Teogonija 9955938536

845 146 7MB

Lithuanian Pages 279 [240] Year 2002

Report DMCA / Copyright

DOWNLOAD FILE

Teogonija
 9955938536

Citation preview

Hesiodas

Teogonija Iš senosios graikų k. vertė, paaiškinimus parašė bei vardų rodyklę sudarė A udronė K udulytė-K airienė Baigiamąjį straipsnį parašė Naglis Kardelis

aid ai 2002

UDK 875-1

Hc344

Versta ii: Hesiod. Theogony. Ed. M. L. West. Oxford: Clarendon Press, 1964 Greek text (ed. M. L. West) published with kind permission of Clarendon Press

Leidinį parėmė L R Kultūros ministerija

ISBN 9955-9385-3-6 © © © ©

Audronė Kudulytė-Kairtenė —vertimas, 2002 Naglis Kardelis —baigiamasis straipsnis, 2002 M. L. West —Greek text, 2002 Aidai, 2002

TURINYS

©EOrONIA..................................................................... 6 TEOGONIJA.............................................................................. 7 PAAIŠKINIMAI........................................................................80 Naglis Kardelis. POETINĖ HESIODO TEOLOGIJA......... 147 „TEOGONIJOS“ VARDŲ RODYKLĖ.............................. 269

© E OT ON I A

T E O G O N IJA

Movaaaiv 'EAiKcoviaScov apycopieO9 aelSeiv, a t 6* *E\ikwvos Hyovatv opos p.4ya re tp.Qz.ov re, Kai re rrepl Kprjvrjv locSea ttooo* aTraAocaiv opytvvrai Kai ¡¡coįiov ipioBeveos Kpovlcovos' 5 Kai re Aoecrudpcvai repeva ypoa IlepĮj/rjoooTo rj * “I ttttov Kprįvrjs rj ’ >OXp.€iov £a64oto aKporaro) 'EAiKajvi yopovs ¿všTrairjaavTO, koAovs Ipepoevras, ¿7T€pp(x)(javTo 84 irooaiv. €V$€V ¿7T0 pVVp,€Vai K€Ka\vpLp,4 vai J}4.pi TToXAcį> 10 Ivyvyiai OTtlyov 7T€piKaXkia oooav ceZaai, vpvevaai Ala r alyloyov Kai rrorviav *Hprjv Apydrjv, ypvaeotoi TreSlAois ¿pipefiaviav, Kovprjv t aiyioyoio A los yAavKamiv ABrjvrjv 0 ol^6v t A,7r6XAu>va Kai Aprejuv loyiaipav 15 7)84 IIoo€i8dajva yavrjoypv ¿vvoolyaiov Kai Q4p.iv aiSoltjv ¿AtKOpA4(Į)apov r Apo8lrrjv “Hprjv re xpwoqr4avov KaArįv re Auovrjv A tjto) t 'larrerov re tSe Kpovov ayKvAopvrjTrjv 'Hto r 'H4kiov re p.4yav Aapmpav re EeArjvrjv 20 Taidv t *£2K€avdv Te peyav Kai N vkta įi4Aaivav oAAojv t adavdrojv Upov y4vos alkv ¿ovroiv, ai vu ttoO* KHalo8ov koXtjv 48l8aįav doi8rjv, apvas TToipaivovd' ‘EAlkcovos uito £a64oto. rovSe 84 p.€ 7Tpd)TLOTa deal rrpos piuBov eenrov,

Giesmę pradėkim giedot nuo Mūzų helikoniečių, Jos aukštame kalne, šventam Helikone gyvena. Kartais kojom dailiom jos aplinkui tamsų šaltinį Bei aplink aukurą Dzeuso, Kronido galingojo, šoka; Kartais, švelnųjį kūną išprausę Permėso upely Ar Hipokrėnės šaltiny arba Olmėjuj šventajam, Ant Helikono aukščiausios viršūnės sukas rateliuos. Puikūs šitie rateliai, kai šoky jų kojos kilojas. Ir pakilę iš ten, tiršta migla apsisiautę, Žengia Mūzos nakčia ir gieda balsu įstabiuoju, Šlovina Dzeusą, aigidės laikytoją, Šlovina Herą, Auksasandalę Argo valdovę, taip pat pelėdakę Dukrą aigidės laikytojo Dzeuso deivę Atėnę, Ir Apoloną Foibą, nešėją strėlių Artemidę, Bei Poseidoną, kuris ir laiko žemę, ir krato, Garbią Temidę, taip pat Afroditę riestablakstienę, Hebę bei auksavainikę gražiąją deivę Dionę, Ir Lėto, ir Japetą, taipogi ir gudrųjį Kroną, Šlovina didįjį Heliją, Aušrą bei skaisčią Selenę, Gają, taip pat Okeaną didžiulį ir juodąją Niktę Bei kitų amžinai nemirtingų giminę šventą. Mūzos kadaise išmokė gražių dainų Hesiodą, Kai jis ganė avis Helikono švento papėdėj. Šitokį žodį tada man pirmiausia pratarė deivės,

6

5

10

15

20

7

0 E ОГОNI A

25 Movoai 'OXvpmdSeSi кодрас Acos* oxyioypio' “noLfiéves dypavXoi, как * eAeyyea, yaorepes ocov, Ï8pev tpevSea тгоААа Xeyetv èrvpoiocv ороса j c8pev S* evr édéXojpev àXrjBéa yrjpvaaodai.” ws eaoav coupât peyaXov A los артсеттесас, 30 Kai рос OKrįiTTpov e8ov 8d(į>vr}s èpifrqXéos o^ov 8р4фааас, drjrjrov ¿venvevaav 84 pot avSrjv eéomv, iva кХесосрс rd r eooopeva rrpo r éovra, кас p 4k4Xov8' vpvecv ракарая/ yevos alkv èévrcov, афа$ 8’ aura? тгрштоу те kol vorarov alèv delSecv. 35 aAAà тщ poi тадта ттер1 8pvv fj 7repl тт4трг)у; tvvti, Mowaœv арушрсба, ra t Ail rrarpl vpvevaat répirovoi peyav voov ¿vtos 'OXvpvov, ecpovoai rd т èovra та т eooàpeva тгрб т ¿бита, (jicoinj oprjptvoai, twv 8* a/ca/xaros* p4et av8rj 40 e/c oroparw rjSeîa- yeXâ 84 те 8 т)уеГ 8e карт] vuĮ>oevros 'OXvpTrov Sépara t a8avdrü)v al 8’ apfiporov ocroav lecoai dewv yévos alSoîov ттрштор KXelovocv àocSrj 45 cf àpyrjs, ov$ Га ta кас Ovpavos evpvs етсктер, oc r ек t w lyivovro, 8eol 8corrjpes e d w SevTepov aSre Zijva 8ew var4p1 rj8è кас âvSpcov, [dpyopevai S* vpvevcn 8eal j Xrjyovoai т aotS^s*,] oaaov фертат6$ éarc 8ewv картеt re p4y lotos’ 50 avrcs S* àvdpd)7rw те yevos Kparepw те Г cyd vrw vpvevoac терттоьос A los voov euros* ' OXvprrov Movoat 'OXvpmdbeS) /coupât A tos* alycoyoco. 8

TEOGONIJA

25 Mūzos Olimpinės, dukros aigidės laikytojo Dzeuso: „Piemenys jūs netašyti, gėda, jums rūpi tik pilvas! Mokam mes daugel melų, panašių į tiesą, kalbėti, Mokam, kada užsinorim, ir tikrą teisybę byloti“. 30

35

40

45

50

Taip gražiabalsės dukros didžiojo Dzeuso pasakė Ir man puikų skeptrą įdavė, šaką nulaužę Nuo pražydusio lauro, bei įkvėpė dievišką giesmę, Kad ja išgarsinčiau tai, kas bus, ir tai, kas jau buvo. Liepė man giminę šlovint laimingų dievų amžinųjų, Jas pačias ir pradžioj, ir giesmės pabaigoj apgiedoti. Ir kodėl man dainuot apie ąžuolą ar apie uolą? Nagi, pradėkim nuo Mūzų, kurios, giedodamos tėvui Dzeusui, džiaugsmą suteikia jo širdžiai didingai Olimpe, Jam apsakydamos tai, kas yra, kas dar bus ir kas buvo, Savo darniaisiais balsais. Nepailstanti liejas iš lūpų Jų daina maloni, ir juokias namai griausmavaldžio Tėvo Dzeuso, kada juose išsisklaido žavinga Deivių giesmė, ir aidi snieguoto Olimpo viršūnės Bei nemirtingų namai. Jos, traukdamos dievišką giesmę, Giminę garbią dievų pirmiausia pradžioj apdainuoja: Tuos, kuriuos Gaja ir Uranas platusis pagimdė, Bei kas iš jų atsirado - dievai, gėrybių davėjai. Dzeusą, tėvą dievų bei žmonių, paskui jos apgieda, [Ir pradėdamos giesmę, ir baigdamos giesmę giedoti,] Kiek iŠ kitų dievų pranašiausias jis, kiek galingiausias. O paskui jau kartą žmonių bei stipriųjų Gigantų Jos apdainuoja ir džiugina Dzeuso širdį Olimpe Mūzos Olimpinės, dukros aigidės laikytojo Dzeuso. 9

e ЕОГОNI A

55

60

65

70

75

та? ¿v nuplrj KpoviSj} rėK€ narpl pvyelaa MpTjpoavPT}, yovvoiaiv 9EXev8ijpos peSeovoa, Xvjcrpoavvrjv те каксор dpnavpd те peppTĮpdcov. ewea yap oi vmras eplауето porterà Zevę роафip ап аваparwp iepov Xeyos eìoavafìaivaav' aM ore oi} p eviavros erjP, nepi о етpanov capai prjvwv фвьрортшр, nepl S9 урата noXX9 етеХеавт], 7) 8* етек èwea Kovpas, ор6фрора$, įjaip doiSr} рер^Хетае ¿p отг)веаа1Р, àtcrjSéa 8vpòv eyovaaię, титвор àn ¿кротатг}$ корьфт]$ рсфоерто$ 9OXvpnov evdd афер Xmapol те yopol /cat Sdipana каХа, пар S’ avrfjs Xapirés те /cat “Ipepos oIk L9 eyovoiv ер daXlrjs' eparqv 8e Sia аторa ooaav ieioai ^¿A7rovrat, ndvTwv те vópovs /cat т\веа KeSvà абаратсор кХеюоаш, enrjparop oooav Ìeloai>. at тот taav npòs "OXvpnov, ayaXXópevai onl KaXfj, àpfipooÌTj poXrrrj' nepl 8’ taye yafa peXaiva vpvevaais, eparó? Se noSav vno Sovnos òpdìpet viaopévcop патер' et? ov* о 8* ovpavcp ipfìaoiXevei, auro? еушр fipQprrjv rjS9 aWaXóevra Kepavvóv, картеь viKTĮoas патера Kpóvov ev Se екаата dOavaTois Sierose vopovs /cat епефраЬе Tipas. таьт ара Movaai aetSov 9OXvpma Scontar’ eyovoai, èwéa dtryarepes peyaXov A los e/cycyaufat,

KXeid) t Еотерпт} те &dXeid те MeXnopevrj те Терфеуорт} т 9Ератш те ПоХарреа т Ovpaplrj те КаХХсотп} 6*‘ 7} Se профереотатт] еат1р апаоесор. 80 7) yàp kol fiaoiXevotv dp9 alSoiotaiv отгцЬеь. 10

TEOGONIJA

Su Kronidu suartėjus, pagimdė Pierijoj Mūzas Šias Mnemosinė, valdovė Eleutero skardžių, kad leistų 55 Jos ir vargus pamiršt, ir nuo rūpesčių atilsį duotų. ■ Mat devynias naktis su ja protingasis Dzeusas Leido guoly šventam nuo dievų nemirtingų atokiai. O kai, metams prabėgus, ir vėl tas pats laikmetis grįžo, Mėnesiams slenkant, kada dienų daugybė praėjo, 60 Ji devynias dukras vienmintes pagimdė (jų širdžiai Dainos vien rūpi ir turi jos laisvą nuo rūpesčių sielą) Prie aukščiausios viršūnės Olimpo kalno snieguoto. Ten ratelius jos Šoka, tenai namai jų puikieji. O šalia jų švęsdami gyvena Charitės, Himėras. 65 Liejasi Mūzoms iš lūpų žavusis jų balsas, apgieda Jos ir įstatymus, skirtus visiems, ir šlovina kilnų Būdą dievų nemirtingų, kai skambiai balsu uždainuoja. Mūzos tada į Olimpą keliavo, didžiuodamos žengė Savo balsu įstabiu bei daina, aplinkui aidėjo 70 Žemė juodoji, joms giedant, ir garsas švelnus iš po kojų Kilo, joms einant pas tėvą. Jisai danguje viešpatauja, Pats, perkūną ir degantį žaibą turėdamas, Kroną, Savąjį tėvą, įveikęs jėga. Padalino gerai jis Viską dievams, kiekvienam garbingas pareigas skyrė. 75 Štai ką dainavo Mūzos, gyvenančios rūmuos Olimpo, Deivės, dukros devynios, iš didžiojo Dzeuso užgimę: Tai Klej6, Melpomenė, Polimnija bei Terpsichdrė, Ir Erato, ir Euterpė, Talėja, Uranija deivė Ir Kaličpė, kuri iš Mūzų visų pranašiausia. 80 M at jinai visada karalius garbingus palydi. 11

0EOTONIA

85

90

95

100

105

ovriva nprjoovcn A los kovpat peyaAoio yeivopevov re (Senai 8iorpeeu}V {ia a^Tyrat KpaSlrjv ¿Kayrjpevos, avrap aotSo? Movaacov Bepancov Kkela nporeptov dvBpcorrtov vpvTĮOei paKapas re Beovs ot *OXvpnov eyovotv) aitĮf o ye 8vapoavveo)V ¿niXrjBerai ov8e n KT)8ecov pepvTjrar rayecoę 8e naperpane 8wpa Beaoiv, yalpere retcva A los, 8ore 8’ Ipepoeaaav aotS ^v Kelere 8’ aBavaroiv lepov yevos alev ¿¿vrcov, ot Ff}s eįeyevovro Kai Ovpavov aarepoevros, N vktos re 8voept)s> ovs 0’ ¿Apupos erpee Ilo vro s * etnare 8* py eh] paKapeocn Seois eSoy ào(j>aXes atei, yelvaro 8’ ovpea paKpd, 8eav yaplevras èvavXovs Nvpéo)v, ac valovaiv av ovpea ^acrpevra, r)8e Kai àrpvyerov néXayos reKev oÌhpcari dviov, Flòvrov, arep tÀór^ro? eipépow avràp erreira Ovpavut evvrj8efaa reV 'QKeavòv fiadvhivrjv Kotóv re Kpetóv 8* 'Yirepiovd r 'lairerov re Qelav re 'Peiav re Qépcv re Mirqpoovvrjv re 0olprjv re xpv(Tooré(I)avov TrjBvv r epareivrjv. 14

Kaip atsirado upės, beribė audringoji jūra 110 Ir kaip žibančios žvaigždės, dangus platusis aukštybėj; [Bei kas iš jų atsirado - dievai, gėrybių davėjai]. Kaip tarp savęs jie turtus bei pareigas savo paskirstė,

115

120

125

130

135

Kaip jie pirmąjį kartą skardingą Olimpą užvaldė. Man apsakykite, Mūzos, gyvenančios rūmuos Olimpo, Šitai nuo pat pradžios ir sakykit, kas buvo pirmiausia. Rados Chaosas pirmiausia. Paskui ir Gaj& atsirado, Plačiakrūtinė, saugi buveinė visų nemirtingų, Tų, kurie gyvena snieguoto Olimpo viršūnėj. Rados tartaras tamsus plačiavieškelės žemės gilybėj Bei Erotas, kuris iš dievų nemirtingų gražiausias, Alpulį keliantis, jis ir dievų visų, ir mirtingų Nugali širdį krūtinėj ir atima nuovoką sveiką. Iš Chaoso Erebas bei Niktė juoda atsirado, O iš Niktės paskui jos vaikai —Hemera ir Aitėras. Juos pagimdė jinai, kada nuo Erebo pastojo. Gimdė pirmiausia Gaja sau lygų Uraną žvaigždėtą, Kad galėtų jisai iš visur ją uždengti, kad būtų Jis laimingiems dievams visada saugioji buveinė. Kalnus aukštuosius jinai pagimdė, prieglobstį puikų Deivių Nimfų, kurios kalnuose miškinguos gyvena. Šėlstančią jūrą bevaisę - audringai banguojantį Pontą Ji pagimdė viena, be niekieno meilės. Sugulus Su Uranu, Okeaną, verpetų pilną, pagimdė, Koją ir Kreją, taipogi ir Hiperioną, Japėtą, Tėją ir Rėją, Temidę, taip pat Mnemosinę ir Foibę Auksavainikę bei mielą Tetiją dar ji pagimdė. 15

TEOGONIJA

ÔEOrONlA r ovs 8t p,e9' onXoraros yevtro Kpovoç ayKvXofi'qTijÇt Stivoraros 7miSojv, 8aXtpov 8’ yjydrjpt roKrja. 140

145

150

155

160

ytiva.ro 8’ a i K vkXcottûs vntpįiiov fjrop tyovraç, Bpovrqv r t Ertpoirqv r t ko! ï&pyqv ofiptp.o9vpiov, oî Zrjvl fipovrqv r tSoaav rtvÇav r t Ktpavvov. ol S9 tJtoi rà pitv aXXa 8tols èvaXlyKtot rjaav, ijlovvos 8’ o8aXp.os ptooto tvtK ttro IAtr&nœ' K vkXwtt€Ç S* ovopL rjaav eirœwpiov, oxlvtK apâ orta>v KVKXortpvjs o(Į)8aXpos teis ¿vtKtiro p^trconcp * tayvs à ijot p n) Kai firjyavai rjaav trr tpyoïç. aXXoi 89 aS ralrjs r t Kal Ovpavov iįtytvo vro rpeîs TraîSts ptyaXoi ( re ) Kal ofipipoi, ovk ovopiaoToÎ, Korroç re Bpcdptcos r t Fvyrjs 8 \ vntprjava rtKva.. rcov tKarov pÀv ytîpts an djptojv diaaovro, anXaarot, Kt

ijperepov 7rporepos yap aeiKea pĄoaro e p y a ” &$ dro’ Yqdr\o€v 8e piya tXXoylas r e ¿foovofinjv r* Arrjv re, awrjdeas dXXrįXrįOLV, "OpKÓv 0*, o? 817 7rAetorov envySovlovs àvOpanrovs irrjpaivei, ore KeV rt? é?ko>v èrrlopKov òfióaarj • Nrjpéa S* aijjevSéa Kaì aXrjBéa yelva.ro Ilóvros irpeofivrarov mlScoir avràp KaAeouai yepovra, oweKa irtjpeprris re Kaì ijmos, oiJSè 8ep,lora)v Adderai, aAAà SiKata Kai Tyma S^vea otSev atm? 8* a i Qavpjavra peyav Kaì ay^vopa &opKvv Jany puoyopevos Kaì Kqrco KaXXirrdprjov Evpvfìlrjv r ¿8ctfiavro? evi peoì 8vp.òv eyouaav. Nrjprįos 8’ eyivovro peyqpira t €kva deamov ttovtco èv àrpvyérat Kai AcoplSos rjVKopoto, Kovprję 'ÌÌKeavoco reArjevros norapoio, nptodw r EvKpdvrq re ¿aio r* ApLtrpirT] re EvScóprj re &éns re FaXrjvrj re JTXavKTj re , KvpoSÓT] Siretei re 8of} QaXlrj r epóeooa IJaoidéq r *Eparu) re Kai Evvltcrj poSorrrjyvę Kaì MeXlrrj yapleoaa Kaì EvXipévrj Kaì Ayavrj A cord re npcorw re &epovad re Avvap.évrj re 22

TEOGONIJA

225

230

235

240

245

Ir niekada anksčiau nesiliauja rūstaut šios deivės, Kol neatkeršija tam, kuris jau yra prasikaltęs. Dar Nemesidę, žmonių mirtingų nelaimę, pagimdė Niktė baisi, o po jos - Apgavystę, su ja ir Draugystę Bei pragaištingą Senatvę, taip pat kietaširdę Eridę. O Eridė nuožmioji pagimdė Darbą skausmingą, Lėtę, dar Limą, su juo visokius Skausmus ašaringus Ir Mūšius, ir Kovas, žiaurias Skerdynes, Žmogžudybes, Ir Barnius, ir Melus, ir Šnekas, ir Ginčus visokiausius, Dar Disnėmiją, Atę, kurios tarp savęs bičiuliaujas, Horką, gyventojams žemės suteikiantį skausmo daugiausia, Jeigu kuris tik iš jų melagingai tyčia prisiekia. Pontas pagimdė teisingą, nemėgstantį melo Nerėją, Iš vaikų vyriausią. Seniu tą Nerėją vadina, Nes neklystantis jis ir doras yra, nepamiršta Niekad tiesos, ir siekiai Nerėjo dori ir teisingi. Didį Taumantą paskui ir Forkiją narsų pagimdė Pontas kartu su Gaja, taip pat ir Keto gražiaskruostę, Ir Euribiją, turinčią širdį plieninę krūtinėj. Gimė Nerėjui dukros, tikrai prilygstančios deivėms. Jas gražiaplaukė Doride, duktė garsaus Okeano, Upės puikiosios, pagimdė bevaisės jūros gilybėj. Dukros šitos: Protò, Eukrantė, Saò, Amfitritė Bei Eudorė, Tetidė, Galène, taipogi ir Glaukė, Ir Kimotòjè, greitoji Spėjo, Talija meilioji, Ir Eratò, Pasitéja, taip pat rožiarankė Eunikė, Ir malonioji Melite, be to, Eulimenė, Agaujė, Ir Dotò, ir Protò, Ferūsa, stipri Dinamenė, 23

e E OFO NI A NTįąatr} re Kai A ktūlt) Kai npayropeSeta, 250 Au)pl$ Kai IIavoTrr) Kai euetS17? A tA areia cfmro0oT] r ’ epoeooa Kai 'Ivvovor) pošovrj^vs KvpjohoKT) Q\ f) KVpar ¿V 7)€pO€l84l 7TOVTO) Tranas re £aeW av4pa)v ovv KvparoXrjyj) peta vprjvvet Kai ¿vo(j>vpa> Aptfnrpirr), 255 KvĮui) t 'Hiovrj re ¿vor4avos 0’ AXtpĄhrį rXavKovopr) re iXoppei8r)s Kai Hovrovopeta, Aeiayopr) re Kai Evayoprį Kai AaopeBeta nov\vvor) re Kai Avrovor) Kai Avoiavaooa EvapvT) re vrjv epam) Kai etSos1apa)po$ 260 Kai Wapa6r) yapleooa 84p a? SItj re Mevlmrr) Nrjod) r Eimopvr) re Gepiord) re Ilpovor) re Nr)peprrį$ B*, f) varpos eyet voov adavaroio.

Į

aurat pev Nrjprįoę apvpovoę eįjeyevovro Koupat 7Tevrr)Kovra, apvpova epy elSvtar 265 Gavpas 8’ 'ŪKeavolo fiaBvppeirao Bvyarpa » / * 1TJ\ / / f rIptv rįyayer JtiAeKrprpr rj o coKetav reKev ijVKopovs 0’ Afmvlas, AeXXa> r jQ kvv6tt)v re, ai p 9 avepcov motįjoi Kai otcovols ap evovrat toKelrįs vrepvyeoot' peraypovtat yap taAAov. 270 0opKVt 8* av Krjroj ypalas reKe KaXXt7raprjov$ ¿k yeverrjs voXia$, ras Sfj /p a ta s’ KaAeovotv adavaroi re 9eol ^aftai epyopevot r av8pamot, nepprjSa> r €V7T€7tAov 9Ewa> re KpOKOvevXov, Fopyovę 6\ a? vaiovoi veprąv kAvtov 9QKeavoto 275 ecryartrį vpoę wkt 6$, iv 'EoveptSes Xtyva)vot, EBevvd) r Evpvaki) re MeSovcra re Xvypa vaBovcra* 24

TEOGONIJA

Protomedėja, Nėsajė, su ja dar gimė Aktajė, 250 Bei Doridė, Panopė, labai išvaizdi Galatėja, Ir Hipotojė žavi, Hiponojė daili rožiarankė Bei Kimodokė, kuri bangas miglotoje jūroj, Vėjus stiprius numalšina, kai jai į pagalbą ateina Kimatolėgė, su ja gražiakojė sesuo Amfitritė, 255 Dar Ej6nė, Kimo, Halimėdė dailiavainikė, Pontoporėja, taip pat saldžiašypsnė meili Glaukonomė, Ir Lejagorė, be to, Euagorė ir Laomedėja, Bei Pulinojė, su ja Autonojė ir Lisianasa, 260

265

270

275

Dar iš veido meili bei dailiai nuaugus Euarnė, Stoto puikaus Psamatė, Menipė dieviško grožio, Dar Nėsd, Temistč, Eupompė, Prondjė, galiausiai Ir Nėmertė, širdies tokios kaip ir dieviško tėvo. Šitos dukros gimė šauniajam Nerėjui, o buvo Jų penkiasdešimt, jos visos mokėjo tobulus darbus. Vedė Taumantas Elektrą - dukrą gilaus Okeano. Jai greitoji Iridė gimė, paskui gražiaplaukės Harpijos gimė, vadinosi jos Aelo, Okipetė. Savo greitaisiais sparnais jos skrenda greitai su vėjų Gūsiais arba su paukščiais, aukštai viršum žemės pakilę. Dvi gražiaskruostės senės Ket6 bei Forkijui gimė, Nuo gimimo jau žilos. Visi jas Grajom vadina Ir nemirtingi dievai, ir žemėj vaikštantys žmonės. Tai Pemfrėdo gražiarūbė, taip pat Enijd geltonrūbė. Ir Gorgonės jiems gimė, kurios už garsaus Okeano Prie nakties ir šalia Hesperidžių balsingų gyvena. Tai Eurijalė, Sten6, Medūs&, patyrus nelaimes. 25

ѲЕОГОИІА

rj Įiev €TjV віпjnj, ai S* аѲаѵагоі каі ayrįp tf > *\\ /ч Э / >0 * > * rj о етек алло 7телсороѵ aįirįyavov, ovoev coikos 295 dvTjrois dv9pd)iroLs ou8’ аѲаѵатоіас Ѳeoiai, cnriįi evi уХафѵрф, 9elrjv кратерофроѵ *ExtSvav, tjįilov Įiev ѵѵрфг)ѵ еХікогтЬа каХХѵпаргг)оѵ, rįpuov 8* aure ѵеХшроѵ офсѵ 8etvov re fieyav re 300 atoAov VTroSpjfleiaa, Nepieiaidv re AeovTa, rov p* ^Hprj dpeifjaoa Alos Kv8prj rrapaKoins yovvolaiv Karevaaoe Nefiefys, rn\įČ av9pwrrois. €v6* ap o y* oiKeioiv eAe^atpero r jlS prjTfį re ’IavBr} r ’HAeKrpy re Aojpię re npvpvco re Kai Ovpavit] deoeiSrję 'hnrm re KAupevy re *PoSeid re KaAAiporj re Zevįd) re KAvrlrj re VSiua re Ilaai9oy re IIXr}£avprj re PaAaįavpr) r epary re Aicbvrj MįAojJoatV re ©¿y re Kai eveibys IloAvdcapy KepKTjls re j>vyv epary IIXovrd> re Į3ow7rts Ilepayis r T am p a r AKaory re 3av9y re IleTpairj r 9 epoeaaa MeveoOdj r EvpcoTrrj re Myris r Evpvvopy re TeAeoru* re KpoKonerrkos Xpvayis r Acrirj re Kai Ipepoecraa KaAviĮfd) EvSdprj re Tvyrj re Kai Aplipau 'IŽKvpoy re 30

TEOGONIJA

O paskiausiai Ket6, susijungus su Forkiju meilėj, Baisų drakoną pagimdė, kuris pakrašty tolimiausiam 335 Žemės tamsiosios gilybėj aukso obuolius saugo. Štai kokia giminė iš Ketd ir Forkino kilo. O Tetija Okeanui upes verpetuotas pagimdė: Nilą, Alfėją ir pilną gilių sūkurių Eridaną, Ir Strimoną, Majandrą, gražiai sruvenantį Istrą, 340 Fasidą, Rėsą, taip pat Acheloją sidabro verpetais, Ir Haliakmoną, Nesą, Rodiją, be to, Heptapčrą, Vagą Graniko, Aisėpo dievišką upę, Simuntą, Ir Penėją, ir Hermą, sruvenantį dailiai, Kajiką, Didžią Sangarijo srovę, Ladūną, Partenijo upę, 345 Ir Euėną, Aldėsko dievišką vagą, Skamandrą. Dar dukterų ji giminę šventą pagimdė. Šioj žemėj Su valdovu Apolonu drauge jos žmones augina Bei su upėm, nes Dzeusas joms tokį likimą paskyrė. Tai Peitd, Elektra, Admėtė, jų sesė Ijantė, 350 Ir Primnb, ir Doridė, Uranija, tartum dievaitė, Dar ir Hipo, ir Klimėnė, Rodėja, taip pat Kalirūjė, Idija, Klltija ir Dzeugo, be to, Pasitbjė, Ir Galaksaurė, Plėksaurė, ir dar malonioji Dionė, Mėlobosidė, Toje, labai išvaizdi Polidorė, 355 Ir jautakė Pluto, ir stoto dailaus Kerkėidė, Bei Janeir^, Akastė, Ksantė, taip pat Persėldė, Ir Petrajė žavi, Menestb, ir Europė, Metidė, Ir Telestd, apsirengus rūbais gelsvais, Eurindmė, Asija bei Kalipsū labai maloni, Chrisėidė, 360 Ir Amfirū, Okirūjė, Eudorė, Tichė ir Stigė — 31

e E Or ONI A

TEOGONIJA

Kai Erv£, rj Stį ae(ov npo(f>€p€ardrr} ¿ariu arraaicov*

Ši pastaroji yra iš dukrų visų pranašiausia. Tokias vyriausias dukras Tetija Okeanui pagimdė. Buvo taip pat ir be šių kitų jų dukrų daugybė. Trejetas tūkstančių šių Okeano dukrų gražkojų,

aSrai ap *Qkgavov Kai Trjdvos eįeyevovro TrpeajSurarat Koūpar 'TroAAat ye pev etai Kai aAAat* 365

370

375

380

385

rpls yap piktai elat raviavpoi 9Q k€avivat, a? pa TrohvGTTf-pies yaiav Kai ¡3ev9ea Xlpvr\s naVTTj opios ¿ evvrjdeioa* rovs oe per aarepa riKrev Ecocfopov Jtipiyeveia darpa re Xap'neTOtovrai ra r ovpavos eoredva)Tai. E rvį S* er€K '{¡Ktavov Ovydrrjp IJdXXavri piyetoa ZfjAov Kai NiKTjv KoEXlavpov ev peyapoiat /cai Kparos 178c Birjv aptSetKera yeivaro reKva. riov ovk ear arrdvevde A tos Sopos, ovBe ris ISpij, ov8J ¿Sos, omrr) prj Keivots Beoš rjyepovevei, aAA5 alel irap Zrjvl fiapvKTvmp ¿Spiocovrat. 32

365 Issivingiavę plačiai, ir žemės paviršių, ir jūros Dugną visur išvagoja, tos nuostabios dukterys deivių. Tiek dar Šniokščiančių upių - kitų sūnų Okeano Žemėj yra, kuriuos Tetija valdovė pagimdė. Jų vardus pasakyt sunku mirtingajam žmogui, 370 Žino juos žmonės, tik tie, kurie prie tų upių gyvena. Heliją didį ir skaisčią Selenę bei Aušrą (ji šviečia Tiems mirtingiems žmonėms, kurie šioj žemėj gyvena, Bei dievams nemirtingiems, valdantiems platųjį dangų) Tėja su Hiperionu sugulus iš meilės pagimdė. 375

O Euribija, deivė Šviesi, atsigulus su Kreju, . Jam pagimdė vaikus Astrają bei didį Palantą, Dar ir Persą, kuris žiniomis tarp visų išsiskyrė.

Vėjus smarkiuosius Astrajui Aušra pagimdė - Zefyrą, Sklaidantį rūką, stiprų ir greitą Borėją bei Notą, 380 Meilės guolin atgulus, ši deivė dievui pagimdė. O po vėjų Aušra ankstyvoji Aušrinę pagimdė Bei ryškiąsias žvaigždes, kuriomis dangus vainikuotas. Su Palantu sugulus, Stigė, dukra Okeano, Dzėlą ir dukrą gražkoję Nikę rūmuos pagimdė. 385 Dar ji Krato ir Bijos, šauniųjų vaikų, susilaukė. Jie kitokių namų, be Dzeuso rūmų, neturi, Ir kelių jiems nėra, kuriuose nevestų juos dievas. Jie visada šalia griausmavaldžio Dzeuso gyvena. 33

0 EOr ONI A

390

395

400

405

410

415

č)S yap efiovXevG€ JDrvį a8croę ’OKeavivr) tįįmiti r (į), ore navras 50 Au/x7no? darepo7T7]Tr]s aBavarovs ¿caAcacre 8eovs is fiaKpov *'0Xvp7rov, elne 8 \ os av perą eto foaiv Tirfjvi payoiro, prj nv drroppalaeLV yępdcov, rtprjv 8e e/caorov eįepev ^ ™ Trapo? ye jučt’ ¿Savaroiat deotai. roy o es 8’ avrcos Kavreuoi 8tapsrrepes, ¿5s rrep irnearr), eįerekeoa' aitros Se peya Kparet rj8e av atraa. &olf}ri 8’ au K olov 7ro\vr}parov fjX8ev ¿s evvrjv Kvoapevrj Š^neira 8ed 6eov ev iXorr}n Arjraj Kvavo7T€7rXov eyeivaro, peikiypv atet, •qmov av6pa)7rotat /cai aSavarotat Seotcrt, peiKvyov eį dpyfję, ayavutrarov evros *OXvpirov. yeivaro 8’ Aoreplrjv evtvvvpov, f\v rrore Ilepcrąs rjyayer ¿s peya Scojaa IXt}v KeKXiįcr8ai ¿ koltiv, ff 8’ VTTOKvoaphrtį ' EKarrjv T€K€> ttįp 7rėpi navrcov Zei>s KpovlSrjs rlprjae* iropev S i oi ayAaa Stopa, poipav eyetv yalrjs re Kai drpvyeroio 9aXacr(rr)s. rį 8e Kai aarepoevros drr' ovpavov eppope nprįs, adavarots re Beoicn reriphn) ¿ari paA tara. Kai yap vvvt ore itov ris emyOovlajv avOpamcvv 34

TEOGONIJA

Taip nemirtinga dukra Okeano Stigę sutvarkė 390 Tądien, kai Dzeusas, valdovas žaibų, dievams nemirtingiems, Juos visus į aukštą Olimpą sukvietęs, pasakė, Kad, jeigu kas iš dievų kartu su juo rysis kovoti Prieš Titanus, iš to jisai garbės neatimsiąs, Pagarbą, kaip ir anksčiau, tas turės tarp dievų nemirtingų. 395 Ir pridūrė, kad tas, kas Krono nepagerbtas buvo, Šitas garbę įgaus ir dalią, kokia jam priklauso. Stigė tada nemirtinga pirma į Olimpą atėjo, Savo vaikais vedina, paliepimo tėvo paklausius. Dzeusas pagerbė ją, didžiules jai dovanas davė. 400 Ją padarė didžia nemirtingų priesaika tąsyk, Stigės vaikams nurodė pas jį amžinai įsikurti. Ir, kaip visiems pažadėjęs buvo, taip viską iŠ tikro Jis ir įvykdė, o pats didžiai viešpatauja ir valdo. Foibė nuėjo į Kojo be galo trokštamą guolį. 405 Ir, pastojus nuo šito dievo, vėliau ji pagimdė Tamsiaapsiaustę Let6, visada ir mielą, ir gerą Tiek mirtingiems žmonėms, tiek dievams visiems nemirtingiems, Mielą visiems nuo pradžių ir pačią romiausią Olimpe. Dar ji pagimdė Astėriją garbią, kurią sau į rūmus 410 Parvedė Persas ir miela žmona sava pavadino. Ši pastojus pagimdė Hekatę. Už viską labiausiai Gerbė ją Dzeusas Kronidas ir dovaną puikią jai davė — Žemės ir jūros bevaisės dalią turėti, taipogi Jai iš žvaigždėto dangaus didi pagarba atiteko, 415 Nes nemirtingi dievai ypatingai gerbė Hekatę. Mat ir dabar, jei kas nors iš žmonių, gyvenančių žemėj, 35

©EOTONI A

ep8a>v tepa ko.Xa Kard voįjlov lXdota)rat3 KiKXrj(TK€t *EKarrjir noKkfj re oi eorrero npĄ pelą fidX\ S 7rp6(j)pCi)v ye 8ea vrroSeįerai eu^aę, 420 Kai re ot o\jiov ¿įrašei, iirei 8vvaplę y e rrdpeonv. ocroot ydp FairĮS re Kai Oupavov iįjeyevovro Kai rifiTjv eAayov, rovriov eyei atoav anavrcov ov8e rl įuv KpoviSrjs ej3t7jcraro ovSe r arrrjvpa, otTiT* eAayev Tirpai ¡lira rrporepoioi Beotoiv, 425 aAA* eyet, ¿s to rrp&rov art* apyrję eTiAero BacrpLoę. oi58*, ori povvoyevrję, 'fjoaov dea epfiope riĮirję Kai yepdtov yairj re Kai ovpavco 7j8e 8aXaoorjt aAA* ere Kai rroXv paXXov} errel Zevę rler ai avrrįv.

TEOGONIJA

420

425

429

y ¿8eXovaa, oAiytov j3piaei KaK iroAAaiv pelova BrjKev. ourct> rot Kai /Liouvoyevįę ¿c juyrpos eoucra mitri per aBavarotoi rerlp^rai yepaeaai. 450 &JK€ 8e jatv KpoviSrjs KovpoTpoov, oi per ¿Keivyjv otf>8aXpoiaiv ISovto Zųva t€ p.Tjrioeira, flecov Trarep* ųSe Kai avSptov, tov Kai V7TOfipovrfįę nehepi^erai evpeia y0c6v.

Kai rovę pev Karemve peyas Kpovos, ¿ 9 rię eKao’ros1 460 vjjSiioy ¿į lepvjs prjrpos npos yovvaB* lkoito, ra pov€U)v, wa prj ris* ayava>v Ovpavuovcov aAAoj ev adavaroicnv eyoi jSatriAųiSa ti/aijv« 7rev06TO yap jTafyę re Kai OupavoO aorepoevro? ovpeiea oi neirpayro eą> wro muSi S a rv a i, 465 Kai Kparepat n ep eovri, J 109 jacyaAov 8ia jSouAas". rą> o y ap* ovk ¿KaovKomrjv eyev, aAAa Sokcucov 7rai8aff eouj Karemve' 'Perjv 8’ eye rrepBoę ahaorov. aAA' ore 877 epeAAe flecDv irarep rj8e Kai avSpaa' re^eaiai, ror* eireira i\ovs Airaveoe rotcrjas 470 rovę avrrjs, Ja ia v re Kai Ovpawv acrrepoepra, prįTiv avp^pdaoacrdai, orrcos AeAaSoiro reKovaa TrafSa l\ov, reiaairo 8* epivv? 7rarpoff eoto 38

TEOGONIJA

445 Kaimenes karvių, taip pat didžiulį būrį ožkelių, Bandą avių tankiavilnių ji gali, Širdy panorėjus, Mažą padidint arba didžiulę bandą sumažint. Taip ji, vienturtė pas motiną savo išaugusi, gavo Tarp nemirtingų dievų visokią garbę. Kronidas 450 Jai patikėjo vaikus, kurie po Hekatės užgimę Šviesą daugregės Aušros akimis išvydo. Augino Ji nuo pradžios vaikus. Tai šitokios garbės jai skirtos. Rėja šaunius vaikus, atsidavusi Kronui, pagimdė: Histiją, deivę Demetrą bei Herą auksasandalę, 455 Stiprųjį Hadą, kuris po žemėmis rūmuos gyvena, Tas baisus kietaširdis, griausmingą Kratytoją žemės, Dzeusą protingąjį, tėvą žmonių ir dievų nemirtingų. Dzeusui sugriaudėjus, ima drebėti žemė plačioji. Juos surydavo didis Kronas tada, kai palikęs 460 Motinos įsčias šventas, tarp jos kelių patekdavo vaikas, Nes bijojo, kad kitas kas nors iŠ šaunių Uraniečių Tarp nemirtingų dievų karaliaus valdžios neįgytų. Mat iš žvaigždėto Urano ir Gajos jis buvo girdėjęs, Kad jam nulemta būt nugalėtam savojo vaiko, 465 Kad, nors stiprus, bet prapuls j is nuo užmačių didžiojo Dzeuso. Ir todėl jis buvo budrus, patykojęs rijo Savo vaikus, o Rėja siaubingą Širdgėlą kentė. Bet kai ji ruošės gimdyti žmonių bei dievų nemirtingų Tėvą Dzeusą, tada ji suskato maldauti brangiųjų 470 Savo tėvų žvaigždėto Urano ir Gajos, kad duotų Jai patarimą, kaip reikia, pagimdžius jai mieląjį sūnų, Jį paslėpt ir atkeršyt už pražūtį savojo tėvo 39

©EOTONIA

ттаіЬоіѴ ou? Ka.rem.vz piiyas Кр6ѵо$ аyKvkopvrjrrįs. oi Se Ѳѵуатрі фІХг} рака įjlzv кХѵоѵ rjS* етѲоѵто, 475 каі оі тгефраВІтуѴу оста тгер ттепрыто уеѵеоѲаі арьфі Кроѵиз fšaaikfįi каі viii картероѲѵр.ср • ттерфаѵ S* is Лѵктоѵ, Kprjrrjs ¿5 шоѵа SrjĮiov, 07Т7Т0Т ар' оттХотатоѵ 7гаі8шѵ уріеХХе гекеаѲаь, Zrjva ріуаѵ rov piev o£ ¿Siįaro Га fa тгеХсЬрг) 480 KfrrjTTj ¿v evpeirj грефіреѵ атігаХХереѵаІ re. еѵѲа įjuv Ікто фіроѵаа Ѳог)ѵ Šia ѵикта ріеХаіѵаѵ,

485

490

495

500

7Tp(l)Trjv is Лѵктоѵhкрѵфеѵ Be i yepaz AajSoucja avrpcp iv Г}Хфат$ S’ ap* етгеіта pievos каі фаІВіріа y via rjv^ero tolo аѵакто?* етпітХоріеѵоѵ S’ iviavrov, Гаіт)9 evvzairjoi ттоХѵфраЫеааі ЗоАсобеіѴ, ov yovov аф а ѵег)ке pieyas Kpovos ayKvkopvrįrrjs, viKTjdeis TeyyTjoi (ііцфі re mu8o? ¿oto. ттрштоѵ Г ¿įrjpiTjoe ХіѲоѵ, vvpiarov кататѵшѵ rov įizv Zevs OTTjpiįe ката ySovos evpvoBelrję ПѵѲоІ iv 7jya6irĮt yoaAotff ikro Парѵтуааоіо, ofjlT ejuev iįoįrioa), Ѳаѵра 6vrjroicn fiporoiot. 40

TEOGONIJA

Ir už vaikus, prarytus gudriojo didžiojo Krono. Jiedu, labai įdėmiai išklausę maldų mylimosios 475 Savo dukters, jai pasakė tada, koks laukia likimas Krono valdovo, taip pat ir jojo sūnaus tvirtaširdžio. Pasiuntė Rėją tėvai į Kretos derlingą vietovę Liktą, kai ruošės jinai gimdyti jauniausiąjį savo Vaiką - didįjį Dzeusą. Ir priėmė Kretoj plačiojoj 480 Dzeusą didžioji Gaja, pasiruošus maitint ir augint jį. Greitą tamsiąją naktį, vaiku nešina, atskubėjo Rėja į Liktą pirmiausia ir ten pati savo rankom Paslėpė jį stačioje oloje, gilybėj Šventosios Žemės, Aigajo kalnyne, tankiai apaugusiam medžiais. 485 Vietoje jo suvysčius didelį akmenį, davė Sūnui Urano didžiam, dievų ankstesniųjų valdovui. Akmenį rankomis šis pačiupęs nurijo į pilvą, Vargšas, nes jis nesuprato, kad, pakeistas akmeniu, liko Jo sūnus ir toliau neįveiktas, gyvas ir sveikas 490 Ir ateity netrukus, jėga bei rankom įveikęs Jį, iš valdžios išvarys ir pats vadovaus nemirtingiems. Greitai netrukus išaugo jėgos Dzeuso valdovo Bei jo kūnas puikus. Praslinkus daugeliui metų, Gajos labai gudriais patarimais skaudžiai apgautas, 495 Didis gudrusis Kronas vaikus prarytus atrijo, Savo sūnaus gudrumu bei jėga nugalėtas. Pirmiausia Akmenį jis išvėmė, kurį paskutinį prarijo. Dzeusas akmenį Šį placiavieškelėj žemėj, Parnaso Kalno šlaite, šventajam Pite lyg paminklą pastatė, 500 Kad ateity mirtingiems žmonėms jis nuostabą keltų. 41

0 EOr ONI A

Avere Se naTpOKatnyvrĮTOvs oXocòv in o Secrpojp,

505

510

515

520

525

OvpaviSas, ovs 8ijcre narrjp aecn tco Įih> yap oapKas re /cat ey/cara mova Svįįjuo ¿v pww KaTęBrjKč) KaXviĮ/aę yaarpl poelgi rolę 8’ avr oorea Aeu*a jioos SoAįj Ari riyyfl evderioas KaredijKt, Ka\vifjas apyen h-ųpą>. Srj tot€ puv 7rpoa€€t7re TTarrjp av&pcov re 0ea>v r e ' t( 1Ia'Tręnovi8’qt 7tq.vtcov a/nSeucer* avaKTCov, l Si oi GT€€i ¿vi cmi^co-otv eycov aklaorov avlrjv 6vpa> ical Kpū8trjt Kai dv^Keorov kūkov ¿gtlv.

585

48

TEOGONIJA

585

590

595

600

605

610

Kai jis vietoje gėrio sukūrė gražią blogybę, Atvedė ten ją, kur buvo dievai bei žmonės mirtingi, Išpuoštą tėvo galingo dukters pelėdakės Atėnės. Ir nemirtingi dievai, ir žmonės nustebo, išvydę Baisiąją klastą, kuriai neįstengia žmogus atsispirti. Mat iš jos giminė atsirado švelnių moteriškių, [Mat iš jos giminė pražūtinga moterų rados,] Jos, didžiulė nelaimė mirtingiems, su vyrais gyvena, Jos ne draugės Skurde, bet Turtas jas draugėm padaro. Taip, kaip dengtuos aviliuos bitelės nuolat maitina Savo tranus, kurie temoka bloga daryti, Ištisą dieną nuo ryto lig saulės laidos jos darbuojas, Skuba per dieną, korius Šviesiuosius stengias lipdyti, O tranai viduje, dengtuos aviliuos pasilikę, Svetimo triūso vaisius vis kemša į savąjį pilvą, Šitaip vyrams mirtingiems Dzeusas, smarkus griausmavaldis, Davė nelaimę - moteris, darančias darbus skausmingus. Dar ir kitą blogybę jis davė vietoj gėrybės: Jei kas vengia vestuvių ir rūpesčių dėl moteriškių, Vest tas nenori, tačiau, pragaištingai senatvei atėjus, Nėr kam jį karšint. O jeigu žmogus šis turtingai gyvena, Jam numirus, turtus tolimi giminaičiai dalinas. Jeigu kam teko dalia apsivesti ir jeigu tas turi Dorą žmoną, malonią širdžiai, tai šitokiam žmogui Tenka per amžių vienodai ir gėrio, ir blogio patirti. Jeigu kam nors žmona iš prastos giminės atiteko, Tas gyvendamas jaučia nerimstantį skausmą krūtinėj, Kenčia siela ir širdim. Nepagydoma jojo nelaimė. 49

0 E O TO N I A

a>$ ovk €oti A tos K\eiĮjcu voov ov8e TrapeABeiv. ov8e yap ’IairenoviSys ¿KaKyra TIpopyBevs 615 roto y irreįyAv^e j8apvv yoAov, aAA’ irrr avayKys Kai TToAviSpiv eovra peyas Kara Seopos epvKei. ’Ofiptapeip 8* ios npiora m rrjp (LSvaararo Bvpup K otto) r y8e rvyrj, 8yae Kparepa> evl ŠecrpUĮ), yvopeyv v7T€p07rAov aycopevos 'įSe Kai eISos 620 Kai peyeBos' Karevaaoe 8’ viro yflovos’ evpvoSelys. evu oi y aAye eyovres vno yvovi vaieraovres eta r ¿ir eoyarirį peydAys ¿v TTeipaat yaiys 8y8a ĮiaX ayyvpevoiy KpaSlrj peya rrevOos €%ovr€s*. aAAa aeas KpovtSys re kūl aOavaroi Oeol aAAot 625 ovs t4k€V ¿¡¿Kopos 'Pety Kpovov ¿v iAoryn Patys pa8fj,o(jvvrj(TW avrjyayov ¿s aos atJrty aitry yap oiv omavra StyveKecos KareAeįje, ovv Kelvots vticrjv re Kai ayAaov evyos apeoOai. 631 630 632

635

640

Sypov yap pdpvavro ttovov BvpaAye * eyovres avrtov aX\yAotot Šia Kparepas vaplvas Tirrjves re Oeol Kai oaoi Kpovov ¿¡¡eyevovro, ot pev ay injjyAys "OBpvos Tiryves ayavot, ot 8’ dp an OvAvprroto Oeol Sayrrjpeę eaojv ovs reKev ¿¡¿Kopos 'Pety Kjpivu) evvyBelaa. ot pa ror aAAyAoioi ^payrjv BvpaAye * eyovres ovveyeios epayovro 8eKa irAeiovs eviavrovs9 ou8e Ttę yv eptSos ^aAeiriJę Augis ov8e reAevry ovSerepoiSt Igov 8e rekos reraro Trrokepoto. aAA5 ore 8y KelvoiGi TrapeoyeBev appeva rtavra, veKrap r apfipootyv re, ra irep Oeol avrot eSouat, 50

TEOGONIJA

Tad negalima Dzeuso apgauti arba suklaidinti. Ir Japeto sūnus, Prometėjas gerasis, išvengti 615 Dzeuso pykčio smarkaus tada negalėjo. Sukaustė Jį, net labai išmintingą, per prievartą pančiai didžiuliai. Tėvas, nuo pat pradžių neapykantą Obriarėjui, Kotui bei Gigui pajutęs, juos pančiais tvirtais surakino, Mat pavydėjo didžiulės narsos jų, išvaizdos, ūgio 620 Ir apgyvendino juos gelmėse plačiavieškelės žemės. Ten, skausmus kęsdami, giliai jie po žemėm gyveno Žemės didžios pakrašty —pačiam tolimiausiam kampely,

625

631 630 632

635

640

Baisiai nuliūdę, Širdy kentėdami didelę kančią. Bet Kronidas patsai bei kiti dievai nemirtingi, Tie, kuriuos gražiaplaukė Rėja Kronui pagimdė, Gajos pamokyti, juos atgalios sugrąžino į šviesą. Mat pasakė Gaja dievams tiksliai apie viską, Kad tik su šiais nugalėsią ir didelę šlovę įgysią. Ilgą laiką tuomet vieni su kitais jie kariavo Mūšiuos smarkiuos, kęsdami vargus, kankinančius širdį, Ir Titanai dievai, ir dievai, kiek jų gimė iš Krono. Šaunūs Titanai kovojo nuo aukšto Otrijo kalnyno, O nuo Olimpo viršūnės - dievai, gėrybių davėjai, Tie, kuriuos gražiaplaukė Rėja Kronui pagimdė. Taip jie tada kovoje, suteikiančioj skausmą, kariavo Be paliovos tarp savęs net ištisą dešimtį metų, Ir jokios pabaigos šių kautynių sunkių nesimatė, Ir nei vieni, nei kiti pranašumo kare neįgijo. Bet kai dievai Šimtarankiams davė maistą - nektarą Bei ambroziją, tai, kuo dievai maitinasi patys, 51

0EOTON1A 7rdpTCDv < r ) év orrfizaaiv aererò Ovfxòs dyrjvtop, [¿y veKTap r ¿naaavro teal dp^pocrir^v .épaT€ivrjv^] Srj rore rot? p€T€€iire narfjp avSptov re Setov re* ltkÌ kXvt€ fj.€v ralrjs re Kal Ovpavov ayXaà t €kva, 645 6p* etneo ra pe Bvpòs évi Grrjdeaac K€Xevet. 17877 yap paXa 8rjpov évavrloi aXXrjXoiai

650

655

660

665

viK7}s K al Kapreus népi papvdped' yjpara navra, Ttrrjves re 6eol Kal ovoi Kpovov tKyevopeada. vpeis Se peyaXrjv re jiiTjv Kal yeTpas ddnrovs alv€T€ Tirrjveoaiv évavrlov év Sat Xvypfj, pvrjoapevoi iXorrjTos évrjéos, oaaa 7raBovres eV aos aifj a^i/ceafle SvorjXeyéos in o Seopov yperipas Sea jìovXàs imo £óov rjepóevros” &S dro' tov 8* a if/9 atfriff dpel^ero K ottos apvpcov' “ Saipévi , ovk aSdrjra mav, Tirrjves re 0eot /cat oaot Kpovov é^eyévovro, 52

TEOGONIJA

Nuo šio maisto visų krūtinėj narsa padidėjo, [Kai Šimtarankiai nektarą, ambroziją saldžią suvalgė,] Tėvas dievų ir žmonių tada jiems štai šitaip pasakė: „Šaunūs vaikai Urano bei Gajos, manęs paklausykit, 645 Kad išsakyčiau jums tai, ką širdis krūtinėj įsako. Jau labai seniai kovojame vienas prieš kitą, Kaudamies per dienas valdžios bei pergalės siekiam, Ir Titanai dievai, ir mes, kiek tik gimėm iš Krono. Nagi, parodykit jūs įnirtingoj kovoj su Titanais 650 Didelę jėgą, taip pat rankas neįveikiamas savo, Mūs draugiškumą atminę ir tai, kiek jums teko iškęsti Žemės tamsiojoj gelmėj, kol, mūsų valia išvaduoti Iš savo pančių žiaurių, į šviesą atgal nesugrįžot.“ Šitaip ištarė Dzeusas. Atsakė jam Kotas beydis: 655 „Mums, mielasis, kalbi nenaujus dalykus. Mes ir patys Žinom, kad tu mintimis ir protu esi pranašiausias, Nes nuo dievų nemirtingų nugynei šiurpią nelaimę. Padedant išminčiai tavo, ir mes iš požemio rūko, Pančius sunkius nusimetę, vėl grįžom į žemę, valdove, 660 Krono sūnau, patyrę, kas buvo visai netikėta. Ir todėl dabar tvirta širdimi, nusiteikę Tau palankiai, dėl jūsų valdžios į baisiąją kovą Stosime tuoj, su Titanais kovosime mūšiuos grėsminguos.“ Taip jis pasakė. Dievai, gėrybių davėjai, išgirdę 665 Šiuos žodžius, jį palaikė. Jų širdys ilgėtis pradėjo Karo labiau nei anksčiau. Ir sukėlė mūšį baisingą Tądien visi —ir vyrai dievai, ir moterys deivės, Ir Titanai dievai, ir dievai, kiek jų gimė iŠ Krono, 53

0 E O r O N I A.

ois T€ Ztvs epejSea^tv vrro ydovos* tJ/c€ owaS€, 670 Seivoi re Kparepoi re, j8irjv vniponkov e^ovres*. rali/ ¿caro? /xev ^efpes1¿7r’ t5pa;v alaaovro ndaw opd)S> K€poviojS’ yeipujv re j8nyj 0’ apa tpyov eawov apcįtorepot, Setvov Si irėpiame novros aneipovv, yrį Se p iy ¿(JĮiapayrjaev, eVeoreve 8’ ovpavos evpvę 680 aeiopevos, ntSodev Si rtvdaotro paKpos "Okvprros pirrfj vn adavarojvt evoais 8’ iKavt /Šapeta rdprapov rjtpSevra noSd>v, alnela r tari) aanirov Icvypoio jiohdajv re Kparepaojv. ais dp in aAA^Aots* teerav p ikta arovotvra' 685 oripwv tKtr ovpavov dartpoevra KtKkopivajv' ot Si įvvtaav ptyaka) akakr)ra>. ovS’ ap’ Irt Zeo? lo^ev eov pievos, aAAa j/u rot? ye eidap piv pivtos nkrjvro p4v€s, ¿k S i re rrduav atve fiirjv apvSis S* ap* an ovpavov rjS* an ' Okvpnov 690 darpdnrojv eareiye ovvcoyaSdv, oi Si Ktpavvol iKrap apa fipovrfj re Kai aartponrj rroriovTO y^tpos ano anjŠaprįs, lepfjv koya elkv^oajvrtSy rapies‘ ap(f>l Si ya ta epiaptos iapapdyt^e Katopivrj, AaKe 8* aptį>l nepl peyak* ¿antros uAty 695 e^ee 8e ydcbv naaa Kai \Qjceavofo peedpa 7ro^ros“r drpvyeros' rovs S apuĮtene Oeppos avrprį 54

TEOGONIJA

Dar ir tie, kuriuos iš požemio Dzeusas į šviesą 670 Parvedė, - baisūs ir stiprūs, turį nepaprastą jėgą. Šiems po lygiai visiems iš pečių išaugę judėjo Šimtas rankų, taip pat ir galvų penkiasdešimt išdygę Augo iš jų kiekvienam iš pečių ant tvirtojo kūno. Jie su Titanais tada susirėmė mūšy nuožmiajam, 675 Rankom savo galingom stačias uolas pasiėmę. Bet ir Titanai uoliai gretas savo pusėje ėmė Stiprini tuomet. Tiek jėgą, tiek rankų galybę parodė Mūšy vieni bei kiti. Ir sušniokštė jūra beribė, Žemė stipriai sudundėjo, platusis dangus susipurtęs 680 Griaudėjo, aukštas Olimpas lig pat pamatų sudrebėjo Nuo nemirtingų puolimo, ir tamsų tartarą pasiekė Trenksmas jų žingsnių smarkus, atsklindantis veriantis riksmas Iš įnirtingos kovos, švilpesys galingų metimų — Svaidė vieni į kitus jie vaitojimą keliančias ietis. 685 Balsas vienų ir kitų į dangų žvaigždėtą pakilo. Šitaip smarkiai dievai rėkdami kovoje susitiko. Įniršio savo daugiau nebetramdė Dzeusas, jo Širdį Tuoj užliejo narsa, ir visą savo galybę Jis parodė tada. Nuo dangaus ir kartu nuo Olimpo 690 Žengė ir siuntė žaibus be perstojo vieną po kito. Daug perkūnų tada su žaibais ir griausmais pasipylė Iš jo rankos stiprios spinduliuodami šventąją ugnį. Smarkiai dejavo aplink degdama maitintoja žemė, Degdamas šaukė aplink neaprėpiamas didelis miškas. 695 Užvirė žemė visa ir visa srovė Okeano, Užvirė jūra bevaisė. Apsupo karštis baisingas 55

0 E Or ONI A

Tvnjuas yOoviovę, \oį 8* alBepa 8iav iKavev a antros* oatle 8* apepSe Kai tyOtpcvv nep eovrojv avyrj pappaipovoa Kepavvov re crreponfįs re. 700 Kavpa 8e Beaireatov Kareyev ydos9 etaaro 8* avra o6aXpotoorepa)6ev. [ev8a Fvyfjs Korros re Kai *Ofiptapeios fieyaOvpLos 735 vaioi/otv, vXaKes mcrrol A los aiycoyoio. ev8a Se yfjs Svoepijs Kai raprapov rjepoevros ttovtov r arpvyeroto kūl ovpavov aarepdevros eįeirję navrcov 7rrjyal Kai ireipar lacnv, apyaAe * evpevra, ra t € arvyeovai Beoi rrep’ 740 yaaįJLū pey >ovSe K€ rrdvra reXea oBi Nv£ re kai fHįiepv] doaov lovoai aXXrjXas Trpooeevnov ap.eif$o}xevai įxeyav ovSov 750 ydXK€ov‘ r) Įiev eaco Karo^ųaerai^ rj Se Svpa^e epyerai, ovSe ttot apuĮ>orepas Sopios evros eepryei> 58

TEOGONIJA

Kristų devynias naktis bei dienas iŠ žemės varinis 725 Priekalas, kol desimtą dieną tartarą pasiektų. Visą tartarą siena varinė apsupus. Aplinkui Kaklą tartaro naktis apsivijusi triskart. Į viršų Auga šaknys tenai ir žemės, ir jūros bevaisės. Ten, požeminėj tamsoj, paslėpti ir buvo Titanai, 730 Kaip debesų varinėtojas Dzeusas nusprendė, didžiulės v Žemės pačiam pakrašty, ūkanotoj, priplėkusioj vietoj. Jiems išėjimo jokio iš ten nebėra —Poseidonas Vario durim jį užtvėrė. Ir siena aplink pastatyta. 735

740

745

750

[Obriarėjas tenai, ir Gigas, ir Kotas gyvena, Ištikimieji sargai aigidės laikytojo Dzeuso. Ten ir žemės juodos, ir tartaro tamsaus, ūkanoto, Ten ir juros bevaisės, dangaus, žvaigždėmis nusagstyto, Ten visų iš eilės ir ištakos glūdi, ir galas, Baisiai nykus ir niūrus. Jo net patys dievai prisibijo. Tai praraja gili. Net visus metus negalėtų Dugno pasiekti, jei kas vidun pro vartus jos įeitų, Nes viesulai jį galingi pačiupę pradėtų nešioti Tai vienur, tai kitur. Šiurpu net dievams nemirtingiems.] [Šitas dalykas baisus. Namai siaubingi juodosios Niktės stovi tenai, tamsiam debesy pasislėpę.] Prieš Šiuos namus Japeto vaikas platųjį dangų, Galva atrėmęs tvirtai, stipriom, nepavargstančiom rankom Laiko. Tenai Hemerk ir Niktė abi susitinka Ir pasisveikina jos, kada per didžiulį varinį Slenkstį kopia. Tuomet viena įeina į vidų, Eina kita laukan, abiejų jų niekad nebūna 59

e E Or ON1A

oAA1 alel ¿riprj ye S¿pcov €Kroo6ev ¿ovaa yatav ¿Tnorpi^erat, rj 8’ av S¿įjlov evros ¿ovaa plpvet rrjv avrfję wprjv oSov, ¿ar av lktįtūl’ 755 rj pev ¿myBovioun (jjaos 7roXvSepKes eyovaa,

TEOGONIJA

755

fj S* *Y ttvov p e r i X€Pcrh KaalyvrjTOV @ava tolo,

N v į o\orĮ, V€4\tĮ K€Ka\v[lĮJL€Vrj r}€pO€lSei. ev8a Se N vktos naiSes ¿pepvrję oIk L* e^ovcnv, "Yirvos Kai Sąvaros, Savoi deoi* ovSe iror avrovę 760 *HiXioę ai8a)v ¿mSipKerai aKrlveaatv ovpavov eloavtaiv ovS* ovpavoBev Karafiaivcov. rl Se rrdvrp Ktooiv apyvpioiai rrpos ovpavov ¿orrjpiKrai. 60

760

765

770

775

Šituos namuos. Visada, kai viena iš namų iškeliavus Žemėje vaikšto, kita, į namus sugrįžus, ten lieka, Laukia savos valandos, kai pačiai reikės iškeliauti. Neša žemės žmonėms Hemera daug matančią šviesą, Rankose neša jiems Hipną, brolį Tanato, antroji Ta pražūtingoji Niktė, tamsiam debesy pasislėpus. Ten juodosios Niktės vaikai namus įsirengę Hipnas, taip pat ir Tanatas - dievai siaubingi. Nežiūri Šviečiantis Helijas niekad į juos spinduliais, kai jis kopia Tiesiai dangun arba žemyn nuo dangaus nusileidžia. Pirmas iš jų ir žemę, ir plačiąją nugarą jūros Visą apeina ramus, palankiai žmonėms nusiteikęs. Kito - širdis geležinė, dvasia varinė krūtinėj, Baisiai žiauri. Jei šitas kokį žmogų pačiumpa, Jau nepaleidžia atgal. Jo dievai nemirtingi nekenčia. Prieky ten stovi skambieji rūmai žemiško dievo, [Hado stipraus ir žmonos jo Persefonėjos Šiurpiosios.] Priešais rūmus šuva, nesigailintis nieko ir piktas, Saugo vartus. To šuns klastingas būdas: į vidų Einantiems uodegą meiliai vizgina, lydi, suskliaudęs Savo ausis, bet išeit atgal nebeleidžia, patyko Ir suryja, kurį pro vartus sučiumpa išeinant. [Hado stipraus ir žmonos jo Persefonėjos šiurpiosios.] Ten gyvena baisi, nemirtingiems kelianti šiurpą Stigę, pati vyriausia dukra Okeano, aplinkui Tekančio. Rūmuos garsiuos ji toli nuo dievų įsikūrus. Rūmai šitie dengti aukštomis olomis, ir kolonos Iš sidabro juos supa ir remiasi tiesiai į dangų. 61

©EOTONI A

780 iravpa Se Oavpavros Ovydrrįp iroSas coKea TIpis ^ayyeXiq ttcoAcitcu ¿ir* eitpia vtora 6aXdocrqs07T7T0T epis Kai veiKOs ev a9avarotoiv operai, Kai p 9 007 is i/tevSrjrai *OXdp7na Scopar eyovrcov, Zevs Si T€ *lpw €7T€p\ft€ 6ewpov vScop, tĮtvypov, o r ¿k irirprjs KaraXelj3eTai r}Xij3aroio

{nftrįkijs* iroAAov Si vtto yOovos evpvoSelrjs ¿į lepov irorapoio piet Sta vvtcra piXatvav 9QKeavoio Kepas, SeKarrj S* ¿iri poipa SiSaorai' 790 ivvia pev irepl yrjv re Kai evpia vcora 6a\da yAdaarjai 8voeprįaArjmv vn opvai irvp dįiapvcroev [77aaicov 8* €K Ke^aAitov nvp Kaiero 8epKopievoio-] o)val 8’ iv ndorjotv eaav Seivfjs KeaAį}cn, 7ravrovrjv o7T* tetom a84aarov aAAore fxev yap 6eyyov8* vn o 8’ yjx€€v ovpea fiaKpa. 64

TEOGONIJA

810

815

820

825

830

835

Ten ir jūros bevaisės, dangaus, žvaigždėmis nusagstyto, Ten visų iš eilės ir ištakos glūdi, ir galas, Baisiai nykus ir niūrus. Jo net patys dievai prisibijo. Stovi tenai marmuriniai vartai ir slenkstis varinis, Tvirtas, išaugęs savaime, ilgom šaknim išsiraizgęs. Priešais vartus toliau, nuošaly nuo dievų nemirtingų, Kitapus juodo chaoso dievai Titanai gyvena. O griausmavaldžio Dzeuso garbingi gynėjai įkūrė Savo namus tenai prie pačių pamatų Okeano Kotas ir Gigas, o trečią iš jų - Briarėją šlovingą Savo žentu padarė griausmingas Kratytojas žemės, Dukterį Kimopolėją už žmoną anam atidavęs. Kai Titanus iŠ dangaus išvijo Dzeusas, Tartarui Tuomet pagimdė didžioji Gaja Tifoėją - jauniausią Savo vaiką, aistroms Afroditės auksinės paklusus. Buvo stiprios jo rankos, tinkamos darbui sunkiausiam, Bei nepailstančios kojos šio dievo galingo. Išaugę Jam iš pečių net Šimtas galvų siaubingo drakono Laižės liežuviais tamsiais. Galvose baisiose Tifoėjo Akys ryškia ugnimi apačioj po antakiais švietė. [Iš visų jo galvų jam žiūrint ugnys liepsnojo.] Visos šios galvos siaubingos turėjo dar balsą bei leido Jos įvairiausius garsus, visai negirdėtus. Ir kartais Skleidė garsus, kuriuos dievai tegali suprasti, Kartais balsu stipraus, nesuvaldomo jaučio jos baubė, Kartais tarytum liūtas, žiaurus plėšrūnas, riaumojo, Kartais jos lojo kaip Šunys —tikrai nuostabu paklausyti, Kartais šnypštė ir, rodės, aidėjo aukštieji kalnynai. 65

e

TEOGONIJA

Е ОГONI А

Kai vv Ktv агкего epyov apr¡xavov K€Íucpt kūl Kev o ye 6vr¡roÍoi Kai adavarotcnv ava£evt €t pr¡ ap o£v v¿rjcr€ rrarrjp av8pd>v re deutv re* GKXrjpov S’ €jSpoVnpe Kai ofipipov, арфl Se yaZa 840 op€p8aXėov Kovafyoe Kai ovpavos evpvs virepde ttovtos r 'QKeavov re pool ка1 тартара yairję. Troaal 8’ vir a9av¿T0iai péyas 7reAe/¿¿£eT* ’'OXvpno? opwpévoto (¡.voktos ' eVearováyt£e Se y afa. кадра 8’ итг* арфотерши /careyes toetSea ttqvtov 845 ¡¡povrrjs T€ /cópfluvev coy pévos, etAero 8* 5тгАа, f$povTT}v re OT€po7rr¡v re /caí aidaAoeyra K^pavvov, 855 TíXfj^ev ¿tt OvXvpvoto maXpüvos' арфе Se тгааа?

840

845

850

855

€7гресте Oecnrecrias кефаХа$ Setvoto тгеХсЬроу. auráp eVet 87) ptv Sápaoe TrXr¡yf¡aiv Ipáooas, jjpi7T€ ууиовеку a r o m ^ e Se y afa wzXcoprj * ^Ao£ Se KepauvwSeWo? а7Г€стот/то roto áva/cro? 860 ovpeos* ev ¡3rįo ye alSypos, o rrep Kparepcuraros eonv, 865 ovpeos eV ^yaoycn 8 apa£6pevos Trupi KyXecp rrĮKercu iv yBovl Sitį v *HaioTav TraXdpyaiv'

870

875

880

885

890

aj$ apa rrĮKero yala oekai 7rvpos aldopLevoio. piifje Se puv dvfjuo aKaydjv ¿s ra.prap.ov evpvv. CK Se Tviv yeverjv, Bvyrots pey oveiap. ai 8’ aAAcu pAifi avpai imTrveiovcn QaXaaaav at 8y rot rrinrovaai is yepoeiSea ttovtov, Trfjįia peya Bvyroiai, Katerį Bvlovcnv acAAiy aAAore 8’ aAAat actai SiaaKiSvaai re vijas vavras re Beipovur kūkov 8’ ov ylverai ¿A ktį avSpaaiv, ot Kelvrjai paodrqv, iva prj f$axri\rji$a nprjv aAAoy €^ot A tos* avrt Be&v aleiyeveratov.

¿k yap rrjs ci/xapro ireptypova retcua yeveodac 895 TTpa>rqv pev Kovpyv yXavK(I)Tn8a Tpiroyeveiav, toov eyovaav narpl pevoę Kai hripova ftovXr}v, avTap erreit dpa 7ratSa Becov pacnXrja Kai avSpcov yjpeXXev reįeoBat, inrepfiiov rįrop lyovra* aAA* apa pw Zevę rrpoaBev erjv eoKarBero vrjSvv, 900 *QiC€avov Kovprą Trohvrjparov etSos ¿xovoa, AyXatrjv re Kai Evpotrplrr)s Kai ipLKTVTrov 'Evvoaiyalov Tplrajv evpvftlrję yivero peyas, os re daAdaGrję trvdpev* eycov Trapa fjurjrpl lXrj Kai rrarpl avaKTt valei ypvcrea Sco, Šeivos 8eoę. avrdp Aprji ptvoripip Kvdepeia &6j3ov Kai Aelpjov eriKre, Setvoiij, oi r dvSpujv trvKivas KAoveouai d\ayya$ iv 7roXepO) Kpvoevri ctvv ApT)i 7TToAt7rop0ą), Appjovvąv 6 \ tįv KaSįios vrrepOvpos 8er ¿Koinv. Zrjvl 8’ ap* ArXavrlę Malrj reKe Kv8ip.ov vpov aA/cc^to? vioę , I? 'HpaK^rjoę, reAeoaę trrovoevTay ae^Aoos-, TratSa zlto? /ieyaAoto /tai. aHpiqę ^pvooneSuKov, alSoirjv Ber ¿koitiv ¿v Ov\vp.7T(x> vioevrim oAjSio?, os /¿eya epyov ev aBavarotcnv avvcroas valei ¿Tnjpavroę Kai ayrjpaoę 7]para rravra. 8’ aKapavn t 4k€ kAvtos ^Keavlvrj ITepOTjis KlpKTjv re Kai Airjrrjv flaaiArįa. AlrjTrjs 8* utoę a€atfjL^poTov 'HeAloio Kovprjv 'D kccivoio TeArjevros irorapoto yij/xe 0€ra BaAdaarję TTacrav rco Se Toyovri Kai 08 k ¿s yetpas iKrjrai, 74

TEOGONI JA

Paėmė iš Charičių pačią jauniausią - Aglają. O auksaplaukis, gražus Dionisas už žydinčią žmoną Paėmė sau Ariadnę šviesplaukę, dukrą Minojo. Ją Kronionas padarė nesenstančią ir nemirtingą. 950 Vaikas narsus gražiakojės Alkmenės - stiprusis Heraklis, Savo žygius sunkiuosius atlikęs, paėmė Hebę, Dukrą didžiojo Dzeuso ir Heros auksasandalės, Sau už droviąją žmoną ant kalno snieguoto Olimpo. Jis laimingas, atlikęs didelį darbą, gyvena 955 Tarp dievų nemirtingų ir sveikas, ir jaunas per amžius. O nenuilstančiam Helijui Kirkę, Ajetą karalių Okeanidė garsi Persėidė kadaise pagimdė. Helijo, šviečiančio žemėj mirtingiems, vaikas Ajetas Idiją vedė gražveidę, dukrą garsaus Okeano, 960 Upės puikiosios, dievams nemirtingiems ją vesti patarus. Savo vyrui jinai gražiakoję Medėją pagimdė, . Kai atsidavė jam, Afroditei auksinei paklusus. Būkit sveiki visi, gyvenantys rūmuos Olimpo, Salos, žemynai, tarp jų išsiliejusi jūra sūrioji! 965 Jūs dabar apdainuokit giminę deivių, gražbalsės Mūzos Olimpinės, dukros aigidės laikytojo Dzeuso, Kiek nemirtingų, kurios atsidavusios vyrams mirtingiems, Jiems pagimdė vėliau panašius į dievus palikuonis. Plutą pati Demetra, šviesioji iš deivių, pagimdė, 970 Kai, Jasioną narsų pamilus, su juo suartėjo Tris kartus suartam lauke derlingoje Kretoj. Plutas laimingas po žemę bei plačią nugarą jūros Vaikšto; o ką jis sutinka ar kam į rankas jis papuola, 75

e E Or O N I A

8rį avetov edrjKe, rroXvv 84 oi coTraaev oA/Sov. 975 KaSfiio 8* Appovlrj, dvydryp ypvcrrję A^poSirrję, 'Ivd) /cai ŽJ€fx4\r)v /cai Ayairrjv KaXXnrdprrįov Avrovorfv 6 \ T]v yrįpev Apicrraios ^advyalrrjs, yelvaro Kai IJoXv8wpov ¿WT€dvcp ¿vi Orf/šj}. Kovprj S* yQKtavov Xpvodopi Kaprepodvpup 980 ĮJuyOriv cV (3pię), sumanė perleisti „įžūliai“ talentingtį savo kūrinių autorystę pavydimosioms Mūzoms, sugalvodamas susitikimo su jomis istoriją ir pasivadindamas Hesiodu, idant išvengtų Tamirio ar kurio nors kito Mūzų nubausto dainiaus likimo. Beje, jau minėjau, kad ši mano adhoc sugalvota Teogonijos sukū­ rimo versija manęs paties neįtikina, kaip neįtikintų ir bet kuri kita reliatyvistinė bei redukcionistinė filologų pasiūly­ ta versija. Ją čia pateikiau tiesiog kaip įdomią teorinę inter­ pretacijos galimybę, parodydamas problemos sudėtingumą ir drauge ironizuodamas filologų pomėgį kurti panašias ver­ sijas. Tiesą sakant, hermeneutiniu požiūriu mūsų uždavi­ nys ir tėra suvokti Hesiodo klausimo, tokio pat sudėtingo kaip ir Homero klausimas, painumą, nes nesant patikimų istorinių duomenų diachroninės filologijos metodais neįma­ noma griežtai įrodyti jokios į minėtųjų panašios versijos (juk mes dar neturime laiko mašinos!), o teoriškai įmanomų ver­ sijų galima prikurti be galo daug. Tuo norėjau parodyti, kad mūsų tikslas —suvokti šios poemos reikšmę mums, aktu­ alizuotijų ir prisiliesti priejos paslapties, nebandant įrodinėti neįrodomų dalykų.57 75IL 2. 594-600. 200

APREIŠKIMAS

ANT

HELIKONO?

Aš pats esu įsitikinęs, jog Mūzų apsireiškimas Hesiodui visai įmanomas logikos požiūriu, o jo pripažinimas suteikia mums geriausią hermeneutinę Teogonijos ir kitų Hesiodo kūrinių prieigą. Jei kas teigtų, kad Mūzų, apie kurių egzis­ tavimą nieko nežinome, nederėtų painioti į Hesiodo poe­ mų hermeneutiką, atsakyčiau, jog ne tik apie Mūzas, bet ir apie jų atstovą mes nežinome beveik nieko. Esama nuomonių, jog tariamai autobiografiniai faktai, išdėstyti Teogonijoje bei Darbuose ir dienose, tėra sudėtinė rafinuotos poetinės fikcijos dalis, įsikomponuojanti į bendrą subtilių (dabar jau sunkiai suvokiamų) užuominų sistemą, kitaip tariant, tai esą ne paties poeto kaip ¡storinės asmenybės, o jo lyrinio (tiksliau tariant epinio) herojaus (auto)biografijos faktai. Jei netikėtume Hesiodo pasakojama jo susitikimo su Mūzomis istorija74, tuomet turėtume teisę netikėti ir visais kitais jo autobiogra­ fijos „faktais“: pasakojimu, esą jo tėvas atsisakė nepelningos jūrų prekybos ir persikėlė gyventi iš Ajolijos Kimės į Bojotijos Askrą75, istorija apie jo ginčą su broliu Persu dėl tėvo palikimo76ir juo labiau hesiodiškąja agono Chalkidėje, kuria­ me jis laimėjęs trikojį77, versija. Ar turėtume teisę tikėti netgi istorinei tiesai be išlygų įsipareigojusiuTukididu, trečiojoje Peloponeso karo istorijos knygoje teigiančiu, kad Hesiodas mirė Hesperijos Lokridėje78, tuo pat metu tikėdami kitų au­ torių teigimu, esą jo kapas buvo rodomas Orchomene79? 74 Theog. 2 2 - 3 5 73 Op. 6 3 3 - 6 4 0 . 76 Op. 3 7 - 3 9 . 77 Op. 6 5 0 - 6 6 0 . 78 T h u c . 3- 9 6 .

79 A r is t.

fr. 5 6 5 R o se ;

Certamen 201

14; P au s. 9 . 3 8 . 3 .

APREIŠKIMAS

ANT

HELIKONO?

Vienintelė išeitis - analizuoti Teogoniją „iš vidaus“, prii­ mant Hesiodo žaidimo su mumis taisykles ir siekiant suvokti, ką si poema reiškia mums. Jei ryžtingai apsisprendžiame ti­ kėti ir pasitikėti dieviško dainiaus žodžiais, drauge su visais kitais poeto teiginiais privalome priimti ir jo pasakojamą Mūzų apsireiškimo jam istoriją.

202

K Ū N O IR DVASIOS GAIVALAI: ŠIURPUS ABSURDO GROŽIS

0' €T€K aXXo iré\a)pov àp t o o i w oùòè ėoucoę ®PijToię àvdpóiroiQ oùò’ atdotvarovot deoìoiv Zirìji évi y\a P . 2 3 ; 2 7 - 2 8 ) . Ganimedo vaidas r e iš k ia „ b liz ­ atstatantis intelektines ir gyvybines dievų

s p r e n d im u s “ (t. y . ta r ia n tis b y lo s e 12

V y n o p ils ty to jo D z e u s o r ū m u o s e

g in a n tis (D z e u so ) /¿T jėsa“ , t. y .

„rūpestingai apsvarstyti {»mintysepamatuoti)“, to s p a t matas (F risk , Op. cit., s. v. /le fiu ( 8 d . 2 , S . 1 9 1 )). G r . įni5oįicu „ m ą s ty ti“ y ra b e n d r a š a k n is ž o d ž iu i piSopcti „ r ū p in tis , m ą s ty ­ ti“ ir iš e sm ė s f ig ū ru o ja k a ip p a s ta ro jo s in o n im a s ŲbieL, s. v . /¿7 j6 o /ia i (B d . 2 , S . 2 2 3 ) ); p r a d in ė re ik š m ė - „(mintyse) pamatuoti“ . G r . firideoi „ v y ro g e n ita lijo s “ s k a m b a ta ip p a t k a ip Įirjdtct „ m in ty s , rū p e s č ia i“ (sg. ¡j.ij5oę „ m in tis , r ū p e s tis “), b e t „ g e n ita lijų “ r e ik š m e ž o d is v a r to ja m a s tik ž o d ž io re ik šm ė š a k n ie s y ra lie t.

d a u g is k a ito s fo rm a . Ž o d ž iu i

( a b ie m re ik š m ė m is ) F ris k a s p a te i­

k ia tip o lo g in ę p a ra le lę iš se n o v ė s v o k ie č ių a u k š ta ič ių k a lb o s :

gįmaht {ne­

„ fa c u lta s , g e n i tai i a“ . B e n d ra s is s e m a n tin is š ių re ik š m ių v a rd ik lis -

diferencijuota) gyvybine ir mąstymo galia. Ž o d is firj8eot „ g e n ita lijų “

re ik š ­

m e , a n o t F ris k o , g alįs b ū ti e u fe m is tin is ž o d ž io atč o Z o i' „ t. p .“ p a k a ita ­ la s

{Ibid,

s. v .

\LT\hza

(B d . 2 , S . 2 2 2 ) ).

214

k

O

n o

ir

d v a s i o s

g a i v a l a i

m a lo n u m ų (hedonizm as jiem s a tro d y tų pernelyg žm ogiškas ir „bejėgiškas“), kiek dieviškos galios ir valdžios. N ežabotas jų vislum as sim boliškai išreiškia dievų išm in tį bei valdžią, o jų d au ginim osi energija srūva iš to paties neišsenkančios d ie­ viškos energijos šaltinio, k uris m a itin a ir dievų m ąstym ą. B ū tin a pabrėžti, k ad n u m in o z in ę dievų galią, p atį jų d ie­ viškum ą (beje, labai „aristoteliškai“) atskleidžia ¿ ie v ų ju d ru maSj veržlumas» aktyvum as. D iev ų aktyvum ą H esiodas per­ teikia sodriais poetiniais vaizdais, d a r labiau paryškinančiais m e n in į poem os įspūdį. N e tik M ūzos Teogonijoje vaizduo­ jam o s kaip labai ju d rio s deivės (antai šokdam os ratelius jos energingai k ib jo kojas, trypė ko jo m is—e i r e p p d s a o t v T O

ttoo -

cuO 13. D ieviškum o ir veržlum o ryšį program iškai atskleidžia dievų p asiu n tin ės Iridės (Vaivorykštės) ir plėšriųjų harpijų g im im o aprašym as: „V edė T a u m a n ta s E lek trą - d u k rą gi­ laus O k ea n o . / Jai g reito ji Iridė gim ė, paskui gražiaplaukės / H arp ijo s gim ė, vadinosi jos A elo, O kip etė. / Savo greitaisiais sparnais jos sk ren d a g reita i su vėjų / G ūsiais arba paukščiais, aukštai viršum žem ės pakilę“(eil. 2 6 5 -2 6 9 ). Iridės ir harp i­ jų tėvas yra T au m an tas, „N uostabusis“ (© a iįia ę ; plg. d a v įia „stebuklas; n u o stab a“), o pati Iridė (Vaivorykštė) suvokiam a kaip ke lia n ti m irtingiesiem s nuostabą ir dėl savo vaiskaus spal­ vingum o, ir dėl greitum o, kurie atsiskleidžia kaip dieviški, dieviškai stebuklingi bruožai. D iev ų pasaulis yra spalvingas ir ju d ru s - kitaip nei pilkas ir vangus m irtin g ų jų pasaulis. valdovo galias {g r. yavoę - „ b lizg esy s, g ro ž is“ , yctvoos - „ b liz g in ti, p o li­ yavvfica - „ d ž ia u g tis “ (c. y . „ b liz g ė ti“, „ š v y tė ti“ iš la im ė s). Ž r. V e rm e u le , Op. cit, P . 1 6 6 ; 2 4 7 - 2 4 8 , n . 3 0 ; N a g y G ., Comparative Studies irt Greek andIndicM eter, C a m b r id g e , M a s s ., 1 9 7 4 , P . 2 6 5 f. {App. A). 13 Theog. 8. r u o t i “,

215

KŪNO

IR

DVASIOS

GAIVALAI

N etg i patys h arp ijų vardai Aelo (A udringoji, V iesulu S krie­ janti) ir O k ip etė (G reitai L ekianti) išreiškia n u m in o z in ę Šių sp a rn u o tų b ū ty b ių energiją (beje, ir pati Irid ė seniausiuoju la ik o ta rp iu b uvo įsivaizduojam a kaip plėšri, į h arp iją panaši dievybė). D ieviškos plotm ės pilnatvę išreiškia ne tik dievų ju d ru ­ mas, nesutram dom i jų k ūno ir dvasios gaivalai, b e t ir n em ir­ tin g ų jų gebėjim as įveikti žm onių pasauliui įprastus a p rib o ­ jim us, neto b u lu m ą ir kontingenciją. Beveik visos dievybės Teogonijoje yra androginiškos, be to, ju o dievybė galinges­ nė, juo stipriau išreikštas jos androginiškum as, kuris, kaip pastebi Eliade, atskleidžia dievybės dieviškum o p iln a tvę .1* G a­ lingiausi Teogonijos dievai, nors šiaip b ū d am i vyriškos arb a m oteriškos lyties, labai įsigeidę gali d e m o n stru o ti priešingai lyčiai būdingus bruožus ir gim dyti vieni, be priešingos lyties partnerio. Jei be vyro (dievo ar m irtingojo) gim d o deivė, toks gim dym as vadinam as partenogeneze, o jei be m o te rs (deivės ar m irtingosios) gim do dievas, tokia „kūryba“ v ad in am a a n drogeneze. A ntai vyriškos lyties kosm inis gaivalas C haosas iš pradžių, atro d o , gim sta pats iŠ savęs (autogenetiškai), o po to androgenetiškai pagim do E rebą (Tam są) ir N ik tę (N ak tį) (eil. 1 2 3 -1 2 4 ). Partenogenetinėm is galiom is pasižym i ir kiek vėliau už C haosą autogenetiškai (?) atsiradusi G aja,.p arten o genetiŠkai pagim danti U ra n ą (eil. 126) ir P o n tą G ūrą) (eil. 1 3 1 -1 3 2 ), taip p at androgenetiškai C haoso pagim dyta N ik tė, partenogenetiškai pagim danti M orą (M arą, M arum ą), T a n a tą (M irtį), H ip n ą (M iegą), Kerę, pulk ą S ap n ų ir daugybę k itų 14

E lia d e M .,

Patterns in Comparative Religion, T r a n s i, b y R o s e m a r y

S h e e d , N e w Y o rk -S c a rb o ro u g h , O n ta r io : M e r id ia n , 1 9 7 4 , P . 4 2 0 - 4 2 2 .

216

KŪNO

i r

d v a s i o s

g a i v a l a i

konkrečiais bei abstrakčiais žodžiais įvardijam ų p ab a isų .15 Partenogenetiškai N ik tės pagim dyta E ridė (N esantaika) (eil. 225) savo ruo žtu partenogenetiškai pagim dė L ėtę (U žm arš­ tį), L im ą (Badą), A tę (P ro to U žtem im ą), H o rk ą (Priesaiką) ir b ū riu s k itų abstrakčių b aid y k lių .16Ju o senesni dievai, juo lyškiau juose atsiskleidžia androgenetinės ir partenogenetinės galios, be to, šios galios paveldim os (plg. C haoso-N iktės—E rid ėsliniją). T ač iau šiom is galiom is pasižym i ir kai k u ­ rie jaunesnieji dievai, antai Dzeusas ir H era. D ievų valdovo žm ona, supykusi an t vyro už tai, kad jis, prarijęs M etidę, iš savo galvos (kvazi)androgenetiškai pagim dė A tėnę be jos (H e­ ros) pagalbos, atsikeršydam a partenogenetiškai pagim do H e­ faistą (eil. 9 2 4 -9 2 8 ). G alim a dar pam in ėti keletą u nikalių atvejų, kai dieviš­ kos būtybės gim sta iš dievų kraujo ir atsk irtų k ū n o dalių: iš kraujo lašų, nulašėjusių n u o n u p ja u tų U ra n o genitalijų, G aja pagim dė Erinijas, G igantus ir nim fas M elijas (eil. 18 3 -1 8 7 ), o A fro d itė (kvazi)androgenetiŠkai užgim sta iš „baltųjų p u ­ tų “ (sperm os?), susiplakusių ap lin k į jū rą n um estą vyriškąją U ra n o dalį (eil. 1 9 0 -1 9 2 ). Kai Persėjas n u k erta M edūsai galvą, iš jos žaizdos iššoksta k ard u ginkluotas m ilžinas C hrisaoras ir sparnuotas žirgas Pegasas (eil. 2 8 0 -2 8 1 ). A tkreipki­ m e dėm esį į tai, jo g dievai, gim dydam i androgenetiškai ar partenogenetiškai, dažniausiai (nors ne visada) gim do priešin­ gos lyties dievybes. T o k iu b ū d u d ar labiau išryškinam a dievy­ bės k ū ry b in ių galių pilnatvė: dievybė tarsi parodo, kad be

15 16

Theog. Theog.

2 1 0 ff. 2 2 6 ff.

217

KŪNO

IR

DVASIOS

GAIVALAI

priešingos lyties p artn e rio gali pagim dyti priešingos lyties

nepanašųį save („kitonišką “lyties atžvil­ giu) dievų be nepanašaus į save dievo talkininkavimo. A n tai būtybę, t. y. pagim dyti

C haosas pagim do N ik tę , o G aja —U ra n ą ir P o n tą. A fro d ite gim sta iŠ U ra n o genitalijų, iš D zeuso galvos iššoksta A tėn ė, iš M edūsos žaizdos —C hrisaoras ir Pegasas, o H e ra p a rte n o genetiškai pagim do H efaistą. Be to, n et ir gim dydam i sa n tu o ­ koje, dievai dažnai p agim do

nepanašias į save ar net visiškai

priešingosprigimties būtybes: štai iš N ik tė s (N akties) ir E re b o (Tam sos) santuokos gim sta jų priešybės - H em e ra (D ien a) ir A iteras (Eteris) (eil. 124—125), o iš A rėjo ir A froditės san ­ tuokos - ne tik į karingąjį tėvą panašus sū nūs F obas (Bai­ mė) ir D eim as (Siaubas), b e t ir visiškai priešingos p rig im ­ ties duk ra H arm o n ija (D arna) (eil. 937). D ievai ta ip p a t geba gim dyti

alomorfiŠkai—kito n išk o nei jie patys pavidalo,

vaikus (antai antropom orfiški dievai - teriom orfiškas (žvėrių pavidalo) ar n e t am orfiškas (apibrėžto pavidalo neturin čias) pabaisas, o pabaisos —an tropom orfiškus dievus). A lo m o rfinis gim dym o pobūdis ryškiausias seniausiu teogonijos etap u . T aigi skirtingai nei žm o n ių , kurie gim d o d augm až panašius į save vaikus, dievų iš esm ės nevaržo jo k ia „genetika": jie n e

įvairesnes ir nuostabesnes („spalvingesnes“, „veržles­ nes“) mintis, b e t ir fiziškai g im d o įvairauspavidalo dieviškus tik m ąsto

vaikus, dažnai netgi be p artnerio. N epakartojam o žavesio poem ai teikia ir liaudiškos e tim o ­ logijos bei žodžių žaism ai, kurie tekste n ėra pasiskirstę to ly ­ džiai, o telkiasi į konsteliacijas, p o etin iu s „sutirštėjim u s“, u ž u o m in ų ir dviprasm ybių virtines, užplūstančias sk aity to ją gaiviom is

d*esprit bangom is. A n tai Afroditėsvaidas sieja218

k

O

n o

ir

d v a s i o s

g a i v a l a i

m as su žodžiu o n p p o ę „puta“ 17, nes deive g im ė iš p u tų , susi­ p lakusių aplink U ra n o genitalijas. Susiejus A froditės prievar­ džius

Kiteriete ir Kiprogentja atitin k a m a i su Kitera ir Kipru

(eik 198-199)» toliau žaidžiam a žodžiais, k u rie skam ba pa­ našiai k aip įirid ea : A fro d itė esanti < pi\oĮipri6rįę (m y lin ti, m ėgstanti vyrų p r įb e a ir apskritai vyrus), nes yra gim usi iš U ra n o įirjdeoc (jiribeaiv efč^acm ^T /)18. N e tru k u s sužaidžiam a ir p an ašiu žodžių firįbeot bei fi e ib r įf ia T a „šypsenos, šypsniai“ sk am besiu, teigiant, jo g A froditė valdo m e rg in ų šnekas,

šyp-

s e n a s lr apgaules ( i r a p d e v io v ę t o a p o v ę p e i d r Į f ic e r a r ’ ¿ ^ a ir d T P- 2 8 2 . S te in e r is ta ip p a t p a ž y m i, jo g 1 9 -o jo š im tm e č io H o m e r o v e r tim a i į a n g lų k a lb ą ik i a b s u rd o a rc h a jiz u o ja m i, o p a ts H o m e r a s —„se n d in a m a s“

230

{Op. cit, P .

3 6 0 ).

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

stebėjimu, „mūsų santykis su senovės žmonėmis yra tapęs išlaikymo santykiu; mes leidžiame arba studijuojame Anti­ kos tekstus, net jeigu jų turinys nebeturi nieko bendra su mūsų pažinimu arba įsitikinimais“3. Tačiau' Teogonija yra pernelyg įdomus kūrinys, kad mūsų santykis su juo galėtų pasilikti vien išlaikomasis, o dėmesys jam - vien antikvari­ nis. Išmintingai interpretuojamas šis tekstas gali pasirodyti šiuolaikiškas ir aktualus ne tik pačiam Hesiodui, bet ir mums, gyvenantiems epochoje, kuri jau suvokė mokslo pažangos iliuziškumą ir scientizmo ideologijos ribotumą. Kaip teigia Feyerabendas, Hesiodo kosmologija buvo toli pralenkusi de­ vynioliktojo šimtmečio mokslą.4Jei tai tiesa, tuomet Bojotijos poetas yra toks pat šiuolaikiškas kaip ir bet kuris kitas mūsų laikų mąstytojas. Teogonijai išlaikiusi sunkų laiko išban­ dymą, tikrai nėra mūsų išlaikytinė: ne viena jos filosofinė įžvalga gali netikėtai pakoreguoti ir mūsų pačių pasaulėvaiz­ dį, jeigu tokį dar turime. Galima būtų paklausti: ką šaltos, sausos filosofinės abstrak­ cijos turi bendra su konkrečiais, kūniškais ir labai aistringais Teogonijosdievais? Paradoksalu tai, jog pats poemoje aprašytų dievybių ir kosminių gaivalų konkretumas bei kūniškumas lemia filosofinį, taigi abstrakti^ Hesiodo pasaulėvaizdžio po­ būdį: būdami konkrečios, kūniškai besidauginančios būty­ bės, šie dievai sudaro vieningą dievų giminę, formuoja vieno ir to paties genealoginio medžio šakas. Mintis, kad gimi­ 3 Brague R., Ekscentriškoji Europos tapatybe\ iš prancūzų k. vertė Re­ gina Matuzevičiūtė, Kristina Kazakevičiūtė, Vilnius: Aidai, 2001, P. 98. 4 Feyerabend P., Science in a free Society, London: Verso, 1982 (1978')> P. 105, n. 37.

231

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

nystės ryšiais tarpusavyje susiję dievai priklauso vienai šei­ mai, tampa genetinio (genealoginio) realybės modelio pagrin­ du.5Čia svarbi pati tarpusavio ryšių, siejančių sistemos elementus ir lemiančių pasaulio vieningumą, idėja. Sistemos elementų substancija nėra tokia svarbi: atsižvelgdami į, Quine’o žo­ džiais tariant, savo pačių ontologinį įsipareigojimą, Olimpo dievus galime pakeisti kitais, tariamai „realesniais“ ontolo­ giniais objektais (pvz., atomais ar elementariosiomis dalelė­ mis). Politeistinės kitų tautų religijos, kuriose dievai yra „abstraktesni“ ir suvokiami kaip ontologiškai izoliuotos, aiškiais (pvz., giminystės) ryšiais nesusijusios būtybės (antai daugu­ ma romėnų dievybių yra nekūniškos, apibrėžto pavidalo ne­ turinčios abstrakčios jėgos), negalėjo pagimdyti filosofinės vienoviško pasaulio sampratos, skaidrumu ir sistemiškumu prilygstančios helėniškajai. Graikų įsitikinimą, kad pasaulis yra vieningas, įtakojo ir jų mitologijos tradicija, neišraususi neperžengiamos prarajos tarp dievų ir žmonių: dievai koky­ biškai skyrėsi nuo žmonių savo nemirtingumu, bet ir vieni, ir kiti buvo suvokiami kaip kilę iš vienos motinos - Gajos (Žemės). Netgi Pindaras, kurio lyrikoje labai stipriai justi su dieviškosios būties pastovumu kontrastuojantis žmogaus gyvenimo trapumas, dar labiau paryškinamas nuolatinio die­ vų priešiškumo mirtingiesiems ¡r pavydo net menkiausiai jų sėkmei, Šeštosios Nemėįinės Odės pradžioje teigia, jog dievai ir žmonės priklauso taipačiaigiminei, yra kilę iš vienos motinos įsčių.6Artimųjų Rytų mitologijose dievų ir žmonių pasauliai 5 Kirk, Op. cit., P. 296. 6 Plačiau apie tai žr.: Frankfort H., Mrs. Frankfort H. A., „The Emancipation of Thought firom Myth“, ¡n: Frankfort H., Mrs. Frank-

232

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

griežtai atskirti: jose teigiama, jog dievai sukūrė žmones iŠ molio ir dulkių kaip savo vergus. Kadangi šiose mitologijo­ se egzistuoja du pasauliai —dievų ir žmonių —mintis apie vieną ir vieningą pasaulį tampa sunkiai įmanoma. Įdomu tai, jog Teogonijoje visiškai nekalbama apie vyrų atsiradimą: jų egzistavimas nuo pat seniausių laikų laikomas lyg ir sa­ vaime suprantamu dalyku. Vėliau Platonas ne viename sa­ vo dialoge mini autochtonus —žmones, kilusius iš žemės (x^wp).7Vyrus čia reikia suvokti tiesiog kaip žmones,, kurie, anot graikų, nebuvo dievų sukurti utilitariniais tikslais, o drauge su nemirtingųjų paderme kilo iš tos pačios motinos Gajos kaip mirtingos, kontingentiškosy bet vis dėlto laisvosy savitikslesy niekam netamaujančiosbūtybės. Anot Kirko, Hesiodas, perėmęs daugybę motyvų iš Artimųjų Rytų mitolo­ gijų, mesopotamiško motyvo apie žmonių sukūrimą galėjo neperimti paprasčiausiai todėl, kad pati žmonių kaip dievų vergų idėja graikams buvusi pasibjaurėtina.8Šis motyvas buvęs tiesiog „kupiūruotas“ iš Hesiodo teokosmogoninio pasako­ jimo. Tuo tarpu moterys buvo poeto pavaizduotos kaip ža­ vus dievų kūrinys, sugalvotas vyrų pražūčiai kaip kerštas už Prometėjo klastą. Sklandus Teogonijos perėjimas į Moterų katalogą taip pat yra nuoroda į vieningą pasaulio sąrangą: pusdieviaiy gimę iš dievų ir mirtingų moterų, yra tarsi jun­ giamoji grandis tarp žmonių ir dievų, užgrindžianti prarają fore H. A., Wilson J. A., Jacobsen T., Before Philosophy: The Intellectual Adventure o f Ancient Many Harmondsworch, Middlesex, 1954 (19461)» P. 249. 7 Tim. 23 e; Crit. 109 d. 8 Kirk, Op. cit.t P. 274.

233

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

ne tarp dviejų pasaulių (dievų ir žmonių), o tarp dviejų to paties pasaulio lygmeniu kuriuose gyvena mirtingos ir ne­ mirtingos būtybės. Graikų (ir apskritai indoeuropiečių) mi­ tologijoje dievų transcendencija nėra taip ryškiai išreikšta kaip semitų tautų religijose910*(be kitų priežasčių, taip pat ir šis faktas davė Eliade’i pagrindą kalbėti apie religinį semitų genijui). Dievybės transcendenciją helėnai atrado vėliau už semitų tautas, eidami visiškai kitu, grynojo mąstymo, keliu, sukūrę filosofiją, kuriai susiformuoti iš dalies padėjo ir kū­ niškų, aistringų, „imanentiškų“ dievų pasaulį vaizduojanti Teogonija. Vieno ir vienoviško pasaulio idėja, kurios užuo­ mazgas regime graikų mitologijoje, filosofinį pagrindą įgijo Platono Timajuje.u Kadangi ontologinis įsipareigojimas, apie kurį kalba Quineas, yra filosofinio skonio reikalas, netgi žvelgiant iš šiuo­ laikinio žmogaus požiūrio taško, nėra jokių loginių (logikai priverčiančiu priežasčių Olimpo dievus kaip Teogonijoje fi­ gūruojančius ontologinius objektus laikyti mažiau „realiais" ar „objektyviais“ už, tarkime, elementariąsias daleles kaip 9 Čia įdomu pastebėti, kad graikai labiau nei šumerai ir semitų tau­ tos pabrėžia savo dievų nemirtingumą. Mesopotamijos dievai, nepaisant jų „transcendencijos“ ir siaubingumo, buvo, sakytume, ontologiškai trapes­ ni, o kai kurie iš jų —galbūt netgi mirtingi (Kirk, Op. cit., P. 261). Iš šumeriškojo Isino-Larsos arba akadiskojo Senosios Babilono karalystės laikotarpio išliko reljefinė terakotos plokštelė, kaip manoma, vaizduojanti dievą (galbūt požemio karalystės dievą Nergalą), gulintį sarkofage. 10 Eliade M., A History ofReligįous Ideas, 3 Vis., Translated from the French by W. R. Trask, A. Hiltebeitel and D. Apostolos-Cappadona, Chicago: The University of Chicago Press, 1978-1985, Vol. 1: From the Stone Age to the Eleusinian Mysteries, P. 68. •“ Tim. 31 a-b.

234

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

fizikalistinės ontologijos objektus. Teogonija prabyla į mus mito kalba, tačiau netgi fizikalistas ir nominalistas Quine’as, ontologiškai jsipareigojantis fizikiniams objektams» pripa­ žįsta, jog» griežtai kalbant (žvelgiant vien iš logikos požiūrio taško), matematinių ir fizikinių objektų ontologijos taip pat yra mitai (juo labiau tai teisinga priėmus fenomenaiištinę koncepciją, kurią, beje, Quine'as šiuo metu atmeta, matyt, dėl kitų nei grynai loginės priežasčių įsipareigodamas fizikalizmui).u Hesiodo šiuolaikiškumas tampa dar akivaizdesnis suvokus, jog į Teogonijoje vaizduojamus dievus jis žvelgia taip pat ironiškai, kaip šiuolaikiniai filosofai - į tariamą on­ tologinį fizikinių objektų realumą, kuriuo dar tiki kai kurie naivesni fizikai. Popperis 1972-ųjų metų Prierašesavo veika­ lui Mokslinio atradimo logika teigia, jog visa, ką mes žinome apie realybę, tėra tai, kad gamtoje egzistuoja tikri (neišsigal­ voti ir proto nesukonstruoti) dėsningumai (genuine regulari­ ties. Jų buvimą filosofas argumentuoja, jo paties žodžiais tariant, ne moksliškai, o „transcendentališkai“: mat jei gamto­ je nebūtų jokių tikrų dėsningumų, tuomet nebūtų įmanomi (ir apskritai prasmingi) nei stebėjimai, nei jokia argumentuo­ janti ar deskriptyvi kalba.1 213Tačiau vadinamieji gamtos dės­ niai jau iš dalies yra proto konstruojami, siekiant netobula žmogaus kalba aprašyti tikruosius dėsningumus: kiekviena 12 Quine W. V. O., „On What There Is“, in: Laurence S., Macdo­ nald C. (Eds.), Contemporary Reading in the Foundations o f Metaphy­ sics, Oxford: Blackwell Publishers, 1998, P. 43. Sis Quine’o tekstas perspausdintas iš jo knygos From a Logical Point o f View, Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1951, P. 1—19. 13Popper K. R., The Logic o f Scientific Discovery, London: Hutchinson of London, 1972 (19591, Engl. Ed.; 19341, Germ. Ed.), P. 282.

235

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

istorine epocha šiuos dėsnius formuluoja vis kitaip, tarsi ban­ dydama (aišku, nesėkmingai) „užlipti ant kulnų“ tikriesiems dėsningumams. Taip pat nėra visiškai realūs (objektyvūs) ir tie mokslo objektai»kurie figūruoja vadinamųjų gamtos dės­ nių formuluotėse. Panašiai ir Kuhnas, klausdamas, kodėl mokslo bendruomenė vis dėlto pajėgia pasiekti tvirtą susi­ tarimą tolesnės mokslo raidos ir jo augimo (groivth) klausi­ mu, nors šiam susitarimui, atrodytų, nėra jokio realaus pa­ grindo (mat nėra jokios „(meta) paradigmos“, kaip pasiekti susitarimą drastiškai keičiantis mokslinėms paradigmoms), daro išvadą, jog ne tik mokslo bendruomenė, bet ir pats pa­ saulis turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios sį susita­ rimą ir padaro įmanomą}* Kitaip tariant, pasaulyje privalo egzistuoti tam tikri realūs dėsningumai* nes priešingu atveju mokslas ir visa pažintinė žmogaus veikla būtų iš viso neįma­ nomi ir beprasmiški. Čia turimas mintyje ne egzistencinis mokslo beprasmiškumas (sub specie aeternitatis mokslas, be abejo, yra beprasmiškas), o praktinis, utilitarinis beprasmiš­ kumas: jei pasaulyje nebūtų tikrų dėsningumų, iš mokslo nebūtų netgi utilitarinės naudos, nes mokslas apskritai ne­ galėtų egzistuoti. Apibendrinant Kūhno mintį, galima teigti, jog mokslas prasmingas todėl, kad pasaulyje egzistuoja rea­ lūs dėsningumai* tačiau mokslo dėsniai ir mokslo objektai kinta keičiantis mokslinėms paradigmoms. Bet ar to nežinojo Hesiodas? Pasaulyje egzistuojančių rea­ lių dėsningumų įžvalgą poemoje perteikia genetinis (genea­ loginis) realybės modelis* konkrečia ir jusliška mito kalba po14 Kutui T., The Structure o f Scientijtc Revolutions* Chicago: The University of Chicago Press, 19702, P. 173-

236

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

stuluojantis pasaulio tvarką ir vieningumą, O patys Olimpo dievai (net jei darysime prielaidą, kad jie neegzistuoja) kaip ontologiniai objektai nėra nei geresni, nei blogesni už bet kurios kitos ontologijos objektus. Teogonijos dievus galima lyginti ne tik su kurios nors al­ ternatyvios ontologijos objektais, figūruojančiais filosofiniuo­ se diskursuose, bet ir su įprastais kasdienės aplinkos objek­ tais. Ar pastarieji tikroviškesni už Teogonijos dievus? IŠ pir­ mo žvilgsnio atrodytų, jog dievai yra pernelyg kalbos požiū­ riu neapibrėžtos būtybės, kad apie juos būtų prasminga kal­ bėti. Viena vertus, pati žmogiška kalba yra perdėm primi­ tyvi ir netobula, kad ja būtų įmanoma abstrakčiai svarstyti apie dieviškumą ir dieviškumo bei žmogiškumo santykį. Kita vertus, netgi konkretaus sąlyčio su žmonėmis plotmėje die­ vai nepajėgia pasirodyti savo esmiškais pavidalais, o tikžmogiškajam suvokimui „adaptuotais“ veikimais (energijomis). Tačiau neapibrėžta yra ne tik žmogiškoji dievų ir dievišku­ mo patirtis, bet ir kiekviena žmoguiprieinamapatirtis (neišski­ riant nė kasdienės aplinkos objektų patirties bei mąstymo sąvokomis patirties, kurioje atsiveria abstraktūs objektai). Kaip pažymi Quine’as, migloti (vagie) gali būti ir konkre­ tūs, singuliarieji terminai, ir bendrieji terminai: antai fizinį objektą (fizinio objekto reikia nepainioti su fizikiniu objek­ tu kaip mokslo konstruktu) įvardijantis singuliarusis termi­ nas galįs būti miglotas to objekto ribų erdvėje ir laike pras­ me, o bendrasis terminas —marginalių jo ekstensijos prieli­ pų (hangers-oti) prasme.15 Ir singuliariųjų, ir bendrųjų ter15 Quine W. V. O., Word and Object, Cambridge, Mass.: MIT Press, I960, P. 126.

237

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

minų miglotumą, anot Quine'o, lemia jų referencijos miglo­ tumas. Tai reiškia, kad kalbiškai (singuliariaisiais terminais) įtarpindami savąją konkrečių kasdienės, profaninės aplin­ kos objektų patirtį, mes tuos objektus patiriame kaip neapibrėžtus. O abstrakčius objektus, kurie mums atsiveria mąstymo patirtyje ir kuriuos įvardijame bendrosiomis sąvo­ komis, taip pat patiriame kaip neapibrėžtus. Prie konkrečių ir abstrakčių profaninės plotmės objektų mes esame tiesiog pripratę, nes juos patiriame kasdien (sakytume, jie mums kasdien „apsireiškia“), nors jie tokie pat kalbiškai neapibrėžti kaip ir dievai. Tiek dievais, tiek profaninės plotmės objektais mes galime tikėti arba netikėti, ontologiškai jiems įsiparei­ goti arba neįsipareigoti, nes visų jų egzistavimas yra vien tikėtinas. Apie visą tikrovę mes esame priversti kalbėti neapi­ brėžtai ir vien tikėtinai —jei tik siekiame apie ją kalbėti ne­ trivialiai ir netautologiškai. Hesiodas Teogonijoje vaizduoja pasaulį kaip bendrą dievų ir žmonių pasaulį, vieną ir vienovišką, o šis vienoviškumas interpretuojamas genetiškai (genealogiškai). Patys dievai, į kuriuos poetas žvelgia ironiškai, Hesiodui yra tikėtinos būtybės, nes jis ¿/¿¿jam apsireiškusių Mūzų žodžiais, {domu tai, jog šiuo požiūriu Hesiodo įpė­ dinis yra Platonas: Timajuje pasakodamas tikėtiną mitą jis taip pat vaizduoja pasaulį kaip vieną ir vienovišką, tačiau šio vienoviškumo pagrindas yra jau ne genealoginiai dievų ryšiai, o erdvė (xwpa), hipotetiškai išreiškianti visų radimo­ si plotmės kūnų, konfigūracijų ir pavidalų vienovę.16Erdvę, 16 Ashbaugh A. F., Plato’s Theory o f Explanation. A Study o f the CosmologicalAccount in the Timaeus, Albany, N. Y.: State University of New York Press, 1988, P. 137.

238

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

kuri Timajuje iškyla kaip vieninga ir vientisa skirtingų radi­ mosi plotmės objektų egzistavimo (tiksliau tariant, tapsmo) terpė, Platonas paprasčiausiai postuluoja, nes ji, anot filoso­ fo, „dovanoja būstą viskam, kas tik gimsta, tačiau pati suvo­ kiama be pojūčių, kažkokio neteisėto samprotavimo dėka“17. Patys erdvėje egzistuojantys (besirandantys, tampantys) ob­ jektai Platonui yra vien tikėtini —kaip ir Teogonijos dievai Hesiodui. O dar vėliau Popperis bus priverstas, anot jo pa­ ties, „transcendentališkai“ postuluoti „tikrus dėsningumus“, išreiškiančius „tikrą“ pasaulio tvarką, kurią nesėkmingai bando išreikšti gamtos dėsniai. Visi trys mąstytojai lyg susi­ tarę postuluoja „tikrą “terpę, grindžiančią pasaulio vienatinumą ir vienovę, o toje terpėje egzistuojančius/besirandančius objektus laiko vien tikėtinaisy apreikštais vienokioje ar kito­ kioje, konkrečioje ar abstrakčioje, profaninėje ar sakralioje (mistinėje) patirtyje. Kaip matome, kelios pagrindinės žmogaus įžvalgos apie pasaulį nepakito nuo Hesiodo laikų, o tai, ką sukūrė Šiuo­ laikinis mokslas, tėra pragmatinis ir instrumentinisšių įžvalgų aktualizavimas bei išplėtojimas, pritaikant praktinėms reik­ mėms visa, kas iš jų logiškai seka. Jau minėjome, kad paties mokslo kuriamos ontologijos gali būti laikomos moderniais mitais. Kita vertus, Levi-Straussas yra įtikinamai parodęs, kad netgi tradicinę mitologiją, neretai sėkmingiau už moks­ lą pajėgiančią struktūruoti tikrovę bei klasifikuoti objektus, galima pavadinti archajišku mokslu apie konkretybę, kurio rezultatai —ne mažiau realūs už abstrakčius šiuolaikinio moks17 Tim. 52 b.

239

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

io rezultatus.181920Mitinis mąstymas kuria mentalines konstruk­ cijas, palengvinančias pasaulio supratimą tiek, kiek jos yra panašios į kažką iš to pasaulio, todėl jį galima apibrėžti kaip analoginį mąstymą}0 Šiuo atžvilgiu mitinis mąstymas netgi pranašesnis už šiuolaikinį mokslą, nes kurdamas teorines sche­ mas, jis abstrakcijų labui neaukoja konkrečių jusliškų atskirybių, kurios pačios tampa analoginiais abstrakciją provaiz­ džiais. Be to, mituose iškylantys esiniai pasižymi pačiomis prieštaringiausiomis savybėmis, jie atsiskleidžia kaip vienis ir daugis, materialūs ir dvasiniai, gali be galo skaidytis ir neprarasti to, kas juos sudaro, nes mitinis mąstymas remiasi aksioma., jog dalis atstoja visumą}° Tai reiškia, kad struktūruodami tikrovę mitai neleidžia išleisti iš akių visumos vaiz­ do, nes juose žvelgdami į dalis mes matome ir dalis>ir vi­ sumą, kurijose atsiskleidžia. Posakis „pro medžius nematyti miško“, tinkantis šiuolaikiniam mokslui, mitui negali būti taikomas, nes mito „medžiuose“ įžvelgiame ir juos pačius, ir „mišką“. Mitinę įžvalgą, jog dalyje slypi visuma, vėliau filosofiškai pagrįs ir išplėtos Platonas bei neoplatonikai, be to, ji taps tiltu, sujungsiančiu mitinę tradiciją su moder­ niausiomis šiuolaikinės fizikos ir matematikos teorijomis (fi­ zikoje šią įžvalgą atitinka holograma, o matematikoje - frak­ talas). Kadangi organiška ir vienoviška pasaulio samprata, 18 Lévi-Strauss C., Laukinis mąstymas, iš prancūzų k. vertė Marius Daškus, Vilnius: Baltos lankos, 1997 (19621), P. 29. 19 IbicL, P. 34, 294. 20 Durkheim E., Elementarios religinio gyvenimo formos: Toteminė sistema Australijoje, iš prancūzų k. vertė Jūratė Karazijaitė ir Jonė Ramunytė, Vilnius: Vaga, 1999 (19121), P. 17.

240

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

pagimdyta mitinio mąstymo, griežtais ir tiksliais pavidalais atgimsta naujausiose mokslinėse koncepcijose, netgi patys archajiškiausi mitai šiuo atžvilgiu yra daug šiuolaikiškesni už mechanicistinį Naujųjų laikų mokslą ir filosofiją. Būda­ ma, Lėvi-Strausso žodžiais tariant, mokslu apie konkrety­ bę, tradicinė mitologija - tegu ir netobulai - leidžia pažinti pasaulį analogijų dėka, tačiau skirtingai nei šiuolaikinis moks­ las, kuriame pažinimas išvirsta vien į instrumentines mani­ puliacijas, užgožiančias ar net sunaikinančias prasmę, ji išsau­ go prasmingą pasaulio vaizdą (tikrovės „miško“ peizažą), o drauge su juo - ir žinią apie žmogaus būties vienoviškame pasaulyje prasmę. Jacopozzi pastebėjimu, net ir vien į paži­ nimą orientuotas „mokslinis“ diskursas atranda tikrumą tik toje vagoje, kuri yra išvaryta mito21, tačiau mitas, be tam tikrų žinių apie pasaulį, perduodąs ir daug svarbesnę žinią, kad žmogiška egzistencija grindžiasi prasme, suteikta pasaulio pradžioje bei atstovaujama per dievų istoriją.22Net ir moks­ las, siekdamas kalbėti apie tikrovę turiningai ir netautologiškai, kartais būna priverstas nusižengti loginio griežtumo reikalavimams, netgi pažeisti neprieštaravimo dėsnį, todėl, kaip teigia Durkheimas, tarp religijos (atstovaujančios mi­ tinio mąstymo tradicijai) ir mokslo tėra lygmens skirtumai.23 Gadameris tik iš dalies teisus teigdamas, kad graikų mitai buvo nuolat kritikuojami ir pertvarkomi siekiantpatenkina­ maipaaiškintipastovią ir tvarią kulto tradiciją, kuri esą buvusi 21 Jacopozzi A.» Religijos filosofija, iš italų k. vertė Rita Šerpytytė, Vilnius: Aidai, 1997, P. 138. 22 IbitL, P. 137. 23 Durkheim, Op. c it, P. 13-

241

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

graikų religijos esmė.24 Viena vertus, daugelis graikų mitų, kaip pažymi Kirkas, nėra susiję su jokiu kultu25; kita vertus, nebuvo būtina kritikuoti mitus vien „iš išorės“, nes mito kritikos elementus galima aptikti pačiuose mituose. Maža to: mitai yra tokie gyvybingi tik todėl, kad pati jų sąranga nu­ mato nuolatinį atsinaujinimą - demitizaciją bei remitizaciją. Bet kuris mitas iškelia viešumon pasenusius mitinius vaizdinius ir mitinio mąstymo prieštaravimus, kurie išspren­ džiami naujos, aukštesnio lygio sintezės keliu. Anot LėviStrausso, mito tikslas - pateikti loginį modelį, kuris išspręstų vienokį ar kitokįprieštaravimą.,26Mitai, kuriuose herojai įvei­ kia jiems iškilusias kliūtis, nugali pabaisas, o jaunesnės dievų kartos - jėga pakeičia vyresnes (kaip Hesiodo Teogonijoje,), vieną ar kitą hierarchiją iš pradžių pastato į pavojų* o vėliau ją transformuoja27, drauge perkainodami vertybes, kuriomis rėmėsi ankstesnioji hierarchija.28Taigi nuolatinės demitizacijos bei remitizacijos programa įrašyta pačioje mito struk­ tūroje —be šios programos mitas neturėtų apie ką pasakoti, vadinasi, net neegzistuotų. Tai reiškia, kad, priešingai nei 24Gadamer H.-G., „Mitai ir protas“, in: Idem, Istorija. Menas. Kalba, Sudarė ir vertė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 1999, P. 23. 25 Kirk, Op. cit.* P. 253: »...on all the evidence the great majority o f Greek myths were developed without any specialattention to rituaT (kur­ syvas paties Kirko —N . K ). 26Lévi-Strauss G , „The Structural Study of Myth“, in: Idem: Struc­ tural Anthropology, Vol. 1, New York: Basic, 1963 (minėtas rinktinės straipsnis pirmą kartą pasirodė 1955 m.), P. 229. 27Lévi-Strauss C., The Naked Man, T ranslated by J. and D. Weightman, New York: Harper and Row, 1981 (1971')> P- 603, 675. 28 Liszka J. J., The Semiotic o f Myth: A Critical Study o f the Symbol* Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press, P. 211-213.

242

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

įprasta manyti, mitinis mąstymas - panašiai kaip ir filoso­ fija - yra gyvas tik dėl nuolatinės kritinės autorefleksijos. Išryškinę mitinio mąstymo sąsajas su mokslu ir filosofi­ ja, dabar galime atkreipti dėmesį į keletą konkrečių Teogonijos detalių, įdomių filosofiniu požiūriu. Antai apie Chao­ są pasakyta, kad jis gimė (y¿per')29, o ne egzistavo nuo amžių. Net jei Chaosas suvokiamas kaip gimęs autogenetiškai (pats iš savęs), pats jo gimimo faktas numato „nechaotišką“ tvarką, pagal kurią vyko Chaoso gimimas iš „jo paties“, ko nors ar­ ba nieko. Net jei tai nėra mįslinga nuoroda į Dzeuso tvarką, kuri „tvyro“ virs laiko (sakytume, amžinybėje) ir numato būdą, kuriuo visi dievai (taip pat ir Dzeusas) gimsta laike, šiam tvirtinimui galima rasti paralelių senovės indų ir egiptiečių mitologijoje. Kosmogoniniame himne, kurį sutinkame Rigvedoje (X, 129), teigiama, kad pradžioje nebuvo „nei nesan­ čio, nei esančio“: taip sakydamas indų išminčius, sukūręs šį himną, nori pabrėžti, jog nebūtis negali būti suvokiama kaip logiškai ir chronologiškai pirmesnė už būtį —jos abi išrieda iš bendro prado, kuris, akivaizdu, privalo egzistuoti, nors galbūt kitonišku būdu nei tas „esantis“, kurio laikų pradžioje nebuvo. Kitaip tariant, laikų pradžioje pati nebūtis buvo ne labiau nei būtis. Mąstant vien logiškai, idant būtų nebūtis, jau iš anksto privalo egzistuoti būtis. Analogiškai ir Hesiodas, sakydamas, kad Chaosas „gimė“, iš esmės teigia, jog chaosas (kaip netvarką) nėra logiškai ir chronologiškai pirmesnis už tvarką, kuri, be kita ko, numato ir tvarkingą, taigi „nechao­ tišką“ paties Chaoso gimimo būdą —iš „jo paties“, ko nors 29 Theog. 116.

243

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

kito arba nieko. Anot Hesiodo, Chaosas gimė panašiai kaip ir visi kiti dievai, todėl negalima teigti, jog dievai (įkūnijan­ tys tvarką) gimė iš Chaoso (įkūnijančio netvarką ir „netvar­ kingą“ pasaulio pradžią). Be to, Hesiodas netvirtina, kad Gaja gimė «Chaoso, o vien tai, kad ji gimė vėliau (eTreiroc) už Chaosą.30Kadangi dauguma dievų savo genealogiją veda būtent iŠ Gajos, o ne iš Chaoso, todėl jo kaip tariamo tvar­ kos gimdytojo reikšmė dar labiau sumenksta. Tai nepanei­ gia genetinio (genealoginio) pasaulio vienovės modelio, nes, viena vertus, beveik visi dievai kyla iš bendros motinos GajoSy o kita vertus, absoliučiai visi dievai (neišskiriant nė Chaoso) turi bendrą tėvą—Dzeusą. Kita teokosmogoninė sistema pa­ siekė mus iš tų pačių laikų kaip Hesiodo TeogonijOy nors, kaip manoma, buvo sukurta gerokai anksčiau: tai vadina­ moji Memfio teologija^ faraono Šabako laikais (apie 716— 702 m. pr. Kr.) iškalta bazalto plokštėje ir dabar saugoma Britų Muziejuje. Memfio teologijoje teigiama, kad pasaulis atsirado tuomet, kai Ptahas (Dievas Kūrėjas) savo širdyje pamąstė \t liežuviu «tore dievo Atumo atvaizdą (hieroglifą), iššaukdamas Atumą iš inertiškos potencialumo plotmės („inertiškų vandenų“) į aktualią būtį. Atumas, egiptiečių kalba reiškiantis „Viską“, „Visybę“, išriedėjo pats iŠ savęs (gimė autogenetiškai), tačiau pagal idealią Ptaho numatytą tvarką ir dėl Ptaho valios aktoy kuris suteikė aktyvumo Atumo at­ vaizdui (hieroglifui), parimusiam, sakytume, „informacinia­ me lauke“. Dar vėliau Atumas pagimdė Devynetą dievų, o šie —likusius dievus ir visas kitas būtybes, bet viskas vyko 30 Loco tita to . 244

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTĄ

pagal tvarką, kurią buvo nustačiusi Ptaho širdis (Ptaho mąsty­ mas, suvokiamas kaip potencijų, galimybių mąstymas,) ir Pta­ ho liežuvis (Ptaho ištarimas, suvokiamas kaip valios aktas, iššaukiantis daiktus iš potencijos į aktualią būtį).31 Memfio teologijos Atumas labai panašus į Hesiodo Teogonijos Chao­ są: jis vaizduojamas kaip pirmasis iš laiko plotmėje atsira­ dusių dievybių, be to, kaip atsiradęs autogenetiškai (pats iš savęs). Akivaizdu, jog tai tipologinė paralelė, nes neįmanoma įrodyti Memfio teologijos įtakos nei Hesiodo Teogonijai, nei Platono Timajui, nors šiame dialoge regime stulbinančių panašumų į egiptiečių teologinį traktatą: 1) amžinybėje pa­ rimęs demiurgas panašus į Ptahą32; 2) demiurgas kuria re31 Apie Memfio teologiją žr.: Breasted J. H., „The Philosophy of a Memphite Priest“, in: Zeitschriftju r ägyptische Sprache und Altertumskünde (ZÀS), Leipzig-Berlin, 1901, Bd. 39, S. 39 ff.; Erman A., Ein Denkmal memphttischer Theologie, in: Sitz/?. Preussischer Akademie der Wissenschaften, Berlin, 1911, S. 916-950; Sethe K., Dramatische Texte altägyptischeMysterienspielen,'BA. 1,Leipzig, 1928; Wilson J.A., „Egypt", in: Frankfort H. et al., Before Philosophy, Harmondsworh, Middlesex: Penguin Books, 1954 (19461)» P. 65-69; Allen J. P., „The Celestial Realm“, in: Silverman D. P. (Gen. Ed.), Ancient Egypt, London: Dun­ can Baird Publishers, 1997, P. 124-125; Eliade M .,AH istory ofReligious Ideas, Chicago: The University of Chicago Press, 1978-1985, Vol. 1, P. 89-90. Wilsonas, turėdamas mintyje Memfio teologiją ir būdamas įsitikinęs, kad joje išsakyta koncepcija daug senesnė už fara­ ono Šabako laikus, teigia, kad šį Egipto istorijos pradžioje atsiradusį mokymą galima palyginti su krikščioniškąja Logo teologija {Ancient Near Eastern Texts {ANE7), P. 4). 32Egiptietiškas žodis d t& ) reiškė statišką amžinybę, panašią į krikš­ čioniškosios teologijos nunc starts, taigi amžinybę par excellence, o žodis nhh - begalinio laiko amžinybę, amžinybę kaip nuolatinę ciklą kaitą. Q t amžinybė buvo suvokiama kaip dievo Amuno („Paslėptojo“, „Ne­ pažiniojo“) amžinybė, o nįiįi amžinybė - kaip mirštančio ir prisikelian­ čio dievo Ozyrio amžinybė (Allen, Op. cit., P. 131). Piramidžių Teks-

245

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

girną kosmosą kaip dievišką Visybę» kuri atitinka dievą Atumą, egiptiečių kalba reiškiantį „Viską“, „Visybę“; 3) de­ miurgas kuria Visybę pagal idealų provaizdį, kuris atitinka idealų Ptaho širdies mąstomą Atumo atvaizdą (hieroglifą). Taigi ir Hesiodo Teogonija, ir „mitiškas“ Platono Timajas, ir kosmogoninis Rigvedos himnas, ir Memfio teologija rodo, koks filosofiškas gali būti mitinis mąstymas. Dzeusą, kuris Teogonijoje vaizduojamas kaip gimęs vė­ liau už senuosius dievus, Hesiodas galėjo suvokti ir kaip eg­ zistuojantį amžinybės plotmėje, ir kaip gimstantį laike drauge su kitais dievais pagal teisingą („dzeusišką“) tvarką, kurią Dzeusas numatė rymodamas amžinybėje. Tai galėtų paaiškin­ ti poeto teigimą, jog Dzeusas esąs visų dievų ir žmonių tėvas. Aišku, šio spėjimo neįmanoma įrodyti, o minėta frazė („vi­ sų dievų ir žmonių tėvas“) gali būti suvokiama tradiciškai, kaip paprasčiausia epinė formulė. Vis dėlto, turint galvoje Hesiodo poemų subtilumą, negalima a priori atmesti gali­ mybės, kad Hesiodas darė skirtį tarp amžinybės ir laiko, ku­ rią jau akivaizdžiai pasitelkia Platonas. Beje, Dzeuso pirmu­ mą Chaoso ir kitų senųjų dievybių atžvilgiu galima argu­ mentuoti ir nedarant skirties tarp amžinybės ir laiko, kurią tuose (412 a) skaitome: „Mano gyvenimo trukmė - begalinis laikas (n/i/t), mano ribos - amžinybė (jft)“. Egiptietiškoji (lt / nhh skirtis maždaug atitinka graikiškąją cduv l xpovoę skirtį, kurią regime Timajuje (38 a c): čia teigiama, kad Visybės provaizdis egzistuoja visą amžinybe, o de­ miurgo sukurtas dangus (Visybė) - visą laiką, nes laikas neegzistavęs nuo amžinybės, o buvęs sukurtas drauge su dangumi. Vis dėlto egip­ tiečių k. žodis (it geriau išreiškia nunc staru esmę, nes graikų k. žodis aiwv vėliau įgijo nepageidaujamą eono (kosminio ciklo, kosminės epo­ chos) konotaciją.

246

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

regime Timajuje (otioiv / -gpovoę skirtis) ir Memfio teologi­ joje [dt / nhh skirtis). Lévi-Strausso teigimu, mituose vaiz­ duojami įvykiai, net jeigu apie juos kalbama kaip apie įvy­ kusius laike, formuoja nelaikiską, permanentišką struktūrą?1 Tai reiškia, kad mitus galima interpretuoti ne chronobgiskai, o grynai logikai: mitas, kaip ir kiekvienas pasakojimas, yra išskleidžiamas tam tikra laikine seka, tačiau tai nereiškia, jog ir tikrovėje, apie kurią jis kalba, įvykiai vyko (jei apskri­ tai vyko) ta pačia chronologine seka. Mitas, kaip ir bet kuris kitas pasakojimas, dėstymą pradeda nuo paprastesnių daly­ kų ir pamažu veda prie sudėtingesnių, kuriuos sunkiau su­ vokti, tačiau tai nereiškia, jog sudėtingesni dalykai laikomi ir tikrovėje atsiradusiais išpaprastesnių bei vėliau už papras­ tesnius. Anot Lambertono, Chaosas ir kiti į jį panašūs gai­ valai tėra loginiai pradai, nepriklausantys laikinei plotmei ir chronologiniam pasakojimui: tai, sakytume, būsimo dievų pasaulio „elementai“, „plytos“ arba „kortos“, kurias Hesiodas iš anksto išsidėsto dar prieš pradėdamas poetinį žaidimą (chronologišką mitinį pasakojimą).54 {domu tai, jog ir Pla­ tono Timajuje pirmiausia vaizduojamas Visybės kūno ren­ timas, o tik vėliau - Visybės sielos kūrimas, taigi pasakojimo seka yra priešingafaktinei kūrimo sekai. Dėl sekos inversijos teisinasi pats Platonas: „Jeigu apie sielą mes bandome kal­ bėti vėliau, tai dar nereiškia, kad dievas ją ir sukūrė vėliau 33 Lévi-Strauss C., Anthropologe structurale, Paris: Plon, 1974 (1958'), P- 231. 34Lamberton, Op. cit., P. 69-70: „After Khaos... corne Earth (Gaia), Tartaros, and Eros. Hesiod has not really started the genetic account of the world ar this point; he is simply dealing out the cards, the gvens he needs to generate reality“ (kursyvas mano - N. K ).

247

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

[už kūną]: juk sujungdamas juos jis nesuteiktų jaunesnei [kosmoso daliai] viršenybės prieš vyresniąją. Tai tik mes, smarkiai veikiami atsitiktinių bei paviršutiniškų dalykų, jais vadovaujamės ir savo kalbose, o dievas sukūrė sielą pirmes­ nę ir viršesnę tiek pagal kilmę, tiek pagal dorybę, kaip kūno valdovę ir vadovę (,..)“3536.Kūnas paprastesnis už sielą, todėl ir jo sukūrimą paaiškinti lengviau nei sielos sukūrimą, o pa­ prastesni dalykai dažname pasakojime propedeutiniais su­ metimais aptariami anksčiau už sudėtingesnius. Antai Vi­ duramžiais teologija buvo laikoma sudėtingiausiu mokslu, kurio studijų buvo imamasi vėliausiai, išėjus visus kitus moks­ lus, nors teologijos objektas - Dievas, ankstesnis už visus Jo sukurtus esinius. Gali būti, kad ironišku pasakojimu apie senuosius dievus ir absurdiškus jų poelgius Hesiodas mus tiesiog ruošia, brandina hesiodtškosios teologijos studijoms, o šios teologijos šerdis —Dzeuso tvarkos ir teisingumo, kurie iš tiesų ne tik logiškai, bet ir chronologiškai pirmesni už „paprastesnius“ gaivalus bei absurdišką jų elgesį, samprata. Hesiodo Teogonija vienu mostu apverčia net dvi hierar­ chijas. Mūzos, ¡teikdamos Hesiodui lauro lazdą, simboli­ zuojančią karaliaus skeptrą, tarsi atima valdžią iš karalių ir perduoda ją poetams?** Be to, jos įkvepia Hesiodui giesmę, kurioje pasakojama, kaip valdžia pereina iš aklą ir brutalią 35 Tim. 34 b—c; vertimas mano, cituojamas pagal: Platonas, Timajas. Kritijas, iš graikų kalbos vertė, [vadą ir paaiškinimus parašė Naglis Kardelis, Vilnius: Aidai/ALK, 1995. 36 Apie tai, kad Hesiodui Mūzų įteikta lauro lazda yra simbolinis skeptras, suteikiantis poetui iš paties Dzeuso kylantį autoritetą, žr.: Nagy, Greek Mythology and Poetics, P. 53. Įgijęs šį simbolinį skeptrą He­ siodas tampąs tarsi Dzeusu tarp poetą.

248

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

jėgą įkūnijančių senųjų gaivalų į teisingo bei išmintingo dievų ir žmonių tėvo rankas. Karaliai, kadaise nuskriaudę Hesiodą jo ginče su broliu Persu dėl tėvo palikimo, atitinka aklas, brutalias nueinančios užmarštin epochos jėgas, o dainiai — naują ir teisingą Dzeuso tvarką (dainių ryšys su Dzeusu taps akivaizdus, jei prisiminsime, kad poetų globėjos yra Mūzos, kurios drauge yra Dzeuso dukterys). Taigi Hesiodas, prima facie pasakodamas seną teogoniją, iš esmės mums siūlo naują teologiją labai subtilią ir filosofišką. Keista, kad patys grai­ kų filosofai iki galo nesuvokė Hesiodo poemų. Antai Herakleitas su jam įprasta arogancija šaiposi: „Daugzinystė proto neišmoko, antraip Hesiodą būtų išmokius ir Pitagorą, ar vėlgi Ksenofaną bei Hekatają“37; „Daugelio mokytojas He­ siodas, apie kurį jie mano, kad jis žino daugiausia - tas, kuris nepažino dienos ir nakties: mat yra viena!“38; „Herakleitas teisingaipaprieštaravo Hesiodui, laikančiam vienas [dienas] lemtomis, kitas —nelemtomis, mat nežino kiekvienos dienos prigimtį vieną esant.“39 Įdėmiai pažvelgę, Teogonijoje regi­ me rafinuotą priešybių dialektiką, atsispindinčią asimetriškai simetriškose dievybių porose, įprastų hierarchijų apvertime, ironiškose turinio plotmės ir naratyvo sekos inversijose, kurios būtų neįmanomos be dialektinės visa ko ambivalentiškumo įžvalgos. Tariamą Hesiodo pretenziją į visažinystę bando iro­ 37 40 D K = 89 M Ą čia ir toliau Herakleitas cituojamas pagal Man­ to Adomėno vertimą: Herakleitas, Fragmentai, Graikišką tekstą paren­ gė, vertė, įvadą ir komentarus parašė Mamas Adomėnas, Vilnius: Aidai/ALK, 1995. 38 5 7 D K = 127 MA. 39 106 D K ^ 128 MA.

249

FILOSOFINIAI

POEMOS

ASPEKTAI

nizuoti ir Platono Sokratas, Teaitete10minintis Hesiodo tei­ ginį, jog vežimą sudaro Šimtas medinių dalių4041: Sokrato iro­ nija slepia įsitikinimą, kad netgi drauge su Hesiodu mokė­ dami išvardyti visas Šimtą vežimo dalių, galime nežinoti, kas yra vežimas, t. y. nemokėti jo filosofiškai apibrėžti, o kita vertus - galime žinoti, kas yra vežimas, mokėdami išvar­ dyti vien keletą pagrindinių jo dalių (ratus, ašis, ieną, korpusą ir pan.)> taigi žinodami vežimo „esmę“42. Hesiodas iš tiesų būtų geras Sokrato ironijos taikinys, jei paties Hesiodo iro­ nija neprilygtų Sokrato ironijai...

40 Theaet. 207 a. 41 Op. 456. 42Anot Sokrato, net ir mokėdami teisingai užrašyti Teaiteto vardą, mes dar neįgyjame žinojimo (¿morųpij) apie Teaitetą, t. y. Teaitetopažini­ mo ( Theaet. 207 e —208 c): Teaiteto vardo raidės, kurių grafinės formos ir užrašymo sekos žinojimas nesuteikia Teaiteto pažinimo, yra ironiška aliuzija į Hesiodo Darbuose ir dienose minimo vežimo dalis, kurių ži­ nojimas nesuteikia vežimo pažinimo. Apie numanomą Platono skirtį tarp tikrų pradurs netikrų, iliuziškų elementų (kokios yra Hesiodo vežimo dalysi iv.\ Burnyeat M., The Theaetetus o f Plato, Indianapolis-Camb­ ridge: Hackett Publishing Company, 1990, P. 214-216.

250

T E O G O N I J O S S T R U K T Ū R A IR SIUŽETINĖS LINIJOS

Kai p.' etUXovd' iifivelv ptaKapav yivoę a iev kovruv, Z o Dzeusą —tik antrąjį (Seurepop aure Zrjpct, feūp ttqct4p i)6e Kai otvdpiap; 47 eil.)> bet tuoj pat sekančioje 48-oje eilutėje» turint omenyje Dzeusą» teigiama» jog jį »»pradėdamos deivės apgieda ir pabaigia gies­ mę“: [otpx6pevoct t?’ vppevoL fe a i Xrįyovoi r ototdiję]. Taigi, regis, norima pasakyti štai ką: „antrąjį šlovina Dzeusą, die­ vų ir žmonių tėvą, jį deivės apgieda pradėdamos ir baigda­ mos giesmę“. Loginę koliziją nesunku paaiškinti teigiant, jog Mūzos ir savo giesmės pradžioje, ir pabaigoje kreipiasi visų pirma į Dzeusą ir šlovina būtent jį, taigi kreipimosi, giesmės intencijos prasme jos savo tėvą garbina visuomet, vi­ sos giesmės metu, bet, nuosekliai pasakodamos dievų kil­ mės istoriją, jos Dzeusą mini kaip antrą, t. y. atsiradusį po Gajos ir Urano bei iš pastarųjų kilusių dievų. Dievų vardų minėjimo sekosprasme jos dar sykį (tiksliau tariant, kitu bū­ du) pašlovina Dzeusą —tuomet, kai dievų kilmės istorijoje ateina eilė paminėti Dzeuso vardą. Kreipimosi, giesmės in­ tencijos požiūriu Mūzos garbina Dzeusą, sakytume, antlaikiškai ir neistoriškai, tarsi jis būtų anapus ar virš laiko, o vardų minėjimo sekos požiūriu —garbina laikiškai ir isto­ riškai. 47—48 eilutes galima interpretuoti ir teologiškai: Dzeu­ sas yra tuo pat metu ir antras, ir pirmas bei paskutinis (t. y. tuo pat metu ir P, ir et beita). Antlaikinėje plotmėje, amži­ nybėje jis egzistuoja anksčiau visų dievų, anksčiau net už Chaosą, kuris, kaip teigiama 116-oje eilutėje, „gimė“ (yeper), nes Dzeusas yra „dievų ir žmonių tėvas“ (47 eil.), sakytume, visų jų causa efficiens ir causaformalis, o laiko, dievų istori­ jos plotmėje jis užgimsta ne pirmas, o „antras“ („antrumą“ 258

T E O G O N I J O S S T RUKTŪRA IR S I U Ž E T I N Ė S

LI NI JOS

čia reikia suvokti paprasčiausiai kaip ne-pirmumį)* nes „įsi­ kūnydamas“ istorijoje tampa lyg ir dieviškumo istorijos causa finalis, tobulai atbaigiantis dieviškumo sferą (po Dzeuso gi­ mimo ir pergalės prieš titanus ir Tifoėją dievų pasaulyje bai­ giasi visos pervartos ir perversmai). Aišku, galima tvirtinti, jog tai tik sutapimas, ir atmesti 48-ąją eilutę kaip nelogišką bei redundantišką, bet kas galėtų neginčijamai įrodyti, jog 47-osios ir 48-osios eilučių atsiradimas greta yra vien atsi­ tiktinumas? Išplėtotų siužetinių linijų poemoje nedaug (494 eilutės, tik apie 48,34% teksto): tai 1) Urano neapykantos savo vai­ kams ir jo iškastravimo istorija, įtraukianti Afroditės atsira­ dimo iš nupjautų ir jūron įmestų Urano genitalijų aprašymą (154—206 eil,); 2) Dzeuso paslėpimo Kretoje ir jo auklėji­ mo istorija, pasibaigianti tuo, jog Dzeusas, nugalėjęs Kroną, priverčia jį atryti savo vaikus ir išlaisvina titanus (459-506 eil.); 3) dievų ir žmonių susitikimo Mėkonėje istorija, pasa­ kojanti apie tai, kaip Prometėjas apgavo Dzeusą, vietoj paau­ koto jaučio mėsos jam pasiūlęs taukais apklotus kaulus, kaip Dzeusas keršydamas atėmė iš žmonių ugnį, o Prometėjas ją pavogė, tuo užtraukdamas antrąjį Dzeuso kerštą žmonėms pirmosios moters sukūrimą (turima galvoje Pandora, bet jos vardas Teogonijoje neminimas8) (535-616 eil.); 4) Dzeuso kova su titanais (titanomachija) (617—819 eil.); 5) Dzeuso kova su Tifoėju (tifonomachija) (820-880 eil.). Tai pagrin­ dinės siužetinės Teogonijos (ne kaip viso kūrinio, o kaip die­ * Plačiau pirmosios moters sukūrimo istorija pasakojama Darbuose ir dienose^ šioje poemoje minimas ir Pandoros vardas (Op. 81).

259

TEOGONIJOS

S T R U K T Ū R A IR S I U Ž E T I N Ė S L I NI J OS

vų kilmės istorijoj linijos. Labai svarbi ir trumpa (13 eilu­ čių) įžangoje pateikiama siužetinė linija» pasakojanti apie Hesiodo susitikimą su Mūzomis (22-35 ei!.), kuri nepri­ klauso dievų kilmės istorijai, o yra veikiau poemos auto­ riaus „parašas“ (čia, 22-oje eilutėje, Hesiodas pamini savo vardą). Reikia paminėti ir fieilgą (18-os eilučių) siužetinę liniją, pasakojančią apie tai, kaip Stigę (Stiksas) su savo vai­ kais Kratų (Jėga) ir Biją (Prievarta) parodė lojalumą Dzeu­ sui, besiruošusiam kariauti su titanais, po pergalės buvo jo išaukštinti ir apsigyveno Olimpe greta dievų valdovo (386403 eil.). Trys visai trumpos linijos skirtos Heraklio perga­ lėms: 1) prieš milžiną Gerionėją ir jo šunį Ortą (6 eilutės; 289-294 eil.); 2) prieš Lemos Hidrą (5 eilutės; 314—318 eil.) ir 3) prieš Nemėjos liūtą (5 eilutės; 328-332 eil.). Aptarę žiedines poemos struktūras, išvardiję pagrindines siu­ žetines linijas, pateiksime poemos schemą ir smulkią epitomę.9

PO EM O S SCH EM A I 1-115

Įžanga

II 116-336

Pirmosios būtybės: Chaosas, Gaja, Tartaras, Erotas, Niktė, Erebas ir jų palikuonys

III 337-885

T ita n ų palikuonys

Olimpo dievų vaikai V 1019-1022 Perėjimas n u o Teogonijos p rie Moterų katalogo IV 886-1018

9 Pastabia epltomėje dievybių vardai išversti kiek įmanoma tiksliau (pažodiškai), todėl kai kurie iš jų gali nežymiai skirtis nuo sutinkamų meniniame Teogonijos vertime. 260

TEOGONIJOS

STRUKTŪRA

PO EM O S

IR

SIUŽETINĖS

LINIJOS

EPITO M É

I 1-115 Jžanga 1-35

Įžangos įžanga N aktį ant Helikono šokusios Mūzos sutinka Hesiodą, įteikia jam lauro lazdą ir įkvepia die­ višką giesmę

36-115

„Antroji“ įžanga 36-52 M ūzų tarnystė giesmėmis O lim po dievams (visų pirma Dzeusui) 53-74

M ūzų gimimas Pierijoje, netoli Olim­ po, ir kelionė į šį kalną tarnauti die­ vams olimpiečiams

75-97

M ūzų vardai; dainių ir karalių gimi­ nystė, karalių iškalbos Šaknys Mūzų malonėje

98-103 Gydomoji M ūzų meno galia žmonių sieloms 104-115 Poeto kreipimasis į Mūzas prašant įkvėpimo ir Teogonijos „santrauka“ II 116-336 Pirmosios būtybės: Chaosas, Gaja, Tartaras, Erotas, Niktė, Erebas ir jų palikuonys 116 Chaoso užgimimas 117-118 Plačiakrūtinės Gajos gimimas 119 Ūkanoto Tartaro gimtis 120-122 Gražiausiojo Eroto gimimas, šios dievybės galia dievams ir žmonėms 123 Iš Chaoso gimsta Erebas ir juodoji Niktė 124-125 N iktė pagimdo Aiterą ir Hemerą 126-210 Gajos palikuonys Gaja pati iš savęs (partenogenetiškai) pagimdo 126-128 žvaigždėtąjį Uraną 129-130 aukštus kalnus

261

T E O G O N I J O S STRUKTŪRA

IR S I U Ž E T I N Ė S L I N I J O S

131-B 2 bevaisį Pontą (Jūrą) Gaja drauge su savo sūnumi Uranu pagimdo 133-134 penkis titanus: Okeaną, Koją, Kreją, Hiperioną, Japetą 135-136

šešias titanides: Tėją, Rėją, Tem idę, Mnemosinę, Foibę ir Tetidę

137-138 šeštąjį titaną klastingąjį Kroną, neken­ čiantį tėvo Urano 139-146 tris įžūliai išdidžius kiklopus —Brontą, Steropą ir Argą 1 4 7 - 1 5 3 tris pasipūtusius, neapsakomai galingus hekatoncheirus (šimtarankius) — Kotą, Briarėją ir Gigą 154—172 Uranas nekenčia savo vaikų ir laiko juos uždaręs Gajos viduriuose; Gaja su jauniausiuoju vaiku Kronu susimoko atkeršyti Uranui 173-184 Kronas iškastruoja U raną ir num eta jo genitalijas žemyn 185-187 Iš Urano kraujo, išlieto kastracijos me­ tu, Gaja pagimdo galingąsias Erinijas, didžiuo­ sius Gigantus ir nimfas Melijas 188-195 IŠ jūroje plaukiojančių U rano geni­ talijų užgimsta Afroditė 196-206 Pateikiamos Afroditės vardų etimologijos, nu­ sakomas deivės žavesys ir galia 207-210 Uranas savo vaikus pavadina titanais, nes jie ištiesė (titainontas) savo rankas atlikti nedorą darbą N iktė partenogenetiškai (be vyro) pagimdo 211-216 nekenčiamą Morą, juodąją Kerę, Tanatą (Mirtį), H ipną (Miegą) ir sapnų padermę, po to Momą, Nelaimę, taip pat Hesperides, už Okeano saugan­ čias auksinius obuolius 262

T E O G O N I J O S S TRUKTŪRA IR S I U Ž E T I N Ė S

LI NIJOS

217-222 tris Moiras (Kloto, Lachesę ir Atropę) bei Keres 223-225 Nemesidę, Apatę (Apgaulę) ir Drau­ gystę, Senatvę ir Eridę (Vaidą) 226-232 Baisioji Eridė partenogenetiškai pagimdo Triūsą, Lėtę (Užmarštį), Badą, Skausmus, Mūšius, Kovas, Žudynes ir Vyržudystes, Barnius, Me­ lagystes, Ginčus, Bylinėjimąsi (=(teismo) Ple­ palus), Disnomiją (Neteisėtumą), Atę (Proto Užtemimą), o svarbiausia —daugiausia vargo žmonėms keliantį H orką (Priesaiką) 233-236 Pontas (be moters, androgenetiškai?) pagim­ do teisybę mylintį Nerėją 237-239 Po to, jau drauge su Gaja, Pontas pagimdo Taumantą, Forkiją, Keto ir Euribiją 240-264 Nerėjas ir Okeano duktė Doridė pagimdo vi­ są būrį nereidžių (pateikiami jų visų vardai) 265-269 Taum antas ir O keano duktė Elektra pagimdo greitąją Iridę ir dvi harpijas - Aeio ir Okipetę Iš Forkijo ir Keto gimsta 270-273 dvi nuo gimimo žilos Grajos - Pemfredo ir Enijo 274-279 trys G orgonės — dvi nem irtingos (Steno ir Eurialė) ir viena mirtinga (Medūsa) 280-286 Iš Persėjo nukirstos Medūsos galvos gimsta sparnuotas žirgas Pegasas ir didis Chrisaoras (pateikiamos jų vardų etimologijos) 287-294 Chrisaoras ir Okeano duktė Kalirojė pagimdo Gerionėją 289-294 Trum putė siužetinė linija, pasako­ janti apie tai, kaip Heraklis nužudė šį milžiną ir jo šunį 295-305 Kalirojė Chrisaorui (arba Keto Forkijui - pri­

263

T E O G O N I J O S S T R U K T Ū R A IR S I U Ž E T I N Ė S

LINIJOS

klausomai nuo miglotos teksto vietos interpre­ tacijos) pagimdo tuo pat m etu labai gražią ir labai baisią nimfą Echidną (pusiau gyvatę, pu­ siau mergelę) 306-325 Iš Echidnos ir Tifoėjo gimsta Gerionėjo šuo Ortas, Kerberas, Lemos H idra (čia seka nedi­ delė siužetinė linija, pasakojanti apie tai, kaip Heraklis nugalėjo šią pabaisą (314-318 ei!.)) ir trigalvė Chimaira (aprašoma pastarosios iš­ vaizda ir pam inima (325 eil.), kad ją užmušė Pegasas ir Belerofontas) 326-332 Iš Echidnos ir jos sūnaus šuns O rto gimsta Sfingė (Sfinksas) ir Nemėjos liūtas 328-332 T rum pa siužetinė linija, pasakojanti apie tai, kaip Heraklis nugalėjo šį liūtą 333-336 Keto ir Forkijas pagimdo baisią gyvatę auksi­ niams obuoliams saugoti III 337-885 T itanų palikuonys Nereidė Tetidė ir Okeanas pagimdo 337-345 didžiąsias upes - Nilą, Alfėją, Eridaną ir t. t. 346-370 nimfas okeanides (pateikiami kai ku­ rių iš jų vardai; teigiama, kad šių nimfų yra trys tūkstančiai, t. y. tiek, kiek ir upelių, kurių vardus žino tiktai šalia jų gyvenantys žmonės) 371-374 Iš titanų Tėjos ir Hiperiono gimsta Helijas (Saulė), Selenė (Mėnulis) ir Eos (Aušra) 375-377 Krejas ir Euribija pagimdo Astrają (Žvaigždi­ nį), Palantą ir Persą 378-382 IŠ Eos ir Astrajo gimsta trys vėjai (Zefyras, Bo­ rėjas ir Notas), taip pat žvaigždės ir Aušranešys (Aušrinė) 383-403 Stigė (Stiksas) ir Palantas pagim do K ratą

264

T E O G O N I J O S S T R U K T Ū R A !R S I U Ž E T I N Ė S

LINIJOS

(Jėgą) ir Biją (Galią, arba Prievartą) 386-403 Siužetine linija, pasakojanti apie tai, kaip Stigę su savo vaikais parodė lojalumą Dzeusui, besiruošusiam kariauti su titanais, po pergalės apsigyveno O limpe šalia Dzeuso, o Stigę tapo ne­ mirtingųjų priesaikos garantu 404-410 Titanai Foibė ir Kojas pagimdo Lėto ir Asteriją 411-452 Titanidai Persas ir Asterija pagimdo deivę Hekatę (ji išaukštinama ilgoje digresijoje) 453-458 Iš Rėjos ir Krono santuokos gimsta Hestija, D em etra, H era, Hadas, Enosigajas (Žemės Kratytojas, t. y. Poseidonas) ir Dzeusas 459-491 Rėja sugalvoja, kaip sukliudyti Kronui ryti sa­ vo vaikus, ir vietoj ką tik gimusio Dzeuso duoda jam praryti akmenį; Dzeuso gimimas ir jo auk­ lėjimas Kretos saloje 492-500 Užaugęs ir sustiprėjęs Dzeusas priverčia Kroną atryti akmenį ir prarytus vaikus; atrytas akmuo kaip paminklas pastatomas Parnaso papėdėje 501-506 Dzeusas išlaisvina titanus, kurie atsidėkodami atiduoda jam griausmą ir žaibą 507-534 Okeanidė Klimenė ir titanas Japetas pagimdo Atlantą, Menoitiją, Prometėją ir Epimecėją; su­ minimos jiems už išdidumą ir pavojingai di­ delę jėgą Dzeuso skirtos bausmės 535-569 Dievai ir žmonės susitinka Mėkonėje; Prome­ tėjas apgauna Dzeusą, vietoj paaukoto jaučio mėsos pasiūlydamas jam taukais apklotus kau­ lus, ir šis keršydamas atima iš žmonių ugnį, kurią Prometėjas pavogęs grąžina žmonėms 570-590 Antrą sykį keršydamas Dzeusas liepia Hefais­ tui sukurti „drovios mergelės panašumą“ (t. y.

265

T E O G O N I J O S S TR U K T Ū R A IR S I U Ž E T I N Ė S

LINIJOS

Pandorą —jos vardas Teogonijoje neminimas), kurį visaip išpuošia Atėnė 591-616 Iš Pandoros kyla pražūtinga m oterų giminė; pateikiamas ironiškai inversiškas m oterų paly­ ginimas su tranais, o vyrų —su bitėmis darbi­ ninkėmis (594-599 eik); moterys įvardijamos kaip neišvengiamas blogis, nes tokia buvusi va­ lia Dzeuso, kurio neįm anom a pergudrauti (613-616 eil.) 617-663 Dzeusas, ketinantis stoti į kovą su maištaujan­ čiais titanais, Gajos patartas pasišaukia į pa­ galbą Šimtarankius Obriarėją (t. y. Briarėją — Čia pateikiama kita jo vardo forma), K otą ir Gigą; tiesiogine kalba perteikiamas Dzeuso ir šimtarankių pašnekesys 664-716 Dzeuso kovos su titanais ir pergalės prieš juos aprašymas 717-745 Dzeusas įkalina titanus Tartare ir paskiria šim­ tarankius jų saugoti; požemio karalystės apra­ šymas 746-757 Vakaruose įkurdintas Atlantas, laikantis ant pe­ čių dangų; Niktės (Nakties) ir Hemeros (Die­ nos) kelių sankryža 758-766 Niktės vaikų H ipno irT anato buveinės apra­ šymas 767-774 H ado ir Persefonėjos namus sergstinČio Kerbero apibūdinimas 775-792 Rūstus Stigės buveinės vaizdas; aptariamas šios deivės vaidmuo sergstint priesaikas 793-806 Bausmės priesaikų nesilaikantiems ir melagin­ gai Stigės vandeniu prisiekiantiems dievams 807-819 T itanų kalėjimo Tartare aprašymas 820-868 Iš Gajos ir Tartaro gimęs Tifoėjas (pusiau žmo­ gus, pusiau gyvatė) sukyla prieš Dzeusą, bet

266

T E O G O N I J O S S T R U K T Ū R A IR S I U Ž E T I N E S

LINIJOS

yra pastarojo sutramdomas žaibų ugnimi ir nu­ trenkiamas į Tartarą 869-880 Iš Tifoėjo (androgenetiškai?) kyla gūsingų ir deginančių vėjų padermė 881-885 Gajos pasiūlymu Dzeusas paskiriamas dievų valdovu IV 886-1018 O lim po dievų vaikai 886-900 Dzeusas veda Metidę ir praryja ją, kai ši ruošiasi gimdyti Atėnę Po to Dzeusas veda 901-906 Tem idę (iš jos gimsta Horos: Eunomija, Eirėnė, D ikė ir trys Moiros — prieštaravimas 217-222 ir 915-917 eilutėms) 907-911 Eurinom ę (ji pagimdo tris Charites Agiają, Eufrosinę ir Taliją) 912-914 Dem etrą (ji pagimdo Persefonę, ku­ rią pagrobia Hadas) 915-917 M nem osinę (ji pagim do devynias Mūzas) 918-920 Lėto (Lėtonę) (ji pagimdo Apoloną ir Artemidę) 921-923 H erą (išjos gimsta Hebė, Arėjas ir Eileitija) 924-926 Iššokdama iš Dzeuso galvos kvaziandrogenetiškai gimsta Atėnė (prisiminkime Atėne nėščią Metidę, kurią anksčiau buvo prarijęs Dzeusas) 927-929 Už kvaziandrogenetiškai (be žmonos ir apskritai moters pagalbos) pagimdytą dukterį supykusi Hera pademonstruoja androginiškas savo ga­ lias ir partenogenetiškai pagimdo Hefaistą 930-933 Amfitritė ir Enosigajas (Poseidonas) pagimdo baisųjį Tritoną

267

TEOGONIJOS

S T R U K T Ū R A IR S I U Ž E T I N Ė S U N I J O S

934-937 Iš Arėjo ir Afroditės gimsta Fobas (Baimė) ir Deimas (Siaubas) 938-944 Maja Dzeusui pagimdo Herm į, Semelė - D io­ nisą, o Alkmenė —HerakJį 945-955 Hefaisto, Dioniso ir Heraklio vestuvės 956-962 Okeanidė Perseidė Helijui pagimdo Kirkę ir karalių Ajetą; iš Ajeto ir okeanidės Idijos gimsta Medėja 963-1018Katalogas deivių, vedusių mirtingus vyrus, ir jų vaikai 963-969 Kreipimasis į Mūzas, prašant pašlovin­ ti nemirtingų deivių, iš kurių sąjun­ gos su mirtingaisiais gimė panašūs į dievus vaikai, giminę 969-974 Iš Demetros ir Jasiono gimsta Plutas 975-978 H arm onija ir Kadmas pagimdo Ino ir jos seseris 979-983 Okeanidė Kaitroje Chrisaorui pagim­ do Gerionėją, kurį nužudo Heraklis (veikiausiai neautentiškos eilutės—redundantiškas 287-294 eilučių pakar­ tojimas) 984-991 Iš Eos ir T itono gimsta Memnonas, o iš Eos ir Kefalo —Faetontas 992-1002 Iš Medėjos Jasonui gimsta Medėjas 1003-1007 Iš Psamatės ir Ajako gimsta Fokas 1008-1018 Iš Afroditės ir Anchiso gimsta Ainėjas (Enėjas); Kirkė Odisėjui pagim­ do Agriją, Latiną ir Telegoną, o Ka­ lipso —Nausitoją ir Nausinoją V 1019-1022 Perėjimas nuo Teogpnijosprie M oterą katalogo, prašant M ūzų vertai apgiedoti moterų giminę (1021—1022 eil.)

268

„ T E O G O N I J O S “ VARDŲ

Acheldjas -

O k e a n o ir T e tijo s sū ­

RODYKLĖ

n u s, A chelojo u pės dievas. 3 4 0

A iginos sū n u s, T e la m o n o , Pelėjo, F o k o tėvas. 1004

Achilas

- F tijos vald o v o P elėjo ir nereides T e tid ė s sū n u s, narsiausias graik ų karys T ro jo s kare. 1007

Ajėtas -

Admêtè —o k ean id ė,

C h a lk io p ės tėvas. 9 5 6 , 9 5 8 , 9 6 1 , 992

O k e a n o ir T e ­

tijos d u k ra . 3 4 9

Aelo — v iena Afroditė

Akastė -

o k ean id ė, O k e a n o Ir T e ti­ jos d u k ra . 3 5 6

iš h a rp ijų . 2 6 7

- m eilės ir g ro žio deivė,

Aktajė -

g im u si iš jū ro s p u to s , a p tė k š to s U ra n o sp erm a. 16, 1 95, 8 2 2 , 9 6 2 ,

-

Aldėskas—O k e a n o ir T e tijo s sūnus, A ld ėsk o u p ės dievas. 3 4 5

1) n e re id ė , j ū r ų d ie v o

N crėjo ir o k ean id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 7 ; 2 ) T ė b ų įk ū rė jo K a d m o ir

Alfėjas -

O k e a n o ir T e tijo s sūnus, A lfėjo u p ės dievas. 3 3 8

H a rm o n ijo s d u k ra . 9 7 6

Aglajà -

nereid ė, jū rų dievo N erėjo

ir o k ean id ės D o rid ės d u k ra . 24 9

9 7 5 , 9 8 0 , 9 8 9 , 1 0 0 5 , 10 1 4

Agâujè

H e lijo ir Perseidės sū n u s,

K olchidės valdovas, Kirkės, Pasifajės ir Perso brolis, A p sirto , M edėjos ir

Alkmėnė -

M ik ė n ų valdovo Elektrio n o d u k ra , T ė b ų karaliaus A m fit-

v ie n a iš ch a rič ių , D zeu so

ir o k e a n id ė s E u r in o m ė s d u k r a . 908, 946

943, 950

Agréas -

O d isė jo ir K irkės sū n u s.

Amjird -

K retos k alnas. 4 8 4

Amfitridnas -

rio n o žm o n a, H eraklio m o tina. 526,

o k ean id ė, O k e a n o ir T e ­ tijo s d u k ra . 3 6 0

1013

Atgajas -

A lkm enės vyras, T ė b ų

karalius. 3 1 6

Ainėjas (Enėjas)

- A fro d itės ir A n chiso sūnus, ro m ė n ų protėvis. 1008

Amfitritė —nereid ė, jū rų

Aisėpas -

rėjo ir o k e a n id ė s D o rid ė s d u k ra ,

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s,

dievo N e ­

A isėpo upės dievas. 3 4 2

jū ro s dievo P oseid o n o žm o na, kartu

Aisànas

su ju o su sila u k u si T r ito n o . 2 4 3 , 2 5 4 , 930

- T e sa lijo s m ie sto J o lk o

valdovas, Ja so n o tėvas. 9 9 3 , 9 9 8

Anchisas -

nis, E reb o ir N ik tės vaikas. 124

M ažosios A zijos D a rd a ­ n o m iesto valdovas, A fro d itės m y­ lim a sis , su ja su s ila u k ę s s ū n a u s

Ajâkas

A inėjo (E n ėjo ). 1009

Altéras -

viršutinis d angaus sluoks­

- D zeu so ir u p ių n im fo s

269

. T E O G O N I J O S “

Apesčntas -

Šviesos dievas, D zeu so ir L e t6 s ū n ū s , A r te m id ė s b r o lis dvynys, m u zik o s, p o ezijo s ¡r v isų m e n ų globėjas. 14, 9 4 , 3 4 7 , 9 1 8

Atrdpė — v ien a Aušra

iŠ m o irų . 2 1 8 , 9 0 5

(gr. "E w ç) — A u šro s deiv ė,

tita n o H ip e rio n o ir tita n id ė s T ė jo s d u k ra , H e lijo ir Selenės sesu o, v ėjų B o rė jo , N o t o , Z e fy r o , d a u g e lio

D zeu so ir H e ro s sū n u s ,

žvaigždžių m o tin a . 18, 3 7 1 , 3 7 8 , 3 8 1 ,4 5 1 , 9 8 4

k a ro dievas. 9 2 2 , 9 3 3 , 9 3 6

Argas - 1 )

RODYKLĖ

d a n g a u s sk liau tą. 5 0 9 , 5 1 7

N e m ė jo s k aln as. 331

Apoidnas -

Arijas -

VARDŲ

m iestas A rgolidėje (šiau­

rės rytų Peloponesas). 12; 2 ) vienas

Autonojė —n e reid ė, jū r ų

iš k ik lo p ų . 140

rėjo ir okeanidės D o rid ės d u k ra . 9 7 7

Ariadnė —K retos

Belerofontas — K o r in to

v a ld o v o G la u k o s ū n u s , jv e ik ę s b a id y k lę

valdovo M in o jo

ir Pasifajės d u k ra , d iev o D io n is o žm ona. 948

Arimai -

C h im a irą . 3 2 5

Biją -

P aian to ¡r Stigės d u k ra , N ikės, D z ė lo tr K ra to se su o , p rie v a rto s

m itin ė vieta, k u r gyveno

pabaisa T ifo n as. 3 0 4

Aristajas -

d iev o N e -

deivė. 3 8 5 A p o lo n o ir n im fo s K i-

Borėjas -

tita n id ų A strajo ir A ušros sū n u s, N o to ir Z efyro brolis, šiaurės vėjo dievas. 3 7 9 , 8 7 0

rėnės sūnus, A uconojės vyras. 9 7 7

Artemidė —g am to s

ir v aisin g u m o

d e iv ė , la u k in ių ž v ė rių g lo b ė ja , D zeuso ir Let6 d u k ra , A p o lo n o se­

Briarėjas -

vienas iš š im ta ra n k ių . 149, 6 1 7 , 7 1 4 , 7 3 3 , 817

su o dvynė. 14, 918

Asija -

okeanidė, O k e a n o ir T e tijo s duk ra. 359

Brbntas -

v ien as iš k ik lo p ų . 140

Chaosas

— p irm y k š tė b e fo rm ė

tita n ų K ojo ir Foibės d u k ­ ra, Letd sesuo. 4 0 9

su b stan cija, tu šč ia erd v ė, iš k u rio s a ts ir a d o G a ja , T a r ta r a s , E ro ta s , E rebas, N ik tė . 1 1 6 , 123

Astrajas -

tita n o K rejo ir E u rib ijo s

Charitės —trys am žin ai ja u n o s g ro­

s ū n u s , P a ia n to ir P e rs o b r o lis , žvaigždžių tėvas. 3 7 6 , 3 7 8

žio, g rak štu m o ir d žiau g sm o deivės,

Astėrija -

D z e u s o ir o k e a n id ė s E u rin o m ė s d u k tery s. 9 0 8 , 9 1 0 , 9 4 6

Atė -

E rid ė s d u k r a , b e p r o ty b ė s personifikacija. 2 3 0

Atėnė -

Cheirdnas —k e n ta u ra s ,

K r o n o ir

o k ean id ės F ib ro s sū n u s . 1001

išm in ties, a m a tų ir teisingo

Chimaim - T i f o n o

k a ro dieve, D zeu so d u k ra , g im usi

ir E ch id n os d u k ­ ra, pabaisa, trigalvė b ū ty b ė su liū to , ožkos bei gyvatės galvom is, su ožkos lie m e n iu ir gyvatės u o d eg a. 3 1 9

iš j o galvos. 1 3 ,3 1 8 ,5 7 3 ,5 7 7 ,5 8 7 , 888, 924

Atldntas—tita n o Ja p e to ir okeanidės

Chrisadras -

P o seid o n o ir gorgonės M e d ū so s sū n u s , išaugęs iš M e d u so s

K lim e n ė s s ū n u s . P ro m e tė jo , M e n o itijo ir E p im e tė jo b ro lis, laikęs

270

T EO G ON I JO S“

VARDŲ

kraujo, kai Persėjas jai n u k irto galvą.

RODYKLĖ

v a ld o v a s , tita n ų K ro n o ir R ėjos s ū n u s , vyriausiasis o lim p in ė s m i­

283, 979

tologijos dievas. 4 , 11 ,1 3 ,2 5 ,2 9 ,3 7 , 4 1 ,4 7 ,5 1 ,5 2 . 5 7 ,7 6 ,8 1 ,8 2 ,9 6 , 1 0 4 ,1 4 1 ,2 8 5 ,2 8 6 ,3 1 6 ,3 2 8 ,3 4 8 , 3 8 5 , 3 8 8 ,3 9 9 ,4 1 2 ,4 2 8 ,4 4 9 ,4 5 7 , 4 6 5 , 4 6 9 ,4 7 8 ,4 8 0 ,4 9 2 ,4 9 8 ,5 0 1 ,

Chrìsèìdè ~ o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 9 Delmas -

A rėjo ir A froditės sūn u s, sia u b o dievas. 9 3 4

Demetra

- K ro n o ir Rėjos d u k ra , d e rlin g u m o ir žem d irb y stės deivė, s u D z e u s u s u s ila u k u s i d u k t e r s P ersefonės. 4 5 4 , 9 1 2 , 9 1 3 , 9 6 9

5 0 3 ,5 0 6 ,5 1 3 ,5 1 4 ,5 2 0 ,5 2 2 ,5 2 9 , 5 3 4 ,5 3 7 ,5 4 5 ,5 4 8 ,5 5 0 ,5 5 8 .5 6 8 , 5 7 1 ,5 8 0 ,600» 6 1 3 .6 1 5 ,6 5 4 ,6 6 9 , 6 8 7 ,7 0 8 ,7 2 9 ,7 3 5 ,7 8 4 ,8 1 5 .8 2 0 ,

Dikė — D zeu so

8 4 3 ,8 4 5 ,8 5 3 ,8 5 7 ,8 6 8 ,8 8 3 ,8 8 6 , 8 8 9 ,8 9 2 ,8 9 9 ,9 0 1 ,9 0 4 ,9 0 8 ,9 1 2 ,

ir T e m id ė s d u k ra , v ie n a iš h o rų . 9 0 2

9 1 4 ,9 1 5 ,9 2 0 ,9 3 8 ,9 4 0 ,9 4 3 ,9 5 2 , 9 6 6 , 9 9 2 , 1 0 0 2 , 1022

Dinaminė

— n e re id ė , jū r ų d ie v o N e rė jo i r o k ean id ės D o rid ės d u k ra . 248

Echidna

— F o rk in o i r K ėtė (arba C h isa o ro ir K alirojės) d u k ra, pusiau

Diònè -

1) tita n id č 17; 2 ) o k ean i­ d ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 3

m erg in a, p u sia u gyvatė. 2 9 7 , 3 0 4 , 310

Dionisas—D zeu so ir Sem el ės sū n u s,

Eileftija -

gim d y m o deivė, gimdyvių globėja, D zeuso ir H ero s d ukra. 92 2

stic h in ių gam eos jė g ų , vegetacijos, d e rlin g u m o , au g m en ijo s, v y n u o g inink y stės ir vy n o dievas. 9 4 1 , 9 4 7

Eiržnė —D zeu so ¡r T em id ė s du k ra, v ien a iš h o rų . 9 0 2

Disnòmìja

- n e te is ė tu m o d e iv ė , E ridės d u k ra . 2 3 0

Ėjdnė -

Doride

- 1) n e re id ė , j ū r ų d ie v o N e rė jo ir o k ean id ės D o rid ės d u k ra. 2 5 0 ; 2) o k ean id ė, O k e a n o irT e tijo s d u k r a , N e rė jo ž m o n a , n e re id ž ių

Elektra -

o k ean id ė, O k e a n o ir T e ­

t ijo s d u k r a , h a r p ijų b e i I rid ė s m o tin a , jū rų dievo T a u m a n to žm o­ na. 2 6 5 , 349

m o tin a . 2 4 1 , 3 5 0

Dotò -

nereid ė, jū rų dievo N erėjo

¡r o k ean id ės D o rid ės d u k ra. 255

Eleūteras -

v ien a iš K itairono kal­ n y n o v iršū n ių . 53

n ereid ė, jū rų d iev o N erėjo

ir o k e an id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 8

Emationas -

Dzélas

- P a ia m o ir Stigės sū n u s , N ik e s, K ra to ir Bijos brolis, pavy­

A ušros ir T iro n o sū­

n u s, M e m n o n o bro lis. 9 8 5

d u s Šlovės tr o š k im o ir v a rž y b ų

Enijd -

dievas. 3 8 4

Epimetejas —tita n o Ja p e to

v iena iš grajų. 2 7 3

tijo s d u k ra . 3 5 2

ir okea­ n id ė s K lim e n ė s s ū n u s , A tla n to , M e n o itijo ir P ro m e tė jo bro lis. 511

Dzeusas -

Eroto —1) e ro tin ė s

Dzeugd- o k ean id ė,

O k e a n o ir T e ­

p oezijos m ūza. 7 8 ; 2 ) n e reid ė, jū r ų d iev o N e rė jo ir

vyriausiasis g ra ik ų d ie­ vas, d a n g a u s , g ria u s tin io ir ža ib ų

271

. T E O G O N I J O S “* V A R D Ų

Eupdmpė -

okean id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 6

Eribas

n ereid ė, jū rų dievo N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 261

— ta m s a u s r ū k o d ie v a s ,

Euribija -

P o n to ir G ajos d u k ra , jū ­ rų dievybė, A strajo, P a la n to ir Perso m o tin a . 3 7 5

C h a o so sū n u s , N ik tė s bro lis. 123, 125

Eridanas -

O k e a n o ir T e tijo s sū ­ nus, m itin ės, šiaurės vakaru o se te­

Eurijalė -

kančios E rid a n o u pės dievas. 338

Erldė -

- o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 8 , 9 0 7

d u k ra . 2 2 5 , 2 2 6

Euritionas -

p ie m u o , k a rtu su š u n i­ m i O r tu saugojęs G e rio n o karves.

- k eršto deivės, gim usios

iš U ra n o k rau jo . 185

293

Erilija -

Eurdpė

- o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 7

m itin ė sala. 2 8 9 , 983

Erčias —m eilės dievas, A froditės pa­

Eutėrpč -

galbinin k as, H e sio d o ep e v iena iš k e tu rių k o sm o g o n in ių jė g ų . 120,

986

Euagdre -

nereidė, jū rų dievo N erėjo ir okeanidės D oridės duk ra. 2 57

Fasidas -

Eudmė -

nereidė, jū rų dievo N erėjo ir okean id ės D o rid ė s d u k ra . 2 5 9

Ferūsa -

Eudori — 1)

Fikė -

ir K efalo sūn u s.

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, F asid o u p ės dievas. 3 4 0 nereidė, jū rų d iev o N erėjo ir o keanidės D o rid ės d u k ra . 24 8

n e re id ė , j ū r ų d ie v o

N erėjo ir o k ean id ės D o rid ės d u k ra. 244; 2 ) okean id ė, O k e a n o ir T etijo s d u k ra . 3 6 0

3 2 6 ; žr.

Sftngė.

Filtrą -

o k e a n id ė , k e n ta u ro C h e iro n o m o tin a . 1002

Fobas —A rėjo

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s,

tr A fro d itės sū n u s,

baim ės d ievas. 9 3 4

A itolijos u p ės E u ė n o dievas. 3 4 5

Fdibė -

tita n id ė . U r a n o ir G a jo s d u k ra , K o jo sesu o ir ž m o n a , L etd ir

Eufrosine—v iena iš ch aričių , D zeu ­ so ir o k e a n id ė s E u rin o m ė s d u k ra .

A sterijos m o tin a . 1 35, 4 0 4

909

Eukrčntė —n ereid ė, jū rų

lyrinės poezijos m ūza. 78

Faetdntas —A ušros

201

Euinas -

v ien a iŠ g o rg o n ių . 27 6

Eurinomė

n esan taik o s deivė, N ik tės

Ennijos

RODYKLE

Fokas —n ereides

Psam atės ir Ajak o sū n u s , F o k id ės srities įkūrėjas.

dievo N e ­

rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 4 3

1004

Eulimėnė —n e reid ė, jū r ų diev o N e ­

Fdrkinas—P o n to ir G ajos sū n u s, jū ­

rėjo ir o keanidės D oridės d u k ra. 2 4 7

Eunikė —n ereid ė, jū r ų d iev o N erėjo

r ų d ie v a s , s u j ū r ų d ie v y b e K e td susilaukęs g rajų , g o rg o n ių , E c h id ­

ir o k e an id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 6

no s. 3 3 6

Eunčmija

Fdrkijas kinas.

— D z e u s o i r T e m id ė s d u k ra , v ie n a iš h o rų . 9 0 2

272

2 3 7 , 2 7 0 , 3 3 3 ; žr.

Fdr­

. TEOGO NI JO S'

VARDŲ

Gaji — Ž e m ė s d e iv ė , a ts ira d u s i iš C h a o s o . 2 0 , 4 5 , 1 0 6 , 1 1 6 , 1 2 6 ,1 3 9 ,1 4 7 ,1 5 4 ,1 5 9 ,1 7 3 ,1 7 7 , 1 8 4 ,2 3 8 ,4 2 1 ,4 6 3 ,4 7 0 ,4 8 0 ,4 9 4 ,

Haliakmonas -

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, H aliak m o n o upės dievas. 341

Halimidė -

n ereid ė, jū r ų d iev o N e ­

rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 25 5

5 0 5 , 6 2 6 , 6 2 7 , 6 4 4 , 8 2 1 , 891

Galaksaūrė —o k e a n id ė ,

RODYKLĖ

Harmdnija

— A rė jo i r A fro d itė s d u k ra , K ad m o ž m o n a . 9 3 7 , 9 7 5

O k e a n o ir

T e tijo s d u k ra . 3 5 3

Harpijos —jū r ų

Galatėja — n ereid ė, ju r ų

d iev o N e rėjo ir okeanidės D o rid ės d u k ra. 2 5 0

dievo T a u m a n to ir

o k ean id ės E lektros d u k ro s, sm arkių v ė trų deivės. 2 6 7

Galenė—nereid ė, jū r ų dievo N erėjo ir o k e an id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 4

Hibė -

Geridnas — t .

y . Gerionejas — trigalvis C h risa o ro ir o k ean id ės K aHrojės sū n u s. 2 8 7 , 3 0 9 , 9 8 2

ja . 2 6 7 , 9 2 2 , 951

Gigantai —m ilžin ai, U ra n o

9 2 9 , 945

D z e u s o i r H e ro s d u k r a , a m ž in o s ja u n y s tė s p e rso n ifik a c i­

ir G ajo s vaikai, g im ę a n t G ajo s u žtišk u s iš­ k a s tru o to U ra n o k ra u ju i. 5 0 , 185

d u k ra , tu rėju si d a u g ¡vairių funk­ cijų, vėliau tapusi kryžkelių, sutem ų, n a k tie s , b u r tų ir k e rė jim ų deive. 4 1 1 ,4 1 5 ,4 1 8 ,4 2 2 ,4 2 8 ,4 4 1 ,4 5 0

Glauki

- nereid ė, jū rų d iev o N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 4 4

Helijas —S aulės

dievas, tita n o H ip e rio n o ir titan id ės T ė jo s sū n u s, su o k ean id e Persėide susilaukęs A jeto,

Glaukondmė -

nereid ė, jū rų dievo N e rė jo ir o k ean id ės D o rid ės d u k ra .

K irkės bei Pasifajės. 19, 3 7 2 , 7 6 0 , 9 5 6 , 9 5 8 , 1011

25 6

Gorgdnės - F o rk in o b ei K et6 d u k ­ ros, grajų seserys. 2 7 4 , 2 7 7

Helikdnas -

k alnas B ojotijoje, m ū ­

zų buveinė. 2, 7 , 2 3

F o rk in o b ei K ctd d u k ro s,

Hemera — d ie n o s

p erso n ifik acija, N ik tės bei E reb o d u k ra . 124, 7 4 8 ,

g o rg o n ių seserys, senatvės p erso n i­ fikacija. 271

Granlkas -

u gnies ir kalvystės dievas. 8 6 6 ,9 2 7 ,

Hekatė—tita n id ų Perso b ei Asterijos

G ig u s—vienas ¡š Š im ta ra n k ių . 149, 6 1 8 , 7 1 4 ,7 3 4 , 8 1 7

Grajos -

Hefaistas —D zeu so ir H e ro s sū n u s,

755

O k e a n o ir T e tijo s sū ­

n u s, G ra n ik o upės dievas. 3 4 2

Heptapdras -

Hadas -

n u s, H e p ta p o ro u pės dievas. 3 4 l

1) K ro n o ¡r Rėjos sū n u s, D zeuso ir Poseidono brolis, m irusių­ jų karalystės valdovas, d a r vadinam as P lu to n u ; 2) požem io pasaulis, į kurį

Hera -

O k e a n o ir T e tijo s sū ­

sa n tu o k ų g lo b o jan ti deivė,

titan ų K ro n o ir Rėjos d u k ra, D zeuso sesuo ir žm o n a, A rėjo, H eb ės, E ileitijos, H efaisto m o tin a. 1 1 ,3 1 4 ,3 2 8 ,

H erm is atveda m irusiųjų sielas. 3 11, 4 5 5 , 7 6 8 , 7 7 4 , 850

4 5 4 , 9 2 1 ,9 2 7 , 9 5 2

Hadonijas -

Heraklis -

9 1 4 ; žr.

Hadas.

273

D zeu so ir A lk m enės sū-

. T E O G O N I J O S “

VARDŲ

RODYKLĖ

nu$> v ien as iš n a rsia u s ių m itin ių d idvyrių. 2 8 9 , 3 1 5 ,3 1 6 ,3 3 2 , 5 2 6 , 530, 944, 9 5 0 , 982

id ija - o k ean id ė, O k e a n o

Hermas —O k e a n o ir T e tijo s sū n u s,

Ijdntė -

H e rm o upės dievas. 3 4 3

tijos d u k ra . 3 4 9

Hėrmis -

Ino -

ir T c tijo s d u k r a , K o lc h id ė s v a ld o v o A je to žm o n a, M ed ėjo s m o tin a . 3 5 2 , 9 5 9

D zeuso ir A tla n to d u k ­ ters M ajos sūnus, k eliautojų, pirklių, vagių globėjas, d iev ų p asiu n tin y s. 4 4 4 , 93 9

T ė b ų įk ū rėjo K a d m o ir H a r ­ m o n ijo s d u k ra . 9 7 6

Iridė

- jū r ų d ie v o T a u m a n to ir o k ean id ės E lek tro s d u k ra , h a rp ijų sesuo, vaivorykštės deivė. 2 6 6 ,7 8 0 , 784

HespeAdės -

N ik tės d u k ro s, n im ­ fos, toli vakaruose saugančios au k ­ so o buoliu s. 2 1 5 , 2 7 5 , 518

istras- O k e a n o

irT e tijo s sūn u s, Istro upės dievas. 339

Histija -

K ro n o ir Rėjos d u k ra , n a ­ m ų žid in io deivė. 4 5 4

Hidra -

O k e a n id ė , O k e a n o ir T e ­

Janeira -

o k ean id ė, O k e a n o ir T e ­ tijos d u k ra . 3 5 6

žr. L em o s h id ra

Himėras -

m eilės geism o p erso n i­ fikacija. 6 4 ,2 0 1

Japetas -

Hiperibnas -

nu s, A d a n to , E p im etėjo , M e n o itijo ir P ro m e tė jo rėvas. 18, 1 3 4 , 5 0 8 ,

titan as, G ajo s ir U ra ­ no sūnus, H elijo, Selenės bei A ušros tėvas. 134, 3 7 4 , 1011

5 0 9 , 5 2 7 , 5 4 3 , 5 5 9 , 5 6 5 ,6 1 4 ,7 4 6

Jasionas —D zeuso ir E lektros sūn u s,

Hipnas -

m ie g o d ie v a s , N ik tė s sūnus, T a n a to brolis dvynys. 2 1 2 , 7 5 6 , 75 9

D e m e tro s m ylim asis. 9 7 0

Jasonas -

A iso n o ir P o lim ed ės sū­

nus, arg o n au tų žygio vadas, M edėjos

Hipb -

okean id ė, O k e a n o ir T e ti­ jo s d u k ra . 351

Hipokrinė -

titanas, G ajos ¡r U ra n o sū­

m ylim asis. 1000

Jolajas -

šaltinis, tek an tis H e ­

H e ra k lio b ro lio Ifik lio s ū ­

nus. 3 1 7

lik o n o k aln o viršūnėje. 6

Jblkas -

Hiponbjė -

nereid ė, jū rų dievo N crėjo ir okeanidės D oridės d ukra. 251

T esalijos uostas. 9 9 8

Kadmas -

F in ik ijo s karaliaus Age-

n ereid ė, jū rų dievo N e rėjo ir okeanidės D oridės dukra. 251

n o ro sūn u s, E uropės brolis, H a rm o ­ nijos vyras. 9 3 7 , 975

Histija -

Kajikas -

Hipotbjė -

4 5 4 ; žr.

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, K ajiko upės dievas. 3 4 3

Hestija.

Hdrkas -

priesaikos dievas, E ridės vaikas. 231

Kalidpė -

ep o ir iškalbos m ūza. 79

Horos -

D zeu so ir T em id ė s d u k ro s, m e tų laik ų deivės. 9 0 2 , 903

Kaiipsb -

o k ean id ė, O k e a n o ir T e ­

Ida - M a ž o s io s A zijos kalnas.

Kalirbjė- o k ean id ė, O k e a n o

tijos d u k ra . 3 5 9 , 10 1 7

1010

274

ir T e -

.TEOGONIJOS*

VARDŲ

RODYKLĖ

rijos d u k ra , C h risa o ro ž m o n a , m il­ ž in o G c rio n o m o tin a . 3 5 1 , 9 7 9

Klejd -

Kejalas -

H e rm io ir K ekropo dukros H c rsė s s ū n u s , A u šro s m y lim asis, 986

tijo s d u k ra , tita n o Ja p e to žm o n a, P ro m e tė jo , E p im etėjo , M e n o itijo ir A d a n to m o tin a . 3 5 1 , 5 0 7

Kerberas -

Klhija -

T ifo n o ir E ch idn o s sū> n ū s, daugiagalvis p o žem io karalys­ tės šu o , saugojęs H a d o vartus. 311

Kerė -

p ik to ji m irties deivė, m irties p ersonifik acija, N ik tės d u k ra . 2 1 1 , 217

Klintinė- o k ean id ė, O k e a n o i r T e -

okeanidė, O k ean o ir T etijos d u k ra . 3 5 2

Klotė -

v ien a iš m o irų . 2 1 8 , 905

Kčjas -

titan as, U ra n o ir G ajos sū­ nu s, titanidės Foibės brolis bei vyras, L et6 bei A sterijos tėvas. 134, 404

Kerkėidė- o k ean id ė, O k e a n o ir T e -

Kčtas -

vienas iš Š im taran k ių . 149, 6 1 8 , 6 5 4 ,7 1 4 , 7 3 4 ,8 1 7

tijos d u k ra . 3 5 5

Keto -

P o n to ir G ajo s d u k ra , jū rų dievybė, su F o rk in u susilaukusi grajų , g o rg o n ių , E ch id n o s. 2 3 8 , 2 7 0 , 3 3 3 ,3 3 6

Kratas -

P a la n to ir Stigės sūn u s. N ik ės, D zėlo ir Bijos brolis, jėgos dievas. 385

Krejas

(variantas Krijas) - titanas, U ra n o ir G ajo s sū n u s. 134, 37 5

Kikldpai -

m ilžinai su viena akim i k aktoje, U ra n o ir G ajos sūn ū s. 139, 140, 144

Kronas —jau n iau sia s iŠ tita n ų , U ra­ n o ir G a jo s sū n u s. 1 8 ,7 2 ,1 3 7 ,1 6 8 , 1 8 2 ,1 8 8 ,3 9 5 ,4 5 3 ,4 5 9 ,4 7 3 ,4 7 6 ,

Kimatolėgė

- n e r e id ė , j u r ų d ie ­ v o N e r ė jo i r o k e a n id ė s D o rid ė s d u k ra . 2 5 4

Ktmd —n e reid ė, ju rų

isto rijo s m ū za. 7 7

4 8 6 ,4 9 4 ,6 2 5 ,6 3 0 ,6 3 4 ,6 4 8 ,6 6 0 , 6 6 8 , 851

d iev o N erėjo

Ksdnte —o k ean id ė,

ir o k e a n id ė s D o rid ė s d u k ra . 2 5 5

O k e a n o ir T e ­

tijo s d u k ra . 3 5 6

Kimoddkė—nereid ė, ju rų diev o N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d ukra. 2 5 2

Lachesė —v ien a iš m o irų . 2 1 8 ,9 0 5

Kimopolija

Ladonas—O k e a n o ir T etijo s sūnus,

- P o s e id o n o d u k r a ,

šim ta ra n k io B riarėjo ž m o n a . 8 1 9

L a d o n o u p ė s dievas. 3 4 4

Kimotojė -

n ereid ė, jū rų dievo N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 4 5

Laomedeja -

Kipras -

Lotinas —O d isė jo

nereidė, jū rų dievo N e­ rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 5 7

E gėjo jū ro s sala. 1 9 3 ,1 9 9

ir K irkės sū n u s;

lo ty n ų g e n ties ep o n im as. 1013

Kirkė —b u rtin in k ė ,

H e lijo ir Persėidčs d u k ra , A jeto, Pasifajčs ¡r Perso sesuo. 9 5 6 , 1012

Lejagorė —n ereid ė, jū rų

Kiterd—Egėjo jū ro s sala į p ietus n u o

Lemos hidra — T ifo n o

d iev o N e ­ įė jo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 5 7 b ei E chidnės d u k tė , pabaisa, gyvenusi L em os

P elo p o n eso . 192, 198

275

»TEOGONIJQS*

VARDŲ

Menditijas -

tita n o j a p e to ¡r okea­ nidės K iim enės sū n u s, A tla n to , P ro ­ m etėjo irE p im e tė jo brolis. 5 1 0 ,5 1 4

pelkėse į p ie tu s n u o A rgo. 3 1 3

Lite —E rid ės d u k ra , užm aršties per­ so nifikacija. 2 2 7

Lėto —tita n ų

Metidė -

O k e a n o bei T e tijo s d u k ­ ra, išm in ties deivė, p irm o ji D zeuso

K o jo i r Foibės d u k ra ,

A sterijos sesu o , A p o lo n o ir A rte m i­ dės m o tin a . 18, 4 0 6 , 9 2 0

Liktas —K reto s vietovė. Limos -

RODYKLĖ

žm ona. 3 5 7 , 8 86, 8 89, 894

Mėkdne -

478

senovinis H eladės m iestas.

535

b a d o p ersonifikacija. 2 2 7

Mtndjas -

K reto s valdovas, D zeuso ir E u ro p ės sū n u s . 9 4 8

Lisianasa —n ereid ė, jū rų diev o N e rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 2 5 8

Mnemosine -

tita n id ė , U ra n o ir G a­ jo s d u k ra , a tm in tie s d eiv ė, m ū z ų

Maja —tita n o

A d a n to ir o keanidės P le jo n ė s d u k r a , H e r m io m o tin a ,

m o tin a . 5 3 , 1 35, 9 1 5

k a ln ų n im fa . 9 3 8

Mdiros -

N ik tė s (a rb a D z e u so ir T e m id ė s ) d u k r o s , lik im o d eiv ės, v e r p ia n č io s k ie k v ie n o ž m o g a u s

Majandras

— O k e a n o ir T e tijo s sūn u s, M a ja n d ro u pės dievas. 3 3 9

gy v en im o siūlą. 2 1 7 , 9 0 4

Medeįa — K olchidės vald o v o

A jeto ir o k ean id ės Id ijo s d u k ra , H e lijo anū k ė. 961

Mdmas — p av y d au s,

p rie k a ištin g o

m e d ų rau to s ep o n im as. 1001

p ik tžo d žiav im o dievas, N ik tė s sū­ n u s, T a n a to , H ip n o ir k itų N ik tė s v aik ų b ro lis. 2 1 4

Medūsa -

Mūras —lik im o

Medėjas -

Ja so n o ir M ed ėjo s sū n u s;

280

p a s k irto s m irtie s dievas, N ik tė s sū n u s. 211

Milijos

Mūzos -

v iena iš g o rg o n ių . 2 7 6 ,

- m e d ž ių n im fo s , k u rias pag im d ė G aja, pastojusi n u o iškast­ ru o to U ra n o k ra u jo lašų. 187

Melite —n ereid ė, jū rų

2 5 , 3 6 ,4 3 , 5 2 , 6 5 , 6 8 , 7 5 , 7 9 , 8 1, 9 3 ,9 4 ,9 6 , 9 9 , 1 1 4 , 9 1 6 , 9 1 7 , 9 6 6 ,

dievo N erėjo

ir okean id ės D o rid ė s d u k ra . 2 4 7

1022

Mėlobosidė -

o k e a n id ė , O k e a n o ¡r T e tijo s d u k ra . 3 5 4

Melpomene — trag ed ijo s

D zeu so ir a tm in tie s deivės

M n e m o s in ė s d u k r o s , p o e z ijo s , m e n o b ei m o k slų deivės. 1 , 1 0 ,2 2 ,

Nausindjas -

O d isė jo ¡r n im fo s K aHpsd sū n u s . 10 1 7

m ū za. 7 7

Nausitojas -

O d isė jo ir n im fo s K a­ lip se sū n u s . 10 1 7

Memnonas -

A ušros ¡r T ito n o sū ­ n u s, A itio p ijo s karaliu s. 9 8 5

Nemija —ly g u m a ir jo je išsidėsčiusi

Menestd —o k e a n id ė , O k e a n o ir T e ­

gyvenvietė šia u rin ėje A rgolidės d a ­

tijos d u k ra . 3 5 7

lyje (Peloponesas). 3 2 9 , 331

Menipė —n e reid ė,

Nemijos liūtas — T ifo n o

jū rų d iev o N e ­ rėjo ir okeanidės D o rid ės d u k ra. 2 6 0

ir E c h id ­ n o s p a g im d y ta s liū ta s , sia u tė ję s

276

„TEOGONI JOS“

VARDŲ

A rgolidės srities N em ėjo s ly g u m o ­ je. 3 2 7

RODYKLE

1 3 3 ,2 4 1 ,2 6 5 ,2 8 8 ,3 3 7 ,3 4 6 ,3 6 2 , 3 6 4 ,3 6 7 ,3 6 8 ,3 8 3 ,3 8 9 ,7 7 6 ,9 0 7 , 9 5 7 , 9 7 9 ; 2) Ž e m ę ju o s ia n ti p a ­ saulio upė. 2 1 5 ,2 7 4 ,2 8 2 ,2 9 2 ,2 9 4 , 6 9 5 , 7 8 9 ,8 1 6 , 8 4 0

Nimertč -

nercid ė, jū rų dievo N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės duk ra. 262

Nemesldė

- a tp ild o deivė, N ik tės d u k ra . 2 2 3

Okipetė -

Nerijas

Okirdjė -

v iena iš h a rp ijų . 2 6 7

o k ean id ė, O k e a n o ir T e ­ tijos d u k ra . 3 6 0

- jū r ų d iev as, o k e a n id ė s D o rid ė s v y ras, p e n k ia s d e šim tie s d u k te rų n ereid žių tėvas. 2 3 3 , 2 3 4 ,

Olimpas

- k aln as G ra ik ijo s šia u ­ rėje, m itin ė diev ų buv ein ė. 3 7 , 4 2 ,

2 3 6 , 2 4 0 , 2 6 3 , 1003

5 1 ,6 2 ,6 8 ,7 5 ,1 0 1 ,1 1 3 ,1 1 4 ,1 1 8 , 3 9 1 ,3 9 7 ,4 0 8 ,5 2 9 ,6 3 3 ,6 8 0 .6 8 9 , 7 8 3 ,7 9 4 ,8 0 4 ,8 4 2 ,8 5 5 ,8 8 3 ,9 5 3 ,

Nėsajė -

nereid ė, jū rų dievo N erėjo ir okean id ės D o rid ės d u k ra . 2 4 9

Nėsas -

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, N eso upės dievas. 341

963

Olmijas -

Nėso -

nereid ė, jū rų dievo N erėjo ir okean id ės D o rid ės d u k ra . 261

B ojotijos u p ė. 6

drtas —T ifo n o

ir E ch id n o s vaikas, G e rio n o šuo. 2 9 3 , 3 0 9 , 3 4 7

Nike

- P a la n c o ir S tig ė s d u k r a , D zėlo, K ra to ir Bijos sesuo, p erg a­ lės deivė. 3 8 4

Otrljas -

Niktė -

Paldntas -

j p ietv ak ariu s n u o O lim ­ p o stū k san tis F tiocidės kalnas. 6 3 2

tita n o K rejo ir E uribijos sū n u s, A strajo ir Perso brolis, su oke­ a n id e Stigę susilaukęs vaikų K rato,

nakties p ersonifikacija, g i­

m usi iš C h a o so . 2 0 ,1 0 6 ,1 2 3 ,1 2 4 , 2 1 3 , 224, 7 4 5 , 7 4 8 , 7 5 7 , 758

B ijos, D zėlo ir N ik ės. 3 7 6 , 3 8 3

Nilas

- O k e a n o ir T e tijo s sū n u s , E g ip to u pės N ilo dievas. 338

Pandpė — n ereid ė,

jū r ų dievo N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d u k ra. 25 0

Nimfos

- D zeu so d u k ro s, g am to s d ie v y b ės, g y v e n a n č io s m išk u o se,

Parnasas —k aln y n as V id u rio G ra i­

k alnuose, etc. 1 30, 187

k ijo je , k u r io p a p ė d ė je iš s id ė s tę

Ndtas -

D elfai - A p o lo n o orak u las. 4 9 8 tita n id ų A strajo ir A ušros

Partėnijas -

O k e a n o ir T e tijo s sū­ n u s, P arten ijo u pės dievas. 34 4

sū n u s, B orėjo ir Z efyro bro lis, p ie­ tų vėjo dievas. 3 7 9 , 8 7 0

Obriarejas -

Pasiteja -

nereid ė, jū rų dievo N e ­ rėjo ir okeanidės D oridės d ukra. 24 6

6 1 7 ,7 3 4 ; žr. Briarėjas.

Odisijas -

Lacrto ir A ntiklėjos sūnus, Itakės salos valdovas. 1 0 1 2 , 1018

Pasitdje

- o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 2

Okeanas - 1 )

titanas, G ajos ir U ran o sū n u s, T e tijo s b rolis ir vyras, su ja tu rė ję s tris tū k s ta n č iu s d u k te r ų okeanidžių ir tiek p a t sū n ų -u p ių . 20,

Pegasas —sp a rn u o ta s

žirgas, gim ęs iš M c d ū so s k rau jo , Persėjui n u k ir­ tu s M e d ū so s galvą. 2 8 1 , 3 2 5

277

-TEOGONIJOS"

VARDŲ

Peitò -

RODYKLĖ

okean id ė, O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 34 9

Jasio n o sū n u s. 9 6 9 , 9 7 2

Pelijąs -

d u k ra . 355

Plutd -

A jako sūn u s, m irm id o n ų g enties vadas, A chilo tėvas. 10 0 6

okeanidė, O k e a n o ir T e tijo s

Poliddras -

T ė b ų įkūrėjo K a d m o ir H a rm o n ijo s sū n u s. 9 7 8

Pelijąs—Jo lk o valdovo žm o n o s T irò ir P o seid o n o sū n u s, Ja so n o d ėd ė. 996

Poliddrė-o k ean id ė, O k e a n o

Pemfrèdò -

PoŪmnįja -

v iena iš grajų. 2 7 3

O k e a n o ir T ecijos sū n u s, P enėjo upės dievas. 343

Pčntas-juros personifikacija, G ajos sū n u s , su savo m o tin a su silau k ęs N erėjo , T a u m a n to , F o rk in o ir k itų

u p e lis, Įte­

k a n tis į O lm ė jo upę. S

jū ro s dievybių. 107, 1 3 1 ,2 3 3 , 23 8

Persas — tita n o

K rejo ir E u rib ijo s sū n u s , A strajo ir P alan co b ro lis,

Pontoporėja

Persęfonė —D zeu so

ir D e m e tro s d u k ra , H a d o žm o n a, m iru sių jų ka­ ralystės valdovė. 913 7 6 8 , 7 7 4 ; ž r.

- n e re id ė , jū r ų d ie ­

v o N e rė jo i r o k e a n id ė s D o r id ė s d u k ra . 2 5 6

H ek atės tėvas. 3 7 7 , 4 1 0

Persefonėja sefonė.

h im n ų ir m u zik o s m ū ­

za. 7 7

Penėjas -

Permėsas —B o jo tijo s

ir T e -

tijos d u k ra . 3 5 4

Poseiddnas -

tita n ų K ro n o ir R ėjos sū n u s, v a n d e n y n ų ir jū r ų valdovas, D z e u s o , H a d o ¡r k ai k u r ių k itų O lim p o d iev ų b ro lis, n ereid es A m ­ fitritės vyras. 15, 7 3 2

Per-

tijo s d u k ra . 3 5 6 , 9 5 7

Primnd — o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 0

Persėjas -

D zeuso ir A rgo valdovo A k risijo d u k te rs D a n a jč s s ū n u s ,

Prometėjas —tita n o Ja p e to

n u k irtę s go rg o n ei M e d ū sai galvą. 280

n o tijo ir E p im etėjo brolis. 5 1 0 ,5 2 1 , 533, 536, 546, 614

Petrėje -

Pronojė —nereidė, jū rų

Persėidė-okean id ė, O k e a n o i r T e -

ir o k ea­ nidės K lim enės sū n u s, A d a n to , M e -

o k ean id ė, O k e a n o ir T ė ­ ti jo s d u k ra . 3 5 7

Pièrìja -

Proto —1) (gr./Ipudu) nereidė, jū rų

G raik ijo s sritis, n u sid rie ­

dievo N erėjo ir okeanidės D oridės

k u si į šia u rę n u o O lim p o , m ū z ų g im tin ė . 5 4

Pilas—t .y . Pilėnas -

dievo N e rė ­

jo ir o keanidės D oridės d u k ra . 261

d u k ra . 2 4 3 ; 2) {gr. IIpuru) nereidė, j ū r ų d ie v o N e r ė jo ir o k e a n id ė s

senovinis D el­

D o rid ės d u k ra . 2 4 8

fų pav ad in im as. 4 9 9

Protomedėja -

Plėksaurė -

n ereid ė, jū r ų dievo N e rė jo ir o k ean id ės D o rid ė s d u k ­

Plutas -

Psamatė — nereid ė, jū r ų

o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 3

ra. 2 4 9

tu r to dievas. D e m e tro s ir

278

diev o N e -

. T E O G O N I J O S “

VARDŲ

RODYKLĖ

rė jo ir o k e a n id e s D o rid ė s dukra» F o k o m o tin a . 260» 1003

Sterdpas —v ien as

PuUndje — n ercid ė, ju rų

d u k r a , m iru s ių jų k a ra ly stė s up ės deivė, P aJa n to ž m o n a . K ra to , B ijos, D zclo ir N ik ės m o tin a . 3 6 0 , 3 8 3 ,

diev o N o ­ rėjo ir okeanidės D oridės duk ra. 258

Rija -

titan id ė, U ra n o ir G ajos d u k ­ ra, K ro n o ž m o n a , su ju o susilaukusi H estijo s, D e m e tro s, H ero s, H a d o ,

P o s e id o n o ir D z e u so . 1 35, 4 5 3 , 4 6 7 , 4 7 7 , 4 8 2 , 6 2 5 , 634

Risas

- O k e a n o ir T e tijo s sūnūs, R ėso upės dievas. 3 4 0

Radėja —o k e a n id ė ,

O k e a n o ir T e ­

Stigę -

iŠ k ik lo p ų . 140

o k e a n id ė . O k e a n o ir T e tijo s

3 8 9 , 3 9 7 , 4 0 0 , 4 0 1 , 7 7 6 , 86 6

Strimdnas —O k e a n o

ir T e tijo s sū ­

n u s, S crim o n o upės dievas. 33 9

Šimtarankiai -

G ajo s ir U ra n o pa­

g im d y ti m ilžin ai, tu rin ty s p o p e n ­ kiasdešim t galvų bei p o šim tą rankų. 639, 642

tijo s d u k ra . 351

Talija -

Rodljas -

Talija -

Sangarijas —O k e a n o

ir o k ean id ės E u rin o m ės d u k ra. 909; 2 ) n e re id ė , jū r ų d ie v o N e rė jo ir o k ean id ės D o rid ė s d u k ra . 24 5

Sad —n e re id ė , jū r ų

Tanatas — m irtie s d iev as, N ik tė s sū n u s , H ip n o b ro lis dvynys. 2 1 1 ,

O k e a n o ir T e tijo s sūnus, R o d ijo u p ės dievas. 341

ir T e tijo s sū ­ n u s, S an g arijo u p ės dievas. 3 4 4

diev o N erėjo ir o k e an id ės D o rid ės d u k ra . 243

Selenė -

M ė n u lio deivė, tita n o H ip e rio n o ir T ė jo s d u k ra , H elijo ir A ušros sesu o . 19, 371

k o m e d ijo s m ū za. 78 1) v ie n a iš ch aričių , D zeuso

756, 759

Tartaras - 1 ) apatinė, giliausia H ad o dalis 1 1 9 ,6 8 1 ,7 2 1 ,723 a, 7 2 5 ,7 2 6 ,

Semėli —T ė b ų

7 2 7 ,7 2 8 ,7 3 6 ,8 0 7 ,8 4 1 ,8 5 1 ,8 6 8 ; 2) m ilžin o T ifo n o tėvas. 8 2 0

SJtngė (Fikė) —T ifo n o

Taumantas - P o n to bei G ajos sūnus, o k ean id ės E lek tro s vyras, h a rp ijų ir deivės Irid ės tėvas. 2 3 7 , 2 6 5 , 7 8 0

karaliaus K adm o ir H a rm o n ijo s d u k ra , dievo D io n iso m o tin a . 9 4 0 , 9 7 6

b ei E ch id n ė s d u k ra , m ik sa n tro p in ė b ūtybė, tu rė ju si m o te rs g ilv ą , liū to k ū n ą ir

Tibai —B ojotijos m iestas. 5 3 0 ,9 7 8

p a u k ščio sp a rn u s. 3 2 6

Simūntas — t .

y . Simoentas — O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, S im oento up ės dievas. 3 4 2

Skamdndras -

O k e a n o ir T e tijo s sū n u s, S k a m a n d ro upės dievas. 345

Tėlegonas—O d isė jo ir K irkės sū n u s. 1014

Telesto

- o k e a n id ė , O k e a n o ir T e tijo s d u k ra . 3 5 8

Spejd -

n ereid ė, jū rų dievo N erėjo ir okeanid ės D o rid ės d u k ra. 245

Stend —v ien a

Tija — tita n id ė , v y riau sio ji U ra n o d u k ra , H ip e rio n o ž m o n a . H e lijo , Selenės ir A ušros m o tin a . 1 3 5 ,3 7 4

Tkmldė - U ra n o ir G ajos d u k ra , a n t­ ro ji D zeu so ž m o n a , b o rų ir m o irų m o tin a , v ėlesnėje m ito lo g in ė je tra ­

iš g o rg o m ų . 2 7 6

279

. TEOGONIJOS" d ic ijo je te isin g u m o deivė. 16, 135, 901

Temistd -

nereidė, jū rų dievo N erėjo

ir o k e a n id ė s D o rid ė s d u k ra . 261

Terpsichorė TeŪdė -

Šokių m ū za. 77

ir o k e an id ės D o rid ės d u k ra , Pelėjo ž m o n a , A ch ilo m o tin a . 2 4 4 , 1006

Tetija

- tita n id ė , G ajo s ir U ra n o d u k ra , O k e a n o ž m o n a , visų u p ių ir o k e a n id ž ių m o tin a . 1 3 6 ,3 3 7 ,3 6 2 , 36 8

Tichė -

ok ean id ė, O k e a n o ir T etijo s d u k ra . 3 6 0

Tifoėjas

3 0 7 ; t. y.

RODYKLĖ

bei O keanas, ir šešios seserys tita n idės: Foibė, M nem osinė, Rėja, T ė ja , T em idė, T etija. 2 0 8 ,3 9 3 ,4 2 4 ,6 3 0 , 6 3 2 ,6 4 8 ,6 4 9 ,6 6 3 ,6 6 8 ,6 7 4 ,6 7 6 , 7 1 7 ,7 1 9 ,7 2 8 ,8 1 4 , 8 20, 8 5 0 , 8 8 2

Titdnas -

n ereid ė, jū r ų dievo N erėjo

Tifadnas -

VARDŲ

Tifoėjas.

T ro jo s karaliaus L aom ed o n to sūnus, P riam o brolis, A ušros vyras, M e m n o n o tėvas. 984

Tdjė - okeanidė, O k e a n o ir T e tijo s duk ra. 354 Trktas - kalnas pietrytinėje N em ėjoš dalyje. 332 Tritogenėja -

A tėnės ep itetas. 8 9 6

Tritdnas -

P o seidono ir A m fitritės sū n u s, jū rų dievas. 931

Uranas -

821, 826, 836, 845,

8 5 7 , 8 6 7 , 8 6 9 ; t . y . Tifonas jaunesn y sis G ajo s ir T a rta r o sū n u s, m ilžiniškas m ik san tro p in is padaras, tu r in tis šim tą gyvačių galv ų ir žm o ­

D an g au s d ievas, G a jo s (Žem ės) sū n u s ir vyras, pirm o sio s d iev ų k arto s atstovas, tita n ų , kik ­ lo p ų iršim ta ra n k ių tėvas. 1 0 6 ,1 3 3 , 1 4 7 ,1 5 4 ,1 7 6 ,2 0 7 ,4 2 1 ,4 6 3 ,4 7 0 , 4 8 6 , 5 0 1 ,6 4 4 , 891

gaus liem en j.

Uranija —1) astronom ijos m ūza 78 ;

Tirlntas

ponesas) m iestas. 291

2) okeanidė, O k ean o irT e u jo s d u k ­ ra. 3 5 0

Titanai

Zefyras -

- A rgolidės sritie s (P elo ­

- U r a n o ir G a jo s v aik ai,

p irm ie ji dievai, šeši b ro liai: Jap etas, K ojas, K rejas, H ip e rio n a s, K ronas

H H $ 1 O

tita n id ų A strajo ir A ušros sū n u s, B orėjo ir N o to brolis, vakarų vėjo dievas. 3 7 8 , 8 7 0

D A S

T E O G O N IJ A V irielic d a li Tom as VyJntatukas

Leidykla „Aidaiu(SL 1728) T ilto g. 8 /3 , 2001 Vilnius. Užs. Nr.275. S pausdino P. Kalibato Ij .P etro ofsetas“ Žalgirio g. 90, 2600 Vilnius