Literatūra. Vadovėlis 5 klasei. [1 dalis] 9785430072643

Table of contents :
Teksto ir vaizdo draugyste knygose
Kaip galima pasakoti - tik zodziais ar ir vaizdais?
Bezode knyga, pasakojanti tik vaizdais
Paveiksleliu knyga, kviecianti buti bendraautoriu
Iliustruota knyga, mokanti pazinti pasauli
Apibendrinimas
Vaizduotes pasaulis lietuviu pasakose
Kur gyvena pasakos?
Veikejo keliones prasme
Veikeju siekiai ir vertybes
Pasaku ismintis
Juokas pasakose
Apibendrinimas
Literaturines pasakos: vaizduotes zaidimai
Kaip kuriamos literaturines pasakos?
Tarp tikroves ir fantazijos
Kai atsakai uz kita
Su sypsena rimtai...
Liaudies pasakos virsmai
Apibendrinimas
Zodziams anksta, minciai erdvu
Kaip tautosaka mus sutelkia?
Stebinantis misliu pasaulis
Nesenstanti patarliu ir priezodziu ismintis
Pasakeciu pamokymai
Apibendrinimas

Citation preview

H2RIZONTAI

šviesaX

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasaka (Piles pasaka), 1909.

Nacionalinis

M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Vadovėlio turinį vertino Modesta Barakauskaitė, Vaiva Juškienė, Vitalija Savickienė. Dalyko konsultantė prof. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Vertybinių nuostatų ir stereotipų klausimais konsultavo lytiškumo ugdymo ekspertas Antanas Jonušas.

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus. Pirmasis leidimas 2023

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės

sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISSN 2783-7181 ISBN 978-5-430-07264-3

O Eglė Nachajienė, 2023 O Ingrida Visockienė, 2023 O Jolita Mickienė, 2023 O Leidykla „Šviesa“, 2023

H2RIZONTAI

Literatūra VADOVĖLIS

5

1DALIS

Eglė Nachajienė Jolita Mickienė Ingrida Visockienė

Turinys Reiškinio tyrinėjimas. VAIZDUOTĖS GALIA

60

Kaip mokytis su vadovėliu?

Teksto ir vaizdo draugystė knygose Kaip galima pasakoti - tik žodžiais ar ir vaizdais? Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams piešiniais? Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo?

1. Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais. Ieva Babilaitė. (Ne)vienas

66660

I ciklas

3. Iliustruota knyga, mokanti pažinti pasaulį. Monika Vaicenavičienė. Kas yra upė? Kaip kalbėtis apie paveikslus? Pažaiskite su paveikslais Žaidimų kambarys Apibendrinimas

600060

2. Paveikslėlių knyga, kviečianti būti bendraautoriu. Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. Laimė yra lapė

Kur gyvena

pasakos?

Ar pasakos šiandien madingos? 1. Veikėjo kelionės prasmė. Lietuvių pasaka. Trys karaliaus sūnūs

2. Veikėjų siekiai ir vertybės. Lietuvių pasaka. Auksaplaukis ir Auksažvaigždė 3. Pasakų išmintis. Lietuvių pasaka. Apie du panašius brolius 4. Juokas pasakose. Lietuvių pasakos. Mergelė nevalėlė. Tėviškės naujienos. Kai jaunas buvau

Kodėl seniau žmonės mėgo pasakoti? Kaip sekti pasaką? Žaidimų kambarys Apibendrinimas

0000

Vaizduotės pasaulis lietuvių pasakose

660060 6606

II ciklas

Literatūrinės pasakos: vaizduotės žaidimai Kaip kuriamos literatūrinės pasakos? Kaip literatūrinės pasakos atgimsta mene? 1. Tarp tikrovės ir fantazijos. Luisas Kerolis. Alisa Stebuklų šalyje

2. Kai atsakai už kitą. Oskaras Vaildas. Laimingasis princas

3. Su šypsena rimtai...

Sigitas Poškus. Žvejys ir marių didžuvė

660060006

III ciklas

4. Liaudies pasakos virsmai. Lietuvių pasaka. Sigutė. Oskaras Milašius. Sigutė. Salomėja Nėris.

Kokie yra literatūrinės pasakos bruožai?

Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo skiriasi?

Žaidimų kambarys Apibendrinimas

60666

Našlaitė. Marcelijus Martinaitis. Pelenų antelė

Žodžiams ankšta, minčiai erdvu Kaip tautosaka mus sutelkia?

Kodėl menamos mįslės? Kokios galios turi žodžiai? 1. Stebinantis mįslių pasaulis 2. Nesenstanti patarlių ir priežodžių išmintis 3. Pasakėčių pamokymai

Trumpi ir taiklūs tautosakos kūriniai Kaip paaiškinti žaidimo taisykles? Žaidimų kambarys Apibendrinimas

600600 66060 6060 6

IV ciklas

Kaip mokytis su vadovėliu? Nuosekli mokymosi eiga

VAIZDUOTĖS

PASAULIS LIETUVIŲ PASAKOSE = S

Kas yra ciklo įvade? Ciklo temų turinys.

Svarbiausios veiklos.

Raktiniai žodžiai.

Koks ryšys su gyvenimu? Išsiaiškinkite, kodėl informacija aktuali. Prisiminkite, ką jau žinote.

Diskutuokite, dalykitės nuomone, sužinokite daugiau

kelionės

Kaip mokytis ciklo temų?

Remkitės patarimais.

Temą nagrinėkite etapais: pasirenkite mokytis, kaupkite ir taikykite žinias, atlikite įtvirtinimo užduotis, apibendrinkite, reflektuokite. Įsidėmėkite sąvokas

Pritaikykite, įtvirtinkite žinias - atlikite užduotis.

Apibendrinkite. Stabtelėkite, atsakykite į refleksijos klausimus:

idimų kambarys

kas būrų, jeigu būrų?

VAIZDUOTĖ

>

(GATIA",

Kaip plėsti akiratį?

Reiškinio „Vaizduotės

+ Ieškokite informacijos.

+ Kelkite klausimus, hipotezes.

galia“ tyrinėjimas

* Kurkite. + Bendradarbiaukite. + Pasiūlykite įdomių sprendimų.

Žaidimų kambarys

Apibendrinimas:

Kaip apibendrinti ciklą? + Pasikartokite ciklo medžiagą. * Atlikite užduotis ir pasitikrinkite. * Įsivertinkite pasiekimus.

>

o

Darbas poromis = šią užduotį siūloma atlikti su klasės draugu.

[72]

Skaitmeninių išteklių nuoroda: nuskaitykite GR

kodą ir raskite papildomų šaltinių užduotims atlikti.

Darbas grupėmis - šią užduotį siūloma atlikti

Informacijos paieška - ieškokite informacijos

Taip akcentuojamos svarbius įgūdžius lavi-

Nuskaitykite šį kodą ir atverkite su vadovėliu

bendradarbiaujant grupėje.

nančios užduotys.

internete ir kituose šaltiniuose.

susietus skaitmeninius išteklius „EDUKA klasėje“ arba internete.

5

Susi

VAIZDUOTĖS GALIA

P. ažįsta me

Kas yra puota vaizduotei? Luiso Kerolio apysakoje-pasakoje „Alisa

Stebuklų šalyje“ Skrybėlius aiškina Alisai, ką gali laikas: Jei su juo gerai sugyventum, jis tavo laikrodžiui

padarytų, ką tik tu nori. Pavyzdžiui, dabar devinta valanda ryto ir turi prasidėti pamokos. Tu tiktai šnipšteli Laikui į ausį, ir laikrodžio

rodyklės jau sukasi kaip pašėlusios.

Bematant pusė antros, pietų metas. Mergaitei ši mintis patinka, o Skrybėlius

pasiskundžia, kad jis pats, deja, susipyko su laiku ir šis daugiaujo nebeklauso. Todėl dabar Skrybėliui „amžinai šešta valanda“.

Gali įsivaizduoti, kad laikas gyvas? Kad gali su

juo susitarti (pasukti į priekį, atsukti atgal...) arba susipykti? Iškart imi įsivaizduoti, ką veiktum, jei laiką pavyktų sustabdyti...

Ši Luiso Kerolio pasaka mūsų vaizduotei tikra puota! Skaitydami bet kurią knygą mes įsivaizduojame veiksmo vietą, veikėjus, jų veidus, net mintis ir jausmus... Kuo daugiau

skaitome ir įsivaizduojame, tuo labiau laviname

savo vaizduotę!

Ojei skaitydami negalėtume įsivaizduoti?

Kaip tyrinėsime reiškinį „Vaizduotės galia“?

|

SKAITYSIME

ir aiškinsimės, kas ir kaip lavina vaizduotę.

DISKUTUOSIME

|

ir kelsime klausimus apie vaizduotės galią.

TIRSIME

||

pasirinktą klausimą, pateiksime rezultatus.

PRISTATYSIME

||

savo atradimus ir kelsime naujus klausimus.

—-

——o

Įrodykite, kad vaizduotė padeda: + skleistis saviraiškai;

+ + +» +

susikurti svajonę; išsaugoti prisiminimus; suvokti meną; pasislėpti nuo išorinio pasaulio;

+

+» sukurti geresnę ateitį visuomenei

Papildykite šį sąrašą. Remkitės asmenine ir kultūrine patirtimi.

+

+ Arvaizduotę, kūrybiškumą galima lavinti? + Kokių žinote vaizduotės lavinimo pratimų? + Kaip savo vaizduotę lavinate jūs?

+ Kaip lavinti vaizduotę patartumėte savo draugams?

Garsus fizikas, Nobelio premijos laureatas Ričardas Filipsas Feinmenas

yra pasakęs: „Gamtos vaizduotė žymiai įstabesnė nei žmogiškoji.“ Kaip manote, ką jis turėjo galvoje? Padiskutuokite. Paieškokite internete nuotraukų, kuriomis galėtumėte paremti mokslininko žodžius.

“=

Klausiame

VAIZDUOTĖS GALIA

Ar skaitymas irgi yra kūryba? Diskusija Kaip skaitant

literatūros kūrinį tampamajo

bendraautoriu? Pasiskirstykite

grupėmis ir

padiskutuokite. Remkitės skaitytomis knygomis.

Pasirinkite vieną klausimą ir jį nagrinėkite. + Kas būtų, jei knygų veikėjai galėtų keliauti iš knygos į knygą?

+ Kokie būtų literatūros kūriniai, jei juose LS

Pasirinkite vieną :

klausimą.

nebūtų kalbama apie jausmus?

+ Kaip pasikeistų jums gerai žinoma istorija,

| įeiją pasakotumėte nuo galo?

+ Įsivaizduokite, kad jūsų pasirinktos knygos

Kelkite :

klausimus, susijusius

su

veikėjus išskyrė karantinas. Kokį laišką jūsų

"NA

pasirinktas veikėjas parašytų savo bičiuliui? + Kaip apie tą patį įvykį papasakotų skirtingi knygos veikėjai?

tyrinėjamu reiškiniu.

+ Parinkite du nepanašius paveikslus

(dvi nuotraukas). Įsivaizduokite, kad jie pateikiami knygos viršelyje. Apie ką galėtų

būti ta knyga?

Tiriame,

lEuriame

Kaip atliksite tyrimą, eksperimentą arba kursite kūrinį, produktą? 2

Zingsniai PLANUOJAME |

VEIKIAME

Susiplanuokite, kaip atliksite tyrimą ar kūrybinį darbą, kas už ką bus atsakingas. Planą pasižymėkite

||

PATEIKIAME REZULTATUS

Tirkite, kurkite pagal parengtą planą.

||

Pateikite tyrimo ar kūrybinio darbo rezultatus.

savo skaitmeniniame kalendoriuje.

Kokie rezultatai? JŪSŲ ATRADIMAI |

SĄSAJOS SU REIŠKINIU

Jūs tyrėte, kūrėte, eksperimentavote. Ką atradote?

||

Kaip įsivaizduoti tai,

neatsiejama nuo visų gyvenimo vienos profesijos atstovai.

+» Sužinojome, kad žaisdami su

skaitytomis istorijomis jas geriau suprantame ir patys įsitraukiame

į kūrybos procesą.

.

Pasirenkite pristatyti.

+ Labiausiai mūsų

vaizduotę lavina knygų skaitymas. Remiantis

L = 2

skaitytomis knygomis i)

6

5

galima kurti įvairius

kūrybinius žaidimus ir

juos žaisti su draugais.

Mokantis iš rašytojų

galima kurti knygą.

Iš anksto susitarkite su mokytoju, kaip pristatysite atliktą tyrimą. (Tai gali būti plakatas, pranešimas, straipsnis, trumpas vaizdo įrašas ar komiksas.) Parenkite pristatymą ir jame nurodykite, kas tą tyrimą atliko, koks klausimas nagrinėtas, ką pavyko atrasti, ką sukūrėte patys ir kuo tas tyrimas jums buvo

naudingas. Pasiskirstykite užduotis, nes pristatymą turi rengti visi grupės

nariai. 10

Pavyzdys

5

sričių. Be jos negali apsieiti nė

O kaip mes galėtume lavinti savo vaizduotę?

Pavyzdys

» Išsiaiškinome, kad vaizduotė

.

||

ko nesate matę?

Pavyzdys

JŪSŲ GALIOS

Apibendriname, įsiver

Iname

VAIZDUOTĖS GAI

Ką naujo sužinojote apie nagrinėtą reiškinį?

|

PRISTATYKITE Pasirinkite tinkamą formą ir savo įžvalgas pristatykite klasės draugams, tėvams ar visai mokyklos bendruomenei. Jūsų pristatymas neturėtų būti ilgas (apie 5 min.). Jeigu

|

kalbėsite gyvai, susitarkite, kuris kurią

dalį pristatysite (rekomenduojama kalbėti visiems).

| |

DISKUTUOKITE

KELKITE KLAUSIMUS

Atsakykite į užduotus

klausimus apie vaizduotę ir apie savo tiriamąjį

ar kūrybinį darbą.

Paaiškinkite, kuo tas

||

Užduokite klausimų

kitų grupių nariams.

Nekritikuokitejų darbo, tik patarkite, jeigu matote, kad kai ką būtų galima padaryti kitaip.

darbas jums buvo

svarbus ar įdomus.

Kas toliau? Kaip manote, ką galėtų įsivaizduoti žmonės,

kuriantys robotus?

e

||

Straipsnis „Mokslininkė apie vaizduotę - ką mokslas apie ją žino, kaipją lavinti ir kaipji veikia mūsų ateitį“

planuojantys žmones apgyvendinti Marse?

Išsiai: mok:

inkite, ką apie vaizduotę žino

kai.i

Kodėl reikia domėtis vaizduote?

Pasvarstykite,

kurios filosofės Ernestos Molotkienės

Išsiaiškinkite.

mintys apie

vaizduotę

susijusios su jūsų

tyrimo įžvalgomis. Tas mintis pasižymėkite.

Ką svarbaus, įdomaus apie

Ir toliau kelkite klausimus.

vaizduotę sužinojote iš

skaityto straipsnio, savo tyrimų, diskusijų? Kuo jums

atrodo naudinga ar

įdomu perkurti tekstą? Ką dar norėtumėte išbandyti? Kaip manote, ar nuo šiol

skaitysite kitaip? Kaip? Kodėl?

1

I CIKLAS TEKSTO IR VAIZDO DRAUGYSTE KNYGOSE

Šiame cikle Kaip galima pasakoti - tik žodžiais ar ir vaizdais? Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams

piešiniais?

Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo? 1.

Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais. Ieva Babilaitė. (Ne)vienas 2. Paveikslėlių knyga, kviečianti būti bendraautoriu.

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė.

Laimė yra lapė 3. Iliustruota knyga, mokanti pažinti pasaulį. Monika Vaicenavičienė. Kas yra upė? Kaip kalbėtis apie paveikslus? Pažaiskite su paveikslais

Ką veiksime? Aptarsime ir kritiškai vertinsime teksto ir vaizdo sąsajas. Nagrinėsime, interpretuosime ir lyginsime skaitomas paveikslėlių knygas.

Kursime ir pristatysime: «+ + +

bežodį pasakojimą; iliustruotos pažintinės knygos puslapį; originalų, menišką knygos viršelį.

mr“

Xe

Raktiniai žodžiai bežėdė knyga

paveikslėlių knyga

pažintinė literatūra iliustruota pažintinė knyga

iliustracija pavėikslas

Kaip galima pasakoti —

tik žodžiais ar ir vaizdais?

Mūsų aplinkoje gausu ženklų, kuriuos galime perskaityti, nors jie nėra raidės. Dabar vaizdai labai populiarūs, tad svarbu lavinti gebėjimą juos interpretuoti. Šiame vadovėlio cikle nagrinėsite ir aptarsite knygas, kuriose kalbama ne tik žodžiais.

Kokios knygos pirmosios ėmė pasakoti istorijas vaikams piešiniais? Beatričė Poter (Beatrix Potter) - viena pirmųjų ir garsiausių paveikslėlių knygų kūrėjų, pati rašiusi tekstus ir juos iliustravusi.

Jos dvidešimt trijų mažo formato knygelių ciklas apie triušelį Petriuką (pradėtas leisti 1902 m.) tapo pavyzdžiu vėlesniems paveikslėlių knygų kūrėjams. Sužmoginti, kruopščiai nupiešti

gyvūnai, tikroviškos gamtos detalės, kasdieniškos įtraukiančios

istorijos žavėjo ir vaikus, ir jiems skaitančius suaugusiuosius,

tad knygos greitai išpopuliarėjo. 2006 m. pasirodė biografinis

filmas „Mis Poter“ apie šią anglų menininkę (režisierius Krisas

Nunanas).

14

Moneta, skirta Beatričės Poter

knygelių veikėjui triušeliui Petriukui

Dailininkės Ievos Naginskaitės „Ką padarė žirklės“ - pirmoji Lietuvojė (išleista 1961 m.) bežodė judančių paveikslėlių knyga. Vartant pusiau perkirptus lapus - devynis gyvūnų ir devynis įvairių profesijų žmonių atvaizdus - galima sudėti 162 skirtingus veikėjus. Daugiau apie knygą sužinosite iš laidos „Kūrybos kontekstai“

įrašo. Pasiklausykite.

Kokias vaikystės paveikslėlių knygas atsimenate? Papasakokite apie jas klasės draugams. Pasvarstykite, ar iliustruotos knygos - tik vaikystės prisiminimas.

Miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ scena. Režisierė Vesta Grabštaitė, Eglė - Aistė Smilgevičiūtė,

Zaltys - Jeronimas Milius (2019)

Kas padeda skaityti tekstą ir jį papildo? +

Lietuvės teatruose pastatyta daugiau

+

nei 50 spektaklių pagal Hanso Kristiano Anderseno pasakas. Lietuvės nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) portale galite rasti keleto vaikų

+

radijo spektaklių, sukurtų pagal šio rašytojo pasakas, įrašus Lietuvojė pastatyta daug teatro spekta-

+

klių, operų, baletų pagal lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ Vilniaus universiteto „YouTube“ kanalu

galite pasižiūrėti 65 „Vilniaus istorijas“ apie gyvenimą mieste LDK laikotarpiu.

+

Žiūrėdami knygų iliustracijas, spektaklius, filmus aptarkite, kaip tekstą galima aiškinti ir papildyti vaizdais

Bežodė knyga, pasakojanti tik vaizdais Kaip perskaityti ne

žodžiais papasakotą istoriją? Bežėdėse knygose istorijos pasakojamos paveikslėliais, jais galima

perteikti emocijas, nuotaikas, veiksmus

ar mintis. Nagrinėki-

te bežodės knygas, raskite naujų turinio suvokimo būdų.

Papasakokite, ką galvoja katinas tupėdamas tarpduryje. Palyginkite savo pasakojimą su draugų pasa-

kojimais ir padiskutuokite, kiek ir

kokios laisvės turi bežodės knygos skaitytojas.

Elzės Benušytės piešiniai

RENGIAMĖS SKAITYTI (0)

Galbūt pradinėse klasėse skaitėte Ievos Babi-

laitės bežodę knygą „(Ne)vienas“? Prisiminkite, kokį įspūdį jums paliko ši ar kita skaityta bežodė knyga. Pasidalykite įžvalgomis.

(O)

Praturtinkite savo skaitymo patirtį: įsižiūrėkite

į kiekvieną paveikslėlį, išnagrinėkite jo detales, stebėkite, kaip vaizdais kuriamas pasakojimas.

16

SKAITOME IR SUPRANTAME Ką matote pirmose trijose knygos atlanko-

(o)

Kaip kalbėtis apie paveikslus? (žr. p. 38).

(O)

se'? Papasakokite. Remkitės atmintine (O)

Kas yra knygos veikėjas? Kodėl taip manote?

Kokia paukštelio aplinka? Atkreipkite dėme-

sį į spalvas ir I

b

Kaip jis jaučiasi? Įsižiūrėkite į paukštelio pozas ir apibūdinkitejo savijautą.

" Atlanka - du gretimi atversti knygos, laikraščio ar žurnalo puslapiai, skirti kuriai nors temai išdėstyti.

17

n SKAITOME

o) 9) 18

IR SUPRANTAME

Kuo paukštelis primena žmogų? Kaip manote, ar toks ir buvo dailininkės sumanymas? Savo nuomonę pagrįskite. Koks įvykis vaizduojamas ketvirtoje atlankoje? Kuo skaitytoją intriguoja penkta ir šešta atlankos?

Intriga - veikėjo ar veikėjų grupės poelgiai ir veiksmai, kuriais siekiama paslėpti tikruosius ketinimus ir tikslus.

Intriga didina veiksmo įtampą, sukuria paslaptingumo nuotaiką, žadina skaitytojo smalsumą, norą sužinoti, kas bus

toliau.

SKAITOME IR SUPRANTAME

o) (8) 9)

Kaip manote, ką išgyvena paukštelis? Atsakymą pagrįskite. Kas paaiškėja septintoje atlankoje? Paaiškinkite. Kaip klostosi paukštelio ir šuns santykiai? Papasa-

kokite.

19

APTARIAME

PFasiūlykime sprendimą

(0)

Kaip jautėtės skaitydami bežėdę knygą?

(O)

Kaip manote, kodėl dailininkei prireikė ne vieno, o kelių paveikslėlių paukštelio savijau-

Kas buvo įdomu, smagu, keista?

(4)

tai iki susitikimo su šunimi perteikti? G)

Įsivaizduokite, kad knygos autorius ir

pagrindinis veikėjas esate jūs. Ką nupieš-

tumėte? Kokią istoriją papasakotumėte

paveikslėliais, kad jai tiktų pavadinimas „(Ne)vienas“?

Nusakykite šios knygos pagrindinę mintį.

Pagrindinė mintis - tai, ką autorius kūrinyje norėjo pasakyti svarbiausio. Tema - tai, apie ką pasakojama tekste.

Kuo ypatinga bežodė knyga? Bežėdės knygos isto-

riją kiekvienas skaitytojas gali perskaityti

Bežėdėje knygoje žodžių nėra, bet yra istorija.Ji pasakojama vaizdais.

Bežėdę knygą gali suprasti kiekvienas,

nesvarbu, kiek jam

metų, kokia kalba

jis šneka, kaip geba skaityti.

20

savaip - tai lemia jo

žinios, išsilavinimas, aplinka, vaizduotė.

Bežėdė knyga skaitoma kitaip nei įprasta knyga - žiūrėdamas į

paveikslėlių seką pats skaitytojas turi suteikti jiems prasmę.

Pabėgėliai iš Afrikos, ieškodami prieglobsčio Europoje, jūra pirmiausia pasiekia piečiausią Italijos salą Lampedūzą. Ji yra tik kiek daugiau nei už 100 kilometrų nuo Afrikos. Saloje, kuri daugeliui pabėgėlių tampa pirmąja pažintimi su Europa ir

jos kultūra, nebuvo nei bibliotekų, nei knygynų,

Nei kitų vietų, kur vaikams ir suaugusiesiems būtų užtikrinta pamatinė žmogaus teisė į kultūrą. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos

(IBBY) pastangomis Lampedūzoje įsteigta biblioteka, kuriai pasaulis dovanoja geriausias dailininkų sukurtas bežodes knygas. Bežodės knygos suprantamos visiems žmo-

nėms. Tai tikras išsigelbėjimas vaikams, atsidūrusiems visiškai svetimoje kultūrinėje ir kalbinėje

Lampedūzos biblioteka.

Itališkas užrašas: „Vaikas, mokytojas, rašiklis ir knyga gali pakeisti pasaulį.“ (Malala)

terpėje.

TIRIAME IR KURIAME

LŲ 2

Sukurkime

Papasakokite vieni kitiems po istoriją pagal Ievos Babilaitės knygą

Sukurkite bežodį pasakojimą ir duokitejį perskaityti draugams. Nenustebkite, jeigu jie

„(Ne)vienas“. + +

Dar kartą peržvelkite visus pa-

perskaitys jį kiek kitaip, nei jūs įsivaizdavote. Ku-

veikslėlius iš eilės.

rie paveikslėliai leidžia laisviausiai interpretuoti? Pasidalykite įspūdžiais su skaitytojais.

Prisiminkite, kad kiekvieną pasakojimą sudaro pradžia, dėstymas ir pabaiga. Pasako-

dami šias dalis išskirkite, tačiau

+

teksto neužsirašykite - kalbėkite pagal paveikslėlius. Neskubėkite, stenkitės pasakoti vaizdžiai, įtaigiai, nebijo-

kite įterpti detalių, kurių, jūsų

e e

Patarimai

Kaip kurti bežodį pasakojimą? i

Pirmiausia sugalvokite trumputę istoriją.

+

Nuspręskite, kokia bus jos pagrindinė mintis, kaip kursite intrigą, ką atspindės pasakojimo pavadinimas

manymu, paveikslėliuose nėra LRT mediatekoje pasiklausykite laidos „Domas

ir Tomas“

(temą ar pagrindinę mintį). +

(2019-01-05). Joje dailininkė Ieva Babilaitė pristato vaikams

savo bežodę knygą „(Ne)vienas“ iratsako į laidos vedėjų klausimus. Kokį klausimą dailininkei užduotumėte jūs?

Pasirinkite atlikimo techniką ir pieškite paveikslėlius vieną po kito - vaizduokite savo veikėjų nuotykius chro-

nologiškai, įsivaizduokite šalia parašytą tekstą.

+

+

Kad būtų lengviau skaityti, paveikslėlius sunume-

ruokite.

Įsidėmėkite, kad paveikslėliai skaitytojui turi būti aiškūs. Juk jis turės suprasti jūsų istoriją tik iš paveikslėlių.

KO

ISMOKAU?

KAIP MAN SE! 2

Paveikslėlių knyga, moks.link/bcxg

kviečianti būti bendraautoriu

Ar žinote, kad, pasak moksli-

ninkų, daugiausia informacijos žmogaus smegenys gauna regos receptoriais?

Paveikslėlių knygos vaikams -

puiki pažintis ne tik su pasauliu, bet ir su literatūra, daile.

Skaitysite Evelinos Daciūtės

ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knygos „Laimė yra lapė“ ištraukas ir aiškinsitės, kaip

paveikslėlių knygoje kuriama

istorija ir veikėjo paveikslas, kaip skaitytojas tampa knygos bendraautoriu.

RENGIAMĖS SKAITYTI ()

Kokios informacijos jums suteikia knygos viršelis?

(O)

Kaip manote, kodėl paveikslėlių knygos viršelyje nurodytos dvi autorės?

G

Ką žinote apie lapę? Prisiminkite, kokia ji vaizduojamalietuvių pasakose:

(4)

Atidžiai skaitykite paveikslėlių knygos ištraukas,

atkreipkite dėmesį į veikėjus, stebėkite, kaip atsklei-

džiami jų paveikslai. Kurkite trūkstamas istorijos dalis, paskui jas palyginkite su knygoje pasakojama istorija. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. 22

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė

Laimė yra lapė Ištraukos

i

VARDU POVLAS MMC TA MŪSŲ STOROA PRASDCDATRUPVI, KITA VIENAME

Kartą gyveno berniukas vardu Povilas. Ne, ne taip. Mūsų istorija prasideda truputį kitaip... Viename dideliame mieste...

kos „Sigutė“, Salomėjos

V

Skaitysite ir lyginsite liaudies pasakos „Sigutė“, Oskaro Milašiaus trum-

48

a

Trumpėja lite-

Poema-pasaka

Pjesė-pasaka

ratūrine pžsaka (prozine pasaka) rašytojo sukurtu (remiantis liaudies pasakų tradicija,ją plėtojant, keičiant)

(eiliuota pa-

(dramine pasaka) liaudies pasakų

fantastiniu pasakojimu.

saka) - poeto sukurtu eiliuotu fantastiniu pasakojimu, pagrįstu liaudies pasakų tradicija ir meni-

ne išmone.

4

tradicija ir menine

išmone pagrįstu, dramaturgo sukur-

tu fantastiniu kūriniu, skirtu vaidinti

scenoje:

Pagal Kęstutį Urbą

RENGIAMĖS SKAITYTI ()

(9)

Įsivaizduokite, kad esate teatro aktorius, kuriam tame pačiame spektaklyje reikia atlikti kelis vaidmenis: piktosios raganos, gerojo princo ir gudriosios lapės. Pasvarstykite, kokiais būdais pakeisite savo įvaizdį. Atidžiai skaitykite liaudies pasakos „Sigutė“, Oskaro Milašiaus literatūrinės pasakos „Sigutė“, Salomėjos Nėries poemos-pasakos

„Našlaitė“ pradžias ir pabaigas. Prisiminkite

ir pradinėse klasėse skaitytos Marcelijaus Martinaičio pjesės-pasakos „Pelenų antelė“

pradžią ir pabaigą. Atkreipkite dėmesį, kuo

Sigutė Liaudies pasakos pradžia Kitąsyk buvo brolis. Jis turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Gyveno juodu prie pamotės žiežulos, bet nežinojoją esant ragana Pamotė turėjo ir tikrą savo dukterį, kuri buvo

negera ir nedaili. Ta sėdėjo kertėje! lyg viešnia

pasipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė. Kol brolis buvo namie, ir Sigutės gyvenimas nebuvo per sunkus, nors pamotė jos kęste neužkentė. Bet vieną kartą prireikė broliui išjoti į karą, į tolimas šalis, ir jo sesuo liko viena prie

liaudies pasakos ir literatūrinės pasakos vaizduojamasis pasaulis panašus ir kuo skiriasi. 112

* Kertė - garbinga vieta už stalo kampe.

pamotės. Ir pradėjo pamotė visaip Sigutę varginti: ji sunkiausius turėdavo atlikti darbus, triūstis' aplink namus, o vasarą gyvulius ganyti. Pamotė nė į akis nesileido Sigutės: toji apsidirbus, apsitriūsus valgė ir miegojo tvartuose, drauge su gyvuliais. Taigi Sigutė tolydžio vaikščiojo visa suskretusi,

murzina.

Liaudies pasakos pabaiga

Tas [Sigutės brolis], pamatęs raganą, drykt nušoko nuo arklio į kitą pusę. Pamotė sako: - Sūneli, patrauk žirgą nuo tako, aš jo bijau. - Geras žirgas, nespirs. Pastūmėk, močiute, ranka, ir pasitrauks.

Tuose namuose buvo juoda kalaitė ir juoda karvutė. Tiedvi mokėjo šnekėti, nes senovėje, sako,

ir gyvuliai kalbėję. Namie Sigutė per dienų dienas vadžiojosi* su kalaite arba, nuėjusi melžti, - su karvute. Užsišnekėjusi su katra, dažnai užmiršdavo namų darbus ir melžimą, ir už tai pamotėją aprėkdavo. Pamotei vis rodėsi, kad jai Sigutė per mažai dirba, kad per daug ji dar dykinėja

Toji tekštelėjo, ir ranka prilipo. Ragana sako:

- Sūneli, ranka prilipo. - Mušk kita - atšoks Mušė kita - ir kita prilipo - Spirk koja - abi atšoks. Ir koja prilipo. - Spirk kita

Ir ta prilipo. Ragana, didžios baimės pagauta,

pradėjo prašytis

- Mušk kakta, visa atšoksi

Ragana mušė kakta - ir kakta prilipo. Tada Sigu-

tės brolis sako:

Tai tau, tai tau, pamotėle, Skausti? mano seserėlę,

Tai tau, tai tau, raganėle,

Degint mano gražuolėlę. Oatsisukęs į arklį šitaip pasakė: - Bėk, žirgeli, kur kojos neša, kur akys mato, barstyk drabstyk raganos smegenėles po visą pasaulį.

Ir žirgas išdrumbėjo“...

Ką pasako pasakos pavadinimas?

Kas nurodoma pirmu sakiniu?

Ir dabar žiemą, kada pasnigus gerokai šąla, sniegas žiba saulėje. Tai - raganos smegenys.

Kokie veikėjai minimi ištraukoje? Kurie iš jų teigiami, neigiami, pagrindiniai, šalutiniai?

Iš ko taip sprendžiate?

Iš ko galime suprasti, kad kalaitė ir karvutė yra pagrindinės veikėjos pagalbininkės? Kas atskleidžiama pasakoje - veikėjų veiksmai ar jausmai? Atsakymą pagrįskite.

Kodėl pamotė vadinama žiežula? Paaiškinkite šio žodžio reikšmę. Kokiu tikslu jis vartojamas tekste?

(O)

O kodėl vartojamas

palyginimas? Raskitejį. |

" Triūstis - dirbti, darbuotis, ruoštis.

* Vadžiėtis - draugaujant vaikščioti.

3 Skaūsti - skriausti * Išdrumbėti - su triukšmu išbėgti

113

SKAITOME IR SUPRANTAME (O)

o) 9)

O)

Kaip Sigutės brolis nubaudžia pamotę raganą?

Už ką nubaudžia? Iš kur tai sužinote? Pacituokite. Kaip ir kodėl gamtos reiškinys siejamas su raganos bausme?

Išanalizuokime Kokios kalbinės raiškos priemonės

pasakos kalbai suteikia vaizdingumo? Raskite jas ir įvardykite.

6)

Kodėl pasakos pabaigoje įterpiamas dialogas? Ką jis suteikia kūriniui?

pašvitais“, ligi pat vakaro tupėdavo prie durų, varnas skaitydavo ir nosį rodydavo žmonėms, pro

šalį einantiems.

Ragana iš visos širdies nekentė Jonelio ir Sigutės, ypačiai? mergelės; vis dėlto, kol dar brolis gyveno sykiu,ji stengėsi bent kiek tvardytis. Bet

nuo tos dienos, kai jam prireikė su savo valdovu

didžiuoju kunigaikščiu joti į karą, bjaurioji žiežula, kęste neužkęsdama podukros, davė valią

savo neapkantai*. Nebuvo tokio pažeminimo nei sunkaus darbo, kurio nebūtųjai užkrovusi, kad tik gautų piktai pasidžiaugti kamuodama mergelę. Žiemą liepdavo triūsti virtuvėje ir per didžiausius speigus siųsdavo gulti pakraigėn?. Vasarą, vos

praaušus, varydavo pamiškėn gyvulių ganyti, o

nakčiai užrakindavo tvarte, davusi pasrėbti skystos pliurzės?, sekmadieniais ir per šventes pridur-

dama kokį nuo stalo atlikusį kąsnelį. Buvo tuose namuose karvutė ir kalaitė, abi

juodos tarytum varnos. Kaip ir visi senų senovės Dialogas - dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis.

Oskaro

Milašiaus „Sigutė“.

Skaitmeninė kūrinio versija Oskaras Milašius

Sigutė

Literatūrinės pasakos pradžia Kitą kartą buvo brolis ir sesuo: Jonelis, kiek išmintingas, tiek narsus jaunikaitis, ir Sigutė mergelė, kurios dailiame veidelyje atsispindėjo visos protoir širdies dorybės. Gyveno juodu pas pamotę, įtarią ir rėksmingą senę, ir nuolankiai kentė josios

begalinius užgaidus nė iš tolo nenumanydami, kad

ji slapčiomis palaiko ryšius su pačiu Belzebubu' ir jo parankiniais. Ši geroji moteriškė turėjo dukterį, tikrą suskretėlę, kuri ir gymiu, ir būdu panėšėjo į savo motiną ir, nuo ryto pasidabinusi sučiurusiais

gyvuliai, tos godingos? keturkojės suprato žmonių kalbą ir savo pašnekesius dažnai pagražinda-

vo tokiais posakiais ir vaizdingais palyginimais, kurių paprasto grakštumo ir kuklios išminties

neįstengtų pamėgdžioti nė šviesiausi mūsų laikų protai. Tų menkų gyvulėlių užuojauta neleido Sigutės širdyje išblėsti nuolankumui ir skatino ieškoti nusiraminimo smagiuose ar pamokomuose reginiuose, kuriais geroji gamta atsveria žmonių

beprotybę ir piktumą. Deja, akimirkos, mūsų trijų bičiulių skiriamos šioms mieloms pramogoms, raganai pasirodė neleistinas kėsinimasis į josios naudą ir teises. Vis griežtesnė namiškių priežiūra ir žiaurios bausmės dėl menkiausio prasižengimo Neilgai trukus privertė jas išsižadėti savo nekaltų žaidimų. Nuo draugių atskirta karvutė gromuliavo“ tūkstančius neįgyvendinamų keršto užmačių; kalaitė grimzdo į juodą neviltį, o Sigutė stengėsi guostis ir užsimiršti dar stropiau ir kantriau

plušėdama, bet niekas negelbėjo - nepakenčiamoji žiežula dar pikčiau rėkavo ir negailestingai

ujo? vargšę našlaitę.

* Pliuzė - skysta, prasta košė ar sriuba. 14

ypač. * Neapkanta - neapykanta 5 Pakraigė - vieta po kraigu (stogo viršumi)

7 Godingas - čia: garbingas.

* Gromuliūoti - čia: stengtis suprasti, svarstyti. * Ūiti - nuolat barti

sokit jam, paplekšnokit per sprandą, ir jis beregint nusiramins.

Senė paglosto kvapnųjį demoną, josios dešinė

prilimpa prie sakų, ir ji nebegali atplėšti rankos nuo arklio sprando. -Plekštelkit kita ir traukit dešinę, tuomet ir

atšoks.

Žiežula paklauso: kairioji irgi prilimpa. - Įsiremkit dešine koja ir atplėšit rankas. Ir koja prilimpa.

- Spirkit kaire.

Jau abi kojos prikibusios.

- Smagiai trenkit kakta jam į pilvą ir išsivaduosit. Šimtažiedis, virtęs naujovišku kentauru?, iššie-

pia dantis. Sigutė akimoju atsiverčia į žmogų ir

puola melsti senei malonės. Jonelisją nutildo ir savo ištikimajam žirgui taip sako: - Taurusis žygio drauge, kilnusis Šimtažiedi de-

SKAITOME IR SUPRANTAME (0)

Ką sužinote iš pirmo literatūrinės pasakos sakinio? Kuo šis sakinys skiriasi nuo pirmo

gančiu žvilgsniu, plevėsuojančiais karčiais, eiklusis ir išdidusis ristūne! Bėki, bėki šuoliais, kiek tik

liaudies pasakos sakinio?

įkerti, lyg visi pragaro velniai tave vytųysi. Ir šiukštu negrįžki arklidėn, kol neištaškysi ponios į smul-

60

Kodėl pamotė pavadinama gerąja moteriš-

ke? Ko siekiama tuo pavadinimu?

kiausius gabalėlius.

Kaip pamotės dukra aprašoma liaudies pasakoje ir kaip - Oskaro Milašiaus pasakoje?

Šaunusis žirgas leidžiasi kaip strėlė, ir raganos smegenys, piktų užmačių ir blogų darbų šaltinis, ištykšta po laukus. Ir dar mūsų laikais, kai žiema į mūsų kraštą pūsteli šaltį, tokį pat, koks viešpatavo

o6060

Kuo šie aprašymai skiriasi? Kodėl?

Ką sužinote apie kalaitę ir karvutę? Kaip pasakotojas jas apibūdina?

senės mintyse ir širdyje, tėvai rodo vaikams

Iš ko galima spręsti, kad pasakoja pasako-

žvilgantį sniegą ir ledą ir sako: - Aure raganos smegenys blizga.

tojas? Koks jis šioje ištraukoje?

Kokios kalbinės raiškos priemonės suteikia

pasakai vaizdingumo, gyvumo? Raskite jas irįvardykite.

Literatūrinės pasakos pabaiga

T

Karys nušoko žemėn. Žirgas, pasibaidęs ne-

regėtos nematytos senės, pašiaušė karčius, ėmė

kaip pašėlęs prunkšti, žvengti, karpyti ausimis, trypti vietoje ir spardytis. Tokie pokštai pamotei

nelabai patiko, ir ji paprašė posūnį pririšti arklį prie pakelės medžio. - Nebijokit, mamyt, Šimtažiedis - šaunus

bičiulis, nieko bloga jums nepadarys. Nusišyp-

* Dėmonas - piktoji dvasia, velnias; čia: žirgas išteptas medžių sakais, todėl vadinamas kvapniuoju demonu. * Kentauras - mitinė senovės graikų būtybė su žmogaus galva, arklio liemeniu.

15

SKAITOME (O)

IR SUPRANTAME

Kaip ištraukos pradžioje aprašomas žirgas? Kokios

(8)

kalbinės raiškos priemonės vartojamos? Kodėl?

Apie ką kalbama Oskaro Milašiaus pasakos pabaigoje? Kuo ši pabaiga primena liaudies pasakos „Sigutė“

60

6 8

pabaigą?

Kokie veikėjų bruožai atskleidžiami? Apibūdinkite kiekvieną veikėją. Savo teiginius pagrįskite citatomis. Ar jaučiamas pasakotojo požiūris į pasakos įvykius? Koks jis? Iš ko taip sprendžiate? Argumentuokite. Kokia nuotaika kuriama pasakoje? Kasją perteikia?

Kaip baigiama pasaka? Kuo jos pabaiga skiriasi nuo

0

liaudies pasakos pabaigos? Ko pasakai suteikia kalbinės raiškos priemonės? Kurias

kalbinės raiškos priemones šioje ištraukoje atpažįstate? Raskite ir įvardykite po 2-3 kalbinės raiškos priemones.

|

Lieka pamotė piktoji, Jos dukra - Snaudalė toji

Ir Sigutė vienytėlė? -

Be paguodos - našlaitėlė. Savo pamotei stornosei

Kaip įtikti, nežinosi -

Jinai ragana tikra! Raganėlė jos dukra. Kur tik ragana sustoja, Apkalbos, vaidai putoja; Kur prašliaužia jos šešėlis, Ten žolė nustoja žėlus. Ką Tas Kur Jos

pagauna jos liežuvis, jau dingęs, tas jau žuvęs. tik eina - tenji kenkia. kaip maro žmonės lenkias.

Raganos dukra miegalė -

Nieko, niekoji negali.

O Sigutė našlaitėlė Tai kasdien su saule kėlė. Salomėja Nėris

Visus darbusji nudirbo,

Poemos-pasakos pradžia

Nuolat pamotė akėjo?.

Našlaitė

Kloja žemę lapų šilkas... Į kapus kelelis pilkas - -

Ten palaidota motulė, Ten tėvelis tyliai guli.

O varteliuos vargas žydi - Brolužėlį sesė lydi Per laukelį, per girelę - -

Skaudžios gėlos! širdį gelia.

Raganos dukra - kitokia:

Jokio darbo nenutuokia; Tingi verpti, tingi austi,

Tingi burną nusiprausti.

Brolužėlis greit užaugo Tai sesytę mažą saugo Nuo karčių svetimų dūmų Ir nuo pamotės piktumo.

Oi broleli, brolužėli,

Vai, nekenčia jos mergytės!

Kelias dunda, vėjas ūžia - -

Kam graži, kam išmintinga, Kam gerumo jai nestinga.

Juodbėrėlis gailiai žvengia, Kai seselė brolį rengia. Prie vartelių stovi jiedu -

Vieškeliu namo parjosi, Prie vartelių apsistosi - -

Ašarėlė sesei rieda.

w6

Darbas rankose jai tirpo; Ojtikti nemokėjo -

"Gėli-

idelis skausmas.

2 Vienytėlis - vienintelis, visai vienas.

Kareivėli raitužėli!

Kur Sigutė geltonkasė? Gal seselės neberasi.

Ją primanę“ sudraskytų:

Vargo dienos našlaitėlei - Jos draugai - laukų paukšteliai. Jai sesuo - juoda kalytė.

Jos nebijo net pelytė.

3 Akėti - čia: barti, plūsti

* Primanyti - galėti

Vėjas plaukelius jai glosto, Saulė ašaras nušluosto - Gluosnis ar žilvičio keras! Visad artimas ir geras.

Betgi už visus geriausia

Tai karvutė juodaausė Ji Sigutei gailestinga, Gero žodžio jai nestinga.

o) 9)

Neišbėgsi nuo deguto,

Duok man gryno vandenėlio!

Ragana nekantriai sako: - Tavo žirgas man ant tako!

- Nešk, žirgeli, raganėlę Per laukelį rudenėlio!

Šypsos raitelis batuotas:

Išbarstyk juos, kur paklius! *

džioje?

- Šerki žirgui per šlaunelę, Kam sustojo tau ant kelio! -

Ar pasikeičia pasakojama istorija Salomėjos Nėries

Visa plaštaka prilipo

Kas atskleidžiama poemos

(eiliuotos pasakos) pavadinimu? Ką sužinote pasakos pra-

eiliuotoje pasakoje? Kuo? Remkitės eiliuotos pasakos, liaudies pasakos ir Oskaro Milašiaus pasakos

pradžiomis.

o 8

- Tai ištroškau, motinėle,

Ragana kone pasiuto Blaškės, raitės lyg ant ylų, Kol visa, visa prisvilo

SKAITOME IR SUPRANTAME

o)

Poemos-pasakos pabaiga

Kaip pristatomi veikėjai?

Atsakymą pagrįskite.

Kokios kalbinės raiškos

Žvengia žirgas degutuotas?,

Šėrė senė smagų ypą* -

Iškratyk jos kaulelius!

Platumoj laukų saulėtų Supas klaidžioja iš lėto Sidabrinės lengvos gijos Jom rugiena apsivijus -

Brolis, lipdamas iš balno:

- Šerk, močiute, kairiu delnu, Tai atšoks ir dešinioji, -

Tyli rudenio laukai Skraido raganos plaukai.

Ojei ne - paspirk jį koja! Jei negelbės - spirk kita! Dar geriau - suduok kakta!

priemonės vartojamos?

Kokiu tikslu? Kas jomis

atskleidžiama? Nurodykite po1-2 kalbinės raiškos

priemones.

" Kėras - krūmas.

? Degutūotas - degutu (tokiu klampiu skysčiu) suteptas.

A * Ypas (neteiktina svetimybė) - smūgis, kirtis

SKAITOME IR SUPRANTAME (o)

o)

Kuo skiriasi Salomėjos Nėries poemos-pasakos, liaudies pasakos ir Oskaro Milašiaus pasakos pabaigos? Kokias kalbinės raiškos priemones vartoja

poetė? Kokiu tikslu? Kas jomis perteikiama? Atsakymą pagrįskite.

Marcelijaus Martinaičio „Pelenų antelė“. Skaitmeninė kūrinio versija Marcelijus Martinaitis

Pelenų antelė

Pjesės-pasakos pradžia

o)

Koks gamtos reiškinys aprašomas paskuti-

niuose dviejuose posmuose? Ar tas reiškinys minimas ir kitų dviejų pasakų pabaigoje?

O)

Kodėl taip manote?

Kokia nuotaika vyrauja Salomėjos Nėries poemoje-pasakoje? Kasją atskleidžia?

+

VEIKĖJAI

Už Raganos buveinės ir Sigutės žemės prasiveria kitų žmonių erdvė, kurioje palaidota Motulė, kurioje klajoja Brolelis raitelis ir iš kurios ateina

SIGUTE, kuri nežino, kadji našlaitė

karų ir nelaimių žinia. Ten yra visų žemė.

RAGANA

metu: jos juda, keičia proporcijas. Kiekvienas

BROLELIS raitelis pamotė

ŠAUKŠTABURNĖ ir TEŠLADANTĖ - Raganos

pamotės dukros

MOTULĖ po žemėm

SIGUTĖ antelė KARVUTĖ

KALAITĖ

ŠARKA - piktoji Raganos dvasia

VARNAS - karo dvasia

RAITELIAI kareivėliai - visi kaip vienas

CHORAS

Visos tos trys scenovaizdžio dalys yra vienu

daiktas ar veikėjas turi savo ribas, tačiau, keičiantis

vaizdui, jie patenka į neįprastas situacijas, yra taip pat priversti keistis, priimti naują vaidmenį. Raga-

na Sigutės žemėj priversta tapti Motule, Sigutė Raganos buveinėje paverčiama Antele ir t. t. Tik

Varnas ir Šarka - ta visų nelaimių nuojauta ir Raganos ryšininkė - neturi savo apibrėžtos ribos: veikia virš visų trijų pasaulių. Vėliau ir Sigutė Antelė tampavisų antele - nuskriaustųjų dvasia.

Scenovaizdis susideda iš trijų dalių, viena kitai prieštaraujančių, viena kitą papildančių ar tarpu-

Brolelis išvyksta į karą

jų žemės dvasių buveinė. Tai mėnulio, žvaigždžių, požemio šviesos pasaulis, kuriame žmogaus daiktai yra įgiję keistą paskirtį. Raganos būstas - lyg ir

viską gražiai apšviesdama. Tik Raganos požemių Ji neapšviečia. Ten viskas dar sustingę, apšviesta negyva kito pasaulio šviesa. Pirmam plane - Šarka

savy kovojančių. Arčiausiai ir žemiausiai yra piktų-

Ramu Sigutės žemėj. Čia teka geroji jos saulė,

kaimo troba, bet kartu ir kažkas kita.

ant tvoros, lyg suakmenėjusi.

Sigutės pasaulis - tai šviesos, erdvių, augalų ir gerųjų gyvių pasaulis. Su ja yra visų pakelių saulė: ji -visų žmonių saulė. Ji gali patekėti iš po augalo,

Toli, didelėj erdvėj girdėti Sigutės balsas. Jai atliepia aidas, o gal kitų piemenų balsai. Tie bal-

iš po gero žmogaus kojų, ir viskas gyvena ir juda

sai - vienas po kito, išvien, atskirai. Tai žmogaus ir gamtos sutartinė, ryto džiaugsmas, kuris ateina iš

aplink ją, už jos, virš jos...

neužmatomų tolių. Toje sutartinėje atpažįstame

18

Sigutės balsą

- Saulele! Saulele! - Motinėle! Motinėle! - O mes maži piemenėliai!

Raganos požemiai išsijudina, tarsi pradeda užgožti gamtos erdvę. Įsigali požemių šviesa

- Kurk, saule, ugnelę!

Štai ant laktos tupi Raganos dukros Šaukštaburnė ir Tešladantė. Kilnoja rankas lyg varniukai sparnus, kreksi, bjauriai žiojasi. Nasrai,

- Sušildyk žemelę

basoms mūsų kojoms... Kartu su šia sutartine artėja Sigutės balsas. Ji pasirodo su Karvute ir Kalaite

Ten, visų žmonių pasaulyje, Brolelis ant žirgo. Jo kaktoj - mėnulis. Jis medžioja, vaiko piktąsias dvasias. Šarka visa tai pajunta, krusteli uodegą, sunerimsta. Sutartinė nutrūksta

ŠARKA

Kre kre kre! Rrrrrragana! Rrrrrragana! Kre kre kre! Rrrrrragana!

Rrrrrragana! Šarka pakyla, suka ratus virš scenos, virš

Raganos buveinės ir Sigutės, rėkdama šaižiu, grasinančiu balsu. Savo buveinėj pašoka atgijusi Ragana pamotė. Šarka tarsi prikelia požemio gaivalus!. Ragana kaip ir Šarka rėkia tuo pačiu, į šaižų juoką panašiu balsu: Kre kre kre! Šarka vis suka ratus aplink Sigutę, Karvutę ir Kalaitę, praskrenda pro saulę, pro augalus - tarsi ir jiems grasina. Iš už saulės išjoja brolelis ir šauna. Šarka dingsta

* Gaivalas - gyvis, padaras.

* Viralas - virtas valgis, sriuba * Biralas - miltai, kuriais užberiamas gyvulių ėdesys

rodos, net veidus užgožia. Vienos burna kaip samtis, o kitos - pilna baisių dantų Verda puodas. Aplinkjį šoka Ragana, maišo

šluota. Ugnis - puode, lyg pati ugnis virtų RAGANA

Ugnies viralas?,

akmens biralas?, akmens biralas, ugnies viralas...

(Kreksi)

Rep RI) AmxCS.kre Pp.

Gardus kąsnelis -

i

agana!

krel

galva kojelės,

skruzdės kaklelis,

ugnies pelenėliai. (Kreksi) Ugnies pelenėliai, akmens smegenėlės, galva kojelės,

skruzdės kaklelis.

Dukros plasnoja lyg varniukai lizde - vis prašo. Ragana kemša joms į burnas savo baisų viralą. Dalį valgio ji atideda Sigutei

SKAITOME

RAGANA

Šaukštaburnei - viralėlis, Tešladantei - smegenėlės, o Sigutei - pelenėliai.. (Atideda) Tešladantei - kaklelis, Šaukštaburnei - kojelės,

o Sigutei - akmenėlis... (Atideda)

(O)

Kas pasakoma pjesės-pasakos pavadinimu?

(O)

Kaip pradedamas šis kūrinys? Kurių veikėjų nebuvo anksčiau

skaitytų pasakų ištraukose? (o)

Kas ir kodėl nurodoma remar-

kose?

4

a: d

Ragana įriša į skarą tai, ką atidėjo

Sigutei

Remarka - dramos kūrinio autoriaus pastaba tekste, skirta aktoriui arba režisieriui.

(CO)

Kokiu tikslu autorius siūlo suskirstyti scenovaizdį? Kaip

RAGANA

manote, kodėl?

o Sigutė - alkana,

Kaip žiūrovams pristatoma

Štai Sigutei pelenėliai... (Kreksi)

6000

alkana... (Kreksi)

O

Jūs užvalgėt- ir gana,

alkana,

Štai Sigutei - akmenėlis,

Ragana apsuka sau galvą, apgręžia antraip daiktus ir, išėjus į laukų erdvę, pasidaro panaši į Motulę. Bet kai tik atsigręžia į mus - ji vėl Ragana, nes jos veidas - dvigubas. Ji, atsigręždama į savo buveinę, vis sukreksi. Paskui nutai-

so Motulės balsą šaukia Sigutę

RAGANA

Ū ūūūū! Sigut!

Ū ūūūū! Kurtu?

Sigutė?

Koks Šarkos vaidmuo kūrinyje? Ką sužinote iš Raganos žodžių? Ar skaitydami ankstesnių pasa-

kų ištraukas įsivaizdavote tokius veikėjus, kokie aprašyti pjesėjepasakoje? Palyginkite ir pateikite argumentų.

9)

pelenėliai... Akmenėlis, pelenėliai, pelenėliai...

120

IR SUPRANTAME

Kokių kalbinės raiškos priemo-

nių randate Raganos mono-

logė? Kokiu tikslu jos vartoja-

mos? Raskite jas ir įvardykite.

Monolėgas - grožinio kūrinio veikėjo kalba, nejeinanti į dialogą, sakoma

pačiam sau, kitiems veikėjams arba žiūrovams. Monologo pagrindinis

tikslas - atskleisti veikėjo jausmus,

apmąstymus.

Pjesės-pasakos pabaiga

Ragana šėrė - prilipo ranka. Plėšia plėšia - neatplėšia. Ryškėja jos tikra, raganiška, prigimtis,

Brolelis joja, seselė Antelė jį lydi ligi Raganos kiemo

kurią taip ilgai slėpė ne tik nuo Sigutės, bet ir nuo

Brolelio. Ragana kreksi, blaškosi vis dar norėdama apsimesti Motule

RAGANA

RAGANA

Vai tu, mano sūneli,

vai tu, akių šviesele,

Kas gi čia dabar nutiko,

štai visa ranka prilipo! Kaip dabar tave paliesiu, kaip palietus pamylėsiu!

vai kur gulei, kur kėlei,

vai kaip tau širdį gėlė be savo motinėlės,

14

N

be jos užtarimų, atsidusimų...

BROLELIS Kad pirma ranka atšoktų,

Mėgina raudot, bet pasigirsta vis tas pats krek-

žirgui trenk antra į šoną!

sėjimas

Kiek tik galėdama Ragana šeria žirgui į šoną. Prilimpa ir antra ranka. Ji vis labiau „raganėja“,

BROLELIS Dėkui dėkui, kad raudojai,

prisiliesdama prie žirgo - prie kito pasaulio, kuris

kad rankas tu prarymojai, kad akis tu pražiūrėjai, kaip žarijomis žibėjai...

priklauso žmonėms. Spiria viena koja - prilimpa, spiria kita - prilimpa. Mėgina raudoti, bet dabar jos visi žodžiai susimaišo: ir geri, ir blogi

Dėkui dėkui, motinėle,

RAGANA

kad globojai seserėlę,

Vai tu, mano sūneli...

kad migdei ją patalėliuos ant pūkinių pagalvėlių...

Vai tu, akių šviesele...

Gyvą ar mirusį...

Gyvą ar mirusį...

Ragana nori prieiti ir apkabinti Brolelį, bet ne-

Sudegint... Kvapą sudegint...

gali -vis žirgas pastoja kelią

Kre kre kre! Vai tu mano sūneli... Kre kre kre! Sudegint...

RAGANA

Išverkiau akis, vaikeli,

bežiūrėdama į kelią! Kaip tave man apkabinti, kaip tą žirgą nuraminti?

BROLELIS Dėkui dėkui, motinėle,

kad vartus tu man atkėlei.

Gyvą ar mirusį...

Kre kre krel..

BROLELIS

! | E

Vai motule, kaip kentėjai, kaip akis tu pražiūrėjai!

O dabar į žirgą - nosim, irvisa tu atsiknosi!!

O dabar štai šerk žirgeliui, pasitrauks jisai nuo kelio!

"M

" Atsiknėti - atšokti

121

Ragana trenkia - ir nosis prilimpa. Spardosi - ir nieko. Iš pačios gilumos piktas raganiškas atsidusimas

Brolelis su Ragana dingsta. Vieniša Karvutė ir liūdna Kalaitė. Sninga, nyku. Tai sninga Raganos smegenys

BROLELIS

Praskrenda vieniša Sigutė Antelė - lyg atsili-

Ei! ei! eiiii!

kusi, neišskridusi į dausas!. Karvutė ir Kalaitėją

Laukais!

atpažįsta. Bet padarytos skriaudos ir jos jau negali

Miškais! Visais!

a

atšaukti - Sigutė ir lieka Antelė

Keliais!

Lyg iš žemės gelmių - aimana, kuri ir lydi Antelę

Ei! ei! eiiii!

per šį liūdną, pirmu sniegu uždengiamą rudens

Brolelis pavaro žirgą. Tas lekia su Broleliu raiteliu ir su Ragana prie šono - net švilpia. Pabyra

grėblio dantys, šiukšlės, skudurai ir visokie šlykštūs

pasaulį CHORAS

Nėra, tai nėra

gaivalai. Kratosi ir Raganos dukros - jos taip pat subyra. O žirgas neša Raganą,ji klykia, jos plaukai draikosi, krenta ant laukų, ant saulės. Tai sniegas.

broliui seselės. Skrenda, tai skrenda raibaplunksnėlė.

Amžiams nugrimzta Raganos pasaulis

Kloti pakloti

balti patalėliai Sninga, tai sninga raganos smegenėlės.

BROLELIS Už antelę seserėlę, už žarijų patalėlį neški raganą laukais, lygumom, kalnais, miškais,

Uždanga

kiek gali, kiek akys mato,

tegu kaulai išsikrato, tegu draikos smegenėlės pamotėlės raganėlės už sudegintą seselę, pelenų antelę.

SKAITOME

IR SUPRANTAME

O 600

Ar Brolelis tiki Raganos žodžių nuoširdumu? Atsakymą pagrįskite citatomis.

o

Kaip Ragana pasitinka Brolelį? Kodėl taip?

Koks Sigutės likimas aprašomas remar-

Kurie Brolelio žodžiai yra ironiški? Pacituo-

kite.

O

kose?

122

Kokį gamtos reiškinį apdainuoja choras? |! Daūsos - čia: šiltieji kraštai.

G)

Išanalizuokime Kokių kalbinės raiškos priemonių, būdingų ir liaudies pasakoms, gausiausia

šioje ištraukoje? Ką jos suteikia tekstui?

Raskite ir įvardykite tas kalbinės raiškos priemones

APTARIAME

o) o) 9)

Kokia liaudies pasakos „Sigutė“ tema? Arta tema tinka ir literatūrinėms Oskaro

Milašiaus, Salomėjos Nėries ir Marcelijaus Martinaičio pasakoms? Kodėl?

Kodėl skiriasi pasakų pavadinimai? Argumentuokite. Kaip nurodoma pasakų veiksmo vieta, nusakomas laikas? Ar visų pasakų ta pati veiksmo vieta ir tas pats laikas? Remkitės perskaitytomis pasakų pradžiomis. Kodėl kiekvienos pasakos pabaigoje mini-

mas tam tikras gamtos reiškinys? Ar visose pasakose tai tas pats reiškinys? Kodėl?

Įrodykite citatomis.

(6) o)

Apie kokius veikėjų poelgius kalbama pasakų pradžiose ir pabaigose? Kuo tie poelgiai panašūs ir kuo skiriasi? Ką jautėte, išgyvenote skaitydami pasakas

apie Sigutę? Kaip vertinate Sigutės brolio

kerštą pamotei raganai? Ar visada už blogį blogiu atsimokama? Pasvarstykite, kokiais kitais būdais buvo galima išspręsti Sigutės,

o

jos brolio ir pamotės nesutarimus.

Pasak tautosakininkės Bronislavos Kerbe-

lytės, „pasaka - žmonijos patirties saugykla, kasdienio elgesio taisyklių iliustracija“. Pas-

varstykite, kas pasikeitė šiais laikais. Pateikite pavyzdžių.

TIRIAME IR KURIAME

Falyginkime

Pasirinkite vieną šios temos literatūrinę pasaką (Milašiaus „Sigutę“, Nėries „Našlaitę“ arba Martinaičio „Pelenų antelę“) ir

Palyginkite liaudies pasakos „Sigutė“

ją perskaitykite. Palyginkite tą pasaką su

liaudies pasaka „Sigutė“: atkreipkite dėmesį

ir Oskaro Milašiaus, Salomėjos Nėries,

Marcelijaus Martinaičio literatūrinių

į veiksmo vietą, laiką, veikėjus, siužetą (kūri-

nio įvykius). Nurodykite pasakų skirtumus ir panašumus. Remkitės atmintine (žr. p. 125).

pasakų pradžias ir pabaigas: nurodyki-

te jų panašumus ir skirtumus. Remkitės atmintine Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo

e e

e+0

skiriasi? (žr. p. 125) ir temos pradžioje pateikiama schema (žr. p. 112)

Perskaitykite liaudies pasakos „Lapė, strazdelis ir varna“ skaitmeninę versiją ir pagal ją sukurkite literatūrinę pasaką.

1.

Pasidalykite į keturias grupes ir liaudies pasaką suskirstykite į keturias dalis.

2. Kiekviena grupė turi pasirinkti pasakos ištrauką ir nutarti, kokią literatūrinę pasaką - trumpąją, poemą ar pjesę - kurs. 3. Pagal pasirinktą liaudies pasakos ištrauką sukurkite literatūrinės pasakos dalį. Remkitės temos pradžioje pateikiama schema ir atmintine (žr. p. 112, 124).

LRT mediatekoje pasiklausykite visos liaudies pasakos „Sigutė“ įrašo. Aptarkite pasakos vaizduojamąjį pasaulį: veiksmo

vietą, laiką, veikėjus, siužetą (situacijas). Remkitės atmintine (žr. p. 125).

KO

ISMOKAU?

KAIP MAN SE! 123

Literatūrinė pasaka - literatūros žanras; paprastai siužetinis literatūros kūrinys, kuriam būdingi antgamtiniai veikėjai, stebuklingi daiktai, neegzistuojančios erdvės ir pan. Literatūrinė pasaka - rašytojo sukurta pasaka.

Kokie yra literatūrinės pasakos bruožai? Sukurta rašytojo,

Netikėtas siužetas (kūrinio įvykiai), ant-

Susiduria du vaiz-

todėljai būdingas

gamtiniai veikėjai, stebuklingi daiktai,

duojamieji pasau-

individualus stilius, savitos idėjos

neegzistuojančios erdvės. Kuriamos absurdiškos, keistos situacijos.

liai - tikroviškas ir fantastinis.

ir neįprasta pasau-

lėžiūra

x Literatūrinė

Veikėjai individualizuoti (kuriami

charakteriai)

m

k pasaka

N

Literatūrinės pasakos laikas gali būti įvairus: ir neapibrėžta praeitis (kaip liaudies pasakose), ir lengvai apibrėžiamas (gali būti praeitis, dabartis, ateitis, laiko šuoliai).

— į

124

Veiksmo vieta gali

būti ir nekonkreti, ir konkreti (ir tikroviška, ir fantastinė).

Keliami meilės, laimės, pareigos, gyvenimo prasmės klausimai, siekiama pažintinių tikslų, pamokoma, patariama, kaip elgtis.

-

Kuo literatūrinė pasaka ir liaudies pasaka yra panašios ir kuo skiriasi?

AM

Fantastinė veiksmo vieta

ZA

Panašumai

Neįtikimi įvykiai

a

Nepaprasti pagalbininkai Antgamtiniai veikėjai

Stebuklingi daiktai

2“

Kolektyvinė kūryba

BE

Sukurta rašytojo

pePvi

Nekonkreti

(vienoje karalystėje)

ų

Dažnai konkreti (ir tikroviška,

ir fantastiška)

——A1 Gali būti ir neapibrėžta

Neapibrėžta praeitis

(kitąkart, senovėje)

praeitis, ir lengvai nusta-

I]

tomas (praeitis, dabartis, ateitis, laiko šuoliai)

Apibendrinti

Individualizuoti (kuriami

Situacijos atpažįstamos

Dažni netikėtumai

(tipiški)

charakteriai)

—— Sana

125

Žaidimų kambarys Kur

nuneša

svajonės?

Luiso Kerolio literatūrinėje pasakoje „Alisa Stebuklų šalyje“ pagrindinė veikėja Alisa sapne

patenka į triušio urvą, kuriuo nukeliauja į keistą pasaulį.

Įsivaizduokite, kad sapne patekote į neįprastą keistų būtybių pasaulį. Koks tas pasaulis? Kokios būtybės? Ko no-

rėtumėte jų paklausti? Sugalvokite

1-2 klausimus.

Kiekvienas laimę supranta savaip. Oskaro

Miūklė - mįslė, išreikšta klausimu, kurio atsakymas

būna netikėtas. Pavyzdžiui: Kokio akmens nėra vandenyje? (Sauso)

Vaildo literatūrinės pasakos „Laimingasis Prin-

Pabūkite detektyvais: perskaitykite pa-

cas“ veikėjams laimė - tai pasiaukojimas, noras

teikiamas citatas ir atpažinkite III ciklo

padėti kitiems, ištikimybė, o Sigito Poškaus

„Žvejo ir marių didžuvės“ žvejui - namai, šalia

gyvenantys žmonės ir gyvūnai, didžuvei - duonos riekė. Sukurkite savo laimės formulę, pavyzdžiui, žvejo laimės sampratą būtų galima užrašyti taip:

L=N+Ž+G(š k)- Laimė = Namai + Žmonės + Gyvūnai (šuo, katė).

[2

Pažaiskite slėpynių: paslėpkite Luiso Kerolio „Alisos Stebuklų šalyje“, Oska-

ro Vaildo „Laimingojo princo“ ir Sigito Poškaus „Žvejo ir marių didžuvės“

literatūrinių pasakų autorius. (Čia cituojami kiti tų autorių kūriniai.) Paaiškinkite, kas padėjo atpažinti autorius.

Katinas gulėjo pievoje, žiūrėjo į debesis ir iš jų sėmėsi įkvėpimo. Įkvėpdavo kokį

debesį ir pradėdavo regėti nematytus vaizdus, neatrastas šalis, sužinodavo, ką dar

galima ir reikia atrasti.

Kai neatrastos šalys ir vaizdai galvoje

imdavo įgauti aiškesnius kontūrus, katinas puldavo kuo greičiau išmurkti juos eilėmis.

veikėjus.

Žėri žalčio rūmai, -

Pasirinkite vieną veikėją.

Juos vynioja dūmai

2. Sugalvokite apie tą veikėją 2-3 minkles netiesiogiai apibūdinkite kurį nors pasirinkto veikėjo bruožą, tik veikėjo vardo neminėkite. 3. Minkles užminkite klasės draugams ir paprašykite jų atspėti, apie kokį veikėją

kalbate.

Gintaro takai -

Kaip žalsvi rūkai.

Tu negali įsivaizduoti, kokių stebuklų ten buvo. Ten stovėjo milžiniški vėžlio kiautai,

pilni perlų, ir išskaptuoti nepaprastai dideli mėnulio akmenys, prikrauti raudonų rubi-

nų. Auksas buvo supiltas į dramblio odos

skrynias, o aukso dulkės - į odinius bute126

lius. Ten buvo opalų ir safyrų, pirmieJi - krištolo taurėse, o pastarieji - nefrito

taurėse. Apvalūs žali smaragdai buvo

išrikiuoti ant plonų dramblio kaulo lėkščių, o viename kampe buvo šilko kapšai, vieni pilni turkių, kiti berilų.

[1]

4. Prie mažųjų durelių, atrodo, nebuvo ko daugiau veikti, ir ji sugrįžo prie staliuko vildamasi rasti antjo raktą arba nors knygelę su nurodymais, ką reikia daryti norint sustumti žmogų kaip žiūronus. Šį kartą ji rado mažą buteliuką.

Kaip modernizuoti! liaudies pasaką?

Žiogas ir skruzdėlė Buvo labai graži vasaros diena. Skruzdėlė,

sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako:

- Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis!

Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir palingavo galvą:

- Dirbti reikia, o ne linksmintis. Aš ruošiu maisto

atsargas žiemai. - Dar ko! - nusijuokė žiogas. - Sek mano pavyz-

džiu. Aš groju, dainuoju ir taip leidžiu laiką

- Na, na! - sumurmėjo skruzdėlė ir pasiėmusi

nešulius nuėjo savo keliu.

Taip visą vasarą žiogas grojo ir dainavo kartu su

drugeliais ir vabalėliais.

Vasara baigėsi. Atėjo rūsti žiema. Papūtė vėjas ir ėmė nešioti snaiges. Sušalęs žiogas pasislėpė po lapu, bet šaltis ir

alkis privertėjį prašyti skruzdėlės pagalbos.

- Sesele, padėk! - atėjęs prie jos namų lango

sušnabždėjo žiogas. - Duok man grūdelių, juk tu

1. Susiskirstykite į keturias grupes. 2. Modernizuokite pasaką: a) Pirma grupė keičia pasakos veikėjus: žiogą ir skruzdėlę gali paversti žmonėmis, sugalvoti jiems šiuolaikinius vardus, parinkti tinkamą

aprangą...

b) Antra grupė keliauja laiku: pavyzdžiui, pasakos situaciją perkelia į ateitį - gal po 2000 metų. Reikia apgalvoti, ką ir kaip reikėtų pakeisti (daiktus, kalbą, darbus ir pan.), gal

atsirastų naujų įrankių, kurie padėtų skruzdėlei atlikti darbus, o gal pasikeistų klimato sąlygos ar pan. c) Trečia grupė apverčia įvykius aukštyn kojom:

gali skruzdėlę ir žiogą sukeisti vietomis arba

pakeistijų veiklą (pavyzdžiui, žiogas gali kurti eilėraščius ir juos deklamuoti visiems sutiktiems žmonėms)

d) Ketvirta grupė keičia pasakotoją: pasakoja

istoriją skruzdėlės arba žiogo vardu, įterpia

vertinimų, kalbinės raiškos priemonių..

per vasarą ir rudenį daug jų prisinešei.

3. Visas interpretacijas? sujunkite į vieną pasa-

klausė pravėrusi langą skruzdėlė.

4. Pasidalykite įspūdžiais: kas buvo įdomu,

- Otuką veikei visą vasarą, kai aš dirbau? - pa- Aš grojau ir dainavau, - atsakė drebėdamas

žiogas.

kojimą ir jį aptarkite.

sunku, linksma...

- Tai dabar pašok! - pasakė skruzdėlė ir uždarė

langą

* Modernizūoti - keisti pagal šių dienų reikalavimus ir skonį. * Interpretacija - savitas meno kūrinio atlikimas.

127

Literatūrinė pasaka Suprantame vaizdavimo

Sapnas

Vaizdavimo principai

Žaidimas

principus ir

situacijų kūrimo būdus.

Veidrodinis atspindys

Žodžių žaismas

Situacijų kūrimo būdai Nesusikalbėjimas

Virsmas

Žaidimai erdve ir ūgiu

Aptariame veikėjus. Svarbijo kalba: kalbėjimo būdas (rimtas,

Gali būti asmuo, daiktas, gyvūnas, augalas,

liūdnas, grubus, ironiškas ir pan.),

nepaprasta būtybė.

bendravimas su kitais veikėjais.

Veikėjo vardas gali nusakyti jo išorės, cha-

rakterio bruožus, užimamą padėtį.

"

Būdo savybės išryškėja iš jo norų, siekių, elgesio, jausmų, minčių, bendravi-

Jausmus, mintis, išgyvenimus atpa-

žįstame iš veikėjo požiūrio į aplinką, įvykius, kitus veikėjus.

Jį mato, aptaria, vertina

kiti veikėjai.

Geriausiai veikėją apibūdina jo veiksmai ir poelgiai.

mo su kitais veikėjais, kalbos.

Gali gyventi ne tik fantas-

tinėje, pasakiškoje, bet ir tikroviškoje erdvėje.

Jo siekiai gali būti ir blogi, ir geri, jis gali norėti ir pa-

dėti, ir pakenkti kitiems.

Atpažįstame pasakotoją. Gali būti žmogus, gyvūnas, net ir daiktas. Tarsi stebi įvykius iš šalies,

pats nėra pasakojamos istorijos dalyvis. Kalbama trečiuoju asmeniu (jis, ji). 128

Kūrinyje atskleidžia veikėjo išorinį ir vidinį pasaulį.

Yra pasakojamos istorijos dalyvis ir kūrinio veikėjas. Kalbama pirmuoju asmeniu (aš).

Kūrinyje jaučiame, kaip pasakotojas vertina kitus veikėjus. Labai svarbi pasakotojo kalba.

Iš literatūrinių pasakų mokomės:

Ką ir kaip keisite?

atskirti tikrovę nuo fantastikos;

i)

aukotis dėl kitų gerovės ir besąlygiškai mylėti;

( RES D)

būti ištikimi draugai;

.

suprasti kitą, draugiškai pasijuokti iš jo ar savo ydų; lavinti savo vaizduotę.

+

Kokią formą rinksitės?

(

Paveikslėlių knygos

kūrinių parodą.

Pasirinkite trumpą liaudies pasaką ir sudary-

SAaB0N X

Nuspręskite, ką joje keisite - turinį ar formą. Perkurkite pasaką. Sugalvokite jai pavadinimą. Perkurtą pasaką iliustruokite. Apgalvokite, kaip pateiksite savo kūrinį parodoje. Suplanuokite, kur ir kada rengsite parodą, kaipją pristatysite mokyklos bendruomenei.

|)

Bežodžio kūrinio

Perkurkite liaudies pasaką ir surenkite savo kite jos siužeto planą.

Eileraščio

Ca) (Ivykius

1.

[

L

( Veikėjo situaciją )

(

Animacinio filmo

)

Patarimai Kaip perkurti liaudies pasaką?

[

Kad perkurta pasaka būtų įdomi, gerai apmąs-

tykite, kokią veiksmo vietą (turėtų būti nejprasta, intriguojanti, netikėta), kokį laiką (gali būti dabartis, praeitis arba ateitis, pavyzdžiui, po

500 metų) rinktis.

Apgalvokite savo kūrinio situacijas (visada

PASAKOS KŪRIMO SCHEMA Liaudies pasakos planas Kada ir kur prasideda

veiksmas?

smagiau skaityti kūrinį, kai vaizduojamos intriguojančios, netikėtos situacijos). Nuspręskite, kas bus pagrindiniai veikėjai, ko jie sieks, ką jaus, išgyvens, kas jiems padės, ar

jie bus panašūs į tradicinių pasakų veikėjus, ar naudosis stebuklingais daiktais.

Kokie svarbiausi įvykiai? Ką patiria veikėjas?

Rašykite vaizdingai, vartokite kalbinės raiškos

Kaip pasaka baigiama?

Nuspręskite, kas bus pasakotojas (pasakos veikėjas ar įvykių stebėtojas) ir išryškinkitejo požiūrį.

priemonių.

Įsivertinu I. GEBU

IV. TOBULĖJU

I. PRADEDU

II. MOKAUSI

Atlieku įprastas už-

Atlieku neįprastas

Atlieku neįprastas

duotis, susijusias su

Atlieku įprastas užduotis, susijusias

užduotis, susijusias

užduotis, susijusias

pažįstama aplinka.

su nagrinėtomis

su nagrinėtomis

su naujomis situa-

temomis.

cijomis.

temomis.

/

W CIKLAS šojr>

Šiame cikle Kaip tautosaka mus sutelkia? Kodėl menamos mįslės? Kokios galios turi žodžiai? 1. Stebinantis mįslių pasaulis 2. Nesenstanti patarlių ir priežodžių išmintis 3. Pasakėčių pamokymai Trumpi ir taiklūs tautosakos kūriniai Kaip paaiškinti žaidimo taisykles?

Ką veiksime Nagrinėsime, interpretuosime ir lyginsime skaitomas mįsles, patarles ir priežodžius, pasakėčias.

Aptarsime patarlių ir pasakėčių pamokymus, siesime juos su savo patirtimi

Kursime

+ mįsles; + patarles; + pasakėčią; + myslių ir patarlių stalo žaidimą. Surengsime menamų aplinkos daiktų aukcioną ir stalo žaidimų turnyrą.

Raktiniai žodžiai mįslė

mifklė

patarlė

priežodis

pėrkeltinė reikšmė

antonimai

pasakėčia

alegorinis pasakojimas

morėlas

palyginimas

Kaip tautosaka mus sutelkia? Tikriausiai visi norėtume, kad die-

=

na praeitų ramiai, be barnių ir pykčių, kad dažniau šypsotumės. Bet ne visada tai pavyksta. Kartais nemalonias situacijas galime palengvinti žodžiais: netinkamai besielgiantį bičiulį žaismingai pamokyti, į nemalonius žodžius atsakyti vaizdingu posakiu, išlieti savo jausmus. Jei kalbėdami pavartosime pštarlę, priežodį, mūsų

Pyktis grožiui kenkia.

1

žodžiai tikrai bus išgirsti! Nuo seNniausių laikų lietuvių kalboje gyvuo-

Linksmas kaip šuo sūpuoklėse.

jantys trumpi, bet šmaikštūs posakiai ir pamoko, ir pataria, ir padeda

bendrauti.

Gal kokia negera musė praskrido pro nosį?

Ne ta koja išlipo iš lovos. |

r

Už piktumą nemokama.

| Nėra to blogo, kad neišeitų

į gera.

Kodėl menamos mįslės? Išgirdę mįslę sukaupiame dėmesį, pasitelkiame vaizduotę ir įtemptai mąstome, jaudinamės, ar pavyks mįslės paslaptį įminti. O tada - atradimo

jiems kylančias kliūtis. Štai rašytojo Džono Ronal-

me mindami mįslės! Mįslės mums -tarsi smagus

knygos „Hobitas, arba Ten ir atgal“ fantastiniai vei-

žmogaus sumanumas. Tai atskleidžia lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, jaunikaitis turi minti mįsles, kad gautų į žmonas karalaitę.

mindami mįsles. Hobitui pavyksta įminti Golumo mįsles ir išsigelbėti.

džiaugsmas, pergalės skonis. Kiek emocijų patiriažaidimas. O juk seniau jomis būdavo išbandomas

132

Literatūros kūrinių veikėjams taip pat tenka

minti mįsles, kad įrodytų savo sumanumą, įveiktų do Ruelio Tolkino (John Ronald Reuel Tolkien)

kėjai hobitas Bilbas Beginsas ir Golumas varžosi

Jos nepajusi ir neregėsi,

Jos nesuuosi ir negirdėsi. Ji nuo kalvų iki žvaigždžių, Gyventoja olų tuščių,

Kas visus praryti daiktus Paukštį, žvėrį, medi - greitas,

Krimsti varį, graužti plieną, Gludint akmenį kiekvieną,

Jinai - pradžia ir pabaiga

Pražudyt karalių, miestą,

Bebalsis, bet šaukia,

Kas turi šaknis, kurių nematot jūs,

Ir juoką stingdanti ranka.

Besparnis, bet skrenda,

Belūpis, bet švilpia,

Bedantis, bet kanda.

Kalną pamažu suėsti?

Ir pats yra aukštesnis už medžius, Aukštyn jis kopia, auga, Už

niekad neužauga?

TS Nors be oro, bet gyva,

Kaip mirtis jinai šalta. Neištroškus, bet vis geria.

Šarvai jos skirti ne karui.

Ojums įminti Golumo mįsles - lengva

užduotis?

Kokios galios turi žodžiai? Skaitykite pasakėčias

Minkite mįslės, minklės ir atkreipkite dėmesį, koks gražus ir įdomus pasaulis, kai į jį žvelgi vaizduotės akimis.

+

Mažiuks vyruks,

galva už jį visą

didesnė

ir įsitikinsite, kad geriausiai pamoko pavyzdžiai.

R

+

Nekeliauk su draugais,

kurie pavojuose vieną palieka!

Aptarkite pžtarles ir priežodžius - nepamirškite, kad svarbūs dalykai gali būti pasakomi

trumpai ir žaismingai. +

Juokėsi puodas, kad katilas juodas. Pasvartykite, kaip mįslės ir patarlės lavina atmintį,

vaizduotę, kūrybiškumą, kaip jos padeda originaliai mąstyti ir vaizdingai kalbėti. Pateikite pavyzdžių. 133

Stebinantis mįslių pasaulis Mįslėsė tikrovės daiktai ar

reiškiniai tarsi paslepiami - apibūdinami netie-

siogiai, palyginami su ki-

Kas sieja mįslės užminimą ir įminimą?

tais daiktais ar reiškiniais.

Skaičius?

Minti mįslės - ir linksmas žaidimas, ir proto, vaiz-

duotės mankšta.

Lietuvių mįslėse rasite netikėtų palyginimų, sugretinimų, vaizdų, aiškinsitės,

kas sieja mįslės užminimą

ir įminimą. Be abejo, pa-

stebėsite, kad prieš dau-

gelį metų kurtos mįslės

atspindi senovės lietuvių gyvenimą. Pasidžiaukite mūsų protė-

vių išmone ir patys sukurkite mįslių.

4.

+

Pernai žirgas šokinėjo, o šimet pėdas pažint. (Ugniavietė)

+

Brolis seseriai kasos nesupina. (Ugnis ir dūmai)

+

Užauksą gražesnis, Už blusą mažesnis. (Kibirkštis)

+

Tėvas negimęs Sūnus pražilęs. (Ugnis ir dūmai)

+

Berankų, be kojų - dangumi lipa. (Dūmai)

+

Sukasi, vyniojasi - niekaip nelūžta. (Dūmai)

Mįslė - daiktą ar reiškinį netiesiogiai apibūdinantis kūrinys, kurio prasmę reikia įspėti, pavyzdžiui: Be kojų, be rankų duris atidaro. (Vėjas) Mislę sudaro užminimas ir įminimas. 134

RENGIAMĖS SKAITYTI

+

Kokių grožinių kūrinių, kurių veikėjams reikia minti mįsles, skaitėte? Kodėl jiems tenka jas minti?

Maža moteriškėlė šilkuose šnabžda. (seunbonS)

+

Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle.

(O)

Kas jums labiau patinka - užminti ar įminti mįslę? Kodėl?

+

Raudonas žmogelis žalia barzdele. (ex/0jų])

G

Perskaitykite ir įminkite mįsles apie žmo-

+

Kaibuvau mergelė,

(o)

Kas tik eina, tas priešją lenkiasi. (960nue7)

Raudonai dėvėjau,

gaus kūno dalis, augalus, gyvūnus, daiktus.

Okai ištekėjau, Ašaras barsčiau. (euon6y)

Atlikite užduotis.

Lietuvių mįslės +

Dvi žvaigždeli, kur panori, ten nueina.

+

Dviem pupom visą lauką apsėja. (s4xy)

+

Dukamuoliuku į dangų įmesiu. (s4xy)

+

Duupeliai teka per kalnus dieną naktį ir nie-

+

Raudonas ponaitis, Pilve akmenaitis. (erus4Ą)

+

Saldus kaip cukrus,

(s4xy)

Raudonas kaip kraujas. (sexo/ng)

+ Žiba kaip šilkas,

Kanda kaip vilkas. (2/26j1g)

+

kuomet nesusieina. (44) +

Aplink tvartą balti takeliai, viduje avinas

+

Šalia kelio būdelė, toj būdelėj raudonas šunelis loja. (sianze/į fousng)

+

Pilna laktelė

+

Melo tėvas klane guli. (siAnzer7)

SKAITOME IR SUPRANTAME (o)

Su kuo mįslėse lyginamos akys? Kokiosjų savybės pabrėžiamos?

(O)

Osu kuo akis palygintumėte jūs? Kodėl?

6)

Perskaitykite mįsles apie dantis, liežuvį ir paaiškinkite, kas sieja mįslės užminimą ir įminimą - spalvos, formos, vietos ar veiks-

mo panašumas?

(O)

(ezėJ6a/nes)

bliauna. (s/Anze/į JI sK2UeG)

Baltų vištelių. (/ousną s41UeG)

Ąžuolas ąžuolaitis, Šimtašakis, šimtalapis, Ant viršūnės saulė teka.

SKAITOME IR SUPRANTAME

o) o) 9) O)

Raskite mįsles, kuriose augalams suteikiama žmogui būdingų savybių. Tai įasmeninimas

(žr. p. 32). Kuriose mįslėse apibūdinimai yra tikroviški, o kuriose - fantastiniai?

Su kokiu medžiu lyginama saulėgrąža? Kaip manote, kodėl? Paaiškinkite, kas išduoda

šios mįslės įminimą.

Raskite mįsles, kuriose augalų savybės nusakomos tiesiogiai, vartojant palyginimus. Atkreipkite dėmesį, kad vienos mįslės rimuojamos kaip eilėraščio posmas, o kitų užminimas tiesiog pasakomas sakiniu. Kurias mįsles

minti jums įdomiau?

Paskutinėje mįslėje liežuvis pavadinamas

melo tėvu: pabrėžiama neigiama žmo-

gaus savybė - gebėjimas meluoti. Bet juk žmogus taria ir tiesos, išminties, paguo-

dos, džiaugsmo žodžius. Kaip šiais atvejais apibūdintumėte liežuvį?

Palyginimas - dviejų dalykų vaizdingas sugretinimas, pagrįstasjų panašumu, pavyzdžiui: Tie debesėliai - tokie baltučiai, / Kaip garbanėlės kūdikio mano. (Salomėja Nėris) 135

Šarangė varangė Po suolu pasirangė. (ons)

SKAITOME ()

Čyrukas vyrukas, ore pasikabinęs, verkia. (S41NMĄ) Keturi trept trept, Daugiau kaip du šimtai šliukšt ir šliukšt.

Per dvarą joja Nė šuo neloja. (9jieĄ)

O)

Kad nekabėtų kabikas, Nežiūrėtų žiūrikas. (/e/u/5e/ J! seuney)

Šen blikst, ten blikst, visa piniguota.

(sianz)

Po žemę vaikšto Dangaus nemato;

Raskite mįsles, kuriose apibūdinant gyvūną pasitelkiama ištiktukų (žr. p. 68). Kokį gyvūną apibūdintumėte vartodami ištiktukus? Pasidalykite mintimis su bendraklasiais.

o)

Ar pastebėjote, kad kai kurių mįslių įminimai tarsi pasunkinami: tai, kas pasakoma, čia pat paneigiama, teiginiui prieštaraujama. Patei-

Kabo kabikas,

Žiūri žiūrikas.

Mislių kūrė škodavo panašiai skambančių vaizdingų žodžių, net sugalvodavo naujų.

Pateikite 2-3 tokių mįslių pavyzdžius.

(sky)

Kiverzė keverzė

IR SUPRANTAME

kite pavyzdžių. O)

Kuri mįslė sukurta remiantis antonimais?

Antonimai - priešingos reikšmės žodžiai, pavyzdžiui: aukštas - žemas, šviesus - tamsus.

Nieko neskauda Vis dejuoja. (2/ne1y4) Būtų paukštis, bet plaukuotas. Būtų žvėris, bet

sparnuotas. (83/g) Pilkas - ne vilkas,

Ilgaausis - ne kiškis,

Su kanopom -

ne arklys.

(sejisy) Už žemę juodesnis, Už sniegą baltesnis, Už slenkstį mažesnis,

Už stogą aukštesnis.

(24265)

+

Mažiukas šunytis susirietęs guli; neloja,

nekanda ir jeiti neleidžia. (eu4ds)

+

Pats nemato, o kitiems rodo. (se6ue7)

+

Gyva būdama

miške siūravau, o numirus

padus bučiavau. (s4pULIo)

136

+

Ketursparnis žvirbliukas Ant kalnelio dailiai sukas. (seunjejyy)

+

Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių

maitina. (sejejS)

+

Pusė geležies, pusė medelio Dailiai dailiai raiko duonelę. (si/ia4)

+

Mažas kirminėlis kibirkštimis šaudo. (sexnį6eg)

Minklės

Miūklė - mįslė, išreikšta klausimu, kurio atsakymas

Aukso žiedu žydi. (9217)

būna netikėtas, pavyzdžiui: Kokio akmens nėra vandenyje? (Sauso); Ko žmogus nejaučia? (Augimo)

+

Geležinė kumelaitė Kanapinė uodegaitė. (e2epy)

+

Beko žmogus negali gyventi? (op/e1 eg)

+

Margas paukštelis viso pasaulio naujienas

+

Kasyra minkščiausia? (/e1/94 soujojA|)

+

Kodėl jūroj vanduo sūrus? (S24J1s eu8A46 auef pe4)

+

Kas ūžia be vėjo? (59319)

+

Dėlko žąsis plaukia?

+

Kasslidesnė už ungurį? (9us/e7)

+

Kas nedaromas pasidaro? (sx/ng)

+

Konepermeti per stogą? (Ausxunjg)

+

Kas be kojų, o visur vaikščioja? (se6iug)

+

Kąvisi žmonės šią valandą veikia? (u4uss eu/3)

+

Dėlko šuo guldamas trissyk apsisuka? (omAjeba11d 0458|)

+

Lino linojėlis,

Bičių sijonėlis,

nešioja. (S/2$e/5/7)

(291520 OUBnNp Ijebau siUoloj pe4)

S SKAITOME ()

IR SUPRANTAME

N

Kai kuriose mįslėse žmogaus aplinkos

daiktai lyginami su gyvūnais. Kuris palyginimas jums įdomiausias?

—

Raskite mįsles, kuriose užsimenama

4

apie medžiagą, iš kurios menamas

daiktas pagamintas. Kokios dar užuominos padeda suprasti šių mįslių įminimą?

Aptarkite.

SKAITOME

(0

IR SUPRANTAME

Į mįsles yra panašios miūklės. Kurių minklių

atsakymai nustebino? Kaip jūs atsakytumėte įtuos klausimus?

Kuriose mįslėse kalbama apie daiktų pa-

skirtį, naudą žmogui? Pateikite pavyzdžių.

O)

Kai kurios minklės - tarsi išmintingi pamoky-

siai naudojatės. Su kuo juos palygintu-

G)

Kokių linksmų minklių žinote? Pateikite pa-

Pagalvokite, kuriais daiktais jūs dažniau-

mėte kurdami mįsles?

mai. Ko jos moko? vyzdžių.

137

APTARIAME ()

Kurias mintas mįsles įsidėmėjote? Pasakykite 3-5 mįsles ir paaiškinkite, kas sieja mįslių užminimus ir įminimus.

(9)

Kaip manote, ar tarp mintų lietuvių liaudies mįslių yra tokių, kurių įminimas galėtų būti kitoks? Pasidalykite savo nuomone su bendraklasiais.

9)

O)

Šios lietuvių mįslės kurtos prieš daugelį metų. Iš ko suprantate, kad tai senovės lietuvių kūryba? Pateikite pavyzdžių. Kuo skiriasi mįslės ir minklės? Ką - mįsles ar

minkles - minti jums įdomiau? Kodėl?

Kaip kurti mįsles?

Pagalvokite +

LJ

Apie ką kursite mįslę? + Kokios savybės būdingos menamam daiktui, reiškiniui? (Spalva,

+

forma, dydis, medžiaga) Kokiajo paskirtis, kam jis naudojamas? (Veiksmas)

+

Kada, kur jis būna, ką veikia?

Įsivaizduokite “ Su kuo menamą daiktą palyginsite? Į ką tas daiktas yra panašus? Kuo?

+

Mažiukas šunytis susirietęs guli; neloja, nekanda ir įeiti neleidžia.

(eu4ds)

(Laikas, vieta)

Kurkite “

Kuriais patarimais remsitės kurdami mįsles? Menamą daiktą pavadinkite kito daikto, turinčio panašių savybių, vardu.

“—

Palyginkitejį su

gyvūnu.

+

—+

Dviem pupom visą lauką apsėja. (Akys)

daiktą su žmogumi,

Maža moteriškėlė šilkuose šnabžda.$+——

suteikite jam žmo-

(Svogūnas)

gaus savybių.

Mažas kirminėlis kibirkštimis šaudo. +

(Degtukas)

Saldus kaip cukrus,

Raudonas kaip kraujas. (Burokas) ————— + Pritaikykite neigimą,

priešpriešą.

—.

Būtų paukštis, bet plaukuotas. Būtų žvėris, bet sparnuotas. (Bitė)

+

Nusakykite jo savybes vartodami palyginimų.

Sarangė varangė Po suolu susirangė. (Šuo)