Lisidas, arba Apie draugystę 9786099558127

Citation preview

P lato n as

Lisidas, arba A pie draugybę

Iš senosios graikų kalbos vertė; įvadą ir komentarus parašė V i l i u s B a r t n in k a s

aidai • 2014

П латш яох

Aùcriç, ЛН 7Г£рі çiXiaç

UDK 1(38) Pl-31 Knygos leidimą parėmė Kultūros rėmimo fondas (Culture Support Foundation) Sutarties Nr. l k t / s (5.2o)- l e v -28, 2014 06 30 Projekto vadovas V y t a u t a s A l iš a u s k a s Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

© Vilius Bartninkas, vertimas, jvadas, komentarai, 2014 © Societas Classica, 2014 © Aidai, maketas, 2014 ISBN 978-609-95581-2-7

Turinys

Pratarmė 7 {vadas 9 Dialogo planas 37 Aūcrię, "H 7repi A ukeiou tuv

b

Keliavau iš Akademijos tiesiai į Likėją, keliu palei

lipo tei^ouę vn auto to xeąpę ¿tceiSu 8’ ¿yevopųv

išorinę miesto sienų pusę. Atsiradęs priešais var­

Kata ttįv atuAiSa fį f\ ridvo7roę Kpųvų, evrauOa cruvė-

telius prie Panopo šaltinio, sutikau Hieronimo

Tupv ‘bmoOdkei te tu)‘kpiovupoo Kai Krųabnap tw

sūnų Hipotalą ir Ktesipą iš Pajanijos bei kitus prie

TlaiaviaKai aX\.ou; perą toutojv veavioKoię a 0p6oię

jų susibūrusius jaunuolius. Pamatęs mane besiar­

auvecraocn. Kai pe flpoaidvTa 6 Tjm)0dXr]ę iSo&v, Tfl

tinantį Hipotalas tarė: „Sokratai, kur gi keliauji ir

Eo&KpaTeę, tyy\, m>i Sf) Tiopeuf) Kai TtoGev;

iš kur?"

*E\AKaSrjpeiaę, fjv 8’ £yco,7rop£uopai euOuA ukeiou.

„Keliauju iš Akademijos tiesiai į Likėją", - atsakiau.

Aeupo Si], fį 8’ 6ę, £¿06 rĮpaiv. 00 Trapa(5dXXeię; d£iov

„Tai ateiki čionai, - tarė, - tiesiai pas mus. Nejau

pšvroi.

„Kur kvieti ir kas tie jūs?" - paklausiau.

Arijpo, švr)Secuę dv aoi peTaSiSoipev.

203

b

neateisi? Ju k tikrai verta."

rioį £9T]V¿yu),X£y£ię, Kai Trapd Tivaę Tobę updę;

7ioXXol Kai koXoL 204

Lisidas, arba Apie draugybę

„O kas čia per vieta ir ko čia trinatės?“ „K ą tik pastatyta imtynių mokykla, - atsakė. Tačiau daugiausia laiko leidžiame svarstymuose, kuriais su tavimi mielai pasidalintumėme “

20 4

44 A m ę ,'H nepi fd(aę

204 a-c

KoXwę ye, fjv S’ eytb, mnouvTeę* SiSdcncei

Si xię

aux60i;

Ma Aia, rįv 8’ eyw, ou ęaūXoę ye ftvrjp, aXX’ hcavoę ooęurrrįę.

45

„Ir gerai darote, - tariau. - O kas čia moko?“

„Prisiekiu Dzeusu, - sušukau, - juk ne koks men­ kas vyras, o tikras mokslinčius.“ „Tad ar nori užeiti vidun ir patsai pamatyti čia

Boi3\ei oi5v &r£a0ai, &pr], iva Kai i5y]ę ropę dvxaę at»To0i [auToū];

esančius?“ - paklausė. „Pirmiausia mielai išgirsčiau dėl ko einu ir kas ten

IlpcoTOv r|8šcoę dKoticraip av ¿jei tw Kai Eicreipi Kai rię 6 KaXoę.

Kai 6ę epa)Tr|0£ię r|pu0piaę, Kai 7rpoaeTi auToū b toutoudpyupiovTeAoomv;

ryti su arkliais tai, ką nori, ir, maža to, - už tai jam moka pinigus?“

AX\a ti pijv; etpr).

„O ką?" - atsakė.

AX\drou opiKOŪęeuyouę oipai ¿TUTperrouo'iv aot ap-

„Tačiau jie patiki tau valdyti dviejų mulų kinkinį

ym}Kdvd pooXoioXaptbv Tijv paariya Tfarrav, £W£v dv.

ir, jei norėtum paėmęs rimbą pavanoti, jie leistų?“

1160£V, f\ S’ 6ę, £W£V;

„Kaipgi leistų?“ - paklausė.

Ti Si; fjv 8’ ¿yw* ouSevl ¿įeortv auTouę ruTtreiv;

„Kaip tai? - perklausiau. - Niekam nėra leidžiama

Kai pdXa, &pųj rįj opeoKopcp. Aoi3Xipovri /j eX£U0epą>;

208

jo vanoti?“ „Ir netgi labai, - atsakė, - mulų varovui“

b

62

c

2oSb-d

A vaię/H Trepl Xw, e