Tadas Vrublevskis : mintys ir darbai : [bibliografijos rodyklė] 9789986498605

Citation preview

Tadas Vrublevskis Mintys ir darbai

Tadas Vrublevskis Mintys ir darbai Sudarė Bronislava Kisielienė

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Vilnius 2012

UDK 008(092) Vr39

Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. LIT-5-29) ir LR kultūros ministerija

Knygą recenzavo doc. dr. Alma Braziūnienė ir prof. dr. Aušra Navickienė

Mokslinė konsultantė Rasa Sperskienė Redaktorė Rasa Pukėnienė Vertėja Ana Venclovienė Dailininkas Rokas Gelažius Maketavo Audronė Stasiukaitytė

© Bronislava Kisielienė, sudarymas, pratarmė, 2012 © Sigitas Jegelevičius, straipsnis, 2012 © Danutė Labanauskienė, straipsnis, 2012 © Juozas Marcinkevičius, straipsnis, 2012 © Darius Staliūnas, straipsnis, 2012 © Rokas Gelažius, apipavidalinimas, 2012 © Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012 ISBN 978-9986-498-60-5

Turinys Contents

Bronislava Kisielienė Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 Preface . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Darius Staliūnas Tado Vrublevskio politinės minties bruožai . . . . . . . . . . . . . . . . 13 Characteristics of Tadeusz Wroblewski‘s political thought Juozas Marcinkevičius Tado Vrublevskio ryšiai su lietuvių visuomenės veikėjais . . . . . . . . . 37 Tadeusz Wroblewski and Lithuanian public figures Danutė Labanauskienė Tado Vrublevskio rankraščių kolekcijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49 Tadeusz Wroblewski‘s manuscript collections Sigitas Jegelevičius Tado Vrublevskio požiūris į Lietuvos kultūros paveldo apsaugą . . . . . Tadeusz Wroblewski‘s views on the protection of Lithuanian cultural heritage Bibliografijos rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Bibliographic index

58 63

I. Tado Vrublevskio darbai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65   Writings by Tadeusz Wroblewski Knygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65 Books Straipsniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 Articles II. Literatūra apie Tadą Vrublevskį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73   Literature about Tadeusz Wroblewski Teisės žinovas. Advokatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 Legal expert and lawyer Politinės ir baudžiamosios bylos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84 Political and criminal cases



Spaudos bylos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 Press cases Visuomenės ir politinis veikėjas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 129 Social activist and politician Kandidatas į Valstybės Dūmą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151 Candidate for the State Duma Kraštiečių (krajovcų) sąjūdžio dalyvis . . . . . . . . . . . . . . . . . 161 Participant in the Krajowcy movement Lietuvių mokslo draugijos narys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 167 Member of the Lithuanian Scientific Society Masonų ložės narys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173 Masonic lodge member Bibliofilas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 177 Bibliophile Skelbimai. Žinutės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 199 Announcements. Notices Tadas Vrublevskis mokslo darbuose, publicistikoje, atsiminimuose . . . 203 Tadeusz Wroblewski in scientific, journalistic and memoir literature III. Ikonografija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 240   Iconography Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 244 Abbreviations Pavardžių rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 246 Surname index



Pratarmė

2012 me­tais Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka mi­ni šim­to me­tų ju­bi­lie­jų. Pa­gerb­da­mi Bib­lio­te­kos įkū­rė­ją Ta­dą Vrub­lev­skį, pa­ ren­gė­me jo gy­ve­ni­mo ir veik­los ro­dyk­lę. Jo­je su­rink­ta me­džia­ga at­sklei­džia Ta­do Vrub­lev­skio veik­lą su­dė­tin­gu is­to­ri­niu lai­ko­tar­piu, jo di­džią sie­lą ir mei­ lę žmo­gui, pa­gar­bą kny­gai. Ta­do Vrub­lev­skio dar­bai nė­ra pa­kan­ka­mai iš­tir­ti. Li­ko jo ne­pub­li­kuo­tų straips­nių tei­sės, sta­tis­ti­kos, Vil­niaus is­to­ri­jos, bib­lio­grafijos ir bib­lio­te­ki­nin­ kys­tės klau­si­mais. Leidinio pra­džio­je spaus­di­na­mi Da­riaus Sta­liū­no, Juo­zo Mar­cin­ke­vi­čiaus, Da­nu­tės La­ba­naus­kie­nės, Si­gi­to Je­ge­le­vi­čiaus straips­niai apie Tadą Vrublevskį ir jo įvairialypę veiklą. Juos autoriai peržiūrėjo ir papildė. Didžiąją leidinio dalį užima Tado Vrublevskio bibliografinė rodyklė. Ji su­skirs­ty­ta į tris da­lis: Ta­do Vrub­lev­skio dar­bai, Li­te­ra­tū­ra apie Ta­dą Vrub­lev­skį, Iko­nog­ra­fi­ja. Pir­mo­je da­ly­je yra šie sky­riai: Kny­gos ir Straips­niai. Kny­gų re­per­tu­a­ras nė­ra di­de­lis. Su­rink­ti ir ap­ra­šy­ti straips­niai at­sklei­džia ak­tu­a­lius to me­to po­li­ti­nius ir tei­si­nius as­pek­tus. Ne­ma­žai moks­li­nių straips­nių len­kų ir ru­sų kal­bo­mis vals­ty­bės tei­sės ir ki­tų tei­sės ša­kų klau­si­mais. Kny­gas ir straips­nius T. Vrub­ lev­skis pa­si­ra­ši­nė­jo pa­var­de ar­ba sla­py­var­džiais Juod­var­nis, T. Wo­ro­nicz, T. Ko­ro­ no­wicz. Am­ži­nin­kai tei­gia, kad T. Vrub­lev­skis kal­bė­jo sklan­džiau nei ra­šė. Ant­ro­je šio lei­di­nio da­ly­je Li­te­ra­tū­ra apie Ta­dą Vrub­lev­skį pa­si­rink­ta iš­sa­ mes­nė dės­ty­mo sche­ma. Iš­skir­tas pir­mas sky­rius – Tei­sės ži­no­vas. Ad­vo­ka­tas. Ja­me su­re­gist­ruo­ti įra­šai pa­de­da at­skleis­ti jį kaip pui­kų tei­sės ak­tų, įsta­ty­mų ži­no­vą ir prak­ti­ką. Šis sky­rius pa­da­ly­tas į du po­sky­rius: Po­li­ti­nės ir bau­džia­mo­ sios by­los ir Spau­dos by­los. T. Vrub­lev­skio kaip ad­vo­ka­to veik­los pa­grin­di­niai eta­pai pa­ro­do jo ben­dra­dar­bia­vi­mo su gi­na­mai­siais as­me­ni­mis ju­ri­di­nius ypa­tu­mus. T. Vrub­lev­skio po­žiū­rį į to lai­ko is­to­ri­nius ir kul­tū­ri­nius įvy­kius at­spin­di pub­li­ka­ci­jos, įtrauk­tos į an­trą sky­rių – Vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nis vei­kė­jas. Įvai­ria­ly­ pių straips­nių įra­šai su­dė­ti į po­sky­rius Kan­di­da­tas į Vals­ty­bės Dū­mą, Kraš­tie­čių (kra­jov­cų) są­jū­džio da­ly­vis, Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos na­rys, Ma­so­nų lo­žės na­rys. 

Straips­niai apie įvai­rių ko­lek­ci­jų kau­pi­mą, bib­lio­te­kos tur­ti­ni­mą ap­ra­šy­ti bib­lio­grafinės ro­dyk­lės sky­riu­je Bib­lio­fi­las. V. Bir­žiš­ka sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se apie T. Vrub­lev­skį pa­žy­mė­jo: „Šykš­tus pri­va­čia­me gy­ve­ni­me, ku­riam bu­vo gai­la pi­ni­go net val­giui, kas­die­ną pus­ry­čia­vęs ir pie­ta­vęs pas ki­tus pa­žįs­ta­mus, jis ne­si­gai­lė­jo jo­kių iš­lai­dų sa­vo pui­kiai bib­lio­te­kai pa­pil­dy­ti, o iš mū­sų iš­kau­ lin­da­vo sa­vo bib­lio­te­kai po vie­ną eg­zem­plio­rių mū­sų lei­džia­mų­jų Vil­niuj kny­ gų (jų vien tik­tai 1921 m. iš­lei­do­me 30), pri­dur­da­mas: „Jūs juk ži­no­te, jog aš vi­sai ne­tu­riu pi­ni­gų ir kny­gų pirk­ti ne­ga­liu“. Įvai­rios spaus­din­tos ži­nu­tės apie T. Vrub­lev­skio ju­ri­di­nės kon­to­ros dar­ bo lai­ką, skai­ty­tus pra­ne­ši­mus, iš­leis­tas kny­gas ir straips­nius su­re­gist­ruo­tos sky­riu­je Skel­bi­mai. Ži­nu­tės. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos is­to­ri­jos bei kul­tū­ros ty­ri­nė­to­jus do­mi­na kul­tū­ros me­ce­na­to T. Vrub­lev­skio dar­bai ir po­li­ti­nė-vi­suo­me­ni­nė veik­la. Sky­riu­je Ta­ das Vrub­lev­skis moks­lo dar­buo­se, pub­li­cis­ti­ko­je, at­si­mi­ni­muo­se su­rink­ti spau­do­je pa­ si­ro­dę Ze­no­no Po­nars­kio (Z. Po­nars­ki), Ja­no Jur­ke­vi­čiaus (J. Jur­kie­wicz), Ju­liaus Bar­da­cho (J. Bar­dach), Liud­vi­ko Ha­so (L. Hass), Hen­ri­ko Vis­ne­rio (H. Wis­ner), Zbig­ne­vo So­la­ko (Z. So­lak), Ja­no Sa­vic­kio (J. Sa­wic­ki), Da­riaus Sta­liū­no, Zig­man­to Kiau­pos, Ri­man­to Mik­nio moks­li­niai straips­niai. Į šį sky­ rių pa­te­ko moks­li­nės pub­li­ka­ci­jos apie su­reng­tas pa­ro­das, kon­fe­ren­ci­jas, su­re­ gist­ruo­ti ne­kro­lo­gai su iš­sa­mia biog­ra­fi­ja ir veik­la, su­ra­šy­tos trum­pos ži­nu­tės, me­ni­nin­kų dar­bai apie T. Vrub­lev­skį. Dau­ge­ly­je straips­nių apie Vrub­lev­skį pa­teik­ta pla­ti ir vi­sa­pu­siš­ka in­for­ ma­ci­ja (nuo vai­kys­tės iki bran­daus am­žiaus). To­kių straips­nių įra­šai su­dė­ti mi­nė­ta­me sky­riu­je, o siau­res­nės te­ma­ti­kos, tiks­liai at­spin­din­tys te­mą įra­šai įtrauk­ti į at­ski­rus po­sky­rius sky­riu­je Vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nis vei­kė­jas. Tre­čio­je da­ly­je Iko­nog­ra­fi­ja už­fik­suo­tos fo­to­gra­fų Ja­no Bul­ha­ko (J. Bułhak), Alek­san­dro Štrau­so (A. Strauss) ir ki­tų me­ni­nin­kų fo­to­gra­fi­jos bei spau­ do­je ras­tos iliust­ra­ci­jos. Li­te­ra­tū­ra apie Vrub­lev­skį rink­ta iš en­cik­lo­pe­di­jų, ži­ny­nų, moks­li­nių rin­ ki­nių, kny­gų, įvai­rių pe­ri­odi­nių lei­di­nių, pub­li­kuo­tų moks­lo dar­bų li­te­ra­tū­ros są­ra­šų ir in­ter­ne­to. Per­žiū­rė­ti svar­biau­si lei­di­niai, iš­leis­ti T. Vrub­lev­skio gy­ve­ ni­mo me­tais. Vė­les­nio lai­ko­tar­pio kny­gos ir pe­ri­odi­niai lei­di­niai bu­vo at­ren­ ka­mi at­si­žvel­giant į T. Vrub­lev­skio ju­bi­lie­ji­nes da­tas ir mi­nė­ji­mus.

  BIRŽIŠKA, Vik­to­ras. Lie­tu­vių tei­sių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis. Iš BIRŽIŠKA, V. Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos: at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922. Kau­nas, 1936, p. 93–99.  





Bib­lio­grafijos ro­dyk­lei me­džia­ga rink­ta įvai­rių bib­lio­te­kų fon­duo­se: Lie­ tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrublevskių, Lietuvos na­cio­na­li­nės Martyno Maž­ vy­do, Vil­niaus uni­ver­si­te­to. Ta­čiau do­ku­men­tai šio­se įstai­go­se su­kom­plek­tuo­ ti ne vi­si, nau­jos kny­gos ir už­sie­nio moks­li­niai lei­di­niai Lie­tu­vo­je gau­na­mi ne­re­gu­lia­riai, te­ko me­džia­gos ieš­ko­ti ir už­sie­nio ša­lių bib­lio­te­ko­se: Len­ki­jos Res­pub­li­kos moks­lų aka­de­mi­jos ir Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to Kro­ku­vo­je, Ru­si­ jos moks­lų aka­de­mi­jos ir Na­cio­na­li­nėje bib­lio­te­koje Sankt Pe­ter­bur­ge. Ren­ kant in­for­ma­ci­ją ben­dra­dar­biau­ta su Pa­len­kės Lu­ka­šo Gur­nic­kio bib­lio­te­kos Bals­to­gė­je dar­buo­to­jais. Ro­dyk­lės me­džia­ga ap­ra­šy­ta re­mian­tis lei­di­niu Bib­lio­grafinio ap­ra­šo rei­ka­la­ vi­mai Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je su­da­ro­miems są­ra­šams (Vil­nius, 2005). Pub­li­ka­ci­jų, pa­tik­rin­tų de vi­su, įra­šai pa­teik­ti ori­gi­na­lo kal­ba. Me­džia­ga ro­dyk­ lė­je iš­dės­ty­ta chro­no­lo­gi­ne tvar­ka, sky­riuo­se ir po­sky­riuo­se – pa­gal abė­cė­lę. Pub­li­ka­ci­jų tu­ri­nį pa­de­da at­skleis­ti ano­ta­ci­jos. Lei­di­nio pa­bai­go­je pa­teik­tas su­trum­pi­ni­mų są­ra­šas ir as­men­var­džių ro­dyk­lė. Ši ro­dyk­lė leis skai­ty­to­jui ar­ti­miau pa­žin­ti iš­ki­lią XIX a. pabaigos–XX a. pra­džios as­me­ny­bę – Ta­dą Vrub­lev­skį, ku­ris sa­vo gy­ve­ni­mą sky­rė dviem tar­nys­tėms – žmo­nėms ir kny­goms. Dė­ko­ja­me In­for­ma­ci­jos sky­riaus ve­dė­jai dr. Bi­ru­tei Rai­lie­nei už min­tį pra­dė­ti reng­ti šią ro­dyk­lę, moks­li­nei sek­re­to­rei Le­o­ka­di­jai Kai­re­lie­nei už pa­ lai­ky­mą ir tar­pi­nin­ka­vi­mą ben­dra­dar­biau­jant su už­sie­nio ša­lių bib­lio­te­ko­mis, In­for­ma­ci­jos sky­riaus bib­lio­grafėms Jad­vy­gai Ku­li­kaus­kie­nei ir Džiul­je­tai Ma­li­naus­kai­tei už pa­gal­bą ren­kant me­džia­gą, taip pat leidinio mokslinėms recenzentėms doc. dr. Almai Braziūnienei bei prof. dr. Aušrai Navickienei ir vi­siems ki­tiems, pri­si­dė­ju­siems prie šios knygos iš­lei­di­mo. Pra­šo­me pa­sta­bas ir at­si­lie­pi­mus siųs­ti Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos sky­riui (Žy­gi­man­tų 1, Vil­nius; el. paš­ tas: bib­lio­te­[email protected]). Bro­nis­la­va Ki­sie­lie­nė



Preface Translated by Ana Venclovienė

In 2012 the Wrob­lew­ski Lib­ra­ry of the Lit­hu­a­nian Aca­de­my of Scien­ ces ce­leb­ra­tes its cen­ten­nial an­ni­ver­sa­ry. With a view to com­me­mo­ra­ting the Lib­ra­ry‘s foun­der, Ta­deusz Wroblew­ski, we com­pi­led a publication of his li­fe and work. The li­te­ra­tu­re lis­ted in the in­dex brings to light Wroblew­ski‘s ac­ti­vi­ties du­ring a tu­mul­tuo­us pe­riod in his­to­ry, his pro­found lo­ve for hu­ma­ ni­ty and res­pect for the bo­ok. So far Wroblew­ski‘s work has not be­en suf­fi­cient­ly re­se­ar­ched. So­me of his ar­tic­les on law, his­to­ry of Vil­nius, bib­lio­graphy and lib­ra­ry stu­dies re­main un­pub­lis­hed. The publication be­gins with ar­tic­les by Da­rius Sta­liū­nas, Juo­zas Mar­cin­ke­ vi­čius, Da­nu­tė La­ba­naus­kie­nė and Si­gi­tas Je­ge­le­vi­čius about Tadeusz Wroblewski and his diverse activities. These articles ha­ve be­en kind­ly up­da­ted by the aut­hors. The major part of the publication consists of the Tadeusz Wroblewski bibliographic index. It is divided in­to three parts: Wri­tings by Ta­deusz Wroblew­ski, Li­te­ra­tu­re about Ta­deusz Wroblew­ski, and Ico­nog­rap­hy. The first part con­sists of two chap­ters, Bo­oks and Ar­tic­les. The re­per­toi­re of bo­oks by Wroblew­ski is not ex­ten­si­ve. As to his ar­tic­les, they con­cern sa­ lient po­li­ti­cal and le­gal pro­blems of the ti­me. The­re al­so exist a num­ber of scien­ti­fic ar­tic­les by Wroblew­ski, writ­ten in Po­lish and Rus­sian and de­a­ling with sta­te law and ot­her law fields. Ta­deusz Wroblew­ski wro­te his bo­oks and ar­tic­les un­der his own na­me and se­ve­ral pseu­do­nyms: Juod­var­nis (Ra­ven), T. Wo­ro­nicz, T. Ko­ro­no­wicz. Ac­cor­ding to his con­tem­po­ra­ries, Wroblew­ski was a bet­ter spe­a­ker than wri­ter. The se­cond part of the pub­li­ca­tion, Li­te­ra­tu­re about Ta­deusz Wroblew­ski, has a mo­re de­tai­led struc­tu­re. The first chap­ter, Le­gal Ex­pert and La­wy­er, con­ tains en­tries that show him to be both ex­pert on le­gis­la­tion and skil­ful law prac­ti­tio­ner. This chap­ter is di­vi­ded in­to two sec­tions: Po­li­ti­cal and cri­mi­nal ca­ses, and Press ca­ses, which re­flect spe­ci­fics of the le­gal rep­re­sen­ta­tion he pro­vi­ded his clients with. Wroblew­ski‘s at­ti­tu­de to con­tem­po­ra­ry his­to­ri­cal and cul­tu­ral events is re­flec­ted in the pub­li­ca­tions lis­ted in the se­cond chap­ter, Po­li­ti­cian and So­cial 10

Ac­ti­vist. The en­tries for va­rio­us ar­tic­les are clas­si­fied in­to the sec­tions Can­di­ da­te for the Sta­te Du­ma, Par­ti­ci­pant in the Kra­jow­cy mo­ve­ment, Mem­ber of the Lit­hu­a­ nian Scien­ti­fic So­cie­ty, Ma­so­nic lod­ge mem­ber. The ar­tic­les on col­lec­ting bo­oks and ot­her items are lis­ted in the chap­ter Bib­liop­hi­le. In his me­moirs, Vik­to­ras Bir­žiš­ka wri­tes about Wroblew­ski, „Mi­ser­ly in his per­so­nal ha­bits, grud­ging mo­ney even on fo­od, each day ha­ving bre­ak­ fast and lunch at dif­fe­rent ac­qu­ain­tan­ces‘, he did not spa­re any ex­pen­se on ad­ding to his mag­ni­fi­cent lib­ra­ry, and yet he would scroun­ge off us, for his lib­ra­ry, a free co­py of each bo­ok we pub­lis­hed in Vil­nius (on­ly in 1921 we pub­lis­hed 30 of tho­se), fo­re­ver sa­y­ing, „You know that I ha­ve no mo­ney and can’t af­ford bu­y­ing bo­oks“. Va­rio­us prin­ted an­noun­ce­ments about the bu­si­ness hours of Ta­deusz Wroblew­ski‘s le­gal of­fi­ce, his pub­lis­hed bo­oks and ar­tic­les, pre­sen­ta­tions given by him are lis­ted in the chap­ter An­noun­ce­ments. No­ti­ces. Lit­hu­a­nian and Po­lish his­to­rians and cul­tu­re scho­lars ha­ve shown con­ si­de­rab­le in­te­rest in Ta­deusz Wroblew­ski‘s wri­tings and ci­vic ac­ti­vi­ties. The chap­ter en­tit­led Ta­deusz Wroblew­ski in Scien­ti­fic, Jour­na­lis­tic and Me­moir Li­te­ra­tu­re inc­lu­des en­tries for pub­lis­hed scien­ti­fic ar­tic­les by Ze­non Po­nars­ki, Jan Jur­kie­wicz, Ju­liusz Bar­dach, Liud­wik Hass, Hen­rik Wis­ner, Zbig­niew So­lak, Jan Sa­wic­ki, Da­rius Sta­liū­nas, Zig­man­tas Kiau­pa, Ri­man­tas Mik­nys. This chap­ter al­so lists ot­her pub­li­ca­tions about Wroblew­ski: scien­ti­fic li­te­ra­tu­re, in­for­ma­tion about past ex­hi­bi­tions and con­fe­ren­ces, obi­tu­a­ries con­tai­ning a de­tai­led desc­rip­tion of his li­fe and ac­ti­vi­ties, short no­ti­ces and art works. The ma­jo­ri­ty of ar­tic­les about Ta­deusz Wroblew­ski pro­vi­de bro­ad and com­pre­hen­si­ve in­for­ma­tion about his li­fe (from child­ho­od to ma­tu­re age). The en­tries for such ar­tic­les are pla­ced in this chap­ter, whi­le the ar­tic­les de­a­ ling with nar­ro­wer to­pics are lis­ted in the ap­prop­ria­te sec­tions of the chap­ter Po­li­ti­cian and So­cial Ac­ti­vist. The third part, Ico­nog­rap­hy, con­tains pho­tos by Jan Bułhak, Ale­xan­der Strauss and ot­her pho­tog­rap­hers, as well as pub­lis­hed il­lust­ra­tions. The li­te­ra­tu­re about Ta­deusz Wroblew­ski has be­en se­lec­ted from en­cyc­ lo­pe­dias, gui­des, col­lec­ted scien­ce ar­tic­les, pe­ri­odi­cals and In­ter­net sour­ces. The im­por­tant pub­li­ca­tions pub­lis­hed du­ring Wroblew­ski‘s li­fe­ti­me ha­ve   BIRŽIŠKA, Vik­to­ras. Lie­tu­vių tei­sių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis. Iš BIRŽIŠKA, V. Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos: at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922. Kau­nas, 1936, p. 93–99.  



11

be­en scre­e­ned. The bo­oks and pe­ri­odi­cals that we­re pub­lis­hed at a la­ter ti­me ha­ve be­en se­lec­ted ha­ving in mind Wroblew­ski an­ni­ver­sa­ries or com­me­mo­ra­ tions. The ma­te­rial for the in­dex was gat­he­red in the hol­dings of va­rio­us lib­ra­ ries, such as the Wrob­lew­ski Lib­ra­ry of the Lit­hu­a­nian Aca­de­my of Scien­ces, the Mar­ty­nas Maž­vy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia, the Vil­nius Uni­ver­si­ty Lib­ra­ry. Sin­ce new pub­li­ca­tions from ot­her coun­tries re­ach Lit­hu­a­nia ir­re­gu­ lar­ly and the hol­dings of the lib­ra­ries abo­ve are thus in­com­ple­te, the se­arch for re­le­vant pub­li­ca­tion was al­so con­duc­ted at lib­ra­ries ab­ro­ad: the Lib­ra­ry of the Po­lish Aca­de­my of Scien­ces and the Ja­giel­lo­nian Lib­ra­ry in Cra­cow, the Na­tio­nal Lib­ra­ry of Rus­sia and the Lib­ra­ry of the Rus­sian Aca­de­my of Scien­ces in St. Pe­ters­burg. In­for­ma­tion was al­so ob­tai­ned in co­o­pe­ra­tion with the staff of the Łukasz Górnic­ki Pod­las­ka Lib­ra­ry in Białys­tok. The desc­rip­tions in the in­dex ha­ve be­en cre­a­ted in ac­cor­dan­ce with the Re­qui­re­ments for Bib­lio­graphic Desc­rip­tions in the In­de­xes Com­pi­led in the Lib­ra­ry of the Lit­hu­a­nian Aca­de­my of Scien­ces (Vil­nius, 2005). The pub­li­ca­tions ha­ve be­en exa­mi­ned de vi­su; the desc­rip­tions are gi­ven in the lan­gu­a­ge of the ori­gi­nal. The ma­te­rial in the in­dex is or­ga­ni­zed chro­no­lo­gi­cal­ly; wit­hin chap­ters and sec­tions, alp­ha­be­ti­cal­ly. The con­tent of the in­de­xed pub­li­ca­tions is sum­ma­ri­ zed in an­no­ta­tions. A list of ab­bre­via­tions and an in­dex of per­so­nal na­mes are inc­lu­ded at the end of the pub­li­ca­tion. It is our ho­pe that the pre­sent in­dex will enab­le the re­a­der to get bet­ter ac­qu­ain­ted with Ta­deusz Wroblew­ski, the re­mar­kab­le man who li­ved to ser­ ve pe­op­le and bo­oks. I would li­ke to ex­press my sin­ce­re thanks to Dr. Bi­ru­tė Rai­lie­nė, He­ad of the In­for­ma­tion De­part­ment, who first ca­me up with a thought of com­ pi­ling this in­dex; to Scien­ti­fic Sec­re­ta­ry Le­o­ka­di­ja Kai­re­lie­nė for her sup­port and me­dia­tion in co­o­pe­ra­ting with fo­reign lib­ra­ries; to Jad­vy­ga Ku­li­kaus­kie­ nė and Džiul­je­ta Ma­li­naus­kai­tė, bib­lio­graphers in the In­for­ma­tion De­part­ ment, for their help in col­lec­ting the ma­te­rial; to the reviewers of the publication, Dr. Alma Braziūnienė and Prof. Aušra Navickienė and to eve­ry­o­ne el­se who con­tri­bu­ted to the pub­li­ca­tion of the pre­sent work. Kind­ly send your com­ments to the In­for­ma­tion De­part­ment of the Wrob­lew­ski Lib­ra­ry of the Lit­hu­a­nian Aca­de­my of Scien­ces (Žy­gi­man­tų 1, Vil­nius; e-mail: [email protected]). Bro­nis­la­va Ki­sie­lie­nė 12

as  Vrublevskio politinės minties bruožai Tado Darius Staliūnas 1

XX a. pra­džio­je su­si­for­ma­vu­si kra­jov­cų idė­ji­nė-po­li­ti­nė kryp­tis pas­ku­ ti­niuo­ju me­tu su­lau­kia vis di­des­nio ne tik Len­ki­jos, bet ir Lie­tu­vos is­to­ri­kų dė­me­sio. Ne­at­si­tik­ti­nai kra­jov­cai api­bū­di­na­mi kryp­ties, o ne, pa­vyz­džiui, są­ jū­džio ter­mi­nu. Nors mes aiš­kiai ga­li­me įžvelg­ti kra­jov­cų idė­ji­nės-po­li­ti­nės kryp­ties bran­duo­lį (My­ko­las Röme­ris, Liud­vi­kas Ab­ra­mo­vi­čius [Lud­vik Ab­ ra­mo­wicz], Ta­das Vrub­lev­skis [Ta­deusz Wróblew­ski] ir kt.) ir kal­bė­ti apie ben­dras jų po­li­ti­nes ak­ci­jas (au­to­no­mis­tų bū­re­lio pa­si­ta­ri­mai, ak­ty­vus da­ly­va­ vi­mas rin­ki­muo­se į Ru­si­jos Dū­mą, laik­raš­čių lei­di­mas ir t. t.), ta­čiau sun­ku įžvelg­ti or­ga­ni­za­ci­nius sai­tus ar net aiš­kiai api­brėž­tą idė­ji­nę-po­li­ti­nę orien­ta­ ci­ją. Aiš­ku, juos vie­ni­jo sie­kis at­kur­ti šiek tiek su­mo­der­nin­tą LDK kaip tri­jų ly­gia­tei­sių et­no­kul­tū­ri­nių ben­dri­jų (len­kų, lie­tu­vių ir gu­dų) vals­ty­bi­nį vie­ne­tą. Ta­čiau idė­ji­nės ins­pi­ra­ci­jos ir tiks­lo sie­ki­mo ke­liai ne­re­tai sky­rė­si. Vie­ny­bės sto­ka bei di­des­nio pri­ta­ri­mo vi­suo­me­nė­je trū­ku­mas jau­di­no ir pa­čius kra­jov­ cus. Tre­čio­jo de­šimt­me­čio pir­mo­jo­je pu­sė­je T. Vrub­lev­skis taip krei­pė­si į vie­ ną sa­vo sve­čią: „Jūs, po­ne, pa­žįs­ta­te vie­ną iš pas­ku­ti­nių mo­hi­ka­nų. Šian­dien be­li­ko tik trys tik­ri LDK pi­lie­čiai ir tik trys tik­ri kra­jov­cai. Esu vie­nas iš jų“. Nors T. Vrub­lev­skis mė­go hi­per­bo­li­zuo­ti, ta­čiau ši fra­zė ne­la­bai pra­si­len­kia su tik­ro­ve. Tur­būt ne­su­kly­si­me teig­da­mi, kad į pas­ku­ti­nių mo­hi­ka­nų skai­ čių T. Vrub­lev­skis įtrau­kė ir L. Ab­ra­mo­vi­čių. Tuo tar­pu šis T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nių mi­nė­ji­me tei­gė, kad tarp jų bū­ta ne­su­ta­ri­mų prin­ci­pi­niais klau­si­mais. Net ir 1911 m. pa­bai­go­je–1912 m. pra­džio­je pra­dė­da­mi leis­ti „Przeg­ląd Wi­leński“ kra­jov­cai ne­su­ge­bė­jo su­for­mu­luo­ti laik­raš­čio po­li­ti­nės pro­gra­mos. Ši ap­lin­ky­bė, mū­sų ma­ny­mu, rei­ka­lau­ja kreip­ti dau­giau dė­me­sio į at­ski­rų šio są­jū­džio vei­kė­jų po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­ją.   STALIŪNAS, D. Ta­do Vrub­lev­skio po­li­ti­nės min­ties bruo­žai. Iš Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. Vil­nius, 1996, t. 13, p. 150–170.    MIKNYS, R. Vil­niaus au­to­no­mis­tai ir jų 1904–1905 m. Lie­tu­vos po­li­ti­nės au­to­no­mi­jos pro­ jek­tai. Iš Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. Vil­nius, 1991, t. 3, p. 173–198.    In hoc sig­no vin­ces! Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 16 sierp. (Nr. 13), p. 1–2.    Przemówie­nie red. L. Ab­ra­mo­wic­za. Przeg­ląd Wi­leński, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 4–7. 

13

Šį straips­nį skir­si­me vie­no iš kra­jov­cų ly­de­rių T. Vrub­lev­skio (1858– 1925) po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­jai. Ap­tar­si­me, kaip su­si­for­ma­vo es­mi­nės T. Vrub­lev­skio Kraš­to kon­cep­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lys. Kaip ir kiek­vie­no­je po­li­ti­nė­je pro­gra­mo­je, kon­cep­ci­jo­je ar ap­skri­tai ide­o­lo­gi­jo­je svar­biau­sia yra tai, ko­kios vi­suo­me­nės ar jos da­lies in­te­re­sus sten­gia­ma­si iš­reikš­ti. Gre­ta bus ana­li­zuo­ja­ma po­li­ti­nės veik­los tiks­lų bei me­to­dų kai­ta. Taip pat trum­pai ap­ žvelg­si­me T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nę veik­lą. To­kia ana­li­zė bus veiks­min­ges­nė, jei nu­brė­ši­me chro­no­lo­gi­nius rė­mus, ku­rie žy­mi nau­jų idė­jų ar nau­jų orien­ty­ rų at­si­ra­di­mą. Pir­muo­ju eta­pu lai­ky­tu­me lai­ko­tar­pį nuo gim­na­zi­jos bai­gi­mo (1877 m.) iki 1890 m., kai T. Vrub­lev­skis vi­sam lai­kui ap­si­sto­jo Vil­niu­je. To­liau, be jo­kios abe­jo­nės, ker­ti­ne da­ta lai­ky­ti­na 1905 m. re­vo­liu­ci­ja. Nuo šio mo­men­to pra­si­de­da ir kra­jov­cų, kaip idė­ji­nės-po­li­ti­nės kryp­ties, is­to­ri­ja. To­les­nio eta­po ri­bą įžvelg­tu­me apie 1920 m., kai Liu­ci­ja­no Že­li­gov­skio (Luc­ jan Żeli­gow­ski) ak­ci­ja ga­lu­ti­nai su­griau­na vil­tis įgy­ven­din­ti Kraš­to kon­cep­ci­ ją. Li­ku­sius iki mir­ties maž­daug pen­ke­rius me­tus T. Vrub­lev­skio pa­žiū­ro­se ne­įžvelg­tu­me es­mi­nių po­ky­čių, ta­čiau kar­di­na­liai pa­ki­tu­sios są­ly­gos lei­džia nu­brėž­ti at­ski­rą eta­pą. Nors yra ne­ma­žai straips­nių ir vie­na ne­di­de­lės ap­im­ties knyga, ta­čiau prak­tiš­kai nė vie­nas T. Vrub­lev­skio veik­los as­pek­tas ar jo idė­ji­nė orien­ta­ci­ ja iki šiol nuo­dug­niau ne­tir­ti. Šia­me straips­ny­je pa­nau­do­ta to me­to pe­ri­odi­ ka, pri­si­mi­ni­mai, gau­si epis­to­li­nė me­džia­ga. Kar­tu rei­kia pa­žy­mė­ti, kad da­lis T. Vrub­lev­skio ra­šy­tų bei jam ad­re­suo­tų laiš­kų li­ko ne­per­žiū­rė­ta. Ta­čiau ir tu­ri­ma me­džia­ga, mū­sų ma­ny­mu, lei­džia ap­ra­šy­ti T. Vrub­lev­skio idė­ji­nėspo­li­ti­nės evo­liu­ci­jos kryp­tį.

I. „...ne­gy­ve­ni dar vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mu, ne­ži­nai dar jos skaus­mų ir vil­čių...“ Šia­me sky­riu­je pa­žvelg­si­me į T. Vrub­lev­skio vai­kys­tės ir jau­nys­tės so­cia­ li­za­ci­jos pro­ce­są, mė­gin­da­mi iš­skir­ti tuos fak­to­rius, ku­rie, mū­sų ma­ny­mu, pa­da­rė es­mi­nį po­vei­kį T. Vrub­lev­skio pa­žiū­rų for­ma­vi­mui­si. Šei­mo­je puo­se­    ABRAMAVIČIUS, V. Ta­das Vrub­lev­skis. Vil­nius, 1960. 37 p.; MARTINKĖNAS, V. Ta­das Vrub­lev­skis. Kul­tū­ros ba­rai, 1979, Nr. 2, p. 59–62; NAMAVIČIUS, Z. Ta­das Vrub­lev­skis. Moks­ las ir gy­ve­ni­mas, 1983, Nr. 11, p. 31–32; BŪTĖNAS, D. Ta­das Vrub­lev­skis. Va­ka­ri­nės nau­jie­nos, 1989, geg. 18; PONARSKI, Z. Ad­wo­kat Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski (1858–1925). Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­kiej, Wars­za­wa, 1976, [ser.] 1, p. 55–67.

14

lė­tos ver­ty­bės bei so­cio­kul­tū­ri­nė kraš­to si­tu­a­ci­ja XIX a. vi­du­ry­je ir bus mū­sų dė­me­sio cen­tre. O pra­dė­ti ver­tė­tų nuo 1863 m. su­ki­li­mo ir jo nu­mal­ši­ni­mo. Ne tik to­dėl, kad su­ki­li­mas stip­riai pa­kei­tė kraš­to po­li­ti­nį, kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą, bet dar ir dėl to, kad jis ta­po skau­džiu ir įsi­min­ti­nu T. Vrub­lev­skio vai­kys­tės epi­zo­du. Ta­do Vrub­lev­skio mo­ti­nos Emi­li­jos Vrub­lev­skos (Emi­lia Wróblew­ska) die­no­raš­tis, ra­šy­tas sū­nui, at­spin­di tas nuo­tai­kas, ku­rios vy­ra­vo prieš su­ki­li­mą ir jį nu­mal­ši­nus. 1862-ųjų me­tų iš­va­ka­rė­se ji ra­šo, kad Nau­jie­ji me­tai su­tin­ ka­mi su vil­ti­mi, o štai 1863-iai­siais die­no­raš­ty­je ran­da­me vos ke­lis įra­šus, ir tie dvel­kia skaus­mu ir nu­si­vy­li­mu: „Lie­ja­si krau­jas, te­ka aša­ros, ver­kia vai­kai naš­lai­čiai, ver­kia sū­nų mo­ti­nos, vi­si pri­slėg­ti ir liū­de­sy...“ Apie nuo­tai­kas prieš su­ki­li­mą ga­li­me spręs­ti ir iš to­kio epi­zo­do. 1861 m., dar ne­tu­rė­da­mas tre­jų me­tų, Ta­das žais­da­mas tvir­ti­no, kad jis esąs „Len­ki­jos Ga­ri­bal­dis“, o jau dvi­de­šimt ant­ro­jo gim­ta­die­nio me­tu tė­vams iš ka­lė­ji­mo ra­šy­ta­me laiš­ke T. Vrub­lev­skis tei­gė, kad pir­mas jo pri­si­mi­ni­mas iš vai­kys­tės – tai 1863 m. su­ki­li­mo nu­mal­ši­ni­mas ir na­miš­kių iš­gy­ve­ni­mai šio bai­saus įvy­kio aki­vaiz­ do­je. Ne­abe­jo­ti­nai su­ki­li­mas, o ypač jo nu­mal­ši­ni­mas skau­džiai at­si­lie­pė T. Vrub­lev­skio in­te­li­gen­tų kar­tai (len­kų is­to­ri­ko Liud­vi­ko Ha­so [Lud­wik Hass] nuo­mo­ne, 1856–1865 m. gi­mu­sius bū­si­muo­sius in­te­li­gen­tus ga­li­ma pri­skir­ti vie­nai kar­tai). Mat jų vai­kys­tė pra­bė­go su­ki­li­mo nu­mal­ši­ni­mo ir rep­ re­si­jų ap­lin­ko­je10. Vie­ną iš to po­vei­kio as­pek­tų ga­na tiks­liai api­bū­di­no mo­ nog­ra­fi­jos, skir­tos T. Vrub­lev­skio ben­dra­am­žiui Liud­vi­kui Kši­vic­kiui (Lud­ wik Krzy­wic­ki), au­to­riai: „Pri­slėg­tu­mo at­mo­sfe­ra, ku­ri sto­jo tuoj po su­ki­li­mo pra­lai­mė­ji­mo su pra­ne­ši­mais apie rep­re­si­jas, dva­rų kon­fis­ka­vi­mą, gau­sius areš­tus ir trė­mi­ mus, įsi­tvir­ti­no vai­ko vaiz­duo­tė­je, da­ry­da­ma jį ne pa­gal am­žių su­au­gu­sį ir rim­tą“11.

  Dzien­nik Ta­deus­za Wróblew­skie­go przez mat­kę Emil­ją z Be­niow­skich Wróblew­ską (1859–1886). LMAVB, f. 9, b. 149, lap. 38    Ten pat, lap. 51.    Ten pat, lap. 32.    T. Vrub­lev­skio 1880 m. spa­lio 28 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2043a, lap. 18. 10   HASS, L. Po­ko­le­nia in­te­li­genc­ji Królew­stwa Pols­kie­go. Przeg­ląd his­to­ryc­zny, 1974, t. 65, z. 2, p. 306. 11   KOWALIK, T.; ir HOLDA-RÓZIEWICZ H. Lud­wik Krzy­wic­ki. Wars­za­wa, 1976, p. 26. 

15

At­mo­sfe­ra, sto­ju­si po su­ki­li­mo, lei­džia su­pras­ti ir šias T. Vrub­lev­skio laiš­ko ei­lu­tes: „Ra­šai, ma­ma: Gai­la man ta­vo pra­ėju­sios jau­nys­tės! Gai­la! O ar aš ka­da nors bu­vau jau­nas? Šiaip ar taip, tik­ros jau­nys­tės, jau­nys­tės be rū­pes­čių, gy­vos, links­mos nie­ka­da ne­tu­rė­jau“12. Ne­jau ga­lė­jo jam ta­da ne­kil­ti klau­si­mas, o kas gi at­ėmė iš jo lai­min­gą ir links­mą vai­kys­tę? T. Vrub­lev­skis au­go šei­mo­je, ku­rio­je de­mo­kra­tinės tra­di­ci­jos bu­vo nuo se­no puo­se­lė­ja­mos. Jo pro­se­ne­lis Mau­ri­ci­jus Be­niov­skis (Mau­ri­cij Be­niow­ski) XVIII a. pa­bai­go­je emig­ra­vo iš Lie­tu­vos į Pran­cū­zi­ją, o vė­liau da­ly­va­vo JAV Ne­pri­klau­so­my­bės ka­re. Se­ne­lis Bal­tra­mie­jus Be­niov­skis (B. Beniowski) da­ly­ va­vo 1831 m. su­ki­li­me. Bū­si­mo ad­vo­ka­to tė­vas Eus­ta­chi­jus Vrub­lev­skis dar stu­di­juo­da­mas Ki­je­vo uni­ver­si­te­te pri­klau­sė kar­tu su Ta­ra­su Šev­čen­ka Ki­ri­lo ir Me­fo­di­jaus drau­gi­jai. O dė­dė Va­le­ri­jo­nas Vrub­lev­skis va­do­va­vo vie­nam iš il­giau­siai be­si­prie­ši­nu­sių 1863 m. su­ki­lė­lių bū­rių, vė­liau ko­vė­si Pa­ry­žiaus ko­mu­na­rų gre­to­se. Dė­dę T. Vrub­lev­skis vi­są gy­ve­ni­mą lai­kė sau pa­vyz­džiu. 1918 m. jis ra­šė, kad Kon­stan­ti­no Ka­li­naus­ko gru­pė, ku­ri prieš su­ki­li­mą rink­ da­vo­si Vrub­lev­skių bu­te (V. Vrub­lev­skis, Zig­man­tas Sie­ra­kaus­kas, Vla­dis­lo­ vas Si­ro­kom­lė [Władysław Sy­ro­kom­la]) nuo ki­tų sky­rė­si dar ir tuo, kad kė­lė šū­kį, „ku­rį šian­dien va­di­na­me Kraš­to kon­cep­ci­ja“13. Tai­gi T. Vrub­lev­skis ga­lė­jo rem­tis tam tik­ra tra­di­ci­ja, kas, rei­kia ma­ny­ti, iš ba­jo­rų ki­lu­siam in­te­li­gen­tui bu­vo ga­na svar­bu. Ir prieš su­ki­li­mą, ir po jo nu­mal­ši­ni­mo T. Vrub­lev­skis dau­giau­sia mo­ti­ nos rū­pes­čiu auk­lė­ja­mas pa­trio­ti­ne dva­sia, ku­ri bu­vo ne­at­sie­ja­ma nuo ti­kė­ji­ mo. Emi­li­jos Vrub­lev­skos pri­ori­te­tų hie­rar­chi­jo­je gre­ta Tė­vy­nės ran­da­me šei­mą bei žmo­niš­ku­mą14. Mū­sų spė­ji­mu, to­kių nuo­sta­tų nuo­sek­lus die­gi­mas pa­dė­jo T. Vrub­lev­skiui siek­ti sa­vo tiks­lo, pvz., Ne­pri­klau­so­my­bės kū­ri­mo, ir kar­tu ne­pa­mirš­ti kon­kre­čių žmo­nių, dėl ku­rių tai da­ro­ma. Nuo pat ma­žens T. Vrub­lev­skiui die­gia­mas pi­lie­tiš­ku­mas. Štai su­ki­li­mo iš­va­ka­rė­se E. Vrub­lev­ska ra­šo:   T. Vrub­lev­skio 1883 m. sau­sio 31 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 100.   VRUBLEVSKIS, T. Wa­le­ry Wróblew­ski. Pa­ra­šas: T. K. Przełom, 1918, Nr. 3. 14   Dzien­nik Ta­deus­za Wróblew­skie­go przez mat­kę Emil­ją z Be­niow­skich Wróblew­ską (1859–1886). LMAVB, f. 9, b. 149, lap. 1, 2. 12 13

16

Tado Stanislovo Vrublevskio ekslibrisas. Autorius Adomas Pultavskis, 1908 m.

Tadas Vrublevskis. Aleksandro Štrauso nuotrauka, 1902 m.

Tado Vrublevskio šeima. Tėvai, broliai (iš kairės): Kazimieras, Tadas, Augustinas. Nežinomas fotografas, XX a. pr.

Namas Vilniuje, Universiteto g. 9, kurio trečiame aukšte buvo T. Vrublevskio butas. Jano Bulhako nuotrauka, 1920 m.

Neošubravcų draugijos Kūčių vakarienė 1912 m. gruodžio 24 d. J. Bulhako nuotrauka

Neošubravcų draugijos narių susirinkimas T. Vrublevskio bute. J. Bulhako nuotrauka, 1912 m.

T. Vrublevskio buto Dvorcovaja (dabar Universiteto) gatvėje interjeras. J. Bulhako nuotrauka, 1912–1913 m.

T. Vrublevskio buto interjeras. J. Bulhako nuotrauka, 1912–1913 m.

T. Vrublevskio buto interjeras. J. Bulhako nuotrauka, 1912–1913 m.

T. Vrublevskio buto interjeras. J. Bulhako nuotrauka, 1912–1913 m.

T. Vrublevskio buto interjeras. J. Bulhako nuotrauka, XX a. pr.

T. Vrublevskio biblioteka. J. Bulhako nuotrauka, XX a. pr.

Bibliotekos fundatoriaus T. Vrublevskio kabineto interjeras Vrublevskių bibliotekoje. J. Bulhako nuotrauka, 1932 m.

T. Vrublevskis (antras iš kairės) tarp advokatų. Nežinomas fotografas, XX a. pr.

T. Vrublevskis (trečias iš kairės) su grupe visuomenės ir politinių veikėjų savo bute. Nežinomas fotografas, 1912 m.

Neošubravcų draugijos narių susirinkimas T. Vrublevskio bute. Nežinomas fotografas, 1912 m.

T. Vrublevskio svečių kambaryje: P. Pereverževas, Vžorekas, K. Petrusevičius, A. Šmidtas, A. Kerenskis, T. Vrublevskis ir S. Sadkovskis. Nežinomas fotografas, apie 1903 m.

Vrublevskių šeimos albumas. Virginijos Valuckienės nuotrauka, 2012 m.

T. Vrublevskio kapas Vilniuje, Rasų kapinėse. Valentinos Kulikauskienės nuotrauka, 2012 m.

„...Ne­gy­ve­ni dar vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mu, ne­ži­nai dar jos skaus­mų, džiaugs­ mų ir vil­čių..., bet at­si­mink, kad pri­klau­sai ne sau, o esi vi­suo­me­nės, ku­ rio­je gy­ve­ni, na­rys, kad pri­va­lai jai dirb­ti, jai gy­ven­ti ir jai au­ko­tis“15. Dar­bas vi­suo­me­nės la­bui ga­li­mas tik ta­da, kai su­ge­ba­ma nu­ga­lė­ti sa­ve ir sa­vo aist­ras, kai dar­bas mėgs­ta­mas ir jam pa­kan­ka ži­nių16. Vrub­lev­skių ry­šiai su de­mo­kra­tiškai nu­si­tei­ku­siais 1863 m. su­ki­li­mo va­dais ro­dy­tų, kad kal­ba­ma čia apie vi­suo­me­nę, ap­iman­čią ne tik ba­jo­rų luo­mą, bet ir ki­tus so­ cia­li­nius sluoks­nius. Iš vai­kys­tės T. Vrub­lev­skis at­si­ne­šė ir vie­ną svar­biau­sių sa­vo eti­nių nuo­sta­tų – to­le­ran­ci­ją. Šiuo po­žiū­riu įdo­mus vie­nas jo po­kal­bis su mo­ti­na 1862 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį. Ta­dui pa­klau­sus, ar vi­sus rei­kia my­lė­ti, pa­ vyz­džiui, ir ru­sus, mo­ti­na at­sa­kiu­si, kad rei­kia my­lė­ti vi­sus, net ir tuos, ku­rie mums yra pa­da­rę ką nors blo­ga17. Aiš­ku, E. Vrub­lev­ska grin­džia šią nuo­sta­tą krikš­čio­niš­ka mo­ra­le, ta­čiau toks eti­nis prin­ci­pas, kaip ma­ty­si­me iš laiš­ko bro­ liui Au­gus­ti­nui, ne­sve­ti­mas ir pa­čiam T. Vrub­lev­skiui: „Aš as­me­niš­kai pa­žįs­tu dau­ge­lį žmo­nių, ku­rių ki­to­kios pa­žiū­ros nei ma­ no, ta­čiau ga­liu ir tu­riu juos gerb­ti, ka­dan­gi mo­ra­lė pri­klau­so ne nuo pa­ čių įsi­ti­ki­ni­mų, bet nuo jų tai­ky­mo“18. Bū­si­mam in­te­li­gen­tui jau­nys­tės iš­gy­ve­ni­mai yra kur kas svar­bes­ni nei, pa­vyz­džiui, vals­tie­čių vai­kui, ku­ris var­gu ar ap­skri­tai XIX a. iš­gy­ve­no to­kį psi­ cho­lo­gi­nį am­žiaus tarps­nį. Jau anks­čiau mi­nė­tas T. Vrub­lev­skio ben­dra­am­žis L. Kši­vic­kis sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se kon­sta­ta­vo, jog ker­ti­nės jo pa­sau­lė­žiū­ros nuo­sta­tos su­si­for­ma­vo gim­na­zi­jos suo­le19. Pa­na­šiai at­si­ti­ko ir T. Vrub­lev­skiui. Pra­džio­je jis ro­dė­si esąs la­bai tin­gus ir įno­rin­gas vai­kas. Kai Ta­dui bu­vo de­šimt me­tų, mo­ti­na net bu­vo puo­lu­si į ne­vil­tį. Lū­žis įvy­ko gim­na­zi­jo­je. Ofi­ cia­lio­je švie­ti­mo sis­te­mo­je vy­ra­vu­si ru­si­fi­ka­ci­jos at­mo­sfe­ra ver­tė jau­ni­mą ieš­ ko­ti ki­tų ke­lių at­ras­ti gy­ve­ni­mo nuo­sta­toms. Štai ir T. Vrub­lev­skis 1883 me­tais pa­ta­ria mo­ti­nai kuo il­giau ne­leis­ti bro­lio į gim­na­zi­ją, nes ši ga­li iš­ug­dy­ ti tik su­sve­ti­mė­ji­mą20. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad be­si­mo­ky­da­mas gim­na­zi­jo­je   Ten pat, lap. 38.   Ten pat, lap. 33, 59, 92. 17   Ten pat, lap. 45. 18   T. Vrub­lev­skio 1882 m. lie­pos 19 d. laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2045b, lap. 13. 19   KRZYWICKI, L. Wspom­nie­nia. Wars­za­wa, 1958, t. 2, p. 37. 20   T. Vrub­lev­skio 1883 m. va­sa­rio 28 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 105. 15 16

17

T. Vrub­lev­skis pa­lai­kė ry­šius su čia vei­ku­siu slap­tu re­vo­liu­ci­niu bū­re­liu, ku­ rio na­riai, be ki­ta ko, ver­tė ir re­vo­liu­ci­nę li­te­ra­tū­rą iš vo­kie­čių bei pran­cū­zų kal­bų. Bet stip­riau­siai Vil­niaus gim­na­zis­tus vei­kė Ru­si­jos opo­zi­ci­nė min­tis. Ži­no­ma, kad T. Vrub­lev­skis tuo me­tu skai­tė Ni­ko­la­jaus Čer­ny­šev­skio, Vi­sa­ rio­no Be­lins­kio, Ni­ko­la­jaus Dob­ro­liu­bo­vo vei­ka­lus21. Iš Ru­si­jos pa­skli­du­si re­vo­liu­ci­nė min­tis pa­li­ko gi­lų pėd­sa­ką T. Vrub­lev­skio pa­sau­lė­žiū­ro­je.

II. In­te­li­gen­tas Ir Len­ki­jos, ir Lie­tu­vos is­to­ri­kų dar­buo­se ga­na pla­čiai ap­tar­ti in­te­li­gen­ ti­jos, kaip so­cia­li­nės gru­pės ar so­cia­li­nio-eti­nio eli­to, at­si­ra­di­mo, funk­ci­jų, eti­nių ar po­li­ti­nių nuo­sta­tų ir ki­ti klau­si­mai. O šia­me sky­riu­je no­rė­tu­me pa­ žvelg­ti į T. Vrub­lev­skį, kaip į bū­din­gą to me­to in­te­li­gen­tą. Jau mi­nė­jo­me, kad T. Vrub­lev­skio ver­ty­bių hie­rar­chi­jo­je svar­bi vie­ta ten­ ka mo­ra­lei. Jis nuo­lat pa­brė­žia, kad mo­ra­liu žmo­gu­mi lai­ky­ti­nas tas, ku­ris el­gia­si pa­gal sa­vo są­ži­nę. Aukš­čiau­sio im­pe­ra­ty­vo per­kė­li­mas iš trans­ce­den­ci­ jos – Die­vo į žmo­gaus vi­dų – są­ži­nę bū­din­gas da­liai to lai­ko­tar­pio in­te­li­gen­ tų. Kaip tik tuo me­tu Len­ki­jo­je pa­ste­bi­ma nau­jo in­te­li­gen­to ti­po – ra­di­ka­lo for­ma­vi­mo­si pra­džia. Tai bu­vo ir pir­mo­ji lais­va­ma­nių ban­ga. Tie­sa, dau­ge­ lis jų vė­liau grį­žo į ti­kė­ji­mą. Šie lū­žiai ryš­kūs ir T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jo­je. Emi­li­jos Vrub­lev­skos įra­šai die­no­raš­ty­je liu­di­ja, kad Ta­dui bai­gus gim­na­zi­ją ji pa­ty­rė rim­tą smū­gį, kai su­pra­to, kad ne­pa­vy­ko iš­auk­lė­ti sū­naus pa­vyz­din­ gu ka­ta­li­ku22. Ta­čiau jau XIX a. pabaigoje–XX a. pra­džio­je ap­tin­ka­me daug po­žy­mių, ro­dan­čių, kad T. Vrub­lev­skis ko­re­ga­vo šią nuo­sta­tą. Hi­po­te­tiš­kai ga­li­me tvir­tin­ti, kad jis XIX a. pa­bai­go­je ban­dė įsto­ti į jė­zui­tų or­di­ną, vė­liau ak­ty­viai ben­dra­dar­bia­vo su Vil­niaus vys­ku­pais, pa­lai­kė ry­šius su tur­būt pa­grin­di­niu ka­ta­li­kiš­ko­jo mo­der­niz­mo pro­pa­guo­to­ju tar­pu­ka­rio Len­ki­jo­je Ma­ri­ ja­nu Zdzie­chov­skiu (Ma­rian Zdzie­chow­ski) ir t. t. Ta­čiau grįž­ki­me į jau­nys­tės me­tus. Tuo tarps­niu T. Vrub­lev­skis daž­nai mąs­to apie sko­lą. Lai­kas, pra­leis­tas gim­na­zi­jo­je, vė­liau Pe­ter­bur­ge, Me­di­ci­ nos-chi­rur­gi­jos aka­de­mi­jo­je, ver­tė kel­ti sau klau­si­mą – ko­kia kai­na jis ga­li siek­ti ži­nių? At­sa­ky­mas ro­dė­si ne­sun­kiai ran­da­mas. Pa­verg­ta liau­dis sa­vo kas­   ABRAMAVIČIUS, V. Ta­das Vrub­lev­skis. Vil­nius, 1960, p. 5–6.   Dzien­nik Ta­deus­za Wróblew­skie­go przez mat­kę Emil­ją z Be­niow­skich Wróblew­ską (1859–1886). LMAVB, f. 9, b. 149, lap. 96. 21 22

18

die­ni­niu triū­su su­da­rė jiems, in­te­li­gen­tams, ga­li­my­bę gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą. To­dėl in­te­li­gen­tas tu­ri pa­nau­do­ti sa­vo ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus sko­lai grą­žin­ti23. Čia ga­ li­me įžvelg­ti ir Ru­si­jos na­rod­ni­kų ide­o­lo­gi­jos įta­ką. Sko­los grą­ži­ni­mo rei­ka­las ko­re­guo­ja ir pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mą. Pra­džio­je jis ke­ti­no sek­ti tė­vo pė­do­mis ir pa­si­rin­ko me­di­ko spe­cia­ly­bę. Ta­čiau lai­kas, pra­leis­tas ka­lė­ji­me ir trem­ty­ je, pa­kei­tė šį nu­si­sta­ty­mą. Nors ir karš­tai mo­ti­nos at­kal­bi­nė­ja­mas, jis tvir­tai nu­spren­džia stu­di­juo­ti tei­sę. To­kį pa­si­rin­ki­mą T. Vrub­lev­skis ar­gu­men­tuo­ja tuo, kad tik tei­sės fa­kul­te­te dės­to­mi vi­suo­me­nės moks­lai, taip pat tei­sės stu­di­ jos jam leis vė­liau gi­lin­tis į len­kų vi­suo­me­nės že­mu­ti­nių sluoks­nių tei­si­nius ir tur­ti­nius san­ty­kius, leis gin­ti tuos vi­suo­me­nės sluoks­nius, nes pa­tys jie ne­iš­si­ la­vi­nę ir ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti sa­vo in­te­re­sais24. Šis pa­si­rin­ki­mas di­džia da­li­mi ir nu­lė­mė to­les­nį T. Vrub­lev­skio li­ki­mą. Be­je, T. Vrub­lev­skio ap­mąs­ty­muo­se ran­da­me vi­sus tuos ele­men­tus, ku­ rie bū­din­gi to me­to len­kų pe­ri­odi­ko­je ap­ra­šo­mam in­te­li­gen­to ti­pui: dar­bo kul­tas, pro­fe­si­nio ly­gio kė­li­mas, ma­žų dar­bų ver­tės iš­aukš­ti­ni­mas ir t. t.25 Ir dar vie­ną ben­drą bruo­žą T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo su sa­vo me­to in­te­li­gen­tais – in­di­fe­ren­tiš­kas, o kar­tais net ir nei­gia­mas po­žiū­ris į ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių kau­pi­mą. Ši nuo­sta­ta ryš­ki ir T. Vrub­lev­skio laiš­kuo­se bro­liui Au­gus­ti­nui: „Iš­ug­dyk sa­vy­je jaus­mą, kad tik tiek tu­ri tei­sę į ma­te­ria­li­nes ver­ty­bes, kiek tau jos ga­li pa­tar­nau­ti vi­suo­me­ni­nia­me dar­be“26. Es­mė bu­vo ne tik ta, kad in­te­li­gen­ti­ja var­giai ras­da­vo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nių. T. Vrub­lev­skis, dirb­da­mas ad­vo­ka­tu, tu­rė­jo ge­rą re­pu­ta­ci­ją ir ne­blo­gai už­si­dirb­da­vo. Ta­čiau di­de­lė da­ lis jo lė­šų nu­ei­da­vo kny­goms pirk­ti, įvai­riems lab­da­ros ar vi­suo­me­ni­niams rei­ka­lams. Tie­siog in­te­li­gen­tas ne­tu­rė­jo tei­sės gy­ven­ti ge­riau nei tie, ku­rių in­te­re­sus jis gy­nė. To­kie mo­ra­li­niai im­pe­ra­ty­vai for­ma­vo ir ati­tin­ka­mą po­žiū­rį į šei­mos su­kū­ri­mą. Po­li­ti­nės rep­re­si­jos, sun­kios ma­te­ria­li­nės są­ly­gos, ne­aiš­ki at­ei­ties per­spek­ty­va kū­rė ne­pa­lan­kias są­ly­gas šei­my­ni­niam gy­ve­ni­mui. Be to, šei­ma kar­tu reiš­kė ir nau­jas pa­rei­gas. Tuo ta­pu T. Vrub­lev­skis ma­no, kad jo pa­šau­ ki­mas – tar­nau­ti vi­suo­me­nei27. Tai ne­reiš­kia, kad iš vi­so at­me­ta­ma lai­min­gų,   T. Vrub­lev­skio 1878 m. rug­sė­jo 6 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 105.   T. Vrub­lev­skio 1882 m. va­sa­rio 22 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 31. 25   Ten pat; CZEPULIS-RASTENIS, R. Wzór oso­bo­wy in­te­li­gen­ta pols­kie­go w świet­le wspom­nień pośmiert­nych (1863–1872). Iš In­te­li­genc­ja Pols­ka pod za­bo­ra­mi. Wars­za­wa, 1978, p. 165, 167 ir kt. 26   T. Vrub­lev­skio 1882 m. rug­sė­jo 11 d. laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2045b, lap. 16. 27   T. Vrub­lev­skio 1882 m. ko­vo 27 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 38–39. 23 24

19

ar­ba, kaip T. Vrub­lev­skis sa­ko, mo­ra­li­nių, ve­dy­bų ga­li­my­bė. Tik ta­da ne­tu­ri bū­ti sa­va­nau­diš­ko in­te­re­so ar vien kū­niš­kos mei­lės, o ve­dy­bos mo­ra­lios ta­ da, kai pa­rem­tos abi­pu­se mei­le28. Ta­čiau tai bu­vo jau XIX am­žiaus ant­ro­ji pu­sė – psi­cho­lo­giz­mo ir in­di­vi­du­a­liz­mo am­žius. XIX a. pir­mo­jo­je pu­sė­je in­te­li­gen­tui, dar vei­kia­mam fe­o­da­li­nės kul­tū­ros, vien­gun­gys­tė ne­bu­vo jo­kia tra­ge­di­ja, o XIX a. ant­ro­jo­je pu­sė­je šis klau­si­mas įgau­na vi­sai ki­tą at­spal­vį. Kaip jau pa­žy­mė­ta mū­sų is­to­riog­ra­fi­jo­je, tuo me­tu „ap­ta­ria­ma as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo pro­ble­ma da­rė­si vis svar­bes­nė, vie­nat­vės ir su­sve­ti­mė­ji­mo po­jū­tis vis ašt­res­nis“29. Moks­las Pe­ter­bur­ge ir Var­šu­vo­je, ka­lė­ji­mas ir trem­tis, vė­liau vėl stu­di­jos Pe­ter­bur­ge, ir vi­są lai­ką to­li nuo gi­mi­nių – aiš­ku, kad tai ko­re­ga­ vo ir T. Vrub­lev­skio po­žiū­rį į šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą. Kol bu­vo gy­vi tė­vai, jis ne­si­jau­tė toks vie­ni­šas, ta­čiau mi­rus mo­ti­nai T. Vrub­lev­skis jau pra­de­da gal­ vo­ti apie ve­dy­bas30. Ves­ti jam taip ir ne­pa­vy­ko, ta­čiau vie­ni­šu­mo jis sten­gė­si vi­saip iš­veng­ti. Gar­sio­jo lei­te­nan­to Šmid­to sū­naus glo­bo­ji­mą taip pat bū­tų ga­li­ma bent jau iš da­lies aiš­kin­ti ši­taip su­si­klos­čiu­siu T. Vrub­lev­skio as­me­ni­ niu gy­ve­ni­mu.

III. LDK pi­lie­tis T. Vrub­lev­skio pa­si­rink­ta pro­fe­si­ja ir dar­bo po­bū­dis ke­lia ne­ma­žai sun­ku­ mų, kai ke­ti­na­ma re­konst­ruo­ti jo po­li­ti­nės min­ties rai­dą, nes esa­ma ne­daug ra­šy­tų ir skelb­tų dar­bų, o ir juo­se daž­niau­siai nag­ri­nė­ja­mi tam tik­ri tei­si­niai vie­no ar ki­to da­ly­ko as­pek­tai ar­ba per­tei­kia­mos ki­tų au­to­rių min­tys. Juk ir si­tu­a­ci­ja bu­vo pa­lan­kes­nė idė­joms reikš­ti žo­džiu. Šio­je straips­nio da­ly­je ir mė­ gin­si­me re­konst­ruo­ti T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­ją. 1. Nu­skriaus­tų­jų pu­sė­je Klau­si­mas, ko­kios vi­suo­me­nės ar jos da­lies in­te­re­sai, T. Vrub­lev­skio ma­ ny­mu, yra pir­ma­ei­liai, svar­biau­sias jo po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­jo­je. Bū­tent čia di­džia da­li­mi glū­di T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nės veik­los pa­aiš­ki­ni­mas.   T. Vrub­lev­skio 1882 m. rug­sė­jo 27 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 72.   ALEKSANDRAVIČIUS, E. Prieš auš­rą: jau­nie­ji Dau­kan­to bi­čiu­liai. Vil­nius, 1990, p. 166. 30   T. Vrub­lev­skio 1887[?] m. va­sa­rio 9 d.[?] laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2002, lap. 4. 28 29

20

Pir­mo­jo eta­po (iki 1890 m.) pa­grin­di­nis šal­ti­nis yra iš trem­ties bei ka­ lė­ji­mo ra­šy­ti laiš­kai tė­vams ir bro­liui Au­gus­ti­nui. Čia ne­ran­da­me de­ta­laus pa­žiū­rų iš­dės­ty­mo, ta­čiau epis­to­li­nė me­džia­ga šiuo at­ve­ju yra ne ma­žiau ver­ tin­ga, nes au­to­rius daž­nai at­vi­rai ir emo­ciš­kai dės­to sa­vo nuo­mo­nę įvai­riais, taip pat ir po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo klau­si­mais (tik trem­ties pra­džio­je laiš­kai bu­vo tik­ri­na­mi). Be to, ka­lė­ji­mas ir trem­tis su­da­rė ge­rą ga­li­my­bę ap­mąs­ty­ti sa­vo po­zi­ci­ją. T. Vrub­lev­skio laiš­kuo­se pir­miau­sia dė­me­sį pa­trau­kia, nors ir re­tai, bet vis dėl­to pa­si­tai­kan­čios užuo­mi­nos, kad ta vi­suo­me­nės da­lis, ku­rios in­te­re­sus pir­miau­sia rei­kia gin­ti, yra že­mu­ti­niai so­cia­li­niai sluoks­niai31. Tai­gi do­mi­nuo­ja so­cia­li­nis fak­to­rius. Ga­li­ma pri­si­min­ti, kad bū­tent tai ir nu­lė­mė pro­fe­si­jos pa­ si­rin­ki­mą. Ma­tyt, tuo ir pa­aiš­kin­ti­nas T. Vrub­lev­skio do­mė­ji­ma­sis jau­nys­tė­je so­cia­lis­ti­nė­mis idė­jo­mis. Ta­čiau šie da­ly­kai ne­už­go­žia ki­to di­de­lio rū­pes­čio – Tė­vy­nės li­ki­mo. Nors T. Vrub­lev­skis 1880 m. spa­lio 28 d. laiš­ke tė­vams tei­gia, kad ken­tė­ti jį iš­mo­kiu­si Len­ki­ja32, ta­čiau, kaip ma­ty­ti iš ki­tų laiš­kų, grei­čiau­siai čia kal­ba­ma apie ben­drą Lietuvos–Lenkijos vals­ty­bę, ku­ri jam bu­vo ne­da­lo­ma33. Po trem­ties ap­si­sto­jus Pe­ter­bur­ge, T. Vrub­lev­skio ap­mąs­ty­ muo­se ran­da­si nau­jų ele­men­tų. Gal­būt vie­ni­šu­mas, ku­rį jis nuo­lat jau­tė tarp ben­dra­am­žių, gal Tė­vy­nės il­ge­sys, gal tei­sės is­to­ri­jos stu­di­jos, o gal vis­kas iš kar­to pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti apie są­sa­ją – jo ir to­li­mų pro­tė­vių. 1886 m. jis net pa­reiš­kia, kad tai yra ker­ti­nis jo pa­sau­lė­žiū­ros ak­muo34. Šis is­to­ri­nės sa­vi­mo­ nės su­reikš­mi­ni­mas nė­ra iš­skir­ti­nis tau­ti­nių at­gi­mi­mų epo­cho­je. T. Vrub­lev­skio pa­žiū­ro­se jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma įžvelg­ti to kos­mo­po­li­tiz­ mo, ku­rį pro­pa­ga­vo da­lis to me­to so­cia­lis­tų. Sa­ky­tu­me, net prie­šin­gai – jis gi­na tą pa­tį so­cia­lis­ti­nį ju­dė­ji­mą nuo, T. Vrub­lev­skio nuo­mo­ne, ne­pa­grįs­tai jam pri­ki­ša­mo kos­mo­po­li­tiz­mo35. O ir laik­raš­čių, ku­rių T. Vrub­lev­skis pra­šo jam at­siųs­ti į To­bols­ką, vie­nas pa­grin­di­nių pa­si­rin­ki­mo kri­te­ri­jų – tau­ti­nių in­ te­re­sų gy­ni­mas, ku­ris su­vo­kia­mas kaip prieš­sta­ta ser­vi­lis­ti­nėms nuo­tai­koms. Bet tau­ti­nių in­te­re­sų gy­ni­mas, T. Vrub­lev­skio nuo­mo­ne, ne­tu­ri per­aug­ti į tau­ti­nį egoiz­mą, ku­ris, pa­vyz­džiui, bū­din­gas laik­raš­čiui „Ga­ze­ta Pols­ka“36 ir ku­ris ne­lei­džia rei­kia­mai at­si­žvelg­ti į ki­tų pa­verg­tų tau­tų in­te­re­sus. Ti­kė­ti­na,   T. Vrub­lev­skio 1882 m. va­sa­rio 8 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 29 ir kt.   T. Vrub­lev­skio 1880 m. spa­lio 28 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2043a, lap. 18. 33   T. Vrub­lev­skio 1882 m. va­sa­rio 14 d. laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2045b, lap. 5 ir kt. 34   T. Vrub­lev­skio 1886 m. rug­sė­jo 8 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2046, lap. 46. 35   T. Vrub­lev­skio 1882 m. gruo­džio 7 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 86. 36   T. Vrub­lev­skio 1882 m. ko­vo 12 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 34. 31 32

21

kad pa­lan­kaus po­žiū­rio į ki­tų tau­tų sie­kius for­ma­vi­mui­si tu­rė­jo įta­kos ir įvai­ ria­tau­tė trem­ti­nių su­dė­tis. Vie­na­me iš to me­to laiš­kų T. Vrub­lev­skis pa­va­di­no sa­ve lie­tu­viu37, ta­ čiau tai bu­vo grei­čiau ne tau­ti­nės, bet re­gio­ni­nės sa­vi­mo­nės iš­raiš­ka. Nors T. Vrub­lev­skis au­go len­kiš­kai kal­ban­čios kul­tū­ros ap­sup­ty­je, bet bu­vo pra­mo­ kęs ir lie­tu­vių kal­bos. 1882 m. T. Vrub­lev­skis pra­šo jam at­siųs­ti Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio po­ezi­ją ir ke­lias Pet­ro Vi­lei­šio bro­šiū­ras tam, kad ne­pa­mirš­tų „tiek, kiek jau yra iš­mo­kęs že­mai­tiš­kai“38. Be­je, ir Do­ne­lai­čio kū­ry­bą jis va­di­ na „že­mai­tiš­ka po­ezi­ja“. 1890–1905 m. lai­ko­tar­pis lai­ky­ti­nas svar­biau­siu T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­jo­je, nes bū­tent 1905-ie­ji me­tai lai­ko­mi Kraš­to kon­cep­ci­jos gi­mi­mo da­ta. Ta­čiau kaip tik šis lai­ko­tar­pis skur­džiau­sias šal­ti­nių. 1905 m. re­vo­liu­ci­jos lai­ko­tar­piu T. Vrub­lev­skį jau ma­to­me kra­jov­cų bū­ ry­je. Tai­gi lū­žis įvy­ko ties am­žių san­dū­ra. Tad kas pa­ska­ti­no T. Vrub­lev­skį už­im­ti to­kią po­zi­ci­ją? Svar­biau­sias veiks­nys ne­abe­jo­ti­nai bu­vo gu­dų, o dar la­biau – lie­tu­vių tau­ti­nis są­jū­dis. Kaip tik tuo me­tu su­ak­ty­vė­jo T. Vrub­lev­skio ry­šiai su lie­tu­vių tau­ti­nio są­jū­džio vei­kė­jais. Nuo 1898 m. T. Vrub­lev­skio pa­dė­jė­ju dir­bo Jo­nas Vi­lei­šis. Iš pas­ta­ro­jo pri­si­mi­ni­mų aiš­kė­ja, kad ir dau­ giau lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­kė­jų kon­tak­ta­vo su ad­vo­ka­tu39. 1904 m. Po­vi­lą Vi­šins­kį teis­me gy­nė T. Vrub­lev­skis. Ir ki­tą kra­jov­cą – My­ko­lą Röme­rį ry­šiai su lie­tu­vių tau­ti­nio są­jū­džio vei­kė­jais, tik jau Pa­ry­žiu­je, pa­stū­mė­jo Kraš­to kon­cep­ci­jos link40. Nuo 1905 m. tau­ti­nės pro­ble­mos tam­pa pa­grin­di­niu T. Vrub­lev­skio rū­ pes­čiu. Jis sie­kia pri­si­dė­ti prie tai­kios tri­jų LDK et­no­kul­tū­ri­nių ben­dri­jų – lie­tu­vių, len­kų ir gu­dų ko­eg­zis­ten­ci­jos41. To­kia po­zi­ci­ja bu­vo bū­din­ga vi­ siems kra­jov­cams, ta­čiau T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo spe­ci­fi­nį po­žiū­rį į LDK len­ kus. „Przeg­ląd Wi­leński“ re­dak­to­rius L. Ab­ra­mo­vi­čius LDK len­kus trak­ta­ vo kaip et­no­kul­tū­ri­nę ben­dri­ją, be­si­ski­rian­čią nuo et­ni­nės Len­ki­jos len­kų, o T. Vrub­lev­skis vi­sus len­kus lai­kė vie­nu et­no­kul­tū­ri­niu vie­ne­tu42. Šią jo nuo­sta­ tą smul­kiau pa­ko­men­tuo­si­me vė­liau. Su tuo su­si­jęs ir ki­toks tau­tos sam­pra­tos trak­ta­vi­mas. Tau­ti­nei sa­vi­mo­nei, ar­ba sub­jek­ty­viam fak­to­riui, jis tei­kė pri­ori­   T. Vrub­lev­skio 1883 m. ko­vo 16 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 109.   T. Vrub­lev­skio 1882 m. ko­vo 29 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2043a, lap. 32–33. 39   VILEIŠIS, J. Ad­vo­ka­to Vrub­lev­skio at­min­čiai. LMAVB, f. 12, b. 2528, lap. 2–3. 40   RÖMERIS, M. Pri­si­mi­ni­mai, 1903–1905 me­tai. VUB, f. 75, b. 10, lap. 5. 41   WRÓBLEWSKI, T. S. Sej­my pro­winc­jo­nal­ne i ob­ro­na praw mniej­szości. Kijów, 1906, p. 11. 42   Przemówie­nie red. L. Ab­ra­mo­wic­za. Przeg­ląd Wi­leński, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 4–7. 37 38

22

te­tą prieš ob­jek­ty­viuo­sius – is­to­ri­nį, ge­og­ra­fi­nį, kul­tū­ri­nį ir t. t. Nors pas­ta­rų­ jų taip pat ne­eli­mi­na­vo. Ši te­ma daž­na T. Vrub­lev­skio ir L. Ab­ra­mo­vi­čiaus gin­čuo­se. „Przeg­ląd Wi­leński“ re­dak­to­riaus nuo­mo­ne, ob­jek­ty­vūs fak­to­riai tu­ri di­de­lę reikš­mę. Ši nuo­sta­ta nuo­sek­liai iš­plau­kė iš vi­sos L. Ab­ra­mo­vi­čiaus kon­cep­ci­jos. Mat pri­pa­ži­nus ge­og­ra­fi­nio, o ypač is­to­ri­nio fak­to­riaus svar­bą, da­ro­si aki­vaiz­dus LDK, kaip po­li­ti­nio vie­ne­to, at­ski­ru­mas. Tai ir yra pa­grin­ das LDK len­kų et­no­kul­tū­ri­niam at­ski­ru­mui ak­cen­tuo­ti. Tuo tar­pu T. Vrub­ lev­skio po­zi­ci­ja yra sun­kiau in­ter­pre­tuo­ja­ma43. Svar­bi čia yra ta ap­lin­ky­bė, kad pa­grin­di­niai Kraš­to kon­cep­ci­jos opo­nen­tai bu­vo na­cio­na­lis­tai (ne­svar­bu, ku­riai tau­tai jie at­sto­vau­tų), ku­rie taip pat į pir­mą vie­tą kė­lė ob­jek­ty­vius fak­to­ rius. Tik čia pir­miau­sia bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma kal­ba, pa­pro­čiai ir pan. Kra­jov­cai ban­dė pa­ro­dy­ti šių fak­to­rių lai­ki­nu­mą pa­ly­gin­ti su am­ži­nais (is­to­ri­niu, ge­og­ra­ fi­niu)44. Ta­čiau kra­jov­cams ne­pa­vy­ko kiek pla­čiau pa­skleis­ti sa­vo idė­jų. To­dėl T. Vrub­lev­skio pa­stan­gos ar­gu­men­tuo­ti sa­vo po­zi­ci­ją ki­to­mis ka­te­go­ri­jo­mis ga­li bū­ti trak­tuo­ti­nos kaip rim­tes­nės at­sva­ros na­cio­na­lis­tams pa­ieš­kos. Juk tau­ti­nės sa­vi­mo­nės, kaip svar­biau­sio tau­tą api­brė­žian­čio fak­to­riaus, ak­cen­ ta­vi­mas iš­ke­lia į pir­mą vie­tą kiek­vie­no žmo­gaus in­di­vi­du­a­lų ap­si­spren­di­mą. O tai, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei kon­junk­tū­rai, ga­li su­teik­ti pro­gą ir Kraš­to kon­cep­ ci­jai įgy­ven­din­ti. Ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos to­kiai T. Vrub­lev­skio po­zi­ci­jai ir jo prie­ rai­ša prie Len­ki­jos. Kraš­to kon­cep­ci­jos pro­pa­ga­vi­mas ne­truk­dė jam bū­ti ir Len­ki­jos pat­rio­tu. Pa­vyz­džiui, lei­te­nan­to Piot­ro Šmid­to teis­me jis bu­vo pa­ klaus­tas, ko­dėl ėmė­si gin­ti ru­sų re­vo­liu­cio­nie­rių. Į tai ad­vo­ka­tas at­sa­kė: „Į ži­nią apie ko­vą už lais­vę ir tei­sin­gu­mą Len­ki­ja vi­sa­da at­sa­ky­da­vo: Esu. Taip pat ir ma­no bu­vi­mas čia te­gu bū­na tuo Esu“45. Gal­būt sa­vi­mo­nės ak­cen­ta­ vi­mas tu­rė­jo pa­dė­ti T. Vrub­lev­skiui pri­si­tai­ky­ti prie šio du­a­liz­mo. Ga­lė­jo to­ kią T. Vrub­lev­skio nuo­sta­tą są­ly­go­ti ir laiš­ke Ni­ko­la­jui Ba­že­no­vui pa­reikš­ ta vil­tis, kad jis ti­ki „vie­nin­gos eu­ro­pi­nės kul­tū­ros at­ei­ti­mi“46. To­kiu at­ve­ju gre­ta tau­tiš­ku­mo ir pi­lie­tiš­ku­mo at­si­ran­da nau­ja ver­ty­bė – eu­ro­pie­tiš­ku­mas. L. Ab­ra­mo­vi­čiaus ir dau­ge­lio ki­tų kra­jov­cų ak­cen­tuo­ti is­to­ri­nis ir ge­og­ra­fi­nis   Ten pat; WRÓBLEWSKI, T. Naród i sa­mo­ok­reśle­nie na­ro­do­we. Wil­no, 1919, p. 4.   Kra­jov­cai ban­dė grįs­ti sa­vo po­zi­ci­ją ob­jek­ty­viais fak­to­riais, ta­čiau at­ei­ty­je, jų ma­ny­mu, ne ma­žiau svar­bus ir pi­lie­ti­nis kiek­vie­no in­di­vi­do ap­si­spren­di­mas. Ne­nei­gė sub­jek­ty­vaus fak­to­ riaus reikš­mės ir na­cio­na­lis­tai, tik jiems tai bu­vo ma­žiau svar­bu. Kraj i naród. Przeg­ląd Wi­leński, 1923, 19 sierp. (Nr. 13), p. 1–2. 45   PONARSKI, Z. Ad­wo­kat Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski (1858–1925). Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­kiej, Wars­za­wa, 1976, [ser.] 1, p. 59. 46   T. Vrub­lev­skio 1910 m. ge­gu­žės 15 d.[?] laiš­kas N. Ba­že­no­vui. LMAVB, f. 7, b. 983, lap. 3. 43 44

23

fak­to­riai tu­ri aiš­kią pa­sto­vu­mo di­men­si­ją ir var­gu ar ku­ria prie­lai­das Eu­ro­pai vie­ny­tis. Tuo tar­pu sa­vi­mo­nė pa­si­žy­mi nuo­la­ti­ne di­na­mi­ka. Nei Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras, nei jo pa­da­ri­niai ne­pa­kei­tė T. Vrub­lev­skio po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu. 2. Kraš­to kon­cep­ci­jos link Nė­ra aiš­ku, ko­kią at­ei­ties vi­zi­ją T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo iki 1905 m. Ben­dra­dar­bia­vi­mas su len­kų so­cia­lis­tais ro­dy­tų, kad jis do­mė­jo­si šia ide­o­lo­gi­ja. Ta­čiau nė­ra jo­kio pa­grin­do teig­ti, kad bū­tų ta­pęs jos adep­tu. Su­si­do­mė­ji­mą so­cia­lis­ti­nė­mis idė­jo­mis iš da­lies ga­lė­tu­me aiš­kin­ti, pa­sak L. Kši­vic­kio, „jaus­ mi­ne jau­nys­tės maiš­to“ iš­raiš­ka47. Apie 1905 m. su­si­for­ma­vu­si kra­jov­cų idė­ji­nė-po­li­ti­nė kryp­tis sie­kė vi­sų bu­vu­sios LDK že­mių gy­ven­to­jų kon­so­li­da­ci­jos pi­lie­ti­niu pa­grin­du. Kaip jau mi­nė­ta, net ir idė­ji­niu-po­li­ti­niu po­žiū­riu tarp jų ne­bu­vo vie­ny­bės. Tai­gi ir T. Vrub­lev­skio Kraš­to kon­cep­ci­ja tu­rė­jo sa­vų ypa­tu­mų. Iš­sa­miai jis sa­vo pro­gra­mą iš­dės­tė 1919 m. iš­leis­to­je bro­šiū­ro­je „Tau­ta ir tau­ti­nis ap­si­spren­di­ mas“48. Pra­džio­je yra pa­tei­kia­ma ret­ros­pek­ty­vi­nė šios pro­gra­mos ap­žval­ga. To­liau T. Vrub­lev­skis siū­lo tau­ti­nių prieš­ta­ra­vi­mų spren­di­mo me­cha­niz­mą. Tau­ti­nių vals­ty­bių su­kū­ri­mas ne­iš­spręs šių rei­ka­lų, nes ne­įma­no­ma vi­sus tau­ tos na­rius su­jung­ti į vie­ną vals­ty­bę. Iš­ei­tį jis ma­to tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų kū­ri­ me, t. y. tos ar ki­tos tau­tos in­di­vi­dai tel­kia­si į kor­po­ra­ci­jas, ku­rios kul­tū­ros, švie­ti­mo ir pa­na­šius klau­si­mus tvar­ko au­to­no­miš­kai. Jei kur nors kom­pak­ tiš­kai gy­ve­na­ma vie­nos tau­tos, ta­da po­li­ti­nė val­džia at­lie­ka ir tas funk­ci­jas, ku­rios pri­klau­so tau­ti­nei kor­po­ra­ci­jai. Gin­čy­ti­nų te­ri­to­ri­jų klau­si­mai tu­ri bū­ti spren­džia­mi re­fe­ren­du­mo ke­liu. Tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų idė­ją T. Vrub­lev­skis pro­pa­ga­vo jau 1905 m. re­vo­liu­ci­jos lai­ko­tar­piu49. Šią idė­ją jis pa­si­sko­li­no iš aust­ro­mark­sis­tų Oto Bau­e­rio (Ot­to Bau­er), Kar­lo Re­ne­rio (Karl Ren­ner) ir kt. Aust­ri­jos so­cial­de­mok­ra­tai tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų idė­ją su­for­ma­vo pa­čio­ je XIX a. pa­bai­go­je, ta­čiau prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ši pro­gra­ma ne­be­bu­

  HASS, L. Pokolenia inteligencji Królewstwa Polskiego. Przegląd historyczny, 1974, t. 65, z. 2, p. 307. 48   WRÓBLEWSKI, T. Naród i sa­mo­ok­reśle­nie na­ro­do­we. Wil­no, 1919, p. 4. 49   WRÓBLEWSKI, T. S. Sej­my pro­winc­jo­nal­ne i ob­ro­na praw mniej­szości. Kijów, 1906, p. 6 ir kt. 47

24

vo to­kia pa­trauk­li50. Šiuo­se T. Vrub­lev­skio svars­ty­muo­se ne­nu­ro­do­ma kon­kre­ti te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mas šis prin­ci­pas. Tai ga­lė­tų reikš­ti, kad tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų kū­ri­mas tu­rė­tų tap­ti uni­ver­sa­lia prie­mo­ne spręs­ti tau­ti­nes pro­ble­mas. Vis dėl­to ad­vo­ka­tui la­biau­siai rū­pi bu­vu­sių LDK že­mių li­ki­mas. Te­ri­to­ri­nė-kul­tū­ri­nė au­to­no­mi­ja ne­bū­tų iš­nar­plio­ju­si čia su­si­py­nu­sių tau­ti­nių prieš­ta­ra­vi­mų. Lik­tų Vil­niaus, ku­rį ir lie­tu­viai, ir len­kai, ir gu­dai lai­kė sa­vu, pro­ble­ma. Pa­si­tel­kęs ne te­ri­to­ri­nį, bet per­so­na­li­nį prin­ci­pą, ad­vo­ka­tas mė­gi­no ieš­ko­ti iš­ei­ties. Ta­da Vil­nius tap­tų po­li­ti­niu vals­ty­bės cen­tru, o vi­sos et­no­kul­tū­ri­nės ben­dri­jos ga­lė­tų sa­va­ran­kiš­kai tvar­ky­ti kul­tū­ri­nius ir švie­ti­mo rei­ka­lus. Ir lie­tu­viams, ir gu­dams LDK su­kū­ri­mas bū­tų pri­im­ti­nas, nes tau­ ti­nių kor­po­ra­ci­jų prin­ci­pas tu­rė­tų juos ap­sau­go­ti nuo po­lo­ni­za­ci­jos, ku­rios grės­mę jie ma­tė įvai­riuo­se LDK pro­jek­tuo­se. Šis pro­jek­tas gal ne­at­ro­dys tiek uto­piš­kas, jei pa­ban­dy­si­me jį pa­ly­gin­ti su na­cio­na­lis­tų ir kra­jov­cų siū­lo­mais mo­de­liais. Na­cio­na­lis­tai siū­lė kur­ti vals­ty­ bę, ku­rios pa­grin­di­nis (vie­nin­te­lis) kom­po­nen­tas bū­tų kul­tū­ri­niu na­rių ben­dru­mu be­si­re­mian­ti tau­ta (t. y. tai, ką vo­kie­čiai va­di­na Kul­tur­na­tion). O krajov­ cai siū­lo pi­lie­ti­niu pa­grin­du be­si­re­mian­čios vals­ty­bės mo­de­lį (Sta­at­sna­tion). T. Vrub­lev­skis pa­si­sa­ko už šių dvie­jų kon­cep­ci­jų sin­te­zę: yra ir kul­tū­ri­niu ben­dru­mu be­si­re­mian­ti ins­ti­tu­ci­ja (tau­ti­nė kor­po­ra­ci­ja), ir pi­lie­ti­nis-po­li­ti­nis tau­ tos mo­de­lis (LDK). Tai bū­tų lyg tar­pi­nis va­rian­tas ir kom­pro­mi­so pa­grin­das. Kar­tu kor­po­ra­ty­vi­nė idė­ja ko­re­guo­ja vals­ty­bės reikš­mę. T. Vrub­lev­skis ap­skri­tai „jo­kio vals­ty­bin­gu­mo ne­lai­kė kul­tu, jam vals­ty­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja ne­ bu­vo sa­vi­tiks­lis da­ly­kas, tai tik per­ei­na­mo­ji ben­dro su­ei­gi­nio gy­ve­ni­mo nor­ma kar­tu su ki­to­mis vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų for­mo­mis“51. Jau ket­vir­ta­ja­me de­ šimt­me­ty­je pa­na­šios nuo­sta­tos vals­ty­bės at­žvil­giu lai­kė­si ir M. Röme­ris. Ji­sai siū­lė ši­taip spręs­ti tau­ti­nius kon­flik­tus: kur­ti Pa­neu­ro­pą, ku­ri tu­rė­tų bū­ti „vie­ nin­ga uni­ta­ri­nė Eu­ro­pos te­ri­to­ri­nė (vi­sos ar ne vi­sos Eu­ro­pos te­ri­to­ri­jos – tai ki­tas klau­si­mas) vals­ty­bė ir kar­tu kaip fe­de­ra­ci­ja ne te­ri­to­riš­kai na­cio­na­li­ nių vals­ty­bių, bet per­so­na­li­nių (tau­tinių) jun­gi­nių: or­ga­ni­zuo­tų au­to­no­mi­nių tau­tų, jų kor­po­ra­ty­vi­nių sin­di­ka­tų. Vi­sos gry­nai te­ri­to­ri­nės vals­ty­bės funk­ci­ jos bū­tų per­leis­tos uni­ta­ri­nei vie­nin­gai, te­ri­to­ri­nei ir na­cio­na­li­nei Pa­neu­ro­ pos vals­ty­bei, o vi­sos kul­tū­ri­nės-vie­šo­sios funk­ci­jos bū­tų re­zer­vuo­tos pa­ri­te­ ti­niams fe­de­ra­ci­jos na­riams – sin­di­ka­li­zuo­tiems tau­ti­niams jun­gi­niams“52.   ZWITTER, F. Les pro­blèmes na­tio­naux dans la mo­nar­chie des Habs­bourg. Be­og­rad, 1960, p. 132–135. 51   Przemówie­nie red. L. Ab­ra­mo­wic­za. Przeg­ląd Wi­leński, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 4–7. 52   RÖMERIS, M. Na­cio­na­liz­mas ir vals­ty­bė. Kul­tū­ra, 1932, Nr. 6/7, p. 327. 50

25

Ta­čiau grįž­ki­me prie T. Vrub­lev­skio. Tu­rint min­ty jo puo­se­lė­tas tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų bei ben­dros eu­ro­pi­nės kul­tū­ros idė­jas, ga­li­ma pa­aiš­kin­ti, ko­dėl jis ne­no­rė­jo pri­pa­žin­ti LDK len­kų et­no­kul­tū­ri­nio sa­vi­tu­mo. Juk vie­nin­go­je Eu­ro­po­je, to­kio­je, ko­kio­je ją įsi­vaiz­da­vo T. Vrub­lev­skis ar M. Röme­ris, ne­tu­ rė­tų lik­ti vals­ty­bi­nių sie­nų, tad T. Vrub­lev­skiui ne­be­rei­kės spręs­ti di­le­mos – mei­lė Len­ki­jai ar mei­lė is­to­ri­nei Lie­tu­vai. To­kią T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo at­ei­ties vi­zi­ją, ta­čiau jis ne­bu­vo pra­ra­dęs ir re­a­ly­bės po­jū­čio. Ide­a­laus va­rian­to įgy­ven­di­ni­mas bu­vo ati­de­da­mas to­les­nei at­ei­čiai, o vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je jis pa­si­sa­ky­da­vo už mo­der­nio­sios LDK kū­ri­mą. Šiek tiek ši po­zi­ci­ja bu­vo pa­ko­re­guo­ta Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais. 1918 m. laiš­ke L. Ab­ra­mo­vi­čiui T. Vrub­lev­skis tei­gia, jog ge­riau­sia iš­ei­ tis yra fe­de­ra­ci­ja „nuo Re­ve­lio (Tar­tu) iki Ode­sos“, ku­ri ap­im­tų ir Len­ki­ją, duo­da­ma jai iš­ėji­mą prie dvie­jų jū­rų53. Ta­čiau ad­vo­ka­tas aiš­kiai su­vo­kė, kad iš prie­spau­dos iš­si­va­da­vu­sios tau­tos sie­kia sa­vo­jo vals­ty­bin­gu­mo ir bet ko­kia fe­de­ra­lis­ti­nė kon­cep­ci­ja joms ro­do­si ne­pri­klau­so­my­bės su­var­žy­mu. Ta­čiau, T. Vrub­lev­skio nuo­mo­ne, mo­der­nių­jų vals­ty­bių plė­to­tė ne­iš­ven­gia­mai at­ves į fe­de­ra­ci­nę san­tvar­ką. Ir tai vi­siš­kai ne­pri­eš­ta­rau­ja tau­ti­nių vals­ty­bių eg­zis­ta­vi­ mui. Be­je, ir po ka­ro ad­vo­ka­tas aiš­kiai pa­si­sa­ko už fe­de­ra­ci­ją „tarp Suo­mi­jos įlan­kos ir Juo­do­sios bei Ad­ri­jos jū­rų“54. Pri­si­mi­nus T. Vrub­lev­skio ti­kė­ji­mą „ben­dra eu­ro­pi­nės kul­tū­ros at­ei­ti­mi“ pa­aiš­kė­ja, kad fe­de­ra­ci­jos rė­mų iš­plė­ti­ mas (nuo bu­vu­sių LDK že­mių iki vals­ty­bės tarp Bal­ti­jos ir Juo­do­sios jū­rų) ne­ro­do jo­kio es­mi­nio po­ky­čio T. Vrub­lev­skio kon­cep­ci­jo­je. Ta­čiau ne tik tau­ti­nių san­ty­kių ar tei­si­nių pro­ble­mų ap­ta­ri­mas bū­din­gas T. Vrub­lev­skio LDK vi­zi­jai. Pa­sak Ele­nos Römer-Ochen­kov­skos (He­le­na Romer-Ochen­kow­ska), T. Vrub­lev­skis įsi­vaiz­da­vo vėl at­gi­ju­sią LDK ir Len­ ki­jos są­jun­gą kaip tei­sin­gu­mo įsi­kū­ni­ji­mą, trau­kian­tį prie sa­vęs „kil­nu­mu ir dva­sios jė­ga“55. Ad­vo­ka­tas su­pra­to, kad jo ide­a­las bus įgy­ven­din­tas tik ta­da, kai šū­kis „ly­gūs su ly­giais“ įeis į „tau­tų kū­ną ir krau­ją“56. Tai aiš­kiai ro­dė, kad jam bu­vo ne­sve­ti­ma min­tis apie ra­di­ka­lų vi­suo­me­nės mo­ra­lės at­nau­ji­ni­mo bū­ti­nu­mą.   Cre­do po­li­tyc­zne T. Wróblew­skie­go. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 5.   WRÓBLEWSKI, T. Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa. Pa­ra­šas: Juod­var­nis. Wil­no, 1921, p. 35. 55   ROMER-OCHENKOWSKA, H. Ś. p. Ta­deusz-Sta­nisław Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Hel. Ro­ mer. Kur­jer Wi­leński, 1925, 11 lip. (Nr. 153), p. 2–3; ROMER-OCHENKOWSKA, H. Wspom­ nie­nie o ś. p. Ta­deus­zu Wróblew­skim. Pa­ra­šas: Hel. Ro­mer. Ku­rier Wi­leński, 1931, 28 paźdz. (Nr. 249), p. 2. 56   WRÓBLEWSKI, T. Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa. Pa­ra­šas: Juod­var­nis. Wil­no, 1921, p. 36. 53 54

26

3. Dar­bas prie tau­tos pa­grin­dų Pa­si­rink­da­mas vei­ki­mo me­to­dus T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo gal­vo­je tiek sa­vo puo­se­lė­ja­mą Eu­ro­pos vi­zi­ją, tiek vi­suo­me­ni­nio ir po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo re­a­ly­bę. Šį pa­si­rin­ki­mą taip pat są­ly­go­jo po­žiū­ris į tuo­me­ti­nę vi­suo­me­nės būk­lę. Tai­gi jau­nys­tė­je ma­to­me to, kas „bur­žu­a­ziš­ka ir ba­jo­riš­ka“, nei­gia­mą ver­ti­ni­mą57. Aiš­ku, kad tu­ri­mas min­ty ne ap­skri­tai nei­gia­mas šių so­cia­li­nių sluoks­nių ver­ ti­ni­mas, bet tuo­me­ti­nės jų ver­ty­bės bei elg­se­na. Po su­ėmi­mo su­ži­no­jęs, kad ne tik ca­ro po­li­ci­ja, bet ir va­di­na­mo­ji „pa­do­rio­ji vi­suo­me­nė“ da­ro įvai­rius ne­ma­lo­nu­mus tė­vams, T. Vrub­lev­skis jiems ra­šo: „Ko­kia ne­gar­bė ži­liems plau­kams tų tė­vų, ku­rie sa­vo vai­kų ne tik ne­pa­ ruo­šė vi­suo­me­ni­niam dar­bui, bet dar puo­se­lė­ja juo­se egoiz­mo jaus­mus, ši­taip tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai pri­si­dė­da­mi prie vi­suo­me­nės or­ga­niz­mo nu­skur­di­mo“58. Ta­čiau pats T. Vrub­lev­skis bu­vo šios vi­suo­me­nės da­lis, to­dėl, pa­vyz­džiui, ir jo veik­los me­to­dų iš­ta­kų rei­kia ieš­ko­ti to­je vi­suo­me­ni­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, ku­ri su­si­klos­tė po 1863 m. su­ki­li­mo. T. Vrub­lev­skio jau­nys­tė pra­bė­go tuo me­tu, kai po­zi­ty­vis­ti­nė dar­bo prie pa­grin­dų (pra­ca u pod­staw) kon­cep­ci­ja vy­ra­vo len­kų vi­suo­me­nė­je. Rep­re­si­jų ir per­se­kio­ji­mų at­mo­sfe­roje bu­vo at­si­sa­ko­ma re­vo­liu­ci­nės, kon­spi­ra­ci­nės veik­los ir vi­sos jė­gos su­tel­kia­mos dar­bui švie­ti­ mo, kul­tū­ros sri­ty­se, taip pat bu­vo de­kla­ruo­ja­mas lo­ja­lu­mas ca­riz­mui. De­ vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je T. Vrub­lev­skis ne­dvip­ras­miš­kai pa­si­sa­ko už ra­mų ir il­gą dar­bą „prie tau­tos pa­grin­dų“59. Ta­čiau aiš­ku, kad ne­bū­ta vi­siš­ ko po­zi­ty­vis­ti­nės pro­gra­mos pe­rė­mi­mo. Nau­ja kar­ta ne­no­rė­jo tai­ky­tis nei su esa­ma val­džia, nei su vy­res­nių­jų su­si­tai­kė­liš­ku­mu. Be to, greit pa­si­ro­dė, kad su­griu­vo ir po­zi­ty­vis­tų so­cia­li­nės-eko­no­mi­nės kon­cep­ci­jos. Jau­no­ji kar­ta ypač kri­ti­ka­vo po­zi­ty­vis­tų tei­gi­nį, kad at­ski­ro in­di­vi­do tur­tė­ji­mas pa­kels ir tau­tos ge­ro­vę60. Vis dėl­to iš po­zi­ty­viz­mo T. Vrub­lev­skis pe­rė­mė pa­grin­di­nį sa­vo veik­los prin­ci­pą – tik per vi­sos vi­suo­me­nės švie­ti­mą, jos kul­tū­ri­nio ir mo­ra­li­nio ly­gio kė­li­mą ga­li­mi es­mi­niai po­ky­čiai.   T. Vrub­lev­skio 1882 m. gruo­džio 7 d. laiš­kas tė­vams. LMAVB, f. 7, b. 2045a, lap. 86, 87 ir kt.   ABRAMAVIČIUS, V. Ta­das Vrub­lev­skis. Vil­nius, 1960, p. 8. 59   T. Vrub­lev­skio 1881 m. gruo­džio 27 d. laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2045b, lap. 1–2. 60   T. Vrub­lev­skio 1882 m. rug­pjū­čio 30 d. laiš­kas A. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 2045b, lap. 15; ŻURAWICKA, J. In­te­li­genc­ja wars­zaw­ska w końcu XIX wie­ku. Wars­za­wa, 1978, p. 234. 57 58

27

Ir vė­liau ad­vo­ka­tas ban­dė de­rin­ti da­ly­va­vi­mą po­li­ti­nė­se ak­ci­jo­se, tu­rin­čio­ se kon­kre­čius, trum­pa­lai­kius tiks­lus, su il­go dar­bo rei­ka­lau­jan­čiu vi­sa­pu­siš­ku vi­suo­me­nės at­si­nau­ji­ni­mu. Tai­gi 1890–1905 m. lai­ko­tar­piu jis ak­ty­viai da­ly­va­ vo įvai­rių švie­ti­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je, skai­tė Len­ki­jos is­to­ri­jos, vals­ty­bi­nės tei­sės, li­te­ra­tū­ros pa­skai­tas slap­tuo­se kur­suo­se61. Nuo 1905 m., kai pa­grin­di­niu T. Vrub­lev­skio rū­pes­čiu ta­po tau­ti­nių kon­ flik­tų spren­di­mas, jis vis daž­niau kri­ti­kuo­ja len­kų vi­suo­me­nę. Vil­niaus len­kai jam at­si­ly­gi­na tuo pa­čiu62. Ad­vo­ka­tas ne­ga­lė­jo taiks­ty­tis su na­cio­na­lis­ti­nių nuo­tai­kų au­gi­mu len­kų vi­suo­me­nė­je. Re­zer­vuo­tai T. Vrub­lev­skis žiū­rė­jo į žy­dus, tarp ku­rių ma­tė sio­niz­mo įsi­ga­lė­ji­mą, kas at­ve­dė juos prie be­veik vi­siš­ ko są­sa­jų su ki­tais kraš­to gy­ven­to­jais pra­ra­di­mo63. T. Vrub­lev­skis ne­si­ti­kė­jo grei­tų šios sri­ties per­mai­nų. To­dėl, nors ir da­ly­vau­da­vo įvai­rio­se po­li­ti­nė­se ak­ci­jo­se, bet iš jų ne­lau­kė di­de­lės nau­dos. Ši T. Vrub­lev­skio nuo­sta­ta iš da­lies ga­lė­tų pa­aiš­kin­ti ir jo ne­su­ta­ri­mus su M. Röme­riu. Šis 1911 m. die­no­raš­ty­je ra­šė: „Kiek­vie­nas pra­de­da api­brėž­ti sa­vo veik­los vie­tą ir ap­lin­ką“64. Ši­ta ci­ta­ta įdo­mi tuo, kad to­kią po­zi­ci­ją M. Röme­ris iš­dės­to kaip prieš­prie­šą, jo nuo­mo­ ne, de­struk­ty­viai T. Vrub­lev­skio veik­lai. Net ir re­ziu­muo­da­mas sa­vo veik­lą Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, T. Vrub­lev­skis laiš­ke L. Ab­ra­mo­vi­čiui ra­šė, kad ka­ro me­tu jis lai­kė­si to­liau „nuo ak­ty­vios po­li­ti­kos“, nes len­kų vi­suo­me­ nės dau­gu­mos veik­la sun­kiai de­ri­no­si su kraš­to in­te­re­sais. Jis ap­skri­tai pa­si­sa­ kė prieš to­kią po­li­ti­ką, ku­ri duo­da grei­tus, bet lai­ki­nus re­zul­ta­tus65. Ir pas­ku­ti­niais gy­ve­ni­mo me­tais T. Vrub­lev­skis ne­at­si­sa­kė min­ties, kad bū­tent švie­ti­mo sklai­da ir pi­lie­ti­nio bei po­li­ti­nio są­mo­nin­gu­mo kė­li­mas at­ves į tai­kią vi­sų kraš­to et­no­kul­tū­ri­nių ben­dri­jų ko­eg­zis­ten­ci­ją66.

  ROMER-OCHENKOWSKA, H. Ś. p. Ta­deusz-Sta­nisław Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Hel. Ro­ mer. Kur­jer Wi­leński, 1925, 9 lip. (Nr. 151), p. 2; Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski ja­ko założyciel Bibl­jo­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich. Pa­ra­šas: H. D. Ate­neum Wi­leńskie, 1925/1926, rocz. 3, p. 437. 62   MACKIEWICZ-CAT, S. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Cat. Słowo, 1925, 5 lip. (Nr. 149), p. 2; ABRAMOWICZ, L. Ta­deusz Wróblew­ski: (za­rys życia). Pa­ra­šas: L. A. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 2. 63   WRÓBLEWSKI, T. S. Sej­my pro­winc­jo­nal­ne i ob­ro­na praw mniej­szości. Kijów, 1906, p. 5. 64   RÖMER, M. Dzien­nik, rok 1911. T. 1. LMAVB, f. 138, b. 228, lap. 82. 65   Cre­do po­li­tyc­zne T. Wróblew­skie­go. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 5. 66   Przemówie­nie red. L. Ab­ra­mo­wic­za. Przeg­ląd Wi­leński, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 4–7. 61

28

4. Ta­das Vrub­lev­skis – po­li­ti­kas Nors mus dau­giau do­mi­na T. Vrub­lev­skio veik­la po 1905 m. re­vo­liu­ci­ jos, ta­čiau ke­le­tą epi­zo­dų iš anks­tes­nio pe­ri­odo taip pat rei­kė­tų pa­mi­nė­ti. Var­šu­vo­je jis pa­lai­kė ry­šius su „Pro­le­ta­riat“ gru­pe ir kar­tu su ke­liais jos na­ riais bu­vo su­im­tas. Pa­sak L. Kši­vic­kio, T. Vrub­lev­skis at­si­tik­ti­nai at­si­dū­rė tei­ sia­mų­jų suo­le, nes agi­ta­ci­nė­je veik­lo­je ar­ba ne­da­ly­va­vo vi­sai, ar­ba da­ly­va­vo tik epi­zo­diš­kai. Tie­siog iš smal­su­mo at­ei­da­vo į su­si­rin­ki­mus ir vie­no jų me­tu kar­tu su „Pro­le­ta­riat“ vei­kė­jais bu­vo su­im­tas67. Alek­san­dro Led­nic­kio (Alek­ sandr Led­nic­ki) tvir­ti­ni­mu, XIX a. pabaigoje–XX a. pra­džio­je T. Vrub­lev­skis da­ly­va­vo anar­chis­tų kon­gre­suo­se Is­pa­ni­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je. Pa­mi­nė­ti­na ir tai, kad jo bro­lis Au­gus­ti­nas, pra­džio­je bu­vęs so­cia­lis­tas, vė­liau pa­kry­po į anar­chiz­mą. Tas pats A. Led­nic­kis nu­ro­do, kad tuo pat me­tu ad­vo­ka­tas ne­ šio­jo šv. Pran­ciš­kaus pa­veiks­lė­lį68. Pa­sak ki­tų šal­ti­nių, T. Vrub­lev­skis ta­da mė­ gi­nęs įsto­ti į jė­zui­tų or­di­ną69. O 1898 m. pa­bai­go­je jis kar­tu su ke­liais ben­dra­min­čiais įkū­rė pa­ra­ma­so­ni­nę ne­ošub­rav­cų lo­žę, ku­riai pri­klau­sė Vil­niaus len­kų „grie­ti­nė­lė“. Gy­nė ad­vo­ka­tas ir tuos len­kų dva­ri­nin­kus, ku­rie da­ly­ va­vo Vil­niu­je ati­den­giant pa­min­klą Je­ka­te­ri­nai II, teig­da­mas, kad pas­ta­rie­ji pri­si­dė­jo prie šios ak­ci­jos dėl „sil­pnos po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos“, nors ir ge­rų ke­ ti­ni­mų ve­da­mi70. XIX a. pa­bai­go­je, kaip jau mi­nė­ta, pra­si­de­da T. Vrub­lev­skio ben­dra­dar­bia­vi­mas su lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­kė­jais. Jei­gu dar pa­mi­nė­si­ me, kad šeš­ta­die­ni­niuo­se ne­ošub­rav­cų su­si­rin­ki­muo­se da­ly­vau­da­vo ir len­kų en­de­kų (tau­ti­nių de­mok­ra­tų) vei­kė­jai71, bei pri­si­min­si­me glau­džius ad­vo­ka­to ry­šius su Vil­niaus vys­ku­pais72, tai pa­ma­ty­si­me T. Vrub­lev­skio ap­lin­ko­je po­ li­ti­nių vei­kė­jų, at­sto­vau­jan­čių kuo pla­čiau­siam po­li­ti­nių jė­gų spek­trui. Bet kaip tik to­dėl nė vie­na po­li­ti­nė gru­pė juo iki ga­lo ne­pa­si­ti­kė­jo. Pa­si­rem­ki­me J. Vi­lei­šiu:

  KRZYWICKI, L. Wspom­nie­nia. Wars­za­wa, 1958, t. 3, p. 92.   LEDNICKI, A. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski: wspom­nie­nie pośmiert­nie. Kur­jer Pols­ki, 1925, 10 lip. (Nr. 187), p. 6–7. 69   POSNER, S. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski: wspom­nie­nia. Przeg­ląd Współcześny, Wars­za­wa, 1925, t. 15, Nr. 43, p. 311–316. 70   KRZYWICKI, L. Wspom­nie­nia. Wars­za­wa, 1958, t. 3, p. 98. 71   VILEIŠIS, J. Ad­vo­ka­to Vrub­lev­skio at­min­čiai. LMAVB, f. 12, b. 2528, lap. 3. 72   LEDNICKI, A. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski: wspom­nie­nie pośmiert­nie. Kur­jer Pols­ki, 1925, 10 lip. (Nr. 187), p. 6–7. 67 68

29

„Ra­sit dėl tos prie­žas­ties ir mes, lie­tu­viai, nors ir ger­bė­me Vrub­lev­skį, bet vi­suo­met už­si­lai­kė­me kiek to­liau nuo jo, ne­pil­nai jam pa­si­ti­kė­da­mi“73. Ir vė­liau ad­vo­ka­tas ne­ven­gė kon­tak­tų ir net ben­dra­dar­bia­vo su įvai­rių po­ li­ti­nių sro­vių at­sto­vais, ta­čiau nė su vie­na sro­ve ne­su­sie­da­vo sa­vo li­ki­mo per­ ne­lyg glau­džiai. Iš­im­ti­mi gal bū­tų tik kra­jov­cų idė­ji­nė-po­li­ti­nė kryp­tis, bet juk ir ji ne­bu­vo įga­vu­si aiš­kaus ins­ti­tu­ci­nio pa­vi­da­lo. Var­gu ar be T. Vrub­lev­skio ga­lė­jo ap­si­ei­ti 1904–1905 m. or­ga­ni­zuo­ti au­to­no­mis­tų bū­re­lio pa­si­ta­ri­mai, ku­riuo­se įvai­rioms bu­vu­sių LDK že­mių tau­toms at­sto­vau­jan­tys vi­suo­me­nės vei­kė­jai ban­dė ras­ti są­ly­čio taš­kų. Šie pa­si­ta­ri­mai žlu­go po to, kai lie­tu­viai iš­kė­lė et­no­gra­fi­nį prin­ci­pą kaip pa­grin­di­nį bū­si­mos vals­ty­bės kū­ri­mo prin­ ci­pą (tuo me­tu, tie­sa, svars­ty­ta tik au­to­no­mi­jos ga­li­my­bė). 1905 m. ru­de­nį vy­ku­sia­me Ru­si­jos že­mie­ti­jų at­sto­vų su­va­žia­vi­me ad­vo­ka­tas, be ki­ta ko, tei­gė: „Sa­ky­da­mas mes aš tu­riu min­ty ne tik len­kus, nes bū­da­mas len­kų tau­tos sū­nus tuo pat me­tu esu kraš­to pi­lie­tis...“74 Mū­sų is­to­riog­ra­fi­jo­je pa­si­ro­dė tei­gi­nys, esą T. Vrub­lev­skis kar­tu su A. Led­nic­kiu su­va­žia­vi­mo me­tu pa­si­sa­kė už Lie­tu­vos sa­vi­val­dą au­to­no­mi­nė­je Len­ki­jo­je75. Ne­no­rė­tu­me su­tik­ti su šiuo tei­gi­niu, nes ne­ra­do­me to­kių ad­vo­ka­to min­čių nei jo vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se, nei ku­lu­a­ ruo­se76. O svar­biau­sia, tai prieš­ta­rau­tų T. Vrub­lev­skio pa­žiū­roms ir veik­los me­to­dams. Ba­lo­ti­ruo­da­ma­sis į I Ru­si­jos Dū­mą, ad­vo­ka­tas taip pat pa­reiš­kė esąs Lie­tu­vos (su­prask, bu­vu­sių LDK že­mių) pi­lie­tis. To­kios po­zi­ci­jos jis kvie­tė lai­ky­tis ir 1906 m. ba­lan­džio 23 d. įvy­ku­sio Uk­rai­nos, Vo­ly­nės ir Po­do­ lės len­kų ka­de­tų par­ti­jos (Pols­kie stron­nic­two kon­sty­tu­cyj­no-de­mok­ra­tyc­zne Uk­rai­ny, Wołynia i Po­do­lia) su­si­rin­ki­mo da­ly­vius77. Rei­kia ma­ny­ti, kad to­kių pa­čių in­ten­ci­jų ve­da­mas jis pri­si­dė­jo prie ka­de­tų par­ti­jos stei­gi­mo bu­vu­sio­ se LDK že­mė­se, pra­džio­je rė­mė Vil­niaus vys­ku­po Ed­var­do Ro­po (Ed­ward   VILEIŠIS, J. Ad­vo­ka­to Vrub­lev­skio at­min­čiai. LMAVB, f. 12, b. 2528, lap. 3.   T. Vrub­lev­skio kal­ba zemst­vų at­sto­vų su­va­žia­vi­me 1905 m. rug­sė­jo 25 d. LMAVB, f. 75, b. 125, lap. 137. 75   MIKNYS, R.; ir MOTIEKA, E. Tau­tiš­ko­ji lie­tu­vių de­mok­ra­tų par­ti­ja : idė­ji­nės-po­li­ti­nės kū­ri­mo­si ap­lin­ky­bės. Iš Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. Vil­nius, 1990, t. 1, p. 109. 76   GRINIUS, K. At­si­mi­ni­mai ir min­tys. Chi­ca­go, 1962, t. 2, p. 158. K. Gri­nius, da­ly­va­vęs šia­me su­va­žia­vi­me, nu­ro­do pa­teik­tą lie­tu­viams T. Vrub­lev­skio po­zi­ci­ją: „Ži­no­ma, jei lie­tu­vių tau­tai pa­si­ro­dy­tų nau­din­ga tu­rė­ti sa­vo tau­tos da­lį lais­ves­nė­se są­ly­go­se au­to­no­mi­nė­je Len­ki­jo­je, tai lie­tu­viams te­lie­ka tar­tis su len­kų de­le­ga­ci­ja, ku­rio­mis są­ly­go­mis lie­tu­viams bū­tų pri­im­ti­na taip pa­da­ry­ti“. Bet juk čia kal­ba­ma tik apie Su­val­kų gub., ku­ri tuo me­tu pri­klau­sė Len­ki­jos ka­ra­lys­tei. 77   WRÓBLEWSKI, T. S. Sej­my pro­winc­jo­nal­ne i ob­ro­na praw mniej­szości. Kijów, 1906, p. 11. 73 74

30

von der Ropp) ku­ria­mą Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos kon­sti­tu­ci­nę ka­ta­li­kų par­ti­ją (Stron­nic­two kon­sty­tu­cyj­no ka­to­lic­kie na Lit­wą i Białoruś). Ta­čiau ka­de­tų par­ti­jo­je jis iš­bu­vo tik iki 1906 m. ge­gu­žės mė­ne­sio78, o „da­ly­va­vi­mas“ kon­sti­tu­ci­nės ka­ta­li­kų par­ti­jos veik­lo­je bai­gė­si po pir­mo­jo pro­gra­mos va­rian­to su­da­ry­mo. Nors ad­vo­ka­to pa­var­dės ne­ran­da­me len­kų-de­mok­ra­tų laik­raš­čio „Ga­ze­ta Wi­leńska“ pus­la­piuo­se, ta­čiau svar­bu tai, kad M. Röme­ris val­džios duo­tą lei­di­mą laik­raš­čiui leis­ti pe­rė­mė kaip tik iš T. Vrub­lev­skio79. Bet juk ir šiuo me­tu ad­vo­ka­tas ben­dra­dar­biau­ja ne tik su kra­jov­cais. Jau po 1905 m. re­vo­liu­ci­jos jo bu­te vyk­da­vo va­di­na­mo­sios „čvart­kos“, į ku­rias su­si­rink­da­vo įvai­rių Lie­tu­vos tau­tų kai­rių­jų pa­žiū­rų vei­kė­jai. Tuo pat me­tu vyk­da­vo ir ne­ošub­rav­cų su­si­rin­ki­mai, be to, jis bu­vo iš­rink­tas Kau­no že­mės ūkio drau­gi­jos na­riu, pa­lai­kė kon­tak­tus su ana­lo­giš­ka Vil­niaus gu­ber­ni­jos drau­ gi­ja (šių drau­gi­jų na­riai pa­si­žy­mė­jo kon­ser­va­ty­vio­mis so­cia­li­nė­mis-eko­no­mi­nė­mis pa­žiū­ro­mis). At­ski­ras T. Vrub­lev­skio veik­los pe­ri­odas – Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tai. Ne­de­ta­li­zuo­si­me šios veik­los, juo­lab kad tam rei­kė­tų ir pla­tes­nio po­li­ti­nės bei vi­suo­me­ni­nės si­tu­a­ci­jos ap­ta­ri­mo, vis dėl­to pa­žy­mė­si­me, kad po­li­ti­nių jė­ gų, su ku­rio­mis ben­dra­dar­bia­vo T. Vrub­lev­skis, spek­tras iš­ties įspū­din­gas. 1918 m. ge­gu­žės 25 d. laiš­ke L. Ab­ra­mo­vi­čiui T. Vrub­lev­skis tei­gė „sto­vin­tis ša­lia lie­tu­vių“80, t. y. ge­rai iš­ma­nan­tis jų po­li­ti­ką. Ir iš tie­sų yra duo­me­nų apie nuo­la­ti­nius T. Vrub­lev­skio ir Lie­tu­vos (vė­liau – Vals­ty­bės) Ta­ry­bos kon­tak­ tus. 1917 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį lie­tu­viai krei­pė­si į ad­vo­ka­tą siū­ly­da­mi jam ben­dra­dar­biau­ti ruo­šiant įvai­rius tei­si­nius do­ku­men­tus. Jis pra­džio­je pa­ža­ dė­jo pa­ra­mą, bet len­kams už­pro­tes­ta­vus tu­rė­jo at­si­sa­ky­ti šio su­ma­ny­mo81. Vė­liau, 1918 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį, J. Vi­lei­šis krei­pė­si į len­kų tei­si­nin­kus siū­ly­da­mas jiems da­ly­vau­ti prie Lie­tu­vos Ta­ry­bos su­kur­to­je tei­si­nė­je ko­mi­si­ jo­je, ku­ri tu­rė­jo pa­reng­ti Lie­tu­vos teis­mų nuo­sta­tus, ta­čiau šie at­si­sa­kė ben­dra­dar­biau­ti. Ta­da T. Vrub­lev­skis sa­vo ini­cia­ty­va prie Vi­suo­me­ni­nio dar­bo biu­ro (Biu­ro Pra­cy Społec­znej) įkū­rė tei­si­nin­kų ko­mi­si­ją, ku­ri už­si­ė­mė tų

  T. Vrub­lev­skio 1906 m. ge­gu­žės 7 d. laiš­kas I. Pet­run­ke­vi­čiui. LMAVB, f. 7, b. 1282, lap. 4.   Переписка, касающаяся открытия Врублевским газеты на польском языке „Ga­ze­ta Wi­leńska“. LMAVB, f. 20, b. 6065, lap. 1–4. 80   T. Vrub­lev­skio 1918 m. ge­gu­žės 25 d. laiš­kas L. Ab­ra­mo­vi­čiui. LMAVB, f. 79, b. 59, lap. 1. (Šio laiš­ko iš­trau­ką, pa­va­din­tą „Cre­do po­li­tyc­zne T. Wróblew­skie­go“, 1925 m. po ad­vo­ka­to mir­ties iš­spaus­di­no „Przeg­ląd Wi­leński“). 81   Ten pat. 78 79

31

pro­jek­tų ruo­ši­mu82. Tuo pat me­tu T. Vrub­lev­skis ben­dra­dar­bia­vo su įvai­rio­ mis len­kų po­li­ti­nė­mis jė­go­mis. 1918 m. ge­gu­žės mėn. jis su­for­mu­la­vo len­kų vi­suo­me­nės Lie­tu­vo­je veiks­mų kryp­tį. Ad­vo­ka­to nuo­mo­ne, Lie­tu­vos len­kai tu­ri pri­pa­žin­ti vi­siš­ką Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, lais­vą nuo bet ko­kių sai­tų su kai­my­nais; pri­si­dė­ti ku­riant Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą ir ne­tu­rė­ti jo­kių pre­ten­ zi­jų į he­ge­mo­ni­ją; at­si­sa­ky­ti na­cio­na­liz­mo, o spren­džiant įvai­rius klau­si­mus pir­miau­sia va­do­vau­tis kraš­to in­te­re­sais83. Ži­nia, dau­gu­ma len­kų vi­suo­me­nės nu­ė­jo ki­tu ke­liu. Ir 1917 m. ge­gu­žės de­kla­ra­ci­jo­je, ir 1918 m. sau­sio me­mo­ria­ le Lie­tu­vos klau­si­mo spren­di­mas bu­vo ma­to­mas tik per są­jun­gą su Len­ki­ja. Ta­čiau tai ne­kliu­dė T. Vrub­lev­skiui ben­dra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos dva­ri­nin­kų at­sto­vais. Kaip aiš­kė­ja iš Fryd­ri­cho Ro­po (Fried­rich von der Ropp) ir Al­fre­do Tiš­ke­vi­čiaus (Al­fred Tys­zkie­wicz) ko­res­pon­den­ci­jos su T. Vrub­lev­skiu, ad­vo­ ka­tas ne tik kad ge­rai bu­vo in­for­muo­tas apie Lie­tu­vos dva­ri­nin­kų ak­ci­jas, bet ir tu­rė­jo ne­ma­žą įta­ką šiai gru­puo­tei84. T. Vrub­lev­skis ben­dra­dar­bia­vo ne tik su Lie­tu­vos len­kų po­li­ti­nė­mis jė­go­mis, bet bu­vo taip pat lin­kęs pri­si­dė­ti prie Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mo įtvir­ti­ni­mo. 1917 m. pa­bai­go­je jis jau bu­vo da­vęs su­ti­ki­mą dirb­ti Len­ki­jos tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­te ir tik drau­gams pa­siū­lius va­do­vau­ti Vi­suo­me­ni­nio dar­bo biu­rui at­si­sa­kė šio kvie­ti­mo85. Įdo­mus T. Vrub­lev­skio veik­los pe­ri­odas pra­si­de­da 1919 m. sau­sio mėn. Vil­nių už­ėmus Rau­do­na­jai ar­mi­jai ir su­si­kū­rus čia Vin­co Mic­ke­vi­čiaus-Kap­ su­ko va­do­vau­ja­mai va­di­na­mo­jo Lit­be­lo re­vo­liu­ci­nei vy­riau­sy­bei. T. Vrub­lev­skis iš anks­čiau pa­ži­no­jo V. Mic­ke­vi­čių-Kap­su­ką (gy­nė jį teis­me)86. Tai ga­lė­jo bū­ti vie­na prie­žas­čių, ko­dėl ko­mu­nis­tai juo pa­si­ti­kė­jo. T. Vrub­lev­skis bu­vo pa­skir­tas vy­riau­sy­bės ju­ris­kon­sul­tu, dek­re­tų re­dak­to­riu­mi bei Vals­ty­bės ar­ chy­vo di­rek­to­riu­mi. Nė­ra pa­pras­ta pa­aiš­kin­ti šį ad­vo­ka­to žings­nį. Aiš­ku, bol­ še­vi­kai tuo me­tu dar ne­bu­vo pa­ro­dę tik­ro­jo sa­vo vei­do ir ne­ma­žai vi­suo­me­ nės vei­kė­jų, ypač pa­si­sa­kiu­sių už ra­di­ka­lias so­cia­li­nes re­for­mas, sim­pa­ti­za­vo nau­jos san­tvar­kos skel­bė­jams. Tarp to­kių bu­vo ir M. Röme­ris, ku­riam im­po­   Ten pat; Pro­to­koły po­sie­dzeń Ko­mi­te­tu Biu­ra Pra­cy Społec­znej w Wil­nie. LMAVB, f. 9, b. 2316, lap. 22. 83   Cre­do po­li­tyc­zne T. Wróblew­skie­go. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 6. 84   A. Tiš­ke­vi­čiaus laiš­kai T. Vrub­lev­skiui. LMAVB, f. 7, b. 1434; F. Ro­po laiš­kai T. Vrub­lev­skiui. LMAVB, b. 1325. Pla­čiau apie šios Lie­tu­vos dva­ri­nin­kų gru­pės po­li­ti­nes ak­ci­jas 1918 m. žr.: LOPATA, R. Ti­pas ap­skri­tai la­bai dar įta­ria­mas, bet rei­ka­lin­gas. Ba­ro­nas Fried­rich von der Ropp ir Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo pla­nai. Pro­sky­na, 1992, Nr. 2 (20), p. 126–128. 85   T. Vrub­lev­skio 1918 m. ge­gu­žės 25 d. laiš­kas L. Ab­ra­mo­vi­čiui. LMAVB, f. 79, b. 59, lap. 1. 86   КЛЕЙН, Б. Найдено в архиве. Минск, 1968, p. 135. 82

32

na­vo tai, kad bol­še­vi­kai be iš­ly­gų pri­pa­ži­no tau­tų tei­sę į ap­si­spren­di­mą. Nors, aiš­ku, M. Röme­ris nie­ka­da ne­bu­vo jų ša­li­nin­kas87. Ga­lė­jo pa­na­šiai mąs­ty­ti ir T. Vrub­lev­skis. Juk Lit­be­las, bent jau iš­oriš­kai, bu­vo taip pa­na­šus į jo puo­se­lė­ tą LDK at­kū­ri­mo pro­jek­tą (bol­še­vi­kų in­ten­ci­jos ku­riant to­kį vals­ty­bi­nį de­ri­nį bū­tų jau ki­tas klau­si­mas). T. Vrub­lev­skis tu­rė­jo ir sa­vų pla­nų, su­si­dė­da­mas su V. Kap­su­ko vy­riau­sy­be. Bū­da­mas ar­ti val­džios jis ži­no­jo apie ruo­šia­mas rep­re­si­nes prie­mo­nes ir ga­lė­da­vo jas su­truk­dy­ti88. Be­je, ad­vo­ka­tas su­si­dū­rė su bol­še­vi­kais ir 1920 m. va­sa­rą, kai šie an­trą kar­tą bu­vo už­ėmę Vil­nių. Kai Rau­do­no­ji ar­mi­ja pa­gal 1920 m. rug­pjū­čio 6 d. pa­si­ra­šy­tą kon­ven­ci­ją tarp Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės ir So­vie­tų Ru­si­jos tu­rė­jo iš­ei­ti iš Vil­niaus, bu­vo su­da­ ry­ta miš­ri eva­ku­a­ci­nė ko­mi­si­ja. Jos dar­be da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis, tik jau Lie­tu­vos pu­sė­je89. Po L. Že­li­gov­skio ak­ci­jos T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nis ak­ty­vu­mas suma­žėjo. Tie­sa, jis da­ly­vau­ja 1921 m. įkur­tos To­mo Za­no ma­so­nų lo­žės veik­lo­je90, ra­šo straips­nius kra­jov­cų laik­raš­čiui „Przeg­ląd Wi­leński“91, kri­ti­kuo­ja va­di­na­ mą­jį Po­lio Hy­man­so (Paul Hy­mans) pla­ną92, gi­na Len­ki­jos teis­muo­se lie­tu­vių ir gu­dų vi­suo­me­nės vei­kė­jus bei įvai­raus plau­ko re­vo­liu­cio­nie­rius, ta­čiau tur­ būt vie­nin­te­le rim­tes­ne po­li­ti­ne ak­ci­ja ta­po... Ta­do Vrub­lev­skio lai­do­tu­vės, ku­rias „Przeg­ląd Wi­leński“ pa­va­di­no „is­to­ri­nė­mis“93, nes, pa­sak laik­raš­čio, pir­mą kar­tą po­ka­rio lai­ko­tar­piu len­kai, lie­tu­viai ir gu­dai su­si­rin­ko drau­ge. Mi­ nint ad­vo­ka­to mir­ties me­ti­nes tas pats kra­jov­cų laik­raš­tis kon­sta­ta­vo, kad vėl at­si­ra­do pro­ga kar­tu su­ei­ti šių tau­tų at­sto­vams ir kal­bė­ti ne apie tai, kas juos ski­ria, bet kas jun­gia94. ***   JURKIEWICZ, J. Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si w la­tach 1905–1922. Poz­nań, 1983, p. 177. 88   ABRAMOWICZ, L. Ta­deusz Wróblew­ski: (za­rys życia). Pa­ra­šas: L. A. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 4. 89   KLIMAS, P. Iš ma­no at­si­mi­ni­mų. Vil­nius, 1990, p. 254; ČEPĖNAS, P. Nau­jų­jų lai­kų Lie­tu­vos is­to­ri­ja. Chi­ca­go, 1986, t. 2, p. 591. 90   PONARSKI, Z. Ad­wo­kat Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski (1858–1925). Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­kiej, Wars­za­wa, 1976, [ser.] 1, p. 65. 91   WRÓBLEWSKI, T. O obo­wi­ą­zu­ją­cym u nas ko­dek­sie kar­nym. Pa­ra­šas: T. Wo­ro­nicz. Przeg­ ląd Wi­leński, 1921, 23 grud. (Nr. 7/8), p. 4–6; WRÓBLEWSKI, T. O au­to­nom­ji i sa­mor­zą­ dzie. Pa­ra­šas: T. Wo­ro­nicz. Przeg­ląd Wi­leński, 1922, 28 stycz. (Nr. 2/4), p. 2–5 ir kt. 92   WRÓBLEWSKI, T. Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa. Pa­ra­šas: Juod­var­nis. Wil­no, 1921. 36 p. 93   His­to­ryc­zny po­grzeb. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 6. 94   Żałob­na roc­zni­ca. Przeg­ląd Wi­leński, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 2–4. 87

33

M. Röme­ris au­to­biog­ra­fi­jo­je taip ra­šė: „Lie­tu­vą ma­tau ir jau­čiu per Bag­ do­niš­kį, su ku­rio kraš­to­vaiz­džiu ma­no psi­chi­ko­je har­mo­nin­gai jun­gia­si lie­tu­ viš­ka kal­ba ir dai­na, ly­giai taip pat kaip lie­tu­viš­kas cha­rak­te­ris“95. Tuo tar­pu T. Vrub­lev­skiui dva­si­nio gy­ve­ni­mo for­ma bu­vo Vil­nius. A. Led­nic­kis ra­šė, kad „kal­bė­da­mas apie Flan­dri­ją – la vie bel­ge K. Le­mon­jė (K. Le­mo­nier) cha­ rak­te­ri­zuo­ja ją taip: sap­nų ir mi­ra­žų čia ne­ga­li­ma at­skir­ti nuo re­a­ly­bės. Gy­ve­ni­mas, ky­lan­tis ant ka­pi­nių, gi­na sa­vo šal­ti­nius ir šie jaus­min­gai ap­si­sau­go po kar­tų epo­chos sluoks­niu. Tai­gi mi­ru­sių­jų dar­bai at­gims­ta gy­vų­jų veik­lo­je. Pra­ei­ties val­džia čia lei­džia­ si ge­rai pa­jun­ta­ma“. A. Led­nic­kis kon­sta­tuo­ja, kad vi­sa tai la­bai bū­din­ga ir Vil­niui96. Mums ši ci­ta­ta įdo­mi tuo, kad A. Led­nic­kiui to­kios min­tys ki­lo žvel­giant į T. Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mo ke­lią. Pa­na­šių ap­mąs­ty­mų yra pa­li­kęs ir pats T. Vrub­lev­skis. Štai Ta­deu­šo Kor­zo­no (Ta­deusz Kor­zon) ju­bi­lie­jaus pro­ga jis sa­kė, kad Vil­nius „nu­ga­lė­to­jui [ca­ri­nei Ru­si­jai – D. S.] yra tik griu­ vė­sių san­kau­pa, o mums – ne tik at­si­mi­ni­mų kny­ga, bet ir gy­ve­ni­mo bei dar­bo ži­di­nys“97. Ne tik A. Led­nic­kiui T. Vrub­lev­skis bu­vo ne­at­sie­ja­mas nuo Vil­niaus ir Vilnius nuo Vrublevskio. Sta­nis­lo­vas Ry­ge­lis (Sta­nisław Ry­giel) sto­vė­da­mas prie ad­vo­ka­to kars­to tei­gė, kad su kars­tu į že­mę gu­la­si ir „di­de­lė Vil­niaus da­lis“98. Ta pa­čia pro­ga My­ko­las Brenš­tei­nas (Mi­chał Brens­ztejn) pa­žy­mė­jo, kad su T. Vrub­lev­skiu iš­ny­ko ir da­lis „se­no­jo Vil­niaus“99. O Sta­nis­ lo­vas Mac­ke­vi­čius-Ka­tas (Sta­nisław Mac­kie­wicz-Cat) net tris kar­tus vie­na­me straips­ny­je pa­kar­to­jo, kad T. Vrub­lev­skio bu­tas tu­rė­jo kaž­ko­kios ypa­tin­gos „vil­nie­tiš­kos eg­zo­ti­kos“100. Tam pri­ta­rė ir L. Ab­ra­mo­vi­čius101. Tai, kas pa­sa­ky­ ta, ga­lė­tu­me re­ziu­muo­ti per­fra­zuo­da­mi L. Kši­vic­kį: „ap­skri­tai T. Vrub­lev­skis bu­vo karš­tas vil­nie­tis – tas pri­si­ri­ši­mas nu­lė­mė ir jo emo­cin­gu­mą, ir jo po­el­gius“102.

  Au­to-życio­rys pro­fe­so­ra Mi­chała Röme­ra. LMAVB, f. 138, b. 2262, lap. 27.   LEDNICKI, A. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski: wspom­nie­nie pośmiert­nie. Kur­jer Pols­ki, 1925, 10 lip. (Nr. 187), p. 6–7. 97   T. Vrub­lev­skio kal­ba T. Kor­zo­no ju­bi­lie­jaus pro­ga. LMAVB, b. 2703, lap. 5. 98   Mówa p. S. Ry­gie­la. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 8–9. 99   BRENSZTEJN, M. Ś. p. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski. Pa­ra­šas: B. Ty­god­nik Wi­leński, 1925, 19 lip. (Nr. 15), p. 6. 100   MACKIEWICZ-CAT, S. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Cat. Słowo, 1925, 5 lip. (Nr. 149), p. 2. 101   ABRAMOWICZ, L. Ta­deusz Wróblew­ski: (za­rys życia). Pa­ra­šas: L. A. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 2. 102   KRZYWICKI, L. Wspom­nie­nia. Wars­za­wa, 1958, t. 3, p. 94. 95 96

34

Mi­rus Ta­dui Vrub­lev­skiui ir Vil­niaus, ir Var­šu­vos spau­do­je už­vi­rė dis­ku­ si­ja – ka­da tu­rė­jo gy­ven­ti T. Vrub­lev­skis: prieš 50 me­tų ar prieš ke­lis šimt­me­ čius103. O tur­būt taik­liau­siai pa­sa­ky­ta Do­na­to Al­sei­kos: „Ne­ei­li­nia­me a. a. T. Vrub­lev­skio pro­te har­mo­nin­gai ir sin­te­tiš­kai jun­gė­ si pra­ei­ties tra­di­ci­jos su da­bar­ties ir at­ei­ties ide­a­lais. Tai ne jis bu­vo pra­ei­ ties žmo­gus, bet vie­tos len­kų vi­suo­me­nė li­ko jo už­nu­ga­ry­je, gy­ven­da­ma be­veik iš­im­ti­nai pra­ėju­sių lai­kų tra­di­ci­jo­mis ir pri­si­mi­ni­mais“104.

Characteristics of Tadeusz Wroblewski‘s political thought Summary The or­ga­ni­sa­tio­nal ties and orien­ta­tion of the ide­o­lo­gi­cal po­li­ti­cal trend of the kra­jow­cow are dif­fi­cult to de­ter­mi­ne, alt­hough its main bo­dy (My­ko­las Röme­ris, Liud­vi­kas Ab­ra­mo­vi­čius, Ta­das Vrub­lev­skis) and their po­li­ti­cal ac­ tions are well known. They ai­med at the res­to­ra­tion of the GDL as a kind of mul­ti­na­tio­nal, mul­ti­cul­tu­ral (Po­les, Lit­hu­a­nians, Be­lo­rus­sians, each et­hno­ cul­tu­ral com­mu­ni­ty ha­ving equ­al po­li­ti­cal rights) sta­te. The evo­lu­tion of po­ li­ti­cal ide­as of Vrub­lev­skis (1858–1925) who oc­cu­pies a spe­cial pla­ce among the kra­jow­cy is dis­cus­sed in the ar­tic­le. Vrub­lev­skis grew up in a fa­mi­ly which had old de­moc­ra­tic tra­di­tions and which did not es­ca­pe the post-up­ri­sal rep­res­sions. He de­ve­lo­ped, most­ ly thanks to his mot­her, to­le­ran­ce ba­sed on mo­ra­li­ty, and high prin­cip­les of du­ty to the so­cie­ty to which he be­lon­ged. The­se prin­cip­les we­re im­por­tant in the choi­ce of his pro­fes­sion – the law. For elu­ci­da­tion of the evo­lu­tion of Vrub­lev­skis‘s po­li­ti­cal ide­as the qu­es­ tion who­se (i. e. of which part of so­cie­ty) in­te­rests he con­si­de­red im­por­tant is of gre­at in­te­rest. Up to 1890 the so­cial fac­tor and con­si­de­ra­tion for lo­wer so­cial clas­ses are dis­tinct in his views. The most im­por­tant for the evo­lu­tion   MACKIEWICZ-CAT, S. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Cat. Słowo, 1925, 5 lip. (Nr. 149), p. 2; Oby­wa­tel W. Ks. Li­tew­skie­go. Pa­ra­šas: S. Kur­jer Wi­leński, 1925, 7 lip. (Nr. 149), p. 1. 104   Mo­wa d-ra D. Ol­sej­ki. Przeg­ląd Wi­leński, 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 9. 103

35

of his po­li­ti­cal views is the pe­riod of 1890–1905. This year is con­si­de­red to be the da­te of the birth of the con­cept of the kraj. At that pe­riod Vrub­lev­skis fo­cu­ses his at­ten­tion on the pro­blems of na­tio­na­li­ties. In this con­cept – the con­cept of pe­a­ce­ful co­e­xis­ten­ce of three et­hno­cul­tu­ral com­mu­ni­ties of the GDL – Vrub­lev­skis‘s view of Po­les of the GDL was dif­fe­rent from that of ot­hers. He con­si­de­red all the Po­les to be a sin­gle et­hno­cul­tu­ral com­mu­ ni­ty. The Po­les of the GDL we­re con­si­de­red by ot­her in­flu­en­tial sup­por­ter of the kra­jow­cy Ab­ra­mo­vi­čius a se­pa­ra­te et­hno­cul­tu­ral com­mu­ni­ty dif­fe­rent from the Po­les of Po­land. In the no­tion of na­tio­na­li­ty Vrub­lev­skis emp­ha­si­sed the sub­jec­ti­ve fac­ tor – the na­tio­nal cons­cio­us­ness, alt­hough he did not ig­no­re anot­her – ob­jec­ ti­ve, i. e. his­to­ric, ge­og­rap­hi­cal, cul­tu­ral – fac­tors which we­re emp­ha­si­sed by ot­her sup­por­ters of the kra­jow­cy. This view of Vrub­lev­skis was op­po­sed to the views of the na­tio­na­lists emp­ha­si­sing ob­jec­ti­ve but dif­fe­rent fac­tors.

36

us  Vrublevskio ryšiai su lietuvių visuomenės Tado veikėjais Juozas Marcinkevičius 1

Su­si­pa­ži­nus su spaus­din­ta me­džia­ga apie Ta­do Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mą ir veik­lą, ne­pa­vy­ko ap­tik­ti dar­bo, ku­ris bū­tų skir­tas jo ry­šiams su lie­tu­vių vi­suo­ me­ne ir jos vei­kė­jais. Šio straips­nio tiks­las – pa­nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą. Pa­grin­di­nis šios te­mos šal­ti­nis yra T. Vrub­lev­skio kruopš­čiai kaup­tas ir tvar­ky­tas jo as­me­ni­nis ar­chy­vas, ku­ria­me sau­go­mi jo gau­ti ir ki­tiems as­me­ nims ra­šy­ti laiš­kai, jo kaip ad­vo­ka­to teis­muo­se gin­tų as­me­nų by­lų do­ku­men­ tai, spau­do­je pa­skelb­ti dar­bai ir ki­ta me­džia­ga. Tado Vrub­lev­skio ben­dra­vi­mo su lie­tu­vių vi­suo­me­ne pra­džia rei­kė­tų lai­ky­ti XIX a. pa­bai­gą, kai jis po tė­vų mir­ties 1891 m. su­grį­žo iš Ru­si­jos ir ap­si­gy­ve­no Vil­niu­je. O Vil­niu­je pir­mie­ji lie­tu­vių in­te­li­gen­tai pra­dė­jo bur­tis jau nuo 1885 m. Pir­ma­sis iš jų, ro­dos, bu­vo ku­ni­gas Juo­zas Amb­ra­zie­jus, ta­pęs Šv. Jo­nų baž­ny­čios vi­ka­ru, vė­liau ap­si­gy­ve­nę dak­ta­ras An­ta­nas Po­vi­las Vi­lei­šis ir jo bro­lis in­ži­nie­rius Pet­ras, įkū­ręs 1904 m. pir­mą­jį lie­tu­vių dien­raš­tį Vil­niaus ži­nios, dak­ta­ras An­drius Do­ma­še­vi­čius, Ka­zys Land­sber­gis, gi­ri­nin­ kas Po­vi­las Ma­tu­lio­nis, ge­le­žin­ke­li­nin­kas Va­len­ti­nas Ur­ba­na­vi­čius, in­ži­nie­rius Jo­nas Bart­ke­vi­čius, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas No­ne­vi­čius, dva­ri­nin­kas Do­na­tas Ma­li­naus­kas, Bo­les­lo­vas Stan­ke­vi­čius ir ki­ti. Bręs­tant 1905–1907 m. įvy­ kiams Ru­si­jo­je, Vil­niu­je jau bu­vo ga­na gau­sus lie­tu­vių in­te­li­gen­ti­jos bū­rys. Iš­sa­miau su­si­pa­žin­ti su lie­tu­vių vi­suo­me­ne ir pa­jus­ti jos sie­kius T. Vrub­ lev­skis, kaip ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas, tu­rė­jo ga­li­my­bę 1894 m. rug­sė­jo 20–29, spa­ lio 8 d. Vil­niaus teis­mo rū­muo­se svars­tant Kra­žių baž­ny­čios gy­nė­jų by­lą, ku­ri įė­jo į Lie­tu­vos is­to­ri­ją Kra­žių sker­dy­nių var­du. To­je by­lo­je jis įžvel­gė lie­tu­vių tau­tos sti­chiš­ką pro­tes­tą ir nuos­kau­dą dėl vi­so to, ką ji bu­vo pa­ty­ru­si per sve­ti­mų­jų vieš­pa­ta­vi­mo šimt­me­tį: lie­tu­vių kal­bos uji­mą iš vie­šo­jo gy­ve­ni­mo, spau­dos ir lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų drau­di­mą, pa­pro­čių ir ti­ky­bos nie­ki­ni­mą, ru­sų   MARCINKEVIČIUS, Juo­zas. Ta­do Vrub­lev­skio ry­šiai su lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­kė­jais. Iš Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. Vil­nius, 2004, p. 16–22.    Lie­tu­vių tau­ta: Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos raš­tai. Vil­nius, 1925, kn. 3, sąs. 3, p. 613. 

37

kal­bos bru­ki­mą. Kra­žių įvy­kius T. Vrub­lev­skis su­vo­kė kaip pir­mą­jį var­po dū­žį brėkš­tant lie­tu­vių tau­ti­nio at­gi­mi­mo auš­rai. Vie­nas iš pir­mų­jų pa­dė­jęs T. Vrub­lev­skiui gi­liau su­vok­ti lie­tu­vių na­cio­ na­li­nio at­gi­mi­mo sie­kius bu­vo Jo­nas Vi­lei­šis, ku­ris 1898 m. bai­gęs Pet­ra­pi­lio uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą po kiek lai­ko at­vy­ko į Vil­nių ir T. Vrub­lev­skio bu­vo pri­im­tas dirb­ti ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ju. Vė­liau jo pa­dė­jė­jais yra bu­vę Au­gus­ ti­nas Ja­nu­lai­tis, My­ko­las Bir­žiš­ka ir My­ko­las Röme­ris. Nuo 1902 m. iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro T. Vrub­lev­skis da­ly­va­vo Lie­tu­ vos de­mok­ra­tų par­ti­jos veik­lo­je. Ta­das Vrub­lev­skis taip pat ben­dra­vo su Vil­ niu­je gy­ve­nu­siu dak­ta­ru An­driu­mi Do­ma­še­vi­čiu­mi, su juo su­si­ti­ki­nė­da­vo ir do­mė­jo­si jo ruo­šia­mos skai­ty­ti vi­suo­me­nei pa­skai­tos apie so­cio­lo­gi­ją tu­ri­niu bei ki­tais klau­si­mais. Pats 1910 m. „Rū­tos“ drau­gi­jo­je skai­tė pa­skai­tą apie al­ko­ho­lį. Ar­ti­mų­jų jo bi­čiu­lių ra­tui dar iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pri­klau­sė Jur­gis Šau­lys, Al­bi­nas Rim­ka, A. Ja­nu­lai­tie­nė, trys bro­liai Bir­žiš­kos, ad­vo­ka­ tas Vla­dis­lo­vas Sta­šins­kas ir ki­ti. Apie tai kal­ba ir svei­ki­ni­mas T. Vrub­lev­skiui su ar­tė­jan­čio­mis šv. Ka­lė­do­mis ir Nau­jai­siais me­tais, 1922 m. gruo­džio 21 d. pa­siųs­tas iš Drez­de­no per Var­šu­vą A. Ja­nu­lai­čio, A. Ja­nu­lai­tie­nės, J. Šau­lio ir A. Rim­kos, ku­rie sa­ve pri­sky­rė prie T. Vrub­lev­skiui at­si­da­vu­sių „se­nų­jų bi­čiu­ lių iš Ge­di­mi­no mies­to“. Dar la­biau T. Vrub­lev­skio ry­šiams su lie­tu­vių vi­suo­me­ne iš­si­plės­ti su­si­ da­rė są­ly­gos ėmus įgy­ven­din­ti 1905 m. Di­džio­jo Vil­niaus Sei­mo nu­ta­ri­mus. Pra­si­dė­jus val­džios rep­re­si­joms, pa­gau­sė­jo po­li­ti­nių by­lų, ku­rių dau­gu­mą Lie­ tu­vo­je gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. Kaip po­li­ti­nių by­lų ad­vo­ka­tas, jis ypač iš­gar­sė­jo po Juo­do­sios jū­ros lai­vy­no lei­te­nan­to P. Šmid­to by­los. O po ke­le­to po­li­ti­nių by­lų gy­ni­mo Lie­tu­vo­je pa­si­da­rė ypač po­pu­lia­rus tarp vil­nie­čių. Ta­ das Vrub­lev­skis, ra­gi­na­mas de­mo­kra­tinių jė­gų, su­ti­ko bū­ti ren­ka­mas į Pir­mą­ ją (vei­ku­sią 1906 m. va­sa­rį–­ba­lan­dį) ir į Tre­či­ą­ją (1907 m. lap­kri­tį–1912 m. bir­že­lį) vals­ty­bės dū­mą, ta­čiau dėl len­kų tau­ti­nių de­mok­ra­tų (en­de­kų) prie­šiš­ ku­mo ne­bu­vo iš­rink­tas. Įdo­mu pa­žy­mė­ti, kad T. Vrub­lev­skį, ryž­tin­gai pa­si­sa­ kan­tį prieš na­cio­na­lis­ti­nį vie­nos ar ki­tos tau­tos iš­skir­ti­nu­mą, rin­ki­mų me­tu rė­mė ir da­lis Vil­niu­je gy­ve­nu­sių lie­tu­vių. Iš­li­ku­sia­me lie­tu­vių laik­raš­čio Švie­sa, ėju­sio Vil­niu­je 1906–1908 m., re­dak­to­riaus ku­ni­go Juo­zo Amb­ra­zie­jaus laiš­ ke Ta­dui Vrub­lev­skiui skai­to­me: „...šiuo pa­reiš­kiu sa­vo pa­nie­ką vi­sai Ma­cie­je­   Lie­tu­vos ži­nios, 1925, liep. 12; Vaiž­gan­to raš­tai. Kau­nas, 1933, t. 19, p. 141.   Lie­tu­vos ži­nios, 1925, liep. 12.    LMAVB, f. 7, b. 1053, lap. 1.    LMAVB, f. 7, b. 1115, lap. 10.  

38

vi­čiaus sto­vyk­lai ir pro­pa­gan­dai, o ger­bia­mam Me­ce­na­tui, nors Jū­sų as­me­niš­ kai ir ne­tu­rė­jau gar­bės pa­žin­ti, šiuo pa­reiš­kiu sa­vo aukš­tą pa­gar­bą ir pra­šau ti­kė­tis mū­sų pa­ra­mos rin­ki­mų me­tu“. Ži­no­ma, lie­tu­vių pa­ra­mos ne­už­te­ko, kad T. Vrub­lev­skis bū­tų iš­rink­tas į Vals­ty­bės dū­mą, nes Vil­niaus rin­kė­jų dau­ gu­ma, be­si­lai­kan­ti en­de­kiš­kos orien­ta­ci­jos, sa­vo bal­sus ati­da­vė ne už jį. Skau­džiai nu­si­vy­lęs Vil­niaus en­de­kiš­ka dau­gu­ma, T. Vrub­lev­skis pa­si­trau­ kia iš po­li­ti­nės veik­los ir dar la­biau su­si­tel­kia po­li­ti­nių by­lų gy­ni­mui. Ne­su­spė­da­mas vi­so­se da­ly­vau­ti, jis ne kar­tą krei­pia­si pa­ra­mos į lie­tu­vių ad­vo­ka­tą Vla­dis­lo­vą Sta­šins­ką, kad šis vie­toj jo gin­tų kai ku­rias by­las. V. Sta­šins­kas T. Vrub­lev­skio pra­šy­mu 1906 m. rug­sė­jo 23 d. Kau­ne gy­nė Mi­ka­lo­jaus Kat­ kaus, bū­si­mo­jo kny­gos Ba­la­nos ga­dy­nė au­to­riaus, po­li­ti­nę by­lą. By­la bu­vo iš­kel­ ta dėl to, kad M. Kat­kus ra­gi­no vals­tie­čius ne­klau­sy­ti val­džios ir ne­mo­kė­ti mo­kes­čių, o be­že­miams ža­dė­jo že­mės. T. Vrub­lev­skis šią by­lą, kaip ir kai ku­rias ki­tas lie­tu­vių by­las, sutiko gin­ti ne­mo­ka­mai. Ne kar­tą su T. Vrub­lev­skiu dėl lie­tu­vių po­li­ti­nių by­lų ta­rė­si gra­fas Mi­ka­ lo­jus Zu­bo­vas ir jo žmo­na So­fi­ja Bi­le­vi­čiū­tė-Zu­bo­vie­nė, nuo­šir­džiai rė­mę lie­tu­vių na­cio­na­li­nį ju­dė­ji­mą. An­tai 1907 m. ge­gu­žės 1 d. S. Zu­bo­vie­nė sa­vo laiš­ke pra­šo gin­ti teis­me Pa­ne­vė­žy­je pa­ne­lės Sta­nis­la­vos Land­sber­gy­tės by­lą, ku­rio­je ji bu­vo kal­ti­na­ma dėl ne­le­ga­laus vai­kų mo­ky­mo Gin­kū­nų liau­dies mo­kyk­lo­je. Gra­fie­nė S. Zu­bo­vie­nė laiš­ke ra­šė: „Ži­no­me, kad Po­no gar­bė yra už­tar­nau­ta, to­dėl bū­tu­me ra­mūs, jei­gu po­nas mū­sų pra­šy­mą pa­ten­kin­tų ir rei­ka­lą tą pa­im­tų į šir­dį“.10 T. Vrub­lev­skis iš tik­rų­jų gi­liai į šir­dį im­da­vo sa­vo gi­na­mas po­li­ti­nes by­ las ir už tai su­lauk­da­vo žmo­nių dė­kin­gu­mo. Tai ma­ty­ti iš 1906 m. ge­gu­žės 2 d. iš­va­žiuo­ja­ma­ja­me Vil­niaus apy­gar­dos ka­ro teis­mo po­sė­dy­je Šiau­liuo­se nag­ri­nė­tos Jo­no Glem­žos (tar­pu­ka­rio me­tu bu­vu­sio Kau­no pie­no cen­tro pir­mi­nin­ko) ir ki­tų jau­nuo­lių by­los dėl mė­gi­ni­mo gin­klu iš­va­duo­ti iš ka­lė­ji­mo po­li­ti­nius ka­li­nius. Ka­dan­gi mė­gi­ni­mas ne­pa­si­se­kė, jau­nuo­liai bu­vo su­im­ti, o su­si­šau­dy­mo me­tu bu­vo su­žeis­ti du ka­lė­ji­mo sar­gai, tad už­puo­li­kams grė­sė mir­ties baus­mė. Iš­gy­ven­da­mi dėl Jo­no Glem­žos ir ki­tų li­ki­mo, Šiau­lių so­cial­de­mok­ra­tai nu­ta­rė kar­tu su at­vy­ku­siais tai ak­ci­jai lat­vių so­cial­de­mok­ra­tais (iš vi­so 12 žmo­ nių gru­pė) dar iki teis­mo po­sė­džio už­pul­ti ka­lė­ji­mą ir iš­lais­vin­ti su­im­tuo­sius.   LMAVB, f. 956, lap. 1.   LMAVB, f. 7, b. 1374, lap. 1.    LMAVB, f. 7, b. 1134, lap. 3. 10   LMAVB, f. 7, b. 1507, lap. 1–2.  

39

Aten­ta­to ren­gė­jų pra­šo­mas, gra­fas Vla­di­mi­ras Zu­bo­vas pa­ruo­šė jiems ar­klius, kad po ka­li­nių iš­lais­vi­ni­mo ga­lė­tų spruk­ti į už­sie­nį, ir pa­ža­dė­jo tre­jus me­tus bėg­liams teik­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą pra­gy­ve­ni­mui. Nors tai bu­vo griež­tai slap­tas ke­ti­ni­mas, apie jį su­ži­no­jo tos by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. Kaip pri­si­me­na vie­nas iš aten­ta­to ren­gė­jų, į jų slap­tą pa­si­ta­ri­mą ne­ti­kė­tai at­šlu­ba­ vo Ta­das Vrub­lev­skis ir vi­sų di­džiau­siam nu­ste­bi­mui pa­sa­kė: „Aš ži­nau, ko­ kiam žy­giui jūs vi­si esa­te pa­si­ruo­šę. Ta­čiau ma­no pra­šy­mas: ne­si­sku­bin­kit! Aš duo­du jums gar­bės žo­dį, kad Glem­ža gaus mak­si­mum me­tus tvir­to­vės. Jei aš klys­tu, tai pa­lau­ki­me ka­riuo­me­nės teis­mo spren­di­mo: ji­sai vyk­do­mas ne tuč­tuo­jau. Tu­ri­te gra­žaus lai­ko pul­ti ka­lė­ji­mą ir iš­va­duo­ti sa­vo vien­min­čius, teis­mui pa­skel­bus mir­ties spren­di­mą kal­ti­na­mie­siems. Ta­čiau tat ne­ga­li įvyk­ ti: teis­mo su­dė­tis – se­ni ge­ne­ro­lai, pa­tys tu­ri sū­nus stu­den­tus, ir aš ap­si­i­mu se­nus tei­sė­jus pra­virk­dy­ti, kad jie bū­tų nuo­lai­des­ni, pa­gai­lė­tų jau­nuo­lių, ku­rių tar­pe ga­li at­si­dur­ti ir jų pa­čių vai­kai“.11 Aten­ta­to ren­gė­jai nu­ta­rė nuo ka­lė­ji­mo puo­li­mo su­si­lai­ky­ti ir pa­lauk­ti teis­ mo spren­di­mo. O teis­mo pro­ce­sas vy­ko taip, kaip bu­vo nu­ma­tęs T. Vrub­lev­skis. Sa­vo gi­na­mą­ja kal­ba jis pra­virk­dė se­nus ge­ne­ro­lus, ir teis­mo spren­di­mas bu­vo pa­ly­gin­ti švel­nus. Jo­nas Glem­ža ir ki­ti te­ga­vo tik me­tus ka­lė­ti Daug­pi­lio tvir­to­vė­je. Po by­los Ta­das Vrub­lev­skis iš Šiau­lių bu­vo pa­ly­dė­tas su ova­ci­jo­mis. Jo pa­ly­dė­ti į ge­le­žin­ke­lio sto­tį su­si­rin­ko daug žmo­nių. Ta­das Vrub­lev­skis ir va­go­nas, ku­riuo jis va­žia­vo, bu­vo api­ber­ti gė­lė­mis. Jis ne tik gy­nė lie­tu­vių po­li­ti­nes by­las teis­muo­se, bet tei­kė nu­ken­tė­ju­siems ir ki­to­kią pa­ra­mą. An­tai už vi­suo­me­ni­nę veik­lą pra­ra­dęs dar­bą ir pa­puolęs į ne­vil­tį My­ko­las Bir­žiš­ka 1909 m. lie­pos 31 d. laiš­ke T. Vrub­lev­skiui iš Viekš­ nių ap­gai­les­tau­ja, kad T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ka dar ne­tu­ri to­kio sta­tu­so kaip Oso­lins­kių bib­lio­te­ka ar Ra­pers­vi­lio mu­zie­jus ir nė­ra ati­da­ry­ta vie­šam nau­do­ ji­mui, ant­raip jis tu­rė­tų ga­li­my­bę „įsi­tai­sy­ti jo­je ko­kiu nors raš­ti­nin­ku“.12 M. Bir­žiš­ka pri­me­na T. Vrub­lev­skiui, kad šis jam pri­ža­dė­jo pa­dė­ti su­si­ ras­ti dar­bą. Ne­tru­kus, 1909 m. ru­de­nį, Ta­do Vrub­lev­skio ir ki­tų rū­pes­čiu M. Bir­žiš­ka pra­dė­jo dirb­ti Vil­niaus že­mės ban­ke, ku­ria­me tuo me­tu dir­bo An­ta­nas Sme­to­na, Po­vi­las Gai­de­lio­nis ir ke­li ki­ti lie­tu­viai. Ma­tyt, gar­sas apie po­li­ti­nių by­lų ad­vo­ka­tą Ta­dą Vrub­lev­skį, ne tik ta­len­ tin­gą, bet ir blai­viai ver­ti­nan­tį lie­tu­vių na­cio­na­li­nį ju­dė­ji­mą, ku­ris daž­nai kon­ flik­tuo­da­vo ir su da­lies Lie­tu­vos len­kų in­te­re­sais, bu­vo pa­sie­kęs ir di­džiuo­sius   BIRŽIŠKA, Vik­to­ras. Dėl mū­sų sos­ti­nės: ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos. Lon­do­nas, 1967, p. 138–139.   LMAVB, f. 7, b. 1001, lap. 1.

11 12

40

Ru­si­jos mies­tus, ku­riuo­se ėjo moks­lus iš Lie­tu­vos ki­lę stu­den­tai. 1908 m. va­sa­rio 8 d. laiš­ku į Ta­dą Vrub­lev­skį krei­pė­si Pet­ra­pi­lio po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­ to stu­den­tas Jur­gis Vie­viurs­kis, Pa­žan­gio­sios jau­ni­mo są­jun­gos val­dy­bos var­ du pra­šy­da­mas at­vyk­ti į tos są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ja­mą dis­ku­si­jų va­ka­rą len­kų– ­lie­tu­vių san­ty­kių klau­si­mu ir pa­skai­ty­ti pra­ne­ši­mą. Taip pat bu­vo klau­sia­ma, ar val­džiai lei­dus pa­skai­tą, bet už­drau­dus dis­ku­si­ją, Ta­das Vrub­lev­skis ne­su­tik­ tų ki­tą va­ka­rą siau­ra­me 20–30 da­ly­vių ra­te­ly­je tuo klau­si­mu pa­si­kal­bė­ti.13 Tu­ri­mi do­ku­men­tai ne­lei­džia nu­sta­ty­ti, ar stu­den­tų reng­ta dis­ku­si­ja įvy­ ko, ta­čiau T. Vrub­lev­skio kvie­ti­mas dis­ku­tuo­ti klau­si­mu, stu­den­to J. Vie­viurs­ kio žo­džiais ta­riant, dau­ge­lio su­vo­kia­mu „iš siau­rai na­cio­na­lis­ti­nių ir sa­vi­tar­ pio ne­apy­kan­tos po­zi­ci­jų“, ro­do, jog ren­gė­jai tu­rė­jo tiks­lą pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą tarp lie­tu­vių ir len­kų, o to­kiam su­si­ta­ri­mui ar­bit­ru bu­vo kvie­čia­mas de­mo­kra­ tinių pa­žiū­rų, ob­jek­ty­vus ir blai­viai mąs­tan­tis Ta­das Vrub­lev­skis. T. Vrub­lev­skio ry­šiai, už­si­mez­gę su lie­tu­vių in­te­li­gen­tais dar prieš Pir­mą­ jį pa­sau­li­nį ka­rą, ne­nu­trū­ko ir po jo. Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos po­li­ti­kai su Ta­du Vrub­lev­skiu ne kar­tą ta­rė­si ir dis­ku­ta­vo dėl Lie­tu­vos po­li­ti­nės at­ei­ties. Apie tai liu­di­ja ir Lie­tu­vos Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko An­ta­no Sme­to­nos 1918 m. rug­pjū­čio 21 d. laiš­ke­lis T. Vrub­lev­skiui, ku­ria­me at­si­pra­šo­ma, kad A. Sme­ to­na ir jo ko­le­gos 15–20 mi­nu­čių vė­luos ir pra­šo­ma pa­lauk­ti jų A. Sme­to­nos ka­bi­ne­te.14 Lie­tu­vai pe­ri­mant Vil­nių pa­gal Lie­tu­vos ir Ta­ry­bų Ru­si­jos 1920 m. lie­pos 20 d. tai­kos su­tar­tį, Ta­das Vrub­lev­skis at­sto­va­vo Lie­tu­vai miš­rio­je lie­tu­vių ir ru­sų ko­mi­si­jo­je ir gy­nė Lie­tu­vos in­te­re­sus. Nau­ja po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiuo­se su­si­da­rė, kai ge­ne­ro­las L. Že­li­gov­skis slap­tu J. Pil­sud­skio (Piłsudski) įsa­ky­mu 1920 10 09 už­ėmė Vil­niaus kraš­tą. T. Vrub­lev­skis tai ver­ti­no kaip su­tar­čių lau­žy­mą, į Že­li­ gov­skio žy­gį žiū­rė­jo su ne­sle­pia­ma an­ti­pa­ti­ja ir ma­nė, kad tai yra Len­ki­jos gė­ da. Vil­niaus len­kų vi­suo­me­nei, ku­rios dau­gu­ma svei­ki­no L. Že­li­gov­skio maiš­ tą, jis šiuo klau­si­mu at­si­dū­rė griež­to­je ir ga­lu­ti­nė­je opo­zi­ci­jo­je.15 Ta­čiau jis vi­są lai­ką pa­si­sa­kė, kad bū­tų ieš­ko­ma ke­lių ki­lu­siam kon­flik­tui tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos iš­spręs­ti. To­dėl T. Vrub­lev­skis su su­si­do­mė­ji­mu su­ti­ko 1921 m. Tau­tų Są­jun­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Po­lio Hy­man­so (Hy­mans) (Bel­gi­jos už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro) pa­siū­ly­tą Len­ki­jos ir Lie­tu­vos su­tar­ties dėl Vil­niaus   LMAVB, f. 7, b. 1462, lap. 1–2.   LMAVB, f. 7, b. 1355, lap. 1. 15   Kur­jer Wi­leński, 1925, 16 lip. (Nr. 157). 13 14

41

klau­si­mo spren­di­mo pro­jek­tą, ku­ris į is­to­ri­ją įė­jo Hy­man­so pro­jek­to var­du. Pa­gal tą pro­jek­tą Lie­tu­va tu­rė­jo bū­ti pa­vers­ta dvie­jų au­to­no­mi­nių kan­to­nų (Kau­no ir Vil­niaus) fe­de­ra­ci­ne vals­ty­be. Vil­nius tu­rė­jo tap­ti Lie­tu­vos sos­ti­ne, o Lie­tu­va ir Len­ki­ja tu­rė­ti ben­drą eko­no­mi­nę ir už­sie­nio po­li­ti­ką ir ka­ro me­tu ben­drą ka­ri­nę va­do­vy­bę. Hy­man­so pro­jek­tas ke­lis kar­tus bu­vo smul­kiai ap­tar­tas T. Vrub­lev­skio bu­te, da­ly­vau­jant vie­ti­niams lie­tu­vių ir len­kų at­sto­vams. Pro­jek­to ir ki­tais klau­si­mais jis kar­tu su Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės at­sto­vu prie Tau­tų Są­jun­gos ka­ ri­nės kon­tro­lės ko­mi­si­jos Ig­nu Jo­ny­nu bu­vo nu­vy­kęs į Kau­ną ir jį ap­ta­rė su Lie­tu­vos val­džios at­sto­vais, tarp jų ir su dr. Ka­ziu Gri­niu­mi. Ma­tyt, tuo me­tu T. Vrub­lev­skiui bu­vo pa­siū­ly­ta už­im­ti tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­rei­gas Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė­je, ta­čiau jis, ne­no­rė­da­mas nie­kur iš­si­kel­ti iš Vil­niaus, pa­siū­ly­mo at­si­sa­kė. T. Vrub­lev­skis pa­ren­gė ir 1921 m. Vil­niu­je Juod­var­nio sla­py­var­džiu iš­lei­do kny­ge­lę Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa (Pa­sta­bos dėl P. Hy­man­so pro­jek­to). Pa­tei­kė kri­ti­nių pa­sta­bų, ta­čiau pro­jek­to vi­siš­kai ne­at­me­tė, ma­ny­da­mas, kad jis „ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu ne kaip pa­grin­das, tai bent kaip iš­ei­ties taš­kas dis­ ku­si­jai dėl su­si­ta­ri­mo“.16 Nors T. Vrub­lev­skis Lietuvos–Lenkijos san­ty­kių klau­si­mu sa­ve va­di­no sta­tis­tu fe­de­ra­lis­tu, ta­čiau griež­tai pa­si­sa­kė prieš Hy­man­so pro­jek­to „fe­de­ra­lis­ti­nius“ fi­gos la­pe­lius, iš tik­rų­jų ne tik Vil­niaus kraš­tą, bet ir Ne­pri­klau­so­mą Lie­ tu­vą ati­da­vu­sius Len­ki­jos he­ge­mo­ni­jai, ku­ri, T. Vrub­lev­skio žo­džiais ta­riant, bu­vo gei­džia­ma vien tik ten­ki­nant „po­li­ti­nes Vi­du­rio Lie­tu­vos bis­mar­ki­nin­kų am­bi­ci­jas“.17 Kaip ži­no­ma, Lie­tu­va, o vė­liau ir Len­ki­ja Hy­man­so pro­jek­tą at­me­tė. „Vi­du­rio Lie­tu­vos“ lai­kais di­de­lio vi­suo­me­nės re­zo­nan­so su­lau­kė 1921 m. bir­že­lio 14 d. Vil­niaus apy­gar­dos teis­me svars­to­ma laik­raš­čio Straż Lit­wy (Lie­ tu­vos sar­gy­ba) re­dak­to­riaus ir lei­dė­jo My­ko­lo Bir­žiš­kos by­la dėl ta­me laik­raš­ty­ je pa­skelb­to straips­nio „P. J. O. pa­si­kal­bė­ji­mas su šv. Ka­zi­mie­ru“. Ka­dan­gi straips­ny­je pa­šie­pia­ma for­ma šv. Ka­zi­mie­ras ta­ria­ma­me pa­si­kal­bė­ji­me su Vil­ niaus en­de­kų pub­li­cis­tu Ja­nu Obs­tu (Obst) kar­to­ja pas­ta­ro­jo an­ti­lie­tu­viš­kas min­tis, iš­spaus­din­tas laik­raš­čiuo­se Dzien­nik Wi­leński ir Rzec­zpos­po­li­ta, pro­ku­ ra­tū­ra ap­kal­ti­no laik­raš­tį „ble­vyz­go­ji­mu prieš šven­tuo­sius“, o M. Bir­žiš­kai grė­sė sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­mas iki 4 me­tų.   WRÓBLEWSKI, Ta­deusz. Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa. Pa­ra­šas: Juod­var­nis. Wil­no, 1921, p. 33–34. 17   Ten pat, p. 33–34. 16

42

Ka­dan­gi by­la bu­vo spe­ci­fi­nė, o ją gy­nė Ta­das Vrub­lev­skis, į teis­mo sa­lę su­si­rin­ko dau­ge­lis ne tik Vil­niaus, bet ir iš Len­ki­jos at­va­žia­vu­sių ad­vo­ka­tų. By­la tu­rė­jo po­li­ti­nį at­spal­vį: siek­ta įro­dy­ti Vil­niaus en­de­kams, kad lie­tu­ viai esą slap­ti pa­go­nys, įžei­di­nė­ja ka­ta­li­kų šven­tuo­sius. Teis­mas te­olo­gi­jos klau­si­mams į po­sė­dį pa­kvie­tė Vil­niaus ku­ni­gų se­mi­na­ ri­jos ins­pek­to­rių ka­nau­nin­ką Ka­ro­lį Liu­bia­ne­cą (Lu­bia­niec) ir Auš­ros var­tų kle­bo­ną pre­la­tą Pra­ną Vo­lodz­ką. T. Vrub­lev­skis sa­vo gi­na­mo­jo­je kal­bo­je teis­mo te­olo­gi­jos eks­per­tus su­ kom­pro­mi­ta­vo kaip ne­iš­ma­nė­lius. Rem­da­ma­sis ži­no­mų Ka­ta­li­kų baž­ny­čios te­olo­gų raš­tais – To­mo Ak­vi­nie­čio Sum­ma The­o­lo­gian, H. Nol­di­no (Nol­din) Sum­ma The­o­lo­giae Mo­ra­lis Fun­da­men­ta­lis, Co­dex Ju­ris Ca­no­ni­ci, Bre­via­rium Ro­ma­ num ir ki­tais, jis įro­dė teis­mui, kad laik­raš­ty­je iš­spaus­din­to straips­nio tu­ri­nys ne­tu­ri nie­ko ben­dra su „ble­vyz­go­ji­mu“ prieš šven­tuo­sius. Po teis­mo K. Liu­bia­ne­cas se­mi­na­ri­jos rū­muo­se, gir­dint ku­ni­gui Pet­rui Krau­ja­liui, pa­reiš­kė dau­giau ne­su­tik­si­ąs bū­ti teis­me eks­per­tu. By­los klau­sę­si ad­vo­ka­tai, jau ne­kal­bant apie mi­nė­tuo­sius to­je by­lo­je pa­ kvies­tus te­olo­gi­jos eks­per­tus, bu­vo la­bai nu­ste­bin­ti to­kių gi­lių Ta­do Vrub­ lev­skio te­olo­gi­jos ži­nių. O jis sa­vo te­olo­gi­jos ži­nio­mis vi­siems pa­da­rė di­de­lį įspū­dį bū­tent to­dėl, kad rė­mė­si la­bai kva­li­fi­kuo­tais eks­per­tais. Jau dvi sa­vai­tes prieš pra­si­de­dant mi­nė­tai by­lai, Vil­niaus die­ce­zi­jos ku­ni­gai lie­tu­viai, te­olo­gi­ jos pro­fe­so­riai, dak­ta­rai ir ma­gist­rai Pet­ras Krau­ja­lis, Kris­tu­pas Či­bi­ras, Me­ čis­lo­vas Rei­nys, Juo­za­pas Kuk­ta ir ki­ti ruo­šė jam gy­ni­mo me­džia­gą: rin­ko ci­ta­tas iš Ka­ta­li­kų baž­ny­čios au­to­ri­te­tų te­olo­gi­jos vei­ka­lų. My­ko­lą Bir­žiš­ką teis­mas iš­tei­si­no, o Ta­dą Vrub­lev­skį svei­ki­no sa­lė­je bu­ vę ad­vo­ka­tai ir net by­los klau­sęs Vi­du­rio Lie­tu­vos lai­ki­no­sios val­dan­čio­sios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ge­ne­ro­las Mok­žec­kis (Mokr­zec­ki). 1922 m. Len­ki­jos val­džiai ofi­cia­liai pri­jun­gus Vil­niaus kraš­tą prie Len­ki­ jos, Ta­das Vrub­lev­skis ir to­liau nuo­šir­džiai ben­dra­vo su Lai­ki­nuo­ju Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­tu, bu­vo jo pa­ta­rė­ju ju­ri­di­niais klau­si­mais, gy­nė lie­tu­vių po­li­ ti­nes by­las Len­ki­jos teis­muo­se. Be jau mi­nė­tos M. Bir­žiš­kos spau­dos by­los, T. Vrub­lev­skis Vil­niaus teis­muo­se vė­liau gy­nė įvai­rių lie­tu­viš­kų laik­raš­čių re­dak­to­rius ir vi­suo­me­nės vei­kė­jus: V. Bir­žiš­ką, P. Gai­de­lio­nį, J. Kuk­lį, J. Las­taus­kai­tę, P. Si­po­vi­čių, J. Šla­pe­lį, M. Šla­pe­lie­nę, J. Šob­lins­kai­tę, Uo­gin­tą ir ki­tus. Ypač pla­taus re­zo­nan­so vi­suo­me­nė­je su­lau­kė 1925 m. ba­lan­džio 20 d. su­ki­li­mo prieš Len­ki­ją ren­gi­mu kal­tin­tų 22 lie­tu­vių ir 50 bal­ta­ru­sių by­la, ku­ riuos gy­nė T. Vrub­lev­skis. 43

Kū­ry­bi­nės ga­lios T. Vrub­lev­skiui įkvė­pė 1924 m. sau­sio 31 d. Var­nio­ny­se vy­ku­si pir­mo­ji by­la prieš Vil­niaus lie­tu­vių švie­ti­mo drau­gi­jos „Ry­tas“ iš­lai­ko­ mas pra­džios mo­kyk­las Ger­vė­čiuo­se, Gal­čiū­nuo­se, Moc­kuo­se, Gi­liū­nuo­se, Gi­rio­se, Knis­tuš­kė­se ir Gai­ga­liuo­se. Tei­sia­mi bu­vo „Ry­to“ drau­gi­jos pir­mi­ nin­kas ku­ni­gas Pet­ras Krau­ja­lis, Ger­vė­čių pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Amb­ro­zie­jus Ja­ka­vo­nis, „Ry­to“ drau­gi­jos Ger­vė­čių sky­riaus pir­mi­nin­kas Jo­nas Juš­kai­tis ir mo­ky­to­jai Ona Šekš­te­lai­tė, Ge­no­vai­tė Žiž­ma­rai­tė, Ma­ri­ja Cie­maš­kai­tė, Alek­ san­dras Gied­rai­tis, Bro­nė Ra­kaus­kai­tė, Jo­nas Ras­la­vi­čius, Vac­lo­vas Mi­lei­šis, Pet­ro­nė­lė Ras­la­vi­čie­nė ir Kon­stan­ci­ja Ri­mo­ny­tė. Pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn bu­ vo kal­ti­na­mi dėl lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų ati­da­ry­mo be lei­di­mo ir mo­ky­to­ja­vi­mo ne­pai­sant val­džios drau­di­mų. Nors vi­sos mo­kyk­los 1921–1922 m. bu­vo ati­da­ry­tos tei­sė­tai, tei­sia­mie­ji bu­vo nu­teis­ti ga­na ne­ma­žo­mis pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis. Po šios by­los gy­ni­mo T. Vrub­lev­skis iš pra­džių žur­na­le Przeg­ląd Wi­leński, o vė­liau ir at­ski­ra kny­ge­le iš­lei­do dar­bą Apie „slap­tas“ mo­kyk­las (O szko­lach „taj­nych“ ). Dar­bas bu­vo skir­ tas iš­aiš­kin­ti, ko­kiu ju­ri­di­niu pa­grin­du ca­ri­nė val­džia per­se­kio­jo len­kų ir ki­tas ka­ta­li­kų slap­tą­sias mo­kyk­las. T. Vrub­lev­skis sie­kė at­kreip­ti Len­ki­jos val­džios ir vi­suo­me­nės dė­me­sį, kad Len­ki­jos vals­ty­bė­je ga­lio­ja ca­ri­nės Ru­si­jos bau­ džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis, pa­gal ku­rį bu­vo per­se­kio­ja­mos len­kų mo­kyk­los ca­ri­nės Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je; tik at­si­kū­ru­sio­je Len­ki­jo­je tas straips­nis „griež­tai tai­ko­mas tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­loms ir mo­ky­to­jams“.18 Sa­vo at­si­mi­ni­muo­se Vik­to­ras Bir­žiš­ka pa­žy­mi, kad Ta­das Vrub­lev­skis bu­vo „pui­kus kal­bė­to­jas teis­me, vie­nas rim­čiau­sių ir įdo­miau­sių 1921 m. dės­ ty­to­jų mū­sų (1919 m. or­ga­ni­zuo­tuo­se) Vil­niuj aukš­tuo­siuo­se moks­lo kur­suo­ se, kur jis dės­tė len­kiš­kai vals­ty­bi­nės tei­sės įva­dą, ta­čiau spau­do­je pa­si­ro­dy­da­ vo kaip sau­sas ir net nuo­bo­dus ra­šy­to­jas, trum­pai at­pa­sa­ko­jąs tik ti­ria­mo­jo da­ly­ko es­mę. Jam vi­sa­dos bu­vo rei­ka­lin­ga au­di­to­ri­ja ir klau­sy­to­jai, ku­rie jam įkvėp­da­vo kū­ry­bi­nės ga­lios“.19 Pro­ga tai kū­ry­bi­nei ga­liai pa­si­reikš­ti (be ki­tų pro­gų) at­si­ras­da­vo kar­tą per sa­vai­tę, kai jo bu­te vyk­da­vo (prieš Pir­mą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą šeš­ta­die­niais, o po ka­ro ket­vir­ta­die­niais) siau­ro Vil­niaus in­te­li­gen­tų ra­to su­si­ti­ki­mai, skir­ti įvai­rioms vi­suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo ak­tu­a­li­joms ap­tar­ti. Jie va­din­ti „su­si­ti­ki­mais prie juo­dos ka­vos“, nes jų me­tu bu­vo ne tik dis­ku­tuo­ ja­ma, bet ir ge­ria­ma juo­da ka­va už­kan­dant juo­da duo­na. Iš lie­tu­vių tuo­se su­si­ ti­ki­muo­se įvai­riu lai­ku yra da­ly­va­vę My­ko­las, Vac­lo­vas ir Vik­to­ras Bir­žiš­kos,   WRÓBLEWSKI, Ta­deusz. O szkołach „taj­nych“. Pa­ra­šas: T. Wo­ro­nicz. Wil­no, 1924, p. 16.   BIRŽIŠKA, Vik­to­ras. Dėl mū­sų sos­ti­nės: ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos. Lon­do­nas, 1967, p. 141.

18 19

44

Bro­nė Bir­žiš­kie­nė, Jo­nas Vi­lei­šis, Au­gus­ti­nas Ja­nu­lai­tis, Da­nie­lius Al­sei­ka, An­drius Ran­do­mo­nis (Ron­do­mans­kis), ku­ni­gas Pet­ras Krau­ja­lis, Kon­stan­ti­ nas Sta­šys ir ki­ti. Kvie­čia­mas T. Vrub­lev­skis lan­ky­da­vo­si pas Vil­niaus lie­tu­vių in­te­li­gen­ tus. Ten yra su­si­ti­kęs su Vil­niaus vys­ku­pu J. Ma­tu­lai­čiu, ku­ni­gais J. Kuk­ta ir M. Rei­niu. Da­ly­vau­da­vo lie­tu­vių ren­gia­muo­se mi­nė­ji­muo­se. Jau nuo 1919 m. T. Vrub­lev­skis ben­dra­vo su Vil­niaus vys­ku­pu J. Ma­tu­ lai­čiu, ku­ris bu­vo vie­no­dai tei­sin­gas ir ati­dus vi­sų tau­ty­bių ka­ta­li­kų bei ki­ tų kon­fe­si­jų žmo­nėms. Dėl to jo ne­ken­tė len­kų šo­vi­nis­tai en­de­kai ir sie­kė, kad jis bū­tų pa­ša­lin­tas iš Vil­niaus vys­ku­po pa­rei­gų. T. Vrub­lev­skis ka­te­go­riš­ kai pa­si­sa­kė prieš to­kius en­de­kų kės­lus. Kaip tvir­ti­na sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se R. Mac­ko­nis, T. Vrub­lev­skis jam yra pa­sa­kęs, jog en­de­kų puo­la­mo vys­ku­po J. Ma­tu­lai­čio „kal­tė ta, kad gi­mė lie­tu­viu“.20 J. Ma­tu­lai­tis, įver­tin­da­mas T. Vrub­lev­skį ir jo veik­lą, ant sa­vo nuo­trau­kos, pa­do­va­no­tos jam, už­ra­šė: „Il­lust­ri­si­mo vi­ro Tha­da­eo Wróblew­ski cum gra­ti­ tu­di­ne et be­ne­dic­tio­ne. Ge­or­gius Ma­tu­le­wicz, Ep­pus Vil­nen­sis, 18.XII.1922 Vil­nae“ (Iš­ki­liau­siam vy­rui Ta­dui Vrub­lev­skiui. Su dė­kin­gu­mu ir pa­lai­mi­ni­ mu. Vil­niaus vys­ku­pas Jur­gis Ma­tu­lai­tis. Vil­nius, 18.XII.1922). Kaip bu­vo ra­šo­ma to me­to spau­do­je, 1921 m. lap­kri­čio 23 d. mi­nint dak­ ta­ro Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus 70 me­tų su­kak­tį, Ta­do Vrub­lev­skio ju­bi­lia­to pa­svei­ ki­ni­mas, pra­dė­tas lie­tu­vių ir to­liau tęs­tas len­kų kal­ba, su­si­rin­ku­siems pa­li­ko „la­bai gi­laus įspū­džio“.21 1922 m. gruo­džio 27 d. už nuo­pel­nus moks­lui ir lie­tu­vių vi­suo­me­nei T. Vrub­lev­skis, J. Ba­sa­na­vi­čiui pa­siū­lius, bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vių moks­lo drau­ gi­jos gar­bės na­riu. Sa­vo siū­ly­mą J. Ba­sa­na­vi­čius mo­ty­va­vo taip: „Jis yra Vil­ niu­je pla­čiai ži­no­mas kai­po skriau­džia­mų­jų ir nu­skriaus­tų­jų lie­tu­vių gy­nė­jas teis­muo­se. Kai­po do­ras se­no­vės Lie­tu­vos tei­sės ži­no­vas ir Vil­niaus mies­to is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas, jis ne kar­tą da­ly­va­vo pa­skai­to­mis vi­suo­ti­niuo­se moks­ lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­muo­se kaip ir tos pat drau­gi­jos or­ga­ni­zuo­tuo­se aukš­ tuo­siuo­se moks­lo kur­suo­se, su­rin­ko di­de­lę – apie 60 000 vei­ka­lų bib­lio­te­ką Vil­niu­je, pil­nai at­sa­ko Drau­gi­jos įsta­tų §7 ir už­si­pel­no bū­ti iš­rink­tu Moks­lo drau­gi­jos pa­gar­bos na­riu“. J. Ba­sa­na­vi­čiaus pa­siū­ly­mas bu­vo su­tik­tas aplo­ dis­mentais. O ki­tos die­nos po­sė­dy­je T. Vrub­lev­skis jau skai­tė pa­skai­tą apie „Se­no­jo Vil­niaus to­po­gra­fiją“, ku­rio­je ar­gu­men­tuo­tai įro­dė se­no­jo Vil­niaus   MACKONIS, R. Se­no­ji vil­nie­čių kar­ta. Vil­nius, 1999, p. 225.   Vil­nie­tis, 1921, lapkr. 25.

20 21

45

at­ski­rų da­lių pa­va­di­ni­mų lie­tu­viš­ką kil­mę. T. Vrub­lev­skis pa­si­ža­dė­jo sa­vo pra­ ne­ši­mą pa­reng­ti spau­dai, nu­ma­ty­da­mas jį pa­skelb­ti Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ jos lei­di­ny­je Lie­tu­vių tau­ta.22 Be mi­nė­to pra­ne­ši­mo, T. Vrub­lev­skis 1920 m. gruo­džio mėnesį skai­tė pa­skai­tą „Lie­tu­vos vals­ty­bės san­tvar­ka iki uni­jos“, 1925 m. ge­gu­žės mėnesį – apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą. Kal­bant apie T. Vrub­lev­skio ry­šius su Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja, ver­tė­tų pa­sa­ky­ti ir tai, jog silps­tant svei­ka­tai ir trūks­tant lė­šų dar prieš Pir­mą­jį pa­ sau­li­nį ka­rą pra­dė­tai bib­lio­te­kos sta­ty­bai už­baig­ti, jis pra­dė­jo tar­tis su Lie­tu­ vių moks­lo drau­gi­ja dėl bib­lio­te­kos to­les­nio li­ki­mo.23 Lė­šų sta­ty­bai už­baig­ti trū­ko to­dėl, kad ka­ro me­tu ban­kuo­se lai­ky­ti tam rei­ka­lui skir­ti pi­ni­gai žu­ vo. To­dėl T. Vrub­lev­skis ta­rė­si su Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja, kad pas­ta­ro­ji fi­nan­suo­tų bib­lio­te­kos pa­sta­to įren­gi­mo iš­lai­das, o už­bai­gus sta­ty­bą pa­sta­te bu­vo nu­ma­to­ma įkur­din­ti E. ir E. Vrub­lev­skių bei Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ jos bib­lio­te­kas. Ta­čiau šis ke­ti­ni­mas ne­ga­lė­jo bū­ti įgy­ven­din­tas, nes Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja ne­ga­vo tam rei­ka­lui pi­ni­gų. Tai pa­ju­tus Vil­niaus len­kų in­te­ lek­tu­a­lams ir Len­ki­jos val­džiai ki­lo bai­mė, kaip ra­šė po ke­le­rių me­tų laik­raš­tis Słówo, „kad tas ne­pa­pras­tas žmo­gus, jaus­da­mas skriau­dą, iš pik­tu­mo uni­ver­ si­te­tui sa­vo rin­ki­nius per­duos lie­tu­viams. Tai­gi rei­kė­jo juos gel­bė­ti vals­ty­bei ir Len­ki­jai“.24 Vyk­dant T. Vrub­lev­skio va­lią, jo bib­lio­te­ka ir ki­ti mu­zie­ji­niai rin­ki­niai bu­vo per­duo­ti vals­ty­bei su jo ka­te­go­riš­ka są­ly­ga, kad jie nie­ka­da ne­ga­li bū­ti iš­vež­ti iš Vil­niaus. T. Vrub­lev­skis pa­li­ko sa­vo ne­įkai­no­ja­mos reikš­mės tur­tą vi­siems be tau­ty­bės skir­tu­mo Vil­niaus gy­ven­to­jams, sos­ti­nei bu­vu­sios Lie­tu­ vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės, ku­rios pi­lie­čiu jis sa­ve lai­kė vi­są gy­ve­ni­mą. 1925 m. lie­pos 3 d. Lie­tu­vių sa­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos drau­gi­jos po­li­kli­ni­ko­je mi­rė T. Vrub­lev­skis. Prie jo lai­do­tu­vių or­ga­ni­za­vi­mo ak­ty­viai pri­si­dė­jo Vil­ niaus lie­tu­viai kun. šam­be­lio­nas A. Vis­kan­tas ir Kriš­čiu­kai­tis. Do­mi­ni­ko­nų baž­ny­čio­je lai­kė už ve­lio­nį mi­šias, o prie ka­po at­si­svei­ki­ni­mo žo­dį lie­tu­vių var­du pa­sa­kė Lai­ki­no­jo Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Danielius Al­sei­ka. Tais pa­čiais me­tais iš­leis­tą sa­vo dar­bą Vil­nius lie­tu­vių dai­no­se J. Ba­sa­na­vi­ čius de­di­ka­vo di­de­liam Lie­tu­vos ir Vil­niaus my­lė­to­jo T. Vrub­lev­skio at­mi­ni­ mui pa­gerb­ti.   Lie­tu­vių tau­ta: Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos raš­tai. Vil­nius, 1923, kn. 3, d. 2, p. 480–481.   ABRAMAVIČIUS, V. Ta­das Vrub­lev­skis. Vil­nius, 1960, p. 27; Zie­mia, 1926, Nr. 5, p. 78. 24   Słowo, 1932, 27 kwiet. 22 23

46

1939 m. Vil­niui su­grį­žus į Lie­tu­vos vals­ty­bės su­dė­tį ir svars­tant kai ku­ rių Vil­niaus gat­vių pa­va­di­ni­mų pa­kei­ti­mą, M. Bir­žiš­ka 1939 m. spa­lio 26 d. Lie­tu­vos ai­de pa­siū­lė vie­nai gat­vei su­teik­ti T. Vrub­lev­skio var­dą. Pri­ta­riant vil­ nie­čiams, 1940 m. sau­sio mėn. spau­do­je bu­vo pa­skelb­tas Vil­niaus gat­vių są­ra­ šas, ku­ria­me bu­vu­si Ar­se­na­lo gat­vė pa­va­din­ta Tado Vrub­lev­skio var­du. Lie­tu­vių vi­suo­me­nės at­sto­vų ry­šiai su Ta­du Vrub­lev­skiu, už­si­mez­gę XIX a. pa­bai­go­je, ne­nu­trū­ko iki jo mir­ties. Ypač jie su­stip­rė­jo Lie­tu­vai at­ga­ vus ne­pri­klau­so­my­bę. To­dėl ne­įti­ki­na­mai at­ro­do at­ski­ruo­se dar­buo­se iš­sa­ko­ ma min­tis, kad T. Vrub­lev­skis su­ar­tė­jo su lie­tu­viais po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro tik­tai dėl to, kad Len­ki­jos val­džia vi­sų pir­ma jam, įžy­miam tei­si­nin­kui, Vil­niaus Ste­po­no Ba­to­ro uni­ver­si­te­te ne­pa­siū­lė Tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jo vie­tos ir, an­tra, ne­pa­kvie­tė į uni­ver­si­te­to ati­da­ry­mo pro­ga su­reng­tą ban­ke­tą. Ži­no­ ma, už­si­gau­ti bu­vo dėl ko, ta­čiau Ta­do Vrub­lev­skio prie­rai­šu­mą Lie­tu­vai lė­mė nuo­sta­ta, jog jis esąs Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pi­lie­tis, sa­vo mo­ra­li­niu cre­do pa­si­rin­kęs gin­ti ir glo­bo­ti vi­sus, pa­ti­rian­čius po­li­ti­nes ir so­cia­ li­nes skriau­das bei ne­tei­sy­bę. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, tų nuo­sta­tų jis ne­bū­tų at­si­sa­kęs, nors jam ir bū­tų pa­siū­ly­ta uni­ver­si­te­te Tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jo vie­ta, o į įvai­rių vals­ty­bi­nių iš­kil­mių pro­ga ren­gia­mus ban­ke­tus bū­tų jį kvie­tęs jo prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą po­li­ti­nė­je by­lo­je gin­tas, vė­liau Len­ki­jos vals­ty­bės vir­ši­nin­ku ta­pęs Ju­ze­fas Pil­sud­skis (Piłsud­ski).

Tadeusz Wroblew­ski and Lit­hu­a­nian pub­lic fi­gu­res Summary The re­la­tions bet­we­en the rep­re­sen­ta­ti­ves of the Lit­hu­a­nian so­cie­ty and T. Wroblew­ski had be­en set at the end of the 19th cen­tu­ry and las­ted un­til his de­ath. The­se re­la­tions we­re es­pe­cial­ly in­ten­se at the ti­me when Lit­hu­a­nia re­gai­ned its in­de­pen­den­ce. Ma­ny ti­mes the po­li­ti­cians of the in­de­pen­dent sta­te re­fer­red to T. Wroblew­ski and dis­cus­sed with him about the po­li­ti­cal fu­tu­re of Lit­hu­a­nia. The­se re­la­tions of T. Wroblew­ski and Lit­hu­a­nia‘s so­cie­ ty can be se­en in his ac­ti­vi­ties whi­le de­fen­ding the ac­cus­sed in the po­li­ti­cal ca­ses. When in­vi­ted he used to vi­sit the Lit­hu­a­nian in­tel­lec­tu­als of Vil­nius, 47

at­ten­ded va­rio­us Lit­hu­a­nian com­me­mo­ra­tions and al­so was vo­ted in­to the Lit­hu­a­nian Aca­de­mic As­so­cia­tion as a cor­res­pon­ding mem­ber. He had al­lwa­ys be­en main­tai­ning his po­si­tion that the­re should be so­me wa­ys to re­sol­ve the con­flict bet­we­en Lit­hu­a­nia and Po­land. T. Wroblew­ski‘ af­fec­tion to Lit­hu­a­nia cor­res­pon­ded to his at­ti­tu­de and fe­e­ling that he was a ci­ti­zen of the Grand Du­chy of Lit­hu­a­nia, who had cho­sen the de­fen­ce and pro­tec­tion of tho­se who ex­pe­rien­ced so­cial of­fen­ces and in­jus­ti­ce as his mo­ral chal­len­ge.

48

ė  Vrublevskio rankraščių kolekcijos Tado ­Danutė Labanauskienė 1

Ta­das Vrub­lev­skis (Ta­deusz Wróblew­ski; 1858–1925), sa­vo bib­lio­te­ko­je kau­pęs svar­biau­sius moks­lo, li­te­ra­tū­ros vei­ka­lus, re­čiau­sias kny­gas, me­no al­ bu­mus, smul­kius spau­di­nius, se­ną­ją pe­ri­odi­ką, nu­miz­ma­ti­ką, mu­ze­o­lo­gi­ją, ne­ daug tė­ra ži­no­mas kaip ran­kraš­čių ko­lek­ci­jų kom­plek­tuo­to­jas, jų su­da­ry­to­jas, ver­tin­gų au­to­gra­fų ieš­ko­to­jas. Re­mian­tis ar­chy­vi­niais šal­ti­niais, iš­li­ku­sio­mis ata­skai­to­mis, to me­to ben­dra­dar­bių at­si­mi­ni­mais ir T. Vrub­lev­skio kaip ran­kraš­čių tvar­ky­to­jo veik­la, no­rė­tų­si žvilg­te­rė­ti į šio dar­bo iš­ta­kas, at­sek­ti, kaip bu­vo tel­kia­mi ver­tin­giau­si ran­kraš­čių rin­ki­niai, kas šio­je veik­lo­je T. Vrub­lev­skiui tal­ki­no, ko­kias ko­lek­ci­jas su­da­rė jis pats ir kas jo­se iki šiol sau­go­ma. 1891 m. po tė­vo mir­ties at­vy­kęs iš Pe­ter­bur­go į Vil­nių, T. Vrub­lev­skis pa­vel­dė­jo tė­vų bib­lio­te­ką drau­ge su bu­tu Uni­ver­si­te­to gat­vė­je. Koks kny­gų rin­ki­nys iš pat pra­džių jam ati­te­ko, sun­ku spręs­ti, ta­čiau ži­no­ma, kad kny­gos ta­da til­po į dvi di­de­les spin­tas. Nuo tol po ad­vo­ka­tū­ros dar­bų kiek­vie­ną lais­vą mi­nu­tę jis sa­vo bib­lio­te­ką tvar­kė ir gau­si­no. Gre­ta kny­gų di­de­lį dė­me­sį jis sky­rė bū­si­moms ran­kraš­čių ko­lek­ci­joms; sten­gė­si įsi­gy­ti nyks­tan­čių dva­ rų ir dva­re­lių ar­chy­vus, ne­pub­li­kuo­tas moks­lo ir li­te­ra­tū­ros ver­ty­bes (Ta­do Vrub­lev­skio ran­kraš­ty­no pra­džia įvar­di­ja­mi 1892 m.). Ran­kraš­čius kom­plek­ tuo­da­vo daž­niau­siai dve­jo­pai. Vie­nus jų T. Vrub­lev­skis pirk­da­vo kar­tu su kny­gų rin­ki­niais. Tam rei­ka­lui jis pa­nau­do­da­vo da­lį sa­vo, ge­rai ap­mo­ka­mo ad­vo­ka­to, pa­ja­mų, eik­vo­jo ir iš tė­vų pa­vel­dė­tas san­tau­pas. Ki­tus gau­da­vo do­ va­no­mis ir de­po­zi­tu. Taip 1907 m. už 2500 rub. jis nu­pir­ko Hen­ri­ko Plia­te­rio iš Pus­ty­nės bib­lio­te­ką, 1909 m. už 1396 rub. Ju­ze­fo Ce­cha­no­vi­čiaus (Cie­cha­ no­wicz), ru­sų ma­so­no Iva­no Je­la­gi­no kny­gų rin­ki­nius su įdo­miais eks­lib­ri­ sais, kur bū­ta, be abe­jo, ir ran­kraš­čių. 1911 m. per tar­pi­nin­ką T. Vrub­lev­skis už 365 rub. įsi­gi­jo ver­tin­gus Ju­ze­fo Vei­sen­ho­fo (We­ys­sen­hoff) rin­ki­nius ir do­va­nai ga­vo ge­ne­ro­lo Ja­no Vei­sen­ho­fo ran­kraš­ti­nius 1819–1926 m. že­mė­   LABANAUSKIENĖ, Da­nu­tė. Ta­do Vrub­lev­skio ran­kraš­čių ko­lek­ci­jos. Iš Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. Vil­nius, 2004, p. 11–15.    DRÈGE, He­le­na. Ta­deusz Wróblew­ski ja­ko za­lożyciel bib­lio­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich. Wil­no, 1926, p. 1. 

49

la­pius. Tais pat 1911 me­tais jis su­si­ta­rė su Vil­niaus uni­ver­si­te­to mo­nog­ra­fi­jos au­to­riu­mi, gy­dy­to­ju Ju­ze­fu Bie­lins­kiu (Bie­liński), kad šis par­duo­tų il­gus me­ tus kom­plek­tuo­tą sa­vo bib­lio­te­ką ir ran­kraš­čius. To­kiu bū­du T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­kos ran­kraš­ty­nas pra­tur­tė­jo pa­ties J. Bie­lins­kio su­kaup­tu ran­kraš­čių fon­du ir dau­ge­liu do­ku­men­tų, su­si­ju­sių su se­no­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to is­to­ri­ ja. Čia su­plau­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių ko­res­pon­den­ci­ja, kaip an­tai prof. J. Volf­gan­go (Wolf­gang) au­to­gra­fai ir su­si­ra­ši­nė­ji­mas, žy­maus bib­lio­fi­lo M. Pel­kos-Po­lins­kio (Pełka-Po­liński) bib­lio­grafijos ir ma­te­ma­ti­kos už­ra­šai, is­to­ri­ko M. Ba­lins­kio (Ba­liński) kai ku­rie ran­kraš­čiai ir kt. Šios ko­lek­ci­jos puoš­me­na yra be­veik vi­sų Vil­niaus au­to­rių, ra­šiu­sių nuo XIX a. pra­džios iki 1863 m., cen­zū­ruo­tie­ji au­to­gra­fai, Vil­niaus spaus­tu­vi­nin­ko Juo­za­po Za­vad­skio lei­dyk­los ar­chy­vo da­lis. Apie 1912 m. Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka taip iš­au­go, kad jos įkū­rė­jas ne­be­ pa­jė­gė vie­nas pats ją kom­plek­tuo­ti. Plė­tė­si ir pa­žin­čių ra­tas. Bū­da­mas pa­ty­ ręs ad­vo­ka­tas, di­dis tau­tų to­le­ran­tas ir eu­ro­pie­tiš­kos kul­tū­ros puo­se­lė­to­jas, T. Vrub­lev­skis pa­lai­kė ry­šį su dau­ge­liu žy­mių žmo­nių: Lie­tu­vos ir ki­tų kraš­ tų in­te­lek­tu­a­lais, moks­li­nin­kais, me­ni­nin­kais, spau­dos dar­buo­to­jais. Jų bū­rys ir pa­ska­ti­no gar­sų­jį ad­vo­ka­tą įkur­ti Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos drau­gi­ją (To­war­zyst­wo „Bib­lio­te­ka imie­nia Eus­ta­che­go i Emi­lii Wróblew­skich“) bei 1912 m. spa­lio 30 d. pa­tvir­tin­ti šios drau­gi­jos sta­tu­tą. Drau­gi­jos ko­mi­te­tui va­do­vau­ti ėmė­si pats T. Vrub­lev­skis, ad­mi­nist­ruo­ti jam pa­dė­jo drau­gi­jos sek­re­to­rius Mak­si­mil­ja­nas Ma­lins­kis (Ma­liński), iž­di­nin­kas Ado­mas Rim­ša, ko­mi­te­to na­riai Ma­ri­jo­nas Stru­mi­la, Ksa­ve­ras Zu­ba­vi­čius (Zu­bo­wicz) ir ki­ti. 1913 m. va­sa­rio 1 d. laik­raš­ty­je Kur­jer Li­tew­ski (Nr. 23) My­ko­las Brenš­tei­nas (Brens­ztejn) pa­skel­bė ran­kraš­čių, įsi­gy­tų drau­gi­jos dė­ka, iš­sa­mią apy­skai­tą. Sa­vo ran­kraš­čius Vrub­lev­skių bib­lio­te­kai jau bu­vo per­da­vęs Ig­no­tas Bu­cho­viec­kis (Bu­cho­wiec­ki) iš Ho­ro­diš­čės, Dzie­šu­kas nuo Kau­no, ba­jo­ras Juo­za­pas Pau­la­vi­čius iš Pa­vir­vy­čio Že­mai­ti­jo­je, VU pro­fe­so­rius Va­le­ri­jo­nas Gurs­kis (Górski), is­to­ri­kas Alek­san­dras Zda­no­vi­čius (Zda­no­wicz), gra­fai Eus­ta­chi­jus ir Ta­das Tiš­ke­vi­čiai (Tys­zkie­wicz). Bu­vo gau­tas prof. Zig­man­to Jun­dzi­lo (Jundziłł) de­po­zi­tas, su­side­dan­tis iš 195 se­nų­jų ak­tų; 1916 m. – prof. Bro­nis­la­vo Vrub­lev­skio (Wróblew­ski) ran­kraš­čiai, ap­iman­tys 142 gi­mi­   RYGIEL, Ste­fan; ir DRÈGE, He­le­na. Bibl­jo­te­ka im. Wróblew­skich w Wil­nie, 1912–1931. Wil­ no, 1934, p. 5.    ABRAMAVIČIUS, Vla­das. Ta­das Vrub­lev­skis. Vil­nius, 1960, p. 28. 

50

nės do­ku­men­tus. Mi­nė­ti­ni ir Ado­mo Kar­po­vi­čiaus (Kar­po­wicz) li­te­ra­tū­ri­niai rin­ki­niai. Iš­li­ku­sio­se 1913–1917 m. T. Vrub­lev­skio ata­skai­to­se, ku­rias vė­liau pe­rė­ mė tuo­me­ti­nis Vil­niaus vie­šo­sios ir uni­ver­si­te­ti­nės bib­lio­te­kos di­rek­to­rius dr. Ste­fa­nas Ry­ge­lis (Ry­giel; po T. Vrub­lev­skio mir­ties bu­vo pa­skir­tas E. ir E. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos va­do­vu), nu­ro­do­ma, kad daž­niau­siai kny­gas ir ran­kraš­čius do­va­no­da­vo to­kie drau­gi­jos na­riai, kaip Liud­vi­kas Ab­ra­mo­vi­čius (Ab­ra­mo­wicz), My­ko­las Brenš­tei­nas, dr. Ju­ze­fas Bie­lins­kis, My­ko­las Ven­slav­skis (Węsław­ski), dr. Dmo­chov­skis (Dmo­chow­ski). 1919 m. T. Vrub­lev­skis įsi­gi­jo dar vie­ną rim­tą ran­kraš­čių fon­dą – Liud­vi­ ko Žos­tau­to (Zas­ztowt) se­nų do­ku­men­tų ko­lek­ci­ją, už­ra­šy­tą jam dar 1913 m. su­da­ry­tu tes­ta­mentu. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu drau­gi­jos veik­la pri­blė­so. 1922 m. T. Vrub­ lev­skis drau­gi­ją pe­ror­ga­ni­za­vo ir pa­va­di­no ją Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos moks­lui rem­ti drau­gi­ja. 1922 m. sta­tu­tu ši drau­gi­ja skel­bė, kad kaups, sau­gos ir tvar­kys bib­lio­te­kos kny­gas, ran­kraš­čius ir teiks moks­li­nę pa­ra­mą be­si­mo­kan­tiems. Į nau­jai su­da­ry­tą drau­gi­jos ko­mi­te­tą T. Vrub­lev­skis vėl su­kvie­tė ži­no­mus moks­li­nin­kus, vi­suo­me­nės vei­kė­jus, ar­ti­mus sa­vo bi­čiu­lius, pats sau pa­si­lik­da­mas vi­ce­pir­mi­nin­ko (rin­ki­nių sau­go­to­jo) pos­tą ir pa­rei­gas. Pir­mi­nin­ku ta­po prof. Ma­ri­ja­nas Zdzie­chov­skis (Zdzie­chow­ski), sek­re­to­riu­mi – Sta­nis­la­vas Sad­kov­skis (Sad­kow­ski), iž­di­nin­ku – tei­sė­jas Ja­nas Pil­sud­skis, na­riais – Liud­vi­kas Ab­ra­mo­vi­čius, dr. Vi­tol­das Sla­vins­kis (Sławiński), pro­fe­so­riai Zig­man­tas Jun­dzi­las, Sta­nis­la­vas Kos­cial­kov­skis (Kościałkow­ski), Jur­gis Lan­dė (Lan­de). Drau­gi­jai at­gi­jus, ran­kraš­ty­nas (dar T. Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mo me­tais) pa­ si­pil­dė dva­ri­nin­kų Bu­cho­vec­kių (Bu­cho­wiec­ki), di­di­kų Rad­vi­lų, Lo­pa­cins­kių (Łopa­ciński) ar­chy­vų frag­men­tais, Bal­to­sios Vo­kės dva­ro ak­tais, vė­liau ga­na tur­tin­ga ir įvai­ria ku­ni­go asi­ro­lo­go, eks­lib­ri­sų rin­kė­jo Pran­ciš­kaus Tič­kov­skio (Tyc­zkow­ski) ko­lek­ci­ja ir kt. Pas­ku­ti­nę sa­vo bib­lio­te­kos ata­skai­tą Ta­das Vrub­lev­skis pa­ren­gė 1925 m. sau­sio 1 d. Joje kal­ba­ma ne tik apie tu­ri­mų ran­kraš­čių kie­kį, ji at­spin­di ir pa­ ties tvar­ky­to­jo po­žiū­rį į ar­chy­vi­nės me­džia­gos po­bū­dį, jos tvar­ky­mą. Sa­vo   RYGIEL, Ste­fan; ir DRÈGE, He­le­na. Bibl­jo­te­ka im. Wróblew­skich w Wil­nie, 1912–1931. Wil­ no, 1934, p. 6, 8.    Ten pat, p. 8.    DRÈGE, He­le­na. Ta­deusz Wróblew­ski ja­ko za­lożyciel bib­lio­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich. Wil­no, 1926, p. 3. 

51

bib­lio­te­kos ran­kraš­ti­nį ar­chy­vą, su­kaup­tą iki 1925 m., T. Vrub­lev­skis su­gru­pa­ vo taip: ja­me esą 2956 ran­kraš­čiai, 7626 laiš­kai, 17 099 ak­tai, 24 per­ga­men­tai, 197 ran­kraš­ti­niai pla­nai ir že­mė­la­piai – iš vi­so 10 803 vie­ne­tai. Reik­tų pa­sa­ky­ ti, kad po Ta­do Vrub­lev­skio mir­ties 1925 m. lie­pos 3 d. iki 1939 m. pa­bai­gos E. ir E. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos ran­kraš­čių sky­rius iš­au­go be­veik dvi­gu­bai. Kaip ma­ty­ti iš ata­skai­tos, T. Vrub­lev­skis, su­kau­pęs ran­kraš­čių do­ku­men­ tus, sa­vaip juos kla­si­fi­ka­vo, ka­ta­lo­ga­vo, in­ven­to­ri­no, sten­gė­si bent trum­pai ap­ra­šy­ti. Tai kruopš­taus ir są­ži­nin­go dar­bo pa­vyz­dys. Tvar­kė pats ir pa­dė­jė­jų tu­rė­jo ne­daug. Jų at­si­ras­da­vo, ta­čiau trū­ko lė­šų jiems įdar­bin­ti. Taip į gau­ tą Po­vi­lo Ja­vors­kio laiš­ką su pra­šy­mu pri­im­ti jį dirb­ti į bib­lio­te­ką – jis esąs 26 me­tų am­žiaus, bai­gęs Kau­no gim­na­zi­jos še­šias kla­ses – bib­lio­te­kos drau­gi­ jos ko­mi­te­tas 1913 m. at­sa­kė, jog bib­lio­te­ka įsi­kū­ru­si pri­va­čia­me bu­te ir jo­kių ap­mo­ka­mų dar­buo­to­jų sam­dy­ti ne­ga­li. Už su­kaup­tas lė­šas tuo me­tu bu­vo per­ka­mas že­mės skly­pas bib­lio­te­kos pa­sta­tui. Tarp iš­li­ku­sių ap­lin­kraš­čių ra­do­me įvar­dy­tą tik vie­ną bib­lio­te­ki­nio-ar­chy­ vi­nio dar­bo pa­gal­bi­nin­kę – Te­re­sę Zak­šev­skai­tę (Zakr­zew­ska, 1852–1939), bu­vu­sią pran­cū­zų kal­bos mo­ky­to­ją, Vil­niaus sa­viš­vie­tos ra­te­lių da­ly­vę, 1902– 1915 m. tvar­kiu­sią T. Vrub­lev­skio kny­gas ir ran­kraš­čius. (Vė­liau ji – Vil­niaus miesto vie­šo­sios bib­lio­te­kos va­do­vė.) To­dėl T. Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mo me­tais ne vi­sa ran­kraš­ti­nė me­džia­ga bu­vo pri­ei­na­ma ir dar ne­leng­va bu­vo ja pa­si­ nau­do­ti. Kai Vi­tol­das Sie­kier­ka 1913 02 11 pa­pra­šė pa­ieš­ko­ti do­ku­men­tų apie sa­vo gi­mi­nę, drau­gi­jos ko­mi­te­tas at­sa­kė, kad bib­lio­te­kos ar­chy­vas nėra su­tvar­ky­tas, ir pa­ieš­kos ja­me bus ga­li­mos tik ta­da, kai ran­kraš­čiai bus per­kel­ti į nau­ją pa­sta­tą.10 Pri­trūk­da­vo lė­šų ir ran­kraš­čiams pirk­ti. Tais pa­čiais me­tais A. Ko­ce­jov­skai (Ko­cie­jow­ska), V. Fe­do­ro­vi­čiui (Fe­do­ro­wicz) ir St. Ko­ča­rov­skiui (Koc­za­ row­ski) su ap­gai­les­ta­vi­mu bu­vo pra­neš­ta, jog bib­lio­te­ka, sta­ty­da­ma­si nau­ją būs­tą, ne­tu­ri ga­li­my­bės ir pi­ni­gų, kad įsi­gy­tų jų siū­lo­mus rin­ki­nius.11 Tarp vi­sų E. ir E. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos ran­kraš­čių rin­ki­nių no­rė­tų­si iš­skir­ti pa­ties Tado Vrub­lev­skio su­da­ry­tas ir pa­gal to lai­ko rei­ka­la­vi­mus ap­ tvar­ky­tas ke­tu­rias ran­kraš­čių ko­lek­ci­jas, da­bar pa­žy­mė­tas fon­do nu­me­riais F 155, F 20, F 9, F 7. Ten pat.   Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­rius (to­liau LMAVB), f. 156-76. 10   LMAVB, f. 75-127. 11   Ten pat.   

52

T. Vrub­lev­skio var­du pa­va­din­ta­me 155 fon­de (1890–1924 m. laikotarpio, 493 vienetai) ran­da­me jo tei­si­nės veik­los ran­kraš­čius ir au­to­gra­fus, gin­tas gar­ sias po­li­ti­nes ir ki­to­kias teis­mo by­las. Čia ga­li­me įvar­dy­ti bau­džia­mą­sias, Bun­ do, ko­mu­nis­tų-­dar­bi­nin­kų, so­cial­de­mok­ra­tų, ko­munis­tų-­a­narchis­tų, ese­rų, žval­gy­bos, re­dak­ci­jų by­las. Ra­si­me daug teis­mo do­ku­men­tų apie dva­ri­nin­kų gin­čus, ka­ta­li­kų bei pra­vos­la­vų dva­si­nin­kų kon­flik­tus, ne­le­ga­lias mo­kyk­las ir kt. Tarp jų yra ne­ma­ža įsi­min­ti­nų. Pvz., 1904 m. T. Vrub­lev­skis nuo ca­ro cen­ zū­ros per­se­kio­ji­mo gy­nė lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kri­ti­ką Po­vi­lą Vi­šins­kį, 1906 m. lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pla­tin­to­ją bei vi­suo­me­ni­nin­ką, švie­tė­ją Sta­nis­lo­vą Di­džiu­ lį iš Grie­žio­nė­lių; iš Su­val­kų ka­lė­ji­mo pa­bė­gu­sį Vin­cą Mic­ke­vi­čių-Kap­su­ką; 1907–1908 m. – po­etą Ja­ku­bą Ko­la­są ir Jo­no Bi­liū­no bi­čiu­lę bal­ta­ru­sių ra­ šy­to­ją Aloi­zą Pa­škie­vič (Ciot­ką), ap­lan­kiu­sią ser­gan­tį ra­šy­to­ją Za­ko­pa­nė­je. Gar­su­sis ad­vo­ka­tas by­lų gin­ti pats va­ži­nė­da­vo į Pe­ter­bur­gą, Ki­je­vą, Mask­ vą, Ka­za­nę, Bals­to­gę, Var­šu­vą, Ode­są, Ry­gą, Se­vas­to­po­lį, Kau­ną, Daug­pi­lį (Dvins­ką), Pa­ne­vė­žį, Šiau­lius. Iš anų lai­kų te­bė­ra iš­li­kęs ran­kraš­ti­nis šio fon­ do in­ven­to­rius. Ja­me įvar­din­tos gin­tų by­lų as­me­nų pa­var­dės, jų at­sa­ko­vai, da­ta; kai kur nu­ro­dy­tas by­los tu­ri­nys ar dėl ko iš­kel­ta by­la. Ki­tas T. Vrub­lev­skio su­da­ry­tas fon­das – „Teis­mų ak­tai“ (F 20; 6 558 vie­ne­tai, XV–XX a. lai­ko­tar­pio) bu­vo ne vi­sai tiks­liai pa­va­din­tas. Į jį T. Vrub­ lev­skis chro­no­lo­gi­ne tvar­ka su­dė­jo įvai­rios kil­mės pa­vie­nius ar di­des­niais pluoš­tais gau­tus įvai­rių Lie­tu­vos dva­rų ar­chy­vų li­ku­čius ir ki­to­kius do­ku­men­ tus (ori­gi­na­lus ir nuo­ra­šus, tarp jų tik da­lis teis­mo ak­tų), ra­šy­tus lo­ty­nų, len­ kų, ru­sų, lie­tu­vių, pran­cū­zų, vo­kie­čių kal­bo­mis. Čia ra­si­me De­re­či­no dva­ro 1476–1496 m. do­ku­men­tų nuo­ra­šus, ba­jo­rų šei­mų ge­ne­a­lo­gi­jas, tes­ta­mentus, kil­no­ja­mo­jo tur­to są­ra­šus. Čia ir Anykš­čių, Gon­din­gos, Mai­šia­ga­los, Rum­ šiš­kių, Tel­šių že­mie­čių teis­mo bei ki­tų vals­čių že­mės ri­bas nu­sta­tan­tys do­ ku­men­tai. Taip pat ap­tik­si­me Kau­no, Tra­kų, Uk­mer­gės, Upy­tės, Vieš­vė­nų, Vi­duk­lės, Ža­rė­nų, Ži­di­kių, Nau­gar­du­ko, Gar­di­no, Ly­dos, Kob­ri­no, Bras­tos pa­vie­tų do­ku­men­tus ir šių že­mių sa­vi­nin­kų ba­jo­rų tar­pu­sa­vio gin­čus; Ly­dos pa­vie­to Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės val­dų ar­chy­vo li­ku­čius; įvai­rius pa­si­ža­dė­ji­mo, tur­ to įkei­ti­mo, įve­di­mo į val­dy­mą ak­tus. Yra ži­nių apie LDK, jos ka­ry­bą: Šiau­ rės ka­ro (1705 m.) rek­ru­tų pri­sta­ty­mus; įra­šų apie T. Kos­ciuš­kos su­ki­li­mą, 1812 m. ka­rą; 1831 m. Ta­do Tiš­ke­vi­čiaus at­si­šau­ki­mą dėl su­ki­lė­lių ka­riuo­me­ nės or­ga­ni­za­vi­mo Lie­tu­vo­je; Kal­ti­nė­nų kon­fis­ka­ci­ją; 1863 m. su­ki­li­mą. Ne­ma­ža do­ku­men­tų apie Vil­niaus mies­tą, jo gy­ven­to­jus, ama­ti­nin­kų ce­ chus, at­ski­rus Vil­niaus na­mus ir skly­pus; Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, švie­ti­mą. Iki šiol te­bė­ra iš­sau­go­ta ir šio fon­do (F 20) ran­kraš­ti­nė in­ven­to­riaus kny­ga. 53

Ben­drą­jį fon­dą, tiks­liau jo pra­džią (F 9, šiuo me­tu šį tęs­ti­nį fon­dą su­da­ro 3 602 vie­ne­tai, XVI–XX a. lai­ko­tar­pio), T. Vrub­lev­skis kom­plek­ta­vo pa­gal gau­na­mą me­džia­gą. Ja­me yra sau­go­mi se­no­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to ty­ri­nė­to­ jo, me­di­kų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko, len­kų is­to­ri­ko, gy­dy­to­jo Ju­ze­fo Bie­lins­kio ran­kraš­čiai, jo su­rink­ti XIII–XIX a. do­ku­men­tai: VU pro­fe­so­rių laiš­kai, prof. J. Snia­dec­kio, E. Gro­de­ko, Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus au­to­gra­fai. Čia bu­vo su­dė­ti Jo­no Če­čio­to, To­mo Za­no ir ki­tų fi­lo­ma­tų ran­kraš­čiai; žur­na­lo „At­he­neum“ 1841–1851 m. ran­kraš­čių kom­plek­tai; J. Za­vad­skio kny­gy­no bei spaus­tu­vės iš­leis­tų ir ne­iš­leis­tų vie­ti­nių au­to­rių kū­ri­nių ran­kraš­čiai, šiek tiek lei­dyk­los su­si­ra­ši­nė­ji­mo; XVII a. Vil­niaus kom­po­zi­to­riaus bei chor­ve­džio Žy­gi­man­ to Liauks­mi­no ir ki­tos biog­ra­fi­jos; XIX a. li­te­ra­tū­ri­nių al­ma­na­chų „Bi­ru­tė“, „Links­mi­nė“ ran­kraš­čiai; Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus 1861–1863 m. at­si­šau­ki­mai į liau­dį, Kra­žių sker­dy­nės ir kt. Vė­liau tą fon­dą T. Vrub­lev­skis pa­pil­dė nau­jai gau­na­mais ran­kraš­čiais, su­si­ju­siais su Vil­niaus mies­tu, Lie­tu­vos is­to­ri­ja. Šį fon­dą taip pat api­ben­dri­na iki šiol iš­li­kęs tų lai­kų ga­na smul­kus, de­ta­lus in­ven­ to­ri­nis ap­ra­šas len­kų, ru­sų, lie­tu­vių k. Ja­me sig­na­tū­ra, sa­vi­nin­ko ini­cia­lai; čia ga­li­ma su­ži­no­ti, iš ko įsi­gy­ta, kam pri­klau­sė anks­čiau. Da­lis ran­kraš­čių in­ven­ to­riaus su­da­ry­ta iš ka­ta­lo­gi­nių kor­te­lių, di­džio­ji da­lis iš kny­gų nuo­ra­šo. Be­ne uni­ka­liau­sias iš vi­sų pa­mi­nė­tų ke­tu­rių fon­dų yra T. Vrub­lev­skio il­gus de­šimt­me­čius kaup­tas žy­mių as­me­nų laiš­kų rin­ki­nys, pa­va­din­tas „Au­to­gra­fų ko­lek­ci­ja“ (F 7). Rin­ki­nį su­da­ro 2275 vie­ne­tai (vie­ne­te kar­tais vos vie­nas, ga­ na daž­nai ke­le­tas, ke­lias­de­šimt ar net šim­tas laiš­kų), ap­iman­tys 1626–1925 m. lai­ko­tar­pį. Šiuos vie­ne­tus su­da­ri­nė­jo pats T. Vrub­lev­skis. Jis skai­čia­vo laiš­kus (pus­la­pių ne­nu­me­ra­vo, ne­ano­ta­vo tu­ri­nio), sa­vo ran­ka įra­šė ad­re­san­tus. Tie įra­šai te­bė­ra li­kę iki šiol. Ko­lek­ci­jos au­to­gra­fai at­spin­di pla­čią vi­suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo pa­no­ra­mą; nau­jais, kar­tais vi­sai ne­ti­kė­tais gy­ve­ni­mo fak­tais pa­pil­do vie­no ar ki­to ži­no­mo as­mens biog­ra­fi­ją. Čia ra­si­me XVII–XIX a. Lie­tu­vos di­di­kų, vi­suo­me­nės vei­kė­jų su­si­ra­ši­nė­ji­mą; gam­ti­nin­kų Sta­nis­la­vo Bo­ni­fa­co Jun­dzi­lo (Jundziłł), Jur­gio Pa­brė­žos, Lie­tu­vos švie­tė­jų Lau­ry­no Ivins­kio, bro­ lių An­ta­no ir Vin­cen­to Ju­zu­mų, Ka­zi­mie­ro Skrodz­kio, Mi­ka­lo­jaus Ake­lai­čio, Mi­ka­lo­jaus Kat­kaus laiš­kus, ra­šy­to­jų Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus, auš­ri­nin­kų Juo­zo Mig­lo­va­ros, Me­čis­lo­vo Da­vai­nio-Sil­vest­rai­čio, Juo­zo Tu­mo-Vaiž­gan­to, Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus ir ki­tų au­to­gra­fus.12 Au­ten­tiš­ka ran­ka pri­mar­gin­ti pus­la­piai į mus pra­by­la moks­lo, kul­tū­ros ir me­no gar­se­ny­bių bal­sais. Tarp jų kal­bi­nin­kas 12   LABANAUSKIENĖ, Da­nu­tė. Li­tu­a­nis­ti­niai ran­kraš­čiai Au­to­gra­fų ko­lek­ci­jo­je (F 7). Kny­go­ty­ra, 1984, Nr. 12, p. 92–97.

54

J. Bo­du­e­nas de Kur­te­nė (Bau­dou­in de Cour­te­nay), is­to­ri­kas prof. J. Le­le­ve­ lis (Le­le­wel), ast­ro­no­mas M. Po­čo­bu­tas (Poc­zo­butt-Od­la­nic­ki); bib­lio­grafai K. Est­rei­che­ris ir G. Kor­bu­tas; es­pe­ran­to kal­bos kū­rė­jas L. Za­men­ho­fas (L. Zamenhof); ra­šy­to­jai J. La­kor­de­ras (La­cor­dai­re), L. Me­jė (Meil­let), J. Kra­ šev­skis (Kras­zew­ski), M. Ko­nop­nic­ka; dai­li­nin­kai M. An­drio­lis (An­driol­li), B. Ru­sec­kas, F. Ruš­či­cas (Rus­zczyc), V. Sma­kaus­kas; mu­zi­kai F. Lis­tas (Liszt), S. Mo­niuš­ka (Mo­nius­zko), N. Pa­ga­ni­nis (Pa­ga­ni­ni) ir dau­ge­lis ki­tų. Čia ir Vrub­ lev­skių gi­mi­nės įspū­din­gai gau­sus (48 vie­ne­tai, 799 laiš­kai) epis­to­lia­ri­nis pa­li­ ki­mas: Ta­do Vrub­lev­skio tė­vo, mo­ti­nos, bro­lių Au­gus­ti­no, Ka­zi­mie­ro (anks­ti mi­ru­sio), to­li­mes­nių gi­mi­nai­čių, o ir jo pa­ties laiš­kai, ra­šy­ti iš trem­ties. Vi­si šie vie­ne­tai su­da­ry­ti T. Vrub­lev­skio; il­gus de­šimt­me­čius jie gu­lė­jo ne­ano­tuo­ti, ne­ sis­te­min­ti. Šiuo me­tu „Au­to­gra­fų ko­lek­ci­ja“ leng­vai pri­ei­na­ma – ji jau tu­ri sa­ vo spaus­din­tą ka­ta­lo­gą.13 Ren­giant jį spau­dai, steng­ta­si iš­lai­ky­ti T. Vrub­lev­skio su­da­ry­tus vie­ne­tus, tik laiš­kai ka­ta­lo­ge per­dė­lio­ti jau ne pa­gal ga­vė­ją, o pa­gal siun­tė­ją, tik­rą­jį to au­to­gra­fo au­to­rių. Jie bu­vo įdė­miai iš nau­jo per­skai­ty­ ti, jų tu­ri­nys ano­tuo­tas, ano­ta­ci­jų ga­le įvar­di­ja­mos laiš­ke mi­ni­mų žy­mes­nių­jų as­me­nų pa­var­dės. Yra vie­to­var­džių ir as­men­var­džių ro­dyk­lės. Tik gai­la, kad pla­čiau pa­reng­tas, iš­sa­mias laiš­kų ano­ta­ci­jas, anuo me­tu nuo­gąs­tau­jant dėl po­pie­riaus sto­kos, rei­kė­jo pu­siau su­trum­pin­ti, da­lį iš­kel­tų pa­var­džių vi­sai iš­ brauk­ti (vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad po­pie­riaus vis dėl­to bū­tų pa­ka­kę). Bet ir toks, ne tiek in­for­ma­ty­vus „Au­to­gra­fų ko­lek­ci­jos“ ka­ta­lo­gas tu­rė­jo pa­klau­są. Vi­sos šios ir ki­tos ran­kraš­čių ko­lek­ci­jos T. Vrub­lev­skiui gy­vam esant bu­ vo sau­go­mos jo bu­te. Ten jas T. Vrub­lev­skis rū­šia­vo ir tvar­kė. Jų ap­lin­ko­je dir­bo ir bren­do. Ato­kvė­pio va­lan­dė­lė­mis sve­tin­gai at­ver­da­vo du­ris bi­čiu­liams. Kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį sa­vo bu­te-bib­lio­te­ko­je T. Vrub­lev­skis reng­da­vo tra­ di­ci­nes po­kal­bių, dis­ku­si­jų po­pie­tes. Į jas at­si­lan­ky­da­vo dak­ta­ras An­drius Do­ma­še­vi­čius, Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras, bib­lio­fi­las ir di­plo­ma­tas Jur­gis Šau­lys, eko­no­mis­tas Al­bi­nas Rim­ka, ad­vo­ka­tas Vla­das Sta­šins­ kas, trys bro­liai Bir­žiš­kos ir ki­ti lie­tu­viai. Yra li­kę vi­zi­ti­nės kor­te­lės su to me­to Vil­niaus vys­ku­po, Pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio įra­šais, nu­ro­dan­čiais jų as­me­ni­nį ry­šį: vie­no­je vys­ku­pas svei­ki­na ad­vo­ka­tą per var­di­nes su Ta­di­ nė­mis, ki­to­je pra­šo už­ei­ti jo ap­lan­ky­ti su­sir­gus. T. Vrub­lev­skį su­po ir gau­si len­kų, uk­rai­nie­čių, ru­sų bei bal­ta­ru­sių in­te­li­gen­ti­ja. „Aš as­me­niš­kai pa­žįs­tu dau­ge­lį žmo­nių, – dar jau­nys­tės me­tais ra­šė T. Vrub­lev­skis, – vi­sai ki­to­kių pa­ žiū­rų nei ma­no, ta­čiau su­ge­bu ir pri­va­lau juos gerb­ti, nes mo­ra­lė pri­klau­so ne   Au­to­gra­fų ko­lek­ci­ja: ka­ta­lo­gas. Su­da­rė D. La­ba­naus­kie­nė. Vil­nius, 1989. 260 p.

13

55

nuo pa­čių įsi­ti­ki­ni­mų, o nuo jų pa­nau­do­ji­mo ir pri­tai­ky­mo gy­ve­ni­me“.14 Jo bu­tas Uni­ver­si­te­to gat­vė­je, kaip at­si­me­na am­ži­nin­kai, dvel­kė Vil­niaus eg­zo­ti­ ka. „Bib­lio­te­kos len­ty­nų fo­ne, kam­ba­ry­je, ku­rio at­mo­sfe­ra ska­ti­no moks­li­nio dar­bo rim­tį, tvy­ro­jo ty­la ir ra­my­bė, kai šei­mi­nin­kas, ap­si­vil­kęs dak­ta­ro to­ga, pri­imi­nė­da­vo sve­čius, daž­niau­siai sek­ma­die­nį po vi­du­die­nio. Čia jis pa­sa­ko­da­ vo apie tai, ką ma­tė, ir apie tuos, ku­riuos pa­ži­no­jo.“15 O pa­ži­no­jo jis daug. Gau­si, di­de­lė bib­lio­te­ka stei­gė­jo va­lia tu­rė­jo bū­ti per­duo­ta vals­ty­bės glo­ bai su są­ly­ga, kad jo­je su­kaup­ti ran­kraš­čių ir kny­gų lo­biai nie­ka­da ne­bus iš­ vež­ti iš Vil­niaus ir kad jais ne­mo­ka­mai ga­lės nau­do­tis vi­si no­rin­tys, ne­pri­klau­so­mai nuo kil­mės ar tau­ty­bės. 1922 m., J. Ba­sa­na­vi­čiui pa­siū­lius, T. Vrub­ lev­skis bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos gar­bės na­riu. Yra iš­li­ku­si ir dė­me­sin­ga, jaut­ri Ta­do Vrub­lev­skio kal­ba, pa­sa­ky­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus 70-me­čio pro­ga. Il­gus de­šimt­me­čius ieš­ko­da­mas uni­ka­lių vei­ka­lų ir ran­kraš­čių, di­dy­sis bib­lio­fi­las, ta­pęs gar­siu ko­lek­ci­nin­ku, ne­ta­po to­kiu, ku­riam te­rū­pi vien jo ko­ lek­cio­nuo­ja­mų ob­jek­tų kie­kis, skai­čius ar bū­si­mas pel­nas. Prie­šin­gai – juos kau­pė ki­tiems, Vil­niaus, Lie­tu­vos vi­suo­me­nei. O ir jam pa­čiam kny­ga bei ran­kraš­tis bu­vo ne vien gi­lus ži­nių šal­ti­nis, bet ir ar­ti­miau­sias drau­gas. Jo pla­tus aki­ra­tis, aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas, vi­di­nė kul­tū­ra bei sam­pra­ta sklei­dė­si vi­sur. Kny­gas ir uni­ka­lius teks­tus, do­ku­men­tus ir au­to­gra­fus T. Vrub­lev­skis mo­kė­jo ver­tin­ti ir pa­si­rink­ti. Jo įgy­ti ran­kraš­čiai su­da­rė moks­lo ir kul­tū­ros bran­duo­lį, ro­dė jo su­ma­niai pa­si­rink­tą tin­ka­mą jų kla­si­fi­ka­vi­mo, kom­plek­ta­vi­ mo bū­dą, ku­riuo re­mian­tis ran­kraš­ty­nas au­go ir to­liau. 1939 m. Vrub­lev­skių bib­lio­te­ko­je bu­vo apie 20 000 ran­kraš­čių (šiuo me­tu, t. y. pa­gal 2012 m. sau­sio 1 d. ata­skai­tą, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je sau­go­mi 267 449 ran­kraš­ti­niai vie­ne­tai, t. y. 399 fon­dai). Tarp jų įžy­mio­jo ad­vo­ka­to, ko­lek­ci­nin­ko, bib­lio­te­kos pra­di­nin­ko bei puo­se­ lė­to­jo su­da­ry­tos ir įsi­gy­tos ran­kraš­čių ko­lek­ci­jos iki šiol yra vie­nos reikš­min­giau­sių.

  LMAVB, f. 7-2045, b. 1, lap. 13 (1882 07 31 laiš­kas bro­liui Au­gus­ti­nui).   MACKIEWICZ-CAT, S. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski. Pa­ra­šas: Cat. Słowo, 1925, 5 lip­ca.

14 15

56

Tadeusz Wroblew­ski‘s ma­nusc­ript col­lec­tions Summary A no­tab­le Vil­nius‘ la­wy­er and bib­liop­hi­le T. Wroblew­ski (1858–1925) – the foun­der of Vil­nius E. and E. Wrob­lew­skies‘s lib­ra­ry. He al­so fa­mous for his ma­nusc­ript col­lec­tions. In 1912 the so­cie­ty of „The Wroblew­skies‘ lib­ra­ ry friends“ and so­me well known Vil­nius cul­tu­ral per­so­na­li­ties hel­ped him a gre­at de­al to find and col­lect do­cu­ments of Lit­hu­a­nian do­mains from va­rio­us es­ta­tes. All his li­fe T. Wroblew­ski had be­en col­lec­ting and bu­y­ing ar­chi­ val do­cu­ments, va­lu­ab­le au­to­graphs and pre­cio­us ma­nusc­ripts. This ar­tic­le de­als with 4 ma­nusc­ript col­lec­tions, foun­ded and desc­ri­bed by T. Wroblew­ski him­self. The­se col­lec­tions we­re clas­si­fied in such funds as „The Fund of ca­ses ple­a­ded by T. Wroblew­ski“ (F 155); „Court sta­te­ments“ (F 20); „Au­to­graphs‘ col­lec­tion“ (F 7) and the gre­a­ter part of „Ge­ne­ral Fund“ (F 9). All the­se col­lec­tions as the ot­hers are sto­red in the Ma­nusc­ript De­part­ment of the Lib­ra­ry of the Lit­hu­a­nian Aca­de­my of Scien­ce and are im­por­tant to now.

57

us  Vrublevskio požiūris į Lietuvos kultūros Tado paveldo apsaugą Sigitas Jegelevičius 1

Ta­do Vrub­lev­skio po­žiū­rį į Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do kil­no­ja­mų­jų ver­ ty­bių ap­sau­gą ne­abe­jo­ti­nai la­biau­siai iš­reiš­kia jo su­kur­ta ir iš­puo­se­lė­ta bib­ lio­te­ka. Bet tai ne vie­nin­te­lė šios sri­ties kryp­tis, kur pa­si­reiš­kė jo po­žiū­riai bei prak­ti­nė veik­la. Čia no­ri­me ap­tar­ti vi­suo­me­nei ma­žiau ži­no­mą jo veik­lą kul­tū­ros pa­vel­do kil­no­ja­mų­jų ver­ty­bių ap­sau­gos sri­ty­je Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­ pri­klau­so­my­bės pra­di­nia­me eta­pe, tais pa­čiais sun­kiau­siais lai­kais, kai jau­na vals­ty­bė ban­dė ženg­ti pir­muo­sius žings­nius. Lie­tu­vos Ta­ry­ba, 1918 m. sau­sio 16 d. svars­ty­da­ma vals­čių or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mą, nu­ta­rė im­tis ad­mi­nist­ra­ ci­jos su­da­ry­mo. Tą die­ną bu­vo įsteig­tos ke­lios ko­mi­si­jos (Ad­mi­nist­ra­ci­jos, Teis­mo, Mi­li­ci­jos ir pan.). Tre­či­ą­ja įvar­dy­ta Ar­chy­vų ir ak­tų su­tvar­ky­mo ko­ mi­si­ja, ku­rios Ta­ry­bos na­riais bu­vo Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius ir An­ta­nas Pet­ru­lis, vė­liau dar pri­si­jun­gė My­ko­las Bir­žiš­ka. Ko­mi­si­jos pa­va­di­ni­me „ak­tų su­tvar­ ky­mas“ reiš­kė ne šiaip by­lų tvar­ky­mą, o jų „or­ga­ni­za­ci­nį su­tvar­ky­mą“, vie­ tos nu­sta­ty­mą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų sis­te­mo­je. Tuo me­tu vi­so­se vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sri­ty­se la­bai trū­ko spe­cia­lis­tų, tad bran­gi bu­vo kiek­vie­no en­tu­zias­ to pa­ra­ma. Tuo me­tu T. Vrub­lev­skis kaip or­ga­ni­za­to­rius pra­de­da vai­sin­gai dar­buo­tis mu­zie­ji­nin­kys­tės ir ypač ar­chy­vis­ti­kos sri­ty­je. 1918 m. lap­kri­tį Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos pa­ve­di­mu Švie­ti­mo mi­nis­ te­ri­ja su­da­rė ko­mi­si­ją mu­zie­jams, ar­chy­vams bei bib­lio­te­koms per­im­ti iš po tru­pu­tį be­si­trau­kian­čios vo­kie­čių oku­pa­ci­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos. To­je ko­mi­si­jo­ je bu­vo tik trys žmo­nės: J. Ba­sa­na­vi­čius, M. Bir­žiš­ka ir T. Vrub­lev­skis. Jie, pa­si­tel­kę pa­gal­bi­nin­kų, tu­rė­jo per­im­ti svar­biau­sias mi­nė­to pro­fi­lio Vil­niaus sau­gyk­las. Ko­mi­si­jai pir­mi­nin­ka­vo Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius. Ji bu­vo pra­dė­ju­si kaup­ti in­for­ma­ci­ją apie bu­vu­sius Lie­tu­vo­je prieš ka­rą ar­chy­vus, mu­zie­jus ir bib­lio­te­kas. Ko­mi­si­jos pa­si­telk­ti is­to­ri­jos moks­lu be­si­do­min­tie­ji jau­ni tei­si­ nin­kai Au­gus­ti­nas Ja­nu­lai­tis ir Kon­stan­ti­nas Jab­lons­kis gruo­džio 17–23 d.   JEGELEVIČIUS, Si­gi­tas. Ta­do Vrub­lev­skio po­žiū­ris į Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gą. Iš Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. Vil­nius, 2004, p. 23–25.    Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos pro­to­ko­lai, 1917–1918. Vil­nius, 1991, p. 182. 

58

tik­ri­no, tai yra iš tik­rų­jų pe­ri­mi­nė­jo Vil­niaus cen­tri­nio se­nų­jų ak­tų kny­gų ar­chy­vo li­ku­čius – tas ak­tų kny­gas, ku­rios ne­bu­vo eva­kuo­tos į Ru­si­ją. Vi­są vo­kie­čių oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pį to ar­chy­vo li­ku­čiai ga­na tvar­kin­gai iš­gu­lė­jo už­ra­kin­to­se, už­ant­spau­duo­to­se ir oku­pa­ci­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos pri­žiū­ri­mo­se pa­tal­po­se. Čia pa­ste­bė­ti­nas vie­nas mo­men­tas. Len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vai at­ si­sa­kė būti Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos nariais. Len­kų or­ga­ni­za­ci­jos ir ak­ty­ ves­nio­ji len­kiš­kos vi­suo­me­nės da­lis ig­no­ra­vo Ta­ry­bos veik­lą. T. Vrub­lev­skis, nors sa­ve lai­kė len­ku, at­si­lie­pė į Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos siū­ly­mą ir ak­ ty­viai dir­bo lie­tu­viš­ko­sios ad­mi­nist­ra­ci­jos su­da­ry­to­je ko­mi­si­jo­je. Juo la­biau, kad tuo pa­čiu me­tu Vil­niu­je ban­dė ak­ty­viai veik­ti Vac­lo­vas Giz­bert-Stud­nic­ kis (Giz­bert-Stud­nic­ki) ir pa­gal Len­ki­jos ar­chy­vų ta­ry­bos įga­lio­ji­mus pa­im­ti Vil­niaus ar­chy­vus į sa­vo ran­kas. Tad ne­abe­jo­ti­nas T. Vrub­lev­skio in­dė­lis į Lie­tu­vos vals­ty­bės ar­chy­vų for­ma­vi­mą. Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad, T. Vrub­ lev­skio po­žiū­riu, Lie­tu­vo­je bu­vę įvai­rios kil­mės ar­chy­vi­niai fon­dai pri­klau­sė Lie­tu­vos vals­ty­bei. Tai jis įro­dė sa­vo dar­bu mi­nė­to­je ko­mi­si­jo­je. 1918–1919 m. są­var­to­je Vil­nius ke­le­tą kar­tų ėjo iš ran­kų į ran­kas, kol pa­ga­liau čia įsi­tvir­ti­no Ru­si­jos Rau­do­no­sios ar­mi­jos re­mia­ma ma­rio­ne­ti­nė so­vie­ti­nė Vin­co Kap­su­ko vy­riau­sy­bė. Po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja Vil­niu­je pa­si­kei­tė, bet ar­chy­vų, bib­lio­te­kų bei mu­zie­jų ap­sau­gos pro­ble­ma iš­li­ko ir net­gi pa­ašt­rė­jo. Nau­jo­jo re­ži­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja kol kas sie­kė pa­ro­dy­ti sa­vo to­le­ran­ci­ją se­na­jai in­te­li­gen­ti­jai, nes ki­to­kio pa­si­rin­ki­mo ne­tu­rė­jo. Tei­sy­bės dė­lei rei­kia pa­sa­ky­ ti, kad 1919 m. pra­džio­je Vil­niu­je bu­vo ski­ria­ma ne­ma­ža dė­me­sio bei lė­šų kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gai, bu­vo ima­ma­si įspū­din­gų tei­si­nių or­ga­ni­za­ci­nių prie­mo­nių, ku­ria­ma įsta­ty­mų ba­zė. Iš es­mės tie da­ly­kai bu­vo ga­na sun­kiai įgy­ven­di­na­mi. Tam, kad ener­gin­gai buvo im­ta­si tei­si­nių bei prak­ti­nių prie­mo­nių, daug įta­kos tu­rė­jo ma­rio­ne­ti­nės vy­riau­sy­bės Švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­te dir­bę ne­ma­ža kai­rių­jų pa­žiū­rų, bet ne bol­še­vi­ki­nių, o grei­čiau net­gi tau­ti­nių įsi­ti­ki­ ni­mų, žmo­nių. To­dėl ir mu­zie­ji­nin­kys­tės rei­ka­lus to­liau tvar­ky­ti bu­vo pa­ves­ta J. Ba­sa­na­vi­čiui. Ar­chy­vo­sau­gos bei ar­chy­vų or­ga­ni­za­vi­mo rei­ka­lai bu­vo skir­ti T. Vrub­lev­skiui. Pa­ra­dok­sa­lu, bet bu­vo pa­lik­ti tie pa­tys, ku­rie dir­bo ir Lie­tu­ vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos pa­kvies­ti. Tuos da­ly­kus bent kiek iš­ma­nan­čių žmo­ nių bol­še­vi­kai ne­tu­rė­jo. Be to, ko­mi­sa­ria­te su­si­bū­ru­siems nuo­sai­kiems kai­ rie­siems nei J. Ba­sa­na­vi­čius, nei ki­ti ne­at­ro­dė esą ag­re­sy­vūs „bur­žu­a­zi­niai vei­kė­jai“. „Pro­le­ta­ri­niai kad­rai“ bu­vo ski­ria­mi daug vė­liau.

59

1919 m. sau­sį Švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­tas su­da­rė lai­ki­ną­ją Ar­chy­vų ko­mi­si­ją, ku­ri va­sa­rio pra­džio­je ta­po pa­sto­via. Iš es­mės tai bu­vo nau­jai or­ ga­ni­zuo­ja­mo vals­ty­bi­nio ar­chy­vo užuo­maz­ga. Tai ar­chy­vų ko­mi­si­jai, kaip ar­ chy­vo pri­žiū­rė­to­jas (ve­dė­jas), va­do­va­vo T. Vrub­lev­skis. Jo pa­va­duo­to­ju nuo sau­sio pa­bai­gos bu­vo K. Jab­lons­kis. T. Vrub­lev­skio ku­ria­mam ar­chy­vui bu­vo leis­ta už­im­ti Vil­niaus ber­nar­ di­nų vie­nuo­ly­no pa­tal­pas. Jis iš vy­riau­sy­bės ga­vo įga­lio­ji­mą ieš­ko­ti Vil­niu­je esan­čių ar­chy­vų ir per­kel­ti juos į vals­ty­bi­nį ar­chy­vą. T. Vrub­lev­skis ga­vo ne­ma­žus asig­na­vi­mus vie­nuo­ly­no pa­tal­pų re­mon­tui ir ar­chy­vų per­kė­li­mo iš­ lai­doms. Tik la­bai sun­kiai se­kė­si tas lė­šas pa­nau­do­ti. Ne­įma­no­ma bu­vo efek­ ty­viai kaup­ti iš­blaš­ky­tus ar­chy­vų li­ku­čius, kai mies­to val­džia ar­chy­vo per­kė­li­ mui kas­dien skir­da­vo tik vie­ną ve­ži­ką. Vis dėl­to T. Vrub­lev­skio va­do­vau­ja­ma Ar­chy­vų ko­mi­si­ja ne­ma­ža nu­vei­kė ap­sau­go­da­ma ke­le­to svar­bių ir di­de­lių ar­chy­vų li­ku­čius, ku­rie be to­kios glo­bos var­gu ar bū­tų iš­li­kę per Rau­do­no­ sios ar­mi­jos šei­mi­nin­ka­vi­mą mies­te. Į ku­ria­mo vals­ty­bės ar­chy­vo sau­gyk­lą T. Vrub­lev­skis in­ten­sy­viai kon­cen­tra­vo mies­te bu­vu­sius ar­chy­vų li­ku­čius. Į sau­gyk­lą bu­vo per­kel­ta tai, kas Vil­niu­je li­ko iš Ba­jo­rų ins­ti­tu­to, Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos, Vil­niaus švie­ti­mo apy­gar­dos, Vil­niaus teis­mo rū­mų, Vil­niaus I gim­na­zi­jos ar­chy­vų. Per va­sa­rio mė­ne­sį Ar­chy­vų ko­mi­si­ja pa­ė­mė sa­vo ap­ sau­gon Vil­niaus se­nų­jų ak­tų ar­chy­vo Uni­ver­si­te­to pa­sta­te, Vil­niaus gu­ber­ni­ jos įstai­gų jung­ti­nio ar­chy­vo Pran­ciš­ko­nų baž­ny­čio­je, Mu­rav­jo­vo mu­zie­jaus ar­chy­vo pa­tal­pas su ten bu­vu­siais fon­dais ar jų li­ku­čiais. Bu­vo mė­gi­na­ma pa­žvelg­ti ir į pe­ri­fe­ri­ją. Reng­ta­si kaup­ti na­cio­na­li­zuo­ja­mų dva­rų ar­chy­vus. Inž. V. Si­ru­ta­vi­čiui net­gi bu­vo iš­duo­tas man­da­tas pa­im­ti ap­sau­gon ir vė­liau per­vež­ti į Vil­nių Šiau­lių eko­no­mi­jos ar­chy­vo li­ku­čius. Ir su­iru­tės, vi­suo­ti­ nio ne­tik­ru­mo bei ne­sau­gu­mo są­ly­go­mis T. Vrub­lev­skis su­ge­bė­jo ne­ma­žai nu­veik­ti. T. Vrub­lev­skis, kaip tei­si­nin­kas, be abe­jo­nės, bus pri­si­dė­jęs prie 1919 m. ko­vo 13 d. Vin­co Kap­su­ko vy­riau­sy­bės pri­im­to dek­re­to „Dėl ar­chy­vų cen­ tra­li­za­vi­mo“ pa­ren­gi­mo. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad sa­vo tu­ri­niu ir es­me tai bu­vo ga­na so­li­dus do­ku­men­tas. Po to Lie­tu­va dar la­bai il­gai nie­ko pa­na­šaus ne­tu­rė­jo. Tuo dek­re­tu Vil­niu­je bu­vo įtei­sin­tas jau prieš du mė­ne­sius T. Vrub­lev­skio prak­tiš­kai pra­dė­tas kur­ti Cen­tri­nis is­to­ri­jos ar­chy­vas.   AMMD. Kny­go­ty­ra, t. 5 (12) (1975), p. 27.   Ten pat.

 

60

Cen­tri­nis is­to­ri­jos ar­chy­vas dir­bo Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos pri­žiū­ri­mas, o jam va­do­vau­ti bu­vo pa­skir­ta tri­jų as­me­nų Ar­chy­vo ko­le­gi­ja: Švie­ti­mo liau­ dies ko­mi­sa­ria­to, Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos at­sto­vų bei ar­chy­vo ve­dė­jo. O ar­chy­vo ve­dė­jas T. Vrub­lev­skis sa­vo ruož­tu bu­vo Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos na­ riu. Be­je, T. Vrub­lev­skis pri­si­dė­jo ir prie Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos kū­ri­mo, da­ly­va­vo ren­giant 1919 m. ko­vo 22 d. dek­re­tą „Dėl Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos įstei­gi­mo“. Ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos įstei­gi­mo idė­ja jau se­niai sklan­dė tarp lie­ tu­vių in­te­li­gen­tų. To­dėl ly­gia­gre­čiai to­kią ko­mi­si­ją kū­rė ir Vil­niu­je pa­si­li­ku­sie­ ji, ir tie in­te­li­gen­tai, ku­rie 1918–1919 me­tų są­var­to­je pa­si­trau­kė į Kau­ną. Tik Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė Vals­ty­bės ar­che­o­lo­gi­jos ko­mi­si­jos įsta­ty­mą iš­lei­do kiek vė­liau – 1919 m. rug­pjū­čio mė­ne­sį. Tai ro­dy­tų, kad vil­nie­čiai, tarp ku­rių bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, vei­kė daug ener­gin­giau, da­ry­da­mi įta­ką ko­mi­sa­ria­tui. T. Vrub­lev­skio tie­sio­gi­nį da­ly­va­vi­mą Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­ gos or­ga­ni­za­ci­niuo­se ir prak­ti­niuo­se dar­buo­se nu­trau­kė So­vie­tų Ru­si­jos oku­pa­ci­ją Vil­niu­je 1919 m. ba­lan­džio 21 d. pa­kei­tu­si Len­ki­jos oku­pa­ci­ja. V. Giz­bert-Stud­nic­kis da­rė spau­di­mą mies­to ko­men­dan­tui, ku­ris ge­gu­žės 1 d. ati­da­vė jam pa­im­tus iš T. Vrub­lev­skio Cen­tri­nio is­to­ri­jos ar­chy­vo rak­tus. Nau­ja oku­pa­ci­nė val­džia T. Vrub­lev­skiui ne­bu­vo pa­lan­ki: ne­ga­lė­jo at­leis­ti ben­dra­dar­bia­vi­mo su Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­ba jo veik­los so­vie­ti­za­ci­jos me­ tais. Ma­rio­ne­ti­nės V. Kap­su­ko vy­riau­sy­bės lai­ko­tar­piu T. Vrub­lev­skis kul­tū­ ros pa­vel­do ap­sau­gos prie­mo­nė­se da­ly­va­vo ne ko­kiais nors po­li­ti­niais su­me­ ti­mais, o siek­da­mas pa­dė­ti iš­sau­go­ti Vil­niu­je tai, kas dar iš­li­ko. Per tuos ke­lis mė­ne­sius T. Vrub­lev­skis pa­da­rė la­bai daug, kad Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do kil­no­ja­mo­sios ver­ty­bės bū­tų ap­sau­go­tos ir iš­lik­tų Lie­tu­vai. T. Vrub­lev­skis, ko ge­ro, pa­grįs­tai lai­ky­ti­nas vie­nu šiuo­lai­ki­nio Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vo kū­rė­jų, pra­tę­su­siu žy­maus XIX a. vi­du­rio Vil­niaus ar­chy­va­ro Ni­ki­tos Gor­ba­čev­skio prak­ti­nius dar­bus. Jo nuo­pel­nai Lie­tu­vos ar­chy­vis­ti­kai ne­abe­jo­ti­ni.

  LMAVB, f. 9-2855, lap. 27.   Ten pat, lap. 64.

 

61

Tadeusz Wroblew­ski‘s views on the pro­tec­tion of Lit­hu­a­nian cul­tu­ral he­ri­ta­ge Summary The the­sis con­tains an over­view of T. Wrob­lew­ski‘s ac­ti­vi­ties in the Com­ mis­sion for ma­na­ge­ment of ar­chi­ves and acts es­tab­lis­hed in 1919 by the Lit­ hu­a­nian Sta­te Coun­cil. At that ti­me he star­ted to work fruit­ful­ly in the fields of ar­chi­ves and mu­seums as an or­ga­ni­zer. In au­tumn 1918 T. Wroblew­ski to­get­her with mem­bers of the Lit­hu­a­nian Sta­te Coun­cil J. Ba­sa­na­vi­čius and M. Bir­žiš­ka we­re mem­bers of a com­mis­sion for­med by the Mi­nist­ry of Edu­ca­tion to ta­ke over mu­seums, ar­chi­ves and lib­ra­ries from the Ger­man ad­mi­nist­ra­tion. It is wort­hwhi­le men­tio­ning that T. Wroblew­ski con­si­de­red that ar­chi­ves of va­rio­us ori­gin si­tu­a­ted in Lit­hu­a­nia be­long to the Lit­hu­a­nian sta­te. He pro­ved it by his work in the abo­ve com­mis­sion. At the be­gin­ning of 1919 un­der the re­gi­me of so­viet go­vern­ment he­a­ded by V. Kap­su­kas, T. Wroblew­ski con­ti­nu­ed his work in the field of pro­tec­tion of mo­vab­le cul­ tu­ral he­ri­ta­ge. He par­ti­ci­pa­ted in the ac­ti­vi­ties of Com­mis­sion of Ar­che­o­lo­gy, was set­ting up Lit­hu­a­nian Cen­tral ar­chi­ve of ar­che­o­lo­gy ac­cu­mu­la­ting in it re­mai­ning ar­chi­ves scat­te­red he­re and the­re. Di­rect in­vol­ve­ment of T. Wroblew­ski in or­ga­ni­za­tio­nal and prac­ti­cal ac­ti­vi­ties re­la­ting to the pro­tec­ tion of he­ri­ta­ge was ter­mi­na­ted in 1919 by the Po­lish ad­mi­nist­ra­tion which sub­sti­tu­ted the So­viets.

62

Bibliografijos rodyklė

I. TADO VRUBLEVSKIO DARBAI

Knygos 1906 1. Sej­my pro­win­cy­o­nal­ne i ob­ro­na praw mniej­szości : po­ga­dan­ka wygłos­zo­na na wie­cu Pols­kie­go Stron­nic­twa Kon­sty­tu­cyj­no-De­mok­ra­tyc­zne­go Uk­rai­ny, Wołynia i Po­do­la w dniu 23 kwiet­nia 1906 r. – Kijów, 1906. – 18 p. 1907 2. Sta­tut To­war­zyst­wa Mu­zeum Nau­ki i Sztu­ki w Wil­nie / hra­bia Władysław Tys­zkie­wicz, Józef Mont­wiłł, Ta­deusz Wróblew­ski, hra­bia Józef Tys­zkie­wicz, Jan Piet­ras­zkie­wicz, hra­bia Ma­ry­an de Bro­el-Pla­ter, hra­bia Ta­deusz Roz­two­row­ski, Lu­cy­an Uzi­ębło, hra­bia An­to­ni Tys­zkie­wicz, Ema­nu­el Bułhak, Wałde­mar Śli­zień, Wan­da­lin Szu­kie­wicz, Sta­nisław Gaw­roński, Sta­nisław Cie­cha­no­wiec­ki, Bo­lesław Ru­siec­ki. – Wil­no : Druk Józe­fa Za­wadz­kie­go, 1907. – 7 p. 1910 3. O sa­mor­zą­dzie ziems­kim na Lit­wie i Białej­ru­si / op­ra­co­wał J. Fo­le­jew­ski ; uzu­pełnił T. Wróblew­ski. – Wil­no : Za­wadz­ki, 1910. – 76 p. : lent. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. 1918 4. Pro­jekt us­ta­wy miej­skiej dla Lit­wy : pro­jekt ni­niej­szy op­ra­co­wa­ny zos­tał dla Biu­ra Pra­cy Społec­znej w kwiet­niu 1918 r. – Wil­no, 1918. – 32 p.

65

1919 5. Naród i sa­mo­ok­reśle­nie na­ro­do­we. – Wil­no : Znicz, 1919. – 16 p. 1921 6. Pra­sa li­tew­ska w Wil­nie przed są­dem i rzą­dem „Lit­wy Środ­ko­wej“ : [mo­wa ob­rońcy Ta­deus­za Wróblew­skie­go, p. 5–8, 26–36]. – Kow­no, 1921. – 60 p. 7. Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa / Juod­var­nis. – Wil­no : No­wi­ny Wi­ leńskie, 1921. – 36 p. 1924 8. O szkołach „taj­nych“ / T. Wo­ro­nicz. – Wil­no, 1924. – 16 p.

Straipsniai 1895 9. *Историческiе разказы г. Кояловича / Ө. Врублевскiй. – (Письмо въ редакцiю) // Съверный въстникъ. – 1895, октябрь, р. 126–132. 1906 10. At­vi­ras [kan­di­da­to į Dū­mos de­pu­ta­tus] laiš­kas į Vil­niaus mies­to lie­tu­vių ir len­kų rin­kė­jus // Vil­niaus ži­nios. – 1906, ko­vo 28 (Nr. 65), p. 4. 11. List ot­war­ty do wy­borców m. Wil­na Lit­winów i Po­laków // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 28 mar­ca (Nr. 34), p. 1. Pa­dė­ka pi­lie­čiams, pa­ska­ti­nu­siems da­ly­vau­ti Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­muo­se.

66

12. Открытое письмо къ избирателямь города Вильны полякамь и литовцамь / T. Врублевскiй. – (К выборам в Вильнъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 28 марта (№ 89), р. 3. Pa­aiš­ki­ni­mas, ko­dėl T. Vrub­lev­skis iš­kė­lė sa­vo kan­di­da­tū­rą Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­muo­se. 1907 13. Myśli po­li­tyc­zne / J. Mont­wiłł, M. Węsław­ski, T. Wróblew­ski // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 23 grud. (Nr. 288), p. 3. 14. „Sza­now­ny Pa­nie Re­dak­tor­ze : up­ras­zam o spros­to­wa­nie umies­zczo­ nej w Nr. 229 „Kur. Li­tew­skie­go“ fałszy­wej wia­do­mości o spra­wie Po­ go­dis­kich ...“ – (Lis­ty do Re­dak­cji) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 14 paźdz. (Nr. 230), p. 3. Ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio pa­aiš­ki­ni­mas dėl po­li­ti­nės by­los. 15. We włas­nej ob­ro­nie. – (List do Re­dak­cji) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 23 wrześ. (Nr. 212), p. 1. 1908 16. Slap­ta­sai vai­kų mo­ki­ni­mas : (ad­vo­ka­to Vrub­lev­skio pa­aiš­ki­ni­mas) / [su re­dak­ci­jos prie­ra­šu] // Vil­niaus ži­nios. – 1908, spal. 15 (Nr. 232), p. 2. 1910 17. Lie­tu­vių žem­val­dys­tės sto­vis Di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je. – Lent. // Vi­suo­me­nė. – 1910, Nr. 9, p. 289–297. 18. Докладь Ө. Е. Врублевскaго о правительственном проекте в ведения земство в западных губерниях привлек третьяго дня в залу дворянскаго собрания много публики // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 19 янв. (№ 1255), р. 3.

67

1915 19. O sta­tu­cie Li­tew­skim i po­dzia­le ad­min. W-go Ksi­ęst­wa Li­tew­skie­go / [su re­dak­ci­jos prie­ra­šu] // Kur­jer Li­tew­ski. – 1915, 21 kwiet. (Nr. 103), p. 1–2; 22 kwiet. (Nr. 104), p. 1–2. 1918 20. Ku­me­čio bal­sas / Juod­var­nis // Dar­bo bal­sas. – Vil­nius, 1918, liep. 19 (Nr. 29), p. 2. Dėl vals­tie­čiams pri­klau­san­čių že­mių. 21. Mū­sų dvar­po­nių tak­ti­ka / Juod­var­nis // Dar­bo bal­sas. – Vil­nius, 1918, birž. 20 (Nr. 26), p. 6. Dėl lie­tu­vių tau­tos len­ki­ni­mo. 22. Naród i sa­mo­ok­reśle­nie na­ro­do­we // Roc­znik To­war­zyst­wa Przy­ja­ciół Nauk w Wil­nie, 1915–1918. – T. 6 (1918), p. 107–122. 1920 23. „De­le­gac­ja li­tew­ska oświad­cza raz jes­zcze, że de­le­gac­ja ro­syj­ska, prze­ ry­wa­jąc ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : do­ku­ment nr. 17; do­ku­ment nr. 18; pro­tokół nr. 10) // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 13 grud. (Nr. 50), p. 2. T. Vrub­lev­skio pa­si­sa­ky­mas. 24. „Jeżeli jed­na ze stron przy­jęła na sie­bie pew­ne zo­bo­wi­ą­za­nia na mo­cy kon­wenc­ji ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 5) // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 3 list. (Nr. 16), p. 3. Dis­ku­si­ja apie lie­tu­vių ir ru­sų san­ty­kius. 25. „Ka­ra­zy­ta i Ma­tu­saj­tis mo­gą być ob­jek­tem wy­mia­ny na ares­zto­wa­nych przez Lit­winów agentów kontr-wy­wia­du bols­ze­wic­kie­go ...“ – (Działal­ ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej) // Głos Lit­wy. – Wil­ no, 1920, 15 grud. (Nr. 50), p. 2. T. Vrub­lev­skio pa­si­sa­ky­mas dėl tarp­tau­ti­nės kon­ven­ci­jos. 68

26. „Każde państwo ma pra­wo och­ra­niać sie­bie od szpiegów ...“ – (Działal­ ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej) // Głos Lit­wy. – Wil­ no, 1920, 12 grud. (Nr. 49), p. 2. Dėl slap­tų­jų po­li­ci­jos agen­tų tei­sių pa­si­sa­kė ir T. Vrub­lev­skis. 27. O pra­wie oby­wa­telst­wa / Juod­var­nis // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 13 list. (Nr. 25), p. 1. Dėl Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­sių ir pi­lie­ty­bės. 28. „... P. 5 Kon­wenc­ji (O wy­wożeniu włas­ności „Państwa Ro­syj­skie­go“) jest nie­wy­raźny ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko– Rosyjskiej : pro­tokół nr. 4) // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 29 paźdz. (Nr. 13), p. 2. Dėl ter­mi­no „Państwo Ro­syj­skie“. 29. „Trak­tat, na mo­cy kon­wenc­ji, po­wi­nien być uważany ja­ko ra­ty­fi­ko­wa­ny do chwi­li odr­zu­ce­nia go przez Ra­dę Ko­mi­sar­zy Lu­do­wych ...“ – (Działal­ ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej) // Głos Lit­wy. – Wil­ no, 1920, 16 grud. (Nr. 52), p. 2. T. Vrub­lev­skio min­tys dėl Ha­gos kon­ven­ci­jos. 30. „Tu­taj po­mies­za­ne są dwie kwest­je – rek­wi­zyc­ji i zdo­byc­zy wo­jen­nej ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­ tokół nr. 4) // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 29 paźdz. (Nr. 13), p. 3. Dėl ka­ri­nio tur­to da­ly­bų; pa­si­sa­kė ir T. Vrub­lev­skis. 1921 31. Au­to­ke­fa­lizm w Cerk­wi Wschod­niej / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­ leński. – 1921, 1 list. (Nr. 1), p. 3–5. Apie Ry­tų baž­ny­čios au­to­ke­fa­li­ją. 32. „Kon­sta­tu­ję, że zajście wy­wołane zos­tało przez to, iż dzi­siaj od sa­me­go ran­ka ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : do­ku­ment nr. 39) // Dzwon Lit­wy. – Wil­no, 1921, 9 stycz. (Nr. 6), p. 2. Apie tei­si­nius spren­di­mus dėl lie­tu­vių ir ru­sų ka­rių pa­si­skirs­ty­mo.

69

33. O obo­wi­ą­zu­ją­cym u nas ko­dek­sie kar­nym / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­leński. – 1921, 23 grud. (Nr. 7/8), p. 4–6. Dėl 1903 me­tais iš­leis­to Ru­si­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­kei­ti­mų. 34. O pra­wie azy­lu i pra­wie eks­pus­ji / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­leński. – 1921, 9 list. (Nr. 2), p. 4–7. Dėl tei­sės ieš­ko­ti prie­globs­čio ki­to­se vals­ty­bė­se. 35. O pro­jek­cie P. Hy­man­sa / Juod­var­nis // No­wi­ny Wi­leńskie. – Wil­no, 1921, 21 czerw. (Nr. 24), p. 3; 22 czerw. (Nr. 25), p. 3; 23 czerw. (Nr. 26), p. 2–3; 25 czerw. (Nr. 28), p. 2–3; 26 czerw. (Nr. 29), p. 2. 36. Pa­sta­bos dėl P. Hy­man­s‘o pro­jek­to / Juod­var­nis // Lie­tu­va. – Kau­ nas, 1921, liep. 19 (Nr. 157), p. 2–3; liep. 20 (Nr. 158), p. 2–3; liep. 21 (Nr. 159), p. 2–3. Dėl tai­kos tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos pro­jek­to svars­ty­mo 1921 m. ge­gu­žės mėn. (pro­jek­tas ne­bu­vo pri­im­tas). 37. „Podług za­sad, pow­szech­nie przy­ję­tych w państwach cy­wi­li­zo­wa­nych, oby­wa­tel da­ne­go państwa ...“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 12) // Dzwon Lit­wy. – Wil­no, 1921, 5 stycz. (Nr. 3), p. 2; 6 stycz. (Nr. 4), p. 2. Apie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos de­le­ga­tų dis­ku­si­ją dėl 47 su­im­tų žmo­nių li­ki­mo. 38. Uwa­gi nad „przed pro­jek­tem“ P. Hy­man­sa / Juod­var­nis // No­wi­ny Wi­ leńskie. – Wil­no, 1921, 19 wrześ. (Nr. 52), p. 2. 1922 39. Iš T. Vrub­lev­skio kal­bos / [su re­dak­ci­jos prie­ra­šu]. – At­spau­das iš: „Przeg­ląd Wi­leński“, 1922, Nr. 26/27 // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1922, liep. 28 (Nr. 167), p. 1–2. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis su­pa­žin­di­na teis­mą su „Głos Lit­wy“ re­dak­to­rės J. Las­taus­kaitės by­la dėl iš­spaus­din­tų laik­raš­ty­je straips­nių apie lie­tu­vių ir len­kų ne­san­tai­ką.

70

40. Mo­wa ob­rońcy : (podług ste­nog­ra­mu) // Ga­lin­gas D. G. Spra­wa dzien­ ni­ka „Lit­wy“ : przed Są­dem Ok­rę­go­wym w Wil­nie. – Wil­no, 1922. – P. 19–27. 41. O au­to­nom­ji i sa­mor­zą­dzie / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­leński. – 1922, 28 stycz. (Nr. 2/4), p. 2–5. Dėl sa­vi­val­dy­bių dar­bo funk­ci­jų. 42. O pod­bur­za­nie lud­ności // Przeg­ląd Wi­leński. – 1922, 8 lip. (Nr. 26/27), p. 2–4. Ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio gi­na­mo­ji kal­ba laik­raš­čio „Głos Lit­wy“ re­dak­to­rės J. Las­taus­kaitės by­lo­je. 43. W ob­ro­nie re­dak­to­ra // Przeg­ląd Wi­leński. – 1922, 23 lip. (Nr. 28/29), p. 5–6. Ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio gi­na­mo­ji kal­ba laik­raš­čio „Lit­wa“ re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus by­lo­je. 1923 44. Za­gad­nie­nie au­to­ke­fal­ji cerk­wi pra­wosław­nej w państwie pols­kiem / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­leński. – 1923, 25 mar­ca (Nr. 6), prie­das „Do­ da­tek do Nr. 6 „Przeg­lą­du Wi­leńskie­go“, p. 1–4. Dėl Len­ki­jos pra­vos­la­vų re­li­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pro­ble­mų. 45. Народ i дзяржава / Т. Варонич. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Заходняя Беларусь. – Вiльня, 1923. – Кн. 1 : Зборнiк грамадзкае мысьлi, навукi, лiтэратуры, мастацтва Зах. Беларусi. – P. 79–92. 1924 46. O szkołach „taj­nych“ / T. Wo­ro­nicz // Przeg­ląd Wi­leński. – 1924, 23 list. (Nr. 20), p. 2–6; 7 grud. (Nr. 21), p. 2–6.

71

1925 47. Cre­do po­li­tyc­zne T. Wróblew­skie­go : (wy­ją­tek z lis­tu pi­sa­ne­go d. 25 ma­ja 1918 r. do re­dak­to­ra nas­ze­go pis­ma, mies­zka­ją­ce­go wówczas w Wars­za­wie) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 5–6. Per­spaus­din­ta T. Vrub­lev­skio laiš­ko iš­trau­ka, ra­šy­ta 1918 m. laik­raš­čio „Przeg­ ląd Wi­leński“ re­dak­to­riui L. Ab­ra­mo­vi­čiui (L. Ab­ra­mo­wicz). 48. Spra­wa Pawła Łatys­zen­ki (Ar­chi­man­dry­ty Szma­rag­da) o zabójstwo met­ ro­po­li­ty Jer­ze­go : mo­wa ad­wo­ka­ta Ta­deus­za Wróblew­skie­go / [su re­dak­ ci­jos prie­ra­šu] // Mo­wy są­do­we. – Wars­za­wa, 1925. – P. 160–171.

72

II. LITERATŪRA APIE TADĄ VRUBLEVSKĮ

Teisės žinovas. Advokatas 1905 49. Пиленко А. Съездъ земскихъ и городскихъ деятелей. – (Московская хроника : по телефону) // Новое время. – С.-Петербургъ, 1905, 11 ноября (№ 10653), p. 2. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio pa­si­sa­ky­mas. 1906 50. Pri­sie­ku­sis adv. Vrub­lev­skis. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, vas. 22–ko­vo 7 (Nr. 42), p. 1. 51. „Виленскому р.-к епископу барону Э. Роппу разрышено устройство в Вильне временныхь курсовъ для римско-католическаго духовенства по социальным вопросам ...“ – (Виленскья вьсти) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 23 авг. (№ 213), р. 2. Pra­ne­ši­mą skai­tė ir ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1908 52. „Бывший редакторь „Gaz. Wil.“, М. Ромерь, зачислень в состав Виленской адвокатуры, как помощник прис. пов. Врублевскаго ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 21 мая (№ 748), р. 3. 53. „Карль Давидовичъ Зегницъ ... 5-ого января принять Окружной Суд в число местныхъ присяжныхъ поверенныхъ ...“ // Северозападный голосъ. – Вильно, 1908, 8 янв. (№ 636), р. 3. Ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio na­muo­se bu­vo svei­ki­na­mas K. Zeg­ni­čius. 73

1910 54. Apie že­mie­čių sa­vy­val­dos su­ma­ny­mus Lie­tu­vo­je / A. J. – Rec. kn.: O sa­mor­zą­dzie ziems­kim na Lit­wie i Białej­ru­si / J. Fo­le­jew­ski, T. Wróblew­ski. Vil­nius, 1910 // Vi­suo­me­nė. – 1910, Nr. 2, p. 59–63. 55. Od­czyt mec. Wróblew­skie­go / J. Kn. // Go­niec Wi­leński. – 1910, 1 lut. (Nr. 14), p. 1. Apie T. Vrub­lev­skio skai­ty­tą pra­ne­ši­mą dėl že­mės re­for­mos pro­jek­to. 56. Od­czyt mec. Wróblew­skie­go. – (Od­czy­ty i wy­daw­nic­twa) // Go­niec Wi­ leński. – 1910, 26 stycz. (Nr. 9), p. 2. Apie T. Vrub­lev­skio Sankt Pe­ter­bur­ge skai­ty­tą pra­ne­ši­mą. 57. „Sau­sio 17 (30) d. bu­vo adv. T. Vrub­lev­skio pa­skai­ta apie Lie­tu­vos ir Balt­ gu­di­jos vy­riau­sy­bės su­ma­ny­tas že­mie­ti­jas (sa­vy­val­das) ...“ – (Žinios) // Lie­tu­vos ži­nios. – 1910, saus. 23 (Nr. 7), p. 2. 58. Stan po­sia­da­nia Lit­winów / Z. R. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kur­jer Wi­ leński. – 1910, 17 list. (Nr. 33), p. 2. Apie 1905 m. že­mės re­for­mą. 59. Val­džios su­ma­ny­mas že­mie­čių sa­vy­val­dos Lie­tu­vo­je : (T. Wróblev­skio pa­skai­ta) / A. J. // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1910, ko­vo 23 (Nr. 12), p. 1. Apie 1910 m. sau­sio 1 d. T. Vrub­lev­skio skai­ty­tą pa­skai­tą Ba­jo­rų klu­be. 60. Vrub­lev­skio pa­skai­ta. – (Kas gir­dė­ti Lie­tu­vo­je) // Vil­tis. – Vil­nius, 1910, saus. 15 (Nr. 6), p. 3–4. 61. Программа доклада Ө. Е. Врублевскаго // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 17 янв. (№ 1254), р. 3. Sankt Pe­ter­bur­go ju­ri­di­nė­je val­dy­bo­je bu­vo ap­svars­ty­tas T. Vrub­lev­skio skai­ty­tas pra­ne­ši­mas apie že­mės pro­jek­tą.

74

1920 62. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej // Głos Lit­ wy. – Wil­no, 1920, 28 list. (Nr. 38), p. 2. Ko­mi­si­jos pa­si­ta­ri­muo­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 63. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej // Głos Lit­ wy. – Wil­no, 1920, 18 grud. (Nr. 54), p. 2. Apie ko­mi­si­jos pa­si­ta­ri­mus dėl tur­to pa­si­da­li­ji­mo, ku­riuo­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­ lev­skis. 64. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej // Głos Lit­ wy. – Wil­no, 1920, 17 grud. (Nr. 53), p. 2. Apie po­sė­džius dėl Ru­si­jos ir Lie­tu­vos tei­sės pa­grin­dų. 65. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : do­ku­ment nr. 16 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 1 grud. (Nr. 40), p. 2–3. Ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se dėl vals­ty­bi­nių įstai­gų pa­si­da­li­ji­mo da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 66. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 4 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 29 paźdz. (Nr. 13), p. 2–3. 1920 m. rug­pjū­čio 11 d. ko­mi­si­jos po­sė­dy­je Lie­tu­vai at­sto­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 67. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 9 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 11 grud. (Nr. 47), p. 2. Dėl Rusijos–Lietuvos pa­sie­nio zo­nos pa­žei­di­mų. 68. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 11 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 22 grud. (Nr. 57), p. 2; Dzwon Lit­ wy. – Wil­no, 1920, 24 grud. (Nr. 1), p. 2. Ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se dėl tur­to pa­si­da­li­ji­mo da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 69. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 8 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 30 list. (Nr. 39), p. 2. Dėl dar­buo­to­jų, dir­ban­čių pa­sie­nio zo­no­je, tei­sių.

75

70. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : pro­tokół nr. 6 // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 26 list. (Nr. 36), p. 2–3. Dėl vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų pa­si­da­li­ji­mo. 71. Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej w Wil­nie. – Wil­no : Wy­daw­nic­two „Głosu Lit­wy“, 1920. – 92 p. Ra­šo­ma apie tei­sės kon­sul­tan­to T. Vrub­lev­skio veik­lą Lietuvos–Rusijos eva­ku­a­ci­nė­je ko­mi­si­jo­je. 72. „Iš Vil­niaus at­va­žia­vo į Kau­ną p. T. Vrub­lev­skis, Vil­niaus ko­men­dan­ tū­ros ju­ris­kon­sul­tas ...“ – (Kau­no kro­ni­ka) // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1920, rugs. 4 (Nr. 190), p. 2. T. Vrub­lev­skis iš­dės­tė Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, ką nu­vei­kė Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja dėl Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kių. 73. „O ap­ro­wi­zac­ji ins­ty­tuc­ji opie­ki społec­znej.“ – (Działal­ność Ko­mis­ji Ewa­ku­a­cyj­nej Litewsko–Rosyjskiej : do­ku­ment nr. 5; pro­tokół nr. 7) // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1920, 27 list. (Nr. 37), p. 2–3. Ko­mi­si­jos svars­ty­mai dėl mais­to pro­duk­tų da­li­ji­mo. 1923 74. Kas tai yra „Mū­sų kraš­tas“. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1923, geg. 1 (Nr. 97), p. 3. T. Vrub­lev­skio min­tys dėl Vil­niaus kraš­to pri­klau­so­my­bės. 1924 75. I-szy Zjazd Praw­ników Pols­kich w Wil­nie / Fr. B. – (Kro­ni­ka) // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 2, z. [6] (1924), p. 286–287. T. Vrub­lev­skis ati­da­rė su­va­žia­vi­mą ir per­skai­tė pra­ne­ši­mą apie LDK tei­sėt­var­ką. 1928 76. Prof. My­ko­las Bir­žiš­ka. – Iliustr. // Vy­tis. – Vil­nius, 1928, spal. 15 (Nr. 16), p. 2–3. Minima, kad M. Bir­žiš­ka ta­po T. Vrub­lev­skio pa­dė­jė­ju, ta­čiau šio dar­bo ne­mė­go. 76

77. Prof. My­ko­las Bir­žiš­ka / P. Krz. // Vil­niaus ai­dai. – 1928, spal. 11 (Nr. 117), p. 3. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ju bu­vo M. Bir­žiš­ka. 1930 78. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 5 d., ba­lan­džio 12 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 110–111. Apie T. Vrub­lev­skį – Vil­niaus lie­tu­vių įstai­gų pa­ta­rė­ją tei­sės klau­si­mais. 79. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Rug­piū­čio mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 82. Apie lie­tu­vių de­ry­bas su Ru­si­ja; Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eva­ku­a­ci­nė­je ko­mi­si­jo­je Vil­niu­je Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei at­sto­va­vo ir tei­sės kon­sul­tan­tas T. Vrub­lev­skis. 1933 80. Vaiž­gan­tas. Jo­nas Vi­lei­šis – ju­bi­lia­tas // Vaiž­gan­to raš­tai. – Kau­nas, 1933. – T. 19 : Nau­jie­ji li­te­ra­tū­ros nuo­ty­kiai. – P. 140–142. 1900 m. J. Vi­lei­šis, grį­žęs į Vil­nių, ta­po T. Vrub­lev­skio pa­dė­jė­ju. 1935 81. Al­sei­ka D. 1920 me­tai. – (Lai­ki­no­jo Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­to vei­ki­mo is­to­ri­nė ap­žval­ga. 1. Pir­ma­sis lai­ko­tar­pis, 1919–1922 me­tai) // Al­sei­ka D. Vil­niaus kraš­to lie­tu­vių gy­ve­ni­mas, 1919–1934. – Vil­nius, 1935. – P. 69–73. Apie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eva­ku­a­ci­nę ko­mi­si­ją, ku­rios tei­sės kon­sul­tan­tu bu­vo ad­vo­ ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 71. 82. Bir­žiš­ka V. Lie­tu­vių tei­sių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis. – Nuotr. // Tri­mi­tas. – Kau­nas, 1935, bal. 4 (Nr. 14), p. 267–268.

77

1936 83. Bir­žiš­ka V. Hy­man­si­nin­kai ir an­ti­hy­man­si­nin­kai // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922. – Kau­nas, 1936. – P. 100–111. Apie T. Vrub­lev­skio svars­ty­tą P. Hy­man­so pro­jek­tą (jis ne­bu­vo pri­im­tas). 1952 84. Vaiš­no­ra J. Ar­ki­vysk. J. Ma­tu­le­vi­čiaus Vil­niaus Gol­go­ta. – Iliustr. // Ai­dai. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1952, Nr. 5, p. 221–224. Gin­ti Baž­ny­ti­nės tei­sės Vys­ku­pas pa­si­kvie­tė gar­sų Vil­niaus ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį ir pa­ti­kė­jo jam su­da­ry­ti Pa­ra­pi­jie­čių są­jun­gos įsta­tus. 1953 85. Ma­tu­lai­tis J. Pir­mo­ji bol­še­vi­kų oku­pa­ci­ja / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius. – (Vil­niu­je) // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius. – Lon­do­ nas, [1953]. – P. 167–175. Bol­še­vi­kams pa­ren­gus že­mės dek­re­tą (1919 m.), kun. J. Ma­tu­le­vi­čius pa­pra­šė Vil­ niaus ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio su­da­ry­ti Pa­ra­pi­jie­čių są­jun­gos įsta­tus, p. 170–171. 1960 86. Витте С. Ю. Беспорядки и карательные экспедиции // Витте С. Ю. Воспоминания. – Москва, 1960. – Т. 3 : (17 октября 1905–1911) Царствование Николая II. – Р. 133–180. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip vie­nas iš Lie­tu­vos at­sto­vų VI Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­žia­vi­me, p. 163–164. 1962 87. Bir­žiš­ka M. Rug­piū­ti­nė bol­še­vi­ki­nė mai­ša­tis // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­ sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1962. – [D.] 2 : Nuo 1919 m. lie­pos 1 d. li­gi 1920 m. spa­lio 9 d. – P. 195–214. Ra­šo­ma apie tei­sės kon­sul­tan­to T. Vrub­lev­skio veik­lą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eva­ku­a­ ci­nė­je ko­mi­si­jo­je, p. 198, 200. 78

88. Bir­žiš­ka M. Su­val­kų de­ry­bos, su­tar­tis ir Že­li­gov­skio „maiš­tas“ // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1962. – [D.] 2 : Nuo 1919 m. lie­pos 1 d. li­gi 1920 m. spa­lio 9 d. – P. 223–245. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip Lai­ki­no­jo Vil­niaus gu­ber­na­to­riaus ir ko­men­dan­to pa­dė­jė­jas, p. 243. 89. Gri­nius K. Len­kai kė­si­na­si į Su­val­kų sri­tį // Gri­nius K. At­si­mi­ni­mai ir min­tys. – Chi­ca­go, Ill., 1962. – T. 2, p. 157–159. Dėl T. Vrub­lev­skio pa­ta­ri­mo pa­lik­ti Su­val­kų sri­tį Lie­tu­vos vals­ty­bės ri­bo­se. 90. Gri­nius K. Vi­suo­me­nės vei­kė­jų su­va­žia­vi­mas // Gri­nius K. At­si­mi­ni­ mai ir min­tys. – Chi­ca­go, Ill., 1962. – T. 2, p. 153–155. Apie 1905 m. Mask­vo­je įvy­ku­si Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­žia­vi­mą, į ku­rį vyk­ti T. Vrub­lev­skis pa­si­kvie­tė tris lie­tu­vius: P. Vi­šins­kį, V. Biels­kį ir K. Gri­nių. 1964 91. Ri­man­tas J. Kaip vie­na die­na // Ri­man­tas J. Pet­ras Rim­ša pa­sa­ko­ja. – Vil­nius, 1964. – P. 5–45. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­dė­jė­ju bu­vo J. Vi­lei­šis, p. 44. 1967 92. Bir­žiš­ka V. Hy­man­si­nin­kai ir an­ti­hy­man­si­nin­kai // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­ sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 142–158. Dėl T. Vrub­lev­skio pa­ra­šy­to kri­ti­nio straips­nio apie Hy­man­so pro­jek­tą, p. 151. 1983 93. Jur­kie­wicz J. Sta­no­wis­ko po­li­tyc­zne społec­zeństwa pols­kie­go na Lit­wie Środ­ko­wej. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si, XI 1918–I 1922) // Jur­kie­wicz J. Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si w la­tach 1905–1922. – Poz­nań, 1983. – P. 221–244. 79

1986 94. Če­pė­nas P. Rau­do­no­ji ar­mi­ja Vil­niaus kraš­te. – (Vil­nius ir jo pro­ble­ma) // Če­pė­nas P. Nau­jų­jų lai­kų Lie­tu­vos is­to­ri­ja. – Chi­ca­go, Ill., 1986. – T. 2, p. 588–592. Apie Eva­ku­a­ci­nės ko­mi­si­jos po­sė­džių dar­bą; ra­šo­ma ir apie advokatą T. Vrub­lev­skį, p. 591. 95. Ma­kow­ski B. Or­ga­ni­zac­je po­li­tyc­zne, społec­zne i kul­tu­ral­ne. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Ma­kow­ski B. Lit­wi­ni w Pols­ce, 1920–1939. – Wars­za­ wa, 1986. – P. 89–164. Mi­ni­mas il­ga­me­tis Lai­ki­no­jo Vil­niaus ko­mi­te­to tei­sės kon­sul­tan­tas T. Vrub­lev­skis, p. 94. 1987 96. Ma­kaus­kas B. Lai­ki­na­sis (tau­ti­nis) Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­tas, 1919– 1940. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ac­ta Bal­ti­co-Sla­vi­ca. – [T.] 18 (1987), p. 299–309. Mi­ni­ma, kad pir­ma­sis LVLK tei­sės pa­ta­rė­jas bu­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 301. 1988 97. Bar­dach J. Pro­jek­ty or­ga­ni­zac­ji kan­to­nal­nej Lit­wy oraz kon­fe­de­rac­ji pols­ko–­li­tew­skiej z 1921 ro­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Bar­dach J. O daw­ nej i nie­daw­nej Lit­wie. – Poz­nań, 1988. – P. 280–292. Apie T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mą ren­giant P. Hy­man­so pro­jek­tą ir kny­ge­lės „Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa“ , pasirašytos Juod­var­nio sla­py­var­džiu, iš­lei­di­mą, p. 290. 1991 98. Ma­kaus­kas B. Po­li­ti­nės, vi­suo­me­ni­nės ir kul­tū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­kaus­kas B. Vil­ni­jos lie­tu­viai 1920–1939 me­tais. – Vil­nius, 1991. – P. 67–123. 1919 m. su­da­ry­tas Lai­ki­na­sis Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­tas, ku­rio tei­sės kon­sul­tan­tu bu­vo T. Vrub­lev­skis, p. 70. 80

99. Ma­tu­lai­tis J. 1919, va­sa­rio 10 d. / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius ; red. O. Mi­ kai­lai­tė. – Put­nam, Conn., 1991. – P. 178–187. Dėl T. Vrub­lev­skio pa­reng­tų Pa­ra­pi­jie­čių są­jun­gos įsta­tų, p. 180, ir dėl ti­ky­bos dės­ty­mo mo­kyk­lo­se, p. 181–183. 100. Ma­tu­lai­tis J. 1921, ko­vo 29 d. / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / J. Ma­tu­lai­tis-Ma­tu­le­vi­čius ; red. O. Mi­kai­lai­tė. – Put­nam, Conn., 1991. – P. 321–323. Dėl Lie­tu­vos sie­nos ri­bų nu­sta­ty­mo; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 232. 1992 101. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 5 d., ba­lan­džio 12 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 110, 111. Apie T. Vrub­lev­skį – Vil­niaus lie­tu­vių įstai­gų tei­sės pa­ta­rė­ją. 102. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Rug­piū­čio mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 82. Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eva­ku­a­ci­nė­je ko­mi­si­jo­je Vil­niu­je Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei at­sto­va­ vo ir tei­sės kon­sul­tan­tas T. Vrub­lev­skis. 1996 103. Mo­tie­ka E. Lie­tu­vių at­sto­vai VI Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­žia­vi­me. – Santr. lenk., angl., pranc. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Lie­tu­vių su­va­žia­vi­mo or­ga­ ni­za­vi­mas) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 11 : Di­dy­sis Vil­niaus sei­mas / E. Mo­tie­ka. – P. 94–107. T. Vrub­lev­skis vyk­ti į VI Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­žia­vi­mą, įvykusį 1905 m. lap­kri­čio 6–13 d. Mask­vo­je, pa­kvie­tė ir lie­tu­vių tau­ti­nio są­jū­džio at­sto­vus, p. 95, 100. 104. Trys do­ku­men­tai iš My­ko­lo Röme­rio as­mens by­los / pa­ren­gė M. Mak­ si­mai­tis. – Santr. lenk., p. 267, vok., p. 282–283, angl., p. 297. – (Pub­li­ka­ ci­jos) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 228–239. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­ta­rė­ju bu­vo M. Röme­ris, p. 234. 81

1998 105. Vaiž­gan­tas. „Kraš­tu­ti­nis lie­tu­vių šo­vi­niz­mas“ ir ,,aukš­čiau­sis jų gro­bi­ mo laips­nis“. – (Len­kų oku­puo­ta­me Vil­niu­je, 1919) // Vaiž­gan­tas. Raš­ tai / vyr. re­dak­to­rius V. Va­na­gas. – Vil­nius, 1998. – T. 10 : Pub­li­cis­ti­ka, 1918–1919. – P. 203–227. Apie len­kų skriau­das, pa­da­ry­tas lie­tu­vių tau­tai; pa­mi­nė­tas T. Vrub­lev­skis, p. 213. 1999 106. Sa­wic­ki J. „Kra­jov­cų“ Vil­niu­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (My­ko­lo Röme­ rio gy­ve­ni­mo ke­lias) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­ gaikš­tys­tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 23–35. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­ta­rė­ju bu­vo M. Röme­ris, p. 27. 107. Wis­ner H. Lit­wa Środ­ko­wa – Wi­leńszczyz­na. – (Różne bar­wy nie­pod­ ległości) // Wis­ner H. Lit­wa : dzie­je państwa i na­ro­du. – Wars­za­wa, 1999. – P. 178. Mi­ni­mas tei­sės kon­sul­tan­tas T. Vrub­lev­skis. 2000 108. Krzys­ztof P. Hen­ryk Ko­nic, 1860–1934. – Nuotr. – Bib­liogr. str. ga­le // Krzys­ztof P. Poc­zet praw­ników pols­kich. – Wars­za­wa, 2000. – P. 567–582. Mi­ni­mi žy­miau­si to me­to ad­vo­ka­tai: A. Led­nic­kis (A. Led­nic­ki) iš Mask­vos, T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus, L. Knoll iš Ki­je­vo ir kt., p. 570. 2001 109. Ma­tu­lai­tis J. Tau­ty­bių san­ty­kiai Vil­niu­je, 1918 XII 16–26, 1919 II 11–16. – At­spau­das iš: Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai. Vil­nius, 1994, p. 118–141, 198–217. – (Vil­nius – Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo cen­tras) // Vil­niaus mies­to is­to­ri­jos skai­ti­niai / su­da­rė: E. Ma­ne­lis, R. Sa­ma­vi­čius. – Vilnius, 2001. – P. 518–537. T. Vrub­lev­skis, ku­ni­go J. Ma­tu­lai­čio pra­šy­mu, pa­ren­gė Pa­ra­pi­jie­čių są­jun­gos įsta­ tus ir kal­bė­jo dėl ti­ky­bos pa­mo­kų mo­kyk­lo­se, p. 523–525. 82

2002 110. Dob­ke­vi­čius K. Klo­jęs Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­ma­tus. – Iliustr. // XXI am­žius. – Kau­nas, 2002, vas. 6 (Nr. 10), p. 6. – Tas pats: [in­te­rak­ ty­vus, žiū­rė­ta 2009 m. saus. 16 d.]. Pri­ei­ga per in­ter­ne­tą: . Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio tei­si­nė­je kon­to­ro­je Vil­niu­je pro­fe­si­nę veik­lą pra­dė­jo J. Vi­lei­šis. 2004 111. Les­čius V. Len­kų už­im­tų Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jų at­ga­vi­mas 1920 m. va­sa­rą // Les­čius V. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se, 1918– 1920 : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2004. – P. 288–306. Apie 1920 m. įsteig­tą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos eva­ku­a­ci­nę ko­mi­si­ją, ku­rio­je tei­sės kon­ sul­tan­tu bu­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 298. 2007 112. Yla S. Pir­mie­ji val­džios pa­si­reiš­ki­mai // Yla S. Jur­gis Ma­tu­lai­tis. – Vil­ nius, 2007. – P. 94–97. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis pa­ren­gė baž­ny­čias ir jų tur­tą gi­nan­čius įsta­tus. 113. Röme­ris M. 1918 me­tų lap­kri­čio 26 d. – Nuotr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Röme­ris M. Die­no­raš­tis. – Vil­nius, 2007. – [Kn. 1] : 1918 m. bir­že­lio 13-oji–1919 m. bir­že­lio 20-oji. – P. 185–187. 1906–1914 m. J. Vi­lei­šis dir­bo ad­vo­ka­tu T. Vrub­lev­skio tei­si­nė­je kon­to­ro­je, p. 186. 2008 114. Kas­ta­naus­kai­tė L. Krikš­čio­nys de­mok­ra­tai. – (Par­ti­jų ma­so­niš­kie­ji as­pek­tai) // Kas­ta­naus­kai­tė L. Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ja ma­so­nų ir pa­ra­ma­so­niš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se (1918–1940) : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2008. – P. 191–201. 1904 m. ma­so­nas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis kar­tu su ki­tais po­li­ti­kais pa­ren­gė Ro­mos ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jų cen­tri­nės są­jun­gos sta­tu­tą, p. 191. 83

2009 115. Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Bir­žiš­ka My­ko­las, 1882 08 24 (08 12)– 1962 08 24. – Bib­liogr. str. ga­le // Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Lie­ tu­vy­bės ko­vų ver­pe­tuo­se : Vil­niaus ir Sei­nų kraš­tai XIX a. pa­bai­go­je– XX a. pra­džio­je. – Vil­nius, 2009. – P. 47–51. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­dė­jė­ju nuo 1907 m. dir­bo M. Bir­žiš­ka, p. 47. 116. Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Sle­že­vi­čius My­ko­las, 1882 02 21–1939 11 11. – Bib­liogr. str. ga­le // Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Lie­tu­vy­bės ko­vų ver­pe­tuo­se : Vil­niaus ir Sei­nų kraš­tai XIX a. pa­bai­go­je–XX a. pra­ džio­je. – Vil­nius, 2009. – P. 250–254. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­dė­jė­ju dir­bo M. Sle­že­vi­čius, p. 251. 117. Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Vi­lei­šis Jo­nas, 1872 01 15(01 03)–1942 06 01. – Bib­liogr. str. ga­le // Kai­riūkš­ty­tė N., Gu­do­ny­tė A. Lie­tu­vy­bės ko­vų ver­pe­tuo­se : Vil­niaus ir Sei­nų kraš­tai XIX a. pa­bai­go­je–XX a. pra­ džio­je. – Vil­nius, 2009. – P. 337–340. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio pa­dė­jė­ju dir­bo J. Vi­lei­šis, p. 337.

Po­li­ti­nės ir bau­džia­mo­sios by­los 1905 118. Odez­wa ad­wo­katów. – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Ku­ry­er Li­tew­ski. – Wil­no, 1905, 3 list. (Nr. 53), p. 2–3. Mins­ke nu­žu­dy­to tei­si­nin­ko A. Jen­čio bylos ad­vo­ka­tai – T. Vrub­lev­skis iš Vil­ niaus ir S. Leš­čins­kis iš Var­šu­vos. 119. Spra­wa są­do­wa. – (Z Wi­lej­ki) // Ku­ry­er Li­tew­ski. – Wil­no, 1905, 1 paźdz. (Nr. 26), p. 3. Apie dvi po­li­ti­nes by­las: kal­ti­na­mo­jo Ta­lu­ros ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, kal­ti­na­ mo­jo Ivaš­kos ad­vo­ka­tas Fried­ma­nas (Fried­man).

84

1906 120. „Dnia 4 lis­to­pa­da Iz­ba Są­do­wa Wi­leńska z udziałem przed­sta­wi­cie­li stanów roz­poz­na­wała spra­wę ro­bot­ni­ka w pa­pier­ni w Ol­kie­ni­kach, Bro­ nisłava Ja­cho­wi­ca ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 5 list. (Nr. 251), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 121. „Dnia 24 lis­to­pa­da Sąd wo­jen­ny wi­leński roz­strzą­sał spra­wę szew­ca z Mar­jam­po­la, Gi­ba­sa-Go­bi­ka (19 lat), os­karżone­go o na­leżenie do part­ji Li­tew­skiej Soc­jal­no-De­mok­ra­tyc­znej ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 26 list. (Nr. 269), p. 2. Kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 122. „Dnia 3 lis­to­pa­da Iz­ba Są­do­wa Wi­leńska roz­strzą­sała trzy spra­wy po­li­ tyc­zne ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 5 list. (Nr. 251), p. 3. Kal­ti­na­muo­sius po­li­ti­nė­se by­lo­se gy­nė T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki). 123. Iš ka­lė­ji­mo : „Į Vil­niaus gu­ber­ni­jos ka­lė­ji­mą at­vež­tas šio­mis die­no­mis Eli­jo­šius Plat­ki­n‘as ...“ – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, liep. 8 (Nr. 146), p. 2. Kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 124. Ka­ro teis­mas. – (Ži­nios iš Lie­tu­vos) // Lie­tu­vos ūki­nin­kas. – Vil­nius, 1906, geg. 4 (Nr. 20), p. 263. Šiau­liuo­se ka­ro teis­me bu­vo tei­sia­mi J. Glem­ža ir J. Fosk­rup­ni­kas dėl ban­dy­mo iš­va­duo­ti iš ka­lė­ji­mo ke­lis ka­li­nius; jų ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 125. Lei­te­nan­to Šmid­to by­la [Oča­ko­ve] // Vil­niaus ži­nios. – 1906, vas. 15 (Nr. 36), p. 2; vas. 17 (Nr. 38), p. 2; vas. 18 (Nr. 39), p. 2; vas. 19 (Nr. 40), p. 2; vas. 21 (Nr. 41), p. 2–3; vas. 22 (Nr. 42), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas bu­vo ir T. Vrub­lev­skis.

85

126. „Lo­kaj p. Moh­la z Za­le­sia, pow. Dzis­nieńskie­go, Ka­zi­miersz Sto­ma (17 lat) ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 24 list. (Nr. 267), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 127. „Ofic­ja­lis­ta ko­le­jo­wy Jan Je­leński (51 lat), os­karżony o to, iż w lis­to­pa­ dzie ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 22 list. (Nr. 265), p. 3. By­los dėl teis­mo val­di­nin­ko įžei­di­mo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 128. Oso­bis­te. – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 22 lut. (Nr. 43), p. 2. Fak­tų tik­ri­ni­mas dėl pa­si­kė­si­ni­mo į Mo­gi­lio­vo gu­ber­na­to­rių Klin­gen­ber­gą. 129. Pe­ter­burg, 30 paździer­ni­ka. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 31 paźdz. (Nr. 247), p. 3. Ne­pil­na­me­čių kal­ti­na­mų­jų Švar­co ir Osa­kov­skio ad­vo­ka­tai bu­vo T. Vrub­lev­skis ir V. Be­renš­ta­mas (W. Be­rens­ztam). 130. Plot­ki­no by­la. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, rugpj. 26 (Nr. 187), p. 2. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis iš­tei­si­no kal­ti­na­mą­jį. 131. Puns­kas (Suv. g.) : „Ati­duo­ti ka­ro teis­man ...“ – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­ bė lie­tuv­nin­kų. – Ply­mouth, Pa., 1906, spal. 3 (Nr. 40), p. 474. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 132. Puns­kas (Suv. g.) : „Ati­duo­ti ka­ro teis­man ...“ – (Ži­nios iš Lie­tu­vos) // Lie­tu­vos ūki­nin­kas. – Vil­nius, 1906, rugs. 2 (Nr. 45), p. 532. V. Var­ne­lį ir A. Pe­čiu­lį, kal­ti­na­mus dėl sar­gy­bi­nių nu­gin­kla­vi­mo ir api­plė­ši­mo, gy­nė T. Vrub­lev­skis ir ka­pi­to­nas Sa­zo­no­vas. 133. „Syn ob­rońcy pry­wat­ne­go ze Świ­ę­cian stu­dent Ins­ti­tu­tu Tech­no­lo­gic­zne­go w Toms­ku, Bo­rys Le­win (26 lat), os­karżony ...“ / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 20 grud. (Nr. 288), p. 3. Kal­ti­na­mą­jį, slė­pu­sį so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos spau­di­nius, gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­ lev­skis. 86

134. Ska­za­nie na śmierć. – (Kro­ni­ka wi­leńska) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 29 stycz. (Nr. 24), p. 2. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 135. Spra­wa lejt. Szmid­ta. – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 20 stycz. (Nr. 16), p. 2. Mi­ni­mas grį­žęs iš Se­vas­to­po­lio T. Vrub­lev­skis. 136. Spra­wa lej­tnan­ta Szmid­ta : (od włas­ne­go ko­res­pon­den­ta) // Ga­ze­ta Wi­ leńska. – 1906, 4 mar­ca (Nr. 5), p. 3. Lei­te­nan­to P. Šmid­to ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 137. Spra­wa Schmid­ta : (od włas­ne­go ko­res­pon­den­ta) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 2 mar­ca (Nr. 3), p. 3. Ra­šo­ma, kad lei­te­nan­to P. Šmid­to gy­nė­jas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 138. Teis­mas : „... Rugs. 28 d. teis­mo rū­mas nag­ri­nė­jo 2 by­li: 1) apie 20 m. vals­tie­tį Sam­ko, ku­rį kal­ti­na už re­vo­liu­ci­jo­niš­ką kurs­ty­mą ...“ – (At­bal­ siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, rugs. 30 (Nr. 216), p. 1. Kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 139. Vil­niaus teis­mo rū­me. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, liep. 8 (Nr. 146), p. 2. Nag­ri­nė­ja­ma mies­to sar­go Jo­ku­ba­vi­čiaus, ku­ris Mins­ke už­mu­šė ad­vo­ka­tą A. Jen­tį, by­la; teis­mo pro­ce­so me­tu naš­lės ir vai­kų pra­šy­mu pa­si­sa­kė ir T. Vrub­lev­skis. 140. W Kow­nie. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 10 list. (Nr. 255), p. 3. Po­li­ti­nė­se by­lo­se Kau­ne da­ly­va­vo T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus ir Ši­pi­li­nas (Szy­pi­lin) iš Kau­no. 141. W Słoni­me / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 6 grud. (Nr. 277), p. 3. Ko­so­vo mies­te įvy­ko de­monst­ra­ci­ja prieš val­džią; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­ tai I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski), T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki).

87

142. W Wil­nie. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 25 paźdz. (Nr. 242), p. 2. Apie po­li­ti­nes by­las, ku­rio­se da­ly­va­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki). 143. Z sądów // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 20 ma­ja (Nr. 52), p. 2. Apie by­las, ku­rio­se da­ly­va­vo T. Vrub­lev­skis. 144. Z Są­du. – (Kro­ni­ka wi­leńska) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 29 stycz. (Nr. 24), p. 2. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį. 145. Z Są­du wo­jen­ne­go. – (Kro­ni­ka miej­ska) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 25 ma­ja (Nr. 55), p. 2. T. Vrub­lev­skis gy­nė kal­ti­na­mą­jį dėl ka­ri­nin­ko įžei­di­mo. 146. Z Są­du wo­jen­ne­go : „El­jas­zo­wi Plot­ki­no­wi, os­karżone­mu o zabójstwo Aco­no­wa ...“ – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 11 lip. (Nr. 153), p. 2; 28 lip. (Nr. 168), p. 3. Kal­ti­na­mą­jį dėl ka­ri­nin­ko įžei­di­mo gy­nė T. Vrub­lev­skis ir ka­pi­to­nas Sa­zo­no­vas. 147. Z Są­du wo­jen­ne­go : „W dniu 5 (18) lip­ca w Wi­leńskim Są­dzie Ok­rę­go­ wym wo­jen­nym była ...“ – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­ no, 1906, 7 lip. (Nr. 150), p. 2. Aš­tuo­nio­lik­me­čius kal­ti­na­muo­sius B. Bern­štei­ną ir J. So­bo­lą gy­nė T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus ir M. So­ko­lo­vas iš Sankt Pe­ter­bur­go. 148. Z Są­du wo­jen­ne­go : „Wczo­raj w Wi­leńskim Są­dzie Wo­jen­nym są­dzo­na była spra­wa po­li­tyc­zna ...“ – (Kro­ni­ka kra­jo­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 12 wrześ. (Nr. 205), p. 2. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis po­li­ti­nė­se by­lo­se. 149. „Виленский военно-окружный судъ слушал в гор. Двинск дело о нападении на почтовую контору ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 19 дек. (№ 313), р. 3. By­los ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, J. Vi­lei­šis ir kt.

88

150. „2 и 3 декабря Виленская судебная палата с участием сословных представителей в гор. Слоним слушала дело 22 лиць обвиняемых в разбоях в м. Косовъ ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 8 дек. (№ 304), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius dėl re­vo­liu­ci­nės pro­pa­gan­dos gy­nė I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski), T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki). 151. „25 ноября в Виленской судебной палате разбиралось дело по обвинению мещанина Изра­иля Левина (участие в сообществь, имеющемь целью ниспровержение существеннаго строя) ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 29 ноября (№ 296), р. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 152. Дело Каз. Стомы. – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 28 ноября (№ 295), р. 3. Vals­tie­tį K. Sto­mą byloje dėl pro­pa­gan­di­nių la­pe­lių prieš gra­fą Kuch­tą lai­ky­mo gy­nė T. Vrub­lev­skis. 153. Дело Шифры Лифшиц. – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 29 окт. (№ 270), р. 3. Š. Lif­ši­c gy­nė­jas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 154. Заседание судебной палаты 30-го сентября : дело Вильфа Крейнеса // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 5 окт. (№ 249), р. 3. T. Vrub­lev­skis gy­nė V. Krei­ne­są, ku­ris, gin­da­mas mer­gi­ną nuo plė­ši­kų, nu­šo­vė už­puo­li­ką. 155. „Из Вильны приб­ыль в Одессу прис. пов. Ө. Е. Врублевский, допущенный в защитy в военно-морскомъ судъ лейтенанта П. П. Шмидта ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 8 февp. (№ 48), р. 3. 156. Оправдательные приговоры военнаго суда. – (Виленскья въести) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 20 мая (№ 132), р. 3. I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski), T. Bui­ka (T. Bu­y­ko) ir T. Vrub­lev­skis gy­nė D. Šmuk­le­rį, H. Dams­kį, D. Gla­ze­rį, kaltinamus pa­si­kė­si­ni­mu į žan­dar­me­ri­jos ka­ri­nin­ką. 89

157. „Прис. пов. Врублевскiй выехал в п. Шостки, Черниговской губ., где он будет 26 мая защищать в военном суду 14 крестьян, преданных этому суду по обвинению их в участии в аграрных безпорядках ...“ – (Виленскья въести) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 24 мая (№ 135), р. 3. 158. „5 июля в заседании Виленскаго военно-окружного суда ... разбиралось дело Павлюченко, который 20 января 1906 г. будущи в нетрезвом виде оскорблял в зале людей ...“ / I. K. // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 7 июля (№ 173), p. 3. Kaltinamąjį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 159. Судъ по делу Луковского и Ливщица – прис. повер. Врублевский // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 25 окт. (№ 266), р. 3. 160. „Янкель Короткiй обвиняемый в бросанiи бомбы в полицеймейстера ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 26 янв. (№ 38), р. 3. Kaltinamąjį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1907 161. „Den­tyst­ka z Ej­szys­zek Gne­sa Kauf­manówna i kra­wiec z Li­dy Pin­kus Draz­nin, 18 lat, os­karżeni o na­leżenie do part­ji „Bun­du“ ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 20 paźdz. (Nr. 235), p. 2–3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas Ba­gins­kis (Ba­giński). 162. „Dnia 29 i 30 styc­znia Iz­ba Są­do­wa Wi­leńska roz­trzą­sała w ins­tanc­ji ape­la­cyj­nej spra­wę ... Jul­jus­za Wis­zniew­skie­go ... o or­ga­ni­zac­ję ... na stanc­ji Wołko­wysk dróg żel. po­les­kich ko­mi­te­tu strai­ku ko­le­jo­we­go ...“ / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 31 stycz. (Nr. 24), p. 3. By­los ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski) ir V. Barth.

90

163. „Dnia 10 grud­nia Iz­ba Są­do­wa, z udziałem przed­sta­wi­cie­li stanów, roz­ pat­rzy­wała czte­ry spra­wy po­li­tyc­zne ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 15 grud. (Nr. 281), p. 2. Kaltinamuosius gy­nė ad­vo­ka­tai I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski) ir T. Vrub­lev­skis. 164. 25 sier­pnia : „Ro­bot­ni­cy gar­bars­cy z Białegos­to­ku, Mojżesz Lu­bow­ski, 17 lat, oraz z Kry­nek Wil­helm Ka­rol Wi­gand, Nie­miec, 17 lat ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 29 sierp. (Nr. 191), p. 3. Apie teis­mą, ku­ria­me še­šis kal­ti­na­muo­sius, už­puo­lu­sius fur­go­ną su gin­klais, gy­nė ad­vo­ka­tai Isa­čen­ka (Isac­zen­ko) iš Sankt Pe­ter­bur­go, Kra­ma­re­vas (Kra­ma­rew) iš Gar­di­no ir T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus. 165. Iš Vil­niaus / V. Ž. – (Iš Lie­tu­vos) // Lie­tu­va. – Chi­ca­go, Ill., 1907, ko­vo 22 (Nr. 12), p. 1. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 166. „Iz­ba Są­do­wa Wi­leńska roz­poz­na­wała 25 września 2 spra­wy po­li­tyc­zne ...“ / K. – (Kro­ni­ka) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 27 wrześ. (Nr. 215), p. 2. Po­li­ti­nių by­lų ad­vo­ka­tai – B. Kšy­ža­nov­skis (B. Krzyżanow­ski), I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski), T. Vrub­lev­skis. 167. „Iz­ba Są­do­wa Wi­leńska z udziałem przed­sta­wi­cie­li stanów, roz­strzą­ sała 10 styc­znia spra­wę Józe­fa Wie­nożyńskie­go i Ka­zi­mier­za Łosińskie­go ...“ / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 12 stycz. (Nr. 6), p. 3. By­los ad­vo­ka­tai – Me­je­ro­vi­čius (Me­je­ro­wicz), T. Vrub­lev­skis ir jo pa­dė­jė­jas V. Sta­šins­kas. 168. „Iz­ba Są­do­wa, z udziałem przed­sta­wi­cie­li stanów, roz­poz­na­wała 20 paździer­ni­ka dwie spra­wy po­li­tyc­zne ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 24 paźdz. (Nr. 238), p. 2. By­los ad­vo­ka­tai – T. Vrub­lev­skis, jo pa­dė­jė­jai V. Brian­ce­vas (W. Brian­cew) ir Ja­nas Pil­sud­skis (J. Piłsud­ski).

91

169. „Iz­ba Są­do­wa, z udziałem przed­sta­wi­cie­li stanów, roz­poz­na­wała 19 września spra­wę o kon­fe­renc­ji or­ga­ni­za­cyj­nej ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 21 wrześ. (Nr. 210), p. 3. By­los ad­vo­ka­tai I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski) ir T. Vrub­lev­skis. 170. „Kraw­czy­ni z Kuźni­cy, pow. so­kols­kie­go, Ra­che­la Frach­tow­nikówna, 22 lat, os­karżona o to, iż na­leżąc do Pols­kiej Part­ji Soc­ja­lis­tyc­znej ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 20 paźdz. (Nr. 235), p. 2. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 171. Liuo­sy­bės die­nų at­bal­siai. – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Ply­mouth, Pa., 1907, ko­vo 6 (Nr. 10), p. 113. Po­li­ti­nė­je by­lo­je kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis ir Me­je­ro­vi­čius (Me­je­ro­wicz). 172. Liuo­sy­bės die­nų at­bal­siai. – (Įvai­rios ži­nios) // Skar­das. – Vil­nius, 1907, saus. 24 (Nr. 4), p. 63. Po­li­ti­nė­je by­lo­je kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, V. Sta­šins­kas ir Me­je­ro­vi­čius (Me­je­ro­wicz). 173. „Me­ce­na­so­wi, Ta­deus­zo­wi Wróblew­skie­mu, do­ręc­zo­no już akt os­karżenia ksi­ę­dza Ja­na Sa­char­ki ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 21 wrześ. (Nr. 210), p. 3. 174. Pač­tos–­te­leg­ra­fo val­di­nin­kų by­la // Vil­niaus ži­nios. – 1907, rugs. 1 (Nr. 133), p. 2. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 175. „Re­dak­tor ty­god­ni­ka „Ut­ro“, inżynier Pro­zo­row Mi­chał, os­karżony o wyd­ru­ko­wa­nie w nu­mer­ze I-ym swe­go pis­ma z dnia 21 grud­nia 1906 r. ... w którym przep­ro­wa­dzo­na była myśl, że wro­ga­mi lu­du ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 16 grud. (Nr. 282), p. 2. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis.

92

176. „Sąd wo­jen­ny, po dwud­nio­wych roz­pra­wach, 12 września ogłosił wy­ rok w spra­wie bra­ci Kudr­jaw­cewów i ich 9 to­war­zys­zy, os­karżonych o udział w taj­nej or­ga­ni­zac­ji ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­ tew­ski. – Wil­no, 1907, 14 wrześ. (Nr. 204), p. 3. By­los ad­vo­ka­tai I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski) ir T. Vrub­lev­skis. 177. „Spra­wa pro­bos­zcza wa­wers­kie­go z pow. liz­die­go, ks. J. Sa­char­ki, os­ karżone­go o pro­wa­dze­nie ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 31 sierp. (Nr. 193), p. 3. Kle­bo­ną gy­nė ad­vo­ka­tas L. An­dro­ni­ko­vas ir T. Vrub­lev­skis. 178. „Sze­re­go­wiec 4 ba­tal­jo­nu sa­perów, Fio­dor Res­zet­ni­kow (23 lat), uz­na­ ny win­nym ... w ce­lu pro­po­gan­dy re­wo­lu­cyj­nej, bros­zu­ry Lwa Tołsto­ja p. t. „Sołdat­ska­ja pa­mi­ąt­ka“ ...“ / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­ tew­ski. – Wil­no, 1907, 17 czerw. (Nr. 132), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 179. Teis­mas : „Sau­sio 29 ir 30 d. Vil­niaus teis­mo rū­mai nag­ri­nė­jo ... J. Viš­ niev­skio ... ir sto­ties vir­ši­nin­ko pa­gel­bi­nin­ko p. Kap­la­nov­skio by­lą ...“ – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, vas. 1 (Nr. 26), p. 4. Kal­ti­na­mie­ji dėl strei­ko or­ga­ni­za­vi­mo bu­vo gi­na­mi ad­vo­ka­tų T. Vrub­lev­skio, I. Tar­chov­skio (I. Tar­chow­ski) iš Vil­niaus ir V. Barth iš Sankt Pe­ter­bur­go. 180. Teis­mas : „Sau­sio 26 d. Vil­niaus teis­mo rū­mai ... nag­ri­nė­jo bu­vu­sio žem­sar­gio Jo­ku­ba­vi­čiaus by­lą ...“ // Vil­niaus ži­nios. – 1907, saus. 30 (Nr. 24), p. 4. Kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas Le­be­de­vas; T. Vrub­lev­skis pa­si­sa­kė teis­mo pro­ce­so me­tu. 181. Teis­mas : „Va­sa­rio 8 d., rū­mai nag­ri­nė­jo vals­tie­čių K. Buk­lia­re­vi­čiaus, O. Gri­go­ro­vi­čiaus ir K. Sa­vic­kio by­lą ...“ – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, vas. 13 (Nr. 35), p. 3–4. Byla dėl kurs­tymo už­da­ry­ti mo­kyk­lą ir at­si­sa­ky­ti že­mės mo­kes­čių; kaltinamuosius gy­nė T. Vrub­lev­skis.

93

182. Vil­niaus teis­mo rū­mai. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, vas. 14 (Nr. 36), p. 3. Advokatas T. Vrub­lev­skis ir jo padėjėjas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki) gy­nė Mai­ šiagalos valsčiaus vals­tie­čius, norėjusius nuversti valdžią. 183. W Brześciu Li­tew­skim : dnia 28 mar­ca / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­ jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 30 mar­ca (Nr. 73), p. 3. Šios by­los ad­vo­ka­tai T. Val­kenš­tei­nas (T. Wal­kens­ztejn) iš Sankt Pe­ter­bur­go ir T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus. 184. „W dniu 29 b. m., przy­był do Mińska wy­dział Wi­leńskiej Iz­by Są­do­wej, w ce­lu roz­poz­na­nia sze­re­gu spraw po­li­tyc­znych i strai­ku ko­le­jo­ we­go ...“ – (Z sądów) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 31 paźdz. (Nr. 244), p. 3. By­los ad­vo­ka­tai K. Pet­ru­se­vi­čius (K. Pet­ru­sie­wicz), Vro­se­kas (Wro­sęk), A. Led­ nic­kis (A. Led­nic­ki) ir T. Vrub­lev­skis. 185. W Mins­ku / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 20 kwiet. (Nr. 86), p. 3. Kal­ti­na­mų­jų dėl Mins­ko te­leg­ra­fų pos­te įvy­ku­sio strei­ko ad­vo­ka­tai bu­vo V. Be­renš­ ta­mas (W. Be­rens­ztam), Vro­se­kas (Wro­sęk), T. Vrub­lev­skis, Jan­čev­skis (Janc­zew­ski), S. Ro­zen­bau­mas (S. Ro­sen­baum) ir kt. 186. W Wil­nie / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 25 wrześ. (Nr. 213), p. 3. Ra­šo­ma apie tris po­li­ti­nes by­las; vie­nos iš jų ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis ir Badz­ke­ vi­čius (Bądz­kie­wicz). 187. W Wil­nie / Z. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 25 ma­ja (Nr. 114), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 188. „В Виленскомь военно-окружн. судь 11 сентября слушалось при закрытыхь дверяхь ... в Сувалкской губ. военнаго положения дело братьях Кудрявцевых, отца и сына Копельных ... и др. ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 13 сент. (№ 539), р. 2. Kal­ti­na­mų­jų ad­vo­ka­tai – T. Vrub­lev­skis ir I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski). 94

189. „Виленская судебная палата безь участия сословных представителей будет разсматривать след. дела: 3 сентября 6 ученика Паневяжскаго реальнаго училища организавали противоправительственных демонстрации ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 1 сент. (№ 529), р. 2. By­lo­je kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai L. An­dro­ni­ko­vas ir T. Vrub­lev­skis. 190. „8-го февраля в Виленской судебной палате, с участьем сословных представителей, разбиралось политическое дело по обвинению крестьяне: К. Букляревича, О. Григоровича, К. Савицкаго в агитации ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 11 февр. (№ 358), р. 3. Kal­ti­na­mus vals­tie­čius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 191. „Вчера в Виленской сyдебной палате, с участьем сословных представителей, разбира­лись при закрытых дверях дело по обвеннению сына купца ... к приступному сообществу (литовской социал.-демократической партии) ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 20 сент. (№ 545), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė T. Vrub­lev­skis ir I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski). 192. „22 сентября в Виленской судебной палате с участием сословных представителей разбира­лись следующия политичеcкия дела ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 25 сент. (№ 549), р. 3. Po­li­ti­nės by­los ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis. 193. „21 сентября в Виленской судебной палате с участием сословных представителей разбира­лись следующия политичеcкия дела ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 23 сент. (№ 548), р. 3. Kaltinamuosius dėl par­ti­jos rin­ki­mi­nės kam­pa­ni­jos or­ga­ni­za­vi­mo gy­nė T. Vrub­ lev­skis. 194. „19 марта в Виленской судебной палате безь участия сословных представителей разбира­лась следующия политичеcкия дела: о донтистей Трайнъ Роммъ, 33 леть обв. в хранении нелегальной 95

литературы ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 21 марта (№ 390), р. 3. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis teis­mo pro­ce­so me­tu pa­sa­kė gi­na­mą­ją kal­bą. 195. Дело о почтово телеграфной забастовки в Минске // Северозападный голосъ. – Вильно, 1907, 14 апр. (№ 411), р. 3. Apie iš­kel­tas by­las; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai V. Be­renš­ta­mas (W. Be­rens­ztam) ir Vro­se­kas (Wro­sęk) iš Sankt Pe­ter­bur­go bei T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus. 196. Mинск. Судь. – (Наш край) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 31 янв. (№ 348), р. 3. Mies­to sar­go Jo­ku­ba­vi­čiaus, su­žei­du­sio vals­tie­tį V. Tin­ko­vą, by­lo­je gi­na­mą­ją kal­bą pa­sa­kė T. Vrub­lev­skis. 197. „О кр. Александра Вайтике 21 г. обвиняемый в томь, что он раздаваль в м. Зашковичах Ошмянского уезда в 1906 г. крестьянамь выборгское воззвание в принадлежности к рабочей партии социал.-демократов и в хранении нелегальной литературы ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 25 мая (№ 444), р. 3. Bylos advokatas – T. Vrub­lev­skis. 198. „О мящанке Рох Фрактовник по обвинению еë в том, что принимала участие в литовской социал.-демократической партии ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 19 окт. (№ 570), р. 3. T. Vrub­lev­skis gy­nė R. Frak­tov­nik, kaltinamą dėl lai­ky­tų na­muo­se so­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­jos pro­gra­mų, įvai­rių do­ku­men­tų. 199. „17-го мая в Виленском военно-окружномь суде будет разбираться дело по обвинению мещань: Зильберштейна, Зибельмана, Адырина, Гурвича и Левина в покушении на убийство Дыманта, заподозреннаго ими в шпионов и также по обвинению в принадлежности к сообщесту социаль-революционеровь ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 8 мая (№ 429), р. 3. By­los ad­vo­ka­tai V. Be­renš­ta­mas (W. Be­rens­ztam), T. Vrub­lev­skis ir pa­dė­jė­jas A. Vy­soc­kis (A. Wy­soc­ki). 96

200. „17 февраля Виленский военно-окружный судь разсматриваль в Ковне дело о слесаря ковенских железнодорожныхь мастерских вь умышленом убийстве рабочего фабрики Р. Д. Моракина в шпiонстве ...“ – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 20 февр. (№ 365), р. 3. By­los ad­vo­ka­tai M. Ma­lins­kis (M. Ma­liński), Ši­pi­li­nas (Szy­pi­lin) ir T. Vrub­ lev­skis. 1908 201. Ant­ro­sios du­mos at­sto­vų by­la. – (Lie­tu­vo­je) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, birž. 17 (Nr. 131), p. 3. Apie lie­tu­vių at­sto­vų, kal­ti­na­mų dėl ne­le­ga­lios veik­los, by­lą; kal­ti­na­muo­sius gy­nė gar­sie­ji Sankt Pe­ter­bur­go ad­vo­ka­tai ir T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus. 202. Duon­ke­pių by­la. – (Lie­tu­vo­je) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, liep. 11 (Nr. 152), p. 3; liep. 12 (Nr. 153), p. 3. Vil­niaus teis­mo rū­mai nag­ri­nė­jo so­cia­lis­tų-re­vo­liu­cio­nie­rių par­ti­jos ir slap­tos duon­ ke­pių pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rių by­lą; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis ir A. Ja­nu­lai­tis. 203. Gelž­ke­lie­čių by­la. – (Lie­tu­vo­je) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, gruod. 4 (Nr. 274), p. 2. Šio­je by­lo­je Poliesės ge­le­žin­ke­lio val­dy­bos ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis bu­vo liu­dinin­ku. 204. Iš teis­mų : „Ap­skri­čio teis­mas nag­ri­nė­jo rug­sė­jo 29 d. dva­ri­nin­kės Onos Van­ko­vi­čie­nės by­lą už slap­tą vai­kų mo­ki­ni­mą. Už tą pa­tį bu­vo kal­ ti­na­mas dva­ri­nin­kas ir Vil­niaus ban­ko di­rek­to­rius Po­vi­las Kon­ča ...“ – (Lie­tu­vo­je) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, spal. 1 (Nr. 220), p. 3. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė Vil­niaus ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis; jis įro­dė, kad vai­kai bu­vo mo­ko­mi ti­kė­ji­mo. 205. Iš teis­mų : „Tą pat die­ną pa­si­bai­gė ku­ni­go Dul­kės by­la ...“ – (Lie­tu­vo­ je) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, spal. 1 (Nr. 220), p. 3. Kal­ti­na­mą ku­ni­gą gy­nė T. Vrub­lev­skis.

97

206. Iš Vil­niaus. – (Iš Lie­tu­vos) // Lie­tu­va. – Chi­ca­go, Ill., 1908, liep. 24 (Nr. 30), p. 1. Apie lie­tu­vių so­cial­de­mok­ra­tų kuo­pos by­lą, ku­rio­je kal­ti­na­muo­sius gy­nė Vil­niaus ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 207. Ku­ni­go Dul­kės by­la // Vil­niaus ži­nios. – 1908, spal. 4 (Nr. 223), p. 2; spal. 7 (Nr. 225), p. 2. Apie Du­ni­lo­vi­čių pa­ra­pi­jos kle­bo­no Dul­kės, ku­rį gy­nė T. Vrub­lev­skis, by­lą. 208. Mec. Wróblew­ski o „taj­nem nauc­za­niu“ // Go­niec Wi­leński. – 1908, 15 paźdz. (Nr. 198), p. 1. Dėl slap­tų len­kiš­kų mo­kyk­lų. 209. „Suc­zka czy sos­zka“? // Go­niec Wi­leński. – 1908, 15 paźdz. (Nr. 198), p. 3. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis gy­nė E. Bul­ha­ką, ku­ris su­si­gin­či­jo su te­leg­ra­mų siun­tė­ ju, nes ne­ga­lė­jo iš­siųs­ti te­leg­ra­mos len­kų kal­ba. 210. Vil­nius. Iš teis­mų : „... Rug­sė­jo 30 d. ...“ – (Lie­tu­vo­je) // Vil­niaus ži­ nios. – 1908, rugs. 28 (Nr. 218), p. 3. Kal­ti­na­muo­sius dėl slap­to mo­ky­mo gy­nė T. Vrub­lev­skis. 211. „Въ окр. судъ: 29 и 30 октября въ Виленскомъ окружномъ суду безь участiя присяжных заседателей будуть разсматриваться три дела по обвинению въ самовольном открытии польских школъ для крестьянских детей ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 19 сент. (№ 850), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 212. „Дело о железно-дор. забастовъ на Либано-Ром. жел. дарог‘ъ будеть заслушано в Минске в сессии Виленской судебной палаты 27 февраля ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 24 февр. (№ 677), р. 3. Gy­nė­jais pa­skir­ti A. Led­nic­kis (A. Led­nic­ki), T. Vrub­lev­skis ir V. Brian­ce­vas (W. Brian­cew).

98

213. Оправдательный приговорь // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 5 апр. (№ 712), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, А. Ja­nu­lai­tis ir kt. 214. 15 января : „1) По обв. студента Московскаго университета Б. Сиповича 20 л. в том, что в ноября 1905 г. произносиль перед крестьянами речь, в которой убеждал их не платить подачей; 2) по обв. студента И. Шенкера 24 л. в том что, принадлежал в партии сионистовь-социа­листов, он организоваль группы той партии ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 19 янв. (№ 646), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius, ku­riuos gy­nė T. Vrub­lev­skis, nu­tei­sė ka­lė­ti vie­ne­rius me­tus. 215. „Cлушание дела о Виленскомь отделе всероссийскаго железнодорожнаго союза в Виленской судебной палате окончательно назначено на 25 ноября ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 29 окт. (№ 884), р. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 216. „Юридическая помощь: по инициативы прис. пов. Врублевскаго девять легализованных профессиональных союзовь в Вильны вошли в соглашение с группой адвокатовь относительно организации бюро юридической помощи рабочим ...“ // Северозападный голосъ. – Вильно, 1908, 23 янв. (№ 650), р. 3. 1909 217. „Bal. 8 d. Viln. t. rū­mai tei­sė Dau­ge­liš­kio (Švenč. ap.) vals­tie­čius lie­tu­ vius – V. Či­bi­rą, T. But­ri­mą, J. Kei­nį, A. Ra­pi­nį ...“ – (Iš Lie­tu­vos) // Tė­vy­nė. – Bos­ton, Mass., 1909, geg. 25 (Nr. 21), p. 243–244. Kal­ti­na­mus vals­tie­čius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 218. Iš Vil­niaus. – (Iš Lie­tu­vos) // Lie­tu­va. – Chi­ca­go, Ill., 1909, geg. 21 (Nr. 21), p. 1. Apie Dau­gė­liš­kio vals­tie­čių, ku­rių ad­vo­ka­tu bu­vo T. Vrub­lev­skis, by­lą.

99

219. Spra­wa b. posłów gub. ko­wieńskiej. – (Kro­ni­ka wi­leńska) // Go­niec Wi­leński. – 1909, 27 mar­ca (Nr. 59), p. 3. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 220. Teis­mas : „Bal. 18 d. Vil­niaus teis­mo ru­mai tei­sė Dau­gė­liš­kio (Švenč. ap.) vals­tie­čius ...“ : [ži­nu­tė]. – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1909, geg. 19 (Nr. 20), p. 2. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 221. Teis­mas : „Vil­niaus teis­mo ru­mai, da­ly­vau­jant luo­mų at­sto­vams, va­sa­ rio 26 d. tei­sė šiuos po­li­ti­kos nu­si­dė­jė­lius ...“ – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1909, bal. 14 (Nr. 15), p. 2–3. Mi­ni­ma, jog tei­sia­mų­jų ad­vo­ka­tu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis. 222. Vil­nius : (nuo mų­sų ko­res­pon­den­to). – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­ nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1909, bal. 14 (Nr. 15), p. 2. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 223. В судебной палате. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 28 янв. (№ 958), р. 5. Kal­ti­na­mą­jį A. Go­ni­ką, įžei­du­sį cerk­vės po­pą, gy­nė T. Vrub­lev­skis. 224. Вил. окр. судь. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 1 марта (№ 986), р. 4. Apie by­lą, ku­rio­je ad­vo­ka­tu bu­vo T. Vrub­lev­skis. 225. Виленская суд. палата. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 12 марта (№ 995), р. 4. Dėl Ru­si­jos su­dė­ty­je esan­čių lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų gy­ven­to­jų tei­sių su­var­žy­mo; by­los ad­vo­ka­tai: T. Vrub­lev­skis, I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski), Zma­čins­kis. 226. Виленская суд. палата : „Bчера в Виленском суд. палаты разсмотрено было дело Антане Шликасе, обв. по 2 ч. 103 ст. уг. ук. (оскорбление Величества). Суд. палата оправдала его ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 8 дек. (№ 1222), р. 2–3. By­los ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis.

100

227. Виленская судебная палата. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 28 февр. (№ 985), р. 6. Kal­ti­na­mi so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­riai, ku­riuos gy­nė T. Vrub­lev­skis, Mo­lins­ kis (Mo­liński) ir pa­dė­jė­jas Ja­nas Pil­sud­skis (J. Piłsud­ski). 228. Виленская судебная палата. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 11 марта (№ 994), р. 4–5. Apie by­lą dėl ne­le­ga­lios li­te­ra­tū­ros lie­tu­vių kal­ba lai­ky­mo pas Ja­nu­lai­ty­tę; by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 229. Виленская судебная палата. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 5 июня (№ 1064), р. 3. Dėl gra­si­ni­mo iš­plėš­ti vals­ty­bi­nę al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­duo­tu­vę; kal­ti­na­ma­jam A. Stun­džiai at­sto­va­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 230. „Дело ксендза Бородзина, обвиняемаго в поругании православной веры переносится на основании сенатскаго распоряжения из Виленскаго в Псковский окружный судь ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 18 янв. (№ 950), р. 5. By­los ad­vo­ka­tai M. So­ko­lo­vas ir T. Vrub­lev­skis. 231. Дело ксендзовь Бородзина и Сперскаго // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 26 мая (№ 1055), р. 4. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 232. Дело о поджогахъ // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1909, 2 сент. (№ 44), p. 3; 3 сент. (№ 45), р. 3; 5 сент. (№ 47), р. 3; 6 сент. (№ 48), р. 2–3; 7 сент. (№ 49), р. 3; 8 сент. (№ 50), р. 2–3. Apie by­lą dėl bu­tų pa­de­gi­mo; kal­ti­na­muo­sius – dva­ri­nin­kus sū­nų ir mo­ti­ną Bu­ cho­vec­kius – gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, Ko­vers­kis ir pa­dė­jė­jas V. Brian­ce­vas (W. Brian­cew). 233. Дело о поджогахъ. – (Засыдание Вил. окр. суда 2 сент.) // Северозападный голосъ. – Вильно, 1909, 3 сент. (№ 1141), р. 3. Apie gais­rus ba­jo­rų na­muo­se Vil­niu­je; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, K. Zeg­ni­čius, Ko­vers­kis ir pa­dė­jė­jas V. Brian­ce­vas (W. Brian­cew).

101

234. Дело о поджогахъ. – (Засыдание Вил. окр. суда 3 сент.) // Северозападный голосъ. – Вильно, 1909, 4 сент. (№ 1142), р. 3. 235. Дело о поджогахъ. – (Засыдание Вил. окр. суда 6 сентября; 7 сентября) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 5 сент. (№ 1145), р. 3. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis ap­gy­nė kal­ti­na­muo­sius su­tuok­ti­nius Nar­ke­vi­čius. 236. Дело о поджогахъ : третий день. – (Засыдание Вил. окр. суда 4 сент.) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 5 сент. (№ 1145), р. 3. 237. Дело о поджогахъ : четвертый день. – (Засыдание Вил. окр. суда 5 сентября) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 6 сент. (№ 1144), р. 3. 238. Дело о принадлежности к сoц.-демократ. партии. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 14 янв. (№ 946), р. 4. By­los ad­vo­ka­tai Ko­bia­ko­vas, M. Vy­god­skis (M. Wy­godz­ki) ir T. Vrub­lev­skis. 239. „Дело прис. пов. Врублевскаго, обв. въ клеветъ (1535 ст.) ...“ – (В Вильне) // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1909, 3 окт. (№ 75), p. 2. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 240. „По другому делу обвинялся Шимель Гецукъ въ покушенiи на убiйство городового ...“ – (Судь) // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1909, 18 ноября (№ 121), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 241. Разбойное нападение. – (Заседание окружного суда) // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1909, 16 окт. (№ 88), p. 3. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 242. Судь // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1909, 8 дек. (№ 14), p. 3. T. Vrublevskis gynė teisiamąjį Šliką už aukš­tes­nio­jo ran­go val­di­nin­ko įžei­di­mą. 102

243. „Тайныя школы“. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 25 июня (№ 1081), р. 4. Dėl dva­ri­nin­ko P. Kon­čios (P. Kończa) be val­džios lei­di­mo įkur­tos mo­kyk­los dar­bi­ nin­kų vai­kams iš­kel­ta by­la; gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1910 244. Pro­ces o Al­tar­ję Ja­sińskie­go. – (Z sądów) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 22 grud. (Nr. 237), p. 3. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis teis­me at­sto­va­vo Vil­niaus ka­ta­li­kų kon­sis­to­ri­jai. 245. „Sau­sio 22 d. Vil­niaus Teis­mo Ru­mai nag­ri­nė­jo Vil­niaus gim­na­zi­jos mo­ki­nių – Vańko­vi­č‘iaus, Kro­ni­k‘o ir Pas­s‘o by­lą ...“ – (Ži­nios) // Lie­tu­ vos ži­nios. – Vil­nius, 1910, saus. 27 (Nr. 8), p. 2. Mo­ki­niai pro­tes­ta­vo prieš vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės san­tvar­ką; juos gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis ir L. Po­vo­loc­kis. 246. Spra­wa Ro­zens­zyld-Pau­li­na. – (Z sądów) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 28 grud. (Nr. 240), p. 2. T. Vrub­lev­skis da­ly­va­vo dva­ro sa­vi­nin­kės teis­me kaip pri­sie­ku­sy­sis ad­vo­ka­tas. 247. Teis­mas. – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1910, ko­vo 30 (Nr. 13), p. 2. Apie po­li­ti­nę by­lą, ku­rio­je dva­ri­nin­kės J. Oku­li­čie­nė ir K. Ja­ne­ly­tė 1905 m. bu­vo kal­ti­na­mos dėl pa­si­kė­si­ni­mo nu­vers­ti ca­ro val­džią; kal­ti­na­mą­sias gy­nė P. Le­o­nas ir T. Vrub­lev­skis. 248. Z sądów. – (Wia­do­mości bieżące) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 23 lip. (Nr. 110), p. 3. Apie Ry­go­je vy­ku­sį teis­mą dėl lat­vių pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos val­džiai; by­los ad­vo­ka­ tas T. Vrub­lev­skis iš Vil­niaus. 249. Дело двор. Розеншильда-Паулина // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 23 дек. (№ 1544), р. 4; 24 дек. (№ 1545), р. 3. By­los dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pir­ki­mo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis.

103

250. Дело поляковь-землевладельцев о кощунствъ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 20 мая (№ 1358), р. 3. Apie žem­val­džių me­džiok­lę Mins­ko gu­ber­ni­jo­je, Mo­zū­rų k., ku­rios me­tu jie, šau­ dy­da­mi la­pes cerk­vė­je, su­dau­žė šven­tą­ją iko­ną; juos gy­nė ad­vo­ka­tai V. Mak­la­kovas (W. Makłakow), A. Led­nic­kis (A. Led­nic­ki) ir T. Vrub­lev­skis. 251. Приговорь по делу Розеншильда-Паулина // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 25 дек. (№ 1546), р. 4. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1911 252. Vil­nius. Ap­gi­nė­jai. – (Ži­nios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1911, geg. 17 (Nr. 56), p. 2. Kal­ti­na­mus Vil­niaus mies­to val­dy­bos na­rius teisme Gar­di­ne gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, L. Po­vo­loc­kis, Ši­pi­li­nas (Szy­pi­lin), I. Tar­chov­skis (I. Tar­chow­ski). 1912 253. Lie­tu­vių ir len­kų gin­čai / Ne­ži­no­mas ; [su re­dak­ci­jos prie­ra­šu] // Vie­ny­ bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1912, geg. 15 (Nr. 20), p. 8. Apie by­lą dėl su­si­rė­mi­mų tarp len­kų ir lie­tu­vių dėl lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo Baž­ny­ čio­se; mi­ni­ma, kad len­kų gy­nė­jas bu­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1913 254. „Vil­niaus ka­pi­tu­la lai­mė­jo di­de­lį že­mės plo­tą Ant­akal­ny­je ...“ – (Žinios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1913, gruod. 5 (Nr. 144), p. 3. Dėl že­mės plo­to, va­di­na­mo „Ja­sins­kio al­ta­ri­ja“, vy­ko teis­mas; ka­pi­tu­los in­te­re­sus gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1916 255. Z sądów. – (Kro­ni­ka) // Dzien­nik Wi­leński. – Wil­no, 1916, 4 list. (Nr. 228), p. 4. Dėl pa­žei­di­mų ga­mi­nant alų by­la iš­kel­ta alu­da­riui T. Lips­kiui; by­los ad­vo­ka­tai S. Ro­zen­bau­mas (S. Ro­sen­baum) ir T. Vrub­lev­skis. 104

1923 256. Po­li­ti­nė by­la. – (Lie­tu­vo­je) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1923, geg. 12 (Nr. 2), p. 3. Apie Bals­to­gės apy­gar­dos teis­me įvy­ku­sį Bals­to­gės gu­dų, kal­ti­na­mų dėl gin­kluo­to su­ki­li­mo, pro­ce­są; by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 257. Po­li­ti­nė by­la ir jos ap­lin­ky­bės. – (Lie­tu­vo­je) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­ nius, 1923, liep. 26 (Nr. 33), p. 2. Apie ne­le­ga­lios par­ti­jos „So­džiaus ir mies­to pro­le­ta­ria­to są­jun­ga“ na­rių by­lą; kal­ti­ na­muo­sius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 258. Pro­ces białos­toc­ki // Przeg­ląd Wi­leński. – 1923, 30 ma­ja (Nr. 10), p. 1–2. Bal­ta­ru­si­jos pa­siun­ti­niai ap­kal­tin­ti pro­kla­ma­ci­jų pla­ti­ni­mu; juos gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 259. Vil­nius : „Lap­kri­čio 7 d. čia nag­ri­nė­ta lie­tu­vių by­la ...“ // Lie­tu­vos ži­ nios. – Kau­nas, 1923, lapkr. 21 (Nr. 261), p. 3. By­los dėl par­ti­za­nų iš­puo­lių prieš len­kų ka­rei­vius Pus­ta­šių so­džiu­je (Dau­gė­liš­kio vls.) ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1924 260. By­la dėl „slap­tų“ mo­kyk­lų // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, geg. 23 (Nr. 116), p. 3. By­los dėl slap­tų lie­tu­vių mo­kyk­lų Vil­niaus kraš­te ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 261. Dar apie Vil­niaus au­kas / J. P-tis. – Nuotr. // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, bal. 11 (Nr. 85), p. 1. Apie Vil­niaus Vy­tau­to gim­na­zi­jos mo­ki­nių M. Že­mai­čio, A. Umb­ra­so, A. Pa­ku­ los, ku­rių ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis, by­lą. 262. Dar apie Vil­niaus kan­ki­nių moks­lei­vių by­lą // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1924, bal. 9 (Nr. 83), p. 2–3. Apie lie­tu­vių abi­tu­rien­tų by­lą; kal­ti­na­muo­sius gy­nė pen­ki ad­vo­ka­tai, lie­tu­viams at­sto­va­vo T. Vrub­lev­skis.

105

263. Lie­tu­vių abi­tu­rien­tų by­la // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1924, ko­vo 29 (Nr. 39), p. 1. Apie abi­tu­rien­tų, ku­riuos gy­nė pen­ki ad­vo­ka­tai, by­lą; lie­tu­viams at­sto­va­vo T. Vrub­lev­skis. 264. Lie­tu­vių by­la. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1924, liep. 5 (Nr. 79), p. 1. Apie abi­tu­rien­tų by­lą; lie­tu­vius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 265. Lie­tu­vius iš­tei­si­no. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, liep. 1 (Nr. 145), p. 3. By­los dėl slap­tų lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 266. „Ry­to“ by­la. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1924, birž. 19 (Nr. 72), p. 2. Apie by­lą dėl slap­tų lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų; ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 267. Vil­niaus lie­tu­vių moks­lei­vių by­los teis­me. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­ nios. – Kau­nas, 1924, bal. 9 (Nr. 83), p. 3. Vie­no iš kal­ti­na­mų­jų ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 268. Vil­niaus moks­lei­vių by­la / T. S. // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, bal. 16 (Nr. 89), p. 1. Kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1925 269. By­la. – (Vil­niu­je) // Lie­tu­vos ke­lias. – [Vil­nius], 1925, bal. 10 (Nr. 15), p. 8. Kal­ti­na­mi 22 lie­tu­viai už su­ki­li­mo dėl Vil­niaus ir Gar­di­no kraš­tų atskyrimo nuo Lenkijos organizavimą; ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 270. Gar­di­no by­la // Vil­niaus ai­das. – 1925, geg. 12 (Nr. 54), p. 1–3; geg. 14 (Nr. 55), p. 1–3. Dėl ak­ci­jos, ku­rios tiks­las bu­vo at­skir­ti nuo Len­ki­jos vals­ty­bės gu­dų gy­ve­na­mas sri­tis ir iš jų su­da­ry­ti Ne­pri­klau­so­mą tau­ti­nę Gu­dų res­pub­li­ką; by­los ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis. 106

271. Lie­tu­vių by­lą gins 4 žy­mūs ad­vo­ka­tai : [kro­ni­ka]. – (Vil­niu­je) // Ry­tas. – Kau­nas, 1925, bal. 24 (Nr. 87), p. 3. Vie­nas iš ad­vo­ka­tų – T. Vrub­lev­skis. 272. Lie­tu­vių by­los : [kro­ni­ka]. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1925, saus. 16 (Nr. 12), p. 3. Vil­niaus ape­lia­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo A. Pū­čio, ku­rį gy­nė T. Vrub­lev­skis, by­lą. 273. Lie­tu­vius ki­ša ka­lė­ji­man : [kro­ni­ka]. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1925, geg. 20 (Nr. 111), p. 3. By­los, ku­rio­je lie­tu­vius kal­ti­no šni­pi­nė­ji­mu, ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 274. Og­rom­na roz­pra­wa są­do­wa. – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1925, 26 kwiet. (Nr. 8), p. 8. Apie Gardine įvykusį teismą, kuriame buvo kaltinami 72 lie­tu­viai ir bal­ta­ru­siai dėl riaušių prieš lenkus organizavimo; juos gynė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, A. Ba­ bians­kis (A. Ba­biański) ir kt. 275. Sąd nad człon­ka­mi „rew­ko­mu“. – (Kro­ni­ka wi­leńska) // Dzien­nik Wi­leński. – Wil­no, 1925, 27 lut. (Nr. 48), p. 5. Ape­lia­ci­nia­me teis­me tei­sia­muo­sius B. Jan­ce­vi­čių ir V. Ža­bins­kį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 276. Vie­tos kro­ni­ka. – (Vil­niu­je) // Vil­niaus ai­das. – 1925, geg. 9 (Nr. 53), p. 4. Apie A. Di­džiu­lio ir P. Ma­tu­lio, apkaltintų ži­nių per­da­vi­mu Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­ niam šta­bui, bylą; juos gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1927 277. Krau­ja­lis P. Lie­tu­vių švie­ti­mo drau­gi­ja „Ry­tas“ / P. Vieš­tau­tas. – Vil­nius, 1927. – P. 38. By­los dėl lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų už­da­ry­mo ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis.

107

1930 278. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Bir­že­lio mėn. 16 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 276. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, ku­ris ap­gy­nė „Ry­to“ drau­gi­jos pir­mi­nin­ką kun. P. Krau­ja­lį ir kt. 279. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ko­vo mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 264. Teis­mas nag­ri­nė­jo Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos mo­ki­nių A. Umb­ra­so, M. Že­mai­ čio, A. Pa­ku­los, J. Ti­jū­nė­lio, mo­ky­to­jų J. Kum­pos ir P. Ta­mu­le­vi­čiaus by­lą; juos gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, K. Pet­ru­se­vi­čius (K. Pet­ru­sie­wicz), S. Mic­ke­vi­čius (S. Mic­kie­wicz). 280. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ko­vo mėn. 27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 264. Apie Šven­čio­nė­lių mo­ky­to­jos E. Stec­ky­tės by­lą, ku­ri bu­vo kal­ti­na­ma dėl mo­ky­mo lie­tu­vių kal­ba; ją gy­nė T. Vrub­lev­skis. 281. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Lie­pos mėn. 4 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 278. Kal­ti­na­mus moks­lei­vius gy­nė T. Vrub­lev­skis, K. Pet­ru­se­vi­čius (K. Pet­ru­sie­wicz), A. Ba­bians­kis (A. Ba­biański). 282. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Va­sa­rio mėn. 14 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 259. Par­ti­za­nų M. Šiau­di­nio ir A. Lau­rin­čiu­ko by­los ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis. 283. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 20 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 317–319. Kal­ti­na­muo­sius dėl su­ki­li­mo prieš len­kus ren­gi­mo gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, S. Mic­ke­vi­čius (S. Mic­kie­wicz), A. Ba­bians­kis (A. Ba­biański) ir kt. 108

284. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 322. As­me­nis, ap­kal­tin­tus šni­pi­nė­ji­mu, gy­nė T. Vrub­lev­skis. 285. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Sau­sio mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 303. A. Pū­tį kal­ti­no, jog šis 1921–1923 m. va­do­va­vo šau­lių bū­riui; jį gy­nė T. Vrub­ lev­skis. 286. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Sau­sio mėn. 11 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 102. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 287. Bir­žiš­ka M. 1923 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 241. Su­im­tuo­sius, kal­ti­na­mus dėl plė­ši­ka­vi­mo, gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1953 288. Ci­cė­nas J. Gy­vie­ji, gy­ven­ti pa­si­ry­žę bū­ki­te // Ci­cė­nas J. Vil­nius tarp aud­rų : [at­si­mi­ni­mai]. – Chi­ca­go, Ill., 1953. – P. 103–122. Mi­ni­ma, kad advokatas T. Vrub­lev­skis 1923–1924 m. gy­nė po­li­ti­nius ka­li­nius, p. 111–112. 1956 289. Rud­nic­ki K. Ob­rońcy po­li­tyc­zni // Rud­nic­ki K. Wspom­nie­nia pro­ku­ra­to­ra. – Wars­za­wa, 1956. – P. 20–32. Ra­šo­ma apie Ode­so­je 1905–1906 m. vy­ku­sį ka­pi­to­no P. Šmid­to by­los pro­ce­są, ku­rio ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis, p. 22, 23.

109

1958 290. Kos­tiu­ko Fa­dė­jaus by­la, ku­rio­je jis kal­ti­na­mas ve­dus re­vo­liu­ci­nę pro­pa­ gan­dą. – Teks­tas liet., rus. // Re­vo­liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ta­ru­ si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­da­rė N. A. Leš­ko­vič. – Vil­nius, 1958. – P. 77–78. Kal­ti­na­mo­jo pra­šy­mas ir laiš­kas gy­nė­jui T. Vrub­lev­skiui. 291. Mic­ke­vi­čiaus Kon­stan­ti­no M. ir jo drau­gų by­la, ku­rio­je jie kal­ti­na­mi pri­klau­sius Mo­ky­to­jų są­jun­gai. – Teks­tas liet., rus. – (Bal­ta­ru­si­jo­je) // Re­ vo­liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­ vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­da­rė N. A. Leš­ko­vič. – Vil­nius, 1958. – P. 102–103. K. M. Mic­ke­vi­čiaus laiš­kas gy­nė­jui T. Vrub­lev­skiui. 292. Umias­tov­skio Iva­no ir jo drau­gų by­la, ku­rio­je jie kal­ti­na­mi pri­klau­sius Vil­niaus ka­ri­nei re­vo­liu­ci­nei or­ga­ni­za­ci­jai. – Teks­tas liet., rus. // Re­vo­ liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­ da­rė N. A. Leš­ko­vič. – Vil­nius, 1958. – P. 90–91. Kal­ti­na­mų­jų laiš­kai gy­nė­jui T. Vrub­lev­skiui. 293. Vo­lo­vi­čiaus Jo­si­fo ir jo drau­gų by­la, ku­rio­je jie kal­ti­na­mi at­si­sa­kius pri­im­ ti ka­ri­nę prie­sai­ką. – Teks­tas liet., rus. // Re­vo­liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­ je ir Bal­ta­ru­si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­da­rė N. A. Leš­ko­vič. – Vil­nius, 1958. – P. 93–94. Mi­ni­mas pri­sie­ku­sio­jo ad­vo­ka­to P. Le­o­no laiš­kas T. Vrub­lev­skiui. 294. Vrub­lev­skis Ta­das : „1905–1907 m. m. teis­mo kro­ni­ka ...“ – Teks­tas liet., rus. // Re­vo­liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­da­rė N. A. Leš­ko­vič. – Vil­nius, 1958. – P. 44. Kro­ni­ko­je ap­ra­šo­mi įvai­rūs teis­mo pro­ce­sai, ku­riuo­se gy­nė­ju bu­vo T. Vrub­lev­skis.

110

1962 295. Gri­nius K. T. Vrub­lev­skis gy­nė ma­žu­mų tei­ses // Gri­nius K. At­si­mi­ni­ mai ir min­tys. – Chi­ca­go, Ill., 1962. – T. 2, p. 100–101. 1967 296. Bir­žiš­ka V. Lie­tu­vių tei­sių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­ sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 133–142. 297. Mer­kys V. Lei­te­nan­tas Šmid­tas. – Iliustr. // Moks­las ir gy­ve­ni­mas. – 1967, Nr. 1, p. 6–7. Lei­te­nan­to P. Šmid­to ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis pa­sa­kė įti­ki­na­mą kal­bą, ku­ri nu­skam­bė­jo vi­so­je Ru­si­jo­je, bet ka­ri­nin­ko ne­iš­gel­bė­jo nuo mir­ties baus­mės. 1971 298. Vi­tu­lis J. Kas sie­jo vil­nie­tį ad­vo­ka­tą ir juod­jū­rie­tį lei­te­nan­tą // Mokslei­vis. – 1971, Nr. 1, p. 22–23. T. Vrub­lev­skis – lei­te­nan­to P. Šmid­to gy­nė­jas teis­me. 1985 299. Ba­ku­tis V. Su kuo ėjo lie­tu­viš­ko­ji in­te­li­gen­ti­ja? – (1905–1907 m. re­vo­ liu­ci­jos Ru­si­jo­je 80-me­čiui) // Kom­jau­ni­mo tie­sa. – 1985, gruod. 17, p. 2. Apie T. Vrub­lev­skį – re­vo­liu­ci­nio ju­dė­ji­mo da­ly­vių gy­nė­ją. 1989 300. Mar­tin­kė­nas V. Ben­dra švie­ti­mo pa­dė­tis. ,,Ry­to“ drau­gi­jos veik­la. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Mar­tin­kė­nas V. Vil­niaus kraš­to lie­tu­viš­kos mo­kyk­los ir skai­tyk­los 1919–1939 me­tais. – Vil­nius, 1989. – P. 6–21. Dėl lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų, lie­tu­vių mo­ky­to­jų veik­los bu­vo ke­lia­mos by­los; dau­ge­lio jų ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis, p. 12. 111

1992 301. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Bir­že­lio mėn. 16 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 276. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, ku­ris gy­nė „Ry­to“ drau­gi­jos pir­mi­nin­ką kun. P. Krau­ja­lį ir kt. 302. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ko­vo mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 264. Apie moks­lei­vių by­lą, ku­rios ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis. 303. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ko­vo mėn. 27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 264. Apie Šven­čio­nė­lių mo­ky­to­jos E. Stec­ky­tės by­lą, ku­ri bu­vo kal­ti­na­ma dėl mo­ky­mo lie­tu­vių kal­ba; ją ap­gy­nė T. Vrub­lev­skis. 304. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Lie­pos mėn. 4 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 278. Moks­lei­vių, ku­riems bu­vo su­ma­žin­ta baus­mė, ad­vo­ka­tai – T. Vrub­lev­skis, K. Pet­ru­se­vi­čius (K. Pet­ru­sie­wicz), A. Ba­bians­kis (A. Ba­biański). 305. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Va­sa­rio mėn. 14 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 259. Vil­niaus ape­lia­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo Dau­gė­liš­kio par. (Šven­čio­nių ap.) par­ti­za­nų M. Šiau­di­nio ir A. Lau­rin­čiu­ko by­lą; by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 306. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 20 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 317–319. Lie­tu­vius, kal­ti­na­mus su­ki­li­mo prieš len­kus ren­gi­mu, gy­nė ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, S. Mic­ke­vi­čius (S. Mic­kie­wicz), A. Ba­bians­kis (A. Ba­biański). 307. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 322. As­me­nis, ap­kal­tin­tus šni­pi­nė­ji­mu Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam ka­ro šta­bui, gy­nė T. Vrub­lev­skis.

112

308. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Sau­sio mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 303. A. Pū­tį, kal­tin­tą va­do­va­vus šau­lių bū­riui, gy­nė T. Vrub­lev­skis. 309. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Sau­sio mėn. 11 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 102. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 310. Bir­žiš­ka M. 1923 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 241. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas Šven­čio­ny­se tei­sė su­im­tuo­sius, kal­ti­na­mus plė­ši­ka­vi­mu; juos gy­nė T. Vrub­lev­skis. 311. Pau­la­vi­čie­nė R. „Vil­niaus di­rek­to­rius“ // Pau­la­vi­čie­nė R. Mar­ce­li­nas Šikš­nys. – Vil­nius, 1992. – P. 86–140. Ra­šo­ma apie Vil­niaus apy­gar­dos teis­me nag­ri­nė­tą Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos moks­lei­vių A. Umb­ra­so, M. Že­mai­čio, A. Pa­ku­los, J. Ti­jū­nė­lio, mo­ky­to­jų J. Kum­ pos ir P. Ta­mu­le­vi­čiaus by­lą; juos gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 94. 1993 312. Ci­cė­nas J. Gy­vie­ji, gy­ven­ti pa­si­ry­žę bū­ki­te! // Ci­cė­nas J. Vil­nius tarp aud­rų. – 2-asis leid. – Vil­nius, 1993. – P. 59–70. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis – po­li­ti­nių by­lų ad­vo­ka­tas, p. 64. 313. 1894 m. spa­lio 8 (20) d. Vil­niaus teis­mo rū­mų spren­di­mas dėl Kra­ žių gy­ven­to­jų da­ly­va­vi­mo 1893 m. lap­kri­čio mėn. įvy­kiuo­se. – (Do­ku­ men­tai) // Kra­žių sker­dy­nės / su­da­rė J. Mu­le­vi­čius. – Vil­nius, 1993. – P. 63–83. Mi­ni­mas kal­ti­na­muo­sius gy­nęs T. Vrub­lev­skis, p. 72. 1994 314. Bu­gai­liš­kis P. Di­dy­sis Vil­niaus sei­mas // Bu­gai­liš­kis P. Gy­ve­ni­mo vieš­ ke­liais : me­džia­ga is­to­ri­jai. – Šiau­liai, 1994. – P. 128–140. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, sėk­min­gai iš­tei­si­nu­sį dau­ge­lį kal­ti­na­mų­jų, p. 137, 139, 140. 113

2001 315. Mar­tin­kė­nas V. „Ry­to“ drau­gi­jos veik­la. – At­spau­das iš: Mar­tin­kė­nas V. Vil­niaus kraš­to lie­tu­viš­kos mo­kyk­los ir skai­tyk­los 1919–1939 me­tais. Vil­nius, 1990, p. 6–21. – (Vil­nius Len­ki­jos val­džio­je. Kul­tū­ri­nis tau­ti­ nių ben­dri­jų gy­ve­ni­mas) // Vil­niaus mies­to is­to­ri­jos skai­ti­niai / su­da­rė: E. Ma­ne­lis, R. Sa­ma­vi­čius. – Vil­nius, 2001. – P. 607–615. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis Apy­gar­dos ape­lia­ci­nia­me teis­me gy­nė lie­tu­vius mo­ky­to­ jus ir „Ry­to“ gim­na­zi­jos pir­mi­nin­ką P. Krau­ja­lį. 2004 316. So­lak Z. W oc­ze­ki­wa­niu na pro­ces. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (U ge­ne­zy de­mok­ra­tyc­zne­go nur­tu kra­jo­wości (la­ta 1905–1910) // So­lak Z. Mi­ę­ dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 122–129. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – M. Röme­rio by­los ad­vo­ka­tas, p. 128. 2007 317. Po­nars­ki Z. His­to­ria ro­dzin­na le­kar­ki z Wil­na // W Wil­nie i w Kra­ko­wie : wspom­nie­nia o hm. dr. Da­nu­cie Sad­kow­skiej / pod red. B. Mo­raw­skiej-No­wak. – Kraków, 2007. – P. 12–17. D. Sad­kov­skos (D. Sad­kow­ska) pri­si­mi­ni­mai apie ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio gi­na­ mą­ją kal­bą P. Šmidto byloje. 318. Po­nars­ki Z. Syn lej­tnan­ta le­gen­dar­ne­go Piot­ra Szmid­ta. – (His­to­ria ro­ dzin­na le­kar­ki z Wil­na) // W Wil­nie i w Kra­ko­wie : wspom­nie­nia o hm. dr. Da­nu­cie Sad­kow­skiej / pod red. B. Mo­raw­skiej-No­wak. – Kraków, 2007. – P. 17–22. Ra­šo­ma ir apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, ku­ris su­tei­kė iš­si­la­vi­ni­mą ir įdar­bi­no sa­vo ju­ri­di­nė­je kon­to­ro­je P. Šmid­to sū­nų S. Sad­kov­skį (S. Sad­kow­ski). 2008 319. So­lak Z. Lau­kiant teis­mo. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Prie de­mo­kra­tinės „kra­jov­cų“ sro­vės iš­ta­kų) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My114

kolo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tais). – Vil­nius, 2008. – P. 103–109. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – M. Röme­rio ad­vo­ka­tas, p. 86. 2010 320. Ci­cė­nas J. Gy­vie­ji, gy­ven­ti pa­si­ry­žę bū­ki­te! // Ci­cė­nas J. Vil­nius tarp aud­rų. – 3-ia­sis leid. – Vil­nius, 2010. – P. 62–74. Ra­šo­ma, kad kal­ti­na­muo­sius po­li­ti­nė­se by­lo­se gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis.

Spau­dos by­los 1906 321. „Re­dak­tor i wy­daw­ca ty­god­ni­ka „Echo“ szlach­cic Włodzi­mierz Stoj­ kow (38 lat) ...“ – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 23 list. (Nr. 266), p. 2. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 322. Литературныя дела. – (Судъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 24 ноября (№ 292), р. 3. Dien­raš­čio re­dak­to­riaus ad­vo­ka­tas – T. Vrub­lev­skis. 1907 323. „Re­dak­tor dzien­ni­ka „Swo­bod­no­je Słowo“, El­jasz Romm, os­karżony był o wyd­ru­ko­wa­nie w Nr. 132 te­go pis­ma ...“ / Z. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 14 stycz. (Nr. 10), p. 4. By­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 324. „Re­dak­tor ty­god­ni­ka „Echo“, Włodzi­mier Stoj­kow, os­karżony o wyd­r u­ko­wa­nie w Nr. 13 i 14 te­go pis­ma spra­woz­da­nia o kon­fe­renc­ji Li­tew­skiej Part­ji Soc­jal­no-De­mok­ra­tyc­znej ...“ / K. – (Kro­ni­ka są­do­wa) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 23 paźdz. (Nr. 237), p. 2. Kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 115

1908 325. Re­dak­to­rių by­los. – (Kas gir­dė­ti) // Vil­niaus ži­nios. – 1908, bal. 12 (Nr. 83), p. 3. Vil­niaus teis­mo rū­muo­se nag­ri­nė­tos dvie­jų len­kų laik­raš­čių „Dzien­nik Wi­leński“ ir „Ga­ze­ta Wi­leńska“ re­dak­to­rių by­los; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­ lev­skis. 326. Литературныя дела. – (Виленскья въсти) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1908, 11 апр. (№ 717), р. 3. Dvie­jų len­kų kal­ba lei­džia­mų laik­raš­čių „Dzien­nik Wi­leński“ ir „Ga­ze­ta Wi­ leńska“ re­dak­to­riai bu­vo tei­sia­mi dėl maiš­tin­gų straips­nių; kal­ti­na­muo­sius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 1909 327. Mi­ko­lo Ro­me­rio by­la // Lie­tu­va. – Chi­ca­go, Ill., 1909, vas. 26 (Nr. 9), p. 2. Apie by­lą, iš­kel­tą ,,Ga­ze­ta Wi­leńska“ re­dak­to­riui M. Röme­riui; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 328. Mi­ko­lo Ro­me­rio by­la // Vil­niaus ži­nios. – 1909, saus. 16 (Nr. 12), p. 3. Apie gar­sią M. Röme­rio by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 329. Spra­wa re­dak­to­ra b. „Ga­ze­ty Wi­leńskiej“ / Wc. St. // Go­niec Wi­leński. – 1909, 28 stycz. (Nr. 11), p. 3. Dėl laik­raš­ty­je pa­skelb­to straips­nio ap­kal­tin­tas re­dak­to­rius M. Röme­ris; jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 330. Дело о принадлежности к российской с.-дем. партии. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1909, 13 янв. (№ 945), р. 4. By­los, iš­kel­tos ti­pog­ra­fi­jos va­do­vui M. V. Žir­muns­kiui, ad­vo­ka­tai: Ko­bia­ko­vas, M. Vy­god­skis (M. Wy­godz­ki), T. Vrub­lev­skis.

116

1910 331. „Bal­ta­ru­sių laik­raš­čio „Na­ša Ni­va“ re­dak­to­rius A. Vla­so­v‘as už straips­ nį, at­spaus­din­tą to laik­raš­čio Nr. 24, 1907 m. po var­du „Du­ma ir Žmo­ nės“ (apie 1-sios Du­mos pa­lei­di­mą ir 2-sios ati­den­gi­mą) ir ant­ro­ji by­la M. Stan­ke­vi­čiui už kny­gu­čių „Bie­lo­rus­ka­ja Dud­ka“, „Biel. Smyk.“ par­ da­vi­nė­ji­mą ...“ – (Ži­nios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1910, saus. 27 (Nr. 8), p. 2. Kal­ti­na­muo­sius ­gy­nė T. Vrub­lev­skis. 332. By­la dėl A. Mic­ke­vi­čiaus „Vė­li­nių“ // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1910, bal. 27 (Nr. 17), p. 3. Kal­ti­na­muo­sius J. Za­vad­skį (J. Za­wadz­ki) ir Sklei­ni­ką dėl A. Mic­ke­vi­čiaus kny­ gos lai­ky­mo ir pla­ti­ni­mo gy­nė T. Vrub­lev­skis. 333. Spra­wa „Kur­je­ra Li­tew­skie­go“. – (Z sądów) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 26 list. (Nr. 216), p. 2. Dėl T. Vrub­lev­skio pa­kvie­ti­mo bū­ti liu­di­nin­ku teis­me prieš „Kur­jer Li­tew­ski“ re­dak­to­rių. 334. Spra­wa o „ Dzia­dy“. – (Są­dy) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 23 mar­ca (Nr. 13), p. 2. Advokatas T. Vrub­lev­skis teis­me gy­nė Vil­niaus kny­gy­no sa­vi­nin­ką J. Za­vad­skį (J. Za­wadz­ki). 335. Z sądów. – (Wia­do­mości bieżące) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1910, 5 sierp. (Nr. 138), p. 3. Apie dien­raš­čio „Wie­dza“ re­dak­to­riaus D. Rim­ke­vi­čiaus, ku­rį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, by­lą. 336. Виленская судебная палата. – (В судахъ) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1910, 28 авг. (№ 1444), р. 3. Kal­ti­na­muo­sius dėl len­kiš­ka­me laik­raš­ty­je „Zor­za Wi­leńska“ iš­spaus­din­to straips­ nio apie tau­ti­nius skir­tu­mus gy­nė T. Vrub­lev­skis.

117

337. Дело о „Дедахъ“ // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1910, 24 марта (№ 245), p. 3. Apie kny­gy­no sa­vi­nin­ko J. Za­vad­skio (J. Za­wadz­ki) ir in­ži­nie­riaus Sklei­ni­ko by­lą dėl A. Mic­ke­vi­čiaus kny­gos pir­ki­mo; by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 338. Литературныя дела // Виленскiй курьеръ. Наша копейка. – Вильна, 1910, 23 янв. (№ 185), p. 3. Apie T. Vrub­lev­skio gin­tus bal­ta­ru­sių laik­raš­čio „Na­ša Ni­va“ re­dak­to­rius A. Vla­so­vą ir M. Stan­ke­vi­čių, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi įvai­rių bro­šiū­rų bal­ta­ru­sių kal­ba par­da­vi­nė­ji­mu. 1911 339. „Rugp. 26 d. teis­mo ru­mai nag­ri­nė­jo by­lą re­dak­to­rės len­kų laikr. „Zor­za Wi­leń.“ p. Dmo­chov­skos-Je­lens­kie­nės už straips­nius, kur bu­vo ra­šo­ma apie cerk­vi­nes mo­kyk­las ...“ – (Teis­mas) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1911, spal. 1 (Nr. 114), p. 2. Kal­ti­na­mą­ją gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 340. Spra­wa pra­so­wa. – (Są­dy) // Kur­jer Wi­leński. – 1911, 13 wrześ. (Nr. 86), p. 2. T. Vrub­lev­skis gy­nė dien­raš­čio „No­we Życie“ re­dak­to­rių J. Klo­tą (J. Klot­to). 341. Spra­wa pra­so­wa. – (Z sądów) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­no, 1911, 5 lut. (Nr. 28), p. 2. T. Vrub­lev­skis gy­nė „Kur­jer Li­tew­ski“ re­dak­to­rių. 342. Spra­wa re­dak­to­ra W. Ba­ra­now­skie­go. – (Z są­du) // Kur­jer Wi­leński. – 1911, 5 lut. (Nr. 28), p. 2. Mi­ni­mas by­los liu­di­nin­kas T. Vrub­lev­skis. 1921 343. M. Bir­žiš­kos by­la „Lit­vos Srod­ko­vos“ teis­me // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1921, liep. 10 (Nr. 150), p. 2. Apie by­lą, ku­rio­je kal­ti­na­mas re­dak­to­rius M. Bir­žiš­ka dėl įžei­džia­mo straips­nio apie šv. Ka­zi­mie­rą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 118

344. Z są­du. – (Kro­ni­ka) // No­wi­ny Wi­leńskie. – Wil­no, 1921, 24 sierp. (Nr. 43), p. 4. Teis­me T. Vrub­lev­skis gy­nė V. Bir­žiš­ką ir A. Ron­do­mans­kį – „Lie­tu­vių bal­so“ re­dak­ci­jos na­rius. 1922 345. Iš Vil­niaus // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1922, liep. 23 (Nr. 163), p. 5. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­jo „Lit­wa“ re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus, ku­rio ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis, by­lą. 346. Lie­tu­vių re­dak­to­riai nu­teis­ti // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1922, gruod. 14 (Nr. 46), p. 1. Apie Vil­niaus apy­gar­dos teis­me nag­ri­nė­tas dienraščių „Vil­nietis“ ir „Lit­wa“ redak­to­rių by­las; juos gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 347. Lie­tu­vių spau­dos by­los : ne­tei­sin­gas kal­ti­ni­mas „Re­ci­di­vis­tas“ ; kas di­ džiau­sias ky­šių ėmė­jas ; iš ne­bū­ta no­ri­ma pa­da­ry­ti bū­ta, ar­ba skai­to tarp ei­lu­čių // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1922, gruod. 16 (Nr. 47), p. 1. Apie dien­raš­čių „Lit­wa“ (red. P. Si­po­vi­čius) ir „Vil­nie­tis“ (red. P. Gai­de­lio­nis) teis­mo by­las; ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 348. Lie­tu­vių spau­dos by­los : pir­mo­ji au­ka ; gy­nė­jas pa­mo­kė tei­sių ; [P.] Gai­ de­lio­nis pro­tes­tuo­ja prieš Lie­tu­vos pra­var­džia­vi­mą ; [P.] Si­po­vi­čiaus ir [P.] Gai­de­lio­nies by­los ati­dė­tos // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1922, liep. 2 (Nr. 2), p. 1. Apie lie­tu­vių re­dak­to­rių, ku­rių ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis, bylas. 349. „Lit­wos“ dien­raš­čio by­la // Gar­sas. – Vil­nius, 1922, liep. 23 (Nr. 2), p. 2–3. Apie dien­raš­čio „Lit­wa“ re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus, kal­ti­na­mo dėl straips­nių prieš val­džią, by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 350. Nau­ja by­la. – (Iš Vil­niaus) // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1922, liep. 22 (Nr. 162), p. 2. T. Vrub­lev­skis gy­nė „Lit­wa“ re­dak­to­rių P. Si­po­vi­čių.

119

351. Re­dak­to­riai nu­baus­ti : „Gruo­džio 13 d. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­jo len­kų teis­mo už­da­ry­tą „Vil­nie­čio“ ir „Lit­wos“ dien­raš­čių by­ las ...“ – (Vil­nius) // Gar­sas. – Vil­nius, 1922, gruod. 24 (Nr. 24), p. 8. T. Vrub­lev­skis gy­nė re­dak­to­rius P. Gai­de­lio­nį („Vil­nie­tis“) ir P. Si­po­vi­čių („Lit­wa“). 352. Vil­niaus lie­tu­vių spau­dos by­los : lie­tu­vių re­dak­to­rių by­los // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1922, liep. 13 (Nr. 108), p. 1. Apie lie­tu­vių re­dak­to­rių – J. Las­taus­kai­tės („Glos Lit­wy“), P. Si­po­vi­čiaus („Lit­ wa“), P. Gai­de­lio­nio („Vil­nie­tis“) bylas; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­ lev­skis. 353. Vil­niaus lie­tu­vių spau­dos by­los : pir­mo­ji au­ka ; gy­nė­jas pa­mo­kė tei­sių ; [P.] Gai­de­lio­nis pro­tes­tuo­ja prieš Lie­tu­vos pra­var­džia­vi­mą ; [P.] Si­po­vi­ čiaus ir [P.] Gai­de­lio­nies by­los ati­dė­tos // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1922, liep. 13 (Nr. 154), p. 1–2. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis gy­nė lie­tu­vius re­dak­to­rius. 354. Z sądów // Dzien­nik Wi­leński. – Wil­no, 1922, 26 lip. (Nr. 68), p. 3–4. Ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis gy­nė „Lit­wa“ re­dak­to­rių P. Si­po­vi­čių. 1923 355. Spau­dos lais­vės žen­klai. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1923, bal. 28 (Nr. 95), p. 3. Apie T. Vrub­lev­skį, ku­ris bu­vo tri­jų by­lų, su­si­ju­sių su spau­da, ad­vo­ka­tas. 356. „Vil­niaus ape­lia­ci­jos teis­me pa­skir­ta ba­lan­džio 23 d. nag­ri­nė­ti šios trys by­los ...“ // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1923, bal. 28 (Nr. 94), p. 4. Apie P. Si­po­vi­čiaus („Lit­wa“), J. Las­taus­kai­tės (,,Glos Lit­wy“) ir P. Gai­de­lio­nio („Vil­nie­tis“) by­las; redaktorių ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 1924 357. Gu­dų spau­dos by­la. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1924, vas. 26 (Nr. 25), p. 2. „No­wa­je Źyćcio“ re­dak­to­riaus Lo­hi­na­vi­čiaus, kal­ti­na­mo Len­ki­jos Res­pub­li­kos val­džios negerbimu, by­los ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 120

358. Iš­tei­si­no // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, geg. 28 (Nr. 120), p. 3. Dėl T. Ja­saus, „Zie­mia Oj­czys­ta“ re­dak­to­riaus, nu­tei­si­mo už straips­nį „Roz­mo­wa mi­ę­dzy Po­la­kiem i Lit­wi­nem“ (1923, bal. 23); T. Vrub­lev­skis įro­dė, kad tei­sia­ ma­sis ne­kal­tas. 359. Lie­tu­vių re­dak­to­rius nu­teis­tas 5 mėn. ka­lė­ji­mo // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­ nius, 1924, geg. 15 (Nr. 58), p. 2. Apie sa­vait­raš­čio „Vil­niaus ke­lias“ re­dak­to­riaus J. Kuk­lio by­lą; jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 360. Re­tas at­si­ti­ki­mas. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1924, geg. 22 (Nr. 61), p. 2. Sa­vait­raš­čio „Zie­mia Oj­czys­ta“ re­dak­to­rių T. Ja­sų gy­nė T. Vrub­lev­skis. 361. Šla­pe­lie­nės by­la // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1924, birž. 6 (Nr. 127), p. 3. M. Šla­pe­lie­nė bu­vo kal­ti­na­ma dėl kny­gy­ne lai­ko­mų laik­raš­čių „Lie­tu­vos ke­lias“; ją gynė advokatas T. Vrublevskis. 1925 362. Ci­ąg­le to sa­mo. – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1925, 20 wrześ. (Nr. 17), p. 8. Apie dien­raš­čius, ku­rių re­dak­to­rius gy­nė ir ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 363. Echa li­bac­ji imie­ni­no­wej p. nac­zel­ni­ka Za­wis­zy. – (Z sądów) // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 7 lut. (Nr. 31), p. 3. T. Vrub­lev­skis bu­vo M. La­teu­ro (M. La­teur; „Ex­press Wi­leński“) ad­vo­ka­tas. 1928 364. Z me­go no­tat­ni­ka / Licz. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1928, 25 list. (Nr. 20), p. 5–7. T. Vrub­lev­skis mi­ni­mas kaip spau­dos dar­buo­to­jų gy­nė­jas.

121

1930 365. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Bir­že­lio mėn. 30 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 178. Apie Vil­niaus apy­gar­dos teis­me svars­ty­tas lie­tu­viš­kų laik­raš­čių re­dak­to­rių by­las; juos gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 366. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 200. Apie laik­raš­čio „Vil­nie­tis“ re­dak­to­riaus P. Gai­de­lio­nio ir laik­raš­čio „Lit­wa“ re­dak­ to­riaus P. Si­po­vi­čiaus by­las; ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis pa­da­vė ape­lia­ci­nį skun­dą. 367. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Lie­pos mėn. 29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 182. Apie re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus by­lą; jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 368. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Lie­pos mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 179. Apie Vil­niu­je an­trą kar­tą nag­ri­nė­tą laik­raš­čio „Lit­wa“ re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­ čiaus by­lą; jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 369. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ge­gu­žės 19 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 271. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas iš­tei­si­no „Zie­mia Oj­czys­ta“ re­dak­to­rių T. Ja­sų dėl straips­nio „Roz­mo­wa Po­la­ka z Lit­wi­nem“ bei M. Šla­pe­lie­nę, kal­ti­ntą kon­fis­kuo­ tų lie­tu­viškų laik­raš­čių laikymu; kal­ti­na­muo­sius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 370. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 270. Apie laik­raš­čio „Vil­niaus ke­lias“ re­dak­to­riaus J. Kuk­lio, ku­rį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, by­lą. 122

371. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Bir­že­lio mėn. 14 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 119. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas iš­tei­si­no „Straż Lit­wy“ re­dak­to­rių M. Bir­žiš­ką, kalti­na­mą dėl straips­nio apie šv. Ka­zi­mie­rą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­ skis. 372. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 31 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 117. Apie dien­raš­čio „Dzwon Lit­wy“ re­dak­to­riaus J. Uo­gin­to by­lą dėl straips­nio apie Vil­niaus sei­mo šau­ki­mą; redaktorių gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 373. Bir­žiš­ka M. 1923 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 23 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 220. Apie T. Vrub­lev­skį – laik­raš­čių „Lit­wa“ (red. P. Si­po­vi­čius), „Głos Lit­wy“ (red. J. Las­taus­kai­tė), „Vil­nie­tis“ (red. P. Gai­de­lio­nis) redaktorių by­lų advokatą. 1931 374. Ste­po­nai­tis V. Dzwon Lit­wy, 1920.XII.24–1921.I.18 : [dien­raš­tis len­kų kal­ba]. – (Rep­re­si­jos, teis­mai ir pa­bau­dos) // Ste­po­nai­tis V. Vil­niaus lie­ tu­vių spau­da, 1919–1928. – Kau­nas, 1931. – P. 106–109. Apie re­dak­to­riaus J. Uo­gin­to by­lą dėl laik­raš­ty­je iš­spaus­din­tų straips­nių apie rin­ki­mus į Vil­niaus sei­mą; apy­gar­dos teis­me kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 107. 375. Ste­po­nai­tis V. Głos Lit­wy, 1919.V.15–1919.XII.5; 1920.X.14– 1920.XII.22; 1921.VII.31–1921.IX.11; 1921.XII.13–1922.I.28 : [dien­ raš­tis len­kų kal­ba]. – (Rep­re­si­jos, teis­mai ir pa­bau­dos) // Ste­po­nai­tis V. Vil­niaus lie­tu­vių spau­da, 1919–1928. – Kau­nas, 1931. – P. 92–102. Apie dau­ge­lio re­dak­to­rių re­da­guo­to laik­raš­čio by­lą; gy­nė­jas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 96, 101.

123

376. Ste­po­nai­tis V. Lit­wa, 1922.I.4–1922.VI.1 : [dien­raš­tis len­kų kal­ba]. – (Rep­re­si­jos, teis­mai ir pa­bau­dos) // Ste­po­nai­tis V. Vil­niaus lie­tu­vių spau­ da, 1919–1928. – Kau­nas, 1931. – P. 111–116. Apie re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis, p. 114. 377. Ste­po­nai­tis V. Vil­nie­tis, 1921.X.29–1922.VI.2 : [dien­raš­tis lie­tu­vių kal­ ba]. – (Rep­re­si­jos, teis­mai ir pa­bau­dos) // Ste­po­nai­tis V. Vil­niaus lie­tu­ vių spau­da, 1919–1928. – Kau­nas, 1931. – P. 50–56. Apie laik­raš­čio re­dak­to­riaus P. Gai­de­lio­nio tar­dy­mus; jį gy­nė T. Vrub­lev­skis, p. 53. 1936 378. Bir­žiš­ka V. Kaip su­len­kė­ję lie­tu­viai tar­dė lie­tu­vius Vil­niuj 1921 m. // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922. – Kau­nas, 1936. – P. 44–45. Mi­ni­mas M. Bir­žiš­ką gy­nęs ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 379. Bir­žiš­ka V. Len­kiš­kie­ji „ka­ta­li­kai“ ir lie­tu­viš­kie­ji „pa­go­nys“ // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922. – Kau­ nas, 1936. – P. 84–92. Apie lie­tu­vių dien­raš­čio „Dzwon Lit­wy“ re­dak­to­riams J. Uo­gin­tui ir M. Bir­žiš­kai iš­kel­tą by­lą; jų ad­vo­ka­tas bu­vo T. Vrub­lev­skis. 1958 380. „Ta­das Vrub­lev­skis, vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos ad­vo­ka­tų, bu­vo gi­męs 1858 m. lapkr. 8 d. ir šie­met su­ei­na 100 me­tų nuo jo gi­mi­mo ...“ – (Kul­ tū­ri­nė kro­ni­ka) // Drau­gas. – Chi­ca­go, Ill., 1958, lapkr. 1, prie­das „Moks­ las, me­nas, li­te­ra­tū­ra“, p. 6. Pa­mi­nė­ta, kad T. Vrub­lev­skis ben­dra­dar­bia­vo lie­tu­vių spau­do­je (dien­raš­ty­je „Vi­suo­me­nė“), ta­čiau dau­giau­sia iš­gar­sė­jo kaip lie­tu­vių by­lų ad­vo­ka­tas. 1962 381. Gri­nius K. Uk­rai­nie­čiai skun­dė­si prie­spau­da // Gri­nius K. At­si­mi­ni­mai ir min­tys. – Chi­ca­go, Ill., 1962. – T. 2, p. 164–166. Dėl uk­rai­nie­čių spau­dos slo­pi­ni­mo pa­si­sa­kė ir T. Vrub­lev­skis. 124

1967 382. Bir­žiš­ka V. Kaip su­len­kė­ję lie­tu­viai tar­dė lie­tu­vius Vil­niuj 1921 me­tais // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 60–68. Apie „Glos Lit­wy“ re­dak­to­rių V. Bir­žiš­kos ir A. Ron­do­mans­kio, ku­riuos gy­nė T. Vrub­lev­skis, by­lą, p. 67–68. 383. Bir­žiš­ka V. Len­kiš­kie­ji „ka­ta­li­kai“ ir lie­tu­viš­kie­ji „pa­go­nys“ // Bir­žiš­ ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 122–133. 384. Bir­žiš­ka V. Len­kų šni­pų ir pro­vo­ka­to­rių sū­ku­rys // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 39–60. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, p. 42. 385. Bir­žiš­ka V. Vil­niaus lie­tu­vių spau­da len­kų te­ro­ri­zuo­ja­ma 1920–1921 me­tais ir 1922 me­tų pra­džio­je // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­ niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1967. – [D. 3] : Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 / V. Bir­žiš­ka. – P. 69–98. 1986 386. Če­pė­nas P. „Vi­du­ri­nė Lie­tu­va“ ir Vil­niaus „sei­mas“. – (Vil­nius ir jo pro­ble­ma) // Če­pė­nas P. Nau­jų­jų lai­kų Lie­tu­vos is­to­ri­ja. – Chi­ca­go, Ill., 1986. – T. 2, p. 653–660. Dėl laik­raš­čio „Vil­nie­tis“ re­dak­to­riaus P. Gai­de­lio­nio, p. 665, ir laik­raš­čio „Straž Lit­wy“ re­dak­to­riaus M. Bir­žiš­kos, p. 656, per­se­kio­ji­mo; juos gy­nė ad­vo­ katas T. Vrub­lev­skis.

125

1992 387. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Bir­že­lio mėn. 30 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 178. Apie Vil­niaus apy­gar­dos teis­me nag­ri­nė­tas lie­tu­viš­kų laik­raš­čių re­dak­to­rių by­las; kal­ti­na­muo­sius gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 388. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 200. Apie re­dak­to­rių P. Gai­de­lio­nio („Vil­nie­tis“) ir P. Si­po­vi­čiaus („Lit­wa“) by­las; gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis pa­da­vė ape­lia­ci­nį skun­dą. 389. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Lie­pos mėn. 29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 182. Dėl re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­čiaus by­los; jį gy­nė T. Vrub­lev­skis. 390. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Lie­pos mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 179. Apie Vil­niu­je an­trą kar­tą nag­ri­nė­tą laik­raš­čio „Lit­wa“ re­dak­to­riaus P. Si­po­vi­ čiaus by­lą; kaltinamojo gy­nė­jas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 391. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ge­gu­žės 19 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 271. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas iš­tei­si­no „Zie­ma Oj­czys­ta“ re­dak­to­rių T. Ja­sų dėl straips­nio „Roz­mo­wa Po­la­ka z Lit­wi­nem“ bei M. Šla­pe­lie­nę, ku­ri bu­vo kal­ti­na­ ma lai­kiu­si sa­vo kny­gy­ne kon­fis­kuo­tus lie­tu­vių laik­raš­čius; kal­ti­na­muo­sius gy­nė T. Vrub­lev­skis. 392. Bir­žiš­ka M. 1924 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 270. Apie laik­raš­čio „Vil­niaus ke­lias“ re­dak­to­riaus J. Kuk­lio by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 393. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Bir­že­lio mėn. 14 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 119. Dėl „Straż Lit­wy“ re­dak­to­riaus M. Bir­žiš­kos kal­ti­ni­mo įžei­dus šv. Ka­zi­mie­rą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 126

394. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 31 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 117. Apie dien­raš­čio „Dzwon Lit­wy“ re­dak­to­riaus J. Uo­gin­to by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 395. Bir­žiš­ka M. 1923 me­tai. Ba­lan­džio mėn. 23 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 220. Apie T. Vrub­lev­skį kaip ad­vo­ka­tą laik­raš­čių „Lit­wa“ (red. P. Si­po­vi­čius), „Głos Lit­wy“ (red. J. Las­taus­kai­tė), „Vil­nie­tis“ (red. P. Gai­de­lio­nis) by­lo­se. 1994 396. Mer­kys V. Bal­tū­sis (Балтусис) Mo­tie­jus, Bal­tra­mie­jaus // Mer­kys V. Drau­džia­mo­sios lie­tu­viš­kos spau­dos ke­lias, 1864–1904 : in­for­ma­ci­nė kny­ga. – Vil­nius, 1994. – P. 44–46. M. Bal­tū­sis dėl sa­vo tė­viš­kė­je ir apy­lin­kė­se pla­tin­tos lie­tu­viš­kos spau­dos ir at­si­šau­ ki­mų bu­vo tei­sia­mas; jo gy­nė­jas – ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 397. Mer­kys V. Teis­mo pa­nau­do­ji­mas spau­dai le­ga­li­zuo­ti. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Mer­kys V. Knyg­ne­šių lai­kai, 1864–1904. – Vil­nius, 1994. – P. 178–184. Apie P. Vi­šins­kio by­lą; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 182. 1999 398. So­lak Z. Lis­ty Mi­chała Röme­ra do Lud­wi­ka Ab­ra­mo­wic­za z lat 1908– 1939. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Roc­znik Bib­lio­te­ki Pols­kiej Aka­de­mii Nauk w Kra­ko­wie. – Wrocław [etc.]. – T. 44 (1999), p. 307–361. Mi­ni­ma M. Röme­rio by­la; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis, p. 311, 328. 2001 399. Mac­ko­nis R. Grum­ty­nės su plunks­na ran­ko­je // Mac­ko­nis R. Am­žiaus liu­di­nin­ko už­ra­šai : at­si­mi­ni­mai. – Vil­nius, 2001. – P. 156–164. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, gy­nęs lie­tu­vių spau­dos at­sto­vus len­kų oku­pa­ci­jos me­tais Vil­niu­je, bei il­ga­me­tis T. Vrub­lev­skio pa­dė­jė­jas ad­vo­ka­tas S. Sad­kov­skis (S. Sad­ kow­ski), p. 164. 127

2006 400. Mak­si­mai­tis M. „Ga­ze­ta Wi­leńska“. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Ke­lio Lie­ tu­vai bei­eš­kant) // Mak­si­mai­tis M. My­ko­las Röme­ris – Lie­tu­vos sū­nus. – Vil­nius, 2006. – P. 58–68. Apie laik­raš­čio „Ga­ze­ta Wi­leńska“ re­dak­to­riaus M. Röme­rio by­lą dėl straips­nio, ra­gi­nan­čio su­griau­ti esan­čią vi­suo­me­ni­nę san­tvar­ką; kal­ti­na­mą­jį gy­nė T. Vrub­lev­skis, p. 68. 2007 401. Yla S. By­la dėl šv. Ka­zi­mie­ro įžei­di­mo // Yla S. Jur­gis Ma­tu­lai­tis. – Vil­ nius, 2007. – P. 152–153. Apie dien­raš­čio „Straż Lit­wy“ re­dak­to­riaus M. Bir­žiš­kos by­lą; jo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis kal­ti­na­mą­jį ap­gy­nė. 402. Yla S. Šv. Ka­zi­mie­ras gi­na len­kų po­zi­ci­ją // Yla S. Jur­gis Ma­tu­lai­tis. – Vil­nius, 2007. – P. 140–141. Apie dien­raš­čio „Straż Lit­wy“ re­dak­to­riaus M. Bir­žiš­kos by­lą dėl šv. Ka­zi­mie­ro įžei­di­mo; kal­ti­na­mą­jį gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 2008 403. So­lak Z. Lie­tu­va lū­žio me­tais : 1905-ųjų ru­duo. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Prie de­mo­kra­tinės „kra­jov­cų“ sro­vės iš­ta­kų (1905–1910 me­tais) // So­ lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 55–65. Apie T. Vrub­lev­skio ben­dra­dar­bia­vi­mą pra­de­dant leis­ti laik­raš­tį „Ga­ze­ta Wi­ leńska“ (ad­vo­ka­tas ta­po pa­ta­rė­ju ir laik­raš­čio ak­ci­nin­ku), p. 60, 65.

128

Visuomenės ir politinis veikėjas 1905 404. De­le­ga­ci­ja. – (Kro­ni­ka) // Ku­ry­er Li­tew­ski. – Wil­no, 1905, 21 wrześ. (Nr. 17), p. 2. At­sto­vau­ti Vil­niaus ad­vo­ka­tų kor­po­ra­ci­jos na­rių rin­ki­muo­se bu­vo pa­siū­ly­ta R. Su­mo­ro­kai ir T. Vrub­lev­skiui. 405. Zeb­ra­nie w zar­zą­dzie mias­ta // Ku­ry­er Li­tew­ski. – Wil­no, 1905, 23 paźdz. (Nr. 39/45), p. 3. Apie Vil­niaus mies­te ki­lu­sius su­si­rė­mi­mus tarp vi­suo­me­nės ir val­džios; bu­vo iš­rink­ tas ko­mi­te­tas, ku­rio na­riu ta­po ir ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1906 406. „Виленский губернаторь не встретил препятствии к образованию в Вильне общества объединения родителей ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 6 сент. (№ 225), р. 3. Drau­gi­ją įkū­rė gy­dy­to­jas Biur­ge­ris, in­ži­nie­rius P. Vi­lei­šis, T. Vrub­lev­skis ir kt. 1907 407. Uzi­ębło L. Mu­zeum Nau­ki i Sztu­ki : us­ta­wa. Ofia­ro­daw­cy. Kto ma kie­ro­wać zbio­ra­mi nau­ko­we­mi? // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 20 lut. (Nr. 40), p. 2. Apie Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus drau­gi­jos ko­mi­te­to su­da­ry­mą, įsta­tų pa­ren­gi­mą ir moks­lo sky­rių įkū­ri­mą; vi­suo­se ba­ruo­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 408. Uzi­ębło L. Mu­zeum Wi­leńskie : za­poc­ząt­ko­wa­nie działal­ności. Kie­row­ ni­cy działal­ności. Kie­row­ni­cy działów mu­zeum. Zar­ząd // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 23 lut. (Nr. 43), p. 2. Ra­šo­ma apie Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus įkū­ri­mą (1907 m.); mi­ni­mi drau­gi­ jos na­riai A., J. ir V. Tiš­ke­vi­čiai (A., J. ir W. Tys­zkie­wic­zo­we), J. Mont­vi­la (J. Mont­wiłł), J. Pet­raš­ke­vi­čius (J. Piet­ras­zkie­wicz), L. Uzem­bla (L. Uzi­ębło), T. Vrub­lev­skis ir kt. 129

1909 409. Лекция Врублевского. – (Виленскiья въeсти) // Северо-западный голосъ. – Вильнo, 1909, 9 апреля (№ 1016), р. 4. Apie ke­ti­ni­mą Var­šu­vo­je per­skai­ty­ti pra­ne­ši­mą „O od­ro­dze­niu Lit­wy i o oby­wa­ telst­we kra­jo­wem“. 1910 410. Kur­sa społec­zne. – (Wia­do­mości bieżące) // Go­niec Co­dzien­ny. – Wil­ no, 1910, 18 mar. (Nr. 9), p. 2. Dėl vi­suo­me­ni­nių kur­sų, ku­riuo­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 1911 411. Drau­gi­jos ir mo­kyk­los / K. A. Š. – (Mū­sų so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo chro­ni­ ka) // Drau­gi­ja. – Kau­nas. – T. 15, Nr. 55/56 (1911), p. 256–265. Pa­mi­nė­ta, jog 1910 m. „Rū­tos“ drau­gi­jo­je bu­vo su­reng­tos dvi pa­skai­tos; vie­ną jų („Apie al­ko­ho­lį“) skai­tė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 265. 1914 412. To­war­zyst­wo Opie­ki nad Dziećmi w Wil­nie // In­for­ma­tor o to­war­zyst­ wach nau­ko­wych, oświa­to­wych, ar­tys­tyc­zno-po­pu­lar­nych, fi­lan­tro­pij­ nych, wza­jem­nej po­mo­cy, spor­to­wych i klu­bach na Lit­wie i Ru­si Białej / zes­ta­wio­ny przez Mi­chała Brens­ztej­na. – Wil­no, 1914. – P. 134–168. Ra­šo­ma, kad lab­da­rin­gos drau­gi­jos, ku­rią 1902 m. įkū­rė J. Mont­vi­la (J. Mont­ wiłł), sek­re­to­riu­mi bu­vo iš­rink­tas T. Vrub­lev­skis, p. 136, 145. 413. Wi­leńskie T-wo Mu­zyc­zne „Lut­nia“ // In­for­ma­tor o to­war­zyst­wach nau­ko­wych, oświa­to­wych, ar­tys­tyc­zno-po­pu­lar­nych, fi­lan­tro­pij­nych, wza­jem­nej po­mo­cy, spor­to­wych i klu­bach na Lit­wie i Ru­si Białej / zes­ta­wio­ny przez M. Brens­ztej­na. – Wil­no, 1914. – P. 69–85. Drau­gi­jo­je 1906 m. bu­vo įkur­ta moks­lo sek­ci­ja, kur pra­ne­ši­mą „O sa­mor­zą­dzie i au­to­no­mii“ skai­tė me­ce­na­tas T. Vrub­lev­skis, p. 74.

130

1920 414. Kto jest oby­wa­te­lem Lit­wy // Ga­ze­ta Kra­jo­wa. – Wil­no, 1920, 14 wrześ. (Nr. 10), p. 1. T. Vrub­lev­skio min­tys apie pi­lie­ty­bę. 1921 415. „Ket­vir­ta­die­nį lapkr. 24 die­ną bu­vo pa­ruoš­ta lie­tu­vių pi­lie­čių va­ka­rie­ nė d-rui Jo­nui Ba­sa­na­vi­čiui pa­gerb­ti ...“ – (Iš Vil­niaus) // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1921, gruod. 7 (Nr. 276), p. 3; Dar­bi­nin­kas. – Kau­nas, 1921, gruod. 17 (Nr. 35), p. 7. Bu­vo pa­kvies­ti dr. M. Vy­god­skis (M. Wy­godz­ki), T. Vrub­lev­skis ir dr. C. Ša­ badas (T. Shabad). 416. Obchód ju­bi­leus­zu dr. J. Ba­sa­na­vi­čiu­sa // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1921, lis­to­pad, prie­das „Mar­ja : jed­nod­niówka wi­leńska“, p. 4. T. Vrub­lev­skis svei­ki­no J. Ba­sa­na­vi­čių 70-me­čio pro­ga. 1922 417. Krau­ja­lis P. Šv. Ka­zi­mie­ro ju­bi­lie­jaus iš­kil­mės Vil­niu­je 1922 m. : kaip bu­vo šven­tė su­reng­ta / P. Vieš­tau­tas // Gar­sas. – Vil­nius, 1922, liep. 16 (Nr. 1), p. 4–7. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, J. Šla­pe­lis, dr. D. Al­sei­ka ir kt. 418. 16 va­sa­rio Vil­niu­je. – (Vil­nius) // Vil­niaus gar­sas. – 1922, vas. 23 (Nr. 6), p. 8. Šv. Mi­ka­lo­jaus baž­ny­čio­je iš­kil­min­go­se pa­mal­do­se da­ly­va­vo T. Vrub­lev­skis, L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz), kun. A. Stan­ke­vi­čius (A. Stan­kie­wicz) ir kt. 419. Šv. Ka­zi­mie­ro su­kak­tu­vių iš­kil­mės. – (Iš Vil­niaus) // Lie­tu­va. – Kau­ nas, 1922, birž. 10 (Nr. 129), p. 2. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo T. Vrub­lev­skis, J. Ba­sa­na­vi­čius, J. Šla­pe­lis ir kt.

131

420. Z Klu­bu Li­tew­skie­go / B. // Lit­wa. – Wil­no, 1922, 18 lut. (Nr. 13), p. 2. Va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vių klu­be bu­vo pa­mi­nė­tos 4-osios Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­ti­nės, su­reng­tas mu­zi­kos va­ka­ras; da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 1923 421. „Auš­ros“ šven­tė // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1923, ko­vo 17 (Nr. 63), p. 4. Lie­tu­vių klu­be laik­raš­čio „Auš­ra“ 40 me­tų su­kak­tu­vė­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 422. Gy­vas rei­ka­las / Es. // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1923, saus. 9 (Nr. 3), p. 1. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio skai­ty­tas pra­ne­ši­mas apie Vil­niaus mies­to is­to­ri­ją. 423. Me­ce­na­tas Vrub­lev­skis ka­mer­he­ras? – (Vil­nius) // Lie­tu­vos Ry­tai. – Vil­nius, 1923, lapkr. 24 (Nr. 84), p. 4. Po­pie­žius Pi­jus XI ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį pa­sky­rė Va­ti­ka­no rū­mų ka­mer­he­ru. 1925 424. Ba­sa­na­vi­čius J. Iš Di­džio­jo Vil­niaus sei­mo is­to­ri­jos / J. S-lius. – Vil­nius, 1925. – P. 4. T. Vrub­lev­skis apie tau­tų su­si­vie­ni­ji­mą dėl po­li­ti­nių tei­sių at­ga­vi­mo. 425. Z Koła Wi­leńskie­go Z. B. P. // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 27 mar. (Nr. 72), p. 3. Apie T. Vrub­lev­skio skai­ty­tą pra­ne­ši­mą „Och­ro­na bibl­jo­tek przed szkod­ni­ka­mi or­ga­nic­zne­mi i nie­or­ga­nic­zne­mi“. 1926 426. Su­si­rin­ki­mas : „Lie­pos 3 d. 7.30 val. va­ka­rą a. a. Ta­do Wróblev­skio bu­ te įvy­ko ga­na skait­lin­gas lie­tu­vių, len­kų ir bal­ta­ru­sių su­si­rin­ki­mas ...“ – (Vil­niu­je) // Ke­lias. – Vil­nius, 1926, liep. 9 (Nr. 28), p. 8.

132

1930 427. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 326. Apie an­glų prof. J. Simp­so­no (J. Simp­son) su­si­ti­ki­mą Vil­niu­je su dr. J. Ba­sa­na­vi­ čiu­mi, dr. D. Al­sei­ka, T. Vrub­lev­skiu ir kt. 428. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Va­sa­rio mėn. 16 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 105. Apie 1921 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo tre­jų me­tų su­kak­tu­ves; su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 429. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Spa­lių mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 91–93. Dėl Su­val­kų su­tar­ties ne­si­lai­ky­mo ki­lu­sio mū­šio (va­do­vauajmo Ju­ze­fo Pil­sud­skio (J. Piłsud­ski)) me­tu už tvar­ką Vil­niu­je bu­vo at­sa­kin­gi: lai­ki­na­sis Vil­niaus gu­ ber­na­to­rius ir ko­men­dan­tas pul­ki­nin­kas Rė­bu­lis (Reboul), jo pa­dė­jė­jai J. Šau­lys ir T. Vrub­lev­skis, p. 93. 430. Sme­to­na A. Dėl Lie­tu­vos val­dy­mo­. – (Kas prieš ir kas drau­ge) // Sme­ to­na A. At­gims­tant. – Kau­nas, 1930. – P. 303–305. Apie Ba­jo­rų klu­bo sa­lė­je T. Vrub­lev­skio per­skai­ty­tą pa­skai­tą dėl vy­riau­sy­bės su­ma­ny­mo įkur­ti val­dy­mo įstai­gas Gu­di­jo­je ir Lie­tu­vo­je. 1933 431. Bi­čiū­nas V. Prof. M. Ro­me­ris apie Vil­niaus pa­gro­bi­mą. – Iliustr. // Tri­mi­tas. – Kau­nas, 1933, birž. 22 (Nr. 25), p. 487–490; liep. 6 (Nr. 27), p. 527–530. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 528.

133

1934 432. Bur­hardt S. Trzy Frag­men­ty z Dzien­ni­ka Wi­leńskie­go po­ewia­ka (20.X.1918–7.I.1919). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // P. O. W. na zie­miach W. X. Li­tew­skie­go 1919–1934 : szki­ce i wspom­nie­nia. – Wil­no, 1934. – P. 35–50. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 42. 433. Sta­nie­wicz W. Ze wspom­nien wi­leńskich. – Portr. // P. O. W. na zie­ miach W. X. Li­tew­skie­go 1919–1934 : szki­ce i wspom­nie­nia. – Wil­no, 1934. – P. 7–12. Mi­ni­mi Šub­rav­cų drau­gi­jos su­si­rin­ki­mai pas me­ce­na­tą T. Vrub­lev­skį, p. 8. 1938 434. Duch­now­ski J. „Ne­os­zub­raw­cy“ // Duch­now­ski J. Mias­to walc­zą­ce­go ideału : szkic kie­runków ide­o­wych Wil­na w cza­sach daw­niej­szych i te­ raźniej­szości. – Li­da, 1938. – P. 16–17. Apie T. Vrub­lev­skio 1900 m. įkur­tą Neošubravcų or­ga­ni­za­ci­ją. 1947 435. Bir­žiš­ka M. Prof. My­ko­las Röme­ris (1881–1945) // Trem­ties me­tai : lie­tu­vių ra­šy­to­jų met­raš­tis, 1947. – Tübin­gen, 1947. – P. 535–558. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, pas ku­rį ket­vir­ta­die­nio va­ka­rais („czwart­ki“) rink­da­vo­si in­te­lek­tu­a­lai, tarp ku­rių bu­vo ir M. Röme­ris, p. 542. 1962 436. Bir­žiš­ka M. Tren­kė per­kū­nas – vie­niems bai­mės įva­rė, ki­tus pra­džiu­gi­ no // Bir­žiš­ka M. Dėl mū­sų sos­ti­nės : (iš Vil­niaus dar­bo at­si­mi­ni­mų). – Lon­don ; Ni­da, 1962. – [D.] 2 : Nuo 1919 m. lie­pos 1 d. li­gi 1920 m. spa­lio 9 d. – P. 171–194. Ra­šo­ma apie gar­sio­jo ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio juridinę veik­lą Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bė­je, p. 194.

134

1963 437. Led­nic­ki W. Moi ro­dzi­ce : twórczość i har­mo­nia. – 5 iliustr. lap. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Led­nic­ki W. Pa­mi­ęt­ni­ki. – Lon­dyn, 1963. – T. 1, p. 237–417. Iš­sa­miai ap­ra­šo­ma T. Vrub­lev­skio kal­ba, pa­sa­ky­ta 1905 m. Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­žia­vi­me, p. 380–381. 1967 438. Led­nic­ki W. Działacz społec­zny i po­li­tyk. – 10 iliustr. lap. – Bib­liogr. str. ga­le // Led­nic­ki W. Pa­mi­ęt­ni­ki. – Lon­dyn, 1967. – T. 2, p. 467–691. Apie T. Vrub­lev­skį – vi­suo­me­nės ir po­li­ti­kos vei­kė­ją, p. 525–526, 528, 545, 687. 1969 439. Ti­ni­nis J. Es­te­ti­nė lie­tu­vių kal­bos ver­tė. – Iliustr. // Ai­dai. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1969, Nr. 4, p. 156–168. Dėl T. Vrub­lev­skio ir L. Kši­vic­kio (L. Krzy­wic­ki) ry­šių su Lie­tu­va, p. 162. 1970 440. Ba­sa­na­vi­čius J. T. Vrub­lev­skiui, Wil­no, 29/XII.20 r. : [laiš­kas len­kų kal­ba su ver­ti­mu į lie­tu­vių kal­bą] // Ba­sa­na­vi­čius J. Rink­ti­niai raš­tai. – Vil­nius, 1970. – P. 847–848. Dėl T. Vrub­lev­skio skai­ty­to pra­ne­ši­mo Lie­tu­vių gim­na­zi­jos rū­muo­se. 1971 441. Kap­su­kas V. Pir­mie­ji Lie­tu­vos so­cia­lis­tai na­rod­ni­kai (1874–1881). – At­spau­das iš: „Ki­birkš­tis“, 1924, Nr. 5 // Kap­su­kas V. Raš­tai. – Vil­nius, 1971. – T. 10 : 1924–1926. – P. 76–89. Mi­ni­ma, kad jau 1870 m. pra­džio­je Vil­niu­je bu­vo įsteig­tas len­kų mo­ki­nių la­vi­ni­ mo­si ra­te­lis, ku­riam pri­klau­sė ir T. Vrub­lev­skis, p. 84.

135

442. Vait­ke­vi­čius B. Kul­tū­ros ir švie­ti­mo kė­li­mas. – Aut. nu­ro­dy­tas pra­tar­ mė­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos is­to­ri­jos apy­brai­ža. – Vil­nius, 1971. – T. 1 : 1887–1920. – P. 444–446. 1919 m. lai­mė­jus bol­še­vi­kams, ku­rį lai­ką į tei­si­nin­ko dar­bą bu­vo įtrauk­tas T. Vrub­lev­skis, p. 445. 1972 443. Oku­licz K. „Kra­jow­cy“. – (Brzask, dzień i zmierzch na zie­miach Lit­wy his­to­ryc­znej) // Pa­mi­ęt­nik Wi­leński. – Lon­dyn, 1972. – P. 30. Mi­ni­mas Nau­jų­jų šub­rav­cų drau­gi­jos įkū­rė­jas T. Vrub­lev­skis. 1978 444. Sprin­dis A. Ra­šy­to­jai. Lie­tu­vių su­va­žia­vi­mas Vil­niu­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Sprin­dis A. Po­vi­las Vi­šins­kis. – Vil­nius, 1978. – P. 267–277. Klau­si­mą dėl Lie­tu­vos au­to­no­mi­jos kė­lė A. Led­nic­kis (A. Led­nic­ki; teks­te: R. Led­nic­kis), T. Vrub­lev­skis ir kt. 1981 445. Jur­kie­wicz J. Pols­ko–­li­tew­ska „woj­na nie woj­na“. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Roc­zni­ki His­to­ryc­zne. – Poz­nań. – Rocz. 46 : za rok 1980 (1981), p. 155–174. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nis vei­kė­jas. 1982 446. Hass L. W spo­koj­nej Eu­ro­pie (1870–1904). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Hass L. Wol­no­mu­larst­wo w Eu­ro­pie Środ­ko­wo-wschod­niej w XVIII i XIX wie­ku. – Wrocław [etc.], 1982. – P. 385–503. Apie Šub­rav­cų drau­gi­jos, ku­riai pri­klau­sė ir T. Vrub­lev­skis, įkū­ri­mą ir veik­lą, p. 495.

136

1983 447. Jur­kie­wicz J. De­mok­ra­ci wi­leńscy w la­tach 1905–1914 : (za­rys działal­ ności i myśli po­li­tyc­znej). – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ac­ta Bal­ ti­co-Sla­vi­ca. – [T.] 15 (1983), p. 157–173. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį, jo vi­suo­me­ni­nę veik­lą. 448. Jur­kie­wicz J. Sta­no­wis­ko pols­kich ug­ru­po­wań po­li­tyc­znych na Lit­wie i Białoru­si IV 1919–VII 1920. – Bibliogr. išnašose. – (Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si, XI 1918–I 1922) // Rozwój pols­ kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si w la­tach 1905–1922. – Poz­ nań, 1983. – P. 197–208. Ra­šo­ma apie 1918 m. iš­spaus­din­tą T. Vrub­lev­skio dar­bą „Naród i sa­mo­ok­reśle­ nie na­ro­do­we“, p. 213, ir jo po­li­ti­nę veik­lą, p. 214. 1984 449. Chajn L. Śro­do­wis­ka – ro­do­wo­dy. – („Ob­raz“ wiel­kiej loży na­ro­do­wej) // Chajn L. Pols­kie wol­no­mu­larst­wo, 1920–1938. – Wars­za­wa, 1984. – P. 265–275. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 273. 1986 450. Sto­bers­ki Z. Li­te­ra­tu­ra li­tew­ska dru­giej połowy XIX wie­ku. – Nuotr. // Sto­bers­ki Z. His­to­ria li­te­ra­tu­ry li­tew­skiej. – Wrocław [etc.], 1986. – P. 63–99. Apie len­kų vi­suo­me­nės vei­kė­ją T. Vrublevskį, supratųsį lie­tu­vių pa­dė­tį, p. 63–64. 1987 451. Dau­gir­dai­tė-Sruo­gie­nė V. Tau­ty­bių san­ty­kiai. Ūkio būk­lė. – (Vi­sa Lie­tu­va sve­ti­mų­jų val­do­ma) // Dau­gir­dai­tė-Sruo­gie­nė V. Lie­tu­vos is­to­ri­ja. – Chi­ca­go, Ill., 1987. – P. 334–342. Apie lie­tu­vių ir Lie­tu­vos len­kų san­ty­kius; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 337.

137

1988 452. Bar­dach J. O świa­do­mości na­ro­do­wej Po­laków na Lit­wie i Białóru­si w XIX–XX w. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Mi­ę­dzy Pols­ką et­nic­zną a his­to­ryc­zną. – Wrocław [etc.], 1988. – P. 225–272. Apie T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nes pa­žiū­ras, p. 250–254, 262, 266. 1989 453. Ro­ma­now­ski A. Kra­job­raz przed bit­wą. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Znak. – Kraków, 1989, Nr. 6, p. 88–108. Apie 1900 m. T. Vrub­lev­skio su ben­dra­min­čiais at­kur­tą Šub­rav­cų drau­gi­ją, ku­rią jie pa­va­di­no Ne­ošub­rav­cais, p. 106. 1990 454. Jur­kow­ski R. Z życia kul­tu­ral­ne­go Wil­na w la­tach 1899–1914. – Santr. vok. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Za­pis­ki His­to­ryc­zne. – Poz­nań ; To­ruń. – T. 50, z. 1 (1990), p. 59–88. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – Vil­niaus moks­lo ir me­no drau­gi­jos mu­zie­jaus įkū­rė­jas ir na­rys, p. 72–73. 455. Mik­nys R., Mo­tie­ka E. Tau­tiš­ko­ji lie­tu­vių de­mok­ra­tų par­ti­ja : idė­ji­nėspo­li­ti­nės kū­ri­mo­si ap­lin­ky­bės. – Bib­liogr. str. ga­le // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1990. – T. 1 : Tau­ti­nės sa­vi­mo­nės ža­din­to­jai : nuo as­mens iki par­ti­jos. – P. 80–125. Apie T. Vrub­lev­skio nuo­sta­tas dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės, p. 109–110. 456. Zas­ztowt L. Wi­leńscy Miłośni­cy Sta­rożyt­ności w la­tach 1899–1914. – Nuotr. – Santr. rus., angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kwar­tal­nik His­to­rii Nau­ki i Tech­ni­ki. – Wars­za­wa. – T. 35, z. 2–3 (1990), p. 259–283. Mi­ni­mi Se­no­vės ir et­no­gra­fi­jos my­lė­to­jų drau­gi­jos, vė­liau ta­pu­sios Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus drau­gi­ja, įkū­rė­jai, tarp jų ir T. Vrub­lev­skis.

138

1991 457. Alek­san­dra­vi­čius E. Po­li­ti­niai lie­tu­vių sie­kiai 1863–1914 m. – Bib­liogr. str. ga­le // Met­me­nys. – Chi­ca­go, Ill. – Nr. 61 (1991), p. 22–41. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nis vei­kė­jas, p. 39. 458. Kuz­mic­kis Z. A. a. Ta­das Sta­nis­lo­vas Vrub­lev­skis (1858 XI 8–1925 VII 3). – Bib­liogr. str. ga­le // Kuz­mic­kis Z. Ti­kė­jęs gim­tuo­ju žo­džiu : iš kū­ry­bi­nio pa­li­ki­mo. – Kau­nas, 1991. – P. 138–142. Dėl T. Vrub­lev­skio reikš­mės ir nuo­pel­nų Lie­tu­vai. 459. Ma­kaus­kas B. Lie­tu­vių tau­ti­nė ma­žu­ma 1923–1934 m. – Bib­liogr. iš­ na­šo­se // Ma­kaus­kas B. Vil­ni­jos lie­tu­viai 1920–1939 me­tais. – Vil­nius, 1991. – P. 31–66. Ci­tuo­ja­ma „Ak­ta roz­praw Ta­deus­za Wróblew­skie­go“ (1923), p. 37. 460. Mik­nys R. Vil­niaus au­to­no­mis­tai ir jų 1904–1905 m. Lie­tu­vos po­li­ti­nės au­to­no­mi­jos pro­jek­tai. – Santr. lenk., p. 490–491, angl., p. 500–501. – Bib­liogr. str. ga­le // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1991. – T. 3 : Lie­tu­vos vals­ty­bės idė­ja (XIX a.–XX a. pra­džia). – P. 173–198. Apie T. Vrub­lev­skio veik­lą Vil­niaus au­to­no­mis­tų ra­te­ly­je; bū­re­lio tiks­las bu­vo su­ar­tin­ti Vil­niaus len­kų ir lie­tu­vių de­mo­kra­tinius sluoks­nius. 461. Милюков П. Н. От Булыгина до Витте. – (Революция и кадеты, 1905–1907) // Милюков П. Н. Воспоминания. – Москва, 1991. – Р. 205–212. Apie T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mą 1905 m. įvy­ku­sia­me VI Ru­si­jos že­mie­ti­jų su­va­ žia­vi­me, p. 206. 1992 462. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 326. Apie an­glų prof. J. Simp­so­no (J. Simp­son) su­si­ti­ki­mą Vil­niu­je su dr. J. Ba­sa­na­vi­ čiu­mi, dr. D. Al­sei­ka, T. Vrub­lev­skiu ir kt.

139

463. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Va­sa­rio mėn. 16 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 105. Apie 1921 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo tre­jų me­tų su­kak­tu­ves; su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 464. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Spa­lių mėn. 8 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 91–93. Dėl Su­val­kų su­tar­ties ne­si­lai­ky­mo ki­lu­sio mū­šio (va­do­vaujamo Ju­ze­fo Pil­sud­skio (J. Piłsud­ski)) me­tu už tvar­ką Vil­niu­je bu­vo at­sa­kin­gi: lai­ki­na­sis Vil­niaus gu­ber­ na­to­rius ir ko­men­dan­tas pul­ki­nin­kas Rė­bu­lis (Reboul), jo pa­dė­jė­jai J. Šau­lys ir T. Vrub­lev­skis, p. 93. 465. Blom­ber­go­wa M. W spra­wie to­war­zystw nau­ko­wych działają­cych w Wil­nie w XIX i poc­ząt­ku XX wie­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kwar­tal­nik His­to­rii Nau­ki i Tech­ni­ki. – Wars­za­wa. – T. 37, z. 1 (1992), p. 69–87. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – Se­no­vės ir et­no­gra­fi­jos my­lė­to­jų bei Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus drau­gi­jų įkū­rė­jas ir na­rys, p. 77, 83. 466. Gar­nie­wicz J. „To­war­zyst­wo Szub­rawców“ // Ku­rier Wi­leński. – 1992, 1 lu­ty, p. 3. Apie T. Vrub­lev­skio įkur­tą Ne­ošub­rav­cų drau­gi­ją. 1993 467. Rus­zczyc E. Wi­leńscy szub­raw­cy. – Pra­džia. Tę­si­nys: 1994, Nr. 1. – Iliustr. // Wi­leńskie Roz­mai­tości. – Byd­goszcz, 1993, nr. 6, p. 3. 1994 468. Kra­jew­ska-Tar­ta­kow­ska B. To­war­zyst­wo „Mu­zeum Nau­ki i Sztu­ki“ w Wil­nie. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Słow­nik pols­kich to­war­zystw nau­ko­ wych. – Wars­za­wa, 1994. – T. 2, cz. 2 : To­war­zyst­wa nau­ko­we i upow­ szech­nia­ją­ce nau­kę działają­ce w przeszłości na zie­miach pols­kich. – P. 465–467. 1907 m. įkur­tos drau­gi­jos sek­re­to­riu­mi ta­po T. Vrub­lev­skis.

140

469. Rus­zczyc E. Wi­leńscy szub­raw­cy. – Pa­bai­ga. Pra­džia: 1993, Nr. 6. – Iliustr. // Wi­leńskie Roz­mai­tości. – Byd­goszcz, 1994, nr. 1, p. 4. 470. Rus­zczyc F. La­ta woj­ny 1914–1919. – Bib­liogr. str. ga­le // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1994. – Cz. 1 : Ku Wil­nu, 1894–1919. – P. 281–368. Dėl T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nės bei po­li­ti­nės veik­los, p. 301, 309, 320, 355. 1995 471. Hor­vát­ho­vá E. Et­no­gra­fické prá­ce Kris­tiá­na Ge­ner­si­cha. – Santr. vok. – Bib­liogr. str. ga­le // Slo­venský ná­ro­do­pis. – Bra­tis­la­va. – T. 43, Nr. 4 (1995), p. 511–521. Mi­ni­ma T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nė veik­la. 472. Mac­ko­nis R. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pat­rio­tas Ta­das Vrub­lev­skis // Die­na. – 1995, bal. 7, p. 14. 473. Mik­nys R. Lie­tu­vių (Lie­tu­vos) de­mok­ra­tų par­ti­jos or­ga­ni­za­ci­nis ir vi­ suo­me­ni­nis vei­ki­mas 1905 me­tais. – Santr. lenk., pranc. – Bib­liogr. iš­na­ šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1995. – T. 10 : Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­ja 1902–1915 me­tais / R. Mik­nys. – P. 44–93. Apie T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mą Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­jos veik­lo­je, p. 80, 83, 90. 474. Ro­mer E. Rok 1918 : paździer­nik–­lis­to­pad // Ro­mer E. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1995. – T. 2 : 1919–1923. – P. 210–257. Apie T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nes nuo­sta­tas, p. 250. 475. Šir­kai­tė J. Dai­lės me­ce­na­tys­tė Lie­tu­vo­je XIX a. ant­ro­je pusėje–XX a. pra­džio­je // Lie­tu­vos kul­tū­ros ty­ri­nė­ji­mai. – Vil­nius, 1995. – T. 1, p. 217–269. Apie 1907 m. sau­sio 16 d. įvy­ku­sį Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus drau­gi­jos, ku­rios stei­gė­ju ir na­riu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, su­si­rin­ki­mą.

141

476. Сталюнас Д. Гражданин Великого княжества Литовского. – Bibliogr. str. ga­le. – (Имена и судьбы) // Вильнюс’ 95. – 1995, № 2, p. 122–143. Apie T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nę ir po­li­ti­nę veik­lą. 1996 477. Mar­cin­ke­vi­čius J. Ta­das Vrub­lev­skis ir lie­tu­vių vi­suo­me­nė : vi­są gy­ve­ ni­mą T. Vrub­lev­skis jau­tė­si esąs Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pi­lie­tis // Die­na. – 1996, saus. 5, p. 13. 478. Mik­nys R. My­ko­lo Röme­rio Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kon­cep­ci­ja ir pa­stan­gos ją įgy­ven­din­ti 1911–1919 me­tais. – Santr. lenk., p. 262–263, vok., p. 275–276, angl., p. 290–291. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­ gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 88–113. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip Vil­niaus len­kų de­mok­ra­tų vei­kė­jas, p. 91. 479. Mo­tie­ka E. Lie­tu­vių at­sto­vai su­va­žia­vi­me. – Santr. lenk., angl., pranc. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Lie­tu­vių su­va­žia­vi­mo or­ga­ni­za­vi­mas) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 11 : Di­dy­sis Vil­niaus sei­mas / E. Mo­tie­ka. – P. 94–107. 480. Mo­tie­ka E. Lie­tu­vių ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nė po Su­va­žia­vi­mo. – Santr. lenk., angl., pranc. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Su­va­žia­vi­mo pa­sek­mės) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 11 : Di­dy­sis Vil­niaus sei­mas / E. Mo­tie­ka. – P. 209–239. Apie T. Vrub­lev­skio ir E. Rop­po (E. von der Ropp) no­rą į be­si­ku­rian­čią Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos kon­sti­tu­ci­nę ka­ta­li­kų par­ti­ją (LBKKP) įtrauk­ti lie­tu­vių na­cio­na­li­ nio ju­dė­ji­mo da­ly­vius, p. 231, 238. 481. Mo­tie­ka E. Ru­si­jos val­džios po­žiū­ris į Su­va­žia­vi­mą. Rep­re­si­jos. – Santr. lenk., angl., pranc. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Su­va­žia­vi­mo pa­sek­mės) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 11 : Di­dy­sis Vil­niaus sei­mas / E. Mo­tie­ka. – P. 240–259. Tau­ti­nio re­vo­liu­ci­nio ju­dė­ji­mo da­ly­vius gy­nė žy­miau­si lie­tu­vių ir len­kų ad­vo­ka­tai, taip pat ir T. Vrub­lev­skis, p. 257. 142

482. Rus­zczyc F. Rok 1920 // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1996. – [Cz. 2] : W Wil­nie, 1919–1932. – P. 59–113. Dėl T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nės veik­los, p. 60, 111. 483. Rus­zczyc F. Rok 1921 // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1996. – [Cz. 2] : W Wil­nie, 1919–1932. – P. 115–157. Apie Ne­ošub­rav­cų drau­gi­jos, ku­rios na­riu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, veik­lą, p. 153, 156. 484. Rus­zczyc F. Rok 1932 // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1996. – [Cz. 2] : W Wil­nie, 1919–1932. – P. 614–650. Apie T. Vrub­lev­skio įkur­tą Ne­ošub­rav­cų drau­gi­ją, p. 618. 485. Sta­liū­nas D. Ta­do Vrub­lev­skio po­li­ti­nės min­ties bruo­žai. – Santr. lenk., p. 264–265, vok., p. 280–281, angl., p. 295–296. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 150–170. Apie T. Vrub­lev­skio idė­ji­nę-po­li­ti­nę veik­lą. 1998 486. Ka­lė­da A. In­te­gralumo stra­te­gi­jos : (M. Da­vai­nio-Sil­vest­rai­čio „Lit­ wa“). – Bib­liogr. str. ga­le // Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas, 1900–1940 / su­da­ry­to­ja A. La­pins­kie­nė. – Vil­nius, 1998. – P. 112–118. Apie len­kų kal­ba lei­džia­mo žur­na­lo „Lit­wa“ stra­te­gi­ją; mi­ni­mi Lie­tu­vos len­kų at­sto­vai A. Led­nic­kis (A. Led­nic­ki; teks­te: R. Led­nic­kis), T. Vrub­lev­skis. 487. Ma­tu­lai­tis J. [Vil­niaus už­ra­šai, II]. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / red. V. Ali­šaus­kas. – Vil­nius, 1998. – P. 237–271. Ra­šo­ma apie Lie­tu­vos sie­nų ri­bos nu­sta­ty­mą; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 259. 1999 488. Mik­nys R. My­ko­las Röme­ris apie de­mo­kra­tiją : te­ori­ja ir tik­ro­vė. – Nuotr. – Bib­liogr. str. ga­le // Aki­ra­čiai. – Chi­ca­go, Ill., 1999, Nr. 3, p. 5. Mi­ni­mi Vil­niaus len­kų, lie­tu­vių, bal­ta­ru­sių de­mo­kra­tinių pa­žiū­rų vei­kė­jai, tarp jų L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz), V. Ab­ra­mo­vi­čius (W. Ab­ra­mo­wicz), T. Vrub­lev­skis, B. Kšy­ža­nov­skis (B. Krzyżanow­ski), J. Vi­lei­šis ir kt. 143

489. Ro­ma­now­ski A. Fer­dy­nand Rus­zczyc. – (W cie­niu Rus­zczy­ca) // Ro­ ma­now­ski A. Młoda Pols­ka Wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. 196–201. Mi­ni­mi T. Vrub­lev­skio or­ga­ni­zuo­ti su­si­rin­ki­mai, ku­riuo­se da­ly­vau­da­vo ir F. Ruš­ či­cas (F. Rus­zczyc), p. 200. 490. Ro­ma­now­ski A. Poc­ząt­ki pra­sy // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka Wi­ leńska. – Kraków, 1999. – P. 28–50. Apie T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nę veik­lą, p. 28, 38, 44. 491. Ro­ma­now­ski A. Przed­mo­wa // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka Wi­ leńska. – Kraków, 1999. – P. 15. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, Ne­ošub­rav­cų drau­gi­jos įkū­rė­jas. 492. Sa­wic­ki J. Lie­tu­vos vals­ty­bės tar­ny­bo­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mo ke­lias) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­ nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 51–75. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip Vil­niaus len­kų ir lie­tu­vių ne­su­ta­ri­mų ša­lin­to­jas 1920 m., p. 53. 493. Sa­wic­ki J. Nuo lie­tu­vių ir len­kų tau­ti­nės sa­vi­mo­nės „dvi­laips­niš­ku­mo“ ir „dvi­ly­pu­mo“. My­ko­lo Röme­rio tau­ti­nės sa­vi­mo­nės po­ky­čiai. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­ tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 161–173. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 170, 172. 494. Sa­wic­ki J. Pa­bai­gos žo­dis // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­ nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 174–176. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 175. 495. Sa­wic­ki J. Wol­no­mu­larst­wo a sto­sun­ki pols­ko–­li­tew­skie w pierw­szej połowie XX wie­ku. – Bib­liogr. str. ga­le // Lit­hu­a­nia. – Wars­za­wa, 1999, Nr. 1/2, p. 58–66. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 60.

144

496. Sta­liū­nas D. Ta­deusz Wróblew­ski a idea kul­tu­ral­nej au­to­no­mii per­so­ nal­nej na Lit­wie na poc­ząt­ku XX wie­ku // Kra­jo­wość – tra­dyc­je zgo­dy na­rodów w do­bie na­cio­na­liz­mu : ma­te­riały z mi­ę­dzy­na­ro­do­wej kon­fe­ renc­ji nau­ko­wej w Ins­ty­tu­cie His­to­rii UAM w Poz­na­niu (11–12 ma­ja 1998) / pod red. J. Jur­kie­wic­za. – Poz­nań, 1999. – P. 99–107. 497. Sta­nie­wicz W. Res­ty­tut. Szla­ki idei tożsa­mości środ­ko­wo-wschod­nioeu­ro­pej­skiej. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kra­jo­wość – tra­dyc­je zgo­dy na­rodów w do­bie nac­jo­na­liz­mu : ma­te­riały z mi­ę­dzy­na­ro­do­wej kon­fe­renc­ji nau­ko­wej w Ins­ty­tu­cie His­to­rii UAM w Poz­na­niu (11–12 ma­ja 1998) / pod red. J. Jur­kie­wic­za. – Poz­nań, 1999. – P. 135–142. Mi­ni­mi Vil­niaus de­mok­ra­tų vei­kė­jai: V. Ab­ra­mo­vi­čius (W. Ab­ra­mo­wicz), T. Vrub­lev­skis, Ju­ze­fas Pil­sud­skis (J. Piłsud­ski), p. 140. 498. Wis­ner H. Dwa na­ro­dy li­tew­skie? – (Pod berłem Ro­ma­nowów) // Wis­ner H. Lit­wa : dzie­je państwa i na­ro­du. – Wars­za­wa, 1999. – P. 132–147. Apie T. Vrub­lev­skį, su­bū­ru­sį au­to­no­mis­tų bū­re­lį ir įstei­gu­sį Šub­rav­cų drau­gi­ją, p. 137; apie ma­so­nų lo­žę, p. 147. 499. Wis­ner H. Lit­wa Ra­dziec­ka. – (Różne bar­wy nie­pod­ległości) // Wis­ner H. Lit­wa : dzie­je państwa i na­ro­du. – Wars­za­wa, 1999. – P. 167–172. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, Vil­niaus vals­ty­bi­nio ar­chy­vo ve­dė­jas, p. 171. 500. Wis­ner H. Ta­ry­ba. – (Różne bar­wy nie­pod­ległości) // Wis­ner H. Lit­wa : dzie­je państwa i na­ro­du. – Wars­za­wa, 1999. – P. 150–167. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 157. 2000 501. Mik­nys R. Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir tau­ti­nių san­ty­kių mo­de­lis M. Röme­ rio die­no­raš­ty­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // My­ko­las Röme­ris ir šian­die­na : te­mi­nis straips­nių rin­ki­nys / su­da­ry­to­jas M. Mak­si­mai­tis. – Vil­nius, 2000. – P. 46–54. Mi­ni­mi Vil­niaus len­kų de­mok­ra­tų vei­kė­jai: T. Vrub­lev­skis, L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz), V. Ab­ra­mo­vi­čius (W. Ab­ra­mo­wicz), B. Kšy­ža­nov­skis (B. Krzyżanow­ski) ir kt., p. 48.

145

502. So­lak Z. Lis­ty Mi­chała Röme­ra do Lud­wi­ka Ab­ra­mo­wic­za z lat 1908– 1938. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Roc­znik Bib­lio­te­ki Nau­ko­wej PAU i PAN w Kra­ko­wie. – Kraków. – T. 45 (2000), p. 311–366. M. Röme­ris laiš­kuo­se L. Ab­ra­mo­vi­čiui (L. Ab­ra­mo­wicz) mi­ni T. Vrub­lev­skį, p. 312, 325, 338, 341–348, 384. 503. Sta­liū­nas D. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Po­li­ti­nės ten­den­ci­jos Lie­tu­vo­je 1905–1907 m. ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­kū­ri­mo kon­cep­ci­jos) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 2000. – T. 16 : Vi­suo­me­nė be uni­ver­si­te­to? : (aukš­to­sios mo­kyk­los at­kū­ri­mo pro­ble­ma Lie­tu­vo­je: XIX a. vidurys–XX a. pra­džia) / D. Sta­liū­nas. – P. 132–137. Dėl T. Vrub­lev­skio nuo­mo­nės, kad kiek­vie­na tau­ta ga­li steig­ti mo­kyk­las, ku­rio­se bū­tų dės­to­ma gim­tą­ja kal­ba, p. 135. 504. Sta­liū­nas D. Po­li­ti­nės ten­den­ci­jos Lie­tu­vo­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Po­li­ti­nės ten­den­ci­jos Lie­tu­vo­je 1905–1907 m. ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­kū­ri­mo kon­cep­ci­jos) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 2000. – T. 16 : Vi­suo­me­nė be uni­ver­si­te­to? : (aukš­to­sios mo­kyk­los at­kū­ri­ mo pro­ble­ma Lie­tu­vo­je: XIX a. vidurys–XX a. pra­džia) / D. Sta­liū­nas. – P. 124–129. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris ban­dė už­tik­rin­ti vi­sų Lie­tu­vos et­no­kul­tū­ri­nių gru­pių rai­dą, p. 128. 2001 505. Ne­za­bi­taus­kis A. Kul­tū­ros sar­gas. – (Jė­gos Tė­vy­nei) // Ne­za­bi­taus­kis A. Ba­sa­na­vi­čius : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2001. – P. 400–405. Apie J. Ba­sa­na­vi­čiaus 70-mečio ju­bi­lie­jų, ku­ria­me da­ly­va­vo ir len­kų var­du svei­ki­no T. Vrub­lev­skis. 506. Ro­ma­now­ski A. To­war­zyst­wo Neo-Szub­rawców. – Santr. liet. // Vil­ niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas ir Pet­ras Vi­lei­šis / su­da­ry­to­ja A. La­pins­kie­nė. – Vil­nius, 2001. – P. 166–175. Apie Vil­niaus kul­tū­ros is­to­ri­jo­je ži­no­mą XIX a. pra­džios sam­bū­rį – Ne­ošub­rav­cų drau­gi­ją, ku­rios veik­lo­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis.

146

2002 507. Kiau­pa Z. Be­gin­ning of the twen­tieth cen­tu­ry : the mo­dern Lit­hu­a­nian na­tion stri­ves to be­co­me a sta­te. – (The Birth of a New Lit­hu­a­nia un­der Oc­cu­pa­tion) // Kiau­pa Z. The his­to­ry of Lit­hu­a­nia. – Vil­nius, 2002. – P. 276–320. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – po­li­ti­nis ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, p. 298. 508. Ro­ma­now­ski A. Pols­ka oświa­ta i nau­ka w Wil­nie do­by po­zy­ty­wiz­mu. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Wil­no i świat : dzie­je śro­do­wis­ka in­te­lek­tu­al­ne­go. – Białys­tok, 2002. – T. 1, p. 153–165. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 165. 2004 509. Je­ge­le­vi­čius S. Ta­do Vrub­lev­skio po­žiū­ris į Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gą. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka. Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­ lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 23–25. 510. Kas­pe­ra­vi­čius A. Ta­do Vrub­lev­skio po­li­ti­nė veik­la ir Vil­niaus len­kų vi­suo­me­nė. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka. Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 26–29. 511. Kiau­pa Z. XX a. pra­džia : mo­der­nio­ji lie­tu­vių tau­ta sie­kia sa­vos vals­ty­ bės. – (Nau­jo­sios Lie­tu­vos už­gi­mi­mas ne­lais­vė­je) // Kiau­pa Z. Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ja. – Vil­nius, 2004. – P. 178–204. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – po­li­ti­nis ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, p. 191. 512. Mar­cin­ke­vi­čius J. Ta­do Vrub­lev­skio ry­šiai su lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­ kė­jais. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­ lio­te­ka. Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 16–22.

147

513. Ro­ma­now­ski A. Vil­nie­tiš­ka­sis „mo­der­niz­mo lau­ki­mas“ / ver­tė J. Šir­kai­ tė. – Bib­liogr. str. ga­le // XX am­žiaus pra­džios Vil­nius : mo­der­nė­jan­čios kul­tū­ros ži­di­nys = Wil­no poc­ząt­ku XX wie­ku : og­nis­ko mo­der­ni­zu­ją­cej się kul­tu­ry : [straips­nių rin­ki­nys / su­da­rė L. Lauč­kai­tė]. – Vil­nius, 2004. – P. 18–24. Apie T. Vrub­lev­skio at­kur­tą Neošubravcų drau­gi­ją, p. 22. 514. Ro­ma­now­ski A. Wi­leńskie „cze­ka­nie na mo­der­nizm“. – Bib­liogr. str. ga­le // XX am­žiaus pra­džios Vil­nius : mo­der­nė­jan­čios kul­tū­ros ži­di­nys = Wil­no poc­ząt­ku XX wie­ku : og­nis­ko mo­der­ni­zu­ją­cej się kul­tu­ry : [straips­ nių rin­ki­nys / su­da­rė L. Lauč­kai­tė]. – Vil­nius, 2004. – P. 25–32. Apie 1900 m. T. Vrub­lev­skio at­kur­tą Neošubravcų drau­gi­ją, p. 30. 515. So­lak Z. Dzien­nik. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Wśród wi­leńskich kra­jowców (la­ta 1911–1914) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 149–154. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio bu­te bu­vo sau­go­mas M. Röme­rio die­no­raš­tis, p. 152–154. 516. So­lak Z. Lit­wa w ok­re­sie prze­si­le­nia je­sie­nią 1905 r. – Bib­liogr. iš­na­šo­ se. – (U ge­ne­zy de­mok­ra­tyc­zne­go nur­tu kra­jo­wości (la­ta 1905–1910) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 59–73. Ra­šo­ma apie T. Vrub­lev­skio su­si­ra­ši­nė­ji­mą su M. Röme­riu, p. 66, 72. 517. So­lak Z. Na emig­rac­ji w Kra­ko­we. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (U ge­ne­zy de­mok­ra­tyc­zne­go nur­tu kra­jo­wości (la­ta 1905–1910) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 95–113. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio su­si­ra­ši­nė­ji­mas su M. Röme­riu, p. 99. 518. So­lak Z. „Przeg­ląd Wi­leński“ – spo­ry o kształt idei kra­jo­wej. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se. – (Wśród wi­leńskich kra­jowców (la­ta 1911–1914) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 176–207. Dėl T. Vrub­lev­skio ben­dra­dar­bia­vi­mo lei­džiant laik­raš­tį, p. 188, bei dėl jo da­ly­va­ vi­mo Dū­mos rin­ki­muo­se, p. 189, 190. 148

519. So­lak Z. W służbie spra­wy pols­kiej : (od Ba­ra­no­wicz do Szcy­pior­na, je­sień 1916–la­to 1917). – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Spra­wa li­tew­ska a spra­ wa pols­ka ...) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 318–348. Apie T. Vrub­lev­skį, pa­kvie­tu­sį M. Röme­rį į ne­ošub­rav­cų ren­gia­mą Kū­čių va­ka­rą, p. 325. 520. So­lak Z. Z po­wro­tem w Wil­nie. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (U ge­ne­zy de­ mok­ra­tyc­zne­go nur­tu kra­jo­wości (la­ta 1905–1910) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 129–148. Dėl T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nės ir po­li­ti­nės veik­los, p. 130–132, 136, 144, 145. 2005 521. Kiau­pa Z. Be­gin­ning of the twen­tieth cen­tu­ry: the mo­dern Lit­hu­a­nian na­tion stri­ves to be­co­me a sta­te. – (The Birth of a New Lit­hu­a­nia un­der Oc­cu­pa­tion) // Kiau­pa Z. The his­to­ry of Lit­hu­a­nia. – Vil­nius, 2005. – P. 208–239. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – po­li­ti­nis ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, p. 224. 2006 522. Mak­si­mai­tis M. Vil­nius, 1909–1915 me­tai. – Iliustr. – Bib­liogr. iš­na­šo­ se. – (Ke­lio Lie­tu­vai bei­eš­kant) // Mak­si­mai­tis M. My­ko­las Röme­ris – Lie­tu­vos sū­nus. – Vil­nius, 2006. – P. 76–84. Apie pa­ra­ma­so­ni­nės ne­ošub­rav­cų lo­žės su­si­rin­ki­mus ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio na­muo­se; susirinkimuose da­ly­va­vo ir M. Röme­ris, p. 79. 523. Venc­lo­va T. Ka­li­naus­kas Kon­stan­ti­nas (1838–1864). – Nuotr. – (Ca­ro prie­spau­dos ga­dy­nė : su­ki­lė­liai, dai­li­nin­kai, li­te­ra­tai ...) // Venc­lo­va T. Vil­niaus var­dai. – [Vil­nius], 2006. – P. 155. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį.

149

2008 524. Il­gie­wicz H. Ta­be­le // Il­gie­wicz H. So­cie­ta­tes Aca­de­mi­cae Vil­nen­ses : To­war­zyst­wo Przy­ja­cioł Nauk w Wil­nie (1907–1939) i je­go po­przed­ni­cy. – Wars­za­wa, 2008. – P. 469–522. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – Se­no­vės ir et­no­gra­fi­jos my­lė­to­jų drau­gi­jos na­rys, p. 470, Moks­lo ir me­no mu­zie­jaus drau­gi­jos na­rys, p. 472. 525. Il­gie­wicz H. To­war­zyst­wo Mu­zeum Nau­ki i Sztu­ki w Wil­nie (1907– 1914). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Il­gie­wicz H. So­cie­ta­tes Aca­de­mi­cae Vil­ nen­ses : To­war­zyst­wo Przy­ja­cioł Nauk w Wil­nie (1907–1939) i je­go po­przed­ni­cy. – Wars­za­wa, 2008. – P. 167–221. 1907 m. bu­vo įkur­tas Moks­lo ir me­no drau­gi­jos mu­zie­jus; ini­cia­to­riai: V. ir A. Tiš­ke­vi­čiai (W. i A. Tys­zkie­wiczowie), V. Za­hors­kis (W. Za­hors­ki), T. Vrub­lev­skis ir kt., p. 170–172, 175, 176, 179, 180, 199, 200. 526. Il­gie­wicz H. Wa­run­ki roz­wo­ju pols­kich To­war­zystw nau­ko­wych w pierw­szej połowie XX wie­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Il­gie­wicz H. So­cie­ ta­tes Aca­de­mi­cae Vil­nen­ses : To­war­zyst­wo Przy­ja­cioł Nauk w Wil­nie (1907–1939) i je­go po­przed­ni­cy. – Wars­za­wa, 2008. – P. 19–121. Mi­ni­mas Ne­ošub­rav­cų drau­gi­jos įkū­rė­jas T. Vrub­lev­skis, p. 26, 28. 527. So­lak Z. Grį­žus į Vil­nių. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Prie de­mo­kra­tinės „kra­jov­cų“ sro­vės iš­ta­kų) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­ lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 109–124. Dėl advokato T. Vrub­lev­skio vi­suo­me­ni­nės ir po­li­ti­nės veik­los, p. 110–112, 114, 122, 123. 528. So­lak Z. „Przeg­ląd Wi­leński“ – gin­čai dėl „kraš­to“ idė­jos. – Bib­liogr. iš­ na­šo­se. – (Tarp Vil­niaus „kra­jov­cų“ (1911–1914 me­tai) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 145–170. Tarp laik­raš­čio „Przeg­ląd Wi­leński“ įkū­rė­jų bei lei­dė­jų bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, p. 151, 155–156, 168.

150

2009 529. Le­wan­dow­ska S. Wil­no w ok­re­sie przed­nie­pod­ległościo­wym : spór pols­ko–­li­tew­ski o mias­to // Le­wan­dow­ska S. Wil­no 1921–1944 : cza­sy i lu­dzie. – Wars­za­wa, 2009. – P. 15–21. Dėl T. Vrub­lev­skio įkur­tos Ne­ošub­rav­cų drau­gi­jos veik­los, p. 17–18.

Kan­di­da­tas į Vals­ty­bės Dū­mą 1906 530. Ak­cja Ko­mi­te­tu Pols­kie­go. – (Wy­bo­ry) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 6 kwiet. (Nr. 76), p. 2. Apie kan­di­da­tą į Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­mus T. Vrub­lev­skį. 531. Dwaj kan­dy­da­ci // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 6 kwiet. (Nr. 76), p. 1–2. T. Vrub­lev­skio ir Š. Le­vi­no biog­ra­fi­jos. 532. Głos pra­wy­bor­cy w spra­wie Pols­ki / Pra­wy­bor­ca. – (Głosy) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 8 kwiet. (Nr. 42), p. 1. Dėl ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio kan­di­da­ta­vi­mo į Vals­ty­bės Dū­mą. 533. Len­kai prieš rin­ki­mus. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1906, lapkr. 3 (Nr. 244), p. 1. Dėl kan­di­da­tų rin­ki­mo į Vals­ty­bės Dū­mą len­kų mies­to rin­ki­mų ko­mi­te­to po­sė­dy­je; da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 534. Łopa­ciński S. Może nau­ka w las nie pójdzie // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 9 kwiet. (Nr. 43), p. 2–3. Apie rin­ki­mus į Vals­ty­bės Dū­mą; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis. 535. Odez­wa Pols­kie­go Ko­mi­te­tu Wy­borc­ze­go do wy­borców mias­ta Wil­na / Pols­ki Ko­mi­tet Wy­borc­zy w Wil­nie // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 1 kwiet. (Nr. 38), p. 7. Są­ra­šas as­me­nų, ku­rie ba­lo­ti­ruo­ja­si į Vals­ty­bės Dū­mą; tarp jų ir T. Vrub­lev­skis. 151

536. Odez­wy Pols­kie­go Ko­mi­te­tu Wy­borc­ze­go m. Wil­na / Pols­ki Ko­mi­tet Wy­borc­zy // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 7 kwiet. (Nr. 77), p. 1. Apie len­kų kan­di­da­tą T. Vrub­lev­skį. 537. Rin­ki­mai „Du­mon“ : „Ba­lan­džio 5 (18) bu­vo prieš­ren­ka­ma­sis len­kų su­si­rin­ki­mas I-ame sky­riu­je [Vil­niu­je] ...“ // Vil­niaus ži­nios. – 1906, bal. 9 (Nr. 74), p. 2. Su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 538. Römer M. Wy­bo­ry w Wil­ne // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 9 kwiet. (Nr. 43), p. 1–2. Apie kan­di­da­tų T. Vrub­lev­skio ir dr. Š. Le­vi­no po­li­ti­nes pa­žiū­ras bei jų pro­gra­mas. 539. Römer M. Wil­no wo­bec wy­borów // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 1 kwiet. (Nr. 38), p. 1. Kan­di­da­tų į Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­mus pro­gra­mos; taip pat ir T. Vrub­lev­skio. 540. Roz­mo­wa de pub­li­cis / Po­raj // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 30 mar­ca (Nr. 72), p. 1. Siū­lo­ma T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­ra į Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­mus. 541. Skir­mun­tai­tė K. Kan­dy­dat Lit­winów i nasz / S. K. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 17 mar­ca (Nr. 62), p. 1. Dėl T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mo Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­muo­se. 542. Vil­niaus mies­to at­sto­vo rin­ki­mas į Vals­ty­bės Dū­mą // Lie­tu­vos ūki­nin­ kas. – Vil­nius, 1906, bal. 27 (Nr. 19), p. 242. Len­kų tau­ty­bės žmo­nės iš­kė­lė sa­vo kan­di­da­tą – T. Vrub­lev­skį. 543. W spra­wie wy­borów do Du­my / Pra­wy­bor­ca. – (Głosy pub­lic­zności) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 8 mar­ca (Nr. 8), p. 1. T. Vrub­lev­skis iš­kė­lė sa­vo kan­di­da­tū­rą į Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­mus. 544. W spra­wie wy­borów / Ż. – (Kro­ni­ka miej­ska) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 6 kwiet. (Nr. 40), p. 3. Dėl T. Vrub­lev­skio kan­di­da­ta­vi­mo į Ru­si­jos Dū­mą.

152

545. Wy­bo­ry. W Wil­nie. Re­zul­tat wy­borów // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 11 kwiet. (Nr. 80), p. 2. Len­kų ko­mi­te­to kan­di­da­tas T. Vrub­lev­skis su­rin­ko 2200 bal­sų. 546. Wy­bo­ry na Lit­wie // Czas. – Kraków, 1906, 29 list. (Nr. 274), p. 1. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kan­di­da­tas į I Vals­ty­bės Dū­mą. 547. Wśród pols­kich „ka­detów“ // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 29 kwiet. (Nr. 95), p. 3. Apie T. Vrub­lev­skį, ku­ris ba­lo­ti­ra­vo­si į I Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą. 548. Z Lit­wy i Ru­si // Czas. – Kraków, 1906, 20 kwiet. (Nr. 91), p. 1. Pra­ne­ša­ma, kad kan­di­da­tas į I Vals­ty­bės Dū­mą T. Vrub­lev­skis laik­raš­ty­je „Ga­ze­ta Wi­leńska“ pa­skel­bė sa­vo rin­ki­mi­nės pro­gra­mos san­trau­ką. 549. Zeb­ra­nie przed­wy­borc­ze Po­laków / W. S. – (Wy­bo­ry) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 5 kwiet. (Nr. 75), p. 2. Apie len­kų tau­tos iš­kel­tą kan­di­da­tą į Ru­si­jos Dū­mą – T. Vrub­lev­skį. 550. Zgro­ma­dze­nie przed­wy­borc­ze Ros­jan. – (Wy­bo­ry) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1906, 30 mar­ca (Nr. 72), p. 1–2. Apie rin­ki­mus į I Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą; mi­ni­mas ir kan­di­da­tas T. Vrub­lev­skis. 551. „Zgro­ma­dze­nie przed­wstęp­ne pra­wy­borców Po­laków 2 cyr­kułu ...“ // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 10 kwiet. (Nr. 44), p. 2. Iš dau­ge­lio rin­ki­mi­nių apy­gar­dų na­rių li­ko S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz), Pa­vlov­skis ir T. Vrub­lev­skis. 552. „Zgro­ma­dze­nie przed­wstęp­ne pra­wy­borców pols­kich 7 cyr­kułu ...“ – (Kro­ni­ka miej­ska) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 8 kwiet. (Nr. 42), p. 2–3. Len­kų rin­ki­mų ko­mi­te­tas iš­kė­lė T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į Vals­ty­bės Dū­mą. 553. Zgro­ma­dze­nie przed­wstęp­ne wy­borców pols­kich. – (Kro­ni­ka miej­ska) // Ga­ze­ta Wi­leńska. – 1906, 5 kwiet. (Nr. 39), p. 3; 6 kwiet. (Nr. 40), p. 2–3. Dėl T. Vrub­lev­skio kandidatavimo į Vals­ty­bės Dū­mą.

153

554. Выборы в губернии : „Прис. пов. Врублевскiй на ходатайство о причисленiи его вмьесто 3-яго избирательнаго участка к 4-му, получиль удовлетворение ...“ // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 11 мартa (№ 75), р. 3. 555. К выборам в Государственную Думу в Вильнe // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 2 ноября (№ 273), р. 3. Apie T. Vrub­lev­skio kan­di­da­ta­vi­mą į Vals­ty­bės Dū­mą. 556. К выборам в Государственную Думу в Вильнe // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1906, 21 ноября (№ 289), р. 3. Len­kų tau­ty­bės rin­kė­jai bal­sa­vo už ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį. 1907 557. Dzień wy­borów : (im­pres­je) / Sylf. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 27 wrześ. (Nr. 215), p. 2. Apie III Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­mus, ku­riuo­se da­ly­va­vo S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­ cie­je­wicz) ir T. Vrub­lev­skis. 558. Jakóbo­wicz S. Nie­su­mien­na agi­tac­ja. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Litew­ski. – Wil­no, 1907, 23 wrześ. (Nr. 212), p. 2. Apie rin­ki­mų re­zul­ta­tus į III Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą. 559. Ja­sieński S. Słówko wy­jaśnie­nia. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 22 wrześ. (Nr. 211), p. 2. Apie kan­di­da­tus į III Vals­ty­bės Dū­mą T. Vrub­lev­skį ir ku­ni­gą S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz). 560. Ksi­ądz bis­kup o kan­dy­da­tach wi­leńskich / Ire­ny // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 13 wrześ. (Nr. 203), p. 1. Apie kan­di­da­tus į III Vals­ty­bės Dū­mą ku­ni­gą S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz) ir T. Vrub­lev­skį. 561. Który leps­zy? / Wy­bor­ca. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 21 wrześ. (Nr. 210), p. 2. Apie rin­ki­mus į III Vals­ty­bės Dū­mą. 154

562. Len­ku En­de­ku ga­ly­be Vil­niu­je / „V.“ // Žvaigž­dė. – She­nan­do­ah, Pa., 1907, lapkr. 22 (Nr. 47), p. 4. Apie kan­di­da­tus į III Vals­ty­bės Dū­mą S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Maciejewicz) ir T. Vrub­lev­skį. 563. Len­kų kan­di­da­tas. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, rugs. 6 (Nr. 137), p. 2–3. T. Vrub­lev­skis iš­kė­lė sa­vo kan­di­da­tū­rą į Vals­ty­bės Dū­mą. 564. Ma­jew­ski K. Jes­zcze o kan­dy­da­tach. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 22 wrześ. (Nr. 211), p. 2. Apie kan­di­da­tus į III Vals­ty­bės Dū­mą T. Vrub­lev­skį ir ku­ni­gą S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz). 565. Ma­jew­ski K. Wdzi­ęc­zność // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 21 wrześ. (Nr. 210), p. 2. Apie rin­ki­mus į III Vals­ty­bės Dū­mą. 566. Oby­wa­te­le wy­bor­cy! Posłować w Trze­ciej Du­mie Państwo­wej po­wi­ nien Ta­deusz Wróblew­ski / Ko­mi­tet. – Wil­no, 1907. – 4 p. – (Do oby­ wa­te­li wy­borców m. Wil­na). 567. Prie rin­ki­mų V[als­ty­bės] Du­mon. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, rugs. 22 (Nr. 149), p. 2. Kan­di­da­tai iš Vil­niaus – T. Vrub­lev­skis ir kun. S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz). 568. Re­zul­tat po­le­mi­ki. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 23 wrześ. (Nr. 212), p. 2. Ku­ni­go K. Ma­jev­skio (K. Ma­jew­ski) pa­si­sa­ky­mai apie kan­di­da­tus į III Vals­ty­bės Dū­mą T. Vrub­lev­skį ir S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz). 569. Rin­ki­mų pa­sek­mės Vil­niu­je. – (At­bal­siai) // Vil­niaus ži­nios. – 1907, rugs. 29 (Nr. 155), p. 2. Kan­di­da­tas kun. S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz) su­rin­ko 5701 bal­są, T. Vrub­ lev­skis ga­vo 1469 bal­sus.

155

570. Try­umf lu­du / Cz. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 30 wrześ. (Nr. 218), p. 1. Apie kan­di­da­tus į III Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz) ir T. Vrub­lev­skį. 571. Us­zyłło J., Lu­bia­niec K. Wy­jaśnie­nie. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 25 wrześ. (Nr. 213), p. 2. Pri­sta­to­ma T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­ra ir jo po­li­ti­nės pa­žiū­ros. 572. W kwest­ji wy­borów z Wil­na / M. Rut­kow­ski, K. Ma­jew­ski, K. B. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 18 wrześ. (Nr. 207), p. 2. Apie rin­ki­mus į III Vals­ty­bės Dū­mą ir kan­di­da­tus T. Vrub­lev­skį, S. Ma­cie­je­vi­čių (S. Ma­cie­je­wicz). 573. W ob­ro­nie ks. Ma­cie­je­wic­za / Ks. J. S. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 20 wrześ. (Nr. 209), p. 2. Mi­ni­mi kan­di­da­tai į III Vals­ty­bės Dū­mą S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz) ir T. Vrub­lev­skis. 574. Wy­bo­ry na Lit­wie i Ru­si // Czas. – Kraków, 1907, 15 paźdz. (Nr. 237), p. 1. Ra­šo­ma apie III Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­mus, ku­riuo­se sa­vo kan­di­da­tū­ras iš­kė­lė T. Vrub­lev­skis ir S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz). 575. Zmac­zyński A. Wo­bec zar­zutów. – (Pis­zą do nas) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 15 wrześ. (Nr. 205), p. 2. Apie T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į III Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą. 576. Воззвание польскаго демократическаго избирательнаго комитета. – (К выборaм в Гос. Думу) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 14 сент. (№ 540), р. 3. Rin­ki­mi­nis-agi­ta­ci­nis straips­nis apie T. Vrub­lev­skio ke­lia­mus klau­si­mus. 577. K выборам в Гос. Думу // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 7 сент. (№ 534), р. 3. Rug­sė­jo 5 d. bu­vo su­da­ry­tas len­kų rin­ki­mi­nis ko­mi­te­tas ir pa­siū­ly­ti 2 kan­di­da­tai – T. Vrub­lev­skis ir S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz). 156

578. Общее собрание польских участковых избирательных комитетов. – (К выборам в Гос. Думу) // Северо-западный голосъ. – Вильно, 1907, 16 сент. (№ 542), р. 3. Apie T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą. 579. „Центральный (польский) комитеть не существуеть“ // Северозападный голосъ. – Вильно, 1907, 16 сент. (№ 542), р. 3. Apie T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į Vals­ty­bės Dū­mą. 1909 580. W spra­wie za­tar­gu pols­ko–­li­tew­skie­go w Wil­nie / A. B. // Wie­dza. – Wil­no, 1909, Nr. 12, p. 369–374. Apie T. Vrub­lev­skio ir S. Ma­cie­je­vi­čiaus (S. Ma­cie­je­wicz) kan­di­da­tū­ras į III Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą. 1911 581. Vi­suo­me­niš­ka­sai pa­grin­das va­di­na­mo­jo „len­kų ir lie­tu­vių gin­čo“ / A. B. // Vi­suo­me­nė. – 1911, Nr. 1, p. 27–33. Į III Vals­ty­bės Dū­mą ba­lo­ti­ra­vo­si ku­ni­gas S. Ma­cie­je­vi­čius (S. Ma­cie­je­wicz) ir T. Vrub­lev­skis, p. 33. 1912 582. At­si­sa­ko bū­ti kan­di­da­tu. – (Kro­ni­ka) // Vil­tis. – Vil­nius, 1912, bal. 18 (Nr. 45), p. 3. T. Vrub­lev­skis at­si­sa­kė kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą į IV Vals­ty­bės Dū­mą. 583. Dzi­wo­lą­gi życio­we / Licz. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1912, 20 stycz. (Nr. 4), p. 10. Apie T. Vrub­lev­skio ir S. Ma­cie­je­vi­čiaus (S. Ma­cie­je­wicz) kan­di­da­ta­vi­mą į III Ru­si­jos Dū­mą. 584. Len­kų kan­di­da­tai Dū­mon. – (Kro­ni­ka) // Vil­tis. – Vil­nius, 1912, bal. 4 (Nr. 39), p. 3. Spau­da pa­skel­bė, jog Vil­niaus len­kai iš­kė­lė T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į Dū­mą. 157

585. Len­kų kan­di­da­tas Du­mon. – (Ži­nios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1912, bal. 7 (Nr. 41), p. 6. „Rus­ko­je slo­vo“ skel­bė, kad Vil­niaus len­kai nu­ta­rė kel­ti adv. T. Vrub­lev­skio kan­ di­da­tū­rą į IV Vals­ty­bės Dū­mą, o „Ga­ze­ta Co­dzien­na“ tai pa­nei­gė. 586. Rin­ki­mai į 4-tą V[alstybės] Du­mą. Vil­niaus len­kai. – (Ži­nios) // Lie­tu­ vos ži­nios. – Vil­nius, 1912, bal. 21 (Nr. 47), p. 2. Len­kų par­ti­ja no­rė­tų iš­kel­ti T. Vrub­lev­skio kan­di­da­tū­rą į rin­ki­mus, ta­čiau ad­vo­ ka­tas at­si­sa­kė. 587. Römer M. Zastr­zeżenia // Przeg­ląd Wi­leński. – 1912, 31 mar­ca (Nr. 14), p. 1–2. Dėl T. Vrub­lev­skio kan­di­da­ta­vi­mo į III Ru­si­jos Dū­mą. 588. Tal­ki­nin­kai / Žem­kal­nis // Vil­tis. – Vil­nius, 1912, birž. 20 (Nr. 72), p. 2–3. Kraš­tie­čių (krajovcų) or­ga­ni­za­ci­ja iš­kė­lė T. Vrub­lev­skį kan­di­da­tu į III Vals­ty­bės Dū­mą. 589. Zby­tek po­gar­dy / Licz. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1912, 17 mar­ca (Nr. 12), p. 10. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis ba­lo­ti­ra­vo­si į III Vals­ty­bės Dū­mą. 1922 590. Oświad­cze­nie // Przeg­ląd Wi­leński. – 1922, 29 wrześ. (Nr. 37/38), p. 8. Apie 26-ojo Rin­ki­mų są­ra­šo ko­mi­si­jos ko­mi­te­to na­rį T. Vrub­lev­skį. 591. Pa­reiš­ki­mas : „Vil­niaus laik­raš­čiai yra pa­skel­bę vi­suo­me­nei, jog 26-sios Rin­ki­mų apy­gar­dos ko­mi­si­jos na­riu tarp ki­tų yra pa­skir­tas ir Ta­das Vrub­ lev­skis ...“ / Ta­das Sta­nis­lo­vas Vrub­lev­skis // Gar­sas. – Vil­nius, 1922, spal. 8 (Nr. 13), p. 8.

158

1925 592. Iš Di­džio­jo Vil­niaus sei­mo is­to­ri­jos / J. S. // Vil­niaus ai­das. – 1925, spal. 4 (Nr. 91), p. 2–3. Apie pir­mą­jį vi­sos Ru­si­jos že­mie­čių ir mies­tų at­sto­vų su­va­žia­vi­mą Mask­vo­je, ku­ria­ me ap­svars­ty­ta rin­ki­mų į Vals­ty­bės Dū­mą pro­gra­ma; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis. 1926 593. Pra­sa pols­ka w Wil­nie (1905–1926) // Al­ma­nach Li­te­rac­ki / pod re­dak­ ci­ją Cz. Jan­kow­skie­go. – Wil­no, 1926. – P. 65–79. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – kan­di­da­tas į III Ru­si­jos Dū­mą; jį rė­mė dien­raš­tis „Kur­jer Li­tew­ski“, p. 67. 1953 594. Bir­žiš­ka M. Lie­tu­vos dva­ri­nin­kai, en­de­kai ir du­mos. – (Tau­ta bręs­ta di­džia­jam žy­giui) // Bir­žiš­ka M. Lie­tu­vių tau­tos ke­lias į nau­ją­jį gy­ve­nimą. – Los An­ge­les, 1953. – T. 2 : At­bun­dan­ti tau­ta – dar­bai, žy­giai ir vei­kė­jai. – P. 140–141. T. Vrub­lev­skis, gar­sus po­li­ti­nių by­lų ad­vo­ka­tas, ba­lo­ti­ra­vo­si į III Ru­si­jos Dū­mą. 1978 595. Wis­ner H. Gen­te Lit­hu­a­ni, na­tio­ne Po­lo­ni. – (Roz­droże) // Wis­ner H. Woj­na nie woj­na : szki­ce z przeszłości pols­ko–­li­tew­skiej. – Wars­za­wa, 1978. – P. 68–76. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, da­ly­va­vęs Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­muo­se, p. 74–75. 1983 596. Jur­kie­wicz J. Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si w ok­re­sie re­ak­cji po­re­wo­lu­cyj­nej. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si od końca XIX wie­ku do 1914 ro­ ku) // Jur­kie­wicz J. Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­ si w la­tach 1905–1922. – Poz­nań, 1983. – P. 62–77. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kan­di­da­tas į III Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą, p. 66. 159

1991 597. Wis­ner H. Kim jes­teś? Lit­wi­nem czy Po­la­kiem? // Wis­ner H. Lit­wa i Lit­wi­ni : szki­ce z dziejów państwa i na­ro­du. – Ols­ztyn, 1991. – P. 117–129. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis ba­lo­ti­ra­vo­si į Ru­si­jos Dū­mą, p. 127. 1993 598. Wis­ner H. Lit­wa Środ­ko­wa – Wi­leńszczyz­na // Wis­ner H. Lit­wa i Lit­ wi­ni : z przeszłości państwa i na­ro­du. – Kau­nas, 1993. – P. 148–161. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis kan­di­da­ta­vo į Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­mą, p. 156. 1994 599. Sta­liū­nas D. Rin­ki­mai į I Ru­si­jos Dū­mą Lie­tu­vo­je. – Santr. angl. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vos is­to­ri­jos met­raš­tis, 1992. – Vil­nius, 1994. – P. 45–66. Dėl T. Vrub­lev­skio kan­di­da­ta­vi­mo į I Ru­si­jos Dū­mą, p. 53–54. 1996 600. Sta­liū­nas D. Et­hno­po­li­ti­cal ten­den­cies in Lit­hu­a­nia du­ring the pe­riod 1905–1907 and the con­cep­tions of the re­vi­val of the Uni­ver­si­ty of Vil­nius. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lit­hu­a­nian his­to­ri­cal stu­dies. – [Vol.] 1 (1996), p. 97–115. T. Vrub­lev­skis – 1905 m. kan­di­da­tas į Ru­si­jos Dū­mą, p. 108. 2000 601. So­lak Z., Pro­kop P. M. Lis­ty Mi­chała Piu­sa Röme­ra (1880–1945) do Sta­nisława Giers­zyńskie­go (1879–1911) z lat 1904–1911. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ak­ta To­war­zyst­wa His­to­ryc­zno-Li­te­rac­kie­go w Pa­ryżu. – Pa­ryż. – T. 5 (2000), p. 171–232. M. Röme­rio laiš­kuo­se S. Ger­šins­kiui mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis ba­lo­ti­ra­vo­si į III Vals­ty­bės Dū­mą, p. 210.

160

2004 602. So­lak Z. Re­dak­tor i wy­daw­ca „Ga­ze­ty Wi­leńskiej“. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (U ge­ne­zy de­mok­ra­tyc­zne­go nur­tu kra­jo­wości (la­ta 1905–1910) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 73–95. Apie T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mą I Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­muo­se, p. 82. 2008 603. So­lak Z. Laik­raš­čio ,,Ga­ze­ta Wi­leńska“ re­dak­to­rius ir lei­dė­jas. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se. – (Prie de­mo­kra­tinės ,,kra­jov­cų“ sro­vės iš­ta­kų) // So­ lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 66–83. Apie T. Vrub­lev­skio da­ly­va­vi­mą I Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­muo­se, p. 82.

Kraš­tie­čių (kra­jov­cų) są­jū­džio da­ly­vis 1927 604. Nies­po­dzie­wa­ny uro­dzaj na ... kra­jowców. – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1927, 27 list. (Nr. 20), p. 8. Apie T. Vrub­lev­skį, Neošubravcų drau­gi­jos įkū­rė­ją. 1940 605. Węc­ko­wicz R. Kas yra tie Vil­niaus kraš­ti­nin­kai : Liud­vi­kas Ab­ra­ma­vi­ čius – kraš­ti­nin­kų vei­kė­jas ir pub­li­cis­tas // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1940, bal. 10 (Nr. 80), p. 4. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­mo­wicz) ben­dra­žy­gis ir nuo­šir­dus bi­čiu­lis.

161

1965 606. Mac­kie­wicz S. Spra­wa li­tew­ska też przeg­ra­na przez Piłsud­skie­go // Mac­kie­wicz S. His­to­ria Pols­ki od 11 lis­to­pa­da 1918 r. do 5 lip­ca 1945 r. – Lon­don, [1965]. – P. 151–168. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, kaip kraš­tie­čių (krajovcų) vi­suo­me­ni­nės-po­li­ti­nės sro­vės at­sto­vas, p. 154. 1988 607. Bar­dach J. Kra­jow­cy, fe­de­ra­liści, in­kor­po­rac­jo­niści. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Bar­dach J. O daw­nej i nie­daw­nej Lit­wie. – Poz­nań, 1988. – P. 260–279. Apie po­li­ti­nes pa­žiū­ras ir kraš­tie­čių (krajovcų) veik­lą, p. 261, 267, 277. 608. Bar­dach J. Kra­jow­cy i pa­trio­tyzm kra­jo­wy. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (O świa­do­mości na­ro­do­wej Po­laków na Lit­we i Białoru­si w XIX–XX wie­ku) // Bar­dach J. O daw­nej i nie­daw­nej Lit­wie. – Poz­nań, 1988. – P. 217–231. Apie T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nes pa­žiū­ras ir kraš­tie­čių (krajovcų) veik­lą, p. 221– 224, 226. 1991 609. Ja­go­da H. W krę­gu kra­jowców pols­kich // Więź. – Wars­za­wa, 1991, Nr. 10, p. 98–108. Apie T. Vrub­lev­skio veik­lą Vil­niaus kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­dy­je. 1992 610. Mac­kie­wicz S. Spra­wa li­tew­ska też przeg­ra­na przez Piłsud­skie­go // Mac­kie­wicz S. His­to­ria Pols­ki od 11 lis­to­pa­da 1918 r. do 17 września 1939 r. – Lon­don, 1992. – P. 151–159. Mi­ni­mi kraš­tie­čių (krajovcų) vi­suo­me­ni­nės-po­li­ti­nės sro­vės at­sto­vai T. Vrub­lev­skis ir L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz).

162

1994 611. Sta­liū­nas D. Tvir­tai ti­kė­jęs vie­nin­gos eu­ro­pie­tiš­ko­sios kul­tū­ros at­ei­tim : Ta­deus­zo Wróblew­skio idė­ji­nės-po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­ja. – Nuotr. – Bib­liogr. str. ga­le // Kul­tū­ros ba­rai. – 1994, Nr. 4, p. 55–58. 1995 612. Mik­nys R. Tau­ti­niai-­po­li­ti­niai LDP veik­los as­pek­tai. – Santr. lenk., pranc. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­ja 1906–1915 me­tais) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1995. – T. 10 : Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­ja 1902–1915 me­tais / R. Mik­nys. – P. 142–167. Mi­ni­mi LDP ry­šiai su kraš­tie­čių (krajovcų) ly­de­riais, taip pat ir T. Vrub­lev­skiu, p. 148. 1996 613. Alek­san­dra­vi­čius E., Ku­la­kaus­kas A. Šiuo­lai­ki­nės len­kų is­to­riog­ra­ fi­jos ten­den­ci­jos. – (XIX am­žiaus ty­ri­nė­ji­mų ap­žval­ga) // Alek­san­dra­vi­čius E., Ku­la­kaus­kas A. Ca­rų val­džio­je : XIX am­žiaus Lie­tu­va. – Vil­nius, 1996. – P. 44–47. Ra­šo­ma apie kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­džio na­rio T. Vrub­lev­skio veik­lą ir pa­žiū­ras, p. 45. 614. Mik­nys R. My­ko­lo Röme­rio Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kon­cep­ci­ja ir pa­stan­gos ją įgy­ven­din­ti 1911–1919 me­tais. – Santr. lenk., p. 260–261, vok., p. 275–276, angl., p. 290–291. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 88–113. Dėl M. Röme­rio ben­dra­dar­bia­vi­mo su len­kų de­mok­ra­tų kraš­tie­čių (krajovcų) na­ riais L. Ab­ra­mo­vi­čiu­mi (L. Ab­ra­mo­wicz), V. Ab­ra­mo­vi­čiu­mi (W. Ab­ra­mo­wicz), T. Vrub­lev­skiu ir kt., p. 91.

163

615. Sta­liū­nas D. „Tru­pu­tį len­kas, tru­pu­tį vo­kie­tis, tru­pu­tį lie­tu­vis, o vi­sų pir­ma ka­ta­li­kas ...“ : Vil­niaus vys­ku­pas Ed­war­das von der Rop­pas tarp et­ni­nių, pi­lie­ti­nių ir kon­fe­si­nių ver­ty­bių. – Santr. lenk., p. 464–465, angl., p. 478, vok., p. 494. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 8 : As­muo: tarp tau­tos ir vals­ty­bės. – P. 291–299. Dėl E. Rop­po (E. von der Ropp) ben­dra­dar­bia­vi­mo su T. Vrub­lev­skiu, p. 299. 616. Мiкнiс P. Лiтва i Беларусь : супольная аўтаномiя / [iš lie­tu­vių k. ver­tė] M. Сabiч. – Nuotr. // Беларуская мiнуўшчына. – Мiнск, 1996, № 3, p. 5–7. Kraš­tie­čių (kra­jov­cų) drau­gi­jos, ku­riai pri­klau­sė ir T. Vrub­lev­skis, po­žiū­ris į Lie­ tu­vos au­to­no­mi­ją. 1997 617. Mik­nys R. Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kon­cep­ci­jos is­to­ri­niai ge­o­po­li­ti­niai as­pek­tai. Te­ori­ja ir prak­ti­ka. – Bibliogr. str. gale. – (Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­ mas ir mo­der­nios vi­suo­me­nės rai­da) // My­ko­lo Röme­rio moks­las apie vals­ty­bę. – Vil­nius, 1997. – P. 27–81. Ra­šo­ma apie T. Vrub­lev­skį kaip pa­ra­ma­so­ni­nės Ne­ošub­rav­cų drau­gi­jos na­rį, p. 30, 36, bei kaip apie len­kų de­mok­ra­tų kraš­tie­čių (krajovcų) ben­dra­min­tį, p. 65, 66. 1998 618. Sa­wic­ki J. Lit­wa w kon­cep­cjach Mi­chała Röme­ra ok­re­su woj­ny. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Sa­wic­ki J. Mi­chał Römer a pro­ble­my na­ro­do­wościo­we na zie­miach byłego Wiel­kie­go Ksi­ęst­wa Li­tew­skie­go. – To­ruń, 1998. – P. 92–112. Mi­ni­mi kraš­tie­čių (krajovcų) ly­de­riai T. Vrub­lev­skis ir L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ ra­mo­wicz), p. 112. 619. Sa­wic­ki J. Od „dwus­zczeb­lo­wości“ do „dwois­tości“ li­tew­sko–­pols­kiej : prze­mia­ny świa­do­mości na­ro­do­wej Mi­chała Röme­ra. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Sa­wic­ki J. Mi­chał Römer a pro­ble­my na­ro­do­wościo­we na zie­miach byłego Wiel­kie­go Ksi­ęst­wa Li­tew­skie­go. – To­ruń, 1998. – P. 135–145. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis kaip kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­džio na­rys, p. 145. 164

620. Sa­wic­ki J. W Wil­nie „kra­jowców“. – Bibliogr. išnašose. – (Rys życia Mi­chała Röme­ra) // Sa­wic­ki J. Mi­chał Römer a pro­ble­my na­ro­do­wościo­we na zie­miach byłego Wiel­kie­go Ksi­ęst­wa Li­tew­skie­go. – To­ruń, 1998. – P. 16–27. 1999 621. Bar­dach J. Wie­los­zczeb­lo­wa świa­do­mość na­ro­do­wa na zie­miach li­ tew­sko–­rus­kich Rzec­zy­pos­po­li­tej w XVII–XX wie­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kra­jo­wość – tra­dyc­je zgo­dy na­rodów w do­bie na­cio­na­liz­mu : ma­te­riały z mi­ę­dzy­na­ro­do­wej kon­fe­renc­ji nau­ko­wej w Ins­ty­tu­cie His­to­ rii UAM w Poz­na­niu (11–12 ma­ja 1998) / pod red. J. Jur­kie­wic­za. – Poz­ nań, 1999. – P. 11–34. Ap­ta­ria­mos T. Vrub­lev­skio ir ki­tų Vil­niaus kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­džio na­rių pa­stan­gos su­švel­nin­ti lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių san­ty­kius, p. 31. 622. Mik­nys R. Mi­chał Römer i kra­jow­cy o kon­cep­cji państwo­wości Lit­wy w la­tach 1922–1940. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kra­jo­wość – tra­dyc­je zgo­dy na­rodów w do­bie na­cio­na­liz­mu : ma­te­riały z mi­ę­dzy­na­ro­do­wej kon­fe­ renc­ji nau­ko­wej w Ins­ty­tu­cie His­to­rii UAM w Poz­na­niu (11–12 ma­ja 1998) / pod red. J. Jur­kie­wic­za. – Poz­nań, 1999. – P. 87–97. Apie T. Vrub­lev­skio veik­lą kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­dy­je, p. 90–92. 623. Sa­wic­ki J. „Kra­jov­cų“ Vil­niu­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (My­ko­lo Röme­ rio gy­ve­ni­mo ke­lias) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­ gaikš­tys­tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 23–35. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­džio na­rys, p. 26–27. 624. Sa­wic­ki J. Lie­tu­va ka­ro me­to My­ko­lo Röme­rio kon­cep­ci­jo­se. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se. – (My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios LDK že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­ tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­wic­ki. – P. 110–134. Mi­ni­mi kraš­tie­čių (krajovcų) ly­de­riai T. Vrub­lev­skis ir L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ ra­mo­wicz), p. 133.

165

2001 625. Vi­liū­nas G. Li­te­ra­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas oku­puo­ta­me Vil­niu­je. – At­spau­ das iš: Vi­liū­nas G. Li­te­ra­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas Ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je (1918–1940). Vil­nius, 1998, p. 109–121 // Vil­niaus mies­to is­to­ri­jos skai­ ti­niai / su­da­rė: E. Ma­ne­lis, R. Sa­ma­vi­čius. – Vil­nius, 2001. – P. 597–603. Apie kraš­tie­čių (krajovcų) po­li­ti­nę gru­puo­tę, ku­riai pri­klau­sė ir T. Vrub­lev­skis, p. 597–598. 2004 626. Mik­nys R. Ce­chy kon­cep­cji na­ro­du, społec­zeństwa i państwa w śro­ do­wis­ku in­te­lek­tu­al­nym Wil­na poc­ząt­ku XX wie­ku / tłumac­zyła J. Ta­bor. – Bib­liogr. str. ga­le // XX am­žiaus pra­džios Vil­nius : mo­der­nė­jan­ čios kul­tū­ros ži­di­nys = Wil­no poc­ząt­ku XX wie­ku : og­nis­ko mo­der­ni­zu­ ją­cej się kul­tu­ry : [straips­nių rin­ki­nys / su­da­rė L. Lauč­kai­tė]. – Vil­nius, 2004. – P. 197–204. Apie kraš­tie­čius (krajovcus) T. Vrub­lev­skį, L. Ab­ra­mo­vi­čių (L. Ab­ra­mo­wicz), B. Kšy­ža­nov­skį (B. Krzyżanow­ski) ir kt., p. 200. 627. Mik­nys R. Tau­tos, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės sam­pra­tos ypa­tu­mai Vil­ niaus in­te­lek­ti­nė­je ap­lin­ko­je XX a. pra­džio­je. – Bib­liogr. str. ga­le // XX am­žiaus pra­džios Vil­nius : mo­der­nė­jan­čios kul­tū­ros ži­di­nys = Wil­no poc­ząt­ku XX wie­ku : og­nis­ko mo­der­ni­zu­ją­cej się kul­tu­ry : [straips­nių rin­ki­nys / su­da­rė L. Lauč­kai­tė]. – Vil­nius, 2004. – P. 189–196. Apie kraš­tie­čių (krajovcų) de­mok­ra­tų – T. Vrub­lev­skio, L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­mo­wicz), B. Kšy­ža­nov­skio (B. Krzyżanow­ski) ir kt. – idė­jas ir veik­lą, p. 192. 2008 628. Mik­nys R. Is­to­ri­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos kū­ri­mo­si ir veik­los iki 1915 me­tų kon­teks­tas. – Santr. angl. – Bib­liogr. str. ga­le // Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas : drau­gi­jų reikš­mė, 1900–1945. – Vil­nius, 2008. – P. 12–24. Apie de­mok­ra­tų ir so­cial­de­mok­ra­tų ry­šius su kraš­tie­čiais (krajovcais), ku­rie 1906– 1914 m. ban­dė bur­tis į at­ski­rą vi­suo­me­ni­nę ir po­li­ti­nę sro­vę; mi­ni­mas ir ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 18. 166

629. Mik­nys R. Ma­ria­nas Zdzie­chow­skis ir „kra­jov­ci­nė“ idė­ja. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­jos met­raš­ tis. – T. 31 (2008), p. 227–239. Mi­ni­mi kraš­tie­čiai (krajovcai) L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz), M. Röme­ris, T. Vrub­lev­skis ir kt., p. 227, 229.

Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos na­rys 1921 630. Aukšt[ie­ji] moks­lo kur­sai // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1921, ko­vo 12 (Nr. 54), p. 3. Dėl Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos or­ga­ni­zuo­ja­mų aukš­tų­jų moks­lo kur­sų, ku­riuo­se pa­skai­tas skai­tė dr. P. Au­gus­tai­tis, dr. J. Ba­sa­na­vi­čius, M. Bir­žiš­ka, T. Vrub­lev­skis ir kt. 631. Li­tew­skie kur­sa nau­ko­we // Straż Lit­wy. – Wil­no, 1921, 6 mar­ca (Nr. 37), p. 1; 8 mar­ca (Nr. 38), p. 1; 9 mar­ca (Nr. 39), p. 1; 13 mar­ca (Nr. 43), p. 1. Apie 1921 m. ko­vo 6–9 d. vy­ku­sius kur­sus, ku­riuo­se pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba skai­tė ir T. Vrub­lev­skis. 632. Z li­tew­skich kursów nau­ko­wych. – (Kro­ni­ka) // Straż Lit­wy. – Wil­no, 1921, 17 mar­ca (Nr. 46), p. 4. Apie moks­lo kur­sus, ku­riuo­se pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba skai­tė ir T. Vrub­lev­skis. 1922 633. Lie­tu­vos [!Lie­tu­vių] moks­lo drau­gi­jos XVI vi­suo­ti­no su­si­rin­ki­mo Vil­ niu­je gruo­džio 26–27 d. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos sa­lė­je die­no­tvarkė / M. drau­gi­jos ko­mi­te­tas // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1922, gruod. 24 (Nr. 50), p. 1. Pra­ne­ša­ma apie po­sė­dį, įvy­ku­sį gruo­džio 27 d., ku­ria­me pra­ne­ši­mą („Apie se­nes­ nių­jų lai­kų Vil­nių“) len­kų kal­ba skai­tė T. Vrub­lev­skis.

167

1923 634. Me­ti­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mas // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­ nius, 1923, saus. 13 (Nr. 5), p. 2. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skio len­kų kal­ba per­skai­ty­tą pra­ne­ši­mą „Apie se­nes­ nių­jų lai­kų Vil­nių“. 1925 635. 20 me­tų su­kak­tu­vės. – (Lie­tu­vo­je) // Lie­tu­vos ke­lias. – [Vil­nius], 1925, geg. 22 (Nr. 21), p. 8. Su­si­rin­ki­me, skir­ta­me J. Ba­sa­na­vi­čiaus su­grį­ži­mui iš Bul­ga­ri­jos, T. Vrub­lev­skis skai­tė pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba apie lie­tu­vių spau­dos už­drau­di­mą. 636. 20-to le­cie pra­sy li­tew­skiej. – (U Lit­winów) // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 5 czerw. (Nr. 125), p. 3. 1925 m. ge­gu­žės 17 d. bu­vo šven­čia­mas 20-asis lie­tu­vy­bės Vil­niu­je ju­bi­lie­jus, ku­ria­me da­ly­va­vo J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­ wicz) ir kt. 637. Lie­tu­vių spau­dos 20 m. su­kak­tu­vės Vil­niu­je // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­ nas, 1925, geg. 28 (Nr. 117), p. 1. Me­ce­na­tas T. Vrub­lev­skis skai­tė pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą. 638. Lie­tu­vių spau­dos 20 m. su­kak­tu­vės Vil­niu­je. – (Vil­niaus kraš­tas) // Lie­ tu­vos ūki­nin­kas. – Kau­nas, 1925, geg. 31–birž. 6 (Nr. 22), p. 8. T. Vrub­lev­skis len­kiš­kai skai­tė pa­skai­tą apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą. 639. Pa­skai­tos. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ai­das. – 1925, geg. 14 (Nr. 55), p. 4; geg. 16 (Nr. 56), p. 4; geg. 19 (Nr. 57), p. 4. Apie Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos val­dy­bos or­ga­ni­zuo­ja­mas pa­skai­tas, ku­rių me­tu T. Vrub­lev­skis skai­tė pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą.

168

640. Pa­skai­tos. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ai­das. – 1925, geg. 7 (Nr. 52), p. 4. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja ren­gė pa­skai­tas apie spau­dos vys­ty­mą­si Vil­niu­je XVI a. ir lie­tu­vių spau­dos pa­dė­tį XIX a.; pra­ne­ši­mus skai­tė ir T. Vrub­lev­skis. 641. Z Li­tew­skie­go T-wa Nau­ko­we­go. – (Kro­ni­ka) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 31 ma­ja (Nr. 9), p. 8. Apie Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jo­je skai­ty­tus J. Ba­sa­na­vi­čiaus (lie­tu­viš­kai), T. Vrub­ lev­skio (len­kiš­kai), L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­mo­wicz; len­kiš­kai) pra­ne­ši­mus. 642. Z życia Li­tew­skie­go T-wa Nau­ko­we­go : „Sta­ra­niem Li­tew­skie­go To­ war­zyst­wa Nau­ko­we­go, dnia 17 ma­ja ...“ – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1925, 24 ma­ja (Nr. 10), p. 8. Apie dr. J. Ba­sa­na­vi­čiaus, T. Vrub­lev­skio ir L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­mo­wicz) per­skai­ty­tus pra­ne­ši­mus. 1930 643. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 202. 1922 m. gruo­džio 27 d. Vil­niu­je vi­suo­ti­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­ mas iš­rin­ko ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį gar­bės na­riu. 644. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 26–27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 201. Apie 1922 m. gruo­džio 26–27 d. Vil­niu­je įvy­ku­sį vi­suo­ti­nį Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me pra­ne­ši­mus skai­tė J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis (len­ kiš­kai), kun. P. Krau­ja­lis ir kt. 645. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Gruo­džio mėn. 28–29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 100. Gruo­džio 28–29 d. Vil­niu­je įvy­ko XIV vi­suo­ti­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gijos su­si­rin­ki­mas, ku­rio me­tu pra­ne­ši­mus skai­tė J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, kun. M. Rei­nys ir kt. 169

646. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 17 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 324. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja Vil­niu­je pa­žy­mė­jo lie­tu­vių spau­dos 20-ies me­tų su­kak­ tu­ves, ku­rių me­tu pra­ne­ši­mą apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą len­kiš­kai skai­tė T. Vrub­lev­skis. 647. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ko­vo mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 107. Vil­niu­je pra­si­dė­jo Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos III aukš­tie­ji moks­lo kur­sai, ku­riuo­se pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba skai­tė T. Vrub­lev­skis. 648. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 23–25 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 137. Apie XV vi­suo­ti­nį Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me pra­ne­ši­mus skai­tė dr. J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, kun. M. Rei­nys ir kt. 1935 649. Al­sei­ka D. Pir­mo­jo lai­ko­tar­pio kul­tū­ri­nis dar­bas. – (Lai­ki­no­jo Vil­niaus lie­tu­vių ko­mi­te­to vei­ki­mo is­to­ri­nė ap­žval­ga. 1. Pir­ma­sis lai­ko­tar­pis, 1919–1922 me­tai) // Al­sei­ka D. Vil­niaus kraš­to lie­tu­vių gy­ve­ni­mas, 1919–1934. – Vil­nius, 1935. – P. 76–78. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja or­ga­ni­za­vo Aukš­tuo­sius moks­lo kur­sus, ku­riuo­se pa­skai­ tas skai­tė T. Vrub­lev­skis ir ki­ti gar­sūs in­te­li­gen­ti­jos at­sto­vai, p. 76 1972 650. Aukš­tie­ji moks­lo kur­sai Vil­niu­je. – (Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­kū­ri­mo klau­si­mas, 1832–1919) // Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, 1579–1803–1922 / re­da­ga­vo P. Če­pė­nas. – Chi­ca­go, Ill., 1972. – P. 145. Aukš­tų­jų moks­lo kur­sų dės­ty­to­ju bu­vo ir T. Vrub­lev­skis (pa­skai­tas skai­tė len­kų kal­ba).

170

1975 651. Jur­gi­nis J. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja // Iš lie­tu­vių kul­tū­ros is­to­ri­jos. – Vil­nius, 1975. – T. 8 : Moks­lo, kul­tū­ros ir švie­ti­mo drau­gi­jos. – P. 37–117. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris skai­tė pa­skai­tą apie se­no­jo Vil­niaus to­po­gra­fiją, p. 113. 1978 652. Pu­zi­nas J. Dr. Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius – Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos stei­gė­jas ir ug­dy­to­jas // Ai­dai. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1978, Nr. 4, p. 141–145; Nr. 5, p. 213–222. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jo­je 1907–1932 m. bu­vo 11 gar­bės na­rių, tarp ku­rių ir T. Vrub­lev­skis, p. 145. 1985 653. Pet­raus­kie­nė I. Vil­niaus moks­lo ir me­no mu­zie­jus : [straips­nių rin­ki­ nys]. – Santr. rus., p. 92. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – Vil­nius, 1985. – [Kn.] 7, p. 42–49. Apie 1907 m. įkur­tą Vil­niaus moks­lo ir me­no mu­zie­jų ir drau­gi­ją, ku­rios nuo­sta­ tų pro­jek­tą su­da­rė tei­si­nin­kas T. Vrub­lev­skis. 1992 654. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 202. 1922 m. gruo­džio 27 d. Vil­niu­je vi­suo­ti­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­ mas iš­rin­ko ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį gar­bės na­riu. 655. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Gruo­džio mėn. 26–27 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 201. Apie 1922 m. gruo­džio 26–27 d. Vil­niu­je įvy­ku­sį XV vi­suo­ti­nį Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba skai­tė ir T. Vrub­lev­skis.

171

656. Bir­žiš­ka M. 1920 me­tai. Gruo­džio mėn. 28–29 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 100. Gruo­džio 28–29 d. Vil­niu­je įvy­ko XIV vi­suo­ti­nis Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me pra­ne­ši­mus skai­tė J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, kun. M. Rei­nys ir kt. 657. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 17 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 324. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja pa­žy­mė­jo lie­tu­vių spau­dos 20-ies me­tų su­kak­tu­ves, ku­rių me­tu pra­ne­ši­mą apie lie­tu­vių spau­dos drau­di­mą len­kų kal­ba skai­tė T. Vrub­lev­skis. 658. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ko­vo mėn. 7 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 107. Vil­niu­je pra­si­dė­jo Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos III aukš­tie­ji moks­lo kur­sai, ku­riuo­se pra­ne­ši­mą len­kų kal­ba skai­tė ir T. Vrub­lev­skis. 659. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 23–25 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 137. Apie XV vi­suo­ti­nį Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me pra­ne­ši­mus skai­tė dr. J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, kun. M. Rei­nys ir kt. 1998 660. Se­sels­ky­tė A. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja tar­pu­ka­riu. – Bib­liogr. str. ga­le // Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas, 1900–1940. – Vil­nius, 1998. – P. 123–129. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris 1919 m. Aukš­tų­jų moks­lų kur­suo­se len­kų kal­ba skai­tė pra­ne­ši­mą „Apie se­no­jo Vil­niaus to­po­gra­fiją“, p. 125. 1999 661. Ro­ma­now­ski A. Nau­ka, oświa­ta, sport // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ ka Wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. 63–74. Apie 1907 m. va­sa­rį įkur­tą Moks­lo ir me­no drau­gi­jos mu­zie­jų, ku­riam sta­tu­ tą pa­ren­gė T. Vrub­lev­skis, o ba­lan­džio mėnesį jis bu­vo iš­rink­tas val­dy­bos na­riu, p. 67, 68, 71.

172

2007 662. Ju­ze­fo­vi­čius R. Lie­tu­vos [!Lie­tu­vių] moks­lo drau­gi­jos na­riai // Ju­ze­fo­ vi­čius R. Lie­tu­vos hu­ma­ni­ta­rų moks­lo or­ga­ni­za­ci­jos (1918–1940). – Vil­ nius, 2007. – P. 221–260. T. Vrub­lev­skis bu­vo iš­rink­tas gar­bės na­riu, p. 221, bei tik­ruo­ju na­riu, p. 259.

Ma­so­nų lo­žės na­rys 1959 663. Ma­so­nai / V. Trp. // Lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­ja. – Bos­ton, Mass., 1959. – T. 17 : M–Maurais. – P. 466–469. 1965 664. Mac­kie­wicz S. Aby do te­go już nie wra­cać // Mac­kie­wicz S. His­to­ria Pols­ki od 11 lis­to­pa­da 1918 r. do 5 lip­ca 1945 r. – Lon­don, [1965]. – P. 33–38. Apie Vil­niaus ma­so­nų lo­žę, ku­rios na­riu bu­vo ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 36. 1967 665. Hass L. Działal­ność wol­no­mu­larst­wa pols­kie­go w la­tach 1908–1915 : (w re­lac­ji pa­mi­ęt­ni­kars­kiej M. Ma­li­now­skie­go). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kwar­tal­nik His­to­ryc­zny. – Wars­za­wa. – Rocz. 74, z. 4 (1967), p. 1045– 1063. Apie ma­so­nų lo­žės, ku­riai pri­klau­sė ir T. Vrub­lev­skis, veik­lą. 1978 666. Hass L. Za­sa­dy a po­li­ty­ka 1910–1918. – Iliustr. – Faks. – Bib­liogr. iš­na­ šo­se. – (Wol­no­mu­larst­wo na zie­miach pols­kich) // Ar­gu­men­ty. – Wars­za­wa, 1978, 25 mar­ca (Nr. 12), p. 11–12. Apie Vil­niaus ma­so­nų lo­žės, ku­rios na­riu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, veik­lą. 173

1979 667. Hass L. Wol­no­mu­larst­wo na zie­miach pols­kich. – Iliustr. // Ar­gu­men­ ty. – Wars­za­wa, 1979, 25 lut. (Nr. 8), p. 4–5. Apie Vil­niaus ma­so­nų lo­žę, ku­rios veik­lo­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 668. Hass L. Wol­ność, równość, bra­terst­wo. – Iliustr. – Faks. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Wol­no­mu­larst­wo na zie­miach pols­kich) // Ar­gu­men­ty. – Wars­za­wa, 1979, 18 mar­ca (Nr. 11), p. 10–11. Apie Vil­niaus ma­so­nų lo­žės, ku­rios na­riu bu­vo T. Vrub­lev­skis, veik­lą. 1984 669. Chajn L. „Loże w do­li­nie nad­wiślańskiej“. – (Wnie­sie­nie światła) // Chajn L. Pols­kie wol­no­mu­larst­wo, 1920–1938. – Wars­za­wa, 1984. – P. 136–194. Ra­šo­ma apie įvai­rių lo­žių kū­ri­mą­si; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 168. 670. Chajn L. U pro­gu stu­le­cia. – (W głębi zie­mi) // Chajn L. Pols­kie wol­no­ mu­larst­wo, 1920–1938. – Wars­za­wa, 1984. – P. 87–110. Ma­so­nų lo­žės Vil­niu­je na­rių są­ra­šas; tarp jų ir T. Vrub­lev­skis, p. 99. 671. Hass L. Suk­ce­sy wśród wstrząsów i walk (1905–1914). – Bib­liogr. iš­ na­šo­se // Hass L. Am­bic­je, ra­chu­by, rzec­zy­wis­tość : wol­no­mu­larst­wo w Eu­ro­pie Środ­ko­wo-Wschod­niej, 1905–1928. – Wars­za­wa, 1984. – P. 15–94. Ra­šo­ma apie ma­so­nų lo­žės su­si­kū­ri­mą ir veik­lą, ku­rio­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis, p. 65, 84, 87. 672. Hass L. W wal­ce o no­wy kształt Eu­ro­py Środ­ko­wo-Wschod­niej (1918– 1923). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Hass L. Am­bic­je, ra­chu­by, rzec­zy­wis­tość : wol­no­mu­larst­wo w Eu­ro­pie Środ­ko­wo-Wschod­niej, 1905–1928. – Wars­za­wa, 1984. – P. 156–253. Ra­šo­ma apie Vil­niu­je vei­ku­sią ma­so­nų lo­žę, ku­rios veik­lo­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­ lev­skis, p. 232.

174

673. Hass L. Za­sa­dy i prak­ty­ka. La­ta I woj­ny świa­to­wej (1914–1918). – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Hass L. Am­bic­je, ra­chu­by, rzec­zy­wis­tość : wol­no­mu­ larst­wo w Eu­ro­pie Środ­ko­wo-Wschod­niej, 1905–1928. – Wars­za­wa, 1984. – P. 95–155. Dėl ma­so­nų lo­žės veik­los po­li­ti­kos sri­ty­je; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 114. 1990 674. Ei­din­tas A. Ma­so­nai Lie­tu­vo­je. – Iliustr. // Gim­ta­sis kraš­tas. – 1990, rugs. 20–26 (Nr. 38), p. 1, 7. Apie T. Vrub­lev­skį – ma­so­nų lo­žės na­rį. 1992 675. Mac­kie­wicz S. Aby do te­go już nie wra­cać // Mac­kie­wicz S. His­to­ria Pols­ki od 11 lis­to­pa­da 1918 r. do 17 września 1939 r. – Lon­don, 1992. – P. 33–38. Apie Vil­niaus ma­so­nų lo­žės, ku­rios na­riu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, įkū­ri­mą, p. 36. 1995 676. So­lak Z. Mi­chał Römer i ma­so­ne­ria wi­leńska (1911–1915) w świet­ le je­go dzien­ni­ka. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Stu­dia bib­lio­ graficzno-bib­lio­lo­gic­zne : pra­ca zbio­ro­wa dla uc­zcze­nia 45-le­cia pra­cy nau­ko­wej pro­fe­so­ra Wiesława Bieńkow­skie­go / pod re­dak­cją M. Kocójo­wej. – Kraków, 1995. – P. 267–279. 1996 677. Hass L. Ma­so­ne­ria Pols­ka XX wie­ku : lo­sy, łoże, lu­dzie. – Wars­za­wa, 1996. – P. 41, 42, 47. Apie T. Vrub­lev­skį – ma­so­nų lo­žės na­rį.

175

678. Lo­pa­ta R. Kaip­gi iš tik­rų­jų bu­vo Vil­niu­je. – Santr. angl. – Bib­liogr.: p. 192–195. – (Di­džio­sios Lie­tu­vos kon­tū­rai) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 9 : Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo rai­da 1914–1918 me­tais / R. Lo­pa­ta. – P. 70–83. Apie lie­tu­vių, len­kų, žy­dų, baltarusių so­cia­lis­ti­nės ir de­mo­kra­tinės pa­krai­pos vei­kė­jų ben­dra­dar­bia­vi­mą stei­giant vi­sų tau­tų ma­so­nų lo­žę, ku­rios nariu buvo ir T. Vrub­lev­skis, p. 73. 679. So­lak Z. Mi­chal Römer i ma­so­ne­ria wi­leńska (1911–1915). – Santr. lenk., p. 257, vok., p. 272, angl., p. 287. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 35–45. Apie ma­so­nų lo­žę Vil­niu­je, ku­rios na­riu bu­vo ir T. Vrub­lev­skis, p. 40–41. 1997 680. Sa­wic­ki J. Z dziejów „Wiel­kie­go wscho­du Lit­wy“. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Przeg­ląd Wschod­ni. – Wars­za­wa. – T. 4, z. 2 (1997), p. 443–448. Ra­šo­ma apie ma­so­nų lo­žių kū­ri­mą­si Vil­niu­je; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis. 2004 681. Mik­nys R. Ma­so­ne­ri­jos ku­lu­a­ruo­se. Ieš­kant Vil­niaus klau­si­mo spren­ di­mų. – Iliustr. – Santr. angl. – Bib­liogr. str. ga­le // Dar­bai ir die­nos. – Kau­nas, 2004. – T. 40 : Grum­ty­nės dėl Vil­niaus kraš­to 1919–1923 me­ tais : lie­tu­vių ir len­kų is­to­ri­kų svars­ty­mai. – P. 201–212. Apie ma­so­nų lo­žės, ku­rios na­riu bu­vo T. Vrub­lev­skis, veik­lą Lie­tu­vo­je. 682. So­lak Z. Wśród adeptów sym­bo­lic­znej kiel­ni. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Wśród wi­leńskich kra­jowców (1911–1914) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 161–172. Apie T. Vrub­lev­skį, ma­so­nų lo­žės na­rį.

176

2008 683. Kas­ta­naus­kai­tė L. Ma­so­nai XX a. pra­džios re­vo­liu­ci­nė­se per­tvar­kose. – Iliustr. // Kas­ta­naus­kai­tė L. Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ja ma­so­nų ir pa­ra­ma­so­niš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se (1918–1940) : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2008. – P. 13–29. T. Vrub­lev­skis mi­ni­mas tarp XX a. pir­mo­sios pu­sės Lie­tu­vos ma­so­nų, p. 19. 684. Kas­ta­naus­kai­tė L. Ro­ta­ry. – Iliustr. – (Pa­ra­ma­so­niš­kie­ji in­ter­na­cio­na­lai Lie­tu­vo­je ir jų sva­jo­nių ša­lys) // Kas­ta­naus­kai­tė L. Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ja ma­so­nų ir pa­ra­ma­so­niš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se (1918–1940) : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2008. – P. 30–39. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 38. 685. Kas­ta­naus­kai­tė L. Vi­du­ri­nė Lie­tu­va. – Iliustr. – (Pa­ra­ma­so­niš­kie­ji in­ter­ na­cio­na­lai Lie­tu­vo­je ir jų sva­jo­nių ša­lys) // Kas­ta­naus­kai­tė L. Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ja ma­so­nų ir pa­ra­ma­so­niš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se (1918–1940) : mo­nog­ra­fi­ja. – Vil­nius, 2008. – P. 133–143. Mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 135, 139, 140. 686. So­lak Z. Tarp sim­bo­li­nės men­tės ša­li­nin­kų. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Tarp Vil­niaus „kra­jov­cų“ (1911–1914 me­tai) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­ tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­ nius, 2008. – P. 134–142. Apie T. Vrub­lev­skį kaip ma­so­nų lo­žės na­rį, p. 141.

Bibliofilas 1908 687. Kon­kurs na ex-lib­ris // Przeg­ląd Bib­lio­tec­zny. – Wars­za­wa, 1908, Nr. 1, p. 281. Apie 1908 m. pa­skelb­tą Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos eks­lib­ri­so kon­kur­są.

177

1911 688. To­war­zyst­wo „Bibl­jo­te­ka“. – (Różne) // Kur­jer Wi­leński. – 1911, 18 list. (Nr. 142), p. 3. Apie Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 689. Uzi­ębło L. Bib­lio­te­ka mec. Ta­deus­za Sta­nisł[awa] Wróblew­skie­go / L. Uz. // Prze­wod­nik An­tyk­wars­ki. – Wars­za­wa, 1911, Nr. 5, p. 6. 690. Wzras­ta­ją­cy ksi­ę­goz­biór // Kur­jer Wi­leński. – 1911, 4 sierp. (Nr. 54), p. 3. Žy­mus bib­lio­fi­las T. Vrub­lev­skis įsi­gi­jo prof. J. Ros­ta­fins­kio (J. Ros­ta­fiński) iš Kro­ku­vos rin­ki­nius. 1912 691. Os­to­ja S. Myśl pols­ka w Wil­nie. – Iliustr. // Ty­god­nik Il­lust­ro­wa­ny. – Wars­za­wa, 1912, Nr. 51, p. 1070. Apie T. Vrub­lev­skio įkur­tą Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 692. Us­ta­wa To­war­zyst­wa ,,Bib­lio­te­ka imie­nia Eus­ta­che­go i Emi­lii Wróblew­skich“. – Wil­no, 1912. – 12 p. 693. Устав общества ,,Биб­лiотека имени Евстафiя и Эмил­iи Врублевских“. – Вильнo, 1912. – 12 p. 1913 694. Nau­jas vie­šas kny­gy­nas. – (Ži­nios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1913, saus. 31 (Nr. 13), p. 2–3. Ži­no­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis 1912 m. lap­kri­čio 25 d. ga­vo lei­di­mą įkur­ti Vil­niu­je Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių vie­šo­sios bib­lio­te­kos drau­gi­ją. 695. No­wa placówka / a. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1913, 9 lut. (Nr. 5/6), p. 10–11. Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių vie­šo­sios bib­lio­te­kos drau­gi­ja pra­dė­jo rink­ti lė­šas nau­jam pa­sta­tui sta­ty­ti. 178

696. No­wa pub­lic­zna bibl­jo­te­ka w Wil­nie. – (Kro­ni­ka) // Lit­wa. – Wil­no, 1913, Nr. 6, p. 68. T. Vrub­lev­skis Vilniuje įkūrė Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių vie­šo­sios bib­ lio­te­kos drau­gi­ją bei sky­rė 40 000 rub. nau­jam bib­lio­te­kos pa­sta­tui. 697. Vrub­lev­skių knin­gy­nas // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1913, ko­vo 5 (Nr. 10), p. 2. Apie įkur­tą Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių vie­šo­sios bib­lio­te­kos drau­gi­ją. 1914 698. Bib­lio­te­ka im. Wróblew­skich / br. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1914, 11 mar­ca (Nr. 57), p. 2. 699. „Bib­lio­te­ka im. Wróblew­skich. Fun­do­wa­na przez me­ce­na­sa Ta­deus­za Wróblew­skie­go ...“ – (Wia­do­mości bieżące) // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­ no, 1914, 9 stycz. (Nr. 6), p. 3. 700. Brens­ztejn M. T-wo Bibl­jo­te­ki imie­nia Eus­ta­che­go i Emil­ji Wróblew­skich w Wil­nie // Brens­ztejn M. In­for­ma­tor o to­war­zyst­wach nau­ko­ wych, oświa­to­wych, ar­tys­tyc­zno-po­pu­lar­nych, fi­lan­tro­pij­nych, wza­jem­ nej po­mo­cy, spor­to­wych i klu­bach na Lit­wie i Ru­si Białej. – Wil­no, 1914. – P. 50–53. Apie bib­lio­te­kos me­ce­na­tą T. Vrub­lev­skį, pa­vel­dė­ju­sį tė­vų bib­lio­te­ką. 701. W Tow. Przy­ja­ciół Nauk / M. Br. // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1914, 18 ma­ja (Nr. 106), p. 2. Mi­ni­ma Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka. 1915 702. Vrub­lev­skių kny­gy­nas. – (Lie­tu­vos ži­nios) // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1915, birž. 10 (Nr. 65), p. 2. Ra­šo­ma apie Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos fon­dus. 703. „Vrub­lev­skių var­do bib­lio­te­kai įtai­sy­ti ...“ – (Vil­niaus kro­ni­ka) // Vil­tis. – Vil­nius, 1915, birž. 20–liep. 3 (Nr. 137), p. 1. 179

1922 704. Ba­biański A. List Odyńca i Mic­kie­wic­za do Al. Chodżki // Przeg­ląd Wi­leński. – 1922, 29 paźdz. (Nr. 41/42), p. 3–4. Apie A. E. Ody­ne­co (A. E. Ody­niec) ir A. Mic­ke­vi­čiaus laiš­kus po­etui A. Chodz­kai (A. Chodżko), sau­go­mus Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je. 1925 705. Bib­lio­te­ka im. Wróblew­skich. – (Kro­ni­ka) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 10 ma­ja (Nr. 8), p. 7. 706. Drège H. Bib­lio­grafija prac Wróblew­skie­go / H. D. // Ate­neum Wi­ leńskie. – Wil­no. – Rocz. 3, z. 10/11 (1925/1926), p. 440–442. 707. Kościałkow­ski S. Z dziejów ofiar­ności na rzecz nau­ki i nauc­za­nia na Lit­wie. – Santr. angl., p. 532–535. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Nau­ka Pols­ka. – Wars­za­wa. – T. 5 (1925), p. 241–296. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis bib­lio­te­kos pa­sta­to sta­ty­bai sky­rė 40 000 rub. 708. Pa­li­ki­mas. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ži­nios. – 1925, liep. 12 (Nr. 75), p. 4. Apie T. Vrub­lev­skio įkur­tą bib­lio­te­ką. 709. Stan Bibl­jo­te­ki imie­nia Eus­ta­che­go i Emil­ji Wróblew­skich w Wil­nie. – (Kro­ni­ka) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 mar­ca (Nr. 5), p. 8. 710. Wys­ta­wa dru­karst­wa wi­leńskie­go. – (Kro­ni­ka) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 10 ma­ja (Nr. 8), p. 7. 1926 711. Lud­wik Ab­ra­mo­wicz. – Nuotr. – (Pra­sa pols­ka w Wil­nie, 1905–1926) // Al­ma­nach Li­te­rac­ki / pod re­dak­ci­ją Cz. Ja­nkow­skie­go. – Wil­no, 1926. – P. 65–79. Mi­ni­ma Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka, ku­rio­je dir­bo ir L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­ wicz), p. 74–75. 180

1927 712. Dar vie­na baž­ny­čia. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ai­das. – 1927, rugpj. 18 (Nr. 93), p. 4. Apie Vil­niaus mies­to ar­chy­vą, ku­ris bu­vo per­kel­tas į T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ką. 713. Ot­war­cie Wys­ta­wy Bib­lio­tek Wi­leńskich // Kur­jer Wi­leński. – 1927, 24 lut. (Nr. 44), p. 2. Kny­gų pa­ro­do­je bu­vo eks­po­nuo­ja­mi ir Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos lei­di­niai. 1928 714. Vil­niaus ar­chy­vas, Wróblew­skių bib­lio­te­ka ir kt. – (Vil­nius) // Vil­niaus ai­das. – 1928, rugs. 15 (Nr. 106), p. 4. Dėl bib­lio­te­kos rin­ki­nių per­da­vi­mo Vil­niaus mies­to glo­bai su są­ly­ga, kad jie pa­si­ liks Vil­niu­je. 715. Z po­wo­du straj­ku dzien­ni­kar­zy wi­leńskich / Žmo­ge­lis // Życie Lu­du. – Wil­no, 1928, 25 mar­ca (Nr. 6), p. 2–3. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, dau­ge­lį me­tų rin­kęs duo­me­nis apie Vil­niu­je kon­fis­kuo­tus do­ku­men­tus (lie­tu­vių, žy­dų, bal­ta­ru­sių kal­bo­mis). 1930 716. Brens­ztejn M. Adam-Ho­no­ry Kir­kor : wy­daw­ca, re­dak­tor i właści­ciel dru­kar­ni w Wil­nie od ro­ku 1834 do 1867 / Wy­daw­nic­twa To­war­zyst­wa Po­mo­cy Nau­ko­wej im. E. i E. Wróblew­skich. – Wil­no : Skład główny w ksi­ę­gar­ni św. Woj­cie­cha, 1930. – 92 p. Ra­šo­ma ir apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­koje lai­ko­mus do­ku­men­tus, p. 14, 70. 1932 717. Bib­lio­te­ki Wi­leńskie / a. – (Bibl­jog­raf­ja) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1932, 31 lip. (Nr. 13), p. 7–8. Mi­ni­ma ir Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka, p. 7.

181

718. Drège H., Ry­giel S. Bibl­jo­te­ka Państwo­wa im. Wróblew­skich. – Iliustr. // Bibl­jo­te­ki Wi­leńskie / pra­ca zbio­ro­wa pod re­dak­cją A. Łysa­ kow­skie­go. – Wil­no, 1932. – P. 135–157. Apie Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos įkū­ri­mą ir veik­lą. 1933 719. A. Va­lai­tis iš­vy­ko at­gal į Vil­nių su 1.253 kg kny­gų. – (Kro­ni­ka) // Lie­tu­ vos ai­das. – Vil­nius, 1933, bal. 29 (Nr. 95), p. 5. Įvai­rios kny­gų lei­dyk­los, or­ga­ni­za­ci­jos, ra­šy­to­jai ir šiaip vi­suo­me­nė au­ko­jo kny­ gas Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jai ir po vie­ną eg­zem­plio­rių ati­da­vė Vil­niu­je esan­čiai T. Vrub­lev­skio vie­ša­jai bib­lio­te­kai. 1934 720. Bib­lio­grafja Uni­wer­sy­te­tu Wi­leńskie­go za l. 1930–1932 / zes­ta­wił M. Amb­ros // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 9 (za r. 1933–1934) (1934), p. 395–445. Mi­ni­ma Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka, p. 407. 721. Drège H., Ry­giel S. Bib­lio­te­ka Państwo­wa im. Wróblew­skich // Ate­ neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 9 (za r. 1933–1934) (1934), p. 254–276. Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos įkū­ri­mas ir veik­la. 1935 722. Za­hors­ki W. Uli­ca Zyg­mun­tow­ska // Za­hors­ki W. Prze­wod­nik po Wil­ nie. – Wil­no, 1935. – P. 89–90. Apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 1936 723. Iš Lie­tu­vos [!Lie­tu­vių] moks­lo drau­gi­jos kro­ni­kos // Lie­tu­vių tau­ta. – Vil­nius, 1936. – Kn. 5 : Lie­tu­vos moks­lo drau­gi­jos raš­tai. – P. 280–292. Ra­šo­ma apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos 25-mečio pa­mi­nė­ji­mą.

182

1938 724. Di­džio­sios Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­ti­jos bib­lio­te­koj. – (Po Vil­nių) // XX am­žius. – Kau­nas, 1938, bal. 25, p. 5. Apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 725. Kro­ni­ka / zes­ta­wiła S. No­wod­wors­ka. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 13, z. 1 (1938), p. 326–327. Apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 726. Les­kai­tis S. Koks bus Lie­tu­vių moks­lo dr-jos li­ki­mas Vil­niu­je. – (Mū­sų Var­šu­vos ko­res­pon­den­to) // Lie­tu­vos ai­das. – Kau­nas, 1938, liep. 13 (Nr. 309), p. 4. Pa­mi­nė­ta, jog Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja au­ko­da­vo ar do­va­no­da­vo leidinius ki­toms ins­ti­tu­ci­joms, tarp jų ir Vrub­lev­skių bib­lio­te­kai. 1939 727. Ko­lu­pai­la S. Vil­niaus moks­lo tur­tai ir jų li­ki­mas // Ži­di­nys. – T. 30, Nr. 11 (1939), p. 563–564. Mi­ni­ma, kad iš Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos so­vie­tai iš­ve­žė ver­tin­giau­sius lei­di­nius. 728. Kro­ni­ka / zes­ta­wiła S. No­wod­wors­ka. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 14, z. 1 (1939), p. 360, 361, 365, 366. Apie Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 1940 729. Juš­ke­vi­čius A., Ma­cei­ka J. Žy­gi­man­tų gat­vė // Juš­ke­vi­čius A., Ma­cei­ ka J. Vil­nius ir jo apy­lin­kės. – Vil­nius, 1940. – P. 106–107. 730. Ka­ra­zi­ja P. Kul­tū­ros pa­min­klai Vil­niu­je // Lie­tu­vos ai­das. – 1940, birž. 12, p. 5. Ra­šo­ma apie iš­li­ku­sią Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką.

183

731. Ka­ra­zi­ja P. Kul­tū­ros pa­min­klų rei­ka­lai Vil­niaus mies­te ir kraš­te : (iš pa­ reiš­ki­mo spau­dai). – Aut. ne­nu­ro­dy­tas // Vil­niaus bal­sas. – 1940, birž. 9 (Nr. 131), p. 3. Mi­ni­mas bib­lio­te­kos stei­gė­jas T. Vrub­lev­skis. 732. Ma­ci­jaus­kas S. Vals­ty­bi­nė Vrub­lev­skių var­do bib­lio­te­ka Vil­niu­je // Vil­niaus bal­sas. – 1940, birž. 2 (Nr. 125), p. 6. Pa­žy­mi­ma, kad T. Vrub­lev­skis bu­vo šios bib­lio­te­kos įkū­rė­jas. 733. Vals­ty­bi­nė Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka. – (Kul­tū­ri­nė kro­ni­ka) // Vil­niaus bal­sas. – 1940, saus. 14 (Nr. 11), p. 3. Pa­mi­nė­ta, kad šios bib­lio­te­kos fon­do da­lį su­da­ro T. Vrub­lev­skio pa­li­ki­mas. 734. Vals­ty­bi­nė Vrub­lev­skių var­do bib­lio­te­ka. – (Vil­niaus bib­lio­te­ko­se) // Lie­tu­vos ai­das. – 1940, birž. 1, p. 6. 1941 735. Moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je / Alg. // Vil­niaus bal­sas. – 1941, ko­vo 9 (Nr. 57), p. 2. Apie bib­lio­te­ko­je įreng­tą T. Vrub­lev­skio ka­bi­ne­tą-mu­zie­jų. 736. Pa­ro­dė­lė apie Se­vas­to­po­lio jū­ri­nin­kų su­ki­li­mą / ru // Vil­niaus bal­sas. – 1941, bal. 2 (Nr. 77), p. 3. Apie bib­lio­te­ko­je su­reng­tą pa­ro­dą, ku­rio­je bu­vo pa­mi­nė­tas ir T. Vrub­lev­skis. 737. *Кон П. Выставка памяти лейтенанта П. П. Шмидта // Красное знамя. – Вильнюс, 1941, 22 апр. 1944 738. Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka / J. Š. // Nau­jo­ji Lie­tu­va. – 1944, birž. 25 (Nr. 149), p. 3.

184

1948 739. Jo­vy­dis K. Bar­ba­rai siau­čia Vil­niu­je. – Nuotr. // Nau­jo­ji auš­ra. – Chi­ca­ go, Ill., 1948, ba­lan­dis, p. 78–82. Ra­šo­ma, kad so­vie­tai iš Vals­ty­bi­nės Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos fon­dų iš­ve­žė ver­tin­ giau­sius lei­di­nius. 1953 740. Ci­cė­nas J. Lie­tu­vos [!Lie­tu­vių] moks­lo drau­gi­ja // Ci­cė­nas J. Vil­nius tarp aud­rų. – Chi­ca­go, Ill., 1953. – P. 322–326. Mi­ni­ma T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ka, p. 324. 741. Šei­nius I. Spa­lio 29-to­ji, 1939 me­tais // Šei­nius I. Rau­do­na­sis tva­nas. – New York, 1953. – P. 7–32. Ra­šo­ma, kad Vals­ty­bi­nės Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos fon­dų dalis bu­vo iš­ga­ben­ta į So­vie­tų Są­jun­gą, p. 22–23. 1954 742. Ba­ro­nas M. Bib­lio­te­ko­je, įsteig­to­je pir­mai­siais ta­ry­bi­niais me­tais. – Iliustr. // Li­te­ra­tū­ra ir me­nas. – 1954, liep. 24 (Nr. 30), p. [3]. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1957 743. Ab­ra­mo­wicz W. Bib­lio­te­ka Aka­de­mii Nauk // Ab­ra­mo­wicz W. Piśmien­nic­two i książka na Lit­wie. – Vil­nius, 1957. – P. 106–112. Apie T. Vrub­lev­skio įkur­tos bib­lio­te­kos fon­dų uni­ka­lu­mą. 1958 744. Pra­tar­mė = Введение. – Teks­tas liet., rus. // Re­vo­liu­ci­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je 1905–1907 me­tais : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­ de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ran­kraš­čių ap­ra­šas / su­da­rė N. A. Leš­ko­ vič. – Vil­nius, 1958. – P. 5–10.

185

1959 745. Ran­kraš­čių rin­ki­niai. – Iliustr. // Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nė bib­lio­te­ka / su­da­rė A. Ivaš­ke­vi­čius. – Vil­nius, 1959. – P. 21–28. Apie LMAVB įsi­kū­ru­sį Ran­kraš­čių sky­rių, ku­rio pa­grin­dą su­da­rė ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio su­rink­tos kny­gos ir ran­kraš­čiai. 1962 746. Šul­ki­na G. At­vi­ru­kų ko­lek­ci­ja. – (Iš bib­lio­te­kos lo­by­no) // Bib­lio­te­kų dar­bas. – 1962, Nr. 2, p. 33–34. Apie T. Vrub­lev­skio su­rink­tą at­vi­ru­kų ko­lek­ci­ją. 1963 747. Au­to­gra­fų fon­das : F7. AF, 2252 vie­ne­tai, XVII–XX a. laiš­kai. – (Bib­lio­te­kų su­da­ry­tos ko­lek­ci­jos ir rin­ki­niai) // Ran­kraš­čių rin­ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 31–32. Pa­teik­ti T. Vrub­lev­skio ir jo tė­vų 1840–1925 m. laiš­kai. 748. Ben­dra­sis fon­das : F9. BF, 3356 vie­ne­tai, XVI–XX a. ran­kraš­čiai. – Iliustr. – (Bib­lio­te­kų su­da­ry­tos ko­lek­ci­jos ir rin­ki­niai) // Ran­kraš­čių rin­ ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 34–38. Šio fon­do su­da­ry­to­jai: J. Bie­lins­kis (J. Bie­liński), T. Vrub­lev­skis, L. Ab­ra­mo­vi­čius (L. Ab­ra­mo­wicz) – Vals­ty­bi­nės Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Bi­čiu­lių drau­gi­jos na­riai. 749. Led­nic­ki W. Pols­kie trak­ty Ka­tar­zyńskie : Mosk­wa i Kre­sy // Led­nic­ki W. Pa­mi­ęt­ni­ki. – Lon­dyn, 1963. – T. 1, p. 46–236. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ka Vil­niu­je gar­sė­jo sa­vo ko­lek­ci­jomis, jų gau­sa, p. 77.

186

750. Moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos ar­chy­vas : F75. CBA, 268 vie­ ne­tai, 1784–1955 m. do­ku­men­tai, ran­kraš­čiai, ma­šin­raš­čiai, spau­di­niai. – (Įstai­gų fon­dai) // Ran­kraš­čių rin­ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­ mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­ žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 140. Pa­teik­tas T. Vrub­lev­skio tes­ta­mentas, bib­lio­te­kos pa­sta­tų pir­ki­mo ak­tai, Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos ad­mi­nist­ra­ci­niai raš­tai ir ki­ti do­ku­men­tai. 751. Pir­mo­ji per­ga­men­tų ko­lek­ci­ja : F4. PK, 60 vie­ne­tų, XIV a.–1855 m. ran­kraš­čiai-per­ga­men­tai. – Iliustr. – (Per­ga­men­tai) // Ran­kraš­čių rin­ki­ niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 24–26. Ko­lek­ci­ja pra­dė­ta kom­plek­tuo­ti 1891 m. T. Vrub­lev­skio, baig­ta 1947 m. Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riaus dar­buo­to­jų. 752. Ran­kraš­čių fon­dai ir ko­lek­ci­jos // Ran­kraš­čių rin­ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 5–18. Ra­šo­ma ir apie bib­lio­te­kos pra­di­nin­ką T. Vrub­lev­skį, ran­kraš­čius pra­dė­ju­sį rink­ti 1891 m., p. 8. 753. Teis­mų ak­tai : F20, 6556 vie­ne­tai, 1476–1924 m. do­ku­men­tų ori­gi­na­lai ir nuo­ra­šai. – (Bib­lio­te­kų su­da­ry­tos ko­lek­ci­jos ir rin­ki­niai) // Ran­kraš­ čių rin­ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ma­vi­ čius. – Vil­nius, 1963. – P. 62. Ko­lek­ci­jos su­da­ry­to­jas T. Vrub­lev­skis chro­no­lo­gi­ne tvar­ka pa­tei­kė įvai­rios kil­mės do­ku­men­tus, dau­giau­sia vi­du­ram­žių lai­ko­tar­pio teis­mų ak­tus. 754. Vrub­lev­skis Ta­das : F155, 492 vie­ne­tai, 1890–1924 m. do­ku­men­taiori­gi­na­lai ir nuo­ra­šai, ran­kraš­čiai, iš­kar­pos. – (As­me­nų fon­dai) // Ran­kraš­čių rin­ki­niai : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nės bib­lio­te­ kos XI–XX am­žių ran­kraš­čių fon­dų trum­pa ap­žval­ga / su­da­rė V. Ab­ra­ ma­vi­čius. – Vil­nius, 1963. – P. 204.

187

1966 755. Ab­ra­ma­vi­čius V. Se­no­ji XV–XVIII a. ru­sų kny­ga Vil­niaus bib­lio­te­ko­se // Bib­lio­te­ki­nin­kys­tė ir bib­lio­grafija. – T. 3 (1966), p. 161–187. Pateikiamos ži­nios apie T. Vrub­lev­skio įsi­gy­tas ru­siš­kas kny­gas ir sla­viš­kus in­ku­ na­bu­lus, p. 185–186. 1967 756. Mar­cin­ke­vi­čius J. Cen­tri­nė bib­lio­te­ka. – Iliustr., lent. // Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­ja, XXV : [straips­nių rin­ki­nys] / re­dak­ci­nė ko­le­gi­ja: J. Ma­tu­lis (pirm.) ... [ir kt.]. – Vil­nius, 1967. – P. 433–452. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos rai­dos ap­žval­ga nuo 1891m. 1972 757. Če­pė­nas P. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos stei­gi­mas. – (Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų bib­lio­te­kos) // Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, 1579–1803–1922. – Chi­ca­go, Ill., 1972. – P. 587–590. Gra­fas A. Tiš­ke­vi­čius da­lį sa­vo bib­lio­te­kos kny­gų par­da­vė T. Vrub­lev­skio bib­lio­ te­kai Vil­niu­je, p. 590. 758. Če­pė­nas P. Li­tu­a­nis­ti­nių bib­lio­te­kų au­gi­mas. – (Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų bib­lio­te­kos) // Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, 1579–1803–1922. – Chi­ca­go, Ill., 1972. – P. 586–587. Apie 1912 m. įsteig­tą Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, p. 586. 759. Če­pė­nas P. Uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos dar­bas. – (Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų bib­lio­te­kos) // Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, 1579–1803–1922. – Chi­ca­go, Ill., 1972. – P. 591–594. Apie įkur­tą Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ką, ku­rią su­da­rė Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka, Moks­lo bi­čiu­lių drau­gi­jos, Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos, Evan­ge­li­kų-re­for­ ma­tų si­no­do ir kt. bib­lio­te­kos.

188

760. Kościałkow­ski S. Ar­chi­wa, bib­lio­te­ki i mu­zea w Wil­nie, Grod­nie i No­wogródku. – 2 iliustr. lap. // Pa­mi­ęt­nik Wi­leński. – Lon­dyn, 1972. – P. 406. Apie Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, ku­ri ati­te­ko T. Vrub­lev­skiui, p. 406. 761. Mac­kie­wicz S. Rze­mieślnik / S. Mac­kie­wicz-Cat // Mackiewicz S. Kto mnie wołał, cze­go chciał ... – Wars­za­wa, 1972. – P. 325–329. Mi­ni­mas me­ce­na­tas T. Vrub­lev­skis, įkū­ręs Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, p. 326. 1977 762. Trei­nie­nė E. Ver­tin­gas moks­li­nių ty­ri­mų šal­ti­nis // Bib­lio­te­kų dar­bas. – 1977, Nr. 8, p. 20–21. Apie uni­ka­lius Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Ran­kraš­čių fon­dus, ku­riuos pra­dė­jo kaup­ti T. Vrub­lev­skis. 1978 763. Kur­liand­skie­nė B. Eks­lib­ri­sų ko­lek­ci­ja. – Iliustr. // Bib­lio­te­kų dar­bas. – 1978, Nr. 4, p. 24–26. T. Vrub­lev­skio in­dė­lis į bib­lio­te­kos eks­lib­ri­sų fon­do gau­si­ni­mą; jis bu­vo pra­dė­tas kaup­ti XIX a. 1979 764. Švo­ba J. Ka­zi­mie­ras Ma­si­liū­nas (1902–1973) // Nau­jo­ji vil­tis. – Chi­ca­ go, Ill., 1979/1980, Nr. 12, p. 73–82. Pa­mi­nė­ta, kad Lituanistikos ins­ti­tu­tui per­duo­ta di­de­lė ir se­na T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ka Vil­niu­je, p. 79. 1982 765. Sin­ke­vi­čius K. Vil­niaus kraš­to bib­lio­te­kos // Sin­ke­vi­čius K. Lie­tu­vos TSR bib­lio­te­kų is­to­ri­ja (iki­ta­ry­bi­nis lai­ko­tar­pis) : mo­ky­mo prie­mo­nė. – Vil­nius, 1982. – P. 89–96. Apie Vals­ty­bi­nę Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, ku­rios lei­di­niai pra­dė­ti kaup­ti XIX a. 189

1983 766. Ži­lė­nas V. Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kai ir mu­zie­ji­nin­kai : Liu­ci­jo­nas Uzem­bla ir My­ko­las Eus­ta­chas Brenš­tei­nas. – (Iš kul­tū­ros is­to­ri­jos) // Kul­tū­ros ba­rai. – 1983, Nr. 8, p. 63–65. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris 1907 m. įkur­ta­me Moks­lo ir me­no mu­zie­ju­je bu­ vo at­sa­kin­gas už he­ral­di­kos sky­rių. 1984 767. Ki­sa­raus­kas V. Nar­ge­le­vi­čiai Jo­nas ir Malvi­na. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 74. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris po J. Nar­ge­le­vi­čiaus mir­ties įsi­gi­jo da­lį jo bib­lio­te­kos. 768. Ki­sa­raus­kas V. Plia­te­ris Hen­ri­kas. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 83–84. 1907 m. da­lį Plia­te­rių bib­lio­te­kos nu­pir­ko T. Vrub­lev­skis. 769. Ki­sa­raus­kas V. Po­lins­kis-Pel­ka My­ko­las. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 86. M. Po­lins­kiui-Pel­kai (M. Po­liński-Pełka) mi­rus, bib­lio­te­kos tur­tai bu­vo par­duo­ti, da­lį jų nu­si­pir­ko T. Vrub­lev­skis. 770. Ki­sa­raus­kas V. Vil­niaus (?) ant­ro­jo ka­de­tų kor­pu­so b-ka. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 138. Vil­niaus ka­de­tų kor­pu­so bib­lio­te­kos eks­lib­ri­sas sau­go­mas Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je. 771. Ki­sa­raus­kas V. Ži­ro­vi­cų ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­ly­nas (BTSR, prie Slo­ni­mo). – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­ raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 178. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu Lie­tu­vos pra­vos­la­vų dva­si­nės se­mi­na­ri­jos bib­lio­te­ka su­ny­ko, jos fon­dų li­ku­čiai pa­te­ko į Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką. 190

1988 772. Sur­wiło J. Zasłużył na wi­ęks­zą uwa­gę po­tom­nych : w 130 roc­zni­cę uro­dzin fun­da­to­ra Bib­lio­te­ki AN Li­tew­skiej SRR Ta­deus­za Wróblew­skie­go // Czer­wo­ny Sztan­dar. – 1988, 5 lis­top., p. 4. 1989 773. Au­to­gra­fų ko­lek­ci­jos ka­ta­lo­gas / su­da­rė D. La­ba­naus­kie­nė. – Vil­nius : Lie­tu­vos TSR moks­lų aka­de­mi­jos Cen­tri­nė bib­lio­te­ka, 1989. – 360 p. Au­to­gra­fų ka­ta­lo­ge ap­ra­šy­ti 1626–1925 m. žy­mių as­me­nų laiš­kai, tarp kurių daug ir T. Vrub­lev­skio laiš­kų. 774. La­ba­naus­kie­nė D. Pra­tar­mė = Предисловие. – Teks­tas liet., rus. // Au­to­gra­fų ko­lek­ci­jos ka­ta­lo­gas / su­da­rė D. La­ba­naus­kie­nė. – Vil­nius, 1989. – P. 5–18. Apie XX a. pra­džios vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, ku­ris at­si­spin­di T. Vrub­lev­skio su­si­ra­ši­nė­ji­me. 775. Moks­li­nės pa­ra­mos drau­gi­ja prie E. ir E. Vrub­lev­skių var­do bib­lio­te­ kos : (F. 285, 18 s. v., 1922–1939 m.) // Lie­tu­vos TSR vals­ty­bi­nių ar­chy­vų fon­dų trum­pas ži­ny­nas. – Vil­nius, 1989. – Sąs. 14 : Drau­gi­jos, są­jun­ gos ir ki­tos vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. – P. 225–226. 1990 776. Šei­nius I. Spa­lio 29-to­ji 1939 me­tais // Šei­nius I. Rau­do­na­sis tva­nas : me­mu­a­ri­nė pro­za. – Vil­nius, 1990. – P. 1–25. Apie T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­kos fon­do da­lies – Lie­tu­vos is­to­ri­jos sky­riaus – iš­ve­ži­mą į So­vie­tų Są­jun­gą; T. Vrub­lev­skis va­ži­nė­jo po Eu­ro­pą, ieš­ko­jo ir pir­ko lei­di­ nius apie Lie­tu­vos pra­ei­tį, p. 17–18. 1991 777. Du­bo­wik H. Bib­lio­te­ka im Wróblew­skich w Wil­nie // Wi­leńskie Roz­ mai­tości. – Byd­goszcz, 1991, nr. 3, p. 7. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, iš­sa­miai ap­ra­šo­ma bib­lio­te­kos ko­lek­ci­ja. 191

778. Trum­pos ži­nios apie Lie­tu­vos bib­lio­te­kos ar­chy­vus, mu­zie­jus ir kt. : [prie­das]. – (Lie­tu­vos Ta­ry­bos po­sė­džių pro­to­ko­lai : pro­to­ko­las Nr. 83) // Lie­tu­vos vals­ty­bės ta­ry­bos pro­to­ko­lai, 1917–1918. – Vil­nius, 1991. – P. 287–289. Paminėta ir ad­vo­ka­to T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ka, p. 288. 1993 779. Kos­man M. Pod za­bo­rem ro­syj­skim // Wil­no daw­niej i dziś. – To­ruń, 1993. – P. 41–52. Pa­mi­nė­ta T. Vrub­lev­skio įkur­ta bib­lio­te­ka, p. 47. 780. Miš­ki­nis A. Ka­zio Var­ne­lio ko­lek­ci­ja. – Nuotr. // Kul­tū­ros ba­rai. – 1993, Nr. 2/3, p. 59–63. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis – žy­mus Vil­niaus ko­lek­ci­nin­kas. 781. Sa­ma­vi­čius R. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos mu­zie­ji­niai rin­ki­niai // Vo­ru­ta. – Vil­nius, 1993, saus. 7–14 (Nr. 1), p. 6. 1994 782. Bu­gai­liš­kis P. Bib­lio­te­kos Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir po­ka­rio me­tais. – (Kny­gų lo­biai) // Bu­gai­liš­kis P. Gy­ve­ni­mo vieš­ke­liais : me­džia­ga is­to­ri­ jai. – Šau­liai, 1994. – P. 255–273. Len­kų moks­lo my­lė­to­jų drau­gi­jos bib­lio­te­kos lo­by­nai bu­vo per­kel­ti į T. Vrub­lev­skio bib­lio­te­ką, p. 269. 783. Kra­jew­ska-Tar­ta­kow­ska B. Przed­mo­wa // Słow­nik pols­kich to­war­zystw nau­ko­wych. – Wars­za­wa, 1994. – T. 2, cz. 2 : To­war­zyst­wa nau­ ko­we i upow­szech­nia­ją­ce nau­kę działają­ce w przeszłości na zie­miach pols­kich. – P. 13–29. Mi­ni­ma Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka Vil­niu­je, ku­rią 1912 m. įkū­rė T. Vrub­lev­skis, p. 23. 784. Kra­jew­ska-Tar­ta­kow­ska B., Kur­ja­ta J., Zaj­ce­va A. To­war­zyst­wo Przy­ja­cioł Bib­lio­te­ki im. Wróblew­skich w Wil­nie. – Bib­liogr. str. ga­le //

192

Słow­nik pols­kich to­war­zystw nau­ko­wych. – Wars­za­wa, 1994. – T. 2, cz. 2 : To­war­zyst­wa nau­ko­we i upow­szech­nia­ją­ce nau­kę działają­ce w przeszłości na zie­miach Pols­kich. – P. 486–488. 785. Kra­jew­ska-Tar­ta­kow­ska B., Zaj­ce­va A. To­wars­zyst­wo Po­mo­cy Nau­ ko­wej im Eus­ta­che­go i Emi­lii Wróblew­skich. – Bib­liogr. str. ga­le // Słow­nik pols­kich to­war­zystw nau­ko­wych. – Wars­za­wa, 1994. – T. 2, cz. 2 : To­war­zyst­wa nau­ko­we i upow­szech­nia­ją­ce nau­kę działają­ce w przeszłości na zie­miach Pols­kich. – P. 480–481. 786. Mer­kys V. Nau­do­ti ar­chy­vų ir bib­lio­te­kų ran­kraš­čių fon­dai // Mer­kys V. Knyg­ne­šių lai­kai, 1864–1904. – Vil­nius, 1994. – P. 401–402. Mi­ni­mas Ta­do Vrub­lev­skio bib­lio­te­kos fon­das, p. 401. 1995 787. Kai­re­lie­nė L. Se­nos ir nau­jos tra­di­ci­jos Lie­tu­vos MA bib­lio­te­kos gy­ve­ ni­me. – Nuotr. // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ži­nios. – 1995, Nr. 2, p. 9. Apie pa­ro­dą, skir­tą 50-osioms T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nėms. 1996 788. Be­re­nis V. Liud­vi­ko Ab­ra­ma­vi­čiaus ir My­ko­lo Röme­rio XX am­žiaus Lie­tu­vos vals­ty­bės idė­jos klau­si­mu. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – Santr. lenk., p. 266, vok., p. 281–282, angl., p. 296 // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­ di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 171–177. Pa­mi­nė­ta Vrub­lev­skių var­du pa­va­din­ta bib­lio­te­ka, p. 176. 789. Kai­rie­nė J. Pir­mie­ji Lie­tu­vos at­vi­ru­kai : Ta­do Vrub­lev­skio at­vi­ru­kų ko­ lek­ci­ja ir se­nų­jų Lie­tu­vos at­vi­ru­kų pa­ro­da Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je. – Iliustr. // Die­no­vi­dis. – Kau­nas, 1996, gruod. 6 (Nr. 48), p. 11. 790. Sad­kow­ska D. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski : założyciel bib­lio­te­ki w Wil­nie. – Nuotr. – (Syl­wet­ki wi­leńskie) // Wi­leńskie Roz­mai­tości. – Byd­ goszcz, 1996, nr. 2, p. 3; nr. 3, p. 4.

193

791. Sa­ma­vi­čius R. Mu­zie­ji­niai Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos rin­ki­niai // Die­na. – 1996, ko­vo 29, p. 13. 792. War­dzyńska M. Gra­bież mie­nia kul­tu­ral­ne­go Wil­na i ok­rę­gu wi­leńskie­ go w la­tach II woj­ny świa­to­wej. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Wil­no i Kre­sy Północ­no-Wschod­nie : ma­te­riały 2 mi­ę­dzy­na­ro­do­wej kon­fe­renc­ji w Białyms­to­ku 14–17 09 1994 r. – Białys­tok, 1996. – T. 1 : His­to­ria i ludz­ kie lo­sy. – P. 191–202. 1997 793. Ra­guo­tie­nė G. Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka / G. R. – Iliustr. // Kny­go­ty­ra : en­cik­lo­pe­di­nis žo­dy­nas. – Vil­nius, 1997. – P. 401–402. Mi­ni­mas bib­lio­te­kos įkū­rė­jas T. Vrub­lev­skis. 1998 794. Dau­gė­la G. Ati­da­ry­ta Ta­do Vrub­lev­skio skai­tyk­la. – Iliustr. // Moks­las ir tech­ni­ka. – 1998, Nr. 12, p. 15. 795. Kai­rie­nė J. Se­nie­ji lie­tu­viš­ki at­vi­ru­kai. – Iliustr. // Moks­lo Lie­tu­va. – 1998, birž. 25 (Nr. 12), p. 14, 16. 796. Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka lau­kia su­grįž­tant Ta­do Vrub­lev­skio var­do. – Nuotr. // Nau­jo­ji Ro­mu­va. – 1998, Nr. 4, p. 11. 797. Mik­nys R. Spuściz­na Lud­wi­ka Ab­ra­mo­wic­za, He­le­ny Ro­mer-Ochen­ kow­skiej i Mi­chała Ro­me­ra w Bib­lio­te­ce Aka­de­mii Nauk Lit­wy ja­ko źrodło do dziejów byłego Wiel­kie­go Ksi­ęst­wa Li­tew­skie­go i wschod­ nich obs­zarów Ko­ro­ny // Białos­toc­czyz­na. – Białys­tok, 1998, Nr. 4, p. 41–45. Ra­šo­ma apie žy­mių žmo­nių laiš­kus ir do­ku­men­tus, sau­go­mus Vrub­lev­skių bib­ lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je, p. 41; mi­ni­mas vi­siems ge­rai ži­no­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 44.

194

798. Sa­wic­ki J. Wstęp. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Sa­wic­ki J. Mi­chał Römer a pro­ble­my na­ro­do­wościo­we na zie­miach byłego Wiel­kie­go Ksi­ęst­wa Li­ tew­skie­go. – To­ruń, 1998. – P. 5–9. Ra­šo­ma apie Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, p. 7. 799. Vi­liū­nas G. Li­te­ra­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas už Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ri­ bų // Vi­liū­nas G. Li­te­ra­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas Ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je (1918–1940). – Vil­nius, 1998. – P. 109–130. Apie ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, p. 110, ir tes­ta­mentu mies­tui pa­lik­tą Vals­ty­bi­nę vie­šą­ją Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, p. 120. 1999 800. Kai­rie­nė J. At­vi­ru­kų fon­do tvar­ky­mo me­to­di­niai prin­ci­pai. – Iliustr. // Moks­lo Lie­tu­va. – 1999, birž. 3 (Nr. 11), p. 13. Apie T. Vrub­lev­skio at­vi­ru­kų ko­lek­ci­ją. 801. Kai­rie­nė J. Ta­do Vrub­lev­skio ko­lek­ci­ja : se­nie­ji lie­tu­viš­ki spau­di­niai : 140-osioms Ta­do Vrub­lev­skio gi­mi­mo me­ti­nėms. – Iliustr. // Moks­las ir gy­ve­ni­mas. – 1999, Nr. 1, p. 35–37. Apie T. Vrub­lev­skio at­vi­ru­kų ko­lek­ci­ją. 802. Sa­vic­kis J. Įva­das // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1999. – T. 15 : My­ko­las Röme­ris ir bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­ gaikš­tys­tės že­mių tau­ti­nės pro­ble­mos / J. Sa­vic­ki. – P. 9–13. Apie gau­sų ra­šy­ti­nį M. Röme­rio pa­li­ki­mą, sau­go­mą Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je; mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 12. 2000 803. Dro­ben­ka S. Vals­ty­bi­nės Vrub­lev­skių var­do bib­lio­te­kos Iko­nog­ra­fi­jos mu­zie­jus. – (Iš mu­zie­jų is­to­ri­jos) // Mu­zie­ji­nin­kys­tės biu­le­te­nis. – 2000, Nr. 3, p. 22.

195

2001 804. Sin­ke­vi­čius K. Vil­niaus kraš­to bib­lio­te­kos. – At­spau­das iš: Sin­ke­vi­čius K. Lie­tu­vos TSR bib­lio­te­kų is­to­ri­ja : (iki­ta­ry­bi­nis lai­ko­tar­pis). Vil­ nius, 1982, p. 89–94 // Vil­niaus mies­to is­to­ri­jos skai­ti­niai / su­da­rė: E. Ma­ne­lis, R. Sa­ma­vi­čius. – Vil­nius, 2001. – P. 616–618. Apie Vals­ty­bi­nę Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, ku­rios fon­dus su­kau­pė bib­lio­fi­las T. Vrub­lev­skis ir sa­vo ko­lek­ci­jas per­da­vė skai­ty­ti vi­suo­me­nei. 2002 805. Białoko­zo­wizc B. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski – założyciel Bib­lio­ te­ki im. Emi­lii i Eus­ta­che­go Wróblew­skich, pat­rio­ta Wil­na i ob­rońca praw człowie­ka // Wil­no i świat : dzie­je śro­do­wis­ka in­te­lek­tu­al­ne­go. – Białys­tok, 2002. – T. 1, p. 203–228. 2004 806. La­ba­naus­kie­nė D. Ta­do Vrub­lev­skio ran­kraš­čių ko­lek­ci­jos. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties. Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 11–15. 807. Nar­bu­tie­nė D. Pir­ma­sis Lie­tu­vo­je eks­lib­ri­sų kon­kur­sas. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties. Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­ nius, 2004. – P. 30–32. 808. Pa­ce­pa­vi­čiū­tė A. Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos lei­di­nių re­ka­ta­lo­ga­vi­mas Lie­ tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je. – Santr. angl. – (Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties. Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 36–38.

196

809. So­lak Z. Wstęp. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 7–11. Ra­šo­ma apie Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­ riaus fon­duo­se saugomus T. S. Vrub­lev­skio, L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­mo­wicz), H. Ro­mer-Ochen­kow­skos ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus ir laiš­kus, p. 18. 2005 810. Il­gie­wicz H. Wa­run­ki roz­wo­ju wi­leńskich ins­ty­tuc­ji nau­ko­wych w XIX i na poc­ząt­ku XX wie­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Il­gie­wicz H. Wi­leńskie to­war­zyst­wa i ins­ty­tuc­je nau­ko­we w XIX wie­ku. – To­ruń, 2005. – P. 13–51. Mi­ni­ma Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka Vil­niu­je, ku­ri 1912 m. įra­šy­ta į Vil­niaus gu­ber­ni­jos drau­gi­jų re­gist­rą; vie­nas iš stei­gė­jų bu­vo T. Vrub­lev­skis, p. 47. 811. Kłak C. Chrzanowski–Pigoń. Me­an­dry ko­res­pon­denc­ji wza­jem­nej // Chrza­now­ski I., Pi­goń S. Mistrz i uc­zeń. Ko­res­pon­denc­ja wza­jem­na (1914–1936). – Rzeszów, 2005. – P. 5–42. Spaus­di­na­mi I. Chša­nov­skio (I. Chrza­now­ski) ir S. Pi­go­no (S. Pi­goń) laiš­kai, ku­riuo­se mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka, p. 28–29. 812. „Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002 ...“ – (At­siųs­ta pa­mi­nė­ti) // Aki­ra­čiai. – Chi­ca­go, Ill., 2005, Nr. 1, p. 12. Mi­ni­ma, kad pa­si­ro­džiu­sia­me nau­ja­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­kos lei­di­ny­je yra straips­nis apie T. Vrub­lev­skį ir jo įkur­tą bib­lio­te­ką. 2006 813. Mak­si­mai­tis M. Vi­suo­me­ni­nin­kas. – Nuotr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – („Var­dan tos“) // Mak­si­mai­tis M. My­ko­las Röme­ris – Lie­tu­vos sū­nus. – Vil­nius, 2006. – P. 209–217. Mi­ni­ma, kad M. Röme­rio „Die­no­raš­čio“ to­mai sau­go­mi Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­čių sky­riu­je, p. 217.

197

814. Venc­lo­va T. Bie­liński Józef (1848–1926), gy­dy­to­jas, is­to­ri­kas. – Nuotr. – (Ca­ro prie­spau­dos ga­dy­nė: su­ki­lė­liai, dai­li­nin­kai, li­te­ra­tai ...) // Venc­lo­va T. Vil­niaus var­dai. – [Vil­nius, 2006]. – P. 148–149. 1911 m. da­lį J. Bie­lins­kio (J. Bie­liński) bib­lio­te­kos nu­pir­ko T. Vrub­lev­skis. 2007 815. Mo­raw­ska-No­wak B. Wstęp // W Wil­nie i Kra­ko­wie : wspom­nie­nia o hm. Dr. Da­nu­cie Sad­kow­skiej / pod red. B. Mo­raw­skiej-No­wak. – Kraków, 2007. – P. 5–7. D. Sad­kov­skos (D. Sad­kow­ska) biog­ra­fi­ja sau­go­ma Vrub­lev­skių bib­lio­te­ko­je. 2008 816. Bib­lio­te­ka im. E. i E. Wróblew­skich w Wil­nie. – Bib­liogr. str. ga­le // Książka i pra­sa na Zie­mi Wi­leńskiej : dru­kar­nie, wy­daw­nic­twa, ksi­ę­gar­ nie, bib­lio­te­ki, cza­so­pis­ma XVI w.–1945 r. / op­ra­co­wał M. Jac­kie­wicz. – Byd­goszcz, 2008. – P. 59–60. Ap­ra­šo­mas Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos įkū­ri­mas. 817. Ki­jas A. Uni­ver­sy­tet Char­kow­ski w ok­re­sie re­form Alek­san­dra II. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ki­jas A. Po­la­cy na Uni­wer­sy­te­cie Char­kow­skim 1805–1917. – Poz­nań, 2008. – P. 115–143. 1912 m. T. Vrub­lev­skis įstei­gė Eus­ta­chi­jaus ir Emi­li­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką Vil­niu­je, p. 123. 818. So­lak Z. Įžan­ga. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­ vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 15–18. Paminėta, kad Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos Ran­kraš­ čių sky­riaus fon­duo­se saugomi T. S. Vrub­lev­skio, L. Ab­ra­mo­vi­čiaus (L. Ab­ra­ mowicz), H. Ro­mer-Ochen­kow­skos ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai ir laiš­kai, p. 18. 819. Vo­sy­liū­tė A. Lab­da­ra : tei­kė­jai ir ga­vė­jai. – Santr. angl. – Bib­liogr. str. ga­le // Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas : drau­gi­jų reikš­mė, 1900–1945. – Vil­nius, 2008. – P. 214–226. Apie lab­da­rin­gą drau­gi­ją, ku­ri ma­te­ria­liai rė­mė T. Vrub­lev­skių bib­lio­te­ką, p. 223. 198

Skelbimai. Žinutės 1907 820. To­war­zyst­wo Miłośników Wie­dzy // Kur­jer Li­tew­ski. – Wil­no, 1907, 1 ma­ja (Nr. 93), p. 1; 2 ma­ja (Nr. 94), p. 1. Apie T. Vrub­lev­skio skai­ty­tą pra­ne­ši­mą. 1909 821. Mi­ko­lo Ro­me­rio teis­mas : [ži­nu­tė]. – (Iš Lie­tu­vos) // Vie­ny­bė lie­tuv­nin­ kų. – Bro­ok­lyn, N. Y., 1909, vas. 24. (Nr. 8), p. 3. Apie Vil­niu­je leis­to laik­raš­čio „Ga­ze­ta Wi­leńska“ re­dak­to­riaus M. Röme­rio teis­ mą; re­dak­to­rių gy­nė ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1910 822. „Vi­suo­me­nė“ : mė­ne­si­nis laik­raš­tis, skir­tas vi­suo­me­nės, moks­lo ir li­te­ra­tū­ros rei­ka­lams // Lie­tu­vos ži­nios. – Vil­nius, 1910, gruod. 24 (Nr. 102/103), p. 1. 1910 m. iš­spaus­din­ta­me straips­nių są­ra­še mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio straips­nis „Lie­ tu­vių žem­val­dys­tės sto­vis Di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je (be Su­val­kų g.)“. 1911 823. Li­tew­ski stan po­sia­da­nia. – (Wia­domści) // Lit­wa. – Wil­no, 1911, Nr. 3, p. 46. In­for­ma­ci­ja pa­gal T. Vrub­lev­skio duo­me­nis, kiek de­šim­ti­nių že­mės tu­ri Kau­no, Vil­niaus ir Gar­di­no gu­ber­ni­jos. 824. 1910 m. „Vi­suo­me­nės“ 400 pusl. kom­plek­tas // Vi­suo­me­nė. – 1911, Nr. 1, p. 47–48. In­for­ma­ci­ja apie spaus­din­tus straips­nius „Vi­suo­me­nės“ žur­na­le; mi­ni­mi ir T. Vrub­lev­skio straips­niai, p. 47.

199

1919 825. No­ta­ri­jusz Ta­deusz Wróblew­ski / No­ta­ri­jusz T. W. // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1919, 29 czerw. (Nr. 37), p. 1. Skel­bi­mas apie tei­si­nės kon­to­ros dar­bo lai­ką. 826. No­ta­ri­jusz Ta­deusz Wróblew­ski / No­ta­ri­jusz T. W. // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1919, 21 czerw. (Nr. 30), p. 1. Skel­bi­mas apie tei­si­nę kon­to­rą. 1920 827. Do­roc­zne XIV zeb­ra­nie : Li­tew­skie­go To­war­zyst­wa Nau­ko­we­go dnia 28 i 29 grud­nia 1920 r. / Ko­mi­tet To­war­zyst­wa // Dzwon Lit­wy. – Wil­ no, 1920, 27–29 grud. (Nr. 2), p. 1. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mo skel­bi­mas ir die­no­tvarkė; pa­žy­mė­ta, kad 29 d. T. Vrub­lev­skis skai­tys pra­ne­ši­mą „O ust­ro­ju państwo­wym Lit­wy prze­du­nio­wej“. 828. Len­kai in­ter­na­vo adv. Vrub­lev­skį. – (Te­leg­ra­mos) // Lie­tu­va. – Kau­ nas, 1920, spal. 21 (Nr. 229), p. 3. „Głos Lit­wy“ pra­ne­šė, kad Vil­niaus val­džios įsa­ky­mu sa­vo bu­te bu­vo su­lai­ky­tas gar­sus len­kų ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 829. No­ta­rai : „Vil­niuj da­bar pa­rei­gas ei­na du ipo­te­kos no­ta­ru : Wróblew­ski prie Uni­ver­si­te­to gat­ves 9 ir I. Sie­wio­rek prie Au­kų (Ofiar­na) g. teis­mo rū­mai kam­ba­rys 18 ...“ – (Iš Vil­niaus) // Vil­niaus gar­sas. – 1920, saus. 30 (Nr. 4), p. 8. 830. Pra­ne­ši­mas : L[ie­tu­vių] moks­lo drau­gi­jos XIV-jo vi­suo­ti­nio su­si­rin­ki­ mo, 1920 m. gruo­džio 28 ir 29 d. d. die­no­tvarkė / Drau­gi­jos ko­mi­te­tas // Vil­niaus gar­sas. – 1920, gruod. 24 (Nr. 31), p. 8. Dėl T. Vrub­lev­skio len­kų kal­ba skai­ty­to pra­ne­ši­mo ,,O ust­ro­ju państwo­wym Lit­wy prze­du­nio­wej“.

200

1921 831. „Przeg­ląd Wi­leński“ / Zn. // Głos Lit­wy. – 1921, 1 grud., prie­das „He­ la“ : jed­nod­niówka wi­leńska, p. 1–2. Mi­ni­mi T. Vrub­lev­skio straips­niai, iš­spaus­din­ti T. Wo­ro­nicz sla­py­var­džiu. 832. „Przeg­ląd Wi­leński“ / Zn. // Głos Lit­wy. – 1921, 6 grud., prie­das „Przyszłość Lit­wy“ : jed­nod­niówka wi­leńska, p. 1. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio straips­nis (pa­si­ra­šy­tas T. Wo­ro­nicz sla­py­var­džiu) „Au­to­ ke­fa­lizm w Cerk­wi Wschod­niej“. 833. Wy­daw­nic­twa „No­win Wi­leńskich“ // Dzwon Lit­wy. – Wil­no, 1921, 13 sierp. (Nr. 51), p. 4. Ži­nu­tė apie Juod­var­nio sla­py­var­džiu iš­leis­tą T. Vrub­lev­skio kny­gą „Uwa­gi o pro­ jek­cie P. Hy­man­sa“. 834. Wy­daw­nic­twa „No­win Wi­leńskich“ // Głos Lit­wy. – Wil­no, 1921, 1 wrześ. (Nr. 58), p. 4; 7 wrześ. (Nr. 64), p. 4; 8 wrześ. (Nr. 65), p. 4. Ži­nu­tė apie Juod­var­nio sla­py­var­džiu iš­leis­tą kny­gą „Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hy­man­sa“. 1922 835. Pa­reiš­ki­mas // Ry­tų Lie­tu­va. – Vil­nius, 1922, spal. 1 (Nr. 21/22), p. 4. Pra­ne­šama, jog T. Vrublevskis paskirtas 26-sios rin­ki­mų apy­gar­dos ko­mi­si­jos na­riu. 836. Wy­daw­nic­twa „No­win Wi­leńskich“ // Lit­wa. – Wil­no, 1922, 17 ma­ja (Nr. 80), p. 4. In­for­ma­ci­ja apie iš­leis­tas kny­gas, tarp jų ir Juod­var­nio „Uwa­gi o pro­jek­cie P. Hyman­sa“. 1924 837. Bib­lio­grafija / Ob­ser­wa­tor // Przeg­ląd Wi­leński. – 1924, 27 stycz. (Nr. 2), p. 8. Tarp iš­leis­tų lei­di­nių mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skio (pa­si­ra­šy­tas T. Wo­ro­nicz sla­py­var­džiu) straips­nis „Na­rod i dziar­ža­va“.

201

1925 838. „Mi­rė ad­vo­ka­tas Ta­das Vrub­lev­skis, ku­ris gy­nė ne vie­ną by­lą len­kų teis­ muo­se ... “ : [ži­nu­tė]. – (Vil­niaus kraš­tas) // Lie­tu­vos ūki­nin­kas. – Kau­ nas, 1925, liep. 19–25 (Nr. 29), p. 6. 839. Mi­rė : [kro­ni­ka]. – (Vil­niu­je) // Ry­tas. – Kau­nas, 1925, liep. 10 (Nr. 147), p. 3. Ži­nu­tė, jog lie­pos 3 d. mi­rė gar­sus Vil­niaus ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1926 840. „Dziś, so­bo­tę d. 3 lip­ca 1926 r. o godz. 10 ra­no w koście­le św. Du­cha (po Do­mi­ni­kańskim), ja­ko w pierw­szą roc­zni­kę zgo­nu ś. p. Ta­deus­zaSta­nisława Wróblew­skie­go ...“ / Ro­dzi­na i Ko­mi­tet Bib­lio­te­ki im. Wróblew­skich // Kur­jer Wi­leński. – 1926, 3 lip. (Nr. 150), p. 2. Ži­nu­tė apie T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nes. 1931 841. „Tre­čia­die­nį, spa­lių mėn. 28 die­ną 9 val. ry­tą Šv. Jo­no baž­ny­čio­je bus at­lai­ky­tos ge­du­lin­gos pa­mal­dos už a. a. Ta­do Vrub­lev­skio vė­lę ...“ / E. ir E. Vrub­lev­skių moks­lo pa­gal­bos drau­gi­jos ko­mi­te­tas // Vil­niaus ry­to­jus. – 1931, spal. 24 (Nr. 84), p. 4. 1935 842. „Dnia 3 lip­ca w dzie­si­ą­tą roc­zni­cę zgo­nu, za spokój dus­zy Fun­da­to­ra Bibl­jo­te­ki Państwo­wej im Wróblew­skich Ta­deus­za Wróblew­skie­go ...“ // Słowo. – Wil­no, 1935, 2 lip. (Nr. 178), p. 5. Ži­nu­tė apie T. Vrub­lev­skio mir­ties die­nos pa­mi­nė­ji­mą. 843. Wy­daw­nic­twa T-wa Po­mo­cy Nau­ko­wej im Wróblew­skich // Przeg­ląd Wi­leński. – 1935, 30 list. (Nr. 21), p. 10. Ži­nu­tė apie Vrub­lev­skių moks­lo pa­gal­bos drau­gi­jos iš­leis­tas 5 kny­gas.

202

1941 844. Iš Moks­lų aka­de­mi­jos // Vil­niaus bal­sas. – 1941, ko­vo 21 (Nr. 67), p. 3. Ži­nu­tė apie ren­gia­mą pa­ro­dą su­ki­li­mo Ru­si­jo­je da­ly­viui P. Šmid­tui; mi­ni­mas ad­vo­ ka­tas T. Vrub­lev­skis. 1958 845. Su­kak­čiai pa­mi­nė­ti // Tie­sa. – 1958, lapkr. 12, p. 13. In­for­ma­ci­ja apie Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je įvy­ku­sį T. Vrub­lev­skio 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mą.

Tadas Vrublevskis mokslo darbuose, publicistikoje, atsiminimuose 1911 846. Li­ma­now­ski B. Wa­le­ry Wróblew­ski. – Nuotr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Li­ma­now­ski B. Szer­mier­ze wol­ności. – Kraków, 1911. – P. 244–276. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 244, 245, 250. 1921 847. „W dniu 16 lu­te­go, ja­ko w trzech­let­nią roc­zni­cę nie­pod­ległości Państwa Li­tew­skie­go ...“ – (Z Wil­na) // Nas­za Zie­mia. – Wil­no, 1921, 20 lut. (Nr. 6), p. 6. Tre­čio­sioms Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­ti­nėms pa­mi­nė­ti Vil­niaus lie­tu­vių gim­na­ zi­jo­je vy­ku­sia­me iš­kil­min­ga­me va­ka­re da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 1925 848. A. a. T. Wróblew­skio at­min­čiai. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ai­das. – 1925, liep. 15 (Nr. 76), p. 4. Laik­raš­tis „Przeg­ląd Wi­leński“ pas­ku­ti­nį nu­me­rį ­sky­rė T. Vrub­lev­skio at­mi­ni­mui. 203

849. A. a. T. Wróblew­skio lai­do­tu­vės // Vil­niaus ai­das. – 1925, liep. 8 (Nr. 74), p. 1–2. 850. A. a. Ta­das Sta­nis­lo­vas Vrub­lev­skis (1858.XI.8–1925.VII.3) / B. K-dis. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1925, liep. 27 (Nr. 165), p. 1. 851. Ad­vo­ka­to Ta­do Vrub­lev­skio lai­do­tu­vės : (iš­trau­ka iš laiš­ko) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1925, liep. 19 (Nr. 159), p. 2. 852. Ba­sa­na­vi­čius J. Vil­nius lie­tu­vių dai­no­se / Jo­nas B. Birš­to­nas. – Vil­nius : Ruch, 1925. – 76 p. – At­spau­das iš: Lie­tu­vių tau­ta. – Su de­di­ka­ci­ja: A. a. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos gar­bės na­rio Ta­do Wróblew­skio, di­de­lio Lie­tu­vos ir Vil­niaus my­lė­to­jo at­min­čiai. – Bib­liogr.: p. 74–76 ir iš­na­šo­se. 853. Brens­ztejn M. Ś. p. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski / B. ; fo­togr. J. Bułhak. – Portr. // Ty­god­nik Wi­leński. – Wil­no ; Wars­za­wa, 1925, 19 lip. (Nr. 15), p. 6. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 854. Di­džio­jo Vil­niaus sei­mo mi­nė­ji­mas „Auš­ros gim­na­zi­joj“ // Vil­niaus ai­das. – 1925, gruod. 19 (Nr. 124), p. 2. Ra­šo­ma apie Sei­mo rin­ki­mus ir T. Vrub­lev­skio su­rink­tą sta­tis­ti­nę me­džia­gą. 855. Drège H. Bib­lio­grafija prac. Wróblew­skie­go / H. D. // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 3, z. 10/11 (1925/1926), p. 440–442. 856. Echa zgo­nu ś. p. T. Wróblew­skie­go // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 16 sierp. (Nr. 13), p. 9. 857. Głosy pra­sy żydow­skiej / Miesz. Gold. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 11–12. Ne­kro­lo­gas. 858. His­to­ryc­zny po­grzeb // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 6. Apie T. Vrub­lev­skio po­li­ti­nę ir vi­suo­me­ni­nę veik­lą.

204

859. In hoc sig­no vin­ces! // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 16 sierp. (Nr. 13), p. 1–2. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 860. *Led­nic­ki A. Ta­deusz Wróblew­ski : wspom­nie­nie pośmiert­ne // Ku­rier Pols­ki. – Wars­za­wa, 1925, 10 lip. (Nr. 187), p. 6–7. 861. Mac­kie­wicz S. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski / Cat. // Słowo. – Wil­no, 1925, 5 lip. (Nr. 149), p. 2. Duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 862. Mi­rė Vil­niaus ad­vo­ka­tas Vrub­lev­skis // Lie­tu­va. – Kau­nas, 1925, liep. 10 (Nr. 151), p. 4. 863. Mo­wa d-ra D. Ol­sej­ki. – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 9. Apie T. Vrub­lev­skį – lie­tu­vių, len­kų, žy­dų ir baltarusių glo­bė­ją. 864. Mo­wa ks. A. Stan­kie­wic­za. – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­ leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 9–10. Lie­tu­vos bal­ta­ru­siai apie T. Vrub­lev­skį. 865. Mo­wa p. J(ana) Piłsud­skie­go. – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­ leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 7–8. Apie T. Vrub­lev­skį. 866. Mo­wa p. S. Ry­gie­la : żałob­ni słuchac­ze! – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 8–9. Apie T. Vrub­lev­skį, bib­lio­te­kos įkū­rė­ją, bib­lio­fi­lą. 867. Mo­wa p. W. Boh­da­no­wic­za. – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­ leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 10–11. Apie T. Vrub­lev­skį. 868. Mo­wa p. Wi­tol­da Ab­ra­mo­wic­za. – (His­to­ryc­zny po­grzeb) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 6–7. Apie drau­gą ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį. 205

869. Nad wi­leńską mo­giłą / J. Hł. // Ga­ze­ta Wars­zaw­ska. – 1925, 11 lip. (Nr. 188), p. 2. 870. Nar­dec­ki J. Nad trum­ną ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go // No­we Życie. – Grod­no, 1925, 12 lip. (Nr. 52), p. 2. 871. Oby­wa­tel W. Ks. Li­tew­skie­go / S. // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 7 lip. (Nr. 149), p. 1. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 872. Po­grzeb ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go. – (Wi­leńska kro­ni­ka) // Słowo. – Wil­no, 1925, 7 lip. (Nr. 150), p. 3. 873. Pos­ner S. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski. – (Uwa­gi) // Przeg­ląd Współczes­ny. – Wars­za­wa.– T. 15, Nr. 43 (1925), p. 311–316. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 874. Pra­mo­wa ks. A. Stan­kie­wic­za nad hro­bam ś. p. ad­wa­ka­ta T. Wrub­leus­ ka­ha na ma­hiłkach „Ro­sa“ u Wil­ni 6.VII.25 / Ja­sa­kar // Kry­ni­ca. – Wil­no, 1925, 12 lip. (Nr. 30), p. 2–4. 875. Prof. Simp­son w Wil­nie. – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1925, 14 czerw. (Nr. 11), p. 8. An­glų prof. J. Simp­so­nas (J. Simp­son) ap­lan­kė kraš­tie­čių (krajovcų) są­jū­džio na­ rius L. Ab­ra­mo­vi­čių (L. Ab­ra­mo­wicz) ir T. Vrub­lev­skį. 876. Ry­giel S. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski // Przeg­ląd Bibl­jog­ra­fic­zny. – Wars­za­wa, 1925, 15 paźdz. (Nr. 20), p. 305–307. 877. Ro­mer-Ochen­kow­ska H. Po­grzeb ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go / Hel. Rom. // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 7 lip. (Nr. 149), p. 2. Apie žy­mų­jį ad­vo­ka­tą ir bib­lio­fi­lą T. Vrub­lev­skį. 878. Ro­mer-Ochen­kow­ska H. Ś. p. Ta­deusz-Sta­nisław Wróblew­ski / Hel. Ro­mer // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 9 lip. (Nr. 151), p. 2; 10 lip. (Nr. 152), p. 2–3; 11 lip. (Nr. 153), p. 2–3; 14 lip. (Nr. 155), p. 2; 16 lip. (Nr. 157), p. 2. 206

879. Ś. p. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski : (wspom­nie­nie–­pośmiert­ne) // Ga­ze­ta Są­do­wa Wars­zaw­ska. – 1925, 1 sierp. (Nr. 31), p. 497–498. 880. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski // Ex­press Wi­leński. – 1925, 5 lip., p. 4. 881. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski ja­ko założyciel Bibl­jo­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich. – (Ne­kro­lo­gi) // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 3, z. 10/11 (1925/1926), p. 436–439. 882. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski // Kur­jer Po­ran­ny. – Wars­za­wa, 1925, 9 lip. (Nr. 187), p. 3. 883. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 5 lip. (Nr. 148), p. 2. Trum­pi duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 884. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski, 8. XI. 1858–3. VII. 1925 : wspom­nie­nie pośmiert­ne // Roc­znik Praw­nic­zy Wi­leński. – Wil­no. – R. 1 (1925), p. 422–424. 885. Ta­das Sta­nis­lo­vas Wróblew­skis : „Ad­vo­ka­tas, Wróblev­skių var­do kny­ gy­no įkū­rė­jas, po il­gos ir sun­kios li­gos pa­si­mi­rė Vil­niu­je 1925 m. lie­ pos mėn. 3 d. iš­gy­ve­nęs 67 me­tus ...“ // Vil­niaus ai­das. – 1925, liep. 5 (Nr. 73), p. 1. Ne­kro­lo­gas. 886. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski, ad­wo­kat, założyciel Bib­lio­te­ki im Wróblew­skich / Ro­dzi­na i przy­ja­cie­le // Słowo. – Wil­no, 1925, 5 lip. (Nr. 148), p. 3. Ne­kro­lo­gas. 887. Ta­deusz-Sta­nisław Wróblew­ski † 3 lip­ca 1925 r. – Nuotr. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 1. Ne­kro­lo­gas. 888. Ta­deusz Wróblew­ski / J. D. // Ro­bot­nik. – Wars­za­wa, 1925, 8 lip. (Nr. 185), p. 3–4. 207

889. Ta­deusz Wróblew­ski, ad­wo­kat / Ra­da Ad­wo­kac­ka w Wil­nie // Słowo. – Wil­no, 1925, 5 lip., p. 3. Ne­kro­lo­gas. 890. „Ta­deusz Wróblew­ski, ad­wo­kat, zmarł dn. 3 lip­ca 1925 r. ...“ / Ra­ da Ad­wo­kac­ka w Wil­nie // Dzien­nik Wi­leński. – Wil­no, 1925, 5 lip. (Nr. 150), p. 1. Užuo­jau­ta ir pra­ne­ši­mas apie mir­tį. 891. Ta­deusz Wróblew­ski, ad­wo­kat : zmarł dnia 3-go lip­ca 1925 ro­ku o godz. 11 wiecz. / Ra­da Ad­wo­kac­ka w Wil­nie // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 5 lip. (Nr. 148), p. 1. Ne­kro­lo­gas. 892. Ta­deusz Wróblew­ski : (za­rys życia) / L. A. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 2–5. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 893. Ta­deus­za-Sta­nisława Wróblew­skie­go / Zar­ząd Koła Wi­leńskie­go Zwi­ąz­ku Bibl­jo­te­kar­zy Pols­kich za­wia­da­mia członków o zgo­nie // Słowo. – Wil­no, 1925, 5 lip. (Nr. 148), p. 3. Ne­kro­lo­gas. 894. Vi­lei­šis J. Ad­vo­ka­to Vrub­lev­skio at­min­čiai : [nekrologas] // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1925, liep. 12 (Nr. 153), p. 2. 895. W roc­zni­cę śmier­ci ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go // Kur­jer Wi­leński. – 1925, 4 lip. (Nr. 151), p. 3. Ne­kro­lo­gas. 896. Wspom­nie­nia o ś. p. Wróblew­skim // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 6 grud. (Nr. 20), p. 8. 897. Wspom­nie­nie / H. R. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1925, 15 lip. (Nr. 12), p. 2–4. Pri­si­mi­ni­mai apie T. Vrub­lev­skį.

208

898. Wspom­nie­nie pośmiert­ne // Życie Lu­du. – Wil­no, 1925, 12 lip. (Nr. 13), p. 1–3. Apie T. Vrub­lev­skio ne­tek­tį ir jo nuo­pel­nus Lie­tu­vai kal­bė­jo V. Ab­ra­mo­vi­čius (W. Ab­ra­mo­wicz), Ja­nas Pil­sud­skis (J. Piłsud­ski) ir kt. 899. Заместа вянка на магiлу Т. Врублеускага : (пiсьмо ў pэдакцыю) // Селянiн : аднаднëўка. – Вiльня, 1925, 8 жнiўня, р. 3. 900. Похороны прис. повьреннаго Врублевскаго. – (Местная хроника) // Виленское утро. – 1925, 7 июля (№ 1351), p. 4. 901. Похороны Т. Врублевскаго // За свободу. – Варшава, 1925, 8 июля (№ 177), p. 4. 902. Смерть пр. пов. Врублевскаго. – (Местная хроника) // Виленское утро. – 1925, 5 июля (№ 1349), p. 3. 1926 903. A. a. Ta­do Sta­nis­lo­vo Wróblew­skio su­kak­tu­vių pa­mi­nė­ji­mas // Vil­niaus ai­das. – 1926, liep. 6 (Nr. 75), p. 3–4. 904. Aka­dem­ja ku uc­zcze­niu ś. p. T. Wróblew­skie­go. – (Kro­ni­ka) // Życie Lu­du. – Wil­no, 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 7–8. Vrub­lev­skių bib­lio­te­ko­je bu­vo pa­mi­nė­tos T. Vrub­lev­skio 1-osios mir­ties me­ti­nės. 905. Drège H. Ś. p. Ta­deusz Wróblew­ski : ja­ko założyciel Bibl­jo­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich / H. D. – Wil­no : Lux, 1926. – 7 p. – At­spau­das iš: Ate­neum Wi­leńskie. R. 3, z. 10/11 (1925/1926), p. 436–442. 906. Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mas // Vil­niaus ai­das. – 1926, bal. 8 (Nr. 39), p. 2–3. Visuotinio su­si­rin­ki­mo me­tu na­riai pa­mi­nė­jo T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nes. 907. Lie­tu­vos [!Lie­tu­vių] moks­lo drau­gi­jos su­si­rin­ki­mas // Ke­lias. – Vil­nius, 1926, bal. 16 (Nr. 16), p. 2–3. XIX me­ti­nia­me LMD su­si­rin­ki­me pa­mi­nė­tos T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nės. 209

908. Mac­ke­vi­čius R. Iš lie­tu­vių bib­lio­grafijos, 1919–1926 m. Vil­niu­je : [lie­tu­ vių lei­di­niai len­kų kal­ba] // Vil­niaus ai­das. – 1926, gruod. 30 (Nr. 148), p. 3–4. Lei­di­nių są­ra­še yra dvi T. Vrub­lev­skio kny­gos, iš­leis­tos Juod­var­nio sla­py­var­džiu. 909. Me­tams su­ka­kus : (mi­nint a. a. T. Wróblew­skio mir­ties me­ti­nes) / K. C. // Vil­niaus ai­das. – 1926, liep. 3 (Nr. 74), p. 1–2. 910. Pos­tęp // Przeg­ląd Wi­leński. – 1926, 12 grud. (Nr. 21), p. 1–2. Laik­raš­čio „Kur­jer Wi­leński“ dar­buo­to­jai iš­reiš­kė užuo­jau­tą dėl T. Vrub­lev­skio mir­ties. 911. Przemówie­nie red. L. Ab­ra­mo­wic­za // Przeg­ląd Wi­leński. – 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 4–7. Pri­si­mi­ni­mai apie T. Vrub­lev­skį. 912. [Re­cen­zi­ja] / a. – (Bibl­jog­raf­ja). – Rec. leid.: Ate­neum Wi­leńskie. Wil­no. Rocz. 3, z. 10/11 (1925/1926) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1926, 29 sierp. (Nr. 14), p. 9. Ap­žvelg­ta žur­na­le pub­li­kuo­ta me­džia­ga, ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį. 913. Udzie­la­ją­ca się za­ra­za / Žmo­ge­lis // Życie Lu­du. – Wil­no, 1926, 8 sierp. (Nr. 14), p. 3–4. Mi­ni­mos T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nės. 914. Żałob­na roc­zni­ca // Przeg­ląd Wi­leński. – 1926, 18 lip. (Nr. 13), p. 2–4. T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1927 915. „Jo­nas Żej­mo gi­męs Vil­niu­je. Prieš ka­rą bu­vo as­me­ni­nis adv. T. Wróblew­skio sek­re­to­rius ...“ / l-s. – (Nau­ja­sis ma­gist­ra­tas) // Vil­niaus ai­das. – 1927, rugpj. 9 (Nr. 90), p. 4.

210

916. Nau­ja­sis ma­gist­ras : pir­mi­nin­kas (bur­mist­ras) // Vil­niaus ai­das. – 1927, rugpj. 9 (Nr. 90), p. 4. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­ris kar­tu su pir­mi­nin­ku J. Fo­le­jev­skiu (J. Fo­le­jew­ski) iš­lei­do kny­gą „O sa­mor­zą­dzie ziems­kim na Lit­wie i Białej­ru­si“. 917. Trze­biński S. Za­rys his­to­rii Wi­leńskie­go Ins­ti­tu­tu Me­dyc­zne­go // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 4, z. 12 (1927), p. 1–52. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 2, 52. 1928 918. Ka­pi­nių lan­ky­mas. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ai­das. – 1928, lapkr. 6 (Nr. 128), p. 4. Vė­li­nių die­ną ap­lan­ky­tas ir T. Vrub­lev­skio ka­pas. 919. Ka­pų lan­ky­mas Vė­li­nių die­ną. – (Vil­nius) // Ke­lias. – Vil­nius, 1928, lapkr. 10 (Nr. 45), p. 8. 920. [Re­cen­zi­ja] / E. – (Bib­lio­grafija). – Rec. leid.: Roc­znik Praw­nic­zy Wi­ leński. Wil­no. R. 1 (1925); r. 2 (1928) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1928, 15 stycz. (Nr. 1), p. 7–8. Mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis. 921. To­li gra­žu ne taip / M. K. // Vil­niaus ai­das. – 1928, vas. 7 (Nr. 15), p. 2–3. Apie len­kų ir lie­tu­vių san­ty­kius; mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis skai­tė lie­tu­viams pa­skai­tas len­kiš­kai. 1929 922. Mi­rė adv. St. Sad­kow­ski‘s. – (Vie­tos kro­ni­ka) // Vil­niaus ry­to­jus. – 1929, rugpj. 31 (Nr. 37), p. 8. S. Sad­kov­skis (S. Sad­kow­ski) po T. Vrub­lev­skio mir­ties pe­rė­mė jo by­las Vil­niaus teis­muo­se.

211

923. Trus­kav­ce mi­rė ži­no­mas Vil­niu­je ad­vo­ka­tas St. Sad­kov­skis : [kro­ni­ka]. – (Vil­nius) // Lie­tu­vos ži­nios. – Kau­nas, 1929, rugs. 3 (Nr. 199), p. 3. Mi­ni­ma, kad S. Sad­kov­skis (S. Sad­kow­ski) po T. Vrub­lev­skio mir­ties pe­rė­mė jo by­las. 1930 924. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Bir­že­lio mėn. 3 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 174. Ra­šo­ma, kad į B. Bir­žiš­kie­nės bu­tą at­vy­ko len­kų po­li­ci­ja pa­tik­rin­ti sve­čių, tarp ku­rių bu­vo ir T. Vrub­lev­skis. 925. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 172. Apie šv. Ka­zi­mie­ro ju­bi­lie­jaus iš­kil­mes Vil­niu­je, ku­rio­se da­ly­va­vo J. Ba­sa­na­vi­čius, T. Vrub­lev­skis, J. Šla­pe­lis ir kt. 926. Bir­žiš­ka M. 1928 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 2 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 636. Vil­niaus lie­tu­vių moks­lei­viai pa­ger­bė Vil­niaus mies­to pa­triar­chų ka­pus, taip pat ir T. Vrub­lev­skio. 927. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Lie­pos mėn. 3, 6 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 332. Apie Vil­niu­je mi­ru­sį gar­sų­jį ad­vo­ka­tą T. Vrub­lev­skį, pa­lai­do­tą Ra­sų ka­pi­nė­se. 928. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Lie­pos mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 332–333. Apie red. J. Šob­lins­kai­tę gy­nu­sį T. Vrub­lev­skio auk­lė­ti­nį ad­vo­ka­tą S. Sad­kov­skį (S. Sad­kow­ski).

212

929. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ko­vo mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 109. Apie lie­tu­viš­ko dien­raš­čio len­kų kal­ba „Straź Lit­wy“ (red. M. Bir­žiš­ka) 500-ojo nu­me­rio šven­tę, ku­rio­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 930. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 23–24 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 137–138. Apie Vil­niaus lie­tu­vių klu­be įvy­ku­sias dr. J. Ba­sa­na­vi­čiaus 70-ųjų gi­mi­mo me­ti­ nių iš­kil­mes, ku­rio­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 931. Bir­žiš­ka M. 1926 me­tai. Lie­pos mėn. 3 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­ niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919– 1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 388. Pa­mi­nė­tos T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nės. 1931 932. Na Ro­sie u grobów ro­dzi­ny Wróblew­skich : (z po­wo­du poświ­ę­ce­nia pom­ni­ka mec. T. Wróblew­skie­go) / Su­limc­zyk // Słowo. – Wil­no, 1931, 29 paźdz. (Nr. 249), p. 2. 933. O pom­ni­kach T. Wróblew­skie­go i M. Czur­la­ni­sa : na Ros­sie / S-czyk // Słowo. – Wil­no, 1931, 2 lip. (Nr. 148), p. 3. 934. Pa­mal­dos už a. a. Vrub­lev­skio vė­lę. – (Ne­pri­klau­so­moj Lie­tu­voj) // Vil­niaus ry­to­jus. – 1931, spal. 31 (Nr. 86), p. 6. T. Vrub­lev­skio pa­mi­nė­ji­mas. 935. Poświ­ę­ce­nie nag­rob­ka ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go. – (Kro­ni­ka) // Przeg­ląd Wi­leński. – 1931, 8 list. (Nr. 20), p. 8. Trum­pi duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 936. Ro­mer-Ochen­kow­ska H. Wspom­nie­nie o ś. p. Ta­deus­zu Wróblew­skim. – Nuotr. // Ku­rier Wi­leński. – 1931, 28 paźdz. (Nr. 249), p. 2. Biog­ra­fi­niai duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 213

937. „We śro­dę 28 paździer­ni­ka o godz. 9 ra­no w koście­le św. Ja­na zos­ta­nie od­pra­wio­ne żałob­ne na­bożeństwo za spokój dus­zy ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go ...“ / Ko­mi­tet T-wa Po­mo­cy Nau­ko­wej im. E. i E. Wróblew­skich // Przeg­ląd Wi­leński. – 1931, 25 paźdz. (Nr. 19), p. 8. Duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 1933 938. Ron­do­mans­kis A. Tau­tiš­ki rei­ka­lai. – Iliustr. – Išsp. ben­dra antr.: Ron­ do­mans­kis A. Vil­nius ir Vil­niaus lie­tu­viai 1928–1933 // Va­sa­rio 16-ji : Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės 15-kos me­tų su­kak­tu­vėms pa­mi­nė­ti. – Kau­ nas, 1933. – P. 14–29. Mi­ni­mas Vil­niaus ad­vo­ka­tas, lie­tu­vių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis, p. 29. 1935 939. Nie­zu­pełnie tak / Licz. // Przeg­ląd Wi­leński. – 1935, 13 list. (Nr. 20), p. 5–6. Lei­di­nio „Słowo“ re­dak­to­riaus M. So­kol­ni­ko at­si­mi­ni­mai apie ben­dra­vi­mą su ad­vo­ka­tu T. Vrub­lev­skiu. 940. Pa­mal­dos už T. Vrub­lev­skio vė­lę // Vil­niaus ry­to­jus. – 1935, liep. 6 (Nr. 52), p. 4. Lie­pos 3 d. Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je vy­ko ge­du­lin­gos pa­mal­dos. 941. Uziębło L. Wróblew­scy – ich pra­ce i sto­sun­ki wi­leńskie / Ówczes­ny // Słowo. – Wil­no, 1935, 4 lip. (Nr. 180), p. 6. Apie T. Vrub­lev­skio tė­vus – Emi­li­ją ir Eus­ta­chi­jų Vrub­lev­skius, Vil­niaus mies­to švie­suo­lius. 942. Wa­ga K. Bib­lio­te­ka im. Wróblew­skich // Przeg­ląd Wi­leński. – 1935, 10 mar­ca (Nr. 5), p. 2–4. Ra­šo­ma, kad bib­lio­te­ko­je pa­mi­nė­tas T. Vrub­lev­skio ne­tek­ties 10-metis. 943. Za spokój dus­zy ś. p. Ta­deus­za Wróblew­skie­go // Przeg­ląd Wi­leński. – 1935, 28 czerw. (Nr. 11/12), p. 12. Apie T. Vrub­lev­skio 10-ies me­tų mir­ties pa­mi­nė­ji­mą Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je. 214

944. Za­hors­ki W. Cmen­tarz na Ros­sie. – (Cmen­tar­ze) // Za­hors­ki W. Prze­ wod­nik po Wil­nie. – Wil­no, 1935. – P. 186–189. Apie bib­lio­fi­lo T. Vrub­lev­skio, Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos fun­da­to­riaus (1926), ka­pą, p. 188. 1936 945. Bir­žiš­ka V. Len­kų šni­pų ir pro­vo­ka­to­rių sū­ku­ry // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 m. – Kau­nas, 1936. – P. 26. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 946. Bir­žiš­ka V. Lie­tu­vių spau­da po len­kų te­ro­ro le­te­na // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 m. – Kau­nas, 1936. – P. 53. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis ir tie, ku­rie su­ge­bė­jo su­tai­ky­ti len­kus ir lie­tu­vius. 947. Bir­žiš­ka V. Lie­tu­vių tei­sių gy­nė­jas T. Vrub­lev­skis // Bir­žiš­ka V. Ne­už­gi­ ju­sios žaiz­dos : at­si­mi­ni­mai iš Vil­niaus 1920–1922 m. – Kau­nas, 1936. – P. 93–99. Apie T. Vrub­lev­skį, ad­vo­ka­tą ir vi­suo­me­nės vei­kė­ją. 1938 948. Nar­bu­tas J. V. [Pra­tar­mė] // Va­do­vas po Vil­nių / pa­ren­gė J. V. Nar­bu­ tas ; [su M. Bir­žiš­kos pa­reng­tu gat­vių są­ra­šu ir B. Ma­cut­ke­vi­čiaus pieš­tu mies­to pla­nu]. – Kau­nas, 1938. – P. 3–7. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 4. 949. Sołoduch A. Dwie pub­li­kac­je ro­syj­skie // Przeg­ląd Wi­leński. – 1938, 6 paźdz. (Nr. 4/5), p. 9–10. Mi­ni­mas len­kiš­kas už­ra­šas ant T. Vrub­lev­skio ant­ka­pio. 950. Wy­kaz bibl­jog­ra­fic­zny prac i ar­ty­kułow ś. p. Mi­chała Brens­ztej­na / St. K. // Ate­neum Wi­leńskie. – Wil­no. – Rocz. 13, z. 1 (1938), p. 23–45. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 34, 35, 39.

215

1939 951. Bir­žiš­ka M. Vil­niaus gat­vių var­dų rei­ka­lu // Lie­tu­vos ai­das. – 1939, spal. 26, p. 4. Nuo­mo­nė dėl Vil­niaus gat­vių pa­va­di­ni­mo įžy­mių žmo­nių, tarp jų ir T. Vrub­lev­skio, var­dais. 1940 952. Juš­ke­vi­čius A., Ma­cei­ka J. Ka­pi­nės : Ra­sų ka­pi­nės // Juš­ke­vi­čius A., Ma­cei­ka J. Vil­nius ir jo apy­lin­kės. – Vil­nius, 1940. – P. 232–238. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio, pa­lai­do­to 1925 m., ka­pas. 953. Juš­ke­vi­čius A., Ma­cei­ka J. Vil­nius ir jo apy­lin­kės. – Vil­nius, 1940. – P. 9–14. Mi­ni­ma T. Vrub­lev­skio gat­vė, p. 10. 954. Ta­deusz Wróblew­ski z po­wo­du 15-let­niej roc­zni­cy zgo­nu / r. // Ga­ze­ ta Co­dzien­na. – Wil­no, 1940, 3 lip. (Nr. 147), p. 1. T. Vrub­lev­skio 15-ųjų mir­ties me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas. 955. Vanagėlis–Vrublevskis / R. M. // Vil­niaus bal­sas. – 1940, saus. 13 (Nr. 10), p. 1. Dis­ku­si­ja dėl gat­vių pa­va­di­ni­mo. 956. Vil­niaus gat­vių pa­va­di­ni­mai : is­to­ri­nė, da­ly­ki­nė su­dė­tis, pa­sta­bos / A. N. // Vil­niaus bal­sas. – 1940, saus. 30 (Nr. 24), p. 2; vas. 1 (Nr. 26), p. 2. Visuomenės veikėjo T. Vrub­lev­skio at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas. 957. Vil­niaus mies­to gat­vių są­ra­šas // Vil­niaus bal­sas. – 1940, saus. 10 (Nr. 7), p. 2. Są­ra­še gat­vė „Ar­se­nals­ka“ pa­keis­ta į T. Vrub­lev­skio gat­vę.

216

1943 958. Ra­sų ka­pi­nių ta­kais / R. V. // At­ei­tis. – Kau­nas, 1943, birž. 28 (Nr. 146), p. 3. Mi­ni­mas Ra­sų ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas T. Vrub­lev­skis. 1946 959. Chro­no­lo­gi­nis (gi­mi­mo me­tų tvar­ka) lie­tu­vių ra­šy­to­jų są­ra­šas su trum­ pais api­bū­di­ni­mais // Lie­tu­vių ra­šy­to­jų ka­len­do­rius / su­da­rė V. Bir­žiš­ka. – Vil­nius ; Tübin­gen, 1946. – P. 24–146. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį, p. 80. 1955 960. Ab­ra­mo­wicz W. Ta­deusz Wróblew­ski. – Nuotr. // Czer­wo­ny Sztan­ dar. – 1955, 3 lip. (Nr. 156), p. 3. 1958 961. Ab­ra­ma­vi­čius V. Ta­das Vrub­lev­skis : 100-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes pa­žy­ mint. – Nuotr. // Tie­sa. – 1958, lapkr. 12, p. 2. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys ir veik­la. 962. Ab­ra­mo­wicz W. W stu­le­cie uro­dzin Ta­deus­za Wróblew­skie­go. – Portr. // Czer­wo­ny Sztan­dar. – 1958, 5 lis­top., p. 2. T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 963. Pa­žan­gaus vi­suo­me­nės vei­kė­jo T. Vrub­lev­skio 100-osios gi­mi­mo me­ti­nės // Li­te­ra­tū­ra ir me­nas. – 1958, lapkr. 15 (Nr. 46), p. 1. 1960 964. Ab­ra­ma­vi­čius V. Ta­das Vrub­lev­skis : [biog­ra­fi­nė apy­brai­ža]. – Vil­nius : Vals­ty­bi­nė po­li­ti­nės ir moks­li­nės li­te­ra­tū­ros lei­dyk­la, 1960. – 37 p. : faks., portr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se.

217

1962 965. Kap­su­kas V. Si­bi­ro ka­lė­ji­muo­se ir iš­trė­mi­me. – Nuotr. // Kap­su­kas V. Raš­tai. – Vil­nius, 1962. – T. 4 : Ca­ro ka­lė­ji­muos. – P. 313–366. Mi­ni­mas iš­trem­tas į ka­tor­gą T. Vrub­lev­skis, p. 347. 1964 966. Och­mański J. Z dziejów współpra­cy po­li­tyc­zno-kul­tu­ral­nej Po­laków i Lit­winów w końcu XIX i na poc­ząt­ku XX wie­ku. – (Iš is­to­ri­jos len­kų ir lie­tu­vių po­li­ti­nio-kul­tū­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo XIX a. ga­le ir XX a. pra­džio­je) // Roc­znik Ols­ztyński. – Ols­ztyn. – T. 4 (1964), p. 367–382. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį, p. 374, 375. 1966 967. Vrub­lev­skis (Wróblew­ski) Ta­das – žy­mus ad­vo­ka­tas, vi­suo­me­nės vei­ kė­jas. – Portr. // Lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­ja. – Bos­ton, Mass., 1966. – T. 34, p. 553–554. 1967 968. Klei­nas B. Tei­sy­bės gy­nė­jas. Gy­ve­ni­mas skir­tas žmo­nėms // Kom­jau­ni­ mo tie­sa. – 1967, rugpj. 30, p. 2; rugs. 1, p. 2. T. Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mas ir veik­la. 1968 969. Абрамавичюс В. Е., Дьяков В. А. Валерий Врублевский. – Москва, 1968. – Р. 24–25. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio gi­mi­nai­tis. 970. Клейн Б. С. Tадеушу Врублевскому. – (Старонки белорусской энциклопедии) // Полымя. – Мiнск, 1968, № 8, p. 250–251. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys ir veik­la.

218

1971 971. Vrub­lev­skis Ta­das – tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas. – Portr. // Ma­žo­ji lie­tu­viš­ko­ji ta­ry­bi­nė en­cik­lo­pe­di­ja. – Vil­nius, 1971. – T. 3, p. 832. 972. Wróblew­ski Ta­deusz (1858–1925), ad­wo­kat, bib­lio­fil, twórca Bibl. Nau­ko­wej im. Wróblew­skich w Wil­nie // En­cyk­lo­pe­dia Wie­dzy o Książce. – Wrocław [etc.], 1971. – P. 2514–2515. 1972 973. Bur­hardt S. Wróblew­ski Ta­deusz-Sta­nisław – ad­wo­kat, założyciel bib­lio­te­ki. – Bib­liogr. str. ga­le // Słow­nik Pra­cow­ników Książki Pols­kiej. – Wars­za­wa ; Łódż, 1972. – P. 991–992. 974. Cho­cia­no­wic­zo­wa H. Ros­sa // Pa­mi­ęt­nik Wi­leński. – Lon­dyn, 1972. – P. 421. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1973 975. Ta­do Vrub­lev­skio ant­ka­pi­nis pa­min­klas / Ra­po­las Ja­chi­ma­vi­čius [!Ja­ki­ ma­vi­čius] 1931 m., gra­ni­tas, bron­za. – (Res­pub­li­ki­nės reikš­mės dai­lės pa­min­klų są­ra­šas) // Lie­tu­vos TSR kul­tū­ros pa­min­klų są­ra­šas. – Vil­nius, 1973. – P. 459. Pa­min­klas yra Ra­sų ka­pi­nė­se. 976. Ta­do Vrub­lev­skio bius­tas / Šem­ber­gas, XX a. pr., me­dis. – (Vie­ti­nės reikš­mės dai­lės pa­min­klų są­ra­šas) // Lie­tu­vos TSR kul­tū­ros pa­min­klų są­ra­šas. – Vil­nius, 1973. – P. 569. Bius­tas yra Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­lev­skių bib­lio­te­ko­je. 1974 977. Mar­cin­ke­wic­zius J. „Imię je­go było sym­bo­lem wal­ki o wol­ność ...“ – Iliustr. – (Lu­dzie i Uli­ce) // Czer­wo­ny Sztan­dar. – 1974, 10 marc., p. 3.

219

1975 978. Je­ge­le­vi­čius S. Ar­chy­vų per­tvar­ky­mas Lie­tu­vo­je Ta­ry­bų val­džios me­ tais (1918–1919 m.). – Santr. rus., angl. // Kny­go­ty­ra. – T. 5 (1975), p. 21–34. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, Vil­niaus vals­ty­bi­nio ar­chy­vo ve­dė­jas, p. 27, 30. 1976 979. Po­nars­ki Z. Ad­wo­kat Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski (1858–1925). – Bibliogr. išnašose. – (Syl­wet­ki wy­bit­nych ad­wo­katów) // Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry polskiej / pod red. adw. R. Łyc­zyw­ka. – Wars­za­wa, 1976. – [Ser.] 1, p. 55–7. 980. Po­nars­ki Z. Pols­kie pa­mi­ąt­ki ma­sońskie w Wil­nie // Przeg­ląd His­to­ryc­zny. – Wars­za­wa. – T. 67, z. 2 (1976), p. 325–327. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1977 981. Klein B. Ob­rońca praw­dy : opo­wieść do­ku­men­tal­na // Czer­wo­ny Sztan­ dar. – 1977, 7–10 lip., p. 3. Apie T. Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mą ir veik­lą. 1978 982. Ja­siński Z. Mo­ja ad­wo­ka­tu­ra w Wil­nie. – (O ap­li­kan­tach i ad­wo­ka­tach na Żmu­dzi) // Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­kiej / pod red. adw. R. Łyc­zyw­ka. – Wars­za­wa, 1978. – [Ser.] 2, p. 111–116. Mi­ni­mas gar­sus to me­to ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis. 983. Łyc­zy­wek R. Ad­wo­ka­ci pols­cy w Ce­sarst­wie Ro­syj­skim na przełomie XIX i XX wie­ku. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­kiej / pod red. adw. R. Łyc­zyw­ka. – Wars­za­wa, 1978. – [Ser.] 2, p. 8–31. Mi­ni­mas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 14.

220

984. Po­nars­ki Z. Alek­san­der Led­nic­ki (1866–1934). – Bibliogr. str. gale. – (Syl­wet­ki wy­bit­nych ad­wo­katów) // Szki­ce z dziejów ad­wo­ka­tu­ry pols­ kiej / pod red. adw. R. Łyc­zyw­ka. – Wars­za­wa, 1978. – [Ser.] 2, p. 60–88. Pa­mi­nė­tas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 69, 84. 985. Su­kan­ka 120 me­tų, kai gi­mė pa­žan­gus lie­tu­vių tei­si­nin­kas ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ta­das Vrub­lev­skis (1858–1925). – Bib­liogr. str. ga­le. – (Mūsų kalendorius) // Bib­lio­te­kų dar­bas. – 1978, Nr. 9, p. 39. 986. Ubei­kai­tė A. Ta­das Vrub­lev­skis. – Iliustr. – Bib­liogr. str. ga­le // Bib­lio­ te­kų dar­bas. – 1978, Nr. 11, p. 33–35 Apie T. Vrub­lev­skiui skir­tą pa­ro­dą 120-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga. 1979 987. Mar­tin­kė­nas V. Ta­das Vrub­lev­skis // Kul­tū­ros ba­rai. – 1979, Nr. 2, p. 59–62. Biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1980 988. Po­nars­ki Z. No­tat­ki o pra­si­e wy­da­wa­nej w Wil­nie w la­tach 1905–1915. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Kwar­tal­nik His­to­rii Pra­sy Pols­kiej. – Wrocław [etc.] – Rocz. 19, Nr. 1 (1980), p. 93–100. Pa­mi­nė­ta, kad T. Vrub­lev­skis sten­gė­si Vil­niu­je iš­leis­ti laik­raš­tį „Ku­rier Li­tew­ski“, p. 93. 1982 989. Och­mański J. Sto­sun­ki pols­ko-li­tew­skie na przełomie XIX i XX wie­ku. – Bib­liogr.: p. 372–373. – (Od­ro­dze­nie na­ro­do­we Lit­wy (1861–1904) // Och­mański J. His­to­ria Lit­wy. – Wrocław [etc.], 1982. – P. 253–255. Mi­ni­mas žy­mus ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 255.

221

1983 990. Na­ma­vi­čius Z. Ta­das Vrub­lev­skis. – Iliustr. // Moks­las ir gy­ve­ni­mas. – 1983, Nr. 11, p. 31–32. 991. Po­nars­ki Z. Spros­to­wa­nia i uzu­pełnie­nia włas­ne do ar­ty­kułów o T. Wróblew­skim i A. Led­nic­kim opub­li­ko­wa­nych w „Szki­cach z dziejów ad­wo­ka­tu­ry“ / pod red. adw. R. Łyc­zyw­ka. – Wars­za­wa, 1983. – P. 122–128. T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos duo­me­nys, p. 122–125. 1984 992. Bar­dach J. Kra­jow­cy, fe­de­ra­liści, in­kor­po­rac­jo­niści. – Rec. kn.: Jur­kie­ wicz J. Rozwój pols­kiej myśli po­li­tyc­znej na Lit­wie i Białoru­si w la­tach 1905–1922. Poz­nań, 1983 // Przeg­ląd His­to­ryc­zny. – Wars­za­wa. – T. 75, z. 1 (1984), p. 143–158. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 145, 149. 993. Ki­sa­raus­kas V. Kny­gos žen­klai ir jų rai­da. – Iliustr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 6–23. Lie­tu­vo­je pir­mą kon­kur­są su­kur­ti eks­lib­ri­są, skir­tą T. S. Vrub­lev­skiui, 1908 m. pa­skel­bė Vil­niaus šub­rav­cų drau­gi­ja, p. 18. 994. Ki­sa­raus­kas V. Sad­kov­skis Sta­nis­lo­vas. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 105. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 995. Ki­sa­raus­kas V. Vrub­lev­skis Ta­das Sta­nislo­vas. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Ki­sa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 160–163. T. Vrub­lev­skio ir jo bib­lio­te­kos eks­lib­ri­sai.

222

996. Ki­sa­raus­kas V. Vrub­lev­skiui skir­to eks­lib­rio kon­kur­so pro­jek­tai. – Iliustr. – (Lie­tu­vos kny­gos žen­klų ap­ra­šas (pa­gal sa­vi­nin­kus) // Kisa­raus­kas V. Lie­tu­vos kny­gos žen­klai, 1518–1918. – Vil­nius, 1984. – P. 163–165. 1908 m. T. Vrub­lev­skio 50-mečio pro­ga Šub­rav­cų drau­gi­ja pa­skel­bė bib­lio­te­kos glo­bė­jo eks­lib­ri­so kon­kur­są. 997. Vrub­lev­skis Ta­das. – Portr. // Lie­tu­viš­ko­ji ta­ry­bi­nė en­cik­lo­pe­di­ja. – Vil­nius, 1984. – T. 12, p. 400. 1986 998. Ma­kow­ski B. Mniej­szość li­tew­ska w la­tach 1923–1934. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­kow­ski B. Lit­wi­ni w Pols­ce, 1920–1939. – Wars­za­wa, 1986. – P. 42–87. Ci­tuo­ja­ma „Ak­ta Roz­praw Ta­deus­za Wróblew­skie­go“ (1923 m.), p. 50. 1987 999. Gi­ri­nin­kie­nė V., Pau­laus­kas A. Vil­niaus ne­kro­po­lis ir pan­te­o­nas. Ra­sų ka­pi­nės. – Iliustr. // Gim­ta­sis kraš­tas. – 1987, lapkr. 5–11 (Nr. 45), p. 8. Čia pa­lai­do­tas ad­vo­ka­tas, bib­lio­te­kos įkū­rė­jas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas T. Vrub­lev­skis. 1988 1000. Bar­dach J. Idee fe­de­ra­cyj­ne i ich de­for­mac­je. – Bibliogr. išnašose. – (O świa­do­mości na­ro­do­wej Po­laków na Lit­we i Białoru­si w XIX–XX wie­ku) // Bar­dach J. O daw­nej i nie­daw­nej Lit­wie. – Poz­nań, 1988. – P. 235–238. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 238. 1001. Bar­dach J. O świa­do­mości na­ro­do­wej Po­laków na Lit­we i Białoru­si w XIX–XX w. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Pols­ka myśl po­li­ tyc­zna XIX i XX wie­ku. – Wrocław [etc.], 1988. – T. 6 : Mi­ę­dzy pols­ką et­nic­zną a his­to­ryc­zną. – P. 225–272. Ra­šo­ma apie T. Vrub­lev­skį, p. 250–254, bei jo po­li­ti­nę veik­lą, p. 262, 266. 223

1002. Bar­dach J. Trzy ję­zy­ki, trzy na­ro­dy. – Bibliogr. išnašose. – (O świa­ do­mości na­ro­do­wej Po­laków na Lit­we i Białoru­si w XIX–XX wie­ku) // Bar­dach J. O daw­nej i nie­daw­nej Lit­wie. – Poz­nań, 1988. – P. 242–246. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį, p. 243. 1003. Juo­die­nė B. T. Vrub­lev­skio ka­pas. – Iliustr. // Lie­tu­vos TSR is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pa­min­klų są­va­das. – Vil­nius, 1988. – T. 1 : Vil­nius. – P. 418. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1004. Łos­sow­ski P., Sta­wec­ki P. Wspom­nie­nie Sta­nisława Go­dec­kie­go o roz­bra­ja­niu Niemców w re­jo­nie Szad­ka i Zduńskiej Wo­li / [su re­dak­ ci­jos prie­ra­šu apie S. Go­dec­kį] // Łos­sow­ski P., Sta­wec­ki P. Lis­to­pad 1918 we wspom­nie­niach i re­lac­jach. – Wars­za­wa, 1988. – P. 231–235. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 232. 1005. Nev­če­saus­kie­nė N. T. Vrub­lev­skio bius­tas. – Iliustr. // Lie­tu­vos TSR is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pa­min­klų są­va­das. – Vil­nius, 1988. – T. 1 : Vil­nius. – P. 392–393. Bius­tą XX a. pra­džio­je su­kū­rė skulp­to­rius Šem­ber­gas. 1006. Sur­wiło J. Zasłużył na wi­ęks­zą uwa­ge po­tom­nych : w 130 roc­zni­cę uro­dzin fun­da­to­ra Bib­lio­te­ki AN Li­tew­skiej SRR Ta­deus­za Wróblew­skie­go // Czer­wo­ny Sztan­dar. – 1988, 5 lis­top., p. 4. 1007. Vrub­lev­skis Ta­das. – Nuotr. // Ta­ry­bų Lie­tu­vos en­cik­lo­pe­di­ja. – Vil­ nius, 1988. – T. 4, p. 606. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1989 1008. Клейн Б. С. Защитник правды. – Portr. // Клейн Б. С. Взгляд из прошлого : историко-документальные очерки. – Минск, 1989. – P. 117–136. T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­ja ir veik­la.

224

1990 1009. Cie­cha­no­wicz J., Kos­man B., Kos­man M. Ta­deusz Wróblew­ski twórca wiel­kiej bib­lio­te­ki // Cie­cha­no­wicz J., Kos­man B., Kos­man M. Na Wi­leńskiej Ros­sie. – Poz­nań, 1990. – P. 143–150. Pa­grin­di­niai gy­ve­ni­mo ir veik­los duo­me­nys. 1010. Röme­ris M. Die­no­raš­tis : iš­trau­kos / [su V. Mar­tin­kė­no prie­ra­šu apie au­to­rių]. – Nuotr. // Kul­tū­ros ba­rai. – 1990, Nr. 1, p. 65–68; Nr. 2, p. 66–68; Nr. 7/8, p. 104–107; Nr. 11, p. 72. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1991 1011. Ma­tu­lai­tis J. 1919, ko­vo 18 d. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / red. O. Mi­kai­lai­tė. – Put­nam, Conn., 1991. – P. 231–232. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 232. 1012. Mer­kys V. Tei­si­nin­ko pro­fe­si­ja // Mer­kys V. Kon­stan­ti­nas Jab­lons­kis. – Kau­nas, 1991. – P. 47–53. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, 1919 m. dir­bęs Vil­niaus vals­ty­bi­nio ar­chy­vo ve­dė­ju, p. 49. 1013. Ne­kro­po­lie daw­ne­go Wil­na według Ju­lius­za Kłosa. – Iliustr. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Lit­hu­a­nia. – Wars­za­wa, 1991/1992, Nr. 4 (5)/1 (6), p. 71–86. Pa­mi­nė­tas Ra­sų ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas ad­vo­ka­tas ir bib­lio­fi­las, Vrub­lev­skių bib­lio­ te­kos fun­da­to­rius T. Vrub­lev­skis, p. 84. 1992 1014. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Bir­že­lio mėn. 3 d. / B. Šė­mis // M. Bir­žiš­ka. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 174. Ra­šo­ma, kad į B. Bir­žiš­kie­nės bu­tą at­vy­ko len­kų po­li­ci­ja; sve­čių tar­pe bu­vo ir T. Vrub­lev­skis.

225

1015. Bir­žiš­ka M. 1922 me­tai. Ge­gu­žės mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 172. Apie šv. Ka­zi­mie­ro ju­bi­lie­jaus iš­kil­mes Vil­niu­je, ku­rio­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­ lev­skis. 1016. Bir­žiš­ka M. 1928 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 2 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 636. Vil­niaus lie­tu­vių moks­lei­viai pa­ger­bė Vil­niaus mies­to pa­triar­chų ka­pus, taip pat ir T. Vrub­lev­skio. 1017. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Lie­pos mėn. 3, 6 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 332. Gar­su­sis ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis pa­lai­do­tas Ra­sų ka­pi­nė­se. 1018. Bir­žiš­ka M. 1925 me­tai. Lie­pos mėn. 13 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 332–333. Apie T. Vrub­lev­skio auk­lė­ti­nį ad­vo­ka­tą S. Sad­kov­skį (S. Sad­kow­ski). 1019. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Ko­vo mėn. 28 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 109. Apie lie­tu­viš­ko dien­raš­čio len­kų kal­ba „Straź Lit­wy“ (red. M. Bir­žiš­ka) 500-ojo nu­me­rio šven­tę, ku­rio­je da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 1020. Bir­žiš­ka M. 1921 me­tai. Lap­kri­čio mėn. 23–24 d. / B. Šė­mis // Bir­ žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 137–138. Apie Vil­niaus lie­tu­vių klu­be įvy­ku­sias dr. J. Ba­sa­na­vi­čiaus 70-ąsias gi­mi­mo iš­kil­mes, ku­rio­se da­ly­va­vo ir T. Vrub­lev­skis. 1021. Bir­žiš­ka M. 1926 me­tai. Lie­pos mėn. 3 d. / B. Šė­mis // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 388. Apie T. Vrub­lev­skio mir­ties me­ti­nes. 1022. Kos­man M. Od Wil­na do Vil­niu­su. – (Wil­no daw­ne i współczes­ne) // Kos­man M. Or­zeł i Po­goń : z dziejów pols­ko-li­tew­skich XIV–XX w. – Wars­za­wa, 1992. – P. 327. Ar­se­na­lo gat­vės pa­va­di­ni­mas pa­keis­tas į T. Vrub­lev­skio gat­vę. 226

1023. Kos­man M. W cie­nu poc­zy­nań za­bor­cy. – (Wil­no daw­ne i współczes­ ne) // Kos­man M. Or­zeł i Po­goń : z dziejów pols­ko-li­tew­skich XIV– XX w. – Wars­za­wa, 1992. – P. 266. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1024. Kos­man M. W od­ro­dzo­nej Pols­ce. – (Wil­no daw­ne i współczes­ne) // Kos­man M. Or­zeł i Po­goń : z dziejów pols­ko-li­tew­skich XIV–XX w. – Wars­za­wa, 1992. – P. 280. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1993 1025. Alek­san­dra­vi­čius E. Kom­pro­mi­sai ir anach­ro­niz­mai. – Bibliogr. str. gale. – (Po­li­ti­niai lie­tu­vių sie­kiai 1863–1914 m.) // Alek­san­dra­vi­čius E. XIX am­žiaus pro­fi­liai. – Vil­nius, 1993. – P. 145–148. T. Vrub­lev­skis mi­ni­mas kaip vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nis vei­kė­jas, p. 146. 1026. Jac­kie­wicz M. Ta­deusz Wróblew­ski, ad­wo­kat, działacz społec­zny i oświa­to­wy, założyciel Bib­lio­te­ki im. E. i E. Wróblew­skich w Wil­nie. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Jac­kie­wicz M. Wi­leńska Ros­sa : prze­wod­nik po cmen­tar­zu. – Ols­ztyn, 1993. – P. 159–160. 1994 1027. Mak­si­mai­tis M. M. Röme­ris apie sa­ve ir pi­lie­čio prie­der­mes. – Iliustr., faks. // Lie­tu­vos moks­las. – T. 2, kn. 4 (1994), p. 109–138. Mi­ni­mas M. Röme­rio gy­nėjas ad­vo­ka­tas T. Vrub­lev­skis, p. 130; ra­šo­ma apie ketvirtadieniais vykdavusius su­si­rin­ki­mus pas T. Vrub­lev­skį, p. 132, 135. 1028. Rus­zczyc F. Boh­danów, 1898–1904. – Bib­liogr. str. ga­le // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1994. – [Cz. 1] : Ku Wil­nu, 1894–1919. – P. 75–152. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys, p. 102. 1029. Rus­zczyc F. Wil­no, 1909–1914. – Bib­liogr. str. ga­le // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – War­za­wa, 1994. – [Cz. 1] : Ku Wil­nu, 1894–1919. – P. 221–280. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 233, 237, 243, 245, 246, 248, 250, 270. 227

1030. Sta­liū­nas D. Tvir­tai ti­kė­jęs vie­nin­gos eu­ro­pie­tiš­kos kul­tū­ros at­ei­ti­mi : Ta­deus­zo Wróblew­skio idė­ji­nės-po­li­ti­nės min­ties evo­liu­ci­ja. – Nuotr. – Bib­liogr. str. ga­le // Kul­tū­ros ba­rai. – 1994, Nr. 4, p. 55–58. 1031. Sta­liū­nas D. Vil­niaus vys­ku­po E. Rop­po veik­los pėd­sa­kais (1903– 1907). – Santr. lenk., p. 490–491, angl., p. 498–499, vok., p. 506–507. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1994. – T. 7 : At­gi­mi­mas ir Ka­ta­li­kų baž­ny­čia. – P. 142–219. Apie T. Vrub­lev­skio tei­si­nę ir po­li­ti­nę veik­lą. 1995 1032. Bic­zu­nas W. Wy­wiad prof. M. Röme­ra w spra­wie wi­leńskiej : dro­ga do Wil­na // Zes­zy­ty His­to­ryc­zne. – Pa­ryż. – Z. 112 (1995), p. 68–76. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 71. 1033. Lie­pos 3 d. su­ka­ko 70 me­tų nuo Ta­do Vrub­lev­skio ... mir­ties / pa­ren­ gė A. Mus­tei­kis // Die­no­vi­dis. – Kau­nas, 1995, liep. 7 (Nr. 27), p. 14. 1034. Ro­mer E. Paździer­nik 1922–styc­zeń 1923 // Ro­mer E. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1995. – T. 2 : 1919–1923. – P. 487–547. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 495. 1035. Ro­mer E. Rok 1915 : styc­zeń–mar­zec // Ro­mer E. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1995. – T. 1 : 1914–1918. – P. 82–101. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 99. 1036. Ro­mer E. Słow­nik wyb­ra­nych osób wys­tę­pu­ją­cych na łamach Dzien­ ni­ka // Ro­mer E. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1995. – T. 2 : 1919–1923. – P. 549–557. Trum­pi T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos duo­me­nys, p. 551. 1996 1037. Boks­za­nin M. Zwi­ąz­ki Sien­kie­wic­za z Wil­nem i Wi­leńszczyz­ną (kil­ka szczegółów z biog­ra­fii pi­sar­za). – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Wil­no i Kre­sy

228

Północ­no-Wschod­nie : ma­te­riały mi­ę­dzy­na­ro­do­wa kon­fe­renc­ja w Białyms­to­ku 14–17 09 1994 r. – Bałys­tok, 1996. – T. 2 : Kul­tu­ra i trwa­ nie. – P. 83–99. Mi­ni­ma, kad T. Vrub­lev­skis pa­kvie­tė H. Sin­ke­vi­čių (H. Sien­kie­wicz) į dai­lės pa­ro­dą Vil­niu­je, p. 87–88. 1038. Hass L. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław (8 XI 1858 Wil.–3 VII 1925 Wil.). – (Słow­nik wol­no­mu­lar­zy pols­kich XX wie­ku) // Hass L. Ma­ so­ne­ria pols­ka XX wie­ku : lo­sy, łoże, lu­dzie. – Wars­za­wa, 1996. – P. 273. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1039. La­ba­naus­kie­nė D. Ta­do Vrub­lev­skio jau­nys­tės me­tai : laiš­kai iš trem­ties. – Nuotr. – Bib­liogr. str. ga­le // Tarp kny­gų. – 1996, Nr. 3, p. 33–36. Ap­žvel­gia­mi 32 laiš­kai. 1040. Ma­la­cho­wicz E. Cmen­tarz na Ros­sie // Ma­la­cho­wicz E. Wil­no : dzie­ je, ar­chi­tek­tu­ra, cmen­tar­ze. – Wrocław, 1996. – P. 410–437. Mi­ni­mas žy­mus ad­vo­ka­tas, bib­lio­te­kos stei­gė­jas T. Vrub­lev­skis, p. 428. 1041. Ma­la­cho­wicz E. Sztu­ka cmen­tar­na // Ma­la­cho­wicz E. Wil­no : dzie­je, ar­chi­tek­tu­ra, cmen­tar­ze. – Wrocław, 1996. – P. 204–219. Pa­mi­nė­tas R. Ja­ki­ma­vi­čiaus su­kur­tas T. Vrub­lev­skio ant­ka­pis, p. 211, 213. 1042. My­ko­lo Röme­rio au­to­biog­ra­fi­ja / pa­ren­gė M. Mak­si­mai­tis. – Santr. lenk., p. 267, vok., p. 282–283, angl., p. 297. – (Publikacijos) // Lie­tu­vių at­gi­mi­mo is­to­ri­jos stu­di­jos. – Vil­nius, 1996. – T. 13 : My­ko­las Röme­ris. – P. 180–227. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skį, p. 180, 215–216, 217, 223. 1043. Po­nars­ki Z. Ma­so­ni­ca wi­leńskie. – Iliustr. // Ku­rier Wi­leński. – 1996, 28 ma­ja, p. 7; 29 ma­ja, p. 5; 30 ma­ja, p. 6. Ra­šo­ma apie T. Vrub­lev­skio veik­lą ma­so­nų lo­žė­je, 1900 m. įkur­tą Ne­ošub­rav­cų drau­gi­ją, A. Pol­to­rac­kio 1908 m. su­kur­tą T. Vrub­lev­skio eks­lib­ri­są bei apie lei­di­nius ir kny­gas, ku­riuos su­rin­ko T. Vrub­lev­skis.

229

1044. Rus­zczyc F. Rok 1925 // Rus­zczyc F. Dzien­nik. – Wars­za­wa, 1996. – [Cz. 2] : W Wil­nie, 1919–1932. – P. 298–329. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 315. 1045. Ważnie­wicz T. Przy­ja­cie­le o Ta­deus­zu Wróblew­skim. – Nuotr. // Ku­rier Wi­leński. – 1996, 19 stycz., p. 6. Pa­mi­nė­ta T. Vrub­lev­skio 70-ies me­tų mir­ties su­kak­tis. 1997 1046. Sur­wiło J. Oj­czyz­na – to zie­mia i gro­by // Sur­wiło J. Cmen­tarz Ros­sa w Wil­ne : wędrówka po ne­kro­po­lii pa­mi­ę­ci na­ro­do­wej. – Wil­no, 1997. – P. 3–18. Apie T. Vrub­lev­skio pa­lai­do­ji­mo vie­tą Ra­sų ka­pi­nė­se, p. 15. 1047. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław // No­wa En­cyk­lo­pe­dia Pow­szech­na PWN. – Wars­za­wa, 1997. – T. 6 : S–Z. – P. 898. 1998 1048. Mar­cin­ke­vi­čius J. Ge­ra tar­nau­ti kny­gai : [po­kal­bis apie Ta­dą Vrub­ lev­skį, lap­kri­čio 8 d. mi­nint 140-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes] / kal­bė­jo­si: A. Juo­zai­tis, A. Ko­nic­kis. – Nuotr. // Nau­jo­ji Ro­mu­va. – 1998, Nr. 4, p. 8–11. 1049. Mar­cin­ke­wic­zius J. Zasłużony Wil­nia­nin, wspa­niały człowiek i eru­ dy­ta : w 140. roc­zni­cę uro­dzin Ta­deus­za Wróblew­skie­go / roz­ma­wiała H. Jot­kiałło. – Nuotr. // Ku­rier Wi­leński. – 1998, 7 lis­top., p. 1, 7. Svar­biau­si T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos fak­tai. 1050. Ma­tu­lai­tis J. [Vil­niaus už­ra­šai, I]. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ma­tu­lai­tis J. Už­ra­šai / red. V. Ali­šaus­kas. – Vil­nius, 1998. – P. 103–233. Ra­šo­ma, kad T. Vrub­lev­skis pa­ren­gė Pa­ra­pi­jie­čių są­jun­gos įsta­tus, p. 130, apie ti­ky­bos pa­mo­kas mo­kyk­lo­se, p.132–133, apie T. Vrub­lev­skį kaip ad­vo­ka­tą, p. 175.

230

1051. Pa­aiš­ki­ni­mai / I. Čiu­žaus­kai­tė. – Aut. nenurodyta // Vaiž­gan­tas. Raš­ tai / vyr. re­dak­to­rius V. Va­na­gas. – Vil­nius, 1998. – T. 10 : Pub­li­cis­ti­ka, 1918–1919. – P. 407–458. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys, p. 432. 1052. Rim­ša V. Ta­do Vrub­lev­skio 140-osioms me­ti­nėms. – Nuotr. // Moks­ lo Lie­tu­va. – 1998, spal. 8 (Nr. 7), p. 2. Apie Tra­kų r. Kud­rio­nių po­il­sio ba­zė­je įvy­ku­sią tarp­tau­ti­nę moks­li­nę kon­fe­ren­ci­ ją, skir­tą T. Vrub­lev­skio 140-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. 1053. Sku­du­tie­nė V. Ta­do Vrub­lev­skio do­va­nos. – Nuotr. // Vil­niaus bal­ sas. – 1998, rugpj. 21 (Nr. 3), p. 4. Apie kul­tū­ros puo­se­lė­to­jo, bib­lio­fi­lo ir ad­vo­ka­to 140-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. 1054. Szos­ta­kow­ski J. T. Wróblew­skie­go imię wróciło do bib­lio­te­ki. – Iliustr. // Znad Wi­lii. – 1998, 16–30 list. (Nr. 22), p. 3. Apie T. Vrub­lev­skio 140-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. 1055. Zem­lic­kas G. Kny­gų šven­to­vės Vil­niu­je kū­rė­jui. – Iliustr. // Moks­lo Lie­tu­va. – 1998, lapkr. 19 (Nr. 20), p. 8. 1998 m. vil­nie­čiai pa­ger­bė tei­si­nin­ko, vi­suo­me­nės vei­kė­jo, Lie­tu­vių moks­lo drau­ gi­jos na­rio, Vrub­lev­skių bib­lio­te­kos įkū­rė­jo T. Vrub­lev­skio gi­mi­mo 140-ąsias me­ti­nes. 1999 1056. Hass L. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław (1858–1925), praw­nik, działacz społec­zny i oświa­to­wy // Hass L. Wol­no­mu­lar­ze pols­cy w kra­ju i na świe­cie, 1821–1999 : słow­nik biog­ra­fic­zny. – Wars­za­wa, 1999. – P. 548. 1057. Mac­ko­nis R. Ta­das Vrub­lev­skis (1858–1925) : [at­si­mi­ni­mai]. – Iliustr. // Mac­ko­nis R. Se­no­ji vil­nie­čių kar­ta : por­tre­tų es­ki­zai. – Vil­ nius, 1999. – P. 220–228. Ra­šo­ma apie T. Vrub­lev­skį kaip ad­vo­ka­tą, vi­suo­me­nės vei­kė­ją.

231

1058. Ro­ma­now­ski A. Śro­do­wis­ko li­te­rac­kie // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka Wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. 78–86. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 85. 1059. Ro­ma­now­ski A. U pro­gu zmian. – („Lut­nia“) // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka Wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. 246–250. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 248, 249. 1060. Ta­das Vrub­lev­skis. – Nuotr. // Pa­žin­tis su Lie­tu­va : tūks­tant­me­čio kny­ga. – Kau­nas, 1999. – T. 1 : Vals­ty­bė. – P. 124. 1061. Wis­ner H. We władzy Trze­ciej Rzes­zy i ZSRR. – (Różne bar­wy nie­ pod­ległości) // Wis­ner H. Lit­wa : dzie­je państwa i na­ro­du. – Wars­za­wa, 1999. – P. 227. Apie 1930 m. skulp­to­riaus R. Ja­ki­ma­vi­čiaus su­kur­tą T. Vrub­lev­skio por­tre­tą. 2000 1062. Čap­lins­kas A. R. Gat­vės : se­na­mies­tis // Čap­lins­kas A. R. Vil­niaus gat­vės : is­to­ri­ja, var­dy­nas, že­mė­la­piai. – Vil­nius, 2000. – P. 165–175. Mi­ni­ma T. Vrub­lev­skio gat­vė, p. 175. 1063. Čap­lins­kas A. R. Vrub­lev­skis Ta­das (08. 11. 1858–03. 07. 1925). – (Stre­et na­mes : pro­per na­mes) // Čap­lins­kas A. R. Vil­niaus gat­vės : is­to­ri­ja, var­dy­nas, že­mė­la­piai. – Vil­nius, 2000. – P. 309. T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos duo­me­nys. 1064. Čap­lins­kas A. R. Vrub­lev­skis Ta­das (1858.11.08–1925.07.03) : ad­vo­ ka­tas, Lie­tu­vos MA bib­lio­te­kos fun­da­to­rius. – (Var­dy­nas : as­men­var­ džiai) // Čap­lins­kas A. R. Vil­niaus gat­vės : is­to­ri­ja, var­dy­nas, že­mė­la­ piai. – Vil­nius, 2000. – P. 97. T. Vrublevskio biografijos duomenys.

232

2001 1065. Pa­tvir­tin­ta Lie­tu­vos Ka­ra­liaus Min­dau­go 750 me­tų ju­bi­lie­jaus pro­gra­ ma. – (Ži­nios iš Vil­niaus) // Dir­va. – Cle­ve­land, Ohio, 2001, lapkr. 6 (Nr. 42), p. 2. Ra­šo­ma ir apie T. Vrub­lev­skio gat­vę. 2002 1066. Białoko­zo­wicz B. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski – założyciel Bib­lio­ te­ki im. Emi­lii i Eus­ta­che­go Wróblew­skich, pat­rio­ta Wil­na i ob­rońca praw człowie­ka / red.: E. Fe­lik­siak, M. Leś. – Białys­tok, 2002. – [24] p. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. 1067. Tar­pu­ka­rio Vil­niaus skulp­tū­ra. – Portr. – (XX a. pir­mo­sios pu­sės dai­lė ir ar­chi­tek­tū­ra) // Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­ja. – Vil­nius, 2002. – P. 302–303. Apie R. Ja­ki­ma­vi­čiaus su­kur­tą pa­min­klą ant T. Vrub­lev­skio ka­po. 1068. Vait­ke­vi­čiū­tė E. Por­tre­tuo­se lai­kas su­sto­ja // Li­te­ra­tū­ra ir me­nas. – 2002, bal. 12 (Nr. 15), p. 6. – Tas pats: [in­te­rak­ty­vus, žiū­rė­ta 2009 m. saus. 16 d.]. Pri­ei­ga per in­ter­ne­tą: . Au­to­rė ap­ta­ria R. Mac­ko­nio kny­gą „Se­no­ji vil­nie­čių kar­ta“, ku­rio­je pa­mi­nė­ti T. Vrub­lev­skio biog­ra­fi­jos fak­tai. 1069. Рушчыц Ф. Вiльня, 17.09 (1899). – (Багданау, 1898–1904) // Рушчыц Ф. Дзеннiк : да Вiльнiо, 1894–1904. – Мiнск, 2002. – Р. 122. Trum­pi duo­me­nys apie T. Vrub­lev­skį. 2003 1070. Ba­sa­na­vi­čius J. Vil­nius lie­tu­vių dai­no­se. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Ba­sa­ na­vi­čius J. Raš­tai. – Vil­nius, 2003. – T. 14, kn. 1 : Straips­niai ir stu­di­jos. – P. 299–416. J. Ba­sa­na­vi­čius šį straips­nį de­di­ka­vo T. Vrub­lev­skiui.

233

1071. Po­nars­ki Z. Pierw­sze ofia­ry rep­res­ji : wrześień–paździer­nik 1939 ro­ ku // Po­nars­ki Z. Lu­dzie w try­bach his­to­rii : Piłsudcziana–Wilniana. – To­ruń, 2003. – P. 97–202. Mi­ni­mi žy­miau­si to lai­ko ad­vo­ka­tai T. Vrub­lev­skis, Z. Jun­dzi­las (Z. Jun­dziłł), S. Ba­gins­kis (S. Ba­giński) ir kt., p. 108. 1072. Po­nars­ki Z. Wokół Józe­fa Piłsud­skie­go // Po­nars­ki Z. Lu­dzie w try­ bach his­to­rii : Piłsudcziana–Wilniana. – To­ruń, 2003. – P. 11–48. Mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 26. 2004 1073. Ku­li­kaus­kie­nė J. 1940–2000 m. pub­li­ka­ci­jų apie Ta­do Vrub­lev­skio gy­ve­ni­mą ir veik­lą ap­žval­ga. – Santr. angl. – Bibliogr. str. ga­le. – (Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties. Ta­das Vrublev­skis ir jo bib­lio­te­ka) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 39–50. 1074. Sad­kow­ska D. Ta­das Vrub­lev­skis bi­čiu­lių aki­mis / iš len­kų k. ver­tė V. Apu­tie­nė. – Santr. angl. – (Iš bib­lio­te­kos pra­ei­ties. Ta­das Vrub­lev­skis ir jo bib­lio­te­ka) // Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ka, 2001/2002. – Vil­nius, 2004. – P. 33–35. 1075. So­lak Z. W Są­dzie Ok­rę­go­wym w Łomży. – Bibliogr.. išnašose. – (W dro­dze ku Lit­wie) // So­lak Z. Mi­ę­dzy Pols­ką a Lit­wą : życie i działal­ ność Mi­chała Röme­ra, 1880–1920. – Kraków, 2004. – P. 410–440. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 440. 1076. Sztu­kow­ska H. An­to­ni i Eliasz / H. [z Fa­le­wiczów] Sztu­kow­ska // Sztu­kow­ska H. Frag­men­ty wspom­nień wi­leńskie­go ob­rońcy : To­ruń, 1977–Nie­borów, 1984 / H. [z Fa­le­wiczów] Sztu­kow­ska. – Byd­goszcz, 2004. – P. 243–248. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 245.

234

2005 1077. Pa­ro­dos „Vil­niaus fo­to­gra­fi­ja, 1858–1915“ eks­po­na­tų są­ra­šas // Vil­ niaus fo­to­gra­fai : tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos fo­to­gra­fi­jos is­to­ri­jos kon­fe­ren­ci­ja. – Vil­nius, 2005. – P. 245–279. Mi­ni­mi T. Vrub­lev­skio ko­lek­ci­jos por­tre­tai su jo spau­du (Z bibl. Wróblew­skich): A. Kor­zo­no „Zig­man­tas Sie­ra­kaus­kas“ (1826–1863), p. 256, J. Če­cha­vi­čiaus (J. Cze­cho­wicz) „Ne­ži­no­ma mo­te­ris“ (XIX a.), p. 263, bei „Ku­ni­gaikš­ty­tė at­lie­ ka gra­žio­sios Ele­nos vaid­me­nį“ (1878), p. 267. 1078. Pa­ro­dos „Vil­niaus fo­to­gra­fi­ja, 1858–1915“ eks­po­na­tų są­ra­šas // Vil­ niaus fo­to­gra­fai : tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos fo­to­gra­fi­jos is­to­ri­jos kon­fe­ren­ci­ja. – Vil­nius, 2005. – P. 257. Są­ra­še – A. Kor­zo­no por­tre­tas „Ta­deu­šas Vrub­lev­skis su ma­ma, mo­čiu­te ir se­se­ ri­mi“ (apie 1862 m.). 1079. Pa­ro­dos „Vil­niaus fo­to­gra­fi­ja, 1858–1915“ eks­po­na­tų są­ra­šas // Vil­ niaus fo­to­gra­fai : tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos fo­to­gra­fi­jos is­to­ri­jos kon­fe­ren­ci­ja. – Vil­nius, 2005. – P. 277. J. Bul­ha­ko (J. Bułhak) ko­lek­ci­jo­je – „Ad­vo­ka­tas Ta­deu­šas Vrub­lev­skis“ (1858–1825). 1080. Šir­kai­tė J. So­fi­jos Vil­nius. – Nuotr. – Bib­liogr. iš­na­so­se // Šir­kai­tė J. Dai­li­nin­kė So­fi­ja Ro­me­rie­nė (Zo­fia Ro­mer, 1885–1972). – Vil­nius, 2005. – P. 13–34. Ra­šo­ma apie Neošubravcų drau­gi­ją, p. 19, 22, bei apie T. Vrub­lev­skį kaip apie įdo­mų pa­šne­ko­vą, pa­si­žy­mė­ju­sį eru­di­ci­ja ir pui­kia at­min­ti­mi, p. 28, 29. 1081. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław // Wiel­ka En­cyk­lo­pe­dia PWN. – Wars­za­wa, 2005. – T. 30 : Woźnicko–Wieluńska Wyżyna–Żyz­now­ski. – P. 23. 1082. Žvirgž­das S. Fo­to­gra­fi­ka. Mon­tuo­tos, spal­vin­tos, įvai­rio­mis tech­ni­ko­ mis at­lik­tos nuo­trau­kos. – Nuotr. – Santr. angl. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Vil­niaus fo­to­gra­fai : tarp­tau­ti­nė Lie­tu­vos fo­to­gra­fi­jos is­to­ri­jos kon­fe­ ren­ci­ja. – Vil­nius, 2005. – P. 181–189. Mi­ni­ma maž­daug 1860–1867 m. T. Vrub­lev­skio se­ne­lio M. Be­niov­skio (M. Be­niow­ski) fo­to­gra­fi­ja, p. 186. 235

2006 1083. Venc­lo­va T. Ja­ki­ma­vi­čius Ra­po­las (Ra­fal Ja­chi­mo­wicz, 1893–1961), skulp­to­rius. – Nuotr. – (Gin­čas dėl sos­ti­nės: ko­vo­to­jai, šo­vi­nis­tai, vie­ ny­to­jai) // Venc­lo­va T. Vil­niaus var­dai. – [Vil­nius, 2006]. – P. 233. 1930 m. skulp­to­rius R. Ja­ki­ma­vi­čius su­kū­rė T. Vrub­lev­skio ba­rel­je­fą. 1084. Venc­lo­va T. Vrub­lev­skis Ta­das (Ta­deusz Wróblew­ski, 1858–1925), ad­vo­ka­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas. – Nuotr. – (Ne­pri­klau­so­my­bės prie­ an­gy­je : po­li­ti­kai, pat­rio­tai, bo­he­mi­nin­kai ...) // Venc­lo­va T. Vil­niaus var­dai. – [Vil­nius, 2006]. – P. 212. Trumpi biografijos duomenys. 2007 1085. Gu­dai­tė J. Kas­die­ny­bės vaiz­dų met­raš­ti­nin­kas. – Nuotr. // Sta­nisław Fi­li­bert Fleu­ry, 1858–1915 : fo­to­gra­fi­jos : [al­bu­mas] / su­da­ry­to­ja J. Gu­ dai­tė. – Vil­nius, 2007. – P. 25, 26. Mi­ni­mas žy­mus Vil­niaus ad­vo­ka­tas ir me­ce­na­tas T. Vrub­lev­skis. 1086. Po­nars­ki Z. Wróblew­ski Ta­deusz (1858–1925), zesłaniec // Słow­nik biog­ra­fic­zny ad­wo­katów pols­kich. – Wars­za­wa, 2007. – T. 2, z. 3/4 : M–Ż. – P. 534–536. 1087. Röme­ris M. 1918 me­tų lap­kri­čio 25 d. Pir­ma­die­nis. – Nuotr. – Bib­ liogr. iš­na­šo­se // Röme­ris M. Die­no­raš­tis. – Vil­nius, 2007. – [Kn.] 1 : 1918 m. bir­že­lio 13-oji–1919 m. bir­že­lio 20-oji. – P. 182–185. Mi­ni­mas M. Röme­rio su­si­ti­ki­mas su ad­vo­ka­tais S. Ba­gins­kiu, B. Kšy­ža­nov­skiu (B. Krzyżanow­ski), T. Vrub­lev­skiu, p. 183. 1088. Sad­kow­ska D. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski – założyciel Bib­lio­te­ki w Wil­nie. – Nuotr. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // W Wil­nie i w Kra­ko­wie : wspom­nie­nia o hm. Dr. Da­nu­cie Sad­kow­skiej / pod red. B. Mo­raw­skiej-No­wak. – Kraków, 2007. – P. 23–29. S. Sad­kov­skio (S. Sad­kow­ski) duk­tė Da­nu­ta pa­sa­ko­ja apie T. S. Vrub­lev­skį.

236

1089. Sta­siu­kai­tie­nė E. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław // Kny­go­ty­ra. – T. 49 (2007), p. 241–242. 1090. Ta­das Sta­nis­lo­vas Vrub­lev­skis (1858–1925). – Nuotr. // Tes­ta­to­riai ir tes­ta­mentai. – Vil­nius, 2007. – P. 117–118. 1091. Venc­lo­vie­nė A., Sau­dar­gas P. Po Pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio žen­klu. – Nuotr. // Tarp kny­gų. – 2007, Nr. 5, p. 20–23. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, vys­ku­po J. Ma­tu­lai­čio bi­čiu­lis. 2008 1092. Il­gie­wicz H. To­war­zyst­wo Przy­ja­ciół Nauk w Wil­nie w la­tach pierw­ szej woj­ny świa­to­wej i wal­ki o us­ta­le­nie gra­nic państwa pols­kie­go. – Bib­liogr. iš­na­šo­se // Il­gie­wicz H. So­cie­ta­tes Aca­de­mi­cae Vil­nen­ses : To­war­zyst­wo Pry­ja­ciół Nauk w Wil­nie (1907–1939) i je­go po­przed­ni­cy. – Wars­za­wa, 2008. – P. 343–419. Ci­tuo­ja­mas T. Vrub­lev­skio vei­ka­las „Na­rod i sa­mo­ok­reśle­nie na­ro­do­we“, p. 349. 1093. Klim­ka L. Ta­das Vrub­lev­skis – Vil­niui ir jo žmo­nėms // Klim­ka L. Tau­tos me­tai. – Vil­nius, 2008. – P. 326–327. 1094. Sa­ka­laus­kas T. ... At­si­grę­žiu į tei­sės ma­gist­rą Ta­dą Vróblew­skį ... // Sa­ka­laus­kas T. Mis­sa Vil­nen­sis : su­si­ti­ki­mai su Vil­niaus kū­rė­jais. – 2-oji pa­tais. lai­da. – Vil­nius, 2008. – P. 199. 1095. Sau­dar­gas P. Vi­są gy­ve­ni­mą su kny­ga. – Nuotr. // Moks­las ir gy­ve­ni­ mas. – 2008, Nr. 9, p. 39, 47. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis. 1096. So­lak Z. Die­no­raš­tis. – Bibliogr. išnašose. – (Tarp Vil­niaus „kra­jov­ cų“ (1911–1914 me­tai) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 125–129. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, ku­rio bu­te bu­vo sau­go­mas M. Röme­rio ra­šy­tas die­no­ raš­tis, p. 127–129.

237

1097. So­lak Z. Emig­ra­ci­jo­je Kro­ku­vo­je. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Prie de­mo­kra­tinės „kra­jov­cų“ sro­vės iš­ta­kų) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 83–97. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skio su­si­ra­ši­nė­ji­mas su M. Röme­riu, p. 86. 1098. So­lak Z. Lom­žos apy­gar­dos teis­me. – Bib­liogr. iš­na­šo­se. – (Pakeliui į Lietuvą) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 329–352. Apie T. Vrub­lev­skį, p. 351. 1099. So­lak Z. NKN ka­ro de­par­ta­men­te (1915 m. va­sa­ra). – Bibliogr. išnašose. – (Lie­tu­vos ir Len­ki­jos rei­ka­las. M. Röme­rio ini­cia­ty­vos dėl Lie­tu­ vos 1914–1917 me­tais) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 211–223. Pa­mi­nė­tas T. Vrub­lev­skio su­si­ra­ši­nė­ji­mas su M. Röme­riu, p. 212. 1100. So­lak Z. Tar­ny­ba Len­ki­jai (Baranovičiai–Ščypiornas), 1916 m. ru­duo– 1917 m. va­sa­ra. – Bibliogr. išnašose. – (Lie­tu­vos ir Len­ki­jos rei­ka­las. M. Röme­rio ini­cia­ty­vos dėl Lie­tu­vos 1914–1917 me­tais) // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – P. 236–280. Apie T. Vrub­lev­skį, ku­ris pa­kvie­tė M. Röme­rį į ne­ošub­rav­cų ren­gia­mą Kū­čių va­ka­rą, p. 262. 1101. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław. – Eks­lib­ris // En­cyk­lo­pe­dia Zie­mi Wi­leńskiej. – Byd­goszcz, 2008. – T. 6 : Książka i pra­sa na Zie­mi Wi­ leńskiej : dru­kar­nie, wy­daw­nic­twa, ksi­ę­gar­nie, bib­lio­te­ki, cza­so­pis­ma XVI w.–1945 r. / op­ra­co­wał M. Jac­kie­wicz. – P. 308–310. 1102. Wróblew­ski Ta­deusz Sta­nisław (1858–1925) // En­cyk­lo­pe­dia Zie­mi Wi­leńskiej. – Byd­goszcz, 2008. – T. 1 : Wi­leński słow­nik biog­ra­fic­zny / red.: H. Du­bo­wik, L. J. Ma­li­now­ski. – P. 577. Trum­pi biog­ra­fi­jos duo­me­nys.

238

2009 1103. Szpo­per D. Gen­te Lit­hu­a­na, na­tio­ne Lit­hu­a­na : myśl po­li­tyc­zna i działal­ność Kon­stanc­ji Skir­muntt (1851–1934). – Gdańsk : Ar­che, 2009. – 487 p. : iliustr. Mi­ni­mas ir T. Vrub­lev­skis, p. 219, 274, 447. 2010 1104. Čap­lins­kas A. R. Ka­pi­nės. – Iliustr. – (Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je 1795– 1914) // Čap­lins­kas A. R. Vil­niaus is­to­ri­ja : le­gen­dos ir tik­ro­vė. – Vil­ nius, 2010. – P. 370–379. Apie T. Vrub­lev­skio am­ži­no po­il­sio vie­tą Ra­sų ka­pi­nė­se, p. 372. 1105. Fe­do­ro­wicz Z. Trzy­dzieści lat me­go po­by­tu w Wil­nie 1914–1944. – Byd­goszcz : To­war­zyst­wo Miłośni­kow Wil­na i Zie­mi Wi­leńskiej, 2010. – 280 p. : nuotr. Mi­ni­mas T. Vrub­lev­skis, p. 18, 278. 1106. Ke­ru­tis Z. Ži­no­mas ne­ži­no­mas ad­vo­ka­tas Ta­das Vrub­lev­skis. – Iliustr. – Bib­liogr. str. ga­le // XXVII kny­gos mė­gė­jų met­raš­tis / su­da­ ry­to­ja D. Poš­kie­nė. – Kau­nas, 2010. – [T. 4], p. 179–196.

239

III. IKONOGRAFIJA

1907 1107. Ta­deusz Wróblew­ski : [nuo­trau­ka] // Ty­god­nik Il­lust­ro­wa­ny. – Wars­za­wa, 1907, Nr. 61, p. 126. 1930 1108. Ta­das Vrub­lev­skis : 1920–1925 m. Lie­tu­vos rei­ka­lų ir Vil­niaus gy­nė­jas : [nuo­trau­ka] // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta : oku­puo­to­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dar­bo ir kan­čių 1919–1928 me­tų die­no­raš­tis. – Kau­nas, 1930. – P. 337. 1985 1109. Ta­das Vrub­lev­skis : [nuo­trau­ka] / fo­to­gra­fas A. Štrau­sas [A. Strauss] // Bud­ry­tė Z. Lie­tu­vos fo­to­gra­fų dar­bai XIX a.–1915 m. : ka­ta­lo­gas. – Vil­nius, 1985. – Iliustr. lap. 79. 1990 1110. Ta­das Vrub­lev­skis (1858–1925) : bib­lio­te­kos ir mu­zie­ji­nių rin­ki­nių prie jos fun­da­to­rius : [nuo­trau­ka] / fo­to­gra­fas A. Štrau­sas [A. Strauss] // Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­min­klai : iš Lie­tu­vos is­to­ri­jos ir et­no­gra­fi­jos mu­zie­ jaus rin­ki­nių. – Vil­nius, 1990. – Iliustr. lap. VIII. 1991 1111. Ol­bu­tas A. Ex lib­ris „Ge­di­mi­nui – 650“ : Ta­das Vrub­lev­skis : [rep­ ro­duk­ci­ja, ne­spal­vo­ta] // Ex lib­ris „Ge­di­mi­nui – 650“ : tarp­tau­ti­nių eks­lib­ri­sų kon­kur­sas : ka­ta­lo­gas. – Vil­nius, 1991. – P. 80. 240

1992 1112. Ta­das Vrub­lev­skis : 1920–1925 m. Lie­tu­vos rei­ka­lų ir Vil­niaus gy­nė­jas : [nuo­trau­ka] // Bir­žiš­ka M. Vil­niaus Gol­go­ta. – 2-asis fo­togr. leid. – Vil­nius, 1992. – P. 337. 1993 1113. Gra­bo­wiec Ta­deus­za Wróblew­skie­go, twórcy Bib­lio­te­ki im E. i E. Wróblew­skich : [nuo­trau­ka] // Jac­kie­wicz M. Wi­leńska Ros­sa : prze­ wod­nik po cmen­tar­zu. – Ols­ztyn, 1993. – P. 235. 1995 1114. В комнате для гостей Т. Врублевского : П. Переверзев, С. Везорек, К. Петрусевич, А. Шмидт, А. Керенский, Т. Врублевский и студент Ст. Садковски : [nuo­trau­ka] // Вильнюс’ 95. – 1995, № 2, p. 135. 1115. Врублевские – родители и сыновья (слева направо) : Казимир, Тадеуш и Августин : [nuo­trau­ka] // Вильнюс’ 95. – 1995, № 2, p. 133. 1116. Т. Врублевский (1902 г.) : [nuo­trau­ka] // Вильнюс’ 95. – 1995, № 2, p. 134. 1996 1117. Ta­do Vrub­lev­skio por­tre­tas / [fo­to­gra­fas] A. Štrau­sas [A. Strauss] // Juo­da­kis V. Lie­tu­vos fo­to­gra­fi­jos is­to­ri­ja, 1854–1940. – Vil­nius, 1996. – P. 33. 1997 1118. Gro­bo­wiec Ta­deus­za Wróblew­skie­go : [nuo­trau­ka] // Sur­wiło J. Cmen­tarz Ros­sa w Wil­nie : wędrówka po ne­kro­po­lii pa­mi­ę­ci na­ro­do­wej. – Wil­no, 1997. – P. 30. 241

1998 1119. Ta­das Vrub­lev­skis 1902 me­tais : [nuo­trau­ka] // Vil­niaus bal­sas. – 1998, rugpj. 21 (Nr. 3), p. 4. 1120. 1892 me­tais : [Ta­do Vrub­lev­skio nuo­trau­ka] // Nau­jo­ji Ro­mu­va. – 1998, Nr. 4, p. 10. 1999 1121. Dom na ro­gu Skopówki i pla­cu Dwor­co­we­go : miej­sce bib­lio­te­ki i zbiorów T. S. Wróblews­kie­go : [nuo­trau­ka] – (Ilust­rac­je) // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. [79]. 1122. Ga­bi­net Ta­deus­za Wróblew­skie­go : [nuo­trau­ka] // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. [78]. 1123. Sa­lon w mies­zka­niu Ta­deus­za Sta­nisława Wróblew­skie­go : [nuo­trau­ ka] // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. [77]. 1124. Ta­deusz Sta­nisław Wróblew­ski : [nuo­trau­ka] // Ro­ma­now­ski A. Młoda Pols­ka wi­leńska. – Kraków, 1999. – P. [76]. 2001 1125. Ta­das Vrub­lev­skis (1858–1925) : ad­vo­ka­tas, Vil­niaus kraš­to vi­suo­me­ nės ir kul­tū­ros vei­kė­jas, Vil­nius, apie 1890 m. : [nuo­trau­ka] / fo­to­gra­ fas A. Štrau­sas [A. Strauss] // Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas ir Pet­ras Vi­lei­šis / su­da­ry­to­ja A. La­pins­kie­nė. – Vil­nius, 2001. – Iliustr. lap. [4]. 2004 1126. Kul­tū­ros vei­kė­jo, tei­si­nin­ko Ta­do Vrub­lev­skio ant­ka­pi­nis pa­min­klas : [nuo­trau­ka] / skulp­to­rius R. Ja­ki­ma­vi­čius ; nuo­trau­ka V. Bal­čy­čio, 1996 m. // Gi­ri­nin­kie­nė V. Vil­niaus ka­pi­nės. – Vil­nius, 2004. – P. 113.

242

2006 1127. Ta­das Vrub­lev­skis, 1912 : [nuo­trau­ka] / fo­togr. J. Bułha­kas // Venc­lo­va T. Vil­niaus var­dai. – [Vil­nius, 2006]. – P. 212. 2007 1128. Ta­das Vrub­lev­skis apie 1922 m. : [nuo­trau­ka] // Röme­ris M. Die­no­raš­ tis. – Vil­nius, 2007. – [Kn. 1] : 1918 m. bir­že­lio 13-oji–1919 m. bir­že­lio 20-oji. – P. 183. 2008 1129. Šub­rav­cų Kū­čios 1912 m. gruo­džio 24 d. pas T. Vrub­lev­skį : [nuo­trau­ ka] // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – Iliustr. lap. [8]. 1130. Ta­das Vrub­lev­skis 1912 m. : [nuo­trau­ka] // So­lak Z. Tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos : My­ko­lo Röme­rio gy­ve­ni­mas ir veik­la (1880–1920 me­tai). – Vil­nius, 2008. – Iliustr. lap. [4].

243

SANTRUMPOS

a. – amžius a. a. – amžiną atilsį admin. – administracija adv. – advokatas angl. – anglų, angliškai arkivysk. – arkivyskupas aut. – autorius bal. – balandis bibliogr. – bibliografija birž. – birželis b-ka – biblioteka cz. – część czerw. – czerwca d. – dalis d. – diena d-ja – draugija dr. – daktaras (mokslo) etc. – et cetera (ir taip toliau) F – fondas faks. – faksimilė fotogr. – fotografas, -uotas g. – gatvė geg. – gegužė gen. – generolas grud. – grudnia gruod. – gruodis gub. – gubernija 244

iliustr. – iliustracija k. – kaimas k. – kalba kn. – knyga ks. – księga kt. – kiti kun. – kunigas Kur. – Kurjer kwiet. – kwietnia lap. – lapas lapkr. – lapkritis LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija LDP – Lietuvos demokratų partija leid. – leidinys lenk. – lenkiškai lent. – lentelė liep. – liepa liet. – lietuviškai Lietuvos TSR – Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika lip. – lipca list. – listopada LMD – Lietuvių mokslo draugija LVLK – Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas lut. – lutego m. – metai mec. – mecenatas mėn. – mėnuo

Nr. – numeris nuotr. – nuotrauka p. – ponas, ponia p. – puslapis PAN – Polska Akademia Nauk par. – parapija PAU – Polska Akademia Umiejętności paźdz. – października pirm. – pirmininkas pranc. – prancūzų, -iškai pris. – prisiekusysis prof. – profesorius r. – rok rec. – recenzija red. – redaktorius, redagavo rocz. – rocznik rugpj. – rugpjūtis rugs. – rugsėjis rus. – rusiškai Ś. p. – Świętej Pamięci santr. – santrauka saus. – sausis sierp. – sierpnia spal. – spalis stycz. – stycznia str. – straipsnis Suv. – Suvalkai šv. – Šventasis

vls. – valsčius vok. – vokiškai vol. – volume w. – wiek wrześ. – września z. – zeszyt aвг. – август апр. – апрель Вил. – Вильнюс г. – год гос. – государственный дек. – декабрь др. – другие кн. – книга кр. – крестьянин л. – лет обв. – обвиняемый окр. – окружной окт. – октябрь сент. – сентябрь ст. – статья суд. – судебный

t. – tomas t. y. – tai yra t. rūmai – teismo rūmai tel. – telefonas

уг. – уголовный ул. – улица

ul. – ulica

ч. – часть

февр. – февраль

vas. – vasaris vyr. – vyriausiasis 245

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ Pastaba. Pajuodintu šriftu pažymėti įžanginių straipsnių puslapių numeriai

a. 695, 717, 912 A. B. 580, 581 A. J. 54, 59 A. N. 956 Abramavičius L. – žr. Abramowicz L. Abramavičius Vladas 14, 18, 27, 46, 50; 43, 747, 748, 750–755, 960–962, 964 Abramovičius L. – žr. Abramowicz L. Abramovičius Vitoldas – žr. Abramowicz Witold Abramowicz L. 13, 22, 23, 25, 28, 31, 33–36, 51; apie 47, 398, 418, 488, 501, 502, 605, 610, 614, 618, 624, 626, 627, 629, 636, 641, 642, 711, 748, 788, 797, 809, 818, 875, 911 Abramowicz W. – žr. Abramavičius Vladas Abramowicz Witold 868; apie 488, 497, 501, 614, 898 Aconow, apie 146 Akelaitis M. 54 Akvinietis T. 43 Aleksandravičius E. 20; 457, 613, 1025 Alg. 735 Ališauskas V., red. 487, 1050 Alseika D. 35, 45, 46; 81, 649; apie 417, 427, 462 Ambraziejus J. 37, 38 Ambros M. 720 Andriolis M. – žr. Andriolli M. Andriolli M. 55 Andronikovas L., apie 177, 189 246

Aputienė V., vert. 1074 Augustaitis P., apie 630 B. 420 B. – žr. Brensztejn M. B. K-dis 850 Babiański A. 704; apie 274, 281, 283, 304, 306 Babianskis A. – žr. Babiański A. Badzkevičius – žr. Bądzkiewicz Bądzkiewicz, apie 186 Bagiński S., apie 161, 1071, 1087 Baginskis S. – žr. Bagiński S. Bakutis V. 299 Balčytis V., fotogr. 1126 Baliński M. 50 Balinskis M. – žr. Baliński M. Baltūsis M., apie 396 Baranowski W., apie 342 Bardach J. 8, 11; 97, 452, 607, 608, 621, 992, 1000–1002 Bardachas J. – žr. Bardach J. Baronas M. 742 Barth V., apie 162, 179 Bartkevičius J. 37 Basanavičius J. 45, 46, 54, 56, 58, 59, 62; 424, 440, 852, 1070; apie 415– 417, 419, 427, 462, 630, 635, 636, 641, 642, 644, 645, 648, 652, 656, 659, 925, 930, 1020 Baudouin de Courtenay J. 55

Bauer O. 24 Baueris O. – žr. Bauer O. Baženovas N. 23 Belinskis V. 18 Beniovskis B. – žr. Beniowski B. Beniovskis M. – žr. Beniowski M. Beniovskytė E. – žr. Vrublevska E. Beniovskytė-Vrublevskas E. – žr. Vrublevska E. Beniowski B. 16; apie 1082 Beniowski M. 16 Berenis V. 788 Berensztam W., apie 129, 185, 195, 199 Berenštamas V. – žr. Berensztam W. Bernšteinas B., apie 147 Białokozowicz B. 805, 1066 Biczunas W. – žr. Bičiūnas V. Bičiūnas V. 431, 1032 Bieliński J. 50, 51, 54; apie 748, 814 Bielinskis J. – žr. Bieliński J. Bielskis V., apie 90 Bieńkowski W., apie 676 Bilevičiūtė-Zubovienė S. 39 Biliūnas J. 53 Birštonas Jonas B. – žr. Basanavičius J. Biržiška M. 38, 40, 42, 43, 47, 58, 62; 78, 79, 87, 88, 92, 101, 102, 278–287, 296, 301–310, 365–373, 382–385, 387–395, 427–429, 435, 436, 462–464, 594, 643–648, 654– 659, 924–931, 948, 951, 1014–1021, 1108, 1112; apie 76, 77, 115, 343, 371, 378, 379, 386, 393, 401, 402, 630, 929, 1019 Biržiška V. 8, 11, 40, 43, 44; 82, 83, 92, 296, 378, 379, 382–385, 945–947, 959; apie 344, 382 Biržiškienė B. 45; apie 924, 1014 Biržiškos 38, 44, 55 Biurgeris, apie 406

Blombergowa M. 465 Boduenas de Kurtenė J. – žr. Baudouin de Courtenay J. Bohdanowicz W. 867 Bokszanin M. 1037 br. 698 Brensztejn M. 34, 50, 51; 412, 413, 700, 716, 853; apie 766 Brenšteinas M. – žr. Brensztejn M. Briancevas V. – žr. Briancew W. Briancew W., apie 168, 212, 232, 233 Broel-Plater M., de 2 Buchoveckiai – žr. Buchowiecki Buchovieckis I. – žr. Buchowiecki I. Buchowiecki 51; apie 232 Buchowiecki I. 50 Budrytė Z. 1109 Bugailiškis P. 314, 782 Buika T. – žr. Buyko T. Buyko T., apie 156 Bukliarevičius K., apie 181 Bułhak J., fotogr. 8, 11; 853, 1079, 1127 Bulhakas E. 2; apie 209 Bulhakas J. – žr. Bułhak J. Burhardt S. 432, 973 Būtėnas D. 14 Butrimas T., apie 217 Cat S. – žr. Mackiewicz S. Cechanovičius J. – žr. Ciechanowicz J. Chajn L. 449, 669, 670 Chocianowiczowa H. 974 Chodzka A. – žr. Chodżko A. Chodżko A., apie 704 Chrzanowski I. 811; apie 811 Chšanovskis I. – žr. Chrzanowski I. Cicėnas J. 288, 312, 320, 740 Ciechanowicz J. 49; 1009 Ciechanowiecki S. 2 247

Ciemaškaitė M. 44 Cz. 570 Czechowicz J., apie 1077 Czepulis-Rastenis R. 19 Czurlanis M. – žr. Čiurlionis M. Čaplinskas A. R. 1062–1064, 1104 Čechavičius J. – žr. Czechowicz J. Čečiotas J. 54 Čepėnas P. 33; 94, 386, 757–759; red. 650 Černyševskis N. 18 Čibiras K. 43 Čibiras V., apie 217 Čiurlionis M., apie 933 Čiužauskaitė I. 1051 Damskis H., apie 156 Daugėla G. 794 Daugirdaitė-Sruogienė V. 451 Davainis-Silvestraitis M. 54; apie 486 Didžiulis A., apie 276 Didžiulis S. 53 Dmochovska-Jelenskienė, apie 339 Dmochovskis – žr. Dmochowski Dmochowski 51 Dobkevičius K. 110 Dobroliubovas N. 18 Domaševičius A. 37, 38, 55 Donelaitis K. 22 Draznin P., apie 161 Drège H. 49–51; 706, 718, 721, 855, 905 Drobenka S. 803 Dubowik H. 777; red. 1102 Duchnowski J. 434 Dulkė, apie 205, 207 Dziešukas 50 248

E. 920 Eidintas A. 674 Es. 422 Estreicheris K. 55 Fedorovičius V. – žr. Fedorowicz W. Fedorowicz W. 52 Fedorowicz Z. 1105 Feliksiak E., red. 1066 Fleury S. F., apie 1085 Folejevskis J. – žr. Folejewski J. Folejewski J. 3, 54; apie 916 Foskrupnikas J., apie 124 Fr. B. 75 Frachtownikówna R. – žr. Fraktovnik R. Fraktovnik R., apie 170, 198 Friedman, apie 119 Friedmanas – žr. Friedman G. R. – žr. Raguotienė G. Gaidelionis P. 40, 43; apie 347, 348, 351–353, 356, 366, 373, 377, 386, 388, 395 Galingas D. 40 Garniewicz J. 466 Gawroński S. 2 Genersich K., apie 471 Geršinskis S. – žr. Gierszyński S. Gibas-Gobik, apie 121 Giedraitis A. 44 Gierszyński S., apie 601 Girininkienė V. 999, 1126 Gizbert-Studnicki V. 59, 61 Gizbert-Studnickis V. – žr. GizbertStudnicki V. Glazeris D., apie 156 Glemža J. 39, 40; apie 124 Godecki S., apie 1004

Gonika A., apie 223 Gorbačevskis N. 61 Górski W. 50 Grigorovičius O., apie 181 Grinius K. 30, 42; 89, 90, 295, 381; apie 90 Grodekas E. 54 Gudaitė J. 1085 Gudonytė A. 115–117 Gurskis V. – žr. Górski W. H. D. – žr. Drège H. H. R. 897 Hasas L. – žr. Hass L. Hass L. 8, 11, 15, 24; 446, 665–668, 671–673, 677, 1038, 1056 Hel. Rom. – žr. Romer-Ochenkowska H. Hymans P. 33, 41 Hymansas P. – žr. Hymans P. Holda-Róziewicz H. 15 Horváthová E. 471 I. K. 158 Ilgiewicz H. 524–526, 810, 1092 Ireny 560 Isaczenko, apie 164 Isačenko – žr. Isaczenko Ivaška, apie 119 Ivaškevičius A. 745 Ivinskis L. 54 Yla S. 112, 401, 402 J. D. 888 J. Hł. 869 J. Kn. 55 J. P-tis 261 J. S. 592

J. S-lius – žr. Basanavičius J. J. Š. 738 Jablonskis K. 58, 60; apie 1012 Jachimavičius R. – žr. Jakimavičius R. Jachimowicz R. – žr. Jakimavičius R. Jachowic B., apie 120 Jackiewicz M. 816, 1026, 1101, 1113 Jagoda H. 609 Jakavonis A. 44 Jakimavičius R., dail. 975, 1126; apie 1041, 1061, 1067, 1083 Jakóbowicz S. 558 Jancevičius B., apie 275 Janczewski, apie 185 Jančevskis – žr. Janczewski Janelytė K., apie 247 Jankowski Cz., red. 593, 711 Janulaitienė A. 38 Janulaitis A. 38, 45, 58; apie 202, 213 Janulaitytė, apie 228 Jasakar 874 Jasieński S. 559 Jasiński Z. 982 Jasus T., apie 358, 360, 369, 391 Javorskis P. 52 Jegelevičius S. 7, 10, 58; 509, 978 Jekaterina II 29 Jelaginas J. 49 Jeleński J., apie 127 Jentys A., apie 118, 139 Jerzy, apie 48 Jokubavičius, apie 139, 180, 196 Jonynas I. 42 Jotkiałło H. 1049 Jovydis K. 739 Jundzilas S. B. – žr. Jundziłł S. B. Jundziłł S. B. 54 Jundzilas Z. – žr. Jundziłł Z. Jundziłł Z. 50, 51; apie 1071 Juodakis V. 1117 249

Juodienė B. 1003 Juozaitis A. 1048 Jurginis J. 651 Jurkevičius J. – žr. Jurkiewicz J. Jurkiewicz J. 8, 11, 33; 93, 445, 447, 448, 596, 992; red. 496, 497, 621, 622 Jurkowski R. 454 Juškaitis J. 44 Juškevičius A. 729, 952, 953 Juzefovičius R. 662 Juzumas A. 54 Juzumas V. 54 K. 161, 163, 164, 166, 168–170, 173, 175–177, 186, 324 K. A. Š. 411 K. B. 572 K. C. 909 Kairelienė L. 9, 12; 787 Kairienė J. 789, 795, 800, 801 Kairiūkštytė N. 115–117 Kalėda A. 486 Kalinauskas K. 16; apie 523 Kaplanovskis, apie 179 Kapsukas V. 32, 33, 53, 59–62; 441, 965 Karazija P. 730, 731 Karazyta, apie 25 Karpovičius A. – žr. Karpowicz A. Karpowicz A. 51 Kasperavičius A. 510 Kastanauskaitė L. 114, 683–685 Katkus M. 39, 54 Kaufmanówna G., apie 161 Keinys J., apie 217 Kerutis Z. 1106 Kiaupa Z. 8, 11; 507, 511, 521 Kijas A. 817 250

Kirkor A. H., apie 716 Kisarauskas V. 767–771, 993–996 Kłak C. 811 Klein B. – žr. Kleinas B. Kleinas B. 968, 981 Klimas P. 33 Klimka L. 1093 Klingenbergas, apie 128 Kłos J., apie 1013 Klotas J. – žr. Klotto J. Klotto J., apie 340 Knoll L., apie 108 Kobiakovas, apie 238, 330 Kocejovska A. – žr. Kociejowska A. Kociejowska A. 52 Kocójowa M., red. 676 Koczarowski St. 52 Kočarovskis St. – žr. Koczarowski St. Kolasas J. 53 Kolupaila S. 727 Kończa P., apie 204, 243 Konča P. – žr. Kończa P. Konic H., apie 108 Konickis A. 1048 Konopnicka M. 55 Korbutas G. 55 Korzon T. 34 Korzonas A., apie 1077, 1078 Korzonas T. – žr. Korzon T. Koscialkovskis S. – žr. Kościałkowski S. Kościałkowski S. 51; 707, 760 Kosciuška T. 53 Kosman B. 1009 Kosman M. 779, 1009, 1022–1024 Kostiukas F., apie 290 Koverskis, apie 232, 233 Kowalik T. 15 Krajewska-Tartakowska B. 468, 783–785 Kramarevas – žr. Kramarew Kramarew, apie 164

Kraszewski J. 55 Kraševskis J. – žr. Kraszewski J. Kraujalis P. 43–45; 277, 417; apie 278, 301, 315, 644 Kreinesas V., apie 154 Kriščiukaitis 46 Kronikas, apie 245 Krzysztof P. 108 Krzywicki L. 15, 17, 24, 29, 34; apie 439 Krzyżanowski B., apie 166, 488, 501, 626, 627, 1087 Ks. J. S. 573 Kšivickis L. – žr. Krzywicki L. Kšyžanovskis B. – žr. Krzyżanowski B. Kuchta, apie 152 Kudrjawcewy, apie juos 176 Kuklys J. 43; apie 359, 370, 392 Kukta J. 43, 45 Kulakauskas A. 613 Kulikauskienė J. 9, 12; 1073 Kumpa J., apie 279, 311 Kurjata J. 784 Kurliandskienė B. 763 Kuzmickis Z. 458 L. A. 892 L. Uz. – žr. Uziębło L. Labanauskienė D. 7, 10, 49, 54, 55; 773, 774, 806, 1039 Lacordaire J. 55 Lakorderas J. – žr. Lacordaire J. Lande J. 51 Landė J. – žr. Lande J. Landsbergis K. 37 Landsbergytė S. 39 Lapinskienė A. 486, 506, 1125 Lastauskaitė J. 43; apie 352, 356, 373, 395

Lastauskienė J., apie 39, 42 Lateur M., apie 363 Lateuras M. – žr. Lateur M. Łatyszenko P., apie 48 Laučkaitė L. 513, 514, 626, 627 Laurinčiukas A., apie 282, 305 Lebedevas, apie 180 Lednicki A. 29, 30, 34; 860; apie 108, 184, 212, 250, 444, 486, 984, 991 Lednicki W. 437, 438, 749 Lednickis A. – žr. Lednicki A. Lednickis R. – žr. Lednicki A. Lelevelis J. – žr. Lelewel J. Lelewel J. 55 Lemonier K. 34 Lemonjė K. – žr. Lemonier K. Leonas P., apie 247, 293 Leś M., red. 1066 Lesčius V. 111 Leskaitis S. 726 Leščinskis S., apie 118 Leškovič N. A. 290–294, 744 Levinas Š., apie 531, 538 Lewandowska S. 529 Lewin B., apie 133 Liauksminas Ž. 54 Licz. 364, 583, 589, 939 Łyczywek R. 983; red. 979, 982, 983, 984, 991 Lifšic Š., apie 153 Limanowski B. 846 Lipskis T., apie 255 Łysakowski A., red. 718 Listas F. – žr. Liszt F. Liszt F. 55 Liubianecas K. – žr. Lubianiec K. Lohinavičius, apie 357 Łopaciński 51 Łopaciński S. 534 251

Lopacinskiai – žr. Łopaciński Lopata R. 32; 678 Łosiński K., apie 167 Łossowski P. 1004 l-s 915 Liubianecas K. – žr. Lubianec K. Lubianiec K. 43; 571 Lubowski M., apie 164 M. Br. 701 M. K. 921 Maceika J. 729, 952, 953 Maciejevičius S. – žr. Maciejewicz S. Maciejewicz S. 38; apie 551, 557, 559, 560, 562, 564, 567–570, 572–574, 577, 580, 581, 583 Macijauskas S. 732 Mackevičius R. 908 Mackevičius-Katas S. – žr. Mackiewicz S. Mackiewicz S. 28, 34, 35, 56; 606, 610, 664, 675, 761, 861 Mackiewicz-Cat S. – žr. Mackiewicz S. Mackonis R. 45; 399, 472, 1057; apie 1068 Macutkevičius B. 948 Majevskis K. – žr. Majewski K. Majewski K. 564, 565, 572; apie 568 Makauskas B. 95, 96, 98, 459, 998 Maklakovas V. – žr. Makłakow W. Makłakow W., apie 250 Makowski B. – žr. Makauskas B. Maksimaitis M. 104, 400, 501, 522, 813, 1027, 1042 Malachowicz E. 1040, 1041 Malinauskaitė Dž. 9, 12 Malinauskas D. 37 Malinowski L. J., red. 1102 Malinowski M., apie 665 Maliński M. 50; apie 200 252

Malinskis M. – žr. Maliński M. Manelis E. 109, 315, 625, 804 Marcinkevičius J. 7, 10, 37; 477, 512, 756, 977, 1048, 1049 Marcinkewiczius J. – žr. Marcinkevičius J. Martinkėnas V. 14; 300, 315, 987, 1010 Masiliūnas K., apie 764 Matulaitis J. 45, 55; 85, 99, 100, 109, 487, 1011, 1050; apie 84, 85, 112, 1091 Matulaitis-Matulevičius J. – žr. Matulaitis J. Matulevičius J. – žr. Matulaitis J. Matulionis P. 37 Matulis J., red. 756 Matulis P., apie 276 Matusajtis, apie 25 Meillet L. 55 Mejė L. – žr. Meillet L. Mejerovičius – žr. Mejerowicz Mejerowicz, apie 167, 171, 172 Merkys V. 297, 396, 397, 786, 1012 Mickevičius A. 54; apie 332, 337, 704 Mickevičius K. M., apie 291 Mickevičius S. – žr. Mickiewicz S. Mickevičius-Kapsukas V. – žr. Kapsukas V. Mickiewicz S., apie 279, 283, 306 Miesz. Gold. 857 Miglovara J. 54 Mikailaitė O., red. 99, 100, 1011 Miknys R. 8, 11, 13, 30; 455, 460, 473, 478, 488, 501, 612, 614, 617, 626– 629, 681, 797 Mileišis V. 44 Miškinis A. 780 Mohl, apie 126 Mokrzecki 43 Mokžeckis – žr. Mokrzecki

Moliński, apie 227 Molinskis – žr. Moliński Moniuszko S. 55 Moniuška S. – žr. Moniuszko S. Montvila J. – žr. Montwiłł J. Montwiłł J. 2, 13; apie 408, 412 Morawska-Nowak B. 815; red. 317, 318, 815, 1088 Motieka E. 30; 103, 455, 479, 480, 481 Mulevičius J. 313 Musteikis A. 1033 Namavičius Z. 14; 990 Narbutas J. V. 948 Narbutienė D. 807 Nardecki J. 870 Nargelevičienė M., apie 767 Nargelevičius J., apie 767 Narkevičiai, apie juos 235 Nevčesauskienė N. 1005 Nezabitauskis A. 505 Nežinomas 253 Noldin H. 43 Noldinas H. – žr. Noldin H. Nonevičius 37 Nowodworska S. 725, 728 Obserwator 837 Obst J. 42 Obstas J. – žr. Obst J. Ochmański J. 966, 989 Odynecas A. E. – žr. Odyniec A. E. Odyniec A. E., apie 704 Okulicz K. 443 Okuličienė J.; apie 247 Olbutas A., dail. 1111 Olsejka D. 863 Osakovskis, apie 129

Ostoja S. 691 Ówczesny – žr. Uziębło L. P. Krz. 77 Pabrėža J. 54 Pacepavičiūtė A. 808 Paganini N. 55 Paganinis N. – žr. Paganini N. Pakula A., apie 261, 279, 311 Passas, apie 245 Pasternackis, apie 252 Paškievič (Ciotka) A. 53 Paulauskas A. 999 Paulavičienė R. 311 Paulavičius J. 50 Pavlovskis, apie 551 Pečiulis A., apie 132 Petraškevičius J. – žr. Pietrazskiewicz J. Petrauskienė I. 653 Petrulis A. 58 Petrunkevičius J. 31 Petrusevičius K. – žr. Petrusiewicz K. Petrusiewicz K., apie 184, 279, 281, 304 Pietrazskiewicz J. 2; apie 408 Pigoń S. – žr. Pigonas S. Pigonas S., apie 811 Pijus XI, popiežius, apie 423 Piłsudski J. 41, 51; 865; apie 168, 227, 898 Piłsudski Józef 47; apie 429, 464, 497, 606, 610, 1072 Pilsudskis Janas – žr. Piłsudski J. Pilsudskis Juzefas – žr. Piłsudski Józef Platkin‘as E. – žr. Plotkin E. Pliateris H. 49; apie 768 Plotkin E., apie 123, 130, 146 Plotkinas E. – žr. Plotkin E. Poczobutt-Odlanicki M. 55 Počobutas M. – žr. Poc­zo­buttOd­lanic­ki M. 253

Poliński-Pełka M. 50; apie 769 Polinskis-Pelka M. – žr. Poliński-Pełka M. Poltorackis A., apie 1043 Ponarski Z. 8, 11, 14, 23, 33; 317, 318, 979, 980, 984, 988, 991, 1043, 1071, 1072, 1086 Ponarskis Z. – žr. Ponarski Z. Poraj 540 Posner S. 29; 873 Poškienė D. 1106 Povolockis L., apie 245, 252 Prawyborca 532, 543 Prokop P. M. 601 Prozorow M., apie 175 Pūtys A., apie 272, 285, 308 Puzinas J. 652 r. 954 R. M. 955 R. V. 958 Radvilos 51 Raguotienė G. 793 Railienė B. 9, 12 Rakauskaitė B. 44 Randomonis A. – žr. Rondomanskis A. Rapinis A., apie 217 Raslavičienė P. 44 Raslavičius J. 44 Reboul, apie 429, 464 Rėbulis – žr. Reboul Reinys M. 43, 45; apie 645, 648, 656, 659 Reneris K. – žr. Renner K. Renner K. 24 Reszetnikow F., apie 178 Rygelis S. – žr. Rygiel S. Rygiel S. 34, 50, 51; 718, 721, 866, 876 Rimantas J. 91 Rimka A. 38, 55 254

Rimkevičius D., apie 335 Rimonytė K. 44 Rimša A. 50 Rimša P., apie 91 Rimša V. 1052 Romanowski A. 453, 489–491, 506, 508, 513, 514, 661, 1058, 1059, 1121–1124 Romer E. 474, 1034–1036 Romer H. – žr. Romer-Ochenkowska H. Römer M. – žr. Römeris M. Romerienė S., apie 1080 Romeris M. – žr. Römeris M. Römeris M. 13, 22, 25, 26, 28, 31–35, 38; 113, 538, 539, 587, 1010, 1087, 1128; apie 104, 106, 316, 319, 327– 329, 398, 400, 431, 435, 478, 488, 493, 501, 502, 515–520, 522, 601, 614, 618–620, 622, 624, 629, 676, 679, 788, 797, 802, 813, 821, 1027, 1032, 1042, 1087, 1096–1100 Romer-Ochenkowska H. 26, 28; 877, 878, 936; apie 797, 809, 818 Romm E., apie 323 Rondomanskis A. 45; 938; apie 344, 382 Ropas E. – žr. Ropp E., von der Ropas F. – žr. Ropp F., von der Ropp E., von der 30; apie 480, 615, 1031 Ropp F., von der 32 Rosenbaum S., apie 185, 255 Rostafiński J., apie 690 Rostafinskis J. – žr. Rostafiński J. Rozenbaumas S. – žr. Rosenbaum S. Rozenszyld P., apie 246 ru 736 Rūbulis, apie 429, 464 Rudnicki K. 289 Ruseckas B. 55

Rusiecki B. 2 Ruszczyc E. 467, 469 Ruszczyc F. 55; 470, 482–484, 1028, 1029, 1044; apie 489 Ruščicas F. – žr. Ruszczyc F. Rutkowski M. 572 S. 871 S. K. – žr. Skirmuntaitė K. Sacharka J., apie 173, 177 Sadkovska D. – žr. Sadkowska D. Sadkovskis S. – žr. Sadkowski S. Sadkowska D. 790, 1074, 1088; apie 317, 318, 815 Sadkowski S. 51; apie 318, 399, 922, 923, 928, 994, 1018, 1088 Sakalauskas T. 1094 Samavičius R. 109, 315, 625, 781, 791, 804 Samko, apie 138 Saudargas P. 1091, 1095 Savickis J. – žr. Sawicki J. Savickis K., apie 181 Sawicki J. 8, 11; 106, 492–495, 618–620, 623, 624, 680, 798, 802 Sazonovas, apie 132, 146 Schmidt P. – žr. Šmidtas P. S-czyk 933 Seselskytė A. 660 Shabad T., apie 415 Siekierka V. 52 Sienkiewicz H., apie 1037 Sierakauskas Z. 16 Siewiorek I., apie 829 Sylf. 557 Simpson J., apie 427, 462, 875 Simpsonas J. – žr. Simpson J. Sinkevičius H. – žr. Sienkiewicz H. Sinkevičius K. 765, 804

Sipovičius P. 43; apie 43, 345, 347–354, 356, 366–368, 373, 376, 388–390, 395 Syrokomla W. 16 Sirokomlė V. – žr. Syrokomla V. Sirutavičius V. 60 Skirmuntaitė K. 541; apie 1103 Skirmuntt K. – žr. Skirmuntaitė K. Skleinikas, apie 332, 337 Skrodzkis K. 54 Skudutienė V. 1053 Slavinskis V. – žr. Sławiński V. Sławiński V. 51 Sleževičius M., apie 116 Ślizień W. 2 Smakauskas V. 55 Smetona A. 40, 41; 430 Sniadeckis J. 54 Sobolas J., apie 147 Sokolnikas M., apie 939 Sokolovas M., apie 147, 230 Solak Z. 8, 11; 316, 319, 398, 403, 502, 515–520, 527, 528, 601–603, 676, 679, 682, 686, 809, 818, 1075, 1096–1100, 1129, 1130 Solakas Z. – žr. Solak Z. Sołoduch A. 949 Sprindis A. 444 St. K. 950 Staliūnas D. 7, 8, 10, 11, 13; 485, 496, 503, 504, 599, 600, 611, 615, 1030, 1031 Staniewicz W. 433, 497 Stankevičius A. – žr. Stankiewicz A. Stankevičius B. 37 Stankevičius M., apie 331, 338 Stankiewicz A., apie 418, 864, 874 Stasiukaitienė E. 1089 Stašinskas V. 38, 39, 55; apie 167, 172 Stašys K. 45 Stawecki P. 1004 255

Steckytė E., apie 280, 303 Steponaitis V. 374–377 Stoberski Z. 450 Stojkow W., apie 321, 324 Stoma K., apie 126, 152 Strauss A., fotogr. 8, 11; 1109, 1110, 1117, 1125 Strumila M. 50 Stundžia A., apie 229 Sulimczyk 932 Sumoroka R., apie 404 Surwiło J. 772, 1006, 1046, 1118 Szypilin, apie 140, 200, 252 Szmidt P. – žr. Šmidtas P. Szostakowski J. 1054 Szpoper D. 1103 Sztukowska H. [z Falewiczów] – žr. Sztukowska H. Sztukowska H. 1076 Szukiewicz W. 2 Šabadas C. – žr. Shabad T. Šaulys J. 38, 55; apie 429, 464 Šeinius I. 741, 776 Šekštelaitė O. 44 Šembergas, dail. 976, 1005 Šėmis B. – žr. Biržiška M. Ševčenka T. 16 Šiaudinis M., apie 282, 305 Šikšnys M., apie 311 Šipilinas – žr. Szypilin Širkaitė J. 475, 1080; vert. 513 Šlapelienė M. 43; apie 361, 369, 391 Šlapelis J. 43; apie 417, 419, 925 Šlikas, apie 242 Šmidtas P. 20, 23, 38; apie 125, 135– 137, 289, 297, 298, 317, 318, 844 Šmukleris D., apie 156 Šoblinskaitė J. 43; apie 928 256

Štrausas A. – žr. Strauss A. Šulkina G. 746 Švarcas, apie 129 Švoba J. 764 T. S. 268 Tabor J., vert. 626 Talura, apie 119 Tamulevičius P., apie 279, 311 Tarchovskis I. – žr. Tarchowski I. Tarchowski I., apie 141, 150, 156, 162, 163, 166, 169, 176, 179, 188, 191, 225, 252 Tyczkowski P. 51 Tičkovskis Pr. – žr. Tyczkowski P. Tijūnėlis J., apie 279, 311 Tininis J. 439 Tinkovas V., apie 196 Tyszkiewicz A. 32; 2; apie 408, 525, 757 Tyszkiewicz E. 50 Tyszkiewicz J. 2; apie 408 Tyszkiewicz T. 50, 53 Tyszkiewicz W. 2; apie 408, 525 Tiškevičiai 53 Tiškevičius A. – žr. Tyszkiewicz A. Tiškevičius E. – žr. Tyszkiewicz E. Tiškevičius J. – žr. Tyszkiewicz J. Tiškevičius T. – žr. Tyszkiewicz T. Tiškevičius V. – žr. Tyszkiewicz W. Tołstoj L., apie 178 Treinienė E. 762 Trzebiński S. 917 Ubeikaitė A. 986 Umbrasas A., apie 261, 279, 311 Umiastovskis I., apie 292 Uogintas J. 43; apie 372, 374, 379, 394 Urbanavičius V. 37

Uszyłło J. 571 Uzembla L. – žr. Uziębło L. Uziębło L. 407, 408, 689, 941; apie 408, 766 Uziębło T. R. 2 „V.“ 562 V. Trp. 663 V. Ž. 165 Vaišnora J. 84 Vaitkevičius B. 442 Vaitkevičiūtė E. 1068 Vaižgantas 38, 54; 80, 105, 1051 Valaitis A., apie 719 Valančius M. 54 Valkenšteinas T. – žr. Walkensztejn T. Vanagas V., red. 105, 1051 Vankovičienė O., apie 204 Vańkovičius, apie 245 Varnelis K., apie 780 Varnelis V., apie 132 Veisenhofas J. – žr. Weyssenhoff J. Venclova T. 523, 814, 1083, 1084, 1127 Venclovienė A. 10; 1091 Venslavskis M. – žr. Węsławski M. Vieštautas P. – žr. Kraujalis P. Vieviurskis J. 41 Vygodskis M. – žr. Wygodzki M. Vileišis Antanas Povilas 37 Vileišis J. 22, 29, 30, 38, 45; 894; apie 80, 91, 110, 113, 117, 149, 488 Vileišis Petras 22, 37; apie 406 Viliūnas G. 625, 799 Viskantas A. 46 Visneris H. – žr. Wisner H. Vysockis A. – žr. Wysocki A. Višinskis P. 22, 53; apie 90, 397, 444 Višnievskis J. – žr. Wiszniewski J. Vitulis J. 298

Vlasovas A., apie 331, 338 Volfgangas J. – žr. Wolfgang J. Volodzka P. 43 Volovičius J., apie 293 Vosyliūtė A. 819 Vrosekas – žr. Wrosęk Vrublevska Emilija 15–18; apie 941 Vrublevskis Augustinas 17, 19, 21, 29, 55, 56 Vrublevskis Bronislavas – žr. Wróblewski B. Vrublevskis Eustachijus 16; apie 941 Vrublevskis Kazimieras 55 Vrublevskis Valerijonas – žr. Wróblewski W. W. S. 549 Waga K. 942 Walkensztejn T., apie 183 Wardzyńska M. 792 Ważniewicz T. 1045 Wc. St. 329 Węckowicz R. 605 Weyssenhoff J. 49 Węsławski M. 51; 13 Wyborca 561 Wienożynśki J., apie 167 Wigand W. K., apie 164 Wygodzki M., apie 238, 330, 415 Wisner H. 8, 11; 107, 498–500, 595, 597, 598, 1061 Wysocki A., apie 122, 141, 142, 150, 182, 199 Wiszniewski J., apie 162, 179 Wolfgang J. 50 Wróblewski B. 50 Wróblewski W. 16; apie 846 Wrosęk, apie 184, 185, 195

257

Z. 133, 141, 162, 167, 178, 183, 185, 187, 323 Z. R. 58 Zahorski W. 722, 944; apie 525 Zahorskis V. – žr. Zahorski W. Zajceva A. 784, 785 Zakrzewska T. 52 Zakševskaitė T. – žr. Zakrzewska T. Zamenhof L. 55 Zamenhofas L. – žr. Zamenhof L. Zanas T. 33, 54 Zasztowt L. 51; 456 Zavadskis J. – žr. Zawadzki J. Zawadzki J. 50, 54; apie 332, 334, 337 Zdanovičius A. – žr. Zdanowicz A. Zdanowicz A. 50 Zdziechovskis M. – žr. Zdziechowski M. Zdziechowski M. 18, 51; apie 629 Zegničius K., apie 53, 233 Zemlickas G. 1055 Zmaczyński A. 575 Zmačinskis, apie 225 Zn. 831, 832 Zubavičius K. – žr. Zubowicz K. Zubovas M. 39 Zubovas V. 40 Zubowicz K. 50 Zwitter F. 25 Ż. 544 Žabinskis V., apie 275 Żejmo J., apie 915 Želigovskis L. – žr. Żeligowski L. Żeligowski L. 14, 33, 41; apie 88 Žemaitis M., apie 261, 279, 311 Žemkalnis 588 Žilėnas V. 766

258

Žirmunskis M. V., apie 330 Žižmaraitė G. 44 Žmogelis 715, 913 Žostautas L. – žr. Zastowt L. Żurawicka J. 27 Žvirgždas S. 1082 Абрамавичюс В. Е. 969 Адырин, apie 199 Балтусис M. – žr. Baltūsis M. Бородзин, apie 230, 231 Букляревич К., apie 190 Булыгин А. Г., apie 461 Вайтике A., apie 197 Везорек С., apie 1114 Витте С. Ю. 86; apie 461 Врублевский А., apie 1115 Врублевский В., apie 969 Врублевский К., apie 1115 Врублевский Т., apie 1115 Гецукъ Ш., apie 240 Григорович O., apie 190 Гурвич, apie 199 Дымант, apie 199 Дьяков В. А. 969 Зегницъ К. Д., apie 53 Зибельман, apie 199 Зильберштейн, apie 199

Керенский А., apie 1114 Клейн Б. С. 32; 970, 1008 Кон П. 737 Копельныe, apie juos 188 Короткiй Я., apie 160 Крейнес В., apie 154 Кудрявцевы, apie juos 188 Левин И., apie 151, 199 Лифшиц Ш., apie 153, 159 Луковский, apie 159 Мiкнiс P. 616 Милюков П. Н. 461 Моракин Р. Д., apie 200 Павлюченко, apie 158 Переверзев П., apie 1114 Петрусевич К., apie 1114 Пиленко А. 49

Розеншильд П., apie 249, 251 Ромерь M., apie 52 Роммъ T., apie 194 Ропп Э., apie 51 Рушчыц Ф. 1069 Сabiч M., vert. 616 Савицкий К., apie 190 Садковски Ст., apie 1114 Сипович Б., apie 214 Сперский, apie 231 Сталюнас Д. 476 Стома К., apie 152 Фрактовник Р., apie 198 Шенкер И., apie 214 Шликас A., apie 226 Шмидт А., apie 1114 Шмидт П. П., apie 155, 737

Vr39 Tadas Vrublevskis : mintys ir darbai : [bibliografijos rodyklė] / sudarė Bronislava Kisielienė ; redaktorė Rasa Pukėnienė. – Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012. – 260 p., [12] iliustr. lap. ISBN 978-9986-498-60-5 UDK 008(092)

Knygoje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų. The photographs used in the book are from the holdings of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences.

Tadas Vrublevskis Mintys ir darbai Išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Žygimantų g. 1, 01102 Vilnius www.mab.lt Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Savanorių pr. 174D, 03153 Vilnius www.petroofsetas.lt