Universitetinės architektūros ir statybos inžinerijos studijos Lietuvoje 9789955258438

Citation preview

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE: M IN IN T STATYBOS FAKULTETO ĮKŪ RIM O 70-ĄSIAS M ETINES

TECHNOLOGIJA ( - ^ ' teci

KAUNAS-2010

UDK 378.6(474.5):72(091) Un28

Henrikas Elzbutas, Povilas Vainiūnas, Donatas Čygas, Leonidas Pranas Ziberkas, Vladislovas Česlovas Aksamitauskas, Juozas Atkočiūnas, Benjaminas Černius, Laimutė Aleksandra Gulbinienė, Edmundas Isevičius, Artūras Kaklauskas, Gintaris Kaklauskas, Alfredas Laurinavičius, Romualdas Mačiulaitis, Vytautas Martinaitis, Arnoldas Norkus, Josifas Parasonis, Mykolas Pelikša, Mindaugas Rimeika, Žymantas Rudžionis, Saulius Sušinskas, Antanas Šapalas, Ritoldas Šukys, Vitoldas Vaitkevičius, Juozas Valivonis, Larisa Vasiljeva, Kęstutis Zaleckis, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Vigantas Antanas Žiogas

Sudarytojai: doc. Henrikas Elzbutas, prof. Donatas Čygas, doc. Žymantas Rudžionis, prof. Povilas Vainiūnas, prof. Leonidas Pranas Ziberkas Recenzavo:

prof. Albinas Gailius, prof. Narimantas Titas Ždankus

© Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2010

ISBN 978-9955-25-843-8

TURINYS Įžangos ž o d žiai...................................................................................................................... 5 1. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE (R V ainiūnas)................................................................................................................... 11 2. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE (H. E lzbutas).................................................................................................................... 19 2.1. Kauno fakultetų raida (1922-2010)................................................................ 20 2.2. Lietuvos universiteto Kaune Technikos fakulteto Statybos skyriaus katedros ir jų r a id a .............................................................................................27 2.3. Kauno statybos profilio ir Architektūros fakultetų dėstytojai...................... 34 2.4. KTU Statybos ir architektūros fakultetas....................................................... 43 2.4.1. Architektūros ir kraštotvarkos kated ra................................................ 84 2.4.2. Geoinžinerijos katedra........................................................................... 88 2.4.3. Grafinių darbų katedra........................................................................... 93 2.4.4. Statybinių konstrukcijų katedra............................................................ 97 2.4.5. Statybinių medžiagų kated ra.............................................................. 101 2.4.6. Statybos technologijų katedra............................................................. 106 2.4.7. Kraštotvarkos centras...........................................................................111 2.4.8. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centras........................ 113 3. ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE ..117 3.1. Vilniaus fakultetų raida (1956-2010) (R Vainiūnas).................................. 118 3.2. VGTU Statybos fakultetas (R V ainiūnas).................................................... 122 3.2.1. Architektūros inžinerijos katedra........................................................145 3.2.2 Darbo ir priešgaisrinės saugos katedra.............................................. 147 3.2.3. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra.................................154 3.2.4. Geotechnikos kated ra.......................................................................... 160 3.2.5. Metalinių ir medinių konstrukcijų k ated ra...................................... 164 3.2.6. Statybinės mechanikos katedra........................................................... 164 3.2.7. Statybinių medžiagų kated ra.................................................................17 3.2.8. Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedra..... 178 3.2.9. Statybos technologijos ir vadybos k atedra....................................... 183 3.2.10. Tiltų ir specialiųjų statinių katedra................................................... 189 3.3. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas (D. Čygas)...................................... 197 3.3.1. Geodezijos ir kadastro kated ra...........................................................200 3.3.2. Kelių katedra......................................................................................... 207

3.3.3. Pastatų energetikos katedra................................................................. 211 3.3.4. Vandentvarkos katedra.........................................................................215 3.4. VGTU Architektūros fakultetas (L. P. Ziberkas)........................................221 3.4.1. Architektūros k ated ra.......................................................................... 227 3.4.2. Architektūros pagrindų ir teorijos katedra........................................235 3.4.3. Dailės katedra....................................................................................... 244 3.4.4. Pastatų konstrukcijų katedra............................................................... 246 3.4.5. Urbanistikos katedra............................................................................ 249 4. STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KLAIPĖDOJE, ŠIAULIUOSE, PANEVĖŽYJE (H. E lzbutas)....................................................................................255 4.1. Klaipėdos universiteto Statybos k atedra...................................................... 255 4.2. Šiaulių universiteto Statybos inžinerijos k atedra........................................258 4.3. KTU Panevėžio instituto Statybos technikos k atedra................................ 262 L IT E R A T Ū R A ............................................................................................................... 265 S U M M A R Y .................................................................................................................... 269

Šiais metais minime pirmojo Lietuvoje speci­ alizuotojo techniškojo - Statybos - fakulteto įkūrimo 70-ąsias metines. Vytauto Didžiojo universiteto Sta­ tybos fakulteto pirmtakai - 1920 m. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų Technikos skyriaus Statybos poskyris ir 1922 m. įsteigto Lietuvos universiteto Kaune Tech­ nikos fakulteto Statybos skyrius. Architektūros ir statybos studijų ištakos Lietu­ voje siejamos su pirmojoje 1579 m. įkurtoje Lietuvos aukštojoje mokykloje (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Jezu) skaitytomis paskaitomis, kurios buvo susijusios su technika, statyba ir archi­ tektūra. 1775 m. patvirtinta architektūros specialybė, 1793 m. architektūros profesoriaus Lauryno StuokosGucevičiaus iniciatyva įsteigta savarankiška Architek­ tūros katedra, kuri per savo gyvavimo laikotarpį iki universiteto uždarymo 1832 m. parengė per 40 architektų ir statybos žinovų. Su pagarba prisimename žymius statybos inžinierius ir architektus, kurie baigę studi­ jas užsienio universitetuose dirbo nepriklausomos Lietuvos atkūrimui, plėtojo aukštąjį mokslą Lietuvoje, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai Petras Vileišis, kuriam už nuopelnus statybos srityje 1926 m. suteiktas Lietuvos universiteto Kaune garbės daktaro-inžinieriaus titu­ las, Aukštųjų kursų ir Universiteto įkūrimo iniciatoriai, pirmųjų Universiteto statybos profilio katedrų vedėjai, profesoriai: Jonas Simoliūnas, Mykolas Songaila, Stasys Dirmantas, Povilas Čechavičius, Pranas Jodelė, Kazimieras Vasiliauskas, Silvestras Grinkevičius, pirmieji Staty­ bos fakulteto dekanai - Steponas Kolupaila, Steponas Kabys ir daugelis kitų. Šiais metais Kaune išleista statybos ir su ja susijusių sričiiĮ specialistų laida yra jubilieji­ nė - 85-oji. Iki Statybos fakulteto įkūrimo 1940 m. Statybos skyriuje buvo parengti 189 statybos inžinieriai (apie 60 % VDU Technikos fakulteto absolventų). Pokariu daugėjo rengiami} spe­ cialistų ir specialybių skaičius. 1943 m. išleista pirmoji architektų laida. 1946—1950 m. veikė Architektūros, nuo 1950 m. - Hidrotechnikos fakultetas. 1956 m. statybos inžinerijos studijos pradėtos organizuoti ir Kauno politechnikos instituto padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiau­ liuose ir Panevėžyje. Vėliau šie padaliniai tapo savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis. Iki 2010 m. Kauno statybos profilio fakultetuose, 27 specialybėse ir studijų programose, parengta per 13 tūkst. absolventų. Galima pasidžiaugti, kad dabartinis Statybos ir architektūros fakultetas yra populiarus Lietuvoje. Studijuoti pagal tarptautines studijų programas čia atvyksta ir užsienio studentų. Fa­ kultetas plėtoja mokslinius ryšius su partneriais šalyje ir užsienyje, teikia kvalifikuotą paramą pramonės ir statybos įmonėms. Jubiliejaus proga sveikinu Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojus ir jų kolegas Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, linkiu kuo geriausios sėkmės rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus savajai tėvynei.

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas

1940 m. liepos mėnesį Vytauto Didžiojo univer­ siteto Technikos fakultetas pertvarkytas į du savaran­ kiškus padalinius - Technologijos ir Statybos fakultetus. Taigi pirmasis savarankiškas Statybos fakultetas Lietu­ voje atsirado prieš 70 metų. Jį galime laikyti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos, Aplinkos inži­ nerijos ir Architektūros fakultetų pirmtaku. 1956 m. inžinieriai statybininkai pradėti rengti ir Vilniuje, įkūrus KPI Vilniaus vakarinį skyrių, kuris 1960 m. tapo fakultetu, 1961 m. - KPI Vilniaus filialu. Filialo Mechaninės technologijos fakidtetas kuravo šios specialybės studijas. 1964 m. buvo įkurtas Statybos eko­ nomikos fakultetas. Čia įsteigtos pramoninės ir civilinės statybos, miestų statybos ir statybos ekonomikos ir orga­ nizavimo specialybės. 1968 m. buvo įkurtas ir antrasis statybos profilio fakultetas — Miestų statybos. Į j į perkelti miestų statybos, be to pradėjo studijas inžinerinės geodezijos ir automobilių kelių specialybių studentai. 1969 m. buvo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI). 1970 m. Statybos ekonomikos fakultetas pavadintas Statybos fakultetu. 1971 m. Institute, perkėlus iš KPI ar­ chitektūrines katedras, įkurtas Architektūros fakultetas. Steigiant Vilniaus inžinerinį statybos institutą daug prisidėjo Kauno politechnikos institutas, jo rektorius Kazimieras Baršauskas, o kuriant minėtus fakultetus — KPI Statybos ir Santechnikos fakultetai. 1987 m. į įkurtą VISI Komunalinio ūkio fakultetą iš KPI buvo perkeltos ir santechninių specialybių studijos. Tiek iš kitų, tiek iš minėtų KPI fakultetų į Vilnių perėjo dirbti didelė grupė žymių statybos inžinerijos ir kitų sričių specialistų. Miestų statybos ir Komunalinio ūkio fakultetai po kelių per tvarkų tapo dabartiniu Aplinkos inžinerijos fakultetu. Iki 1969 m. vasaros, t. y. iki VISI įkūrimo, Vilniuje statybos inžinieriaus diplomus gavo 307 absolventai. VISI Statybos fakultetas per dvidešimt vienerius darbo metus nuo įkūrimo parengė 5004 pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius. Nuo 1991 m., kai buvo įkurtas Vilniaus technikos universitetas, iki šių dienų didžiausias VGTUfakultetas —Statybos — parengė 7016 inžinierių statybininkų. KTU ir VGTU statybos profilio ir Architektūros fakultetus per visą jų gyvavimo laikotar­ p į siejo glaudus ir įvairiapusiškas bendradarbiavimas. Įprastas dalykas yra abiejų Universitetų mokslininkų dalyvavimas bendrose konferencijose, disertacijų gynimo tarybose, bendruose pro­ jektuose, tobulinant ir kuriant naujas studijų programas, leidybinėje veikloje ir pan. Linkiu 70 metų jubiliejų šiuo metu švenčiančių fakultetų akademinei bendruomenei viso­ keriopos sėkmės rengiant šalies poreikiams aukštos kvalifikacijos specialistus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius

Universiteto misija, užrašyta interneto tinklalapio pradžioje, yra taikliai atspindėta: ,, Kokybiškas aukštasis išsilavinimas, mokslinė, kultūrinė ir šviečia­ moji veikla, sudaranti prielaidas tenkinti šalies ūkio ir kultūros sparčios kaitos ir didėjančios konkurencijos sąlygomis kurti informacinę ir žinių visuomenę, pasiekti šalies intelektinio potencialo pripažinimą. “ Viskas pasa­ kyta. Visą frazę ir kiekvieną žodį atskirai galima taikyti ir Universitetui, ir Fakultetui, ir kiekvienam absolven­ tui atskirai. Matyt, todėl universitetai ir kitos aukštosios mokyklos dažnai tampa politikiĮ įtakos tikslu, jų veiki­ mo sfera. Neatsitiktinai X X a. nebuvo palankus Lietuvos universiteto Kaune raidai. Lietuvos istorijos pokyčiai negailėjo šios aukštosios mokyklos. 1920 m. beveik kar­ tu su Lietuvos nepriklausomybe įkurti Aukštieji kursai ir jų pagrindu 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas augo, klestėjo, buvo dalomas ir keitėsi kartu su visa valstybe. Iš tikrųjų daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų ištakos yra šiame Universitete. Džiugu, kad viena iš kertinių specialybių, rengtų ir rengiamų kauniškiame universitete architektūra. Kaune, kaip niekur kitur Lietuvoje, gyvos moderniosios architektūros tradicijos. Tar­ pukario Lietuvoje, Kauną statant kaip sostinę, negailėta nei lėšų, nei pastangų kuriant modernų, šiuolaikinį miestą. Tuo rūpinosi valstybė. Per laikinosios sostinės dvidešimt metų Kaunas išaugo į modernų europietiškų miestą. Kaunas buvo architektūrinių ieškojimų poligonas. Jame atsispin­ di daugelis Europoje gyvavusių architektūrinių stilių, srovių ir krypčių. Šia modernizmo dvasia, tvyrančia Kaune, buvo auklėjama ir visa pokario jaunųjų architektų karta, kūrusi sovietinėje Lie­ tuvoje. S. Sčesnulevičius, F. Bielinskis, A. Lukošaitis, S. Stulginskis, K. Šešelgis buvo tie šviesuliai, kurie įkvėpė politiškai angažuotoje visuomenėje meilę demokratiškoms vertybėms irjų supratimą. 1969 m., perkėlus architektūros studijas į Vilnių, geriausios mokymo tradicijos dėstyto­ jų architektų S. Abramausko, A. Lukošaičio, A. Keturkos, K. Šešelgio, V. Dičiaus, N. Dičiuvienės, A. Spelskio ir kt. buvo išsaugotos. VISI Architektūros fakultetas perėmė gerą vardą ir popu­ liarumą. Jo absolventai sėkmingai dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Architektūros aukštosios mokyklos nebuvimas Kaune trikdė harmoningą architektūros mokslo ir švietimo raidą Lietuvo­ je. Atkūrus nepriklausomybę, atkuriamas architektų rengimas Kauno technologijos universitete. Dabar jau estafetės lazdelė perduodama iš Vilniaus. VISI ar VGTU architektūros studijas baigę absolventai, atvykę į Kauną, ne tik aktyviai ir sėkmingai kuria, bet, tęsdami tradicijas, dėsto Kauno aukštosiose mokyklose, iš jų ir Kauno technologijos universitete. Manau, kad Universiteto misija įgyvendinama tinkamai. Siekiamybė per kokybišką ar­ chitektūros propagavimą puoselėti Lietuvos kultūrą, sirgti už Lietuvos ateitį, kovoti už pažangą, paprasčiausiai mylėti Lietuvą - gerų, nesavanaudiškų ir entuziastingų žmonių rankose. Linkiu fakultetų jubiliatų akademinei bendruomenei sėkmės įveikiant naujus iššūkius, kurių apstu nū­ dienos gyvenime. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas

„Draugai moksleiviai! Demokratingoj vals­ tybėj kiekvienas pilietis turi elgtis taip, tarytum nuo jo vieno pareina visos valstybės laimė ir tarytum tik jis vienas teturi atsakomybės tėvynės nelaimėms. To­ kio pat jausmo prisiimkim mes Aukštosios mokyklos įkūrimui... “ Šis vakardienos gimnazistų, visų moks­ leivių vardu pasirašytas kreipimasis, kurį išspausdi­ no laikraštis „Lietuva“ Aukštųjų kursų atidarymo Kaune (1920 m. sausio 27 d.) išvakarėse, tapo lyg ir manifestu, pamatu, ant kurio kūrėsi, vystėsi ir to­ bulėjo pirmąkart gimusi tautinė aukštoji mokykla — Universitetas. Prasminga, kad jau Aukštuosiuose kursuose, o po dvejų metų įsteigtame ir Lietuvos universitete, jo Technikos fakultete, buvo Statybos skyrius, parengęs ir išleidęs į gyvenimą pirmuosius specialistus - statybos inžinierius. Diena po dienos, metai po metų Universitetas, pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, stiprėjo ir augo, Technikos fakultete Statybos skyrius kartu su statybinio profilio katedromis tapo vienu iš pagrindinių padalinių. Jo profesūra ir mokymo personalas, diplomuoti absolventai tapo statybos mokslo ir praktikos pionieriais, stipriu profesiniu lydiniu, kuris atlaikė visus likimo išbandymus ir negandas ir parengė dirvą ateities sprendimams. Prieš septynis dešimtmečius iš Kauno universitete įsteigto Statybos fakulteto vėliau atsirado aukštoji statybos profilio specialistus rengianti mokykla sostinėje — Vilniaus inžinerinis statybos institu­ tas (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Abiejų aukštųjų mokyklų parengti speci­ alistai buvo ir yra pagrindiniai statybos, projektavimo, statybinių medžagų pramonės įmonių, jų padalinių ir statomų objektų vadovai, kiti sėkmingai dirba mokslo ir mokymo sistemoje, valstybės valdymo institucijose. Branginu ir aš savąjį diplomą. Laikome pripažinimu ir pasitikėjimu, kad šių universitetų —KTU ir VGTU — statybos profilio fakidtetai yra asociacijos nariai. Jų personalas ne tik sėkmingai rengia būsimuosius statybų specialistus, plėtoja mokslo programas, bet ir talkina keliant statybos sektoriaus dar­ buotojų kvalifikaciją, rengia dokumentų, reglamentuojančių statybų tvarką, projektus, vykdo kitus užsakomuosius darbus. Daugelis buvusių absolventų, išjų ir įmonių vadovų palaiko ryšius su savąja Alma Mater, steigia stipendijas, sudaro sąlygas gamybinei studentų praktikai atlikti ir įdarbina baigusiuosius. Statybininkų šeimos vardu sveikindamas jubiliejinės sukakties proga, linkiu kaip ir tada, gimtadienio išvakarėse: mokykimės, dirbkime ir atlikime savo pareigą taip, tarytum nuo kiekvieno iš mūsų priklausytų Valstybės gerovė ir ateitis. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Vincentas Šeštakauskas

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vardu svei­ kinu keturių Lietuvos universitetų architektūros ir staty­ bos pakraipos fakultetų ir katedrų dėstytojus ir darbuo­ tojus pirmojo Lietuvos universitetinio specializuotojo techniškojo —Statybos —fakulteto įkūrimo 70-ojo jubilie­ jaus ir jubiliejinės Lietuvoje statybos inžinierių 85-osios laidos proga. Pirmoji statybos inžinierių 3 absolventų laida (A. Račiukaitis, V. Snarskis, V Vileišis) buvo parengta 1925 m. Lietuvos universiteto Kaune (nuo 1930 m. Vy­ tauto Didžiojo universiteto) Technikos fakulteto Statybos skyriuje, kuris 1940 m. buvo reorganizuotas j Statybos fakultetą. Pokario laikotarpiu 1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto techniškųjų fakultetų pagrindu įkurtas Kau­ no politechnikos institutas su dviem statybos profilio — Hidrotechnikos ir Statybos -fakultetais. Nuo 1956 m. statybos inžinerijos studijos plito visoje Lietuvoje, kai buvo steigiami Politechnikos instituto padaliniai Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nuo statybos inžinerijos studijų pradžios keturi Lietuvos universitetai - Kau­ no technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Klaipėdos ir Šiaulių - parengė per 20 tūkst. statybos specialistų. Jų sutiksime ne tik statybos ir projektavimo įmonėse, mokslo ir mokymo įstaigose, bet ir administracinėse bei šalies valdymo institucijose. Daugelis jų yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje 1989 m. įsteigtos Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, šiuo metu vienijančios visų šalies apskričių klubus ir bendrijas, nariai. Savo profesinėje kūry­ binėje organizacijoje jie naudojasi puikiomis galimybėmis tobulėti, kelti profesinį meistrišku­ mą, teisiškai atestuotis pagrindinei veiklai. Iki 2009 m. pabaigos Statybos inžinierių sąjunga ir jos padaliniai atestavo per 12 tūkst. statybos srities specialistų - šių universitetų absolventų. Džiugu pabrėžti ir tai, kad universitetinės statybos inžinerijos studijos šiuo metu yra labai po­ puliarios tarp abiturientų. Minėdami statybos mokslo ir studijų Lietuvoje jubiliejines datas su didžiule pagarba pri­ simename pasaulinio garso savo tautos atstovus - statybos srities specialistus - Lauryną Stuoką-Gucevičių (1753-1798), Stanislovą Kerbedį (1810-1899), Petrą Vileišį (1851-1926), Artūrą Loleitą (1868-1933), Praną Jodelę (1881-1955), Kazimierą Vasiliauską (1879-1957), Steponą Kairį (1879-1964), Steponą Kolupailą (1892-1964), Anatolijų Rozenbliumą (1902-1973), Kazį Šešelgį (1915-1997), Juozą Macevičių (1919-2007), Aleksandrą Čyrą (1927-2001) ir daugelį kitų. Sveikindami gražios šventės proga, linkime akademinei visuomenei kuo geriausios klo­ ties dideliuose ateities darbuose. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE

11

PIRMAS SKYRIUS

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE Pirmieji Lietuvos architektūros ir statybos mokslo ir studijų žingsniai buvo pa­ daryti Vilniaus akademijoje, kuri, 1773 m. ją perėmus Edukacinei komisijai, 1781 m. buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla, o 1803 m. Vilniaus vyriausiajai mokyklai buvo suteiktas Vilniaus imperatoriškojo universiteto vardas. Lietuvos vyriausiąją mokyklą sudarė dvi kolegijos: Moralinių mokslų ir Fizi­ kinių mokslų. Pastarojoje buvo dėstoma aukštoji matematika, fizika, chemija, mecha­ nika, medicina, architektūra ir kiti dalykai. Aukštosios matematikos kursą, apimantį diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialines lygtis ir analizinę geometriją, 1766-1771 m. ir 1783-1810 m. dėstė žymus profesorius Pranciškus Milikantas Nor­ vaiša (1742-1819). Anglijoje susižavėjęs Izaoku Niutonu (Isaak Newton, 1642-1727), Pranciškus Norvaiša analizavo ir vartojo jo terminologiją, savo kursą dėstė pagal I. Niutono veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Philosophiae naturalis principia m athematica... Londini, 1687). 1771—1773 m. P. Norvaiša vadovavo Nemu­ no vagos valymui, 1775-1780 m. tobulinosi Anglijoje, Vokietijoje ir Olandijoje. Nuo 1780 m. mechaniką dėstė taikomosios matematikos katedros profesoriaus Tadas Kundzičius (1747-1829). Skaitydamas taikomosios matematikos paskaitas, jis vadovavosi prancūzų astronomo ir matematiko N. L. Lakailio (1713—1762) vadovėliu „Mechanikos paskaitos“. Vadovėlis (į lotynų kalbą išverstas 1759 m.) buvo naudoja­ mas įvairiose Europos aukštosiose mokyklose ir jį sudarė išsamus mechanikos kursas. Profesorius T. Kudzičius į taikomosios matematikos kursą įtraukė ir papildomus da­ lykus - hidrostatiką, hidrauliką, aerometriją, civilinę architektūrą, fortifikaciją, piro­ techniką. Pirmojoje civilinės architektūros dalyje buvo dėstomos statybinės medžia­ gos, antrojoje - statybinės konstrukcijos. Kurį laiką Vilniaus akademijoje jis dar skaitė prancūzų kalbos paskaitų kursus. Juozas Mickevičius ( 1743-1817) buvo pirmas fizikos profesorius, įkūrė eksperi­ mentinės fizikos katedrą ir kabinetą, mokė, kaip įrengti žaibolaidžius, racionaliai statyti dūmtraukius ir kita.

12

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Nuo 1773 m. Lietuvos vyriausiojoje mokykloje praktinės architektūros kursą dėstė Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss, 1740-1821), vokietis, gimęs Lenkijo­ je, savarankiškai dirbęs tik Lietuvoje, geras architektas praktikas, Vilniui reikšmingos architektūros kūrėjas. 1768 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos kapitonas, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio statybų Verkiuose architektas, 1768— 1773 m. - Lietuvos inžinierių korpuso mokyklos dėstytojas. Architektūros specialybė, kuri iki XIX a. apėmė ir statybos mokslą bei studi­ jas, buvo patvirtinta 1775 m. Pagrindą tam davė dar Vilniaus akademijoje buvusios meno specialybių studijos. 1732 m. Antano Hatovskio parengtame rankraštyje „Scien­ tia Naturalis seu Physica ia Academia et universitate Vilnensi explicata” buvo skyriai skirti civilinei ir karinei architektūrai. Meno specialybių studentai, naudodamiesi šiuo rankraščiu kaip vadovėliu, turėjo galimybę susipažinti ir su architektūra. Patvirtinus architektūros specialybę, architektūros kurso dėstytoju buvo paskirtas profesorius M. Knakfusas. 1777-1781 m. akademijos auklėtinis Motiejus Kiselevskis dėstė ne tik matematiką, bet ir architektūrą. 1782-1792 m., neradus dėstytojo, architektūros studi­ jos buvo nutrauktos. 1793 m. architektūros profesoriaus pareigoms Lietuvos vyriausiojoje mokykloje buvo pakviestas buvęs matematiko P. Norvaišos ir architekto M. Knakfuso mokinys Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Kartu mokykloje buvo atgaivinta architek­ tūros specialybė ir Lietuvos vyriausiojoje mokykloje įsteigta savarankiška Architektū­ ros katedra, rengusi architektus ir statybų vykdytojus. Pirmuoju katedros vadovu tapo žymiausias to meto lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevičius. Jis studijavo Paryžiuje ir Romoje, todėl jam buvo gerai žinoma ne tik tuometinė Vakarų Europos architek­ tūra, bet ir Europoje jau taikomi konstrukcijų skaičiavimo metodai. Iki tol jis dirbo architektūros, topografijos ir žemėlapių kurso profesoriumi Lietuvos inžinierių korpu­ so, arba Topografijos, mokykloje, kuri priklausė Lietuvos vyriausiajai mokyklai. Be to, L. Stuoka-Gucevičius jau buvo parengęs Verkių dvaro pastatų ansamblio, Vilniaus katedros, Vilniaus rotušės ir kitų statinių projektus, vadovavęs kai kurių suprojektuotų statinių statybai. Pradėjęs eiti profesoriaus pareigas jis parengė iš esmės naują ar­ chitektūros studijų programą. Joje skelbiama, kad profesorius išmokys nustatyti ar­ chitektūroje naudojamą tolydžiosios harmoningos progresijos tvarką, pagal senovės graikų žinomas taisykles išves visų pastato dalių mastus; iš daugiakampių skersmenų ir spindulių geometriniais santykiais išves įvairias fortifikacijos linijas, kurios leis nu­ statyti tam tikrą būdą tvirtovei sustiprinti; išdėstys privačių ir visuomeninių pastatų statybos pradmenis, išmokys paprasčiausių statybos dėsnių, reikalingų taikyti tam, kad statinys būtų patogus, patvarus ir gražus; įrodys, kad pastato grožis ir didingumas yra ne išgalvoti pagražinimai ir papuošimai, bet pavienių statinio dalių santykis su visuma ir savitarpyje, o nuo to priklauso ir pastato stiprumas; mechanikos taisyklėmis įrodys, kokius ir kurioje vietoje reikia dėti pamatus, kad jie išlaikytų pastato masę ir užtikrintų pusiausvyrą su pastato didumu. Taigi programa, be civilinės ir karinės architektūros, apėmė fiziką, mechaniką, medžiagų atsparumą, statybinę statiką, statybines medžiagas ir konstrukcijas. Programa turėjo būti išeinama per trejus metus, skaitant kursą po ke­

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE

13

turias su puse valandos per savaitę. Busimasis specialistas, studijuodamas architektūrą, išmokdavo ne tik suprojektuoti gražų ir patogų pastatą, bet ir tokių dalykų, kad jis būtų stiprus ir nebrangus. Be to, L. Stuoka-Gucevičius mokė kaip parinkti reikalingiausias ir veiksmingiausias statybos mašinas, tuo pabrėždamas pačių statinių ir statybos darbų ekonomikos reikšmę. Pats sukonstravo keltuvą medžiagoms kelti, poliakalę ir kt. To­ dėl architektams ir statybininkams L. Stuokos-Gucevičiaus parengtą studijų programą galima laikyti savarankiškų architektūros, medžiagų atsparumo, statybinės statikos, statybos medžiagų, statybinių konstrukcijų, geotechnikos, statybos technologijos, or­ ganizavimo ir statybos ekonomikos dalykų pirmtake. Tiesa, rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvos vyriausiojoje mokykloje pastatų statikos ir dinamikos sąvokos jau varto­ jamos apie 1780 m., kai mokykloje įkurtas taikomosios mechanikos katedros dėstyto­ jas T. Kundzičius pradėjo dėstyti taikomosios mechanikos kurso dalį - mechaniką. Jis studentus mokė ir konstrukcijų skaičiavimo pagrindų, dėstė hidrostatiką ir fortifikaciją. 1786 m. mėgino dėstyti ir architektūrą, bet vėliau atsisakė. 1794 m. L. Stuoka-Gucevičius dalyvavo sukilime, vadovavo paties organizuotai Vilniaus civilinei gvardijai. Sukilimą numalšinus, pašalintas iš profesoriaus pareigų, bet po didelių pastangų 1796 m. į jas grąžintas ir tęsė pradėtą mokomąjį darbą dar dve­ jus, deja, paskutiniuosius savo gyvenimo metus. 1795 m. Lietuvą okupavus carinei Rusijai, 1797 m. Lietuvos vyriausiosios mo­ kyklos kolegijos buvo pertvarkytos į tris fakultetus: Moralinių (teisės) mokslų, M edici­ nos ir Fizikinių mokslų. Architektūros katedra liko Fizikinių mokslų fakultete. Po L. Stuokos-Gucevičiaus mirties 1798 m. profesoriumi ir architektūros kate­ dros vedėju buvo išrinktas Mykolas Šulcas (1769—1812). jis buvo laikomas geru archi­ tektūros teoretiku. Dėstydamas rėmėsi savo mokytojo L. Suokos-Gucevičiaus mokymo programa, pabrėžė statybos praktikos ir technikos naujovių įdiegimo reikšmę. Kaip konstruktorius neišvengė skaičiavimo ir konstravimo klaidų. M. Šulco suprojektuotas ir 1812 m. pastatytas šokių paviljonas, kuriame Rusijos caro Aleksandro I garbei turėjo vykti balius, išvakarėse sugriuvo. Dėl to architektas pasiskandino Neryje, nors, kaip teigia Juozas Šikšnelis savo knygoje „Įvykių horizontas“, nėra įrodymų, kad tai padarė savo valia. Mirus M. Šulcui, katedrai trumpai vadovavo buvęs jo adjunktas Mykolas Kado (1765-1824), kuris vėliau tapo Varšuvos universiteto Architektūros skyriaus profesoriu­ mi. M. Šulcas ir M. Kado buvo L. Stuokos-Gucevičiaus akademinės mokyklos tradicijų tęsėjai, atsisakę tik karinės architektūros dėstymo. Abu architektūros grožį matė ne puo­ šyboje, o harmoningose proporcijose, darniame pastato dalių santykyje su visuma. 1816 m. Vilniaus universitete architektūrą pradėjo dėstyti Karolis Podčašinskis (1790-1860). 1817 m. jis buvo išsiųstas pasitobulinti į Italiją ir Prancūziją, kur susi­ pažino su aukštųjų mokyklų dėstymo programomis. 1819 m. grįžęs į Lietuvą skaitė paskaitas, o 1822 m. buvo išrinktas ordinariniu profesoriumi ir tapo Architektūros ka­ tedros vadovu. Šias pareigas ėjo iki 1832 m., t. y. iki universiteto uždarymo. Siek­ damas išplėsti architektūros kurso dėstymą, 1822 m. parengė specialios architektūros mokyklos steigimo ir mokymo programos projektą. Dėstydamas jis rėmėsi L. Stuo-

14

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

kos-Gucevičiaus ir M. Šulco programomis, atsižvelgė į savo pedagogų -Peterburgo ir Paryžiaus profesorių —metodiką. Daug dėmesio skyrė architektūros kompozicijos ir statybos technikos kursui, pasisakė už pastatų patogumą, patvarumą ir ekonomiškumą. K. Podčašinskis parengė „Architektūros pradmenis akademiniam jaunimui“ (1828— 1829 m.; III dalis išleista 1856 m.). Tai pirmas Lietuvoje mokslinis veikalas, apėmęs svarbiausius statybos meno klausimus. Tais laikais Lietuvos vyriausiojoje mokykloje, vėliau Vilniaus universitete architektūros studijas baigusieji dirbdavo architektais pro­ jektuotojais arba statybų vykdytojais. Todėl ir vieniems, ir kitiems buvo būtina gerai išmanyti statybines medžiagas, konstrukcijas ir statybos ekonomiką. Architektūros katedros veikla turėjo didžiulę reikšmę klasicizmo architektūros raidai Lietuvoje. Pedagogai buvo teoretikai ir kartu praktikai, jų mokyme, orientuo­ tame į Prancūzijos ir kitų Europos šalių dailės akademijų patirtį, atsispindėjo glaudi teorijos, projektavimo ir statybos darbų jungtis. Architektūros katedra išugdė pirmuo­ sius vietinius architektūros meno profesionalus. Per visą katedros gyvavimo laikotarpį (1793-1832) buvo parengta 40 architektų ir statybininkų. 1816 m. pirmą kartą pasaulyje studentams buvo pradėtas skaityti specialus kons­ trukcijų skaičiavimo kursas. Kaip atskira mokslo šaka išryškėjo statybinė mechanika. Vienu žymiausių statybinių konstrukcijų dėstytojų po L. Stuokos-Gucevičiaus buvo Vilniaus universiteto auklėtinis, stažavęsis Paryžiuje, filosofijos daktaras Valerijonas Gurskis (1790-1874). Paryžiaus karališkojoje politechnikos mokykloje jis klausė me­ chanikos paskaitų pas įžymųjį mechaniką, fiziką ir matematiką Simeoną Deni Puasoną (Poisson, 1781-1840). Be kitų dalykų, V. Gurskis tobulinosi ir hidrotechnikos srityje. Todėl grįžęs į Lietuvą skaitė praktinę mechaniką ir inžineriją, t. y. mokslą apie kelių, tiltų, kanalų ir šliuzų statybą, daug projektavo. Fizikos fakulteto dekanas Mykolas Polinskis-Pelka (1784-1848), 1808 m. bai­ gęs Vilniaus universitetą ir įgijęs magistro laipsnį, matematikos žinias gilino Paryžiuje pas S. F. Lakrua ir S. D. Puasoną, vėliau tobulinosi Italijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. 1819 m. grįžusiam į Vilnių M. Polinskiui buvo suteiktas taikomosios matematikos profe­ soriaus laipsnis. 1821-1832 m. profesorius dėstė taikomąją matematiką, išsamiai aiškino mechanikos ir aukštosios geodezijos dalykus pagal vadovėlį „Traktatas apie geodeziją“ („Traktat o geodezji“). Šis vadovėlis laikomas pirmuoju geodezijos mokslo vadovėliu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Lietuvos mokslo raidai reikšmingas profesoriaus M. Polinskio parengtas teorinės mechanikos paskaitų konspektas, kuriame atsispindi XIX a. mechanikos laimėjimai, dėstomos tokios temos kaip materialiosios dalelės, kietojo kūno mechanika, kietųjų kūnų sistemos dinamika ir hidrodinamika. Tai sudarė sąlygas domėtis ne tik taikomaisiais, bet ir fundamentaliaisiais mokslo tiriamaisiais darbais. 1826 m. Vilniaus universitete įkuriama Geodezijos katedra. M. Polinskio geo­ dezijos, kaip taikomosios matematikos, darbus tęsė Antanas Šakinis (Antoni Szahin, 1798-1842). Jis gimė Lietuvoje. 1816 m. baigė Vilniaus universitetą, 1821-1823 m. dėstė astronomiją. Buvo pirmasis įkurtos Geodezijos katedros vedėjas. Paskelbė darbus „Trumpas svarbiausiųjų geodezinių matavimų, atliekamų žemėje, atkreipiant dėmesį į jos formą, aprašymas“ ir „Apie geografinės ilgumos nustatymą panaudojant ugnies

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE

15

blyksnius taškuose“. 1829 m. išleido du stambius geodezijos vadovėlius: „Aukštoji geodezija“ ir „Matavimai ir niveliavimas“. Vilniaus universitete architektūros ir statybos studijų dalykai buvo skaitomi iki 1832 m., t. y. iki universiteto uždarymo Rusijos caro įsakymu. Uždarius Vilniaus universitetą daug jo auklėtinių dirbo Rusijos didžiuosiuose miestuose. Žymiausi iš jų statybinės mechanikos ir statinių projektavimo srityse yra N. Jastržembskis (1808-1874) ir Stanislovas Kerbedis (1810-1899). N. Jastržembskis parašė dviejų tomų „Praktinės mechanikos kursą”. Tai buvo pirmasis praktinės mecha­ nikos vadovėlis to meto Rytų Europoje, parašytas rusų kalba. S. Kerbedis, gimęs netoli Panevėžio, po studijų Vilniaus universitete dirbo Sankt Peterburge. Jis suprojektavo ir pastatė garsųjį pirmąjį metalinį leitenanto Šmidto tiltą per Nevą Sankt Peterburge. Pagal jo projektus pastatyti metalinių santvarų geležinkelio tiltas per Lugą ir tiltas per Vyslą Varšuvoje buvo didžiausių angų tuometinėje Europoje. Dirbo Sankt Peterbur­ go susisiekimo inžinierių instituto Taikomosios matematikos katedros profesoriumi, 1851 m. buvo išrinktas Sankt Peterburgo mokslų akademijos nariu korespondentu, o 1858 m. - šios akademijos garbės nariu. Žinių trokštantys jaunuoliai, uždarius universitetą, galėjo studijuoti Rusijos arba užsienio universitetuose. Ne vienas lietuvis ar iš Lietuvos kilęs jaunuolis tapo žymiu ar­ chitektu ar statinių projektuotoju, konstruktoriumi, statybų vadovu, statybos mokslo vei­ kėju. Iš Kudirkos Naumiesčio kilęs Artūras Loleitas (1868-1933), 1891 m. baigęs Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, tapo garsiu inžinieriumi ir mokslininku. Pradėjęs praktinę veiklą Maskvos betono ir kitų statybos darbų akcinės bendrovės projektavimo skyriuje skaičiuotoju, 1905 m. pirmasis pasiūlė ir įdiegė besijes perdangas. Vėliau dirbo mokslo tiriamąjį darbą, buvo vienas iš pagrindinių sovieti­ nių gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normų, rengiamų vietoj tuo metu galioju­ sių Rusijos gelžbetonio techninių sąlygų (1911), ideologų ir kūrėjų. Pasvalietis matematikas ir inžinierius Petras Vileišis (1851-1926), 1874 m. bai­ gęs Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą ir 1880 m. Sankt Pe­ terburgo kelių inžinierių institutą buvo, garsus tiltų ir kelių, taip pat kesonų specialistas. Per ilgus savo praktinio darbo metus jis pastatė daug tiltų įvairiose Rusijos imperijos vietose, iš jų ir Jonavoje per Nerį, Mintaujoje per Lielupę, Krustpilyje per Dauguvą ir kitus. P. Vileišis žinomas ne tik kaip puikus inžinierius, bet ir kaip Lietuvos patriotas, žymiausias visuomenės veikėjas. Daugiausia P. Vileišio pastangomis Rusijos imperijos caras 1904 m. grąžino lietuviškajai spaudai laisvę. P. Vileišis rūpinosi knygų ir laikraščių leidimu ir platinimu, buvo nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministru (1922-1923), vėliau susisiekimo ministerijos Inžinierių tarybos pirmininku. 1924 m. Lietuvos technikų draugija ir pirmoji Lietuvos inžinierių ir architektų konferencija jį išrinko garbės pirmi­ ninku. Už nuopelnus statybai Lietuvos universiteto Technikos fakulteto siūlymu 1926 m. gegužės 15 d. pirmą kartą Lietuvoje P. Vileišiui suteiktas garbės daktaro-inžinieriaus ti­ tulas, o Humanitarinių mokslų fakulteto - Lietuvių literatūros garbės daktaro laipsnis. 1999 m. gegužės 15 d. Jam pripažintas KTU garbės daktaro vardas.

16

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. Lietuvos Taryba (vėliau Lietuvos Valstybės Taryba) parengė nepriklausomos Lietuvos Vilniaus universiteto statutą, jį 1918 m. gruodžio 05 d. patvirtino ir nutarė atidaryti universitetą 1919 m. sausio 01 d. Tarp numatytų mokomųjų dalykų buvo ir architektūra. Tačiau lietuviškojo Vilniaus universiteto atidaryti neteko, nes Vilnių pradžioje okupavo Sovietų Rusijos raudonoji armija, o 1919 m. balandžio 19 d. - lenkų legionininkai. J. Pilsudskio 1919 m. rugpjū­ čio 28 d. įsakymu Vilniuje buvo atidarytas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas. Nors šio universiteto Dailės fakultete buvo numatytos architektūros studijos, jos nebu­ vo įteisintos, todėl greitu laiku uždarytos. Lenkams okupavus Vilnių, jaunoji Lietuvos Respublika liko be sostinės ir vėl be universiteto. Grupė to meto šviesuolių - Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Jo­ nas Vabalas-Gudaitis, Augustinas Janulaitis ir Liudas Vailionis ėmėsi iniciatyvos įkurti aukštąją mokyklą laikinojoje sostinėje - Kaune. 1919 m. rudenį Kaune įkurtai Aukštų­ jų mokslų draugijai buvo iškelta svarbiausia užduotis - įkurti ir išlaikyti Aukštuosius kursus. Jie buvo įkurti 1920 m. sausio 27 d.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS MOKSLO PRADININKAI LIETUVOJE

Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798)

Mykolas Polinskis-Pelka (1784-1848)

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS STUDIJŲ IŠTAKOS LIETUVOJE

Valerijonas Gurskis (1790-1874)

Stanislovas Kerbedis (1810-1899)

Petras Vileišis (1851-1926)

Arturas Loleitas (1868-1933)

17

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

19

ANTRAS SKYRIUS

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

20

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.1. KAUNO FAKULTETŲ RAIDA (1922-2010)

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KIAUNE

21

1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvos jaunuoliai, norintys siekti aukš­ tojo išsilavinimo, vykdavo studijuoti į užsienį. Populiariausios buvo Rusijos aukštosios mokyklos. Daugelis absolventų tapo žymiais savo srities žinovais, mokslininkais, uni­ versiteto savoje šalyje dėstytojais. Peterburgo kelių inžinerijos institutą baigė S. Kerbedis, A. Vilkutaitis, P. Vileišis, P. Čechavičius; Peterburgo technologijos institutą S. Grinkevičius, P. Markūnas, S. Kairys; Peterburgo civilinių inžinierių in stitu tą -J. Šimoliūnas, K. Vasiliauskas; Maskvos matavimų institutą - S. Dirmantas, S. Kolupaila; Kijevo politechnikos institutą - P. Jodelė; Charkovo universitetą - M. Kaveckis; Prahos aukštąją technikos mokyklą - S. Stulginskis; Peterburgo kalnakasybos in stitu tą -J. Dalinkevičius; Peterburgo dailės akademiją - M. Songaila; Romos aukštąją architektūros mokyklą - V. Landsbergis-Žemkalnis; Kazanės meno mokyklą - A. Janulis ir kt.

Prof. Zigmas Žemaitis

Prof. Jonas Simoliunas

Prof. Jonas Šimkus

Prof. Pranas Jodelė

Prof. Kazimieras Vasiliauskas

Prof. Silvestras Grinkevičius

22

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Prof. Povilas Čechavičius

Prof. Mykolas Songaila

Prof. Juozas Gabrys

Prof. Jonas Kuodis

Prof. Valerijonas Verbickis

Prof. Juozas Dalinkevičius

Aukštųjų mokslų draugija 1920 m. sausio 27 d. visuomeniniais pagrindais Kau­ ne įkūrė Aukštuosius kursus. Pirmuoju Aukštųjų kursų vadovu išrinktas Zigmas Že­ maitis, 1909 m. Odesos universiteto matematikos studijų absolventas. Tai labai šviesi ir tauri asmenybė Lietuvos švietimo ir mokslo istorijoje, pagrindinis aukštosios mo­ kyklos Kaune steigimo inciatorius. Vėliau jis buvo Universiteto Kaune profesorius, ilgametis šio Universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto dekanas, 1946- 1949 m. Vilniaus universiteto rektorius. Aukštuosiuose kursuose, greta kitų, buvo ir Technikos skyrius su trimis poskyriais: statybos, mechanikos ir technologijos. Technikos skyriaus vedėju buvo paskirtas J. Šimoliūnas, vėliau ilgą laiką vadovavęs Universiteto Statybos ir Kelių katedroms. Pirmaisiais ir antraisiais mokslo metais visiems trims poskyriams studijų dalykai buvo bendri, skirtis jie turėjo trečiaisiais metais. Aukštieji kursai pra­ dėjo rengti inžinierius statybininkus. Kursuose dėstė ir pirmieji statybos mokomųjų dalykų dėstytojai: Kazimieras Vasiliauskas, Pranas Jodelė, Stasys Dirmantas, Mykolas Songaila, Jonas Šimoliūnas ir Valerijus Verbickis. Vėliau jie sudarė Universiteto Tech-

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

23

nikos fakulteto Statybos skyriaus profesūros branduolį. Lietuvos Respublikos Vyriau­ sybė 1922 m. vasario 13 d. nutarė įsteigti Lietuvos universitetą remdamasi Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. priimtu Vilniaus universiteto statutu. Lietuvos univer­ sitetas Kaune buvo iškilmingai atidarytas 1922 m. vasario 16 d. Pirmuoju Universite­ to rektoriumi Valstybės Prezidento aktu buvo paskirtas prof. Jonas Šimkus, 1900 m. Maskvos universiteto chemijos studijų absolventas. Po Universiteto baigimo dėstė Kazanės, Maskvos universitetuose, 1918-1919 m. buvo Lietuvos Prekybos ir pram o­ nės, 1921-1922 m. Krašto apsaugos ministras Universitete tarp penkių fakultetų buvo numatytas ir Technikos fakultetas. Technikos fakulteto pirmasis dekanas buvo prof. P. Jodelė - nuo 1922 m. iki 1927 m. Vėliau dekanais dirbo taip pat Statybos skyriaus dėstytojai: 1927-1934 m. ir 1934-1940 m. - prof. K. Vasiliauskas ir 1934-1937 m. prof. S. Grinkevičius. 1922 m. vasario 25 d. buvo sudarytas penkių asmenų mokomojo personalo branduolys Technikos fakultetui organizuoti. Į jį įėjo ir trys statybos moko­ mųjų dalykų dėstytojai: P. Jodelė, J. Šimoliūnas ir K. Vasiliauskas. Remiantis pirmuoju Lietuvos universiteto statutu, kurį Seimas priėmė 1922 m. balandžio 12 d., Technikos fakultete, greta kitų trijų, buvo įkurtas Statybos skyrius ir 7 statybos profilio katedros: Statybos ir statybos medžiagų technologijos (iš tikrųjų pagal Universiteto apyskaitą iki 1924 m. buvo dvi - Statybos (vedėjas J. Šimoliūnas) ir Statybos medžiagų techno­ logijos (vedėjas P. Jodelė) katedros), Architektūros (vedėjas M. Songaila), Geodezijos (vedėjas S. Dirmantas), Statybos mechanikos (vedėjas K. Vasiliauskas), Hidrotechni­ kos (vedėjas P. Čechavičius), Kelių (vedėjas J. Šimoliūnas) ir Tiltų (vedėjas S. Grin­ kevičius). Statybos skyriaus katedrose dirbo: 1923 m. - 8, 1927 m. - 17, 1932 m. ir 1937 m. - po 19 dėstytojų. Statybos skyrius parengė 190 inžinierių, o tai sudarė 63,37 % visų Technikos fakulteto absolventų. Pirmieji statybos inžinieriai skyrių baigė 1925 m., tai - A. Račiukaitis, V. Snarskis ir V. Vileišis. Pirmoji ir vienintelė moteris ab­ solventė S. Mitkovskaitė skyrių baigė 1930 m. Daugiausia inžinierių statybininkų (32) parengta 1935 m. Kaip specializavosi busimieji inžinieriai, galima spręsti iš 1932 m. paskelbtų duomenų. Per tą laiką apginta 30 diplominių projektų, iš jų 46,67 % skirti tiltams, 36,67 % - įvairiems pastatams, 10 % - hidroelektrinėms ir kitiems hidrotech­ nikos įrenginiams. Po vieną diplominį projektą (po 3,33 %) apginta iš kanalizacijos ir geležinkelio tiesimo srities. Skyriuje studijavo nemažai studentų, kurie vėliau aktyviai reiškėsi praktinė­ je, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Tai technikos mokslų daktarai profesoriai: J. Gabrys, J. Kuodis, V. Klimavičius, A. Lukošaitis; mokslų kandidatai docen­ tai: M. Stonis, S. Vasauskas, S. Sčesnulevičius, J. Peras, F. Bielinskis, K. Kaušinis, A. Bistrickas, P. Viliūnas, B. Žintelis, K. Kondratas, B. Ziberkas, V. Kriščiūnas, A. Citas ir kiti. Daugelis jų vėliau patys rengė inžinierius Universitete ir Kauno poli­ technikos institute. 1940 m. rugpjūčio 1 d. „Vyriausybės žiniose“ paskelbiama apie Vytauto Didžio­ jo universiteto struktūros pakeitimą. Technikos fakultetas reorganizuojamas į Tech­ nologijos ir Statybos fakultetus. Statybos fakultetas - tai pirmasis Lietuvos istorijoje

24

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

specializuotas techniškasis fakultetas, kurį tuo metu sudarė Architektūros, Geodezijos ir Statybos (su statybos, taip pat hidrotechnikos ir melioracijos šakomis) skyriai. Vietoj buvusių 6 statybos profilio katedrų 1940 m. rugpjūčio 15 d. patvirtinta 12: Topometrijos, Statybinės statikos, Kelių, Tiltų ir geležinių konstrukcijų, Hidrologijos ir meli­ oracijos, Hidrotechnikos, Geodezijos ir žemėtvarkos, Architektūros ir meno istorijos, Architektūros enciklopedijos, Architektūros kompozicijos ir paišybos, Miestų sanitari­ jos ir Statybos. Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, t.y. nuo 1940 spalio 1 d. - 15 katedrų. Hidrologijos ir melioracijos katedra skilo į Hidrologijos ir hidraulikos ir M e­ lioracijos katedras, Geodezijos ir žemėtvarkos katedra - į Geodezijos ir astronomijos ir Žemėtvarkos katedras. Be to, buvo įsteigta nauja - Inžinerinės geologijos katedra. Pirmasis Statybos fakulteto dekanas buvo Hidrotechnikos, vėliau - Hidrologijos ir hi­ draulikos katedrų vedėjas prof. S. Kolupaila. Iš šių pareigų, kaip ir visi Universiteto vadovai, jis buvo vokiečių valdžios atleistas pirmomis karo dienomis. Iki 1942 m. lap­ kričio mėn. fakulteto dekanas buvo prof. S. Kairys, vėliau - prof. S. Dirmantas. Poka­ rio laikotarpiu, labai išaugus architektūros studentų skaičiui, SSRS aukštojo mokslo ministro įsakymu Architektūros skyrius nuo 1945- 1946 mokslo metų pertvarkytas į Architektūros fakultetą. Pirmasis Architektūros fakulteto dekanas buvo Architektūros katedros vedėjas doc. S. Stulginskis, vėliau, nuo 1949 m., Architektūros įvado katedros vedėjas S. Sčesnulevičius. Architektūros fakultetą 1946 m. sudarė Architektūros kom­ pozicijos, Miestų planavimo ir architektūros istorijos, Tapybos ir skulptūros, Inžineri­ nių ir architektūrinių konstrukcijų katedros. SSRS aukštojo mokslo ministro 1946 m. gruodžio 30 d. įsakymu Universitete numatyta įkurti Statybinių medžiagų fakultetą ir jam e rengti inžinierius technologus ir inžinierius mechanikus. Buvo siūloma fakultete įsteigti Statybinių medžiagų pramonės įrenginių, Statybinės keramikos, Rišamųjų ir statybinių medžiagų katedras, iš Statybos fakulteto perkelti Inžinerinės geologijos ka­ tedrą. Fakultetas oficialiai veikė nuo 1947 m. rugpjūčio iki gruodžio. Fakulteto deka­ nas buvo Durpininlcystės katedros vedėjas J. Vidmantas. Iki Universiteto pertvarkymo Statybos fakultete dirbo: 1941 m. - 41, 1945 m. - 42, 1950 m. - 55, Architektūros fakultete 1946 m. - 16, 1950 m. - 26 dėstytojai. Statybos fakultetas nuo 1943 m. pra­ dėjo leisti architektūros, inžinerinės geodezijos, hidrotechnikos ir melioracijos ir nuo 1949 m. - kelių specialybės absolventus. 1950 m. spalio 31d. Universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kau­ no medicinos institutus. Politechnikos institute Statybos ir Architektūros fakultetai re­ organizuoti į Statybos ir Hidrotechnikos fakultetus. Statybos fakulteto dekanu paskirtas buvusio Architektūros fakulteto dekanas S. Sčesnulevičius, o Hidrotechnikos - buvęs 1945-1950 m. Statybos fakulteto dekanas S. Vabalevičius, kuris šias pareigas ėjo net iki 1965 m. Hidrotechnikos fakultetas 1962 m. kovo 16 d. pavadintas Santechnikos fakultetu. Statybos fakultete buvo 7 katedros: Architektūrinio projektavimo, Architek­ tūros pagrindų, Architektūrinių konstrukcijų, Statybos technologijų ir darbų organiza­ vimo, Inžinerinių konstrukcijų ir Miestų statybos. 1956 m. įkurta Statybinių medžiagų

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

25

katedra, 1961 m. - Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija. Hidrotechnikos fakultetą sudarė Vandentiekio ir kanalizacijos, Inžinerinės geologijos, Autokelių, Geodezijos, Hidrotechnikos ir Statybinės mechanikos katedros. Pastaroji 1962 m. perkelta į Statybos fakultetą. 1961 m. įkurta Šildymo ir vėdinimo katedra. Tais pačiais metais įkurtos dvi žinybinės laboratorijos: Pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo, globojama Lietuvos lengvosios pramonės ministerijos (joje dirbo 4 etatiniai darbuotojai), ir Pramonės nutekamųjų vandenų valymo, globojama Lietuvos maisto pramonės ministerijos (joje dirbo iki 30 etatinių darbuotojų). 1968 m. kovo 28 d. Lietuvos aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos kolegija priėmė nutarimą „Dėl Kauno politechnikos instituto Santechnikos ir Statybos fakultetų specialybių ir dėstytojų perkėlimo tvarkos“. Pagal šį nutarimą 1969-1970 m. perkel­ tos architektūros, statybos grupės, geodezijos ir kelių specialybės ir jas kuruojančios katedros. Fakultetai neteko pusės savo dėstytojų. 1969 m. liepos 18 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimu KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį staty­ bos institutą. Kaune liko statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos, vandentiekio ir kanalizacijos, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės, taip pat pramoninės ir civilinės statybos vakarinės studijos. Todėl 1971 m. vasario 1 d. Statybos ir Santech­ nikos fakultetai sujungti į vieną su Grafinių darbų, Statybinės mechanikos, Statybinių konstrukcijų, Statybinių medžiagų, Statybos, Šildymo ir vėdinimo bei Vandentiekio ir kanalizacijos katedromis ir 77 dėstytojais. 1988 m. įvykdyta antroji fakulteto dalinio perkėlimo akcija - į Vilniaus inžinerinį statybos institutą perkeltos šilumos, dujų tieki­ mo ir vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos specialybės ir jas kuruojančios katedros. Tais pačiais metais atgaivintas pramoninės ir civilinės statybos inžinierių rengimas dieninėse studijose. Fakultetui grąžintas pirminis - Statybos - pavadinimas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, pertvarkius Politechnikos institutą į Technolo­ gijos universitetą, reorganizuotos inžinerinių studijų specialybės į statybos inžinerijos bakalaurų ir magistrų studijų programas. 1993 m. atgaivinus architektų rengimą Kauno fakultete ir padidėjus šioje programoje studijuojančiųjų skaičiui, 1995 m. birželio 23 d. atkurta architektūrinė (Architektūros ir kraštotvarkos) katedra, 1995 m. gruodžio 6 d. Universiteto senato sprendimu fakultetas reorganizuotas į Statybos ir architektūros fa­ kultetą. Nuo Statybos fakulteto įsteigimo 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno valstybinio universiteto, Kauno politechnikos instituto, Kauno technologijos universi­ teto rektoriais dirbo: prof. A. Purenąs (1940-1941 m., 1944-1946 m.), prof. J. Gravrogkas (1941-1944 m.), prof. J. Kupčinskas (1947-1950 m.), prof. K. Baršauskas (1950-1964 m.), prof. M. Martynaitis (1965-1983 m.), prof. V. Domarkas (1983— 1992 m.), prof. K. Kriščiūnas (1992-2000 m.), prof. R. Bansevičius (2000-2007 m.), prof. R. Šiaučiūnas (nuo 2007 m.)

26

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO 1940-1950 M., KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO IR KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO REKTORIAI

Prof. Antanas Purenąs

Prof. Julijonas Gravrogkas

Prof. Juozas Kupčinskas

Prof. Kazimieras Baršauskas

Prof. Marijonas Martynaitis

Prof. Vladislovas Domarkas

Prof. Kęstutis Kriščiūnas

Prof. Ramutis Bansevičius

Prof. Raimundas Šiaučiūnas

27

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

2.2. LIETUVOS UNIVERSITETO KAUNE STATYBOS SKYRIAUS KATEDROS IR JŲ TOLESNĖ RAIDA

V edėjų

K ate d ro s E il. Nr.

p a v a d in im a s (su tru m p in ta s

G y v av im o la ik o ta rp is

V edėjai

2

R a id o s p o b ū d is

d ata

p a v a d in im a s) 1

sk y rim o ir a tle id im o

3

4

5

6 Skilo į: A rchitektūros enciklopedijos, A rchitektūros kom pozicijos ir piešybos, A rchitektūros ir m eno istorijos k. 1945 m . sudaryta iš tų p ačių ir

1

A rc h ite k tū r o s (A )

1 9 2 2 -1 9 4 0

1 9 4 5 -1 9 4 6

M . S o n g a ila S. S tu lg in sk is

1 9 6 2 -1 9 7 1

A . L u k o ša itis

1 9 6 2 -1 9 7 1

1 9 2 2 -1 9 4 0

1 9 4 5 -1 9 4 6

M iestų plan av im o k. 1946 m . skilo j M iestų plan av im o ir architektūros istorijos ir A rchitektūros kom pozicijos k. 1962 m . sudaryta iš A rchitektūros ir architektūrinio pro jek tav im o k. P erk elta į V IS I ir K P I S tatybinių k o nstrukcijų k. S ujungta į G eodezijos ir

2

3

G e o d e zijo s (G )

H id rotech nik os (H)

1 9 2 2 -1 9 3 0

S. D irm a n ta s M . R a ta u tas

1 9 2 2 -1 9 3 0 kelių k. 1949 m . sudaryta iš 1 9 4 9 -1 9 5 7 G eodezijos ir astronom ijos

1 9 4 9 -1 9 6 9

M . K o sč ia u sk a s

1 9 5 7 -1 9 6 3

1 9 2 2 -1 9 7 0

J. L ie sis

ir Topom etrijos k., vėliau 1 9 6 3 -1 9 6 9 p erk elta j V IS I ir K P I S tatybos k.

R Č e ch a v ičiu s

1 9 2 3 -1 9 3 3

S. K o lu p a ila J. D a n ilia u sk a s

1 9 3 3 -1 9 4 0 1 9 4 0 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 7 P e rk e lta j M a šin ų 1 9 4 7 -1 9 4 9 g a m y b o s fa k u lte tą

R. D ač in sk a s

M . S to n is 1 9 4 9 -1 9 6 3 J. M a c e v ič iu s A . V aidakavičius 1 9 6 3 -1 9 7 0 1970 J. M a c e v ič iu s

28

1

4

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2

K elių (K )

3

1 9 2 2 -1 9 3 0 1 9 4 0 -1 9 5 0 1 9 6 2 -1 9 6 9

S ta ty b o s ir sta ty b o s

4

5

J. S im o liū n a s

1 9 2 3 -1 9 3 0 S ujungta į G eodezijos

J. Ja n k e v ič iu s J. G ab ry s

1940 ir kelių, 1940 m . atskilo 1 9 4 0 -1 9 4 4 iš G eodezijos ir kelių, 1 9 4 4 -1 9 6 2 vėliau - A utokelių, 1962 m. 1 9 6 2 -1 9 6 7 p ertv ark y ta iš A utom agis-

J. K išk in a s S. L u k o šiū n a s L .V id u g iris

6

S. R o k a s

1 9 6 7 -1 9 6 9 tralių ir m iesto kelių k., 1969 1969 m. perkelta į V IS I

P. Jo d e lė

1 9 2 4 -1 9 3 0

J. S im o liū n a s P. Jo d e lė

1 9 2 2 -1 9 2 4

m ed žia g ų 5

tec h n o lo g ijo s (ST )

1 9 2 2 -1 9 3 0

5a S taty b o s 5b S taty b o s m e d žia g ų

P a k e ista į S taty b o s k. 1 9 2 2 -1 9 2 4

te c h n o lo g ijo s S ta ty b o s

P e rk e lta į S taty b in ės

6

m ec h a n ik o s (S M ech )

1 9 2 2 -1 9 3 0 K . V asilia u sk as

1 9 2 2 -1 9 3 0

7

T iltų (T)

1 9 2 2 -1 9 4 0

1 9 2 3 -1 9 4 0

8

A rch ite k tū rin io p ro jek tav im o

S. G rin k e v ič iu s

1 9 4 9 -1 9 5 6 A . L u k o ša itis

1 9 4 9 -1 9 5 6

(A P)

k o n stru k cijų (A K ) e n c ik lo p e d ijo s (A (e))

11

P a sta tų k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s 1 9 4 0 -1 9 4 1

K . K rišč iu k a itis

1 9 4 0 -1 9 4 1

A rc h ite k tū ro s ir k rašto tv ark o s

Įk u rta su ju n g u s A rc h ite k ­ 1 9 5 6 -1 9 6 2 A . L u k o ša itis

p a k e ista į A rc h ite k tū ro s k. N u o 1995

V. S e d e re v ič iu s J. B u č as K . Z a le c k is

1995 1 9 9 5 -2 0 0 6 A tsk ilo iš K T U S taty b in ių nuo 2006

A rc h ite k tū ro s ir 13

14

m e n o isto rijo s (A (m )) A rc h ite k tū ro s įvado (A (į))

k., p erė jo į A rc h ite k tū ro s tip o lo g ijo s k.

tū rin io p ro je k ta v im o ir 1 9 5 6 -1 9 6 2 A rc h ite k tū ro s p a g rin d ų k.,

(A P ) 12

A rc h ite k tū ro s ir a rc h ite k ­

1 9 4 5 -1 9 6 2 k o n stru k c ijų , p o to -

A rc h ite k tū ro s ir a rc h itek tū rin io p ro jek tav im o

A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k o m p o z ic ijo s, p e rė jo į

P rie š tai -T ro b e s ių 1 9 4 5 -1 9 6 2 J. M ik u c k a s

A rc h ite k tū ro s 10

P erėjo į T iltų ir g ele ž in ių k o n stru k c ijų k.

tū rin io p ro je k ta v im o k.

A rc h ite k tū rin ių 9

sta tik o s k.

k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s,

1 9 4 0 -1 9 4 4 J. K o v a lsk is

1 9 4 0 -1 9 4 4

1 9 4 9 -1 9 5 0

A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s 1 9 4 9 -1 9 5 0 k o m p o zicijo s, p erė jo į K P I A rch itek tū ro s p ag rin d ų k.

S. S česnulevičius

p e rė jo į A rc h ite k tū ro s k.

29

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

1

2

3

S. Sčesnulevičius

A rc h ite k tū ro s 15

k o m p o z icijo s (A (k))

1 9 4 6 -1 9 4 9 F. B ie lin sk is A . L u k o ša itis

A rc h ite k tū ro s 16

k o m p o z ic ijo s ir

4

1 9 4 0 -1 9 4 4

p ie šy b o s (A (k ))

6

5 194619471948-

M . S o n g aila

1940-

S. K u d o k as

1941-

A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s, 1947 sk ilo į A rc h ite k tū ro s 1948 įv a d o ir A rc h ite k tū rin io 1949 p ro je k ta v im o k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s, 1941 sk ilo į A rc h ite k tū ro s ir 1944 P ie šim o k. P rie š ta i A rc h ite k tū ro s įv ad o ,

17

A rc h ite k tū ro s p a g rin d ų (A (p ))

1 9 5 0 -1 9 5 6 S. Sčesnulevičius

1 9 5 0 -1 9 5 6 p o to - A rc h ite k tū ro s ir arc h ite k tū rin io p ro je k ta v im o k. P rie š tai - A rc h ite k tū ro s

A rc h ite k tū ro s 18

tip o lo g ijo s

1 9 4 1 -1 9 4 4 K . K rišč iu k a itis

(A (t)) 19

A u to k e lių (K )

1 9 5 0 -1 9 5 6

J. K išk in a s S. L u k o šiū n a s

1 9 4 1 -1 9 4 4 en c ik lo p e d ijo s, p e rė jo į A rc h ite k tū ro s k. 1 9 5 0 -1 9 5 6 1956

A u to m ag istralių 20

ir m iesto k elių

1 9 5 6 -1 9 6 2 S. L u k o šiū n a s

1 9 5 6 -1 9 6 2

1 9 2 4 -1 9 2 5 J. Ja n k e v ič iu s

1 9 2 4 -1 9 2 5

P rie š ta i - K e lių , p o to A u to m a g istra lių ir m ie sto k e lių k. P rie š ta i - A u to k e lių ,p o to - K e lių k.

(K ) 21

G ele žin k elių G elž b eto n in ių

22

k o n stru k c ijų

1 9 6 1 -1 9 7 0

(SK )

A. R ozenblium as J. V alik o n is

G elž b eto n in ių 23

k o n stru k c ijų ir

1 9 4 5 -1 9 4 9 A. R ozenblium as

tiltų (SK )

A tsk ilo iš In ž in e rin ių 1 9 6 1 -1 9 6 9 k o n stru k c ijų k., p e rk e lta 1 9 6 9 -1 9 7 0 į V IS I, d a lis į K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš T iltų ir 1 9 4 5 -1 9 4 9 k o n s tr u k c ijų , su ju n g ta su S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k. A tsk ilo iš G e o d e z ijo s

G eo d e zijo s ir 24

astro n o m ijo s

P a m in ė ta U n iv e rsite to 1 9 2 2 -1 9 2 4 m . ap y sk a ito je

1 9 4 0 -1 9 4 9 M . R a ta u ta s

(G )

1 9 4 0 -1 9 4 9 ir ž e m ė tv a rk o s, p e rė jo į G e o d e z ijo s k. S u d a ry ta iš G e o d e z ijo s ir

25

G e o d e zijo s ir k e lių (G )

1 9 3 0 -1 9 4 0 S. D irm a n ta s

1 9 3 0 -1 9 4 0

K elių , sk ilo į G e o d e z ijo s ir ž e m ė tv a rk o s, K e lių ir T o p o m e trijo s k.

26

G eo d e zijo s ir že m ė tv ark o s

A tsk ilo iš G e o d e z ijo s ir k elių , sk ilo į G e o d e z ijo s 1940

ir astro n o m ijo s b ei

(G )

27

G eo in ž in e rijo s

Ž e m ė tv a rk o s k. n u o 1999

N . Ž dankus

1 9 9 9 -2 0 0 6

E. Isev ič iu s

nuo 2006

A tsk ilo iš S taty b o s, S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir T eo rin ės m e c h a n ik o s k.

30

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

1

2

28

G y v en v ie čių p la n av im o ir

4

3 1 9 6 2 -1 9 7 1

K . Š eše lg is

1 9 6 2 -1 9 7 0 sta ty b o s k., 1971 m . p e rk e lta į V IS I

R. P esy s

1 9 4 5 -1 9 5 0 D a lis atsk ilo iš P ie šim o ir 1 9 6 2 -1 9 7 0 B ra iž o m o sio s g e o m e trijo s 1 9 7 0 -1 9 7 6 k. 1950 m . p riju n g ta p rie 1 9 7 6 -1 9 8 5 G ra fin ių d arb ų ir p ie šim o 1 9 8 5 -1 9 9 1 k. 1962 m . p a v a d in ta 1 9 9 1 -2 0 0 1 G ra fin ių d a rb ų k. n u o 2001

A . Ja n u lis G rafin ių d arb ų

1 9 4 5 -1 9 5 0

(G D )

n u o 1962

A . D e g u tis J. S a b a lia u sk a s B . Č e rn iu s P. K u m p ik a s A .L. G u lb in ie n ė

30

G rafin ių d arb ų ir p ie šim o (G D )

S u d a ly ta iš G rafin ių d arb ų 1 9 5 0 -1 9 6 2 A . Ja n u lis

H id ro lo g ijo s 31

ir h id rau lik o s (H H )

S. K o lu p a ila 1 9 4 0 -1 9 4 9 R. D a č in sk a s

ir m e lio rac ijo s (H M )

1940

1 9 5 0 -1 9 6 2 ir T apybos ir sk u lp tū ro s k., v ėliau - G rafinių d arb ų k. 1 9 4 0 -1 9 4 4 A tsk ilo iš H id ro lo g ijo s 19441945ir m e lio ra c ijo s, p riju n g ta

J. M a c e v ič iu s

1945-

S. K o lu p a ila

A tsk ilo iš H id ro tec h n ik o s, 1 9 4 0 -1 9 4 0 skilo j H id ro lo g ijo s ir h id ­

H id ro lo g ijo s 32

6 P rie š ta i - Ž e m ė s ū k io

tv a rk y m o (G P)

29

5

1948p rie H id ro te c h n ik o s k.

rau lik o s ir M elio rac ijo s k. P rie š ta i - V an d e n tie k io ir

33

34

In žin e rin ės ek o lo g ijo s (IE )

In žin e rin ės g eo lo g ijo s (IG )

1988

A . M a tu z e v ič iu s

J. D a lin k e v ič iu s 1 9 4 0 -1 9 7 0 M . K a v e c k is J. Š im k u s

k a n a liz a c ijo s k., p e rk e lta j

1988

C h e m in ė s te c h n o lo g ijo s fa k u lte tą

1 9 4 0 -1 9 4 8 P e rk e lta j V IS I ir d alis į 1 9 4 8 -1 9 6 8 K P I S taty b in ių m e d ž ia g ų 1 9 6 8 -1 9 7 0 k. P rieš tai - S taty b in ių k o n s­

In žin e rin ių 35

k o n stru k c ijų (SK )

1 9 5 0 -1 9 6 1

A. R o zenblium as

1 9 5 1 -1 9 6 1

tru k cijų , p ertv a rk y ta j G elž b eto n in ių k o n stru k cijų ir M etalinių k o nstrukcijų k. A tsk ilo iš H id ro lo g ijo s

36

M elio rac ijo s (M )

1 9 4 0 -1 9 4 5 J. Č e ič y s 1946

S. V ab a lev ičiu s

1 9 4 1 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 5

ir m e lio ra c ijo s, 1945 m . su -ju n g ta su M e lio ra c ijo s ir ž e m ė tv a rk o s, k u ri 1946 m . p a v a d in ta M e lio ra c ijo s, p riju n g ta p rie H id ro te c h n ik o s k.

M elio rac ijo s 37

ir že m ė tv ark o s (M )

S. V ab a lev ičiu s 1 9 4 5 -1 9 4 6 B. P e tru lis J. Č e ič y s

M e talin ių 38

ir m e d in ių k o n stru k c ijų (SK )

1 9 4 5 -1 9 4 5 S u ju n g u s M e lio ra c ijo s 19451946ir Ž e m ė tv a rk o s, v ė lia u 1946-

M e lio ra c ijo s k. 1946 A tsk ilo iš T iltų ir

1 9 4 5 -1 9 4 9 A . B istric k a s

1 9 4 5 -1 9 4 9 k o n stru k c ijų , su ju n g ta su S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.

31

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

1

2

5

1 9 6 1 -1 9 7 0

R . P esy s J. P a u la u sk a s

A tsk ilo iš In ž in e rin ių 1 9 6 1 -1 9 6 9 k o n stru k c ijų , p e rk e lta 1 9 6 9 -1 9 7 0 į V IS I ir d alis j K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.

1 9 4 4 -1 9 4 5

S. S tu lg in sk is

1 9 4 4 -1 9 4 5

S. S tu lg in sk is

1 9 4 6 -1 9 4 9

K . Š eše lg is

1 9 4 9 -1 9 5 0

S. K airy s S. V ab a lev ičiu s

1 9 4 0 -1 9 4 4 P a k e ista į M ie stų 1 9 4 4 -1 9 4 5 sa n te c h n ik o s k.

M e ta lin ių 39

k o n stru k c ijų (SK )

40

M ie stų p la n a v im o (G P ) M ie stų p la n a v i­

41

m o ir a rc h ite k ­ tū ro s isto rijo s

6

4

3

1 9 4 6 -1 9 5 0

S u ju n g ta su A rc h ite k tū ro s k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k., p e rė jo į K P I M ie stų sta ty b o s k.

(G P ) 42

M iestų sanitarijos (V K )

1 9 4 0 -1 9 4 5

M ie stų 43

sa n tec h n ik o s

1 9 4 5 -1 9 5 0 S. V ab alev ičiu s

P rieš tai - M ie stų sanitarijos, p erė jo j K P I 1 9 4 5 -1 9 5 0 V andentiekio, k an a liz ac ijo s

(V K )

44

M ie stų staty b o s (G P )

ir san tech n ik o s k.

1 9 5 0 -1 9 5 6 K . Š eše lg is

1 9 5 0 -1 9 5 6

P rie š ta i - M ie stų p la n a v im o ir a rc h ite k tū ro s isto rijo s, p o to - Ž e m ė s ū k io sta ty b o s k.

P asta tų 45

k o n stru k c ijų

1 9 6 2 -1 9 7 0

(A K )

J. M ik u c k a s

1 9 6 2 -1 9 6 5

K . Ilg in is

1 9 6 5 -1 9 7 0

P rie š ta i - A rc h ite k tū rin ių k o n stru k c ijų , p e rk e lta j V IS I ir K P I S taty b o s k. A tsk ilo iš A rc h ite k tū ro s k o m p o z ic ijo s ir p ie šy b o s

46

P iešim o (P)

1 9 4 4 -1 9 4 6 V. V erb ick is

1 9 4 4 -1 9 4 6 k., p e rė jo į T ap y b o s ir sk u lp tū ro s ir G ra fin ių d a rb ų k. P rie š ta i - S taty b in ės

47

S taty b in ės m e ch a n ik o s (S M ech )

1 9 4 7 -1 9 7 4

K . V asiliau sk as V. K lim a v ič iu s

P rie š ta i - S taty b o s

S taty b in ės 48

statik o s (S M ech )

sta tik o s k., 1970 m . d alis 1 9 4 7 -1 9 5 6 p e rk e lta j V IS I, 1974 1 9 5 6 -1 9 7 4 m . p riju n g ta p rie K P I S ta ty b in ių k o n stru k c ijų k.

1 9 3 0 -1 9 4 7 K . V asiliau sk as

1 9 3 0 -1 9 4 7 m e c h a n ik o s, p o to S taty b in ės m e c h a n ik o s k. A tsk ilo iš T ro b e sių

49

S taty b in ės te c h n ik o s (ST )

1 9 4 7 -1 9 5 0 V. G rin ce v ičiu s

k o n stru k c ijų k., 1 9 4 7 -1 9 5 0 p e rė jo į K P I S taty b o s te c h n o lo g ijo s ir d arb ų o rg a n iz a v im o k.

32

1

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2

3

4

5

6 S u ju n g u s G e lž b e to n in ių k o n stru k c ijų ir tiltų,

A . R o zenblium as S taty b in ių 50

J. V alik o n is 1 9 4 9 -1 9 5 0 A . Ja n ic k a s n u o 1970 R . Ž ilin sk a s B. Č e rn iu s

k o n stru k cijų (SK )

1 9 4 9 -1 9 5 0 ta ip p a t M e ta lin ių ir 1 9 7 0 -1 9 8 1 m e d in ių k o n stru k c ijų , 1 9 8 1 -1 9 9 2 p e rė jo į K P I In ž in e rin ių 1 9 9 2 -2 0 0 2 k o n stru k c ijų k. 1970 m . atsk ilo iš G e lž b e to n in ių

n u o 2001

k o n stru k c ijų ir M e ta lin ių k o n stru k c ijų k. S. Sčesnulevičius 1 9 5 6 -1 9 6 9 J. D e ltu v a

51

S taty b in ių

n u o 1956

m e d žia g ų (S M )

1 9 6 9 -1 9 7 9 1 9 8 8 -1 9 9 4

A. G um uliauskas 1 9 7 9 -1 9 8 8 G. S k rip k iū n as 1 9 9 4 -2 0 0 2 Ž. R u d ž io n is 2 0 0 2 -2 0 0 6 H. E lz b u ta s 2006 V. V aitk ev ič iu s

nuo 2006 P rie š ta i - S taty b o s ir

R Jo d e lė J. K u o d is 52

1 9 3 0 -1 9 4 1

S taty b o s (ST )

1 9 7 0 -1 9 9 9

J. S im o liū n a s K. Ilg in is J. V aičaitis Z. T am u tis A. Ju o d is

S taty b o s d arb ų 53

V. G rin c e v ič iu s

o rg an izav im o (ST )

1 9 5 1 -1 9 6 9

R V iliū n a s E. B a rk a u sk a s

sta ty -b o s m e d ž ia g ų 1 9 3 0 -1 9 4 0 te c h n o lo g ijo s, 1941 1940 m . p e rė jo j T ro b e sių 1 9 4 0 -1 9 4 1 k o n stru k c ijų k. 1970 m. 1 9 7 0 -1 9 7 4 įk u rta su ju n g u s P a sta tų 1 9 7 4 -1 9 7 9 k o n -stru k c ijų ir S taty b o s 1 9 7 9 -1 9 9 2 d a rb ų o rg an iz av im o , 1 9 9 2 -1 9 9 9 re o rg a n iz u o ta į S taty b o s te c h n o lo g ijų k. P rie š tai - S taty b o s 1 9 5 1 -1 9 5 6 te c h n o lo g ijo s ir d arb ų 1 9 5 6 -1 9 6 2 o rg an iz av im o , v ė lia u 1 9 6 2 -1 9 6 9 p e rk e lta į V IS I ir K P I S taty b o s k. A tsk ilo iš T ro b e sių

54

S taty b in ės tech n ik o s (ST )

1 9 4 7 -1 9 5 0

V. G rin c e v ič iu s

1 9 4 7 -1 9 5 0

k o n stru k c ijų , p a k e ista į S taty b o s te c h n o lo g ijo s ir d arb ų o rg an iz av im o k.

S taty b o s 55

tech n o lo g ijo s ir d arb ų

1 9 5 0 -1 9 5 1

V. G rin c e v ič iu s

o rg an iz av im o (ST ) te ch n o lo g ijų (S T )

S taty b o s d arb ų o rg an iz av im o k.

S taty b o s 56

1 9 5 0 -1 9 5 1

P rie š tai - S taty b in ės te ch n ik o s, p o to -

n u o 1999 |

A . Ju o d is V. Ž io g a s

1 9 9 9 -2 0 0 5 P rie š tai - S taty b o s k. n u o 2005

33

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

1 57

58

6

3

4

5

Š ild y m o ir v ėd in im o (ŠV )

1 9 6 1 -1 9 8 8

M . Z a liša u sk a s J. Š v e d a ra u sk a s

1 9 6 1 -1 9 7 4 A tsk ilo iš V an d e n tie k io ir 1 9 7 4 -1 9 8 4 k a n a liz a c ijo s, p e rk e lta į

A . N a rb u tis

1 9 8 4 -1 9 8 8 V IS I ir K P I S ta ty b o s k.

T ap y b o s ir sk u lp tū ro s (T S )

1 9 4 6 -1 9 5 0

V .V erbickis A . Ja n u lis

19461947-

J. K u o d is

1 9 4 0 -1 9 4 1

2

P rie š tai - P ie šim o , p o 1947 to - K P I G ra fin ių d arb ų ir 1950 p ie šim o k.

T iltų ir 59

g e le ž in ių k o n stru k c ijų

1 9 4 0 -1 9 4 1

P rie š ta i - T iltų , p e rė jo į T iltų ir k o n stru k c ijų k.

(SK ) P rie š tai - T iltų ir g e le ž in ių k o n stru k c ijų ,

T iltų ir 60

k o n stru k c iįų

1 9 4 1 -1 9 4 4

J. K u o d is

1 9 4 1 -1 9 4 4

(ST )

sk ilo į G e lž b e to n in ių k o n stru k c ijų ir tiltų , taip p a t M e ta lin ių ir m e d in ių k o n stru k c ijų k.

61

62

T o p o m etrijo s (T) T ro b e sių k o n stru k c ijų

1 9 4 0 -1 9 4 9

1 9 4 1 -1 9 4 5

(A K )

ir k a n a liz a c ijo s

A tsk ilo iš G e o d e z ijo s 1 9 4 0 -1 9 4 4 ir k elių , su ju n g ta su 1 9 4 4 -1 9 4 9 G e o d e z ijo s k.

J. S im o liū n a s

P rie š ta i - S taty b o s, 1 9 4 1 -1 9 4 4 p e rė jo į A rc h ite k tū rin ių 1 9 4 4 -1 9 4 5 k o n stru k c ijų ir S ta ty b in ė s

J. M ik u c k a s

te c h n ik o s k.

V an d en tiek io 63

S. D irm a n ta s J. D e k sn y s

1 9 5 6 -1 9 8 8

(V K )

B. P etru lis

1 9 5 6 -1 9 6 1

S. V ab alev ičiu s

1 9 6 1 -1 9 7 5

G. K u tas

1 9 7 5 -1 9 8 5

A . M a tu z e v ič iu s

1 9 8 5 -1 9 8 8

S. V ab alev ičiu s

1 9 5 1 -1 9 5 6

64

ir san tec h n ik o s

sa n tec h n ik o s. D alis p e rk e lta į V IS I ir K P I In ž in e rin ė s ek o lo g ijo s k. P rie š tai - M ie stų

V an d en tiek io , k a n a liz a c ijo s

P rie š tai - V an d e n tie k io , k a n a liz a c ijo s ir

1 9 5 0 -1 9 5 6

B. P etru lis

1956

sa n te c h n ik o s, po to -V a n d e n tie k io ir k a n a liz a c ijo s k.

(V K )

A tsk ilo iš G e o d e z ijo s ir 65

Ž em ėtv a rk o s (ž)

1 9 4 0 -1 9 4 5

J. K riščiū n a s

1 9 4 1 -1 9 4 4

ž e m ė tv a rk o s, p riju n g ta

A . G u o g is

1 9 4 4 -1 9 4 5

p rie M e lio ra c ijo s ir ž e m ė tv a rk o s k. P rie š tai - M ie stų

66

Ž em ės ū k io staty b o s (G P )

1 9 5 6 -1 9 6 2 K . Š ešelg is

1 9 5 6 -1 9 6 2

sta ty b o s, p o to G y v e n v ie č ių p la n a v im o ir tv a rk y m o k.

34

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.3. KAUNO STATYBOS PROFILIO IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETŲ DĖSTYTOJAI Sąraše pateikiami duomenys apie dėstytojus, kurie dirbo nuo Statybos fakulte­ to įsteigimo pradžios 1940 m. iki fakultetų katedrų perkėlimo į Vilnių 1969-1970 ir 1988 m. Katedrų pavadinimų trumpiniai pateikti 2.2. poskyryje. E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

1

A b ra m a u sk a s S tasy s

doc.

AP, A (p )

1 9 5 0 -1 9 7 0

2

A lik o n is A n ta n a s

doc.

IG

1 9 6 6 -1 9 6 9

3

A stra u sk a s A rn o ta s

asist.

ŠV

1 9 7 5 -1 9 8 3

4

A šm o n a s Jo n a s

asist.

GP, G

1 9 4 5 -1 9 5 7

5

A tk o čiū n as Ju o z as

asist.

ST

1 9 6 8 -1 9 7 0

6

A u čin ik ien ė Ire n a

vyr. dėst.

GD

1 9 6 1 -1 9 9 3

7

A u g u stis H en rik a s

asist.

SM

1 9 6 8 -1 9 7 1

8

A u k šta k aln is P o v ilas

vyr. dėst.

S M ec h

1 9 4 7 -1 9 5 9

9

B a g d o n as A n ic e ta s

vyr. dėst.

VK, K, H

1 9 5 4 -1 9 5 7

10

B a g d o n as V ilh e lm a s

asist.

ST

1 9 6 0 -1 9 6 8

11

B a g d o n av ičiu s G e d im in a s

asist.

VK

1 9 7 8 -1 9 8 7

12

B a ltru k o n is Ju liu s A n ta n a s

vyr. dėst.

VK

1 9 7 4 -1 9 9 0

13

B a rb u šk a Ju o z as

vyr. dėst.

G

1 9 6 0 -1 9 6 6

14

B a rk a u sk a s A d o m a s

asist.

S M ec h

1 9 6 8 -1 9 6 9

15

B a ro n a s R o m u a ld a s

doc.

S M ec h

1 9 6 9 -1 9 7 1

16

B a ršau sk a s Ju o z as

doc.

AP, A (p )

1 9 4 6 -1 9 7 1

17

B a u b a V italiju s

vyr. dėst.

ŠV

1 9 7 1 -1 9 7 9

18

B a u b ly s P etras

vyr. dėst.

S M ec h

19

B a u b ly s R o stisla v a s

vyr. dėst.

1 9 6 4 -1 9 6 9 1 9 4 0 -1 9 4 1

20

B a u šy s Je ro n im a s

doc.

S M ec h

1 9 5 6 -1 9 6 2

21

B e rtaša v ičiu s P o v ilas

asist.

ST

1 9 5 9 -1 9 6 2

22

B ia lo p e tra v ič iu s A d o m a s

vyr. dėst.

IG , S K

1 9 4 6 -1 9 5 0

23

B ielin sk is F e lik sa s

doc.

A (k ), A P

1 9 4 4 -1 9 5 4

24

B istrick a s A n ta n a s

doc.

SK

1 9 3 3 -1 9 7 1

25

B laž ev ič iu s K az y s

vyr. dėst.

SK

1 9 5 7 -1 9 9 1

26

B laž y s K azy s

vyr. dėst.

VK

1 9 6 1 -1 9 6 9

27

B o g d a n as H e n rik a s

vyr. dėst.

GD

1 9 6 2 -1 9 7 2

28

B o rk au sk as E d v a rd a s

doc.

T, H , A K , ST

1 9 5 5 -1 9 7 1

29

B u č as K az im ie ra s

vyr. dėst.

AP

1949

30

B u d riū n a s A d o lfa s

vyr. dėst.

ŠV

1 9 7 1 -1 9 8 8

35

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

31

B u jau sk a s V ytautas

p ro f.

AP

1 9 5 0 -1 9 7 1

32

B u rb u ly s V ytautas

doc.

ŠV

1 9 4 9 -1 9 8 8

33

B u rv y s Ju stin a s

doc.

ST

1 9 5 8 -1 9 9 3

34

B u sy s A lek sa n d ra s

dėst.

AK

1959

35

B u šk ū n as P etras

dėst.

ST, S K

1 9 4 6 -1 9 6 0

36

B u tk u s A rv y d a s

asist.

VK

1 9 8 4 -1 9 9 2

37

B u trim a s P etras

doc.

G

1 9 4 0 -1 9 4 5

38

C h a ritas Ju d e lis

vyr. dėst.

AP

1 9 5 1 -1 9 7 0

GP

1 9 5 5 -1 9 5 6

39

C h o m sk is R o m an a s

doc.

40

C y p in ąs Ig o ris

doc.

SK

1 9 6 3 -2 0 0 1

41

Č eičy s Jo n a s

doc.

M

1 9 4 1 -1 9 5 1

42

Č ep ėn as Juliu s

asist.

GD

1 9 4 9 -1 9 5 4

43

Č y ras A lek sa n d ra s

doc.

S M ec h

1 9 5 0 -1 9 6 1

44

D ab u ž in sk a s K az y s

doc.

H

1 9 6 6 -1 9 7 6

45

D a č in sk a s R o m u ald a s

vyr. dėst.

H H ,H

1 9 4 0 -1 9 7 4 1 9 3 0 -1 9 4 8 1 9 5 1 -1 9 5 2

46

D a lin k e v ič iu s Ju o z as

p ro f.

IG

47

D an ilev ič iu s S ev erin as

vyr. dėst.

VK

48

D an iliau sk a s Ju o z as (D an y s)

adj.

H

49

D a n iū n a s A n ta n a s

50

D aršk u s R iča rd a s

asist.

H

1 9 5 2 -1 9 5 7

D au jo tas P o v ilas

asist.

ŠV

1 9 7 4 -1 9 8 8

52

D eg u tis A lb in a s

doc.

GD

1 9 4 9 -1 9 7 6

53

D e k sn y s Jo n a s

doc.

T, G

1 9 3 2 -1 9 5 6

54

D e ltu v a Ju o z as

doc.

SM

1 9 5 8 -1 9 9 9

55

D ied o n is Ju o z as

asist.

ŠV

1 9 7 2 -1 9 8 9

56

D irm a n ta s S tasys

p ro f.

T, G

1 9 2 2 -1 9 4 4

57

D u lin sk a s E u g e n iju s Ju o z as

asist.

SK

1 9 6 5 -1 9 6 7

58

D u ra se v ič iu s R im an tas

dėst.

H

1 9 5 8 -1 9 5 9

59

D u ša u sk a s-D u ž K.

60

F u rm o n a v ič iu s L iu d v ik a s V ytautas

vyr. dėst.

IG , SM

1 9 6 4 -1 9 7 6

61

G a b a lis E d m u n d a s

asist.

VK

1 9 8 5 -1 9 8 8

62

G ab ry s Ju o z as

p ro f.

K

1 9 2 8 -1 9 4 4

63

G ailev ič ie n ė V irg in ija

vyr. dėst.

S M ec h

1 9 4 5 -1 9 5 6

G ailiu s A lb in a s

vyr. dėst.

SM

1 9 6 3 -1 9 6 9 n u o 1962

51

64

1 9 3 9 -1 9 4 4 1 9 4 0 -1 9 4 1

1 9 4 4 -1 9 4 6

65

G ak as S tan islo v as

vyr. dėst.

S M ec h

66

G a n u sa u sk ie n ė D an u tė

vyr. dėst.

GD

67

G arm u s Ju o z a s B o leslo v a s

doc.

S M ec h , S K

1 9 6 4 -1 9 9 3 1 9 4 4 -1 9 7 9

68

G au č as J.

dėst.

A

1946

69

G ed g a u d as M a rijo n as

doc.

V K , ŠV

1 9 6 2 -1 9 7 0

G eršas N iso n a s

vyr. dėst.

AK

1 9 4 6 -1 9 7 1

71

G im b u tis Ju rg is

vyr. asist.

AK

1942

72

G irčy s G ed im in a s

vyr. dėst.

SK

1 9 5 4 -1 9 6 5

70

36

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

73

G irg žd y s P etra s

74

G laz u n o v N ik o la j

K a te d ra

D irb o

doc.

SK

1 9 4 7 -1 9 6 3

vyr. dėst.

K

1 9 4 9 -1 9 7 6

P a re ig o s

75

G lu o sn is A le k sa n d ra s

doc.

ŠV

1 9 5 8 -2 0 0 1

76

G ra ič iū n as V y tau tas A n d riu s

doc.

AK

1 9 4 5 -1 9 4 8

77

G riau z d ė K le m e n sa s

dėst.

SK

1 9 5 6 -1 9 5 7

78

G rig aliū n as K ę stu tis

asist.

GP

1 9 6 2 -1 9 6 6

79

G rig aliū n as M e d as

vyr. dėst.

SK

1951

80

G rig aliū n as V la d a s

asist.

VK

1 9 5 1 -1 9 5 3

81

G rig aliū n ien ė Z ita

vyr. dėst.

GD

1 9 6 6 -1 9 9 3

82

G rik ietis A lfo n sa s

vyr. dėst.

GD

1 9 6 6 -1 9 7 0

83

G rin ce v ičiu s V iač islav as

doc.

ST

1 9 4 6 -1 9 7 1

84

G rin k ev ič iu s S ilv estra s

p ro f.

SK

1 9 2 2 -1 9 4 2

85

G ru zd y s B ru n o n a s

asist.

GD

1 9 6 3 -1 9 6 7

86

G u d an e c A le k sa n d r

vyr. dėst.

K , ST

1 9 4 8 -1 9 6 2

87

G u lb in ie n ė A le k s a n d ra L a im u tė

doc.

GD

n u o 1965 1 9 5 3 -1 9 9 3

88

G u m u lia u sk a s A lg ird a s

doc.

ST, SM

89

G u o g is A d o lfa s

vyr. dėst.

Ž, G

1 9 4 0 -1 9 5 4

90

G u tau sk aitė D a n u tė

vyr. dėst.

ŠV

n u o 1976

91

G u ža u sk as Jo n as

vyr. dėst.

G D , IG , G

1 9 5 4 -1 9 6 3

92

G v ald in ė D an u tė

vyr. dėst.

GD

1 9 6 2 -2 0 0 5

93

Ilg in is K az im ie ra s

p ro f.

A K , ST, SK

1 9 6 6 -2 0 0 7

94

In d riū n a s A lg im a n ta s

doc.

ŠV

1 9 5 5 -1 9 9 4

95

Izb ic k as V ytautas

asist.

H

1944

96

Ja cu n sk a s A n ta n a s

vyr. dėst.

A K , ST

1 9 4 8 -1 9 7 6

97

Ja n av ič iu s B ro n iu s

vyr. dėst.

AP

1 9 4 9 -1 9 6 7

98

Ja n k au sk a s E d u a rd a s

99

Ja n k au sk a s M y k o la s

asist.

A (k )

1 9 4 0 -1 9 4 4

SK

1956 1 9 2 4 -1 9 4 0

100

Jan k ev ič iu s Ju o z as

doc.

G, K

101

Ja n k ev ič iu s Ju rg is A lg ird a s

vyr. dėst.

G

1 9 6 1 -1 9 6 8

102

Ja n u lis A lfo n sa s

p ro f.

TS, GD

1 9 4 4 -1 9 7 0 1 9 5 1 -1 9 5 2

103

Jaro n is H en rik a s

asist.

ST

104

Jasu laitis V ytautas

asist.

K

1 9 5 0 -1 9 6 9

105

Jav o rsk is V asilijus

asist.

VK

1 9 6 5 -1 9 7 1

106

Je m e lja n o v V asilij

asist.

SK

1960

107

Jo d e lė P ra n as

p ro f.

ST

1 9 2 2 -1 9 4 7

108

Jo k ū b a itis V id m a n tas Jo n as

doc.

SK

1 9 6 0 -1 9 6 9

109

Ju rjo n as Ju stin as

doc.

VK

1 9 5 3 -1 9 8 8

110

Ju rjo n ie n ė V io le ta

doc.

VK

1 9 8 4 -1 9 8 8

111

Ju rk ša A lv y d a s

asist.

SM , SK

1 9 6 5 -1 9 7 0

112

Ju rk šta s V ytautas

doc.

GP

1 9 6 5 -1 9 7 0

113

Ju šk a A n tan a s

doc.

G

1 9 2 9 -1 9 4 4

114

K airy s S tep o n a s

p ro f.

VK

1 9 2 3 -1 9 4 4

37

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

115

K a le n d a itė Iz o lin a E le o n o ra

asist.

ŠV

1 9 6 4 -1 9 7 4

116

K a m a itis Ip o litas

asist.

SK

1940

117

K am a itis V id as P ra n c išk u s

asist.

S M ec h

1 9 6 1 -1 9 6 9

118

K a m a itis Z en o n a s

asist.

SK

1 9 5 8 -1 9 6 0

119

K ap č iu s Jon as

vyr. dėst.

AK

1 9 5 0 -1 9 6 7

120

K arb au sk a s P etras

asist.

M, H

121

K asp u tis V ytautas

asist.

AP

1 9 6 4 -1 9 7 1

122

K au ša k y s P o v ilas

vyr. dėst.

G

1 9 4 9 -1 9 6 3

123

K au šin is K le m e n sa s

doc.

A K , ST

1 9 3 6 -1 9 7 6

124

K a v a lia u sk ie n ė V ilh e lm a

asist.

GD

1 9 6 7 -2 0 0 9

125

K av e ck is M y k o la s

p ro f.

IG

126

K az a k e v ič iu s L io n g in a s

vyr. dėst.

GD

1 9 4 4 -1 9 6 8 1 9 4 4 -1 9 7 4

127

K a z a lu p sk ie n ė R a m u tė S alv in a

doc.

VK

1 9 6 4 -1 9 9 4

128

K e m e ž y s R o m u a ld a s K a z im ie ra s

vyr. dėst.

AK

1 9 6 6 -1 9 7 8

129

K eras V aleriju s

doc.

SK

1 9 6 2 -2 0 0 9

130

K ę sm in a s A lg ird as

asist.

H

1 9 5 4 -1 9 5 9

131

K e tu rk a A lfo n sas

vyr. dėst.

AP, G D , A

1 9 4 9 -1 9 7 1

132

K išk in a s Jo n a s

doc.

K

1 9 4 0 -1 9 6 0

133

K iv ilš a Jo k ū b a s

doc.

SK

134

K lein as M e čy s

doc.

GP

1 9 4 8 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 7 1

135

K lim a v ič iu s S tasy s

vyr. dėst.

SK

1 9 5 6 -1 9 5 7

1 9 4 3 -1 9 4 4 1 9 5 4 -1 9 5 6

136

K lim a v ič iu s V ytautas

p ro f.

S M ec h , S K

1 9 3 5 -1 9 8 2

137

K liu č iu s A lg im a n ta s Ju o z a p a s

vyr. dėst.

VK

1 9 6 6 -1 9 8 8

138

K lo v a B o le slo v a s

doc.

GD

1 9 6 4 -1 9 8 6

139

K lu sa itė L o re ta

asist.

VK

1 9 8 5 -1 9 8 8

140

K o ch a s Ju rg is

dėst.

141

K o d aitis B.

dėst.

G

1940

142

K o lak a u sk a s V lad a s

vyr. dėst.

GD

1 9 6 6 -2 0 0 3

143

K o lu p a ila S tep o n a s

p ro f.

HM, HH, H

1 9 2 2 -1 9 4 4

144

K o n d ra ta v ič iu s V alentas

vyr. dėst.

VK

1 9 6 8 -1 9 7 9

145

K o n d ro ta s K az y s

doc.

A (j), AP, G D

1 9 4 6 -1 9 6 4

146

K o n k u le v ič iu s P o v ilas

vyr. dėst.

SK

1 9 4 0 -1 9 4 5

147

K o p ic a V la d a s Ju o zas

asist.

VK

1 9 6 3 -1 9 6 4

148

K o sčiau sk a s M y k o la s

doc.

G

1 9 4 4 -1 9 6 8

149

K o strau sk a s P o v ilas

asist.

S M ec h

1951

150

K o v alsk is Jo n as

doc.

A (m )

1 9 4 0 -1 9 4 4

151

K o v as G raciju s

asist.

VK

1 9 6 2 -1 9 6 4

152

K re iv ė n as A lg ird as

asist.

JG

1 9 6 5 -1 9 6 8

153

K rik ščiū n a s A n tan a s

doc.

G

1 9 4 0 -1 9 4 2 1 9 4 1 -1 9 4 4 1 9 4 0 -1 9 4 4

1 9 4 0 -1 9 4 1

154

K rik ščiū n a s Ju rg is

p ro f.

Ž

155

K rip aitis Jo n a s

asist.

IG

38

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

E il. N r.

P av ard ė, v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

156

K riščiu k a itis K az y s

doc.

A (e )

1 9 3 1 -1 9 4 4

157

K riščiū n a s B ro n iu s

doc.

VK

1 9 7 6 -1 9 9 9

158

K riščiū n a s Jo n a s

vyr. dėst.

G (ž)

159

K riščiū n a s V ytautas

vyr. dėst.

K

1 9 4 0 -1 9 4 4 1 9 4 4 -1 9 4 8 1 9 5 4 -1 9 7 0

160

K riu k elis V lad a s

doc.

ST

161

K ru šin sk as V ik to ras

doc.

ST

1 9 5 5 -1 9 7 0

162

K rū tin is A n ta n a s

vyr. dėst.

S M ec h

1 9 6 1 -1 9 7 1

163

K u d o k as S tasy s

doc.

A

1 9 3 8 -1 9 4 4

164

K u d zy s A n tan a s

doc.

S M ec h

1 9 5 4 -1 9 6 0

165

K u m p ik a s P ra n as

doc.

GD

n u o 1967 1 9 5 8 -1 9 7 0

166

K u n ig ėlis Ju o z as

asist.

H

167

K u o d is Jo n as

p ro f.

ST, S K

1 9 3 3 -1 9 4 4

168

K u p sta s R o b e rta s

asist.

VK

1 9 8 2 -1 9 8 8

169

K u tas G in u tis P ra n as

doc.

V K , IE

1 9 6 1 -1 9 8 8

170

L ab a n au sk a s S au liu s

asist.

SM

1 9 6 0 -1 9 7 2

171

L ak iū n as G ed im in a s

doc.

SK

1 9 5 5 -1 9 9 4 1 9 6 2 -1 9 6 4

172

L a m au sk a s A lb e rta s

doc.

AP

173

L asin sk as M y k o la s

doc.

H

1 9 4 5 -1 9 6 0

174

L au č y s A n tan a s

asist.

šv

1 9 6 3 -1 9 6 4

175

L a u ž ik as A lg ird a s

asist.

VK

1 9 7 9 -1 9 8 2

176

L az arev ičiu s H e n rik a s

doc.

SK

1 9 5 4 -1 9 6 9

177

L elešiu s V ytautas

doc.

VK

1 9 6 8 -1 9 7 9

178

L ev itas E d m u n d a s

doc.

VK

1 9 6 0 -1 9 8 8

179

L ie sis Iz id o riu s

doc.

G , ŠV, ST

1 9 4 1 -1 9 8 5

180

L ik e v ičiu s V ytautas

doc.

K,

šv

1 9 4 0 -1 9 7 0

181

L im b a R im an ta s Jo n as

asist.

K

1965

182

L in k a Jo n as

asist.

VK

1 9 5 2 -1 9 6 0

183

L o m a n as A lg ird a s

asist.

VK

1 9 7 4 -1 9 8 7

184

L u k aitien ė M a rija

dėst.

GP

1 9 5 8 -1 9 5 9 1 9 6 9 -1 9 7 0

185

L u k o šaitis A d o lfa s

doc.

AP, A

1 9 4 4 -1 9 7 1

186

L u k o šaitis T eo d o ras

vyr. dėst.

IG , Š V

1 9 5 0 -1 9 7 8 1 9 5 4 -1 9 5 7

187

L u k o šev a itė A rija n d a

asist.

H

188

L u k o šev ičiu s V ik to ras

doc.

G

1962

189

L u k o šiū n a s S tasy s

p ro f.

K , ST

1 9 4 0 -1 9 7 5

190

M a c e v ič iu s Ju o z as

p ro f.

HH, H

1 9 4 3 -1 9 7 0

191

M a cijau sk a s A lg ird a s Jo n as

vyr. dėst.

SM

1 9 5 6 -1 9 5 8

192

M a ck e v ičiu s Z en o n a s

doc.

šv

1 9 6 6 -1 9 8 9

193

M a čik ė n as B e n e d ik ta s

dėst.

AK

1 9 5 9 -1 9 6 8

194

M a k av e ck as V ik to ras

asist.

AK

1 9 5 3 -1 9 6 5

195

M a k sim a v ičiu s E u g en iju s

vyr. dėst.

ST, S M ec h

1 9 5 0 -1 9 6 2

196

M a lak a u sk as M a rty n a s

doc.

SM

n u o 1956

39

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

197

M a lin a u sk a s Jo n a s R o m u a ld a s

vyr. dėst.

H

1 9 6 4 -1 9 9 0

198

M a n o m aitis E u g e n iju s

lėkt.

AK

1 9 4 1 -1 9 4 4

199

M a rč iu k a itis G ed im in as

doc.

SK

1 9 5 7 -1 9 6 9

200

M a rk ū n a s P ra n c išk u s

doc.

IG

1 9 2 3 -1 9 4 1

201

M a rtin a itis V ytautas

doc.

ŠV

1 9 7 4 -1 9 8 8

202

M a rtin k a itis Jo n a s G e d im in a s

doc.

SK

1957

203

M a rtišiu s A n tan a s

doc.

S M ec h , S K

1 9 5 3 -1 9 7 9

204

M a ste ik a Jo n as

vyr. dėst.

AK

1 9 5 1 -1 9 7 6

205

M a tu z e v ič iu s A lg ird a s B ro n islo v a s

doc.

V K , IE

1 9 6 4 -1 9 8 8

206

M a tv e je v a L id ija

vyr. dėst.

IG

1 9 4 2 -1 9 4 5

207

M ic k elis D o v y d as

208

M ik a ila V ytautas

asist.

ŠV

1 9 7 9 -1 9 8 7

M ik u c k as Ju stin as

p ro f.

A K , ST

1 9 4 1 -1 9 8 0

M ik u č ia u sk a s V lad a s

asist.

ST, IG

1 9 5 8 -1 9 6 8

M iliu k štis V aclovas

vyr. dėst.

AP, SK , GP,

1 9 5 1 -1 9 7 1

209 210 211

1 9 4 0 -1 9 4 1

GD

212

M ilv y d as Ju o z as

adj.

ST

1 9 3 8 -1 9 4 1

213

M in g in ie n ė V ida

doc.

VK, GD

1 9 7 1 -1 9 9 3

214

M in io tas Ju o z as B laž ieju s

doc.

S K , ST

215

M išk in is A lg im a n ta s

p ro f.

GP

1 9 6 5 -1 9 7 9 1 9 6 8 -1 9 7 0

1 9 6 2 -1 9 6 5 1 9 7 6 -2 0 0 0 1959 1 9 6 2 -1 9 6 3 1 9 6 9 -1 9 7 0

216

M y k o la itis A n ta n a s A lg im a n ta s

vyr. dėst.

ŠV

217

N a k a s A lg im a n ta s

vyr. dėst.

AK

218

N a rb u tis B ro n islo v a s

doc.

ŠV

1 9 6 8 -1 9 8 8

219

N a u jo k a itis A lg im a n ta s

vyr. dėst.

SM

1 9 6 0 -1 9 6 9

220

N e p ra c k a s A lfo n sa s

vyr. dėst.

G, V K

1 9 5 2 -1 9 6 5

221

N o rk u s A lg im a n ta s

vyr. dėst.

ŠV

1 9 6 3 -1 9 8 8

222

N o rk u s F erd in a n d a s

doc.

IG , S M , S K

1 9 5 5 -1 9 9 3

223

N o rk u s V lad islo v a s G ed im in as

doc.

H

1 9 6 3 -1 9 9 6

224

O k u n is Ju o z as

asist.

ST

1 9 3 9 -1 9 5 4

225

P a c e v ič iu s A n tan a s

j. asist.

AK

1942

226

P aju o d is A lfo n sas

asist.

VK

1 9 8 2 -1 9 9 0

227

P a liū n a s V ytautas

asist.

H

1 9 5 4 -1 9 5 8

228

P a lša itis E v ald as

doc.

K

1 9 5 0 -1 9 6 9

229

P a u k štie n ė D a lia

doc.

GD

1 9 6 3 -2 0 0 2

230

P a u la u sk a itė S ab in a

doc.

ŠV

1 9 7 4 -1 9 8 8

231

P a u la u sk a s Jo n a s

doc.

SK

1 9 4 2 -1 9 7 0

232

P a u la u sk a s M e čy s

asist.

SK

1953

233

P a u liu k a itis Jo n a s D rą su tis

doc.

H

1 9 4 7 -1 9 7 9

P a u ž a A n tan a s

vyr. dėst.

AK

1 9 6 7 -1 9 7 0

234

40

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

E il. N r.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

235

P e k šty s S tasy s

asist.

K

1 9 5 2 -1 9 5 4

236

P eras Jo k ū b as

doc.

AP, S K

1 9 4 7 -1 9 7 0

237

P esv s R iča rd a s

doc.

GD, SK

1 9 4 0 -1 9 6 9

P etru lis B ro n iu s

p ro f.

M , V K , IE

1 9 4 2 -1 9 9 2

P etru šk ev ičiu s R im a n ta s

asist.

šv

1 9 7 8 -1 9 8 8 1 9 6 0 -1 9 7 0

238 239 240

P ilėn a s S tasy s

asist.

ST

241

P ilip a itis A n ta n a s S im o n as

doc.

GP

1 9 6 6 -1 9 7 0

242

P lešk ū n a s V la d a s

asist.

GD

1 9 6 5 -1 9 6 6

243

P lu n g ien ė A n e ta

asist.

GD

1 9 6 7 -1 9 7 5

P o v ila v ič iu s V itas

vyr. dėst.

SK

1 9 4 7 -1 9 8 0

P ra n aitis P ra n as

asist.

S M ec h , V K

1 9 5 4 -1 9 7 3 1 9 5 0 -1 9 6 2

244 245 246

P ra n aitis V aclo v as

vyr. dėst.

V K , K , IG

247

P ra n ev ič iu s Jo n a s A rū n a s

vyr. dėst.

SK

1 9 5 9 -1 9 7 1

248

P ū k elis P etra s

doc.

SK

1 9 5 6 -1 9 7 0

249

P u o d žiu k y n a s L eo n a s

doc.

ST

1 9 5 6 -1 9 8 6

250

P u o d žiu k y n a s R im v y d a s

doc.

S M , ST

1 9 5 5 -1 9 8 8

R a c h le v ič ie n ė D an u tė

vyr. dėst.

šv

1 9 6 1 -1 9 7 0 1948

251 252

R a d v ila B e n e d ik ta s

asist.

G

253

R a k au sk a s Ju o z as

vyr. dėst.

SK

1 9 5 4 -1 9 5 9

254

R ak au sk a s V y tau tas

asist.

šv

1 9 7 1 -1 9 7 7

255

R a ste ik a A n ato liju s

vyr. dėst.

AP, G P

1 9 4 9 -1 9 5 8

R a ta u tas M e d a rd a s

doc.

G

1 9 4 0 -1 9 5 7

R a u p y s A n ta n a s

asist.

G

1 9 6 3 -1 9 6 6

R a ža itis V ikto ras

doc.

IG , G , S K

1 9 4 6 -1 9 8 1 1953

256 257 258 259

R e k ev ičiu s A lfo n sa s (A lb in as)

asist.

G , S M ech , H

260

R e m iša u sk a s M ik a lo ju s

vyr. dėst.

S M ech , S K

1 9 4 0 -1 9 6 2

261

R im k u s A lfo n sa s

doc.

H, K

1 9 5 3 -1 9 5 7

262

R im k u s V ytau tas E d m u n d a s

vyr. dėst.

SK

1 9 6 0 -1 9 9 6

R in k ū n as L eo n a s

asist.

ST

1 9 5 3 -1 9 5 8

R o k a s S tep o n a s

doc.

K

1 9 5 4 -1 9 7 0 1 9 4 0 -1 9 7 0

263 264 265

R o z e n b liu m a s A n ato liju s

p ro f.

SK

266

R u g ien iu s Ju o z as

dėst.

IG

1 9 4 0 -1 9 4 7

267

R u k šėn as B ro n iu s

asist.

ST, SM

1 9 5 5 -1 9 6 4

268

R u tk a u sk ie n ė Z ita

asist.

VK

1 9 8 3 -1 9 8 8

269

R u z g as Ju o z as

asist.

GD

1 9 6 5 -1 9 6 7

270

S ab aliau sk as Jo n a s

doc.

A K , GD

1956, 1 9 7 4 -1 9 9 3

271

S ak alau sk a s A n tan a s

doc.

VK

1 9 6 5 -1 9 8 8

272

S ak alau sk a s K az y s

vyr. dėst.

K

1 9 6 6 -1 9 6 9

273

S am u la itis M e č islo v a s

vyr. dėst.

GD

1 9 6 1 -1 9 8 4

274

S au n o ris V ytautas

vyr. dėst.

A (p ), AP, ST

1 9 5 9 -1 9 7 0

S au se n av ič iu s H en rik a s

vyr. dėst.

K

1 9 6 5 -1 9 7 0

275

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

41

K a te d ra

D irb o

asist.

GD

1 9 6 5 -1 9 7 5

doc.

A (į), A (p ), S M

1 9 4 7 -1 9 7 5

S en u ta A lg ird as

vyr. dėst.

S M ec h

1 9 6 5 -1 9 7 0

279

S id au g a B ro n iu s

doc.

IG

1 9 5 1 -1 9 6 8

280

S id eras S im o n as

doc.

A K , SK

1 9 4 7 -1 9 7 3 1 9 6 3 -1 9 6 9

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

276

S av ic k ien ė Ire n a

277

S č esn u lev ič iu s S tasy s

278

281

S k eiv alas Jo n as

asist.

G

282

S k irk e v ič iu s A lg ird as

vyr. dėst.

VK

1 9 7 8 -1 9 8 8

283

S lav ėn as Ju rg is

doc.

S M ec h

1 9 5 1 -1 9 6 2

284

S lež ev ič iu s K az y s

p ro f.

G

1 9 2 3 -1 9 4 5

285

S o n g aila M y k o la s

prof.

A , A (k )

1 9 2 2 -1 9 4 1

286

S p eičy s A n ta n a s

vyr. dėst.

AP, G D , S M ec h

1 9 4 8 -1 9 5 7

287

S p elsk is A n ta n a s

doc.

AP

1 9 4 6 -1 9 6 4

288

S tan iū n ien ė G en o v a itė

doc.

GD

1 9 6 3 -1 9 9 3

289

S tan k e v ičiu s V ytautas

doc.

VK

1 9 6 5 -1 9 8 8

290

S tan k u s A n ta n a s

doc.

IG , S M ec h

1 9 5 2 -1 9 8 2

291

S tap o n k u s V lad islo v a s

doc.

H

n u o 1965

292

S tark u s Jon as

asist.

SK

1 9 6 4 -1 9 6 9

293

S te p o n a v ičiu s A lg ird as

doc.

SK , G P

294

S tonis M ik a lo ju s

doc.

S M ec h , G, H

1 9 6 5 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 5 6

295

S trag y s V in ce n ta s

vyr. dėst.

K

1 9 6 3 -1 9 7 0

296

S trig ū n as V ytautas

asist.

K

1 9 6 3 -1 9 7 0

297

S tu lg in sk is S tep o n as

doc.

A , A (k ), G P

1 9 4 0 -1 9 4 9

298

S u tk aity tė Z ita

asist.

SM

1962

299

S ad au sk as K azy s

vyr. dėst.

ST

1 9 6 2 -1 9 7 7

300

Š alk a u sk as A.

vyr. dėst.

A

1 9 4 0 -1 9 4 4

301

Š atas P etras

asist.

VK

1 9 7 4 -1 9 8 4

302

Š eb ed in as P etras

dėst.

AK

1 9 5 6 -1 9 6 0

303

Š ečk u s A lg im a n ta s

asist.

GD

1 9 5 0 -1 9 5 1 1 9 5 3 -1 9 5 7

304

Š ep ety s L io n g in a s

asist.

GP, G D , A P

305

Š ep k u s V alerijo n as

asist.

AP

1 9 5 6 -1 9 6 5

306

Š ešelg is K az y s

p ro f.

GP

1 9 4 5 -1 9 7 0

307

Š ešto k a s R.

vyr. dėst.

SK

1940

308

Š ešto k as V aclovas

doc.

GP

1 9 6 0 -1 9 7 0

309

Š iau č iu lis R.

vyr. dėst.

ST

1970

Š im k u s H en rik a s R e g im a n ta s

asist.

šv

1 9 6 7 -1 9 7 0 1 9 4 6 -1 9 7 0

310 311

Š im k u s Jo n a s

doc.

IG

312

Š im o liū n a s Jo n a s

p ro f.

ST, K , A K

1 9 2 2 -1 9 4 4

313

Š im o n is K az y s

p ro f

GD

1 9 4 6 -1 9 5 8

314

S ip en k o P etras

p ro f.

H

1 9 5 0 -1 9 5 6

315

Š iu m a T om as

vyr. asist.

G

1 9 4 0 -1 9 4 4

316

Š ležas A n ta n a s

doc.

ŠV

1 9 6 5 -1 9 9 0

317

Š p ak au sk as S tasy s

asist.

S M ec h

1 9 5 6 -1 9 7 6

42

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

E il. Nr.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

K a te d ra

D irb o

318

Š p u k as K az im ie ra s

asist.

IG

1 9 4 6 -1 9 4 7

319

Š u lg a V ilius

doc.

VK

1 9 6 4 -1 9 8 8

320

Š u lg aseris B e rn a rd a s

321

Š v ed ara u sk as Ju o z as

doc.

VK,

322

T am ašev ičiu s A lb in a s

doc.

K , ST

1 9 4 7 -1 9 7 5

323

T am ašev ičiu s V la d a s

vyr. asist.

S M ec h , A (k )

1940

324

T am utis Z ig m a s

p ro f.

G , ST

1 9 5 0 -1 9 9 7

325

T eresev ič ien ė M a rg a rita

asist.

ŠV

1 9 7 9 -1 9 8 8

326

T oleikis A lo y z a s

asist.

GD

1 9 6 3 -1 9 6 5

327

T oleikis Ip o lita s

doc.

ST

328

T o v sten k o D m itriju s

vyr. dėst.

SK

1 9 5 4 -1 9 7 0 1 9 4 4 -1 9 5 3

329

T u o m as E d v a rd a s

doc.

šv

1 9 7 1 -1 9 8 8

330

T u p in is A m o ld a s

vyr. dėst.

GP

1 9 6 6 -1 9 7 1

331

U rb a N o rm a n ta s Ju o z as

asist.

IG

1 9 6 5 -1 9 6 8

332

U rb o n a s E d u a rd a s

asist.

AK

1 9 6 2 -1 9 6 5

333

U m e v ič iu s V y tau tas K a z im ie ra s

vyr. dėst.

GD

1 9 6 8 -1 9 9 3

334

U šin sk a s S tasy s

p ro f.

GD

1 9 5 4 -1 9 7 0

V ab alev ičiu s S tasy s

p ro f.

M, VK

1 9 3 7 -1 9 7 6

asist.

SM , SK

1 9 5 5 -1 9 6 5

335

1940

šv

1 9 6 0 -1 9 8 5

336

V aicek au sk as L a im u tis

337

V aičaitis Ju o zas

doc.

IG , S M , ST

1 9 6 8 -1 9 7 9

338

V aiček o n is L.

j. asist.

A (t), S K

1940

339

V aid ak av ičiu s A lg im a n ta s

doc.

H

1 9 5 4 -1 9 7 0

340

V ainauskas V in cas

doc.

H , S M ech , G

1 9 5 4 -1 9 6 8

V ainiūnas P o v ila s

doc.

SK

1 9 6 3 -1 9 7 0 1 9 5 1 -1 9 6 6

341 342

V aitys Jo n as

doc.

GD, AP

343

V aitkienė Jū ra

doc.

GD

1 9 6 4 -1 9 9 6

344

V aiv ad a A n ice ta s

asist.

GD, AP

1 9 5 2 -1 9 7 1

345

V alen tin av ičiu s A lg ird a s

doc.

SK

1 9 6 4 -1 9 6 9

346

V alikonis Ju o z as

p ro f.

GP, S K

1 9 4 9 -1 9 9 3

347

V anagas Ju rg is

doc.

GP

1 9 6 8 -1 9 7 0

348

V asauskas S tasy s

doc.

S M ec h

1 9 4 0 -1 9 6 2

349

V asiliau sk as K a z im ie ra s

p ro f.

S M ec h

1 9 2 2 -1 9 5 7

350

V ė b ra Ju o z ap a s R im v y d a s

asist.

S M ec h

1 9 6 4 -1 9 8 6

351

V en ck ev ičiu s G u sta v as

vyr. dėst.

ST, A K

1 9 4 8 -1 9 5 5

352

V erbickis V alerijo n as

p ro f.

T S , P, ST, A K

1 9 2 2 -1 9 7 8

353

V id u g iris L in a s

vyr. dėst.

K

1 9 5 4 -1 9 6 9

V ilčin sk as K.

vyr. dėst.

ST, IG

1 9 4 0 -1 9 4 4

354 355

V iliū n as P o v ila s

p ro f.

ST

1 9 4 6 -1 9 7 5

356

V iršilas V ytautas

vyr. dėst.

S M ec h

1 9 6 4 -1 9 7 0

357

V itk au sk as Ju o z as

vyr. dėst.

AP, G P

1 9 4 9 -1 9 7 1

358

V itkus K o sta s

asist.

ST

1 9 5 4 -1 9 6 1

359

V m b lia u sk a s V la d a s

asist.

GD

1 9 5 0 -1 9 5 2

43

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

K a te d ra

D irb o

vyr. dest.

G

1 9 6 4 -1 9 7 0 1 9 4 9 -1 9 9 3

E il. N r.

P av ard ė , v ard a s

P a re ig o s

360

Z ak a re v ič iu s B e rn a rd a s A lg im a n ta s

361

Z a liša u sk a s M y k o la s

prof.

V K , ŠV

362

Z d an a v ičiu s A n ato liju s

asist.

GD

1 9 6 6 -1 9 7 0

363

Z ib e rk a s B e n o n a s

doc.

ST, SM

1 9 4 7 -1 9 8 4

364

Z ib e rk a s L e o n id a s P ra n as

asist.

AP

1 9 6 8 -1 9 7 0

365

Z u b o v as V la d im ira s

vyr. dest.

A, GP

1 9 4 4 -1 9 5 0

366

Z v o lin sk a s H en rik a s

asist.

ST, AP, A (p )

1 9 5 1 -1 9 6 1

367

Ž ak e v ičiu s Jo n a s

vyr. dest.

G D , S M ech

1 9 6 0 -1 9 7 1

368

Ž a ln ie m k a s A lb in a s

asist.

G

1 9 6 6 -1 9 7 0

369

Ž ą sin ie n ė V io le ta

asist.

VK

1 9 8 4 -1 9 8 8

370

Ž d an k u s N a rim a n ta s T itas

p ro f.

H, GJ

n u o 1968

371

Ž ėč iu s A lek sa n d ra s

vyr. dest.

GD

1 9 4 8 -1 9 6 7

372

Ž ile v ičiu s Jo n a s

doc.

S M ec h , H , V K

1 9 5 0 -1 9 7 0

373

Ž in te lis B e rn a rd a s

doc.

AK

1 9 5 6 -1 9 7 0

374

Ž m u id z in a v ič iu s A n tan a s

prof.

GD

1 9 5 3 -1 9 6 6

375

Ž u k as Ju o z as

doc.

IG , S M ech , S K

1 9 5 4 -1 9 7 5

2.4. KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS Dabartinio Statybos ir architektūros fakulteto ir jo pirmtakų veiklą galima ver­ tinti skirtingų laikotarpių atžvilgiu. Tai tarpukario, karo metų, pokario iki Universiteto reorganizavimo 1950 m., veiklos iki fakultetų dalinio perkėlimo 1970 ir 1988 m., taip pat nepriklausomybės atkūrimo ir universitetinių studijų atgaivinimo laikotarpiai. 1920 m. įkūrus Aukštuosius kursus, jų Technikos skyriuje buvo numatyta rengti plataus profilio inžinierius, ypač gerai išmanančius statybos reikalus. Tai atsispindėjo ir iš dvejų metų išeitų dalykų sąrašo. Skyriaus dėstytojų branduolį sudarė užsienyje statybos mokslus baigę specialistai: K. Vasiliauskas dėstė mechaniką, techninę braižy­ bą, V. Verbickis vedė paišybos darbus, S. Dirmantas - geodeziją, P. Jodelė - statybos medžiagų technologiją, J. Šimoliūnas - statybą ir trobesių detales, M. Songaila - ar­ chitektūros formas. Technikos skyriuje buvo įrengtos mechaninė laboratorija, turėjusi tempimo mašiną medžiagoms bandyti, statybinių medžiagų laboratorija su mineralų kolekcija ir vietinių statybinių medžiagų pavyzdžiais, piešimo salė su gipsiniais mode­ liais. Buvo daromi statybos brėžiniai. Įkūrus 1922 m. Universitetą, jo Technikos fakulteto Statybos skyrius gana sė­ kmingai plėtojo Aukštuosiuose kursuose pradėtus darbus. Statybos skyriaus dėstytojų branduolį sudarė kursuose dirbę dėstytojai: J. Čiurlys, S. Dirmantas, P. Jankauskas, P.

44

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Jodelė, M. Songaila, J. Šimoliūnas, K. Vasiliauskas, V. Verbickis, taip pat iš Rusijos sugrįžę Lietuvoje dirbę pedagoginio ir inžinerinio darbo patirtį turintys R Čechavičius, S. Kolupaila, S. Grinkevičius, P. Markūnas. Vėliau į dėstytojų gretas įsitraukė jau Kau­ no universitetą baigę absolventai. Pagal tradiciją, perimtą iš Aukštųjų kursų Technikos skyriaus, Universiteto Technikos fakulteto ir kitoms specialybėms (mechanikos, elektrotechnikos, cheminės technologijos) buvo dėstomi statybos pakraipos dalykai: I kurse - geodezija, geodezi­ jos 1 mėn. lauko praktika, II - statybos medžiagų technologija, medžiagų atsparumas, statyba, architektūrinė braižyba, III kurse - statybinė statika, architektūra II, geležinės konstrukcijos, gelžbetonis, gelžbetoninių konstrukcijų projektas, IV kurse - hidrotech­ nikos įrenginiai, architektūros projektas, šildymas ir vėdinimas, vandentiekis, geležinių konstrukcijų projektas, hidrologija ir hidrometrija. Statybos skyriaus dėstytojai daug dėmesio skyrė vadovėlių ir mokomosios litera­ tūros lietuvių kalba rengimui. Pirmasis vadovėlis buvo išleistas 1923 m. Tai P. Jodelės „Statybos medžiagų technologija“. Vėliau buvo išleisti: S. Grinkevičiaus „Mediniai til­ tai“ (1929), „Pastatams skaičiuoti daviniai“ (1932), „Geležinės konstrukcijos“ (1933), L. Gimbuto „Žemės ūkio statyba“ (1929), J. Gabrio „Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai“ (1931), „Sauskeliai“, 2 dalys (1933), „Žemės darbų skaičiavimas“ (1933), „Modernių kelių konstrukcijos“ (1938), V. Verbickio „Centrinio šildymo sistemos“ (1931), K. Va­ siliausko „Elementarus medžiagų atsparumo kursas“ (1935), J. Kiškino „Gelžbetonis“ (1930), J. Šimoliūno „Statyba“, 4 dalys (1936-1943), S. Kolupailos „Hidrometrija“, 2 knygos (1939-1940), S. Kairio „Miestų kanalizacija“ (1939). Buvo atnaujinamos turėtos ir kuriamos naujos mokymo laboratorijos. Hidro­ technikos katedrai priklausė A. Fredoje Botanikos sode esantys Hidrotechnikos ka­ binetas ir Hidrometrinė laboratorija, Statybinės mechanikos katedra turėjo Mechani­ nių medžiagų atsparumo laboratoriją, aprūpintą visa medžiagų mechaninių bandymų įranga, Geodezijos katedra (nuo 1930 m. Geodezijos ir kelių katedra) turėjo reikiama geodezine įranga aprūpintą Geodezijos kabinetą ir Kelių kabinetą, Tiltų katedra turėjo kabinetą su tiltų modeliais, konstrukcijų ir tiltų albumais ir projektų rinkiniais, Statybos ir statybinių medžiagų katedros Statybos ir Neorganinės technologijos laboratorijos buvo naudojamos ne tik studijų reikmėms, bet ir moksliniams tyrimams ir bandymams. Katedrų dėstytojų mokslinė kvalifikacija buvo nepakankama, todėl Universiteto vadovybė visais įmanomais būdais skatino mokslinę veiklą, mokslinių tyrimų rezulta­ tų sklaidą, jaunųjų dėstytojų mokslines stažuotes užsienio universitetuose. Technikos fakultetas 1924-1941 m. leido mokslinį žurnalą „Technika“. Jo redaktoriai buvo P. Jo­ delė, K. Vasiliauskas ir S. Kolupaila. Prieškariu apgintos keturios Statybos skyriaus dėstytojų daktaro disertacijos: M. Kaveckio disertacija iš geologinių 1927-1930 m. ty­ rinėjimų, apginta 1931 m. Prahos Karolio Didžiojo universitete; J. Kuodžio disertacija „Gelžbetoninė sija su aukštos kokybės plienu“, po 1934-1936 m. mokslinės stažuotės apginta Vienos aukštojoje technikos mokykloje; K. Vasiliausko disertacija „Influentės ir fiktyviniai krūviai“, apginta 1938 m. VDU Senate; VDU absolvento J. Gabrio 1938 m. Latvijos universitete apginta disertacija „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šar­ nyrų arkos“. Fakulteto moksliniuose tyrimuose ypač pasižymėjusiems profesoriams

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

45

K. Vasiliauskui ir S. Kolupailai 1940 m. fakulteto taryba suteikė inžinerijos daktarų garbės laipsnius. Statybos skyriaus pagrindiniai dėstytojai aktyviai dalyvavo kuriant ir valdant Universitetą. Pro f. P. Jodelė buvo rektoriumi (1928-1929), prorektoriumi (1927-1928, 1932-1940), fakulteto dekanu (1922-1927), pro f. K. Vasiliauskas - fakulteto dekanu (1927-1934, 1937-1940), prof. S. Grinkevičius - fakulteto dekanu (1934-1937), prof. S. Kolupaila - Universiteto sekretoriumi (1926-1927). 1940 m. įsteigus Statybos fakultetą labai padaugėjo statybos profilio katedrų ir dėstytojų. 1941 m. balandžio 1 d. fakultete dirbo 41 dėstytojas, iš jų 9 profesoriai ir 2 docentai. Gausiausios buvo Statybinės statikos, Tiltų ir geležinių konstrukcijų ka­ tedros (po 5 dėstytojus). Mažiausiai dėstytojų (po 2) turėjo Statybos, Kelių, Miestų sanitarijos katedros, o naujai įkurtos Hidrologijos ir hidraulikos, Žemėtvarkos katedros turėjo tik po vieną dėstytoją, Melioracijos katedroje jų nebuvo nė vieno. Todėl jau ankstyvojo pokario laikotarpiu šios katedros stambinamos - prijungiamos prie kitų. Sudarant 1940-1941 m. m. mokymo planus, buvo atsižvelgiama į Sovietų Są­ jungoje gyvavusią studijų sistemos struktūrą. Buvo siaurinamos specialybės, atsisako­ ma gretutinių specialybių dalykų, stiprinami pagrindiniai ir specialieji dalykai. Fakul­ tete į mokymo planus įvesta rusų kalba ir politizuotos disciplinos - politinė ekonomija, istorinis materializmas ir dialektinio materializmo pagrindai, marksizmas-leninizmas, marksistinė technikos istorija. Pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis iš darbo atleistas fakulteto dekanas S. Kolupaila, dėstytojai D. Mickelis, A. Rozenbliumas, B. Guogis, V. Klimavičius, J. Kochas, S. Lukošiūnas, R. Pesys. 1941 m. rudens semestro pradžioje pakeisti kai kurių katedrų pavadinimai: Architektūros enciklopedijos pavadinta Architektūros ti­ pologijos, Tiltų ir geležinių konstrukcijų - Tiltų ir konstrukcijų, Statybos - Trobesių konstrukcijų. Mokymo procesą labai trikdė patalpų stygius vokiečių kariuomenei užė­ mus Aleksote esančius Fizikos ir chemijos instituto, vėliau ir kitus rūmus. Pavyzdžiui, Trobesių konstrukcijų katedra buvo net kelis kartus kilnojama iš vienų patalpų į kitas, kol pagaliau 1943 m. persikraustė į katedros vedėjo prof. J. Simoliūno butą, kuriame ir vyko užsiėmimai. Vokiečių okupacinė valdžia nebuvo palanki Universitetui. Dėl stiprėjančio jos spaudimo Universitetui ir jos potvarkių nevykdymo Statybos fakulteto dekanui prof. S. Kairiui 1942 m. teko atsistatydinti. Naujuoju fakulteto dekanu paskirtas prof. S. Dirmantas. Kitais metais Universitetas buvo uždarytas, bet buvo leista tik aukštesniųjų kursų Medicinos ir techniškųjų fakultetų studentams laikyti egzaminus. Organizuojant studijas šiuo laikotarpiu buvo pasinaudota ir Suaugusiųjų institutu: prie jo įsteigtas aukštesnysis technikos skyrius, kuriame buvo studijuojami pirmųjų semestrų dalykai. Kursai veikė iki antrojo sovietmečio pradžios - 1944 m. Artėjant frontui, didelė dalis Statybos fakulteto dėstytojų pasitraukė į Vakarus. Atkūrus Statybos fakulteto veiklą po karo, iš 15 katedrų vedėjų liko tik 3 - prof. J. Dalinkevičius, prof. K. Vasiliauskas ir doc. M. Ratautas. Į katedrų vedėjų pareigas paskirti A. Bistrickas, R. Pesys, A. Rozenbliumas, S. Vabalevičius, S. Stulginskis, J. Mikuckas, S. Sčesnulevičius, V. Verbickas, J. Kiškinas ir kt. Katedros, kaip ir anksčiau, nebuvo

46

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

gausios, 1946 m. jose buvo po du tris dėstytojus. Katedroms ir fakultetui buvo aktualios mokslinės ir pedagoginės kompetencijos. 1945 m. pradžioje Aukščiausioji atestacijos komisija Maskvoje įteisino prieš karą įgytus mokslo vardus ir laipsnius: profesoriaus vardą ir mokslinį daktaro laipsnį K. Vasiliauskui, profesoriaus vardą K. Šleževičiui, docento vardą A. Bistrickui, J. Kiškinui, M. Ratautui ir S. Stulginskiui. 1946 m. Universitetui ir jo suvienytai techniškųjų mokslų mokslinei tarybai su­ teikta teisė priimti gynimui daktarines ir kandidatines disertacijas. Šioje taryboje tech­ nikos mokslų kandidato disertacijas 1947 m. apgynė J. Kiškinas, 1948 m. A. Rozenbliumas, J. Mikuckas ir J. Čeičys, 1950 m. R. Pesys. Geodezijos mokslų kandidato disertaciją 1948 m. Vilniaus universitete apgynė M. Kosčiauskas. 1948 m. Statybos fakultete buvo įteisinta aspirantūra. Architektūrinių katedrų pagrindu 1946 m. įkurtas Architektūros fakultetas buvo kompaktiškas. Rengti vienos specialybės architektai inžinieriai. Pokario laikotarpiu iki Universiteto reorganizavimo 1950 m. parengta nemažai ži­ nomų inžinierių, architektų, projektuotojų, mokslininkų, pedagogų. Iš jų Lietuvos MA akademikai profesoriai A. Čyras ir A. Kudzys, nariai korespondentai profesoriai M. Lasinskas ir J. Bumeikis, profesoriai E. Budreika, J. Baršauskas, J. Macevičius, A. Spelskis, K. Šešelgis, V. Balčiūnas, B. Kasperavičiūtė, M. Kosčiauskas, J. Kivilša, J. Šimkus, V. Pranaitis, Z. Tamutis, P. Viliūnas, M. Zališauskas, A. Lukošaitis, J. Mikuckas, S. Lu­ košiūnas, B. Petrulis, V. Bujauskas, B. Sidauga, J. Valikonis, docentai M. Matuškaitė, A. Keturka, S. Abramauskas, valstybės ir visuomenės veikėjai A. Bialopetravičius, R. Sa­ kalauskas, Architektų sąjungos pirmininkas (buv.) A. Rasteika ir kiti. 1950 m. įkurtame Kauno politechnikos institute steigiami du statybos profilio fa­ kultetai - Hidrotechnikos ir Statybos. Hidrotechnikos fakultete buvo numatyta rengti 3 specialybių - hidrotechninės statybos, vandentiekio ir kanalizacijos, automagistralių ir miesto kelių - inžinierius, Statybos fakultete - architektūros, pramoninės ir civilinės sta­ tybos, žemės ūkio statybos inžinierius. Nuo 1951 m. jau nebeišleidžiami statybos, hidro­ technikos ir melioracijos specialybių inžinieriai. Nuo 1959 m. Institute buvo pradėtos va­ karinės, o nuo 1964 m. - neakivaizdinės studijos. Be to, pereita prie standartinių Sovietų Sąjungoje galiojusių mokymo planų. Suvienodinta iki penkerių metų visų specialybių studijų trukmė, palaipsniui sumažintas iki 36 valandų privalomasis savaitinis auditorinis užimtumas. Nuo 1958-1959 m. m. buvo įvesti nauji mokymo planai, pradiniuose kur­ suose —keturių semestrų gamybinis praktinis darbas ir pailginta mokymosi trukmė vėl iki penkerių su puse metų. Šių esminių pakeitimų buvo atsisakyta 1964 m. Mokymosi trukmė vėl sumažinta iki penkerių metų, be to, sumažinta kai kurių tiksliųjų mokslų ir bendrųjų inžinerijos bei ekonomikos dalykų teorinių valandų. Kitas esminis mokymo planų keitimas įvyko 1974 m.: pakeista gamybinės praktikos trukmė ir profilis, vietoj 13 savaičių diplominės praktikos palikta 5 savaičių tiriamojo darbo praktika. Numatyta jaunojo specialisto stažuotė, sustiprintas matematikos ir ekonomikos dėstymas. Tačiau visuose naujuosiuose mokymo planuose daugiausia dėmesio buvo skiriama politizuo­ tiems ir ideologizuotiems dalykams, net atsižvelgiant į Lietuvos specifiką buvo įvestas privalomas mokslinio ateizmo pagrindų kursas.

47

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

Prof. Anatolijus Rozenbliumas

Prof. Antanas Žmuidzinavičius

Prof. Mykolas Kaveckis

P rof Stasys Ušinskas

Prof. Kazimieras Ilginis

Prof. Juozas Macevičius

Prof. Justinas Mikuckas

Dail. Kazys Šimonis

Prof. Zigmantas Tamutis

48

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Prof. Mykolas Zališauskas

Prof. Povilas Viliūnas

Prof. Arvydas Juodis

Prof. Algimantas Miškinis

Prof. Jurgis Vanagas

Prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis

Prof. Vladas Stauskas

Prof. Rimantas Buivydas

Prof. Paulius Kavaliauskas

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

49

Sparčiai plečiantis Lietuvos ūkiui, didėjo rengiamų specialistų poreikis. Jei 1951 m. Hidrotechnikos ir Statybos fakultetuose buvo parengta 6 specialybių 111 specia­ listų, tai 1960 m. - 287 inžinieriai, 1969 m. - 419 inžinierių. Pastaraisiais metais nebuvo išleidžiama hidrotechninių specialybių inžinierių, tačiau atsirado statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos, šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo, miestų statybos specialybės. Šie pokyčiai ir lėmė Hidrotechnikos fakulteto pavadinimo pakeitimą j Santechnikos. Šiuo laikotarpiu statybos srityje, plačiausiai vykdyti statybinių konstrukcijų ir medžiagų, taip pat gyvenviečių planavimo tyrimai. 1958 m. žinomam gelžbetonio konstrukcijų specialistui, Inžinerinių konstrukcijų katedros vedėjui A. Rozenbliumui už darbą „Surenkamos gelžbetoninės arba armosilikatinės arkos rėminės santvaros tro­ besių dengimui“ paskirta respublikinė premija. Konstrukcijų ir medžiagų mokslinius tyrimus ypač pagyvino 1961 m. įkurta biudžetinė Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija, kurios tyrimų įranga ir personalas buvo aktyviai naudojami ir fakultetų dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. 1966 m. antroji respublikinė premija už darbą „Iš anksto įtemp­ tų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai“ paskirta Gelžbetoninių konstrukcijų katedros docentams G. Lakiūnui, H. Lazarevičiui, G. Marčiukaičiui, P. Pūkeliui ir J. Valikoniui. Ypač produktyvi ir Lietuvai aktuali Lietuvos rajoninio planavimo problema buvo sprendžiama Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedroje. 1967 m. už darbą „LTSR rajoninio planavimo schemos sukūrimas“ šios katedros vedėjui K. Šešelgiui ir jo ben­ dradarbiams M. Kleinui ir V. Saunoriui, taip pat keletui darbuotojų iš Pramoninės staty­ bos projektavimo instituto ir Valstybinės plano komisijos paskirta respublikinė premija. Pradėti leisti „Instituto mokslo darbai“, kurie, padaugėjus publikacijų skaičiui, tapo atskiromis serijomis. Buvo išleisti „Gelžbetoninių konstrukcijų“ 2 tomai, „Statybos ir architektūros“ 8 tomai, vienkartinis leidinys „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“. Nuo 1951 m. Institute pradėtos organizuoti kasmetinės respublikinės mokslinės techni­ nės konferencijos, taip pat teminė konferencija „Statyba ir architektūra“. Nuo 1970 m. keitėsi šios teminės konferencijos pavadinimas į „Statybinės medžiagos“, „Statybinės medžiagos ir dirbiniai“, „Statyba ir statybos pramonė“, „Betonas ir gelžbetonis“, „Pa­ žangioji statyba“. 2008 m. ji buvo organizuojama kaip I tarptautinė. Išleidžiami ir šių konferencijų medžiagų leidiniai. Hidrotechnikos (nuo 1962 m. - Santechnikos) fakultetas buvo įsikūręs dabar­ tiniuose KTU centriniuose minuose. Architektūros ir Statybos fakultetai dirbo Kauno rotušės minuose, buvusios Draudimo valdybos rūmuose A. Mickevičiaus gatvėje ir bu­ vusios Vyskupijos rūmuose. 1965 m. gegužę buvo iškilmingai atidaryti Statybos fakul­ teto rūmai KPI miestelyje. Projektuojant rūmus, daug dirbo ir Statybos, ir Santechnikos fakultetų dėstytojai. Šalia rūmų buvo pastatytas dviejų aukštų mokslinių laboratorijų korpusas, į kurį įsikėlė 1961 m. įsteigia Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų pro­ bleminė laboratorija. Statybos rūmuose 1965-1966 m. m. pradėjo veikti Statybos ir Santechnikos fakultetai. Tuometinio KPI mokymo reikalų prorektoriaus prof. C. Jakimavičiaus žodžiais, 1950-1970 m. buvo kiekybinio augimo laikotarpis, po kurio sekė kokybinio augimo

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

50

laikotarpis. Tačiau Statybos ir Santechnikos fakultetams septintojo dešimtmečio pabai­ goje prasidėjo reorganizacijos procesas - pagrindinių specialybių dėstytojų perkėlimas į Vilnių. Prieš jam prasidedant, abiejuose fakultetuose buvo 14 katedrų ir 128 dėstyto­ jai. Po pirmojo perkėlimo etapo 1969-1970 m. septyniose Statybos ir santechnikos fa­ kulteto katedrose buvo 62, po antrojo perkėlimo etapo, kada buvo iškeltos vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo ir vėdinimo specialybės, Statybos fakultete liko 4 katedros su 47 dėstytojais. Šie duomenys pateikti 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė. Fakultetai, katedros, dėstytojų skaičius S an tech n ikos ik i 1970 m.

S tatybos iki 1970 m.

Katedros A rchitektūros G yvenviečių planavim o ir tvarkym o G elžbetoni­ nių konstruk­ cijų G rafinių darbų M etalinių konstrukcijų Pastatų konstrukcijų

Dėstytojų Katedros skaičius 10

G eodezijos

S ta tyb o s ir san tech n i­ S tatybos p o 1988 m. kos p o 1 970 m.

Dėstytojų Katedros skaičius 10

G rafinių darbų

Dėstytojų Katedros skaičius 20

G rafinių darbų

Dėstytojų skaičius 17

8

H idrotech­ nikos

8

Statybinių konstrukcijų 7

Statybinių konstrukcijų

11

12

Inžinerinės geologijos

6

Statybinių m edžiagų

Statybinių m edžiagų

9

10

K elių

9

6

Šildym o ir vėdinim o

7

V andentie­ kio ir k an a­ 11 lizacijos

Statybinės m echanikos

9

Statybinių m edžiagų

5

18

Statybos

7

14

Š ildym o ir vėdinim o

13

V andentie­ kio ir k an a­ lizacijos

13

Statybos

10

Statybinės 5 m echanikos

Statybos 7 organizavim o I š viso

74

62

79

47

1970 m. fakultete buvo likusios tik keturios specialybės. Vandentiekio ir kanali­ zacijos, šildymo ir vėdinimo specialybių studijos vyko dienine ir vakarine forma, sta­ tybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos - dienine forma, pramoninės ir civilinės sta­ tybos - tik vakarine forma. 1979 m. įteisinta vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramonės vandenų nukenksminimo specialybė, o 1990 m. ji kartu su Inžinerinės eko­ logijos katedra perkelta į Cheminės technologijos fakultetą. Kitų dviejų santechninių specialybių inžinierių paskutinės laidos parengtos 1990 ir 1993 m. Gerokai sumažėjo ir priimtųjų studijuoti skaičius. 1986 m. atgaivintos pramoninės ir civilinės statybos

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

51

specialybės dieninės studijos - į pirmą kursą priimta 50 stojančiųjų, tačiau kartu labai sumažėjo priimtųjų į vakarines studijas. Siaurųjų specialybių inžinieriai buvo rengiami iki 1990-1994 metų, kai fakultete imta kurti universitetines studijų programas. 1970-1988 m. išsiskyrė mokslinių ir užsakomųjų darbų gausa. Grafinių darbų katedros dėstytojai daugiausia dėmesio skyrė metodiniam darbui: nagrinėjo inžinerinės grafikos teorijos klausimus, tobulino grafinį vaizdavimą ir jo interpretavimą. Statybos katedroje buvo kuriamos ir tiriamos sutapdintos stogo konstrukcijos, projektuojami optimalūs inžineriniai geodeziniai tinklai, tiriama polių racionali konstrukcija ir lai­ kančioji galia, kelio dangų stiprumas ir eksploatacinės savybės. Statybinių medžiagų katedroje buvo nagrinėjami įvairios paskirties betonų struktūros susidarymo ir betono gamybos technologiniai klausimai, racionalaus vietinių žaliavų panaudojimo betonams problemos. Šildymo ir vėdinimo katedroje buvo tiriami šilumos ir masės mainai, ter­ mofikacinių vandens tinklų pralaidumo didinimo, oro judėjimo patalpose, efektyvaus kuro panaudojimo klausimai. Katedra vadovavo KPI Projektavimo ir konstravimo biuro Šildymo ir vėdinimo skyriui, kuriame buvo atliekami pramoninių pastatų šildymo ir vėdi­ nimo sistemų, šilumos tiekimo tinklų projektavimo ir rekonstravimo užsakomieji darbai. Šiuose darbuose ypač aktyviai dalyvavo šildymo ir vėdinimo specialybės studentai, at­ likdami realios tematikos kursinius ir diplominius projektus. Pavyzdžiui, 1972-1974 m. skyriuje dirbo apie 130 studentų. 1961 m. įkurta katedros globojama Pramoninės ventilia­ cijos ir oro kondicionavimo žinybinė laboratorija, kurioje buvo vykdomi tokių gamybos įmonių kaip Vyriausioji gazifikacijos, Vyriausioji energetikos ir elektrifikavimo valdybos, Kauno šilumos tinklai ir kt. užsakomieji, ūkiskaitiniai mokslo tiriamieji ir diegimo dar­ bai. Laboratorijoje dirbo 4-5 etatiniai mokslo darbuotojai ir inžinieriai, iš kurių pami­ nėtini moksliniai bendradarbiai R. Petruškevičius, M. Teresevičienė, V. Kontrimas, inž. M. Zavistanavičiutė ir kt. Vandentiekio ir kanalizacijos katedros mokslininkai nagrinėjo pramoninių nutekamųjų vandenų biologinio valymo, požeminio vandens geležies šali­ nimo, požeminių vandenų papildymo paviršiniais ir filtraciniais vandenimis klausimus. Daug ir didelės apimties ūkiskaitinių darbų buvo atliekama 1961 m. įsteigtoje ir katedros globojamoje Pramoninės nutekamųjų vandenų valymo (nuo 1985 m. Vandens technolo­ gijos) žinybinėje laboratorijoje. Joje iki 1988 m. dirbo iki 30 etatinių mokslo darbuotojų ir inžinierių, iš kurių paminėtini vyr. m. bendradarbiai P. Didžiapetrienė, V. Valikonytė, J. Maksvytis, lab. vedėjas D. Vilkys, j. m. b. R. Kutienė, V. Šeškevičius, vyr. inž. V. Račys, inž. V. Burokas ir kt. Fakultetas kuravo KPI Projektavimo ir konstravimo skyriaus Statybos sektoriaus darbą. Sektoriuje dirbo iki 15 profesionalių projektuotojų ir inžinie­ rių, iš kurių paminėtini P. Bičkus, J. Grenda, V. Keras, I. Keturakienė, G. Pamparaitė, A. Pleseckienė, R. Samuolienė, G. Uselienė ir kt. Pagal sektoriaus projektus pastaty­ ti Panevėžio politechnikumo kompleksas, Kulautuvos profilaktoriumas, Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės neurochirurgijos skyrius, KPI 600 vietų valgykla ir daugelis kitų. Reorganizuojant Institutą, šis padalinys perkeltas į Universiteto administracijos ūkio skyrių. Pastaraisiais metais, už fakultete vykdomų mokslinių tyrimų reikšmingumą ir svarbą, fakulteto mokslininkams buvo paskirtos Lietuvos mokslo premijos: 1996 m.

52

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

prof. Z. Tamučiui už darbus geodezinių tinklų projektavimo ir organizavimo srityje, 1998 m. prof. V. Stankevičiui už darbų ciklą „Statybos šiluminė technika“, 2003 m. prof. J. Bučui už darbų ciklą „1980-2002 m. Lietuvos miestų ir kaimų kultūrologiniai tyrimai“. 2010 m. prof. J. Minkevičiui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Studentų mokslinis darbas pradėtas organizuoti dar Universitete, tačiau jis ypač suintensyvėjo Politechnikos institute. Šio darbo užuomazgos Universitete buvo paste­ bimos tarpukariu. Tuo metu aktyvūs studentų tiriamojo darbo organizatoriai buvo prof. P. Jodelė, asist. (vėliau prof.) A. Darnusis (statybinių medžiagų srityje), prof. S. Kolu­ paila (hidrometriniuose matavimuose). Ekspedicijų metu studentams buvo pavedamas tyrinėtojų darbas, vėliau - sukauptų duomenų apdorojimas ir apibendrinimas. Kita stu­ dentų mokslinės kūrybinės veiklos formų buvo studentų įtraukimas į naujų laboratori­ nių darbų rengimo, naujos laboratorinės įrangos įvaldymo darbus. Čia galima paminėti Statybinės statikos katedros vedėją prof. K. Vasiliauską, Geodezijos ir kelių katedros vedėją prof. S. Dirmantą. Pokario laikotarpiu prie katedrų buvo kuriami studentų moksliniai būreliai. Pir­ mieji techniškieji 1945-1947 m. prie katedrų įsteigti moksliniai būreliai buvo Kelių (pirm. stud. K. Panomariovas, moksl. vadovas vyr. dėst., vėliau Kelių katedros ve­ dėjas prof. S. Lukošiūnas), Architektūros istorijos (pirm. stud., vėliau doc. J. Mažei­ ka, moksl. vadovas vyr. dėst. V. Zubovas) ir Architektūros kompozicijos (pinu. stud. T. Musteikytė). 1947 m. lapkričio 26 d. įvykęs mokslinių būrelių pirmininkų susi­ rinkimas įkūrė Universiteto Studentų mokslinę draugiją (SMD). Pirmuoju SMD cen­ trinės taiybos pirmininku išrinktas Architektūros fakulteto V kurso studentas (vėliau KPI ir VGTU docentas) S. Abramauskas. 1948 m. nuo techniškųjų fakultetų taiybos atsiskyrė Statybos ir Architektūros fakultetų SMD taiyba, kurią sudarė architektūros teorijos, architektūros kompozicijos, dailės ir statybos, statybinių konstrukcijų, kelių, hidrotechnikos, geodezijos, vandentiekio ir kanalizacijos moksliniai būreliai. 1948 m. pirmojoje studentų mokslinių darbų apžiūroje (vertinimo komisijos darbe dalyvavo Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedros vedėjas A. Rozenbliumas) premijuoti du Statybos fakulteto IV kurso studentų darbai - K. Panomariovo „Antakalnio tilto Vilniu­ je per Nerį atstatymo tyrinėjimai ir naujos transporto problemos“ (I vieta) ir M. Kogano (II vieta). Tais pačiais metais įvyko ir pirmoji studentų mokslinė konferencija. 1950 m. SMD konferencijoje tarp geriausiųjų pažymėti Architektūros fakulteto studentų A. Tekeliškio, J. Šileikos, J. Mažeikos, J. Kriukelio (vėliau fakulteto docento) ir Statybos fakulteto studento (vėliau fakulteto docento) F. Norkaus pranešimai. SMD centrinės tarybos pirmininkais dirbo 1944-1950 m. Architektūros fakul­ teto stud. J. Sabaliauskas (vėliau docentas, Grafinių darbų katedros vedėjas), 1951 ir 1953 m. - Statybos fakulteto stud. F. Norkus (vėliau docentas), 1958-1959 m. - Staty­ bos fakulteto stud. J. Deltuva (vėliau docentas, Statybinių medžiagų katedros vedėjas, KTU veteranų klubo „Emeritus“ prezidentas). SMD centrinės tarybos moksliniu vado­ vu 1956-1958 m. dirbo Statybinės mechanikos katedros docentas S. Vasauskas. Nuo 1955 m. pradėtos organizuoti Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinės konferencijos. Prie jų organizavimo 1965-1969 m. prisi­

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

53

dėjo Kaliningrado technikos ir žuvies pramonės bei ūkio institutas, nuo 1975 m. - Kišiniovo politechnikos institutas. Paskutinioji, 36-oji, Pabaltijo respublikų, Baltarusijos ir Moldavijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija įvyko 1992 m. Kišiniove. Tokių konferencijų,kuriose dalyvauja fakulteto studentai, tęsiniu galima laikyti Baltic Sea Workshop tarptautines konferencijas. Jų organizavime greta Vokietijos Liu­ beko, Švedijos Vachjo, Suomijos Kotkos universitetų nuo 1999 m. dalyvauja Statybos ir architektūros fakulteto studentai ir dėstytojai. 1972 m. įkurtos Instituto padalinių - fakultetų studentų mokslinio darbo tary­ bos. Statybos ir santechnikos fakulteto šios tarybos pirmininku buvo paskirtas Statybos katedros prof. J. Mikuckas. Iki 1970 m. studentų mokslinis darbas buvo savarankiškas. Vėliau jis tapo mo­ komojo proceso dalimi. Ypač tai išryškėjo pradėjus organizuoti universitetines magistrantūros studijas. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu Kauno politechnikos institutui suteiktas universiteto statusas ir jis pavadintas Kauno technologijos universitetu. Tų pačių metų gruodžio 12 d. Universiteto tarybos nutarimu įteisinta dviejų pakopų specialistų rengimo sistema, nustatyti bakalauro, inžinieriaus, magistro studijų baigimo reikalavimai ir studijų programų struktūra. Vėliau, įteisinus bakalaurų ir magistrų studijų programas, inžinieriaus rengimo studijų atsisakyta. Reorganizavus institutą į universitetą, Statybos fakultete buvo keturios katedros. Trys iš jų: Statybinių konstrukcijų, Statybinių medžiagų ir Statybos, kuravo pramoni­ nės ir civilinės statybos, statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybių inži­ nierių rengimą. Ketvirtoji - Grafinių darbų katedra - buvo universitetinė bendramoks­ linė, dėstė braižomąją geometriją ir braižybą. 1993 m. atkūrus architektūros specialistų rengimą, buvo visos prielaidos atkurti Architektūros katedrą. 1995 m. birželio 15 d. Universiteto senatas, atsižvelgdamas į architektūros studijų programos ypatumus, tokią katedrą atkūrė Architektūros ir kraš­ totvarkos katedros pavadinimu. Pirmuoju katedros vedėju paskirtas doc. V. Sederevičius, po pusmečio - prof. J. Bučas. Į naująją katedrą įsiliejo žymūs architektūros ir kraštotvarkos specialistai profesoriai A. Miškinis, J. Vanagas, K. Jakovlevas-Mateckis, V. Stauskas, docentai L. Dringelis, G. Daniulaitis, A. Lamauskas ir kt. Tais pačiais m e­ tais Universiteto senatas, įvertindamas pasikeitusią studijų programų struktūrą, gruo­ džio 5 d. Statybos fakultetą pertvarkė į Statybos ir architektūros fakultetą. 1998 m. gruodžio 16 d. Senato sprendimu įkuriama Geoinžinerijos katedra, kuriai pavedama dėstyti hidraulikos, hidromechanikos, hidrotechninių statinių, geodezijos, geologijos, gruntų mechanikos, pastatų inžinerinių sistemų modulius, kuruoti hidrotechninės sta­ tybos, pastatų inžinerinių sistemų specializacijas. Geoinžinerijos katedros pirmtakas 1922 m. Universitete įkurtoji Hidrotechnikos katedra, kuri reorganizuojant 1970 m. Statybos ir Santechnikos fakultetus buvo perkelta į Mechanikos fakultetą. 1998 m. pa­ grindinė hidrotechnikų grupė iš Mechanikos fakulteto perėjo į Geoinžinerijos katedrą. Pirmasis šios katedros vedėjas - prof. N. Zdankus. Tuo pačiu metu Statybos katedra buvo pertvarkyta į Statybos technologijų katedrą, pavedant jai kuruoti statybos techno­

54

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

logijų specializacijų ir vėliau sukurtas turto vertinimo ir nekilnojamojo turto valdymo II pakopos studijų programas.

FAKULTETŲ VADOVAI 1940-2010 m. Kaune veikė tokie statybos profilio ir architektūros fakultetai: Statybos (1940-1970, 1988-1995), Statybinių medžiagų (1947 08-12) Architektūros (1946-1950), Hidrotechnikos (1950-1962), Santechnikos (1962-1970), Statybos ir santechnikos (1970-1988), Statybos ir architektūros (nuo 1995). Pirmasis Statybos fakulteto dekanas 1940 m. buvo pro f. Steponas Kolupaila vienas žymiausių Lietuvos hidrotechnikų. 1915 m. baigė Maskvos matavimų institutą. Aktyvus hidrotechnikų ir melioratorių specialybės organizatorius VDU. Hidrotech­ nikos katedroje dirbo nuo 1922 m., dėstė hidraulikos, hidrologijos ir hidrometrijos, melioracijos, skaičiavimo technikos dalykus. 1933 m. tapo Hidrotechnikos katedros vedėju, nuo 1940 m. iki emigracijos j Vakaras 1944 m. buvo Hidrologijos ir melioraci­ jos, Hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėjas 1923 m. įsteigė Hidrometrinę tyrimų partiją,ilgai jai vadovavo, padėjo pagrindus Lietuvos vandenų tyrimams. 1940 m. jam suteiktas daktaro laipsnis ir paskirtas ordinariniu profesoriumi. 1941 m.jis tapo Lietu­ vos MA tikruoju nariu gamtos mokslų srityje. Didžiausią savo veikalą - 1000 psl. „Hi­ drometrijos bibliografiją“ - pradėjo rengti 1915 m., o baigė 1950 m. profesoriaudamas JAV Notre Damo universitete. Antrasis fakulteto dekanas 1941-1942 m. buvo prof. Steponas Kairys - 1908 m. Peterburgo technologijos instituto absolventas. Prof. S. Kairys - Lietuvos sanitarinės technikos patriarchas. Jis buvo vienas iš tų, kurie pradėjo Vilniaus vandentiekio ir nuo­ tekų tinklų statybą 1914 metais, projektavo ir prižiūrėjo Kauno miesto tinklų statybą (nuo 1924 m.), bei Šiaulių, Ukmergės, Palangos, Panevėžio, Vilkaviškio, Raseinių ir kitų miestų vandentvarkos sistemas. Nuo 1923 m. Hidrotechnikos katedros docentas, dėstė vandentiekio ir kanalizacijos disciplinas, nuo 1940 m. įkurtos Miestų sanitari­ jos katedros vedėjas. 1939 m. išleido monografiją „Miestų kanalizacija“ 1940 m. jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas. Aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras, vienas pagrindinių tuometinės socialdemokratų partijos vadovų. Nuo 1943 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmi­ ninkas. 1944 m. emigravo į Vakaras. Dėl vokiečių okupacinės administracijos spaudimo Universitetui atsistatydinus prof. S. Kairiui, trečiuoju fakulteto dekanu tapo prof. Stasys Dirmantas (dirbo 19421944 m.) - 1914 m. Maskvos matavimų instituto absolventas, inžinierius geodezinin­ kas. Visą karą praleido veikiančiojoje armijoje, 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. pradėjo pedagoginę veiklą Aukštuosiuose kursuose, 1922-1944 m. - Geodezi­ jos, Geodezijos ir kelių, Topometrijos katedrų vedėjas. 1935-1938 m. - Lietuvos krašto apsaugos ministras, 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Yra parengęs karo mokslo ir geodezijos leidinių. 1944 m. emigravo į Vakaras.

55

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

Prof. Steponas Kolupaila

Prof. Steponas Kairys

Prof. Stasys Dirmantas

Doc. Jonas Kiškinas

Doc. Antanas Bistrickas

Prof. Stasys Vabalevičius

Doc. Steponas Stulginskis

Prof. Jurgis Vidmantas

Prof. Bronius Petrulis

56

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Doc. Stasys Sčesnulevičius

Prof. Vytautas Klimavičius

Doc. Marijonas Gedgaudas

Doc. Ramutė Salvina Kazalupskienė

Doc. Ričardas Pesys

Prof. Juozas Valikonis

Doc. Martynas Malakauskas

Doc. Henrikas Elzbutas

Doc. Žymantas Rudžionis

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

57

1944 m. frontui nuslinkus į vakarus, kelis mėnesius fakulteto dekanu dirbo doc. Jonas Kiškinas - 1910 m. Petrogrado kelių inžinierių instituto auklėtinis. Po instituto baigimo dirbo inžinerinį darbą geležinkeliuose. Dirbo Kauno aukštesniojoje techni­ kos mokykloje, nuo 1940 m. Architektūros skyriuje dėstė statikos ir dinamikos daly­ ką, 1941 m. suteiktas docento vardas. Pokario metu 1947 m. pirmasis apgynė mokslų kandidato disertaciją apie gelžbetonio konstrukcijų tinkamumą geležinkelių statiniams. 1944-1956 m. - Kelių ir Autokelių katedros vedėjas. 1944-1946 m. fakulteto dekanu dirbo doc. Antanas Bistrickas - 1932 m. VDU Statybos skyriaus absolventas. Po neilgo darbo Geležinkelio valdybos Kelio ir statybos direkcijoje Kaune kviečiamas pedagoginiam darbui į VDU. 1936 m. stažavosi Vienos aukštojoje technikos mokykloje, 1941 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1938 m. skaitė plieninių konstrukcijų, plieninių tiltų ir medinių konstrukcijų dalykus, parengė vado­ vėlius „Medinių konstrukcijų elementai“ (1954) ir „Medinės konstrukcijos“ (1958). Suprojektavo Sv. Antano bažnyčią Kaune ir vadovavo jos statybos techninei priežiūrai. 1941-1944 m. - fakulteto prodekanas, 1945-1946 m. - Universiteto ūkio reikalų pro­ rektorius, 1945-1949 m. - Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vedėjas. 1946-1947 m. fakulteto dekanu dirbo Mikalojus Stonis - Lietuvos universiteto Kaune Statybos skyriaus II laidos (1927 m.) absolventas. Iki 1944 m. dirbo inžinieriu­ mi ir vadovaujantį darbą įvairiose Lietuvos gamybos ir statybos organizacijose. 1930, 1937 m. stažavosi Danijoje, Olandijoje, Vokietijoj e,kur susipažino su šių šalių vandens keliaia, uostais ir jų įrenginiais 1944 m. priimamas pedagoginiam darbui į VDU Hi­ drotechnikos katedrą, kur skaitė vandens kelių ir uostų dalyką. 1946 m. VDU taryba jį išrinko docentu, bet vėliau VAK Maskvoje šio vardo nepatvirtino. 1947-1949 m. Hidrotechnikos katedros vedėjas. 1953-1954 m. doc. M. Stonis dirbo Braižomosios geometrijos katedroje, po to iki 1956 m. - Geodezijos katedroje. 1946 m. įkurtojo Architektūros fakulteto pirmasis dekanas iki 1949 m. buvo doc. Steponas Stulginskis - 1933 m. Prahos aukštosios technikos mokyklos absolventas, inžinierius architektas. Iki 1940 m. įvairiuose Lietuvos miestuose dirbo apskričių tar­ nybų planavimo darbus. 1940 m. dirbo Kauno statybos inspekcijoje, Komunalinio ūkio komisariate, organizavo projektavimo institutą „Komprojektas“. 1940 m. pakviestas į VDU skaityti statybos įstatymų ir architektūros istorijos paskaitas. 1944 m. dirbo Kau­ no miesto vyr. architektu, vėliau - Miestų planavimo skyriaus viršininku. 1944-1945, 1946-1949 m. Miestų planavimo ir Miestų planavimo ir architektūros istorijos kate­ drų vedėjas. 1944 m. suteiktas docento vardas. 1949 m. NKVD areštuotas, nuteistas 10 metų ir vėliau ištremtas. Iš tremties grįžo 1954 m. ir pradėjo dirbti Statybos reikalų komiteto Miestų planavimo skyriaus vyr. specialistu. Prof. S. Vabalevičius 1947-1949 m. buvo Statybos, 1951-1954 m., 1960— 1965 m. - Hidrotechnikos (nuo 1962 m. Santechnikos) fakultetų dekanas. 1936 m. baigė Prahos aukštąją technikos mokyklą ir įgijo hidrotechnikos inžinieriaus kvalifika­ ciją. Projektavo ir statė įvairius vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius Kauno mies­ te. 1937 m. kviečiamas pedagoginiam darbui į VDU, 1940 m. - Miestų sanitarijos katedros vyr. dėstytojas, 1944-1956 m. Melioracijos, Melioracijos ir žemėtvarkos,

58

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Miestų sanitarijos, Miestų santechnikos, Vandentiekio, Kanalizacijos ir santechnikos, 1961-1975 m. - Vandentiekio ir kanalizacijos katedrų vedėjas, 1946-1947 m. - VDU ūkio reikalų prorektorius, 1949-1950 m. - VDU mokymo reikalų prorektorius, 19541955 m. - KPI mokslo reikalų prorektorius, 1955-1960 m. - Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto pirmininkas. 1944 m. suteiktas docento vardas, 1955 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1962 m. suteiktas profesoriaus vardas, nuo 1956 m. - Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1954 m. išleido vadovėlį „Vandentiekis ir kanalizacija“. 1947 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. veikusio Statybinių medžiagų fakulteto de­ kanu dirbo prof. Jurgis Vidmantas. Reorganizavus fakultetą į Cheminės technologijos fakultetą, jam vadovavo iki 1949 m. Nuo KPI įkūrimo iki 1964 m. buvo Durpininlcystės katedros vedėjas ir Kompleksinio durpių naudojimo probleminės laboratorijos įkūrimo 1961 m. iniciatorius. 1949-1950 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo prof. Bronius Petrulis - 1943 m. VDU Statybos fakulteto absolventas, hidrotechnikos ir melioracijos inžinierius. 1944 m. pradėjo dirbti Melioracijos katedroje asistentu. Kadangi vokiečių okupacijos metais įgyti diplomai sovietinės valdžios nebuvo pripažinti, 1946 m., jau būdamas ka­ tedroje vyr. dėstytoju, diplominį projektą gynė pakartotinai. 1954 m. apgynė tuometinę technikos mokslų kandidato disertaciją, 1984 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1945— 1946 m. dirbo Melioracijos ir žemėtvarkos, 1956-1961 m. - Vandentiekio ir kanali­ zacijos katedros vedėju. 1949 m. Statybos, 1954-1956 m. - Hidrotechnikos fakultetų prodekanas. Trijų vadovėlių ir per 90 mokslo darbų autorius. 1949-1950 m. Architektūros, 1950-1962 m. Statybos fakultetų dekanu dirbo doc. Stasys Sčesnulevičius - 1939 m. VDU Technikos fakulteto Statybos skyriaus ab­ solventas. 1939-1941 m. mokėsi Dailės mokykloje. 1940 m. buvo Architektūros kom­ pozicijos katedros vyr. asistentas, 1944-1947 m. - šios katedros, 1949-1950 m. - Ar­ chitektūros įvado, 1950-1956 m. - Architektūros pagrindų, 1956-1969 m. - Statybinių medžiagų katedrų vedėjas, 1945 m. -fakulteto prodekanas. 1949 m. suteiktas docento vardas. Dar būdamas Universiteto studentas ir vėliau kartu su prof. P. Jodele ir A. Damušiu aktyviai dalyvavo geologiniuose Lietuvos statybinių medžiagų žaliavų tyrinė­ jimuose. Daug laiko praleido gamtoje su palete ir molbertu piešdamas gražiausius jos kampelius. 1954-1960 m. Hidrotechnikos fakulteto dekanu dirbo prof. Vytautas Klimavi­ čius - 1935 m. VDU Technikos fakulteto Statybos skyriaus absolventas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti asistentu Statybinės statikos katedroje. 1940 m. išrinktas Statybos fakulteto docentu. Šio vardo po karo vyriausioji atestacijos komisija Maskvoje nepa­ tvirtino. Dėstė rėminių konstrukcijų, statybinės statikos, medžiagų atsparumo dalykus. 1951-1954 m., 1960-1962 m. dirbo Hidrotechnikos fakulteto prodekanu. 1953 m. ap­ gynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1956-1974 m. dirbo Statybinės mechani­ kos katedros vedėju. 1980 m. išrinktas Statybinių konstrukcijų katedros profesoriumi. Vadovėlių „Medžiagų atsparumas“ (1959) ir „Statybinė mechanika“ (1965) autorius.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

59

1965-1968 m. Santechnikos fakulteto dekanu dirbo doc. Marijonas Gedgau­ das - 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto vandentiekio ir kanalizacijos specialy­ bės absolventas. Tais pačiais metais pradeda dirbti Vandentiekio ir kanalizacijos, vė­ liau - 1961 m. įkurtos Šildymo ir vėdinimo katedros asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. 1964 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1965 m. suteiktas docento var­ das. Nuo 1971 m. - VISI Hidraulikos katedros docentas, 1980-1989 m. - šios katedros, 1989-1990 m. - perkeltos į VISI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjas. Vykdė šiuos mokslinius tyrimus: patalpų šildymo sistemos naudojant pažemintų temperatūrų šilum­ nešius, periodinio veikimo sistemų taikymas, šildymo sistemų pertvarkymas šilumai taupyti. Per 90 mokslinių straipsnių, mokslinių tiriamųjų darbų ataskaitų, 2 vadovėlių, 3 mokymo priemonių autorius ir bendraautoris. 1968-1971 m. Santechnikos fakulteto dekane dirbo doc. Ramutė Salvina Kazalupskienė - 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto vandentiekio ir kanalizacijos specialybės absolventė. Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje pradėjo dirbti 1964 m. 1966 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1969 m. suteiktas docento vardas. 1966-1968 m. - Santechnikos, 1971 m. - Statybos ir santechnikos fakultetų prodekanė. 1972-1975 m. buvo komandiruota pedagoginiam darbui į Tunisą. Vykdė aktualius aplinkos apsaugos požiūriu nutekamųjų vandenų valymo, gamybinių atlie­ kų panaudojimo galimybių mokslinius tyrimus. 1984-1988 m. dirbo Darbo apsaugos, 1988-1989 m. - Inžinerinės ekologijos katedrose. 1962-1965 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo doc. Ričardas Pesys - 1942 m. VDU Statybos fakulteto Statybos skyriaus absolventas, tais pačiais metais įdarbintas jaun. asistentu. Vokiečių okupacijos metu priverstinai siunčiamas atostogų ir karinei prievolei atlikti į Raseinių valsčių. Nuo 1944 m. vyr. dėstytojas, 1945 m. skiriamas Grafinių darbų katedros vedėju. 1950 m. apgina technikos mokslų kandidato disertaciją „Sijyno su tampriomis skersinėmis sijomis skaičiavimo ir konstravimo klausimu“. Nuo 1951 m. —Inžinerinių konstrukcijų katedros vedėjas, 1961 m. - fakulteto prodekanas. 1961 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. Ilgametis Lietu­ vos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinio „Statyba ir architektūra“ redakcinės kole­ gijos narys. Vykdė metalinių konstrukcijų ir jų skaičiavimo metodikos tyrimus. Buvo tų metų pagrindinis metalinių konstrukcijų specialistas ir ekspertas Lietuvoje. 1965-1971 m. Statybos, 1971-1974 m. Statybos ir santechnikos fakultetų deka­ nu dirbo prof. Juozas Valikonis - 1949 m. VDU (KU) Statybos fakulteto absolventas, paliktas dirbti pedagoginį darbą fakultete. Dirbo įvairiose katedrose: Miestų statybos, Miestų planavimo, Geodezijos, bet daugiausia konstrukcinėse: Gelžbetoninių, Inžine­ rinių, Statybinių konstrukcijų katedrose. 1961 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją gelžbetoninių konstrukcijų tyrimo klausimais, 1962 m. suteiktas docento vardas. 1961-1965 m. dirbo fakulteto prodekanu. 1966 m. už iš anksto įtempti} gelžbe­ toninių konstrukcijų tyrimus, kartu su katedros bendradarbiais paskirta Lietuvos vals­ tybinė mokslo premija. 1968 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. 1970-1981 m. dirbo Statybinių konstrukcijų katedros vedėju, vadovavo staty­

60

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

binių konstrukcijų sektoriui Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminėje labora­ torijoje. 1985 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1974-1988 m. Statybos ir santechnikos, 1988-1992 m. Statybos fakulteto de­ kanu dirbo doc. Martynas Malakauskas - 1956 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, paskirtas dirbti pedagoginį darbą j Statybinių medžiagų katedrą. 1964 m. apgynė tech­ nikos mokslų kandidato disertaciją iš betonų tyrimo srities. 1966 m. suteiktas docento vardas. 1967-1974 m. - fakulteto prodekanas, 1992-1996 m. - fakulteto tarybos pir­ mininkas. Vadovėlių „Statybinės medžiagos“ (1982) ir „Gelžbetoninių gaminių tech­ nologija“ (1990) autorius. Šiuo metu yra ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmi­ ninko pavaduotojas, Kauno apskrities bendrijos tarybos pirmininkas. 2007 m. įteiktas Lietuvos statybininko garbės ženklas. 1992-1995 m. Statybos, 1995-2006 m. Statybos ir architektūros fakultetų de­ kanu dirbo doc. Henrikas Elzbutas - 1965 m. KPI vakarinio skyriaus absolventas. Dar būdamas studentas 1961 m. pradėjo dirbti vyresn. inžinieriumi Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminėje laboratorijoje. 1969-1978 m. - šios laboratorijos vedėjas, vyr. mokslinis bendradarbis. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato di­ sertaciją. Nuo 1973 m. dėsto Statybinių medžiagų katedroje. 1980 m. suteiktas docento vardas. Stažavosi SSRS MA Geologijos, mineralogijos ir petrografijos institute (1968 m.), Kijevo inžineriniame statybos institute (1982, 1987 m.). 1988-1992 m. - fakulteto prodekanas. 2006 m. vasario-birželio mėn. - Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Betonų tyrimo tematikoje yra dviejų išradimų, per 80 mokslinių publikacijų, 8 studijų leidinių autorius. 2005 m. suteiktas Lietuvos statybininko garbės ženklas, 2007 m. profesijos riterio ženklas. Nuo 2006 m. Statybos ir architektūros fakulteto dekanu dirba doc. Žymantas Rudžionis - 1989 m. KPI Statybos fakulteto absolventas. 2000 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją dekoratyviojo betono struktūros modeliavimo ir technolo­ gijos tyrimo klausimais. Nuo 1989 m. dirba Statybinių medžiagų katedroje asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. 2000-2002 m. - Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo laboratorijos vedėjas, 2002-2006 m. - Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Betonų struktūros ir savybių tyrimo klausimais yra paskelbęs per 50 mokslinių publikacijų, studijų leidinių autorius. Šiuo metu yra ir mokslinių leidinių redakcinių kolegijų, Staty­ bos komiteto prie Aplinkos ministerijos narys, KTU Architektūros ir statybos instituto tarybos pirmininkas. Iki Universiteto atkūrimo fakulteto tarybos pirmininkais paprastai buvo skiriami fakulteto dekanai. Įsigaliojus Universiteto statutui, 1992 m. Statybos fakulteto pirmuo­ ju tarybos išrinktu pirmininku tapo ilgametis fakulteto dekanas, Statybinių medžiagų katedros docentas Martynas Malakauskas. 1996 m. fakulteto taiybos pirmininku buvo išrinktas Statybinių konstrukcijų katedros docentas Benjaminas Černius, 1970-1979 m. dirbęs Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje, 1985-1991 m. fakulteto Grafinių darbų katedros vedėjas. Nuo 2000 m. fakulteto tarybos pirmininku dirba Geoinžinerijos katedros profesorius Narimantas Ti­

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

61

tas Ždankus. Prof. N. Ždankus buvo vienas iš iniciatorių grąžinti Universiteto hidro­ technikų mokslines pajėgas į fakultetą ir įkurti čia Geoinžinerijos katedrą. Jis buvo ilgametis šios katedros vedėjas (1999-2006), yra per 140 mokslinių ir metodinių darbų, 10 išradimų, kelių monografijų ir vadovėlių autorius, daktaro disertacijų vadovas.

Fakulteto administracija. Iš kairės pirmoje eilėje: pro dekanė doc. Lina Šeduikytė, vyr. adm. Virginija Klimavičienė, prodekanė doc.. RasaApanavičienė, vyr. adm. Daiva Jurelienė; antroje eilėje:prodekanas doc. Arūnas Aleksandras Navickas, dekanas doc. Žymantas Rudžionis, Fakulteto tarybos pirmininkas prof. Narimantas Titas Ždankus.

Fakultetų (Statybos - St, Architektūros - A, Hidrotechnikos - H, Santechni­ kos - Sn, Statybos ir santechnikos - StSn, Statybos ir architektūros - SA) prodekanais dirbo: prof. Juozas Gabrys (St 1941), doc. Antanas Bistrickas (St 1941-1944), doc. Stasys Sčesnulevičius (St 1945), doc. Bronius Petrulis (St 1949, H 1954-1956), doc. Vytautas Klimavičius (H 1951-1954, Sn 1960-1962), vyr. dėst. Anatolijus Rasteika (St 1955-1958), vyr. dėst. Vaclovas Pranaitis (H 1956-1959), doc. Edvardas Barkauskas (St 1957-1961), doc. Jokūbas Kivilša (St 1958-1960), vyr. dėst. Kostas Vitkus (St 1960-1961), doc. Jonas Kapčius (St 1961-1967), doc. Ričardas Pesys (St 1961-1962), doc. Juozas Valikonis (St 1961-1965), doc. Bronius Sidauga (Sn 1964-1968), doc.

62

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Gediminas Marčiukaitis (St 1965-1970), doc. Ramutė Kazalupskienė (Sn 1966-1968, St 1971), doc. Martynas Malakauskas (St 1967-1974), doc. Juozapas Švederauskas (Sn 1968-1971), doc. Zenonas Mackevičius (StSn 1970-1974), prof. Zigmantas Tamutis (StSn 1970-1980), vyr. dėst. Vitalijus Bauba (StSn 1974-1976), doc. Antanas Janickas (StSn 1974-1979), doc. Vytautas Burbulis (StSn 1980-1987), doc. Antanas Sakalaus­ kas (StSn 1980-1988), doc. Arvydas Juodis (StSn 1981-1984), doc. Vida Minginienė (StSn 1981-1987), vyr. dėst. Vidmantas Gakas (StSn, St 1981-1996), doc. Henrikas Elzbutas (St 1988-1992), vyr. dėst. Danutė Gutauskaitė (St, S A 1993-2006). Šiuo metu Statybos ir architektūros fakulteto prodekanai yra Statybinių medžiagų katedros docen­ tas Arūnas Aleksandras Navickas (nuo 1996), Statybos technologijų katedros docentė Rasa Apanavičienė (nuo 2006), Grafinių darbų katedros docentė Lina Šeduikytė (nuo 2006). Fakulteto dekanate raštinės darbuotojomis ilgesnį laiką dirbo: Jadvyga Šeporaitienė (1965-1984), Birutė Martinkevičienė (1982-1997), Eurika Jurelytė (1987-1993), Elena Skumbinaitė (1971-1997), Laimutė Ona Galkienė (1994-2003). Šiuo metu fa­ kulteto dekanato administratorės yra Daiva Jurelienė (nuo 1997) ir Virginija Klimavi­ čienė (nuo 1997).

DABARTINĖ FAKULTETO STRUKTŪRA, PADALINIAI, DARBUOTOJAI Dabartinėje fakulteto struktūroje galima išskirti organizacinius ir struktūrinius padalinius. Iš organizacinių padalinių yra fakulteto studijų programų komitetas, at­ liekantis studijų programų tobulinimo, naujų programų sudarymo, studijų modulių atestavimo funkcijas. Iš komisijų - statybos mokslo krypties komisija, koordinuojan­ ti šioje kryptyje vykdomų mokslinių tyrimų tematiką ir tvirtinanti metines ataskaitas. Šios komisijos ilgametis pirmininkas yra Statybinių medžiagų katedros profesorius ir ASI Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyriaus, mokslo darbuotojas Vytautas Stankevičius. Fakulteto atstovai yra ir tarpfakultetinėse kvalifikacinėse mokslo kryp­ čių komisijose: aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos bei menų (tai daugiau liečia Ar­ chitektūros ir kraštotvarkos katedrą). Baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos yra sudarytos kiekvienai studijų programai. Jungtinės doktorantūros komisijos (statybos inžinerijos, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos) koordinuoja doktorantūros studijas, tvirtina doktorantų metines ataskaitas. Konkursinė atestacijos komisija atlieka fakul­ teto dėstytojų atestaciją ir rengia priimamų dirbti konkursą. Atrankos komisija vykdo stojančiųjų atranką.

63

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

D e k a n a ta s

T ary b a S tru k tū rin iai S tu d ijų p ro g ra m ų p ad a lin iai k o m iteta s

K o m isijo s Ju n g tin ės K o n k u rsin ė A tra n k o s K v a lifik a c in ė s d o k to ra n ­ atestacijo s M o k slo B a k a la u rų k ry p tie s (3) tū ro s (2)

M a g istrų

(5)

(3)

2.1. pav. Dabartinė Statybos ir architektūros fakulteto struktūra

Šiuo metu fakultete yra 6 katedros ir 2 mokslinių tyrimų centrai. Jų pagrindiniai rodikliai pateikti 2.2 lentelėje. 59 % dėstytojų turi pedagoginius vardus ir mokslo laips­ nius, 9 % - profesoriai.

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

64

2.2 lentelė. 2010 m. Statybos ir architektūros fakulteto struktūrinių padalinių darbuotojai

K iti d a rb u o to jai

D ek a n ata s

A d m in is tra c ijo s d a rb u o to jai

M o k slo d arb u o to jai

L e k to ria i ir a siste n tai

D o c e n ta i

Iš v iso d ė sty to jų

P ro fe so ria i

D a rb u o to jų u ž im tų p a re ig y b ių sk a ičiu s

P ad alin y s

2

3

Katedros 11

2

5,25

G eo in ž in e rijo s

11,75

2

3,75

6

3

G rafinių d arb ų

8

5,5

2,5

1,5

A rc h ite k tū ro s ir k ra što tv a rk o s

2,5

6,25

2

9

1

4,5

3,5

S taty b in ių m e d ž ia g ų

9,5

0,5

7

2

1

4

S taty b o s te ch n o lo g ijų

9

4

5

1

2

S ta ty b in ių k o n stru k c ijų

Centrai 2

K ra što tv a rk o s S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir

1

k o n stru k c ijų ty rim ų ce n tras

Iš viso

60,25

5,5

30

25

5

5,5 2

23,5

PROF. JURGIS BUČAS 1962 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, inžinierius architektas. 1994 m. apginta habilituoto daktaro disertacija, 1996 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1995-2005 m. Archi­ tektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas, nuo 2005 m. Kraštotvarkos centro direktorius. Daugiau kaip 400 knygų, monografijų, vadovėlių, studijų literatūros, analitinių apžval­ gų, mokslinių ir populiarinimo straipsnių, mokslinio tyrimo darbų, architektūros, paveldotvarkos, kraštovaizdžio archi­ tektūros, valstybės strateginių dokumentų projektų autorius ir bendraautoris. Daugelio apdovanojimų pelnė už mokslinio ir pedagoginio darbo produktyvumą ir pasiekimus architektūros ir kraštotvarkos srityje. Svarbiausieji: V. Adamkaus premija

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

už Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano pa­ rengimą; 2002 m. - valstybinis apdovanojimas Lietuvos di­ džiojo kunigaikščio Gedimino ordinas už nuopelnus Lietuvai; Švietimo ir mokslo ministerijos organizuoto aukštojo mokslo vadovėlių konkurso 2003 m. II vietos laimėtojas už vadovėlį ,,Kraštotvarkos pagrindai“; 2003 m. Lietuvos mokslo premi­ ja už darbų ciklą „ 1980-2002 m. Lietuvos miestų ir kaimų kultūrologiniai tyrimai “ ir kt.

PROF. VIKTORAS DOROŠEVAS1980 m. KPI Mechanikosfakulteto absolventas. 1996 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, 2006 m. suteik­ tas docento pedagoginis vardas, 2007 m. su darbų apžvalga ,, Impulsinės apkrovos veikiamų mechaninių sistemų dinami­ k a “perėjo habilitacijos procedūrą. Nuo 2008 m. Geoinžinerijos katedros profesorius. Dviejų monografijų ir vieno va­ dovėlio autorius ir bendraautoris. Vadovauja disertaciniams darbams, vykdo nehomogeninių mechaninių sistemų (statybi­ nių konstrukcijų, gruntų, technologinės įrangos) reakcijos į dinaminius poveikius analizės ir sintezės tyrimus ir poveikio pasekmių prognozavimą.

PROF. VYTAUTASKARGAUDAS1962 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1979 m. suteiktas docento vardas. 2002 m. perėjo habilitaci­ jos procedūrą ir konkurso būdu pradėjo dirbti profesoriumi Statybinių konstrukcijų katedroje. Mokslinių tyrimų tematika: tampriųjų ir plastiškųjų konstrukcijų dinamika ir statika, tam­ priųjų kūnų virpesiai skystyje ir jų dinaminė sąveika. 19761981 m. stažavosi Maskvos valstybinio universiteto Mechani­ kos ir matematikos fakultete. Vadovauja doktorantų diserta­ ciniams darbams. Dėsto statybinės mechanikos dalykus pa­ grindinėse studijose ir magistrantūroje. Daugelio mokslinių straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius ir bendraautoris.

65

66

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

PROF. JONAS MINKEVIČIUS

-

1954 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, inžinie­ rius architektas. Nuo 1960 m. dirba Architektūros ir staty­ bos institute, ilgametis šio instituto Architektūros teorijos ir perspektyvinių problemų sektoriaus vedėjas. 1967 m. apgynė architektūros kandidato disertaciją, 1972 m. suteiktas do­ cento, 2003 m. - profesoriaus vardas. Pirmasis pasaulinėje architektūrologijoje pradėjo kurti metodologinius erdvės ir monumentaliosios dailės sintezės pagrindus. 1970 m. įteikta Lietuvos valstybinė premija. Nuo 1995 m. dirba Architektūros ir kraštotvarkos katedroje. 24 knygų, per 600 mokslo ir jo p o ­ puliarinimo straipsnių autorius ir bendraautoris. 1999 m. ap­ dovanotas auksiniu ,,Architektūros riterio“ ordinu. 2010 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

PROF. VYTAUTAS STANKEVIČIUS 1958 m. KPI Statybos fakulteto absolventas. Nuo 1959 m. dirba Architektūros ir statybos institute. Ilgametis šio instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas. 1964 m. apgynė technikos mokslų kandidato, 1991 m. - ha­ bilituoto daktaro disertacijas. 1995 m. suteiktas profesoriaus vardas, nuo 1993 m. - Statybinių medžiagų katedros profe­ sorius. Mokslinių tyrimų tematika - šilumos kaupimas pas­ tatuose, pastatų sienų išorinių sluoksnių patvarumas klimato poveikiui. Vadovavo 12 sėkmingai apgintų daktarinių diserta­ cijų. Yra per 200 mokslo darbų, 4 išradimų, 10 monografijų, kelių vadovėlių ir mokomųjų knygų autorius ir bendraautoris, normatyvinių dokumentų rengėjas. KTU statybos inžinerijos mokslo krypties kvalifikacinės ir jungtinės doktorantūros ko­ misijų pirmininkas. 1998 m. už darbų ciklą „Statybos šilumi­ nė technika “ suteikta Lietuvos mokslo premija.

67

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

PRO F. NARIMANTAS TITAS ŽDANKUS 1959 m. KPI Hidrotechnikos fakidteto absolventas. 1964 m. baigė Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos insti­ tuto aspirantūrą. 1995 m. apgynė habilituoto daktaro diser­ taciją, 1996 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1968 m. dirba KPI-KTU . 1990-1995 m. - KTU Hidraulikos, 19992006 m - Geoinžinerijos katedrų vedėjas. 1971-1973 m. UNESCO ekspertas Indijoje. Moksliniai tyrimai - skysčių mechanika, atvirų ir gruntinių vandenų dinamika, tūrinės hidraulinės pavaros ir pereinamieji procesai jose. 170 moks­ lo darbų, kompiuterinių programų, mokslo tiriamųjų darbų ataskaitų, 10 išradimų, vadovėlio, 2 monografijų autorius ir bendraautoris. Nuo 2000 m. fakulteto tarybos pirmininkas, vadovauja doktorantų disertaciniams darbams. Daugelio tarptautinių ir respublikinių organizacijų narys. Doktorantūros studijų procese aktyviai dalyvauja pro­ fesoriai A. Kudzys ir A. Ziliukas.

PROF. ANTANAS KUDZYS 1950 m. Kauno universiteto Statybos fakulteto ab­ solventas. 1950-1960 m. KPI Statybos fakulteto Statybinės mechanikos katedros dėstytojas, docentas. Nuo 1960 m. iki 1992 m. dėstė KPI Vilniaus filiale, Vilniaus inžineriniame sta­ tybos institute, Vilniaus technikos universitete. Ilgametis Sta­ tybinių konstrukcijų (1965-1972), Gelžbetoninių konstrukci­ jų (1972-1992) katedros vedėjas. 1967 m. apgynė technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją, tais pačiais metais suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1990 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. 1996-2001 m. dėstė Klaipėdos universitete, nuo 2001 m. - Kauno technologijos universitete. Nuo 2001 m. KTU Architektūros ir statybos insti­ tuto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Svarbiausios mokslinio darbo sritys yra gelžbetonio teorijos tobulinimas ir naujų jo skaičiavimo ir optimizavimo principų kūrimas, eksperimen-

.

68

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

tų planavimo metodų taikymas gelžbetoninių konstrukcijų tyrimams, konstrukcijų ilgalaikio patikimumo vertinimas. Daugelio tarptautinių statybos srities komitetų, federacijų, asociacijų narys, monografijų, vadovėlių, žodynų autorius, bendraautoris, sudarytojas. Šiuo metu yra KTU statybos in­ žinerijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos, doktoran­ tūros komisijos narys, vadovauja doktorantų disertaciniams darbams.

PROF. ANTANAS ŽILIUKAS 1963 m. Kauno politechnikos instituto Mechanikos fa ­ kulteto absolventas. 1968 m. apgynė technikos mokslų kandi­ dato (dabart. daktaro), 1989 m. - technikos mokslų daktaro (dabart. habilituoto daktaro) disertacijas. 1971 m. suteiktas docento, 1991 m. - profesoriaus pedagoginiai vardai. 19922006 m. dirbo KTU Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėju, 1992-1996 m. pirmojo KTU Senato pirmininku, 19942003 m. - Lietuvos mokslo tarybos nariu, 1996-2006 m. - Lie­ tuvos MA nariu-ekspertu. Nuo 2000 m. - Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Svarbiausios mokslinio darbo sritys yra stiprumo ir irimo mechanikos teorija ir jos taikymas tiriant aviacines, energetines ir statybines konstrukcijas. Dau­ gelio monografijų, vadovėlių, mokslinių straipsnių iš stiprumo ir irimo mechanikos srities autorius ir bendraautoris, tarptau­ tinių konferencijų „Medžiagų ir konstrukcijų stiprumas, ilga­ amžiškumas ir stabilumas “ organizatorius. Šiuo metu yra KTU statybos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos mokslo krypčių kvalifikacinių komisijų, doktorantūros komisijų narys, vado­ vauja doktorantų disertaciniams darbams, skaito medžiagų mechanikos, tamprumo ir plastiškumo teorijos, irimo mechani­ kos, patikimumo teorijos paskaitas pagrindinėse, magistrantūros ir doktorantūros studijose.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

69

STUDIJŲ PROGRAMOS, STUDENTAI, ABSOLVENTAI Studijų programų (specialybių) skaičius Kauno fakultetuose buvo įvairus. Iki fakulteto įsteigimo 1940 m. Technikos fakulteto Statybos skyriuje buvo rengiami vie­ nos - statybos specialybės - inžinieriai, kurie galėjo iš dalies specializuotis pasirinkda­ mi diplominio projekto temą. Pokario laikotarpiu iki Politechnikos instituto įsteigimo buvo rengiami statybos, architektūros, geodezijos, hidrotechnikos, kelių specialistai. Politechnikos institute veikusioms specialybėms, kurių iki 1970 m. buvo iki 9, būdin­ gas konkretus specializavimasis. Po 1970-1988 m. reorganizavimo specialybių skai­ čius sumažėjo iki 3-5, po universitetinių studijų atgaivinimo studijų programų skaičius padaugėjo iki 10. Šie duomenys pateikti 2.7 lentelėje. Šiuo metu fakultetas realizuoja dviejų studijų sričių (menų ir technologijos) 4 bakalaurų, 7 magistrų, 2 daktarų studijų programas. Programų ir specializacijų deta­ lus aprašymas pateiktas 2.3 lentelėje. 2.3 lentelė. StudijiĮ programos S tu d ijų k ry p tis

S tu d ijų p ro g ra m a

S p e c ia liz a c ijo s

B a k a la u ro A rc h ite k tū ra

A rc h ite k tū ra

S taty b o s in ž in erija

P a sta tų in ž in e rin ė s sistem o s S taty b o s in ž in e rija M a g istr o

A rc h ite k tū ra

A rc h ite k tū ra

A rc h ite k tū rin ė re n o v a c ija In te rje ro p ro je k ta v im a s P a v e ld o sa u g a

K ra što tv a rk a

K ra što tv a rk a

K a im o k ra što tv a rk a K o n se rv a c in ė k ra što tv a rk a K ra što v a iz d ž ių a rc h ite k tū ra

M e d ž ia g ų m o k slas

M e d ž ia g ų m o k slas*

S taty b o s in ž in erija

S taty b o s in ž in e rija

S ta ty b in ė m e d ž ia g o ty ra

N e k iln o ja m o jo tu rto v a ld y m a s P a sta tų in ž in e rin ė s sistem o s S taty b a

S ta ty b in ė s k o n stru k c ijo s S ta ty b in ių m e d ž ia g ų ir k o n stru k c ijų te c h n o lo g ija S taty b o s p ro c e sų te c h n o lo g ija

*

Programa vykdoma kartu su Cheminės technologijos, Dizaino ir technologijų, Fundamentaliiįjų mokslų, Mechanikos ir mechatronikos fakultetais.

Fakulteto bakalauro studijų programose specializacijos lygmuo yra nedidelis iki 4-8 kreditų. Gerokai ryškesnė specializacija, jau įvardijant ir jų pavadinimus, yra magistrantūros studijose.

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

70

Studijų programų (architektūros ir statybos inžinerijos pagrindinių studijų) struktūros raida pagal programų sudedamąsias dalis yra pateikta 2.4 lentelėje. Pasta­ rųjų metų studijų programoms būdingas studijų krypties ir bendrųjų dalykų apimties padidėjimas. 2.4 lentelė. Architektūros (a) ir statybos inžinerijos (st) pagrindinių studijų programų struktūros raida D a ly k ų ap im ty s % p a g a l m e tu s

D aly k ai T ik slių jų m o k slų H u m an itarin ių

a

(v isu o m e n ės) m o k slų

st

S o cia lin ių m o k slų

1940

1969 7,9

3,0

19

11,5

20 ,2

19,4

10,5

7,5

1,5

1,3

a st

a st st

In fo rm a tik a (sk aič ia v im o

a

tech n ik a)

st

S p ecialieji (be p ra k tik ų ir

a

b aig iam o jo d arbo)

st

10,6

9,0

1,8

4,4 6,0

1,5

3

1,8 27,1

46,3

28

20,5

37,5

29 ,8

-

-

1,0

5,8

52,9

35,8

28 ,9

30 ,0

a

S tu d ijų k ry p tie s ir b en d rie ji te c h n išk ieji

2010

1922

3,0

50

63,7

Skirtingais statybos ir architektūros specialistų rengimo laikotarpiais Kauno fa­ kultetuose priimtųjų j I kursą ir bendras fakultetų studentų skaičius kito nevienareikš­ miškai. Nuo universiteto įsteigimo iki jo reorganizavimo 1950 m., statybą ir architek­ tūrą studijuojančių skaičius nuo 131 1928 m. išaugo iki 686 1950 m. Įkūrus Politech­ nikos institutą, jo dviejuose statybinio profilio - Statybos ir Hidrotechnikos (vėliau Santechnikos) - fakultetuose priimtųjų į I kursą skaičius didėjo nuo 250 iki didžiausios reikšmės 1966 m. - 465. Studentų skaičius abejuose fakultetuose taip pat didėjo nuo 856 1951 m. iki 1947 1964 m. Perkėlus kai kurias specialybes ir katedras į Vilniaus inžinerinį statybos institutą jungtiniame Statybos ir santechnikos fakultete priimtųjų į I kursą skaičius stabilizavosi 350-375 ribose, o bendras studentų skaičius keitėsi 14001800 ribose. Antrojo santechninių specialybių kėlimo laikotarpiu 1986-1988 m., pri­ imtųjų į I kursą skaičius sumažėjo iki 150, apie 3 kartus sumažėjo ir bendras studentų skaičius. 1991 m. stojančiųjų į fakultetą konkursas siekė vos 0,5, tais pačiais metais buvo panaikintos ir vakarinės studijos pirmajame kurse. Mažiausias studentų skaičius fakultete buvo 1994 m. - 335. Perėjus prie universitetinių dviejų pakopų - bakalauro ir magistro - studijų, sukūrus naujas studijų programas (architektūros, kraštotvarkos, nekilnojamo turto valdymo, pastatų inžinierinių sistemų), stojančiųjų konkursai didėjo, ženkliai didėjo ir priimtųjų į I kursą, o taip pat bendras studentų skaičius. Priimtųjų į I kursą ir bendro studentų skaičiaus Kauno fakultetuose 1926-2010 m. laikotarpiu kiti­ mo dinamika pateikta 2.2-2.5 paveiksluose.

71

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

800

1926

1930

1932

1934

1936

1938

1940

■ Statybos skyria u s ir fa k u lte to

1942

1944

1946

1948

1950

■ A rc h ite k tū ro s fa k u lte to

2.2 pav. Lietuvos universiteto Kaune (vėliau Vytauto Didžiojo, Kauno valstybinio universiteto) Technikos fakulteto Statybos skyriaus, Statybos ir Architektūros fakultetų studentų skaičiaus 1926-1950 m. kitimo dinamika

2500

2000

1500

1000

4 l T 433

..4UL ū ' l

482„ . 435- - 4 , z -383-

----------- ------

- - - - -

-

.....

:? :s “ - S “ : T " » “ - t : : » “ *; s 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967 1968 1969 P riim tų jų ska ičiu s:

■ H id ro te c h n ik o s (S a nte ch niko s) f.

■ Statybos f.

S tu d e n tų ska ičiu s:

* H id ro te c h n ik o s (S a nte ch niko s) f.

■ Statybos f.

2.3 pav. Kauno politechnikos instituto Statybos ir Hidrotechnikos (Santechnikos) fakultetų priimtųjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1951—1970 m. kitimo dinamika

72

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

■ P riim tų jų ska ičiu s

■ S tudentų ska ičiu s

2.4 pav. Kauno politechnikos instituto Statybos ir Santechnikos, Statybos fakultetų priimtųjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1971-1991 m. kitimo dinamika

1600 1404

1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 M e ta i

I bakalauro □ dipL specialisto ■ m agistro EI bendras studentų skaičius

2.5 pav. Kauno technologijos universiteto Statybos, Statybos ir architektūros fakultetų priimtiĮjų į I kursą ir studentų skaičiaus 1992-2009 m. kitimo dinamika

73

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

2009-2010 m. m. fakultete studijavo 1383, iš jų: bakalauro studijose - 1161, magistrantūroje - 158, doktorantūroje - 22, klausytojų - 42. 2.5 lentelė. Specialybės - studijų programos, absolventų išleidimo metai ir skaičius S p ecialy b ė s - stu d ijų p ro g ra m o s (n u m e ris* )

Išle id im o m e ta i

P a re n g ta

S p e cia listo (in ž in ie r ia u s, d ip lo m u o to in ž in ie r ia u s, in ž in ie r ia u s a rc h ite k to , tu r to v e r tin to jo ) stu d ijo s 1 9 2 5 -1 9 5 0 ,1 9 9 5 -2 0 0 1

465

A rc h ite k tū ra (2)

1 9 4 3 -1 9 7 1

709

G eo d e zija, n u o 1951 m . - in ž in e rin ė g e o d e z ija (3)

1 9 4 3 -1 9 7 0

142

H id ro te c h n ik a ir m e lio ra c ija (4)

1 9 4 3 -1 9 5 0

37

K eliai, n u o 1951 m . au to m o b ilių k e lia i (5)

1 9 4 9 -1 9 7 0

542

1 9 5 2 -1 9 5 3 , 1 9 6 5 -1 9 6 6

24

U p ių h id ro te c h n in ia i įre n g im a i (7)

1 9 5 1 -1 9 6 3

205

V andens jė g o s išn a u d o jim a s (8)

1 9 5 1 -1 9 5 6

59

S taty b a (1)

G ele žin k elių k eliai (10)

1966

7

P ra m o n in ė ir civ ilin ė sta ty b a (6)

1 9 5 1 -1 9 9 6

4276

Ž em ės ū k io sta ty b a (11)

1 9 5 6 -1 9 6 1 1 9 6 8 -1 9 7 1

135 54

S taty b in ių g am in ių ir k o n stru k c ijų g a m y b a (12)

1 9 6 6 -1 9 9 5

790

M ie stų sta ty b a (15)

1 9 6 7 -1 9 6 9

68

V an d en tiek is ir k a n a liz a c ija (9)

1 9 5 2 -1 9 9 0

1766

Š ilu m o s, d u jų tie k im o ir v ė d in im o (13)

1 9 6 6 -1 9 9 3

1987

V andens ištek lių rac io n a lu s p a n a u d o jim a s ir p ra m o n ė s

1 9 8 3 -1 9 9 0

325

H id ro te c h n in ė sta ty b a (14)

v a n d e n ų n u k e n k sm in im a s (16) T urto v ertin im as (21)

1 9 9 9 -2 0 0 5

79

S taty b o s te c h n o lo g ija ir o rg an iz av im as (22)

2 0 0 0 -2 0 0 1

27

S taty b o s in ž in e rija (17)

n u o 1993

1586

A rc h ite k tū ra (19)

n u o 1997

384

P asta tų in ž in erin ė s sistem o s (28)

nuo 2010

26

S taty b o s in ž in e rija (18)

n u o 1993

318

A rc h ite k tū ra (20)

n u o 1999

139

K ra što tv a rk a (23)

nuo 2002

50

S taty b a (24)

n u o 2003

176

B a k a la u r o stu d ijo s

M a g istr o stu d ijo s

P asta tų in ž in erin ė s sistem o s (26)

n u o 2003

71

N e k iln o ja m o jo tu rto v a ld y m a s (25)

nuo 2007

30

M edžiagų m okslas (statybinės m edžiagotyros pakraipa) (27)

nuo 2010

3

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

74

Statybos inžinieriai pradėti rengti 1920 m. įkurtuose Aukštuosiuose kursuose, vėliau Lietuvos universitete Kaune. Parengtų specialistų skaičius pagal įvairias spe­ cialybes ir studijų programas pateiktas 2.5 lentelėje. Kasmetinis absolventų skaičius specialybėse - studijų programose nuo pirmosios statybos inžinierių 1925 m. laidos pateiktas 2.6 lentelėje. 2.6 paveiksle pateiktas parengtų specialistų ir specialybių - stu­ dijų programų kitimo pobūdis Kauno fakultetuose 1922-2010 m. 2.6 lentelė. Parengtų absolventų kasmetinis skaičius specialybėse - studijų programose 1. Lietuvos universitete Kaune ir Vytauto Didžiojo universitete M etai 1925

S p e c ia ly b ė s (p ag a l 2.5 le n telės n u m e ra c iją ) 1

2

3

4

5

3

1926 1927

6

1928

1

1929

7

1930

6

1931

1

1932

5

1933

13

1934

12

1935

32

1936

17

1937

21

1938

17

1939

24

1940

27

1941

27

1942

17

1943

28

6

8

12

1944

23

11

1

7

1945

3

1946

7

4

1

1

7

2

1

1

1

1947 1948

19

4

1949

33

16

1950

46

20

8

5 2

1

9

10

75

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

2.6 lentelės tęsinys. 2. Kauno politechnikos institute M etai

Specialybės (pagal 2.5 lentelės numeraciją) 11

8 4

9

10

49 18

7 4

-

-

25

48

4

7 6

13

28

10 2

14

23 18

9 13

12

10

17

15

10

23

33

88

-

15

13

16

1957

24

36

95

26

18

14

1958

23

46

93

31

24

18

1959 1960

23

38 44

150

28

21

43

128

22

46

21

31 21

98

20

28

23

163 134

13 10

28 22

2

3

5

6

26 48

6

22

6

12

44

8

39 24

13

1955 1956

1951 1952 1953 1954

1961 1962

26 22 24

7 10

15

11

1963

15

1964

16

18

130

22

1965

20

13

23

213

26

10

1966

26

23

2

22

23

176 224

37

1967

19 12

1968

71 62

12

28

164

12

15

178

27 41

1

15 44

42 24

95

44

18

1969 1970

121

41

160

48

1973

170

57

1974

84

67

1975

89

1976

101

78 74

1977

106

1978

13

14

17

49 41

7

15

37

10 22

14

17 18

57

36

10

15

38

9

57

19 14

70

19

38

1972

1971

12

16

61

30 14

61

33

81

•6 7

23

108

67

26

97 102

1979

103

1980

93

110 124

38 44

89 105

1981 1982

113

113

36

105

103

110

118

1983 1984

91 134

85

47 42

57

43

1985

114

1986

21

51 44

1987 1988

33

1989 1990

85

117 125

47

39 29

102

37

104

50

28

18

78

41

28

16 43

19 20

71 72

28

20 17

9

33

17

31

56

35

76

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.6 lentelės tęsinys. 3. Kauno technologijos universitete S p e c ia ly b ė - stu d ijų p ro g ra m a (p ag a l 2.5 le n telės n u m e ra c iją ) IVlClcU

6

12

13

1991 1992

25 63

26 22

12

1993 1994

58 36

49 31

17

18

1

19

21

22

23

13

19 42

25

26

27

28

3

26

6 7 11

21

1996 1997

38 36

10

27 15

1998

55

18

5

17

1999

73 77

21

7 6

15 22

15

96

2 002

74

2003 2004

128 134

13

46 21 12

13 21

12

26

9 12

14

15

33 32

24

8

15

7

23

10

4

39

3

9 2

13

15

8 12

16

12

27 35

13 21

3

5

21

11

33

12

16

8

16 22

13 4

29

5

37 44

2005

105

22

200 6

105

2007

110

15 14

29

7

7 2

2008

118

6

30

9

7

2 009 2010*

167

6

37

13

188

8

39

16

8 3

*Prognozė

24

23

1995

2 000 2001

20

4 8 7 13

77

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

3500

Iki 1930

1931-1940

1941-1950 1951-1960 ■ B endras

Iki 1930

1931-1940

1941-1950

1961-1970

“ B a k a la u rų

1951-1960

1961-1970

1971-1980

1981-1990

1991-2000 2001-2010

1981-1990

1991-2000

M a g is trų

1971-1980

2001-2010

■ S pe cia lyb ių - s tu d ijų p rogram ų ska ičiu s

2.6pav. Specialybių - studijų programų ir absolventų skaičiaus kitimo dinamika

78

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Trijų kartų fakultetų auklėtiniai,2008 m.: Iš kairės Prezidentas, KTU garbės daktaras, 1956m. absolventas Algirdas Brazauskas, geriausieji 2008m. absolventai bakalauras Rytis Paleckis, magistrai Edita Salnienė ir Urtė Platakytė, 1989 m. absolventas Fakulteto dekanas doc. Žymantas Rudžionis.

Nuo pirmosios 3 absolventų laidos 1925 m. iki 2010 m. Kauno fakultetuose išleista per 13 tūkst. absolventų. Ypatingai didelė absolventų gausa būdinga Kauno politechnikos instituto laikotarpiui. Šio laikotarpio absolventų tarpe yra Prezidentas A. M. Brazauskas, Nepriklausomybė atkūrimo akto signatarai, valstybinių institucijų, Lietuvos architektų sąjungos, Statybininkų asociacijos, Statybos inžinierių sąjungos ir kitų institucijų buvę ir esami vadovai: K. Antanavičius, V. Paliūnas, Č. V. Stankevičius, L. Šepetys, A. Aksomitas, Z. Mackevičius, P. Juškevičius, A. Lukošaitis, L. R. Vaitys, R. Dičius, R. Taraškevičius, V. Kirkliauskas, V. Janonis, A. Šeštakauskas, B, Šešplaukis, A. Vapšys, G. Brazauskas, J. Laiconas, A. Bagdonas, N. L. Kikutienė, tuometinės SSSR ir Lietuvos valstybinių premijų laureatai už unikalius projektavimo ir statybos darbus B. Balukaitytė-Kasperavičienė, V. Zubrus, D. Augustinaitė, R. Gudienė, S. Kalinka, R. Kamaitis, V. Stauskas, A. Jankevičienė-Grinevičiūtė, A. Kleinotas, V. Šileika, V. Šimkus, P. Kvedaras, J. Pratapas, V. Jokūbaitis, K. Vadlūga, A. Sprindys, M. Pike­ lis, A. Sakalauskas, J. Bučas, J. Minkevičius, V. Stankevičius, profesoriai V. V. Palys, J. V. Kasputis, A. R. Dineika, Z. J. Daunora, J. Anuškevičius, P. Vainiūnas, J. Šimkus, G. Marčiukaitis, J. Parasonis, A. Juodis, J. Atkočiūnas, J. Vanagas, A. Miškinis, P. Čyras, Z. Kamaitis, V. Vainauskas, B. Zakarevičius, K. Ilginis, V. Bujauskas, A. A. Alikonis, A. E. Čižas, A. K. Kvedaras, N. T. Ždankus, V. Kargaudas, A. Gailius, S. Kalanta, R. Karkauskas, E. Juodis, S. Rokas, V. Martinaitis ir daugelis kitų. Absolventų tarpe daugelio statybos ir statybos pramonės, projektavimo įmonių vadovai ir specialistai.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

79

BENDRADARBIAVIMAS Statybos ir architektūros fakulteto veikloje aktyviai dalyvavo KTU garbės dak­ taras Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, KTU garbės profesorius habil. dr. Kazimieras Šešelgis. Šiuo metu aktyviai dalyvauja KTU garbės daktarai prof. Rimas Vaičaitis, dipl. inž. Friedrich Marcks.

KTU GARBĖS DAKTARAS PROFESORIUS RIMAS VAIČAITIS Ilinojaus universiteto absolventas: 1967 m. —bakalau­ ras, 1968 m. - magistras, 1970 m. - daktaras. Šiuo metu Kolumbijos universiteto (Niujorke) Civilinės inžinerijos ir inžinerinės mechanikos katedros profesorius. Aktyviai daly­ vauja KTU statybos inžinerijos doktorantūros ir magistrantūros studijose, skaito paskaitas kaip vizituojantis profesorius, skiria finansinę paramą doktorantams, dovanoja fakultetui mokslinės literatūros leidinius. Yra KTU atestacijos komisijos narys, Lietuvos MA užsienio narys. 2007 m. Lietuvos mokslo tarybos teikimu įteikta mokslo premija kaip žymiam užsienio lietuvių mokslininkui. 1993 m. suteiktas KTU garbės daktaro vardas. KTU GARBĖS DAKTARAS VOKIETIJOS PILIETIS FRIEDRICH MARCKS Yra baigęs VFR Karlsruhės technologijos universitetą, diplomuotas statybos inžinierius. Dirbo vadovaujamą darbą statybos įmonėse, vadovavo stambių objektų statybai Vokie­ tijoje, Škotijoje, Nigerijoje. Pirmą kartą lankėsi Lietuvoje 1993 m. kaip Vokietijos statybos konsultantas, įkūrė asmeninį statybos inžinerijos studijų rėmimo fondą, iš kurio premijuo­ jam i kasmet po keliolika geriausiųjų fakulteto studentų, ap­ rūpino įranga įkurtą Statybos procesų matematinio modelia­ vimo laboratoriją. Aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje Lietuvoje. 1996 m. suteiktas garbės daktaro vardas.

80

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

"ftl

KTU GARBĖS DAKTARAS PREZIDENTAS ALGIRDAS MYKOLAS BRAZA USKAS (1932-2010) 1956 m. KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas, 1956-1957 m. Kauno HE statybos inžinierius, direkcijos vyr. inžinierius, 1958-1962 m. Energetikos statybos tresto valdy­ bos, 1962-1965 m. Statybinių medžiagų valdybos viršininkas, 1965-1966 m. Statybinių medžiagų pramonės ministras, eko­ nomikos mokslų daktaras (1974 m.). 1972 m., jau dirbdamas Valstybinėje plano komisijoje, kuravo fakulteto statybinių ga­ minių ir konstrukcijų gamybos specialybes kaip vyriausybinis kuratorius. Žymus valstybės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, 4-asis Lietuvos Prezidentas, 2001-2006 m. Lietu­ vos Ministras Pirmininkas, aktyvus mokslo ir studijų rėmėjas. 2001 m. suteiktas KTU garbės daktaro vardas. KTU GARBĖS PROFESORIUS KAZIMIERAS ŠEŠELGIS (1915-1997) 1943 m. pirmosios Kauno universiteto Statybos fa ­ kulteto Architektūros skyriaus inžinierių architektų laidos absolventas. 1967 m. apgynė architektūros daktaro (habili­ tuoto daktaro) disertacijų. 1968 m. suteiktas profesoriaus vardas. KU ir KPI Miestų planavimo ir architektūros istori­ jos (1949-1950), Miestų statybos (1950-1956), Žemės ūkio statybos (1956-1962), Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo (1960-1970) katedrų vedėjas, 1971-1980 m. VGTU Gyven­ viečių planavimo ir tvarkymo katedros vedėjas. Sukūrė Lietu­ vos vientisos apgyvendinimo sistemos modelį, pagrindė teori­ nius ir praktinius šios sistemos sudarymo principus. Lietuvos valstybinių premijų (1967 m. ir 1976 m.) laureatas. Daugelio mokslinių darbų, projektų, planavimo schemų, monografijų, vadovėlių autorius ir bendraautoris. Lietuvos nusipelnęs in­ žinierius (1965), nusipelnęs mokslo veikėjas (1975), liaudies architektas (1982), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius. KTU Architektūros ir krašto­ tvarkos katedros K. Sešelgio metodiniame kabinete saugoma ir naudojama studijų reikmėms profesoriaus padovanota gau­ si asmeninė mokslo ir studijų literatūros kolekcija. 1996 m. suteiktas KTU garbės profesoriaus vardas.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

81

Fakulteto mokslininkai ir darbuotojai palaiko ryšius ir bendradarbiauja su ša­ lies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, profesinėmis organizacijomis, statybos ir statybos pramonės gamybinėmis organizacijomis. Pažymėtini tokie pastarųjų metų bendradarbiavimo aspektai: studijų procese fakultetas dalyvauja tarptautinių studijų mainų programoje ERASMUS. Yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su 14 Čeki­ jos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Šve­ dijos, Turkijos, Vokietijos universitetų, pagal kurias mainai vyksta jau nuo 2004 m. Šiais mokslo metais išvykusių ir atvykusių studentų skaičius yra 18 ir 12. Šioje progra­ moje aktyviai panaudojami ir abipusiai dėstytojų ir mokslo personalo mainai. 2 .7 lentelė.

Pastarųjų metų tarptautinių studijų mainų pagal ERASMUS programą duomenys

S tu d en tų sk aičiu s

M o k slo m e tai 2 0 0 4 -2 0 0 5

2 0 0 5 -2 0 0 6

2 0 0 6 -2 0 0 7

2 0 0 7 -2 0 0 8

2 0 0 8 -2 0 0 9

2 0 0 9 -2 0 1 0

Išv y k u sių

9

11

17

18

14

18

A tv y k u sių

1

3

8

3

6

12

Nuo 1999 m. fakultetas, kartu su Vokietijos Liubeko, Švedijos Vachjo, Suomi­ jos Kotkos universitetų statybinių ir architektūros specialybių katedromis ir studentais organizuoja kas treji metai bendrąsias studentų mokslinių darbų ir kūrybinės veiklos konferencijas „Baltic Sea Workshop“. Geoinžinerijos katedra koordinuoja ir organi­ zuoja kasmetines bakalaurantų, magistrantų ir doktorantų mokslines konferencijas „Statyba ir architektūra“. Architektūros ir kraštotvarkos studijų programų studentai aktyviai dalyvauja Lietuvos architektų sąjungos organizuojamose architektūros mo­ kyklų baigiamųjų darbų konkursuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., Lietuvos ir Japonijos architektūros dienose „Rytai - Rytai“, Europos parko kūrybinėse dirbtuvėse ir kt.) architektūros studijų populiarinimo klausimais, fakultete organizuojama 12 kla­ sių moksleiviams dailininko prof. Antano Žmuidzinavičiaus vardo piešimo olimpiada, kurioje kasmet dalyvauja arti 200 moksleivių iš daugelio Lietuvos vidurinių mokyklų. Fakultete organizuojamos mokslinės konferencijos: pastarųjų metų tarptautinė konferencija „Pažangioji statyba“, konferencija „Inžinerinė ir kompiuterinė grafika“ (kartu su VGTU), taip pat Architektūros ir kraštotvarkos katedros globojamos teminės konferencijos (2009 m. - „Subalansuotos plėtros idėjų raiška“). Fakulteto mokslinin­ kai dalyvauja (kartu su VGTU) aukštųjų technologijų plėtros programos projekte „Nanostruktūrų formavimosi ypatumai cementinėse statybinėse medžiagose“, dalyvauja COST TU0602 veikloje „Kraštotvarkiniai sprendimai urbanistinei plėtrai“, COST TU0902 veikloje „Kompleksinio vertinimo technologijos ir subalansuota urbanistinių teritorijų plėtra“, su Bialystoko technikos universitetu pasirašytas techninio bendradar­ biavimo 2010-2014 m. memorandumas „Portlandcementinio betono su mineraliniais priedais tyrimas“, bendradarbiaujama su Miuncheno technikos universiteto Statybi­ nių medžiagų tyrimo ir bandymo centru tiriant ir kuriant itin didelio stiprio betonus.

82

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2010 m. pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektas „Pir­ mosios pakopos pastatų inžinerinių sistemų, statybos inžinerijos, arcitektūros studijų programų atnaujinimas“. Fakultete yra sudarytos 7 tęstinio mokymo kursų programos kvalifikacijai kelti. Dviejose iš jų (statinio projektavimo ir statinio statybos saugos ir sveikatos koordinato­ rių), juos sėkmingai baigus, išduodami kvalifikacijos atestatai praktinei veiklai statybos institucijose. Fakultetas, kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskri­ ties bendrija dalyvauja atestuojant statybos srities specialistus. Fakultetas yra Lietuvos statybininkų asociacijos, vienijančios per 100 statybos įmonių ir institucijų, narys ir aktyviai bendradarbiauja su jos nariais. 2000 m., pagal Universiteto ir KNAUF koncerno atstovybės Lietuvoje sutartį fakultete įkurtas Sauso­ sios statybos sistemų centras, kuriame yra sudarytos galimybės susipažinti su naujovė­ mis ne tik praktikoje dirbantiems specialistams, bet ir studentams. Lietuvos statybinin­ kų asociacijos narės AB „YIT Kausta“, AB „Miestprojektas“, UAB „Markučiai“ skiria paskatinamąsias stipendijas geriausiai besimokantiems studentams. Tokia pat veikla, skatinant gerai besimokančius studentus, užsiima ir 1993 m. įkurtas diplomuoto sta­ tybos inžinieriaus Vokietijos piliečio Friedricho Marckso statybos inžinerijos studijų rėmimo fondas. Fakultete Architektūros ir kraštotvarkos katedra Europos architektū­ ros mokyklų vadovų tinklo (ENHSA) ir Europos architektūrinio mokymo asociacijos (EAAE) partneris iš Lietuvos, nuo 2002 m. dalyvaujantis rengiant Europos architektū­ ros programų gaires ir rekomendacijas. Grafinių darbų katedros dėstytojai yra Baltijos šalių universitetų pedagogus vienijančios asociacijos „Baltgraf ‘ nariai. Fakultetas yra Lietuvos statybos industrijos asociacijos, Lietuvos standartizacijos departamento tech­ nikos komitetų narys. Fakulteto darbuotojai parengė ir pritaikė Lietuvos specifikai per 100 standartų, techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų dokumentų. Fakulteto darbuotojai yra mokslinių, kūrybinių, visuomeninių, mokymosi institucijų nariai, iš kurių paminėtinos tarptautinės: Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijos (AVOK), JAV Amerikos betonų instituto (ACI), Konstrukcinių medžiagų, sistemų ir struktūrų ekspertų ir laboratorijų sąjungos (RILEM) komiteto, Baltijos valstybių is­ torijos ir filosofijos mokslų asociacijos, Paminklų saugotinų vietų tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto ir kt.

FAKULTETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas tyri akty­ viai veikiančią fakultetinę studentų atstovybę (toliau FSA STATIUS). Ši atstovybė buvo viena pirmųjų iš besikuriančių Universitete, todėl nenuostabu, kad turi gilių tradicijų. O tai yra ir kasmetiniai renginiai (gitarų vakaras), ir akcijos (kraujo akcija), ir, žinoma, darbai (stipendijų skyrimo nuostatai). Pagrindinis atstovy­ bės tikslas visada buvo, yra ir bus atstovauti savo fakulteto studentams, padėti jiems rūpimais klausimais ir organizuoti jiems smagų laisvalaikį, juk studijuoti nėra vien

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

83

tik paskaitos! Atstovybėje susirenka žmonės, kuriems neužtenka vien tik paskaitų ir mokslų, čia susirenka studentai, norintys ir galintys daugiau. Studentų atstovybė su­ teikia galimybę kurti, organizuoti, realizuoti save ir surasti bendraminčių, kurie tampa geriausiais draugais. FSA STATIUS kiekvienam tikram nariui yra tarsi šeima, tas ratas žmonių, kurie visada drauge ir džiaugiasi, ir dirba. Be to, FSA STATIUS atstovybė gali džiaugtis ir didžiuotis savo narių pasiekimais. Vienas narys tapo KTU Studentų atstovybės prezidentu. FSA STATIUS yra aktyvus KTU Studentų atstovybės narys. Šiuo metu fakulteto Statybos inžinerijos studijų programos IV kurso studentai Mindaugas Grajauskas yra KTU Studentų atstovybės prezidentas, KTU Senato narys, o Simona Ginkutė yra FSA STATIUS pirmininkė, fakulteto tarybos narė.

84

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.4.1. ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA Katedros istorija ir veikla. Architektūros studijų Kaune tradicija siekia XX a. pradžią. 1920 m. Laikinojoje sostinėje buvo įsteigti Aukštieji kursai. Jau šiuose kur­ suose Technikos skyriaus statybos paskaitų ciklo programoje buvo dėstomos architek­ tūros dalykų įvadinės paskaitos. 1921 m. šiuose kursuose architektūros formų kursą pradėjo dėstyti žinomas lietuvių architektas prof. M. Songaila. Architektūros katedra kaip atskiras vienetas pirmą kartą minima 1922 m. kovo 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto Kaune statute. Architektūros studijos Kaune vyko tiek tarpukariu, tiek po­ kariu iki 1971 m. Iki 1940 m. architektūros studijos vyko Lietuvos (Vytauto Didžio­ jo) universiteto Technikos fakultete. Iki 1932 m. Architektūros katedros tikslas buvo rengti statybos inžinierius. 1932 gegužės 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto taryba pa­ tvirtino naujus architektūros katedros mokymo planus, juos papildė miestų planavimo kursu. Iki 1939 m. katedrai vadovavo prof. M. Songaila, joje dirbo doc. S. Kudokas, doc. J. Kovalskis, asistentai K. Kriščiukaitis, K. Kaušinis, A. Šalauskas, V. Verbickis, J. Okunis. 1944-1950 m. architektūros studijos buvo tęsiamos Kauno universiteto Sta­ tybos, vėliau Architektūros fakultetuose. Tuo metu darbuotojų kolektyvą papildė nauji dėstytojai: F. Bielinskis, A. Janulis, A. Lukošaitis, V. Zubovas, K. Šešelgis (nuo 1945), K. Šimonis (nuo 1946) ir kiti. 1951 m. Universiteto techniškųjų fakultetų bazėje buvo įsteigtas Kauno politechnikos institutas. Reformos metu Architektūros fakultetas buvo sujungtas su Statybos fakultetu. Pastarojo dekanu buvo paskirtas iki tol buvęs Archi­ tektūros fakulteto dekanas doc. S. Sčesnulevičius. Būsimiesiems architektams dėstyti buvo kviečiami architektai praktikai: V. Dičius, A. Jakučiūnas, A. Mikėnas, A. Paulaus­ kas, J. Putna, A. Sprindys, V. Stauskas, V. Šepkus, A.Šipaila ir kt._1971 m. architektūros studijos buvo perkeltos į įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą . Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedra sieja­ ma su architektūros studijų atkūrimu Kaune. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Architektūros ir statybos institute dirbančiais architektūros ir teritorijų planavimo specialistais, ėmėsi iniciatyvos Kaune atkurti architektų rengimą. 1993 m. Statybos fakulteto dekano doc. dr. Elzbuto, taip pat doc. dr. V. Sederevičiaus ir doc. dr. M. Malakausko pastangomis buvo sudaryta mokslo grupė architektūros specialybei atkurti. Tais pačiais metais konkurso tvarka Statybos fakultete buvo priimta pirmoji architektūros specialybės 20 studentų grupė. 1995 m. birželio 23 d. buvo atkurta ir Architektūros katedra. Pirmasis katedros vedėjas - doc. dr. V. Sederevičius. Atsižvelgiant į katedros pradėtas kompleksines kraštotvarkos studijas, ji netrukus buvo pavadinta Architektūros ir kraštotvarkos katedra. 1995 m. spalio 15 d. katedros vedėju buvo išrinktas ir jai vadovavo iki 2005 m. prof. habil. dr. J. Bučas. Šiuo metu jai vadovauja doc. dr. K. Zaleckis. 2008 m. katedros architektūros pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos be sąlygų buvo atestuotos tarptautinės ekspertų komisijos.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

85

Šiandien katedra yra vienintelė architektūros mokykla Lietuvoje, pasirinkusi inte­ gruotųjų studijų kryptį ir rengianti dviejų specialybių - architektūros ir kraštotvarkos absolventus. Katedros šūkis - kontekstualus bet kokio objekto projektavimas, gerinant gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybę. Šiuo metu katedroje vykdomos trys stu­ dijų programos: rengiami architektūros bakalaurai, architektūros magistrai ir kraštotvar­ kos magistrai. Nuo 1997 m. bakalaurai rengiami pagal integruotą kompleksinių studijų programą, pradedant architektūriniu pastatų projektavimu ir baigiant teritorijų planavi­ mu. Magistrai rengiami pagal specializuotąją binarinių studijų programą: įgyjama žinių ir tobulinami profesiniai įgūdžiai, keliama architektūros, paveldosaugos ir kraštotvarkos kvalifikacija. Magistrantūros studijose studentai gali įgyti vieną iš trijų specializacijų: architektūros specialybės magistrantai - pastatų renovavimo, interjero projektavimo ir paveldosaugos specializacijas; kraštotvarkos magistrantai - kaimo kraštotvarkos, kon­ servacinės kraštotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros specializacijas. Architektūros bakalauro studijose studentai rengia architektūros ir urbanistikos, kompleksinius pastatų projektavimo ir teritorijų planavimo kursinius projektus. Bakalauro studijos baigiamos kompleksinio pastatų ir jų kompleksų projektavimo ir teritorijų planavimo baigiamojo darbo gynimu. Išklausę programą architektūros bakalaurai turi pakankamai humanitari­ nių, meno, socialinių, technologinių, statybos techninių, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos žinių, geba parengti pastatų, jų grupių, urbanistinių kompleksų architektūrinės dalies pro­ jektus, sudaryti teritorijų funkcinio zonavimo ir tvarkymo planus. Architektūros ir kraš­ totvarkos magistrantūros studijos suteikia ne tik savarankiško ir profesionalaus pastatų, urbanistinių kompleksų projektavimo, kraštovaizdžio formavimo, bet ir mokslo tiriamojo darbo. Klausydami programos bendruosius ir specialiuosius pasirinktos specializacijos modulius, magistrantai rengia architektūros magistrantūros keturių etapų tęstinį baigia­ mąjį darbą, apimantį teorinės medžiagos ir praktinės patirties analizę, tyrimus vietoje, eksperimentinį projektą ir atlikto darbo apibendrinimą.

Studentų baigiamųjų darbiį peržiūros metu

86

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Katedros vedėjai: doc. dr. Vytautas Sederevičius (1995), prof. habil. dr. Jurgis Bučas (1995-2005), doc. dr. Kęstutis Zaleckis (nuo 2005). Katedroje nuo 1995 m. dėstė profesoriai: dr. Rimantas Buivydas, habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, habil. dr. Paulius Kavaliauskas, habil. dr. Vladas Stauskas, habil. dr. Jurgis Vanagas; docentai dr. Giedrius Juozas Daniulaitis, dr. Vytau­ tas Sederevičius. Katedroje dėsto profesoriai: habil. dr. Jurgis Bučas, dr. Jonas Minkevičius; do­ centai dr. Kęstutis Zaleckis, dr. Liucijus Albertas Dringelis, dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, dr. Gintaris Cinelis, dr. Laimutis Januškevičius, Gražina Bernotienė, Gintaras Prikockis, Gediminas Jurevičius, Gintaras Balčytis, Dalius Šarakauskas; lektoriai dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Žilvinas Paškūnas, Tadas Žebrauskas, Joseb Garanašvili, Aidas Kalinauskas, Albertas Lamauskas, Gintautas Natkevičius, Vilius Paipalas, Evaldas Ramanauskas, Nerijus Valatkevičius, Nerijus Stanionis; asistentai Vy­ tautas Baltus, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Irina Matijošaitienė, Gitana Šukaitytė, Jurga Vitkuvienė; j. m. d. Aušra Mlinlcauskienė, j. m. d. Vilma Karvelytė-Balbierienė. Doktorantai: Jonas Abromas, Vilius Urbonas, Jurga Kučinskienė, Zina Masilionytė, Irina Matijošaitienė. Mokymo ir pagalbinio personalo darbuotojai: administratorė Genė Duobienė, metodinio kabineto vedėja Aušra Mlinlcauskienė, laborantas Artūras Vanagas. Parengti vadovėliai ir monografijos: J. Bučas. Kraštotvarkos pagrindai: vado­ vėlis, 2001; J. Bučas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas: monografija, 2001, J. Bučas, J. Minkevičius, J. Kančienė, N. Lukšionytė-Tolvaišienė. KTU pastatai. Istorija ir archi­ tektūra: monografija, 2001. Apgintos disertacijos. Doktorantūros studijos pradėtos 1997 m. Pirmasis aplin­ kos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties disertaciją „Regionų teritorinio plana­ vimo teorinis modelis“ 2002 m. apgynė Algis Graužinis (vadovas prof. habil. dr. J. Bu­ čas). Kitos disertacijos: Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė apgynė darbą „Kraštovaizdžio vizualinės kokybės reguliavimas kraštotvarkoje (Lietuvos pavyzdžiu)“ (vadovas doc. G. J. Daniulaitis); Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė - „Nekilnojamojo kultūros paveldo ne rinkos vertinimas: teorinis kontekstas ir galimybės“ (vadovas prof. habil. dr. J. Bu­ čas). Šiuo metu disertacijas rengia penki doktorantai. Mokslinė veikla. Apima miestovaizdžio formavimosi ir formavimo dėsningu­ mų, kraštovaizdžio vizualinės kokybės tyrimus, nekilnojamojo kultūros paveldo ver­ tinimo, apskaitos, apsaugos ir atgaivinimo galimybių tyrimus. Katedros mokslininkai nagrinėja mentalinio, socialinio ir medžiaginio miestovaizdžio formavimosi, forma­ vimo ir sąveikos dėsningumus; Lietuvos miestų pavyzdžiu nagrinėja miesto morfostruktūros, miesto įvaizdžių ir socialinės aplinkos pokyčių tarpusavio ryšius, pokyčius ir juos lemiančias objektyvias jėgas. Atliekami vizualiai suvokiamos kraštovaizdžio erdvinės sandaros kaitos tyrimai ir vertinimas, tiriamas planavimo ir projektavimo prie­

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

87

monių naudojimas galimybių analizėje. Nagrinėjamos nekilnojamojo kultūros paveldo panaudojimo užstatytose aplinkose galimybės. Architektūros ir kraštotvarkos katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų ins­ titucijomis (Architektūros ir statybos institutu, Vilniaus Gedimino technikos univer­ sitetu, Klaipėdos universitetu) ir organizacijomis (Lietuvos architektų sąjunga). Yra ENHSA (.European Network o f Heads o f Schools o f Architecture) ir EAAE (European Association fo r Architectural Education) narė. Kasmet organizuoja mokslines konfe­ rencijas, kuriose aptariami aktualūs architektūros ir kraštotvarkos klausimai, šleidžia šių konferencijų pranešimų medžiagos rinkinius. Nuo katedros veiklos pradžios buvo surengta arti dešimties konferencijų, iš jų - „Paveldosaugos interesai kraštotvarkoje“, „Kraštovaizdžio vizualinė kokybė“, „Šiuolaikinės architektūros problemos“, „Formuo­ jamas ir besiformuojantis kraštovaizdis“, „Horizontalios ir vertikalios urbanistinės plė­ tros problemos“, „Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavi­ me“. Katedros mokslininkai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.

Architektūros ir kraštotvarkos katedra. Iš kairės pirmoje eilėje: p ro f habil. dr. J. Bučas, katedros vedėjas doc. dr. K. Zaleckis, p ro f dr. J. Minkevičius, doc. dr. J. Kamičaitytė-Virbašienė, lėkt. dr. I. GražulevičiūtėVileniškė, doc. G. Šukaitytė, dokt. I. Matijošaitienė, dokt. Z. Masilionytė, asist. V. Karvelytė Balbierienė, doc. dr L. Januškevičius; antroje eilėje: lėkt. T. Žebrauskas, labor. A. Vanagas, admin. G. Duobienė, lėkt. Ž. P aškūnas, doc. dr. L. Dringelis, dės t. A. Lamauskas, doc. dr G. Cinelis, doc. G. Balčytis, dėsi. N. Valatkevičius, doc. G. Jurevičius, dėst. A. Kalinauskas, asist. V. Baltus, dėsi. J. Garanašvili, dokt. V. Urbonas

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.4.2. GEOINŽINERIJOS KATEDRA Geoinžinerijos katedra - pati jauniausia KTU Statybos ir architektūros fakultete. Iš toliau pateiktos istorinės raidos schemos matyti, kaip katedra augo ir kokias gilias šaknis ji turi. Ji kildina save iš Hidrotechnikos katedros, įsteigtos kartu su dar šešiomis pirmosiomis Lietuvos universiteto Kaune katedromis. Todėl rašant apie katedrą būtina apžvelgti jos ištakas, paminėti senąsias Universiteto katedras, iš kurių ji perėmė uni­ versitetines tradicijas, pedagoginę patirtį, pagarbą šlovingiems pirmtakų darbams ir jų atminimui. Iki 1940 m., kol nebuvo reformuotas Technikos fakultetas, Hidrotechnikos ka­ tedros personalas dėstė septynis dalykus. Vien tik Statybos skyriaus studentams buvo skaitomi du kursai: vandens keliai ir miestų kanalizacija ir melioracija. Hidrologijos ir hidrometrijos kursas buvo dėstomas statybos ir elektrotechnikos specialybės, van­ dentiekis - statybos ir mechanikos specialybės, hidrotechniniai įrenginiai - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialybės, hidraulika - visų specialybių studentams. Tik sukurtai Hidrotechnikos katedrai vadovavo prof. P. Čechavičius, šiam išėjus į pensiją - prof. S. Kolupaila. Katedra buvo nedidelė. Be minėtų profesorių, skirtingais laikotarpiais čia dar dirbo V. Merkys ir prof. J. Šimoliūnas. Prieškario Lietuvoje labai trūko hidrotechnilcų-melioratorių ir geodezininkų, to­ dėl 1940 m. Žemės ūkio ministerija ir Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius paprašė Universitetą rengti juos paspartintais tempais. Buvo parengta 2,5 metų trukmės programa ir iš Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikos ir geodezijos moky­ klos absolventų sudarytos studentų grupės. Į hidrotechnikų-melioratorių skyriaus pa­ greitinto mokymo grupę priimti 25 studentai. Norint geriau rengti hidrotechnikos ir melioracijos specialybės studentus, kate­ dra buvo pertvarkyta, o jos bazėje nutarta įkurti naujų katedrų. 1940 m. spalio 09 d. Statybos fakulteto tarybos posėdžio sprendimu sudarytos Hidrotechnikos, Hidrologijos ir hidraulikos, Melioracijos ir Miestų sanitarijos katedros. Hidrotechnikos katedros ve­ dėju buvo paskirtas adjunktas Juozas Daniliauskas, Hidrologijos ir hidraulikos - prof. Steponas Kolupaila, Melioracijos - adjunktas Jonas Čeičys, Miestų sanitarijos - prof. Steponas Kaily s. 1943 m. kovo 17 d. Universitetas buvo uždarytas, bet studentams dar buvo leista baigti diplominius projektus, o mokslo personalui - vykdyti patvirtintus mokslinius darbus. Tuo metu aukštesniųjų kursų studentams paskaitos ir pratimai vyko neoficialiai įvairiose vietose. Hidrologijos katedra persikėlė į prof. J. Simoliūno namus, kur prof. S. Kolupaila skaitydavo hidrologijos ir hidraulikos kursų paskaitas. Hidrologijos ir hi­ draulikos ir Melioracijos katedros neramiu karo laikotarpiu sunyko ir 1946-1949 m. buvo prijungtos prie Hidrotechnikos katedros.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

89

Pokario laikotarpiu, iki katedrą perkeliant į Mašinų gamybos fakultetą, jos ve­ dėjais dirbo: vyr. dėst. Romualdas Dačinskas (1944-1945), prof. Juozas Macevičius (1945-1963 ir 1970 m.), doc. Algimantas Vaidakavičius (1963-1970). Hidrotechnikos katedra hidrotechnikus statybininkus rengė iki 1966 m. Vėliau šio profilio specialistus pradėjo rengti Žemės ūkio akademija. Hidrotechnikos katedra iš viso parengė 314 hidrotechnikų statybininkų. Pažymėtina, kad 35 iš jų (apie 11%) apgynė disertacijas, įgijo mokslo laipsnius ir vardus. Pateikiame jų sąrašą (skliauste­ liuose nurodyti disertacijos gynimo metai ir mokslo sritis): Antanas Alikonis (1968, techn. m.), Kęstutis Baškys (1957, techn. m.), Algirdas Brazauskas (1974, ekon. m.), Juozas Bumeikis (1961, techn. m.), Irena Čeponytė-Baltrušaitienė, (1971, žemės ūkio m.), Kazys Dabužinskas (1955, techn. m.), Kazys Gaigalis (1964, techn. m.), Bruno­ nas Gailiušis (1968, techn. m.), Jonas Jablonskis (1964, techn. m.), Antanas Janickas (1972, techn. m.), Vytautas Kargaudas - Katinas (1971, techn. m.), Liudas Kazalupskis (1966, techn. m.), Algirdas Kęsminas (1961, techn. m.), Mykolas Lasinskas (1953, techn. m.), Antanas Lukoševičius (1968, techn. m.), Juozas Macevičius (1950, geogr. m.), Jonas Malinauskas (1966, techn. m.), Vaidotas Marčėnas (1957, techn. m.), Jonas Muralis (1969, techn. m.), Vladislovas Norkus (1975, techn. m.), Drąsutis Jonas Palu­ kaitis (1962, techn. m.), Vytautas Paliūnas (1963, techn. m.), Bronius Petrulis (1954, geol. min. m.), Alfonsas Rimkus (1952, techn. m.), Leonas Rinkūnas (1980, ekon. m.), Julius Sabaliauskas (1968, techn. m.), Vladislovas Staponkus (1975, techn. m.), Vy­ tautas Svetlauskas (1984, techn. m.), Vladas Šileika (1959, žemės ūkio m.), Algiman­ tas Vaidakavičius (1962, techn. m.), Kazys Vaišvila (1967, techn. m.), Jonas Ziberkas (1963, žemės ūkio m.), Narimantas Ždankus (1965, techn. m.), Jonas Žilevičius (1967, techn. m.), Algimantas Žilėnas (1967, techn. m.). Aštuoni hidrotechnikai apgynė habilituoto daktaro disertacijas: Juozas Macevi­ čius (1969, geogr. m.), Juozas Burneikis (1971, geogr. m.), Mykolas Lasinskas (1972, geogr. m.), Vytautas Paliūnas (1972, techn. m.), Brunonas Gailiušis (1989, geogr. m.), Jonas Jablonskis (1993, techn. m.), Alfonsas Rimkus (1994, techn. m.), Narimantas Ždankus (1995, techn. m.). Mykolas Lasinskas ir Juozas Bumeikis yra Lietuvos MA nariai. 1971 m., perkėlus Hidrotechnikos katedrą iš Statybos ir santechnikos fakulteto į Mašinų gamybos fakultetą, ji buvo pavadinta Hidraulikos katedra. 1995 m. ji buvo su­ jungta su Teorinės mechanikos katedra ir pavadinta Teorinės mechanikos katedra. 1999 m. sukūrus Geoinžinerijos katedrą, hidraulikų grupė joje buvo gausiausia. Hidrotechnikos katedra pati suprojektavo ir 1954 m. K. Donelaičio gatvėje pa­ sistatė Hidrotechninę laboratoriją moksliniams darbams vykdyti. Pokario laikotarpiu katedros mokslinio darbo kryptis buvo hidrotechniniai statiniai. 1951 m. katedra supro­ jektavo ir iki 1952 m. studentų jėgomis ant Šešupės pastatė Dovinės HE. Šiai statybai buvo sudaryti pirmieji studentų statybiniai būriai.

90

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.3 pav. Geoinžinerijos katedros raida

1955 m. katedros laboratorijoje buvo sumodeliuotas ir ištirtas Kauno hidroelek­ trinės šliuzas, 1956-1958 m. - Kauno HE pralaidos, Antalieptės, Liudvinavo, Bagdononių, Baltosios Ančios ir kitų HE statiniai. Vėliau buvo tiriama Nemuno HE kaskados sistema, Kauno Panemunės, Vilijampolės ir Merkinės tiltų atramų išplovimo reiškiniai, Nevėžio apvandeninimo sistema, Antalieptės derivaciniai vamzdžiai, Skirvytės pylimų rekonstrukcijos galimybės. Katedra pagamino ir ištyrė Nemuno ruožo Kauno mieste (nuo Panemunės tilto iki Nemuno ir Neries santakos) hidraulinį modelį. Geoinžinerijos katedros personalas buvo sukomplektuotas iš Mechanikos fakul­ teto Teorinės mechanikos katedros hidraulikų grupės darbuotojų ir Statybos ir architek­ tūros fakulteto Statybos katedros dėstytojų doc. E. Isevičiaus (dėstė geodezijos ir pasta­ tų inžinerinių sistemų modulius) ir vyr. asist. D. Gutauskaitės (dėstė pastatų inžinerinių sistemų modulį). Hidraulikų grupę sudarė patyrę skysčių mechanikos ir hidrotechni­ kos sričių mokslininkai prof. N. T. Ždankus, doc. V. Staponkus ir doc. K. Valiūnas taip pat lab. J. Platkūnienė ir meistras S.Revinskas. Šioje katedroje antraeiles pareigas tuo metu ėjo dr. A. Gilius, dr. J. Karbauskaitė, asist. R. Morkvėnas ir asist. V. Rriaučiūnaitė. Kartu su hidraulikų grupe į naująją Geoinžinerijos katedrą tęsti doktorantūros

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

91

studijų atvyko doktorantai T. Bražas ir V. Pašvenskas. Vėliau doktorantų pagausėjo pradėjus studijas V. Kriaučiūnaitei. Visų doktorantų vadovas buvo prof. N. T. Ždankus. 2008 m. katedros kolektyvą papildė dar vienas profesorius - prof. V. Doroševas. Katedros pedagogai dėstė ir dabar tebedėsto įvairių krypčių modulius visų stu­ dijų pakopų studentams, vadovauja baigiamiesiems ir tiriamiesiems darbams. Be pe­ dagoginio darbo, rengia ir spausdina metodinę literatūrą ir vadovėlius. Nuo katedros įkūrimo 1999 m. parengtos ir išleistos 23 metodinės priemonės ir 3 vadovėliai: 1999 3, 2000 - 2, 2001 - 1, 2002 - 3, 2003 - 2, 2004 - 2 mokomosios priemonės ir 1 vado­ vėlis (autorius prof. N. T. Ždankus „Applied fiuid mechanics“, anglų kalba), 2005 - 2, 2006 - 1, 2007 - 2 mokomosios priemonės ir 2 vadovėliai (autoriai doc. E. Isevičius „Oro kondicionavimas“ ir doc. V. Staponkus „Mano matematika“), 2208 - 3, 2009 - 2. Vadovaujant prof. N. T. Ždankui, parengtos ir sėkmingai apgintos trys daktaro disertacijos: 2005 m. lėkt. V. Kriaučiūnaitė apgynė darbą „Vandens telkinių inžineri­ nių tyrimų ypatumai“, 2006 m. dokt. A. Jurelionis - „Mokymo patalpų mikroklimato tyrimai ir oro paskirstymo modeliavimas“, 2008 m. asist. G. Stelmokaitis - „Hidroge­ ologinių sąlygų įtaka molio šlaitų stabilumui“ 2002 ir 2005 m. parengtos ir patvirtintos naujos pirmosios ir antrosios studijų pakopų programos „Pastatų inžinerinės sistemos“. Kumoti šias programas paskirta Geoinžinerijos katedrai. 2008 m., vykdant studijų proceso gerinimo ir laboratorinės įrangos atnaujinimo ir modernizavimo programą, tinkama naudoti laboratorinė įranga iš pastato Centriniu rūmų kieme, t. y. Hidrotechnikos laboratorijos, buvo perkelta į naujas patalpas Studen­ tų g. 54, t. y. Geoinžinerijos laboratorijas. Čia įkurtos naujos ir šiuolaikiškos Šildy­ mo sistemų, Vėdinimo ir oro kondicionavimo mokomosios laboratorijos, o senosios, t. y. Skysčių mechanikos ir Gruntų mechanikos laboratorijos atnaujintos ir papildytos naujais moderniais stendais. Oficialus Geoinžinerijos laboratorijų atidarymas įvyko 2009 m. sausio mėn. Šiose laboratorijose studentai jau nuo 2008-2009 m. m. pavasario semestro atlieka laboratorinius darbus. Be mokomųjų laboratorijų, ten pat įsikūrė ir Gruntų mechanikos mokslinė labo­ ratorija 2008 m. rugsėjo 01 d. į katedrą priimti nauji doktorantai J. Vaičiūnas (vadovas prof. V. Doroševas) ir R. Valančius (vadovas prof. N. T. Ždankus). Šiuo metu katedros mokslininkai atlieka tyrimus trijose kryptyse: gruntų me­ chanikos, geodezijos ir šildymo ir vėdinimo. Rengiamos dvi disertacijos. Dokt. R. Va­ lančius rengia disertaciją „Mikroklimato parametrų įtaka darbingumui“ (vadovas prof. N. T. Ždankus, konsultantas doc. A. Jurelionis), dokt. J. Vaičiūnas - „Impulsinės smū­ ginės apkrovos veikiamo pastato progresyviosios griūties rizikos vertinimas“ (vadovas prof. V. Doroševas).

92

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Geoinžinerijos katedros Skysčių mechanikos mokomosios laboratorijos atidaiymas 2009 m.. Priekyje iš dešinės: katedros vedėjas doc. Edmundas Isevičius, p ro f Narimantas Titas Zdankus, rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, prorektorius prof. Sigitas Stanys

Geoinžinerijos katedra 2010 m. Pirmoje eilėje iš kairės: doc. Tadas Zdankus, doc. Vladislovas Staponkus, administratorė Jovita Platkūnienė, katedros vedėjas doc. Edmundas Isevičius, vai. dėst. Danutė Marija Gutauskaitė, doc. Jūratė Karbauskaitė, prof. Narimantas Titas Zdankus; antroje eilėje iš kairės: meistras Sigitas Vitas Revinskas, lėkt. Gediminas Stelmokaitis, prof. Viktoras Doroševas, asist.. Donatas Rėkus, lėkt. Gertrūda Andriukaitienė, dokt. Juozas Vaičiūnas, lėkt. Romaldas Morkvėnas, doc. Andrius Jurelionis, dokt. Rokas Valančius, vyresn. lab. Česlovas Užumeckis

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

93

2.4.3. GRAFINIŲ DARBŲ KATEDRA Jau Aukštuosiuose kursuose, pradėta dėstyti braižomoji geometrija ir kiti grafi­ niai dalykai lietuvių kalba. Dėstyti braižomąją geometriją ir vadovauti braižybos dar­ bams buvo pakviestas J. Gravrogkas. Techninę braižybą dėstė doc. J. Mašiotas ir doc. T. Šulcas, piešimą - V. Verbickis. 1931 m. Technikos fakultetą perkėlus į naujuosius rūmus Aleksote, braižykloms buvo paskirtos keturios patalpos. Į tuos pačius rūmus persikėlė ir Architektūros katedra, kurios vedėjas buvo architektas prof. M. Songaila. Iki 1940 m. braižomąją geometriją dėstė J. Gravrogkas, techninę braižybą - docentai J. Čiurlys, J. Mašiotas, T. Šulcas ir M. Baublys, architektūrinę braižybą - K. Kriščiukaitis, K. Kaušinis, piešimą - V. Verbickis, doc. V. Grodeckis ir architektas V. Lands­ bergis - Žemkalnis. Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedra įkurta 1940 m. Technolo­ gijos fakultete. Pirmasis katedros vedėjas buvo doc. J. Mašiotas. Braižomosios geo­ metrijos paskaitas skaitė M. Baublys. Tuo metu katedroje dirbo T. Sadauskas, J. Jodikaitis. Statybos fakultete piešimą dėstė Architektūros ir paišybos katedros darbuotojai (1940-1941 m.). 1941-1943 m., kai vokiečiai atėmė Aleksoto rūmus, braižomosios geometrijos ir techninės braižybos pratybos buvo vedamos Žemės ūkio valdybos rūmuose (dabar KTU VIII rūmai). Jas vedė M. Baublys, J. Jodikaitis, T. Sadauskas ir V. Barzda. 1944 m. atkūrus Universitetą, Technologijos fakultete buvo Braižomosios geometrijos ir grafi­ nių darbų katedra, jos vedėju 1944 m. spalio 1 d. paskirtas J. Jodikaitis. Jis skaitė pas­ kaitas abiejų techniškųjų fakultetų studentams. Katedroje dirbo ir vyr. dėst. T. Sadaus­ kas, dėstytojai valandininkai S. Asauskas, M. Remišauskas ir R. Pesys. 1946-1947 m. Statybos fakultete įkurta Grafinių darbų katedra, kuri perėmė iš Technologijos fakulteto Braižomosios geometrijos katedros braižomosios geometrijos ir braižybos dėstymą Ar­ chitektūros ir Statybos fakultetų studentams. Katedros vedėjas buvo prof. A. Janulis. 1950 m. įsteigta jungtinė Grafinių darbų ir piešimo katedra - vedėjas prof. A. Janulis. Katedroje dirbo K. Kondratas, dailininkas K. Šimonis, A. Degutis. Nuo 1962 m. iki šiol ji vadinasi Grafinių darbų katedra. Didėjo ir etatinių darbuotojų skaičius. 1951 m. Kauno valstybinis universitetas perorganizuotas į Politechnikos ir M e­ dicinos institutus. Politechnikos institutas ėmė sparčiai plėstis. Grafinių darbų katedra į KPI atėjo kaip dviejų katedrų - Grafinių darbų ir Tapybos ir skulptūros katedrų jungi­ nys, pavadintas Grafinių darbų ir piešimo katedra. 1969 - 1970 m. iškėlus dalį Statybos ir Santechnikos fakultetų specialybių į Vil­ nių, Grafinių darbų katedroje liko dirbti 7 dėstytojai. Todėl braižomosios geometrijos ir braižybos dalykus dėstyti iš Braižomosios geometrijos katedros 13 dėstytojų perkelti į Statybos ir santechnikos fakulteto Grafinių darbų katedrą. Nuo 1970 m. katedroje dirbo 21 darbuotojas, iš jų 3 su mokslo vardais ir laipsniais, 11 vyr. dėstytojų ir 7 asistentai. Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedros vedėjai buvo J. Mašiotas (1940-1941), ir M. Baublys (1941-1944); Grafinių darbų, Grafinių darbų ir piešimo

94

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

katedrų vedėjai - prof. A. Janulis (1945 - 1970), doc. A. Degutis (1970-1976), doc. J. Sabaliauskas (1976-1985), doc. B. Černius (1985-1991), doc. P. Kumpikas (1991— 2001), doc. A. L. Gulbinienė (nuo 2001). Grafinių darbų katedroje dėstė: Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas skulptorius prof. A. Janulis (1944-1970); doc. K. Kondrotas (1946-1964); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas dailininkas K. Šimonis (1947-1970); vyr. dėstytojas L. Kazakevičius (1954-1973); doc. dr. A. Degutis (1949-1976); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas ta­ pytojas doc. J. Vaitys (1951-1963); Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas dailininkas prof. A. Žmuidzinavičius (1953-1966); vyr. dėst. J. Gužauskas (1954-1963); Lietuvos nu­ sipelnęs meno veikėjas dailininkas prof. S. Ušinskas (1955-1970); vyr. dėst. A. Žėčius (1961-1967), vyr. asist. I. Aučinikienė (1961-1993); asist. B. Gruzdys (1962-1967); vyr dėst. A. Grikietis (1963-1970); vyr. dėst. H. Bogdanas (1963-1972); Lietuvos nu­ sipelnęs meno veikėjas dailininkas doc. B. Klova (1964-1986), asist. A. Zdanavičius (1966-1971); doc. A. Skrodenis (1970-1972); asist. I. Savickienė (1970-1975); asist. N. Plungienė (1970-1975); doc. dr. B. Černius (1985-1991); vyr. dėst. V. Umevičius (1968-1992); doc. dr. G. Staniūnienė (1970-1992); vyr. dėst. D. Ganusauskienė-Subačienė (1970-1993); asist. Z. Grigaliūnienė (1970-1993); doc. V. Minginienė (1987— 1993); doc. dr. J. Sabaliauskas (1974-1994); doc. J. Vaitkienė (1970-1996); doc. dr. A. Petrauskas (1970-1997); lėkt. I. Nargėlienė (1970-2002); doc. dr. D. Paukštienė (1970-2002); lėkt. V. M a k a u sk a s (1966-2003); doc. dr. D. Gvaldienė (1970-2005); lėkt. V. Cvetkauskienė (1970-2008); doc. J. Mažeika (1992-2009); lėkt. V. Kavaliaus­ kienė (1970-2009). Šiuo metu katedroje dirba 10 dėstytojų: docentai dr. A. L. Gulbinienė, dr. P. Kumpikas, dr. L. Šeduikytė, dr. M. Žmuida, R. Speičienė, dr. V. Paukštys, lektoriai dr. J. Sadauskienė, dr. A. Vasylius, R. Gečys, asistentas E. Narvydas ir administratorė L. Urbanavičienė. 1989 m. pradėtas dėstyti naujas dalykas - kompiuterinė braižyba, vėliau - archi­ tektūrinis dizainas, kompiuterinis projektavimas. Moksliniai darbai vykdomi šiomis kryptimis: grafinių dalykų metodų ir dėstymo metodikos ir priemonių tobulinimas, studentų žinių ir įgūdžių įgijimo tyrimai. Ypač aktyviai mokslinį darbą katedroje dirbo G. Staniūnienė ir J. Vaitkienė. Jų tyrimai buvo panaudoti daktarinėms disertacijoms edukologijos srityje. G. Staniūnienės disertacijos tema - „Mokymo proceso efektyvinimas naudojant grįžtamąją infor­ maciją“, J. Vaitkienės - „Paskaitų ir pratybų vienovė kaip bendratechninių disciplinų aukštojoje techninėje mokykloje vakariniame skyriuje optimizavimo faktorius“.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

Grafinių darbų katedra 2010 m. Iš kairės į dešinę: doc. dr. Pranas Kumpikas, doc. dr. Mykolas Zmuida, doc. Rita Speičienė, lėkt. Ramūnas Gečys, katedros vedėja doc. dr. Aleksandra Laimutė. Gulbinienė, asist. Eimantas Narvydas, lėkt. dr. Jolanta Sadauskienė, doc. dr. Valdas Paukštys, administratorė Laima Urbanavičienė, lėkt. dr. Algimantas Vosylius

Studentų piešimo darbų peržiūros metu

95

96

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Pagal biudžetinį finansavimą atlikti tokie moksliniai metodiniai darbai: 1985 m. „Grafinių disciplinų dėstymo metodų bei priemonių tobulinimas ir žinių įgijimo pro­ ceso techniškuose fakultetuose tyrimas“, 1992 m. - „Grafinių disciplinų mokymo pro­ ceso aktyvizacija ir APS grafinių elementų dėstymas“, 1994 m. - „Grafinių discipli­ nų mokymo proceso aktyvinimo metodų tyrimas“, 1995-1996 m. - „Kompiuterinis mokymas, ugdant naują mąstymo būdą ir praktinius veiksmus“, 1997 m. - „Mokslo ir studijų vertybių estetinės išraiškos universiteto kultūroje“ ir „Statyboje naudojamų technologinių schemų elementų braižymo bibliotekos sukūrimas“, 1998 m. - „Statybos automatizuotojo projektavimo sistemos kūrimas“. Pagal specifiką ir iš jos išplaukian­ čias galimybes katedra tęsia mokslinius tyrimus tema „Grafinių disciplinų dėstymo optimizavimas“. Darbo tikslas ir uždaviniai - mokymo proceso tobulinimas, įvairių mokymo formų ir metodų, aktyvinančių studentų savarankišką mokymąsi, santykio nustatymas ir optimalaus dėstymo modelio sukūrimas. Šie uždaviniai sprendžiami na­ grinėjant pagrindinius tradicinių dėstymo formų ir metodų analizės, kompiuterinio pro­ jektavimo sistemų taikymo dėstant grafines disciplinas klausimus. Šia tematika ypač daug dirbo ir apie 300 pranešimų parengė ir įvairių konferencijų metu perskaitė docen­ tai G. Staniūnienė, J. Vaitkienė, A. Petrauskas, D. Paukštienė, D. Gvaldienė, P. Kumpikas, A. L. Gulbinienė, M. Žmuida, lektoriai V. Kavaliauskienė, A. Vasylius. Katedroje dirbamo mokslinio darbo praktinė reikšmė ta, kad sukurta didaktinių mokymo prie­ monių sistema, optimizuojanti grafinių dalykų dėstymą. Kartu su Inžinerinės grafikos katedra kasmet organizuojamos mokslinės konferencijos „Inžinerinė ir kompiuterinė grafika“, kuriose aktyviai dalyvauja ir pranešimus perskaito visi katedros dėstytojai. Konferencijose dalyvauja ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Katedros dėstytojai yra „Baltgraf“ asociacijos, vienijančios Baltijos šalių pedagogus, besidominčius inžinerine ir kompiuterine grafika, nariai. Katedros darbuotojai parengė ir išleido nemažai mokomosios literatūros, įvairių užduočių rinkinių, uždavinynų, kurie padeda studentams lengviau išmokti dėstomą da­ lyką. Tai: G. Staniūnienė „Grafinių darbų kontrolės, savikontrolės algoritmai“ (1985), G. Staniūnienė, J. Vaitkienė „Inžinerinė grafika“ (1987), A. L. Gulbinienė „Braižomoji geometrija“ (1992), A. L. Gulbinienė, P. Kumpikas, A. Vasylius, M. Žmuida „Inžineri­ nė grafika. Paskaitų konspektai“ (2000, 2006, 2008), I. Nargėlienė „Paketas AutoCAD 10. Kompiuterinė grafika “ (1995), V. Kolakauskas, A. Petrauskas, A. Vasylius „Šešė­ liai“ (1997), P. Kumpikas, A. Vasylius „Kompiuterinės braižybos uždavinynas“ (2005, 2006) ir „Kompiuterinė braižyba. Paskaitų konspektas“ (2006, 2008), V. Kavaliauskie­ nė, D. Paukštienė, V. Paukštys „Inžinerinės grafikos baziniai uždaviniai ir jų sprendimo algoritmai“ (2002, 2006), A. L. Gulbinienė, M. Žmuida „Inžinerinės grafikos užda­ vinynas“ (2006, 2009), J. Jasukaitienė, V. Kavaliauskienė, P. Kumpikas, A. Vasylius „Pastatų kompiuterinis projektavimas“ (2006). Katedros dėstytojai nuolat tobulinasi automatizuotojo projektavimo srityje, įvaldo naujas AutoCAD versijas. Dėstytoja R. Speičienė dalyvauja Dailininkų sąjungos organizuojamose Lietuvos ir tarptautinėse parodose ir pleneruose.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

97

Katedros veikla neatsiejama nuo inžinerinio profilio specialistų rengimo ir ma­ noma, kad ji turėtų plėstis piešimo, skulptūros, dizaino ir kompiuterinės grafikos sri­ tyse.

2.4.4. STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ KATEDRA Statybinių konstrukcijų katedros ištakos yra Lietuvos universitete Kaune 1922 m. įkurtose Statybos mechanikos katedroje, kuriai vadovavo K.Vasiliauskas, ir Tiltų kate­ droje, kuriai vadovavo S. Grinkevičius. Pirmieji statinių konstrukcijų dalykų dėstytojai Universitete iš esmės buvo Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, neblogai susipažinę su Vakarų šalių statinių konstravimo teorija ir praktika. 1930 m. Statybos mechanikos katedra Universitete pakeista į Statybinės statikos katedrą, o nuo 1947 m. pavadinta Statybinės mechanikos katedra. Šių katedrų vedėjai buvo prof. K.Vasiliauskas (1922 - 1956) ir prof. V.Klimavičius (1956 - 1974). 1940 m. Tiltų katedra perorganizuota į Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedrą, o 1941 m. - į Tiltų ir konstrukcijų katedrą (vedėjas J. Kuodis). 1945 m. padalyta į dvi katedras: Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų (vedėjas A.Rozenbliumas), Metalinių ir medinių konstrukcijų (vedėjas A. Bistrickas). Abi šios katedros 1949 m. rudenį sujun­ giamos į Statybinių konstrukcijų katedrą (vedėjas A. Rozenbliumas). Reorganizavus Kauno valstybinį universitetą, įkurtame Politechnikos institute Statybinių konstruk­ cijų katedra pakeista į Inžinerinių konstrukcijų katedrą (vedėjas A. Rozenbliumas). 1961 m. ši katedra skilo į dvi: Gelžbetoninių konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas, nuo 1969 m. J. Valikonis) ir Metalinių konstrukcijų (vedėjas R. Pesys, nuo 1969 m. J.Paulauskas). Pirmosios daktaro disertacijos katedros pirmtakų buvo apgintos prieškariu. Tai Tiltų katedros dėstytojo Jono Kuodžio 1936 m. apginta Vienos aukštojoje technikos mokykloje disertacija iš gelžbetonio pakraipos, Juozo Gabrio disertacija „Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos“, apginta 1938 m. Latvijos universitete, Statybinės statikos katedros vedėjo Kazimiero Vasiliausko disertacija, apginta 1938 m. VDU iš statybinės mechanikos pakraipos. Pokario laikotarpiu, kai 1946 m. Universitetas gavo teisę priimti ginti disertacijas, mokslų kandidato disertacijas apgynė: 1948 m. - Ana­ tolijus Rozenbliumas (Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedros vedėjas), 1950 m. Ričardas Pesys (Inžinerinių konstrukcijų katedros darbuotojas). Ypač sparčiai rengė ir gynė disertacijas Statybinės statikos katedros dėstytojai, vadovaujami prof. K. Va­ siliausko: 1952 m. - Stasys Vasauskas, 1953 m. - Vytautas Klimavičius, 1954 m. Aleksandras Cyras, 1956 m. - Povilas Aukštakalnis, 1957 m. - Antanas Stankus, 1958 m. - Balys Garmus, 1959 m. - Antanas Martišius ir Antanas Kudzys. Ilgametis fakulteto dekanas ir Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valikonis diserta­ ciją iš gelžbetoninių konstrukcijų pakraipos apgynė 1961 m.

98

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.4 pav. Statybinių konstrukcijų katedros raida

Vadovaujant profesoriui A. Rozenbliumui buvo parengti mokslų kandidatai (daktarai), vėliau suvaidinę reikšmingą vaidmenį Lietuvos moksliniame gyvenime. Tai buvęs VGTU prorektorius moksliniam darbui, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. G. J. Marčiukaitis, prof. Z. Kamaitis, docentai R Pūkelis, V. Jo­ kūbaitis, P. Vainiūnas, buvęs KPI Klaipėdos fakulteto dekanas ir katedros vedėjas doc. L. Vaicekauskas ir kiti. Buvo rengiami mokslo darbuotojai ir kitų regionų aukštosioms mokykloms (V.Nemen ir kt.). Prof. V. Klimavičiaus vadovaujamoje katedroje išaugo docentai A. Krūtinis, P. Baublys, J. Žukas, A. Senuta ir kiti, vėliau pasižymėję peda­ goginėje, mokslinėje ir organizacinėje veikloje VISI, VGTU ir tyrimo organizacijose.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

99

1970 m. Statybinių konstrukcijų katedrą teko pertvarkyti, nes į Vilnių buvo iš­ kelta daugelis KPI Statybos ir Santechnikos fakultetų padalinių ir specialistų. Oficia­ liai ji įsteigta 1970 m. rugsėjo mėn., sutelkus Gelžbetoninių konstrukcijų ir Metalinių konstrukcijų katedrų likučius. Statybinės mechanikos likusioji dalis prie Statybinių konstrukcijų katedros buvo prijungta 1974 m. Jai teko perimti ir plėtoti gilias mokslo ir studijų organizavimo tradicijas, susiklosčiusias VD U-KPI gyvavimo laikotarpiu. Iki 1992 m. katedra rengė pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius, nuo 1993 rengia statybos (vėliau statybos inžinerijos) bakalaurus ir magistrus, kurių studijų programose yra įteisinta statybinių konstrukcijų specializacija. Katedros vedėjai: prof. Juozas Valikonis (1970-1981), doc. Antanas Janickas (1981-1992), doc. Romualdas Žilinskas (1992-2001), doc. Benjaminas Černius (nuo

2001). Dėstytojai: prof. dr. Juozas Valikonis (1949-1993); doc. dr. Viktoras Ražaitis (1946-1981); doc. Antanas Bistrickas (1945-1971); prof. dr. Vytautas Klimavičius (1951-1982); doc. dr. Gediminas Lakiūnas (1955-1994); vyr. asist. Vytautas Rim­ kus (1960-1996); doc. dr. Ferdinandas Norkus (1953-1998); doc. dr. Igoris Cypinąs (1984-2001); doc. dr. Antanas Janickas (1964-2001); doc. dr. Romualdas Žilinskas (1976-2003); doc. dr. Valerijus Keras (1962-1977, 1995-2009); lėkt. Vidmantas Sta­ nislovas Gakas (nuo 1962); doc. dr. Benjaminas Černius (nuo 1979); doc. dr. Algirdas Baltrušaitis (nuo 1988); lėkt. Goaras Andriušis (nuo 1993); prof. Vytautas Kargaudas (nuo 2002); doc. dr. Mindaugas Augonis (nuo 2002); doc. dr. Rėdą Bistrickaitė (nuo 2000); doc. dr. Juozas Ramanauskas (nuo 2001); lėkt. Jūratė Mockienė (nuo 2005); lėkt. Mindaugas Kasiulevičius (nuo 2005); asist. Remigijus Lazauskas (nuo 2009); lėkt. Aušra Žilinskaitė (nuo 2010). Doktorantai: Ona Lukoševičienė, Nerijus Adamukaitis, Paulius Bulota ir Sau­ lius Zadlauskas. Mokymo personalo darbuotojai: laborantas Jonas Bračiulis (1965-2003); la­ borantas Kęstutis Brazaitis (1978-1987); raštvedė Asta Baktytė (1995-1997); raštvedė Kristina Baktytė (1997-1998); raštvedė Birutė Bakaitė (1998-1999); vyr. laborantas Danas Merkevičius (nuo 2001); administratorė Rūta Bikulčienė (nuo 1999). Parengti vadovėliai: A. Bistrickas „Medinių konstrukcijų elementai“, 1954; A. Bistrickas „Medinės konstrukcijos“, 1958; J. Paulauskas „Plieninių konstrukcijų pa­ grindai“, 1955; J. Paulauskas „Plieninės konstrukcijos“, 1961; A. Rozenbliumas „Mū­ rinės konstrukcijos“, 1956 (lietuvių k.) ir 1964 (rusų k.); H. Lazarevičius, A. Valenti­ navičius „Plastmasinės konstrukcijos“, 1970; V. Venckevičius, A. Janickas „Statinių tyrimas ir bandymas“, 1996; A. Janickas „Gelžbetonio konstrukcijos“, 2000; V. Venc­ kevičius, R. Žilinskas „Statinių rekonstrukcija ir remontas“, 2000. Parašyta ir 2004 m. išleista monografija R. Bistrickaitė, G. Marčiukaitis, R. Žilinskas „Surenkamosios monolitinės gelžbetonio perdangos su liktiniais klojimais“. Katedros dėstytojai skaito paskaitas Statybos ir architektūros fakulteto visų pa­ kopų studijose, kuruoja pagrindinių ir magistro studijų statybinių konstrukcijų speci­

100

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

alizaciją, skaito paskaitas Lietuvos inžinierių sąjungos Kauno apskrities rengiamuose kursuose. Įrengtos Statybinių konstrukcijų bandymo, Metalinių ir medinių konstrukcijų mokslinės ir mokomosios laboratorijos. Mokslinėje veikloje vyrauja statybinių konstrukcijų irimo analizės, statybinių konstrukcijų, veikiamų ciklinių apkrovų stiprumo, deformatyvumo analizės, statybinių konstrukcijų dinamikos ir statybinių konstrukcijų ištekliaus tikimybinio įvertinimo ty­ rimai. Katedros darbuotojai buvo pastatų šiluminės renovacijos pradininkai Lietuvoje ir europinės vėžės gelžbetoninių pabėgių tyrimų srityje. Katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis (ASI, VGTU, KTK), Švedijos kompanija „Sweco“, Lietuvos statybos pramonės asociacija ir jos įmonėmis, Lietuvos inžinierių sąjunga, visuomeninėmis organizacijomis. Katedros darbuotojai skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, paskelbė tyrimų rezultatus šalies ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose, parengė techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų norminių dokumentų.

Statybinių konstrukcijų katedra. Iš kairės sėdi: lėkt. J Mockienė, doc. R. Bistrickaitė, administratorė R. Bikulčienė, katedros vedėjas B.Černius, lėkt. A. Žilinskaitė, dokt. O.Lukoševičienė; stovi: dokt. N. Adamukaitis, doc. A.Baltrušaitis, lėkt. G. Andriušis, prof. V. Kargaudas, asist. R.Lazauskas, lėkt. M. Kasiulevičius, doc. M. Augonis, doc. J. Ramanauskas.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

101

2.4.5. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KATEDRA Statybinių medžiagų studijų, vėliau ir specialios katedros atsiradimą galima ta­ patinti su Aukštųjų kursų įkūrimu Kaune 1920 m. Šių kursų Technikos skyriui pradėjo vadovauti diplomuotas statybos inžinierius Jonas Šimoliūnas. 1920-1921 m. m. mo­ kymo planuose buvo numatyta skaityti dviejų savaitinių valandų statybinių medžiagų technologijos kursą. Šį kursą skaityti pavesta buvusiam Kijevo politechnikos instituto Statybinių medžiagų katedros ekstraordinariniam profesoriui Pranui Jodelei. 1922 m. vasario 16 d. įsteigus Lietuvos universitetą, buvo pradėtos kurti pirmo­ sios katedros. 1922 m. kovo 24 d. įkurta Statybos ir statybinių medžiagų technologijos katedra. Faktiškai pagal Universiteto apyskaitą 1922-1924 m. veikė dvi katedros: Sta­ tybos (vedėjas pro f. J. Simoliūnas) ir Statybos medžiagų technologijos (vedėjas pro f. P. Jodelė). 1923 m. prof. P. Jodelė išleido pirmąjį lietuvišką vadovėlį „Statybinių me­ džiagų technologija“. 1940 m. vietoj Technikos fakulteto įsteigti Statybos ir Technologijos fakultetai. Vadovaujantys statybinių medžiagų technologijos dėstytojai prof. P. Jodelė ir A. Damušis paskirti į naujai įkurtą Neorganinės technologijos katedrą. Pirmiausia vedėju buvo prof. P. Jodelė, vėliau A. Damušis. Ten buvo įrengtos dvi geros laboratorijos Statybinių medžiagų ir Neorganinės chemijos. Ši katedra kuravo statybinių medžiagų kurso dėstymą, taip pat tyrinėjo statybinių medžiagų žaliavas, medžiagų technologiją ir gaminius: cementą, betoną, medieną, gamtinius akmenis, dažus, keramines ir silika­ tines plytas ir kt. Vyriausybės, 1944 m. lapkričio 13 d., nutarimu Technologijos fakultete buvo įkurtas Statybinių medžiagų skyrius. Bet realiai jis neveikė. Statybinių medžiagų kursą kuravo ir šios srities specialistus rengė Chemijos skyrius. Paskaitas skaitė ir labora­ torinius darbus vedė P. Jodelė, V. Jasiukevičius, tyrinėjęs Lietuvos molynus ir molio gaminius. Vėliau, 1947 m. rugpjūtį, atsižvelgiant į didelį statybinių medžiagų poreikį karo metu sugriautam ūkiui atkurti, buvo įsteigtas Statybinių medžiagų fakultetas. Tačiau 1947 m. gruodžio 9 d. abu technologiniai fakultetai buvo reorganizuoti ir Statybinių medžiagų fakultetas tapo Cheminės technologijos fakulteto dalimi. 1950 m. Architektūros fakultetas perkeltas į buvusios Vyskupijos rūmus, kurių rūsiuose įrengta kukli Statybinių medžiagų laboratorija, turėjusi Universiteto darbuo­ tojų per karą slėptus ir išsaugotus kai kuriuos laboratorinius įrenginius. Tuo metu jau Statybos fakulteto Statybinės technikos (vėliau Statybos darbų organizavimo) katedros dėstytojai skaitė statybinių medžiagų kursą, į kurį įėjo geologijos, mineralogijos, pe­ trografijos, svarbiausiųjų statybinių medžiagų (akmens, cemento, kalkių, plytų, stiklo, medienos, betono, izoliacinių medžiagų ir kt.) savybių ir technologijos pagrindai.

102

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.5 pav. Statybinių medžiagų katedros raida

Pokariu pradėjo sparčiai vystytis statybos pramonė. Vietoj monolitinės statybos buvo diegiama statyba iš surenkamųjų statybinių konstrukcijų ir elementų. SSRS aukšto­ jo mokslo ministro V. Jeliutino 1956 m. liepos 19 d. įsakymu „Dėl Kauno politechnikos instituto struktūros patvirtinimo“ numatoma įsteigti Statybinių medžiagų katedrą, kuri artimiausiu metu galėtų rengti statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologijos specialistus. Kuruojami katedros jie pradėti rengti 1959 m. Šios specialybės inžinierių pa­ skutinė laida parengta 1995 m. 1993 m. išleistos pirmosios statybos (vėliau statybos inži­ nerijos) bakalaurų ir magistrų laidos. Pagrindinių studijų statybos inžinerijos, magistrantūros statybos, statybos inžinerijos, medžiagų mokslo studijų programose (specialybėse) yra įteisintos statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologijos, statybinės medžiagoty-

103

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

ros specializacijos, kurias kuruoja Statybinių medžiagų katedra. Nuo 1964 m. Statybinių medžiagų katedra parengė 747 statybos inžinierius technologus, 176 diplomuotus inži­ nierius, 359 statybos inžinerijos bakalaurus, 139 statybos inžinerijos, 3 medžiagų mokslo magistrus. Šie duomenys pateikti 2.8 lentelėje. 2.8 lentelė. Statybinių medžiagų katedros 1964-2010 m. absolventai S p ecialy b ė s, stu d ijų p ro g ra m o s,

K v alifik acija,

Išle id im o

specializacijos

k v a lifik a c in is la ip sn is

m e ta i

P a re n g ta

S taty b in ių g a m in ių ir k o n stru k c ijų g a m y b a In ž in ie riu s te c h n o lo g a s

1 9 6 4 -1 9 9 2

D iplom uotas inžinierius

1 9 9 3 -1995

84

D ip lo m u o ta s

1 9 9 6 -2 0 0 2

92

1 9 9 3 -2 0 1 0

359

1 9 9 4 -2 0 1 0

139

2010

3

S taty b in ių g am in ių te ch n o lo g ija S taty b a, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija S taty b o s in ž in erija , statybos gaminių technologija, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija

747

in ž in ie riu s S taty b o s in ž in e rijo s b a k a la u ra s

S taty b o s in ž in erija , staty b a,

S taty b o s in ž in e rijo s

statybos gaminių technologija, statybinių medžiagų ir konstrukcijų technologija

m a g istras

M e d ž ia g ų m o k slas,

M e d ž ia g ų m o k slo

statybinė medžiagotyra

m a g istra s

Katedros vedėjai: docentai Stasys Sčesnulevičius (1956-1969), Juozas Deltuva (1969-1979, 1988-1994), Algirdas Gumuliauskas (1979-1988), Gintautas Skripkiūnas (1994-2002), Žymantas Rudžionis (2002-2006), Henrikas Elzbutas (2006 02-06), Vitoldas Vaitkevičius (nuo 2006). Dėstytojai: doc. Stasys Sčesnulevičius (1956-1975), doc. Benonas Ziberkas (1956-1974), doc. Martynas Malakauskas (nuo 1956), asist. Bronius Rukšėnas (19561964), doc. Juozas Deltuva (nuo 1958), v. dėst. Algimantas Pranas Naujokaitis (1960— 1969), doc. Laimutis Vaicekauskas (1961-1965), asist. Henrikas Augustis (1968-1971), v. dėst. Albinas Gailius (1963-1969), doc. Ferdinandas Norkus (1971-1979), doc. Juozas Vaičaitis (1971-1975), doc. Henrikas Elzbutas (nuo 1972), asist. Liudvikas Furmonavičius (1973-1974), dėst. dr. Vigantas Antanas Žiogas (1974-1996), v.asist. Algiman­ tas Rumševičius (1971-2006), doc. Algirdas Gumuliauskas (nuo 1975), doc. Rimvydas Puodžiukynas (1977-1988), asist. Viktoras Lėlys (1979-1984), doc. Arvydas Juodis (1974-1996), lėkt. Vytas Vaivaras (nuo 1980), doc. Gintautas Skripkiūnas (nuo 1985), doc. Arūnas-Aleksandras Navickas (nuo 1985), doc. Žymantas Rudžionis (nuo 1989), asist. Artūras Šumakaris (1989-1990), prof. Vytautas Stankevičius (nuo 1994), doc. Vi­ toldas Vaitkevičius (nuo 2000), doc. Vytautas Sasnauskas (nuo 2000), doc. Raimondas Bliūdžius (nuo 2001), lėkt. Vidas Kerševičius (nuo 2003), doc. Ernestas Ivanauskas (nuo 2005), lektoriai: Algirdas Augonis (nuo 2008) ir Audrius Grinys (nuo 2009). Mokymo personalo darbuotojai: meistrai: Juozas Danisevičius (1944, 19561986), Adolfas Baltėnas (1956-1961) ir Albinas Stepanauskas (1970-1985), inž. Emi­ lija Kriščiūnienė (1974-1991), lab. Lizaveta Veresovienė (1974-1988), techn. Laima

104

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Urbanavičienė (1976-1997), a.k.d. Arnoldas Vaitkevičius (1980-2002), lab. vedėjas Leonas Strazdas (1992-2007), vyresn.inž. Romualdas Ridzvanavičius (nuo 1997), lab. vedėjas Kastytis Štrimas (nuo 1987), vyr. adm. Irena Pakalniškienė (nuo 1990), a. k. d. Kazimieras Urbonavičius (nuo 2002). Dabartiniai doktorantai: E. Janavičius, J. Kaupienė, R. Lebedeva, K. Miškinis, J. Poderytė, N. Venckus, D. Pupeikis, I. Bičkaitytė. Parengti vadovėliai: S. Sčesnulevičius „Statybinės medžiagos“, 1966; J. Deltu­ va, A. Gumuliauskas, M. Malakauskas ir kt. „Statybinės medžiagos“, 1982; M. M ala­ kauskas „Gelžbetoninių gaminių technologija“, 1990; V. Stankevičius „Pastatų šilumi­ nė fizika“, 1998, V. Vaitkevičius, J. Deltuva „Statybinių nerūdinių medžiagų gamyba perdirbimas ir naudojimas“, 2006; G. Skripkiūnas „Statybinių konglomeratų struktūra ir savybės“ 2007, ir per 20 mokomųjų knygų. Katedros dėstytojai skaito paskaitas bakalaurų, magistrantūros, doktorantūros studijose Statybos ir architektūros fakultete, taip pat Humanitarinių mokslų, Funda­ mentaliųjų mokslų, Cheminės technologijos fakultetuose, vadovauja bakalaurų ir magistrų baigiamiesiems darbams ir tiriamiesiems projektams. Be katedros etatinių dėstytojų, ilgą laiką statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybės dalykus dėstė Silikatų technologijos katedros profesoriai Marijonas Martynaitis ir Kęstutis Sas­ nauskas, docentai Vincas Jasiukevičius, Marijonas Martusevičius. Įrengtos Statybinių medžiagų , Mechaninių bandymų, Tyrimo metodų, Betono technologijos mokomosios laboratorijos, KNAUF sausosios statybos sistemų mokymo centras. Pirmąją disertaciją iš statybinių medžiagų tyrimų pakraipos 1948 m. apgynė A. Rozenbliumas, disertacijos tema: „Tyrimai betono mišinių, rišamųjų medžiagų ir skiedinių iotimalių sudėčių skaičiavimams“. Vėliau disertacijas apgynė: 1954 m. P. Viliūnas, B. Ziberkas, E. Barkauskas, 1959 m. - J. Kivilša. 1960 m. prie Statybos fakulteto įsteigta statybinių medžiagų ir gaminių specializacijos aspirantūra. Pirmųjų aspirantų vadovas buvo doc. P. Viliūnas. Jam vadovaujant apginta 11 statybinių me­ džiagų tyrimų pakraipos kandidatinių disertacijų. Vėliau aspirantams ir doktorantams sėkmingai vadovavo docentai B. Ziberkas, A. Gumuliauskas, J. Deltuva, G. Skripkiū­ nas, Ž. Rudžionis, profesoriai V. Stankevičius ir A. Žiliukas. Iki 2010 m. aspirantūrą, vėliau doktorantūrą sėkmingai baigė 26 statybinių medžiagų ir betonų tyrimo pakrai­ pos tyrėjai. Šiuo metu katedros doktorantūroje studijuoja 6 doktorantai. Vyraujančios mokslinių tyrimų temos: savaime sutankėjančio betono susitrau­ kimo deformacijų įvertinimas ir prognozavimas bei ilgalaikiškumo, plaušu armuoto betono, apdailinio betono, didelio stiprio ir technologinio betono, betono kietėjimo procesų, karinio paveldo statinių statybinių medžiagų, naujų betono atmainų kūrimo, šilumos ir masės mainų pastatų atitvarose, medžiagų ir konstrukcijų ilgaamžiškumo ty­ rimai. 1998 m. prof. V. Stankevičiui už darbų ciklą „Statybos šiluminė technika“ buvo suteikta Lietuvos mokslo premija. Katedros darbuotojai dalyvauja vykdant aukštųjų technologijų plėtros programos projektą „Nanostruktūrų formavimosi ypatumų cemen­ tinėse statybinėse medžiagose tyrimai ir technologinė plėtra“. Iki 1970 m. katedra dalyvavo organizuojant respublikines mokslines konferenci­ jas „Statyba ir architektūra“, nuo 1971 m. organizavo kasmetines konferencijas „Staty­

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

105

binės medžiagos“, „Statybinės medžiagos ir dirbiniai“, „Statyba ir statybos pramonė“, „Betonas ir gelžbetonis“, „Pažangioji statyba“ ir išleido šių konferencijų pranešimų medžiagos rinkinius. Daug pranešimų padaryta tarptautinėse konferencijose, tyrimų rezultatai skelbti šalies ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Nuo įkūrimo pradžios (1956 m.) katedros per 500 mokslinių publikacijų, parengė arti 100 Lietuvos standartų, techninių reglamentų, statybos taisyklių ir kitų norminių dokumentų. Katedra bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis (ASI, VGTU, KTK, LEI, Rygos, Miuncheno technikos universitetais). Katedra ir jos dėstytojai yra daugelio mokslinių, kūrybinių, visuomeninių ir kiti} institucijų nariai: mokslinių darbų žurnalo „Civil Engineering and Managment“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ red­ kolegijų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos statybos industrijos įmonių aso­ ciacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, KTU Architektūros ir statybos instituto tarybos, Kauno technikos kolegijos akademinės tarybos, Aplinkos ministerijos statybos komiteto, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro, Tarptautinės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijos (AVOK), Lietuvos statybos technologinės platformos tarybos, JAV Amerikos betonų instituto (ACI), Tarptautinės konstrukcinių medžiagų, sistemų ir struktūrų ekspertų ir laboratorijų sąjungos (RILEM) komiteto „Šarminė ko­ rozija ir apsauga nuo jos“, Statybinės produkcijos sertifikavimo centro tarybos, Lietu­ vos standartizacijos departamento struktūrų.

Statybinių medžiagų katedra. Iš kairės j dešinę sėdi: doc. Juozas Deltuva, p ro f Vytautas Stankevičius, doc. Martynas Malakauskas, doc. Algirdas Gumuliauskas, katedros vedėjas, doc. Vitoldas Vaitkevičius, vyr. adm. I. Pakalniškienė, fakulteto dekanas, doc. Žymantas Rudžionis, doc. Henrikas Elzbutas; stovi: vyr. m. d. Mindaugas Daukšys, referentė Miglė Gembutaitė, dokt. Darius Pupeikis, dokt. Eugenijus Janavičius, lėkt. Audrius Grinys, dokt. Kęstutis Miškinis, dokt. Jurga Poderytė, doc. Raimondas Bliūdžius, doc. Ernestas Ivanauskas, doc. Algirdas Augonis, vyr. inž. Romualdas Ridzvanavičius, doc. Vytautas Sasnauskas, doc. Arūnas Aleksandras Navickas, inž. Jolanta Arštikaitienė, lab. vedėjas Kastytis Strimas, lėkt. Vidas Kerševičius

106

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

2.4.6. STATYBOS TECHNOLOGIJŲ KATEDRA Statybos technologijų katedros pirmtakė yra Lietuvos universiteto Technikos fa­ kultete 1922 m. įsteigta Statybos ir statybos medžiagų technologijų katedra. Faktiškai pagal Universiteto apyskaitą 1922-1924 m. veikė dvi katedros: Statybos ir Statybos medžiagų technologijos. Pirmosios katedros vedėjas buvo prof. J. Simoliūnas, antro­ sios - prof. P. Jodelė, kuris vadovavo Statybos ir statybos medžiagų technologijų kate­ drai iki 1930 m., kada katedra buvo pavadinta Statybos katedra, ir toliau iki 1940 m., kada Technikos fakultetas buvo reorganizuotas į Statybos ir Technologijos fakultetus. Prieškariu katedros dėstytojai Statybos skyriaus ir visiems Technikos fakulteto studen­ tams dėstė statybos pagrindus, statybos medžiagų technologiją, geologiją, o pasikeitus šio dalyko pavadinimui - taikomąją geologiją. Tuo metu katedra buvo negausi, kaip ir kitose statybos profilio katedrose dirbo vos keli darbuotojai. Statybos ir statybos medžiagų technologijų laboratorijos užuomazgos atsirado dar Aukštuosiuose kursuose. Katedra iš pradžių buvo įsikūrusi ankštuose Universiteto I rūmuose, 1924-1927 m. persikelia į II rūmus. Sąlygos labai pagerėjo 1931 m., persikėlus į naujai pastatytus Fizikos ir chemijos instituto rūmus. Katedros statybos kabinete buvo eksponuojami pastatų elementai, konstrukcijos, statybinės medžiagos. Vėliau buvo rengiami ir lei­ džiami vadovėliai. 1937-1943 m. prof. J. Simoliūnas išleido keturių tomų vadovėlį „Statyba“. Įkūrus Statybos fakultetą ir prof. P. Jodelei perėjus dirbti į Technologijos fakultetą, 1940 m. trumpą laiką katedros vedėju dirbo prof. J. Kuodis, pirmasis iš sta­ tybininkų apgynęs mokslų daktaro disertaciją (1936 m.). Tais pačiais metais jis tapo Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedros vedėju. Statybos katedrai, o po jos reorgani­ zavimo 1941 m. - Trobesių konstrukcijų katedrai vadovavo prof. J. Simoliūnas, kuris baigiantis karui 1944 m. emigravo į Vakarus. Tada katedros vedėju tapo doc. J. Mik lie­ kas. Katedrai, be jau dėstomo dalyko - statybos pagrindų, buvo priskirtas dar vienas dalykas - statybos darbų organizavimas. Pokariu Trobesių konstrukcijų katedra skilo į dvi katedras: Architektūrinių konstrukcijų ir Statybinės technikos, pastaroji buvo įkurta šiek tiek vėliau - 1947 m. Architektūrinių konstrukcijų katedra 1962 m. liepos 1 d. pakeista į Pastatų kons­ trukcijų katedrą. Statybos technikos katedra 1950 m. gruodžio 1 d. reorganizuota į Statybos tech­ nologijos ir darbų organizavimo katedrą, 1951 m. gruodžio 5 d. - į Statybos darbų or­ ganizavimo katedrą. 1969-1970 m. į įsteigtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą buvo perkeltos pramoninės ir civilinės statybos specialybės dieninės studijos ir didžioji dalis statybos profilio katedrų darbuotojų. Be kitų, tai palietė Statybos darbų organizavimo ir Pastatų konstrukcijų katedras, kurios 1970 m. rugsėjo 1 d. buvo sujungtos į Statybos katedrą. 1999 m. Statybos ir architektūros fakultete buvo kuriama nauja Geoinžinerijos katedra. Ši reorganizacija palietė ir Statybos katedrą, iš kurios į naujai kuriamą katedrą

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

107

buvo perkelti geodezijos ir pastatų inžinerinių sistemų dalykai, taip pat jų dėstytojai. 1999 m. sausio 4 d. Statybos katedra pertvarkyta į Statybos technologijų katedrą. Katedros reorganizavimo raida pateikta 2.6 pav.

2 . 6. pav. Statybos technologijų katedros raida

108

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Katedrų vedėjai: prof. Jonas Šimoliūnas - Statybos 1922-1924, 1940-1941, Trobesių konstrukcijų 1941-1944; prof. Pranas Jodelė - Statybos ir statybos medžia­ gų technologijos 1924-1930, Statybos 1930-1940; prof. Jonas Kuodis - Statybos 1940; prof. Justinas Mikuckas - Trobesių konstrukcijų 1944-1945, Architektūrinių konstrukcijų 1945-1962, Pastatų konstrukcijų 1950-1965; doc. Viačeslavas Grincevičius - Statybinės technikos 1947-1950, Statybos technologijos ir darbų organizavimo 1950-1951, Statybos darbų organizavimo 1951-1956; doc. Povilas Viliūnas - Sta­ tybos darbų organizavimo 1956-1962; doc. Edvardas Borkauskas - Statybos darbų organizavimo 1962-1969; prof. Kazimieras Ilginis - Pastatų konstrukcijų 1965-1970, Statybos 1970-1974; doc. Juozas Vaičaitis - Statybos 1975-1979; prof. Zigmantas Tamutis - Statybos 1979-1992; prof. Arvydas Juodis - Statybos 1992-1999, Staty­ bos technologijų 1999-2004; doc. Vigantas Antanas Žiogas - Statybos technologijų 2004-2010, doc. Mindaugas Daukšys - Statybos technologijų nuo 2010. Šiuo metu katedroje dirba: docentai dr. Vigantas Antanas Žiogas, dr. Rasa Apanavičienė, dr. Marijonas Daunoravičius, dr. Rūta Miniotaitė, dr. Pranas Chmieliauskas, dr. Mindaugas Daukšys; lektoriai Loreta Inokaitytė, Svajūnas Juočiūnas, Aldona Luobikienė, Violeta Medelienė, Ala Daugėlienė, Povilas Stalioraitis, Nerijus Varnas, Odeta Viliūnienė; dėstytojas Gediminas Viliūnas; administratorė Lina Zabarauskaitė ir metodininkė Ženė Juodienė, doktorantai Rita Liaudanskienė, Rūta RudžianskaitėKvaraciejienė ir Edita Šalnienė. Didelį indėlį rengiant statybos inžinerijos specialistus pokario laikotarpiu įnešė anksčiau dirbę darbuotojai: profesoriai P. Viliūnas, J. Mikuckas, K. Ilginis, Z. Tamu­ tis, S. Lukošiūnas, A. Juodis, docentai doc. J. Miniotas, V. V. Krušinskas, J. Burvys, R. Vilkas, I. Toleikis, J. Vaičaitis, A. Gluosnis, E. Barkauskas, V. Grincevičius, K. Kaušinis, I. Liesis ir daugelis kitų. Šiuo metu Statybos technologijų katedra kuruoja statybos inžinerijos bakalaurų studijų programos statybos technologijos ir vadybos specializaciją. Du trečdaliai baka­ laurų rengia baigiamąjį darbą iš statybos technologijos ir vienas trečdalis - iš statybos vadybos. Šios specializacijos bakalaurų parengiama daugiau negu pusę visų fakulte­ to statybos inžineriją baigusiųjų. Be to, katedra kuruoja statybos inžinerijos magistrantūros studijų programos statybos procesų technologijos, statybos technologijos ir organizavimo magistrantūros studijų programos specializacijas ir nekilnojamojo turto valdymo magistrantūros studijų programą, dėsto pagrindinius modulius. Fakulteto studijų programose katedros dėstytojai dėsto statybos mašinų, tech­ nologijos, organizavimo, valdymo, ekonomikos ir kitus specializacijos modulius, ba­ kalaurų studijų programose - 22 modulius, magistrantų - 18 modulių ir doktorantūros studijose - 2 modulius. Nuo 1993 m. iki 2010 m. Statybos technologijų katedra yra išleidusi 194 m a­ gistrus, iš jų 97 statybos inžinerijos, 71 statybos ir 25 nekilnojamojo turto valdymo magistrus.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

109

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra: — specialiųjų statybos technologijų tobulinimas, statybos procesų matematinis modeliavimas ir optimizavimas; — infrastruktūrinių statybos investicinių projektų efektyvumo socialiniam ir ekonominiam sektoriui tyrimai. Atliekami masyvios monolitinės statybos, monolitinių betoninių grindų ir jų dangų įrengimo, gelžbetoninių statinių (rezervuarų) apsaugos nuo agresyvaus aplin­ kos poveikio ir remonto technologijų tyrimai. Nagrinėjami įvairios paskirties monoliti­ nių betoninių grindų ir jų dangų konstrukciniai sprendiniai, atsižvelgiant į jų įrengimo technologijas ir medžiagų ypatumus modeliuojami statybos procesų parametrai. Atlie­ kami sudėtingų ir masyvių gelžbetoninių konstrukcijų nepertraukiamos betonavimo technologijos teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai. Tyrimų naujumą ir aktualumą suda­ ro kompleksinis naujausių medžiagų, technologinių sprendinių, technologinių procesų optimizavimo metodų taikymas tobulinant ir rengiant racionalias technologijas specia­ lios paskirties objektų statybai.

Studentai ir dėstytojai Panevėžio sporto arenos statyboje

110

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Katedra palaiko glaudžius ryšius su gamybininkais, yra parengusi apie 25 re­ komendacijas. Pagal parengtus statybos technologinius sprendimus pastatyti vandens valymo įrenginiai Kaune, Raseiniuose, Rokiškyje, Pakruojyje, Ukmergėje, Lapėse, Šir­ vintose, Radviliškyje, Kaišiadoryse ir Vilniuje. Be to, parengtos statybos technologijų rekomendacijos Būtingės naftos terminalo vandens rezervuarų, Ignalinos AE skystųjų ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų laikino sandėliavimo, AB „Achemos“ amoniako talpos pamato plokštės, AB „Mažeikių nafta“ užteršto grunto regeneravimo aikštelės statybai ir daugeliui kitų objektų. Moksliniams tiriamiesiems darbams atlikti katedra turi kompiuterizuotą labora­ toriją. Naudojamos atitinkamos programos skaičiavimams ir statybos procesų optimi­ zavimui atlikti (MS Project, Sistela, SES-2004, Autocad, Elpos 3,4). Specialiųjų staty­ bos technologijų tyrimų mokslo grupė naudojasi Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro baze. Statybos kokybės kontrolei objektuose atlikti katedra turi įvairios paskirties nešiojamus prietaisus. Katedra bendradarbiauja su Kolumbijos universitetu (JAV), tęsiami užmegzti ryšiai su Liverpulio John Moores universitetu (Didžioji Britanija), Prahos statybos in­ žinerijos universitetu ir Lietuvos universitetais. Moksliniai straipsniai skelbiami iš statybos procesų modeliavimo optimizavi­ mo ir saugos, investicinių projektų valdymo, monolitinės statybos technologijos, spe­ cialiųjų statybos technologijų pakraipų. Publikacijos skelbiamos mokslo žurnaluose: „Civil Engineering and Management“, „Inžinerinė ekonomika“, „Socialiniai mokslai“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“, tarptautinių konferencijų ĮSI Proceedings rinkiniuose ir tarptautinių konferencijų recenzuotos medžiagos leidiniuose. Per pasku­ tinius 10 metų katedros dėstytojai yra paskelbę apie 214 straipsnių, iš jų 62 straipsnius mokslo informacijos instituto ĮSI ir LMT patvirtinto sąrašo tarptautinėse recenzuoja­ mose duomenų bazėse ir 152 straipsnius kituose leidiniuose. Parengtos monografijos: A. Juodis „Statyba Europoje“, 2001; R. Miniotaitė, V. Stankevičius „Pastatų sienų dažytų paviršių ilgaamžiškumas“, 2001; M. Daunoravičius, B. Vektaris „Statybinės biriosios apdailos medžiagos“, 2008. Parengti ir išleisti vadovėliai: Z. Tamutis „Geodezija“, 1996.1 ir II dalis; A. Juo­ dis „Statybos procesų matematinis modeliavimas ir optimizavimas“, 2005; V. A. Žio­ gas „Monolitinės statybos technologija“, 2008. Pastaraisiais metais parengtos ir išleistos mokomosios knygos ir žinynai: A. Juo­ dis „Statybos teisė ir draudimas“, 2002; A. Gluosnis 1998-2007 m. išleido 10 žiny­ nų apie efektyvų šilumos panaudojimą pastatuose, karšto vandens ruošimo, dujų tie­ kimo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemas ir jų įrengimą; A. Vegienė, A. Vegys, R. Apanavičienė, H. Elzbutas „Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo programos ir žinių tikrinimo užduotys“, 2006-2008; V. A. Žiogas „Monolitinės staty­ bos technologija ir organizavimas“, 2009; M. Daunoravičius, R. Miniotaitė „Statybos technologinių procesų projektavimas“, 2010.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

111

Statybos technologijų katedra. Iš kairės sėdi: dėsi. Gediminas Viliūnas, doc. dr. Rūta Miniotaitė, doc. dr. Vigantas Antanas Žiogas, doc. dr. Rasa Apanavičienė, doc. dr. Pranas Chmieliauskas; stovi: lėkt. Povilas Stalioraitis, doc. dr. Marijonas Daunoravičius, dokt. Rita Liaudanskienė, dokt. Rūta Rudžianskaitė-Kvaraciejienė, metod. Ženė Juodienė, lėkt. Loreta Inokaitytė, adm. Lina Zabarauskaitė, lėkt. Svajūnas Juočiūnas

2.4.7. KRAŠTOTVARKOS CENTRAS Kraštotvarkos centras Kauno technologijos universiteto Senato sprendimu įsteigtas 2005 m. kaip Statybos ir architektūros fakulteto struktūrinis mokslo padalinys. Tais pačiais metais jo direktoriumi paskirtas Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius habil. dr. Jurgis Bučas. Centro veiklos tikslas - panaudoti Architektūros ir kraštotvarkos katedros moks­ linį ir pedagoginį potencialą, taip pat kviestinius teritorijų planavimo ir pastatų pro­ jektavimo aukštos kvalifikacijos specialistus teoriniams ir praktiniams kraštotvarkos mokslo ir taikomiesiems darbams atlikti, studentų planavimo ir projektavimo įgū­ džiams lavinti, taip pat teikti paslaugas mokslinio tyrimo, planavimo ir projektavimo darbų organizacijoms. Centro pagrindinės mokslinio tyrimo kryptys yra kultūrologiniai kraštovaizdžio ir kultūros paveldo tyrimai. 2008 m. Centras vykdė valstybės remiamos kompleksinės tyrimų programos „Lietuvos kraštotvarka“ paprogramę: nekilnojamojo kultūros pavel­ do tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose (vadovas J. Bučas, atsakingos vykdytojos

112

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

A. Mlinkausldenė ir V. Karvelytė Balbierienė). Bendra 2008 m. nebiudžetinių darbų suma - 56 616 Lt. 2009-2010 m. Centras vykdo mokslinio tyrimo taikomosios kryp­ ties darbą „Dolomito kasybos telkinio Petrašiūnuose (Pakruojo rajone) panaudos gali­ mybių kraštotvarkinė studija, parengiant teritorijos specialųjį kraštovaizdžio tvarkymo planą rekreaciniam panaudojimui“. Bendra 2009-2010 m. darbų vertė - 121 000 Lt. Nebiudžetiniai užsakomieji mokslo tiriamieji darbai susiję su trejopo pobūdžio kasmetine Centro veikla: taikomosios krypties paslauga paveldosaugos administra­ vimo institucijoms rengiant išeities duomenis (projektavimo sąlygas); projektavimo institucijų atliktų darbų ekspertavimas; siūlymų vykdymo organizacijoms teikimas įgyvendinant projektinius sprendinius. Kraštotvarkos centro 2008-2009 m. parengtos publikacijos: 1. Bučas J.; Gražulevičiūtė-Vileniškė L; Medišauslcienė Z.; Vitkuvienė J. Minding our manors: Lithuanian heritage at risk // The Public Historian. 2008, vol. 30, no. 4, p. 35-58.2. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra). 2. Bučas J. Pasaulio kultūros vertybėje gamtos rezervatai / / Kultūros paminklai / 13. Vilnius: Savastis, 2008, p.3-14. 3. Bučas J. Paparčių apylinkių kraštovaizdžio vertybės // Lietuvos deimančiukai : [tautotyrininkų darbų rinkinys] / Tėviškės pažinimo draugija. Kaunas : Kalendorius, 2008, p. 98-120. 4. Bučas J. XXI a. miestas: aplinkosaugos aspektas //Advanced Construction = Pažangioji statyba : proceedings of international conference, 13-14 November, 2008, Kaunas, Lithuania / Kaunas University of Technology, 2008, p. 27-4. 5. Bučas J. Plėtros idėjų ambivalentiškumas urbanistikoje // Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime : mokslinių straipsnių rinkinys = Ideas od Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning : proceedings of conferences / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2009, p. 47-51. 6. Bučas J. Trakų istorinis nacionalinis parkas: kultūros paveldas. Monografija. Atiduota leidyklai „Savastis“, 2009. 7. Karvelytė Balbierienė V ; Mlinkauskienė A.; Gražulevičiūtė-Vileniškė I. The present state of the built historic environment of Lithuanian rural settlements and its potential for sustainable socioeconomic development (case of Sudovia region) // Rural Development 2009 : proceedings of the 4th international scientific conference, 15-17th October, 2009, Akademija, Kaunas region, Lithuania. Akademija : Lithuanian University of Agriculture, 2009, vol. 4, book 1, p. 61-67. [Conference Proceedings Citation Index]. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra). 8. Jankauskaitė-Jurevičienė L.; Mlinkauskienė A. Architektūros paveldo panaudos kraštotvarkinės problemos // Žmogaus ir gamtos sauga = Human and Nature Safety : 15 -oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija / Lietuvos žemės ūkio universitetas ... [et ai.]. Kaunas : LŽŪU, 2009, d. 2, p. 166-169. (Kartu su Architektūros ir kraštotvarkos katedra).

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

9.

113

Karvelytė Balbierienė V.; Mlinkauskienė A. Suvalkijos regiono nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmė darnaus kraštovaizdžio vystymosi procese // Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime : mokslinių straipsnių rinkinys = Ideas od Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning : proceedings of conferences / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2009, p. 209-216.

Centro darbuotojai. Iškairės:j.m.d.A. Mlinkauskienė, direktoriusprof. J. Bučas, j.m.d. V. Karvelytė Balbierienė

2.4.8. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR KONSTRUKCIJŲ TYRIMŲ CENTRAS Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro pirmtakas - 1961 m. vasario mėnesį įkurta Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų probleminė laboratorija (pirma­ sis vadovas - doc. J. Kivilša). Tai buvo viena iš keturių Politechnikos institute įkurtų probleminių laboratorijų, finansuojamų iš tikslinių biudžetinių lėšų. Laboratorijos pa­ grindinė tematika buvo tankios ir akytosios struktūros silikatinių ir cementinių betonų kietėjimo procesų, gaminių ir konstrukcijų gamybos technologijų, savybių, gelžbeto­ ninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tyrimai. Laboratorijoje buvo įkurti trys sek­ toriai: konstrukcijų (faktiškai gelžbetoninių) - vadovas doc. A. Rozenbliumas (nuo

114

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

1969 m. - doc. J. Valikonis), betonų technologijos - vadovas doc. S. Sčesnulevičius (nuo 1969 m. - doc. J. Deltuva) ir rišamųjų medžiagų - vadovas doc. K. Sasnauskas. Laboratorijos bazė buvo efektyviai panaudojama ir pedagoginių darbuotojų mokslinei kvalifikacijai kelti, taip pat fakultetų aspirantų disertaciniams moksliniams darbams vykdyti. Ypač išsiplėtė moksliniai tyrimai, kai prie Statybos rūmų buvo pasta­ tytas ir 1965 m. pradėtas naudoti laboratorinis mokslinių tyrimų korpusas su tų laikų unikalia ir vertinga moksliniams tyrimams įranga. Laikui bėgant laboratorijoje daugėjo etatinių darbuotojų ir 1965-1980 m. jų buvo 20. Moksliniai tyrimai ir jų tematika buvo koordinuojama tuometinio sąjunginio Statybos reikalų komiteto ir dviejų vadovaujan­ čiųjų mokslo institutų —Betono ir gelžbetonio (NIIŽB) ir Naujų statybinių medžiagų (VNIISTROM). Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų tematikos kaitą, keitėsi laboratorijos pavadinimas. Apie 1968 m. ji buvo pavadinta Statybinių medžiagų ir konstrukcijų pro­ blemine, 1973 m. - Statybinių medžiagų problemine, o nepriklausomybės atkūrimo metais buvo grąžintas Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminės laboratorijos pavadinimas. Apie laboratorijos veiklos efektyvumą galima spręsti iš jos bazėje pa­ rengtų ir apgintų disertacijų skaičių: 3 habilituoto mokslų daktaro ir 37 mokslų daktaro (anksčiau - mokslų kandidato) disertacijos. 1966 m. už laboratorijoje atliktą mokslinį darbą „Iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimai“ jo autoriams Gelžbetoni­ nių konstrukcijų katedros docentams H. Lazarevičiui, G. Marčiukaičiui, P. Pūkeliui ir J. Valikoniui paskirta Lietuvos valstybinė premija. 2005 m. laboratorija KTU Senato nutarimu reorganizuota į Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centrą ir patvirtinti jo įstatai. Laboratorijos vadovai, vedėjai, centro direktoriai: doc. J. Kivilša (1961-1969), v. m. b. H. Elzbutas (1969-1978), dr. A. Balandis (1978-1983), v. m. b. V. A. Žiogas (1983-1994), doc. J. Deltuva (1994-1999), dr. V. Vaivaras (1999-2000), dr. Ž. Rudžionis (2000-2002), doc. G. Skripkiūnas (2002-2009), doc. E. Ivanauskas (nuo 2009). Laboratorijos ir centro mokslo darbuotojai, tyrėjai, inžinieriai: v. inž. A. N a­ kas (1961-1968), v. m. b. H. Elzbutas (1961-1978), v. m. b. J. Sruogaitė (1962-1988), v. m. b. L. Paškauskaitė (1963-1979), v. inž. A. Lukoševičius (1964-1966), v. inž. T. Chverencas (1964-1973), v. m. b. I. Svilainienė (1964-1968), v. m. b. J. Marozas (1968-1969), v.m.b. R. A. Čechavičius (1968-1973), v. inž. A. Kavaliauskas (1967— 1970), v. m. b. A. J. Augonis (1968-1986), j. m. b. R. Skridaila (1969-1978), j. m. b. A. Urbonas (1968-1970), v. m. b. A. Garmutė (1970-1981), v. inž. R. Riepšas (19701973), v. inž. A. J. Mažuika (1970-1973), v. inž. V. Petrovas (1970-1979), v. inž. M. Daunoravičius (1970-1978), v. m. b. A. Balandis (1973-1983), v. inž. E. Nazarovas (1976-1979), j. m. b. V. Vasilenkienė (1974-1982), v. inž. V. Gaška (1976-1979), v. inž. N. Mandeikytė (1975-1981), inž. J. Valius (1976-1985), v. inž. L. Urbonas (1980-1983), inž. V. Janavičiūtė (1980-1983), v. m. b. V. A. Žiogas (1980-1994), inž. A. Drobiazko (1979-1982), inž. V. Vaivaras (1980-2000), inž. G. Paulauskas (1981— 1984), inž. R. Vektaris (1982-1983), v. m. b. V. Keras (1972-1973), inž. R. Šiaučiū­ nas (1984-1987), inž. A. Butkus (1984-1985), inž. A. A. Navickas (1985-1988), inž. G. Skripkiūnas (1985-1986), v. m. b. V. Sasnauskas (1986-1987), inž. I. Levandavi-

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS KAUNE

115

čius (1986-1988), v. m. b. J. Deltuva (1994-1999), v. m. b. V. Vaivaras (1999-2000), j. m. d. N. Varnas (2003-2007), j. m. b. R. Liubinskaitė (2001-2004), inž. J. Samulionytė (2001-2004), m. d. E. Ivanauskas (2001-2003), j. m. d. G. Stelmokaitis (20042006), j. m. d. S. Juočiūnas (2004-2006), v. m. d. M. Daukšys (nuo 2005), inž. A. Morkūnienė (2004-2010), referentė M. Gembutaitė (nuo 2007).

2.7pav. 2004-2009 m. užsakomųjų darbų apimtys tukst. litų

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu laboratorija aktyviai dalyvavo kuriant Statybos ir urbanistikos ministerijos inicijuotą Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo sistemą. Buvo numatyta, kad laboratorija galėtų tapti nepriklausoma ir remtina (finansiškai) tyrimų laboratorija, nustatančia statybinių metalų ir gaminių, užpildų, betonų, skiedinių, keramikos dirbinių, medienos gaminių, statybos chemi­ nių produktų kokybę. Sukaupus reikiamą tyrimų įrangą, parengus tyrimų metodikas ir specialistus, laboratorija tapo viena iš stambiausių statybinės produkcijos kokybės tyrimų institucijų Lietuvoje. 2002 m. laboratorija buvo teisiškai akredituota Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro, o 2007 m. lapkričio 16 d. centras akredituotas pagal tarptautinius LST EN ISO 17025: 2006 reikalavimus. Šiandieninio Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro pagrindinė vei­ kla yra statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų kokybės tyrimai, statybos procesų ir statinių ekspertinė veikla, moksliniai tyrimai kuriant naujų atmainų betonus. Centras organizuoja seminarus ir kvalifikacijos kėlimą statybos pramonės ir statybos įmonių darbuotojams, bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu rengiant na­ cionalinius ir Europos standartus ir kitą normatyvinę dokumentaciją. Didelė dalis lėšų mokslinei veiklai plėtoti gaunama iš užsakomųjų darbų pagal sutartis su ūkio subjek­ tais - Lietuvos ir užsienio statybinių medžiagų pramonės įmonėmis.

116

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Centras bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio mokslinių įstaigų, t. y. KTU Architektūros ir statybos institutu, VGTU Termoizoliacijos institutu, Lietuvos ener­ getikos institutu, Varšuvos technologijos universitetu, Čekijos technikos universitetu. Centro darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudami Lietuvoje ir užsienyje rengia­ muose seminaruose ir parodose, skaito pranešimus įvairiose konferencijose. Centro struktūroje statybinės produkcijos kokybės tyrimų reikmėms yra su­ darytos šešios laboratorijos: Betono technologijos, Konstrukcijų tyrimų, Specialiųjų technologijų, Gruntų mechanikos, Polimerinių medžiagų ir kompozicijų, Medienos medžiagų ir gaminių. Šiose laboratorijose kokybės tyrimus atlieka per 30 atitinkamo profilio Statybos ir architektūros, Cheminės technologijos, Dizaino ir technologijų fa­ kultetų dėstytojai ir tyrėjai.

Tyrimų centro darbuotojai. Iš kairės sėdi: direktoriaus pavad. Mindaugas Daukšys, direktotius Ernestas Ivanauskas, vyr spec. Algirdas Augonis; stovi: vyr. spec. Vitoldas Vaitkevičius, vyr. spec. Kastytis Štrimas, ref. Miglė Gembutaitė, kokybės vadybininkė Jolanta Arštikaitienė, spec. Romualdas Ridzvanavičius, vyr. spec. Ramūnas Gečys

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

117

TREČIAS SKYRIUS

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

118

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

3.1. VILNIAUS FAKULTETŲ RAIDA (1956-2010)

Kauno politechnikos instituto (KPI) pirmojo rektoriaus prof. Kazimiero Baršaus­ ko (1904-1964) veiklos dėka 1956 m rugsėjo 1 d. buvo įsteigtas šio instituto Vilniaus vakarinis skyrius. Šio skyriaus pirmuoju vedėju antraeilėms pareigoms buvo paskirtas Vilniaus valstybinio universiteto Chemijos fakulteto dekanas (1956-1959) žinomas

119

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

Lietuvos chemikas Jeronimas Kudaba (1909-1991). 1956 m. vasarą buvo priimti ir pirmieji 25 pramoninės ir civilinės statybos specialybės vakarinio skyriaus studentai Vilniuje - KPI Vakarinio fakulteto Vilniaus skyriuje. Pro f. K. Baršauskas ir tuometinis Vilniaus universiteto rektorius prof. Juozas Bulavas (1909-1995) tokio skyriaus steigi­ mą laikė Vilniaus lietuvinimo proceso dalimi. Pirmaisiais metais skyrius dar neturėjo savo etatinių dėstytojų, todėl daugelis jų buvo Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojai arba KPI dėstytojai, važinėjantys iš Kauno į Vilnių. Tik 1958 m. Vilniaus vakarinio skyriaus pirmuoju etatiniu dėstytoju pradėjo dirbti Aleksandras Čyras. Su jo vardu susijusi ištisa techniškųjų studijų Vilniuje epocha.

Prof. Kazimieras Baršauskas

P rof Juozas Bulavas

1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus vakarinis skyrius buvo pertvarkytas j KPI Vil­ niaus vakarinį fakultetą su trimis katedromis: Statybos (vedėjas V. Kriščiūnas), Elektro­ technikos (vedėjas S. Marazas) ir Taikomosios mechanikos (vedėjas B. Liaudis). Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas A. Čyras. Statybos katedrą ir reikia laikyti visų statybos profilio fakultetų ir katedrų Vilniuje užuomazga. Ypač pagyvėjo statybos profilio specialistų rengimas ir statybos mokslo tyrimai, kai Vilniuje nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Antanas Kudzys. Jis organizavo Statybinių konstrukcijų tyrimo laboratoriją, pats aktyviai eksperimentavo, o kartu su juo intensyviai gelžbetonines konstrukcijas tyrė ir jo mokiniai.

P rof Antanas Kudzys

Prof Anatolijus Rozenbliumas

Prof Vytautas Kriščiūnas

120

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

1961 m. liepos 4 d. LSSR Ministrų Tarybos nutarimu KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo pertvarkytas į KPI Vilniaus filialą su dieniniu ir vakariniu skyriais. Įkurtos 5 katedros: Mechanikos ir matematikos (vedėjas A. Čyras), Metalų apdirbimo (vedėjas B. Liaudis), Elektrotechnikos (vedėjas S. Marazas), Statybos (vedėjas V. Kriš­ čiūnas) ir Marksizmo-leninizmo (vedėjas A. Marcelis). KPI prorektoriumi Vilniaus fili­ alo reikalams skiriamas A. Čyras, o fakulteto dekanu išrenkamas S. Marazas. 1962 m. liepos 1 d. įsteigiami du fakultetai: Mechaninės technologijos (dekanas B. Liaudis) ir Prietaisų gamybos (dekanas S. Marazas). Mechaninės technologijos fakulteto dieniniame skyriuje atsirado 5 specialybės, iš jų -pram oninė ir civilinė statyba, gelžbetoninių dirbinių technologija, o vakariniame skyriuje -3 specialybės, iš jų - pramoninė ir civilinė statyba. 1964 m. rugsėjo 1 d. įkuriamas Statybos ekonomikos fakultetas, į kurį perkelia­ mos dvi katedros: Mechanikos ir Statybos. Šiam fakultetui buvo priskirtos 3 dieninio skyriaus specialybės: pramoninė ir civilinė statyba, miestų statyba, statybos ekonomika ir organizavimas, ir 4 vakarinio skyriaus specialybės: tokios pat kaip ir dieniniame, plius mašinų gamybos pramonės ekonomika ir organizavimas. Pirmuoju šio fakulte­ to dekanu tapo Eugenijus Maksimavičius. Statybos specialistų rengimui reikšmingas įvykis buvo Statybinių konstrukcijų katedros įkūrimas 1965 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėju buvo išrinktas doc. A. Kudzys. Tuo pat metu Statybos ekonomikos fakultete buvo įkur­ ta dar viena - Miestų statybos katedra. Jos vedėju paskirtas doc. V. Kriščiūnas. Apie savarankiškos aukštosios technikos mokyklos įkūrimą Vilniuje tiek Vy­ riausybėje, tiek KPI vadovybėje viešai pradėta kalbėti jau 1966 m. Po įvairiausiuose lygiuose įvykusių svarstymų buvo nuspręsta KPI Vilniaus filialo pagrindu įkurti sa­ varankišką aukštąją mokyklą, kurioje svarbiausią vietą užimtų statybinės specialybės. Plėtojant šią nuostatą 1968 m. sausio 26 d. KPI tarybos nutarimu Vilniaus filiale buvo įkurtas Miestų statybos fakultetas. Jo dekanu paskirtas doc. Bronius Sidauga. Į šį fakul­ tetą nuo 1968 m. rugsėjo i d. turėjo būti perkelta Miestų statybos katedra iš Statybos ekonomikos fakulteto, Kelių ir Geodezijos katedros iš KPI Santechnikos fakulteto ir Matematikos katedra iš Prietaisų gamybos fakulteto. LSSR Ministrų Tarybos 1969 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 313 nuo 1969 m. rug­ pjūčio 1 d. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Įkurtąjį institutą sudarė 4 fakultetai: Statybos ekonomikos, Prietaisų gamybos, Mechaninės technologijos ir Miestų statybos. Pirmuoju VISI rekto­ riumi buvo paskirtas prof. t. m. d. A. Čyras. Statybos ekonomikos fakultetą sudarė 5 katedros: Mechanikos (vedėjas A. Čy­ ras), Statybinių konstrukcijų (vedėjas A. Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas), Statybos ekonomikos (vedėjas V. Krušinskas) ir Chemijos (vedėjas I. Niekus). Jame buvo rengiami pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai, taip pat statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės inžinieriai ekonomistai. Fakulteto dekanu tapo doc. Viktoras Krušinskas. 1970 m. spalio 13 d. Statybos ekonomikos fakulteto pavadinimas pakeistas į Statybos. Taip fakultetas vadinasi ir dabar. Tais pačiais metais Statybos ekonomikos

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

121

katedra suskaidoma į dvi: Statybos ekonomikos ir organizavimo (vedėjas E. Borkauskas) ir Statybos darbų technologijos (vedėjas V. Krušinskas), be to iš Kauno atkeliama Pagrindų ir pamatų katedra (vedėjas J. Šimkus). Per 1969-1972 m. iš KPI Statybos ir Santechnikos fakultetų į VISI Statybos ir Miestų statybos fakultetus buvo perkeltos pagrindinės specialybės, katedros ir dėsty­ tojai. Labai reikšmingas tik ką įkurtai aukštajai mokyklai buvo profesorių Anatolijaus Rozenbliumo, Kazio Šešelgio, Alfonso Janulio ir kitų žymių specialistų ir mokslininkų atsikėlimas į Vilnių. Kartu su jais į VISI atsikėlė gausus jų bendradarbių ir mokinių būrys. Nors studijuoti architektūrą pirmieji pirmakursiai buvo priimti 1970 m. vasarą, nuo rugsėjo 1 d. juos globojo Statybos ekonomikos, vėliau Statybos fakultetas, kuriam vietoj Chemijos katedros laikinai buvo priskirta Dailės katedra (vedėjas A. Janulis). Iš KPI atkeltų architektūrinių katedrų pagrindu 1971 m. vasario 1 d. buvo įkurtas Archi­ tektūros fakultetas. Jo dekanu paskirtas doc. Jurgis Vanagas. Fakultetui buvo priskirtos 3 katedros: Architektūros (vedėjas A. Lukošaitis), Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo (vedėjas K. Šešelgis) ir Dailės (vedėjas A. Janulis). Miestų statybos fakultete buvo 5 katedros: Kelių, Hidraulikos, Miestų statybos, Geodezijos ir Matematikos, taip pat Pagrindų ir pamatų metodinė komisija. Fakultetas rengė trijų specialybių inžinierius: miestų statybos, automobilių kelių ir inžinerinės geodezijos. Antrasis specialybių ir dėstytojų kėlimo etapas iš KPI į Vilnių vyko 1987— 1988 m. Iš KPI Statybos ir santechnikos fakulteto perkeltos vandentiekio ir kanaliza­ cijos, šildymo ir vėdinimo specialybės ir jas kuravusios katedros. 1987 m. rugsėjo 1 d. jų pagrindu įkurtas Komunalinio ūkio fakultetas, kuris po trejų metų buvo sujungtas su Miestų statybos fakultetu. Naujasis fakultetas pavadintas Inžinerinių komunikaci­ jų fakultetu. 1992 m. gegužės 27 d. Jis pervardytas į Miestų inžinerijos fakultetą, o 1995 m. - į Aplinkos inžinerijos fakultetas.

Prof. Aleksandras Čyras

Prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas

Prof. Romualdas Ginevičius

122

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. reikšmingiausi praėju­ sio šimtmečio metai Lietuvos gyvenime - 1990-ieji, nes kovo 11d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”. Lietuvai tapus vėl laisva susidarė puikios sąlygos naujiems pe­ dagoginiams kūrybiniams ieškojimams, siekiams rengti iš esmės naujo tipo aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie rinkos sąlygomis kūrybiškai taikytų teoriją gamyboje, gebėtų spręsti techninius ir socialinius uždavinius, būtų atsakingi už Lietuvos ateitį. 1990 m. buvo labai reikšmingi ir Vilniaus inžineriniam statybos institutui. Tų metų vasario 7 d. įvyko demokratiški VISI rektoriaus rinkimai. Iš trijų kandidatų - visi jie buvo statybos inžinieriai profesoriai - VISI taiybos narių balsų dauguma rektoriu­ mi buvo išrinktas Statybos technologijos katedros vedėjas prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Labai kūrybiškai ir teisingai įvertinę nepriklausomos Lietuvos atkūrimo situaciją VISI mokslo taryba, vadovaujama naujojo rektoriaus prof. E. K. Zavadsko, 1990 m. gegužės 16 d. nutarė reorganizuoti Vilniaus inžinerinį statybos institutą į Vil­ niaus technikos universitetą. 1990 metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiau­ siosios Tarybos prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vil­ niaus technikos universitetu. Tik ką susikūmsiame Universitete buvo penki fakultetai: Architektūros, Elektronikos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Statybos. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą.

3.2. VGTU STATYBOS FAKULTETAS KPI Vilniaus vakarinis skyrius 1960 m. liepos 1 d. pertvarkytas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, kurio pirmuoju dekanu buvo paskirtas A. Čyras. Fakultete greta Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedrų buvo ir Statybos katedra (vedėjas V. Kriščiūnas). Statybos katedrą ir reikia laikyti visų statybos profilio fakultetų ir kate­ drų Vilniuje užuomazga. Ypač pagyvėjo statybos profilio specialistų rengimas ir staty­ bos mokslo tyrimai, kai Vilniuje nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti A. Kudzys. Jis organizavo Statybinių konstrukcijų tyrimo laboratoriją, pats aktyviai eksperimentavo, o kartu su juo intensyviai gelžbetonines konstrukcijas tyrė ir jo mokiniai. 1964 m. rug­ sėjo 1 d. jau KPI Vilniaus filiale įkuriamas Statybos ekonomikos fakultetas su Statybos ir Mechanikos katedromis. Pirmuoju šio fakulteto dekanu tapo Eugenijus Maksimavi­ čius. Statybos specialistų rengimui reikšmingas įvykis buvo Statybinių konstrukcijų ka­ tedros įkūrimas 1965 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėju buvo išrinktas doc. A. Kudzys. 1969 m. Statybos ekonomikos fakulteto dekanu tapo doc. Viktoras Krušinskas. Fakultetą sudarė

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

123

5 katedros: Mechanikos (vedėjas A. Čyras), Statybinių konstrukcijų (vedėjas A. Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas A. Rozenbliumas), Statybos ekonomikos (ve­ dėjas V. Krušinskas) ir Chemijos (vedėjas I. Niekus). Jame buvo rengiami pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai, taip pat statybos ekonomikos ir organizavimo specialy­ bės inžinieriai ekonomistai. 1970 m. spalio 13 d. fakultetas tampa Statybos fakultetu. Pirmuoju technikos mokslų daktaru (dabar habilituotu daktaru) filiale tapo filialo prorektorius doc. A. Čyras, 1965 m. apgynęs disertacinį darbą „Matematinio programa­ vimo metodai skaičiuojant tamprias - plastines vienmates sistemas”. 1967 m. techni­ kos mokslų daktaro disertaciją apgynė ir Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas doc. A. Kudzys. 1972 m. fakultete dirbo 64 etatiniai dėstytojai, iš jų trys statybos srities mokslų daktarai profesoriai Aleksandras Čyras, Antanas Kudzys ir Anatolijus Rozenbliumas. Taigi fakultete buvo sutelkti geriausi statybos srities mokslininkai ir pedagogai. Staty­ bos fakultetas persikėlė iš Kauno į Vilnių ir tapo pagrindiniu, o ilgą laiką ir vieninteliu Lietuvoje centru, kuriame pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai buvo rengiami dieniniame skyriuje. Per VISI dvidešimtmetį Statybos fakultetas pasižymėjo reikšmingais darbais. Technikos mokslų daktaro disertacijas apgynė doc. Algirdas Čižas (1974), doc. Ge­ diminas Marčiukaitis (1980) ir doc. Edmundas Kazimieras Zavadskas (1987). Profe­ soriaus vardas buvo suteiktas docentams Jonui Šimkui ir Broniui Sidaugai (Pagrindų ir pamatų katedra), Jokūbui Kivilšai (Gelžbetoninių konstrukcijų katedra) ir Vytautui Liutikui (Matematikos katedra). 1969 metais prof. A. Čyrui, Lietuvos statybinės m e­ chanikos mokslinės mokyklos kūrėjui ir vadovui, buvo paskirta sąjunginė žymaus inži­ nieriaus ir matematiko B. Galiorkino vardo premija. 1982 m. profesoriams A. Kudziui ir J. Kivilšai, taip pat docentams V. Jokūbaičiui ir R. Vadlūgai paskirta valstybinė pre­ mija už vadovėlį „Gelžbetoninės konstrukcijos”. Tais metais prie VISI buvo sudaryta regioninė specializuota mokslinė taryba statybinės mechanikos ir gelžbetoninių kons­ trukcijų sričių kandidatinėms disertacijoms ginti. Jos pirmininku buvo prof. A. Čyras. 1985 metais VISI rektorius prof. A. Čyras buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu akademiku, o prof. A. Kudzys - šios akademijos nariu korespondentu, vėliau - tikruoju nariu akademiku.

FAKULTETO VADOVAI Pirmuoju Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto dekanu 1970 m. tapo statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (dabar technikos moks­ lų daktaras), docentas Viktoras Krušinskas (1930). 1955 m. baigęs studijas Kauno po­ litechnikos instituto Statybos fakultete buvo paskirtas asistentu į Statybos darbų orga­ nizavimo ir technologijos katedrą. Apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją iš statybinių medžiagų. 1967 m. buvo perkeltas į KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomi­ kos katedrą. 1968 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1968 m. yra šios katedros, o iš šios

124

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

katedros atskilus Statybos darbų technologijos katedrai - pastarosios katedros vedėjas iki 1977 m. Dėstė statybos darbų technologijos kursą. Kartu su kitais autoriais parašė „Statybos darbų technologijos” vadovėlį (1963). Fakulteto dekanu dirbo iki 1980 m.

Doc. Viktoras Krušinskas

Prof. Algirdas Čižas

Prof. Povilas Vainiūnas

1980-1987 m. Statybos fakulteto dekanu dirbo statybos inžinierius, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas (1979), technikos mokslų daktaras (dabar habilituotas daktaras), profesorius Algirdas Čižas (1929). 1952 m. baigė KPI Statybos fakultetą. Iki 1957 m. dirbo Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje, 19571958 m. - valstybiniame statybos ir architektūros reikalų komitete, vėliau - enciklope­ dijų redaktoriumi Lietuvos mokslų akademijoje. 1963 m. pradėjo dirbti KPI Vilniaus filialo Mechanikos katedroje, vėliau - Statybinės mechanikos katedroje. 1967 m. apgy­ nė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1974 m. technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. 1967 m. buvo suteiktas docento, o 1977 m. profeso­ riaus pedagoginis vardas. 1976 m. iš Statybinės mechanikos katedros atskilus Medžia­ gų atsparumo katedrai buvo išrinktas šios katedros vedėju. 1993 m. parašė vadovėlį „Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika“. Kartu su kitais autoriais išleido „Aiškinamąjį medžiagų atsparumo uždavinyną” (1985). Buvo tarptautinių or­ ganizacijų „Optimizacijos ir patikimumo problemos statybinėje mechanikoje“, taip pat „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ organizacinio, moks­ linio komitetų nariu ar vadovu. 2001 m. buvo suteiktas VGTU profesoriaus emerito vardas. 1987 m. Statybos fakulteto dekanu išrinktas statybos inžinierius, technikos moks­ lų kandidatas (dabar daktaras), docentas (dabar profesorius) Povilas Vainiūnas (1938). 1963 m. baigęs KPI Statybos fakultetą, jam e liko dirbti pedagoginį mokslinį darbą. Nuo 1972 m. VISI Gelžbetoninių konstrukcijų katedros docentas. 1975-1987 metais dirbo Statybos fakulteto prodekanu. 2002 m. buvo paskirtas Gelžbetoninių ir mūrinių kons­ trukcijų katedros profesoriumi ir šios katedros vedėju. Vedėjo pareigas ėjo iki 2006 m.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

125

rugsėjo mėn. 2006 m. suteiktas technologijos mokslų srities profesoriaus vardas. Va­ dovėlių „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1977), „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1988) ir „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos” (1989) bendraautoris. 1992 m. išrinktas Europos statybos fakultetų, dalyvaujant ir ne Europos šalių statybos fakultetams, aso­ ciacijos viceprezidentu, nuo 1995 m. - šios asociacijos tarybos narys. Tarptautinės tiltų ir statinių konstrukcijų asociacijos IABSE Lietuvos nacionalinės grupės pirmininkas (nuo 1999). 2003 m. suteiktas Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakulteto garbės profesoriaus vardas. Visų dešimties tarptautinių konferencijų „Naujos statybi­ nės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“, organizuojamų VGTU Statybos fakul­ teto, mokslo komiteto pirmininkas. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdova­ notas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino l-ojo laipsnio medaliu (1996), Lietuvos Respublikos Prezidento padėka (2002), Lietuvos statybininko garbės ženklu (2005), Vilniaus Gedimino technikos universiteto aukso medaliu (2006), „Profesijos riterio“ ženklu (2008).

Statybos fakulteto dekanatas. Iš kairės pirmoje eilėje: prodekanas doc. Linas Juknevičius, prodekanas doc. Jonas Saparauskas, pirmasis prorektorius, Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas p ro f Edmundas Kazimieras Zavadskas, dekanasprof. Povilas Vainiūnas, prodekanas doc. Algirdas Juozapaitis, prodekanasprof. Stanislovas Kalanta; antroje eilėje: Geotechnikos katedros vedėjas prof. Arnoldas Norkus, Statybinių medžiagų katedros vedėjas p ro f Romualdas Mačiulaitis, Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. Ritoldas Šukys, Statybinės mechanikos katedros vedėjas prof. Juozas Atkočiūnas, Architektūros inžinerijos katedros vedėjas prof. Josifas Parasonis, Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas prof. Gintaris Kaklauskas, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, prof. Juozas Valivonis, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Antanas Šapalas, Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas prof. Artūras Kaklauskas.

126

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Iki 1989 m. fakulteto tarybos - aukščiausio fakulteto valdžios organo - pirmininku būdavo skiriamas fakulteto dekanas. 1989 m. priėmus naują VISI statutą fakulteto tarybos pirmininku fakulteto dekanas nebegali būti renkamas. Todėl tais metais pirmuoju fakulte­ to tarybos pirmininku ne dekanas buvo išrinktas technikos daktaras, docentas, profesorius (2006) Romualdas Vadlūga. 1962 m. baigęs KPI Statybos fakultetą pedagoginį mokslinį darbą pradėjo KPI Vilniaus filiale, vėliau tęsė darbą VISI, VTU, dabar VGTU. Respu­ blikinės premijos laureatas (1980), vadovėlių „Gelžbetoninės konstrukcijos” (1977) ir „Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos” (1989) bendraautoris. 2007 m. Statybos fakulteto tarybos pirmininku išrinktas Tiltų ir specialiųjų kons­ trukcijų katedros docentas daktaras Algirdas Juozapaitis. 1977 m. baigęs VISI Staty­ bos fakultetą pradėjo dirbti Metalinių konstrukcijų katedroje, vėliau Tiltų ir specialiųjų konstrukcijų katedroje. Nuo 1994 m. Statybos fakulteto prodekanas, VGTU studijų komiteto narys (nuo 1997), Statybos fakulteto studijų komiteto pirmininko pavaduo­ tojas (nuo 1995). Dėsto metalinius transporto statinius, specialiuosius metalo statinius, kabamuosius ir vantinius tiltus.

Statybos fakulteto taryba. Iš kairės pirmoje eilėje: Tarybos pirmininko pavaduotojas doc. Ritoldas Šukys, p ro f Romualdas Vadlūga, tarybos sekretorė doc. Ramūnė Zurauskienė, tarybos pirmininkas doc. Algirdas Juozapaitis, dekanas prof. Povilas Vainiūnas, prof. Leonas Ustinovičius; antroje eilėje: prof. Saulius Raslanas, prof. Audronis Kazimieras Kvedaras, doc. Vincentas Stragys, prof. Juozas Atkočiūnas, prof. Josifas Parasonis, prof. Juozas Valivonis, prof. Antanas Sapalas, prof. Artūras Kaklauskas.

Statybos fakulteto etatiniais prodekanais buvo: 1969-1972 m. - KPI Statybos fa­ kulteto absolventas (1960), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Audronis Kvedaras (1937), dabar Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros profesorius, habil. daktaras; 1969-1973 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1951), Braižybos katedros docentas daktaras Henrikas Gylys (1927), dabar pensijoje; 1969-1971 m. -

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

127

KPI Statybos fakulteto absolventas (1960), Statybos ekonomikos katedros docentas daktaras Vilhelmas Bagdonas (1935-2002 ); 1972-1975 ir 1980-1987 m. - KPI Hi­ drotechnikos fakulteto absolventas (1964), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras Petras Baublys (1941), dabar Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas; 1973-1975 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1961), Sta­ tybinės mechanikos katedros docentas daktaras Antanas Krūtinis (1937), dabar Staty­ binės mechanikos katedros docentas; 1975-1980 m. - Leningrado (Sankt Peterburgo) valstybinio pedagoginio instituto Matematinės analizės fakulteto absolventė (1963), Matematikos katedros vyr. dėstytoja Vida Montvilienė (1933-2005 ); 1975-1987 m. KPI Statybos fakulteto absolventas (1963), Gelžbetoninių konstrukcijų katedros do­ centas daktaras Povilas Vainiūnas (1938), dabar Statybos fakulteto dekanas profeso­ rius; 1981-1985 m. - KPI Hidrotechnikos fakulteto absolventas (1957), Statybos darbų technologijos katedros docentas daktaras Danielius Midvikis (1933), dabar pensijoje; 1985-1990 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras Liudas Rimkus (1953), dabar VGTU plėtros prorektorius; 1987-1992 m. - KPI Statybos fakulteto absolventas (1963), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Rimantas Čechavičius (1940), dabar Medinių konstrukci­ jų techninio centro direktorius; 1988-1995 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1973), Medžiagų atsparumo katedros docentas daktaras Stanislovas Stupakas (1951), dabar Medžiagų atsparumo katedros docentas; 1993-1994 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Metalinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Alfonsas Daniūnas (1953), dabar VGTU studijų prorektorius; 1992-1996 m. - KPI Statybos fakul­ teto absolventas (1960), Statybinių medžiagų katedros docentas daktaras Algimantas Naujokaitis (1935), dabar Statybinių medžiagų katedros docentas; nuo 1994 m. - VISI Statybos fakulteto absolventas (1977), Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros vyr. asistentas daktaras Algirdas Juozapaitis (1954), dabar Tiltų ir specialiųjų statinių kate­ dros docentas; nuo 1996 m. - KPI Statybos fakulteto absolventas (1968), Statybinės mechanikos katedros docentas daktaras, dabar profesorius, Stanislovas Kalanta (1944); 1996-2006 m. - Leningrado (Sankt Peterburgo) geležinkelio instituto absolventas (1969), Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Algirdas Notkus (1944), dabar Tiltų ir specialiųjų statinių katedros docentas; 1998-2000 m. VISI Statybos fakulteto absolventas (1990), Statybos technologijos ir vadybos kate­ dros vyr. asistentas daktaras Gintautas Ambrasas (1965), dabar Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas; 2000—2002 m. —VTU Statybos fakulteto absolventas (1994), Statybos technologijos ir vadybos katedros vyr. asistentas daktaras Audrius Ba­ naitis, dabar Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros docentas; 2002-2005 m. - Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Vaidotas Šapalas, dabar Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas; 2005-2006 m. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Arnoldas Šneideris, dabar VGTU Žiniasklaidos ir renginių direkcijos direktorius; nuo 2006 m. - Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas daktaras Jonas Šaparauskas; nuo 2006 m. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros docentas daktaras Linas Juknevičius.

128

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

FAKULTETO KATEDROS Daugumos VGTU Statybos fakulteto katedrų pirmtakė yra 1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus vakariniame fakultete jkurta Statybos katedra. Jos vedėju buvo išrinktas e. doc. p. t. m. k. Vytautas Kriščiūnas. Kaip ši katedra plėtojosi ir kaip iš jos išaugo kitos katedros ir pats Statybos fakultetas, matyti iš 3.1 pav. 1970 m., kai fakultetas buvo pavadintas Statybos fakultetu, jam buvo priskirtos Statybinės mechanikos (vedėjas prof. t. m. dr. Aleksandras Čyras), Statybinių kons­ trukcijų (vedėjas prof. t. m. dr. Antanas Kudzys), Specialiųjų konstrukcijų (vedėjas prof. t. m. dr. Anatolijus Rozenbliumas), Statybos ekonomikos ir organizavimo (vedė­ jas doc. t. m. k. Viktoras Krušinskas), Pagrindų ir pamatų (vedėjas doc. t. m. k. Jonas Šimkus) ir Dailės (vedėjas prof. Alfonsas Janulis) katedros. Vėliau, kuriantis naujiems fakultetams, keitėsi ir Statybos fakultetui priklausančios katedros (žiūr. 3.1 pav.). 1990 m. fakultete buvo trys profilinės: Gelžbetoninių konstrukcijų (vedėjas doc. t. m. dr. Antanas Kudzys), Metalinių konstrukcijų (vedėjas doc. t. m. k. Jonas Juozai­ tis) ir Statybos darbų technologijos (vedėjas doc. t. m. k. Vladas Kriukelis), keturios bendratechninės: Pagrindų ir pamatų (vedėjas prof. t. m. k. Jonas Šimkus), Darbo ir aplinkos apsaugos (vedėjas doc. t. m. k. Petras Čyras), Statybinės mechanikos (vedėjas doc. t. m. k. Antanas Krūtinis) ir Medžiagų atsparumo (vedėjas prof. t. m. dr. Algirdas Čižas), taip pat dvi bendramokslinės: Matematikos (vedėjas prof. f-m. m. k. Vytautas Liutikas) ir Užsienio kalbų (vedėjas doc. fil. m. k. Kazimieras Rukšėnas) katedros. Tobulinant Universiteto struktūrą keitėsi ar kūrėsi nauji fakultetai ir katedros, keitėsi katedrų priklausomybė, jų pavadinimai. Šiuo metu fakultete yra dešimt profilinių katedrų: Architektūros inžinerijos (vedėjas prof. habil. dr. Josifas Parasonis), Darbo ir gaisrinės saugos (vedėjas doc. dr. Ritoldas Šukys), Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų (vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis), Geotechnikos (vedėjas prof. dr. Arnoldas Norkus), Metalinių ir medinių konstrukcijų (vedėjas prof. dr. Antanas Šapalas), Statybinės mechanikos (vedėjas prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas), Statybinių medžiagų (vedėjas prof. habil. dr. Romual­ das Mačiuiaitis), Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos (vedėjas prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas), Statybos technologijos ir vadybos (vedėjas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas), Tiltų ir specialiųjų statinių (vedėjas prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas).

SVARBIAUSIEJI PASTAROJO DVIDEŠIMTMEČIO ĮVYKIAI IR DATOS 1991 m. Čekijos technikos universiteto tuometinio Statybos fakulteto dekano, šiandien šio universiteto rektoriAus emerito prof. J. Witzany iniciatyva Prahoje buvo surengtas simpoziumas „Technologijų sklaida”, į kurį buvo pakviesti Europos statybos fakultetų dekanai ar departamentų vadovai. Simpoziumo metu buvo pasiūlyta įkurti

129

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

Europos statybos fakultetų asociaciją. Buvo nutarta po metų susitikti dar kartą Prahoje. Antrojo susitikimo metu buvo įkurta Europos statybos fakultetų asociacija, kurios įkū­ rimo chartiją Vilniaus technikos universiteto Statybos fakulteto vardu pasirašė dekanas Povilas Vainiūnas. Šiame susitikime priimtame asociacijos statute buvo numatyta, kad asociacijai vadovaus generalinė asamblėja, o tarp asamblėjos sesijų - prezidentas ir ke­ turi viceprezidentai. Pirmuoju asociacijos prezidentu buvo išrinktas J. Witzany, o vienu iš viceprezidentų slaptu balsavimu P. Vainiūnas. Po trejų metų asociacijos generalinės asamblėjos sesijoje buvo pakoreguotas asociacijos statusas: vietoj 4 viceprezidentų buvo nutarta išrinkti tarybą iš 8 narių. Nuo tų metų tarybos narys yra P. Vainiūnas. Priėmus į asociaciją po kelis Kanados ir JAV universitetų statybos fakultetus, dabar asociacija vadinasi Europos statybos fakultetų, dalyvaujant ir ne Europos šalių statybos fakultetams, asociacija (Association of European Civil Engineering Faculties - AECEF). Šiuo metu asociacijos nariai yra 23 šalių 48 universitetų statybos fakultetai ar departamentai.

Doc. Alfonsas Daniunas

Doc. Arūnas Котка

Doc. Liudas Rimkus

Prof. Bronius Sidauga

Prof. Gediminas Jonas Marčiukaitis

Prof. Jonas Šimkus

130

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Prof. Jokūbas Kilvisa

Doc. Eduardas Borkauskas

Prof. Vytautas Liutikas

Prof. Zenonas Ipolitas Kamaitis

Prof. Romualdas Vadluga

Doc. Algirdas Juozapaitis

Prof. Romualdas Mačiulaitis

131

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

Prof. Arturas Kaklauskas

Prof. Audronis Kazimieras Kvedaras

Prof. Antanas Laukaitis

Prof. Antanas Alikonis

Prof. Josifas Parasonis

Prof. Leonas Ustinovičius

Prof. Romanas Karkauskas

Prof. Albinas Gailius

Prof. Petras Cyras

132

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Prof. Stanislovas Kalanta

Prof. Juozas Valivonis

Prof. Antanas Šapalas

Prof. Antanas Norkus

Prof. Algirdas Andriuškevičius

Prof. Egidijus Rytas Vaidogas

Prof. Saulius Raslanas

Doc. Zenonas Turskis

134

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

Įvertinęs tarptautinių mokslo organizacijų svarbą fakulteto mokslo veiklai, 1993 m. fakultetas kreipėsi ir buvo priimtas į Tarptautinę tiltų ir statinių konstrukcijų asociaciją (International Association o f Brides and Structural Engnineering - IAB SE) kaip kolektyvinis narys. Kai Lietuvoje šios asociacijos narių buvo devyni, fakulteto iniciatyva 1999 m. buvo įkurta Lietuvos nacionalinė IABSE grupė. Jos pirmasis pirm i­ ninkas - Statybos fakulteto dekanas P. Vainiūnas. 1994 m. fakultetas buvo priimtas ir į Lietuvos statybininkų asociaciją. Nuo 1991 m. iki 2010 m. fakultetas yra surengęs dešimt tarptautinių mokslo konferencijų „Naujos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“, kuriose dalyvaudavo iki 300-400 mokslininkų iš viso pasaulio. Be to, fakultetas ar fakulteto katedros yra surengusios dar daug kitų tarptautinių mokslo ir studijų konferencijų ir simpoziumų. 1991 m. VTU mokslo taryba išrinko pirmąjį VTU garbės daktarą - juo tapo Leipcigo aukštosios mokyklos profesorius habilituotas daktaras Friedelis Peldschusas, nuoširdus Statybos fakulteto rėmėjas ir daugelio straipsnių ir monografijų su Staty­ bos fakulteto mokslininkais bendraautoris. Vėliau VGTU garbės daktarais, susijusiais su Statybos fakultetu, tapo: 1994 m. - Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Algirdas Mykolas Brazauskas; 1996 m. -p ro f. habil, dr. Olegas Kaplinskis (Poznanė, Lenkija); 1996 m. - prof. dr. Patrikas Josephas Dowlingas Saray (Didžioji Britanij)a; 2000 m. prof. habil, dr. Jerzy Wolaninas (Varšuva, Lenkija); 2002 m. - prof. Brianas Sloanas (Edinburgas, Didžioji Britanija); 2006 m. - prof. habil, dr. Jiri Witzany (Praha, Čekija); 2008 m. - prof. dipi. inž. Martinas Schiegas (Miunchenas, Vokietija); 2009 m. - prof. habil, dr. Herbertas A. Mangas (Viena, Austrija) ir prof. dr. Miroslawas Skibniewskis (Merilendas, JAV). 1993 m. Lietuvos valstybinė premija buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui habil, dr. prof. Aleksandrai Čyrai, daktarams docentams Juozui Atko­ čiūnui, Stanislovui Kalantai, Romualdui Karkauskui, Antanui Kratiniui ir Juozui N a­ gevičiui. 1995 m. pradėjo eiti periodinis žurnalas „Statyba”. 2002 m. žurnalo pavadinimas pakeistas į „Journal of Civil Engineering and Management“. Nuo 1994 m. fakultetas leidžia žurnalą „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“. Abu žurnalai 2008 m. įrašyti į „Web of Science“ žurnalų duomenų bazę. 1997 m. pradėtas leisti žurnalas „ Reai Estate Valuation and Investment“. 2003 m. žurnalo pavadinimas pakeistas į „In­ ternational Journal o f Strategie Property Management“. 2009 m. pradėtas leisti žurna­ las „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“. Statybos fakulteto docentas, buvęs ilgametis Lietuvos statybos ministras, buvu­ sios SSRS statybos ministro pirmasis pavaduotojas Romualdas Sakalauskas už nuo­ pelnus Lietuvai 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1996 m. Lietuvos valstybinė premija paskirta VTU rektoriui, Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui prof. habil, dr. Edmundui Kazimierai Zavadskui.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

135

Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Valstybės Lietu­ vos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, mokslui ir švietimui Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu apdovanotas prof. habil. dr. Aleksandras Čyras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedi­ mino 4-ojo laipsnio ordinu - prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Didžio­ jo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino l-ojo laipsnio medaliu - doc. dr. Povilas Vainiūnas. 2001 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. habil. dr. Ipolitui Zenonui Kamaičiui. 2002 m. prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui suteiktas Poznanės technologijos universiteto (Lenkija) garbės daktaro vardas, o 2006 m. - Rusijos valsty­ binio A. Gerceno pedagoginio universiteto (Sankt Peterburgas) garbės daktaro vardas. 2003 m. prof. dr. Povilui Vainiūnui suteiktas Varšuvos technologijos universiteto Statybos fakulteto garbės profesoriaus vardas. 2004 m. Lietuvos mokslo premija paskirta prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui ir prof. habil. dr. Artūrui Kaklauskui. Per Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto pastarąjį dvi­ dešimtmetį habilitacinius darbus apgynė ir habilituoto daktaro laipsnį įgyjo: Pranas Baltrėnas (1990), Zenonas Ipolitas Kamaitis (1993), Romualdas Mačiulaitis (1993), Rimantas Belevičius (1994), Juozas Atkočiūnas (1996), Artūras Kaklauskas (1999), Audronis Kvedaras (2000), Gintaris Kaklauskas (2000), Antanas Alikonis (2000), Ro­ mualdas Baušys (2000), Algirdas Kudzys (2000), Leonas Ustinovičius (2003). Po 2003 m. habilitaciniai darbai nebebuvo ginami. Pedagogai, siekiantys profesoriaus vardo, turėjo pereiti habilitacinę procedūrą. Statybos fakultete habilitacinę procedūrą perė­ jo: Stanislovas Kalanta (2004), Romanas Karkauskas (2004), Antanas Šapalas (2005), Povilas Vainiūnas (2006), Petras Čyras (2006), Egidijus Rytas Vaidotas (2006), Juozas Valivonis (2006), Arnoldas Norkus (2006), Albinas Gailius (2006), Romualdas Vadlūga (2007). Visiems jiems jau suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Šiuo metu fakultete dirba 24 profesoriai: Architektūros inžinerijos katedroje Josifas Parasonis; Darbo ir gaisrinės saugos katedroje - Petras Čyras, Jurgis Algirdas Juozulynas ir Egidijus Rytas Vaidogas; Geotechnikos katedroje - Arnoldas Norkus; Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje - Gediminas Marčiukaitis, Romual­ das Vadlūga, Povilas Vainiūnas ir Juozas Valivonis; Metalinių ir medinių konstrukcijų katedroje - Audronis Kazimieras Kvedaras ir Antanas Šapalas; Statybinės mechanikos katedroje - Juozas Atkočiūnas, Stanislovas Kalanta ir Romanas Karkauskas; Statybinių medžiagų katedroje - Albinas Gailius, Antanas Laukaitis ir Romualdas Mačiulaitis; Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedroje - Artūras Kaklauskas ir Saulius Raslanas; Statybos technologijos ir vadybos katedroje - Algirdas Andriuš­ kevičius, Leonas Ustinovičius ir Edmundas Kazimieras Zavadskas; Tiltų ir specialiųjų statinių katedroje - Gintaris Kaklauskas ir Ipolitas Zenonas Kamaitis. Po Vilniaus inžinerinio statybos instituto reorganizavimo į Vilniaus technikos universitetą 98 Statybos fakulteto absolventai apgynė daktaro disertacijas.

136

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

STUDIJŲ PROGRAMOS 1956 m. Vilniuje pirmieji statybos srities specialistai buvo rengiami pagal pra­ moninės ir civilinės statybos studijų planą. 1961 m. įkurtame KiPI Vilniaus filiale, be pramoninės ir civilinės statybos (PCS), buvo rengiami betono ir gelžbetonio dirbinių technologijos specialybės inžinieriai. Tačiau jau kitais metais šios specialybės atsisa­ kyta ir vietoje jos nuo 1962 m. dieniniame, o nuo 1963 m. ir vakariniame skyriuje buvo pradėti rengti miestų statybos specialybės inžinieriai, be to, nuo 1963 m. dieniniame skyriuje ir vakariniame - statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės inžinieriai ekonomistai. Pramoninės ir civilinės statybos inžinieriai buvo rengiami visą laiką iki 1993 m. Jau pirmuose tik susikūrusio VISI mokymo planuose buvo numatyta plačiai nau­ doti ESM daugelyje mokomųjų dalykų, be to, įvestas specialus skaičiavimo technikos ir programavimo dalykas. Su tuo yra susijęs individualus pramoninės ir civilinės sta­ tybos specialybės mokymo planas. Pagal šį planą, patvirtintą SSRS aukštojo ir specia­ liojo vidurinio mokslo ministerijoje, ir buvo rengiami statybos inžinieriai. Specialybės dalykams buvo skirta 37 % mokymo laiko, iš jų konstrukciniams - 22,8 %, technolo­ giniams organizaciniams - 14,1 %. Likęs laikas skirtas bendratechniniams - 21,3%, bendramoksliniams - 22 %, visuomenės mokslų - 8,8 % ir spec. parengimui - 10,8 %. 1986-1987 m. m. pramoninės ir civilinės statybos specialybės mokymo planas buvo pertvarkytas iš esmės. Pirmiausia gerokai sustiprintas specialybinis-gamybinis parengimas ir įvestas naujas dalykas - pastatų statybos technologija ir organizavimas, pailgintas kai kuriems šios srities dalykams studijuoti skirtas laikas. Pagal šį planą labai sumažinta privalomų užsiėmimų trukmė. Planas sudarytas taip, kad pirmame trečiame kurse privalomiems užsiėmimams skiriamos 28 vai. per sav., o ketvirtame ir penktame kurse - 24 vai. vietoj anksčiau buvusių 36 vai. per sav. pirmame - ketvirtame kurse ir 30 vai. penktame. Gamybinei veiklai būsimi inžinieriai rengėsi mokomųjų, gamybinių ir diplominės praktikos metu, kurių trukmė per visą studijų laikotarpį 32 sav., iš jų mokomųjų - 12, gamybinių - 16 ir diplominės - 4 sav. 1976-1977 m. kai kurioms Sovietų Sąjungos aukštosioms mokykloms, iš jų ir Vilniaus inžineriniam statybos institutui buvo leista sudaryti atskiras grupes iš atitinka­ mos specialybės technikumų absolventų ir atidirbusių gamyboje ne mažiau kaip trejus metus. Tokių grupių studentai pagal atitinkamą mokymo planą inžinieriaus kvalifikaci­ ją įgyja per ketverius metus. Statybos fakultete toks planas buvo parengtas ir 1978 m. buvo sudaryta pirmoji pramoninės ir civilinės statybos specialybės technikumų absol­ ventų grupė. 1980 m. Statybos fakulteto studentai pradėjo studijuoti pagal naujus studijų pla­ nus (vėliau juos imta vadinti studijų programomis) pramoninės ir civilinės statybos ir statybos. 1990 m. vasarą buvo priimti pirmieji studentai ir pagal trečiąjį studijų planą statybos dirbinių ir konstrukcijų gamybos.

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

137

1990 m. dar VISI, nes institutas tapo universitetu tik tų metų spalio mėn., iš es­ mės buvo pertvarkytas studijų modelis - pereita prie trijų pakopų: bakalaurų, magistnj ir daktarų, rengimo. Atsisakyta trijų studijų planų ir vietoj jų parengta viena - Staty­ bos - studijų programa bakalaurams rengti su trimis pakraipomis: statybos konstruk­ cijos ir projektavimo vadyba, statybos technologija ir vadyba, statybos medžiagos ir dirbiniai. 1991 m. parengtos ir pirmosios dvi magistrantūros studijų programos: viena Statybos fakultete - Statinių konstrukcijos, kita - Mechanikos fakultete. 1992 m. Vilniaus technikos universiteto rektoriaus E. K. Zavadsko iniciatyva (aktyviai remiant Priešgaisrinės apsaugos departamentui ir suderinus su Vidaus reikalų ministerija) Statybos fakultete parengta nauja - Gaisrinės saugos - studijų programa ir nuo tų metų pradėti rengti gaisrinės saugos bakalaurai, vėliau - gaisrinės saugos inži­ nieriai, o nuo 2003 m. - saugos inžinerijos magistrai. 1992 m. buvo panaikintas Staty­ bos ekonomikos fakultetas. Visi Statybos ekonomikos ir vadybos programos studentai buvo perkelti j Statybos fakultetą. 1993 m. studijų programų skaičius padidėjo dviem magistrantūros programomis, o 1994 m. - ir specializuotų profesinių studijų programa. 1995 m. fakultetas turėjo pa­ rengęs ir patvirtinęs vieną pagrindinių studijų programą su 3 pakraipomis, vieną magis­ trantūros studijų programą su 14 specializacijų ir vieną specializuotų profesinių studijų programą su 10 specializacijų. 1996 m. buvo pradėtos magistrantūros studijos pagal naują, kol kas vienintelę Baltijos valstybėse, Ergonomikos studijų programą. Nuo 2002 m. specialistų rengimas pagal specializuotų studijų programą buvo nutrauktas. 1996-1999 m. Statybos programos trečiakursiai galėjo rinktis naują pakraipą Nekilnojamojo turto ekspertizę ir marketingą. Atsižvelgdami į šios pakraipos specialis­ tų poreikį, nuo 1997 m. pirmakursius jau priimame į naują studijų programą - Nekilno­ jamojo turto vadybą. Tais pačiais metais parengėme ir patvirtinome naujas pagrindinių studijų programas - Statybos valdymas, Energetikos ir transporto statyba, Statybos medžiagos ir dirbiniai. Iki 2010 m. programų skaičius dar šiek tiek pakito ir šiuo metu turime 6 pagrindinių ir 9 magistrantūros studijų programas. Detalus programų ir speci­ alizacijų sąrašas pateiktas 3.1 ir 3.2 lentelėse. Nuo 1995 m. fakulteto programos buvo kelis kaltus vertintos. Pirmą kartą ver­ tino Siaurės šalių ekspertai, antrą kartą (Statybos valdymo programas) - Lietuvos eks­ pertai ir trečią kartą (visas 14 Statybos krypties programų) - taip pat Lietuvos ekspertai. Visus tris kartus programos buvo įvertintos teigiamai. Po paskutinio vertinimo visos Statybos krypties programos buvo pristatytos Lietuvos studijų akreditavimo taiybai. Taryba penkeriems metams akreditavo visas pagrindinių studijų ir magistrantūros pro­ gramas (tris iš jų - su pastabomis). 2005 m. tarptautiniai ekspertai teigiamai įvertinto ir akreditavo Nekilnojamojo turto vadybos bakalaurų ir magistrantūros studijų progra­ mas. Šiais metais bus vertinamos visos Statybos inžinerijos krypties ir Gaisrinės saugos studijų programos.

138

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

3.1 lentelė. Bakalauro studijų programos S tu d ijų k ry p tis

S tu d ijų p ro g ra m a

S au g o s in ž in erija

G aisrin ė sa u g a

S p e c ia liz a c ija

S taty b o s k o n stru k c ijo s ir p ro je k ta v im o v a d y b a In ž in e rin ė a rc h ite k tū ra

S taty b o s in ž in e rija

G e o te c h n ik a S taty b o s in ž in e rija

S taty b o s e k o n o m ik a ir v ersla s

S taty b o s v a ld y m a s

S taty b o s te c h n o lo g ija ir v a d y b a

E n e rg e tik o s ir tra n sp o rto sta ty b a

E n e rg e tik o s statin iai T ra n sp o rto statin iai

S taty b o s m e d ž ia g o s ir d irb in ia i V adyba ir v erslo ad m in istra v im a s

N e k iln o ja m o jo tu rto v a d y b a

3.2 lentelė. Magistranturos studijų programos S tu d ijų k ry p tis

S tu d ijų p ro g ra m a

M e d žia g ų m o k slas

S ta ty b in ė s m e d žia g o s

S au g o s in ž in erija

S au g o s in ž in e rija E rg o n o m ik a g a m y b o je

S p e c ia liz a c ija

G aisrin ė ir g e lb ė jim o d arb ų sa u g a ir v a ld y m a s E rg o n o m ik a sta ty b o je

G e o te c h n ik a

S taty b o s in ž in erija

S taty b a

A rc h ite k tū ro s in ž in e rija P a sta tų re k o n stru k c ija S ta tin ių ir įren g in ių g aisrin ė sa u g a S ta tin ių k o k y b ė s k o n tro lė

S taty b o s m e d ž ia g o s ir d irb in ia i S taty b o s v a ld y m a s

S taty b o s e k o n o m ik a ir v ersla s S taty b o s te c h n o lo g ija ir v a d y b a L e n g v o sio s šiu o laik in ės k o n stru k c ijo s P a sta tų k o n stru k c ijo s

S taty b o s in ž in erija

S ta tin ių k o n stru k c ijo s ,

S p e c ia lie ji sta tin iai S ta tin ių p ro je k ta v im o ir o p tim iz a c ijo s k o m p iu te rin ė s te c h n o lo g ijo s T iltai ir v ia d u k a i In te le k tin ia i sta tin ia i ir j ų a p lin k a

V adyba ir v erslo ad m in istra v im a s

N e k iln o ja m o jo tu rto v e rtin im a s In te m e tin ė s te c h n o lo g ijo s ir n e k iln o ja m o jo tu rto v ersla s ir v a ld y m a s N e k iln o ja m o jo tu rto v ald y m as

139

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

STUDENTAI PRIĖMIMAS 1956 m. buvo priimti pirmieji 25 pramoninės ir civilinės statybos specialybės pirmakursiai į KPI Vakarinio fakulteto Vilniaus skyrių. 1961 m. priimta po 25 pirma­ kursius į pertvarkyto KPI Vilniaus filialo dieninio skyriaus PCS, betono ir gelžbetonio dirbinių ir vakarinio skyriaus PCS specialybes. 1969 m. reorganizavus KPI Vilniaus filialą į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, į Statybos fakulteto pirmtako Statybos ekonomikos fakulteto dieninio skyriaus pirmą kursą buvo priimti 375 studentai (300 - PCS, 75 - SEO). Vėlesniais metais į PCS specialybės dieninio skyriaus pirmą kursą buvo priimta: 1970-1972 m. - po 300,1973-1974 m. - po 325,1975-1984 m. - p o 350 studentų. Toliau studentų skaičius mažėjo iki 300 (1989 m.). 1970 m. buvo priimti pirmieji 50 pirmakursių į SEO specialybės neakivaizdinį skyrių, o 1971 m. - ir 50 pirmakursių į PCS specialybės neakivaizdinį skyrių. Taigi priimamų į pirmą kursą studentų skaičius išaugo nuo 425 (1969 m.) iki 550 (1974 m.). 1990 m. į tris Statybos fakulteto dieninio skyriaus pirmo kurso programas buvo priimti 383 studentai: į pramoninės ir civilinės statybos - 322, į statybos - 26, į statybos dirbinių ir konstrukcijų gamybos - 35, į neakivaizdinio skyriaus pramoninės ir civilinės statybos - 54. 1990-1991 m. m., kai VISI buvo pertvarkomas į Vilniaus technikos uni­ versitetą ir pereinama prie trijų pakopų specialistų rengimo, atsižvelgiant į tuometinę Lietuvos ekonominę padėtį buvo nuspręsta gerokai sumažinti priėmimą į pagrindines studijas ir priimti pirmuosius studentus į magistrantūrą. 1991 m. 17 pramoninę ir civi­ linę statybą baigusių statybos inžinierių pirmą kartą Lietuvoje ir VTU buvo priimti į Statinių konstrukcijų programos magistrantūrą.

□ Dieninis

¡Vakarinis

□ Neakivaizdinis

3.2 pav. Priėmimas į Statybos fakultetą.

□ Magistrantūra

B Diplomuoti inžnieriai

140

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

1992-1995 m. priėmimas į pirmos studijų pakopos studijų programas palaips­ niui didėjo, vėliau didėjo tik tam tikrais metų taipsniais, o priėmimas į antros studijų pakopos studijų programas palaipsniui didėjo iki 2000 m., vėliau kito mažai (3.2 pav.).

STUDENTŲ SKAIČIUS FAKULTETE VISI įsikūrimo metų (1969) rugsėjo 1 d. Statybos fakulteto (dar tuometinio Sta­ tybos ekonomikos fakulteto) dieniniame skyriuje mokėsi 870, iš jų 620 - PCS ir 250 SEO specialybės studentų ir vakariniame skyriuje 420, iš jų 240 - PCS ir 180 - SEO specialybės studentų. Didinant priėmimą, bendras studentų skaičius nuo 1290 1969 m. išaugo iki 2510 1974 m. Tais metais iš Statybos fakulteto į vėl atkurtą Statybos ekono­ mikos fakultetą perkėlus visus SEO specialybės ir PCS specialybės vakarinio ir neaki­ vaizdinio skyrių studentus, bendras studentų skaičius gerokai sumažėjo. 1987 m. PCS vakarinio ir neakivaizdinio skyrių studentai buvo grąžinti į Statybos fakultetą. Bendras studentų skaičius 1974-1989 m. svyravo taip 1500-2000. Studentų skaičius fakultete nuo 1994-1995 m. m. nuolat augo ir 2008-2009 m. m. rugsėjį buvo didžiausias - 3562. 2009-2010 m. m. rugsėjį jis jau kiek mažesnis 3222 (3.3 pav.). Minėtasis skaičius labiausiai didėjo dieniniame skyriuje-pagrindinėse studijose ir rnagistrantūroje, palaipsniui auga ir neakivaizdiniame.

3.3 pav. Studentų skaičius Statybos fakidtete

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

141

Paskaitų metu

ABSOLVENTAI Pirmieji statybos inžinerijos diplomai KPI Vilniaus filiale buvo įteikti 1962 m. 21 vakarinio skyriaus absolventui, o 1966 m. - 21 dieninio skyriaus absolventui. Iki 1969 m. vasaros, t. y. iki VISI susikūrimo, pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomus gavo 155 vakarinio ir 90 dieninio skyriaus absolventų, statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės diplomus - 35 dieninio ir 27 vakarinio skyriaus absolven­ tai. VISI Statybos fakultetas per dvidešimt vienerius metus parengė 5004 pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius (3.4 pav.). Iš šio paveikslo matyti, kad dieni­ niame skyriuje parengti} statybos inžinierių skaičius kito nuo 21 1970 m. iki 275 1984 m. Labai didelis absolventų skaičiaus sumažėjimas 1987 ir 1988 m. susijęs su tuo, kad 1982 ir 1983 m. visi pirmo kurso studentai vyrai, tinkami karinei tarnybai, privaloma tvarka buvo pašaukti į sovietinę armiją. Pirmuosius šešerius metus VISI Statybos fa­ kultete dar studijavo ir statybos ekonomikos ir organizavimo specialybės studentai, todėl iki 1974 m. taip fakulteto absolventų buvo ir šios specialybės jaunųjų specialistų. Per šį laikotarpį fakultetas parengė 383 (204 dieniniame, 131 vakariniame ir 48 neaki­ vaizdiniame skyriuje) statybos inžinierius ekonomistus. 1980 m. vienos PCS specialybės grupės studentai pradėjo mokytis pagal statybos inžinieriaus - statybinių disciplinų dėstytojo mokymo planą. Pirmoji tokių specialistų laida buvo išleista 1985 m., nors oficialiai - tik 1987 m., nes pirmosios dvi laidos buvo išleistos kaip PCS specialybės absolventai. 1987-1990 m. buvo parengti 46 statybos inžinieriai - statybinių disciplinų dėstytojai.

142

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

3.4 pav. VISI Statybos fakulteto absolventų skaičius

3.5 pav. VGTU Statybos fakulteto absolventų skaičius.

3.5 pav. pateikta Statybos fakultete parengtų specialistų kaita per VGTU dvi­ dešimtmetį. Iki 1990 m. fakultetas paprastai išleisdavo 200-250 specialistų kasmet. Vėliau pagrindinių studijų absolventų skaičius palaipsniui mažėjo, nors iš pateikto gra­ fiko ir nematyti. Kaip minėta, 1992 m. į Statybos fakultetą vėl buvo atkelti statybos ekonomikos ir valdymo specialybės studentai, kurie 1992-1994 m. padidino Statybos fakulteto absolventų skaičių. 1994 m. fakultetą baigė dvi laidos: pirmieji 63 bakalaurai,

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS VILNIUJE

143

priimti į pirmą kursą 1990 m. ir po 4,5 metų studijų (1994 m. sausį) tapę paskutiniais pramoninės ir civilinės statybos inžinieriais, taip pat statybos ekonomikos ir valdymo inžinieriai ekonomistai, priimti į pirmą kursą 1989 m. 1995 m. fakultetą baigė pirmieji 19 gaisrinės saugos programos absolventų. Nors pirmieji pirmakursiai į gaisrinės saugos programą buvo priimti tik 1992 m., tačiau tų pačių metų rudenį, norint pagreitinti gairinęs saugos specialistų su aukštuoju parengi­ mą, buvo sudaryta viena akademinė grupė iš Statybos programoje studijuojančių an­ trakursių. Nuo 1996 m. dieninio skyriaus pagrindines studijas baigusiųjų palaipsniui pradėjo daugėti. Didėjo ir magistrų skaičius (3.5 pav.). 1994 m. fakultetas išleido paskutinius vakarinį skyrių baigusius absolventus. 2004 m. vakarinės studijos buvo atkurtos ir 2009 m. (po 15 m. pertraukos) vėl išleista vakarinio skyriaus absolventų. 1997 ir 1998 m. turėjo nebebūti ir neakivaizdinio sky­ riaus absolventų, nes 1992 ir 1993 m. nebebuvo priimama į neakivaizdinio skyriaus pirmą kursą. Tačiau kasmet vykstant priėmimui į aukštesnius kursus viena studentų grupė buvo sudaroma ir jau nebeturėjusiuose pirmakursių studijų kursuose.

STUDIJOS UŽSIENIO KALBA Dar 1991 m. fakultetas, gerai suprasdamas atviro fakulteto pranašumus, vienas pirmųjų Universitete parengė visą bakalauro studijų programą anglų kalba. Tais pačiais metais į fakultetą buvo priimti pirmieji pirmakursiai užsieniečiai - 5 Libano piliečiai. Jų garbei reikia pasakyti, kad visi jie per ketverius metus baigė bakalauro, o dar po dvejų metų - ir magistrantūros studijas. Šie absolventai ir dabar palaiko artimus ryšius su fakultetu. Ne vienas iš jų vie­ šai spaudoje ar laiškuose fakulteto vadovybei rašė: „Mes didžiuojamės, kad baigėme VGTU, mūsų žinios, įgytos Universitete, yra platesnės ir gilesnės nei analogiškų pro­ gramų absolventų, baigusių studijas JAV ar Prancūzijoje ”. Libanas buvo vienas iš pirmųjų, oficialiai pripažinęs mūsų fakultete parengtų magistrų kvalifikaciją. Vėlesniais metais užsienio studentų buvo nedaug. Tačiau studijos anglų kalba vyko kasmet visuose kursuose, nes buvo priimami studentai iš Lietuvos. Visuose kur­ suose esant anglų kalba studijuojančių studentų grupių studijos fakultete tapo atviros visiems užsieniečiams, atvykstantiems studijuoti į Lietuvą visam studijų laikotarpiui, taip pat ir tiems, kurie atvyksta studijuoti į Lietuvą pagal ERASMUS programą vieneriems metams ar vienam semestrui. Lietuvos studentai, studijuojantys anglų kalba, ne tik įgyja atitinkamą akademinį laipsnį, bet būna labai gerai pasirengę vykti į dalines studijas užsienio universitetuose. Dauguma šių grupių studentų turėjo ir turi galimybių išvykti į užsienį studijuoti vieną semestrą ar rengti baigiamąjį darbą. Anksčiau pagal TEMPUS, o dabar pagal moky­ mosi visą gyvenimą ERASMUS programą fakulteto studentai studijavo ir studijuoja Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Itali­ joje, Graikijoje, Portugalijoje ir kitose Europos šalyse.

144

UNIVERSITETINĖS ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJOS LIETUVOJE

VGTU Statybos fakulteto Studentų atstovybė - viena didžiausių ir seniausiai įkurtų fakultetinių studentų atstovy­ bių. Savo veiklą pradėjome 2004 m. spalio 16 d. Šiais metais švęsime jau 9-ąjį gimtadienį. Esame ne pelno organizacija, sukurta studentų gyvenimui Universitet gerinti. Jau nuo SF SA įkūrimo pradžios buvo iškelti svarbūs tikslai: aktyvus studentų interesų atstovavimas atsižvelgiantį jų poreikius, brandžios ir vieningos bendruomenės kūrimas, studentų ak­