Apie Gėrį arba Vienį; Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla 9786094500039

Citation preview

Plotinas A p ie Gėrį arba Vienį A p ie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla

Iš graikų kalbos vertė ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė

aidai • zon

Ш

-co T Ívo u

ПерітауаѲои f\ tou evôç Пер! toö тгѵа каі тгоѲеѵта какй

UDK 1(38)

Pl91 Versta ir tekstas perspausdintas iš: Plotini Opera, ediderunt Paul Henry et Hans-Rudolf Schwyzer, tomus u i, Enneas v i, Ozonii: e typographeo Clarendoniano, 1983 Knygos leidimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas

Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas © Tatjana Aleknienė, vertimas ir paaiškinimai, 2011 © Aidai, aou ISBN 978-609-450-003-9 Leidykla „Aidai", Didžioji g. 34, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 212 2363 • EI. paštas aidai(S)aidai.lt • www.aidai.lt

Antanui Benediktui; Petrui Augustui, Onai Paulinai, - vaikams

Turinys

Pratarmė n Bibliografinės pastabos 17 A P IE G ĖRĮ A R B A V IE N Į

Sielos sugrįžimas 25 Traktato 9 [vi, 9] planas 35 Tr. 9 [vi, 9] liepi T&yaOoū f) toū ¿ v 6 ę 38 Traktatas 9 [vi, 9] Apie Gėrį arba Vienį 39 Paaiškinimai 87 A P IE T A I, KAS Y R A B L O G A IR IŠ K U R K YL A

H kur bloga? 251 Traktato 51 [1, 8] planas 259 Tr. 51 [1, 8] liepi toū T iva Kai 7t60ev rh KaKa 262 Traktatas 51 [1,8] Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla 263 Paaiškinimai 307 IN D ICE S

Index locorum auctorum antiquorum 393 Index vocabulorum Graecorum 411 Index nominum et rerum 417

Pratarmė

Šioje knygoje pateikiami du filosofo Plotino (2os?-27o?) veikalai: Traktatas 9 [vi, 9] Apie Gėrį arba Vienį ir Trak­ tatas si [i, 8] Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla. Tokius pavadinimus traktatams suteikė Plotino mokinys ir jo veikalų leidėjas Porfyrijus (234-305?); pasirinkęs tuos, kurie labiausiai prigijo platinant mokytojo kūrinius1. Leidimo pradžioje įdėtame Plotino gyvenime Porfyrijus paaiškina, jog Plotino kūrinius išleido suskirstęs pagal juose aptariamas temas: nuo, pasak jo, lengvesnių etinių 1 Eneados klausimų iki visos tikrovės pradžios mįslę mi­ n a n č ių v i Eneados svarstymų2. Į 11 ir i i i Eneadas leidėjas surinko pasaulio (kosmos) prigimčiai skirtus kūrinius 1 Vita Plotini 4,16-19. Pirmasis iš trijų prie traktatų pavadinimų nu­ rodytų skaičių nusako veikalo vietą chronologinėje Plotino raštų sekoje, kaip ją paliudijo tas pats Porfyrijus. Skaičiai laužtiniuose skliaustuose nurodo kūrinių tvarką Porfyrijaus parengtame traktatų leidime, vadinamosiose Eneadose (gr. ¿Devynetuose“). Romėniškas skaitmuo nusako Eneados numerį, o arabiškas veikalo vietą tarp devynių vienam iš Devynetų priskirtų kū­ rinių. Porfyrijus į devynias dalis suskirstė 54 Plotino veikalus (jam teko šiek tiek pasistengti, kad išeitų būtent toks veikalų skaičius), juos sudėliojęs ne chronologine tvarka, bet pagal aptariamas temas (Vita Plotini 24-26). Todėl jis savo leidimą pavadino Eneadomis. 2 Vita Plotini 24-26.

9

Pratarmė

(ta physika), į iv - visybės Sielos prigimties aptarimus, o į v - Mąstymo, nors, kaip patikslina Porfyrijus, kiek­ viename šios Eneados veikale taip pat esama svarstymų ir apie tai, kas yra anapus Mąstymo (epekeina), ir apie Mąstymą, esantį Sieloje, ir apie Pavidalus („Idėjas“)3. Tokia veikalų išdėstymo tvarka išties atitinka pa­ matinę Porfyrijaus mokytojo intenciją - savo žodžiais padėti klausytojo ir skaitytojo sielai nepaskęsti m e­ džiagos tamsybėje, bet rasti kelią prie visos šviesos, gyvybės, būties ir mąstymo šaltinio. Šitaip vienas iš pir­ mųjų Plotino parašytų Traktatas 94 atsidūrė pačiame Porfyrijaus sudarytos rinktinės gale [vi, 9], mat jis iš­ samiausiai ir įtaigiausiai kalba apie slėpiningą esaties Pradžią ir palaimingą sielos galimybę ten sugrįžti. Kita vertus, vienas iš keturių paskutiniųjų nebepagydomos ligos kamuojamo Plotino rašytų veikalų, Traktatas 51, pateko į pirmąjį „Devynetą“ [1,8], kadangi čia keliamas 3 Vita Plotini 25,32-35. Filosofijos istorikai Plotino veikalus daž­ niau leidžia ir cituoja pirma nurodydami jų vietą Porfyrijaus Eneadų leidime. Chronologine tvarka juos leisti pradėjo Richardas Harderis ir Pierre’as Hadot bei jo darbo tęsėjai. Chronologinė traktatų numeracija atrodo taiklesnis ir informatyvesnis būdas cituoti Plotino veikalus, jei svarstoma galima šio autoriaus minčių raida ir artimu metu rašytų kūrinių sąskambiai, o ne metodiškai išdėstyta jo mokymo „sistema". 4 Vita Plotini 4,9-68. Anot Porfyrijaus, Traktatas 9 yra vienas iš 21 kūrinių, kuriuos penkiasdešimt devintuosius metus ėjęs Ploti­ nas buvo parašęs per ankstesnius devynetą metų, prieš Porfyrijui atvykstant į Romą ir prisijungiant prie jo mokyklos. Pačiam Porfyrijui tuomet buvo trisdešimt.

10

Pratarmė

blogio, taip pat etinio blogio, t. y. sielos ydos prigimties klausimas, o ieškant atsakymo žvelgiama į patį tamsiau­ sią pasaulio „dugną“ (arba veikiau bedugnę), į tikrą nesatį (arba „nesamybę“). Tr. 9 atkakliai svarstoma ir patariama, kaip būtų ga­ lima patirti aukščiausią visybės pradą; šio veikalo logi­ niais svarstymais siekiama vesti ir kelti skaitytojo sielą prie jos ir visų Pradžios. Tr. 51 atsargiai aptariama gali­ mybė matyti blogį ir tikrai nekviečiama ten link leistis, veikiau nubrėžiamos sielai mirtinai pavojingos zonos ribos. Antra vertus, įsidėmėtina tai, jog visų Pradžią, anot Plotino, nepaprastai sunku įvardyti; iš tiesų, jai netiktų nei „Gėrio“, nei „Vienio“ ir apskritai joks vardas5. Tuo tarpu „Blogio“ vardą Gėrio sklaidos pabaigai Plotinas taiko labai ryžtingai ir kategoriškai, taip pat ryžtingai nurodydamas taip vadintino „pagrindo“ tapatybę. Siela gali arba kilti prie savo gyvybės ir mąstymo pradžios, arba nukristi ir paskęsti medžiagos blogyje, Tr. 51 gindamas absoliutaus Blogio buvimo būtinybę, Plotinas ypač ryžtingai brėžia tokį tarp Gėrio ir Blogio priešybių plytinčios visybės vaizdą6. Veikale apie blogį Plotinas svarsto Platono Teaiteto 176a raginimą kuo skubiau „bėgti“ iš šios blogio neišvengiamai lankomos „vietos", aiškindamas, kas yra „ši vieta“ ir kaip iš jos ga­ lima „pabėgti17, o kūrinį apie Pradžios prigimtį baigia iškilmingai skelbdamas: „Štai dievų ir dieviškųjų bei 5 Tr. 9 ,3 ,49- 54; 4, n-16; 5» 19- 42. 6 Plg. Tr. 51,13, 5- 2ę Kai 6 ecrnv, (care ra pev uttov 6vra i'jrcov š^erv to ev, ra Si paX\ov paXXov. Kai Sų Kai y u ^ ¿TEpO’v oūoa toū ¿voę pdXXov e^ei Kard Aoyov toū pdAA.ov Kai čvrcoę 30 elvai to pdX\ov iv . ov pųv aŪTo tč £v Y^P F a Kai aup(k($ųK6ę moę ro iv, Kai Šuo TaŪTa yu^ų Kai iv, ¿3o7t£p crajpa Kai iv . Kai to pev SietrrųKoę, tuoTrep jppoq, TtopptoTaTCO toū iv, to Se. auve^eę eyyuTėpco* yu^f) Se £Ti paX\.ov, Koivcovoūo'a Kai aurų. ei S' oti dveu toū £v elvai 35 oūS5 dv yu^rj etų, TaŪTj] eię TaŪTOv rię ayei yuj(f]v Kai to iv, jrpiūTov pev Kai Ta dX\a (d) £otlv ŠKacrra perą toū ev elvai ecmv* dXX.' opcoę erepov aŪTWV to I v - oū ydp TaŪTov ertopa Kai iv, aX\.a to acopa perenei toū ev - susna Se jroXXf) ų yu^f) Kai f| pia Kdv ei pr| ck 25

i; 29-30 paX\.ov e^ei Kaxd Aoyov t o ū paXXov Kai Čvrcoę elvai xū pdAXov ev mss, H S1, Igal1, H ad ot: ( t č > paX\ov (Iv) fyei Kard XoyovToū paAXov Kai 6vTioę elvai. [x6 pdAXov Iv] HS2 134 paX\ov, Koįviovoūoa Harder, H adot: pa>Xov Koįviuvoūaa HS. *** 2 elSoę. 3 oūda. 4 t o 6v. t 6 6 v šiame Plotino svarstyme veikiau nusako tam tikrą buvimo „reiškinį“ arba „faktą“. Kai kalbama apie daugį - xa 6vxa, paranku versti „esybės“ (= „esantys dalykai“ „esamybės" „esatys", plg. 1, 1 sq). oūda - esančio dalyko, „esamybės“, „esa­ ties" buvimo „turinys“ „esybė“. Harderis verčia das Seiende ir die Seinsheit, Armstrongas - being ir substance, Meijeris - vieno­ dai being, Hadot - Vėtant ir Vessence. 5 Šis klausimas, kaip ir jį plėtojantis tęsinys, tarytum perteikia opo­ nento arba pašnekovo požiūrį. Plg. 3, 45 sq ir 10,1 sq.

1 ,1 2 - 2 ,4

A p ie G ėrį arba V ien j

pavidalas2, b et tai yra skirtingi, nei ji, [dalykai,] taip pat ir, jeigu ji duoda vienį, reikia manyti, kad jį duoda kaip skirtingą, nei ji pati, [dalyką] ir kad kiekvieną daro vie­ niu žiūrėdam a į Vienį. Taip žvelgdam a į žm ogų ji daro žm ogų, kartu su žm ogum i im dam a jam e esantį vienį. Išties, tai, koks vienis yra kiekvienas „vieniu“ vadi­ nam as dalykas, priklauso nuo šio dalyko esybės, todėl m ažiau esantys dalykai vienį turi mažiau, o labiau esan­ tys - daugiau. Štai ir siela, nors ir būdam a skirtinga nei vienis, pagal didesnio ir tikro buvim o matą labiau turi

30

didesnį vienį. Ir vis dėlto ji nėra pats Vienis. M at siela yra viena, ir vien is jai tam tikra prasme yra priskirtas. Šie „siela“ ir „vienis“ yra du, kaip ir „kūnas“ bei „vienis“. N esu teik ti dalykai, antai choras, yra labiausiai nutolę nu o vienio, sutelkti - artimesni, o siela dar arčiau, tačiau ir ji tėra vien io dalininkė. O jeigu bū tų m ėginam a tapatinti sielą ir vienį todėl, kad sielos nebūtų, jei nebūtų vienio, - pirmiausia, ir visi

35

kiti dalykai tik būdam i vienis yra tai, kas kiekvienas jų yra, ir vis dėlto vienis yra skirtingas nei jie: kūnas ir vie­ nis nėra tas pats, bet kūnas dalyvauja vienyje. Be to, siela yra dauginga, net jei tai yra viena siela ir jeigu ji nėra su­ dėta iš dalių, nes joje esama aibės galių - protauti, siekti, 40 suvokti, ir visos jos yra tarsi saitu sujungtos vienio. Siela išties, pati būdam a vienis, ir kitam atneša vienį, tačiau ji ir pati tai patiria iš kito. 2 . - O gal kiekvieno dalinio vienio atveju jo esybė3 nėra tapati vieniui, b et visoje būtyje4 ir esybėje esybė, būtis ir vienis yra tas pat?5 Vadinasi, radęs būtį, rastum

39 38

25

riEpl rdyaBou rį toū ¿v6ę

i, 40 - 2 , 16

pepwv 7rX.£loTai yap Suv&peię ¿v auxfj, Xoyi^eaGai, opEyeaGat, avTiXappavecrQai, a x opoiioro 6poiov. (Kai) ou8ev 7iapaXnnbv rarv Geiiov oaa Suvarai AĮm^ų ¿X£lv KC^ 7Cporiję Geaę, ro Xoi3r6v ek rfįę Bėaę ¿manei- ro S i Aonrov 35 rųj uTceppavri Ttavra ro 6 ¿ori rpo atdvrtov. ou yap Si] eię ro rdvrr] pr) 6v rį^Ei r\ Ajmjpię įpuolę, dX\a Karai pev paoa Eię kokov ų£ei, Kai ourioę eię pi) 6v, ouk eię ro mivre^eę pf] 6v. rf|v ėvavriav Se Spapoūaa rį^Ei ouk eię dX\o, dXX.’ eię aurųv, Kai ourioę o u k iv čtikto ouaa 40 ¿v otiSevi eotlv, dXV ev aurfj- ro Se iv aurfj povfl Kai ouk ev Tįj ovn ev ¿Keivio- yiverai yap Kai aūroę nę ouk otiaia, clXX ¿TtEKEiva ouaiaę Taurų, fį 7tpooopi\eT. ei rtę ouv roūro aurov yevopevov 1S01, fyei opoiaipa

11,2 1-4 6

A p ie G ėrį arba V ien į

antriniais reginiais. B et tai, kas ten buvo, veikiausiai buvo ne reginys, o kitas regėjimo būdas - pasitraukimas iš savęs, atsivėrimas, atsidavimas, veržimasis susiliesti, rimtis, sutapti siekiąs apmąstymas. Tik šitaip gali matyti

25

tai, kas yra švenčiausiame šventovės viduje, o jei kitaip žiūrėtum , nieko ten nebūtų. Visa tai yra panašybės, išmintingiesiems aiškintojams m enančios mįslę apie tai, kaip regimas anas Dievas, o iš­ mintingas žynys, perpratęs mįslę ir įėjęs į aną švenčiausią

Aridų, patirtų tikrą regėjimą. O ir neįėjęs, bet laikydamas

30

šį vid ų neregim u dalyku, versm e ir pradžia, žinos, kaip pradžia108 „regi“ suartėdama su pradžia ir panašybė su panašybė. Nepraleidęs nieko iŠ tų dieviškųjų dalykų, kuriuos siela gali turėti ir prieš regėjimą, viso kito jis109 tikisi iš regėjim o. O visa kita, kas lieka peržengus viską, 35 y ra tai, kas esti prieš visus dalykus. M at sielos prigimtis tikrai neis į visišką nebūtį, bet, judėdama žemyn, ji nueis į blogį, vadinasi, į tam tikrą nebūtį, ne į visišką nebūtį, o nuskubėjusi priešingu keliu nueis ne į kitą, bet į save pačią. Tad nebūdam a kitame, bus ne kam e nors110, b et

40

savyje. O bū ti vien savyje ir ne [kokioje nors] esybėje u, 316p^f) Q : Apxfį H S 139-40 otiaa ¿v ouSevi mss, Meijer, Hadot: oucra ( ouk) ev ouSevi Thedinga, HS. *** 108 dp901yra sintaksiškai ir logiškai suprantamesnis vieno rankraščio (q.= Marcianus Graecus 242) variantas, kurį renkasi Harderis. Daugumos rankraščių tekstas turi dp^iį, HS spausdina dpxfį. 109 Atrodo, kad Plotinas Čia sugrįžta prie sk. u pradžioje aptariamos patirties subjekto. 110 HSįtekstąįtraukiaTliedmgospridurtisiūlytąneiginįouK([oŪK] ¿v otiSevi ¿