kovos organas, tad , paverskite jo šventę kovos už valdžią švente, padarykite ją būsimųjų pergalių diena !

203 ---

Valdančioji juzefų pilsudskių klika nori lenkų darbininkų krauju pasmaugti Tarybų Rusiją . Šviesų komunizmo švyturį , visų vargdienių viltį, pirmąją pasaulyje darbininkų respubliką nori sunaikinti! Darbininkai ir valstiečiai , aprengti pilkomis milinėmis ! Pa sielkite taip, kaip mus mokė vokiškojo Pilsudskio - Noskės žvėriškai nužudytas drg . Libknechtas : „,,Ginklus , buržuazijos duotus jums, kad šaudytumėt darbininkus, nukreipkite prieš pačią buržuaziją ! " 42 Darbininkai! Valstiečiai ! Gegužės 1 -sios dieną mitinguose, susirinkimuose, streikais, demonstracijomis protestuokite prieš karą su Tarybų Rusija ir Ukraina! Gegužės Pirmoji turi būti didžios demonstracijos diena pa gerbiant darbininkų ir valstiečių Rusiją, didvyriškai kovojan čią už viso pasaulio proletariato reikalą. Gegužės Pirmoji turi būti broliško pasveikinimo diena vo kiečių darbininkams , su raudonąja komunizmo vėliava mirštan tiems už Tarybų Respubliką . Gegužės Pirmosios diena turi būti įrodymas, kad revoliucija Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje gyvuoja ir savo užmoju neatsilieka nuo Vokietijos revoliucijos. Darbininkai! Prisiminkite, kas buvo truputį daugiau kaip prieš metus . Džiaugsmo banga ritosi per mūsų kraštą. Miestuose ir kai muose kilo darbo žmonės ir patys kūrė savo gyvenimą. Jau nebebuvo bankininkų, dingo fabrikantai ir pirkliai , iš sislapstė tamsiuose urvuose ponai su cilindrais, užleido savo vietą šiurkščioms, nemiklioms, bet doroms, pūslėtoms rankoms. Žemė buvo atimta iš dvarininkų, valstietis su darbininku su darė glaudžią sąjungą, sąjungą kovai su senuoju pasauliu. Mieste ir kaime valdžia priklausė taryboms. Bet jauna darbininkų respublika buvo dar silpna , ir Lenki jos imperialistinė klika su apmulkinto jaunimo pagalba užėmė mūsų kraštą. Dejuote dejavo mūsų žemė po sunkiu karinės oku pacijos padu . Darbininkai ! Kur jūsų sąjungos? Išvaikytos ! Kur išrinktie ji? Suimti , sumušti ! Juos plakė , o paskui pabarstė druska, juos mušė * geležinėmis lazdomis, juos maitino savomis išma tomis ir galų gale pasmaugdavo. Tie žvėrys nesigaili dargi vaikų! Jie neseniai Vilniu je ** grupę jaunimo . Tie šlykštūs niekšai nurengė mergaites nuogai, išplakė, pa barstė druska ir vėl plakė . Darbininkai ! Kieno rankose vėl yra fabrikai ir gamyklos , kam priklauso valdžia? Valstiečiai ! Kur jūsų laisvė, kur jūsų tarybos, kur žemė? * Originale vienas žodis neišskaitomas. ** Originale du žodžiai neišskaitomi.

204

Dvarininkai grįžo! Baisu pasidarė nuo šių žodžių, plaukai pa sišiaušė . Valstiečiai ! Prisiminkite , kaip jus plakė už tai , kad jūs sava vališkai paėmėte žemę, už tai , kad jūs dalyvavote vykdomuo siuose komitetuose . Prisiminkite, kaip jus privertė atiduoti dvarininkams grūdus, kurių jie nesėjo . Prisiminkite rinkliavas, rekvizicijas, plėšimus ir girtų karei vių siautėjimą. Prisiminkite viską ir palyginkite . Dejavimas sklinda dabar mūsų prisikentėjusioje žemėje , al kanų ir sumuštų kapitalo vergų dejavimas . Apačioje miršta , o viršuje gyvenimo bakchanalija, puota maro metu. Menkai žmonių saujelei , grupei išgamų, ištvirkusių parazitų, tamsių niekšų, dargi duonos neturinčių darbininkų sąskaita gau nančių datules, bananus, rinktinius konservus, prabangius rū bus, brangius briliantus, puikius butus rūmus, perkan čių sau < ... > * mūsų rankų mūsų žmonas ir dukteris, - visai tai šunaujai faktiškai priklauso valdžia , nes burżuaziniame pa saulyje viskas, įskaitant ministrus ir valstybių ** , perka ma už pinigus . Darbininkai ! Valstiečiai ! Kareiviai ! Gegužės Pirmąją išeikite į gatves! Savo vėliavose įrašykite : Prie ginklo! Į barikadas! Miesto ir kaimo proletarai ! Gegužės Pirmąją švęskite su lozungais : Kova su imperialis tine vyriausybe , kova iki galo! Gegužės Pirmąją prisijunkite prie tų, kurie visame pasauly je < ... > *** Visa valdžia darbininkų , valstiečių ir kareivių atstovų ta ryboms ! Gegužės Pirmąją visas darbininkų pasaulis, visų šalių pro letarai ruošis kovai už valdžią ! ,,Šmėkla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla! " Darbininkai! Valstiečiai ! Kareiviai ! Bendromis jėgomis nu versime kapitalo valdžią, iki pamatų sugriausime senąjį pasau lį , sukursime Tarybų Respubliką! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Tegyvuoja pilietinis karas! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Tegyvuoja Rusijos , Ukrainos, Lietuvos-Baltarusijos ir Len kijos Tarybų Socialistinės Respublikos ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1920 m. gegužės 1 d .

Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 45 1.

Originale eilutės dalis, maždaug du žodžiai, neišskaitoma. ** Originale žodis neišskaitomas. *** Toliau eilutėje tekstas neišskaitomas.

15

LKP atsišaukimai , I t.

205

Nr. 106 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [1920 m. gegužės 1 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI !

Draugai! Šiandien viso pasaulio proletariatas iškilmingai švenčia 1 -ją Gegužės dieną . Jau dešimtys metų, kai darbininkai kasmet švenčia savo 1 -sios Gegužės šventę . Šiandien visame pasaulyje užmiręs kruvinojo kapitalizmo ūžesys . Šiandien visame pasaulyje neberūksta fabrikų ir dirbtuvių kaminai , sustoja geležinkeliai , prekyba , laukų darbai ... Mili jonai pasaulio vergų šitą gražiąją atgimusio pavasario dieną, kada žydi ir džiaugsmingai vilioja gamta , palikę savo nejau kias landynes, eina į gatvę su raudonomis vėliavomis parodyti savo galybę. Darbininkai pagamina visus pasaulio turtus, o patys nieko neturi . Šiandien jie pasiryžę išardyti priespaudos pasaulį ir sie kia prie naujos tvarkos, prie komunizmo, kur nebus milijonų vergų ir dykaduonių saujelės . Siunta buržuazija 1 -sios Gegužės šventės dieną . Ji mato dar bininkų klasės galybę ir dreba iš baimės prieš komunizmą . Ji šitą dieną mobilizuoja visas savo juodąsias jėgas ir kraujuose plukdo darbininkų šventę. Daug aukų darbininkai paklojo sa vo pasiliuosavimo kovoj , daug jų kapitalizmas suėdė . Šiandien darbininkai primena savo sunkų praeitąjį kovos kelią ir semia naujų spėkų toliau kovoti . Seniau darbininkai , švęsdami 1 -sios Gegužės dieną , tik minėjo socializmą, kaip tolimą skaistų idealą, ir statė buržuazijai reika lavimų pagerinti savo būvį , įvesti 8- ių val . darbo dieną ir t . t. Dabar pasaulio proletariatas švenčia savo šventę, kada griūva supuvusi kapitalizmo tvarka , kada socialistinės revoliucijos gaisras apėmė visą pasaulį . Rusijos darbininkai ir valstiečiai jau pergalėjo savo engėjus, paėmė valdžią, fabrikus, žemes, bankus ir visus turtus į savo rankas , patys laisvai tvarko savo gyvenimą. Jie pergalėjo savo buržuaziją ir atrėmė svetimų plė šikų puolimą ir po dviejų sunkios kovos metų išėjo pergalėto jais. Visame pasaulyje auga revoliucinis darbininkų judėjimas, auga jų eilės, suspiestos po III Komunistų Internacionalo ve liava . Nebeilgai viešpataus buržuazija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos komu nistinių organizacijų Centro Biuras kviečia Lietuvos darbinin

206

kus ir valstiečius ir kareivius kuo iškilmingiausiai dalyvauti 1 -sios Gegužės šventėje . Lietuvos darbo minios neturi atsilikti nuo viso pasaulio proletariato . Draugai darbininkai ir mažažemiai ! Meskite šiandien darbą ir švęskite savo šventę! Tesustoja fabrikai ir dirbtuvės, teužsi daro prekyba, tesustoja laukų darbai ! Šiandien proletarų iškil minga šventė . Nežiūrint lietuviškos reakcijos siutimo , nežiūrint Lietuvos budelių šėlimo, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai atšvęs savo šventę ! Tepasigirsta revoliucinės dainos ! Lietuvos darbininkai ir mažažemiai ! Susiliekime į vieną bro lišką tarptautinę šeimyną su viso pasaulio darbininkais ir ties kime jiems savo brolišką ranką . Jų reikalavimai - mūsų rei kalavimai , jų laimėjimai — mūsų laimėjimai ! Draugai ! Tebešėlsta mūsų krašte dvarininkai , turčiai, kuni gai , storakakliai ūkininkai ir jų kraugeriška valdžia . Neduoda siurbėlės mums žemės , darbo ir laisvės . Parodykime Pirmosios Gegužės dieną savo galią. Pasakykime, kad nebeilgai būsime ponų bernais ! Nereikalaujame iš buržuazijos trupinių; mes pa tys, darbininkai , mažažemiai ir kareiviai , paėmę valdžią į savo rankas , sutvarkysime savo gyvenimą . Draugai kareiviai ! Šiandien , kada darbininkai švęs savo šventę, budelių valdžia norės pavartoti jus savo įrankiu prieš jūsų brolius. Neleiskite savęs apgauti ! Jūs tie patys mobilizuoti darbininkai ir mažažemiai , nejaugi leistumėte kulipką į darbi ninko krūtinę? Nejaugi būsite jūsų brolių budeliais? Ne ir ne! Jūs kartu pasakysite : Tegyvuoja broliška darbininkų, vargo valstiečių ir kareivių vienybė! Darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Tesuskamba galingu balsu šiandien visoj Lietuvoj mūsų kovos obalsiai Tegyvuoja 1-sios Gegužės šventė! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tary bų valdžia! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija!

Lietuvos komunistinių organizacijų Centro Biuras

8000 egz.

PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 95 1.

1

207

Nr. 107 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU GEGUŽĖS PIRMOSIOS DEMONSTRACIJŲ IŠVAIKYMU [ 1920 m., ne vėliau kaip gegužės 15 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės! DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Draugai ! Jūs norėjot kartu su visų šalių darbininkais at švęsti 1 - os Gegužės šventę, jūs norėjot ramiu būdu apvaikš čioti tą proletarų šventę savo krašte, bet jus sutiko gatvėse lietuviškų žandarų gaujos . Kaune , Marijampolėj , Vilkaviš kyj ir daugely kitų vietų kuo ramiausios darbininkų demonstra cijos išvaikytos su didžiausiu žiaurumu. Smetonos ir Galvanausko valdžia tyčia leido švęsti 1 - os Ge gužės dieną, bet kai tik darbininkai išėjo į gatvę, tie krauge riai užsiundė ant beginklės minios merkius, mikuckius su jų banda oficierių. Lygiai kaip caro laikais kazokai , dabar Mikuc kis su savo banda plakė nagaikomis ir mindžiojo arkliais dar bininkus. Taip dabar elgiasi lietuviški budeliai . Jie ištroškę dar bininkų kraujo ir jeigu jie neįtaisė kruvinų skerdynių, tai tik dėl to, kad bijojo kareivių sukilimo . Nesiuntė jie kareivių prieš darbininkus, nes žino - kareiviai jau nėra aklu įrankiu buržua zijos rankose . Darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Matėme 1 - os Gegužės dieną, kokias mes turime laisves . Dar kartą visi aiškiai pamatė , kas tai yra laisva , nepriklausoma " Lietuva . Tokioj Lietuvoj tik tunka mūsų prakaitu dvarininkai , turtingieji ūkininkai , ku nigai ir visokie ponai , apsikasę šiltose vietose. Kad apdumt žmonėms akis ir dar labiau užsirioglint ant dar bininkų ir mažažemių sulinkusių sprandų, jie šaukia savo, po nų, Steigiamąjį seimą. Kam kitam Steigiamasis seimas , kad ne apgavimui darbo minių? Ar neužtenka jėzuito Draugelio , gene rolo Žukausko, žandaro Merkio, ochranininko Lipčiaus, bude lio Mikuckio, kad valdyt kraštą? Mes nė kiek neabejojame, kad seimas paves ir toliau šitiems banditams rengti kruvinas žudynes darbininkams. Bet Pirmosios Gegužės dieną darbinin kai pamatė, ką rengia jiems Smetonos ir Galvanausko valdžia , bet jau artinasi keršto valanda už visus budelių darbus. Darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Praleidome vieną at viros kovos dieną, 1 -os Gegužės šventę . Renkimės prie toli mesnės kovos! Nors mes, darbininkai , mažažemiai ir kareiviai, suvaržyti ir prislėgti , velkame ponų ir bagočių jungą, bet mūsų dauguma šalyj , mūsų rankose ginklai , tik reikia susiprasti ir - 208

mes nebūsim visad ponų bernais ! Turime rengtis prie nuverti mo buržuazinės valdžios su jos Steigiamuoju seimu . Tik darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų valdžia tuo jau perduos darbininkams dykai dvarų žemes, tik Tarybų val džia prispaus ponus ir bagočius ir duos darbo minioms teises ir laisves. Tik tvirčiau suglauskime savo eiles aplink Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partiją. Šalin budelių smetonų, merkių, mikuckių valdžią ! Šalin Steigiamąjį seimą! Tegyvuoja darbininkų mažažemių ir kareivių atstovų ta rybos ! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Šalin dvarininkai , storakakliai ūkininkai , ponai ir visokie iš naudotojai ! Visa žemė , visi turtai darbo minioms! Tegyvuoja revoliucija! Lietuvos komunistinių organizacijų Centro Biuras

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 76 1.

30 000 egz. Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 108 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU BURŽUAZINIO STEIGIAMOJO SEIMO SUŠAUKIMU [ 1920 m., ne vėliau kaip gegužės 15 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Per dvejus metus buržuazijos viešpatavimo jūs ant savo pe čių išbandėte visas nepriklausomosios Lietuvos gerybes “, kur ligi šios dienos tebešeimininkauja dvarininkai , turtingieji ūki ninkai, kunigai, turtuoliai ir ponai . Ligi šios dienos visa žemė priguli dvarininkams ir storakakliams ūkininkams ; darbininkai gi kenčia badą ir vargą nuo nedarbo ar menko užmokesčio. Buržuazinė valdžia su budelių merkių, mikuckių ir kitų ban ditų pagalba visą kraštą pavertė kalėjimu , kur darbininkai , mažažemiai ir kareiviai neturi jokių teisių, nesinaudoja jokio mis laisvėmis . Šitie budeliai visoj šaly priveisė žandarų ir ochranininkų, visus kalėjimus prikimšo revoliuciniais darbi ninkais ir kareiviais . Jie žvėriškai apsidirbo su vasario 22-23 d. sukilusiais kareiviais, tikrais darbininkų ir valstiečių sūnumis ; jie ginklais ir nagaikomis išvaikė ramias Pirmosios Gegužės dar bininkų demonstracijas ; darbininkų streikus jie laužo ginklo pa jėga, pasmaugė darbininkų spaudą ir išardė profesines sąjungas. 209

Užgniaužę darbininkų organizacijas, sustabdę bet kokį viešą darbo minių veikimą, baisiausiomis tų minių persekiojimo są lygomis jie sušaukia Steigiamąjį seimą . Jis jau išrinktas ir gegu žės 15 d. susirinks . Mes jau žinome jo sąstatą: didelė dauguma juodųjų krikščionių demokratų ir kita dalis jų klapčiukai . socialpardavikai . Visi gerai žinome, kokiomis sąlygomis buvo renkamas Stei giamasis seimas . Kada siaučia reakcija ir šėlsta lietuvių bude liai aršiau caro bei kaizerio, ar galėjo darbininkai , valstiečiai ir kareiviai laisvai išreikšti savo valią? Žinoma , kad ne ! Be to, visi žino, kokį vaidmenį lošė rinkimų laike policija ir kunigų pamokslai bažnyčiose , kur žaidžia religiniais žmonių jausmais , kur, grasindami pekla , kunigai šaukė balsuoti už klerikalus . Kada buržuazijos rankose randasi visa ekonominė ir politi nė galia, valstybės mašina , policija, bažnyčia , turtai ir t . t ., ka da ji laike rinkimų tą viską paleidžia į darbą , tokie rinkimai tai tik darbininkų apgavimas . Steigiamasis seimas yra įrankis buržuazijos rankose kvailinti darbininkus , valstiečius ir karei vius, kad sustiprinti savo viešpatavimą. Per Steigiamąjį seimą buržuazija siekia įvykinti savo diktatūrą ant darbo minių. Len kų, estų, suomių ir kitų kraštų steigiamųjų seimų pavyzdžiai aiškių aiškiausiai parodė, kad seimai darbininkams ir mažaže miams nieko negali duoti , tik kala jiems naujas grandines . Ir Lietuvos Steigiamasis seimas, kur susirinks dvarininkų, turtingųjų ūkininkų, kunigų, buržujų ir visokių išnaudotojų at stovai , rūpinsis išgalvoti naujus būdus , kaip dar tvirčiau užsi rioglinus ant darbininkų, mažažemių ir kareivių sprandų. Stei giamasis seimas niekuomet neperduos dvarų žemių darbinin kams ir mažažemiams, jis nepašalins nedarbo , nepalengvins darbininkų klasės padėties . Steigiamasis seimas dar labiau par * davinės kraštą ir jo turtus užsienio valstybių kapitalistams ir bankininkams ir tuo pavers Lietuvą Santarvės kolonija . Steigiamasis seimas paliks po senovei budelius merkius ir mikuckius, kad ir toliau jie taisytų kruvinas žudynes darbinin kams ir kareiviams. Darbininkai, mažažemiai ir kareiviai netu ri pasitikėti ir socialpardavikais Steigiamajame seime. Tie dar bininkų klasės išgamos jau dabar vien tik ir svajoja apie vieny bę ir sąjungą su buržuazija ir klerikalais , apie bendrą koalicinį ministerių kabinetą. Darbininkai neužmiršo socialpardavikų pa tarnavimų buržuazijai , kada jie padėjo smaugti Tarybų valdžią Lietuvoj . Šitie socialbudeliai , priešaky su socialistu liaudininku Sleževičium ir socialdemokratu Kairiu , pereitą vasarą, turėda mi savo rankose valdžią, nepajudino dvarininkų ir storakaklių žemių, nepalengvino darbininkų padėties, bet vietoj to, atvirkš čiai , išvien su baltagvardiečiais jie griovė Tarybų valdžią, vai Originale: dešiniųjų. Ištaisyta, remiantis rusų kalba išleisto atsišaukimo

tekstu . -- 210

kė darbininkų ir mažažemių tarybas, grąžino į dvarus ponus, gujo iš dvarų darbininkus , šaudė revoliucinius darbininkus ir valstiečius . Socialpardavikų (socialistų liaudininkų ir socialde mokratų) rankos sukruvintos darbininkų krauju ir darbininkai niekados šito neužmirš ir nedovanos . Darbininkų klasė, valstiečių ir kareivių minios neturi skai tytis su klerikaliniu-buržuaziniu Steigiamuoju seimu . Darbo minios išsivaduos tik revoliucine kova . Steigiamasis seimas ne pajudins dvarų žemės - darbininkai , mažažemiai ir kareiviai turi su ginklu rankoje patys ją pasiimt be jokio atlyginimo, iš vijus ponus iš dvarų. Darbininkai, mažažemiai ir kareiviai turi rengtis, kad išplėšti valdžią iš buržuazijos rankų ir įkurti Dar bininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tarybų valdžią , kuri tuojau perduos į darbo minių rankas visus fabrikus, dirbtuves, žemes ir visus turtus. Tik tada pasiliuosuosime [nuo] dvarinin kų, turtingųjų ūkininkų, kunigų, turtuolių jungo ir nuo tų dy kaduonių budeliškos valdžios . Kad išeiti iš šitos kovos pergalė tojais, tvirčiau suburkime savo eiles apie Lietuvos ir Baltaru sijos Komunistų partiją, kuri viena tereiškia darbininkų ir mažažemių valią! Šalin dvarininkų, storakaklių ūkininkų, kunigų ir ponų Stei giamasis seimas! Šalin budelių smetonų, galvanauskų ir merkių valdžia! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų ta rybos! Tegyvuoja proletarų diktatūra! Salin ponus iš dvarų! Visa žemė, visi fabrikai, visi turtai - - darbo minioms! Šalin turtuoliai ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija!

Lietuvos komunistinių organizacijų Centro Biuras PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 93 1.

30 000 egz. Buvo išleistas ir rusų kalba.

-- 211

Nr. 109 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LENKŲ KAREIVIUS, RAGINANTIS IŠVIEN SU LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBO LIAUDIMI KOVOTI PRIEŠ BURŽUAZINĘ SANTVARKĄ

1920 m. gegužė LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitest STOKITE Į BENDRAS EILES , DRAUGAI LENKŲ KAREIVIAI ! Jau praėjo visi metai , kai jūs užėmėte Lietuvą, trys ketvir čiai metų, kai užkariavote Baltarusiją. Jūs turėjote neva atneš ti ant savo durtuvų mūsų krašto darbo liaudžiai tvarką ir ra mybę, laisvę ir gerovę, turėjote būti išvaduotojai "... O kaip išėjo tikrovėje? Buvo Tarybų valdžia, Darbininkų ir valstiečių atstovų tary bų valdžia, darbo liaudies išrinkta valdžia , o šiandien šeiminin kauja niekšiški žandarai ir sužvėrėję karininkėliai , budeliai viršaičiai ir parsidavėliai valdininkai. Kaimo darbo žmonės turėjo žemę, iš dvarų jie buvo išviję dvarininkus ; išsivadavęs iš kapitalistinio išnaudojimo darbi ninkas ėmėsi organizuoti pramonę, o šiandien dvarininkas vėl karaliauja savo dvare, atiminėja žemę iš valstiečių, mažina ku mečių uždarbį ; kapitalistas iš spekuliacijos susikrauna aukso kalnus, o netekęs darbo darbininkas badauja. ,,Tvarka ir ramybė " įsiviešpatavo , bet tik buržuazijai ir ka rininkams : žandarams duota „ laisvė “ kankinti liaudį , dvarinin kams — išnaudoti valstiečius ir kumečius , „ gerovė “ užtikrinta tik visokiems spekuliantams ir turtuoliams. Štai ką davė lenkų dvarininkų, generolų ir viršaičių valdžia , kuriai jūs, lenkų kareiviai , savo durtuvais praskynėte kelią . Ant sulinkusių Lietuvos ir Baltarusijos darbininko ir vals tiečio pečių užsisėdo siurbėlių išnaudotojų ir žudikų-plėšikų gauja. Iš liaudies darbo ir jos prakaito jie kraunasi turtus , siur bia jos kraują. Bet ponų šunaujos viešpatavimui artėja galas . Savo galvą kelia galiūnas darbo liaudis . Jau plevėsuoja raudonoji suki limo vėliava. Aplink save jūs girdite tylų šnabždesį kaime , savo pozicijų užnugaryje nakties glūdumoje jūs girdite šūvius , kurie sukelia mirtiną baimę bailiose jūsų vadų širdyse. Čia vienur , čia kitur krenta žandaras budelis nuo kulkos, pasiųstos iš už krūmo . Čia vienur, čia kitur, gaisro vejamas , bėga dvarininkas iš savo liz do - gyvatyno . Laukais ir miškais , nuo kaimiečių pirkių iki darbininkų na melių vis garsiau sklinda liaudies sukilimo šaukimas , ir rūstūs 212

šūkiai : Šalin okupantus! Šalin dvarininkų ir žandarų valdžią! — paplinta po visą Baltarusijos žemę. Tai darbo liaudis kyla į kovą . Gana jau išnaudojimo ir prie spaudos, gana jau ponų ir budelių žandarų šeimininkavimo. Darbo liaudis nori turėti savo valdžią ir vyriausybę, ji nori , kad jos krašte vėl plevėsuotų raudonoji vėliava . Lenkų kareiviai! Į jus, kaip į Lenkijos darbo liaudies sūnus, kaip į sūnus tos liaudies, su kuria kartu , vilkdami caro, dvari ninkų ir buržuazijos jungą, stipome iš bado ir skurdo , į jus, kaip įbrolius ir draugus nelaimėje, su kuriais turime bendrus priešus turtuolius , mes kreipiamės, reikalaudami aiškaus at sakymo į klausimus : Ar dar ilgai jūs ištikimai vykdysite ponų ir generolų įsaky mus? Nejaugi jūs neišgirsite engiamųjų dejavimo, nejaugi akli būsite ir nematysite tūkstančių Baltarusijos ir Lietuvos darbo liaudies šeimų ašarų ir nelaimių? Nejaugi jūs neisite paskui savo tėvus ir brolius, kurie ten, Lenkijoje, lieja savo kraują ko voje su buržuazija ir jos vyriausybe ir kovoja už darbininkų ir valstiečių valdžią, už kurią ir mes kovojame? Gana svyravimų, lenkų kareiviai! Jeigu nenorite, kad ir ant jūsų galvų kristų darbo liaudies neapykanta dvarininkams, karininkams ir žandarams , jei nori te būti ne darbo liaudies budeliais , o jos sąjungininkais — sto kite į mūsų kovos gretas. Nukreipkite savo ginklą prieš tuos, kurie jus valdo ir įsako jums vykdyti Kaino darbą. Eikite iš vien su Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudimi, kuri jau grie biasi ginklo. Kartu su ja pašalinkite kraugerių ir budelių valdžią. Tegyvuoja kylanti į kovą Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudis! Tegyvuoja Darbininkų ir valstiečių atstovų tarybų valdžia Lietuvoje ir Baltarusijoje! Šalin okupantų, dvarininkų ir generolų gaujos valdžią! Tegyvuoja revoliucinis lenkų kareivis! Tegyvuoja kareivių tarybos! Tegyvuoja Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos darbo liaudies sajunga! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja komunizmas!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 1920 m. gegužės mėn.

FA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 38 1.

100 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

- 213

Nr. 110 BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAUNO ĮGULOS KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU KAUNO DARBININKŲ STREIKU 1920 m birželis [ 14 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės ! DRAUGAI KAREIVIAI ! Budelių valdžia ir seimas pakėlė juodą leteną ant darbinin kų. Vėl areštuotas profesinių sąjungų Centro Biuras, vėl žan darai išdraskė darbininkų organizacijas, vėl prasidėjo kratos , areštai , tyčiojimasis , kalėjimai . Uždarytas vienintelis darbo minių laikraštis „ Darbininkų gyvenimas “ . Vėl reakcija kelia galvą. Kauno proletariatas į brutališkus valdžios darbus atsako vienadieniu visuotiniu streiku . Rytoj , birželio 15 d . , sustoja visi fabrikai, dirbtuvės , įstaigos , visi darbininkai pareikalaus tuo jau paliuosuot iš kalėjimo jų išrinktus atstovus, pareikalaus laisvės organizacijos ir darbininkų spaudos . Draugai kareiviai ! Budelių valdžia norės jus , kareiviai , už siundyt ant beginklių darbininkų, kad paskandint juos krau juose , ir norės ginklo pagalba sulaužyt darbininkų streiką . Budelių valdžia vėl provokuoja , vėl rengia kruvinas skerdynes darbininkams . Draugai kareiviai ! Neleiskite valdžiai įvykdyt šitą velnišką planą. Nebūkite savo brolių darbininkų budeliais. Atminkite , kad jūs tie patys darbininkai ir mažažemiai , tik įrėdyti į karei vio drabužius . Jūs taipgi velkate buržuazijos ir oficierių jungą. Jus verčia gint ponų ir bagočių reikalus . Draugai kareiviai ! Neklausykite valdžios ir oficierių, kada jus ims [siundyti ] prieš streikuojančius darbininkus . Nepasi duokit buržujų, ponų, oficierių apgavimui . Nebūkit aklu įran kiu buržuazijos rankose . Darbininkų streikas , jų kova - kartu ir jūsų bendras reikalas! Tegyvuoja broliška vienybė kareivių ir darbininkų! Tegyvuoja visuotinis darbininkų streikas! Šalin kalėjimai dėl darbininkų ir kareivių! Šalin dvarininkų, kapitalistų, kunigų ir buožių valdžia! Tegyvuoja darbininkų, kareivių ir mažažemių atstovų ta rybos! Kauno įgulos komunistinių organizacijų komitetas Kaunas, birželio mėn. , 1920.

2 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 4 b., 8 1.

- 214

Nr. 111 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS, BEŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU PROFSĄJUNGŲ CENTRO BIURO PREZIDIUMO NARIŲ SUĖMIMU 1920 m. birželio 17 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai,

vienyk i té s!

LIETUVOS DARBININKAI , BEŽEMIAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Pažiūrėkite , kas paskutinėmis dienomis atsitiko Kaune. Valdžios įsakymu š. m. birželio 13 d . areštuotas profesinių sąjungų Centro Biuro prezidiumas. Kauno proletariato išrinkti atstovai , kurie turėjo ginti darbininkų profesinius reikalus, įmesti į kalėjimą . Kelios dienos atgal vėl uždarytas Centro Biu ro organas ,,Darbininkų gyvenimas ". Darbininkų susirinkimai užleidžiami šnipais ir ochranininkais . Po visuotinio streiko Kau ne birželio 15 d., kada Kauno proletariatas pareiškė protestą prieš brutališkus budelių valdžios darbus, dabar liuosuojami nuo darbo ir išmetami gatvėn karo dirbtuvių ir kitų fabrikų darbininkai . Valdžios ir seimo agentai vartojo provokatorių priemones , kad sulaužyti spaustuvininkų ekonomini streiką. Ir tas viskas daroma kaip tik tomis dienomis , kai seimas pri ima konstituciją, kuri laiduoja susirinkimų, spaudos ir streikų laisvę. Lietuvos darbo žmonės ! Nejaugi reikalingi dar aiškesni įrodymai, kad visi seimo išpūsti prižadai yra tiktai biaurus pa sityčiojimas iš tikrų jūsų reikalų. Seimas skelbia spaudos lais vę, bet ta laisvė tiktai dvarininkų, kunigų, buožių ir jų agentų socialdemokratų laikraščiams . Konstitucija laiduoja susirinki mų laisvę, bet ta laisvė tiktai išnaudotojams , buržujams ir kle rikalams. Darbininkų gi spauda smaugiama, darbininkų susi rinkimai išvaikomi kaip biauriaisiais caro Mikės II laikais . Darbininkai , bežemiai ir mažažemiai ! Ar ilgai dar jūs vilk site dvarininkų ir kapitalistų vergovės jungą? Ar dar ilgai jūs leisite seimui ir sėdintiems tenai krikščionims demokratams, liaudininkams ir socialdemokratams tyčiotis iš jūsų ir tikrų jū sų reikalų? Ar jūs dar vis tikitės iš to seimo ir valdžios gauti žemės? Ar dar vis manote , kad dvarininkai ir buožės gražumu , savo noru, atsisakys nuo žemių ir turtų? Laikas nusikratyti po nų ir kunigų apgavimo, kurie tyčia skelbė, kad seimas stos prieš dvarininkus už darbo minių reikalus . Atsidarykite akis , atsi kratykite dvarininkų liokajų - kunigų ir socialpardavikų ir pažiūrėkite , kas iš tikrųjų darosi . Jau antras mėnuo , kai seimas plepa, dešimtys posėdžių įvyko , daug skambių kalbų atstovai pasakė, bet ar pajudinti žemės ir darbininkų klausimai , ar gir dėjote jūs nuo seimo šaukimą imti dvarininkų žemes ir vyti ---- 215 -

laukan ponus? Ne ! Tokio šauksmo jūs nuo seimo negirdėjote ir neišgirsite ! Dėl to neišgirsite , kadangi kunigai , krikščionys de mokratai, socialistai liaudininkai ir socialdemokratai jus apga vo rinkimų laike , apgaudinėja ir dabar . Visos šitos partijos — tai advokatai , tai dvarininkų, kapitalistų ir turtingųjų ūkininkų agentai . O jūs, kareiviai , ar ilgai vilksite kareivio jungą ir karei vinių gyvenimą? Ligi kol kęsite karininkų priespaudą ir savo krauju ginsite dvarininkų žemes ir kapitalistų turtus? Ligi kol jūs, bežemių ir mažažemių sūnūs , būsite aklu įrankiu buržua zijos rankose , kuri jūsų rankomis atkreipia durtuvus prieš jūsų brolius ir tėvus? Nejaugi ir toliau mūsų Lietuvoj tebeviešpataus dvarininkai , kapitalistai ir buožės, jūsų rankomis smaugdami revoliucinius darbininkus ir valstiečius? Lietuvos darbininkai, bežemiai , mažažemiai ir kareiviai! Paskutiniai atsitikimai Kaune rodo, kad tiesą skelbė Komu nistų partiją, kuomet jums sakė , kad Steigiamasis seimas tik naujas grandines jums kals, kad seimas - tai viešpataujančių klasių įrankis , kad apgauti darbo minias ir sustiprinti buržua zijos valdžią. Ir dabar, kaip ir seniau, Komunistų partija jums sako: ligi to laiko , kol jūs nenuversite valdžią ir seimą, kol ne išvysite ponų iš dvarų, - tol nei žemės , nei taikos , nei laisvės jūs nematysite . Tiktai nuvertę valdžią ir išvaikę seimą , tiktai atrėmę durtuvą į dvarininko ir kapitalisto krūtinę, jūs paimsite žemes , fabrikus , turtus , įgysite laisvę ir padarysite taiką . Dar kartą jums sakome: tvirčiau suglauskime eiles aplink Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partiją ir sulig pirmu jos šauksmu būkime pasirengę į paskutinį , sprendžiamąjį mūšį ! Salin kontrrevoliucinis seimas ir valdžia! Šalin dvarininkų ir buožių agentus — krikščionis demokra tus, socialistus liaudininkus ir socialdemokratus! Tegyvuoja revoliucinė darbininkų, kareivių ir mažažemių sąjunga! Laukan ponus iš dvarų! Tegyvuoja Darbininkų, kareivių ir mažažemių tarybų valdžia! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, birželio 17 d . , 1920 m.

Buvo išleistas ir rusų kalba..

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 82 1.

216

Nr. 112 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS SUGLAUSTI SAVO GRETAS APIE KOMUNISTŲ PARTIJĄ IR STOTI Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZINĘ REAKCIJĄ [ 1920 m., tarp birželio 20 d. ir rugpiūčio 25 d.] DRAUGAI DARBININKAI, VALSTIEČIAI IR KAREIVIAI! Tarybos vyriausybė, susidedanti iš saujelės neatsakingų ir suįžūlėjusių inteligentų, kelių advokatų ir karininkų - turtuo lių, kunigų ir spekuliantų interesų gynėjų, paskutinėmis dieno mis sutriuškino beveik visas Lietuvos darbininkų organizacijas . Visoje Lietuvos teritorijoje suimti beveik visi profesinių są jungų, klubų, redakcijų ir t . t . nariai . Profsąjunginis darbininkų laikraštis ,,Darbininkų gyvenimas " uždarytas . Mes esame liudytojai , kaip kasdien daromos kratos , įsilau žiant į butus , mes matome , kaip visais keliais žandarų apsaugo je veža iš kaimų suimtus valstiečių ir darbininkų atstovus . Viskas kaip geraisiais caro laikais! Lietuvos Komunistų partija , dalyvaudama plačiame darbe tarp darbininkų ir valstiečių masių, visuomet įspėdavo , kad ne galima pasitikėti plėšikų vyriausybe ir kad ji neleis liaudžiai organizuotis ir dirbti net ekonominėje ir kultūrinėje srityje . Jiems sėkmingo valdymo garantija yra darbininkų ir vals tiečių tamsumas bei išsiskaidymas ir geležinė milicijos ir ko mendantų valdžia . Kaip geraisiais caro laikais ! Draugai darbininkai ! Tegu jūsų nebaugina klerikalinės , buo žinės ir karinės reakcijos siautėjimas. Kovotojų gretos vis au ga, ir vienų pakeisti eina kiti kovotojai , jaunesni ir tvirtesni. Suglausk gretas ir kaupk toliau jėgas. Dabar, kai visas pasaulis ruošiasi sutikti pavasarį su raudo nomis pasaulinės komunistinės revoliucijos vėliavomis , o va karykščiai imperialistiniai nugalėtojai atsiklaupia prieš ją ant kelių,― politinis Lietuvos darbininkų klasės ir valstietijos mo bilizavimas yra mūsų eilinis uždavinys. Visi į Komunistų partijos eiles ! Visi į kuopeles , grupes ir į karines komunistines organizacijas ! Teišauga gretos!

sąmoningojo

revoliucijos

politinio

avangardo

Atidžiai klausykitės Komunistų partijos šaukimo, kad kar tu su ja galėtumėt atlikti revoliucinę darbininkų pareigą . Šalin neatsakingą , klerikališką ir buožišką vyriausybę ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinė Res publika ! 217

Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija ! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 95a 1. Nr. 113

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LAUKO DARBININKUS, RAGINANTIS SUSITELKTI APIE KOMUNISTŲ PARTIJĄ IR VIENINGAI STOTI Į KOVĄ PRIEŠ IŠNAUDOTOJŲ VALDŽIĄ 1920 m. birželis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! LAUKO DARBININKAI ! Draugai lauko darbininkai , ar ilgai mes būsim paskutiniais pastumdėliais? Ar ilgai ponai ir buožės gers mūsų kraują ? Drau gai, tik pažiūrėkim aplinkui save , kas čia dedasi . Juk tai mes daugiausiai ir sunkiausiai dirbam Lietuvoj . Juk tai mūsų bro liai ir sūnūs lieja savo kraują, kad dvarininkai būtų viešpa čiais dvaruose, kad stiprūs ūkininkai spekuliuotų duona. Mes dirbam prakaituojam ir tik badą kenčiam. O ponai ir buožės tuo tarpu uliavoja . Jie džiaugiasi, kad turi tokius nesu sipratusius darbininkus , kurie duodasi devynis kailius lupti . Ne, taip toliau neturi būti ! Negalim mes amžinai kitiems vergauti . Gana jau ! Pakelkim ir mes savo galvas ir pasakykim savo neprieteliams : ŠALIN SU SAVO KRUVINAIS NAGAIS! GANA JŪS DRASKET MŪSŲ KŪNĄ! GANA KANKINOT MŪSŲ SIELĄ! Rusijos darbininkai ir mažažemiai jau nuvertė pas save ponų ir bagočių viešpatavimą. Nuverskim ir mes . Organizuokimės aplink Komunistų partiją ir kaip vienas vyras stokim prieš po nus ir bagočius . Jei Rusijos darbininkai jau treti metai moka patys valdytis be caro, be dvarininkų ir fabrikantų, be kunigų ir žandarų, tai pajėgsim ir mes . Juk mes tokie patys darbinin kai, kaip ir Rusijos darbininkai , užtai mes patys turim būti ir šeimininkais dvaruose ir visoj Lietuvos valstybėj . Jei mes dir bam , tai mes turim ir šeimininkauti . Šalin dvarininkus iš dvarų ir buožes iš buožynių! Šalin visus ponus ir bagočius ir jų budelių valdžią! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžia! Tegyvuoja revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Birželio mėn. , 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 15 000 egz. 2 b., 34 1. 218

Nr. 114 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU BURŽUAZINĖS LIETUVOS TAIKOS DERYBOMIS SU TARYBŲ RUSIJA 1920 m. birželis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai,

vienyk i t ë s!

KLAUSYKITE , LIETUVOS DARBININKAI, MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Tuo laiku , kada Lietuvos buržuazija rūpinasi užmigdyti jūsų sąmonę tuščiais plepalais seime ir apgaulingais prižadais dali nimo žemių, klausykite , kas darosi ant Lietuvos rubežių. Darbininkų-valstiečių Rusija , dvejų metų sunkioj kovoj per galėjusi kontrrevoliuciją ir pradėjusi statybą šalies ekonominio gyvenimo, vėl įtraukta į naują karą su dvarininkų Lenkija . Len kijos ponai, užsiundyti Prancūzijos kapitalistų, metė savo legio nus ant Tarybų Ukrainos , ant Baltarusijos, ant Rusijos , norėda mi atplėšti dar naujus žemės plotus ir tokiu būdu pavergti nau jus milijonus Ukrainos , Baltarusijos ir Rusijos darbininkų ir valstiečių. Lenkijos legionai buvo užėmę Kijevą ir brovėsi gi lyn. Bet jie apsiriko * . Pakilo Rusijos darbo minios , visi kaip vienas patraukė į Vakarų frontą ir ne tik kad atrėmė lenkų bal tagvardiečių užpuolimą, bet sudavė didžiausią smūgį baltųjų bandoms . Ir, tarsi tiesdami brolišką ranką raudoniesiems karei viams , kyla į paskutinį mūšį Lenkijos proletariatas ir valstiečiai prieš savo buržuaziją. Darbo minios Europoj kyla prieš savo kapitalistų valdžias, kurios atviru ar slaptu būdu palaiko dvar ponių Lenkiją. Tokią svarbią istorijos valandą, — valandą, kada artinasi paskutinis mūšis tarp darbo minių ir jų amžinų engėjų, kas de dasi pas mus , neva ,, demokratinėj “ Lietuvoj ? Dvarininkų, kapitalistų, ponų, buožių, spekuliantų, kunigų, visų engėjų atstovai , visi šitie krikščionys demokratai , liau dininkai , socialdemokratai , sionistai 43, bepartyviai ir kiti darbo minių priešai susirinko Kauno seime ir galvoja , kaip užmigdyti revoliucinę dvasią darbininkų, mažažemių ir kareivių. Jie daug plepa apie dalinimą žemių, apie darbininkų būvio pagerinimą, bet nieko nedaro , nieko neduoda . Lietuvos buržuazinės valdžios delegacija sėdi Maskvoj ir Lietuvos liaudies vardu veda dery bas su Tarybų Rusija. Bet žinokite , Lietuvos proletarai , visa tai — veidmainystė , apgavimas ir biaurus pasityčiojimas iš jūsų tikrų reikalų, iš jūsų teisingų reikalavimų žemės, laisvės ir taikos. Originale: Bet ne taip tai buvo. Ištaisyta, remiantis rusų kalba išleisto atsišaukimo tekstu. 219

Žinokite , pakol gimtinėj Lietuvoj valdžią laikys savo ran kose dvarininkas ir buržua , — nei žemės, nei taikos , nei laisvės , nei fabrikų jūs negausite. Negali dvarininkas pats išsižadėti savo žemių, o kapitalistas fabrikų. Tiktai nuvertę dvarininkus , buržujus , ponus ir buožes, tiktai paėmę į savo rankas visą valdžią, darbininkų klasė, valstiečiai ir kareiviai paims žemę ir fabrikus, padarys taiką . Atminkite , Lietuva gali būti išliuosuota tiktai pačių Lietu vos darbininkų, mažažemių pajėgomis , sukilusių prieš savo dvarininkus ir kapitalistus . Tegul nemano Lietuvos buožės , kad , pasirašydami taiką su Tarybų Rusija, jie daro taiką ir su mumis , Lietuvos darbininkais ir mažažemiais . Anaiptol ne ! Mes, Lietu vos proletarai , jokio karo su darbininkų-valstiečių Rusija nie kad nevedėm. Ir dabar , kaip ir pirmiau , tiesiame brolišką ranką Tarybų Rusijos proletariatui ir skelbiame piliečių karą jums , ponai smetonos , ir visiems , kas eina su jumis . Nuvertimas dva rininkų ir kapitalistų valdžios Lietuvoj ir taika darbininkų valstiečių Lietuvos su Tarybų Rusija, - toks bus atsakymas Lie tuvos darbo minių į jūsų taikos derybas ; tuojau imti dvarininkų žemes - štai ką atsakys Lietuvos darbininkai ir mažažemiai į krikščionių ir kitokių „, demokratų" plepalus seime . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (bolševikų) partija , šita vienatinė gy nėja darbininkų ir mažažemių reikalų, kreipiasi į jus - būkite sargyboj , nepasitikėkit seimu , tai jūsų didžiausias priešas , im kite dvarponių žemes, fabrikus , dirbtuves , vykite laukan dvari ninkus ir kapitalistus , ginkluokitės ir būkit pasirengę į paskuti nį mūšį. Tegyvuoja ekspropriacija (išnaikinimas) * dvarininkų ir ka pitalistų, atėmimas žemių iš dvarponių ir buožių! Tepražūna dvarininkų, kapitalistų ir buožių valdžia Lietuvoj ! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia ! Šalin Kauno kontrrevoliucinį seimą ! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoj ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinė Res publika !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas , birželio mėn . , 1920 m.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 83 1.

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Taip originale.

220

Nr. 115 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU PADIDĖJUSIA BURŽUAZINE REAKCIJA IR LAIKRAŠČIO ,,DARBININKŲ GYVENIMAS" UŽDARYMU [1920 m. birželis] Visų šalių proletarai, vienykitė

DRAUGAI DARBININKAI ! Saujelė įdūkusių parsidavėlių, laikinai suviliojusi Lietuvos darbininkų minias , pagrobusi valdžią krašte į savo rankas , paskutinėmis dienomis visai išardė Lietuvos darbininkų organi zacijas . Visame krašte eina areštai . Suimti veik visi profesinių sąjungų valdybų nariai, išdraskytos pačios sąjungos ir išplėšti darbininkų klubai . Kaune uždarytas darbininkų laikraštis ,, Dar bininkų gyvenimas " . Padūkėlių gaujos šėlsta visoj Lietuvoj . Ka lėjimai prikimšti labiau susipratusiais darbininkais , bežemiais ir mažažemiais ir jų atstovais . Viskas eina kaip baisiausiais ca 10 laikais. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija , kovodama pirmo se darbininkų klasės eilėse , visuomet skelbė, kad ponų, kunigų ir turčių valdžia niekados nesirūpins darbininkų reikalais , bet, atbulai , ji priespauda, persekiojimais, kalėjimais ir durtuvais stiprina savo galybę. Jai negali rūpėti darbininkų organizacijos . Jos jai pavojingos . Tik darbininkų pakrikimu ir tamsumu ji gali laikytis. Lygiai taip, kaip caro laikais. Draugai darbininkai ! Nenusiminkit juodųjų gaujų šėlimu . Žandarų nagaikos nesustabdys darbininkų judėjimo, suglauski me eiles ir drąsiau į kovą . Dabar, kuomet visas pasaulis rengiasi sutikt pavasarį rau donomis komunistinės revoliucijos vėliavomis , kuomet senieji pasaulio galiūnai jau dreba prieš ją , Lietuvos darbininkų, be žemių ir mažažemių pareiga — tvirčiau suspiesti savo eiles ap link raudonąją komunistų vėliavą. Todėl: Darbininkai , sodiečiai ir kareiviai ! Visi į Komunistų partijos elles! Renkitės sąmoningai sutikti pasaulinę komunistinę revoliu ciją ir Lietuvoj ! Atidžiai klausykitės Komunistų partijos balso, kad, atėjus laikui , tinkamai atliktumėt revoliucinę savo klasės pareigą! Šalin plėšikų dvarininkų, kunigų ir storkaklių valdžią ! Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir kareivių valdžia Lie tuvoj ! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija! Lietuvos komunistų organizacijų Centro Biuras PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 79 1. 221 16- LKP atsišaukimai, I t.

Nr. 116 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽĘMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS PERGALĖMIS KOVOJE PRIEŠ PONŲ LENKIJOS INTERVENCIJĄ 1920 m. liepos 12 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kit és! LIETUVOS DARBININKAI , BEŽEMIAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! * Išmušė valanda paskutinio, sprendžiamojo mūšio už paliuo savimą Lietuvos darbo minių nuo buržuazijos ir dvarininkų vergovės. Galinga Raudonoji Armija , savo krūtine ginanti socialistinę revoliuciją, sudavė mirtiną smūgį lenkų baltagvardiečių ban doms . Jos išvytos iš Dvinsko , Minsko ir bėga iš Vilniaus. Ir štai Rusijos darbininkų ir valstiečių pergalėmis skubina pasinaudot Lietuvos dvarininkai ir buržuazija . Lietuvos valdžia ir seimas, neseniai vedusieji slaptas derybas su dvarininkų Lenkija dėl bendro karo prieš darbininkų-valstiečių Rusiją , dar ir dabar žaisdami su lenkų ponų valdžia , mano pasinaudoti rusų raudonarmiečio pergalėmis ir pavergti naujus šimtus tūks tančių Lietuvos darbininkų ir valstiečių. Lietuvos darbo žmonės ir kareiviai ! Neleiskime , kad tas įvyktų ! Ne dėl to mes ligi šiol vilkome buržuazinės vergovės jungą, ne dėl to kentėme, ne gaudami žemės, kad dabar , kuomet prisiartino broliška Raudo noji Armija, Lietuvos buržuazijos ir dvarininkų galia dar su stiprėtų. Dabar, kuomet darbininkų-valstiečių Rusija sumušė lenkų šlėktos bandas, išmušė valanda ir mūsų pasiliuosavimo. Bėgan čios lenkų gaujos , norėdamos įgyt buržuazinės Lietuvos palai kymo, pripažįsta jos ,,nepriklausomybę". Supraskite, darbininkai , kad Lietuvos ir Lenkijos buržuazi nės valdžios visados susikalbės , susiderės tarp savęs , kad bend rai kovoti prieš darbininkus ir valstiečius . Tad tegul galingus smūgius Rusijos darbininkų ir valstiečių palaiko paskutiniai galingi smūgiai Lietuvos proletariato, ver čiančio valdžią savo engėjų ir imančio savo likimą į savo rankas. Tuo laiku , kada Vilniaus buržuazijai ir dvarininkams gresia mirtinas pavojus būt sutrintiems savo darbininkų ir valstiečių, Lietuvos buržuazija , norėdama išgelbėt savo brolį - lenką dva rininką ir buržujų, siunčia savo kariuomenę į Vilnių, kad už kirsti kelią Raudonajai Armijai. Dalis šio atsišaukimo tiražo buvo išleista kiek pakeista redakcija.

222

Lietuvos darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Komunistų partija, kuri tik viena stovi sargyboje jūsų reikalų, sako jums -dabar arba niekuomet! Arba dabar pėdomis bėgančių lenkų bal tagvardiečių iš Lietuvos pasikels raudonieji pulkai , o lauko darbininkai ir mažažemiai išvys dvarininkus ir buožes , paims visą žemę. Arba Lietuvos viešpataujančios klasės dar ilgam užsiliks prie valdžios . Tinkamas momentas atėjo ! Neturime jo praleisti ! Lietuvos darbo minios, pirmyn! Vykite laukan dvarininkus , imkite dvarus į darbininkų komitetų rankas! Draugai kareiviai ! Gana apgavimų ! Pasukime durtuvus prieš savo dvarininkus ir buržujus, ištieskime brolišką ranką raudon armiečiui . Išvykime dvarininkus ir kapitalistus kaip iš Kauno , taip ir iš Vilniaus! Lietuvos darbo minios! Vadovaujant Komunistų partijai, į kovą! Tegul , pagaliau , Lietuvoj išsiplečia gaisras proletarų re voliucijos . Įkurkime Lietuvoj valdžią darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų! Tegyvuoja darbininkų, kareivių ir valstiečių sukilimas !

Šalin parsidavėlių seimą ir valdžią ! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Mirtis buržuazijai ir dvarininkams! Visa žemė, fabrikai , visi turtai — darbo minioms ! Tegyvuoja Lietuvos Raudonoji Armija. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, liepos 12 d., 1920 m.

PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 85 1.

23 175 egz. Buvo išleistas ir rusų kalba. Lietuvių kalba buvo dar išspausdintas ,,Komuniste", 1920 m. rugpjūčio 7 d., Nr. 9.

Nr. 117 L IR B KP ŠIAULIŲ RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS IMTIS GINKLO IR NUVERSTI BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ [ 1920 m., ne anksčiau kaip liepos 12 d.] Visų šalių proletarai, vienyk i té s' DRAUGAI DARBININKAI, MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI !

Daugiau kentėt negalima ! Kauno ponų, buožių ir turtuolių valdžia , kuri visam pasau liui sako, kad gina Lietuvos darbo žmonių reikalus , iš tikrųjų begėdiškai apgaulioja ir parduoda mus. Tuo tarpu, kuomet su 223

Rusijos darbininkų valdžia padaryta taika , o Raudonosios Armi jos sumušta Lenkija jau mums nebegresia ir mes galime užsi imti ramiu darbu, tuo tarpu Lietuvos buožių valdžia mobilizuoja tūkstančius darbininkų, mažažemių sūnų, kad stumt juos į kru viną mūšį . Dar neužgijo žaizdos , padarytos praėjusio karo , dar pilnas kraštas luošių, našlių ir našlaičių, o mūsų buržuazija jau rengia naujas skerdynes . Motinos, pačios , sesers ! Dar neuždžiūvo jums ašaros nuo praėjusio karo, kuomet jums atėmė sūnus, vyrus ir brolius, o buržuazija dabar atima paskutinius jūsų sūnus, brolius ir stu mia į kruvinas skerdynes. Kam reikalinga nauja mobilizacija , kam reikalinga naujos dešimtys tūkstančių naujokų? Lietuvos darbo žmonėm nereikalinga nauja mobilizacija . Kauno buožių valdžia , kuri mums šaukia, kad gina Lietuvos nepriklausomybę, iš tikrųjų gi parsidavė Anglijos , Prancūzijos buržujams . Raudonajai Armijai sutriuškinus Lenkiją , Anglijos [ir ] Prancūzijos kapitalistai pametė paskutinę viltį pavergti Rusijos darbininkus . Dabar tie buržujai nori įstumt Lietuvą ir kaimynines valstybes į karą su Rusijos darbininkais, kad tuo būdu išgelbėti Lenkijos dvarininkus . Mūsų Kauno buožių valdžia , tie ištikimi pasaulio kapitalis tų tarnai, pirmi paklausė buržujų šauksmo ir jau mobilizuoja tūkstančius naujokų. Bet to neturi būti! Neturi būti naujų skerdynių! Mes, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , neleisime to ! Mes visi kaip vienas stosime ir praginsime menką Kauno parsidavėlių būrelį , nes kito išėjimo nėra. Kol valdžia yra buržujų ir spekuliantų rankose , ji vis stums mus į karus, neduos nei žemės, nei darbo; mes turim paimt val džią į savo rankas , turim sutvert Lietuvoj Darbininkų, mažaže mių ir kareivių tarybų valdžią . Draugai! Gana mums vergauti buržujams ! Gana mes statėme jiems rūmus, o patys lūšnelėse gyvenom ; gana mūsų rankomis sutvertas gėrybes atiduot kitiems , o patiems vargt ir badaut ! Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Gana mus pe nėjo pažadais ir nieko nedavė ! Dabar atėjo laikas patiems vis ką pasiimtir žemę, [ ir ] dvarus , ir fabrikus, nes tai mūsų pūs lėtomis rankomis padaryta. Už ginklo, draugai! Šalin dvarininkus iš dvarų! Šalin kruvinieji buožės ir spekuliantai , kurie nori mus įstumt į naujas skerdynes! Šalin Kauno buožių valdžia ir parsidavėlis seimas! Visa žemė, dvarai, fabrikai darbininkams ir mažažemiams ! 224

Lai gyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džią Lietuvoj ! Lai gyvuoja pasaulio darbininkų vienybė! Lai gyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija! Lietuvos ir Baltgudijos Komunistų partijos Šiaulių rajono komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 124a 1.

Nr. 118 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS AKTYVIAI KURTI TARYBŲ VALDŽIOS ORGANUS RAUDONOSIOS ARMIJOS IŠVADUOTOJE LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TERITORIJOJE 1920 m. liepos 13 d. Visų šalių proletarai, vienykitės! VISIEMS PALIUOSUOJAMOS LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKAMS , VALSTIEČIAMS IR VISAI DARBO LIAUDŽIAI Darbininkų-valstiečių narsioji Raudonoji Armija savo ga lingu smūgiu lenkų šlėktų kariuomenę sutriuškino . Darbininkų ir bedalių Lietuva ir Baltarusija , tiek prisikentė jusi, tiek privargusi, tiek kraujo išlašinusi , bebūdama lenkų, rusų ir baltarusių dvarponių pajungta , žydų, lietuvių ir rusų pirklių ir fabrikantų engiama, dabar vėl iš naujo tampa liuosų darbininkų ir valstiečių liuosa šalimi ir visų dorų darbo minių liuosa tėvyne. Mes ištisus vienuolika mėnesių kentėme nesvietišką lenkų žandarų ir lenkų šlėktos valdžios priespaudą . Prisiminus praėju sių mėnesių engimą, pasityčiojimą ir pavergimą, dar iki šiol mūsų krūtinę tartum slogutis sunkių sapnų slogina. Todėl Bal tarusijos darbo liaudis , darbininkai ir valstiečiai juo su dides niu pasiryžimu turi griebtis tverti naują gyvenimą. Lenkų žandarai , valdininkai* ir okupantų kariuomenė su naikino mūsų ūkį , sudegino mūsų miestus ir sodžius, sugadino mūsų susisiekimo kelius, tiltus , svetimšaliams bankieriams iš pardavė mūsų girias , išplėšė mūsų liaudžiai priklausančius tur tus - štai kokia baisi palikta mums dalis . Visa šalis sunaikinta , sugriauta, sudraskyta, juoduoja miestelių ir sodžių degėsiai , miestų ir miestelių griuvėsiai , visa šalis dar apklota geriausių jos sūnų dar nepalaidotais lavonais, visoj šalyj dar neužgijusios žaizdos , darbininkams ir valstiečiams lenkų budelių padarytos . Būtinai reikalinga yra visos doros darbo liaudies , visų dar bininkų ir valstiečių milžiniškas jėgų įtempimas, kad šias žaiz Originale: činovninkai.

225

das užgydžius, kad mūsų šalis galėtų pradėti gyventi vėl nauju iiuosybės ir laimės triūso gyvenimu . Baltarusijos ir Lietuvos darbo liaudie! Tavo troškimus Raudonoji Armija išpildė . Visiems pajung tiems ir pavergtiems, visiems vargstantiems ir badaujantiems pagalbon ji pribuvo. Ji atvyko išliuosuot lenkų, baltarusių, rusų, lietuvių ir žydų darbininkus, valstiečius ir visus žmones darbininkus iš po jų nuosavų ir svetimų tautų dvarininkų, ban kierių ir šmuglerių letenos ir suteikt jiems galimybę patiems įsikurti savo valdžią, darbininkų-valstiečių liaudies valdžią . Lietuvos ir Baltarusijos darbo tautos! Mums tuojau reikia organizuotis , visur kur tverti savo ta rybas, per kurias mes galėsime išreikšti savo valią, norus ir naujo gyvenimo tvėrybos pasiryžimus . Organizuokitės , tverkite savo profesines sąjungas, fabrikų * gamyklų komitetus , steikite Komunistų partiją, tą savo vado vą jūsų kovoje. Jums prisieina dabar savo šalį sutvarkyt darbininkų-valstie čių ir Tarybų valdžios Konstitucijos pamatais ir užgniaužti visų dvarininkų ir kapitalistų priešinimąsi . Jūsų tarybų organizacijai Raudonoji Armija padarė jau pra džią, ji suteikė jums galimybės organizuotis toliau . Spieskitės aplink savo revoliucinius komitetus , stipriai aplink juos susijunkite , kad tuo būdu taptų jie visos darbo liau dies valdžios organais, kad jie tuo būdu įstengtų valdžią savo rankose išlaikyti iki tol, pakol jūs patys liuosai neišsirinksite savo tarybų. Mūsų priešai dar nesutrinti . Lenkijos dvarininkai , lenkų šlėktų valdžios agentai , pirkliai ir fabrikantai dar slapstosi jūsų miestuose ir miesteliuose . Tai , ko jie neteko , dabar dar stengia si jie susigrąžinti, griebdamiesi visų priemonių. Jie aplink save telkia atsilikusius ir nesusipratusius žmones , jie siunčia žinias savo ponų šlėktų armijai . Gaudykite juos ir atiduokite į ypatingų skyrių ir črezvyčai kų 44 rankas . Tegu šie darbo liaudies neprieteliai atsiima tą bausmę, kurią jie užsipelnė . Jūsų dvarininkai ir kapitalistai piniguočiai stengiasi išsiga benti priplėštus turtus . Sulaikykite juos , nieko neleiskite jiems išvežt , nieko išplėš ti . Visus surastus turtus atiduokite į savo valdžios globą . Išbėgusieji dvarininkai ir fabrikantai paliko tuščius savo dvarus ir fabrikus . Iki neįsisteigs šių visų darbininkams ir valstiečiams priklau sančių turtų teisinga valdžia , patol kiekvienas jūsų už jų čiely bę privalo atsakyt. Teįsisteigia visuose dvaruose darbininkų komitetai ir laiki nai šiuos dvarus valdo .

Čia ir toliau originale : zavodų. w

226

Tegu steigiamieji fabrikų-gamyklų komitetai iki smulkmenų visą fabrikų ir gamyklų turtą surašo, teneleidžia nieko gadint, tepasistengia ir įtempia visas pajėgas, kad darbas nesustotų, kad visas turtas iki paskutinei viniai tektų jūsų tveriamai Tary bų valdžiai . Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudie, darbininkai ir vals tiečiai! Prieš jumis stojas sunkios ir svarbios užduotys ir nuo jūsų pačių priklauso , kaip jūs savo gyvenimą sutvarkysit . Kaip greit jūs pergalėsite ir pašalinsite badą, šaltį ir suirimą — priklauso nuo jūsų pačių. Greičiau į darbą! Steikite savo tarybas, steikite savo profesines sąjungas, stei kite savo fabrikų-gamyklų ir darbininkų komitetus! Kurkite savo Tarybų valdžią! TEGYVUOJA RAUDONOJI ARMIJA! TEGYVUOJA SUKILUSI LIAUDIS! TEGYVUOJA TARYBŲ LIETUVA IR BALTARUSIJA! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudies vienybė su karžygiška Raudonąja Armija ir su garbinga revoliucine dar bininkų-valstiečių Tarybų Rusijos darbo liaudimi! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos darbo liaudies vienybė su viso pasaulio revoliuciniais darbininkais ir valstiečiais ir su Trečiuoju Komunistų Internacionalu! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Liepos mėn. 13 d., 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 20 000 egz. Buvo išleistas taip pat rusų 2 b., 47 1. (100 000 egz.), lenkų (30 000) ir žydų (30 000 egz. ) kalbomis. Nr. 119 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES [ 1920 m. liepos mėn. antroji pusė] LIETUVOS DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Dar neseniai galingi lenkų ponai visai sumušti . Tos plėšikų gaujos, kurios drąsiai plėšė, draskė , mušė, šaudė beginklius so diečius ir darbininkus, pasirodė palaida minia , kada susidūrė su darbininkų ir sodiečių Raudonąja Armija. Raudonoji Armija sumušė daug ir kitų darbininkų ir maža žemių priešų. Nieks nepajėgia pergalėti Raudonąją Armiją. Ga lima jai suteikti vieną kitą smūgį , bet galutinas laimėjimas vi suomet Raudonosios Armijos pusėj . Nėra ir negali būti tos jėgos, kuri pergalėtų Raudonąją Armiją. Aišku , kodėl.

- 227

Ponų ir bagočių armijose darbininkai ir sodiečiai gina savo neprietelių reikalus . Raudonojoj Armijoj darbininkai ir sodie čiai gina savo reikalus . Ir užtai su kiekviena diena , kaip auga darbininkų ir mažažemių susipratimas, kartu auga ir jų armijos jėga. Ir, priešingai , su augimu darbininkų ir sodiečių susiprati mo baltųjų armija vis labiau lieka neištikima ponams ir bago čiams . Kartu nyksta jegos ponų ir bagočių ir artinasi pilnas darbininkų ir mažažemių laimėjimas visame pasaulyje . Visų darbininkų, visų mažažemių pareiga stoti į Raudono sios Armijos eiles ir eiti mušti ponus ir bagočius . Tenai gi , kur darbininkai ir mažažemiai dar tarnauja baltiesiems , jų pareiga pasukti savo ginklus prieš tuos, kurie varo juos į mūšius dėl turčių labo . Ir Lietuvos darbininkai ir mažažemiai turi būt kovotojų ei lėse dėl darbininkų ir mažažemių gerovės . Kas tinka kareivia vimui, turi stoti į Raudonosios Armijos eiles . Kas negali būti raudonu kareiviu, to pareiga padėti Raudonajai Armijai , kaip jis gali. Darbininkai gi , paimtieji į baltųjų kariuomenę, kuri dar gina buožių valdžios reikalus , turi tuojau pasukti savo ginklus prieš Steigiamojo seimo valdžią, nuversti ją ir vieton jos įkurti Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžią . Salin Steigiamojo seimo valdžią! Šalin ponus ir bagočius! Tegyvuoja Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžia! Tegyvuoja Raudonoji Armija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

30 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 67 l. Nr. 120

LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR BEŽEMIUS , RAGINANTIS SUKILTI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VIEŠPATAVIMĄ LIETUVOJE 1920 m. liepos 16 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! LIETUVOS DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR BEŽEMIAI! Raudonoji Armija įžengė į Vilnių ir Gardiną. Lenkų baltagvardiečiai visiškai sutriuškinti . Lenkų dvarinin kai , kurie susibūrė Vilniuje , manydami pasislėpsią ten po Lie luvos kareivio sparnu , pakliuvo po proletarinės revoliucijos kuju. Atėjo laikas, Lietuvos darbininkai, imtis ,,savųjų" dvarinin kų . Juk tuo metu , kai Lietuvos kareivis fronte siekia susijungti

---- 228

su Raudonąja Armija ir pulti į mūšį prieš lenkų baltagvardie čius, šituo metu Kauno vyriausybė ir seimas veda slaptas derybas su lenkais . Ir Kaune, ir visoje šalyje reakcija įgauna neregėtą mastą. Kalėjimai perpildyti revoliucinių kareivių ir darbininkų. Mies to ir kaimo darbininkams draudžiama streikuoti savo ekonomi nei padėčiai pagerinti. Kontržvalgybininkai ir žvalgybininkai užplūsta visus Lietuvos kampus . Dvarininkai ginkluojasi , ruoš damiesi duoti atkirtį sukilusiems bernams . Ir visa tai daroma su ,,demokratinio " seimo žinia ir pagal jo nurodymus . Tad žinokite, darbininkai , mažažemiai ir bežemiai , atėjo lai kas veikti ir jums. Tegu jūsų negąsdina armija. Lietuvos kareivis , toks pats Lietuvos bernas , kaip ir jūs , jau pabudo . Ne malšinti jūsų eis Lietuvos kareiviai , o atvirkščiai – jie susijungs su jumis, kad būtų padarytas galas apsikasusiems Lietuvoje dvarininkams ir kapitalistams . Ir jūs, sąjungoje su kareiviais, galutinai nuver site dvarininkų ir buržuazijos viešpatavimą Lietuvoje ir įkur site savą darbininkų ir valstiečių valdžią . Supraskite : dabartinis momentas neturi būti praleistas. Ko munistų partija , kuri gina jūsų interesus , sako jums : pažvelki te į rusų darbininkus ir valstiečius , kaip jie susidoroja su savais ir svetimais dvarininkais, norinčiais atsisėsti jiems ant sprando. Nejaugi jūs nepaseksite jų pavyzdžiu , o ir toliau dejuosite, dva rininkų engiami ? Nejaugi jūs , liedami prakaitą, piausite javus ir vešite juos į dvarininkų klojimus? Ne, to nebus, Lietuvos darbo žmonės! Sukilk, Lietuvos berne ir bežemi! Šalin dvarininkus ir buožes iš dvarų! Imkite visas žemes į darbininkų komitetų rankas ! Šalin kapitalistus ir spekuliantus ! Padarykite galą žandarams , kontržvalgybininkams ir visiems budeliams! Mirtis visai tai ponų šunaujai! Mirtis dvarininkams ir buržuazijai ! Tegyvuoja visuotinis darbininkų, kareivių ir valstiečių su kilimas Lietuvoje ! Šalın išdavikiškąjį seimą ir vyriausybę! Tegyvuoja proletariato diktatura! Šalin dvarininkus iš dvaru! Visa žemė , visi turtai darbo žmonėms ! Tegyvuoja Tarybų valdžia ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, 1920 m. liepos 16 d. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 94 1.

Versta iš rusų kalbos. Buvo dar išspaus dintas laikraštyjе "Красное знамя " " 1920 m. rugpjūčio 4 d ., Nr. 3

229

Nr. 121 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS IŠVIEN SU REVOLIUCINIAIS DARBININKAIS IR MAŽAŽEMIAIS KOVOTI DĖL TARYBŲ VALDŽIOS SUKŪRIMO LIETUVOJE [1920 m., tarp liepos 20 d. ir rugpiūčio 25 d.] Visų šalių proletarai, vieny kitės! KAREIVIAI, KADA MES LAIMĖSIM? Mes laimėsim, kada mes patys stosim į kovą dėl savo klasės reikalų . Mes laimėsim , kada mes nustosim tarnavę mūsų ne prietelių reikalams . Tik pažiūrėkit , kas dedasi Lietuvoj , kas joje šeimininkauja . Kada caras pradėjo karus, tai kas liejo savo kraują dėl ponų ir bagočių naudos ? Gal ponai ir bagočiai ? Nieko panašaus, savo kraują liejo darbininkai ir mažažemiai . O kas krovė tur tus? Dvarininkai ir buržujai . O ką turėjo darbininkai ir maža žemiai? Tik tris aršinus. Kada kaizeris užgrobė Lietuvą, tai kieno naudai tarnavo okupacijos valdžia? Gal darbininkams? mažažemiams ? Ne ! Ji tarnavo vokiečių plėšikams, Lietuvos spekuliantams ir viso kiems bagočiams . O kokią naudą turėjo darbininkai ir mažaže miai ? Vieni jų pasiliko be darbo , kitus pristatė prie priverčia mų darbų, kur juos pusiau alkanus varė dirbti , dar kitus išgujo , uždarė į kalėjimus . O kas dabar dedasi Lietuvoj ? Kieno reikalams tarnauja Stei giamojo seimo valdžia ? Gal darbininkų? mažažemių? varguo lių? Kieno reikalus ji gina? Lietuvos Steigiamojo seimo valdžia - tai Lietuvos buožių, buržųjų, kunigų ir visokių nenaudėlių valdžia . Lietuvos seime mes nematom nei vieno tikro darbininkų ir mažažemių reikalų gynėjo . Tikrieji darbininkų ir mažažemių reikalų gynėjai tupi kalėjimuose arba išvyti iš Lietuvos. Lietu vos seime sėdi visokie nenaudėliai ir jie leidžia tokius įstatymus, kurie eina vien buožių ir buržujų naudai . Lauko darbininkai vergauja ponams ir buožėms. Miesto dar

bininkai traukia savo sunkų jungą . Kareiviai gi padeda visiems nenaudėliams tupėti ant darbininkų ir mažažemių sprando . O kareivius kviečia tarnauti ponams ir bagočiams . Lietuvos kareiviai , kada mes laimėsim? Kada mes pamaty sim šviesesnį gyvenimą? Gal tuomet, kada Vilnių paimsim? Gal tuomet, kada bolševi kus sumušim? Gal tuomet , kada pilnus kalėjimus prigrūsim mūsų brolių ir draugų? Ne, čionai mes laimėjimo nematysim. Vilniaus užėmimas neis Lietuvos darbininkų ir mažažemių naudai , jei Vilniuj šeimi

230

ninkaus ponai , bagočiai ir spekuliantai . Jis neis ir Vilniaus var guolių naudai . Lietuvos kareiviai , mes tik tuomet laimėsim, kada , pasitikėję savo jėgomis, nuversime nuo sostų ponus ir bagočius , kada mes patys paimsim savo likimą į savo rankas . Eidami į Vilnių, nesirūpinkim jo atiduoti mūsų nepriete liams . Atėję į Vilnių, neduokim tenai persekioti darbininkus, saugokime jų organizacijas . Kas mėgins pasikėsinti prieš revo liucinių darbininkų organizacijas, kas sodins jų narius į kalėji mus, tuos varykim laukan iš Lietuvos , tuos priskirkim prie bu delių ir duokim jiems tą atlyginimą, kurio jie užsitarnavo . Atėję į Vilnių, netarnaukime tenai tiems, kurie eis išvien su vietos spekuliantais, kurie paturės lenkų ponus . Eikime išvien tik su revoliuciniais darbininkais ir kartu su jais iškelkime dar bininkų ir mažažemių valdžią . Lietuvos kareiviai , ne tuomet mes laimėsim, kada būsim ištikimi mūsų valdžiai , mūsų neprieteliams, bet tik tuomet, kada atkakliai kovosim dėl būsimos Tarybų respublikos Lietuvoj . Šalin mūsų neprietelius, ponus ir bagočius! Tegyvuoja mūsų vienybė su darbininkais ir mažažemiais! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoj! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 66 l.

Nr. 122 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVIUS KAREIVIUS RYŠIUM SU ŠEŠTOSIOMIS METINĖMIS NUO PÄRMOJO PASAULINIO KARO PRADŽIOS [ 1920 m., tarp liepos 20 d. ir rugpiūčio 25 d .) RUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! KAREIVIAI LIETUVIAI! Šešeri metai jau sukako , kai plėšriųjų valstybių valdžios yra pradėjusios šią nelemtąją piovynę — karą , šešeri metai jau , kai upėmis liejamas darbininkų kraujas . Europos liaudis iš pradžių buvo paklusni ir be pasipriešini mų ėjo į tuos piovynių bei naikinimo darbus, bet galop pravė rė akis ir su išgąsčiu pamatė , kokį jie baisų darbą dirba ir kokiu biauriu plėšikų kapitalistų rankose įnagiu ji yra . Mes pirmieji atkreipėme ginklus prieš tuos budelius , kurie mus į tą brolžudišką piovynę buvo suvarę, nuvertėme nuo sos to kraujuotąjį carą, pasiliuosavome ir nuo tos buržuazinės val -

231 -

džios , tos tikros caro tarnaitės * , kuri vėl bandė carizmo laikus sugrąžinti ir kokį nors carą į sostą vėl įsodinti . Savo pūslėta darbininko ranka vertėme visas tas sąšlavas, visus tuos valka tas bedugnėn ir jų vieton įkūrėme darbininkų ir mažažemių socialistinę respubliką. Mūsų pėdomis eina ir kiti Europos dar bininkai; revoliucinė kova plečiasi ir greit virs pasauliniu gais ru; vargo žmonės , sykį jau stoję į kovą , nesiliaus kovoję, kol vergijos pančiai bus nesutraukyti . Tos kovos pabūgusios plėšriosios valdžios priverstos buvo baigt karą ir padarė galop taip vadinamą Versalio taiką. Bet norint taika neva ir pasirašyta, bet kraujas ir iki šiol plūsta, karas ir toliau tebetęsiamas . Baigė jie karą tarp savęs , bet dabar sujungtomis jėgomis griūva ant mūsų, nori mus pa smaugti, nori atimt mums laisvę ir įgytus laimėjimus ir bijosi jie, kad mūsų sukurtojo gaisro žarijos neperlėktų į jų, plėšrių jų kapitalistų, lizdus. Jie vėl nori sugrąžint caro baisią kruviną vergiją, jie vėl nori apkalt mus geležiniais pančiais, o vis tik dėl to , kad mes savo laisvės išsižadėti nenorim. Jau dveji metai , kai tą savo laisvę mes su ginklais rankose ginam, kai nepaliaudami su savo priešais kaujamės , ir toji kova būt lengvesnė ar jau net ir baigta, jei ne jūs , kareiviai lie tuviai. Bandė jau mus pasmaugti suviliotų čekoslovakų rankomis, bet tai nuėjo perniek . Bandė siųst ant mūsų galvos anglų, prancūzų desantus, gąs dino mus japonais , murinais juodveidžiais, siuntė suomių, graikų, rumunų, bet viskas nuėjo niekais. Kovoja dar su mumis tik nedori caro bernai kazokai , lenkų legionistai ir jūs , lietuvių kareiviai , Kauno valdžios , tos tikros prancūzų, amerikonų ir anglų kapitalistų vergės tarnaitės, ant mūsų siundomi . Tie, kuriuos Kolčako oficieriai su kulkosvaidžių pagalba varė su mumis kovoti , šiandien jau meta ginklus ir ištisais pul kais , dešimtimis tūkstančių pereina mūsų pusėn, nes jie žino , kad mes jų tikri draugai , kad mes giname jų laisvę. Tad imkime pavyzdį iš jų! Meskite galop tą šlykštų darbą , tą šlykščią tarnystę, į kurią jus įkinkė nedoroji Kauno valdžia! Susipraskit nors kartą ! Argi jūs trokštate , kad Rusijoje , o podraug ir Lietuvoje, vėl ponavotų kraugerys caras? Argi norite , kad ir toliau darbininkai ir mažažemiai vilktų sunkų priespaudos ir vergijos jungą? Argi jūs norite brolių kraujuose užgesint tuos revoliucijos kibirkščių židinius?

Originale: sluginės. 232

Argi jūs norite pasirodyt biauresniais ir tamsesniais net už kazokus, kurių ir tai jau didesnė dalis jau susiprato ir, metusi ginklus, perėjo mūsų pusėn? Dabar kaip tik pats laikas susiprasti ir jums. Dabar kaip tik ta valanda , kuomet jūs turite liautis tarnavę tiems budeliams, tiems aršiausiems darbininkų ir visų vargšų priešams ir savo ginklus atkreipti prieš juos pačius . Kareiviai lietuviai! Artinas paskutinių, pačių baisiųjų kovų valanda . Mes pasmaugt savęs nesiduosime. Ar drauge su jumis, ar prieš jus - vis tiek, o mes ištesėsime. Bet nuo jūsų dabar priklauso , kad sveikintume jus kaipo draugus ir brolius arba kaipo aršiausius ginkluotus priešus . Nuo jūsų priguli tai ar Lietuva tuojau susilauks išliuosa vimo ir laimės , ar atbulai - dar ji ilgai dejuos , visokių niekšų engiama . Kreipiamės į jus Meskite brolžudiškus ginklus! Vienykitės su mumis! Vieny kitės su mūsų darbininkų Raudonąja Armija! Te visoje Lietuvo je užteka laisvės aušra! Tegu ir visoje Lietuvoje valdžia tampa darbininkų ir mažažemių rankose! Su mumis, bet ne prieš mus! Už jūsų ir mūsų liuosybę! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 58 1. Nr. 123 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS KAREIVIUS, RAGINANTIS STOTI Į REVOLIUCINĘ KOVĄ IR NUVERSTI BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ [ 1920 m., tarp liepos 20 d. ir rugpiūčio 25 d. ] Visų šalių proletarai, vienykites LIETUVOS KAREIVIAI !

O jūs dar vis tylit! .. Jūs tylit, kada jūsų draugus, jūsų brolius ir tėvus Lietuvos valdžia kankina kalėjimuose . Jūs tylit, nors kalėjimai pilni dar bininkų, mažažemių ir kareivių. Jūs tylit, nors politinius kali nius Lietuvos budeliai nemielaširdingai kankina . Jūs tylit , ne girdėdami stenėjimų ir vaitojimų, kurie per kalėjimų mūrus , per storiausias sienas pasiekia mus . Ar ilgai jūs tylėsit?! Ar ilgai jūs leisit visokiems niekšams rauti geriausius draugus iš mūsų eilių, uždaryti juos kalėjimuo se ir tenai kankinti ? Kada pliš jūsų kantrybė !? Kada jūs paro dysit, kad jūs ne paskutiniai pastumdėliai , bet tikrieji darbi ninkų ir mažažemių reikalų gynėjai ? Kada jūs nuversit ponų ir bagočių, buržujų ir buožių valdžią Lietuvoj ? Kada jūs paimsit

233 -

savo likimą į savo rankas? Kada jūs atversit kalėjimų duris ir duosit laisvę tiems, kurie kovojo dėl jūsų gerovės ?! Kada jūs išvarysit dvarininkus iš dvarų, fabrikantus iš fabrikų? Kada jūs padėsit galą visokių parazitų sauvaliai? Kareiviai , jūsų rankose ginklai ir nuo jūsų priklauso Lietu vos ateitis . Kareiviai , gana tarnauti ponų ir bagočių reikalams , laikas stoti į revoliucijos karžygių eiles ir su obalsiu - Tegyvuoja re voliucija Lietuvoj! - nuversti ponų ir bagočių valdžią. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas 10 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 53 1.

Nr. 124 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS RUSIJOS DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ PAVYZDŽIU ORGANIZUOTIS IR KOVOTI UŽ BURŽUAZINĖS SANTVARKOS NUVERTIMĄ [ 1920 m., liepa] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI !

Ar ilgai jūs trauksit savo sunkų jungą? Ar ilgai jūs vergau sit ponams ir bagočiams? Tik apsidairykit , kas aplink dedasi ! Dvarininkai, kurie nieko nedirba , tik uliavoja, dykaduo niauja, turi geriausias žemes , didžiausius dvarus, o jūs arba bernaujat pas juos, arba tupit ant savo menkų žemės sklypelių. Ponai ir fabrikantai paleistuvauja miestuose , renka turtus, o jūs liejat savo prakaitą , kad už tą prakaitą gauti menkus skatikus. Ar tai teisinga, kad vieni dirbtų prakaituotų ir kartu badau tų, o kiti dykaduoniautų ir uliavotų? Ar nenusibodo jums vergauti ponams ir bagočiams? Ar dar neišmokot jūs nuo Rusijos darbininkų ir mažažemių kovoti su savo neprieteliais? Juk pažiūrėkit, kaip galingi Rusijos darbininkai ir mažaže miai , kada jie susipratę , susiorganizavę, kada valdžia jų ran kose. Visas ponų ir bagočių pasaulis buvo apsupęs Tarybų Ru siją, ir visgi Raudonoji Armija juos visus sumušė . Dabar lenkų baltagvardiečiai tekini bėga nuo Rusijos darbininkų ir maža žemių. Dabar Lenkijos ponams didelis pavojus gresia. Ir jūs, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , būsit taip pat ga lingi , jei susiprasit, susiorganizuosit ir nuversit ponų ir buožių valdžią nuo savo pečių. Nebūkit išgamomis, bet būkit tikrais proletariato sūnumis. Stokite sargyboj savo reikalų ir verskite nuo savo sprando sa 234

vo engėjus! Susidėkit su kareiviais ir imkit valdžią į savo rankas! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Tegyvuoja revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 61 l.

8 000 egz

Nr. 125 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU PRASIDĖJUSIU LIETUVOS ŽEMIŲ VADAVIMU IŠ BURŽUAZINĖS PRIESPAUDOS [ 1920 m. liepa] LIETUVOS DARBININKAI ! Raudonoji Armija jau paliuosavo Lietuvos dalį nuo ponų ir bagočių valdžios . Lietuvoj pradeda kurtis Darbininkų ir mažaže mių tarybų valdžia . Ji veja lenkų ir kitų tautų dvarininkus iš dvarų. Ji daro galą ponų viešpatavimui Lietuvoje . Lauko darbi ninkai iš vergų lieka tikrais laisvos Tarybų Lietuvos piliečiais. Dabar jie patys galės tvarkyti savo gyvenimą. Bet dar ne visoj Lietuvoj darbininkai laimėjo . Dar yra vadi namoji nepriklausoma Lietuva , toji tikroji Prancūzijos ir Ang lijos tarnaitė . Dar tenai viešpatauja ponai ir bagočiai . Dar tenai lauko darbininkai dirba dvarininkų, buožių ir visokių turčių naudai. Šalin ponus ir bagočius! Šalin dvarininkus iš dvarų! Šalin buožes iš buožynių! Šalin tą valdžią , kuri geria darbininkų krau ją, kuri geriausius darbininkų sūnus tupdo į kalėjimus , kankina, šaudo ! Lietuvos darbininkai turi sukilti prieš savo engėjus, o pir mutinėse sukilėlių eilėse turi būt lauko darbininkai . Lauko dar bininkų daug kariuomenėj , jų tarpe nemažai ir bernų . Jie visi turi pasukti savo ginklus prieš Steigiamojo seimo valdžią. Jie turi nuversti tą buožių valdžią ir įkurti Lietuvoj Lietuvos Dar bininkų ir mažažemių tarybų valdžią . Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių Tarybų Lietuva! Tegyvuoja revoliuciniai lauko darbininkai! Tegyvuoja Raudonoji Armija! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

30 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m. , 2 b., 59 1. 235

Nr. 126 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS PERGALĖMIS PRIEŠ PONŲ LENKIJOS INTERVENCIJĄ [ 1920 m. liepa] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! ŠALIN KRAUGERIUS! Ponai ir bagočiai , norėdami daugiau prisiplėšti , daugiau pel nyti , šeši metai atgal surengė baisiausią karą, kuris pareikalavo šimtų tūkstančių ir milijonų aukų . Ir kuomet darbininkai ir ma žažemiai , aprėdyti į kareivių drabužius, liejo savo kraują dėl dvarininkų, buožių, buržujų, kunigų ir visokių šmuglerių nau dos, pastarieji vien uliavojo, paleistuvavo ir pinigus krovė. Pirmutiniais susiprato Rusijos darbininkai ir kareiviai ir jie nuvertė caro sostą, o kada buržujai ir visokie socialpardavikai (socialdemokratai ir liaudininkai ) , pasiryžę ištikimai tarnauti ponams ir bagočiams, užgrobė valdžią į savo rankas ir po se novei varė kraugerišką karą dėl turčių labo, sukilo jie ir prieš naują buržujų valdžią ir nuvertė ją. Kuomet Rusijoj valdžia perėjo į darbininkų ir kareivių tarybų rankas, ji tuoj pertraukė tą kraugerišką karą . Bet ne ilgai džiaugėsi ramybe Rusijos darbininkai ir sodie čiai . Tuoj viso pasaulio ponai ir bagočiai paskelbė karą darbi ninkų ir sodiečių Tarybų Rusijai . Tuoj jie apsupo ir taip jau suteriotą šalį , kad paskui darbininkų ir mažažemių kraujuose paskandinti jų užkariavimus. Nieko nepadarė visos kraugerių budelių pastangos . Raudo noji Armija sumušė visus savo priešus ir dabar muša lenkų baltagvardiečius , lenkų ponų kareivius . Nėra tos jėgos , kuri galėtų pergalėti darbininkų ir mažaže mių Raudonąją Armiją. Jei ji tarpais gauna vieną kitą smūgį , tai tuoj atsipeikėja ir lieka dar stipresnė, dar galingesnė , kaip seniau buvo . Raudonoji Armija muša lenkų ponų kareivius , ir dabar vi sur džiaugiasi Rusijos darbininkai ir mažažemiai . Džiaugiasi ir visi pasaulio susipratusieji darbininkai , mažažemiai ir kareiviai. Bet dar yra daug darbininkų ir kareivių, kurie tarnauja tiems ponams ir bagočiams, kurie seniau geidė kraugeriško karo , kad geriau savo gešeftus varyti . Ar ilgai taip bus , kad Lietuvos kareiviai dar vis klausys po nų oficierių įsakymų? Kad darbininkai dar vis vergaus bago čiams? Kad mažažemiai lenks savo sprandą prieš dvarininkus ir buožes? Ne, taip ilgai neturi būt! 236

Lietuvos darbininkai, mažažemiai ir kareiviai pagalios pa kels savo galingą balsą ir drąsiai pasakys : Gana vergauti! Ga na ponų klausyti! Gana bagočių jungą traukti! Ir jie sušuks : Šalin kraugerius! Salin ponus dvarininkus ir kailio lupikus buožes! Šalin visus darbininkų ir mažažemių ne prietelius! Jie ne tik taip sakys, bet taip ir darys. Kad lengviau tai būtų padaryti , jie nekels ginklo prieš Rau donąją Armiją, bet paduos jai savo dešiniąją ranką . Jie sukils prieš savo engėjus ir kartu su Raudonąja Armija eis mušti lenkų ponus ir lietuvių buožes ! Jie išvarys iš Lietuvos visus savo neprietelius, padarys galą dvarininkų ir kraugeriškų buožių ponavimui . Jie nesigailės buržujų, spekuliantų ir jų tarnų šnipų , žandarų ir kunigų! Į mūšį su jais visais! Į kovą iki paskutiniųjų! Salin kraugerius! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių lai mėjimas! Karas rūmams taika bakūžėms! Tegyvuoja Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžia Lietu voje! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas FA, 1770 f., 1920 m., 30 000 egz. ' 2 b., 62 l. Nr. 127 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS PAKILTI Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ [1920 m. liepa] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kit é s! ŠALIN DVARININKUS IŠ DVARŲ! ŠALIN BUOŽES IŠ BUOŽYNIŲ!

Kas dirba žemę? Darbininkai ir mažažemiai. Kas didžiausią naudą iš jos mato? Dvarininkai ir buožės . Kas skaitlingiausias Lietuvoj ? Darbininkai, mažažemiai ir visokie vargšai. Kieno gi rankose valdžia ? Ponų ir bagočių, buožių ir kunigų, buržujų ir visokių spe kuliantų. Ar tai teisinga? Ar taip turi amžinai pasilikti ? Jokiu būdu . Kas žemę aria, kas dirba fabrikuose , tam turi priklausyti ir valdžia . 17 - LKP atsišaukimai, I t.

-

237

Ar turi Lietuvos darbininkai ir mažažemiai pakankamai jė gų, kad imti valdžią į savo rankas? Taip, yra. Jų daugiausia Lietuvoje . Jie skaitlingiausi . Be to , ginklai darbininkų ir mažažemių rankose, tik tie darbininkai ir maža žemiai dar vaikščioja kaipo akli kareiviai, kaipo nesusipratę, kuriuos keli ponaičiai oficieriai gali vesti už nosies, idant jie tarnautų savo neprieteliams. Ne, taip ilgiau neturi būti ! Gana ponams ponauti , gana buo žėms darbininkų kailį lupti ! Laikas darbininkams sukrusti , laikas sukilti prieš savo en gėjus ! Laikas išvaryti dvarininkus iš jų dvarų, o buožes iš jų buo žynių! Laikas nuversti ir tą valdžią , kuri remiasi buožėmis ir kunigais, kuri grąžina dvarus dvarininkams, kuri darbininkus ir mažažemius areštuoja , muša , kankina , šaudo. Jei Lietuvos darbininkai sukils ir nepajėgs pergalėti savo neprietelių, tai jiems visuomet į pagalbą ateis kitų kraštų dar bininkai ir pirmučiausia Tarybų Rusijos . To negalima užmiršti . Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybė! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Šalin dvarininkus iš dvaru! Šalin buožes iš buožynių! Šalin Kauno buožių valdžią! Tegyvuoja tuvoj! Tegyvuoja Tegyvuoja Tegyvuoja

Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžia Lie

proletariato diktatūra! revoliucija! komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija 30 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 28 1.

Nr. 128 BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIŲ KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS JUOS NEKOVOTI PRIEŠ RAUDONĄJĄ ARMIJĄ [1920 m. liepa] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės! DRAUGAI KAREIVIAI! Rusijos kareiviai , darbininkai ir valstiečiai pirmieji po pen kių metų kruvinų imperialistinių skerdynių atbudo iš kruvinojo karo kvaitulio, ir 1917 m. Spalio revoliucija paskelbė pasauliui :

-

238 --

Salin brolžudiškus karus! Tegyvuoja karas prieš kapitalistus, prieš dvarininkus, prieš generolus, karininkus, prieš buržuaziją, prieš kapitalą! Rusijos kareiviai , darbininkai ir valstiečiai , nuvertę bur žuazijos jungą, įkūrė savo Tarybų valdžią, atėmė iš kapitalistų fabrikus, iš dvarininkų visas žemes ir paliko patys savo likimo šeimininkais . Tarybų Rusija ištiesė brolišką ranką viso pasaulio kovojan čiam proletariatui ir pakėlė revoliucijos gaisrą visuose kraš tuose. Pasaulio buržuazija , pamačius komunizmo šmėklą, pajutus savo duobkasį, mobilizavo visas savo pajėgas mirtinai kovai prieš Tarybų Rusijos pasiliuosavusius darbininkus ir vals tiečius . Ji apsupo [Tarybų Rusiją] frontų grandine, išžudė šimtus tūkstančių kareivių, išleido milijardus pinigų, paskelbė bloka dą ir marina badu. Pasaulio buržuazija caro generolų rankomis ir neva nepri klausomų valstybių, kaip Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų, pagalba smaugė ir smaugia Rusijos proletarų revoliuciją . Tik po dviejų metų kovos Rusijos darbininkai ir valstiečiai perga lėjo savo skaitlingus priešus, galutinai sumušę Kolčako , Jude ničo ir Denikino armijas, parodė, kad pasaulio kontrrevoliuci ja bejėgė prieš proletarų revoliuciją. Raudonoji Armija , pergalėjusi priešus visuose frontuose , grįžo namon prie arklo ir kūjo, kad atstatyti sugriautą šalies gyvenimą. Bet pasaulinė kontrrevoliucija vėl pradėjo puolimą. Šį kartą veržiasi į Tarybų Ukrainą ir Rusiją Lenkijos dvarinin kų, kapitalistų ir kunigų pasiųsta armija. Rusijos darbininkai ir valstiečiai , prispirti gintis nuo naujo priešo, vėl kaip vienas stojo į Raudonosios Armijos eiles. Rau donoji Armija pralaužė lenkų baltagvardiečių frontą ir, pasi ryžus kovoti iki galo , žengia pirmyn. Pasaulio buržuazija rengiasi mesti į kruvinas skerdynes Lie tuvos, Latvijos ir kitų šalių kareivius, kad išgelbėti lenkų dva rininkus ir ponus ir nugalėti Raudonąją Armiją. Kauno parsidavėlė valdžia jau derasi su Lenkijos dvarininkų valdžios atstovais. Jie , lindėdami už darbo minių nugaros, prie uždarytų durų daro sąjungą bendrai kovai prieš bolševikus. Kauno judo šių valdžia vėl nori paversti Lietuvos kareivį darbininkų revo liucijos budeliu , nori mesti jį į naują kruviną avantiūrą. Kruvi nu karu Lietuvos buržuazija mano padidinti militarizmą, įvesti karo stovį , pasmaugti darbininkų judėjimą, nukreipti kareivio akis nuo žemės ir laisvės . Draugai kareiviai, budėkime ! Neleiskime mūsų buržuazijai įvykinti šitą velnišką planą , neleiskime užnerti kilpos ant savo kaklo ! Lietuvos kareivis — darbininko ir mažažemio sūnus . Jis turi - 239 -

ginti tiktai savo reikalus . Jis turi paduoti brolišką ranką Tary bų Rusijos raudonarmiečiui . Suvienytomis pajėgomis jis turi nukauti pasaulinį revoliucijos priešą. Lietuvos kareivis negali kęsti, kad Lietuvos dvarai priguli dvarininkams. Jis negali kęs ti, kad ant jo pečių sėdi karininkų ir generolų valdžia . Jis turi petys į petį su savo broliais darbininkais ir mažažemiais išvyti ponus iš dvarų, fabrikų, bankų ir valdžios . Kareiviai, darbininkai ir mažažemiai turi pasakyti Lietuvos buržuazijai : Salin sąjunga su Lenkijos dvarininkais! Salin rankos nuo Tarybų Rusijos! Šalin brolžudiškas karas prieš Rusijos darbininkų revo liuciją! Šalin Lietuvos buržuazija! Draugai kareiviai ! Nežudysime savo brolių - pasiliuosavu sių nuo kapitalo Rusijos darbininkų. Pasuksime ginklą prieš sa vo engėjus, prieš savo buržujus. Išvysime ponus iš dvarų ir pa siimsime žemę ! Paduosime brolišką ranką Rusijos Raudonajai Armijai. Nuversime nuo sosto savo ponus ir tvarkysime kraštą mes drauge su darbininkais ir mažažemiais. Draugai kareiviai ! Neleiskime savęs apgauti , nepasiduoki me patriotiniams kvailinimams ! Renkimės į kovą prieš dvari ninkus , turtuolius, kunigus , buožes, prieš visus mūsų kraujo siurbėles ! Šalin ponų, kunigų, generolų ir karininkų valdžia! Šalin santarvė su lenkų baltagvardiečių valdžia! Tegyvuoja sąjunga su Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių darbi ninkais! Tegyvuoja broliška Lietuvos kareivių ir Raudonosios Armi jos vienybė! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų ta rybos! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių Raudonoji Armija!

Lietuvos kareivių komunistinių organizacijų Vykdomasis komiteta PA, 1770 f., 1920 m., 4 b., 10 I.

Nr. 129 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS SUKILTI IR PRISIDĖTI PRIE DARBO ŽMONIŲ KOVOS [1920 m. liepa] Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS KAREIVIAI! Lietuvos kareiviai, pagalvokite, kam jūs tarnaujat. Apsidai rykite ir jūs pamatysit, kokias pinkles stato Lietuvos valdžia darbininkams ir mažažemiams . Raudonoji Armija paliuosavo Vilnių nuo lenkų okupantų. Raudonoji Armija išvijo lenkų ponus iš Lietuvos. Bet ji nega lėjo suteikti tiek maisto , kiek reikalauja pavargėliai . Ji nega lėjo suteikti , nes lenkai , bėgdami iš Lietuvos ir Baltarusijos, pa keliui išsprogdino tiltus , suardė kelius . Nemaža laiko praslinks , kol tas viskas bus sutvarkyta . Ir užtai paliuosuotų vietų var guoliai dar ilgai badaus . Kiti mano, kad pradžiai gaus pagalbos iš baltosios Lietuvos . Tenai maisto yra užtektinai . Bet lietuvių vyriausybė draudžia gabenti maistą į Vilnių. Atima net porą svarų duonos arba desėtką kiaušinių, kas išdrįsta vežtis su savim . Kieno naudai tas viskas eina? Kam vargą didina? Didžiausią pelną iš to mato Vilniaus spekuliantai. Jie kelia kainas duonai ir kitam maistui , o varguoliams neištenka pinigų nusipirkti net mažą juodos duonos gabalėlį. Lietuvos ponai rėkia , kad su bolševikų pasirodymu Lietu voj , Vilniuj ir kituose miestuose pakilo kainos. Jie kaltina bol ševikus, kaipo brangumo kaltininkus. Bet tikrais kaltininkais yra ne bolševikai . Bolševikams, kaipo darbininkų ir mažažemių partijai , rūpi varguolių gerovė . Bet ponai ir bagočiai ir visokie spekuliantai kliudo mūsų darbui . Spekuliantai kelia kainas , bal talietuviai neleidžia maisto . Spekuliantai lobsta , o lietuvių vy riausybė jiems padeda . Lietuvių gi kariuomenė tarnauja vyriau sybei ir tuo būdu padeda ponams ir bagočiams smaugti Vilniaus varguolius. Lietuvos kareiviai! Ar ilgai jūs būsit įrankiais ponų ir bago čių rankose? Ar ilgai jūs tarnausit spekuliantų reikalams? Ar ne laikas jums pagalvoti, kieno naudai eina tas, kada jūs suturit kokį varguolį su keliais duonos svarais, kada jūs neleidžiat maisto į Vilnių ir kitas nuo lenkų paliuosuotas vietas . Ilgai ken tėjo Vilniaus darbininkai nuo lenkų jungo, o jūs dabar nelei džiat jiems maisto, kad jų vargas būtų dar didesnis. Lietuvos kareiviai! Nebetarnaukit daugiau spekuliantų rei kalams ! Neklausykite daugiau ponų ir bagočių įsakymų! Drą siai stokite į kovojančių eiles ir kartu su mumis sušukite:

- 241 -

Salin spekuliantų globėjai! Šalin Kauno ponų ir bagočių valdžia! Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybė! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 57 1.

10 000 egz. Buvo dar išspausdintas ,,Ko muniste", 1920 m. liepos 29 d., Nr. 5.

Nr. 130 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RYŠIUM SU POLITINIŲ KALINIŲ BADO STREIKU KAUNO KALĖJIME 1920 m. rugpjūčio 1 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! KLAUSYKITE, LIETUVOS PROLETARAI ! Kauno kalėjimo urvuose vėl prasidėjo žiaurūs politinių ka linių mušimai . Išgamos iš kontržvalgybos , vyriausybės samdi niai, tyčiojasi iš politinių kalinių ir kankina juos. Atsakydami į šiuos negirdėtus vyriausybės agentų nusikaltimus, politiniai kaliniai nuo sekmadienio, rugpiūčio 1 d . , paskelbė bado streiką. Kaliniai reikalauja pašalinti ir atiduoti teismui budelius kontr žvalgybininkus ir paleisti visus besikankinančius kalėjime, ku riems nėra pateiktas koks nors kaltinimas. Proletarai, atminkite: visa tai vyksta „ demokratinės" Lietu vos sostinėje, kur posėdžiauja vyriausybė ir seimas . Žinokite : visa tai vyksta , žinant ir pritariant seimui , kuris panaikino visas ,,konstitucines " garantijas ir savo „ aukščiausiąją“ valdžią per davė į karo komendantų ir kontržvalgybos rankas. Darbininkai! Pakelkite savo protesto ir pasipiktinimo balsą prieš baisybes, kurios vyksta Kauno kalėjime . Atminkite : kol valdžioje yra buržuazija , visos tos baisybės nesiliaus. Išeitis tė ra tik viena : revoliucinis visų darbo žmonių sukilimas , bur žuazijos valdžios nuvertimas ir Tarybų valdžios įkūrimas . Draugai kaliniai ! Laikykitės tvirtai ! Neilgai jums beliko ken tėti. Visos Lietuvos proletariatas jau pakilo į paskutinę, spren džiamąją kovą. Budeliai greit susilauks prideramos bausmės . Šalin kontrrevoliucinę vyriausybę ir seimą ! Mirtis budeliams! - 242

Tegyvuoja visuotinis revoliucinis sukilimas Lietuvoje ! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, 1920 m. rugpiūčio 1 d. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 i., 1920 m., 2 b., 86 1.

Nr. 131 BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARUOMENĖS KAREIVIŲ KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU RENGIAMU GINKLUOTU SUKILIMU PRIEŠ BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ LIETUVOJE 1920 m. rugpjūčio 10 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitėst LIETUVOS KAREIVIAI !

Gana laukt! Kantrybė plyšta. Kauno buožių valdžia , bijodama revoliucijos, paskelbė visą šalį karo padėty ir įvedė mirties bausmę, visa valdžia perėjo į rankas karinių komendantų, visoj šalyj siaučia įšėlusi reakcija . Ir tas darosi tuo laiku , kada ant Vilniaus, Gardino, Balstogės ir Varšuvos plevėsuoja raudona vėliava darbininkų-valstiečių valdžios! Draugai kareiviai ! Nejaugi jūs ir dabar liesite kraują gyni mui dvarininkų ir buožių reikalų? Nejaugi jūs ir toliau būsite ramsčiu kontrrevoliuciniam seimui ir budelių valdžiai ! NEJAU GI JŪS RIMTAI TIKITĖS GAUT ŽEMĖS NUO BAGOČIŲ SEI MO? Žinokite, kad p. p. griniai , žukai , krupavičiai , poželos ir jų sėbrai tik ir mano, kaip su jūsų durtuvų pagalba pavergti naujus šimtus tūkstančių darbininkų ir mažažemių, kad dar labiau užsirioglinus ant jūsų tėvų ir brolių sulinkusių sprandų. Jūs gi, kareiviai , gausite žemės nuo bagočių tiek, kiek pakanka kapui. GANA ŽODŽIŲ, PRIE DARBO! Jūsų rankose Lietuvos dar bo minių likimas . Parodykite , kad jūs mokate ginti savo reika lus. Nė valandėlės nelaukdami , verskite kontrrevoliucinius ka rininkus ir tverkite SAVO, KAREIVIŲ KOMITETUS. Darbinin kai , bežemiai ir mažažemiai rengia sukilimą namie . Padėkite savo tėvams ir broliams vyt dvarininkus iš dvarų, buožes iš buožynių ir imt į savo rankas visas žemes. Kauno parsidavėlių valdžia ir seimas laikosi ant plauko , jūs turite tuojau pakirst tą plauką .

-

243 -

Atminkite, kareiviai ! Niekas pasaulyj jums nebaisus. Jūsų rankose ginklai! Už jūsų pečių stovi broliška darbininkų-vals tiečių Raudonoji Armija, pergalėjusi pasaulio buržuaziją. Lietuvos kareiviai ! Jūs neleisite , kad raudonasis Vilnius virstų baltagvardiečių lizdu . Jūs visą Lietuvą paversit darbinin kų-valstiečių šalim, raudona Lietuva! Tuojau į kovą! Pasukite savo durtuvus prieš dvarininkus ir bagočius, prieš oficierius, prieš budelių valdžią ir seimą! Pakelkite proletarų revoliucijos vėliavą ir įkurkite Tarybų valdžią Lietuvoj . Darbininkai ir mažažemiai jau pasirengę su kilt, jie laukia jūsų žodžio . Tegyvuoja kareivių, darbininkų ir valstiečių sukilimas! Šalin kontrrevoliucinius oficierius! Tegyvuoja kareivių komitetai! Šalin dvarininkus ir bagočius ! Šalin jų seimą! Šalin bagočių valdžią! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Lietuvos kareivių komunistinių organizacijų Vykdomasis komitetas Kaunas, rugpiūčio 10 d., 1920 m.

PA, 1770 f., 1920 m., 4 b., 9 1.

Buvo dar išspausdintas „ Komuniste ", 1920 m. rugpiūčio 27 d., Nr. 25.

Nr. 132 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS RUOŠTIS GINKLUOTAM SUKILIMUI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE 1920 m. rugpiūčio 25 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKAI , BEŽEMIAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Sutrupėjo lenkų baltagvardiečių galybė . Ant Lenkijos plevė suoja Tarybų valdžios raudona vėliava . Galinga Raudonoji Ar mija padarė galą lenkų šlėktai 45. Bet ir mūsų lietuvių buržuazijai įsmeigtas peilis į pačią šir dį . Paliuosuotas Vilnius paliko Tarybų Lietuvos sostine . Darbi ninkų-valstiečių raudonasis Vilnius skelbia mirtiną karą Lietuvos buržujams, ponams ir bagočiams . „ Nepriklausomos “ Lietuvos ponų, bagočių ir buožių dienos suskaitytos . Neišlai

244

kys baltagvardiečių Kaunas šalia raudonojo Vilniaus ! Darbi ninkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžia turi įsigalėt visoj Lietuvoj! Darbininkai, bežemiai ir mažažemiai , prie veiksmo ! Laikas galąsti ginklus. Atėjo sukilimo valanda 46. Buržuazija jums me ta kovos pirštinę . Ji įvedė karo stovį ir mirties bausmę darbi ninkams ir kareiviams. Ji uždraudė darbininkams streikus. Į kalėjimus netelpa revoliuciniai darbininkai ir kareiviai. Bur žujų valdžia paskelbė naują mobilizaciją, ji rengiasi naujus upelius lieti darbininkų-valstiečių kraujo . Ji šaukia: „ Tėvynė pavojuj ! ". Darbininkai, bežemiai ir mažažemiai turi atsakyt tiems ponams : Neliesime kraujo už dvarininkų, buožių, bago čių ir ponų reikalus, už jų valdžią ir seimą! Jie nedavė mums žemės ir laisvės ir neduos, jie pavergė mus ir laikė kaip gyvu lius. Mes, Lietuvos darbininkai , bežemiai ir mažažemiai, tuoj nuversime Kauno parsidavėlių valdžią ir seimą ir , įkūrę Tary bų valdžią, susijungsime su raudonuoju Vilnium. Mickevičius Kapsukas ir Aleksa-Angarietis ne priešai darbininkų, mažaže mių ir kareivių, bet geriausi draugai , mes sutiksime juos su išskėstomis rankomis. Lietuvos darbo žmonės ! Atėjo laikas . Tuojau sukilkime su ginklu rankose ir padarykime galą ponų ir bagočių viešpatavi mui Lietuvoj . Sukilkite prieš savo išnaudotojus -engėjus, tuojau varykite laukan dvarininkus iš dvarų, imkite į savo rankas visą valdžią ir visas žemes , naikinkite žandarus , ochrani ninkus ir valdžios agentus . Nebijokite nieko. Lietuvis karei vis, darbininko ar mažažemio sūnus , neis jus malšint, bet padės . Broliška Raudonoji Armija po šonu. Lietuvi kareivi, sukilk! Atremk savo durtuvą į dvarininko ir bagočiaus krūtinę. Padėk darbininkams nuverst ponų ir bagočių valdžią ir seimą. Ištiesk brolišką ranką raudonarmiečiui , neliek savo brangaus kraujo dėl ponų ir bagočių reikalų. Kauno buo žių valdžia per du metu nedavė nei žemės, nei laisvės, apgaus ir toliau . Gana laukt. Bent sykį panaudok savo šautuvą gynimui savo reikalu! Darbininkai, bežemiai, mažažemiai ir kareiviai! Skubiai gink luokitės ir stokite į kovą. Išgirdę sukilimo signalą, visi kaip vienas su ginklu rankoje išeikit į paskutinį mūšį . MIRT ARBA PERGALET! Tegyvuoja visuotinis darbininkų, bežemių, mažažemių ir ka reivių revoliucinis sukilimas! Šalin ponų ir bagočių valdžią ir seimą ! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj ! Mirtis dvarininkams ir buržuazijai ! Visa valdžia ir žemė ――――― darbininkams, bežemiams , mažaže miams ir kareiviams !

-- 245 -

Tegyvuoja Lietuvos proletariato vadai V. Mickevičius -Kap sukas ir Z. Aleksa- Angarietis ! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, rugpiūčio 25 d. , 1920 m.

PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 50 L

Buvo dar su kai kuriais redakciniais pa keitimais išspausdintas „ Komuniste". 1920 m., rugpiūčio 27 d., Nr. 25 ir ,,Tie soje", 1920 m. rugpiūčio mėn., Nr. 7.

Nr. 133 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES RYŠIUM SU KOMUNISTŲ PARTIJOS RENGIAMU GINKLUOTU SUKILIMU LIETUVOJE

1920 m. rugp:ūtis Visų šalių proletarai, vienykitės?

BUDĖKITE, DRAUGAI ! Lietuvos buožių valdžia ruošia Lietuvai naujas nelaimes. Ji mato, kad ponams ir bagočiams neilgai viešpatauti Lietuvoj . Ji laukia darbininkų , mažažemių ir kareivių sukilimo ir ji ruo šiasi prie to sukilimo. Bet Lietuvos buožės jau nepasitiki savo spėkomis. Jie mato, kad kareiviai greit atsisakys klausyti savo valdžios įsakymų. Jie nemato Lietuvoj tos jėgos, kuri galėtų įtaisyti Lietuvos darbininkams ir mažažemiams kruviną pirtį . Lietuvos buožės užtai ieško sau pagalbos užsienyj : Antantėj ir Vokietijoj . Lietuvos ponai ir bagočiai jau kviečiasi sau į pa galbą Vokietijos ir Antantės kareivius . Ponų ir bagočių Vokie tija ir visokių žulikų globėja Antantė jau siunčia pagalbą Lie tuvos ponams ir bagočiams , kad tie drąsiau galėtų smaugti dar bininkus ir mažažemius . Užsienio kariuomenė jau renkasi ant Lietuvos rubežių, kad įdurti savo durtuvus į Lietuvos darbinin kų ir mažažemių nugarą dėl Lietuvos buožių ir visokių bagočių labo . Budėkite, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai ! Budėkite ir jūs, Lietuvos kareiviai ! Žiūrėkite akylai * , kaip ruošiasi jūsų neprieteliai , kad uždėti ant jūsų sprando dar didesnį jungą. Nesnauskite, ruoškitės jūs visi , vargo žmonės. Dar neprie telio jėgos ant Lietuvos rubežiaus nedidelės. Dar jos nedrįs peržengti Lietuvos ribų, jei Lietuvoj laimėtų darbininkai ir ma Žažemiai !

Originale: į visas. -- 246

Bet ką rytdiena atneš? Juk kiekviena diena stiprina mūsų neprietelių jėgas išlauk. Jei pasivėlysim, bėda mums bus. Skubinkimės, ruoškimės prie paskutinio mūšio . Greičiau nu verskime ponų ir bagočių valdžią, kol ji dar pilnai neprisiren gus. Greičiau įveskime Lietuvoj Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžią. Greičiau užkirskim kelią Lietuvos buo žėms, buržujams ir visokiems spekuliantams uostytis su užsie nio ponais. Greičiau nulaužkim jiems ragus. Prie ginklo! Į kovą! Drąsiai pirmyn! Tai mūsų kelias ! Tai mūsų laimėjimo kelias ! Salin Antantės bičiulius! Šalin ponų ir bagočių globėjus! Šalin Lietuvos pardavikus! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių laimėjimas! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja Komunistų (bolševikų) partija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Rugpiūtis, 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 51 l. Nr. 134 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS BŪTI PASIRUOŠUSIEMS GINKLUOTAM SUKILIMUI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE [1920 m. rugpiūtis] Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Lietuvos dangus niaukosi . Mūsų ponai ir bagočiai , dvarinin kai, stipruoliai ūkininkai, buržujai , kunigai ir kiti darbininkų ir mažažemių neprieteliai skubiai ruošiasi prie pilniausio pa vergimo darbininkų ir mažažemių. Visiems mūsų neprieteliams rūpi , kad darbininkai amžinai dirbtų darbdavių naudai , kad mažažemiai amžinai vargtų ant savo mažų žemės sklypelių. Krikščionių demokratų partija , kuri dar vis drįsta vadintis varguolių užtarytoja , ir jos iškeltoji valdžia prižada darbinin kams ir mažažemiams kalnus gerovių, bet po priedanga Stei giamojo seimo ir su jo pagalba ji ruošiasi prie darbininkų ir mažažemių pasmaugimo, jei tie išdrįstų pareikalauti sau tinka mų teisių, jei tie išdrįstų siekti prie valdžios . Krikščionys de mokratai ir jų iškeltoji valdžia ginkluoja dvarininkus ir stip 247

riausius ūkininkus , kad tie galėtų skersti darbininkus, kada tie pradės vyti iš dvarų savo kraujo siurbėjus . Ponų ir bagočių sumobilizuota kariuomenė rengiama tam , kad paskandinti dar bininkus ir mažažemius jų kraujuose, kada tie pareikalaus sau žmoniškų teisių. Tuo pat laiku mūsų neprieteliai areštuoja ge riausius mūsų draugus, sodina juos į kalėjimus ir tenai nemie laširdingai kankina . Kalėjimuose tupi šimtai darbininkų, maža žemių ir kareivių. Jų vaitojimai girdisi per kalėjimų sienas. Jų skausmai sako mums : gana toliau laukti, laikas nuversti nuo savo sprando visus mūsų engėjus . Jei mes patys šiandien to nepadarysim, tai rytoj visa Lietuva virs darbininkų, mažažemių ir kareivių kapais . Miesto darbininkai! Ruoškitės prie paskutinio mūšio ! Orga nizuokitės , ginkluokitės, nes neorganizuotas ir beginklis darbi ninkas - bejėgis ! Meskite darbą ir imkitės už ginklo , kada jus pakvies Komunistų partija , ši vienatinė darbininkų reikalų gynėja ! Lauko darbininkai! Ir jūs nesnauskite . Ir jūs organizuokitės . Sukilkit ir varykite iš dvarų dvarininkus ir visus darbininkų kraujo siurbėjus, kada paduos ženklą jūsų vadovas - Komunis tų partija. Draugai mažažemiai ! Jei jums įkyrėjo vargą vargti , jei no rit matyti šviesesnę ateitį , tai remkite miesto ir lauko darbi ninkų kovą dėl visų varguolių gerovės . Draugai kareiviai! Ponai ir bagočiai įdėjo į jūsų rankas gink lus, kad jūs gintut savo neprietelių reikalus . Jūs dabar tarnau jat buožėms ir buržujams , klausot jų įsakymų, padedat jiems smaugti darbininkus ir mažažemius . Bet jūs nebūkite budeliais savo brolių. Jūs pasukite savo ginklus, įdėtus į jūsų rankas , prieš tuos, kurie engia jus. Rinkite savo komitetus, tarybas, uždėkite kontrolę ant savo karininkų, ir nė vienas įsakymas tenebūna pildomas be jūsų atstovų sankcijos . Kada jus varo skersti jūsų brolius, jūs eikite juos ginti. Draugai kareiviai! Steigiamojo seimo valdžia , kuriai vado vauja vilkai avies kailyj , prisidengę krikščionių demokratų ir liaudininkų vardu, ruošia jums pražūtį . Jie derasi su lenkų po nais, jie laukia Antantės įsakymų, kad tinkamą valandą užklup ti darbininkų ir mažažemių Raudonąją Armiją ir padėti Rusijos ir Lenkijos ponams ir bagočiams grąžinti dvarus, fabrikus, ban kus . Tuomet lengviau bus ir Lietuvos bagočiams. Draugai kareiviai! Neklausykite daugiau ponų ir bagočių valdžios ir jos ištikimų tarnų, karininkų, įsakymų. Visuomet eikite petys į petį su darbininkais ir mažažemiais ir padėkite jiems nuversti ponų ir bagočių valdžią ir iškelti darbininkų ir mažažemių valdžią. Kada pakvies jus Komunistų partija , tuomet stokite į atvirą kovą, tuomet verskite nuo sostų visus plačiųjų minių neprietelius .

- 248

Draugai, prie ginklo! Šalin dvarininkus iš dvarų! Šalin visus darbininkų kraujo siurbėjus iš kaimo! Salin buržujus iš fabrikų! Šalin visus darbininkų engėjus iš miestų! Šalin Steigiamojo seimo valdžią! Šalin ponų ir bagočių už tarytoją! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj ! Visa žemė, visi fabrikai — darbininkams ir ma žažemiams! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 68 1. Nr. 135 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KAREIVIUS RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS PERGALĖMIS KOVOJE PRIEŠ DVARININKINĖS-KAPITALISTINĖS LENKIJOS INTERVENCIJĄ [ 1920 m. rugpjūtis] LIETUVOS KAREIVIAI ! Raudonoji Armija muša lenkų ponus . Raudonoji Armija va duoja Lietuvos darbininkus ir mažažemius nuo ponų ir bagočių jungo. Bet tuo pat laiku Lietuvos valdžia , kurią iškėlė Lietuvos buožės, buržujai ir visokie ponai ir bagočiai , persekioja Lietu vos darbininkus ir mažažemius, tupdo į kalėjimus kareivius . Kauno ir kitų miestų kalėjimai prigrūsti kareivių. Dar niekados nebuvo tiek areštų, kiek dabar. Kodėl taip dedas , kad Lietuvos valdžia daugiau kiša karei vių į kalėjimus dabar, kada liko išvaduotas Vilnius? Aišku, kodėl . Lietuvos ponų ir bagočių valdžia dreba dėl savo likimo. Ji jaučia , kad neužilgo sukils plačiosios darbinin kų ir mažažemių masės Lietuvoj , kad Lietuvos kareiviai bus pirmose sukilėlių eilėse , ir tuomet Lietuvos ponams ir bago čiams prisieis atsakyti už savo veikimą . Jie bijosi tos dienos ir užtat dabar grūda į kalėjimus geriausius kareivius , geriausius darbininkus ir mažažemius , kad palikti be vadų plačiąsias minias. Ar gali Lietuvos kareiviai žiūrėti pro pirštus , kaip žūva jų draugai? Ar gali jie toliau ištikimai klausyti savo ponų ir ne vaduoti savo vadų? Ne, negali ! Lietuvos kareiviai turi sukilti prieš darbininkų ir mažažemių engėjus. Turi išvaduoti savo draugus iš kalėjimų. Turi išvaryti ponus iš jų dvarų. Turi atimti valdžią nuo savo engėjų. Lietuvoj gali būti tik viena valdžia - Darbininkų ir maža žemių tarybų valdžia! - 249 -

Salin Lietuvos ponų ir bagočių valdžią! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 70 1.

25 000 egz.

Nr. 136 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS SUSTIPRINTI KLASINĮ BUDRUMĄ

1920 m. rugpjūtis LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės? JIE GEIDŽIA MŪSŲ KRAUJO Įsidrąsino Lietuvos baltagvardiečiai . Jie vis atviriau, vis nachališkiau kalba , kad reikia nužudyti drg . drg . Angarietį, Kapsuką ir kitus. Jie jau siunčia pasamdytus žmogžudžius , kad tie atliktų judošišką darbą 47. Jie tikisi tuo keliu išvengti revo liucijos Lietuvoj . Jie mano, kad jei bus užmušti drg . drg. Anga rietis, Kapsukas ir kiti , tai persigąs Lietuvos darbininkai ir ma žažemiai ir nedrįs jie tuomet daugiau kelti savo galvos . Mes sakom visiems budeliams : šalin savo kruvinus nagus ! Mes sakom mūsų priešams : neišgąsdinsit jūs mūsų! Mes kreipiamės kartu į visus dorus darbininkus, mažaže mius ir kareivius : dar energingiau imkitės darbo, dar smarkiau kovokite su savo neprieteliais . Įtempkit visas savo jėgas ir nu verskit darbininkų ir mažažemių neprietelių valdžią, sugriaukit budelių rūmus ir pastatykit naujus, proletariato rūmus! Budėkite , draugai , ir visi kartu į kovą dėl darbininkų ir ma žažemių laimės, dėl komunizmo! Mirtis žmogžudžių veislei! Mirtis budeliams! Salin ponus ir bagočius! Šalin visus darbininkų ir mažažemių neprietelius! Tegyvuoja kovotojai dėl proletariato labo! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Prie ginklo! Į kovą! Pirmyn! .. Mes laimėsim! .. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas

Rugpiūtis , 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 49 1. - 250

1

Nr. 137

L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS IR KAIMO VARGUOMENĘ RYŠIUM SU RENGIAMU GINKLUOTU SUKILIMU PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE 1920 m. rugpjūtis Visų šalių proletarai, vienykitės! Į DARBĄ , ŽEMĖS ŪKIO DARBININKAI IR KAIMO VARGUOMENE ! Draugai žemės ūkio darbininkai ir kaimo vargdieniai , ko laukiate? Ar negana iš jūsų tyčiojosi ponai ? Ar negana kraujo iščiulpė iš jūsų? Vykite juos šalin kartu su jų tarnais ! Organizuokite žemės ūkio darbininkų komitetus ir kaimų bei valsčių tarybas ! Bet žiūrėkite, kad nepralįstų į jas klastingi ponai, popai , kunigai, turtuoliai ir kiti darbo liaudies priešai, nes jie išduos jus tuoj pat ! Jie rūpinsis vien tik savo kailiu , apgaudinės jus, kenks jūsų darbui , stengsis visomis jėgomis vėl sugrąžinti senąjį dvarininkų viešpatavimą. Netikėkite jų veidmainingiems žodžiams ! Vykite juos lauk iš savo bendruomenės ! Imkite dvarininkų žemę į tarybų ir komitetų žinią! Išdalin kite ją organizuotai . Neleiskite niekam grobti ir savavališkai savintis visuomeninį turtą ! Neskriauskite samdinių, kurie dau gelį metų laistė savo prakaitu dvarininkų žemę ! Tik glaudi ir neišardoma žemės ūkio darbininkų, kaimo vargdienių ir mies tų darbininkų sąjunga užtikrins darbo liaudžiai tvirtą ir galu tinę pergalę . Žemės ūkio darbininkai , neleiskite dalinti dvarų su aukšta žemės ūkio kultūra, bet valdykite juos bendrai , bendruomeniš kai, savo komitetui prižiūrint ! Tik dalis šios žemės gali būti atiduota kaimo varguomenei . Negalima delsti! Ar tik nebijote senųjų ponų sugrįžimo , ar ba naujų antplūdžio? - Visų pirma nuo jūsų priklauso , kad nuo to apsisaugotumėte ! Kas gi jus galės įveikti , jei dešimtys ir šimtai darbininkų ir kaimo varguomenės vieningai imsis darbo. Žinokite, kad jūsų likimas yra jūsų pačių rankose . Niekas jums nepadės, jei patys sau nepadėsite ! I darbą, į darbą, draugai darbininkai ir valstiečiai! Ginkluokitės! Naikinkite savo budelius ir tironus! Vykite lauk iš dvarų dvarininkus ir jų tarnus! Kurkite Darbininkų ir valstiečių atstovų tarybų valdžią! Į bendrą vieningą kovą, draugai!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas Vilnius , 1920 m. rugpiūčio mėn . PA, 1770 1., 1920 m., Versta iš lenkų kalbos. Buvo dar iš 2 b., 37 1. spausdintas laikraštyje ,,Do walki", 1920 m. rugpiūčio 8 d., Nr. 18. - 251 -

Nr. 138 L IR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS KAREIVIUS RYŠIUM SU TAIKOS SUTARTIES TARP TARYBŲ RUSIJOS IR LIETUVOS PASIRAŠYMU [ 1920 m. rugpiūtis] DRAUGAI KAREIVIAI ! Liepos 12 d. Maskvoj pasirašyta taikos sutartis tarp Tarybų Rusijos ir Lietuvos. Darbininkų ir vargingųjų valstiečių Rusija padarė taiką su buržuazine Lietuva. Ar tai reiškia , kad ir mes, Lietuvos darbi ninkai , bežemiai ir mažažemiai, visame sutikdami su Rusijos proletariatu, taip pat darome taiką su „, savo " buržuazija , su juo dašimčių klerikalų valdžia ir vadinamuoju seimu ? - Niekados ! Proletarų Rusija daro taiką su buržuazinėmis valstybėmis dėl to, kad tai būtinai reikalinga socialistinei šalies kūrybai. Mes gi, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , ne tik nedarome taikos su buržuazine Lietuvos valdžia , bet, anaiptol, mes skel biame paskutinį mirtiną mūšį savo buržuazijai . Dabar, kuomet kontrrevoliucijos avangardas * - baltųjų Lenkija — jau sutriuškintas , kuomet senasis kapitalistinis pa saulis dreba prieš galingą Raudonąją Armiją, — išmušė valanda ir mums suvesti savo galus su savo buržuazija ir jos valdžia . Ir kaip tik dabar . Juk ji dar labiau pradėjo šėlti . Kalėjimai prigrūsti darbininkų ir kareivių. Dar labiau juos kankina ir iš jų tyčiojasi . Visa šalis pavesta komendantams , tik ašaros ir kraujas liejasi visur. Visiems jau aišku, kad seimas nieko ne duos ir duoti negali . Jis tik Lietuvos darbininkams , mažaže miams ir kareiviams dumia akis . Toliau taip būti negali! Lietuvos darbo minios turi visam tam padaryti galą. Revoliucinio gi Lietuvos proletariato avan garde turi būti armija. Kareiviai ! Jūs sugrūsti į kazarmes vilkti ir savo durtuvu priversti kitus vilkti Lietuvos ponų, klebonų, pirklių ir fabri kantų jungą. Jūs mobilizuoti padėti anglų ir prancūzų kapita listams pavergti Rusijos darbininkus . Jūs būtumėte lieję savo kraują dėl savo mirtinųjų priešų reikalų ir toliau, jeigu Lietu vos buržuazijai nebūtumėte pareiškę savo valios vasario 22 d . sukilimu. Po to ji nebevertė jūsų kariauti , nes pamatė , kad jūs nesate aklu įrankiu jos rankose . Jūs parodėt tuomet, kad jūs neisite prieš darbininkų klasės reikalus , kad jūs nekovosit su darbininkų klase . Jau tuomet jūs parodėt, kad ginate darbinin kų reikalus, parodykite dabar, kad jūs ginsite jų reikalus iki galo!

Originale: priekis.

252

Atgręžkit durtuvus prieš savo tikruosius priešus, prieš Lie tuvos dvarininkus ir turtuolius! Atgręžkit savo durtuvus prieš budelių valdžią ir jų seimą! Susijunkite su kylančiais darbininkais ir mažažemiais! Drauge su jais vykite tuojau ponus ir storkaklius iš dvarų! Imkite jų žemes! Į sprandą pirkliams ir fabrikantams! Imkit jų turtus! Šalin kraugerius viršininkus! Rinkit jų vieton savo draugus! Mirtis budeliams!

Į kovą, draugai! ,,Tiesa", 1920 m. rugpiūčio mėn., Nr. 7. Nr. 139 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU RENGIAMU GINKLUOTU SUKILIMU PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE [ 1920 m. rugpiūtis] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS KAREIVIAI! Lietuvos kareiviai, pagalvokite , kam jūs tarnaujat ! Tik pa galvokite , dėl kieno naudos jūs lig šiol dar vis liejat savo krau ją! Jūs manot , kad jūs ginat Lietuvos nepriklausomybės reika lus . Jūs laukiat už savo kraują ir prakaitą laisvės ir žemės . Bet ponai ir buožės tik apgavinėja jus. Jūs tarnaujat ne darbinin kų ir mažažemių reikalams, bet ponų ir bagočių. Jūsų pralietas kraujas eina šimtamargių ūkininkų, dvarininkų, visokių spe kuliantų, ponų ir kunigų naudai . Jie krauna lobius, o jūs vargą vargstat. Jie užgrobia dvarus , visokius turtus, o jums liepia vien laukti. Jums žemės prižadėjo duoti , bet neduoda . Jums laisves prižadėjo, bet jums laisvas kelias vien į kalėjimus ir kapus. Jūs laukiat geresnių laikų, bet tam laukimui nėra galo . Draugai kareiviai! Meskit laukę : nieko gero nesulauksit nuo ponų, buožių ir visokių bagočių, nes jiems visiems neskauda , kada vargšams sopa , nes jiems nėra vargo, kada bedaliai alka ni. Jiems tik rūpi devynis kailius lupti nuo tų visų, kas duodasi lupti . " Draugai kareiviai! Pažiūrėkit , iš kur jūs atsiradot . Juk jūs — tai tie patys darbininkai ir mažažemiai , tik parėdyti į kareivių drabužius . Bet kodėl jūs einat šaudyti savo brolius, tokius pat darbininkus , kada tie prašo duonos? Kodėl jūs tuomet nepasu kat savo ginklų prieš tuos, kurie čiulpia jūsų kraują? Draugai kareiviai! Gana vergauti , gana sunkų jungą traukti . Susidėkit su kitais darbininkais ir mažažemiais ir įveskit pas

18

LKP atsišaukimai, I t.

-

253 ―

save tokią pat tvarką, kokia dabar yra Tarybų Rusijoj . Tarybų Rusijoj visa valdžia darbininkų ir mažažemių tarybų rankose. Ji jų rankose, nes Rusijos darbininkai nenorėjo ilgiau tar nauti carui ir buržujams , dvarininkams ir visokiems bagočiams . Jie sukilo prieš savo engėjus ir savo likimą paėmė į savo ran kas. Ir jūs tą pat padarykit . Sukilkit prieš tuos , kurie viena ranka neva taikosi su Tary bų Rusija, o kitą paduoda ir kraugeriškai Lenkijai , ir plėšriai Prancūzijai , ir grobikiškai Antantei. Salin ponų ir buožių valdžią! Šalin lenkų baltagvardiečių ir plėšriosios Antantės draugus! Salin dvarininkus, buožes ir visokius bagočius! Tegyvuoja revoliuciniai Lietuvos kareiviai! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių revoliucija Lietuvoj ir visame pasaulyj! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoj ir visame pasaulyj!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 63 l.

10 000 egz. Buvo dar išspausdintas „ Ko muniste", 1920 m. liepos 29 d., Nr. 5.

Nr. 140 L IR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATS!ŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS BŪTI PASIRUOŠUSIEMS GINKLUOTAI KOVAI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE 1920 m. rugpjūtis Proletarai visų

šalių, vieny kitės!

LIETUVOS DARBININKAI , BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI Valanda išsiliuosavimo išmušė . Raudonoji Armija sutriuški no lenkų gaujas. Vilniuje , Gardine , Varšuvoje ir kt. plevėsuoja raudona vėliava proletarinės revoliucijos . Dvarponiai ir kapi talistai jau išvyti , darbininkai ir valstiečiai ima savo likimą į savo rankas . Tik tu, biednuomene ,,demokratinės " Lietuvos , dar tebedejuoji po buožių ir dvarponių jungu. Neturėdama sa vimi jokio pasitikėjimo , kauniškė valdžia įveda visoj šaly karo stovį, mirties bausmę ir perduoda visą valdžią į rankas karo komendantų mikuckių ir kitų atmatų. Ponai griniai , žukai , stul ginskiai ir jiems panašūs mano tokiomis priemonėmis užslo pinti revoliucinį judėjimą Lietuvoj ir laikyti savo naguos vieš patavimą ant varguolių. Tam nebūti ! Bedaliai parodys valdžios ir seimo turčiams, kad tikrasis šalies šeimininkas jau atsistojo ir tuoj pareikalaus išduoti ataskaitą . Tai Lietuvos varguolis pa sikėlė, kad nuverst amžiną slogutį ir skirtą * jam mirties baus

Originale: pavestą. --- 254

mę suversti ant galvų savo budelių dvarponių, buožių ir kunigų. Darbininkai , bežemiai ir mažažemiai ! Nelaukit nei valandos! Po pirmo nurodymo Komunistų partijos kelkite sukilimą Lietu voje. Tegul valdžios agentai nebaido jus kariuomene . Kariuo menė didžiumoje - tai jūsų sūnūs ir broliai, [ji ] tik ir laukia jūsų pašaukimo, kad atkreipti savo durtuvus budelių krūtinėn . Kareiviai bus pirmose eilėse kovotojų [ dėl ] nuvertimo buržuji nės valdžios ir įvedimo Tarybų valdžios Lietuvoje . Tad prie darbo! Imkite visą žemę į savo rankas ir vykite lauk iš dvarų dvarponius ir buožes! Ginkluokitės! Muškit žandarus, šnipus ir kitus valdžios tarnus! Nesustokit prieš nieką , o sukilę pratiesite brolišką ranką Raudonajai Armijai, kuri visai netoli , o tuomet jokia jėga pasaulyj jums nebus baisi . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija , kurios balso jūs visą laiką klausote, sako jums : šis laikas neturi būt praleistas . Mes negalim leisti , kad raudonasai Vilnius vėl grįžtų į rankas buržuazijos . Mes kartą ant visados turim atimti visą Lietuvą iš rankų kunigų ir turčių. Tegul visa Lietuva užliepsnos sukilimo ugnimi ir lai miesto proletariatas, valstiečiai ir kariuomenė praties viens kitam ranką paskutinėj žūtbūtinėj kovoj dėl obalsio : Visa valdžia darbininkams , bežemiams ir mažažemiams! Salin budelių valdžią su parsidavėliu seimu ! Mirtis dvarponiams , buožėms ir visiems kapitalo bernams ! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje ! Tegyvuoja pasauly socialistinė revoliucija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų (bolševikų) partija. Lietuvos Centro Biuras Kaunas, rugpiūčio [mėn . ] 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 87 1. Nr. 141 LIR B KP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS BŪTI PASIRUOŠUSIEMS GINKLUOTAM SUKILIMUI PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE [ 1920 m. rugpjūtis] DRAUGAJ DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Draugai lauko darbininkai! Kodėl dvaruose dar tupi ponai ir bagočiai ? Kodėl jie dar išnaudoja jus? Žiūrėkite , kas dedasi Vilniaus gubernijoj ,-te nai, kur atėjo Raudonoji Armija . Tenai visi dvarininkai pabėgo iš savo dvarų. Tenai žemių šeimininkais lieka vien darbininkai ir mažažemiai . O pas jus, kur viešpatauja Steigiamojo seimo valdžia, dar vis ponauja dvarininkai, ponai ir visokie bagočiai.

255 ―

Draugai lauko darbininkai! Gana jiems ponauti Lietuvoje . Gana jie čiulpė jūsų kraują ! Varykite juos laukan. Nepalikite dvare nei vieno pono, nei len ko, nei lietuvio, nei žydo, nei kito, —visi jie jūsų priešai , jūsų išnaudotojai . Rinkite komitetus ir imkite dvarus į savo rankas . Tai šios dienos jūsų uždavinys. Skubinkite, nes paskui gali būt vėlu. Draugai miesto darbininkai! Ir jūs nesėdėkite , sudėję rankas . Ir jūs tuojau stokite į kovą su fabrikantais ir kitais buržujais . Meskite darbą, streikuokite , kada pakvies jus jūsų partija, Komunistų partija . Ginkluokitės , ruoškitės prie atkaklios kovos su savo neprieteliais ir sukilkite prieš juos, kada ateis sukilimo valanda. Draugai mažažemiai ! Jūs , kurie per amžius vargstate ant savo menkučių sklypelių žemės ! Ir jūs sukilkite prieš stiprius ūkininkus buožes, prieš ponų ir bagočių valdžią . Paturėkite lau ko darbininkus jų kovoj su dvarininkais, buožėmis ir bendrai su jais imkite dvarus į savo rankas . Nuo jūsų veiklumo, nuo jūsų kovos priklauso jūsų likimas. Draugai kareiviai! Kieno jūs sūnūs? Pažiūrėkite į save , ko daugiausia lietuvių kariuomenėj ? Tai vis darbininkai ir mažažemiai ir tik saujelė buoželių ! O kam jūs tarnaujat? Gal darbininkams? Gal maža žemiams? Ne, jūs tarnaujat ponams bagočiams , jūs tarnaujat savo neprieteliams. Ar turi taip būti , kad darbininkai ir mažažemiai , nors jie ir kareiviai , tarnautų ir gintų dvarininkų, buožių, visokių spe kuliantų ir visų ponų ir bagočių reikalus . Ne ! Jei lig šiol taip buvo , tai toliau taip neturi būti. Lietuvos kareiviai neturi dau giau tarnauti ponams ir bagočiams . Jie privalo savo ginklą pa sukti prieš savo neprietelius ir ginti darbininkų ir mažažemių reikalus . Kareiviai privalo padėti lauko darbininkams varyti ponus iš dvarų, privalo padaryti galą buržujų sauvalei . Draugai kareiviai! Žiūrėkite , kas dedasi dabar . Raudonoji Armija , tai yra tokie pat darbininkai ir mažažemiai , kaip ir jūs , išvadavo Vilnių, da vė laisvę Vilniaus darbininkams, o tuo pat laiku Lietuvos val džia kemša į kalėjimus darbininkus, mažažemius ir kareivius . Dar niekados nebuvo tiek areštų, kaip šiandien . Draugai kareiviai! Net laisvame Vilniuje jūs dar ponų ir bagočių vergai , jūs dar judošių įrankis smaugti darbininkus ir remti ponus . Jūsų Vilniuje neleidžia į mitingus ir kartu lietuvių vyriausybė ruo šiasi pavartoti jus, kad įsmeigti peilį Raudonajai Armijai iš už nugario. Lietuvių vyriausybė jau uostosi su lenkų ponais , kad bendrai užklupti Tarybų Rusiją, nors tarp Tarybų Rusijos ir Lietuvos jau taika .

-- 256 -

Ne, taip ilgiau neturi būti ! Jūsų pareiga sukilti prieš savo engėjus. Jūsų pareiga nuversti lietuvių baltagvardiečių valdžią ir kartu su darbininkais ir mažažemiais paimti valdžią į savo rankas. Sukilimo diena artinasi . Toliau laukti nebegalima . Ir kada jus pakvies į kovą, stokite visi kaip vienas. Salin dvarininkai iš dvarų! Šalin ponų ir bagočių valdžia! Tegyvuoja revoliucija Lietuvoje! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių valdžia Lie tuvoj! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 65 1. Nr. 142 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RENGIAMU GINKLUOTU SUKILIMU PRIEŠ BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ LIETUVOJE 1920 m. rugsėjo 1 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKE , MAŽAŽEMI IR KAREIVI ! Ar leisi , kad ant tavo sprando amžinai jodinėtų ponai ir ba gočiai ? Kada manai paimti dvarininką ir buožę už pakarpos , kad atimi nuo dykaduonių žemes? Juk, rodos, matai , kad buržujų valdžia ir seimas žemės neduoda , dvarų nedalina, tave apgau na, o tu tyli ! Užtat gana laukt. Renkis prie sukilimo ! Tuojau nu laužk ponams ir bagočiams ragus ! Tuojau nuversk buožių val džią ir imk visą galią į savo pūslėtas rankas . Darbininke, mažažemi ir kareivi ! Ar nematai , kaip išsigan do Lietuvos ponai , bagočiai , storkakliai buožės, klebonai ir visi darbininkų neprieteliai su jų kraugeriška valdžia ? Jie įvedė karo stovį ir mirties bausmę. Kam? Darbininkams ir revoliuci niams kareiviams. Jie uždraudė darbininkams streikus . Jie išar dė darbininkų organizacijas . Dėl ko kalėjimuose sėdi šimtai ge riausių darbininkų ir kareivių? Už ką jie sėdi ? Už ką valdžios budeliai juos kankina ? Ar ilgai mes žiūrėsime sudėję rankas, kaip budelių valdžia kankina mūsų draugus ?! Ne ! Tuojau reikia išrauti valdžią iš ponų ir bagočių nagų! Nors su Tarybų Rusija taika, bet Kauno buožėms niežti šon kaulius. Antantei parsidavę Kauno čebatlaižiai skelbia naują mobilizaciją. Buržujų seimas priėmė šimto milijonų markių paskolą naujam karui . Darbo žmonės ir kareiviai! Jei nebenori te maudytis savo kraujuose , kaip vienas tuojau stokite į gink luotą kovą su kraugeriška Lietuvos valdžia!

- 257 -

Darbininke ir mažažemi ! Nebūkite vergais. Išdrįskit pasikelt . Vykite dvarininkus ir imkite žemę! Siekite prie valdžios ! Gana vergaut ponams ! KAREIVI! Atgręžk savo durtuvą prieš oficierius, tuos stor kaklių sūnus , atgręžk savo durtuvą prieš dvarininkus ir bago čius, galinga ranka versk ponų ir bagočių valdžią. Padėk savo broliui ir tėvui atimt žemę iš ponų ir buožių. Draugai ! Atidarykite kalėjimų geležines duris ir išleiskite geriausius savo draugus į laisvę! Draugai ! Komunistų bolševikų partija kviečia jus : ginkluo kitės ir renkitės į paskutinį mūšį už laisvę ir žemę ! Už Darbi ninkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžią ! Pirmyn ! Mes pergalėsim ! Tegyvuoja visuotinis kilimas! Tegyvuoja revoliucija! Salin ponų ir bagočių valdžią ir seimą! Mirtis dvarininkams ir buržuazijai! Visa žemė - darbininkams, bežemiams ir mažažemiams! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų val džia Lietuvoj! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, rugsėjo 1 d . , 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 89 1.

Nr. 143 L IR B KP ŠIAULIŲ RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, DEMASKUOJANTIS BURŽUAZINĖS ŽEMĖS REFORMOS ESMĘ [ 1920 m., ne anksčiau kaip rugsėjo 12 d .] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų kraštų proletarai, vieny kitės! DRAUGAI DARBININKAI , BEŽEMIAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Krikščionys demokratai — tikrieji Steigiamojo seimo ponai ir jų klapčiukai socialistai liaudininkai neriasi iš kailio , steng damies darbininkams, bežemiams ir mažažemiams parodyti , kad jie nebe reikalo dangstosi Kristaus vardu , kad jie iš tikrųjų nori padėti vargstančioms , skurstančioms darbo masėms . Bet visa tai pasilieka popieriuje . Iš tikrųjų gi buožės, dvarininkai ir spekuliantai , pasivadinę krikščionimis demokratais, argi galės tokiais gerais būti , argi galės gera valia išdalinti bežemiams ir mažažemiams savo dvarus, savo turtus . -

258

Veltui prirašyta kupetos popieriaus , visa gerkle šaukta sei me, kad jau, esą, pradėta ruošti žemės reformą, kad greitai dar bininkai ir bežemiai gausią žemės ir pražydėsiąs darbininkams lietuviškas krikščioniškas demokratiškas rojus. Visa tai buvo biaurus melas, darbininkams ir mažažemiams akių dūmimas . Ir štai dabar, kuomet žodžiai turi virsti darbais ―――― dalinti darbininkams žemę, apsimetėliai krikščionys demokratai sugal vojo naują būdą darbininkams meluoti ir apgaulioti. Įstatymas jau išdirbtas, žemė dalinti galima, ir jau dalintų, tik bėda - per maža matininkų, nėra kam matuoti , - taip sakė Steigiamojo seimo narys krikščionis demokratas Jocys darbo federacijos 48 suvažiavime , sekmadienį , rugsėjo 12 d. Matote, kokiais šlykščiais melavimais jie stengiasi apgaudi nėti darbininkus . Krikščionys demokratai, dangstydamiesi teisybės ir meilės skelbėjo Kristaus vardu, pasirodo tačiau tikrais veidmainiais . Nejaugi jie nežino , kad bernas-bežemis dabar gyvena blogiau už gyvulį, kad bernas iš paskutiniųjų dirba buožės naudai . Jie tai puikiai žino, nes bernai , bežemiai ir mažažemiai dirba jų naudai . Juo buožėms daugiau naudos , tuo darbininkai ir beže miai labiau skursta . Dabar, kuomet darbininkai ir bernai pradeda kaskart labiau bruzdėti, reikalauti žemės , dvarininkų ir buožių galva — seimas stengiasi juos raminti pažadais, esą , kai tik jie išmoksią dalinti žemes , tuojau ir apdalinsią darbininkus žeme. Draugai ! Apsivilsite , jeigu tikėsitės iš krikščionių demo kratų gauti žemės. Jie savo žemes dalyti darbininkams niekuomet neišmoks, niekuomet nieks iš jų neišprašys daugiau 6 aršinų grabui įtal pinti, tačiau ir tų 6 aršinų jūs negausite veltui. Jie negali duoti nei žemės , nei miško, nes jei jie miškus ati duos darbininkams, jiems nebebus kuo spekuliuoti, nebebus ko gabenti užsienin , kad už gautus pinigus pakelti sau dideles algas ir laikyti tūkstančius šnipų žandarų. Susipratę darbininkai ir mažažemiai seniai žino , kad niekas nieko jiems neduos , jeigu jie patys savo pūslėtomis rankomis neiškovos ir nepasiims . Tiktai kovodami mes įgysime sau ge resnį , žmoniškesnį gyvenimą, tiktai kovodami mes išbrisime iš to vargų purvo , kuriame mus skandina dvarininkai , kapita listai ir buožės, ir išvysime šviesesnę ateitį . Jūs visi, kurie prakaitu ir pūslėtomis rankomis pelnote sau duoną, turite žinoti ir žinokite, kad krikščionys demokratai su savo klapčiukais - tai pikčiausi jūsų priešai . Jie visuomet ir visur stato jums žabangus, kad , ipainiojus jus, čiulpt iš jūsų kraują ir tukt jūsų krauju ir prakaitu . Šalin krikščionių demokratų agitatorius !

- 259 -

Spieskitės apie Komunistų partiją, kuri veda jus į išsiliuo savimą iš dvarininkų ir buožių vergijos . Šalin krikščionys demokratai ir jų seimas - darbininkų ap gaudinėtojas ! Visa žemė ir dvarai darbininkams , bežemiams ir mažaže miams! Lai gyvuoja viso pasaulio darbininkų vienybė! Lai gyvuoja darbininkų generalinis štabas - III Internacio nalas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos

Šiaulių rajono komitetas * PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 124 1.

Nr. 144 LIR B KP LIETUVOS CENTRO BIURO PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS DARBO ŽMONIŲ DALYVAVIMO KOVOJE PRIEŠ PONŲ IR DVARININKŲ LENKIJĄ 1920 m. rugsėjo 26 d . Visų šalių proletarai, vieny k i té sl

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJOS PAREIŠKIMAS Lietuvos seimas ir valdžia šaukia Lietuvos darbininkus, var ginguosius sodiečius ir kareivius tėvynės ginti nuo besiveržian čių lenkų. Visos Lietuvos buržuazijos ir jos klapčiukų partijos seime pareiškė vyriausybei pilną pasitikėjimą ir pasižadėjo, pamiršu sios visus ,,nesusipratimus ", stot kovon su besiveržiančiais Lietuvon lenkų dvarininkais, ginti bendrąją tėvynę . Buvo ir tokių, kurie kalbėjo darbininkų vardu, kad jie esą pasiryžę ,,stotį pagalbą savo valdžiai ". Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija, atstovaujanti Lie tuvos ir Baltarusijos darbininkus , varginguosius sodiečius ir kareivius, šiuomi pareiškia , kad ji tegali reikšti nepasitikėjimą Kauno buožių valdžiai ir protestuoja prieš tuos , kurie drįsta kalbėti Lietuvos darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių vardu, nuolat išduodami jų reikalus . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija žino , kad dvari ninkų Lenkija , puldama Lietuvą, visų pirma rūpinasi suteikt kuo skaudžiausią smūgį Raudonajai Armijai ir Tarybų Rusijai. Kartu su viso pasaulio proletariatu mūsų partija griežtai stovi Raudonosios Armijos pusėj ir pasiryžusi yra visa daryt , kad palengvinus jai laimėjimą . Ji žino , kad Tarybų Rusijos laimė Originale: L ir B Komunistų partijos Šiaulių rajono CK.

260

jimas tai yra viso pasaulio proletariato laimėjimas , tai yra kartu ir Lietuvos proletariato ir vargingųjų sodiečių laimėjimas . Len kijos laimėjimas tai yra ne tik Lenkijos dvarininkų ir kapitalis tų laimėjimas, bet ir Prancūzijos , Anglijos , Amerikos kapitalis tų laimėjimas, kurie žiūri į Lenkiją kaipo į savo žandarą, saugojantį nuo bolševizmo jų turtus ir jų viešpatavimą . Užtat Lenkijos pergalė gaivina naują viltį susibankrutavusios kontr revoliucinės Rusijos širdyse, stiprina Lenkijoj ir visam pasauly reakciją ir neša dar didesnį darbininkų ir vargingųjų sodiečių pavergimą ir išnaudojimą. Ir vis tik, nežiūrint to , mūsų partija negali paturėti Lietuvos seimo ir valdžios dargi jų kovoj su Lenkija, nes jie niekuomet nebuvo ir nėra griežti dvarininkų Lenkijos priešininkai ir dabar tik žodžiais skelbia jai mirtiną kovą, o iš tikrųjų visokiais bū dais ieško kelio, kaip susitaikius su ja . Ir dabar jie labiausiai bijosi, kad kapitalistų pasaulis neįtartų jų, jog jie einą išvien su Tarybų Rusija . Ir dabar jie daugiausia pasitiki ir klauso An tantės, kuri kaip tik ir stumia Lenkiją į karą su Tarybų Rusija , nesigailėdama jai milijonų, kanuolių ir visokių karo reikmenų . Buožių Lietuva kaip buvo , taip ir liko Anglijos ir Prancūzi jos vergė, ir jei tik jai geros progos pasitaikys , jie mielu noru ismeigs peilį į pečius Tarybų Rusijai . Stipriausia buožių Lietu vos partija, krikščionys demokratai , ir dabar giriasi , kad su bol ševizmu Lietuva kovojus ir ginklu , ir be ginklo . Jie gailisi , kad dabar ji negalinti prisidėti prie aktyvios kovos su bolševizmu kartu su lenkais, ir tame kaltina pačius lenkus. Kuomet lenkų armija ant plauko kybojo ir Lietuvos kariuo menė lengvai galėjo suteikti jai skaudų smūgį , Lietuvos valdžia tik skelbė , kad ji nesikiša į Rusijos karą su Lenkija . O kai tik prasidėjo laikini Rusijos nepasisekimai , tuoj Lietuva pradėjo barškinti ginklais ir rodyt juos Raudonajai Armijai , visaip ko neveikti ją ir visą Tarybų Rusiją. Kokią tėvynę ginti šaukia Lietuvos seimas darbininkus , var ginguosius sodiečius ir kareivius ?— Buožių tėvynę . „ Demokra tiškoji “, „ laisvoji “ Lietuva iki šiol buvo tik buožių, šmuglerių, degtindarių, komendantų, intendantų, visokių viršininkų, buvu sių caro generolų ir oficierių, šnipų ir kunigų tėvynė. Darbinin kams, vargingiesiems sodiečiams ir kareiviams ji buvo pikta pamotė . Ar buvo panaikinta joje dvarininkų, kapitalistų , buožių ir spekuliantų išnaudojimas? Anaiptol ! Ar buvo vedama su jais tikra kova? Nieko panašaus . Kalbama apie dvarininkus, slen kančius paskui lenkų armiją. O paskui lietuvių armiją ar jie neatslinko į atvaduotuosius " nuo bolševikų kraštus? Ar pagerėjo bent kiek darbininkų ir vargingųjų sodiečių padėtis? Nė kiek ! Jie negavo nei žemės, nei laisvės . Jie iki šiol tik prižadais penimi . Po senovei siaučia visokių viršininkų sau valia, kyšių ėmimas 261 ――

Minios bedarbių jokios pagalbos negauna . Įstatymų darbi ninkams apdrausti nėra . Kareiviams įvesta caro laikų drausmė . Jie net kumščiais daužomi , supuvusiais konservais maitinami ir už mažiausią „prasikaltimą" į kalėjimą grūdami . Ar bent turėjo darbininkai laisvės savo klasės reikalams ginti? Niekuomet jie nematė buožių Lietuvoj net tokios laisvės , kokią turi darbininkai kituose buržuaziniuose kraštuose . Už drausta net streikų pagalba savo padėtį gerinti . Vienintelė plati Lietuvos darbininkų ir vargingųjų sodiečių partija - Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija gali tik slaptai veikti . Net ir klasinės profesinės sąjungos biauriausiai persekiojamos, ne leidžiami jų susirinkimai , uždarinėjami laikraščiai ; Centro Biu ro nariai ir kiti veiklesnieji darbininkai areštuojami . Areštuo tieji gyvuliškai kankinami ir mušami biauriau, kaip caro ,,ochrankose". Tik buožių agentai , darbininkų klasės skaldytojai iš juodo sios krikščionių darbo federacijos gali liuosai gyvuot ir veikt, liuosai pardavinėt darbininkų klasės, vargingųjų sodiečių ir kareivių reikalus. Dargi visos buržuazinės konstitucijos laisvės „, demokratiš ko" Lietuvos seimo pašalintos, ir visa valdžia pavesta komen dantams. Ar begali būti kalba apie tokios ,,tėvynės " gynimą? Ne, nie ku būdu ! Kad Lietuvos darbininkams ir vargingiesiems sodiečiams ir mūsų partijai ir labai rūpi Tarybų Rusijos laimėjimas , tokiomis aplinkybėmis mes negalime remti Lietuvos valdžios dargi jos tariamoje kovoje su dvarininkų Lenkija , nes toks rėmimas ga lėtų tik suklaidinti darbininkus, nieko nepadėtų Raudonajai Armijai, tik sustiprintų buožių Lietuvą ir kartu kontrrevoliuciją . Tik tokiomis sąlygomis Lietuvos darbininkai ir vargingieji sodiečiai , mūsų partijos vedami , galėtų stotį kovą su dvarinin kų Lenkija : 1. Lietuvos valdžia padaro tikrą sąjungą su Tarybų Rusija. 2. Lietuvos valdžia leidžia liuosai veikt Komunistų partijai ir klasinėms profesinėms sąjungoms, bent taip, kaip kitose bur žuazinėse valstybėse . 3. Suteikia joms susirinkimų, žodžio ir spaudos laisvę, taip pat streikų laisvę . 4. Paleidžia visus politikos kalinius, ne kontrrevoliucio nierius . 5. Leidžia steigt darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių atstovų tarybas. 6. Nusavina be jokio atlyginimo visą dvarininkų ir didžiųjų buožių žemę ir paveda ją darbininkų komitetų žinion. 7. Duoda galimybės darbininkams ginkluotis ir savo būrius tverti .

262

Tuomet tiktai, kaip kad darbininkų minios stojo prieš Korni lovo veržimąsi į Petrogradą ( 1917 m . ) arba prieš Kapo avan tiūrą Berlyne, Lietuvos darbininkai, vargingieji sodiečiai ir ka reiviai griebtųsi už ginklo ir kaip vienas stotų į kovą prieš dvarininkų Lenkijos puolimą, nesibijodami , kad tuo būdu jie sustiprins buožių Lietuvą ir kontrrevoliuciją. Nes tiktai tuo met, kovodami prieš dvarininkų Lenkijos puolimą, jie tikrai gintų kartu Rusijos revoliucijos laimėjimus. Bet buožių Lietuva jau ne kartą parodė, kad ji , neprispirta Lietuvos revoliucinių darbininkų, vargingųjų sodiečių ir karei vių minių, niekuomet nestos į šitą kelią . Užtat reikalinga iško vot šios sąlygos ir tuomet kartu su Raudonąja Armija stot į bendrą kovą prieš dvarininkų Lenkijos puolimą. Tegyvuoja Lietuvos armijos solidarumas su Raudonąja Armija! Tegyvuoja visuotinis darbininkų klasės apginklavimas! Šalin dvarininkų Lenkiją ir Antantės kapitalistų tarnaitę -buožių Lietuvą! Tegyvuoja Raudonosios Armijos laimėjimas! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ir Tarybų Lenkija! Tegyvuoja Tarybų respublikų broliška sąjunga! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Lietuvos Centro Biuras 1920 m. rugsėjo 26 d.

Buvo išleistas ir lenkų kalba.

PA, 1770 1., 1920 m., 2 b., 90 1.

Nr. 145 L IR B KP UŽSIENIO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NUKREIPTI GINKLUS PRIEŠ BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ [ 1920 m. rugsėjis)

Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS KAREIVI ! Kauno valdžia atgrūdo tave net į tas vietas, kame gyvento jai nė žodžio nemoka lietuviškai . Kauno valdžia nori tave siųsti dar toliau, iki pat tų rubežių, kurie nustatyti taikos [sutartimi ] su Tarybų Rusija. Kauno valdžia nori , kad tu smaugtumei ne vien tik lietuvius darbininkus ir mažažemius , bet ir šių naujų vietų lenkus ir bal tarusius darbininkus ir mažažemius . Lietuvos kareivi! Ir tu juk esi darbininkas ar mažažemis , tik parėdytas kareivio rūbais . Ar tu klausysi Kauno budelių val džios įsakymų ir būsi lietuvišku žandaru šiose svetimtaučių ap gyventose vietose? Ne, niekuomet!

263

Vietoj persekioti ir engti lenkų ir baltarusių brolius dar bininkus ir mažažemius tu susivienyki su jais, padėki jiems susiorganizuoti, o paskui draug su jais verski Kauno buožių valdžią ir įsteik Lietuvos socialistinę darbininkų-valstiečių respubliką . Lietuvos kareivi! Nebūki gi budeliu savo brolių, nors ir ne lietuvių kalba kalbančių ! Juk tu matai , kad vos tas vietas spėjo apleisti Raudonoji Ar mija, kaip tuojaus draug su tavo oficieriais- karininkais sugrįžo į dvarus dvarininkai , į fabrikus fabrikantai , į palocius bagočiai . Paklausk gi bet kurį susitikęs vietos darbininką ir mažaže mį, lenką, baltarusį ar kitokį , ar jie ponų grįžimu džiaugiasi ? Žinoma, kad ne! Tik atsimink , kas per dėlės ir kraujo siurbėlės yra buožės, dvarininkai ir visokie bagočiai ir buržujai pačioj Lietuvoj , pas tave namie . Juk teisybė , kad tu jų visa širdimi neapkenti ir kiekvieną valandą pasirengęs savo durtuvus įsmeigti į jų tavo krauju ir prakaitu nutukusį sprandą ? O atmink, drauge , kad buožės, dvarininkai ir kiti bagočiai negeresni ir nemeilesni ir vietos darbininkams ir mažažemiams. Antra, Kauno buožių valdžia grūda tave į tas vietas, kame stovi Raudonoji Armija, o visai nesipriešina lenkų šlėktų bal tagvardiečių smelkimuisi į Lietuvą , kurie užėmė Suvalkus , Au gustavą, spraudžiasi ant Gardino ir Vilniaus, tuo būdu norėdami Raudonajai Armijai užeiti iš šono. Tavo buožių valdžia ne tik ką neužstojo su ginklu kelio šiems baltiesiems plėšikams ir žvėrims, bet dar daro slaptas su tartis prieš Tarybų Rusiją ir jos Raudonąją Armiją (Rygoje) , o pastarosiomis dienomis apie tai judošiškai švagždasi ir tariasi ir Suvalkų Kalvarijoj 49. Lietuvos kareivi, būki atsargus ! Buožių valdžia rengia naują išdavystę ne tik Tarybų Rusijai ir Raudonajai Armijai , bet ji pasirengus parduoti lenkų ponams ir tave . Reikalui atėjus, kreipsis ji į lenkų valdžią, kad ji pagelbėtų numalšinti ir tave, iš kantrybės išėjusį kareivį , ir tavo brolį ar tėvą darbininką ir mažažemį . Lietuvos kareivi, būki budrus ! Galąski savo durtuvą, šveisk savo kardą, užsitaisyk šautuvą ! Bet tai atkreipki ne į draugo raudonarmiečio ar savo brolio darbininko ir mažažemio krūtinę , bet pakreipk tu tuos ginklus linkui Kauno ir Vilniaus ir išvalyk tu tuodu miestu ir visą Lietuvą nuo judošių valdžios ir visų tavo kraujo siurbikų : buo žių, dvarininkų, bagočių ir kitų buržujų. Nepamiršk , kad ir tavo eilėse yra nemaža storkaklių buožių sūnelių, karininkų ir kitokių ponaičių. Vyk ir juos laukan iš savo tarpo ! Lietuvos kareivi! Stokis sargybon! Stipriai laikyk ginklą

Originale: suvartok. --- 264 -

savo pūslėtose rankose ir pavartok * jį ne prieš savo draugus ir brolius, bet prieš amžinuosius priešus, prieš Kauno valdžią! Tegyvuoja darbininkų vienybė! Tegyvuoja Lietuvos Socialistinė kareivių darbininkų ir ma žažemių tarybų respublika! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Užsienio Biuras PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 156 1. Nr. 146 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBININKUS, RAGINANTIS NELEISTI BURŽUAZIJAI SUSKALDYTI KLASINES PROFESINES SĄJUNGAS

1920 m. rugsėjis Visų šalių proletarai, vieny kitės! VILNIAUS DARBININKAI , GINKITE SAVO KLASINES ORGANIZACIJAS ! Štai atėjo mūsų „ išvaduotojai “ iš Kauno ir ką gi jie mums atnešė? Nuo ko pradeda šie ponai ? Jie pradeda nuo to, kad stengiasi jėga sutriuškinti mūsų kla sines organizacijas. Jie žino, kad susiorganizavę į savo klasines profesines sąjungas darbininkai yra didelė jėga, su kuria turi skaitytis ne tik kapitalistai , dvarininkai ir įvairūs išnaudotojai , bet ir vyriausybė . Tad reikia suskaldyti šią jėgą, padalyti ją pagal tautybes ir religijas, sukurstyti krikščionis prieš žydus, lietuvius prieš lenkus . Skaldyk ir valdyk ! — tokia yra sena visų šalių ir visų tautybių valdančiųjų klasių taisyklė . Šiuo darbininkų organizacijų skaldymo keliu ėjo lenkų po nai, tuo pačiu keliu eina Kaune lietuviškieji buožės, tuo pačiu nori eiti ir Vilniuje. Lietuviškųjų buožių agentai neseniai Vilniaus darbininkų konferencijoje matė, kokios sutelktos yra jūsų gretos . Jie gir dėjo apie jūsų nepalaužiamą valią kovoti po Raudonųjų Pro fesinių Sąjungų Internacionalo vėliavomis, kovoti už galutinį išnaudojimo pašalinimą , už kapitalistų, dvarininkų, buožių ir spekuliantų jungo nuvertimą, už Darbininkų ir valstiečių ta rybų valdžią, už socializmą . Tai verčia lietuviškųjų buožių ir spekuliantų agentus dėti dar daugiau pastangų, siekiant suskaldyti jūsų klasinių profe sinių sąjungų organizaciją. Tuo tikslu jie jūsų tarpe ieško dar bininkų klasės išdavikų. Visokiais gražiais pažadais jie sten giasi patraukti juos į savo pusę . Jie jau atkūrė krikščioniškąsias profesines sąjungas , svajoja sukurti atskiras lenkų, lietuvių ir žydų sąjungas... Vilniaus darbininkai, būkite budrūs! Neleiskite suskaldyti savo klasinių profesinių sąjungų, nes tuomet būsite bejėgiai , - 265 -

kaip ir lenkų okupacijos metu. Tuomet jus galės niekinti kiek vienas išnaudotojas ir kiekvienas, kas lupo jums kailį . Kiekvienas, kas darbininkų klasės priešams padeda skaldyti jūsų klasines sąjungas, yra darbininkų klasės išdavikas. Meski te tokius iš savo gretų! Pavadinkite juos judošiaus vardu , nes juk jie kaip judošiai už keliolika grašių parduoda darbininkų klasę kapitalistų, dvarininkų ir buožių vergovei ir išnaudojimui. Atminkite, draugai Vilniaus darbininkai , kad įvairios gelto nosios krikščionių profesinės sąjungos Lietuvoje visą laiką buvo ir dabar pasiliko streiklaužių sąjungomis. Mes matėme tai Kaune, matėme Lietuvos žemėje, matėme ir kitose vietovėse . Jų vadais buvo ir liko didžiausi darbininkų klasės priešai , me lagiai ir sukčiai , kapitalistų, dvarininkų ir buožių pakalikai . Saugokitės šių buržuazijos ir lietuviškųjų buožių agentų! Į kovą prieš juos kartu su sąmoninguoju visos Lietuvos prole tariatu ! Į kovą prieš lietuviškųjų buožių vyriausybę , kuri jau suspėjo užčiaupti lūpas klasinėms profesinėms sąjungoms, kuri uždarė Darbininkų namus, uždarė darbininkų laikraščius , pra deda masinius suėmimus, neseniai 3 mėnesiams pasodino 57 žy dų darbininkus ir darbininkes, suimtus Groserio vardo darbi ninkų klube, bet užtat duoda visišką agitacijos, susirinkimų ir t . t . laisvę geltonosioms krikščionių sąjungoms! Tegyvuoja klasinės miestų ir kaimų darbininkų profesinės sąjungos! Tegyvuoja darbininkų vienybė! Salin geltonąsias krikščionių sąjungas! Šalin darbininkų klasės išdavikus! Šalin lietuviškų buožių ir lenkų ponų vyriausybes! Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tary bų valdžia! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius, 1920 m. rugsėjo mėn . PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 108a 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 147 LIR B KP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBININKUS, RAGINANTIS IŠVIEN SU LIETUVOS DARBININKAIS, KAREIVIAIS IR KAIMO VARGUOMENE STOTI Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJĄ 1920 m. rugsėjis Visų šalių proletarai, vienykitės! ŠALIN LIETUVIŠKŲJŲ BUOŽIŲ VALDŽIĄ! Draugai darbininkai ! Tai ką, jau paragavote lietuviškos ,,baltos duonos "? Iš tikrųjų, baltos duonos ir kitų skanėstų at sirado Vilniuje , bet ne jums, darbininkai . -

266 ―

Jums lietuviškųjų buožių valdžia visų pirma atnešė nedarbą ir badą. Tūkstančiai darbininkų jau neturi darbo ; tūkstančiai geležinkelininkų buvo atleisti iš tarnybos , nes didžiojoje Lietu vos valstybėje jiems nėra darbo . Lietuviškųjų buožių pakalikai gerai žinojo, kad taip bus, ir todėl iš anksto stengėsi paruošti tam darbininkus ir visą atsa komybę už tai suversti bolševikams, nes, esą, bolševikai savo evakuacija privedė Vilniaus darbininkus prie nedarbo. Neginsime visos tos evakuacijos, kuri neseniai pas mus vyko, bet mes kategoriškai tvirtiname, kad dėl nedarbo kaltinti evakuaciją yra begėdiškas ir sąmoningas melas. Juk geležinke lių dirbtuvės visiškai nebuvo evakuotos , o vis dėlto tūkstančiai geležinkelio darbininkų ir tarnautojų buvo naujų lietuviškųjų ponų išmesti į gatvę. Nebuvo taip pat evakuotos ir fabrikų ma šinos, o vis dėlto daugelis fabrikų stovi ; nedirba net kai kurios spaustuvės, iš kurių nebuvo išvežta nė viena raidė, nebuvo paimta nė viena mašina ; likusios didesnės spaustuvės dirba tik iš dalies ir, tur būt , ne dėl evakuacijos kaltės . Ir, deja, didžiojoje Lietuvos valstybėje nėra geresnės atei ties perspektyvos, nes kapitalistai savo kapitalą įdeda verčiau į pelningesnę spekuliaciją, o bankrutuojanti Lietuvos vyriau sybė negali jau keletą mėnesių išmokėti net algų savo darbi ninkams, tarnautojams ir kareiviams ; tad negali būti nė kalbos apie kokių nors bent kiek žymesnių įmonių steigimą. Išėjus iš Lietuvos vokiečiams, Lietuvos pramonė ne trupučio nepakilo ; užtat klesti ir plečiasi spekuliacija , kurioje aktyviai dalyvauja ne tik žydų spekuliantai ir lenkų ponai , bet ir lietuviškieji buo žės ir net valstybės vyrai . Daugelis iš šių „ prasčiokų“ jau susi krovė milijoninius turtus. Vilniaus darbininkai ! Ar jau pažinote tuos lietuviškuosius „ prasčiokus “? Jau turite ,, darbininkų ir valstiečių“ valdžią, apie kurią tiek daug rašė lietuviškųjų buožių pakalikai , kaip kad darbininkų klasės interesų išdavikas M. Biržiška ? Nes vietoj ,,darbininkų ir valstiečių" valdžios turite Vilniaus miesto ko mendanto, pono kapitono Kurkausko valdžią ! Vietoj darbinin kų atstovų tarybos turite pono komendanto paskirtą magistra tą, į kurį jįėjo vien tik buržujai - nėra nė vieno darbininkų klasės atstovo; nėra net nė vienos Vilniaus darbininkams pa žįstamos pavardės . Bet užtat yra seni caro laikų miesto tary bos pareigūnai , yra advokatai, bankininkai , namų savininkai . Tad nieko nuostabaus, kad toks magistratas labiau rūpinsis Vilniaus spekuliantų interesais ir nieko nedarys darbininkų klasės padėčiai pagerinti . Nieko nuostabaus, kad jau dabar na mų savininkai pradeda lupikauti , nepaprastai keldami butų kainas, kad spekuliacija rinkoje klesti . Kaip lig šiol matėme, Vilniaus magistratas niekuo nesiski ria nuo praeitų metų lenkų magistrato . Ir šis , kaip ir anas , svarbiausiu savo uždaviniu laiko kovoti prieš bolševikus ,

- 267 -―

drabstyti juos purvais ; jis stengiasi surasti bolševikų sušaudytų kontrrevoliucionierių, spekuliantų ir šnipų lavonus (gink dieve ne darbininkų ir valstiečių, kuriuos nužudė lenkų ponai ir jų agentai); kaip ir anas, jis stengiasi skaldyti klasines darbininkų organizacijas , kad lengviau būtų galima galutinai pasmaugti darbininkų klasę ir priversti ją be protesto mirti iš bado Vil niaus gatvėse. Skirtumas tėra tas, kad anie ponai skleidė lenkiškąjį nacio nalizmą, o šie — lietuviškąjį. Įvyko tai , į ką Lietuvos komunis tai seniai nurodinėjo : lenkiškajame Vilniuje lenkų kalba labai nenoromis toleruojama jo naujų ponų; kur kas daugiau pilie tybės teisių turi rusų kalba . Lenkai, nemokantieji lietuvių kalbos, dažnai vien tik dėl šios priežasties negali gauti vietų; kiti ir vėl tik dėl šios priežasties išmetami į gatvę . Ką tai reiš kia? Ar tai nereiškia , kad Vilnius vietoj lenkų okupacijos dabar kenčia lietuvių okupaciją? Tačiau ponai lietuviškieji buožės apsivils . Neišgelbės jų nei žydų spekuliantas , nei lenkų ponas ir žandaras , kuriems jie iš tiesia brolišką ranką . Savo interesus įsisąmoninęs Vilniaus darbininkas gyvena ir stoja į kovą po bendromis kovojančio už savo išsivadavimą viso pasaulio proletariato vėliavomis. Jis be kovos neatiduos nė vienos pozicijos . Jis neleis lietuviškųjų buožių agentams savavališkai mesti darbininkus į gatvę . Jis neleis mažinti algų ir ilginti darbo valandų. Jis neleis begėdiškai kelti butų kainas . Tuo visų pirma turi rūpintis klasinės profesinės sąjungos. Jos nedelsiant turi užmegzti ryšius su profesinėmis sąjungomis Kaune ir pradėti bendrą kovą, nustatyti įvairių profesijų dar bininkams tarifinę lentelę , sustiprinti darbininkų kooperatyvus. Kiekvienas išmestas į gatvę darbininkas turi gauti iš vals tybės arba iš įmonininko algą už visą mėnesį į priekį, nes tik tuomet jis bus išgelbėtas nuo bado mirties , tik tuomet jis galės vykti ten, kur gali rasti darbo . Visi bedarbiai , profesinėms sąjungoms tarpininkaujant, turi reikalauti iš magistrato organizuoti viešuosius darbus, steigti pigiąsias virtuves. Bet norint tai iškovoti, reikia turėti stiprias profesines są jungas ; kiekvienas darbininkas, ar jis turi darbą, ar yra bedar bis, turi priklausyti klasinei profesinei sąjungai ir būti aktyviu jos nariu . Tačiau to negana . Per profesines sąjungas vedama kova už darbininkų klasės padėties pagerinimą - tai tik dalis tos kovos, kurią veda viso pasaulio proletariatas . Šis proletariatas jau su prato, kad jis negali išsivaduoti , išliekant dabartinei kapitalisti nei santvarkai . Todėl jis kovoja dėl jos pašalinimo . Kartu su juo kovoja ir etnografinės Lietuvos proletariatas , kuris geriau už Vilniaus darbininkus pažino lietuviškųjų buožių valdžią. Vilniaus darbininkas nesišalins nuo šios kovos . Kartu su

268

Kauno ir visos Lietuvos darbininku , kartu su revoliuciniu Lie tuvos kareiviu ir kaimo varguomene jis stos į kovą su bendrais obalsiais: Duonos alkaniems, darbo - bedarbiams! Šalin lietuviškųjų buožių bei spekuliantų ir lenkiškųjų ponų valdžia ! Šalin komendantų, spekuliantų ir namų savininkų diktatūrą miestuose, dvarininkų ir buožių diktatūrą kaime! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybų valdžia! Tegyvuoja tarybinės Lietuva, Baltarusija ir Lenkija! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius, 1920 m. rugsėjis PA, 1770 f., 1920 m., 2a b., 108b 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 148 BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIŲ KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU KARO VEIKSMAIS TARP BURŽUAZINĖS LIETUVOS IR PONŲ LENKIJOS 1920 m. spalio 6 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienyki té sl DRAUGAI KAREIVIAI !

Kam tik teko būti lenkų fronte, dabar jau pamatė, kokių ,,vadų" mes turime. Kai mieste , tai jie didžiausi drąsuoliai ir karščiausi ,,tėvynės gynėjai ". Kai tik prasitars per pusę lūpų kareivis, kad batai kiauri , drabužiai nuplyšę, konservai pa smirdę, tuoj stato po šautuvu arba į kalėjimą kiša . Sėdėki sau alkanas , basas , utėles penék, ésk smirdančius konservus , gulėk ant plikų narų, oficieriams pagarbą atiduok ir jokiomis politi komis neužsiimk ! O kai nueina tie didvyriai į frontą , paskuti niais niekšais pasirodo , už kareivių nugarų slapstosi ir pirmu tiniai bėga nuo karo lauko . Kiti net judomis pardavikais pasirodo. Jūs žinote, draugai kareiviai , kiek mes nuostolių turėjome per vieną tiktai rugsėjo mėnesį ? Tai slepia nuo mūsų štabai . Pasiklausykit ! Iš 10-to pulko , kuris buvo į lenkų miestą Suvalkus nugrūstas, kad Raudonoji Armija negalėtų jo užimti , liko tik po 7-8 ka reivius kuopoje, kiti lenkų nelaisvėn paimti . Augustavo apskri tyj buvo sumuštas vienas batalionas antro pulko , teliko tik apie - 269 19 LKP atsišaukimai, I t.

80 kareivių; ten pat sumuštas trečias batalionas 6-to pulko , visas 8-tas pulkas pakliuvo į nelaisvę ties Rudamina . Pirmas ir antras batalionai antrojo pulko sumušti ir pakliuvo nelaisvėn ties Seinais. Trečias batalionas paimtas ties Druskininkais . Pir mas batalionas 7-to pulko beveik visas pakliuvo nelaisvėn, visa jo gurguolė, 18 kulkosvaidžių, taip pat trečias batalionas, pir moji baterija ir penktoji . Spalio 3 d. paimtas vienintelis lietuvių šarvuotas traukinys ... Žinoma, tai dar toli ne visi Lietuvos armijos nuostoliai , bet jų labai daug , daugiau , negu galima buvo tikėtis . Dėl ko gi taip daug tų nuostolių? Atsakymą į tai mes rasime, pasižiūrėję į mūsų štabus,,, va dus " ir visą buožių Lietuvos politiką. Ar seniai dar taip garbi namas ir aukštinamas Lietuvos vyriausias karo vadas , dvarinin kų bernas, caro generolas Žukauskas perėjo pas lenkus ? Ar mažai perėjo, prieš jam pereisiant, Lietuvos generalinio štabo oficierių? O dabar kas sėdi Lietuvos generaliniame štabe? Įvairūs caro oficieriai ir generolai , pabėgusieji iš Tarybų Rusijos . Nese niai, pasipiktinusi jų darbais, patriotinė „ Tauta “ rašė : „ rug piūčio 21 d . visa publika per dieną matė Kauno vakzalo bufete tris vyresniuosius generalinio štabo viršininkus visai jau be nuotokos esant dėl nežmoniško apsigėrimo " * . Tai buvo gene rolai Katchė, Nastopka , tas pats, kuris vasario 22-23 d . su kilusius kareivius malšino , ir Jakaitis . Kelyje į frontą jie savava liškai sustoję kelioms dienoms mirtinai gerti . Matydamas tai , kun . Tumas sušuko ,,Tautoje " : ,,Kuriam Lietuvos piliečiui , tai ma tant, negels širdį dėl Lietuvos likimo , nesišiauš plaukai , matant , kokiose rankose yra mūsų krašto gynimas ... Juk tai nesutaiki nami dalykai , kai vienus šaukia kraujo lietų, o kiti degtinės upelius lieja, patys juose skęsta ir mūsų tėvynę skandina " **. Taip rašė kun . Tumas ir reikalavo minimiems generolams karo lauko teismo. Vienok kun. Tumui buvo užčiaupta burna, o ge nerolams nė plaukas nuo galvos nenukrito. Jie po senovei laiko savo rankose tūkstančių kareivių likimą, po senovei veda dery bas su lenkais, po senovei geria ir parduoda lietuvių kareivius . Tas pats, kas darėsi Kaune , darosi ant fronto . Štai ties Pariečės stotim majoras Rėklaitis ilgai viešėjo pas lenkus . Kuo met sugrįžo , lenkai tuoj puolimą pradėjo ant 1 -mo bataliono 7-to pulko . Lietuvių artilerija pradėjo šaudyt, bet majoras Rėk laitis liepė nustot šaudžius ir nieko nedarė, kad prisirengus prie mūšio arba išvedus batalioną iš pavojingos vietos. Tuo tarpu lenkai stengėsi jį apsupti . Ant rytojaus majoras liepė palikt visą gurguolę, arklius ir kulkosvaidžius . net šautuvus sustatyt gubomis ir bėgt , kur kas gali . Žinoma , dauguma pakliuvo ne laisvėn . #! ** Zr. Tauta ", 1920 m. , rugpiūčio 24 d., Nr. 41 , 1 psl. Zr. ten pat, 4 psl . 270

Trečio bataliono 7- to pulko oficieriai po ilgų kalbų su lenkų oficieriais leido lenkams be jokio pasipriešinimo persikelt per Nemuną . Ką tai reiškia , jei ne atvirą „vadų “ parsidavimą? O kitose vietose ar kitaip buvo? Kareiviai žino daugybę panašių parda vimų. Kito ko ir negalima laukt nuo įvairių buvusių caro gene olų, oficierių ir „, činovnikų“ , kuriems ne tiek rūpi Lietuvą ginti, kiek Tarybų Rusiją sunaikinti ; o lenkai kariauja su Ta rybų Rusija, tai kaip gi galima jie mušti ?! Prie to veda ir visa buožių valdžios politika . Steigiamasis sei mas ir valdžia neva šaukia visus į mirtiną kovą su dvarininkų Lenkija, o pačioj Lietuvoj dvarininkai iki šiol ponauja , buožės su savo vaikais visą valdžią savo rankose laiko . Kaipgi jie gali vesti mirtiną kovą su dvarininkų Lenkija ir eiti išvien su Tarybų Rusija, o jos kaip ugnies bijosi paklonus " daro anglų ir Lietuvos buožių valdžia . Ji tik prancūzų plėšikams , prašo jų užtarimo, rodo didžiausio noro susitaikyt su dvarininkų Lenkija , didžiausių jai nusileidimų pa daryt, nes yra bejėgė . Jos nepriklausomybė tik ant popieriaus graži, o iš tikrųjų ji pilnai priklauso nuo anglų ir prancūzų im : perialistų - plėšikų malonės. Lietuvos nepriklausomybė pasirodė per šitą lenkų puolimą tikru bankrotu . Lietuva gali gyvuot tik susivienijusi tvirtais federacijos ry šiais su kaimynų kraštais . O kad galėtų atremt dvarininkų Len kijos puolimus , turi susijungt su Tarybų Rusija , kuri viena tik rai pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir tikrai veda mirtiną karą su dvarininkų Lenkija. Bet buožių Lietuva to nepadarys . Lietuva turi virsti Tarybų Lietuva. Ji gali atsiekti tą ne pavieniais ,,buntais ", atskirų ofi cierių nušovimu , o plačia organizuota kova darbininkų, var gingųjų sodiečių ir kareivių. Prie to ir reikia rengtis . Tegyvuoja Rusijos Raudonoji Armija ir stipri su ja vienybė Lietuvos armijos! Tegyvuoja Tarybų Rusija! Šalin Lietuvos kareivių pardavikus! Šalin buožių Lietuvą ir dvarininkų Lenkiją! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ir Tarybų Lenkija! Tegyvuoja broliška Tarybų Respublikų Sąjunga! Tegyvuoja Lietuvos Raudonoji Armija! Lietuvos kareivių komunistinių organizacijų Vykdomasis komitetas 1920 m. spalio 6 d. PA, 1770 f., 1920 m., 4 b., 11 l.

Buvo dar išspausdinta ,,Komuniste " , 1920 m. lapkričio 30 d., Nr. 3.

271

Nr. 149

LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAIMO VARGUOMENĘ, LENKŲ IR LIETUVIŲ KAREIVIUS RYŠIUM SU PRASIDĖJUSIAIS KARO VEIKSMAIS TARP BURŽUAZINĖS LIETUVOS IR PONŲ LENKIJOS [ 1920 m. spalis]

ŠALIN BROLŽUDIŠKĄ KARĄ ! Draugai darbininkai ir kaimo varguoliai ! Vėl vyksta karas . Vėl gaudžia patrankos , dega kaimai ir miesteliai. Šį kartą kaunasi lenkai su lietuviais. Dėl ko jie ka riauja? Juk tiek daug rašyta apie šių tautų brolybę! O dabar vieni į kitus spiaudo neapykantos nuodais , trokšdami brolių kraujo. Net vadinamieji Kristaus tarnai , katalikų kunigai , apsi putoję svaido vieni prieš kitus perkūnus ir prakeikimus . Sek damos jų pavyzdžiu , tą patį daro ir jų ištikimos avelės. Kas atsitiko? Ko jie nori ? Ir vieni , ir kiti šaukia , kad kovoja už pažeistas teises, gina savo tėvynę ir darbo liaudies reikalus. Daug kalba apie žemę, laisvę . Tačiau tiek vieni , tiek ir kiti be gėdiškai meluoja : daug žada, bet nieko neduoda . Tiek Vilnijo je, tiek ir Kauno krašte darbo liaudis gyvena baisiame skur de, neturi jokių laisvių. Laisvę turi tik darbininkų ir kaimo varguomenės išnaudotojai . O darbininkas ir vargingasis vals tietis turi tik laisvę mirti iš bado arba nuo įvairių užkrečiamų jų ligų. Nei nepriklausomoji Lenkija , nei Lietuva ne trupučio nepagerino darbininko ir kaimo varguomenės padėties, neda vė kaimo varguomenei nei žemės, nei laisvės. Dabar vadinamojoje „ Vidurinėje Lietuvoje “ 50 turime nau ją lenkų valdžią, kurią sukūrė buvęs caro generolas Želigovs kis. Tai tų pačių lenkų dvarininkų ir namų savininkų valdžia, kurią mes turėjome per 15 mėnesių praėjusios lenkų okupacijos laikotarpį . Net tie patys valdininkai ir tie patys žandarai su grįžta, galioja tie patys įstatymai . Atrodo, kad toji nauja nepri klausoma valstybė,,,Vidurinė Lietuva “ , buvo paskelbta vien tik akims dumti , kad būtų lengviau ją prijungti prie dvarinin kinės Lenkijos . ,,Vidurinės Lietuvos " Laikinoji valdančioji komisija suside da iš žinomų lenkų dvarininkų liokajų : didžiausių darbo liaudies priešų, endekų 51 , demokratų, kurie iš tikrųjų beveik niekuo nesiskiria nuo endekų, ir vieno socialpatrioto, pono Zaštovto, kuriam visuomet buvo artimesni lenkų pasiturinčiųjų klasių interesai , negu tarptautinės darbininkų klasės ir kaimo varguo menės interesai. Ar tokia vyriausybė gali būti geresnė už kitas buržuazines vyriausybes? Anaiptol ne. Ko iš jos sulaukė miesto ir kaimo darbininkas? Sulaukė nedarbo , bado ir šalčio . Ponai jį maitina

272

pažadais . Jie daug kalba apie viešuosius darbus, apie duoną iš Lenkijos, tačiau nuo tų kalbų alkanam darbininkui nė kiek ne lengviau. Ką gavo žemės ūkio darbininkas ir mažažemis valstietis? Jis vėl pajuto ant savo sprando pono ir ekonomo bizūną. Nes da bar jie yra viešpačiai , jiems atverti keliai ne tik į savo dvarus , bet ir į įvairias įstaigas. Dabar jie vėl lupa valstiečio ir kume čio kailį , stengiasi bent dalinai susigrąžinti tuos nuostolius , ku riuos neseniai patyrė. Todėl tad jie atiminėja iš kumečių ir valstiečių viską, ką tik galima atimti , vienus išmeta iš dvarų, kitiems mažina darbo užmokestį . O žemę tegalės pirkti tas, ku ris turi pinigų. Ar gali tokia vyriausybė kovoti su lietuviais už darbininkų ir valstiečių reikalus? Jokiu būdu ne. Ji kovoja vien tik už len kų dvarininkų interesus taip pat, kaip Lietuvos vyriausybė ko voja už lietuviškųjų buožių interesus. Ir vieni ir kiti nori būti ponais mūsų krašte ir dėl to kovoja . ,,Ponai kivirčijasi , o mužikų gaurai laksto " . Taip yra ir da bar. Vilniaus vyriausybė rengiasi paskelbti šaukimą į armiją ir ,,Vidurinėje Lietuvoje “. Dar maža liejasi darbininkų kraujo, maža luošių, maža plėšimų, rekvizavimų, tyčiojimosi iš bedar bių žmonių. Kada visa tai pasibaigs? Miesto ir kaimo darbininkai , lenkų ir lietuvių kareiviai ! Jau laikas suprasti , kad šis karas yra vedamas vien tik lenkų dva rininkų ir lietuvių buožių interesais, o jums jis ruošia tik nau jas grandines . Jau laikas suprasti, kad kiekviena nauja bur žuazinė vyriausybė, ar ji būtų lenkų, ar lietuvių, darbo liaudžiai atneša tik naujas grandines. Laikas išvyti lauk buožišką lietu vių vyriausybę ir dvarininkinę lenkų vyriausybę . Kartu su ja reikia išvyti ir tuos darbininkų klasės išdavikus, kurie remia buožių ir dvarininkų vyriausybes ir mulkina darbininkus. Darbininkai ir kaimo varguoliai , kartu su kareiviais jūs tu rite pagaliau suprasti, kad tik Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybų valdžia iš tikrųjų rūpinsis jūsų interesais . Tik tuomet bežemiai ir mažažemiai valstiečiai gaus žemę . Tik tuo met galutinai bus panaikintas darbo liaudies išnaudojimas ir skurdas, kai ji ne vienoje valstybėje, o visur paims valdžią į savo rankas . Tuomet pagaliau visos tautos turės vienodas tei ses, ir išnyks tarp jų tautinė kova . Salin lenkų dvarininkų ir lietuvių buožių vyriausybę! Šalin brolžudišką karą! Savo ginklą kareivis turi nukreipti prieš tikruosius darbo liaudies priešus! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ir Tarybų Lenkija! Tegyvuoja broliška visų Tarybų respublikų sąjunga!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras ,,Do walki", 1920 m., spalio mėn., Nr. 36.

Versta iš lenkų kalbos.

- 273

Nr. 150 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS NEKELTI GINKLO PRIEŠ DARBO ŽMONES

[ 1920 m., ne anksčiau kaip spalio mėn.]

९ Visų šalių proletarai, vienykitės! ALKANŲ LIETUVOS DARBININKŲ ŽODIS KAREIVIAMS Drauge kareivi! Ar tu dar atsimeni , jog esi toks pat darbi ninkas, kaip ir mes? Ar tu žinai, kad, bevargdamas sunkų kareivio gyvenimą , nustosi sveikatos ir, nusivilkęs kareivio rudinę, grįši į savo su puvusią, surūkusią bakūžę? Kas tave ten laukia? Badas, šaltis , vargas, priespauda ir pa niekinimas! Ar nesigailėsi tuomet , kad , betarnaudamas kariuomenėj , pa dėjai buržujams smaugti savo brolius darbininkus? Žinok, drauguži , kad mūsų vargas jau nebepakenčiamas . Gal būt, kad šiandien tavo tėvai , motinos , broliai ir seserys , bado, šalčio ir vargo stumiami , išeis į gatvę, kad pareikalauti nuo buržujų valdžios duonos ir žmoniškų teisių? Ar žinai, kur bus tavo vieta? Ar buržujų, ar darbininkų pusėn atsistosi tu? Mes šaukiam tave prisidėt prie mūsų minios! Ar išdrįs tavo pūslėta ranka paleisti kulką į beginklę alkanų tavo brolių minią? Jei tu tą padarysi , tavo ainiai per amžius keiks tave kaipo brolių budelį ! Tavo paleista kulka pataikys tau į širdį ! Mušdamas šiandien alkanus darbininkus, atsimink apie savo alkanus tėvelį ir močiutę ! Daryk, kaip išmanai , o mes einam, nes vargas mūs nepake liamas! Mes tiesiam tau savo pūslėtas rankas ! Eik su mumis kariauti prieš kraugerius ir smaugėjus! Mes tikrai pergalėsim ir tuomet kursim naują gyvenimą, kur nebus alkanų milijonų ir saujelės darbininkų krauju nutukusių dykaduonių. Tavo broliai alkani darbininkai.

Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 92 l.

- - 274

Nr. 151 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKES DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS TREČIŲJŲ METINIŲ PROGA 1920 m. lapkričio 7 d.

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! 1917 m. SPALIO 25 d.— 1920 m. LAPKRIČIO 7 d . Lietuvos darbininkai ir darbininkės! didžiausia pasaulinio proletariato šventė. Šią Šiandien dieną, lygiai prieš 3 metus , Rusijos proletariatas nuvertė bur žuazinę vyriausybę ir paėmė valdžią į savo rankas . Tarybų Rusijos respublika įžengia į ketvirtuosius savo gyva-, vimo metus. Ko tik jai neteko pakelti per praėjusius trejus me-, tus . Pasaulio buržuazija iš pat pirmos dienos pajuto ją esant sa .: vo mirtinu priešu ir užsibrėžė tikslą bet kuria kaina užgniaužti šį pasaulinės revoliucijos židinį . O tai pasiekti visos priemonės yra geros . Baltagvardiečių generolai - Kaledinas, Krasnovas, Kornilovas, Kolčakas, Denikinas , Judeničas , čekoslovakai, ka rininkų sukilimai šalies viduje, Petliūra , Suomijos, Lenkijos , Latvijos ir kitos ,,nepriklausomos respublikos " , pagaliau , Vran gelis ,―――― visi metėsi į kovą prieš ,,sukilusius vergus "— rusų dar bininkus ir valstiečius . Rusiją supo geležinis blokados žiedas . Toji blokada pasmerkė badui ir ligoms milijonus darbo žmonių. moterų ir vaikų. Ir visa tai , ir dar begalinį skaičių kitų priešo pinklių teko pakelti šaliai , nualintai ir nuskurdusiai po pirmų jų pasaulinių imperialistinių skerdynių ir žiauraus pilietinio karo. Pasaulinė kontrrevoliucija jau ne kartą pranašavo ir net šventė Tarybų Rusijos žlugimą . Ir iš tikrųjų, kokia valstybė pa saulyje galėtų atsilaikyti ir atsispirti nenutrūkstamiems smū giams įsiutusios pasaulinės buržuazijos , paleidusios veikti viską, ką ji turi savo žinioje? Atremti visa tai ir, be to , smogti priešui smūgį į pačią širdį sugebėjo tiktai proletarinė šalis , pakėlusi pasaulinės socialinės revoliucijos vėliavą. Nušluoti nuo žemės paviršiaus visi tie kolčakai , denikinai ir judeničai , „ nuramdyti " pilsudskiai , ul maniai ir kiti Antantės liokajai , pralaužta blokada , ir štai Tarybų Rusija , susidorojusi su išlikusiu banditu Vrangeliu , per eis prie vidinės komunistinės statybos. Į ketvirtuosius savo gyvavimo metus tarybinė respublika įžengia sustiprėjusi ir labiau , negu bet kada , įsitikinusi savo galutine pergale, nes per savo gyvavimo metus ji ne tik kad sutriuškino vidinę kontrrevoliuciją, ne tik kad davė tinkamą atkirtį visiems Antantės vasalams , bet ir užžiebė socialinės re voliucijos liepsną visame pasaulyje . Kas kita , jeigu ne kunku

275

liuojantis ugniakalnis išsiveržimo išvakarėse yra šiuo metu Europos ir Amerikos ,,priešakinės" valstybės ? Tolimojoje Ita lijoje darbininkai užgrobia įmones, samdiniai - dvarus, ir bur žuazinė vyriausybė nedrįsta įsikišti , bijodama „ įerzinti " darbi ninkus. Kapitalistinę Angliją sukrečia grandioziniai streikai , kuriuose dalyvauja milijonai ir milijonai darbininkų. Vokietija, Lenkija, Austrija, Balkanų valstybės greitai ir nenukrypstamai eina prie proletarinės revoliucijos. Darbininkų masės, Spalio pagimdytos Tarybų Rusijos pa veiktos bei įkvėptos, vis daugiau išsivaduoja iš taikstytojų įta kos ir vis ryžtingiau pereina į komunizmo stovyklą. Dideles pergales yra pasiekęs Komunistų Internacionalas . Tiktai pas kutinėmis dienomis dauguma Vokietijos nepriklausomųjų“, kurie veda paskui save milijonus darbininkų, perėjo į komu nistų eiles. Paskui juos jau seka kitų šalių ,,nepriklausomieji “, vedantieji paskui save milžiniškas darbininkų mases. Ir visa tai Rusijos proletarinės revoliucijos šviesoje ryškiai žymi pa saulinės socialinės revoliucijos išvakares. Braška kapitalistinis pasaulis, dreba pasaulinė buržuazija. Ir ne veltui — atpildo va landa atėjo . Duobkasys paėmė kastuvą į rankas,— jis jo nebe išleis . Pasaulio Spalis pribrendo, viso pasaulio išnaudojamieji jo nepaleis . Šiandien , sukakus trečiosioms Spalio revoliucijos metinėms , pasaulinis proletariatas broliškai sveikina Rusijos komunistinį proletariatą. Lietuvos proletariatas prisijungia prie pasaulio proletariato balso . Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstie čiai, vaitojantieji buožių vyriausybės priespaudoje , prisieks šią dieną vesti nenuilstamą revoliucinę kovą dėl Spalio revo liucijos idealų įgyvendinimo Lietuvoje . Glaudžiau , negu bet kada , jie šią dieną susiburs aplink Komunistų partiją, kuri va dovauja jų kovai ir veda juos į galutinę pergalę. Tegyvuoja Rusijos Spalio revoliucija! Tegyvuoja Rusijos proletariatas! Tegyvuoja didvyriškoji Raudonoji Armija! Tegyvuoja pasaulinė socialinė revoliucija! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas!

Komunistų partijos Centro Biuras Kaunas, 1920 m . lapkričio 7 d.

Versta iš rusų kalbos. PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 91 1.

276

Nr. 152 BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIŲ KOMUNISTINIŲ ORGANIZACIJŲ VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KARINIŲ DALIŲ KOMUNISTINES ORGANIZACIJAS, RAGINANTIS SAUGOTIS VALDŽIOS SIUNČIAMŲ Į KAREIVIŲ EILES ŠNIPŲ [ 1920 m. gruodžio 31 d.] VISOMS KAREIVIŲ KOMUNISTINĖMS ORGANIZACIJOMS VISOSE KARIŠKOSE DALYSE Lietuvos buožių valdžia , drebėdama iš baimės, kad nesukil tų kariuomenė , dar smarkiau veržia kilpą ant kareivio kaklo . Negana to, kad įvesta caro laikų drausmė, į kiekvieną kareivių kuopą, komandą pasiųsta po keletą šnipų, kurie seka revoliu cinius kareivius, komunistus kiekvienoje kariuomenės dalyje. Šitie šunes, paprastai vadinami špikais, tankiai persistato revo liuciniais kareiviais ir rūpinasi įlįsti į mūsų organizacijų eiles, kad atlikus judošių-išdavikų darbą. Draugai kareiviai ! Būkime atsargūs! Saugokimės provoka torių! Gaujos papirktų agentų-šnipų, tankiai su oficieriais , su ne kuriais viršilomis ir puskarininkiais veda šnipinėjimą savo da lyse ir paskui įduoda revoliucinius kareivius į budelių valdžios nagus. Draugai kareiviai ! Saugokimės šnipų! Atminkime, kad šnipinėjimo darbą valdžia varo organizuo tai. Generalinis štabas, sulig slaptais įsakymais , visur turi kariškus žvalgybos skyrius, laikomos gaujos šnipų, kurie už pi nigą gatavi mus įduoti . Draugai kareiviai ! Varykime komunisti nį darbą kariuomenėje . Bet tvirtai laikykimės konspiracijos. Į savo organizacijas priimkime tik gerai žinomus ir ištikimus draugus. Be reikalo niekam nepasakokime ir niekad neplepėki me tų dalykų, kurie turi būti laikomi paslaptyj . Jeigu mes būsi me konspiratyvūs, tuomet nebus mūsų draugų areštų . Mes ka riuomenėj būsime tvirtesni . O šnipų ir provokatorių ateis eilė* , kitų gal greičiau , negu jie patys mano. Lietuvos kareivių komunistinių organizacijų Pildomasis komitetas ,,Kareivių tiesa", 1920 m. gruodžio 31 d., Nr. 5.

Originale: kaleina. -

277

Nr. 153 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS , MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU BURŽUAZINĖS REAKCIJOS IR TERORO PADIDĖJIMU LIETUVOJE 1921 m . sausio 15 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! Į LIETUVOS DARBININKUS, BEŽEMIUS , MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS !

Lietuvos darbo žmonės ! Kauno bagočių valdžia vykdo nau jus velniškus užmanymus . Lietuvos buožių valdžia pasirašo są jungą su dvarininkų Lenkija. Jie žino , kad tik stipri baltagvar diečių Lenkija gali išgelbėti Lietuvos bagočius nuo darbininkų revoliucijos. Susijungę baltagvardiečių Lenkija, Lietuva ir Lat vija Antantės paliepimu turės pulti Tarybų Rusiją. Lietuvos buožių valdžia puikiai žino, kad jai sąjunga su bal tąja Lenkija ir avantiūra prieš Tarybų Rusiją pigiai nepraeis . Buožės gerai supranta , kad iš Lietuvos darbo žmonių ir kareivių krūtinių išsiverš prakeiksmo jausmai buožių valdžiai . Užtat buožės kol kas tyli ir rengia avantiūroms dirvą . Sausio 14-15 d . Kaune visos kontrrevoliucijos jėgos apsi ginklavo ir išėjo į paviršių . Šančiuos ir Panemunėj įvestas ap gulos stovis. Kareivių kazarmės apsuptos žandarų. Kareivių nie kur neišleidžia , eina areštai . Mieste ginkluoti būriai. Visur areštai ir oblavos . Lietuvos profesinių sąjungų Centralinis Biu ras, Kauno sąjungų biuras, miesto dūmos darbininkų frakcija , Darbininkų klubas ir kitos darbininkų organizacijos sugrūstos į kalėjimą. Areštuota virš trijų šimtų darbininkų ir kareivių! Buržuazijos laikraščiai ir buožių agentai plačiai skleidžia pro vokatoriškus gandus apie bolševikų sukilimą. Kam tas viskas daroma? Lietuvos Komunistų partija jokio sukilimo neruošė. Buožių valdžia provokuoja. Lietuvos baltagvardiečiai nori iššaukt į gatves suprovokuotus darbininkus ir kareivius , nori iš maudyt juos jų pačių kraujuose , o paskui paskelbt pasirašymą unijos su baltaja Lenkija . Buožės nori iššaukti sukilimą , kad paskandint jį darbininkų ir kareivių kraujuose. Darbininkai ir kareiviai! Budėkime! Nepasiduokime buožių provokacijai. Mes nepriimsime mūšio, kada to geidžia buožių valdžia . Klausykite vien Lietuvos Komunistų partijos, kuri stovi jūsų reikalų sar gyboje. Areštais , kalėjimais, represijom, išardžius darbininkų orga nizacijas ir išrovus darbininkų vadus, buožių valdžia nori turėt liuosas rankas pasirašymui sąjungos su ponų Lenkija. -

278

Visa provokacija buožės nori parodyt, kad baltajai Lietuvai gresia bolševikų pavojus, užtat reikia daryt sąjungą su balta gvardiečių Lenkija prieš savo darbininkus ir prieš Tarybų Rusiją . Lietuvos darbo žmonės ir kareiviai ! Budėkite , jūsų reikalai pavojuj ! Ruoškitės į kovą, kad padaryt galą bagočių valdžiai ir išsigelbėt . Lietuvos buožės, rengdami avantiūras , kasa sau duobę... Šalin buožių Lietuvos sąjunga su ponų Lenkija ! Šalin buožių valdžia ! Tegyvuoja Darbininkų , mažažemių ir kareivių atstovų tary bų valdžia Lietuvoj! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija ! Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras Kaunas, sausio 15 d. , 1921 m.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 9 l.

Buvo dar išspausdintas „ Komuniste“, 1921 m. sausio 25 d., Nr. 2, 40–41 psl. ir laikraštyje „ Raudonoji vėliava ", 1921 m. kovo 8 d., Nr. 1.

Nr. 154 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ PONŲ LENKIJOS OKUPACIJĄ 1921 m. sausis Visų šalių proletarai, vieny kitės!

ŠALIN PONUS! Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Jūs jau žinote, kiek gero padarė jums lenkų ponai , savo kailiu patyrėte , kaip jie jus iš vadavo . Prievarta , pasityčiojimas ir atviras plėšimas kiekviename žingsnyje . Pagrobė viską, ką tik galėjo paimti . Nepaliko sėklų sėjai, pašarų gyvuliams. Tenka parduoti paskutinį gyvulį , nes nėra kuo jį šerti . O ir patys valstiečiai daugelyje vietų jau tins ta iš bado , minta pelais ir medžių žieve . Apie ponų liokajų paža dėtas prekes nė kalbėti netenka . Ypač baisi darbininkų ir kaimo varguomenės padėtis . Su grįžusieji kartu su lenkų kariuomene dvarininkai keršija jiems už jų prijautimą bolševikams; su kareivių ir žandarų pagalba atiminėja iš jūsų neva pasigrobtąjį dvarininkų turtą - darbi ninkų ir valstiečių prakaitu surinktą nuo dvarininkų laukų derlių, kai jis buvo paliktas likimo valiai ; išmeta iš dvarų ku mečius, neduoda jiems ordinarijų, mažina darbo užmokestį...

――- 279

Už mažiausią protestą ――――― rykštės arba net sušaudymas be teismo . Laukinė savivalė yra žiauresnė , negu ji buvo net sun kiausiais vokiečių okupacijos laikais . Mieste siaučia baisus brangumas , nedarbas, badas ir šaltis . Klasinės darbininkų organizacijos persekiojamos. Neleidžiami darbininkų susirinkimai. Geriausieji darbininkai sodinami į ka lėjimus ir laikomi ten ištisus mėnesius be jokio kaltinimo. Poniškoji cenzūra siaučia blogiau , negu cariniais laikais . Darbininkų laikraščiuose neleidžiama nė vienu žodžiu kritikuo ti valdžios organų dekretus, potvarkius arba elgesį . Neleidžiama net perspausdinti iš buržuazinių laikraščių žinių apie tas niek šybes, kurios kiekviename žingsnyje daromos " išlaisvintoje “, ,,nepriklausomoje " Lenkijos respublikoje. Neleidžiama rašyti apie Lenkijos finansinį bankrotą; neleidžiama net pranešinėti apie Lenkijos darbininkų reikalavimus ir streikus . Apie jokias reformas darbininkų ir vargingųjų valstiečių naudai negali būti nė kalbos . Kam gi rūpintis jais ponams ir jų tarnams! Tegu dvėsta sau badu ! Kad tik ponams, kunigams ir jų pakalikams būtų gera. Išleido dekretą apie žemės reformą . Kas turi daug pinigų , gali pirkti žemės iš dvarininkų, - štai koks dekretas . Bet tai tur tuolis galėjo daryti ir be dekreto. Štai ką davė darbininkams ir valstiečiams lenkų ponai . Vi sur, visoje lenkų kariuomenės užimtoje Lietuvoje kyla aimanos ir prakeikimai . Nėra to kampelio, kur plačiosios darbininkų ir valstiečių masės nekeiktų š.ų išlaisvintojų". Ir štai dabar ši ponų šunauja ir jos agentai ateina pas jus ir dedasi jūsų bičiuliais. Jie visais balsais šaukia jus dalyvauti rinkimuose į Vilniaus seimą 52. Šis seimas , kaip jie sako , turės pasisakyti už Vilniaus žemės prisijungimą prie Lenkijos ir išsi skirstyti. O tuomet jau ateis tikroji džiaugsmo ir laimės viešpa tija prisikentėjusioje šalyje. Niekšiški apgavikai ! Kas nežino , kad Lenkijoje darbo masėms taip pat viešpatau ja saujelė ponų dvarininkų, kapitalistų ir spekuliantų? Dar bininkai ir valstiečių varguomenė kenčia ten taip pat, kaip ir pas mus , juos taip pat persekioja ponai ir ponų vyriausybė . Ir ten viešpatauja poniškųjų žandarų ir komendantų savivalė . Žemės reforma, nepaisant daugelio pažadų, lig šiol neįvykdy niekad ji nebus ponų įvykdyta darbininkų ir vargingųjų ta valstiečių naudai . Demobilizuotiems kareiviams jie žada žemės Baltarusijoje ir Lietuvoje . Štai jų žemės reforma "! Lenkija ir toliau lieka ištikimas tarnas nepasotinamiems , kraugeriškiems Prancūzijos kapitalistams, kurie žūt būt nori sugrąžinti Rusijoje dvarininkų ir kapitalistų viešpatavimą. Atėjus pavasariui , Prancūzija vėl stumia Lenkiją į karą prieš Tarybų Rusiją. Lenkija ruošiasi karui, ir jau dabar ponas Pil - 280

sudskis sutraukia į Lietuvą ir Baltarusiją savo kariuomenę. Tai neša Baltarusijos ir Lietuvos darbininkams ir valstiečių varguo menei naujus sunkumus ir dar didesnį nuskurdimą , poniškųjų gaujų savivalę ir badą. Ar ilgai jūs, draugai darbininkai ir valstiečiai , kentėsite ? Gana kančių! Organizuokitės ! Stokite į Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partiją ! Į kovą, draugai ! Pergalė bus mūsų. Viso pasaulio darbininkų klasė eina į paskutinį ir lemiamą mūšį su savo amžinais engėjais . Šalin ponus! Šalin sąjungininkų kapitalo liokajus ir jų avantiūristinius karus! Šalin karą prieš Tarybų Rusiją! Šalin prievartinį Lietuvos ir Baltarusijos prijungimą prie dvarininkinės Lenkijos! Tegyvuoja glaudi darbininkų ir valstiečių Tarybų Lietuvos sąjunga su Tarybų Lenkija ir kitomis Tarybų respublikomis ! Tegyvuoja pasaulinė komunistinė revoliucija ir pasaulinė tarybinių respublikų sąjunga!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Vilnius, 1921 m . , sausio mėn.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 1 l.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 155 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO DARBININKUS IR VALSTIEČIUS RYŠ.UM SU BESIARTINANČIAIS RINKIMAIS Į „ VIDURINĖS LIETUVOS" SEIMĄ 1921 m., sausis Visų šalių proletarai, vienykitės! ŠALIN PONŲ KANDIDATUS !

Draugai darbininkai ir valstiečiai! Rinkiminė agitacija prasidėjo. Ponai ir jų liokajai ateina pas jus ir visaip giria prijungimą prie dvarininkinės Lenkijos. Šiuo keliu jus ragina eiti lenkų dvarininkų partijos - ende kai ir vadinamieji krikščionys demokratai (sutrumpintai — ka demai) ; tuo pačiu keliu eina ir dvarininkų ,,Straž kresowa “ 53 . Savo ruošiamais mitingais ir tuo , kaip ji , lenkų žandarų ir par sidavėlių vaitų padedama , renka parašus, ji yra jau žinoma Lietuvos ir Baltarusijos darbininkams ir valstiečiams. Ne taip jau toli nuo šių dvarininkų partijų yra nužengusios ir vadinamoji „ Odrodzenie “ 54 ir net Lenkijos socialistų partija ( PPS) 55. Visos jos į pirmą vietą iškelia Vilniaus krašto prijungi -

281 -

mą prie Lenkijos ir šia proga žada dangaus rojų žemėje. Visos rėmė niekšišką generolo Želigovskio avantiūrą 56 ir karą prieš Tarybų Rusiją. Visos remia ir pavasarį ruošiamą karą. Visos dalyvavo arba ir dabar dar tebedalyvauja vadinamojoje Vil niaus vyriausybėje . Visos jos yra atsakingos už tą savivalę , plėšimą, badą ir smurtą , kuriuos Vilniaus krašto darbininkams ir valstiečiams tenka šiuo metu pakelti kiekviename žingsnyje. Dabar šių partijų atstovai ateina pas jus ir nesigaili pažadų. Ragina jus atiduoti savo balsus už jų kandidatus. Vykite lauk šiuos apgavikus , lenkų ponų agentus! Nė vieno balso neatiduokite už jų kandidatus! Tačiau darbininkai ir valstiečių varguomenė neturi sudėti rankas ir vengti rinkimų. Neturi leisti ponų agentams ir parsi davėliams pravesti į seimą tik jų kandidatus ir ten kalbėti visų gyventojų vardu. Darbininkai ir vargingieji valstiečiai turi dalyvauti rinki muose, bet turi išstatyti savo kandidatų sąrašus. Turi išstatyti tokius kandidatus , kurie niekad neparsiduos ponams ir iš tik rųjų kovos už jūsų interesus, nebijodami nei smurto , nei suėmi mo. Už tokius sąrašus visi turi atiduoti savo balsus. Turi atiduoti savo balsus už tokių kandidatų sąrašą, kurie drąsiai pasakys teisybę ir kovos už visos dvarininkų ir stam bių privačių savininkų, bažnyčių ir vienuolynų žemės konfis kavimą, už jos perdavimą nemokamai naudotis bernų ir valstie čių varguomenės komitetams. Turi atiduoti savo balsus už tokį sąrašą, kuris griežtai išsto ja prieš karines lenkų ponų avantiūras , prieš karą su Tarybų Rusija ir prievartinį Lietuvos ir Baltarusijos prijungimą prie dvarininkinės Lenkijos . Turi atiduoti savo balsus už tokių kandidatų sąrašą, kurie ryžtingai kovos už duoną alkaniems, už darbą bedarbiams , už Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybų valdžią , už so cializmą . Žinoma, Vilniaus seimas jums šito neduos . Bet jūsų ten pa siųsti atstovai turės už tai kovoti . Naudodamiesi seimo tribūna , jie nurodys plačiausioms darbininkų ir valstiečių masėms išsi vadavimo kelią ir tuo gali nuveikti didžiulį darbą. Į kovą, drau gai darbininkai ir valstiečių varguomenė! Visi turi dalyvauti rinkimuose ir atiduoti savo balsą už tikruosius darbininkų kla sės ir vargingosios valstietijos interesų gynėjus . Laiku patikrinkite rinkėjų sąrašus , kad sužinotumėt , ar esate ten įtraukti . Neleiskite dvarininkų agentams parduoti jus į len kų ponų vergiją! Salin ponus ir jų kandidatus ! Tegyvuoja revoliuciniai darbininkų ir valstiečių atstovai Vilniaus seime!

Šalin dvarininkų ir kapitalistų vyriausybę!

- 282

Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybų valdžia! Tegyvuoja komunistinė revoliucija ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Vilnius, 1921 m. sausis

PA, 1770 f., 1921 m., 1. b., 2 l.

Versta iš rusų kalbos

Nr. 156 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS RYŠIUM SU LENKIJOS DARBININKŲ KLASĖS RUOŠIMUSI PRADĖTI VISUOTINĮ STREIKĄ

1921 m. sausis Visų šalių proletarai, vienykitės! Į KOVĄ, DRAUGAI DARBININKAI !

Draugai Lietuvos darbininkai! Lenkijos darbininkai ruošiasi visuotiniam streikui! Jie nebeturi daugiau jėgų vilkti grandines, kurias jiems nu kalė „ savoji “ buržuazija . „ Laisvojoje “, „ demokratinėje " Lenki jos valstybėje laisve ir visokiomis gėrybėmis naudojasi tik sau jelė dvarininkų, kapitalistų ir spekuliantų, nutukusių Lenkijos darbininko krauju ir prakaitu . O darbo žmonės kenčia baisų skurdą, badą, persekiojimus ir pasityčiojimą, blogiau, negu ca riniais laikais. Net demobilizuotas kareivis darbininkas, kuris savo kraują liejo už Lenkijos dvarininkų ir kapitalistų intere sus, iš karto išmetamas į gatvę - nedarbo ir bado kančioms . Vietoj duonos poniškieji budeliai maitina jį kardais ir kulkomis . Lenkijos vyriausybė negirdi darbininkų klasės aimanų ir prašymų taip pat , kaip ir kiekviena kita buržuazinė vyriausybė . Tik ryžtinga kova , pergalingu streiku galima priversti vyriau sybę, kapitalistus ir dvarininkus padaryti nuolaidas. Ir štai Lenkijos proletariatas neteko kantrybės ir ruošiasi visuotiniam streikui . Tai daryti jį verčia vis didėjantis brangu mas, badas ir skurdas, karinės avantiūros ir finansinis bankro tas . Jis iškelia visą eilę ekonominių ir politinių reikalavimų. Reikalauja padidinti darbo užmokestį , sureguliuoti darbininkų aprūpinimą; reikalauja darbo bedarbiams, amnestijos politi niams kaliniams , laisvės darbininkų judėjimui ; reikalauja įvesti kontrolę pramonei , nutraukti avantiūristinį karą ir t. t. O ar pas mus, Lietuvoje , darbininko padėtis geresnė , negu Lenkijoje? Ar geležinkelininkas , pašto darbuotojas, miesto arba pramonės darbininkas mažiau kenčia nuo brangumo ir bado, negu Lenkijoje? Ar pas mus mažiau bedarbių? Ar mūsų draugai ,

283 -

suimti dar prieš metus (Vilniaus batsiuviai) ir vėliau , lig šiol nekankinami kalėjimuose? Ar Lietuvos darbininkas turi savo klasinių organizacijų laisvę, žodžio , spaudos , susirinkimų, strei kų laisvę? Ką jam davė Želigovskio avantiūra ?.. Darbininkų klasės padėtis Lietuvoje yra žymiai blogesnė , negu Lenkijoje . Brangumas, nedarbas, badas ir šaltis dar labiau siautėja . Uždarbiai yra žymiai mažesni , aprūpinimas dar bloges nis. Lenkų dvarininkų ir namų savininkų pakalikai tyčiojasi pas mus iš darbininkų klasės ir kaimo varguomenės kaip užkariau tame krašte . Tik jiems viskas galima . Rinkimus į Vilniaus seimą nori paversti šlykščia komedija . Net cenzūra nėra panaikinta . Želigovskio avantiūra tik pablogino Lietuvos darbo žmonių pa dėtį . O pavasarį ponas Pilsudskis vėl ruošiasi karui su Tarybų Rusija . Tuo tikslu dabar telkia pas mus kariuomenę . Tuo tikslu dabar yra iškviestas į Paryžių... Tai neša naujas nelaimes , nau jas kančias ne tik Tarybų Rusijos, bet ir Lenkijos ir Lietuvos proletariatui . Ar gali ryšium su visu tuo tylėti Lietuvos proletariatas , kai Lenkijos proletariatas stoja į ryžtingą kovą ir ruošiasi visuoti niam streikui ? Ne, niekados ! Lietuvos proletariatas turi parody ti savo sąmoningumą ir klasinį solidarumą . Kartu su Lenkijos proletariatu ruoškitės kovai - visuoti niam streikui, jei norite pagerinti savo padėtį ! Bendrus turime priešus ir bendrai turime kovoti. Lenkijos buržuazija šaukia Lietuvos darbininkus vienytis su dvarininkine ir kapitalistine Lenkija . Lietuvos proletariatas turi ištiesti savo ranką kovojančiam už savo išsivadavimą Lenkijos proletariatui ir kartu su juo kovoti prieš dvarininkinę ir kapi talistinę Lenkiją . Tegu dreba ,,savoji " buržuazija ! Artėja jos viešpatavimo galas. Užtektinai turime skurdo ir išnaudojimo laisvoje " , „ nepri klausomoje “ Lietuvoje ir Lenkijoje . Užtektinai liejome kraują už lenkų dvarininkų, kapitalistų bei spekuliantų ir lietuvių buožų interesus . Užtenka klausyti kraugeriško Prancūzijos kapitalo ir smaugti Tarybų Rusiją. Ruoškitės mūšiui ! Organizuokitės ! Stokite į klasines profesi nes sąjungas ! Saugokite jas nuo parsidavėlių ir darbininkų kla sės interesų išdavikų įtakos ! Stokite į Komunistų partiją! Tuo jau pat pradėkite svarstyti savo reikalavimus! Iškelkite tuos reikalavimus , kuriuos iškelia Lenkijos proleta riatas ! Papildykite juos vietiniais reikalavimais! Į kovą, draugai darbininkai , kartu su Lenkijos proletariatu prieš ,,savąją " buržuaziją! Tegyvuoja Lietuvos ir Lenkijos darbininkų klasės solidaru mas! Tegyvuoja visuotinis streikas! Šalin avantiūristinį karą prieš Tarybų Rusiją ! Šalin dvarininkinę-kapitalistinę Lenkiją ir buožinę Lietuvą!

284 -

Tegyvuoja Lenkijos ir Lietuvos Darbininkų, valstiečių ir ka reivių atstovų tarybų respublika ! Tegyvuoja komunistinė revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras * Vilnius, 1921 m. sausio mėn . PA, 1770 f., 1920 m., 2 b., 80a 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 157 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO DARBININKUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS PRISIJUNGTI PRIE LENKIJOS DARBININKŲ VISUOTINIO STREIKO 1921 m. vasario 28 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! TEGYVUOJA VISUOTINIS STREIKAS ! Draugai ! Atsakydama į geležinkelininkų streiką , kruvinoji Lenkijos dvarininkų ir kapitalistų vyriausybė paskelbė geležin kelių militarizaciją, t. y. perdavė juos visus kariniams orga nams , kurie turi teisę visus streikuojančius arba tik norinčius prisijungti prie streiko perduoti karo lauko teismui ir bausti sušaudymu arba pakorimu . Ta vyriausybė, kuri leido spekuliantams nuolat begėdiškai kelti kainas būtiniausiems darbininkų vartojimo produktams ir kuri leido saujelei „ patriotų " pelnytis iš kenčiančių badą ir šaltį darbininkų ir kareivių, ta pati vyriausybė dabar taiko išbadėju siems darbininkams karo lauko teismus; ta pati vyriausybė šau do ir karia geležinkelininkus , kurie , negalėdami daugiau ken tėti baisaus bado , suėmimų ir pasityčiojimų, stojo į kovą ir pa skelbė streiką . Ponų budeliai ginkluota jėga įsibrauna į geležinkelininkų butus , pakelia juos iš lovų, pristato į geležinkelį ir priverčia dirbti žandarų bei kareivių sargybinių priežiūroje arba įmeta į kalėjimą ir atiduoda karo lauko teismams . Šitokiu būdu Lenkijos dvarininkų ir kapitalistų valdžia nori suduoti mirtiną smūgį darbininkų judėjimui . Lenkijos darbinin kų klasė negalėjo tam nepasipriešinti . Nepaisant išdavystės pepeesinėje Lenkijos respublikos profesinių sąjungų Centro ko misijoje ir geležinkelininkų profesinės sąjungos Vyriausiojoje valdyboje, geležinkelininkų streikas pradėjo milžiniškai plėstis . Juos parėmė kitų profesijų darbininkai . Prasidėjo žūtbūtinė kova. Tai pagaliau privertė net geležinkelininkų profesinės sąjun gos Vyriausiąją valdybą nuo vasario 25 dienos 12 valandos

* Originale spaudos klaida : 1920 m. 20

LKP atsišaukimai, I t.

285

(šiaip ar taip, gavus jos atsišaukimą) pašaukti geležinkelininkus į visuotinį streiką. Lenkijos respublikos profesinių sąjungų Centro komisija buvo priversta kreiptis į visus darbininkus, ragindama juos pa remti geležinkelininkų streiką ir paskelbti dviejų dienų solida rumo streiką. Visoje Lenkijoje dabar streikuoja šimtai tūkstančių darbi ninkų. Visur, visuose miestuose plečiasi visuotinis streikas . Bergždžios yra žandarų ir buržuazinės spaudos pastangos. Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai , nejaugi jūs neprisi jungsite prie šio streiko? Juk šita kova ir jus kuo gyviausiai liečia . Lenkijos dvarininkai ir buržuazija nori , kad jūs susi vienytumėte su dvarininkų Lenkija, susivienykite su darbi ninkų Lenkija, su Lenkija , kovojančia už duoną ir darbininkų judėjimo laisvę, už geležinkelininkų ir visų politinių kalinių paleidimą iš kalėjimų, pagaliau už dvarininkinės-buržuazinės valdžios pašalinimą ir Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžios įvedimą . Lietuvos darbininkai ! Parodykite , kad jūs taip pat gyvenate ir stojate į kovą kartu su Lenkijos darbininkais . Tegu užsidaro krautuvės , tegu užgęsta elektra , tegu sustoja geležinkeliai ! Parodykite , kad viskas priklauso nuo darbininko! Draugai kareiviai ! Jeigu darbininkų klasės priešai norės pa daryti jus streikuojančių darbininkų budeliais , atminkite , kad jie kovoja ir už jūsų reikalą . Tegyvuoja Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų vi suotinis streikas! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Šalin kruvinąją dvarininkų ir kapitalistų valdžią ! Tegyvuoja Lietuvos ir Lenkijos Tarybų Respublika ! Tegyvuoja komunistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras

Vilnius, 1921 m . vasario 28 d. Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 3 l. Nr. 158

LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO DARBININKUS RYŠIUM SU VISUOTINIU DARBININKŲ STREIKU LENKIJOJE 1921 m. kovo 6 d. Visų šalių proletarai, vienykitė PIRMASIS BANDYMAS Lenkijos proletariatas davė puikų atkirtį kruvinajai buržua zijos valdžiai ir niekais pavertė jos mėginimus karo lauko teis mais - šaudymais ir korimais - sustabdyti revoliucinę darbi ninkų klasės kovą .

286

Priešingai buržuazinės spaudos melui , visuotinis streikas ap ėmė visą Lenkiją, išskyrus Poznanės kraštą, šį Lenkijos stumbrų lizdą, kur lig šiol Lenkijos darbininkas dar neišsivadavo iš dvarininkų ir jų tarnų kunigų vergovės . Visuotinis streikas ap ėmė ne tik Varšuvą, bet ir Krokuvą, Lvovą, Liubliną, Radomą, Lodzę, Balstogę ir visą eilę kitų miestų. Elektros stotis , vanden tiekius ir t . t . pavykdavo iš dalies palaikyti veikiančius tik su par sidavėliškų streiklaužių ir kariuomenės pagalba . Geležinkeliai iš dalies funkcionuoja tik su policijos ir kareivių pagalba. Visuotinis streikas sudavė stiprų smūgį vyriausybei, bet jis dar nenugalėjo . Geležinkelių militarizacija iki šiol neatšaukta , suimtieji nepaleisti iš kalėjimų. Ekonominiai geležinkelininkų reikalavimai nepatenkinti . Todėl darbininkai atkakliai tęsia streiką . Streikas persimeta į tas vietoves , kurios vasario 28 d . ir kovo 1 d. nestreikavo . Darbininkų nuotaika kovinga. Tai privertė pepeesinę profesinių sąjungų Centro komisiją pratęsti streiką tol, kol jis bus atšauktas . Tačiau tai netrukdo PPS vadams ir toliau visokiais būdais silpninti streiką ir palaužti jį dalinėmis vyriausybės nuolaidomis. Kaip gėdingai elgiasi PPS , geriausiai matyti Lietuvoje. Tie ponai , kurie visą laiką šaukia apie Vilniaus krašto susivieniji mą su Lenkija, nė piršto nepajudino tam, kad išjudintų Lietuvos darbininkų mases į solidarumo su Lenkijos proletariatu streiką . Priešingai, jie darė viską, kad tik sutrukdytų tokį streiką . Kai Lenkijos buržuazija šaukia parodyti savo patriotinius jausmus ir pademonstruoti vienybę su buržuazine Lenkija , šie ponai visuomet mielai paklauso . O kai Lenkijos darbininkas stoja į kovą prieš savo budelius, jie sako , kad čia Lietuva - jiems ne rūpi , kas dedasi Varšuvoje, kad streiką, girdi , sukėlė komunis tai, kad jis visai nepasisekė , kad , pagaliau, jis yra labai žalin gas Lenkijos valstybės interesams ir t. t. Gėda šiems darbininkų klasės išdavikams ! Gėda Lenkijos buržuazijos pakalikams ! Visų pirma jiems tenka atsakomybė už tai, kad Lietuvos darbininkai neprisijungė prie visuotinio strei ko Lenkijoje, kad jie pažeidė klasinį solidarumą su Lenkijos darbininkais ir neparėmė jų sunkiausiu jiems momentu. Kokios tad paramos gali reikalauti Lietuvos darbininkai iš Lenkijos. darbininkų? Lietuvos darbininkai turi tai suprasti ir bent dabar pareikšti savo protesto balsą prieš kruvinąją Lenkijos buržuazijos val džią, prieš geležinkelių militarizaciją ir karo lauko teismus. Jie turi išreikšti savo solidarumą su kovojančia Lenkijos darbi ninkų klase ir kartu su ja pareikalauti patenkinti jų reikalavi mus, paleisti visus suimtuosius iš kalėjimų ir t . t . Turi visiškai nutraukti ryšius su darbininkų klasės išdavikais ir stoti po Komunistų partijos vėliava . Draugai darbininkai ! Ruoškitės kovai ! Lenkijoje dabar buvo tik pirmasis darbininkų klasės bandymas . Po jo bus antras.

287

Organizuokitės ! Nutraukite ryšius su išdavystės partija - PPS ir jos vadais, kurie pataikauja savajai buržuazijai reakcinėje generolo Mokžeckio vyriausybėje ! Šalin darbininkų išdavystės partiją ! Šalin kruvinąją buržuazijos valdžią ! Tegyvuoja Lietuvos ir Lenkijos darbininkų klasės solida rumas! Tegyvuoja proletarinė revoliucija !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Vilnius , 1921 m. kovo 6 d. PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 4 l.

Versta iš lenkų kalbos. Nr. 159

LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU PADIDĖJUSIA BURŽUAZINE REAKCIJA LIETUVOJE [ 1921 m. kovas] Visų šalių proletarai, vieny kit è s! DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Lietuvos buržuazijos šėlimas pasiekė aukščiausio laipsnio . Dvarininkų, pirklių, fabrikantų, klebonų ir buožių valdžia nori visai apsidirbti su darbininkų klase . Tapo pasmaugtas visas le galus darbininkų gyvenimas . Beveik visoj šalyj išgriautos pro fesinės sąjungos , išplėšti darbininkų klubai , uždaryti jų laikraš čiai . Kalėjimai pilni prikimšti darbininkų . Kaip pašėlę budeliai elgiasi su savo aukomis. Kaune , Utenoj , Panevėžy šimtai suim tųjų baisiausiai kankinami - mušami šautuvų drūtgaliais , šom polais, plakami vielų nagaikomis, kariami , badomi , badu mari nami . Darbininkų vadai pūdomi kalėjimų rūsiuose arba ištre miami. Ne tik iš pasalų, kaip anksčiau, bet ir atvirai budelių valdžios šaudomi darbininkai . Šiaulių m. profesinių sąjungų pir mininkas drg. Balvočius buvo nuteistas sušaudyt, tų pačių profsąjungų sekretorius drg . Mocius taip pat buvo pasmerktas myriop . Kovo 18 d. 3 val . ryto sušaudytas drg . Manelis . Be ži nios dingo š. m. vasario 4 d. suimtasis drg. Kaplanskis. Buržua zija griebiasi paskutiniųjų priemonių savo kovoj . Baisiausiu teroru, lavonų kalnais , kraujo upėmis ji stengiasi atitęsti neiš vengiamo savo žuvimo dienas. Bet tai tik paskutinis budelių šėlimas . Ne kulkomis, kalėji mais , rykštėmis pasmaugti darbininkų klasę ! Darbininkų kovoj su buržuazija gali laimėti tik darbininkai . Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai ! Mūsų priešai puola ant mūsų. Tad atremkim puolimą ! Nė žingsnio atgal prieš

288

priešą savo kovoj ! Vietoj išgriautų įstaigų kurkim naujas, vie toj žuvusių draugų stokim kiti ! Susispietę po raudona Komunis tų partijos vėliava , į kovą , draugai ! Šalin budelių valdžią! Šalin buržuazijos viešpatavimą ! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių valdžia! Tegyvuoja pasaulio proletarų revoliucija! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras ,,Tiesa", 1921 m. Buvo dar išspausdintas laikraštyje „ Koм kovo 30 d., Nr. 2. мунuст", 1921 m. kovo 30 d., Nr. 2.

Nr. 160 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR BEŽEMIUS RYŠIUM SU BALTAGVARDIEČIŲ SUKELTU MAIŠTU KRONŠTATE 1921 m. kovas LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės!

ŠALIN BALTAGVARDIEČIŲ PROVOKACIJĄ! Draugai Lietuvos darbininkai ir bežemiai! Dvi savaites vietinė ir visa Vakarų Europos baltagvardiečių spauda buvo pilna pranešimų apie sukilimus Kronštate, Mask voje, Petrograde ir daugelyje kitų miestų bei vietovių. Parsi davėliški laikraščiai pranašavo , kad Tarybų valdžia jau tuojau pat žlugsianti . Kronštato maištą, kurį už Prancūzijos buržuazi jos pinigus sukėlė dešinieji eserai drauge su caro generolu Koz lovskių , „ rusų“ emigrantų spauda išpūsdavo kaip įvykį , pradė jusį „visos liaudies revoliuciją “ prieš „ bolševikų tironiją “ . O kas buvo iš tikrųjų? Generolui Kozlovskiui pavyko sukelti prieš Tarybų valdžią dalį jūreivių ir su jų pagalba laikinai užgrobti valdžią Kronš tate . Baltagvardiečiai dar kartą pasinaudojo Tarybų Rusijos sunkumais maisto produktų srityje , kad galėtų pastūmėti nu vargusias mases prieš darbininkų ir valstiečių valdžią. „ Jei mes būsime valdžioje - bus ir duonos iš užsienio, bus tikra laisvė ". Bet apgautos Kronštato masės greitai suprato , kokius geru mus atsineša pasirodę cariniai generolai . Jų tarpe prasidėjo irimas. To ir telaukė Tarybų valdžia . Vieningas pasiaukojančių komunistinių būrių spaudimas iš išorės, iš antros pusės — at perkančių savo kaltę jūreivių sukilimas Kronštato viduje pada rė galą baltagvardiečių generolo valdžiai . Kovo 18 d. Kronšta tas vėl tapo raudonas. Eilinė prancūzų lupikautojų avantiūra sužlugo . Kronštato „ įvykiai “, kurie turėjo , pagal jų iniciatorių sumanymą, sužlug

289 ――

-dyti anglų rusų derybas,,,sukilimai " Maskvoje ir Petrogra de, turėję nutraukti rusų — lenkų taiką ir rusų - turkų dery bas,--- nedavė pageidaujamų rezultatų. Kaip tik atvirkščiai , ra dijas mums atnešė žinią apie drg. Krasino pasirašytą sutartį su Anglija , apie galutinės taikos su Lenkija ir sutarties su Tur kija pasirašymą . Tad Tarybų Rusija pasiekė naujas puikias pergales . Sutarti mi su Anglija Tarybų Rusija įkalė į Antantę kylį , kuris , laikui atėjus, galutinai atskels Angliją nuo „, sąjungininkės " Prancū zijos . Didžiulę reikšmę turi sutartis su revoliucine Turkija. O galutinės taikos su Lenkija pasirašymas leidžia Tarybų val džiai atkreipti dar didesnį dėmesį į ūkinę šalies statybą ir eko nominio gyvenimo atkūrimą. Taigi mes matome, kaip , baltagvardiečių šunaujai staugiant ir Šnypščiant, Tarybų Rusija laimi vieną pergalę po kitos, pergales , kurios stiprina tarptautinę jos padėtį . Tačiau ne vien tik Tarybų Rusija paskutinėmis savaitėmis laimėjo stambias pergales , — tokias pergales laimėjo ir tarptau tinis proletariatas . Gruzijoje galutinai įsitvirtino Tarybų val džia . Išdavikų menševikų vyriausybė pabėgo iš Kutaiso , paskutinio savo prieglobsčio . Virš viso Kaukazo jau plevėsuo ja Tarybų valdžios vėliava, socialinės revoliucijos vėliava . Jauna Prancūzijos Komunistų partija papildomuose rinkimuose į parlamentą viename tik Senos departamente gavo 58 000 bal sų; artimieji mūsų draugai - Estijos komunistai laimėjo puikią pergalę rinkimuose į Revelio miesto savivaldybę tuoj po per galės , kurią jie buvo laimėję rinkimuose į parlamentą. Nesu laikomai žengia į priekį komunistinis judėjimas Lenkijoje , Vokietijoje , Italijoje ir kitose šalyse . Tarybų Rusijos padėtis dabar yra tvirtesnė, negu bet kada . Tokių stambių Rusijos proletariato pergalių dienomis Lietuvos darbininkai ir bežemiai valstiečiai , vadovaujami Lietuvos Ko munistų partijos, siunčia jam savo BROLIŠKŪS SVEIKINIMUS. Lietuvos darbininkai ir bežemiai samdiniai ! Mokykitės iš Rusijos proletariato pavyzdžio , kaip reikia kurti ir ginti savąją darbininkų valdžią. Organizuokitės po Lietuvos Komunistų par tijos vėliava! Tegyvuoja Tarybų Rusija! Tegyvuoja didvyriškasis Rusijos proletariatas ! Šalin baltagvardiečių provokacijas ! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja Tarybų Lietuva! Išleido Lietuvos Komunistų partijos

Kauno rajono komitetas Kaunas , 1921 m. kovas . PA, 1770 f., 1921 m ., 1 b., 72 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo dar išspaus dintas laikraščiuose „Коммунист " , 1921 m. liepos 31 d., Nr. 4 ir „ Kareivių tiesa", 1921 m. liepos 31 d., Nr. 4. 290

Nr. 161 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS, RAGINANTIS Į KOVĄ UŽ SAVO KLASINIUS INTERESUS 1921 m. balandis Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI ŽEMĖS ŪKIO DARBININKAI ! Atėjo pavasaris . Atėjo laikas, kai vėl reikalingos darbo ran kos žemės ūkyje . Tačiau dvarininkai nesiliauja siautėję . Turė dami savo pusėje vyriausybę , durtuvus, kalėjimus , žandarus , kunigus ir popus, jie kruvinai keršija darbininkams už laikiną savo valdžios ir dvarų netekimą. Iš daugelio darbininkų jie atėmė paskutinį duonos kąsnį, daugelis buvo nežmoniškai su mušti . Pagaliau dabar, sudarant naujas sutartis, visi ,,nepaklus nūs “ ,,,bolševikai “ yra išmetami į gatvę. Yra net daug atsitiki mų, kai dvarininkai išmeta darbininkus, kurie daugiau kaip dešimt metų dirbo tame pačiame dvare ir savo krauju ir prakai tu turtino savo ponus. Dabar jie gauna už tai atlyginimą . Liku siems darbininkams mažinama ordinarija... Kodėl dvarininkai taip daro? Kas jiems tai leidžia daryti? Vien tik darbininkų nesąmoningumas, nemokėjimas ginti savo reikalo ir organizuotumo stoka . Juk darbininkų yra žymiai dau giau, negu jų išnaudotojų ! Kas galėtų taip tyčiotis iš darbinin kų, jeigu jie būtų sąmoningesni ir geriau susiorganizavę? Tad darbininkų organizavimasis ir sąmoningumo kėlimas yra iškilę į pirmą vietą . Organizuokite žemės ūkio darbininkų profesines sąjungas, stokite į Komunistų partiją, paskelbkite mirtiną kovą savo iš naudotojams ir žudikams. Vien tik kova žemės ūkio darbininkai gali priversti dvari ninkus padaryti tam tikras nuolaidas. Kokia turi būti ta kova šiuo momentu? Visų pirma reikia nevykdyti dvarininkų ir jų tarnų įsakymų, neužleisti savo gy venamų grytelių, jei kitur nėra užtikrinto darbo . Visur visi darbininkai kartu turi iškelti reikalavimus, kad nebūtų mažina mas darbininkų skaičius , o taip pat ordinarijos ir algos . Priešin gai , ryšium su tuo, kad lig šiol buvo mokamas bado atlyginimas , o brangumas kaskart vis didėja , reikia reikalauti padidinti algas ir ordinarijas . Žemės ūkio darbininkų darbo diena Vilniaus krašte ir Gar dino krašte lig šiol yra neribota . Reikia reikalauti sutrumpinti ją vasarą iki 10 valandų, žiemą — iki 6 , pavasarį ir rudenį iki 8 valandų. Reikia reikalauti, kad būtų įvestas darbininkų draudimas įmonininkų, dvarininkų ir pan . sąskaiton ligos , nelaimingų at sitikimų, nedarbo ir senatvės atveju . Seni darbininkai negali

ba

-- 291 -

būti išmetami į gatvę ; priešingai , jie turi gauti pastovią algą ir ordinariją . Turi būti atidarytos mokyklos darbininkų vaikams ir t. t. Bet svarbiausia , kad būtų pripažinta žemės ūkio darbininkų profesinė sąjunga, kad per ją būtų sudaromos kolektyvinės su tartys, kad niekas be sąjungos sutikimo negalėtų būti atleistas . Šiuos ir kitus reikalavimus darbininkai turi nedelsiant iškelti ir pradėti kovą už juos. Dvarininkai jokiu būdu nesutiks geruo ju jų priimti . Vienintelė priemonė, kuria juos galima priversti tai padaryti , yra streikas. Prasideda laukų darbai — geriausias laikas darbininkų strei kui. Tad ruoškitės streikui ! Tegu žemės ūkio darbininkų strei kas apima visą Vilniaus ir Gardino kraštą! Tegu jį skelbia visi darbininkai ! Tegu jis išsiplečia į visuotinį žemės ūkio darbinin kų streika! Tegu žemės ūkio darbininkai parodo savo amžiniems prie šams, kad jie jau suprato savo reikalą ir neleis savęs išnaudoti ir niekinti, kaip kad buvo lig šiol ! Tegu žemės ūkio darbininkas parodo, kad jis daugiau nėra gyvulys , su kuriuo ponai gali elg tis kaip tinkami . Dideli dvarininkų žemės plotai dirvonuoja . Nei patys dvari ninkai jos nedirba , nei kitiems neduoda . Jei žemės ūkio darbi ninkai pradės kovą su dvarininkais, tie ponai gali dar daugiau žemės palikti dirvonuoti . Tegu darbininkai ir kaimo varguome nė stimpa badu ! Jiems tai maža terūpi : jie turi gerai apmoka mas vietas . Tokiu atveju žemės ūkio darbininkai , susitarę su kaimo var guomene, turi atiminėti iš dvarininkų žemę ir bendromis jėgo mis ją valdyti , vyti lauk dvarininkus ir jų tarnus iš dvarų. Kartu su kaimo varguomene jie turi atimti žemę, kuri dirvo nuoja, ir bendrai ją valdyti bendrai naudai . Visam šiam reikalui turi vadovauti žemės ūkio darbininkų komitetai, kurie turi būti sudaryti visuose dvaruose , kurie turi užmegzti ryšį su kitų dvarų darbininkais ir pradėti aktyvią kovą su dvarininkais . Vyriausybė, policija , žandarmerija , net kunigai ir kariuo menė pradės , žinoma, pašėlusiai smaugti darbininkus . Prasidės suėmimai , mušimai , net kruvini beginklių žudymai . Tam darbi ninkai iš anksto turi būti pasirengę . Darbininkai turi žinoti , kad , esant dabartinei santvarkai ir dvarininkų bei kapitalistų val džiai , jie niekuomet nepasieks žymių pergalių, negaus nei lais vės, nei žemės, nei pakankamai duonos. Norint kartą visiems laikams išsivaduoti nuo dvarininkų iš naudojimo ir priespaudos, reikia išsivaduoti nuo dvarininkų ir kapitalistų valdžios. Todėl darbininkai kartu su ekonomine kova už savo gyvenimo pagerinimą turi vesti politinę kovą už visos dvarininkinės-kapitalistinės santvarkos panaikinimą ir

· 292 -

socialistinės santvarkos įvedimą . Tai galima pasiekti, įvykdžius socialistinę revoliuciją. Tad ir jai turite ruoštis . Organizuokitės, draugai žemės ūkio darbininkai ! Į ryžtin gą kovą! Taika lūšnoms, karas rūmams! Tegyvuoja visuotinis žemės ūkio darbininkų streikas! Šalin dvarininkus ir jų tarnus ! Šalin dvarininkų ir kapitalis tų valdžią ! Tegyvuoja Tarybų valdžia! Tegyvuoja socialistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras Vilnius, 1921 m., balandžio mėn. PA, 1770 f., 1921 m., Versta iš lenkų kalbos. 1 b., 5 l. Nr. 162

LKP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU LAIKRAŠČIO „POCHODNIA" UŽDARYMU 1921 m. balandis Visų šalių proletarai, vieny kitės!

PRIE GĖDOS STULPO ! Draugai darbininkai ! Paskutinį jūsų legalų laikraštį pasmau gė dvarininkų ir spekuliantų vyriausybė . Įvairūs buržuaziniai laikraštpalaikiai išeina be jokių kliūčių, net visokias pašalpas gauna, tik nuoširdžiai kovojančiam už darbininkų reikalą laik raščiui nėra vietos ,,laisvoje ", ,,demokratinėje " Lenkijos respub likoje. Tokia yra jos išgarsintoji laisvė , Biauriausia yra tai, kad prie jūsų laikraščio pasmaugimo daug prisidėjo tie ponai , kurie ateina pas jus avies kailyje ir stengiasi įgyti jūsų pasitikėjimą. Tai - specialūs buržuazijos pasiuntiniai darbininkų eilėse , PPS vadeivos , tie patys ponai, kurių cariniais laikais nė vieno nebuvo darbininkų tarpe ir ku rie šiandien viena ranka bendradarbiauja su reakciniu genero lu Mokžeckiu ir dvarininkų gynėju Račkevičium, o kita ranka neva nori dirbti darbininkų klasės naudai . O kai sutinka ten tokius darbininkus , kurie nenusilenkia prieš aukštai iškilusių ponų godvudų ir zaštovtų didybę, jie suranda jiems patikimą Lukiškiuose (kalėjime) . vietą Negalėdami kita'p pasmaugti ,, Pochodnios ", jie niekšiškai laikosi iskundė ją savo „ Pšelome ", kad tas laikraštis , esą, Maskvos čekistų krypties " ir veda „ kurstymo politiką naujų Rusijos carų naudai ",- to pakako, kad būtų pasmaugtas šis visų darbininkų klasės ir kaimo varguomenės priešų neapkenčiamas laikraštis .

293 -

Socialįskundikai nuėjo toliau, negu iki šiol yra nuėjęs bet koks vietinis buržuazinis laikraštis . Į tai sąmoningieji darbinin kai , kurie nekeliaklupsčiauja šiems ponams ir neieško jų pro tekcijos, gali atsakyti tik panieka . Žinokite dabar, draugai darbininkai , kad savo tarpe turite niekšiškų įskundikų, kurie gali daryti viską, tiktai negali vesti tikros kovos už darbininkų reikalą. Kai Lenkijoje net PPS pa skelbė visuotinį streiką, tie niekšai piršto nepajudino, kad pa šauktų į streiką Lietuvos darbininkus; priešingai, jie visokiais būdais trukdė paskelbti protesto ir solidarumo su Lenkijos dar bininkų klase streiką . Tuo metu, kai geležinkelininkų ir kitų darbininkų padėtis yra tiesiog nepakeliama , tie ponai kalba tik apie naujas dele gacijas. Ponų prieškambarių durų varstymas, šlykštus taiksty masis su buržuazija ir jos vyriausybėmis, darbininkų ir valstie čių Tarybų Rusijos drabstymas purvais, revoliucinių darbininkų piudymas, išdavystė , melas ir apgaulė - štai tų ponų ,,kovos " priemonės . Tokiems niekšiškiems buržuazijos agentams negali būti vietos sąmoningų darbininkų tarpe . Vykite juos lauk iš savo eilių! Prie gėdos stulpo niekšiškus įskundikus! Darbininkų klasė turi pasiryžti išsivaduoti iš jų globos . Jų vieta generolo Mokžeckio ir dvarininko Račkevičiaus raštinėse . o ne Darbininkų namuose. Mes tikimės , kad net sąmoningesni ir savarankiškesni dar bininkai iš PPS su panieka nusigręš nuo šių įskundikų. Šalin taikstymąsi ! Šalin buržuazijos agentus iš darbininkų eilių! Prie gėdos stulpo įskundikus ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija !

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius, 1921 m. balandžio mėn . PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 52 l.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 163 LKP VILNIAUS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS ORGANIZUOTIS KOVAI UŽ SAVO KLASINIUS INTERESUS 1921 m. balandis Visų šalių proletarai, vienykitėst DRAUGAI DARBININKAI IR VALSTIEČIAI ! Ar ilgai mes kentėsime ponų savivalę, kuri spaudžia iš mū sų paskutinius syvus? Dvejus metus su pertrauka viešpatauja Lenkijos ponai , ir ką gi mes iš jų matėme? Vien tik pasityčio

294

jimus, atvirą kaimo varguomenės plėšimą, beginklių valstiečių prievartavimą ir žudymą . Kur jų pažadėtosios reformos, laisvės ir kitos puikybės ? Vi sa tai turi tik sau ponai, žandarai, popai , kunigai, o mums rimbas, kalėjimai ir kulkos . Kur jų pažadėtoji žemės reforma ? Kur sėklos sėjai ? Niek šiški melagiai ir apgavikai , jie daugiau neapgaus darbininkų ir valstiečių varguomenės. Badas miestuose ir kaimuose vis stiprėja, o ponai palieka neapdirbtus didelius žemės plotus. Ir patys nevalgo, ir kitiems neduoda. Bernus, kurie išdirbo pas juos po dešimt ir daugiau metų, jie išmeta iš gryčių į gatvę . Algų ir ordinarijų jiems se niai nebeduoda . Sugrįžę kartu su lenkų kariuomene ponai dau gelyje vietų atėmė iš jų net paskutinę mantą. Eik dabar ir dvėsk badu ! Eik pulk po kojomis ,,maloningiesiems " ponams , prašyk atleidimo ir malonės! Ne, šito niekuomet daugiau nebebus ! Negrįžtamai praėjo auksinės ponų dienelės , kada jie galėjo daryti ką tinkami su paklusnia ,,banda " . Baltarusijos darbininkai ir valstiečiai nebe leis daugiau ponams ir jų liokajams tyčiotis iš jų. Gana kentėti ! Laikas pradėti kovą su savo amžinaisiais krau geriais. Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Organizuokitės ! Kurkite varguomenės komitetus kaime ir darbininkų komitetus dva ruose. Kur yra tinkamos sąlygos, užimkite dirvonuojančią dva rininkų žemę ir bendromis jėgomis ją dirbkite . Ženkite petys į petį su dvarų darbininkais . Sudarykite su jais glaudžią sąjun gą . Neleiskite jų skriausti . Neleiskite deginti dvarų, nes tai liaudies turtas. Nuo dvarininkų anksčiau ar vėliau išsivaduosi me, o šis turtas turi pasilikti . Visi už vieną, vienas už visus . Gerai apsvarstykite kiekvie nas savo žingsnį . Veikite organizuotai , o ne pavieniui . Išdavi kams būkite negailestingi . Bailius vykite nuo savęs šalin . Kareivius stenkitės palenkti į savo pusę . Juk dauguma iš jų darbininkai arba valstiečiai . Jie taip pat gerokai prisikentėjo nuo savo ponų, karininkų ir visokių vagių. Ten, kur dvarininkai dirba bent dalį savo žemės, dvarų dar bininkai turi ruoštis streikui. Ruoškite reikalavimus dėl darbo užmokesčio padidinimo , darbo dienos sutrumpinimo ir kt. ir pateikite juos dvarininkams. Neleiskite išmesti dvarų darbinin kų iš gryčių . Žinokite iš anksto , kad ponai susiras gynėjų. Jie stengsis mūsų kraujuje paskandinti darbininkų ir valstiečių judėjimą . Atskirais atvejais jie net patys stengsis , savo agentų padedami . sukelti darbininkus ir valstiečius neapgalvotiems veiksmams . Jie griebsis provokacijos , kad paskui būtų lengviau susidoroti su darbininkais ir valstiečiais , nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisus kaimus . 295

Draugai bet kam .

darbininkai

ir

valstiečiai !

Budėkite .

Netikėkite

Veikite organizuotai ! Stokite į Komunistų partiją! Paskelb kite karą visai esamai ponų santvarkai ! Taika lūšnoms, karas rūmams ! Šalin ponų vyriausybę ! Tegyvuoja Darbininkų ir valstiečių tarybų valdžia ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija!

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Vilniaus komitetas Vilnius , 1921 m. balandis. FA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 50 l.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 164 LKP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į MIESTO IR KAIMO DARBININKUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1921 m. balandis Visų šalių proletarai, vieny kitės TEGYVUOJA GEGUŽĖS PIRMOJI ! Draugai miesto ir kaimo darbininkai ! Vėl atėjo didžioji Dar bo diena, Gegužės Pirmoji . Atėjo diena , kai iškankinti proleta rai ištiesia savo sulenktą nugarą, sustabdo fabrikus ir gamyk las , išeina į gatvę su savo raudonomis vėliavomis ir garsiai me ta iššūkį savo amžiniems engėjams . Atėjo diena , kai įvairių šalių sąmoningieji proletarai, nepaisant durtuvais apstatytų sienų, štai jau trisdešimt pirmus metus ištiesia vienas kitam ranką ir prisiekia iki paskutinio atodūsio kovoti prieš buržua zinį engimo , smurto prieš darbo žmones , melo ir apgaulės pa saulį . Atėjo diena , kai visame pasaulyje pasigirsta galingas šūkis: Šalin dvarininkų ir kapitalistų valdžią! Veltui buržuazija puoselėjo viltį , kad jai su savo liokajų, sociališdavikų, pagalba pavyks apnuodyti proletarų širdis ir mintis nacionalinės neapykantos nuodais . Per anksti apsidžiau gė niekšingi buržua , kad jiems pavyko karštame darbininkų kraujuje visiems laikams paskandinti tarptautinį darbininkų klasės solidarumą . Iš pralieto kraujo jūros ir lavonų kalnų, paaukotų krauge riškam kapitalui, dar grėsmingiau ir galingiau iškyla Gegužės Pirmoji . Po baisių, siaubingų tarpusavio žudynių kapitalo nau dai metų, po neapsakomų kančių ir nusivylimo stoja darbinin kų klasė į naują kovą ir naują gyvenimą. Ji pagaliau pamatė

296

šlykščią buržuazinę apgaulę : vietoj žadėtų aukso kalnų, laisvės ir amžinos taikos ji gavo dar didesnę priespaudą, baisų bran gumą, nedarbą ir badą; vietoj duonos ji gavo kulkas , vietoj laisvės žvėrišką buržuazinių budelių tyčiojimąsi, kruvinus kankinimus ir kalėjimus ; vietoj amžinos taikos - nesibaigiantį karą: dar nepasibaigė vienas karas, jau ruošiamas kitas, kuris gali duoti turtuoliams naujus milijonus , o darbo žmonėms dar didesnį nuskurdimą, vargus ir mirtį . Darbininkų klasė suprato, kad vienintelis jai išsigelbėjimas - tai visos esamosios kapita listinės santvarkos nuvertimas, valdžios perėjimas į Tarybų rankas. Visa valdžia darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų ta ryboms! Tai galima pasiekti tik socialistine revoliucija . Kito kelio nėra ir jums, Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir vargingieji valstiečiai . Jeigu jūs norite kartą visiems laikams išsigelbėti nuo dvarininkų, kapitalistų ir jų kruvinų tarnų priespaudos , jeigu norite išvengti naujų kruvinų karų, vedamų dvarininkų ir kapitalistų interesais, Gegužės Pirmosios dieną ištieskite sa vo ranką kovojantiems už savo išsivadavimą viso pasaulio pro letarams. Parodykite niekšingiems ponų liokajams, kad jūs jau supratote savo interesus ir nebeleisite kraujo ištroškusiems po nams gerti jūsų kraują . Gegužės Pirmosios dieną meskite ga lingą iššūkį visam niekšingajam buržuaziniam pasauliui . Atminkite, kad darbininkų klasė tik pati savo rankomis gali išsivaduoti . Organizuokitės , stokite į Komunistų partiją , nes tik jos vadovaujami - Trečiojo Komunistų Internacionalo vadovaujami, galite nugalėti . Išeikite Gegužės Pirmosios dieną į gatvę su savo raudonomis vėliavomis . Tegu visoje Lietuvoje ir Baltarusijoje galingai su skamba mūsų kovos šūkis : Taika lūšnoms , karas rūmams ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Tegyvuoja Tarybų Rusija ir Tarybų Lietuva ! Tegyvuoja III Internacionalas ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus apygardos komitetas

Vilnius, 1921 m. balandis PA, 1770 1., 1921 m., 1 b., 51 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba.

- 297

I

Nr. 165 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAREIVIUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA

1921 m. gegužės 1 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitė TEGYVUOJA GEGUŽĖS 1 -OJI Draugai Lietuvos darbininkai, kareiviai ir mažažemiai vals tiečiai! Šiandien Gegužės 1 -oji - diena , kurią proletariatas demonst ruoja savo klasinį solidarumą . Jau daugiau kaip trisdešimt metų visų šalių darbininkai švenčia Gegužės 1 -ąją . Tik visiškai ki taip šią dieną darbininkų klasė šventė prieš Spalio revoliuciją Rusijoje ir visiškai kitaip ją švenčia dabar. Seniau, kai visame pasaulyje nedalomai viešpatavo buržua zija, o darbininkų klasė dar tik organizavo savo jėgas , kai ka pitalizmas klestėjo ir gyvenimas plaukė taikingai ",- Gegu žės 1 -ąją visų šalių darbininkai mesdavo darbą fabrikuose, dirb tuvėse ir kasyklose , išeidavo į gatvę taikia demonstracija su 8-ių valandų darbo dienos , streikų laisvės ir klasinio solidaru mo lozungais . Buržuazinės santvarkos gynėjai Vakarų Europos valstybėse nenaudodavo represinių priemonių prieš demonst rantus , nes gerai suprato, kad šios demonstracijos negresia jų viešpatavimui . Kitaip buvo Rusijoje , kur caro agentai sušau dydavo net taikias demonstracijas. Bet tie laikai praėjo . Naujos dainos, naujos melodijos sklin da po pasaulį . Spalio revoliucija ne tik atidavė valdžią Rusijoje į proleta riato rankas, bet ir iki pat pamatų sukrėtė visą kapitalistinį pa saulį . Klasė sukilo prieš klasę , ruošdamasi paskutinei lemiamai kovai. Trejus su puse metų trunkanti didvyriška pergalingojo Rusijos proletariato kova prieš tarptautinę buržuaziją , žūt būtinė Vokietijos proletariato kova , kylančios į mūšį milijo ninės proletariato masės Prancūzijoje ir Italijoje , Anglijoje ir Amerikoje, štai kas būdinga 1921 metų Gegužės 1 -ajai . Ne grįžtamai praėjo tie laikai, kada Gegužės 1 -oji buvo diena , kai buvo rengiamos taikios demonstracijos su taikiais reikala vimais. 1921 metų Gegužės 1 - ąją Europos proletariatas sutinka ko vos ugnyje, ir nauji lozungai , įgyvendinti Rusijos proletariato , šiandien keliami visame pasaulyje . Proletariato diktatūra ir Tarybų valdžia, pasaulinė socialinė revoliucija ir Komunistų Internacionalas - su šiais lozungais šiandien išeina į gatvę tarptautinis proletariatas .

298

Dideles pergales pasiekė tarptautinis proletariatas praėju siais metais . Tarptautinės revoliucijos avangardas - Tarybų Rusija - privertė Vakarų Europos buržuaziją nutraukti prieš ją vedamą ginkluotą kovą . Buvo likviduotas paskutinis karas su jos užsienio ir vidaus priešais . Dar daugiau . Tarybų Ru sija, pasirašiusi sutartį su Anglija, faktiškai buvo pripažinta tarptautinėje arenoje . Ir pagaliau šiandien Tarybų Rusija, per galingai atrėmusi savo priešus , pradeda kuriamąjį darbą šalies ikiui atstatyti . O kokius didelius laimėjimus per šiuos metus pasiekė Ko munistų Internacionalas : Halė, Turas , Livorno, didelė komuniz mo pergalė Vokietijoje , Prancūzijoje ir Italijoje, Anglijoje, Amerikoje, Balkanuose , Japonijoje, Turkijoje, Persijoje, Ko rėjoje — visur nepaprastai išaugo revoliucinis bei komunistinis judėjimas. Komunistų Internacionalas praėjusiais metais pasi darė svarbiausiu viso visuomeninio bei politinio gyvenimo klausimu visose šalyse . Ir pas mus Lietuvoje per praėjusius metus komunistinis ju dėjimas padarė didelę pažangą. Nėra pas mus dabar kaimo, kur mes neturėtume komunistinės grupės . Visą valstybę mes nu klojome mūsų nelegalių organizacijų tinklu . Buožinė Lietuvos vyriausybė dreba iš baimės, matydama augančias proletariato jėgas, ir pašėlusiai puola darbininkų ju dėjimą. Ji triuškina klasines proletariato profesines organiza cijas, suiminėja ir ištremia profsąjungų veikėjus , smaugia dar bininkų spaudą. Bet represijos neįstengs sulaikyti darbininkų klasės organi zacijos augimo. Lietuvos proletariatas vieningai žengia po Komunistų partijos vėliavomis ir šiandien išeis į gatvę , kad pa demonstruotų savo jėgą, su didžiais lozungais : Šalin kapitalizmą ! Tegyvuoja proletariato diktatūra visame pasaulyje ! Tegyvuoja tarptautinė Tarybų Respublika ! Tegyvuoja ko munizmas ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas ! Tegyvuoja Gegužės 1 -oji ! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras Kaunas, 1921 m. gegužės 1 d . PA, 1770 f. , 1921 m., 1 b., 12 l.

Versta iš lenkų kalbos. Buvo dar išleis tas rusų ir žydų kalbomis.

299

Nr. 166 LKP CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1921 m. gegužės 1 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! TEGYVUOJA 1 - SIOS GEGUŽĖS ŠVENTĖ ! Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai ! 1889 m. tarp tautinio proletariato atstovai , susirinkę Paryžiaus kongrese , paskyrė Gegužės 1 d . tarptautine darbininkų švente . Nuo to lai ko kasmet Gegužės 1 d. visose šalyse darbininkai , metę fabri kus, dirbtuves , kasyklas, apleidę gyvenamus urvus, demonst ruoja tarptautinį savo solidarumą , mobilizuoja spėkas, skaito laimėjimus, aukas ir skelbia tolimesnę kovą išnaudotojų ir dy kūnų pasauliui . Dreba iš baimės prieš naują galybę Gegužės 1 d. karaliai ir ministeriai , pirkliai ir fabrikantai, dvarininkai , kunigai ir buožės. Anksčiau , kuomet buržuazija viešpatavo visame pasaulyje, kuomet proletariatas tik rinko spėkas, kuomet kapitalas klestė jo ir gyvenimas ėjo ,,ramiu keliu "- Gegužės 1 d. darbininkai rašė ant raudonųjų vėliavų paprastus dienos reikalavimus — 8 val . darbo dieną, sąjungų, streikų laisvę, darbo apsaugą, nu siginklavimą ir t. t. Kitaip yra dabar, virto kiti laikai . Kapitalas jau prieš karą pasiekė aukščiausio savo vystymosi laipsnio ir, nebesulaikyda mas savo pagimdytųjų prieštaravimų, privedė pasaulį prie vi suotinių skerdynių. Kilusis karas iš pamatų išjudino senąjį pa saulį ir suteikė mirtiną smūgį pačiam kapitalo viešpatavimui . Klasė sukilo prieš klasę . Rusijos darbininkai , nuvertę kapitalo jungą, pirmieji paėmė valdžią į savo rankas . Ant barikadų, nuo latinėj kovoj Vokietijos darbininkų minios . Kyla Anglijos , Ita lijos, Prancūzijos , Amerikos darbininkų masės . Stoja į mūšį pavergtųjų kolonijų milijonai . 1921 m. Gegužės 1 dieną pasaulinis proletariatas sutinka kovos sūkuryje dėl galutinio savo pasiliuosavimo . Už proletariato diktatūrą! Už Tarybų valdžią! Už socialisti nę pasaulio revoliucija ! Už III Komunistų Internacionalą ! -

skamba šiandieną visam pasaulyj . Didelius laimėjimus minėdamas , proletariatas švenčia šių metų Gegužės 1 d. Socialistinės revoliucijos židinys - darbinin kų ir vargingųjų valstiečių Rusija, nugalėjusi visus savo prie šus, sutinka 1 -mą Gegužės ramiai , statydama socialistinio gyve nimo rūmus. III Komunistų Internacionalas iš tiesų tapo vado vaujamu viso pasaulio proletariato kovos centru . Vokietijoj , Prancūzijoj , Italijoj naujus milijonus kovotojų suteikė Halė, -- 300

Turas, Livorno . Komunizmo vadovaujamas revoliucinis darbi ninkų judėjimas pasiekė toliausius pasaulio kampus . Ir Lietuvos proletariatas sutinka 1 -sios Gegužės dieną , pa daręs savo kovoj didelius žingsnius pirmyn . Didžiausios reakci jos bangos, baisiausias budelių šėlimas , kalėjimai , šaudymai , tiėmimai nesustabdė ir nepasmaugė darbininkų judėjimo . Susi spietę po raudona Komunistų partijos vėliava , Lietuvos proleta rai ir pusiauproletarai drąsiai žengia į paskutinį ir galutinį mūšį . Šiandien, tarptautinės darbininkų šventės dieną, Lietuvos Komunistų partija skelbia visuotinį streiką ir šaukia Lietuvos darbininkus , mažažemius ir kareivius demonstruoti drauge su viso pasaulio proletariatu tarptautinį klasinį solidarumą ir pa siryžimą savo kovoj . Lietuvos miestai , miesteliai , sodžiai ir ka reivinės lai praskamba revoliucinių dainų aidais. Tesigirdi šiandien visoj Lietuvoj : Tegyvuoja 1 -ji Gegužės ! Šalin kapitalo tvarka ! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja socialistinė pasaulio revoliucija ! Tegyvuoja komunizmas! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Šalin dvarininkų, pirklių, fabrikantų, kunigų ir buožių valdžia ! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų ta rybų valdžia Lietuvoj ! Visa žemė ir turtai darbininkams ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija !

Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras Kaunas , gegužės 1 d . , 1921 m. Buvo dar išspausdintas ,,Tiesoje", 1921 m. gegužės 1 d., Nr. 3.

PA, 1770 1., 1921 m., 1 b., 13 l.

Nr. 167

LKP CENTRO BIURO IR LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS PROTESTUI PRIEŠ BURŽUAZINĮ TERORĄ PASKELBTI VISUOTINĮ STREIKĄ 1921 m. birželio 12 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! TEGYVUOJA VISUOTINIS STREIKAS ! Kraugerių buožių valdžia Kauno ir visos Lietuvos darbinin kams suteikė naujus smūgius . 9 d. birželio areštuoti žymesnieji darbininkai : Saparas, Leo nas, Kubickis ir Šetleris.

21

LKP atsišaukimai. It

301 --

Vėl išgriautas Kauno profesinių sąjungų Centralinis Biuras ir liekanos visos Lietuvos Profesinių Sąjungų Centralinio Biuro. 9 d . birželio konfiskuoti rinkimų komiteto Nr. 2 atsišaukimai lenkų ir lietuvių kalbomis. 9 d. birželio konfiskuotas darbininkų laikraštis „ Banga “. Siaučia karo lauko teismai . Kauno kalėjime sėdintieji komu nistai šaudomi. Kauno kalėjimo politiniai kaliniai vėl pradėjo badavimą. Buožių valdžia kankinimais ir areštais rengiasi " prie rinki mų į savivaldybes. Ji nori terorizuoti darbininkų minias, kad jos nebalsuotų už savo tikruosius atstovus. Budelių buožių valdžia mindo purvuose darbininkų žodžio , spaudos, susirinkimų, sąjungų laisves! DRAUGAI DARBININKAI! Todėl pareikšti protestą prieš

kraugerių buožių, komendantų , žvalgybininkų terorą Lietuvos Komunistų partija šaukia Kauno darbininkus į VISUOTINĮ STREIKĄ birželio 14 dieną, 10 val. ryto. Draugai darbininkai! Visi į visuotinį protesto streiką! Draugai darbininkai! Reikalaukite paliuosuot visus kovoto jus už darbininkų klasės reikalus . Reikalaukite spaudos, žodžio, susirinkimų, sąjungų ir strei kų laisvės! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Salin baltasis buožių teroras! Tegyvuoja Tarybų Lietuva! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija! Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas Kaunas, birželio 12 d . , 1921 m. PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 6 l.

Buvo dar išleistas rusų ir lenkų kal bomis.

Nr. 168

LIETUVOS KP CK, LATVIJOS KP CK IR ESTIJOS KP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS DARB NINKUS, DARBININKES IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAG'NANTIS SUDARYTI BENDRĄ FRONTĄ, KOVAI PRIEŠ BURŽUAZIJĄ 1921 m. liepa Visų šalių proletarai, vienykitės! VIENAS PROLETARŲ FRONTAS PRIEŠ SUSIJUNGUSIUS BUDELIUS ! Draugai Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbininkai ir darbinin kės! Nuo šių metų pradžios baltojo teroro banga vėl kyla Pabal tijo šalyse didžiausia spėka . Beveik tuo pačiu laiku Estijos ,

302

Latvijos ir Lietuvos baltųjų valdžios atvirai paskelbia karą pro letariato avangardui, komunistų partijoms ir klasinėms jo orga nizacijoms profesinėms sąjungoms. Štai Estijos ,,demokratas" ministeris prezidentas Piats cficialiai ir retai atsitinkančiu atvi rumu pareiškia seime, kad nėra įstatymų tiems , kas yra įtaria mas kaipo komunistas, ir tuo būdu skelbia piliečių karą. Ir prie jo tuoj prisideda savo pareiškimu iš Steigiamojo seimo tribu nos ,,demokratiškosios " Latvijos vidaus reikalų ministeris Ber gas. Tokį pat pareiškimą mes girdėjome ir Lietuvos Steigiama jame seime. Po grasinimų eina darbai , kruvini, baisūs darbai. Buržuazijos laikraščiai kalba apie baltojo Pabaltijo sąjungą kovai su išlaukiniu pavojum, ir nematoma ranka uoliai kelia šį obalsį . Bet iš tikrųjų jungiasi budeliai vien kovai su viduji niu priešininku . Aiškiai kyšoja čia pirštas visokio Europos bal tojo teroro vadovės - respublikinės Prancūzijos, kuri siunčia į Pabaltijį tam tikrą misiją savo niekingiems tikslams atsiekti . Ji kelia baltojo teroro bangas net pačiuose tolimuose kraštuo se, kur tik jos įtaka siekia, pavyzdžiui, Rumunijoj . Ne už dyką ji kartu įneša į savo parlamentą ypatingą įstatymą prieš savo krašto komunistus . Šituos siekimuos Prancūziją uoliai paturi Anglija ir visa Antantė . Aiškiai pasirodo jungtinis budelių ka pitalistų frontas. Lietuvos , Latvijos ir Estijos darbininkai ir vargingieji sodie čiai ! Ar ne laikas ir jums pamatyti tą susijungusį priešininkų frontą? Ar ne laikas pagalvoti apie savo bendrą frontą prieš bendras, kruvinas savo išnaudotojų bandas? Nejaugi iki šiol jūs matote tik pas save namie baisybes ir nematote , kad greta ken čia jūsų broliai * , kurie turi pakelti tokias pat , kaip jūs , bai sybes? Nuo 1918 m ., iš pat pirmųjų laisvosios " Estijos ,,demokra tijos " dienų prasideda kruvini revoliucinės darbininkų klasės persekiojimai . Nuo 1918 m. gruodžio 17 d., kuomet Revelio gatvėse krito nuo laisvosios " Estijos respublikos rankų pir mieji demonstrantai darbininkai , ir nuo 1919 m. vasario masinių sodiečių žudymų Ezelio ir Mono salose, kur buvo sušaudyta apie 250 žmonių,-nuo to laiko Estijoj nuolat eina masiniai areštai , kankinimai ir žudymai . Ir tai ne paprasti žudymai , bet žudymai pačiais gudriaisiais būdais : šaudymai neva kėsinantis pabėgti , šaudymai , siunčiant per frontą į Tarybų Rusiją (visiškai neatsiklausus jos) , vadinasi , grūdimas į ugnį iš abiejų pusių, ir paprasti šaudymai be teismo. Jau per rinkimus į Steigiamąjį seimą Estijos komunistai padavė kandidatų sąrašą iš 200 užmuš tųjų draugų; žinoma , tas sąrašas apėmė tik mažą dalį visų nu žudytųjų. Dabar tasai skaitmuo jau atsiekė 3000. Nepaprastas net Estijoj buvo areštas 1919 m. gale 102 profesinių sąjungų suvažiavimo delegatų (iš viso buvo 412 delegatų) ir iš jų * Originale: yra jūsų brolių kančiomis. ― 303

26 buvo be teismo sušaudyti Izborske , kiti gi varu buvo išsiųsti per frontą, kur tuomet karas ėjo ; jie prispirti buvo eiti per frontą, nepranešus apie tai iš anksto Raudonajai Armijai . Tik ačiū laimingam atsitikimui jie gyvi išliko, o Estijos baltųjų val džia nesidrovėjo paskelbti oficialiai , kad visi 102 komunistai buvę priimti Tarybų valdžios ir net raštelis buvęs gautas ! Paskui trumpam laikui aptilo žvėriškumai ir baisybės. Bet praėjusį pavasarį teroro banga vėl ima kilti . Dabar kalėjimuos sėdi apie 2000 politinių; 250 iš jų areštuoti pradedant nuo šių metų balandžio mėn .; jų tarpe yra visi išrinktieji į Revelio miesto tarybą komunistai ir visi nepakliuvusieji į seimą komu nistų kandidatai ; kas link pakliuvusiųjų seiman atstovų komu nistų, padarytas pareiškimas apie patraukimą jų tieson . Kanki nimai ir teriojimai tebeina . Karo teismai po senovei veikia ir į juos traukiami dargi ekonominių streikų dalyvautojai . Pasku tiniu laiku taip pat buvo pasmerkimų myriop . Greitu laiku laukiamas procesas , kuriuo norima galutinai kraujuose paskan dint Estijos komunizmas. Bet veltui jų pastangos. Latvijos proletariatas savo kančiomis užima ypatingą vietą net ir Pabaltijyje . Trys baisūs audrų * laikotarpiai — 1906, 1918 ir 1919 metais, karo baisybės ir naikinimas, masinė fabrikų ir darbininkų evakuacija įstūmė Latviją į negirdėtus vargus . Kuo met buvo įsteigta Latvijoj Tarybų valdžia, vietoj seniau buvu sių 550 000 gyventojų tebuvo Rygoj tik 215 000 , o vietoj senųjų 100 000 darbininkų tik 15 000. Kuomet 1919 m. gegužės mėnesį buvo pergalėta Tarybų valdžia , be jokio teismo buvo sušaudyta visoj Latvijoj 12 000, jų tarpe du Latvijos Tarybų valdžios nariu . o ,,demokratiškoji " Ulmanio valdžia dar prijungė prie tų aukų 3000 , kurie buvo sušaudyti karo lauko teismų arba tiesiai už ,,bėgimą"; jų tarpe sušaudyta du Latvijos Komunistų partijos CK nariu. Tos pačios šaudymo baisybės atsikartojo , varant į Ta rybų Rusiją. Ir čia, kaip ir Estijoj , pradedant nuo balandžio mėnesio vėl pakilo baltojo teroro banga : įskundus socialparda vikų menševikų spaudai , prasidėjo masiniai areštai tarp pro fesinių sąjungų valdybų ir kitų proletarų organizacijų, pasi baigė nužudymu 9 iš pasmerktųjų myriop karo lauko teismo 17 komunistų, jų tarpe dviejų Latvijos Komunistų partijos CK narių, be to , dar sušaudė du iš 97 paskirtųjų sušaudymui darbininkų organizacijų veikėjų ir kitų, kurie be Tarybų val džios sutikimo liko ištremti į Rusiją. Šių metų birželio mėnesį sušaudyta tik 11 darbininkų ačiū įsikišimui Tarybų Rusijos at stovo; bet vis tik sušaudyta 11 , nepaisant to įsikišimo ir ne paisant dviejų ministerių ir paties Steigiamojo seimo ,, prezi dento" pasižadėjimo , kad nebūsiąs įvykdytas mirties pasmer kimas ir kad nebebus šaudomi ant sienos ,,mėginusieji pabėgt". Išrodo lyg ir kokia tai nematoma ranka norėjo privesti prie diplomatinių ryšių su Rusija nutraukimo .

Originale: burių. 304

Lietuva suspėjo jei neaplenkti, tai bent pavyt savo kruvinus kaimynus. Tie patys kankinimai , tik dar baisesni , negu caro urvuose, tie patys šaudymai be teismo ir teismui pasmerkus, tie patys masiniai areštai ir pasityčiojimai iš darbininkų. Jau 1919 m. Lietuvos buožių sūneliai sušaudė kelias dešimtis darbi ninkų. Ir čia, kaip ir Estijoj ir Latvijoj , nuo šių metų pradžios pakilo komunistų ir profesinių sąjungų veikėjų persekiojimų banga. Vien tik per paskutinį pusmetį sušaudyta daugiau dešim ties žmonių. Ir dabar vėl mes stovime ties nauju kapu sušaudy tojo teismo nutarimu draugo Varkalio už vien tik priklausy mą Lietuvos Komunistų partijai . Profesinių sąjungų Centro Biuras ir visa eilė profesinių sąjungų išvaikyta , darbininkų laikraščiai ir klubai visur uždaryti . Areštuoti ir laikomi kalė jime darbininkų atstovai , neseniai išrinktieji į vietos savival dybės įstaigas . Taip siaučia slapta susijungusieji mūsų neprieteliai . Juos sujungė komunizmo augimas. Darbininkai ir vargingieji sodiečiai ! Laikas ir jums susijung ti ir sudaryti bendrą frontą. Jus jungia į vieną frontą ne vien bendri neprieteliai , bet ir bendri jūsų obalsiai : proletariato dik tatūra. Šalin susijungusius darbininkų klasės budelius ! Tegyvuoja Lietuvos , Latvijos ir Estijos darbininkų kovos vienybė! Tegyvuoja Tarybų Lietuva , Latvija ir Estija ! Tegyvuoja jungiąs viso pasaulio susipratusius proletarus Komunistų Internacionalas! Lietuvos Komunistų partijos CK Latvijos Komunistų partijos CK Estijos Komunistų partijos CK 1921 m. liepos mėn. PA, 1770 f., 1921 m., 4 b., 1 l.

8 000 egz. Buvo išleistas ir rusų kalba. Buvo išspausdintas laikraštyje „ Raudo noji vėliava ", 1921 m. rugsėjo 17 d., Nr. 20. Nr. 169

LKP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NEDALYVAUTI BURŽUAZIJOS RENGIAMAME KARE PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ IR NELEISTI ĮSIGALĖTI LENKŲ PONŲ VALDŽIAI

1921 m. liepa LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės!

DRAUGAI KAREIVIAI ! Lenkijos spekuliantai ir lupikai dar negana prisotino savo nutukusius iš karo pelnų pilvus . Septynerius metus liepsnoję

305

gaisrai ir darbo liaudies turto niokojimas , šimtai tūkstančių nu žudytų jaunų žmonių, jūros ašarų, kurias praliejo pasilikusios motinos, našlės ir našlaičiai , — visa tai dar nepasotino Lenkijos buržuazijos ir dvarininkų apetito. Jie varo į naujas skerdynes . Už kordono milžiniškas kraštas, kuriame darbininkai ir vals tiečiai išsivadavo nuo fabrikantų ir ponų, paėmė į darbo liaudies rankas fabrikus ir žemę ir tvirtai laiko savo rankose valstybinę valdžią . Visas išnaudotojų ir siurbėlių pasaulis be paliovos jau visą eilę metų šturmuoja šią darbo liaudies tvirtovę, bet visi kapi talistinių budelių mėginimai sužlugdavo, sutikdami narsų kovo jančių už savo laisvę Rusijos darbininkų ir valstiečių atkirtį . Europos valstybės pagaliau liovėsi puolusios , nutraukė at virą karą, nes tų kraštų darbininkai pareiškė: gana mums bur žuazinių niekšybių, nenorime kariauti su savo broliais, Tarybų Rusijos darbininkais ir valstiečiais ! Vien tik tamsūs, apmulkinti Lenkijos žmonės, varomi savų dvarininkų ir buržuazijos, vis dar yra eilėse tų, kurie smaugia darbininkų ir valstiečių laisvę! Apvilkti judošiškais Europos kapitalistų mundieriais ir apauti jų batais Lenkijos darbininkai ir valstiečiai visą laiką stovi parengtyje prie darbininkų ir valstiečių valstybės sienos , pasiruošę pagal pirmąjį viso pasaulio dykaduonių gaujos mos tą vėl užpulti Rusijos darbo liaudį ir pasmaugti jos laisvę, kurią ji iškovojo, praliejusi tiek kraujo ir sudėjusi tiek aukų. Lenkijos kareivi! Apsidairyk aplinkui , pasižiūrėk , kas dedasi tavo ,, nepriklau somojoje" tėvynėje! Saujelė spekuliantų tunka darbo žmonių krauju ; pakilusieji į kovą su priespauda darbininkai pūva kalėjimuose ; darbo žmo nės kenčia skurdą ir badą; niekšiški policininkai slopina kiek vieną mėginimą protestuoti ! .. O tu ginkluotas stovi Baltarusijos valstiečių žemėje ir, užuot padėjęs savo broliams ir seserims nusimesti ponų jungą, pats gini pragarišką ponų tvarką, tu, valstieti ir darbininke, kuris laikinai esi atplėštas nuo žemės ūkio ir nuo staklių! Jūsų tarpe yra tokių, kurie mano, kad tegu tik pasibaigia karas, tegu tėvynė nustatys savo sienas, o tuomet jie imsis savos buržuazijos . Draugai ! Tuomet bus per vėlu . Naudodamiesi jūsų paklus numu bei nuolankumu , buržuazija ir dvarininkai vis labiau įsi tvirtina, o jūs esate stiprūs tol, kol savo rankose turite šautu vus. Kai tik iš jūsų bus atimtas ginklas, tūkstančius jūsų įstengs įveikti saujelė ginkluotų policininkų ir parsidavėliškų buržua zijos tarnų. Tik dabar jūs galite nusimesti nuo savo pečių karininkų ir ponų sūnelių gaują ir kartu su jūsų engiamu Baltarusijos vals

306

tiečiu ir visa Lenkijos darbo liaudimi pašalinti niekšišką buržua zinę-dvarininkinę santvarką, sukurti darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybas ir atiduoti toms taryboms visą valsty binę valdžią. Tik tokių tarybų išrinkta vyriausybė bus tikroji darbininkų ir valstiečių vyriausybė ! Tik tokia vyriausybė padarys galą buržuazijos ir dvarininkų viešpatavimui , pašalins karus, duos žemės bežemiams ir maža žemiams valstiečiams ir pagaliau išvaduos darbo liaudį iš kapi talo jungo . Šalin brolžudišką karą ! Šalin buržuazinę santvarką ! Tegyvuoja Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžia ! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas Vilnius , 1921 m. liepos mėn.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b ., 54 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 170 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYSIUM SU BURŽUAZINĖS LIETUVOS IR DVARININKINĖS LENKIJOS DERYBOMIS ŽENEVOJE

1921 m. spalio 1 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKAMS , MAŽAŽEMIAMS IR KAREIVIAMS Draugai! Kauno bagočių valdžia Ženevos derybose parduoda Lietu vą lenkų ponams 57. Valdžia priėmė pirmąjį ir antrąjį Hy manso projektą 59, riša Lietuvą su Lenkija politikos , karo ir ekonomijos konvencijomis, riša ankšta federacija . Atlikdami judošių darbą , parsidavėliai „patriotai “ raitosi kaip žalčiai prieš Lietuvos darbo žmones ir meluoja jiems. Bet melas negelbsti . Visoj Lietuvoj sujudo žmonės, nujaus dami pavojų. Jie matė , kaip tie patys čebatlaižiai šliaužiojo prieš kruvinąją caro valdžią, matė, kaip jie pardavė Lietuvą vokiečių žandarams ir rinko Lietuvai karalių Urachą. Tie patys niekšai stumia dabar Lietuvą lenkų šlėktos vergovėn . Ir darbo žmonės nebetiki daugiau savo pardavikams . Lietuvos buržuazija savo darbo žmonių išdavystės keliu pa duoda ranką dvarininkų Lenkijai , pasirengusiai į avantiūrų karą prieš brolišką visų šalių darbo žmonėms Tarybų Rusiją. Rusų milijonų sodiečių badas Pavolgyj sužadino naujų vilčių pasaulio žmogėdžiams- kapitalistams. Jiems rodos , kad

307

dabar pavyks nuslopinti rusų socialistinę revoliuciją, jiems ro dos, kad dabar patogus laikas uždėt geležinius pančius rusų darbininkui ir sodiečiui , grąžint jam dvarininkus ir kapitalistus , pastatyti Rusijai kruvinąjį carą ir atsiimt milijardus prakištų skolų. Plėšrusis kapitalas žino , ką daro . Paskandinęs kraujo jūroj rusų darbininką ir sodietį , kapitalas visą Europą, visą pa saulį pavers tamsiu reakcijos rūsiu, milijonus ir milijonus dar bo žmonių ilgiems dešimtmečiams pavers kapitalo paklusniais vergais. Tokie pasaulio kapitalo tikslai . Ir jie jau vykdomi . Pirmojoj eilėj stumiamos į karą su Tarybų Rusija Prancūzijos kapitalistų Lenkija ir Rumunija. Lenkija jau nutraukė pastumdėlės diplomatinius ryšius su Tarybų F.usija . Priešakyj lenkų kariuo menės generalinio štabo stojo prancūzų generolas Niselis . Len kų kariuomenė traukiama rusų pasienin . Sujudo rusų monar chistų generolai Vrangelis ir kiti, taipgi Petliūra ir Savinkovas su savo gaujomis . Karas gali ištikti kiekvieną dieną. Tokiu metu Kauno parsidavėliai jungiasi su ponų Lenkija . Jungiasi , kad ir Lietuvą įtraukt į karą prieš ,,bendrą priešą" rusų darbininką ir sodietį , jungiasi , kad sudaryt ,,bendrą fron tą “ , „ priešbolševistinį barjerą nuo Juodųjų [jūrų] ligi Ledinuo tojo vandenyno " . ,,Naudokimės proga ir dėkimės su vienu (Len kija ) , kad sutriuškint kitą " (Tarybų Rusiją) , atvirai rašo krikščionių demokratų „ Laisvė " . „ Mes sotūs , — rašo toliau, — armija nemaža ir gerai išlavinta , ką liudija ir daromieji dabar grandioziniai manevrai, ginklų turime nemažai " ir dėl to ,,turi me šaltai apskaičiuoti savo vertę ir derybose ,,nepasipiginti " . ,,Mums matos , kad dabar kaip tik toks momentas , kad reikės ,,susiderėt" su lenkais " (žr . Nr. 202 ir 203, rugsėjo 10 ir 11 d.d. ) . Lietuvos darbininke, mažažemi ir kareivi! Štai kaip atvirai krikščionys demokratai, kurie valdo kraštą ir turi daugumą seime, tenai, Ženevos turgavietėj, prekiauja tavo krauju, tavo likimu, tavo garbe! Jie rodo, giria Antantės kapitalistams savo prekę ―――― Lietuvos kariuomenę, jos kraują,— ir ciniškai nuspren džia, „ reikės parduoti", tik kad dar ,,nepasipiginti"... Jie tyčiojasi iš savo liaudies, nes tiems niekšams rankos lais vos. Jie pirma baltuoju teroru užčiaupė darbininkams ir karei viams burnas , šimtus jų geriausių atstovų kalėjimuos pūdo , šaudo juos ir žvalgybos urvuose taiso jiems kruvinas egzeku cijas , plakdami šompolais . Jie pirma išardė darbininkų klasines organizacijas, užgniaužė darbininkų spaudą, karo stovį panau dojo vien darbininkų klasės smaugimui. Tuo būdu buvo parengta dirva viduj parsidavimui lenkų ponams. Ką gauna parsidavėliai už savo judošiškus darbus? Antantės

kapitalistai juos budeliais skiria ,,bendro priešo " , rusų socia listinės revoliucijos. Antantės kapitalistai į Tautų Sąjungą juos

308

priima ir ,,de jure" pripažįsta . Dar paskolos pažada Lietuvos tur to plėšimo kaina . Tegul Lietuvos nepriklausomybės " visai neliks, tegul jos vieton kantonai bus, tegul Lietuvos buožėms reikės dalintis tautos ragaišiu su lenkų ponais, bet šiltos vietos jiems paliks , pelnų šaltiniai paliks , darbo žmonių vergovė bus užtikrinta . Žemės reformai bus galas . Tie ekonominiai trupiniai , kuriuos dabar meta valdžia darbininkams ir mažažemiams, kad laikyt juos didesnėj paklusnybėj , bus atimti . Bus galas ,,vikarų poli tikai “ * , nes ji stambiems buožėms iki gyvo kaulo įsiėdė . Susi jungęs buožė su lenkų dvarininku paims darbininką ir mažaže mį į geležines rankas . Pasipriešint bus sunkiau, nes buožių valdžia, reikalui esant, atsikvies lenkų žandarų gaujas. Lietuvos darbininkams ir mažažemiams buožių sąjunga su lenkų ponais neša dar didesnę vergovę, neša dar baisesnę reak ciją, neša naujų kalėjimų, naujų kruvinų egzekucijų, naujų retežių... Buɔžių sąjunga su lenkų ponais neša gyvuliško nacionaliz mo vilnis Lietuvoj. Ta sąjunga Lietuvos darbo žmonėms , pirmojoj eilėj kariuo menei , neša naują karą, naujas skerdynes prieš brolišką Tary bų Rusiją. Lietuvos darbo žmonės ! Lietuvos kareiviai ! Ar tam jūs lie jot kraują kovoj su lenkų ponais, kad dabar Kauno parsidavė liai parduotų jus tiems ponams? Kad stumtų jus į naujas brol žudiškas skerdynes prieš rusų badaujančius darbininkus ir sodiečius? Kad jūs būtumėt karo mėsa Antantės kapitalistams? Niekados! Visoj Lietuvoj pakelkite galingą protesto balsą prieš Kauno parsidavėlius. Šaukite susirinkimus ir demonstracijas , išneškite protesto rezoliucijas valdžiai . Suvaržykite rankas Kauno parsidavėliams . Reikalaukite visiško nutraukimo dery bų su lenkų ponais . Gana parsidavėliams slaptai žaisti liaudies likimu . Gana slaptos diplomatijos : žmonėms turi būt skelbia mos jų pardavimo sąlygos. Tuojau turi būt paleistas krikščio niškas - ,, socialistiškas " parsidavėlių seimas ir paskirti nauji rinkimai . Tuojau dvarininkų, bažnytinės ir kitos stambiųjų žem valdžių žemės be jokio išpirkimo ir atlyginimo , dykai turi būt per darbininkų ir mažažemių komitetus išdalintos darbininkams , bežemiams , mažažemiams ir kareiviams. Tuojau turi būt nuim tas karo stovis, darbininkams turi būt užtikrintos žodžio , susi rinkimų, spaudos ir streikų laisvės . Iš kalėjimų turi būt paleisti revoliucinių darbininkų ir kareivių kankiniai . Gana kruvinų egzekucijų žvalgybų urvuose ! Lietuvos darbininkai, mažažemiai ir kareiviai ! Pareikalau kite , kad Lietuva nebūtų įtraukta dvarininkų Lenkijos pusėj į brolžudžių karą prieš darbininkų- sodiečių Tarybų Rusiją .

Taip originale.

309

Reikalaukite valdžios, kad ji iš tikrųjų laikytųsi padarytos tai kos su Tarybų Rusija . Jeigu Kauno parsidavėlių valdžia paban dytų mesti Lietuvą į baltagvardiečių karą , — ginkluokitės ir atgręžkite durtuvus į savo bagočių valdžią . Ruoškitės į kovą su savo amžinais neprieteliais ! Lietuvos darbo žmonės ! Žinokite , kad tik revoliucija Lietu voj tikrai nušluos parsidavėlius, tik revoliucija tikrai perkirs tą kilpą, kurią parsidavėliai neria ant darbininko , mažažemio ir kareivio kaklo . Tik revoliucija tikrai išgelbės Lietuvos dar bo žmones nuo kruvinų avantiūrų už Antantės kapitalistų rei kalus. Tik Lietuvos Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tarybų valdžia neša darbo žmonėms tikrą išvadavimą iš po ba gočių ir svetimų kapitalistų jungo. Į kovą, draugai ! Salin buožių sąjunga su lenkų ponais! Šalin Kauno parsidavėliai! Šalin brolžudžių karas prieš badaujančius rusų darbininkus ir sodiečius! Tegyvuoja lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautų darbo žmonių vienybė! Tegyvuoja pasaulio socialistinė revoliucija! Tegyvuoja Lietuvos Darbininkų, mažažemių ir kareivių at stovų tarybų valdžia! Dvarininkų, bažnytinės ir stambiųjų žemvaldžių žemės turi būt tuojau konfiskuotos ir dykai perduotos darbininkams, ma žažemiams ir kareiviams! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, spalio 1 d. , 1921 m.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 15 l. Nr. 171

LKP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS RYŠIUM SU DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS KETVIRTOS:OMIS METINĖMIS 1921 m. lapkričio 6 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI IR VALSTIEČIAI ! Ketveri metai praėjo nuo to laiko, kai Rusijos darbininkai ir valstiečiai galingu proletarinio durtuvo smūgiu išmušė iš buržuazijos ir dvarininkų rankų valdžią ir pasiėmė ją į savo rankas . - 310

Darbininkų ir valstiečių vyriausybė nedelsiant atėmė iš dva rininkų dvarus ir atidavė juos bežemiams ir mažažemiams vals tiečiams, atėmė iš kapitalistų fabrikus ir namus ir perdavė juos darbininkų klasės žinion. Darbininkų klasė ir valstietija tapo pilnateisis šeimininkas visoje šalyje . Tačiau, jei Rusijoje dvarininkų ir kapitalistų valdžia buvo panaikinta, tai visose kitose šalyse ji išliko . Ir nuo teisingo liau dies pasipiktinimo pabėgę kapitalistai bei dvarininkai ir jų pa kalikai iš inteligentijos tarpo kreipėsi pagalbos į savo brolius užsienyje , į viso pasaulio išnaudotojus . Iš visų pusių pradėta pulti darbininkų ir valstiečių Rusiją. Išorėje — nuo kojų iki galvos ginkluota imperialistinių banditų ir piratų klika įnirtingai puolė dar nesustiprėjusią dar bininkų ir valstiečių valstybę ir draskė ją į gabalus . Į nelaisvę patekusių darbininkų sušaudymai , geležinkelių ir tiltų sunai kinimas, kaimų ir miestų nuniokojimas ir sudeginimas - toks buvo buržuazijos kerštas už tai , kad iš jos buvo atimta valdžia liaudžiai . Viduje — imperialistiniai agentai ir provokatoriai , sociališ davikams - eserams ir menševikams padedant, niekšiškai piu dė darbininkų ir valstiečių vyriausybę, kėlė kaimo buožių maiš tus, rengė sukilimus ir tuo trukdė valdžiai vykdyti jos tiesiogi nius uždavinius naujais socialistiniais pagrindais atkurti imperialistinio karo sugriautą ūkį . Šiais metais prisidėjo dar viena nelaimė . Pavolgis, kurio laukai maitino ne tik Rusiją, bet ir Europą, saulės visiškai sude gintas ir virto dykuma . Dešimtys milijonų valstiečių ir darbi ninkų su jų žmonomis ir vaikais, su visais gyvuliais pasmerkti bado mirčiai. Ketveri pasiaukojančios kovos metai ! Ketveri metai baisiau sių kančių, kokių pasaulis nėra matęs ! Ketveri bado , šalčio

epidemijų metai... Ir vis dėlto pirmoji pasaulyje darbininkų ir valstiečių vy riausybė visiškai sutriuškino visus savo išorinius priešus, susi dorojo su kontrrevoliucija šalies viduje ir pergalingai kovoja su paskutine - stichine - nelaime, su badu! Ir vis dėlto visam plėšikų ir grobuonių pasauliui jokiomis priemonėmis nepavyko palaužti stiprios , atkaklios Rusijos dar bininkų ir valstiečių valios! Stipri buvo jų valia, nenugalimas jų noras kartą visiems lai kams išsivaduoti iš grandinių vergovės, kurioje juos laikė kapi talistai ir dvarininkai. Tačiau kad ir kokia didelė būtų buvusi jų pasipriešinimo jėga , jie vis dėlto nebūtų atsilaikę prieš bai sius pasaulinio imperializmo smūgius, jeigu jiems į pagalbą ne būtų atėjusi nauja jėga - pasaulinis proletariatas . Jau nuo pirmųjų Spalio revoliucijos dienų viso pasaulio dar bininkai suprato, kad Rusijos socialinė revoliucija išvaduoja ne tik Rusijos, bet ir visų kitų šalių proletariatą ir valstietiją ir,

311

revoliucijai vystantis, ėmė visokiais būdais jai padėti ir vis la biau ir labiau telktis apie III Komunistų Internacionalo raudo nąją vėliavą. Pasaulinio proletariato parama ne vieną kartą gelbėjo darbi ninkų ir valstiečių vyriausybę nuo įvairių nelaimių. Bet ypatin gai stipri yra ta parama dabar, ištikus stichinei nelaimei ―― bado mirčiai. Kaip vienas žmogus viso pasaulio darbininkai atėjo į pagal bą sunkios naštos kamuojamai darbininkų ir valstiečių vy riausybei , tuo tarpu kai kapitalistai apsidžiaugė nauja nelaime ir stengėsi panaudoti ją jiems neapkenčiamam priešui nuversti . Ir dabar, po ketverių nepaliaujamos kovos metų, kai Rusijos valstiečių ir darbininkų antžmogiškomis pastangomis ir pasiau kojimu, viso pasaulio darbininkams nenuilstamai padedant, pa vyko Rusiją išgelbėti nuo išorinio karo ; kai , pakeitus ekonomi nę politiką , pavyko dar labiau sustiprinti Tarybų valdžią pačio je šalyje, kai pagaliau pavyko pereiti į taikios statybos kelią , yra dar labiau reikalingas viso pasaulio proletariato susitelkimas apie Tarybų valdžią ir Kominterną . Visų šalių proletarai turi sustiprinti kovą prieš savo buržua ziją, siekti nuversti kapitalistų ir dvarininkų valdžią ir visame pasaulyje įvesti Tarybų valdžią darbo žmonių valdžią ! Šalin kapitalo viešpatavimą ! Šalin pasikėsinimus prieš Tarybų Rusiją! Tegyvuoja darbininkų pagalba darbininkų ir valstiečių res publikai ! Tegyvuoja Rusijos Socialistinė Federatyvinė Tarybų Res publika ir Tarybų valdžia visame pasaulyje ! Tegyvuoja darbininkų vadas - III Komunistų Internacio nalas. Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas Vilnius , 1921 m. lapkričio 6 d .

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b. , 56 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba. Nr. 172

LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAUNO DARBININKUS RYŠIUM SU KAUNO DARBININKŲ STREIKU 1921 m. lapkričio 12 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI KAUNO DARBININKAI, GINKITE ŠALIN APGAVIKUS ! Visos kapitalistinio gaminimo prieštaravimo pasekmės : pa saulinis karas, grobuonių taika, nepastovumas pinigų, bedarbė ―― 312

ir spekuliacijos viešpatija — vis labiau slegia Lietuvos darbi ninkus.

Nesuvaržoma spekuliacija pinigais ir produktais paskiausiu laiku pasiekė aukščiausio laipsnio. Buožių valdžia , pati spekuliuodama iš išvežamųjų užsienin produktų muito, padeda jai žydėti. Viso to pasekmė ―― neapsakomas kainų kilimas (viskas pa brango 2-3 kart) , o darbininkų algos buvo vis tos pačios . Per du paskutiniu metu dauguma Kauno darbininkų, gau dami 11-40 auksinų 59 į dieną, gyveno nežmoniškomis są lygomis. Net buržuazijos dešinioji ranka , socialdemokratai , apskait liavo, kad darbininkui su šeimyna reikalinga mažiausia 76 auk pragyvenimo sinai dienai vien maistui . O priskaitant viską minimumas viršija 100 auksinų. Didelė Kauno darbininkų dau guma gaudavo tik trečdalį, net penktadalį to minimumo. Nuo brangymečio ir bado darbininkų kantrybė plyšo . Dar bininkai subruzdo ; veik vieną ir tą pačią dieną, lapkričio 7-8 d., darbininkai įvairių įmonių įteikė darbdaviams reikala vimą padidint algą ant 50-200 nuošimčių. Daugumoje darbda viai ir valdžia atsisakė reikalavimą patenkinti . Po to jau nei žvalgyba, nei komendanto bauginimai, nei provokacija darbo federacijos vadų, nei profsąjungų išardymas nebesulaikė nuo stichinio streiko . Pirmi lapkričio 7 d . sustreikavo dalis metalistų, kurie dar nepasiliuosavo nuo apgaulingos darbo federacijos įtekmės; tą pat dieną sustreikavo duonkepiai , vėliau — dalis raidžių rinkė jų* , siuvėjų ir visa skaitlingoji masė gelžkeliečių. Čia tai darbininkai pamatė tikrąjį veidą spekuliantų val džios ir jos tarnų darbo federacijos ir socialdemokratų. Pir moji pasiūlė darbininkams nagaikų ir kulką komendanto . Darbo federacijos vadai išsijuosę varė provokacinį darbą , by tik neprileist prie streiko ; jie ir komunistais ,,grasino " , kal bino gražiuoju susikalbėt " su darbdaviais , kliudė darbininkų vienybei, siūlė maldauti valdžios ir seimo pagalbos . Kokia veid mainystė buržuazijos pasiųstų provokatorių! Darbdaviams to ir tereikia, kad darbininkai eitų iškrikę. Padėdami jiems, socialdemokratai įneša seiman pajuokos [vertą] įstatymo projektą apie pakėlimą algų gelžkeliečiams ant 25 auksinų, reiškia pakelti algą iki 50 auks., tuo laiku kai patys apskaitė pragyvenimo minimumą virš 100 auksinų. Tikslas jų aiškus ; šiuo įstatymo projektu jie tikisi atitraukt Socialdemokratas ", darbininkus nuo tiesioginės kovos (žr. Nr. 45) . Tuo pat laiku seimo daugumos lyderiai krikščionys demo kratai, bičiuliai ir partijos draugai darbo federacijos vadų , tame

* * Originale : statytojų. - 313

pačiame seime pareiškė , kad algos darbininkams ir tarnauto jams negali būti pakeltos (,, Lietuva “, 11. XI.) . Bendru veikimu kai ką jie suprovokavo. ,,Nemuno “, Šmid to ir kitų fabrikų darbininkai metalistai , darbo federacijos vadų apgauti, tą pat dieną nustojo streikuot, nuėjo maldaut pas darb davius ir išmaldavo trupinius : padidinimo algos iki 30-40 auksi nų, tuo pat laiku organizuotai kovoję duonkepiai , siuvėjai ir raidžių rinkėjai iškovojo padidinimą ant 50 nuošimčių, iki 90— 140 auksinų dienai. Ge'žkeliečių streikas užsitęsė ilgiau . Jie mobilizuoti , ir valdžia nesirengia patenkint jų teisingų reikalavimų, provokuo dama kruviną pirtį jiems . Juodašimčių „ Laisvė " 12. XI. jau siundo ant gelžkeliečių, matydama jų reikalavimuose duonos , vaistų, gydytojo ir profesinės sąjungos —,, priešvalsty binę kovą". Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas pareiškia, kad kraugerių valdžia , nežiūrint minimalių gelžkeliečių reikalavimų (pakelt algą įvairioms kategorijoms iki 40-100 auks .) , gali su provokuot streiko tikslus ir duot darbininkams vietoj duonos šviną. Visa atsakomybė už tai puls ant pačių kraugerių ir jų agentų. Gelžkeliečiai tvirtai turi laikytis savo reikalavimų. Svarbiau sia nepasiduoti provokatorių prikalbinėjimams. Draugai meta listai, varykite lauk darbo federacijos apgavikus. Susiorgani zuokit savąjį darbininkų streiko komitetą, apie kurį [būtų] su sispietę visi darbininkai vienos gaminimo srities, jūs lai mėsite ! Šalin buožių [vyriausybės] provokaciją ir jos agentai —-darbo federacija ir socialdemokratai ! Pilnas patenkinimas teisingų reikalavimų! Šalin karo stovis! Laisvė darbininkų sąjungų, susirinkimų, spaudos! Šalin spekuliantų valdžia ! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoj! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas

Kaunas, 12. XI . 1921 . PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 62 l.

Buvo išleistas su nežymiais pakeitimais ir rusų kalba.

--- 314

Nr. 173 LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKĪMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU KAUNO DARBININKŲ STREIKU 1921 m. gruodžio 5 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai , vienykitės! KAS APGAUDINĖJA DARBININKUS? Streiko priežastys Draugai darbininkai! Vokiečių markės kurso galvotrūkčiais kritimas neapsakomai pakėlė produktų kainas Lietuvoj . Viskas pabrango 2-3 kart. Tiek pat pablogėjo ir taip labai sunki darbininkų padėtis . Kau no darbininkai , skurdo spaudžiami , paskelbė streiką, reikalau dami pakelt algas ant 50-200 nuošimčių. Sustreikavo kepėjai , spaustuvių darbininkai , gelžkeliečiai , pilstytuvės darbininkai ir net metalistai , kurie buvo ir tebėra provokatorių ir valdžios agentų, darbo federacijos lyderių, įtakoje . Provokaciniai darbo federacijos darbeliai Darbo federacijos juodašimčiai vadai dirbo išsijuosę , kad tik atkalbėti darbininkus nuo streiko , nes, girdi, streiko nori bol ševikai, jie ir politinius reikalavimus stato , o apie pagerinimą darbininkų būvio pasirūpins ji , darbo federacija , ir be streiko , nes dabar josios krikščioniška -demokratinė valdžia . Kaip darbo federacija pasirūpino darbininkų būvio pageri nimu , tą dabar gerai jaučia Kauno darbininkai ant savo kailio. Šmidto ,,,Nemuno " , Tilmanso ir kitų fabrikų metalistai pa klausė darbo federacijos agentų suvedžiojimų, atsidėjo jų tar pininkavimui, tuojau sustojo streikavę, nuėjo taikintis su darb daviais ir gavo menkutį 20 nuošimčių priedelį . Darbo federacijos š'amštas , Darbininkas " giriasi, kad ačiū darbo federacijos tarpininkavimui ir rūpesniui gelžkeliečiai gavo 20 nuošimčių priedą. Paklausykim, ką sako gelžkeliečiai . Po 7 dienų streiko jie nusiuntė savo atstovus tartis su valdžia . Pas valdžios atstovą jie nieko negirdėjo, apart grasinimų areš tu , uždarymu dirbtuvių, jei... jie nepasitenkins tomis sąlygomis , ką metalistai gavo, tai yra, ką siūlo darbo federacija. Didelė gelžkeliečių klaida , kad jie išsirinko savo atstovais silpnus ne pastovius darbininkus , kurie pabojo valdžios grasinimų ir susi taikė ant tų mažmožių . Panašūs rezultatai ir valstybės spaustu vėj , kur taip pat ,,tarpininkavo " darbo federacija . Tuo laiku Šiaulių gelžkeliečiai , kurie susiorganizavo į prof sąjungą ir stojo už savo reikalavimus visi kaip vienas , iškovojo padidinimą algos ant 30 nuošimčių ir būtų sykiu su kauniškiais daugiau iškovoję, jei nebūtų buvęs sulaužytas streikas Kaune.

-- 315 --

Ką darbininkai gavo iš darbo federacijos ,,pagalbos "? Draugai darbininkai! Ar išlošėt jūs ką norint iš tų priedelių? Nieko . Nes jei iki brangenybės pakilimo jūsų algos , vidutiniškai 800 auksinų , ver tė buvo lygi 15 pūdų rugių (prieš karą - 30 pūdų) , tai dabar vertė jūsų neva padidintos algos iki 1000 auksinų lygi tik 10 pū dų, tai yra po tų niekšiškų „,pakėlimų“ jūsų algos vertė nupuolė ant 35 nuošimčių, tiek pat pablogėjo jūsų padėtis , tiek pat paki lo darbdavio pelnas. Tai nuopelnas provokacinio patarnavimo" darbininkams juodašimčių klerikalinės darbo federacijos . Ką veikė socialdemokratai?

Tuo laiku , kada darbo federacijos varė savo juodąjį darbą, socialdemokratai jai padėjo . Jie pradžioj atkalbinėjo darbinin kus nuo streikų, silpnino jų pasitikėjimą savomis jėgomis ir, tik užsitęsus streikui , jie, bijodami nuo darbininkų susilaukti užtar nautą vardą: pardavikai, pradėjo aiškinti , kad valdžios iždas tuščias, kad ji lėšų neturi algoms didinti . Užtat ji milijonus turi, kad gausingą žvalgybą laikyti, kad didinti algas karininkams ir ,,šelpti " ilgaskvernius ir trumpaskvernius krikščionių demokra tų ir darbo federacijos lyderius. Socialdemokratai - tai tie patys buržuazijos tarnai , ką ir darbo federacija , tik šiek tiek gudresni , užtat ir pavojingesni. Kaip siūlo kovot komunistai Buožių valdžios agentai iš darbo federacijos šaukia , kad bol ševikai už streiką . Tikra tiesa . Komunistai bolševikai - tai tie patys darbininkai , tik jie žino , kad nei Šmidtas, nei Šuvalas , nei kitas buržua ir nei jų valdžia nesutiks darbininkams pakelt al gos nė ant skatiko , jei darbininkai neprispaus jų prie sienos ; at bulai , jie su pagalba savo agentų - darbo federacijos ir social demokratų rūpinsis apgaut darbininkus, kaip kad apgavo kai kuriuos šį kartą . Tik su streiko pagalba prispaudus juos prie sienos , kuomet jie pajus, kad streikas liečia jų pelną, tik tuomet jie sutiks pa tenkint teisingus darbininkų reikalavimus . Todėl komunistai bolševikai sako : tik susiorganizavę, tik ne pakrikusiu, pastoviu streiku, tvirtai laikantis savo teisingų rei kalavimų, genant laukan iš savo tarpo streiklaužius ir valdžios agentus, darbo federacijos vadus ambrozaičius ir jam panašius niekšus,— jūs, darbininkai, pagerinsit savo būvį, laimėsit streiką.

Ar reikia kovot už politinius reikalavimus? Toliau juodųjų gauja iš darbo federacijos šaukia , kad bolše vikai už politinius reikalavimus, ir tuo jie nori suprovokuot streiką ir užsiundyt ant darbininkų kruviną žvalgybą . Kad ko 316

munistai už politinius reikalavimus , tai jie neklysta . Darbinin kai komunistai žino , kad kol bus karo stovis , kol bus užgniauž tos darbininkų organizacijos , laisvė darbininkų spaudos ir strei kų, kol buožių valdžia rengs su lenkų šlėkta sutartis dar didesniam lietuvių ir lenkų darbininkų pavergimui ir užpuoli mui ant badaujančių Tarybų Rusijos darbininkų, kol gyvuos spekuliantų valdžia , tol žymiai pagerint savo padėtį darbinin kai negalės, tol valdžia jiems grasins areštais ir kulka . Todėl komunistai kviečia visus darbininkus reikalaut ir kovot už karo stovio panaikinimą, už laisvę darbininkų sąjungų, spaudos, strei kų, prieš buožių valdžios sutartis su lenkų šlėktos valdžia, už spekuliantų valdžios nuvertimą, už proletariato diktatūrą, už Lietuvos darbininkų sąjungą su Lenkijos ir Tarybų Rusijos dar bininkais. KAS REIKIA DARYT?

Draugai darbininkai! Jūsų padėtis , ačiū darbo federacijos apgavimams ir jusų iš krikimui, pablogėjo ir vis blogės, nes brangenybė didėja , o vo kiečių markės kurso šokinėjimas žemyn ir aukštyn neša naudą tik spekuliantams ir dar labiau sunkina darbininkų padėtį . Jūs , praeito streiko pamokinti , turite rengtis prie naujos kovos. Visų fabrikų metalistai , susivienykit, sutverkit profsąjungą; gelžke liečiai , susisiekit su kitų stočių darbininkais ; dirbantieji , rem kite streikuojančius darbininkus ; nepasiduokit buožių valdžios provokacijai ! Tik suglaustomis jėgomis darbininkai išplėš iš buržuazijos savo padėties pagerinimą. Ginkite laukan buržuazijos agentus darbo federacijos va dus ir socialdemokratus ! Šalin karo stovis! Tegyvuoja darbininkų sąjungų, spaudos, streikų laisvė ! Pilnas patenkinimas teisingų darbininkų reikalavimų! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Šalin Lietuvos buožių ir lenkų šlėktos sąjunga ! Šalin Hymanso pasiūlymai ! Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybė ! Tegyvuoja proletariato diktatūra! Tegyvuoja komunizmas ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija !

Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas, 5. XII . 1921 .

Buvo išleistas ir rusų kalba

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 65 l.

22

LKP atsišaukimai, I t

317

Nr. 174

LKP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATS:ŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS RYŠIUM SU BESIARTINANČIAIS RINKIMAIS Į „ VIDURINĖS LIETUVOS" SEIMĄ 1921 m. gruodis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vieny kitės! Šalin rinkimus į išdavikišką ponų seimą! Šalin dvarininkus ir buržuaziją! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių tarybos! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia! DRAUGAI DARBININKAI IR VALSTIEČIAI !

Lenkų dvarininkai ir buržuazija ir jų pakalikai — kunigai, šnipai ir žandarai ruošiasi rinkimams į Vilniaus seimą . Šiais rin kimais jie nori įteisinti plėšikišką Lietuvos ir Baltarusijos žemės užgrobimą, kurį patvirtino pernykštis Želigovskio smurtininkų gaujos puolimas . Ugnimi ir kalaviju , srautais liedama darbininkų ir valstie ćių kraują , lenkų plėšikų gauja su budeliu Pilsudskiu priešaky je, Prancūzijos biržos sukčių nurodymu, uždėjo savo kruviną leteną ir Vilnijai . Su nedidele pertrauka ši plėšikų gauja šeimininkauja mūsų šalyje jau apie trejus metus. Trejus metus visą varguomenę lai ko tvirtai įsikibusios girtų žandarų ir dvarininkinių padugnių ran kos . Trejus metus darbininkai ir valstiečiai vaitoja ir vargsta po lenkų dvarininkiško chamo sunkia letena . Treji metai nenu trūkstamų pogromų, plėšikiškų užpuolimų, nepaliaujamų su ėmimų pagal girto parsidavėlio šnipo nurodymą. O dabar, pasmaugę visus ir viską, šie vieškelio plėšikai at kiša sumuštam ir nukamuotam, suriestam ir sulenktam darbinin kui ir valstiečiui peilį prie gerklės ir įsako : įteisinkite mūsų kruvinus veiksmus , pasirašykite savo mirties nuosprendį ! Kam yra reikalingas Vilniaus seimas! Ką toks seimas duos darbo liaudžiai — darbininkams ir valstiečiams? Nieko, išskyrus naują vergiją ir grandines. Nieko , išskyrus dar didesnį teisėtą " lenkų dvarininkų ir buržuazijos valdžios sustiprėjimą. Po trejų metų karo su Tarybų Rusija , po to , kai visos An tantės pastangos sutriuškinti darbininkų ir valstiečių tvirtovę sudužo į nepalaužiamą Rusijos proletariato ir valstietijos valią, pasauliniai grobuonys vis dar neatsisakė nuo planų sunaikinti pasaulinės revoliucijos židinį — Rusijos Tarybų respubliką . Kai visi ankstesni mėginimai sužlugo , Antantė, ypatingai jos vado vė Prancūzija, pradėjo varyti kitą politiką, ėmėsi kitų priemo nių . Ji siekia suvienyti visas jos sukurtas Rusijos pakraščiuose ,,savarankiškas valstybes " ir mesti jas prieš jos nepakenčiamą priešą . Mylimiausias Antantės vaikas , ištikimiausias jos ver -

318 -

gas yra dabar jos įsakymams paklusni ir nuolanki ,, nepriklau somoji " Lenkija . Kai Kauno Lietuvos seimas atmetė Hyman so projektą dėl federacijos tarp Lenkijos ir Lietuvos ir jų kari nių pajėgų sujungimo , Antantė , matydama , kaip sužlunga jos viltys sudaryti vieningą frontą prieš Tarybų Rusiją, be tylomis duoto sutikimo prijungti prie Lenkijos didžiulę Lietuvos ir Bal tarusijos krašto dalį - Gardino guberniją ir Suvalkų, Vilniaus ir Minsko gubernijų dalis , leido jai ,,sušaukti " Vilniaus seimą, kuris turi pasisakyti už Vilnijos prijungimą prie Lenkijos ir tuo priversti ir Kauno Lietuvą nusileisti . Vilnijos prijungimas prie grobuoniškos buržuazinės-dvari ninkinės Lenkijos ne tik sustiprins pas mus lenkų dvarininkų ir buržuazijos valdžią, bet ir sudarys Lietuvos ir Baltarusijos dar bo liaudžiai amžiną naujų karų su Tarybų Rusija grėsmę. Per septynerius karo metus nukamuotam ir nuskurdintam, kraujuo se paplūdusiam Lietuvos ir Baltarusijos darbininkui ir valstie čiui ruošiama nauja eilė karų, naujas kraujo nuleidimas viso pasaulio spekuliantų naudai . Jis bus verčiamas savomis ranko mis pasmaugti darbininkų ir valstiečių valdžią Tarybų Rusijoje, tą vienintelę viso pasaulio pavergtųjų ir engiamųjų viltį . Tačiau nesulauks to Paryžiaus ir Varšuvos šakalai ! Ne į išdavikišką ponų seimą eis darbininkai ir valstiečiai , o, susijungę į galingą armiją, vienu galingu smūgiu nusimes nuo savęs buržuaziją ir dvarininkus ir įsteigs savo seimą — dar bininkų ir valstiečių atstovų tarybas. Jie susijungs ne su dvarininkine -buržuazine Lenkija dar bininkų ir valstiečių valdžiai panaikinti Tarybų Rusijoje, bet susijungs su Tarybų Rusijos darbo žmonėmis kraugerių valdžiai panaikinti Lietuvoje ir Baltarusijoje ir visame pasaulyje . Jie posėdžiaus ne seime kartu su ponais , kad galėtų parda vinėti pasauliniams grobikams savo sūnų kraują, o darbininkų ir valstiečių atstovų tarybose, kurios atims iš dvarininkų ir buržuazijos žemę, fabrikus, namus ir atiduos juos darbo liau džiai. Šalin išdavikiškus rinkimus į seimą! Nė vieno darbininko ir valstiečio balso ! Šalin dvarininkų, kunigų, buržujų ir šnipų seimą! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia! Šalin dvarininkinę -buržuazinę Lenkiją ! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ir Baltarusija ! Šalin rankas nuo mūsų šalies , Paryžiaus ir Varšuvos biržų sukčiai! Tegyvuoja sąjunga su darbininkų ir valstiečių Rusija ! Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas Vilnius, 1921 m. gruodis PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 58 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba. 319

Nr. 175 LKP VILNIAUS SRITIES KOMITETO ŠŪKIAI, IŠLEISTI RYŠIUM SU BESIARTINANČIAIS RINKIMAIS Į „VIDURINĖS LIETUVOS" SEIMĄ 1922 m. sausis

Šalin išdavikiškus rinkimus į ponų seimą ! Nė vieno darbininkų ir valstiečių balso ! Šalin dvarininkų, kunigų, buržujų ir šnipų seimą! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia! Šalin dvarininkinę- buržuazinę Lenkiją ! Tegyvuoja Tarybų Lietuva ir Baltarusija ! Šalin rankas nuo mūsų šalies , Paryžiaus ir Varšuvos biržų sukčiai ! Tegyvuoja federacija su darbininkų ir valstiečių Rusija !

Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas Vilnius, 1922 m. sausis

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 59 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleisti taip pat baltarusių, lenkų ir žydų kalbomis.

Nr. 176 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATS:ŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU BURŽUAZIJOS VIEŠPATAVIMO LIETUVOJE KETVIRTOSIOMIS METINĖMIS 1922 m. vasario 15 d.

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! KETVERI METAI ,,NEPRIKLAUSOMOS" LIETUVOS Ryt, vasario 16 d., buožės švenčia savo viešpatavimo 4-rių metų sukaktuves . Jie kviečia jų šventėje dalyvauti visas orga nizacijas, sykiu ir darbininkų. Jie nori tuo parodyt , kad jų vieš patavimas darbininkų palaikomas . Ką darbininkai turi į tai at sakyti ? Ką darbininkai prisimins, kuomet nutukę, apsigėrę darbininkų krauju buožės šėls, švęsdami savo šventę? Savo ponavimo laiką buožės skaičiuoja ketveriais metais . Pirmaisiais , 1918 , metais vokiečių kaizerio noru susidarė iš Lie tuvos buožių ir kunigų „ Taryba “, kuri turėjo pasisakyt ir pasi sakė už uniją su šucmanų Vokietija . Nuo to laiko Lietuva tapo ,,nepriklausoma " . Kunigų „ Tarybos " agentai visur ėjo ,,feldpo licei "- šnipų pareigas. Jų žymesnieji buvo skiriami pagarsėju siais viršaičiais ir seniūnais * . Jų įdavimu ne vienas „, pavojin Originale: staršinomis ir starastomis.

320

gas" darbininkas buvo išgabentas Vokietijon , kiti sušaudyti . Revoliucija Vokietijoj ir vėliau Tarybų valdžia Rytų Lietuvoj privertė buožių vadus galvotrūkčiais išsidangint iš Lietuvos . Bet vokiečių socialpardavikai , apgavę ir pradėję žudyt revoliuci nius vokiečių darbininkus , atėjo pagalbon ir Lietuvos buožėms kovoje su kilstančiais į kovą Lietuvos darbininkais . Kaizerio gaujos Lietuvoj buvo pakeistos socialpatrioto Noskės gaujomis . Grįžo atsipeikėję buožių vadai su maišais pinigų, gautų pas An tantės kapitalistus, kuriems ypač baisus buvo revoliucijos žen gimas į vakarus. Dabar prasidėjo antrieji , 1919 , metai - tikrieji ,,nepriklausomybės " metai Lietuvoj . Buožės , aprūpinti Antantes pinigais, prancūzų ir vokiečių ginklais, susivieniję su lenkų po nais, vokiečių žandarų remiami , pradėjo pult Lietuvos ir Balta rusijos Tarybų valdžios raudonuosius pulkus. Raudonoji Armija pasitraukė . Įsiutę buožės iškėlė pirmąją, pačią baisiąją, kruviną puotą Lietuvos darbininkams . Dvarinin kai buvo grąžinti į dvarus . Jų ir kunigų nurodymais pradėjo vokiečių ir buožių žandarai naikint susipratusius darbininkus . Vien antraisiais ,,nepriklausomybės " metais buožių tėvynės die vaičiui buvo paaukota — sušaudyta virš 300 darbininkų . Tuo pat laiku, kada ,,saviškiai “ žandarai mileriai , glovackiai , plechavičiai , mikuckiai šaudo darbininkus, griauna darbinin kų organizacijas , gėdina darbininkes, buožių jėzuitai * žada darbininkams žemės, darbo , laisvių, panaikint mirties bausmę , kviečia tik stot savanoriais į baltuosius pulkus . Dalis darbininkų jiems patikėjo . Reikalingi buvo dar dveji ,,nepriklausomybės" metai , kad ir tieji apakinti darbininkai ir bežemiai suprastų, kad be darbi ninkų valdžios nebus nei žemės, nei laisvių, nei darbo . Jau šiek tiek sutvirtėję buožės ėmėsi per paskutinius dvejus, 1920 ir 1921 ,,, nepriklausomybės " metus ,, tvarkyti " kraštą . Tuo laiku uždaromi trys Kauno m. profsąjungų Centro Biu rai, vienas visos Lietuvos profsąjungų Centro Biuras , jų nariai areštuojami ir išsiunčiami iš Lietuvos ; išgriaunami trys darbi ninkų klubai Kaune ; išvaikomas visos Lietuvos žemės ūkio dar bininkų profsąjungų suvažiavimas 60; išgriaunamos profsąjun gos Panevėžyj , Rokiškyj , Ukmergėj , Suvalkijoj ir Kaune (gelž keliečių ir kt .) ; 1 Gegužės darbininkų šventėj dalyvaujantieji darbininkai „ tvarkomi “ nagaikomis ; profsąjungų valdybų ir darbininkų frakcijų nariai kišami kalėjiman - nuolatos kalėji me sėdi ne mažiau 200 kovotojų už darbininkų reikalus ; areš tuotieji žiauriausiai kankinami ; žymesnieji darbininkai šaudomi (Varkalis, Fedaravičius, Manelis ir kt . ) : šaudomi ir slaptai (Re kašius, Kaplanskis) . Užgniaužiama darbininkų spauda, už daroma net 12 lietuvių, žydų ir lenkų kalbomis darbininkų laik

* T. y. krikščionys demokratai. 321

raščių* . Žemės reforma pavirto , kaip mes sakėme iškart , į žemės reformą dėl kunigų, buožių ir dvarininkų. Visi įstaty mai, mirties bausmė ir karo stovis nukreipti prieš darbininkus . Ir šiandieną, kada buožės rengiasi atsimint , kaip per ketve ius metus jie „ ramino “ kraštą , teisiamas myriop Komunistinės jaunimo sąjungos narys drg . Rozenfeldas ; kalėjimo režimu marinamas Kauno dūmos narys Leonas. Visa tai atsimindami, Lietuvos ir Kauno darbininkai sako į buožių kvietimą dalyvaut jų šventėje : jūsų džiaugsmai — mums vargai ; jūs , buožės , nutukę darbininkų krauju, ryt švęsi te savo viešpatavimo 4-sias sukaktuves ; mūsų gi reikalas pasi rūpint, kad toji šventė būtų viena iš paskutinių buožių švenčių. Kauno ir visos Lietuvos darbininkai , spieskitės apie savo klasines organizacijas : profsąjungas ir LKP ; darbininkai , pate kę darbo federacijon , jus kvies jūsų vadai dalyvaut buožių šventėje - praginkit tuos vadus ir parodykit , kad esate vienoj šeimynoj su visais darbininkais prieš buožes ir buržujus, o ne kartu su buožėmis ir buržujais . Šalin karo stovis ir baltasis buožių teroras ! Tegyvuoja darbininkų sąjungų, spaudos, susirinkimų ir streikų laisvė! Visa žemė darbininkams ir sodžiaus biednuomenei !

Šalin kraugerių buožių valdžia! Tegyvuoja Darbininkų, mažažemių ir kareivių atstovų tary bų valdžia Lietuvoj! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas

Kaunas , 15. II. 1922. Buvo išleistas ir rusų kalba.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 74 l. Nr. 177

LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBO MOTERIS TARPTAUTINĖS MOTERS DIENOS PROGA 1922 m. kovo 1 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! Į LIETUVOS DARBININKES , BEŽEMES IR MAŽAŽEMES ! Draugės Lietuvos darbininkės , bežemės ir mažažemės ! Jau vienuolika metų visų šalių darbininkės švenčia kovo 8 d. , vadi namąją Tarptautinę moterų darbininkių dieną . 1910 m. Kopen Atsišaukime rusų kalba šioje teksto vietoje išvardijami uždaryti darbi ninkų laikraščiai : „ Darbininkų gyvenimas", „ Życie robotnicze " (Darbininkų gy venimas“), „ Arbeter lebn“ („ Darbininkų gyvenimas “), „ Naujas darbininkų gy venimas",,,Darbininkų žodis" ,,,Słowo robotnicze" (,,Darbininkų žodis " ), „ Arbe ter vort" (,,Darbininkų žodis " ), „ Naje ceit" (,,Naujas laikas " ), „ Mūsų žodis", ,,Vilnis",,,Banga ", „ Darbininkų reikalai" ir kt. - 322 ―

hagoj tarptautinis socialisčių suvažiavimas nutarė kovo 8 d. kasmet švęst kaipo tarptautinę moterų darbininkių dieną. Visuose kraštuose tą dieną darbininkės leidžia atsišaukimus, laikraščius , daro susirinkimus ir mitingus , kur kalba apie savo sunkų gyvenimą, vargus, skriaudas ir mokosi , kaip tuos vargus prašalint. Kitur jos milžiniškomis demonstracijomis išeina į gatves ir rodo kapitalistiniam pasauliui , kad jau nubudo paskutinė vergė, daugiausia išnaudojama , nesusipratusi , tamsi ir neorganizuota moteris darbininkė . Ten ji kartu su visais dar bininkais skelbia mirtiną kovą visam kapitalistiniam pasauliui dėl šviesesnės ateities sau ir savo vaikams . Ir kasmet vis dau

giau ir daugiau moterys darbininkės supranta , kad savo sun kiam jungui numesti reikia kovot ; o kad kovą laimėjus , reikia organizuotis į bendras darbininkų eiles . Kasmet vis auga ir auga darbininkių skaičius profesinėse sąjungose , Komunistų partijoj ; kasmet vis daugiau darbininkių dalyvauja streikuose, demonstracijose ir moterų darbininkių dienos šventime. Lietuvos darbininkės dar nešventė savo dienos ir maža jų saujelė tesiranda klasinėse darbininkų organizacijose . Jos vis dar tyliai velka vergijos jungą . Bet ar jūsų, Lietuvos darbinin kės, bežemės ir mažažemės , padėtis yra geresnė , negu kitų šalių darbininkių? Ar jus neišnaudoja Lietuvos buržujai, dvarininkai ir buožės? Argi jūsų darbo sąlygos geresnės , negu vyrų darbi ninkų? Ne! Jūs turite nuo ankstybo ryto iki vėlyvos nakties dirbti už menkutėlį užmokestį ; turite be poilsio, beveik prie darbo, gimdyti vaikus be jokios daktaro pagalbos ; turite ma tyt, kaip lyg žvakės tirpsta jūsų vaikų gyvybė; turite pakelti širdies skausmus , kuomet vargo varomos jūsų sesės eina į prostitučių eiles . Kada gi pasenstat ar sveikatos netenkat, tu rite eit elgetauti . Toks saldus yra „ nepriklausomos “ Lietuvos darbininkių ir vargingųjų sodiečių gyvenimas . Buožių Lietuvoj , kur jau antri metai neva dirba Steigiamasis seimas ir yra paskelbta demokratinė respublika, taip daug ža dėjusi darbininkams ir darbininkėms , turite tik vien didžiausią brangumą ir nedarbą, nežmonišką išnaudojimą ir nepakeliamą mokesčių naštą . Darbininkės neturi ne tik iš ko apsivilkt, bet ir pramisti negali . Gyventi joms reikia susigrūdus biauriose . lindynėse. Tūkstančiai vaikų be prieglaudos elgetauja . Visoj savo grožėj išbujojusi prostitucija . Šimtai geriausių darbinin kų ir darbininkių pūdomi kalėjimuose. Daugelis jų buožiu val džios budelių žvėriškai nukankinti ar sušaudyti . O Lietuvos darbininkės , visa tai matydamos, vis dar tyli ir velka savo jungą. Buožių valdžia tik rankas trina , džiaugdamasi , kad darbinin kės tyliai kenčia . Kad apsvaiginus darbininkų protą ir iščiul pus paskutinį užprakaituotą skatiką , krikščioniška buožių val džia steigia karčiamas ir nori įvest , kaip caro laikais , monopolį . Tai nekliudo jai begėdiškai šaukt apie blaivybės platinimą. 323

Seime sėdi penkios moterys katalikės , vadinančios save visų moterų, be klasių skirtumo, užtarėjomis ; bet ar girdėjo Lietuvos proletarės , kad tos poniulės būtų gynusios darbininkių reikalus , būtų šaukusios darbininkes į kovą su išnaudotojais? Jos tik gar bina buožių viešpatavimą, šaukia apie vienybę su išnaudotojais ir temdo darbininkių akis . Jos tikros krikščioniškų buožių sesės, kartu su jais parduodančios Lietuvos darbininkes į lenkų ponų vergiją. Su jomis darbininkėms ir vargingosioms sodietėms ne pakeliui . Tokios pat darbininkių mulkintojos Zitos ir moterų katalikių draugijos 61 , kurios, įsikibusios į klebonų sutanas, remia spekuliantų kunigų ir buožių valdžią . Kas gi tad belieka daryti Lietuvos darbininkėms? Vienin telis kelias , kaip ir visų šalių darbininkių, tai kova su savo iš naudotojais ir buožių valdžia . Kad laimėjus kovą, Lietuvos dar bininkės turi per šių metų tarptautinę darbininkių šventę pradėt organizuotis , stoti į profesines sąjungas ir Komunistų partiją, kaipo vienintelę tikrą darbininkų ir darbininkių reikalų gynėją ! Kuo mažiau bus susiorganizavę moterys darbininkės į bend ras klasines organizacijas , tuo sunkiau bus darbininkams vest kovą už proletariato pasiliuosavimą iš kapitalo vergijos, nes darbininkės sudaro nemažą dalį to proletariato . Todėl darbinin kai turi bendrai su darbininkėmis tą dieną dalyvaut susirinki muose ir mitinguose ir traukt moteris darbininkes į darbininkų klasines organizacijas dėl bendros kovos . Lietuvos darbininkės, bežemės ir mažažemės , visur švęskite Tarptautinę moterų darbininkių dieną - kovo 8 dieną ! Visur kuo galėdamos ir kaip mokėdamos ją pažymėkite . Susipratusios darbininkės ir darbininkai , aiškinkit jos reikšmę ir moterų darbininkių uždavinius tamsesnėms darbininkėms . Traukite visas darbininkes ir vargingąsias sodietes į kovą už pasiliuosavimą iš kapitalo, dvarininkų, buožių ir kunigų ver gijos . Pradedant nuo kovo 8 dienos , per visą savaitę tęskite tą dar bą . Lai visoj Lietuvoj per tą savaitę skamba susipratusių dar bininkių ir darbininkų - komunistų obalsiai : Tegyvuoja Tarptautinė moterų darbininkių diena ! Tegyvuoja darbininkių raudonoji savaitė Lietuvoj ! Tegyvuoja viso pasaulio darbininkių ir darbininkų vienybė ! Šalin buožių ir kunigų budelių valdžia ! Tegyvuoja Lietuvos proletarės komunistų eilėse! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas ! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, kovo 1 d . 1922 m.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b. , 16 l. Originale: įsitikinę.

Buvo išleistas ir žydų kalba. Yra pa skelbtas knygoje „ Lietuvos TSR istori jos šaltiniai", IV t., V., 1961 m., 113-115 psl, 324

C GESS N HOVE DARBININKU

‫פעטערלבן‬

‫א‬

GYVENIMAS

DARBININKU

MUSŲ ŽODIS

GYVENIMAS

Sue Robotnicze

Barbininky Zodis ‫ווארט‬

VILNS

BANGA

Derbintains ATSTOVAL

‫ד‬

‫ניע‬ 10031 12 n ai

m

Re

‫צו‬

‫קינפט‬ ‫ציים‬ 717

D

PAR

valdos uzdarytieil ir kontiskoongi dari

1923 metų pradžioje išleista atvirutė , nurodanti buržuazinės valdžios užda rytus Lietuvos darbininkų laikraščius, ėjusius 1919-1923 metais .

Nr. 178 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1922 m. balandis] DRAUGAI !

Artinasi 1 - ji Gegužės . Mūsų partija, kaipo darbininkų par tija, turi pirmoji prisiruošti į darbininkų klasės šventę, pirmoji aiškiai formuluoti ( išreikšti ) reikalavimus. Pas mus Lietuvoj buožių valdžia , norėdama užslopinti klasi nį 1 -os Gegužės pobūdį , paskelbė [ tą ] dieną valdiška „ šven te", taip vadinama ,,darbo žmonių ir tautų meilės švente". Mūsų užduotis išaiškinti , kad kiekvienoje tautoje yra dvi tau tos - darbininkų ir kapitalistų, tarp kurių negali būti meilės , o tik kova. Ir todėl pirmas obalsis privalo būti - 1. Tegyvuoja Tarptautinė darbininkų solidarumo šventė - 1 -ji Gegužės! Visame pasaulyje eina kapitalo puolimas [prieš] darbininkų klasę . Net tose šalyse, kur buvo iš karto 8 valandų darbo die na, ji pailginama iki 9-10 valandų. Pas mus Lietuvoje buo žės net įstatymų keliu nustatė laukų darbininkams darbo dieną nuo saulės tekėjimo iki nusileidimo . Todėl antras obalsis 2. Tegyvuoja 8 valandų darbo diena! Pasauliui vėl gresia naujų karų pavojus. Todėl kelkite tra dicinį 1 - os Gegužės obalsį : 3. Šalin militarizmas, šalin karo stovis! Darbininkų kovai trukdyti, darbininkų organizacijoms ir spaudai smaugti buržuazija laiko karo stovį . Ypač paaštrėjo reakcija artinantis rinkimams į seimą. Todėl svarbiausiu šių metų dienos obalsiu yra : 4. Šalin karo stovis, šalin baltasis te Ioras! 5. Laisvė darbininkų organizacijoms ir spaudai! 6. Paliuo savimas už darbininkus nukentėjusių politinių kalinių ir leidimas grįžti politiniams emigrantams ir išsiųstiems darbininkams! Antantė stengias iščiulpti iš Lietuvos darbininkų paskutinį kraujo lašą. Tam tikslui rengiama Lietuvos buožių sąjunga su Lenkijos ponais. Todėl : 7. Salin sąjungą su ponų Lenkija! Te gyvuoja sąjunga su Tarybų Rusija! Pirmoji Gegužės - darbininkų solidarumo šventė . Rusijos proletariatas saulės išdegintose vietose kenčia didžiausią badą, todėl: 8. Lietuvos darbininkai, rinkite aukas Tarybų Rusijos badaujantiems! Steigiamojo seimo žemės reforma vykdoma buožių naudai . Mes ir toliau reikalaujame: 9. Visa žemė darbininkams ir ma žažemiams! Darbininkų uždarbis menkas ! Spekuliacija valgomaisiais produktais ir mišku kelia kainas kaip vienų, taip ir kitų. Dar bininkai kenčia badą ir šaltį . Todėl : 10. Griežta kova su speku liacija ir uždraudimas vežti užsienin valgomųjų produktų ir miško medžiagos!

326

Bet šie reikalavimai bus pasiekti tik per kovą su buržuazine valdžia, kuri palaiko buožių reikalus . Užtikrinti gi darbininkų reikalavimų įvykdymą gyveniman gali tik darbininkų ir netur tingųjų sodiečių valdžia . Todėl : 11. Tegyvuoja darbininkų ir neturtingųjų sodiečių valdžia! Štai tie opiausi darbininkų reikalavimai, kurie turi būti už rašyti ant 1 -os Gegužės vėliavų. Į kovą už išvardintus reikala vimus mes turime kviesti visus darbininkus , vis vien, kieno įtakoje jie būtų, nes tie reikalavimai skaudžiai liečia visus darbi ninkus . Stengtis tik, kad mūsų draugai pirmieji keltų išvardin tus reikalavimus ir kviestų už juos kovoti . Kadangi mūsų par tija nelegali, tai tokius kvietimus turi daryti tos darbininkų legalios organizacijos , kurios yra mūsų įtakoje , kaip tatai dar bininkų frakcijos savivaldybėse , o kur jų nėra , tai nors prof sąjungos. Kvietimus rengimui mitingų ir demonstracijų reikia siųsti visoms kitoms darbininkų organizacijoms, kaip profsą jungų sekcijoms , žydų bendruomenės darbininkų frakcijoms, socialdemokratų kuopoms , socialistų liaudininkų organizaci joms, jei jos nors šiek tiek turi įtakos darbininkuose, jų frak cijoms savivaldybėse , fabrikų komitetams , darbo federacijos darbininkams . Reikalinga tik kvietimus daryt raštiškai ir nuro dant visus viršminėtus obalsius ir reikalavimus . Ant skelbimų apie mitingą būtinai turi būti parašai visų darbininkų organi zacijų, kurios sutiko kovot už minėtus reikalavimus . Te ie šių metų 1 -ji Gegužės pirmas mėginimas suspiest visus darbininkus dėl kovos už opiausius jų reikalavimus, pir mas mėginimas sudaryt bendrą proletarų frontą prieš kapitalą. CVA, 56 f., 1922 m., 42 b., 4034 1.*

Nr. 179 LKP VIINIAUS SRITIES KOMITETO ATS!ŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKES GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1922 m. balandis Visų šalių proletarai, vienykitės! TEGYVUOJA GEGUŽĖS PIRMOJI! Draugai darbininkai ir darbininkės! 34-tus metus tarptautinis proletariatas mini savo Gegu žės 1 -sios šventę. Tai šviesi darbo šventė , proletariato tarptau tinio solidarumo šventė. Tą dieną revoliucinis proletariatas de monstruoja savo galią ir siekimą nuversti kapitalo viešpatavi mą, iškovoti socializmą. Metai po metų Gegužės Pirmąją milijonai proletarų visa me pasaulyje apleidžia tvankius fabrikų ir kasyklų urvus ir su

* Originalas nesurastas. Spausdinama pagal byloje esantį nuorašą.

327

raudonomis, darbininkų krauju aptaškytomis vėliavomis išeina į gatvę demonstruoti savo rūsčią darbo valią. Baili , bet kraujo trokštanti buržuazija metai po metų tą die ną demonstruojančius darbininkus sutinka šūviais, žudynėmis. Tačiau veltui jos šėlimas : ir tamsiausios reakcijos metais darbi ninkai švęsdavo Gegužės Pirmąją. Net kruvinų viso pasaulio tautų skerdynių metu , kai II Internacionalas kojomis mindžio jo raudonas kovos vėliavas ir stojo tarnauti buržuazijai, ra gindamas vienos šalies darbininkus žudyti kitos šalies savo brolius ir karo laikui užmiršti Gegužės Pirmąją - proletariato tarptautinio solidarumo dieną,- tuo gėdingos išdavystės metu Gegužės Pirmąją revoliucinis darbininkų klasės avangardas laikė aukštai iškėlęs raudonąją vėliavą, skelbdamas karą karui , tiesdamas brolišką ranką kitų šalių darbininkams, nors buržua zija revoliucinius darbininkus, kaip ,,tėvynės išdavikus " , skan dino jų pačių kraujo srautuose . Ne veltui buvo pralietas kovoje darbininkų kraujas . Nors po karo, taikos meto kovoje buržuazija dar labiau suįžūlėjo, nors baltąjį terorą ji padarė darbininkų klasės slopinimo siste ma, bet dabar Gegužės Pirmąją darbininkas išstoja drąsiau, nes jis mato, kad artėja pergalė . Anksčiau Gegužės Pirmąją darbininkų klasė galvojo apie savo idealą, socializmą kaip apie tolimą tikslą. Dabar pasaulinė socialistinė revoliucija įgyven dinama. Tegu kapitalas , priešmirtinio mėšlungio tampomas, dar atkakliai stengiasi prailginti savo gyvenimą, bet jo istorinė valanda jau yra išmušusi . Ekonominis pasaulio atkūrimas ka pitalistiniais pagrindais neįmanomas. Apgailėtinos yra Tautų Sąjungos ir Versalio taikos kūrėjų pastangos. Ištisų tautų pa vergimas, milijardai kontribucijų, spekuliavimas valiuta ir brangumo augimas , nematyta pramonės ir prekybos krizė, 10 mi lijonų bedarbių Europoje ir Amerikoje , nepaprastas apginklavi mo didėjimas ir ruošimasis naujoms kruvinoms tautų skerdy nėms - štai pokarinė kapitalistinio pasaulio būklė . Kapitalo puolimas visu frontu prieš darbininkų klasę, 8 valandų darbo dienos panaikinimas ir darbo užmokesčio mažinimas, nepapras tai augant brangumui - štai paskutinis buržuazijos ir jos lio kajų sociališdavikų žodis darbininkų klasei. Tačiau darbininkų klasė pakilo į didžiąją istorinę kovą . Ta rybų Rusiją, pirmoji proletarinė valstybė pasaulyje, pasaulinės socialistinės revoliucijos židinys, jau penktus metus stovi pro letariato internacionalinio reikalo sargyboje . Kapitalistinį pa saulį sukrečia milžiniški milijonų proletarų streikai ir demonst racijos Europoje ir Amerikoje , Rytų pavergtų tautų sukilimai , jis dreba, matydamas Komunistų Internacionalo augimą. Kova už darbininkų klasės būvį virsta kova už socializmą - toks yra istorinės epochos priesakas buržuazijos duobkasiui, darbininkų klasei. Galutinė jos pergalė yra užtikrinta . Tačiau priešakyje dar sunki kova .

328

Gegužės Pirmoji — pasaulinės darbo armijos apžiūros die na, pasiruošimo naujoms besiartinančioms kautynėms diena . Ir šiais metais Gegužės Pirmąją revoliucinis proletariatas savo pagrindinius socialistinės revoliucijos, proletariato dikta tūros ir Tarybų valdžios šūkius savo krauju įrašys savo rau donosiose vėliavose . Gegužės Pirmąją revoliucinis proletariatas šios pasaulinės socialistinės revoliucijos stos Tarybų Rusijos ginti . Remti Rusijos darbininkus jų sunkioje kovo tvirtovės je , padėti badaujantiems Rusijos valstiečiams Pavolgyje, kovo ti prieš buržuazines vyriausybes , siekiančias pasinaudoti badu ir primesti Tarybų Rusijai šeilokiškas 2 sąlygas ar pradėti karą štai viso pasaulio revoliucinio proletariato Gegužės prieš ją, Pirmosios reikalavimai. Gegužės Pirmąją darbininkų klasė stos prieš kapitalistinio pasaulio ginklavimąsi , prieš naujų karų grėsmę, prieš tautų pa vergimą, prieš klasinį ir nacionalinį engimą. Gegužės Pirmąją darbininkų klasė pakels savo balsą prieš buržuazijos baltąjį terorą, prieš revoliucinių darbininkų suėmi mus, žudynes ir kankinimus, pagerbs kovoje už darbininkų kla sės reikalą žuvusiųjų atminimą . Šiais metais Gegužės Pirmąją darbininkų klasė stos į kovą prieš darbo dienos prailginimą ir darbo užmokesčio sumažinimą, už 8 valandų darbo dieną, už paramą bedarbiams valstybės ir kapitalistų sąskaita, už vieningą darbininkų frontą prieš kapita lo puolimą. Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas ragi na Vilniaus m. proletariatą, žemės ūkio darbininkus ir vargin guosius valstiečius švęsti Gegužės Pirmąją. Darbininkai ir darbininkės ! Gegužės Pirmąją, jūsų šventės dieną, sustabdykite fabrikus ir dirbtuves, nutraukite darbą dva Tuose ir kaimuose , su revoliucinėmis dainomis , iškėlę raudonas kovos vėliavas , eikite demonstruoti savo valią kovoti už geres

nę ateitį . Šalin buržuazijos viešpatavimą! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija! Rankas šalin nuo Tarybų Rusijos ! Tegyvuoja vieningas darbininkų frontas prieš kapitalo puolimą ! Tegyvuoja 8 valandų darbo diena! Duonos bedarbiams! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas ! Tegyvuoja Gegužės Pirmoji ! Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus srities komitetas Vilnius, 1922 m. balandis PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 60 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba.

329

Nr. 180 LKP ŽYDŲ SEKCIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1922 m. gegužės 1 d. Visu šalių darbininkai,

vienykitės!

DARBININKAI ! ŠIANDIEN GEGUŽĖS 1 -OJI Tamsiajai reakcijai siaučiant, tenka šiais metais Lietuvos darbininkams švęsti savo kovos šventę. Ir šiaip jau smarkūs darbininkų ir jų organizacijų persekiojimai dabar, ryšium su rinkimais , kuriuos reakcija nori bet kuria kaina laimėti , virto laukiniu siautėjimu prieš visus įtartinus " darbininkus. Net ir tie menkučiai įstatymai , kurie išleisti Lietuvoje, mindžiojami kojomis . Kaip atrodo dėl nuolatinio teroro mūsų profesinės sąjungos? Kur yra mūsų ekonominių streikų laisvė? Ar komendantas , žvalgyba ir milicija nepadeda šeiminin kams jų konfliktuose su darbininkais ? Ar visur laikomasi 8 valandų darbo dienos? Ar mes turime bent kokį nors darbininkų draudimą? Ne, viešpataujanti kunigų ir bankininkų gauja savo kojo mis mindžioja darbininkų teises . Ar „ mūsų“ , žydų, turtuoliai ir rabinai geresni? Ne! Ar ne sionistas Rozenbaumas padėjo ruošti Lietuvos konstituciją, už kurią balsavo seimo žydų frakcija ir kuri smau gia dabar visus Lietuvos darbininkus ir darbo žmones? Ar seimo žydų frakcija visose ankstesnėse seimo sesijose nėjo petys į petį su lietuvių kunigais ir bankininkais, ar nepa dėjo engti lietuvių tautos? Tokiomis sąlygomis šių metų Gegužės Pirmosios kovos šū kis gali būti tik vienas! Visi Lietuvos darbininkai , be tautybės, tikybos ir politinių pažiūrų skirtumo , turi sudaryti vieningą frontą kovoje prieš reakciją ! Prieš komendantų, žvalgybos ir milicijos savavaliavimą ! Prieš sąjungą su Lenkija ir bet kokią karo avantiūrą! Prieš kapitalistinį išnaudojimą ! Už visišką streikų, darbininkų organizacijų, spaudos ir su sirinkimų laisvę! Už darbininkų draudimą savininkų ir valstybės sąskaita li gos , nedarbo ir nelaimingų atsitikimų atvejais ! Už darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybę ! Lietuvos Komunistų partijos žydų sekcijų Centro Biuras Kaunas, 1922 m. gegužės 1 d. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b. , 85 l.

Versta iš žydų kalbos. 330

Nr. 181 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į KAUNO DARBININKUS, RAGINANTIS PAREMTI STREIKUOJANČIUS GELEŽINKELININKUS IR RUOŠTIS VISUOTINIAM STREIKUI 1922 m. gegužės 11 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI! KAUNO DARBININKAI!

Pati valdžia , varydama didžiausią šmugelį , sukėlė neapsako mą brangenybę. Darbininkams badas pradėjo belstis į duris . Kad palengvinus savo būvį , įvairių profesijų darbininkai grie bėsi streiko . Iš visų darbininkų sunkiausia padėtis buvo gelž keliečių ir Centralinių armijos dirbtuvių darbininkų. Bado ver čiami, jie pareikalavo padidinti algas ant 500 auksinų. Bet valdžia, kuri giriasi , kad jos biznis gerėja ir reikalauja nesusto jančio ir pigaus transporto, pasiryžo komendantūrų šautuvais priverst darbininkus dirbt tuščiais pilvais. Dar daugiau , ji už gniaužia streikų laisvę ir reikalauja nuo darbininko parašo, kad badaudamas jis nereikalaus duonos. Nutukusių buožių val džia nori darbininkus paverst sau bežadžiais gujamais vergais . Jau kelios dešimtys streikuojančių darbininkų sukimšti į la gerius. Areštuoja ir profsąjungų, ir darbo federacijos narius, kurie ginasi nuo bado . Karo stovis laikomas tik darbininkų kla sei smaugti . Darbininkų organizacijas griauna . Šiandien griau na, smaugia gelžkeliečius , ryt tą pat darys su kitais . Darbininkai apgint streikų laisvę, liuosybę darbininkų orga nizacijų ir pagerint savo būvį galės tik visi išvien eidami. Todėl visi miesto darbininkai — ir profsąjungų, ir darbo federacijos , ir socialistinių partijų nariai , ir komunistai — turi eiti pagalbon draugams gelžkeliečiams . Gelžkeliečiai visi kaip vienas turi laikytis savo būtiniausių reikalavimų. Kiti darbininkai turi remti juos medžiagiškai ir reikalauti nuo valdžios jų reikalavimų patenkinimo , STREIKŲ LAISVĖS UŽTIKRINIMO, areštuotų darbininkų paliuosavimo, produktų išvežimo užsienin uždraudimo, karo stovio * panaiki nimo. Buržuazija ir jos valdžia pasiryžusi dar labiau smaugt darbininkus . Darbininkai turi sparčiai rengtis, kad buožių val džios sąlygomis per visuotinį darbininkų streiką iškovot sau streikų laisvę ir apsigint nuo bado. Draugai darbininkai , ginkimės ! Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas

Kaunas, 11. V. 22. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 75 l. Hektografas

Originale: meto. - 331

Nr. 182 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSISAUKIMAS Į GELEŽINKELININKUS IR VISUS KAUNO DARBININKUS RYŠIUM SU GELEŽINKELININKŲ STREIKU

1922 m. gegužės 12 d. Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI GELŽKELIEČIAI , LAIKYKITĖS - VISI KAUNO DARBININKAI JUMS EINA PAGALBON! Valdžia pati pirma nutraukė derybas, nieko neatsakydama į gelžkeliečių reikalavimus . Paskirtą dieną, gegužės 5 d . , visoj Lietuvoj gelžkeliečiai pradėjo streiką . Spekuliantų valdžia už siundė ant streikuojančių darbininkų savo šunis - komendan tus, šaulius, žvalgybininkus , išleido neva nuo gelžkeliečių prof sąjungos valdybos vardo provokacinę telegramą, kad visi stotų prie darbo, piudo vienos tautos darbininkus ant kitos, keldama tautinį šovinizmą. Bet gelžkeliečiai , įveikdami visas valdžios provokacijas ir žiaurumus, tęsia streiką dėl savo reikalavimų. Kauno darbininkai, matydami , kaip buržuazijos valdžia už gniaužia gelžkeliečiams streikų laisvę, jausdami, kad ryt tą pat darys su jais, skuba gelžkeliečiams į pagalbą . Visų Kauno profsąjungų atstovai pasiuntė valdžiai reikalavimus : 1. kad tuo jau būtų patenkinti gelžkeliečių reikalavimai , 2. paliuosuoti vi si areštuoti darbininkai, 3. užtikrinta streikų ir darbininkų or ganizacijų laisvė ir visų pirma sustabdytos represijos prieš gelž keliečius, 4. sugrąžintas antspaudas ir įstatai gelžkeliečių profsąjungos valdybai ir leista jai veikti, 5. sustabdytas produk tų išvežimas užsienin ir 6. panaikintas karo stovis . Taip pat jie pareiškė, kad , jei valdžia nepatenkins jų reika lavimų, visi Kauno darbininkai per visuotinį streiką kovos už streikų ir darbininkų organizacijų laisvę ir kreipsis į visų šalių darbininkus, kad paskelbtų Lietuvai boikotą iki valdžia paten kins darbininkų reikalavimus. Visos profsąjungos pasižadėjo tuojau pasiųsti medžiaginę paramą gelžkeliečiams. Draugai gelžkeliečiai, laikykitės! Nepasiduokit valdžios provokacijai ! Visi Kauno darbininkai, skubėkit jiems pagalbon! Gelžkeliečių laimėjimas – visų darbininkų laimėjimas !

Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas 12. V. 1922 m. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 76 1. Hektografas.

332

Nr. 183 LKP KAUNO MIESTO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, RAGINANTIS GINTIS NUO DIDĖJANČIO BURŽUAZINĖS VALDŽIOS TERORO IR KOVOTI UŽ PLATESNES DARBININKŲ KLASĖS TEISES [ 1922 m.] liepos 7 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykites! DRAUGAI DARBININKAI, GINKITĖS ! Draugai ! Vokietijos darbininkai , monarchistams puolant, visi, be pažiūrų skirtumo, stojo ginti darbininkų ir revoliucijos užkariavimus . Dabartinė buržuazinė valdžia , kuri pilno darbinin kų laimėjimo labiau bijosi, ne ką monarchistų, siundo jau po liciją prieš darbininkus , nuginkluojančius monarchistus . Jau dešimtys darbininkų nužudytų, šimtai sužeistų. Bet Vokietijos darbininkai , visi kaip vienas dalyvaudami demonstracijose , streikuose, monarchistų nuginklavime , jei šiandieną dar nepa jėgs pasiekti pilno laimėjimo, nušluot buržuazinės- socialdemo kratinės koalicijos valdžią, įkurt darbininkų valdžią , tai pasieks didelius naujus užkariavimus , visiškai prisiartins prie paskuti nės kovos už pilną laimėjimą. Vokietijos įvykiai atsiliepė ir pas mus Lietuvoj . Pinigai dar ant 80 % atpigo, vėl viskas tiek pat pabrango, darbininkų skurdas padidėjo . Bet ar buožių valdžia daro ką nors, kad pagerint darbininkų padėtį ? Tą patį , ką ir gegužės mėnesį . Tada uždarė gelžkeliečių profesinę sąjungą, į dirbtuves įvedė miliciją , gelžkeliečiams davė trupinius , priki šo streikuojančiais kalėjimus ir lagerius , neleido susirinkimų . Dabar, dar tik spaustuvių darbininkai pradėjo dėl algų pakė limo streikuoti jau areštuoja streikuojančius (Sokolovskio spaustuvė) . Profesinės sąjungos atstovams neleidžia susirinkt . Jei Lietuvos darbininkai neims pavyzdžio nuo Vokietijos darbi ninkų, jei visi kartu nepareikalaus nuimt karo stovį , kuris tik prieš darbininkus taikomas , patikrint platesnes darbininkų susi rinkimų, spaudos, streikų laisves, tai negalima kiek sėkminges nė kova už algų padidinimą, tai badas darbininkų šeimynoms , žiūrint į pilnus langus neiperkamų produktų, neišvengiamas. Net Vilnijos darbininkai yra iškovoję kur kas platesnes lais ves, atlaikę savo profesinių sąjungų Centro Biurą. ir iš darbo federacijos, ir iš profesinių Visi darbininkai sąjungų, statykite kartu savo reikalavimus , nepasiduokit darbo federacijai ir socialdemokratų vadų, sėdinčių prie valdžios , liokajiškiems nurodymams į krašto ūkį “ , į „ ištuštėjusį iždą ".

Tepakrapšto vailokaičius , frenkelius , fabrikantus , dvarponius , buožes . 23

LKP atsišaukimai , I t.

333

Draugai darbininkai , ginkitės ! Šalin karo stovį ! Tegyvuoja darbininkų organizacijų, spaudos, streikų laisvė ! Šalin buožių valdžią! Tegyvuoja darbininkų valdžia ! Darbo ir duonos darbi ninkams! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Liepos mėn 7 d .

PA, 1770 1., 1922 m., 1 b., 67 1. Hektografas.

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 184 LKP KAUNO MIESTO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į GELEŽINKELININKUS, RAGINANTIS JUOS ORGANIZUOTIS IR RUOŠTIS VISUOTINIAM STREIKUI 1922 m. liepos 19 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI GELŽKELIO DARBININKAI , RUOŠKITĖS PRIE STREIKO !

Pusantro mėnesio atgal jūs pralošėt didįjį trijų savaičių streiką. Kodėl ? O todėl , kad tuomet pas jus nebuvo darbinin kiškos vienybės, solidarumo ir reikalingos organizacijos . Vieni streikavot, kiti , pavyzdžiui , garvežių mašinistai , valdžios suvi lioti, dirbo negražiai streiklaužiavo . Apart to , neklausėt savo išrinktų organų ir vadų . Kai kurie davėsi suvilioti darbininkų pardavikų partijai — socialdemokratams , kuriems tik rūpėjo , kaip streiką sugniuždžius . Streiko pasekmės - dešimtys geriau sių jūsų draugų darbininkų išvaryta , jūsų profesinė sąjunga iš ardyta, o jūs priversti stoti prie darbo įžeidžiančiomis darbinin ką sąlygomis, už mažiausią darbo užmokesnį , žvalgybos per tikrinami. Taigi prie tokios netikusios organizacijos ir tai stebėtina, kad tris savaites galėjote išstreikuoti. Jei pusantro mėnesio atgal jūs pusbadžiu gyvenote , tai da bar jūsų padėtis nepakenčiama . Dabar juk visi produktai paki lo * daugiau negu dvigubai , o jūsų uždarbis? Jis paliko po se novei menkų menkiausias. Buržuazinė valdžia žadėjo ir šio ir to, ir produktų papiginta kaina, ir malkų, ir skirtumą, ir premijas - žadėjo daug ko, kad tik streiką sugniuždžius , jūsų eilėsna nesantaiką įnešus . O dabar produktų neduoda , skirtumų neišmoka , malkų neduoda , maši nistams premijų teišmoka po 350 auksinų, o laike streiko , kad suviliojus, mokėjo iki 4000 auksinų, net pirties pinigų ir muilo dirbtuvėse nebeduoda . Artinasi ruduo , šalčiai , o jūs neturit mal kų. Jus nori nešvaroje ligomis užkrėsti . Jūsų uždarbis tik po

* Taip originale. 334 -

36-55 auksinus dienai , darbininkėms dar mažiau . Mes klau siam jus: ar jūs galite su tais menkais skatikais pragyventi ? Ne ir ne! Kas daryt , kame išeitis? Nejaugi jūs ir jūsų šeimynos pri valo, bado, šalčio, komendantų ir žvalgybininkų kànčių papla kami , ir toliau už tuos menkus skatikus lenkti sprandą išnau dotojams, skursti ir laukti mirties? Ne ir ne! Tuojau organizuokitės į savo profsąjungą, visi bendrai - ir dirbtuvių darbininkai, ir mašinistai , ir gelžkelio tarnautojai , įteikite valdžiai savo reikalavimus ir jiems paremti renkitės prie naujo streiko. Tik šis streikas privalo geriau ir didesnėj sutar ty praeit, negu buvusis. Pavieniai, viena ar kita darbininkų gelžkelininkų dalis, nesusitarę su kitais , nestreikuokit , nes tuo met vėl pralaimėtumėte . Nesiduokit suviliot valdžiai ir jos agen tams - darbo federacijos ir socialdemokratų vadams; klausykit savo išrinktų vadų ir streiko komiteto . Žiūrėkit , spaustuvių dar bininkai išsikovojo 270 auksinų į dieną , siuvėjai tiek pat , net tabako fabrikų darbininkės išsikovojo didesnį užmokestį , nė kad jums valdžia moka. Draugai! Renkitės prie visuotinio gelžkelininkų streiko !

Lietuvos Komunistų partijos Kauno miesto komitetas 19. VII. 1922. Buvo išleistas ir rusu kalba.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 68 l. Hektografas.

Nr. 185 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS KOVOTI UŽ SAVO POLITINES TEISES 1922 m. liepos 25 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA Visų šalių proletarai, vienyk i té s! NUOLATINĖ KARIUOMENĖ – BURŽUAZIJOS RAMSTIS ! Draugai kareiviai! Nutukusi tautiškoji buožija vis kiečiau veržia ant darbininkų ir mažažemių sprando kilpą. Streikuojan čius dėlei brangenybės darbininkus areštuoja, profesines sąjun gas , kurios randasi ne buožių agentų rankose, išardo , darbininkų spaudą užgniaužė . Kad išlaikyt savo rankose valdžią, kad užgniaužt kiekvieną kiek viešiau pasirodžiusį darbininkų ir mažažemių nepasiten kinimą buožių vergija, buožės rūpinasi sudaryt sau paklusnią ir bežadę kariuomenę, kas jiems dalinai nusisekė . „ Disciplina kaip prie caro , buožėms gėdos tai nedaro " ,- dainuoja kareiviai, bet pastaruoju laiku ta disciplina dar paaštrėjo.

335 ―――

‫کہ‬

Kleboninių socialistų galvanauskų valdžia ir bankierių, spe kuliantų kunigų vailokaičių-krupavičių- purickių, jų padėjė ― jų — liaudininkų žukų ir prie spekuliacijos saldaus dievuko prilipusių socialdemokratų seimas, nepamiršdamas savo priete lių karininkų, stovinčių spekuliacijos sargyboje, padidino jiems algas ir prisakė kietai laikyt kareivius. O kareiviams ką davė? Kareiviams beveik trečdaliu sumažino maistą, neleidžia eiti į darbininkų susirinkimus, net į paprastas gegužines . Kada gi 9 pulko kareiviai pareikalavo geresnio maisto, atsi sakė imti pasmirdusią zupę ir galop ją iš katilų išvertė , tai vietoj maisto pagerinimo keletą kareivių areštavo, sugrūdo į drausmės kuopas ir kalėjimus, o pulką iš Kauno iškėlė ir iš skirstė po įvairius miestelius. Kada jo vieton atkelto 5 pulko kareiviai nuėjo į buožiukų šaulių surengtą gegužinę, tai jų ten nenorėjo įsileisti , ir pradėjo tie reakcijos sargai į kareivius šaudyt . Keletą kareivių sužeidė, kai kurie mirė . Dar biauriau. Dvarininkų ir buožių sūnų – šaulių vadas dvarininkas Put vinskis išleido atsišaukimą , kuriame 5 pulko kareivius vadina ,,atmatomis “ ir „ chuliganais " . Tiesa , ginkluotų šaulių užpulti kareiviai, nors ir beginkliai , šaulių puolimą atlaikė ir gerokai juos pamokė. Buožių sūnums — karininkams tai algos padidinimas , inten ―――― dantams pilna laisvė vogti , o kareiviams — maisto sumažini mas, šuns tarnyba : išbadėjusias savo seseris ― darbininkes ,,ra mint ", brolių darbininkų streikus laužyt , o to nedarysi — gausi drausmės batalioną, mirties bausmę , ar visus apšauks ,, chuli ganais". Negana to , kareivius norima padaryt politiniai bežadžiais . Dėl kareivių apgaudinėjimo valdžios leidžiamas „ Karys “ jau rašo , kad kareiviams nereikia dalyvaut seimo rinkimuose . Konstitucijoj krikščionys demokratai pravedė, kad rinkimuose seimą gali dalyvaut gyventojai , turį 21 m. Reiškia kareivių, kurių didelę daugumą sudaro nuo 19 m. iki 21 m. , dalyvaut rin kimuose į seimą neleis, nes nepilnamečiai , o savo kraują už buožes liet tai pilnamečiai ir dar spėka verčiami tą priedermę atlikti. Draugai kareiviai ! Lietuvos Komunistų partija kviečia jus pradėt kovą už savo teisių apgynimą . Imkite pavyzdį iš 1920 m. kareivių kovos, kada rinkimuose į Steigiamąjį seimą kareiviai kovos keliu įgijo sau rinkikų tei sę. Visi pulkai , visos kuopos jau dabar reikalaukit , kad karei pas jus jėga, pri viams būtų duota rinkikų teisė. Jei neduos verskite . Imkite pavyzdį iš 9 pulko, kuris atsisakė priiminėti kiaulių ėdalą. Visi pulka : pareikalaukit geresnio maisto, ir kareivių

336

kontrolės komitetų, kurie kontroliuotų intendantūras ir iš jų duodamą maistą. Imkite pavyzdį nuo 5 pulko, kuris atsigynė nuo buožių žan darų šaulių. Reikalaukit, kad ta juodašimčių organizacija būtų panaikinta. Meskite lauk iš kareivinių buožių leidžiamą „ Karį “, skaity kit tik darbininkų laikraščius . Reikalaukit teisės gintis, jei karininkai ar viršilos muša. Šalin garbės atidavimas karininkams ne užsiėmimo metu . Reikalaukit teisės dalyvaut [ su ] kareivių drabužiais visuose susirinkimuose . Reikalaukit karo teismų ir karo stovio panaikinimo . Bet kapitalistinėj tvarkoj , iki bus nuolatinė kariuomenė, iki bus buržujų ir dvarininkų apginkluotos gaujos šaulių, iki tol kareiviai bus verčiami buržujams tarnaut, jie bus pavergti . Tik nuolatinės kariuomenės panaikinimas, tik liaudies ap ginklavimas gali pašalinti beteisę kareivių padėtį , gali apsaugot darbininkus ir mažažemius kareivių drabužiuose nuo priversti no savo brolių smaugimo, gali palengvint darbininkų klasės iš siliuosavimą iš buožių vergijos. Todėl šalin buržuazijos pavergta nuolatinė kariuomenė , te gyvuoja liaudies apginklavimas! Šalin juodašimčių gaujos šauliai ! Šalin karo stovį ! Šalin buožių ir spekuliantų valdžia ! Geresnio maisto kareiviams ! Rinkikų teisę kareiviams rinkimuose į seimą! Tegyvuoja darbininkų ir biednųjų sodiečių valdžia!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1922 m. liepos 25 d. ,,Tiesa", 1922 m. rugpiūčio mėn., Nr. 25-26.

Nr. 186 LKP CK DEKLARACIJA RINKIMŲ Į I SEIMĄ KLAUSIMU 1922 m. rugsėjo 10 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vienyki té sl DRAUGAI ! LIETUVOS DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Buožių Steigiamasis seimas , atgyvendamas savo dienas, pri ėmė konstituciją, kuri ,,vardan dievo visagalio " davė Lietuvos ,,demokratinę“ respubliką ir mirties bausmę, cenzūrą, sąjungų suvaržymą darbininkams , mažažemiams ir kareiviams. - 337 -

Ta rinkimų komedija buržuazijos ir buožių viešpatavimo metu daroma tam, kad, prisidengus demokratijos skraiste, ap mulkint darbininkus, mažažemius ir kareivius, tam, kad sustip rint buožių viešpatavimą . Parlamentarizmas buržuazijai reikalingas kaip valdymo for ma. Neva visų rinktas parlamentas, neva išreiškiąs visų gyven tojų valią, tikrumoje yra vienas svarbiausių buržuazinės valstybės valdymo įnagių pavergimui ir pajungimui darbininkų klasės, buržuazijos perkūnsargiu. Į kiekvieną didesnį darbininkų klasės reikalavimą buržuazi ja nurodo į parlamentą : kaip jis norės, taip ir bus . Užkariauti gi parlamentą darbininkų klasė negali , nes jis yra buržuazinės valstybės dalis. Pačią gi buržuazinę valstybę galima tik nuverst, sunaikint sykiu su jos valdymo aparatu, t . y. parlamentu, ir sutvert proletarų valstybę su proletarinėmis valdymo formomis. Kol buržuazija turi tvirtą, ištikimą jai armiją, žvalgybą , poli ciją, darbininkų proto temdinimui visų tikėjimų bažnyčią, tol ji šalies šeimininkė ir parlamentą ar seimą sudarys tokį , kokį ji norės. Buržuazija supranta , kad jei ji valdytų vien iš viršaus, per tam tyčia paskirtus valdininkus , tai didelė gyventojų daugu ma — darbininkai ir mažažemiai tuojau pamatytų, kame jų visų vargų priežastis, susiorganizuotų ir nuverstų savo išnaudotojus . Kad atitolinus tą valandą, kad geriau apmulkinus darbinin kus bei mažažemius ir įskiepijus pasitikėjimą parlamentu , bur žuazija skelbia apie tikrai demokratinius, laisvus rinkimus, apie atstovų neliečiamybę . Bet, draugai, tosios rinkimų laisvės, atstovų neliečiamybė tik tariamos. Buržuazija, turėdama savo rankose visą prievartos ir agita cijos aparatą, visuomet jo pagalba sudaro sau pageidaujamą daugumą. Ji kemša komunistus ir susipratusius darbininkus ka lėjiman, šaudo juos ; ardo jų organizacijas, gniaužo spaudą ; tikinčiuosius darbininkus už nepaklusnumą valdžiai gąsdina pragaru ; galop , jos bankai milijonus skiria spaudai ir agitacijai , kad tik apmulkint darbininkus, mažažemius ir kareivius . Prie tokių ,, demokratinių", laisvų" rinkimų Lietuvos buo žės jau pradėjo rengtis. Kaune eina kratos visose darbininkų organizacijose , tas pat darosi provincijoj ; iš ambonos nutukę klebonai spiaudo prakeikimus susipratusiems darbininkams ; kun. Vailokaičio bankas skiria 15 000 000 auksinų krikščionių rinkimų demokratų, darbo federacijos ir ūkininkų sąjungos 63

kampanijai . Tai tokia rinkimų laisvė. Jei parlamentan ar seiman visgi patenka buržuazijai pavojingų atstovų - ji tokius atstovus su kiša kalėjiman . Gana prisiminti paskutinius metus, kaip pakraščių valstybių buržuazija valė savo parlamentus nuo pavojingų jai atstovų. - 338

Jugoslavijos buržuazija išmetė iš parlamento 50 atstovų ko munistų. Estijoj areštuota visa parlamento komunistų frakcija . Lenkijoj neseniai nuteisė 6 metams kalėjiman seimo narį ko munistą Dombalį . Latvijoj areštuoja atsiskyrusį nuo socialde mokratų frakcijos drg . Dermaną . Suomijoj , kame tik ką išrink tan parlamentan komunistai pravedė 27 žmones, eina komunis tų atstovų areštai. Tokia tai darbininkų atstovų neliečiamybė! Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai! Atstovų teisių apsaugojimas, rinkimų laisvių praplėtimas priklauso ne nuo buržuazijos demokratingumo, o nuo darbininkų kovos ir jų or ganizacijų stiprumo (Vokietija, Italija). Lietuvos buržuazija darys tą pat, jei darbininkų klasė nepa statys prieš ją savo organizuotos jėgos, jei pati darbininkų kla sė neiškovos sau platesnių rinkimų laisvių. Va, kodėl mes, komunistai , sakome , kad ir Lietuvos darbi ninkų klasė žymesnių laimėjimų per seimą tikėtis negali ; kad Lietuvos darbininkų klasė gali laimėti tik sutvėrusi galingas savo organizacijas : Lietuvos Komunistų partiją ir profsąjungas ; lik priešpastačius už seimo sienų savo organizuotas spėkas buržuazijos spėkoms, gali priverst ją nusileisti , gali pasiekt pil no laimėjimo - buržuazijos ir buožijos valdžios nuvertimo. Bet ar privalo klasiniai susipratę darbininkai atsisakyt nuo dalyvavimo rinkimuose į seimą? Ne. Draugai! Darbininkų klasės išsiliuosavimo kovoj lemiamąją reikšmę teturi toji masinė kova, kuri eina už parlamento sienų. Bet proletariato partija - Komunistų partija , vadovaudama toj kovoj , turi panaudot visas kitas galimybes, kad padėt tai proletariato masinei kovai. Vienas tokių pagalbinių proletaria to kovoj įnagių yra parlamento tribūna . Kol kas didelė darbinin kų ir mažažemių dalis, pasidavusi socialreformistų ir darbo fe deracijos įtakai , tikisi susilaukt savo būvio pagerinimo per seimą. Mūsų partija eina į seimą , kad panaudot pačią rinkimų kampaniją ir seimo tribūną suspietimui apie save darbininkų, iškėlimui ir plačiam paskleidimui darbininkų reikalavimų, ap vienijimui darbininkų dėl kovos už juos , išrodymui darbinin kams buržuazijos ir socialreformistų partijos tikrojo veido ir išaiškinimui per seimo tribūną , ko vertas yra patsai seimas. Kadangi parlamento tribūna ·- tik pagalbinis įnagis darbi ninkų kovoj su buržuazija , tai Komunistų partija dalyvavimą rinkimuose į seimą ir pačiam seime , nedalyvavimą ar seimo boikotą nustato, atsižvelgiant į konkrečias laiko sąlygas . Jei darbininkų klasė pradeda atvirą kovą už buržuazijos valdžios nuvertimą, tai komunistų atstovai tokiu laiku iš seimo gali išeiti ar rinkimuose nedalyvaut , atsižvelgiant į tai , ant kiek reikalingas toks išėjimas ar atsisakymas dalyvaut rinkimuose einančiai kovai.

-- 339

Dabartinio buožių Steigiamojo seimo rinkimų metu kaimy ninėse šalyse ėjo didelis revoliucinis judėjimas , pačioj Lietu voj buvo susidaręs revoliucinis ūpas darbininkų ir mažažemių masėse . Nepasitenkinimas buožių valdžia buvo kuo didžiausias. Smetoninė valdžia laikėsi tik žiauriausiomis represijomis prieš darbininkų klasę . Diena iš dienos galėjo suliepsnot revoliucija, galėjo būt buožės nušluoti . Lietuvos Komunistų partija matė , kad siaučiančioji šaly reakcija neduos mūsų partijai kiek pla čiau panaudoti rinkimus mūsų nusistatymo išaiškinimui . Matė, kad savo dalyvavimu rinkimuose gali pakelt buožių Steigiamo jo seimo autoritetą, gali dar plačiau sužadint darbininkų ir ma žažemių masėse viltį , būk per Steigiamąjį seimą buožių partijos, pylusios maišais prižadus , gali juos išpildyti . Todėl, kad neati traukt darbininkų klasės nuo kovos kelio už seimo sienų, kad nepagimdyt didesnio pasitikėjimo neva visų renkamu seimu , Lietuvos Komunistų partija , klasiniai susipratę darbininkai ir revoliuciniai kareiviai rinkimuose į Steigiamąjį seimą nedaly vavo. Komunistai nurodinėjo , kad Steigiamojo seimo rinki mai - tai tik darbininkų monijimas, kad krikščionių demokra tų, darbo federacijos, socialistų liaudininkų demokratų ir so cialdemokratų daug žadančios kalbos beriamos tol, kol buožės dar neįsigalėjo, kad darbu nieko nedarys , o gerkles nustos au revoliucinėmis " kalbomis, kai tik pajus savo rankose šint spėką . Bet greit po rinkimų tiek nuslūgęs revoliucinis judėjimas kaimyninėse šalyse , [ tiek ir] buožių įsigalėjimas Lietuvoj rodo , kad ir prie minėtų sąlygų mūs partija būtų galėjusi dalyvaut rinkimuose į Steigiamąjį seimą, nebijodama pakelt jo autorite tą. Mūsų atstovai Steigiamajame seime vėliau būtų galėję iš naudot pačio Steigiamojo seimo tribūną jo buožinės esmės iš rodymui . Dabar, po dvejų Steigiamojo seimo gyvavimo metų, Lie tuvos darbininkai , mažažemiai ir kareiviai pamatė, ko vertas yra buržuazijos viešpatavimo metu neva visų renkamas seimas. Kur tosios žadėtosios laisvės? Jų vietoje turime reakcinę konstituciją su visais monar chistinės valstybės požymiais : prezidentu su karaliaus teisė mis, mirties bausme , cenzūra , klerikalizmo apsaugojimu. Kur tieji krikščionys demokratai ir darbo federacija, kurie prieš rinkimus į Steigiamąjį seimą kvietė darbininkus griebt ir dalintis dvarus, žadėjo miesto darbininkams darbo ir duonos? Jie, gavę Steigiamajame seime daugumą, kasdien vis įsiga lėdami ir kasdien savo prižadų išsižadėdami , galop priėmė mi nėtą monarchistinę konstituciją ir žemės reformos įstatymą, ku ris duos žemės tik tiems, kurie turi pinigų. Darbo federacijos rūpesnių dvarų darbininkams išleido įstatymą, kuris tik davė kalėjimus ir lagerius už ekonominius streikus . Kariuomenės instruktoriais parsikvietė rusų baltagvardiečių oficierius ; ka - 340 -

reiviams įvedė caro laikų discipliną su čestj “, „ deržimordo mis" ir pasmirdusia putra liejantiems savo kraują už buožių „ tėvynę“ . Tai krikščionys demokratai praspekuliavo Vilniją lenkų šlėktai . Ministeriaudami jie plačiai atvėrė duris speku liacijai , pralobino šmugelininkus kunigus purickius , išeikvojo pusdykiai Lietuvos linus ir miškus , palikdami biednuomenę be kuro ir medžiagos . Jie užtraukė ant Lietuvos didžiausias skolas Anglams , Amerikai ir Prancūzams ; sukišo šalies aukso turtą, gautą iš Tarybų Rusijos , į kunigo bankieriaus Vailokaičio kiše nes . Tuo visu jie sukėlė neapsakomą brangymetį . Lietuvos dar bininkus ir mažažemius atidavė bado ir žvalgybos nagaikų li kimui . Jie dabar parsiveždina iš visų kampų rusų baltagvardie čių gaujų, petliūriečių, vrangeliečių ir kt. likučius ir leidžia jiems Lietuvoj organizuotis, kad vėliau galėtų pult Tarybų Rusiją. Abejingos buožėms 1919 ir 1920 metų dienos praėjo . Jie sutvėrė sau policiją, šaulius, žvalgybą , padarė bežadžiais ka reivius, dabar atvirai grasina nepaklusniems darbininkams na gaika, atvirai per „ Laisvę " veda derybas su pačių storųjų buožių ir dvarininkų partija „ Pažanga " 64 ir ,,žemdirbiais " 65. Jų vežami ** buožinės reakcijos ratai , paglemždami darbi ninkų iškovotas teises, gramzdindami juos badan , apsivėlę traiš kinamos Lietuvos darbininkų klasės krauju , nusimetę vylingąją priedangą, atvirai ritasi tolyn. Krikščionys demokratai tai buožių partija , ir jie viską pada rė, kad buožių reikalus apgint. Darbo federacija tai jų įnagis darbininkams apgaudinėt, ir ji viską padarė , kad atitraukt , su laikyt jos suviliotus darbininkus nuo kovos prieš buržuaziją ir buožes, kad padėt buožėms įsigalėt. Rinkimuose į Steigiamąjį seimą daug darbininkų ir mažaže mių, patikėję kademų ir darbo federacijos prižadams, atidavė jiems savo balsus. Dabar, patyrę ant savojo kailio dvejų metų buožių partijos valdymą ir darbo federacijos melą,- nebesiduos tiems jėzuitams savęs suvedžiot. Pradžioje, vien savo spėkomis nepasitikėdami , krikščionys demokratai pasikvietė sau pagalbon socialistus liaudininkus demokratus. Šiems vidutinių ūkininkų atstovams net ministe

rio pirmininko vietą davė. Socialistų liaudininkų demokratų Griniaus kabinetas 66 atli ko visą juodąjį, krikščionims demokratams reikalingąjį darbą prižadų laidojimą. Savo deklaracijoj jis šaukė: mirtis vidaus priešams , t. y. susipratusiems darbininkams , ir sulig jo pasa kymo lekia galvos draugų : mažažemio Varkalio , kareivio Ma nelio, darbininko Fedaravičiaus , Kaplanskio ir penkių uteniš kių; negalima žemės imti iki Steigiamasis seimas nepriims

Taip originale. ** Originale: vedami. - 341

įstatymo, o tuo laiku grįžta vis nauji ir nauji dvarininkų pulkai į dvarus, mažažemius gi ir darbininkus už ėmimą dvarų žemės plaka nagaikomis ir kiša kalėjiman (Raseinių apskr.) . Už visus Steigiamojo seimo ir buožių valdžios ,,nuopelnus " vienodai kalti ir socialistai liaudininkai demokratai . Kada ka

demai ganėtinai sustiprėjo, jie , kaip prisipažįsta „ Laisvė “ , socia listus liaudininkus demokratus iš valdžios išvijo . Dabar tie buo žiniai socialistai šaukia, kad kademai įvesią inkviziciją. Bet kas jų gražbylystei betikės. Lietuvos darbininkai ir mažažemiai nepamirš, kad nuo socialistų liaudininkų demokratų Griniaus kabineto įvestos inkvizicijos žuvo dešimtys darbininkų, šimtai žiauriausiai buvo kankinami . Prie Griniaus kabineto nukentėjo ne vienas suviliotas liaudininkų filijon - valstiečių sąjun gon 67— mažažemis, kuris gynė savo reikalus, nes socialistai liaudininkai demokratai , krikščionių demokratų partijos ant pavadžio vedami , nuėjo tiek toli , kad negalėjo apgint net vidu tinių ūkininkų reikalų, nekalbant apie mažažemius. Krikščionių demokratų liokajaus kruvinojo buožės Griniaus ir Ko partijai nei vienas mažažemis, nei vienas nuskurdęs tarnautojas rinki muose į naują seimą savo balso nebeduos. Draugai darbininkai ir kareiviai! Krikščionims demokratams ir socialistams liaudininkams de mokratams įsigalėti padėjo pragarsėję Lietuvoj buržuazijos prie penos - socialdemokratai. Nieks tiek neapgaudinėja darbinin kų , kaip jie . Kaip dvarponio priepena , koks nors nususęs dvarponėlis ti kina visus darbininkus, kad jis ir jie gyvena iš jo pono ,,loskos “ , kaip toks priepena laižo savo ponui rankas, gavęs prie dvaro šuns tarnybą ir kada jam paveda pridaboti , kad užveizdos ge riau luptų kailį kumečiams , ―lygiai taip ir buržuazijos priepe nos socialdemokratai tikina , kad be buržuazijos ir buožių dar negalima gyvent, kad buržuazijos nereikia labai pykinti, kaip tat daro komunistai , ir tada ji bus geresnė. Jie džiaugiasi , kada buržuazija jiems paveda pridaboti , ar gerai lupa žvalgyba kai lį darbininkams, paskirdama į tribunolą ir karo viceministeriu ponus socialdemokratus Janulaitį ir Bylą; kada buržuazija jiems paveda vykdyti spekuliaciją, paskirdama spekuliacijos-preky bos ministerijos viceministeriu Paknį . Kada 1918 m. Rytų Lietuvoj darbininkai paėmė valdžią, ka da dar 1919 m . dvarininkai ir buožės nežinojo , ar išlaikys val džią, tada jie socialdemokratus įsileido į valdžią. Visų šalių buržuazija taip daro : kada rengiasi užsmaugt revoliucinį darbi ninkų judėjimą ――――――――――― ji įsileidžia į valdžią socialpardavikus ir jų rankomis smaugia darbininkų klasę; taip buvo Estijoj , taip bu vo Vokietijoj , taip buvo ir Lietuvoj . Socialdemokratų ir „ Pa žangos"- Kairio ir Smetonos valdžia į vienus metus išžudė į 300 darbininkų. Lietuvos socialdemokratų partija tų 300 dar bininkų kraujo niekados negalės nusiplauti. Paskutiniu du me

- 342 -

tu jie ramiai sėdėjo seime , tupėjo šiltose arti valdžios vietelėse , nepailsdami koneveikė Tarybų Rusiją ir laukė, ar vėl neatsivers durys į valdžią , žinoma , sykiu su buržuazija . Visą laiką piudy dami darbininkų klasines profsąjungas , padėjo tik žvalgybai jas griauti . Jei dabar prieš rinkimus jie karštas kalbas sako, tai tik todėl, kad suvilioti nors dalį darbininkų, nes buržuazija juos peni tol, kol jie padeda jai mulkint darbininkus. Kada jie visai nustos įtakos darbininkuose , buržuazija juos nuo savęs pragins, kaip kad praginė iš valdžios. Lietuvos darbininkai, mažažemiai ir kareiviai, skaudžiai gy venimo pamokyti, naujuose rinkimuose į seimą ne tik už bur žuazijos ir buožių partijas, bet ir už buržuazijos priepeną — so cialdemokratų partiją savo balsų nebeduos, savęs suvedžiot nebesileis. Prie minėtų partijų astovų Steigiamajame seime pridėjus dar žydų buržuazijos frakciją, nusipirkusią už pasibučiavimą su krikščionimis demokratais žydų darbininkų kailį , tai ir gausime ,,visų gyventojų rinktą seimą“. Rinkimuose į Steigiamąjį seimą dalyvavo dar Smetonos ir Voldemaro partija „ Pažanga". Bet Smetonos valdžia , gindama stambiųjų buožių ir dvarininkų reikalus, sukėlė prieš save ne tik darbininkus , mažažemius ir kareivius, bet ir vidutinius ūki ninkus . Steigiamajan seiman ji nepraveda nė vieno atstovo . Da bar ji dalyvauja rinkimuose viename bloke su dvarininkais — žemdirbių sąjunga . Kareiviai dar pamena Panemunės kareivių sukilimą prieš smetoninę valdžią ; Smetonos valdžios išžudytų kareivių, darbininkų ir mažažemių kapai dar neužžėlė — todėl ir šiuose rinkimuose buožių ir dvarininkų partijos —,,Pažanga" su ,,žemdirbiais "— negaus nė vieno darbininko, mažažemio ir kareivio balso. Dveji Steigiamojo seimo gyvavimo metai daug kam iš dar bininkų pravėrė akis. Jie ant savo kailio patyrė, kad seimas patarnavo tik buožėms, o darbininkus prigavo . Draugai! Dabar rinkimuose į naują seimą Lietuvos Komunis tų partija dalyvauja, kad dar aiškiau parodyt plačioms darbi ninkų ir mažažemių masėms buožių ir jų Iiokajų partijų darbu Komunistai eina į seimą ne tylėti, ne buožėms padėti , ne šiltų vietelių turėti, kaip tai daro ir darys socialdemokratai ir darbo. federacijos vadai. Buržuazija plačiai naudoja seimą agitacijai už save . Mes , komunistai, einame panaudot tą agitacijos įnagį darbininkų rei kalams . Buržuazija šaukia apie darbininkų reikalus ginančius įstatymus, bet net tų, kurie yra, nevykdo gyveniman . Mūsų at stovai reikalaus, kad tokie įstatymai būtų priimti ir vykdomi gyveniman. Bet mes iš anksto pareiškiame : klasiniai susipratu sių darbininkų atstovai seime neišgaus nė vieno darbininkų reikalus ginančio įstatymo , jei už seimo sienų darbininkai ne kovos už tuos savo reikalavimus. Buržuazinį ir buožinį seimą -- 343 -

darbininkai gali priverst išleisti tam tikrus, darbą saugojančius įstatymus ne savo balsų skaičiumi , paduotų rinkimuose , bet savo kovos, vedamos už seimo sienų, tvirtumu . Darbininkų frak cija seime gali tik padėti tai kovai. Lietuvos Komunistų partija jau dabar pareiškia tuos darbi ninkų reikalavimus, aplink kuriuos kviečiame susispiest visus darbininkus, už kuriuos kviečiame darbininkus pradėt kovą, už kuriuos mūsų atstovai kovos seime. Mūsų partijos atstovai reikalaus: 1. Nustatymo įstatymo keliu visiems darbininkams darbo mokesnio minimum , išskaitliuojant jį javais ar aukso valiuta. 2. Įvedimo visiem miesto ir lauko darbininkams 8-nių va landų darbo dienos . 3. Išleidimo tam tikrų įstatymų, apsaugojančių moterų, dar bininkų jaunuomenės ir vaikų darbą. 4. Apdraudimo darbininkų savininkų ir valstybės lėšomis ligoj , senatvėj , nelaimei ištikus. 5. Aprūpinimo valstybės lėšomis bedarbių. 6. Aprūpinimo darbininkų sveikais butais. Tam tikslui dalis buržuazijos butų perduodama darbininkams . 7. Medicinos pagalba darbininkams veltui. 8. Darbininkų kontrolė gamybai . Dvarų ir fabrikų darbinin kų komitetų sudarymo. 9. Paliuosavimas darbininkų ir mažažemių nuo mokesnių. Jų perkėlimas ant buržuazijos ir buožių spekuliantų. 10. Visos stambios žemės nuosavybės (dvarininkų, vienuo lynų, bažnyčių) su gyvu ar negyvu inventoriumi konfiskacija (nusavinimas) be jokio tiesioginio ar netiesioginio išpirkimo ir jos visos pavedimas darbininkų ir kaimo biednuomenės komite tams, kurie savo nuožiūra atlieka tos žemės paskirstymą (aprū pinimą bežemių žeme, dvarų išdalinimą ar palikimą norintiems bendram dirbimui) . 11. Valstybės paramos lėšomis ir mišku naujakuriams dar bininkams ir mažažemiams . 12. Panaikinimas kaimo biednuomenei mokesnio už žemės nuomojimą (arendą) . 13. Pilno karo stovio ir ypatingų įstatymų, nukreiptų prieš darbininkus, panaikinimo. 14. Pilnos darbininkų spaudos , susirinkimų, sąjungų, žodžio ir streikų laisvės suteikimo. 15. Paliuosavimo visų politinių, sėdinčių už darbininkų rei kalus, mažažemių ir darbininkų už agrarinius prasikaltimus, kareivių už disciplinos ir politikos prasikaltimus ir visų, sėdin čių už kovą su spekuliacija . 16. Laisvės grįžt darbininkų politiniams emigrantams, vi siems ištremtiems iš Lietuvos už darbininkų reikalus. Laisvės emigruoti į visas šalis . - 344 ―

17. Užlaikymo valstybės lėšomis nuo baltojo teroro žuvu sių revoliucionierių šeimynų . 18. Pilnos visų tautų ir kalbų laisvės. 19. Pašalinimo tikybos mokslo iš mokyklos . 20. Visų bravorų ir smuklių uždarymo. 21. Miškų ir linų spekuliacijos sulaikymo . 22. Atsisakymo nuo visokių karo avantiūrų, taikomų prieš Tarybų Rusiją, nuo atviros ar slaptos sutarties su Lenkija , nuo parsidavimo Antantei. Bet kol darbininkų masinė kova bus silpna, tol nė vienas iš šių opiausių darbininkų reikalavimų nebus pasiektas . Kol bur žuazijos rankose bus nuolatinė armija, žvalgyba , šauliai , tol darbininkų kova už minėtus reikalavimus bus neapsakomai * sunki . Mūsų partija kviečia ir mūsų atstovai seime kvies darbinin kus be pažiūrų skirtumo sudaryt bendrą kovos frontą prieš bur žuaziją ir buožes ir pradėt kovą už išvardytus darbininkų skau džiausius reikalavimus.

Kad ta kova būtų sėkminga, Lietuvos Komunistų partija ir jos atstovai seime kartu su visa darbininkų klase kovos už vi sišką panaikinimą žvalgybos, šaulių ir nuolatinės kariuomenės, už apginklavimą darbininkų ir mažažemių. Tik panaikinus policiją, žvalgybą, šaulius, nuolatinę buo žiukų karininkų pavergtą armiją, tik apginklavus darbininkus ir mažažemius, rasis plati galimybė darbininkams kovot ir pa siekt savo reikalavimų. Pilnas jų įgyvendinimas ir galutinas pavergimo , išnaudojimo žmogaus žmogumi tvarkos panaikinimas galimas tik visai nuver tus buržuaziją, tik įvedus darbininkų valdžią, tik paskelbus proletariato diktatūrą . Mūsų atstovai , kaip ir mūsų partija, bus prieš kiekvieną buo žių valdžią. Tik darbininkų ir biednųjų sodiečių valdžia gali patvirtint darbininkams platesnę galimybę ginti savo reikalus ir kovot už galutiną savo tikslą — komunizmą . Tokią valdžią sudaryti gali tik tos darbininkų partijos , tik tie jų atstovai , ku rie tikrai vykins gyveniman mūsų čia iškeltus darbininkų rei kalavimus . Už tokią valdžią mūsų partija kovos , tokią valdžią mūsų partija ir atstovai palaikys . Lietuvos Komunistų partijos atstovai seime nedarys jokių blokų su kitomis partijomis, bet palaikys kiekvieną jų sumany mą, kuris naudingas darbininkų klasei. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas kviečia visus darbininkus, mažažemius ir kareivius dalyvaut rinkimuose ir balsuot tik už tuos darbininkų sąrašus, kurie ne burnas varsto, bet savo veikimu, pakeldami buožių žvalgybos kankinimus, ka lėjimus, šaudymus, parodė, kad gina darbininkų reikalus.

* Originale: neapsvarstomai. -- 345 ―――

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas kviečia visus partijos narius ir mums prijaučiančius kuo plačiausiai skleisti mūsų obalsius. Lietuvos darbininkai, mažažemiai ir kareiviai! Nė vienas jūsų balsų neturi būti atiduotas buožių partijoms: „ Pažangai “, „ žemdirbiams “ , krikščionims demokratams , ūkinin kų sąjungai, socialistams liaudininkams demokratams , valstie čių sąjungai . Nė vienas jūsų balsas neturi būti atiduotas buožių partijoms kalboms * darbo federacijos ir socialdemokratų, — nė vieno bal so jiems! Draugės! Lietuvos darbininkės, mažažemės, kareivių žmo nos! Nebalsuokite už buožienių draugijas - Lietuvos moterų ka talikių ir Lietuvos progresyvių moterų draugijas 68 . Balsuokite už jums gerai žinomus darbininkų reikalų gy nėjus! Lietuvos klasiniai susipratę darbininkai turi išnaudot rinki mus savo klasės reikalams. Šalin buožių valdžia ir partijos! Šalin buožių pakalikai - darbo federacija ir socialdemo kratai! Tegyvuoja darbininkų ir biednųjų sodiečių valdžia! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas

Kaunas, rugsėjo 10 d ., 1922 m. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 18 l. Nr. 187

LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU DARBO SUSTABDYMU ODOS, TABAKO IR KITUOSE FABRIKUOSE 1922 m. rugsėjo 10 d. DRAUGAI DARBININKAI! Vogimais, kyšiais ir spekuliacija gyvuojanti Lietuvos val džia išrado naują būdą savo aptuštėjusių kišenių papildymui. Vietoj smunkančios vokiečių valiutos ji įveda savolitus . Pir mos, seniai žadėtos, savosios lietuviškos valiutos kregždutės tai tie dideliausi netiesioginiai mokesniai , kurių išdava - visų tabako, pilstytuvių, odos ir kitų fabrikų bei įmonių sustabdy mas ir darbo netekimas virš 2000 darbininkų . Taip originale. -- 346

Sustabdytų fabrikų savininkai uoliai kursto darbininkus eiti pas ministerius ir prašyti mokesnių sumažinimo, nes priešingai reikėsią fabrikus uždaryti, ir darbininkai neteksią darbo ir duonos. Kame dalykas? Kodėl ponai fabrikantai susirūpino darbi ninkų likimu? Dalykas tame, kad čia mes turime savotišką protestą,,,ne susipratimą" tarp valdžios ir fabrikantų . Valdžia šį sykį išsišo ko, arba, kaip sakoma nuolankiausiame fabrikantų prašyme pramonės, prekybos ir finansų ministeriui , ji pasielgė „,netei sėtai “ , nes,,,neatsiklausus fabrikantų susivienijimo nuomonės ", apdėjo vartotoją, t . y. pirmon galvon darbininką, tokiais netie sioginiais mokesniais, kad šis nebeišsigali pirktis reikalingiau sių dalykų ir todėl reikia stabdyti fabrikus . Tik prie kapitalistinio gaminimo būdo galimi tokie dalykai, kad yra prekių, o vartotojas neišsigali jų pirktis, ir tik pilniau sias Lietuvos valdžios nesugebėjimas galėjo privesti prie tokio ,,nesusipratimo " su fabrikantais . Bet čia tik išorinė pusė, o esmėje dalykas tame, kad Lietu vos kapitalistai , stengdamiesi sumažinti ir be to žemą darbinin kų gyvenimo lygmenį , demonstruoja savo organizuotumą ir spėkas. Tą patvirtina einantis Kaune odininkų streikas. Į kuk lius darbininkų reikalavimus - pakelti darbo užmokesnį 65 % fabrikantai ciniškai atsakė priešpasiūlymu - sumažinti jį 20 %. Ir tai tuo metu, kuomet viskas pabrango 400-500 % • Ką turi daryti darbininkai? Jie turi aiškiausiai suprasti , kad nesusipratimas " tarp iš naudotojų likviduosis jų prakaito ir kraujo kaina, kad darbinin kai užinteresuoti ne sumažinimu, bet pilniausiu netiesioginių mokesčių panaikinimu , kad darbininkams neleistina landyti po ministerių priemenes, nes valdžia - tai tik buržuazijos komite tas . Prieš buržuazijos organizuotumą reikia pastatyti proletarų organizuotumą. Visi į kovos organus - profsąjungas ! Laimėti galima tik kovos keliu. Lokautų, fabrikų sustabdymo ar užda rymo perspėjimui, pramonės kontrolei ir t. t. turi būti sudaro mi fabrikų komitetai. Įvykiams einant prie fabrikų uždarymo , darbininkai turi iš eiti į gatves , demonstratyviai ir garsiai pareikšti sekančius pa matinius momento reikalavimus: 1. atidarymas sustabdytų bei uždarytų fabrikų ir įmonių, 2. darbo bedarbiams ar pilno vals tybinio aprūpinimo, 3. 8 val. darbo diena, 4. darbo mokesnis pastovia valiuta (doleriais), 5. panaikinimas netiesioginių mo kesnių ir įvedimas progresyvių nuo turto mokesnių, 6. darbinin kų vykdoma pramonės kontrolė, 7. valdžios kova su spekulia cija ir išvežamų produktų kontrolės teisė darbininkų organiza cijoms, 8. darbininkų aprūpinimas pirmojo būtinumo * dalykais

* Originale: pirmosios reikmens. - 347 -

ir tų dalykų kainų normavimas. Kovai už tuos reikalavimus darbininkai privalo sudaryti bendrą frontą, neatsižiūrint politi nių, tautinių, religinių, lyties ir amžiaus skirtumų. Tad į kovą! Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas Kaunas, 10 rugsėjo mėn . , 1922 m. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 77 l. Hektografas. Nr. 188 LKP ŽYDŲ SEKCIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į II SEIMĄ [1922 m. rugsėjis] DARBININKAI IR DARBO ŽMONĖS ! Rinkiminės agitacijos laisvė virto masiniu teroru prieš vi sus klasinių atžvilgiu sąmoningus darbininkus . Šimtai darbinin kų suimti . Žvalgybos viršininkai ir komendantai gavo įsakymą nepraleisti nė vieno spausdinto žodžio , kuris galėtų padėti dar bininkams susigaudyti toje jūroje purvo, melo ir dviveidišku mo, kuriais buržuazija nori apmulkinti darbininkus ir išvilioti jų balsus. Žydiškieji darbininkų priešai , nuo rabino iki demokratinio inteligento , susivienijo , norėdami įtikinti žydų darbo žmones, kad kiekvienas naujas žydų atstovas, esą, padėsiąs jiems sun kioje jų padėtyje , o todėl visi žydai turį būti vieningi prieš iš orinį pavojų. Tačiau jie patys laužo tą žydų vienybę, kai yra reikalas susitarti su krikščioniškuoju savininku, kaip nugalėti savo darbininkus . Žydų darbininkai negali savo interesų patikė ti tiems, kurie visą laiką veikė išvien su juodąją reakcija ir tuo sukurstė prieš žydus net pažangius lietuvius. Nė vienas darbi ninkas ir darbo žmogus negali balsuoti už savo savininkų ir iš naudotojų sąrašą . Nė vieno balso už buržuazinės mažumos są rašą Nr. 13. Biauriausieji darbininkų išdavikai yra tie, kurie tokiu sun kiu metu laužo darbininkų vienybę. Grupelė politikierių, kurių Lietuvos plačiosios darbininkų masės nepažįsta ir nežino ir ku rie niekur neturi galimybės pravesti savo astovo, vien politinio šantažo tikslu išstatė ,,Žydų darbininkų sąrašą ". Nė vienas žydų darbininkas nebalsuos už tuos , kurie žaidžia politika , nepaisy dami jo gyvybiškų interesų! Nė vieno balso „ Žydų darbininkų sąrašui "! ,,Laisvoje demokratinėje " Lietuvoje komunistiniai darbinin kai negali išstoti su savu sąrašu, o todėl mes raginame visus 69 darbininkus ir darbo žmones balsuoti už Darbininkų kuopos sąrašą, už NUMERĮ 5.

348 -

Tai yra vienintelis sąrašas, kuris jungia visus Lietuvos dar bininkus ir kurio atstovai buvusiame seime įrodė, kad jie sąži ningai ir pasiaukojamai gina darbininkų reikalą .

Lietuvos Komunistų partijos žydų sekcijų Centro Biuras PA, 1770 1., 1922 m., 1 b., 90 1.

Versta iš žydų kalbos.

Nr. 189 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU I SEIMO PALEIDIMU 1923 m. kovas LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Draugai! Buožių valdžia paleido seimą . Tai ir reikėjo laukt. Juodašimtinės buržuazijos viešpatavimas vis giliau leidžia savo šaknis Lietuvoj ir jai parūpo be jokių prieštaravimų valdyt ša lį. Jai pavojingi net keli darbininkų atstovai seime. Jai rūpi atsikratyti nuo tų atstovų. Užtat ji meta šalin visus savo demo kratiškumo obalsius, nes jie ėmė kliudyt jai savo valdžią tvirtint. Mes, komunistai , visados sakėme ir sakome, kad buržuazi jai demokratiškumo skraistė reikalinga tik tam , kad pridengt savo juoduosius darbus , apdumt darbininkams ir biedniesiems valstiečiams akis . Jeigu buržuazijos sudarytasai seimas nors truputį kliudo jai smaugt darbininkus ir mažažemius , tai šalin tokį seimą. Krikščionys demokratai , atsidūrę valdžioj , taip ir daro . Pa sitikėdami jų pačių sudarytom juodašimčių fašistų organizaci jom, stiprėjančių jų pačių pučiamu tautiniu šovinizmu ir para ma iš Antantės ir lenkų kapitalistų pusės , — jie ima valdžią savo monopolin. Antantės imperialistai , prijungdami Klaipėdą prie Lietuvos, bet už tai neutralizuodami Nemuną ir Klaipėdos uostą, uždėda mi milijonus skolos Lietuvos darbo minioms ir tuo visiškai jas pavergdami , žino , kad spekuliantų-bankininkų stulginskių– purickių-vailokaičių partija gali geriausiai įkinkyti į jų jun gą Lietuvos darbo minias, pavergt jas į Europos kapitalistų vergus. Va, kodėl Antantei rūpi , kad Lietuvoj pasiliktų dabartinė buožių valdžia. Va , kodėl kademai , kada seimas liko jiems 24

LKP atsišaukimai, I t.

- 349

nebeištikimas , nežiūrint to, kad Darbininkų kuopų frakcijai 70 buvo čiaupiama burna , [ ji buvo ] metama iš posėdžių , neleidžia ma į komisijas, be baimės „, paleidžia " jį išvaiko. Dabar pas mus, Lietuvoj , pasiliko viešai nuoga šovinistinė buržuazinė diktatūra , juodašimčių fašistų palaikoma . Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai, juodašimčių fašistų diktatūra – tai spekuliantų, bankininkų, fabrikantų, dva rininkų ir buožių diktatūra . Tai aršiausias darbininkų, mažaže mių ir kareivių priešas. Kada Italijoj fašistai pagrobė valdžią į savo rankas, dvari ninkai žemvaldžiai tuoj likvidavo savo frakciją, pilnai pasitikė dami savo žandarais fašistais, nes jie žinojo, kad fašistai kietai laikys paėmę už sprando darbininkus ir mažažemius . Ir jie ne apsiriko. Italijoj griaunamos profsąjungos, areštuojami ne tik darbininkai komunistai ir socialistai , bet ir bepartyviai darbi ninkai, jei jie stojo gint darbininkų reikalus . Fašistai ardo dar bininkų kooperatyvus, klubus , ginkluota jėga laužo darbinink streikus. Ir darbininkų padėtis vis sunkėja ir sunkėja . Prie to eina buržuazija ir Lietuvoj . Savo žandarų fašistų pagalba ji nori pasmaugt bet kokį darbininkų mėginimą kovot dėl žmoniškesnio pragyvenimo. Ji nori priverst darbininkus dirbt už pusdykę algą po 12 ir daugiau valandų į dieną ; pavergt bežemius ir mažažemius buožių ir dvarininkų sauvaliai ; karei vio likimą dar labiau atiduotį girtuoklių baltagvardiečių kari ninkų rankas . Jai rūpi iki paskutinio prakaito lašo išspaust darbininko ir jo šeimynos jėgas, o darbininką pastatyt šuns vie toje. Tylėk! -toks jų obalsis. Kademai netinkamą jiems seimą išvaikė, bet paskyrė nau jus rinkimus , kad rūpintis susidaryt pilnai paklusnų jiems seimą, kuris palengvintų jiems vykint jų judošiškus suma nymus. Nuo pačių Lietuvos darbininkų ir mažažemių priklauso : ar liks jie tik buržuazijos ir buožijos bežadžiais žandarų fašistų kojomis pavergtais vergais, ar atsispirs juodašimčių užpuolimui ir toliau tęs kovą dėl darbininkų klasės pilno pasiliuosavimo iš kapitalo ir dvarininkų jungo . ,,Pažanga " daro tvirtą bloką su kademais , o kademai duoda „ Pažangai “ kyšį ir skiria jų vadą, seną spekuliantą Smetoną įgaliotiniu Klaipėdoj . Valstiečiai liaudininkai rūpinasi išsiderėt iš kademų dau giau valdžios pyrago , todėl griežtesnės kovos su juodašimtiš ku fašizmu neves . Socialdemokratų vadai , kurie padėjo gimdyti žvalgybininkų šaulių būrius , kurie renegatų plečkaičių lūpomis atsisako nuo visokio bendro fronto su darbininkais komunistais, šaukia prie profsąjungų skaldymo , kad palengvintų fašistų įsigalėjimą ,– neves, kaip ir Italijos socialistų reformistų vadai, kovos su juo dašimčiais Lietuvoj.

-- 350 -

Draugai! Atsispirt juodųjų fašistų diktatūrai gali tik patys darbininkai . Bet tai atsiekt bus galima tik tuomet, jei darbinin kai, be partijų skirtumo : ir komunistai , ir socialdemokratai , ir darbo federantai, ir bepartyviai suglaus savo spėkas . Nesivaikydami balsų naujuose rinkimuose, bet organizuota visų darbininkų kova už juodašimčių fašistų nuginklavimą, už 8-nių valandų darbo dieną, už darbininkų laisves, už darbininkų ir mažažemių apginklavimą ir už darbininkų ir biednųjų vals tiečių valdžią,- darbininkai tegalės atsikratyti ne tik nuo savo išnaudotojų, bet ir nuo lenkų ir Antantės kapitalistų rengiamo per juodašimčius fašistus Lietuvos darbo minioms jungo. Kas iš darbininkų ir jų organizacijų prieš bendrą darbinin kų frontą už šiuos gyvuosius darbininkų klasės reikalavimus,— tas loš judošiaus rolę darbininkų klasėj . Seimo paleidimas - tai tik sustiprinto buržuazijos užpuolimo prieš darbininkų klasę pasekmė , tai tik pagreitintas Lietuvos darbo žmonių pavergimas lenkų dvarininkams ir Antantės ka pitalistams . Nuo pačių darbininkų ir biednųjų valstiečių priklauso atsi spyrimas tam užpuolimui. Draugai darbininkai! Spieskite savo eiles kovoj dėl bendrų savo reikalų, neleiskite , kad jūsų prakaite ir kraujuose būtų paskandintas žmoniškas gyvenimas jūsų vaikų, darykite bend rus mitingus ir demonstracijas, visur kelkite ir kovokite už sa vo opiausius šios dienos reikalavimus . Šalin juodašimčių fašistų ir buožių diktatūrą! Šalin juodašimčių ginkluoti būriai! Tegyvuoja 8-nių valandų darbo diena! Tegyvuoja darbininkų streikų, spaudos, sąjungų ir susirin kimų laisvė! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių apginklavimas! Šalin lenkų ir Antantės kapitalistų jungas! Šalin judos-krikščionys demokratai ir jų valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir biednųjų valstiečių valdžia! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kovas, 1923 m.

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 19 l.

!

351

Nr. 190 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į VISAS LIETUVOS DARBININKŲ ORGANIZACIJAS IR LIETUVOS DARBININKUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1923 m. kovas] LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! VISOMS LIETUVOS DARBININKŲ ORGANIZACIJOMS VISIEMS LIETUVOS DARBININKAMS Draugai ir draugės! Artinasi 1 -osios Gegužės šventė . Šįmet viso pasaulio darbi ninkams prisieis švęst savo tarptautinę šventę prie ypatingų ap linkybių. Tarptautinis kapitalas užpuola darbininkus visu savo frontu: naikina 8- ių valandų darbo dieną, numuša algas , uždeda ant darbininkų pečių visus karo atneštus nuostolius , darbininkų syvais rūpinasi paturėt byrantį kapitalą . Kapitalo užpuolimui ant darbininkų klasės padeda tarptautinis fašizmas . Italijos fa šistams laimėjus, viso pasaulio buržuazija tapo daug nachališ kesnė, ir darbininkų padėjimas liko dar sunkesnis . Darbininkų organizacijos ardomos , kalėjimo durys plačiau atidaromos , kad priimtį savo sienas darbininkų klasės kovotojus . O čia Prancū zijos ir Anglijos imperializmas neša naujus karo pavojus . Dar neišrištas Artimųjų Rytų klausimas , dar žvangina ten ginklais , o Prancūzija jau pradeda naują užpuolimą ir grobia Ruro basei ną. Ore pakvipo karu , kuris gali būt daug baisesnis, kaip 1914-1918 metų karas. Lietuvos darbininkai nestovi nuošalyj nuo tarptautinių įvy kių . Ir Lietuvoj kapitalas užpuola ir taip silpną proletariatą, smaugia jį , čiulpia iš jo paskutinius syvus . Steigiamasis seimas leido įstatymus, apsunkinančius darbininkų padėtį , o naujoji valdžia nauju įniršimu užpuola darbininkus . Nedarbas auga mieste ir kaime . Dirbančių darbininkų padėtis dėl brangenybės augimo, dėl darbininkų organizacijų ardymo [ darosi ] vis sun kesnė. O čia dar kelia savo galvas ir lietuvių fašistai , kad pa dėjus buržuazijai stipriau tupet ant darbininkų sprando. Kad nukreipus darbininkų ir mažažemių domę nuo kovos su vidujiniu priešu , su bankieriais , fabrikantais , dvarininkais, buo žėmis ir kitais išnaudotojais, išnaudotojų agentai siundo vieną tautą prieš kitą . Prasideda biauri antisemitinė kampanija , kad nukreipus plačiųjų masių domę nuo tų naujų spąstų, kuriuos taiso mūsų" vyriausybė darbininkams ir mažažemiams , ieško dama stiprios sąjungos su Lenkija. Ir vėl dvarininkas bus vieš pačiu kaime. Lietuvos buržuazija ir vyriausybė padaro Klaipė Originale: nuotykių.

352

dos .,sukilimą", neva pešasi su lenkais už neutralią zoną, nors jau seniai ji sutiko taikytis su Lenkija ir jos naudai išsižadėjo net Nemuno ir Klaipėdos . Nesusipratusius darbininkus valdžiai ir buržuazijai pasiseka apgaut klaipėdomis, neutralinių zonų gynimu, ir tie nemato , kaip kapitalo jungas vis labiau ir labiau juos smaugia , kaip la biau ir labiau susiglaudžia tarptautinis buržuazijos frontas prieš darbininkus . Tame tarptautiniame fronte lietuvis buožė eina pe tys į petį su lenkų dvarininku , nes vienam ir kitam rūpi siurbt paskutinius syvus iš nukankinto proletariato . Prieš tą tarptautinį buržuazijos frontą, prieš jos užpuolimą ant proletariato mes, darbininkai komunistai , kviečiam visus Lietuvos darbininkus ir darbininkes, be partijų ir pažiūrų skir tumo, be tautos ir tikybos skirtumo, sudaryt bendrą darbinin kų frontą, nes tik tuomet bus lengviau atmušt smūgius , buržua zijos mums suteikiamus. 1 -osios Gegužės šventė -tai tarptautinio proletariato šven tė . Užtai mes kviečiam jus visus , draugai ir draugės, parodyt tą dieną mūsų proletarinį solidarumą . Tą dieną kaip viso pasaulio , taip ir Lietuvos proletariatas privalo suglaust savo eiles ir ga lingu savo šauksmu pasakyt : Šalin kapitalo viešpatavimas ! Te gyvuoja proletariato laimėjimas! Mes kreipiamės į visus Lietuvos darbininkus ir darbininkes, kaip organizuotus LSDP eilėse , profsąjungose, darbo federaci joj ir kitose darbininkų organizacijose, taip ir neorganizuotus darbininkus ir darbininkes ir kviečiame bendrai švęsti tą dieną kaipo tarptautinę darbininkų klasės solidarumo ir kovos šventę . Kviečiam taisyti bendrus mitingus, susirinkimus, o kur galima ir demonstracijas . Mes kviečiam iškelti bendrus obalsius ir su tais obalsiais suglaustomis eilėmis parodyt darbininkų klasės jėgą. Mūsų obalsiai , kuriuos mes siūlom draugams ir draugėms iškelt 1 - osios Gegužės šventėj , šie: 1. Tegyvuoja 1 -osios Gegužės šventė! 2. Tegyvuoja tarptautinis proletariato solidarumas! 3. Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš kapitalo už puolimą! 4. Tegyvuoja darbininkų klasės kova dėl šios dienos reika

lavimų ir dėl galutinio tikslo! 5. Tegyvuoja 8- ių valandų darbo diena! 6. Tegyvuoja darbininkų spaudos, susirinkimų, organizaci jų, streikų laisvė! 7. Kova su brangenybe - apinasris spekuliantams! 8. Iš kalėjimų turi būt paliuosuoti kovotojai dėl darbininkų klasės ir mažažemių reikalų!

9. Šalin kapitalo viešpatavimas! 10. Šalin tarptautinis fašizmas!

353 -

11. Šalin karai, vedami kapitalo naudai! 12. Šalin sąjunga su buržuazine Lenkija! Mes puikiai suprantam, kad mes , kaipo nelegali, slapta orga nizacija, negalim viešai tartis su visomis kitomis organizacijo mis . Nemažos kliūtys yra ir pasiūlymo įteikimui visoms Lietu vos darbininkų organizacijoms . Užtai mes prispirti esam savo kreipimąsi atlikt per spaudą. Vienok mes iš anksto sakom: tarptautinė ir Lietuvos prak tika parodė , kad kaip socialdemokratai (LSDP) , taip ir krikščio niškų darbininkų (darbo federacijos) viršūnės atvirai nusistatę prieš bendrą visų darbininkų veikimą prieš buržuaziją. Darbo federacijos vadai atvirai remia buržuaziją ir ypatingai buožiją . Užtai pas mus nėra mažiausios vilties , kad darbo federacijos vadai net norėtų tartis su mumis dėl bendro proletariato šven tės šventimo. Jiems rūpi bendra šventė ne su mumis , bet su buržuazija, nes jie buržuazijos tarnai . Vienok mes neabejo jam, kad ir darbininkų federantų eilėse randasi tokių, kurie jau puikiai suprato išnaudotojų gerybes, bet jie dar nežino , kokiais keliais reikia eit, kad atsikratyti nuo tų išnaudotojų. Užtai mums rūpi patraukt tokius darbininkus, nors jie dar ir tikėtų savo pardavikams vadams , prie solidaraus veikimo su klasiniai susipratusiais darbininkais. Ir mums bus labai malonu matyti, nors neskaitlingas , federantų darbininkų eiles, iškėlusias tuos 1 -osios Gegužės obalsius , kuriuos mes aukščiau siūlom. Socialdemokratų vadai irgi remia buržuazijos diktatūrą Lie tuvoj . Nors jie žodžiais eina prieš buožių valdžią, bet iš tikrųjų jie tik prieš buožių kademų valdžią . Jei kademai pasidalintų valdžia su socialdemokratų vadais , jie mielu noru įeitų į tokią buržuazinę valdžią, kaip jie darė 1919 m. Lietuvoj ir kaip jų sébrai dabar daro įvairiose valstybėse . Užtai mes netikim , kad socialdemokratų vadai teigiamai atsilieptų į mūsų pasiūlymą. Bet mes žinom , kad socialdemokratų eilėse randasi nemaža dar bininkų, daug kairesnių, kaip jų vadai ,- tuos darbininkus mes ir kviečiam bendrai švęsti 1 -osios Gegužės šventę , švęsti bend rai, net prieš savo vadų valią. Randasi dar Lietuvoj įvairių profsąjungų ir kitų darbininkų organizacijų, randasi Darbininkų kuopų frakcija seime, darbi ninkų frakcijos savivaldybių organuose ir žydų bendruomenėj ir kt. Mes neabejojam, kad nemaža iš šių darbininkų organiza cijų išklausys mūsų kreipimąsi . Užtai mes siūlom toms visoms darbininkų organizacijoms , kurios sutinka su mūsų kvietimu , paimtį savo rankas iniciatyvą suderinimui bendro veikimo. 1 -osios Gegužės šventėj . Net jei valdžia neleistų taisyt demonstracijų, šaukt mitingų arba susirinkimų, arba jei ji išvaikytų juos, bet jei kartu pla čiai pasklistų tarp darbininkų mūsų obalsiai ir jei darbininkų masės priimtų tuos obalsius kaipo savo obalsius , tai mes galė tume pasisakyti : mums šįmet pasisekė 1 -osios Gegužės šventė . 354

Pasirūpinkim, kad taip būtų. O kad tai lengviau įvyktų, mes kreipiamės į visus mums užjaučiančius darbininkus ir darbinin kes ir kviečiam juos kuo plačiausiai skleist mūsų obalsius ir aiškint jų prasmę kitiems darbininkams. Tegyvuoja 1-osios Gegužės šventė! Tegyvuoja tarptautinio proletariato kova dėl darbininkų klasės išsiliuosavimo! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 47 l.

Buvo dar išspausdintas „ Komuniste" 1923 m. kovo mėn., Nr. 3.

Nr. 191 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VISOS LIETUVOS DARBININKUS, RAGINANTIS PAREMTI KLAIPĖDOS DARBININKŲ VISUOTINĮ STREIKĄ IR PROTESTUOTI PRIEŠ REAKCIJOS ŠĖLIMĄ KLAIPĖDOS KRAŠTE 1923 m. balandžio 11 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! FAŠISTAS BUDRYS ŽUDO DARBININKUS Draugai ! Lietuvos buožių valdžia, parsidavusi Antantės ir lenkų imperialistams, su jų žinia okupavo Klaipėdos kraštą . Už teisę varyti biznį Klaipėdos krašte Lietuvos buržuazija parduoda lenkų ir Antantės kapitalistams visos Lietuvos darbo minias. Bet dar didesnį vargą Lietuvos buožių okupacija atnešė Klai pėdos darbininkams. Su kademų-buožių žvalgybininkais budriais- polovinskiais atėjo į Klaipėdą ir buožinė reakcija , brangymetis , nedarbas, darbininkų organizacijų, spaudos ir prigimtos kalbos varžymas, karo stovis . Klaipėdos darbininkai , protestuodami prieš tai , paskelbė 8 balandžio visuotinį streiką. Kraugerys Budrys pasiuntė prieš streikuojančius darbinin kus savo žandarus ir išžudė apie 10 darbininkų. Klaipėdos darbininkai pasiryžę apginti savo teises. Visos Lietuvos darbininkai turi ateit jiems pagalbon . Mes kviečiame Kauno ir visos Lietuvos darbininkus kelti protestus prieš darbininkų žudymą Klaipėdoj . Reikalaukite , kaip darbininkai Klaipėdoje , karo stovio pa naikinimo, laisvės darbininkams ir jų organizacijoms , darbo bedarbiams, kovos su brangenybe ir visoj Lietuvoj .

- 355 --

Lauk iš Klaipėdos kraugerį Budri ir Lietuvos žandarus! Šalin imperialistinis pirkliavimas kraštais! Tegyvuoja darbininkų solidarumas!

LKP Kauno rajono komitetas

11. IV . 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 79 1. Hektografas.

Nr. 192 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1923 m. balandžio 25 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! TEGYVUOJA DARBININKŲ KOVOS ŠVENTĖ – 1-JI GEGUŽĖS ! Draugai darbininkai ir kareiviai ! Lietuvos darbininkų klasė jau 31 metai , kai švenčia tarptautinę darbininkų kovos šven tę - 1-ąją Gegužės . Kiekvienais metais , nežiūrint didžiausių persekiojimų, tą dieną darbininkai per mitingus ir demonstracijas keldavo savo opiausius reikalavimus : 8 -nių valandų darbo dienos , algų padi dinimo, darbininkams laisvių ir kt . Šiemet, prie nutukusių spekuliantų vailokaičių, stulginskių ir ambrozaičių valdžios , šie reikalavimai tebėra tiek pat opūs . Maža alga , brangumas , nedarbas, kiti net žudosi iš bado. Šiemet net dar sunkesnis metas atėjo darbininkams . Buržua zija, besočiai rydama darbininkų kraują ir prakaitą, vis vien eina pražūtin . Ji pati skundžiasi , kad eina prie bankroto . Bailiai žiūrėdama mirčiai į akis , ji griebiasi žiauriausių priemonių, kad padidint savo pelną, kad priverst darbininkus dirbt per kiaurą dieną už dar mažesnę algą. Tam tikslui buržuazija organizuoja juodašimčius fašistus, siundo juos ant darbininkų, siundo vie ną tautą prieš kitą, gniaužia darbininkų spaudą, areštuoja kai riuosius darbininkus, Klaipėdoj jau šaudo darbininkus , visur mažina ar rengiasi mažint algas ir kartu blokuojasi su dvarinin kais , svajoja apie monarchus . Ypač buržuazija įsiuto prieš 1 -ąją Gegužės ir naujus rinki mus į seimą. Draugai darbininkai ir kareiviai ! Eidama graban , buržuazi ja nori kartu ir jus nusivest . Ji gatava badu numarint tūkstančius darbininkų, grąžint baudžiavos laikus, įvest rykštės discipliną kareiviams - by tik didėtų jos pelnas , būtų patenkinti jos gyvuliški geiduliai .

356

Buržuazija ir buožės jau įsisiurbė it milžiniški slibinai į dar bininkų kūnus ir siurbs darbininkų kraują iki tol , kol nesprogs , sukilusių darbininkų sutrėkšti . Prieš tą žiaurųjį buržuazijos užpuolimą ant darbininkų atsi spirt tėra tik vienas kelias - tai bendras visų darbininkų kovos frontas prieš buržuaziją . Niekas kitas nepadės . Buožės liaudininkai peršasi spekuliantams kademams į pa čias. Darbo federacijos vadai — ištikimiausi spekuliantų šunys . Socialdemokratų vadai , laižydami buržuazijos lėkštes *, džiau giasi , kad susipratusiems darbininkams neduoda viešai žodžio tart. Savo reikalus darbininkai apgins tik patys. Visi , be pažiūrų, tautos ir tikybos skirtumo , ir darbininkai socialdemokratai , ir federantai , ir kuopininkai, ir iš profsąjun gų, ir komunistai — visi kaip vienas suglauskite per 1 - ją Gegu žės savo jėgas , renkite kartu mitingus , demonstracijas. Kelkite bendrai vienus ir tuos pačius obalsius : 8-nių valandų darbo dienos ! Algų padidinimas! Darbininkams laisvių! Laisvės nubaustiems už darbininkų reikalus ! Šalin juodašimčiai fašistai ! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš buržuaziją ! Tegyvuoja 1 -osios Gegužės šventė !

Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas Kaunas, 25. IV. 1923 m .

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 78 l. Nr. 193 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR KLAIPĖDOS KRAŠTO DARBO ŽMONES RYŠIUM SU KLAIPĖDOS DARBININKŲ VISUOTINIU STREIKU

1923 m. balandis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija ) Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI IR DARBININKĖS ! DRAUGAI KAREIVIAI! Lietuvos buožės, padarę tvirtą sąjungą su Klaipėdos srities lietuviais buožėmis, visu įnirtimu užklupo ant Klaipėdos darbi ninkų. Atėmė nuo darbininkų ir taip mažas laisves , įvedė karo stovį, visokius suvaržymus , atėmė duonos korčiukes, atnešė dar

Originale: tarielkas.

- 357

didesnę brangenybę, ir Klaipėdos darbininkų padėtis eina vis blogyn ir blogyn . Pagalios ir ramių Klaipėdos darbininkų kantrybė plyšo . Jie pareikalavo nuo Lietuvos valdžios panaikint karo stovį, grąžint pilietines laisves , paliuosuot politinius kalinius iš kalėjimų, pri imt priemones kovai su brangenybe . Lietuvos buožių valdžia atsisakė išpildyt šiuos teisingus darbininkų reikalavimus, nes jie ėjo prieš išnaudotojų reikalus . Tuomet Klaipėdos darbinin kai paskelbė visuotinį streiką. Darbininkai taisė demonstraci jas, kad paremt savo reikalavimus . Buožių valdžia siunčia prieš darbininkus ginkluotą jėgą, kareivius, kad spėkos pagalba pri spirt darbininkus nusileist prieš Lietuvos okupantus . Buožių valdžia su ginklo pagalba . mokėsi vakar malšint darbininkus Klaipėdoj , kad rytoj tą patį , tik gal su didesniu žiaurumu , at kartoti Lietuvoj . Draugai kareiviai, jus buožių valdžia kursto prieš Klaipėdos darbininkus , kad geriau juos pavergt. Buožių valdžiai taipogi rūpi išbandyti jus, pažiūrėti , ar ištikimai jūs skersit Klaipėdos darbininkus, kad paskui nuvest jus skerst Lietuvos darbininkus . Draugai kareiviai, neklausykit buožių valdžios , neklausykit karininkų įsakymų, kurie jus vartoja kaipo įrankį prieš darbi ninkus. Klaipėdos darbininkai tokie pat jūsų broliai , kaip ir kiti Lietuvos darbininkai . O karininkai ir visa buožių valdžia — tai atkakliausi jūsų priešai . Klaipėdos darbininkams taip pat sunki buožių ir buržųjų našta , kaip ir Lietuvos, ir jie stojo kovot už savo teises, už geresnį duonos kąsnelį . Nė vienas kareivis ne turėjo kliudyt tai kovai : Priešingai, kiekvieno kareivio, kilusio iš darbininkų ir vargingųjų sodiečių, pareiga buvo eitį pagalbą kovojantiems darbininkams , vis vien, ar jie kovoja Klaipėdoj , ar Kaune , Žemaičiuose , ar kitoj Lietuvos vietoj . Draugai kareiviai, jei jus valdžia kitąkart siųs malšint dar bininkus, stojusius į kovą prieš išnaudotojus , jūs, draugai ka reiviai , neklausykit tų įsakymų, nevartokit ginklų prieš savo brolius darbininkus . Jei jus varu varytų iš kazarmių šaudyt darbininkus, verčiau savo durtuvus pasukit į karininkų pusę ir su tų durtuvų pagalba stokit darbininkų reikalų sargyboj . Draugai darbininkai ir darbininkės! Buožių valdžia vakar vartojo ginklus prieš Klaipėdos darbininkus ir darbininkes, kad rytoj pavartot juos prieš Lietuvos darbininkus ir darbininkes , kada jūs, draugai ir draugės, alkani paprašysit duonos , kada pa reikalausit jums prigulinčių laisvių , kada pareikalausit paliuo savimo iš kalėjimų jūsų kovotojų. Draugai darbininkai ir darbininkės! Klaipėdos darbininkų pradėta kova prieš išnaudotojus - tai buvo kartu ir jūsų kova ; jūsų gi kova kartu yra ir Klaipėdos darbininkų kova . Užtai jūsų, draugai ir draugės, pareiga bus remt Klaipėdos darbininkų ko vą, jei ji vėl paaštrėtų, remt ir bendrai stot prieš visus darbinin kų klasės išnaudotojus . - 358

Lietuvos buožės užgrobė Klaipėdą, išimtinai turėdami ome nyj išnaudotojų reikalus . Buožių valdžia nepasiklausė Klaipėdos darbininkų ir mažažemių, ar norėjo jie turėt savo globėju mūsų buožiją. O dabar, kada Klaipėdos darbininkai pradėjo reikšt savo valią, buožių valdžia siunčia jiems kulipkas vieton duonos . Mūsų socialdemokratai pilnai pritarė Klaipėdos užgrobimui. Jie tokiu būdu irgi prisidėjo prie to darbininkų kraujo pralieji mo, kuris buvo ant Klaipėdos gatvių. Mes, komunistai, griežtai pasmerkėm buožių valdžios avantiūrą Klaipėdoj , nes tai reika linga juodašimčių fašistų stiprėjimui Lietuvoj . Mes šaukiam : Salin okupantai iš Klaipėdos! Tegyvuoja liuosas Klaipėdos darbininkų ir mažažemių apsisprendimas! Salin darbininkų išnaudotojai! Šalin buožių valdžia! Tegyvuoja Lietuvos ir Klaipėdos darbininkų ir darbininkių vienybė! Tegyvuoja darbininkų ir kareivių vienybė! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoj ir Klaipėdoj! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Balandis , 1923 m. PA, 1770 1., 1923 m., i b. , 20 l. Nr. 194 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į II SEIMĄ

1923 m. balandis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija ) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI KAREIVIAI , NESIDUOKIT SUVEDŽIOT! Vėl artinasi rinkimai ir vėl reikės jums paduot savo balsą. Už ką jūs jį paduosit, — už tuos , kurie iš jūsų ir jūsų tėvų ir brolių kruviną prakaitą čiulpia, vergijos pančiuos laiko ir iš naudoja? Ar už tuos, kurie stengiasi sutraukyt tuos pančius ir panaikint visokį išnaudojimą ? Už buožių, šmugelininkų ir jų pakalikų kandidatus , ar už tikrus revoliucinių darbininkų ir vargingųjų sodiečių kandidatus? Draugai kareiviai , nebalsuokit už kademų ,,traicę "! Šių buo žių, šmugelininkų ir klebonų atstovams seime rūpi dar sunkesnę naštą uždėt ant darbininkų, mažažemių ir kareivių. Jiems rūpi paverst Lietuvą į didžiausios juodašimčių sauvalios , žiauriausio

359

darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių pavergimo ir išna¹ dojimo šalį . Jie, prisimetę didžiausiais Lenkijos priešais , tolyn varys judošišką savo darbą ir jungs Lietuvą su Lenkija . Jau jie pardavė Lenkijai už Klaipėdos kraštą Vilnių ir visą Vilniją ; Nemuną ir Klaipėdos uostą sutiko padaryt Lenkijos servitutais . Dabar neišvengiamai turi daryt jie ir kitas sutartis su Lenkija (geležinkelių, karinę) . Dėl to jie būtinai nori naujame seime di džiumą įgyt , kad lengviau galėtų tą judošišką savo darbą atlikt . Tada Lietuvos buožės, susijungę su Lenkijos dvarininkais, dar labiau ims lupt darbininkams ir vargingiesiems sodiečiams kailį , tada Lietuva bus įtraukta į Prancūzijos ir Lenkijos karines avan tiūras prieš Tarybų Rusiją. Tada karininkai dar aukščiau nosis pakels , o kareivio padėtis dar labiau pablogės ... Draugai kareiviai ! Jei nenorit patys savo rankomis prie to viso prisidėt, nė vieno balso neduokit krikščioniškai „ traicei “ : krikščionių demokratų partijai, ūkininkų sąjungai ir darbo fede racijai. Draugai kareiviai , nebalsuokit už kademų konkurentus liaudininkus! Nedaug geresnė už kademus ir liaudininkų parti ja , kuri dabar neva veda atkaklią kovą su krikščionimis . Tai taip pat yra buožių partija . Visais klausimais, kurie darbininkus palietė, ji visuomet ėjo seime išvien su krikščioniškų buožių ūkininkų sąjunga . Neseniai dar ji sykiu su krikščionimis laikė savo rankose Lietuvos valdžią ir kartu su jais priėmė Hyman so projektą, jungė Lietuvą su Lenkija . Draugai kareiviai ! Iš visos liaudininkų kovos su krikščioni mis aiškiai matyt, kad tai yra kova tik dėl vietų valdžioj, dėl ministerių portfelių, o ne dėl ko kito . Šiandien jie pešasi , ryt vėl susitaikys ir kartu lups nuo darbininkų, vargingųjų sodie čių ir kareivių kailį , kartu jungs Lietuvą su dvarininkų Lenkija . Draugai kareiviai , nesiduokit suvedžiot veidmainingiems so cialdemokratams! Jie dar gražiau pakalba ir dar karščiau moka šaukti prieš krikščioniškų juodašimčių darbus ir jų parsidavimą Lenkijai . Bet ar ne jų vadai – kairiai , poželos , čepinskiai , kar tu su liaudininkais, davė galimybės taip įsigalėt kademams? Ar nedalyvavo jie kartu su kademais valdžioj ? Ar, būdami ten , neprisidėjo prie revoliucinių darbininkų ir sodžiaus biednuome nės žvėriško kankinimo ir žudymo ? Kairiai ir jo draugai niekuo met nenuplaus nuo savęs tos kruvinos dėmės . Šimtai nužudytų Lietuvos darbininkų guli ant jų sąžinės. Jie neva stoja dabar prieš jungimąsi su Lenkija . Bet ar ne socialdemokratų vadai (Požela , Kairys , Venclauskas, Digrys) važinėjo į Varšuvą ir Vilnių derybas vesti dėl susiartinimo su Lenkija? Ar ne jie užnuodytas , vilyčias leido į komunistus ir Raudonąją Armiją, kuomet ji buvo prisiartinusi prie pat Var šuvos ir už gerklės bečiumpanti Lenkijos dvarininkus? Draugai kareiviai ! Pažinkite tuos niekšingus veidmainius so cialdemokratus, kurie šiandien prisimeta neva komunistais, re

360

voliucinių darbininkų ir kareivių draugais, o ryt, kitam vėjui papūtus, peilį jiems į pečius smeigia. Juk visi tie poželos , pleč kaičiai, venclauskiai, kromeriai dar neseniai buvo komunistais, kada komunistai Lietuvoj valdžią turėjo, o paskui staiga atsidū rė Krupavičiaus vežime . Kaip galima tiket tokiais sutvėrimais , kurie darbininkų akyse perkūnus svaido ant kademų galvų, o kartu atmeta bendrą darbininkų frontą prieš buržuaziją ir su daro bendrą tautos frontą prieš komunistus? Apsisaugokit, draugai kareiviai , tų gudrių politinių speku liantų! Netikėkit jų gražiom kalbom! Draugai kareiviai , atmeskit kairiuosius liaudininkus ir „ Pa žangą"! Kairieji liaudininkai - tai tik inteligentų avantiūristų saujelė . Gi voldemarai , smetonos, yčai ir jų „ Pažanga" su „, žem naujųjų Lietuvos dvarininkų ir kapitalistų dirbiais "- tai partija. Draugai kareiviai , balsuokit vien už revoliucinių darbininkų, mažažemių ir kareivių sąrašus! Juos paturi Komunistų partija, kuri , nesibijodama didžiausių persekiojimų, kalėjimų, žvalgy bos urvų ir šaudymų, drąsiai kovoja dėl darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių išliuosavimo iš buožių, dvarininkų ir įvai rių šmugelininkų vergijos . Komunistų partija „ laisvojoj “ , „ de mokratiškojoj " Lietuvos respublikoj yra nelegali ir negali atvi rai dalyvaut rinkimuose . Užtai ji savo sąrašų nestato ir kviečia balsuot už revoliucinių darbininkų ir vargingųjų sodiečių są rašus . Draugai kareiviai , balsuokit už tų sąrašų kandidatus , kurie nepripažįsta jokio taikstymosi su buržuazija ir jos valdžia , o skelbia jai griežtą kovą. Balsuokit už tų sąrašų kandidatus, kurie atkakliausiai kovoja prieš Lietuvos sąjungą su dvarininkų Lenkija ir stoja už susiartinimą su Tarybų Rusija . Balsuokit už tuos, kurie kovoja dėl kareivių teisių sulyginimo su visų pilie čių teisėmis, skelbia mirtiną kovą juodašimčiams fašistams , rei kalauja jų nuginklavimo ir darbininkų apginklavimo . Balsuokit už tuos, kurie kovoja dėl visos dvarininkų ir didžiųjų buožių žemės konfiskavimo ir suteikimo jos be jokio mokesčio darbi ninkams , vargingiesiems sodiečiams ir iš jų tarpo kilusiems ka reiviams. Naujakuriams už dyką turi būti duoti medžiai troboms pasistatyt ir piniginė pagalba . Balsuokit už tuos , kurie reikalau ja paliuosavimo iš kalėjimo visų revoliucinių darbininkų, var gingųjų sodiečių ir kareivių, o pasodinimo į juos spekuliantų ministerių, žvalgybos viršininkų ir kitų darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių budelių. Tokia buvo išvaikytame seime Darbininkų kuopa . Norint jai buvo čiaupiama burna , neleidžiama kalbėti jos atstovams , iš sei mo mėtomi jos nariai , vis tik ji pasirodė tikriausia darbininkų, vargingųjų sodiečių ir kareivių reikalų gynėja. Nė vieno balso buožių kandidatams ir jų pakalikams! ― 361

E

Šalin buožių viešpatavimą! Salin juodašimčius fašistus! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų sodiečių valdžia! Tegyvuoja Tarybų respublika! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Balandis , 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 21 l. Nr. 195 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, DARBININKES, VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į II SEIMĄ 1923 m. balandis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI IR DARBININKĖS , KAREIVIAI IR VARGINGIEJI SODIEČIAI !

Lietuvos Komunistų partija , kaipo nelegali partija, nuvaryta juodašimčių buožių valdžios į palėpę, nesinaudoja rinkimų lais ve į seimą ir užtai ji negalėjo statyt savo sąrašų. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas kviečia visus darbininkus ir darbininkes , kareivius ir visą kaimo biednuome nę nebalsuot už buržųjų, dvarininkų, buožių, spekuliantų ir kitų išnaudotojų sąrašus . Nė vieno balso krikščionims demokratams ir „ Pažangai “ , „ žemdirbiams " ir ūkininkų sąjungai , nė vieno balso valstiečiams liaudininkams ir darbo federacijai , sionistams ir žydų liaudininkams, lenkų tautininkams ir rusų bei balta rusių juodašimčiams ir kitoms panašioms partijoms! Nė vieno balso fašistų ir buržuazijos šalininkams ! Nė vieno balso tiems , kurie paturi buožių valdžią ! Nė vieno balso taipogi buržuazijos ir buožijos agentams , pri sidengusiems socialdemokratų vardu , nuduodantiems būk jie darbininkų draugai , kuomet iš tikrųjų jie padeda buržuazijai , buožijai ir dvarininkijai kalt vergovės retežius kaip darbinin kams, mažažemiams, taip ir visai biednuomenei ! Nė vieno balso tiems, kas prieš bendrą darbininkų frontą, kas prieš darbininkų klasės ir vargingųjų sodiečių valdžią ! Draugai, visi, kaip vienas stokit rinkimuose ir balsuokit IŠ IMTINAI už revoliucinių darbininkų ir sodžiaus biednuomenės sąrašą.

UŽ NR. [5] Šalin krikščionis demokratus ir pažangininkus, atiduodan čius Lietuvą į juodašimčių fašistų ir lenkų ponų rankas!

362

Salin sébrus!

buožes

liaudininku liaudininkus s ―――- šiuos

artimiausius

kademų

Šalin buožių tarnaitę - darbo federaciją! Salin socialdemokratus — šiuos tiesioginius buržuazijos ir buožijos agentus! Tegyvuoja revoliuciniai darbininkai ir jų kuopų sąrašai! Šalin buožių valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia! Salin militarizmas! Tegyvuoja darbininkų klasės ir kaimo biednuomenės apginklavimas! Šalin buržuazijos diktatūra! Tegyvuoja proletariato dik latura! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų vadas - Lietuvos Komunis tų partija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Balandis, 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 22 l.

Buvo išleistas taip pat rusų ir žydų kal bomis. Yra paskelbtas knygoje „ Lietu vos TSR istorijos šaltiniai", IV t., V., 1961 m., 156-157 psl.

Nr. 196 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, DARBININKES IR KAREIVIUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1923 m. balandis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! 1 -SIOS GEGUŽĖS ŠVENTĖ 1923 m. Į VISUS DARBININKUS IR DARBININKES ! Draugai ir draugės! Ir vėl atėjo mūsų, darbininkų, šventė, 1 -sios Gegužės diena ! Jau daugiau trisdešimties metų viso pa saulio darbininkai švenčia šią darbininkų klasės kovos šventę . Jau sukako 30 metų, kai ir Lietuvos darbininkai pradėjo švęsti 1 - sios Gegužės dieną . Draugai ir draugės ! 30 metų atgal, kada Lietuvos darbininkai norėjo švęsti 1 -sios Gegužės dieną, jie būdavo prispirti slaps tytis miškuose, nes tik už tos dienos šventimą grėsė jiems kalė jimas ir trėmimas į Sibirą. Tai buvo caro viešpatavimo laikais . Dabar mes gyvenam ,,nepriklausomoj " ,,,laisvoj " ,,, demokra tiškoj “ Lietuvoj . Mūsų „, demokratiškoji “ valdžia buvo tiek ma loni , kad 1 - osios Gegužės dieną pavadino valstybės švente . Bet tai buvo tik pasityčiojimas iš darbininkų šventės. Jei išeina į gatves darbininkai , juos pasitinka žvalgybinin kai ir milicija ir daužo jie darbininkų galvas . Jei darbininkai - 363 ――――――

iškelia savo vėliavas , valdžios agentai drasko jas , areštuoja jas iškėlusius. Valdžia siunčia kareivius vaikyti iš gatvių darbinin kus, susirinkusius pažymėti savo šventės dieną. Visi dar pui kiai atsimena tas skerdynes , kurias buožių valdžia įtaisė 1 - osios Gegužės dieną 1921 metais įvairiuose Lietuvos miestuose. Vieton darbininkų, pasiryžusių kovot su žiauriu kapitalu už komunizmą, valdžia išleidžia į gatves sumobilizuotas juodašim čių kademų gaujas . Jos , besityčiodamos iš raudonosios darbi ninkų vėliavos, irgi kelia neva raudonas vėliavas su tautiniais užrašais* . Draugai ir draugės! Šįmet mums prisieis švęst mūsų šventę prie ypatingų sąlygų. Visame pasaulyje eina kapitalo užpuoli mas ant darbininkų klasės, buržujai su visu įniršimu smaugia proletarus . Buržuazija ginkluojasi, buržuazija mobilizuoja savo jėgas . Ji sudaro fašistinius būrius darbininkų klasės pavergi mui. Ji ruošiasi ir prie naujų skerdynių, dar baisesnių, kaip 1914-1918 metų skerdynės . Nuo viso pasaulio buržuazijos nenori atsilikt ir mūsų ban kininkai , buožės ir visokie vertelgos ir spekuliantai . Jie taipogi ginkluojasi , taipogi mobilizuoja savo jėgas . Jiems rūpi ir kari nės avantiūros . Juodi fašistų darbai matosi ant kiekvieno žings nio. Veikiausiai šįmet dar su didesniu įniršimu užklups buržua zija darbininkus už 1 -sios Gegužės šventimą . Veikiausiai mūsų fašistai ieškos progos atsigert darbininkų kraujo . Ir visgi , draugai , mes negalim tylėti. Jei dabar vis aukščiau ir aukščiau kelia savo galvas fašistai ir visa juodoji kademų ir ,,Pažangos " šimtinė, jei paskui juos velkasi liaudininkai , jei ir mūsų socialdemokratų vadai išdrįsta viešai reikalaut profsąjun gų skaldymo, kad tuo susilpnint darbininkų jėgas , jų pasiprie šinimą kapitalo užpuolimui , tai juo labiau mes tylėt negalim. Prieš juodąjį buržuazijos frontą mes privalom sudaryt rau donąjį proletariato frontą. Darbininkai ir darbininkės! Mes, komunistai, kviečiame jus visus, be pažiūrų skirtumo, sudaryti bendrą frontą prieš buržu jus, dvarininkus ir buožes. Mes kviečiame jus visus bendrai iš eit Pirmąją Gegužės dieną ir iškelt obalsį : Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš kapitalistus, dvarininkus, buožes ir fašistus! Mes kviečiame jus 1 -ją Gegužės dieną taisyt bendrus mi tingus, susirinkimus, kur galima - tai ir demonstracijas . O jei valdžia neleistų šaukt mitingų ir susirinkimų, jei vaikytų de monstracijas, jei neduotų iškelt raudonas kovos vėliavas , tai visgi mes kviečiam jus visus bent rinktis gatvėse į vieną vietą . Gal tas šįmet nepasiseks - nereikia nusiminti . Tuomet kitais metais turėsim daugiau prityrimo . Galima dar rinktis kur nors

* Originale: parašais. -

364

už miesto, už kaimo , giriose . Visur, kur tik galima , reik kelt raudonas vėliavas, platint mūsų raštus, skleist mūsų obalsius. Šių metų 1-sios Gegužės dienos šventė turi būti plačiųjų dar bininkų masių švente, pasiryžusių kovot su savo neprieteliais . Kreipiamės mes ir į visą biednuomenę. Draugai ir draugės , prisidėkit prie darbininkų šventės , eiki te išvien su kovojančiomis masėmis. Darbininkų klasės laimė jimas - tai jūsų laimėjimas, visos biednuomenės laimėjimas. Kreipiamės mes ir į kareivius. Draugai kareiviai , prisidėkit prie darbininkų ir darbininkių 1 -sios Gegužės dieną . Jei uždarytų jus karininkai kazarmėse, kaip nors išeikit iš ten ir prisidėkit prie darbininkų gatvėse . Jei varytų jus karininkai ar žvalgybininkai vaikyt darbininkus iš gatvių ar susirinkimų, neklausykite karininkų ir žvalgybininkų įsakymų, bet prisidėkite prie darbininkų. Juk jūs , draugai , tie patys darbininkai ir mažažemiai , tik perrėdyti į kareivių rūbus. TEGYVUOJA TARPTAUTINĖ DARBININKŲ KOVOS ŠVENTĖ - 1 - SIOS GEGUŽĖS DIENA! TEGYVUOJA BENDRAS DARBININKŲ FRONTAS PRIEŠ KAPITALO UŽPUOLIMĄ IR FAŠIZMĄ! ŠALIN KARAI, VEDAMI KAPITALIZMO NAUDAI! ŠALIN,1 MILITARIZMAS! ŠALIN BUOŽIŲ VALDŽIA! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR KAIMO BIEDNUOMENES VALDŽIA! ŠALIN JUODAŠIMČIAI FAŠISTAI IR JŲ ORGANIZATO RIAI KADEMAI IR PAŽANGININKAI! TEGYVUOJA 8-NIŲ VALANDŲ DARBO DIENA! TEGYVUOJA DARBININKŲ LAISVĖS! TEGYVUOJA MŪSŲ KOVOTOJAI, UŽDARYTI KALĖJI MUOSE IR KONCENTRACIJOS LAGERIUOSE! TEGYVUOJA SOCIALISTINĖ REVOLIUCIJA! TEGYVUOJA LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA! TEGYVUOJA KOMUNISTŲ INTERNACIONALAS! TEGYVUOJA KOMUNIZMAS!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, balandis, 1923 m.

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 46 l.

25

LKP atsišaukimai, I t.

365 -

Nr. 197 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į II SEIMĄ

1923 m. gegužė LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI IR DRAUGĖS ! Už kelių dienų prasidės rinkimai į seimą. Visos buržuazinės partijos gerai prisiruošė prie šių rinkimų. Nuo jų neatsiliko ir socialpardavikai su darbininkų skerdikais kairiais priešakyje . Jie visi naudojasi laisve , gali viešai šaukti savo susirinkimus, leist savo laikraščius , lapelius , kuriuose dėsto prižadėjimų kalnus ir vilioja balsus . Pigu jiems gausiai duot visokių priža dėjimų, jei jie iš anksto nutarė jų nepildyti. Lietuvos Komunistų partija ne tik nesinaudoja laisve leist savo viešus raštus , šaukt darbininkų ir sodžiaus biednuomenės mitingus, bet ji net negalėjo pastatyti savo kandidatų sąrašų į seimą. Jei kas nors būtų išdrįsęs rinkt parašus Komunistų par tijos vardu, tas tuoj būtų areštuotas ir veikiausiai sušaudytas. Vienok revoliuciniai darbininkai negalėjo pasilikti neveikliais rinkimuose . Jie , kaip ir pernai , pastatė savo kandidatus į seimą Darbininkų kuopų vardu . Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas nutarė remt Darbininkų kuopų sąrašus . Darbininkų kuopos irgi nesinaudoja laisve organizuotis, leist savo raštus , šaukt mitingus ir susirinkimus . Jų sąrašų kandida tai (Kubickis , Kalenda ir kt . ) jau areštuojami ir tremiami iš Lietuvos . Prieš revoliucinius darbininkus mobilizuoja savo jėgas visa buržuazinė Lietuva, o jai į talką eina visų rūšių socialpar davikai . Draugai ir draugės! Netikėkite jūs visokiems krikščionių de mokratų, pažangininkų, liaudininkų ir socialdemokratų prižadė jimams. Jie jums žada kalnus , kad paskui lupt nuo jūs devynis kailius . Jų darbai neina tais keliais, kuriuos rodo jų prižadėji mai . Tik atsiminkim 1919 metus , kada mūsų valdžia su pagalba savo agentų žudė ir skerdė darbininkus ir mažažemius . Tuomet paguldė savo galvas ne vienas ne tik komunistas, bet ir šiaip bepartyvis darbininkas ir mažažemis . Juos paskerdė buožių val džia tik dėl to, kad jiems rūpėjo atsikratyti nuo išnaudotojų jungo ir pasiekti geresnio gyvenimo darbininkų klasei ir so džiaus biednuomenei . Buožių valdžia skerdė darbininkus ir ma žažemius ir kartu grąžindavo dvarus lenkams dvarininkams ar ba dovanodavo juos lietuviams buožėms . Draugai ir draugės, atsiminkime gerai , kas tais 1919 metais buvo valdžioj . Valdžioj buvo ir pažangininkai su prezidentu Smetona priešakyje , ir krikščionys demokratai , liaudininkai ir 366

socialdemokratai su Kairiu priešakyje . Visi jie smaugė darbi ninkus ir mažažemius ir stiprino buožių diktatūrą, rėmė dvari ninkus prieš darbininkus ir mažažemius . O klerikalų-pažangi ninkų-liaudininkų-socialdemokratų bloką rėmė žydų sionistai ir kartu su lenkų tautininkais ir rusų baltagvardiečiais . achdus Be to, jie visi kartu spekuliavo ir plėšė valstybės turtą, sukrau tą darbininkų ir mažažemių prakaitu . Už valstybės lėšas įsikūrė jie sau bankus ir visokias pramonės ir prekybos draugoves ir dabar varžosi , kam turi priklausyti monopolis ant Lietuvos . Draugai ir draugės, nebalsuokit už krikščionis demokratus ir ūkininkų sąjungą su „ Pažanga " ir ,,žemdirbiais " . Tai vis buožių, kunigų, spekuliantų ir kitų lupikų partijos . Joms visoms rūpi vienybė su lenkų dvarininkais, joms rūpi Lietuvą prijungt prie Lenkijos, kad paskui drąsiau išnaudot darbininkus . Draugai ir draugės, nebalsuokit ir už darbo federaciją, bur žuazijos ir buožių pagimdytą, - tą apinasrį ant darbininkų. Kas balsuos už darbo federaciją, kademus ir „ Pažangą “ , ūki ninkų ir žemdirbių sąjungas, tas kartu balsuos už fašistų dikta tūrą Lietuvoj , už darbininkų vergovę, už turtingųjų lobimą . Nebalsuokit, draugai ir draugės , ir už liaudininkus , nes jie kademų pusbroliai — tokia pat buožių partija, kaip ir kademai , tik seniau prisidengusi socialistų skraiste , o dabar liberalų. Liaudininkams, kaip ir kademams , rūpi ne darbininkų ir maža žemių reikalai , bet tik buožių ir kitų buržujų gerovė . Liaudinin kai , kaip ir krikščionys demokratai , 1921 metais jau buvo nuta rę parduot Lietuvą Lenkijai , Hymansui tarpininkaujant, ir tik darbininkų ir mažažemių pasipriešinimas suardė tą velnio nišką planą . Draugai ir draugės, nebalsuokit ir už socialdemokratus , tuos buržuazijos agentus darbininkų eilėse . Jie 1918 ir 1919 metais. kaip įmanydami kovojo su darbininkais ir mažažemiais ir kiek galėdami rūpinosi stiprinti buožių diktatūrą. Jie visuomet ardė kovojančių darbininkų eiles , o dabar fašistų stiprėjimo metu pasisakė už profsąjungų skaldymą . Netikėkit jų gražiems lapės žodžiams . Jie meilinasi dabar prie darbininkų, kad apgaut juos ir rytoj vėl parduot buržuazijai , kaip jau ne sykį pardavė . Draugai ir draugės, kaip vienas stokit prie rinkimų ir bal suokit už Darbininkų kuopų sąrašus . Darbininkų kuopoms rūpi bendras darbininkų frontas prieš kapitalo užpuolimą ir fašistus. Joms rūpi , kad Lietuvoj buožių valdžią pakeistų darbininkų ir sodžiaus biednuomenės valdžia . Joms rūpi kova už šios dienos darbininkų reikalavimus, už 8-ių valandų darbo dieną, už dar bininkų apdraudimą, už laisves, reikalingas darbininkų kovai ir t . t . , už žemių atėmimą nuo turtuolių ir jų atidavimą darbinin kams ir sodžiaus biednuomenei, už išnaudojimo pašalinimą. Joms rūpi kova už komunizmą . Darbininkų kuopos neprižada to visko duot iš seimo malonės, nes ne seimas tą viską gali duot . Bet jų kandidatai , išrinkti į seimą, padės jums , draugai ir drau

367

gės , kovot už tuos visus reikalavimus . Jie tenai rūpinsis nu plėšt kaukes nuo visų darbininkų klasės neprietelių, parodyt , kaip išnaudotojai gyvena iš darbininkų ir mažažemių prakaito ir kraujo ir kokiais keliais reikia eit, kad pasiekt laimingesnio gyvenimo. Draugai ir draugės, saugokitės visokių apgavikų ir šantažis tų, kurie dangstosi krikščionių darbininkų kuopų ir panašiais vardais! ŠALIN TIJOS!

BURŽUAZIJOS,

BUOŽIŲ IR JŲ AGENTŲ PAR

ŠALIN KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI, „ PAŽANGA“ , ŪKI NINKŲ IR ŽEMDIRBIŲ SĄJUNGOS, LIAUDININKAI IR SO CIALDEMOKRATAI, DARBO FEDERACIJA IR FAŠISTAI! ŠALIN KAPITALO UŽPUOLIMAS! ŠALIN BUOŽIŲ VALDŽIA! TEGYVUOJA DARBININKŲ KUOPŲ SĄRAŠAI! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ SODIEČIŲ VALDŽIA! TEGYVUOJA TARYBŲ RESPUBLIKA! TEGYVUOJA KOMUNIZMAS!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas , gegužis , 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 23 l. Nr. 198 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS PER RINKIMUS Į II SEIMĄ BALSUOTI UŽ DARBININKŲ KUOPŲ SĄRAŠUS 1923 m. gegužė LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės!

DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Buržuazijos demokratizmas Lietuvoj visai nusibankrutijo . Kiekvienas darbininkas ir mažažemis iš šių rinkimų mato, kad seimas - tai buožėms tik įrankis darbininkų mulkinimui ir engimui. Krikščionims buožėms ir dvarininkams negana buvo turėti grynai buožinį , kaip praeitas, seimą. Jie pasiryžo repre sijomis sudaryti pilnai krikščioniškai buožinį seimą. Ypač jie stengiasi neįsileisti darbininkų atstovų. Kad kairieji darbininkai negalėtų išrodyt darbininkų ma sėms buržuazijos darbų - krikščionys demokratai sugrūdo ka 368 -

N

N

BEZEMIAI

MAŽAŽEMIAL

ir

LO

DARBININKAL

Visi kaip vienas balsuokite už darbininkų vargingesniųjų valstiečių sąrašą!

a

n ung Uki .Saj

Mot.Kat

Drau

gija

Jes

zap

e

Pe

rp r

de

Fe

es Zik.. S

ng

Dra

DVI

TRAICES "

Šalin tamsos apaštalus ir darbininkų smaugikus ,,Krikščionių Demokratų Partiją ir jós Ūkininkų Sąjungą"

No

No NË VIENO BALSO DARBININKŲ MULKINTOJAI =

Darbo

Federacijai "

Savicio ir Somkauskio specston Slaual

Darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąrašo Nr. 5 atsišaukimas-plakatas , iš leistas 1923 metais ryšium su rinkimais į I seimą.

lėjiman visą buvusio seimo Darbininkų kuopų frakciją, veik visus Darbininkų kuopų išstatytus kandidatus į naujį Seimą; darbininkų atstovą — drg . KUBIČKĮ atidavė į lenkų imperialistų nagus. Lietuvos krikščioniški buožės už drg . Kubickio galvą nori nusipirkt lenkų dvarininkų palankumą . Darbininkų spauda visai užgniaužta ; darbininkų susirinkimų neleidžia. Užtat laisvai organizuojasi ir ginkluojasi juodašim čiai fašistai . Tokie tai laisvi rinkimai. Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! BUDĖKITE! Jums buržuazija rengia baudžiavos laikus, darbą po bizūnu! Kad apsiginti, visi darbininkai — komunistai , socialdemokratai , darbo federantai , iš profsąjungų ir dar neorganizuoti , turi su glaust savo eiles prieš bendrą savo priešą — buržuaziją ir buožes. Protestuokite prieš darbininkų areštus, darbininkų spaudos varžymą. Reikalaukite paliuosavimo iš kalėjimų areštuotų už darbininkų reikalus . Reikalaukit grąžinimo iš plėšriųjų lenkų imperialistų nagų darbininkų atstovo draugo Kubickio . Lietuvos buožės ir lenkų imperialistai tariasi prieš darbininkus . Kubickio atidavimas len kų žvalgybai - tai pirmas tų derybų vaisius . Mes kviečiame vi sus darbininkus protestuoti prieš sąjungą su lenkų imperialis tais ; Lietuvos darbininkų sąjungininkais gali būt ir yra tik Len kijos ir kitų kraštų darbininkai. Draugai ! Mūsų partija nelegali ir negalėjo pastatyt savo są rašų rinkimuose į Seimą. Užtat mes kviečiame visus darbinin kus , mažažemius ir kareivius balsuot tik už

DARBININKŲ KUOPŲ SĄRAŠUS 2-oje Kauno ir 3-oje Raseinių rink. apyg. už Nr. 5. 4-oje Telšių [ rink . apyg . ] už darbininkų ir vargingųjų vals tiečių Nr. 9. 5-oje Šiaulių ir Panevėžio rink. apyg . už Nr. 6. 6-oje Rokiškio, Utenos ir Ukmergės [ rink . apyg. ] už Nr. 7 . 1-oje [rink. apyg. ] Marijampolės apskr. buožės atmetė Dar bininkų kuopų sąrašą, todėl visi už Nr. 6 . Tik Darbininkų kuopų atstovai seime neparsidavė buržuazi jai, kaip tat yra padarę socialdemokratų vadai . Atsiminkit draugai, kad ponai kairiai padėjo 1919-1920 m. kademams ,,,Pažangai " ir liaudininkams įkurt ir sustiprint buo žių diktatūrą. Jie dabar dedasi revoliucionieriais, kad suviliot darbininkus . Bet kai tik darbininkų klasė pamėgins nusikratyt buožių jungo - tada vėl jie žudys darbininkus, gelbėdami buo žių santvarką . Nė vieno balso buožių partijoms ; nė vieno balso jų ber nams darbo federacijai ir socialdemokratams . Šalin buožių valdžią!

370

Šalin juodašimčiai fašistai ! Laisvė areštuotiems darbininkų kovotojams! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas !

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, gegužės mėn . , 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 24 l.

Yra paskelbtas knygoje „ Lietuvos TSR istorijos šaltiniai", IV t., V., 1961 m., 162-163 psl.

Nr. 199 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU II SEIMO VEIKLOS PRADŽIA 1923 m. birželio 30 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vieny k i té sł

ŠALIN JUODAŠIMČIŲ SEIMĄ! Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai! Jau antras buožių seimas pina pančius jums . Ir pirmas sei mas buvo tikras buožių seimas. Bet nepatiko jis krikščionims demokratams, nes ten buvo patekę darbininkų atstovai , kurie būtų iškėlę per seimą slaptas sutartis Lietuvos buožių su len kų ir prancūzų imperialistais. Kad nieks jiems nekliudytų par duot Lietuvos darbininkus ir sodiečius lenkų dvarininkams , jie išvaikė pirmą seimą ir būtais nebūtais dalykais pasiryžo į naują seimą darbininkų atstovų neįsileist . Kovoj su kairiaisiais darbi ninkais pasirodė visas kademų juodašimtiškumas : visas lais ves darbininkams suvarė jie ožio ragan , darbininkų kandidatus ir darbuotojus sukimšo kalėjiman , išbraukdami kandidatus, pa naikino faktinai darbininkų sąrašus ir t. t. Bet nieko tas negel bėjo. 35 000 susipratusių darbininkų ir kareivių atidavė savo balsus už Darbininkų kuopas. Tiesa , į seimą juodašimčiams pa vyko neįsileist darbininkų atstovų, bet brangia kaina : Lietuvos darbininkai ir mažažemiai pamatė, patyrė ant savo kailio ir suprato, kad buožių demokratizmas ir jų seimas tik šuns ant uodegos neštas . Patys buožės mato, kad, prisidengę demokratiškais melais, toli nebevažiuos . Jausdami kol kas spėką savo rankose , jie su įniršimu užpuolė darbininkus . Pranyko peštynės tarp spekulian tų krikščionių ir buožių liaudininkų. Jie jau uostosi , kaip su tūpti išvien į valdžios vežimėlį . Darbo federacijos ir social demokratų vadai kiek galėdami gelbsti jiems . Socialdemokratų vadai net fašistų priemonėmis sudarytą seimą pripažino teisėtai

371

išrinktu . Mat , Darbininkų kuopų sąrašų panaikinimas jiems ant naudos išėjo. UŽTAT DARBININKŲ BĖDOS PADIDĖJO. Darbininkų kovo tojai tebekirmija kalėjimuose . Uždaromos Rokišky ir Kybartuo se profsąjungos . Suvalkijos dvarininkai atsisako mokėt darbi ninkams sulygtą ordinariją ir mažina ją; o brangenybė vis didėju! Kariuomenės vadu paskiriamas lenkų baltagvardietis Žu kauskas, kuriam pavesta į geležines reples suspaust kareivius, nes rengiasi pasiųst juos prieš Tarybų Rusiją. Fašistai kademai važiuoja Paryžiun derėtis su lenkų dvarininkais . Tam viskam , žinoma, juodašimčių seimas pritars . Draugai darbininkai ir kareiviai ! Nuo jūsų pačių priklauso nesileist užsidėt tą naują jungą. 35 000 susipratusių darbininkų turi pratiest ranką suvedžiotiems į darbo federaciją ir pas so cialdemokratus darbininkams ir kviest juos sudaryt bendrą visų darbininkų frontą prieš augančią reakciją ir fašizmą. Bendras frontas prieš fašizmą turi būt sudarytas visų darbi ninkų, nors tam ir priešintųsi darbo federacijos ir socialdemo kratų vadai . Kademų liokajai ambrozaičiai ir ponai kairiai ir prie šio juodašimtiško seimo ir prie fašistų viešpatavimo turės šiltas vie teles , o badaut ir už trigrašį kiaurą dieną dirbt turės patys dar bininkai. Draugai darbininkai , suglauskite eiles, nes priešas vis smar kiau puola ! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš reakciją ir fa šizmą! Šalin juodašimčių seimą! Laisvę kovotojams už darbininkų reikalus! Salin karo stovį!

Tegyvuoja darbininkų laisvės! Šalin juodašimčiai fašistai! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, birželio 30 d., 1923 m. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas"

T

-

372

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 27 l.

Nr. 200

LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MIESTŲ IR KAIMŲ DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į II SEIMĄ 1923 m. birželis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! Į MIESTŲ BEI KAIMŲ DARBININKUS IR DARBO ŽMONES Draugai ir draugės! Rinkimai į seimą pasibaigė klerikalų ir juodašimčių klikos pergale. Lietuviškųjų fašistų, buožių, spekuliantų ir bankininkų vyriausybė pasistengė, kad į seimą nepatektų nė vienas dar bininkų atstovas . Krikščionys demokratai švenčia pergalę ir džiūgauja dėl komunistų pralaimėjimo. Ar iš tikrųjų, faktiškai tokia jau puiki yra krikdemų pergalė? Nereikia užmiršti tų Lietuvos valdžios pavartotų represijų, suėmimų ir niekšybių. Kairieji darbininkai neteko savo legalaus laikraščio 72, jų mi tingai buvo uždrausti , kairiojo darbininkų judėjimo sparno vei kėjai buvo beatodairiškai suiminėjami . Buvo suimti beveik visi kandidatai iš Darbininkų kuopų sąrašų, o rinkimų išvakarėse , gegužės 11 -ąją, jie buvo pašalinti iš sąrašų. Valdžios organai net neleido išspausdinti kvietimų balsuoti už Darbininkų kuopų sąrašus . Tuo pačiu metu klerikalai išstatė tokio pat pa vadinimo arba beveik tokio pat pavadinimo provokacinius sąrašus . Daugelyje vietovių rinkėjams nebuvo duodami rinkiminiai biuleteniai su Darbininkų kuopų numeriais . Katalikų vyskupas išleido atsišaukimą , kuriame ragino balsuoti už juodašimčių ištiki katalikų sąrašus , nepaklausymo atveju grasindamas miems" katalikams pragaro kančiomis . Valdžios organai pa skleidė gandus , kad, esą, visi Darbininkų kuopų sąrašai jau pa naikinti , todėl balsuojantieji už juos praras savo balsą arba taip pat bus suimti kaip komunistai . Tačiau, nepaisant visų machi nacijų, o taip pat ir balsų klastojimo , Darbininkų kuopų sąrašai surinko gana žymų balsų skaičių . Krikdemai negavo balsų dau gumos, nors jie to labai siekė . Ir tik įvairių machinacijų dėka jiems pavyko neteisėtai sudurstyti 40 vietų iš 78. Klerikalai iš kovojo daugumą. Buržuazija ir buožės drąsiai galės stiprinti puolimą prieš darbininkų klasę ir kaimo varguomenę . Dar la biau sustiprės darbininkų organizacijų persekiojimas , o tuo pa čiu metu vyriausybė dar labiau ruošis karinei avantiūrai , kad , klausydama tarptautinių grobuonių reikalavimų, paskandintų Lietuvą darbininkų ir valstiečių kraujuje. Kad galėtų užkirsti kelią naujam karui , kad galėtų duoti reikiamą atkirtį suįžūlėjusiai buržuazijai ir buožijai bei jų par tijoms, o visų pirma fašistams ir klerikalams, visi darbininkai,

373

visi darbo žmonės turi susitelkti po raudonomis kovos su darbi ninkų klasės priešais vėliavomis, turi sukurti vieningą darbi ninkų frontą. Deja, Lietuvoje dar nemaža lenkų darbininkų ir kaimo var guomenės eina paskui lenkų šlėktas, paskui lenkų dvarininkų ir kapitalistų tarnus. Daugelis lenkų darbininkų ir kaimo var guomenės balsavo už dvarininkus ir lenkų buržuazijos agentus, esančius Lietuvoje gyvenančių lenkų darbininkų eilėse . Kas toks yra Volkovickis, šis neva Kauno miesto ir Kauno apygar dos lenkų darbininkų atstovas? - lenkų buržuazijos ir dvari ninkų tarnas , lenkų darbininkų priešas avies kailyje. Kas yra lenkų darbininkų sąjunga ,, Vienybė " 73, kuriai pavyko suvilioti ne vieną lenkų darbininką Lietuvoje? Tai - fašistinė sąjunga , įsteigta lenkų buržuazijos ir jos agentų, siekiančių su Lietuvo je gyvenančių lenkų darbininkų pagalba pašalinti lietuviškųjų buožių ir spekuliantų valdžią ir pakeisti ją lenkiškųjų buožių, dvarininkų ir spekuliantų valdžia . Su kuo ėjo išvien ši „ Vieny bės" sąjunga per rinkimus į seimą? Ji susivienijo ( sudarė bloką) su buržuaziniu -dvarininkiniu lenkų Centro komitetu, kurio priešakyje stovėjo aršūs darbininkų klasės ir kaimo varguome nės priešai . Lenkų sąrašo priešakyje Kauno apygardoje buvo Viktoras Budzinskis , tariamas „ ūkininkas “ . Iš tikrųjų jis yra dvarininkas , tikras sūnus savo tėvo dvarininko , Gavronskio dvarų valdytojo, praturtėjusio plėšiant kumečius ir vagiant iš Gavronskio aruodų, nuo vaikystės dienų nekenčiantis dar bininkų ir kaimo varguomenės . Lenkų Centro komitetas pen kiose įvairiose rinkiminėse apygardose , nepaisydamas savo tariamojo patriotizmo , kūrė blokus su žydų spekuliantais ir se nosios caro santvarkos rusų valdininkais, kurių taip nekenčia lenkų ir lietuvių darbo žmonės . Kas iš darbininkų balsavo už „ Vienybę “ ir lenkų Centro ko mitetą, tas silpnino kovojančio už darbo žmonių interesus pro letariato jėgą, tas tuo pačiu metu stiprino darbininkų klasės priešų jėgas. Padarytas klaidas reikia taisyti . Reikia nutraukti ryšius su lenkų dvarininkais ir buržuazija , reikia paskelbti jiems negai lestingą kovą, reikia , kad visi darbininkai , be tautybės skirtu mo, susivienytų po darbininkų raudonąja kovos už savo klasi nius interesus vėliava. Tiktai Komunistų partija drąsiai laiko šią vėliavą savo ran kose ir eina į mūšį su visais darbo liaudies priešais . Dabar, ka da tarptautiniai grobikai ruošiasi naujam karui, kada jie nori darbininkų ir valstiečių kraujo jūrose paskandinti kovojantį proletariatą ir sunaikinti jų nekenčiamą Tarybų Rusiją, dabar juo labiau reikia , kad visi darbininkai , be savo pažiūrų ir tau tybės skirtumo, išstotų sutartinai , vieningu frontu . Gyvename grėsmingą momentą. Tarptautinis kapitalas žvan gina ginklais . Tiktai vieningas, solidarus visų šalių proletarų

-

374 -

išstojimas galės užkirsti kelią naujoms skerdynėms. Lietuvos buržuazija ir buožės, suįžūlėję per rinkimus, drąsiai eis į nau ją avantiūrą, tikriausiai, sąjungoje su Lenkijos buržuazija, dvarininkais ir buožėmis. Paryžiuje jau sudaryta atitinkama sutartis tarp Prancūzijos ir Lietuvos, kuri sutiko atiduoti Pran cūzijos kapitalo žinion nemaža patrankų mėsos. Nemažiau jos Prancūzija pirko ir Lenkijoje . Ryšium su tuo tiek Lietuvoje , tiek ir Lenkijoje mes turime vyriausybei pareikšti protestą prieš naują karą, o mūsų protestų šūkiais turi būti : SALIN KARĄ ! Šalin lietuviškuosius ir lenkiškuosius grobikus! Šalin juodašimčių fašistų vyriausybę! Salin sąjungą su lenkų ir lietuvių buožėmis, dvarininkais ir buržuazija! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas! Tegyvuoja lietuvių, lenkų, rusų ir kitų darbininkų sąjunga! Tegyvuoja darbininkų ir kaimo varguomenės valdžia! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. , birželio mėn .

PA, 1770 1., 1923 m., 1 b., 26 l.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 201 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAREIVIUS, MAŽAŽEMIUS, SODŽIAUS IR MIESTO VARGUOMENĘ, RAGINANTIS KOVOTI PRIEŠ KARO PAVOJŲ 1923 m. birželis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI, GRESIA NAUJAS KARAS ! DRAUGAI KAREIVIAI , JŪS JAU PARDUOTI PRANCŪZI JOS KAPITALISTAMS IR LENKIJOS PONAMS! DRAUGAI MAŽAŽEMIAI IR VISA SODŽIAUS IR MIESTO BIEDNUOMENĖ , BUOŽĖS GEIDŽIA JŪSŲ KRAUJO ! Gresia naujas karas, karas daug baisesnis , kaip 1914 1918 metų karas. Ir vėl Lietuvos darbininkams ir visai biednuo menei prisieis guldyt savo galvas dėl bagočių reikalų, ir vėl pasipils upės mūsų kraujo , ir vėl bus sudeginti miestai ir sodžiai , ir vėl tūkstančiai žmonių pasiliks be pastogės ! Kieno gi naudai tas viskas eis? Gal darbininkų? Gal mažaže mių? Ne ir šimtas kartų ne! Visi karai , buržuazinių valstybių vedami, reikalauja nuo darbininkų ir mažažemių vien aukų, vien lavonų kalnų, vien kraujo upių . Gi kapitalistai ir visokie

-- 375 -

turčiai lobsta ir krauna naujus turtus. Kiek vargo matė mūsų darbininkai ir mažažemiai per 1914-1918 metų karą! Kiek jie nukentėjo ir nuo rusų caro valdžios, ir nuo vokiečių kaizerio ! O tuo tarpu buožės vis lobo ir lobo. Ne vienas jų įgijo dvarus . Vailokaitis ir kompanija prisiplėšė didžiausią Lietuvoj banką . Bankininkai , visokie spekuliantai ir vėl geidžia kraujo , kad dar daugiau turtų prisiplėšt , kad dar daugiau darbininkų ir mažaže mių paskerst. Užtai mes šaukiam ŠALIN KARAI, VEDAMI IŠNAUDOTOJŲ NAUDAI! Buožių valdžia galanda savo ginklus . Ji daro sutartį su Pran cūzijos kapitalistais ir Lenkijos ponais. Ji pasižada Prancūzijaī pastatyt 200 tūkstančių kareivių, jei prasidėtų naujas karas . Juodašimčių fašistų valdžia pardavė 200 tūkstančių darbininkų ir mažažemių, kad prancūzai ir lenkai galėtų grobt svetimas žemes , ir, pirmučiausia ,— Vokietiją ir Rusiją . Lietuva pasižada remt tuos grobimus. Ką gi ji gauna už tuos 200 tūkstančių žmonių? Gal patriotai išsiderėjo Vilnių? Ne, Lietuvos valdžia jau išsižadėjo Vilniaus lenkų naudai ir gauna ... Klaipėdos trupinius . Už Klaipėdos trupinius , už teisę pajungt Klaipėdos darbininkus Lietuva ati duoda Prancūzijai ir Lenkijai 200 tūkstančių žmonių, kad jos geriau galėtų ruoštis prie naujo karo . Užtai mes šaukiamŠALIN NAUJAS KARAS! ŠALIN BUOŽIŲ VALDŽIA, PAR DAVUSI LIETUVĄ SVETIMAM KAPITALUI! Krikščionių demokratų ir liaudininkų valdžia jau 1921 m. rengėsi parduot Lietuvą Lenkijai 74. Tais pat 1921 metais krikš čionių demokratų ir liaudininkų valdžia rengėsi padaryt kari nę konvenciją su Lenkija , kad lengviau būtų įtraukt Lietuvą į karą. Dabar Lietuva daro sutartį su Lenkija , išsižada Vilniaus , gauna Klaipėdos trupinius ir parduoda 200 000 kareivių! Šalin krikščionių demokratų ir laudininkų partijos, vedan čios į pražūtį visą Lietuvą, kalančios naujus retežius darbinin kams ir biednuomenei! Socialdemokratų vadai puikiai žino apie šias visas valdžios machinacijas, bet vieton to , kad kviest darbininkus prie bend ro fronto kovai su išnaudotojais, su buožių valdžia, - vieton

to su visu įniršimu užsipuola ant komunistų ir ant visų revoliu cinių darbininkų ir tuo padeda valdžiai didint represijas prieš darbininkus, persekiot jų organizacijas, užgniaužt vienatinius kovotojus prieš naują karą ir tuo geriau ruoštis prie naujo karo . Užtai mes sakom Šalin socialdemokratų vadai, tie tiesioginiai buožių, speku liantų ir bankininkų agentai!

-

376 -

Bet jūs, darbininkai ir darbininkės , jūs, kareiviai ir visa biednuomenė, negalit, sudėjus rankas, laukt, kada jus buožių valdžia išves į karo lauką, kad jūs tenai guldytumėt savo gal vas dėl jums svetimų reikalų. Draugai ir draugės , negalima būt vien aklu įrankiu buožių valdžios rankose, negalima būt vien kanuolėms mėsa ir penet Prancūzijos kapitalistus ir Lenkijos ponus. Jau šiandien mes visi privalom garsiai kelt protestą prieš naują karą, prieš valdžios pardavystę . Visur turi skambėti mūsų obalsis - ŠALIN KARAS! Šis obalsis privalo skambėt visuose miestuose ir miesčiu kuose, visuose dvaruose ir sodžiuose , visose dirbtuvėse ir ka zarmėse! ŠALIN KARAS! Tai svarbiausias šios dienos mūsų obalsis. Jis visuomet turi būt ant mūsų lūpų. Visi darbininkai, kareiviai ir visa biednuo menė, kaip vienas, su obalsiu : ŠALIN KARAS! privalo spies tis po raudona komunizmo vėliava ir stotį kovą su naujo karo pavojum. Draugai darbininkai ir darbininkės, mes kviečiame jus vi sus, be pažiūrų skirtumo , sudaryt bendrą darbininkų frontą ir stot į kovą už mūsų darbininkiškus reikalus , stot į kovą su vi sais tais, kas geidžia naujo karo , kas ruošia naują karą, kas nesipriešina tam karui. Draugai kareiviai, mes kviečiame jus paturėt darbininkų kovą prieš karą, nes neužmirškit, kad jūs pirmutiniai paguldy sit savo galvas . Ir jūsų obalsis turi būt : ŠALIN KARAS! Draugai mažažemiai, neužmirškit, kad jei prasidės naujas karas, tai valdžia pašauks jus ir jūsų vaikus ir išvarys į karo lauką , kad tenai jie guldytų savo galvas dėl Lietuvos buožių ir Lenkijos dvarininkų reikalų. Užtai ir jūsų obalsis turi būt : SA LIN KARAS! ŠALIN KARAS! - mes turim kartot kasdien ir prie visų mūsų susirėmimų su mūsų išnaudotojais , su mūsų neprieteliais ! ŠALIN KARĄ! — turi skambėt visuose Lietuvos kampuose ir šaukt mus visus į bendras kovotojų eiles . Jis turi rodyt mums , kad gresia mums didelis pavojus . Jis turi sakyt mums , kad mes neišvengsim pasaulinio karo pavojaus, kol Vakarų Europoj - privalo valdžia bus kapitalistų rankose . Obalsis : Šalin karas ! — mokyt mus kovos už darbininkų ir biednuomenės valdžią , už Tarybų valdžią. Šalin karas!

Salin pardavikų valdžią! Šalin Prancūzijos kapitalistų ir Lenkijos ponų sėbrai! Šalin juodašimčiai fašistai! Tegyvuoja tarptautinis darbininkų solidarumas! Tegyvuoja Tarybų Rusija! Tegyvuoja pasaulinė darbininkų revoliucija!

377

Tegyvuoja Komunistų partijaši vienatinė partija, nuosa kiai kovojanti su karo pavojum, garsiausiai skelbianti : ŠALIN KARAS! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, birželis , 1923 m. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 25 l. Nr. 202 LKP KAUNO RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į GELEŽINKELININKUS, RAGINANTIS BENDRU FRONTU KOVOTI UŽ DARBININKŲ KLASĖS REIKALUS 1923 m. liepos 5 d.

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI GELŽKELININKAI ! Jūs gaunate ubagišką atlyginimą. Produktų, pirmojo būti numo * dalykų kainos nuo litų įvedimo jau dvigubai pakilo . Tik mūsų ubagiški 3-4 litai nekyla . Ir jie nekils tol, kol mes nestosim griežton kovon. Administracija griebiasi smurto viršvalandžiams įvesti . Pra eitą savaitę už nepaklausymą meisterio Mečinskio įsakymo dirbti viršvalandžius nubausti darbininkai : Sadauskas , Netzelis ir Puikis . Vienas pašalintas . Draugai , ar mes kęsime pasityčiojimus ? Jokiu būdu NE! Vie nas už visus, visi už vieną. Laukan buožtarnį - meisterį Me činski! Atgal nubaustus darbininkus ! Šalin viršvalandžius! O darbo apsauga , darbo drabužiai , pirtis ir t. t . ! O profsą jungos atidarymo klausimas, kuris vėl atsidūrė komendanto rankose ! Šiuos opius dienos klausimus turėjo apsvarstyti , for muluoti ir griežtoj formoj pateikti valdžiai bei administracijai birželio 28 d . susirinkimas. Ir kas gi? Darbo federacijos vadų ir fašistų provokacija , triukšmas, solidarumo ir reikalų bendrumo atjautimo stoka darbininkuose. Pirmininkas priverstas susirin kimą uždaryti! Draugai ! Tai didžiausias smūgis. Mes parodome valdžiai bei administracijai savo pakrikimą ir nemokėjimą savo reikalų ginti . Panieka darbo federacijos provokatoriams! Gėda tiems. draugams, kurie, darbininkų renkami, nesutiko sekretoriauti ir privedė prie susirinkimo uždarymo! Draugai ! Atsiminkit, kaip pora savaičių atgal, stoję kaip vienas, iš sykio gavote reikalaujamus vaikų priedus. Tai pamo

Originale: pirmos reikmens.

378

ka. Valdžia ir administracija supranta tik griežtus reikalavimus, streikų kalbą . Ji nusileidžia tik prieš jėgą. O jėga — bendrame darbininkų kovos fronte. Tegyvuoja bendras darbininkų frontas kovoje už darbinin kų klasės reikalus! Salin juodašimčius darbo federacijos vadus ir fašistus!

Lietuvos Komunistų partijos Kauno rajono komitetas Kaunas, 1923 m. liepos 5 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas " PA, 1770 1., 1923 m., 1 b., 80 l.

Nr. 203 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAREIVIUS, SMERKIANTIS LIETUVOS BURŽUAZINĖS VYRIAUSYBĖS SANDERIUS SU PRANCŪZIJOS IR LENKIJOS IMPERIALISTAIS 1923 m. liepos 8 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI DARBININKAI IR KAREIVIAI ! Lietuvos buožių valdžia nori jus apgauti . Ji daro slaptas su tartis su lenkų ir prancūzų imperialistais ; kariuomenės vadais jau paskirti lenkai dvarininkai Žukauskas ir Radus-Zenkevi čius . Ji Klaipėdos darbininkų kailį dalinasi pusiau su lenkų imperialistais . ŠALIN JUODAŠIMČIŲ VALDŽIĄ IR SEIMĄ! Šalin sąjungą su imperialistų Lenkija ir Prancūzija! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja sąjunga su darbininkų Rusija!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. liepos 8 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė .,Spartakas"

600 egz.

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 28 l.

379 -

Nr. 204 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS, DEMASKUOJANTIS BURŽUAZINĘ ŽEMĖS REFORMĄ

1923 m. liepos 15 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės? DVARININKAI IR BUOŽĖS SMAUGIA DARBININKUS Draugai žemės ūkio darbininkai ir mažažemiai! Buožės , susidarę krikščionišką -liaudininkišką -socialdemokra tišką seimą ir grynai buožinę valdžią, užsipuolė visu smarkumu smaugt žemės ūkio darbininkus. Dvarininkai ir buožės , susi jungę į ,,Gamintojo " sąjungą 75, atsisakė nuo senų sutarčių su darbininkais ir rengiasi mažint ordinariją ir ilgint darbo dieną. Brangenybė kyla , o jums , draugai darbininkai , duonos kąs nį mažina ! Ką daro valdžia ? Ji , kad jūs negalėtumėt gintis nuo dvari ninkų ir buožių puolimo , uždarinėja jūsų profesines sąjungas ; jūsų profsąjungų valdybų narius kirmydo be teismo ir apkal tinimo kalėjimuose . Iš žemės reformos įstatymo padarė ji spekuliantams pelno šaltinį ! Iš daugelio dvarų darbininkai skundžiasi , kad juos meta lauk, o žemę dalina krautuvininkams-spekuliantams , klebo nams, milicijos vadams ir panašiems buožėms -,,bežemiams ". Mišku valdžia spekuliuoja , o naujakuriai neturi iš ko trobų pasistatyt. Pinigus pasigrobęs laiko storpilvis bankininkas ku nigas Vailokaitis , o naujakuriai neturi ir negauna keletos litų, kad gyvulį ar ką iš padargų nusipirkt. Tokią spekuliantišką žemės reformą sumanė darbo federa cijos ir krikščionių demokratų galva - kunigas Krupavičius . Dabar dvarininkų ir buožių seimas jį paskyrė žemės ūkio mi nisteriu, kad dar labiau galėtų darbininkus išnaudot . Draugai žemės ūkio darbininkai ! Nuo jūsų pačių priklauso , ar bus sumažinta ordinarija , ar ne; ar bus pailgintas darbo lai kas, ar ne ; ar išmes jus visus iš dvarų ir žemę atiduos valdžia piniguočiams, ar žemė liks darbininkams ir mažažemiams . Mokykimės pas savo priešus ! Visų pakraipų buožės ir dvarininkai : krikščionys demokra tai, liaudininkai ir socialdemokratai, susijungę į vieną sąjungą ,,Gamintojas“, rodo jums nagaiką. Juos stropiai palaiko darbo federacijos vadai — ambrozaičiai , jočiai ir kiti . Žemės ūkio darbininkai prieš bendrą buožių ir dvarininkų frontą turi sudaryt bendrą darbininkų apsigynimo ir kovos fron tą ! Visi darbininkai : iš profsąjungų, iš darbo federacijos , so cialdemokratai , kuopininkai ir komunistai turi išvien stoti gin tis ir kovot, kad nebūtų sumažinta ordinarija, kad būtų įvesta

380 -

8-nių valandų darbo diena , kad ordinarija būtų pakelta, nes brangenybė padidėjo. Turi išvien kovot, kad dvarų žemės su visu inventorium ir trobomis būtų atiduotos pirmoj eilėj dvaro darbininkams ir tikriems sodžiaus bežemiams; žemės skirsty mas turi būt pavestas darbininkų ir mažažemių išrinktiems ko mitetams . Kas prieš bendrą darbininkų apsigynimo ir kovos frontą, tas pikčiausias darbininkų klasės priešas ! Kun . Vailokaičio (Smidto) fabriko darbininkai Kaune , darbo federacijos nariai , kada per susirinkimą pamatė , kad darbo federacijos pirminin kas Ambrozaitis labiau gina fabrikantą, jie išgynė jį laukan iš fabriko . Taip pat darykite ir jūs, draugai žemės ūkio darbininkai ! Jei kur darbo federacijos ar socialdemokratų vadai mėgins kliu dyti bendrai žemės ūkio darbininkų kovai prieš dvarininkus ir buožes, ginkite juos lauk iš savo organizacijų ir dvarų. Draugai darbininkai ! Nenusileiskit né ant vieno cento, nė ant vieno grūdo, nė ant minutės . Jei dvarininkams ir buožėms pasiseks nors kiek sumažinti jūsų ordinariją ar algą , tada jų gobšumui galo nebus : jie norės mažint ir mažint. Jei nors vie nam dvarininkui pasiseks sumažinti darbininkams ordinariją, tada nuo jų neatsiliks ir kiti . Sekite kiekvieną dvarininkų ir buožių žingsnį . Į kiekvieną mėginimą sumažinti ordinariją, pailgint darbo laiką atsakyti streiku. Profsąjungos turi pasiūlyt darbo federacijos skyriams iš vien su jomis stoti prieš bendrą priešą. Visos žemės ūkio dar bininkų organizacijos turi susitart, kaip apgint metamus iš dva rų darbininkus, turi reikalaut, kad nė vienas dvaro darbininkas iš parceliuojamo dvaro nebūtų išmestas , kad pirmoj eilėj žeme būtu aprūpinti parceliuojamo dvaro darbininkai. Dabar žemės ūkio darbininkai gyvena sunkias dienas. Nuo pačių darbininkų susipratimo priklausys, ar jų uždarbis suma žės, ar iš parceliuojamų dvarų jie bus išmesti į bedarbių eiles ar ne. TEGYVUOJA BENDRAS DARBININKŲ APSIGYNIMO IR KOVOS FRONTAS! ŠALIN ORDINARIJOS MAŽINIMAS!

Tegyvuoja darbininkų būvio pagerinimas! ŠALIN SPEKULIANTIŠKA ŽEMĖS REFORMA! VISA DVARŲ ŽEMĖ SU TROBOMIS, GYVU IR NEGYVU INVENTORIUM BE JOKIO ATLYGINIMO DARBININKAMS IR BEŽEMIAMS! ŠALIN BUOŽINĖS ŽEMĖS TVARKYMO KOMISIJOS! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ ŽEMĖS SKIRSTYMO KOMITETAI! KRIKŠČIONIŠKA- LIAUDININKIŠKA ŠALIN BUOŽINĖ VALDŽIA! 26

LKP atsišaukimai. I t.

381

TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VALDŽIA! Tegyvuoja darbininkų laimėjimas! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. liepos 15 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., Yra paskelbtas knygoje „ Lietuvos TSR 1 b., 29 1. istorijos šaltiniai ", IV t., V., 1961 m., 170-171 psl. Nr. 205 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU I SEIMO PRIIMTOS BURŽUAZINĖS LIETUVOS KONSTITUCIJOS PASKELBIMO METINĖMIS 1923 m. rugpjūčio 1 d. PARTIJA (Kominterno sekcija) KOMUNISTŲ LIETUVOS Visų šalių proletarai, vieng kités! ŠALIN BUOŽIŲ KONSTITUCIJA! Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Buožių Steigiamasis seimas nupynė iš konstitucijos tikrus pančius darbininkams, mažažemiams ir kareiviams. Pasiremdami savo konstitucija , buožės visiškai užgniaužė darbininkų spaudą ; išardė darbininkų profsąjungas ; sukimšo kalėjiman darbininkų kandidatus į seimą ir kitus darbininkus , kovojančius už darbininkų būvio pagerinimą; kareiviams įve dė vergišką discipliną; mažažemiams vietoj žadėtos žemės ir miško davė rykštes ir rekvizicijas ! Šiandien buožės puotauja , švęsdami tos juodašimtiškos konstitucijos metines sukaktuves . Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Nuo buožių ir dvarininkų puolimo apsiginsit tik sudarę tvirtą darbininkų, ma žažemių ir kareivių sąjungą. Tegyvuoja bendras darbininkų kovos frontas! ŠALIN KARO STOVIS! Tegyvuoja darbininkų laisvės! Tegyvuoja pilnos teisės kareiviams! Į laisvę darbininkų kovotojus iš kalėjimų urvų! Šalin buožių valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia ir sąjunga su Tarybų Rusija! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas

Kaunas, 1923 m. rugpiūčio 1 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas “ PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 30 l. 382

Nr. 206 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU KAUNO KALĖJIMO POLITINIŲ KALINIŲ BADO STREIKU 1923 m. rugp.ūčio 10 d.

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! Į PAGALBĄ BADAUJANTIEMS ! Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Buožinė sauvalia vis labiau dūksta . Visus kairiuosius darbi ninkų kovotojus kademiška -liaudininkiška valdžia be jokio ap kaltinimo sugrūdo į kalėjimus. Kad sudaryt jiems bylą, žvalgybos užkambariuose eina žiau rūs kairiųjų darbininkų kankinimai . Šompolais, nagaikomis , kumščiais , pirštų laužymu žvalgyba verčia darbininkus prisi imt jų verčiamą kaltę . Nė vienas iš kankinių neišlaiko ir pri siima visa, ko tik nori budeliai . Kiti, tikri proletariato sūnūs, pakeldami žiauriausius kankinimus, vos tik gyvi, spiauna bu deliams į akis : niekšai! Bet tuo buožių valdžios žiaurumai nesibaigia. Negalėdami ir tokiu būdu sudaryt apkaltinimo medžiagos laiko darbinin kų kovotojus po kelerius metus kalėjime be teismo. Darbininkų kovotojų - kankinių kantrybė plyšo. Jie nebe pajėgia pakelt tokį pasityčiojimą. Jie ryžosi stot su šompoline demokratija į baisią kovą . Šio mėnesio 10 dieną 60 darbininkų kovotojų kalėjime pra dėjo badavimą! 30 darbininkų kandidatų į seimą 76 reikalauja suteikimo. jiems apkaltinimo medžiagos ir teismo arba paliuosavimo , nes jie žino, kad juos laiko vien už tai, kam jie išdrįso pastatyt sa vo kandidatūras nuo darbininkų į buožių šventyklą - seimą. 20 marijampoliečių bylos ir kitų [bylų dalyviai] reikalauja ar teismo, ar paleidimo, nes jie žino, kad jų apkaltinimo medžia ga sudaryta vien kankinimais ir provokacijomis ir todėl laiko mi po trejus metus be teismo. Jie pasiryžo kasdieniniu silpnėjimu, be lašo vandens ir tru pinio duonos ar baisia mirtimi mirt kovoje už žvalgybinės sau valios pašalinimą, ar priverst teismo komediją atlikt , nes, net buržuazijos įstatymais pasiremiant , nėra už ką juos teist, ar iš kovot paliuosavimą . Tą pat rengiasi daryt ir kitų kalėjimų kaliniai . Iš Panevėžio rašo: „ Žvalgyba kankina P. Milinį ; atvedė visą sumuštą ... Mes nutarėm nebeitį žvalgybą ant skerdimo ... Jei vers, tai badausime..." Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Argi mes leisime , kad už mūsų bendrus reikalus badaudami numirtų geresnieji darbininkų kovotojai , geresnieji revoliuci niai mažažemiai ir kareiviai !

383

SKUBĖKIME JIEMS PAGALBON!

Šiandien padėdami draugams kaliniams, mes ginsimės nuo siaučiančios reakcijos! Reikalaukit paliuosavimo darbininkų kovotojų iš kalėjimų urvų! Rinkite aukų draugams kaliniams! Proto darbininkai , visi sąžiningi demokratai , kurie dar tiki te, būk esąs visiems lygus teisėtumas, mes ir jus kviečiame pa kelti protesto balsą prieš nuožmiąją šompolų ir nagaikos tvarką, prieš kankinimų ir provokacijų pagamintus apkaltinimus ir su rengtas pagal juos teismo komedijas. Nepajėgę kademiškai žvalgybos sauvalei atsiremt šiandien, ryt susilauksim dar baisesnės reakcijos , kada ne tik darbininkų kova, bet kiekviena pažangesnė mintis bus slopinama . Žymės to jau yra . Visi į pagalbą badaujantiems darbininkų kovotojams! Į laisvę darbininkų kovotojus iš kalėjimų urvų! Prie gėdos stulpo budelius - kankintojus! Prie gėdos stulpo teismo komediantus, kaip radikaliai jie nesidangstytų! SALIN SOMPOLINE DEMOKRATIJA! Šalin nuožmiųjų kademiškų- liaudininkiškų buožių valdžia! Šalin karo stovis! Tegyvuoja spaudos, susirinkimų, organizacijų ir streikų lais vė darbininkams! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš puolančią reakciją! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. rugpiūčio 10 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas"

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 31 l. Nr. 207 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU KAUNO KALĖJIMO POLITINIŲ KALINIŲ BADO STREIKU 1923 m. rugpiūčio 12 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DARBININKAI ! Kauno kalėjime septyniasdešimt politinių kalinių paskelbė bado streiką. Be jokių įrodymų, vien įtardama priklausymu Komunistų partijai, Lietuvos ,, demokratinė" vyriausybė ištisus mėnesius ir

384 --

metus laiko kalėjimuose dešimtis darbininkų ir bernų. Neturė dama faktinės medžiagos, su žvalgybinės inkvizicijos ir baisių kankinimų pagalba ji stengiasi priversti suimtus darbininkus prisiimti žvalgybos išgalvojamas jiems nuodėmes. Tuo būdu jau beveik pusę metų sėdi trisdešimt „ darbininkų sąrašo “ kandidatų vien už tai , kad jie išdrįso panorėti eiti į seimą darbininkų interesų ginti . Dešimtys darbininkų sėdi ka lėjime vien už tai , kad jie išdrįso streikuoti ir žvalgyba palaikė juos už tai komunistais . Politinių kalinių kantrybė plyšo . Jie pasiryžo arba mirti ba du , arba pasiekti , kad buržuazija laikytųsi bent savo pačios išleistų įstatymų . Tokia pat padėtis yra Šiaulių, Panevėžio ir kituose kalėjimuose . Gražūs buržuazijos žodžiai apie teisingumą, teisėtumą ir ly gybę yra tik skraistė buržuazinės žvalgybos šompolams ir bizū nams pridengti . Mūsų draugai ,, demokratiniuose " Lietuvos kalėjimuose pra dėjo savo žūtbūtinę kovą ne tiktai už save , bet ir už mus. Jei politiniai kaliniai pralaimės savo kovą, valdžios savava liavimas dar labiau padidės, darbininkai bus dar žiauriau per sekiojami . Politiniai kaliniai reikalauja , kad tie , kurie sudarė Lietuvos konstituciją, laikytųsi joje užrašytų įstatymų. Todėl ne tik darbininkai , bet ir visi dori demokratai , visi pa žangūs žmonės Lietuvoje turi remti politinių kalinių kovą, nes jie kovoja prieš savivalę , prieš šompolų ir bizūnų valdžią . Visi protestuokite ! Materialiai ir moraliai remkite suimtuo

sius kovotojus! Visur organizuokite pinigų rinkliavas suimtiesiems! Šalin šompolų ir bizūnų demokratiją! Tegyvuoja mūsų suimtieji kovotojai! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia! LKP CK 1923. VIII. 12 Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas " PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 32 l.

Versta iš žydų kalbos

* Originale, teksto pradžioje, lietuvių kalba atspausdinta : Lietuvos Komu nistų partijos atsišaukimas „ Darbininkai “ (apie kalinių badavimą). - 385 -

Nr. 208 LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU KAUNO KALĖJIMO POLITINIŲ KALINIŲ BADO STREIKU 1923 m. rugpjūčio 13 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Komunistų Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI ! 30 darbininkų kandidatų į seimą ir 40 kitų darbininkų, kurie kovojo už darbininkų teises, buvo įmesti į kalėjimą . 30 darbininkų kandidatų nuo rinkimų iki šiol laikomi kalė jime be jokios kaltės. Daug kitų darbininkų be jokios kaltės ir teismo laikomi įkalinti po trejus metus. Prieš valdžios savavaliavimą visi kaliniai, kovojantieji už darbininkų teises, Kauno kalėjime nuo penktadienio , rugpiūčio 10 dienos, paskelbė bado streiką, reikalaudami teismo arba pa leidimo. Jau trečią dieną jie badauja. Draugai ! Skubėkite greičiau padėti kovojantiems kaliniams. Padėdami jiems, mes kovosime prieš siaučiančią reakciją , kuri šiandien negailestingai persekioja darbininkų organizacijas, o rytoj nesąmoningus vienos tautybės darbininkus kurstys prieš kitos tautos darbininkus. Draugai! Pareikalaukite paleisti kovojančius kalinius! Remkite juos materialiai ! Visi kaip vienas padėkime badaujantiesiems! Šalin juodąją reakciją! Salin karo stovi! Šalin juodašimčių vyriausybę! Tegyvuoja darbininkų laisvės! Tegyvuoja vieningas darbininkų frontas! Tegyvuoja darbininkų ir kaimo varguomenės valdžia! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas , 1923 m. rugpiūčio 13 d . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 69 1.

―

386

Nr. 209 LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUK:MAS Į TILMANSO FABRIKO DARBININKUS, DEMASKUOJANTIS DARBO FEDERACIJOS VADŲ IŠDAVIKIŠKUMĄ IR RAGINANTIS VIENINGAI LAIKYTIS SAVO REIKALAVIMŲ 1923 m. rugpjūčio 30 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės!

LAUKAN FABRIKANTŲ BERNUS ! Tilmanso fabriko darbininkai per nesusipratimą pateko į darbo federacijos maišą. Jau keli metai ambrozaičiai , kovals kiai vedžioja darbininkus už nosies. Pareikalauja darbininkai didesnės algos, ir kaip varnai supuola federacijos vadai gelbėti ,,skriaudžiamą" fabrikantą. Darbininkai nurimdavo . Džiaugėsi fabrikantų apmokami ber nai kovalskiai , ambrozaičiai , beržinskai . Dž.augėsi vorai kraugeriai tilmansai , šmidtai , vailokaičiai . Tik nesidžiaugė dar bininkai darbo federacijos voratinklyje . Kada pastarąją savaitę darbininkai , negalėdami iškęst ant pusbadžių 4-5 litų, pareikalavo padidinimo algos, vėl atsikar tojo sena giesmė . Ambrozaitis iš sykio „ susirgo " . Darbininkai rengias prie streiko. Tilmansas šaukia pagalbos. Ambrozaitis „ išgijo “ ir sykiu su fabrikantu mėgina nutraukt streiką . Darbi ninkai stovi ant savo . Sulekia dar daugiau varnų- Beržinskas, Jočys , Radzevičius . Keikia darbininkus bolševikais, moko juos nusilenkti prieš fabrikantų sąjungą. Mat, sąjunga visgi stipresnė už atskirą fabrikantą Tilmansą . Draugai darbininkai ! Nejaugi dar neaišku? Tvirtai , kaip vie nas, laikykitės savo reikalavimų. Jei reiks griebkitės streiko . Nepraleiskit patogaus momento . Kvieskite kitų fabrikų darbi ninkus metalistus jus palaikyti. Fabrikantų užtarytojus — darbo federacijos vadus - vykit velniop. Kvieskit prie bendrų reikalavimų darbo federacijos darbininkus , jei tokių dar yra . Visų darbininkų reikalai vienodi . Sudarykit fabriko komitetą be fabrikanto bliūdlaižių. Tvirtai laikykitės savo komiteto teisių priimti ir pašalinti darbininkus tik per komitetą. Kitų fabrikų darbininkai , palaikykite tilmansiečių reikala vimus! Tegyvuoja darbininkų kova už savo reikalus! Salin buržuazijos bernus - darbo federacijos vadus! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas, 1923 m . rugpiūčio 30 d . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 64 l. -

387 --

Nr. 210 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU REVOLIUCINIO JUDĖJIMO PAKILIMU VOKIETIJOJE

1923 m. rugpiūčio 31 d . LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI !

Revoliucinis judėjimas Vokietijoj vis auga . Nesnaudžia ir buržuazija . Vokietijos fašistai mobilizuoja savo eiles . Paskelbė mobilizaciją taipogi Prancūzija , Lenkija ir Čekoslovakija . Gavo įsakymus ir Lietuva eit į pagalbą Lenkijai ir Prancūzijai. Bur žuazija tik laukia tinkamos valandos, kad užklupt Vokietiją, pa smaugt tenai darbininkus, o paskui sudraskyt ir Tarybų Rusiją . Jei taip atsitiktų, tai daug nukentėtų ir Lietuvos darbininkai ir mažažemiai . Nauji lavonų kalnai , griuvėsių krūvos, badas ir vargas kliūtų Lietuvos biednuomenei . Mūsų valdžia jau pradėjo užpuolimą ant savo darbininkų. Areštų skaitlius didėja . Kankinimai auga . Darbininkų organiza cijas griauna . Valdžiai rūpi represijomis taip išgąsdint darbinin kus, mažažemius ir kareivius, kad jie nedrįstų pasipriešint, kada juos valdžia pašauks į karo lauką liet savo kraują dėl Len kijos, Prancūzijos ir Lietuvos turtuolių labo. Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai , nereik nusi mint! Jau dabar reikia pradėt kovą prieš velniškus valdžios darbus. Visur reikia kelt protestus prieš kademų - liaudininkų parsidavėlių valdžios darbus . Reikia reikalaut išmetimo iš ka riuomenės ir arešto Žukausko ir kitų Lenkijos ir Prancūzijos agentų. Reikia kelt protestus prieš areštus, represijas, darbi ninkų ir mažažemių persekiojimus . Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Garsiai pasa kyt buožėms, dvarininkams ir įvairiems buržujams, kad jūs neisit liet savo kraujo dėl Lenkijos ponų ir Prancūzijos bankie rių labo, ad jūs neisit smaugt Vokietijos revoliucijos ir skerst Rusijos darbininkų ir mažažemių, kad jūs savo ginklus tuomet pasuksit prieš savo išnaudotojus . Salin kademy- liaudininkų valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja Vokietijos revoliucija! Tegyvuoja Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjunga! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m . rugpiūčio 31 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „,Spartakas"

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b , 34 l

388

Nr. 211 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU REVOLIUCINIO JUDĖJIMO PAKILIMU VOKIETIJOJE 1923 m. rugsėjo 10 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai , vienykitės! VOKIETIJOJ ARTINASI PROLETARŲ REVOLIUCIJA Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai! Vokietijoj neišvengiamai artinasi proletarų revoliucija . At sidūrusi ant prapulties kranto, Vokietijos buržuazija padarė dar vieną mėginimą, kaip nuo jos išsisaugot. Kaip paprastai ji daro tokiam atsitikime , pasikvietė socialdemokratus sau į talką: kar tu su jais sudarė naują valdžią. Ir tai nieko nepagelbėjo, nes, nepaėmus stipria ranka už kapitalistų keteros, neatėmus nuo jų visuomenės reikalams jų paslėpto aukso, nieko negalima pa daryt; o didžiosios koalicijos (su socialdemokratais) valdžia taip pat bijosi šio žingsnio, kaip ir gryna buržuazijos valdžia . Ji daug labiau kovoja prieš darbininkus , negu prieš buržuaziją. Vokietijos markė kaip lėkė, taip ir lekia strimagalviais že myn. Produktų kainos nematytai auga . Darbininkų ir įvairių tarnautojų algos jokiu būdu neįstengia jų pasivyt. Užtat jų pa dėtis darosi vis labiau nebepakenčiama. Vokietijoj jau ne tik darbininkams , o ir smulkiesiems savi ninkams ir vadinamajai inteligentijai badas akis knaibo. Vi siems tiems sluoksniams nebėr jokio kito išėjimo, kaip stot į griežtą kovą prieš visą dabartinę tvarką . Toji kova jau prasi deda. Ji eis ― ― ― ― ― ― ― žūt ar būt. Ir pats naujosios valdžios pirmininkas pripažįsta, kad jo valdžia - paskutinė konstitucinė valdžia . Po jos ateis ar fašistai, ar komunistai, [ar ] fašistinė kapitalis tų ir dvarininkų diktatūra, ar komunistinė darbininkų diktatūra. Kito kelio nebėr. Vieni ir kiti rungčiomis rengiasi į kovą . Komunistų įtaka kasdien auga . Darbininkų masės ir net smulkiosios buržuazijos dalis vis labiau pradeda suprast, kad tai yra vienintelė jėga , kuri gali išvest juos iš kapitalo nelaisvės ir prancūzų imperia listų vergijos . Vienok kapitalistai ir dvarininkai geriau sutinka tą vergiją nešti , negu matyti pas save darbininkų ir vargingųjų sodiečių viešpatavimą. Užtat jie karštai organizuoja atsispyrimą prieš komunistus organizuoja savo fašistus . Kruvina kova Vokietijoj neišvengiama . Kas joje laimės, dar sunku pasakyt. Jei laimės fašistai, tuomet darbininkų ir vargin gųjų sodiečių padėtis dar labiau pablogės. Tuomet prasidės niekuo nepridengtas kapitalistų ir dvarininkų viešpatavimas jų diktatūra , visiškas darbo minių pavergimas ir nematytas iš naudojimas. Tuomet reakcija išsiplės ne tik Vokietijoj . Ji persi 389 -

mes ir į kitus kraštus. Tuomet vėl prasidės susivienijusio kapi talo puolimas prieš Tarybų respublikas. Tuomet vėl nauji karai kils ir neš naują karo naštą visoms šalims, naują suirutę, naujus lavonų kalnus . Fašistinė Vokietija būtų didžiausias pavojus ne tik visų kraštų darbininkų judėjimui, bet ir įvairioms mažiukėms tau toms ir valstybėlėms. Prancūzų ir lenkų imperialistai tuomet, jau su niekuo nesiskaitydami , priverstų ir mažiukę buržuazinę Lietuvą klausyti jų valios. Lenkų ponai pradėtų tuomet Lietu voj viešpatauti . Komunistinė Vokietija visur sustiprintų darbininkų ir var gingųjų sodiečių judėjimą. Ji, kaip ir Tarybų Rusija, neštų pavergtosioms tautoms paliuosavimą, sklaidytų reakciją. Ji savo galinga pramone nematytai sustiprintų Tarybų Rusiją. To bijosi visų šalių kapitalistai ir rengiasi ją kraujuose paskandinti. Pran cūzijos imperialistai jau įsakė Čekoslovakijai , Lenkijai ir Lietu vai pult Vokietiją, jei ten darbininkų revoliucija prasidėt Suprantamas daiktas, kad kartu tai reiškia ir Tarybų Rusijos puolimą. Draugai Lietuvos darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Mes stovime didžiausių įvykių priešaušryje. Ir vėl artinas valanda , kuomet jūs turėsit pasakyt savo griežtą žodį . Ar jūs leisit sava jai buržuazijai eit į talką Prancūzijos imperialistams ir Vokie tijos fašistams ir smaugti Vokietijos darbininkų revoliuciją? Ar leisit jai eit išvien su Lenkijos ponais prieš Tarybų Rusiją, kuri viena tikrai neša visoms pavergtosioms tautoms laisvę? Tik su jos pagalba ir vėl Vilnius gali sugrįžt Lietuvai . Neseniai jūs savo griežtais protestais privertėt Lietuvos buo žių valdžią atsisakyt nuo Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležin kelių pavedimo Lenkijos kapitalistams ir dvarininkams . Vienok jūsų darbas dar nepabaigtas. Ir Lietuvos buržuazija labiausiai bijosi darbininkų ir vargingųjų sodiečių revoliucijos . Ji taip pat baisiai bijosi komunistinės Vokietijos , nes mano, kad tuomet ir jai ateis galas . Užtat krikščioniška Lietuvos valdžia vėl slapta tariasi su prancūzais ir lenkais . Prancūzai jai siūlo Tilžę ir dar gerą šmotą už Tilžės, kad tik ji ištikimai jai tarnautų prieš Vo kietiją ir Tarybų Rusiją, kad , karui ištikus, ji tik eitų išvien su Lenkija . Nuo jūsų, draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai , dau giausia priklauso , kaip elgsis buožių valdžia . Jei jūs , galų gale supratę savo reikalus, sudarysite bendrą frontą prieš savąją ir svetimąją buržuaziją, jei jūs griežtai kovosite prieš buožių val džios parsidavimą Prancūzijai , prieš naujas karines avantiūras , tuomet priartinsit ir savo išsiliuosavimo valandą. Jei tylėsit, dar sustiprinsit savo retežius , Lietuvą atiduosit prancūzų kapitalis tams ir lenkų ponams. Salin slaptos buožių valdžios sutartys su Prancūzija ir Len kija!

- 390 ―

Šalin nagus nuo Vokietijos darbininkų ir Tarybų Rusijos! Tegyvuoja Vokietijos proletarų revoliucija! Tegyvuoja susitarimas su Tarybų Rusija! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš savąją ir sveti mąją buržuaziją! Šalin buržuazijos valdžia! Tegyvuoja darbininkų – mažažemių valdžia! Tegyvuoja viso pasaulio darbininkų respublikų sąjunga! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas " Buvo išleistas ir žydų kalba. PA, 1770 1., 1923 m., 1 b., 35 l. Nr. 212 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS, RAGINANTIS NELEISTI BURŽUAZIJAI KURSTYTI DARBININKŲ KLASĖJE TAUTINĘ NEAPYKANTĄ

1923 m. spalio 5 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! ŠALIN POGROMŠČIKUS ! Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai! Revoliucinė darbininkų kova Vokietijoj auga . Stiprėja dar bininkų susipratimas ir Lietuvoj . Darbininkai nuo darbo fede racijos vadų - fašistų bėga ir eina į profsąjungas ir Lietuvos Komunistų partiją. Kareiviai pradeda suprasti , kad jie pateko į lenkų ponų agentų Žukausko ir kitų lenkų karininkų nagus. Darbininkų ir kareivių susipratimas buržujams svilina padus. Jie blaškosi , griebiasi paskutinių priemonių, kad išsilaikyt prie valdžios : skaldo darbininkų eiles ir siundo juos vienus prieš kitus . Buržujų šunys fašistai nuo iškabų murzinimo perėjo prie langų daužymo ir žydų liaudies mušimo . Per atsišaukimus jie kviečia prie pogromų. Jų instruktorius , seimo narys Jočys , važinėja po provinciją ir ragina užmušinėt kairiuosius darbi ninkus . Draugai darbininkai , nepasiduokit juodašimčių gundymams. Jie nori supiudyti vienos tautos darbininkus prieš kitos , kad atkreipt darbininkų akį nuo valdžios ir buržujų darbų. Nuo pogromų suskyla darbininkų vienybė ir sutvirtėja buržujų ir buožių galybė . Kada muša žydų liaudį , tada žydų didieji bur žujai - bankininkai sėdi kabinete pas prezidentą buožę Stul ginski ir bankierių Vailokaitį ir tariasi su jais, kaip geriau su spaustį buržujų saują pakrikusius darbininkus. Darbininkai ir 391

kareiviai be tautos skirtumo kenčia vienodai nuo visų buržuju: ir lietuvių vailokaičių-stulginskių, ir žydų soloveičikų-frenke lių, ir lenko Žukausko , ir vokiečio Tilmanso . Jie visi sėdi valdžioje ir smaugia darbininkus. Ar ne jų valdžia tik centus. pridėjo gelžkeliečiams ir žemesniesiems valdininkams, o sau šimtus litų prisidėjo prie algų ! Ar ne jie dalinasi sau ir savo giminėms dvarus, o darbininkus meta lauk ! Ar ne jie smaugia darbininkų kovą už duonos kąsnį ir apkrovė sodiečius nepake liamais mokesniais ?! Draugai darbininkai ! Mokykimės vienybės pas buržujus . Ne muštynės tarp lietuvių ir žydų darbininkų, o kova visų darbi ninkų prieš lietuvių, žydų ir lenkų buržuaziją — va , susipratu sių darbininkų obalsis . Tik nušlavę visą buržuaziją , darbininkai pasiliuosuos . Tik sudarę darbininkų-mažažemių valdžią, darbi ninkai ir sodiečiai galės pakratyt tų spekuliantų bankininkų ki šenes , sumažinti mokesnius ir brangenybę. Draugai darbininkai , mažažemiai ir kareiviai ! Buožių valdžia pogromais nori išsigelbėt nuo jūsų teismo . Neduokit savęs ap gaut. Vykite lauk iš savo tarpo pogromščikus fašistus . Stip rinkit kovą prieš buržuaziją . Buržuazijos dienos jau suskaitytos . Visi kaip vienas, bendru frontu , stoję kovon prieš buržuaziją ir jos gelbėtojus fašistus , pagreitinsim jiems galą. Šalin pogromščikai fašistai ! Salin pogromščikų užtarėja - buožių valdžia ! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Tegyvuoja darbininkų-mažažemių valdžia ! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. spalio 5 d . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 36 1. Nr. 213

LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU REVOLIUCINIAIS ĮVYKIAIS VOKIETIJOJE 1923 m. spalio 8 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės!

TEGYVUOJA DARBININKŲ PERGALĖ !

Draugai darbininkai! Vokietijoje kyla žūtbūtinė kova tarp buržuazijos ir darbi ninkų klasės . Buržuazija užsiundo savo ištikimus šunis ―― fašis tus prieš darbininkų klasę . Duodama jiems atkirtį , darbininkų 392

klasė telkiasi apie Komunistų partiją ir ruošiasi paskutiniam mūšiui . Vokietijos darbininkų pergalė yra viso pasaulio dar bi ninkų pergalė. Tai suprasdamos, buržuazinė Prancūzija , Lenkija ir Lietuva skubiai ruošiasi karui prieš Vokietijos darbininkus . Draugai darbininkai, neleiskite buržuazijai paskandinti kraujuose revoliucinių Vokietijos darbininkų. Mes, darbinin kai, negalime kovoti už buržuazijos reikalus ir lieti savo brolių kraują. Išsigandusi buržuazija , matydama , kad artėja jos pasku tinė valanda , ir stengdamasi prailginti savo viešpatavimą, kurs to vienos nacijos darbininkus prieš kitos nacijos darbininkus. Jei lietuvių, lenkų ir žydų darbininkai pradės kovoti tarp savęs , tai bus labai lengva nuvaryti mus į frontą prieš Vokietijos dar bininkus, ir tuomet buržuazija pradės dar labiau smaugti dar bininkus. Draugai, nepasiduokite klastingiems pogromininkų fašistų įkalbinėjimams. Varykite šalin jų samdinius . Mes, darbininkai , tik susivieniję į bendrą frontą, sugebėsime nugalėti buržuaziją . Tegyvuoja revoliucija Vokietijoje ! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas ! Šalin juodašimčių fašistų valdžią ! Tegyvuoja darbininkų ir kaimo varguomenės valdžia!

Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas, 1923. X. 8. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,, Spartakas" Versta iš lenkų kalbos. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 70 1. Nr. 214 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į MOKYTOJUS, RAGINANTIS REMTI DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ KLASINĘ KOVĄ 1923 m. palio 24 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės"

Į MOKYTOJUS ! Buržuazinėj valstybėj mokytojų pareiga yra taip auklėt vai kus, kad iš jų užaugtų vergai, ištikimi buržuazijai ir buržuazinei valdžiai . Tokia pareiga uždėta ir Lietuvos mokytojui , tik čia dar pridedama : iš mokyklų auklėtinių turi išeit pilnai ištikimi kunigams vergai . Kad ir šimtą kartų kas nors kalbėtų, kad mokslas ir mokykla turi būti neutralūs , kad jie neprivalo kištis į politiką, tai bus vien tušti žodžiai . Paimkim mokymo metodus, paimkim rankvedžius - visur perdėm politika , valdančių klasių politika. 393

Daugybė liaudies mokytojų kilę iš liaudies . Dauguma tarp jų valstiečių vaikai . Turtuolių vaikai randa kitur šiltesnes vieteles. Užtat nemaža mokytojų pasiryžę tarnaut liaudžiai , tik tą tarna vimą nesąmoningai supranta ir dažnai išeina taip , kad jie tar nauja liaudies priešams. Kartu didelė mokytojų dauguma atvi rai ištikimi valdžios ir kunigų tarnai . Dabar, kada visame pasaulyj aštrėja kova tarp darbo ir ka pitalo, kada vis daugiau ir daugiau valstiečių ir žmonių vadina mojo vidutinio sluoksnio pradeda suprast , kad jų šviesesnė ateitis priklauso nuo darbininkų klasės laimėjimo, o darbinin kai vis aiškiau mato, kad reikalingas darbininkų ir valstiečių bendras frontas prieš kapitalistus, dvarininkus, buožes ir visus išnaudotojus ,— tokioj valandoj liaudies mokytojai negali būti neutralūs. Jie turi būt vienoj ar kitoj barikadų pusėj : arba su darbininkais ir mažažemiais prieš buržujus ir jų valdžią , arba su buržuazija prieš darbininkus ir mažažemius. Kas yra dori liaudies mokytojų eilėse , tie stos kovojančių darbininkų ir valstiečių pusėj , kad greičiau pasiekt naują , švie sų gyvenimą, kad mokslas ir mokykla iš turtuolių įrankio taptų darbininkų, valstiečių ir visų darbo žmonių draugu. Tegyvuoja mokytojai , dirbantieji darbo žmonių labui ! Tegyvuoja darbo ir mokslo sąjunga ! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų ir mažažemių valdžia , kuri vienatinė gali suteikt Lietuvos mokslui galimybės laisvai plė totis ! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m . X. 24 d. LKP spaustuvė „ Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 37 1. Nr. 215 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į KARININKUS RYŠIUM SU BURŽUAZINĖS LIETUVOS BENDRADARBIAVIMU SU PRANCŪZIJOS IR DVARININKINĖS KAPITALISTINĖS LENKIJOS IMPERIALISTAIS

1923 m. spalis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletaral, vienykitės' KARININKAI ! Dabar niekam ne paslaptis , kad mūsų buržuazinė-buožinė valdžia daro slaptas sutartis su Prancūzija ir Lenkija . Jei kas netiki mūsų partijos raštams, tas užtektinai gali rasti medžia gos to fakto patvirtinimui įvairių partijų ir srovių laikraščiuose . Jei dabar mes žiūrim į Lenkiją kaip į Prancūzijos koloniją, tai sutartis, kurią daro Lietuva su Lenkija, pakeis Lietuvą į Len 394 -

kijos koloniją . Nepriklausoma Lietuva bus palaidota . Pasiliks vien Vailokaičio reikalų saugojimas . Vailokaičio bankas , užgro bęs Lietuvos auksą ir prisilupęs spekuliacijos keliu pinigų krū vas, reikalauja Lenkijos ponų pagalbos , kad ant liaudies lavonų kalnų kraut dar didesnius turtus . Vailokaičio bankas ir visos mūsų spekuliatyvinės buržuazi jos reikalai spiria valdžią prižadėt Lenkijai eit išvien prieš Vokietiją ir Rusiją, kada Lenkija pradės karą. Nemaža karinin kų, ypač kilusių iš dvarininkų tarpo arba arti susirišusių su Vailokaičio banku , pritaria tam karui . Vienok karas Lietuvai gali atnešt vien pražūtį : naujus var gus darbo žmonėms ir lenkų ponų viešpatavimą . Mes neabejo jam, kad visi doresni karininkai , visi tie , kurie nenori būt įran kiu Prancūzijos kapitalistų ir Lenkijos dvarininkų, o taipogi savųjų spekuliantų rankose , nesutiks likt savo šalies budeliais . Nesutiks jie eit skerst Vokietijos ir Rusijos darbininkus , kad paskui linksmai galėtų gyvent Lenkijos ponai ir mūsų buožės ir spekuliantai . Mes neabejojam, kad visi doresni karininkai sprendžiamą valandą atsisakys klausyt lenkų agento Žukausko ir parsidavėlės valdžios, pasipriešins karui ir kartu su karei viais pasakys : mes stovėsim darbo žmonių reikalų sargyboj . Pažiūrėkit , kam dabar pavedama Lietuvos kariuomenė . Ka ro vadas lenkas Žukauskas ; aviacijos viršininkas - lenkas dvarininkas Kravcevičius ; šarvuoto traukinio vadas - lenkas dvarininkas pulkininkas Kravcevičius (ano brolis) . Ir daug daug kitų lenkų agentų užima svarbiausias vietas Lietuvos kariuome nėj , kad pakeist ją į priedą prie Lenkijos kariuomenės! Visi karininkai dar kartą sakom mes jums turite žinot : jei jums brangi šviesesnė Lietuvos liaudies ateitis , jūs privalot jau dabar pradėt kovą su parsidavėle valdžia ir pirmoj eilėj rei kalaut išmetimo iš Lietuvos kariuomenės visų lenkų agentų ir rusų baltagvardiečių, kurie tarnaus visiems, kas tik smaugia liaudi . Šalin Žukauskus , kravcevičius ir kitus Lenkijos agentus! Šalin parsidavėlę valdžią! Tegyvuoja revoliucinių karininkų ir kareivių vienybė! Tegyvuoja kova už darbo žmonių reikalus ! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija, kuri nepailsdama ko voja už plačiųjų darbo masių reikalus! Lietuvos Komunistu partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. spalio mėn . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" Draugai kareiviai! Jei paklius į jūsų rankas šis lapelis, pasirū pinkit, kad jį gautų ir jūsų dalies karininkai. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 38 l. 395 —

Nr. 216 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į SOCIALDEMOKRATUS DARBININKUS, RAGINANTIS SUDARYTI BENDRĄ FRONTĄ SU KOMUNISTAIS, KUOPININKAIS IR KITAIS DARBININKAIS

1923 m. spalis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienykitės! Į SOCIALDEMOKRATUS DARBININKUS ! Saksonijos (Vokietijos dalis) socialdemokratai ir komunistai buvo sudarę bendrą valdžią. Socialdemokratų ir komunistų val džios sudarymo pamatas - ginkluot darbininkus apsigynimui nuo fašizmo ir organizavimui proletarinių šimtinių. Tokiu būdu Saksonijoje susidarė socialdemokratų ir komunistų blokas prieš buržuaziją. Ir kiti kairesni Vokietijos socialdemokratai pasisa ko už bendrą frontą . Bet ne visi Saksonijos ir visos Vokietijos socialdemokratai už bloką su komunistais prieš buržuaziją . Di delė socialdemokratų vadų dauguma stovi už sąjungą su bur žuazija prieš komunistus ir prieš kovojančius darbininkus . Ačiū pardavikiškam tų dešiniųjų socialdemokratų vadų vei kimui dabar stiprėja Vokietijoj fašizmas, o kartu ir buržuazija . Jei ir toliau socialdemokratų vadai rems buržuaziją, tai pasta roji gali neužilgo paskandint Saksonijos darbininkus kraujo upėse. Puolimas prieš Saksonijos darbininkus jau prasidėjo. Vokietijoj kova aštrėja . Proletariatas vis labiau spiria so cialdemokratus pertraukt sąjungą su buržuazija ir eit išvien su komunistais prie darbininkų-valstiečių valdžios sudarymo . Ir Lietuvos komunistai iškėlė darbininkų ir mažažemių val džios obalsį , ir Lietuvos komunistai šaukia socialdemokratus prie bendro fronto prieš buržuaziją. Bet socialdemokratų vadai į tuos šaukimus atsako šmeižtų krūva ant komunistų, atsako profsąjungų ardymu ir buržuazijos paturėjimu . Socialdemokra tai darbininkai privalo reikalaut nuo savo vadų pertraukimo ryšių su buržuazija ir ėjimo išvien su komunistais , kad pradėt kovą prieš buržuaziją . Neužtenka reikalaut. Laikas nelaukia , reakcija stiprėja , bedarbė auga . Reikia jau dabar pradėt kovą . Socialdemokratai darbininkai privalo net prieš savo vadų valią sudaryt bendrą frontą su komunistais, kuopininkais ir kitais. darbininkais , o jei socialdemokratų vadai priešinsis tam, tai reikia pasirūpint, kad tas frontas būtų ir prieš tuos pardavikiš kus vadus . Šalin buržuazija ir buožija! Šalin išnaudotojai ir jų pakalikai kairiai! Tegyvuoja bendras darbininkų, mažažemių ir visų darbo

žmonių frontas! Tegyvuoja Vokietijos revoliucija!

396

Tegyvuoja darbininkų- valstiečių valdžia Lietuvoj ir visame pasaulyj ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas!

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. spalio mėn. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas " PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 39 l.

Nr. 217 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į MAŽAŽEMIUS IR VIDUTINIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS IŠVIEN SU DARBININKAIS SUDARYTI BENDRĄ FRONTĄ KOVAI PRIEŠ IŠNAUDOTOJŲ VALDŽIĄ

1923 m. spalis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vieny kijẻ s! DRAUGAI MAŽAŽEMIAI ! Mažažemių padėtis eina vis sunkyn ir sunkyn . Visokie mo kesčiai vis labiau smaugia ; kademai , ūkininkų sąjunga ir darbo federacija nutarė mokesčius dar padidinti; krautuvėse viskas eina brangyn; pinigų nėra, ir daugiau žemės susilaukt, pas ką jos trūksta , vis mažiau vilties . Ir jei buržuazinė- buožinė valdžia stiprės, jei mažažemiams ir darbininkams nepasiseks suardyt Lietuvos sutarties su Lenkija , tai žemės jiems ir visai nematyt . Jau ir dabar žeme apdalinama daug spekuliantų. Be to, jei pra sidės karas, tai mokesčiai dar labiau padidės . Ir ne tik Lietuvoj vis sunkesnė darosi mažažemių ir vidutinių valstiečių padėtis . Bulgarijoj buržuazija nuverčia valstiečių buožių valdžią ir imasi smaugt visus valstiečius ir darbininkus. Bulgarijos valstiečių ir darbininkų padėtis darosi nepakenčia ma, ir jie sukyla prieš fašistinę buržuazijos valdžią . Fašistams laikinai pasisekė paskandinti kraujo upėse valstiečių ir darbi ninkų sukilimą. Vokietijoj buržuazijai rūpi sukraut visas repa racijų sunkenybes ant valstiečių ir darbininkų sprando . Vargas ir bėdos spiria Vokietijos darbininkus ir valstiečius prie suki limo, kad atsikratyt nuo dvarininkų ir buržujų jungo . Ir tik Rusijos valstiečiai nežino buržuazijos ir dvarininkų jungo. Tik Rusijoj visa žemė buvo atimta nuo dvarininkų ir atiduota valstiečiams. Bet taip atsitiko Rusijoj tik dėl to , kad tenai laimėjo darbininkų revoliucija, kurią rėmė ir valstiečiai . Tenai dabar ne turtuolių, ne buožijos ir dvarininkų valdžia , ne buožių ir spekuliantų viešpatavimas , bet darbininkų ir maža žemių valdžia. Ir Lietuvoj visa žemė bus atimta nuo dvarininkų ir turtingųjų buožių, jei valstiečiai paturės darbininkų kovą, jei laimės revoliucija .

27

LKP atsišaukimai , I t .

-- 397 --

Jau net liaudininkai pradeda rėkt, kad kaip visame pasauly je, taip ir Lietuvoj buržuazija sudaro frontą prieš valstiečius. Valstiečiai turi žinot, kad tas frontas ir prieš darbininkus . Vals tiečiai , be to, turi žinot, kad valstiečiai patys vieni nieko ne pajėgs padaryt. Jei valstiečiai nori laimėt, jie privalo susidėt su darbininkais, privalo sudaryt su jais bendrą frontą ir bendrai kovot su savo bendrais priešais. Jei Lietuvos darbininkai ir mažažemiai bendrai veiks , jei vidutiniai valstiečiai padės jų kovai, tai ir Lietuvoj viršus bus darbininkų ir mažažemių pusėj , nes ir Lietuvoj darbininkai , ma žažemiai ir vidutiniai valstiečiai sudaro gyventojų daugumą. Šalin Lietuvos sutartis su Lenkija! Šalin karas su Vokietija ir Rusija , ruošiamas Lenkijos ir Prancūzijos naudai! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir vidutinių valstiečių vienybė! Tegyvuoja darbininkų-mažažemių valdžia ! Šalin dvarininkai iš dvarų! Visa žemė tiečiams !

bežemiams ,

mažažemiams ir vidutiniams vals

Šalin kraujo lupikai - bankininkai ir spekuliantai ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. spalio mėn. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas"

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 40 l. Nr. 218 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS ŠEŠTŲJŲ METINIŲ PROGA 1923 m. lapkričio 7 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės ! TEGYVUOJA TARYBŲ RUSIJA! TEGYVUOJA VOKIETIJOS REVOLIUCIJA! Draugai darbininkai, mažažemiai ir kareiviai! Šiandien sukako 6 metai, kai Rusijos darbininkai ir valstie čiai nuvertė buržuazijos ir dvarininkų valdžią! Šeši metai kaip granito sala laikosi Tarybų Rusija kapita listinės jūros apsupta . Tarybų Rusijos darbininkai ir valstiečiai atmušė visus savų ir svetimų baltagvardiečių puolimus, išlaikė atskirta nuo viso pasaulio sunkiausius bado ir suirutės metus. 398 -

Dabar bado laikai jau praėjo. Darbininkų uždarbis didėja . Žingsnis po žingsnio Tarybų Rusijos darbininkai kuria socialis tinį ūkį . Tverdami naują kultūrą, įvairių tautų darbininkai ir valstiečiai naudojasi savo gimtąja kalba . Taip yra darbininkų ir valstiečių Rusijoj. Kapitalistinis pasaulis vis labiau smunka . Buržuazija šaudo darbininkus. Socialdemokratų vadai iš kailio neriasi , kad išgel bėt buržuaziją . Bet tas nieko negelbsti . Lenkijoj viskas brangsta , badas didėja , vis labiau plečiasi darbininkų streikai . Lenkų markė visai nusmuko . Ant Vokietijos liaudies sprando užsisėdo prancūzų ir vokie čių kapitalistai. Darbininkai liko be duonos. Pas mus Lietuvoj nedarbas apima jau tūkstančius darbinin kų. Litų nėra. Mokesčiai didėja . Lobsta vien spekuliantai . Prieš tą pūvantį kapitalistų pasaulį stojo jau kovon darbi ninkai ir valstiečiai. Sukilo Bulgarijos valstiečiai ir darbininkai prieš fašistų valdžią. Kol kas fašistų ir dešiniųjų socialdemokratų valdžia paskandino kraujuose darbininkų-valstiečių sukilimą, bet neil gam . Kova tęsiasi . Vokietijos darbininkai pradėjo žūtbūtinę kovą prieš savo buržuaziją ir fašistus, visi darbininkai vienijasi po kovos vėlia va ir gena laukan iš savo tarpo parsidavusius buržuazijai so cialdemokratų vadus. Kitų kraštų buržuazija , nujausdama sau galą, skuba Vokie tijos buržuazijai pagalbon . Lietuvos kademai slaptai tariasi su Lenkijos ponais, kad išvien užpulti vokiečių darbininkus ir Tarybų Rusiją . Draugai darbininkai ir mažažemiai ! Tieskite ranką pagalbos revoliuciniams Vokietijos darbininkams ! Tverkite bendrą dar bininkų kovos frontą prieš buržuaziją ! Kovodami prieš savo krašto buržuaziją, mes pagelbėsim Vokietijos darbininkams , Tarybų Rusijai ir patys greičiau pasiliuosuosim ! Draugai kareiviai! Nekelkit ginklą prieš savo brolius - Vo kietijos ir Lietuvos darbininkus! Kreipkite durtuvus į buržujų ir dvarininkų pusę! Šalin buržuazijos viešpatavimas! Tegyvuoja darbininkų diktatūra visame pasauly! Tegyvuoja Vokietijos revoliucija! Tegyvuoja proletarų revoliucijos židinys - Tarybų Rusija! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas

Kaunas , 1923 m. XI . 7 d. LKP spaustuvė „ Spartakas"

PA, 1770 1., 1923 m., 1 b. , 41 l. 399

Nr. 219 LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKES RYŠIUM SU PRASIDĖJUSIU „ DROBĖS" FABRIKO AUDĖJŲ STREIKU

1923 m. lapkričio 7 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletaral, vieny kit è s! PALAIKYKIT STREIKUOJANČIUS! ,,Drobės" ponai , pradėję nuo grašių, jau varto dešimtimis milijonų litų. 200 darbininkų ir darbininkių prakaitas, raumenys, sveikata, 12 valandų darbo diena ir akordo darbas pastatė jiems Viekšnių kartono, Šančių audimo ir popieriaus dirbtuves. ,,Amerikonai " tik švilpauja, keikia darbininkus ir žiūri , kad nei valandėlei neišsitiestų sulenkta darbininkų nugara . Už katorgos darbą moka tik 3-4 litus. Paskutinį šeštadienį ir tuos nusuko . Apie priedą ir neužsimink. Taip toliau tęstis nebegalėjo . Antradienį audėjų skyrius me tė darbą ir pareikalavo 50 nuošimčių priedo . Nors reikalavimai maži, bet savininkai ir apie tai nenori girdėti ir rodo į vartus. Draugai darbininkai ir darbininkės ! Audėjų reikalavimai — jūsų visų reikalavimai . Jei savininkai nesutiks pridėt visiems 50 nuošimčių, meskit visi darbą, palaikykit streikuojančius. Be to, reikalaukit 8 valandų darbo dienos įvedimo. Atsisakykit nuo akordo darbo, nes akordas - darbininkų papiūtis. Reikalaukit užmokėti už streiko dienas. Laikykitės kaip vienas ir laimėsit ! Streiklaužius vykit laukan iš dirbtuvės . Tverkite darbininkų profesinę sąjungą - savo reikalų gynėją ! Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas 1923 m. XI. 7 d .

LKP spaustuvė „ Spartakas " PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 71 l. Nr. 220

LKP ŽYDŲ SEKCIJŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR BEDARBIUS, RAGINANTIS PROTESTUOTI PRIEŠ FAŠISTŲ TERORĄ 1923 m. lapkričio 15 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DARBININKAI ! Ekonominė Lietuvos darbininkų padėtis kasdien vis blogėja. Dabartinė vyriausybė, kuriai terūpi , kad bankininkai , fabrikan tai, ministrai ir spekuliantai galėtų susikrauti kuo daugiau turto, -

400 ―

visiškai nesidomi tuo, kad šimtai darbininkų išmetami iš įmonių ir netenka paskutinio duonos kąsnio. Tuo metu, kai maža sau jelė turtuolių statosi vis naujus namus , perkasi automobilius, karietas, nebežino, kur dėti savo pinigus, -menko darbininkų atlyginimo neužtenka net duonai ir butui . Padėtis dar labiau pa blogėja žiemą, kai reikia pirktis malkų. Nedarbas didėja . Visur mažinami etatai . Tabako darbininkų tarpe jau yra šimtai bedarbių. Iš malūnų, fabrikų, dirbtuvių ir krautuvių atleidžiami darbininkai ir tarnautojai . Įsteigus degti nės monopolį , darbo neteko pilstytuvių darbininkai ir tarnauto jai . Tose šakose, kur lig šiol nieko nebuvo girdėti apie nedarbą, taip pat jau atsiranda bedarbių. Padėtis darosi baisi, o išeities iš dabartinės krizės nematyti . Užuot ieškojusi kelių, kaip padėti darbo masėms jų vargin goje padėtyje , dabartinė tariamai ,,demokratinė " vyriausybė griebėsi senos caro laikų priemonės - teroro, savavaliavimo ir degtinės monopolio . Šiuo monopoliu vyriausybė nori paimti į savo rankas darbininkų masių apsvaiginimą ir demoralizavi mą. Teroru ir savavaliavimu ji nori užgniaužti bet kokį darbi ninkų mėginimą pagerinti savo padėtį . Matydama, kad darbininkai yra silpni ir atsilikę , vyriausybė darosi vis įžūlesnė ir ieško būdų, kaip mokesčiais išspausti iš darbininkų paskutinius jų skatikus . Kiekvienam Lietuvos dar bininkui yra dabar iškilęs klausimas: arba ramiai laukti bado , nedarbo ir šalčio , arba organizuotis ir suvienytomis jėgomis pradėti kovą už darbą, duoną, butą ir kurą. Nė vienas darbininkas neturi likti neorganizuotas . Visos darbininkų organizacijos , visi darbininkai turi reikalauti nedar bo atveju draudimo valstybės ir darbdavio sąskaita . Bedarbiai , organizuokitės į profesines sąjungas, kurkite be darbių komitetus . Protestuokite prieš darbininkų ir jų organizacijų terori zavimą . Reikalaukite laisvės profesiniam judėjimui . Dabartinė vyriausybė veda šalį prie bedugnės . Tik darbinin kų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė gali išvesti šalį iš dabar tinės krizės , gali laimėti kovą prieš brangumą ir nedarbą . Šalin degtinės monopolio ir teroro vyriausybę ! Tegyvuoja darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė ! Lietuvos Komunistų partijos žydų sekcijų Centro Biuras Kaunas , 1923. XI. 15.

Hiršo Lekerto vardo spaustuvė prie Komunistų partijos PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 87 1.

Versta iš žydų kalbos. Buvo išleistas ir rusų kalba.

401

Nr. 221 LKP KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, TARNAUTOJUS IR ŽEMESNIUOSIUS VALDININKUS, RAGINANTIS KOVOTI UŽ SAVO KLASINIUS INTERESUS 1923 m. lapkričio 15 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DUONOS , DARBO, KURO ! Draugai darbininkai, tarnautojai , žemesnieji valdininkai! Vailokaičiai - fabrikantai, ministeriai , spekuliantai žiba auksu, automobiliais laksto, perka dvarus. Darbininkai alkani , nuplyšę. Artinasi žiema — speigas žiūri leduotomis akimis į bū simas aukas. Kademy-liaudininkų valdžia viską daro, kad badas ir mirtis greičiau pradėtų šokti savo velnišką šokį . Plentų darbininkus paleidžia ir neišmoka algų. Valdžia įsako paliuosuot daugumą gelžkelio padienių darbininkų. Paliuosuoja šimtais žemesniuo sius tarnautojus ir valdininkus. O ryt likusiems darbininkams mažins algas ! Bedarbių eilės didėja . Tabako darbininkai skaito bedarbius šimtais . Degtinės monopolio įvedimas išmetė gatvėn šimtus dar bininkų ir darbininkių. Levino ir kitos lentpiūvės atstato dar bininkus nuo darbo . Baigiasi statybos darbai ir nauji šimtai darbininkų patenka bedarbių rezervo armijon . Darbo darbi ninkams nėra, o valdžia varo kareivius dirbt ant kelių. Li tų nėra . Nėra už ką pirkt duonos , o sodžiuose neturi ją kur dėti . Malkos neįperkamos , o valdžia tūkstančius hekta rų [ iškirsto miško ] gabena užsienin . Butų nėra, — stipk rūsiuose ir lūšnose . Ir vis nauji ir didesni mokesniai ir akcizai ! O kad darbo ir duonos netekusios masės nei cyptelt negalė tų, liaudininkų ministeris Žalkauskas ir [jo] krikščioniškas pa dėjėjas Lipčius užliejo šalį beprotiškais areštais, mušimais , ka lėjimais ir fašistų būriais . Kad aptemdint alkanų darbininkų ir nuo mokesčių vargs tančių mažažemių protą, valdžia steigia jiems monopolius . Draugai ! Prieš tą šėtonišką kademų- liaudininkų puolimą darbininkai ir mažažemiai turi stot suglaustomis spėkomis . Visos darbininkų organizacijos, visi darbininkai REIKALAU KIT DARBININKŲ DRAUDIMO nuo NEDARBO darbdavio ir valstybės lėšomis! REIKALAUKIT DUONOS, DARBO IR KURO! TVERKITE FABRIKŲ KOMITETUS! Bedarbiai, organizuokitės į profesines sąjungas, tverkite bedarbių komitetus ir reikalaukit sau darbo ir duonos .

402 -

PROTESTUOKIT prieš VALDŽIOS FAŠISTINI TERORĄ! Kademų-liaudininkų valdžia veda kraštą pražūtin. Tik darbininkų ir mažažemių valdžia gali išgelbėti kraštą nuo bado, nedarbo, brangenybės . Kito kelio nebėr! Salin kademų-liaudininkų valdžia! Tegyvuoja darbininkų-mažažemių valdžia!

Lietuvos Komunistų partijos Kauno komitetas Kaunas, 1923 m. lapkričio 15 d . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" PA, 1770 1., 1923 m., 1 b., 71a l. Nr. 222 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES RYŠIUM SU PROVOKATORIAUS V. ALEKSOS UŽMUŠIMU 1923 m. lapkritis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vienukitės! KADEMAI IR LIAUDININKAI GEIDŽIA KRAUJO !

Draugai ir draugės! Paskutinėmis savaitėmis vėl po visą Lietuvą prasidėjo dide li areštai ir mušimai . Rokiškio apskrityj areštuotus muša nuo 8 val. ryto iki 12 val. nakties , o paskui vos gyvus gabena į Pa nevėžio kalėjimą . Žiauriu mušimu pasižymėjo budeliai : krimi nalinio skyriaus „ B " (žvalgybos) viršininkas Norvaiša , žvalgy bininkai Valiukas , Zdanevičius. Nuo baimės prieš rytojaus revoliuciją apakę Žalkauskas ir jo kruvinoji žvalgyba areštuo ja darbininkus ir mažažemius, kuopininkus, socialdemokratus, darbo federantus, nepartinius ir net valstiečius liaudininkus. Nors kademų-liaudininkų valdžia ir žvalgyba puikiausiai žino , kad areštuoti prie Komunistų partijos visai nepriklauso , bet areštuoja ir kankina juos ir spiria prisiimti įvairias kaltes . Liau dininkas Žalkauskas ir senas budelis Lipčius nori tais areštais parodyt savo darbštumą ir pramanytą pavojų, kuris būk gresia Lietuvai iš komunistų pusės ... Niekšingi veidmainiai ! Kademai ir liaudininkai, kurie pir mutiniai parduoda Lietuvą Lenkijai , kurie kaip prostitutės mei linasi prie prancūzų kapitalo , drįsta dar kaltint komunistus , tai yra tuos žmones, kurie garsiausiai kelia savo balsą prieš Lietu vos atidavimą Lenkijai . Parsidavėliai kademai ir liaudininkai savo represijomis prieš komunistus nori nukreipt plačiųjų dar bininkų, valstiečių ir kareivių masių domę nuo savo niekšingų darbų, kad tos masės nekliudytų jiems užbaigt savo niekšingą planą ir pilnai susiderėt su Lenkija. -

403 -

Kademų ir liaudininkų vadų niekšingumas neturi ribų. Ne seniai buvo areštuotas koks tai Codikovas , ir dabar jis kal tinamas provokatoriaus Vytauto Aleksos užmušimu, nors ir valdžia, ir kademų ir liaudininkų vadai puikiai žino , kad Codi kovas nieko bendro neturi su tuo užmušimu. Jiems ir nesvarbu, kas dalyvavo užmušime, jiems rūpi bet ką sušaudyt, nužudyt , nes jie jau ištroško kraujo. Jie , aiškus dalykas, nenorės paisyt ir į mūsų pareiškimą, kad provokatoriaus užmušėjo jau seniai nėra Lietuvoj , nes jiems rūpi iš Codikovo padaryt tai , ką caro laikais Rusijos juodašimčiai darė iš Beiliso 77. Salin budeliai - kademų ir liaudininkų vadai ! Šalin darbininkų ir valstiečių kankintojai – žvalgybininkai ir jų globėjai ! Visi politiniai kaliniai , nukentėjusieji dėl darbininkų, vals tiečių ir kareivių reikalų, turi būt paliuosuoti iš kalėjimų ! Šalin kraugerių kademų-liaudininkų valdžią ! Tegyvuoja darbininkų-mažažemių valdžia ! Tegyvuoja darbininkų, valstiečių ir kareivių bendras fron tas prieš dvarininkus, buožes , buržujus ir visus spekuliantus ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas ! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. lapkričio mėn. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas "

Perskaityk ir kitam duok! PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 43 I.

Nr. 223 LKP SUVALKIJOS RAJONO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS SUDARYTI BENDRĄ FRONTĄ KOVAI PRIEŠ BUOŽES IR DVARININKUS 1923 m. lapkritis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija ) Visų šalių proletarai, vie ny kitės! DRAUGAI DARBININKAI , MAŽAŽEMIAI! Buožės dvarų žemes sau dalinasi . Iš Kvietiškių dvaro gavo žemės buožė (ūkininkų sąjungos) Josiukas, buožtarnis Cirvins kas, o Marijampolės darbininkai nieko negavo . Iš Karklėnų dvaro gavo Keturvalakių klebonas 20 ha, nors jau turėjo čielą valaką. Darbininkai kiti tegavo po 3 ha, kiti nieko. Mažažemiai ir stubelninkai nieko negavo .

404 -

Kituose dvaruose tas pat . Darbininkus meta lauk , o žemės gauna buožės ir spekuliantai . Naujakuriai pašalpos negauna . Išmesti iš dvarų darbininkai lieka be darbo, nes miestuose didelė bedarbė . Marijampolėj atleido darbininkus nuo pylimo , užsidarė bravoras ir pilsty tuvė . Gelžkelio darbininkams neišmoka uždirbtų pinigų ir jie priversti buvo pradėt streiką . Kybartuos paleidžia darbi ninkus šimtais. O mokesniai mažažemiams ir darbininkams vis

didėja. Kas daryt, kur dėtis? Marijampolės darbininkai iš profsąjungų ir darbo federan tai sudarė bendrą frontą ir išvien reikalauja , kad žemė būtų duota darbininkams ir mažažemiams , o ne spekuliantams ir buožėms. Simno ir Liudvinavo darbininkai tą pat reikalauja . Draugai darbininkai ir mažažemiai ! Imkit pavyzdį iš mari jampoliečių. Visi darbininkai iš profsąjungų, darbo federantai, komunistai , kuopininkai , socialdemokratai ir dar neorganizuoti , sudarykit bendrą frontą prieš buožes ir dvarininkus! Naujakuriai ir mažažemiai , palaikykit darbininkus! Nesiskųskit ir neprašykit pas buožių valdžią, bet reikalau kit ir visi išvien kovokit, tada tik laimėsit! Visą žemę darbininkams ir mažažemiams! Laukan iš dvarų dvarininkus, spekuliantus ir buožes ! Šalin buožinės žemės reformos komisijos ! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių rinkti žemės tvarkymo komitetai! Naujakuriams miško ir piniginės paramos ! Reikalaukit pašalpos ir darbo bedarbiams ! Organizuokitės ir kovokite už darbininkų-mažažemių val džią, kuri tik viena tikrai apgins jūsų reikalus ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas !

Lietuvos Komunistų partijos Suvalkijos rajono komitetas 1923 m. lapkričio mėn. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 88 l.

405

Spartakas "

Nr. 224 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, KAREIVIUS IR STUDENTUS, RAGINANTIS PROTESTUOTI PRIEŠ LIETUVOS INTERESŲ PARDAVIMĄ LENKIJOS IMPERIALISTAMS 1923 m. gruodžio 16 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA ( Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, olen ykitės! ŠALIN PARSIDAVĖLIŲ VALDŽIA! Draugai darbininkai ir kareiviai! Šiandien studentai kviečia protestuot prieš lenkų buržujus — barbarus, kurie uždarė Švenčionių lietuvių gimnaziją. Bet tai tik lašas tos vergijos, kurią galvanauskų-krupavičių valdžia nori užtraukt ant Lietuvos liaudies . Ar ne kademų-liaudininkų valdžia padėjo pavergt Vilniją lenkų ponams, kovodama išvien su lenkų buržuazija prieš Ta rybų Rusiją! Ar ne prancūzų-lenkų agentas Galvanauskas daro šian dien slaptas sutartis su lenkų buržuazija , nukreiptas prieš Ta rybų Rusijos, Vokietijos ir savo darbininkus ! Ar ne kademų-liaudininkų valdžia dalijasi su lenkų buržua zija Klaipėdos darbininkų kailį , šaudo demonstruojančius Klai pėdos darbininkus ir neduoda jiems laisvai pareikšt savo valią! Ar ne jie pardavė visą Lietuvos kariuomenę prancūzų- len kų imperialistams ir kariuomenės vadais paskyrė išimtinai len kus dvarininkus?! Draugai darbininkai ir kareiviai ! Studentai ! Supraskite , kad negana protestuot prieš barbarišką lenkų buržuaziją . Pirmiau sia reikia pabaigt su savaisiais liaudies prakaito ir kraujo gė rikais . Reikia pabaigt su kademų-liaudininkų parsidavėle val džia, kuri dėl savų vagysčių ir spekuliacijos parduoda lenkų dvarininkams ir buržuazijai visą Lietuvos liaudį . Galvanauskas jau išvažiavo Ženevon užbaigt savo šėtonišką biznį . Neužilgo pamatysim grįžtančius Bondy pėdomis kitus lenkų dvarinin kus . Greitai pamatysim Kauno juodoj biržoj spekuliuojančius liaudies prakaitu ir krauju šalia spekuliantų Vailokaičių - len kų spekuliantus . Draugai darbininkai ir kareiviai ! Ir jūs , studentai ! Ar leisit, kad kademų-liaudininkų valdžia parduotų visą kraštą lenkų imperialistams?! Ne! Jūs neleisite! Mes kviečiame jus garsiai užprotestuot ir pareikalaut : Šalin slaptos ir viešos derybos ir sutartys su Lenkų buržua zija! Šalin parsidavėlių kademų-liaudininkų valdžia !

- 406

Šalin Vilnijos ir Klaipėdos barbarai - gobšioji Lenkijos ir Lietuvos buržuazija ! Garbė kovojantiems Lenkijos, Klaipėdos ir Lietuvos darbi ninkams. Tegyvuoja sąjunga su Tarybų Rusija ! Tegyvuoja Lietuvos, Lenkijos ir Klaipėdos darbininkų są junga! Tegyvuoja darbininkų-mažažemių valdžia ! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija !

Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, 1923 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 44 1. Nr. 225 LKP CK ATSIŠAUKIMAS Į PARTIJOS NARIUS, DARBININKUS, KAREIVIUS IR VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS RYŠIUM SU BURŽUAZIJOS MĖGINIMAIS PROVOKACIJŲ KELIU SUGRIAUTI KOMUNISTŲ PARTIJĄ 1923 m. gruodžio 30 d. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny k tés! NAUJA KADEMŲ-LIAUDININKŲ VALDŽIOS IR ŽVALGYBOS PROVOKACIJA

Lietuvos valdžia ir žvalgyba pradėjo naują šlykščią provo kaciją, kad jos pagalba suardyt Komunistų partiją ir išžudyt areštuotus politinius kalinius. Tiesa , Lietuvos žvalgyba jau se niai išmoko įvairių provokacijų nuo senų caro ochranininkų. Ne veltui žvalgybos kūrėjais buvo caro ochranininkai . Šių metų pradžioj valdžios įsakymu buvo areštuoti visi I seimo atstovai kuopininkai ir beveik visi kuopininkų kandi datai į antrąjį seimą. Juos žvalgyba rūpinosi apkaltinti pri klausyme prie LKP, nors jokių davinių nei teismo organai , nei žvalgyba neturėjo . Bet jei tų davinių nėra , juos galima sufabrikuot. Ir štai vi daus reikalų ministerio liaudininko Žalkausko įsakymu žval gyba ruošia dar negirdėtą Lietuvoj provokaciją. Prasideda po visą Lietuvą platūs areštai . Areštuotus be galo muša ir spiria prisipažint priklausymu prie LKP ir kitus išduoti , nors tie areštuoti niekados nepriklausė prie LKP. O kad visuomenės akyse areštuotus apkaltint, žvalgybos agentai platina paska las, būk žvalgybai pasisekė rasti Komunistų partijos narių są rašus. -

407 ―――

Nei masiniai areštai , nei kankinimai , nei smulkios provo kacijos Komunistų partijos nesuardė . Nieko negelbėjo ir Žal kausko pasigyrimas seime, būk komunistų organizacijos jau sumuštos, nors * iš kelių šimtų areštuotų žmonių komunistų rasis ne daugiau kelių. Tai puikiai žino ir Žalkauskas su savo žvalgyba . Ir štai ką jis sugalvojo . Pati žvalgyba pradeda organizuot neva komunistų kuopas, kurių pareiga bus sprogdint Lietuvos gelžkelius, tiltus ir t . t. Vienas iš tokių žvalgybos agentų ,,or ganizatorių" štai ką pasakoja : jis jau suorganizavęs Šiauliuos 30 žmonių, kurie turi pildyt visus LKP įsakymus, tai yra sprog dint , užmušinėt ir t. t. Tai jis padaręs būk partijos įsakymu . Vienas partijos narys būk pristatęs jam iš Vokietijos 13 pūdų piroksilino ir kitos sprogstančios medžiagos. Jis nurodo , būk yra partijos įsakymas protestui prieš kuopininkų ir kitų areš tus susprogdinti 16-tą vasario 1924 m. gelžkelio tiltus Kaune ir arti Jonavos, o paskui pastatyt ultimatumą valdžiai ir pareika laut nuo jos, kad ji paliuosuotų politinius kalinius arba bent išsiųstų Tarybų Rusijon . Jei valdžia atsisakys, tai tuomet sprog dinimai turi būt atkartoti . Žinoma, tas žvalgybos agentas ,, or ganizatorius" prikiša prie tų sprogdinimų ne tik LKP CK, bet ir Tarybų Rusijos valdžią . Aiškus dalykas , kad jokio piroksilino pas tą agentą nėra . Bet jo suorganizuota kuopa, jei ji yra , veikiausiai tiki į tą pi roksiliną. Kam tas viskas reikalinga ? Kad apkaltint komunistus , kuopininkus , profsąjungas ir vi sus nekaltai areštuotus tame, kad jie ruošė ant 16 vasario 1924 m. sprogdinimą gelžkelio tiltų. Reikia tik areštuoti žval gybos organizuotų kuopų narius, prispirt juos prisipažint tame , būk jie ruošiasi dalyvaut sprogdinimuose , o paskui bus me džiaga prieš visus areštuotus . Kartu bus galima buržuazinės visuomenės akyse pasigirt, kad liaudininkas Žalkauskas ir jo žvalgyba taip puikiai darbuojasi , kad net susekė komunistų są mokslą prieš Lietuvos nepriklausomybę ir tuo apgynė tiltus nuo išsprogdinimo . Mūsų socialdemokratams tie žvalgybos planai, matyti , jau seniai žinomi . Purėnienė, kaipo tikra advokatė, iš anksto pa brėžė seime, kad patys komunistai eina į žvalgybą, organizuo ja pripuolamus žmones į kuopas, o paskui patys areštuoja tų kuopų narius . Iš pradžių šie Purėnienės žodžiai mums buvo ne pilnai suprantami . Manėme , kad tai paprastas šmeižtas ant ko munistų. Bet paaiškėjo , kad žvalgyba tikrai organizuoja savo kuopas, o paskui jas areštuoja . Tas dar labiau paaiškėjo , kada vienas žvalgybos agentas, kuopų „, organizatorius ", rūpinosi už megzt artimesnius ryšius su mūsų partijos CK, kad perduoti

Originale: nes. - 408

jam sprogstančią medžiagą ir išdėstyt planą apie tiltų sprogdi nimą 16-tą vasario. Mes perspėjame apie šias valdžios ir žvalgybos provokaci jas visus mūsų partijos narius , visus darbininkus, kareivius ir visus Lietuvos gyventojus. Kartu mes kreipiamės į visus drau gus ir mums prijaučiančius su šiais žodžiais : jei kas nors iš draugų išgirs, kad būk komunistai ruošia tuos ar kitus sprog dinimus, netikėkit tiems gandams . Tai provokatorių leidžiami gandai . Jei kas prikalbinės nepartinius darbininkus ir mažaže mius dėtis prie tos ar kitos kuopos , ruošiančios sprogdinimus, saugokitės tų prikalbinėtojų —,, organizatorių" , nes jie žvalgy bininkai ir provokatoriai . Jei kur nors bus kokie sprogdinimai , tai žinokit, kad tai darbas žvalgybininkų. Jei valdžia paskelbtų sugavus komunistus, kurie rengėsi daryt sprogdinimus , tai ži nokit, kad tai šlykštus melas, nes Lietuvos Komunistų partija neužsiima tiltų sprogdinimais . Mes prašom visų tų, kas ką žino apie tas provokacijas, su teikt mums žinias per partijos organizacijas ar kitu jam priei namu keliu . Šalin valdžios ir žvalgybos provokacija ! Šalin provokatorių-žvalgybininkų padėjėjai — liaudininkai ir socialdemokratai! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas Kaunas, gruodžio 30 d. , 1923 m. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė

Spartakas"

PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 45 1. Nr. 226 LKP KLAIPĖDOS KRAŠTO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU UOSTO DARBININKŲ ATSISAKYMU IŠKRAUTI IŠ ANGLIJOS LAIVO LIETUVOS BURŽUAZIJAI SIUNČIAMUS GINKLUS 1923 m. gruodis LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA (Kominterno sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės!

NELEISKIT BUOŽĖMS GINKLUOTIS! Draugai darbininkai ir kareiviai! Visų kraštų kapitalistai ginkluojasi . Prancūzai davė len kams ginklų ir karo amunicijos už 400 milijonų frankų, jugo slavams ――― už 300 milijonų frankų. Anglų ir prancūzų imperia listai duoda ginklus ir Lietuvos buožėms . Tuos ginklus buožių valdžia sunaudos prieš Vokietijos , Tarybų Rusijos ir Lietuvos darbininkus. Sumokėt už juos turės darbininkai ir mažažemiai savo kruvinu prakaitu . Mokesčiai dar labiau padidės. 409 -

Draugai Klaipėdos darbininkai ir kareiviai ! Budėkit! Pro jus buožės veža ginklus Lietuvon. Štai vasarą atvyko garlaivis su tankais ir kulkosvaidžiais . Šį mėnesį vėl atvyko anglų gar laivis su karo amunicija (rankinės granatos, šautuvai ir kt .) . Klaipėdos darbininkai jau matė, kad visų pirma tą šviną ir paraką duoda darbininkams vietoj duonos ir darbo. Darbinin kai atsisakė iškraut atgabentas naujas partijas ginklų. Buožių tarnai - karininkai privertė iškraut ginklus kareivius . Draugai kareiviai ! Nejaugi jūs nesuprantat, kad buožės ga benasi ginklus prieš jūsų brolius darbininkus ir mažažemius , prieš Vokietijos darbininkus, prieš Tarybų Rusijos darbinin kus, prieš jus pačius. Ryt buožių valdžia gali nuvilkt nuo jūs rudines ir plikus nustumtį bedarbių eiles . Į jūsų nudėvėtas rudines apvilks ki tus jūsų brolius darbininkus ir mažažemius . Buožės vers juos tais pačiais ginklais, kuriuos jūs iškrovėt , šaudyt jus ir jūsų badaujančius brolius. Draugai darbininkai ir kareiviai ! Supraskit kruvinus buožių sumanymus. Nepinkit patys sau vergijos kilpas! Neleiskit buo žėms ginkluotis ! Uosto darbininkai ir kareiviai , nekraukite iš laivo ginklų! Gelžkelininkai , nevežkite jų ! Tegabena tuos ginklus ten, iš kur atėjo! Spieskitės visi į krūvą ! Sudarykit tvirtą revoliucinių darbi ninkų, mažažemių ir kareivių sąjungą! Tada ir buožių galybė

nebus jums baisi . Šalin imperialistų rengiami karai ! Šalin kareivių suvaržymas ir mušimas! Šalin slaptos ir viešos sutartys su Lenkų buržuazija ! Tegyvuoja sąjunga su Tarybų Rusija! Tegyvuoja darbininkų apsiginklavimas! Šalin buožtarniai - Kauno šnipai budriai ! Pilną laisvę Klaipėdos darbininkams ir mažažemiams ! Lietuvos Komunistų partijos Klaipėdos krašto komitetas

Klaipėda, 1923 m. gruodžio mėn . PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 81 l.

KOMUNISTINIO

JAUNIMO

INTERNACIONALO ATSIŠAUKIMAI

Nr. 227 KOMUNISTINIO JAUNIMO INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ JAUNIMĄ RYŠIUM SU LIETUVOS IR BALTARUSIJOS KOMUNISTINĖS JAUNIMO SĄJUNGOS PRIĖMIMU Į KOMUNISTINIO JAUNIMO INTERNACIONALĄ

[ 1920 m. kovas] Visų šalių proletarai, vieny kitės! Į VISĄ LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ JAUNIMĄ! Brangūs draugai ! Imperialistinė santvarka su savo kapita listiniu gamybos būdu padalijo žmoniją į dvi viena kitai prie šingas stovyklas . Iš vienos pusės buržuazija su savo pakali kais - visokio plauko sociališdavikais, iš antros - proletaria tas ruošiasi paskutinei sprendžiamajai kovai. Pasaulinis karas , vedamas grynai grobikiškais kapitalistinių ryklių tikslais , dar kartą nurodė darbo žmonių masėms, kas yra jų priešas . Visuo tinė ūkinė suirutė - to karo pasekmė - davė galingą postūmį proletariatui jo išsivadavimo kovoje . Pirmieji pakilo Rusijos proletarai. Pasaulinė kontrrevoliucija su Anglijos , Prancūzijos ir Ame rikos grobuonimis priešakyje greitai suprato gresiantį jiems Rusijos bolševizmo pavojų ir užsibrėžė tikslą žūt būt sunaikinti tą revoliucinio „ antkryčio “ židinį . Karinis kišimasis į Rusijos reikalus, ekonominė blokada - visa tai rodo, kaip energingai tas ,,gyvas lavonas " įtempia savo jėgas, siekdamas tolesnio dar bininku klasės pavergimo . Draugai ! Paskutiniai įvykiai rodo , kad tos juodosios gaujos nėra praradusios vilties susigrąžinti „ geruosius , senuosius lai kus " . Baltasis teroras Vengrijoje ir Amerikoje, paskutinė An tantės politika Rusijos atžvilgiu , įžūlumas , su kuriuo siautėja , remdamasi darbininkų klasės išdavikais — Noske , Ebertu ir kompanija, Vokietijos juodoji šimtinė, - visa tai rodo , kad PROLETARIATAS TURI BŪTI BUDRUS. Tirštėjantieji juodi de besys iškelia naujus sunkius uždavinius viso pasaulio darbinin kų klasei! Jaunieji proletarai - revoliucinio proletariato avangardas, susivieniję po Komunistinio Jaunimo Internacionalo 78 vėlia va , turi pirmieji stoti į revoliucinius postus , į kovą su visais darbininkų klasės priešais , už komunizmo įgyvendinimą . Lie tuvoje ir Baltarusijoje - šioje pasaulinės kontrrevoliucijos 28

LKP atsišaukimai , I t.

- 413 --

arenoje - darbininkų ir valstiečių jaunimo uždaviniai yra ypa tingai dideli. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinė jaunimo sąjunga, įsto jusi į Komunistinio Jaunimo Internacionalo eiles ir pripažinusi jo programą, turi siekti įgyvendinti tą programą. Kova prieš besiartinančią kontrrevoliuciją, už pasaulinę re voliuciją, už komunizmą - štai lozungas, su kuriuo turi veikti Lietuvos ir Baltarusijos KJS. Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vykdomasis Komite tas, sveikindamas visą Lietuvos ir Baltarusijos revoliucinį dar bininkų ir valstiečių jaunimą, kuriam atstovauja Komunistinė jaunimo sąjunga, kaip vienintelis ir tikras revoliucinio jauno jo proletariato idėjų skleidėjas, kartu primena jums uždavinius , kurie yra jums iškilę . Aktyvus dalyvavimas kovoje už nuvertimą buržuazinės klerikalinės vyriausybės, užgrobusios šalyje valdžią ir besire miančios baltąja gvardija, kurioje , deja , mūsų gėdai yra ne maža ir proletarinio jaunimo,— štai tiesioginis tikslas, kurį jūs turite užsibrėžti. Antimilitarizmas - šis lozungas, su kuriuo gimė ir sutvirtė jo jaunojo proletariato judėjimas, turi užimti pirmąją vietą jū sų vėliavose . Nenuilstamai vesdami propagandą prieš „,kariau ną" plačiųjų darbininkų ir valstiečių jaunimo masių tarpe ir organizuodami sąjungos, kuri yra darbininkų judėjimo pradi ninkė, kuopeles armijoje, mes turime pakirsti šios senojo pa saulio atgyvenos pamatus. Visiems ir kiekvienam aišku, kad darbininkų klasei tik sunkia kova pavyks pasiekti savo tikslą — išsivadavimą . Todėl proletarinio jaunimo uždavinys - būti pasiruošusiam pirmuoju šaukimu stoti į šią kovą. Kartu su kova prieš buržuazinį militarizmą Lietuvos ir Bal tarusijos Komunistinė jaunimo sąjunga turi vesti intensyvią agitaciją už revoliucinę Raudonąją Armiją, turi ruošti iš savo narių raudonuosius kovos būrius. Palaikydama glaudžiausią kontaktą su Komunistų partijos organizacijomis, tiek žodine agitacija, tiek ir platindama komu nistinę literatūrą, brošiūras, atsišaukimus, lapelius ir kt., Lietu vos ir Baltarusijos Komunistinė jaunimo sąjunga turi intensy viai propaguoti komunizmo idėją, Tarybų valdžią ir proletaria to diktatūrą, kaip pereinamąją, istoriškai būtiną epochą, kapitalistinei santvarkai paversti komunistine . Tai antras jums iškilęs uždavinys . Kova už ekonominės ir teisinės padėties pagerinimą ir ko lektyvinį auklėjimą mokslinio socializmo dvasia - štai trečias Lietuvos ir Baltarusijos proletarinio jaunimo uždavinys . Brangūs draugai ! Giliai suprasdami vargingą jūsų ekonominę padėtį , kuri yra kapitalistinės santvarkos padarinys ir kuri yra daugeriopai pa ―― 414 --

blogėjusi per penkerius metus užtrukusias pasaulines skerdy nes, mes vis dėlto kovą už šios padėties pagerinimą statome į paskutinę vietą. Šios kovos istorija ir praktika lig šiol parodė , kad tai yra šauksmas trokštančiojo tyruose. Kapitalistiniai grobuonys yra tiesiog suinteresuoti negailestingu syvų iščiul pimu iš dar nesustiprėjusio jauno organizmo . Tai teikia jiems gausią pridedamąją vertę — jų kapitalo pagrindą. Tik kova už šių grobuonių valdžios nuvertimą, tik kapita listinės santvarkos sugriovimu ir komunistinės įkūrimu bus padarytas galas aplamai išnaudojimui ir ypač jaunimo iš naudojimui. Visapusiškas tiek fizinis, tiek ir dvasinis vystymasis ir ak tyvus dalyvavimas, kuriant naujas gyvenimo formas,- štai už davinys, kuris jums iškils, valdžiai perėjus į pačių darbininkų ir valstiečių rankas. O tuo tarpu - visi į revoliucinius postus, visi į mūšį, į pas kutinį šlovingą mūšį! Žinodamas Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunimo sąjungos revoliucinę praeitį , didvyrišką jos dalyvavimą Vil niaus organizacijoje , kovojant prieš lenkų baltagvardiečių gau jas Vilniaus miesto gatvėse, Jaunimo Internacionalo Vykdo masis Komitetas yra giliai įsitikinęs, kad Lietuvos ir Baltarusi jos darbininkų ir valstiečių jaunimas su nemažesniu revoliuciniu užsidegimu ir energija dirbs ir toliau savo revoliucinį darbą . Draugai ! Jūsų darbo sąlygos pasikeitė . Nuo laisvos organi zacijos laisvoje Tarybų Socialistinėje Respublikoje jums tenka pereiti prie darbo siautėjančios juodosios šimtinės tarpe . Dar bas sunkus ir pavojingas . Naujos aukos laukia jūsų ateityje! Jau ir šiaip perpildyti kalėjimai , gal būt , taps prieglauda ir jūsų draugams. Bet visa tai neturi jūsų gąsdinti . Mes esame tikri, kad tai tik dešimteriopai pakels jūsų re voliucinį užsidegimą ir kad Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir valstiečių jaunimas įvykdys istorinio vystymosi eigos iškeltą jam sunkų uždavinį. Tegyvuoja revoliucinio jaunimo revoliucinė kova! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinio jaunimo sq

junga! Tegyvuoja kilnus jos tikslas - kova už pasaulinę, komunis tinę revoliuciją! Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vykdomasis Komitetas 25 000 egz. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1920 m., 3 b., 2 1.

-- 415 --

Nr. 228 KOMUNISTINIO JAUNIMO INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VISO PASAULIO JAUNUOSIUS PROLETARUS RYŠIUM SU DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS KETVIRTOSIOMIS METINĖMIS

1921 m. spalio 24 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! Į VISO PASAULIO JAUNUOSIUS PROLETARUS Lapkričio 7 d . Rusijos ir tarptautinis proletariatas švenčia Didžiosios Spalio revoliucijos ketverių metų sukaktuves . Ne veizint visų rusų kontrrevoliucionierių ir tarptautinių imperia listų mėginimų, Rusijos darbininkai ir sodiečiai galingos kovos ir neapskaitomų aukų keliu atlaikė Tarybų valdžią. Ketvirtaisiais savo gyvavimo metais Tarybų Respublika ėmėsi komunistinio ūkio kūrimo darbo atsilikusioj , smulkiabur žuazinėj šalyj , apsuptoj iš visų pusių kapitalistinėmis šalimis . * stovi prie Dideliausi sunkumai, daugelis smūgių ir rūpesčių įveikt se galutinai , kad žino . Ji klasę šais Rusijos darbininkų nąjį pasaulį ir įkurt naująjį ji galės tik tarptautinio proletaria to remiama. Darbininkų jaunuomenė ir visų šalių josios komunistinės sąjungos piliečių karo metu pagelbėjo Rusijos broliams išsilai kyt prieš viso pasaulio buržuazijos puolimą. Kovoj prieš kari nę intervenciją, prieš blokadą, prieš tiekimą amunicijos Lenki jai klasiniai susipratę jaunieji proletarai buvo pirmose eilėse . Karo pavojus Tarybų Rusijai šiuo metu šiek tiek sumažėjo , bet jis dar neprašalintas ir prie jo, kuris dėl bado Pavolgyj vėl pa didėjo, prisidėjo dar didesnis — ekonominis pavojus . Rusijoj prasidėjo dabar milžiniška kova tarp kapitalistinio ir socialistinio gaminimo . Pasaulinė buržuazija remia Rusijos smulkiąją buržuaziją . Pasaulinis proletariatas ir, pirmoj eilėj , revoliucinė jaunuomenė turi energingai palaikyti savo brolius Rusijoj . Šią pamatinę mintį keliant, Komunistinio Jaunuomenės In

ternacionalo Pildomasis Komitetas kviečia pravesti lapkričio 7 d. susirinkimus ir demonstracijas . Prieš naujus imperializmo puolimus ! Pagalba badaujantiems! Už pasaulinę Tarybų Respubliką ! Tokie turi būti mūsų lozungai lapkričio 7 d . Dalyvaukite Komunistinio Internacionalo propa gandos ir naujų šalininkų rinkimo savaitėje (,,неделя вербов ки"), rinkite taip pat komunistinio judėjimo šalininkus .

Originale: apėjimų.

-

416

Rinkite pinigų ir daiktų jūsų badaujantiems broliams! Plės kite pasaulinio proletariato pasiliuosavimo idėją, kovokite už pasaulinę Tarybų Respubliką !

Komunistinio Jaunuomenės Internacionalo Pildomasis Komitetas Maskva , 24. X. 1921 .

PA, 1770 1., 1921 m., 2 b., 1 l.

Buvo išleistas ir žydų kalba.

Nr. 229 KOMUNISTINIO JAUNIMO INTERNACIONALO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VISŲ ŠALIŲ DARBININKŲ JAUNIMĄ RYŠIUM SU K. LIBKNECHTO IR R. LIUKSEMBURG NUŽUDYMO TREČIOSIOMIS METINĖMIS 1922 m. sausio 10 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! VISŲ ŠALIŲ DARBININKŲ JAUNUOMENEI Jaunieji draugai, sesers ir broliai, darbininkai drabužyj ir ka reivių šineliuose! Trečią kartą jau artinasi metinės sukaktuvės 15 sausio diena , kada buržuazijos budeliai ant Berlyno gatvių nužudė * du jūsų tvirčiausius kovotojus : Karlą Libknechtą ir Rozą Liuk semburg . Šūviai , pertraukę jų gyvenimą, mušimai šautuvų buožėmis ** 1 sutriuškinusiomis jų kiaušus, buvo nukreipti į tarptautinio pro letariato širdį ir smegenis , į pasaulinės proletarų revoliucijos sielą . Nes Rozos Liuksemburg ir Karlo Libknechto asmenyj buržuazija neapkentė ir bijojo pasiliuosuojančio proletariato energijos ir gyvenimo jėgos . Abudu be baimės stovėjo pirmu tinėse darbininkų klasės eilėse, nuolat jie stengėsi sugriauti vi sas kenksmingas iliuzijas , būk darbininkų klasė gali taikiu būdu pasiliuosuot nuo sukausčiusių ją išnaudojimo ir neteisė tumo retežių. Taipgi nenuolaidžiai jie surasdavo jautriąsias ir silpnąsias buržuazinės valstybės vietas ir kalė būtinąjį prole tariato pasiliuosavimui kovos ginklą. Ir kada Karlas Libknech tas 1907 metais pirmame tarptautiniame jaunuomenės kongre se pareiškė obalsį : kova prieš buržuazijos militarizmą — ir ka da vėliau Roza Liuksemburg, kylant karo pavojaus audrai , nustatė tarptautinį proletariato tikėjimo dėsnį : pas mus, darbi ninkus, nėra tėvynės, kurią mums reikėtų ginti,- juodu abudu buržuazinis teismas įgrūdo už kalėjimo grotų.

Originale : papiovė. ** Originale: kulbėmis. · 417 -

Bet jie ir toliau nenustojo drąsiai ėję revoliucinės kovos keliu . Ir kada 1914 metais pasaulinio karo sūkuryj subyrėjo Internacionalas 79, kada socialdemokratų vadai , nežiūrint į sa vo viešus prižadus , pašaukė paturinčias juos proletarų mases eiti tėvynės ginti ir nuvedė juos į kapitalizmo skerdynes , tuo met jie be baimės sugriovė * begėdišką apgaulę apie apsigyni mo karą ir iškėlė aikštėn begalinę vadų išdavystę . Salin karas, šalin piliečių taika su buržuazija ! - pasklido Libknechto ir Liuksemburg kovos šauksmas po visą pasaulį , per rubežius ir brolžudiškus frontus ir budino revoliucinę pro letariato sąžinę, rinko subyrėjusius Internacionalo likučius. Jauniem darbininkam, valstiečiam ir kareiviam priklauso šio kilnaus šauksmo priėmimo garbė ir jo tolimesnis praplėti mas. Ir kada 1916 metais Karlas Libknechtas buvo Berlyne tar pe jaunų proletarų areštuotas, kada greit po to paskui jį atsidūrė už kalėjimo sienų Roza Liuksemburg, tuo laiku jau radosi nau jų jaunų kovotojų grupė, kuri tęsė pradėtąjį jų darbą. Būdami kalėjime, jie ir nesilsėjo . Apsupti kalėjimo sargų šnipų priežiūra, jie be poilsio kalė dvasinį ginklą besiartinan čiai pasaulio revoliucijai . Nesuskaitoma daugybė atsišaukimų prasiskverbdavo per kalėjimo sienas į visą pasaulį ir į apkasus . Ir kada revoliucijos audra atidarė kalėjimo duris , jie vėl stojo pirmutinėse ir pavojingiausiose proletariato išsiliuosavimo ko vos vietose, kur jie krito kaipo kerštingos buržuazijos ir jos tarnų socialdemokratų vadų auka . Visų šalių jaunieji darbininkai ir darbininkės! Nuo to laiko praslinko treji metai , treji metai , įrašyti kruvi nomis raidėmis į proletarų išsiliuosavimo kovos istoriją, į dar bininkų klasės sąmonę. Karlas Libknechtas , Roza Liuksemburg ir užmušti darbininkai Vokietijoj 1919 metais , sausyj , nepasili ko vieni . Politiniai užmušimai, įstatymų pripažinti užmušimai tapo ne atskiriama buržuazijos viešpatavimo sistemos dalimi . Pažiūrėkite, kas dedasi visam pasaulyj! Visur buržuazija pasiutusiai naikina kovojančius dėl savo išsiliuosavimo darbininkus mirties bausmėmis, kalėjimais ir katorga. Vokietijoj šimtai sušaudyta „, bandant pabėgt ", šimtai žiauriausiu būdu užkankinti kalėjimų užkambariuose , šimtai žuvo kovoj prieš baltuosius valdančios buržuazijos banditus , kuriuos organizavo ir vedė kovon su revoliuciniais darbininkais socialdemokratų vadai - noskės ir gerzingai . Mes dar pui kiai atsimenam baisius nuotykius apie negirdėtas revoliucinių darbininkų kankynes ir žudynes Vengrijoj, Horti atliktus, mes vis dar atsimenam apie baisius Pabaltijo kareivių žvėriš kumus prieš revoliucinius darbininkus ir valstiečius Suomijoj, aple tris metus besitęsiančius užmušimus Latvijoj, Estijoj ir

Originale: suardé. -- 418

ЮНЫЕ

Во

В

ПРОЛЕТАРИИ

вторник

ВСЕХ

4 - го

СОЕДИНЯЙТЕСЬ!

СТРАН,

марта

в

7

час .

утра

КЛУБЕ КОММУНИСТИЧЕСКОГО

СОЮЗА

МОЛОДЕЖИ, ВРОНЬЯ

5-4

НАЗНАЧЕН

ПЕРВЫЙ

ДЕЛЬ ОБУЧЕНИЯ ДЕНЬ ОБ

BOEHHOMY

ЧЛЕНОВ

CTPOK

К.

с.

м.

Все члены К. С.М. без различия пола обязаны явиться к назначенному сроку безопозданий. Виленский Комитет .

L ir B KJS Vilniaus komiteto pranešimas, išleistas 1919 m. kovo menesi , apie įvyksiantį KJS klube komjaunuolių karinį apmokymą.

Lietuvoj. Bet ir vėl nauji negirdėti žvėriškumai prieš dar bininkų klasę , nauji sielvartingi darbininkų ir valstiečių šauksmai pagalbon pritraukia tarptautinio proletariato domę. Ispanijos darbininkų klasė, sukilėliai prieš imperialistinę avan tiūrą Maroke slopinami negirdėtu žiaurumu ir kalėjimais. Rumunijoj ir Besarabijoj viešpatauja kruvini persekiojimai. Jugoslavijoj už prigulėjimą prie Komunistų partijos, prie Komunistinės jaunuomenės sąjungos ir dargi už komunistinius įsitikinimus baudžia mirties bausme ir amžina katorga. Vieš pataujančios Lenkijos klasės, šiais pavyzdžiais įkvėptos, rengia si eit jų pėdomis . Ten Komunistų partija jau seniai nuvaryta į palėpę . Bet buržuazija nepasitenkina „ teisėtais “ užmušimais revoliu cinių darbininkų. Ji geidžia užsmaugti pasaulinę revoliuciją plačiausios žudynių kampanijos keliu; šiam tikslui ji pati orga nizuojasi, organizuoja savo sūnus ir suviliotus darbininkus ir valstiečius į tam tikras užmušėjų bandas. Socialdemokratų vadai visados buvo jos atsidavusieji pagalbininkai šiame darbe . Vo kietijoj , Italijoj , Latvijoj , Suomijoj , Vengrijoj , Estijoj ir Lie tuvoj jie padarė taiką su buržuazija ir tuo pačiu jai padėjo daužyti proletariatą su pagalba baltojo teroro. Vokietijoj orgešas su jo įvairiomis spalvomis ir vardais. Italijoj — fašistai, demokratiškiausioj pasaulio šalyj 7 Amerikoj - pinkerto nai, visose šalyse yra šių užmušėjų organizacijos , apgink luotos nuo galvos iki kojų, gerai finansuojamos ir veikliai pa sirodančios, kur reikalinga sudraskyti revoliucinius darbininkus ir jų vadus . Treji metai siaučia kruvinas buržuazijos organizuotas karas prieš proletariatą. Piliečių karas, kurio taip bijosi visi svyruonėliai ir lepšiai ir nuo kurio išdavikiški vadai norėjo neva apsaugot proletariatą , seniai jau prasidėjo. Jis siaučia kasdieną ne prieš buržuaziją , bet prieš proletarus! Kasdien krinta naujos aukos ! Brolių kapai pripildyti . Iš ka lėjimų girdisi suimtų ir mušamų dejavimai . Ir ligi tol nebus už mušimams galo , nebus galo kankinimams , pakol visa darbininkų klasė nesukils kaip vienas ir išmuš iš kruvinų buržuazijos nagų ginklus, panaikins klasinę justiciją, susprogdins kalėjimus ir su trupins į gabalėlius seną išnaudojimo valstybę . Jaunieji draugai! Šaukiame jus šiandien visam pasaulyj mūsų mylimiausių va dų Libknechto ir Liuksemburg mirties sukaktuvių [dieną] , 15 sausio dieną, rinktis susirinkimuose ir demonstracijose.

Mes darom tą ne tam, kad įtaisyt jiems šią dieną ir kitiems žuvusiems ir mums patiems paveikslus * ir ne tam , kad verkti ir

* Taip originale. --

420

liūdėti . Bet mes neužmiršim, ką mes juose nustojome . Mes neuž miršim baisių jų užmušimo valandų. Neužmiršim tos biaurios niekšystės, kuri buvo jų mirties priežastimi . Bet laikas dar daugiau reikalauja . Užmuštų kapai , draugų šauksmai kalėjimuos yra kaltinimas ne tik prieš buržuaziją , bet ir prieš visus stovinčius nuošaliai , visus svyruojančius ir nesi skubinančius ir prieš visus pardavikus to darbo , kurį pradėjo kritusieji . Ir dėlei to mes šaukiame jus išeitį gatves 15 sausio dieną. Pakelt savo balsą , sujungt jį su suaugusių proletarų balsu , su balsais , išeinančiais iš kapų ir kalėjimų. Pastūmėkite atsilikusius ir šaltai žiūrinčius ! Veikite patys ir kitus pritraukite , šaukite ir budinkite! Lai prisikelia Karlas Libknechtas ir Roza Liuksemburg de šimtyse tūkstančių pasekėjų mūsų eilėse . Nukalkite stiprų, nepergalimą, bendrą darbininkų klasės frontą, išeinantį į kovą po Komunistų Internacionalo ir Komu nistinio Jaunuomenės Internacionalo kovos vėliava! Šalin kapitalizmą! Šalin jo kruvinus budelius! Šalin baltąjį terora! Nuleiskite minutei raudonas vėliavas, nulenkite jas prieš užmuštųjų kapus . Ir vėl iškelkite jas puikiai ir drąsiai virš mūsų galvų, kad pasveikint gyvus palaidotus ir rinkt jėgų, kurios už baigtų Libknechto ir Liuksemburg darbą ir privestų ligi galo kovą dėl proletariato pasiliuosavimo. Komunistinio Jaunuomenės Internacionalo Pildomasis Komitetas Maskva, gruodžio 1 d. , 1921 m. LKJS CB leidinys . Kaunas, 1922 m. sausio 10 d.

PA, 1770 f., 1922 m., 2 b., 2 1.

Buvo išleistas taip pat rusų ir žydų kalbomis.

421 -

| 1

1 1

LIETUVOS

IR BALTARUSIJOS

KOMUNISTINĖS JAUNIMO SĄJUNGOS IR

LIETUVOS

KOMUNISTINĖS JAUNIMO SĄJUNGOS ATSIŠAUKIMAI

*

I

|

Nr. 230 L IR B KJS KAUNO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į JAUNUS KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į STEIGIAMĄJĮ SEIMĄ [1920 m., ne vėliau kaip balandžio 16 d. ] Visų šalių proletarai, vieny k i të s! Į DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ JAUNUOMENĘ KAREIVIO RUDINĖJE ! Drauge jaunuoli kareivi ! Dvarininkų ir turčių valdžia išski ria tave nuo tavo jaunųjų brolių be rudinės. Tu turi teisę rinkti Steigiamąjį seimą nuo aštuonioliktų metų, kada darbininkai ir valstiečiai naudojasi šita teise nuo dvidešimt pirmų metų. Ar pagalvoji tu, dėl ko turčiai duoda tau šitą neva dovaną? Jie nori, kad tu gintum jų valdžią, o ta valdžia yra engėjų ir dykaduonių, kurie prikimšo kišenes iš darbininkų prakaito ir kraujo, ypatingai darbininkų-valstiečių jaunuomenės. Ta val džia neleidžia tavo broliams tverti organizacijas . Ji uždaro dar bininkų laikraštį , neleidžia darbininkų susirinkimų. Ji užpildė visus kalėjimus nekaltais darbininkais. Nemaža tenai kankina si ir kareivių, o už ką jie sėdi ? Už tai , kad jie nenori palaikyt tų, kurie badu, šalčiu ir bedarbe kankina darbininkų tėvus , brolius ir seseris . O dėl ko viešpatauja šita maža saujelė dykaduonių? Dėl to, kad ji priverčia tave ir kitus tokius darbininkus ir valstiečius tarnaut ir malšint tavo brolius , jeigu anie reikalauja pagerint savo sunkų būvį . Drauge jaunuoli kareivi ! Nesinaudok šita gėdinga buržuazijos dovana! Tegul jie patys save renka, o tu susijunk su savo broliais darbininkais ir valstiečiais ir reikalauk paliuosavimo visų ne kaltai areštuotų, reikalauk spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvės . Neužmiršk, kad dar neseniai tu buvai darbininku , miesto ar sodžiaus , ir kentei badą ir vargą ! Neužmiršk , kad greitai vėl grį ši į fabriką ar prie žagrės ir turėsi badaudamas sunkiai dirbt , jeigu šitie dvkaduoniai pasiliktų prie valdžios . Seimas gins tiktai buržuazijos reikalus . Tavo reikalus ir tavo brolių darbininkų ir valstiečių reikalus gali ginti tiktai revoliu cines darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybos . 425

Tegyvuoja broliška darbininkų, vargo valstiečių ir kareivių vienybė ! Šalin buržuazijos seimą! Tegyvuoja Tarybų valdžia ! Lietuvos ir Baltarusijos

Komunistinės jaunuomenės sąjungos Kauno komitetas Buvo išleistas ir rusų kalba.

PA, 1770 1., 1920 m., 3 b., 7 l.

Nr. 231 KAUNO KOMJAUNUOLIŲ GRUPĖS ATSIŠAUKIMAS Į DARBO JAUNIMĄ, AIŠKINANTIS, KODĖL JAUNIMAS PRIVALO STOTI Į REVOLIUCINĘ KOVĄ [ 1920 m., ne vėliau kaip gegužės mėn.] Visų šalių jaunieji proletarai,

vieny kitės!

Į DARBININKŲ , VALSTIEČIŲ IR PROLETARŲ JAUNIMĄ!

Draugai! Pasaulinė komunistinė revoliucija artėja. Revoliu cinis proletariato judėjimas kas valanda eina platyn ir platyn . Tarybų Rusijos proletariatas švenčia savo pergalę prieš kontr revoliuciją. Denikinas , Kolčakas ir Judeničas yra sumušti ir su triuškinti : didesnioji baltosios laisvanorių armijos dalis perėjo į raudonųjų pusę, paimtos didžiulės maisto produktų ir karinių reikmenų atsargos . Kontrrevoliucija nuslopinta visiems laikams . Ukrainoje - Tarybų valdžia , Sibire - revoliucinė tarybinė vy riausybė , Dono ir Kubanės srityse stiprėja revoliucinis bruzdė jimas . Nepaisydamas bado , šalčio ir siaučiančių epidemijų, Ru sijos proletariatas stipriai laiko valdžią savo pūslėtose rankose. Proletarinė Rusija traukia į savo pusę Vakarų proletariatą . Trečiasis Komunistų Internacionalas , iš pradžių turėjęs mažą šalininkų saujelę , apima dabar visą revoliucinį pasaulio prole tariatą. Prancūzijos socialistai, Vokietijos nepriklausomieji , Anglijos nepriklausomieji 80 ir Šveicarijos socialistai prisidėjo prie Trečiojo Internacionalo . Net labiausiai atsilikę Lenkijos pepeesininkai ir Lietuvos socialdemokratai reikalauja iš savo vyriausybių, kad jos pradėtų derybas ir sudarytų taiką su Tarybų Rusija. Buržuazinė Antantė, matydama , kad revoliucinio prole tariato jėgos yra nenugalimos, pradėjo taikos derybas su Ta rybų Rusija . Ją pasekė Estija , Latvija , Lenkija ir Lietuva . Augant revoliuciniam proletariatui , stiprėja ir tvirtėja kontrrevoliucija . Nujausdama, kad greit jai ateis pražūtis , ji karštligiškai stipri na savo pozicijas . Vokietijos buržuazinėje respublikoje įvyko monarchistinis perversmas. Junkerių baltoji gvardija iš darbi ninkų klasės budelio rankų perėjo į prūsiškųjų kaizerinių gene rolų rankas. Vokietijoje siaučia militarizmas . Baltieji lenkų

426 -

legionieriai, stambiosios lenkų šlėktos tarnai , užėmė didesnę dalį Lietuvos, Baltarusijos, Podolės ir Voluinės. Lenkų šlėkta siekia militaristinių tikslų. Josios rankose yra visa žemės nuo savybė. Pabaltijo junkeriai , kurie apginklavo avantiūristą Bermontą, engia darbininkų klasę ir valstietiją . Pas mus, Lietuvoje, kur visa valstybinė valdžia yra klerikalinės Tarybos rankose, darbininkų klasė ir valstietija yra visiškai pašalintos iš politinio gyvenimo . Lietuvos buržuazija sutriuškino politines partijas ir profesines sąjungas . Lietuvos darbininkai , valstiečiai neturi galimybės pareikšti savo nuomonę. Lietuvos kariuome nės protestas prieš klerikalų, dvarininkų ir spekuliantų vykdo mas represijas buvo kraujuose paskandintas ir nuslopintas... Draugai jaunieji proletarai ! Mūsų laukia dideli darbai . Vie toj tų kovotojų už darbo žmonių klasės laisvę, kurie yra suim ti ir pūva baisiuose kalėjimų urvuose , vietoj sumuštų ir ištrem tų per Lietuvos demarkacijos liniją turi iškilti naujos jaunos jėgos . Proletarinis jaunimas, kuris yra revoliucingiausia gyven tojų dalis, turi stoti į kovotojų už darbininkiją eiles . Darbinin kų ir valstiečių jaunimas , kurio dar nepaveikė supuvusi šlykšti buržuazijos įtaka , turi sukaupti naujų jėgų kovai su juodąja reakcija Lietuvoje . Tik tada, kai proletarinė valdžia nebus išorinė ir paviršutiniška , bet kils iš vidaus * ,- tuomet ji įstengs atremti kontrrevoliucijos spaudimą . Į visus buržuazijos perse kiojimus proletarinis jaunimas turi atsakyti , organizuodamas proletarines organizacijas . Draugai! Organizuokite komunistinio jaunimo ratelius , gru pes ir sąjungas! Stokite į jaunų kovotojų-komunistų eiles ! Tel kite savo jėgas paskutinei sprendžiamai kovai už socializmo pergalę . Šalin niekšišką buržuaziją! Šalin Lietuvos buržuazinę Tarybą! Šalin darbininkų klasės išdavikus ! Tegyvuoja proleta rinė komunistinė revoliucija ! Tegyvuoja Komunistų Internacio nalas! Tegyvuoja proletarinis Jaunimo Internacionalas ! Komunistinio jaunimo Kauno grupė Versta iš žydų kalbos.

PA, 1770 f., 1920 m., 3 b., 10 l. Hektografas.

Nr. 232 L IR B KJS LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į JAUNIMĄ TARPTAUTINĖS JAUNIMO DIENOS PROGA

1920 m. rugsėjo ( 5 d.] Visų šalių darbininkai, vieny kitės! JAUNIEJI DRAUGAI ! Šiandieną, rugsėjo 5 d. , įvyksta šešta Tarptautinė jaunuome nės diena ! Šiandieną viso pasaulio darbininkų jaunuomenė išeis Taip originale. -

427 ―――

į gatves apskaityti savo revoliucines spėkas. Jaunuomenės In ternacionalo Tarptautinis biuras visoms priklausančioms orga nizacijoms siūlo tą dieną išnaudoti kuo plačiausiai agitacijai prieš kapitalo vergiją, prieš militarizmą, už galutiną darbo ma sių išliuosavimą — už komunizmą. Šešta tarptautinė jaunuomenės diena , panašiai praėjusioms, turi išsilieti į galingą pasaulio revoliucinės jaunuomenės judė jimą, prieš seną pūvančią kapitalistinę tvarką. Tarybų Rusijoj , Vokiečiuose, Prancūzuose , Angluose , Amerikoj ir visose kitose šalyse, kur tik yra revoliucinės darbininkų jaunuomenės orga nizacijos, tą dieną jos sutvirtins savo eiles galutinam, sprendžia majam mūšiui . Mes, revoliucinė Lietuvos jaunuomenė , su sispietusi po vėliava Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunuomenės sąjungos , būdami Komunistinio Jaunuomenės In ternacionalo eilėse, turime eiti sykiu su visų šalių revoliucine jaunuomene . Bet ar galime mes tai padaryti mūsų „, nepriklausomoj “ , „ de mokratinėj " Lietuvoj ? Ne, mes savo solidarumo su mūsų kitų šalių broliais negalime išreikšti ir tik dėl to , kad mūsų „ demo kratinėj " Lietuvoj viešpatauja kunigų ir buožių valdžia ; visoj šalyj siaučia juoda reakcija ; įvestas karo stovis ; kalėjimai pri kimšti sąmoningesnių darbininkų ir kareivių; viena mobiliza cija seka kitą . Visa tai sunkia našta gula ant darbininkų ir mažažemių jaunuomenės pečių. Vis daugiau ir daugiau didėja darbo jaunuomenės išnaudo jimas. Jaunieji darbininkai nuo 15 metų ir jaunesni dirba ne šešias, o aštuonias ir dešimt valandų į parą. Jie naudojami nak ties darbams ; vargas ir skurdas vis auga. Draugai! Visa tai baigsis tik nuvertus tų siurbėlių valdžią ; tik paėmus valdžią darbininkams ir mažažemiams, baigsis iš naudojimas abelnai , o jaunuomenės ypač . Šių metų Tarptautinę jaunuomenės dieną Lietuvos revoliu cinė jaunuomenė turi išnaudoti aršiausiai agitacijai ir skleidi mui mūsų sąjungos idėjų plačiųjų darbo jaunuomenės [ masių] tarpe. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunuomenės sąjungos Lietuvos Centro Biuras kviečia visą revoliucinę Lietuvos jau nuomenę aktyviam darbui. Gana, draugai, miegojus! Laikas imtis darbo. Reakcija mobilizuoja savo jėgas . Krikščionys de mokratai išsijuosę tveria klerikalines jaunuomenės draugijas. Pavasarininkai 81 — tie geriausieji ochrankos tarnai — susirinko į savo suvažiavimą. Bet ne tiktai su tais atvirais darbininkų priešais mes turime vesti revoliucinę kovą, bet ir su visokio plauko socialpardavikų tveriamomis sąjungomis, kuriose jie stengiasi aptemdyti darbininkų jaunuomenės klasinę sąmonę. Laikas Lietuvos darbo jaunuomenei suprasti , kad tik komunis tinės jaunuomenės eilėse ji galės kovoti už pilną pasiliuosavi mą nuo kapitalo jungo .

428

Šalin jaunuomenės išnaudojimas! Šalin budelių valdžia ir seimas! Šalin militarizmas ! Lai gyvuoja Komunistinės Jaunuo menės Sąjunga ! Lai gyvuoja Jaunuomenės Internacionalas ! Lai gyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje ! Lai gyvuoja komunizmas ! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunuomenės sąjungos Lietuvos Centro Biuras Kaunas, rugsėjo mėn., 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 3 b., 6 1. Stiklografas.

Nr. 233 L IR B KJS LIETUVOS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKŲ JAUNIMĄ, RAGINANTIS STOTI Į KOMJAUNIMO EILES IR ĮSIJUNGTI Į REVOLIUCINĘ KOVĄ 1920 m. rugsėjis Visų šalių proletarai, vienykitė VISAI LIETUVOS REVOLIUCINEI DARBININKŲ JAUNUOMENEI ! Jaunieji draugai ! Revoliucinio judėjimo istorija rodo mums, kad visur ir vi suomet revoliucinėse eilėse darbininkų jaunuomenė žengė pirma. Ir pilnai suprantama, kodėl. Jauni, jautrūs , jie gyviau jautė kapitalo vergijos sunkumus : jaunuomenės išnaudojimą, militarizmą, karus ... Lietuvos dar bininkų jaunuomenė ypač sunkiai pergyveno visas tas kapitalo baudžiavos malones . Iš po caro jungo pateko į vokiečių okupan tų spąstus , kurie žiauriausiai išnaudojo visas darbą pajėgian čias spėkas, neskiriant moterų ir vaikų. Bet ar pagerėjo darbi ninkų jaunuomenės padėjimas, vokiečiams išsikrausčius? AIŠKU, KAD NE. Dvarininkai , fabrikantai , kunigai ir buožės dar su didesniu įnirtimu įsikibo tąsyt nesutvirtėjusias dar jaunuomenės spėkas . Neribotą dienos darbą, nakties darbą , darbdavių ir prievaizdų sauvalią - visa tai darbininkų jaunuomenė neprieštaraudama turi kęsti . Mokykla ir švietimas prieinamas vien tik buržuazijos vai kams ir buožiukams ir naudojamas kovai prieš darbininkų kla sę. Pilna politinė beteisė ir nepakenčiama ekonominė priespau da ― štai kas vaizduoja darbininkų ir mažažemių jaunuomenės padėtį Lietuvoje. Draugai! Ilgiau tas kęsti negalima! Mes pilnamečiai ginti ,,demokratinę" buožių tėvynę, gamin ti fabrike, dirbtuvėje , dvare buržuazijai turtus; bet mes nepilna mečiai dalyvauti visuomeniniame gyvenime . 29 -- LKP atsišaukimai, I t.

-- 429 -

Mes turime kovoti prieš mūsų engėjus, prieš buožių valdžią ir seimą, kurie pildo tų siurbėlių valią . Toje kovoje mes turime eiti ranka į ranką su partija revoliucinio proletariato , nes dar bininkų jaunuomenės pasiliuosavimas įmanomas tik pasiliuosa vus bendrai visam proletariatui . Draugai! Pasaulio revoliucinis proletariatas rengiasi į pasku tinį sprendžiamąjį mūšį . Sukilimai lenkų šlėktos armijos užnugaryje , revoliucinis judėjimas Vokiečiuose , Prancūzuose , Angluose, Amerikoje , masiniai streikai Italuose – visa tai rodo, kad artinasi pasaulio socialistinės revoliucijos valanda . Tokiu laiku Lietuvos darbininkų ir mažažemių jaunuomenė neturi lai kytis nuošaliai . Ji turi mobilizuoti visas savo jėgas ir susispiesti į tvirtą savąją organizaciją - Lietuvos ir Baltarusijos Komunis tinę jaunuomenės sąjungą. Visur tverkite šios sąjungos kuo pas . Tik šios sąjungos eilėse, tik suglaudus savo eiles su Lietu vos ir Baltarusijos Komunistų partija, Lietuvos darbininkų jaunuomenė atliks savo revoliucinę pareigą ir nusikratys amži nąja kapitalo vergija. Salin darbininkų jaunuomenės išnaudojimą! Šalin kontrrevoliucinę dvarininkų, kunigų ir buožių valdžią ir seimą! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija! Tegyvuoja Komunistinis Jaunuomenės Internacionalas! Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinė Jaunuomenės Sąjunga. Lietuvos Centro Biuras

Rugsėjis 1920 m. PA, 1770 f., 1920 m., 3 b., 5 l. F

Buvo išleistas ir žydų kalba. Lietuvių kalba buvo dar išspausdintas „ Komunis te", 1920 m. spalio 28 d., Nr. 1. Nr. 234

LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBO JAUNIMĄ RYŠIUM SU K. LIBKNECHTO IR R. LIUKSEMBURG NUŽUDYMO ANTROSIOMIS METINĖMIS 1921 m. sausis [ne vėliau kaip 15 d.] LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNUOMENĖS SĄJUNGA Visų šalių proletarai, vieny kit è s! DRG . DRG . K. LIBKNECHTO IR R. LIUKSEMBURG ATMINIMUI 1919 m. sausio 15 d . vokiečių buržuazija nužudė Vokietijos proletariato vadus . Karlas Libknechtas ir Roza Liuksemburg žvėriškai buvo nu galabinti plėšriosios buržuazijos .

430 -

Tą budelių darbą atliko ne vien buržuazija, dvarininkai , ge nerolai ir jiems panašūs . Sulig išgalės jiems padėjo ir socialpardavikai . Noskė , Šeide manas ir kiti sykiu su kontrrevoliucine buržuazija tūkstančiais šaudė darbininkus. Kiek susipratusių revoliucinių darbininkų 1918 m. gruo džio mėn. ir 1919 m. sausio mėn. paguldė savo galvas kovoje už Tarybų valdžią Vokietijoj ! Kiek tomis sunkiomis dienomis prikimšta jų buvo už tamsių kalėjimų sienų Berlyne ir provincijoj ! Galop sausio 15 diena. Tą dieną buržuazija įsmeigė savo peilį tiesiai į proletariato širdį . Karlas Libknechtas ir Roza Liuksemburg - širdis ir protas Vokietijos proletariato - lieka kruvinų užmanymų aukomis. Socialdemokratai , tie , kurie laiko * save darbininkų vadais — Noskė ir kiti, aktyviai dalyvavo tame niekšiškame sumanyme. Bet ar žuvo dėlei pasaulio proletariato Libknechtas ir Liuk semburg? Toli gražu ne . Jų idėjos dar gyvos. Po jų iškeltomis raudonomis vėliavomis vienijasi vis naujos ir naujos darbinin kų masės . Paskutinių dienų įvykiai Vokietijoj ir kitose šalyse , nesulaikomas komunistinio judėjimo augimas aiškiausiai tai rodo. Dvejų metų savo vadų tragingos mirties sukaktuvių dieną pasaulio proletariatas tik tvirčiau suglaus savo eiles apie Ko munistų Internacionalą . Pasaulio proletariato vadas Karlas Libknechtas sykiu yra pa saulio darbininkų jaunuomenės vadu. Mes, jaunieji darbininkai , ypač atjaučiame Karlo Libknechto 12.de netekimą . Bet šiandien ner vietos gailesčiui , ašaroms ir liūdesiui . Visų šalių revoliucinė jaunųjų darbininkų dalis seniai jau skelbia budeliams kerštą už savo vadų nužudymą . Ji, susivienijusi apie Komunistinį Jaunuomenės Internacio nalą, rengiasi į galutinąją kovą su pasaulio kapitalu . Šiandien viso pasaulio jaunieji darbininkai galingose de monstracijose ir mitinguose apskaitliuos savo spėkas. Tą dieną ir Lietuvos jaunieji darbininkai turi pažymėti . Juodoji reakcija kliudys mums viešai pagerbti brangiojo mūsų vado atmintį , bet tai neturi mus sulaikyti , šią dieną turi me pašvęsti kuo plačiausiam skleidimui tų idėjų, už kurias žuvo nuo budelių rankų Karlas Libknechtas ir Roza Liuksemburg . Ta idėja tai komunizmas. Sykiu reikia nurodyti į vokiečių so cialdemokratų daugumos darbus, kurie masėmis šaudė revoliu cinius darbininkus ir dalyvavo Karlo Libknechto ir Ro zos Liuksemburg nužudyme. Panašią rolę lošia ir visų šalių socialpardavikai ! Jie parduo Originale: garbina.

- 431 ―

da darbininkų klasės reikalus, jie lieka darbininkų klasės budeliais. Taip buvo Rusuose, Vokiečiuose, Vengruose , taip bus ir kitur, kur tik darbininkai paskelbs viešą kovą už savo dikta tūros įvedimą ! Tą mes turime gerai atminti . Jaunieji draugai ! Atminkime, kad mūsų buožių tėvynėj kalėjimai kimšte pri kimšti revoliucinių darbininkų . Areštuotuosius žiauriausiai muša ir kankina . Mūsų „, demokratinės “ valdžios slaptieji poli tinių kalinių kankinimai nei kiek nenusileidžia viduramžių ink vizicijai. Visos tos baisenybės žlugs sykiu tik su kapitalizmu . Kovoje už jo galutiną nuvertimą darbininkų jaunuomenė dalyvauja pir mose eilėse . Ir mes, Lietuvos jaunieji darbininkai , mūsų vadų užmušimo sukaktuvių dieną turime tvirčiau suglausti savo eiles. Tik po Komunistų partijos vėliava mes tinkamai mokėsime atkeršyti budeliams. Lietuvos darbininkų jaunuomenė turi prie to rengtis . O pasieks ji tą tik per Lietuvos Komunistinę jaunuomenės sąjungą. Šalin socialpardavikai ! Mirtis darbininkų klasės budeliams! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje! Tegyvuoja pasaulinė socialinė revoliucija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Komunistinės jaunuomenės sąjungos Centro Biuras Kaunas, sausio mėn., 1921 m. PA, 1770 f., 1921 m., 2 b., 5 l. Nr. 235

LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į JAUNUOSIUS DARBININKUS IR DARBININKES GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA [ 1921 m. balandis] LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNUOMENĖS SĄJUNGA Visų šalių proletarai, vieny kitės!

JAUNIEJI LIETUVOS DARBININKAI IR DARBININKĖS, PASIRENKIT 1 GEGUŽĖS ŠVENTEI ! Artinasi 1 -oji Gegužės diena . 32 metai praėjo, kai II Inter nacionalo Paryžiaus kongresas ( 1889 m. ) nutarė , kad gegužės 1 diena kasmet būtų darbininkų klasės tarptautinė šventė . Jau 32 metai, kai visų šalių darbininkai Gegužės 1 -ją dieną atsitrau kia nuo savo nepakeliamų darbų , išeina į gatves su savo vėlia vomis ir tuo parodo savo vienybę prieš buržuazinį pasaulį . Pirmąją Gegužės darbininkai saviem išnaudotojam statė savo reikalavimus. Ant vėliavų gegužės šventėj būdavo keliami obal - 432 -

siai 8- nių valandų darbo dienos ir pašalinimo buržuazinio mili tarizmo . Visų šalių buržuazija tuomet suvirpėjo; ji pradėjo rinkti žandarų ir baltagvardiečių dalis į Londoną, Berlyną, Paryžių ir kitas Europos valstybių sostines , kad paskandinti žmones krau juose . Bet istorija vis greitesniais šuoliais eina tolyn . Iškilo pasaulinės skerdynės, ir dauguma socialistinių partijų išdavė darbininkų klasę . Socialpardavikai perdirbo Pirmąją Gegužės dieną kaipo dieną kovos ir demonstravimo darbininkų klasės idėjų į dieną taikios darbininkų šventės ; o vokiečių so ciališdavikai lig to laipsnio pragudrėjo “, kad 1 gegužės dieną 1919 m. apvertė į tautinę šventę. Bet taip negalėjo ilgiau būti . Visų šalių darbininkai vis daugiau ir daugiau įsitikina mela gystėse ir pardavystėj II Internacionalo partijų. Vis daugiau ir daugiau kovotojų prisideda ir krinta už komunizmo idėjas , už Komunistų Internacionalą . 1 -os Gegužės diena turi vėl virsti tarptautiniu proletariato žygiavimu prieš savo engėją — ka pitalą . Ir 1 -os Gegužės obalsiai turi būt kitokie . Visų šalių proletariatas vis daugiau ir daugiau įsitikina , kad smulkių reformų keliu jis nieko neatsieks . Jis suprato, kad pa siekti pasiliuosavimą gali tik per galutiną nugriovimą viso buržuazinio surėdymo ir pamainant jį komunistiniu. Jau 3 me tai , kai tą suprato Rusijos proletariatas, kuris laimėjo savo kovą ir įsteigė pas save darbininkų valstybę. Tą suprato Vengrijos proletariatas , kuris sukilo prieš savo engėjus, bet liko kraujų jūrose paskandintas . Tą supranta Vokietijos proletariatas, au kodamas geriausius savo vaikus, kad įkūrus darbininkų valdžią. Amerikos ir Anglijos darbininkai irgi vis daugiau pradeda su prasti ir rengia visų didžiausius streikus. Kapitalistinis pasaulis apimtas myrio trūkčiojimais . Jis ne gali išsigelbėti nuo išsiplėtojusios krizės. Milijoninės armijos bedarbių Amerikoj , Anglijoj , Vokietijoj , Prancūzijoj tą liudija. Visų šalių proletarai vieton senų reformistinių obalsių Ge gužės 1 d . 1921 m . iškels ant savo vėliavų obalsį – visa valdžia darbininkams! Buožių ir klerikalų Lietuvoj darbininkų klasei negeriau gy venasi. Čia ji randasi pilnoj prigu'mybėj nuo savo engėjų buo žių ir fabrikantų. Kiekviena laisvesnė mintis nuskandinama kraujuose . Geriausieji Lietuvos proletariato vaikai sugrūsti į kalėjimus . Vienam Kauno kalėjime randas daugiau 100 areš tuotų darbininkų. Kiti jau 20 mėnesių sėdi be jokio teismo nu sprendimo. Čia randasi ir žili senukai , ir 17 metų jaunuoliai, nusmerkti iki amžiaus kalėti . Be šių brangių aukų, randasi dau gybė sušaudytų sulig buožių valdžios noru. Ir Lietuvos darbininkai Gegužės 1 dieną turi suskaityti savo jėgas kovai su buržuazija, ir jie turi suplaukti tą dieną į savo 433 -

demonstracijas, statyti savo revoliucinius obalsius greta su Amerikos ir Vakarų Europos darbininkais, išreikšdami savo so lidarumą Rusijos proletariatui, kuris tą dieną ne tik nepames darbo savo socialistinėj kūryboj , bet dar jį prailgins. Darbininkų jaunuomenė yra dalelė darbininkų klasės , ir skiriasi tik tuo, kad yra karštesnė, revoliucingesnė, kad daugiau spaudžiama. Lietuvos darbo jaunuomenė sykiu su kitais darbi ninkais turi tą dieną nestoti į darbą ir išeiti su proletarine vė liava Lietuvos darbininkų, susilieti su darbininkų minia, kad iš mėginti ir parodyti savo galią, pastatant savo reikalavimus. Draugai darbininkai ir Lietuvos darbo jaunuomenė! Gegu žės 1 d. 1921 m. teneatsiras nė vieno , kurs dirbtuvėj darbuotųsi arba namie sėdėtų. Visiems dalyvauti demonstracijoj ! Visiems stoti po proletarine vėliava ! Tegyvuoja darbininkų kovos 1 -mos Gegužės šventė ! Šalin budelių stulginskių, grinių, lipčių šėlimas ! Šalin buo žių valdžią ! Šalin darbininkų išnaudojimas ! Tegyvuoja Tarybų valdžia Lietuvoje! Tegyvuoja Tarybų Rusija ! Tegyvuoja Komunistų partija ir Lietuvos Komunistinė Jau nuomenės Sąjunga! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja III Komunistų Internacionalas ! Tegyvuoja Komunistinis Jaunuomenės Internacionalas ! Tegyvuoja komunizmas!

Lietuvos Komunistinės jaunuomenės sąjungos Centro Biuras PA, 1770 f., 1921 m., 2 b., 6 l.

Buvo išleistas ir žydų kalba. Išspausdin tas laikraštyje „Jaunasis komunistas", 1921 m. gegužės 1 d., Nr. 5.

Nr. 236 LKJS VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS KRAŠTO f JAUNUOSIUS VALSTIEČIUS IR ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS RYŠIUM SU GENEROLO ŽELIGOVSKIO PASKELBTA PRIEVARTINE MOBILIZACIJA Į BURŽUAZINĖS-DVARININKINĖS LENKIJOS KARIUOMENĘ 1921 m. rugpjūtis

LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNUOMENĖS SĄJUNGA Visų šalių proletarai, vien y kitės! DRAUGAI JAUNIEJI VALSTIEČIAI IR ŽEMĖS ŪKIO DARBININKAI! Štai jau praėjo 10 mėnesių nuo to laiko, kai lenkų dvarinin kai ir fabrikantai generolo Želigovskio rankomis išgelbėjo “ Vilniaus kraštą. 434 ―――――

Ir ką gi, ar lengviau nuo to pasidarė jauniesiems žemės ūkio darbininkams ir valstiečiams? Prieš liaudies valią norėdami įtvirtinti savo viešpatavimą krašte , lenkų dvarininkai paskelbė prievartinę mobilizaciją į Želigovskio armiją, neturėdami tam jokios teisės. Iš tėvų, ku rių vaikai vengia mobilizacijos, policininkai atima gyvulius ir visą turtą. Iš jaunųjų žemės ūkio darbininkų ir valstiečių dvarininkai nori padaryti paklusnų įrankį visai darbo liaudžiai pavergti ir engti. Bet kaip atsiliepia jaunieji žemės ūkio darbininkai ir vals tiečiai į ponų smurtą? Gegužės 28 d. Ašmenos apskrityje iki dantų apsiginklavu sių 12 policininkų būrys pradėjo gaudyti vengiantį karinės prievolės valstiečių jaunimą. Policijai pavyko sugauti keturis asmenis. Tada sugautųjų draugai suruošė pasalą ir, prisiartinus suimtuosius varančiam būriui, atidengė kryžminę ugnį iš šautuvų . Naujokus išlaisvino. Policiją nuginklavo, atimdami iš jos šautuvus. Nuo gegužės 20 iki 27 d. Bienicos , Vaistomo, Smargonių valsčiuose ir dalyje Salų valsčiaus buvo vykdomos didelės naujokų gaudynės . Pastarieji panaudojo šautuvus ir kulkosvai džius. Naujokai kovojo su šūkiu : Šalin karines avantiūras ! Te gyvuoja socialistinis darbas ! 3 žandarai buvo užmušti ir 4 su žeisti . Štai kaip jaunieji revoliuciniai valstiečiai sutinka visą šią policininkų ir žandarų šunaują . Ir kaip gi kitaip jie gali sutikti siekiančio sulipdyti Lenkiją „, od morza do morza " pono Pilsuds kio agentus . 1 Juk ne jaunųjų žemės ūkio darbininkų ir valstiečių naudai ir ne jų interesais buvo ir bus liejamas proletarų kraujas fronte, o tos saujelės dykaduonių dvarininkų ir parazitų fabrikantų, kurie lėbauja , ištvirkauja ir gyvena proletarų darbo sąskaita . } O kaip gyvena jaunieji žemės ūkio darbininkai ir vals tiečiai? Ištisus metus jie dirba, nenuleisdami rankų. Per žiemos spei gus ir vasaros kaitrą, nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties jie dirba lauke su arklu , ganyklose , dvaruose, ūkiuose , o darby metyje visai nusikamuoja nuo nepakeliamo darbo. Ir ką gi gauna jaunieji žemės ūkio darbininkai ir valstiečiai už savo nepakeliamą darbą? Žiauberę duonos ir menkus sku durus, kuriais jie vos -ne-vos prisidengia nuo kaitros ir šalčia . Beveik nuo pat lopšio valstiečių jaunimas jau patiria visus proletarų gyvenimo sunkumus ir nelaimes. Būdami dar vaikai, jie norom nenorom palieka elementorių ir išeina dirbti į laukus . Kas gi moko valstiečių jaunimą? O moko jį kunigai , popai ir jų talkininkai . O ko jie moko jį ? Šiaip taip parašyti ir paskai 435 -

tyti, o daugiau moko paklusnumo dievui ir turtingiesiems bei kilmingiesiems ir stengiasi apnuodyti jaunas galvas nacionaliz mo nuodais. Mažai išsilavinusį , neapsišvietusį valstiečių jauni mą galima pigiai išnaudoti . Pasinaudodami jo tamsumu ir užguitumu , pasinaudodami jo išsiskaidymu ir nesąmoningumu , dvarininkai ir fabrikantai pus velčiui nuperka jaunas jo jėgas, moka jam grašius, versdami dirbti po 12-16 valandų į parą. Kas gi iš to išeina? O išeina tai, kad jaunieji žemės ūkio darbininkai ir valstiečiai negali ir neturi abejingai žiūrėti , kaip juos begėdiškiausiai pavergia. Jie visoms tamsioms ponų ir jiems ištikimos žandarmerijos machinacijoms turi priešpastatyti sutelktą organizaciją, susivie nijimą, siekiant kovoti prieš savo engėjus. Draugai ! Žinokite, kad jūs ne vieni . Bendras proletarų rei kalas sutelkė viso pasaulio jaunuosius proletarus į stiprią ir galin gą organizaciją, į kurią įeina visų rasių: baltosios, juodosios ir geltonosios jaunieji darbininkai. Rusas ir ispanas, turkas ir portugalas, japonas ir armėnas, anglas ir prancūzas ir t. t.- visi čia yra suvienyti . O ta organizacija vadinasi - Komunistinis Jaunimo Internacionalas. Ir kiekvienoje šalyje yra jaunųjų revoliucinių proletarų or ganizacija - Komunistinė jaunimo sąjunga. Šios sąjungos drauge su komunistų partijomis kovoja ne nuilstamą kovą už dvarininkų ir fabrikantų valdžios nuvertimą

ir už darbo žmonių valdžios įvedimą. Štai ir pas mus Lietuvoje yra tokia sąjunga , kuri, nepaisy dama žvalgybos ir žandarmerijos persekiojimų, vis dėl to nepa liaujamai dirba savo revoliucinį darbą . Štai ši Komunistinė jaunimo sąjunga visų pirma yra inter nacionalinė, t. y. ji apima lenkų, lietuvių, baltarusių ir žydų re voliucinį jaunimą; antra, ji yra revoliucinė -- nesitaiksto su dvarininkais ir ponais, bet, atvirkščiai, kovoja prieš juos ne gailestingą kovą. Draugai ! Jūsų išsivadavimas yra jūsų pačių rankose . Nelau kite jo iš ko nors kito. Lietuvos Komunistinė jaunimo sąjunga kreipiasi į jus su brolišku raginimu : Stokite į KJS gretas! Kurkite KJS kuopeles ir organizacijas!

Telkitės apie KJS! Drauge su vyresniais savo broliais -

žemės ūkio darbinin

kais, mažažemiais ir bežemiais valstiečiais — į kovą prieš dva rininkų valdžią Šalin prievartines mobilizacijas ! Šalin karines Želigovskio avantiūras ! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų klasės ir vargingosios vals tietijos valdžia ! ---- 436

Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Tegyvuoja Lietuvos Komunistinė jaunimo sąjunga !

Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Vilniaus srities komitetas Vilnius, 1921 m. rugpiūčio mėn .

PA, 1770 1., 1921 m., 2 b., 12 l.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 237 LKJS VILNIAUS SRITIES KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į JAUNUOSIUS PRAMONĖS IR ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1922 m. balandis LIETUVOS

KOMUNISTINĖ JAUNUOMENĖS SĄJUNGA Visų šalių proletaral, vien y kitės!

DRAUGAI JAUNIEJI PRAMONĖS IR ŽEMĖS ŪKIO DARBININKAI ! Gegužės Pirmoji yra didžioji tarptautinio proletariato šven tė. Kiekvienais metais nesuskaitomos darbininkų armijos išei na iš fabrikų, gamyklų ir kasyklų pademonstruoti savo kovos prieš kapitalą ryžto ir tarptautinio proletariato solidarumo . Ir šiais metais pasaulio proletariatas su raudonomis vėliavomis išeis į gatves parodyti buržuazijai , kad jokie grasinimai nesu laikys darbininkų nuo kovos už savo idealus, už socializmą . Sunkiomis sąlygomis sutinka šiais metais didžiąją savo šven tę tarptautinis proletariatas , sunkiomis sąlygomis sutinka ją taip pat Lietuvos ir Lenkijos proletariatas . Didėja brangumas , smarkiai kelia kainas ir kraugerys fabri kantas, ir lupikas dvarininkas , ir spekuliantas pirklys . Žandarų šompolų saugomi ir defenzyvos * kankinimų padedami , jie ne paliaujamai plėšia proletarų mases. Dar niekuomet nematė dar bininkų klasė tokios kainų orgijos, tokios begėdiškos speku liacijos. Kyla kainos proletarų vartojamiems produktams, bet ar kyla darbininkų uždarbis? Ne . Pakelti darbininko uždarbį kapitalis tai nenori . Kiekvieną uždarbio padidinimą darbininkas pasiekia tik po ilgos ir aštrios kovos . Šioje kovoje buržuazija darosi vis įžūlesnė ir įžūlesnė . Ji išmeta į gatves šimtus tūkstančių darbi ninkų, atima jiems paskutinį duonos kąsnį , kai jie mėgina prie šintis visagalei išnaudotojų valdžiai . Tokių išmestų darbininkų Europoje ir Amerikoje priskaičiuojama milijonai . Jie drauge su bedarbių masėmis atsidūrė buržuazinėje valstybėje niekam nereikalingų žmonių padėtyje ir pusalkaniai skursta , o buržua

* T. y. Lenkijos žvalgybos. 437 --

zinė vyriausybė nesiima jokių priemonių sunkiai jų daliai pa lengvinti. O pusalkanių bedarbių demonstracijas buržuazinė policija sutinka kulkomis. Kapitalistai neleidžia bedarbiams ko voti dėl darbo ir duonos. Tegu jie patylomis miršta iš bado , bet neardo viešosios tvarkos . Šį nedarbą ir sunkią proletariato pa dėtį fabrikantai nori panaudoti jam visiškai pavergti. Jie pra dėjo niekšišką kampaniją prieš 8 valandų darbo dieną. Žingsnis po žingsnio jie siekia ją panaikinti . Pirmiau prekybos -pramonės įmonėse, vėliau geležinkelių dirbtuvėse Vilkpėdėje , paskui statybos pramonėje jie pradeda tai įgyvendinti . O jei darbininkai ima kovoti, tai prieš juos fabrikantai ir dvarininkai turi ir žandarus, ir policiją, ir kalė jimus. Darbininkus suiminėja, tremia į stovyklas, sodina į ka lėjimus. Poznanėje 57 žemės ūkio darbininkus teismas nuteisė kalėti už tai , kad jie norėjo padidinti menką savo uždarbį ir griebėsi streiko . Bizūno ir rimbo padedami, kapitalistai verčia darbininkus pusbadžiu skursti . Tokia yra suaugusių proletarų padėtis, dar sunkesnė yra dar bininkų jaunimo padėtis . Nuo jaunų metų paauglys darbininkas yra atplėšiamas nuo šeimos ir mokyklos , nuo jaunų metų skur das jį verčia dirbti fabrikuose ir dirbtuvėse . Jis neapmokytas , ir todėl jo uždarbis yra visiškai menkas . Kaip pigią darbo jėgą buržuazija jį išnaudoja visur, visose pramonės šakose, nepai sydama to, jog ilgas darbas ir antisanitarinės darbo sąlygos ga lutinai gali suardyti jauną jo organizmą. Dar niekad nėra buvę tiek daug susirgimų jaunų proletarų tarpe , kaip pastaraisiais metais . Jaunieji Vakarų proletarai jau pradėjo kovoti už darbo dienos sutrumpinimą jaunimui iki 18 metų, už naktinio darbo uždraudimą, už paauglių darbinin kų apmokymą fabrikantų ir vyriausybės sąskaita . Vilniaus krašto jaunuoliai proletarai ir žemės ūkio darbi ninkai , pas jus dar nėra įvesta ir 8 valandų darbo diena, jums dar dažnai tenka dirbti ir daugiau negu 8 valandas be jokios darbo apsaugos ; žinokite , kad kol jūs patys nestosite į kovą, jūsų padėtis niekuomet nepagerės . Tegul Gegužės 1 -ją prie kovojančių už 8 valandų darbo die ną suaugusių darbininkų reikalavimų jaunieji proletarai pri jungia savo reikalavimus : 6 valandų darbo diena paaugliams, darbo apsauga darbininkų jaunimui. Gegužės 1 -ją viso pasaulio darbininkų jaunimas pakelia savo balsą prieš imperialistinius karus. Karinės prievolės ir karo sunkumai visų pirma tenka darbininkų ir valstiečių jaunimui. Jaunuosius darbininkus ir valstiečius šaukia į armiją, atplėšia nuo jų šeimų ir artimųjų, išsiunčia į tolimus pakraščius ir tenai kareivinių drausme, karininkų keiksmais ir smūgiais nori at plėšti juos nuo bendros proletarinės kovos, nuslopinti revoliu cinę jų dvasią ir paversti ištikimais kapitalo tarnais. Darbinin kai, aprengti pilkomis milinėmis, yra siunčiami kovoti ir dėti - 438 -

savo galvas už dvarininkų ir fabrikantų interesus. Darbininkų jaunimas dar nuo savo Internacionalo I kongreso laikų stojo į kovos su šiuo nepaprastai dideliu buržuazinės valstybės blo giu kelią. Buržuazijos liokajai , sociališdavikai , karo metu šaukė darbininkų jaunimą žudyti savo brolius - kitos šalies proleta rus ir ginti savo pavergėjų tėvynę. Darbininkų jaunimas paskelbė visame pasaulyje savo šūkį : Karas karui ! Armijas, kurias buržuazija sudarė darbininkų kla sei slopinti, jis nukreips prieš pačią buržuaziją. Gegužės 1 -ją prie demonstruojančių proletarų armijų tepri sijungia darnios gretos jaunųjų pramonės ir žemės ūkio darbi ninkų, kurie petys į petį su visu proletariatu kovos prieš kapi talą iki galutinio jo nuvertimo. Sią dieną mes šaukiame jaunuosius Vilniaus krašto darbi ninkus vieningai išeiti į gatves su raudonomis vėliavomis ir drauge su visa darbininkų klase paskelbti savo reikalavimus : Tegyvuoja 8 valandų darbo diena! Tegyvuoja 6 valandų darbo diena paaugliams! Tegyvuoja vieningas proletarų frontas prieš kapitalo puo limą ! Šalin militarizmą ir plėšikiškus karus ! Tegyvuoja socialistinė revoliucija ! Tegyvuoja Komunistų Internacionalas! Tegyvuoja Gegužės Pirmoji !

Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Vilniaus srities komitetas Vilnius, 1922 m. balandžio mėn . Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1922 m., 2 b., 13 l.

Nr. 238 LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKŲ, BEŽEMIŲ, MAŽAŽEMIŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ JAUNIMĄ RYŠIÚM SU LKJS PIRMOSIOS KONFERENCIJOS PRIIMTAIS NUTARIMAIS APIE LIETUVOS DARBO JAUNIMO REVOLIUCINIUS UŽDAVINIUS

1922 m. rugsėjis Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKŲ, BEŽEMIŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ JAUNIMUI

Jaunieji draugai , broliai ! Lietuvos darbininkų jaunuomenės ekonominis būvis blogėja ne dienomis , bet valandomis. Visų reikalingiausių prekių kai nos baisiai kyla . Tik viena prekė -- darbo jėga - kaip iki šiam laikui, taip ir toliau negailestingai ir už juokingai žemą atlygi - 439 -

nimą plėšiama iš jos pardavėjų, iš darbininkų klasės . Darbinin kų masės verčiamos pusdykiai , alkanos, savo prakaitu ir krauju tvert naujus turtus buožėms, dvarininkams, fabrikan tams, bankieriams ir spekuliantams. Viešpataujančios gaujos su viso valstybės aparato pagalba ir su negirdėtu žiaurumu iš plaka iš alkanų darbininkų naujus, gausius pelnus. Silpniausios darbininkų pastangos apsisaugoti nuo neapkenčiamos išnaudo jimo naštos, paprasti ekonominiai streikai iššaukė ginkluotos buržuazijos jėgos išsiveržimą, masinius areštus, persekiojimus, represijas . O fabrikantai , jei tai atitinka jų reikalams, jei gaunamas pelnas, uždarinėja ištisus fabrikus, dirbtuves . Tūkstančiai dar bininkų bei darbininkių išmetami gatvėn, bado ir besiartinančio šalčio likimui . Prieš panašius turtuolių žingsnius valdžia nieko nedaro ir nedarys. Ir tai pilnai suprantama . Juk visą valdžią tu ri turtuolių, išnaudotojų, buožių, fabrikantų bei spekuliantų saujelė, kuri visą valstybės aparatą panaudoja vien išnaudoja mųjų minių pajungimui , savo klasės viešpatavimo sutvirtinimui , pelno, išnaudojimo ir kruvino keršto darbininkų klasei įrankiu . Vietoj to, kad pažabojus spekuliantus, vietoj kovos su bran genybe valdžia pati paturi spekuliaciją : naujomis represijomis , areštais ir biauriais kankinimais šimtų geriausių kovotojų už darbininkų klasės išsiliuosavimą valdžia padeda nutukusiems turtuoliams čiulpt paskutinius syvus iš darbininkų masių. Lie tuvos darbininkų jaunuomene ! Tu esi neatskiriama visos dar bininkų klasės dalis. Tu tik dar didesniam laipsnyj , nei tavo suaugusieji broliai, priversta esi vilkti šį prievartos bei kapi talistinio išnaudojimo jungą . Už tokį pat darbą darbininkų jau nuomenė ir paauguoliai negauna nė pusės to, ką jų suaugusieji broliai . O juk suaugusiam darbininkui šiandieną jo alkano už darbio nei ant duonos neužtenka ! Be to , gan plačios darbininkų jaunuomenės masės (amato mokiniai) verčiami visai veltui dirbti jų išnaudotojų naudai . Vietoj amato mokymo tie biaurūs darbininkų klasės išnaudotojai užkrauna ant savo vadinamų mokinių įvairaus pašalinio darbo. Šį nepavelkamą ekonominį jungą dar pasunkina žiaurūs darbdavių bei meisterių pasielgi mai , nuolatiniai daužymai mokinių, paauguolių ir jaunų dar bininkų. Jei pridėti ** dar vis didėjančią militarizmo naštą , nuo ku rios visų pirma ir svarbiausia darbininkų jaunimui kęst prisi eina, ir tai , jog Lietuvoje nėra jokių įstatymų, saugojančių darbininkų jaunuomenės darbą, tai ir gausim baisiai sunkaus Lietuvos darbininkų jaunuomenės būvio vaizdą. Bet ne vien Lietuvoj nuolatos didėja darbininkų jaunuome nės skurdas. Tai mes matom visame pasaulyje .

Originale: nuošalio. ** Originale : priimti.

440

Politiškai sustiprėjusi išnaudotojų klasė stengiasi dar žiau resnio išnaudojimo keliu išbrist iš dar negirdėtai gilios ekono minės krizės , kurią iššaukė ilgos imperialistinės, brolžudiškos skerdynės. Visuose kraštuose kapitalistai stengiasi prailgint darbo dieną, numušt darbo užmokesnį . Neveizint to , jog eko nominis darbininkų būvis nebepakenčiamas , puolantis kapitalas stengiasi dar pasunkint išnaudojimo naštą. Tokiu nepaprastai sunkiu laiku susirinko pirmoji Lietuvos Komunistų jaunuomenės sąjungos konferencija 82. Žiaurus bal tas teroras, represijos bei persekiojimai išplėšė iš Lietuvos dar bininkų jaunuomenės eilių geriausius kovotojus . Visi mūsų ,,nepriklausomos " demokratinės " respublikos kalėjimai pri kimšti kovotojų už darbininkų klasės reikalus . Susirinkusi tokiose sunkiose sąlygose, konferencija visų pirma nustatė pagrindinius ekonominės darbininkų jaunuome nės kovos uždavinius . Kovoje už reikalavimus bei obalsius , iškeltus šioje srityje, privalo susispiesti visa Lietuvos darbinin kų jaunuomenė . Sunkios , kasdieninės kovos už opiausius savo reikalavimus keliu Lietuvos darbininkų jaunuomenė privalo suglaust savo eiles ir pradėt energingą kovą prieš didėjantį skurdą ir gresiantį išsigimimą. Pasėkminga kova prieš darbininkų jaunuomenės skurdą ga lima tik bendru visų išnaudojamųjų darbininkų frontu be poli tinių pakraipų bei amžiaus skirtumo. Bet kuomet buržuazijos agentai — 2 bei 22 Internacionalų vadai suardė visos darbinin kų klasės , viso Pasaulio darbininkų kongresą, visų šalių darbi ninkų jaunuomenė stengiasi suglaust bent savo, t. y. viso pa saulio darbininkų jaunuomenės eiles. Tuo tikslu Komunistinis Jaunuomenės Internacionalas kviečia pasaulinį darbininkų jau nuomenės kongresą. Konferencija sveikina šį Komunistinio Jaunuomenės Interna cionalo Pildomojo Komiteto nutarimą. Ji kviečia visą Lietuvos darbininkų jaunuomenę suspiest savo jėgas po pasaulinio dar bininkų jaunuomenės kongreso obalsiu . Ir jeigu Darbininkų Jaunuomenės Internacionalo (Nr. 2) . ir Tarptautinio socialistinio jaunimo susivienijimo (Nr . 2/2) 83 vadai nueis savo idėjinių mokytojų - 2 ir 2/2 Internacionalo vadų pėdomis ir mėgins suardyt ir pasaulinį darbininkų jau nuomenės kongresą, tai težino jie , jog tuo jie suteiks naują sunkų smūgį visų šalių darbininkų jaunuomenei , kuri eina prie savo jėgų suglaudimo kovai prieš kapitalo puolimą. Bet pasau linio darbininkų jaunuomenės kongreso suardymas nereikštų, jog kova už bendrą darbininkų frontą užbaigta . Ne ir ne! Ne veizint naujų, visvien jaunųjų ar suaugusiųjų buržuazijos agentų išdavystės, darbininkų jaunuomenė privalo per social pardavikiškų vadų galvas eiti prie visos darbininkų klasės jėgų suglaudimo . - 441 _____

Tai antras pagrindinis Lietuvos darbininkų jaunuomenės uždavinys . Kartu reikia pradėt smarkesnę kovą prieš buržuazi nio militarizmo jungą . Buržuazija mobilizuoja vis naujus pulkus . Kareivinėse įvestas žiauresnis režimas, nei Nikolajaus Kruvino jo laikais . Kareiviams atimtos paprasčiausios pilietinės teisės . Daugiau susipratusiųjų kareivių pilnos gauptvachtos bei draus mės batalionai . Ten uždarytieji kareiviai kankinami žiauriausiu būdu . Karo lauko teismai be paliaubos teisia susipratusius ka reivius. Bet darbininkų jaunuomenė, apvilkta kareivio rūbais, neprivalo nutraukti ryšius su savo pavergtąja klase . Reikia vi suomet atminti , jog tampri sąjunga tarp darbininkų ir revoliu cinių kareivių galutinai išvaduos visus engiamus bei išnaudo jamus iš po kruvinojo kapitalo jungo. Sutvert tokią sąjungą, sutelkt darbininkų ir revoliucinių ka reivių eiles ir yra trečia neatidėtina dienos užduotis. Lietuvos darbininkų jaunime ! Prieš tave stovi ir visa eilė kitų neatidėtinų, svarbių užda vinių. Plačios Lietuvos darbininkų jaunuomenės masės smar kiai atsilikę. Reikia stengtis pakelt savo klasinį susipratimą. Dabartinė buržuazijos mokykla kartu su žvalgyba, žandarų gaujomis, kalėjimų urvais ir bažnyčios spąstais yra vien plėš riosios buržuazijos viešpatavimo įrankis . Buržuazijos mokykla nuodija darbininkų klasės vaikus savo buržuaziniais melais ir priegaulėmis. Bet ir ši mokykla neprieinama platesnėms darbi ninkų jaunuomenės masėms. Darbininkų jaunuomenė privalo pati savo jėgomis, sunkios kasdieninės kovos eigoje kelt savo susipratimo laipsnį , stengtis išsiauklėt revoliucinio marksizmo dvasioje . Jaunieji draugai ! Minėtus mūsų uždavinius mes atliksim tik tuomet, jei būsim organizuoti , jei turėsim savo stiprią organizaciją. Tokia organi zacija yra Lietuvos Komunistų jaunuomenės sąjunga. Reikia sustiprint jos eiles . Reikia galutinai apvalyt mūsų sąjungą nuo smulkiaburžuazinės įtekmės . Reikia sudaryt stip rų proletarinį branduolį . Pati miesto bei sodžiaus darbininkų jaunuomenė privalo tvirtai paimt į savo rankas savo išsiliuo savimo kovos vadovavimą. Tai bus geriausia garantija , kad mūsų sąjunga visuomet stovės darbininkų jaunuomenės reika lų sargyboje, kad LKJS virs masine Lietuvos darbininkų jau nuomenės kovos organizacija . Tie gi Lietuvos jaunieji darbininkai bei darbininkės , kurie dėl įvairių priežasčių randasi už LKJS ribų, tie visi privalo dė tis į klasines profesines sąjungas, į jaunuomenės sekcijas prie tų profsąjungų. Neprivalo būti nė vieno miesto, miestelio, dva ro, kaimo, kame nebūtų klasinės profesinės darbininkų organi zacijos ir jaunuomenės sekcijos prie jos. Visa Lietuvos miesto ir kaimo darbininkų jaunuomenė , į jaunuomenės sekcijas prie profsąjungų! ―

442 -

Šalin darbininkų jaunuomenės išnaudojimas! Tegyvuoja revoliucinės darbininkų jaunuomenės revoliuci nė kova! Tegyvuoja darbininkų klasės išsiliuosavimas! Tegyvuoja bendras darbininkų frontas ! Tegyvuoja viso pasaulio darbininkų jaunuomenės kovos vadovas - Komunistų Jaunuomenės Internacionalas ! Tegyvuoja komunizmas !

Pirmos Lietuvos Komunistų jaunuomenės sąjungos konferencijos vardu: Sąjungos Centro Biuras Kaunas, 1922 m. rugsėjo mėn. ..Jaunasis komunistas ", 1922 m. rugsėjo spalio mėn., Nr. 18-19.

Nr. 239 LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKŲ JAUNIMĄ GEGUŽĖS PIRMOSIOS PROGA 1923 m. balandis LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNIMO SĄJUNGA (Komunistinio jaunuomenės Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės!

ŠVĘSKIME 1 -JĄ GEGUŽĖS ! Jaunieji draugai , draugės ! Šiandieną Lietuvos darbininkai , švęsdami kartu su viso pasaulio darbininkais Gegužės 1 d., ke lia šiuos opiausius reikalavimus: 8-nių val . darbo dienos, algų padidinimas, darbininkams laisvių, laisvės nubaustiems už dar bininkų reikalus, šalin juodašimčiai fašistai , tegyvuoja bendras darbininkų frontas prieš buržuaziją ! Mes kviečiam visą Lietu vos darbininkų jaunuomenę stot bendron su suaugusiais darbi ninkais kovon už išvardintus reikalavimus . Sustiprėję buožės, fabrikantai ir bankininkai visokiais bū dais silpnina darbininkų eiles, kad lengviau būtų dar padidint išnaudojimo naštą , pailgint darbo dieną, numušt algą . Darbininkų jaunime ! Žinok, kad šios naujos kruvinų siur bėlių pinklės sunkiausia našta kris ant tavo pečių. Ilgindami darbo dieną, išnaudotojai visų pirma vers ilgiau dirbti jaunus darbininkus , darbininkes ; žemindami algas , jie irgi pradės nuo darbininkų jaunuomenės. Jie žino , kad mes persilpni esam atsi remt, todėl jie visų pirma ir puola mūsų eiles . Kad atremt šį buržuazijos puolimą, mes turim suglaust savo eiles, turim stot bendron kovon su visa darbininkų klase prieš bendrus priešus . Įvairių šalių darbininkų jaunuomenė jau seniai pradėjo tą kovą. Dalyvaudami šioje bendroje kovoje, klasiniai susipratę - 443 -

jaunieji darbininkai kėlė greta bendrų ir savo tam tikrus reika lavimus. Svarbiausieji tų reikalavimų - darbininkų jaunuome nės darbo apsaugojimas, algos padidinimas darbininkų jauni mui, teisė dalyvauti bendrose klasinėse darbininkų organizaci jose ir tverti savo darbininkų jaunuomenės organizacijas ir kiti - pasilieka ir šiandieną opiausiais reikalavimais plačiausių darbininkų jaunuomenės masių. Kovon už šiuos reikalavimus mes ir kviečiam visą Lietuvos darbininkų jaunuomenę be tau tos, tikybos bei pažiūrų skirtumo. Per pavasarius " tamsos apaštalai stengiasi suviliot darbi ninkų jaunimą. Socialdemokratų vadai , kviesdami skaldyt profsąjungas, negeresni už juodąją federaciją. Jie irgi iš kailio neriasi , kad suskaldžius darbininkų jaunuomenės eiles . Prieš šias judošiškas pastangas mes statom bendro darbininkų kovos fronto prieš buržuaziją obalsį . Mes kviečiam ir jaunus darbi ninkus, patekusius į „ Pavasario “ pinkles, ir jaunus darbininkus žiežirbininkus 84 bendrai švęst 1 -ją Gegužės ir kelt aukščiau išvardintus reikalavimus . Tegyvuoja bendras suaugusiųjų ir jaunųjų darbininkų ko vos frontas! 6 val. darbo diena darbininkų jaunimui! Algos padidinimas darbininkų jaunimui ! Šalin militarizmas! Tegyvuoja 1 -sios Gegužės šventė! Tegyvuoja Komunistinis Jaunimo Internacionalas ! Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Kaunas, balandžio mėn . , 1923 m.

PA, 1770 f., 1923 m., 2 b., 7 l. Nr. 240

LIETUVOS KJS CENTRO BIURO, LATVIJOS KJS CENTRO KOMITETO IR ESTIJOS KJS CENTRO KOMITETO ATS ŠAUKIMAS Į LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS JAUNUOSIUS DARBININKUS RYŠIUM SU BURŽUAZIJOS SUMANYMU ORGANIZUOTI PABALTIJO JAUNIMO SĄJUNGĄ [1923 m. birželis]

LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS JAUNIESIEMS PROLETARAMS Draugai! Šių metų balandžio 9 d. Estijoj įvyko, vadovaujant latvių baltagvardiečių studentų vadui Ponei, lietuvių buožių jaunimo atstovui Burelevičiui ir estų buržuazinio jaunimo atstovui Kebi nui, Pabaltijo jaunimo organizacijų konferencija , kurioj buvo nutarta organizuoti bepartyvė Pabaltijo jaunimo sąjunga . 444 -

Draugai! Juo toliau, juo labiau aštrėja darbininkų klasės kova. Juo labiau auga bedarbė, nubiednėjimas , išnaudojimas , juo smarkiau smaugia darbininkų klasę reakcijos ir žvalgybos prispaudimas. Fabrikai užsidaro, užtai statoma nauji ir nauji kalėjimai . Esant naujų kapitalistinių skerdynių pavojui , bur žuazija nesigaili nieko , kad tik susilpninti darbininkų klasės jėgas ir susipratimą. Dėlei to ji organizuoja mušeikų ir streik laužių bandas, vadinamas fašistais, ir švinu , kalėjimu ir kančium siekia užsmaugti visa tai , kas eina prieš jos reikalus . Supran tama, kad kylant naujajam karo pavojui , jai svarbiausia susilp ninti darbininkų jaunimo jėgas ir susipratimą. Tokiu laiku mums būtinai reikalinga akylai tėmyti , kas de dasi mūsų priešų lagery. Mes turim saugotis, kad darbininkų jaunimo judėjimo vadovavimo neužgrobtų fašistai , kurie iš naudos jį kovai prieš darbininkų klasę apskritai . Draugai! Mums reikalinga pasižiūrėti šios naujos susiorga nizavusios ,,Pabaltijo bepartyvio jaunimo sąjungos ". Tuo laiku , kada buržuazija daro visa tai , kas tik gelbsti mūsų susipratimui temdyti , mums labai svarbu išaiškinti darbininkų santykius kas link šios ,, bepartyvės sąjungos " , nurodyti darbininkų jaunimui jo uždavinius. Draugai! Pirmučiausia mums reikalinga išaiškinti , ar tikrai ši sąjunga bepartyvė . Jeigu taip , tai reikia organizatorių už klausti: dėl ko buvo jos konferencijon pakviestas , kaipo gar bės svečias, Latvijos darbininkų korikas, Latvijos atstovas Es tijai Seskis ir dėl ko nebuvo pakviesti jaunimo sekcijų prie profsąjungų atstovai ir kitos revoliucinės darbininkų jaunimo organizacijos? Dėl ko šios sąjungos prezidiumo narys Ponė organizuoja buržuazinį mokinių jaunimą darbininkų demonstracijų išvaiky mui ir jų sumušimui, kaip tai turėjo vietos 1 -osios Gegužės die ną Rygoj , ir darbininkų streikų užslopinimui? Dėl ko estų jaunimo atstovas Kebinas neprotestavo prieš išbandyto kovotojo už Estijos darbininkų jaunimo reikalus draugo Kreukso iš pasalų užmušimą? Dėl ko ,,bepartyvis" lietuvių jaunimo atstovas, faktiškai gi žvalgybos agentas, neprotestavo prieš Lietuvos jaunųjų darbi

ninkų šaudymus ir areštus? Šiems visiems klausimams reikalingas aiškus atsakymas. Tuo laiku , kada dešimtys ir šimtai jaunųjų darbininkų užda ryti ir sėdi [ ištisais ] metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos kalėji muose už tai , kad jie kovoja : prieš imperialistinį karą, už artimą su Tarybų Rusija susiar tinimą, prieš darbininkų jaunimo išnaudojimą, prieš buržuazijos agentus - fašistus ir už darbininkų jaunimo būvio pagerinimą,

30

LKP atsišaukimai , I t.

- 445 -

tuo laiku, kada darbininkų jaunimas parduoda savo prakai tą ir kraują 9-10 val . per dieną už menkus skatikus, — šiuo laiku Pabaltijo ,,bepartyvė " jaunimo sąjunga žodžiais atsisako dalyvauti politikoje, bet darbais veda kovą su darbininkų ju dėjimu aštriausia politine forma― banditų užpuolimu ant dar bininkų demonstracijų, streiklaužių organizacijos būdu ir t. t. ! Argi dabar neaišku , kieno ir kokiam tikslui ši sąjunga or ganizuota? Atsakymas aiškus . Ji buržuazijos organizuota tam, kad atitraukti darbininkų jaunimą nuo kovos už jo reikalus. Saugokitės , draugai , dalyvauti šioj buržuazijos organizuo toj sąjungoj . Spieskitės ! Prieš šią sąjungą pastatykit bendrą darbininkų jaunimo frontą, bendrą kovos frontą už savo reika lus. Savo kova, savo vienybe mes palengvinsim viso Pabaltijo darbininkų klasės likimą . Ir akivaizdoj vis augančio išnaudojimo ir bedarbės, vis di dėjančios reakcijos, naujo karo pavojaus, kuriam jus buržua zija išnaudos kaipo mėsą kanuolėms, mes šaukiam : Darbininkų jaunime, netikėk šioms ,,bepartyvėms ", o tikru moj fašistų, jaunimo sąjungoms! Prieš jas pastatyk bendrą dar bininkų jaunimo frontą! Salin fašizmas! Tegyvuoja bendras Pabaltijo šalių darbininkų jaunimo ko vos frontas! Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Latvijos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Komitetas Estijos Komunistinės jaunimo sąjungos , Centro Komitetas ,,Darbininkų jaunimas ", 1923 m. birželio mėn., Nr. 4.

Nr. 241 LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į NAUJOKUS, RAGINANTIS JUOS IŠVIEN SU LIETUVOS DARBO ŽMONĖMIS KOVOTI PRIEŠ BURŽUAZINĘ SANTVARKĄ 1923 m. rugpjūčio 1 d. LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNIMO SĄJUNGA (Komunistinio Jaunimo Internacionalo sekcija)

1

Visų šalių proletarai, vieny k it ė s!

DRAUGAI NAUJOKAI ! Buožių valdžia jau greitai jus atiduos į lenko dvarininko ge nerolo Žukausko nagus. Sunkias dienas , mėnesius ir metus teks jums, draugai , pergyventi . Gal ne vienas tūkstantis iš jūsų ne begrįš, gal tūkstančiai raišais liksite. -- 446 -

Juodašimčiai kademai išvien su liaudininkais rengia jums mirties kapus . Jie slaptai susitarė su lenkų ir prancūzų turtuo liais prieš Tarybų Rusiją. Darbininkų valdžia Tarybų Rusijoje vis tvirtėja, darbininkų ir sodiečių padėtis gerėja. Kitų kraštų darbininkai , sekdami draugų Rusijos darbininkų pavyzdžiu, vis smarkiau pradeda kovot su savo kraštų buržuazija, už darbi ninkų valdžią savo kraštuose . Buržuazija , bijodama , kad susi pratę darbininkai jos neparblokštų, pasiryžo sunaikint revoliu cijos židinį - Tarybų Rusiją. Lietuvos buožių valdžia pasiža dėjo lenkų ponams iš Lietuvos darbininkų ir mažažemių padaryt Rusijos darbininkų skerdikus . Draugai naujokai ! Mes kviečiame jus neguldyt savo galvas už buožių ir buržujų reikalus . Kada dvarponis Žukauskas ir buožių valdžia pakvies jus į karą prieš Tarybų Rusiją , — tada jūs, draugai , atkreipkite durtuvus į ponų dvarininkų krūtines. Jūsų obalsis - SALIN KARAS! Ir dar nepamirškite , draugai naujokai , kad buožių valdžia , paėmus jus kariuomenėn , siųs smaugt susipratusius darbininkus. Buožės supranta , kad Lietuvos Komunistų partija, Lietuvos ko munistinė jaunimo sąjunga ir visi susipratę, suaugę ir jaunieji darbininkai ir revoliuciniai mažažemiai kovos prieš jų rengia mą karą, kovos už darbininkų būvio pagerinimą, už darbininkų ir mažažemių valdžią! Buožės pasiųs jus ,,ramint " namie likusius jūsų tėvus ir bro lius, kada anie iš bado pareikalaus nuo dvarininko ar fabrikan to didesnio mokesnio už darbą . Jie pasiųs jus dvarininkų laukus apdirbti, kai dvaro darbininkai streikuos. Jie pasiųs jus su kardais kapot darbininkus , kada anie , švęsdami 1 -ją Gegužės, išeis į gatves su demonstracija . Jie pasiųs jus prieš jūsų moti nas, kada anos išeis į gatvę duonos reikalaut dėl jūsų mažyčių broliukų ir sesučių. Buožės pasiųs jus prieš sukilusius darbi ninkus ir mažažemius , kada anie stos į atvirą kovą už darbinin kų ir mažažemių valdžią, kada darbininkai ir mažažemiai patys pradės ginti laukan dvarininkus iš dvarų. Tokiems juodašim tiškiems darbams iki šiol buožės naudojo apgautus ir pavergtus kareivius ! Argi ir jūs, draugai naujokai , likę kareiviais , visa tai da

rysite?! Ne, draugai, jūs neužmiršite , jūs negalite užmiršti , kad jūs patys esate darbininkai ir mažažemiai ! Jūs, draugai naujokai, eidami kariuomenėn, pasižadėsite : Nei vienas nepakelt rankos prieš darbininkus ir maža žemius! NEI VIENAS NEBŪTI STREIKLAUŽIU! Draugai naujokai ! Jūsų rankomis buožės nori surengt Lie tuvos darbininkams ir mažažemiams kruviną pirtį ! O jūs, draugai, pasižadėkite savo ginklais padėt darbinin kams kovot su dvarininkais , buožėmis ir fabrikantais. - 447 -

Dar, draugai , nepamirškite , kad, patekę kariuomenėn, jūs turėsite kovot išvien su senaisiais kareiviais už grynai karei viškus reikalavimus. Iš jūsų norės padaryt vergus, neleis į darbininkų susirinki mus, neleis dalyvaut darbininkų šventėse, neleis skaityt darbi ninkų spaudos. Jums įves griežčiausią discipliną . Buožės kari ninkai šuns vietoje jus laikys : nuo jūsų maistą vogs ir vers tokią šunišką tarnystę nešt čielus dvejus -trejus metus. Likę kareiviais, draugai, pareikalaukite ir kovokite už: Pilnas teises kareiviams ! Kareiviavimo laiko sutrumpinimą bent iki pusantrų metų! Maisto pagerinimą ir kareivių algos padidinimą ! Bet jums, draugai , nereiks eit kariauti, nereikės eit smaugt savo brolius darbininkus, palengvinsit kareiviavimo tarnystę tik tada , jei susitarę veiksite . Už vieną kareivį turi užsistoti visa dalis. Už vieną dalį turi užsistoti kitos kareivių dalys . Tada jūs būsite galingi ir jūsų klausys! Kiekvienas Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos narys , kiekvienas susipratęs jaunas darbininkas, atsiminkite , kad jū sų pareiga padaryt iš kareivinių revoliucines mokyklas dar ne susipratusiems jauniems darbininkams, jūsų pareiga nurodyt, kaip kareiviai turi kovot ir gintis. Draugai , jaunieji darbininkai ir mažažemiai ! Nuo žagrės, priekalo ir varstoto jūs einate į kareivines . Biauriuosius fabri kantus, dvarininkus ir buožes pamainys dar biauresni karinin kai ir generolai . Dar sunkesnė kova jus laukia . Prie jos , draugai, ruoškitės iš anksto . ŠALIN KARAS! Tegyvuoja pilnos teisės kareiviams! Tegyvuoja kareiviavimo laiko sutrumpinimas! Šalin buožių valdžia ir sąjunga su ponų Lenkija! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia ir sąjunga su

Tarybų Rusija! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Kaunas, 1923 m. rugpiūčio 1 d . Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas“ FA, 1770 f., 1923 m., 2 b., 8 l.

448

Nr. 242 LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į JAUNUOSIUS DARBININKUS IR KAREIVIUS TARPTAUTINĖS DARBININKŲ JAUNIMO DIENOS PROGA 1923 m. rugpjūčio 25 d. LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNIMO SĄJUNGA (Komunistinio Jaunimo Internacionalo sekcija) Visų šalių proletarai, vieny kitės! TEGYVUOJA TARPTAUTINĖ DARBININKŲ JAUNIMO DIENA!

Draugai jaunieji darbininkai ir kareiviai! Šių metų rugsėjo 2 d . viso pasaulio darbininkų jaunimas švenčia devintą Tarptautinę darbininkų jaunimo dieną. Aštuoni metai atgal , siaučiant didžiajam karui , kada social pardavikų partijos išvien su kapitalistų gauja varu varė dar bininkų jaunimą vienos šalies žudyt tokį pat darbininkų jauni mą kitos šalies, jau tada revoliucinio darbininkų jaunimo atstovai per vielų tvoras susirinko Berno mieste ir sušuko gar siai į viso pasaulio darbininkus ir kareivius : Šalin imperialistų karas! Karas ――――― imperialistų karui! Rugsėjo mėn., pirmą šventadienį , jie pradėjo ir kvietė visus pradėt organizuotą kovą prieš kruvinas imperialistų skerdynes . Nuo to laiko dabar kasmet tą dieną visų šalių darbininkų jaunimas rengia galingas demonstracijas prieš karą ir milita rizmą, tikrina ir tvirtina savo revoliucines eiles. Lietuvos revoliucinis darbininkų jaunimas kartu su kitų šalių darbininkų jaunimu švenčia Tarptautinę darbininkų jau nimo dieną jau ketvirti metai . Jau toli pirmyn nužengė darbininkų klasė kovoje prieš im perialistų karą ir militarizmą. Rusijos gobšusis caratas sugniu žintas . Vokietijos imperialistams pakirsti sparnai . Bet dar it besotis smakas rodo kraujuotas nuo darbininkų ir pavergtų tautų kraujo iltis Anglijos , Prancūzijos ir kitų šalių imperia listai. Jie tebesivaidina dėl pelno tarpusavy, bet jie dar rengia naujas skerdynes Tarybų Rusijos ir kitų šalių darbininkams. Už tai, kad lenkų ponai sutiko su Lietuvos buožėmis pasida lint pusiau Klaipėdos darbininkų kailį , Lietuvos buožių valdžia pažadėjo į tas imperialistų skerdynes įtraukt Lietuvos darbinin kų ir mažažemių jaunimą, susitarė su lenkų ponais išvien engti Lietuvos darbininkus . Draugai jaunieji darbininkai ir kareiviai! Šių metų Tarptautinę darbininkų [jaunimo ] dieną, rug sėjo 2 d., mes ir turim pašvęst kovai prieš naujai rengia mą imperialistų karą, prieš buožių sąjungą su ponų Lenkija . ―

449 -

Suglauskime savo eiles! Švieskime dar nesusipratusį darbininkų jaunimą! Sudarykime bendrą darbininkų jaunimo ir suaugusių darbi ninkų kovos frontą prieš bendrą priešą- buržuaziją ir jos ren giamą karą! Per mitingus , susirinkimus, ant vėliavų, lapeliuos , spaudoj – visur kelkime mūs obalsius : Šalin imperialistų karas! Salin militarizmas! Šalin karo rengėjai - budeliai kapitalistai! Šalin buržuazijos šunys → fašistai! Tegyvuoja Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjunga! Salin parsidavusių lenkų ponams buožių valdžia! Salin sąjunga su imperialistų Lenkija! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja Lietuvos Komunistų partija! Tegyvuoja Komunistinis Jaunimo Internacionalas! Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Kaunas, 1923 m. rugpiūčio 25 d. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė ,,Spartakas" PA, 1770 f., 1923 m., 2 b., 9 l.

Buvo išleistas su nežymiais teksto skir tumais ir žydų kalba.

Nr. 243

1

LKJS CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į NAUJOKUS RYŠIUM SU LIETUVOS BURŽUAZIJOS KETINIMU PADĖTI KITOMS KAPITALISTINĖMS ŠALIMS PASMAUGTI VOKIETIJOS DARBININKŲ REVOLIUCINĮ JUDĖJIMĄ

1923 m. spalio 1 d. LIETUVOS KOMUNISTINĖ JAUNIMO SĄJUNGA (KJI sekcija ) Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI NAUJOKAI ! Buožių valdžia, parsidavusi lenkų dvarininkams ir prancūzų bankininkams , pašaukė jus kariuomenėn . Ji gavo paliepimą nuo prancūzų ir lenkų ponų ruoštis karan prieš kovojančius Vokie tijos darbininkus . Tam tikslui buožės didina ir taip didelę ka riuomenę. Draugai ! Ryt, poryt jus pasiųs į dalis, apvilks suplyšusiais drabužiais arba visai drabužių neduos , valgydins pasmirdusio mis silkėmis , muštravos ir lieps pilnai klausyt lenko dvarinin ko generolo Žukausko . Paskiau kartu su kitais kareiviais pasiųs smaugt Vokietijos darbininkus . Draugai naujokai ir kareiviai , budėkite! Jei prancūzų, lenkų ir Lietuvos ponai kareivių rankomis pasmaugs Vokietijos kovo

-

― 450

jančius darbininkus, tada lenkų dvarininkai po Vilniaus ir Klaipėdos pasigrobs visą nepriklausomą Lietuvą. O ką jūs, draugai , už tai gausite ? Pusė paliksite savo kaulus Vokietijos laukuose , o kitiems bus grąžinta baudžiava . Draugai, vilkdami kareivio šinelių ir imdami šautuvą, pasi žadėkite nė vienas nepakelt rankos prieš Vokietijos , Tarybų Rusijos ir savo krašto darbininkus. Jūsų, draugai, priedermė stovėt darbininkų ir mažažemių reikalų sargyboj ir stipriai lai kyt rankose durtuvus, atkreiptus prieš dvarininkus, buožes ir fabrikantus! Tegyvuoja Vokietijos revoliucija ! Šalin karas prieš Vokietijos ir Tarybų Rusijos darbininkus! Šalin parsidavėlių buožių valdžia ir lenkų agentas Žu kauskas! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių vienybė ! Tegyvuoja kareiviavimo laiko sutrumpinimas! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia !

Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Kaunas, 1923. X. 1. Lietuvos Komunistų partijos spaustuvė „ Spartakas" ― - jis Draugai, saugokitės etapo sk. p. pasiuntinio Černausko šnipas!

PA, 1770 1., 1923 m., 2 b., 10 l.

LIETUVOS

DARBININKŲ

RAUDONOJO

KRYŽIAUS

ATSIŠAUKIMAS

✩

1

1

I

1

Nr. 244 LIETUVOS DARBININKŲ RAUDONOJO KRYŽIAUS ORGANIZACIJOS ATSIŠAUKIMAS Į VISAS DARBININKŲ PROFSĄJUNGAS, MIESTŲ SAVIVALDYBIŲ DARBININKŲ FRAKCIJAS, DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS ŠELPTI POLITINIUS KALINIUS 1923 m. kovo 10 d. LIETUVOS DARBININKŲ RAUDONASIS KRYŽIUS VISOMS DARBININKŲ PROFESINĖMS SĄJUNGOMS , DARBININKŲ FRAKCIJOMS SAVIVALDYBĖSE , VISOMS DARBININKŲ ORGANIZACIJOMS , VISIEMS DORIEMS DARBININKAMS , BEŽEMIAMS IR MAŽAŽEMIAMS! Draugai ! Lietuvos katorgose, kalėjimuose ir koncentracijos lageriuose lig šiol tebevargsta virš šimto penkiasdešimt geriau sių mūsų draugų. Juos ten įgrūdo buržuazija, nes jie drąsiai gy nė darbininkų klasės reikalus. Kauno katorgoj randasi apie 70 draugų, Šiaulių katorgoj apie 10 draugų, Panevėžio kalėjime apie 15 draugų, koncentra cijos lageriuose apie 25 draugus. Draugų kalinių padėtis negirdėtai bloga . Buržuazija juos lai ko taip, kad jie greičiau išmirtų . Maistą duoda kuo biauriausią ir prasčiausią. Kamerose sugrūsta žmogus ant žmogaus . Oras troškus ir tvankus . Kaliniai neturi kuo kvėpuoti . Kas prisiarli na prie lango, į tuos sargyba šaudo . Rūbų ir baltinių jiems neduoda jokių. Buržuazijos daktarai kalinių veik negydo arba gydo taip, kad greičiau mūsų draugus numarinus . Mūsų draugus ir drauges kalėjimo administracijos budeliai nuolat muša, kankina , grūda į tamsius ir šaltus sklepus — klėt kas . Todėl mūsų draugai badavo jau net 12 sykių. Mūsų drau gų didžiuma serga įvairiomis sunkiai pagydomomis ligomis . Daugel turi džiovą. Nemaža jau tuo būdu nukankinta . Kitų lau

kia toks pat likimas . Draugai , ar mes galime užmiršti ir apleisti savo geriausius draugus , kankinius už darbininkų klasės reikalus? Ne ir ne. Niekuomet ! Mes turime savo draugus katorgose ir kalėjimuose gelbėti . Mes turime pasirūpint, kad jie būtų žmoniškai aprūpinti maistu, baltiniais , rūbais, vaistais , knygomis ir t. t. Kovo mėnesio 18 dieną visam pasaulyj įvyksta Tarptautinė pagalbos diena politiniams kaliniams darbininkams. Draugai ! Lietuvos Darbininkų Raudonasis Kryžius kviečia jus kovo 18 dieną skirti savo dienos uždarbį politinių kalinių darbininkų gelbėjimui. - 455

Aukoti galima pinigais, maistu , rūbais, avalyne ir kitkuo . Maistą galima aukoti įvairų: mėsą , taukus, sūrius ir kitus greit negendančius valgius . Galima aukoti javus, miltus ir visa ką kitą. Tuo dalyku už vis pirmiausia privalo užsiimti darbininkų organizacijos . Tai jų šventa pareiga . Kur nėra darbininkų orga nizacijų, ten privalo rinkti ir aukoti kiekvienas klasiniai susi pratęs draugas bei draugė . Kokių nors ypatingų valdžios leidi mų nereikia laukti ir prašyti , nes tokius leidimus vargu valdžia ar duotų. Rinkti, ir tiek. Ten kur maisto, rūbų ir kitko negalima būtų iki centrų per duoti, tais atvejais galima produktus parduoti ir gautuosius pi nigus perduoti ar persiųsti. Perduoti galima artimiausiai klasinei darbininkų profesinei sąjungai , darbininkų frakcijoms savivaldybėse ar gerai žino miems ištikimiems draugams, kurie visa tai perduos pačiam Darbininkų Raudonajam Kryžiui . Bet mes neabejojam , kad kas tikrai norės aukoti ar rinkliavas organizuoti , tas ras ir kaip tas aukas ten, kur reik, perduoti . Mes tikimės, kad aukomis, ypač maistu, prisidės ir draugai mažažemiai bei bežemiai . Baigdami mes dar sykį kviečiame jus visus, draugai , sukrus ti ir imtis gelbėti savo draugus kalinius , Lietuvos buožių kator gose ir kalėjimuose uždarytus . Mes tikim, kad šis mūsų paraginimas ir priminimas suras karštą pritarimą jūsų proletarinėj širdyj ir sąžinėj . Tegyvuoja Tarptautinė politinių kalinių - kalinių darbinin kų pagalbos diena - 18 kovo! Tegyvuoja Lietuvos politiniai kaliniai darbininkai ! Lietuvos Darbininkų Raudonasis Kryžius

Kaunas, 1923 m. kovo mėn . 10 d . PA, 1770- IX, 4 b., 24 1. Hektografas.

Buvo išleistas ir žydų kalba.

LIETUVOS KAIRIŲJŲ PROFESINIŲ

SĄJUNGŲ

ATSIŠAUKIMAI

:

!

·

Nr. 245 VILNIAUS MIESTO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ATSTOVŲ ATSIŠAUKIMAS Į VILNIAUS DARBININKUS, RAGINANTIS JUOS NELEISTI VOKIŠKIESIEMS OKUPANTAMS GROBSTYTI LIETUVOS LIAUDŽIAI PRIKLAUSANTĮ TURTĄ, PRADĖTI VISUOTINĮ STREIKĄ IR IŠEITI Į DEMONSTRACIJĄ [1918 m., ne vėliau kaip gruodžio 15 d.] Visų šalių proletarai, vienykitės! Į VISUS VILNIAUS DARBININKUS ! Didysis imperialistinis karas pasibaigė baisiu krachu ir visų Europos tautų ūkinio gyvenimo sukrėtimu . Sustojo gamyba , laukai lieka neįdirbti, maisto produktų atsargos jau suvalgytos arba sunaikintos ugnimi ir kalaviju . Draugai darbininkai ! Mes esame vienintelės gamybinės klasės visuomenėje . Savo rankomis mes sukūrėme visus šalies turtus ir vertybes, o patys neturime to , kas yra būtiniausia gy venimui . Ketverius su puse metų buvome patrankų mėsa inter nacionaliniam imperializmui ; mes sotinome savo syvais ir krau jumi kapitalistus, kurie , visur aplinkui viešpataujant skurdui ir mirčiai ir tik to dėka, susikrovė milžiniškus kapitalus, lig šiol pasaulyje neregėtus milijoninius turtus. O mūsų krašte šio savavaliavimo ir pasityčiojimo iš darbo žmogaus vainikas buvo vokiečių okupacija . Sušaudymai , badas, pinigų išlupimas , priverčiamieji darbai, visokie kankinimai štai ką mes turėjome jų dėka , štai dėl ko mums ilgai neišdils iš atminties vokiškieji imperialistai . Sąjungoje su mūsų krašto dvarininkais ir spekuliantais jie kaip reikiant pasirūpino atimti iš mūsų paskutinį duonos kąsnį ir mūsų žmogiškąjį orumą. Rusijoje darbo žmonės jau seniai nuvertė nepakenčiamą buržuazijos jungą ir paėmė į savo pačių rankas visą valdžią . Neseniai prasidėjo didžioji Vokietijos revoliucija . Karūnos nu riedėjo nuo Vilhelmo Paskutiniojo ir karūnuotų jo nelaimės draugų galvos . Sukilo Vokietijos liaudis ir atidavė visą valdžią savo darbininkų ir kareivių atstovų taryboms. Tačiau laukinė Rytų fronto vokiškųjų satrapų ir mūsų spekuliantų bakchanalija ne tik nesiliovė, bet pastaruoju metu įsiliepsnojo su nauja jėga . Vokiečių dienos pas mus suskaitytos , jų evakuacija vyksta kuo skubiausiai . Bet prieš pasitraukdami jie rūpinasi galutinai, iš pagrindų sunaikinti krašto ūkinį gy venimą. Visi maisto produktai ištisais traukiniais dieną ir naktį -

459 -

L

gabenami iš krašto arba perparduodami visokiems spekulian tams , iš tamsos iškilusiems į paviršių supirkėjams . Vokiečiai išveža iš čia visą geležinkelių turtą: garvežius, vagonus, bėgius, stakles , nepalieka nė vinies stotyse . Mus atkerta nuo Rusijos , su kuria mes taip glaudžiai suaugome ir esame susiję ; mus izo liuoja nuo likusio pasaulio . Uždaryti šiame geležiniame narve , be darbo, be duonos, mes esame pasmerkti visoms bado , šalčio ir epideminių ligų kančioms ir baisybėms . Žiūri į tai mūsų bur žuazija ir šaiposi ; ji organizuojasi apie nusikalstamą, mus par duodančią Tarybą, nujausdama grobį , turtingą pelną. Draugai ! Mes neturime leisti įvykdyti šį pragarišką planą išnaikinti mus badu. Mes turime pasakyti savo rūstų žodį ir ne leisti išgrobstyti tai , kas mums dar yra pasilikę. Todėl mes , Vilniaus miesto profesinių sąjungų atstovai , šau kiame jus panaudoti išmėgintą mūsų kovos ir protesto gink lą visuotinį streiką, kurį mes skelbiame pirmadienį , gruo džio 16 d . Tesustoja bet koks judėjimas mieste ! Teapmiršta bet koks gyvenimas fabrikuose , dirbtuvėse, kontorose , krautuvėse ir mokyklose ! Teišeina visi darbo žmonės į gatvę ! Ir tepamato mūsų pavergėjai glaustas mūsų gretas , temato, kad grėsmingi debesys kaupiasi vis tirščiau , kad ir Vilniaus proletariatui atėjo valanda tarti savo galingą žodį . Šalin liaudies turto plėšikus ir grobstytojus! Šalin okupaciją ir jos pakalikes - buržuaziją ir Tarybą! Darbą bedarbiams! Duonos alkaniems! Žemė darbo liaudžiai! Tegyvuoja III Internacionalas! Tegyvuoja socializmas!

PA, 1770 f., 1918 m., 9 b., 14 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir žydų kalba. Nr. 246

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS ŽEMĖS ŪKIO DARBININKŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS CENTRO VALDYBOS ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONĄJĄ ARMIJĄ 1919 m. rugpiūčio 15 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TARYBŲ SOCIALISTINĖ RESPUBLIKA Visų šalių proletarai, vieny k i té s: Į VISUS LIETUVOS IR BALTARUSIJOS ŽEMĖS ŪKIO DARBININKUS Draugai ir draugės ! Ištisus šimtmečius jūs bernavote viso kiems dvarininkams, ponams ir ekonomams . Sunkiai dirbdami , kūrėte jiems laimę ir gerovę, o patys gyvenote skurde, purve ir paniekoje . Už porą rublių mėnesiui dirbote jūs nuo aušros iki - 460

nakties , o ponai , atsidėkodami jums už jūsų šunišką tarnybą , kasdien plūdo ir skriaudė jus . Prakaitas liejosi jums nuo kaktos, o kazokų bizūnai plakė jūsų nugaras, kai jūs tik išdrįsdavote pagalvoti apie žmonišką gyvenimą . Toks buvo jūsų likimas . Dvarininkas, caras ir valdininkai laikė jus savo naguose ir sėdėjo jums ant sprando, laikydami jus baisioje vergovėje . Bai sios jūsų tėvų ir protėvių kančios šaukiasi keršto už nusikalti mus, padarytus prieš darbo žmones . Ne vienas iš jūsų , [ dabar ] gyvenančiųjų, pats atsimena kruvinus persekiojimus už kiek vieną bandymą pasipriešinti ir išsivaduoti iš vergovės, o kas dieninį vargą, išnaudojimą ir paniekinimą atsimename mes visi. Iki šiol dar neužmirštos yra ponų laikų skriaudos ! Kaip kiaulė žmogus gyveno , kaip jautis dirbo ir kaip gyvulys buvo jis nie kinamas! Bet nusikaltimų taurė jau perpildyta . Kai šiame milžiniška me, kelerius metus užtrukusiame , prakeiktame kare visų tautų išnaudotojai ir ponai susiriejo vieni su kitais ir visą pasaulį už liejo krauju , varydami į skerdynes valstiečius ir darbininkus, stumdami liaudį į skurdą , o patys turtėdami , tuomet išseko žmo nių kantrybė . Išsitiesė darbo žmonės, atitiesė amžinai sulenktą nugarą ir nusimetė nuo savęs ir carą, ir ponus , ir jų pakalikus . Mes išvijome išnaudotojus , atėmėme iš jų dvarus ir fabrikus, išrūkėme tuos grobuonis iš jų šiltų gūžtų. Darbo žmonės paėmė savo likimą ir savo vaikų likimą į savo pačių rankas . Prieš mūsų akis atsivėrė geresnės ateities kelias . Dar daug reikia mums dirbti , kol pradėsim gyventi laisvai ir laimingai . Mums reikia apsišviesti , išmokti patiems valdyti , šeimininkauti mūsų ūkiuose, padaryti tvarką visame krašte , kurį nuniokojo prakeik tas karas . Bet tuomet jau niekas nebesugrąžins nei praeities, nei senos vergovės. Kaip tik tai ir veda į tokį pasiutimą buvusius ponus. Jie ne nori netekti savo turtų ir pajamų, jie nenori gyventi iš savo pačių darbo . Norėtų ir vėl įkinkyti į darbą savo buvusius bernus . Dėl to tad jie mus ir puola. Dėl to tad ir eina prieš mus karu . Mus nukamavo karas , mes norėtumėm jau grįžti į savo na mus , į savo darbą, pradėti kurti naują gyvenimą, bet jie neduo da mums ramybės . Ten, kur jie dar neprarado savo valdžios ir turtų, jie susijungė ir kariauja prieš mus . Bet jie apsiriko. Liaudis jų neišsigando. Darbo žmonės savo noru negrįš vergoven , neis kaip galvijų banda į skerdynes . Išeis iš savo urvų ir lūšnų įtužusių darbininkų minios , išeis žūtbūti nei kovai už geresnį gyvenimą , už savo pačių valdžią , už savo namus ir savo šeimas . Darbo žmonės jau išplėšė iš ponų rankų šautuvus ir patran kas ir tuos ginklus panaudoja apsigynimui . Fabrikų ir laukų 31

LKP atsišaukimai , I t.

461 -

darbo žmonės susivienijo su [ savo] galinga gynėja — Raudoną ja Armija ir stovi kaip mūras laisvei , fabrikams ir žemei ginti . Draugai žemės ūkio darbininkai ! Jeigu valstietis nenori, kad grįžtų ponų valdžia, tai ką jau bekalbėti apie tave, dvaro darbi ninke? Į tave, žemės ūkio darbininke , nukryptų dvigubas grįž tančių dvarininkų įtužimas, jeigu jie laimėtų . Iš tavęs , darbinin ke, atimtų visa tai , ką tau davė tavo pergalė, tau teks pakelti visą to karo naštą ir visus jo sunkumus . Tau ponas labiausiai keršys už tai, kad tu išvijai jį iš dvaro, atėmei iš jo sodybas ir žemę. Todėl tad mūsų gretose , mūsų, žemės ūkio darbininkų, tarpe neturi būti dezertyrų. Tik neišmanėlis arba bežadis galvijas ga li manyti, kad, pasislėpęs dvare arba nuėjęs į mišką, jis laimės iš to. Kaip galviją jį pavergs — ir jį, ir jo šeimą. Dezertyras silp nina darbininkų jėgą, mūsų armiją ir padeda ponų pergalei ir jų grįžimui. Kai kas sako : kai nueis valstiečiai iš kaimo , tuomet ir aš nueisiu. Neteisingi ir kvaili žodžiai ! Valstiečiui bent neatims žemės. Bet valstietis kvailas ir tamsus , nes ir jam bus blogiau , kai grįš ponai . Todėl tad protingesnieji iš jų eina ir drąsiai kovoja fronte. O tau , žemės ūkio darbininke , atims žemę, uždar bį, nežmoniškai elgsis su tavim, vėl padarys iš tavęs darbo jautį ir uždarys tau atsivėrusį prieš tave kelią į geresnį gyvenimą. Tad gėda ir kvailystė , kad mūsų, žemės ūkio darbininkų, tarpe būtų dezertyrai . Į jus, į dezertyrus dvaruose, mes žiūrime kaip į kvailus, pa klydusius savo sūnus. Bet laikas jau liautis buvus kvailiais ir bailiais. Jei jūs nesuprasite , kad patys kenkiate sau ir savo šei moms, kad uždarote sau kelią į geresnį gyvenimą ir užsitrau kiate sau bėdą, palengvindami ponams grįžti , tai mes, visų žemės ukio darbininkų atstovai , sakome jums , kad į ponų vergo vę mes visi , darbininkai, nenorime grįžti ir negrįšime . O užsi spyrusius savo sūnus mes sugebėsime priversti paklusti ir susi tvarkyti. Gana jau mums jūsų kvailumo ir jūsų nepaklusnumo . Gana [jau] gėdos, kurią jūs užtraukiate visiems miesto bei kai mo darbininkams! Paskutinį kartą įspėjame jus , tėviškai šaukiamės į jus , kad paklustumėt ir susiprastumėt . Stokite į Raudonosios Armijos eiles ! Užteks slapstytis! Tegyvuoja kruvina darbininkų kova su ponais, mirtina ir lemiama kova! Gėda neišmanėliams ir bai liams, kurie , palenkę savo sprandą, laisvu noru eina į seną vergovę ! Jiems ne vieta mūsų garbingoje šeimoje. Kas paklausys šio mūsų paskutinio įspėjimo ir tuoj grįš į Raudonąją Armiją, tas, kariniam komisariatui sutikus , gaus iš sąjungos pažymėjimą, kad , nors ir pavėlavo, bet gali būti at leistas nuo bausmės už dezertyravimą!

462

Salin išdavikus ir ponų talkininkus! Salin dezertyrus! Neleiskim ponams grįžti! Tegyvuoja nenugalima Raudonoji Armija! Dvarus i darbininkų rankas! Tegyvuoja darbininkų vyriausybė! Pirmyn! Į kovą! Už mūsų žmonas ir vaikus, už mūsų laisvę ir geresnį gy venimą! Bobruiskas, 1919 m. rugpiūčio 15 d .

Lietuvos ir Baltarusijos žemės ūkio darbininkų gamybinės sąjungos Centro valdyba PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 24 1.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 247 MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PROFESINĖS SĄJUNGOS BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS JUOS SPIESTIS Į PROFESINES SĄJUNGAS 1920 m. balandžio 19 d. Visų šalių proletarai, vienykitės ! DRAUGAI DARBININKAI , BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI !

Pasaulio karas išardė visą ekonominį Europos gyvenimą, ap sunkino gyvenimą, ypač darbininkų, ir jų padėjimas liko nepa kenčiamas . Uždarbis mažas, o brangumas visų produktų neap sakomai pakilo ir kyla kasdien, tuo laiku, kuomet už darbą mokama tik skatikai . Jeigu prie to pridėti dar bedarbę , kuri kasdien auga, tai, darbininke , imk ir dėkis, kur nori . Visi ži nom, kaip sunku dabar yra gyventi . Reikia ieškoti kokį nors išėjimą, kad pagerinus savo būvį . O aišku, kad gerumu nieko negausi . Jeigu pats nepasirū pinsi , nepadarysi , už tave niekas nieko neatliks . Suvedžiotojų, mulkintojų galybės -kibždėte kibžda . Visi jie varo vieną ir tą patį darbą — prigauti darbininkus . Todėl kiekvienas ar tai žemės ūkio , ar tai miesto darbinin kas, ar tai mažažemis turi kovoti už savo būvio pagerinimą, už savo reikalus , klasės reikalus . Bet kad sėkmingiau kovoti , kad greičiau iškovoti ir daugiau laimėti , reikalinga vesti tą kovą organizuotai. Jei mes žiūrėsim kiekvienas savęs , tai kaip ligšio lei dvarponiai ir visokių rūšių išnaudotojai , ant pečių sėdėdami , mus smaugė, taip ir smaugs, nes vienam sunku ką nors išgauti iš tų siurbėlių . Kitas dalykas, kuomet mes būsim organizuoti į savo profesi nes sąjungas, per kurias sėkmingai vedant kovą greičiau galė sim atsiekti pagerinimą būvio . Ypač dabar reikalinga stiprinti 463

darbininkų organizaciją, kuri galėtų atremti visus buržuazijos ir stambiųjų ūkininkų plūdimus. Žinokit, draugai , kad buržuazija, turėdama savo stiprias organizacijas, gerumu nepasiduoda nei vienam reikalavimui , kuris tik išeina nuo darbininkų. Tik matydama prieš save galingas darbininkų organizacijas, ji darosi nuolaidesnė . Kovodami organizuotai , per savo profesines sąjungas, mes pagerinsim savo būvį . Todėl, draugai , lai nebūna nė vieno kampelio , kur nebūtų mūsų organizacijos profesinės sąjungos. Draugai darbininkai , visi spieskitės į profesines sąjungas, or ganizuokite skyrius , grupuokitės apie Marijampolės profesinės sąjungos biurą, kuris jums padės jūs organizavimesi , ir visu , kuo tik galės. Draugai, žinokit , jog jūsų likimas jūsų pačių rankose . Tik susivieniję į galingas profesines sąjungas , atsieksime pa gerinimą savo būvio. Visi į profesines sąjungas! Šalin išnaudotojai nuo mūsų sprando! Marijampolės apskrities profesinės sąjungos biuras

Marijampolė, 19. IV. 1920 m. „ Dirvos" b-vės spaustuvė Marijampolėje. PA, 1770 f., 1920 m., 9 b., 2c 1. Nr. 248 KAUNO MIESTO PROFSĄJUNGŲ CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į KAUNO DARBININKUS IR TARNAUTOJUS, RAGINANTIS PROTESTUOTI PRIEŠ PROFSĄJUNGŲ PERSEKIOJIMĄ IR RYŠIUM SU TUO PASKELBTI VIENOS DIENOS PROTESTO STREIKĄ 1920 m. birželio 14 d. TEGYVUOJA VISUOTINIS VIENOS DIENOS PROTESTO STREIKAS! Draugai Kauno miesto darbininkai ir tarnautojai ! Birželio 13 dienos vakare buvo suimti susirinkę darbininkų klube į posėdį profsąjungų Centro Biuro nariai : pirmininkas drg. Dervilis, sekretorius drg . Sergėjus ir eilė kitų draugų — profesinių sąjungų sekretorių. Šis negirdėtas savo akiplėšiškumu aktas - mūsų profesinio judėjimo vadovų suėmimas wi yra viena iš grandžių toje perse kiojimo grandinėje, kuri jau pasireiškė [uždarant] laikraštį ,,Darbininkų gyvenimas " . Visais tais neteisėtais veiksmais vy riausybė siekia vieno tikslo : suardyti mūsų atkurtas profesines sąjungas .

464

Kauno miesto darbininkai ir tarnautojai ! Mes negalime ir neturime tyliai sutikti su mūsų išrinktųjų draugų suėmimu. Draugai ! Jūs ne kartą per pastarąsias dienas darbininkų su sirinkimuose vieningai pareiškėte , kad klausysite vien jūsų iš rinktojo Centro Biuro balso . Atėjo momentas, kai jūs savo žodžius turite paversti veiksmais . Profsąjungų Centro Biuras , tęsiantis savo darbą , nutarė pa siūlyti jums visiems vieningai protestuoti prieš vyriausybės veiksmus. Antradienį, birželio 15 d. , Centro Biuras skiria vienos dienos protesto streiką. Tą dieną visi Kauno m. darbininkai ir tarnautojai vieningai pareikalaus paleisti visus suimtus drau gus, toliau leisti laikraštį „ Darbininkų gyvenimą “ ir neliesti mūsų profesinių sąjungų. Šalin rankas nuo profesinių sąjungų! - štai mūsų obalsis visuotinio streiko dieną, birželio 15 dieną . Tą dieną iš pat ryto turi sustoti visi fabrikai , gamyklos ir dirbtuvės, turi nustoti veikusios visos prekybinės ir vyriausybinės įstaigos . Į jus visus, Kauno miesto darbininkai , darbininkės ir tarnau tojai , kreipiasi profesinių sąjungų Centro Biuras — antradienį, birželio 15 d. , neišeikite į darbą ir tarnybą, tvirtai ir organizuo tai klausykite , ką sako Centro Biuras. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti suimtuosius draugus ! Mes reikalaujame laisvės darbininkų spaudai ! Šalin rankas nuo mūsų profesinių sąjungų! Tegyvuoja visuotinis vienos dienos protesto streikas bir želio 15 d .! Tegyvuoja profsąjungų Centro Biuras!

Kauno miesto profsąjungų Centro Biuras 1920 m . birželio 14 d .

PA, 1770 f., 1920 m., 9 b., 2d 1. Hektografas.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 249 VILNIAUS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ LAIKINOJO CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU ŠAUKIAMA PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFERENCIJA 1920 m. rugpiūčio 10 d.

Į VISUS

Į VISAS PROFESINES SĄJUNGAS ! VILNIAUS ORGANIZUOTUOSIUS DARBININKUS!

Draugai! Ačiū Lenkijos buržuazinės valdžios sumušimui , ačiū tam, kad darbininkų bei valstiečių Tarybų respublikos Raudonoji Armija užėmė Vilnių, darbininkų klasė galėjo pradėti savo pro fesinių organizacijų kūrybą.

465

Ištisi mėnesiai dvarponių ir spekuliantų, žandarų, oficierių ir įvairaus plauko kapitalo tarnų viešpatavimo privedė prie to , kad darbininkų klasė įsitikino tautinių frazių melagingumu ir ėmė trauktis iš profesinių sąjungų, pasitarnaujančių kapitalui (kaip antai krikščionių demokratų) , tverdama savo klasines są jungas, kurios , vienok, pasirodė neišgalinčios vesti tikrąją kovą už proletariato išsiliuosavimą. Nūnai Vilniaus darbininkų klasė įsitikino , kad darbininkų iš siliuosavimas gali būti tiktai jų rankų reikalu ir stichiškai ėmė tvirtais pamatais profesines sąjungas kurti . Pirmuoju ir svarbiausiu žingsniu buvo klasinių sąjungų ini ciatyva sujungimas abiejų profesinio judėjimo dalių — lenkų ir žydų sąjungų ir įsteigimas Laikino Centro Biuro. Profesinio judėjimo suvienijimo * obalsiai ėmė smelktis į pačias plačiausias minias , dargi į tokias, kurios iki šiol buvo krikščionių demokratų įtakoj ; jos apsivylė politika savo taria mų** įgaliotinių ― tikrųjų kapitalo gynėjų.

Nūnai drąsiai galime pažymėti, kad nėra tokios profesijos , tokios specialybės, kur nebūtų suvienytos klasinės profesinės sąjungos. Šitas apsireiškimas, taip jau bendrosios politinės sąlygos, dienotvarkėn įstatė galutinio profesinių organizacijų sutvirtini mo ir jų sujungimo į vieną stiprų kūną su organizuotų darbi ninkų išrinktu vadovaujamu centru priešakyj - Vilniaus pro fesinių sąjungų Taryba - klausimą. Eidamas talkon šitiems pribrendusiems reikalams , Laikinasis profesinių sąjungų biuras nutarė 20 d . rugpiūčio š. m. šaukti miesto profesinių sąjungų įgaliotinių konferenciją . Siūloma dienotvarkė : 1. Laikinojo Jungtinio Centro Biuro apyskaita iš jo veikimo

ir miesto profesinių sąjungų stovis . 2. Politinė padėtis ir profesinio judėjimo uždaviniai . 3. Profesinių sąjungų sujungimas . 4. Kultūros- švietimo darbas . 5. Vilniaus profesinių sąjungų Tarybos kūrimas . Rinkimai konferencijon turi būt atlikti visose profesinėse sąjungose, visuotiniuose sekcijų susirinkimuose . Rinkti reika linga 1 atstovą nuo 50 organizuotų darbininkų. Sekcijos , turin čios mažiau 30 narių, jungiasi bendriems rinkimams . Rinkimai turi būt užbaigti nuo 15 iki 19 rugpiūčio . Už rinkimų teisingu iną atsako sąjungos valdyba . Apie visus rinkimų susirinkimus iš anksto pranešti Centro Biurui (Kafedralnaja 4) . Konferencijon renka įgaliotinius visos profesinės sąjungos, geležinkeliečiu sąjunga ir Naujosios Vilnios profesinės są jungos.

Originale čia ir toliau: suvienodinimo . ** Originale : išvirkščių. 466

Draugai! Prie darbo mūsų profesinių sąjungų kūrimui! Į klasinių organizacijų eiles ! Te nė vienas mūsų nesišalina nuo tverybos darbo ! Apvalykime mūsų eiles nuo tautinės kovos ir bendradarbiavimo buržuazijai ! Tegyvuoja proletarų solidarumas! Tegyvuoja revoliucinė kova už darbininkų klasės išsiliuo savimą. Laikinasis Vilniaus profesinių sąjungų Centro Biuras Pirmininkas K. Cichovskis Sekretorius L. Kulkesas Vilnius, 1920. VIII . 10 ,,Komunistas" , 1920 m. rugpjūčio 14 d., Nr. 14.

dar išspausdintas laikraštyje Buvo „ Красное знамя " , 1920 m. rugpiučio 12 d., Nr. 10.

Nr. 250 VILNIAUS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ LA'KINOJO CENTRO BIURO ATSIŠAUKIMAS Į VISAS PROFES'NES ORGANIZACIJAS, Į VISUS ORGANIZUOTUS VILNIAUS DARBININKUS, RAGINANTIS ATVYKTI Į DARBININKŲ NAMŲ ATIDARYMO IŠKILMES 1920 m. rugpjūčio 13 d. Į VISAS PROFESINES SĄJUNGAS, Į VISUS ORGANIZUOTUS VILNIAUS DARBININKUS!

Draugai! Darbininkų klasė kovoja ne tik už išsivadavimą iš ekonomi nės vergovės pančių. Ji kovoja ir už tai , kad galėtų naudotis dvasios ir proto kultūros lobiais . Buržuazija ir jos vyriausybė visokiais būdais stengiasi apsunkinti darbininkų klasei aukštes nės dvasinės kultūros pasiekimą; darbo žmonių tamsumu jie grindžia savo ištaigingą gyvenimą ir savo viešpatavimą. Tačiau darbininkų klasė jau seniai supranta , kad mokslas yra jėga, ir net sunkiausiais pašėlusios buržuazinės reakcijos viešpatavimo laikais ji kūrė savo kuklias kultūrinio darbo įstai gas, savo darbininkų klubus, kurie skleidė gyvus darbininkų tiesos ir mokslo žodžius . Stoką tokios įstaigos, kur kiekvienas darbininkas galėtų po darbo laisvai atsikvėpti , kur jis galėtų pasisemti žinių, suartėti su savo darbo draugu , pakalbėti su juo apie savo rūpesčius, reikalus ir viltis , ypač aštriai jautėme mes , Vilniaus darbininkai . Iki šiol mūsų pastangoms stigo vienybės . Būdami išsisklaidę po įvairias smulkias draugijas ir nedidelius klubus, dirbtinai , mums svetimoms įtakoms veikiant, susiskirstę į įvairias nacio nalines frakcijas, nors esame vienos didelės proletarinės šeimos broliai , mes jautėme būtinumą petys į petį stoti į bendrą darbą.

467

Dabar, susiorganizavę į profesines sąjungas, mes stojame į ŕ kovą už tą mokslą ir tą kultūrą, kuriuos buržuazija slėpė nuo mūsų. Turėdamas galvoje šiuos paties gyvenimo iškeltus reikalavi mus, profesinių sąjungų Centro Biuras nutarė padėti stipraus darbininkų centro pamatus . Istorinėse Vilniaus darbininkų klasei patalpose, Varnų gat vėje, kur pirmą kartą galingai pradėjo plakti darbininkų gy venimas, kur nelygioje kovoje su kapitalo samdiniais krito mūsų geriausi draugai , profesinių sąjungų Centro Biuro inicia tyva rugpiūčio 15 d . bus įsteigti DARBININKŲ NAMAI. Į mūsų namų atidarymo iškilmes Centro Biuras kviečia visus darbininkus, susiorganizavusius į profesines sąjungas . Ateikite sutelktomis gretomis, su savo sąjungų vėliavomis ! Tinkamai pažymėkite šią iškilmingą dieną ! Visi į Darbininkų namų atidarymo iškilmes ! Tegyvuoja proletarinė kultūra ir švietimas ! Vilniaus miesto profesinių sąjungų Laikinasis Centro Biuras Pirmininkas K. Cichovskis Prezidiumo sekretorius L. Kulkes as Vilnius, 1920 m. rugpiūčio 13 d. Versta iš lenkų kalbos. Buvo dar iš ,,Do walki", 1920 m. spausdintas ,,Komuniste ", 1920 m. rug rugplūčio 14 d., Nr. 23 piūčio 15 d., Nr. 15.

Nr. 251 VILNIAUS KRAŠTO GELEŽINKELIŲ DARBUOTOJŲ TARYBOS ATSIŠAUKIMAS ĮΙ GELEŽINKELININKUS RYŠIUM SU RENGIAMU LENKIJOS GELEŽINKELININKŲ VISUOTINIU STREIKU 1921 m. sausis

Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI LIETUVOS GELEŽINKELININKAI , Į KOVĄ! Mūsų draugai Lenkijoje stoja į ryžtingos kovos kelią . Kiek vieną dieną gali prasidėti visuotinis Lenkijos respublikos gele žinkelininkų streikas . Pagaliau jie įsitikino, kad nėra kito kelio savo gyvenimui pagerinti , kaip tik ryžtingos kovos kelias visuotinis streikas. Gana jau jie prisiklausė visokių pažadų iš Lenkijos vyriausybės , gana jau melo ir savo interesų išdavys čių, kurias jie patyrė net iš tariamų darbininkų bičiulių, PPS , ir savo profesinės sąjungos valdybos. Tai jie sužlugdė spalio streiką. Jie palenkė geležinkelininkus atsisakyti nuo streiko ir šventai tikėti vyriausybės pažadais, kurių ji nė nemanė vykdyti . Taip ir buvo: vyriausybė neįvykdė nė pusės savo pažadų.

468

Skurdas ir badas pagaliau privertė Lenkijos geležinkelinin kus ruoštis naujam streikui . Vyriausybė nepriėmė geležinkeli ninkų reikalavimų. O pas mus, Lietuvoje ir Baltarusijoje, ar geriau , negu Len kijoje? Tūkstantį kartų blogiau . Siautėja nedarbas, brangumas, badas ir šaltis, išnaudojimui ir engimui nėra ribų. Net tie, kurie lig šiol buvo įvairiais būdais giriami buržuazinėje spaudoje už jų išdavikišką pagalbą lenkų kontrrevoliucijai , net tie dabar yra išmesti į gatvę ir pasmerkti bado mirčiai . Žinoma , tik že mesnių kategorijų darbuotojai . Jie kaltinami tuo , kad praeitų metų evakuacijos metu pasi liko vietoje, ir dėl to jų nepriima į darbą . Kiekvienas, kuris nori gauti darbą, turi gauti rekomendaciją ir specialioje žvalgybi nėje-filtracinėje komisijoje pasiaiškinti , kodėl jis neišvyko į Lenkiją. Jeigu ši ponų komisija panorės, ji , gal būt, leis jam laisvai persikelti į Lenkiją , į Pamario kraštą; bet ar jis gaus ten darbą, niekas nežino . Užtat į Lietuvą keliami pabėgėliai iš Lenkijos . Deja, dėl tokios baisios ir gėdingos Lietuvos geležinkelinin kų padėties yra kalta mūsų pačių profesinė sąjunga, ypač jos valdyba , kuri visiškai negalvoja apie kovą su mūsų išnaudoto jais, o tik siekia susitarti su ponais direktoriais ir jiems patai kauja . Ji prašo , maldauja , nurodinėja Vilniaus geležinkelininkų nuopelnus savo buržuazijai , reikalauja tėvynės meilės vardan, pagaliau grasina , kad parašysianti Varšuvos seimui , Pilsudskiui , net Tautų Sąjungai , bet nieko nepadeda . Ponai juokiasi iš šių grasinimų. Arba, kaip tai daro politinis pajacas, PPS Vilniaus vadas p. Zaštovtas, vadinamosios ,, Vidurinės Lietuvos" susisie kimo direktorius , žada viską, ko tik darbininkai nori, bet nieko jiems neduoda . Draugai Lietuvos geležinkelininkai ! Ar ilgai dar mes kant iai kentėsime badą ir šaltį ? Ar ir toliau visą laiką tik prašysi me, maldausime, nurodinėsime savo gėdingus nuopelnus? Gana šito! Į kovą kartu su visos Lenkijos ir viso pasaulio proletariatu! Buržuazija šaukia mus susivienyti su Lenkija . Taip , mes norime susivienyti su Lenkija , bet ne su buržuazine ir dva rininkine Lenkija , o su darbininkų Lenkija, su Lenkija , kovo jančia už kapitalo ir dvarininkų priespaudos ir išnaudojimo pa šalinimą, už Lenkijos Tarybų Respubliką. Kartu su Lenkijos geležinkelininkais paskelbkime visuotinį Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelininkų streiką. Į darbą, draugai ! Tegu dreba Lenkijos buržuazija ir jos šei mininkas — kraugeriškasis Prancūzijos kapitalas ! Lietuvos ge ležinkelininkas parodys, kad jis moka kovoti už savo interesus . Išrinkime naują savo profesinės sąjungos valdybą, nes seno ji mus išduoda . Visur išrinkime streiko komitetus . Pateikime vyriausybei šiuos reikalavimus : 1. Visus tuos reikalavimus, kuriuos iškėlė Lenkijos respub 469 -

likos geležinkelininkų profesinė sąjunga , kuriuos ji jau iškovo jo ir už kuriuos ji dar tebekovoja: geležinkelininkų aprūpini mas, algos, pensijos ir t. t. 2. Panaikinti visokias filtracines komisijas ir priimti visus evakuacijos metu pasilikusius geležinkelio darbuotojus į tas pačias vietas , kurias jie buvo užėmę evakuacijos metu . 3. Priimti darbuotojus į darbą tik per profesinę sąjungą . 4. Panaikinti visus viršvalandinius darbus, kol bus visiškai pašalintas nedarbas. 5. Reevakuoti geležinkelio dirbtuves, geležinkelio riedme nis ir visus įrengimus, evakuotus į Lenkiją. 6. Nedelsiant sureguliuoti visas skolas pasilikusiems darbuo tojams už darbą iki 1920 m. liepos 14 d . , ir visus vėlesnius prie dus , kuriuos išsikovojo Lenkijos geležinkelininkai. 7. Aprūpinti bedarbius geležinkelininkus , kaip laikinai ne turinčius darbo , tais pačiais pagrindais , kaip ir dirbančiuosius . 8. Išdavinėti visiems geležinkelininkams (ir bedarbiams ) kurą iš geležinkelio sandėlių valstybine kaina . Draugai geležinkelininkai ! Vasario pradžioje visoje Lenkijo je ruošiamas visuotinis visų darbo žmonių streikas . Tad į kovą, draugai , visi kaip vienas ! Tegyvuoja visuotinis Lenkijos ir Lietuvos geležinkelių dar buotojų streikas ! Tegyvuoja visuotinis visų darbo žmonių streikas! Tegyvuoja darbininkų solidarumas! Šalin išdavikus iš profesinių sąjungų! Šalin buržuazijos ir dvarininkų viešpatavimą! Tegyvuoja Tarybų respublika ! Lietuvos geležinkelių darbuotojų taryba *

Vilnius, 1921 m.

sausio mėn . Versta iš lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1921 m., 5 b., 38 1. Nr. 252

VILNIAUS KRAŠTO GELEŽINKELININKŲ TARYBOS ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS GELEŽINKELININKUS, RAGINANTIS PRISIDĖTI PRIE LENKIJOJE PRASIDĖJUSIO GELEŽINKELININKŲ STREIKO 1921 m. vasario 25 d. Visų šalių proletarai, vieny k i té s! Į STREIKĄ, DRAUGAI GELEŽINKELININKAI ! Draugai Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelininkai ! Geležinkelininkų streikas Lenkijoje jau prasidėjo . Gana jau prisikentėjo geležinkelininkas ! Gana jau jis buvo maitintas pa žadais ! Gana jau jis buvo niekinamas ir išdavinėjamas! Originale spaudos klaida : 1920 m.

470

· 1

Lenkijos geležinkelininkai stojo į kovą - nuo 24 dienos pa skelbė visuotinį streiką . Nepaisant baisių vyriausybės perse kiojimų, visų geležinkelių militarizavimo ir suėmimų, geležin kelininkų streikas vis plečiasi . Jiems į pagalbą ateina kitų profesijų darbininkai . Prasideda atkakli darbo kova su kapitalu . Ar mes, Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelininkai , būsime savo kovojančių draugų išdavikais? Ar mes neprisijungsime prie Lenkijos geležinkelininkų streiko ir tuo būdu neparemsime jų reikalavimų? Juk jie kovoja ir kenčia už mūsų bendrą rei kalą . Jų pralaimėjimas bus mūsų pralaimėjimas, jų pergalė — mūsų pergalė . Tad į streiką, draugai geležinkelininkai ! Gana žodžių — rei kia darbų ! Nedelsdami sušaukime visose mazginėse stotyse profesinių sekcijų atstovų susirinkimus ir išrinkime streiko komitetą. Iškelkime tuos reikalavimus , kuriuos iškelia mūsų draugai ge ležinkelininkai Lenkijoje ir prie jų dar savo vietinius reika lavimus . Sąjungų valdyba negalime pasitikėti , nes joje žymią dalį sudaro darbininkų klasės išdavikai . Jie mus išduos . Visi už vieną, vienas už visus ! Tegyvuoja Lenkijos ir Lietuvos geležinkelininkų visuotinis streikas! Tegyvuoja darbininkų solidarumas!

Lietuvos geležinkelininkų taryba Vilnius , 1921 m. vasario 25 d .

PA, 1770 f., 1921 m., 4 b.. 11 I.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 253 ROKIŠKIO APSKRITIES DARBININKŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS VALDYBOS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽEMIUS IR KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [1922 m., tarp rugsėjo mėn. ir spalio 11 d . ] Visų šalių proletarai vienykitės! DRAUGAI DARBININKAI , BEŽEMIAI , MAŽAŽEMIAI IR KAREIVIAI ! Krikščionių demokratų, socialistų liaudininkų, darbo federa cijos ir socialdemokratų Steigiamasis seimas baigia savo dienas , privedęs šalį prie suirutės, brangenybės, piniginės krizės , už liejęs šalį spekuliacijos banga, davęs darbininkams ir mažaže miams skurdą, vargą ir pusbadį gyvenimą. Vėjais nuėjo gražie ji visi jų žadėjimai . Dabar artinasi rinkimai į naują seimą. Vėl pasipylė kaip iš maišo visokie pažadai , viliojimai su aukso kal

471

nais, pieno upėmis, rojaus gyvenimu. „ Pažadėsi — patiešysi , neišpildysi - nesugriešysi ! " Tai kodėl gi nežadėti? Kam nema lonu užsisėsti ant darbininkų sprando? Rokiškio profesinės sąjungos valdyba , stovėdama darbinin kų reikalų sargyboje , negali praeiti pro rinkimus tylomis ir privalo tarti žodį . Ji nežada darbininkams aukso kalnų. Ji tik be apgaudinėjimo pasakys , ko galima tikėtis iš naujo seimo ir ką rinkti į jį. Pirmiausia , ar būsimasis seimas suteiks darbinin kams žemišką rojų ar bent žmoniškesnį gyvenimą? Į tą klausi mą Rokiškio profesinės sąjungos valdyba atsakys griežtai — ne . Seimas yra buržuazijos ir buožių įrankis ir jam rūpi ne darbi ninkų ir mažažemių, bet buožių, buržujų reikalai . Darbininkai savo būties pagerinimo gali susilaukti ne per seimą, ne rinkimų kortelės įmetimu, bet tik organizuota , patvaria kova ! Niekur ir niekuomet darbininkai nieko negavo be kovos ! Savo visų reikalavimų išpildymo jie gali sulaukti tik prie darbininkų, o ne buožių valdžios . Tai kam gi darbininkai visgi siunčia savo atstovus į seimą, jei jis nieko gero nežada duoti ? Siunčia ir renka todėl , kad išnaudojus rinkimus ir seimą viešam ir plačiam paskelbimui sa vo reikalavimų, renka todėl , kad darbininkų atstovai , būdam seime, kovotų už darbininkų kasdieninio būvio pagerinimą ir už naudingus jiems įstatymus . Bet ką gi rinkti? Utenos rinkimų apygardoje paskelbta net 18 kandidatų sąra šų, o juk balsą atiduoti tegalima tik už vieną. Tų 18 sąrašų tarpe yra visokių, pradedant nuo ragelinių-stakelinių 85 krikščionių demokratų šmugelininkų, ir baigiant visiems žinomų darbininkų apgavikų darbo federacijos bei buožių ir buržujų pakalikų socialdemokratų. Daug iš jų stos visokiais ,, darbo žmonių " ,,,že mės ir laisvės " ir kitokiais gražiais viliojančiais obalsiais . Kuris gi iš jų geresnis ? Kuris iš jų tikrai gina darbininkų, be žemių ir mažažemių reikalus? Rokiškio profesinės sąjungos valdyba , susipažinusi ir ap svarsčiusi visus sąrašus , perspėja visus savo narius, visus dar bininkus , bežemius ir mažažemius , kad nei vieno balso neduotų už sąrašus, pradedant nuo Nr. 2 ir baigiant Nr. 18. Tie visi nu meriai nėra darbininkų reikalų gynėjų numeriai , bet jų priešų ir apgavikų . Būtent Nr. 2 ir Nr. 3 yra krikščionių kompanionų - liaudi ninkų sąrašas . Ką davė liaudininkai , sykiu su krikščionimis sé dėdami valdžioje, neprisieina ir kalbėti . Apie tai geriausias liu dininkas ― darbininkų masių badas , šaltis , skurdas . Patys krikš čionys nori pralįsti į seimą per Nr. 15 ir 11. Stambieji buožės ir dvarininkai nori atsisėsti ant darbininkų sprandų per Nr. 6 ir 8. Seimo kėdžių trynėjai, darbininkų mulkintojai , buožių ir bur žujų liokajai socialdemokratai nori vėl atsisėsti į šiltas seimo vieteles per Nr. 4. Tam tikslui jie visose rinkimų apygardose

472

# 3

pirmais kandidatais išstatė tuos , kuriems visai nerūpi darbinin kų reikalai, o tik buržujų, ir tik gale sąrašų iškišdami vieną kitą darbininką ar amatininkėlį , kad geriau apgavus darbininkus. Bet darbininkai žino , kad geresnį gyvenimą ir galutiną išsi liuosavimą iš kapitalo jungo galima pasiekti ne ilgais seimo advokatų liežuviais , bet kova ir todėl nei vienas darbininkas nei vieno balso už Nr. 4 - socialdemokratus . Nr. 10 į seimą nori patekti ,,darbininkų, bežemių, mažažemių ir naujakurių“ (darbo federacijos) apgavikai , tie patys , kurie seime balsavo už 10 va landų darbo dieną dvarų darbininkams, už atėmimą nuo svari 86 duonos ir žemės, tie patys, kurie trukdo organizuotai ninkų darbininkų kovai . Tų „ naujakurių" (darbo federacijos) — tai ta pati krikščionių demokratų partija, tik kitu vardu . Bet nors pa vasarį žalčiai maino kailį , bet širdis lieka ta pati . Todėl saugo kitės jų. Saugokitės ir visų kitų darbo žmonių",,,bepartyvių" ir ki tokių sąrašų. Čia slepiasi jūsų priešai . Nė vieno balso jiems! Ir tik visiems vienintelis darbininkų sąrašas tai Nr. 1 DARBI NINKŲ KUOPOS SĄRAŠAS. Visi darbininkai , bežemiai ir ma žažemiai turi atiduoti balsus už jį , nes tik jis tikrai atstovaus jų reikalams, nes tik jis padės sunkioj darbininkų klasės kovoj . Už tą sąrašą sako jau patys kandidatai . Šit jie * . Draugai darbininkai, bežemiai , mažažemiai ! Balsuokite tik už Nr. 1! Nė vieno balso priešų ir apgavikų sąrašams ! Rokiškio apskrities darbininkų profesinės sąjungos valdyba Savičo ir Šumkausko spaustuvė, Šiauliai , 4000 egz. PA, 1770 f., 1922 m., 4 b., 20 1.

Nr. 254

•

ŠIAULIŲ MIESTO PROFSĄJUNGOS JAUNIMO SEKCIJOS ATSIŠAUKIMAS Į JAUNUOSIUS DARBININKUS IR DARBININKES, RAGINANTIS STOTI Į PROFSĄJUNGŲ JAUNIMO SEKCIJAS [1923 m. lapkričio 10 d . ] · Į DRAUGUS JAUNUOSIUS DARBININKUS IR DARBININKES DRAUGAI ! SPIESKIMĖS Į JAUNIMO SEKCIJAS PRIE PROFESINIŲ SĄJUNGŲ!

T

Parse Sunkus darbininkų gyvenimas Lietuvoje , dar sunkesnis dar bininkų jaunimo . Medžiagiškai ir politiškai mes pavergti , fiziš kai nusilpę dėl nepakenčiamai ilgo darbo, dvasiškai atsilikę , nes mokyklos mums sunkiai prieinamos . Darbininkų organizacijų Originale toliau išvardinti Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 kandidatai , iš viso 8, duodant kiekvieno iš jų charakteristiką.

473 -

I 1

išardymas skaudžiausiai užgavo mus . Tas keletas mūsų sekcijų, kurios jau gyvavo prie profsąjungų, buvo išardytos. Bet kol bus buržuazija ir darbininkų klasė, tol tęsis darbi ninkų kova ir jokia spėka jos nesulaikys . Darbininkų organi zacijos pradėjo atgyti . Atsigauna Šiaulių miesto darbininkų ir Šiaulių srities žemės ūkio darbininkų profsąjungos . Kartu nu bunda darbininkų jaunimas ir mūsų organizacijos. Šiaulių dar bininkų jaunimo aktyvesni draugai pasirūpino atgaivinti jauni mo sekciją prie Šiaulių miesto profsąjungos . Apie ją susivienijo jau virš 90 jaunųjų darbininkų ir darbininkių. Bet tai tik pra džia . Apie jaunimo sekcijas prie profsąjungų turi susispiest visas miestų ir laukų darbininkų jaunimas, kuris išnaudojamas ar prie mašinų, ar prie žirklių ir adatos , ar prie dalgio , šakių ir botago . Kaip badas verčia mus eit į fabriką, dvarą ar pas ūkininką, taip savo reikalų supratimas turi mus raginti rašytis prie pro fesinių sąjungų ir jaunimo sekcijų ir lankyti jas . Mūsų sekcija kaip kareivis stovės mūsų reikalų sargyboj ir rūpinsis kartu su suaugusiais darbininkais ginti per profsąjun gas jaunųjų darbininkų ir darbininkių reikalus . Jaunimo sekcija prie Šiaulių miesto profsąjungos rūpinasi kelt kultūros -švietimo darbą jaunųjų darbininkų tarpe . Neuž miršta ir kūno stiprinimo . Prie sekcijos jau gyvuoja skaitykla , susitvarkė jaunimo biblioteka , rengiami draugų pasikalbėjimai , greit gyvuos sporto ratelis ir t. t . Darbas plečiasi , tik reikia naujų jėgų. Draugai jaunieji darbininkai ir darbininkės! Jei jūs norite. kovot prieš nežmonišką mūsų visų išnaudojimą, jei nenorite lik ti aklais , jei norite suprast, kodėl jūs vargstate , o kiti puotauja , jei norite suprast, kaip iš tų vargų pasiliuosuot - eikite visi į jaunimo sekciją prie profsąjungų, rašykitės į narius . Jaunimo sekcija prie Šiaulių miesto profsąjungos ,,Jaunasis darbininkas " , 1923 m. lapkričio 10 d., Nr. 1.

LIETUVOS SOCIALISTINĖS IR LIETUVOS TARYBŲ

IR

TARYBŲ RESPUBLIKOS BALTARUSIJOS

SOCIALISTINĖS

RESPUBLIKOS IR KARINIŲ

TARYBINIŲ ORGANŲ

ATSIŠAUKIMAI

Nr. 255 LIETUVOS RAUDONOSIOS ARMIJOS ATS!ŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS, MAŽAŽEMIUS IR VISUS DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS VILNIAUS PULKO ŽYGIAVIMU Į LIETUVĄ PADĖTI DARBO ŽMONĖMS KURTI TARYBŲ VALDŽIĄ [ 1918 m. gruodžio antroji pusė] Visų šalių darbininkai, vieny kitės!

VISI PRIE GINKLŲ ! Lietuvos darbininkai , bežemiai , mažažemiai žmonės !

ir visi vargo

Draugai ! Jūsų kruvinų ašarų, jūsų vergavimo dienos pa baigtos! Nuo jūsų rankų ir kojų sunkūs geležiniai nelaisvių retežiai nukrito! Jūsų karščiausi troškimai jau pildosi ! Jūs galite , jūs jau steigiate vietoje begėdiškos kaizerinės savo, darbininkų tarybas! Mes, Lietuvos Raudonoji Armija, skubinamės iš Rusijos jums, draugai, į pagalbą! Mes, Vilniaus pulkas, žengiantis į Lietuvą, nuoširdžiai svei kiname jus, draugai , išsiliuosavusius iš po atėjūnų vokiečių im perialistų jungo! Mes tvirtai tikime, kad jūs, draugai, greit nu sikratysite jungą ir ,,savo " lietuviškos buržuazijos, jos pakalikų socialpatriotų bei visokių jų talkininkų ! Mes neabejojame , kad jūs padarysite tai , draugai , pirmiau , nei mes į Lietuvą įžengsime . Mes gi, Lietuvos raudonarmiečiai Rusijoje, kurie čia gynėme Rusijos revoliuciją ir kurių pirmiau vokiečių imperialistai Lietuvon neįsileisdavo , padėsime jums tai pabaigti ! Jūs, draugai , ištisus ketverius metus buvote vergais. Jūs kentėte badą, šaltį ! Tūkstančiai jūsų buvo nužudyti , dešimtys tūkstančių išvaryti į Vokietiją vergais. Likusieji skurdot, bada vot, kentėjot pasityčiojimą ateivių žandarų ir savos buržuazijos bei jos klapčiukų: Lietuvos dvarininkų, storkaklių ūkininkų, kunigijos bei jų pakalikų socialpatriotų iš „ Darbo balso ", kurie, meilindamiesi ir statydamiesi jūsų draugais, socialistais esą, tarnavo ir tarnauja ateiviams plėšikams ir savai buržuazi jai ! Ilgino jų gyvasties dienas, stengės apsaugoti Lietuvą. . . nuo revoliucijos! 32

LKP atsišaukimai , I t.

477 ―

Bet bepročiai buvo jie ! Ne jiems, menkiems niekšams, stoti skersai kelio visagalinčiai pasaulinei revoliucijai ! Galingoji Rusijos revoliucija kaip milžiniškas gaisras, nors visokių savų ir svetimų kontrrevoliucionierių gesinamas , slo pinamas, vis labiau ir labiau , plačiau ir plačiau plėtės , liepsnojo, gaisravo, vis užėmė naujus plotus , blaškė milijonus kibirkščių į visas pasaulio puses , į visas , kaip vainikuotas, taip ir buržua zines-respublikoniškas valstybes plėšikes . Galop nuo Rusijos revoliucijos gaisro suliepsnojo vainikuotų grobikų — Bulgari jos, Austrijos ir Vokietijos lizdai . Tas pats likimas laukia ir kitų. Tos revoliucijos be galo pabūgo, išsigando Anglijos, Ameri kos, Prancūzijos ir kitų šalių buržuazija ir skubinas dabar jie baigti vieną kruviną niekšišką karą, kad paskelbus naują , dar baisesnį mirtiną karą, karą visiems sukilusiems darbininkams : Rusijos, Austrijos, Vokietijos , Lietuvos ir kitų šalių. Ne mažiau tos revoliucijos išsigando ir Lietuvos buržuazija . Ją šiurpulys krečia, nes ji jaučia savo galą . Mes girdime, kad Lietuvoje buržuazija mobilizavo visas savo jėgas, sutvėrė savo naują valdžią — buržuazinę valdžią! Jiems, mat , svarbu , kad nė minutėlei nedavus atsikvėpti Lie tuvos darbininkams ir vargingesniesiems valstiečiams , nedavus jiems susiorganizuoti ir kad tuo būdu ūmai uždėjus jiems nau jutėlį, kitą jungą -– Lietuvos buržuazinės valdžios jungą ! Bet mes perspėjame jus , draugai , kad jūs netikėtumėte vi siems tiems niekšams ir prigavikams , kokia jie kalba nekalbėtų , kaip jie dabar prie jūsų nesimeilintų, ką jie jums nežadėtų ! Vokiečių plėšikams esant , jie buvo jūsų išdavikais — jie ir dabar, apart naujų pančių, naujo jungo , kuris jums nė kiek ne bus lengvesniu, nieko neduos ir negali duoti! Jūs atmenate savo buržuazijos praeitus darbus , jūs neduo site tai buržuazijai [ save ] apgauti! Netikėkite visiems tiems prigavikams , nežiūrint, ar būtų jie lietuviais, lenkais, žydais , vokiečiais ar kitokiais! Visų jų tiks las vienas pavergti darbininkus, kad po senovei siurbus ir tukus jų krauju! Mes, Lietuvos raudonarmiečiai , pagyvenę revoliucinėje Ru sijoje, ant savo kailio puikiausiai ištyrėme, ką tai reiškia bur social žuazinė – dvarponių, fabrikantų, kunigų ir jų sėbrų patriotų -- valdžia ! Daugel tūkstančių mūsų draugų suklojo ir dar tebeguldo savo galvas, kol nusikratė tų niekšų jungu, o ir dabar dar pri sieina kovoti su buržuazijos samdininkais : čekais, slovakais 87 ir kitokiais parsidavėliais ! Bet čia , Rusijoje , kova jau baigiasi . Jūs gi , draugai , dar tik pradedate , tad turite ypač apsižiūrėti ! Tad, netikėkite, draugai , ir savajai lietuviškajai buržuazijai, kitaip ir jūsų laukia tas pat likimas : vergavimas, badas, ašaros,

kraujo upeliai, lavonų kūgiai!

478

Ginkite šalin Lietuvos buržuazinę valdžią! Tuojau, nė minutės negaišuodami, visur kaip miestuose, miesteliuose, sodžiuose, dvaruose ir kitur steikite savo darbi ninkų tarybas, kurios ir turi būti Lietuvos tikra valdžia! Dėkitės ir pilnai klausykite Lietuvos ir Gudijos (Baltarusi jos) Komunistų (bolševikų) partijos . Be jų žinios nedarykit ir neleiskit jokių plėšimų, draskymų, turto naikinimo! Neleiskit plėšt, dalint dvarų, kirst miškų ar kito turto nai kint! Visa tai turi čielybėje tekti darbininkams, bežemiams ir mažažemiams! Sunkiai turi būt baudžiami visokie plėšikai ir kontrrevoliu cionieriai . Mes, Lietuvos raudonarmiečių pulkai , skubinamės jums į pagalbą ! Paskui mus eina nauji būrių būriai! Draugai ! Dabar vokiečių kariuomenė apleidžia Lietuvą . Jūsų priedermė, kad visi jų ginklai , ginklų [ ir ] maisto sandėliai , šau tuvai, kulkosvaidžiai, patrankos-armotos , aeroplanai , cepelinai, gurguolės , visokia karinė amunicija , pabūklai ir visa kita, kas tik karui reikalinga, kad visa tai tektų į Lietuvos darbininkų ir vargingesniųjų ūkininkų Raudonosios Armijos rankas . Draugai, dabokite , kad nė vienas šautuvas , nė vienas patro nas, nė kitas ginklas nepatektų Lietuvos kontrrevoliucionie riams, buvusiems oficieriams ar kitokiems valkatoms , kurie jau kaip dėlės prisisiurbė darbininkų kraujo, tai Rusijoje bebuvo dami ir iš čia išguiti ar pasprukę , tai Lietuvoje darbininkų krauju bemisdami nutukę! Atminkite, draugai , kad jie tik ir tyko pačiupti ginklus , kad paskui , pirmai patogiai progai atsitikus , atkreipti prieš jūsų krūtinę ! Salin baltąją kraugerių armiją! Šalin kontrrevoliucinę oficieriją! Mirtis visiems revoliucijos priešams! Ginklai turi tekti tik darbininkams ir revoliucijos draugams! Atminkite, draugai , kad buržuazija neturi darbininkams su simylėjimo ir su ja galima kovoti ne gražiais , meiliais žodžiais , ne plunksna ir popierium, bet švino kulkomis! Jei kur pradėtų organizuotis ,,baltieji ", tuojau juos nugink luokite ir išvaikykite . Jei kurie išdrįstų priešintis — be susimy lėjimo muškite ! Revoliucijos priešams susimylėjimo būti neturi ! Kitaip bus pralieta daugel brangaus kraujo draugų darbininkų! Užgriebkite į savo rankas geležinkelius , telegrafus , paštus, bankus ir kitas įstaigas ! Neleiskite nieko plėšti ir naikinti! Mirtis visiems tiems, ku rie išdrįstų kėsintis ant darbininkų ir vargo žmonių labo!

* Originale: obozai. 479

Saugokite , kad nebūt susprogdinti geležinkelių ir kitų kelių tiltai, tuneliai ir t.t. Valykite ir renkite kelią iš Rusijos ateinančiai Lietuvos Rau donajai Armijai! Visi, kas gyvas, už ginklų! Visi, kas gyvas, į griežtąją, paskutinę kovą, revoliucinę ko vą su revoliucijos priešais! Šalin Lietuvos buržuazinė valdžia! Šalin Lietuvos išdavikų Tautos taryba! Mirtis visiems revoliucijos priešams! Tegyvuoja Darbininkų tarybų valdžia Lietuvoje! Tegyvuoja Lietuvos Raudonoji Armija! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė revoliucija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos Raudonoji Armija Organizatorius Rap. Rasikas Komisaras St. Mickevičius Vedėjas Mikas Šaitanas PA, 1770 f., 1918 m., b., 39 1. Nr. 256 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS RAUDONOSIOS KARIUOMENĖS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS NUVERSTI BURŽUAZIJOS VALDŽIĄ IR KURTI DARBININKŲ IR KAIMO VARGUOMENĖS ATSTOVŲ TARYBAS [1918 m. gruodžio antroji pusė ] Visų šalių proletarai, vienykitės! Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS Draugai! Mūsų raudonieji būriai įžengia į jūsų žemę. Juos sudaro lietuvių, baltarusių, lenkų ir žydų darbininkai ir valstiečiai, šių kraštų gyventojai. Jie neša taiką lūšnoms, karą rūmams . Ketverius metus jūs , Lietuvos ir Baltarusijos darbininkai ir vargingieji valstiečiai , kentėjote negirdėtas kančias . Ketverius metus jus mindžiojo Vokietijos ir caro kareivių pulkai , įrankis dvarininkų ir kapitalistų rankose . Ketverius metus jų apsaugo je jūsų dvarininkai naudojosi visais poniško gyvenimo malo numais, tuo tarpu , kai jūs , darbininkai ir valstiečiai , turėjote vargti dėl nepakeliamų mokesčių, rekvizicijų, kontribucijų ir tiesioginio plėšimo, o dažnai ir priverčiamųjų darbų. Ketverius metus jūs badavote tuo metu , kai dvarininkai ir turtuoliai jūsų išaugintus javus spekuliacinėmis kainomis pardavinėjo vokiš kiems grobikams . Ketverius metus jūs vaikščiojote basi ir nuogi

-- 480

tuo metu, kai jūsų fabrikantai ir prekybininkai išveždavo į Vo kietiją, vokiškiesiems kapitalistams audinius ir avalynę . Ketve ius metus jūsų darbininkų ir valstiečių organizacijos turėjo slėpti savo veiklą nuo vokiečių policijos ir jūsų tautiečių šnipų akių tuo metu , kai buržuazija Vokietijos valdžios organų globoje kūrė savo „,tautines tarybas " , „, tarybas “ ir „ radas “ , ku rios ir jūsų vardu kalbėjo ir kartu su okupacinės valdžios orga nais stengėsi jus pavergti. Tuo tarpu kaimynystėje su jumis, Tarybų Rusijoje, darbinin kai ir valstiečių varguomenė, paėmę valdžią į savo rankas, pa darė galą dvarininkų ir kapitalistų šeimininkavimui ir pradėjo gyvenimą statyti savaip, darbininkų ir valstiečių naudai - tur tingųjų grobuonių pražūčiai . Dabar išmušė jūsų išsivadavimo valanda . Komunistų (bolševikų) judėjimas kaip revoliucinė upė užlie jo Vokietiją , Austriją ir kitas šalis ir sugriovė Austrijos - Vo ― kietijos militarizmą Vokietijos dvarininkų ir kapitalistų tvir tovę. Dabar jūs patys turite imtis savo išsivadavimo darbo . Jūs turite sukurti savo tarybas - darbininkų ir kaimo var guomenės atstovų tarybas ir kartu su ateinančiais jums į pagal bą komunistų (bolševikų) raudonaisiais būriais paimti valdžią į savo rankas. Jūs turite organizuoti savo raudonuosius būrius kovai prieš savo mirtiną priešą — baltagvardiečius. Jūs turite visur iš pagrindų naikinti senąją tvarką, smurtą ir statyti savo darbininkų ir valstiečių valdžią. Jūsų priešai — dvarininkai ir kapitalistai nori ir toliau , savo baltajai gvardijai padedant , jums viešpatauti . Į kovą prieš juos ! Į žūtbūtinę kovą šaukiame jus , draugai ! Salin buržuaziją ir jos gynėjus - baltagvardiečius! Šalin radas, tarybas ir kitus turtuolių ir ponų viešpatavimo organus! Tegyvuoja sukilęs darbininkas ir vargdienis! Tegyvuoja Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų atstovų ta rybos! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Raudonoji kariuomenė

PA, 1770 f., 1918 m., 6 b., 31 l.

Versta iš rusų kalbos. Buvo išleistas ir lenkų kalba.

481

Nr. 257 LIETUVOS LAIKINOSIOS REVOLIUCINĖS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ VYRIAUSYBĖS MANIFESTAS 1918 m. gruodžio 16 d. Visų kraštų darbininkai, vieny kit è s! LAIKINOSIOS REVOLIUCINĖS LIETUVOS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ VALDŽIOS MANIFESTAS Sukilusiųjų Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vardu, Lietuvos raudonarmiečių vardu skelbiame karinės Vo kietijos okupacijos, Lietuvos Tarybos ir visų kitų buržuazinių tautinių tarybų ir komitetų valdžią nuversta. VISA VALDŽIA PEREINA Į LIETUVOS DARBININKŲ, BE ŽEMIŲ IR MAŽAŽEMIŲ ATSTOVŲ TARYBŲ RANKAS. LIETUVOS DARBININKAI , BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI ! Išmušė pasiliuosavimo valanda iš nepakeliamo Vokietijos okupantų jungo, nužeminimo ir skurdo. Išmušė jūsų pasiliuosa vimo valanda iš amžino jungo dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir kapitalistų, kurie iš žmonių vargo susidėjo per praėjusias bai siąsias skerdynes didžiausius turtus . Prasidėjo tai , kas turėjo įvykti pasaulinio imperialistinio karo rezultate : prasidėjo pasaulinė proletarų revoliucija, kuri griauna vieną sostą paskui kitą ir savo geležiniu kūju daužo retežius , veržiančius viso pasaulio proletariatą. Po rusų caro sugriautas Austrijos -Vengrijos sostas , o paskiau ir Vokietijos . Traška ir griūva pasaulio kapitalo tvirtovės . Arti žuvimo valan da anglų prancūzų-amerikonų imperializmo, kuris dabar lai ko save viso pasaulio pergalėtoju , kaip dar neseniai tuo didžia vosi nugalėtasis * Vokietijos imperializmas. Galingai žengia pirmyn pasaulinė proletarų revoliucija. Viso pasaulio buržuazija mato , kad artinasi jos galas . Savo mirtinojo priešo akivaizdoje ji organizuojasi šventon pasaulinės kontr revoliucijos sąjungon ir įtempia visas savo pastangas , kad pir miausia nuslopinus socialistinės revoliucijos sūkurį Rusijoje . Užsidegus revoliucijai Vokietijoje, dar labiau padidėjo pa vojus pasauliniam kapitalui . Jis prisirengęs imtis visų priemo nių, kad tik neleidus susijungti Rusijos revoliucijai su Vokieti jos ; dėlei to jisai ypatingą domę atkreipė į kraštus , skiriančius Rusijos respubliką nuo Vokietijos . Geležiniu lanku jisai nutarė suveržti Rusiją ne tik iš rytų ir šiaurės, bet ir iš pietų ir vakarų ir būtinai pasmaugti Rusijos revoliuciją, o paskiau ir Vokietijos . Parsidavėlė Pabaltijo , Lietuvos ir Lenkijos buržuazija , nesi tikėdama savo spėkomis pergalėti kylančią pas mus proletarų

Originale: pergalėtojas.

482

revoliuciją, daro visa, kad greičiau atvyktų anglų- prancūzų amerikonų kareivija ir kad padėtų jai kraujo upėse paskandinti darbininkų klasę . Mes žinome, ką neša šitieji naujieji „ liuosuo tojai " Lietuvos proletarams ir pusiauproletarams : jie neša tą patį jungą ir nužeminimą, kuriuos treji metai atgal nešė Vokie tijos liuosuotojai ", tą patį darbininkų klasės ir sodžiaus bied nuomenės grobimą, pavergimą. Iš Rusijos patyrimo mes mato me, kad sąjungininkų imperialistų „ okupacija " niekuo nesiski ria nuo vokiečių imperialistų okupacijos : tas pats dvarininkų ir kapitalistų valdžios grąžinimas , tas pats darbininkų ir sodžiaus biednuomenės pavergimas, ta pati juodoji reakcija, tie patys šaudymai ir pasityčiojimai iš mūsų brolių. Tai privertė Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos — vienintelės masinės Lietuvos proletarų partijos - Centro Komi tetą imtis pačių griežtųjų priemonių, kad nukreipus slenkantįjį ant Lietuvos proletariato ir vargingųjų valstiečių mirtinąjį pavojų . Remdamies valia Lietuvos darbininkų , sodžiaus biednuome nės ir raudonarmiečių, sukilusiųjų prieš okupacines valdžias ir jų agentą kontrrevoliucinę Lietuvos Tarybą ir atmetančiųjų bet kokius kontrrevoliucinius mėginimus iš anglų-prancūzųamerikonų kapitalistų pusės įsimaišyti Lietuvos darbo minių likiman, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Ko mitetas paskelbė Laikinąją revoliucinę Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžią . Revoliucinių Lietuvos darbininkų minių vardu skelbiame: 1. Vokietijos okupacijos valdžia Lietuvoje nuo šio laiko yra panaikinta . 2. Kaizerinė Lietuvos Taryba su jos ministerių taryba ir vi sos kitos buržuazinės tautinės tarybos ir komitetai yra panai kinti, o jų agentai paliekami * be įstatymų apsaugos . 3. Visa valdžia pereina į Lietuvos darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas . 4. Neleistini jokie tautų teisių apribojimai . Visos Lietuvos tautos sulyginamos savo teisėmis . Kiekviena tauta turi teisės naudotis savo prigimta kalba valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose. 5. Visi Tarybos, minėtųjų antrame punkte komitetų ir jų agentų įstatymai ** , įsakymai , nutarimai , paliepimai, lygiai ir okupacinės Vokietijos valdžios *** įsakymai ir t. t . , kiek jie ne liečia išimtinai vokiečių kareivių ir jų išėjimo iš Lietuvos , yra neteisėti ir neturi būti pildomi . 6. Visi Tarybos , minėtųjų komitetų ir okupacinės vokiečių vyriausybės paskirtieji valdininkai , jeigu jie patys liuosu noru neatsisakys nuo savo vietų, turi būti tuoj suimti . * Originale : beesą. ** Čia ir toliau originale: įstatai. *** Čia ir toliau originale: okupacinių Vokietijos vyriausybių.

483

7. Kiekvienas , kuris verčia pildyti Tarybos , buržuazinių ko mitetų, okupacinių valdžių arba jų agentų paliepimus, bus per sekiojamas visu revoliucinių įstatymų aštrumu . 8. Visa dvarininkų, didžiųjų ūkininkų, bažnyčių, vienuoly nų ir kunigų žemė su gyvuoju ir negyvuoju inventorium, lygiai ir visi miškai, vandenys ir žemės gelmės pereina visų Lietuvos darbo minių nuosavybėn (nacionalizuojama ) ir perduodama darbininkų ir mažažemių atstovų tarybų žinion . 9. Visi geležinkeliai , pašto* įstaigos, telegrafo ir telefono tinklai , fabrikai , bankai ir urminiai sandėliai skelbiami visų Lietuvos darbo minių nuosavybe (nacionalizuojami) , ir buvusių jų šeimininkų, valdytojų ir savininkų turi būti perduoti Tarybų valdžios organams pilnoj tvarkoj , sulig tam tikrų revoliucinės darbininkų valdžios nurodymų. 10. Aštriausiai draudžiama išvežti iš Lietuvos ir gadinti gy vąjį ir negyvąjį inventorių, taip pat vagonus , geležinkelių įtai symus, pašto, telegrafo ir elektros stočių turtą ir kitokį , kuris turi vertės visiems šalies gyventojams . 11. Vietinės tarybos privalo saugoti žmonių turtą nuo iš grobstymo ir kaltininkus traukti kuo aštriausion atsakomybėn . 12. Darbo mokestis palengva pakeliamas iki priimtųjų Ta rybų Rusijoj normų. 13. Įvedama 8 valandų darbo diena pramonėj , prekyboj ir žemės ūkyj . 14. Visos darbininkų ir sodžiaus biednuomenės skolos kapi talistams, dvarininkams, didiesiems ūkininkams ir dvasiškiams paskelbiamos kaipo nesančios . 15. Griebiamasi griežtų priemonių šalies ūkio gyvenimui at statyti (transportui sutvarkyti ir t . t.) , nustatyti Lietuvos prekių mainymui su Tarybų Rusija , Vokietija ir kitomis kaimynų ša limis . 16. Griebiamasi griežtų ir be pasigailėjimo priemonių kovo je su brangenybe ir spekuliacija, ypač pirmojo reikalo produktais. Statydami savo naująjį gyvenimą tais pačiais pamatais , kurie padėti Socialistinės Federatyvinės Rusijos Tarybų Res publikos pagrindan, mes ateityj eisime ranka rankon su Tarybų Rusija ir su visomis kitomis šalimis, einančiomis socialistinės revoliucijos keliu . Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia pareiškia , kad ji pačiu griežčiausiu būdu ko vos dėl socialistinės tvarkos įvykdymo Lietuvoje . Bet be ener gingiausios Lietuvos darbininkų minių, proletarų ir sodžiaus biednuomenės paramos, be galutinio pergalėjimo kontrrevo liucinės buržuazijos , dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir jų tar nų dvasiškijos, be pašalinimo iš Lietuvos kontrrevoliucinės

* Originale: krasos.

484

I

okupacinės Vokietijos valdžios, palaikančios kaizerinę Lietuvos Tarybą ir baltagvardiečių gaujas, be pačios griežčiausios atspir ties besiartinantiems naujiems mūsų laisvės smaugėjams ir naujiems mūsų pavergėjams - anglų-prancūzų -amerikonų kapitalo tarnams, -be to nepasiseks įvykdyti esančiųjų prieš mus didžiųjų uždavinių darbo Lietuvos paliuosavimo nuo jos pavergėjų. Draugai darbininkai ir vargingieji valstiečiai ! Mes nebe vie ni jau dabartiniu momentu . Mums į talką eina keliantis revoliu cinio sukilimo vėliavą viso pasaulio proletariatas . Mums užtik rinta visokeriopa darbininkų ir valstiečių Tarybų Rusijos para ma. Mums skuba į talką su išplėstomis raudonomis vėliavomis mūsų broliai raudonarmiečiai , mūsų nukankintosios , dabar besi liuosuojančios Lietuvos darbininkų ir valstiečių sūnūs . Draugiškai , broliškai sutikit juos ir stokit į jų eiles. Bendro mis pajėgomis jūs lengviau pergalėsite savo engėjus . Tad kelkit sukilimo vėliavą! Visi proletarai , be tautų skirtu mo, prie ginklų ! Visur kurkite Darbininkų ir mažažemių atsto vų tarybų valdžią. Verskite savo amžinuosius engėjus ! Stokite į Lietuvos Tarybų Respublikos Raudonosios Armijos eiles ! Tegyvuoja paliuosuota Lietuvos Darbininkų ir Vargingųjų Valstiečių Tarybų Respublika! Tegyvuoja Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių tarybos! Tegyvuoja mūsų Raudonoji Armija! Tegyvuoja pasaulinė socialistinė darbininkų revoliucija! Tegyvuoja socializmas! Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios vardu: Pirmininkas: V. Mickevičius - Kapsukas Z. Aleksa - Angarietis Kazimieras Cichovskis Semionas Dimanšteinas Valdžios nariai: Aleksandras Jakševičius Konstantinas Kernovičius Svotelis - Proletaras Aizikas Vainšteinas Vileika, 1918 m. gruodžio 16 d. PA, 1770 f., 1918 m., 24 b., 133 l.

Buvo dar išleistas rusų, lenkų ir žydų kalbomis. Buvo išspausdintas laikraš čiuose „Пролетарская правда " , 1918 м. gruodžio 22 d., Nr. 3; ,,Młot", 1918 m. gruodžio 22 d. , Nr. 5; ,,Komuniste", 1918 m. gruodžio 24 d., Nr. 3,,,Из6ес тия Временного революционного Рабоче-крестьянского правительства Литвы " , 1919 m. sausio 11 d., Nr. 1. Yra paskelbta knygoje „ Lietuvos TSR istorijos šaltiniai" , III t. , V., 1958, 105– 108 psl.

485

Nr. 258 UKMERGĖS APSKRITIES REVOLIUCINO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VALSTIEČIUS DĖL GRŪDŲ PARDAVIMO 1919 m. sausio 22 d. PILIEČIAI ! Mūsų kraštui gresia bado šmėkla . Spekuliantų gaujos iš mū sų krašto išveža grūdus tūkstančiais pūdų, įvarydami begalines javams kainas . Ūkininkai , biednųjų reikalus pamiršdami , ir iš jų už grūdus tokių pat kainų reikalauja, kas biedniesiems visai nepakeliama. Bet ūkininkai visai omenyje neturi to , kad didin dami javams kainas , tuo pačiu ir ant visų kitų miesto išdirbinių trigubai padidina kainas. Ukmergės apskrities revoliucinis ko mitetas kovoja su spekuliantais ir neduoda iš apskrities išvežti nei vieno grūdo . Revoliucinis komitetas stengiasi , kad visi ūki ninkams reikalingi daiktai, kaip tai cukrus , žibalas , muilas, ge ležis ir t . t. , būtų prieinamomis kainomis . Revoliucinis komite tas nuo įvairių spekuliantų rekvizuoja ūkininkams reikalingus daiktus ir išsiuntinės vietų revoliuciniams komitetams dėl išda linimo valstiečiams. Ukmergės revoliucinis komitetas nuo ūki ninkų supirkinės nustatyta kaina grūdus ir išdalins biedniesiems už prieinamas jiems kainas. Tie grūdai turės būti suvežti į vie tinius (valsčių arba parapijų) revoliucinių komitetų sanpylius , kuriais bus pirmiausia aprūpinta vietų biednuomenė ir tik li kusieji grūdai bus suvežami į Ukmergės revoliucinio komiteto sanpylį . Valstiečiai ! Padėkite aprūpinti biednuosius duona, o Ukmer gės apskrities revoliucinis komitetas jums padės įgyti žibalo , druskos , geležies ir viso to , kas jums ūkyje reikalinga . Ukmergės apskrities revoliucinis komitetas

22 sausio, 1919 metų PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 173 1. Hektografas.

Lietuvos Yra išspausdintas knygoje TSR istorijos šaltiniai ", III t., V., 1958, 136-137 psl.

486

Nr. 259 ŠVENČIONIŲ APSKRITIES MAISTO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į ŠVENČIONIŲ MIESTO IR APSKRITIES GYVENTOJUS MAISTO PRODUKTŲ PARDAVINĖJIMO KLAUSIMU 1919 m. sausio 22 d. SVENČIONIŲ APSKRITIES MAISTO KOMITETO ATSISAUKIMAS DRAUGAI IR PILIEČIAI ! Jūs gerai žinote , kad maisto klausimas yra sunkiausias klau simas mūsų Tarybų respublikoje . Pasauliniai grobuonys , kapitalistai , visokiais būdais stengia si įrodyti, kad dėl viso to kalta Tarybų respublika . Darbininkų klasė puikiai žino , kad dėl viso to kaltos yra ketverius metus trukusios kruvinos skerdynės, kurias pradėjo viešpataujančio sios klasės, norėdamos pasipelnyti ir viešpatauti pasaulio rin kose, kad paskui galėtų pavergti darbininkų klasę . Ketverius metus trukusios skerdynės ir ponų miliukovų bei kompanijos politika privedė šalį prie maisto krizės . Tarybų respublika , nugalėjusi savo priešus , gavo savo šalį nuniokotą, alkaną ir basą. Darbininkų klasė rimtai ėmėsi statyti savo išvargintomis pūslėtomis rankomis naują Socialistinę Ta rybų Respubliką ir įrodė , kad moka kurti šviesų gyvenimą dar bo žmonių masėms , bet savo statybos kelyje susidūrė su sąmo ningu sabotažu . Tačiau darbininkas pasakė: vargas tam, kas mėgins išplėšti iš jo valdžią. Maisto komitetas kreipiasi į jus , brangūs draugai , prašyda mas šią sunkią valandą padėti jam savo tvirtu įsitikinimu, kad mūsų reikalas yra teisus, nes mums su jumis nebus baisios jo kios suirutės. Argi jūs nežinote, kad vokiečiai , būdami jūsų ap skrityje ir mieste , ištuštino visus kampelius ir, buržuazijos klasės samdinių kurstomi , atsitraukdami viską nuniokojo, no rėdami sudaryti daugiau kliūčių Tarybų respublikai . Apskrities Maisto komitetas panaudojo visą savo energiją ir žinias ir ar timiausioje ateityje atkurs normalų maisto aparato darbą , o tu tarpu prašo Švenčionių miesto gyventojus ir toliau pardavinėti duoną , mėsą ir kitus maisto produktus , tik nekelti kainų, nes priešingu atveju jūs turėsite atsakyti pagal revoliucinio meto įstatymą. Leidžiama įvežti į miestą maisto produktus , o parda vinėti juos gali būti leidžiama tik turgaus aikštėje . Bet koks produktų pardavinėjimas iš vežimų užtvarose ir miesto apylin kėse griežtai draudžiamas . Kokių nors produktų ir pirmojo bū tinumo reikmenų išvežimas iš miesto spekuliacijos tikslais griežtai draudžiamas ir bus baudžiamas griežčiausiomis revo liucinio meto priemonėmis . Pastaba . Visiems Švenčionių miesto ir apskrities piliečiams leidžiama atsivežti į tarybinį malūną, kuris anksčiau priklausė

- 487

piliečiui Spizai , susimalti grūdus tik leidus miesto Maisto ko mitetui . Už sumalimą imamas iš piliečių mokestis - 50 kap. už pūdą , du svarai iš pūdo Švenčionių miesto Maisto komitetui ir pusė svaro iš pūdo nuobiroms *. Švenčionių apskrities Maisto komiteto pirmininkas REZNIKOVAS 1919 m. sausio 22 d . Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 2 1.

Nr. 260 ŽEMAITIJOS KARINIO-REVOLIUCINIO KOMITETO MANIFESTAS 1919 m. sausio 27 d. MANIFESTAS ŽEMAITIJOS REVOLIUCINIO KOMITETO

Draugai darbininkai ir darbininkės! Jau pradeda tekėti saulė ir šviesti socializmo spinduliai . Amžiais visame pasaulyje kankinami darbininkai jau pradeda būti laisvais . Pirmieji tą laisvę įgijo sukilę ir stoję į atvirą kovą Rusijos darbininkai , kurie šiandieną eina į pagalbą taip pat sukilusiems Lietuvos darbininkams . Rusijos ir Lietuvos darbininkai sudaro vieną kūną , nes kaip vienų, taip ir antrų vienodi reikalai . Jie ant savo raudonų, krau ju aplaistytų vėliavų turi užrašę obalsius : Visa valdžia darbi ninkams ! Taika grytelėms, kova palociams ir dvarams ! ir Šalin išnaudotojus! ir už šitus obalsius jie pasiryžo kovoti ir mirti . Jokiai kitai valdžiai , kaip tik darbininkų, dabar nėra ir negali būti vietos Lietuvoj . Visiems darbininkų priešams mirtis ! Nuo visokių socialmaklerių pardavikų turi būti nutrauktos maskės ir parodyti darbininkams jų veidmainingi darbai . Tą visą atlikti sukilusių darbininkų partija - Komunistų partija sudarė ŽE MAITIJOS KARINI-REVOLIUCINĮ KOMITETĄ, kuris, paėmęs visoj Žemaitijoj valdžią, skelbia : 1. Visus buržuazinius parapijų ir apskričių (kreizų) komitetus nuverstais ir kviečia kuo greičiausiai visuose valsčiuose tver ti darbininkų bežemių ir mažažemių atstovų tarybas (prie rinkimų leisti tiktai tuos, kurie nesinaudoja svetimu darbu) . 2. Visų dvarų darbininkams sudaryti iš 3-6 žmonių komitetus ir perimti visus dvarų turtus (javus, gyvulius ir t . t .) į komi teto rankas. Dvaro turtus nedalintis. Javų nepūstyti be rei kalo. Gyvulius užlaikyti gerai . Palikti grūdus dėl apsėjimo * Originale (rusiškai) : нa ynadoк. -- 488

laukų ir žiūrėti , kad visi laukai pavasarį būtų apdirbti ir ap sėti. Dvarų komitetai yra valdžios įstaigos ir turės duoti apy skaitas susipratusių darbininkų valdžiai . Kiekvienas turi at minti ir žinoti , kad visi žemės turtai priklauso valdžiai , o valdžia priklauso darbininkams, ir jeigu kas naikins val džios turtą, tai reiškia per nesusipratimą naikins savo turtą. 3. Teikti pagalbą praeinantiems Rusijos kareiviams . 4. Nenaikinti girių be reikalo . 5. Pilti atliekamus grūdus į sandėlius dėl aprūpinimo Raudono sios Armijos, kuri , nesigailėdama savo gyvasties , kovoja už išliuosavimą darbininkų. Draugai ir draugės! Žemaitijos Karinis -revoliucinis komitetas kreipiasi į JUS, prašydamas ateiti ir padėti jam statyti naują gražų darbininkų rūmą , kuriame nebus išnaudotojų ir išnaudojamų, kuriame to kios nelygybės, kokia buvo sename buržuaziniame rūme , nebus . Mums į pagalbą ponai , kunigai ir kitokios rūšies išnaudotojai neateis, ir reikės mums patiems tą darbą atlikti savo pūslėtomis rankomis .

FEST

Taigi visi į tystės . Lai gyvuoja Lai gyvuoja Lai gyvuoja lų partija.

$1

dėl

socializmo ,

dėl darbininkų viešpa

darbininkų valdžia! pasaulinė revoliucija! jos vykintoja Lietuvos ir Baltarusijos Komunis

Pirmininkas Žemaitijos Karinio- revoliucinio komiteto D. BUDINAS Nariai komiteto : J. CYPAS, V. VOLODKA, A. FEDARAVIČIUS, A. VYTOLIS

S

5

darbą

Telšiai , 27 sausio, 1919 m. PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 2b 1.

་ .

Nr. 261 PANEVĖŽIO DARBININKŲ TARYBOS MAITINIMO KOMISARIATO ATSIŠAUKIMAS Į PANEVĖŽIO APSKRITIES ŪKININKUS, RAGINANTIS VEŽTI Į MIESTĄ PARDAVIMUI ATLIEKAMUS JAVUS [ 1919 m. sausis] ATSIŠAUKIMAS Į PANEVĖŽIO APSKRITIES IR APYLINKĖS ŪKININKUS Draugai! Pagaliau atėjo laikas, kuomet po ketverių metų sunkios oku pacijos valdžios , kuri visokiais būdais išnaudojo ūkininkus , * atimdama net paskutinius gyvulius, bet dabar tie pančiai su

* Taip originale. 489

ДА

ЗДРАВСТВУЕТ

СКРЕПЛЕННОЕ КРОВЬЮ МИРОВОЕ БРАТСТВО ВОССТАВШИХ ПРОЛЕТАРИЕВ Центропечать при Ц. И. Н. Литвы и Белоруссии . L ir B TSR Centro Vykdomojo Komiteto šūkis, išleistas 1919 metų pradžioje. trūko . Lietuvos darbininkai ir mažažemiai ūkininkai pradėjo imti valdžią į savo rankas. Panevėžio darbininkų taryba , reikš dama žmonių valią, paėmė valdžią į savo rankas Panevėžyje ir visam apskrityj . Bet negana paimti valdžią į darbininkų rankas , apart to, reikia , kad visi žmonės ją remtų. Maitinimo komisariatas prie darbininkų tarybos kreipėsi į visus ūkininkus, kad tuojau pradėtų vežti atliekamus javus į Panevėžio miestą, kuris reikalauja maisto dėl išmaitinimo gy ventojų. Už pristatytus javus bus užmokama taip, kad nebūtų skriaudos nei jums , nei valdžiai . Jeigu, ūkininkai , nepristatysit miestan duonos, tai ir mies tas negalės jums irgi nieko duoti. Miestas be kaimo , kaimas be miesto negali apsieiti, todėl vi si kaip vienas remkit darbininkų valdžią, kuri rūpinasi visų žmonių gerove . Pastaba. Javus galite vežti Monopolio gatvėn į monopolio sandėlį *, ten bus priimami ir pinigai užmokami . Maitinimo komisariatas Komisaras K. KLIORIS

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 29a 1. Nr. 262 VILNIAUS APSKRITIES KARINIO KOMISARIATO AGITACIJOS IR ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į RAUDONARMIEČIUS IR VILNIAUS MIESTO BEI VILNIAUS GUBERNIJOS DARBININKUS RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS ĮKŪRIMO PIRMOSIOMIS METINĖMIS [1919 m., ne vėliau kaip vasario 23 d.] DRAUGAI! Vasario dvidešimt trečią dieną mes švęsime RAUDONOSIOS ARMIJOS, kovojusios ir dabar tebekovojančios už didį darbi ninkų klasės išlaisvinimą, pirmąsias metines. * Originale: skladą.

490

Draugai raudonarmiečiai, negailėdami savo gyvybės, gi na dar pavergtos darbo liaudies teises . Darbo liaudis šiuo metu yra ne kas kita , kaip įvyniotas į kažkokį skarmalą gyvos mėsos gabalėlis. Ir mes, nuvertę visokio plauko engėjus bei visokius išnaudotojus ir pasijutę laisvais piliečiais, turime da bar padėti savo broliams, dar neišsivadavusiems iš kapitalo jungo . Draugai, norint įtvirtinti mūsų krauju iškovotą laisvę, mums reikalinga RAUDONOJI ARMIJA. Šią didžią dieną — vasario 23-ją mes dar turime paminėti ir pagerbti visus draugus , kurie krito kaip garbingi kovotojai už proletariato reikalą, ir visas proletarinės revoliucijos aukas , žuvusius ir suluošintus kovos laukuose , mirusius nuo sunkios ligos užnugaryje, kalėjime ir katorgoje , sušaudytus ir žuvusius kartuvėse bei ant ešafotų drąsius, tvirtus ir ištvermingus drau gus , kurių krauju užsprings tarptautiniai grobuonys -budeliai ir darbininkų kraujo išdavikai . Draugai raudonarmiečiai ir Vilniaus miesto bei Vilniaus gu bernijos darbininkai. Tad paminėkime šią dieną mūsų išvaduotojos Raudonosios Armijos, kuri išplėšė mus iš okupantų ir susitaikėlių gaujos rankų, metines . Pagerbkime šią didžią [ kovos už] darbininkų klasės reikalą ir komunizmo idėją dieną. DARBININKAI RAUDONARMIEČIAI, IR susitelkime į glaustas gretas ir visi kaip vienas išeikime į gatves su raudo nomis vėliavomis rankose. Vilniaus apskrities Karinio komisariato Agitacijos ir švietimo skyrius

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 27 1.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 263 LIETUVOS KARINIO KOMISARIATO AGITACIJOS IR ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į RAUDONARMIEČIUS RYŠIUM SU RAUDONOSIOS ARMIJOS ĮKŪRIMO PIRMOSIOMIS METINĖMIS 1919 m. vasario 23 d. Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DRAUGAI RAUDONARMIEČIAI ! Sveikiname su pirmosiomis Raudonosios Armijos metinėmis! Jau ištisus metus gyvuoja pasaulyje Darbininkų ir Valstie čių Raudonoji Armija . Sunku jai buvo užgimti . Prieš jos jau nus daigus, kaip ugnies lietus , pasipylė juodžiausi ir šlykščiausi buržuazijos ir jos talkininkų įžeidimai ir šmeižtai .

491 ➖➖

Tačiau ji užgimė, ji susikūrė iš pavergtos liaudies prakaito, kraujo ir ašarų. Ji atėjo iš darbo vandenyno, iš motinų, žmonų ir vaikų ašarų jūros . Ji atėjo iš tamsių žemučių lūšnų, iš drėg nų tvankių rūsių, ji gimė iš kapitalistų bei išnaudotojų pavergto darbo . Ji atėjo ginti pasaulinės socialistinės revoliucijos . Rusijos proletariatas , nuvertęs kraugerišką caro ir buržua zijos valdžią, žinojo , kad jo kova nebaigta , kad buržuazija jį užpuls , žinojo , kad prieš jį susitelks viso pasaulio imperializmas . Atsižvelgdamos į tokią padėtį , darbininkų klasė ir vargin goji valstietija visomis jėgomis ėmė organizuoti savo gynėją Darbininkų ir Valstiečių Raudonąją Armiją. Darbininkų klasė sėkmingai kuria savo armiją, ji auga ir auga kas diena , kas valanda, ji viesulu veržiasi į savo tikslą , į socializmą . Pasaulis dar nežino , kad darbininkų klasė ir varguomenė galėtų turėti savo ginkluotą kariuomenę. Tačiau ji yra. Tai ne sapnas, tai - tikrovė . Tai - revoliucinio judėjimo visame pasaulyje kibirkštis . Ji kelia džiaugsmą engiamiesiems ir siaubą — buržuazijai. Ji sukelia paniką visam buržuaziniam pasauliui ir griauna kapitalistinę santvarką, mesdama spindu liuojančias kibirkštis į revoliucinio proletariato gretas. Jaunai Lietuvos Raudonajai Armijai dar teks sunkiai kovo ti su baltagvardietiškomis sąjungininkų kapitalo remiamos Ta rybos gaujomis. Tačiau, draugai raudonarmiečiai , atsiminkite, kad mes ko vojame už tiesą, už darbininkų klasės išvadavimą, ir kovojame ne vieni. Mus parems viso pasaulio proletariatas. Karaliaučius jau spartakiečių rankose . Buržuazinė Lietuvos Taryba kartu su savo baltagvardiečiais netrukus atsidurs ant adatos smaigalio ir nugarmės į revoliucinės liepsnos jūrą, kuri ją supa iš visų pusių. Spartakiečiai mums tiesia ranką. Pergalė mūsų pusėje. Jei Raudonoji Armija tiek daug padarė per vienerius metus , tai mes , švęsdami šiandien pirmąsias jos gyvavimo metines, pri sieksime ateinančiais metais dar energingiau pasidarbuoti dar bo liaudžiai išvaduoti. Šalin iš mūsų kelio buržuazijos agentus ! Tegyvuoja pasaulinė revoliucija! Tegyvuoja vargingųjų klasės gynėja Darbininkų ir Valstie čių Raudonoji Armija! Lietuvos Karinio komisariato Agitacijos ir švietimo skyrius

1919 metų vasario 23 d. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 18 l.

1

492

I

Nr. 264 LIETUVOS LAIKINOSIOS REVOLIUCINĖS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ VYRIAUSYBĖS ATS:ŠAUK MAS Į DVARŲ DARBININKUS, RAGINANTIS ORGANIZUOTIS IR PADĖTI DARBININKŲ TARYBOMS IR REVOLIUCINIAMS KOMITETAMS PER:MTI DVARŲ TVARKYMĄ [ 1919 m., ne vėliau kaip vasario 27 d. ] Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DVARŲ DARBININKAI ! Penkerių metų karas sugriovė žmonių gerovę ir praskolino juos keleriems amžiams. Kapitalistai dabar nori tas skolas su versti ant liaudies pečių. Vienas tiktai organizuotas darbas, organizuotų darbininkų vedamas, tegali atstatyti griuvėsius, karo padarytus, ir sudėti naujų turtų, vargo žmonėms reikalingų. Dėl to reikia , kad jiems tektų visi darbo ir mainų įrankiai : žemė , fabrikai ir bankai . Tek tų sveiki , nesulūžę ir tvarkoj . Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia , išleidusi gruodžio 16 d . manifestą, atėmė iš dvarininkų ir kitų kapitalistų dvarus ir miškus ir atidavė juos Lietuvos valstybei . Dabar nuo jūsų, draugai darbininkai , prigu li , kad šitie dvarai , patekę į jūsų rankas , duotų daugiau pelno , ir kad tas pelnas eitų visų vargo žmonių naudai , o ne ponų ir kapitalistų, kaip lig šiol buvo . Reikia, kad dvarų laukai pava sarį būtų apsėti , kad gyvulių juose ne tiktai nesumažėtų, bet dar padaugėtų, kitaip visiems proletarams gali užeiti badas, o gal ir bado mirtis . Atsiminkite , draugai , jog be jūsų, kurie savo rankomis dir bate žemę , dar yra proletarų: fabrikų, dirbtuvių, geležinkelių darbininkų ir kitų. Supraskite , kad jų darbas liaudžiai ne ma žiau reikalingas , kaip jūsų. Žinokite, kad be jų jūsų darbo vai sius gali kapitalistai atimti . Atsiminkite , jog tiktai visi išvien eidami ir lauko darbininkai ir miesto teiškovos tą šviesią ateitį , kur nebebus nei spaudėjų, nei prispaustųjų. Draugai! Tai vienybei pasiekti tėra vienas kelias ― visiems dėtis vienon eilėn. Jūs visi dėjote ponams turtus , jus visus iš naudojo kapitalistai ; jūs visi dėl to turite stoti vienon eilėn , eidami liuosuoti darbą iš kapitalo . Naujoj socializmo tvarkoj * neturi būti nei didesnių, nei mažesnių, neturi būti neapykantos są tarp darbininkų: visi darbininkai turi sudaryti vieną darbo jungą, kuri jus apgintų nuo išnaudotojų ir gelbėtų nuo bado, vargo ir mirties . Draugai, organizuokitės ! Organizuoti eikite kovon su išnau dotojų klase, ieškodami vaisingo laisvo darbo , kuris duotų šviesią ateitį darbininkų klasei , lygiai kaip ir visai žmonijai . Originale: nekantos. 33

LKP atsišaukimai , I t.

-

493 -

Viskame tvarka, visur disciplina ! Ne metas dabar tinginiauti, bet dirbti. Ne turtą plėšti, bet saugoti jį nuo plėšimo. Paėmę dėl to savo žinion dvarus, rūpinkitės juos tuojau atnaujinti ir atstatyti, kas karo buvo sugriauta ir sunaikinta . Jei kur dvarų ekonomai , valdytojai ar kitokie ūkio vedėjai nenorėtų dirbti su jumis, netrukę praneškite apie tai savo taryboms, revoliu ciniams komitetams arba Laikinajai revoliucinei Lietuvos darbi ninkų ir vargingųjų valstiečių valdžiai . Su tokiais bus pasielgta kaip su darbininkų klasės priešais . Tas pats ir su darbininkais bernais . Nepriimkite tokių savo tarpan, kurie nenorės dirbti arba trukdys darbą. Imant dvarus [ savo ] žinion, padėkite darbininkų taryboms arba revoliuciniams komitetams surašyti visus m škus, žemes , trobas, gyvulius, padarynę ir visokį turtą gyvenamose trobose. Surašę apsaugokite juos nuo plėšimo ir vogimo. Visa manta , ūkiui reikalinga , turi pasilikti prie ūkio . Gyvenamos trobos pra vers mokykloms, klubams, kursams ir kitokioms kultūros ir švietimo įstaigoms . Knygos, vaizdai , paveikslai ir kitokios dailės vertybės bus surinktos į knygynus ir muziejus , kuriuos paskui lankys visi vargo žmonės ir jų vaikai . Iš tų javų, kur yra, jūsų tarybos arba revoliuciniai komitetai atskirs jums tiek, kiek rei kės maistui, sėklai ir gyvuliams ; kita turite apsaugoti, kad jų neišsidalintų, ligi Laikinoji Lietuvos valdžia paims juos savo žinion . Draugai, visur tvarka ir disciplina ! Jei kas , apsimetęs socia listo, bolševiko ar komunisto vardu , šauks jus dalinti dvarus , juos plėšti ar deginti , kirsti miškus ar naikinti turtą — žinokite , jog tai bepročių arba pikčiausių darbininkų klasės priešų dar bas. Nė vienas socialistas , bolševikas ar komunistas negali plėš ti ar naikinti žmonių turto . Tokius , kurie šaukia plėšti ir dalinti dvarus, sulaikykite ir atiduokite juos į darbininkų tarybų arba revoliucinių komitetų rankas. Prie darbo, draugai , laisvo , tveriamo darbo -- ne palaidi , bet susidėję vienon galingon darbo sąjungon! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja socializmas! Tegyvuoja laukų ir miestų darbininkų vienybė! Tegyvuoja Darbininkų tarybų valdžia! Laikinosios revoliucinės darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios pirmininkas MICKEVIČIUS - KAPSUKAS Einąs žemės ūkio komisaro pareigas V. BIELSKIS

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 32a 1.

Yra išspausdintas knygoje „ Lietu vos TSR istorijos šaltiniai" , III t., V., 1958, 172-173 psl.

Originale: revoliucijos.

-494 -

Nr. 265

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBŲ CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į RAUDONARMˇEČIUS, RAGINANTIS JUOS KAUTIS, KOL BUS PASIEKTA GALUTINĖ PERGALĖ ( 1919 m., ne anksčiau kaip vasario 27 d.] DRAUGAI RAUDONARMIEČIAI !

Didi kova, kova už darbo žmonių išlaisvinimą, dar nebaigta. Jūsų priešas dar nesumuštas . Atvirkščiai , jis kaupia jėgas pas kutinėms lemiamoms grumtynėms. Negalėdami nugalėti jus atvirame , garbingame mūšyje, jū sų priešai nori jus apgauti , nori sukelti jūsų eilėse nepasitikė jimą ir sąmyšį . Čia jums sakoma , kad jūs esate rusai ir jums nereikia kištis į lietuvių ir lenkų reikalus ; čia jus norima įtikinti , kad jūsų komisa rai saugiai , ramiai ir sočiai gyvena puikiuose rūmuose , o jus verčia kęsti badą ir šaltį . Tačiau patys jūsų priešai negali pasa kyti, kuriam tikslui jūsų komisarai turėtų tai daryti . Nes jie žino, kad dabar jūs patys esate valdžia, kad dabar jūs patys ir jūsų broliai , tokie pat valstiečiai ir darbininkai , kaip ir jūs, esate savo likimo ir visos respublikos likimo šeimininkai . Nes jūsų priešai žino taip pat gerai , kaip ir jūs , kad dabar jūs nekovojate, kaip anksčiau, už turtuolių, dvarininkų ir fabrikan tų interesus, siekdami užgrobti svetimą žemę ir svetimas tautas , kad kapitalistai galėtų jas išnaudoti ; jie žino , kad dabar jūs ginate savo laisvę, savo revoliuciją, savąją darbininkų ir vals tiečių valdžią. Įžūliai meluoja tas , kuris sako , kad Rusijos vals tiečiui ir darbininkui neturėtų rūpėti Lietuvos arba Lenkijos valstiečio ir darbininko reikalai , nes šiuo metu , kai čia , kaip ir Rusijoje, laimėjo darbininkai ir valstiečiai , viso pasaulio tur tuoliai siekia čia sutriuškinti šią neapkenčiamą valdžią tik dėl to, kad galėtų ją sutriuškinti ir Rusijoje . Viso pasaulio turtuo liai susivienijo prieš darbininkus ir valstiečius tik dėl to , kad jie negali pakęsti jų pergalės , kur ji bebūtų, nes tuomet jų pačių darbininkai ir valstiečiai taip pat panorės nusimesti sun kų smurtininkų jungą ir paimti valdžią į savo rankas. Draugai raudonarmiečiai ! Kad ir kur jūs bekovotumėt, kad ir kokiame fronte jūs eitumėt į žūtbūtinį mūšį , kad ir prieš ką jūs vestumėt karą prieš Estijos , Lenkijos , Lietuvos, Vokieti jos ar Rusijos baltagvardiečius , jūs visuomet kovojate tik už save, už savo laisvę, už savo valią, už savo žemę. Turite vieną priešą, kaip jis besivadintų, nes visi dvarininkai ir fabrikantai, viso pasaulio buržuazija nori sutriuškinti jūsų valdžią, atimti iš jūsų žemę ir laisvę, vėl priversti jus dirbti jiems . • 495 -

Jeigu jie sunaikins Lietuvos ir Baltarusijos Socialistinę Ta rybų Respubliką , tai tik tam, kad galėtų sunaikinti Rusijos So cialistinę Federatyvinę Respubl ką, tik tam , kad visur galėtų sunaikinti darbininkų ir valstiečių valdžią. Jums sunku . Jums tenka ir badauti , ir kęsti šaltį , ir kovoti nepakenčiamiausiomis sąlygomis, ir tik todėl, kad visas smurtininkų ir turtuolių pa saulis jus užpuolė ir visokiais būdais stengiasi jus sunaikinti . Tačiau pagalba arti : jau sukyla darbininkai ir valstiečiai kitose šalyse, ir kai į jūsų raudonąsias gretas įsilies darnūs raudonieji Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos darbininkų ir valstiečių pulkai , kai viso pasaulio darbo žmonės sukils prieš savo engėjus, tuomet pergalė bus lengva . Dar viena pasku tinė pastanga, ir toji valanda ateis . Dar truputį kantrybės ir ištvermės. Jūs tiek daug kovojote, - dabar neilgai beliko laukti pergalės . Netikėkite apgavikams ! Šalin išdavikus ! Visuose frontuose jūs mušėte ir mušate baltagvardiečius . Jie negali jūsų nugalėti garbingame mūšyje , jiems nepavyks paimti jus apgaule ! Visi revoliucijos ginti! Tegyvuoja laisvė ! Tegyvuoja [liaudies] valia ! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia ! Tegyvuoja nenugalima revoliucinė Raudonoji Armija ! Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybų Centro Vykdomasis Komitetas

PA, 1770 f., 1919 m., 7 b., 3 l.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 266 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBŲ CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIV:US, RAGINANTIS NETIKĖTI ŠMEIŽTAMS APIE RAUDONĄJĄ ARMIJĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip vasario 27 d .] Visų

šalių

proletarai,

vienykitės!

LENKŲ KAREIVIAI Netikėkite savo karininkams, kai jie sako jums, kad legio nierius, patekusius mums į nelaisvę, mes sušaudome arba nu kankiname . Dešimtys ir šimtai jūsų kareivių jau yra patekę į nelaisvę arba yra perėję į mūsų pusę, ir nė vienam iš jų nė plaukas nuo 496

galvos nenukrito , nes jūs esate tokie pat darbo liaudies sūnūs, kaip ir mūsų Raudonosios Armijos kareiviai. Netikėkite, kai jums sako, kad Raudonoji Armija siekia už grobti svetimas žemes. Darbininkai ir valstiečiai kovoja už sa vo gyvenimą ir teises, už darbo žmonių valdžią atstovų tary bose, o ne už tai , kad viešpatautų kapitalistai , dvarininkai ir karininkai , kurių valdžią jūs savo ne ąmoningais veiksmais vėl primetate Lietuvos ir Baltarusijos liaudžiai . Nes i senas savo gūžtas jau grįžta dvarininkai, o jūs jiems padedate! Netikėkite tiems šmeižtams, kuriais apipila komunistus , at stovų tarybas, Raudonąją Armiją! Liaukitės dirbę tą purviną darbą, kuriam jus nori panaudoti buržuazija ir darbo žmonių priešai ! Pereikite į darbininkų re voliucijos pusę ! Lietuvos ir Baltarusijos Darbininkų, valstiečių ir Raudonosios Armijos atstovų tarybų Centro Vykdomasis Komitetas PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 23 l.

Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 267 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBŲ CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VALSTIEČ US, DEMASKUOJANTIS KONTRREVOLIUCINIUS KOLČAKO KĖSLUS IR RAGINANTIS Į KOVĄ PRIEŠ JO GAUJAS [1919 m., ne anksčiau kaip vasario 27 d.] LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TARYBŲ SOCIALISTINĖ RESPUBLIKA Visų šalių proletarai,

vienykitės!

KĄ NEŠA KOLČAKAS VALSTIEČIAMS?

Ar visi valstiečiai gerai žino, ką neša su savim caro admi rolas Kolčakas? Paklausykite atidžiai , ką sako Kolčakas : ,,Vyriausybė negali tylėti, matydama tą agrarinę tvarką, ku ti kilo iš revoliucijos, kai gyventojai , pažeisdami įstatymą, atėmė iš savininkų žemę iš dalies savavališkai, iš dalies žemės komitetų nutarimais". TAIGI KOLČAKAS SKELBIA, KAD ŽEMĖS ATĖMIMAS IŠ DVARININKŲ ESĄS NETEISĖTAS. Tai ir suprantama : kaip gali dvarininkų samdinys leisti, kad valstiečiai valdytų žemę, atimtą iš veltėdžių dvarininkų? Revoliucija sulaužė įstatymus , sako dar Kolčakas . Kokius įstatymus , leiskite paklausti ? Caro įstatymus, bau džiavininkų įstatymus, įstatymus, kurie vargingą valstietį laikė pavergtą.

497

Ir Kolčakas eina grąžinti šių niekšiškų caro įstatymų, atiduo ti žemę buvusiems savininkams -· dvarininkams, vienuolynams , bažnyčioms, caro šeimai ir kitiems pinigų maišams . Kolčako įsakymuose tiesiai sakoma: ,,Už savavališkus žemės užgrobimus, nuostolių ir žalos pada rymą savininkams po to , kai vietovė bus išvalyta nuo boľševi kų, bus baudžiama visa civilinių ir baudžiamųjų įstatymų jėga". Vadinasi, kai tik Tarybų valdžia bus nuversta, tuoj grąžina mas dvarininko viešpatavimas . -Nedrįsk skriausti pono! - šaukia einanti iš rytų gauja generolų, gubernatorių, pristavų, uriadnikų. Klaupkis, muzike, ant kelių prieš jo šviesybę poną dvarininką ! Kolčakas ne tik akiplėša , bet ir niekšas. Eina žemės atimti iš valstiečių, o paklausykite , ką jis gieda savo lapeliuose. ,,Aš nešu valstiečiams žemę ir laisvę. Kiekvienas turės že mės, nerausdamas dėl to, kad ta žemė buvo iš kokio nors dva rininko prievarta atimta. Žemę — darbo liaudžiai, ir gautą ne plėšimu, o doru keliu - perkant žemiausia kaina ". Ar supratote, draugai valstiečiai , ką sako dvarininkų cariu kas Kolčakas ? Žada jums ne tik žemę, bet ir laisvę. Tai Niko lajaus tarnas, girdi , besirūpinąs jūsų laisve ! Tačiau toliau pasirodo įdomus dalykas : žemę jūs gausite ne už dyką, bet už atlyginimą. Mat, jūsų sąžinę smarkiai slegia tai , kad jūs taip ,, nuskriaudėte " ponus dvarininkus, nesumokė ję jiems naujų milijonų išperkamųjų . Štai Kolčakas ir nori, kad jūs nesikankintumėt dėl savo nuodėmių, nori sutvarkyti reika lą ,,dorai ". Atidaryk savo piniginę, mužike , dvarininkai prisibadavo ! Ir kvailiui suprantama, kad jei žemė ir valdžia vėl atiteks dvarininkams, tai dvarininkai tvarkys žemę šeimininkiškai: pa --norės parduos, nepanorės nė sklypelio neišleis iš rankų, o ką parduos - tai pašėlusiomis kainomis. Vargingasis ir vidutinis valstietis liks visiškai be žemės . Pra turtės vien buožės . Kaimo darbo žmonės bus nuskurdinti . Draugai valstiečiai , pražūtį neša mums Kolčako plėšikų gauja! Imkitės visi darbo, sustiprinkite ir sutvirtinkite savo Rau donają Armiją! Be armijos negalima nugalėti dvarininkų. Padėkite Tarybų valdžiai sumušti , sutriuškinti , sunaikinti liaudies priešą . Atminkite : Kolčako pergalė reikš darbo žmo nių pražūtį . Mirtis dvarininkų samdiniui! Mirtis visiems revoliucijos priešams! Tegyvuoja Raudonoji Armija ! Tegyvuoja darbo žmo nių Tarybų valdžia! ,,Spaudos centro " leidykla prie Lietuvos ir Baltarusijos CVK 1919 m. PA, 1770 f., 1919 m., Versta iš rusų kalbos. 2a b., 148 1. 498

Nr. 268 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBŲ CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į VOKIEČIŲ KAREIVIUS, RAGINANTIS JUOS NEKOVOTI PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ [ 1919 m., tarp vasario 27 d. ir l'epos mėn.] Visų šalių proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI ! Greit sukaks jau penkeri metai , kai jūs esate priversti kovo ti Rusijos žemėje ! Penkeri metai , toli nuo gimtojo židinio , at skirti nuo šeimų, nuo brangių jums žmonių. Kaizerio vyriausy bė pasiuntė jus į skerdynes, kad patenkintų jūsų kapitalistų norus. Šeidemano vyriausybė , kuri vadina save liaudies ir so cialistine vyriausybe, tęsia toliau tą kruviną darbą, kurį pradė jo vokiečių tautos nuverstas kaizeris . Rusijos revoliucijai laimėjus, atėjusi į valdžią darbininkų ir valstiečių vyriausybė siekė sudaryti visas galimybes vokie čių belaisvių grįžimui į tėvynę, nes darbininkai ir valstiečiai visur yra broliai ir rusų proletarai broliškai elgėsi su jumis. Jie žiūri į jus kaip į brolius ir šiandien. Kaizerio vyriausybei rusų darbininkų ir valstiečių pergalė buvo tikras siaubas . Kaizeris neapkentė tarybų vyriausybės. Ir, viešai pasirašydama su Rusija taikos sutartį , kaizerio vyriau sybė išvien su visų šalių kapitalistais uoliai stengėsi pasmaugti Rusijos revoliuciją. Dabar, kai vokiečių tautai atėjo sukilimo ir išsivadavimo nuo kaizerinio jungo diena , kai liaudies pasipiktinimo banga nu šlavė kaizerį su jo gauja, dabar, atrodo, atėjo pagaliau tikro abiejų tautų broliškumo diena . Rusijos vyriausybė ir dabar su prato teisėtus vokiečių kareivių norus ir visomis jėgomis sten gėsi sudaryti visas galimybes jų grįžimui į tėvynę. Tačiau Šeidemano ir jo pakalikų išdavystė iškasė gilią pra rają tarp abiejų broliškųjų tautų. Bijodama, kad darbininkų ir valstiečių viešpatavimas Rusijoje gali patarnauti Vokietijai pa vyzdžiu ir atvesti ir ten į pilnutinį bet kurio išnaudojimo panai kinimą, šliauž.odama prieš Antantę, kuri labiausiai bijo ateinan čios proletarinės revoliucijos, iš revoliucijos kilusi Šeidemano Eberto vyriausybė nusmuko taip giliai , kad varo gėdingą kontrrevoliucijos politiką . Anksčiau jus vertė būti suomių ir ukrainiečių revoliucijos budeliais ; dabar jus verčia pasmaugti revoliuciją Lietuvoje ir Baltarusijoje. Vokiečių darbininkai ir valstiečiai, jūs kovojate pas save už savo išsivadavimą, o čia, okupuotame krašte, jūs esate revoliucijos slopintojai ir kontrrevoliucijos padėjėjai! Dabar jūs matote , už ką vyksta kova ! Visas pasaulis suskilo į dvi kovojančias stovyklas. Vienoje - imperialistinė kapita listų klasė, kitoje - kovojantis revoliucinis proletariatas. Ir jūs, - 499

kurie visuomet stovėjote priešakinėse revoliucinio judėjimo eilėse kaip ryškus pavyzdys tarptautiniam proletariatui,— jūs dabar verčiami lieti kraują už kapitalistų, engėjų, išnaudotojų interesus. Gėda! Baltagvardiečių gaujos biauriausiai elgiasi su pate kusiais į nelaisvę priešais . Jūsų akivaizdoje lietuviškieji ir ru siškieji revoliucionieriai , kurie ištisus dešimtmečius su jumis kartu, petys į petį , kovojo prieš kapitalistinę, buržuazinę vi suomenės santvarką, yra mušami , kankinami , luošinami , mirti nai užplakami . Ir visa tai daro jūsų vadai dorų vokiečių karei vių vardu! Pagalvokit, draugai! Supraskit, kad kova prieš Rusijos revoliuciją yra kova prieš jus pačius! Supraskit, kad, nuvers dami darbininkų ir valstiečių vyriausybę Rusijoje arba Lietu voje, jūs tuo pačiu metu paverčiate niekais visus Vokietijos revoliucijos laimėjimus. Dabar vedamas karas neturi nieko bendro nei su tėvynės gynimu , nei su užgrobimais . Raudonoji Armija gina tik revoliuciją ir laisvę, ji kovoja už darbininkų ir valstiečių vyriausybę ten , kur ji nugalėjo . Ji neturi jokių imperialistinių tikslų, ji nenori jokių svetimų žemių. Viso pa saulio kapitalistų klasė persekioja bo'ševikus ne dėl to , kad ji bijo, jog Rusija gali užgrobti naujas žemes . Ji puikiai žino, kad niekas apie tai negalvoja , kad nė vienas žmogus Rusijoje ne siekia tokių tikslų. Ji kovoja prieš bolševizmą tik dėl to , kad ji bijo, jog kitos šalys gali apsikrėsti bolševikinėmis idėjomis, ji stengiasi jį sunaikinti, nes ji negali ir nenori leisti , kad Vo kietijoje arba kur nors kitur valdžia iš tikrųjų patektų į darbi ninkų ir valstiečių rankas . Draugai! Pasidarę dabar revoliucijos budeliais, jūs tarnau jate tik jūsų priešams. Jūs ginate kapitalistų, bankininkų , fabrikantų ir dvarininkų interesus , imperialistinio pasaulio ka pitalo interesus prieš tarptautinio revoliucinio proletariato in teresus, proletariato , kuris kovoja už savo galutinį išsivadavimą iš kapitalistinės samdomosios vergijos ir išnaudojimo , kuris veda sunkią kovą už taurius visų darbo žmonių broliškumo idealus, už didžius socializmo tikslus . Mes negalime patikėti , kad visa tai daroma su jūsų aiškia valia. Mes netikime, kad jūs iš tikrųjų galite vaidinti budelių vaidmenį ! Mes esame tikri, kad jūs visa savo širdimi esate su mumis ir kad jūs nestosite prieš mus kartu su kapitalistais! Tegyvuoja visų šalių darbininkų solidarumas! Tegyvuoja tarptautinė proletarinė revoliucija! Tegyvuoja socializmas! Baltarusijos ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų Centro Vykdomasis Komitetas

Versta iš vokiečių kalbos

PA, 1770 f., 1919 m., 4 b., 26 1.

500

· 1

Nr. 269 LIETUVOS KARINIO KOMISARIATO AGITACIJOS IR ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES 1919 m. [vasaris] ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS Lietuvos žmonės, amžiais kentėję po imperialistų ir kapita lo jungu , pabudo ir numetė nuo savo pečių neapkenčiamą naš tą . Jie tveria savo paliuosuotoją - Darbininkų ir Valstiečių Raudonąją Armiją, kuri galutinai juos paliuosuotų iš priespau dos buržuazijos . Trejus su puse metų mes kentėjome po gobšių vokiečių okupantų priespauda . Po okupantų valdžią užgrobė lenkų bur žuazijos legionieriai . Ir jeigu mes nebūtumėm suspėję sutverti savo apgynėją - Raudonąją Armiją, tai dar daugiau kęstumėm po lenkų ir Lietuvos buržuazijos jungu, negu kad po vokiečiais. Sutvėrus Raudonąją Armiją, atėjo seniai lauktoji valanda mūsų pasiliuosavimo iš daugmetinės dvarininkų ir fabrikantų eksploatacijos . * Buožių (turtuolių, stambiųjų žemvaldžių) sauvaliavimo lai praėjo kai . Vienok, draugai , buržuazija , kuri amžiais viešpatavo ant mū sų, žaidė su mumis, atiduoti savo pozicijas gera valia nepano rės. Už iščiulptą iš mūsų kraujo ir prakaito negirdėtų darbininkų ir valstiečių pasaulinių skerdynių metu kapitalą buržuazija vi sur organizuoja baltagvardiečių bandas kovai su darbininkais ir vargingesniais valstiečiais. Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Už ką gi kariauja bur žuazija ? Ji gina savo kapitalą, savo fabrikus, dirbtuves, žemę ir savo teises viešpatauti ant darbininkų ir vargingųjų valstiečių klasės . Ko gi nori mūsų darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžia ir ko siekia ** mūsų apgynėja Darbininkų ir Valstiečių Raudo noji Armija ? Jos nori , kad darbininkas ir valstietis, kurs lig šiol buvo dvarininkų ir fabrikantų vergu, taptų liuosu piliečiu ir naujo socialistinio gyvenimo tvėrėju. Darbininkų ir valstiečių valdžia su savo Raudonosios Armi jos pagalba griauna senąjį buržuazijos pasaulį ir ant jo griuvė sių stato naują komunistinį pasaulį . Raudonoji Armija kovoja už socializmą, už vargingųjų teisių įvykinimą. Raudonoji Armija kovoja su sukilusiais dvarininkais, kurie Originale: kuklių. ** Originale: kurlink stengiasi.

501

nori atgal atsiimti savo dvarus nuo vargingųjų valstiečių ir su įsiutusiais caro generolais, kurie trokšta kraujo darbininkų ir valstiečių ir, kaip lig šiolei , viešpatauti ant mūsų, kankint, už mušinėt mus dėl savo begėdiškų tikslų... Draugai ! Jeigu gyvenimas dar nesutvarkytas ir mus kankina badas ir vargas, tai tiktai dėl to , kad buržuazija dar galutinai nepergalėta , kad ji su mumis dar veda karą ir nori mus badu numarinti, o antra , suardyta ketverių metų imperialistinio karo pramonė ir transportas taip greit negalima sutvarkyti . Mūsų priešas galutinai dar nesumuštas, jis sužeistas, bet dar gyvas ir savo gobšiais nasrais dar tebečiulpia mūsų kraują . Jį reikia pribaigti ... Draugai ! Jeigu mus prie caro vertė lieti kraują už krauge rių buržujų reikalus, tai dabar parodykime jiems, kad ir savo reikalus mes mokame ginti . Dabar, kada mūsų Raudonoji Armija yra mūsų klasinė armi ja, stokime visi kaip vienas į jos eiles , tvirtais , galingais kirčiais sunaikinkim ant visados savavalę buržuaziją ir jos baltagvar diečių bandas. Draugai darbininkai ir vargingieji valstiečiai , skubinkite už sirašyti savanoriais ir papildyti Raudonosios Armijos eiles . Skubinkite į kovą su dvarininkais ir fabrikantais , skubinkite pribaigti besispardantį priešą ir galutinai paliuosuoti vargšus iš jojo žabangų. Pirmyn draugai! Ant priešo! Tegyvuoja vienybė ir galinga jėga darbininkų, valstiečių ir raudonarmiečių! Tegyvuoja mūsų paliuosuotoja - Raudonoji Armija! Tegyvuoja proletariato diktatūra!

Vilnius, 1919 m. FA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 26 1.

Lietuvos Karinio komisariato Agitacijos-apšvietos skyrius Buvo išleistas l'etuvių, lenkų, žydų ir rusų kalbomis viename lapelyje. Buvo taip pat išspausdintas laikraštyje „ Koм муHUст", 1919 m. vasario 15 d., Nr. 35. Nr. 270

VILNIAUS GUBERNIJOS KARINIO KOM SARIATO AGITACIJOS-ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES 1919 m. kovo 6 d. Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKŲ, BEŽEMIŲ IR MAŽAŽEMIŲ VALSTIEČIŲ NEATIDĖLIOTINAS EILINIS UŽDAVINYS Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Niekas iš jūsų neužmiršo to laiko , kai mus , darbininkus ir darbo žmones, buvo pavergęs 502 -

ponas kapitalas, toji niekšiška liaudies turto savininkų, banki ninkų, ministrų, fabrikantų, pirklių, dvarininkų ir visų jiems sielą pardavusių pagalbininkų veislė . Niekas taip pat neužmiršo pasaulinio karo , kurį jie sukėlė, siekdami savanaudiškų grobi kiškų tikslų, besivaikydami rinkų ir smulkiųjų valstybių darbo žmonių pavergimo. Kuo ilgiau tęsėsi darbo žmonėms nereikalingas pasaulinis karas su gudriu lozungu ,, už tikėjimą, carą ir tėvynę", tuo dau giau jis vis sunkesne našta slėgė darbo liaudį . Visa , kas buvo sukuriama per dešimtis metų, buvo nuniokojama per keletą va landų, visas nelaimes liaudies ūkio srityje , badą ir skurdą sukė lė pasaulinis karas . Badas, milijonai bedarbių, suluošinti žmo nės, užkrečiamos ligos ir plėšimai pasirodė ir viešpatauja engiamųjų darbo žmonių tarpe . Nebuvo jėgų pakelti šį liūdną likimą menkos saujelės turtuolių labui , ir liaudis sukilo , nuvertė carinę ir buržuazinę vyriausybę, paskelbė Tarybų Federatyvinę Respubliką arba visą valdžią darbininkų, valstiečių ir raudon armiečių atstovų taryboms. Pirmasis Darbininkų ir valstiečių vyriausybės uždavinys buvo baigti karą, sudaryti taiką ir duoti poilsį ketverių metų karo iškankintai armijai ir darbo liaudžiai , įvesti darbininkų kontrolę gamybai , paversti visą privatinę nuo savybę liaudies turtu , įvesti darbo prievolę visiems dykaduo niams, gyvenantiems iš kitų darbo. Žemę, miškus , vandenis, fabrikus , gamyklas ir visišką žodžio, spaudos, susirinkimų, sąjungų laisvę liaudis- proletariatas išsi kovojo, bet, norint užtvirtinti šiuos laimėjimus, mums reikalin ga proletariato diktatūra , ši geležinė darbo liaudies valdžia , kuri nesigaili savo priešų ir slopina buržuaziją ir visus , kurie trokšta senosios tvarkos, naujų karų ir naujos vergovės. Pro ietariato diktatūra arba galinga darbininkų ir valstiečių orga nizacija, visos darbo liaudies apginklavimas - tai ir yra mūsų neatidėliotinas eilinis uždavinys . Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Mums reikalinga vienin ga, organizuota Darbininkų ir Valstiečių Raudonoji Armija. Skubėkite į armijos eiles, į savanorių būrius, supraskite pa tys, kad būtina toliau kovoti su buržuazija , kuri savo ruožtu organizuojasi ir siekia nuversti mūsų teisę, mūsų Tarybų res publiką. Ji nenori paklusti ir būti Darbininkų ir valstiečių vy riausybės kontroliuojama , ji nori vėl sėdėti ir įsakinėti daugia milijoninei darbo liaudžiai , kurią buržuazija pravardžiuoja ..galvijais ", tokie mes jai ir buvome . Iš tikrųjų ji trokšta se nųjų įstatymų, senosios tvarkos, kurią mes gerai pažįstame . Bet, turint galvoje ketverių metų pasaulinę suirutę, ta senoji tvarka būtų dešimt kartų blogesnė, tokia , kokios mes dar nė neregėjo me ir kokios nė viena tauta negalėtų pakelti . Draugai, skubėkite į Raudonosios Armijos savanorių būrius . Eikite duoti atkirćio pasauliniam kapitalui . Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Niekingas vergas yra tas, kuris bijo eiti vienu ――― 503 --

keliu su sukilusiais darbo žmonėmis, nevertas žmogaus vardo yra tas, kuris iš bailumo yra pasirengęs nulenkti savo galvą prieš savo poną , iš bailumo yra pasirengęs nužemintai maldauti pasigailėjimo, laukdamas jo paliepimų ir numestos jam nuo valdovo stalo duonos plutelės. Darbininke ir darbo valstieti ! Pabusk, apsidairyk, įsižiūrėk į gamtą ir tu pamatysi jos turtus . Žemė, miškai , vandenys , žemės gelmės, visos šios gamtos gėrybės lig šiol buvo ne tavo . Pažvelk taip pat į tai , ką amžiais kūrė bado kankinami darbo žmonės . Fabrikai , gamyklos, kasyklos , geležinkeliai , dvarai , puikiausi namai ir rūmai , visa tai buvo ne tavo , nors tu , darbininke ir valstieti , iš kartos į kartą viską pasaulyje sukuri . Visu tuo nau dojasi nuverstoji menkutė saujelė kapitalistų, kuri dar visaip tebesistengia susigrąžinti sau laisvą ir sotų gyvenimą. Bet ne! Nebegrįš praeitis , smurtas , pažeminimas ir skurdas ! Mes tikimės , jog galime nugalėti savo priešų dvarininkų ir ka pitalistų stovyklą . Darbininkai ir valstiečiai ! Būkite tvirtos valios , apsišarvuo kite geležine energija , užgrūdinkite savo dvasią, kaip varžtais suspauskite savo rankomis šautuvą prieš nepasotinamą priešą — buržuaziją . Parodykite , kad jūs ne niekingi bailiai , vergai, kurie iš bailumo yra pasirengę pažeminti žmogaus vardą. Taip , tik bailys yra pasirengęs atiduoti atgal iškovotąją laisvę, nusiže ininti ir laukti valdovo atėjimo . Taigi , draugai , į Raudonosios Armijos eiles ! Padarykime ga lą smurtui ir skurdui ir pradėkime kurti gyvenimą naujais pa grindais. Geriau pergalė arba mirtis , negu vergovė , kalėjimai ir grandinės ! Gubernijos Karo komisariato Vilnius, 1919 metai Agitacijos-švietimo skyrius

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 28 1.

Versta iš rusų kalbos. Buvo dar išspaus dintas laikraštyje „ Коммунист " , 1919 м . , kovo 6 d., Nr. 51.

Nr. 271 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARB'N'NKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBOS CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, DEMASKUOJANTIS BALTAGVARD !EČIŲ KONTRREVOLIUCINIUS TIKSLUS JŲ KOVOJE PRIEŠ TARYBŲ VALDŽIĄ 1919 m. kovo 25 d.

DRAUGAI IR PILIEČIAI ! Didžioji kova tarp revoliucinio proletariato ir imperialisti nės buržuazijos kasdien, kas valandą aštrėja . Visas pasaulis apimtas socialinės revoliucijos gaisro . Visur liejasi darbininkų ir vargingųjų valstiečių kraujas , bet visur jų jėgos kas minutę auga ir visur pasiekiama pergalė po pergalės .

504

Mūsų priešas ruošiasi paskutiniam mūšiui ir, priešmirtinių mėšlungių tampomas, griebia mus už gerklės. Jam visos priemones yra geros: kur negalima laimėti jėga, jis mėgina laimėti apgaule ir šmeižtu. Imperializmo liokajai , neseniai dar buvę patvaldystės ver gais, siekiantieji grąžinti visus caro režimo baisumus, rimbo ir bizuno skelbėjai , pas save namie įvedantieji viduramžių kan kinimus ir kankynes, jie mėgina prisidengti dorų darbininkų ir valstiečių vardu ir pavaizduoti savo valdžią kaip darbo žmo nių , prieš kuriuos jie veda savo gėdingą karą, valdžią . Tamsybininkai , iš tikrųjų suminantieji į purvą bet kurią laisvę, jie žodžiais garsiai šaukia apie „ laisvę, lygybę ir bro lybę". Laisvė išnaudoti darbo žmones ir spausti iš jų prakaitą. Lygybė grobuonių ir budelių. Brolybė - parazitų, kraugerių ir smurtininkų. Smurtu atkirsdami nuo mūsų visas derlingas teritorijas , pasigailėjimo vykdydami pragarišką savo planą - badu įveik ti darbininkus ir varginguosius valstiečius, jie veidmainiškai klykia apie tai , kad tarybinėse respublikose liaudis badauja, ir zada , kad, jiems atėjus, bus pigi duona . Jie triumfuoja! Pasmerkę šalį badui ir skurdui, per savo agentus iki pasibaisėtino laipsnio išvystę spekuliaciją, su Eu ropos ir Amerikos biržos pagalba dirbtinai ir sistemingai smuk dydami Rusijos rublio vertę, kaip vorai iščiulpdami visą kraują is Tarybų respublikos, jie žada , kad , jiems atėjus, pagerės gy venimas . Veidmainiai! Melagiai! Taip , jeigu jie ateitų duona atpigtų, nes, vėl sujungus dabar jų užimtas sritis su nualintomis ir nuniokotomis mūsų gubernijomis, jau vien dėl to sumažėtų pirmojo būtinumo pro duktų kainos . Bet ne visiems, draugai! Jums jie ruošia kitokį likimą. Vie toj pigios duonos duos jums dar pigesnį produktą: kanapių vir vę ir švino kulką. Vien tik tam tikslui ir siekia jie užvaldyti Tarybų respubli ką ; vien tik tam , kad savaip susidorotų su visais darbo žmonėmis . Kai baltagvardiečiai pirmą kartą užėmė raudonąjį Kijevą, jie šaudė kiekvieną pasitaikiusį jiems žmogų tik pagal vieną požymį : kas turi pūslėtas rankas. Taip pat jie elgėsi vi sur: Dono srityje , Kubanėje , Urale, Pavolgyje , Sibire , Suomi joje, kur vien tik suimtų darbininkų buvo 76 000 , Vokietijoje , kur tankai , gėdingai pabėgę nuo amerikiečių ir anglų, dabar operuoja Berlyno gatvėse prieš sukilusį proletariatą . Visur, kur tik žengia šių niekšų koja, jų atėjimas reiškia mirtį darbininkams ir vargingiesiems valstiečiams. Jūros krau jo ir vandenynai ašarų pažymi jų kelią. 505 -

Draugai ! Sunku jums esant Tarybų valdžiai, nes nežmonišką kovą yra priversti vesti darbininkai ir vargingieji valstiečiai . Tačiau, jeigu jūs norite neregėtų dar žydų pogromų, jeigu jūs norite barbariško plakimo ir masinių sušaudymų, jeigu jūs norite, kad ant visų Vilniaus medžių šakų kabotų pakartųjų kū nai, o Neris pakiltų nuo nužudytųjų kraujo , tai laukite balta gvardiečių atėjimo ir tikėkitės pigios jų duonos . Nelengva kova su jais , bet išsivadavimo valanda arti, nes visame pasaulyje vyksta didžioji kova ir visur revoliucinis pro letariatas kas valandą darosi vis stipresnis, o jo priešas vis silpnesnis. Daugiau žvalumo! Daugiau kantrybės! Dar viena paskutinė pastanga ir priešas bus sutriuškintas. Visi ginkime laisvę ir revoliuciją! Visi ginkime darbininkų ir valstiečių valdžią! Visi ginkime Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinę Respubliką! PERGALE BUS MŪSŲ! Tegyvuoja tarptautinė proletarinė revoliucija! Tegyvuoja socializmas! Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbininkų, valstiečių ir raudonarmiečių atstovų tarybų Centro Vykdomasis Komitetas Vilnius, 1919 m. kovo 25 d. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 19 l. Nr. 272

VILNIAUS GUBERNIJOS KARINIO KOM‍SAR'ATO AGITACIJOS ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į DARB:N NKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS, RAGINANTIS GINKLUOTIS IR STOTI Į KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJOS JUNGĄ 1919 m. kovas Visų šalių proletarai,

vieny kitės!

DARBININKAI IR VARGINGIEJI SODIEČIAI , GINKLUOKITĖS ! Išplėšta valdžia iš buržuazijos ; jinai jaučia savo prapultį ir blaškos kaip ant mirties* patalo . Jinai blaškosi ir stengiasi ko nors nusitverti, jinai mato, kad iš jos rankų slysta fabrikai , bankai, dvarai , kurie jai per amžius priklausė ir kurių pagalba ji čiulpė paskutinį kraujo ir prakaito lašą iš darbininko ir varg dienio sodiečio . Jinai trokšte trokšta pagriebti ir pasmaugti be siliuosuojantį vargdienį sodietį ir darbininką.

Originale: smerties. - 506 -

Sukilkit, vargdieniai , ginkluokitės, kitaip nerasit išganymo ! Buržuazija, pasivadinusi Lietuvių Taryba, telkiasi į vienybę, kad kuo geriau galėtų stoti prieš darbininkus ir vargdienius sodiečius . Ir kas šioj Taryboj yra, iš ko jinai susideda , kieno reikalus gina? Lietuvių Taryboj sėdi dvarininkai ir kunigai , mokytieji dva rininkų ir didžiųjų ūkininkų sūnūs , visi jie dedas į draugę, kad * apgynus ir išlaikius savo dvarus ir žemes, kad tatai netektų vargdieniams sodiečiams. Dvarininkų tarybininkai vapalioja , kad Lietuvoje nesą bur žuazijos, nesą darbininkų ir visi esą lygūs. Ne, draugai , tai yra grynas melàs , tatai miegažolės , kuriomis buržuazija nori vargdienius užmigdyti . Mažažemių ir bežemių pilni mūsų sodžiai . Tai jie turėjo sam dytis pas turtinguosius, tai jie , prakaitą liedami , užversdavo turtingųjų svirnus javais, mėsišku ir pienišku, bet patys gyve no pusbadžiu ** . Turtingieji ūkininkai ir dvarininkai kėlė puo tas, jiems reikėjo šiltų ir brangių kailinių, o mes, mūsų žmonos ir va.kai , vaikščiojom nuskurdę, basi . Dabar jie tauškia — mes visi esą lygūs . Jei sugriebtų valdžią į savo rankas , užmirštų tariamą lygybę ir iš naujo sėstų mums ant sprando . Tarybininkai dedasi tėvynės mylėtojais ir gynėjais . Buržua zija taip pat myli tėvynę, kaip katė pelę . Bet tarybininkai su mielu noru pardavinėja šiąją tėvynę ir vokiečių plėšikams , ir lenkų buržuazijos legionieriams, ir anglų-prancūzų grobikams , kurie eina su jais, kada mato , kad šioje tėvynėje patys darbi ninkai ir vargdieniai sodiečiai ima valdžią į savo rankas. Sukilkite, darbininkai ir vargdieniai sodiečiai , ginkluokitės! Imkitės, darbininkai , ginklo, jei jums brangi yra 8 valandų darbo diena , jei norite, kad jums priklausytų fabrikai ir visa tai, ką pagaminat ! Imkitės ginklo , vargdieniai sodiečiai , jei norite valdyti dva rus , palivarkus , miškus ir ežerus , jei norite , kad visi žemės tur tai ir jūsų darbo vaisiai jums patiems priklausytų ! Sukilkit ir eikit kovoti su turtingaisiais, neklausykit jų pasakų! Ponų ir kapitalistų vergais mes nebebūsim! Mes eisim išvien su viso pasaulio darbininkais, mes įkursim laisvės, meilės ir brolybės gyvenimą. Mes norime šviesesnės ateities, mes kovojame dėl šventos socializmo tvarkos . Tai mūsų pūslėtos rankos viską pasaulyje yra padariusios , tai mūsų pra kaitu ir krauju žemė yra nulaistyta ir nušlakstyta , - dėl to visa privalo mums priklausyti . Šalin tarybininkai ! Šalin visi buržuazijos sėbrai ! Originale: palaikius. ** Originale: prabadžiai. -- 507 -

Sukilkite , darbininkai ir vargdieniai sodiečiai , imkitės gink lų! Mes įgysime visą pasaulį , o neteksime tiktai savo pančių! Lai plevėsuoja raudonosios vėliavos visuose Lietuvos mies tuose ir sodžiuose ! Lai gyvuoja pasaulio revoliucija ! Lai gyvuoja darbininkų valdžia! Lai gyvuoja III Komunistų Internacionaias! Vilniaus gubernijos Karo komisariato Agitacijos-švietimo skyrius Vilnius, 1919 m. kovo mėn.

CVA, 56 f., 1 t., 1656 b., 4 l. Nr. 273 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR LIAUD ES ŠVIETIMO KOMISARIATO KREIPIMASIS Į LIETUVOS DARBO ŽMONES, RAGINANTIS MOKYTIS IR AKTYVIAI ĮSITRAUKTI Į KULTŪRINĘ VEIKLĄ [ 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d.] SVIETIMO LIAUDIES KOMISARIATO LEIDINYS Visų šalių proletarai, vieny kitės! NAUJAN GYVENIMAN ! Darbo žmonės , apsižvalgykime aplinkui ir gerai pasiklausy kime : juk ugnies liepsna ir aukų kraujais pradedamas naujas gyvenimas. Daug metų mus engé caro tarnai ir tamsumas, akly bė ir prakeikta degtinė, ir klastingi pamokslai mūsų sielos jėgas stipriai apipainiojo ; šimtus metų kruvinu prakaitu mes laistėm dvarininkų laukus ir prie žvangamųjų mašinų savo jėgas ir protą eikvojome, fabrikantų išnaudojami ; kiekvienas skriaudė mus, pasižabojęs vedžiojo mus, kas tik norėdamas: ir kunigas, ir pirklys ir pralobęs gobšas, ir visokie valdininkai. O pagaliau penkių metų dar nėra praėję, surinko mus dide liais būriais carai ir kaizeriai ir varė į mūšį , kur turėjom mūsų pačių brolių darbininkų kraują lieti , tik jie buvo kitų tautų, kitų šalių, kito karaliaus apgaudinėjami . O kam gi tas karas buvo reikalingas?- Pirkliui , fabrikantui ir dvarininkui . Bet ap sivylė carai su jų pataikūnais, nemanė jie , nelaukė, kad negir dėtas vargas atidarys liaudžiai akis . Ketverius metus darbo žmo nės baisias kančias kentėjo , ketverius metus liejo savo nekaltą kraują svetimiems reikalams , bet štai atėjo didi ir linksma valanda, galingos revoliucijos va'anda , ir raudona vilnimi ir varpų skambėjimu po platų pasaulį pasklido revoliucijos gan das . Suprato darbo žmonės , kieno naudai fabrikai ir dirbtuvės dieną naktį bilda , kam jie aria ir piauja ir prakaitą lieja vasaros metą , kieno malonumui patogius namus jie yra pastatę. Susipra to darbo žmonės , apgalvojo visa tai ir kaip sušuks iš visų jėgų

508 -

po visą pasaulį : Šalin ! .. Ir nuriedėjo karaliai su kaizeriais nuo savo aukštų sostų, išbėgo dvarininkai iš savo poniškų rūmų, o kapitalistai fabrikantai po kertes išsislapstė. Ir priėjo prie to, kad visą krašto valdžią darbininkai pasiėmė į savo rankas ; nors ir neprityrusios buvo tos rankos , bet doros ir pūslėtos , ir pra dėjo jie statyti naują, laisvą gyvenimą. Štai iš čia mes ir pradėsime savo antrąją kalbą, ir kiekvie nam mūsų, kas tik brangina mūsų, darbininkų, valdžią, šie žo džiai yra labai reikalingi . Ne veltui mūsų valdovai visuomet slėpė nuo mūsų, darbo žmonių, ir visokius mokslus, ir dailę ir neprileisdavo artyn prie tikrosios mokyklos durų, slėpė nuo mūsų naudingas knygas ir ištikimųjų žmonių prie mūsų artyn neleisdavo. Ne veltui jie slėpė nuo mūsų brolių mokslą , kurs protą lavina ir sielą linksmina , o prie valstybės valdymo darbų nė artyn neprileisdavo . Jūsų dalykas dirbti , - šaukdavo jie: -o mūsų, ponų, reikalas galvoti , mokytis ir valdyti . Mes už jus, — aiškino jie, visa, kas tik reikia , apgalvosime ir padarysime . Ir tikėjo vargšai , kad iš tiesų mokytis ir šalis valdyti tik ponams skirta, ir štai tiek metų mes išbuvom tamsybėje ir aklybėje . Kodėl gi taip bijojo kunigai ir dvarininkai , kad darbo žmonės šviesos ir proto neįgytų? - Štai dėl ko ! Bijojo jie , kad pavergto ji liaudis nesuprastų, kur glūdi jų turtų šaltinis ir kad nuo savo sprando nenusimestų globėjų. Šviesą, mokslą ir aukštą dailę jie tik sau savinos ir tuo įgijo didelės galybės kovoje su tamsiąja liaudimi. Štai silpnas , menkutis žmogus , o visą pasaulį valdo . Vis tat dėl to, kad protą jis turi . Taip pat ir turtingieji visuomet stovėjo aukščiau iškilę už neturtinguosius , nes iš mažens mokslo ir visokios dailės buvo mokomi . Dėl to jie kaip ugnies bijojo, kad liaudis nepasidarytų išmintingesnė ir neišmoktų pati gyvenimą kurti, skaičiuoti ir tvarkytis. Jie žino , kad dar nedidelis daik tas mašiną turėti, bet reikia dar mokėti ja dirbti ir žinoti, ko kiu būdu reikia ji taisyti . Kitaip mašina būtų nereikalinga kaip besielis akmuo. Ir kad liaudis būtų paklusni ir tamsi , kad ją galima būtų stipriau laikyti, mūsų valdytojai sumanė išvien su kunigais mus gudriai apgaudinėti : esą, tokia tvarka, kuri leidžia jiems ant darbo žmonių kaklo sėdėti , yra paties dievo iš senų laikų skirta . Taip kunigai mums sakydavo, bet nutylėdavo, kad Kristus peikė visus turtinguosius ir valdžią turinčius ir sakė , kad šie paskutiniai būsią pirmutiniais - tai dabar ir atsitiko . Bet ką čia ir bekalbėti . Daugybės pinklių yra liaudis apipainiota , stipriai pančiais ją turtingieji buvo supančioję, bet visas tas žabangas ji savo galingu alsavimu suplėšė, ir dabar laiko savo likimą savo pūslėtose rankose . Pergalėjo ji žandarus ir uriad nikus — armotų jėga . O dabar jai reikia su kitu priešininku pra dėti kovą. Tas priešininkas yra galingesnis ir atkaklesnis . * Tenka kovoti su savo tamsybe ir aklybe . Suprato liaudis, jog Originale: pareina. 34

LKP atsišaukimai , I t.

509

visa priešininko galybė nuo to pareina , kad turtingieji tiktai sau pasiliko mokslą ir visokių amatų pažinimą , ir, norint jų galybę savon pusėn patraukti , reikia visa, ką jie moka , patiems iš jų išmokti, o paskui jau iš naujo, kaip darbininkams reikalin ga, savo mokslas ir dailė statyti , kad jie tarnautų lygiai ir visos liaudies kuriama būtų, kad visi džiaugtųsi ir naudotųs. Ir dabar darbo liaudis, kuri , lyg galinga laisvės audra, iš pat dugno yra sujudusi, pati, be kunigų ir dvarininkų, suskato savo likimu rū didžiai reikalinga visą mokslą ir dailę pasisavinti , ap pintis , rėpti . Suprato liaudis , kad kitaip visos tos tvarkos ji neįvykdys, pilnai laisva nebus, pati valdytis nesugebės, pilnos laisvės ir laimės nepasieks . Dėl to jai reikia tuč tuojau savo švietimu rū pintis. Jei stropiai ir tikru noru to imtis, daug kas trumpu laiku galima būtų pasiekti . Reikia tik, kad kiekvienas suprastų, kokia didelė jėga yra mokslas, kad juo remiasi visas gyvenimo su tvarkymas . Negalima, didelis nusidėjimas dabar manyti , kad jau, esą, vėlu mokytis , kad tik vaikams tepritinką mokytis ... Ne, dabar revoliucijos laikas, gyvenimas nelaukia — skubi nai pirmyn žengia . Visiems , kas nori , kad liaudis pergalėtų, rei kalinga dėti ne tik savo rankų darbas, bet ir proto, ir mokslo , ir sielos, liaudies meile degančios . Lai kiekvienas mūsų, kurio yra gyva dvasia, baigęs kasdieninį darbą, valandą kitą savo protą naujomis žiniomis pavaišina . o sielą ir širdį — teatru , mu zika , daina ar gera knyga sužadina ir atgaivina . O mokslas ir žinija didelę laimę ir neapsakomą naudą žmogui suteikia . Moks las ir gamtos jėgas apgali ir visa ko išmoko - kaip geriau rei kia gyventi, kaip valdytis , kam tikėti, o ko saugotis , kaip mašina padaryti , kaip javų derlius padidinti , kokiomis teisėmis tvarka žemėj paremta . Kai visa tat sužinos darbo žmonės , naują likimą sau pasigamins , naują, lig šiol nebuvusį , laisva ir gausų likimą. Į darbą tat stropiau, darbo žmonės, susitelkime būrin , linksmą ir reikalingą darbą tuoiau pradėkime . Suraskime švie sesni ir ruimingesnį butą, imkime rinktis jame kas vakaras ir šventadienis, imkime visi drauge skaityti ten laikraščius ir nau dingas knygas, drauge linksmas dainas dainuokime , savo muzi kantus pastatykime , šokius šokime , o dar geriau - teatrą bend romis jėgomis įsteikime , - mes patys būsime artistai ir patys pasidarysime sau dekoracijų, kad tik noro būtų. Tenai ir skai tyti ir rašyti mokytojas ar koks kitas mokas pamokys . Kuopelę sudarę, duosim žinią artimiausiai tarybai, ji mus sušelps laikraš čiais ar knygomis, ar pamokyta žmogų atsiųs, kuris paaiškins , kaip mums reikia darbas geriau pradėti . Pirmyn, darbo žmonės, naują likimą gaminkimės - veikiau i darba . Linksma tad ir malonu dirbti !

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 31 l. 510 -

Nr. 274 VILNIAUS APSKRITIES KARINIO KOM'SARIATO AGITACIJOS-ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į DARB'N'NKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS STOTI Į RAUDONOS OS ARMIJOS EILES [ 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d. ]

ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS DARBININKUS IR VALSTIEČIUS ! Draugai darbininkai ir valstiečiai! Pusketvirtų metų jūs nešėte p'ėšriųjų vokiečių okupantų jungą. Vokiečių generolai ir žandarai juokės iš jūsų, elgdavosi su jumis kaip su gyvuliais . Gyventi pasidarė be galo sunku! Dvarininkų ir fabrikantų kilpa vis smarkiau veržė jums kaklą . Jūs jau negalėjot kvėpuot ir tuomet jūs , Lietuvos darbininkai ir valstiečiai, sukilot! Jūs patys nežinojot, kokios spėkos jumyse glūdi . Reikėjo tiktai , kad jūs pakiltumėt, pasijudintumėt , kai pabėgo vokiečių okupantai , o paskui juos ir lenkų buržuazijos legionieriai, kuriems ne pro šalį buvo dar pasiurbti darbininkų ir valstiečių kraujo. Dabar pas mus Lietuvoje Lietuvos darbinin kų ir vargingųjų valstiečių valdžia , kuri pirmiausia rūpinasi ir galvoja tiktai apie jus, darbininkai ir valstiečiai. Ar girdėjote jūs pirmiau apie tokią valdžią? Jūs privalote eiti pagalbon tai valdžiai . Draugai darbininkai ir valstiečiai , kad išlaikius savo liuosybę, savo teises , kad vėl netektų nešti jungo , mums reika linga organizuoti ginkluota jėga . Toji ginkluota jėga yra Rau donoji Armija . Beprotystė būtų iš mūsų pusės laukti malonės iš ponų ir kapitalistų. Dabar atėjo tas laikas , ta valanda , kuomet kiekvie nas darbininkas , kiekvienas valstietis privalo galutinai nutar ti - ko gi jis nori? Ar jis vėl nori dvarininkų ir kapitalistų vergijos? Jeigu nenori būti vergu, tegul rašosi Raudonojon Armijon. Raudonoji Armija - darbininkų ir valstiečių, visų neturtingųjų, nuskriaustųjų ir pavergtųjų reikalų gynėja. Darbininke! Jeigu tu nenori iš naujo virsti vergu, jeigu tu nenori iš naujo dirbti 15 valandų į parą, jeigu tu nenori , kad tavo vaikai, užuot lankę mokyklas, iš mažens trokštų tvankiose dirbtuvėse , stok Raudonojon Armijon! Jeigu nenori , kad tavo dukters, pačios ir sesers vėl tarnautų buržuazijos ir jos bernų smaguriavimui , jeigu tu nenori po se novei trokšti tamsiuose , drėgnuose sklepuose , jeigu to viso ne nori eik, stok laisvanoriu Raudonojon Armijon! Tu kartą visam laikui sutrupinsi tą žmogžudžių buržuaziją ir jos baltosios gvardijos gaujas , pergalėjęs tu tapsi žmogumi ! Eik greičiau , laikas nelaukia ! - 511 -

Valstieti! Jeigu tu nenori , kad tavo žemę vėl atimtų dvari ninkai, jeigu tu nenori , kad valdžios viršininkai tave vėl plaktų rykštėmis, jeigu tu nenori, kad už mokesčius vėl pardavinėtų tavo paskutinį arklį ir karvę - stok Raudonojon Armijon! Jeigu tu nenori vėl pūti kalėjimuose ir katorgose, jeigu tu nenori , kad tavo pati , vaikai ir broliai vėl tintų nuo bado , jeigu tu to nenori , o trokšti būti liuosu , — eik, rašykis laisvanoriu Raudonojon Armijon. Tu kartą ant visados nušluosi tuos žmog žudžius - valkatas, dvarininkus , storkaklius ir kapitalistus . Pergalėjęs tu tapsi žmogumi ! Eik greičiau , laikas nelaukia ! Draugai darbininkai ir valstiečiai ! Greičiau prie ginklų ! Pirmyn į mūšį prieš savo amžinuosius priešus! Salin buržuaziją! Šalin visus engėjus, kraugerius ir parazitus! Tegyvuoja darbininkų ir valstiečių valdžia! Tegyvuoja Raudonoji Darbininkų ir Valstiečių Armija! Užsirašyti Raudonojon Armijon galima kiekviename vals čiaus Karo komisariate ir Vilniuj , Apskrities komisariate karo reikalams, Tilto g-vė Nr. 9. Vilniaus apskrities Karo komisariatas, Agitacijos-švietimo skyrius

FA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 26a 1.

Buvo išleistas lietuvių, lenkų, žydų, ru sų ir baltarusių kalbomis viename lape lyje.

Nr. 275 VILNIAUS GUBERNIJOS KARINIO KOMISARIATO AGITACIJOS-ŠVIETIMO SKYRIAUS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, VARGDIENIUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS Į GINKLUOTĄ KOVĄ PRIEŠ BURŽUAZIJĄ IR DVARININKUS [ 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d. ]

Visų šalių proletarai, vienykitės! SUKILK DARBININKE , VARGDIENI IR VALSTIETI ! Buržuazinė valdžia nuversta , ji pajuto savo pražūtį ir, mir ties traukulių tampoma, beprotiškai blaškosi . Ji blaškosi ir plė šosi matydama , kad iš jos rankų išslysta fabrikai , mašinos, ban kai, dvarai ir platūs laukai , kuriais ji amžiais naudojosi ir su kurių pagalba ji čiulpė paskutinį darbininko ir valstiečio krau jo ir prakaito lašą . Ji nori už gerklės griebti išsivaduojančius valstietį , vargdienį ir darbininką ir juos pasmaugti. Sukilk, vargdieni, apsiginkluok, kitaip tu neišsigelbėsi. Lietuvos Tarybos vardu buržuazija organizuojasi prieš pro letariatą, prieš vargingąją valstietiją.

512

O kas yra toji Taryba , iš ko ji susideda ir kieno interesus ji gina? Lietuvos Tarybą sudaro dvarininkai-baronai ir kunigai — dvarininkų ir turtingų ūkininkų sūneliai, jie jungiasi , norėdami apginti savo žemes , savo dvarus , norėdami neleisti vargingajam valstiečiui jais naudotis . Tarybininkai - Lietuvos dvarininkai sako , kad Lietuvoje nėra buržuazijos, nėra darbininkų, o visi yra lygūs . Ne, drau gai , tai melas , tai apgaulė , kuriais buržuazija nori varguomenę užmigdyti . Mes turime ištisus mažažemių ir bežemių vargdienių kaimus, jie parsisamdydavo dvarininkams ir turtuoliams, savo darbo prakaitu svirnus pripildydavo grūdais , sandėlius mėsa ir pienu , bet patys jie badavo, jiems valgyti neduodavo , nes šeimininkai dvarininkai krovėsi kapitalą, girtuokliavo , rengė puošnias puo tas ; duoną, mėsą, pieną jie vežė į mokyklas, kur mokėsi jų sū neliai, o darbininkui , kuris visa tai gamino , palikdavo prastus , tuščius šaltibarščius . Mūsų darbo dėka jie rengėsi šilkiniais drabužiais, bebro kailiniais, o mus ir mūsų žmonas bei vaikus palikdavo nuogus ir basus . Dabar jie sako , kad mes visi esame lygūs . Bet kai jie už grobs valdžią į savo rankas , jie tą lygybę užmirš ir vėl užsisės mums ant sprando . Tarybininkai vadina save nacionalistais , tėvynės (žinoma , buržuazinės) gynėjais, tačiau jie mielu noru šią tėvynę parduo da vokiškiesiems imperialistams, lenkų buržuazijos legionie riams ir mielai su jais susivienija , kai jie mato , kad toje tėvy nėje valdžią ima darbininkai ir valstiečiai . Sukilk, darbininke ir vargingas valstieti, imk ginklą į rankas! Sukilk, darbininke, jei tau yra brangi 8 valandų darbo diena, jei nori naudotis fabrikais , mašinomis ir visu tuo, ką tu pa gamini. Sukilk, vargingas valstieti, jei nori naudotis dvarais, miš kais, ežerais ir kitais žemės bei savo darbo turtais. Sukilk, eik į kovą su turtuoliais ir nepasiduok jų apgaulei . Mes daugiau kapitalo vergais nebūsime. Mes susijungsime su viso pasaulio darbininkais, mes sukur sime naują laisvės , meilės ir brolybės pasaulį . Mus skatina vie nytis šviesi ateitis , mus skatina didžioji socializmo idėja, mes esame viso pasaulio kūrėjai , mūsų pūslėtomis rankomis remiasi visas pasaulis ; visa , kas pasaulyje yra sukurta , yra sukurta mūsų prakaitu ir krauju , ir naudotis tuo galime tik mes. Šalin dvarininkus- tarybininkus! Šalin visus buržuazijos pakalikus! Sukilk, darbininke igysime visą pasaulį, o Tegyvuoja visuose muose plėvėsuojančios

ir vargdieni, imk šautuvą į rankas, mes nustosime tik grandinių! Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kai raudonos vėliavos!

- 513 --

Tegyvuoja pasaulinė revoliucija! Tegyvuoja proletariato diktatūra ! Tegyvuoja III internacionalas! Vilniaus gubernijos Karinio komisariato Agitacijos-švietimo skyrius. 1919 metai.

PA, 1770 f., 1919 m., 6 b., 30 l.

Versta iš rusų kalbos.

Nr. 276 VILNIAUS GUBERNIJOS KARINIO KOMISARIATO AGITACIJOS-ŠVIETIMO SKYRIAUS LAIŠKAS RAUDONARM.EȡAMS, AIŠKINANTIS JIEMS, KAS YRA TIKRIEJI PILIETINIO KARO KALTININKAI [( 1919 m., ne vėliau kaip balandžio 19 d.] Visų šalių proletarai, vienykitės!

PILIEČIŲ KARAS (Laiškas draugams raudonarmiečiams) Ir buržuazija, ir socialistai taikaliai (menševikai ir dešinieji eserai) nesiliaudami tvirtina savo laikraščiuose, kad piliečių karo kaltininkai tėra vieni ,, kraugeriai “ bolševikai, kad , esą, jeigu tų ,,baisių" bolševikų nebūtų, mūsų didžiosios revoliucijos nebūtų „ užstojęs “ piliečių karas , kad „ darbo žmonės būtų pa siliuosavę" be kruvinųjų piliečių karo aukų. Taip kalba apie bolševikus ir apie piliečių karą kapitalistai ir jų bernai — dešinieji eserai ir menševikai . Bet pažiūrėkime, ar iš tikrųjų taip buvo . Pirmučiausia reikia įsidėmėti , kad ir Vasario revoliucija, ta pati revoliucija, apie kurią buržuazija ir taikaliai kalba su di džiausiu pasigėrėjimu , kad ir toji revoliucija yra piliečių karo vaisius. Petrapilyje , Marso lauke , ilsisi tie darbininkai ir ka reiviai, kurie padėjo savo galvas piliečių kare su caro valdžia . Vadinas, kada buržuazija ir visokie taikaliai priešais Vasa rio revoliuciją stato Spalio revoliuciją, tai jie stačiai veidmai niauja : jie pu.kiai žino, kad pasaulyje, apskritai imant, niekur nėra buvę revoliucijos be piliečių karo ir nė negali būt ir kad mūsiškė revoliucija nuo pirmųjų (vasario) dienų iki paskuti niojo momento tėra ištisa piliečių karo besikeičiančių etapų eilė . Betgi dėl ko vieną piliečių karą - Vasario - kadetai ir jųjų sėbrai (dešinieji eserai ir menševikai) į dangų kelia ir gerbia, o kitą piliečių karą - Spalio dienų karą — visaip vanoja ir, jo nekęsdami , visaip šmeižia Spalio revoliucijos kovotojus? Dėl to , kad Vasario revoliucija atėmė politinę valdžią Rusi joje iš monarchinės dvarininkų klasės ir perdavė ją į buržuazi 514

jos rankas, tuo tarpu, kada Spalio revoliucija išplėšė valdžią iš buržuazijos ir įdavė ją proletariatui ir vargo valstiečiams . Dėl to, kad Vasario revoliucija buržuazijos akyse buvo kaipo priemonė , kad kapitalas toliau galėtų viešpatauti darbui ir kad buržuazija tikėjosi, caro valdžią nuvertus , galutinai dar bo žmonėms atsisėsti ant sprando ir be jokių kliūčių lobti iš darbininkų ir biednuomenės darbo. O Spalio revoliuciją proletariatas darė, stengdamasis visiš kai paliuosuoti darbą iš kapitalo - taip politiniu, taip ekonomi niu atžvilgiu * , stengdamasis pakeisti kapitalizmą socializmu , kad nebūtų nei eksploatatorių, nei eksploatuojamųjų, kad visi žmonės imtų broliškai gyventi. Vasario revoliuciją proletarai ir kareiviai padarė tuo metu, kada jie dar nebuvo išsiaiškinę ir supratę pagrindinių klasinių uždavinių, kuriuos jiems statė didžioji mūsų revoliucija , kada jie dar buvo įsitikinę , kad begalinėse šnekose burtininkų kade tų, menševikų ir dešiniųjų eserų apie bendrus revoliucijos ,,tautos" ir liaudies" reikalus, kalbama iš tikrųjų ir visų pirma apie darbo žmonių reikalus . Šisai įsitikinimas faktiškai leido kadetams, pagriebusiems valdžią vasario mėnesį , vykinti, prisi dengus bendrų revoliucinių uždavinių skraiste , buržuazijos kla sinių reikalų politiką. Tai dėl ko mūsų buržuazija ir jos bernai socialistai taikaliai su tokiu malonumu žiūri į Vasario piliečių karą. Tai dėl ko patsai Miliukovas , faktinis laikinosios pirmojo sušaukimo bur žuazinės valdžios galva ir vadovas, stovėjo, nusiėmęs kepurę , Marso lauke, Petrapily, ties Vasario revoliucijos kovotojų ka pais laidotuvių dieną. Visiškai kas kita su Spalio revoliucija . Spalio dienos , įtei kusios valdžią proletariatui [ ir] biednuomenei , yra tosios gairės, kuriomis nužymėtas ilgas , sunkus proletarų ir kareivių revoliu cinio nušvitimo procesas . Turėjo praeiti aštuoni mėnesiai , kad pagaliau išnyktų visos taikalių iliuzijos ir kad paaiškėtų, jog buržuazija ir darbo žmonės neturi jokių bendrų reikalų revo liucijoje dėl tos paprastos priežasties, kad buržuazija ryžtasi kuo veikiau likviduoti (baigti) Vasario revoliuciją, o proletaria tui jinai rūpi gilinti ir toliau varyti, kolei galutinai bus įvykinti jos svarbiausieji uždaviniai . Reikėjo, kad patsai gyvenimas parodytų, ką iš tikrųjų reiš kia tie visi puikieji žodžiai apie „, tautinius " mūsų miliukovų ir gučkovų uždavinius ir apie visų tų kerenskių, gocų, liberių, danų, t . t . ir t . t. socialistinius siekimus . Reikėjo , kad pati revoliucijos praktika tolydžio , kasdien ir kasdien , plėštų „ tauti nes" ir socialistines" kaukes ** nuo visų tų revoliucijos ,, drau gų" ir rodytų, kad tikroji visų draugų" „ revoliucinės " taktikos Originale: žvilgsniu. ** Originale: ličynas.

- 515 -

esmė tėra tiktai ta: be galo tęsti imperialistų surengtas sker dynes dėl rusų, anglų, prancūzų bankininkų naudos ir siųsti peštis dėl pasaulio plėšikų ir razbaininkų vis naujus milijonus rusų darbininkų ir valstiečių. Sąryšyje su tuo piliečių karas nuo pat Spalio dienų - tai karas dėl pasiliuosavimo iš imperialistų retežių, užmestų darbininkams ir valstiečiams ant kaklo , karas dėl to, kad kapitalas visiškai neeksploatuotų darbo , kad mūsų ūkis būtų socializmo pamatais sutvarkytas, kad būtų įvesta proletariato ir biednuomenės diktatūra , kuri leistų ir iš tikro garantuotų kovą dėl šių visų uždavinių įvykinimo , kuriuos pa statė Spalio revoliucija. Tai dėl ko mūsų buržuazija ir jos sėbrai taip nekenčia Spalio revoliucijos, tai dėl ko, nieko negalėdami padaryti revoliuci niam proletariatui atviroje kovoj , jie taip keikia , vanoja ir šmeižia Spalio revoliucijos kovotojus ir veikėjus . Mes nurodėme, kodėl buržuazija ir socialistai taikaliai veid mainiauja piliečių karo klausimu, apskritai imant . Dar labiau jie veidmainiauja , įtardami bolševikus , kad šieji pradėję pilie čių karą . Kad įsitikinus, jog tai veidmainystė, kad pamačius , jog vi suose piliečių susirėmimuose nuo pat Spalio dienų bolševikai tikrai ginasi ir sergsti proletarų revoliucijos laimėjimus, — pa kaks prisiminus nors tik visų svarbiausius ir plačiai žinomus faktus . Kada Spalio dienomis tarybinės mūsų armijos dalys ir Petra pilio darbininkai grūmėsi su Kerenskiu , tuo anglų ir prancūzų imperialistų lickajum, kursai vedė ant Petrapilio Kornilovo bū rius, ryždamasis nuslopinti revoliuciją, kas tada bandė bal tagvardiečių junkerių ranka įsmeigti iš pasalų proletariatui nugaron peilį Petrapilio gatvėse ? Kas organizavo tuos junke rius, kas savo užuojauta juos laimino pradėti piliečių karą su darbininkais? Dešinieji eserai ir menševikai . Tai jie apsuko galvas balta gvardiečių paauguoliams , tai jie įtikino juos, kad su bolševikais neinančios proletarų masės, kad Spalio sukilimas - tai tik „ bol ševikų avantiūra ", trumpai tariant , tai jie, visaip besivadinan tieji įvairių partijų kontrrevoliucionieriai, pradėjo Petrapily piliečių karą, o bolševikai tiktai gynės . Kada vėliau , kelioms dienoms praėjus, proletarų revoliucija Petrapily jau buvo su Kerenskiu apsidirbus ir sumušė kontrre voliucionierių bandas, ir Maskvos proletariatas galėjo be kru vinų susirėmimų prisidėti prie Petrapilio nuveikusių draugų ir imti Tarybų valdžią Maskvoje kurti,- kas kliudė tatai padaryti, kas pastojo kelią taikiesiems Maskvos darbininkams? Tie patys dešinieji eserai ir menševikai , Maskvos miesto du

mos

nariai ,

užjaučiami visų kitų

zacijų. 516

socialistų taikalių organi

Tai jie, su eseru Rudniovu , miesto galva priešakyje , suorga nizavo Maskvos junkerius prieš porą dienų iki viešo sukilimo ir užėmė strateginius punktus (maniežą ir t. t.). Tai jie, dešinieji eserai ir menševikai , talpino savo laikraš čiuose tyčia melagingas žinias apie Tarybų valdžios pralaimė jimą Petrapily, stengdamies sutrikdyti Maskvos proletarų eiles . Tai jie, drauge su Maskvos apskrities kontrrevoliucionie rium komendantu Riabcovu , spende* spąstus Maskvos bolše vikams tuo metu , kada bolševikai rūpinosi kokiu nors būdu su sitaikinti, kad išvengus piliečių karo . Žodžiu sakant, jie pradėjo piliečių karą, kada dar buvo ve damos šitos derybos** ; bolševikai gi ir kariuomenė gynėsi [ nuo] kontrrevoliucijos . Kas pradėjo piliečių karą Uralo ir Dono srityse , anapus Bai kalo ir Vakaru Sibire? Kas ėjo išvien su tais visais dutovais, kaledinais, semiono vais ir čekoslovakais? Kas ėjo jų pėdomis ir naudojos jų para ma , kad padarius Tarybų valdžiai galą? Kas čia visais kartais kėlė piliečių karą? Tai jie, tai vis jie , dešinieji eserai , menševikai , kadetai , juo dašimčiai. Vieni - baltagvardiečių šautuvą pasiėmę (dešinieji eserai, kadetai , juodašimčiai ) , kiti - baltagvardiečių raštais , džiaugs mo straipsniais dėl Tarybų valdžios puolimo (menševikai ) . Ir čia , kaip visur ir visuomet, kontrrevoliucionieriai kėlė pilie čių karą, o bolševikai šiame kare tik gynė Tarybų, darbininkų valstiečių valdžią . O Jaroslavlis? Kas yra kaltininkas šios baisios , kruvinos tragedijos? Kas pirmutinis susitepė krauju Jaroslavlio piliečių kare? Tai tie patys, tie patys, tie patys ... Gana . Mes nepaminėjom nė dešimtos dalies atsitikimų, kurie rodo tikruosius kaltininkus ir iniciatorius *** piliečių karo , kur sai didžiausiu frontu apsupo Tarybų Rusiją . Ir iš tikrųjų menševikai ir eserai nustojo ne tiktai kad revo liucionierių, bet ir šiaip jau žmonių gėdos , kad, turint tokių faktų, kaip kontrrevoliucionieriai gu'a ant Tarybų valdžios , dar rastų drąsos kalbėti , kad piliečių karo iniciatoriai esą bolše vikai. Gana . Faktai patys rodo ir moko revoliucinį proletariatą, kaip ir kuo jis privalo atsakyti išpuikusioms begėdžių kontrre voliucionierių bandoms ir jųjų socialistiniams bernams. Iki šiol mes tiktai gynėmės, bet dabar atėjo laikas , kada , nė trupučio nebevilkindami , privalome, užuot gynus Tarybų val džią ir Spalio revoliucijos laimėjimus, patys ryžtis į priekį .

* Originale: derge. ** Originale: tarybos. *** Originale: pramatorius. 517

Į priešakį , draugai raudonarmiečiai ! Į priešakį [prieš] visą kontrrevoliucijos frontą ! Ima viršų tiktai tas, kuris turi valios, noro nuveikti. Darbo žmonės turi šitos valios, jos negali neturėti tie , kas Tarybų valdžiai sugriuvus, iš naujo turėtų eiti ekonominės ir politinės vergijos retežiais apkalti. Į priešakį visi, nes kitaip ――――― neturės valstiečiai žemės ! Į priešakį , nes kitaip - neturės darbininkai nacionalizuotų fabrikų ! - alkani liks be duonos ! Į priešakį , nes kitaip — Į priešakį , nes kitaip neapsakomai žiaurūs tarptautinio imperializmo kraugeriai šaudys be susimylėjimo revoliucinės Rusijos ištikimiausius sūnus ! A. Šlichteris Išleido Vilniaus gubernijos Karo komisariato Agitacijos-švietimo skyrius CVA, 56 f., 2 ap., 1 t., 1656 b.

Nr. 277 RAUDONOSIOS ARMIJOS RAUDONARMIEČIŲ ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KAR UOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS JUOS PEREITI Į DARBO ŽMONIŲ PUSĘ [ 1919 m., tarp balandžio 19 d . ir rugpiūčio mėn.] BALTIEJI KAREIVIAI ! Baltieji kareiviai! Kam jūs tarnaujat? Jūs tarnaujat stipriems ūkininkams, spekuliantams, visokiems ponams. Baltieji kareiviai! Kas laimės, jei jums pasiseks nuversti dar bininkų ir mažažemių valdžią? Laimės tas, kas turtingesnis . Stipresni ūkininkai ir visokie turčiai užgrobs dvarus, paims valdžią į savo rankas ir šeiminin kaus visoj Lietuvoj kaip pas save kieme . Tuomet vėl darbinin kai vergaus ponams, tuomet vėl stiprūs ūkininkai gaspadoriaus valsčiuose . Sugrįš tuomet žandarai , žemsargiai , staršinos, zems kiniai viršininkai ir visokie nevidonai. Baltieji kareiviai! Kam priklausys fabrikai , dvarai ir visi turtai, jei laimės baltųjų armija ? Fabrikai priklausys žydų , len kų, lietuvių ir kitų tautų buržujams . Dvarai priklausys lenkų ponams. Visokie turtai priklausys visokių tautų bagočiams . Geriausios žemės bus nors ir lietuvių, bet tik stipruolių ūkinin kų naguose. Baltieji kareiviai! Kas valdys šalį , jei jums pasiseks apgalė ti darbininkų ir mažažemių valdžią? Visos šalies valdž.a bus turtingųjų rankose . Valsčiuose galės rinkti ir būti išrinktais tik ūkininkai , tik tie, pas ką daugiau

-- 518 -

žemės. Jei prisileis vieną kitą mažažemį , tai tik kokį nors par sidavėlį, kuris išsižadės kitų darbininkų ir mažažemių ir eis tarnauti bagočiams . Baltieji kareiviai! Ką gaus darbininkai ir mažažemiai , jei jūs laimėsit? Vieni darbininkai gaus darbą nuo tamsos iki tamsai ir trupi nius nuo ponų stalo, kiti pasiliks be darbo ir bus paaukoti alkio mirčiai . Senatvei atėjus, jie gaus ubago krepšius. Baltieji kareiviai! Jei jūs norit , kad visi Lietuvos turtai pri klausytų plačiosioms žmonių minioms, kad nebūtų daugiau po nų, kad nebūtų daugiau išnaudojimo , jei norit, kad galėtumėt žmoniškai gyventi, jei jums rūpi visą valdžią paimti į savo rankas, tai netarnaukit daugiau savo priešams, neklausykit nei Kauno ponų, nei lenkų dvarininkų. Meskit jų eiles, prisidėkit. prie mūsų. Jus gąsdina jūsų priešai , kad pas mus bloga , kad pas mus nėra duonos, kad visi mes alkani vaikščiojam. Mes nesa kom jums, kad jūs jau šiandien rasit pas mus rojų. Pas mus dar daug yra vargo ir ašarų. Mes teisybę sakom. Mes jus neap gavinėjam. Bet mes kartu sakom: visokie spekuliantai , stiprūs ūkininkai, visi mūsų priešai slepia nuo mūsų mums priklausan čią duoną. Vienok , kada jūs prisidėsit prie mūsų, mūsų jėgos sustiprės, ir tuomet mes greičiau pergalėsim ir spekuliantus , ir dvarininkus, ir stiprius ūkininkus . Kada mes pilnai laimėsim, tuomet mes sutvarkysim savo šalį ir visi laimingiau gyvensim. Užtai išklausykite jūs, darbininkai ir mažažemiai iš baltųjų eilių, mūsų balsą ir stokit į mūsų eiles . Šalin baltieji pulkai! Tegyvuoja raudonieji pulkai! Šalin parsidavėlė kauniškė ponų ir stipruolių ūkininkų valdžia! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia ! Salin bagočiai! Tegyvuoja darbininkų komunizmas!

Raudonieji kareiviai FA, 1770 f., 1919 m., 4 b., 3 l. Nr. 278 ŠVENČIONIŲ APSKRITIES YPATINGOJO KAR'NIO-REVOLIUCINIO ŠTABO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VALSTIEČIUS, RAGINANTIS SUSITELKTI KOVAI UŽ REVOLUCIJOS PERGALĘ 1919 m. balandžio 21 d.

DRAUGAI DARBININKAI IR VALSTIEČIAI * Pasaulinis imperialistinis karas , kraujo jūroje paskandinęs darbininkus ir valstiečius, yra baigtas . Rusijos , Vengrijos, Ba varijos ir Turkijos engiamieji darbininkai ir valstiečiai smogė Originale virš kreipinio didelėmis raidėmis atspausdinta : Atsišaukimas. 519 -

lemiamą smūgį supuvusiai buržuazijos santvarkai ir jos paka likams . Buržuazijos valdžia yra nuversta ir jos vietoje Rusijos , Vengrijos, Bavarijos ir Turkijos darbo žmonės sukūrė darbi ninkų ir valstiečių valdžią . Raudonoji sukilimo pašvaistė nu švietė visą pasaulį . Buržuazija iš paskutiniųjų jėgų kovoja prieš Rusijos, Vengrijos, Bavarijos ir Turkijos darbininkų ir valstie čių respublikas. Anglijos ir Prancūzijos darbo žmonės atsisako slopinti darbininkų - laimės ir džiaugsmo skleidėjų viso pa saulio engiamųjų ir vargstančiųjų tarpe — valdžią. Neturėdama budelių, niekšiška buržuazija kursto mažųjų tautybių baltagvar diečių gaujas į kovą prieš darbininkų ir valstiečių valdžią, ża dėdama joms tikrą kyšį . Šimtai darbininkų buvo sušaudyti . Ka lėjimai kimšte prikimšti mūsų draugų. Nuo mūsų visomis išga lėmis slepiamos [ prekių ] atsargos , spekuliuojama mūsų pinigais , siekiant tuo būdu nuversti darbininkų ir valstiečių valdžią. Bet mes esame stiprūs. Ukraina mūsų rankose . Mes žengiame į prie kį Sibire . Mūsų internacionalinė socialistinė Raudonoji Armija. įtempusi visas jėgas, pasiekė derlingą Ukrainą . Visuose pasau lio kraštuose engiamieji darbininkai ir valstiečiai yra mūsų pusėje. Vengrija , Bavarija ir Turkija susijungė su mumis . Ne ramumai Anglijoje , Prancūzijoje , Lenkijoje ir t . t . žada mums greitą internacionalinio reikalo pergalę . Dar vienas spaudimas, paskutinį kartą įtempsime savo jėgas ir mes, draugai , pasieksi me tikslą . Susitelkime apie mūsų bendrą šventą reikalą ! Tegyvuoja tarptautinė Tarybų valdžia! Švenčionių apskrities Ypatingasis karinis-revoliucinis štabas 1919 m. balandžio 21 d. Versta iš rusų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 9 l.

Nr. 279 LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR GYNYBOS KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBO LIAUDĮ RYŠIUM SU LENKŲ BALTAGVARDIEČIŲ ĮSIVERŽ:MU Į VILNIŲ 1919 m. balandžio 22 d. Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS DARBO LIAUDĮ

Lenkų baltagvardiečių bandos su pagalba tarybinės valdžios išdavikų nakčia ūmai užpuolė Vilnių ir užgrobė dalį miesto . Jie atėjo sugrąžinti dvarponių ir kapitalistų valdžią ant darbi ninkų ir mažažemių . Žinokite , draugai , jog jeigu jie nugalėtų, atsigautų senoji tvarka , žemė pereitų į dvarponių, fabrikai ir dirbtuvėsį kapitalistų rankas . Visa šalis bus perpildyta kar

520 -

uvėmis, ant kurių žus geriausieji darbo liaudies sūnūs . Prasidės masiniai sušaudymai ir pogromai, kaip dabar kad dedasi Lenkijoj . Gynimui revoliucijos, šiuo pavojingu laiku susitvėrė Lietu vos ir Baltarusijos apsaugos komitetas , kuris stato savo už duotimi atremt priešo užpuolimą ir tvirta ranka nuslopinti* kiekvieną sukilimą šalies viduj . Visos atstovų tarybos , visi revo'iuciniai komitetai ir kitos tarybinės įstaigos , pertraukusios laikinai ryšius su Vilnium , privalo susinešti su Apsaugos komitetu , kol nebus Vilnius išva lytas nuo legionierių ir atnaujinti pirmieji ryšiai . Lietuvos ir Baltarusijos respublikos Apsaugos komitetas, liaudies komisarai: Julijonas Leščinskis, Semionas Dimanšteinas, Mečislovas Kozlovskis. Naujieji Švenčionys , balandžio 22 d . , 1919 m.

PA, 1770 f., 1919 m., 5 b., 37 1.

Buvo išleistas ir rusų kalba.

Nr. 280 RAUDONOSIOS ARMIJOS LENKŲ RAUDONARMIEČIŲ ATSIŠAUKIMAS Į LENKIJOS KAREIVIUS, RAGINANTIS NEDALYVAUTI INTERVENCIJOJE PRIEŠ TARYBŲ RUSIJĄ ( 1919 m., ne anksčiau kaip gegužės mėn.] BEVILTIŠKAS REIKALAS !

Lenkų kareiviai! Jus nori apsvaiginti pergalėmis ", kurstydami jūsų fantazi ją, mulkindami tariamu „,lenkų ginklo " pasisekimu , jus nori apdumti, apakinti , padaryti paklusniu politinių avantiūristų, šliaužiojančių prieš Anglijos ir Prancūzijos bankininkus, įrankiu . Tačiau, ar jūs galvojate apie tai, kokiu būdu jūs pasiekiate tas savo smarkiai perdėtas ir išgarsintas ,,pergales"? Ir ar ilgai jūs dar turėsite tokias pergales? Žinokite , kad ne anglų svarai ir ne prancūzų frankai , ne ju došiaus sidabriniai , už kuriuos jūsų karininkai parduoda garbin gą lenkų vardą, ne patrankos ir ginklai, kuriuos įbruko jums į rankas anglų ir prancūzų spekuliantai , atneša jums ,, pergales ". Ir ne mūsu silpnumas. Kaip mes mokame mirti už mūsų laisvę ir už socializmo reikalą, jūs matėte Lydoje. Kaip tenai , kiek vieną savo žingsnį pirmyn nuklosite savo lavonais . Jei ne caro generolai ir žandarai, kurie dabar yra geriausi jūsų bičiuliai ir Originale: apspausti. -

521 -

su kuriais mes esame užimti kituose frontuose, tai pergalinga ir didvyriška Raudonoji Armija nublokštų jus vienu smūgiu , ir iš jūsų „,pergalių" nė pėdsako neliktų . Geriausi, stipriausi raudonieji pulkai kovoja kituose svar besniuose frontuose. Taigi matote: ne jūs mus mušate, nes jūs mus ,,nugalite ", bet toji pareiga, kurią mums pavedė visi dori žmonės, pareiga ikí galo pribaigti carinę, maskviškę kontrrevoliuciją. Caro gene rolai, kurie tiek metų buvo Lenkijos budeliai, „ maskoliai", ku rių neapkęsti mokė jus jūsų motinos, - štai jūsų „ pergalių“ šal tinis. Pergalių prieš ką? Prieš brolius rusus , lietuvius, baltaru sius, latvius, lenkus - darbininkus ir valstiečius, kurie yra laisvi ir kurie niekam nenori atimti laisvės, bet tiesia jums, aukštai iškėlę raudoną vėliavą, savo brolišką ranką.. Mes turime pribaigti carinę reakciją, kad ji niekad negalėtų atsigaivinti. Ji padeda jums laimėti „ pergalę “ . Bet neilgam ! Ca ro generolas Kolčakas puolė mus Urale , bet jau krinka jo gre tos , Raudonosios Armijos spaudžiamos . Septynios jo divizijos jau sutriuškintos , ir mes išeiname jam į užnugarį . Prie Dono kazokų generolų likučiai , apsupti iš visų pusių, netrukus bus nublokšti į jūrą . Ginkluojasi visa darbininkų Rusija, ji tampa milžiniška karine stovykla, dešimtys tūkstančių komunistų iš eina į frontą. Carinė kontrrevoliucija bus sutriuškinta . Darbi ninkų pulkai ateis mums į pagalbą. Pasibaigs jūsų „ pergalės “, ir jūsų laukia baisus pralaimėjimas . Bet ir iki to laiko, kol su lauksime tos didelės pagalbos, mes sugebėsime duoti jums at kirtį ir sužlugdyti jūsų pasisekimus . Į mūsų gretas jau gausia stoja baltarusiai, lenkai ir lietuviai, gyvenantieji šiame krašte. Savo niekšišku užpuolimu , prievartos veiksmais Vilniuje ir Lie tuvoje, jūs sukėlėte prieš save visus . Suprasdama, kad už jūsų durtuvų slepiasi iš čia išvyti ir netekę žemių bei privilegijų lenkų dvarininkai ir išnaudotojai , kad čia gali ateiti lenkų žan darai , ant kurių rankų dar neišdžiūvo nukankinto draugo Bro nislovo Veselovskio ir daugelio kitų nužudytų lenkų komunistų kraujas , prieš jus imasi ginklo visi vietiniai darbo žmonės . Beviltiškas jūsų reikalas! Ne tik beviltiškas, bet ir dar blogiau - gėdingas. Ar jums širdies gilumoje ne gėda , kad , užpuolę laisvą Rusiją , padedate siekti savo užmačių caro generolams , kurie nori sugrąžinti Ru sijoje carizmą, tą kruvinąjį Lenkijos budelį ? Argi ne gėda, kad lenkų kareiviai ,,pergalingai “ puola Vilnių tik dėka to, kad prie Dono raudonieji pulkai dar nepribaigė tų pačių kazokų, kurie bizūnais iki kraujo plakė lenkų sukilėlius ir kurie yra neapken čiami kiekviename Lenkijos kampelyje? Tegul prabils jūsų sąžinė! Sąmoningesnieji iš jūsų jau per eina pas mus, negalėdami pakelti tos gėdos , į kurią jus stumia jūsų karininkai . Ukmergės fronte ką tik perėjo pas mus visas šimtas jūsų pėstininkų. Sekite jų pavyzdžiu ! Stokite į bendras - 522 --

gretas išvien su mumis kovoti už mūsų ir jūsų laisvę! O jei ne norėsite stoti į Raudonąją Armiją, tai bent meskite niekšišką reikalą ir padėkite mums kurti naują gyvenimą šalies viduje. TEGYVUOJA DARBO LIAUDIES IŠLAISVINIMAS! SALIN TAUTINĘ PRIESPAUDĄ IR PAVERGIMĄ! KARAS RŪMAMS, TAIKA LŪŠNOMS! Lietuvos ir Baltarusijos Raudonosios Armijos kareiviai lenkai Versta is lenkų kalbos.

PA, 1770 f., 1919 m., 6 b., 33 1.

Nr. 281 RAUDONOSIOS ARMIJOS LIETUVIŲ RAUDONARMIEČIŲ ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS BURŽUAZINĖS KARUOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS PEREITI Į RAUDONOS:OS ARMIJOS EILES [1919 m. antroji pusė] PRAŽŪTINGAS DARBAS

Lietuvių kareiviai! Nori jus apsvaiginti tariamais ,,pasisekimais " ,,,laimėjimais ", suka ir mulkina jums galvas Lietuvos „,nepriklausomybe ", jos ,,laisve ". Stengiasi padaryti iš jūsų tamsius , aklus, kad tuo bū du taptumėte jus paklusniais įrankiais rankose visokių valkatų, kurie stengias taip ištikimai bernauti Anglijos, Prancūzijos bei Amerikos bankieriams . Bet ar jūs žinot, ar jūs nusimanot, kokiu tai būdu tieji „ lai mėjimai“, apie kuriuos tiek daug jums šaukiama ir garsinama, yra įvykę? Ir kaip ilgai tai dar tęsis? Tad žinokite , kad nei anglų šilingai, nei prancūzų frankai , nei amerikonų doleriai , žodžiu tariant, visi tie judošiški sidabri niai , už kuriuos jūsų oficierėliai parduoda save draug su savo sąžine, ir nė armotos bei kiti ginklai , kurie yra jums prancūzų, anglų, amerikonų šmuglerių-spekuliantų įteikti į rankas , nesu teikė tųjų laimėjimų" . Nesuteikė jų ir mūsų silpnybė . Kad už laisvę, už socializmą bei komunizmą mirt nesibijome , tai jau daugel syk parodėme savo darbais ir daugelyj vietų . Vilniuje, Lydoje ir kitose vietose nė vienas žingsnis nebuvo be kruvinos kovos savo priešams atiduotas . Kad ne caro generolai bei žandarai , kurie jūsų vadovų yra dabar geriausiais prieteliais, draugais ir su kuriais dabar prisi eina mums aps.dirbti kituose frontuose , tuomet mūsų ištvermin ga ir milžiniška Raudonoji Armija labai lengvai apsidirbtų ir su jumis, ir iš jūsų „ laimėjimų" nebeliktų ir žymės . Geriausi, karžygiškiausi ir jums pavojingiausi raudonieji pulkai yra kituose, svarbesniuose frontuose. Tad ne jūs mus pergalite, ne jūs mus sumušate ir ne jūsų pusėje „ laimėjimas " , bet tai yra dėl to , kad dabar yra mums

- 523 -

svarbesnių užduočių, svarbesnių pareigų - galutinai ir mirti nai sutrinti , sutriuškint kontrrevoliucionierius kituose fron tuose. Šieji kontrrevoliucionieriai , caro generolai , šieji „ maskoliai “ , kurių mokė neapkęst dar jūsų motinos, jie dabar yra jūsų artimiausi bičiuliai , pagalbininkai , jų tai priežasties dėlei jūs ir esate ,, pergalėtojai “. Pergalėti , pavergti , bet ką? Ar brolius darbininkus ir mažažemius rusus, lenkus, baltarusius, latvius ir lietuvius? .. Bet juk jie blogo jums, Lietuvos kareiviai , negei džia , mes niekam laisvės atimti nesirengiam, mes tiesiam jums savo brolišką raudonarmiečio ranką . Mes turime baigt naikint nuo caro laikų užsilikusią reakci ją, mes turime ją išnaikint taip, kad ji daugiau jau neatgytų. Dėl to * ir buvo jums progos ,, laimėti ". Bet tai neilgam! Caro gene rolas Kolčakas, kuris iš Uralo pusės norėjo sugniuždyti mus , bet dabar, mūsų garbingosios Raudonosios Armijos sumuštas ir genamas, savo pajėgas baigia suvis pamesti. Septynios jo di vizijos sumuštos ; dabar einame , kad jį apsupus. Prie Dono ka zokų generolų likučiai apsupti iš visų pusių; greit prieis galas ir jiems. Ginkluojasi visa darbininkų Rusija, visa šalis daros karo lageriu, daugel tūkstančių komunistų eina į frontą. Kontr revoliucija bus sutrinta . Darbininkų pulkai ateis mums į pa galbą. Pasibaigs jūsų ""laimėjimai ", ir baisūs tuomet bus jums su teikti smūgiai . Bet ir iki tam laikui , kol toji galingoji paspirtis ateis , mes vieni valiosim niekais paverst jūsų tolimesnius žings nius ir sumanymus . Į mūsų raudonųjų kareivių eiles stoja jau duugelis lenkų, lietuvių ir baltarusių. Jūsų gi didžiuma suimti į baltųjų eiles prievarta. Jūsų eilėse yra daugel tokių niekšų, kurie tapo iš ginti arba patys pabėgo iš šios pusės . Tai yra dabartinieji Lie tuvos budeliai žandarai, kraugeriai, kurių rankos yra dar ir dabar kraujuose . Jie dabar dar užsiima kankinimu ir žudymu komunistų darbininkų ir mažažemių. Be vilties yra jūsų pastangos! Be vilties, o galas labai liūd nas! Argi ne amžina gėda jums , kad jūs , užpuldami ant laisvos Rusijos ir eidami prieš Lietuvos darbininkų laisvę, norite pagel bėti tiems galvažudžiams — caro oficieriams , kurie tiek jau pra liejo Lietuvos vargo žmonių kraujo ir kurie dabar vėl norėtų užsodint ant sosto carą ar karalių? Ar ne gėda, jei dabar Lietu vos kareiviai užpuldinėja ant Tarybų Rusiios ir ant Lietuvos in Baltarusijos Socialistinės Tarybų Respublikos, tuo kart, kai jos raudonieji pulkai kaujasi su tais pačiais kazokais, kurie neper seniausiai nagaikom plakė kylančius prieš caro despotizmą Lie tuvos vargšus? Raudonieji pulkai gina Lietuvą nuo lenkų le gionierių. Originale Tuom žyg tai.

524

Atsipeikėkit, prabuskit, atmerkit savo akis! Jau labiau su sipratę, sąžiningesni iš jūsų eina į mūsų pusę, kad atitaisius it 1 kovojus prieš tai , į ką stumia jus parsidavėliai oficieriai . Stokite tad į bendras su mumis eiles, kad kovoti draug su mumis už jūsų ir mūsų laisvę! O jeigu į Raudonosios Armijos eiles stoti ir nepanorėtumėt , tai meskit bent dirbę tą šlykštų, judošišką darbą ir padėkit mums dirbti tą prakilnų darbą atstatymą Lietuvos ant naujų pamatų, kame nebūt išnaudojimo , kame nebūt vargo . TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VIENYBĖ! ŠALIN DARBO PARAZITAI! KARAS RŪMAMS, TAIKA BAKŪŽĖMS! Lietuvos ir Baltarusijos Raudonosios Armijos kareiviai lietuviai PA, 1770 f., 1919 m., 4 b., 14 l.

Nr. 282 RAUDONOSIOS ARMIJOS PIRMOJO LIETUVOS PULKO RAUDONARMIEČIŲ ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS BURŽUAZINĖS KARIUOMENĖS KAREFVIUS, RAGINANTIS PEREITI Į RAUDONOSIOS ARMLJOS EILES [ 1919 m. rugpiūčio 4 d.] DRAUGAI KAREIVIAI ! Mes, Tarybų respublikos raudonarmiečiai , kreipiamės į jus , nuoširdžiai kviesdami pamąstyt : už kieno interesus ir prieš ką Lietuvos buržuazinė valdžia verčia jus kariauti? Kapitalistai , dvarponiai ir fabrikantai , mūsų išguiti iš Socia listinės Rusijos Respublikos, įtempė visas pajėgas, kad tik ne davus darbininkams bei vargšams susivienyti . Visokiais būdais stengiasi jie sukelt jūsų tarpe nacionalizmą bei patriotizmą, tuo tarpu gi Lietuvoje ir Baltarusijoje du trečdaliai žemės pri klauso ne jums, darbininkams ir mažažemiams, bet dvarponiams bei kapitalistams. Jus verčia su ginklais rankose eit prieš Ta rybų Rusijos darbininkus ir mažažemius, įkalbinėdami ir gąs dindami bolševikais , kurie , būk tai, eina, kad atėmus nuo jūsų viską, ką tik turite , ir kad pavergus jus . Tuo tarpu jūsų užpa kalyje , šalies gilumoje , dvarponiai savo dvaruose puikiai gyve na ir rengiasi dar geriau jus, kumečiai , darbininkai bei mažaže miai , išnaudoti . Visi dvarponių sūneliai, buvusieji caro oficieriai , kurie taip mėgsta dabintis paauksuotais bei pasidabruotais galionais , visi jie stengias apginti bei apsaugoti nuo darbininkų savo žemes, dvarus, namus, fabrikus ir kitus turtus, kuriuos jie caro režimo laikais įsigijo . 35 - LKP atsišaukimai , I t.

-

525

Šie ponaičiai ir toliau mano sau po senovei puikiai gyventi bei lébauti, o vis tai darbininkus bei mažažemius valstiečius be išnaudodami . Rusijos darbininkai ir mažažemiai , nuvertę dvarponių bei kapitalistų valdžią, dar 1917 metų spalio mėnesį kreipėsi į visą pasaulį, kviesdami brolžudišką imperialistų karą baigt . Bet į mūsų šauksmą Vokietijos , Prancūzijos, Anglijos , Amerikos ir kitų šalių kapitalistai nebeatsiliepė ir toliau per 20 mėnesių tęsė žmogžudiškas biaurias žudynes, o vis tai , kad užgriebus daugiau prekybos rinkų ir kad pagerinus kapitalistų ir dvar ponių reikalus. Dabartiniu laiku, kuomet darbininkai bei vargšai stengias iš po kapitalo jungo išsiliuosuot, jūsų oficieriai stumia jus prieš jūsų pačių, prieš darbininkų reikalus. Bet dar nevėlu ir jums susiprasti ir paklausyti jūsų brolių darbininkų bei mažažemių valstiečių, kurie , vilkdami sunkų dvarponių bei kitų dykaduonių jungą, skaudžiai dejuoja . Mes, raudonarmiečiai , kviečiame jus prieš savo amžinuo sius darbininkų ir visų vargšų priešus, į kovą . Netikėkite tiems prigavikams, būk tai darbininkų bei ma žažemių valstiečių Komunistų (bolševikų) partija eina prieš vargšų reikalus . Draugai kareiviai! Kelias liuosas! Eikite pas mus! Mes už tikrinam, kad nebebus jums jokio pavojaus. Jūsų gyvastis yra brangi ir ji turi išlikti, kad galėtumėt kovot už darbininkų-ma žažemių klasės reikalus. TEGYVUOJA TARYBŲ LIETUVA IR BALTARUSIJA! Tegyvuoja pasaulinė revoliucija! Tegyvuoja triūso ant kapitalo pergalė! Pirmojo Lietuvos pulko raudonarmiečiai ,,Komunistas ", 1919 m., rugpjūčio 4 d., Nr. 66.

Nr. 283 RAUDONOSIOS ARMIJOS LIETUVIŲ RAUDONARMIEČIŲ ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS, TARNAUJANČIUS BURŽUAZINĖJE LIETUVOS KARIUOMENĖJE, RAG.NANTIS PRISIDĖTI PRIE RAUDONOSIOS ARMIJOS 1919 m. rugpiūtis

LIETUVĄ PARDUODA KOLČAKUI Anglija, Prancūzija ir Amerika atiduoda Lietuvą Kolčakui . Šiaulius jau įėjo rusų baltagvardiečių kariuomenė 88. Tai dar tik pradžia . Neužilgo visa Lietuva bus rusų baltagvardiečių ir 526 ―-

lenkų legionierių užimta . Šiam velniškam darbui padeda lietu vių buožių valdžia . Jau ir Kaune Kolčakas mobilizuoja savo jė gas . Kolčako šalininkai daro savo slaptus susirinkimus , o lietu vių valdžia tyli. Lietuvių ponų valdžia , bijodama darbininkų ir mažažemių ir jų Raudonosios Armijos, turi tartis su kitų tautų ponais, kaip parduoti Lietuvą Kolčakui . Lietuvių ponų valdžiai artimesni rusų baltagvardiečiai ir Kolčakas, nes jie gina ponų ir bagočių reikalus, ir baisūs jiems Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , kurie dabar apkvailinti nors ir kariauja su bolševikais , bet ku-, rie laukia tos valandos, kada jie muš buržujus kaipo savo ne prietelius . Darbininkai ir mažažemiai iš baltųjų pulkų, nelaukite, kada visą Lietuvą užims lenkų legionieriai ir rusų baltagvardiečiai , nes tuomet bus sunku nuo jų atsikratyti . Reikia tuojau juos visus varyti laukan . Bet pas jus, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , dar mažai jėgų, kad pergalėti ponus ir buožes ir išvaryti iš Lietuvos lenkų legionierius, vokiečių plėšikus ir rusų baltagvardiečius, Liveno atsiųstus. Jūs jų patys vieni nepajėgsit pergalėti . Draugai, prisidėkite prie Raudonosios Armijos. Tuomet bend romis jėgomis išvarysime iš Lietuvos ir lenkų legionus , o kartu su jais ir visus dvarininkus . Išvysim tuomet ir vokiečius ir ap saugosim dvarus ir sodžius nuo plėšimų. Išvysim tuomet ir rusų baltagvardiečius ir apsaugosim Lietuvą nuo caro laikų grįžimo . Išvarysim tuomet ir visą Kauno ponų valdžią, visus darbininkų kraujo siurbėjus . Salin lenkų legionus! Salin vokiečių plėšikus! Šalin rusų baltagvardiečius! Šalin dvarininkus, buržujus ir visokius ponus! Šalin parsidavėlę Kauno valdžią! Salin Kolčako draugus! Šalin Antantės tarnus! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VALDŽIA LIETUVOJ! TEGYVUOJA RAUDONOJI ARMIJA! Lietuvos darbininkai ir mažažemiai iš lietuvių baltųjų pul kų, jei norit išvaryti iš Lietuvos lenkų legionus ir dvarininkus, vokiečių plėšikus, rusų baltagvardiečius kolčakininkus ir lie tuvių ponus ir bagočius, - prisidėkit prie Raudonosios Armijos! Kitaip jūs vergausit amžinai. Lietuviai raudonarmiečiai

Rugpiūtis , 1919 m.

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1919 m., 4 b., 2 l.

527

Nr. 284 LIETUVOS RAUDONARMIEČIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS JUOS PEREITI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS EILES [1919 m., ne vėliau kaip rugpjūčio mėn. pabaiga] BALTIEJI KAREIVIAI! Baltieji kareiviai! Kam jūs tarnaujat? Kieno reikalams savo kraują liejat? Jūsų valdžia jums sako, kad jūs kovojat su bolševikais, su komunistais, kad jūs ginat Lietuvos nepriklausomybę ! Jums sako, kad komunistai - tai jūsų neprieteliai , kad jie tik tvarką ardo. Baltieji kareiviai! Pagalvokit, ar daug tame teisybės ? Ar kartais neapgauna jus jūsų neprieteliai ? Gal jūs visai ne Lietu vos nepriklausomybę ginat, bet ką kita ? Gal komunistai jums ne neprieteliai, bet geriausi draugai ? Gal jie ardo tik bagočių tvarką, kad vietoj jos pastatyti darbininkų ir mažažemių tvarką? Pagalvokit, pamąstykit ir tuomet suprasit, ar verta lieti savo kraują tų naudai , kurie dabar jus varo į skerdynių lauką . Komunistai jums ne neprieteliai , bet draugai . Komunistai — tai tie patys darbininkai ir mažažemiai , tik labiau susipratę. Tai komunistai , arba bolševikai , pradėjo Rusijoj kovą su kruvinomis kaizerių ir carų įtaisytomis skerdynėmis ir nuvertė tenai ir carą, ir ponus, ir bagočius . Tai komunistai , arba sparta kininkai , daugiausia kovojo Vokietijoj , kad nuversti kaizerį budelį . Komunistų nuopelnams priklauso darbininkų ir maža žemių laimėjimai ir Vengrijoj , ir Ukrainoj , ir Slovakijoj , ir ki tose vietose. Komunistų tikslas - nuversti ponų ir bagočių valdžią visa me pasaulyj , kad visur valdžia pereitų į darbininkų ir mažaže mių rankas. Visur, kur komunistai laimėjo , darbininkai ir mažažemiai renka miestuose ir kaimuose savo tarybas, ir tos tarybos ima valdžią į savo rankas . Komunistams rūpi ne vien valdžią atimti nuo ponų ir ba gočių. Kodėl ponai ir bagočiai galėjo lig šiol puikiai gyventi nieko nedirbdami , o darbininkai ir mažažemiai vargą vargti , nors per dieną prakaitavo , per naktis nemiegojo? Tik dėl to, kad dvarai ir geriausios žemės buvo dvarininkų, stipruolių ūkininkų ir visokių ponų rankose. Fabrikai priklausė fabrikantams , bankai - bagočiams , prekių * sandėliai — spe kuliantams. Ir va, komunistų tikslas - atimti dvarus ir geriau

Originale: tavorų. - 528

sias žemes nuo ponų ir bagočių, fabrikus nuo fabrikantų, bankus nuo bankierių, prekių sandėlius nuo spekuliantų. Ponai ir bagočiai tą viską puikiai suprato ir jie nekenčia ko munistų kaipo aršiausių savo priešų. Bet ponų ir bagočių ne daug yra, ir jie komunistams, jie susipratusiems darbininkams ir mažažemiams nepavojingi būtų. Ponams ir bagočiams reikia užtai ieškoti pagalbininkų tarp darbininkų ir mažažemių, kad tie stotų į jų pulkus ir lietų savo kraują dėl jų labo. Laike ketverių metų skerdynių darbininkai ir mažažemiai liejo savo kraują, o ponai ir bagočiai krovė turtus . Dabar su vilioti darbininkai ir mažažemiai padeda savo priešams su ko munistais kovoti, padeda ponams , kad tie galėtų ilgiau naudotis svetimu darbu . Baltieji kareiviai, jūsų eilėse daug yra darbininkų ir maža žemių ! Jūs darbininkai ir mažažemiai iš baltųjų eilių, tik pa galvokit , kam jūs tarnaujat , kieno naudai eina jūsų kraujas. Komunistams rūpi nuversti ponų ir bagočių tvarką, jiems rūpi įvesti darbininkų ir mažažemių tvarką , o jūs neleidžiat komunistams , neduodat susipratusiems darbininkams ir maža žemiams nuversti ponų viešpatavimą . Baltieji kareiviai, jūs ginat ne Lietuvos nepriklausomybę, bet savo išnaudotojų kišenes , jų sandėlius ir aruodus, jų ban kus, jų dvarus, jų fabrikus. Ar jūs kada nors galvojot apie taf? Ne , jūs apie tai dar ne galvojot ! Juk ar gali nors truputį protaujantis darbininkas ir mažažemis eiti prieš savo reikalus ir padėti savo priešams save smaugti? Baltieji kareiviai! Jei jūs lig šiol negalvojot apie tai, tai nors dabar pagalvokit . Ir mes sakom, jei jūs dabar tik truputį pagal vosit, tai tuojau pamatysit teisybę ir mesit baltųjų pulkus, tai nebetarnausit daugiau ponams ir bagočiams . Tik apsidairykit, pažiūrėkit, kas aplink dedasi ! Komunistai varė iš dvarų dvari ninkus, o jūs dabar padedat dvarininkams varyti iš dvarų dar bininkus. Komunistai sodino į kalėjimus spekuliantus, ponus, bagočius, o jūs padedat ponams tupdyti į kalėjimus darbinin kus ir mažažemius ! Baltieji kareiviai! Mes netikim, kad jūs ir toliau taip dary sit. Mes žinom, kad jūs pagalios suprasit savo klaidas, ir perei siti mūsų pusę . Ir Kolčakui seniau pasisekė daug darbininkų ir mažažemių suviliot, ir tie suviliotieji manė , kad jie, eidami prieš komunistus , daro gerą darbą. Bet dabar jie pamatė, ko kias velniškas pinkles pina jiems Kolčakas ir jo šalininkai, ir dabar jie ištisais pulkais pereina į raudonųjų pusę. Ir jūs, dar bininkai ir mažažemiai , ir visi tie , kuriems rūpi atsikratyti nuo ponų ir bagočių išnaudojimo, meskite baltuosius lietuvių pul kus ir stokite į Raudonosios Armijos eiles. Eikit pulkais, atski rais būriais ir pavieni . Mes visus jus priimsim, nes jūs tuomet būsit mūsų draugais ir kovosit jūs tuomet bendrose eilėse su -

529 --

bendrais teliais .

mūsų priešais ,

su darbininkų ir mažažemių neprie

Salin ponus ir bagočius ir jų parsidavėlę kauniškę valdžią! Šalin caro tarną ir kaizerio liokajų prezidentą Smetoną ir jo ministerius! Šalin visus tuos, kurie vilioja darbininkus ir mažažemius ir varo juos lieti savo ir savo brolių [bei] draugų kraują dėl tur čių lubo! Tegyvuoja viso pasaulio darbininkų ir mažažemių vienybė! Visi į Raudonosios Armijos eiles! Visi į eiles kovotojų dėl darbininkų ir mažažemių laimės! Tegyvuoja Darbininkų ir mažažemių tarybų valdžia! Tegyvuoja viso pasaulio revoliucija! Tegyvuoja komunizmas! Lietuvos raudonarmiečių būrelis 8000 egz .

PA, 1779 f., 1920 m., 4 b. , 3a 1, Nr. 285

LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TSR DARBININKŲ, VALSTIEČIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBOS CENTRO VYKDOMOJO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS MIESTŲ IR KAIMŲ DARBO ŽMONES, RAGINANTIS TĘSTI REVOLIUCINĘ KOVĄ IR NELEISTI BURŽUAZIJAI ĮSIGALĖTI 1919 m. rugsėjo 1 d. LIETUVOS IR BALTARUSIJOS TARYBŲ SOCIALISTINĖ RESPUBLIKA ? Visų šalių proletarai, vieny kitės! Į LIETUVOS IR BALTARUSIJOS MIESTŲ IR KAIMŲ DARBO ŽMONES! Buržuazija ir dvarininkai triumfuoja ! Jų neapkenčiama darbo žmonių valdžia – Lietuvos ir Balta rusijos darbininkų ir valstiečių atstovų tarybos - pašalinta. Pasinaudodamos savo ginkluotos jėgos persvara, pasinau dodamos ta padėtimi, kurioje tarybinės respublikos yra pri verstos įtempti visas savo jėgas , visų pirma Kolčakui ir Deni kinui sutriuškinti, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės , šie impe rialistinių Antantės vyriausybių ir bankininkų tarnai , pradėjo nusikalstamą savo žygį prieš darbininkų revoliuciją Lietuvoje ir Baltarusijoje. Vadovaujantį vaidmenį šiame žygyje vaidina kontrrevoliu

cinė lenkų buržuazija . Lenkų dvarininkai ir šlėktos trokšta atkurti ,,lenkų valdy mą" Lietuvoje ir Baltarusijoje, nori sugrąžinti lenkų ponams ir aristokratams daugumą dvarų. Jie nesiskaito su jokiomis

530

priemonėmis , siekdami susidoroti su žemės ūkio darbininku arba mažažemiu valstiečiu , kurie išdrįso pasikėsinti prieš jų turtus. Buržuazija ir kapitalistai nori turėti laisvas nuo darbininkų kontrolės rankas. Jie trokšta lengvai gaunamų pelnų iš speku liacijos ir lupikavimo, kuriuos tvirta ranka slopina proletariato diktatūra . Pogromais , sušaudymais, suėmimais , smaugdama darbinin kų klasę, išvaikydama atstovų tarybas, Lietuvos ir Lenkijos ka riuomenė praskynė kelią pasiturinčiųjų klasių viešpatavimui , besidangstančiam nacionalistinėmis ir patriotinėmis frazėmis . Už plačių liaudies masių pečių visokių tautybių ir tikybų buržuazija veda užkulisines derybas su Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos imperialistais, kurie įkinkė Lenkijos ir Lietuvos vy riausybes į kontrrevoliucinę kovą prieš darbininkų diktatūrą . Lenkų kariuomenės įsiveržimas į Lietuvą ir Baltarusiją tai pirmas žingsnis kovoje su darbininkų revoliucija. Kapitalas dabar turi tik vieną priešą : revoliucinį proletaria tą ! Jis težino tik vieną kovą: smaugti revoliuciją ir tuos kraš tus, kuriuose proletariatas paėmė valstybinę valdžią į savo rankas . Tarptautinė buržuazija išnaudoja seniau buvusias pavergtas tautas : lenkus, lietuvius, latvius ir kitus, kad galėtų, remdamasi jų buržuazinėmis vyriausybėmis, vesti kovą prieš revoliuciją, nes ji jau nepasitiki savais durtuvais. Lenkų, lietuvių ir kitų tautų buržuazija prašo pagalbos iš kapitalo magnatų, parduo dama savo krašto plačiųjų liaudies masių interesus tarptauti niam imperializmui . Paryžiaus bankininkų įsakymu ,,socialis nepriklausomybės šalininkas " Pilsudskis ištiesia ranką tas ", cariniams generolams Kolčakui ir Denikinui, užmiršdamas kru vinus kazokų bizūnų paliktus randus ne tik ant lenkų proleta rų, bet ir ant buržuazinių patriotų pečių. Tų pačių bankininkų nurodymu lietuvių nacionalistai veda slaptas derybas su kolčakininkais ir su savo neapkenčiamais lenkais. Išnaudojimas, reakcija ir kontrrevoliucija , kunigams laimi nant, vienijasi prieš revoliucines liaudies mases . Karas, kuris vyksta šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos žemėje , yra aiški kla sių kova. Vienoje barikados pusėje - imperialistinė buržuazi ja ir jos agentai - Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės, kitoje — proletariatas ir valstietija , susiorganizavę į atstovų tarybas. Bet visos šios buržuazinės gaujos triumfas netrukus pasi baigs. Lenkų okupacinės kariuomenės valdžia , kuri remsis tik pa siturinčiomis klasėmis, dvarininkais ir buržuazija , kuri laikinai mėgins išnaudoti tautinius smulkiosios buržuazijos prieštaravi mus , ši valdžia nesugebės išspręsti visų tų visuomeninių proble mų ir uždavinių, kurie iškilo Lietuvos ir Baltarusijos darbo -· 531 --

žmonėms ir kuriuos išspręsti tegali vien tik Darbininkų ir vals tiečių tarybų valdžia . Darbininkas pasiliks be duonos ir be darbo , nes Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės, įsivėlusios į karą, neduos pinigų pra monei atkurti, o kapitalistai , kurie netiki situacijos ir savo viešpatavimo patvarumu , nepanorės rizikuoti savo piniginėmis . Kaimo varguomenė negaus žemės, kuri būtinai reikalinga jos gyvenimui : negalės naudotis miško medžiaga , pievomis , ganyklomis ... Dvaro kumetis bus priverstas dirbti ekonomo priežiūroje dvarininkui ir ponui arba pasiturinčiam valstiečiui . : Nedarbas didės Minske, kaip jis jau siaučia Vilniuje, Gar dine, Kaune... Lenkų kariuomenė, kuri vis dažniau prievarta varoma į ry tus ir į šiaurę, netrukus pamatys, kad ji yra apgauta savo va dovybės, savo vyriausybės . Nustos tikėjusi patriotiniams šū kiams,,,tėvynės išvadavimo " lozungui , kai patirs, kad kovoja ne už Lenkijos apgynimą, bet už Lietuvos ir Baltarusijos kraštų pavergimą, iš kurio pelnytųsi Lenkijos dvarininkai ir svetimų kraštų kapitalistai . Ši armija pradės irti, kaip suiro Vokietijos armija Ukrainoje . Lietuvos kariuomenė pradės irti , kai lietuvis kareivis pamatys, kad jis kovoja tik už svetimo kapitalo ir lie tuviškosios buržuazijos interesus, buržuazijos, kuri siekia tik vieno užimti nekenčiamos lenkų ir žydų buržuazijos ir dva rininkų vietą . Lenkijoje , kaip ir Lietuvoje , ši valdančiosios klikos karinė avantiūra sukelia vis didesnį protestą. Vyriausybė ir buržuazi ja kovoja prieš revoliuciją ne tik išoriniame, bet ir vidiniame fronte. Darbininkų klasė ir atstovų tarybos Lietuvoje yra per sekiojamos ir išvaikomos . Proletariato eilėse kyla vis stipres nis pasipiktinimo balsas, masių nepasitenkinimas įgauna vis labiau revoliucinį pobūdį . Bet ne tik darbininkų klasėje kyla nepasitenkinimas. Lenkijoje sveikesnio proto žmonės ir grupės iš buržuazijos tarpo pradeda nerimauti dėl rytų“ avantiūros likimo. Perdaug jau aiškiai matyti tie ryšiai , kurie vienija Va karų Europos koalicijos interesus ir Pilsudskio bei Paderevskio , Sleževičiaus bei Smetonos vyriausybes su caro budeliais — Kolčaku ir Denikinu, su jų siekimu sukurti carinę „, didžiąją Ru siją " . Šių budelių intrigos pasiekė jau Varšuvą, Vilnių ir Kauną. Revoliucinis judėjimas plečiasi visame kapitalistiniame pa saulyje . Jei šiandien buržuazija ir kapitalas dar triumfuoja, tai rytoj juos nugalės darbininkų klasė, kuri vis drąsiau iškelia sukilimo vėliavą . Dabar platūs Lietuvos ir Baltarusijos darbo žmonių sluoks niai supras, ką jie prarado. Tarybų valdžios laikotarpis nebus praėjęs be pėdsako. Ne trukus ji vėl bus atkurta su dar didesne jėga .

532

Sunkios buvo gyvenimo sąlygos pastaruoju metu. Badas ir brangumas didėjo. Bet kiekvienas darbininkas, kiekvienas vals tietis gerai žino, kad ekonominę krizę sukėlė penkerių metų karas ir toji politika , kurią varė pasiturinčiosios klasės, paskel busios karą Tarybų valdžiai , darbo žmonių valdžiai ir stabdžiu sios kuriamojo darbo užmojį , niokojusios kraštą . Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų vyriausybė ne kartą kreipėsi į Lenkijos vyriausybę, ragindama nutraukti karą ir sudaryti taiką . Bet kaip atsakymą į tai ji susilaukdavo naujų užpuolimų, nes kapitalistai ir dvarininkai negalėjo susitaikinti su darbinin kų valdžia . Tarybų valdžia ne pirmoji pradėjo taikyti darbo žmonių priešams terorą . Pilsudskio žandarų įvykdytas beginklės Rau donojo Kryžiaus delegacijos nužudymas, pogromai Lydoje, Vil niuje, draugo Bersono ir daugelio kitų nužudymas Vilniuje , nuolatinės įvairių Lenkijos vyriausybės agentų intrigos ir jų šnipinėjimas mūsų krašto viduje privertė mus imtis griežtų ko vos priemonių prieš proletariato diktatūros priešus. Dabar kontrrevoliucija šėlsta! Ji siekia apšmeižti dar nesąmoningų masių akyse Tarybų valdžią. Siekia sumaišyti su purvu darbo žmonių išsivadavimo idėją . Bet buržuazijos ir dvarininkų valdžios darbai ir politika at vers akis net tiems, kurie dėl savo nesąmoningumo lig šiol vei kė prieš Tarybų valdžią. Revoliucinis proletariatas ir Tarybų valdžia nepadės ginklo tol , kol viešpatauja priespauda , išnaudojimas ir pasiturinčiųjų klasių diktatūra . Revoliucija gyvuoja ! Revoliucijos nepasmaugs laukiniai triumfuojančios buržuazijos susidorojimai ! Darbininkų, valstiečių ir Raudonosios Armijos atstovų tary bų Centro Vykdomasis Komitetas šaukia Lietuvos ir Baltarusi jos darbo žmones nelikti pasyvia pasiturinčiųjų klasių smurto auka, nepasiduoti apgaulingam buržuazijos ir jos agentų na cionalistiniam siundymui. Prieš smurtą, kurį vykdo Lenkijos arba Lietuvos kariuomenė kiekviename mieste, kiekviename jų užimtame kaime, darbo žmonės turi atsakyti revoliuciniais veiksmais . Prieš baltąjį terorą mes atsakome masiniu raudonuoju teroru . Tegu didieji darbininkų klasės išsivadavimo šūkiai vėl ga lingai nuskamba miestuose ir kaimuose , ir komunistinės revo liucijos šmėkla tegul vėl iškyla prieš įsiutusią buržuazinę šu naują, kuri dabar kelia savo kruviną puotą. Šalin buržuazijos ir dvarininkų valdžią! Šalin siautėjančią karinę kliką!

-- 533 ――

Tegyvuoja atstovų tarybų valdžia! Tegyvuoja tarptautinė komunistinė revoliucija! Lietuvos ir Baltarusijos Darbininkų, valstiečių ir Raudonosios Armijos atstovų tarybos Centro Vykdomasis Komitetas 1919 m. rugsėjo 1 d. PA, 1770 f., 1919 m., 2 b., 19 l.

22 000 egz. Versta iš lenkų kalbos.

Nr. 286 RAUDONOSIOS ARMIJOS RAUDONARMIEČIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KAREIVIUS, RAGINANTIS KURTI KAREIVIŲ TARYBAS IR SUKILTI PRIEŠ BURŽUAZINĘ VALDŽIĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip lapkričio mėn.] Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI KAREIVIAI ! Jau arti metų, kai mes stovim vieni prieš kitus kaipo aršiau si priešai. Ar tiesa, kad jūs mūsų priešai , kad mes turim vieni kitus šaudyti? Ne , netiesa ! Tai ponai ir bagočiai prispyrė jus stoti į mūšį su mumis. Mes jums nieko blogo nevelijam. Mes tik norim, kad nieks neišrautų valdžios iš mūsų rankų,- valdžios, kurią mes taip sunkiai užkariavom Spalio revoliucijoj . Mes geidžiam, kad ir jūs daugiau nevergautumėt tiems, kuriems vieta ne valdžioj , ne puikiuose salionuose , bet už kalėjimo durų. Draugai kareiviai! Neklausykite tų, kurie dumia jums akis visokiomis nepriklausomybėmis . Smetonos -Galvanausko val džiai rūpi ne jūsų gerovė , bet savo ir savo sėbrų labas . Kuomet nėra pinigų darbininkų algoms, ponams ir bagočiams užtektinai yra auksinų vakaruškoms , palaidam gyvenimui . Kuomet lauko darbininkai metami iš dvarų, kenčia badą ir šaltį, jų ponai švilpia ir uliavoja . Kuomet jūs, draugai kareiviai, liejat savo kraują, begindami ponų ir buožių valdžią, tie ponai ir buožės parduoda Lietuvą galingesniems draskuoliams. Draugai kareiviai! Ar ilgai dar jūs klausysit savo nepriete lių, ar ne laikas jau jums susiprasti ? Kada jūs pradėsit reika lauti nuo savo priešų atsakomybės už jų darbus? Draugai! Mes kviečiam jus švęsti su mumis mūsų darbinin kų ir mažažemių laimėjimo šventę . Mes kviečiame jus padaryti pas save tą, kas buvo padaryta Rusijoj du metai atgal . Mes

-534

kviečiame jus rinkti savo kareivių tarybas ir kartu su darbinin kų tarybomis imti valdžią į savo rankas . Tegyvuoja revoliucija Lietuvoj! Tegyvuoja darbininkų, mažažemių ir kareivių valdžia Lie tuvoj! Kareivių raudonarmiečių būrelis PA, 1770 1., 1919 m., 14 300 egz . 4 b., 6 l. Nr. 287 RAUDONOSIOS ARMIJOS LIETUVIŲ RAUDONARMIEČIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS, TARNAUJANČIUS BURŽUAZINĖJE KARIUOMENĖJE, RAGINANTIS PEREITI Į RAUDONOSIOS ARMIJOS PUSĘ [ 1920 m., liepa, ne anksčiau kaip 10 d.] KAREIVIAI , DARBININKAI IR MAŽAŽEMIAI ! Mes, Lietuvos darbininkai ir kareiviai iš Raudonosios Ar mujos eilių, tiesiam jums , kareiviai, darbininkai ir mažažemiai iš baltųjų eilių, savo dešinę ranką . Mes tikimės, kad jūs pa spausit mūsų dešinę, prisidėsit prie mūsų ir kartu su mumis pasuksit savo ginklus prieš tuos, kurie stumia jus į kruviną mū šį . Mes nesikreipiam į ūkininkaičius, į visokius turčių sėbrus, nors jie ir kareiviai , nes jie mums ne draugai . Jie mums prie šai. Mes su jais kariaujam, mums rūpi juos nuversti . Bet jūs, darbininkai ir mažažemiai , jūs , kurie dabar verčiat darbininkų ir mažažemių valdžią Lietuvoj , jūs, kurie tarnaujat stiprių ūki ninkų ir vokiečių okupantams parsidavėlių reikalams, jūs, ku rie dabar padedat lenkų legionieriams išplėšti dvarus iš darbi ninkų ir atiduoti juos dvarininkams, - pagalvokit jūs , kam jūs tarnaujat, kieno reikalus ginat, kas pasinaudos iš jūsų lai mėjimo. Jei ne jūs, tai jau visoj Lietuvoj būtų buvus darbininkų ir mažažemių valdžia . Mums lig šiol prisiėjo gintis ir nuo jūsų, kurie tarnaujat storkakliams ūkininkams , ir nuo lenkų legio nierių, kurie tarnaujat dvarininkams . Mums grėsė pavojus tai pogi iš vokiečių okupantų, kuriems rūpėjo ir rūpi apiplėšti visą Lietuvą. Mes per tai neturėjom gana laiko ir jėgų, kad visai iššluoti iš Lietuvos visus dvarininkus, spekuliantus, visus dar bininkų ir mažažemių išnaudotojus ir priešus . Antantė irgi galando savo iltis. Mes buvom ir esam priešų apsupti, o jūs, darbininkai ir mažažemiai , kurie pastojote į Kau no valdžios pulkus, vietoj to, kad prisidėti prie mūs ir bendrai stoti į mūšį su dvarininkais, spekuliantais, stipriais ūkininkais ir visais darbininkų priešais , atkišot savo durtuvus į mūsų pusę ir einat skersti savo brolius, tokius pat darbininkus ir mažaže mius, kaip ir jūs.

535 -

Vilkai , prisidengę avies kailiu , apgavinėja jus . Jie sako , kad mums rūpi sunaikinti Lietuvą , kad mes žudom savo brolius , kad mes išlupam belaisviams akis, nupiaunam nosis. Tai melas ! Mums rūpi , kad daugiau karų nebūtų. Bet mes sakom, kad tik tuomet išnyks karai , kada bus pašalinti ir prigulimai nu bausti karo kaltininkai . Kas karo kaltininkai? Gal darbininkai ? Gal mažažemiai? Ne, darbininkai ir mažažemiai kruvinų skerdynių nereika lauja. Karai reikalingi tik turčiams, kad užgrobti visą pasaulį . Seniau Prancūzijos , Vokietijos , Anglijos , Austrijos, Rusijos ir kitų [ šalių] turčiams rūpėjo užgrobti visą pasaulį , ir jie pasiuntė savo valstybių kariuomenes peštis tarp savęs . Prasidėjo negir dėtos pasaulyj skerdynės . Vienos tautos darbininkai ir maža žemiai skerde tokius pat kitos tautos mažažemius ir darbinin kus ――― ir vis tai dėl bagočių reikalų. Įkyrėjo tas karas Rusijos darbininkams ir nuvertė jie caro valdžią . Pagrobė valdžią bur žujai , kurie toliau tęsė karą. Tuomet dar kartą sukilo Rusijos darbininkai ir nuvertė jie buržujų valdžią . Rusijos darbininkai ir mažažemiai paėmė valdžią į savo rankas . Jie tuojau kreipėsi į visų tautų darbininkus ir mažažemius ir į visas valstybes tuo jau pertraukti kruvinas skerdynes . Bet nieks neišklausė jų šauksmo. Priešingai , tuojau visos valstybės griebėsi ginklo, kad nuversti darbininkų ir mažažemių valdžią Rusijoj . Tuomet Ru sijos darbininkai ir mažažemiai prispirti buvo gintis . Prasidėjo naujas karas, jau nepanašus į senus karus . Tai buvo karas tarp turčių ir beturčių, tarp buržujų ir dvarininkų, iš vienos pusės , ir darbininkų ir mažazemių iš kitos. Sujudo visi Rusijos darbi ninkai ir apgynė savo socialistinę tėvynę. Darbininkų ir nuažažemių valdžia iki šiol gyvuoja Rusijoj . Maža to. Sujudo darbininkai ir kitur. Bet ir kitose vietose , jei tik tenai darbininkams pasisekdavo paimti valdžią į savo ran kas, tuojau prieš juos griebdavosi ginklo ponų valdžia . Prieš Bavariją, kur darbininkai paėmė valdžią į savo rankas, sujudo ponų Vokietija ir darbininkų kraujuose ji skandino Bavarijos darbininkų valdžią . Kada gi Vengrijos darbininkai paėmė val džią į savo rankas, tuojau sujudo Rumunija , Čekija, Anglija ir kitos buržuazinės valstybės. Taip pat buvo ir su Lietuva . Prieš darbininkų ir mažažemių Lietuvą galando savo ginklus ir bajorų Lenkija , ir stiprių ūki ninkų Kaunija, ir baltųjų Vokietija , ir kiti darbininku priešai . O jūs, Lietuvos darbininkai ir mažažemiai , ne tik padėjot galąsti tuos ginklus, bet dar paėmėt juos į savo rankas ir ėjot paturėt tuos, kuriems rūpi atsisėsti ant jūsų sprandų. Draugai, jei jums rūpi , kad greičiau karas pasibaigtų ir kad daugiau jo nebebūtų, tai eikite į mūsų eiles ir kariaukit mūsų eilėse su bendru priešu . Pietuos Grigorjevas numalšintas. Ry tuos Kolčakas jau sudaužytas . Raudonoji Armija jau pradeda mušti lenkų legionus ir paėmė Rovną. Dabar daugiau mūsų

536 -

spėkų bus pasukta prieš lenkų dvarininkų legionus ir lietuvių ūkininkų pulkus . Laimėjimas bus mūsų pusėj . Jei laikinai mums dar nesiseka, tai tik dėl to, kad mes iš visų pusių priešų apsup ti. Visų šalių ir tautų ponai pasuko ginklus prieš mus . Bet mes juos pergalėsim. Mes pergalėsime ir tuos, kurie stumia jus į skerdynių laukus . Bet nuo jūsų priklauso, kad tas pergalėjimas būtų greitesnis.Užtai visi į mūsų eiles ! Pereikit frontą, prisidėkit prie Raudonosios Armijos, ir tuomet galutinai mes nuversim savo nevidonus. Tuomet tai jau iš tikrųjų visa valdžia Lietuvoj bus darbininkų ir mažažemių rankose. Šalin kauniškių ponų valdžia! Šalin dvarininkai, stiprūs ūkininkai, spekuliantai ir visokie darbininkų ir mažažemių išnaudotojai! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių Raudonoji Armija! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia Lietuvoj! Tegyvuoja visų tautų ir šalių darbininkų ir mažažemių vie nybė! Lietuvos raudonarmiečių būrelis 8000 egz. PA, 1770 1., 1920 m., 4 b., 4 l. Nr. 288 VILNIAUS KARINIO-REVOLIUCINIO KOMITETO ATSIŠAUKIMAS Į DARBO ŽMONES, RAGINANTIS REMTI KOVĄ DĖL TARYBŲ VALDŽIOS ĮKŪRIMO LIETUVOJE 1920 m. liepos 18 d. VILNIAUS KARO REVOLJUCINIS KOMITETAS Vilnius, liepos 18 d., 1920 m.

DRAUGAI IR PILIEČIAI ! Pasiremdamas mandatu , įteiktu Vakarų fronto Karo revoliu cinės tarybos, liepos 17 d. atvykęs į Vilnių, Vilniaus Karo re voliucinis komitetas paėmė į savo rankas vyriausią karo ir civilinę valdžią Vilniuje ir apskrityje (buv . Vilniaus gub .) . Vilniaus Karo revoliucinis komitetas paskirtas spręsti * vi sus gyventojų reikalus, o taipogi tarpininkauti tarp gyventojų ir karo vyriausybės. Tarybų respublikos Darbininkų ir Valstiečių Raudonoji Ar mija laimingai veda karą, prikergtą jai tarptautinės ir Lenkijos buržuazijos . Ji , suteikdama smūgius lenkų armijai , tuo pačiu suteikia smūgius ir kapitalistų, dvarininkų ir kraugeriškų ofi cierių viešpatavimui ir liuosuoja nuo pajungimo ir priespau dos visos šalies darbininkus ir mažažemius . Bet Raudonoji Armija , o taipogi jos organai , negali stiprinti darbininkų ir mažažemių viešpatavimo , jei jie patys nesirūpina savo reikalais ir nekovoja .

Originale : rišti. -- 537 --

Vilniaus Karo revoliucinis komitetas stato sau uždavinį pa lengvinti miesto darbininkams ir kaimo biednuomenei pasiekti darbininkų ir mažažemių atstovų tarybų valdžios, kuri viena tinė pajėgs rūpintis visais darbininkų ir mažažemių skausmais ir reikalais . Vilniaus Karo revoliucinis komitetas įsitikinęs yra, kad dar bininkai ir mažažemiai , patyrę [ daug kančių ] karo ir vokiečių okupacijos metu , caro priespaudos ir pašėlusios lenkų buržua zijos kontrrevoliucijos metu , kaip vienas žmogus paturės Komi teto darbus ir sustiprins Vilniuje proletariato diktatūros raudo nąją vėliavą. Vilniaus darbininkai! Jūs, kurie krauju nulaistėt Vilniaus miesto gatves taip pašėlusios caro reakcijos, taip vokiečių oku pacijos metu, kurie badaudami ir gujami gyvenote 15 mėnesių prie kraugeriškos lenkų buržuazijos viešpatavimo , jūs šiandien , atsimindami savo revoliucines tradicijas ir tai , kad visos šalies akys pasuktos į jus , padarykit viską , ką tik jūs pajėgiat, kad darbininkų ir mažažemių valdžia pasiliktų Lietuvoj . Darbininkai ir mažažemiai! Savo pūslėtomis nuo mašinų ir žagrių rankomis jūs turite paturėti Tarybų valdžios kūrimą . At siminkite , kad darbininkų išvadavimas tik tuomet įvyks, kada valdžia iš tikrųjų bus jūsų rankose . Vilniaus Karo revoliucinis komitetas kreipiasi į visus dar bininkus, kad jie paturėtų jo pastangas, einančias prie galutino pergalėjimo buržuazijos ir jos tarnų ir praskintų kelią prie tik ros darbininkų ir mažažemių Tarybų valdžios Lietuvoj . Tegyvuoja broliška visų šalių darbininkų ir mažažemių vienybė! Tegyvuoja revoliucinė kova dėl darbininkų ir mažažemių Tarybų valdžios Lietuvoj! Vilniaus Karo revoliucinio komiteto pirmininkas ROMUALDAS MUKLEVIČIUS. Komiteto nariai: Z. ALEKSA- ANGARIETIS, KAZIMIERAS CICHOVSKIS PA, 1770 1., 1920 m., 6 b., 34 l.

Buvo išleistas lietuvių, lenkų, rusų ir žydų kalbomis viename lapelyje.

ĮVAIRŪS

ATSIŠAUKIMAI

✩

Į

11

Nr. 289 DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ KAREIVIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIUS, RAGINANTIS PASUKTI GINKLUS PRIEŠ IŠNAUDOTOJŲ VALDŽIĄ [ 1919 m., ne anksčiau kaip balandžio mėn.] KAM MES TARNAUJAM ? Daugelis darbininkų ir mažažemių, įviliotų į lietuvių baltųjų pulkus, mano, kad jie gina Lietuvos nepriklausomybės reikalus nuo komunistų nevidonų, kuriems, anot jų, rūpi tą nepriklau somybę panaikinti . Kieno gi reikalus mes ginam? Kas dabar priešaky tos nepri klausomybės? Tai mūsų senas pažįstamas ponas Smetona . Dar karui neprasidėjus, jis mums buvo žinomas kaipo lietu vių atžagareivių šulas , kaipo ponų ir stipruolių ūkininkų reikalų tarnas . Karui prasidėjus, jis kartu su kitais lietuvių atžagarei viais ir socialpardavikais, kurie dabar organizuoja lietuvių baltuosius pulkus , garbino carą kaipo Lietuvos išvaduotoją, — tą carą, kuris šimtus ir tūkstančius Lietuvos gyventojų sugrūdo į kalėjimus , išvarė į Sibirą ir nemaža stačiai pakorė , kuris desetkus ir šimtus tūkstančių šeimynų išvarė iš namų, kaipo tremtinius vargą vargti . Kada Lietuvą užėmė vokiečiai , tas pats Smetona ir jo šauni kompanija nuėjo tarnauti kaizeriui ,- tam kaizeriui , kuris kartu su kitais karaliais ir carais surengė šias baisias skerdynes , sunaikino Lietuvą . Kada Smetona ir jo kom panija pamatė, kad gal prisieis vokiečių kariuomenei, kuri taip baisiai apiplėšė Lietuvos mažažemius , išeiti iš Lietuvos ir kad Lietuvoj gali sukilti darbininkai ir mažažemiai ir pradėt patys redytis, Smetonos kompanija kreipėsi į kruvinąjį kaizerį palikti Lietuvoj savo kariuomenę, paimti Lietuvą savo globon , o žmo nių akių dūmimui pasakyti , būk Lietuva dabar jau nepriklau soma . Dar praslinko kiek laiko , ir Raudonoji Armija pradėjo žengti į Lietuvą . Vokiečių gi plėšikų kariuomenę darbininkai ir maža žemiai pradėjo varyti iš Lietuvos, dvarininkus mesti iš dvarų, stipruolius ūkininkus neleisti prie valdžios . Lietuvoj valdžia pradėjo eiti į darbininkų ir mažažemių rankas. Vietomis darbi 36

LKP atsišaukimai , I t.

- 541 -

ninkai , dar nelaukdami Raudonosios Armijos atėjimo, pradėda vo rinkti savo tarybas, kitur sukildavo , ir beginkliai darbinin kai išvydavo iš miestų ginkluotus vokiečių plėšikus. Išsigando tuomet Smetonos kompanija . Pamatė ji, kad Lie tuvos darbininkų ir mažažemių priešams neužilgo nebus vietos Lietuvoj . Išsigandę buvo ir vokiečiai . Vokiečiai skubiai traukėsi iš Lietuvos. Antantė gi nepajėgė reikalingos pagalbos atsiųsti . Tuomet dar kartą Smetonos sėbrai kreipėsi į vokiečių plėšikus pasilikti Lietuvoj ir ginti Lietuvos ponus ir bagočius nuo suki lusių darbininkų ir mažažemių, nuo Raudonosios Armijos. Pri žadėjo vokiečiams duoti laisvę plėšti Lietuvoj - tik ginkit po nų ir bagočių nepriklausomybę. Sutiko vokiečiai ir apgynė Kauną. Pradėjo rinktis tuomet į Kauną visos tamsios Lietuvos jėgos : visokie ponai , bagočiai , dvarininkai, stiprūs ūkininkai , kunigai, spekuliantai , buvusieji caro oficieriai , ponaičiai ir panaitės, visokie plėšikai ir kiti dar bininkų ir mažažemių kailio lupikai . Kada jų daug susirinko, jie pradėjo organizuoti savo pulkus, vilioti į tuos pulkus mus bedarbius , alkanus žmones , prižadėdami mums aukso kalnus. Kiek sustiprėję, ponai ir bagočiai su mūsų pagalba užklupo Kauno Darbininkų tarybą, susodino jos narius į kalėjimą ir Kaunija liko nepriklausoma nuo susipratusių darbininkų. Tai va, kokia nepriklausomybė susirinko Kaune! - Tai va , dėl kokių žmonių labo mes liejam savo kraują ! Mes liejam savo kraują ne dėl darbininkų, ne dėl mažaže mių, ne dėl biednuomenės labo, bet dėl mūsų neprietelių gero vės. Apie Kaišiadoris Smetonos teismai išmeta iš dvarų darbi ninkus, o dvarus grąžina dvarininkams . Iš Kauno miesto keliauja į įvairius Lietuvos kampus dvarininkai , kuriems mes padėjom grįžti į savo dvarus . Ir išeina : mes liejam savo kraują, kad dvarai grįžtų ponams , kad darbininkai vėl vergautų bago čiams. Ir išeina : mes ginam ne Lietuvos nepriklausomybę, bet dvarų nepriklausomybę nuo darbininkų, ponų ir bagočių nepri klausomybę nuo bedalių. Ar ilgai mes tarnausim ponams ir bagočiams? Ar ilgai mes liesim savo kraują, kad Smetona ir jo šauni kompanija pirkliau tų mūsų krauju? Ne, gana to! Gana mus už nosies vedžiot ! Jau laikas mums susiprasti ! Ponai ir bagočiai įdėjo į mūsų rankas ginklus ir varo mus jų reikalus ginti . Mes nepaleisim tų ginklų iš savo rankų, bet pasuksim juos prieš ponus ir bagočius ir išvarysim juos visus , kur pipirai auga . Tuomet Lietuva bus nepriklausoma nuo ponų ir bagočių, ir tą nepriklausomą darbininkų ir mažažemių Lietu vą mes ginsim nuo visų mūsų neprietelių. Jei neišteks mūsų jėgų, jei mūsų priešas bus stiprus ir galingas, tuomet mes susi dėsim su kitų šalių ir kraštų darbininkais ir mažažemiais, ir su -

542

stiprės tuomet mūsų jėgos, ir joks priešas nebebus tuomet mums pavojingas. SALIN SMETONĄ IR JO PARSIDAVĖLIŲ KOMPANIJĄ! ŠALIN MŪSŲ IŠNAUDOTOJUS, DARBININKŲ IR MAŽA ŽEMIŲ KRAUJO GĖRIKUS! KAPITALISTUS, SALIN BURŽUJUS, TARPAUTINIUS PLĖŠIKUS! ŠALIN LIETUVIŲ, LENKŲ IR KITŲ TAUTŲ BALTŲJŲ PUL KŲ VADUS! TEGYVUOJA VISŲ ŠALIŲ IR TAUTŲ DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ VIENYBĖ! TEGYVUOJA VISŲ ŠALIŲ REVOLIUCIJA! TEGYVUOJA TARPTAUTINĖ DARBININKŲ IR MAŽAŽE MIŲ TARYBŲ RESPUBLIKA! TEGYVUOJA KOMUNIZMAS! Darbininkų ir mažažemių kareivių būrelis

PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 155 l. Nr. 290 DVARŲ DARBININKŲ BŪRELIO PASˇRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į LAUKO DARBININKUS, RAGINANTIS STOTI Į GINKLUOTĄ KOVĄ PRIEŠ DVARININKUS, GRĮŽTANČ.US Į SAVO DVARUS [ 1919 m. antroji pusė]

Visų šalių proletarai, vienykitės! LAUKŲ DARBININKAI ! Vėl atėjo sunkios mums dienos . Dvarininkai grįžta į savo dvarus . Jiems padeda grįžti baltųjų laimėjimai . Eina lenkų le gionai ir paskui juos slenka dvarininkai , visokie ponai , aršiausi mūsų priešai . Tie ponai , atėję į savo dvarus, tyčiojasi iš mūs, varo mus laukan, kitur net plaka . Laukų darbininkai vėl lieka vergais. Kitur eina baltieji lietuvių pulkai . Juos veda buvusieji caro oficieriai ir ūkininkaičiai . Kartu su jais keliauja seni dvarinin kai. Ir šie dvarininkai ne geresni už anuos . Jie irgi varo iš dvarų sau neištikimus darbininkus . Jie nepaiso į tai , kad darbi ninkų šeimynos pasiliks be duonos, kad jiems prisieis iš bado mirti. Juos negraudina net darbininkų keliaklupsčiavimai . Jie, į šonus pasirėmę, žiūri , kaip dvarų darbininkai voliojasi [po] jų kojomis, kaip tie prašo, maldauja susimylėjimo . Draugai laukų darbininkai ! Ne keliaklupsčiavimais, ne mal davimais mes suminkštinsim ponų širdis. Ponų širdys kietos , kada jie mato darbininkų vargus. Sugrįžusieji ponai į savo dvarus keršys mums už tas valan das, kada ponai buvo išvyti iš dvarų, kada jie bastėsi tarp bal tųjų. Dabar atėjo ponų keršto valanda. -

543

Gėda bus mums, darbininkams, jei mes nusileisim , jei mes pasiduosim ponams. Ponai atsisės ant mūsų sprando, jei mes ty liai sėdėsim, jei mes nesipriešinsim . Laukų darbininkai, šalin nusiminimas! Stokim į kovą, imki mės ginklo! Mus ponai muša, nes mes palaidi , nėra pas mus vienybės. Susispieskim, susijunkim, ir bus pas mus galybė . Tverkim savo sąjungas , laukų darbininkų sąjungas, stokim į komunistų eiles ir tuomet niekas mus nepergalės . Jei kur ponas išvarytų nors vieną darbininką iš dvaro tik dėl to, kad jis ne visai buvo ištikimas ponui, neleiskim kitų jo vietą užimti . Jei ponai nepaklausytų, visi meskim darbą, vary kim patį poną iš dvaro . Dvarai turi priklausyti ne ponams dykaduoniams, bet žmonėms darbininkams. Jei ateitų ginkluota jėga malšinti mus , tai griebkimės ginklo, kas šautuvo , kas revolverio, o kas šakės , dalgio ir varykim laukan tą ginkluotą jėgą. Jei ankšta bus mums po ponais ir stipriais ūkininkais, tai eikim Raudonosios Armijos eiles ir kaipo raudonarmiečiai grįžkim į Lietuvą mušti mūsų priešus . Jei mes sėdėsim ramiai , tai amžinais vergais liksim. Mes tik tuomet laimėsim, kada stosim į atvirą kovą su savo išnau dotojais . Laukų darbininkai, į kovą! Salin dvarininkai iš dvarų! Šalin ponai išnaudotojai! Šalin lenkų legionai! Šalin baltieji lietuvių pulkai! Šalin bagočių ūkininkų, dvarininkų ir visokių kraugerių valdžia! Dvarai darbininkų klasei! Visa valdžia darbininkams ir bežemiams! Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja laukų darbininkų sąjunga! Tegyvuoja Komunistų partija! Tegyvuoja komunizmas! Dvaro darbininkų būrelis PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 135 l. Nr. 291

LAUKŲ DARBININKŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS RYŠIUM SU BURŽUAZIJOS SKLEIDŽIAMAIS PAŽADAIS DUOTI KAREIVIAMS SAVANORIAMS ŽEMĖS [ 1919 m. antroji pusė] NEPAPIRKS MUS!

Ponų ir bagočių valdžia žada duoti mums žemės, jei mes eisim ištikimai tarnauti jiems, jei mes stiprinsim mūsų išnaudo tojų valdžią . -- 544 ――

Draugai bežemiai ir mažažemiai! Nepasiduokim ponų vilio jimams ! Nebūkim ta kvaila žuvyte, kuri praryja gardžią kirmė laitę ir pakliūva ant meškerės . Ponai ir bagočiai nori nupirkti mus, prižadėdami mums 8-20 dešimtinių žemės , jei mes liesim savo kraują dėl jų labo . Mes sakom jiems : nenupirksit jūs mus ! Mes sukilsim prieš mūsų engėjus, paimsim visą valdžią į savo rankas ir tuomet klius mums ne 8-20 dešimtinių žemės, bet atimsim visą žemę nuo visų ponų ir bagočių, nuo visų mūsų kraujo siurbėjų. O tiems, kurie dabar savanoriais eina parsidavėlei kauniškei valdžiai tarnauti, kurie paėmė ginklą į savo rankas , kad kariauti balto sios kariuomenės eilėse,- nieko neklius , kada mes laimėsim. Jei ir jie nori kartu su mumis švęsti darbininkų ir mažažemių laimėjimo šventę , jei jie nenori būti budeliais darbininkų ir vargingųjų valstiečių, tegu dabar meta baltųjų pulkus , tegu sto ja į susipratusių darbininkų eiles ir pasuka savo ginklus prieš tuos, kurie jų rankomis kasa duobę proletarams . Kada ateis mūsų laimėjimo diena, tuomet nematyti baltiesiems kareiviams ne tik 8-20 dešimtinių žemės, bet ir vienos dešimtinės. Tuomet žemė ne jiems priklausys , bet tiems, kurie jau dabar su ginklu rankose gina plačiųjų minių reikalus . Kas nori būti judošiais ir parsiduoda savo engėjams , kad ruošti pražūtį savo broliams , tas mums ne brolis , tas mums priešas, tą mes varysim laukan , kada laimėjimas bus mūsų pusėj . SALIN JUDOŠIUS! ŠALIN PARSIDAVUSIUS PONAMS IR BAGOČIAMS! ŠALIN DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ KRAUJO APTAŠ KYTAS ŽEMĖS DEŠIMTINES! VISA PONŲ IR BAGOČIŲ ŽEMĖ - VISAI DARBININKŲ KLASEI! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ LAIMĖ JIMAS! TEGYVUOJA VALDŽIA!

DARBININKŲ IR MAŽAŽEMIŲ TARYBŲ

Laukų darbininkų būrelis PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 169 1.

Nr. 292 DVARŲ DARBININKŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į LAUKO DARBININKUS, RAGINANTIS ATIMTI IŠ DVARININKŲ IR BUOŽIŲ ŽEMĘ [ 1919 m., ne vėliau kaip liepos mėn.]

LAUKŲ DARBININKAI ! Neužilgo mes išeisim į laukus kirsti rugius . Šį darbą mes dirbam kasmet . Ir kasmet tas darbas eina ne mūsų naudai . Keliasdešimt metų atgal mūsų tėveliai buvo ponų baudžiau ninkais . Jie dirbo , prakaitavo , o už jų nugaros stovėjo užveiz - 545 -

dos su nagaikomis . Jei pailsęs, pavargęs darbininkas nors tru putį sustodavo , kad ištiesti savo pečius, tai jo nugarą tuojau mieruodavo užveizdos nagaika . Šešiasdešimtais metais buvo panaikinta baudžiava . Bet mes kaip buvom ponų vergais, taip ir pasilikom . Ponai čiulpė iš mūsų paskutinius syvus, kankino darbu, engė mus. Mes ilgai kentėjom, ilgai laikėmės*, mes ilgai var gom. Mes tuomet buvom dar nesusipratę ir dar nežinojom, kame mūsų spėka. Jei pas vieną kitą iš mūsų plyšdavo kantrybė ir jis išdrįsdavo pasipriešinti ponui , tokį laukė skaudi bausmė . Ilgai mes kentėjom ir tik 1905-ais metais išdrįsom mes pa sakyti savo priešams, kad ir mes žmonės , kad ir mes reikalaujam savo teisių ir žmoniško gyvenimo . Mums pavyzdį davė miesto darbininkai . Jie sujudo, sukilo prieš caro valdžią. Jie pakėlė streikus, pareikalavo, kad jiems būtų pakeltos algos, sutrum pintas darbo laikas , duotos pilietinės teisės. Imdami jų pavyzdį , ir mes sujudom. Atėjus laukų darbams, mes mesdavom darbus , statydavom savo ponams reikalavimus . Mes pradėdavom strei kus kelti . Taip mes darėm 1905, 1906 ir sekančiais metais Su valkų, Kauno ir kitose gubernijose . Ponai kviesdavo į pagalbą kareivius, policiją, žandarus. Bet tenai , kur mes tvirtai laikė mės, laimėjimas būdavo mūsų pusėj . Tik kada pašėlo reakcija, kāda caras vėl viršų paėmė, nuo mūsų tuomet ponai ir bago čiai atėmė visus mūsų laimėjimus ir ant mūsų sprando uždėjo dar sunkesnį jungą. Slinko tamsios reakcijos dienos . Darbininkų pavergimas ne turėjo ribų. Bet vėl plyšo darbininkų kantrybė . Sujudo sukilo darbininkai . Tai buvo 1912, 1913 ir 1914 metais. Vėl pradėjo braškėti caro sostas . Tik prasidėjęs 1914 metų karas, tos dar ne girdėtos pasauly skerdynės, sustiprino caro galybę. Pasisekė carui, ponams ir bagočiams apgauti darbininkus ir mažažemius, ir tie vietoj pasukti savo ginklus prieš ponus ėjo lieti savo kraują dėl ponų naudos . Ilgai liejo darbininkai ir mažažemiai savo kraują, ilgai bago čiai ramiai krovė savo turtus, bet atsivėrė, pagalios, darbininkų ir mažažemių akys, sukilo jie prieš ponus ir bagočius , nuvertė nuo sostų kruviną carą ir kraugerį kaizerį . Rusijoj , Ukrainoj , Latvijoj , Lietuvoj ir Baltarusijoj , Vengrijoj , Kryme, Besarabijoj , Slovakijoj darbininkai ir mažažemiai paėmė valdžią į savo rankas. Kur darbininkų ir mažažemių viršus buvo, tenai suteikdavo jie smarkius smūgius ponams ir bagočiams. Darbininkų ir ma žažemių valdžia atimdavo nuo dvarininkų jų dvarus , nuo fabri fabrikus, nuo bankierių - bankus, nuo turčiųjų kantų turtus. Sujudo tuomet viso pasaulio baltieji . Ponai ir bagočiai mo bilizuoja savo pulkus. Bet patys jie neina į karo lauką. Jie siun Originale: trivojom.

546 --

čia tenai darbininkus ir mažažemius, o jiems vadais stato ponaičius inteligentus. Ponams ir bagočiams rūpi grąžinti sau valdž.ą ir turtą, kad vėl atsisėsti ant darbininkų sprando ir engti juos. Laukų darbininkai ! Kada išeisit jūs į laukus kirsti rugius, at siminkit, kas naudą gaus iš nukirstų rugių: ar jūs, bedaliai, ar jūsų priešai , bagočiai ? Pagalvokit ir pasakykit sau: gana tarnaut ponams ir bago čiams. gana vergaut išnaudotojams! Meskim iš dvarų ponus, kur jie pasirodė ! Varykim laukan stiprius ūkininkus , kur jie galvas kelia! Imkim dvarus į pačių darbininkų rankas. O jei ateis baltųjų valdžia ir smaugs mus ir lieps ponams tarnauti , tai varykim laukan ir ją, ir visus parsidavėlės kauniškės valdžios tarnus. Jei jie pavartos ginklus prieš mus, tai ir mes imkimės ginklo ir su ginklu rankose stokime ginti savo teises. Jei kurį iš mūsų apgavo, įviliojo į baltųjų pulkus, tai pasukime mums duotą ginklą prieš mūsų neprietelius , prieš ponų ir stipruolių ūkininkų Kauno Tarybą . Salin parsidavėlę Kauno valdžią! Šalin ponų ir bagočių Tarybą! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių Tarybų valdžia! Šalin ponus, mūsų engėjus! Salin bagočius, mūsų kraujo siurbėjus! Šalin ponus iš dvarų! Šalin stipruolius ūkininkus iš jų ūkių! Visi dvarai, visos turčių žemės turi eiti darbininkų ir maža žemių naudai! Šalin mūsų dėles! Šalin parazitus! Tik tam duona, kas dirba! Tegyvuoja viso pasaulio darbininkų ir mažažemių vienybė! Visų šalių proletarai, vienykitės! Dvarų darbininkų būrelis PA, 1770 f., 1919 m., 2a b., 153 I. Nr. 293 MOBILIZUOTŲ Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KARIUOMENĘ KAREIVIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į KAREIVIUS, RAGINANTIS KOVOTI UŽ DARBININKŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVŲ TARYBAS

[ 1920 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d.) MUS APGAVO !

Mus apgavo ! Mums valdžia daug ką žadėjo ir nieko neiš pildė . Mums sakė, tik reikia išeiti į frontą, ir bolševikai tuojau bus sumušti, ir mes tuomet laimingai gyvensim. Dvarus padalins -

547 -

tarp biednuomenės, visiems duos pašalpos ir puikus prasidės mums gyvenimas . Mums sakė, kad suomiai jau paėmė Petrapilį , bet mes gau nam žinių, kad raudonieji ne tik apgynė Petrapilį nuo savo neprietelių, bet dar sumušė baltuosius . Mums sakė, kad Kolčakas paėmė Samarą, o sukilę ukrainie čiai atėmė nuo bolševikų Kijevą. Bet atėjo tikros žinios, kad Kolčakas jau sumuštas, kad Grigorjevo sukilimas numalšintas, kad bolševikų kariuomenė jau pasiekė Galiciją, veja rumunus, kad Kijevą niekas ir nesitikėjo atimti nuo bolševikų . Toliau mes turim tikrų žinių, kad anglams ir prancūzams ne siseka šiaurėje, kad juos bolševikai veja ir iš pietų. Nuo mūsų oficieriai ir mūsų valdžia tą viską slepia, teisy bės nesako, apgavinėja mus, kvailina . Bolševikai ne tik nesumušti , bet dar visur muša savo prie šininkus. Tiesa , mums pasisekė bolševikus sumušt vakaruos , bet kieno naudai mūsų laimėjimai eina? Mums žadėjo dvarus , žemės, gerą gyvenimą. Bet ir čia mus apgavo. Iš Kauno ir kitų vietų grįžta dvarininkai į savo dvarus ir užima juos . Ir pasirodo, kad mes liejam savo kraują, kad grąžinti dvarus dvarininkams . Dvarininkai , kurie per visą laiką uliavojo Kaune ir kituose miestuose , dabar vien tyčiojasi iš mūsų. Jie išvijo darbininkus iš dvarų, ir tie alkani vaikščioja . Ponai, įsirėmę į šonus, žiūri , kaip išvaryti darbininkai prašo, maldauja jų susimylėjimo ir nevaryti iš dvaro . Bet kietos ponų širdys neturi susimylėjimo . Tai mes kalti, kad ponai tyčiojasi iš darbininkų! Tai mes kalti, kad dvarininkai grįžta į savo dvarus! Mes ei nam mušti bolševikus, mes liejam savo kraują , bet ne tam , kad patys ką laimėtumėm , tik tam, kad ponai , mūsų išnaudotojai , geriau užsirioglintų ant mūsų sprando! Ne, taip toliau negali būti ! Mes negalim toliau būti aklu įrankių mūsų priešų rankose . Mes patys turim paimti savo liki mą į savo rankas. Dabar mes beteisiai , mes vergai . Mes turim būti laisvais pi liečiais . Mes dabar bijomės oficierių, mes drebam prieš juos . Jei mes tik truputį nusikalstam, jie plaka mus . Šalin tokius ofi cierius! Šalin tokius ponaičius, kurie veda mus už nosies! Rusijoj , o taipogi Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir ma žažemių Tarybų respublikoje raudonarmiečiai tokie pat žmonės , kaip ir kiti darbininkai ir mažažemiai . Fronte jie kareiviai, šio kiame gyvenime - piliečiai . Jie turi teisę rinkti atstovus į ta rybas ir renka . O ką mes darom: mes neturim jokių teisių, mes ponų ir bagočių vergai. Ne, taip toliau negali būti ! Rinkim savo atstovus, tegu jie renkasi į vieną vietą, sudaro mūsų tarybas, tariasi . Prižadėkim su ginklu rankoj ginti mūsų atstovus ir nieks tuomet nedrįs prieš juos rankos kelti .

548

Kvieskim darbininkus ir mažažemius rinkti tokius pat atsto vus. Susieis tuomet į vieną vietą darbininkų, mažažemių ir ka reivių atstovai , mūsų daugumos atstovai , ir jie nustatys Lietu vos gyvenimą. Palieps jie mums klausyti ponų - klausysim . Palieps vergauti jiems — vergausim . Bet jeigu jie pasakys , kad reikia nuversti ponų ir bagočių valdžią, kad reikia išvyti parsi davėlę kauniškę valdžią — išvysim ją. Rinkim geriausius žmones savo atstovais ir tuomet nesibijo sim, kad mūsų taryba lieptų mums klausyti mūsų neprietelių, tuomet ji saugos mūsų reikalus . Salin oficierius ponaičius, mūsų išnaudotojų tarnus! Salin dvarininkus ir stiprius ūkininkus, mūsų dėles, kraujo siurbėjus! Salin ponų ir bagočių valdžią! Šalin prezidentą Smetoną! ŠALIN PARSIDAVĖLĘ KAUNO TARYBĄ IR JOS MINIS TERIUS! TEGYVUOJA DARBININKŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ TARYBOS! Tegyvuoja darbininkų ir mažažemių valdžia! Tegyvuoja visų šalių ir tautų darbininkų ir mažažemių vie nybė! Visų šalių proletarai, vienykitės! Tai mūsų obalsiai ! Tik šiuos obalsius keldami , mes laimėsim . Tik pasukus ginklus prieš mūsų ponų ir bagočių valdžią , mes susilauksim geresnio gyvenimo . Tik tuomet karai pasibaigs , kada darbininkų ir mažažemių viršus bus visame pasaulyj . Draugai, pasukim ginklus prieš tuos, kurie verčia mus lieti mūsų brolių kraują, kurie , prisidengdami Lietuvos nepriklau somybės obalsiu , prikemša savo aruodus grūdų, savo mašnas — pinigų! Mums reikia darbininkų ir mažažemių nepriklauso mybės nuo ponų ir bagočių! Draugai, visi kaip vienas imkimės ginklo ir ginklo pagalba ginkime savo teises. Jei mes rinksim savo tarybas, o ponai ir bagočiai , oficieriai ir policija kliudys mums rinkti , pasu kim tuomet ginklus prieš juos, išvykim ponus ir bagočius iš Lietuvos, nuginkluokim ponaičius oficierius ir policiją ir, susi dėję su darbininkais ir mažažemiais , tvarkykimės patys ! Tuo met nieks mūsų neapgaus . Šalin ponų tarnus! Šalin mūsų neprietelius! Šalin mūsų apgavikus! Tegyvuoja mūsų vienybė! Tegyvuoja visame pasaulyj revoliucija!

Mobilizuotų kareivių būrelis PA, 1770 f., 1919 m., -4 b., 5 !.

7 000 egz.

---549 ―

Nr. 294 MOBILIZUOTŲ Į BURŽUAZINĘ LIETUVOS KARIUOMENĘ KAREIVIŲ BŪRELIO PASIRAŠYTAS ATSIŠAUK:MAS, NURODANTIS KAREIVIŲ UŽDAVINIUS KLASINĖJE KOVOJE PRIEŠ BURŽUAZIJĄ [1920 m., tarp gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d .] KAREIVIAI DARBININKAI!

Prasidėjus tvertis vadinamai valstybei, mus šaukė stoti į jos kariuomenę . Susipratusieji darbininkai aiškiai suprato tos ka riuomenės tikslą. Laisvanoriu nė vienas susipratęs darbininkas nepastojo. Į tą kariuomenę stoja tiktai ūkininkų, turčių vaikai ; iš darbininkų gi tiktai tie pastojo , kuriems badas grėsė . Kiek vienas gerai žinojo dabartinį darbininkų padėjimą po krikš čionių demokratų sparnu . Darbininkų likimu niekas nesirūpino . Badas - tai jų palydovas. Jis ir privertė kai kuriuos darbinin kus stoti į laisvanorių eiles. Bet kartu mes neužmiršome, kad mes esame darbininkai ir aiškiai žinome, kieno reikalus mus stato ginti . Su laisvanorių ir vokiečių pagalba parsidavėlė Vilhelmo čebatlaižių Taryba pasijuto tvirtesnė ir štai paskelbė visuotinę mobilizaciją. Mums, vargdieniams, nėra kur dėtis. Noroms ne noroms turime eiti tarnauti parsidavėlių valdžiai . Mus surinko visus ir iš visur . Ūkininkų gi sūnus, kurie to norėjo, paliuosuo davo. Mat, jie turi už ką atsipirkti. Rublis buvo ir liko visų či novnikų dievu , nors ir prie krikščionių demokratų valdžios . Čionai mums , kareiviams darbininkams, prasideda kitas gy venimas. Mes, sugrūsti kazarmėse , gyvename kaip gyvuliai arba didžiausi kaliniai . Maistas blogas, aprėdalas dar blogesnis. Vos tik spėjame pasiekti kazarmių duris, tuoj mus siunčia ant sargybų, neklau sia, ar turime kuo apsirėdyti , ar ne . Gulime ant sargybų per nak tis be šinelių ir be šiltesnio aprėdalo . Kazarmėse ir nėra tinkamo gyvenimo, nėra ką pasikloti ir kuo užsikloti . Utėlės lipa per akis, nešvarumas baisus. Nėra nei bliūdų, nei šaukštų, iš ko būtų galima valgyti . Valgį parneša pusiau nemazgotuose vied ruose. Turtingesnieji turi visko pas save ; jie didžiuojasi , kad jiems gerai . Biednieji turi pusbadžiu gyventi . Turtingiems leng vesnis ir tarnavimas, mat jie gali būrininkus ir feldfebelius pašmeruoti , užtai gauna atostogas ** ir kitas lengvenybes . Prispaudimas kožną dieną eina didyn . Mes turime jau stiep tis prieš vyresniuosius, pradeda mus visokiais būdais grubio nyt, o mes jiems turime būti mandagiais . Mums tapo uždrausta tvert kuopeles . Uždrausta prigulėt prie kokios nors partijos . Uždrausta skaityti laikraščius pažangios pakraipos . Uždrausta

Originale: zvodnus. ** Originale: urlipą. 550

1

vaikščioti į susirinkimus , kur nori . Žodžiu , mus nori padaryti aklais buržuazijos įrankiais. Kad buržuazija turėtų tvirtą ramstį, jinai mus nori padaryti aklais savo tarnais . Ji nori mūsų kraują ir kaulus suėsti . Mūsų pačių rankomis nori nugalabinti kovojančius už laisvę mūsų draugus. Ji ant mūsų pečių uždeda naujus vergijos pančius . Ir siundo mus prieš Rusijos darbininkus, kurie padeda mums lais vę iškovoti . Jie juos perstato prieš mus kaipo didžiausius prie šus ir siunčia kovoti su jais . Draugai, supraskite , ką darote ! Buržuazija nori mums akis apmuilinti ir tokiu būdu mus toliau vergti ir išnaudoti . Dabar už kožną žodį sodina mus į kalėjimą ir žada rykštėmis bausti . Mes neturime jokių teisių * , jokio užstojimo . Ką mums oficie riai pasako, tą mes ir turime daryt . Laikas mums, broliai karei viai, suprasti ir pagalvoti , kad mūsų nesukaustytų geležiniais pančiais mūsų išnaudotojai . Mes matom šiandien, kokias teises turi Rusijos ir Vokietijos kareiviai . Jie turi savo tarybas, ku rios rūpinasi kareivių gerove . Laikas ir mums apie tai pagalvoti , kad paskui nebūtų per vėlu . Nors mes esame kareiviai , bet mūsų darbininko vardas ir likimas nepersimainė, todėl turime patys po senovei rūpintis savo reikalais , kitas niekas apie mus nesirūpins . Salin parsidavėlę Tarybą ir jos prezidentą Smetoną! Salin darbininkų išnaudotojus! Tegyvuoja visų šalių darbininkų vienybė! Tegyvuoja darbininkų valdžia! Tegyvuoja socializmas! Mobilizuotųjų kareivių būrelis

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1920 m., 4 b., 12 l. Nr. 295

Z. ANGARIEČIO PASIRAŠYTAS PAAIŠKINIMAS APIE TARYBŲ VALDŽIOS UŽDAVINIUS LIETUVOJE 1920 m. rugpiūčio 12 d. KĄ PADARYS DARBININKŲ, MAŽAŽEMIŲ IR KAREIVIŲ TARYBŲ VALDŽIA LIETUVOJ Kada laimės revoliucija Lietuvoj , kada valdžia pereis į dar bininkų, mažažemių ir kareivių tarybų rankas , ji tuojau imsis kuriamojo darbo dėl plačiųjų minių labo . 1. Tarybų valdžia Lietuvoje atstums nuo valdžios ponus ir bagočius, dvarininkus ir buožes, fabrikantus ir bankierius , spe kuliantus ir kunigus ir visus darbininkų ir mažažemių neprie

Originale: tiesų. 551

telius . Kas lig šiol mito iš darbininkų ir mažažemių kraujo ir prakaito, kas lig šiol engė ir smaugė plačiąsias minias , tam ne vieta bus Lietuvos Tarybų respublikoj . Visa valdžia Lietuvoj priklausys vien darbininkams ir mažažemiams ir tiems revoliu ciniams kareiviams , kurie pasuks savo ginklus prieš ponus ir bagočius ir eis ginti darbininkų ir mažažemių reikalus . Darbi ninkai , mažažemiai ir kareiviai rinks savo tarybas valsčiuose , apskrityse, miestuose ir miesteliuose ir patys valdys visą šalį . Visai Lietuvai aukščiausia valdžia bus Tarybų suvažiavimas , kuris ir pastatys vyriausybę, priklausančią nuo darbininkų ir mažažemių . 2. Tarybų valdžia Lietuvoj atims dvarus nuo dvarininkų ir visas žemes , girias ( miškus) , ežerus ir žemių gelmes ir visus turtus nuo visų bagočių. Dykaduoniams -dėlėms Lietuvoj nebe bus vietos . 3. Tarybų valdžia Lietuvoj atims fabrikus nuo fabrikantų, dirbtuves nuo kapitalistų. Bet atims ne tuojau viską ūmai , bet povaliau. Pirmučiausia atims didesnius ir Tarybų Lietuvai rei kalingesnius fabrikus . Ir tik tuomet, kada pramonės valdymo aparatas bus sutvarkytas, bus atimti ir kiti fabrikai . 4. Bankai bus atimti nuo bankierių. Bankai - tai kapitalizmo tvarkos šmugleris . Kas turi bankus , tas turi visą šalį . Palikti bankus kapitalistų rankose , tai vis viena, ką užsimauti ant kak lo virvę. 5. Prekių sandėliai bus paimti į darbininkų ir mažažemių respublikos rankas . Prekių sandėliai - tai spekuliacijos šalti niai . Prekių sandėliai turi būti ne kapitalistų reikalams, bet dar bininkų ir mažažemių naudai . 6. Tarybų valdžia Lietuvoj paves visas žemes, paimtas nuo dvarininkų ir kitų bagočių, darbininkams ir mažažemiams. Vie nur darbininkų ir mažažemių respublika tvarkys kaimo ūkį su lauko darbininkų komitetų pagalba , kitur patys komitetai savo jėgomis ves ūkį . Dar kitur dvarai bus pavesti lauko darbinin kams ir jie tenai galės arba patys ūkį vesti, bendrai gaspado riauti , arba dėsis su mažažemiais , kad lengviau būtų tvarkytis. Dar kitur patys mažažemiai ves bendrą ūkį . Pagalios , bus vie tos, kur dvarai ir buožynės bus išdalinti tarp darbininkų ir ma žažemių. Kitaip pasakius , su žeme bus taip padaryta, kaip nu tars darbininkų ir mažažemių tarybos . 7. Žinoma, Tarybų valdžia Lietuvoj nelies smulkių savinin kų žemių. Smulkūs savininkai ir toliau valdys savo sklypelius. Maža to , mažažemiai dar galės gauti ( ir gauti visai veltui ) že mės arba pavieniam valdymui , arba bendram. Tarybų valdžia kaip galėdama paturės mažažemius . 8. Fabrikus ves arba Tarybų valdžia per tam tikrus organus (taip bus su didesniais ir reikalingesniais fabrikais) , arba lai Originale: tavorų.

552

kinai bus palikti seniesiems savininkams, tik mais bus įvesta darbininkų kontrolė. 9. Tarybų valdžia nelies smulkios pramonės net duos progos smulkiems pramonininkams taisyti gaminimo kooperatyvus, kaip lygiai ji mius bendrai dirbti žemę .

tokiais atsitiki ir prekybos . Ji (amatininkams) mokys mažaže

10. Bet užtai Tarybų valdžia smarkiai persekios visokius spekuliantus, sukčius, kyšių ėmėjus ir davėjus, o taipogi visus kitus darbininkų ir mažažemių kailio lupikus ir visuomenės dėles . 11. Nesigailės ji ir, aplamai imant, visokių darbininkų ir mažažemių priešų ir neatsisakys nuo pritaikinimo aštriausių priemonių kontrrevoliucionieriams . Visi , kurie eis prieš Darbi ninkų ir mažažemių tarybų valdžią, kuriems rūpi grąžinti po nų bagočių valdžią - visiems jiems Tarybų Lietuvoj nebus vietos . 12. Susilauks savo taipogi ir šnipai , provokatoriai , žandarai , visokie budeliai, visi tie, kurie žudė, plakė , mušė revoliucinius darbininkus ir mažažemius, kurie padėdavo gaudyti „ politinius prasikaltėlius " ir t . t. 13. Nuo buržujų ir buožių , nuo kapitalistų ir visokių bago čių bus atimti ginklai . Ginklai pasiliks tik darbininkų ir maža žemių rankose, kad ginti proletarų tėvynės reikalus . 14. Vieton senos Lietuvos armijos, kuri dabar tarnauja buo žių reikalams , bus sutverta nauja armija, darbininkų ir maža žemių Raudonoji Armija, kurios svarbiausia pareiga bus ginti darbininkų ir mažažemių, visų varguolių reikalus, kuri neduos ponams ponauti, bagočiams dykaduoniauti. 15. Tarybų valdžia nesirūpins vesti karų su kaimynais . Ji rūpinsis gyventi taikoj su visomis tautomis ir valstybėmis . Bet ji gins darbininkų ir mažažemių reikalus iki paskutiniųjų, jei kas dris užklupti Tarybų Lietuvą, kad vėl pavergti Lietuvos proletarus, kad vėl atiduoti ją bagočių naudai . 16. Tarybų valdžia duos veltui mokslą visiems vaikams . Vi sos gi mokslo įstaigos pirmučiausia tarnaus darbininkams ir mažažemiams . 17. Ji aprūpins senus senatvėje , paliegusius ir ligonius . 18. Ji globos motinas, gimdančias vaikus . 19. Steigs valgyklas darbininkams ir jų vaikams , kur rūpin sis valgį duoti visai veltui . 20. Tarybų valdžia Lietuvoj atiduos geriausius namus dar bininkų organizacijoms , išvarys bagočius iš jų rūmų ir puikių namų ir paves juos darbininkams. 21. Tarybų valdžia kels šalies pramonę ir kaimo ūkį . Jai rūpės, kad duonos ir kito maisto būtų užtektinai ne tik Lietuvai , bet kad dar būtų galima šį tą gauti už maistą iš kitų kraštų. 22. Tarybų valdžia padės daug pastangų, kad atstatyti karo suardytą gyvenimą visiems vargšams, nuo karo nukentėjusiems . -- 553

Mes iš anksto sakom, kad tą viską, kas buvo aukščiau mi nėta, Darbininkų, mažažemių ir kareivių tarybų valdžia negalės ūmai gyveniman įvykdyti. Bet ji eis prie to , kad tas viskas grei čiau ir geriau įvyktų. Be to, mes iš kalno žinom, kad iš pradžios darysim daug klaidų, daug kartų reikės mums taisytis . Pas mus dar maža prityrimo, idant patiems valdyti savo šalį , ir už tai mums reikės dar ilgai mokytis. Be užtai mes patys tversim savo gyvenimą ir kaip mokėsim, taip dirbsim. Mes žinom, kad tik tuomet mes išmoksim rėdyt savo šalį , kada patys paimsim val džią į savo rankas ir pradėsim tvarkytis . Taigi prie darbo, draugai ! Kurkim savo gyvenimą, dirb kim nesigailėdami jėgų, kovokim, kovokim ir dar kartą kovo kim su visais savo neprieteliais , kad greičiau pradėti naują gy venimą. Z. ANGARIETIS

Rugpiūčio 12 d . , 1920 m. Buvo dar išspausdintas ,,Komuniste", 1920 m. rugpiūčio 13 d., Nr. 13.

PA, 1770 f., 1920 m., 5 b., 40 l.

Nr. 296 REVOLIUCINIŲ KAREIVIŲ GRUPĖS PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į BURŽUAZINĖS LIETUVOS KAREIVIUS, RAGINANTIS SAUGOTIS BURŽUAZINĖS VALDŽIOS AGENTŲ IR ŠNIPŲ [ 1921 m. pradžia] Visų kraštų proletarai,

vienykitės!

DRAUGAI KAREIVIAI ! Ilgus šimtmečius visos Rusijos gyventojai vilko nepakelia mą caro valdžios jungą. Bet Rusijos kareiviai , darbininkai ir vargingieji valstiečiai numetė nuo savo sprando ne tik carą su jo žandarais ir šnipais , bet ir visas siurbėles, kurios šiuo ar tuo būdu čiulpė jų kraują. Dabar jie iki šiai dienai gyvena liuosai ir tvarko savo gyveni mą taip, kaip jiems reikalinga. Mes gi , Lietuvos kareiviai , fabrikų ir laukų darbininkai , pa siliuosavę nuo Rusijos caro , patekom po lietuviškų cariukų letena ir prispirti seną jungą vilkti . „ Nepriklausomos" Lietu vos valdžia griebias visų priemonių, kad prispyrus mus būti aklai pildančiu jos valią įrankiu . Jie grūda į kalėjimus visus tuos, kurie išdrįsta tik žodį pratarti apie savo vargus ir kančias; teisia mirtim arba šaudo be jokio teismo tuos , kurie, patys pa matę savo ir kitų vargų priežastį , aiškina apie tai kitiems . Ji griebias nešvariausio įrankio, kuris buvo vartojamas caro žan darų-šnipų veisimu * . Draugai kareiviai , žinokime , kad valdžia nutarė į kiekvieną kuopą įleisti po vieną ar po du šnipu , t. y. tokius žmones , kurie už trisdešimt sidabrinių pardavė save ir parduos mus.

* Taip originale. ―

554 ――

1 1

I 1 · 1

1

Būkime atsargūs ! Sužinoję šnipą, tuoj viešai praneškime vi siems draugams, kad visi jo sergėtųsi . Pragarsinkime tokį ne tik savo kuopoje ir batalione , bet visoje Lietuvos armijoje ir darbininkų tarpe, kad visi žinotų, kad nuo tokio žmogaus rei kia tolintis kaip nuo limpamos ligos . Kad greičiau gi laimėtume kovą su savo išnaudotojais, bur kimės stipriau į komunistų kuopas . Žinokime, kad tiktai vienybėje galybė, organizacijoje lai mėjimas . Šalin parsidavėlius , išgamas šnipus! Tegyvuoja kareivių, darbininkų ir mažažemių vienybė!

Revoliucinių kareivių kuopa PA, 1770 f., 1921 m., 4 b., 13 l. Nr. 297 KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS DARBININKŲ FRAKCIJOS IR KAUNO DARBININKŲ SĄRAŠO Nr. 2 ATSIŠAUK MAS Į DARBININKUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į MIESTŲ, APSKRIČIŲ IR VALSČIŲ SAVIVALDYBES [ 1921 m., tarp kovo 31 d. ir birželio 19 d.] Visų šalių proletarai, vieny kitės! DRAUGAI, RINKITE DARBININKUS ! ATSIŠAUKIMAS KAUNO M. SAVIVALDYBĖS DARBININKŲ FRAKCIJOS IR KAUNO DARBININKŲ SĄRAŠO NR. 2

KĄ RINKTI? Artinasi rinkimai atstovų į miestų, valsčių ir pavietų savi valdybes . Miesto ir lauko darbininkams , mažažemiams ir vi siems vargo žmonėms kyla klausimas , ką rinkti savo atstovais? Kas geriausiai rūpinsis jų reikalais? Visi vargo žmonės neužil go pamatys, kaip sukinėjasi, kaip straksi apie juos visokie neprašyti draugai . O gudriausiais tarp jų bus krikščionys demo kratai , paprastai klerikalais vadinami . Jie nuduos, būk jie ge riausi darbininkų ir mažažemių draugai . Darbininkams jie tuoj pakiš savo federaciją - darbo federaciją ir sakys : žiūrėkit, vy rai, kokie mes jūsų geradėjai ! Mes jus, darbininkus, organizuo jam , kad jums geriau būtų. Bet doras darbininkas turi gerai pažiūrėti į tas klerikalų fe deracijas ir jis tuoj pamatys , kad tai tik spąstai tamsesniems jo draugams . Federacijoms vadovauja kunigai ir kiti buožių agentai. O šie gudruoliai rūpinasi , kad darbininkai nekovotų su buožėmis, kad darbininkai tylėtų ir buožių malonių lauktų. Darbo federacija — tai apinasris darbininkams , kurį savo ran kose laiko buožių furmonai ir ten veda darbininkus , kur ponai buožės įsako. Krikščionys demokratai dar organizuoja ūkinin kų sąjungą, į kurią traukia mažažemius ir įsako jiems laukti žemės, kurios tie patys krikščionys demokratai neduos . Krikš 555 -

čionys demokratai, daugiausia sėdėdami valdžioj ir žvalgyboj, persekioja susipratusius darbininkus, sudrasko darbininkų są jungas, uždaro į kalėjimus geriausius darbininkus . Krikščionių demokratų ,, Laisvė " jau susivienijo su šimtamargių buožių ..Tauta " ir susivieniję svajoja apie karalių. Ne, nė vienas doras darbininkas ir darbininkė, nė vienas doras mažažemis neatiduos savo balso krikščionims demokra tams ir jų federacijoms. Toliau seka krikščionių demokratų šunyčiai , liaudininkais socialistais demokratais vadinami . Seniau krikščionys demo kratai spardė tuos šunyčius , pamazgomis juos liejo, bet paskui pamatė , kad ir liaudininkai socialistai demokratai buožių rei kalus gina. Ir paėmė juos klerikalai ant lenciūgo ir varė loti tenai, kur patys tingi pasijudinti . Vis vien kaip avių kaimenę gano. Piemuo (klerikalas) tvarkos žiūri , šunytis (socialistas liau dininkas demokratas) loja , o avys (nesusipratę darbininkai ir mažažemiai ) mano , kad piemuo ir ir šunytisšunytis - tai jų geradėjai, ir nemato, kad jie [gano jas ] tik mėsai . Ir iš tikro, per paskutinius trejus metus liaudininkai ištikimai

klerikalams tarnavo, nors kitąkart ir sulodavo ant jų, ir dabar liaudininkų šulai uoliausi buožių tarnai . Taigi nė vienas doras darbininkas ir darbininkė, nė vienas mažažemis neatiduos savo balso ir liaudininkams. Straksės apie darbininkus ir socialdemokratai . Jie dabar mėgsta kalbėti prieš valdžią, jie nuduoda darbininkų draugus. Bet kas padėjo surengti kalėjimus ir mirtį doriems darbinin kams ir suvaržymus profesinėms sąjungoms? Jie buvo pirmieji statytojai , jie tais laikais uoliai darbavos , kad net nematė , kaip akmenys krito ant jų pačių. Be to, visuomet, kada ateina sun kiausios valandos buožėms ir visiems darbininkų neprieteliams , socialdemokratai paprastai užmiršta savo raudonus žodžius ir eina dirbti juodus darbus. Jie tuomet paturi buožes ir buržu jus prieš darbininkus ir mažažemius. Jie tuomet lieka atvirais. darbininkų klasės pardavikais. Ne, nė vienas doras darbininkas ir darbininkė ir nė vienas doras mažažemis neatiduos savo bal so išdavikams socialdemokratams . Tai ką gi rinkti į miestų, valsčių ir pavietų tarybas? Reikia rinkti tuos , kurie niekados nėjo ir neis tarnauti dar bininkų neprieteliams, kad tiems būtų lengviau laikyti jungą ant darbininkų ir mažažemių sprando. Reikia rinkti tuos, kurie visuomet kovoja pirmose eilėse , kurie kovoja dėl geresnės darbininkų ateities, dėl socialistinės tvarkos . Reikia rinkti tik susipratusius darbininkus, tik dorus darbi ninkus ir mažažemius , tik tikrus darbininkų klasės atstovus . Jei suvaržytos darbininkų organizacijos , jei smaugiama dar bininkų spauda , jei grūdami į kalėjimus darbininkų atstovai , tai vis vien nereikia nusiminti : kovos be aukų nėra.

556 __

I

Nepaisydami visų persekiojimų, nepaisydami visų varžymų, visi darbininkai , visi mažažemiai privalo stoti prie rinkimų ir rinkti savo atstovus, ir išrinktiesiems pavesti: Kovoti dėl darbininkų , mažažemių ir visų varguolių gyveni

mo pagerinimo ; Kovoti dėl valdžios agentų sauvalios panaikinimo ; Kovoti dėl darbininkams reikalingų laisvių organizuotis , rinktis, šviestis ; dėl streikų laisvės ; Kovoti dėl išnaudojimo panaikinimo ; Kovoti dėl buožių ir, aplamai imant, bagočių viešpatavimo panaikinimo; Kovoti dėl socializmo . Kas nežada šios kovos vesti , to ir negalima rinkti . Draugai, drąsiai pirmyn, be nusiminimo ! .. KAUNO DARBININKŲ SĄRAŠO Nr. 2 PLATFORMA (nusistatymas) Draugai darbininkai, bežemiai ir mažažemiai! Birželio 19-20 d . paskelbti rinkimai į miestų ir valsčių ta rybas. Visos buržuazijos ir jos pakalikų partijos ir grupės pri žadais ir viliojimais rūpinsis pagauti darbo žmonių balsus. Darbininkai , bežemiai ir mažažemiai per rinkimus į miestų ir valsčių tarybas turi nesiduoti savęs apgauti ir aiškiai nusista tyti, už ką balsuoti. Miestų ir valsčių tarybos yra buržuazinės įstaigos, buržua zinės valstybės organai . Nežiūrint to , kad formaliai darbo mi nios gali dalyvauti balsavime, bet , kadangi buržuazija turi savo rankose valdžią , spaudą, bažnyčią , policiją, ji apgavimu ir prie varta praves į tas įstaigas savo daugumą. Ir mes iš anksto tariame , kad miestų ir valsčių tarybos nė per nago juodymą nepagerins darbininkų, bežemių ir mažažemių padėties , net ir tuomet, jeigu jose būtų ir darbininkų atstovų dauguma. Darbi ninkų klasė tik už miestų ir valsčių tarybų sienų, kovos keliu, pasieks galutino savo tikslo socializmo . [Kauno] * darbininkų grupė eina į savivaldybės organą ne tam , kad tenai derėtis ir taikstytis su buržuazija , ne tam, kad viliojus save ar darbininkus negalimais tose įstaigose laimėji mais, bet tiktai tam, kad, esant jose, kelti į viršų buržuazijos niekšiškus darbus, rodyti darbo minioms buržuazinę tų neva ,,demokratinių" įstaigų esmę , populiarizuoti darbininkų stato mus reikalavimus, spiesti apie juos darbo minias ir šaukti jas į kovą dėl galutino savo pasiliuosavimo . [Ji ] stato sekančius reikalavimus ir kartu iš kalno perspė ja darbininkų, bežemių ir mažažemių minias, kad nė vienas tų reikalavimų nebus ir negali būti pasiektas esant kapitalistinei tvarkai . Tie reikalavimai skamba mirties nutarimu pačiai buržuazijai .

37

Originale šioje vietoje daugtaškis. LKP atsišaukimai , I t. - 557

I. Politikos srityj 1. Visuotinė amnestija visiems politiniams , nukentėjusiems dėl darbininkų klasės reikalų . 2. Laisvė darbininkų spaudos, žodžio, susirinkimų, sąjungų; streikų laisvė. 3. Visų tautų ir visų vietos kalbų lygybė . II. Miesto ir sodžiaus ūkio srityj 1. Darbininkų komitetų kontrolė gaminimo ir paskirstymo įmonėse. 2. Dvarininkų, bažnytinių, buv . valstybinių, taipogi stam biųjų buožių žemės nusavinimas su gyvu ir negyvu invento rium , taipogi trobesiais , be jokio atlyginimo ir jos perdavimas visiems darbo žmonėms . 3. Piniginių ir natūralinių darbininkų, bežemių ir mažažemių prievolių dvarininkams ir buožėms (nuomos už žemę, ganyklą , „ činšų“, skolų ir t . t . ) panaikinimas . 4. Smulkiojo žemės ūkio sutvarkymas , panaikinant rėžius , sklypus ir t. t ., aprūpinimas gyvu ir negyvu inventorium ; tai pogi aprūpinimas mišku trobesiams; teikimas geresnių sėklų, trąšų, gyvulių ir t. t. 5. Visapusis miesto ir sodžiaus ūkio našumo kėlimas ir ga minimo jėgų išnaudojimas .

III. Mokesčių srityj 1. Progresyvus nuo turtų ir pelno mokestis, paliuosuojant nuo jo darbininkus ir mažažemius . V 2. Biednuomenės paliuosavimas nuo visų natūralinių prie volių - pyliavų, pastočių * ir t . t . ir jų uždėjimas buožėms . IV. Darbo apsaugos ir socialinės globos srityj

1. 8 valandų darbo diena . 1 2. Nakties darbas ir darbas pavojingose sveikatai gaminimo šakose 6 valandos . 3. Draudimas naudotis vaikų darbu iki 16 metų. 4. Draudimas naudotis nesukakusiųjų 18 metų darbu pavo jingose sveikatai šakose . 5. Pridėtinių darbo valandų panaikinimas. 6. 42 valandos nenutraukiamo poilsio kas savaitė. 7. 1 mėnuo atostogų kasmet visiems darbininkams . ། ་ 8. Moterų paliuosavimas nuo darbo, paliekant pilną uždar bi 8 savaitėms prieš gimdymą ir 8 savaitėms po gimdymo. 9. Darbininkės atleidimas kas trys valandos po pusę valan dos kūdikiui penėti. Originale : stoikų. 558

10. Darbo ir sanitarinių inspekcijų, klasinių profesinių są jungų renkamų, įvedimas . 11. Darbo mokesnio nustatymas , remiantis profesinių sąjun gų nustatomais tarifais . 12. Darbininkų samdymas ir pašalinimas per darbininkų or ganizacijas. 13. Visuotinis darbininkų draudimas samdytojų ir valstybės lėšomis nuo ligos, sužeidimo, nedarbo, senatvės, stichinių ne laimių ir t. t.

V. Švietimo srityj 1. Mokyklos paveržimas iš klasinio buržuazijos viešpatavi mo įrankio ir jos sutvarkymas darbo pamatais. 2. Nemokamas, priverstinis bendras ir politechninis moks las visiems abiejų lyčių vaikams iki 17 metų. 3. Mokyklos paliuosavimas nuo bet kokios bažnytinės įta kos, mokymas gimtąja kalba , abiejų lyčių vaikų drauge . 4. Nemokamas visų moksleivių aprūpinimas maistu , drabu ; žiais avalyne ir mokslo reikmenimis . 5. Lopšelių, prieglaudų, darželių įkūrimas priešmokyklinio amžiaus vaikams visuomeniniam jų auklėjimui ir moters pa liuosavimui . 6. Darbo minių įtraukimas švietimo darban ir pagalbos tei kimas šviestis ir lavintis, steigiant suaugusiems mokyklas, kur sus, klubus, knygynus ir t. t . 7. Aukštųjų mokyklų atidarymas visiems darbo žmonėms, panaikinus mokslo cenzo reikalavimą. 8. Visų dailės ir meno turtų perdavimas bendram darbo mi nių naudojimuisi.

VI. Sveikatos saugojimo srityj 1. Visiems prieinamos , nemokamos gero gydymo ir vaistų pagalbos teikimas . 2. Planinga kova su limpamomis ir socialinėmis ligomis. 3. Higieniškas darbininkų gyvenamų vietų aprūpinimas . VII. Bendro darbininkų būvio pagerinimo srityj 1. Darbininkų ir biednuomenės gyvenamųjų namų, butų pagerinimas . 2. Darbininkų ir biednuomenės gyvenamų rajonų tvarky mas, ju aprūpinimas elektra, kanalizacija , susisiekimu ir t. t. 3. Darbininkų perkėlimas į buržuazijos butus . 4. Planingas produktų paskirstymas darbininkams ir bied nuomenei ir jų kainų normavimas. Buvo išleistas ir lenkų kalba.

PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 92 1. 559 -

Nr. 298 DARBININKŲ SĄRAŠO ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBININKUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į MIESTŲ SAVIVALDYBES [ 1921 m., tarp kovo 31 d. ir birželio 19 d.] Visų šalių proletarai, vienykitè st Į VISUS DARBININKUS IR DARBO ŽMONES *

Kodėl mes einame į miesto savivaldybę? Tik naivūs ir politiškai nesubrendę darbininkai gali manyti , kad mums nėra kas veikti miesto savivaldybėje ir kad kovoti už savo interesus mes galime tik dirbtuvėse arba atviroje ko voje su buržuazija , su mūsų engėjais ir išnaudotojais . Miesto savivaldybė yra toji vieta , kurioje sueina visos mūsų sociali nio ir politinio gyvenimo gijos. Ji tvarko visą miesto gyvenimą, apimantį ne tik turgavietę ir krautuvę, bet taip pat fabriką, dirbtuves iki pat mažiausios trobelės, ji išieško iš gyventojų mokesčius, kurie panaudojami bendriems reikalams . Ji tvarko butų klausimą, kuris yra mums nepaprastai aktualus ir opus . Ji tvarko darbininkų ir tarnautojų darbo laiką. Ji turi savo ži nioje visą socialinės apsaugos aparatą ir išlaiko (arba, tikriau pasakius, neišlaiko) mūsų pradžios mokyklas . Aukščiau pami nėtos svarbiausios miesto savivaldybės funkcijos liečia mus kiekviename žingsnyje . Mes esame nepaprastai suinteresuoti tuo, kaip ir kokiu būdu išieškomi mokesčiai , bet dar labiau mes esame suinteresuoti žinoti , kur dingsta visi tie pinigai , ar jie pa naudojami tiems tikslams ir tai paramai , kurių darbininkas ir darbo žmogus yra reikalingi . Mes taip pat nesame abejingi tam , kaip aprūpinamos mūsų liaudies mokyklos , ir todėl mes eina me ten, kad ir ten galėtume kovoti su buržuazine klika ir jos tarnais, visokiais ,,demokratais " ir raudonai nudažytais taiks tytojais. Miesto savivaldybė turi būti toji tribūna , iš kurios at virai ir laisvai turi būti reiškiama revoliucinė darbininkų mintis . Apie darbininkų frakciją mes telksime atsilikusį ir kovos nu kamuotą darbininką ir darbo žmogų. Mes turime demaskuoti savo rūpintojus " , kurie sakosi dirbą visai visuomenei , o iš tik rųjų rūpinasi tik savo kišenės interesais . Ir juo daugiau atstovų mes ten turėsime , tuo stipriau ir galingiau skambės mūsų re voliucinis kovos šūkis . Mes einame ne kompromisų daryti su savo kruvinais priešais , bet kovoti ir laužyti visą jų plėšimo , pavergimo ir engimo santvarką . Ko gali darbininkas tikėtis iš miesto savivaldybės? Mes žinome, kad mūsų ten bus mažuma ir kad mes ten nieko esminio nepadarysime . Nėra ko laukti, kad buržuazinė klika ir jos batlaižiai būtų geraširdiški ir nuolaidūs . Kol jie turi valdžią, jie čiulps iš darbininko kraują iki paskutinio lašo . Jie numes Originale virš šūkio "Visų šalių proletarai , vienykitės! " lietuvių kalba atspausdinta: Visi žydų darbininkai, balsuokite už darbininkų kandidatų sąrašą.

―

560 ---

jam sausą duonos plutą, o patys iš jo darbo sau turtus kraus, darbininkas jiems statys gražius ir patogius rūmus , o pats gy vens ankštuose ir nešvariuose rūsiuose . Jie varys biauriausias spekuliacijas, o darbininkas neturės nė būtiniausių dalykų, nes, kol viešpataus pavergimo ir engimo santvarka , darbininkas nieko gero sau nesulauks . Kiek tik mes galėsime , mes reikalau sime, kad jie skaitytųsi su mumis. Mes kovosime už proporcin gą progresyvinį pajamų mokestį, t. y. už tai, kad tas, kuris turi daugiau, privalo mokėti ir didesnį mokesčio procentą. Darbi ninkai ir tarnautojai turi būti atleidžiami nuo mokesčio mokė jimo. Mes kovosime už butų nuomos normavimą, kad darbinin kas ir neturtingas nuomininkas nebūtų žaislas namų savininkų rankose . Mes kovosime už laisvas mokyklas , kur vaikai gautų . reikiamą mokslą, karštus pusryčius ir drabužius , kad mokyklos būtų išlaikomos ne išmaldomis , bet miesto lėšomis. Mes kovosi me už 8 valandų darbo dieną visose įmonėse , kad darbininkai dirbtų higieniškomis sąlygomis , o ne ankštose , nešvariose dirb tuvėse. Mes kovosime už visišką profesinių sąjungų pripažini mą, kad nė vienas darbininkas negalėtų būti priimtas ar atleis tas iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo . Mes kovosime uż amatų mokyklų įsteigimą darbininkų jaunimui . Darbininkai ir darbo žmonės! Norėdami , kad kova būtų bent kiek veiksminga , jūs turite visi atiduoti savo balsus už profesinės sąjungos darbininkų są rašą. Sąrašas sudarytas iš visų nacijų darbininkų atstovų, nes darbininkui nėra nacijos ir tikybos skirtumo . Visi darbininkai sudaro vieną frontą prieš vienintelį bendrą jų priešą - prieš jų engėjus ir išnaudotojus . Nesileiskite suvedžiojami nacionalinės politikos, nes tas , kuris kalba jums apie žydus aplamai , veikiau turi galvoje tam tikrus žydų sluoksnius. Darbininkas jau yra ne kartą įrodęs , kad tik jis vienas įstengia kovoti prieš bet ko ki engimą, taip pat ir prieš bet kokį nacionalinį engimą . Tik darbininkui įvairios nacijos turi būti dėkingos už savo nepri klausomybę. Draugai darbininkai! Ginkite savus interesus . Ateikite visi į Darbininkų sąrašo Nr. * rengiamus mitingus . Eikite visi į rin kimus ir visi kaip vienas atiduokite savo balsus už vienintelį Darbininkų sąrašą Nr. Agituokite darbininkų ir vargingų plačiųjų masių tarpe, kad nė vienas darbininkų balsas nežūtų. Visi už Darbininkų sąrašą Nr. BALSUOKITE UŽ DARBININKŲ SĄRAŠĄ Nr. Fridmano ir Joco spaustuvė, Šiauliai , Kalnų g-vė, Nr. 2 PA, 1770 f., 1921 m., 1 b., 104 1.

Versta iš žydų kalbos.

* Čia ir žemiau sąrašo numeris nenurodytas. -- 561 -

Nr. 299 DARBININKŲ KUOPOS PASIRAŠYTAS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR DARBININKŲ ORGANIZACIJAS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [1922 m. birželio 16 d.] VISIEMS LIETUVOS DARBININKAMS , VISOMS DARBININKŲ ORGANIZACIJOMS Lietuvos darbininkų kuopa , kuri pripažįsta darbininkų kla sės kovos būtinumą dėl pasiliuosavimo nuo išnaudotojų jungo ir siekia prie įvedimo tokio surėdymo , kuris atitiktų darbinin kų klasės reikalams, kaip tai supranta klasiniai susipratę dar bininkai, kreipiasi į visas darbininkų partijas , į visus darbinin kus iš kitų darbininkų organizacijų (esančius profsąjungose , darbo federacijoj , visokiose tautinėse ir krikščioniškose darbi ninkų sąjungose ir draugijose , darbininkų kooperatyvuose ir t . t.), o taipogi į darbininkų frakcijas savivaldybėse ir į visus dar neorganizuotus darbininkus, siūlydama sudaryt bendrą dar bininkų kovos frontą dėl darbininkų klasės reikalų . Šiuo laiku visi darbininkų klasės priešai ne tik kitose valstybėse, bet ir Lietuvoj , be tautos ir tikybos skirtumo, be skirtumo, ar jie gy vena nepriklausomoj Lietuvoj ar vidurinėj ", Vilniaus , visi jie vienijasi, kad eit suglaustu frontu prieš darbininkus ir dar labiau pasunkint tą jungą, kurį dar vis traukia Lietuvos darbi ninkų klasė . Šeimininkai vis daugiau ir daugiau atstato nuo darbo dar bininkus, kaip iš fabrikų ir dirbtuvių, taip iš dvarų ir buožynių. Bedarbių skaitlius auga . Uždarbis smarkiai atsiliko nuo brangu mo augimo. Daugelyj vietų algos net sumažėjo , ypač padie niams. Darbo diena didėja . Darbininkai neaprūpinti senatvėj , ligoj , laike nelaimingų atsitikimų, bedarbės ir t . t. Vargas vis labiau ir labiau auga kaip mieste, taip ir kaime . Žemės reforma eina pasiturinčių reikalams . Gi darbininkų organizacijos per sekiojamos. Mūsų geresnius draugus areštuoja ir neišpasakytai kankina . Sauvalia paliečia ne vien klasiniai susipratusius dar bininkus, bet taipogi bepartyvius darbininkus ir net darbo fe deracijos narius. Tai spiria mus, darbininkus , be skirtumo tautos ir tikybos, sudaryt mūsų bendrą kovos frontą - kovos dėl mū sų būtiniausių reikalavimų. Mes kreipiamės į jus visus, kvies dami jus pripažinti mūsų iškeltus reikalavimus kaipo mūsų bendrus reikalavimus, kurių vykdymas gyveniman duotų gali mybės mums visiems suglaust mūsų eiles , nes , tik pasirodę suglaustomis eilėmis, mes pajėgsim pasiekt geresnio gyvenimo, tik tuomet, kada nepūsim mūsų išnaudotojų vergais . Mes krei piamės į jus visus, draugai ir draugės, kad jūs visi savo susi rinkimuose, suvažiavimuose , išsitartumėt už mūsų pakeltus

klausimus , kad jūs sutartinai , be svyravimų, vienbalsiai pripa

562

L

žintumėt šiuos reikalavimus, kurių įvykdymo gyveniman reikia pasiekt šiuo metu . Štai tie mūsų reikalavimai , kuriuos mes kvie čiame jus paturėt, vardan kurių mes kviečiame jus pradėt bendrą kovą vienu darbininkų frontu: 1. Turi būt mokama tokia alga , kad patenkintų žmonišką pragyvenimą, profsąjungų ir kitų darbininkų organizacijų nu statytą, mažiau kurios nė vienas šeimininkas negali mokėt savo darbininkui . Su brangumo pakilimu alga turi būt atatinkamai pakelta. Kaimo darbininkai , gaunantieji algą produktais (ordi nariją), privalo gaut ją pirmos rūšies grūdais . 2. Ilgiausia darbo diena 8-nios valandos kaip miesto , taip ir lauko darbininkams (kaime vidutinė metinė darbo diena turi vasarą 10 valandų, pavasarį ir rudenį 8 val . , žiemą 6 val . ) , 42 val . poilsis į savaitę. 3. Apsaugojimas moterų ir vaikų darbo. 4. Apdraudimas bedarbių valstybės lėšomis. 5. Apdraudimas ligonių, paliegėlių, senių ir kitų šeimininko lėšomis . 6. Uždraudimas atstatyt darbininkus iš dvarų. 7. Darbininkų butų pagerinimas. Buržuazijos butų dalies ati davimas darbininkams . 8. Medicinos pagalba darbininkams veltui . 9. Darbininkų inspekcija renkama pačių darbininkų. 10. Visos stambios žemės nuosavybės konfiskacija (nusavi nimas) be jokio tiesioginio ar netiesioginio išpirkimo ir jos vi sos pavedimas darbininkų ir kaimo biednuomenės komitetams. 11. Laike dvarų parceliacijos , kurios imasi valdžia , žemė pavedama veltui ir suteikiamos visos galimybės ūkį vest (gy vas ir negyvas inventorius, sėkla, trobos ir t. t. ) visai veltui ir vien darbininkams ir mažažemiams . 12. Panaikinimas mokesčio už žemės nuomojimą, imamo iš kaimo biednuomenės . 13. Suteikimas darbininkams pilnos laisvės organizacijų, su sirinkimų, žodžio, spaudos , streikų ir t . t. 14. Panaikinimas karo stovio . 15. Panaikinti politines bylas prieš darbininkus ir jų orga nizacijų narius. Paliuosavimas iš kalėjimų nukentėjusių už darbininkų rei kalus ir teisė liuosai grįžt Lietuvon politiniams emigrantams . 16. Pilna laisvė darbininkų organizacijoms laike būsimų rinkimų į seimą ir vyriausybės atsakomybė už atėmimą arba suvaržymą tos laisvės. Darbininkų organizacijos dalyvauja rin kimų kontrolėj . 17. Netiesioginių mokesčių panaikinimas , įvedimas tiesio ginių, visas mokesčių sunkenybes perkeliant ant turtingųjų klasių . Kaimo biednuomenės nuo visų rūšių rekvizicijų paliuo savimas . 18. Mokslas veltui visose mokyklose.

563 ――

19. Suteikimas

plačiausios

materialinės pagalbos varguo

menei, nukentėjusiai nuo karo . 20. Aprūpinimas karo invalidų valstybės lėšomis . 21. Valstybės atsisakymas nuo visokių karo avantiūrų, tai komų prieš Tarybų Rusiją ir nuo atviros ar slaptos sutarties su Lenkija. Draugai darbininkai ir darbininkės ! Gal but rasis tokios darbininkų organizacijos , kurios pasa kys, kad šie mūsų iškeltieji reikalavimai nepatenkina jų, o kiti gal pasakys, kad jie nepriimtini jiems, nes Lietuvos darbinin kai taip didelių reikalavimų savo kovoj statyt neprivalo . Pirmiesiems mes atsakom: mes, mobilizuodami mūsų jėgas prieš susivienijusį darbininkų klasės priešų frontą, ieškojom to bendro, kas gali mus, visus darbininkus, suvienyt mūsų bend roj kovoj , o ne to , kas kliūdytų susitart . Mes statom mūsų ma žiausius reikalavimus, suprantamus visiems darbininkams, ir mes tikimės rast bendrą kalbą visiems Lietuvos darbininkams , kad greičiau sudaryt bendrą darbininkų frontą. Antriesiems mes galim atsakyt : mūsų reikalavimai nepadidinti ! Mūsų reika lavimai numato tik tą, kas yra neišvengiamai reikalinga kiek vienam darbininkui (algos pakėlimas, 8 valandų darbo diena ir t . t.) arba be ko negal eit nuosekli kova, idant gyveniman vykdyt mūsų dalinius ekonominius reikalavimus . Mes iš anks to numatom, kad daugelis , tai bus darbininkų klasės priešai , mūsų pasiūlymus sutiks su neapykanta, nes jei vienijasi darbi ninkų klasė, tai sunkiau bus už nosies vedžiot darbininkus . Mes žinom, kad daug ir labai daug žmonių savo tikslu turi suardyt darbininkų klasės eiles, nes jie puikiai supranta Romos impe ratoriaus Julijaus Cezario metodą: ,,skaldyk ir valdyk" . Užtai mūsų žodis pirmučiausia nukreiptas į darbininkų mases, į dar bininkus, kuriuos pats gyvenimas spiria neklausyt savo bur žuazinių vadų, bet dalyvaut kasdieninėj kovoj už savo reikalus . Mes tikim, kad darbininkų masės karštai atsilieps į mūsų pa kvietimą ir sutartinai jį paturės. Vardan mūsų bendrų tikslų dar kartą mes kreipiamės į jus , draugai ir draugės : sutartinomis, suglaustomis eilėmis, vienu sutartinu darbininkų frontu į kovą su mūsų bendru priešu dėl mūsų bendrų darbininkiškų reikalų . Lietuvos Darbininkų kuopa

„Žarija", 1922 m. birželio 16 d., Nr. 3.

564 ---

Nr. 300 TELŠIŲ RINKIMINĖS APYGARDOS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ SUVAŽIAVIMO ATSTOVŲ ATS ŠAUKIMAS Į DARBININKUS, DARBININKES IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ 1922 m. rugpjūčio 27 d. Visų šalių darbininkai, vieny kitės!

BALSUOKITE TIK UŽ Nr. 5. Darbininkai, darbininkės ir vargingieji valstiečiai! Prisiartino rinkimai į seimą. Aplink mus sukasi buržuazinių agentų, kaip juodvarnių, būriai . Visi jie, veidmainingais gra žiais vardais prisidengę, bando vėl darbininkų obalsiais patekti į seimą ir tvarkyti šalį ponų, turtuolių, spekuliantų ir stambių jų ūkininkų buožių naudai . Ateina valanda, kada jiems pasa kysime: gana, ponuliai, mus apgaudinėję! Žinome jus gerai ir jūsų kandidatų sąrašus jau gerai pažįstam. Tuščiais pažadėji mais darbininkų ir vargingesniųjų valstiečių nepaviliosite ir negausite nei vieno balso. Pažinome jus atsisėdusius Steigiama jam seime. Jūsų vardą keiks ir mūsų vaikai už išleistus seime jūsų įstatymus ir reformas, už darbininkų smaugimą. Sotinotės mus išnaudodami , rekvizicijas, akcizus ir karo stovį ant mūsų sprando laikydami, miškais ir sacharinu spekuliuodami . Krikš čioniškai įsibridot į jūras darbininkų ašarų ir kraujo, smaugėt mus kaip įmanydami . Šiandieną mes, darbininkai ir vargingieji valstiečiai, siun čiame į seimą savo darbininkų atstovus. Jie kels aikštėn bur žuazijos savavaliavimą, o rūpinsis darbininkų gerove. Draugai darbininkai ir darbininkės! Mes nelaukiam, kad tur tuoliai mums pagamintų gerus kandidatų sąrašus . Jų sąrašuose tupi dvarponiai , komendantai , klebonai , stori ūkininkai ir akla ražančininkų armija . Pažiūrėk į jų visus darbus: jie tik varg dienių užtarėjo kailiu dengiasi . Jie darbo žmonių parazitai . Taigi nebalsuok, darbininke ir valstieti, už valstiečių sąjun gą, liaudininkus, krikščionis demokratus, socialdemokratus, ,,ūkininkus“ 89,,,žemdirbius " ir darbo federaciją. Vis tai tur tingųjų meškerė vargdienių balsams žvejoti. Mes, darbininkai ir vargingieji valstiečiai, nutarėm savo drąsiausius draugus pastatyti atstovais į seimą ir sustatėm kan didatais į seimą tokius darbininkus, kurie jau pasižymėjo , už darbininkų reikalus kovodami .

- 565 ――――――

Įsakyk kiekvienam savo draugui ir pažįstamam balsuoti už darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąrašą *.

Darbininkų ir vargingųjų valstiečių atstovų suvažiavimas iš Telšių rinkimų apygardos Mažeikiai, 1922 m. rugpjūčio 27 d. Savičo ir Šumkausko spaustuvė . Šiauliai. NĖ VIENO BALSO DARBININKŲ SMAUGIKAMS!

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 98 l. Nr. 301 PANEVĖŽIO TARYBOS DARBININKŲ FRAKCIJOS ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į Į SEIMĄ

1922 m. rugsėjo 21 d. PANEVĖŽIO, ŠIAULIŲ, BIRŽŲ–PASVALIO APSKR. DARBININKŲ, BEŽEMIŲ IR MAŽAŽEMIŲ DOMEI . Draugai darbininkai, bežemiai ir mažažemiai! Laiku nesusipratus , nesusikalbėjus , išėjo nesusipratimas ir išstatėm V apygardoj , t . y . Panevėžio , Šiaulių ir Biržų–Pasvalio apskrityse, sąrašus Nr . 10 ir Nr . 21. Apsižiūrėjus, norėjom pa naikinti vieną sąrašą (Nr . 21 ) ir kandidatus sujungti į vieną Nr. 10 sąrašą, bet vyriausioji komisija atrado , kad jau per vė lai jungtis . Jai gal ir per vėlai , bet mums, vieno nusistatymo darbininkams, bežemiams ir mažažemiams, ne per vėlu , mes ne galime būti nesusijungę, jei mes pripažįstam, kad mūsų reika lai yra vienodi ir kad mums reik eiti vienu keliu, bendrose eilėse . Todėl mes , Panevėžio tarybos darbininkų frakcija , ir iš jos paeinąs sąrašas Nr. 21 , padarėm sutartį , kurios mums negali ne pripažinti vyriausioji komisija , kad mes jau esame vienu sąra šu Nr. 10, ir kviečiame jus visus, draugus darbininkus, beže mius ir mažažemius , balsuoti už sąrašą Nr. 10, kurio naudai mes atiduodame visus savo balsus, jei ko nepasieks mūsų susivie nijimo atsišaukimas, tas paduos už Nr. 21. O tas gali būti , kadangi sąrašas Nr. 21 bus visur paduotas kaipo dar egzistuo jantis, nežiūrint mūsų pareiškimo ir reikalavimo panaikinti ir suvienyti.

Antrojoje atsišaukimo pusėje išvardinti IV rinkimų apygardos Darbi ninkų ir vargingųjų valstiečių sąrašo Nr. 5 kandidatai, iš viso 13, duodant kiekvieno iš jų charakteristiką. 566

apie

rinkimų

Lietuvos

į

Seima partijos sarasa Nr .

1,

‫ד ע י‬

‫ל‬

‫ט‬

‫ע‬

‫צ‬

‫פראפעסיאנעלע‬

F

445 ve

Atsišaukimas

‫ארבעטער־פאריינען‬

‫א געפעלשטער‬

‫איז‬

‫קיין איין ארבעטער‬

‫פאר אים‬

‫שטימט נישט‬

‫ארבעטער שטימען נאר‬

‫פון דער‬

‫אלע‬

‫פארן צעטל‬

34

. ‫ארבעטער־גרופע‬

A. Slonimskio, J. Kuzmickie ir Ch. Eideso Spaustuve, Laisvės Alėja Nr. 34

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 II Kauno apygardoje atsišaukimas , išleistas 1922 metais ryšium su rinkimais į I seimą.

Draugai darbininkai, bežemiai ir mažažemiai Panevėžio ir apskrities , balsuokit už Nr. 10, kuris yra bendras visų klasiniai susipratusių darbininkų, bežemių ir mažažemių sąrašas . Panevėžio tarybos darbininkų frakcija Panevėžys, 1922. IX. 21. PA, 77 f., 1922 m., 5 ap., 19 b., 20 1. Rankraštis.

Nr. 302 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO Nr. 7 ILIUSTRUOTAS ATSIŠAUKIMAS PLAKATAS Į I RINKIMŲ APYGARDOS (MARIJAMPOLĖS, SEINŲ IR ALYTAUS APSKR.) DARBININKUS, BEŽEMIUS IR MAŽAŽEMIUS, IŠLEISTAS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d.] Visų šalių proletarai, vieny kitės? KĄ RINKTI Į SEIMĄ? *

Ką rinkti į seimą? Lietuvos ponai skersai ir išilgai važinėja po Lietuvą ir pra kaitą lieja, kad tik daugiau rinkėjų balsų sugaudžius . Seni ir jauni, advokatai , daktarai ir kunigai , įvairūs viršininkai , ban kieriai ir paprasti šmugelininkai sušilę, sumurę agituoja, vieni kitus plūsta ir kaip iš rankovės prižadus pila . Dažnai net baž nyčios paverčiamos agitacijos vieta. Krikščionys demokratai Plačiausiai varo agitaciją krikščionys demokratai . Kiekvie na klebonija - tai jų tvirtovė . Teisybė, viešpataudami porą metų Lietuvoj , jie taip suteršė savo vardą, kad ne labai mėgsta jį rodyti , užtat puošiasi įvairiais katalikų vardais : darbo fede racijos, ūkininkų sąjungos , moterų katalikių draugijos, pavasa rininkų, Blaivybės 90 ir kt . Bet kas nežino , kad tai yra vienas krikščionių demokratų kūnas trijose , keturiose ar net penkiose ,,asabose"? Dabar jau jie iš paprastų mužikų dideliais ponais pavirto . Jų partija - tai tikra lietuvių buožių, augančios lietuvių bur žuazijos partija . Daugelis jų šulų jau tapo turtingais bankieriais , didelių namų ir gražių žemės plotų savininkais. Bet jie žino, kaip prisiviliot darbininkus ir varginguosius sodiečius ; moka savo priešams burnas užčiaupti ir kur velniai vaikus peri nu grūsti . Įsiręžę jų agitatoriai šaukia : Visi katalikai, balsuokit tik už katalikus : darbo federa

cijos, ūkininkų sąjungos , moterų katalikių kandidatus ! Visi už * Originale po antrašte išvardinti I rinkimų apygardos Darbininkų kuopos sarašo Nr. 7 kandidatai, iš viso 9, nurodant jų profesiją. -- 568

krupavičius, vailokaičius, draugelius, stulginskius, beržinskus, radzevičius , ambrazevičius ! Išrinkę gerus katalikus , išvysite ant zemės dangišką rojų. Tada bežemiai gaus žemės, bedarbiai [ darbą] , brangumas išnyks ; ūkininkai viską brangiai galės par duot, darbininkai - pigiai pirkt. Dvarininkai, šmugelininkai, bankieriai ir paprasti buožės tik tautos labu ir ,, mažesniaisiais rūpinsis . Vilkai su avelėmis kartu ganysis ir savo broliais anaiptol avelių nedraskys, tik , skanios tautiškos žolelės prisi ėdę, sutvertoją garbins... Meilė ir brolybė tuomet žydės. Mes ne kovą tarp darbininkų ir darbdavių skelbiame. o meilę ir brolybę. Kad darbdavių nebūtų, kur dėtųsi darbinin kai?! Bet katalikų bažnyčia darbdaviams darbininkų skriausti neleidžia... Mes išleidome visą eilę įstatymų darbininkams ap saugoti. Mes neužmiršome ir ūkininkų. Mes dar daugiau būtume padarę, jei tie bedieviai ir socialdemokratai nebūtų mums kliu dę... Mes iškovojome laisvą , nepriklausomą, demokratinę Lietu vą. Mes apgynėme ją nuo nedorėlių lenkų puolimo... Mes blai vybę Lietuvoj platinam... Mes ... mes ... Todėl visi Lietuvos piliečiai , vyrai ir moters, balsuokite už šiuos sąrašus : pirmiausia už ,,krikščionių demokratų" sąrašą, antra , už mūsų dešiniąją ran ūkininkų sąjungą, trečia , už mūsų mielą ir paklusnią dukre ką darbo federaciją, kuri prisidengė Darbininkų, bežemių, ma lę žažemių ir naujakurių (darbo federacija) sąrašo vardu.

Liaudininkai Neteisybė ! - šaukia liaudininkai , taip pat įvairiais var dais pasipuošę, kad lengviau būtų prasčiokėlius į savo tinklus gaudyt. Vienur jie vadinasi valstiečių sąjunga, kitur demokra tais, trečiur net socialistais, progresyvėmis moterimis , na o dar kitur dar kitokiais vardais . Kad suviliot ir lenkiškai kalbančią liaudį, jie sulipdė ir stato ,, Związek ludzi pracy" (Darbo žmonių sąjungos) sąrašus. Bet visur buožių reikalais rūpinasi . Ir jie taip pat jau spėjo tautišku pyragu atsipenėti . Bet dar neįgijo nei to kių didelių bankų, kaip krikščionys demokratai , nei milijoninių bendrovių ir dvarų. Užtat jie irgi kone yra „,kairūs “ , kone ,, so cialistai “ . Tai nieko , kad jie per pusantrų metų sykiu su krikš čionimis demokratais laikė valdžią savo rankose ir jokiu būdu negalima buvo atskirt, kur baigiasi socialistai liaudininkai ir prasideda krikščionys demokratai . Sleževičius su Grinium , mi nisterių pirmininkais būdami , devynis kailius nuo darbininkų ir valstiečių lupo, represijas ir rekvizicijas biaurias vartojo . Pasi klausykit, kaip jie dabar plūsta vakarykščius savo draugus, su kuriais ryt ar poryt, be abejonės, vėl sykiu valdžioj sėdės už vieno stalo, tautišką pyragą valgys ir apsikabinę bučiuosis . Taip jau ne kartą yra buvę; tai bus ir vėl... -Neklausykit krikščionių demokratų! - šaukia apsiputoję laudininkai : - Mes juos gerai pažinom , nes kartu dirbom. Tai melagiai , apgavikai ! Ne krikščionys demokratai , o mes iškovo 569

jom laisvę, nepriklausomą Lietuvą. Jie visada buvo carberniai , urachininkai . Jie vokiečių leitenantą Urachą norėjo pasodint ant Lietuvos sosto . Jie stengiasi sujungt Lietuvą su dvarininkų Lenkija . Jie dvarininkų pakalikai . Jie rūpinasi dvarininkų nenu skriausti, užtat palieka jiems po 80 ir net po 150 dešimtinių ge riausios žemės , palieka trobas , gyvulius , visus darbo įrankius . Kitą dvarininkų žemę jie nori išpirkt . Vadinasi , kas pinigų netu ri, tas nieko nuo krikščionių demokratų negaus . Jie tik žodžiais daug žada, o iš tikrųjų tik žiūri , kad klebonai ir jauni kamen doriai kuo riebiausius kąsnius galėtų ryt, kad jie pirmiausia že me būtų aprūpinti . Jie trokšta , kad Romos jėzuitai pas mus viešpatautų, kad mokyklos jiems priklausytų. Jie šmugelinin kais laikosi ir juos paturi . Jų šulas kun . Purickis , buvusis už sienio reikalų ministeris , už šmugelio varymą net teisman trau kiamas , bet krikščionys demokratai neleidžia jo teisti . Nerinkite jų, o visus balsus atiduokit už socialistų liaudi ninkų demokratų kandidatus ! Balsuokit už valstiečių sąjungos , už progresyvių moterų, „ Związek ludzi pracy" sąrašus — už Sleževičių, Grinių, Joną Vileišį , daktarą Staugaitį , Bortkevičie nę, Natkevičių! .. Išrinkę mūsų daugumą, visi bežemiai ir ma žažemiai gaus už dyką žemės, be jokio išpirkimo. Tada nebus užmiršti valstiečių reikalai , kaip kad iki šiol būdavo dažnai už mirštami . Tada pasibaigs dvarininkų ir klebonų viešpatavimas . Tada įvyks tikra laisvė Lietuvoj . Tada apsiginsim nuo lenkų ir bolševikų... Tada ... tada ...

,,Pažanga “ ir „ žemdirbiai " Neklausykit ju - jie visi tokie ! dar balsiau šaukia naujieji Lietuvos milionieriai -,,žemdirbių" ir „ Pažangos " vy rai. Kadaise ir jų daugelis priklausė pirmeiviams " ir krikščio nims demokratams . Bet dabar kitokie laikai atėjo . Dabar jie stambiausi lietuvių kapitalistai . Jie mokėjo pasinaudot ir vokie čių okupacijos metu , ir Rusijos „ trėmime “. Iš šmugelio , balto sios varymo ir biauriausio darbininkų išnaudojimo , iš tremtinių ašarų jie mokėjo susikraut sau tūkstančius , kurie nepriklauso moj Lietuvoj greit milijonais pavirto . Jie doleriais apsipylę . Bet jie šiuo tarpu atstumti nuo valdžios ragaišio ; dėl to bai siai pyksta ant savo konkurentų ir diena iš dienos traukia aikš ten jų purvinus darbus . Jie reikalauja , kad seimas ir valdžia atvirai , be jokių plepėjimų gintų augančio lietuvių kapitalo rei kalus . Plikas , begėdiškas darbininkų ir vargingųjų sodiečių iš naudojimas ; kapitalistų valdžia , kuri galėtų apsaugoti tą išnau dojimą; monarchija ( su karalium ar prezidentu ) , kuri galėtų suteikt tvirtą valdžią, tai jų troškimai . Dėl to ir veidmainingi krikščionys demokratai , ir geltonieji liaudininkai jiems per kai rūs. Dėl to jie taip atkakliai juos atakuoja . Žinoma , tai nė kiek nekliudys jiems ryt ar poryt bendrai su krikščionimis demokra tais ir liaudininkais valdžioj sėdėt , kaip jau ne kartą yra sėdė

570

ję, ir kartu į ragą riesti darbininkus ir varginguosius sodiečius . Bet šiandien jie įtūžę šaukia : -Per pusantrų metų krikščionys demokratai ir liaudinin kai kartu laikė valdžią savo rankose ir už viską kartu turi at sakyt . Jie atidavė Vilnių lenkams . Jie kartu važinėjo po užsie nius ir jungė Lietuvą su Lenkija . Jie kartu buvo priėmę nelem tąjį Hymanso projektą. Jie užsienio politikoj nė vieno teisingo žingsnio nėra padarę . Bet ne geriau jie pasirodė ir vidaus politikoj : jie suardė visą šalies ūkį; jie ant ūkininkų sunkiausią naštą užkrovė . Jie atima dabar žemę nuo dvarinin kų. O paskui pradės atiminėt nuo ūkininkų. Jie ištvirkino dar bininkus. Jie bolševikų darbą Lietuvoj varo . Jie visiškai į pra pultį įstums Lietuvą , jei ir toliau jų dauguma seime bus... Užtat kas tėvynę myli , nerinkite jų ! Neklausykit jų prižadų . Rinkite tik ,,Pažangos “ vyrus ir žemdirbius ". Mes tik vieni galim ant tvirtų kojų pastatyt Lietuvą, tvirtą valdžią jai suteikt , apgint nuo lenkų ir bolševikų . Mes turim tokių garsių vyrų, kaip Vol demaras, Smetona , Banaitis , Martynas Yčas... Visa geriausioji lietuvių inteligentija su mumis eina ... Balsuokite už mus ! Mes norim į seimą. . .

Socialdemokratai Mums žodį ! rėkia socialdemokratai , norėdami neatsi likt nuo tautos ragaišio : Mes pirmutiniai turime teisės tarti čia savo žodį . Mes reikalavom Lietuvos nepriklausomybės , kuo met krikščionys demokratai ir „ Pažangos " vyrai tik garbino caro valdžią ir iš jos sau išganymo laukė. Mes ėjom į kalėjimus ir Sibirą, kada liaudininkai kaip pelė po šluota tupėjo ir patai kavo caro budeliams. Mes pirmutiniai kovojom ir su vokiečiais , ir su bolševikais, ir lenkais , o dabar mes atstumti ! Mes iškovo jome laisvą, demokratišką Lietuvą..., o dabar klerikalų valdžia mus iš valdžios išstūmė . – Pačiupę į savo rankas valdžią, jūs tik savim rūpinatės ; visiškai nežiūrit , kas rytoj mūsų laukia . Alkaniems darbinin kams jūs nė trupinėlio duoti nenorit . Kantrybės pritrūkę darbi ninkai gali sukilti ir mus visus nušluoti ... Tuo būdu jūs tik bol ševikams dirvą rengiate ...

1

Jūs tik saviškiams pilnas laisves suteikiat . Net ir rinkimų laisvės neduodat. Iki šiol nepanaikinot karo stovio, norint karo seniai nebėr. Tuo būdu jūs norit vėl vieni viską pačiupt į savo rankas. Bet darbininkai ir biednieji sodiečiai neleis jums to pa daryt. Jie žino , kad ne darbo federacija ir ne liaudininkai ge riausiai gynė seime jų reikalus , o socialdemokratų frakcija... Balsuokite už mūsų kandidatus ! Jokia partija neturi tokių rimtų vyrų, kaip Kairys , Požela , Venclauskas, Bielinis, Plečkaitis , Če pinskis ... Jokia partija nemoka taip gerai kovot su Maskvos agentais, bolševikais, kaip socialdemokratų partija . Jokia par tija nėra tiek užsitarnavusi lietuvių tautai , kaip LSDP ...

571

Yra dar ir daugiau partijų, kurios malonėtų prisigretint prie tautos ragaišio, tik ar nemoka , ar dar neišdrįsta , o tai ir ne įstengia . Tokiais yra vadinamieji „ kairieji " liaudininkai arba , kaip jie save vadina,,,revoliucinių socialistų liaudininkų partija ". Pagal teisybę, tai ne partija, o politiškai susibankrutavusių in teligentų kuopa. ,,Kairieji " liaudininkai yra tikri dešiniųjų liaudininkų gimi naičiai , iš vieno kelmo kilę. Skirtumas tik tame, kad dešinieji liaudininkai atstovauja vidutinius ūkininkus ir pusbuožes , o ,, kairieji “ liaudininkai net į darbininkų tarpą smelktis nori . Mat, tarp dešiniųjų ir „ kairiųjų“ liaudininkų „, darbo pasiskirsty mas " yra . ,,Kairieji " liaudininkai mėgsta net nelegalia partija save va dinti , bet tai vien akių dūmimas . Iš tiesų gi „ kairiųjų" liaudinin kų valdžia veik nepersekioja , nes jie savo darbais nėra jai pa vojingi . Mes nežinome nė vieno „ kairiojo " liaudininko kuris būtų buvęs valdžios nužudytas ar kitaip smarkiau nubaustas . Dabar kalėjimuose sėdi keli šimtai klasiniai susipratusių darbi ninkų, o jų tarpe mes nežinome nė vieno ,,kairiojo " liaudininko. Kartais valdžia šiuos ,,kairiuosius išdykėlius " už ausų kiek ir patąso ar už plaukų papešioja — pasodina savaitei kitai kalėji man, bet greitai vėl paglosto ir iš kalėjimo paleidžia . Nors kairiųjų" liaudininkų klasiniai susipratę darbininkai į savo tarpą ir neįsileidžia , bet šie poneliai ant darbininkų sprando labai malonėtų jodyti ir štai dabar net į seimą norėtų įjoti . Todėl vienur kitur pavogė darbininkų profesinių sąjungų vardą ir savo sąrašus išstatė . Darbininkai, bežemiai ir mažažemiai , neduokite nė vieno balso už šiuos nežinomus paukščius . Jų rausvos plunksnos vog tos , o „ revoliuciniai “ žodžiai veidmainingi .

Darbininkų kuopa Gana ! Nustokit šaukę apie savo nuopelnus . Mes jau ge rai juos žinome . Mes ant savo kailio juos patyrėm, — sako susi pratusieji darbininkai, kurie dalyvauja rinkimuose Darbininkų kuopos vardu : - Mes žinom, ko verti jūsų pagyrai ir prižadai . Jūs milijonus kraujatės, o mes duonos kąsnio neturime . Jus viso ko pilni , sočiai pavalgę, gražiai apsitaisę , automobiliais trankotės, o mes alkani , apiplyšę , po purvyną braidžiojam . Jūs turite visas laisves, o mes turime tik laisvę badu dvėsti . Mūsų organizacijos persekiojamos, mūsų spauda pasmaugta , mes ne turime nei susirinkimų, nei streikų laisvės . Jei darbininkai , ne begalėdami pakelt savo jungo, pakelia streiką, tuoj visi susi jungia prieš juos ; kapitalistams, dvarininkams ar buožėms tuoj

572

ateina į pagalbą valdžia, areštuoja streikininkus ... Įstatymai , išleistieji neva darbininkams apsaugoti , tik popieriuje yra arba tiesiog prieš darbininkus nukreipiami . Dvarininkai vėl pa kėlė galvą ir ką nori, tą daro su darbininkais . Rengiamas su sijungimas su dvarininkų Lenkija . Žemės reforma nieko gero nežada beturčiams bežemiams ir mažažemiams , ne dau giau, kaip girių reforma ; o ką ji davė, tą visi gerai žino . Žo džiu , per paskutiniu du metu darbininkų ir vargingųjų sodiečių padėjimas nė per nago juodymą nepagerėjo, o dar pablogėjo. Ir atsakomybė už tai puola ant visų buvusių seime ir valdžioj partijų, kurios dabar taip peršasi mums ir savo prekę * giria . Už tai turi atsakyt ne tik krikščionys demokratai ir darbo fede racija kaipo valdanti partija , bet ir liaudininkai ir socialdemo kratai, nes jie padėjo buržuazijai ir reakcijai sutvirtėt . Jie vi suose svarbiuose žingsniuose ją rėmė, bendradarbiavo su ja , ardė darbininkų vienybę, visokiais būdais trukdė jų kovą. Jie tik žodžiais už darbininkų ir vargingųjų sodiečių reikalus stojo . O vokiečių okupacijos laiku ar ne socialdemokratai su lietu vių buržujais ir dvarininkais po vokiečių leitenantų priemenes landžiojo . O ką apie reakciją, priespaudą ir darbininkų engimą, tai ar ne patys ponai socialdemokratai pirmieji kaltininkai . Ar ne Janulaitis, Kairys, Paknys, Biržiška ministeriavo , kuomet šimtai Lietuvos darbininkų į kapus nuvaryti tapo . O socialde mokratų tėvas Augustinas Janulaitis dar dabar teisia darbinin kus myriop, o kitas socialdemokratų dėdė Paknys už ministerius ..prikazus " rašinėja ir doleriais nuo darbininkų ir valstiečių mokesčius lupa ir tuo nesvietišką brangenybę šaly daro . Ar gali tad darbininkai atiduot savo balsą už jų kandidatus? Ne, nieku būdu , jei patys nenori savo jungo didint ! O kokių tai rėksnių inteligentų, kurie save revoliuciniais socialistais vadina , mes aplamai nepažįstame ... Balsuokit tik už Darbininkų kuopos kandidatus! Mes neža dam darbininkams ir vargingiesiems sodiečiams aukso kalnų. Mes sakome : buožių seimas jums nieko gero neduos; jūs tiek gausite, kiek patys įstengsite iškovot, ir rinkimuose mes daly vaujame ir į seimą einame tik tuo tikslu, kad padėt jums orga nizuotis ir kovot, kad nutraukti kaukes nuo veidmainių veidų ir parodyt, kas jūsų draugas ir priešas. Mes pasižadame tik vie na: visur ir visada iš paskutiniųjų kovot dėl darbininkų klasės reikalų. Kito kelio nėra darbininkams. Kas kalba apie išnaudo jamų ir išnaudotojų vienybę ir meilę, kas prižadais vilioja dar bininkus, tas tik akis dumia , kad lengviau būtų galima lupt nuo darbininko po devynis kailius . Kas, kaip socialdemokratai , ant dviejų kėdžių sėdi, tas ne darbininkų draugas. Apsižiūrėkit , kad į jų tinklus neįkliūtumėt .

Originale: tavorą.

38 LKP atsišaukimai , I t.

573 -

Mes neturime milijonų ir automobilių. Mes negalim važinėti po visą Lietuvą ir agitaciją varyt . Mes neturim dirbti dėl juodos duonos kąsnio ir dvarininkams , buožėms, kapitalistams ir šmu gelininkams turtus krauti . Mes neturim savo pusėj nei iškalbin gų advokatų, nei daktarų, studentų, klierikų ir kunigų. Mes ne turime nei savo spaudos, nei žodžio ir susirinkimų laisvės . Mūsų organizacijos persekiojamos kaip caro laikais . Mūsų geriausi draugai į kalėjimus grūdami . Kai kurie mūsų kandi datai irgi kalėjime sėdi ... Vienok mes turime išrinkt savo atstovus, darbininkus, kurie visur drąsiai kovos dėl darbininkų klasės reikalų ir eis pirmyn, nepaisydami didžiausių persekioji mų, aukštai iškėlę raudoną mūsų vėliavą . Visi darbininkai ir vargingieji sodiečiai , balsuokite vien už Darbininkų kuopos kandidatus . Klasiniai susipratusiųjų darbininkų atstovų reikalavimai seime. (Iš Darbininkų kuopų deklaracijos) Darbininkų kuopų atstovai , eidami seiman , pareiškia , kad ši sai seimas darbininkų klasės atstovybe nėra ir kad ne jame dar bininkų klasės išganymas ir viltis. Darbininkų atstovų buržuaziniame seime elgimasis, reika lavimų statymas ir, galop , seime buvimas ar jo net apleidimas žymiai priklauso nuo tarptautinio ir Lietuvos darbininkų judė jimo jėgų ir to judėjimo tempo . Darbininkų atstovai seime prie kiekvienos progos kels , sta tys ir aiškins galutinus darbininkų klasės reikalavimus taip, kaip juos supranta klasiniai susipratę darbininkai . Pirmuoju mūsų atstovų seime žodžiu bus reikalavimas visiš

kai iš pamatų panaikint Steigiamojo seimo priimtąją konstitu ciją, peržiūrėt ir atmest visus tuos seimo ar valdžios įstatymus , kurie priešingi yra darbininkų klasės reikalams . Turint domėj dabartinę Lietuvos darbininkų klasės sunkią padėtį ir numatant artimą ateitį , bus statomi ir konkretūs rei kalavimai , kurie numatomi tokie: 1. Iš katorgų, kalėjimų, koncentracijos , belaisvių lagerių ir kitų bausmės vietų paliuosuoti visus politinius, nuteistuosius ar suimtuosius ir kalinamus už darbininkų klasės reikalus . 2. Mirties bausmės visiškas panaikinimas ; suėmimas ir tin kamas nubaudimas šimtų darbininkų mirties kaltininkų: volde maru-smetonų, stulginskių-krupavičių, sleževičių-grinių, kairių paknių-janulaičių ir daugelio kitų. 3. Liuosas grįžimas Lietuvon visų ištremtų, emigrantų ir Lietuvos darbininkų klasės veikėjų: liuosas emigravimas darbi ninkų iš Lietuvos ir Lietuvon. 4. Darbininkų spaudos , žodžio , susirinkimų, sąjungų, orga nizacijų, streikų laisvė . 574

5. Tautų ir kalbų tikra ir pilna lygybė. 6. Valstybės atsisakymas nuo visokių karų ir kitų avantiūrų, taikomų prieš Tarybų Rusiją, ir lojalus bei draugingas laikyma sis jos atžvilgiu ; atsisakymas nuo Antantės protektorato link Lietuvos ar jos dalių, atsisakymas nuo atviros ar slaptos sąjun gos su ponų Lenkija . 7. 8 val. darbo diena miesto ir sodžiaus (dvaro ir ūkininkų) darbininkams . 8. Bedarbės prašalinimas ir bedarbių valstybės lėšomis tin kamas aprūpinimas . 9. Darbo mokesnio sulig klasinių profesinių darbininkų są jungų nustatymo pakėlimas ir kad jis , brangenybei kylant , būtų keliamas sulig maisto produktų ir kitų gyvenimo reikmenų kainų kilimo. 10. Brangenybės pašalinimas, spekuliacijos uždraudimas ir produktų užsienin išvežimo sustabdymas ; darbininkų, biednuo menės ir žemesniųjų valstybės ir privačių įstaigų tarnautojų produktais normuota tviita kaina aprūpinimas. 11. Tikras, o ne žodžiais visų dvarininkų dvarų su trobomis, gyvu ir negyvu inventorium, o taip pat stambiųjų buožių laukų ir visų bažnytinių žemių konfiskavimas ir be jokio atlyginimo pavedimas jų darbininkams ir sodžiaus biednuomenei ; nauja kuriams ir nuo karo nukentėjusiems ūkį įsikurti ir jį vesti pa gelbėjimas . 12. Miestų ir sodžiaus darbininkų biednuomenės, mažažemių ir žemesniųjų tarnautojų butais , kuru ir statybos medžiaga ap rūpinimas; tam reikalui dalis butų turi būt rekvizuota nuo spe kuliantų ir buržuazijos , o kuras ir statymo medžiaga dykai pa imta iš dvarininkų ir valstybės miškų. 13. Netiesioginių mokesnių panaikinimas, įvedimas tiesiogi nių, visas mokesnių sunkenybes perkeliant ant turtingųjų kla sių; progresyvus nuo turtų ir pelno mokesnis , visiškai paliuo suojant nuo jo darbininkus , mažažemius ir biednuomenę ; mažažemių ir biednuomenės nuo visų mokesnių, visų rūšių rek vizicijų, pastočių, pyliavų, valstybinių darbų ir kitų sunkenybių paliucsavimas ir užkrovimas jų ant pasiturinčiųjų sodžiaus ir miesto klasių. 14. Darbininkų inspekcija renkama pačių darbininkų . 15. Fabrikų ir dvarų darbininkų komitetai . 16. Uždraudimas atstatyt darbininkus iš dvarų ir miesto įmonių. 17. Visuotinis darbininkų draudimas samdytojo ir valstybės lėšomis ligos, sužeidimo , nedarbo , senatvės ir kitais atsitikimais . 18. Moterų, jaunimo ir vaikų darbo apsaugojimas . 19. Žemesniųjų valstybės ir privačių tarnautojų tinkamas aprūpinimas butu , kuru, prieinamomis kainomis maistu ir ati tinkamas brangenybei algų nustatymas. 575 -

20. Sodžiaus ir miestų biednuomenės paliuosavimas nuo nuomos už daržus ir žemės sklypus . 21. Žemesnioji , vidurinė ir aukštoji visų rūšių mokykla , pri einama ir nemokama darbininkų vaikams ir suaugusiems darbi ninkams. 22. Visiškas išvijimas iš mokyklos religijos; progresyvių mokytojų nuo klerikalų smurto ir persekiojimo apsaugojimas. 23. Kova su klerikalizmu ; uždarymas klerikalinių, juodašim tiškų, prieš darbininkus ar Tarybų Rusiją nukreiptų monarchis tinių ar reakcinių organizacijų ir jų vadų iš Lietuvos išvijimas. 24. Žvalgybos, šaulių ir žandarmerijos visiškas panaikini mas ; nuolatinės kariuomenės panaikinimas ir darbininkų ap ginklavimas ; darbininkų milicija . 25. Visiškas uždarymas visų degtinės , alaus ir kitų alkoholi nių gėrimų bravorų ir įmonių, o visiškas alkoholio Lietuvon įvežimo ir jo vartojimo uždraudimas ; visiškas uždarymas visų smuklių, pilstytuvių, o taip pat visų akcinių ir kitų alkoholio bendrovių. Šie reikalavimai yra toli ne visi ir ne pilni . Dalis jų gali būt iškovota ir buržuazinei tvarkai esant . Pilnesni ir visi * čia minėti darbininkų reikalavimai gali būti įvykinti tik darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžiai esant. BALSUOKIT UŽ DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠĄ NR. 7. Savičo ir Šumkausko spaustuvė. Šiauliai, Dvaro g-vė, 24. PA, 1770 f., 1922 m., 26 000 egz. 1 b., 97 1. Nr. 303 DARBININKŲ KUOPŲ SĄRAŠO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d.] Visų šalių proletarai, vienukitės! VISIEMS LIETUVOS DARBININKAMS IR VARGINGIESIEMS SODIEČIAMS Draugai darbininkai ir vargingieji sodiečiai ! Spalio 10 ir 11 d . paskirti rinkimai į Lietuvos seimą . Visos partijos, kurios paturėjo Steigiamame seime buržuazijos vieš patavimą, darbininkų minių prispaudimą ir išnaudojimą, viena už kitos peni jus melagingais prižadais, kad tik įgijus jūsų balsus. Ką davė dirbančioms minioms Steigiamasis seimas? Nieko kito, kaip tik dar didesni pavergimą ir išnaudojimą , finansų bankrotą, mokesčių naštą ** , baisų brangumą ir badą,

*** Originale : Visi pilnesni ir toli ne visi. Originale: kartą. 576

reakcijos augimą, vien darbininkų klasės laisvių varžymą, žval gybos siautimą ir kalėjimus . Net ir grynai ekonominiai streikai buvo slopinami * ginkluota ranka . Lietuvoj žydėjo tiktai šmugelis . Taukais apaugo tiktai tau tos vadų būrelis , kurie , be partijos skirtumo, per šiuos trejus metus milijonieriais liko . Seimo tribūna pasidarė jiems tiktai įrankiu savo klasės ir savo asmens reikalams aprūpint. Darbi ninkų ir vargingųjų sodiečių naudai neišrištas nė vienas klau simas. Žemės reforma gali atnešt naudos tik buožėms ir speku liantams . Įstatymai darbininkams apsaugot popieriuje tėra arba tiesiog darbininkų nenaudai išeina . Nėra darbininkų draudimo nei ligai ar nelaimei ištikus , nei senatvės susilaukus ar be darbo likus. Lig šiol neišrištas dar lietuvių ginčas su lenkais , ir dabar dar labiau, kaip seniau, gresia lietuvių buožių susijungimas su len kų dvarininkais. Kas gi turi atsakyt už tai? Visos seimo partijos, pradedant dešiniaisiais krikščionimis demokratais , baigiant socialdemokratais , kurie visose svarbiose valandose palaikydavo buržuazijos valdžią ir net patys siųsda vo į ją savo narius . Del ko kovoja Darbininkų kuopa, eidama į seimą? Žinoma, ji nesitiki panaikint per seimą darbininkų pavergi mą ir išnaudojimą ir buržuazijos viešpatavimą. Tai gali atsiekt tik susijungę miesto ir sodžiaus rankpelniai , nugalėję savo iš naudotojus . Tam nugalėjimui , darbininkų minių organizavimui ir jungi mui reikalinga panaudot visos galimybės . Mes turime būt ir kovot visur, kur tik susiduria darbininkų klasės reikalai su išnaudotojų reikalais . Mes turime aukštai iškelt savo vėliavą ir ten , kur buržuazijos melagiai ir suvedžiotojai ir jų uodegos socialdemokratai ir socialistai liaudininkai visos tautos vardu kala naujus retežius darbo minioms. Mes einame į seimą ne tam , kad skelbti ten visos tautos vie nybę, o kovai prieš buržuaziją, buožes ir dvarininkus, kovai prieš visą kapitalistinę santvarką. Mes skelbsime ten tą teisybę, kurią patvirtino paskutinių metų sunkieji patyrimai , kad tarptautinis kapitalizmas negali pakelti pasaulio ūkio iš tų griuvėsių, į kuriuos jį įstūmė impe rialistinės skerdynės . Tik socializmas [ išgelbės mus nuo] dar bai sesnės kapitalistinių šalių suirutės, nuo dar didesnio darbo mi nių pavergimo ir išnaudojimo, nuo naujų imperialistinių karų, naujų darbininkų ir sodiečių kraujo upelių, naujų griuvėsių ir baisybių dėl kapitalistų saujelės reikalų. Tik socializmas gali išrišti ir tuos klausimus, kuriais serga dabar Lietuva

Originale : slegiami. -

577 ---

Užtat mūsų obalsis ne buržuazinė respublika, o socialistinė darbo minių respublika . Visa valdžia darbininkams! Vietoj imperialistinių karų ir silpnesniųjų išnaudojimo tvir ta broliška viso pasaulio darbo minių sąjunga. Bet atsiekti tai bus galima tik tuomet, kuomet mažažemiai sodiečiai susijungs į tvirtą sąjungą su miesto ir sodžiaus darbi ninkais, kada jie supras savo reikalus ir, be poilsio kovodami su savo amžinais neprieteliais, išsivaduos iš jų vergijos . Tam visų pirma reikalinga , kad darbininkai ir sodžiaus biednuomenė pa siliuosuotų nuo tų apgavikų, kurie , gražiais žodžiais pasipuošę , ateina pas juos ir traukia į buržuazijos stovyklą (darbo federa cija , socialistai liaudininkai, socialdemokratai, kairieji liaudi ninkai ir kiti) . Darbininkų kuopa kovos taip pat dėl kasdieninių miesto ir sodžiaus darbininkų ir vargingųjų sodiečių reikalų. Ji kovos dėl kasdieninės duonos , dėl gyvybės ir laisvės.

DARBININKŲ ATSTOVŲ REIKALAVIMAI SEIME Darbininkų kuopų atstovai , eidami seiman , pareiškia , kad šisai seimas darbininkų klasės atstovybė nėra ir kad ne jame darbininkų klasės išganymas ir viltis . Darbininkų atstovų buržuaziniam seime elgimasis, reikala vimų statymas ir, galop , seime buvimas ar jo net apleidimas žy miai priklauso nuo tarptautinio ir Lietuvos darbininkų judėji mo jėgų ir jo judėjimo tempo. Darbininkų atstovai seime prie kiekvienos progos kels , sta tys ir aiškins galutinus darbininkų klasės reikalavimus taip , kaip juos supranta klasiniai susipratę darbininkai. Pirmuoju mūsų atstovų seime žodžiu bus reikalavimas vi siškai, iš pamatų panaikinti Steigiamojo seimo priimtąją konsti tuciją, peržiūrėt ir atmest visus tuos seimo ar valdžios priimtus įstatymus, kurie priešingi yra darbininkų klasės reikalams. Turint domėj dabartinę sunkią darbininkų padėtį ir numa tant artimiausią ateitį, bus statomi ir tie konkretūs reikalavi mai , kurie permatomi tokie : 1. Iš katorgų, kalėjimų, koncentracijos, belaisvių lagerių ir kitų bausmės vietų paliuosuot visus politinius, nuteistuosius ar suimtuosius ir kalinamus už darbininkų klasės reikalus. 2. Mirties bausmės visiškas panaikinimas ; suėmimas ir tin kamas nubaudimas šimtų darbininkų mirties kaltininkų: volde marų, smetonų, stulginskių, krupavičių, sleževičių, grinių, kai rių, paknių, janulaičių ir daugelio kitų. 3. Liuosas grįžimas Lietuvon visų ištremtų emigrantų ir Lie tuvos darbininkų klasės veikėjų, liuosas emigravimas darbinin kų iš Lietuvos ir Lietuvon. 4. Darbininkų spaudos, žodžio , susirinkimų, sąjungų, orga nizacijų, streikų laisvė .

578

5. Tautų ir kalbų tikra ir faktiška lygybė . 6. Valstybės atsisakymas nuo visokių karo ir kitų avantiū rų, taikomų prieš Tarybų Rusiją, ir lojalus bei draugingas lai kymasis jos atžvilgiu ; atsisakymas nuo Antantės protektorato link Lietuvos ar jos dalių; atsisakymas nuo atviros ar slaptos sąjungos su ponų Lenkija. 7. 8 val. darbo diena miesto ir sodžiaus (dvaro ir ūkininkų) darbininkams . 8. Nedarbo prašalinimas ir bedarbių valstybės lėšomis tin kamas aprūpinimas. 9. Darbo mokesnio sulig klasinių profesinių darbininkų są jungų nustatymo pakėlimas ir kad jis , brangenybei kylant, būtų keliamas sulig maisto produktų ir kitų gyvenimo reikmenų kai nų kilimo. 10. Brangenybės prašalinimas , spekuliacijos uždraudimas ir produktų užsienin išvežimo sustabdymas ; darbininkų , biednuo menės ir žemesniųjų valstybės ir privačių įstaigų tarnautojų produktais normuota tvirta kaina aprūpinimas. 11. Tikras , o ne žodžiais visų dvarininkų dvarų su trobomis, gyvu ir negyvu inventoriumi , o taip pat stambiųjų buožių laukų ir visų bažnytinių žemių konfiskavimas ir be jokio atlyginimo pavedimas jų darbininkams, bežemiams , mažažemiams ir miesto biednuomenei ; naujakuriams ir nuo karo nukentėjusiems ūkį įsikurti ir jį vesti pagelbėjimas. 12. Miesto ir sodžiaus darbininkų, biednuomenės, mažaže mių, žemesniųjų tarnautojų butais , kuru ir statybos medžiaga aprūpinimas; tam reikalui dalis butų turi būti rekvizuota nuo spekuliantų ir buržuazijos , o kuras ir statymo medžiaga dykai paimta iš dvarininkų ir valstybės miškų. 13. Netiesioginių mokesnių panaikinimas, įvedimas tiesiogi nių, visas mokesnių sunkenybes perkeliant ant turtingųjų klasių; progresyvus nuo turtų ir pelno mokesnis , visiškai pa liuosuojant nuo jo darbininkus , mažažemius ir biednuomenę; mažažemių ir biednuomenės nuo visų mokesnių, visų rūšių rek vizicijų, pastočių, pyliavų, valstybinių darbų ir kitų sunkenybių paliuosavimas ir užkrovimas jų ant pasiturinčiųjų sodžiaus ir miesto klasių. 14. Darbininkų inspekcija renkama pačių darbininkų. 15. Fabrikų ir dvarų darbininkų komitetai . 16. Uždraudimas atstatyti darbininkus

iš dvarų ir miesto

įmonių. 17. Visuotinis darbininkų draudimas samdytojo ir valstybės lėšomis ligos , sužeidimo , nedarbo, senatvės ir kitais atsitikimais . 18. Moterų, jaunimo ir vaikų darbo apsaugojimas . 19. Žemesniųjų valstybės ir privačių tarnautojų tinkamas aprūpinimas butu, kuru, prieinamomis kainomis maistu , ir ati

tinkamas brangenybei algų nustatymas . 579 -

20. Sodžiaus ir miesto biednuomenės paliuosavimas nuo nuomos už daržus ir žemės sklypus. 21. Žemesnioji, vidurinė ir aukštoji visų rūšių mokykla , pri einama ir nemokama darbininkų vaikams ir suaugusiems dar bininkams . 22. Visiškas išvijimas iš mokyklos religijos, progresyvių mokytojų nuo klerikalų smurto ir persekiojimo apsaugojimas. 23. Kova su klerikalizmu ; uždarymas klerikalinių, juoda šimtiškų, prieš darbininkus ar Tarybų Rusiją nukreiptų monar chistinių ar reakcinių organizacijų ir jų vadų iš Lietuvos išvi jimas. 24. Žvalgybos , šaulių ir žandarmerijos visiškas panaikini mas ; nuolatinės kariuomenės panaikinimas ir darbininkų ap ginklavimas ; darbininkų milicija . 25. Visiškas uždarymas visų degtinės , alaus ir kitų alkoholinių gėrimų bravorų ir įmonių; visiškas alkoholio Lietuvon įvežimo ir jo vartojimo uždraudimas ; visiškas uždary mas visų smuklių, pilstytuvių, o taip pat visų akcinių ir kitų alkoholio bendrovių. Šie reikalavimai yra toli ne visi ir ne pilni . Dalis jų gali būt iškovota ir buržuazinei tvarkai esant . Pilnesni ir visi * čia minėti darbininkų reikalavimai gali būt įvykinti tik darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžiai esant, Savičo ir Šumkausko spaustuvė . Šiauliai .

10 000 egz.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 110 l. Nr. 304

DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKUS IR VARGINGUOSIUS VALSTIEČIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d.] Visų šalių proletarai, vienykitės! KĄ RINKTI Į SEIMĄ? Visiems Lietuvos darbininkams ir vargingiesiems valstiečiams Spalio 10 ir 11 dienai paskirti rinkimai į Lietuvos seimą. Vi sos partijos, kurios Steigiamajame seime rėmė buržuazijos vieš patavimą, darbo žmonių masių priespaudą ir išnaudojimą, dabar maitina jus melagingais pažadais , kad tik galėtų gauti jūsų balsus . Ką davė darbo žmonių masėms Steigiamasis seimas? Nieko kito, išskyrus dar didesnę priespaudą ir išnaudojimą, finansinį bankrotą, mokesčių naštą, baisų brangumą ir badą, reakcijos didėjimą, jokių laisvių darbininkų klasei nebuvimą, žvalgybos

* Originale: Pilnesni ir toli ne visi...

580

siautėjimą ir kalėjimus . Net grynai ekonominiai streikai buvo ir yra slopinami ginkluota jėga. Lietuvoje klestėjo tik spekuliacija . Tuko tik saujelė nacio nalinių vadų, kurie be partijų skirtumo per šiuos trejus metus tapo milijonieriais . Seimo tribūna jiems tebuvo priemonė kla siniams ir asmeniniams savo reikalams atlikinėti . Darbininkų ir vargingųjų valstiečių naudai neišspręstas nė vienas klausi mas. Žemės reforma naudos gali duoti tik buožėms ir speku liantams . Darbo įstatymai pasilieka tik popieriuje arba daro žalą darbininkams . Nėra darbininkų draudimo ligos , invalidumo, se natvės ir nedarbo atveju . Iki šiol dar neišspręstas Lietuvos Lenkijos ginčas, ir dabar dar labiau gresia lietuviškųjų buožių susivienijimas su lenkų dvarininkais . Kas gi yra atsakingas už visa tai? Visos seimo partijos , pra dedant valdančiąja krikščionių demokratų partija, baigiant socialdemokratų partija, kuri visomis sunkiomis valandomis rėmė buržuazinę vyriausybę ir net pati siuntė į jos sudėtį savo narius. Ko siekia Darbininkų kuopa, eidama į seimą? Žinoma, ji nesitiki per seimą panaikinti darbo žmonių priespaudą bei iš naudojimą ir buržuazijos viešpatavimą. Tai pasiekti gali tik miesto ir kaimo darbo žmonių masės, nugalėjusios savo engėjus. Tačiau norint laimėti šią pergalę, suorganizuoti , sutelkti darbo žmonių mases, reikia išnaudoti visas galimybes . Mes tu rime būti ir kovoti visur, kur tik darbininkų klasės interesai susiduria su jos engėjų interesais . Reikia aukštai iškelti mūsų vėliavą ir ten, kur visos liaudies " vardu buržuaziniai melagiai bei apgavikai ir jų pakalikai socialdemokratai ir socialistai liaudininkai kala darbo žmonių masėms naujas grandines. Mes seimą einame ne skelbti ten visos tautos vienybės, o kovoti prieš buržuaziją, buožes ir dvarininkus, prieš visą ka pitalistinę santvarką . Ten mes skelbsime tą tiesą, kurią patvirtino paskutiniai sunkių išmėginimų metai , — kad tarptautinis kapitalizmas nepa jėgia atstatyti pasaulinio ūkio iš tų griuvėsių, kuriais pavertė jį imperialistinės skerdynės. Tik socializmas gali išgelbėti pa saulį nuo dar didesnio kapitalistinių šalių suirimo, nuo dar didesnio darbo žmonių pavergimo bei išnaudojimo ir nuo gre siančių naujų imperialistinių karų, nuo naujų darbininkų ir valstiečių kraujo upių, naujų nuniokojimų ir baisybių, naudin gų tik saujelei kapitalistų. Tik socializmas gali išspręsti ir tuos klausimus , dėl kurių dabar yra susirūpinusi Lietuva . Todėl mūsų lozungas yra ne buržuazinė respublika , o socia iistinė darbo žmonių respublika . Visa valdžia darbo žmonėms ! Tegul nebus imperialistinių karų, tegul stiprieji neišnaudo ja silpnųjų ―――― vietoj to tebūnie glaudi , broliška viso pasaulio

darbo žmonių sąjunga .

581 --

Bet pasiekti tai bus galima tik tada , kai mažažemis valstie tis susivienys su miesto ir kaimo darbininkais į galingą sąjungą , kai jie supras savo interesus ir , kovodami prieš nesutaikinamus savo priešus , išsivaduos iš jų jungo . Tam visų pirma reikia , kad darbininkai ir valstiečių varguomenė išsilaisvintų nuo tų ap gavikų, kurie, dangstydamiesi gražiais žodžiais, ateina pas juos ir traukia juos į buržuazijos stovyklą: darbo federacija , socialis tai liaudininkai , kairieji liaudininkai su Poalei -cion, socialdemo kratais ir kiti . Lietuvos darbininkai savo kailiu patyrė visą šių visų bur žuazijos tarnų parsidavėliškumą . Nė vienas darbininkas, beže mis ir mažažemis valstietis neturi paduoti savo balso už šias partijas. Visi privalo balsuoti tik už tikruosius savo atstovus , už Darbininkų kuopų kandidatų sąrašus . Darbininkai neturi leistis apgaunami ir visokiausių speku liantų. Lietuvių, rusų, vokiečių, lenkų, žydų, latvių buržuazija , pasinaudodama darbo žmonių balsais, nori prasiskverbti į sei mą. Aišku , kad ne darbininkų interesus jie ten gins . Pakanka žvilgterėti į visus tuos sąrašus, kad įsitikintum tuo . Pakanka pri siminti, kad rusų-baltarusių blokas iškelia tokius kandidatus, kaip buvęs gubernatorius Veriovkinas. Lietuvos vokiečių parti jos sąraše mes matome vien tik dvarininkus, buožes , advoka tus, inžinierius . Ką Kinderis davė darbininkams vokiečiams savo sėdėjimo seime metu? Nieko jis jiems nedavė ir neduos! Jis nejaučia jų skurdo . Jis visko yra pertekęs . Jį mažai domina , kad darbininkų kvar taluose darbininkai ir varguomenė badaudami gyvena ankštuo se kambariūkščiuose . Tas pat su žydų rabinų ir bankininkų, latvių buožių, lenkų dvarininkų ir kitų nacionalinių spekuliantų sąrašais . Nė vieno balso visiems šiems nacionaliniams spekuliantams . Visi darbininkai , be tautybės skirtumo , balsuokite tik už Darbi ninkų kuopų kandidatų sąrašus . Darbininkų kuopų atstovai , kuriuos aktyviai rems visa dar bininkų klasė, kovos už kasdieninius miesto ir kaimo darbinin kų reikalus . Jie kovos už kasdieninę mūsų duoną , už gyvenimą ir laisvę . Jie des visas pastangas , siekdami apie Darbininkų kuopų deklaracijoje iškeltus reikalavimus sutelkti visą Lietuvos dar bininkų klasę ir kaimo varguomenę. Todėl visi darbininkai kaip vienas turi atiduoti savo balsą tik už tikruosius savo atstovus , už Darbininkų kuopų sąrašus . Šalin visas buržuazines partijas ir jų sąrašus ! Šalin buržuazijos pakalikų: socialdemokratų, darbo federa cijos, kairiųjų eserų, pavogusių darbininkų profesinių sąjungų vardą, sąrašus ! Šalin visų nacionalinių spekuliantų sąrašus ! Šalin buržuazijos viešpatavimą !

582

Šalin žmogaus išnaudojimą kito žmogaus ! Darbininkų klasės išvadavimas yra pačių reikalas!

darbininkų

Tegyvuoja darbo žmonių valdžia ! Savičo ir Šumkausko spaustuvė . Šiauliai. PA, 1770 f., 1922 m., 10 000 egz. Versta iš rusų kalbos. 1 b., 106 1.

Nr. 305 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO ATS :ŠAUKIMAS Į KAREIVIUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d. ] Visų šalių proletarai, vieny kitės!

DRAUGAI KAREIVIAI! Jau čia pat rinkimai į seimą. Drauge kareivi , ar tu jau pa galvojai, ar tu jau nutarei , už kokį numerį , už kokią partiją savo balsą atiduosi ? O tų numerių, tų sąrašų tiek daug, tokiais įvairiais, kartais gražiais darbininkiškais vardais pridengtų, tad ne juokais gali net galva apsisukti ir akys apraibti . Antra, visos partijos , visos klasės ir luomai savo atstovus seiman siunčia , o tu, drauge kareivi, ar savo atstovus kareivius seiman siųsi? Ar bus kas tavo reikalus atstovautų ir juos gintų? Taigi, drauge kareivi , tau reik apie tai dabar rimtai pagal voti ir nutarti , už ką savo balsą atiduoti . Drauge kareivi, pažiūrėk į visų partijų sąrašus ir pasakyk ar daug ten rasi išstatytų kareivių? Mes sakome, kad nei viena partija, nei socialdemokratai , nei socialistai liaudininkai , nei valstiečių sąjunga , nei darbo federacija nė vieno kareivio sei man dabar savo sąrašuose nėra išstačiusi! Tu, drauge kareivi , tuose sąrašuose net perdaug rasi išsta tytų galionuotų generolų, žvaigždėtų pulkininkų, pentinuotų kapitonų, intendantų, komendantų ir paprastų leitenantų, bet nerasi nė vieno savo draugo kareivio ! Tuose sąrašuose rasi riebiųjų, it erkių kraujo prisisiurbusių, šmugelininkų-spekuliantų, bankierių, storųjų buožių, daktarų, inžinierių, tamsos apaštalų - kunigų kanauninkų, nusipenėju sių klebonų, pralotų ir kitų klerikalų, bet nė vieno tavo draugo kareivio . O kodėl taip? O gi užtai , kad jiems kareivio-darbininko padėtis nerūpi * ; užtai , kad jiems ir aplamai darbininko ir vargo žmogaus sunki padėtis pagelbėt nerūpi . Jei ne DARBININKŲ KUOPA, tai tu , drauge kareivi , netu Originale: neapeina.

583

rėtum savo atstovų seime . Bet mes, drauge kareivi , žvilgterėkim į tuos ponus, kurie žvejoja tavo balsus ir nori pralįsti į seimą. Pirmiausia štai su savo sąrašu siūlosi Lietuvos socialdemo kratų partija . Gal tu , drauge kareivi , jau rengiesi paduot savo balsą už socialdemokratus? Gal tu manai , kad tavo broliai dar bininkai, bežemiai ir mažažemiai yra įgalioję socialdemokratus savo atstovais būti ? Jei tu , drauge kareivi , taip manai , tai skau džiai apsirinki ! Lietuvos darbininkai, bežemiai ir mažažemiai socialdemokratų savo atstovais nepripažįsta , su jais nieko bendro neturi ir turėti nenori . Lietuvos socialdemokratų partija ne darbininkų partija, bet darbininkų reikalų pardavikų partija . Tik pasižiūrėk ir paskaityk , ką šioji partija kandidatais į sei mą stato . O gi buvusį Smetonos ministerį ir darbininkų smaugi ką poną inžinierių Steponą Kairį , darbininkų reikalų išsižadė jusį poną advokatą Vladą Poželą, beseimaujant pinigų susikro vusį ir buože virtusį Jeronimą Plečkaitį , popiežiaus pantaplius šbučiavusį profesorių Čepinskį , buržuazijos advokatą Venc lauską, supelėjusį socialistą Bielinį ir tam panašius . Kaip matai , drauge kareivi , socialdemokratai turi daug „ mokytų ponų" ir advokatų, ir visi jie nori patekt į seimą , nes pirmose vietose išstatyti . Tiesa, išstatyta keletas jų suklaidintų darbininkų, bet jau užpakalyj , taip sau, ir darbininkų į seimą mokyti socialdemo kratai neleis . O ar yra socialdemokratai išstatę bent vieną tavo brolį kareivį ? Ne! Socialdemokratams kareivio būvis nerūpi ! Taigi socialdemokratai pusėtinai mokyti vyrai - visokie in žinieriai, profesoriai ir advokatai, bet nemanyk, drauge kareivi , kad jie savo mokslą suvartoja tam, kad ginti darbininkų reika lus! Ne! Šie mokyti ponai ir advokatai savo žinias , savo moks lą ir savo advokatišką gražbylystę sunaudoja tik tam, kad ginti buržuazijos reikalus ir mulkinti darbininkus. Kad taip, o ne kitaip socialdemokratai elgiasi — užtenka jau ir pereito Steigia mojo seimo, kame socialdemokratų buvo net ištisa 13. Šiuos 13 ponų darbininkai praminė „,velnio tuzinu “ arba „ trylika ju došių"... Dabar klasiniai susipratę tavo broliai darbininkai , be žemiai ir mažažemiai nutarė už šiuos mokytus vyrus neduoti nė vieno balso . Drauge kareivi ! Lietuvos darbininkai kviečia ir tave nebal suoti už šiuos mūsų ir jūsų priešus ir kitiems savo draugams įsakyti, kad ir jie nebalsuotų. Tai gal balsuosi už ,,Darbininkų ir darbo valstiečių " , „ Žemės ir laisvės “, „ Darbo žmonių grupės " , „ Profesinių darbininkų są jungų" ir panašius sąrašus ! Po šiais sąrašais yra pasislėpę po litiniai sukčiai ir susibankrutavę inteligentai , [ jie ] pasisavino darbininkų ir jų sąjungų vardą, išstatė darbininkiškais vardais. sąrašus ir tikisi , kad tuo būdu pasiseks suvilioti darbininkus ir kareivius . Draugai kareiviai , pasisaugokite šių ponų! Štai jų sąrašuos

584

·

Išstatytas ponas M. Januškevičius, Feliksas Sultonas , Čerškus ir kiti darbininkams suvis nepažįstami poneliai . Kas, pavyzdžiui , toks ponas Januškevičius, kurs yra visų šių ponų vadas, kaip jie vadina,,, mūsų dėdė “? Januškevičius , tai žinomo kontrrevo liucionieriaus , aršiausio Rusijos ir viso pasaulio darbininkų ir kareivių neprieteliaus Aleksandro Kerenskio artimas bičiulis . Patsai Januškevičius irgi yra toksai pat darbininkų priešas, kaip ir Kerenskis . Šisai ponas dabar meilinasi prie buožių val džios , taikosi į seimą ir gretinas prie „,tautos ragaišio" ! Jei šie ponai , arba, kaip jie save vadina,,,partija ", turi tokį kontrrevoliucinį „ dėdę “, tai aišku , kad negeresnė ir visa jų partija. Reik dar priminti viena: šie ponai moka kartais labai ,,kairiai " šūkaut, dideliais revoliucionieriais, darbininkų drau gais statytis, bet tai tik žodžiais ir dėl „ svieto akių", nes kaip tik šie ponai pradeda ką dirbti , tai jų darbai išeina labai labai dešini , ne ką geresni, kaip dešiniųjų sleževičininkų arba .,šliaužininkų “ liaudininkų . Aplamai imant, šie ponai , kur tik yra darbininkų valdžia , pasižymi kaipo jos priešai ir kontrre voliucionieriai . Šioji partija rinkimuose eina su viena jai pana šia žydų partija - smulkiosios žydų buržuazijos partija , vadi nama Poalei- cion 91. Šioji „ partija " daugelyj vietų išsistatė sąrašus nuo klasinių profesinių sąjungų ir aplamai darbininkų vardo. Todėl Lietuvos darbininkai griežtai protestuoja , kad šie po nai naudoja darbininkų vardą, ir nutarė šiuose rinkimuose ne duoti jiems nei vieno balso . Drauge kareivi , apsižiūrėk, kad nepakliūtum ant „ kairiųjų“ kontrrevoliucionierių meškerės . Nei vieno balso savo priešams ! Toliau tau , drauge kareivi, piršis liaudininkų valstiečių są junga ar patys liaudininkai . Bet tu , drauge kareivi, gerai jau pažįsti liaudininkų vadų Sleževičiaus ir Griniaus darbus iš jų ministeriavimo laikų, kad jau ir neraginamas neduosi nė vieno balso už šiuos ponus. Nei vienas darbininkas už valstiečių sąjungą bei socialistus liaudininkus demokratus nebalsuos, nebalsuok ir tu, drauge kareivi ! Gal ir dar tau [piršis] darbo federacija . Bet tu puikiai žinai , kad už darbo federacijos pečių stovi krikščionių demokratų ir jos buožių ūkininkų sąjungos ponai, kurie jau kelinti metai engia ir slogina visą šalį . Šių ponų darbai sako už juos pačius . Darbo federacija gi – tai suklaidintų tamsių darbininkų organizacija, kurią krikščio nių demokratų partija ir ūkininkų sąjunga naudoja saviems. tikslams, kad paklusnybėj laikyti visus Lietuvos darbininkus, bežemius , mažažemius ir aplamai darbo ir vargo žmones. Šalin darbo federaciją bei krikščionių demokratų partiją su jos ūkininkų sąjunga .

585

Dar ir daugiau įvairių įvairiausių sąrašų įvairių įvairiau siais vardais bandys žvejoti darbininkų, bežemių ir mažažemių ir kareivių balsus. Visas jų čia ir vietos truks paminėti . Užtenka to , kad visi kad ir gražiausiais vardais sąrašai - tai bankierių, kapitalistų, buržujų, buožių, klerikalų, šmugelininkų, davatkų, davatkėnų , tamsos apaštalų - kunigų ir krikščionių demokratų, krikščioniš kų buožių ūkininkų sąjungos , darbo federacijos , dešiniųjų liau dininkų bei jų dukros valstiečių sąjungos, kairiųjų liaudininkų, socialdemokratų, įvairių tautinių žydų bankų, vokiečių, latvių, rusų, baltarusių ir t. t . sąrašai . Vis tai arba buržujų, arba jų prieplakų ir socializmo išgamų — socialpatriotų partijų ir gru pių sąrašai . Klasiniai susipratę darbininkai ir jų klasinės profesinės są jungos nedavė teisės savo vardu sąrašų statyti nė vienai minė tų partijų, o darbininkų arba išstamsių* , kaip , pavyzdžiui , pro fesinių sąjungų ir panašių, tai padarė, pavogdami darbininkų vardą**. Tai už ką gi balsuoti? Drauge kareivi ! Mes pranešame tau , kad klasiniai susipra tę darbininkai , bežemiai , mažažemiai visose apygardose išstatė savo sąrašus, kurie vadinasi Darbininkų kuopų sąrašai , o Tel šių –Kretingos - Mažeikių apygardoj vadinasi Darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąrašai . Drauge kareivi , gerai atsimink Darbininkų kuopos vardą ir balsuok tik už šį sąrašą. Darbininkų kuopos sąraše išstatyti tikri darbininkai , kurie drąsiai ir atsidėję gins ir atstovaus darbinin kų reikalus seime. Jie nesiduos savęs suvilioti nei buržuazijai , nei sociališdavikams . Darbininkų kuopos atstovai neužmirš , drauge kareivi , ir tavo reikalų, nes seiman išstatyta yra nemaža ir draugų kareivių. Va, kiek Darbininkų kuopos sąrašuose išstatyta tavo drau gų kareivių . 1. Dominas Kazys, kareivis, žvalgybos baisiai sumuštas, kan kinamas , nuteistas sušaudyti, galop uždarytas drausmės batalio ne 2 metams . Tai drąsus ir pasišventęs darbininkų klasės veikė jas , buvęs visos Lietuvos profesinių sąjungų sekretorius . Išstatytas Šiaulių apygardoj antruoju . Reiškia , gali tikrai patekti seiman . 2. Bubelis Andrius, 5 pėstininkų pulko kareivis, tikras karei vių draugas, išstatytas Kauno ir Marijampolės apygardose . 3. Kulys Kostas, kareivis, veterinarijos felčeris, tikras karei vių draugas , išstatytas Rokiškio apygardoj trečiu . 4. Žvirblis, intendantūros tarnautojas, darbininkas , gerai pa žįstąs kareivio gyvenimą.

*** Taip originale . Originale praleistas, matyt , žodis. 586

5. Jurgilas Juozas, intendantūros darbininkas . Gerai pažįsta kareivių būvį , kareivių geras draugas. Drauge kareivi ! Štai tavo draugai ir broliai kareiviai , už kuriuos tu atiduok savo balsą ir turėsi savo kareivių atstovų seime. Drauge kareivi ! Ar gali suprasti, kad buržujų, bagočių ir socialpardavikų (socialdemokratų, kairiųjų ir dešiniųjų liaudi ninkų) partijų atstovai pasirūpintų tavo reikalais ! Ne ir ne! Jie to nedarys, nes nesiteikė net nė vieno kareivio savo sąrašuosna įtraukti! Tik balsuodamas už Darbininkų kuopų sąrašus išsirinksi ir tikrus savo atstovus seime! Darbininkų kuopų atstovai , reiškia ir tavo atstovai , pareiš kia, kad jie nežada tau , kareivi , aukso kalnų, nes seimas, esant buržuazinei valstybei, daug ką duoti negali ir neduos, bet visgi Darbininkų kuopų atstovai drąsiai ir smarkiai gins darbininkų klasės reikalus ir kels aikštėn buržuazijos ir bagočių nedorus darbus. Drauge kareivi ! Balsuok vien už Darbininkų kuopų sąrašus ! Pirmoj rinkimų apygardoj Darbininkų kuopos Nr. 7, antroj — Nr. 1, trečiojNr. 3, ketvirtoj - Nr. 5 (jis vadinasi Darbinin kų ir vargingesnių valstiečių sąrašas ) ; penktoj - Nr. 10 ir šeš toj — Nr. 1. Drauge kareivi ! Nesuklysk, nesumaišyk numerių, sergėkis, kad nepaduotum balso už savo priešų buožių, bagočių, klerikalų ar socialpardavikų partijas! Atsimink, drauge , kad darbininkų ir kareivių sąrašas vadi nasi Darbininkų kuopos sąrašas, o Telšių apygardoj Darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąrašas. DRAUGAI KAREIVIAI! Visi kaip vienas balsuokite už savo sąrašus, už Darbininkų kuopų sąrašus! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR KAREIVIŲ VIENYBĖ! TEGYVUOJA DARBININKŲ IR KAREIVIŲ ATSTOVAI SEIME! Savičo ir Šumkausko spaustuvė. Šiauliai. 10 000 egz. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 109 1.

Nr. 306 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO NR. 1 ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d. ] Visų šalių proletarai, vienykitės! DRAUGĖS MOTERYS DARBININKĖS ! Artinantis rinkimams į seimą, sujudo , sukruto visos partijos, partijėlės, grupės , draugijos. Sukruto krikščionys, katalikai , ka talikės, blaivybės, pavasariai, federacijos , juozapai 92, zitos , 587

kurių žmonės privedė šalį prie suirutės, bado, neregėto skurdo ir vargų. Sujudo liaudininkai su progresyviomis ,, socialistinė mis " poniomis, kurių griniai , sleževičiai ir panašūs šaudė darbi ninkus , kankino darbininkes, griovė jų profesines sąjungas , gniaužė darbininkų spaudą. Lenda iš savo šiltų šeimyninių ir seiminių vietelių, prabudę iš miego, socialdemokratai su purė nienėmis, lipa ant bačkų, rėkia , kaip jie „ kovoja “, ir žada vėl taip pat ,,kovoti " už darbininkų reikalus. Visi visi liko didžiausiais darbininkų reikalų " gynėjais ". Lie ja ašaras , graudžiu balsu šaukia apie sunkią darbininkų padėtį, plūsta vieni kitus ir žada , žada , žada . Ponios katalikės kolioja taip vadinamas ponias socialistes, ponios socialistės- ponias katalikes. Vienos žada kokį kąsnį čia pat ant žemės , kitos visokių dangiškų lockų ir amžiną dūšios išganymą po mirties . Kiek gražių žodžių, vilionių, prižadų! Iš kurgi šiandieną tiek daug tų darbininkų „ gynėjų“ ? Kur buvo tie globėjai * iki šiol ? Kodėl niekas nematė sunkaus dar bininko gyvenimo, neregėjo išdžiūvusių motinų veidų, negirdė jo alkanų kūdikių verksmo ar širdį veriančio motinos klyksmo , laidojant iš bado mirusį kūdikį? Kodėl tų apskritų poniučių ne matėme išblyškusių, pusalkanių streikuojančių darbininkių eilėse, kuomet tos drąsiai stojo į kovą su savo išnaudotojais? Ar žino tos ponios kumečių, bežemių, mažažemių moterų vargus? Ne. Žinoma, kad ne ! Toms ponioms ir jų vyrams rūpi ne dar bininkų ir darbininkių reikalai. Jiems rūpi jų išnaudojimas . Visi tie gražūs žodžiai ir triukšmas tik tam , kad darbininkų balsais patekti seiman ir dar tvirčiau užsirioglinti ant darbininkų pečių . Po gražiais žodžiais jos nori paslėpti tas skriaudas, vargus , skausmus , kuriuos kenčia darbininkės . Darbininkų mulkinimui uoliai padeda kunigai . Sakykla , iš pažintis , grasinimai peklos baisenybėmis - viskas gerai , kad tik atsiekus savąjį tikslą - suklaidinus darbininkus. Labiausiai atsilikusios darbininkų dalies moterų darbininkių balsais jie mano pralisti vėl į seimą, vėl spekuliuoti, plėšti, čiulpti paskutinius darbininkų bei darbininkių kraujo ir prakaito lašus . Didesnei dievo garbei " jie spekuliuos sacharinu , spiritu , ko kainu, vaikščios nutukusiais , išdribusiais pilvais, naudosis že mišku rojumi , o bado, šalčio, vargų nukamuoti darbininkai ir darbininkės skubės pas Abraomą ,, amžinų dangiškų" gėrybių ragauti! .. Nejaugi darbininkė dar sykį duosis save apmulkinti ? Nejau gi jos nieko nepamokė pastarieji karų, kraujo , kalėjimų, šaudy mų, vargų, ašarų, kančių metai ? Nejaugi duosis suvilioti save visokioms ponioms ir visokiems išnaudotojams? Ne! Daugiau taip būti negali ! Draugės darbininkės, bežemių, mažažemių , žemesniųjų tar Lautoin ir kareivių moterys ! Ne pakeliui mums su savo klasės Originale: apiekūnai.

588

priešais, su ponių katalikių, socialisčių organizacijomis. Nesi duokime šiandien savęs apgauti , atidžiai įsižiūrėkime į praeitį, nesivaduokime jų gražiais žodžiais ir prižadais , gerai témykime neva tuos mūsų reikalų gynėjus “ ir „ gynėjas ", kurie, seiman. pralindę, dar žiauriau engs negu iki šiol . Darbininkams ir darbininkėms geresnio rytojaus nieks ge ruoju neduos. Vien tik kova , atkaklia , organizuota kova jie gali išgauti šviesesnę ateitį . Išlįskime iš užpečkių,,,vargo pelės ", praverkime akis , nu šluostykime skausmo ašaras , stumkim šalin įvairaus plauko apgavikus ir stokime pačios save ginti . Nei vieno balso buožių, buožienių, buržuazijos partijoms, krikščionims, katalikams, katalikėms, blaivybėms, pavasariams, federacijoms, juozapams, zitoms. Nei vieno balso liaudininkams, progresyvioms, socialisti nėms ponioms! Nei vieno balso buožių ir buožienių prieplakoms - social demokratams ir purėnienėms! Visos kaip viena balsuokime už Darbininkų kuopos sąrašą, kur išstatyti tikri darbininkų klasės kovotojai, daugelis iš kurių net ir dabar sėdi kalėjimuose ir koncentracijos lageriuose už darbininkų reikalus! Jie tik vieni tikrai kovojo , kovoja ir, būdami seime, padės sunkiai kovojančiai darbininkų klasei . DARBININKAI IR DARBININKĖS GALI BALSUOTI TIK UŽ DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠĄ NR. 1. Savičo ir Šumkausko spaustuvė. Šiauliai. PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 105 i.

10 000 egz.

Nr. 307 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO ATSIŠAUKIMAS Į DARBININKŲ JAUNIMĄ RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d. ] Visų šalių proletarai, vieny kitės! LIETUVOS DARBININKŲ JAUNUOMENE, ATLIK SAVO PAREIGĄ! Artinasi rinkimai į seimą. Visos partijos , iki šiolei sutartinai engusios darbininkų klasę, vėl perša savo kromelį , vėl nori pa tekt į seimą . Lietuvos darbininkai ir kaimo biednuomenė ant savo kailio patyrė tikrus visų šių partijų darbus ir neprivalo duot vėl save suvedžioti . Lietuvos darbininkų jaunuomenei kartu su visa darbininkų klase teko pernešt visą viešpataujančių klasių ir jų pakalikų išnaudojimą, priespaudą, smurto ir engimo sunkenybes. 39 — LKP atsišaukimai , 1 t.

589

Krikščionys demokratai su dami, per ,, pavasarius “, šaulių ganizavo buožiukus, rengdami kų klasę. Jie stengėsi suviliot

liaudininkais , visą kraštą valdy sąjungą 93, jaunimo sąjungą 94 or sau ramstį kovoje prieš darbinin į savo judošiškas organizacijas ir

darbininkų jaunuomenę, ypatingai kaime . Bet daugiausia pasi žymėjo darbininkų jaunuomenės mulkinimu socialdemokratai . Jie įkalbinėjo darbininkų jaunuomenei , jog ji neprivalo daly vauti politikoj " , jog ji privalo laikytis nuošaliai . Tuo pat jie atitraukinėjo darbininkų jaunuomenę nuo jos revoliucinių už davinių ir silpnino darbininkų klasės eiles. Ne geriau už juos elgėsi ir vadinami ,,kairieji " liaudininkai . Per 22 metų visos tos partijos, taip ir neseiminės * , visiškai nesirūpino darbininkų jaunuomenės reikalais . Vietoj darbo dienos sutrumpinimo , vietoj tinkamo darbo at lyginimo, vietoj prieinamo mokslo darbininkų jaunuomenė gavo begalinį išnaudojimą, žiaurų persekiojimą, klerikalų smur tą. Savo klerikaline -monarchistine konstitucija atėmė nuo pla čių darbininkų [masių] teises , užkraudami ant jų pečių nepane šamą militarizmo jungą. Dabar visos tos partijos nori vėl patekt seiman. Bet nė vie nas darbininkas, bežemis, mažažemis ir kareivis neatiduos šiems išnaudotojams ir jų pakalikams socialdemokratams, darbo federacijai ir kitiems darbininkų mulkintojams savo balso. Šiuose rinkimuose dalyvauja ir klasiniai susipratę darbinin kai . Visose apygardose jie dalyvauja Darbininkų kuopos vardu . Kartu su visos darbininkų klasės reikalavimais jie kels ir ko vos ir už specialius darbininkų jaunuomenės reikalavimus. Todėl visa darbininkų jaunuomenė privalo rūpintis, kad visi darbininkai , bežemiai ir kareiviai atiduotų savo balsus vien už Darbininkų kuopų sąrašus . Lietuvos darbininkų jaunime! Nors buožės , klerikalai , spe kuliantai ir jų priepenos ir pavogė tavo balsus, vienok dideli uždaviniai stoja prieš tave . Reikia padėt savo suaugusiems draugams tinkamai išnaudot visą rinkimų kampaniją. Reikia pa det išrinkt tikrus darbininkų klasės gynėjus . Žiūrėk, darbininkų jaunime, kad tavo tėvas, motina, sesuo ar brolis nepaduotų savo balso už išnaudotojus ar jų pakalikus. Balsuodami už svetimus darbininkų klasei sąrašus, jie tik stipri na engėjus . Reikia griežtai reikalaut, kad visi jie balsuotų vien už tikrus darbininkų atstovus , už Darbininkų kuopų sąrašus. Tegyvuoja Darbininkų kuopos atstovai tikri visos darbi ninkų klasės ir darbininkų jaunuomenės gynėjai ! Šalin išnaudotojų viešpatavimas! Šalin išnaudotojų ir jų pakalikų sąrašai ! Šalin darbininkų jaunuomenės išnaudojimas!

* Taip originale. -- 590

2

7.Mr.

LIAUDININKAL

REPAYSUUSREKVIZIOS

"TRAICES DVI

- EMOKRATAL D KRIKŠČIONYS KUOPOS DARBINIRKY SARASAS . 27

!,proletarai ienykitės všally Visu Seimą ? Karinkti

Dart 04

‫צוקינפט‬

.

mą .Žr .5 psl 72-580

Kat ) Deklaracijo

Selme . darbininkų reikalavimal atstovų Klasinial susipratusiųjų

DARBININKŲ KUOPA

DARBININKU KUOPOS ARARAR .207

1

Social -Demokratal

MES NORIM SEIMA

M.7 venykittsl proletarial Aahy Visy Palinga žemdirbial ir

IC

kandidatų kuopos .7 Nr atsišaukimas iDarbininkų liustruotas r lakatas inkimų M (įI-psąrašo apygardos arijampo b Sšleistas .dlės apskr arbininkus ežemius einų ryšium ,iAlytaus mažažemius ir metais 1922 įIs rinkimais su ei

Balsuokit Darbininkų už Kuopos Sąraša Nr.7

RINKT KA S I I EIMA .

‫ין‬

Nė vieno balso buržuazijos bernams - socialdemokratams ir avantiūristams ,,kairiesiems" liaudininkams su poalei cionistais! Ne vieno balso darbininkų klasės judošių organizacijai dar bo federacijai,,,pavasariui “ ir jiems panašiems, prisidengusiems įvairiais darbininkų vardais . Balsuokit visi tik už vienintelį tikrą darbininkų sąrašą, už DARBININKŲ KUOPOS sąrašą!

Savičo ir Šumkausko spaustuvė . Šiauliai. PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 108 l.

10 000 egz.

Nr. 308 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO NR. 1 ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBININKUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d.]

BALSUOKITE UŽ SĄRAŠĄ NR. 5* Darbininkai ir darbo žmonės, ATMINKITE, kad klasiniu at žvilgiu sąmoningų darbininkų sąrašas Kauno rinkiminėje apy gardoje (Kauno , Vilkaviškio , Šakių ir Kaišiadorių apskr.) yra Darbininkų kuopos sąrašas Nr. 5. ŽINOKITE, kad jūsų balsus nori iš jūsų išvilioti žydai fabri kantai, rabinai , spekuliantai , krautuvininkai ir šiaip inteligentai arba, kaip juos vadina , achdusininkai , sionistai ir demokratai . Ši juodoji brolija sudarė „ šventąją sąjungą “ , kad galėtų mus lengviau įtikinti, jog yra galimas visos žydų tautos susivieniji mas, kad yra galimas Ožinskio , Soloveičiko ir kitų susivieniji mas su jų darbininkais , kuriuos šeimininkai baisiai išnaudoja, kad yra galima, kad fabrikantai gintų interesus savo darbinin kų, kurie yra jiems per daug nešvarūs, kad galima būtų juos į savo namus įsileisti . Mes visą laiką matėme , kaip Steigiamaja me seime žydų frakcija su sionistais priešakyje „ gynė “ žydų darbo žmonių masių interesus , iš vienos pusės, ir žydų tautos garbę, kuri jiems esanti tokia brangi , iš kitos . Jie atliko juodą darbą reakcijai vien už gerus pažadus , kuriuos jie panaudojo sionizmo reklamai , jie bučiuodavo pono ranką, kai tas jiems tik meiliai linktelėdavo . Už ministerio portfelį jie pardavė reakcijai liaudies inte resus. Ir štai šitie ponai turi dabar tiek įžūlumo, kad jie ragina bal suoti už save tuos, kuriuos jie ilgus metus išdavinėjo ir pardavi nėjo ir kuriuos jie yra pasiryžę ir toliau pardavinėti. Originale virš antraštės lietuvių kalba atspausdinta: Darbininkų kuopos atsišaukimas apie rinkimus į seimą. -

592 ―――

Darbininkai ir darbo žmonės! Varykite lauk iš savo namų reakcijos talkininkus: sionistus, achdusininkus ir demokratus, nė vieno balso mažumų blokui, nė vieno balso žydų, vokiečių ir kitų mažumų kapitalistų susivienijimui. Antrą kartą, tik kitaip užsimaskavę, pasirodė šioje rinkimų kampanijoje politinių šantažuotojų saujelė, bet šį kartą jiems neužteko įžūlumo kalbėti profsąjungų vardu , jie pasitenkino žydų darbininkų firma. Grupė, kuri visoje Lietuvoje turi vos keliolika šalininkų, kuri niekur neturi jokios vilties pravesti kandidatą, kuri visur ir visiems pasakoja , kad tarp jų ir Darbininkų kuopos nėra jo kių idėjinių ginčų, turėjo įžūlumo, esant šalyje dabartinei sle giančiai atmosferai , ardyti sąmoningos darbininkijos eiles, suda ryti prieš ją dar vieną frontą, žadinti nesąmoningosios masės tarpe nacionalistines nuotaikas . Antrasis Žydų darbininkų sąrašo vyrukų debiutas yra ne mažesnis darbininkų reikalo išdavimas, kaip pirmasis. Kiekvienas doras darbininkas turi su pasibiaurėjimu nusi kreipti nuo tokių politinių avantiūristų. Nė vienas darbininkas ir darbo žmogus negali balsuoti ir nebalsuos už Žydų darbininkų sąrašo politikierius. Vienas ir vienintelis sąrašas, kurį taip neapkenčia visa buržua zija be tautybės skirtumo , kuris sudaro brolišką visų engiamų jų ir išnaudojamųjų susivienijimą, vienintelis, kuris pasako darbininkams tiesą ir nurodo tikrus kelius, kuriais jie turi eiti , ir apie kurį grupuojasi visi sąmoningi Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai, yra Darbininkų kuopos sąrašas Nr. 5. Visi darbininkai ir darbo žmonės balsuoja tik už sąrašą Nr. 5. Š. Neumano spaustuvė Kaune Darbininke, tavo pareiga perskaityti ir duoti kitam. PA, 1770 1., 1922 m., Versta iš žydų kalbos. 1 b., 103 l.

Nr. 309 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO NR. 1 ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m., ne vėliau kaip spalio 10 d. ]

VARYKITE JUOS LAUK IŠ SAVO DARBININKIŠKŲ NAMŲ! *

Nusileidę iš savo didelių, puošnių butų į jūsų vargingus , tamsius butus, ateis miesto aristokratija - fabrikantų, bankinin kų, pirklių, valiutos spekuliantų kilnieji sūneliai ir išsidabinu Originale virš antraštės lietuvių kalba atspausdinta : Atsišaukimas apie 1inkimų į Lietuvos seimą partijos sąrašą Nr. 1 . 593

sios dukrelės ir, meilindamiesi prie jūsų, mėgins išvilioti jūsų balsus. Paklauskite juos, kur jie buvo , kai jūsų bute trūko duonos, kai jūsų vaikai neturėjo pakankamai oro kvėpuoti , kai jie ne turėjo drabužio apsivilkti , batų apsiauti . Paklauskite juos, kur jie buvo , kai jūs ir jūsų vaikai strei kavote, norėdami iš jų sočių ir storapilvių tėvų išplėšti kelių šimtų markių į savaitę priedą ! Paklauskite juos, kur jie buvo, ką jie veikė ir veikia dabar, kai jūsų broliai ir seserys , sūnūs ir dukros, artimi ir pažįstami , giminės ir draugai pasodinti į kalėjimą vien už tai , kad jie norėjo pagerinti savo padėtį , norėjo aprengti ir apauti savo vaikus, savo tėvus ir motinas, pavalgydinti juos duonos kąsniu , išvirti jiems košės . Varykite juos lauk iš savo namų – visą išnaudotojų ir siur bėlių gaują ! visos tos gaujos , gyvenan Neleiskite jų per savo slenkstį prakaito ir kraujo ! iš jūsų darbo, čios iš jūsų vargo, iš jūsų Tačiau ateis pas jus ir tokie, kurie dangstosi profesinių są jungų sąrašu . Paklauskite juos, ar jie nežinojo , kad yra išstatytas darbi ninkų sąrašas , dėl kurio nė abejonės negali būti , kad jam simpa tizuoja visi Lietuvos darbininkai ir vargingieji valstiečiai. O jei gu jie žinojo, tai kodėl jie nepasiūlė mažutei savo narių ir dar mažesnei savo pakalikų saujelei , kad jie balsuotų už Darbininkų kuopos sąrašą, o nesidėtų su tikrais kontrrevoliucionieriais, ku rių bičiuliai ir draugai yra žinomi išdavikai . Paklauskite juos, kodėl jie suskaldė vieningą frontą, apie kurį jie visur kalba , kodėl jie savo suklastotu sąrašu įnešė są myšį į darbininkų tarpą. Paklauskite juos , kurios profsąjungos ėjo kartu su jais su darant sąrašus? Paklauskite juos , kodėl iš miesto tarybos darbi ninkų frakcijos buvo pašalintas tas darbininkas ", kuris figu ruoja pirmoje vietoje jų sąraše? Pasakykite visiems atvirai ir aiškiai mes, darbininkai ir darbo žmonės, balsuojame tik už DARBININKŲ KUOPOS sąrašą.

A. Slonimskio, J. Kuznickio ir Ch. Eideso spaustuvė. Kaunas. Laisvės al. 34.

PA, 1770 f., 1922 m., i b., 100 l.

Versta iš žydų kalbos.

594 ---

Nr. 310 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBININKUS RYŠIUM SU RINKIMAIS Į I SEIMĄ [ 1922 m. ne vėliau kaip spalio 10 d.] BATSIUVIAI , SIUVĖJAI, ODININKAI , KRAUTUVIŲ PARDAVĖJAI , SPAUSTUVININKAI, NEŠĖJAI, VEŽIKAI , KROVĖJAI * Artėja sprendžiamoji diena. Artėja diena, kai jūs turė site parodyti , kad jūs esate sąmoningi darbininkai , kad, jeigu jūs ir negalite kiekvieną dieną pasišvęsti kovai, tai jūs žinote , kas yra tie, kurie gali išaiškinti ir išaiškins jūsų interesus , kurie nepabugs žūtbūtinės kovos už jūsų darbininkiškus reikalus . Atėjo laikas, kada jūs galite nors iš dalies atsiskaityti su sa vo išnaudotojais , su savo šeimininkais, kurie kasdien jus smau gia, kurie čiulpia iš jūsų paskutinį prakaito ir kraujo lašą! Atėjo laikas, kada jūs galite mesti tiems ponams atgal į vei dą visas tas skriaudas, kurias patiriate iš jų kiekvieną dieną fabrike, dirbtuvėje , krautuvėje, gatvėje! Atėjo laikas, kai jūs galite parodyti savo jėgą, kai jūs galite tarti savo žodį ! Netylėkite! Fabrike, gamykloje, dirbtuvėje, krautuvėje, si nagogoje ir gatvėje- visur AGITUOKITE UŽ DARBININKŲ SĄRAŠĄ. A. Slonimskio, J. Kuznickio, Ch. Eideso spaustuvė. Laisvės alėja Nr. 34.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 101 l.

Versta iš žydų kalbos.

Nr. 311 DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠO ATS!ŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBO JAUNIMĄ RYŠIUM SU RINKIMAIS I SEIMĄ [ 1922 m. ne vėliau kaip spalio 10 d.] PAPASAKOKITE SAVO TĖVAMS IR MOTINOMS Į rinkimus eina visi . Į rinkimus eina jauni , sąmoningi drau gai darbininkai , pergyvenę visus kovos sunkumus , patyrę visas kančias, kurias turi pakelti kiekvienas tikras kovotojas dėl laisvės ir žmogaus teisių . Bet į rinkimus įtraukiami ir vyresnio amžiaus darbininkai , darbo žmonės , jaunos kovojančios kartos tėvai ir motinos . Originale virš antraštės lietuvių kalba atspausdinta: Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas apie rinkimus į Lietuvos seimą.

595

Jie neturi išduoti jaunų savo vaikų! Balsuoti už kitą sąrašą, ne už tą, už kurį balsuoja vaikai — reiškia stoti prieš juos, reiškia išduoti savus vaikus, reiškia per duoti juos į priešo rankas. Šito tėvai nepadarys . O jei kas nors taip pasielgs, tai todėl , kad jiems nebuvo išaiškinta , todėl, kad jie nežino, kodėl jų vaikai balsuoja kaip tik už darbininkų sąrašą. Ir mes turime todėl išaiškinti tai mūsų tėvams . Mes turime papasakoti savo tėvams ir motinoms apie tai , ką mes kiekvieną dieną turime pakelti dirbtuvėse ir fabrikuose , apie tai, kaip mūsų šeimininkai išnaudoja mus, kaip mes ken čiame visur namuose, gatvėje , bendruomenėje ir net mo kykloje . Papasakokite savo tėvams ir motinoms, kad tie patys sio nistukai ir demokratinių partijų žmonės: fabrikantai, malūni ninkai, bankininkai, valiutos spekuliantai - visi tie dabitos ir ponai, kurie dabar, rinkimų metu , ateina pas juos , norėdami jų balsus išvilioti , kad tie patys ponai dar vakar nenorėjo su jais kalbėtis , kad dar vakar jie jus užgauliojo ir purvais drabstė , nenorėjo su jumis nė pasisveikinti gatvėje, varė iš bendruome nės, boikotavo jūsų vakarus , neduodavo nė skatiko jūsų mo kykloms, norėjo iš jūsų vaikų atimti paskutinę galimybę gauti bent minimalų išsilavinimą. Papasakokite savo tėvams ir motinoms , ką kiekvienas iš jū sų pergyvena, kai jis nori apginti savo ekonomines ir politines teises; papasakokite jiems , kas suimamas streiko metu , kai jūs tenorite gauti didesnį duonos kąsnelį savo žmonai ir vaikui! Papasakokite jiems, kaip tie bankininkai , fabrikantai , valiutos spekuliantai , visa ši apgavikų gauja , sėdinti jums ant sprando — kaip jie elgiasi su jumis darbo metu fabrike , gamykloje, dirb tuvėse! Priminkite savo tėvams ir motinoms, kiek gyvenimo metų jūs , jūsų broliai , jūsų bičiuliai , jūsų draugai atidavėte ir ati duodate dabar kovai dėl darbo liaudies politinių teisių; papa sakokite jiems, kiek daboklių ir kalėjimų jums teko pažinti , kiek gyvų žmonių kamuojasi už grotų, kiek gyvų žmonių ati davė savo gyvybę kartuvėse ! Kiek jaunų darbininkijos sūnų ir dukrų kaulų supuvo rūsiuose ir kazematuose! Papasakokite visa tai savo tėvams ir motinoms ! Jie turi tė vų ir motinų širdis . Jie atmena , kaip kruvinos ašaros tryško jiems iš akių, kaip skaudžiai jie pergyveno visas tas skriaudas , kurias kasdien tenka pakelti jų mylimiems vaikams . Jie tai gerai supras, jūsų tėvai ir motinos, nes jie patys yra darbininkai , patys vargdieniai , jie patys yra tų pačių banki ninkų, pirklių, fabrikantų, spekuliantų ir apgavikų pavergti . Jie neleis niekinti savo vaikų didvyrių, jie nemindžios savo kojomis savo kovotojų sūnų, savo kovotojų brolių garbės!

596

Jie visi balsuos už darbininkų sąrašą. Nė vieno balso savo vaikų budeliams ir išdavikams ! Nė vieno balso sionistams ir liaudininkams! Nė vieno balso falsifikuotiems sąrašams ! VISI BALSUOJA TIK UŽ DARBININKŲ KUOPOS SĄRAŠĄ! A. Slonimskio, J. Kuznickio ir Ch. Eideso spaustuvė. Laisvės alėja Nr. 34. Versta iš žydų kalbos.

PA, 1770 f., 1922 m., 1 b., 99 1.

Nr. 312 PIRMOJO SEIMO DARBININKŲ KUOPŲ FRAKCIJOS PAREIŠKIMAS RYŠIUM SU I SEIMO PALEIDIMU IR RINKIMAIS Į II SEIMĄ [ 1923 m., tarp kovo 12 d. ir gegužės 12 d.] Visų šalių proletarai, vieny kitės! PIRMOJO SEIMO DARBININKŲ KUOPŲ FRAKCIJOS ŽODIS Į DARBININKUS IR MAŽAŽEMIUS Draugai! Pusė metų atgal jūs išrinkote mus į I seimą , kad pa dėtume jums jūsų sunkioje kovoje prieš darbininkų ir mažaže mių išnaudotojus, kad gintume darbininkų reikalus . Dabar, kada Aleksandro Stulginskio įsakymu kovo 12 dieną seimas paleistas, kada paskirti gegužės 12-13 d . nauji rinkimai , mes, jūsų rinkti atstovai, turime pasakyti Lietuvos darbininkų klasei ir mažažemiams , kodėl bagočių-klerikalų valdžia paleido seimą, kaip darbininkai ir mažažemiai turi žiūrėti į naujus rin kimus ir ką veikėme mes, jūsų rinkti atstovai į pirmąjį seimą. Kunigų, bankininkų vailokaičių, žilinskių, jurgučių parti krikščionys demokratai , šimtamargių ūkininkų sąjunga, ja judviejų pasamdyta darbo federacija , dvilypiai liaudininkai ir socialdemokratai garbino seimą kaipo daugumos gyventojų va lios reiškėją . Klasiniai gi susipratę darbininkai , statydami savo kandida tus į seimą, priminė Lietuvos darbininkų klasei ir mažažemiams garsiųjų socializmo mokytojų K. Markso ir F. Engelso žodžius, kad buržuazinės valstybės valdžia tai komitetas bendriems visos buržuazijos klasės reikalams vesti . Darbininkų kuopos savo spaudoje, mitinguose sakė, kad buožės , turėdami savo ran kose visą valdžią, susidarys seimą tokį , koks jiems reikalingas; o jei seimas jiems nepatiks , tai tokį seimą išvaikys ir naują, pilnai paklusnų , išsirinks . Darbininkų kuopos kvietė darbininkų klasę nieko daug iš seimo nelaukt, pasitikėt tik savo organizuotom spėkom. Šio seimo veikimas ir jo paleidimas aiškiausiai tą patvirtino .

597

Jau anuose rinkimuose , draugai darbininkai ir mažažemiai , matėte, kaip nenorėjo darbininkų atstovų buožės įsileisti į seimą , kaip areštavo darbininkų išstatytus kandidatus ir varžė spaudą . Bet, nežiūrint to, miestų ir kaimų darbininkai ir žymi dalis ma žažemių atidavė balsus už Darbininkų kuopų sąrašus .

Po rinkimų prasidėjo Darbininkų kuopų atstovų persekio jimas . Jūsų išrinktą atstovą Dominą kademai su federantais mėgino kumščiais sumušt seime . Kito darbininkų atstovo Pranckūno dar iki šiol nepaliuosavo iš kalėjimo . Mums, likusiems, kade mai ir liaudininkai visokiais būdais trukdė dirbt. Jie daugumą mūsų frakcijos pašalino 10 -čiai posėdžių iš seimo , neįsileido į komisijas, kad nekliudytume jiems darbininkams pinkles pint. Visokie mėginimai paturėt su darbininkais ir mažažemiais ry šius ar per susirinkimus, ar per spaudą valdžios agentų buvo užgniaužiami . Ir pačiam seime mes rūpinomės, kiek galėdami , darbininkų reikalais . Mes įteikėm įstatymų sumanymus dėl atlyginimo dar bininkams litais vietoj markių, dėl kareivių teisių, dėl dvarų darbininkų samdymo ir atstatymo, bet bagočių atstovai tų įsta tymų nė neskaitė , taip pat kaip ir savo įneštąjį įstatymą apie ligonių kasas išlaikė per Steigiamąjį ir šį seimą kur tai pa slėpę. Jie tik žodžiais žada, o darbais išnaudoja darbininkus iki paskutinio prakaito lašo . Mūsų frakcija įnešė visą eilę paklausimų valdžiai dėl Šiau lių miesto ir gelžkeliečių profsąjungų uždarymo , dėl darbinin kų spaudos persekiojimo, dėl mušimų darbininkų lageryj , dėl Klaipėdos ,, sukilimo " ir kitus, kad tuo būdu parodyt valdžios daromas skriaudas darbininkams ir mažažemiams . Seimui susirinkus, bankininkų partija - krikščionys de mokratai ir ūkininkų sąjunga, palaikomi darbo federacijos va dų, sudarė vieni patys valdžią, neįsileisdami net buožių liau dininku . Pastarieji , žegnodamies ir kaire ir dešine nuo darbininkų ir mažažemių, visais būdais prašosi , kad kademai ir juos prisileis tų prie valdžios pyragų. Darbininkų kuopų frakcija , matydama , kad klerikalinė reak cija vis labiau įsigali ir darbininkų ir mažažemių reikalus vis labiau gena ožio ragan, kreipėsi į visas partijas ir organizaci jas, kurios jungia apie save įvairių pakraipų darbininkus ir mažažemius , kaip tai socialdemokratus , darbo federaciją, dali nai valstiečių sąjungą su pasiūlymu sudaryt darbininkų-valstie čių valdžią . Bet tą pasiūlymą tiek socialdemokratų, tiek darbo federacijos, tiek valstiečių sąjungos vadai atmetė , nes jiems rūpi ne darbininkų reikalai , o vieniems - bankininkų vailo kaičių palaikymas, kitiems - valdžios pasidalijimas su bagočiais krikščionimis demokratais .

598

Atsišaukimas apie rinkimų

Lietuvos

tijos sąrašą Nr.

Wszyscy

polacy

Seimą

par

1.

robotnicy,

włościanie

i

biedota

głosują

jedynie

swój spis

,, Darbi

za

ninkų

kuopos"

Precz z polskiemi

Precz

ze

numer

panami !

spisami

ich !

LEVI pausteve Kaunas Laisves Alex Nr.

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 II Kauno apygardoje atsišaukimas, išleis tas 1922 metais ryšium su rinkimais į I seimą.

Kodėl bagočiai taip drąsiai kliudo dirbti darbininkų atsto vams ir taip žiauriai išnaudoja darbininkus? Kodėl socialde mokratų, darbo federantų vadai atsisako nuo darbininkų-vals tiečių valdžios? Tik todėl , kad buržuazija skaitosi ne su žodžiais , o su orga nizuota darbininkų spėka . Kol darbininkų klasė bus pakrikusi , kol darbininkai visų pakraipų nepradės išvien ginti savo rei kalavimus, tol buržuazija atmes visus darbininkų įstatymus, tol nebus sudaryta šalyj darbininkų-valstiečių valdžia . Bet ir šis seimas, kuriame didelė dauguma buvo bagočių atstovai , nepatiko kademams. Jie nori vieni patys valdžią laikyt. Jie tiki , kad juos palaikys Antantė ir fašistai , kurie kol kas langus daužo , bet greit kaip Italijoj pradės darbininkus žudyt, jei jiems darbininkų klasė neatsispirs, suglaudusi savo spėkas . Kademai paleido seimą ir nori represijomis, darbininkų ir mažažemių persekiojimu sau daugumą susidaryt. Darbininkai ir mažažemiai turi gerai pažint savo priešus, kad balsų jiems neatiduot. Bankieriai kademai, prisidengę ūkininkų sąjungos ir darbo federacijos vardais, mėgins žvejoti darbininkų ir mažažemių balsus. Jie per 4 valdymo metus suėmė į savo rankas bankus . Ačiū jų pinigų politikai turime didžiausią brangenybę ir nemažes nius mokesčius. Ačiū jų politikai Vilnijos darbininkai ir maža žemiai pavergti lenkų imperialistų. Tai jų nuopelnas " — Klai pėdos sukilimas ", už kurį Lietuvos darbo minios turės sumo kėt: dalį vokiečių kontribucijos Prancūzijai už kariuomenės lai kymą Klaipėdoj per 3 metus, Vokietijai - už vokiečių valdžios turtus Klaipėdos krašte , tai yra milijonus ir milijonus litų. Ne gana to, Klaipėdos uoste ir plaukioti Nemunu gauna teises su Lietuva taip pat ir lenkų ir kiti imperialistai. Tokiu būdu svetimiems grobuonims bus pavergtos visos Lietuvos darbo mi nios. Prie to viso turime klerikalų reakciją, darbininkų ir ma žažemių persekiojimą , užtat pilną laisvę juodašimčiams — fa šistams. Dvarus pasidalino dvarininkų giminės arba duoda tokiomis sąlygomis, kad naujakurys negalėtų įsikurti. Darbininkų draudimo nėra . Darbininkų spaudą ir organiza cijas varžo . Tai tokie kademų, ūkininkų sąjungos ir darbo fede racijos valdžios nuopelnai. Bagočių kademų bičiuliai valstiečiai liaudininkai veržiasi su jais susidėti ir kartu su jais iš darbininkų ir mažažemių pra kaito lobti. Socialdemokratų vadai, kviesdami skaldyt darbininkų orga nizacijas, pildo bagočių prisakymą: „ Jūs skaldykit, mes valdy sim ir jums trupinius užleisim ". Darbininkai , saugokitės pleč kaičių, kairių ir Ko!

600

,,Žemdirbiai" ir pažanga " siūlo jau tvirtą valdžią", kalba apie seimo nereikalingumą (suprask: monarcho nori) ir tiesia savo ranką kademams. Dvarininkas ir buožė susiuodžia. Draugai darbininkai ir mažažemiai! Pažinkite savo priešus. Kas, norint ir nesąmoningai, palaiko darbininkų klasės priešus, tas padeda nerti darbininkams kilpą ant kaklo. Prieš stiprėjančią reakciją , prieš juodašimtišką fašizmą dar bininkai turi suglaust savo jėgas. Mes kviečiame visus darbininkus, be pažiūrų skirtumo, kel ti šiuos savo opiausius reikalavimus ir bendromis spėkomis siekti jų: Darbininkų ir vargesniųjų valstiečių valdžia! Panaikinimas karo stovio! Streikų, susirinkimų, spaudos ir organizacijų laisvė darbi ninkams ir mažažemiams! Atidavimas teisman fašistų vadų ir jų būrių nuginklavimas! 8-nių valandų darbo diena visiems darbininkams. Darbininkų apdraudimas ligoj, senatvėj , nedarbėj ir t. t. kapitalistų lėšomis. Nustatymas algos minimumo, žemiau kurio nei vienas šei mininkas negali mokėt. Visos stambios žemės nuosavybės paėmimas be jokio atly ginimo su triobomis, gyvuliais ir inventoriumi ir jos perdavi mas veltui darbininkams ir mažažemiams. Žemių išskirstymas per žemės komitetus, išrinktus darbinin kų ir kaimo biednuomenės. Aprūpinimas naujakurių gyvu ir negyvu inventorium ir sėklomis. Aprūpinimas darbininkų, mažažemių ir naujakurių malko mis, o taip pat medžiaga trioboms pasistatyti! Paliuosavimas darbininkų ir visos biednuomenės nuo viso kių mokesčių. Visi mokesčiai turi būt uždeti turtingiesiems! Tai tik dalis darbininkų ir mažažemių opiausių reikalavimų. Draugai darbininkai ir mažažemiai! Visi kaip vienas susi spieskite apie šiuos reikalavimus . Jei rinkimai įvyks , visi kaip vienas eikite prie jų ir visi kaip vienas balsuokite tik už tuos, kurie tikrai kovoja už išvardintus reikalavimus , t . y. už klasiniai susipratusių darbininkų sąrašus: už DARBININKŲ KUOPŲ SĄRAŠUS. Bet kartu budėkit! Bagočių partijos darys viską, kad neįsi leist darbininkų atstovų į seimą. Dabokit, kad ne vienas darbininko bei mažažemio balsas nepatektų priešams. Geriau nebalsuot, nei kad priešui atiduot savo balsą. Bet, svarbiausia, visados ir visur atsiminkite, kad jūsų rei kalavimų pasiekimas priklauso ne nuo skaičiaus balsų seime, o nuo jūsų eilių suglaudimo, susipratimo ir bendro savo reika lų gynimo.

601

Kaip iki šiol, taip ir toliau mes kartu su jumis tęsime kovą už pilną darbininkų klasės pasiliuosavimą iš po išnaudotojų jungo. Tegyvuoja darbininkų klasės laimėjimas!

I seimo Darbininkų kuopų frakcija Kaunas, kovo mėn. „ Varpo“ b-vės spaustuvė, Kaunas, Laisvės al. Nr. 60 PA, 1770 f., 1923 m., 1 b., 111 l. Nr. 313 KAUNO MIESTO TARYBOS DARBININKŲ FRAKCIJOS LAIŠKAS LIETUVOS DARBININKAMS, NURODANTIS, KAD IR LIETUVA GALI BŪTI ĮTRAUKTA Į NAUJĄ IMPERIALISTINĮ KARĄ [1923 m., ne anksčiau kaip gegužės mėn.] Visų šalių proletarai, vieny kités! DRAUGAI ! Kairiųjų darbininkų spaudos varžymas neleidžia mums per darbininkų spaudą nurodyt pavojų, kuris gresia visai Lietuvos darbininkų klasei . Todėl šiuo laišku mes skubame perspėt Lie tuvos darbininkus, kad visa Lietuvos darbininkų klasė stovi ant bedugnės krašto, į kurią ją stumia gobšieji imperialistai . Visas pasaulis atsidūrė vėl prieš naujo karo pavojų. Apie tai rašo net buržuazijos laikraščiai . Lietuvos valdiškas organas ,,Lietuva “ rašo , kad prancūzai nori nuversti Tarybų valdžią Rusijoj . Tam tikslui prieš Tarybų Rusiją jie siundo Lenkiją ir Pabaltijo valstybes . Rašo , kad tas karas galįs greitai prasidėti . Kas gi tokio atsitiko ? Dalykas tame, kad nors pasaulinį 1914-1918 m. karą prancūzų ir anglų bankieriai su fabrikantais ir išlošė, bet jų dalykai nepagerėjo . Per karą pas prancūzus la bai padidėjo skolos ; bankieriai nebeteko tų milijonų, kuriuos prieš karą įvežė Rusijon , įdėjo į fabrikus ir kuriuos Rusijos dar bininkai atsisakė grąžinti . Todėl prancūzai nori nuversti Tarybų valdžią, paverst Ru siją į savo koloniją, pastatyt valdžią iš senų rusų ir savo gene rolų, kurie luptų po devynis kailius nuo Rusijos darbininkų ir mažažemių ir mokėtų milijonus prancūzų bankieriams. Anglai nors ir daugiausia laimėjo, bet ir nesijaučia ramiai . Rusijos revoliucijos liepsna ir pilnas tautų paliuosavimas rado atbalsį pas Azijos tautas, kurios nemielaširdingai buvo ir tebėra išnaudojamos kapitalistų anglų, pavyzdžiui , Indija , Persija ir kitos . Anglų buržuazija bijosi , kad tie turtingi kraštai nepa spruktų jiems iš rankų, todėl pasiryžo parblokšt Tarybų valdžią Rusijoj , kuri vis daugiau simpatijos randa Azijos tautose. Be

- 602

to, anglams labai rūpi nafta , kurios milijonus pūdų išgauna Baku mieste . Tokiu būdu ir prancūzai ir anglai vienodai įniršę prieš Ta rybų valdžią ir sutartinai rengia karą prieš Tarybų Rusiją . Jie supranta, kad prancūzų ir anglų darbininkai neis kariauti nei prieš Tarybų Rusiją, nei prieš Vokietiją. Todėl Antantes imperialistai, iš vienos pusės, stengiasi su provokuot Tarybų Rusiją, kad ji pirmoji pradėtų karą . Tam tikslui imperialistai pasiunčia fašistus nužudyti Tarybų Rusijos atstovą Vaclovą Vorovskį . Anglai siunčia Tarybų valdžiai vie ną ultimatumą paskui kitą, nors Tarybų valdžia, norėdama iš vengti karo, nusileido kiek galėdama . Iš antros gi pusės, jie , Antantės bankieriai , už savo mašnas lieti kraują nori pasiųsti Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos darbi ninkus. Prancūzų maršalas Fošas važinėja į Lenkiją ir Čekiją. Ang lų generolai - į Lenkiją ir Rumuniją. Jie stengiasi sudaryti mi litarinį bloką prieš Tarybų Rusiją iš Rumunijos, Lenkijos, Lat vijos, na, žinoma, ir Lietuvos. Kaip Lietuvos valdžia į tai atsako , mes nežinome . Tiesa , Sme tona " Krašto balse " rašė, kad vaikšto gandai, būk yra pada ryta slapta sutartis su prancūzais . Kiek tame tiesos, su laiku su žinosime . Bet faktas lieka faktu , kad prancūzai ir anglai prieš Tarybų Rusiją nori pasiųsti Lenkijos, Rumunijos, Latvijos ir Lietuvos darbininkus ir sodiečius. Jie nori, kad dėl jų milijonų savo gal vas guldytų tūkstančiai Lenkijos , Latvijos ir Lietuvos darbinin kų. Prie to karo jie skubiai ruošiasi . Va, kodėl mes skubame perspėt darbininkus apie gresiamą pavojų . Bet tas dar ne viskas. Kad buržuazija galėtų vykinti savo planus ir didint turtus, reikia , kad darbininkai liktų paklusniais jų vergais . Užtat jie organizuoja visur fašistus ir siundo juos ant darbininkų organizacijų , griauna darbininkų profsąjungas, kooperatyvus , užgniaužia spaudą, ilgina darbo laiką , mažina algas . Vienu žodžiu , stengiasi iš darbininko padaryt bežadę ma šiną, beteisį vergą. Šios rūšies fašizmas jau pasirodė Lietuvoj . Tam užtenka prisimint priešrinkiminį seimų laiką. Nuo mūsų pačių, darbininkų, priklauso, ar mes liksime mé sa prancūzų kanuolėms, ar užviešpataus fašistų diktatūra Lie tuvoje. Jei darbininkai bus pakrikę , tada lengvai įsigalės fašizmas Lietuvoj , o tada neišvengiamai jie įtrauks Lietuvą į imperia listų karą, kuriame tūkstančiai Lietuvos darbininkų ir sodiečių paguldys savo galvas . Ir už ką? Už prancūzų, anglų, lenkų ban kierių reikalus . Tada darbininkų vargas, kuris neapsakomai jau dabar dide lis, dešimteriopai padidės, alga sumažės , darbo laikas pailgės ,

603

darbininkų spauda ir organizacijos liks dar labiau suvar žytos. Naujas karas, daug baisesnis už 1914-1918 metų karą, lau kia mus, Lietuvos darbininkus, jei mes patys iš anksto nepasi priešinsim . Visų šalių darbininkai kelia protestus prieš buržuazijos ren giamą karą, organizuojasi prieš juodašimčius fašistus. Berlyno darbininkai, palydėdami fašistų nužudytą Vaclovą Vorovskį , suruošė iš 150 000 darbininkų demonstraciją prieš fašistus. Ang lijos šimtai tūkstančių darbininkų per mitingus ir demonstraci jas kelia protestus prieš Anglijos valdžios grobuoniškus ulti matumus, pasiųstus Tarybų Rusijai . Tarptautinė transporto darbininkų konferencija nutarė paskelbt visuose kraštuose transporto darbininkų streiką, jei buržuazija mėgintų pradėti karą. Su tokiu pat pasiūlymu ji kreipėsi į visus kitus darbinin kus. Tarybų Rusijos milijonai darbininkų ir sodiečių milžiniš kose demonstracijose pareiškia, kad jie nenori karo, jie nori taikos ir kelti savo ūkį , kurį baltagvardiečių intervencijos taip labai išardė . Bet kartu jie pareiškė, kad , kartą pasiliuosavę, vergais daugiau niekieno nebeliks . Jei visų kraštų darbininkai visi kaip vienas stos prieš karą , tada buržuazija negalės kariauti, nebegalės darbininkų ranko mis sukurtus turtus naikinti. Kodėl 1914 m. buržuazija galėjo pradėti baisiąsias pasaulines skerdynes? Todėl , kad dešinieji socialistai , taip vadinamieji socialpatrio tai, kuriems darbininkų didelė dauguma buvo pasitikėjusi , at sisakė nuo savo pasižadėjimų kovoti prieš karą, susiblokavo su buržuazija ir nuvedė milijonus darbininkų į frontą prieš kitų šalių darbininkus. Darbininkai turi daboti , kad tas nebeatsikartotų. Mes, Lietuvos darbininkai, irgi negalime snausti ir laukti paskutinės valandos , kada karo gaisras bus jau vėlu gesinti . Mūsų frakcija kreipiasi šiuo laišku į visus darbininkus, kviesdama per mitingus , susirinkimus ar fabriko ir dirbtuvės visų darbininkų vardu kelti protestus prieš buržuazijos rengia mą karą. Mes kviečiame visas darbininkų organizacijas iš anksto su glausti savo spėkas prieš bendrą priešą ir pavojų: fašizmą ir karą . Mes, kviesdami visas darbininkų organizacijas ir visus dar bininkus prie bendro darbininkų fronto sudarymo kovai prieš karą ir fašizmą, siūlome sušaukti visų darbininkų organizacijų atstovų pasitarimą, kuriame nustatyti bendrus mūsų reikalavi mus ir veikimą . Tegyvuoja bendras visų darbininkų frontas prieš karą, fa šizmą ir reakciją ! Šalin imperialistų karas ! -

604

Šalin juodašimčiai fašistai ! Šalin sąjunga su lenkų- prancūzų imperialistais ! Tegyvuoja darbininkų spaudos, susirinkimų, sąjungų ir streı ku laisvė ! Šalin karo stovis! Be politinių laisvių ir karo stovio panaikinimo darbininkai negalės sukurti tvirtų savo organizacijų ir atsispirti prieš priešą. Tegyvuoja darbininkų būvio pagerinimas : 8-nių valandų darbo diena, algų padidinimas, darbininkų apdraudimas ligoj , senatvėj , nelaimėj , nedarbo metu ir kt. Tai va, tie obalsiai , reikalavimai , kurie bendri visiems dar bininkams be tautos ir pažiūrų skirtumo ir apie kuriuos mes kviečiame susiburti visus darbininkus . Visi darbininkai išvien prieš karą ir fašizmą! Kauno miesto tarybos darbininkų frakcija

PA, 77 f., 1922 m., 5 ap., 19 b., 18-19 l. Mašinraštis. Nr. 314 DARBININKŲ FRAKCIJOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖSE BUVUSIŲ NARIŲ GRUPĖS ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBININKUS IR VISUS DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į ŽYDŲ BENDRUOMENES [1923 m. antroji pusė] DRAUGAI DARBININKAI IR DARBO ŽMONĖS ! * Buržuazija ir klerikalai vėl kviečia jus dalyvauti rinkimuo se į bendruomenes 95, kurios yra vadinamosios nacionalinės au tonomijos organai . Sąmoningieji darbininkai visada buvo prieš žydų nacionali nės autonomijos lozungą, kurį buvo iškėlę besidangstą socia listine skraiste smulkiaburžuaziniai žydų demokratai. Jie visa da nurodinėjo , kad šis lozungas atitraukia žydų darbininkus nuo socialinės kovos viso šalies proletariato eilėse prieš išnau dotojus , kad tai užtemdo žydų darbininkų klasinę sąmonę . Są moningi žydų darbininkai visada nurodinėjo , kad , esant kapitalistinei santvarkai, nacionalinė autonomija tegali būti tik žydų klerikalų ir buržuazijos organu žydų darbo žmonėms apgaudinėti . Vieningoje kovoje su visais šalies darbininkais. jau dabar gali iš dalies būti patenkinami kultūriniai žydų dar bininko poreikiai jo gimtąja kalba ; pilnutinai jie bus patenkinti tik socialistinėje santvarkoje . Žydų stambioji ir smulkioji bur žuazija pasiekė savo tikslą. Suteikdama bendruomenėms nacio nalinės autonomijos organo iškabą, ji sukūrė sau organus masių sąmonei užtemdyti , duodama per tuos organus pinigus dvasi Originale virš antraštės lietuvių kalba atspausdinta: Atsišaukimas apie rinkimus į žydų bendruomenes. 40

LKP atsišaukimai, I t.

605

ninkijai ir primesdama darbo žmonių vaikams svetimą kalbą . Bendruomenė ir dabar tebėra toks pat religinis-nacionalistinis organas, tik platesnėmis teisėmis. Praėjusiuose rinkimuose mes dalyvavome, norėdami išaiš kinti platiesiems darbininkų sluoksniams tikrąjį nacionalinės autonomijos veidą ir išsklaidyti iliuziją jos atžvilgiu . Tačiau dėl mūsų dalyvavimo jose bendruomenės išdrįso kalbėti visų žydų gyventojų vardu , o palaikydami mokesčius, mes faktiškai pa rėmėme religinius-nacionalistinius organus ir privalomą pri klausymą bendruomenei , t. y. mes parėmėme nacionalistinę religinę įstaigą, kurią mes patys norime pašalinti . Todėl mes jokiu būdu neturime dalyvauti bendruomenių rinkimuose, mes turime kovoti už nacionalinių organų pašalinimą . Darbininko vietą ne religinėse-nacionalistinėse įstaigose . Ir dabar šovinis tinė žydų smulkioji buržuazija , prisidengianti radikaliu Darbinin kų sąrašo Nr. 7 vardu , kvies jus dalyvauti rinkimuose . Darbi ninkai , nesiduokite jų apgaudinėjami . Nurodykite jiems, kad jų vieta ne darbininkų tarpe , o žydų klerikalų ir pasiturinčiųjų tarpe. Žydų darbininkai privalo kovoti prieš nacionalinę autono miją, prieš privalomą priklausymą bendruomenei . Jie turi iš vien su visa darbininkų klase reikalauti valstybės išlaikomos vieningos darbininkiškos mokyklos gimtąja kalba , kovoti už darbininkų draudimą valstybės ir darbdavių lėšomis . Už visa tai reikia kovoti ne bendruomenėje, bet bendrose klasinėse or ganizacijose . Nė vienas darbininkas tokiu būdu neturi eiti į bendruome nių rinkimus, nė vienas darbininkas tokiu būdu neturi mokėti nė vieno cento bendruomenei. Panaudokite rinkiminę kampa niją sąmoningų darbininkų nusistatymui nacionalinės autono mijos atžvilgiu išaiškinti, sustiprinti bendroms klasinėms orga nizacijoms, kuriose darbininkai be tautybės skirtumo kovoja už savo bendrus interesus. ŠALIN NACIONALINĘ AUTONOMIJĄ! Šalin privalomą priklausymą bendruomenei, nė vieno cen to nacionaliniams organams! Už vieningą valstybės išlaikomą darbininkišką mokyklą gimtąja kalba! Už darbininkų draudimą valstybės ir darbdavių lėšomis! TEGYVUOJA VIENYBĖ SU VISA DARBININKŲ KLASE! Darbininkų frakcijos Nr. 5 buvusių narių grupė Br. Gurvičių spaustuvė Kaune, Vasario 16 d. g-vė, Nr . 2. K.M.V. Nr. 11736 PA, 1770 1., 1923 m., 8 b., 14 l.

Versta iš žydų kalbos.

606

Nr. 315 DARBININKŲ SĄRAŠO Nr. 5 ATSIŠAUKIMAS Į ŽYDŲ DARBININKUS IR VISUS DARBO ŽMONES RYŠIUM SU RINKIMAIS Į ŽYDŲ TAUTOS SUSIRINKIMĄ

[ 1923 m. antroji pusė ] DRAUGAI DARBININKAI IR DARBO ŽMONĖS ! *

Liko tik kelios dienos iki rinkimų į Tautos susirinkimą 96, kuriuos Darbininkų sąrašas Nr. 5 nori panaudoti kaip tribūną, iš kurios Darbininkų sąrašas Nr . 5 galėtų išaiškinti darbinin kams savo nusistatymą nacionalinių organų ir nacionalinės kultūrinės autonomijos atžvilgiu . Panaudodamas tautos susirinkimą kaip tribūną, Darbininkų sąrašas Nr. 5 tuo pačiu metu kviečia boikotuoti rinkimus į bend ruomenes , kovoti prieš privalomą priklausymą bendruomenei ir nemokėti jai nė vieno cento . Sąmoningieji žydų darbininkai nori išimti mokyklas ir so cialinį draudimą iš tokios religinės-nacionalistinės institucijos , kokia yra bendruomenė , kompetencijos . Žydų stambioji ir smulkioji buržuazija savo atsišaukimuose ir laikraščiuose primygtinai teigia, kad nacionalinė autonomija esanti būtinai reikalinga „ nacionalinei “ kultūrai vystyti . Iš tik rųjų nacionalinės kultūros nėra , nes kiekvienoje nacijoje ko voja dvi klasės ir kiekviena iš jų kuria savo kultūrą, atitinkan čią jos pasaulėžiūrą, padedančią jai kovoti už jos interesų patenkinimą. Todėl visų nacijų išnaudojamieji sukuria savo kultūrą — internacionalinę, proletarinę visos žmonijos išvada vimo kultūrą, visų nacijų buržuazija kuria savo „ kultūrą “, žmo nijos sunaikinimo , nežmoniško išnaudojimo „ kultūrą “ . Sąmoningieji darbininkai suinteresuoti padaryti proletarinę kultūrą prieinamą darbininkui jo gimtąja kalba , bet jie jokiu būdu nesuinteresuoti vystyti ,,nacionalinę “ kultūrą, t. y . vieš pataujančiųjų klasių kultūrą. Todėl sąmoningieji darbininkai reikalavo ir dabar tebereikalauja išimti mokyklas iš naciona linių organų žinios ir perduoti jas valstybės žinion , kurioje visi darbininkai , be tautybės skirtumo, kovoja už valstybės išlaiko mą vieningą darbininkišką mokyklą gimtąja kalba . To paties reikia reikalauti ir sprendžiant kitus darbininkus liečiančius klausimus. Ir štai šis nuosekliai marksistinis Darbininkų sąrašo Nr. 5 nusistatymas sutiko didžiausią pasipriešinimą klerikalinės -na cionalistinės buržuazijos (klerikalai, bendrieji sionistai , ceirei sionistai, demokratai 97 ir t . t. ) , o taip pat nevykėlių socialistų Originale virš antraštės lietuvių kalba atspausdinta : Atsišaukimas apie rinkimus į Žydų tautos susirinkimą. 607

iš ,,darbininkų" sąrašo Nr. 7, kurie visi kartu vartoja tuos pa čius ,,argumentus ", kaip kad asimiliatoriai, demagogai ir kt . Žydų buržuazija išsigando , kai buvo atskleista , kad ji visuo met po ,,nacionalinės “ autonomijos ir „,nacionalinės “ kultūros priedanga vykdo antiproletarinius veiksmus , o ,, darbininkų“ sąrašas Nr. 7 padeda buržuazijai ir įkalbinėja darbininkus, kad egzistuoja ,,nacionalinė " kultūra , t . y . padeda viešpataujančiai buržuazijos klasei pavergti darbininką . Sąmoningieji darbinin kai niekad nepamirš ,,darbininkų " sąrašo Nr. 7 ,,žygdarbių" ir visada kovos už bendrus darbininkų interesus bendrose prole tariato klasinėse organizacijose. Prieš žydų buržuazijos ir jos pakalikų keliamus nacionalinės kultūros autonomijos , privalomo priklausymo bendruomenei ir privalomų mokesčių lozungus jie (sąmoningieji darbininkai ) iš kelia darbininkų klasės internacionalinio solidarumo ir prole tarinės kultūros lozungus. Šalin nacionalinę- kultūrinę autonomiją! Už vieningą valstybės išlaikomą darbininkišką mokyklą gimtaja kalba! Už socialinį draudimą valstybės ir darbdavių sąskaita! Už darbininkų klasės ir jos klasinių organizacijų interna cionalinį solidarumą! Su šiais lozungais darbininkų sąrašas Nr. 5 eina į Žydų tau tos susirinkimo rinkimus ir kviečia darbininkus balsuoti už sąrašą Nr.5. J. Kuznickio ir L. Beileso spaustuvė Kaune, Laisvės al. , Nr. 34. K.M.V. 286. PA, 1770 f., 1923 m., Versta iš žydų kalbos. 8 b., 12 l.

Nr. 316 TARPTAUTINĖS VALSTIEČIŲ SĄJUNGOS ATSIŠAUKIMAS Į VISŲ ŠALIŲ DARBO VALSTIEČIUS, AIŠKINANTIS DARBO VALSTIEČIAMS JŲ KLASINĖS KOVOS UŽDAVINIUS [ 1923 m., ne anksčiau kaip spalio 10 d.] Visų šalių valstiečiai ir darbininkai, vienykitės!

Į VISŲ ŠALIŲ DARBO VALSTIEČIUS ! BROLIAI IR DRAUGAI! Mes, pirmą kart susirinkę viso pasaulio darbo valstiečių at stovai , siunčiam jums savo brolišką pasveikinimą iš pirmosios darbininkų-valstiečių valstybės sostinės . Broliai ir draugai! Iš neišpasakytų laikų mes sunkiu savo darbu iš dirvos išimam jos vaisius . Kadaise mes tai darėm, bū dami visai laisvi žmonės . Tuomet buvo vienas už visus ir visi už vieną. Žemė buvo laisva ; miškai ir pievos , medžioklė ir žūk - 608

lavimas priklausė visiems . Bet dvarininkų prievarta atėmė nuo mūsų laisvę ir padarė mus baudžiauninkais . Tūkstančius metų mes traukėm šį jungą. Atėjo valstiečių paliuosavimas . Bet jis neatnešė mums išvadavimo nuo vergovės. Nuo mūsų atėmė tei sę naudotis miškais ir pievomis, teisę medžiot ir žūklaut (žve jot) . Platūs geriausių žemių plotai pasiliko stambių dvarininkų nuosavybėj , o jų visas darbas lig šiol buvo vien tame, kad lupo nuo mūsų aukštą nuomą, gyveno sau linksmų bajorų gyvenimu, medžiojo ant mūsų laukų. Greta seno ponų luomo atsirado naujas: kapitalistų luomas ; jie irgi siurbia mūsų kraują. Jie vienijasi į kartelius ir trestus , jie superka grūdus ir paskui parduoda mums rudenį dviguba kaina . Gelžkeliai savo spekuliatyviais tarifais paima pusę už darbių nuo Amerikos fermerių. Visuose kraštuose mus apgau na ir apiplėšia . Po svetimų kapitalistų jungu biednėja plačio sios valstiečių masės kolonijiniuose kraštuose . Stambių dvarininkų ir kapitalistų reikalus saugoja jų bur žuazinė valstybė su savo biurokratais , žandarais ir karininkais . Tai milžiniška organizacija , palyginus su mumis. Jie varo mūsų sūnus į kazarmes. Jie veda karus už grobio pasidalinimą, o mums , darbo valstiečiams , prisieina milijonais guldyt savo galvas dėl jų reikalų. Per karą jie gyveno ramiai ir pertekliuj , o mes liejom savo kraują ant karo laukų; mūsų žmonos , vai kai ir senukai iki kruvino prakaito dirbo ant laukų. Dar neiš gydytos senos žaizdos , o godus prie grobio kapitalizmas jau vėl ruošiasi prie masinių mūšių. Broliai ir draugai! Darbo valstiečiai jau pradeda keltis iš miego , jie pradeda suprast, kad jie negali toliau atiduot savo likimą į dvarininkų ir kapitalistų rankas . Daugelyj šalių jie mėgino susiorganizuot į partijas ir pagrobt valstybės valdžią. Bet jie nerado teisingo kelio . Jie darė mėginimus valdyt išvien su priešais, su ponų klase . Bet prityrę , apsukrūs viešpataujančių klasių politikai apsuko, ištvirkino , papirko valstiečių vadus . Vieton to , kad likt ginklu darbo valstiečių kovoj , valstiečių partijos persikeitė tuo būdu į viešpataujančių klasių ginklą. Bulgarijoj , kur vals tiečiai mėgino savistoviai užkariaut valstybės valdžią, ant jų užklupo nedidelė sąmokslininkų kuopa, susidedanti iš buvusių karininkų ir ponų, išvarė valstiečius iš valdžios , patupdė tūks tančius valstiečių į kalėjimus ir išžudė juos. Nei išvien su viešpataujančiomis klasėmis , nei savistoviai, savo jėgomis, valstiečiams nepasiseks turėt savo rankose vals tybės valdžią. Tam reikalui jiems reikalingi dori talkininkai iš miesto, nes dabartinėj valstybėj miestai yra valdžios centrais : kas viešpatauja mieste, tas viešpatauja ir visame krašte . Bet darbo valstietis gyvena sodžiuj , dirba išsiblaškęs po laukus . Do ru talkininku mieste yra vien darbininkų klasė, kuriuos lygiai taip išnaudoja viešpataujančios klasės , kaip ir valstiečius . At

- - 609

skirai kiekvienas iš jų per silpnas, kad laimingai vest kovą prieš viešpataujančias klases, prieš buržuazinę valstybę. Bet sąjungoj jie gali pasiekt laimėjimo! Salin viešpataujančios klasės! Darbininkų-va'stiečių valdžios sudarymas - tai tiesioginis mūsų tikslas . Viešpataujančios klasės ligšiol pasėkmingai siun dė darbininkus ir valstiečius vienus ant kitų . Jie skelbia vals tiečiams , kad darbininkų valdžia neša žemių atėmimą nuo valstiečių, nuosavybės išskirstymą, atėmimą visų laisvių. Rusi jos darbininkų-valstiečių valstybėj mes savo akimis persitikri nom, kad tai šmeižtas. Rusijos valstiečiai ne tik pasiliko prie savo žemių, bet dar gavo buvusių stambių dvarininkų žemes . Jie naudojasi pilna laisve . Jų nuosavybė saugojama , jie gali laisvai pardavinėt savo darbo produktus . Jie patys tarybų pa galba valdosi savo sodžiuose ir srityse . Nieks nedraudžia jiems laikytis savo tautinių ir tikybinių jausmų. Paliuosuoti nuo ca rizmo , dvarininkų ir kapitalistų jungo , jie dirba sąjungoj su darbininkais , kad persikeisti į laisvus , darbščius, kultūringus žmones . Mes privalom sekt jų pavyzdžiu . Kad palengvint darbas, mes nutarėm čionai įsteigt Tarptau tinę darbo valstiečių tarybą 98. Ji pasistatys sau tikslą padėt su darymui sąjungos tarp darbininkų ir valstiečių visame pasaulyj ; ji patarimu ir darbu padės darbo valstiečiams . Mes privalom pilni pasitikėjimo susinešt su ja. Bet darbo daugumą jus privalot patys atlikt . Jūs privalot pasiliuosuot nuo viešpataujančių klasių globos. Jūs privalot priprast matyt darbininkuose talkininkus ir draugus kovoj . Jūs privalot kovot kartu su jais , nuverst viešpataujančių klasių valdžią ir įsteigt visame pasaulyj darbininkų ir valstiečių valdžią. TEGYVUOJA DARBO VALSTIEČIŲ IR DARBININKŲ SĄ JUNGA! TEGYVUOJA DARBININKŲ-VALSTIEČIŲ VALDŽIA! VISŲ ŠALIŲ VALSTIEČIAI IR DARBININKAI, VIENY KITĖS! Tarptautinė valstiečių sąjunga

Išleista Tarptautinės valstiečių konferencijos Lietuvos delegacijos lėšomis Perskaityk ir kitam duok! PA, 1770 f., 1923 m., 4 b., 16 l.

Rusų kalba buvo paskelbtas žurnale ,, Крестьянский Интернационал " , 1924 , Nr. 1, 172-174 psl.

PRIEDAI

1

PASTABOS ¹ III Internacionalas (Komunistų Internacionalas, sutrumpintai -- Kominter nas) tarptautinė revoliucinė proletariato organizacija, vadovaujantis tarptautinio komunistinio judėjimo centras, įkurtas 1919 m . kovo 2-6 d. Maskvoje įvykusiame I kongrese . Jo idėjinių ir organizacinių principų kū rėjas buvo V. I. Leninas. Kominternas susidėjo iš sekcijų – atskirų kraštų komunistinių partijų. Kaip sekcija Kominternui priklausė ir Komunistinis Jaunimo Internacionalas. Svarbiausias Kominterno uždavinys buvo vienyti įvairių kraštų komunistų partijas jų kovoje dėl masių, kovoje dėl kapita listinės santvarkos nuvertimo ir proletariato diktatūros bei socialistinės santvarkos iškovojimo, kovoje prieš imperialistinio karo grėsmę. Kominter nas tęsė geriausias K. Markso įkurto I Internacionalo revoliucines tradi cijas. Jis susikūrė ir vystėsi nesutaikinamoje kovoje su socialdemokratizmu, su oportunistinio II Internacionalo (žr. 5 past.) ir jo partijų reakciniais va dais, anarchosindikalizmu ir kitomis marksizmui priešiškomis srovėmis bei grupėmis. Laikotarpiais tarp Kominterno kongresų, kurių iš viso įvyko septyni (1919, 1920 , 1921 , 1922 , 1924, 1928 ir 1935 metais ) , aukščiausias nuolatinis Kominterno organas buvo Vykdomasis Komitetas. Lietuvos Komunistų partija Kominterno sekcija buvo nuo 1921 m. (žr. ,,Komunistas " , 1921 m. rugsėjis, Nr. 15 ( 175 ) , p . 68) . Jos delegatais Kominterno kongresuose buvo V. Kapsukas, Z. Angarietis, K. Požela , J. Greifenbergeris, J. Stimburys ir kt. Kominterno pirmajame kongrese Lir B KP atstovavo K. Giedrys. Kominterno Vykdomojo Komiteto nariu nuo 1928 m . iki savo mirties 1935 m. buvo įžymus Lietuvos darbininkų revoliucinio judėjimo veikėjas V. Kapsukas. Kitas įžymus Lietuvos dar bininkų revoliucinio judėjimo veikėjas Z. Angarietis nuo 1924 metų buvo Internacionalinės Kontrolės Komisijos narys, o 1926-1935 m. laikotar piu jos sekretorius. Kominternas suvaidino svarbų vaidmenį , vadovaudamas tarptautiniam darbininkų ir komunistiniam judėjimui . Jo vadovaujamos įvairių kraštų komunistų partijos užs.grūdino idėjiškai , sutvirtėjo organizaciniu atžvil giu ir liko kovingomis darbininkų klasės organizacijomis . Tai ryškiai pa tvirtino antrojo pasaulinio karo pradžios įvykiai . Antrojo pasaulinio karo metais visu pilnumu iškilus reikalui galutinai demaskuoti hitlerininkų ir jų bendrininkų šmeižtą, kad komunistų partijos veikiančios ne savo tautų naudai , bet užsienio įsakymu , ir atsižvelgiant į tai, kad Kominternas is esmės įvykdė savo istorinį uždavinį , Komunistų Internacionalo Vykdomojo Komiteto Prezidiumas 1943 m. gegužės 15 d . priėmė nutarimą paleisti Ko minterną. Su Kominterno paleidimu sutiko visos kompartijos.— 3. 613

2 Darbo biuras prie Tautų Sąjungos (oficialus pavadinimas - Tarptautinė darbo organizacija) — įstaiga, kuri buvo sukurta 1919 m. prie Tautų Sąjun gos (žr. 4 past.) Versalio taikos sutarties pagrindu. Formaliai jis turėjo paruošti konvencijas ir rekomendacijas socialinės įstatymdavystės ir darbo problemų tyrinėjimo klausimais, o faktiškai su dešiniųjų socialdemokratų pagalba skleidė klaidingas, reformistines iliuzijas , dėjo pastangas darbi ninkams atitraukti nuo revoliucinės klasinės kovos.- 5. 3 Tarptautinė profesinių sąjungų federacija (Amsterdamo profsąjungų inter nacionalas) - reakcinis reformistinių profsąjungų tarptautinis centras, įkur tas 1919 m. ir veikęs iki 1945 m. Visa jo veikla buvo glaudžiai susijusi su II Internacionalo oportunistinių partijų vykdoma darbininkų klasės interesų išdavimo politika. Amsterdamo profsąjungų internacionalo reformistiniai lyderiai įvairiausiomis priemonėmis siekė atitraukti darbininkus nuo ak tyvios klasinės kovos, buvo aršūs tarptautinio darbininkų profsąjunginio judėjimo vienybės priešai.— 5. 4 Taulų Sąjunga --— tarptautinė valstybių organizacija, įkurta po pirmojo pa saulinio karo, 1919 m., pasirašant Versalio taikos sutartį . Tautų Sąjungos tikslas, kurį deklaravo jos įstatai, buvo „ bendradarbiavimo vystymas tarp tautų ir jų taikos bei saugumo garantija “, tačiau praktikoje ji šio kilnaus uždavinio nevykdė . Tautų Sąjungoje didžiausią įtaką turėjo Anglijos ir Pran cūzijos imperialistai , kurie siekė ją panaudoti kaip įrankį kovai su revoliu ciniu ir nacionalinio išsivadavimo judėjimu, o taip pat tarpusavio konku rencinėms varžyboms dėl viešpatavimo Vakarų Europoje bei kolonijinėse ir priklausomose Rytų šalyse. Tautų Sąjunga nesiėmė ryžtingų priemonių prieš imperialistinių valstybių vykdytus agresijos aktus, nuolaidžiavo hitlerine Vokietijai. Tautų Sąjungos veikla buvo priešiška TSRS atžvilgiu . Dėl to TSRS Tautų Sąjungos nariu buvo tik nuo 1934 m. rugsėjo mėn . iki 1939 m. gruodžio mėn. Buržuazinė Lietuva Tautų Sąjungos nariu buvo nuo 1921 m. rugsėjo mėn . Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, Tautų Sąjunga faktiškai nusto jo egzistavusi. Tautų Sąjungos paleidimą apiformino 1946 m. balan džio mėn. sušaukta paskutinė jos asamblėja.— 5. 5 II Internacionalas -— tarptautinis socialistų partijų susivienijimas, įkurtas 1889 m. Paryžiuje . Jo veiklai iki 1895 m. vadovavo F. Engelsas. Po F. En gelso mirties II Internacionalo vadovybėje įs tvirtino oportunistai, kurie stojo į K. Markso ir F. Engelso revoliucinio mokymo revizijos kelią ir pa sidarė buržuazijos agentais tarptautiniame darbininkų judėjime. Jie ėmė propaguoti klasių taiką, taikingą kapitalizmo įaugimą į socializmą, orien tavo darbininkus neliesti kapitalistinės santvarkos pagrindų, o kovoti vien už jos ,,reformavimą". Pirmojo pasaulinio karo metais dauguma II Inter nacionalo partijų vadų atvirai stojo ginti savų buržuazinių valstybių im perialistinę politiką. Tik V. Lenino vadovaujami Rusijos bolševikai liko ištikimi nuosekliai proletarinio internacionalizmo pozicijai ir iškėlė impe rialistinio karo pavertimo pilietiniu karu šūkį . II Internacionalas karo metais faktiškai iširo . Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje , kai tarptautiniame darbininkų judėjime įvyko esminis posūkis komunizmo link, dešinieji socialdemokratai, siekdami sutrukdyti tolesnį darbininkų klasės revoliucionizavimąsi , atkūrė II Internacionalą, kurio partijos įvairiuose Eu ropos kraštuose 1918-1919 m. padėjo buržuazijai slopinti socialistines re voliucijas. Vėliau II Internacionalo vadai, atmesdami komunistų pasiūlymus sudaryti bendrą darbininkų ir antifašistinį liaudies frontą, palengvino Hitle riui užgrobti valdžią Vokietijoje ir sukurstyti antrąjį pasaulinį karą, kuriam isiliepsnojus, II Internacionalas nustojo gyvavęs kaip tarptautinis centras. 1951 m. įvykusiame eilės kapitalistinių kraštų dešiniųjų socialistų kongrese buvo įkurtas Socialistin's Internacionalas, kuris yra II Internacionalo opor tunistinių tradicijų tęsėjas. Vokietijos, Austrijos ir kitų šalių socialdemo kratų partijos savo naujai pri mtose programose atvirai išsižadėjo marksiz mo mokslo, klasių kovos teorijos.- 6.

614

kontrrevoliucinis pučas Vokietijoje ( 1920 m. kovas) . 6 Kapo perversmas kurio organizatoriais buvo dvarininkas Kapas ir generolai Liudendorfas, Sektas ir Liutvicas, siekę atkurti monarchiją ir įvesti reakcinių mil.taristų teroristinę diktatūrą. Buvę tuomet valdžioje socialdemokratai nesiėmė rei kiamų priemonių prieš pučistus, kurie užėmė Berlyną , paskelbė vyriausybę nuverstą ir sudarė naują ministrų kabinetą su Kapu priešakyje. Prezidentas (socialdemokratas F. Ebertas) ir vyriausybė pabėgo į Stutgartą. Į kontrre voliucinį , monarchistinį perversmą Vokietijos darbininkai atsakė visą šalį apėmusiu streiku. Proletariatui vieningai pakilus į kovą prieš monarchijos restauravimo bandymą, pučas buvo likviduotas. - 6 . 7 Tarptautinė profesinių sąjungų taryba (vėliau - Raudonasis Profesinių Są jungų Internacionalas, Profinternas ) — tarptautinis revoliucinių profesinių sąjungų susivienijimas, įsikūręs 1920 m. (Profinterno I- sis steigiamasis kongresas įvyko 1921 m. liepos 3-19 d. ) ir veikęs iki 1937 m. pabaigos . Profinternas vienijo revoliucines darbininkų profsąjungas ir savo veikla rėmė Komunistų Internacionalo vykdomą liniją. Lietuvos kairiųjų profsą jungų delegatais Prof.nterno kongresuose buvo S. Girinis, I. Gaška ir kt . Po 1935 metais įvykusio Kominterno VII kongreso, kuris profsąjunginio judėjimo vienybės sukūrimo interesais pas.sakė už revoliucinių profsąjun gų narių įsiliejimą į stambias, kad ir reformistines, profsąjungas, s.ekiant jas revoliucionizuoti , daugelis, ypač Europos, revolucinių profsąjungų nu stojo veikti kaip savarankiškos organizacijos. Dėl to 1937 m. buvo paleis tas ir Raudonasis Profesinių Sąjungų Internacionalas. - 9 . Lenkijos Regencijos rada (Rada regencyjna) - 1917 m. rugsėjo 12 d. iš vokiškųjų okupantų statytinių sudarytas aukščiausiasis civilinės valdžios organas Lenkijoje, apie kurio sukurimą Vokietijos ir Austrijos okupacinė valdžia paskelbė dar 1916 metų lapkričio 5 d . Regencijos rada, padėjusi J. Pilsudskiui stoti besikuriančios Lenkijoje buržuazinės-dvarininkinės vals tybės priešakyje , 1917 m. lapkričio 11 d. nustojo egzistavusi.— 17. Lietuvos Taryba — Vilniuje įvykusioje 1917 m. rugsėjo 18-22 d . lietuvių buržuazinių nacionalistų konferencijoje išrinktas organas, į kurio sudėtį įėjo visų pagrindinių Lietuvos buržuazinių grupių atstovai. Iniciatyvą kon ferencijai sušaukti ir Lietuvos Tarybai sudaryti parodė vokiečių okupacinė valdžia, kurios sumanymu ji turėjo padėti įteisinti Lietuvos prijungimą prie kaizerinės Vokietijos. Lietuvos Taryba 1917 m. gruodžio 11 d. priėmė re zoliuciją dėl Lietuvos amžinų ryšių su Vokietija. Bresto taikos derybų metu kaizerinės Vokietijos delegatai rėmėsi šia rezoliucija, kap dokumentu, ta riamai išreiškiančiu Lietuvos aps.sprendimą. Prieš tokį Lietuvos liaudies valios klastojimą griežtai protestavo tarybinės delegacijos sudėtyje buvęs V. Kapsukas. Gindama buržuazijos interesus, Lietuvos Taryba 1918 m. va sario 16 d. deklaravo buržuaz.nės Lietuvos valstybės sukūrimo paskelbimą . Tikėdamasi pasidalyti su vokiškaisiais okupantais polit.ne valdžia krašte , Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. nutarė kviesti Viurtembergo kuni gaikštį Urachą Lietuvos karalium ir pavadino jį Mindaugu II. Kilus Vo kietijoje lapkričio revoliucijai ir vokiečių okupacinei kariuomenei trau kiantis iš Lietuvos, buržuazinė Lietuvos Taryba liko Antantės imperialisti nių valstybių įrankiu kovoje prieš socialistines revoliucijos plitimą į Vakarus. Antantės ir Vokietijos kontrrevoliucionierių remiama Lietuvos Taryba ėmė telkti visas kontrrevoliucijos jėgas kovai prieš proletarinę re voliuciją ir Tarybų valdžią Lietuvoje, organizavo buržuazinės Lietuvos valstybės aparato ir ginkluotųjų pajėgų kūrimą. Lietuvos Taryba veikė iki Steigiamojo seimo sušaukimo ( 1920 m. gegužė ).— 17. 10 Ukrainos rada (oficialus pavadinimas -- Centrinė rada ) --— kontrrevoliucine buržuaz.nė -nacionalistinė vyriausybė Ukrainoje 1917–1918 m. Kaip nuola tinis organas sudaryta 1917 metų balandžio mėn . Ukrainos buržuazinių ir smulkiaburžuazinių partijų kongrese Kijeve . Po Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos pasiskelbė aukščiausiu Ukrainos liaudies respublikos orga nu. Rėmė Kalediną ir kitus baltagvardiečių generolus, stojo į atviros kovos prieš Tarybų valdžią kelią. Ukrainos darbo žmonių masėms sukilus, sudarė

615

sąjungą su vokiškaisiais imperialistais, okupavusiais žymią Ukrainos dalį . Tačiau rada nepateisino okupantų dėtų į ją vilčių ir 1918 m. balandžio 28 d. buvo jų paleista. Sekančią dieną, balandžio 29 d., vokiškieji okupan tai vyriausiu Ukrainos valdytoju iškėlė stambų dvarininką, buv. caro ge nerolą hetmoną P. Skoropadskį . Vokiškajam imperializmui pralaimėjus karą, 1918 m. gruodžio 14 d. Skoropadskis pabėgo į Vokietiją.- 17. 11 Okupuotųjų kraštų komunistinių organizacijų Centro Biuras buvo sudary tas 1918 m. rugsėjo 15 d. RKP(b) CK sušauktame okupuotųjų kraštų (Len kijos , Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) pogrindinių ko munistinių organizacijų atstovų pasitarime. Jis turėjo vadovauti komunis tinių organizacijų darbui okupuotuose kraštuose ir palaikyti ryšius tarp šių organizacijų ir RKP (b) CK. 1918 m. rugsėjo 18 d . buvo sušauktas pirmasis šio biuro posėdis. 1918 m. spalio 19-24 d. Maskvoje įvyko okupuotųjų kraštų komunistinių organizacijų konferencija, kuri, apsvarsčiusi eilę parti nio darbo klausimų, išrinko naują Centro Biurą. Nuo Lietuvos Komunistų partijos šioje konferencijoje dalyvavo V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidu kevičius, K. Kernovičius ir kiti. 19. 12 Bundas (Visuotinė žydų darbininkų sąjunga Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusi joje) — žydų socialdemokratų organizacija , įkurta 1897 m. Vilniuje. Savo eilėse daugiausia jungė pusiau proletarinius carinės Rusijos vakarinių sri čių žydų amatininkų elementus . Kurį laiką (nuo 1898 m.) Bundas veikė RSDDP sudėtyje kaip autonominė organizacija, savarankiška tik tais klau simais, kurie specialiai lietė žydų proletariatą. Kaip nacionalizmo ir sepa ratizmo reiškėjas Rusijos darbininkų judėjime, Bundas nuolat rėmė oportu nistinį RSDDP sparną (,,ekonomistus", menševikus, likvidatorius) , kovojo prieš bolševikus. Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos Bundo va dovai susidėjo su kontrrevoliucinėmis jėgomis. Tuo pačiu metu eilinių Bundo narių tarpe sustiprėjo tendencija bendradarbiauti su komunistais ir Tarybų valdžia . 1921 m. kovo mėn. Bundas sus likvidavo, o dalis jo narių įstojo į RKP(b) bendrais pagrindais. Tais pačiais metais Bundo organizacijos susilikvidavo ir Lietuvoje, išskyrus Lenkijos valdžioje buvusį Vilniaus kraštą. Dalis jo narių taip pat bendrais pagrindais buvo priimti į LKP.- 37. 13 Lietuvos socialdemokratai - Lietuvos darbininkų judėjimo oportunistinių veikėjų — A. Janulaičio , S. Kairio ir kt. 1919 m. antroje pusėje atgaivinta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Senoji Lietuvos socialdemokratų partija, įkurta 1896 m., kurioje reiškėsi dvi srovės - revoliucinė ir opor tunistinė, iširo pirmojo pasaulinio karo metais. Jos eilėse buvę revoliuci niai socialdemokratai — V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Rusijos bolševikų įtakoje tuo laikotarpiu griežtai atsiribojo nuo oportunistų ir 1918 m. drauge su grįžusiais į Lietuvą bolševikų partijos nariais sukūrė Lietuvos Komunistų partiją. 1919 m. antroje pusėje atgaivintoje Lietuvos socialdemokratų partijoje būrėsi jau tik oportunistiniai elementai. Oportu nistų atgaivinta LSDP tapo buržuazijos agentūra Lietuvos darbininkų judė jime, įvairiais būdais kenkė komunistų vadovaujamai darbo žmonių revo liucinei išsivadavimo kovai , kovai dėl Tarybų valdžios . Veikė iki 1936 me tų. Tais metais fašistinė tautininkų valdžia , naikindama paskutinius net formalios buržuazinės demokratijos 1 kučius, LSDP, kaip ir kitas buržuazines partijas, uždarė. Po uždarymo LSDP nelegalių organizacijų nekūrė. LSDP lyderiai (S. Kairys, K. Bielinis, J. Vilkaitis ir kt.) antrojo pasaulinio karo metu pabėgo į Vakarus ir šiuo metu aktyviai remia JAV imperialistų poli tiką, dalyvauja buržuazinių nacionalistų veikloje, nukreiptoje prieš Tarybų Lietuvą.- 37. 14 Kalbama apie Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą — liberaliosios vidu tinės ir smulkiosios buržuazijos partiją. Lietuvos valstiečių liaudininkų są junga išsivystė iš 1902 m. susikūrus os Lietuvos demokratų partijos (LDP) kairiojo sparno . Galutinis jos susiformavimas įvyko 1922 m. , vadinamajai Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai susivienijus su Lietuvos valstiečių sąjunga . Liaudininkai 1919-1926 m. laikotarpiu keletą kartų įėjo į koalicines buržuazinės Lietuvos vyriausybes ir vykdė kontrrevoliucinę

616 -

politiką. 1926 metais, budami koalicinės vyriausybės priešakyje, liaudininkų vadovai, žinodami apie fašistinio perversmo rengimą, nieko nedarė, kad jam būtų užkirstas kelias, o perversmui įvykus, padėjo įteisinti tautininkų ir krikščionių demokratų (žr. 27 past.) sudarytą fašistinę vyriausybę. 19341935 m. liaudininkų partijos eilinių narių tarpe išryškėjo nepasitenkinimas partijos vadovybės vykdoma taikstymosi su fašistais politika. 1935 m. Su valkijos valstiečių streiko metu eiliniai liaudininkai kaime suartėjo su ko munistais. Bendroje kovoje ėmė kurtis antifašistinio liaudies fronto komitetai. Fašistų valdžiai 1936 m. uždarius Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, dalis eilinių liaudininkų partijos narių ir liaudininkų įtakoje buvusios Lie tuvos jaunimo sąjungos (žr. 94 past.) narių, susirišusių su valstiečių masė mis bei liaudžiai artima pažangia inteligentija, dar labiau ėmė ieškoti ryšių su komunistais ir stojo į komunistų vadovaujamą antifašistinį judėjimą . 1940 m. jie palankiai sutiko Tarybų valdžios įkūrimą Lietuvoje. Tuo tarpu dešinieji liaudininkų partijos veikėjai liko lojalūs fašistams tautininkams ir toliau griežtai buvo nusistatę prieš darbo žmonių revoliucinį judėjimą. Hit lerinės okupacijos metais jie bendradarbiavo su okupantais, o dabar tarnau ja JAV imperialistams.— 37. 15 Lenkų legionieriai – Pilsudskio suorganizuoti lenkų kontrrevoliuciniai kari niai daliniai , kovoję prieš Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinę Res publiką ir RTFSR Raudonąją Armiją. Legionierių būriai 1919 metų balan džio mėnesį užėmė tarybinį Vilnių ir kitus Rytų Lietuvos rajonus.— 45. 16 Čia kalbama apie buržuazinių nacionalistų rengimąsi sušaukti II Lietuvos konferenciją (I konferenciją buržuaziniai nacionalistai vokiečių okupantų ini ciatyva buvo sušaukę Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18-22 d . ) . II konferencija įvyko Kaune 1919 m. sausio 17-23 d.- 45. 17 Kareivių tarybos (zoldatenratai) — turima galvoje okupacinės vokiečių ka riuomenės 10- sios armijos dalyse veikusios vokiečių kareivių atstovų tary bos. Vokiečių kareivių atstovų tarybos pradėjo kurtis po 1918 m. lapkričio revoliucijos Vokietijoje. Į šių tarybų sudėtį įėjo daugiausia vokiečių ka riai - dešinieji socialdemokratai, karininkai ir dešiniųjų buržuazinių partijų atstovai. Todėl jos dažniausiai tarnavo kontrrevoliucinės buržuazijos inte resams. Tik kai kuriose kareivių tarybose turėjo įtakos ir revoliuciniai kareiviai-spartakininkai (Kaune ir kitur). Vilniaus Darbininkų atstovų tarybos antrajame posėdyje, įvykusiame 1918 m. gruodžio 22 d. , komunistų frakcijai pasiūlius, buvo priimtas nuta rimas nutraukti ryšius su 10-osios armijos kareivių taryba, kuri, kaip nu rodoma nutarime, pasižymėjo „ darbininkų areštais ir persekiojimais, nusi leidimais baltagvardiečiams , turto išvežimu iš šalies, nevykdymu duotųjų Darbininkų atstovų tarybai pasižadėjimų “ ir kt. (žr. V. Kapsukas. Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir Tarybų valdžia. 2-as leidimas, V., 1958, 122 psl. ) .— 45. 18 Kalbama apie pirmąją Vilniaus Darbininkų atstovų tarybą , kuri buvo išrinkta 1918 m. gruodžio pradžioje. Iš 202 Tarybos atstovų 96 buvo komu nistai ir jiems prijaučiantieji . Iškilmingas Tarybos atidarymas ir pirmasis jos posėdis įvyko 1918 m. gruodžio 15 d . Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas P. Eidukevičius, sekretorium — J. Šimelevičius. Tarybos pre zidiumo pirmininkas P. Eidukevičius šiame posėdyje pareiškė : „ Nuo šios dienos Vilniaus proletariatas išsivadavo iš vergovės ir pradeda naują isto riją, laisvo proletariato gyvenimą" . Komunistų frakcijos pasiūlymu Taryba priėmė nutarimą, kad Vilniuje įkuriama Tarybų valdžia. Šis nutarimas bu vo pranestas miesto gyventojams 1918 m. gruodžio 18 d. išleistu Vilniaus Darbininkų tarybos skelbimu.- 48. 19 Čia kalbama apie buržuazinės Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą sujungti Lietuvą su Vokietijos imperija . Nutarime buvo pasakyta, kad „ Krašto Taryba stoja už Lietuvos valstybės amžinus, tvirtus, sąjunginius ryšius su Vokietija, kurie pirmiausia turėtų pasireikšti karine konvencija, susisiekimo konvencija, muitų ir valiutos bendrumu", t. y. už faktišką Lietuvos pavertimą imperialistinės Vokietijos provincija.— 56. 617

20 ,,Spartako" grupė (arba „ Internacionalo " grupė ) - revoliucinė Vokietijos kairiųjų socialdemokratų organizacija, susikūrusi pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu. Vedė masėse revoliucinę propagandą prieš imperialistinį karą , demaskavo grobikišką Vokietijos imperializmo politiką ir Vokietijos social demokratijos vadų išdavikiškumą. 1917 m. spartakininkai įėjo į centristinę Vokietijos Nepriklausomąją socialdemokratų partiją, išlaikydami joje savo organizacinį savarankiškumą. 1918 m. lapkričio mėn ., Vokietijos revoliuci jos eigoje, susiformavo į ,,Spartako sąjungą " (,,Spartakusbund ") . Kovojo prieš antitarybinę intervenciją, skatino Vokietijos darbininkų klasę ginti Tarybų Sąjungą. Tačiau kai kuriais rimtais politikos ir teorijos klausimais darė pusiau menševikinio pobūdžio klaidų ir už tai buvo ne kartą V. Lenino kritikuojama. Revoliucinė „ Spartako sąjungos " veikla parengė dirvą Vo kietijos Komunistų partijai sukurti , kurios pirmasis suvažiavimas įvyko 1918 m. gruodžio 30 d. - 1919 m. sausio 1 d. 58. 21 Lietuvos [socialistai] revoliucionieriai — Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų (eserų) partijos nariai. Ši partija ėmė formuotis Rusijoje 1917 m. iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narių. Lietuvoje eserai pradėjo reikštis 1918 m. kaip smulkiaburžuazinė partija. Ji veikė Rusijos eserų pavyzdžiu , mėgindama atitraukti Lietuvos darbo žmones, ypač valstie čius, nuo kovos dėl Tarybų valdžios. 1926 m. pasivadino socialistų revoliucio nierių maksimalistų vardu. Dangstydamiesi kairiomis frazėmis, varė antiko munistinę propagandą. Bent kiek žymesnės įtakos darbo žmonių masėse ne turėjo. Lietuvos socialistų revoliucionierių sąjunga savo 1940 m. birželio 23 d. pareiškimu Lietuvos liaudies vyriausybei paskelbė savo politinės veik los sustabdymą.— 59. 22 Esantis 8-me priesako paragrafe L ir B KP agrarinės politikos formulavi mas atspindi Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos 1918-1919 m. turėtą nusistatymą dvarų žemės išdalinimo valstiečiams klausimu. Tuo metu dva rų žemės išdalinimas, kurio visų pirma siekė mažažemių valstiečių ir žemės ūkio darbininkų masės, būtų sustiprinęs darbėninkų ir valstiečių sąjungą. Todėl atsisakymas dalinti dvarus ir jų pavertimas stambiais socialistiniais ūkiais, neatsižvelgiant į darbo valstiečių ir žemės ūkio darbininkų sąmonin gumo ir jų subrendimo tokiems pertvarkymams laipsnį , buvo rimta klaida. L ir B KP CK šią klaidą greitai pastebėjo ir 1919 m. vasarą ėmė palaips niui ją taisyti. 1920 m. gegužės 20 d. L ir B KP CK prezidiumas, apsvarstęs partijos agrarinės politikos klausimą, atsisakė nuo ankstesnio klaidingo nu sistatymo dvarų dalinimo valstiečiams klausimu (žr. posėdžio protokolą PA, 77 f., 3 ap. , 1920 m., 6 b. , 21 1. ) . Išsamią L ir B KP 1918-1919 m. agrarinės politikos analizę davė LKP III suvažiavimas, įvykęs 1921 m. spalio mėn. Suvažiavimas atskleide 1918-1919 m. padarytas klaidas ir priėmė rezoliuciją, kurioje teisingai nu statė partijos tolesnės agrarinės politikos liniją. Rezoliucijoje agrariniu klau s'mu buvo pažymėta, kad nors LKP savo darbe kaime remiasi darbininkų klase, bet kartu turi siekti sukurti tvirtą darbininkų ir mažažemių valstiečių sąjungą. Šią sąjungą lengviausia bus sukurti suteikiant mažažemiams vals tiečiams be jokio atlyginimo žemę. Žemė turi būti suteikta ir žemės ūkio darbininkams, kurie jos panorės. LKP III suvažiavimas nustatė teisingą partijos liniją vidutinių valstiečių atžvilgiu marksist nès-lenininės agrarinės politikos principų pagrindu (žr. V. Kapsukas. Pranešimas apie tretįjį Lietu vos Komunistų partijos suvažiavimą, 1922 m., 33-35 ir 37-38 psl . ) . LKP III suvažiavimas parodė , kad Komunistų partija teisingai įvertino partijos 1918-1919 metų poziciją žemės klausimu ir ėmėsi žygių jai ištaisyti . Dar kartą 1918—1919 m. nusistatymas agrariniu ir valstiečių klausimais , remiantis Kominterno kongresų nutarimais, buvo išsamiai apsvarstytas 1923 m. rugsėjo 11-14 d. LKP CK plenume , kurio ,,Tezės dėl darbo Lie tuvos valstiečių tarpe " pabrėžė darbininkų ir valstiečių sąjungos reikalin gumą socialistinės revoliucijos Lietuvoje pergalei.— 62. 23 Čia kalbama apie 1919 metų vasario mėnesio įvykius Kėdainiuose ir Ma rijampolėje. Kėdainiuose buvo sušaudyti 14 kovotojų už Tarybų valdžią,

618

kurie pakliuvo į ginkluotos buržuazinių nacionalistų gaujos rankas. Tarp jų buvo J. Marozas, M. Bružas, K. Adomait's, V. Astrauskas ir kiti. Beveik tuo pačiu metu Suvalkijoje , kur platų užmojį įgavo partizaninė darbininkų ir vargingųjų valstiečių kova prieš vokiškuosius okupantus ir lietuviškuosius buržuaz nius nacionalistus, buvo suimti ir Marijampolėje žvėriškai nukan kinti žymūs kovotojai už Tarybų valdžią J. Zonelis, J. Gabrys ir kiti.— 70 . 24 Kerenkos - 1917 m. Kerenskio Laikinosios vyriausybės Rusijoje išleistų popierinių pinigų pavadinimas. Kerenkų buvo daug patekę ir buržuazinen Lietuvon. Čia jos 1919 m. vasario 4 d. buvo anuliuotos kaip mokamoji prie monė.- 82 . 25 Kolčako gaujos taip atsišaukime vadinamos kariuomenės dalys, kurioms vadovavo pulk . Bermontas-Avalovas, pulk. Virgoličas ir pulk . D.bičas ir ku rios 1919 m. antrojoje pusėje buvo užėmusios šiaurės-vakarų Lietuvos dalį . Jos buvo sudarytos iš buvusių caro armijos ir kaizerinės Vokietijos armijos karių savanorių , glaudžiai bendradarbiavo su vokiškojo imperializmo staty tiniu Pabaltijyje gen. fon der Golcu, faktiškai buvo jam pavaldžios. Tuo pačiu metu jos kaip vyriausąjį Rusijos kontrrevoliucinių jėgų vadą pilie tinio karo metais pripažino adm. Kolčaką . Iš čia ir kilo jų pavadini mas. 122. 26. ,,Jurgučiai“ — buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareiviai. Pavadinimas ki lęs iš to, kad kareivių kepurių kokardose buvo pavaizduotas vytis, prime nantis katalikų bažnyčios plačiai paskleistą Lietuvoje „ šv. Jurgio" paveiks lą. 125. 27 Krikščionys demokratai (Lietuvos krikščionių demokratų partija ) — reakci nė klerikalinės miesto ir kaimo buržuazijos partija , glaudžiai susijusi su ka talikų dvasininkija. Buvo sukurta 1905 metais. Buržuazinėje Lietuvoje, blo kuodamasi su kitomis buržuazinėmis partijomis, ji ne kartą sudarydavo vy riausybes, o nuo 1924 m. birželio mėn . iki 1926 m. birželio mėn . viena valde kraštą, griežtai persekiodama visus opozicinius elementus ir plačiai naudo dama terorą prieš revoliucinį darbininkų judėjimą. Krikščionių demokratų partija aktyviai dalyvavo parengiant 1926 m. gruodžio 17 d. fašistinį per versmą. Savo įtakai liaudies masėse išplėsti buvo sukūrusi įvairias klerika lines organizacijas - Lietuvos darbo federaciją , Lietuvos ūkininkų sąjungą, Šv. Juozapo, šv. Zitos, Lietuvių moterų katalikių, pavasarininkų, ateitininkų ir kitas draugijas. 1927 m. krikščionys demokratai tautininkų buvo išstumti iš valdžios ir perėjo į legalią opoziciją. 1936 m. pradžioje kartu su kitomis opozicinėmis buržuazinėmis partijomis krikščionių demokratų partiją buvo fašistinės valdžios uždaryta ir toliau reiškėsi tik kaip politinė srovė. Antrojo pasaulinio karo metu žymesnieji jos veikėjai P. Karvelis, J. Ambrazevičius, A. Trimakas ir kiti bendradarbiavo su okupantų valdžia, o 1944 m. , hitleri nei kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, pabėgo į Vakarus ir šiuo metu uoliai tarnauja JAV imperializmo interesams.— 136. 28 Bartekas Nugalėtojas — vienvardės lenkų rašytojo H. Senkevičiaus apysa kos herojus. Vargingas lenkų valstietis Bartekas, mobilizuotas į vokiečių kariuomenę, kovojo prieš prancūzus, o grįžęs po karo namo, buvo vokiečių valdžios taip pat persekiojamas ir engiamas, kaip ir anksčiau.— 144. 2 Vokietijos nepriklausomoji socialdemokratija (Vokietijos Nepriklausomoji socialdemokratų partija — VNSDP) — politinė partija Vokietijoje, kurią 1917 m. balandžio mėn. sukūrė socialdemokratai centristai, siekusieji pasi naudoti darbininkų masių pasipiktinimu oportunistiniais Vokietijos social demokratų partijos lyderiais ir neleisti sukurti tikrai revoliucinės Vokietijos darbininkų klasės partijos. Savo sudėtimi ji buvo nevienalytė . „ Vokietijos ,,Nepriklausomoji socialdemokratų partija ",— rašė 1920 m. V. Leninas, —— aiškiai nevienalytė viduje : greta senųjų oportunistinių vadų (Kautskis, Hil ferdingas, žymia dalimi, matyti , Krispinas, Ledeburas ir kt .) , kurie įrodė savo nesugebėjimą suprasti Tarybų valdžios ir proletariato diktatūros reikš mę, savo nesugebėjimą vadovauti jo revoliucinei kovai , toje partijoje susi darė ir nuostabiai greitai auga kairysis, proletarinis sparnas " (Raštai , 31 t . , Vilnius, 1955, 52 psl .) . Greta centristų į VNSDP buvo įėjusi ir „ Spartako "

619

grupė. 1918 metų pabaigoje „ Spartako “ grupė išėjo iš partijos , ir jos pagrin du buvo sukurta Vokietijos Komunistų partija. 1920 m. spalio mėn. VNSDP priėmė nutarimą įstoti į Komunistų Internacionalą. Tų pačių metų gruo džio mėn. kairieji nepriklausomiečiai su E. Telmanu priešakyje susivienijo su VKP. Dešinieji elementai sudarė atskirą partiją ir priėmė seną VNSDP vardą; ši partija 1922 m. įsiliejo į Vokietijos socialdemokratų partiją.— 147. 30 Baltarusijos Rada - kontrrevoliucinė buržuazinė-nacionalistinė organizacija Baltarusijoje 1917-1918 m. Susikūrė 1917 m. liepos mėn. 2-jame Baltarusi jos nacionalistinių organizacijų suvažiavime Minske. Blokavosi su menše vikais, eserais, bundininkais, kovojo prieš socialistinę revoliuciją Baltarusi joje. Vėliau, 1918 m. vasario mėn. vokiškiesiems grobikams okupavus dides nę Baltarusijos dalį , pasiskelbė aukščiausiąja valdžia Baltarusijoje. Tarnavo vokiškųjų imperialistų interesams, 1918 m. kovo mėn. paskelbė apie Balta rusijos atsiskyrimą nuo Rusijos, apie santykių nutraukimą su RTFSR. 1918 m. pabaigoje išvijus vokiškuosius okupantus iš Baltarusijos, visa valdžia krašte perėjo į BTSR Laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės rankas. Kai kurie Baltarusijos Rados nariai pabėgo į užsienį , kur varė toliau savo antitarybinę veiklą.— 164. 31 Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus ir Naujosios Vilnios organiza cijos, d-ro A. Domaševičiaus, tuometinio Vilniaus organizacijos vadovo, ini ciatyva, 1919 m. sausio 30 d. padarė pareiškimą dėl partijos vardo pakeitimo į Lietuvos Komunistų partiją. Ryšium su šiuo pareiškimu Lietuvos ir Balta rusijos Komunistų partijos CK vasario 13 d. posėdyje priėmė nutarimą ,,Apie santykius su LSDP", kuriame pasiūlė LSD partijai padaryti oficialius pareiškimus apie tai , kad tik Lietuvos ir Batarusijos Komunistų partija atsto vauja šalies revoliuciniam proletariatui, kad LSDP „ smerkia visus bendra darbiavimo su proletariato priešais bandymus, atsiskiria nuo svyruojančių elementų ir išmeta juos iš savo tarpo ". L ir B KP CK pareikalavo iš LSDP be jokių sąlygų pripažinti partijos programą ir taktiką . 1919 m. vasario 22 d. įvykusi Vilniaus ir Naujosios Vilnios socialdemokratų organizacijos konferencija priėmė nutarimą įsijungti į L ir B KP. 1919 m. balandžio mėn. lenkų legionieriams užgrobus Vilnių ir LSDP Vilniaus bei Naujosios Vilnios organizacijoms pakrikus, įsijungimas nebuvo įvykdytas.— 170. 32 1919 m. rugpiūčio 1 d . Šveicarijos mieste Liucerne turėjo įvykti pasaulinis II Internacionalo suvažiavimas. Tačiau, atvykus tik 40 delegatų, kurių tarpe buvo atstovas iš Lietuvos E. Galvanauskas, vietoj suvažiavimo buvo atida ryta konferencija . Svarstant pagrindinį dienotvarkės klausimą - Versalio taikos sutarties sankcionavimas, išryškėjo nesutarimai tarp dešiniosios dau gumos, kuri reikalavo pripažinti Versalio sutartį kaip pagrindą tarptauti niams santykiams sunorminti, ir centristinės mažumos, kuri , siekdama patraukti į savo pusę mases, tvirtino, kad Versalio sutartis yra smurto su tartis. Kapitalistinėse šalyse kylant revoliuciniam judėjimui ir stiprėjant darbininkų masių siekimui ginti Tarybų Rusiją, konferencijoje buvo priimta dešiniųjų pasiūlyta rezoliucija su centristų pataisa, protestuojančia prieš ka rinę intervenciją Tarybų Rusijoje ir jos bado blokadą. Tačiau kartu buvo patvirtinta ir Berno konferencijos ( 1919 m. vasaris) rezoliucija apie komisi jos politinei padėčiai ištirti pasiuntimą į Tarybų Rusiją.— 170. 33 Kauno įgulos kareivių sukilimas, įvykęs 1920 m. vasario 21—23 d., įver tintas klaidingai . Nors šis sukilimas ir nebuvo Lietuvos Komunistų partijos iš anksto organizuotas, bet vis dėlto tai buvo Lietuvos darbo žmonių kovos dėl buržuazinės valdžios nuvertimo išraiška ; jame dalyvavo atskiri komunis tai. Sukilę kareiviai reikalavo amnestuoti politinius kalinius, sudaryti taiką su Tarybų Rusija, pripažinti pačių kareivių renkamus komitetus , suteikti kareiviams rinkiminę teisę, nacionalizuoti dvarininkų žemę ir nemokamai išdalyti ją darbininkams, mažažemiams ir kareiviams, pagerinti kareivių pa dėtį ir t. t. Sukilimui vadovavo Kauno įgulos kareivių atstovų pasitarime išrinktas komitetas, kurio priešakyje stovėjo komunistai. Sukilimą greit nuslopinus, L ir B KP Centro Biuras nespėjo paimti vadovavimą jam į savo rankas ir sukelti Lietuvos darbo žmones į pagalbą sukilusiems kareiviams.

620 ――――

Nors sukilimas ir buvo žiauriai numalšintas, o jo vadovai sušaudyti, bet sukilimo įbauginta buržuazinė valdžia buvo priversta leisti kareiviams da lyvauti rinkimuose į Steigiamąjį seimą , priimti dalinės amnestijos politi niams kaliniams įstatymą ir pagerinti kareivių buities sąlygas.— 172. 34 ,,Nemuno šauliai" — lenkų nacionalistų organizacijos „ Organizacja Strzel ców Nadniemeńskich " (OSN) nariai. OSN buvo sudaryta 1919 m. vasarą ir įėjo į lenkų nacionalistų karinės organizacijos „ Polska Organizacja Wojsko wa" (POW) sudėtį . OSN grupės buvo išvysčiusios savo veiklą kai kuriose Rytų Lietuvos apskrityse. Jos turėjo padėti lenkų imperialistams okupuoti Lietuvą. 181. 35 Steigiamojo seimo rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14-16 d. Daugumą vietų seime gavo krikščionių demokratų, ūkininkų sąjungos ir darbo fede racijos blokas - iš 112 vietų jis gavo 59, Pirmaisiais buržuazijos valdymo metais ir paties Steigiamojo seimo rin kiminės kampanijos metu Lietuvoje dar tebevyko aštri revoliucinė kova, kurios sąlygomis Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija iš pradžių buvo nusistačiusi boikotuoti rinkimus į buržuazinį seimą ir savivaldybes. Tačiau Lir B KP vadovybė pervertino revoliucinio judėjimo jėgą tuo laikotarpiu. Rinkimų boikoto taktika tomis sąlygomis galėjo grėsti partijos atitrūkimu nuo masių. Ištaisydamas ankstesnį partijos nusistatymą, L ir B KP CK Stei giamojo seimo rinkimų išvakarėse pasisakė už dalyvavimą rinkimuose, bet Lietuvos Centro Biuras Kaune šį nutarimą gavo per vėlai . Spausdinamame dokumente atsispindi ankstyvesnis partijos taktinis nusistatymas.— 182. 36 1919 m. sausio pradžioje Raudonosios Armijos 5-tas Vilniaus pulkas išva davo Vilnių iš jį užpuolusių lenkų legionierių. Pastarieji pasitraukė pietų kryptimi ir po kiek laiko atsidūrė Ostrovo miestelyje, kur buvo prijungti prie kito lenkų kariuomenės dalinio , anksčiau kovojusio prieš Raudonąją Armiją Minsko srityje . Vėliau abu šie daliniai buvo suformuoti į vadina muosius Vilniaus ir Minsko pulkus ir iš jų buvo sudaryta gen. Ivaškevičiaus vadovaujama Lietuvių-baltarusių divizija, įėjusi į buržuazinės lenkų ka riuomenės sudėtį. — 185. 37 Šv. Kazimiero sąjunga (tikslus pavadinimas - šv . Kazimiero draugija) reakcinė organizacija , įkurta Kaune 1905 m. klerikalinei spaudai remti , leisti ir platinti.— 196. 38 Sv. Jono sąjunga — reakcinė klerikalinė organizacija Vilniuje.— 196. 39 Šv. Zitos sąjunga (tikslus pavadinimas - šv. Zitos draugija ) — krikščionių demokratų partijos tiesioginėje įtakoje buvusi reakcinė darbininkių moterų draugija, veikusi buržuazinėje Lietuvoje. Jungė klasiniu atžvilgiu nesusipra tusias darbininkes, daugiausia tarnaites miestuose.- 196. 40 I Internacionalas (Tarptautinė darbininkų draugija) — pirmoji tarptautinė proletariato organizacija , kurios įkūrėjais ir vadovais buvo K. Marksas ir F. Engelsas. Įkurta 1864 m. rugsėjo 28 d. Londone. I Internacionalas buvo svarbus etapas Markso ir Engelso kovoje už proletarinę partiją , kovoje prieš viešpatavusias darbininkų judėjime ikimarksistines sektantiškas socia lizmo formas. Vadovaujantis I Internacionalo organas buvo Generalinė Ta ryba su jo Nuolatiniu komitetu. Jį sudarė įvairių šalių darbininkų organi zacijos, kurios nacionaliniu mastu vienijosi į federacijas ir vadinosi Inter nacionalo sekcijomis. Paskutiniame I Internacionalo kongrese, įvykusiame 1872 m. Hagoje, buvo priimti nutarimai apie būtinumą sukurti kiekvienoje šalyje savaran kišką politinę proletariato partiją. Po šio kongreso I Internacionalo veikla Europos šalyse nutrūko . Formaliai jis buvo paleistas 1876 m. I Internacio nalas, rašė V. Leninas ,,baigė savo istorinį vaidmenį , užleisdamas vietą darbininkų judėjimo visose pasaulio šalyse neišmatuojamai stambesnio au gimo epochai , būtent epochai, kurioje jis augo platyn, kurioje kūrėsi masi nės socialistinės darbininkų partijos atskirų nacionalinių valstybių pagrin du" (Raštai, 21 t . , V., 1953 , 33 psl . ) . I Internacionalas padėjo pagrindą darbi ninkų partijų išsivystymui Europos ir Amerikos šalyse.- 198. 41 LKP

atsišaukimai , I t .

-

621 ―

41 ,,Šmékla klaidžioja po Europą, komunizmo šmėkla " - žodžiai iš K. Markso ir F. Engelso ,,Komunistų partijos Manifesto " (žr. K. Marksas ir F. Engelsas. Rinktiniai raštai , I t. , V. , 1949, 8 psl .). „ Šuolis iš būtinumo viešpatijos į laisvės viešpatiją“ — F. Engelso žodžiai (žr. F. Engelsas. Anti-Diuringas, V. , 1958, 244 psl .) .— 203. 42 1914 m. gruodžio 2 d . K. Libknechtas Vokietijos reichstage , nepaisydamas reichstago socialdemokratų frakcijos, kuriai jis priklausė, draudimo, balsa vo prieš karinius kreditus ir iš reichstago tribūnos pasakė : „ Atgręžkite ginklus prieš savo klasinius priešus šalies viduje! " (žr. V. I. Leninas. Raštai , 23 t., V., 1954, 259 psl. ) .— 204. 43 Sionistai reakcinio, nacionalistinio judėjimo, kilusio XIX amžiaus pabai goje visų šalių žydų buržuazijos tarpe, šalininkai . „ Pasaulinė sionistinė or ganizacija " savo tikslu skelbė viso pasaulio žydų perkėlimą į Palestiną ir sukūrimą joje žydų valstybės. Vėliau sionizmas paplito ne tik tarp žydų buržuazijos , bet ir tarp žydų varguomenės , kuri nematė tikrųjų kovos su nacionaliniu ir socialiniu engimu kelių. Sionizmo lyderiai buržuazinėse šalyse siekia įrodyti , kad visų šalių žydai sudarą ,,vieningą žydų tautą", jie skelbia visų žydų klasinio bendradarbiavimo idėją ir tuo pačiu atitraukia žydų darbo mases nuo bendros su jų gyvena mų šalių darbo žmonėmis kovos už demokratines laisves, už taiką, nuo kla sinės kovos prieš buržuaziją, tame tarpe ir prieš žydų buržuaziją. Sionistai yra suskilę į kelias partijas, kurios visos buvo atstovaujamos ir buržuazinėje Lietuvoje, kur veikė kraštutinių dešiniųjų sionistų -- vadi namųjų sionistų-revizionistų, bendrųjų sionistų, sionistų-socialistų, Poalei Cion ir kitos organizacijos. Lietuvos Komunistų partija, kaip ir kitų šalių komunistų partijos, vi suomet atkakliai kovojo su sionistinių idėjų plitimu žydų darbo žmonių masių tarpe, aiškino būtinumą bendrai su visais krašto darbo žmonėmis ko voti prieš kapitalistinį išnaudojimą, prieš buržuazinę santvarką, prieš fašiz mą, už demokratiją ir taiką visame pasaulyje, už proletarinį nacionalinio klausimo išsprendimą. Po antrojo pasaulinio karo , 1948 m., sionistai atėjo Izraelio valstybėje prie valdžios . ,,Pasaulinė sionistinė organizacija " , kurios centrai yra Jung tinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje , glaudžiausiais ryšiais susieta su stambiausiomis kapitalistinių šalių (daugiausia JAV) monopolijomis. Sionis tai kursto Izraelyje šovinistines nuotaikas, arabų- žydų nesantaiką, kovoja su nacionalinio išsivadavimo judėjimu Artimuosiuose Rytuose , skelbia visų žydų klasinio bendradarbiavimo idėją, slopina šalyje revoliucinį ju dėjimą. Iš esmės imant, sionistai yra paklusnus stambiųjų imperialistinių valstybių įrankis kovoje už pasaulinį viešpatavimą, kovoje prieš Tarybų Sąjungą ir kitas socialistines šalis.- 219. 4 Čia kalbama apie ypatinguosius skyrius (žvalgybos ir kontržvalgybos or ganus) prie Raudonosios Armijos dalinių ir ypatingąsias komisijas kovai su kontrrevoliucija , sabotažu ir spekuliacija.— 226. 45 Raudonoji Armija, išvijusi buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos kariuome nę iš Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos, išvadavusi Vilniaus kraštą, 1920 m. rugpiūčio viduryje buvo priėjusi prie pat Varšuvos. Išvaduotuose rajonuose kūrėsi tarybų valdžios organai. 1920 m. liepos 30 d . Balstogėje buvo suda rytas Lenkijos Laikinasis revoliucinis komitetas. Vilniaus krašte buvo at kuriamos Tarybų valdžios įstaigos. Tačiau vėliau, Antantės imperialistams sustiprinus atvirą karinę pagalbą Lenkijos imperialistams, Raudonoji Armi ja buvo priversta pasitraukti.— 244. 46 Čia kalbama apie Lietuvos Komunistų partijos 1920 m. vasarą rengtą suki limą prieš buržuazinių nacionalistų valdžią Lietuvoje . Po to, kai 1919 me tais užsienio imperialistai ir vietinė buržuazija nuslopino Tarybų valdžią Lietuvoje, darbo žmonės, LKP vadovaujami , nesiliovė kovoję už Tarybų val džios atkūrimą. Raudonosios Armijos junginiams pergalingai kovojant prieš Lenkijos kariuomenę, išvadavus Lietuvos sostinę Vilnių, susidėjo palankios sąlygos pakilti į atvirą kovą už kontrrevoliucinės buržuazijos valdžios nu

622

vertimą Lietuvoje. Tačiau, besirengiant sukilimui, tarptautinė padėtis pasi keitė. Antantės valstybės suteikė Lenkijai žymią karinę pagalbą, ir Raudo noji Armija buvo priversta trauktis. Krašto viduje revoliucinis pakilimas buvo nepakankamas ginkluotam sukilimui . Ryšium su tuo Lietuvos Komu nistų partija atšaukė rengiamą sukilimą. 245. 47 Čia kalbama apie Lietuvos buržuazinės vyriausybės ketinimą nužudyti V. Kapsuką ir Z. Angarietį . 1920 m. vasarą A. Merkys, ėjęs tuo metu aukš tas pareigas buržuazinėje Lietuvos vyriausybėje, pasiuntė į Vilnių b. caro karininką, tarnavusį Lietuvos žvalgyboje, Br . Prekerį, kuris ir turėjo įvyk dyti šį teroristinį aktą prieš proletarinės revoliucijos Lietuvoje vadus. Br. Prekeris, atsisakęs įvykdyti A. Merkio įsakymą, buvo suimtas ir įkalin tas.- 250. 4 Darbo federacija (pilnas pavadinimas — Lietuvos darbo federacija) — reak cinė krikščionių demokratų partijos (žr. 27 past . ) 1919 m. įkurta darbininkų organizacija. Ji visoje savo veikloje vykdė klasinės taikos su buržuazija politiką, skaldė darbininkų vienybę kovoje prieš išnaudotojus, skiepijo jiems reakcinę katalikišką pasaulėžiūrą. Kaip politinė organizacija ji dalyvaudavo rinkimuose į buržuazinius seimus, sudarydama juose vieną bloką su reak cine krikščionių demokratų partija ir taip pat krikdemiška organizacija — ukininkų sąjunga (žr. 63 past . ) . Vėliau, 1934 m., Lietuvos darbo federacija pasivadino Lietuvos krikščionių darbininkų sąjunga . Veikė iki 1940 m.— 259. 49 1920 m. rugpiūčio mėn. Rygoje buvo susirinkusi Pabaltijo buržuazinių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos) konferencija, kuria buvo siekiama sudaryti politinę, karinę ir ekonominę Pabaltijo vals tybių sąjungą. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Prancūzijos komisaras Pa baltijo valstybėms de Sartiges, kuris savo kalboje pabrėžė , kad „ Santarvė remianti Baltijos pajūrio valstybių sąjungos kūrimą, kurios tikslas, tarp kitko, būtų kova prieš bolševizmą “ (krikščionių- demokratų laikraštis „ Lais ve ", 1920 m. rugpiūčio 11 d . , Nr. 159 ) . Priešiški santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos ir kitos priežastys neleido pasiekti konferencijoje susitarimo. Tų pačių metų rugsėjo 15-18 d . Suvalkų Kalvarijoje įvyko Lietuvos ir Lenkijos atstovų derybos dėl laikinosios demarkacinės linijos nustatymo. Jokių rezultatų šios derybos nedavė . Demarkacinė linija buvo nustatyta kiek vėliau, per derybas tarp Lietuvos ir Lenkijos atstovų, kurios vyko Suval kuose 1920 m. rugsėjo 29 d. — spalio 7 d.— 264. 50 ,,Vidurinė Lietuva “ — taip buržuazinėje - dvarininkinėje Lenkijoje buvo va dinamas Pilsudskio legionų su gen. Želigovskiu priešakyje 1920 m. spa lio mėn. užgrobtas Vilniaus kraštas su Vakarų Baltarusijos žemėmis. Vadi namąją „ Vidurinę Lietuvą" sudarė Vilniaus miestas, Vilniaus- Trakų, Ašmenos, Švenčionių ir Braslavo apskritys (iš viso 13 490 km² , apie 500 000 gyventojų) . Griežtoje pilsudskininkų priežiūroje 1922 m. sausio mėn. buvo išrinktas „ Vidurinės Lietuvos" seimas (žr. 52 past.) , kuris tų pačių metų vasario 20 d . priėmė nutarimą sujungti „ Vidurinę Lietuvą“ su buržua zine-dvarininkine Lenkijos valstybe.- 279. Endeka (nacionaldemokratai , narodovcai , narodovinė demokratija ) — kontrrevoliucinė nacionalistinė lenkų buržuazijos partija , veikusi 1897 1939 m. Rusijos 1905-1907 m. revoliucijos laikotarpiu endekai pasidarė pagrindine lenkų kontrrevoliucijos partija, lenkų juodašimčių partija, viso mis priemonėmis kovojusia prieš revoliucinį proletariatą . Buržuazinėje -dva rininkinėje 1919-1939 metų Lenkijoje endekai — viena iš fašistinių par tijų.— 272. 2 Vilniaus seimas (vadinamas taip pat " Vidurinės Lietuvos " seimu) buvo išrinktas 1922 m. sausio 8 d . Vilniaus krašto užgrobimui ir įjungimui į Len kijos sudėtį įteisinti . Rinkimai vyko smarkaus pilsudskininkų teroro sąly gomis. Į seimą galėjo būti išrinkti tik Pilsudskio šalininkai, siekę , kad Vilniaus kraštas būtų įjungtas į Lenkijos sudėtį . Komunistų partija Vilniaus krašte buvo nelegali ir dėl to negalėjo tiesiogiai dalyvauti rinkimuose . Ta čiau Komunistų partija rinkimuose dalyvavo, iškeldama Darbininkų sąrašus . Susirinkęs 1922 m. vasario 1 d. Vilniaus seimas to pat mėnesio 20 d. 42 LKP atsišaukimai , I t.

-

623

priėmė nutarimą sujungti vadinamąją „ Vidurinę Lietuvą“ su Lenkija. Atlikęs savo misiją, seimas kovo 28 d. buvo paleistas.- 280. 53 ,,Straż Kresowa" (,,Pakraščių sargyba ") — lenkų nacionalistinė reakcinė organizacija, įkurta pilsudskinės ekspansijos planams vykdyti. Vilniuje at sirado 1920 metais. Savo veiklą koordinavo su lenkų nacionalistų karine organizacija Polska Organizacija Wojskowa " (POW) ir su tokio pat pobū džio organizacija „ Związek Bezpieczeństwa Kraju ". Veikdama Vilniaus kraš te, siekė kuo greitesnio Vilniaus krašto įjungimo į Lenkijos valstybės su dėtį.— 281. 54 ,,Odrodzenie" (,,Atgimimas ") - lenkų nacionalistų organizacija, veikusi Vilniuje . Odrodzenie " palaikė glaudžius ryšius su katalikų dvasiškija ir naudojo ją kaip įrankį savo populiarumui plėsti, ypač vilniečių lietuvių tarpe.- 281. 55 Lenkijos socialistų partija (Polska Partia Socjalistyczna ――――― PPS) - reformis tinė-nacionalistinė partija, įkurta 1892 m. Laikydama savo programos pa grindu kovą už nepriklausomą Lenkiją, PPS, J. Pilsudskio ir jo šalininkų vadovaujama , skleidė separatistinę bei nacionalistinę propagandą lenkų dar bininkų tarpe ir siekė juos atitraukti nuo bendros su rusų darbininkais kovos prieš carinę patvaldystę ir kapitalizmą. PPS organizacijų buvo ir Lietuvoje. Per visą PPS veikimo istoriją joje buvo kairiųjų grupių. Kai kurios iš jų palaipsniui perėjo į nuoseklios revoliucinės kovos pozicijas. Antai 1905-1907 m. revoliucijos laikotarpiu partijoje susiformavo kairioji srovė, kuri 1906 m. atsiskyrė nuo dešiniųjų ir sudarė vadinamąją PPS-levicą. Pirmojo pasaulinio karo metais didesnioji PPS-levicos dalis laikėsi interna cionalistinių pozicijų ir 1918 m. gruodžio mėn. susivienijo su Lenkijos ka ralystės ir Lietuvos socialdemokratija (LK ir LSD) . Susivienijusios partijos įkūrė Lenkijos Komunistų darbininkų partiją, kuri 1925 m. pasivadino Len kijos Komunistų partija. Dešinioji PPS dalis pirmojo pasaulinio karo metais toliau vykdė nacio nalšovinizmo politiką, o susikūrus buržuazinei Lenkijos valstybei, atsistojo prie valstybės vairo. Būdama valdančioji partija, PPS visokiais būdais sklei de antikomunistinę propagandą ir vykdė agresyvią politiką prieš TSRS. Tokią politiką ji vykdė ir Lietuvos atžvilgiu. Atskiros PPS grupės, nesutin kančios su tokia nacionalistine politika, simpatizavo Lenkijos Komunistų partijai ir įsiliedavo į jos eiles, ypač po fašistinio perversmo Lenkijoje ( 1926 m. gegužė) . Antrojo pasaulinio karo metais PPS vėl suskilo . Kairioji PPS dalis, pa sivadinusi Lenkų socialistų darbininkų partija (LSDP) ir suartėjusi su 1942 m. įsikūrusia Lenkijos darbininkų partija (LDP) , aktyviai kovojo pries hitlerinius okupantus, už Lenkijos išvadavimą iš fašistinio pavergimo. Nuo 1944 m., kai buvo sukurtas Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas, LSDP, vėl pasivadinusi PPS vardu, kartu su LDP dalyvavo Lenkijos liaudies demokratinės valstybės kūrimo darbe. 1948 m. gruodžio mėn. abi šios parti jos susivienijo, pasivadinusios Lenkijos Jungtine darbininkų partija.— 281 . 56 1920 m. spalio 8 d . generolo L. Želigovskio vadovaujami lenkų kariuomenės daliniai pradėjo pulti Vilnių iš pietų pusės ir sekančią dieną jį užėmė. Ne trukus visas Vilniaus kraštas atsidūrė lenkų kariuomenės rankose. Dvi dienos prieš tai , spalio 7 d. , Suvalkuose po derybų tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių atstovų buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią buvo nustatyta demarkacinė linija, palikusi Vilnių Lietuvos pusėje, ir nutarta nutraukti karinius veiksmus tarp abiejų valstybių kariuomenių. Lenkų vyriausybė ofi cialiai gen. Żeligovskio žygio nepripažino, teigė, kad jis „ sukilęs “ ir, sava vališkai pasielgęs su savo kariuomene , užėmęs Vilniaus kraštą. Vėlesni įvykiai betgi parodė, kad gen. Želigovskis veikė, turėdamas visišką Lenkijos vyriausybės pritarimą ir naudodamasis jos visokeriopa pagalba.— 282. 57 1921 m. rugsėjo mėn . Ženevoje vyko antrasis Tautų Sąjungos plenumas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos ir Lenkijos ginčas Vilniaus krašto klau simu. 307. 624

38 Hymanso projektas — Antantės imperialistų statytinio Tautų sąjungoje Belgijos užsienio reikalų ministro P. Hymanso 1921 m. gegužės 20 d . pateik tas projektas Lietuvos ir Lenkijos ginčui dėl Vilniaus krašto išspręsti. Pagal šį projektą Lietuva turėjo buti federacinė, iš dviejų autonominių Vilniaus ir Kauno kantonų sudaryta valstybė, susieta su buržuazine -dvarininkine Lenki ja užsienio reikalų, militarine ir ekonomine konvencijomis. Lenkija turėjo gauti laisvo tranzito Nemunu ir per Klaipėdos uostą teisę. Nesusitarus dél šio projekto, Hymansas tų pačių metų rugsėjo 3 d. pateikė antrą savo pro jekto variantą, kuris, iš esmės imant, beveik nesiskyrė nuo pirmojo ir taip pat nebuvo priimtas. Nuo susitarimo su Lenkija Hymanso projekto pagrindu Lietuvos buržuazinę vyriausybę sulaikė visų pirma griežtas plačiųjų Lietu vos darbo masių pasipriešinimas. Hymanso projekto priėmimas būtų paver tęs Lietuvą buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos vasalu bei Vakarų imperia listų placdarmu jų ruošiamam karui prieš TSRS.— 307. 59 Auksinas - piniginis vienetas Lietuvoje 1919-1922 m., pagrįstas pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacinės valdžios įvesta Lietuvoje va liuta - vadinamąja ostmarke.— 313. €0 Lietuvos žemės ūkio darbininkų profsąjungų suvažiavimas buvo numatytas sušaukti Kaune 1921 m. sausio 30 d . Buržuazinės Lietuvos valdžia iš anksto griebėsi įvairiausių priemonių suvažiavimo sušaukimui sutrukdyti ir visam profsąjunginiam judėjimui Lietuvoje nuslopinti. Ryšium su 1921 m. sausio 15 d. vykusiu K. Libknechto ir R. Liuksemburg nužudymo antrųjų metinių paminėjimu buržuazinė valdžia paleido provokacinius gandus apie Komunis tų partijos tariamai rengiamą profsąjungų suvažiavimo metu sukilimą. Buvo įvykdyti masiniai komunistų ir revoliucinių darbininkų suėmimai . Kaune, Ukmergėje, Vilkaviškyje , Kalvarijoje ir kituose Lietuvos miestuose buvo likviduotos legalios darbininkų profsąjungos , suimti Lietuvos profsąjungų Centro Biuro ir Kauno biuro nariai, daugelis profsąjunginių veikėjų provin cijoje. Buvo taip pat uždarytas LPS CB laikraštis ,,Darbininkų žodis" . Pla taus masto teroristinėmis priemonėmis buržuazinė Lietuvos valdžia sutrukdė sušaukti Lietuvos žemės ūkio darbininkų profsąjungų suvažiavimą.— 321. 61 Moterų katalikių draugija (pilnas pavadinimas — Lietuvių katalikių moterų draugija) — klerikalinė moterų organizacija buržuazinėje Lietuvoje, įsteigta 1908 m. Savo žinioje turėjo visą eilę ekonominių įstaigų, leido laikraščius . Nustojo veikusi 1940 metais.- 324. 62 Šeilokas - literatūrinis personažas iš V. Šekspyro komedijos „ Venecijos pirklys". Šeiloko vardas vartojamas kaip žiauraus išnaudotojo , lupiko sino nimas.- 329. 63 Ūkininkų sąjunga (pilnas pavadinimas - Lietuvos ūkininkų sąjunga) —- kle rikalinė buožinė organizacija. Buvo įkurta 1917 m. krikščionių demokratų partijos (žr. 27 past.) veikėjų iniciatyva . Pradžioje ji veikė kaip ekonominė organizacija; vėliau ( 1920 m.) persiorganizavo į politinę buožinę organiza ciją. Veikė iki 1936 m. , uoliai gynė kaimo buržuazijos interesus, rėmė Lie tuvos krikščionių demokratų partijos politiką ir faktiškai buvo šios partijos filialu kaime.— 338. 64 „ Pažanga“ (pilnas pavadinimas - Lietuvių tautos pažangos partija) -- la biausiai reakcinė , stambiosios lietuvių miesto ir kaimo buržuazijos bei dvari ninkų partija, įkurta 1917 m. kovo mėn. Rusijoje. 1924 m. pabaigoje Lietu vių tautos pažangos partija persiorganizavo į Lietuvių tautininkų sąjungą, kuri 1926 m. gruodžio 17 d. , kartu su krikščioniais demokratais įvykdžiusi fašistinį perversmą , įvedė Lietuvoje fašistinę diktatūrą. Tautininkų sąjunga buvo likviduota 1940 m.—- 341. 65 ,,Žemdirbiai" (pilnas pavadinimas ―――― Lietuvos žemdirbių sąjunga) — politi nė stambiųjų žemvaldžių organizacija, įkurta 1919 m. gegužės mėn. Sąjun ga veikė Lietuvių tautos pažangos partijos įtakoje , nepritardama buržua zinei žemės reformai ir propaguodama stambiąją žemvaldystę. - 341. 66 Vieno iš Lietuvos liaudininkų lyderio K. Griniaus sudarytas ministrų ka binetas veikė nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 1 d. Jis buvo 625 ―

patvirtintas Steigiamojo seimo, kuriame iš 112 atstovų daugumą (59 atsto vus) turėjo krikščionių demokratų blokas. Krikščionys demokratai, turėdami seime absoliutinę daugumą, sutiko sudaryti koalicinę vyriausybę su socia lista.s liaudininkais demokratais, pasiėmę sau tik dvi vietas - užsienio rei kalų ministro ir švietimo ministro. 1920 m. birželio 23 d . K. Griniaus pa skelbta ministrų kabineto deklaracija atitiko krikščionių demokratų partijos užsienio ir vidaus politikos programą, kuri siekė įtvirtinti Lietuvoje bur žuazinę santvarką ir nuslopinti revoliucinį judėj.mą.— 341. 67 Valstiečių sąjunga (pilnas pavadinimas - Lietuvos valstiečių sąjunga) — politinė kaimo buržuazijos organizacija, veikusi Lietuvos demokratų partijos įtakoje ir buvusi šios partijos filialu darbui tarp valstiečių. Įkurta 1905 me tų pabaigoje lietuvių liberaliosios buržuazijos veikėjų pastangomis. Per valstiečių sąjungą lietuvių liberalioji buržuazija siekė paimti valstiečių judėjimą Lietuvoje į savo rankas. Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungos veikla buvo sustojusi. 1919 m. sausio mėn. ryšium su vadinamosios II Lie tuvos konferencijos sušaukimu (žr. 16 past. ) Lietuvos valstiečių sąjunga bu vo atgaivinta ir konferencijoje veikė bendrai su Lietuvos socialistų liaudi ninkų demokratų partijos frakcija. Per rinkimus į Steigiamąjį seimą (1920 m. ) valstiečių sąjunga ėjo su savo kandidatų sąrašais, bet seime blo kavosi su liaudininkais. 1922 metais Lietuvos socialistų liaudininkų demo kratų partija ir Lietuvos valstiečių sąjunga susijungė į vieną Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą (žr. 14 past. ) .— 342. 68 Lietuvos progresyvių moterų draugija (Lietuvos moterų sąjunga) — buržua zinė-liberalinė moterų organizacija, įkurta Kaune 1922 m., artima valstie čiams liaudininkams ir socialdemokratams. Veikė iki 1935 metų.— 346. 69 Darbininkų kuopų sąrašai buvo sudaryti 1922 m. ryšium su rinkimais į I seimą. Kadangi Lietuvos Komunistų partija, kaip nelegali organizacija , negalėjo savo vardu išstatyti kandidatų į seimą , LKP CK iniciatyva buvo sudaryti ir išstatyti visose rinkiminėse apygardose Darbininkų kuopų sąra šai. LKP remiami , šie sąrašai, kurių kandidatai liaudyje buvo vadinami kuopininkais, per rinkimus į I seimą surinko daugiau kaip 52 tūkstančius balsų ir pravedė 5 atstovus (žr. 70 past.) . Seime Darbininkų kuopų atsto vai atkakliai gynė darbo žmonių reikalus, už ką buvo nuolat persekiojami . Darbininkų kuopų sąrašai buvo išstatyti ir per rinkimus į II seimą, įvyku sius 1923 m. gegužės 12-13 d . Tačiau šį kartą buržuazinė Lietuvos vy riausybė pavartojo teroristines priemones, siekdama visiškai neleisti darbo žmonių atstovų į seimą. Darbininkų kuopų sąrašų kandidatai buvo suimti, jiems buvo sudaryta provokacinė byla. Iš viso kariuomenės teismui buvɔ perduota 92 kuopininkai . Teismas prasidėjo 1926 m. gegužės 17 d ., jau po rinkimų į III seimą, kuriuos laimėjo valstiečių liaudininkų ir socialde mokratų blokas. Birželio 12 d. buvo paskelbtas nuosprendis kuopininkų by loje, pagal kurį jie visi buvo išteisinti.- 348. 70 Darbininkų kuopų frakciją sudarė per I seimo rinkimus ( 1922 m. spalio 10-11 d . ) išrinkti į seimą Darbininkų kuopų sąrašų (žr. 69 past. ) kandidatai : J. Kubickis, P. Norkūnas, K. Dominas-Bangaitis, K. Matulaitis ir Pr. Vilūnas. Per rinkimus už juos buvo paduota daugiau kaip 52 tūkstančiai balsų. Už darbo žmonių interesų gynimą seime Darbininkų kuopų frakcijos atstovai buvo persekiojami, šalinami iš seimo posėdžių ( 1922 m. lapkričio 28 d. jie buvo pašalinti iš seimo 10 -čiai posėdžių, gruodžio 1 d . K. Dominą-Bangaitį vi siškai pašalino iš seimo atstovų sudėties) , suimami. Nors seimas buvo iš rinktas trejiems metams, 1923 m. kovo 12 d. jis buvo paleistas. Per rinkimus į II seimą buržuazinė vyriausybė uždraudė Darbininkų kuopų sąrašus ir vykdė masinius juose išstatytų kandidatų suėmimus.- 350. 71 Achdus - reakcinė žydų tikybininkų organizacija , veikusi buržuazinėje Lietuvoje ir paplitusi daugiausia buržuazijos tarpe.- 367 . 72 Čia turimas galvoje LKP legalaus žurnalo „ Naujoji gadynė " uždarymas. ,,Naujoji gadynė " buvo leidžiama Kaune nuo 1922 m. gruodžio mėn. iki 1923 m. vasario mėn. Išėjo du dvigubi numeriai po 32 puslapius.— 373.

626

73 ,,Vienybė" ( Jedność " ) — Lietuvos lenkų nacionalistinė-klerikalinė organi zacija, į kurią buvo suorganizuota lenkų nacionalistų suklaidinta Lietuvos lenkų darbininkų ir valstiečių dalis. Ši organizacija, dangstydamasi Lietu vos lenkų nacionalinės vienybės propagavimo skraiste, tarnavo lenkų bur žuazijos klasiniams interesams.— 374. 74 Čia kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl Hymanso projekto (žr. 58 past .) .— 376. 75 „ Gamintojo“ sąjunga (pilnas pavadinimas - Žemės ūkio gamintojų sąjun ga ) — dvarininkinė -buožinė organizacija ekonominėms kaimo buržuazijos pozicijoms sustiprinti.— 380. 76 Čia kalbama apie Darbininkų kuopų sąrašų kandidatus, suimtus ryšium su rinkimais į II seimą.- 383. 77 1913 m. Kijeve caro vyriausybė suorganizavo provokacinę bylą prieš žydą Belisą, kuris buvo melagingai apkaltintas ritualiniu tikslu nužudęs krikš čionį berniuką (iš tikrųjų jį nužudė juodašimčiai) . Šios bylos inscenizavimu carc vyriausybė siekė atitraukti darbo žmonių mases nuo revoliucinio ju dėjimo, sukurstyti jose antisemitizmą, išprovokuoti žydų pogromus.- 404. 78 Komunistinis Jaunimo Internacionalas (KJI ) — masinė tarptautinė nepartinė jaunimo organizacija , susidėjusi iš atskirų kraštų komunistinių jaunimo sąjun gų ir kaip sekcija priklausiusi Kominternui . V. Lenino iniciatyva sušauktas KJI steigiamasis kongresas įvyko 1919 m. lapkričio 20-26 d. Berlyne . Jame buvo priimta KJI įstatai ir programa. Lietuvos Komunistinė jaunimo sąjun ga KJI sekcija buvo nuo 1920 m. (V. Grigas [J. Greifenbergeris]. Is mūsų Sąjungos gyvenimo , 1921 m. , 10 p. ) . LKJS delegatais KJI kongresuose da lyvavo J. Greifenbergeris, A. Stasiūnas, K. Šimkus , I. Meskupas ir kt. Komu nistinis Jaunimo Internacionalas , kaip tarptautinis jaunimo komunistinės veiklos centras, veikė iki Kominterno paleidimo 1943 m.—- 413. 79 Čia turimas galvoje II Internacionalas (žr. 5 past.) .— 418. So Anglijos nepriklausomieji (Nepriklausomoji darbininkų partija) — Anglijos reformistinė partija, įkurta 1893 m. Pirmajam pasauliniam karui kilus, už ėmė buržuaziniam pacifizmui artimą poziciją. 1919 m. priėmė nutarimą iš eiti iš II Internacionalo ir ištirti klausimą dėl įstojimo į III Internacionalą. Tačiau į III Internacionalą nepriklausomieji neįėjo , kiek vėliau jie įstojo į II Internacionalą . 1922 m. turėjo gana didelę įtaką Anglijos darbininkų tarpe, pravedė į parlamentą 32 deputatus. Buvo leiboristų partijos sudėtyje , 1932 m. iš jos išėjo. Vėliau ėmė vykdyti prieš TSRS nukreiptą politiką, varė trockistinio pobūdžio propagandą.- 426. - 1912-1940 metais veikusios Lietuvoje klerikalinės jauni 81 Pavasarininkai — mo organizacijos (Lietuvių katalikų jaunimo „ Pavasario" sąjungos, o nuo 1933 m. Lietuvių katalikų jaunimo „ Pavasario" federacijos) nariai . Veikė Lietuvos krikščionių demokratų partijos įtakoje.— 428. $2 LKJS I konferencija įvyko 1922 m. rugpiūčio 27 dieną Kaune. Joje daly vavo komjaunimo Kauno , Šiaulių rajonų ir Vilniaus srities organizacijų de legatai, LKJS Centro Biuro nariai , LKP CK ir LKP Kauno raikomo atstovai. LKJS I konferencija apsvarstė LKJS Centro Biuro ataskaitą, patvirtino LKJS Centro Biuro II plenumo priimtą rezoliuciją „ Apie LKJS krizę ir priemones kovai prieš ją", apsvarstė ekonominės darbininkų jaunimo kovos, darbinin kų jaunimo bendro fronto ir kitus klausimus.- 441 . 83 1907 m. Štutgarte , I tarptautinėje jaunimo sąjungų konferencijoje , K. Libknechtui aktyviai dalyvaujant, susikūrė Tarptautinis socialistinių jau nimo organizacijų susivienijimas (Socialistinis jaunimo internacionalas) . Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma SJI sudariusių sąjungų užėmė inter nacionalistinę poziciją , o 1919 m. lapkričio mėn . Berlyno kongrese nutarė pakeisti pavadinimą į Komunistinį Jaunimo Internacionalą ir prisidėti prie Komunistų Internacionalo . Mažuma SJI sudariusių sąjungų (Austrijos jau nimo sąjunga ir kai kurios kitos) 1921 m. sušaukė tarptautinę konferenciją, kurioje ir buvo sukurtas Tarptautinis jaunimo susivienijimas. Tais pačiais metais socialšovinistinės jaunimo sąjungos (Vokietijos, Belgijos ir kt.) ,

627

kurios karo metu laikėsi nacionalistinių pozicijų, sukūrė vadinamąjį Ham burgo Socialistinį jaunimo internacionalą, kuris buvo II Internacionalo jau nimo organizacija . 1923 m. Hamburge abu aukščiau paminėti jaunimo internacionalai susivienijo, priėmę Socialistinio jaunimo internacionalo var dą. SJI tikslas - skaldyti darbininkų klasės vienybę, kovoti prieš TSRS , pries socializmo, demokratijos ir taikos interesus.— 441. S4 Žiežirbininkai - Lietuvos socialistinio jaunimo sąjungos „ Žiežirba “ nariai . Sąjunga buvo įkurta 1922 m. liepos mėn. ir veikė Lietuvos socialdemokratų partijos įtakoje. Dangstydamiesi smulkia buržuazinio socializmo frazėmis, žie žirbininkų vadovai stengėsi atitraukti darbininkų jaunimą nuo klasinės revoliucinės kovos prieš išnaudotojus ir prieš fašizmą. Kai kuriose žiežir bininkų organizacijose pasitaikydavo ir revoliucingai nusiteikusių jaunuo lių, kurie Komunistų partijos ir vykusios šalyje klasių kovos įtakoje įsi traukdavo į revoliucinę kovą, pasisakydavo už bendrą ir antifašistinį liau dies frontą su komunistais. „ Žiežirba “ veikė iki 1936 m. vasario mėn. , kai, sustiprėjus žiežirbininkų eilėse kairėjimo procesui, buvo fašistinės valdžios uždaryta. 444. $5 Čia kalbama apie kun. St. Stakelę , kuris rinkimuose į I seimą VI rinkimų apygardoje figūravo kaip vadinamosios „ Ragalėnų bepartyvių kuopos" at stovas. 472. So Iki 1922 metų nustoję sveikatos dvarų darbininkai , ordinarininkai , dvarų darbininkų našlės, kurių vyrai mirė bedirbdami dvare arba, mobilizuoti į kariuomenę, žuvo kare , o taip pat tokių dvaro darbininkų vaikai iki 14 metų amžiaus kai kur gaudavo iš dvarininko, be kitų nežymių lengvatų, po vieną svarą (400 g ) rugių dienai. Iš čia ir kilo pavadinimas ,,svarinin kai" .- 473. 87 Čia kalbama apie čekoslovakų korpusą, kuris 1917 m. Rusijos Laikinosios buržuazinės vyriausybės buvo suformuotas kovai prieš kaizerinę Vokietiją ir jos sąjungininkus. Korpusą sudarė pirmojo pasaulinio karo metu paimti rusų nelaisvėn čekai ir slovakai, tarnavę Austrijos armijoje . Tarybų val džiai susikūrus, korpusui , kuriame tuo metu buvo apie 40-50 tūkstančių karių, buvo leista išvykti į savo tėvynę per Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Pakeliui 1918 m. gegužės pabaigoje Antantés imperialistai ir rusų baltagvar diečiai, susitarę su kontrrevoliucine čekoslovakų korpuso vadovybe , su kėlė prieš Tarybų valdžią nukreiptą maištą, kuris davė signalą visai eilei antitarybinio pobūdžio sukilimų Viduriniame Pavolgyje ir Sibire, aktyvi zavo visas Rusijos vidines kontrrevoliucijos jėgas. Tik tų pačių metų lapkričio mėnesį Raudonajai Armijai pavyko galutinai sutriuškinti čeko slovakų korpuso sukeltą maištą.— 478. 88 Čia kalbama apie pulk . P. Bermonto-Avalovo vadovaujamus kariuomenės dalinius (žr. 25 past .) .- 527. 89 „Ūkininkai“- klerikalinės-buožinės organizacijos Lietuvos ūkininkų sąjun gos nariai (žr. 63 past. ) .— 565. 90 " Blaivybė " (Blaivybės draugija) — klerikalų įtakoje buržuazinėje Lietuvoje veikusi organizacija, įkurta Kaune 1908 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos vardu.- 568. 91 Poalei-Cion- sionistų partija, veikusi žydų darbininkų ir amatininkų tarpe . Įkurta Rusijoje 1901 m. 1917 m. kairysis Poalei-Cion sparnas sukūrė vadi namąją Žydų komunistų partiją Poalei-Cion , kuri, skleisdama nacionalistines nuotaikas ir atitraukdama žydų darbininkus nuo bendros kovos prieš iš naudotojus ir fašizmą, veikė ir Lietuvoje, tačiau sudarė tik nedidelę grupę ir žydų darbininkų tarpe įtakos beveik neturėjo.- 585. 92 Juozapai- reakcinės klerikalinės Lietuvos katalikų darbininką šv. Juozapo draugijos nariai. Draugija buvo įsteigta Kaune 1906 m. kovai su revoliuci nių idėjų plitimu darbininkų tarpe. Jos įkūrėju buvo kunigas K. Olšauskas, už savo ryšius su carine policija pramintas Kauno ,,oberpolicmeisteriu". Per šv. Juozapo draugiją K. Olšauskas organizuodavo šnipinėjimą fabri 628 —

kuose ir dirbtuvėse, revoliucinių darbininkų įskundinėjimą policijai. Drau gija turėjo savo skyrius Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur.- 587. 93 Šaulių sąjunga (pilnas pavadinimas Lietuvos šaulių sąjunga) — buržua zinė nacionalistinė karinio tipo organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. Svarbiausi jos uždaviniai buvo kariškai apmokyti savo narius, skleisti jų tarpe buržuazinio nacionalizmo propagandą, kovoti su revoliuciniu judėjimu šalies viduje. Buržuazinės Lietuvos vyriausybės pla čiai panaudodavo šaulius policiniams tikslams - kovai prieš darbininkų streikus, revoliucinio judėjimo dalyviams sekti ir suiminėti. Likviduota 1940 m. 590. 94 Jaunimo sąjunga (pilnas pavadinimas - Lietuvos jaunimo sąjunga) — libe ralinė-buržuazinė jaunimo organizacija. Buvo įkurta 1922 m. sausio mėn. ir veikė kaip Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos jaunimo organizacija . Fašistinės diktaturos metais eilė jos vietinių organizacijų pateko LKP ir LKJS įtakon. Fašistų valdžios buvo uždaryta 1936 m. vasario mėn.— 590. 95 Žydų bendruomenės - buržuazinės tautinės-tikybinės žydų savivaldos orga nizacijos Lietuvoje , kurios, būdamos visiškoje buržuazinių partijų įtakoje, tvarkė žydų kulto, labdarybės, socialinės pagalbos, mokyklų ir kt. klau simus (žr. 96 past. ) .— 605. 96 Žydų tautos susirinkimas (Lietuvos žydų bendruomenių taryba) — vyriau sias Lietuvos žydų bendruomenių organas. Ryšium su 1923 m. rinkimais į Lietuvos žydų bendruomenių tarybą LKP CK priėmė nutarimą, kuriame nurodė: ,,Nors Tautinė žydų taryba yra buržuazijos organas, kuris skaldo darbininkų klasę pagal tautas ir tikybinius prietarus ir tuo silpnina darbi ninkų vienybę ir pasipriešinimą buržuazijai, visgi rinkimuose dalyvaus pla čiosios darbo masės , ir jai pavesta rišti uždaviniai , kuriais suinteresuotos darbo masės, CK randa reikalinga dalyvauti rinkimuose į Tarybą, kelti aikštėn buržuazinių partijų rolę ir visur ginti darbo masių reikalus, be tautų skirtumo, kovot prieš skaldymą pagal tautas, tame skaičiuje ir prieš atskiras tautines tarybas ir vienyt bendrą milžinišką darbininkų frontą prieš visų tautų buržuaziją “ (žr . „ Komunistas ", 1923 m. sausio mėn., Nr. 9, 245 psl . ) .— 607 . $7 Bendrieji sionistai — stambiosios žydų buržuazijos partija , savo tikslu skel busi buržuazinės žydų valstybės Palestinoje sukūrimą (žr. 43 past.) . Ceirei-Cion - smulkiaburžuazinė sionistinė organizacija , vėliau, trečio jo dešimtmečio viduryje, skilo. Kairysis Ceirei-Cion sparnas susijungė su dešiniąja Poalei-Cion partijos (žr. 91 past. ) dalimi , sukūręs sionistų-socialistų partiją . Žydų demokratai – buržuazinė žydų partija , priešiškai nusistačiusi tiek sionizmo bei žydiškojo klerikalizmo, tiek ir revoliucinių žydų darbo žmo nių organizacijų atžvilgiu . Buvo ne vientisa , joje buvo ir pažangių ele mentų.- 607. 95 Tarptautinė valstiečių sąjunga (Valstiečių Internacionalas) — Tarptautinė darbo valstiečių organizacija, įkurta 1923 m. spalio 15 d . Maskvoje įvyku sioje I tarptautinėje valstiečių konferencijoje , kurioje dalyvavo revoliu cinių valstiečių organizacijų atstovai iš 40 pasaulio šalių. Savo uždaviniu Valstiečių Internacionalas buvo užsibrėžęs vadovauti valstiečių kovai dėl visos dvarininkų žemės konfiskavimo ir jos nemokamo perdavimo darbo žmonėms, pavergtų tautų laisvo apsisprendimo teisės, kovai prieš impe rialistinius karus ir militarizmą, dėl darbininkų ir valstiečių sąjungos stip rinimo bei darbininkų ir valstiečių vyriausybės sudarymo. Valstiečių Inter nacionalo lozungas buvo „ Visų šalių darbininkai ir valstiečiai , vienykitės! " Valstiečių Internacionalo organų darbe dalyvavo ir Lietuvos darbo vals tiečių atstovai K. Požela, L. Dapkus ir kt.— 610.

CHRONOLOGINĖ ATSIŠAUKIMŲ RODYKLĖ

1918 1. [Rugsėjis, ne anksčiau kaip Okupuotųjų kraštų (Lenkijos, Baltarusijos, 15 d.] Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) Ko munistinių organizacijų Centro Biuro atsišauki mas į okupuotųjų kraštų darbininkus ir vals tiečius, raginantis į kovą už tarybų valdžią. 15-20. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas 2. Rugsėjis į Vilniaus darbo žmones, kviečiantis į kovą prieš vokiškuosius okupantus ir vietinę bur 25-27. žuaziją . 3. Spalio 21 d. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į darbo žmones, raginantis vienytis su kitų kraštų proletarais kovai prieš karą ir buržua 27-28. ziją. 4. Spalis L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir varginguosius valstiečius , demaskuojantis im perialistinio karo tikslus ir raginantis į kovą 28-31. prieš buržuazijos jungą. Baltarusijos, 5. Lapkričio 11 d. (Lenkijos, kraštų Okupuotųjų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) Komu nistinių organizacijų Centro Biuro atsišaukimas į okupuotųjų kraštų darbo žmones, raginantis suaktyvinti kovą už išsivadavimą iš buržuazi nės priespaudos ir imperialistinių pavergėjų. 20-22.

6. Lapkričio 23 d.

L ir B KP CK atsišaukimas į miestų ir kai mų darbo žmones, raginantis kurti darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybas. 31-32.

7. Lapkritis

L ir B KP CK atsišaukimas į miestų ir kai mų darbininkus, raginantis rinkti darbininkų 33. atstovų tarybas. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir varginguosius valstiečius, raginantis ruoštis 34-35. kovai už tarybų valdžią. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ryšium su revoliucija Vokietijoje, Austri 35-39. joje ir kitose Europos valstybėse.

Lapkritis

9. [Lapkritis]

630

10. Gruodžio 13 d.

11.

12.

13.

14.

L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir mažažemius valstiečius, raginantis neleisti vo okupantams kiškiesiems išvežti Lietuvos 39-40. turtus. Gruodžio 13 d. L ir B KP CK atsišaukimas į Vokietijos okupacinės kariuomenės kareivius, raginantis remti Lietuvos darbininkų revoliucinę kovą . 40-41 . Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus , [Ne anksčiau kaip gruo džio 13 d.] raginantis 1918 m. gruodžio 16 d. paskelbti 41-42. visuotinį streiką. [Ne vėliau kaip gruodžio Vilniaus miesto profesinių sąjungų atstovų 15 d.] atsišaukimas į Vilniaus darbininkus, raginan tis juos neleisti vokiškiesiems okupantams grobstyti Lietuvos liaudžiai priklausantį tur tą, pradėti visuotinį streiką ir išeiti į de 459-460. monstraciją. Gruodžio 16 d. Lietuvos Laikinosios revoliucinės darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės mani 482-485. festas.

15. [Gruodžio antroji puse]

Lietuvos ir Baltarusijos Raudonosios kariuo menės atsišaukimas į darbininkus ir valstie čius, raginantis nuversti buržuazijos valdžią ir kurti darbininkų ir kaimo varguomenės atsto 480-481 . vų tarybas.

16. [Gruodžio antroji pusė]

Lietuvos Raudonosios Armijos atsišaukimas į darbininkus, bežemius, mažažemius ir visus darbo žmones ryšium su Raudonosios Armijos Vilniaus pulko žygiavimu į Lietuvą padėti darbo žmonėms kurti tarybų valdžią.477–480 . Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, mažažemius ir bežemius ryšium su Amerikos ir Anglijos intervencinės kariuomenės išlaipi 42-44. nimu Latvijoje.

17. [Gruodžio 17 d.]

18. [Gruodžio 17 d.]

19. Gruodžio 22 d.

20. Gruodžio 23 d.

L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, ra ginantis boikotuoti buržuazinės valdžios orga nų sudarymą ir kurti darbininkų atstovų ta 44-46. rybas. L ir B KP CK atsišaukimas į Vokietijos ka reivius, esančius Lietuvoje, keliantis aikštėn kontrrevoliucinę jų valdžios organų politiką. 47-48. L ir B KP CK atsišaukimas į Vilniaus darbi ninkus, nurodantis, kad lenkų legionieriai kartu su lietuviškaisiais baltagvardiečiais ren giasi užgniaužti proletarinę revoliuciją Lie 48-49. tuvoje.

1919 21. [Metų pradžia]

22. [Sausio 2 d.]

L ir B KP Anykščių valsčiaus komiteto atsi šaukimas į bežemius ir mažažemius, raginantis netikėti buržuazijos skleidžiamais šmeižtais 49-50. prieš Tarybų valdžią. Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į darbininkus ir varginguosius valstiečius, ragi nantis kurti tarybas ir, joms vadovaujant, ko 50. voti už socializmą. -

631

23. [Sausio 5 d.]

L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į darbininkus, raginantis nedelsiant imtis ginklo kovai prieš kontrrevoliucionierius, sie kiančius pasmaugti Tarybų valdžią Kaune. 51.

24. Sausio 22 d.

Ukmergės apskrities revoliucinio komiteto atsišaukimas į valstiečius dėl grūdų pardavimo . 486.

25. Sausio 22 d.

Švenčionių apskrities maisto komiteto atsi šaukimas į Švenčionių miesto ir apskrities gy ventojus maisto produktų pardavinėjimo klau simu. 487-488. Žemaitijos karinio-revoliucinio komiteto ma nifestas. 488-489. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į darbininkus ryšium su Vilniaus Darbininkų iz raudonarmiečių atstovų tarybos rinkimais. 52-53. L ir B KP CK atsišaukimas į miestų ir kai mų darbo žmones, demaskuojantis buržuazijos skleidžiamus šmeižtus apie Raudonąją Armiją. 53-55. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir varginguosius valstiečius , raginantis nuversti kaizerinės Tarybos sudarytą ir vakarų impe rialistams tarnaujančią Lietuvos buržuazinę 55-57. valdžią. L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į darbininkus ryšium su kontrrevoliucijos siau 58-60. tėjimu Vokietijoje ir Lietuvoje. Panevėžio darbininkų tarybos maitinimo komisariato atsišaukimas į Panevėžio apskri ties ūkininkus, raginantis vežti į miestą par 489-490. davimui atliekamus javus.

26. Sausio 27 d.

27. Sausio 30 d.

28. [Sausio 31 d.]

29. Sausio 31 d.

30. [Sausis]

31. [Sausis]

32. [Vasario 2 d.]

L ir B KP priesakas Vilniaus darbininkų ir raudonarmiečių Tarybos atstovams. 60-63. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į darbininkus ir darbininkes, demaskuojantis kun. Mukermaną kaip seną Vokiečių okupa cinės valdžios tarną. 63-64.

33. Vasario 5 d.

34. [Ne vėliau 23 d.]

kaip vasario

Vilniaus apskrities karinio komisariato agi tacijos ir švietimo skyriaus atsišaukimas į rau donarmiečius ir Vilniaus miesto bei Vilniaus gubernijos darbininkus ryšium su Raudonosios Armijos įkūrimo pirmosiomis metinėmis. 490-491. 35. Vasario 23 d. Lietuvos karinio komisariato agitacijos ir švietimo skyriaus atsišaukimas į raudonarmie čius ryšium su Raudonosios Armijos įkūrimo 491-492 . pirmosiomis metinėmis. 36. [Ne vėliau kaip vasario Lietuvos Laikinosios revoliucinės darbininkų 27 d.] ir vargingųjų valstiečių vyriausybės atsišauki mas į dvarų darbininkus, raginantis organizuo tis ir padėti darbininkų taryboms ir revoliu ciniams komitetams perimti dvarų tvarkymą. 493-494.

632

i

¦

1

37. [Ne anksčiau kaip vasario Lietuvos ir Baltarusijos TSR darbininkų , 27 d.) valstiečių ir kareivių atstovų tarybų Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į raudonar miečius, raginantis juos kautis, kol bus pa siekta galutinė pergalė. 495 496. 38. [Ne anksčiau kaip vasario Lietuvos ir Baltarusijos TSR darbininkų , 27 d.] valstiečių ir kareivių atstovų tarybų Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į Lenkijos kareivius, raginantis netikėti šmeižtams apie 496-497. Raudonąją Armiją. 39. [ Ne anksčiau kaip vasario Lietuvos ir Baltarusijos TSR darbininkų, 27 d.] valstiečių ir kareivių atstovų tarybų Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į valstie čius, demaskuojantis kontrrevoliucinius Kolča ko kėslus ir raginantis į kovą prieš jo gaujas. 497-498. 40. [Tarp vasario 27 d. ir lie Lietuvos ir Baltarusijos TSR darbininkų, pos mėn.] valstiečių ir kareivių atstovų tarybų Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į vokiečių kareivius, raginantis juos nekovoti prieš Tary 499-500. bų Rusiją . 41. [Ne vėliau kaip vasa Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas rio mėn. pabaiga] į darbininkus, bežemius ir mažažemius ryšium 21 su mobilizacija į buržuazinę Lietuvos kariuo 64-66. menę. 42. [Vasaris} L ir B KP Žemaitijos rajono komiteto atsi šaukimas į darbininkus ir darbininkes, ragi nantis į kovą prieš kontrrevoliucines balta 66-67. gvardiečių gaujas. 43. [Vasaris]

44. Kovo 6 d.

45. [Kovo 16 d.]

46. Kovo 25 d.

47. [ Kovo 26 d.]

48. [Ne veliau kaip kovo mėn.]

Lietuvos karinio komisariato agitacijos ir švietimo skyriaus atsišaukimas į Lietuvos dar bininkus ir valstiečius, raginantis stoti į Rau 501-502. donosios Armijos eiles. Vilniaus gubernijos karinio komisariato agi tacijos-švietimo skyriaus atsišaukimas į darbi ninkus, bežemius ir mažažemius, raginantis stoti į Raudonosios Armijos eiles. 502-504. Lir B KP CK atsišaukimas į kareivius, ra ginantis remti darbo žmonių kovą už Tarybų 67-69. valdžią . Lietuvos ir Baltarusijos TSR Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybos Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į darbo žmones, demaskuojantis baltagvardiečių kontr revoliucinius tikslus jų kovoje prieš Tarybų 504-506. valdžią. Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į darbininkus, bernus, bežemius , mažažemius ir kareivius ryšium su prasidėjusiu teroru ir ekonomine priespauda buržuazijos užgrobtoje 70-71. Lietuvos dalyje. L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvoje esan čius Vokietijos kareivius, raginantis nebūti Antantės imperialistų samdiniais ir nekovoti prieš Lietuvos darbo žmones ir jų Raudonąją 71-72. Armiją.

633

49. [Kovas]

50.

51.

52.

53.

54.

Lir B KP Marijampolės ir Virbalio rajono komiteto atsišaukimas į dvarų darbininkus, ra ginantis imti dvarus į savo komitetų ir tary 73-74. bų rankas. Kovas Vilniaus gubernijos karinio komisariato agi tacijos-švietimo skyriaus atsišaukimas į darbi ninkus ir varginguosius valstiečius, raginantis ginkluotis ir stoti į kovą prieš buržuazi jos 506-508. jungą. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, [Balandžio 13 d.] mažažemius ir kareivius, demaskuojantis Lie tuvos buržuazijos parsidavimą Vakarų impe rialistams. 74-75 Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas [Balandžio 13 d.] į darbininkus ir kaimo varguomenę ryšium su Kauno kalėjimo politkalinių bado streiku. 76-77. Lir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos ir [Ne vėliau kaip balandžio Baltarusijos darbo žmones Gegužės Pirmosios 19 d.] 77-79. proga. Lir B KP Centro Komiteto Sekretoriato at [Ne vėliau kaip balandžio 19 d.] sišaukimas į visas Lietuvos ir Baltarusijos ko munistų organizacijas Gegužės Pirmosios 79-81. proga.

55. [Ne vėliau kaip balandžio Lietuvos ir Baltarusijos TSR liaudies švie 19 d.] timo komisariato kreipimasis į Lietuvos darbo žmones, raginantis mokytis ir aktyviai įsitrauk 508-510. ti į kultūrinę veiklą. 56. [ Ne vėliau kaip balandžio Vilniaus apskrities karinio komisariato agi tacijos-švietimo skyriaus atsišaukimas į darbi 19 d.] ninkus ir valstiečius, raginantis stoti į Raudo 511-512. nosios Armijos eiles. Vilniaus gubernijos karinio komisariato agi 57. [Ne vėliau kaip balandžio tacijos-švietimo skyriaus atsišaukimas į darbi 19 d.] ninkus, vargdienius ir valstiečius, raginantis į ginkluotą kovą prieš buržuaziją ir dvari 512-514. ninkus. 58. [Ne vėliau kaip balandžio Vilniaus gubernijos karinio komisariato agi 19 d.] tacijos-švietimo skyriaus laiškas raudonarmie čiams, aiškinantis jiems, kas yra tikrieji pilie tinio karo kaltininkai. 514-518. 59. [Tarp balandžio 19 d. ir Raudonosios Armijos raudonarmiečių atsi šaukimas į buržuazinės Lietuvos kariuomenės rugpiūčio mėn.] kareivius, raginantis juos pereiti į darbo žmo 518-519. nių pusę. 60. Balandžio 21 d. Švenčionių apskrities Ypatingojo karinio revoliucinio štabo atsišaukimas į darbininkus ir valstiečius, raginantis susitelkti kovai už re 519-520. voliucijos pergalę. 61. Balandžio 22 d.

62. [Ne vėliau džio mėn.]

kaip balan

Lietuvos ir Baltarusijos TSR Gynybos komi teto atsišaukimas į Lietuvos Baltarusijos darbo liaudį ryšium su lenkų baltagvardiečių 520-521. įsiveržimu į Vilnių. L ir B KP CK pareiškimas valstiečių klau 81-85. simu.

634

63. [Balandis]

L ir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones 86-88. Gegužės Pirmosios proga. L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos dar 64. [Ne anksčiau kaip balan džio mėn.] bininkus ir mažažemius valstiečius ryšium su kareivių mobilizacija į buržuazijos organizuo 88-89. jamą kariuomenę . Lir B KP Suvalkijos rajono komiteto atis 65. [Ne anksčiau kaip balan džio mėn.] šaukimas į darbininkus, raginantis kurti darbi ninkų ir vargingųjų mažažemių tarybas ir į jų 89-91. rankas imti visą valdžią. Darbininkų ir mažažemių kareivių būrelio 66. [Ne anksčiau kaip balan pasirašytas atsišaukimas į buržuazinės Lietu džio mėn.] vos kariuomenės kareivius, raginantis pasukti ginklus prieš išnaudotojų valdžią. 541-543. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir 67. [Tarp gegužės 1 d. ir rug mažažemius, raginantis spiestis aplink Komu sėjo 1 d.] nistų partiją ir toliau kovoti prieš buržuazijos 91-92. valdžią. L ir B KP CK atsišaukimas į lauko darbi 68. [Tarp gegužės 1 d. ir rug ninkus ir bežemius, raginantis paimti iš dvari sėjo 1 d.] ninkų bei buožių žemę į savo rankas. 93-94.

L ir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones, 69. [Tarp gegužės 1 d. ir rug sėjo 1 d.] raginantis į kovą prieš imperialistinius inter ventus. 94-96. Lir B KP CK atsišaukimas į kareivius, ragi 70. [Tarp gegužės 1 d . ir rug nantis neleisti buržuazijai paversti Lietuvą sėjo 1 d.] reakcijos ir imperialistinės intervencijos ži 96-97 . diniu. Lir B KP Vilniaus ir Kauno komitetų at 71. [Tarp gegužės 1 d. ir rug sišaukimas į darbininkus ir mažažemius vals sėjo 1 d.] tiečius ryšium su padidėjusiu kontrrevoliuci jos puolimu prieš Tarybų valdžią Lietuvoje. 98-99. ,,Komunisto" redakcijos atsišaukimas , de 72. [Tarp gegužės 1 d. ir rug maskuojantis darbo žmonių priešų skleidžia sėjo 1 d.] 100. mą melą apie socialistinę santvarką. 73. [Ne anksčiau kaip gegužės Lir B KP Panevėžio rajono komiteto atsi šaukimas į buržuazinės Lietuvos kareivius, ra 19 d.] ginantis nekovoti prieš Tarybų Rusiją. 100-102. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus , 74. [Ne anksčiau kaip gegužės valstiečius ir raudonarmiečius, raginantis ne 23 d.] leisti nacionalistams ardyti internacionalinę 102-104. proletariato vienybę.

75. Gegužė

L ir B KP CK atsišaukimas į lenkų karei vius, raginantis nutraukti brolžudišką karą prieš Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų respubli 105-106. kos darbininkus ir valstiečius.

76. Gegužė

L ir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones , raginantis padėti Raudonajai Armijai kovoje prieš ponų Lenkijos legionierius. 107-109.

77. [Gegužė]

L ir K KP CK atsišaukimas į darbininkus ir mažažemius ryšium su Lietuvos ir Baltarusi jos Tarybų respublikos valdžios paskelbta mo 109-110. bilizacija į Raudonąją Armiją.

635 ---

kaip gegu- Raudonosios Armijos lenkų raudonarmiečių at sišaukimas į Lenkijos kareivius, raginantis ne dalyvauti intervencijoje prieš Tarybų Rusiją. 521-523. 79. [Pirmoji metų pusė] L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos darbi ninkus ir mažažemius valstiečius, raginantis 110-111. stoti į Raudonosios Armijos eiles 80. [Pirmoji metų pusė] L ir B KP Švenčionių miesto biuro atsišau kimas į darbininkus ir varginguosius valstie čius, raginantis teikti Tarybinės valdžios orga nams visokeriopą paramą . 112-113. 81. [Antroji metų pusė] Raudonosios Armijos lietuvių raudonarmie čių atsišaukimas į Lietuvos buržuazinės kariuo menės kareivius, raginantis pereiti į Raudono sios Armijos eiles. 523-525. 82. [Antroji metų pusė] Dvarų darbininkų būrelio pasirašytas atsi šaukimas į lauko darbininkus , raginantis stoti į ginkluotą kovą prieš dvarininkus, grįžtan čius į savo dvarus. 543-544. 83. [Antroji metų pusė] Laukų darbininkų būrelio pasirašytas atsi šaukimas į bežemius ir mažažemius ryšium su buržuazijos skleidžiamais pažadais duoti ka reiviams savanoriams žemės. 544-545. 84. [Ne vėliau kaip liepos mėn.] Dvarų darbininkų būrelio pasirašytas atsi šaukimas į lauko darbininkus, raginantis atim 545-547. ti iš dvarininkų ir buožių žemę. 85. Liepa . L ir B KP CK atsišaukimas į Lenkijos karei vius, raginantis pereiti į Raudonosios Armijos pusę. 113-116. 86. Liepa Lir B KP CK atsišaukimas į Baltarusijos valstiečius, raginantis neteikti jokios paramos okupantų valdžiai . 120-122. 87. Liepa Lir B KP CK atsišaukimas į buržuazinės Lenkijos kareivius, raginantis nutraukti brol žudišką karą prieš Tarybinę Baltarusiją. 118-120. 88. [Ne anksčiau kaip lie Lir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones , pos mėn.] raginantis į kovą prieš buržuazijos diktatūrą. 120-121. 89. [Rugpjūčio 4 d.] Raudonosios Armijos Pirmojo Lietuvos pul ko raudonarmiečių atsišaukimas į Lietuvos buržuazinės kariuomenės kareivius, raginantis pereiti į Raudonosios Armijos eiles.525-526. 90. Rugpjūčio 15 d. Lietuvos ir Baltarusijos žemes ūkio darbi ninkų profesinės sąjungos Centro valdybos at sišaukimas į Lietuvos ir Baltarusijos žemės ūkio darbininkus, raginantis stoti į Raudonąją Armiją. 460-463. 91. Rugpjūčio 24 d. L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į darbininkus , kareivius ir valstiečius, raginan tis nedalyvauti Kaune buržuazijos rengiamoje demonstracijoje. 122-123. 92. Rugpiūtis Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir mažažemius , raginantis kovoti prieš Antantes imperialistus ir lietuviškųjų buržuazinių na 123-126. cionalistų valdžią. 78. [Ne anksčiau žės mėn.]

636

93. Rugpjūtis

Raudonosios Armijos lietuvių raudonarmie čių atsišaukimas į darbininkus ir mažažemius, tarnaujančius buržuazinėje Lietuvos kariuome nėje, raginantis prisidėti prie Raudonosios 526-527. Armijos. 94. [Ne vėliau kaip rugpiū Lietuvos raudonarmiečių būrelio pasirašytas atsišaukimas į buržuazinės Lietuvos kariuome čio mėn. pabaiga] nės kareivius, raginantis juos pereiti į Raudo 528-530. nosios Armijos eiles. 95. Rugsėjo 1 d. Lietuvos ir Baltarusijos TSR Darbininkų, valstiečių ir kareivių atstovų tarybos Centro Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į Lietuvos ir Baltarusijos miestų ir kaimų darbo žmones, raginantis tęsti revoliucinę kovą ir neleisti 530-534. buržuazijai įsigalėti. Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas 96. Rugsėjo 15 d. į darbininkus ryšium su Kauno darbininkų vi 126-127 . suotiniu streiku . L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas rugsėjo 97. [Ne vėliau kaip 16 d.] į darbininkus ir kareivius ryšium su Kauno 127-128. darbininkų visuotiniu streiku . L ir B KP CK atsišaukimas į Lenkijos karei 98. Rugsėjis vius, raginantis nutraukti brolžudišką karą 128-130. prieš Raudonąją Armiją. Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas 99. [Rugsėjis] į darbininkus ryšium su profesinių sąjungų 130-131. Centro biuro narių areštu. L ir B KP CK atsišaukimas į lietuvių karei 100. [Ne anksčiau kaip rugsė vius, raginantis netarnauti vietiniams kontr jo mėn.] revoliucionieriams ir imperialistiniams inter 131-133. ventams. L ir B KP CK atsišaukimas į kareivius, ragi 101. [Ne anksčiau kaip rugsė nantis nekovoti prieš Raudonąją Armiją. 134. jo mėn.] L ir B KP CK ir L ir B KP Kauno komiteto 102. [Tarp rugsėjo ir lapkri atsišaukimas į darbininkus, mažažemius ir ka čio mėn.] reivius, raginantis priversti buržuazinės Lietu vos vyriausybę pasirašyti taiką su Tarybų 135. Rusija. Lir B KP Kauno komiteto atsišaukimas 103. [Ne anksčiau kaip spalio 7 d.] į darbininkus, raginantis kovoti už savo kla sinius interesus ir reikalauti karo prieš Tary 136-137. bų Rusiją nutraukimo. L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas į dar 104. [Spalio 26 d.] bininkus, valstiečius ir kareivius, raginantis kovoti prieš karą su Tarybų Rusija. 137-138. 105. Spalis L ir B KP CK atsišaukimas į dvarų darbi ninkus, mažažemius ir kareivius, raginantis kurti savo komitetus ir į jų rankas imti dva 138-139. rininkų ir buožių žemę. L ir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas 106. Spalis į lenkų kareivius, raginantis netarnauti An tantes imperialistams ir nekariauti prieš Ta 140-141. rybų Rusiją. Lir B KP Suvalkijos rajono komiteto at 107. [Lapkričio 7 d .] sišaukimas į darbininkus, valstiečius ir karei vius ryšium su Didžiosios Spalio Socialistinės 142. Revoliucijos antrosiomis metinėmis. 637

108. Lapkritis

L ir B KP CK atsišaukimas į Lenkijos karei vius, raginantis protestuoti prieš politinių ka linių kankinimą ir remti Lietuvos ir Baltaru sijos darbininkų ir valstiečių kovą prieš iš 143-144. naudotojus.

109. Lapkritis

L ir B KP CK atsišaukimas į Lenkijos karei vius, raginantis padėti Lietuvos ir Baltarusi jos darbininkams ir valstiečiams išsivaduoti iš buržuazijos ir dvarininkų viešpatavimo. 144-145.

110. [Lapkritis]

Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus visuotiniu darbininkų streiku ryšium su 146. Kaune.

111. [Lapkritis]

L ir B KP CB atsišaukimas į darbo žmones Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ant 146-147. rųjų metinių proga.

112. Lapkritis

Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į Vilniaus darbininkus , demaskuojantis bur žuazinę valdžią ir raginantis stoti į kovą už 148-149. geresnį gyvenimą. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į Lenkijos kareivius, raginantis kurti slaptas kareivių tarybas ir išvien su darbo liaudimi 150-151. kovoti už Tarybų valdžią .

113. Lapkritis

L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 114. [Ne anksčiau kaip lapkri čio mėn.] mas į darbininkus raginantis į reakcijos puoli mą atsakyti visuotiniu protesto streiku. 151-152.

115. [Ne anksčiau kaip lapkri Raudonosios Armijos raudonarmiečių būrelio čio mėn.] pasirašytas atsišaukimas į buržuazinės Lietu vos kareivius, raginantis kurti kareivių tary bas ir sukilti prieš buržuazinę valdžią. 534-535. 116. [Gruodis]

L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir kareivius, raginantis nuversti buržuazijos val džią ir kovoti už Tarybų valdžios pergalę . 153-154.

117. [Gruodis]

L ir B KP CK atsišaukimas į kaimo darbo žmones, raginantis stoti į kovą prieš buržuazi jos valdžią ir paimti iš dvarininkų žemę į sa 155-156. vo rankas.

118. [Gruodis]

,,Komunisto" redakcijos atsišaukimas į dar bo žmones, nurodantis, ką padarytų darbi ninkai ir mažažemiai valstiečiai Lietuvoje, lai mėję kovą prieš buržuazijos valdžią. 157-158.

119. [Gruodžio pabaiga]

L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, varginguosius valstiečius ir kareivius, aiškinantis, kaip reikia suprasti Lie tuvos nepriklausomybės gynimo reikalą. 158-160. Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus ir valstiečius ryšium su buržuazinės vyriausybės uždraudimu sušaukti profesinių sąjungų suvažiavimą. 160-161.

120. [Gruodžio pabaiga]

638

1920 121. [Ne vėliau kaip sausio 15 d.]

L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos ir Bal tarusijos darbininkus ir valstiečius, raginan tis neleisti , kad Lenkijos buržuazija įsigalėtų jos okupuotuose Lietuvos ir Baltarusijos rajo 162-164. nuose.

122. [Ne vėliau kaip sausio 29 d.]

Lir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos ir Baltarusijos darbininkus ir vaistiečius, de maskuojantis buržuazinės valdžios žvėriš 164-166. kumus.

123. [Ne anksčiau sio mėn.]

Lir B KP Panevėžio rajono komiteto atsi šaukimas į sodžiaus ir dvarų darbininkus , ra ginantis juos organizuotis ir ruoštis kovai su 166-167. buržuazine valdžia .

kaip

sau

L ir B KP Kauno komiteto atsišaukimas 124. [Ne anksčiau kaip vasario 16 d.] į darbininkus, kareivius ir valstiečius ryšium su Kauno kalėjimo politinių kalinių bado 167-168. streiku.

125. [Vasaris]

126. [Vasaris]

L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į pasaulio revoliucinį proletariatą, ragi nantis padėti Lietuvos darbo žmonėms kovoje prieš imperialistinius grobikus ir vietinius iš 169-171. naudotojus. L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į Lietuvos kareivius ryšium su 1920 m. vasario 21-23 d . įvykusiu Kauno įgulos ka reivių sukilimu prieš buržuazinę valdžią. 171-172.

127. Vasaris

L ir B KP Vilniaus srities komiteto atsišau kimas į visų tautybių darbo žmones, smer kiantis antisemitizmą kaip buržuazijos įrankį jos kovoje prieš darbo žmones. 173-176.

128. [Vasaris]

Lietuvių ir baltarusių propagandos ir agita cijos skyriaus prie RKP(b) Centro Komiteto atsišaukimas į RKP(b) narius, kilusius iš Lie tuvos ir Baltarusijos, raginantis juos aktyviai dalyvauti kovoje prieš interventus ir kontrre 177-178. voliucionierius Vakarų fronte.

129. Kovas

L ir B KP CK atsišaukimas į dvarų darbinin kus, raginantis organizuotis ir ruoštis naujai kovai prieš išnaudotojų valdžią. 178-180. 130. Kovas L ir B KP CK atsišaukimas į kaimo darbo žmones, nukreiptas prieš ponų Lenkijos vieš patavimą okupuotuose Lietuvos ir Baltarusijos 180-182. rajonuose. Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vyk 131. [Kovas] domojo Komiteto atsišaukimas į Lietuvos ir Baltarusijos darbininkų ir valstiečių jaunimą ryšium su Lietuvos ir Baltarusijos Komunisti nės jaunimo sąjungos priėmimu į Komunisti 413-415. nį Jaunimo Internacionalą. Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 132. [Ne vėliau kaip balandžio 14 d.] mas į darbininkus, varginguosius valstiečius ir kareivius ryšium su rinkimais į Steigiamąjį 182-185. seimą.

-

639

L ir B KJS Kauno komiteto atsišaukimas 133. [Ne vėliau kaip balandžio 16 d.] į jaunus kareivius ryšium su rinkimais į Stei 425 426. giamąjį seimą. 134. Balandžio 18 d. Lir B KP CK atsišaukimas į Lenkijos ka riuomenės lietuvių- baltarusių divizijos ka reivius, raginantis sukilti ir prisidėti prie Lie tuvos ir Baltarusijos darbo žmonių kovos del Tarybų valdžios . 185-187. 135. Balandžio 19 d. Marijampolės apskrities profesinės sąjungos biuro atsišaukimas į darbininkus, bežemius ir mažažemius, raginantis juos spiestis į profe 463-464. sines sąjungas. 136. Balandis Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, raginantis protestuoti prieš politinių kalinių kankinimus Vilniaus ir kitų miestų kalėji 187-189. muose. 137. Balandis Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, valstiečius ir kareivius, raginantis Vilniaus užgrobimo metinių dieną paskelbti visuotinį streiką ir surengti protesto demonstraciją . 189-191. 138. [Balandis] Lir B KP CK atsišaukimas į Baltarusijos darbininkus ir valstiečius, raginantis imtis ginklo ir stoti į kovą prieš išnaudotojų valdžią. 191-193. 139. Balandis Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, valstiečius ir kareivius Gegužės Pirmosios 193-194. proga. Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas 140. Balandis į Vilniaus ir jo apylinkių darbo žmones Ge 194-195. gužės Pirmosios proga. L ir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas 141. Balandis į darbininkus, raginantis išeiti iš geltonųjų klerikalinių-nacionalistinių sąjungų ir susivie nyti į vieningas klasines profesines sąjungas. 195-197. L ir B KP Kauno rajono komiteto atsišauki 142. [Balandis] mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius 198-200. Gegužės Pirmosios proga. Lir B KP Kauno rajono komiteto atsišau 143. [Balandis] kimas į darbininkus ir kareivius Gegužės Pir 200-202. mosios proga. į vals darbininkus, atsišaukimas L B KP ir 144. Gegužės 1 d. tiečius ir kareivius Gegužės Pirmosios proga. 202-205. L B KP ir Lietuvos Centro Biuro atsišauki 145. [Gegužės 1 d.] mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius Ge 206-207. gužės Pirmosios proga. Mobilizuotų į buržuazinės Lietuvos kariuo 146. [Tarp gegužės 1 d. ir rug menę kareivių būrelio pasirašytas atsišauki sėjo 1 d.] mas į kareivius, raginantis kovoti už darbi ninkų, mažažemių ir kareivių atstovų Tarybas. 547-549. Mobilizuotų į buržuazinę Lietuvos kariuo 147. [Tarp gegužės 1 d. ir rug menę kareivių būrelio pasirašytas atsišauki sėjo 1 d .] mas, nurodantis kareivių uždavinius klasinėje 550-551. kovoje prieš buržuaziją.

640

L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 148. [Ne vėliau kaip gegužes 15 d.] mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius ryšium su Gegužės Pirmosios demonstracijų 208-209. išvaikymu . L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, 149. [Ne vėliau kaip gegužės mažažemius ir kareivius ryšium su buržuazinio 15 d.] 209-211. Steigiamojo seimo sušaukimu. 150. [Ne vėliau kaip gegu Kauno komjaunuolių grupės atsišaukimas žės mėn.] į darbo jaunimą, aiškinantis, kodėl jaunimas 426-427. privalo stoti į revoliucinę kovą. 151. Gegužė Lir B KP CK atsišaukimas į lenkų karei vius, raginantis išvien su Lietuvos ir Baltaru sijos darbo liaudimi kovoti prieš buržuazinę 212-213. santvarką. 152. Birželio 14 d. Kauno miesto profsąjungų Centro biuro at sišaukimas į Kauno darbininkus ir tarnautojus, raginantis protestuoti prieš profsąjungų perse kioj mą ir ryšium su tuo paskelbti vienos 464-465. dienos protesto streiką. Buržuazinės Lietuvos kariuomenės Kauno 153. Birželis ( 14 d. ] įgulos komunistinių organizacijų komiteto at sišaukimas į kareivius ryšium su Kauno dar 214. bininkų streiku. 154. Birželio 17 d. L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, mažažemius, bežemius ir kareivius ryšium su profsąjungų Centro biuro 215-216. prezidiumo narių suėmimu. Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 155. [Tarp birželio 20 d. ir rug mas į darbininkus, valstiečius ir kareivius, ra piūčio 25 d.] ginantis suglausti savo gretas apie komunistų partiją ir stoti į kovą prieš buržuazinę reak 217-218. ciją. 156. Birželis L ir B KP CK atsišaukimas į lauko darbinin kus, raginantis susitelkti apie Komunistų par tiją ir vieningai stoti į kovą prieš išnaudotojų 218. valdžią. 157. Birželis L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius ryšium su buržuazinės Lietuvos taikos derybo 219-220. mis su Tarybų Rusija. L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 158. [Birželis] mas į darbininkus ryšium su padidėjusia bur žuazine reakcija ir laikraščio „ Darbininkų 221. gyvenimas" uždarymu . L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki 159. Liepos 12 d. mas į darbininkus, bežemius, mažažemius ir kareivius ryšium su Raudonosios Armijos pergalėmis kovoje prieš ponų Lenkijos inter 222-223. venciją. 160. [Ne anksčiau kaip liepos Raudonosios Armijos lietuvių raudonarmie čių būrelio pasirašytas atsišaukimas į darbi 10 d.] ninkus ir mažažemius, tarnaujančius buržua zinėje kariuomenėje, raginantis pereiti į Rau 535-537. donosios Armijos pusę. 161. [Ne anksčiau kaip liepos L ir B KP Šiaulių rajono komiteto atsišauki mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius, 12 d.] raginantis imtis ginklo ir nuversti buržuazi 223-225. jos valdžią. 43 LKP atsišaukimai , I t. - 641

162. Liepos 13 d.

163. [Liepos mėn.

164. Liepos 16 d.

165. Liepos 18 d.

166. [Tarp liepos piūčio 25 d.]

L ir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones, raginantis aktyviai kurti Tarybų valdžios or ganus Raudonosios Armijos išvaduotoje Lietu 225-227, vos ir Baltarusijos teritorijoje. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, antroji pusė] mažažemius ir kareivius, raginantis stoti 227-228. į Raudonosios Armijos eiles. L ir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, mažažemius ir bežemius. raginantis sukilti prieš buržuazijos viešpata 228-229. vimą Lietuvoje. Vilniaus karinio- revoliucinio komiteto at sišaukimas į darbo žmones, raginantis remti kovą dėl Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje. 537-538. L ir B KP CK atsišaukimas į kareivius, ragi 20 d. ir rug nantis išvien su revoliuciniais darbininkais ir mažažemiais kovoti dėl Tarybų valdžios sukū 230-231. rimo Lietuvoje.

L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos karei 167. [Tarp liepos 20 d. ir rug vius ryšium su šeštosiomis metinėmis nuo piūčio 25 d.] 231-233. pirmojo pasaulinio karo pradžios. L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos karei 168. [Tarp liepos 20 d. ir rug piūčio 25 d.] vius, raginantis stoti į revoliucinę kovą ir nu 233-234. versti buržuazijos valdžią. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus 169. [Liepa] ir mažažemius , raginantis Rusijos darbininkų ir valstiečių pavyzdžiu organizuotis ir kovoti už buržuazinės santvarkos nuvertimą. 234-235. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus 170. [Liepa] ryšium su prasidėjusiu Lietuvos žemių vada buržuazinės priespaudos. vimu 235. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, 171. [Liepa] mažažemius ir kareivius ryšium su Raudono sios Armijos pergalėmis prieš ponų Lenkijos intervenciją . 236-237. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus ir 172. [Liepa] valstiečius, raginantis pakilti į kovą prieš bur 237-238. žuazijos valdžią . Buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareivių 173. [Liepa] komunistinių organizacijų vykdomojo komite to atsišaukimas į kareivius, raginantis juos ne kovoti prieš Raudonąją Armiją. 238-240. Lir B KP CK atsišaukimas į buržuazinės 174. [Liepa] Lietuvos kariuomenės kareivius, raginantis su kilti ir prisidėti prie darbo žmonių kovos. 241-242. 175. Rugpjūčio 1 d.

Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, ryšium su politinių kalinių 242-243. bado streiku Kauno kalėjime.

176. Rugpiūčio 10 d.

Vilniaus profesinių sąjungų Laikinojo Cent ro biuro atsišaukimas į darbininkus ryšium su šaukiama profesinių sąjungų konferencija . 465-467.

642

177. Rugpjūčio 10 d.

178. Rugpjūčio 12 d.

179. Rugpjūčio 13 d.

180. Rugpjūčio 25 d.

181. Rugpiūtis

182. [Rugpiūtis]

183. [Rugpiūtis]

184. Rugpiūtis 185. Rugpiūtis

186. [Rugpiūtis]

187. [Rugpiūtis]

188. Rugpiūtis

189. [Rugpiūtis]

190. Rugsėjo 1 d.

191. Rugsėjo [5 d.]

Buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareivių komunistinių organizacijų vykdomojo komite to atsišaukimas į kareivius ryšium su rengia mu ginkluotu sukilimu prieš buržuazinę val 243-244. džią Lietuvoje. Z. Angariečio pasirašytas paaiškinimas apie Tarybų valdžios uždavinius Lietuvoje. 551-554. Vilniaus profesinių sąjungų Laikinojo Cent ro biuro atsišaukimas į visas profesines orga nizacijas, į visus organizuotus Vilniaus darbi ninkus , raginantis atvykti į darbininkų namų atidarymo iškilmes. 467-468. Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, bežemius , mažažemius ir kareivius, raginantis ruoštis ginkluotam su kilimui prieš buržuazijos valdžią Lietuvoje. 244-246. Lir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones ryšium su Komunistų partijos rengiamu gink luotu sukilimu Lietuvoje . 246-247. L ir B KP CK atsišaukimas į darbininkus, mažažemius ir kareivius, raginantis būti pasi ruošusiems ginkluotam sukilimui prieš buržua zijos valdžią Lietuvoje. 247-249. L ir B KP CK atsišaukimas į buržuazinės Lietuvos kareivius ryšium su Raudonosios Ar mijos pergalėmis kovoje prieš dvarininkinės kapitalistinės Lenkijos intervenciją . 249–250. L ir B KP CK atsišaukimas į darbo žmones, raginantis sustiprinti klasinį budrumą. 250. L ir B KP CK atsišaukimas į žemės ūkio dar bininkus ir kaimo varguomenę ryšium su ren giamu ginkluotu sukilimu prieš buržuazijos valdžią Lietuvoje. 251. L ir B KP CK atsišaukimas į Lietuvos karei vius ryšium su taikos sutarties tarp Tarybų Rusijos ir Lietuvos pasirašymu . 252-253. L ir B KP CK atsišaukimas į kareivius ry sium su rengiamu ginkluotu sukilimu prieš buržuazijos valdžią Lietuvoje. 253-254. Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, bežemius ir mažažemius, raginantis būti pasiruošusiems ginkluotai ko vai prieš buržuazijos valdžią Lietuvoje. 254-255. Lir B KP CK atsišaukimas į darbininkus , mažažemius ir kareivius, raginantis būti pasi Juošusiems ginkluotam sukilimui prieš buržua zijos valdžią Lietuvoje. 255-257 . Lir B KP Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į darbininkus, mažažemius ir kareivius ry šium su rengiamu ginkluotu sukilimu prieš 257-258. buržuazijos valdžią Lietuvoje. L ir B KJS Lietuvos Centro Biuro atsišauki mas į jaunimą Tarptautinės jaunimo dienos 427-429. proga. 643

192. [Ne anksčiau kaip rugsė L ir B KP Šiaulių rajono komiteto atsišauki jo 12 d.] mas į darbininkus, bežemius, mažažemius ir kareivius, demaskuojantis buržuazinės žemės reformos esmę . 258-260. 193. Rugsėjo 26 d. L ir B KP Lietuvos Centro Biuro pareiškimas dėl Lietuvos darbo žmonių dalyvavimo kovoje prieš ponų ir dvarininkų Lenkiją. 260-263. 194. [Rugsėjis] L ir B KP užsienio biuro atsišaukimas į Lie tuvos kareivius , raginantis nukreipti ginklus 263-265. prieš buržuazinę valdžią. 195. Rugsėjis L ir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į Vilniaus darbininkus, raginantis neleisti bur žuazijai suskaldyti klasines profesines są 265-266. jungas. 196. Rugsėjis Lir B KP Vilniaus komiteto atsišaukimas į Vilniaus darbininkus, raginantis išvien su Lietuvos darbininkais, kareiviais ir kaimo var guomene stoti į kovą prieš buržuaziją. 266-269. L ir B KJS Lietuvos Centro Biuro atsišauki 197. Rugsėjis mas į darbininkų jaunimą, raginantis stoti į komjaunimo eiles ir įsijungti į revoliucinę 429-430. kovą. 198. Spalio 6 d. Buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareivių komunistinių organizacijų vykdomojo komiteto atsišaukimas į kareivius ryšium su karo veiks mais tarp buržuazinės Lietuvos ir ponų Len 269-271 . kijos. 199. [Spalis] Komunistų Internacionalo Vykdomojo Komi teto atsišaukimas į visų šalių profesines są jungas, raginantis paversti jas revoliucinėmis klasinėmis proletariato organizacijomis. 3—9. LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin 200. [Spalis] kus, kaimo varguomenę, lenkų ir lietuvių ka reivius ryšium su prasidėjusiais karo veiks mais tarp buržuazinės Lietuvos ir ponų Len 272-273. kijos. LKP Centro Biuro atsišaukimas į kareivius, 201. [Ne anksčiau kaip spa raginantis nekelti ginklo prieš darbo žmones. lio mėn.] 274. LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin 202. Lapkričio 7 d. kus ir darbininkes Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos trečiųjų metinių proga. 275-276. 203. [Gruodžio 31 d.]

Buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareivių komunistinių organizacijų vykdomojo komite to atsišaukimas į karinių dalių komunist.nės organizacijas, raginantis saugotis valdžios siun 277. čiamų į kareivių eiles šnipų. 1921

204. [Metų pradžia]

Revoliucinių kareivių grupės pasirašytas at sišaukimas į buržuazinės Lietuvos kareivius, raginant's saugotis buržuazinės valdžios agen 554-555. tų ir šnipų. 644

205. Sausis 15 d.]

[ne

206. Sausio 15 d.

207. Sausis

208. Sausis

209. Sausis

210. Sausis

211. Vasario 25 d.

212. Vasario 28 d.

vėliau

kaip

LKJS Centro Biuro atsišaukimas į darbo jaunimą ryšium su K. Libknechto ir R. Liuk semburg nužudymo antrosiomis metinėmis. 430-432. LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin kus, bežemius, mažažemius ir kareivius ryšium su buržuazinės reakcijos ir teroro padidėjimu 278-279. Lietuvoje. LKP Centro Biuro atsišaukimas į Vilniaus krašto darbininkus ir valstiečius, raginantis į kovą prieš ponų Lenkijos okupaciją. 279-281. LKP Centro Biuro atsišaukimas į Vilniaus krašto darbininkus ir valstiečius ryšium su besiartinančiais rinkimais į Vidurinės Lie tuvos" seimą. 281-283. LKP Centro Biuro atsišaukimas į Lietuvos darbininkus ryšium su Lenkijos darbininkų klasės ruošimusi pradėti visuotinį streiką. 283-285. Vilniaus krašto geležinkelių darbuotojų ta rybos atsišaukimas į geležinkelininkus ryšium su rengiamu Lenkijos geležinkelininkų visuo tiniu streiku. 468-470. Vilniaus krašto geležinkelininkų tarybos at sišaukimas į Lietuvos ir Baltarusijos geležin kelininkus, raginantis prisidėti prie Lenkijoje prasidėjusio geležinkelininkų streiko. 470-471 . LKP Centro Biuro atsišaukimas į Vilniaus krašto darbininkus ir kareivius, raginantis pri sijungti prie Lenkijos darbininkų visuotinio 285-286. streiko.

213. Kovo 6 d.

LKP Centro Biuro atsišaukimas į Vilniaus krašto darbininkus ryšium su visuotiniu dar 286-288. bininkų streiku Lenkijoje. 214. [ Kovas] LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin kus, mažažemius valstiečius ir kareivius ry sium su padidėjusia buržuazine reakcija Lie 288-289. tuvoje. 215. Kovas LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas. į Lietuvos darbininkus ir bežemius ryšium su baltagvardiečių sukeltų maištu Kronštate. 289-290. 216. [Tarp kovo 31 d. ir birže Kauno miesto savivaldybės darbininkų frak lio 19 d.] cijos ir Kauno darbininkų sąrašo Nr. 2 atsi šaukimas į darbininkus ryšium su rinkimais. į miestų, apskričių ir valsčių savivaldybes. 555-559. 217. [Tarp kovo 31 d. ir birže Darbininkų sąrašo atsišaukimas į žydų dar lio 19 d.] bininkus ryšium su rinkimais į miestų savi 560-561 . valdybes. 218. Balandis LKP Centro Biuro atsišaukimas į Vilniaus krašto žemės ūkio darbininkus, raginantis į ko vą už savo klasinius interesus. 291-293. 219. Balandis LKP Vilniaus komiteto atsišaukimas į darbi ninkus ryšium su laikraščio „ Pochodnia " už293-294. darymu .

645

220. Balandis

221. Balandis

222. [Balandis]

223. Gegužės 1 d.

224. Gegužės 1 d.

LKP Vilniaus komiteto atsišaukimas į dar bininkus ir valstiečius, raginantis organizuo tis kovai už savo klasinius interesus. 294-296. LKP Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į miesto ir kaimo darbininkus Gegužės Pirmo 296-297. sios proga. LKJS Centro Biuro atsišaukimas į jaunuosius darbininkus ir darbininkes Gegužės Pirmosios 432-434. proga. LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin kus, kareivius ir mažažemius valstiečius Ge 298-299. gužės Pirmosios proga. LKP Centro Biuro atsišaukimas į darbinin kus, mažažemius ir kareivius Gegužės Pirmo 300-301. sios proga.

225. Birželio 12 d.

LKP Centro Biuro ir LKP Kauno rajono ko miteto atsišaukimas į darbininkus , raginantis protestui prieš buržuazinį terorą paskelbti 301-302. visuotinį streiką.

226. Liepa

Lietuvos KP CK, Latvijos KP CK ir Estijos KP CK atsišaukimas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbininkus, darbininkes ir varginguo sius valstiečius , raginantis sudaryti bendrą 302-305. frontą kovai prieš buržuaziją. LKP Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į Lenkijos kareivius, raginantis nedalyvauti buržuazijos rengiamame kare prieš Tarybų Rusiją ir neleisti įsigalėti lenkų ponų valdžiai. 305--307. atsišaukimas komiteto LKJS Vilniaus srities į Vilniaus krašto jaunuosius valstiečius ir že mės ūkio darbininkus ryšium su generolo Že ligovskio paskelbta prievartine mobilizacija į buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos kariuo 434-437 . menę.

227. Liepa

228. Rugpiūtis

229. Spalio 1 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, maža žemius ir kareivius ryšium su buržuazinės Lie tuvos ir dvarininkinės Lenkijos derybomis 307-310. Ženevoje.

230. Spalio 24 d.

Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vyk domojo Komiteto atsišaukimas į viso pasaulio jaunuosius proletarus ryšium su Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ketvirtosiomis metinėmis. 416-417.

231. Lapkričio 6 d.

LKP Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į darbininkus ir valstiečius ryšium Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ketvirtosioris 310-312. metinėmis.

232. Lapkričio 12 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į Kauno darbininkus ryšium su Kauno darbininkų 312-314. streiku .

233. Gruodžio 5 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į darbi ninkus ryšium su Kauno darbininkų streiku. 315-317. 646

234. Gruodis

LKP Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į darbininkus ir valstiečius ryšium su besiarti nančiais rinkimais į „ Vidurinės Lietuvos" 318-319. seimą.

1922 235. Sausio 10 d.

236. Sausis

237. Vasario 15 d.

238. Kovo 1 d.

239. [Balandis}

240. Balandis

241. Balandis

242. Gegužės 1 d. 243. Gegužės 11 d.

244. Gegužės 12 d.

245. [Birželio 16 d. ]

246. Liepos 7 d.

247. Liepos 19 d.

248. Liepos 25 d. 249. Rugpjūčio 27 d .

"

Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vyk domojo Komiteto atsišaukimas į visų šalių dar bininkų jaunimą ryšium su K. Libknechto ir R. Liuksemburg nužudymo trečiosiomis meti 417-421. nėmis. LKP Vilniaus srities komiteto šūkiai , išleisti ryšium su besiartinančiais rinkimais į „ Vidu 320. rinės Lietuvos " seimą. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į darbininkus ryšium su buržuazijos viešpata vimo Lietuvoje ketvirtosiomis metinėmis. 320-322. LKP CK atsišaukimas į Lietuvos darbo mo teris Tarptautinės Moters dienos proga. 322-324. LKP CK atsišaukimas į darbininkus Gegužės 326-327. Pirmosios proga. LKP Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į darbininkus ir darbininkes Gegužės Pirmo 327-329. sios proga. LKJS Vilniaus srities komiteto atsišaukimas į jaunuosius pramonės ir žemės ūkio darbi ninkus Gegužės Pirmosios proga. 437-439. LKP žydų sekcijų Centro biuro atsišaukimas į darbininkus Gegužės Pirmosios proga. 330. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į Kauno darbininkus, raginantis paremti strei kuojančius geležinkelininkus ir ruoštis visuoti 331. niam streikui. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į geležinkelininkus ir visus Kauno darbinin kus ryšium su geležinkelininkų streiku . 332. Darbininkų kuopos pasirašytas atsišaukimas į darbininkus ir darbininkų organizacijas ry šium su rinkimais į I seimą. 562-564. LKP Kauno miesto komiteto atsišaukimas į darbininkus , raginantis gintis nuo didėjan čio buržuazinės valdžios teroro ir kovoti už platesnes darbininkų klasės teises. 333-334. LKP Kauno miesto komiteto atsišaukimas į geležinkelininkus, raginantis juos organizuo 334-335. tis ir ruoštis visuotiniam streikui. LKP CK atsišaukimas į kareivius, raginantis kovoti už savo politines teises. 335-337. Telšių rinkiminės apygardos darbininkų ir vargingųjų valstiečių suvažiavimo atstovų at sišaukimas į darbininkus , darbininkes ir var ginguosius valstiečius ryšium su rinkimais 565-566. į I seimą.

647

250. Rugsėjo 10 d.

LKP CK deklaracija rinkimų į I seimą klau simu. 337-346. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į darbininkus ryšium su darbo sustabdymu odos, tabako ir kituose fabrikuose. 346–348.

251. Rugsėjo 10 d.

252. Rugsėjo 21 d.

Panevėžio tarybos darbininkų frakcijos at sišaukimas į darbininkus, bežemius ir mažaže mius ryšium su rinkimais į I seimą. 566-568.

253. [Rugsėjis]

LKP žydų sekcijų Centro biuro atsišaukimas į žydų darbo žmones ryšium su rinkimais i II seimą . 348-349. atsišaukimas į darbinin LKJS Centro Biuro kų, bežemių, mažažemių, valstiečių ir kareivių jaunimą ryšium su LKJS pirmosios konferen cijos priimtais nutarimais apie Lietuvos darbo 439-443. jaunimo revoliucinius uždavinius.

254. Rugsėjis

255. [Tarp rugsėjo mėn. ir spa Rokiškio apskrities darbininkų profesinės lio 11 d.] sąjungos valdybos atsišaukimas į darbininkus, bežemius, mažažemius ir kareivius ryšium su 471-473. rinkimais į I seimą. 256. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 7 iliustruotas atsišaukimas -plakatas į I rinkimų apygardos (Marijampolės, Seinų ir Alytaus apskr . ) dar bininkus, bežemius ir mažažemius, išleistas ryšium su rinkimais į I seimą. 568-576.

257. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopų sąrašo atsišaukimas į dar bininkus ir varginguosius valstiečius ryšium su rinkimais į I seimą. 576-580.

258. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas į dar bininkus ir varginguosius valstiečius ryšium su rinkimais į I seimą . 580-583.

259. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas į ka reivius ryšium su rinkimais į I seimą. 583-587.

260. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

261. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 atsišauki mas į darbininkes ryšium su rinkimais į I seimą. 587-589. Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas spalio į darbininkų jaunimą ryšium su rinkimais 589-592. į I seimą.

262. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 atsišauki mas į žydų darbininkus ryšium su rinkimais į I seimą. 592-593.

263. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 atsišauki mas į žydų darbo žmones ryšium su rinkimais 593-594. į I seimą.

264. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas į žy dų darbininkus ryšium su rinkimais į I seimą. 595.

265. [Ne vėliau 10 d.]

kaip

spalio

Darbininkų kuopos sąrašo atsišaukimas į žy dų darbo jaunimą ryšium su rinkimais į I seimą. 595--597.

spalio

648

1923 266. Sausio 13 d.

267.

268.

269.

270.

271.

272.

273.

274.

275.

276.

277.

Komunistų Internacionalo Vykdomojo Ko miteto ir Raudonojo profesinių sąjungų inter nacionalo Vykdomojo Komiteto atsišaukimas į darbininkus, valstiečius ir kareivius ryšium su padidėjusia naujo imperialistinio karo 10-11. grėsme. Kovo 10 d. Lietuvos Darbininkų Raudonojo Kryžiaus or ganizacijos atsišaukimas į visas darbininkų profsąjungas, miestų savivaldybių darbininkų frakcijas, darbininkus, bežemius ir mažaže mius, raginantis šelpti politinius kalinius. 455-456. [Tarp kovo 12 d. ir gegu Pirmojo seimo darbininkų kuopų frakcijos žės 12 d.] pareiškimas ryšium su I seimo paleidimu 597-602. ir rinkimais į II seimą. Kovas LKP CK atsišaukimas į darbininkus , maža žemius ir kareivius ryšium su I seimo palei dimu. 349-351. [Kovas] LKP CK atsišaukimas į visas Lietuvos darbi ninkų organizacijas ir Lietuvos darbininkus Ge 352-355. gužės Pirmosios proga. Balandžio 11 d. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į visos Lietuvos darbininkus, raginantis parem ti Klaipėdos darbininkų visuotinį streiką ir pro testuoti prieš reakcijos šėlimą Klaipėdos 355-356. krašte. Balandžio 25 d. LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į darbininkus ir kareivius Gegužės Pirmosios 356-357. proga. Balandis LKP CK atsišaukimas į Lietuvos ir Klaipė dos krašto darbo žmones ryšium su Klaipėdos 357-359. darbininkų visuotiniu streiku . Balandis. LKP CK atsišaukimas į kareivius ryšium su 359-362. rinkimais į II seimą. Balandis LKP CK atsišaukimas į darbininkus, darbi ninkes, varginguosius valstiečius ir kareivius ryšium su rinkimais į II seimą. 362-363. Balandis LKP CK atsišaukimas į darbininkus, darbi ninkes ir kareivius Gegužės Pirmosios proga. 363-365. Balandis LKJS Centro Biuro atsišaukimas į darbi ninkų jaunimą Gegužės Pirmosios proga. 443-444.

278. Gegužė

LKP CK atsišaukimas į darbo žmones ryšium 366-368. su rinkimais į II seimą.

279. Gegužė

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, maža žemius ir kareivius, raginantis per rinkimus į II seimą balsuoti už darbininkų kuopų są 368-371. rašus.

280. [Ne anksčiau kaip gegu Kauno miesto tarybos darbininkų frakcijos laiškas Lietuvos darbininkams, nurodantis , kad žės mėn.] ir Lietuva gali būti įtraukta į naują imperia 602-605 listinį karą. ―― 649 -

281. Birželio 30 d.

282. Birželis

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, maža žemius ir kareivius ryšium su II seimo veik 371-372 los pradžia . LKP CK atsišaukimas į darbininkus, miestų ir kaimų darbo žmones ryšium su rinkimais 373-375. į II seimą.

283. Birželis

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, karei vius, mažažemius, sodžiaus ir miesto varguo menę, raginantis kovoti prieš karo pavojų. 375-378.

284. [Birželis]

Lietuvos KJS Centro Biuro, Latvijos KJS Centro Komiteto ir Estijos KJS Centro Komi teto atsišaukimas į Lietuvos, Latvijos ir Esti jos jaunuosius darbininkus ryšium su buržua zijos sumanymu organizuoti Pabaltijo jauni 444-446. mo sąjungą.

285. [Antroji metų pusė]

Darbininkų frakcijos žydų bendruomenėse buvusių narių grupės atsišaukimas į žydų dar bininkus ir visus darbo žmones ryšium su rin 605-606. kimais į žydų bendruomenes.

286. [Antroji metų pusė]

Darbininkų sąrašo Nr. 5 atsišaukimas į žydų darbininkus ir visus darbo žmones ryšium su rinkimais į žydų tautos susirinkimą. 607-608.

287. Liepos 5 d.

LKP Kauno rajono komiteto atsišaukimas į geležinkelininkus, raginantis bendru frontu kovoti už darbininkų klasės reikalus. 378-379.

288. Liepos 8 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus ir ka reivius, smerkiantis Lietuvos buržuazinės vy riausybės sandėrius su Prancūzijos ir Lenkijos 379. imperialistais.

289. Liepos 15 d.

LKP CK atsišaukimas į žemės ūkio darbinin kus ir mažažemius valstiečius , demaskuojantis 380-382 . buržuazinę žemės reformą .

290. Rugpjūčio 1 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, mažaže mius ir kareivius ryšium su I seimo priimtos buržuazinės Lietuvos konstitucijos paskelbimo 382. metinėmis.

291. Rugpjūčio 1 d.

LKJS Centro Biuro atsišaukimas į naujokus, raginantis juos išvien su Lietuvos darbo žmo nėmis kovoti prieš buržuazinę santvarką. 446-448.

292. Rugpjūčio 10 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, maža žemius ir kareivius ryšium su Kauno kalėjimo 383-384. politinių kalinių bado streiku.

293. Rugpjūčio 12 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus ryšium su Kauno kalėjimo politinių kalinių bado 384-385. streiku .

294. Rugpjūčio 13 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į darbi ninkus ryšium su Kauno kalėjimo politinių 386. kalinių bado streiku .

295. Rugpiūčio 25 d.

LKJS Centro Biuro atsišaukimas į jaunuo sius darbininkus ir kareivius tarptautinės dar 449-450. bininkų jaunimo dienos proga.

- 650

296. Rugpjūčio 30 d.

297. Rugpjūčio 31 d.

298. Rugsėjo 10 d.

299. Spalio 1 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į Tilman so fabriko darbininkus, demaskuojantis darbo federacijos vadų išdavikiškumą ir raginantis 387. vieningai laikytis savo reikalavimų. LKP CK atsišaukimas į darbininkus , maza žemius valstiečius ir kareivius ryšium su re voliucinio judėjimo pakilimu Vokietijoje . 388. LKP CK atsišaukimas į darbininkus, maža žemius ir kareivius ryšium su revoliucinio ju 389-391 . dėjimo pakilimu Vokietijoje. LKJS Centro Biuro atsišaukimas į naujokus ryšium su Lietuvos buržuazijos ketinimu padė ti kitoms kapitalistinėms šalims pasmaugti Vo kietijos darbininkų revoliucinį judėjimą. 450-451.

300. Spalio 5 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, mažaže mius ir kareivius, raginantis neleisti buržuazi jai kurstyti darbininkų klasėje tautinę neapy 391-392. kantą.

301. Spalio 8 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į darbi ninkus ryšium su revoliuciniais įvykiais Vo 392-393. kietijoje.

302. [Ne anksčiau kaip spalio Tarptautinės valstiečių sąjungos atsišauki 10 d.] mas į visų šalių darbo valstiečius, aiškinantis darbo valstiečiams jų klasinės kovos užda vinius. 608-610. 303. Spalio 24 d.

LKP CK atsišaukimas į mokytojus, raginan tis remti darbininkų ir valstiečių klasinę kovą. 393-394.

304. Spalis

LKP CK atsišaukimas į karininkus ryšium su buržuazinės Lietuvos bendradarbiavimu su Prancūzijos ir dvarininkinės-kapitalistinės Len 394-395. kijos imperialistais.

305. Spalis

LKP CK atsišaukimas į socialdemokratus darbininkus, raginantis sudaryti bendrą frontą su komunistais, kuopininkais ir kitais darbi ninkais. 396-397.

306. Spalis

LKP CK atsišaukimas į mažažemius ir vidu tinius valstiečius, raginantis išvien su darbi rinkais sudaryti bendrą frontą kovai prieš iš 397-398. naudotojų valdžią.

307. Lapkričio 7 d.

LKP CK atsišaukimas į darbininkus, mažaže mius ir kareivius Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šeštųjų metinių proga. 398-399.

308. Lapkričio 7 d.

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į darbi ninkus ir darbininkes ryšium su prasidėjusiu 400. ,,Drobės" fabriko audėjų streiku.

309. [Lapkričio 10 d.]

Šiaulių miesto profsąjungos jaunimo sekci jos atsišaukimas į jaunuosius darbininkus ir darbininkes, raginantis stoti į profsąjungų jau 473-474. nimo sekcijas.

310. Lapkričio 15 d.

LKP žydų sekcijų Centro biuro atsišaukimas į darbininkus ir bedarbius, raginantis protes 400-401. tuoti prieš fašistų terorą.

-

651 —

311. Lapkričio 15 d.

312. Lapkritis

313. Lapkritis

314. Gruodžio 16 d.

315. Gruodžio 30 d.

316. Gruodis

LKP Kauno komiteto atsišaukimas į darbi ninkus, tarnautojus ir žemesniuosius valdinin kus, raginantis kovoti už savo klasinius in teresus. 402-403. LKP CK atsišaukimas į darbo žmones ryšium su provokatoriaus V. Aleksos užmušimu . 403-404. LKP Suvalkijos rajono komiteto atsišauki mas į darbininkus ir mažažemius valstiečius, raginantis sudaryti bendrą frontą kovai prieš buozes ir dvarininkus. 404-405. LKP CK atsišaukimas į darbininkus, karei vius ir studentus, raginantis protestuoti pries Lietuvos interesų pardavimą Lenkijos imperia listams. 406-407. LKP CK atsišaukimas į partijos narius, dar bininkus, kareivius ir visus Lietuvos gyven tojus ryšium su buržuazijos mėginimais provo kacijų keliu sugriauti Komunistų partiją. 407-409. LKP Klaipėdos krašto komiteto atsišaukimas į darbininkus ir kareivius ryšium su uosto dar bininkų atsisakymu iškrauti iš Anglijos lai vo Lietuvos buržuazijai siunčiamus ginklus. 409-410.

ATSIŠAUKIMUS IŠLEIDUSIŲ ORGANIZACIJŲ RODYKLĖ

I Komunistų Internacionalo Vykdomasis Nr. Nr. 1 , 2. Komitetas II

Okupuotųjų kraštų (Lenkijos, Baltaru sijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) komunistinių organizacijų Centro Biuras Nr. Nr. 3, 4. III Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas, Latvijos Komunistų par tijos Centro Komitetas ir Estijos Komunistų partijos Centro Komite tas Nr. 168. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Komitetas -- Nr. Nr 7, 8, 9, 10, 11 , 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 26, 30, 31 , 34, 36, 37, 38, 39, 40, 42, 43 , 44, 45, 49, 50, 51, 52, 53, 55, 56, 57, 58, 60, 63, 65. 66, 70, 71 , 73, 74, 75 , 80, 81 , 85, 86, 93, 94, 96, 97, 98, 99, 100, 105, 108 , 109, 113, 118 , 119 , 121 , 122, 123, 124, 125 , 126 , 127 , 129, 133, 134, 135, 136, 137 , 138 , 139 , 141 . Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro Biuras - Nr. Nr. 67, 76, 79, 83, 84, 89 , 90 , 95 , 106 , 107, 111 , 112, 114, 115, 116, 120 , 130 , 132, 140, 142 , 144, 167. Lietuvos Komunistų partijos Centro Biuras Nr. Nr. 149, 150, 151 , 153 , 154, 155, 156, 157 , 158 , 159, 161 , 165, 166.

Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų Komitetas Nr. Nr. 168 , 170 , 177, 178, 185, 186, 189, 190 , 193 , 194, 195, 196, 197, 198 , 199, 200, 201 , 203, 204, 205 , 206 , 207 , 210, 211 , 212, 214, 215, 216, 217 , 218, 222, 224, 225. Lietuvos Komunistų partijos Centro partijos ir Lietuvos Komunistų parti jos vietinės organizacijos: Anykščių valsčiaus komitetas Nr. 19. Kauno rajono, miesto komitetas Nr. Nr. 20, 21 , 25, 28, 33, 35, 46, 59, 61 , 62, 64, 67 , 68, 69, 88, 103, 104, 160 , 167, 172, 173, 176 , 181 , 182 , 183 , 184, 187, 191 , 192 , 202 , 208 , 209, 213. 219, 221. Klaipėdos krašto komitetas Nr. 226. Marijampolės ir Virbalio rajono komitetas Nr. 32. Panevėžio rajono komitetas -- Nr. Nr. 48, 87. Suvalkijos rajono komitetas -Nr. Nr. 41 , 72, 223. Šiaulių rajono komitetas Nr. Nr 117, 143. Švenčionių miesto biuras - Nr. 54 Vilniaus srities, miesto komite tas -Nr. Nr. 5, 6, 22, 27 , 46, 71 , 77 , 78 , 91 , 101 , 102, 146 147, 162, 163, 164, 169, 171 . 174, 175, 179. Žemaitijos rajono komitetas Nr. 29. Įvairūs partiniai organai: Užsienio biuras - Nr. 145.

653

Lietuvių ir baltarusių propagan dos ir agitacijos skyrius pric RKP(b) CK - Nr. 92. ,,Komunisto" redakcija — Nr. Nr. 47, 82. Žydų sekcijų Centro BiurasNr. Nr. 180, 188, 220. Buržuazinės Lietuvos kariuomenės kareivių komunistinių organiza cijų Vykdomasis komitetas Nr. Nr. 128, 131 , 148, 152. IV Komunistinio Jaunimo Internacionalo Vykdomasis Komitetas - Nr. Nr. 227, 228, 229. V Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjun gos Centro Biuras, Latvijos Komu nistinės jaunimo sąjungos Centro Komitetas ir Estijos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Komite Nr. 240. tas Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunimo sąjungos Centro Biuras Nr. Nr. 232, 233. Lietuvos Komunistinės jaunimo sąjun gos Centro Biuras -- Nr. Nr. 234, 235, 238, 239, 240 , 241 , 242, 243. Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės jaunimo sąjungos ir Lietuvos Komu nistinės jaunimo sąjungos vietinės organizacijos: Kauno komitetas - Nr. 230. Kauno komjaunuolių grupė 1 Nr. 231 . Vilniaus srities komitetas Nr. Nr. 236, 237. VI Lietuvos darbininkų Raudonasis Kry žius Nr. 244. VII Raudonojo Profesinių Sąjungų Interna cionalo Vykdomasis Komitetas Nr. 2. Lietuvos kairiųjų profesinių sąjungų vietinės organizacijos: Kauno miesto profesiniu sąjungų Centro Biuras Nr. 248. Lietuvos ir Baltarusijos žemės ūkio darbininkų profesinės sąjungos Cent ro valdyba - Nr. 246.

Marijampolės apskrities profesi nių sąjungų biuras -Nr. 247. Rokiškio apskrities darbininkų pro fesinės sąjungos valdyba - Nr. 253. Šiaulių miesto profsąjungos jauni mo sekcija Nr. 254. Vilniaus profesinių sąjungų laiki nasis Centro Biuras - Nr. Nr. 249. 250. Vilniaus miesto profesinės sąjun gos Nr. 245. Vilniaus krašto geležinkelininkų pro fesinės sąjungos ―――――― Nr. Nr. 251 , 252. VIII Lietuvos Laikinoji revoliucinė darbi- · ninkų ir vargingųjų valstiečių vy riausybė — Nr. Nr. 257 , 264. Lietuvos ir Baltarusijos TSR Darbinin kų, valstiečių ir kareivių atstovų ta rybos Centro Vykdomasis Komite tas Nr. Nr. 265 , 266, 267 , 268, 271 , 285. Lietuvos ir Baltarusijos TSR liaudies švietimo komisarlatas ― Nr. 273. Lietuvos ir Baltarusijos TSR Gynybos komitetas Nr. 279. Lietuvos karinio komisariato agitaci jos ir švietimo skyrius - Nr. Nr. 263, 269. Vietiniai tarybiniai ir kariniai organai : Panevėžio darbininkų tarybos mai tinimo komisariatas - Nr. 261 . Švenčionių apskrities Ypatingasis ka rinis-revoliucinis štabas Nr. 278. Švenčionių apskrities maisto komi tetas Nr. 259. Ukmergės apskrities revoliucinis komitetas Nr. 258. Vilniaus karinis-revoliucinis komite tas Nr. 288. Vilniaus gubernijos, apskrities kari nio komisariato agitacijos-švieti mo skyrius - Nr. Nr. 262, 270, 272, 274, 275 , 276. Žemaitijos karinis-revoliucinis ko mitetas Nr. 260. IX

Įvairūs 281 , 289, 296, 303 , 310,

Nr. Nr. 255, 256 , 277, 280, 282, 283 , 284, 286, 287, 288, 290, 291 , 292, 293, 294, 295, 297 , 298 , 299, 300 , 301 , 302, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 311 , 312, 313, 314, 315, 316.

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ Aleksa, Vytautas ( 1905-1923) — rene gatas-provokatorius — 404. Ambrozaitis, Kazys ( g . 1892 ) -- vienas iš klerikalų 1919 m. suorganizuotos reakcinės darbininkų organizaci jos Lietuvos darbo federacijos — vadovų - 316, 356, 372, 380, 381, 387, 569. Angarietis , Zigmas ( 1882-1940) — įžy mus Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyvis nuo 1906 m. , vienas iš Lie tuvos Komunistų partijos organiza torių ir vadovų - 159, 245, 246, 250, 485, 538, 554. Balvočius, Aleksandras (g . 1886) - re voliucinio judėjimo Šiauliuose da lyvis 1920 m., profsąjungų veikė jas - 288. Banaitis, Saliamonas ( 1866-1933) — pramonininkas ir finansistas, vienas iš Pramonės ir prekybos banko steigėjų, buržuazinės Lietuvos Tary bos narys 571. Beilisas, Mendelis - 1913 m. melagin gai apkaltintas caro vyriausybės or ganizuotoje provokacinėje byloje — 404. Bergs, Arnolds (g . 1875 ) — reakcinis latvių visuomenės veikėjas ir pub licistas, Ulmanio ministrų kabinete ( 1919-1921 ) vidaus reikalų minist ras - 303. Bermontas-Avalovas , Pavelas (g . 1881 ) pulkininkas, vienas iš bend radarbiavusių su Vokietijos staty tiniu Pabaltijyje gen. fon der Golcu kontrrevoliucinės kariuomenės dali nių vadų 1919 m.- 427. Bersonas, Stanislovas Lietuvos ir Baltarusijos TSR valstybės kontrolės

liaudies komisaras 1919 m. kovo balandžio mėn. Lenkų legionieriams 1919 m. balandžio 19 d. klastingai įsiveržus į Vilnių, buvo suimtas ir balandžio 22 d . nužudytas - 533. Beržinskas , Viktoras ( g . 1874) —— Lie tuvos darbo federacijos veikėjas , jos atstovas Steigiamajame seime — 387, 569. Bielinis, Kipras (g . 1883) — vienas iš dešiniųjų LSDP vadovų, socialde mokratų frakcijos narys buržuazinės Lietuvos seimuose. 1944 m., hitleri nei kariuomenei traukiantis iš Lietu vos, pabėgo į Vakarus. Šiuo metu gyvena JAV, Tarybų Lietuvos prie Sas 571 , 584. Bielskis, Vaclovas (1870-1936) — in žinierius, 1919 m. kurį laiką ėjo Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisaro pareigas. Buržuazinėje Lie tuvoje savivaldybių darbuotojas, so cialdemokratų veikėjas — 494. Byla, Jurgis (g . 1890) - teisininkas, LSDP narys, 1920-1922 m. Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduo tojas, vėliau karo prokuroras, Kau no apygardos teismo prokuroras , Vyriausiojo tribunolo narys -— 342. Biržiška, Mykolas (g . 1882) — socialde mokratinio judėjimo Lietuvoje iki pirmojo pasaulinio karo dalyvis, vė liau perėjęs į buržuazijos stovyklą. Hitlerinės okupacijos metais bend radarbiavo su okupacine valdžia 1944 m. emigravo į JAV , Tarybų Lietuvos priešas - 267 , 573. Bondy - vienas iš stambiausių lenkų dvarininkų Lietuvoje - 406.

655

Bortkevičienė, Felicija ( 1873–1945 ) — viena iš vadovaujančių Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vei kėjų, Steigiamojo seimo narys 570. Bubelis, Andrius ― kareivis, Darbinin kų kuopų kandidatas į I-jį seimą 586. Budinas, Domas (g . 1892) — 1918 1919 m. revoliucinių įvykių Lietu voje dalyvis, Žemaitijos karinio-re komiteto pirmininkas, voliucinio šiuo metu personalinis pensinin kas ――――― 489. Budrys (Polovinskis) , Jonas - vie nas iš žymiausių buržuazinės Lietu vos karinės žvalgybos darbuotojų – 355, 410. dvarininkas, Budzinskis, Viktoras reakcinis lenkų veikėjas buržuazi nėje Lietuvoje — 374. Burelevičius - reakcinis jaunimo vei kėjas buržuazinėje Lietuvoje — 444. Ceretelis, Iraklijus (g . 1882 ) — vienas iš Rusijos menševikų lyderių — 37 . Cichovskis, Kazimieras ( 1887—1940) · Lietuvos Laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės narys 1918-1919 m.-467, 468, 485, 538. Codikovas buržuazinės Lietuvos ka riuomenės kareivis, kuriam 1923 m. buvo iškelta provokacinė byla dėl provokatoriaus V. Aleksos užmuši mo- 404. Čepinskis, Vincas ( 1871-1940) — Lie tuvos Steigiamojo seimo atstovas nuo socialdemokratų partijos (1920—— 1922) , švietimo ministras buržuazi nėje vyriausybėje ( 1926) , Kauno universiteto profesorius — 360, 571, 584. Čerškuseserų veikėjas buržuazinė je Lietuvoje - 585. Čypas, Jonas - senas LSDP narys , nuo 1918 m. LKP narys, 1918-1919 m. revoliucinių įvykių Lietuvoje daly vis, Žemaitijos karinio-revoliucinio komiteto narys — 489 . Danas (Gurvičius) , Fiodoras (g . 1871 ) — vienas iš Rusijos menševikų lyde rių. 1922 m. kaip nesutaikinamas Tarybų valdžios priešas buvo iš tremtas iš Tarybų šalies - 515. Dašinskis, Ignacas ( 1866-1936) —— vie nas is reakcinių Lenkijos socialistų partijos (PPS) vadovų, pilsudskinin kas 37, 187. Davidas, Eduardas ( 1863-1930 ) — vie nas iš dešiniųjų Vokietijos socialde

mokratų partijos lyderių , socialšo vinistas - - 37. Denikinas, Antonas ( 1872-1947) - ca ro armijos generolas leitenantas, vienas iš baltagvardiečių kariuome nės Pietų Rusijoje 1918-1920 m. organizatorių - 95, 114, 115, 124, 132, 140, 177, 183, 239, 275, 426, 531, 533. Dervilis - Kauno kairiųjų profsąjungų veikėjas 1921 m. - 464. Digrys, Stasys (g . 1886 ) — Lietuvos so cialdemokratų partijos veikėjas — 360. Dimanšteinas , Semionas ( 1886 1939) Lietuvos Laikinosios revo liucinės darbininkų ir valstiečiu vyriausybės narys 1918-1919 m . 485, 521. Dombalis, Tomašas ( 1890-1938) - ko munistas, Lenkijos revoliucinio ju dėjimo dalyvis — 339. Dominas-Bangaitis, Kazys (g . 1897 ) revoliucinio judėjimo buržuazinėje Lietuvoje dalyvis, 1920 m. Lietuvos profesinių sąjungų Centro Biuro pir mininkas, kuopininkas - 586, 598. Dovbor-Musnickis, Juzefas (1867 1937) caro armijos generolas , vie nas iš lenkų legionų organizato rių - 116. Draugelis, Eliziejus (g . 1888) — gydy tojas, vienas iš krikščionių demo kratų partijos veikėjų, jos atstovas Steigiamajame, I ir II seimuose, 1919-1920 m. vidaus reikalų mi nistras, hitlerinei kariuomenei trau kiantis iš Lietuvos, pabėgo į Vaka rus, šiuo metu gyvena Brazilijoje . aktyvus Tarybų Lietuvos priešas 208, 569. Dutovas, Aleksandras ( 1864-1921 ) caro armijos Generalinio štabo pul kininkas, pilietinio karo metais ( 1917-1920) Orenburgo kazokų ka riuomenės atamanas, vienas iš žy miausių Rusijos kontrrevoliucijos veikėjų - 517. Ebertas, Fridrichas ( 1871-1925) — vie nas iš Vokietijos socialdemokratų partijos lyderių, Vokietijos prezi dentas ( 1919-1925) - 58, 59, 413, 499. Engelsas, Fridrichas (1820-1895 ) 601. Epeltonas, Viliamas (g . 1859) - vienas iš vadovaujančių Anglijos tredjunio nu veikėjų, 1919 m. Tarptautines profesinių sąjungų federacijos pir mininkas ― 5.

656 -

Fedaravičius-Kvedaras, Aloyzas 1918-1919 m. revoliucinių įvykių Lietuvoje dalyvis, Žemaitijos kari komiteto narys , nio-revoliucinio buržuazinių nacionalistų sušaudytas 1921 m.- 321, 341, 489. Fošas, Ferdinandas ( 1851-1929) Prancūzijos maršalas, reakcionie rius - 603. Šiaulių fabrikan Frenkelis, Jokūbas tas 333, 392. Galvanauskas, Ernestas (g . 1882) — in žinierius, vienas iš Lietuvos valstie čių liaudininkų partijos veikėjų. Buržuazinėje Lietuvoje kelis metus buvo ministru pirmininku , užsienio reikalų, finansų, prekybos ir pramo nės ministru. 1944 m. pabėgo iš Lie tuvos į Vokietiją. Šiuo metu gyve na Madagaskare - 102, 136, 152, 159, 170, 208, 211 , 336, 406, 538. Gavronskis , Stanislovas ·- caro Rusi joje senatorius, daugelio Suvalkijos dvarų savininkas - 374. Gerzingas, Fridrichas Oto (g . 1874) vienas iš Vokietijos socialdemokra tų partijos vadovų - 418. Girinis (Gincburgas) , Sergėjus ( 1882 1961 ) revoliucinio judėjimo Lie tuvoje dalyvis 1919-1920 m. 464, 472. Gocas, Abramas (g . 1882) -— žymus Rusijos socialistų-revoliucionierių (eserų) partijos veikėjas, jos CK na rys - 515. Godvudas — inžinierius , lenkų social šovinistas Vilniuje — 297. Gompersas , Samuelis ( 1850-1924) · reakcinis profsąjunginio judėjimo veikėjas JAV — 5. Vincas (g. Grigaliūnas-Glovackis , 1885) karininkas, vienas iš Lietu vos darbo žmonių budelių 1919 m. , vėliau vienas iš 1926 m. gruodžio 17 d. fašistinio perversmo organiza torių, 1944 m., hitlerinei kariuome nei traukiantis iš Lietuvos, pabėgo į Vakarus 321. caro armijos karinin Grigorjevas kas, 1919 m. pirmojoje pusėje ko vojusių Ukrainoje prieš Raudonąją Armiją kontrrevoliucinių būrių ata manas, užmuštas tų pačių metų bir želio mėn.- 336, 548. Grinius, Kazys ( 1866-1950) — vienas iš Lietuvos demokratų partijos , vė liau Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos vadovų, 1920-1922 m. mi nistras pirmininkas, Lietuvos prezi

44 LKP atsišaukimai, I t.

dentas ( 1926) — 243, 254, 341 , 342, 434, 569, 570, 574, 578, 585, 588. Gučkovas, Aleksandras ( 1862-1936 ) — caro Rusijoje monarchistinės ok tiabristų partijos lyderis, vienas iš Rusijos kontrrevoliucinės buržuazi jos vadovų ir intervencijos bei kontrrevoliucinių maištų prieš Tary bų Sąjungą organizatorių -- 515. Hymansas, Paulius (1865-1941 ) belgų politikas, Belgijos atstovas Paryžiaus taikos konferencijoje ir Tautų Sąjungoje, autorius žinomo projekto, kuriuo 1921 m. imperia listai norėjo Lietuvą paversti bur žuazinės-dvarininkinės Lenkijos va salu 307, 319, 360, 367, 371. Hindenburgas, Paulius ( 1847-1934 ) — Vokietijos feldmaršalas, vėliau pre zidentas ( 1925-1934 ) — 72. Hortis, Miklošas ( 1868-1957) — fašis tinės Vengrijos diktatorius ( 1920— 1944) 418. Yčas, Martynas (1885-1941 ) — cari nės Rusijos IV Valstybės dūmos de putatas ( 1912-1917 ) , kadetas, bur žuazinėje Lietuvoje bankininkas ir fabrikantas - 361, 571. Jakaitis, Aleksandras buržuazinės Lietuvos kariuomenės karininkas 270. Jakševičius, Aleksandras (g . 1886 ) — mokytojas, Lietuvos Laikinosios re voliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės narys 1918-1919 m.; šiuo metu personalinis pensinin kas - 485. Janulaitis, Augustinas ( 1878-1950) — teisininkas, istorikas, prieš pirmąjį pasaulinį karą vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos dešiniųjų vadovų, vėliau likvidatorius, po Spa lio revoliucijos atvirai perėjęs į bur žuazijos stovyklą — 170, 342, 573, 574, 578. Januškevičius, Mykolas (1886 1942) teisininkas , carinės Rusijos deputatas dūmos IV Valstybės ( 1912-1917) , buržuazinėje Lietuvoje eseras, liaudininkų partijos veikė jas - 585. Jekaterina II ( 1729-1796) — Rusijos imperatorienė ( 1762-1796) — 163. Jočys, Petras (g . 1896) — teisininkas , Lietuvos darbo federacijos atstovas Steigiamajame, II ir III seimuose 259, 380, 387, 392. Josiukas, Petras (g. 1896) - vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos vado vų - 404.

657

Judeničas, Nikolajus ( 1862-1933 ) caro armijos generolas, baltagvar dietis, vienas iš Rusijos kontrrevo liucijos vadovų pilietinio karo me tu 115, 177, 239, 275, 426. Jurgilas , Juozas - Darbininkų kuopų kandidatas į I seimą — 587. Jurgutis, Vladas (g . 1885) -ekono mistas, 1922 m. užsienio reikalų mi nistras, vėliau profesoriavo Kauno universitete, hitlerinės okupacijos metu bendradarbiavo su okupan tais - 597. Kairys, Steponas (g . 1876) — inžinie rius, vienas iš Lietuvos socialdemo kratų partijos dešiniųjų lyderių. Hit lerinei kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, pabėgo į Vakarus . Šiuo metų gyvena JAV, Tarybų valdžios priešas - 37, 136, 152, 161 , 170, 210, 342, 360, 366, 367 , 370, 372, 396, 571, 573, 574, 578, 584, 599. Kaledinas , Aleksiejus ( 1861-1918 ) caro armijos generolas, vienas iš baltagvardiečių kovos prieš Tarybų valdžią vadovų 275, 517. Kalenda, Joselis (g . 1893) - Darbinin kų kuopų atstovas rinkimuose į II seimą 366. Kalininas, Michailas ( 1875–1946 ) – įžymus Komunistų partijos ir Tary binės valstybės veikėjas, TSKP na rys nuo 1898 m. , 1919-1936 m. Vi sos Rusijos Centro Vykdomojo Ko miteto pirmininkas, 1938-1946 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo pirmininkas -―――― 83. Kapas, Volfgangas ( 1858-1922) – dvarininkas, vienas iš reakcinių po litikų Vokietijoje, 1920 m. mėgino įvykdyti Vokietijoje perversmą, at kurti monarchiją ir įvesti teroristi nę reakcinės kariaunos diktatūrą — 6, 263. Kaplanskis, Fiodoras ( 1900-1921 ) komunistas pogrindininkas buržua zinėje Lietuvoje, buržuazinių na cionalistų slaptai nužudytas kalėji me - 288, 321, 341. Kapsukas, Vincas ( 1880-1935) — įžy mus Lietuvos darbininkų revoliuci nio judėjimo dalyvis nuo 1903 m. , vienas iš Lietuvos Komunistų parti jos organizatorių ir vadovų — 159, 170, 245, 246, 250 , 485, 494. Katché , Maksimas (1870-1933) ―――― buržuazinės Lietuvos kariuomenės generolas 270. Kebinas, Nigulas (m. 1926 ) — buržua zinėje Estijoje moksleivių sąjungų 658

veikėjas, artimas dešiniesiems so cialistams - 444, 445. Kerenskis, Aleksandras (g. 1881 ) — Rusijos Valstybės dūmoje trudovi kų lyderis , 1917 m. kontrrevoliuci nės Laikinosios buržuazinės vyriau sybės Rusijoje pirmininkas, vėliau emigravo, šiuo metu gyvena JAV , Tarybų valdžios priešas - 19, 37, 81, 198, 515, 516, 585. Kernovičius, Konstantinas (1887 1938) - darbininkas, Lietuvos Laiki nosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės narys 1918 1919 m . 485. Kinderis, Rudolfas - buržuazinėje Lie tuvoje reakcinis politinis veikėjas , Lietuvos vokiečių partijos atstovas Steigiamajame seime - 582. Klemanso, Žoržas Benjaminas ( 1841 1929) ―――- Prancūzijos reakcinis poli tinis veikėjas, 1919 m. vadovavo Prancūzijos delegacijai Paryžiaus tai kos konferencijoje — 159. Klioris, Kazys ( 1896) -— 1918-1919 m. revoliucinių įvykių Lietuvoje daly vis, šiuo metu personalinis pensi ninkas 490. Kolčakas , Aleksandras ( 1873–1920 ) · admirolas, monarchistas, vienas iš baltagvardiečių kontrrevoliucinio ju dėjimo organizatorių 1918-1920 m. Sibire, Antantės statytinis - 95, 114, 115, 122, 124, 125, 129, 132, 133, 140, 177, 183, 232, 239, 426, 497, 498, 499, 522, 524, 526, 527, 530, 531, 533, 536, 548. Kornilovas, Lavras ( 1870-1918) caro armijos generolas, vienas iš Rusijos kontrrevoliucijos vadovų 263, 275, 516. Kovalskis - Lietuvos darbo federaci jos veikėjas — 387. Kozlovskis, Mečislovas ( 1876–1927) — vienas iš Lietuvos darbininkų są jungos organizatorių ir vadovų , 1919 m. Lietuvos ir Baltarusijos TSR teisingumo liaudies komisaras - 521. Kozlovskis caro armijos generolas, 1921 m. vienas iš kontrrevoliucinio maišto Kronštate organizatorių ir vadovų 289. Krasinas, Leonidas (1870-1926) - se nas Komunistų partijos narys, žy mus tarybinis diplomatas 290 . Krasnovas , Piotras ( 1869-1947) —ca ro armijos generolas, vienas iš Ru sijos kontrrevoliucijos organizatorių ir vadovų - 275.

Kravcevičiai, broliai - dvarininkai, Lietuvos buržuazinės kariuomenės karininkai - 395. Kreuksas, Johanas - Komunistų parti jos narys, Estijos Komunistinės jau nimo sąjungos Centro Komiteto sek retorius ( 1922-1923) . Politinės po licijos iš pasalų nužudytas 1923 m. kovo 28 d. 445. Kromeris Lietuvos socialdemokratų partijos narys - 361 . Krupavičius, Mykolas (g . 1885) — ku nigas, reakcionierius, vienas iš Lie tuvos krikščionių demokratų parti jos vadovų, šiuo metu gyvena JAV, Tarybų Lietuvos priešas — 243, 336, 361 , 380, 406, 574, 578. Kubickis, Jonas (1882-1949) — darbi ninkas, revoliucinio judėjimo Lietu voje dalyvis nuo 1901 m., LKP CK narys 1920-1923 m. Darbininkų kuopų atstovas I seime ( 19221923) 305, 366, 370. Kulys, Kostas (g. 1897) - Darbininkų kuopų kandidatas į I seimą, vėliau renegatas — 590. Kulkesas, L.- darbininkų profsąjun gų veikėjas Vilniuje 1920 m.- 467, 468. Kurkauskas, Vladas (g . 1895) — Lie tuvos buržuazinės kariuomenės ka rininkas, 1920 m. Vilniaus m. ko mendantas, vėliau atsakingas valdi ninkas buržuazinėje Lietuvoje 267. Leginas, Karlas ( 1861-1920 ) — Vokie tijos dešinysis socialdemokratas, vienas iš Tarptautinės profesinių sąjungų federacijos vadovų — 5, 7. Leonas žr. Pušinis, Bronius. Leščinskis (Lenskis ), Julijanas (1890 1939) - Komunistų partijos narys nuo 1905 m.; 1919 m. Vilniuje dir bo liaudies švietimo komisaru ir laikraščio „ Młot" redaktoriumi, vė liau gyveno TSRS - 521. Levinas lentpiūvės savininkas Kau ne - 402. Liberis (Goldmanas) , Michailas (g. 1880) - vienas iš Bundo ir mense vikų vadovų - 515. Libknechtas, Karlas ( 1871-1919) vienas iš Vokietijos Komunistų par tijos kūrėjų, įžymus Vokietijos ir tarptautinio revoliucinio darbininkų judėjimo veikėjas. Kontrrevoliucio nierių 1919 m. sausio 15 d. nužudy tas Berlyne - 58, 59, 204, 417, 418, 420, 421, 430, 431.

Lipčius, Mikalojus ( g . 1894) - karines žvalgybos viršininkas buržuazinėje Lietuvoje (1919-1923) — 208, 402, 403, 434. Liuksemburg , Roza (1871-1919) įžymi Vokietijos ir Lenkijos revo liucinio darbininkų judėjimo veikė ja, viena iš Vokietijos Komunistų partijos kurėjų. Kontrrevoliucionie rių 1919 m. sausio 15 d. nužudyta Berlyne 58, 59, 417, 418, 420, 421, 430, 431. Livenas vienas iš Rusijos baltagvar diečių, Antantes imperialistų sam dinys 132, 527. Loid-Džordžas , Davidas ( 1863-1945) · Anglijos reakcinis politinis veikėjas ir diplomatas, liberalų lyderis, vie nas intervencijos prieš Tarybų Rusi ją organizatorių - 4, 6 , 159. Manelis, Andrius komunistas po grindininkas, buržuazinių naciona listų sušaudytas 1921 m . kovo 16 d. Kaune 288, 321, 341. Marksas, Karlas (1818-1883) - 66, 200, 202, 597. Mečinskas, Fabijonas Kauno gele žinkelio dirbtuvių meistras - 382. Merkys, Antanas ( 1887-1955 ) — daug kartinis ministras Lietuvos buržua zinėse vyriausybėse, vienas iš fa šistinės Lietuvių tautininkų sąjungos vadovų — 136 , 159 , 208 , 209, 210, 211. Mickevičius, Stasys ( 1896-1942) bolševikų partijos narys nuo 1917 m .; Raudonosios Armijos 5 - jo Vilniaus šaulių pulko komisaras 480. Mikuckis, Juozas (g . 1891 ) — buržua zinėje Lietuvoje Kauno miesto karo komendantas 1920 m. , vėliau Kauno apskrities policijos vadas. Pabėgęs į Vakarus, gyvena JAV 130, 151, 169, 208, 209, 210, 254, 321. vokie Mileris (Puzer von Miller) čių karininkas, Panevėžio miesto karo komendantas 1919 m.— 321. Milinis, Petras - komunistas pogrin dininkas, 1923 m. politinis kalinys Panevėžio kalėjime — 383. Miliukovas, Pavelas ( 1859-1943) kadetų partijos lyderis, vienas iš kontrrevoliucijos vadovų Rusijoje , Antantės interventų talkininkas 487, 515. Mocius, Adolfas ( 1902-1948 ) — darbi ninkų profsąjungų veikėjas Šiauliuo se 1920 m .--- 288.

659

Mokžeckis - lenkų armijos generolas , vienas iš buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos vyriausybės narių - 288, 293, 294. Moračevskis , Andriejus (1870 1944) - lenkų reakcinis politinis veikėjas, vienas iš PPS (pravicos) vadovų, Lenkijos seimo deputatas , ministras Pilsudskio vyriausybėje -– 187. Mukermanas, F.- Vilniaus šv. Kazi miero bažnyčios klebonas 1919 m. , vokiečių imperialistų agentas 63, 64. Muklevičius, Romualdas (1890 1938) partinis ir tarybinis darbuo tojas Vilniuje 1918-1920 m. , ėjo atsakingas pareigas Raudonojoje Armijoje -- 538. Muravjovas , Michailas (1796 carinės Rusijos reakcinis 1866) politinis veikėjas, pagarsėjęs savo žiaurumu slopinant revoliucinį ju dėjimą, 1863 m. sukilimą Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, už ką liaudis jį praminė „,koriku "— 163. Nastopka, Stasys ( 1881-1938) — ge nerolas leitenantas buržuazinės Lie — 270. tuvos kariuomenėje -Natkevičius, Ladas ( 1893-1945) — tei sininkas, Lietuvos valstiečių liaudi ninkų sąjungos veikėjas, Steigiamo jo seimo narys, vėliau stambus val dininkas buržuazinėje Lietuvoje 570. Netzelis Kauno geležinkelio dirbtu vių darbininkas - 378. Nikolajus II ( 1868-1918) — paskutinis Rusijos imperatorius ( 1894-1917 ) — 134, 168, 215, 442, 498. Niselis, A.- Prancūzijos generolas, buvęs santarvininkų komisijos Bal tijos kraštuose pirmininkas - 308. Norvaiša, Antanas - buržuazinės Lie tuvos saugumo policijos valdinin kas - 403. Noskė, Gustavas ( 1868-1946) — Vo kietijos dešinysis socialdemokratas , vienas iš aktyvių Berlyno 1919 m. sausio mėn. darbininkų sukilimo malšintojų 204, 321, 413, 418, 431. Orlovas-Davydovas - grafas, stambus Rusijos dvarininkas -- 85. Ožinskis lentpiūvės savininkas Kau ne - 592. Paderevskis, Ignacas Janas ( 1860 1941 ) lenkų pianistas ir kompo

zitorius, buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos reakcinis politinis veikėjas , 1919 m. ministras pirmininkas ir už sienio reikalų ministras 101, 141 , 533. Paknys, Juozas ( 1883-1948 ) — social demokratinio judėjimo Lietuvoje iki pirmojo pasaulinio karo dalyvis, ve liau persimetęs į buržuazijos sto vyklą. Buržuazinės vyriausybės mi nistras 1919 m., vėliau vienas iš Lie tuvos banko vadovų. 1944 m. pabé go su hitlerininkais ir apsigyveno JAV - 136, 152, 161 , 170, 342, 573, 574, 578. Petliūra, Simonas ( 1879-1926) — uk rainiečių nacionalistinės kontrrevo liucijos vadovas, vienas iš buržua zinės Ukrainos Rados vadovų — 275, 308. Piats, Konstantinas (g . 1874) - Esti jos buržuazinis valstybinis veikė jas - 303. Pilsudskis, Juzefas ( 1867-1935) — vie nas iš PPS veikėjų, karinės inter vencijos prieš tarybines respublikas organizatorius, fašistinės Lenkijos diktatorius (1926–1935 ) -— 114, 124, 125, 143, 187 , 204, 275, 280, 281 , 284, 318, 435, 469, 531 , 533. Plechavičius , Povilas (g. 1892) - bur žuazinės Lietuvos kariuomenės kari ninkas, Žemaitijos darbo žmonių budelis 1919-1920 m. , vienas iš fa šistinio perversmo Lietuvoje 1926 m. gruodžio 17 d. organizatorių, hitle rinių okupantų talkininkas, po karo pabėgęs į JAV — 321. Plečkaitis, Jeronimas (g . 1887) — vie nas iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių, atkaklus prof sąjungų vienybės skaldytojas (iki 1926 m.) . 1927-1929 m. Lenkijos imperialistų įrankis - 350, 361, 571, 584, 599. Ponė, Z.- reakcinis jaunimo veikėjas - 444, 445. buržuazinėje Latvijoje — Požela, Vladas ( 1880-1960) - advo katas, socialdemokratų partijos at stovas buržuazinės Lietuvos sei muose (1920-1927) , vidaus reikalų ministras buržuazinėje vyriausybėje 1926 m. 243, 360, 361 , 571, 584. Pranckūnas, Juozas (g . 1893) - Spalio revoliucijos dalyvis, revoliucinio ju dėjimo Lietuvoje dalyvis, Darbinin kų kuopų kandidatas į I seimą -598. Puankare , Raimonas ( 1860-1934) —— reakcinis Prancūzijos buržuazinis

660

politinis veikėjas, Prancūzijos pre zidentas ( 1913-1920) , advokatas 10. Kauno geležinkelių dirbtuvių Puikis darbininkas buržuazinėje Lietuvo je - 378. Purėnienė, Liuda (g . 1887) — advokatė, viena iš Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų buržuazinėje Lietu voje 408, 588, 589. Purickis, Juozas (1883-1934) — kuni gas, žurnalistas, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos va dovų; būdamas užsienio reikalų buržuazinėje m.nistru Lietuvoje (1921 ) , pagarsėjo savo spekuliacija sacharinu 336, 341 , 349. Pušinis (Leonas) , Bronius ( g . 1888) . komunistas pogrind.ninkas , LKP na rys nuo 1919 m.- 305, 322. Putvinskis-Putvys, Vladas (1873 1929) - dvarininkas buržuazinėje Lietuvoje, vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos vadovų — 336. Račkevičius, Vladislavas (g. 1885) — buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos buržuazinis veikėjas, vyriausybės įgaliotinis Vilniuje 1921 m.— 293, 294. bur Radus-Zenkevičius - generolas žuazinės Lietuvos kariuomenėje , dvarininkas - 379. Radzevičius, Petras (g . 1894) — Lietu vos darbo federacijos veikėjas ir at stovas I seime ( 1922-1923) — 387 , 569. Rakovščikas (Rozenfeldas) , Borisas Lietuvos komjaunimo darbuotojas, vėliau išaiškintas kaip provokato rius 322. Rasikas , Rapolas (1887-1938) — re voliucinio judėjimo Lietuvoje da lyvis, 1919 m. Tarybų Lietuvos karo komisaras 480. Rekašius, Vladas ( 1893-1920) — vie nas iš pirmųjų lietuvių bolševikų, 1918-1919 m. revoliucinių įvykių Lietuvoje dalyvis, L ir B KP Telšių rajono komiteto sekretorius . Buržua zinių nacionalistų sunkiai sužeistas , mirė 1920 m. kovo 13 d. Plungė je - 321. Reklaitis, Mikas (g . 1895) — buržuazi nés Lietuvos kariuomenės karinin kas 270. Švenčionių Reznikovas apskrities Maisto komiteto pirmininkas 1919 m.- 488. Riabcevas, K.- caro armijos pulkinin kas, kontrrevoliucionierius - 517.

Rozenbaumas, Simonas (g. 1859) — ad vokatas, reakcinis žydų veikėjas buržuazinėje Lietuvoje, Steigiamojo seimo narys - 330. Rudniovaseseras, vienas iš kontr revoliucijos 1917 m. Maskvoje or ganizatorių - 517. Sadauskas Kauno geležinkelių dirb tuvių darbininkas - 378. Savinkovas, Borisas (1879-1925) vienas iš Rusijos eserų partijos va dovų, aktyvus Tarybų valdžios prie šas, eilės kontrrevoliucinių sąmoks lų ir maištų prieš Tarybų valdžią organizatorius — 308. Semionovas, G.- caro armijos karinin kas, Japonijos imperializmo statyti nis, vienas iš kovos prieš Tarybų valdžią Užbaikalėje 1918-1920 m. , vėliau diversijų ir šnipinėjimo prieš TSRS organizatorių. Suimtas ir nu teistas 1945 m.- 517. Sergėjus - žr. Girinis (Gincburgas) , Sergėjus. Seskis Latvijos reakcinis buržuazinis veikėjas 445. Simonsas, Valteris (g . 1864) — Vokie tijos buržuazinis politikas, vokiečių delegacijos Versalyje generalinis komisaras - 4. Sleževičius, Mykolas ( 1882-1939) — advokatas, vienas iš Lietuvos vals tiečių liaudininkų partijos vadovų, 1918-1919 ir 1926 m. buržuaz nės ministras vyriausybės pirminin kas88, 136, 137 , 152, 161 , 170, 210, 533, 574, 578, 585, 588. Smetona, Antanas (1874-1944) — ak tyvus vokiškųjų okupantų talkinin kas pirmojo pasaulinio karo metais, buržuazinės Lietuvos Tarybos pirmi ninkas, Lietuvių tautininkų sąjungos vadovas, fašistinės Lietuvos dikta torius, 1940 m. pabėgęs į Vokieti ją, o vėliau į JAV — 88, 101, 102, 125, 159, 161 , 208, 211 , 220, 342, 343, 350, 361 , 368, 530 , 533, 535, 541, 542, 543, 546, 551 , 571, 579, 578, 584, 603. Jurgis Smolskis-Smalstys , (1881 socialdemokratinio judėji 1919) mo Lietuvoje dalyvis, buržuazinių nacionalistų sušaudytas 1919 m. 169, 170. Soloveičikas, Maksas (g . 1883) - fab rikantas , 1918 m. Kauno miesto dũ mos narys, reakcinis žydų buržuazi jos veikėjas - 392, 592.

661

kunigas, reakcinis Stakelė , Stasys politinis veikėjas buržuazinėje Lie tuvoje - 472. Spiza — malūno savininkas Švenčiony se- 488. Staugaitis, Jonas ( g . 1868 ) - gydyto jas, vienas iš vadovaujančių Lietu vos demokratų partijos , vėliau Lie tuvos valstiečių liaudininkų sąjun gos veikėjų, Steigiamojo ir visų tri jų seimų narys, 1926 m. III seimo pirmininkas --- 570. Strelicas Lietuvos profsąjungų vei kėjas, Kauno profsąjungų Centro Biuro pirmininkas 1919 m.- 130, 151, 169. Stulginskis, Aleksandras (g . 1885) – agronomas, vienas iš Lietuvos krikš čionių demokratų partijos lyderių, buržuazinės Lietuvos prezidentas (1922-1926 ) — 254, 349, 356, 391, 434, 569, 574, 578, 597. Sultonas, Feliksas - eserų veikėjas buržuazinėje Lietuvoje - 585. Svotelis (Proletaras) , Pranas ( 1888 1938) Lietuvos Laikinosios revo liucinės darbininkų ir valstiečių vy riausybės narys 1918-1919 m. 485. Šaitanas, Mikas 1919 m. Raudono sios Armijos 5- jo Vilniaus šaulių pulko politinis darbuotojas — 480. Saparas, Povilas mokytojas, Lietu vos darbininkų profsąjungų veikė jas, hitlerininkų nužudytas 1941 m.— 305. Seidemanas, Filipas ( 1865-1939) — vienas iš Vokietijos socialdemokra tų partijos dešiniojo sparno lyde rių 37, 58, 59, 431 , 499. Setleris ――――― Kauno darbininkų profsą jungų veikėjas buržuazinėje Lietu voje - 305. Šlichteris, Aleksandras ( 1868-1940 ) — vienas iš seniausių Komunistų parti jos ir Tarybinės valstybės veikėjų, Komunistų partijos narys nuo 1891 m., 1917-1918 m. Maisto liau dies komisaras centre ir Ukraino je - 518. Šliupas, Rokas (m . 1959) 1919 1920 m. Kauno sunkiųjų darbų ka lėjimo gydytojas -— 76, 168. Šmidtai (broliai ) - Kauno metalo ap dirbimo fabriko savininkai XX a. pradžioje - 314, 315, 316, 381 , 387. Šuvalas , Šabsas (Savelijus ) — Kauno metalo apdirbimo fabriko savinin kas (iki 1914 m.) — 316. 662

Tilmansai (broliai) metalo apdirbi mo gamyklos Kaune savininkai — 315, 387, 392. Tiškevičius, Alfredas - grafas, vienas is stambiausiųjų buržuazinės Lietu vos dvarininkų, malūno savininkas Vilniuje 25. Toma, Alberas ( 1878-1932) - Prancū zijos politinis veikėjas, socialrefor mistas, 1919-1932 m. Tarptautinio darbo biuro prie Tautų Sąjungos di rektorius 5. Juozas (1869 Tumas-Vaižgantas, 1933) — kunigas , rašytojas , Lietuvių -- 270. tautininkų sąjungos veikėjas — Udegestas , Janas (g. 1870) — reakci nis olandų profsąjunginis veikėjas. 1919-1927 m. Tarptautinės profesi nių sąjungų federacijos sekreto rius - 5. Ulmanis , Karlis ( 1877–1940 ) — reakci nis buržuazinės Latvijos veikėjas , il gametis vyriausybės ministras pir mininkas , fašistinis Latvijos dikta torius ( 1934-1940 ) — 101 , 275, 304. Vilhelmas - Viurtemburgo Urachas, kunigaikštis, kurį kaizerinė Lietuvos Taryba 1918 m. buvo paskelbusi Lie tuvos karaliumi ir suteikusi jam Mindaugo II vardą - 36, 307, 570. Vailokaičiai, Jonas ir Juozas (bro liai) — vieni iš stambiausių kapita listų, Ūkio banko ir eilės pramonės įmonių savininkai buržuazinėje Lie tuvoje - 333, 336, 338, 341, 349, 356, 376, 380, 381 , 387 , 391, 395, 402, 406, 569, 597, 598. Vainšteinas (slapyv. Baranovskis), Ai zikas ――― Lietuvos Laikinosios revoliu cinės darbininkų ir valstiečių vy riausybės narys 1918-1919 m. 485. Valiukas, Feliksas socialdemokratas, 1919 m. vasarą buržuazinių nacio nalistų sušaudytas 169, 170. Valiukas ― buržuazinės Lietuvos sau gumo policijos bendradarbis — 403. Varkalis, Petras - komunistas pogrin dininkas, 1918-1919 m. revoliuci nių įvykių Lietuvoje dalyvis. Už revoliucinę veiklą 1921 m. birželio 20 d. Kaune sušaudytas 305, 321, 341. Venclauskas, Kazys (1880—1940 ) – advokatas, vienas iš dešiniųjų Lie tuvos socialdemokratų partijos vei kėjų 360, 361 , 571 , 584. Veriovkinas, Petras (g . 1882) Kauno gubernatorius ( 1904-1912) — 582.

Veselovskis, Bronislavas _-_ - lenkų ko čių judėjimo Pietų Rusijoje organi munistas - 522. zatorius 275, 308. Vileišis, Jonas ( 1872-1942 ) - teisi Zaštovtas, Aleksandras - advokatas., valstiečių ninkas, vienas iš Lietuvos Vilniuje socialšovinistas lenkų liaudininkų sąjungos lyderių, bur 1918-1 469. m.293, 272, 919 Tarybos narys , žuazinės Lietuvos Lietuvos Zdanevičius - buržuazinės 1919 m. vidaus reikalų , finansų -- 403. policijos valdininkas 570. ministras Žalkauskas, Karolis (1892-1961 ) — Vilhelmas II ( 1859-1941 ) — paskuti teisininkas, Lietuvos valstiečių liau imperatorius 1888 Vokietijos ( nis dininkų sąjungos veikėjas, buržua 41, 88, 107 , 166, 459, 550. 1918) zinės Lietuvos vidaus reikalų minist Vilsonas, Vudro ( 1856-1924 ) — reak ras ( 1924) — 402, 403, 407 , 408. cinis JAV politinis veikėjas, JAV Želigovskis, Liucianas ( 1865-1947 ) prezidentas ( 1913-1921 ) — 159. buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos Vytolis (Vitalis), Antanas (g . 1895) generolas, su savo kariuomene Žemaitijos karinio-revoliucinio ko 1920 m. spalio 9 d. užgrobęs Lietu miteto narys, LKP I suvažiavimo Vos sostinę Vilnių- 272, 282, 284, 489. delegatas 318, 434, 435, 436. Voldemaras , Augustinas (1883 Žilinskas , Aleksandras teisininkas, 1944) - vienas iš fašistinės Lietuvių vienas iš vadovaujančių Lietuvių tautininkų sąjungos vadovų , fašisti tautininkų sąjungos veikėjų, 1927 m. nio perversmo Lietuvoje 1926 m. teisingumo ministras - 597. gruodžio 17 d . organizatorius -343, Žukas , 361, 571 , 574, 578. Konstantinas — buržuazinės Volkovickis - Lietuvos lenkų buržua Lietuvos kariuomenės pulkininkas , Lietuvos valstiečių liaudininkų są zijos suorganizuotos reakcinės dar bininkų organizacijos ,,Jedność " jungos veikėjas, 1920 m. krašto ap (..Vienybė“ ) veikėjas — 374. saugos ministras - 243, 254, 336. Volodka Vladas (Volodkevičius) , Žukauskas , Silvestras ( 1861-1937) mažažemis valstietis , Že (g. 1894) Lietuvos kariuomenės generolas, ka maitijos karinio-revoliucinio komi riuomenės vadas , dvarininkas teto narys 489. 208, 270, 372, 379, 388, 391 , 392, Vorovskis , Vaclovas ( 1871-1923 ) 395, 446, 447, 450, 451 . žymus Komunistų partijos veikėjas, Žuo, Leonas ( 1879-1954) — reakcinis tarybinis diplomatas, literatūros kri Prancūzijos politikas, socialreformis tikas. Anglų imperializmo agento , tas, pasaulinio profsąjunginio judėji rusų emigranto- baltagvard:ečio nu mo veikėjas — 5. žudytas Lozanoje — 603, 604. Žvirblis, Petras (g . 1887) - darbinin Vrangelis, Piotras ( 1878-1928) — ca kas, Darbininkų kuopų kandidatas ro armijos generolas, baltagvardie 586. į I seimą

GEOGRAFINĖ RODYKLĖ Afganistanas 183. Amerika (JAV) — 4, 7, 8, 18, 19, 22, 32, 36, 42, 43, 45, 53, 54, 57, C5, 70, 71, 72, 73, 74, 89, 91 , 97, 101 , 121 , 123, 129, 132, 138, 141, 147, 148, 170, 183, 261 , 276 , 298, 299, 300, 328, 341, 413, 420, 428, 430, 433, 434, 437, 478, 496, 505, 523, 526, 527, 531 , 609. Amsterdamas 5, 6, 8, 9. Anglija ―――― 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 22 , 36, 42, 43, 45, 52, 53, 54, 57 , 65, 72, 89, 91 , 97 , 101, 115, 121, 123, 127, 129, 138, 141 , 183, 224, 235, 261, 276, 290, 298, 299, 300, 303, 341, 352, 413, 426, 428, 430, 433, 449, 478, 496, 520, 521 , 523, 524, 526, 527, 531 , 536, 604. Anykščiai - 50. Archangelskas - 114, 115. Ašmena (Baltarusijos TSR) — 435. Augustavas (Lenkija) ----— 264, 269 Austrija - 7, 19, 21, 43, 67, 198, 276, 478, 481 , 536. Austrija-Vengrija - 18, 19, 20, 33, 36, 59-60, 482. Azija - 602. Babtai (Kauno raj . ) — 65. Baikalas , ežeras - 517. Baku -82, 603. Balkanai - 276, 299. Balstogė (Lenkija) 143, 243, 287. Baltarusija - 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 35, 37, 39, 45, 59, 63, 76, 17, 78, 79, 80, 87, 89, 95, 98, 99, 103, 105, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 114, 115, 116, 118, 119, 120, 121, 123, 125, 140, 143, 144, 145, 162, 164, 165, 166, 172, 174, 177, 178,

179, 180, 185, 186, 187 , 190, 191 , 194, 195, 199, 200, 202, 204, 205, 206, 207 , 209, 211 , 212, 213, 216, 217, 218, 219, 220, 221 , 225, 226, 227, 229, 241 , 246, 255, 260, 262, 269, 281 , 282, 286, 295, 297 , 304, 318, 319, 320, 321 , 413, 414, 415, 428, 469, 470, 471 , 479, 480, 481 , 489, 496, 497 , 499, 521 , 527, 528, 530, 531, 532, 533, 546, 548. Bavarija - 74, 77, 85, 86, 198, 519, 520, 522, 536. Belgija - 7. Berlynas 21, 36, 58, 127, 263, 417, 418, 431, 433, 505. Bernas 5, 449. Besarabija 420, 546. Bienica (Baltarusijos TSR) - 435. Biržai — 101 , 102, 566. Bobruiskas (Baltarusijos TSR) — 116, 186, 463. Borisovas (Baltarusijos TSR) --- 186. Brazilija - 3. Brestas (Baltarusijos TSR) — 16, 17 , 143. Budapeštas - 36, 115. Bulgarija - 9, 18, 19, 20, 33, 36, 397, 398, 478, 609. Chelmas prie Būgo (Lenkija) — 35. — 203. Cimervaldas Čekija — žr. Čekoslovakija. Čekoslovakija — 10, 388, 390, 536, 603. Daugpilis (Latvijos TSR ) - 132, 222. Donas 177, 426, 505, 517, 522, 523, 524. Druskininkai — 270. Dvinskas - žr. Daugpilis. Egiptas 183.

664

Estija 16, 18, 20, 21 , 22, 63, 184, 290, 302, 303, 304, 305, 339, 342, 418, 420, 426, 444, 445, 446, 495. Europa 4, 7, 11, 16, 22, 25, 32, 95, 114, 128, 132, 148, 169, 170, 173, 182, 183, 184, 201 , 203, 219, 231, 232, 289, 298, 299, 303, 306, 308, 311, 328, 349, 433, 437 , 463, 505, 537. Ezelio sala ( Estijos TSR) — 303. Galicija (Ukrainos TSR) — 548. Gardinas (Baltarusijos TSR) 143, 228, 243, 254, 264, 291 , 292, 319, 532. Gruzija - 9, 290. Hale (Vokietija) -— 299, 300. Igumenas (dabar Červenis , Baltarusi jos TSR) - 116 . Indija - 183, 602. Ispanija - 9, 420. Italija 9, 19, 101, 115, 141, 147, 183, 198, 276, 290, 298, 299, 300, 339, 350, 352, 420, 430, 599. Izborskas (Pskovo sr . ) — 304. Japonija 3, 18, 19, 36, 101 , 299. Jaroslavlis - 517. Jekaterinoslavas (dabar Dniepropet rovskas) 114. Jonava 408. Jugoslavija - 9, 339, 420. Jungtinės Amerikos Valstijos žr. Amerika (JAV) . Juodoji jūra - 308. Kaišiadorys - 93, 172, 542, 592. Kalvarija 264. Kanada 3. Karaliaučius (dabar Kaliningradas) 492. Karklenai (dv. , Vilkaviškio raj .) 404. Karpatai 114. Kaukazas 17, 18, 177, 290. Kaunas 36, 51 , 55, 59, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 71 , 73, 74, 76 , 77 , 79, 88, 89, 90, 91 , 93, 96, 97 , 99, 109, 111, 124, 125, 126, 127 , 128, 130, 131, 132, 135, 137 , 146, 155 , 167 , 168, 169, 171 , 172, 199, 200, 201 , 202, 208, 214, 215, 216, 219, 220, 221 , 223, 229, 232, 238, 240, 242, 244, 245, 249, 255 , 257 , 260, 263, 264, 265, 266, 268, 269 , 270, 272, 276, 278, 279, 288, 290 , 299, 301 , 302, 308, 309, 310, 313, 314, 315, 317, 319, 321, 322, 324, 330, 331 , 332, 334, 335, 337 , 338, 346, 347 , 348, 355, 356, 357 , 358, 365, 368, 370, 371, 372, 374, 375, 377 , 378, 379, 381 , 382, 384 , 386, 387 , 388, 391, 392, 393, 394, 395, 397, 398, 399,

665

400, 401 , 403, 404, 406 , 408, 409, 410, 421 , 427 , 429, 432, 433, 443, 444, 448, 450, 451 , 454, 456, 464, 465, 522, 527, 532, 533, 542, 546, 547, 548, 605, 606, 608. Kaunija 536. Kėdainiai - 70. Keturvalakiai (Vilkaviškio raj .) - 404. Kybartai 372, 405. Kijevas 119, 548. 349, 350, 352-353, 355, Klaipėda 356, 357, 358, 359, 360, 376, 379, 390, 406, 407, 410, 449, 451 , 598, 599. 322-323. Kopenhaga Korėja - 299. Kretinga 586. Krymas 546. Krokuva — 287 . Kronštatas 289. Kubanė 426, 505. Kupiškis 101. Kuršas 127. Kvietiškiai (dv., Kapsuko raj .) 404. Latvija — 16, 18, 20, 21 , 22, 38, 43, 63, 78, 114, 124, 183, 239, 275, 278, 284, 302, 303, 304, 305, 339, 418, 420, 426, 445, 446, 546, 603. Leningradas - 36, 117, 177, 263, 289, 290, 514, 516, 517, 548. Lenkija ――――― 16, 17, 18, 19, 20, 21 , 22, 38, 43, 52, 62, 63, 78, 95, 105, 106, 113, 114, 115, 116 , 119, 120, 122, 123, 124, 126, 129, 130, 141 , 143, 144, 145, 148, 150, 152, 160, 162, 163, 164, 165, 166, 173, 174, 181, 183, 184, 185, 188, 204 , 205, 219, 222, 224, 234, 239, 240, 244, 252, 254, 260, 261 , 262 , 263 , 269, 271 , 272, 273, 275, 276, 278, 279, 280, 281 , 282, 283 , 285, 286, 287, 288, 290, 293, 294, 306, 307 , 308, 309, 317, 319, 320, 326, 330, 339, 345, 352, 353, 360, 361 , 367 , 370, 375, 376, 377, 379, 388, 390, 393, 394, 395, 397, 398, 399, 403, 407, 410, 416, 420, 426, 435, 437 , 448, 449, 450, 465, 468, 469, 471 , 482, 495, 520, 521, 522, 531 , 532, 533, 534, 536, 537 , 564, 570, 571, 579, 602, 603. Lyda (Baltarusijos TSR) . - 121, 124, 174, 522, 524, 533. Liduokiai (Ukmergės raj .) — 124. 43. Liepoja Liublinas 287. Liucernas .170. Liudvinavas (Kapsuko raj . ) — 405. Livorno 299, 301. Lodzė - 106, 287. Londonas - 433.

Lvovas - - 287 . Marijampolė (dabar Kapsukas) — 72, 70, 151 , 172, 208, 370, 404, 405, 464, 586. Marokas 420. Maskva - 9, 11 , 36, 82, 117 , 147 , 177, 219, 252, 289, 290, 293, 421, 516, 517. Mažeikiai - 586. Minskas 94, 106, 107, 109, 117 , 118, 119, 120, 130, 132, 143, 162, 163, 186, 222, 319, 532. Molodečnas (Baltarusijos TSR) -- 107. Mono sala (Estijos TSR) - 303. Naujieji Švenčionys (dabar Švenčionė liai) — 521. Naujoji Vilnia (Vilniaus m. dalis) 466. Nemunas, upė - 271 , 349, 353, 360, 599. Neris, upė 506. Norvegija 3, 147. Odesa 115. Olandija — 70. Pabaltijys ―――――――― 17 , 302, 303, 304, 418, 427, 444, 445, 446, 482, 602. Pakriaunis (Rokiškio raj .) 102. Pamario kraštas (Lenkija ) — 469. Panemunė (Kauno m. dalis) -- 278, 343. 101, 102, 124, 166, 167, Panevėžys 288, 321 , 383, 385, 403, 455, 490. 566, 568. Pariečė (Baltarusijos TSR) - - 270. Paryžius 10, 162, 198, 284, 300, 319, 320, 375, 432, 433, 531. Pasvalys —— 566. Pavolgis 307, 311 , 329, 416, 505. Persija (dabar Iranas) 299, 602. Pinskas (Baltarusijos TSR) — 121, 124, 174. Podolė (Lenkija) — 427 . Poznanė 287, 438. Prancūzija -4, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 36, 43, 52, 53, 72,91 , 97, 101 , 115, 121, 123, 127, 128, 129, 141 , 183, 219, 224, 235, 254, 261 , 280 , 284, 289, 290, 298, 299, 300 , 303, 318, 341, 352, 360, 375, 376, 377 , 379, 388, 390, 393, 394, 398, 413, 426 , 428, 430, 433, 449, 469, 478, 496, 520, 521, 523, 526, 527, 531 , 536, 599. 144. Prūsija Pskovas 132. Radomas (Lenkija) — 287 . Raseiniai - 342, 370. Revelis žr. Talinas . Ryga - 43, 143, 264, 304, 445. 101 , 321 , 372, 403, 472, Rokiškis 473, 586.

Roma - 119, 570. Rovnas (Ukrainos TSR) — 536. Rudamina (Lazdijų raj .) — 270. Rumunija - 303, 308, 420, 536, 603. 352. Ruras Rusija — žr. Tarybų Socialistinių Res publikų Sąjunga. Saksonija - 390 Salos (Baltarusijos TSR) — 435. 548. Samara (dabar Kuibyševas) Seinai (Lenkija ) — 270 . Sena, upė --- 290. Serbija - 20. Sibiras - 86, 114, 125, 177 , 363, 426, 505, 517, 520, 541, 571. Simnas (Alytaus raj .) — 405. Slovakija - 528, 546. Sluckas (Baltarusijos TSR) — 116. Smargonys (Baltarusijos TSR) — 435. Smolenskas -- 132. Sofija — 36. 4 Spa (Belgija) Suomija 20, 21 , 22, 70, 184, 275, 339, 418, 420, 505. Suvalkija - 142, 321 , 372, 405. Suvalkų gub.- 75, 93, 109, 155, 181, 264, 269, 319, 546. Suveikiai (Baltarusijos TSR) — 124. Šakiai 592. Šančiai (Kauno m. dalis) 278, 400. Šiauliai 225, 260, 315, 370, 385, 408, 455, 473, 474, 526, 566, 580, 583, 586, 589, 592, 598. Širvintos 74. Švedija — 70. Šveicarija - 203, 426. Švenčionys ―― - 112, 113, 406, 487, 488, 520. Talinas - 290, 303, 304. Tarybų Socialistinių Respublikų Są junga (TSRS, Tarybų Rusija , RTFSR, Rusija) 3, 4, 9, 11, 15, 16, 17 19, 20, 21, 22, 30, 32, 33, 35, 37, 38. 43, 45, 48, 50, 52, 53, 55, 57, 58, 59, 61, 62, 65, 66, 67 , 68, 69, 70, 73, 75, 77, 81 , 86, 87 , 95, 101 , 102, 103, 114, 118, 123, 124, 125, 126, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137 , 138, 140, 141, 142, 146, 147 , 148, 152, 157 , 159, 160, 161, 163, 164, 166, 169, 170, 171 , 175, 177, 183, 185, 190, 192, 193, 194, 195, 198, 201 , 203, 204, 205, 206, 218, 219, 220, 222, 224, 231 , 232, 234, 236, 238, 239, 240, 252, 254, 256, 257, 260, 261, 262, 263, 264, 270, 271, 275, 276, 278, 279, 280, 282, 284, 289, 290, 293, 294, 298, 299, 300, 303, 304, 306, 307 , 308, 309, 311, 312, 318, 319, 326, 328, 329, 341

666 -

343, 345, 360 , 361 , 372, 374, 376, 377, 379, 382, 388, 390, 395, 397, 398, 404, 406, 407 , 408 , 409, 416, 426, 428, 432, 433, 434, 445, 447, 448, 449, 451 , 460, 470 , 477 , 478, 479, 480, 481 , 482, 484, 488, 489, 492, 495, 496, 499, 500, 503, 505, 514, 517, 519, 520, 522, 524, 525. 526, 528, 535, 536, 537, 548, 551, 554, 564, 576, 579, 602 , 603, 604, 609. Telšiai - 67, 370, 489, 566, 586, 587. Tilžė (dabar Sovietskas, Kaliningra do sr.) 390. Turas (Prancuzija) 299, 301. Turkija 18, 183, 290, 299, 519, 520. Ukmergė 321 , 370, 486, 523. Ukraina — 16, 17 , 18, 62–63, 69, 71, 77, 87, 114, 140, 174, 203, 204, 205, 219, 239, 426, 520, 525, 528, 532, 546. Uralas 505, 517 , 522, 524. Utena 288, 370, 472. Užkaukazė 16. Vaistomas (Baltarusijos TSR) — 435. Vakarų Europa- 377 , 434, 534-535. Varšuva 36, 106, 123, 127, 129, 138, 143, 144, 162, 243, 254, 287 , 319, 320, 360, 469, 533. Vašingtonas - 6.

Vengrija 3, 7, 43, 74, 75, 77, 85, 86, 95, 114, 183, 198, 413, 418 , 420, 432, 433, 519, 520, 528 , 536, 546. Versalis (Paryžiaus priemiestis) — 128, 182, 183, 232, 328. Viekšniai (Akmenės raj .) --- 400 . Viena - 21 , 36. Vilkaviškis - 99, 151 , 208, 592. Vilkija - 65. Vilnija, Vilniaus kraštas 272, 318, 319, 341, 360 , 406, 407 , 434, 438, 439, 599. Virbalis (Vilkaviškio raj .) — 72. Vokietija 4, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 26, 32 , 33, 36, 38, 39, 40, 41 , 43, 45, 47, 48, 49, 50, 52, 56, 58, 59, 60, 62, 67 , 68, 70, 73, 75, 76, 85, 97, 147 , 160, 170, 183, 184, 198, 204, 246, 276 , 298, 299, 300, 320, 321 , 333, 339, 376, 388, 389, 392, 396, 397 , 398, 399, 406, 408, 409, 413, 418, 420, 426, 428 , 430, 431 , 432, 433, 449, 450, 451, 459, 477, 478, 480 , 481 , 482, 483, 495, 496, 499, 500, 505, 526, 528, 532, 536, 551, 599, 603. Voluine (Ukrainos TSR) - 427. Žemaitija 67, 358, 488, 489. Ženeva 307, 308, 406.

PERIODINIŲ LEIDINIŲ RODYKLĖ ,,Banga“ — LKP legalus laikraštis. Nr. 1 išėjo Kaune 1921 m. birželio 5 d . ..Darbininkas"- Lietuvos darbo federacijos (nuo 1934 m. Lietuvos krikščio nių darbininkų sąjungos ) organas, savaitraštis. Buvo leidžiamas Kaune nuo 1919 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. birželio 15 d. ,,Darbininkų gyvenimas "— Kauno darbininkų kairiųjų profesinių sąjungų Cent ro Biuro organas , legalus savaitraštis , ėjęs Komunistų partijos įtakoje. Ėjo nuo 1919 m. rugsėjo 21 d . iki 1920 m. birželio 5 d. Iš viso išėjo 20 nu merių. Buvo leidžiamas lietuvių, žydų ir lenkų kalbomis. „ Darbo balsas" -- LSDP savaitraštis . Ėjo Vilniuje nuo 1917 m. lapkričio 15 d. iki 1919 m. sausio 8 d. ,,Dziennik Wileński“ („ Vilniaus dienraštis ") -- lenkų nacionaldemokratų partijos Vilniaus organizacijos dienraštis, ėjęs iki 1938 m. vasario 14 d. „ Karys “— buržuazinis kareiviams skirtas laikraštis (vėliau žurnalas), pradėjo eit „ Kariškių žodžio“ pavadinimu Kaune 1919 m. gegužės 22 d . Nuo 1920 m. spalio 5 d. pavadinimas buvo pakeistas į Karį ". Ėjo iki 1940 m liepos mėn. ,,komunistas" -- RKP (b) Lietuvių sekcijų Centro Biuro organas, vėliau LKP CK organas. Pradėjo eiti Voroneže 1918 m. balandžio 6 d. Eina ligi šiol. Krašto balsas"— buržuazinis laikraštis. Buvo leidžiamas Kaune nuo 1922 m. spalio 29 d. iki 1923 m. birželio 10 d. „ Laisvė “ Lietuvos krikščionių demokratų partijos laikraštis. Buvo leidžiamas Kaune nuo 1919 m. kovo 21 d. iki 1923 m. rugsėjo 8 d. ,,Lietuva"- buržuazinės Lietuvos vyriausybės dienraštis oficiozas. Ėjo Kaune nuo 1919 m. sausio 2 d. iki 1928 m. sausio 31 d. ,,Naujoji gadynė " - LKP legalus laikraštis, ėjęs Kaune nuo 1922 m. gruo džio mėn. iki 1923 m. vasario mėn. lietuvių kalba.

,,Pochodnia" (,,Deglas " ) — LKP legalus laikraštis, leistas lenkų kalba Vilniaus profsąjungų vardu. Buvo leidžiamas nuo 1920 m. spalio 27 d. iki 1921 m. kovo 27 d . 668

,,Przelom" (,,Persilauzimas") --pradėjo eiti Vilniuje 1918 m. Leido vadinamoj Lenkiškoji Lietuvos ir Baltarusijos socialdemokratų partija (vėliau - Len kiškoji Lietuvos ir Baltarusijos socialistų partija) . ..Tauta" buržuazinis laikraštis, vadinęs save nepartiniu kulturos ir politikos laikraščiu. Faktiškai buvo Lietuvių tautos pažangos partijos (veliau persi organizavusios į Lietuvių tautininkų sąjungą) laikraštis. Ėjo Kaune 1919-1920 m. Susijungė su krikščionių demokratų laikraščiu „ Laisvė “ .

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

al.-- alėja b.- byla b-vė - bendrovė CK - Centro Komitetas CVA ― LTSR Centrinis valstybinis ar chyvas d.- diena drg.draugas egz.- egzempliorius f.- fondas KJS - Komunistinė jaunimo sąjunga Komunistų partija KP 1.- lapas Lietuvos ir Baltarusijos L ir B KJS Komunistinė jaunimo sąjunga Lir B KP- Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija

LKP - Lietuvos Komunistų partija LSDP - Lietuvos socialdemokratų par tija LTSR Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika m.- metai - miestas m.mėn.- mėnuo PALKP CK Partinis archyvas PPS (lenk. Polska Partia Socjalistycz na) - Lenkijos socialistų partija psl.- puslapis pvz.― pavyzdžiui TSR Tarybų Socialistinė Respublika V. Vilnius

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 1923 metų pradžioje išleista atvirutė, nurodanti buržuazinės valdžios už darytus Lietuvos darbininkų laikraščius, ėjusius 1919-1923 metais (PA, 1770 f., 4 b. , 21 l.) . Darbininkų ir vargingųjų valstiečių sąrašo Nr. 5 atsišaukimas-plakatas , išleistas 1923 metais ryšium su rinkimais į II seimą ( PA, 1770 f. , 1 b., 95 l. ) . L ir B KJS Vilniaus komiteto pranešimas, išleistas 1919 m. kovo mėnesį , apie įvyksiantį KJS klube komjaunuolių karinį apmokymą (PA, 1770 f. , " 3 b., 4 1. ) ikis, išleistas 1919 metų Lir B TSR Centro Vykdomojo Komiteto pradžioje (PA, 1770 f. , 2 b. , 31 l . ) . Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 II Kauno apygardoje atsišaukimas , išleistas 1922 metais ryšium su rinkimais į I seimą (PA, 1770 f . , 4 b. , 30 1.) Darbininkų kuopos kandidatų sąrašo Nr. 7 iliustruotas plakatas, iš leistas 1922 metais ryšium su rinkimais į I seimą (PA, 1770 f. , 1 b. , 97 1. ) Darbininkų kuopos sąrašo Nr. 1 II Kauno apygardoje atsišaukimas, isleistas 1922 metais ryšium su rinkimais į I seimą ( PA, 1770 f. , 1 b. , 107 1.) . .

325

369

419 490

567

591

599

Pratarmė Komunistų Internacionalo atsišaukimai Okupuotųjų kraštų (Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) komunistinių organizacijų Centro Biuro atsišaukimai .... Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos ir Lietuvos Komunistų partijos atsišaukimai Komunistinio Jaunimo Internacionalo atsišaukimai Lietuvos ir Baltarusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos ir Lietuvos Ko munistinės Jaunimo Sąjungos atsišaukimai Lietuvos darbininkų Raudonojo Kryžiaus atsišaukimai Lietuvos kairiųjų profesinių sąjungų atsišaukimai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ir Lietuvos ir Baltarusijos Ta rybų Socialistinės Respublikos tarybinių ir karinių organų atsi šaukimai ... Įvairūs atsišaukimai Priedai Pastabos Chronologinė atsišaukimų rodyklė Atsišaukimus išleidusių organizacijų rodyklė Pavardžių rodyklė Geografinė rodyklė Periodinių leidinių rodyklė Santrumpų sąrašas Iliustracijų sąrašas