Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklės. PST-08-99

Citation preview

ENERGETIKOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS PST - 08 - 99

VILNIUS 1999

UDK 621.311:614.84(474.5) En 58

ENERGETIKOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS

NORMINIAI DOKUMENTAI

ISBN-9986-85 8-04-6 © Autorių kolektyvas D. Jasiūnas V. Stankevičius J. Steiblys V. Poderis A. Dargužas V. Ašembergas Taisyklės parengtos AB “Lietuvos energija” užsakymu. Pastabas ir pasiūlymus siųsti adresu: Žvejų 14, 2600 Vilnius, AB “Lietuvos energija”.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS 1999 m. vasario 26 d. Nr.80/121 Vilnius

DĖL ENERGETIKOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Siekdami užtikrinti priešgaisrinės saugos laikymąsi energetikos objektuose, [SAKOME: L Patvirtinti Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles (pridedama). 2.

Nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos nustoja galioti Energetikos įmonių

priešgaisrinės saugos taisyklės (RD 34. 03. 301-87 ), patvirtintos 1987 07 27 TSRS energetikos ir elektrifikacijos bei vidaus reikalų ministerijų.

ŪKIO MINISTRAS

VINCAS BABILIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

STASYS ŠEDBARAS

2.10. Pliūpsnio temperatūra - minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialių bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio be tolesnio degimo; 2.11. Sprogimas - greitas egzoterminis cheminis sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos suspaustų dujų susidarymu ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius. 2.12. Uždegimo šaltinis - degantis ar įkaitintas kūnas, taip pat elektros iškrova, turintys pakankamai energijos ir temperatūros uždegti kitą medžiagą. 2.13. Smilkimas - lėtas medžiagos degimas be liepsnos. 2.14. Gaisro priežastis - reiškiniai arba aplinkybės, dėl kurių kyla gaisras. 2.15. Degioji medžiaga - medžiaga, deganti normaliomis sąlygomis, paveikus uždegimo šaltiniui. 2.16. Sunkiai degi medžiaga - medžiaga, gebanti degti normaliomis sąlygomis paveikus uždegimo šaltiniui ir negebanti degti jį atitraukus. 2.17. Nedegioji medžiaga - medžiaga, negebanti degti normaliomis sąlygomis veikiant ją uždegimo šaltiniui neribotą laiką. 2.18. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas - elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas (operatorius), elektros ar šilumos tinklų arba rajono budinti? dispečeris, organizuojantis gaisro gesinimą. 2.19. Gaisro gesinimo vadovas - atvykusių ugniagesių padalinių vyresnysis pagal užimamas pareigas pareigūnas. 2.20. Gaisro gesinimo įrenginys - stacionarus arba kilnojamas techninis įrengi­ nys gaisrui gesinti, valdomas rankiniu arba automatiniu būdu. 2.21. Gaisro signalizacijos įrenginiai - stacionarūs techniniai įrenginiai gaisro kilimo vietai aptikti, nustatyti ir apie tai pranešti signalu. 2.22. Gesintuvas - rankiniu būdu valdomas nešiojamas ar transportuojamas įrenginys gaisrui gesinti, švirkščiantis ugnį gesinančias medžiagas. 2.23. Gaisrinis hidrantas - vandens paėmimo iš išorinio vandentiekio įrenginys gaisrui gesinti. 2.24. Gaisrinė kolonėlė - kilnojamas vandens paėmimo įrenginys, jungiamas prie gaisrinio hidranto. 2.25. Gaisrinis čiaupas - ant vidaus priešgaisrinio vandentiekio linijos įrengtas įrenginys, susidedantis išjungiamųjų movų, ventilio ir gaisrinės žarnos su švirkštu. 2.26. Taisyklėse naudojami terminai turi šią prasmę: terminai “reikia”, “būtina”, “turi būti” - privaloma vykdyti; visų dydžių reikšmės su prielinksniais “nuo”, “iki” suprantamos imtinai.

3. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS 3.1. Už energetikos objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas jos vadovas, kuris privalo: 3.1.1. užtikrinti šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių nor­ minių dokumentų reikalavimų vykdymą; 3.1.2. garantuoti, kad būtų parengtos objekto ir atskirų jo darbo barų priešgais­ rinės saugos instrukcijos bei reikalauti, kad visi darbuotojai jų laikytųsi; 3.1.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisri­ nės saugos klausimais (2 priedas); 3.1.4. įsakymu paskirti darbuotojus, atsakingus už objekto gamybinių struktūri­ nių padalinių (cecho, sandėlio, laboratorijos irt.t.) priešgaisrinę būklę; 3.1.5. užtikrinti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlomų priemo­ nių įgyvendinimą nurodytu laiku; 3.1.6. aprūpinti objekto patalpas bei technologinius įrenginius gaisro gesinimo įranga ir pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Užtikrinti, kad jos būtų veikian­ čios ir paruoštos darbui; 3.1.7. aprūpinti objektą vaizdinėmis gaisrinės saugos priemonėmis bei ženklais; 3.1.8. parengti darbuotojų veiksmų planą kilus gaisrui ir, jį suderinus su valsty­ binės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais, patvirtinti; 3.1.9. remiantis parengtu ir patvirtintu planu objekto darbuotojams organizuoti priešgaisrines pratybas; 3.1.10. nustatyti suvirinimo ir kitų darbų, kurių metu naudojama ugnis, atlikimo tvarką; 3.1.11. organizuoti objekte kilusių gaisrų ir užsidegimų priežasčių tyrimą, sura­ šyti aktus, numatyti priemones tam, kad būtų išvengta analogiškų gaisrų. 3.2. Objekto vadovas savo nuožiūra gali sudaryti komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti. Komisija sudaroma vadovaujantis šių taisyklių 3 priedu. 3.3. Už priešgaisrinės saugos techninių priemonių įdiegimą ir priešgaisrinės techninės komisijos darbą atsakingas objekto technikos vadovas. 3.4. Už objekto struktūrinio padalinio priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo įsakymu paskirtas kitas asmuo. Jis turi būti atestuotas nustatyta tvarka ir privalo: 3.4.1. parengti struktūrinio padalinio priešgaisrinės saugos instrukciją (A,B,C kategorijų patalpoms) ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi joje išdėstytų reikalavimų; 3.4.2. žinoti gamybinių patalpų, sandėlių kategorijas ir vykstančių technologinių procesų, naudojamų įrenginių ir medžiagų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu charakteristikas;

3.4.3. tikrinti padalinio teritoriją, pastatus ir patalpas, evakuacijos kelius, prieš­ gaisrinius tarpus, priešgaisrinius vandens šaltinius, pirminių gaisro gesinimo prie­ monių tinkamumą darbui ir kt., nedelsiant šalinti pastebėtus trūkumus; 3..4.4. garantuoti, kad šildymo, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir ga­ mybiniai įrenginiai būtų sutvarkyti, nedelsiant šalinti nustatytus gedimus; 3.4.5. kontroliuoti, kad baigus darbą patalpos ir darbo vietos būtų išvalytos, me­ džiagos ir įrankiai atiduoti į sandėlius, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti ištisą parą; 3.4.6. mokėti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšių priemonių eksploatavimo taisykles. Užtikrinti šių priemonių tinkamą eksploatavimą; 3.4.7. neleisti dirbti personalui, neišklausiusiam priešgaisrinės saugos instruk­ tažo. 3.5. Kiekvienas darbuotojas privalo žinoti darbo vietos priešgaisrinės saugos in­ strukcijas ir vykdyti jų reikalavimus, naudotis nesugedusiais įrankiais bei prietai­ sais, vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą. 3.6. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengti šie priešgaisrinės saugos dokumentai: 3.6.1. bendroji objekto priešgaisrinės saugos instrukcija; 3.6.2. struktūrinių padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijos; 3.6.3. gaisrinės automatikos įrenginių techninė dokumentacija; 3.6.4. objekto darbuotojų veiksmų planas kilus gaisrui (Jeigu jo nėra objekto priešgaisrinės saugos instrukcijoje); 3.6.5. operatyvinis gaisro gesinimo planas (OGGP). Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorinėms pastotėms, kuriose yra operatyvi­ nis budintis personalas, ir katilinėms su 1000 m3 ir didesnės talpos mazuto rezervu­ arais; 3.6.6. operatyvinės kortelės, kuriose numatyti konkretūs budinčio operatyvinio personalo veiksmai kilus gaisrui. Jos privalo būti sudaromos kiekvienai kabelių pa­ talpos sekcijai, generatoriui, transformatoriui (blokiniui, ryšių, savų reikmių) ir ki­ tiems elektrinių, transformatorinių pastočių ir katilinių įrenginiams; 3.6.7. priešgaisrinių pratybų, mokymo ir žinių tikrinimo planai, grafikai bei jų apskaitos žurnalai; 3.6.8. visų gamybinių patalpų, nurodant gamybos kategorijas ir elektros įrengi­ nių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas zonas, sąrašas, patvirtintas technikos vadovo. 3.7. Bendroji objekto priešgaisrinės saugos instrukcija turi būti suderinta su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnu ir patvirtinta objekto vadovo. 3.8. Operatyvinį gaisro gesinimo planą sudaro priešgaisrinės apsaugos padalinio darbuotojai kartu su energetikos objekto administracija, o tvirtina priešgaisrinės' apsaugos padalinio ir energetikos objekto vadovai.

3.9. Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija, OGGP ir operatyvinės kortelės turi būti objekto centriniame valdymo pulte pas elektrinės pamainos viršininką, transformatorinės pastotės dispečerį ir katilinės vyr. operatorių. 3.10. Bendroje objekto priešgaisrinės saugos instrukcijoje turi būti išdėstyti rei­ kalavimai: 3.10.1. pastatų (statinių), patalpų ir teritorijos priešgaisrinei priežiūrai; 3.10.2. rūkymo vietų įrengimo, suvirinimo ir kitų darbų, kuriems atlikti naudo­ jama ugnis (bitumo ir dervų šildymo, laužų deginimo ir pan.), atlikimo tvarkai; 3.10.3. degių medžiagų atliekų surinkimo, laikymo bei šalinimo iš patalpų tvar­ kai; 3.10.4. žmonių evakuacijos kelių ir išėjimų priežiūrai; 3.10.5. patalpų uždarymo tvarkai baigus darbą; 3.10.6. teritorijos, transporto judėjimo kelių ir privažiavimų prie statinių priežiū­ rai; 3.10.7. vietų ir patalpų, kuriose yra didesnio pavojingumo veiksniai (dujos, ga­ rai, degūs ir lengvai užsiliepsnojantys skysčiai), priežiūrai; 3.10.8. gaisro aptikimo ir gesinimo priemonių, priešgaisrinių vandens šaltinių priežiūrai; 3.10.9. kitų organizacijų personalo, kuris atlieka statybos, remonto, derinimo darbus veikiančiuose energetikos objekto statiniuose ir įrenginiuose, veiksmams; 3.10.10. personalo veiksmams kilus gaisrui. 3.11. Cechų ir kitų padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijose turi būti išdės­ tyti šie reikalavimai: 3.11.1. gamybos technologiniams procesams ir konkrečioms gamybinių patalpų ir sandėlių kategorijoms taikomoms specialioms priešgaisrinės saugos priemonėms, kurių nesilaikant gali kilti gaisras; 3.11.2. gaisrinės automatikos įrenginių techninė priežiūrai ir tikrinimo tvarkai; 3.11.3. gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų naudojimui, sandėliavimo tvarkai ir jų transportavimo ypatumams; 3.11.4. degių atliekų surinkimo, laikymo ir šalinimo iš patalpų tvarkai; 3.11.5. darbo vietų sutvarkymo ir patalpų uždarymo tvarkai baigus darbą; 3.11.6. buitinių patalpų priežiūrai ir darbo drabužių laikymui; 3.11.7. pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo tvarkai; 3.11.8. personalo veiksmams kilus gaisrui (ugniagesių iškvietimo, technologinių procesų (įrenginių) sustabdymo, vėdinimo sistemų išjungimo, žmonių ir materiali­ nių vertybių evakavimo tvarka). 3.12. Instrukcijos, operatyviniai gaisro gesinimo planai ir kortelės turi būti peri­ odiškai peržiūrimi ir esant reikalui papildomi. 3.13. Gaisrinės automatikos įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis “Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis” (GAET 06 - 95).

4.1. Energetikos objekto teritorija turi būti aptverta tvora, kad į ją nepatektų paša­ liniai asmenys. 4.2. Pašalinių asmenų lankymąsi objekto teritorijoje reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės. 4.3. Prie įvažiavimo į objekto teritoriją turi būti iškabinta statinių ir vandens šalti­ nių išdėstymo schema. 4.4. Objekto teritorijos vartai rankiniu būdu turi atsidaryti bet kuriuo paros metu. 4.5. Teritorija turi būti šienaujama ir valoma. Šiukšlės ir nupjauta žolė šalinama į tam tikslui skirtas vietas. 4.6. Šiukšles, sausą žolę, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kil­ mės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius lau­ žus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu ar smėliu. 4.7. Teritorija nakties metu turi būti apšviesta. Elektros šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad apšviestų įvažiavimo kelius ir priešgaisrinius vandens šaltinius. 4.8. Privažiavimo bei priėjimo keliai prie pastatų, vandens šaltinių ir gaisro gesi­ nimo įrenginių turi būti tvarkingi, o žiemą nuo jų valomas sniegas ir ledas. 4.9. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų, prie išorinių gaisrinių kopėčių, ant priešgaisrinių vandens šaltinių, gaisrinių hidrantų draudžiama krauti ir laikyti bet ko­ kias medžiagas, įrenginius, tarą ir statyti transporto priemones. 4.10. Apie kelių remontą arba kitas laikinas priežastis, trukdančias privažiuoti gais­ rinėms mašinoms prie statinių, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir įrengti žen­ klus, nurodančius apylankos kryptį. 4.11. Energetikos objekto teritorijoje esančios geležinkelio pervažos turi būti lais­ vos, o jų danga išklota bėgių aukštyje. 4.12. Teritorijos vietose, kur gali susikaupti lengvai užsiliepsnojančių (LU) ir de­ gių skysčių (DS) garai arba degios dujos, draudžiama rūkyti, naudoti ugnį ir važiuoti tam nepritaikytomis transporto priemonėmis. Šiose vietose turi būti įspėjamieji žen­ klai. 4.13. Gaisriniai hidrantai ir kiti vandens šaltiniai turi būti tinkami naudoti. Prie jų turi būti įrengti atitinkami standartiniai ženklai. 4.14. Teritorijoje turi būti nustatytos ir pažymėtos mašinų stovėjimo, medžiagų bei įrenginių laikymo vietos. 4.15.1 kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavo­ jingas medžiagas bei jų atliekas. Joms turi būti įrengtos specialios talpyklos. 4.16. Teritorijoje turi būti išdėstytos pirminės gaisro gesinimo priemonės (1 priedas). 4.17. Teritorijoje esančių pastatų ir statinių žaibolaidžiai turi būti tvarkingi ir tikri­ nami nustatytais terminais.

5.1. Visose energetikos objekto patalpose turi būti švaru bei laikomasi šių tai­ syklių ir priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų. 5.2. Prie įėjimų į gamybines patalpas ir sandėlius turi būti įrengiami priešgaisri­ nės saugos ženklai pagal galiojančius standartus. 5.3. A ir B kategorijų patalpose turi būti pakabintos priešgaisrinės saugos in­ strukcijos. C kategorijos patalpų, kuriose turi būti pakabintos šios instrukcijos, sąra­ šas turi būti suderintas su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais. 5.4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Statinių ir patalpų rekonstravimas, renovavimas, restauravimas, techninis pertvarkymas, išplėtimas, kapitalinis remontas turi būti atliekamas laikan­ tis galiojančių RSN ir STR reikalavimų. Nustatyta tvarka nepriimtus naudoti stati­ nius eksploatuoti draudžiama. 5.5. Visi evakuacijos keliai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Iš vidaus durys turi lengvai atsirakinti. 5.6. Evakuacijos keliuose turi būti veikiantis evakuacinis apšvietimas. 5.7. Energetikos objekto statiniuose ir patalpose draudžiama: 5.7.1. patalpas valyti lengvai užsiliepsnojančiais ir degiaisiais skysčiais; 5.7.2. gamybiniuose procesuose naudoti medžiagas, nenustačius jų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu parametrų; 5.7.3. po laiptais įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas, sanita­ rinėse - techninėse nišose laikyti degias medžiagas bei skysčius; 5.7.4. rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas bei degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas; 5.7.5. kilus gaisrui, naudoti liftus ir keltuvus žmonėms evakuoti; 5.7.6. evakuacijos keliuose rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomąsias ir suveriamąsias duris ( išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir ranko­ mis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes, taip pat naudoti sienų ir lubų apdailai degias medžiagas ir medžiagas, kurios degimo metu išskiria nuodingus produktus, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių, vestibiulių grindis (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus); 5.7.7. demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines du­ ris ir kitus projekte numatytus įrenginius; 5.7.8. palikti be priežiūros įjungtus į elektros tinklą elektros prietaisus, jeigu to nereikia pagal darbo technologiją; 5.7.9. naudotis buitiniais elektros prietaisais (elektros viryklėmis, virduliais ir 1.1.) šiam tikslui nepritaikytose vietose.

5.8. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra nedegus indas nuorūkoms bei pirminės gaisro gesi­ nimo priemonės. 5.9. Laikiną elektros instaliaciją įrengti galima tik remonto ir avarijų likvida­ vimo laikotarpiui. 5.10. Buitinėse patalpose šiukšlinės turi būti nedegios. Būtina nustatyti tepaluotų darbo drabužių keitimo į švarius tvarką. 5.11. Drabužių džiovykloje draudžiama naudoti šildymo elementus, kurių pavir­ šiaus temperatūra viršija 100 °C. 5.12. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. 5.13. Pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius patalpose nurodytas šių tai­ syklių 1 priede. 6. VALDYMO PULTAI IR ELEKTROS LABORATORIJOS 6.1. Šalinant valdymo pultų ir kitų elektros įrenginių gedimus arba atliekant jų techninę priežiūrą leidžiama naudoti ne daugiau kaip 0,5 litro lengvai užsiliepsnojančių arba degių skysčių, kurie turi būti laikomi nedūžtančioje ir sandariai uždary­ toje taroje. 6.2. Valdymo pultų patalpose, elektros laboratorijose draudžiama sandėliuoti medžiagas ir įrenginius. 6.3. Nuo valdymo pultų dulkės turi būti valomos pagal patvirtintą grafiką. Pa­ talpų kabelių kanalai turi būti valomi prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per 12 mė­ nesių. 6.4. Baigęs darbą, kiekvienas darbuotojas turi patikrinti ir sutvarkyti darbo vietą, pašalinti atliekas, išjungti prietaisus, įrankius ir dokumentus sudėti į tam tikslui skirtas vietas. 6.5. Valdymo pultų patalpų apdailai naudoti degias ir degimo metu nuodingus degimo produktus išskiriančias medžiagas draudžiama. 7. KABELIŲ ŪKIS 7.1. Kabelių aukštai, tuneliai, galerijos, estakados bei šachtos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ir kabelių statinių nedegiomis pertvaromis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 vai. Tokios pertvaros įrengiamos kas 150 m tuneliuose, kuriuose nutiesti jėgos ir kontroliniai kabeliai, ir kas 100 m tuneliuose su alyvos pripildytais kabeliais. 7.2. Kai kabeliai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų už­ sandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat 30 cm į šonus nuo ją turi būti padidintas kabelių atsparumas ugniai.

7.3. Kabelių patalpose ir ilgesniuose nei 25 m kabelių tuneliuose turi būti įrengti ne mažiau kaip du išėjimai. 7.4. Durys į kabelių patalpas turi būti atidaromos į išorę, o durys, esančios per­ tvarose tarp sekcijų, turi būti savaime užsiveriančios, atidaromos į artimiausio iš­ ėjimo pusę. 7.5. Kabelių patalpų durys turi būti sandarios, 0.75 vai. atsparumo ugniai. Jos turi būti užrakintos, o iš kabelių patalpų pusės atsidaryti be raktų. 7.6. Būtina užtikrinti, kad į kabelių patalpas nepatektų vanduo, LŪS ir DS. 7.7. Kabelių patalpos turi būti švarios. Jose draudžiama sandėliuoti medžiagas ir įrenginius, rūkyti. Ugnies darbus leidžiama atlikti tiktai gavus raštišką leidimą. 7.8. Kabelių patalpų hidroizoliacija ir drenavimo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti ir veikiantys. Drenavimo įrenginių darbas tikrinamas nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pažymint apie tai operatyviniame žurnale. 7.9. Klojant kabelius patalpose ir statiniuose, nuo jų šarvo būtina pašalinti džiutą. 7.10. Paskirstymo įrenginiuose ir kitose patalpose, kur kabelių kanalai bei dvi­ gubos grindys uždengtos skydais, turi būti įrankiai, su kuriais būtų galima nukelti skydus. 7.11. Kabelių patalpose turi būti išėjimus nurodantys standartiniai ženklai. Tu­ neliuose šie ženklai turi būti ne rečiau kaip kas 50 metrų. 7.12. Dažant kabelius laikančias konstrukcijas, dažai neturi patekti ant kabelių. 7.13. Draudžiama per kabelių patalpas tiesti tranzitu bet kokias komunikacijas. 7.14. Kitų organizacijų ir padalinių darbuotojai į kabelių patalpas gali eiti tik ly­ dimi kabelių patalpas aptarnaujančio darbuotojo, pranešus apie tai atsakingam bu­ dinčiam personalui. 7.15. Asmenys, einantys į kabelių patalpas, turi turėti individualų elektrinį ži­ bintuvėlį. 7.16. Metaliniai loviai, kuriuose nutiestos kabelių linijos, turi būti suskirstyti 0,75 vai. atsparumo ugniai pertvaromis. Kabelių perėjimo per pertvaras vietos už­ sandarinamos nedegia medžiaga. 7.17. Pertvaros įrengiamos šiose vietose: 7.17.1. horizontaliuose metaliniuose loviuose kas 30 m bei kabelių atsišakojimų į kitus kabelių lovius vietose; 7.17.2. vertikaliuose loviuose kas 20 m; 7.17.3. visuose išėjimuose iš lovių į kitus kabelių statinius. 7.18. 6-35 kV įtampos kabelių jungiamosios movos, esančios kabelių patalpose, turi būti įdėtos į specialius apsauginius gaubtus. 8. VANDENILIO ŪKIS 8.1. Vandenilio gavybos technologiniai procesai ir įrenginiai turi atitikti Vande­ nilio gavybos vandens elektrolizės metodu saugos taisyklių reikalavimus.

8.2. Generatoriams aušinti būtina numatyti centralizuotą vandenilio, angliarūgštės ar azoto tiekimą. Vandenilio, angliarūgštės ir azoto resiveriai turi būti įrengti atskirai aptvertose aikštelėse laikantis norminių atstumų. 8.3. Vandenilio, angliarūgštės ir azoto tiekimo rankinis valdymas turi būti įrengtas gaisro atžvilgiu saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. 8.4. Eksploatuojant elektrolizės įrenginius reikia kontroliuoti: 8.4.1. įtampą ir srovę elektrolizeriuose; 8.4.2. vandenilio ir deguonies slėgį, skysčio lygį aparatuose, vandenilio ir deguo­ nies slėgių skirtumą sistemose; 8.4.3. elektrolito temperatūrą cirkuliavimo kontūre ir dujų temperatūrą džiovinimo įrenginiuose; 8.4.4. vandenilio ir deguonies švarumą aparatuose; 8.4.5. vandenilio kiekį elektrolizerio patalpose. 8.5. Elektrolizerio technologinės apsaugos įrenginiai turi išjungti keitiklių agrega­ tus (variklius - generatorius), kai pasireiškia šie nukrypimai: 8.5.1. dingsta keitiklių agregatus maitinanti įtampa; 8.5.2. užfiksuojamas didesnis kaip 2 kPa slėgių skirtumas deguonies ir vandenilio slėgio reguliatoriuose; 8.5.3. vandenilio koncentracija deguonyje yra didesnė kaip 2.0%; 8.5.4. deguonies koncentracija vandenilyje yra didesnė kaip 1.0%; 8.5.5. slėgis sistemose viršija leistiną normą; 8.5.6. įvyksta polių trumpasis jungimas arba polių trumpasis jungimas su žeme (elektrolizeriams su centriniu dujų nuvedimu). 8.6. Automatiškai išsijungus elektrolizeriui, elektrolito cirkuliavimo kontūre tem­ peratūrai padidėjus iki 70°C, vandenilio koncentracijai elektrolizerio ir dujų analizato­ rių daviklių patalpos ore padidėjus iki 1%, valdymo pulte automatiškai turi būti signa­ lizuojama. Atsijungus įrenginiui nuo technologinės apsaugos, jį įjungti galima tik nu­ stačius ir pašalinus atsijungimo priežastis. 8.7. Elektrolizerį, dirbantį be nuolat budinčių darbuotojų priežiūros, reikia apžiū­ rėti ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą. 8.8. Automatiniai dujų analizatoriai tikrinami vieną kartą per parą, atliekant de­ guonies kiekio vandenilyje analizę. Jei vienas iš automatinių dujų analizatorių yra techniškai nesutvarkytas, deguonies kiekį vandenilyje reikia tikrinti kas 2 valandas. 8.9. Vandenilio, deguonies tiekimo į resiverius ir vandens, iš kurio pašalinta druska (kondensato), tiekimo į maitinimo bakus vamzdynuose turi būti įrengti nepraleidžiantys dujų atbuliniai vožtuvai. 8.10. Elektrolito temperatūra elektrolizeryje turi būti ne aukštesnė kaip 80°C, o elektrolizerio karščiausių ir šalčiausių narvelių temperatūrų skirtumas - ne didesnis kaip 20°C. 8.11. Prieš įjungiant elektrolizerį, visus aparatus ir vamzdynus reikia prapūsti ne mažesnės kaip 97.5% koncentracijos azotu. Prapūtimas laikomas baigtu, kai išpučia­

mose dujose susidaro ne mažiau kaip 97% azoto. Draudžiama elektrolizerio aparatūrą prapūsti angliarūgšte. 8.12. Elektrolizerį prijungiant prie resiverių, vandenilio slėgis jame turi būti dides­ nis už slėgį resiveriuose ne mažiau kaip 50 kPa. 8.13. Orui arba vandeniliui iš resiverių išstumti naudojama angliarūgštė arba azo­ tas. Oras angliarūgšte stumiamas tol, kol angliarūgštės viršutinėje resiverio dalyje bus ne mažiau kaip 85%, o vandenilis - kol angliarūgštės bus ne mažiau kaip 95%. Oras arba vandenilis azotu stumiamas tol, kol išpučiamose dujose bus ne mažiau kaip 97% azoto. Azotas arba anglies dvideginis iš resiverių vandeniliu stumiamas tol, kol vande­ nilio apatinėje resiverio dalyje bus ne mažiau kaip 99%. 8.14. Elektrolizės įrenginyje dirbant vienam elektrolizeriui, rezervinio elektrolize­ rio vandenilio ir deguonies vožtuvai turi būti atidaryti. 8.15. Elektrolizės įrenginio vamzdynai ir resiveriai turi būti nudažyti pagal stan­ dartų reikalavimus. 9. TURBINOS IR GENERATORIAI 9.1. Paleisti įrengtus ar suremontuotus turbogeneratorius galima tik baigus visus pagrindinių bei pagalbinių įrenginių montavimo darbus, pašalinus iš darbo vietų medžiagas ir atliekas, naudotas mechanizacijos priemones, baigus izoliuoti garų linijų vamzdžius bei kaistančius turbinų paviršius ir įvykdžius reikiamus priešgais­ rinės saugos bei kitus reikalavimus, reglamentuojamus norminiuose dokumentuose. 9.2. Eksploatuojant turbogeneratorius būtina užtikrinti, kad išsiliejusi alyva ne­ patektų ant karštų paviršių, į rūsio patalpas ir ant kabelių trasų. 9.3. Alyvos vamzdynų linijose būtina montuoti tik plieninę armatūrą. 9.4. Alyvos nupylimo vamzdynų flanšai turi būti fasoniniai. Nefasoniniai flanšai turi būti apgaubti alyvos atmušimo skydeliais. 9.5. Alyvos vamzdynų flanšinės jungtys ir armatūra, esančios prie karštų pavir­ šių, turi būti įdėtos į specialias sandarios konstrukcijos dėžes, pagamintas iš ne plonesnio kaip 3 mm plieno lakšto. Dėžių dugnas turi būti su nuolydžiu alyvai nutekėti į specialų pakankamo skerspjūvio nutekėjimo vamzdį, nukreiptą į alyvos išpylimo talpyklą. Dėžių sandarumas tikrinamas (pripildant vandens) jas sumontavus arba kapitalinio remonto metu. 9.6. Alyvai iš turbogeneratorių sistemos išleisti, įvykus gaisrui, elektrinės pa­ stato išorėje turi būti įrengta speciali talpykla. į ją turi tilpti pačio didžiausio elek­ trinės turbogeneratoriaus alyva. 9.7. Ant avarinių alyvos išleidimo sklendžių turi būti užrašai “Avarinis alyvos išleidimas”. Šios sklendės turi būti nudažytos raudonai ir užplombuotos. 9.8. Visų vienodo tipo turbogeneratorių alyvos sistemų avarinio išleidimo sklen­ dės turi būti sumontuotos viename lygyje. 9.9. Visi karšti turbogeneratoriaus paviršiai, esantys arti alyvos vamzdynų, turi būti izoliuoti nedegia izoliacija ir padengti skarda.

9.10. Valdymo ir tepimo sistemų alyvos kiekio reguliavimo įrenginiai turi būti su atsukimo ribotuvais. 9.11. Alyvos bakų viduje draudžiama montuoti atviro tipo relinės apsaugos, sig­ nalizacijos ir kitus elektros prietaisus, jų kontaktus. 9.12. Alyvos vamzdynuose turi būti naudojami alyvai atsparūs tarpikliai. 9.13. Draudžiama remontuoti veikiančius turbogeneratorių alyvos vamzdynus, išskyrus manometrų keitimą ir alyvos papildymą. Šie darbai turi būti atliekami pagal paskyras. Prieš pradedant šiuos darbus, turi būti paruoštos pirminės gaisro gesinimo priemonės. 9.14. Būtina reguliariai kontroliuoti karštų paviršių, esančių arčiau kaip 10 m nuo alyvos vamzdynų, izoliacijos būklę. Ant izoliacijos patekusią alyvą būtina nu­ valyti, o permirkusią izoliaciją - pakeisti. 9.15. Jeigu paleidžiant arba eksploatuojant turbogeneratorių pastebima stipri alyvos sistemos vamzdynų vibracija arba įvyko hidraulinis smūgis, dėl kurių susi­ darė tiesioginė grėsmė alyvos sistemos vamzdynų sandarumui, būtina sustabdyti turbogeneratorių ir pašalinti vibracijos ar hidraulinio smūgio priežastis. 9.16. Prie turbogeneratorių aušinimo vandeniliu postų bei kitų mazgų, kur gali susidaryti sprogi koncentracija, turi būti sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos elektros instaliacija. 9.17. Veikiant generatoriui arba jam esant rezerve, būtina kontroliuoti: 9.17.1. korpuso sandarumą (vandenilio nuotėkį) - ne rečiau kaip kartą per mė­ nesį; 9.17.2. vandenilio grynumą generatoriaus korpuse, vandenilio atsiradimą dujų gaudykloje, guolių karteriuose, išvadų ekranuotuose šynlaidžiuose ir nulinių išvadų gaubtuose. 9.18. Draudžiama išstumti iš generatoriaus korpuso vandenilį oru, o orą vande­ niliu. Šiam tikslui galima naudoti angliarūgštę arba azotą. 9.19. Būtina kontroliuoti, kad deguonies kiekis vandenilyje, vandenilio slėgis generatoriaus korpuse ir vandenilio nuotėkis iš generatorius korpuso per parą nevir­ šytų leistino kiekio, kuris nustatytas Techninio eksploatavimo taisyklėse. 9.20. Turi būti užtikrintas nenutrūkstamas alyvos tiekimas generatoriaus sandarintuvams. Alyvos slėgis sandarintuvuose, sustojus ar sukantis generatoriaus roto­ riui, turi būti didesnis už vandenilio slėgį mašinos korpuse. 9.21. Išstumti vandenilį iš generatoriaus korpuso būtina šiais avariniais atvejais: 9.21.1. nutrūkus alyvos tiekimui generatoriaus sandarintuvams; 9.21.2. pažeidus sandarinimo sistemos vientisumą; 9.21.3. įvykus gaisrui sandarintuvų zonoje. 9.22. Generatorius stabdomas šiais avariniais atvejais: 9.22.1. pastebėjus dūmus ir kibirkštis mašinos guoliuose ir galiniame sandarintuve; 9.22.2. generatoriaus zonoje įvykus gaisrui bei kilus pavojui personalui ir įren­ giniams.

9.23. Generatoriaus korpusas dujų pripildomas centralizuotai. 9.24. Draudžiama virinti, lituoti ir šlifuoti veikiančių agregatų korpusus, aparatus ir vamzdžius, kurie pripildyti vandenilio bei kitų suslėgtų dujų. 9.25. Gaisro gesinimo įrenginiai turi būti nesugedę. Personalas, aptarnaujantis generatorius, privalo reguliariai tikrinti jų techninę būklę. 9.26. Užsidegus oru aušinamo generatoriaus arba hidrogeneratoriaus apvijoms, personalas privalo imtis šių priemonių: 9.26.1. sustabdyti turbiną, išjungti iš elektros tinklo generatorių ir jo žadinimo įrenginius; 9.26.2. įjungti gaisro gesinimo sistemą; 9.26.3. nutraukti oro tiekimą generatoriaus aušinimo sistemai, įjungti veleno posūkio įrenginį. 9.27. Personalo veiksmai, stabdant generatorių, turi būti sukonkretinti instruk­ cijose ir operatyvinėse gaisro gesinimo kortelėse, atsižvelgiant į generatoriaus konstrukcijos ypatumus. 9.28. Atjungus degantį generatorių (hidrogeneratorių), degančias apvijas personalas gali gesinti gesintuvais per apžiūrų ir technologinius liukus. 9.29. Mašinų salės metalinėms stogo ir kitoms konstrukcijoms aušinti gaisro metu turi būti sumontuotos aušinimo vandeniu sistemos (lafetiniai švirkštai). Jos privalo būti techniškai sutvarkytos ir kartą per 6 mėn. bandomos paleidžiant van­ denį. 9.30. Mašinų salėje draudžiama rengti įvairios paskirties laikinas degių kon­ strukcijų patalpas, apdailai naudoti degias ir degimo metu nuodingus dūmus išski­ riančias medžiagas. 9.31. Mašinų salės patalpose draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį, degius ir lengvai užsiliepsnojančius skysčius, atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus, ne­ įforminus leidimo ir tinkamai neparuošus darbo vietos. 9.32. Mašinų salėje matomose vietose turi būti iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. 9.33. Užsidegus turbinai arba generatoriui, personalas privalo veikti pagal sudarytą operatyvinį gaisro gesinimo planą.

10. UŽDAROS IR ATVIROS SKIRSTYKLOS 10.1. Uždarų skirstyklų (toliau-US) patalpos ir elektrotechniniai įrenginiai turi būti švarūs. 10.2. Draudžiama US patalpose ir koridoriuose sandėliuoti įrenginius ir medžia­ gas.

10.3. Aparatūrai ir įrenginiams valyti turi būti naudojami nedegūs skysčiai. Tam tikrais atvejais valyti leidžiama degiais skysčiais, kurių kiekis neviršija 0.5 litro. Jie turi būti laikomi nedūžtančioje, sandarioje taroje. 10.4. Uždarų ir atvirų skirstyklų (toliau - AS) kabelių kanalai ir kabelių loviai turi būti uždengti nedegiomis plokštėmis, o kabelių išvedimo iš kanalų, tunelių bei praėjimų tarp kabelių patalpų sekcijų vietos turi būti užsandarintos ugniai atsparia medžiaga, kurios atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 vai. Užsandarinimo vie­ tose uždengimo plokštės turi būti pažymėtos raudonomis juostomis. 10.5. Kabelių kanaluose bei loviuose kas 50 m, atsišakojimo vietose, taip pat kabelių kanalų ar lovių įėjimo iš AS į US vietose, pereinant iš vienos patalpos į kitą, turi būti įrengiamos priešgaisrinės užtvaros. 10.6. Kabeliniuose kanaluose ir loviuose leidžiama naudoti ne siauresnes kaip 0,3 m smėlio užtvaras. 10.7. Šynų išardomų sujungimų temperatūra turi būti kontroliuojama pagal pa­ tvirtintą grafiką. 10.8. Skirstyklos teritorijoje turi būti įrengtos gaisrinės technikos įžeminimo vietos, pažymėtos įžeminimo ženklais. 10.9. Kompresorinių patalpose leidžiama laikyti alyvą nedūžtančioje sandarioje taroje, neviršijant paros suvartojimo normos. 11. GALIOS TRANSFORMATORIAI IR DIDELIO ALYVOS TŪRIO JUNGTUVAI 11.1. Personalas, aptarnaujantis ir eksploatuojantis galios transformatorius, pri­ valo: 11.1.1. laikytis energetikos įrenginių techninės eksploatacijos taisyklėse nusta­ tyto darbo režimo; 11.1.2. kontroliuoti alyvos izoliacines savybes ir temperatūrinį režimą; 11.1.3. eksploatuoti tik techniškai sutvarkytus aušinimo, reguliavimo ir apsaugos įrenginius. 11.2. Alyvos surinktuvai, įrengti po galios transformatoriais ir didelio alyvos tū­ rio jungtuvais, bei alyvotakiai turi būti sandarūs ir nesugedę, kad avarijos metu išsi­ liejusi alyva nepatektų į kabelių kanalus ir kitus įrenginius. 11.3. Alyvos surinktuvų aptvarai turi būti įrengti visu perimetru, 15 cm aukščiau grindų (žemės). Aptvarai turi būti sandarūs. 11.4. Aptvarams draudžiama panaudoti kabelių kanalų sieneles. 11.5. Skalda^arba žvyras, esantis alyvos surinkimo aptvaruose, turi būti švarūs. Užteršta skalda arba žvyras turi būti plaunami, o labai užteršti- keičiami. 11.6. Prieš plaunant skaldą ar žvyrą ir bandant gaisro gesinimo sistemas, būtina patikrinti alyvotakių būklę.

11.7. Kabelių linijų įvadų į valdymo, apsaugų ir automatikos spintas, taip pat į transformatorių ir alyvos reaktorių sujungimų dėžutes angos turi būti užsandarintos nedegia medžiaga. 11.8. Avarinės talpyklos alyvai iš transformatoriaus išleisti turi būti tuščios. Sta­ cionarūs lygmens matuokliai turi būti techniškai sutvarkyti ir veikiantys. 11.9. Transformatorių stacionarios gaisro gesinimo sistemos turi būti nesugedusios ir bandomos kartą per metus. Bandymo rezultatai fiksuojami nustatyta tvarka. Gaisro gesinimo sistemos vamzdynai turi būti nudažyti raudona spalva. 11.10. Transformatorių alyvos išmetimo vamzdžių angos neturi būti nukreiptos į įrenginius, esančius arčiau kaip 30m, arba prie jų turi būti įrengti nukreipiantieji skydeliai. 11.11. Alyvos išmetimo vamzdžių apsauginės membranos turi atitikti techninius reikalavimus. 11.12. Transformatorinės pastotės teritorijoje turi būti įrengtos įžeminimo vietos gaisrinei technikai (įrangai) įžeminti. įžeminimo vietas nustato energetikos objekto specialistai kartu su priešgaisrinės apsaugos padalinių atstovais. Jos pažymimos įžeminimo ženklu. 12. DYZELINĖS ELEKTROS STOTYS 12.1. Darbuotojai, eksploatuojantys dyzelines elektros stotis (toliau - elektros stotis), turi būti išklausę priešgaisrinės saugos kursą (instruktažą) ir jų žinios patik­ rintos. 12.2. Patalpų švara, gaisro gesinimo įrenginių būklė, įrenginių darbo režimas turi būti reguliariai tikrinami, pažymint tai apžiūrų žurnale. Tikrinimo periodišku­ mas ir apimtys nustatomos instrukcijose. 12.3. Atskirai stovinčios stacionarios elektros stotys turi būti aptvertos. Paren­ kant joms vietą, būtina išlaikyti minimalius atstumus, numatytus norminiuose do­ kumentuose. 12.4. Elektros stočių kuro bakai pripildomi rankiniais arba elektriniais siurbliais. 12.5. Kuro bakų pripildymo metu personalas privalo kontroliuoti kuro lygį ba­ kuose. Perpildymo vamzdžio skersmuo turi būti didesnis už pripildymo vamzdžio skersmenį ir patikimai sujungtas su avariniu kuro rezervuaru. Ant perpildymo vamzdžių draudžiama įrengti sklendes, ventilius ir pan. 12.6. Kuro avarinio išleidimo sklendės įrengiamos išorėje, saugiose, personalui patogiose vietose. Šios sklendės turi būti nudažytos raudonai ir turėti užrašą “Ava­ rinis kuro išleidimas”. Kurą iš bakų leidžiama išleisti savitakos būdu. 12.7. Draudžiama tarpusavyje sujungti kelių agregatų variklių dujų išmetimo vamzdžius. 12.8. Dujų išmetimo vamzdžių šiluminės izoliacijos būklė patalpose turi būti tik­ rinama. Dujų išmetimo vamzdžiai aušinami vandeniu gali būti be šiluminės izolia­ cijos.

12.9. Dujų išmetimo vamzdžiai, kertantys degias pastato konstrukcijas, ne ma­ žesniu kaip 0,5 m atstumu turi būti atitverti nedegiomis atitvaromis. Medinės kon­ strukcijos, esančios arčiau kaip 1 m iki išmetimo vamzdžių, turi būti įmirkytos ug­ niai atspariuose tirpaluose. Išmetimo vamzdžiai turi būti išvesti ne žemiau kaip 2 m virš pastato stogo. 12.10. Eksploatuojant elektros stotis, draudžiama: 12.10.1. dirbti su netvarkingais agregatais ir dujų išmetimo vamzdžiais; 12.10.2. užvedant variklį, pilti į cilindrus ir ant vožtuvų lengvai užsiliepšnojančius skysčius; 12.10.3. pildyti kuro baką veikiant varikliui, taip pat esant karštam varikliui ir išmetimo vamzdžiui; 12.10.4. naudoti atvirą ugnį vamzdynams ir įrenginiams pašildyti; 12.10.5. laikyti degias medžiagas ant agregatų karštų paviršių. 12.11. Agregatai nedelsiant turi būti sustabdomi šiais atvejais:12.11.1. pasirodžius dūmams ar atsiradus degėsių kvapui iš agregato karterio ar guolių; 12.11.2. esant netvarkingai aušinimo sistemai; 12.11.3. sugedus apsukų reguliatoriui; 12.11.4. atsiradus sproginėjimo garsams duslintuve; 12.11.5. esant netvarkingai kuro ir tepimo sistemai; 12.11.6. kilus gaisrui. 12.12. Kuro talpyklos turi būti su uždaromąja armatūra bei sandariais dangčiais. 13. AKUMULIATORINĖS 13.1. Akumuliatorių patalpų elektros instaliacija, apšvietimas, ventiliatorių va­ rikliai turi atitikti EįįT reikalavimus. 13.2. Akumuliatorių patalpų vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos pagal instrukcijas. Tiekiamasis ištraukiamasis vėdinimas turi būti įjungiamas prieš bate­ rijos įkrovimo pradžią ir išjungiamas visiškai pašalinus dujas, tačiau ne anksčiau kaip po 1,5 valandos, baigus įkrovimą. Akumuliatorių patalpose vėdinimo įrenginių būklė turi būti reguliariai tikrinama. Sugedus vėdinimo sistemai, turi būti automa­ tiškai nutrauktas akumuliatorių įkrovimas. 13.3. Akumuliatorių patalpų šildymo vandeniu vamzdynai turi būti be flanšinių jungčių ir uždaromosios armatūros. Atstumas nuo akumuliatorių iki šildymo prie­ taisų turi būti ne mažesnis kaip 0.75 m. 13.4. Šarminiai ir rūgštiniai akumuliatoriai laikomi ir remontuojami skirtingose patalpose. 13.5. Vėdinimo sistemos užteršto oro išsiurbimo angos turi būti įrengtos že­ miausioje ir aukščiausioje patalpos dalyse. Jei patalpos lubose yra keletas statybi­ nėmis konstrukcijomis atskirtų ertmių, oras turi būti ištraukiamas iš kiekvienos ert­ mės atskirai.

13.6. Akumuliatorių patalpų langų stiklai turi būti matiniai arba nudažyti baltai. 13.7. Akumuliatorių patalpose dirbti naudojant atvirą ugnį leidžiama tik nutrau­ kus akumuliatorių įkrovimą, gerai išvėdinus patalpas ir jose atlikus oro analizę. 13.8. Akumuliatorių patalpose draudžiama rūkyti, laikyti didesnį rūgščių ir šarmų kiekį, negu reikia vienos pamainos darbui, palikti darbo drabužius ir degias medžiagas. 14. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS IR ĮRENGINIAI 14.1. Patalpose, kuriuose yra dujų įrenginiai, turi būti įrenginių schemos bei eks­ ploatacijos instrukcija, kurioje turi būti nurodyti ir priešgaisrinės saugos reikalavi­ mai. Patalpų išorėje matomose vietose turi būti iškabinti saugos ženklai pagal ga­ liojančių standartų reikalavimus. 14.2. Pavojingi darbai su dujomis turi būti atliekami pagal šiuos darbus regla­ mentuojančių norminių aktų reikalavimus. 14.3. Remonto darbai turi būti atliekami šviesiu paros metu. Esant avarinei situ­ acijai, šiuos darbus galima atlikti naktį, tačiau turi būti naudojamos papildomos saugos priemonės (pagerintas apšvietimas, stebėtojų dalyvavimas, uždujinimo kon­ trolė). 14.4. Draudžiama atlikti remonto ar montažo darbus patalpoje, kurioje neveikia vėdinimo sistema. Sugedus vėdinimo sistemoms turi būti numatytos priemonės, kad patalpose nesusidarytų sprogi dujų koncentracija. 14.5. Dujotiekio vamzdynus atšildyti galima tik garu arba karštu vandeniu. Draudžiama šiems tikslams naudoti ugnį. 14.6. Dujotiekio vamzdynai turi būti nudažyti pagal norminių aktų reikalavimus. 14.7. Montuoti ar tvirtinti prie dujotiekio vamzdynų kitas konstrukcijas drau­ džiama. 14.8. Dirbant dujų įrenginių patalpose, leidžiama naudoti tik kibirkščiavimo ne­ sukeliančius įrankius bei prietaisus, avėti kibirkščiavimo nesukeliančią avalynę ir dėvėti statinio elektros krūvio nekaupiančius drabužius. 14.9. Tikrinant dujotiekių sandarumą, draudžiama naudoti ugnį. 15. DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS

15.1. Degiųjų dujų balionų sandėliai turi būti vieno aukšto iš nedegių konstruk­ cijų, grindys - iš nedegių, smūgio metu nesukeliančių kibirkščiavimo medžiagų. Juose įrengti palėpes draudžiama. Stogo ar langų konstrukcijos turi būti lengvai numetamos.

15.2. Sandėliuojami balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių ir kritulių. Sandėlių langai turi būti įstiklinti matiniais ar baltai nudažytais stiklais. 15.3. Į sandėlius, kuriuose laikomi degiųjų dujų balionai, draudžiama įeiti asme­ nims, dėvintiems avalynę arba drabužius, galinčius sukelti kibirkščiavimą. 15.4. Draudžiama liesti deguonies balionų ventilius tepaluotomis rankomis ar pirštinėmis. 15.5. Balionų sandėlių šildymui gali būti naudojamos centralizuoto arba karšto oro šildymo sistemos. 15.6. Balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas degias medžiagas ir daiktus. 15.7. Nuodingųjų dujų balionai (su chloru ir pan.) turi būti laikomi uždarose, tam tikslui skirtose patalpose, įrengtose pagal atitinkamus reikalavimus. 15.8. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų iš patalpų, pastatų pagrindinių fasadų pusės su langaig, prie įvažiavimo kelių. 15.9. Degiųjų dujų balionai (su vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) lai­ komi atskirai nuo deguonies, suslėgto oro, chloro, fluoro ir kitų oksidatorių bei tok­ siškų dujų balionų. 15.10. Balionai, kuriuose pastebėtas dujų nutekėjimas, nedelsiant išnešami iš sandėlio. 15.11. Degiųjų dujų balionų sandėlių elektros instaliacija turi būti saugi spro­ gimo atžvilgiu. Elektros energijos išjungimo įrenginys turi būti įrengtas sandėlio išorėje. 15.12. Sandėlių patalpose vėdinimo sistema turi būti techniškai sutvarkyta ir veikti nustatytu režimu. 15.13. Pripildyti dujų balionai laikomi vertikaliai. Balionai turi būti statomi į specialius lizdus, narvelius ar kitaip reikia saugoti, kad nekristų. Balionai, kurių korpusai nepritaikyti statyti vertikaliai, laikomi horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai nukreipti į vieną pusę. Ant baliono uždedama po du virvės ar gumos žiedus. 15.14. Pripildytus degiųjų dujų balionus sandėlyje reikia sandėliuoti atskirai nuo tuščių. 15.15. Tuščių dujų balionų sandėliavimui taikomi tokie patys priešgaisrinės sau­ gos reikalavimai kaip ir pilniems. 15.16. Balionai turi būti nudažyti standartuose numatyta spalva, atitinkančia juose esančias dujas. 15.17. Degiųjų ir sprogiųjų dujų balionų sandėliai turi būti nuo žaibo apsaugo­ toje zonoje arba jiems turi būti įrengtas atskiras žaibolaidis. 15.18. Draudžiama laikyti ir transportuoti dujų balionus be aklių ir apsauginių gaubtų. 15.19. Aplink degiųjų dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m at­ stumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su ugnimi arba rūkyti. 15.20. Suskystintų dujų balionų sandėliuose temperatūra neturi viršyti 35°C. Esant aukštesnei temperatūrai, būtina patalpą aušinti (ypač grindų lygyje).

15.21. Balionus laikyti leidžiama nedegiose vėdinamose spintose prie pastatų nedegių aklinų sienų. Šios spintos įrengiamos vadovaujantis norminiais dokumen­ tais. 15.22. Gabenant balionus reikia saugoti, kad jie nekristų. 15.23. Automobilių, gabenančių balionus, duslintuvai turi būti su kibirkščių gesikliais. Balionai iškraunami ir kraunami į automobilius tik išjungus jų variklius. Uždaruose sandėliuose balionai pervežami elektriniais krautuvais su sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos pavara. 16. SKYSTO KURO, ALYVOS, TEPALŲ IR KITŲ NAFTOS PRODUKTŲ SAUGYKLOS, IŠPYLIMO ESTAKADOS, SIURBLINĖS 16.1. Energetikos objektų skysto kuro, alyvos, tepalų ir kitų naftos produktų ūkis turi atitikti Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių reikala­ vimus. 16.2. Naftos produktų rezervuarų parkus ir saugojimo aikšteles su juose esan­ čiais statiniais ir įrenginiais reikia aptverti nedegios medžiagos ne mažesnio kaip 2 m aukščio tvora (jeigu jie nėra aptvertoje energetikos objekto teritorijoje). 16.3. Rezervuarų parko keliai turi būti apšviesti ir sutvarkyti. Jie turi jungtis su kitais bendros paskirties keliais. 16.4. Rezervuarų parko teritoriją būtina valyti, periodiškai šienauti žolę ir iš­ vežti ją už teritorijos ribų. Draudžiama teritorijoje statyti laikinus pastatus, buitinius vagonėlius bei laikyti įvairias medžiagas ir įrenginius, nesusijusius su šioje teritori­ joje naudojamu technologiniu procesu. Ant apsauginių pylimų ir prie rezervuarų neturi būti krūmų ir medžių. 16.5. Rūkyti naftos produktų ūkio teritorijoje leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, pažymėtose galiojančių standartų reikalavimus atitinkančiais ženklais. . 16.6. Išsiliejusius naftos produktus būtina nedelsiant išvalyti, o jų išsiliejimo vietas užpilti smėliu. 16.7. Naftos produktų vamzdynų apžiūrai ir šildymui draudžiama naudoti atvirą ugnį. 16.8. Pravažiuojamus kelius, perėjimus ir tiltelius, įrengtus virš naftos produktų vamzdynų ir rezervuarų aptvarinių pylimų, būtina reguliariai apžiūrėti ir remontuoti. Juos įrengti iš degių medžiagų draudžiama. 16.9. Naftos produktų parko teritorijoje turi būti nurodomieji, įspėjamieji ir draudžiamieji priešgaisrinės saugos ženklai, atitinkantys galiojančių standartų rei­ kalavimus. 16.10. Naftos produktų parkų sklendžių kameros, tuneliai ir kanalai, kuriuose nutiesti vamzdynai, turi būti švarūs, iš jų reguliariai valomi ištekėję naftos produk­ tai, vanduo ir kitos medžiagos. Šiose patalpose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus.

16.11. Naftos produktų vamzdynų tunelius kas 100 m būtina atskirti priešgaisri­ nėmis pertvaromis su durimis. Pertvarų ir durų atsparumas ugniai turi būti ne ma­ žesnis kaip 0.75 vai. 16.12. Naftos produktų ūkyje turi būti telefoninis ryšys, kuriuo būtų galima lais­ vai bet kada pasinaudoti. 16.13. Geležinkelio bėgiai, estakados, vamzdynai, cisternų šildymo įrenginiai, lanksčių žarnų metaliniai antgaliai ir kiti įrenginiai turi būti patikimai įžeminti. 16.14. Visų patalpų, kuriose gali išsilieti naftos produktai, durų angose turi būti įrengti ne mažesnio kaip 15 cm aukščio slenksčiai (pandusai). 16.15. Draudžiama tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per technologinės patalpas ir uždarus naftos produktų sandėlius. 16.16. Energetikos objekte nustatyta tvarka kanalizacijos šuliniuose, trapuose, loviuose ir kanaluose turi būti tikrinama susikaupusių naftos produktų garų ir nuo­ dingų dujų koncentracija. 16.17. Skysto kuro išpylimo estakadų loviai turi būti uždengti nedegiomis nui­ mamomis plokštėmis, o geležinkelio cisternų pastatymo ir išpylimo vietos turi turėti atidaromus dangčius. 16.18. Hidraulinės užtvaros skysto kuro atviruose išpylimo įrenginiuose, esta­ kadų betonuotos aikštelės ir jų aptvarų borteliai turi būti techniškai sutvarkyti. 16.19. Naftos produktų išpylimo metu naudojami įrenginiai ir įrankiai neturi su­ kelti kibirkščiavimo. 16.20. Draudžiamas šilumvežių ir garvežių eismas išpylimo estakadų bėgiais, kai naudojami atviro pylimo įrenginiai. Cisternos išpylimui turi būti privežamos ir išgabenamos lėtai, be smūgių ir trūkčiojimų. 16.21. Šildyti naftos produktus cisternose leidžiama tik garu. 16.22. Naftos produktų šildymo metu turi būti stebima, kad kylant temperatūrai jie neišsilietų iš cisternos. 16.23. Prie išpylimo estakados dviejų dviašių arba vieno keturašio vagono at­ stumu turi būti įrengti signaliniai ženklai - kontroliniai stulpeliai, už kurių drau­ džiama važiuoti šilumvežiams. 16.24. Skystas kuras, kurio pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 120°C (išskyrus mazutą) turi būti išpilamas uždaru būdu. Lanksčios žarnos su antgaliais ir flanšinės jungtys turi būti sandarios. Žarnos ilgis turi būti toks, kad jos antgalis pasiektų cis­ ternos dugną. Antgaliai turi būti iš metalo, nesukeliančio kibirkščiavimo smūgio metu. 16.25. Perkūnijos metu atlikti naftos produktų išpylimą, matuoti jų lygį ir imti mėginius draudžiama. 16.26. Skystų naftos produktų išpylimo metu draudžiama: 16.26.1. arčiau kaip 30 m atstumu atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus, rū­ kyti; 16.26.2. apšvietimui naudoti nesaugios sprogimo atžvilgiu konstrukcijos elek­ tros šviestuvus;

16.26.3. išpylimo vietose būti pašaliniams asmenims. 16.27. Siurbliai, technologiniai vamzdynai su visa jų armatūra turi būti sandarūs. 16.28. Draudžiama vamzdynus remontuoti naudojant atvirą ugnį, kai juose yra naftos produktai. 16.29. Tepalų, alyvos, mazuto ir kitų naftos produktų siurblinių bei jų armatūrinių mazgų patalpų durys turi būti ne mažesnio kaip 0.75 vai. atsparumo ugniai. Ke­ lios siurblinės, įrengtos viename pastate, viena nuo kitos turi būti atskirtos ugniasienėmis ir turėti atskirus išėjimus. 16.30. Draudžiama įrengti patalpas tepalui ir alyvai laikyti po kabelių patalpo­ mis, akumuliatorinėmis, elektros skydinėmis, taip pat virš jų. 16.31. Už siurblinės pastato išorinės sienos ne mažesniu kaip 10 m atstumu įsi­ urbimo ir išsiurbimo vamzdynuose turi būti įrengtos avarinės sklendės. 16.32. Lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir kitų pašildytų naftos produktų siur­ blinėse, kuriose įrengti automatiniai dujų analizatoriai, jie turi būti sublokuoti su avarine vėdinimo sistema ir technologine signalizacija, kurios signalai išvesti į val­ dymo pultą, kur nuolat budi personalas. 16.33. Rezervuaruose, geležinkelio cisternose naftos produktų lygmuo matuoja­ mas ir jų mėginiai imami stacionarinėmis priemonėmis arba išimtiniu atveju ranki­ niu būdu per matavimo angą. Matavimo angos dangtelis ir matavimo bei mėginių paėmimo įranga turi nesukelti kibirkščiavimo. Matavimo ir mėginių paėmimo angos turi būti sandariai uždarytos. 16.34. Lygmuo matuojamas ir mėginiai imami dieną. Atliekant šiuos darbus naktį, apšvietimui reikia naudoti tik sprogimo atžvilgiu nepavojingus akumuliatori­ nius žibintus, kurie įjungiami ir išjungiami tik už sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos ribų. 16.35. Draudžiama imti lengvai užsiliepsnojančių skysčių mėginius iš rezervu­ aro jų išpylimo arba įpylimo metu. 16.36. Ant rezervuaro stogo išsiliejusius naftos produktus reikia nedelsiant pa­ šalinti, o stogą sausai nuvalyti. Draudžiama ant rezervuaro palikti valymo priemo­ nes. 16.37. Apžiūrint rezervuarus, atliekant lygmens matavimą ar imant mėginius, aptarnaujantis personalas privalo dėvėti avalynę, nesukeliančią kibirkščiavimo, ir vilkėti drabužius, nekaupiančius statinio elektros krūvio. 16.38. Šildyti naftos produktus rezervuaruose leidžiama, kai jų lygis virš kaitintuvų yra ne mažesnis kaip 0.5 m. 16.39. Draudžiama naftos produktus į rezervuarą pilti “krentančia” čiurkšle. Re­ zervuaro pripylimo (ištuštinimo) greitis neturi viršyti rezervuaruose įrengtų alsa­ vimo ir apsauginių vožtuvų suminio pralaidumo galimybių. 16.40. Draudžiama eksploatuoti naftos produktų rezervuarus, kurių pamatai pra­ deda “sėsti” arba slinkti, kai yra gedimų vamzdynuose, atsiradus rezervuaro nesandarumui, sugedus valdymo sklendėms bei gesinimo sistemoms, neveikiant mata­ vimo įrangai ir esant kitiems gedimams, turintiems įtakos jų saugiai eksploatacijai.

16.41. Rezervuarų ir skysto kuro siurblinių stacionarūs gaisro gesinimo įrengi­ niai turi būti nesugedę. Gesinimo ir aušinimo sistemų vamzdynai turi būti nudažyti raudona spalva. 16.42. Alyvos ir tepalų rezervuarai bei cisternos, įrengtos uždarose patalpose, turi būti su skysčio lygio matuokliais ir įrenginiais, apsaugančiais nuo perpildymo. Drenažiniai įrenginiai šiose patalpose turi būti nesugedę. 16.43. Naftos produktų atviros sandėliavimo aikštelės ir rezervuarai privalo tu­ rėti apsauginį žemės pylimą arba monolitinę sienelę. 16.44. Remontuojant vamzdžius, kertančius apsauginį pylimą, jei darbai vyksta ilgiau kaip vieną parą, vietoje pažeisto žemės pylimo reikia įrengti laikiną. 16.45. Sankasose esančių kanalizacinių angų, skirtų naftos produktams ir lietaus vandeniui nutekėti, užtvariniai įrenginiai (vožtuvai, užsklandos) ir jų valdymas turi būti nesugedę. Normaliomis darbo sąlygomis užsklandos turi būti uždarytos. 16.46. Naftos produktų rezervuarus ir cisternas būtina dažyti šviesiais dažais arba padengti šviesą atspindinčiais metalo lakštais (skarda). Rezervuarų šiluminės izoliacijos apskardinimas turi būti tvarkingas. 16.47. Rezervuarų aikštelėje, apjuostoje pylimu, draudžiama įrengti vamzdynų už­ daromąją armatūrą. 16.48. Antžeminių rezervuarų apsauginiai žemės pylimai turi atitikti jiems kelia­ mus norminius reikalavimus. 16.49. Uždarose naftos produktų saugyklose naftos produktai turi būti sandėliuo­ jami sandarioje taroje. 16.50. Kamščiams atsukti ir statinių dangteliams atidaryti būtina naudoti kibirkš­ čiavimo nesukeliančius įrankius. 16.51. Naftos produktai į autocisternas turi būti pilami specialiose aikštelėse su kietu paviršiumi. Aikštelė turi būti įrengta taip, kad išsilieję naftos produktai per hid­ raulines užtvaras nutekėtų į surinkimo talpyklą, kuri turi būti periodiškai valoma. 16.52. Draudžiama naftos produktus pilti į autocisternas jei aikštelė neišvalyta nuo išsiliejusių naftos produktų. 16.53. į naftos produktų pripylimo aikštelę gali įvažiuoti tiek autocisternų, kiek yra įrengta aptarnavimo vietų. 16.54. Autocisternos, į kurią pilami naftos produktai, variklis turi būti išjungtas. Vairuotojas privalo stebėti pylimo procesą. Cisternos dangtį reikia uždaryti lėtai, be smūgių. Esant automatinei pylimo sistemai, vairuotojas turi vykdyti šios sistemos in­ strukcijoje numatytus reikalavimus. 16.55. Prie naftos produktų pripylimo į autocisternas įrenginio turi būti ne mažiau kaip 2 vilktys autocisternoms nutempti gaisro atveju. 16.56. Aplaistytų naftos produktais autocisternų, taip pat šalia jų stovinčių auto­ mobilių variklius užvesti draudžiama. 16.57. Naftos produktai į autocisternas pilami prižiūrint operatoriui.

16.58. Autocisternose turi būti nesugedę įžeminimo įrenginiai (įžemikliai), pri­ jungti prie pripylimo įrenginio įžeminimo kontūro. Autocisternų duslintuvai turi būti su tvarkingais kibirkščių gesikliais. 16.59. Prieš pilant naftos produktus į autocisterną, personalas turi patikrinti jos būklę ir aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. 16.60. Naftos produktų pripylimo įrenginiai turi turėti vamzdžius ir žarnas auto­ cisternoms pripilti iš viršaus. Šie vamzdžiai ir žarnų antgaliai turi nesukelti kibirkščia­ vimo ir turi būti įžeminti. Žarnų ilgis turi būti toks, kad jos nusileistų iki autocisternos dugno. 16.61. Pripildžius autocisternas, žarnos ir antgaliai ištraukiami tik išbėgus iš jų naftos produktams. 17. KATILINES IR JŲ {RENGINIAI 17.1. Katilinės turi būti įrengtos pastatuose iš nedegių konstrukcijų. Jeigu katilinių pastatai blokuojami prie kitos paskirties pastatų, tai jie turi būti atskirti ugniasienėmis. 17.2. Katilinių patalpos turi būti švarios, o skudurai, sutepti mazutu ir tepalu, turi būti dedami į metalines dėžes su sandariais dangčiais. Skudurai iš dėžių išmetami į tam tikslui skirtas vietas. 17.3. Angos, esančios katilų degiklių aptarnavimo aikštelių grindyse, turi būti ap­ tvertos sandariais borteliais. Tokie borteliai taip pat turi būti įrengti visu minėtų aikš­ telių perimetru. Prie laiptų borteliai įrengiami su nuolydžiu. 17.4. Katilinės pastato išorėje turi būti įrengtos sklendės mazuto ar dujų tiekimui nutraukti kilus gaisrui katilinėje. 17.5. Šiluminių elektrinių katilų regeneratyviniuose oro šildytuvuose ir konvektyviniuose dūmtakiuose turi būti sumontuotos stacionarios gaisro gesinimo vandeniu sistemos. 17.6. Prie mazuto tiekimo ir gaisro gesinimo sistemos sklendžių turi būti pritvir­ tintos lentelės su užrašais, nurodančiais sklendžių paskirtį. Šių sklendžių vietą ir pa­ skirtį privalo žinoti katilinės įrenginius aptarnaujantis personalas. 17.7. Dujų prapūtimo zonoje draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus. 17.8. Kilus gaisrui katilo dūmtakyje arba oro šildytuve, reikia sustabdyti katilo darbą ir nustatyta tvarka pradėti gesinti gaisrą. 17.9. Mazuto ir garo linijų vamzdžiai turi būti padengti nedegia izoliacija. 17.10. Išlietą mazutą būtina užpilti smėliu ir nedelsiant išvalyti. 17.11. Ant karšto garo linijų vamzdynų izoliacijos patekusį mazutą būtina nuvalyti. Jeigu jo nuvalyti neįmanoma, reikia pakeisti visą mazutu suteptą izoliaciją. 17.12. Visi vamzdynai katilinėje turi būti nudažyti atitinkamomis spalvomis. 17.13. Kūrenamų kietu kuru katilų dūmtakiuose turi būti įrengti patikimi kibirkščių gesikliai. Suodžiai iš jų valomi nustatyta tvarka. 17.14. Šlaką iš katilinių kūryklų galima pilti tam tikslui skirtose vietose, ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų degių konstrukcijų.

17.15. Eksploatuojant katilines draudžiama: 17.15.1. valyti grindis ir technologinius įrenginius lengvai užsiliepsnojančiais ir degiais skysčiais; 17.15.2. katilinių patalpose sandėliuoti medžiagas ir įrenginius; 17.15.3. džiovinti ant katilų ir vamzdžių drabužius, medieną ir kitas degias me­ džiagas; 17.15.4. naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumenta­ cijoje; 17.15.5. naudoti netvarkingas skysto kuro ir dujų tiekimo sistemas bei įrenginius; 17.5.6. įrengti po dūmtakiais degių medžiagų sandėlius. 18. KIETO KURO SANDĖLIAI 18.1. Kieto kuro saugojimo aikštelėje turi būti nuimtas augalinis sluoksnis, paša­ lintos statybinės šiukšlės ir kitos medžiagos, aikštelė išlyginta ir suplūkta. 18.2. Saugojimo aikštelėje turi būti numatyta speciali vieta iš rietuvės išimtam sa­ vaime užsidegusiam kurui gesinti ir jam aušinti. 18.3. Kuras, tiekiamas į sandėlį ilgalaikiam saugojimui, turi būti sukraunamas į rietuves. 18.4. Atstumas nuo rietuvės pagrindo iki aptvėrimo ir pokraninio kelio pamato turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki bėgio išorinės briaunos kelkraščio - ne mažesnis kaip 2 m. Draudžiama pravažiuojamus kelius užpilti kietu kuru arba užkrauti įrenginiais. 18.5. kurą, galintį savaime užsidegti, laikomą sandėlyje, būtina nuolat stebėti. Pa­ grindinis rietuvės būklės eksploatacinės kontrolės metodas yra jos išorinė (vizualinė) apžiūra, kurią atlieka budinti pamaina. 18.6. Savaiminio užsidegimo židinių atsiradimo rietuvėse požymiai yra šie: 18.6.1. per naktį ant rietuvės paviršiaus pasirodančios drėgnos dėmės, o žiemą sniego ištirpimas ar spalvos pasikeitimas; 18.6.2. greitas sausų dėmių atsiradimas rietuvėje po lietaus arba iškritus gausiai ra­ sai; 18.6.3. garų ir specifinio kuro skaidymosi produktų kvapo atsiradimas; 18.6.4. ant rietuvės paviršiaus atsirandančios nuosėdos, kurios išnyksta iškritus krituliams. 18.7. Pastebėjus kuro savaiminį kaitimą, turi būti sutankintas rietuvės paviršius. 18.8. Draudžiama rietuvėje atsiradusį savaiminio užsidegimo židinį užpilti vande­ niu. 18.9. Draudžiama tiekti kurą su degimo židiniais. 18.10. Katilinės personalas privalo būti susipažinęs su tiekiamo kuro techniniais duomenimis ir jo pavojingumu sprogimo ir gaisro atžvilgiu. 18.11. Patalpose, konvejerių galerijose ir kuro bunkeriuose šviestuvai turi būti apsaugoti nuo dulkių. Valyti šviestuvus ir keisti lempas gali tik elektrotechnikos personalas, prieš tai atjungęs elektros srovę.

19. DAŽŲ, LAKŲ IR CHEMINIŲ REAGENTŲ SANDĖLIAI 19.1. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti nau­ dojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t.t.), taip pat pagal jų fizines ir chemi­ nes bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes (4 priedas). 19.2. Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs lakai, dažai, alyva, įvairūs skiedikliai turi būti laikomi statinėse ir kitose hermetiškai uždarytose talpyklose. 19.3. Metalo miltelius, galinčius užsidegti savaime (aliuminio pudra, magnio milteliai ir pan.), būtina sandėliuoti atskiroje sausoje patalpoje, sandariai uždarytoje metalinėje taroje. 19.4. Draudžiama nitrolakus, nitroemalį ir skiediklius laikyti rūsiuose. 19.5. Lakai ir dažai turi būti laikomi atskiroje patalpoje, kurioje yra įrengtas vė­ dinimas ir sprogimo pavojaus nekeliantis elektros apšvietimas. Lakų, dažų ir skie­ diklių perpylimas, paruošimas turi būti atliekamas tam tikslui skirtoje patalpoje. 19.6. Išsiliejus alyvai, dažams arba lakui, išsiliejimo vieta turi būti nedelsiant iš­ valyta, o valymo medžiagos pašalintos iš sandėlio. Sandėlio ir dažų paruošimo pa­ talpose grindų danga turi būti iš nedegių medžiagų. 19.7. Taros su nitrolakais ir nitroemaliu atidarymui turi būti naudojami nesukeliantys kibirkščiavimo įrankiai. 19.8. Tuščia lakų ir dažų tara turi būti laikoma tik aptvertose aikštelėse arba at­ skiroje tam tikslui pritaikytoje vėdinamoje sandėlio patalpoje. 19.9. Cheminiai reagentai, galintys savaime užsidegti sąveikaudami su oru, van­ deniu, degiomis medžiagomis arba galintys sudaryti sprogius mišinius, turi būti lai­ komi atskirose patalpose, specialioje taroje. 19.10. Patalpose, kuriose laikomos medžiagos, galinčios išsilieti gaisro metu, turi būti numatytos jų išsiliejimą apribojančios priemonės (borteliai, aukšti slenks­ čiai, prieduobės ir pan.). 19.11. Sandėliuose, kuriuose laikomos rūgštys, turi būti paruošta neutralizuojan­ čių medžiagų atsarga( kreidos, kalkių, sodos skiediniai). 19.12. Stipriai veikiančios nuodingos medžiagos turi būti laikomos pagal joms skirtų specialių taisyklių reikalavimus. 19.13. Laikant azoto ir sieros rūgštis, turi būti išvengta sąveikos su mediena, šiaudais ir kitomis organinės kilmės medžiagomis. 19.14. Draudžiama eksploatuoti lakų ir dažų sandėlių patalpas, esant sugedusiai tiekiamajai ištraukiamajai vėdinimo sistemai. 20. ĮRENGINIŲ IR MEDŽIAGŲ SANDĖLIAI 20.1. Atviruose sandėliuose tarp medžiagų ir įrenginių sandėliavimo rietuvių turi būti palikti ne mažesni kaip 5 m tarpai bei pravažiuojami keliai gaisriniams auto­ mobiliams.

20.2. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektrinius ir automobilinius krautu­ vus, vežimėlius bei įkrauti jų akumuliatorius. Krovimo mechanizmai turi būti nesu­ gedę. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu laikomi jiems skirtose patalpose. 20.3. Medinės stelažų konstrukcijos turi būti apdorotos medžiagomis, didinan­ čiomis jų atsparumą ugniai. 20.4. Jeigu nėra galimybės įrengti sandėlio personalo patalpų atskiruose pasta­ tuose, jas galima įrengti sandėlyje, atskiriant nedegių medžiagų priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 vai., su savaime užsidarančiomis priešgaisrinėmis durimis. 20.5. Sandėlių patalpų šildymui draudžiama naudoti savos gamybos šildymo prietaisus bei prietaisus, kurių šildymo elemento paviršiaus temperatūra aukštesnė nei 100°C. Draudžiama sandėliuoti medžiagas ir įrenginius arčiau 1 m nuo šildymo prietaisų. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5m. Šviestuvai su kadrinėmis elektros lempomis turi būti su apsauginiais stikliniais gaubtais. 20.6. Per sandėlių patalpas draudžiama tiesti tranzitines komunikacijas (kabe­ lius, dujotiekius, degių skysčių vamzdynus). 20.7. Pasibaigus darbo pamainai draudžiama palikti krovinius ir krovimo me­ chanizmus sandėlių rampose ir iškrovimo aikštelėse. 20.8. Medžiagos turi būti sandėliuojamos lentynose arba rietuvėse. 20.9. Draudžiama sandėliuoti įvairias medžiagas praėjimuose tarp stelažų, rietu­ vių, taip pat tarp stelažų, rietuvių ir sienos bei 1 m atstumu nuo išėjimo. 20.10. Praėjimų plotis tarp stelažų ir rietuvių, taip pat tarp stelažų, rietuvių ir sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. 20.11. Prieš uždarant sandėlį, atsakingas asmuo privalo apžiūrėti patalpas, iš­ jungti elektros energijos tiekimą ir užrakinti sandėlį. 20.12. Elektros energijos išjungimo įrenginys turi būti įrengtas sandėlio išorėje ant nedegios sienos, o esant degioms sandėlio sienoms - ant atskirai įrengtos atra­ mos. 20.13. Sandėlių patalpose draudžiama rūkyti ir naudotis atvira ugnimi. 20.14. A, B, C kategorijų sandėlių patalpose draudžiama įrengti kištukinius liz­ dus. 21. CHEMIJOS LABORATORIJOS 21.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų laboratorijoje cheminių medžiagų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu savybes ir laikytis atitinkamų saugos reikalavimų. 21.2. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga ir turėti bortelius.

21.3. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai su­ tvarkytose traukos spintose, veikiant vėdinimo sistemai. 21.4. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse. 21.5. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepa­ luose sandariai uždarytame, storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais me­ talais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes. 21.6. Draudžiama naudoti ugnį dujų nuotėkiui nustatyti vamzdynuose ir prietai­ suose. 21.7. Laboratorijose draudžiama laikyti suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus. Jie laikomi atskirose patalpose metalinėse spintose. Spintose turi būti prapjovos arba vėdinimo įrenginiai. 21.8. Laboratorijos patalpose leidžiama naudoti inertinių dujų balionus (azoto, helio, angliarūgštės), bet ne didesnius kaip 5 1talpos. 21.9. Dujos iš balionų į laboratorijos patalpas turi būti tiekiamos per reduktorių, turintį manometrą, dujotiekio vamzdynais, kurių uždarymo čiaupai įrengti darbo vietose. Laboratorijos dujotiekio tinklas turi turėti bendrą čiaupą, kurio vietą turi žinoti visi laboratorijos darbuotojai. 21.10. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamš­ čiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose, stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus. 21.11. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose arba metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) - tamsaus stiklo inde su medžio kamščiu, metaliniame konteineryje. Šios medžiagos gali būti laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais. 21.12. Reagentai (oksidatoriai) - bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra - laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamš­ čiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų. 21.13. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Jų raktus turi turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas. 21.14. Prieigose prie cheminių medžiagų laikymo vietų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys cheminės medžiagos charakteringiausią savybę: ’’Gali sprogti”, “Leng­ vai užsidegančios medžiagos” ir t.t. 21.15. Visose laboratorijų patalpose vėdinimo sistema turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta tik darbą baigus. 21.16. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir ki­ tus elektros įrenginius.

21.17. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina su­ pilti į hermetiškai uždaromą indą, o pasibaigus darbo dienai - išnešti iš laboratori­ jos, sunaikinti arba regeneruoti. 21.18. Bandymų įrenginiams, kuriuose naudojamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, turi būti parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos. 21.19. Bandymų įrenginių patalpose turi būti gaisro gesinimo ir neutralizuojan­ čios priemonės pagal naudojamų medžiagų savybes bei technologinių procesų ypa­ tybes. 22. AUTOŪKIS 22.1. Energetikos objekto garažuose, specialiose aikštelėse autotransporto prie­ monės statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp kitų - 0,8 m atstumą. 22.2. Garažuose ir autotransporto stovėjimo aikštelėse esant daugiau kaip 25 automobiliams, turi būti sudarytas ir objekto vadovo patvirtintas automobilių su­ statymo planas ir automobilių evakavimo gaisro atveju tvarka, taip pat nurodyta automobilių užvedimo raktelių laikymo tvarka. Automobilių stovėjimo vietos turi būti aprūpintos vilktimis automobiliams evakuoti (1 vilktis - 40 transporto priemo­ nių, bet ne mažiau vienos). 22.3. Autotransporto priemonių ir traktorių saugojimo patalpose draudžiama: 22.3.1. šildyti variklius bei pasišviesti atviros ugnies šaltiniais; 22.3.2. palikti transporto priemonių kabinose ir šalia jų tepaluotus skudurus ir darbo drabužius; 22.3.3. laikyti autotransporto priemones be degalų bakų dangtelių; 22.3.4. laikyti degias medžiagas, degių dujų balionus, taip pat talpyklas su de­ galais (benzinu, dyzeliniu kuru, dujomis ir pan.), išskyrus kurą bakuose ir dujas balionuose, kurie stacionariai įrengti automobiliuose ( traktoriuose); 22.3.5. pripildyti transporto priemonių kuro bakus degalų arba juos išpilti; 22.3.6. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos ap­ dirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse; 22.'3.7. užkrauti vartus ir įvažiavimo (išvažiavimo) kelius arba juos užstatyti automobiliais; 22.3.8. laikyti autotransporto priemones esant jose netvarkingoms kuro tiekimo ir sutepimo bei elektros sistemoms; 22.3.9. laikyti automobilius pakrautus degių-medžiagų; 22.3.10. įkrauti akumuliatorius. 22.4. Draudžiama atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, jei jų kuro bakai pripildyti degalų, balionuose yra degių dujų (automobiliuose su dujine įranga), karteriuose - tepalų.

22.5. Automobilių ir traktorių remonto patalpoje turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti tepalai išpi­ lami įmetalinius indus ir laikomi tam tikslui skirtose vietose. 22.6. Automobilių aptarnavimo apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos. 23. DEGALINĖS 23.1. Degalinės teritorija turi būti suplanuota taip, kad avarijos atveju išsilieję naftos produktai nepatektų užjos ribų. 23.2. Degalinių žaibolaidžiai, įžeminimas ir elektros įranga turi būti techniškai sutvarkyti. 23.3. Degalinės patalpose draudžiama naudoti laikiną elektros instaliaciją, elek­ tros plyteles, reflektorius ir kitus elektros prietaisus su atvirais kaitinimo elementais, taip pat negamyklinius šildymo prietaisus. 23.4. Draudžiama rūkyti, atlikti remonto ir kitus darbus, naudojant atvirą ugnį, arčiau kaip 20 m nuo rezervuarų ir jų teritorijos. Tai turi nurodyti specialūs ženklai ar užrašai “Rūkyti ir naudoti ugnį draudžiama”. 23.5. Pripildymo ir matavimo vamzdžių šuliniai turi būti uždengti, o jų dangčiai - sandarūs. 23.6. Į degalinės požeminius rezervuarus naftos produktus pilti būtina uždaru būdu. Išpylimo žarnų antgaliai neturi sukelti kibirkščiavimo. 23.7. Autocisterną išpylimo metu būtina įžeminti. Kiekviena autotraukinio cis­ terna įžeminama atskirai. 23.8. Perkūnijos metu pilti naftos produktus į rezervuarus draudžiama. 23.9. Naftos produktų talpyklas ir degalinės kolonėles bei jų įrangą reikia re­ montuoti kibirkščių nesukeliančiais įrankiais. 23.10. Degalinėje turi būti vilktis transporto priemonei gaisro atveju nutempti į saugią vietą. 23.11. Pilant į transporto priemones degalus, reikia laikytis šių reikalavimų: 23.11.1. atsitiktinai išlietus degalus užpilti smėliu. įmirkusį smėlį ir valymo priemones sudėjus į sandarias metalines dėžes išvežti iš aikštelės; 23.11.2. atstumas tarp pripildomo degalų automobilio ir kitos autotransporto priemonės turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o kiekviena tolesnė - statoma tokiu at­ stumu, kad ji galėtų manevruoti ir išvažiuoti iš degalinės teritorijos; 23.11.3. transporto priemonių varikliai turi būti išjungti; 23.11.4. keleiviai iš autobusų ir mikroautobusų salonų turi būti išlaipinami; 23.11.5. degalų pripildymo sistema turi būti sandari ir tinkama eksploatuoti.

24. REMONTO DARBAI 24.J. Atliekant remonto ir rekonstrukcijos darbus turi būti palikti laisvi įėjimai ir įvažiavimai bei evakuacijos keliai ir priėjimai prie pirminių gaisro gesinimo prie­ monių. 24.2. Laikini suvirinimo ir kiti ugnies darbai įrenginiuose atliekami tik tuo at­ veju, jeigu jų neįmanoma atlikti nuolatinėse suvirinimo vietose. 24.3. Išsiliejęs tepalas, kiti LU ir DS turi būti nedelsiant išvalyti. 24.4. Tepaluoti skudurai turi būti dedami į nedegias dėžes, uždengiami sanda­ riais dangčiais. 24.5. Remontuojant energetinius įrenginius naudojami inventoriniai pastoliai, o mediniai paklotai turi būti padengti ugniai atspariomis medžiagomis arba skiedi­ niais. Prieš paleidžiant įrenginį visi pastoliai turi būti nuimti. 24.6. Regeneruojant alyvą stacionariose ar mobiliose centrifūgose, būtina nuolat stebėti darbo parametrus. Dirbant su mobilia centrifūga, turi būti sukomplektuotas papildomas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius. 24.7. Alyvos išpylimas iš transformatorių ir reaktorių (arba jų pripildymas) re­ monto aikštelėse ir dirbtuvėse turi būti atliekamas panaudojant kilnojamas žarnas, sujungtas su alyvos ūkio vamzdynais ir specialiais bakais. 24.8. Džiovinant transformatorius (reaktorius) indukcinio šildymo metodu su papildomu alyvos bako dugno pašildymu, būtina: 24.8.1. apšiltinimui naudoti tik nedegias medžiagas; 24.8.2. naudoti uždaro tipo šildymo prietaisus ant nedegaus pagrindo; 24.8.3. alyvos cirkuliacijai naudoti alyvos poveikiui atsparias žarnas; 24.8.4. užtikrinti patikimą cirkuliacinių žarnų sujungimą, siekiant išvengti aly­ vos išsiliejimų; 24.8.5. sukomplektuoti papildomą pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičių. 24.9. Detales plauti ir šalinti nuo jų riebalus reikia gaisro atžvilgiu saugiais bū­ dais. 24.10. Vonios iki 0.5 kub. m detalėms ir gaminiams dažyti panardinimo būdu turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Didesnes kaip 0.5 kub. m vonias reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose vėdinimo įrenginius. 24.11. Visų rūšių dažai ir lakai ruošiami tam tikslui skirtose patalpose ar aikšte­ lėse. 24.12. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis darbo vietoje neturi viršyti pamainos normos. 24.13. Dažymo darbai patalpoje turi būti pradėti nuo pagrindinių evakuacijos kelių labiausiai nutolusios vietos. 24.14. Draudžiama pradėti dažymo darbus, jeigu arčiau kaip 20 m atliekami darbai naudojant atvirą ugnį, išsiskiriant kibirkštims. 24.15. Draudžiama dažyti technologinę įrangą pneumatinių ir hidraulinių ban­ dymų metu.

24.16. Dažymo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti. 24.17. Dažų paruošimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio da­ žymo postų, džiovinimo kamerų ir kitų panašių įrenginių tiekiamoji bei ištraukia­ moji vėdinimo sistema visada turi būti sutvarkyta ir veikianti. 24.18. Stacionarūs dažymo įrenginiai turi būti sublokuoti su ištraukiamąja vėdi­ nimo sistema taip, kad jai sugedus, dažymo įrenginiai neveiktų. Dažymo įranga turi būti apsaugota nuo statinio krūvio. 24.19. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti nedelsiant išvalyti. Panau­ dotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialioje aikštelėje. 24.20. Kiekvieną pamainą iš dažymo spintų, kamerų bei kabinų turi būti valo­ mos degios nuosėdos. Nuosėdas deginti draudžiama. Jas valant reikia naudoti ki­ birkšties neskeliančius gremžiklius. 24.21. Draudžiama džiovinimo kamerose naudoti atviras elektros spirales ir kontaktinius sujungimus. 24.22. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi izoliacinė medžiaga, draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus. 24.23. Darbo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, nei reikia vienai darbo pamainai. 24.24. Naudoti agregatus, šildančius atvira ugnimi rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščiąją tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama. 24.25. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose iš nedegių medžiagų, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose. 24.26. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos. 24.27. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, ne arčiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atspa­ rumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo ir lydyti bitumą bei dervas naudojant atvirą ugnį. 24.28. Kiekvienas katilas turi būti su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0.1 m aukščiau negu likusi katilo dalis. 24.29. Baigus bitumavimo darbus, katilų kūryklos turi būti užgesintos. 24.30. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų, reikia turėti 0.3 kub. m talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti. 24.31. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas. 24.32. Patalpa, kurioje dirbama naudojant klijus, mastiką, lakus ar dažus, turi būti vėdinama.

24.33. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Indai sandariai uždaromi nedegios medžiagos dangčiais.. Katilas ir į jį de­ dama medžiaga turi būti sausi. 24.34. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šil­ dytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama. 24.35. Maišant karštą bitumą, reikia jį pilti į benziną (bet ne benziną į bitumą),viską maišyti tiktai mediniais įrankiais. 25. UGNIES DARBAI 25.1. Prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudo­ jama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki tempe­ ratūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalų suvirinimas elektra bei dujomis, darbai su lituojamąja lempa ir t.t.). 25.2. Už saugų ugnies darbų atlikimo organizavimą atsako objekto (darbų baro) vadovas. 25.3. Objekte turi būti sudaryta ir vadovo patvirtinta instrukcija, nustatanti kon­ krečią ugnies darbų atlikimo tvarką. 25.4. Darbuotojas, atliekantis metalų suvirinimo, pjaustymo darbus, privalo tu­ rėti suvirintojo ar metalų pjaustytojo dujomis kvalifikacijos pažymėjimą. Kitus ug­ nies darbus, kurie gali sukelti užsidegimą (darbai su lituojamąja lempa, bitumo vi­ rimas ir kt.) gali atlikti atestuotas darbuotojas. Jo kvalifikaciniame pažymėjime turi būti įrašas apie tai, kad jam suteikta teisė dirbti atitinkamus ugnies darbus. 25.5. Ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos. 25.6. Nuolatinės ugnies darbų vietos įrengiamos energetikos objekto vadovo įsakymu. 25.7. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisa nedegia ne žemesne kaip 2,5 m pertvara. Grindys turi būti nede­ gios. 25.8. 10 ir daugiau nuolatinių ugnies darbų postų (suvirinimo dirbtuvės) turi būti įrengtas centralizuotas elektros ir dujų tiekimas suvirinimo įrenginiams. Kiekvienas postas turi būti atskirtas nedegiomis pertvaromis. 25.9. Suvirinimo dirbtuvėse prie automatinio suvirinimo įrenginio priėjimas iš visų pusių turi būti ne mažesnis kaip 2 m. 25.10. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vado­ vas ir išduoda nustatyto pavyzdžio raštišką leidimą (6 priedas). 25.11. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvir­ tina objekto vadovas. 25.12. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkre­ čiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą

asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų užbaigimo. 25.13. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už pa­ rengiamųjų bei ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones, atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką. 25.14. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies darbų atlikimą, pasirašo. Vėliau darbo baro viršininkas patik­ rina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda vykdytojams. 25.15. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti pirminės gaisro gesinimo priemo­ nės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.). 25.16. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir me­ džiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepa­ tektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų. 25.17. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau kaip 4 vai. po jų baigimo. 25.18. Atliekant ugnies darbus draudžiama: 25.18.1. dirbti netvarkinga įranga ir aparatūra; 25.18.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstruk­ cijas bei gaminius; 25.18.3. naudotis tepalais, riebalais, LU ar DS suteptais drabužiais, pirštinėmis; 25.18.4. suvirinimo kabinose laikyti drabužius bei kitus degius daiktus ar me­ džiagas; 25.18.5. remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgį ar elektros įtampą pripildytus LU ir DS bei toksiškų medžiagų. 25.19. Atliekant ugnies darbus laidai ir kabeliai neturi liestis su dujų balionais bei kita įranga. 25.20. Ugnies darbų atlikimo vietoje iš aikštelės, nuo metalo konstrukcijų ir įrenginių turi būti nuvalytos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, dervos, dulkės ir 1.1. 25.21. Aparatai, mašinos ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro at­ žvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunika­ cijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamz­ dynų paimti oro mėginiai. 25.22. Ugnies darbai talpyklose turi būti atliekami tik esant atviroms landoms, angoms, liukams ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai. 25.23. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degioms dujoms ar skysčiams šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti atliekami toliau tik išsiaiškinus bei pašalinus degių dujų ar skysčių atsiradimo priežastis.

25.24. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdina­ mose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne ma­ žesnis kaip 10 m. 25.25. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esanėią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų. 25.26. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros - turėti nede­ gias perdangas ir vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti. 25.27. J ugnies darbų vietą dujų balionai pristatomi specialiomis priemonėmis. 25.28. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies ba­ lionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m. 25.29. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą. 25.30. Draudžiama laikyti dujų balionus ir kitus suvirinimo dujomis įrenginius sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, talpyklose ir kabelių statiniuose. 25.31. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm. 25.32. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas. 25.33. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose patalpose. 25.34. Atliekant ugnies darbus dujomis draudžiama: 25.34.1. užlaužti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m žar­ nas; 25.34.2. didinti kalcio karbido kiekį, norint pakelti acetileno generatoriaus dujų slėgį; 25.34.3. naudotis netvarkingais suvirinimo aparatų matavimo prietaisais; 25.34.4. naudoti nesandarias ir nepatikimai pritvirtintas prie aparatų ir dujų ba­ lionų žarnas. 25.35. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti nesugedę ir patikimai su­ jungti, pažeistos elektros kabelių vietos patikimai izoliuotos. 25.36. Atliekant ugnies darbus rezervuaruose, cisternose ir kitose talpyklose bū­ tina: 25.36.1. talpyklą, kurioje bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis at­ jungti nuo visų vamzdynų; 25.36.2. išvalyti naftos produktų atliekas ir nuosėdas; 25.36.3. talpyklą išplauti, išgarinti kaitriuoju garu ir išvėdinti; 25.36.4. iš talpyklos paimti oro mėginius; 25.36.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotekų) šulinius, jų dangčius užpilti ne plonesnių kaip 10 cm smėlio sluoksniu;

25.36.6. nutraukti pripildymo (išpylimo) operacijas rezervuarų grupėje, esan­ čioje viename pylime. 25.37. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina: 25.37.1. nutraukti visas perpylimo operacijas ir sandariai uždaryti visas sklen­ des; 25.37.2. iš perpylimo aikštelių arba geležinkelio estakadų išgabenti cisternas; 25.37.3. pašalinti LU ir DS nuotėkas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų paviršių, kanalizacijos (nuotėkų) latakų ir įlajų paviršių; 25.37.4. sandariai uždaryti pramoninės, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesnių kaip 10 cm smėlio sluoksniu; 25.37.5. nutraukti LU, DS ir dujų pripildymo (išpylimo) operacijas.

26. GAISRO GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS 26.1. Prie objekto teritorijoje esančių vandens telkinių būtina įrengti aikšteles gaisrų gesinimo technikai pastatyti ir vandeniui paimti. Privažiavimo vietas reikia pažymėti atitinkamais ženklais. 26.2. Iš gaisrams gesinti skirtų vandens telkinių turi būti valomos šiukšlės, dum­ blas ir kiti pašaliniai daiktai. Juose turi būti pakankamai vandens. 26.3. Prie gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių, taip pat link jų turi būti įrengti ženklai ir rodyklės, atitinkantys galiojančių standartų reikalavimus. 26.4. Gaisriniai hidrantai turi būti tinkami eksploatuoti, jų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie hidrantų. 26.5. Gaisriniai hidrantai kartą per šešis mėnesius turi būti patikrinti paleidžiant vandenį. Patikrinimo rezultatai surašomi į žurnalą. 26.6. Atjungus dalį priešgaisrinio vandentiekio tinklų, vandens siurblius arba kitą siurblinės įrangą, rezervuarus, sumažėjus slėgiui arba našumui, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritoriniam priešgaisrinės apsaugos padaliniui. 26.7. Atjungus priešgaisrinį vandentiekį ilgiau negu vienai parai būtina numatyti papildomas priešgaisrines priemones. 26.8. Kartą per 3 metus būtina atlikti magistralinio priešgaisrinio vandentiekio hidraulinius bandymus ir patikrinti jo našumą bei surašyti atitinkamą aktą. Šiuos bandymus taip pat būtina atlikti po kiekvieno remonto, rekonstrukcijos arba papil­ domų vartotojų prijungimo. 26.9. Vandentiekio tinklų, skirtų gaisrams gesinti, gedimai ir nukrypimai nuo normalaus eksploatacinio režimo turi būti šalinami nedelsiant.

26.10. Kartą per metus vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina perplauti, nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, sugedusius suremontuoti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti. 26.11. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir pri­ jungtos prie čiaupų ir švirkštų. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, turėti vėdinimo angas ir nudažytos bei paženklintos pagal standarto reikalavimus. Priėji­ mai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti. 26.12. Gaisrinis čiaupas turi būti sumontuotas taip, kad būtų patogu jį atidaryti sukant rankenėlę, o gaisrinės žarnos gesinant neužsilaužtų jų prijungimo vietose. 26.13. Gaisrinių čiaupų spintelių durys turi būti užplombuotos. 26.14. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vanden­ tiekio tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų turi būti rodyklė, nuro­ danti sklendės, kurią atidarius bus tiekiamas vanduo, vieta. Esant elektrifikuotai sklendei, jos paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo. 26.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema. Siurblinėje visos sklendės, armatūra ir siurbliai turi būti sunumeruoti. Vamzdynai sklendės ir siurbliai turi būti nudažyti raudona spalva. 26.16. Kiekvienas gaisrinis siurblys du kartus per mėnesį turi būti profilaktiškai patikrinamas ir įjungiamas sukelti reikiamam slėgiui, apie tai pažymint operatyvi­ niame žurnale. 26.17. Ne rečiau vieną kartą per mėnesį būtina tikrinti gaisrinių siurblių darbą, perjungiant jų pagrindinį elektros maitinimą į rezervinį (taip pat ir dyzelinių agre­ gatų). Bandymų rezultatai įrašomi į operatyvinį žurnalą. 26.18. Siurblinėje būtina įrengti telefoninį ryšį Geigu yra galimybė, reikia įrengti ryšį su centriniu (blokiniu) valdymo pultu). 26.19. Jei siurblinės patalpoje nėra nuolat budinčio personalo, siurblinę būtina užrakinti ir ant durų užrašyti, kur yra raktai. 26.20. Ant išorinių siurblinės durų turi būti šviečiantis užrašas “Gaisrinė siur­ blinė”. 26.21. Priešgaisrinio vandentiekio vamzdynų visų sklendžių, esant normaliam darbo režimui, turi būti nustatyta darbinė padėtis ir jos užplombuotos. 26.22. Panaudojus rezervuarų vandenį, jie turi būti pripildomi ne vėliau kaip per parą. 26.23. Stambiuose energetikos objektuose esanti gaisrinė technika (automobiliai, motoriniai siurbliai) turi būti techniškai sutvarkyta ir parengta darbui. Patalpos jiems laikyti turi būti šildomos (temperatūra jose turi būti ne žemesnė kaip +5°C ). 26.24. Gaisriniuose automobiliuose turi būti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga, kitos specialios priemonės. Gaisriniai automobiliai eksploatuojami pagal Lietuvos Respublikoje priešgaisrinėms ir gelbėjimo tarnyboms nustatytų norminių aktų rei­ kalavimus.

26.25. Gaisrinės automatikos įrenginius energetikos objektuose būtina eksploa­ tuoti pagal Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklių reikalavimus. 26.26. Kiekviename energetikos objekte vadovo įsakymu turi būti paskirtas: 26.26.1. asmuo, atsakingas už gaisrinės automatikos įrenginių eksploatavimą; 26.26.2. aptarnaujantis personalas įrenginių remontui ir techniniam aptarnavi­ mui; 26.26.3. operatyvinis (budintis) personalas, prižiūrintis įrenginį ištisą parą (priimantis ir apdorojantis gautus signalus apie įrenginio darbą). 26.27. Gaisrinės automatikos įrenginiai ir pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Jų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti. 26.28. Objektuose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, spintos pir­ minėms gesinimo priemonėms sudėti. 26.29. Smėlis dėžėse turi būti sausas. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių. Vietoj smėlio gali būti pripilama fliuso, karnalito, kalcinuotosios sodos ar kitų birių nedegių medžiagų. 26.30. Pirminių gaisro gesinimo priemonių normos pateiktos 1 priede. Patal­ poms, kurios nenurodytos lentelėje, pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius ir rūšys nustatomos pagal normas, skirtas panašioms pagal pavojingumą gaisro atžvil­ giu patalpoms. 26.31. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau išėjimų. 26.32. Gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus ga­ minusios įmonės instrukcijose. 26.33. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Jie turi būti gerai matomi. 26.34. Būtinas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius skaičiuojamas atski­ rai kiekvienam aukštui, patalpai ar atvirai aikštelei. Jei vienoje patalpoje be ugniasienių vyksta skirtingi gamybos procesai, tokios patalpos pirminėmis gesinimo priemonėmis aprūpinamos pagal gaisro atžvilgiu pavojingiausius gamybos procesus. 26.35. Gesintuvus reikia: 26.35.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, kur nepatenka tiesio­ giniai saulės spinduliai, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų; 26.35.2. kabinti ne aukščiau 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atida­ rytos durys netrukdytų paimti gesintuvo; 26.35.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose sky­ duose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose; 26.35.4. laikyti taip, kad matytųsi užrašai; 26.35.5. išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų žmonėms evakuotis; 26.35.6. šalčių metu sunešti į šildomas patalpas, jeigu jie yra lauke arba nešil­ domoje patalpoje ir nėra skirti eksploatuoti esant žemai temperatūrai (gesintuvų vietoje paliekamas informacinis lapelis (užrašas) apie jų laikymo vietą).

26.36. Gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o ženklinimas atitikti galiojančių standartų reikalavimus. 26.37. Kitų specifinių gesinimo priemonių ir medžiagų kiekius (pvz., putokšlio ir kt.), laikomus objekte gaisrams gesinti, nustato objekto ir Valstybinės priešgaisri­ nės priežiūros atstovai, įvertinę objekto svarbą ir pavojingumą gaisro atžvilgiu. 27. GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMAS 27.1. Pastebėjęs gaisrą energetikos objekte, darbuotojas privalo tuoj pat pra­ nešti: elektrinėje - elektrinės pamainos viršininkui, katilinėje - katilinės budėtojui (operatoriui), elektros ar šilumos tinkluose - rajono arba centrinės dispečerinės tar­ nybos (CDT) budinčiam dispečeriui, taip pat savo tiesioginiam viršininkui ir, laiky­ damasis saugos darbe taisyklių reikalavimų, pradėti jį gesinti turimomis gaisro gesi­ nimo priemonėmis. 27.2. Elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas (operatorius), elektros ar šilumos tinklų rajono arba CDT budintis dispečeris, sužinojęs apie gaisrą, tampa laikinuoju gaisro gesinimo vadovu ir tol, kol atvyks pirmasis ugniagesių padalinys, privalo: 27.2.1. apie gaisrą nedelsdamas pranešti ugniagesiams, energetikos objekto va­ dovybei, vyriausiajai dispečerinei tarnybai (VDT); 27.2.2. pats arba per budėtoją nustatyti gaisro židinio vietą, galimas jo plitimo kryptis, pavojų gaisro zonoje veikiantiems energetiniams įrenginiams ir ten esan­ čiam personalui. 27.3. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas, nustatęs gaisro židinį, privalo: 27.3.1. esant reikalui apie gaisrą informuoti energetikos objekto darbuotojus ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakavimą; 27.3.2. pats arba per budinį personalą patikrinti, ar įsijungė automatinė gaisro gesinimo sistema; 27.3.3. sudaryti personalui ir atvykusiems ugniagesiams saugias sąlygas gaisrui gesinti, esant būtinumui, atlikti reikiamas operacijas technologiniuose įrenginiuose (atjungti arba perjungti įrenginius, išstumti vandenilį iš generatoriaus, atjungti elek­ tros įrenginių įtampą, prireikus išleisti alyvą iš turbogeneratoriaus bako); 27.3.4. atjungti, įjungti arba perjungti veikiančius energetinius įrenginius gaisro zonoje pagal iš anksto parengtas operatyvines korteles (tik elektrinės pamainos vir­ šininkas, pastotės, elektros tinklų dispečeris arba pagal jo komandą budintis perso­ nalas); 27.3.5. kol atvyks ugniagesiai, organizuoti gaisro gesinimą energetikos objekto jėgomis ir priemonėmis, išvesti iš gaisro vietos asmenis, nesusijusius su gaisro gesi­ nimu, ir užtikrinti asmenų, esančių arti gaisro, apsaugą nuo elektros smūgio ar kitų pavojų;

27.3.6. paskirti asmenį, gerai žinantį įvažiavimo kelius, vandens šaltinius, pa­ stato planą, ugniagesiams sutikti ir būtinoms apsaugos nuo elektros priemonėms išduoti; 27.3.7. esant reikalui, imtis priemonių pastatų laikančiosioms metalinėms kon­ strukcijoms aušinti vandeniu iš gaisrinių čiaupų arba stacionariai įrengtų lafetinių švirkštų, laikantis darbų saugos reikalavimų. 27.4. Gaisrui kilus pagalbiniuose pastatuose, gaisro gesinimui vadovauja padali­ nio, kuriam priskirtas pastatas, vadovas. 27.5. Pirmo į gaisro vietą atvykusio priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovas privalo nedelsdamas susisiekti su laikinuoju gaisro gesinimo vadovu. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas privalo jį informuoti apie padėtį gaisre ir įteikti specialų raštišką leidimą gesinti gaisrą elektros įrenginiuose (5 priedas). Išklausęs operaty­ vinę informaciją ir gavęs raštišką leidimą, ugniagesių padalinio vadovas perima vadovavimą gaisro gesinimui. 27.6. Ugniagesiai pradeda gesinti gaisrą elektros įrenginiuose išklausę (žodžiu) techninio personalo arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados instruktažą. 27.7. Elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas, elektros ar šilumos tinklų rajono arba CDT budintis dispečeris arba priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovas, neperėmę gaisro gesinimo vadovo pareigų, neatleidžiami nuo atsakomybės. 27.8. Esant reikalui, siekiant efektyviau vadovauti gaisro gesinimui bei koordi­ nuoti veiksmus ir priemonių panaudojimą, gali būti sudaromas operatyvinis štabas. į šio štabo sudėtį privalo būti įtrauktas ir objekto inžinerinio techninio personalo arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados vyresnysis asmuo, kuris ant dešiniosios rankos privalo būti užsirišęs raudoną raištį su ženklu “Atsargiai! įtampa”. 27.9. Gaisro gesinimo vadovas kartu su energetikos objekto inžinerinio techni­ nio personalo arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados vyresniuoju asmeniu privalo užtikrinti darbų saugos taisyklių bei Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos reikalavimų laikymąsi gaisro lokalizacijos ir likvidacijos metu. 27.10. Objekto inžinerinio techninio personalo arba operatyvinės išvažiuojamo­ sios brigados vyresnysis privalo derinti savo veiklą ir veiksmus su gaisro gesinimo vadovu bei operatyviniu štabu ir informuoti juos apie įvykusius (ar įvyksiančius) pakitimus objekto technologiniuose procesuose, elektros ir kitų įrenginių darbe ir galimą (kylantį) pavojų gesinantiems asmenims. 27.11. Kilus gaisrui energetikos objekte be nuolat budinčio personalo, priešgaisri­ nės apsaugos pareigūnai, kol atvyks operatyvinė išvažiuojamoji brigada, gaisrą gesina savarankiškai, vadovaudamiesi darbų saugos taisyklių ir Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos reikalavimais.

PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ NORMOS

Patalpų ir įrenginių pavadinimas 1 Įmonės, sandėlio teritorija

Plotas m2 arba Gesintu­ matavimo vai vienetas 2 3

200 / Nedegus talpos Smėlio dėžė audeklas Pastabos su kastuvais indai su 2 1.5xl.5m kibirais 4 5 6 7

5000

2

200

1

1

-

40m

2

1

-

200

1

-

1

-

Kietų nedegių medžiagų A ir B kategorijų

500

1

-

-

-

100

1

1

C kategorijos Nedegių skysčių Rūgščių

200 500

1 1

1 -

200

2

-

-

1

500

1

200

2

-

-

-

500 200

1 1

-

1 1

-

Statomų pastatų viduje Pastoliai (pagal aukštus) Aikštelės

I

1

Invento­ rius laikomas priešgaisri niame stende

Uždari sandėliai

1

-

-

1 -

Dujų balionai: nedegių dujų arba neužpildyti degių dujų

Atviri sandėliai Akmens anglių C kategorijos

-

-

N e mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje

1

2

3

Naftos 200 4(1*) produktų, laikomų taroje A tskirai stovintys LU ir DS re zerv u arai iki 100 m3 1 rezer­ 2 vuarui 4 daugiau kaip 1 rezer­ 100 m3 vuarui N aftos p roduktų pilstym o estakados geležinkelio 50m 4(1*) vienpusė geležinkelio 50m 8(2*) dvipusė automobilių 2 stovams 2 Siurblinės: LU 50 1

DS

100

E nergetiniai įrenginiai T urbogenera8m lygyje toriai Om lygyje iki 100 MW Turbogenerato8-12m riai nuo 100 iki lygyje 300 MW Om lygyje H idrogeneratopagr. riai iki 100 M W aptarnavimo lygyje H idrogeneratopagr. riai nuo 100 iki aptarnavimo 200 MW lygyje Vietiniai vienam turbogeneratorių pultui ir hidrogeneratorių valdymo pultai

4

5

2

1

6

1

-

1

2

-

-

1

-

1

2

-

2

1

-

1

2

1

1

1

1

2,2* 6,1 *

1 2

4,2* 6,1*

1 2

2

1

2,1*

2

7

N e mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje N e mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje

1

2

3

Pagrindiniai ir blokiniai valdymo pultai, relinių apsaugų skydai Kabelių patalpos

vienai patalpai

4,1*

vienai patalpai vienai patalpai

2

vienai patalpai

2,1*

1 transf.

2

Savų reikmių ir kompleksiniai skirstomieji įrenginiai su alyviniais jungtuvais Technologinio proceso automatinio valdymo sistemų patalpa Transformatoriai

4

5

6

-

-

-

1

-

-

-

-

-

1

-

1

1 1

-

-

1

3,1*

4

-

2

5,2*

6

-

3

800

8(2*)

2

-

2

1000 200

4(1*) 1

1

1

1

1 patalp.

1

-

-

-

1 kamer.

1*

-

-

-

2

Katilinės kūrenamos: kietu kuru skystu kuru

2 pakur. 2 pakur.

1

100 400

1

1 Autoūkis ir jrenginių remonto patalpos Garažai Atviros stovėjimo aikštelės

1

Degalinės iki 4-ių kolonėlių daugiau kaip 4-ių kolonėlių

Gamybinės patalpos A ir B kategorijos C kategori jos Suvirinimo, skardinimo ir kitos dirbtuvės Akumuliato­ rinės Dažymo kameros

7

1 Džiovyklos Kranai, ekskavatoriai ir kiti savaeigiai mechanizmai

2 1 patai p. 1 mechan.

3 1* 1

4 -

5 1

6

7

-

Negamybinės patalpos Tarnybinės koridorinės sistemos

Tarnybinės nekoridorinės sistemos, įskaitant vestibiulį Skaičiavimo centrai, archyvai, bibliotekos, spaustuvės, dauginimo patalpos Laboratorijos

Mobilūs gyvenamieji bei buitiniai vagonai

20 t. m

1

150

1

100

2

50

1

1 vagon.

1

Ne mažiau kaip 2 gesintuvai viename aukšte Ne mažiau kaip 2 gesintuvai viename aukšte

Kiekvie­ nai patalpai

1

PASTABOS: 1. Indai su vandeniu ir kibirai nebūtini, kai pastate yra priešgaisrinis vandentiekis. 2. Jei nėra indų su vandeniu, turi būti papildomų gesintuvų (1 indas su vandeniu - 2 gesintuvai). 3. Gesintuvo tipas (putų miltelių, angliarūgštės ir kt.) parenkamas atsižvelgiant į gesinamų medžiagų chemines charakteristikas. Gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 4 litrai, o pažymėtų žvaigždutėmis (*) - nemažesnis kaip 100 / arba du po 50 /, angliarūgštės gesintuvai - 80 kg.

4. Prie transformatorių gesintuvai komplektuojami tik 35 kV ir aukštesnės įtampos pastotėse su budinčiuoju personalu. Aptarnaujant pastotes be budinčiojo personalo, operatyvinių išvažiuojančiųjų brigadų automobiliuose turi būti du gesintuvai su ne mažesniu kaip 4 kg ( / ) gesinimo medžiagos kiekiu. Smėlio dėžės statomos visose 35 kV ir aukštesnės įtampos pastotėse. 5. Kai yra mediniai ar karkasiniai pastatai, prie kiekvieno jų turi būti kobinys ir laužtuvas. 6. Nenurodytais atvejais pirminių gesinimo priemonių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į panašias patalpas ir konkrečias sąlygas.

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽAI

Privalomi priešgaisrinės saugos instruktažai: įvadinis (bendras), pirminis darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis. įvadinį (bendrą) instruktažą turi išklausyti visi naujai priimti į darbą darbuotojai (taip pat ir atvykę laikinai dirbti). Instruktažą skaito objekto vadovas (darbdavys) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas. Instruktažas įforminamas priešgaisrinės saugos instruktavimų žurnale*. Darbo vietoje instruktuoja darbo vadovas arba jį pavaduojantis asmuo. Periodinis instruktažas skaitomas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, o sprogimo, gaisro atžvilgiu pavojinguose baruose - ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Papildomas instruktažas skaitomas patvirtinus naują priešgaisrinės saugos instrukciją arba padarius pakeitimus esamoje, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui. Instruktažai darbo vietoje įforminami priešgaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnale. Specialųjį instruktažą privalo išklausyti darbuotojai, atliekantys darbus pagal paskyras-leidimus (nurodymus).

* PASTABA. Priešgaisrinės saugos instruktažus galima registruoti saugos darbe registracijos žurnale.

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS KOMISIJOS NUOSTATAI

1. Priešgaisrinės saugos komisija sudaroma energetikos objekto vadovo įsakymu. 2. Priešgaisrinės saugos komisijos nariais gali būti technikos vadovas, inžinieriai, objekto darbuotojai, atsakingi už priešgaisrinę saugą. 3. Priešgaisrinės saugos komisija darbą organizuoja vadovaudamasi priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais norminiais dokumentais. 4. Priešgaisrinės saugos komisijos pagrindinės darbo kryptys: 4.1. tobulinti energetikos objekto priešgaisrinę saugą, siekiant išvengti gaisrų; 4.2. šalinti gaisro atžvilgiu pavojingus trūkumus, pastebėtus technologinių įrenginių darbe; 4.3. dalyvauti tiriančios gaisrų priežastis komisijos darbe ir numatyti, kokiomis priešgaisrinės saugos priemonėmis išvengti gaisrų; 4.4. išklausyti cechų ir kitų gamybos padalinių vadovų ataskaitas apie priešgaisrinės saugos priemonių planus ir jų vykdymą. 5. Priešgaisrinės saugos komisija, vykdydama savo užduotis, privalo ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius atlikti visų statinių, technologinių įrenginių ir kitų objektų priešgaisrinį patikrinimą. Patikrinimo rezultatai įforminami akte, kuriame turi būti numatyti pastebėtų trūkumų pašalinimo terminai.

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS

Grupės pavadinimas 1 Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai

Grupės num eris

Medžiagos pavadinimas

2

1.

1 ,2 ,7 , 8 ,9 , 10, 11, 12

3.

Spiritai, akmens anglies smala Nr.649, Nr.651, RS-2 Etilo spiritas

■3

4.

Metilo spiritas

4

5.

Etilo celozolvas

5 ,6

6.

Etilengliukolis

5 ,6

Nitrilai

7.

Nitroemalis, nitrolakai, nitrogruntai

Degieji skysčiai

8.

Emalis, gruntai, antifrizai, stabdžių skystis

9.

Natūrali alyva

10.

Glicerinas, alyvos, tepalai, drėkikliai

11.

Monoetanolio aminas

12.

Smulkūs baltikliai, dažai, glaistai

13.

Inertinės ir nedegiosios dujos: argonas, neonas, azotas, anglies dioksidas

13, 14, 15

14.

Degiosios ir sprogiosios dujos: metanas, vandenilis, etilenas

13, 14

15.

D ujos palaikančios degimą, oras, deguonis

13, 15

16.

Nuodingosios dujos: sieros trioksidas

16

17.

Degiosios, nuodingosios, sprogiosios dujos

17

Nuodingi lengvai užsiliepsnojantys skysčiai

Suslėgtos ir suskystintos dujos

2.

3 Acetonas, lakai, skiedikliai Nr.648, RS-1

Grupės, su kuria galima laikyti, Nr. 4

1 ,2 , 7, 8, 9, 10, 11, 12 1 ,2 , 7 ,8 ,9 , 10, 11, 12

1

2

Lengvai užsiliepsnojančios kietos medžiagos

Oksiduojančios medžiagos

Nuodingosios medžiagos Mineralinės rūgštys -

Šarmai

Bendroji chemija

3

4

18.

Kalcio karbidas

18

19.

Siera

19

20.

A lium inio pudra

20

21.

Savaime užsidegančiosios medžiagos: aktyvinta anglis, krosnių suodžiai, sulfatinė anglis

22.

M edžiagos, su oru sudarančios sprogius mišinius: dažikliai, supresuoti milteliai, pigmentai

23.

Chlorkalkės, kalcio hipochloritas

23

24.

Kalio permanganatas

24

25.

N uodingosios medžiagos - oksidatoriai: chromo oksidas ir kt.

25

26.

Natrio ir kalio salietra

26

27.

Amonio salietra

27

28.

V andenilio peroksidas

28

29.

Kristalinis fenolas, bario chloridas, boraksas

29

30.

Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo rūgštis

30

31.

Sieros rūgštis

31

32.

A zoto rūgštis

32

33.

Skysti šarmai: natrio - ličio ir kalio - ličio elektrolitai

33, 34

34.

Sausi šarmai: kaustinė soda

35.

Geležies chloro druskos, kalcinuotoji soda, natrio fluoridas, kalcio chloridas

36.

Sausi dažai: dažikliai, pigmentai (su oru sudarantys sprogius mišinius)

33, 34, 35 21, 22, 34, 35, 36 2 1 ,2 2 , 3 5 ,3 6

2 1 ,3 5 , 36

LEIDIMAS GESINTI ELEKTROS ĮRENGINIUS 1. Objekto pavadinimas

2. Gaisro gesinimo vieta ir gesinimo objektas (patalpos, atviro elektros įrenginio ir 1.1, pavadinimas)

3. Elektros įrenginiai ir kabeliai gaisro zonoje bei priėjimuose prie jų atjungti. Neatjungti elektros įrenginiai ir kabeliai išvardinami nurodant jų dispečerinį numerį, vietą ir įtampą:

Leidimą išdaviau:

(pareigos)

19

(parašas)

(vardo raidė, pavardė)

vai.

min.

PASTABA. Prieš gaisro gesinimą energetikos objektą aptarnaujantis personalas patikrina ugniagesių padalinių, gesinančių elektros įrenginius, turinčius įtampą, švirkštų, siurblių ir automobilių įžeminimą

LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS 19____________________Nr.

1. Cechas, baras, objektas__ 2. Darbo vieta___________ 3. Darbo apibūdinimas vieta 4. Atsakingas už vietos paruošimą ugnies darbams 5. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą 6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus 6.1. ruošiantis atlikti ugnies darbus:

6.2. atliekant ugnies darbus

7. Cecho, gamybos baro vadovas.

8. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą Nr.

.Vardas ir pavardė

Profesija

Instruktuojamųjų parašai

Instruktuojančiojo parašas

9. Oro analizės rezultatai

Data

Laikas

Mėginių paėmimo tvarka

Koncentra­ cija

Darbus atlikti leidžiama arba neleidžiama

Atlikusio analizę parašas

10. Veiksniai, numatyti 6.1 punkte, atlikti. (asmens, atsakingo už vietos paruošimą ugnies darbams, parašas)

11. Vieta ugnies darbams paruošta________________ (asmens, atsakingo už ugnies darbų atlikimą, parašas)

12. Leidžiama atlikti ugnies darbus nuo_____ vai. iki______vai. (gamybos baro vadovo parašas)

13. Energetikos objekto priešgaisrinės saugos atstovas

___________ (parašas)

14.Leidimas pratęstas nuo_______vai. iki

________________ (vardo raidė, pavardė)

vai.

(gamybos baro vadovo parašas)

Atsakingas už paruošimą atlikti ugnies darbus

__________________ (parašas)

Atsakingas už ugnies darbų atlikimą

_________________ (parašas)

Gamybos baro vadovas

_________________ (parašas)

________________ (vardo raidė, pavardė)

_______________ (vardo raidė, pavardė)

_________________ (vardo raidė, pavardė)

PASTABA. Gali būti naudojami ir kitokios formos blankai, tačiau juose turi būti aukščiau paminėtos žymos.

Redaktorius D. Jasiūnas Techninė redaktorė N. Bakučionienė Pasirašyta spaudai 1999 03 04 Užsakymo Nr.3087. 4 sp. lankai. Išleido Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugijos ind. įm. “Energetika”, Žvejų 14, 2600 Vilnius. Spausdino AB “Puntukas” spaustuvė Saltoniškių 29/3, 2677 Vilnius. Kaina sutartinė