Rinktiniai raštai, t.3 [3]

Citation preview

K. B U G A

ia

I tai

m TOMAS

V A LST Y B IN Ė P O L IT IN Ė S IR M O K S L IN Ė S L IT E R A T Ū R O S L E ID Y K L A V IL N IU S

*

1961

K. B U G A

MI N M I I MI A I MATTAI T RYS TOMAI

VA LSTY BIN Ė P O L IT IN Ė S IR M O K SLIN Ė S L IT E R A T Ū R O S L E ID Y K L A V IL N IU S * 1961

Sudarė Z. ZINK EVIČIU S

PRATARMĖ Šiame tome spausdinami prof. K. Būgos darbai, parašyti 1923—1924 metais. Išimtį sudaro straipsnis „Vietų vardai —istorijos šaltinis£f, kuris, nors paskelbtas 1922 m., tačiau savo tematika ar­ timai susijęs su šiame tome spausdinamais darbais. Straipsnis „Die Metatonie im Litauischen und Lettischen“, kuriam medžiagą Būga surinko dar 1916—1918 m., išspausdintas antrajame tome. Šiame tome taip pat spausdinami astuoni nebaigti darbai (kai ku­ riuos iš jų Būga, galimas daiktas, bus pradėjęs rašyti dar prieš 1923 metus), taip pat 95 laiškai kalbos klausimais, rašyti 22 as­ menims 1908—1923 m. Priede pateikiama spausdintų Būgos raštų bibliografija (joje taip pat nurodomos Būgos darbų recenzijos), iš­ likusių rankraščių aprašymas, literatūros apie Būgą sąrašas ir išsa­ mios viso „Rinktinių raštų“ tritomio tematinės ir žodžių rodyklės. S u t r u m p i n i m ų s ą r a š a s yra pirmajame tome (p. 611 —643). Potamologijos straipsniai „Upių vardų studijos ir. aisčių bei Slavėnų senovė“ , „Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“, „Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje“ ir kt. traktuotini kaip Būgos sukurta hipotezė apie lietuvių įsikūrimą šių dienų sodybose. K. Būgos raštų spausdinimas yra labai sunkus ir sudėtingas darbas. „Rinktinių raštų“ sudarytojas ir leidykla jaučia pareigą padėkoti ypač daug darbo įdėjusiems Valst. K. Požėlos vardo spaustuvės darbuotojams drg. drg. B. Margevičienei, S. Jakubauskui, E. Požėrai ir leidyklos korektorėms drg. drg. I. Burnelytei, A. Šulgaitei, E. Vaitkūnienei. Dėkojame taip pat ir visiems kitiems spaustuvės darbuotojams, vienu ar kitu būdu prisidėjusiems prie nepaprastai sunkaus K. Būgos raštų išleidimo. Z. Zinkevičius Vilnius, 1959.X II.17.

5

ХХХП. LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS ĮVADAS UI

Kaip aš tapau žodyno rengėju? Kadangi šisai mano amatas— žodyno rengimas — glaudžiai yra susijęs su mano gyvata, tai ta­ riuosi būsiant mielam skaitytojui pravartu susipažinti su kai-kuriais mano gyvatos duomenimis. Pasaulio šviesą pirmą kartą išvydau 1879 metų spalių 25 (šen. kai.) dieną Pažiegėje (Dusetų par., Za­ rasų aps.). Lementoriaus skaityti išmokau iš tėvo. Su maldų kny­ gomis ir Šiaulėniškiu seneliu praverčiu dvi žiemi: vieną gale Žiegelio (ežero) pas Rop61į (v. š. Rapal'is), antrą —pas dėdę Mekušką Mižiuškėse, motynos tėviškėje (Jūžintų par.). 1890 —1891 metų žiemą nuveža mane tėvas Dusetų valsčiaus mokyklon pramokti rusiškai, kur tuomet lietuviškai nė žodžio nevalia būdavo ištarti. 1891 metų rudenį tėvas nugabena mane drauge su dviem mano pusbroliais Zarasūosna apskrities mokyklon, kur išbųvu 1 klasėje iki 1892 metų gegužės mėnesiui. 1892 metų liepos mėnesio paskutinėmis dienomis nuveža mane drauge su mano pusbroliais (tetų vaikais) Petrapilin ir atiduoda globoti vienam giminaičiui, pas ponus tarnaujančiam vežėju (kurmonu). Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to —nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis —iš­ vysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušelps. Tėvas nešykšti sūnaus mokslui pasku­ tinio skatiko. Mokslo metams Petrapilyje man išlaidų susidarydavo gyvais pinigais 150 rublių, kuriuos sukrapštyti būdavo tėvui gana sunku, nes iŠ ūkio tuomet tiekos pelno negaudavo. Dažnai tekdavo tėvui net ir skolintis mano mokslui. Petrapilyje nuo 1892 metų rudens iki 1895 m. pavasario išeinu visą šv. Stanislovo bažnyčios mokyklą (Трехклассное Уездное училище имени Сестрженцевича).

9

Kadangi kunigų seminarijon trijų klasių nepriimdavo, tai buvo nu­ tarta išeiti keturias klases. Tokiuo būdu patekau šv. Kotrynos 4 klasių mokyklon, kurią baigę turėjo tuomet teisę stoti seminarijon. 1897 metais pavasarį pabaigiu 4 klases, o rudenį jau įstoju Petra­ pilio kunigų seminarijon, iš kurios po metų (1898 m. rugsėjo mėn.) išstoju, tuo užsitraukdamas ant savęs tėvų ir visos giminės rūsty­ bę. Nuo 1898 metų spalių mėnesio pirmųjų dienų tenka man pra­ dėti savarankiškas gyvenimas. Vieno seminarijos draugo teikiamas, patenku pas kunigą Bernotą Mosarin (Vilniaus vyskupijoje), kur per 1898—1899 metų žiemą prirengiu du jo brolvaikiu (irgi Ber­ notu) į Petrapilio šv. Kotrynos mokyklą. Abudu Bernočiuku (An­ tanas ir Juozas) išlaiko egzaminus. Kunigas paveda man juodu globoti. Nuo 1899 m. rudens vėl grįžtu Petrapilin, nusisamdau du kambariu, kuriuose ir įsikuriu su savo mokiniais Bernočiukais. Tų-pačių metų lapkričio ar gruodžio mėnesyje, mokyklos draugų rekomenduojamas, patenku užu kyšį (pašto ženklelių rinkinį iš 1000 su viršum gana retų ženklelių) tarnautoju meteorologijos observatorijon (Главная Николаевская Физическая Обсерватория), kurioje ištarnavęs beveik ketveris metus, 1903 m. rugsėjo 20 die­ noje išstoju tolimesniam mokslui. Mat, kiti mano prieteliai, prof. kun. A. Dambrauskas, prof. kun. P. Būčys, kun. J. Tumas (Vaišgantas), buvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir sergama. Tumas tai galėjo lengvai patirti iš mano jam rašytų laiškų ir iš vieno-kito straipsnio, nusiųsto jam kaipo „Tėvynės Sargo“ redaktoriui. Dambrauskas ir Būčys galėjo tą mano ypatybę pastebėti iš manęs paties ir iš pašnekesių su profesorium (tuomet privatdocentu) E. Volteriu ir Jaunium, iš kurių su pir­ muoju teko man pirmą kartą susipažinti 1900 ar 1901 metų pra­ džioje, o su antruoju— 1902 metų pavasarį. Pritūpti prie Jauniaus buvo nelengva. Iš pradžių mane nevisuomet įsileisdavo. Bet kai arčiaus jis mane pažino, įeiti pas jį buvo nebesunku. Nuo 1902 metų rudens tapau dažnas Jauniaus svečias ir nenustojau juo buvęs net iki jo mirimo dienai (1908 m. vasario 25 d.). Prieigą į Jaunių yra man palengvinę akademikai P. Fortunatovas ir A. Šachmatovas, kurie, sukurstyti prof. E. Volterio, bu­ vo paskyrę mane Jauniaus sekretorium. Jie tikėjosi išgausią per mane spaudai Jauniaus kalbos mokslo raštus, ypač lietuvių kalbos gramatiką ir šnektų aprašymą. Iš to sekretoriavimo akademija gavo maža naudos. Visa nauda teko man. Kaip sunku buvo ką spaudai IV iš Jauniaus išgauti, gali parodyti jo gramatikos spaudimo eiga: nuo

10

1903 m. iki 1908 m. vasario, vadinasi, per penkeris metus, tesuspėjo jis perveizdėti tiktai pirmuosius 48 puslapius! 1903 m. rugsėjo 20 dieną išstojęs iš observatorijos, baigdamas amžiaus 24 metus, stveriausi už mokslo, pasiryžęs prisiruošti ma­ tūrai, kad galėčiau, įstojęs universitan, atsidėti vienam kalbos mokslui. Matūros egzaminus (iš 8 klasių gimnazijos) gavau laikyti eksternu 1905 m. (nuo IV.25 iki V.30) prie Petrapilio V gimnazijos. Rudenį 1905 metuose įstoju Petrapilio universitan filologijos skyriun (славяно-русское отделение), kurį pabaigiu vos tik 1911 m. Université ilgiau tenka pasėdėti, nes nuo mokslo daug mane su­ trukdo tariamųjų mokslo raštų rengimas. Mat, 1905 metų gegužės mėnesyje iš spaustuvės atsiimu pirmąją dalį „Aistiškų studijų“, nes jai tuomet nebuvo dar surasta leidėjo. 1907 m. balandžio 5 d. sa­ vo nelaimei pradedu spausdinti anuos „studijus“, o 1908 m. kovo mėnesyje gaunu jau iš spaustuvės gatavus. Del antrosios „Aistiš­ kų studijų“ dalies tenka veltui pasidarbuoti 1906—1907 mokslo metais. 1911 m. palieka mane université rengtis akademiškajam gyveni­ mui prie lyginamosios kalbų mokslo katedros, kuri tuomet buvo prof. Jono Boduëno Kurtenës (Baudouin de Courtenay) žinioje. 1914 m. nuo sausio 1 dienos komandieruoja mane užsienin dvejiems metams tolimesnėms mokslo studijoms, kurios tuojau pačioje pra­ džioje turėjo nutrūkti dėl didžiojo pasaulio karo. 1914 m. liepos mėnesio pradžioje, tarsi nujausdamas karą, už 3 —4 dienų prieš sienos uždarymą sugrįžtu iš Karaliaučiaus. Del karo nutrūksta ma­ no užsienio studijos ir ilgam laikui sutrunka magisterio egzaminai, kuriuos tepabaigiu vos tik 1916 m. pavasarį. Tuojau po egzaminų gaunu téisç būti Petrapilio universito privatdocentu. Nuo 1916 m. liepos mėn. 1 dienos nuskirta mane Permės kuriamajan universitan privatdocentu, o paskui nuo 1917 m. pakelia mane ekstraordinario profesoriaus pareigoms eiti. Iš Permės universito sugrįžtu Lietu­ von 1920 metais rugpjūčio pabaigoje (apie 27 d.). Nuo pirmųjų mokyklos dienų priderėjau prie susipratėlių lie­ tuvių skaičiaus. Jau ketvirtojoje klasėje ir seminarijoje (1896—1898 m.) bebūdamas, nebekartą gaudavau susikirsti dėl tautystės su mokslo draugais lėnkais. Su lietuviškais raštais, tuomet draudžiamais, teko susipažinti seminarijoje per katedros zakrastijoną Juozą Zauką, ku­ ris zakrastijoje tarp bažnyčios drabužių ir indų laikė lietuviškų laikraščių ir knygų sandėlėlį. Iš mokyklos parvažiuodamas vasarai namÔ, niekieno neraginamas jau rankiojau dainas, mįsles ir prie11

žodžius. 1897-1899 metais jau turėjau susirašęs iš įvairių rinkinių gerą krūvą dainų ir mįslių su priežodžiais, kurių dalis buvo iš liaudies lūpų. Seminarijoje 1898 m. teko susipažinti su tik-ką išėjusiais iš spaudos pirmuoju Juškevičiaus žodyno sąsiuviniu ir Jauniaus gra­ matika (hektografuota). Abudu tuodu rastu bus nemaža .paveikusiu mano sielai. Nuo 1899 m. rudens patampu Petrapilio viešojo knygyno beveik kasdieninis skaitytojas. Čia susipažįstu su knygyno valdininku S. Bahramaičiu, per kurį kartais gaunu jo atsakymu parsinešti ir namo vieną-kitą knygą. Knygyne susipažįstu su visais dainų ir pa­ sakų rinkiniais, su žodynais, gramatikomis ir su kai-kuriais Dau­ kanto, Valančiausko, Ivinskio raštais. Iš Kuršaičio žodyno ir gra­ matikos ir Baranausko „Ostlitauische Texte“ patiriu, kad lietuvių kalbos skiriama dvejopa priegaidė. Observatorijoje, nutraukdamas po kokį pusvalandį ar valandą nuo tarnybos darbo, 1900—1901 me­ tais išmokstu priegaidės žymėti. Tasai mokslas nėra buvęs man lengvas, nes tuomet nebuvo kam mane pamokyti. Vienatijas prie­ gaidės mokytojas man tebuvo Kuršaičio žodynas. Gyvu žodžiu ne­ buvo kam mane pamokyti, nes tuomet dar Jauniaus nepažinau. Jaunių išvysti pirmą kartą man tenka, rodosi, 1901 metais per vieną Petrapilio lietuvių susišelpimo draugijos vakarą, kurioje ir man yra tekę pasidarbuoti keleris metus sekretorium ir sufliorium. Arčiau susieiti su Jaunium tegaunu vos po kelių mėnesių po pirmo­ sios pažinties 1902 m. pavasarį (tuojau po Velykų). Kada pasidariau beveik kasdieninis Jauniaus svečias, jau buvau turįs prisirankiojęs nebemaža medžiagos žodynui. 1901 metų lap­ kričio mėnesyje tenka man parvažiuoti tėviškėn kareiviavimo prie­ dermės atlikti po kelių metų nebuvimo (1898 m.) ir parsivežti daug naujos medžiagos. Tuomet Dusetų ir Jūžintų parapijoje surenku apie 150 dainų, 10 —12 pasakų, kelias dešimtis mįslių ir retesnių žodžių. Pradėdamas vaikščioti pas Jaunių, aš jau turiu geroką pluoštą medžiagos lietuvių kalbos šnektoms ir žodynui. Šnektoms ir žody­ nui medžiagos man prisirinko iš savo draugų. Žodynui medžiagos jau 1902 metų birželyje turiu ben kelis sąsiuvinius, iš kurių vasarą žodžius nurašau abėcėliškai storon knygon. Tuo laiku man buvo V galva pramušta Daukanto raštais, kurie visudaugiausia yra man davę retų ir negirdėtų žodžių. Daukanto žodžių reikšmės ir prasmės, kurios dažnai negalėdavau suvôkti, vaikyti padeda man žemaičiai draugai (dr. D. Bukantas, Gurauskas ir kt.). 12

Nuo 1902 m. gegužės—birželio mėnesio daug Daukanto žodžių man paaiškina Jaunius. Tais-pačiais metais pradedu žodyno me­ džiagą rašyti nebe sąsiuviniais, bet kortelėm is. Visupirmiausia kortelėmis buvo nurašyti Daukanto „Lietuvos istorijos“ (I, II, Ply­ mouth, Pa 1893, 1897) ir „Giwatų Didiujū Karwaidu" (1846) žo­ džiai. Taip-pat ir visa žodyno medžiaga, kurios nemaža parsineš­ davau po kiekvieno apsilankymo nuo Jauniaus, tuojau atsidurdavo kortelėse. Pradėdamas dirbti su Jauniumi, iš-pat pradžių tiktai du tikslu teturėjau: 1) praplėsti savo žinias lietuvių kalbos, Šnektų ir žodyno srityje, 2) atlikti prof. E. Volterio sukurstytų akademikų P. Fortunatovo ir A. Šachmatovo man pavestąjį darbą —išgauti iš Jauniaus spaudai jo gramatiką ir lietuvių kalbos šnektų aprašymą. Antrasis tikslas dalinai tepasisekė įvykinti. Pirmajam tikslui buvo daug pa­ daryta, nes Jaunius buvo atvėręs prieš mane visą savo žinyną, ku­ riame iš pradžių daug-ko nesupratau. Jauniaus mokslas, kurį man jis buvo atskleidęs visoje platumo­ je, pasirodė man esąs labai įdomus ir slaptingas, išaiškinąs net tam­ siausiąsias kalb5s raidos ir kilmės slaptis. Labiausia visa tai buvo slaptinga man —kalbos mokslo naujdkui. Visos tos lyginamojo kalbų mokslo slaptys ilgam buvo mane sužavėję. Matydamas Jaunių ne­ bepajėgsiant žavimųjų kalbos slapčių paskelbti spaudoje del valios susilpnėjimo ir nebegalėsiant jį pasaulio kalbininkų tariamųjų klai­ dų atitaisyti, ryžausi pats surašyti visą Jauniaus mokslą, kurį man buvo jis atviromis išdėstęs apie lietuvių, latvių ir prūsų kalbas ir visų tų trijų kalbų motyną-kalbą, vadinamąją aisčių prokalbę. Nustebkite, Lietuva ir kaimynų šalys! Pasaulio kalbininkus imasi pamokyti pirmojo kurso studentėlis — Kazys Būgidkas! Jisai 1905 me­ tais surašo pirmąją dalį „Aistiškų studijų“, o 1906 m. gegužės mėnesyje jau neša spaustuvėm iš kurios betgi tuojau (V.21) atsi­ ima del lėšų stokos. 1908 m. kovo mėnesyje „Aistiški studijai“ pasirodo veltui pasaulyje, nes jie nebesugrąžina nevieno kalbininko iŠ tariamojo šunkelio į tiesos kelią. Tiktai pats studijų autorius po pusantrų metų iškrypsta iš „tiesos kelio į šunkelį" ir apie tą įvykį praneša 1909 m. lapkričio mėnesyje (Bg10 58) kalbininkams „Ais­ tiškų studijų" kritikoje. Taigi, „Aistiškų studijų“ (Bg10 58, 214) esama nevykusio, kiau­ rai klaidingo rašto, kuris tiek gero tėra padaręs, kad m a n e yra p r i v e r t ę s a t i d ė t i b e v e ik visas savo jėgas v i e n a m lie­ t u v i ų ka lb os žodynui. 13

VI

Kad aš nuo 1909 metų rudens labiau esu atsidėjęs žodynui, tai tam bus kalta mano „Aistiškų studijų“ nelaimė drauge su prof. Jo­ no Endzelyno dėl tos nelaimės laišku prof. E. Volteriui, kuriame Endzelynas, pagyręs mano žinių gausumą ir darbštumą, pataria per Volterį mesti man Jauniaus sapnus ir sunaudoti savo žinias žo dy ­ nui. Endzelyno žodžiai giliai man įsmigo širdin ir dar šiandie tebesmygso. Beveik vienam žodynui atsidedu 1912 metais, kai gaunu iš Mokslų Akademijos suredaguoti ir išleisti II tomą Juškevičiaus žo­ dyno ŲC-, L-), Pirmasis lankas buvo gatavas 1913 m. vasaryje (11.16). Iki 1915 m. spalių 28 dienos II tomo buvo surinkti ko­ rektūroje 222 psl. (iki žodžio kretalas). Kad II tomo neteko man pabaigti, tai čia akademiko Fortunatovo kaičia, be kurio parašo ne­ galima buvo spausti net ir gatavų korektūros lankų. Parašą išgauti iš Fortunatovo buvo nepigu. Juškevičiaus žodyną beredaguodamas ir bespausdindamas, daug laimėjau žodynui iš savo talkininkų, kuriems buvo siuntinėjami korektūros lapai, o kartais net ir rankraščio sąsiuviniai. Iš talkininkų, kurie daug medžiagos yra man suteikę bespausdinant Juškevičiaus žodyną, turiu paminėti kun. Peliksą Sragį, Antaną Vireliūną, Joną Murką, Joną Jablonskį, Staję Naginską, J. Šveistį, J. Elisoną, kun. Jazdauską ir d.kt. Tarp 1905—1913 metų nemaža medžiagos žodynui esu surin­ kęs savo kelionėse po Lietuvą. Šiek-tiek medžiagos gaudavau ir Vilniuje, kur tekdavo ilgiau vasarą pagyventi, arba per Mokslo Draugijos susirinkimus, kur susidurdavau su įvairių Lietuvos kam­ pų atstovais. Šituo metu būsiu nemaža susirašęs ir iš prof. J. Jab' lonskio, Dr. J. Šlapelio, kanaun. J. Laukaičio. Kan. Tumas-Vaišgantas yra mano korespondentas kalbos dalykams nuo 1902 iki 1913 m. 1914 metais žodynas daug laimi ypač XVI—XVIII amžiaus kalbai Karaliaučiuje, kur man tenka dirbti beveik keturis mėnesius universito knygyne. Daug žodynui primeškerioju 1916—1919 me­ tais, būdamas Permės universito profesorium ir turėdamas daug atliekamo laiko. Kad visa mano žodyno medžiaga, sverianti keturis pūdus, pa­ teko Lietuvon, už tai reikia pasakyti dėkui taikos delegacijai, su­ tikusiai parvežti žodyno skrynias kaipo delegacijos turtą. 1920 m. rudenį švietimo ministeris mane, vos tik su­ grįžusį iš Rusijos, atsikviečia Kaunan prie Knygų Leidimo Ko14

misijos ir paveda suorganizuoti Jietuvių kalbos žodyno leidimą. Kadangi man pasirodė maža būsią mano surinktosios medžiagos žodynui, tai aš pasiūliau pasamdyti kelis raštininkus, kurie, mano nurodyti, toliau rankiotų žodžius ir sakinius žodynui. 1921 metais buvo žodyno darbui pasamdytos net keturios ra­ šytojos, savo gyvenime ne tiktai nedirbusios panašaus darbo, bet ir žodyno kaip gyvos dar nemačiusios. Pasijutau laimingesnis ben dviem iš keturių tuojau nusikratęs —mažiau, mat, liko pykos ir ner­ vų gadinimo. Bet ir likusiomis raštininkėmis nekiek džiaugiaus, nes jos tetiko vienam tik nurašomajam darbui. 1922—1923 metais buvau gavęs vadinamąjį padėjėją, kurį dukart teko mainyti. Padėjėjai, tiesa, nemaža yra man padėję žodyno darbo dirbti, bet aš iš jų buvau taręs susilauksiąs daugiau. Nuo 1923 m. rugsėjo mėnesio belikau vienas, jei neskaitysime kun. Pelikso Sragio, dirbančio žody­ nui Plungėje. Dabar žodynui medžiagos laiškeliais turiu apie 14—17 pūdų1,, iš kurių 10 —13 pūdų surinkta jau Kaune nuo 1921 iki 1923 metų gruodžio 1 dienai. Del medžiagos svorio nereikėtų nusigąsti, nes joje yra ben keli pūdai dubletų; mat, tam-pačiam žodžiui ir saki­ niui tenka dažnai parašyti ben keli laiškeliai. Žodyno medžiagos, skaitant ją laiškeliais, bus maždaug apie 600 tūkstančių laiškelių, iš kurių 60 tūkstančių nuo St. Dabušio ir 17 tūkstančių nuo A. Vireliūno nupirkta valdžios pinigais. 1921—1923 metais esu gavęs žodynui medžiagos iš šių asmenų: 1) prof. Jono Jablonskio (nurašyta apie 10 tūkstančių kortelių), 2) Panevėžio vyrų ir moterų gimnazijos mokinių (per mokytojus M. Grigonį ir J. Elisoną), 3) kun. D. Tuskenio, 4) mokyt. A. Giedraičio, 5) St. Češūno iš Stuorių (Anykščių vis.), 6) mokyt.’ A. Klumbio iš Švėkšnos, 7) Marijampolės Rygiškių Jono Gimnazijos VI klasės mokinio A. Kirtiklio ir kitų jo draugų (K. Botyrius,’ J. Dabulevičius, A. Galinis, Kl. Kačergius, J. Liutkevičius, A. Mėš-: liūs, A. Pauliukonis, Z. Staugaitytė, P. Šolys), 8) studentų P. Butėno, J. Bukotos, E. Viskantos, A. Salio, 9) St. Dabušio, 10) P. Mor­ kūno. Visi kiti žodyno talkininkai, kurie bus arba yra suteikę nemažiau kaip šimtą tokių žodžių su sakiniais, kurių žodyno ren­ gėjas dar neturi įsiregistravęs, bus surašyti vėliau I tomo pabaigoje tam tikran sąrašan. 1 Pirmajam laiškelių.

žodyno sąsiuvinin suėjo puspenkto

kilo

(4500 gram ų)

15

Žodynas senai man rūpi, bet jo spausdinti dabar vis dar , nemaniau, tardamos esant jį ir nepilną, ir netobulą. Kad aš žo­ dyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, kokis jis šiandie yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia, ypač paskutinė, kuri senai mane nenustoja raginusi per švietimo ministerį greičiau pradėti spaudimo darbą. Čia turiu tarti savo ir kitų kalbininkų vardu dėkui mūsų vy­ riausybei — įstatymų leidžiamajai (seimui) ir įstatymų vykdomajai (ministerių kabinetui), — kuri šitam kultūros ir mokslo darbui nepa­ šykštėjo didelių išlaidų. Dėkui ir visiems žodyno talkininkams! Žodyno sandaras nėra labai turtingas, nes jį sudaro ne tiktai ne visi lietuvių kalbos žodžiai, kuriuos šiandie vartoja šnekamoji ar rašomoji kalba, bet net ir tie nevisi, kurie iki šiai dienai yra patekę mūsų raštuosna, Šiam mano žodynui pritinkamesnis būtų ne žodyno, bet ž o d y n o m e d ž i a g o s vardas. Mano žodynas nėra net sistemingai darytas, nes visa jo medžiaga rinkta priešokiais, atsitiktinai. Nemanydamas tuojau spausdinti surinktosios žodyno me­ džiagos, nebuvau net pasidirbęs žodynui plano. Visas darbas — atsitiktinis, o todėl —ir turįs daug spragų ir trūkumų. Be gyvosios, šnekamosios kalbos žodžių, mano žodyne rasis visų spausdintųjų (išėmus Haack’o) ir kai-kurių rankraštinių žo­ dynų žodžiai. Žodynui tekę yra pasinaudoti ir kai-kuriais XVI— XVIII amžių raštais, taip-pat dainų, pasakų ir kitų liaudies kūrinių rinkiniais. Daug žodynui yra laimėta iš Daukanto ir Valančiausko raštų. Bet visi raštai, iš kurių buvo rinkta medžiaga žodynui, nėra kaip reikiant išnaudoti. Sistemingai žodyno darbą dirbdamas, dar ir aš pats iš visų anų raštų galėčiau antra-tiek medžiagos prisimeškerioti. Turiu čia skaitytojui pasisakyti, kad daug labai svarbių raštų liko mano žodynui nesuvartota, nes aš jų Kaune nieku būdu VII negalėjau sau įsigyti. Čia galiu iš nesuvartotųjų1 paminėti šiuos veikalus: 1) A. Juškevičiaus Svotbinė rėdą, 2) Jurkšaičio Litauische Märchen und Erzählungen, 3) Leskien und Brugmann Litauische Volkslieder und Märchen, 4) Valančiauskio Žemaičių vyskupystė 1848 m., 5) Ivinskio kalendoriai, 6) Basanavičiaus Lietuviškos pa­ sakos įvairios, 7) Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesell1 Ir iš šitų raštų esu vieną-kitą žodj pasižymėjęs Permėje,, bet be sakinio. Sakinį galėčiau dar ir dabar įtraukti žodynan, kad žemiau pam inė­ tieji raštai būtų mano rankose. Gal kas teiktųsi pam inėtuosius raštus man nebrangiai parduoti?

i.6

schaft, 8) Schleicher Lituanica, 9) Valančiaus 2iwataj szwentuju, 10) 1605 m. „Katechizm Ledesmy“ (Krakow 1890), II) Lalio lietuv.-angl. žodynas. Žodyno turiniu eina visi, be jokio skirto, lietuvių kalbos žo­ džiai. Čia randa sau vietos ne tiktai bendriniai (appellativa) — akis, alus, akmuo..., bet ir tikriniai (nomina propria) vardai -A b r ū tis, Agūika, Alantas, Alsėdžiai... Žodynas visai nežiūri to, ar žodis kilimo lietuviškas, ar svetimas, nes jam visi žodžiai lygūs. Todėl neradau reikalo išmesti iš žodyno tokių žodžių, kaip antai: abroz(d)as3 dgrozdas, akselis (akselys)..,, nes jie t ė r a v i e n a t i n i s š a l t i n i s k a l b o s ir k u l t ū r o s i s t o r i j a i (Bg10 IV, V, 60—76). Tiktai prie kiekvieno svetimos kilmSs žodžio pažymėjau raide (1., g.) ar ke­ liomis raidėmis (vok., si.) tą kalbą, iš kurios lietuviai yra gavę aną žodį. R ašm enis žodynui vartoju ben keleriopus. Pamatinį žodį spausdinu j u o d u o j u korpu, jei del savo lyties ar rašybos nėra man įtartinas. Abejojamąjį arba įtartinąjį pamatinį žodį paprastai spausdinu juoduoju petitu. Be to, petitą vartoju pastaboms ir visiems tekstams, kurie paduodami yra originalo rašyba, jei ji ski­ riasi nuo šiandieninės. Pamatiniams žodžiams, net ir tiems, kurių rašomoji kalba nepažįsta, visuomet suteikiu rašomosios kalbos lytį. Sakinius, kuriuos žodyne rašau vietos šnekta, paprastai spausdinu korpo kursyvu. To žodžio, kuriam turi giminaičių latvių arba prūsų kalba, sakinių gale įrašau mūsų žodžio atatikmenis iš latvių (La., la.) arba prūsų (P r., pr.) kalbos. Kito žodžio straipsniui, jo gale, pridedu ir vadinamąją žodžio etimologiją (žr. Bg10 268). Po žodžiui ETIM . įrašytieji svetimųjų kalbų žodžiai turi rodyti, kad mūsų žodžio esama kilimo savo, kad jo turima giminaičių ir tarp kitų indoeuropiečių giminės kalbų. Kadangi etimologijos ir pastabų skyriuje tenka man dažnai susidurti su įvairiomis lietuvių gimines ir su tolimesnėmis kalbomis, tai žodyno įvade pravartu yra, be kirčio ir priegaidės, paliesti dar ir visą lietuvių tautos giminę ir jos ryšius su indoeuropiečiais. Visa tai, žinoma, teks aprašyti trumpais bruožais. Rašybą vartoju tokią, kurią esame nustatę dar 1911 —1913 me­ tais vartoti mokslo raštuose su prof. Jonu Endzelynu (tuomet Charkove, o šiandie Rygoje gyvenančiu). Šitą rašybą, be manęs ir Endzelyno, šiandie jau vartoja profesoriai Jurgis Geriilis (vokiškai jis rašosi Georg Gerullis), R. Trautmann’as ir kt. 2. K. Būga III t.

17

Žodyno rašyba nuo 1913 m. paskelbtosios straipsnyje „Del mū­ sų rašybos“ (Draugija, XIX tomas, Nr. 76, p. 350 —374 ir atski­ rai, kaipo „Rašybos mažmožiai“, Kaunas, 1913, 27 p.) tesiskiria vienu tik mažmožiu: šiandie rašau vesdamas, mesdamas (ne z\). Kur žodis turi būti rašomas vienu ar dviem žodžiais, man nėra dar visai aišku. Šitokiais atvejais laikausi savo šaltinių rašy­ bos. Visugeriausią, kuopikčiausią, pergerąs nebegerą linkęs esmi rašyti vienu žodžiu, nes to, rodosi, reikalauja ir patsai žodžio ištarimas. Du žodžiu brūkšneliu irgi, gali būti, nevisai taip jungiu, kaip kiti (kai-kas, bet-kam). Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai ir nemano mokytis jų iš žodyno. Mano kalboje, kurią skaitytojas turi šitame įvade ir kituose mano raštuose, tegu niekas neieško, tobulumo, gražumo ir sklan­ dumo, nes čia viso to neras. Kalbos aš dar tobulai nemoku, sten­ giuos pramokti. Duok dieve, kad nors senatvėje išmokčiau! Manau nebūsiant man gėdos, kad mokydamos dar neišmokau, nes gėda tęra tik tam, kuris nemokėdamas ir nesimokydamas tariasi mokąs. Žodžių aiškinamoji kalba mano žodyne nėra viena. Čia skaitytojas ras vieną žodį paaiškintą lietuviškai, kitą —vokiškai, tre­ čią—rusiškai arba lenkiškai, ketvirtą —lotyniškai arba dar kitaip kaip. Kalbų mišinio („Babelio“) išvengti aš negalėjau dėl laiko stokos. Kiaurai išvesti per visą žodyną vieną-kurią kalbą, žinoma, būtų buvę galima ir net geistina, bet tiktai —bėda su tuo, kad šis dar­ bas reikalingas yra daug laiko. Taigi, norėdamas paskubinti žody­ no rašymą ir spaudimą, turėjau palikti žodžiams paaiškinti tą kalbą, kurią radau šaltiniuose. K aune, 1923 m. gruodžio 5 d.

Prof. Kazimieras Būga

XIX

KIRČIO IR PRIEGAIDĖS MOKSLAS K irtis i r priegaidė. 1, Jei žodyje yra du arba daugiau skie­ m enų, tai mes juos ne visus ištariame vienodu balso tvirčiii: vie­ nas skiemud visuomet esti kiek tvirtesniu, labiau pakeltu balsu tariamas. Balso pakėlimą viename žodžio skiemenų priimta vadinti kirčiu.

Žodžio ragas ir ragana balsio a tvirtis nėra vienodas visuose skiemenyse. Abiejų žodžių visutvirčiausias skiemuo yra ra. Visi kiti skiemens (gos, ga, na) yra ištariami daug silpnesniu, ne taip pakeliu, balsu, kaip skiemuo ra. Tvirtesniu balsu ištariamą žodžio skiemenį vadiname k i r č i u o j a m u , k i r č i u o tu . Rašomoji lietuvių kalba kiekvienam ne vieno skiemens žodžiui teturi tiktai vieną kirtį. Kirčiui žymėti galime sunaudoti taško (*) ženklą. Galime rašyti, pvz.: moša*sis, sau'sas, vargas, garbana, ša’kos, aki's, a'kys... 2. Kiekvienas žodžio, norįs jis būtų ir vieno skiemens, skiemuo, kurio sudėtine dalim eina ilgas oalsis arba dvibalsis, gali turėti tam tikrą m u z i k o s elementą, tam tikrą gaidą. Imkime pavyzdžiui žodį vėgėlė, kurio kirtis stovi galiniame skiemenyje (U). Ir prieškir­ tiniai skiemens ve, gė turi tokią-pat gaidą, kaip ir kirčiuotasis skie­ muo U, tiktai silpnesniu, ne tiek pakeltu, balsu ištariamą. Šitą, su muzika, su žodžio gaida, susijusį elementą vadiname p r i e g a i d e . 3. Kalbos priegaidė nėra vienoda. Mūsų rašomoji kalba pažįsta dvejopą priegaidę. Vėgėlė's vienaskaitos vardininko skiemuo vė savo priegaide ski­ riasi nuo to-paties vė daugiskaitos vardininko lytyje vė'gėlės. Pirma­ jame vė balsio ė balsas, pradžioje būdamas silpnas, juo tolyn kil­ damas, eina tvirtyn arba augštyn. Antrojo vė balsis ė pačioje savo pradžioje yra tvirtas bet šis tvirtumas antrojoje balsio dalyje ne kįla 19

augštyn, kaip vardininko lytyje vėgėlė, bet staiga k r i n t a žemyn. Pirmojo vė priegaidė k į la augštyn. Antrojo vė priegaidė, priešingai, k r i n t a žemyn. 4. Kįlančiąją (steigend, восходящее) priegaidę Jaunius ir visi po jam lietuviškai rašiusieji vadina t v ir ta g a lė . Krintančiajai (fal­ lendo нисходящее) priegaidei Jaunius yra praminęs t v i r t a p r a d ė s priegaidės vardą. Šitam priegaidės dvejopumui reikšti šiandie kalbų mokslas vartoja du ženklu: r i e s t i n į (circumflexus) ir d esi n i n į (acutus). Su šitiem dviem priegaidės ženklam šitaip atrodo anuodu vėgėlės pavyzdžiu: vėgėlė, bet vė'gėles. Lyčių ' kelmui ir kelma'i skiemens priegaidės atžvilgiu irgi nėra vienodi: kelmui, bet kelma'i. Visos mūsų abiejų pavyzdžių lytys, be vadinamojo žodžio kirčio, kuris kiekviename žodyje tėra vienas rašomojoje kalbo­ je, turi dar kiekviename, net ir kirčiuotajame, skiemenyje savo p r ie ga id ę . 5. Žodyne, gramatikoje ir kituose kalbos dalykų raštuose priimta yra žymėti riestiniu ir dešininiu ženklu ne visų žodžio skiemenų priegaidė, bet tik vieno, kirč iuo tojo. Todėl aniedvi gruti mūsų pavyzdžių paprastai tėra rašomi šitaip: vėgėle \\ vėgėlės, kėlmui\\kelmai. 6. Šiandie nėra nė reikalo priegaidės ženklai dėlioti nekirčiuotuo­ siuose skiemenyse, nes ir taip, be ženklo, priegaidė yra aiški. Šiandie lietuvių kalboje visi ilgieji skiemens prieš kirtį tegali būti tiktai tvirtagaliai, pvz.: grūdai, bet gru'das; plaukai, bet plau'kas; širdis, bet širdis. Po kirčio stovį ilgieji skiemens visuomet esti tvirtapradžiai, pvz.: per plaukėm, bet plaū'kėm. 7. Prieškirtinė priegaidė aiškiai girdėti visoje Lietuvoje (vėgėlė), bet pokirtinė (ve'geléi) priegaidė aiškiai tebėra girdima vien tik XX žemaičių tarmėje. Šiaurės rytiečių augštaičių šnektose (pvz., Dusetos, Panevėžys, Šiauliai) po kirčio skiemenų tvirtapradumo nebegalima atskirti nuo tvirtagalumo del veikiančio tenai nekirčiuotųjų skieme­ nų trumpėjimo. 8. Del tos priežasties, kad mes nepažymime nekirčiuotųjų skie­ menų priegaidės, p r i e g a i d ė s riestinis ir dešininis ženklai mums eina dar ir antrą pareigą—priegaidės. ženklas atstoja ir ilgųjų skiemenų kirčio ženklą. 9. Trumpųjų skiemenų kirčiui žymėti kalbininkai vartoja k a i r i n į (gravis) ženklą, pvz.; bala, balas, galus, kates, akis, šis, tàs, tu... 20

Ypatingos priegaidės, kurią galima būtų pavadinti tvirtagale (augštyn kįlančia) arba tvirtaprade (žemyn krintančia), trumpieji žodžio skiemens, net ir po kirčiu būdami, rašomojoje kalboje nerodo. Del kirčio ir priegaidės man žodyno įvade visai netektų kalbėti, kad šiam kalbos mokslo skyriui būtų jau išleistas tam tikras vadovėlis. 10. Kiekvienas ne vieno skiemens žodis turi k i r t į . Ilgojo skiemens kirtis turi dvejopą p r i e g a i d ę (Intonation): t v i r t a g a l ę (augštyn kįlančią, steigend, восходящее) i r t v i r t a p r a dę (žemyn krintančią, fallend, нисходящее). 11. T virtag alę kirčiuotųjų skiemenų priegaidę žymime r i e s t i ­ n i u (circumflexus) ženklu, pvz.: laikas^ maišas, mainas, saitas, raistas, maistas, paikas, kaisti, baigti, svaigti, gaišti, klaikti, kraitis, raištis, ragaišis, skaito, kai­ šo, laižo, kraipo, baido, staipo, aižo... greitas, kreivas, sveikas, veikalas, reikalas, veikti, teisti, veisti, steigti, kreipti, spetsti, keisti, keipti, kleipti, geibti, šeivą (trina), meilūs (žmonės), peilis, eilę, teisūs (žmonės)... muilas, minas, kuinas, luinas, liūtas, skutsti, piašinas, kuilį, kuis­ tis (kuičiasi)... aūlas, autas, laukas, sausas, raukas, plautai, skausmas, graūsmas, plautis, plaukti, raukti, šaukti, kaukti, maukti, gausti, daužti, maus­ ti, glausti, bausti, klaupti, rausti, kaulyti, klauso... liaukos, šliaužti, čiaūžti, pliaupti, siaubti, skiauterę, skiausčias, skliautai, skliausti, džiaugtis, kiaule, kiaūšis... arikŠtas, lankas, kandis (šuns kandis ilgai negįja), dangų, be rankos, lando (3 pers. praes.), randa, anka, sukaHka, lankūs (medžiai), kantrios (moters), rakto (medžius)... menkas, penktas, sakramentas, lentą, lenkti, skendo, Žengti, rengti, senka, tenka, renka, dengti, kenčia kentė, menčia mentė, ren­ čia rentė... ginklas, tinklas, rinkti, linkti, žingsnis, kiūta (3 praes.), minta, plin­ ka, kriiita, atminti, žibintas, kelintas, dėvint¿is... ungurį (pagauti), runka (3 praes.), bunka, tunka, pabunda, smun­ ka, slunkius „tinginys“, sunkūs (darbai)... kampas, žambas, stratftpas, tampa (3 praes.), šlampa, prikampa, klampią (balą), rambūs (arkliai), kramto... tempti, kreikta, trefnpti, at-t pra-žefnbti, šempa (3 praes,), ai-,

21

t

pri-kempa, svembti (dantį svembia), remti... imtu timpti 0ihiinpo „pasidarė ilgas“), atlimpa (3 praes.), limpa, kimba, skrimba, rimbas, klimpti... gumbas, kumpas, trumpas, suskumba (3 praes., suskubti), klumpa, apšluihba, nugrumba, krumplį (nusimušti)... algą (moka), balsas, baldas, staldas, valdo, kalba (3 praes.), šaltis, valkų (medį), talką (telkia, kviečia), maldą, valsčius, skalbti, nusi­ kalsti, palvas, skalsią (duoną), smalsią (moterį), spalvą... skelsti, elgtis, melsti, delsti, gelsta (3 praes.), telpa, šelpti, telžti „šlapinti, mingere“, telkti, žvelgti, velka... tilpti, tūžti, vilkti žvilgis, milžis, pilvas, vilki (3 praes.), Šilkas, vilkas, milžinas, Tilžė, apžilpti, silkė, švilpti... pulkas, tulžį, kulnas (kulnį), stulpas, gulbę, mulvinas, čiulpti, kiuldinti... ardas, vardas, sartas, kartas, vartai, vargas, garsas, karštis, tarpti, daržas, marčią, skardo (3 praes.), žafgo, varto, ardo, barsto, karpo, varpo, varpas, gardas... verkti, teršti, mergą, versti, skersti, gerbti, kerpa, perka, terškia, XXI plerpti, skverbti, sterblę, verpti, žergti, kerpti, kerta... tapti, virbalas, pirtį (kurti), mirti, kirpti, užmiršti, girdi (3 praes.), virsti, diržas, tirštas, pirštas, niršti, niršti, kirsti, pirkti, žvirgždas... kurčias, turgus, purkšti, ufgti (ufkii), pursti, kirsti, skurdas,gur­ bas, purvas, turlyti, purpti, murkso (3 praes.), pufpso, smurtas, tursinti... dievas, šienas, plienas, sietas „saitas“, liepti, liesti, tiesti, kiesti „keisti“, riekti, piešti, kniebti, žiebti, mielės, riesti, skietas, išsišiepti, žiemą, dieną, griebti... kuolas, juokas, ruoštis, tuokti, kruopos (žem. kruopai), sriuobalas, tuopo (3 praes., tuopyti žem.) „taupo“, Skuodas (miestelio vardas)... sodas, otas „камбала, rhombus maximus“, kopos, ponas, košė „каша“, rodas, lotai (arba lotos), žolę, džiovą (gauti), vogti, dvokti, smogti, možis, grožis... metą „мята", misą, rikli, Ūkti, dvėsti, gristi, (s)kisti, (s)plisti, kristi, dribti, vežę, vėlę, gilę, metis, digis... dykas, žydas, nykti, klykti, pyktis, lykis, plyšį, ryšį, sykis, krytis „kritimas“, brydis, lyną (3 praes.), тупа, gyvatyne... rūkti, dūkti, plūkti, siūlę, kūlę (baigia kulti), drūtis, rūgštis „rūgš­ tumas“, dūris, dūrinti, kiūtinti, rūpi, žūna (3 praes.), kliūna... rąstas, grąžtas, drąsų (vyrą), grąžo (3 praes.), tąso, skąra, bąla, Šąla... 22

kęsti, skęsti, męsti, tęsti, gęsta (3 praes.), kęra, drąsa „drįsta“... drįsti, lįsti, tįsti „darytis ilgam“ (nosis ištįso), skįla (3 praes.), šįla, dįla, bįra, įra, lįja, rįja... siųsti, atsidusta (-dtįsa ir Kp su naujai įvestu n : atsidunsa), skųra (3 praes.), kiųra, biįva, žtįva, griųva... 12. Tvirtapradę kirčiuotųjų skiemenų priegaidę žymime d e š i ­ n i n i u (acutus) ženklu, pvz.: aibė, daiktas, kailis, baimė, kdirinti, braidžioti1, laipioti, pdikioti, raičioti, rdišioti, draikiotis1, taikinti, Ididyti, raižyti, braižyti, Idistyti, skaidyti, pdikinti, daigas, žaislas, žaisti, kaišti „skusti“, laimė, laisvė... ėižėti, treikėti, krėitėti, pėikėtis, keikti, klėisti, leisti, tėisinti, sveikinti, mėilintis1, mėilė, veikiai (ateis), mainėiva, Kareiva (pavardė), Mažei­ ka (pavardė)... uiti, giiiti, gūirė „tokia žuvis“, midstyti, litina, kūila, ritiŠis... augti, šauti, rduti, klausti, mauti, graušit, raugas, kdulas, laužas, ddužėti, raugėti, saugau, kdustyti, šaudyti, maudyti... šliaužioti, džiauti, čiaupti, bjdurioti, kiaulioti, čiaudėti, klidutis, kiaušas, kidutas... langas, ankštis, kandu, antis, pantis, landžioti, Idnkioti, sldnkioti, rdnkioti, mdnkyti... lenkas, mėnkė (tokia žuvis), skėndėti, spendžiu, stėngiu, tėnkintis... linkterėti, skinti, kabinti, vingis, lingė „kartis lopšiui pakabinti“. kinka, trinka... įlinkas, rūngas, litnginti, stungis... dmžius, Idmdyti, grdmdyti, pakramta (toks žmogus)... vėmti, tėmti, žėmbėti, rėmbėti, kėmpėti, gremžti, lemtas... kimti, Vimti, kimšterėti, kimšti (ištiktukas), krimst! klimstl rimti, rimtas... kumštė, rūmtas „rimtas", rūmbėti, grumdyti, stūmdyti... dlkanas, kdlnas, mdlka, galvą, mdlti, kalti, sdlti, Šalti, bdlti, valgyti, skaldyti, šdldyti, sdldyti, valkioti2, bdltas, valtis, žaltį, palšas, talžyti... ėlnis (ėlnias), delną (delnas), vėlnias, mėlžu, kelti, skelti, gelbėti, skėldėti, velti, skėlbti, pėlkė, žūti, gelti, tū žti „smarkiai mesti“, / švebėlda „šveplys“... XXII *Utis, pilnas, vilna, skilti, pilti, Šilti, gilti, žilti, nutilti, vilti, kibilda, miltai, tiltas, kilpa, milžti, gildyti, šildyti, pildyti, vilgyti, tildyti, skiltis, dilgsi (3 praes.), žvilgsi... 1 Pajūrio žemaičiai (Sint) ištaria braidžioti, draikioties, meilin ties (bet miilauti). 2 Žem. ir valkioti Sint.

23

kulti, pulti, dulkė, dulka (3 praes.), tūlpinti, mulkis, bulvė, tūlkas „vertėjas“, kūlšis(-šė), sultys... arklas, arklį, arti, darbas, sargas, karpa, varpa, varna, šarka, marš­ ka, tarpas, karti, barti, skani, barška (3 praes.), tarška, karštas, margas, šarmas, spardyti, martauju „tebesmi marti, dar neturiu vaikų"... ėrdėti, merdėti, skėrdėti, vertėti, kerpė, gervė, verti, šerti, mer­ gauju „dar tebesmi merga, netekėjusi“, šėrpeta, gerti, įterpti, tverti, gvėrti, dvėrti, keverza, kumpėrza, erza (3 praes.), Šerdį, nerti, verdu... Irklas, irti, girti, tirti, apžini, skirti, virti, spirti, mirštu, tirpsi (3 praes.), mirksi, virpa (3 praes.), smirda (smirdi), širdį, dirbti, virkauti... ūrbinti, kurpė, ditrti, durstyti, kurti, skūrti, kurtas, murdyti, spurda (3 praes.), surginti, šiūrpa(-is, -ė), kiurti... iena, ieškau, ielektį, liepa, siena, mielas, pienas, vienas, kietas, rietai, sietas „sijojamas įnagis“, skiesti, lieti, griežti, neužsiviežti, gieda giesmę, piemenį, liemenį, skiemenį, siekti, diegti, stiegti (striegti stogąj, pliekti, sviegti (sviesti), triesti, prieš lietų, siela, viesulas, kamienas, kiaulieną, karalienė... uodas, uoksas, uosti, skuosti, pluoštas, ruožtas, suolas, šuolis, suodys (suodžiai), gruodas, puolu, juodas, juosta, važiuoti, ka­ muoti, luobas (luoba), stuomenis (acc. pi.), duoti, luošas, kūolinga, liūoksi (3 praes.), striuoksi... oras, ropė, sopa (3 praes.), storas, kloti, loti, stčti, atsiknoti, ploti, lėpyti, mokslas, moku, plonas, drožti, kropti, nuslėpti „nugulti“, drobė, kopti, grobti, apžioti, sijoti, ropoti, be soties, kopėčios, molis, tošis... esti, bėgti, mėgti, rėžti, brėžti, grėbti, plėšti, mėžti, vėžį (paga­ vo), vėgėlę, skeliau, kėliau, vėliau, vėriau, gėriau, vėmiau, dėti, setų eketi, ekečios, vežėčios, kerėpla, vėpla, rėkauti, rėka, mėty­ ti, vėtyti... yla> gyriau, skyriau, pyliau, skyniau, myniau, pyniau, lygus, plyšti, skysti, skystas, sakyti, badyti, dygti, stygti, plynas, karklynas, purvy­ nas, šypa „šipata“ ... ūdra (ūdras), lūpa, krūptelėti, trūkti, lūžti, grūdas, grūsti, plūsti, rūgštūs (kopūstai), mūsų, jūsų, pūliai, pūdyti, sūdyti, pūti, būti, žūti, kliūti, išsrūti, siūti, griūti, klūpoti, sūpoti, žiūrau, kiūtau, rūšis, lūšis... spąstai, žąslai, kąsti... at-si-, įsi-rįžti (ręžtis), pęslas „penimė kiaulė“, spęsti, spręsti..i tįsta (tino, tinti), pažįstu, spįsta K (splndo, spįsti)... skųsti... 24

X X III

13. Balsiai a, e, i, u kilimo yra trumpi, iš kurių rašomojoje kalboje po kirčiu, ne žodžio gale, tegali pailgėti tiktai a ir e. Balsiai i ir u rašomojoje kalboje visuomet palieka trumpi. Ilgieji a ir e gali turėti dvejopą priegaidę: tvirtagalę, t. y. d, e, atdarame skiemenyje (ne dvibalsyje), ir tvirtapradę, t. y. d, e, uždarame skiemenyje (dvibalsyje); pvz.: galas, mažas, raštas, gelia, geras, tepa : malka, šarka, ge/rz, e7«ts. Kadangi rašomojoje kalboje balsiai i ir u palieka trumpi net ir tvirtapradės priegaidės skiemenyje (dvibalsy), tai del tos prie­ žasties kalbininkai greta su al, èl, ar, ė r ... terašo tiktai ii, iii, ir, ù r ..., o ne i/... : pila ir pilti, kiilia ir kulti, spiria ir spirti, durie ir durti... 14. Rašomosios kalbos garsus d J( a, £ || é, i, « daugumà lietu­ vių kalbos šnektų ištaria visus vienodai: a, e, i ir u po kirčiu, ne žodžio gale, visuomet tenai (šiaurės rytiečių augštaičių ir visų žemaičių šnektose) p u s i l g i a i . Pvz., dusetiškiai sako: kard, mala, vera, skìrà, dure ir kart „karti", mài'f, vert, skirt', durt (arba dur­ tą • pusilgis), o alsėdiškiai, salantiškiai ir kiti žemaičiai — rasa „rašo", vedę „vedė", lępa „lipo“, lopą „lupo" ir karte „karti", malte, vertę, skirte, dótte. Dusetiškių ir žemaičių pavyzdžiuose balsiai a, e, i, u su abiem priegaidėm yra pusilgiai (mittelzeitig, nO^y^OJirHH). Pietiečių dzūkų (Seinai, Leipalingis, Merkinė) i ir « po kirčiu atdarame skiemenyje lieka trumpi (visas, lūpa), bet uždarame tvir­ tapradės priegaidės skiemenyje jie pavirsta ilgais : ¿yrnos „girnos", pplnas „pilnas", kérc(ie) „kùrti", bumu „biirną". Taigi, rašomosios kalbos žodžių vilna ir kùrtas trumpuosius i ir u lietuviai ištaria trejopai: 1) trumpai (vakariečiai augštaičiai: Ilguva, Naumiestis — Šakių aps., Tilžė...), 2) pusiau ilgai (šiaurės rytiečiai augštaičiai: Dusetos, Llnkmenes, Tverečius, Kupiškis, Šiauliai..., žemaičiai: Kvėdarna, Plungė, Salantai...), 3) ilgai (pietų rytiečiai augštaičiai: Alytus, Seinai..., kai-kurie vakariečiai, rytiečių kaimy­ nai: Bartninkai...). 15. Rašomojoje kalboje, su kuria sutinka ir pietų rytiečiai (Seinai, M erkinė...), balsiai a ir e ne žodžio gale, būdami po kirčiu, kartais palieka tru m p i, pvz.: kasti (kasime, kàskime, kas­ damas), ràsti, kàpsi (3 praes.), kàranduoti, mèsti, nešti, vèsti, màno, tàvo, sàvo, gerèsnis, nevedu, atvedu, pavedu... Visų kitų lietuvių kalbos šnektų atstòvai (šiaurės rytiečiai augštaičiai, visi žemaičiai) ištaria a ir e po kirčiu, ne žodžio gale, visuomet kaipo pusilgius : 25

kSsti(e)..., mano...y geresnis... Pastarųjų lietuvių tos-pačios padė­ ties ir i su u yra pusilgiai: visas (žem. visas Kv, Erž, vėsos Als, Sint...), gudas (žem. guda „gūdą“ Kv, Erž, goda Als, Sint). 16. Rašomosios kalbos balsiai yra dvejopo ilgio: 1) vieni balsiai yra visuomet ilgi, net ir kirčio neturėdami: о, ё, y , % ą, ę> h 4> 2) kiti, neturėdami kirčio, visuomet esti trumpi: a, e, 3) treti, tiek būdami po kirčiu, tiek jo neturėdami, teesti vien tik trum­ pi: i, u. Balsiai a ir e, būdami po kirčiu ne žodžio gale, gali pavirsti ilgais: mažas (acc. pi.), bet mažas (nom. sing.), kur a yra ilgas, t. y. a. 1 7 . Kitos šnektos, kaip esame jau matę, be trumpųjų (kas, ves, kris, muš) ir ilgųjų {apklotas partic., apklotas subst.), turi dar pusilgių arba vidutinio ilgumo balsių: šiaurės rytiečių — kala || kdltaSy velanas „velenas“ \\ veltas, žilas || žiVffĘ), dura || durtas Ds, žemaičių — kala „kalė“ || kalte (Als, Sint, kalti Kv, Erž, Kuršė­ nai), vėlai „veliate“ ]| vėlte, žila {žila Kv, Erž) „žilo“ || geltę (žilti), dorat (durat) „duriate“ || dortę (durti). 18. Rašomosios kalbos lyčių mažas ir pešas (3 praes.) balsiai d ir ё nėra to-paties ilgio su šiaurės rytiečių augštaičių ir žemai­ čių balsiais d ir et mažas (mažos) ir pešas. Pirmuoju du d ir ё yra ilgu, o pastaruoju du pusilgiu. Bet šio netikslumo šiandie mes negalime išvengti dėl tam tikrų raidžių stokos mūsų spaustuvėje. Taip-pat rašomosios kalbos balsiai d ir ė nėra lygūs su šiaurės rytiečių ir žemaičių balsiais d ir et kalti, karti, nerti, verti. Rašo­ mosios kalbos balsiai d ir ė yra ilgi, o šiaurės rytiečių augštaičių ir visų žemaičių šiuodu balsiu tėra tiktai pusilgiu. 19. Ilgieji žodžių skiemens, būdami po kirčiu, visose lietuvių kalbos šnektose turi dvejopą priegaidę. Jei kirčių priegaidės mes nežymėtumbime, tai dažnai būtų rašte ir spaudoje sunku suvai­ kyti vienodai rašomų žodžių reikšmė, kas matyti kad ir iŠ šių pa­ vyzdžių: kvailą {kvailą žmogų Širdt, pint. 3 G a'ūnę -//и Šiandie beveik visoje Lietuvoje atstoja -a (seniau -an)i tčŠia, anglid, Hrdžia, pirčid* 4 širdžitį vietoje kai-kur dar tebesako senoviškai Širdų. 6 -yse vietoje kai-kurie vakariniai augštaičiai saką -ise esmi girdėjęs Naumiesčio (Šakių aps.) apylinkėje.

34

Trisi ir akist

X X VIII

27. K e t v i r t a s i s l i n k s n i a v i m a s Kamienagalis

-Įu-

Pirm ykštis š a k n i e s kirtis L inksniai

T v irtap rad ė priegaidė

T virtagalė priegaidė

Pirm ykštis g a l ū n ė s kirtis T v irta p ra d ė p riegaidė

T virtagalė priegaidė

Vienaskaita 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Vardinifikas K ilm ininkas N audininkas G alininkas šauksm ininkas įnagininkas V ietininkas

1

turgus, puodžius turgaus, puodžiaus turgui, puodžiui turgų, puSdžių turgau, puddžiau tufgum t, puSdžium i turguje3, puodžiuje

sūnūs sūnaus sūnui sūnų sūnau sūnumi sūnuji

viršūs, sodžiūs1*3* viršaus, sodžiaus viršui, sddžiui viršų 5 sddžių viršaū, sodžiau viršumi, sodžiumi virĮuji, sodžiuje

1 D aiktavardžiui pavyzdžio n etu riu . IŠ būdvardžių kirčio reikalui tik tų būdvardžiai '/gus, aiškus, k urie senovėje buvo linksniuojam i šltaipo: tyg us, lygaus, *lygum[ui; naujadaras lygiam ( u i) : Ūgiam9 Ja\v* D P 36312, fničrkiam* 3612bL l$gų, lygumi (D Po 108ao, 201u , 22780), lygume {aifikume. . . regėiim e D P 5960, brągume d&iktę D P o 26210, zoiiknme D p 58263)- lygūs, l$'gų (brąguių D P o 24633)5 tygumus (iūm us tdm fum us D P o 209JO, fitoicfūmtts dšiktam us D P o 299a7 || teistinius 534), lygus D P o 9515, 13037. 1274 (brągus 5?3a5 139«), lygumis 37 14 (tąkumis baliais 156, fim ilnum is ¿Ūdžeis D P 30240), *lygūs e (priėflūfe d ž ik iū je D Po 25417 II brągiufę 598> J3w4hiiilfe 3632). 8 Ištaria sodrūs pietiečiai dzūkai (S e in a i Merkinė> Leipalingis)* 3 K uršaitis rašo -ūje, o Jablonskis -aje. Iš šnekam osios kalbos m a n . tėra pažįstam os lytys turgui (rašom e turguj), viršui. Žem aičiai čia sako turguo (v. Š. tūrgū, tSrgou), viršus.

Pirm ykštis š a k n i e s kirtis Linksniai

T virtapradė priegaidė

Pirm ykštis g a l ū n ė s kirtis

Tvirtagalė priegaidė

T v irtap rad ė priegaidė

T virtagalė priegaidė

Daugiskaita 1. 2. 3. 4. 6. 7.

Vard., šauk. K ilm ininkas N audininkas G alininkas įnagininkas Vietininkas

turgūs1 turgų turgums turgūs turgumis tufg uosc

sūnūs sūnų sūnums sūnus sūnumis sūnuosi

« 'fe

viršūs viršų viršūms viršūs viršumis viršuosi

.*2 12 ^ '«

Dviskaita 1. V ardo galo šauk. 2. N audininkas 3. įn ag in in k as

turgū tufg um turgum

Ii

sūnų sūnum sūnum

viršū viršūtn viršum

1 Puodžius senųjų daugiskaitos lyčių Šiandie nebetu ri. L yčių puOdžiūs, puO džium (u)s, puOdžiumis, puOdžiūse šiandie jau n et ir rašomoji kalba nebepažįsta, jų vietoje vartodam a naujadarus puodžiai, puodžiam s, puodžiais, puodžiuose. Turguose, sūnuosi, viršuosi yra irgi naujadarai senesniųjų lyčių turgūse» sūnūsi, viršūsi vietoje. D usetiškiuose senesnėji karta dar ir šian­ die tebesako pcJūs, penis „ p ie tū sė “ < *pelūsi < *pelūsšn. Tufg ai, sūriai, viršai Sint. Sdulė ja u pietusi N m .

28. P e n k t a s i s l i n k s n i a v i m a s Senovės kamienagalis —priebalsis (-n-, -r

Pirm ykštis g a l ū n ė s kirtis

Pirm ykštis š a k n i e s kirtis Linksniai

T v irtap rad ė

priegaidė

-$-)

T virtagalė priegaidė

T v irtap rad ė priegaidė

T virtagalė priegaidė

piemuo piemeHs8 piemeniui piemenį piem enis piemeniu piem enyji

tešmuo, sesud tešmefls, sesefs tešmeniui, seseriai tešmenį, seserį tešmente, seseris tešmeniu, seseria tešm enyji, seseryji

V ienaskaita 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

3

Vardininkas K ilm ininkas N audinifikas G alininkas Šauksm ininkas Įnagininkas Vietininkas

mSnuo minesio (-t«*) minesiui (ž. -i«8) minesį minėsi minėsiu 1* 34 minesyje

i

1 T virtagalės priegaidės Šakniniam kirčiui galėtų pavyzdžiu tikti dusetiškių akmuo. X V I am žiuje D aukša irg i sakė ak­ muo. D aukša jį linksniuoja Šitaip: akmenes (gen. sing.), akmeni (dat. sing), akmenį, akm enim t; akmenes (nom . p i.), akm enų, akmenimus, akmenis, Akmenimis. V isur k itu r akm en į e) s (gen. sing.) vietoje šiandie besako aktnud. D aukšos žo d į vdnduo (iš čia dusetiškių ūndo, ūnda; galiniai -o, -a yra pusilgiai) beveik visi lietuviai pavertė va n d en im i: vandud. 4 G alūnė -o iš pirm ojo linksniavim o, -s sutrum pėjusi iš -es. P rien ų , P unios apylinkėje seniai d ar ir šiandie tebesaką Šunis, žąsis. 3 Priebalsinių kam ienų linksniavim e naudininko galūnė yra dvejopa: augštaičių -i (tAm šūni, žąsį, dailti, piemenį, dūkteri), žem aičių -ie (tdm Sūnie. . . ) . Šiandie galūnė -i tebėra gyva P rien ų , Punios, Jezno apylinkėje. 4 Įnagininko senoji galūnė -m* retai k u r bėra girdėti. M ines-i-m i, piemenimi, seserimi. . . tu ri t iš I I I linksniavim o. Se­ novėje turėjo būti sakoma *mines-mi, *piem en-m i. . . D a r ir šiandie K vėdarnoje tebesaką vdndSmi adv. „vandens k e liu " < *vdnden-mi.

Pirm ykštis Š a k n i e s k irtis Linksniai

T v irtap rad ė priegaidė

T virtagalė priegaidė

Pirm ykštis g a l ū n ė s kirtis T v irtap rad ė priegaidė

T virtagalė priegaidė

Daugiskaita 1. 2. 3. 4. 5. 6.

V ard., šauk. K ilm ininkas N audininkas G alininkas įnagininkas Vietininkas

mėnesiai (ž. -y s) minėsiu (ž. -sų) tnSnesiams (ž. -ims) mėnesius (Ž. -sis) mėnesiais mėnesiuose

piemens piemenų piemenims piemenis piemenimis piemenys

tešmens, sesers tešmenų- seserų tešmenims, seserims tešmenis, seseris tešmenimis, seserimis tešmenysč, seserysė

piemeniu piemenim piemenim

tešmeniu, sėseri tešmenim, seserim tešmenim> seserim

D viskaita 1. V ardo galo šauk. 2. N audininkas 3. įnagininkas

minėsiu mėnesiam mėnesiam

1 Žemaitiškai ir piemeniųsė, tešmeniųsė, mėnesiųse (v. š. p limenus) Sint,

29. Lietuvių kalbos giminaitės kalbos rodo, kad senovėje vie­ niems žodžiams dėta kirtis ant šaknies, o kitiems —ant galūnės. Kalbėsime pavyzdžiais. Sanskrito (senovės indų) kalboje greta su šakninio kirčio žodžiais, pvz., bhagas „davėjas; dalis, laimikis“, vartia-s „spalva, dažas“, damas „namas“, p&tram „indas“, ddtram „pjautuvas, dalgis“, ddttam „dovana, lot. donum“ , dęvd „kumelė, ašva“, ūrąd „vilna“ yra ir galūninio kirčio žodžių, pvz., devds „dievas“, lokds „pleinė, laukas“, usrds „bulius“, yugam „jungas“ , parndm „sparnas“, grlvA „sprandas“ . Tiedvi kirčio rusi matome ir graikų kalboje tebegyvuojanti: Sopę, oixo xOv«ę, 7ro8 aę tėra tiktai tariamas, nes lietuviai šitiems žodžiams kirtį yra dėję ant šaknies tiktai šiandieninės kirčio sistemos atsi­ radimo gadynėje. Prieš tą gadinę lietuviai tebėra dar sakę *dukte­ risy *abelis, *štrdts) *šunis, ką dar ir šiandie teberodo vietininkas (illativus) su pasturdėliu -na ( < *«d su „akūtu“): dukter$s-na (plg. sakinį „dantįsna nežiūri“ ),' obetysna, širdįsna, šunyrsna. Lytys duris [| dūrys-na greta su lytimis dantis |Į dantįsna, rodo, kad prieš šiandieninės kirčio sistemos nusistosimą daugiskaitos ga­ lininko kirtis dar tebėra buvęs laisvas: *duris, bet *dantis. 39. Lietuvių kalba penktojo linksniavimo dg. galininkui seno­ vėje yra turėjusi laisvą kirtį kaip ir sanskritas: ukšn-as „jaučius (neišgražintus)“ || ętin-as „šunis“ (gr. xov«ę), duras ir duras „duris“ (gr. = $upaę-Ss), usrds „aušras“ , m atfš „motynas“ Į| svdsfš . „seseris“ , mūsas „mėnesis“ (||gr. jjtfjvaę), padas || gr. TroSaę „kojas“ , datds^gt. oSovTaę „dantis“ , r d'jas „regės“ , su-kftas „gerai daran­ čius“ || satds „esančius“ (|| gr. ov^aę). •. 40. Su graikų ir sanskrito kalbos (xtfva J| ęv&nam „šunį“ , md'sam 11^7)7 « „mensem, mėnesį“ , ~oZ^\\pd'dam „koją“ , 8§ovra||dantam „dantį“) liudijimu, kad penktojo linksniavimo vienaskaitos galinin­ kas būtų kirtį turėjęs visur šaknyje, nesutinka lietuvių kalba, kurios dūomens rodo kirtį buvus laisvą. X X X II Kad prieš šiandieninės kirčio sistemos atsiradimą buvo sakoma *dantiH „dantį, oSdv-ra“ , *šan$in „žąsį, dar ir šiandie tebe­ rodo vienaskaitos vietininkas su galūne -na: dantind (šiandie dantin)y žąsiną > žąsin greta su trečiojo linksniavimo lytimis iignin (seno­ sios kartos dusetiškiai ir XVI amžiaus Daukša: itgnis, itgnies.,1). Taigi, priebalsinių kamienų linksniavimo galininkas niekuo nėra prisidėjęs prie kirčio atstūmimo nuo galūnės į šaknį žodžiuo­ se: dievą < *dievan, katiną < *katinan... 41. Kirčio stumdymo pavyzdys, kurį • lietuviai turi paveldėję iš indoeuropiečių prokalbės penktojo linksniavimo daugiskaitos vardininkui ir kilmininkui, galėjo prisidėti ir į kitų linksniavimų dg. vardininko kirtį. Lyčių šūnes\\šunų pavyzdžiu lengva buvo. 43

atsirasti dėl lyčių mergų, sūnų, pelių, Salių vardininko lytims mergos, sūnūs, pelės, Šalys. 42. Vienaskaitos įnagininkas (ne su galūne -miš), dviskaitos vardininkas-šauksmininkas-galininkas ir daugiskaitos galininkas, kaip esame augščiau matę, prieš šiandieninės kirčio sistemos išriedėjimų yra kirtį turėję ž odž i o šaknyj e. Šitų trijų linksnių senojoje vietoje tebeturi kirtį dviskiemeniai tvirtapradžio („akūtinio“ ) šaknies ilgio žodžiai ir tri- bei daug-skiemeniai žodžiai, kurių kirtis nestovi antrame nuo galo skieme­ nyje. Pavyzdžiai: 1) vien.' įnag.: ąžuolu, kamuoliu, kelmu, vėžiu; dovana, aviža, galva, gimine, giesme, širdžia (bet širdimi]); 2) dvi­ skaitos vard., šauksm., gal.: ąžuolu, katinu, kelmu, kamuoliu, vėžiu; dovani, aviži, galvi, gimini, giesmi; 3) dg. gal.: ąžuolus, katinus, kelmus, kamuolius, vėžius; dovanas, avižas, gimines, gies­ mes ... 43. Jei žodžio šaknis kilimo yra trumpa arba tvirtagalės („cirkumflektinės“) priegaidės, tai visuose trise linksniuose toksai žodis gauna kirtį galūnėje, nes lietuvių kalbos dėsniu tvirtapradžio („akūtinio“) ilgio galūnė nutraukia kirtį nuo šaknies ant savęs, jei antrasis' nuo galo skiemuo yra kirčiuotas ir, be to, trumpas arba tvirtagalis („cirkumflektinio“ ilgio). Pirštū (2 linksniu) 1| pirštus, ranka Hranki || rankas, senė || seni \\ senės turi kirtį galūnėje dėl jos „akūtinumo“ (tvirtapradumo): *pir’štūo || įpirštuos, *raū'kan || rah'kie |Į ran'kūs, *se‘nėn || *se'nie || *se'nčs. Kad šitų linksnių galūnė yra buvusi „akūtinė“ (šiandie būtų lietu­ viams „tvirtapradė“), sutartinai rodo ir lietuvių, ir latvių kalbos duo­ mens: būdvardžio lytys — gerti < *geruo \\geruo-ju < *geruo~jūo, ge­ ra < *geran 1| gerą-ja < *gerdn-jan, didė < *diden || *didę-ja < *didęn-jdn, geri < *gerie (nom. du.) || gerie-ji < *gerie-jie, didi < *didte |1didieji (nom. pi.), gerus < *geruos || geriios-ius < *geruos-jūos, ge­ ras < *ger&s 1|gerosios Ds, Kv < *ger&s-j&s, didės < *didis || didėsias Ds < *didšs-jūs; latvių vienaskiemeniai įvardžiai: tuo, šuo (Bielenstein LSpr. II 86, 91, Endzelin LGr. § 363, S. 387), tuos, suos, tas, šas (šis). 44. Kirčio šokinėjimas, kaip matome iš išnagrinėtųjų trijų linksnių, tarp kitų priežastų, gali priderėti nuo galūnės priegaidės. „Akūtinė“ galūnė lietuvių kalboje nutraukia kirtį ant savęs nuo trumpojo arba „cirkumflektinio“ šaknies balsio (resp. dvibalsio). Linksniavime, be paminėtųjų trijų linksnių, „akūtinę“ priegaidę turi dar vienaskaitos vardininko galūnė -a nufidšdanczius 28732 || padėft D K 3023, DPo 27322, p rid ift 16132, n u fid įft D K 2432 (nusidėsi L d 65lg/), nufideftiš DPo 28735, nudS/tis 2963B, nufi~ dėm i 2254, prademė 33429 (dėmė L d 856^, 2) d u o d ą s , d u o d a n t i ( d ū o d a n t į ) : dūdąfis D Po 192n , pafstdūdąs 2771B, 3) e j ą s (iŠ kur: ejint J s.v. eitti ūejenit J s.v. išeiti) užuot * ( j ) ę s, e n t i , gen. sing. e n č i o s : ėnczem DPo 29l3C, dat. sing., aniem* dwiem* įncziarrC 268w dat. du., minią praįncztą i3822, atąnczios 237, atdnezios 38* gen. sing. II priėitis 269M, 30l22> prieimė 52^ (2 x ) , 11625 „prieinam e“ , 4) e s ą s užuot * są s, s a n t l : ėffąs DPo 337as (ėsus L d 30e>), iffą ti 3441} fą n iiii 333M> loifsur sĄcztofios 12135yVitffurfąncziofios 19l17, fdneziošios 1869 gen. sing., fĄczem 27032J fąncziam * 10QV fanezių D K 4014, 5) * n i § ž a n t i a u sis: niėžanczes aujis DPo 277l5 || niežti 3 praes. (n iešeti) D s, 6) s ė r g ą s : fSrgą D Po 238Ja |[ sirgti 3 praes. 4. K. Būga III t.

49

II. Esamojo laiko kamienas baigiasi balsiu - mirfitą 21421, 2) r i m s t ą s : nurimjtancziomis D Po 33019, 3) t r č k š t ą s : trdkjitąs D Po 2214.

III. Esamojo laiko kamienas baigiasi -¿a1) d a ū ž i ą s : praddužia D Po 29516, pradaužiū Ds, 2) g e r b i ą s : pagSrbia DPo 2334, pdgerbe 255u , 3) g e i d ž i ą s : gėydžiąie D Po 7130 H ne giidze 26828, gėidžeami D K 50^ Nea giizdami 2633, Nea gėizdami 2733, 4) g i m d ž i a n t i \ gimdžiąntiii žmona DPo 1514 (|| gimdątiii 5130< p a gimdo) \\gimdzia 27913, gimdžę 12516, pagimdė D K 2615 3 praet. ( gim­ dyti ) , 5) k e l i ą s : prdkelencžiu D Po 12016 instr. sing. II prdkęle 12033 „prikelia“ , 6) k e n č i ą s : nukįncze DPo 27731 3 praes., 7) č i d ž i ą s : atlaistų D K 18s 3 cond., 8) l e n k i ą s : praląkia D Po 4214 „pralenkia“ , 9) p e i k i ą s : ne peikia DPo 233n 3 praes., 10) r e i k i ą nom. pi. : reikią D K 4128, DPo 306e, 33l 17 || ne reikia 298l0, bę rėikęmieii 220l3, ięi reiktų 27933 3 cond. (ir naujadaras : reiktiį l l l l5, 180i2), 11) r e m i ą s : paręmia D Po 1846, pdremia 1876, nūre?nia 13516, 12) s i e k i ą s : prifiėktu D K 2514 3 cond., 13) s i u n č i ą s : ne siunczia D Po 29031, parfsiūr.czia 368!3, nš fiunczeu 32633, 14) s k i r i ą s D K 2213, 15) s l ė g i ą s : uiflėgtų D K 5312 3 cond., 16)s m e l k i ą s : nufmėlkia D Po 11433, nufmelkia 36634> nūfmelke 132^ 3 praet., 17) s m e r k i ą s : pafmerkia DPo 237,. 28731, pajmerkia 3013S, pafmerke 246i6 3 praet., 1 8 ) š v e n č i ą s : pafizoįncze D Po 352IT, pafltoįnczia 34529, 19) š e l p i ą s tpafielpia DPo 3324, paji&lfie 16524> 20) t a ­ r i ą s : netdriąnt D Po 32931, ne tdriąnt 32917 — n i tarė 3016 (|| ne rdfie 301,) 3 praet., 21) v a g i ą s : pamageme DPo 1698 1 pi. praes., 22) v e l k i ąs : nutoSikęncziu DPo 1264 instr. sing.. 23) v e r k i ą s : be toėrkiąs DPo 2841#, tverkęncziump’ 233$, 24) v i l i ą s : apzviiąs D Po 34728 (toila 191« 3 praes.),

50

25) ž e i d ž i ą s : pažčidžęcžių D Po 168 |Į pažeidžia 244^, pazėidie 277ž0, pažėidzes 29428 — pdzeidzieu 144fi, p&žeideme 438, 26) ž e n g i ą s : nužįgęntiii D Po 18429 II pražįgia 17714, D K 24«. L i a u j ą s : ne palėuięncziofiofp' m aldofp’ D P o 293«. R | j ą 3 : nopritąs D Po 27725, ugnis prariiąntiii 3732.

Busimojo laiko dalyviai (part. fut. act.) visuomet turi kirtį Šaknyje, pvz.: mirsiąs : mirfiąncziam’ žmdguy DPo 8620. Tam pri­ taria ir busimojo laiko tiesioginė nuosaka (indicativus) : r. a. par­ eisiu II eisiu : afi eifiū DPo 34637, nuzęgfiū 347x, inteyksiū Ld 3019. IV. Esamojo laiko kamienas baigiasi balsiu -t1) g a i l į s : g dilintiemufietnus D P o 3571S || ne pa/sigdili 21923, ne gdtlis

XXXVI

5213 3 praes., 2) g a l į s : galįs D Po 79a> I45„, 25318, 32035> gdlįfis 25st, 6633> 8731, zoifsagdlįs 335I3, onffagdlį/is 278«, tvifsagdUnti 3473 nom . sing. f., zvi/fogdlįs D K 5410, nea gdlintį aūąkit 51I3, negalinczių D Po 32217 j| ne gdli 118t, 270^, 3Q722, 3346 = negali |J pagali D s, 3) g a r d į s ( p a - ) : pdgardi D Po 36813, 4) g i r d į s : iis kaip* negirdįs... notj&ko D P o 157t || ne girdi 26828 = negirdi D s, 5) g u l į s : gūliš D Po 2474 nom . sing. J| negūliy išguli D s, 6) l y d | s : prdlidi D P o 23127 3 praes. || palydi D s, 7) l y t j s : atląko, paliti D P o 2547> pdlitis 270*, 8) m y l į s : milįs D P o 31437, milinczem 24627 dat. sing., mili 21l3 nom . pi. || milu 501#, 312«, t. y. m$liu (ne mili 31210), k ur Šiandie žiem ių rytiečiai (An, D s) sako myliū (m yli 3 pers.), 9) m i n į s : n i mini D P o 3191S, nemi­ ni 157«, 25531, N ¿mini 2463i, pdmini U029, 10) n d r į s : rtčrįs D P o 1754, Prafiik* manė ko ndrįs 3135, nčrinti 347« nom . sing. f., 11) r e g į s : regintiėmus D Po 30233 || kas n i ręgi 292«, n$ regis (3 praes.) Sffąs 232«, tu to niregi 3390, ne regieš 232« (2 sing. refl.), regimtįiimę 17988 ! loc. sing., 12) s ė d į s : fėdįs D Po 3042O, fėdis 43B, 216«, b efilis 912g, ' bcfėdinti 23918 nom. sing. f., sšiinczem ’ 266ls fiiin iie m u s 1689, Įid in tiemus 1668j galūnės kirtį ro d o : fezdam iėš 17012 nom . p i., fe d įs ( = sėdęi iš *sėdęsi < *sedetis'sie) bilėio iump* 1829, 13) s m i r d į s : fm irdincžšis D P o 194,,, 14) s t e b į s : bė ftebis D Po 693 nom . pi., be Jtebintiėmus 25719 || pdstebi 3 praes., 15) s t ė v į s : ftčm inczių DPo 23023, fto m n cžiu ių 210«, 16) t i k į s : nštiki (žr. a.), 17) v ė i z d į s : be toŠizdinti D Po 239« nom. sing. f. || višizdi 28635, 28736, zuęizdi 473, zvęiždi D K 24„, nea weaizd žiu D K 552S, t. y. nevėizdžiu, 18) ž v i l g į s : p d zm lg i D Po 216« 3 praes., pažm lgėkig9 216M.

V. Esamojo laiko kamienas baigiasi balsiu -o1) d a r ą s : ¿d ręr D Po 163l0, darąs 30630, 310M, darą 22927> 31 lx, ddrą D K 339 II nedaro, 2) g a n ą s : ižgdnąs D P o 350«, 3) g i m d a n t i : gimJątiii D Po Slj,,, 4) k ą r ą s : kdrączeam D K 4 3 la, iam* kdrączem D Po 142s> 5) l a i z d ą s : wežimč laizdąnczeme liepjnom is D P o 3134, liepjnėi’ Idizdanczioie 36129, liepfnom is Idizdąncziomis 363s, u g n ii leizdą liežuwiei 3312L, žalczei Idizdąiie D P 45431, 6) m a n ą s : neyszmanu sžkos L d

51

305> kayp primäntt 3023 nom. pl., 7) p r i v a l ą s : ne priwdlqs DPo 320lAi 8) s a k ą s : pafifdkąfis D Po 16338, pafifdkąntiemus 357lB.

58. Žemaičių tarmė dalyvių kirčiu beveik niekuo nesiskiria nuo Daukšos ir Kuršaičio kirčio. Žemaičių dalyviams medžiagos duoda Daukanto ir Valančiausko raštai. Kuršaičio dalyviai išran­ kioti iš „Deutsch-litauisches Wörterbuch“ . I. 1) d e d a n t i K eierlegend (vištos dedančius Ds gen. s in g .): padedans V 11 97l0, 26725, 28815, prasidedous D 17 12031, padedou D* 8930 < padedą, bet Daukšos padedąs 11padhtij padedąs bus naujadaras pagal naujosios gadynės lytį padeda (užuot padesti), 2) d u o d ą s K ergiebig, gew innbringend : duodąns V9 15, atsidtiodans V11 1146, pasiduodans 203iB, 3) e s ą s K G r § 1106 : essös D 5 73, 74j, 806, 8924, 9428, 11318, 119,, esus V11 2310, 9323= £sus K v, esos R t, Als, Sint, esančios Ds gen. sing. Lyčių ejąs (einąs || eimi) , liekąs (pasiliekąs K s ta t), miegąs (Sch 162, K scheinbar) vietoje žemaičiai, nusižiūrėję į 3 asmens lytis eit < eiti, liekt < įtekti, miegt < miegti, lyčių mht < meta, kert < kerta pavyzdžiu sako ettąs || paeit „paeina“ , liektąs ¡1palieki „palieka“ , miegtąs || nemiegi „nem iega“ : ejtos D5 9, bejiös 18716, paeitūs D 1 abiens, atlijktus V11 29413, ira žynus yr ne miektus ŽCh 67 (budyn waykieli myiktąnti 40). II . A. a : 1) b ė g ą s K fliegen, fliessend, b ė g a n t i Fluss: bebiegąs V18 II 240, 2) d e g ą s K Feuereifer, d e g a n t i Brandkugel, Feuereifer, d e g ą Brennstoff : degąns V11 12922, 288t, degous D 1 ardens, degū Dsn < degą „kdršta“ (šindžiei degu), 3) d i r b ą s (dirbanti K A rbeitsbiene): dirbąns V13 I I 96, dirbous D* 3816, 4) k a l ą s : kalous D 10 448, 5) a t m i n ą s : atmtnous D 5 699, D 1 memor, 6) m u š ą s : ozmuszou D 6 13823, 7) n e š ą s K Fruchtbaum , welcher, n e š a n t i Fluss, Pfründe : atnesząns V11 26825, nesząns V13 I I 74, 8) s e k ą s (pasekąs K nächstfolgend) : sekans V11 9713, sekous D 6 42, 9) s t u m ą s (plg. stūma Ds, jei ne užuot stumiąs || stūmio K , N m ) : atstumąs Vu 546, 10) s u k ą s K G r § 1118: sūkous, sūkou D 17 22, 11) t e k ą s K fliessend, t e k a n t i Bergquell : isztekans V11 19222, 12) t e p ą s : patepans V7 91, 13) v e d ą s K practisch litoedąns V7 41, toedous D 6 84ls wedou 6023 < vedą. b) 1. g e m ą s : giemans V3 284, prisigemanti K Erbkrankheit, erblich, 2) g e n ą s „ginąs“ : nebūt kas gienąs V11 24?28, 3) j e m ą s (priimąs K gastfrei): jemans V7 32, ozemous D 5 2534, 4) k e r t ą s : kėrtou D 5 1206,5) l e n d ą s K schleichend: lendous D 8 131ls 6) p e r k ą s K Schein­ kauf: perkąns V9 48, 7) s e r g ą s K angeblich, einbilden, Fieberkranke, geistenkrank, sagen, schlafsüchtig: sergąns V7 42 (V11 2788), sergous D 1 aeger (D 6 664). ^ c ) 1. b l i z g ą s K glänzend: blisgous D 1 splendidus, 2) d e r ą s : de~ rans V11 636, nepriderou D 10 24517, 3) d r e b ą s : drebous D 1 trep id u s, 4) g e b ą s : giebąs V11 294x, negiebąs 29323, sugiebąns V7 79, pagebous D 1 ars (D 10 56s), sūgebous D 1 gnavus, peritus, 5) k a l b ą s K w a h rh a ft: kaibąns V9 15, 31, kalbous D 6 4 u 6) k e t ą s K A nnahm e: kietąs V 11 45,, 29417, ketous D 10 2406, 7) k r u t ą s : krūtous D 1 trepidus, 8) k u š ą s :kusząns V* 284, 9) m o k ą s K Baukünstler, beredt, D ichter,

52

X X X V II

flügge, Schnellschreiber i'mokąns V* 11, V7 12, 10) p I e š k ą s : ipleszkąs V 11 29323» H ) s k a m b u s (- 12) s k a i t ą s : skajtus D 5 2929> 13) t a i s ą s : taisos, taisonfi Sint || refl. taisos, täisqntis : tajsans mirti V11 6119>’ 14) t a ū k š ą s : taukszós D 1 pa­ tens, 15) t a ū p ą s : taupos D* 227u , 16) ž i n ą s K bibelfest, d a fü r: Units D 1 conscius, žinus V11 1420, žinūs D® 53e, nežinūs D 1 nescius.

59. Tų esamojo laiko kamienų, kurie rašomojoje kalboje baigiasi balsiu -i (sėdi, sėdime, sėdite) arba m i n k š t u priebalsiu-f a (kelia, keliame, keliate, Šviečia 3) p a n č k a m a s : nepandkamoy* 66l5 4) p a ž į s t a m a s : p ažiftam a 299S3 (nom. sing.), pazxjtamieii 23826> p a ziftarnu 9028 (gen. pl.), 5) m i r š t a m a nom. sing. f . : nudem es mirßtamos D P 35810 (mirßtamös D K 5917 gen. sing. — spaudos klaida).

75. Iš Daukšos pavyzdžių matyti, kad neveikiamojo dalyvio kirčio glaudžiai esama susijusio su tiesioginės nuosakos kirčiu. Lengviau kirtis duodasi suvaikyti iš sudėtinių tiesioginės nuosakos lyčių, pvz.: neveda || nevedamas, nevedama; nhiki, patiki || patikimas, patikima žmona; pakelia || keliama karvė, atlieka || atliekama kdrvė; nekenčia Цnekenčiama žmona; nutiesia || tiesiama drobė. Šnekamojoje kalboje šitie mūsų dalyviai, gal, yra kiek ir kitaip kirčiuojami, nes žmogui išklysti iš vagos nėra sunku. 76. Rusų kalbos veiksmažodis ищешь, ищет (1 sing. ищ$) || искать drauge su lietuvių ieškau Цieškdti rodo, kad esamojo laiko kamienas kartais gali skirtis kirčiu nuo bendraties ir kitų laikų kirčio: eiskie- (ищет) Цeiška- (praes.) : eiškd- ( teškėjau, ieškosiu, ieš­ koti) . Bet paprastai šitą kamienų kirčio skirtą kalbos gyvenimas išlygina. Rytiečiai augštaičiai ieškoti vietoje šiandie besako teškoti(e) : teßkot9 DP 47221. Latviai sako ieškai „galvą ieškoti, lausen“ senėlesnės lyties *ieskat ( = ieškoti) vietoje dėl iŠnykusios esamojo lai­ ko lyties *iesku = lie. ieškau. Tokie-pat naujadarai bus ir la. niekai (prie lie. niekoti) lT, 12) s l ė g i m a s : Prifligima* D K 34I3.

H. -Im as SU galūniniu kirčiu: D b ė g i m a s : pabegimū DPo 27636 (:pabėgimą 276311), 2) pradūrimo 26713, rodosi, spaudos klaida pradūrimo vietoje, 3) j u n k i m a s (pa-) : paiųkimūs 14532* 15731, 4) k l y d i m a s (pa-):paklidimė 16033, 18619 (loc. sing.), paklidimūs 11735, 31612, 5) l i e j i m a s : Ju pralieiimū 192x, 6) s m i r d i m a s (pa-) : pafmirdimūs 24231. Žodžio patosimas (patofsimų DP 30723) nežinoma yra balsio o priegaidė. 82. „Trumposios“ ir „cirkumflektinės“ šaknies daiktavardžiai ir Daukšos šnektoje turi kirtį paprastai ant galūnės -im as,pvz.: krimtimū D Po 13633 (instr. sing.), mirimo 21325, mirimti 35120, numirimė 27812 (loc. sing.), numirimū 243ly 27422, neįžagimė 278io> ne pritękimūs 201 i 2, Nufsiminimas D K 344, nutrękimū 1143s, nuzęgimū Jav/ūiu 249u pagįdimū 11435, papratimus 914, paflepimūs 16510, pajitoętimė 35118, patęktmū 23223, patepimū 340*, patepimūs 23920, 2454, patoėržimū D K 2716, pažeidimu 1699, 35027, prailgimus 16**, pributoimū 6484, prieiimė 532, priėmime 3 5 li6> prilie­ time 2028, prilietimūs 15728. primitimū 24622.

83. K ai k u rie m s -imams, n o rs jų šak n is y ra tr u m p a a rb a „ c irk u m fle k tin ė “ , D a u k ša d e d a š a k n i n į k ir tį, p v z .: i) j a u t i m a s (pa-): paieutimo DPo 17433, paiautimai 35124, paidutimai 35614, paidutimus 7724, 27233, paidutimus 5414, paiautimais 15113, paidutimūfe 351^, paidutimų 2443j 31 11 p a j a u t i m a s : per paiautimūs 26827 (paiautimą 31621, pdiautimų 268 *5 ). 2) p r a u s i m a s : nuprdufimo ir atkudimo 228u , 3) p ū v i m a s : fupūioimo 33826, 4) ž ū v i m a s : pražūmimo 732, 1024. Galėtų būti ne spaudos klaida ir pagerbimas su pasmerkimu: pagėrbimas 2934 Ii pagerbimą 35635, -im i 12529, -imti 5317, 36024, -mūs 11524; pafmirkimo 31926 II pafmerkimd 35228, pafmerkimė 322S1. 84. Daukšos supitvimo ir prašūvimo galimumą greta su pribuvimū patvirtina ir Kuršaičio bei Ruigio (R II 190b) nusidavimas. Pribuvimas : supuvimas = la. būt : put. Paklydimas : paličvimas = la. klist : Vaut. 85. Pasmerkia, smerkiąs; pagerbia, gerbiąs; nuprausta, praūsiąs rodo, kad XVI amžiaus rytiečių augštaičių šnektose randamieji daiktavardžiai pasmerkimas, pagerbimas ir nupraūsimas nėra jokie naujadarai, bet žilosios senovės liekana. Vadinasi, ir trumposios, ir „cirkumflektinės“ šaknies veiksmažodžiai, kaip ir „akūtinės“ šaknies veiksmažodžiai (la. klist, bėgt, smirst : Vaut, deties, kult = 64

klydimas, bėgimas, pasmirdhnas : paliovimas, nusidėjimas, kūlimas), kirčio atžvilgiu bus buvę dvejopi: vieni kirčiavę šaknį, o kiti — gaiūnę. 83* Trumposios ir cirkumflektines šaknies veiksmažodžiuose šakninio kirčio būrį sena! jau yra nusmelkęs galūninio kirčio būrys, gali būti, dėl to, kad prieškirtinė priegaidė gavo sumišti XLIII abiejų rūšių veiksmažodžiuose tuomet, kai „akūtinio“ ilgio galūnė pradėjo traukti ant savęs senovinį šaknies kirtį nuo trumposios ir cirkumflektines šaknies. Ir praūs'įuo ir žvilgiuos tu'riuo ir tikįūo*, atsiradus SosiuroFortunatovo dėsniui, turėjo pavirsti lytimis prausįūo ir žvilgįūo, turuio ir tikįūo, iŠ kurių šiandie turime prausti* (nuprausiu) ir žznlgiit (požvilgi 3 praes. Dk), turiit (netiiri 3 praes.) ir tikti* (netiki). Visai priegaidės skirtas turėjo dingti, kai lyčių prausįūo, prau­ sia ir žvilgįūo, žvilgi vietoje įsigalėjo Šiandieninės lytys prausti*, prausia ir žvilgiu, žvilgi, kuriose ir kirčio, ir priegaidės atžvilgiu nebėra jokio skirto. Šiuo atveju jokio skirto neberodo ir latvių kalbos priegaidė: rūokas „rankos" (gen. sing.) |( lūocit „lankoti“ . 87. „Akūtinės" šaknies žodžiuose, kurie kirtį turi galūnėje, šiandie prieškirtinės priegaidės nebeatskiriame nuo „cirkumfiektinių“ šaknių priegaidės, kurią šaknis įgauna stovėdama prieš kirtį. Bėgimas ir lėkimas šiandie balsio ė priegaide niekuo nesiskiria, nors kilimo pirmasis ė yra iš ė, o antrasis — iŠ I. Priegaidės atžvilgiu šiandie abu ė yra kįlančiu arba tvirtagaliu, tarsi, juodu abudu būtų kilusiu iš „cirkumflektinio" ė. Bet tasai prieškirtinių cirkumflektinio ir akūtinio ilgio balsių ir dvibalsių sumišimas nė­ ra senas. Latviai prieškirtinį cirkumfleksą dar ir šiandie tebeskiria nuo prieškirtinio akūto: alga dūntuva K p „dum plės“ , 2) kdltuvė'. Daug m atęs, visur buvęs: ir kaltuvėj ir mšltuvėj ir su boboms pirty Škn (D r. Spudulys), 3) kdrtuvės vL , pakdrtuvė vaikas „padauža, повеса“ K p, L n, Lnkm , 4) kūltuvas Ds, K p, 5) kūrtuvės Щ „įkurtuvės“ , 6) mdltuvė, 7) mintuvai Kv : M vituvai-trintuvai — rr.6terų darbas, 8) pjautuvas Ds, D vd, Kp, Jn5, 9) skiltuvas Ds, K p, 10) šidutuvas Bge 28, 11) im tuvai „dalgiui tinti (plakti) įnagiai“ Rt, S in t; II. g a l ū n i n į kirtį (ant tū - ) deda lie tu v ia i šie m s d a ik ta v a rd ž ia m s : 1) bliautūvė SI „kas vis bliauja, rėkia“ , 2) dėlūvai J, pradčiūvės „A n trittsschmaus“ K 1 1 86. 3) dirbtūvas (arklys) „darbinis“ Žm B, 4) drožiūvas R, П, K , 5) ėstūvas „kas daug ėda“ K p, 6) griežtūvas K (K atyčiai), J, 7) grūstūvas K, 8) įkurtūvės J, 9) keltūvės N m || kėltuvių r£ ts Škn II ž. kiltū vės T v , 10) kohūvės Erž, K v, N m , Škn, VI, koStūvis Ds, Jž, K p, N m , Rm || i. kčštūvis Als, Sint II koštuvy*, koštuvio K v, Škn, 11) lauktūvės N m , 12) laužtuvas „N usspicker“ R , laužtuvai R „Bracke", K , 13) leistu-

67

vas D s, K p, K v, paleistūvas || -vis, išleistuvės J, N m , 14) lietūvai D s, J, K v, 15) m intuvai Ož1 23, N m, Pnm Ž , Rgš, Škn || mintuvai, mintuvus K , Erž, R m , SI, 16) nuduotūvės DP 2813l, 3015O, suduotūvės K , 17) pragertūvės, sttgertūvės, J s 9, 18) ryiūvas „kas daug rįja“ K p , 19) slėgtūvai Ds, 20) trauktūvas n „pocięgiel“ (szewiecki), įtrauktūvės J || trduktuvas K (Katyčiai) „L ichtziehform “ , 21 vytuvai D s || vytuvai K. 95.

D a ik ta v a rd ž ių

k irč io

d v e jo p u m a s

b e n d ra tie s k irčio . I b ū rio d a ik ta v a rd ž ių (§

p rid e ra n u o

95)

se n o v in io

p a m a te g lu d o ša k ­

n in io k irč io b e n d ra tis .

Šakninį kirtį teberodo I būrio latvių kalbos bendratis su šak­ nies tęsiamąja priegaide: kalt, kart, kult, kurt, malt, mit, pVaut, Škilt, šaut. Vien tiktai pirmajam ir vienuoliktajam I būrio pavyzdžiui nerandu lygmens: diimti „pūsti“ ir tinti „kalti, plakti“ = sirb. -duti (>naduti, nadmem) „pūsti“ ir 1. ciąč, tnę „kirsti“ . Dumtuvė ir tlntuvai rodo, kad latviai ištarytų, jei šiuodu žodžiu turėtų, *dumt (cf. stumt, skumt) ir *tit (cf. mit, šfat) . 97. Šiems II būrio daiktavardžiams (§ 95) latviai rodo bend­ ratį turėjus kirtį galūnėje (-ti arba -tie dat. sing.; cf. a. šimi: ž. šūnie „šuniui“J: bl'aūt, dit ( \\deties), ėst, griėzt, grūst, celt, laužt, laist, liet, dudt, dzert, slegt, vi t. Dirbti latviams šiandie nebepa­ žįstamas, nes jo vietoje turi įsigiję naują žodį iš gudų (krievų), būtent— straddt—rus. (naugard.) cmpaddmb „dirbti“ . Iš daikta­ vardžio darbs galima spėti, kad latviai bus sakę *dirbt. Išimtį sudaro šių veiksmažodžių bendratis, kuri, latvių kalbos liudijimu, yra turėjusi kirtį veiksmažodžio šaknyje: drazt, kurt, kast, mit, rit, traukt. Ir čia, gal, išimties nerastumbime, kad būtų visos Lietuvos dūomens surinkti. Šakninį kirtį rodo šnektose ir tik-ką paminėtųjų veiksmažo­ džių išvestiniai daiktavardžiai: kūrtuvės Uš || įkurtuvės, koštuvį Kv, Škn || koštūvis, mintuvus Ds |! mintuvai, trduktuvas (Katyčiuose) || trauktitvas. Šnektose, gal, susivoktų ir *drožtuvas. 98. Drdzia, kčšia, trdukia rūšies veiksmažodžiai, latvių kalbos liudijimu, rodo dvejopą kirtį: a) š a k n i n į : snaūst, drazt, kast, traukt, ir b) g a 1ū n i n į : plaūst, graūst, graužt, laužt, spraust. 99. Prieš šiandienykščios kirčio santvarkos (sistemos) nusistojimą kirtis nėra buvęs visoms veiksmažodžio lytims vienodas. Tojo vienodumo negali rodyti ir latviai su grute snaūst, snaūšu}\ plaūst, plaūšu „plaudžiu“ , nes jie bus dar senovėje iš dviejų kirčių (šak­ ninio ir galūninio) apibendrinę vieną kurį visoms veiksmažodžio lytims. 68

100. Veiksmažodžio lyčių kirčio nevienodumą gali dar ir Šian­ die kiekvienas pastebėti kad ir šiose lytyse: nėveduvedąs), nevedė 86 13, 19628, 235le> 3232e, 360t5, 361lls 3627 II grynumas 235г7, 2584, 6 ) įžūlu­ mas 164u < įžūlas,įžūla( nom. sing.), 7) kaltumas 247n greta su naujadaru nekaltumas 1636, 17130 < nekahdm dat. sing. 23330 lyties *nukaham(ui ) vietoje, 8 ) kreivumas 9018, 11610, 1446, 152w, 16122, 16410, 228e II kreivumas 13, į , 17122, 9) kūniškumas 15427, 10) iStumas 1634 ; dūona lėtd 35127 (instr. sing.), 11) mėilingumas 15328, 1543, 31924 : mėilingas 164U, 2937. 3102o> 12) menkumas 13123, 265ae : menkicmus penigamus DP 33027 greta su naujada­ rais — menkai adv. D Po 21536, menkös dei* priežasties DP 293a8, 13) mie'rnumos (hibr.) DPo 13134, 14) niekumas 57e : niekam dat. sing. I5 4 ae, 196l?, X L V III 250 i7j 304м) 329з2> 368i) nigkuT 178juj 1963ūJ 197 2) 344,, 3583, niekada 5B3, 254ls, niekad 12112, 135J4 (2 x ) , 15) no'ba&numas 9112, 2 l l 30, 246c : no'baznai adv. 14218, 318Si, no'bažnų 9130, 16) paikumas 20 33, : avis paikąsias 3278, 17) pilnumas 333^ ir naujadaras pilnümas 28622 < pilnd 523a, 23216, pilndji 74

356s, pilnai adv. 2729, 18) plakuotas (hibr.) 683 || plakūmas 282l0, 19) rtfa«/uma 5 10324, 19324 : naujadarai tobula 31333 no m. sing, f., tobulai adv. 66 I6, 761?, tobuliaūs 17619, 20) tolumas 524, 89ia, kaip rodo la. tä'.s „tölas, löiim as", gali būti ir naujadaras: toliaūs D P o6128>638,3 162, 31827, 21) v&lumas 19232J 204lo, 3 3 3 „ , 3426> 22) vdlnumas 195«» 367« : valnai adv. 212 26, 3a || vairiumas 40,3, 23) vertumas 3210, 215i greta su naujadaru vertumas 332, 157», 197255 304m, 3 l4 la : nevertas 3526, 47f8, 4821, 1062, 1074, 2 12529> 1324> I4722, I59s, 212ia, 3263ū, 11) gaūsiaus 48u , 5225, 193l3, 32516, 12) lai'mesnis 3526, 13) skdisčiausiasis 214,, 14) smarkesnis 2148, 360u , 15) smūlkesnis 122,«, 16) stropesnis 3483„ 17) stmkiaus 536, 15424, 16219, 20632, sunkesnis 152s, 18) vafgesti n. 26621, 19) mieliausias 15633, 19931, 20) bai­ sesnis 14l0.

xux

129. Būdvardžių, kurių kamienas baigiasi balsiu -u-, nelygina­ masis laipsnis irgi turi kirčio naujienų, kurių senovėje nėra dar buvę. Greta su „akūtinės“ šaknies būdvardžiais tygus, tygi 11saldūs, saldi (acc. saldų, saldžią) senovėje dusetiškiai turėjo' sakyti ir bai­ sus, baisi, balsu Į| platūs, plati, platū. Šiandie dusetiškiai pirmąją grutę (Ifgus II saldūs) dar senoviškai tebeištaria, o antrosios grutės pirmąjį narį yra jau sulyginę su antruoju nariu (platūs, platū), sakydami irgi baisūs, baisū. 130. Vardininko lytims balsus ir balsu lengva buvo pasekti plataus linksniavimą tuomet, kai lietuvių kalboje pradėjo „akūtinio“ ilgio galūnė traukti ant savęs kirtį nuo trump5sios ir „cirkumflektinės“ šaknies, t. y. kai *bal‘st (nom. sing. f.) pavirto lytim *baist‘, iš kurios šiandie turime lytį baisi. Sosiuro-Fortunatovo dėsniu atsiradusi baisi niekuo nesiskiria nuo senovinio oksitono plati. Jei plati turi greta savęs vyriškosios gimties vardininkui lytį platūs, o daiktinės gimties tam-pačiam linksniui lytįptatū, tai kodėl ir baisi negalėtų turėti greta savęs lyčių baisūs, baisū? Plati turi kilmininkui lytį plačios. Kodėl baisi negalėtų balsios vietoje kilmininkui pavartoti lyties baisios? Plati i platūs, platū = baisi i x; x — baisūs, baisū. Plati t pla­ čios (gen.) = baisi: x; x = baisios. Iš čia matome, kaip lengva atsirasti senovės lyčių balsus, balsu (nom.), balsios (gen. sing.) vietoje naujadarams baisūs, baisū, baisios. 131. XVI amžiaus Daukšos kalba dar tebeturi šakninį kir­ tį šiems trumposios ir „cirkumflektinės" šaknies būdvardžiams: 1) baisus 180, 16912, 350u , baisu n. 2 l4 ia, baisaus 25IO, 128.J6> 240,. baisios 232u (gen. sing.), baisumi 12822, 219*, 226,* II baisi 14*, dėl kurios lyties atsiranda naujadarai baisū 50,4, 17718, 23333 nom. sing. (m.), baisū n. 22431, baisaūs 1LS. baisids 1 9 ^ > baisumas 164,*, 201.J6. 29, 244c laukiamojo *baisumo vietoje ||baisiai adv. 34.;3, 52n . 535J 10)31, 243^ baisiaus 13331, 2) baūįus-is 1729, baugios 13,e (gen. sing.), 3) bjaurus > bidurumis 76, > bjaūrumas 130 „ 24320, bjaūriai adv. 227^ i bjauri, i5 kur naujadarai — bjaurūs 33828, bjauriai adv. 3172ū bjaurūmas 1613S 46aj, 47J7 75,*, 13012. 19228) 270l6, 4) būdrus > būdrumi 51, : būlrumas 2053?, 5) būklus > kitais būkleis 76

būdais 338* : buklumas 852g, 21830, 3 3 5 „ , 6 ) dailus ; dailaus 77t , 131,,,, 7) drąsus 109! „ drąsusis 215ls (drąsiūs 303,, acc. pi.) : drąsiai adv. 40,„ 11234, 2183j . 2483l, 305l3, drąsiaus 41u> 6 l l3J 2143, 3313lJ drąsumas 115e, 197.»,, 31424. 31630, j4> 8 ) graudus 21520 (širdimi graudžid 216u ) : 'raudžiai adv. 216,3> graudumas 19,,, 21824, 24228, 3326 Iigraudumas 4 3 „ 104I;, 1S0I3, 9) ęrūbus : grūbumi ir ągfitu kęlū 124„ 10) kantrus 130„ 5, 15620> 17518, kaūtrumis 323„, kantriai adv. 1523) 27720, 35423, kantrumas 15,2, 22, 131^, 175ia) 1966i 21424, 2 3 l22> 237.3, 2442„ 284,2, 323«, 3513 ll kantrumą 102ao, 2 5 4 „ , 11) lapus (ar lepus?)'. Idpumas 2235, 5710, 66 7, 9818, 149ao; 15425, 30 39 [| lapūmas 298. 5714, 5834) 12) paklusnus 92#, I4 8 „ 173.,, 3181? -numi 13931. 2473|» 3514, -numis 9223, 2721# : paklusnumas 237.,, II paklusr.umas 29ia, 563, 131№ l 49 ao> 196S4, 201„ 23723j 24420, 32 3 „. 329„ 3513, 368„ 13) pavedus 225,, 14) pavdju n. 18810, u> l2; pavojumas 248„ 2 7 3 „ l8 H naujadaras pavojū n. 52I4, 15) pūtlus 225,, -uose 263* : putlumas 1063, 23524> 26, 3676, 16) skeirus : skėtriai adv. 15027, sketrumas 22 ,, 17) smarkus U 4l9, 135M, 16918j smarkaus 160,,, 229„ smarkausp* 2145, -kios gen. sing. f. 6 Ia> -kurni 87,,, 225,9, 232,, 254,, -kių 7232, -kiotnis 1292 (: smarkias acc. pi. 17135, 22725, 231,) : sm elktai adv. 903, 97u , 117„, 139e, 19431. 1979, 208», 32928, smarkiam 1452„ smarkesnis 360u> smarkumas 160,, 243tl, 18) sunkus 18,9, 31022> 29. suilku 894, 8, 13328, 145u , 174M n., -kaus W05, 2 4 l„ , -kios 13ll8) 216, gen. sing., -kurni 254„ -kių 2285, -kiose 361„ (: sunkid instr. sing. 20414, sunkids acc. pi. 36l29, 364,»): sunkiai adv. 27«, 52sg, 10029, 153„ 16l23, 21912, sunkiam 53B, 15424, 16219, 20622, sunkumas 103a, 192M. 1955, 196fl, 199a#, 2022I, 2322, 243205 2542a || naujadarai : sunkios 17523> sunkiūm pfi) kančiūm p(i) 24320, sunkiaūs 160,,, 21533, 324„; sunkūmas 65„ 2843#, 19) Švel­ nus 17520 \ Švelniuose ir pūduose rūbuose 3632 || švelniais 3118, 20) tamprus : tampriai adv. 23429, 21) tąsus 7 ^ 1022, 1521, 164», 238„, 239« 28710> teisu n. 12630, teisaus 5 9 „, 131,, 13537, 16519, 220lB, 22327> 3642L, 367„, -sumi llo 30, 22519, 22 8 ^ : teisiai adv. 7M> 9^, 124,, 2I419> 22420, 323,011 n au ja d a ra i: teisiaūs 1512, teisumas 403„ 14223, 163fi> 22) vargus 21520> 348l3, vargu n. 1628„ 1673,, 168,, 23 26!35, 3012,, -gaus 127,„ 246,,, -gios 287, gen. sing. 2 vargiai adv. 115„ 137M, vargumas 5530, 89l2, 188u , 340M || vargūmas' 2472, 365l3. 1 3 2 , D a u k š o s liu d ijim u , šie tru m p o s io s i r d r k u m f le k tin ė s šak­ n ie s b ū d v a rd ž ia i b u s tu r ė ję jo la ik a is g a lū n in į k ir tį; i) gardūs: gar­ d žia i adv. 147,, (; brangias ir gardžids 4$29 acc. pi. greta su '.ytim gardžius 277.. . kas galėtų būti kitos šncktds lytim. Daukšds postilė yra k e l i ų ž m o ­ n i ų vertim as): gardumas 1802„ 35l2G, 352,, n \\ gardu n. 10„, 286,., bus nauiadaras: gardūs, gdrdų, gardžiai Ds || la. gards, 2) gilūs 105,, : giliai adv. 136.. gilūmas 2228, 206,,, 218,,. 321,, 3) gražūs 320,c : g ra žia adv, 52M, 127*5 ii gražumo 227, ar nėra tik spaudos klaida? 4) kartūs: -ūsis 237l0, -taūs 2 4 2 .. : karčiai adv. 165„ 21 1*,, 2166, kartūmas 165,, 9, 201M, 2365, 2423„ 243.. . 315,,: kdrtų D s., 5) mandagūs: mandagiai adv. 270l8J 343,, 6) pigūs 93.. 7) platūs: plataus 362„, -tumi 124„ 3592. plačių 433fl: plačiai adv. 1I6„ 126l6. 197,, 35510, plačia&s 183H, 31927, 32529, 8) privalūs 3318) 1331D, -lt) n. 37ai> 6332, 2583l, 261^, 31129, 33421: privalūmas 258^ 3383as 9) slapūs 529J 10) statūs 14,0, 11) stiprūs: stiprias 15324, 155,,, -rims 162u , stipriai ad.

77

235»», kas gali būti naujadaras lyties stipriai 158X vietoje: ftipręi 16721, Stip­ riai 237xa, Jtiprei 157X, xx, 158X2, 16232, 16923, 1851S, 2183, 22532, 247x, 288)f>, 291l3, t. y. stipriai adv.; stipriaūs 151B, 3040, stiprūmas 30lB, 32x0> 330, X7, 134xe, 202u , 2312a, 2442X, 33134 — irgi naujadarai, 12) Šviesūs 823, 937, 1232, 183x8, 18823, 196a, 2603O, 34334, 36231, -saus 89x3, 1682B, šviesūmus ddiktamus 29927, -sials 2877 (: Šviesūs acc, pi. 1861B, 30S35) : šviesiai adv. H 68, 17431, 1856, 18625> 207X7, 249X3, 323ai, 33133, 337„, 342M, 3432l, 367x8, 36816, šviesiaūs 181», 300fl, 33823, 345a, Šviesūmas 54x, 581B, 63x8, 2823X, 30327> 3232Xj ^ 8, 2B, 333X5i 13) tiesūs 24125, 2876, -ūsis 369, (: tiesiūs acc. pi. 4326): tiesiai adv. 17935, tiesūmas 1405, 14) žym ūs 25316.

133. Daukšos prieveiksmis stipriai rodo, kad stiprūs gali būti kilęs iš senėlesnės lyties stiprus (stipru n. || stipri i.). Taipaja ir Daukšos garbūs 24210, 29310, 29418 gali būti kilęs iš garbaus, kam pritaria Daukšos prieveiksmis garbiai 176n . Kuršaičio pigu (n.) ir pigiai (adv.) rodo, kad ir Daukšos pigūs gali būti naujadaras iš pigaus dėl vardininko pigi (nom. sing. f.). 134. „Akūtinės“ šaknies «-kamieno būdvardžiai Daukšos kal­ boje, rodosi, geriau yra išlaikę senovės kirtį už „cirkumflektinės“ šaknies būdvardžius. Daukšos rcctpoguTiov*: 1) aiškus 3372, aiški 12023, 12 IX7, 331XŪ : aiškiai adv. 12113, 212x4, 22428, 31915, 33716, 344as, 2) brdngus U l32, 253ls, -mis 59*, I80xa, brangi 350u (: brdngus acc. pi. 523a, 1394): brangiai adv. 14718, 25133, 3224> brangiam 5228, -glaustas nom. sing. 19113> 35028, brangumas 18231, 32021, 3) dosnus, -numi 11519 : dosniai adv. 1703, dosnumas 238x, 3552g, 4) tygus 6 Ia, 67aa: 3184, -gi nom. sing. f. I14X1, 1273X, 2867, 3471B, -gios gen. sing. 1103, 3473X, -gumi 1083ū3 20lI4, 22730, 331xo, 34727, -giomis 22025 : lygiai adv. 135x8, 160xb, 295X5, 337b, 3473ū, 5) opus 1942B, Ds, 6) patčgus 48X3, 4931, 791X, -gi 113», 26 nom. sing. f., -gu n. 20316, 3402B, -gumis 9228 : patogiai adv. 123a, 12422, 3171X, 33632, patčgumas 8221, 23430, 24034, 325B, 7) priešus 184a0, -šaus 23720 (: priešus acc. pi. 3112»» 35936) : priešinykas 183X5, 8) raiš­ kus : raiškiai adv. 62»», 9) romus 42B, 6 X8, 737, 8X4, 1021, 25, 213U, 2771B, -mumi\ 1518, -mumis 27722,323x8 : romumas 1524, 117l7, 13124, 23122, 24 430, 32 326 II romūmas 19522, 10) rūstus 225e : rūstumas 832, 1318, 13534, rūstybė... girtybė 15428, 11) skaistus : skaistumas 2273, skaisčiausiasis 2142, 12) sky'rus 27628, 2823X gali būti —skyrus, 13) smūlkus Ds : smūlkesnis 12213, 14) švdnkus: L ivdnkiai adv. 2693-, 15) tamsus Ds : -saus 4727, -sumus dat. pi. 209XO (jei acc. pi. tąmfiąfęs 47^ yra spaudos klaida) : tamsuma 57x0, tamsumas m. 6818, 2302o> 246a,, 323xlf 83, 3302, 331l5, 16) tdnkus : tankiai adv. 58X3, 1094, 3365, 17) viikus 443, 1022B, -ki 199x nom. sing. f., -kaus 280xa, vėikios širdčs 253B, viikumi išvažiavimu . vėikiai adv. 9830, 1192, 32, 123x8> 174a3 || nauja­ m daras — veikiaūs 15436, 15720, 174Sfi> 176I7, 216a, 2l9e. D au k šo s ¿guiova: 1) dargūs 26225, -ihis 745, -gios 5227, -gių 214B (: dar­ gius 23X5, 25017, 25918, ddrgias I41,x acc. pi.) : dargūmas 15410> 15928, 19434, 283l0J 3043i, 314X2 || ddrgumis skrepliais 226w, ddrgesnė 12225; viena iš dviejų lyčių (dargūs II ddrgus) turi būti naujadaras, 2) mielaširdūs 142X0, 15524, 16518: mielaširdūmas 12931. 1563, 16524, 1978, 2 193, 36135 || mielaširdumas

78

329g — naujadaras» 3) nuoširdūs: nuoširdžiai adv. 1448, I5431, 158*, l2> 4) rie¿¿y.* kiino riebaus ir gausaus DP 5953I : riebumas DPo I80w * riebų, riebiai (v. Š. fębjei) D s, 5) saldūs, sdldų Ds : saldu n. 17s, saldumas 46,, 1803l, 33216. 336.0, 6) troškūs: troškūmas l50?e, 154;#, 2824.

135.

Šių Daukšos būdvardžių néra man žinoma šakninė priegaidė:

I) gan’dus: gaūdžiaus 2) gau'stts 23l8, 19623, 19723 : gau'siai adv. 46*2» 15718, 20423> 25230> gau’siatts 48u , 5225> 193I2, 3251#, gau‘sumas 2447, 3608> 3) lai’mus: nelaimaus i 15e, 20620> lai'mio s 5427 gen. sing.» -mumi 1185, 266,0» 364u , neliim ięii. . . Junųs 131,7; lytys tóii la im xii... žmona 155}8, laimiéi 2651,,l3 tarsi rodo buvus laimus nom. sing. m .; neliimięii 13l17 rodo vardininką nelaimus || ne laimū/is zmėgau 13031, 4) malo’nus 5l2^0, •tįsis 1306> -numi 22836, 332j 5 : malo'niai adv. 129»,, malo'numas 1524> 5) mei-lus 45,4, -lauš 50tI, -lum i 131t8, -lumis 7331 : mei’liai adv. 277^, mei'lumas 7 I2S' 80M, 36524> 3662t, 6) mei'laširdus 16431 : Ju didžiu mėilafiirdumu 128233 7) no'rus : no'riai adv. 79^, 13722, no’rumas 2942, 8) pado'rus 95l3i21, I6920> •raus 78i, 17910j?6, -rios 963>8 gen. sing.» - rumi 2!310 : pado'riai adv. 16937, 9) pavai'skus: pawdifkutno 2685,2822l) 10) so’pus 237?> 11) stam’btis : stam’biat adv. 15028, stam'bumas 1633, 20027; stambūs, stambų Ds „stangus“ , 12) stro’pus: strópefneis 34831, ftrSpum o 889 II stropiį-jų 3402?, 13) bailūs: ižg* bailų 3083*, 14) sargūs: sargiai adv. 26727, 15) tingūs: tingios širdies 25ll2, 16) vėlū n. 12634 : 'a. vėls „vėlus“ .

133. Kirčio srityje, kaip rodo aikštėn iškeltieji kalbės duomens, šiandien^kščia lietuvių kalba daug kuo skiriasi nuo senovės kalbos. Dažnai šiandie lietuviai deda kirtį nebe tame žodžio skiemenyje, kuriame yra dėję ne tiktai XVI amžiuje, bet net ir XIX amžiaus pradžioje. Mūsų metu kirčiui ir priegaidei kisti daug padeda rašomoji kalba, kuri per laikraščius ir knygas paskubina ir pagilina šne­ kamosios kalbos iškrypimus kirčio ir priegaidės srityje. Laikraščių ir knygų kalboje lietuviui dažnai tenka susidurti su negirdėtu jam žodžiu. Negirdėtąjį žodį nevisuomet skaitytojas pa­ taiko teisingai ištarti sau ir kitiems. Neteisingai ištartas žodis gali įvairiais keliais patekti liàudin. 137. Iš laikraščių ir knygų patekę inteligentų kalbon žodžiai audra, lėšos, lėšų, óda, lietuvis, latvis, rūšis, lidudis, vardininkas (nom.), valdininkas, kalbininkas, karininkas, atstovas, kurių jie nėra girdėję šnekamojoje kalboje, jų lūpose pavirsta žodžiais audrà, -ds, audrą, lėšos, lėšų, oda, -ds, odą, lietuves (nes jų šnektoje lietuvininkas), latvys, rūšis, -tSs, rūšį, liaudis, -ies, liaudį, vardininkas, vaidininkas, kalbininkas, kàrininkas, atstovas. Iš šitų pavyzdžių matyti, kad žmonėse esama palinkimo š a k ­ ni nį k i r t į p a p r a s t a i v e r s t i galūniniu, o t v i r t a p r a d ę p r i e g a i d ę — tyjrtagale. 79

Ir ūtstovas su valdininku irgi pridera galūninio kirčio žodžių būriui, nes jų daugiskaitos vardininkas turi kirtį ant galūnės - a i: atstovai, valdininkai. 138. Su šituo žmonių palinkimu, žinoma, kalbininkai kariauja, nes jie Čia randa iškrypimą iš senųjų lietuvių kalbos vėžių, kurias yra pravažinėjusi amžiais kalbos gyvata. Kalbininkai reikalauja, kad visi lietuviai sakytų dudra, lėšos, lėšų, ėda, lieiūvts, latvis, rūšis, liaudis, nes taip šiuos žodžius ištaria tie lietuviai, kurių šnekta šiuos žodžius pažįsta iš senų senovės. Vardininkui, valdininkui, kalbininkui, karininkui ir atstovui kirtis dėtinas yra galūnėje -ininkas ir -ovas, nes to reikalauja kitų žodžių analogija. Vardininkas : vardai = karininkas : karai (karias, pi. kariai Dk) = darbininkas, laukininkas : darbai, laukai. Valdininkas : valdšid, -ios — kalbininkas: kalbėt, -ds = merginin­ kas, smalininkas: merga, -os, smala, -ds. Atstovas : atstoti — žinovas : žindti; cf. vadovas, palydovas, ganovas, gėrovas. Į s p ė jim a s k a lb in in k a m s k ir č io i r p r ie g a id ė s r e i k a lu . 1 3 9 . Lie­ tuvis inteligentas savo kalboje šiandie vartoja daug tokių žodžių, kurių jo tėvas-motyna nėra d ar vartoję. T ų žodžių nepažįsta net ir inteligento kai­ mynai sodiečiai, kurie dar patys neskaito laikraščių ir knygų arba kitų skaitomi neklauso. Iš aikraščių ir knygų kalbos per inteligentus patenka liaudies kalbon žibė negirdėtų, iš svetur atėjusių žodžių. Rašomajai kalbai, o iš jos per inteligentus ir ližudies kalbai, daug duoda retų ir negirdėtų žodžių ne tiktai įvairios šiandienykščios lietuvių kalbos šnektos, bet ir senoji m ūsų kalba (XVI — X V III amžių) savo pam ink’ais. LI Tokiuo būdu šnektSs žodžiai patam pa rašomosios kalbčs tu rtu . P er rašomąją kalbą tie žodžiai pasidaro inteligentų ŠnekamSsios kalbos sude­ damąja dalim. IŠ inteligentų kalbos dalį šitų žodžių pasisavina ir liaudies šnekamoji kalba. Šiandie rasime ir liaudies kalboje žodžių, kurie mūsų atm inim e įvesti buvo rašomojon kalbon iš žodynų, Daukšos, D aukanto raštų arba iš bet kurios Šnekios. Iš rašomosios kalbos Šiuos žodžius šiandie jau pažįsta ir kaimo skai­ tančioji jaunuom enė: aukd (M it VI 709, C L X X IX § 280), IdUi kortom s (L c. 7 t 7,9,1o)> aukuras, kareivis, siela, draugijd, idutuvas, krdutuvė, saldainis. . . 140. Kalbininkas, iŠ svetur atvažiavęs lietuvių kalbos tirtų , išgirdęs lietuvį inteligentą ištariant kilmę, sietą (nom. steld, šn. siSla), Paldnga, Tilžė, pdsketbė, nūsprendė, tegu nemano turįs čia reikalo su tikraisiais, iš senovės paveldėtais, kalbos duomenimis. Žodžių „m etrikai“ kalbininkui parodytų,

80

kad gim tojoje Salyje Šitie m ūsų žodžiai yra n u o senų senovės ištariam i; kilmė-, kilmę y stela, Palangd, Palangą, T ilžė, paskelbė, nusprėndė. T a ig i, jei kalbininkas nori šiandien iš šnekamosios kalbūs, kurioje jau žym u rašomosios kalbūs įtaka, prisirankioti tik rų kalbos du o m en ų , tai jis turi gerai būti susipažinęs su žodžių geografija ir istorija. K albininkui, išgirdusiam U tcnūs-T auragnų apylinkėje auką ir Iditt kortom (M it V I 70, 71), praverėtų atsim inti iš žodžių geografijos, kad K a t­ e r ia i randasi užu aukos ir kortų losimo ribos. Be to, kalbininkui b ū tų p ravartu žin o ti, kad auka yra D aukanto darbo žodis (Bg* 19— 21). G irdėdam as aido vietoje ištariant aidą, kalbininkas tu ri sužinoti, iš kur tarėjas pažįsta aidą: iš raštų, ar iš savo gim tojo krašto šnektūs? Jei pažintis eina iŠ raštų arba iš inteligentų kalbos, tai kalbininkas nega.i pasi­ kliauti a tio priegaide, nes kiekvieno žodžio, su kuriuo inteligentai susipa­ žįsta iš raštų kalbos, tvirtapradė priegaidė paprastai virsta tvirtagale. Jei pasirodytų, kad aido su tvirtagale priegaide esama iš senų senovės piliečio anam e krašte, tai tuom et tektų kalbininkui pripažinti aidui dvejopą prie­ gaidę: didas II aidas. Bet kai m an tvirtina m okiniai, kad saką aidą D usetų par. gyventojai, tai aš tuo sakymu netikiu, nes m ano augim o m etu šio žodžio dar nebuvo buvę visoje toje apylinkėje. Šiandie m an aidas tebėra d ar įtariam as žodis dėl savo priegaidės, nes su tvirtagale priegaide gyvojoje liaudies kalboje niekur nėra dar girdėtas.

141* D vejopos priegaidės žodžių pasitaiko ne tiktai dirbtinėje inteli­ gentų kalboje, bet kartais ir liaudies kalboje. Daikto vietoje cieksai ištaria daiktas (D ūkštas, Rim šė, G aidė, T verečius). Vakarų Lietuvos laiškui (K , K v, N m ), su kuriuo sutinka priegaide ir prūsų laiškas, Rytuose atliepia IdiSkas D s, K p. L ietuvių bėrną latviai ištaria tarsi b ū tų lietuviškai *bernas > la. berns. Latviai ištaria m ūsų lauką tarsi jis b ū tų * ld ū k a s > \a. lauks. Pastarieji kalbos dtiomens {ddiktas \\ daiktas. . . ) nėra lygūs su grute didas || aidas, nes antrūsios grutės antrasis narys nėra gyvūsios liaudies kal­ bos duomuo. Naujosios gadynės kirčio a tstū m im a s nuo galūnės. 142. Rašomosios kalbos žodžiams ausis, akis (eketls); alga, alkana, šakd; kartūs, platūs; katinai, žąsinai, virbalaikratinys, tinginys ne visi lietuviai toje-pačioje vietoje deda kirtį. Žiemių lietuviai, kurie šiandie susisiekia savo žemėmis su latviais, nemėgsta kirčio galiniame žodžio skiemenyje. Žiemių rytuose kirtį pradeda stumti nuo galūnės ant šaknies jau k u p i š k ė n a i . Rokiškėnai ir svėdasiškiai, kurie gyvena nuo Kupiškio labiau į rytus ir pietus, dar tebeištaria senoviškai žodžius ausis || akis... Kupiškėnai, papiliečiai (Ppl) ir blržėnai sako au'šis || akis, alga || šakd, kartus || platūs. Taip-pat, sako, ištarią ir baisogaliai su tytuvėntškiais. Eržvilke, Žvingiuose ir Kvėdarnoje kirtis tebėra savo vietoje. 6. K . Būga I I I t.

81

Panevėžyje ir Joniškiuose (Joniškėlyje) kirtį nuo galūnės nu­ traukia ne tiktai ilgasis, bet ir trumpasis šaknies skiemuo: au'šta, afa>š, aketbš Pnv || au'šš, bks, aHfš Dvd, alg7>, alkan'b, š&kb || al'g, alkan, Šak; karias, plavbs || karts, plats; kafęnę, šo’Šcnę, vęrbalę {-ę pusilgis) || kafbne, šo'šonę, vorbalęi krafęnbš, fęn'gęnbš Į| krafonš, toirįonš. Joniškyje (r. a.) ir Gruzdžiuose (v. a.) mūsų žodžius ištaria kaipo au'šis, akis," alga, alkana, lakai kartus, piktus; kalinai, ša’šinai, virbalai. Žemaičiai, kurie gyvena į žiemius nuo Eržvilko, Žvingių ir Kvėdarnos, galūnės trumpąjį ir „cirkumflektinės“ priegaidės kirtį kelia pirmajan žodžio skiemenim arkl'is, ou'dega. „Akūtinės“ priegaidės kirtis ir žemaičių šnektose palieka galū­ nėje: buvau, būva „tu buvai“ . 143. Žemaičių kirčio kėlimas nėra lygus su augštaičių kėlimu. Žemaičiai, be naujojo atkeltinio kirčio, tebeištaria ir senąjį galūnės kirtį, kuris betgi yra silpnesnis už naująjį. Taigi, mūsų anuos pavyzdžius žemaičiai (Als, Rt, Sint) ištaria šitaip: au’sęs, akbs; alga, alkana, laka; platės; katęna, zę'sęna (zęn’sęna), vęrbala. 144. Atstumtinio kirčio priegaidė ilgio atžvilgiu gali būti tre­ jopa: trumpa (a. iakb, šdk t ž. šaka), ilga (a. au'šis, au‘šbš, au'šš: ž. au'ses) arba pusilgė (a. ko'tū Jnš). Trumposios priegaidės atspal­ vių (Nuance) mano ausis negirdi. Ilgoji ir pusilgė priegaidė yra dvejopa: tvirtapradė {lėpau, ilgas r. a.) arba tvirtagalė {lopas, šilas t. a.). Ln I 4 5 . Prieškirtinė ilgųjų skiemenų priegaidė (§ 6 ) tegali būti tiktai t vi r t a g a l ė : galva, ausis. Senoji tvirtagalė priegaidė gerai ausiai nėra sunku atskirti nuo naujčsios—atstumtinės. Rytų Lietuvoje, pvz., Kupiškyje, Biržyse ir Panevėžyje, atstumtinė priegaidė yra daug lygesnė už senąją, kurios balsas eina tarsi vilnydamas arba šūokodamas. Žodį au'šis „ausis“ aš rašau ausis (Kupiškiui tikriau būtų oušis arba ausis), atskirdamas jį nuo busimojo laiko 3 asmens aūšis ir vienaskaitos galininko aušt „ausį“ . Su tokiuo-pat priegai­ dės ženklu rašytini yra ir šie žodžiai: galva, run'ka „ranka“ , kartus. 146- Lygiai kįlančią priegaidę greta su vilnijančia arba šūokojančia turi ir dusetiškiai, nes ir jų šnektoje tam tikrose sąlygose 82

awsw gali būti ištarta ir kaipo ausis. Tai pasitaiko sakinyje tuomet» kai susiduria žodžio galo kirtis su žodžio pradžiūs kirčiu. Sakinį lietus sūmušė rugiits dusetiškiai paprastai ištaria lietus sumušę ruįūs. Tokią-pat priegaidę turi žodis lietus ir kai jam padeda kirtį galūnėje, t. y. ir lietus dusetiškiuose yra lietūs. 147. Kupiškėnų žodžius ausis „ausis“ Ii aušes „ausies“ (r es pusilgis) Panevėžyjė ištaria aušbš II aūšes : aūsb „ausį“ . Pirmuoju du au (au ir aū) yra ilgu, o antrasis au — pus i l gi s . Trejopą au pažįsta ir dusetiškiai su kupiškėnais: aušu3 auši || aus || ausis (3 fut. refi.) Kp : aūšū, ausi || aus || ausis Ds. 148. Žemaičių naujoji atstumtinė priegaidė klausiai ausiai irgi nesunku atskirti nuo senosios „cirkumflektinės“ priegaidės, kurią ištariant balsas k r i n t a ž e myn. Žemaičių krintančiosios priegai­ dės rūšį mano ausis gali suvaikyti retoje (lėtoje) kalboje. Žemaičiai, kiek aš galiu pasikliauti savo ausim, ilgojo skiemens atstumtinį kirtį ištaria dvejopai: ausès ir àwseis. Senąjį kirtį Že­ maičiai taria dar kitaip: auši „ausį“ , ausis „ausys“ . Dvibalsiai du ir au ilgio atžvilgiu yra vienodo ilgumo ir ilgesni už du, nes a ir d yra pusilgiai, o à — trumpas. 149. Balsius a, ey i, u, kurie, būdami po kirčiu, žemaičių ir rytiečių augštaičių (žieminių) šnektose pavirsta pusilgiais balsiais, po atstumtiniu kirčiu lietuviai ištaria trumpai: a. šakb, šnekt, l'eg'b (Pnv), l'òg Dvd, gddu || ž. šaka, Šnėko „šnekū“, léga, gddū Skd, gttdūn Mžk. Balsio trumpis rodo, kad kirčio esama čia atstumto visai ne­ senai. Vadinasi, Šakb || šdkd yra atsiradusi jau tuo metu, kai gali­ ninkas *Šakan buvo jau pavirtęs šiandien^kšČia lytim Šaką. Jei kirčio atstūmimo gadynėje būtų tebebuvę dar *Šdką (arba *šdkan)> tai ir vardininkas *šaka šiandie būtų ištariamas *Šaka. Taigi, iš lyčių šdko || šaka „š2ką“ matome, kad vardininko šakb ff Šaka, kilmininko šakas (Pnv), Šakos Dvd ||šakuds... dar ne­ senai tebebūta ištariamo šaka, šakds... 150. Žemaičių šnektose ir po senuoju kirčiu balsiai a, e, i, u (mažos, vežat., visos arba v ąsos, dugnus arba dognos) gali palikti tr u m p i : mkžąsis, vė'žam „vežame“ , và’sard „vasarai“ || vasara (nom., acc., instr. sing.), pė'nou „penui“ ]| pena (gen„ acc., sing. || péne „penas“), pępkrdms „pipirams“ Hpeperà (gen., acc. sing. || pepérs nom. sing.), dò’gnóu „dugnui“ || dogna (gen., acc. sing.). 83

Senieji d (pld'tešįs „platusis“ )» e (¿¿’rasis), г (tikrasis) ir й (sdkcasįs) priegaide, rodosi, skiriasi nuo atstumtinio kirčio balsių d {pta-fi „plati“ ), ė (¿¿'ra), i (tękra) ir it (šokta). Žemaičiai prieveiksmius dabar „dar“ ir dabar „dar, теперь“ ištaria dct'bar ir dd'bar Als, Pln, Sint. Mano ausiai pirmojo žodžio d atrodo man tiirjs trumpą l a u ž t i n ę , o antrojo d — žemyn k r i n t a n č i ą priegaidę. 151. Žemaičių priegaidei tirti vienos mano ausies neužtenka. Žemaičių priegaidės prigimtis galutinai paaiškės, kai patys žemai­ čiai stversis jos tirti. * * * „K irčio ir priegaidės mokslas“ šiandie dar negali būti tobulas, nes mums trūksta paprasčiausių žinių šiam mokslui. T ą žinių trūkum ą pastebės kiekvienas atidėsnis skaitytojas iš šio mano tyrimo. M um s trūksta žinių dalyvių kirčiui. Beveik nieko neturim e medžiagos būdvardžių, prieveiksm ių (tikrai II tikrai, saldžiai \\ saldžiai), daiktavardžių (su galūnėmis -imas, - ūmas, -įninkąs,-luvas, -tuvis, -tu v i...) kirčio geografijai. Šiandie dar neesame pa­ tyrę, kuriose parapijose yra sakoma aUsis, al'ga, baisus greta su lytimis akis, rasd, gražūs. Talpaja nežinome, kur Lietuvoje ištaria žmonės katene || ka li­ ns II katine II katinai II kd'tena „katinai“ , rašo, rašė įj rdšo, rašė || rašau, rdšei Ц raidų, rašdi. . . Jei visi, kuriems teks skaityti šitas mano „kirčio ir priegaidės mokslas“ , atsiųstų man trūkstam ųjų žinių arba pataisymų, tai jis žymiai patobulėtų ir, gal, ne vienos klaidos, kuri turėjo atsirasti dėl duom enų stokos, būtų tuo išvėngta. Kalbininkai padarytų daug gera, jei, pastebėję kur klaidą ar trūkum ą, praneštų jie man, kad aš, leisdamas šį mokslą atskira knygele (vadovėliu uaiversito studentams), galėčiau pataisyti ir papildyti. K a u n e , 1923 m. lapkričio 14 d. — gruodžio 28 d.

Lili

LIETUVIŲ TAUTA IR KALBA BEI JOS ARTIM IEJI GIMINAIČIAI 1. L i e t u v i a i T autos vardas. 1. Vieną Baltijos rytinio pajūrio tautų jos artimieji kaimynai vadina vardu литвины (gudai, lėnkai ir rusai), литовцы (rusai), Litauer (vokiečiai) ir leiši (vienaskaitos vardininkas lettis; latviai). Pati tauta vadina save lietuviais, arba lietuvininkais (lietūvnykais). 2« Lietuvių tautos vakarinė dalis, praradusi ilgainiui lietuvio vardą, šiandie besivadina žemaičiais. Iš istorijos dokumentų žino­ me, kad dar XV amžiuje žemaičių tebenešiota lietuvio vardas, kas aiškiai matyti iš 1420 m. (III. 11) Vytauto laiško į karalių Zig­ mantą (Codex epist. Vitoldi 466 —9), kuriame tarp ko kito yra įrašyti šie paminėtini žodžiai: Sentenciastis enim et pronunciastis in terra S a m a y t a r u m , que est hereditas et patrim onium nostrum ex legitima attavorum et avorum nostrorum successione, quam et nunc possidemus, qui eciam e s t e t s e m p e r f u i t u n u m et i d e m c u m t e r r a L i t h w a n i a e , n a m u n u m y d e o m a et u n i h o m i n e s . Sed quod terra\ Sam aytarum est terra inferior ad terram Lythw anie, ideo Szomoyth vocatur, quod in lythwanico terra inferior interpretatur. Samoyte vero Lythwaniam appellant Auxstote ( = Ž. aukStati%aukZ tcdtei^r. k. a u k š ta ič ia i) , quod est terra superior respecta terre Samaytarum . S a m a g i t t c quoque ho­ mines sc L y th w a n o s ab a n t i q u i s t e m p o r i b u s et n u n q u a m Sa m a y t a s a p p e l a n t , et propter talem ydemptitatem in titulo nostro n osde Samagicia non scribimus, quia t o t u m u n u m e s t , t e r r a u n a et h o m i n e s u n i .

3. Keturioliktojo amžiaus istorijos šaltiniai rodo, kad tiek Augšt 6 sios, tiek ZemČsios Lietuv 6 s gyventojų vadintasi lietuviais: L e t w i n i de Stripeyke, O pythen, Wezewilte, de A u sc c y t e n volebant sc a Lechowia transferre 1356—9 m. Sc II 78, contra L e t w i n o s in terram A u s th e ith e n ... ad terram N erghe... aliud vadum ... circa N erge (=*Nsrii, Neries Cipė) usque Valkenberge ( =*Vilk[a]mergI „Вилкомир“ )... ad terram Seymen 1373 m. I. c. 104. 85

L e t h o w i n i de S a m e t h ia 1315 m. 1. c. 181; L e t h o w i n i de S a m e t h ia cum exercitu suo expugnaverunt civitatem Memelam 1323 m. 1. c. 187; contra L e t w i n o s in S a m e y th e n ad curiam G edeghinnen, que nunc Bussike dicitur 1348 m. 1. c. 75.

4. Augštalčio ir žemaičio vardą lietuviai praminė ne tautystei (Nationalitätsbezeichnung), ne kilmei išreikšti, bet gyvenamojo plo­ to prigimčiai (Wohnsitzbezeichnung) pažymėti. Tautystės ir augštaičiai, ir žemaičiai, kam pritaria net ir X I I I —XV amžiaus istori­ jos šaltiniai, yra l i e t ùvi a i . Vieną lietuvių dalį daro augštaiČiais, kitą —žemaičiais jų šalies prigimtis. Augštumos gyventojai (Vilniaus—Vilkamergės —Zarasų apylin­ kė) įgauna X III amžiuje augštaičių vardą, o žemumos gyventojai (Nevėžio upynas net iki Dubysai ir Ventai vakaruose, žiemiuose beveik iki Mūšai) tuo-pat metu tampa pavadinti žemaičiais. 5. Žemaičio vardas iškįla aikštėn vos tik po 1250 metų. Ходиша Литва вся и Жемоить вся на евская летопись8 896).

Н

ѣм цѣ

к

Р із и

1286

г.

(Ипать­

D ie L e t t o w e n alzuhant, D ie S a m e ite n sint genant, S a m e i te n unde K üren Quam en vor Dobenen stoltz, Wären böse n âk etû ren Als von eime arm bruste ein holtz. Bie Goldingen und zur Mimele Alnpeke Reimchronik (um 1290 J.) v. 5445-8. v. 6 7 8 7 - 9 . 6 . Iš istorijos žinome, kad ir augŠtaičiai, ir žemaičiai yra to-paties molio l i e t u v i a i , nes jų abiejų yra ta-pati kalba ir tie-patys žmonės, Vytauto žodžiais betariant—ня idioma et uni ho­ mmes. Istorijos liudijimą patvirtina ir lietuvių kalbos mokslas. Lietuvių kalbos skilim as. 7. Visi lietuviai, nežiūrėdami to, kad ir mėgsta jie vienas kitą pajuokti dėl jų skirtinos šnektos, visaip išsipravardžiuoti leišio, gudo, kapso, dartininko, ciekso, dzū­ ko ir kitomis pravardėmis, nusijaučia esą vienos tautos vaikai. Kiekvienas lietuvis, kuriam šiuo ar tuo reikalu tenka susidurti su LIV toliau gyvenančiais savo tautos broliais, šiaip-taip gali susikalbėti, vienas-kitą suprasti, nors kartais pasitaiko žodžių ir nesuprantamų. Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto. Šiandie dar nėra lietuvių kalbos plėtė tokios šnektos, dėl kurios tektų kalbininkui suabejoti, kur ją priskirti —prie lietuvių ar latvių arba prūsų kalbos.

86

8 . Lietuvių kalba, kaip ir visos kitos pasaulio kalbos, nėra visur vienoda, nes žodžius lietuviai nevienódai ištaria. Knygose ir laikraščiuose rašome vilkas, krėslas, siena, duona, ropė, bet šnekamojoje liaudies kalboje girdime ištariant: vilkas Nm, Sn, Dsn, vilks Erž, Krš (v kietas), vilks, Kv, veiks (z, e pus­ ilgiai), veiktos Pnv, veiks Jnšk; krėslą~ Km (Ds ė truputį platesnis už Nm), krislas Dsn (platus ė), krdslas Kp, krésltos Pnv, krieslas Kv, krteslos Als, Sint; stena Nm, ¿iena Ds (e platus), stento Pnv, štna Erž, Kv, sęina Als, Rt, Sint (s kietas); duona Nm, duana arba duana Ds, Kp, dūna Erž, Kv, dóuna Als, Rt, Sint, rópè SN, tòpi Slv, ruopi Kv, ruopę Sint, rėpei Kp, rŪpĘ arba rapę D s ... Šitų kelių pavyzdžių užtenka pasidaryti išvadai, kad retas žodis rasis, kurį visi lietuviai ištartų vienodai. Kiekvienas kraštas skiriasi ne tiktai būdu, papročiais, bet ir kalba, nes kiekvieno krašto lietuvis vis kitaip „nusuokia“ (Dau­ kanto terminas) žodį, kitaip jį ištaria. Vieno krašto lietuviai nuo kito skiriasi savo šnekėjimu, savo šnekta. 9. Lietuviai gyvena ne viename krašte, ne viename kampe. Kiekviename kampe rasime lietuvių kalbos atskirą šnektą, atskirą suSką. Kalbos mokslas begalę šnektų (suokų), kad jos pasidarytų lengvesnės tirti, suskirsto didesniais šnektų būriais, šnektų įvairumoję ieškodamas visam būriui vienodumo kalbos reiškiniuose. Visas lietuvių kalbūs šnektas kalbininkai skirsto dviem dideliais būriais. Vieną šnektų būrį jie vadina ž e m a i č i ų t a r mė . Kitam, daug didesniam šnektų būriui, duoda a u g Š t a i č i ų t a r m ė s vardą. 10. Lietuvių kalbos suskilimui dviem skiltim pradžią yra da­ vusi menka priežastis —garso a ištarimas po senovės priebal­ siui j (į). AugŠtaičių tarmės lietuviai garsų junginį ja ir toliau nenustoja, kaip ir senovėje, tarę. Žemaičių tarmės lietuviai prasi­ kiša pro augštaičius tuo, kad junginį ja pradeda tarti kaipo je* Augštaitis Sirvydas (1629 m. PS) tebetaria a po j (šiandie/, suminkštinęs priebalsį, gali būti ir nebeištariamas) šiose lytyse: 1) vienaskaitos vardininkė: kalazoiias 694, nauias 7112, nufideteias 6523, medžias žalas ir filapias 6127, graziauftas 7233, fizvynčiaufias 4218> kielas 514, telas 3424, warias 534, kokias 4920, 5419, wifokias kūnas 548, 2) iam 363l (dat. sing.), lami 492l, kuriami 506, fiwiefia~ mi 4116 (loc. sing.), 3) esamasis laikas: kauliia ir zauniia 3812, kauiafi 482?> 561X, nešiota 3415, aptoila 52^, atadingia 38u , akis atmerkia

87

X.

393, giriafi 3916, ifireyfikia 38i4, klaufiafi 386, klaitfiamas 368, 3712, 30, reykia 363, 4012, 42l5 reykiamu 3536, tariaji 514, toeykiame 389. Rytiečiai augštaičiai daug-kur dar ir šiandie tebeištaria naujas, jam, jam < *jami, kelia (3 praes.), arkliam „arkliams“ (pvz., Ds). 11. Sirvydas, kuris a po j paprastai neverčia balsiu e, prieš i jau ištaria je, pvz.: 1) vienaskaitos naudininke: kuriey 7232, Tokiey 7713, 2) dg. vardininke: toeiey 3415>19, karieyzviey 6012, 7727, kieliey 547, 3) prieveiksmiuose: drufiey 3427 „drąsiai", 4) būtojo laiko vien. 2 asmuo: iždeiey 42lfi> 5) dg. įnagininkas: Ju ieys 5516, toadžiotoieys 3825, kurieys 4217. Kad čia garso e vietoje dar nesenai būta a9 rodo priebalsio „minkštumas" prieš e: kuriey, drufiey, t. y. kūrei, drūsei. Jei augš­ taičiai būtų sakę *kurjei tuo-patim metu kaip ir *va‘rjas, tai .Sir­ vydo laikų rytiečiai augštaičiai būtų tarę *kuret (so r kietu), nes tuomet j prieš e po priebalsio visad iškrisdavo. Plg. tos pat ga­ dynės lytis *matjei\\ *matjau, vėliau pavirtusias Lytimis *matei (1 *matjaū (>*mafaū), ir pagaliaus —matei || mačiau. Taigi, augštaičiai ir tenai, kur šiandie po j ištaria e, bus dar nesenai tebeturėję a. Jei tuo metu, kai garsų junginiai tja, dja tebebuvo sveiki, junginiai tjai, djai būtų buvę ištariami tjei, djei, tai šiandie augštaičiai greta su če {¿a), ¿e {¿a, d'že\\d'ža) ištarytų ne ¿ei, įei (d’žei), bet *tei, *dei. 12. Senovės garsų junginio tja, dja vietoje Sirvydas rašo čia, džia (džia): 1) gieydžia 596, 8415j 2o> „geidžia" 3 praes. {gieydžiunciu 6013), ižzoercia 7726, pazoercia 6420, iauciąfi 8332, kincia 495, 522, leydžias 551}apleydzia 8410, Apleydziafi 4629, meldžias 849, meldziafi 8 6 14, pafipučia 39n , rodzia 4129>30, 421016 „rčdžia Ds" {rodo Nm), LV fiaucia 47^, 553, fiuncia 5523, Skundžias 8313, žieydžia 628 20, 2) iaucias „wol" SzD 402, medžias „drzewo" SzD 47, 3) medžiaga „me­ džiaga" SzD 93 s. v. klepki, 4) iefikunčiam „ieškančiam(ui)" 7921 dat. sing., Jam pačiam 75x, fiaukiunciam 607, wiruy prifizveyzdinciam 4924. Senovės garsų junginys tjai, djai kalbos gyvenimo eigoje perei­ giniais junginiais tjai, djai>fai, dai>cat arba ¿ai, ¿ai arba įai augštaičių tarmėje pavirsta junginiu cei, ¿ei (vienose) arba ¿ei, ¿ei kitose šnektose. Sirvydas, būdamas č\\¿ šnektų būrio atstovas, junginio cet, ¿ei vietoje rašo-aey, džiey arba džiey: 1) plačiey 5813, ipaciey 363, fkaudžiey 3427, didžiey 363adv., 2) szueciey 8220 nom. pi. = švedei (Dūkštas, Sala­ kas, Rimšė, Gryva, Ciskodas, Švenčionys, Tverečius...) „svečiai"

88

(sv— kieti), 3) pačiey 715, iki pačiey Jmerti 5I 18 dat. sing., po iu vialdžiey ejju 55l2=pdčei, vai'¿ei 1. c., 4) Ju punčicys 5527, futinkuncieys 531S, zodzieys 5423 —pūnčeis (u —pusilgis), žaįeis J. c. 13. Žemaičių tarmės didysis atskyris nuo augštaičių tarmes yra garsų junginio ja ištarmė. Augštaičiai ir toliau palieka prie seno­ sios ištarmės. Žemaičio ištarime j paveikia asimiluojamai į balsį a ir perdirba jį garsu a ir, pagaliaus, e. Junginio ye sveiko išlikimas pridera nuo kaimyno. Paskui b a l ­ s i o stovįs j prieš e išlieka sveikas, popriebalsinis (post consonantes) j visuomet prieš e iškrinta. 14. Prieš lietuvių kalbos suskilimą dviem tarmėm augštaičių ir žemaičių protėviai bus dar tebesakę, pvz.: *tretjas „trečias“ , *tretjamuoi „trečiam"; *svetjai „svečiai“ , *svetjamus,, svečiams“ ; *medjai „medžiai“ , *medjamus „medžiams"; medjaga „mldžiaga“ ; *vertja „verčia“ , *leidja „lėidžia". Šitaip ir toliau ištariami tepalieka mūsų žodžiai tiktai augštai­ čių tarmėje. Žemaičiai tuo-patim metu pradeda tarti *tretįes, *tretįemuoi, *$vetjei, *svetjemus, *medjeiy *medjemus, *medjega, *vertjey *leidje. Lietuvių kalbos dėsniais j prieš e turi būtinai iškristi, jei j stovi p a s k u i p r i e b a l s i o ; plg. augštaičių vienaskaitos šauks­ mininką svetį (mielas sveti) greta su vardininku svečias-. *svetįį\\ *svetjas. Priebalsiui / iškritus, žemaičiai turėjo pradėti tarti Šitaip: tretes (tebebūta sveiko dar XVI amžiuje: tretes Jtraipftis 1547 m. Mž 21g), iš ko šiandie trhs, tretim, svetei, medei Erž arba svete, mSde Kv, svi'te, mį'dė Sint (e, ¿ilgi, platūs), svetinis, medems, mSdega > mediga Kv, medęga Sint, *vene, *leide > vert, leid ( > lėd Sint). 15. Balsio a pavirtimas balsiu e po j yra padaręs didžiausias pervartas žemaičių veiksmažodžiui. -įa kamieno veiksmažodžiai dėl trečiojo asmens mūsų gadynės žemaičių tarmėje bevėik visi patapo -a kamieno veiksmažodžiais. Augštaičių tarmės lytims (3 praes. indic.) beria, kelia, vemia, lekia, geidžia, jaučia, kenčia, spindžia žemaičių tarmėje šiandie atliepia lytys ber, kel (į kietas), vim, lėk, gSid, jaut, kent, spind. Seniau žemaičiai greta su trečiuoju asmenim b ir,.,, ja u t.,, yra dar sakę ir be'rem, jau'tem (1 pi.), berū, jauČii (jaučU), Plg. Mažvydo 1547 metų lytis gieid 29I0, 7437, iaut 703, neapkient 2Q13, 52u , atleid 603, Jpend 5218 greta su mes atleidem 2314, 523, gieidem 524 Hgieidenezias 542o (acc. pi. f.), Mus kientenezius 6 I4, Kleidenezius kieliap priwerjk 56s, Meldenczius 67w, fiindenezius 5720. 89

Šiandie žemaičiai greta su bėr, jd u t... besako berily kelti, jautti, spėndu, nors dar atmenamai tebesakydavo beriti, keliti, jaučiti (jaučti), spendžiu (spenįu). Kad žemaičiai beriti3 keliti vietoje šiandie besako tiktai berti, kelti, tai tam kaltas balsio a pavirtimas po j garsu e, nes trečiojo asmens lytys berja, kelja, dėl pavirtimo lytimis berje, kelje nebe­ tekę turėjo išlaikyti nesuminkštėjusius šaknies galo priebalsius. Iš lyčių bere, kele (3 pers. praes.), nukritus galūnės trumpiesiems baisiams (jų jau nebeturi pirmasis žemaičių raštas — 1547 m. Mažvydo katakizmas), yra kilę šiandieninės lytys ber, kėl Als, Pln, Sint, kurios niekuo nesiskiria nuo 3 asmens lyčių bar, kai, tėp, vėd, skilty met... Jei 3 asmens bar, kai, tep, vėd, sktit, m h pirmuoju asmenim yra barti, kalti, tepti, vedti, skutti, metti, tai kodėl negalėtų atsirasti žemaičių tarmėje prie bėr, kčl, vėm, lėk, geid, jaut, kent, spend nau­ jadaro pirmojo asmens berti, kelti, vemti, lėkti, geidti, jautti, kentit, spėndu? 16, Ne iš kiekvieno ja žemaičių tarmėje pasidaro je. Garsas a ir po ; nepavirsta balsiu e prieš u ir v, nes pastaruoju du garsu veikia asimiluojamai į a. Ir rytiečiai augštaičiai, kurie senovės jun­ ginį jai šiandie ištaria kaipo jei, junginių jau ir jav balsio a ne­ perdirba garsu e. Tam pavyzdžių gali duoti kad ir Sirvydo šnekta LVI (PS 1): tečiau 8721, fukalbeiau 921?, szoiefiaus ir tobulaus 8721, labiaus 8 8 18, be Jkayčiaus 9213, fiwenciaufias 959, iauciafi 10221, Siau­ čia 112ls ižlepi waykay fiauft lauiafi 10115; deiazvo 568, iaways 4410> iazous 10923> klazeas „klon“ SzD 94. Liaunas, dejava, siaučia sako ir dusetiškiai. Kitavo ir javo balsį a šiandie dusetiškiai ištaria kaipo „platų“ e. Žemaičiai, kaip ir augštaičiai, turėjo balsį išlaikyti a sveiką po y prieš « i r Žilosios senovės žodžius *platjaūs ir *baūdjava šiandie abiejų tarmių atstdvai ištaria vienodai: plataus ir baūįava (a., ž.) arba plataus ir baūįava. 17. Šiaurės vakariečių žemaičių plataus (Sint) yra naujosios gadynės padaras, kuriam pasidaryti bus padėjusios tokios grutės, kaip kant­ riam || kantrus, trankiam || trankus, šviesiam || Šviesus. Iš pastarųjų gručių vakariečiui žemaičiui bus pasirodę, kad augštesniojo laipsnio prieveiksmis tesiskiria nuo būdvardžio vardininko tiktai priebalsio „minkštumu“ (r\\r, k || k, š ||s j. Vakariečio žemaičio galvoje su­ sidarius lygčiai „šviesus i šviesaus = platus : x‘(, lengva buvo jam 90

prieiti prie klaidingos išvados, kad plataus augštesniojo laipsnio prieveiksmis ir esąs plataus« Pastaroji lytis nėra sena, nes jos dar neturi 1787 m. suprasliškis „Žitvatas“ (ŽCh); plg.: dydziazv/e 121, gręyčiazo/ey 3, sztcęčiatofe 130. 18. Žemaičių tarmėje po j vien tiktai t r u m p a s i s a senovėje tepavirsdavo balsiu e. Ilgasis d ir žemaičių, ir augštaičių tarmėje palikdavo senovėje sveikas. Del tos priežasties ir žemaičiai, ir augštaičiai senovės lytis statja, valdjd (nom. sing.), statjds, valdjds (gen. sing., nom. pi.) šiandie turėtų ištarti su Č (c) ir g (g): augš­ taičių stačia, valdžia, stačios, valdžids || stačios, valdžios arba (Dūkš­ tas, Tverečius, Seinai...) stačd, valgd, stačas, valgas (Dūkštas, Tverečius) !| stačas, valgas; stačos, valgos || stačos, valgos, žemaičių stačė, valgė, stačuos, valguos Erž, K v \\stdčes 1. c., valgęs Erž, valgęs Kv. Šiandie galinio -d vietoje po / žemaičių tarmėje randame e (šnektose prie šakninio kirčio iri arba ę). Tuo metu, kai *pėstjamu(o)i virto lytim Mpėstjemu(o)i>*psstemui (iŠ ko šiandie ptestem), p o / dar tebebuvo sveikas d. Bet aš čia kalbu ne apie šakninį -ja, ku­ rio vietoje Šiandie žemaičiai turi dvibalsį juo (iš /o). Klaipėdiškių žemaičių ja iš ja : jatę „jdti“ \\juoti Erž, Kv, jūotę Als, Pln, Sint. 19* Galūninį „akūtinį“ -/a žemaičiai senovėje dar mokėjo at­ skirti nuo trumpojo -ja. Tų dviejų -ja skyrimas aiškiai matyti iš žemaičio Mažvydo 1547 metų katakizmo. Jis greta su lytimis Tretes JtraipJtis 218, teijiaufefis liūdimas 2522, faldziaufes pane JeJau, miliaufes pane Dewe 74n , dabaiejy 3415 \\gieid 2910, 7417< *įeide (3 praes.; -e iš -jegeidenfäs. Toliau, kaip rodo ir kitų pasaulio kalbų istorija, f turi pavirsti sudėtiniu garsu iš (c) arba tš {č). 20. Mažvydo trečd (nom. sing, f.) ir ¿eidenČas (acc. pi.) rodo, kad dabartinės vakariečių žemaičių lytys trėfe ir *įeidenfes yra naujosios gadynės naujadarai. Naujadarui atsirasti buvo nesunku, nes abiejų žodžių linksniavime yra buvę ir lyčių be č. Balsis a po j tepalikdavo sveikas tiktai atdaruose skiemenyse. Junginys ja uždarame skiemenyje dar senovėje turėjo sutrumpėti. To trumpėjimo prasidėta dar prieš iy d pavirtimą garsais č (č), S dh

Iš prolyČių *tretjän (acc. sing, f.) ir *geidjangai Šiandie žemai­ čiai turi trete, ¿eidentei Erž arba trete> geidente Als, Sint. Šian­ dieninių lyčių raida (Entwickelung) bus ėjusi iš pamatinės prolytės šiais laipsniais: tre-tę, ¿ei’dente < *treten, *geidentei < *tretjen> *geidjentjen < *tretjan9 *geidjentjan < *tretjdn, *geidjantjan. 21. Kad XVI amžiuje jai ir jan buvo jau pavirtę dvibalsi jei ir jen9 rodo 1547 metų Mažvydo katakizmas: ußu ię 3313 *= užii jen „jį", kūrę 17Uj 16, 722 = kuren „kurią", dufche 7712 „du­ sią“, Dok mums ßine 53s „žinią", Prifch tawa wale 5 l 10 „valią" (ii Buk tawa wa!ia 517 „valia"), Schzoęntąie Baßnijczie apgink 5519 = LVII šventanje „Šventąją", trete diena ijch nomirujuiu kielieje 2 1 15, ig (= ing) trete ir kietv/irta eyle 10 12 < trete „trečią", pate nota 6 8 4 „pačią", neturime 3316 „neturinčią“ , palikfmintaiei 6722 „palinksmintojai", gieidentei 5710 „geidžiančiai“ (dat. sing.), szadeiei 65u „žadėjai" (3 praet.). Įnagininko galūnę -jdn Mažvydo katakizme atstoja -(j)e arba-*: Ju tikraie fawa Jcheimina 3012 — tikrdnje „tikrąja“ , Ju nota fenąge 406 „senąja“ . wenu balfu ir fchirde 434 „širdžia" HVija fchyrdy tur tą dewa ßady milety 8 17> fchtrdi 4814 — širdi Kv, šęrdę Als, Pin, Sint „širdžia", Stipri wera tikieti 251B, tikra ir Stipri wiera tik 2716, Ramdyk tawa rąnka Stipry Stawinczius prijch tawa ßadij 56, = stipri < *stiprė < *stipren < *stiprjdn „stipria“ . Iš dviejų lyčių —fchirde (=Hrde) ir Schirdi (= širdi) — viena tegali būti gimtosios Mažvydo šnektos atšvaitas. Prie Mažvydo šnektos labiau pritinka Schirdi. Lytį Schirde aš linkęs esmi laikyti Mažvydo padaru iš žemaitiškos lyties širdi Kv ir augštaitiškos Širįe < širdžia. Augštaičių tarmės įtaką gali kiekvienas pastebėti ne tiktai vėlybesniuose Mažvydo raštuose, bet ir ankstyviausiajame —‘ 1547 metų katekizme, pvz.: Treczas 19A|| tretes 218 arba trets 92

(zves 6221 „vėjas", makitos 16I7 „mokytojas“ , Tas kraus 56I2 »krau­ jas“), gieidza 29fl (||gieid 2910 žem .)... Taigi, jau XVI amžiuje -je iš senovės junginio -jdn vakarinėse žemaičių tarmės Šnektose būta jau pavirtusio balsiu -z kaip ir šian­ die: Jtipri, fchirdi. Tuo-pat metu būta jau pavirtusio ir -e, kilusio iš senovės ga­ lūnės -ėn, pvz.: Jtany 188 „stone“ , toifamy 30lo loc. sing., fiadegi 3110 „ž. žodėje“ , tapagaliauSiagi Galwagi 249 »galvo­ je", Metuju ijr dienagi 79M „dienojė“ . Mažvydo ir - č iš „akūtinio“ -e irgi jau būta pavirtusio bal­ siu -i: tarnai... eSti 32ie „este“ ( < *e$tė). 2 2 • Žemaičių tarmės dėsniais taisyklingai išriedėjusioji iš dj ir tį priebalsių d \ \ į (g) ir t \\t (c) kaita teišlieka sveika tiktai Že­ maičių Rytuose. Rytų Žemaičiuose dar ir šiandie galima išgirsti tebelinksniuojant šltaipos: pati, patuos Kv, Šv arba patuos End, Vvr (dalis Gargždų, beveik visa Rietavo ir dalis Tverų parapijos), pàté arba pàti (galinis į , a. yra tvirtapradis), pàti (i platus, t kietas) arba pate, pati Kv arba pàté, patuo arba fàtuo; trèc < *tret(e)s P trėtesis „trečiasis“ , trelė Kv, Šv arba tràci End, Vvr, treci Kv, Šv arba treci End, Vvr |t įrituoji arba trlotoje, tretém, trèté (triti) dat. sing. f., treti End, Vvr (-i siauras, t minkštas) acc. sing. m., treti Kv arba trite acc. sing. f. || trltęnje End arba trltęję Lž, tretù || tretóujo Mž arba trècò, treti arba treti instr. sing. f. || tretėnję arba trelėje, tretėiję, treteml, trėtud arba trėcud; medis, m lįi(e) arba mėgę, medi, megū arba mėgau \\mėgou, meįU || mėgo, medie || mèdie (loc. sing.); daugiskaita: medei Erž II midi, midi, mlgu [| megu, medems || mèdéms, megùs || mlgùs, medeis Erž || medės, mèdés, megųnsi Kv || mègunse End. Tokio margumyno ne labai kalba pakenčia. Vakariečiai žemai­ čiai, kurie arčiau gyvena prie jūros, šito marginio vietoje šiandie turi išlygintą linksniavimą, įvedus t ir g garsų vietoje iš kaimynų linksnių £ it d. Šiandie, pvz., Palangos, Salantų, Lenkimų, Kar­ tenos... žemaičiai senovės lytis pàtuds (gen. sing.), fàtuo, trėtud (loc. sing.), tréte (nom. sing. f.), irete, mėgs (gen. sing.), miglu (dat. sing.), mėgo, trito (inst. sing. m.), megų, trlčun (m) (gen. pi.), mėįus, trltus, mlgūse, trltūsę ištaria, apibendrinę t ir g vietoje iš kitų linksnių f ir d, pàfuòs, pàtuò, trèiud, *trite (šiandie, rodosi, sako triti, kas yra naujadaras iš plati, plàtuds linksniavimo), crete, 93

mede, m$’dču9 medę, trefo, medų, tre'fūm (trifū), medus, trėfus, me'dūse, tre (ūse. Pajūriškių žemaičių matau „mačiau" ir veddu yra naujadaras iš senėlesnės lyties matau ir veįdu. Tokį-pat naujadarą pažįsta ir pietų rytiečių augštaičių dzūkiškosios šnektos. Kur žiemių (šiaurės) dzūkai (Tverečius, Kaltanėnai) tebesako matau, veįaū (au panėši į du), ten šiandie pietų dzūkai (Merkinė, Seinai) besako maioū, ve~ doū dėl draugų matei vedei ir kt... 23. Pajūriškių žemaičių f ir d, kuriam Žemaičių rytuose atlie­ pia t (c) ir s (¿)> nėra pirmykščias garsas, nepatekęs „asibilacijos“ veiksmui. Ir Salantų, Darbėnų, Lenkimų... apylinkės žemai­ čiai ištaria t ir į tokiuose žodžiuose, kurių linksniavime nėra buvę nė vienos lyties su c ir d arba kurių tėra buvusi vienai-viena lytis, pvz.: dabdrtču „dabaiČiui“, pakarčių „pakarčiui“ adv., t$čūofhįs (fičūoms Sint) 1* „tyčiomis". Plg. Daukanto raštų lytis: bicziolauttjs D 6 23728, cecziaus 589, 7217, 773g, kajlinoucze 6716 nom. pi. || poudžius LVIII 22819 acc. pi., sukczius D 10 19119, mieczioti D 6 954, vadžiodamas 6917, vaksciott 2029, goudziott D 10 12731, 1771?, galybę auksciausę D 5 6 29, auksciausis kunegs D 10 14527, tycziomis D 6 7917, ticzioms 7816, baudžiavomis 199u , 23528, 24127... 24. Riba, atskirianti augštaičius nuo žemaičių, prasideda nuo Latvijos sienos ties Vegerių miesteliu ir eina per Kruopius, pro Šiaulių šalį, per Bubius stačiai ant Raseinių. Iš ten riba pa­ sisuka į pietų vakarus ant Tauragės link, Mažosios Lietuvos pusėje iki Nemuno upės, toliaus panemuniais iki Baltijos juros. Nuo tos ribos į rytus ir pietus visi kalba augštaitiškai, į vakarus ir žie­ mius — žemaitiškai. 25. Žemaičių tarmės šnektas skirstome dviem krūvom, išeidami iŠ to, kaip kurie žemaičiai ištaria rašomosios kalbos dvibalsius ie ir uo. P i e t ų r y t u o s e gyveną žemaičiai dvibalsius ie ir uo ištaria vienabalsiškai kaipo ilguosius i ir ūi svisc „sviestas" ir dūna „duona". Ž i e mi ų v a k a r i n i a i žemaičiai, kaip ir augštaičiai, šituodu dvi­ balsiu ištaria dvibalsiškai, t. y. . kaipo ei ir oui svęisc ir dčuna. Dvibalsio pirmoji dalis ę ir o yra „siauri" balsiai e, o, panašūs į „plačiuosius" i ir u. 1 Žiemių vakariečiai žemaičiai nepakenčia greta dviejų ilgų skiem enų, iš kurių vienas s u t r u m p ė i a . Kvėdarniškių ir eržvilkiečių (pietų rytiečių žemaičių) žodžius mūotyna, tyčiuoms, valdjimiers ištaria salantiškiai ir m osė­ diškiai ntūotina, tičiomsy valdimicrs (i, d m inkšti, i siauras).

94

■ 26. Padėjus šnektų skirstymo tam tikrais būriais pamatu lietu­ vių prokalbės (žodžio galo) junginius t jau || djau, tjd\\djd (ne dvibalsiuose!), tjo (arba tjuo) j! djo (arba djuo), teks žemaičių tarmė suskirstyti trimis Šnektų būriais: 1 ) žemaičiai, ištarią tau || jau, tuo || juo (žodžio gale be kirčio: te > či > te || je > j i > ję), čū arba tou Į[ ¿Q arba jou (žodžio gale be kirčio: tu > to [[ ju > jo ): matau Į[ vėjau Kv, Rr (didėji parapijos dalis), Tv (pusė par.), Vkš, Tl, Sd, trečuoję || prajuds (trečę), do jduto \\ mejo; 2) žemaičiai, ištarią tau || jau, čuo |Į juo, čou II jęu: kratau j| gėujau „gūodžiau“ , pa'tuds || vaijuos || „valdžios“ , db sv&čo H mbjo —Veiviržėnų ir Endriejavo parapijose, taip-pat ir tose Rietavo ir Gargždų par. dalyse, kurios susisiekia sienomis su pirmom dviem parapijom; 3) žemaičiai, kurie Žodžio gale paprastai ištaria tau || dau, tuo !| duo, tou 11 dou: matdu || vedau, pd'tuds || prd’duos (gen. sing.), db jauto 1| mėdo — Darbėnų, Salantų, Lenkimų, Kartenos pa­ rapijose. 27. P ietų rytiečiai žem aičiai gyvena į pietų rytus nuo ribos, kuri eina nuo Vdkios sienos per Švėkšnos, Kvėdarnos, Var­ nių, Raudėnų miestelius net iki Vegeriiį —Tauragės bruožo (linijos). Svists ir dūna ištaria Eržvilko, Vidiiklės, Nemakščių, Skaudvilės, Batakių, Pagramančio, Žvingių, Vainiito, Pajūrio, Tenenių, Švėkš­ nos, Kvėdarnos, Laukuvos, Šilalės, Kaltinėnų, Kražių, Kelmės, Varnių, Pavandenės, Užvenčio, Tytuvėnų (Tytevėnų), Šaukėnų, Kiirtuvėnų, Kuršėnų... parapijų žemaičiai. Klaipėdos krašte sako sums ir dūna Katyčių (vok. Koadjuthen) apylinkėje. 28* Žiemių vakariečiai žemaičiai, kurie ištaria svęists ir douna, gyvena į žiemių vakarus nuo paminėtojo Švėkšnos —Rau­ dėnų bruožo —Kruopių, Papilės, Akmenės, Raudėnų, T rakių, Viekšnių, Laižuvos, Mažeikių, Luokės, Kantaučių, Tverų, Rietavo, Veiviržėnų, Gargždų, Kulių, Plimgės, Alsėdžių, Sedos, Pikelių, Židikų, Ylakių, Skuodo, Lenkimų, Darbėnų, Mėsėdžio, Šačių, Platelių, Salantų, Kretingos, Palangos, Kartenos ir kitose parapi­ jose. Sako, w>#$f-ininkų ir dątm-ininkų esą nemaža ir Klaipėdos srityje. 29. Del senovės žodžio svetjas lietiiviai suskilo dviem tarmėm: žemaičiai pradėjo tarti svetjes, o augštaiČiai nenustojo senoviškai tarę. Ta mažytė atmaina padarė tai, kad šiandie žemaičiai ištaria 95

ux

svėts ( < XVI amžiaus *svetes; plg. Mažvydo 1547 m. lytį Tretes JtraipJtis 2 1 8) , o augštaičiai svečias arba svečias. 30. A ugštaičių tarm e turi devynias galybes Šnektų, kurias galima suskirstyti tam tikrais šnektų būriais. Del priebalsio l išta­ rimo prieš e ir ė augštaičius skirsto vakariečiais ir rytiečiais. Va k a r i e č i a i augštaičiai skiemenų le, lė priebalsį / (palatalis) ištaria „minkštai": tekia || lėk, lek ė \\lek e arba leki. R y t i e č i ų augštaičių ištarime l prieš e || ė pavirsta „kietuoju" (velaris) t: leka Jž |Į laka Ds, lėkę Ds, Jž, likę Sn || lakė Kp. 31. Riba, atskirianti vakariečius augštaičius nuo rytiečių, pra­ sidėjusi prie Vokios sienos, Vištyčio ir Vižainio parapijų tarpe, eina maždaug pro Kalvariją, Žūvinto ežerą, lesios upe iki Nemu­ no, Nemunu iki Nevėžio žiočių, Nevėžiu iki Šušvės žiočių, Šušvės upe iki Beržės žiočių, Beržės upe, toliau pro Radviliškį, Šiaulius, Joniškį ir Kriukus iki Latvijos sienos. Į vakarus nuo šitos ribos gyvena vakariečiai augštaičiai, kurių vakariniai pakraščiai susiduria su žemaičiais. Į rytus nuo Vištyčio—Kriukų ribos gyvena rytiečiai augštaičiai. 32. Augštaičių šnektas kiti galėtų ir kitaip skaidyti. Vakariečių, paėmę skirstymo pagrindu galinio skiemens balsių ilgį, gausime dvi dali: ž i e m i ų vakariečius ir p i e t ų vakariečius, tarp kurių siena eina maždaug Nemuno upe (žieminiai vakariečiai kairiuoju Nemuno pakraščiu siekia iki Slavikų). Pietų vakariečių žodžio galo ilgieji [ir, paprastai, trumpieji] balsiai lieka sveiki net ir kirčio neturėdami: gano, rūgo, vedė, tėvą, saulę, aki, sūrių j| vįrųį [neša, rūpi 3 praes.]. Žiemių vakariečiai ilguosius žodžio galo balsius trumpina: gana \\ ganu, rūga\\rūgu, vėde Hvedi, tęva, saule, aki, sūnų |[ v$ru; [neš, rup]. 33. Mūsų rašomoji kalba yra augštaitiška. Jos pamate tdno augštaičių tarmės v a k a r i n ė p a t a r mė , tikriau bus pasakius, pie­ tinė jos dalis, kuri iki šiolei tebėra išlaikiusi žodžio galo sveikus senovės garsus ir kirtį senojoje savo vietoje. 34. Rytiečiams augštaičiams skirstyti tam tikrais šnektų būriais galėtų tikti garsai č || ¿, ą, ę, dvibalsiai an, en, am, em. Vieni ry­ tiečiai ištaria, pvz.: čd „čia", apača |j praįa, ¿auksinas „džiaugsmas" Ds, o kiti —ca, apača \\ praįa, ¿aūksmas Dūkštas, Rimšė, Gaidė, Gryva, Ciskodas (cfeksai); Tverečius, Švenčičnys, Adutiškis, Mer­ kinė, Seinai (dzūkai)... Dzūkai ir f ||d' (r, d prieš i, t, ie) verčia garsais č || čtkras 96

Dsn || cikras Mrk, jievas, bet tise (t kietas) Dsn || fysč Mrk < tęs­ ti (e), pūodi Dsn {d kietas) || pūodi Mrk „puode" < *puoden. 35. Senovės nosinius ą ir ę rytiečiai augštaičiai ištaria: 1) kaipo d ir e1 : šasi „žąsį", ¿pst „gęsta" Jnš, Rd, Krk, 2) kaipo p ir ei iol'b „Šąla“ , brėžia „bręžlė“ Smlg, Pmp, Jnšk, 3) kaipo k ir i: šūla „šąla" Ds, Kp, Dsn, Mrk, Sn, tUa (tysia) „tęsia“ Ds, Kp || tyša Dsn, fyša Mrk, Sn. Dvibalsį an rytiečiai ištaria labai įvairiai: a) ant ranka, tankus Mrk, Sn, Jnš, Rd, Krk, b) ont ronko „ranką“ , longbs Pnv, Jnšk, ŽmB || langas Lnkv, Šd (greta su lytimi ronko), c) unt nmkd, lūngas Ds, Dsn, Kp, Rk, Ob, Gryva, Rmš. Kitais atžvilgiais (pvz., kirčio atstūmimas nuo galūnės, žodžio pradžios balsio e- likimas, balsių kiekio ir kokio kitimas) skirsty­ dami rytiečių augštaičių šnektas, gautumbime kitokį šitos patarmės šnektų vaizdą. 2. L a t v i a i 36. Augštaičiai ir žemaičiai yra vienos kalb5s dvi t a r mi . Lat­ vių kalbos randa kalbininkai tris tarmes: 1 ) tdmininkų (vakariečių), 2) viduriečių ir 3) augštaičių (rytiečių) tarmė. Kaip tomininkai yra latvių kalbai tarmė, arba žemaičiai irgi tarmė lietuvių kalbos aržvilgiu, taip lygiai ir lietuvių kalba drauge su latvių kalba yra ki­ tos kalbos, kuria šiandie nevienas žmogus nebešneka, dvi tarmi. 37. Lietuvių ir latvių kalba yra išriedėjusi iš labai artimų viena kitai tarmių. Latvių tarmė bus buvusi ne daugiau nutolusi nuo lie­ tuvių tarmės, kaip kad šiandie yra atsitraukusi žemaičių tarmė nuo augštaičių. Latvių tarmė drauge su lietuvių tarme, kuriedvi abidvi ilgainiui patapo atskiromis kalbomis, yra bendrosios lietuvių-latvių kalbos, ar­ ba prčkalbės, skilimo padaras. Prokalbės suskilimui užteko kelių menkų priežastų. Lietuvių-latvių prokalbės suskilimui dviem tarmėm pradžią bus davusi priebalsių k k g ištarmė prieš t, i, / , e, e ir junginių r/, dj likimas. 38. Latvių tarmė priebalsius k , g pradeda tarti minkštai, t. y. kaipo k, Lietuvių protėviai ir toliau nenustoja tarę kelja‘s, kepo> gėr ve, gerjo su kietais k, g, o latvių protėviai ima čia tarti k, g. Jei ir lietuviai būtų drauge su latviais tuo-pat metu pradėję tarti 1 Daukšos šnektoje buvo ištariam a irgi q, Į arba „nosiniai“ a, t. 7. K. Baga m c.

97

k, ¿y tai šiandie būtų ištariama nebe kelias, kepu, gervė, geriū, bet čelias (celias) . .. 39. Svetjas ir medjas (r. a. medžias, medžias) tebebuvo sveikas ne tiktai lietuvių prokalbėje, bet, net ir tai prokalbei suskilus, žemaičių ir augštaičių tarmėmis, ilgai dar tebesilaikė. Garsų jun­ giniai tj, dj bus buvę sveiki net iki X II amžiaus pradžiai. Tatai galima matyti iš rusiškos kilmės žodžių sūdzia ir kūčios: rus. судья ir кутья. Kad lietuvių dar atminamai tebetarta, jei ne sū'djū, kü'tjä (augštaičių) arba kü’tjä (žemaičių), tai bent sū dą, kūfa, rodo lie­ tuvių kalbos šnektos savo lytimis: suja (gen. sūįas), kūčas (gen. kūcū) ir kūča — cieksų (Dkšt, Rimše, Gryva, Ciskodas) ir dzūkų (Ad, Tvr, Mrk, Sn) šnektose; žemaičių šnektose: sūįė, kūČes Erž, K v \\ stigę (gen. sūįęs), kūčes End, Vvr |J sūdė (gen. sūdės), kūtes (gen. kūtu) Ms, Sint. 40. Jeigu tuo-patim metu, kai Lietuvon iš krievų žemės atėjo sü'djä ir kü'tjä, būtų latviai tebeturėję dj, tj arba net ir d, t, tai šiandie jie ištarytų *sūošis „судья“ ir *kūši „кутья“ , bet nieku būdu ne suogis ir kuki RKr XV 14, 81 „Weizen und Erbsen zusam­ mengekocht, kūku vakars —Weihnachtabend, da man ein solches Gerücht zu essen pflegt“ Stender Lett. Lexikon I 120 (kūku paėduse BW 32226,1, kūku katiis 33257, kūku katlu... atnešam 33291, svėtku vakarä... nedeve kūku ėst 33322, kūku vakarä 33505 II kuka vakarä 21 094 var.) arba kuokas (iš čia la. r. kuodas „apgrūsti mieži“ BW 33420 Lubänä), kuokes „miežu grūdenes, Gerstengraupe, Graupe“ U I I : Пшеница варена сирѣчь куті'я пріята заключаетъ жилы печенныя и желтость наводитъ (Про­ хладный вертоградъ XVII amžiaus rankraštis. Журнал Мин. Народи. Проев. XLIII 1913 Январь стр. 118), gud. куцця* ,,кутья, сочиво; сочельник“ (Як наіеуся куцци\ дак ня магу ни сапци, ни храпци, ни да дому да жуонки Марыси зайсьци) Сборы, отд. русск. яз. и слов. Ак. Н. LXXXII Nr. 5, 179, Шейн Матер. I 1, 37; 2, 514, III 32, 113, Никифоровский Очерки 21, Federowski Lud biaior. I 156. Vadinasi, X amžiuje garsų junginio tj, dj (arba net ir i, d) latvių jau nebeturėta, nes tų junginių būta jau pavirtusių jei dar ne šiandienykščiais garsais š, š (svešs „svečias“, mežs „medžias“), tai bent Č, į (dz). Straupės ir Lėdurgos (Rygos aps.) apylinkė latvių pasiekta jau su garsais (tjš, (d)š, ką rodo ežero ir upės vardas A įe L V 148, 98

114, kilusis iš somiškos prolytės *Adja ( > vok. Adje, Adjamxindz; iš čia, gal, ir la. vietovardis Aijaži < som. *Ajjaž < *Aajaž Ц *Adja). 41- Latgalon ir Vidžemėn latvių ateita tuo metu, kai k ir į jų kalboje dar tebebuvo sveiki. Ir tiktai čia pagyvenus, pavirto senovės vietų vardai K'ėses, K'esveine, Pedege šiandienykščiomis lytimis Cėsis, Cesveine, Pededze TŽ I 388/9. 42- Latviai šiandie lietuvių kalbos garsus s ir z ištaria, kaip ir Slavėnai, kaipo s ir z: sifds „širdis", sietis „šienas", žirgs „žirgas", žiema „žiema". Latvių garsai š ir ž kilimo yra nauji: iš—a) s j : šdurs „siauras", šuc „siūti", b) pralatviško sj, zj, iš senėlesnio šf, žjt laut „šauti" < *sjau'tie || lie. siautimas, šiaulys; zaunas „žišunos", c) tj, dj: svess „svečias", ¿aut „džiauti". Garsus š ir z latviai pradeda tarti kaipo $ it z gana vėlai, nes tik po įsikūrimui Latgaloje. Latviai bus įtraukę Latgalon iŠ Vil­ niaus žemės (TŽ I 377) maždaug tarp 550 —700 (650?) m. e. metų. 43. Lietuvių ir latvių tautas dabartinėsna jų sodybosna atvaro slavėnų sąjūdis, kuris istorijai tampa pažįstamas nuo VI amžiaus pradžios (527 m.). Paskui latvius lietuviai, užėmę sėlių žemę, atseka ir Latgalon (TŽ I I 14 —20), kur nemaža jų saujelė įsikuria ilgam. Čia tuomet Latgalos lietuvininkai susipažįsta su Vidžemės miesto vardu Keses (Kęsų) —la. Cėsis (Cesu)* „vok. Wenden“ Bg10 271. Tuomet jie susipažįsta ir su Rėzjtės miestu: la. r. Rėzekne (Resne), rus. на замъку Резицы 1563 m. LieM (РИБ XXX 648). Bet Rezytės miesto tuomet ( V I - V I I amžiuje) latviškai tebebūta dar vadinamo Rešt'tės vardu. Kaip Kišų (rus. Кгъсь, L Kies) vardą turi senoji Lietuvos valstybės rastinė iš Latgalos lietuvininkų, taip lygiai ir *Rėžyčios vardą bus toji raštinė gavusi iš tų-pačių Latgalos lietu­ vininkų, kurie turėjo tarti Rėžyria (iš čia rus. Ргъжица, 1. Rzezycd), nes to kampo lietuvininkai yra cieksai, t. y. ištaria čd „čia", marti || marčas „marčios". *Rėžyčia yra mažybinė lytis iš *Rėžos; plg. lytis žalktyčia An, Lingyčia Ds „Lingės duktė": la. Rėza LV I 48, 96, 109, Rėzas 64—g. v. Naujinio (vok. Dünaburg) apskrities miestelio vardas Ушолда (1. UzwcUda) tegali būti tiktai lietuviškas, t. y. Užvaldo, nes patys vietos latviai šį miestelį vadina lzvolds (šn. iz- atstoja už- „už-"). UŽvaldos vardo lietuviškumą rodo priešdėlis už- „ž. ant-", kuriam 99

latvių kalboje atliepia uz- ir šnektose iz- (iz-goju „uzgaju“ BW 3 9 4 4 , 1 0 , 1 1 )- Užvaldoje turėjo įsikurti lietuvininkai dar tuomet, kai patys latviai Izvoldo vietoje dar tebeištardavo *Uzvalda. Kad nesenai dar tebegyventa Užvaldos valsčiuje lietuvių, rodo šio vals­ čiaus vietų vardai: Сувгйзды < r. a. Suvatzdos, Валейни< r. a. Valdiniai it visa eilė vietovardžių su galūne -ūkiai(-ės): Сувейзdumtai, Козлишки, Пузанишки, Убодиіики (д = г?), Бараниилки, Иитииіки, Романтики, Кропииіки, Гайлишки, Бушанииіки, Рейнишки, Бренцелиіики, Викишки, Козулишки, Кручинишки (Список населенных мест Витебской губернии. Витебск 1906). 44. Dvibalsių ля, ея, ія, ия pavirtimas nosiniais vienabalsiais p, g, ž£ irgi pridera prie seniausiųjų latvių kalbos ypatybių. Pasaulio kalbų istorija rodo, kad nosinių balsių amžius nėra ilgas. Paprastai nosiniai balsiai pavirsta grynaisiais balsiais. Latviai ę , ę9 į, ų veikiai paverčia grynaisiais balsiais d, e, t, ū, iš kurių pir­ muoju du ilgainiui išvirsta dvibalsiais uo, te. LXI Lietuvių-latvių prokalbės viena dalis, iŠ kurios ilgainiui išrieda latvių kalba, pradeda tarti žodžius lanka's, lenkja, linksta, lūnka's kaipo lęka's (per pėreiginį laipsnį *loiikas; plg. žem. lonks || drose „drąsiai“ Mž), lęfca, lĮksta, lųka's. Iš pastarųjų lyčių pereiginėmis lytimis loka's, lįka, liksta, luka’s pavirsta šiandienykščiomis lytimis lūoks, liec, liksi> įtiks. Vidžemėn latvių įeita dar su „nosiniais“ balsiais p, ę, į, ų, jei ne su dvibalsiais an, en, in, un. Tatai rodo Rygos vardas —Ringą, kuriuo tą miestą vadina žemaičiai. Ringą (acc. Ringą) rodo, kad la. RIga bus buvusi kitą kartą ištariama latviškai Ringą. Su Ringos vardu žemaičiai bus susipažinę nuo žiemgalių ar kuršių. 45. Visos kalbos ypatybės, dėl kurių šiandie visudaugiausia yra nutolusi latvių kalba nuo lietuvių kalbos, nėra tokios jau senos, kaip kitam kad gali pasirodyti. Latvių įsikurta Latgaloje (apie 600 metus) ir Vidžemėje (apie 700 m. e. metus) dar tuo metu, kai latvių kalboje tebebuvo sveiki š ir ž, dvibalsiai an, en, w, un ir k su į . Tiktai garsų junginio tj, dj likimui spręsti neturime medžiagos, kuri būtų senesnė už 1000 metus. Tuomet bent būta jau (t)Š, (d)ž (plg. tai, kas pa­ sakyta dėl žodžio sitoįis, kuoki || kuki). 46. Latvių kalba, imant ją istoriškai, skiriasi nuo lietuvių kal­ bos ne daugiau kaip žemaičių tarmė nuo augštaičių. Tų skirtenybių tiek maža, o bendrenybių —devynios galybės! 100

Latvių ir lietuvių kalbds bendrenybės rodo, kad šių abiejų kalbų būta dar nesenai viena kalba su dviem labai artimSm tarmėm. Kad latvių kalbos senovėje būta tos-pačios su lietuvių kalba, net ir nekalbininkas gali pastebėti iš latvių kalbos gramatikos ir žodyno. Latvių kalbos linksniavimas ir asmenavimas maža-kuo tesiskiria nuo lietuvių, pvz.: 4es->

Vard. Kilm. Naud. Gal. Įnag. Viet. Šauk.

©irs vira viram viru vïru vira vît (s)

Vard. C S 4 -* Ori Kilm. CS Naud. CO Gal. CS C Įnag. O Viet. > Šauk.

koja kojas kajai {-ji) kaju kâju kâjâ *kdj 1

V ie n a s k a ita

2 3 1

D a u g is k a ita

svešs sveša svešam svešu svešu sveša

2

U

saule saules smilei (-/i) sauli saūli saule *saul

asmuo esmu „ esi » ir (a) „ „ „

brolis brâl'a bral'im(-am) broli broli brait bròli

esam esat ir (a)

rūoka rùokas rùokai (~ki) rùoku rùoku rùokâ *ritok sirds sirds(sirdis) sif di (j) sirdi sirdi širdį

metu II metuôs meti II mettes met 11 metas

daru dari dora

metam || metamiis metat || metatiés met || metas

doram datât data

Net ir latvių kalbos tekstas nėra labai sunkus suprasti šviešuoliui lietuviui. Pavyzdžiui tesie šios kelios eilutės: Dziesmas del'> labi l’audis, Žiemų gaju, ne vasarų, ienatditia neceliet! Baltas meitas lūkučties: Dzičsmu dziedu, kdda biją, Kūra mena žiemų balta, Ne ta mana padarita BW 957. Ta vasarų juo baltdka BW 11439,1. Vediit mani kur veždami, Caūr siliĄu nevediet! Smiltis manas kojas graūza, Skujas bira vainagd BW 18272.

Tautigts mani mažu nema (jerna), Dzirds lielu audzinac; Vairdk resnu bnidindja, Nekd lielu aūdzinaja BW 21 498,3. 101

■ 47. Iš viso ko matome, kad lietuvių ir latvių kalbos tarp savęs yra tikros sesers, vienos motynos kalbos dukters. Tai motynai kalbai, kurios dukterimis yra lietuvių ir latvių kalba, geresnio vardo už dvilypį lietuvių-latvių p r 6 kalbė neturime. 3. P r ū s a i

L X II

48. Prūsų kalba lietuvių ir latvių kalbai nėra tikroji sesuo, nes prūsų kalba yra p r ū s ų p r o k a l b ė s tikroji duktė. Lietuvių-latvių prokalbė ir prūsų prokalbė yra tarp savęs tikrosios sesers, šiandie­ nykščiams latviams ir lietuviams tetos. Šitų dviejų tetų motyną mes vadiname aisčių prokalbe. Vadinasi, ir lietuvių, ir latvių, ir prūsų kalba kilimo yra ais tiška. Aisčių tautos, aisčių gimines šakelėmis pasirodo beesą lietuviai, latviai ir prūsai. 49. Aistiškųjų kalbų tyrimas rodo, kad aisčių bendrosios kal­ bos, vadinamosios prokalbės, visupirma suskilta dviem tarmėm — lie­ tuvių-latvių prokalbe ir prūsų prokalbe. Aisč ių g i m i nė s n a r i ų p l o k š t e l ė Aisčių prokalbė I. Prūsų prokalbė

II . Lietuvių-latvių prokalbė

Prūsų kalba

L ietuvių kalba

L atvių kalba

Prūsų kalbos tarmės

Žemaičiai. AugŠtaičiai

L atvių kalbos tarm ės

50. Aisčių prokalbės suskilimą dviem skiltim—prūsų ir lietu­ vių-latvių tarmėm—turime nukelti net į senąją erą, vėliausia IV —IH amžiun prieš m. e. Pirmajame—antrajame m. e. amžiuje prūsus jau pažįsta Roma suskilusius atskiromis kiltimis, besivadinančius tam tikrais kilties vardais, būtent—aisčiais (Tacito—Aestii), galindais ir sūdais (sūdu­ viais, Ptolemajaus—raXiv5xt xat SouStvoi). Prūsų kalbos gotiškosios kilmes žodžiai rodo, kad prūsų su go­ tais prie Vyslos žiočių ir Aismarių (Frisches Haff) susidurta ne vėliau kaip III amžiuje prieš m. e. (Bg10 75). Kada prūsų pirmą kartą įkelta koja naujojon savo tėvynėn, to mes nežinome. Bet kad jų tenai jau gyventa III amžiuje prieš m. e., patiriame iš gotų kalbos pėdsakų, palikusių prūsų kalbos žodyne. 102

51. Prūsų tėvynė, kaip ir lietuvių bei latvių, nėra Baltijos pa­ jūris. Vietų vardų studijos rodo, kad aisčių protėvynė ieškotina yra šiandienykštėje Gudo žemėje (Bejiopycb), į rytus nuo Vilniaus. Gudo žemės upėvardžiai (TŽ I 1—44, II 1J4) rodo, kad lietu­ vių ir latvių protėvių prieš jų įsikūrimą šių dienų Lietuvoje ir Latvijoje gyventa Dniepro (su Sožim) ir Berezinos augštupyje. Iš tenai lietuvius ir latvius išstumia VI amžiuje Slavėnai, kurie tuo-pat laiku pasirodo ne tiktai vakarinėje ir pietinėje, bet ir šiaurės rytinėje Europos dalyje. Prūsų protėvynė ieškotina yra greta su lietuvių-latvių protėvy­ ne, t. y. į vakarus nuo pastarosios. Berezinos ir Dniepro (su So­ žim) augštupys senovėje pridera lietuvių-latvių protėviams, o Ne­ muno ir Neries augštupys—prūsų protėviams. 52. Kadangi prūsų kalba seniau yra patapusi atskira kalba nekaip lietuvių ir latvių, tai ji del to ir turi būti ben-kiek toli­ mesnė abiem-dviem pastarojom kalbom, kuriedvi tėra patapusi at­ skirom kalbom, gal, neanksčiau kaip VII m. e. amžiuje, kai latviai ištraukė anapus Dauguvds Latgalon. Kad prūsų kalba yra daug tolimesnė lietuvių kalbai kaip latvių kalba, gali kiekvienas lengvai įsitikinti kad ir iš šių prūsų kalbos tekstų: Staey deffimpts Pallapfaey. Pirmois. Tou ni tur kittans deizoans turryetwey. Anters. Tou ni tur ften emnett twayfe dęyzvas nienbaenden weftwey. Tints. Tou tur f tan lankinan deynan fwyntintwey. Ketwirtz. Tou tur twayen thawanbhae mutien fmunintwey. Pyienkts. Tou ni tur gallinmey. Ufts. Tou ni tur falobijquan limtwey. Septmas. Tou ni tur ranktwey. A f mus, Tou ni tur ręddi weydikaufnan waytiaton preyken twayien tauwyfchen. Nezvyntz. Tou ni tur pallapfitwey twayfis tauwyfchis butten. Deffympts. Tou ni tur pallapfitwey twayfis tauwyfchies gennan, waykany mergwan, pecku, adder ka tanaeffen heft. 1545 m. II katakizmas. Seas Swints Criftianifkas Druwis... As druwe en Deiwan Tawan Wiffemufingin kas aft teikūuns Dangon bhe femmien. Bhe en Jefum Chrifmm fwaian ainan Soūnon noūfon Rikijan kas pagauts aft effe Swintan Nofeilien Gemmons effe Jtan Jumprawan Marian Sttnons po Pontio Pilato Skrifits Aulauns bhe enkopts Semmailifons prei Pickullien En tirtan deinan etfkiuns effe gallan Unfatgubons no Dangon Stdons prei ttckromien Deiwas fteife wiffemufingin Tawas ifquendau tans pergūbons wijrft prei Ugint ftans gijwans bhe aulaufins. As Druwe enftan Swintan Nofeilien 103

L X III

ainan Swintan Chriftiänifkan kijrkin Scan perönifkan Swintan emerpfcnniati Steife grijkan etfkifnan inenfas bhe ainan präbutfkan gijwan. Amen. 1561 metų katakizmas. Sta Thawe nufon. Thawe nufon kas thu affe an-dangon. Swintints wirft twais emmens. Pergeis twais laeims. Twais qnaits audaffeifin na fernmey kcy an-dangon. Nufan deininan geittin dais numons fchin-deinan. Bha atwerpeis noumans nufon aufchautins kay tnas atwerpitnay nufon aufchautnikamans. Bha ny wedais mans en-perbandan. Sclait isrankeis mans affa wargan. Amen. 1545 metų I katakizmas. 53. Prūsų kalba skiriasi nuo lietuvių ir latvių kalbos šiomis savybėmis: 1 ) prūsų kalboje išlikusį sveiką dvibalsį ei lietuviai su latviais tam tikrose sąlygose paverčia nauju dvibalsiu te: pr. deinan || die­ na, la. diena; pr. deiws |i dievas, la. dievs; pr. prei || prie, la. prie-di „priedai“ ; pr. tennei (nom. pi. || tenna-ns acc. pi.) „jie“ || anie, la. tie. Plg. lietuvių grutes dievas Udeive (seniau ir deivystė, deivaitis), pietūs Hpeitvys, prietaras || preikūlas; 2 ) lietuvių ir latvių sveikus išlikusius senovės balsius ä ir o prūsai nebeskiria, nes abudu garsu jie ištaria kaipo 5 (rašo o, oa) arba d: pr. III dät ir (po)stūt Hduoti, stoti, la. dudt, stdt; pr. Voc. brote (III brati) ir woassis, glossis || broterelis, brolis, la. brälis ir uosis, glūos(n)is, la. učsis; pr. Voc. mothe (muttin I, mutien II, mūvi III) II motė, la. mate; 3) prūsų kalba kai-kur ir morfologijoje prasikiša pro lietuvių ir latvių kalbą: a) pr. deiwas (gen. sing.) || dievo, la. dievą; b) pr. mais, twais, szvais Umanas, tavas, savas, la. mans, tavs, savs; c) pr. tebbei, sebbei || tau, sau (šen., tavi, savi), la. dial. tau, sau; d) pr. däuns || davęs, devęs, la. devis ir kt; 4) žodyne irgi prūsai daug-kur skiriasi nuo lietuvių ir latvių, pvz.: anctan || sviestas, la. sviests; bitas „vakaro“ || vakaras, la. vor kars; dadan |l pienas, la. piėns; kalis || šamas, la. sams; kelan || rūtas, la. rats; kerdan || laikas, la. laiks; pintis || kelias, la. cel'š; panno (pannu-staclan) Hugnis, la. uguns; wupyan || debesis, la. debess ir kt. 54. Ne viso prūsų žemės ploto kalba yra buvusi vienoda. Prūsų kalbos paminkluose, kuriuos sudaro trys katakizmai (1545 m. du ir 1561 m. vienas katakizmas) ir du žodynėliai (XIV —XV am­ žiaus Elbingos ir XVI amžiaus Grunau’o žodynas), galime įžiūrėti ben dvi tarmi. Prie kalbos paminklų priskaitę dar ir senosios prūsų žemės vietčvardžius (J. Gerulio išleistus) su asmėnvardžiais 104

(R. Trautmann’o leidžiamais), gausime tų dviejų tarmių visą eilę šnektų. 55. Prūsų kalbos suskilimas dviem tarmėm pridera nuo balsio e ištarimo. Pietiečių prūsų tarmėje balsio e būta plataus, t. y. į (a), o žiemieČių (šiauriečių)—siauro, t. y. e. Platųjį e Elbingos žo­ dynas kartais parašo junginiu ea: geasnis „Schnepfe“ || la. dzesnis „schwarzer Storch, Reiher“ , peadey „Socken, pėdeliai“ Wpedä, Ja. pėda „Fusssohle“ . Pietiečiai prūsai (Tacito Aestii= aisčiai) gotų kalbos siaurąjį e verčia balsiu i, kuris yra buvęs daug artimesnis gotiškajam ę nei prūsų platusis f (a). Todėl ir nenuostabu, kad gotų kalbos žo­ džius *glęsaz „gintaras“ ir *ęla ,,^la“ pietiečiai prūsai, visuartimieji gotų kaimynai, ištaria *glt$as (ir vėliau) *glisis ir ild (ir vėliau ilö — pr. Voc. ylo „Ahle“ ) Bg10 256—7. Glists ir ila iš pietų Prūsų patenka žiemių Prūsuosna, o iš Čia prekybos keliu pasiekia Lietuvą ir Latviją: la. glisis, Hins, lie. j ?/ö. ŽiemieČių prūsų tarmėje e vienur ir toliau palieka siauras, o kitur, perdaug susiaurėjęs, išvirsta garsu i. Garsas i iš e yra žiemių rytiečių ypatybė, kuri visuanksčiausia atsiranda Vėluvos apylinkėje: 1258 m. Per-nen || Per-nyn G 1 „už *Nėnos upės esąs“, 1326 m. Wilato Sc I 93. XVI amžiuje i iš į iš rytų bus pasistūmęs ir į Sembos (lot. Sembia, Sambia, vok. Samland) rytus. Sembos rytine šnekta yra rašyti 1545 m. II katakizmas ir 1561 m. III katakizmas, kurie visur balsio e vietoje turi f, pvz.: II ydieyti — III ideiti. Pirmasis 1545 m. katakizmas bus rašytas viena v a k a r i n ė s Sėmbos šnektų, nes ten Ę niekur nėra dar net ir 1545 metuose pavirtęs balsiu z, kas matyti iš Šių katakizmo žožių: tarretwey 53, Stenum 529, lefuns 531, grecon 71# grekun 72fl, bietis eden 718, betten eden 7 24, cdeitte 731, palletan 7^ — III kat. turnmei, Sūtions, -lifons, gnkan, bitas, idin, ideiti. 56. Žodžio gale, ne po kirčiu, ir pirmojo katakizmo, kaip ir II bei III kat., šnektoje -e virstama balsiu -z, kas matyti iŠ veiks­ mažodžio lyties ymmi-ts jmmitz „ėmė“ < * v m i+ t(a)s. Daugis­ kaitos 2 asmens galūnė -zy, -ti visų trijų katakizmų šnektose gali būti kilusi iš prolytės -te (lie. vedė-tė-si). Antrojo katakizmo lytis ymmeits ymmeyts „ėmė“ rodo, kad gali­ nio ę jau būta pavirtusio balsiu t dar prieš senojo z sudvibalsėjimą (diphthongisatio), kuriam pavyzdžiu gali būti žodžiai II w e y dikausnan— III wijdikausnan3IIcrixteits — I, II crixtits „krikštytas“ , 105

II reykeis greta su lytim rykyes = III rikijs (nom. sing.), rikijan (acc. sing.) „viešpatie, Heer“ . LXIV 57. Profesoriaus N. van Wijk’o (Altpreussische Studien. Haag 1918, 18) spėmuo (Vermutung), kad galinio -e visų trijų katakizmų šnektose po kirčiu liekama -ё, o be kirčio pavirstama -z ( = -z)> rodosi, sutinka su kalbos duomenimis: per-banda, būrą : maita, billa-ts — per-lanki, per-traūki: budė, zoeddė = mūri, peroni:femme. 58. XVI amžiaus žiemiečių prūsų tarmėje balsis d atstoja du lietuvių kalbos garsu—o (la. d) ir uo. Nors šitą d 1545 —1561 metuose pažįsta visos trys šnektos (I, II ir III kat.), bet jis kili­ mo yra naujas, nes jo vietoje X III, XIV ir XV amžiaus pradžioje žiemiečių prūsų tarmės šnektos dar tebeturi o, ką pirštu prikišamai rodo Sembos žemės vietovardžiai (G2), pvz.: Auctozoangos, Grindos (nom. pi. f.), Byoten, Beyoten |] lie. Bijotai, Dytvone-lauken, Šoke 1258, Schokym 1299, Scoken terra 1326 m. „vok. Schaaken“ , Wobsdis 1331 m. „eyn luchs“ !|opšrus, la. dpsis (dpša) „барсук“ , Wosenbirgo, Wosispile || ožys, lą. azis, Kopte (Kupte), Aucopte, Auctacops, Paymecopo, Pillecop Цkopos, Komayn „šiandie vok. Cumchnen“ , Laypo ra/), laipto „laipta“ , slayx „sliekas“ < *slaikis < *sletka’s (pr. Voc. le> la /); salmis j| šalmas; antis „antis“ , panto „pantis“ < panto; armes \[lrti (irklas), sarke „šarka“ , sarwis „ššrvas“ , warne bucdrwarne „varna“ ; B) dvibalsis prieš kirtį: dantis „dantis“ , wanso „wąsy“, Jansy „žąsis“ < zanst' (cf. marti, pati), tvarto „ворота“ (nom. pi. n.), lapiwarto. 67. Senovės „oksitonai“ (gr. fteoę, be. galai) prūsų kalboje dvibalsio pirmąjį sandą palieka trumpą net ir tuose linksniuose, kurie kirtį nuo galūnės yra perstūmę ant šaknies dvibalsio (Trautmann Altpr. Sprachd. 189). Todėl galima suprasti Šių Elbingos Žodynėlio lyčių balsį a laukiamojo o arba oa vietoje: balgnan U balnai, dalptan „kaltas“ [| долото, scaytan „щит, scūtum“ || sva. setts, s. isl. skid „Scheit Holz“ < ide. *ske~to‘m, laygnan „veidas“ < Haiknan < *leiknamn (la < le) Цrus. лицо, snaygis „sniegas“ < *snaiga $, ansis „ąsa, vąšas“ < *ansa‘s, aysmis „iešmas“ < *aisma's < *eišma's (pr. Voc. e- > a-), warnis, colwarnis < varnais || varnai. Išimtį sudarytų Elbingos žodynėlio žodžiai caymis, playnis ( < *piei­ nas: pr. Voc. la iš le), granstis, lanctis, carbio, fardis, jei jie būtų lygiai lygūs mūsų žodžiams *kawias (jį rodo pr. I II kaimaluke „lanko, kieman nueina, sucht heim“ ; pr. Voc. caymis gali būti ir = lie. kdimas ir la. *kaims, kurį rodo buvus žodis kaimins „kai­ mynas“), plienas II plieninis (adj.) „стальной“ Mrc, grąžtas || pi. grą&tai, laūktis, karbija, žardis (ir Jn žardys). 6 8 . „Cirkumflektinės" Šaknies „paroksitoniniai“ žodžiai doalgis „dalgis“ , dongo < *dangd rodo, kad playnis, granstis, lanctis, carbio, fardis tegali eiti tiktai „oksitoniniais“ žodžiais (vaikas, dievai...).

109

LXVI

69. „Cirkumflektinis“ dvibalsis au balsio a Elbingos žodynėlio šnektoje, rodosi, balsiu a neverčia. Tam reikalui ištikimos medžia­ gos nė neturime, nes сагих || kaūkas9 ausnis (skaitau ne *ausins dėl lyties agnis [ne agins]]: gn iš kn, kaip matyti iš žodžių sagnis || Šaknis, laygnan < *leiknan |Į лицо, nognan „oda, Leder kuris kilimo yra st!idiškas, rodo, kad liepos vietoje sūdai bus tarę leipo. Kad Leipalingiui vardą būtų praminę lietuviai, tai jie Šiandie ištarytų *Liepalingis: Liepal-ótas — Glūšnaraisčio dalis (tankus miškas), panemunėj, apie Diržus (Leipalingio par. Db), kaimas netoli Prienų (12 varstų) IIPitš-ahotas — miestelio vardas (:pwš& „Kiefer“). 1 Salantiškiai sako: T iktai pro tas duris tdukl pà tdukšt,.} Juodu prie stalo susisedusiu — sveiks pà sveiks (v. Š. sväks pà sväks) Sint.

133

107. Leipalingio parapijos ežero vardas Azagis { vok. Deimlacken (wies Jakunowo, pow. Angerburg Kętrzynski O ludnošci 537); 143

2) Detnupio upelį rodo Veiverių vis. (Vo 166) kaimo vardas Padeinupės; Dein- del balsio ei būtų jotvingiškas vardas; Dieninykas (v. š. Dęinęmks) —Bartuvos intakas ties Nevočiais (Mosėdžio par,); 3) Dysna —Dauguvos intakas, kuris išteka iš ežero, vardu Dysnai (Zarasų aps., Dūkšto ap.). Šalies vardas Dainuvä (pr. Dainavo), kaip rodo to-paties var­ do upė ir ežeras, yra pramintas ne nuo jos gyventojų dainavimo, bet nuo gyventojų gyvenimo Dainuvos paupiais. 4) Dernen 1259 m. PU II 69, 70, Sjögren 252vök. Derne — Sembos vietovardis Sc I 289, PU II 6, PN. Jotvingų vietovardį Dernan šiandie mozūrai ištaria Dsiarn-owo (ties Luku „vok. Lyck“) Bg10 79. 5) Дора 1256 m. IL 83420>Sjögren 187, 189 yra tas-pats kaimas, kaip ir 1. Dora —Augustavo aps., Ščebros-Olšankos vis. Vo 88 (6) la. Cerenda Konv. värdn. 88 '.Ke­ rdžiai — Papilės (ar Akmenės) par. soda; dėl galūnės plg. žodžius gelendu Mrj || galdndu „wetze, schärfe", la. galuöda „Wetzstein" : kurš. *Dzelenda > 1253 m. Zelende BG 238, kurią vietovę šiandie žemaičiai vadiną Gelind'ėnais (Alsėdžių par. soda Vš I 47); 3) Zilden BG 211 > la. Cilde \Kilda Smilgių par. pavardė, Kil­ dinąs —Pušaloto, Naujamiesčio par. pavardė, Kildonys — Troškūnų par. sodžius Vš I I 22; 4) Pretzele BG 230 : la. Priekulei 5) Rutzove BG 231 > la. Rucava = He. Rukiava; 6) Sematze B G 452 : santakys. 139. Garso s {dz) vietoje Kuršo žemės aktai rašo ne tiktai dz (Adze> Dzerbiten, Ladze, Laydze, Medze, Radze)> bet ir z 3 s arba c (Asen, Zcgere, Geide Zelde, Zerwe Serzve3 Sintere} Sirieny Eze, Ylses Lanze). Aktų raidės z> s, c, kurias randame rašant latvių afrikatos g (dz) vietoje ( = lie. į ), galėtų reikšti ir z. Vadinasi, tuomet tektų mums pripažinti X III amžiaus kuršių kalbos šnektoms afrikatos g pavirtimą paprastu pučiamuoju (spirans) z. Garso z iŠ g {$??) S |) la. Nät-enieki BW 12825,4 var. Eduole; 8) Calnefeme = ?; 9) Birfine — Biržinėnai — prie Virvyčios upės, tarp Luokės ir Viešvėnų; 10) Grefe = ž. Griežė (v. š. Greišę), la. Grieže „vok. Grössen“ prie Varduvos ir Ventos santakio, Židikų vis.; 11) Vesete — Vienete (v. š. Vęišetę Sint) —Tirkšlių par. upė, Ven~ tÖs intakas Vš I 50; 12) Spermes (var. Spernes) — ?; 13) Dobe(n)2 = Duobėnai (v. š. Dūbienū) — tarp Virvyčios ir Ven­ tos, į šiaurės vakarus nuo Luokės; 1 Salantų apylinkėje yra Litko (nom. sing. Lilkas) pavardė (A, Salys). 2 La. Dirstels — » Vartojos upės kair. intakas, kuris teka nuo Priekulės p ra Treknius, G ramzdą ir Kalėtą (A. Salys). 3 Yra Liepojos apylinkėje Dubinti (v. š. D öbenä žem.) karčema (A. Salys). 231

14) Pilene ~ ?; 15) Reiniene = Reihtė (v, š. Reinte) —Videikių sodos ežeras Plun­ gės ap.; 16) Zelecoteti — ?; 17) Zelende — Gelindenai— Alsėdžių par. soda Vš I 47 < kurs. [D]Zelenda = i. *Gelenda> 1586 m. По-геленда — нива урочищем в Гонипрове, Крож. *ол. S; 18) Zekuhnfeme (1291 m. Zeculefeme) = ?; 19) Bebrungis = Babrimgas —Minijos intakas Plungės par.; 20) Garde = Gdrdė — Sedos par. soda prie Varduvos upės arba BG 238) „Žem. Kalvarija“ , kurią seniau vadinę Gardais. T reti Gardai „Горды“ esą Gargždų valsčiuje, o ketvirti —ant Dubysos, nuo Kelmės į žiemius; 21) Embare= Imbare — prie Blendžiavos upės, į pietus nuo Sa­ lantų; 22) Pomenie = Поминие (Paminijės — Rietavo par.; Vš I 58 -jos) — 6 vietovės prie Minijos upės, į vakarus nuo Žarėnų, o į žiemius nuo Rietavo; 23) Zegere = Gegrėnai —bažnytkiemis, į vakarus nuo Žem. Kal­ varijos Vš I 47 ru s. Вята) dėl jos mažumo visai nepritinka vadintis „Didėja" : si. vęfbjb (s. bulg. vęsnji) „maior" FUF X II 67, Bg8 27, Bg6 LX X II 188, LXXV 152, TŽ I 41. Abidviejų Vėntų vardas dėl jų „vingiuotumo" vestinas yra iš šaknies vėnt- „lenkti : linkti", iš kurios turime venterį „Reuse" Bg10 299, Endzelins KZ L II 111; 39) Žemalė— miestelis ir dvaras tarp Židikų ir Tirkšlių Vš '1 53, Sr prie Žemalupio (1. Žemel-upis — lewy doplyw Szerkszni SG XIV 774), kurį 1595 m. šaltinis vadina Жемел-яны —село в Грустен, вол. S< lie. *Žemelenai. Žemalė = la. *Zemale, kurią ro­ do vok. Semallen — g. v. netoli nuo Sasmakos ir Lubezerės: la. Zemite — Talsų aps. nuūžė =1595 m. Жемиты — село в Гинтялишской вол. (dabar Mosėdžio vis.) S = Žemytė — Lenkimų apy­ linkės soda (A. Salys). Žemaičių tarmės mažybinė priesaga -alis (šunalis, darzälis, puodälis = pr. Voc. podalis „böser = geringer, wertloser Topf"), -alė (vištalė3 Pocalė „Pociaus duktė") kilimo yra kuršiška. T ą rodo Žemalė drauge su latviškojo Kuršo bendravar­ džiu Žemale „Semallen". Latviškojoje Kuršo dalyje galūnę -die tu­ ri ir kiti vietovardžiai, pvz.: Nuögale (Ärlavos ap.), Valgale „Waidegahlen" (Talsų aps.), Vergale2, „Wirginahlen", vok. Kurmalen = 1599 m. Курмалшикя — земля им. Колтенян, в Коршов. вол. S< lie. Kurm-al-iskė. 175. Lietuviškosios Kuršo dalies vietovardžiai Kivyliai, Geg­ rėnai, Šatės ir Žemalė rodo, kad lietuvių Kuršo žemėje pradėta kurtis dar p r a k u r š i š k o j e gadynėje, vadinasi, dar prieš garsų c, g {dz> z)y s ir z atsiradimą iš k, g, s, i . Kai kuriuos vietovar­ džius lietuviai iš kuršių yra gavę naujame įvalkale. Tose vietose, kurių vardai turi naujosios kuršių kalbos įvalkalą, bus ilgiau išlai~ kę kuršiai savo tautystę tarp lietuvių. Garsui z ( = lie. z) aš šiuo tarpu teturiu tik du vietovardžiu: • 1) Zabikai— Papilės par. soda Vš II 6 (Zabikų pelkė —pušy-, nas 1. c. Gricius) : žabai „žagarai", Žabynė — Užupiečių (Anykš­ čių par.) sodžiaus krūmokšliai, pieva; 2) 1595 m. Забите —село в им. Плотелях, Плотельской вол. II 1597 m. Жабите (Рекетского войтовства) S M okeopext PHE XXVII 613 = la. ( < He.) Žagare BW 20757,6,20800 : žagarai „Strauchwerk, Gesträuch“ BG 152; 4) Racketen. Racken, Ratten (Alnpeke) 104, 1426 m. Rattotoscher bergh BG 157, 389, 111— lie. Raktuves kalnas ties Naująja Žagare ant Švytės dešinojo kranto: rakti, la. rakt „graben“; 5) Dobenen 476, Dobėn BG 136, 104, 111 = la. Duobes kalni ties Duobės dvaru (vok. Dobelsberg) Aukės parapijoje : duobe, la. ditobe „Grube“ || 1253 m. KekHo srities vietovardis Dobė BG 111; 6) Eglonene 113 = la. Egluone — ein Bach, der von Süden un­ terwärts des Gutes Waddakst in den jetzigen Grenzfluss zwischen Kurland und Litauen, die Waddakste, sich ergiesst BG 136 = lie. Egluonà : eglė, la. egle „Tanne“; 7) Wancüle 114, 136 yra somiškas vardas: lyb., est. vana (suom. vanha) „senas, alt“ + ¿¿Va „kiemas, Dorf“;17 17. K . Būga I I I t.

257

C X X X V II

8) Augegua BG 437) Augegoge 435, 476 be ne *Auguve? ar *Aujaguve,? Cf. lie. Lab-guvà — Kvėdarnos par. soda Jn, Vš I 59 || 1261 m. Labì-gow „Stadt Labiau“ PN; 9) Padaugua, Padouge BG 154 = Podawgowo, žmujdzkie Padauguwa, folw. nad Niewiažą, pow. Kow., о 29 w. od Kowna SG V III 357, Bapten... Podawgo Sc II 687 : Dauguva, Ja. Dàugava — die Diina ]| žiemg. Pa-dauguve cf. Pa-karde BG 138; 10) Velfene BG 136, 435: la. ( < kurs.) Velze — Banduvos sri­ ties upė BG 210, 314 (Ventos des. intakas Kuldingos par. SG X III 199), lie. Velzis — Panevėžio ap. sodžius Vš II 1 9 — Vaškų par. pavardė Btn, Velėtai — Vaškų, Pasvalio ar Saločių par. sodžius Bnt, Velša — Smilgių, Šeduvos par. pavardė Pan; 11) Sigemoūy Segume BG 137 — somiškas vardas? est. siga, gen. sing, sea „kiaulė“ ; 12) Jusa BG 137, 155 : ? 13) Aren 137, 154 = la. Are — Gesinde unter Sturhof, südlich von Blieden = are „urbares Land“ 154, lie. orė „arimas“ ; 14) Batsenen 137: la. Bäce — Medės muižės vienasėdis BG 114, lie. Bokiškė — Ylakių par. vienasėdis (rus. Бакишки) Vš I 52; 15) 1272 m. Babutua BG 437 — vielleicht identisch mit dem Burgwall Baboten, den die Reimchronik (Vers 9093) zwischen Doblen und Goldingen nennt 137 = žiemg. Babutuve : Ia. ( < žiemg.) Babis LV I 116 arba Bahne — der grosse See zwischen Schlohk und Riga; ebenso heissen mehrere kleine Seen in den Schlaguhnenschen Wäldern (unfern Doblen), Babite BG 155; 16) Paliten 137: Pala — a) Tverų, Kantaučių, b) Linkuvos par. upė U la. patas „morastiges Seeufer“ BG 156; 17) Satsigalen 137, 155 = žiemg. *Saci-gala: la. Saka — Dau­ guvos intakas BG 282 = lie. Šaka — Raseinių par. upė; 18) Scemua 137 (Sc- — s: Pruscia), stagnumque de Dobenen, quod Scemovis dicitur 437, 155 = žiemg. *Zemuve> *Zemuvis || la. Zerns, lie. žemas „niedrig“ ; 19) Pelliseden 137, 154 = žiemg. Peli-sėdis || 1291 m. Kuršo vietovardis „viliam Up-seden... usque ad montem Virgenare... in Zareykenbecke“ Liv. Urkunden buch I 677, lie. Trak-sėdis — Kvė­ darnos par. soda Jn : la. Pela — Dauguvos intakas BG 46, He. Реlà — Žarėnų par. upė Vš I 50; 20) Drauenen 137,154 : la. drava BW 15729, lie. dravis „борть“ ]| la. Draviene — Cesveinės par. dvaras BG 476; 258

21) Blidenen 114, 154 = Ia. Blidiene KZ L II 112 — Gut im Quellgebiet der Berže, unweit der Wasserscheide zwischen Berže ( — Aa) und Ciecere (— Windau) BG 138 : žiemg. *b!lde = lie. blinde, blindb „saJix caprea«. Bl\d-iene rodo, kad ir kitų X III am­ žiaus Žiemgalos vietovardžių galūnė -en(e) gali būti skaitoma mene : Dobene, Eglonene, Velfene... 22) Scemovis — Duobienės ežeras BG 138 = *Zemuvis) esąs Sal­ daus par. Kerklinu ezars; 23) Sparnene (castrum) 115, 138 — am heutigen Sparnu ezars> dem dreizipfeligen See unweit Ihlen 152 :1a. spams, lie. sparnas „Flügel, Zipfel«; 24) Вelkaa 138, 156 = žiemg. Pelkuve : Pelk-upis — a) Bartu­ vos intakas Mosėdžio par., b) Papilės par. upė Vš II 7 : la. pe!ce> lie. pelkė „Sumpf, Torfmoor«; 25) Zervinas 138, 156 ; la. dzerve> lie. girai „Kranich“ . Dej galūnės plg. Х Ш amžiaus vietovardį Arine 139; 26) Pakarde 138, 156 = Pa- + kard~ : Kard-upis — lewy doplyw Beržony, prawego dopl. Niemenka, pow. Nowoaleks. SG VII 86, X III 251; 27) Rymmen 138, 156 : Rimas — Kamajų, Ušpalių par. pavardė Pan, Rimaša — Vilkiaušio intakas Joniškio par.; Rlmtečio ežeras Šventažerio ap. Db; 28) Daugules 137, 156 : la. Daugulis, lie. Daugūlis — Debeikių par. pavardė || daugy la. daūdz „viel«; 29) Senmoa 139, 157 — somiskas vardas? lyb. šen „Pilz“, то „Land, Acker“; 30) Aarenen 139, 156, sako, esą = A nši „vok. Arishof prie Zebraus ežero“ : Oriški — Kražių par. soda Vš I 57; 31) Mimayn 139, 157 : Mimdičiai — Šakynos par. dvaras Vš II 7; 32) Pelsua 139, 156 : la. PeVH RKr IV 108 — Naujinio, Drisos, Rėzjrtės ap. sodžiai Трусман. Этимол. места, назв. Витебской губ. 217, Sėmbos srities 1252 m. vietovardis Peise moter G1 119; 33) Pestene, Festem 139, 157 : Песта D (Privilegia 188a) — Obelių ar Rokiškio par, upė, Pėsčiai (v. š. Pi'ste) — Salantų par. soda VŠ I 41, 1591 m. Песте — село им. Гинтелишек S; 34) Wayvere 139, 156 : Ia. vaiveri (-H < ~fi) „gailiai, ledum palustre« BW 20996 Saikava (Cesu apr.), vok. ( < lie.) Warmem — Gumbinės par. kiemas (PrL); 35) Arine 139, 156 : Örupis — Pušaloto par. upelis (griovys) A. Sabaliauskas Ц öras, drtii 259

36) Zetzedua 139, 157 : la. dzedzieda „nuora, vecaine, unge­ bauter Acker« BW 3033, 4261, 4323, 28975, 30258, 35707; 37) Szilua 140, 156 == žiemg. Siluve — la. Silavas — g. v. BGr I 325 = Ііе. Šiluva Jn „1. Szydlowo“ , 1517 m. до корчмы у Шиловскомъ мѣстечку РИБ XX 444, подле Шилова мешкаеть 445, 1567 m. з Шилова въ земли Жомойтской 1. с. ХХХШ 491, Šiluvaičiai — Pakalnės aps. kiemas Klv2 59 Į| Šilas, Ia. sils „Heide; Heidekraut“ ; 38) Wanpen 140, 156 : la. Vampe — Bauskės ap. g. v. Į| lie. vafhpiju, vampätiju „warczę“ J 2, vampäzyti Kv „latrare cum parvis intermissionibus“ . La. Vampe gali būti ir somiškas vardas: ėst. wambas> gen. sing, wampa „lazda, kuoka“; 39) Cacten 140, 156 : la. Kaktį — g. v. ties Bauske H la. kakts „Ecke, Winkel“ , lie. kakta „Stirn“ , 1567 m. Янъ Кокта (Дирван. вол.) РИБ XXXIII 1347 < Kakta; Kaktys — Mosėdžio раг. pavardė; 40) Вегjenem 115, 140 — steht sicher mit dem noch heute le­ benden Namen des ganz Semgallen vom NW-Ende bis zur Aa durchströmenden Flusses Berže in Zusammenhang, welcher seiner­ seits von berzs „Birke“ abzuleiten ist BG 156 : Beržėnai — Sedos par. VŠ I 48, Gruzdžių par. sodžius Vš II 7; 41) Zedreveos 140, 156 = žiemg. *Dziedreves (cf. Ses-eve) II la. dziedrs „lazurblau“ RKr II 55, lie. giedras? arba žiemg. *Dzedreves |[ la. ( < kurs.) dzedra valuoda BW 14617,1, 15150, 31248 „šal­ ta, atšiauri kalba, barsch“; 42) Bayena 140, 156 : Baįėnai — a) vok. Bojehnen, Piktupėnų par., Tilžės aps. kiemas Klv2 26, Mit II 329, b) Josvainių vis. dvaras ir kaimas || Bajelis — Naujamiesčio, Linkuvos par. pavardė, 1299 m. Bayone — sembo vardas PU II : bajus R „schreckUch“ ; СХХХѴШ 43) stagnumque prope Paliten, quod Autzis dicitur 140 — heute Auces ezars liegt bei Gross-Autz BG 155, 115: 1353 m. pr. Auco— jetzt Augken Kr. Wehlau G1, Aukul — See, jetzt Okullsee K r. Allenstein G1 13; 44) aliudque (sc. stagnum), quod Sėbrus vocatur 140, 155 = Zebrus ezars — liegt zwischen Arishof, Suschenhof und Grenzhof in der Neuenburgschen Parochie: la. zebre || pr. Voc. feabre „cyprinus vimbra“ Bg1 66; 45) Teruetene, Therwetene 103, 116, 153, 389 — der Terpen­ tinfluss, dessen Name so durch die Volksetymologie umgestaltet ist, entspringt bei Kuckern in Litauen, nimmt unterhalb Hofzum260

berge (la. Kalnamuiža) die Skujene auf und verbindet sich west­ lich von Mitau mit der Svete. Der Burgberg („Zuckerhut“) bei Hofzumberge, am rechten Ufer der Tervete, gegenüber der Kirche, ist die Stelle des castrtttn Terwetene BG 141. Tervetės vietoje BG 153 rašo ir Tervete (Grenzhof) arba Tervėte (Fockenhof). Kablios apylinkės dainai (BW 19283,1 var.) yra pažįstama Tirvetes (ve ar ve?) mala, XVI amž. Szweta... do rėki Ringi... ot Terwety reczki D (Privilegia 185b) Ц? 1586 m. Терв-иники — поле в Поюрской вол., над р. Юрою S = 1599 m. Тепгырв-иники S \\ Tetirvinai — Pasvalio par. sodžius Btn; 46) Schenen, Schuwene 141, 157, 104 = la. Skujene —Tervetės upės intakas || skuja, lie. skuja „Tannennadel“ = lie. Skujinė — a) Žagarės ap. upė (A. Balčiūnas), b) Jūžintų par. vienasėdis prie Audrūs upės; 47) Slackenkappen — diese Oertlichkeit muss zwischen Doblen und der litauischen Grenze liegen, ist aber noch nicht aufgefunden. Die Laute erinnern an Schlagunen, aber dieses scheint zu weit westlich (2 Meilen) von Doblen zu liegen BG 141, 104, 117, 165: 1333 m. Slake-laitXy 1338 m. Slaka-lauken — Sėmbos srities vieto­ vė G1 165|Į Šlakiškiai —Pasvalio par. sodžius Vš II 14. Žiemg. Slaka kap(a)i\ 48) Dubelene 117, Doblen(e) 104 = la. DuÖbele (Amt und Flekken), der Hügel an der Behrsebrücke, auf welchem der älteste Teil der Ordenburgruine steht, ist die Stelle der alten Burg Doblen BG 141, 152, BW 3840, 13255, 33611, Duobelnieki 10324 : duobe, Не. duobe „Grube“; 49) Upemole 142, 152, 118 —žiemg. Upmale(a) = upe „Fluss“ -\-mala „Ufer, Rand“; lie. lyg-malas „lygus su kraštais“ ; 50) Mertzepole 170= vok. Märzen-dorf — Gut in der Parochie Baldon, unweit der Grenze des Rigischen Stadtgebietes ( = Marchia, Mark) BG 142. Vietos vardas yra somiškas, kaip ir Rygos pajūrio srities vardas Metse-pole BG 58 „die Gegend nach den Wäldern zu, die Waldgegend“ ; lyb. mötsä „Wald“, puoV „Seite“, puoli adv. ,,-wärts, nach“; 51) Semigallorum flunien, flumen Semigattiae, Semigaller A BG 142, Seimgala 103, 128 Цin flumine Mussa (Henricus de Lettis XXIII 4) = la. Liel-upe — vok. Aa (žemynlinkui nuo Bauskės), kurios augštupį nuo Baūskės latviai vadina Mūsa — lie. Mūša, -6s, Mūšą. Lietuviai pažįsta net 5 MūŠbs upes TŽ I 17, 31. Lielupe gavo var­ dą nuo „didumo“ : rus. Великая || la. liels „didis, gross“ ; 261

52) Metnela 157 — die Memel ( = lie. Nemunas, Nemunėlis") ent­ springt in Litauen, südlich von XIzenberg (lie. Ilišė)> fiiesst von Nerft (lie. Neretos, Neretų), Gr.-Memelhof an der jetzigen Grenze von Kurland und Litauen, verbindet sich bei Bauske mit der Mūsa BG 142 : *nemunas „šilas“ Bg10 246; 53) Putelette (terrula) 157 = la. PüteVi — Gesinde unter Privatgut Misshof BG 143, 12011putelis „eine Speise von Hafermehl“ BGr I 70, 332 = Selos lietuvių putelis (ne *pūt- Bg5 LXVI 245) „avi­ žinis, pienu įplaktas, patirštas valgis“ (Gryva, Gaidė, Garšvinė — Subačius). Putelenės vardo u galėtų būti ir trumpas: ž. putelis „ka­ lina“ A, n, D5 17, „Schneeballstrauch, viburnum opulus (wild­ wachsend)“ Kip (Mit I I 134), Kv, Sint || a. putinasi la.putenes U „t. p“; 54) aqua Ecozve 437 — vok. Ekau —entspringt im Tauerkalnschen Forst und mündet in die Aa, nördlich von Mitau BG 143 = la. Iecuve Endzelin Lett. Gram. 852. Latviai ištarią ir Iekeve R K r IV 110. Šis upėvardis kilimo yra somiškas: Vidžemės Eikazis (pieva), Etkaži — g. v. TŽ I 380; 55) Missa 103 = la. Misa — Nebenfluss der Ekau (von Norden), an welchem Misshof liegt, entspringt in der Neugutschen Parochie und fiiesst zum Teil an der jetzigen livländischen Grenze entlang BG 143 : lie. MUė — Vydeikių sodos ežeras, Plungės par. >MiŠgnai — Plungės par. soda; 56) silva, quae Vere dicitur 143, 123 = la. vėre BW 28011 ‘var. „grosser Wald“ Dunalka, vėris 10923 var. Rigas apr., 10951 Ves­ tiem || Perene „vok. Fehren“ —prie Uogrės upės BW 9763,12, Vėrenieši 12752.4; 57) terra, quae Plane dicitur 431, 157, 123 = la. Pläne — Bäch­ CX XXIX lein, das in die Islitz und mit dieser gegenüber der Sallgalnschen Kirche in die Aa sich ergiesst. Die Neumannsche Karte giebt ein Gütchen Planborn nordwestlich von Greiersdorf, südlich von Kauzemünde an BG 143 = lie. Plöne — Linkuvos par. bala Vš II 14,— Vaškų par. upelė „Draugija“ IX 299 (Degėsių sodžiaus laukuose P a n —J. Dailidė) — upelis (prasideda iš Maščičnmiškio, Šilios balų, kur susiduria Linkuvos, Vaškų ir Joniškiu parapijos valsčiai) Btn = ! . Plonianka — rzeczka w pow. poniewieskiem i doblenskiem, lewy dop?yw rz. Isiik, stanowi częšč granicy gub. Kow. i Kuri. SG VIII 309, III 305 > Ploninąs — Vaškų vis. dvaras; netoli nuo miestelio Btn : plönas, la. pläns „flach, eben“; 58) Babai 143, 155, 103 = ia. Babis} Babtus „Babi tsee“ |! pr. Bab~ant(a)-s —ežero vardas G1 18; 262

59) Naba de Babath, Babates munde — Wasserverbindung zwi­ schen dem Babitseė und der Aa oberhalb Schlohk. Eine zweite Verbindung zwischen Babit und Aa unterhalb Schlohk ist erst in jüngerer Zeit durchgerissen BG 144: la. Naba — die Wasserverbin­ dung zwischen dem Jägel- und dem Stintsee BG 40, — Grenzfluss zwischen Popen und dem Kirchspiel Windau 184; cf. 210 = la, naba, pr. nabis „bamba, Nabel“ ĮIHe. NabaŠai, Nabuiliai — Tryškių par.; dvi sodi Vš II 6 (čia prieš lietuvius bus gyvenę kuršiai arba žiem­ galiai) || pr. 1366 m. Nabote — Sembos upelė G1; 60) Longus insula 144, 124—7 esančios 3 mylių ilgos kopos tarp Babio ežero ir Lielupės upės, kur dabar Salos mulže „vok. Holmhof“; 61) Ponus Semigallorum Henr. IV 6, 1263 m. de portubus maris, quae nobis competebant duae portus, videlicet Semegaller A et Winda BG 436. Tasai uostas stovėjęs Lielupės ir Dauguvos žiotyse BG 144, 103, 127; 62) Mesiote1 Henr., Mezoten 153, 103, 124 = žiemg. Mežuote (seniau Mezįuote) > la. Mezučtne (> lie. Mežuotinė Btn) — Gut Mesoten liegt oberhalb Mitau, am rechten Ufer der Aa BG 145: la. mežs „Wald“ ; 63) Mit eime schonen here vii breit]Zu L i t t o w e n man do reit [Durch velt unn über manche bach. [Sie liden michel Unge­ mach, | Bis das sie quamen in das lant. | Sie stiften roub und brant | M it mancher schar vil wunneclich, | Sie herten vrilich umme sich | Das lant uf unde nider. | Kein Soule sie karten wider | Durch bruch und über beide AJn pe k e Livl. Reimchronik 1897—1907 v. Šita Soule negali būti latvių Vec-Saule „vok. Alt-Rahden, Gut in der Parochie Bauske“ BG 145, nes tą žygį vokiečiai yra atlikę Lietuvos žemėje. Taigi, Soule laikytina yra Šiauliais; 64) Sydobre(n) 104 =* S id a b r ą (v. š. Sidabrą, acc. Sidabro) — Lielupės intakas. Sidabrös pilis esanti už 3 varstų nuo Joniškio, Vilkiaušio ir Sidabrös santakyje, 6 mylios į pietus nuo Mintaujos BG 145; 65) Mytowe Alnpeke Livl. Reimchronik 7405 v., 1305 m. castrum Mithovia BG 444, 1330 m. Mitowe 445, 1359 m. Mitovia BG 448 iš pradžių buvusi ties Sluoka. Iš ten 1336 metais bu- ' vusi. atkelta dabartinėn savo vieton BG 134 = žiemg. Mltauja = He. 1 1231/2 m. Medeiothe BG 421 skaitytina yra *Med'uote, Tai būtų k u r ­ š i š k a vardo ištarmė. 263

Mintauja, Mintaują „Mitau“ Als, Jnš, Mit I 226 (Šd), A 1884 176, 1885 356, XVI amž. „granica powietu Mintowskoho... z wolostiu Upitskoju“ LieM (D Privilegia 185a): 1575 Минт-уписъ — речка, чрез им. Подубисе и урочище Гудовщизну, в Бержан. вол. S, 1584 m. Минта — пустая земля близь Крожского двора S, 1575 ш. Минтишкя — пустовщина, принадлежащая к им. Окменам S Ц 1310 ш. Mime de Gavejen —kuršio asmens vardas BG 289, 290, 1273 m. М интеля— jotvingų kunigaikštis IL 87025, 1419 m. Mynthen „jetzt Minten Kr. Friedland“ G1 99, pr. Mintijeit(i)ei > 1278 m. Myntegeiten „Feld, Gut im Samlande“ PU II 245 „jetzt Metegethen bei Juditten“ PN \\Minčia — Tauragnų par. vienasėdis ir giria, kurioje daug gūbrių (курган); 66) 1426 m. eine beke de Platton BG 453, de Platone 454 = la. Platuone — Nebenfluss der Aa von links 476, 389 = Не. Platuonė— Joniškio par. upė, prie kurios ir Piatuoniai (sodžius), XVI amž. (LieM) „Olaj... Sidabrą... Plotonia... do reczki Niwy (= K iv ė?)ce D (Privilegia 185a) Цla. Platuoniece BW 7315; 67) 1426 m. beke de Wilsze 453, Wyltze 454 = la. Vilce — Fluss der bei Gemauerthof (la. Mūrmuiža) sich in die Svete ergiesst BG 389 > Vilceniece BW 7167, -niekt 10861,1, 12282 = lie. Vilkija — Švėtės des. intakas Skaisgirio ap., tekąs pro Domeikius, Kemsius, Budraičius (Dantaitė), SG X II 91, X III 475, XVI amž. LieM „Niwa (=K ivė?)„. Kornuta... do rėki Wükij... Sidobry“ D; CXL 68) beke K yfver 1. c. = la. K 'ive — Nebenfluss der Wilze von der rechten Seite mit der sie bei Gemauerthof sich in die Svete ergiesst BG 389 = Не. K ivė — Trumpaičių ap. upė, XVI amž. LieM K iw a , reczka D. Kivės vardas kilimo yra somiškas1: lyb. kiv , ėst., suom. k iv i „akmuo“ ; 69) beke Scktoete, Szvete I.c. = la. Svete — Fluss, der westlich von Žagarė entspringt und nördlich von Mitau sich in die Aa ergiesst BG 389 = He. Švetė — Šakynos, Skaisgirio, Žagarės ap. upė (35 v. ilgumo SG X II 91), Szwetela — strumieh w pow. szawelskim, przeplywa pod wsią Rukujže SG X II 91, XVI amž. LieM Szweta ...do rėki Ringi . . .o t Terwety rieczki... u Karklupi rieczki D, 1583 Швета — река чр. им. Жагоры, в Биржан. вол. S, 1595 m. Швета — речка в им. Подубисе, чр. грунты Пашвети S : lijo lijo — ir mūvėto „giedra pasidarė“ Sint; 1 K itus somiškos kilm ės Žiemgalos vietovardžius esm i jau „T a u to je ir žodyje“ (I I 8—9).

264

palietęs

70) 1259 m. ... in loco, qui Upemelle nominatur. Centum uncos in Semigallia, in locis Gascegole et Serpen vulgariter nominatis BG 434 < Gostegale ~ lie. Güosta-galis — Linkuvos par. so­ džius ir malūnas Vš И 13, Btn, Vr (Guostigalis — Meškerio liudijimu); 71) Serpen žr. a. = žiemg. Serpa- nėra dar surasta HŠerpat — Rietavo par. soda Vš I 58, Šerpaičiai — Varnių par. soda 1. c. 50, Sčrpetis — Telšių Žarėnų ap. pavardė Db; 72) 1255 m. se to Kanierwen und neder dat water, dat dar ut vlutzt, dat de Slok heit, an the A BG 431 = la. Slüoka —* Schlohkbach, der aus dem Tuckumschen Kirchspiel kommt, durch den Kanjersee fliesst und bei der Stadt Schlohk in die А mün­ det. Der Name ist lettisch, cf. slüoka „Schnepfe“, lie. slankä BG 476 || 1590 m. Слонкойни — Ariögalos vis. sodžius S. 197. Žiemgalos asmens vardai: 1) in M esothen... apud M ussam ... Datur pax, conceditur via, denscendunt Made et Gayde (BG 158 skaito Gayle, var. Gayde) cum ceteris (Henr. de Lettis XX III 8 = Origines Livoniae Riga, 1857 S. 238) : Gdidai — Truskavos par. sodžius VŠ II 11, Gaidį — Zarasų aps. miestelis = la. Gaide TŽ I 385, Gaide­ liai — a) Dusetų par. dvaras, b) Krakių par. sodžius Vš II 29 < Gaidelis — a) Biržų ir Surviliškio par. pavardė Pan, b) — Mūsos kair. intakas Pasvalio par. Pan, Gaidinis — Papilės aps. pavardė D b, Gaidys — Ušpalių, Troškūnų, Subačiaus, Mieškų (Miežiškių Panev. aps.), Kupiškio par. pavardė — 1528 m. Якубъ Кгой~ дисъ... Крево РИБ XXXIII 39, Gatdšiupis —• Subačiaus par. sodžius Pan; 2) Made Henr. X X III 8 : Madelyt — prūso vardas G 1 93; 3) Es was ein vromer heit, hies Schabe, | Der riet den Semegallen, | Das sie den vogeten allen | En nemen keiner hande gut (Alnpeke Livl. Reimchronik 5247) = la. Skäbe — Gesinde unter Behnen (Landschaft Sparnene), unter Turlau (Par. Goldingen) BG 158 arba *Skabe : Skabeikiai — Papilės par. soda, Skabijus — Leliūnų par. pavardė Pan, Skabörai — Tverų par. soda Jn, Skabūčiai — Kaltinėnų par. soda |Į Skabuttendorf9 II mile von Sysmare Sc II 696; 4) quidam, Westhardus nomine, maior natu de Semigallia (Henr. IX 2), Vester den konic zu hus er vant (Alnpeke Livl. Reimchr. 1700), Den konic Vesters row sin Įeit 1729, BG 158 = žiemg. Viestars arba Viestarcs = lie. *Vieštaras (cf. Vdiš-iaras Bg4 265

II 23, 24, 34, 39) arba Vieštartas Jn : Vieš-tautas — Ramygalos par. pavardė Pan, Vieš-vilė — PrJL miestelis; 5) Nameise Alnpeke Livl. Reimchr. 8658 —70 — Žiemgalos seniūnas — žiemg. Nameisis = Jie. Nametšis > XVI amž. LieM Nomejsz Romejkowicz D (Privilegia 187a), Nomejsz 194b, XV amž. HoMeūtua (gen. sing.) PMB XXVII 1161| Nameikis „domesticus" > Nomejk Ginejsz-ewicz D (190a), Namikas — Ušpalių par. pa­ vardė, Namišiai (v. š. Namčšę, acc. Narhęšš) Saločių ap. vienasėdis Bnt )1 XVI amž. LieM gora Notngajly (nuo Bauskės už 2 mylių) D (184a, 195b) < Nam-gaila || ž. Nion-gaūdis. Del galūnės plg. pavardes: Vileišis,' Baleišts |j Bileišiai — Dusetų par. sodžius. 198. Senosios Žiemgalos vietovardžiai (72) ir asmėnvardžiai (5) neduoda dar pakankamos medžiagos, iš kurios galutinai galėtu­ mėm nustatyti vietą žiemgalių kalbai aisčių giminės kalbyne. Tiktai Mezuote (būtų lie. *Medžiuotė) ir Sluoka (lietuviškai būtų Slanka) rodo, kad žiemgalių būta savo kalba artimesnių latviams, nekaip lietuviams arba kuršiams su sėliais. Latviai, kaip ir žiemgaliai, keimarį dj ištaria z (la. mežs = lie. medžias = pr.Voc. median) ir antrąją dvibalsių dalį n išmeta (la. sluoka = lie. slanka : pr.Voc. slankė „Schnepfe“). To vardyno betgi neužtenka pasidaryti išvadai, kad žiemgaliai būtų kalbėję latvių kalbos tarmė. CXLI

Ž ie m g a liu s g a lu tin a i te g a lė sim e p a s k e lb ti

la tv ių k a lb o s

a r b a a ts k ira k a lb a tik ta i tu o m e t, k ai b ū s im e iš ty rę

ta rm e

Ž ie m g a lo s lat­

v ių i r lie tu v ių šn e k ta s i r su sirin k ę t ų k r a š t ų — la tv išk o sio s i r lie tu ­ viškosios d alies — v ie tų v a r d u s ir ju o s išty rę .

199. Vietų vardai rodo, kad pietinėje Žiemgaloje lietuvių įsi­ kurta labai senai, t. y. dar tuomet, kada žiemgalių kalboje, kaip ir lietuvių, priebalsiai š, ž, k ir g (minkštieji) ir dvibalsis in dar nebuvo pavirtę priebalsiais s, ž , c, dz ir balsiu i. Lietuvių visa šiandienykščia Palatve įsikurta tarp žiemgalių dar tuomet, kada patys žiemgaliai tebeištarydavo Šeševė, Švetė, Mūša, Aukė, Yslykis (v. š. yšl'ęks), Vilkija, Vegere (upė), Mintauja. Šiandie visus šituos vietovardžius sulatvėję žiemgaliai jau ištaria Seseve, Svete, Mūsa, Aūce, Islicis, Vilce, Vedzere (šio vardo upė esanti Kurminės apylinkėję RKr IV 110), *Muauja. Jei lietuviai būtų atsidanginę Žiemgalon vos tiktai po 900 metų, tai jie anuos vietovardžius šiandie beištarytų *Sesevė, *Svėtė, *Mūsaf *AuČė arba *Aucė, *Yšlyčis arba *Yslycis, *Vilcė, *Vedžerė'arba *Vedzerė3 *Mytauja3 . nes tuo metu žiemgaliai drauge su latviais, kuršiais ir sėliais seno jo š, k, į vietoje jau ištarydavo s, c, dz. 266

200. Vietų vardai rodo, kad lietuvių, braujantis Žiemgalon, nesustota ties šiandienykščia Latvos siena, bet jų įsigrūsta ir ton Žiemgalos dalin, kuri šiandie yra visai latviška TŽ II 25. Žiemgalos vietovardis Dzirkatui (Gesinde unter Keweln BG 109, BGr I 325) rodo, kad lietuvių Aukės apylinkėje (į žiemius nuo Vegerių) įsikurta dar prieš minkštojo g pavirtimą garsu dz. Dzirkanit kilę yra iš lietuviško vietovardžio Girkantai, praminto nuo jo įkūrėjo Girkanto. Dzirkanti rodo, kad žiemgalių kalba dar prieš minkštojo g pavirtimą afrikata dz jau nebeturėjo dvibalsio an. 201. Žiemgaliai yra VI —VII amžiaus Vilniaus žemės išeiviai. Tai rodo vietų vardų tapatumas TŽ II 80. Musninkų ir Mdišiagalos apylinkės Sperä, Kena ir Neris atsikartoja ir Babio ežero srityje po Ryga Salos ir Pinkių valsčiuose : Speras, Cenas LV 58, TŽ I 22, Gena, Cenas tirelis LV 54, Neritiš — Babio ežero intakas LV 116. Nemuno Gdują žiemgalių protėviai irgi bus atsinešę Ba­ bio paežerėn iš Vilniaus žemės: Gaujinu purvs LV 55. 202. Žiemgalos vietovardis LatvieŠi ( —Gesinde unweit der Behrshöfschen Kirche in der Doblenschen Parochie BG 161) ro­ do, kad žiemgaliai save yra griežtai skyrę nuo latvių. L ite r a tū r a : BG

1. A . B i e l e n s t e i n

D i e W o h o s i tz e d e r S e m g a lle n .

1 0 2 - 1 6 7 , 370 - 373, 3 8 6 - 3 9 0 , 476. 2 . Z e m g a l ic š u s i m t g a d u c iū a s p a r p a t s t a v l b u . R i g a , 1915.

L a tv ie š u

e tn o g r a f iš k a s b i e d r i b a s i z d e v u m s N r . 2 . p . 9 3 . 3. P .

Šm its

P a r z e m g a lie š u

u n s e l 'u t a u t i b u . F i l o l o g u b ie d r ib a s

r a k š t į . I . s ė ju m s . R i g a , 1921 p . 4 5 — 48. 4. K .

Būga

K a lb a i r s e n o v ė I 8 4 — 8 5 ; A is č ių p ra e itis v ie tų v a r­

d ų š v ie s o je . K a u n a s 1924 p . 9 — 12. 5.

K.

Būga

L ie tu v ių įs ik ū rim a s š ių

d i e n ų L ie tu v o j e . „ T a u t a ir

ž o d is “ , k n . I I , p . 4 , 5 , 8 , 9 , 2 4 — 2 7 . 6. K . B ū g a

Ž ie m g a la . L i e t u v i ų s p a u d o s a t g a v im o 2 0 m e t ų s u k a k ­

t u v i ų i l i u s t r u o t a s „ L i e t u v o s “ p r i e d a s p r i e N r . 103 (1 6 0 4 ). 1924 m . g e ­ g u žės 7 d. 1 9 2 4 .V .4 .

6. S ė l i a i 203. Nestoras (1056—1116 m.) Dauguvos ir Nemuno upyno tautų sąraše sėlių dar nemini: tfmenou, Jlunvbea, JlibtnbZOAa, 3uMueoAa, K'bpcb ir Jlu6b. Sėlių tautos vardas iškįla aikštėn vos tik X III amžiaus pradžioje. Indrikis Latvis (1208—1225 m.) sėlius va­ dina lotyniškai selones, o Alnpekės eilėtinė kronika (apie 1290 m.) — vokiškai Selen. 267

C X L II

Šėlos centru Indrikio laikais buvęs castrum Selonum (XI 6), kurio vietoje dabar riogso latvių Sėlpilio miesras (vok. Selburg — ant kairiojo Dauguvos kranto, augščiau Kuoknesės „vok. Kokenhusen“). Šitą Padauguvio sėlių pilį Indrikis vadina atvangos vieta (refugium) išeinantiems ir įeinantiems (egredientibus et ingredientibus). Tuo kronikininko pasakymu Sėlpilis išeitų Vidžemės vartais. Tenai bus buvusi žymiausioji Dauguvos perėjimo vieta, iš kurios sėliai ir lietuviai, tie ginklo bendrai ir sąjungininkai, puldavo Vidžemę. Paėmę Sėlpilį, 1208 m. vokiečiai pareikalauja, kad sėliai, pri­ ėmę krikštą, tuojau paliautų bendravę su lietuviais ir sulig šia diena nebeprisileistų jų prie pilies (Henr. XI 6). Šitas bendravimo duomuo drauge su kitais Indrikio aikštėn iškeltais pastebėjimais rodo mums, kad lietuvių arti gyventa nuo Sėlpilio. Indrikis randa sėlių ir anapus Dauguvos, Kuoknesės (vok. Kokenhusen) apylinkėje, vadinasi, dešinajame tos upės šone. Tenai sėliai gyvenę sąmišriųi su latviais (XI 9, XII 1, XIX 5 cohabitantes). Dešinuoju Padauguviu sėliai bus gyvenę tarpu latvių mažų ma­ žiausia iki Sėlpiliui. Kai-kurie duomens rodo, kad sėlių gyventa anapus Dauguvos tarp latvių ne tiktai iki Sėlpilio, bet ir toliau už jo. Indrikio posakis „cohabitantes“ reiškia ne žemių susiėjimą sienomis, bet mišrų gyvenimą: iki pačiai Dauguvai gyvenę latga­ liai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių. Žieminiame Padauguvyje sėliai darę gyventojų mažumą, nes Indrikis jų vardą, minėdamas juos drauge su latviais, stato antrojon vieton, vadinasi, laiko juos mažiau reikšmingais. Taigi, kaip augštynlinkui nuo Kuoknesės gyvena dalis sėlių ant dešinojo Dauguvos krašto sąmišriųi su latviais, taip lygiai žemynlinkui nuo minėtosios Kuoknesės ir Aizkrauklės (vok. Ascheraden) gyvena lobiai ant kairiojo tos upės krašto greta ir sąmišriųi su žiemgaliais. Pdlinkis ir tikyba arba geografijos padėtis ir valstybinės jėgos prievarta dažnai suriša sėlius su lietuviais. Šios priežastys at­ skiria sėlius nuo tokių-pat giminaičių, kaip ir lietuviai, jei dar neartimesnių, latvių ir padaro juos pastarųjų priešais (Henr. X V II5). Ir tik prievarta vokiečių ordinas teperskiria sėlius su lietuviais ir sujungia su latviais. Sėlių bendravimas, su augštaičiais (Lettones) primena mums tokį-pat žiemgalių ir žemaičių bendravimą prie Tervetės ir Sidabros. Sėlpilis yra lietuviams Vidžemės vartai, nes čia lietuvių būriai pereina per Dauguvą, traukdami ordino žemių sarioti. Kitos tikros 268

ir nepavojingos pereinamos vietos, kuri būtų artimesnė už Sėlpilį prie Rygos, nėra. Be to, dar Dauguva tenai yra platesnė, Parygio žmonės (lybiai) nedraugingi lietuviams, gali pastoti kelią. Po Sėlpiliu pilies ginamiems lietuviams beplga persikelti per Dauguvą, nes jos gyventojai sėliai yra jų sąjungininkai. 204. Eilėtinė kronika Šėlos (Selenland) sienų uŽkliųva net dukart. 139“ 146 eilėse kalbama apie tas tautas, kurios gyvenančios pagal Dauguvą nuo jos žiočių augstynlinkui net iki upės versmių. Prie žiočių sėdį lybiai, o už jų — sėliai, kurie jau susidurią su gudais. Kadangi čia kronika nemini latvių, tai iš to išeitų, kad s ė li ų gyv en ­ ta a b i e m D a u g u v o s p u s ė m , kaip lybių žemupyje, o gudų augštupyje. Žiemgaliams eilėtinė kronika dar neranda vietos kairia­ jame Dauguvos šone. D ie D u n e e in w a z z e r is t g e n a n t,

L i w en

D e s v lu z g e e t v o n R u z e n

D a z s to z e t a n d e r S f i l e n la n t .

la n r ,

w a r e n s ie g e n a n t.

D a r u ffe w a re n g esczzen

D a z w as e in h e id e n s c h a ft v ii s u r ,

H e id e n g a r v o rm e z z e n ,

S ie w a re n d e r R u z e n n a k e b u r.

326 —379 eilėse Padauguvio tautų sienas kronika aprašo iš kito galo, pradėdama pietų rytais ir baigdama žiemių vakarais. Sėlių žemė čia susiduria sienomis su žiemgaliais ir latviais. L ittow en

e in e s in t g e n a n t:

W e n n e s ie z u s a m e n e w e r d e n b r a c h t.

D ie h e id e n s c h a ft is t h o c h g e m u t,

D a l i e b t b ie d e s m e r e s s t r a n t

I r h e r v il d ic k e s c h a d e n t u t

E in g e g e n d e , h e is e t K u r l a n t ;

A n d e r re in e n c ris te n h e it.

D i e i s t w o l v u m f z i g m i l e la n c .

D a s k u m t d a v o n , i r m a c h t i s t b r e it.

V il d e i n e c r i s t e n m a c a n i r n d a n c

D a b ie lie t e i n h e i d e n s c h a f t,

Z u d e m e se lb e n la n d e q u o m e n :

D ie h a t v o n lu te n g ro s e c r a f t:

I n w e rd e lip u n d g u t g en o m en .

S e m e g a l l e n s in d ie g e n a n t.

O s e l e r e d a s s in t h e id e n s u r,

D ie h e r e n t u m m e s ic h d ie la n t;

D ie s in t d e r K u r e n n a k e b u r ; S i e s i n t b e v lo s s e n i n d e m m e r e .

W er in is t z u m asen , V il n o t e s ie d e m e i c h t la s e n .

S ie v u r c h te n se id e n g ro s e h e re .

S e l e n o u c h h e id e n s in t

D e s s u m e rs , d a s is t u n s b e k a m ,

U n d a n a lle n tu g e n d e n b lin t;

S ie h e r e n u m m e s ic h d i e l a n t ,

S ie h a b e n a b g o te v il

W a s ie u f d e m w a s s e r m ö g e n k o m e n .

U n d t r i b e n b o s h e i t a n e z il.

S i e h a b e n v il m a n c h e n r o u b g e n o m e n

D a n a c h l i e t e i n a n d e r la n t ,

D e n c r i s t e n u n d d e r h e i d e n s c h a f t;

D ie s in t L e i t e n

M i t s c h i f f e n i s t i r g r o s te c r a f t.

g e n a n t:

D i e h e id e n s c h a f t h a t s p e h e s ite .

Eisten

S ie w o n e t n o t e e i n a n d e r m i t e ,

D i e h a b e n v il m a n c h e r m u t e r k ir n :

o u c h h e id e n s in t,

S ie b u w e n b e s u n d e r i n m a n c h e n w a lt. D a s k u m t d a v o n , i r l a n t i s t b r e i t , U n d a ls o w i t e e n tz w e i g e le it,

I r w ib s in t w u n d e rlic h g e s ta lt U n d h a b e n s e lz e n e c l e i t ;

D a s ic h d e s n ic h t v o le n d e n k a n .

S ie r i t e n , a ls i r v a l e r r e i t .

S ie h a b e n s o m a n c h e n r is c h e n m a n

D e r s e l b e n h e r h a t g r o s e m a c h t,

U n d o u c h b e s u n d e r l a n d e v il.

N i c h t m e h r ic h u c h d e r n e n n e n w il.

K u r t z e l i c h , d ė s w ir h a b c n w a n ,

Liven

A ls e r K o p e n h a t g e t a n ,

d ie s i n t h e id e n :

D a sa l šie g o t v o n s c h e i d e n

C X L III

D e r m i t u n s h e r k o m e n is t.

1226 m. dokumentai (Liv. Urkundenbuch I 92, 104, 106, 112) kalba apie Rygos priemiesčio sėlius. Tie sėliai mažumoje bus gy­ venę tarp lybių kairiuoju Dauguvos pakraščiu kuris net iki Rum­ bai (Rummel — Stromschnelle bei Dalholm) tuomet priderėjęs Ry­ gos miestui. 1256 m. dokumentas (Liv. Urkundenbuch I 373, BG 432) žieminę Šėlos sieną, einančią dešinuoju Padauguviu, priveda iki Aizkrauklės ir Kuoknesės: terra illa, quae adiacet castro dicto A s c r a d . . . partes, quae sunt sitae contra castrum Cocanois. 205. Sėlių žemei ir kalbai tirti duoda šiek tiek medžiagos XIII —XIV amžiaus dokumentai. Kai-kurie jų pravartu ir čia pa­ skelbti. I. 1254 m. gegužės 19 d. I n n o c e n tiu s ...

m a g is tr o e t f r a t r i b u s

L iv o n ia , s a l u t e m . . . n ib u s cum

g r a to

c o n c u r r e n te s

o m n ib u s

h o s p . s. M a r i a e T h e u t o n . i n

D ile c ti i n D o m in o f i l i i , v e s t r i s i u s t i s assen su ,

b o n is . . . su b

b e a ti

p e rso n a s P e tri

e t h o s p ita le

e t n o s tra

p o s tu la tio ­ v e s tr u m ...

p ro te c tio n e

s u s c i­

p im u s . S p e c ia lite r a u te m d e A lle cten , C a lve , S e le n , M e d en e , N itc z e g a le , c a s tr a

seu

m u n itio n e s e t e o r u m

v illa s , n e c n o n

p o s s e s s io n e s

e t a lia

b o n a v e s tr a , s i c u t e a o m n ia i u s t e a c p a c if ic e p o s s i d e t i s , v o b i s e t p e r v o s h o s p i t a l i v e s tr o a u c to r ita te c o n f ir m a m u s e t p r a e s e n ti s s c r i p t i p a t r o c i n i o c o m m u n i m u s L iv . U r k u n d e n b u c h I 3 51, B G 4 3 1 .

II. 1255 m. kovo 31 d. . . . h a b e tis i n S e m ig a llia ,

s a lv o i u r e d i c t o r u m

m a g is tri e t f r a tr u m

h o s p i t a l i s s a n c ta e M a r ia e T e u t o n ic o r u m , U p e m e l l e , M e r t z e p o l e , T o l e we

et

Seloniae v u l g a r i te r a p p e t a t i s . . . B G

4 3 1 , L iv .

U rk u n d e n b u c h

I 364.

III. 1255 m. spaliii men. M in d o w e , D e i g r a tia p r i m u s r e x L e t t o w i a e . . . m a g i s t r o e t f r a t r i b u s d e L iv o n ia t e r r a m , q u a e S e l e n d i c i t u r , v id e lic e t Meddene, Pelone, M aleysine, Thovraxe , c u m s u is a t t i n e n d i s , d u x i m u s a s s i g n a n d a m , p e r p e t u o l i b e r e p o s s i d e n d a m L i v . U r k u n d e n b u c h I 3 71, B G 4 3 2 .

IV. 1257 m. liepos 13 d. A le x a n d e r ...

m a g is tr o

e t f r a t r i b u s . . . in

L iv o n ia ...

E x h ib ita

s i­

q u id e m n o b i s v e s t r a p e t i d o e x h ib e b a t, q u o d c a r is s im u s i n C h r i s t o f i li u s n o s te r , M i n d o w e , r e x L e tto w ia e i l l u s tr is , t e r r a s S e l e n , v i d e l i c e t M edone, Pelone, Ma/esine e t Thcuraxe, c u m s u i s p e r r i n e n t i i s , p r o u t s p e c ­ t a b a t a d e u m , v o b is p i a e t p r o v id a lib e r a l it a te c o n t u l i t s id e n d a s , p r o u t in p a t e n t i b u s lit t e r i s e iu s , c o n f e c tis g illo s ig n a tis ,

270

p le n iu s c o n tin e tu r

L iv .

p e rp e tu o

po s­

e x i n d e a c s u o s i­

U rk u n d e n b u c h I 395, B G 433.

V. 1261 m. rugpjucio 7 d. M in d o w e , D e i g ra tia re x L itto w ia e .

U n iv e rs ita te m

I n n o m in e D o m in i,

am en. N os

s c ir e

M in d o w e , D e i g ra tia re x L itw ln o -

v o lu m u s , a d q u o s p ra e s e n s s c rip tu m

r u m , p o s t s u s c e p tio n e m fid e i c a th o ­

p e r v e n e r it,

m a tu ro

lic a e a c s a c r i b a p t i s m a t i s u n d a , i n s p i ­

c o n s ilio e t c o n s e n s u h e r e d u m n o s t ­

r a t i o n e d iv in a i n f o r m a t i , q u o d i n t e r

ro ru m ,

s c ilic e t

o m n ia g e n e r a v i r t u t u m D e o a c c e p t a -

tu tte n ,

a s s i g n a m u s e t d o n a m u s to ­

quod

ta m te r ra m

v e s tra m

nos

de

R e p lc n

Selen

et G h ers-

etS eloniam

d ile c t i s m a g i s t r o e t f r a t r i b u s D o m u s

b iliu s e s t l u c r u m a n i m a r u m , e t n e in e r r o r e m p r i s t i n u m i n f id e li t a t i s la b e a m u r , o b s p e m re n u n tia tio n is a e te r­

T h e u t o a i c o r u m p e r L iv o n i a m , c u m

n a e a c i n s a lu te m

o m n ib u s

h o n o r a b i l i b u s e t r e lig io s is v i r i s , m a ­

ru m et

d is tin c tio n ib u s p e rtin e n d is ,

te r m in o ­

s ic u t in fe riu s

p a te t. P rim o in c ip ie n d o nes

in te r

C h ris tia n o s

d is tin c tio ­ et

S e lo n c s

g is tro D om us

et

fra trib u s

a n im a e

n o s tra e ,

b e a ta e

M a ria e

T h e u ro n . h o s p . Ie ru s a l

in

L iv o n i a , d e d i m u s e t d a m u s , b o n a f id e

Notoenene, m a t u r a d e l i b e r a t i o n e , to ta m t e r r a m m e d i u m Z e l o n i a e , d i c t a m v u l g a r i te r Z elt o r r e n t e m v e r s u s Romelen, v ic in u m land u n d Zeln, c u m o m n i b u s a t t i ­ i n s u la e Dolen\ d i s t i n c t i o n e s v e r o a l ­ n e n d i s , p r o u t in d i s t i n c t i o n i b u s li­ ex

o p p o s ito

descendendo

te riu s

la te ris

L ittew inos

b u rc h w a lle D unam

in te r a

ad

S e 1o n e s

p ra e d ic to

et

b u rc h ­

m i t u m in fra p a te b it. P rim o

in c h o ­

a n d o lim ite s i n t e r C h r i s t i a n o s e t Z e lo n e s e x o p p o s i t o v a lla s Novene-

Nowenene t r a n s e u n d o d i r e c t e Kopwech , e a n d e m v ia m ne, d i c t u m v o l g a r i te r d e b o r c h w a c k s e q u e n d o u s q u e a d r i p a m Lodenbeke> ( } ) N o ven en e, d e s c e n d e n d o f l u v iu m r i p a m Lodenbeke d e s c e n d e n d o u s q u e d i c t u m Duney t r a n s e u n d o u s q u e a d p e r v e n i t u r , u b i a lio n o m i n e v o c a ­ m e d i u m t o r r e n t e m p r a e d i c t i Dune t u r d e Dussethe; p r a e d i c t a m Dussethe u s q u e i n r i p a m , q u a e v o lg a r ite r d i ­ u ltra se q u en d o i n la c u m , q u i c i t u r Keckoto, e x o p p o s i t o Dolent apud l a c u m u b i p r a e d i c t a r i p a i n f l u i t i n Dunam. d i c i t u r d e Sarthe , Sarthe t r a n s e u n d o i n r i p a m , q u a e L i m i t e s v e r o a l t e r i u s la c u s Dunae i n d e a f f l u i t , q u a e d i c i t u r Swente- i n t e r Z e l o n e s e t L i t w i n o s a uppe, Swenteuppam d e s c e n d e n d o t n p r a e d i c t o Novenene t r a n s e u n d o d i­ r i p a m Letum iae , p r a e d i c t a m r i p a m r e c t e s u p e r v i a m , v o lg a r ite r d ic ta m a s c e n d e n d o e t p e r s e q u e n d o i n r i p a m Kdpweck , e a n d e m v i a m s e q u e n d o Wasseukey u l t r a i n r i p a m Vesinthe> u s q u e a d r i v u m , q u i d i c i t u r Lodenu l t r a i n r i p a m Leuene> p r a e d i c t a m becke, r i v u m Lodenbecke, d e s c e n d e n ­ r i p a m Leuene u l t r a d e s c e n d e n d o d o q u o u s q u e p e r v e n i t u r , u b i a lio i n f l u m e n , q u o d v o c a t u r Semigaller n o m i n e v o c a t u r , s c ii, d ie Dussethe. A ; p r a e d i c t u m f l u m e n Semigaller P r a e d i c t o r i v o Dussethe s e q u e n d o A u l i r a d e s c e n d e n d o in Sabates - u s q u e i n la c u m , q u i d i c i t u r d ie munde. C e t e r u m a lia b u r c h w a l l e , i n Sarthe , c i r c a p r a e d i c t u m l a c u m w a lle

s u p e r v ia m

p ra e d ic tis d is tin c tio n ib u s e t te rm i­

tra n se u n d o

n is s itu a ta , c u m o m n ib u s p e r tin e n -

d e la c u e f f l u i t e t v o lg a r ite r d i c i t u r

usque

a d rip a m ,

quae

Meddennen, Calven, M al- Swentoppe. P r a e d i c t a m r i p a m Sw entlayseny Thowraggen, Utten , Uspal, oppe d e s c e n d e n d o u s q u e i n u n a m a c a l i o r u m b o n o r u m , i n p r a e d i c t i s r i p a m , q u a e d i c i t u r d e Lettatoiej r i ­ d i s t i n c t i o n i b u s i a c e n t i u m , p r a e s e n - p a m Lettowte a s c e n d e n d o u s q u e i n tiis , s ic u t

271

tibus et futuris temporibus utam ur pacifice ac quiete in perpetuum , nullo omnino hominum contradi­ cente. In huius itaque assignationis et donationis perennem memoriam praesens privilegium, inde confec­ tum , sigilli nostri munirne fecimus roborari. Datum anno Domini mil­ lesimo ducentesimo sexagesimo p ri­ mo, VII. idus Augusti. Liv. U rkundenbuch I 461—4, B G 4 3 4 - 5 , T2 I I 20.

Waseweke, u l t r a p e r v e n i t u r Westnte, u l t r a p r o c e d e n d o i n r i p a m Levene; p r a e d i c t a m r i p a m Lcvene u l t r a d e s c e n d e n d o u s q u e a d f l u v iu m , q u i d i c i t u r d i e Semigaller A , p r a e d i c t a m Semigaller A d e s c e n ­ d e n d o u s q u e in Babatesmunde e t rip a m

in r i p a m

o m n ia v a lla , q u a e d i c u n t u r b o r c h walle,

q u i in

d is tin c tio n ib u s h a ­

r u m l i m i tu m i a c e n t , c u m

o m n ib u s

Alze , Medenneny Calven, Allciten, Mallaiseny Towracken, Utten} Uszpaly e t o m n ia a t t i n e n t i i s s u is , s i c u t

a lia v a lla , q u i d i c u n t u r b o r c h w a l l e , e t te r r a s , q u i in d i s t i n c t i o n i b u s l i m i tu m i a c e n t , u t s u p r a d i c t u m e s t.

VI. XIV amžius (apie 1392 m.)

C X L IV

H a e c e s t lim ita tio s iv e d i s tin c tio te r r a e

Zeloniae.

P rim o r e c ip it

Kusbu a p u d q u e r c u m , c r u c i b u s s i g n a t u m , t r a n s e u n ­ d o in Sessyten. A Sessyten p e r d i r e c t u m a d a g g e r e m Lensen, u l t r a a Lensen in d a t e ik e n b r o k ; a b e ik e n b r o k e i n Gandennen, a Gandennen in a m n e m m o l e n d i n o r u m ; a b a m n e m o l e n d i n o r u m u l t e r i u s in Vesyten; e x t u n c a f l u m i n e Vesyten s u p e r i u s u s q u e i n l a c u m Vesyten; a b illo la c u s iv e s ta g n o u s q u e i n la c u m S y t i n y ( = s it u m ) in Lelenheide, e x t u n c a b i l l o s ta g n o u s q u e a d a liu d s ta g n u m , n o m in e Ncrtze; a Nertze s u p e r i u s u s q u e in Gabayen; a Gabaga u s q u e i n Latzedzen ; a Latzedzen u s q u e in o r ig in e m Eglonae s u p e r i u s p e r d ir e c tu m ; a b Eglona u s q u e i n Waresen-Tracken; a Waresen-Trackcn u s q u e i o r ig in e m Sattaxen; a Satta xen s e o r s u m u s q u e in Gerre; e x t u n c a m n e m Gerren d e s c e n d e n d o u s q u e in Hilgebeke; a Hilgebeke s e o r s u m u s q u e b o r c h w a l, n o m i n e Lettow; ab illo lo c o u s q u e in s t a g n u m Vesytcs; a Vesytes a m n e m d e s c e n d e n d o u s q u e i n f l u m e n Leuene; a b illo p e r d i r e c t u m u s q u e in Pywessen3 e x t u n c a Pytoessen d e s c e n d e n d o u s q u e in Zemegaller A. — T e r r a , q u a e Zelonia n u n c u p a t u r , c o n t i n e t i n s e t e r r u la s s e q u e n te s , v id e lic e t: Meddeney Poloney Maleyziney Touwraxe, c u m s u is a ttin e n tiis L iv . U r k u n d e n b u c h I I I o r ig in e m a b a m n e

6 8 7 , B G 451»

VII.

1298 m. birželio 12 d.

O m n ib u s p ra e se n s s c rip tu m c e rn e n tib u s , E ric u s , D e i g ra tia D a n o r u m S c l a v o r u m q u e r e x , d u x E s to n ia e , s a lu te m in D o m i n o s e m p i t e r n a m . C u m c a p i t u l u m s . r ig e n s is e c c le s ia e u r g e n te n e c e s s ita te n i m i a , p r o p t e r i n iu r ia s e n o r m e s e t g r a v a m in a p l u r im a a F r a r r i b u s D o m u s i h e u t o n i c a e i n L iv o n ia i l la ta s , i n a r c h ie p is c o p i s u i e n o r m i c a p t i v i t a t e e t d e t e n t i o n e s a c rile g a , c iv i t a t i s s u a e r ig e n s is o b s e s s io n e ... a n o b i s liu m

e t iu v a m e n , a c , u t e id e m

t e r r a s v id e lic e t S e m ig a llia m ,

272

e c c le s ia e i n h is

Nalexe

et

Therakoe,

p o s t u l a r e t c o n s i­

e f f ic a c ite r

a s ta re m u s ,

n o b is e t n o s t r i s s u c -

c e s s o r ib u s D a c ia e n o m in e c o ro n a e lib e re d o n a v e ra t e t a s s ig n a v e ra t, iu re p e r p e t u o p o s s i d e n d a s , . . . u n d e n o s . . . , p l a n t a t i o n i n o v e lla e f i d e i C h r is tia ­ n a e in ip s is p a r tib u s ,... c u p ie n te s

s u c u rr e r e c e le r iu s c u m e f fe c tu , p r o ­

m i t t i m u s f i r m i t e r , i p s i r i g e n s i e c c le s ia e i n a u x i l i u m

h o m in e s

n o s tro s ,

c u m a r m i s e t d e x t r a r i i s a n t e h i e m e m i n s t a n t e m in c i v i t a t e m p r a e d i c t a m m i t t e r e , e t c u m i p s i s e t c a p i t a n e o a c v a s a llis n o s t r i s n ia e t W iro n ia c o n s titu tis

o m n ib u s in E s to -

c o n tra F ra tre s p ra e d ic to s e t e o ru m

f a u to re s

a s t a r e e c c le s ia e s a e p e d i c t a e ... L i v . U r k u n d e n b u c h I 7 1 8 , B G 4 5 7 .

V III. * Q u ia

p ro p te r

1298 m. vasarą.

p e rv ic a c e s n im is

p ag a n o ru m

in su ltu s , q u ib u s

se-

q u e m e r m o le s ta m u r e t d e v a s ta m u r in b o n is e t p e rs o n is , a d e o q u e te r ra e n o s tra e s u n t e t fu e ra n t

d e s o la ta e p e n itu s a n n is

p lu r ib u s e t d e s tru c ta e ,

s i c u t in t e r r i s S e m ig a llia e , V a l e z ( = N a le x e ) e t G e r z e ( = G erre ) p a t e r e v i d e n t e r , e t p r a e c i p u e p r o p t e r p e r s e c u ti o n e s e n o r m e s , q u a s a F r a t r i ­ b u s D o m u s t h e u t o n i c a e i n L iv o n i a p a s s i s u m u s e t p a t i m u r i n c a p t i v i ­ ta te e t d e fe n s io n e n o s tr o r u m

p ra e la to ru m , h o m in u m

n o s tro ru m in te r­

f e c tio n e , a c c iv ita tis n o s tr a e rig e n s is p r e s s io n e ... d e c r e v im u s , c o n tr a p e r ­ s e c u t i o n e s p r a e m i s s a s , i n i u r i a s e t p e r i c u l a i n v o c a r e b r a c h i u m s e c u la r e ... L tv . U r k u n d e n b u c h I 716, B G 458.

206. Žiemių rytų Šėlos riba senovėje, be abejo, bus buvusi Dauguva. Pirmojo X III amžiaus ketvirčio šaltiniai (Indrikis Latvis, 1226 m. gromatos) randa sėlius Sėlpilio ir Rygos apylinkėje, t. y. kairiajame Dauguvos šone. Mindaugo 1261 m. dovanojamasis Šėlos aktas patvirtina ne tiktai žiemių rytų sienos ribą, pažįstamą mums ir iš kitų šaltinių, bet taip-pat padeda aprėžti ribas ir likusiajai anų metų Šėlos žemės daliai. Mindaugo akto Sela, žinoma, tėra tiktai senosios Šėlos dalis. Mindaugas atsisako tiktai nuo tos Šėlos dalies, kurioje gyventojų daugumą dar tuomet sudarė sėliai. Prie galutinai sulietuvėjusiųjų Šėlos sričių net ir ordinas nebesiriša. Mindaugo 1261 m. dovanų aktas Bylenšteinui (BG 171) atrodo labai įtariamas, nes juo, girdi, esą daug tikrosios Lietuvos žemių priskirta Šėlai. Ir M. Skruzyčiui (SėTi, Kuržemės augšgala senči 1889) Šėla išeina beveik per pusę mažesnė už šaltinių rodomąją. Mindaugo akto liudijimu aš visai neabejoju, nes jo tikrumą pa­ tvirtina ne tiktai žemės vardynas, bet ir 1298 m. aktai, kurie lie­ tuviškosios Šėlos dalies Noliškį (Nalexe — Utenos vis.), Tauragnūs (:Therakse — Utenos aps.) ir J erą (Gerte — Svėdasų par.) priskiria prie ordino žemių. IŠ 1261 m. akto matyti, kad sėlių ir lietuvių žemių skiriamoji siena Mindaugo laikais prasideda nuo Dauguvds ties N a u j i n i u (senuoju Dinabarku) ir eina toliau vieškeliu (Kopwech „vieškelis, gošciniec“ : vvž. kop „Kauf“) iki L ū o d ž i o (ežero) upei; nuo Čia 18. K. Būga I I I t.

27 3

CXLV

žemynlinkui ta pačia upe, tiktai kitu vardu vadinama, būtent — Dūs e ta; toliau D u s e t o s upe žemyn net iki S a r t ų (vard. Sartai) ežerui; iš čia aplink Sartus iki Šve nto sios ištakai; Šventąja iki L atuvos upei, o ja iki Vašuokai; toliau į V ie šin to s ir L ė v e n s upę. Lėvenim riba ėjusi pavandeniui net iki Mūšai (Lielupei). Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė. Pietų rytuose Mindaugo laikų Šėlos siena Dauguva prieina iki Naujiniui. Žiemių vakaruose Dauguvos kairiuoju šonu sėliai nusistuma net iki Rumbos kriokliui ties Dūolės sala (1226 m. šaltinio Rumula „heute Rutninei— Dunastromschnelle bei der Insel Dalen *lyca || *lyča > *lyča || *lyča > lycius K, J4 30,7 arba lyčius D5 19831, s. gud. blahovČšfįe > lie. *bIo(h)aviesųa > blovieščius. Vėrenės (vok. Fehren) apylinkėn SubaČas LV 48 (TŽ I 386) bus su savim nusinešę kairiojo Dauguvos šono išeiviai sėliai. Dešinojo PŠdauguvio latviai Šėlos išeivių įkurtąsias *Subafas iš-pat pradžių vadina *Subakomis, o vėliau — SubaČomis. Vėrenės latviai č vietoje šiandie iŠtarią k. Ir Subačas vėreniečiai šiandie ištarytų *Subakas, jei šitą vietovardį būtų jie dažnai girdėję iš vakariečių latvių tarmės atstovų, kaip, pvz., Žodį keve „kumelė" arba kokis „katinas“ . Senąją savo čevę šiandie vėreniečiai vadiną vakarietiškai keve. Kad Vėrenės apylinkės latvių dar nesenai nustota tarius čeve, rodo artimosios Uodzienos (Endzelin Le. Gram. 132—3) hipemormalizmai kūska „Čūska", kigani „čigani". Vėrenės apylinkėje, be Subadą, sėliškos kilmės la ik in i yra Šie vartovardžiai: Spundes, Tentini, Grendeles ir Zundas LV 49. — Subbat-See (— Subockie jezioro, par. dyneburskiej SG X I 521) irgi bus nusineštinis vardas iš Šė­ los žemės. 217. Latvių šnektos rodo, kad senovės kuršių ir sėlių kalboje būdvardžiui liels (la.) vartota žodis *didįas (lie. didis). Jo vietoje Šiandie Kurso (žr. a. § 152,9) ir Šėlos (cf. BW 556,3 var. Sauka) latviai ištaria diŽs, diža. Kuršiai ir sėliai iš-pat pradžių sakydavo didįas viras ir mažas (prieš 900 metus mačas) viras. Ilgainiui didįo pavyzdžiu abidvi mūsų kalbi priešingybę mažą perdirba *madiu. Kuršių-sėlių žodį *madįas, vėliau ištariamą madas, latviai, minkšta­ jam d jų kalboje pavirtus ž (mežs „medžias" * pr. median), ima taryti magis > *mags > *maks > *maki > *ma& > *mač > mač 28)

CXLIX

(Endzelin Lett. Gr. 139) : Kuršo latvių įnagis BW 5343 Cirava, 5350 var. Kandava(cf. 1933 var., 2001, 2086, 2170 var., 3000 var., 3006, 4840,2 var__ ), mačs 2051 var., 2105J var. Sėlių madas „mažas“ latviams pavirsta magu. Šisai magis iš Šėlos (BW 5295 var., 5342 var. Sece) drauge su lietuvių išstumtaisiais sėliais patenka dė­ sinajan Dauguvos šonan : magis BW 5339,3 var. Mėdzuola, 5342 var. Lielvarde, Stukmani, Marciena, 1146,1 (I 876 Cesveine), mogis 5324,1 Lazduona, Endzelin Lett. Gr. 139 Berzaune, Saviena, rtiag atstaja „maža paliko“ BW 4562,2 var. Kuoknese (cf. 4976,6 var. Stukmani). 218. Sėliai nuo latvių kalbos prasikiša junginių ti, dį ir garso n1 likimu (dvibalsiuose). Tiedvi kalbos ypatybi, atskirianti sėlius nuo iatvių, suriša pirmuosius su kuršiais. Kuršo ir Šėlos latvių zalktis, smilkts arba smūkte> drauge su Šėlos lietuvių žalkčiiiy rodo, kad kuršių ir sėlių kalboje -Iki- junginio k neiškrinta Bg11 60, TŽ II 470. Ir ši trečioji kalbos ypatybė — priebalsio k neiškritimas junginyje -Ikt- — jungia sėlius irgi ne su latvių, bet su kur­ šių kalba. Kad sėlių būta vienos tautystės su kuršiais, rodo ne tiktai anos trys kalbos ypatybės, bet ir visa eilė kitų kalbos duomenų, pvz.: Šėlos ir Kuršo vietovardžių tapatumas ir abiejų šalių šiandienykščių (lietuvių ir latvių) šnektų bendrybės. 1 J. Endzelynui sėliai dėl n niekuo nesiskirią nuo latvių: „ka n- skarias liktenis šėlu dialektą ir bijis tads pat ka istajos latviešu dialektos“ FBR IV 103.

Turim om is žiniomis, prof. K . B ū g o s pratarm ė Šiuo sąsiuviniu dar n e-' baigta, bet jau nebetoli galo. Rankraščių nepalikta. - K nygų Leidimo Komisija

i

А 1

1. ä ir ä interj. — nustebimui, nusigandimui, spėjimui reikšti j, krypčiai (обращение) sustiprinti Sr. Jonai, d Jonai Vd, af atėjai (atejė pln, S in t)? Sr. d käd tave vanagas! Db. d, kaip šalta! J. d, kaip (k6ks S) didelis griausmas! J. d (ir d Ds, Vd), zinaü, žinaū! J. d, koksai tū riebūs! J. d, gerai, gerai! J. d brolaū! J. d vai­ kiai, bėgkit prie gaisro! J. Mötin, d mötin! Rmš. La. a, ka tęvi jupis parautu! „ä kėd tave velniai paimtų!“ . 2. a conj. —dial. iš ai ir greta su ar (plg* i < ir), d tū supranti? J. d n6ri, ar (ir d Srd, Vd)*nė? к v, Rt. Aš manaū, kad tū šiandien pamo­ kų nemoki: nū d nė? Pšl. d girdi? Rmš. ä girdi, kur kumelės (1 kietas) pifdė! Rm š. La. a dz'i? „ar girdi?“ . 1. ä ir (Rm š) ä conj. a d v e r s a t i v a dial. (Pšl, Vd) iš o —veraltete Form für d, und, aber N . Tėvs tau liepė, ä (ž- v u ö < 6 Sr) tü jö ne­ paklausei J. Aš sdu d ir b u , ä tü sä u J, Vd. ä jisai sako (pasako­ jant) Rmš. (paprastai d). Bretkūno a (A tatai ghie todelei ium us daris, iog nep aß ijt Tiewo nei ma­ nės ВгР I I21e$ ir anis nuplakė u ßm ujch ghi, a ghis tretzia diena kelfis BrP П 2524) skaitytinas yra kaipo ilgasis a arba d, kam atliepia rašomojoje kalboje lytis d.

2. a — 1) ko? а? что? S; Interj. der verwunderten Frage К* служит для усиления вопроса J; 1. ha L1. Ką tü sakai? ä? Si. Ar tu sakei, ä? J. Af neisi Šalin, ä? 5. —Kaip vardas? — Kaip Čia, — kad j| šunes, —d, JÖnas Kdn. Jurgi! — a? S. 2) interj. ne­ patenkinimui reikšti, d (ištariamas tęsiamai) šš nendrių Rmš. La. d, d „Ausruf der Ueberraschung, der Angst, der erfüllten Er­ wartung, der verdienten Zurückweisung“ M E . aä (g- ahä) — наречие подтвердительное, да J ; aa%ага, так, вот именно S. Ar buvai girio? —ad, t. y. buvaū J. Af nöri valgy­ ti?—Aä S. — Aä kibą jis po piiskarčio nenešidjęs Lp- La. aa" arba aä' „aha! eben!“. 28a

87 ap-> api- vietoje kalba nepažįsta, nes B retkūno ableidz ir Morkūno abnegala tėra paprastos klaidos ap- vietoje. Juodu abudu prieš balsius terašo äba Lp arba abä L p, K lvr (L T I 356), T v r (Vo1 38242), Vd. — arba, oder (g. dbo, abd). Abä jam sakyk, abä šiknai, tai vis tieki L p. f a b .p r a e f . BGLS

äba jis žino (iš kur)! L p. äba sakyk, äba šik! Rm š. La. r. aba „oder“ (Svėtais Izidors Arajs. Riga 1899,. p. 1030, Kemps Eisa Latv. vėst. 5). IS T O R IJA : X V I a m ž . Br (B G LS 91, kuriamp ßw entam p M P 244aie; aba giedot X V II a m ž . wdyzdas abd Abrozas 1605 m. Ld 1629 m. ps I 7М, 818, 12la 1668 m. Ch (Mit IV

Ps. 18,30). A nioliep aba aba ßirm aw ot M P 63a15. 57į ; 1653 m. Vo1 708, 7142; 256).

Š N E K T O S : abu r. Vo1 245le, kame й (greičiau neaiškusis garsas ъ) iš a. — Abo k k * 132 (B G LS 40), jei nėra spaudos klaida, tai bus lenkiš­ kas žodis, užmirštas autoriaus pakeisti sulietuvėjusia lytim.

abäg K K 1 37,68 (BGLS 91) iš aba-gi „arbagi“ . abagainas, -na psi (j), v d , vikm — сострадательный, милосер­ дый; litosciw y. B u k abagainas de) b ie d n ų J. abagainumas —сострадание, милосердие; litošč J. Jis netiiri abagainimio Vd, Vikm. aba-gi „ a rb a g i“ . abagi iß k alas rė d o M P 6 7. Pig. äba. abajentnas, -ntnä (i.) — o b o jętn y . Abajentnäs sp ä v ie d n e s p a ta isy ti S A 113. S k u tk a i ... y rä abajentni y* 619. abäjus (l.) — hoboj J. äbalga (1- obelga) — заб о та; tro sk a , fra su n e k K rtv, R t; abalgä — u ž ra d im a s , k rz y w d a J ; предлог, вид, p o z o r j. D v a ro g a sp a d in e i y ra d id ė äbalga (rū p e stis) sii še im y n a , su g y v o liais J. T i k abaln o ri m d n u ž tra u k ti — k ad p a d u o d a r m aišą k 6kį, ö n e z in ö -



tu m , käs te n y r, o p a sk u m a n s gal užiešk d t §kn. — D e l a b a lg o s „ sllstie s , д л я ви д у “ Als (J). — Abalga jė m a (im a ) Zr. A b a ly k š č ia i — Pelykųap. sodžius t ž i 33. — Vardas tebėra reikalingas patik­ rinim o.

abara,

- ä r o s (1.

obora) —

G e h ö ft, V ie h h o f B, G e h ö f t M (in P L

abäros В. abärai (1.) — dideli dvaro tvartai. Jauteliai... po abarūs šokinėj TD 69. Palši jdučiai mano tėvo abäruose Grl (L B 587). Ainu tn abarūs Rmš. äbaras (si.) — W ir rg a rn , d a rin sic h d ie F is c h e v e rw ir re n , S ta c k ­ unbekannt N). Išlė isk b a n d ą iš (a n t B)

n e tz M ; to k ia k ry tis (ž u v ų g a u d o m a ) Ds, (trijų p a lų — Iš v ie n o s p u 2

sės d id elės a k y s, iš k ito s ir d id e lė s, o v id u ry tä n k io s; p lo n ų s iū lų m ėgztas Lnkl) M ie ž . s. v. velkė. S ü äbaru (sa m tu k ū ) g i n t a r ą . . ; 284

rinkti Bs (A 1885 181). La. r. obory nom. pi.

K u rm s.

v. więcierz < abari

E T IM O L O G IJA : rus. (p., v.) обор — род рыболовной сети, на оборе (apJvara, pavarä) или на вздержке. Vadinasi, äbaras pridera p rie vienos gim inės su abarū ir su lie. žodžiais varas , pavarä ir v ¿r ii Bg10 298.

Abarauskai, acc. -äuskus (si.) — Leipalingio par. sodžiiis. abarauti, -nu, -avaū — gaudyti žūvį äbaru D s. abarelės dem . v. abarės. (Palši jaučiai) tėvo dvarė suvaryti, abarelės (ioc. p.) uždaryti j* 1015,8. abarės (abaris K osL 91a — chlew dworny iš lyties abarės) G rz, M žk, šji, T t — tvartai; didelės dvaro daržinės šienui, šiaudams arba nekultiems javams krauti P p. v. äbarä. Žiemai užstčjus visus g^volius Į abarės (tvartą) suväre PP 1315. Paleisk jšučius iš abör rių J3 1015,9. Štai ir ValStkiškių abäres jaü matuti Grk. aba-šlaitė Al v. abū-šlaitė, uba-šlaitė —pečiadangstė. abatas (sv .; plg. vva. apt, abbat) — 1. opat SzD. abatija, -ijos —Abtei n tėra žodynų (N, K , L 1) rekonstrukcija iŠ lyties abacijä, -ijos (Abacia — opatstwo SzD ), kuri yra skolinys iš viduramžio lot. žodžio abbatia, ištariamo a b b a ci(j)a . — Irgi dirbtinis (rekonstruotinis) žodis yra ir abattenė „A ebtissin“ N (K).

Abava (sv., n.: la. Abava) — Ventos dešinasis intakas. Latviškojo Kuršo upėabawem (1. abowiem) — nes M ž 32 6, g, 16 (1547 m.), abazas (1. dböz) — ratai, Wagen Praetorius (Pierson Deliciae Prussicae 126)> Feldlager, Kxiegslager R , Zeug, Armee R (Je$. X 28), in P L . heute unbekannt N. Abazu apstöju — belagern R . Šalin traukiuos sü abazu R s. v. aufbrechen. Statau abazą R . akrutų abazas R s. v. Flotte. Vesti ing abazą GN 218b34, гт Pö dbar žais (kareiviams vežti padvädos) išvarė važiuot' Rm š. Daug abazų (padvadų) važiavo Rmš. Didelis abazas (žmonių, žąsų) Lnkm. Abazas (būrys) vyrų atein $kn. IS T O R IJA : X V I amž. lauke Abaso Вгв Ш Mos. 8.17 (B G L S 302 8. v. naktigultas ), Abase loc. v. Br (B G LS 206).

abazėlis dem . v. abazas (i.) — ein kleiner Schlitten, auf welchem (im Winter) das Ende eines zu fahrenden Baumstammes ruht . L F 95, nedidelės rogelės rfstams iš miško vežti; abazilį pririša prie didžiųjų rogių op (kalaitės Lp). Dėkui tiž abazilį! — atsa­ ko, kai käs pasiūlo nepriimtiną daiktą Nm. abazus (sl.) — t. p. k. abazas Ch (1668 m.) 2 Sam. 1, 2, 3 (abazaus 1. c. Mit IV 262). 285

¿bažas (l.) — Lager R (ЫЫ. das Heerlager, oft auch das Heer selbst K), castra D 1; būrys, bažmas Kv. Sustöjusys \ abazą apsikasė grioviü ir vidaös ptisė to griovio supylė sau augštą ežę d * 19317. Ana­ pus Berlyno... abaze gulėjom Klv1 507 (251). Statė į abašą... valgius v 7 108. Velnias abazą valdo D a I 72. Paločių randas abazas Klv1 175 (350). Raudį, pašeivių abazas (būrys) Kv. abažininkas (-inykas D) — abazo viršininkas. Kožno tokio darbo buo ąntwejz6s arba pristowas, köri paprastai nu wardo darbo wadlno, ir cajp szljninikas, sakalinikas, Abaiinikas D* I69e.

abazus, -žl — большой, wielki J (Pšl). Ar didį kraitį ans gavo? — Neabašų (nedidelį) J. ETIM.: abaSas „būrys, ob6z“ . > abdzialka (i. *obdzialka ,,обделкас Kv, Lp, obrok (dla koni) J, M iež. Abrakas arkliui nesunkūs Sch 73. Baugštam žirgui nutrumpink abraką Sch 104. Y r... arkltéms šieno ir abrako J* 124,4. Abraką pažįsta dar šie Šaltiniai: J 2 181,14 331,16 (J* Ю6), G rl (LB 273a ), Ož* 242, NS 1178 (Ppl), 1053 (Brž), T D 47.

8

abrakėlis (ž. -élis) dem. v. abrakas. 1) Jzm* 41, v* 287 (v 1 3 I 192). Džiaugsis gavęs pyrago abrakėlį ž 1 196. Jūodvamis kas dieną nešė jâm (sc. ElijÔâiui) dūonos abrakėli v 10 80. Kurs pavargėlis, î jô namūs atėjęs (ž. atėjęs), negâvo dūonos abrakėlio (v. S. ab~ •raketę), aï saujos miltų? v 7 44s. Abrakėlį (v 8 287) dūonos davė ūbagui, piemenei J. 2) G rl d. 5,14, 79,2 (LB), ] 4 958,8, 1017,lOj1 1063,4, KIv151 (294), NS 1000, o 1 10, Vo1 4012S, 438^ Mâ(n) sunku (sunkū Ds) grynas abrakėlis J 4 502,4. Dūokit žirgui (Duok 297

žirgeliui j* 823,7) abrakilio j J 57,12, 217,9, 597,9. Žvėngia žirge­ lis abrakėlio j« 87,8. Bėrą žirgą balnojau, abrakėliit pašėriau j* 403,1. abrakinė — žiubčius, žibininkas; terba, iš kurios arklius šeria (liuobia) abraku D s, Jnšk, Kp, Lnkv, Pnv, RgvI, Sml. Abrakinę (sc. tarbą) pasiūti J. Pripilk abrakinę avižų Trgn. abrakiukas dem. v. abrakas (2) Kv (Bs4 65). abrakužllis dem. y. abrakas (2). Mergyt, .. .duok žirgui abrakuzelio j* 564,6,7. abrakūžis dem. v. abrakas (2). Ką &š nežvengsiu pas stainūžę? Ei, dūoda neša abrakušį j* 864,14. (Jautužėliūs) nam5 parvarė, abrakužiū pašėrė, šaltinėliū pagirdė ja 419,8. A bram iškiai — Višakio Rūdos ap. kaimas. A braom as — A b ra h a m (su л rašo D Po 75n , Tot1 85, A b r a h a m u i •W 2331> kur ha gali. būti ir kd ha=ho).

abraška, abraškos

(sv.) ■*- 1) ta i y ra to k ia , k u rią d ė v i k a im o ž m o ­

n ė s a n t kaklo, k u ri d e n g ia v isą k rū tin ę

Nj (V ilk elių

so d ž ia u s

. A . B agdonas). Kas tai per daiktas? 2) šu n im s d e d a m a sis a p in a s r is , k a d žm o n ių n e k a n d ž io tų Pnv1, o d in is ra ištis š u n iu i a n t k ak lo Všk, ŽmB.

ab rė — platus, gilus lovys misai tekinti jnš (Bg5 LXVI 234), су­ сляный чан Š (iš Bg); lovys kiaulienai sūdyti škn. L a . abra, abris „Backtrog“ : a i r . uibne „kleines Trinkgefass įlies M t 60, 63 abrenčios. Pabrėžos rašyba rodo kirtį buvus ant cn. L ytį *abrenčid Pabrėža būtų parašęs A b r ę č ž e . abrenckavas, -av& (l.) — o b rąc zk o w y (d u k a t). T h g ie sm e d id e i p atik o M o tie ju i, to d ė l, g ird i, ištra u k ęs abrenčkavą m u š tin į, b rin k !—

metė man (y. š. m įn iš senėlesnės mūn, ntitnie) a n t sta lo v 7 8 2 2. abriedėlis — 1) M o rc h e l, P fiffe rlin g B, K rkn, Rg (M it I I 128), ' Vi (J) v. briedėlis Bg10 123, margas (rudas), pumpuruotas, anks­ tyvas grybas, kur skirpst^nai jie auga, vidurvasary, nekirmija K n 1 •(abriedėlis). 2) toks gružūlis, gatunek kluska. Ana skanius ab. -nedėlios išverda (plg. j) . 3) medinis indas varškei, sviestui, Sm e­ tonai įsidėti, vogonė Sv. Įdėjo piemeniui abriedilį кр (Vr). 298

Е Т Ш .: slB . абрѣдъ „boletus

quidam, phallus esculentus" || обрѣда

„locusta; еже есть овощь дикій" : k a š. bfôd „O b stb au m " < *braC4aTrautm&nn BSW 36.

.

abriedùkas v. àbriedêlis (2) — kiulkis. Nà jau, abriedukų nemöki dirbt?! Ugi paimk tešlą, sukočičk i piršto storį, supjaustyk šmo­ teliais, Ö tuos smoteliùs pėrtrink (v. g. pârtryk) per (v. S. par) iš­ virkščią tarką ir susiries tâu abriedùkai Grk (Stud. Iz. Jūzikis). abrieskai (g> обрѣзки) — Gekröse, потроха g , LF- A briëzgai —mes1 galiai, skudurai Ain, Dvd. A brieskai ( g.3 i.) —1. Obrzezki, Šiaulėnų vis. sd. abrieskas (si.) — w parafji wieksznian. znaczy p a r a s o l , bal dac h i m KosL 218a. abrinas, pi- a b rin a ï §. v. ž. (Ms, Pp, TI, ž r) —jaszczyk j, A, dė­ žė, vogonė KosL 89a (v. s. à'brénc\ arboreum vasculum Bg5 LXVI 234, ascus pi 37,102, stačio medžio išskobtas indelis :su antvožu varškei, sviestui ar Smetonai įdėti Škn. akys kaip abrinaï (drebules, medžio puodeliai sviestui) žr. Kitâm ant pečių (ž. ant pečiais, v. š. Ônt pètes, petës) spindinčios perpetės, tökios didelės, kaïp abrinaï ž 1 24. abriną sviesto arbà smetöno piemeniui (ž. -nie) įdeda gaspadinė j. Penki vÿrai gyvén vieni kaip abrinaï (viengùhgiai, vienstÿpiai) J. , • abrinė v. abrinas — medinė dėžė sviestui, grietinei arba varškei įsidėti kelionei Jn5, Žg. Vienos möters kaip abrinės (vientulės, viengungės) J. abrinėlis ( ž. -é lis ) dem. v. abrinas. , Užsitepė sviesto iš аЪгтёИоф148. Mona a b r in e V is uzbrįnka Mžk. äbrinis (v. s. à-brînis, gen. àbrïne Mžk) v. abrinas. ‘Mama,- įdėk man (v. 5. mon) sviesto (v. 5. šveista) \ Storinį Mžk. abriniùkas M iež (r. a .) arba abrintikas Š. v. ž. dem . v. abrinąs. Isvyniôjo iš ryšelio abriniiką Ž. , abrisas (sv. : 1. obrys, vok. Abriss) — Porträt, Bildnis. j Karalių ab­ risai išpiešti Ož (Bs6 196m). TriobÔ buvo abrisai kitų žemių, ka­ ralių Nm (Bs* 237). abriūsas v. dbrūsas. į dbriūsą šlūosčiaus Klv1 236 (121). abriūsėlis dem . v. abriūsas. Neškis, sesele, ...rankelėj šešnyčiu abriūselį Klv1 13 (7 Piktupėnų par.). Reiks mėn daügel. dovanötj plonųjų drobelių, margų abriūselių 1. c. 215 (109 Vilkyškių par^). 9 abriüsùkas dem. v. abriūsas.. Aš šeštoji sesužėlė nešiau brolučiams;/.. vienoj, rankelėj pusrytuką, antroj, rankelėj abriūsuką Klv1 .14 ,(7).

A brom as (si.: s. 35s, D K 4915, T ė v e Abrdme,

Abram)- A b r a h a m X V I a m ž . ( M ž 3512j 25935j 33637), Ch (Mit IV 242),v»« 55. s u s im i lk ! D P o 361]9. S h is s u Abrcmit D P o 1015.

ru s. О б р а м ъ , 1. DPO

U čia tu rim e p a v a rd ę Abromditis P n v a p s . (R m ), iš k u r ž. ir d ia l. v. a. ( J r b , T lž ) Abromatis ( d iš A*): W elto u d ar Abromatis a p s k č lb ę r a s z t ą d 5 237M. Ž y d o v a rd ą d u se tH k ia i išta ria abromas (v. i. abratnas), k a s k ilim o y ra len k išk a s ž o d is d ėl k irčio .

A brom iškis—1) U š p a l i ų p a r . s d . , 2) T r o š k ū n ų p a r . s d . V š II 22, 3) Ž i e ž m a r i ų a p . s d . Abromiškiai—A n y k š č i ų p a r . s d . V š II 19. abrozas, p i. abrozai (si.) b v L — о б р а з , o b r a z , B i ld R . G r a ž ū s abrozaSj m e n k s g a s p a d o r i u s B ( iš k u r t u r i p a ė m ę M , N . S c h , K ) . M o l i a v o t i . . . abrozus K lv 1 121 (58). K a t a l i k a i . . . b a ž n y č i a s . . . p u o ­ šė . . .

s u a b ro z a is V 9

139.

a b rč z a s d p 5 8 1 ,,, 582u , 5 8 3 .,, a b rč z o 582K, A b rč z a s 1605 m . L d 57x, d a u g a b r č z u 57 6 ro d o , k a d g re ta su ly tim abrozas k a i-k u rio s e š n e k to s e sa k y ta ir abrozas. P a sta ro ji ly tis d ėl k irč io tu r i b ū ti k ilim o len k išk a . I S T O R I J A : X V I a m ž.: 1579 m . w 51e, I 1222, 1595 m . d k l9 a , 2631, 1579— 1590 Br (b g l s 123, 226, 298 s. v. ligugimis, 325 s . v . stabas); X V I I a m ž .: 1605 m . Ld 57e, 10, 1668 m . c h ( M i t I V 231). Ž o d i a b ro fa s (b g l s 298) B re tk ū n a s k a rta is p a ra š o i r su e - : e b r o ja s ( b g l s 56), tu d a rai W ie jc h p a tie iu ębrosą (w e id ą , g im i) m ie jte p a p e ik ta P* 73ie, w ijs i, D ie w ai P a g o n iu ira fbrosai, o W ie jc h p a ts D a n g ų J u tw e r e p , 96g. D e l B re tk ū n o ž o d ž ių : Ebrusą b g l s 325 „ a b r u s ą “ , aekrutai BGLS 225, Ekrutus 314 „ a k r ū tu s , 1. o k r ę t" , eile BGLS 56 „ 1 . a le " re ik ia la ik y ti ž o d ž io ebrozas p r a d in į b alsį e - a n tr in iu , k ilu s iu iš se n ė le s n io a - . I r lie ­ tu v iš k o sio s k ilm e s ž o d ž iu o se , jei tik ė sim e B e c e n b e rg e riu , k a rta is B r e tk ū ­ n a s p a ra š o e - p a g r in d in io a - balsio v ieto je, p v z .: erkiaus BGLS 56 „ a r k ia ū s “ ( a rk ^ tis ), aeklas 272, ek liegi 56, ek Jiem u s 72 „ a k la s “ , eschvių 56 „ a š v ų “ (ž o d į aSvd, g e n . sin g . aivos y ra gavę lie tu v ia i su a - iš e - iš ir a n ė n ų k a l­ b o s). Ž o d ž io eiltds v ieto je B re tk ū n a s ra šąs ailtoie BGLS 134, p r a w ifs a s Ailes 287. V isi š itie fa k ta i be n e ro d o tik ta i, k a d B re tk ū n o š n e k to je , k u rio s p r i d e r ė ta

p r ie šia u rė s v a k a rie č ių ž em aič ių š n e k tų k r ū v 5 s

Ijipa , dduna a r b a duuna), jei žodžio p ra d žio s b a ls ių a - 1'

(Ш ра a r b a e - d ar ne­

b ū ta s u m iš u s ių , ta i b e n t ja u p r a d ė ta m iš ri? T a m p r i ta r t ų s. v. i . elsūoti V (i*, dlst} p lg . tie. vadūott || v e d ū , maiūoti || m e tu ) , eguona D 8, ik l-tie ris A lt

g r e ta s u b ū d v .

aklos „ a k la s“ . Ž e m a ič ių ik a u „ e ik iv a " K nt, Kv g r e ta

su akšfrt Ky a r b a okŠęn к щ „ e i t še n a i“ (y , ę —p u s ilg ia i, tv ir ta p r a d ž ia i b a lsia i), ėgly Kv „ e g lė “ g re ta su ly tim aglaiaky „ e g lė s šak&“ Kv r o d o , k a d se n o v ė je tik ta i to e - te v irs ta b alsiu a - , k u rio n ie k u o m e t n e g a u ta k irč io . I r m a n o šn e k to je (P a ž ie g ė , D u s e tų p a r.) iŠ e - te a ts ira n d a a - tik ta i tu o m e t , k ai e - n e v ie n o je lin k s n ia v im o ir a sm en a v im o ly ty je n e g a u n a k irč io :

orei

( e , i — p u silg iai) „ e r i l i s " , erškėtis „ e rš k ė tis “ , b e t ežeras , eglė ( - £ P “ * • ilg is , n e sia u ra s, 1 —k ie ta s ; ta ip te iš ta riu v ie n a s aš su m o ty n a ; v e lio n iė s tė v o ir k i tų m ū s ų š e im o s n a r ių iš ta rm ė sk iria s i, n e s jie sa k o

egldl “d

p u s ilg is ),

¿rke> d iš š tš „ e z tt ie“ (b e t сапа „ e i n a “ , afžtlas „ e r ž i l a s " , n e s

tv ir ta g a lių s k ie m e n ų e- n e g a u n a k ir č io , m a t, č ia k irč iu o ja m a y ra a n tro ji d v ib a ls io d a lis , t . y . i ir r ) . P lg . d a r k as p a s a k y ta ž e m ia u p r i e alksnio,

abrozauti, -auja, -avo—bilden R (Bilder machen B nach K), bilden, nachbilden, portraitieren N (jetzt in Pr. Lit. ganz unge­ bräuchlich N). ä b r o z d a s (dėl d plg. Bgfi LXV 302) v. äbrozas— образ (икона), Bild Ds, Gri (LB 2757), Kv; d 6 7128 (D 10 1122), VIe9 (V7 392l), Gm 43, PP 691V, M i t VI 728 (Ш), Tot1 13, 40, 43, J, M iež. abrozdą r a n d a m e 1600 m e tu o s e : abrozdus м т 2 1 2 b ( p lg . obrozdys „ o b r a z " K u nti 109 a r b a obrozds „ w y o b r a z e n ie " i. c, 250, t. y . obrozdys (о i5 a, O iš d), b u s a tn e š ę lie ­ P ir m ą k a r tą

B G LS 269). L a tg a lo s la tv ia m s ž o d į

tu v ia i k u n ig a i. P lg . k a s 1309 m . lie t. m e trik o je (Р И Б X X 600) p a s a k y ta d ė l a b ro z o : о б р а з ъ Панъны М аткн, Р уски й , па золоте, съ шаѲирами, зъ рубины, с ъ перлы , иж е кош товала на двесте копъ грош ей, а сто копъ ши­ рокихъ грошей.

-delis K v , j z m 64) d e m . v . äbrozdas. abrozšlis ( ž . -zSlis) dem. v . äbrozas K lv 1 384 (190), 484 (238). Stöv gendrol&is kai abrozĮlis K l v 1 476 (233 Pilkalnio par.). Abro~ z e lį pamečiau UL 63. Mano vainikėliū a b ro zilia i kaišyti j* 210,13. ä b r o z ; n * n k a s — Bildhauer, Bilderschnitzer, Nachbildner N , Bilder­ verfertiger od. -händler К.

a b r o z d £ l i s ( г ., v . а .; ž .

a b r o z y t i , - z i j a , - J O ( l .) — o b r a z i č . A J z . . . ta w i D ie w a т и п а y r a rty m a

abrozyįavt

ž C h 30610. K a s

d o p ric z y n a D ie w a p a z g a r d ity , Y r s u n k ie y s

g rie k a y s a n ą abrozity k g 1 2 7 2 , ( k g 488 «). D z ū k a i abrSzijay abrozijo v ie to je š ia n d ie b e sa k o a b r o z i n a , —n o (n ie a b r o z ič Lv 69. n i e a b r o z ito w 15, a b r o z in o w 19), k as y ra n a u ja d a ra s k a b y s .(3 f u t.) JI k a b in a , - n o , m y n k š č y s |J m y n k ič t n a , - n o p a v y z d ž iu a ts ira d u s is . K a b y s , m y n k š č y s , k u r ie n ie k u o n e s is k iria n u o s a k y s || s a k y c ie , laidzys |{ U id z y c ic , p a d ė ję y ra a n alo g ija i a tlik ti jo s d a r b ą i r b e n d r a tie s ly ty s e * ka­ l y utie, * tvyiHčincie, k u r io s sakycie (sa k o ū ), laidzycie ( liid o u ) ly č ių p a ­ v y z d ž iu š ia n d ie y ra ja u p a v ir tu s io s ly tim is jfeaijL Y ie), mynkSČyč(ie). Š itu o a n a lo g ijo s k e liu b u s ė ju s io s i r k ito s m ū s o s io s k a lb o s šn e k to s. D u s c tiš k iu o s e obrazič s u lie tu v ė jo g a v ę s api- (p ra e f.): apibrbzijo (* . i.

a p ibrazijd a r b a apibrazijd; g a lin is - d p u s ilg is .)

abrozytis d e m . v . äbrozas. S t o v i b e r n y t i s k a i abrozytis K lv 1 6 6 (31, V i l k y š k i ų p a r . ) . Č * a m e i l i n g i b e r n y č i a i , v i s i k a i p abrozyčiai^ 1. c. 67 (31, Rg). äb roznlnkas (-nykas Evd) —Bildhauer R II 74, abrozų pardavė­ jas D v d . a b r o z u o t i K v. a b rū sa s

abrozauti.

ts l .) , p i. e b r u s a i

N (in PL. allg. bekannt

v L — ręcznik S z D , M ie ž , N ),

Handtuch R , к . Duok abrūsą nusišlūostyt, mär

j0

jau nusiprausė G rk . Piršly: melagiau, abrūsą gavai, pkts galą ga". va! j* 811,12. Nusiprausiau ne vandeniu, nusišluosčiau ne abrūr ,sū (Rask, saulė) O ž 1 24. Stubo (viduo P ln ) abrūsai, (6 P ln ) laukė * galai (Balkiai) ms. (Sch 56). Seni stovai, naujos nytys—gražūs bus abrūsai Lp.' I S T O R I J A . X V I a m ž .: 1579 m . W 1592e ( A b ru jc lije ), B rB J o h . 20,7 (B G L S 325 s. v . fpistas: E b r u f ą ) . P lg. g . ш иринку албо оброусец ь (Зап.ру c. Сб. X V в. 73), M ajė abnis$ b ialo w y je ( Z b i 6r w ia d . d o antropol. kr. X V I I I 224. D y s n o s a p s ., V iln ia u s ž em ėje ;,

ąb rū sav as,-av a (i.) —obrusowy. Iš abrūsdvo dvaro G r l ( L B 1606). abrūsėlis (ž . -sėlis) d e m . v . abrūsas — Handtūchlein R , ein klei• nes Handtuch N, •Taschentuch B. Jaunajai mošelei — margas ■ abrūsilis V o 1 45513 (Švn). Vieno rankelė, pusrytėliai, antro ranke­ lė abrūsėlis j s 27,3.'O nė stuomenėlis, o nei abrūsėlis žemužė ritiriėjos j 4 609,5. Bus mošytėlėnis po ploną abrūseiį (j 3 532,6), 6 dieverėliams po plčnus marškinėlius i. c. 386,10. Schitai jra Jw a ^ r a s ta w a k u r i e jm i A b r u J e J i j e p a la ik e s 1579 m . W 15928, Sil abrūseliais langužiiis šluostė J 4 844,5. abrusnyčia (g. *обрусница) J — abrūsui (rankšluosčiui) pakabinti vagis, ręcznica. abrūstas J v. abrūsas. D e l - sas p e rd irb im o g a lū n e -stas p lg . ž o d ž iu s Sėstas || č ėsas, zopostas. abrusuotas, -ta — turįs abrūsą, abrūsu su-, per-rištas. Stov bėri žirgeliai abrūsūoti Klv1 426 (209, Katyčių par.). Abrūtis (cf. Abraitis) — žemaičio pavardė in 548, Sr. absoliucija ( 1 .) —absolucja ( a b s o lu tia 1579 m . W 164) —išrišimas L 1* absolutybė — абсолютизм. absolutinis, -nė — абсолютный. Absolutinis atkarpos ilgumas — абсолютная длина (величина) отрезка (math.). Absolutinė dydžio ■ • r e i k š m ė — а б с о л ю т н о е з н а ч е н и е в е л и ч и н ы (math.), absolutiškas, -ka — a b s o l u t n y l 1. absoludzm as — a b s o l u t y z m L 1. abstinencija — tvardymasis.

abstrakcija, -ijos ( s v ., n.) — а б с т р а к ц и я , a ts ij a ( n e o l.) . ; abu m ., abi f . — o b a S z D , o b a , o b i e J , M ie ž , b e i d e R , K G r § 1016 a.-Abit l a b ū d y g i ū , k a i p d a g i s s ū u s n i k P ln p t r . Abū l a b ū g r a ž i u , k a i p r o ž ė su j u r g i n ū l. c. Abu l a b ū t č k i u : a n t v i e n o s š a k o s p a k k r k , n e a t s i s v e r t ų 1. c. Abit l a b u t č k i u — k o t a s į k 6 t ą M ie ž . Abu l a b ū t ė k i u : v i e n a s s u k u m p ę s , a n t r a s s u l i n k ę s K l. Abu l a b ū — k i š k į m a i š ą P ln . Abū v i e n o s m o m o s n e v e r t i : B . K k d k i i l i a m e , . abit k u l k iv a , k k d g e r i a m e , abū g ė r k i v a P ln . P u o d a s k a t i l ą v a i n 6 302

ja, abü labil tökiu Als. Katils katilą vainö(ja), abü jüodu D4 55. Käs jüdu abü pries manė vieną?! Pin. Abü draugė turi užlaikai pakajų DK 329. — Nepaneš mudu abü jaunu J 3 734,5. Visi manė šlovina, visi manė garbina, abu galit plonina, per vidurį storina (Šeiva) Op ms. —Abi labi begėdi, veltėdi V. Ranka ranką plaun(a), käd abi balti būtų K v . Geriaūs sauja pakajinga, kaip abi ranki sü prociä LF 53. Abi tiedvi dali MT 70a. - t a r p t ū d u r ū ėję skersaj dwi sljni, körljdwi jungę abę szalinę trobos sijnę (= abi ša­ lini trobßs sieni) D6 23». Abi kalbi (Lit. u. Deutsch) išsimokinti N. — abiejų Grl (LB 267), K , DPo 3002, 3433i) N m arba (r. a .) abiejų Ds, Ba2 5 ^ (Kp), 105^2 (Sb), DPo \78$q, 3082o, 359j. Puo~ das pūodą peikia, o abiejų dugnai juodi Pln. Svečias svečio bödis, o gaspadörius abiejų I. c. — Abiem grabą padarė, abiem duobę iškasė, abü draugė pakasė j 4 1048,23. Augin močiutė dvi dukterėli... abiem žadėjo po tris skrynelės Sch 11. T ūr(i)... ne­ lygią algą abiem DPo 358^. — Abiem (ž. abim) rankom — oburącz t.*. Abiem ypatinėm š. sakramento (sc. priėmimas) DPo 317x3. La. abu duo ME, abu d iv u BW 31342 „abudu**, abi „beide**, pr. abbai „abu**: si. o'ba „ambo**. i T A R M Ė M O K S L I S I R I S T O R I J A . Abūm jü d u m J 2 1114,2 (d a t. d u .). Abitm ( ž .; v . š. abom Sint) Ž ad ėjo p ö v y š n ių s 5 d ą J 4 930,2. — K u o m ė t k u m S lė abum (v . Š. abom P to ) g a la is ly g ia i m ä to ? (K a i šik a ) pin. — A u ­ g in m o č iū tė d v i d u k r y t e i ! . . . J I , a u g in d a m a i r a lp in d a m a , abim (v . L . abem Sint) so d in o p o r ū t ų d a rž ą J 3 802,11. A u g in tė v e lis d v i d u k r u ž ė l ių abim d u k r e lim (sc. ž a d ė jo ) p ö d v i s k ry n e li p l o n ų d r o b e lių J3 828,2. T v ė r k (g rie b k ) abim r a n k in i (v . 5. ä'bem Ton'kĮrn)\ Ai». P o ta m t u r a b e y u m p i ( = a b i ė j u m - p i ) a tj i g r e j c h t i i r y u m p t a i p k a l­ b ė ti 1579 m . W 2828. ■■ a b u (t. b. afrb; V a d o k liu o s e k i r ti s a n t *0 ūži) d ia i. ii a b ä ($j.) —a rb a . A b u

tb

ęšeik,

abu aš

ęšeiš(h)

Pii.

D e l d u s lių jų ž o d ž io g a lo b a ls ių š ta i k ą ra š o j . K o n c e v ič iu s Mit I I 256 (1884 m .) : I n d e n E n d u n g e n d e s N o m . sin g , -as, -uš, -a ( Š e d u v o s ' p a r . š n e k to jė ), d e s I n s t r . sin g , -u , -a , d e s N o m . p l . -us, d e s A c cu s. p l . -us,' ■-as, d e r e r s te n ( - u ) u n d d e r d r i t t e n P e r s o n ( - a ) p ra e s . d e r Z e itw ö r te r , d ie i h r P r ä s e n s a u f -u b ild e n , la u te n d ie .B u c h s ta b e n -a u n d ru u n b e ­ s t i m m t , a n n ä h e r n d w ie d a s p o ln is c h e y o d e r d a s fra n z ö sisc h e e m uette in . e in s ilb ig e n W ö r te r n . S o e in e n u n b e s tim m te n L a u t k ö n n e n w ir a m b e s­ t e n m it d e n a lts la v is c h e n i> v e rg le ic h e n , w o e s i n d e r M itte ' einfes W e r ­ te s a ls V o c a l e r s c h e in t. • •

ab ü-du m., abl-dvi f. — alle« beide R, oba, obadwa J. Abüdu.vitna sübine šik S in . Katilas puodą (Püödas katilą L F 53> V , Pir­ tis jėują P i n ) vainöja, Ö abüdu jüodu D. MeSkä sü lökiu — abüdu tökiu S c h 89. Pilnas püodas mesös, abüdu galü;. kiäuru .(Pirščiū3 0 3 :-

kàs — nopefckas) Sch 62. Piningai ir protas tùr didžią galybę, kàd juodu abudu sueina į vienybę Sim. Sėdl'jo du bernyčiu, abà4u šiporyčiu K!vl 74 (35). Tiek vėlnias, tiek biesas — abùdu juo­ du Sim. Mótynai abùdu vaiku pasimirė K. Abùdu (D P o 36I0) pri­ lyginimu rėdžia mūmus galybę D Po 118 31. — Ranka ranką plàuja, kàd abidvi baltos būtų Sim. Povilas ... mini abidvi ypatini DPo 1852 . — Iš abìdvies (abydwyis) šalies P 3 28. — Nūobrukų pa­ ėmus, pėrplėšk per pusę ir paduok abidviem Ož (Mit II 60). L a . abu duo: 1. abadwa „am bo“ . L a . r . aba-divi (v. š. abadivi sìvites N . R a n c a n s Kas nutyka Liurdà Piterburgs 1907 p. 22, obadivi krūdzinicas S . C u n s k i s Latv. taut. dz. I 14): g . оббдва „ab u d u “ . T A R M É M O K S L IS . A b u o d u pravadčriai lyguoja kieno bus viršus Mit И 253 (Sd). Abuodu sù seniuku Gm 48.—A b ie d v i šėre p5 juodbėrą žirgą Kip1 92. M àt, abiedvi akyvos pažiūrėti, kaip gyvena studentai к о 32 Her tède abède p r in c e s e ... sweike ir Unksme Mit И 33 (Krtng). kas bus v. š. er leidę abędę ( = tiedi a b id i be v iš toudo „ tu o d u “ , abodo „abùdu“ , ką Bz rašo

Šveike ęr

abadu

Mit II 40) princesę (Sc. tėbiėra „teb ė rū “ )

linksme. —Asz kaltąi ir nekaltąi sudisiu, bet dici man žinom u pri-

žaszcziu, noriejau

abudąms ( = a b ū d u m s ,

v. š.

abò'dóins

sint) p irm u da-

tirti v i* 2231|Ja b ie d v ie jų к . —T ai vis m ùdum a b ù d u m (v. ì.abò'dóm Sint) valūžė padarė j* 600,81| A b ie d v ie m rankom imk Nm II Sù a b ld v im (v. š. abè'dvétn sint) ra n k im . . . plódams j* 856,7.

ETIM.: *abūo *ctÌ0 =s. la. abbu doh RKr XIV 41, t. y. abu duo: L oba-dwa, rus. оба ,,abù Š. Vilkū nearsi, lokiu nea kesi Sim. A k ė t i dirvą J. aketinickas d ial. v . e k ttin in k a s — b r o n i a r z M icž. aketis, -ties L n k m , aketis (v. 5. ake-fis, gen . aketes, acc. akėti P n v 1, • akęfš D v d ; a- d i a \ i š e-) f . —прорубь, Wake K o s L 133a. Įsigrūdo (v. š. inegrūda) dketin L n k m . akėtys Tt v. aketis. Įsmukau į Skėtį Tt. akėtoj as {a- d ia l, iš e-) v. ekštojas —b r o n o w n i k S z D , б о р о н и л ь ­ щ и к , E g g e r J , M ie ž . P r a s t a s i š t a v ę s akdtojas D s .

aket-virbalis, -lio

(a - d ial, iš

e-) v.

ek etvirb a lis (ž . e k e t v i r b ä l i s )

— б о р о н и й з у б , E g g e n z a h n M ie ž , V I, L F (P ilk a ln is ),

31

akl-brakštas r . a ., aky-brakštas ž . —в ы г о в о р , н а г о н я й , Verweis, Ausputzer. Tiktai akib ra kštą gävo S k p . A k ib r a k š tą gavo —nema­ lonumą, gčdą Tv. Nelįsk kur nereik, —gausi akjrbrckU ą S im . ak^-brėkšm a ž . v. akibrokštas. gaw o g ė rą a k i b r i e k s z m ą D 7 l6 6 . aki-br^kštas v. akibrekšm a. D 5 va т оп klebonas a k i b r i k š t ū (acc. s .) ¿ e r ų ! —skundžiasi davatka (sugadino) K p (in zö d is arba a k l b r i k š t a s , akykaištis dr. K. Jokantas). aky-broksm a ž. v. akibrekšma. Gavaū akybrokšmą —manė sugė­ dino, я получил нос S k d . Ak$brokštną turčjau Žr. aky-brokštas 2 . ( K v , S in t) , akibrokštas J s. V . brokšmas, brokšti, g iia —wstyd J , obelga, wstyd w oczach zadany K o s L 2 i2 a , вы­ говор, нагоняй, нахлобучка, головомойка J n , S. Didelį ans (jis J ) munie (manei J ) akibrokštą padäre. Gavo gerą akibrokš­ tą P Ž 15. Gavo akibrokštą — gčdą, nemalonumą K p ( V r ) . Galė­ jau gauti akibrokštą V е 59. Žmuo'gėu ¿erau givain y žemę sosmektę nekuo tuoki aki'bruokšta tęrietę S ln . 346

a k l-b r ukšta —szramy pod okiem Miež. v. akibrokštas. Gavo gerą akibrūkštą Miež —выговор. a k ^ -b ru a k ltas (v. S. a k ib ro u k šc Als, Tl) v. a k ib ro k šta s. Padarė a k ib r u o k š tą — поставил в неловкое положение (M. Barkus). akl-cukras —toks akių väistas l t ii 5 (Ds, Jž), zincum sulfuricum (msd.) Š (kurs visai be reikalo akicukrą perdirbo akisukru!), сернокислый цинк An. akičnai adv. v. akičnas. Ans akičnai sako tiesą J. akičnas, -ie n a (hibr.)--augenscheinlich Mit I 386 (LS 360), oezywisty, prawdomöwny VI (j). Kurs į akis sako, täs akičnas J. Akičnas žmogus —gyvas, mandagus Trk (V. Baliutis). f akidinis (skaitymo klaida vietoje akminis, t. y. akmenis acc. pi.) iŠ svilks­ nių it kriiSą I pilį bėrė D11 II 48. akydinti caus. v. akyti —lasse porös werden oder machen К. Kam akidini tešlą? akl-dvakas v. a v id v a k a s Kp. Käs negreit pamato, tai ir a k id v a k a s. Klojime šakės, kiiltuvą negreit pamato a k id v a k a s. Akies p jau n is (XVI amž. Акесъ певнисъ S) —pievos vardas Vidūklės apylinkėje (в селе Шунолавках). arki-gyvas prige.-ęs —so betrunken, dass man von seinem Sinnen nichts weiss n , K . akljim as —akių įgavimas, das Poröswerden K. akl-kaistas —gėda, стыд, срам, Schande. Akikaisto turėjau paskui iiž tokj raštą S. akl-kaistis, -sčio (ir aky. j) v. akikaistas. Jäm padarė aMkaistį (gėdą) Srv. akykaistį turėjau kaip manė löjojo J. ak^-kaištis v. aklbrikštas. akikė dem. v. akis — Aeuglein, Zelle in der Wabe Geitl. tas skyleles asz wis akikes wadisiu SB 14. akl-kraštis, -ščio (neoi.) —кругозор, горизонт, Gesichtskreis, Ноrizont S. akylai adv. v. a k i la s — bshutsam, vorsichtig R И 58, 154, aufmerk­ sam K. Rūpinkitės a k i l a i , käd užardami lauką daug visėkio sau išbsrtumbit vasaröjo Dn. Irgi manė ant to a k i l a i liepė dabėti Dn. P r i g a isra r š k a f t i 'l d sd'uguotę d ū k tu s Sint. Aktlaitis (ar -ky-?) —Vadaktų par. pavardė, ak y -lan d a —landūnas, natręt L1. Akilas (rašo ir Achilas; sv., n.)—graikų epo asmens vardas Ахилл. akylas, -la —vorsichtig, klug, verschlagen, spitzfindig, Augen ha­ bender (klug) R, Augen habend, dann vorsichtig, behutsam; auch 347

umsichtig, erfahren N, aufmerksam К, прозорливый, дально­ видный Jb4, J, Miež, kurs veikiai pastebi, pamato (mažą, neįžymų daiktą) Hg, baczny, przenikliwy, przezorny, uwazny L1, gerų akių Kv. Akylas niekuomet negaišta D (Sch 73, Sim). Akyls ir storauns gaspadörius niekados negaišt PP 1312. Akylas (Kl1 804) plikis nevėiz J turtingus, bèt dar Į (1 dar V) plikesniūs Sim (PŽ 5). Laūkas akylas^ miškas (krūmas Sim) ausylas Jn, Sr. Koks tù aky­ las! (pasakyta vaikui, radusiam mėšluose peilį) lig. Kaip žiurau, tù akylas varasi (toli matai) Op. Gražūs mano bernelis. . . nežinaū..., ar artojėlis, ar kirtikėlis... ar akylas bajorėlis Klv1 27 (14 Lauksargių par.). Akylas žmogus, kurs akį metęs pamato ir žino kas yra, kas dedas stubo Sr (J). Akylas daūg žino, móka rašto. Akylas liūdinykas DP 593s (plg. dar 55930, akili nom. ,pl. 41430, t. y. akyli). Akyls vėskon ėš laika numäta ęr ve'sus sava rekalus prt tuo prità'ikén Sint. —Akyla merga —ein Mädchen, das alle Ar­ beiten gut versteht N. O mergyte, buk akyla; ŠĮ rudenį gausi vyrą J3 488,1. „I-aimejai, kàd tù tokia akyla (akyla Bs)i{, pratarė Laūmės Mit II 61 (Ož). —Kaip stósi prieš (ž. pryš) akylą sli­ džią..., kurio dovenomis negai papirkti? V11 6516. A k y ' lain kon pažįntę oštenk ūk akis ontmetos Sint. Žmonės patys neakyli nie­ ko negalės nuveikti D13 598. Nėr akylų žmoniiį D5 128 (Pratarmė). Aky-las savo sudėtim visai nesiskiria nuo būdvardžio ausy-las „qui est acri auditu“ Jn. Abiejų žodžių pirmieji dali drauge su Jauniumi laikyti­ ni yra dviskaitos vardininkais (nom. du. neutr.) *akt „dvi aki“, *aust „dvi ausi“ —si. oit, uH. Priesaga -la-, -/a būtų ta pati, kaip ir graikų kal­ bos žodžiuose otfTi-Xoi „tylus“ Ilcifri „tylėjimas“, ¿ я а „apgaulin­ gas“ Hаяахт) „apgaulė“. akylybė (-^bė) —прозорливость, наблюдательность. Akilženis (ar -ky-?) —Panevėžio par. pavardė. akylyn eiti —aufmerksamer werden K. mi t r o s väks (ä —ilgas) kazdęina ak i Vy n et Sint. Pagadįnc väks kou a k i V y n , tou adbol'yn S t Sint. akylintis —daryti save akylą, akylėsnį. tur saw wissus pragumus akilintęis d 18 IX. Ten visi tamsuoliai: neturi mergelė kamė aky­ lintis. O màno (v. §. топа) Susiedas ir ten tečiau sugebėjo prasiakylinti sint. akilioriai dial. v. akuliöriai J. akylókai adv. v. akylokas. akylókas, -ka —ziemlich aufmerksam К. 32 akylumas —Vorsicht, Behutsamkeit, Klugheit N, Aufmerksamkeit K, przezornošč Miež, L1, bacznošč L1. Akylumas par kėrį zmògós 348

pažystaj ne tiktaj dorybę, bet dar žino kėkeis pragumais dor6 tapti d4 19. Vis dar pilyse (ž. pilėse) piningų būvo ii a k y lū m a s turėjos D5 243з. Nu to iajko medauniczes Ir gaspadas piliese kluwo žydams i na* gą ir tajp akylumas butinaj ėžgeRO, o pates pilės i sodas paw!rto d* 243že. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššėkusiais, platveldžiai, bfe kdkio a tkylim o D5 321. Ir taip žemai­ čiai paliko nuo tolimojo svieto ir a k y lim o atskiesti su vienomis s&vo meškomis ir briedžiais. . . girėse begyvenantys D5 228ia. Tai milas skajtytojau, jej esi aukszta; mokytas wiras, atminis, jog man nebuvva nė galęs, nej walęs, nejgi didela akylumą, nerugok ant manęs nerasdamas cze nej pragmatinęs, nej sinkroninęs Letuwiū jistorijos, tik* taj trumpą apraszimą jū wejkalū be iszguldyma jū prižastiū D1S 5. Džiaug­ siuos, jei ta mano knygelė (ž. kningelė). . . uždegs teisybės ii tevainės malonę bei a k y lū m ą praplatins D (Vo1 18040). Daugybė tarp pačttį lietuvių prekyba vertės if tuomi kokį-tokį a hylitm ą savo tautoje antturejo D5 23610. Jėzau! dalejsk man tawiep (sc. tavip, tavlmp) atiisieti juoba... ne kajp wisokiemi moksli ir akilumi, nekajp wisokiusi turtusi ir pramoniusi vu 1676. akylus,-H v. akylas —behutsam, scharfsinnig R. ak i-m irk a Jb1 107, g, a k im irk a Bs1 71, L1 s. v. mig> moment> okam gnienie — миг, мгновение, Augenblick J. Visus darbus į a ki­ m irk ą Laume pabaigė Mit II 60 W l07=Ož). Riestauodegiai a n t a k im ir k o s (slavizmas; akymirka instr. s.) iškasė didelę duobę Bs1 71 (Ož). A k im ir k o j nebuvo jo matyt Bs2 71. Viena a k im ir k a . . . po šaltai žiemai sukilo vėl žolės... pievos sužydo KO 19. Duok man a k im ir k a i (на минутку) peilio! a k im irk a s, -ka adj. —мгновенный, momentalny L1, aki-m irkslas v. a kim irk a . A k im irk slu (мгновенно) nubėgau Pnm. aktf-mirksmu adv. Als —в миг, мгновенно. Akimirksniu (Sr mano reikią skaityti -sniu) prapuolė jis, (nė) nepamačiaū j. Akymirksmu užsidegė vi­ sk kžima j. ak^-m irksnis, -nio Als, Kv, Nm, akim irksnis š —миг, мгновение, Augenblick. A k y m ir k s n io greitumū išpildė jis savo pasižadėjimą Op. Vienu a k im ir k s n iu tai padarysiu (kaip beregi) Lp. Pelė vienu a k y m irk sn iu pasikavoja (r. k. pasislepia) Dk§. Tžs a ky m irk sn ė (žem. loc. s. = ak^mirksny|je a.) pavirto gandru (ir: į gandrą —slavizmas Ba2 3381Э) Vvr. Supuolė visos žiiirkės su visais skvo vaikais ir a fy m ir k s n y prasigraužė MPs. (V ę in o ) a k i'm e r k s n o v is k a s bova p a d a fy c Sint. A k i m i r k s n i u visa sodk subėgo prie gaisro Sr. N5 a ky m irk sn io ne­ atsitraukė auklė nuo vaikiį Sr. A k i m i r k s n į tepadirbėjęs gavo di­ delį ūžmokesnį (ž.) Sr. 349

a k l- m ir k ta (ar -k la? ) v. akimirksnis. Atminimas tėvų tą aki mi r k tą

manė prablaivė LzP2 77. akt-mėjis, akymojis, -jo v. akhnirkta. Vienu akymöju tai padariaū š. v. 2. akymčjė (2.; akimojyje D11 II 232) nuo visiį pūsiu gudus apsiautė D13 114. Tame akymčjė (ž.) Rimgaudas gulė sii visa savo siena ant vokyčių (2.) D13 324. Teip jis deszimtwiriü wiresnybę kiykwieno ukie idiejęs, sawo akimojū wls waldę d 10 5021. akymöju adv. (instr. sing.) v. akimojis—im Augenblick, im Hui R, augenblicklich К, аЩ moju Kv (Jn), na rzut oka, gdzie oczy poniosą J. Eik akymöju per laukus stačiai, kur akys moja, žiuri J. a k y n a (o gal ak in a? ) VI (J) = род лесной ягоды Bg10 126. akinemirkt Sint (diai. iš akiä [akim, akimi] nemirkt) —w oka mgnieniu J (Als), im Augenblick. Akinemirkt atsirado iššluota seklyčia J. PerkŪ’nęu ūrįnkos kęla gaisros, ęr a k ę n e m ę r k t d'gnęs d’žie­ mę tris truobesus Sint. Pirmuosius (v. š. pęrmusus) šūvliis išgirdę» akinemirkt visi būvo kojose (v. š. kuojiese) Sr. Vę’lkou ge'rüo sokaukęs vė‘sk šohis akęnemęrkt nęmęi pasproka Sint. Akinemirkt visi iš trobos išbėgo Sr. aklngas, -ga (r. a. akingä) —oczasty, widoczny Miež, прозорли­ вый, проницательный, дальновидный, scharfsichtig S. La. actgs „geweckt, aufmerksam“. akiniai, akinius (neol.) —очки, Brille Š, okulary L1. Kieno akiniai raudoni, täm visas svietas (pasaulis) raudonas Sim. Pritinka kaip katinui akiniai Sim. Akiniiį dirbėjas—okularnik L1, akinimas - - 1) образование. Vaiktį akinimas (v. š. a*kęnėms) yrä tėviį priedermė (v. s. pridermiS) Sint. 2) akių darymas. Skalbinitį akinimu užsijema motriskosios (v. 5. muo-tręškuosęs) Sint. akinis, -nė — oczny SzD, Miež, J, L1, die Augen betreffend N, К, zu den Augen gehörig; mit Augen versehen К, глазной š, oczkowaty J. Akinis stiklas *- Augenglas K. Akinė dantis — Augenzahn К. Dantys akiniai - • Hauzähne Mit I 386. N^tis akinė Mit I 386 (Grz). Akinės nytys, t. y. dirbtos sü akimis, nė narinės J. Dan­ tį akinį arba iltinį (r.; žem. iltinį: 2 kirčiu) jei ištrauksi, tuo akis suges J. A k erti donti somanį'ngd rėk traukte, kad neapjektę Sint. ū kę n d std'ldčnkfo a’pdęngę stäla Sint. akinys, akinio (neol.) — окуляр в телескопе, akiniuotas, -ta (neol.) adj. — su akiniais, в очках, akiniuotis, -tė (neol.) subst. — очковый, Brillen-. Indijoje esą akv~ niuočių gyvačių, o Aprikoje (Afrikoje) — raguočių. 350

ЭЗ a k in ti — 1 ) делать зрячим, очковатым, wieder sehend machen;

обращать внимание, Aufmerksamkeit richten $.[...]£ *¿4 я tievos vaka, kad nedöutomes abgdunams Sint. Mergelę akįn> ęšakęna raišfi (padarė akėtą) Sint. 2) ослеплять, blenden, blind ma­ chen J . Negeras vaistas (negeros liėkarstos J ) , dėdamas prieakifį, tuo tik akina. 3) упрекать в глаза пороками, vorwerfen J. Šeimininkas (gaspadorius J ) akina bėrną. Kai pradėjo tėvas jį akinti (v. s. akyti — barti į akis), ta! taip išakino, käd jaü täs n£ акЩ ne(be)turėjo kur dėti, už tät ir gyvuliQ daugiaū ne(be)lėido į pievą Grk. 4) Refl. — Augen bekommen, von Gewächsen N (in pr. Lit. unbekannt K). äkintojas, -ja -r 1) упрекатель; обращающий внимание. Ar nema­ tėt, atsirado čia mūsų akintojasi š. 2) akių (skylučių) daryto­ jas. äkintojas (v. S. a'kįntūos), äkintoja užsijema akinimu Sint, akl-plėša Kp, lig, M rj, J s. v. gvaltplėša, akyplėša J, L1 s. v, impertinent — okodzior, drapiežny j, глазобивец, неслух, сор­ виголова, головорез, нахал, Zudringlicher, Frecher S, нахал J b 4. JŪs(ų) vaikas koks pasidarė akiplėšai Op. Jaü jis t6ks akiplėša Mrj. Brölis... buvo tas akiplėša Jb2 18. Valio(je) augintas vaikas tapo akiplėša J . Tas a k $ ' p l i e š a k&nkęn moni be pä'liuovas Sint» J6 vaikai tokie akiplėšos, kad nedüok tü рбпе š. akiplėšauti (neol.)? — нахалить, нахальничать, zudringlich, frech sein 5. a k ip lė šy b ė (-^bė) — нахальство, Frechheit Š. a k ip lė šišk a s, -k a — нахальный, zudringlich, frech. A tbildėjo..dü valdininkü... Veidai išpurtę, akys... akiplėšiškos Vš1 I 185. a k ip lė šu m a s v. akiplėšybė š. a k i-p lo ta s, a k yp lo tas — глазомер, (na) chybil trafil. Akyplotu, akitį plötu — na oslep, na ¿lepo L 1. Eik akyplotu (kur akys mäto!) J . Akpplotu (ant akyploto J — slavizmas) niūniūoja (dial. S. r. a. ninuoji y nemoję), kada neateina daina kaip reikia J. a k i-ra tis (neol.) v. akikraštis — горизонт Jb4. Akiratyje ir girių bu­ vo matuti. Jo akiratis ne didžiausias, a k is, a k ie s, a k į vL — oko SzD, J , Miež. 1. das Auge, 2. das Loch vom Springbrunnen, 3. ein Auge im Drillich R, Netzloch R ii 266, 1. das Auge; dann 2. das Nadelöhr, 3. eine Masche im Netz, im Strumpf, im Drillich, 4. Quelle im Brunnen, 5. Au­ ge, Knospe am Baume N, die Zelle im Bienenkörbe, das 351

durch mehrere Maschen (mazgai) gebildete Loch des Netzes L F , глаз, око; очко, петля, ячейка S. Pi. akys, akių — Angesicht, Antlitz, Spiegei am Pfauenschwanz R , oblicznošč (oczy) SzD. Versmės (vandeñs K 1) akis — Quelle R , K 1. Šaltinio akis — Brunnenader (Quelle) R. Akis graibo, širdis nepriima Sch 73. Dúotas duotam: akis iiž akį, dantis ūž dantį, nosis už ndsį Sim . Ir viena akis tur įpiėgo turėti Sch 73. Kalbėk akis f akį, o nė už aki(į[ D b. Kàs ten duñkso (glūdi)? Túr bút žiburėlis žiba. Bèt žiba, tai žiba, kaip vilko akis (labai mažas) D kš. Pa­ vėdūs: akis į akį, nosis į n pasiklausinėk L p n , neklausk Miež, Sim). Turėk ant akiiį — miej na widoku Г (slavizm as?). Ш акЩ prisigėręs — toll und voll ge­ soffen N . iš akiiį I akis — persönlich N . Eik màn iš akiū K. Iš akių matyti, kas jis per paukštis š. Eik šalin, Ö žižilpos išlėks iš akiiį Sim . Kad paregėjai, radai, tai dar jau tū jo nebepaléisk (v. š. nepalaisk) iŠ akiiį L p . Tàs buvo iš akiiį išluptas | tėvą... suvisū į aną atsigimęs Ba2 3818 (L ž ). Nuo (Ir nuo) akiiį matyti, kàs per paūkštis M iež, Sim . eik p ik tajis nuog akiu m ano M P 239a,#. P o akiiį — vor Augen N . Pö žmonitį akiiį — in andrer Leute Beisein. Pò akiü suktis К. Pò aklį (į akis) steliuoti ką — Jeman­ den zu sich kommen lassen N. Po akiiį geras — Augendiener N. Daug yrà tokitį, kur sukas pò akiiį Db. Pò mano akiiį (ma­ no akysè) — przedemną L1. Po visiį akiiį koravóju — exempla­ risch strafen R. Jis stovi man po akiiį К2 I 50. Po mano akiiį jis dirba К2 I 44. Taip atsitiko pò mano akiiį (mano akyse, man bematant) jb1 172. P rie akiiį — kaip šilkas, už akiiį — kaip vilkas Sim . už akiiį — pozaoczy, zaocznie L1, už akiiį daromas, padarytas — zaoczny L1, už akiiį lójate, į akis nieko nesakote Jb1 176. Netikėtai pamatė ūž akiiį ir užpa­ kalyje daugybę uzäru Ba2 3349 (Šv). — Baimė tūri plačias akis Sim . Nebūk perdrąsūs, akis atidegsi; nebūk perlėtas, dalies netèksì Sch 73. Į tą dalyką labiausiai atkreipk akis (обрати внима­ ние) Db. Teisybė akis bado Sim: D^gau; degusi ir užaugau; äugusi mergavau, mėrgavusi martavau, màrtavusi bòba tapiau; bòba täpusi akis gavau, pef ( —prò) tàs akis pati išlindaū. — Aguonà Sch 55. Svetimi dūmai (didžiau S im ) akis grdužia (griau­ žia sim, šjl) Jb1 135. Įdūrusi akis į pečių, tyliai prabilo LzP. Džiaugias įgijęs kaip varlė (ž. varlė) akis Sim . Kai pasenaū, akis įgijau, prò tàs akis pati išlindaū Jb1 174. Kiaūlės akis ėmęs bet-kuf įlenda Sim. Paköl duris atdarys, dūmai akis išbadys Sim. Nebūk perdrąsūs, akis išdegsi; nebūk perlėtas, dalies netėksi Sim. Staigà š0kęs akis išsidūrsi (ž. išdūrsys D) Sch 73. Paköl saulė patekės, rasà ir akis išės Sim. Kdl(ei) tau šviesi saulė užtekės, gaili rasa akis išės Ba2 26a3 (Čedasai). Diėną ir naktį išplėtęs akis. — Längas (Ateitis 1912 Nr. i2 p. 78). Išplėsk akis, sutrauk 355

pečius, pralėisk manė pro pyragüs LF 51 (Prk). Veizdi akis iš­ plėtęs, kaip driežas į gegužę. Akis išplėšęs (v. S. išplėšis, bet pi. išplėši; / kietas) eina Lp. Reikia žiūrėti išplėšus (вытаращив) akis Lp. Nebūk perdrąsiis, akis išpliksi Rz. St6vi išvertęs akis (nuste­ bęs) An. Jis paskui man tik akis kamšys ir kamšys (v. š. kamšls) ūž tą duksiną Lp. Genys Į uodegą kala, varna akis lūpa MPs. Ką daugiaü sü juö darosi, negi akis Iš kaktos lupsi (v. 5. lupsi) Ds. Akis pabdltinęs šoka į sieną LF 53. Akis nuleisti K. Pakläusk akis, tai pasalus (v. š. [SI] lyties p a sa k y s vietoje) = apsi­ žiūrėk gerai S. Pastatė (выпучил) akis An. Akis pakėlti K. Neganä gėrti, reikia ir akis paverti (? nesuprantu Bg) Sim. Akis praveiz(d)ėjau belaukdamas Kv. Vaikeli, nežiūrėk į knygäs taip daūg patämseje, akis pražiūrėsi Op. Imdamas tūri sakalo akis, ataduodamas šunies Sim. Vienas n6ri, kad būt (būrfį) dienä, kitas nori, käd būt naktis, o trečias sako, ar dienä ar naktis män vis akis s6pa. — Löva, dūrys ir längas Sn. Käd nöri būt gerä pati, gerä gaspadlnė, gerä mötyna, tai turėk keturias akis — ii priešais ir užpakaly žiūrėk VI. Täs žmogus šunies akis tūri Miež. Säule sävo eilė bus, o mums žemė akis užgrius Sim. uzaklint dabar iki gali akis iu MP 235йв. Mergutė... gromatėlę skaitė, labai graūdžiai verkė, ašarėlėms akis merkė Klv1 97 (46 Lazdynų par.). Alds veržia, nöriu miego, bet negaliu užmigt Op. į akis — w oczy L1. į akis eiti —vor die Augen treten N. į akis sakaū — vorwerfen R (Syr. 25, 24). Pats į akis — persönlich R. I akis paveiz(d)ėjęs (pažiūrėjęs PŽ 17), sveikatos neklausk Sim. Į akis šiaip, ūž акЩ (ūžpakalyje Sch 73) kitaip Sim. Duoną druską ėsk, teisybę į alus rėžk Rz (vertimas iš rus. k.). Käs jaunas būdamas ponui dievui į alus spjčvė, ir pasenęs neliaūs Sim. Käs jaunystėj ponui dievui į akis spjöve, täs jäm pareit ant senų dienų ir n6r ji glėby laikyti Sch 82. Kolei tūrime gryną sąžinę, tolei tiesä mums nėduria i akis Sim. Lenda į akis kaip eržilas putödamas Sim. Mesä nasruosė, šikna naguosė, akys I akis. — Kad mötyna kū­ dikį žindo Sch 62. Močeka \ akis nesilėido Sigutės Voa 1317 (Mrj). Neknlsk į akis (nemelūok, kito kvailiū nestatyk) Jnš. Ne­ lįsk f akis! (į manė patį) Lp. Nepūsk miglą (?) Į akis Sim. Pa­ žiūrėjęs į akis, neklausk sveikatos Op. Spigina į akis kaip balamutas gnaudäliui Sim. Stö(vi) pati pükä, tūr(i) märskinius anty(je) ii visiems į akis žiūr(i). — Liämpa LF 45. Ans tūr p e r akis därbo — er hat sehr viel Arbeit LF 95. per akis Herctikai blūzniię? kad’ blio... DPo 275ie. AŠ to därbo per akis (be galo daüg) turiü 356

36

Lp, Ds. Kad tū teip par (ž.) akis (нагло) malūoji, dš tau kiteip padarysiu D1*. Kaip šlapiū per akis Sim. N6rint šūn per akissmogk, nieko n(e)atbos B (Sch 98). Ašaros pr5 akis išbėgo Jb1 74. Kdd jaunė buvau, rožė žydėjau; kaip pasenau, akis įgijau, pr5tds akis pati išlindau. —Aguona Sch 55. —A k im s gėda, bėt šir­ džiai (v. 5. širdė: * pusilgis) sveik Erž. Kelids mergelės mylėti — akims dangtis, kišenei čyščius, 6 dūšelei pragaras Sim. — A k i­ m is.*. verkia DPo 20513'. Akimis (v. s. dkęrhls sint, bkiMs Als, Sd) peikia, bėt (alė Sim) šlrdžia teikia. Akimis žmogų prarytų Op. Akimis žiūrėk, 6 rankoms valios nedūok Pp (vertimas iš rus. k.?). Antrą kartą davė (sc. ragana) tris pundelitis liniį ir išsiuntė sa­ vo dukterį su trims akims MPs. Čih žmdnės labai serga akimis S. Ką sdvo akimis matau, tai ir vieriju (tikiu) B (Sch 73). Kaip gegužė sii užrištomis akimis (v. 5. akėmis V) išsiskyrė (ž. išsky­ ręs, V iszskire sau) vyrą PŽ. Ko akimis nepriveiz(d)ėsi, tą kišenė užmokėsi Sim. Išmintingas ūkininkas daugiau padarys sū akimis kaip prastas darbininkas su rankomis Sim. Lauks su akim (r.), miškas sū ausim Sin. Sdvo akimis matydamas gdl ir tikėti Sim. Spidudo ir akimis mergės gaudo Op. Tifiklą mezga mažomis akimis mažai žilviai gdūdyti, didelėmis —didėsnei š. Žiūri išplėstomis akimis, m u lu waikelej ir Jcheimina tūlas kartu, ne­ tiktai drugiu apjerg, bet ir kittomis... liggomis... kits negal, koiomis, kits rankomis, kits akimis prapūl B r P l 4762j. Anžs... tik ghi iJchgaJeiuji Welina, pekla ir Smerti, bei ijch tiejos giwan (sc. giwq, t. y. g yvą ) Janti ir po iu akimis ufiu Jtala Jedinti Brpl 27lB. — A kysė (v. 5. akysa) aniolas, ūž akių vėlnias Lp. Akysė kaip brūlis, už akių kaip vėlnias Op. Akysė jis brūlis, ūž akių brudėsnis ūž vėlnią Op. Akysė laižo, ūž akių braižo Jn5k. [...] Akysė piestu (š. r. piešto) šėksta (Š6ka Ds), ūž akifį varlės nepdveja Kpr. Jauna, graži, akysė užaugusi Ž. Nei (nė Ds, Kv) akysė (v. š. akysa Lp, akys Ds, kur y tebėra pilno ilgumo) tokio neregėjau. Saugotis anų akysė (v. š. akiesi, t. y. akėsė) visumažidusio pikto Jzm 86- Man akysė (v. s. akys) tavarūoja — es flimmert mir vor den Augen Ds, Vžns. Кб lendi akyse (v. s. akysa, kuri lytis Čia atstoja lytį akysna, (■ akis)? Lp. Giltinė (smertis Vžns) nežiūri nei akys ( = akysna, Lp. akyse), nei dantys Vžns. —A kysna —į akis, w oczy L1. Akysna neša Zs (Viltis 1908 Nr. 13). Nelįsk akysna-n! Lnkm. M ĮSLĖS. Dū brūliu per kelelį niekad nesimato —akys Ož1 19. Dvi т а й pupeli visą svietą apseja LF 44. Dviem pūpom visus 357

ta u k ū s

apseja

Ds. D v i se se li (se su ti) p e r k a ln e lį n e s u s (i)e ln a

bvL (Sch 55).

D v i ž v a ig ž d ei! (-d ė lė s P n v ), k u r p a n o r i (p a m ls-

lija), te n n u ein a. G RA M A TIK O S L Y Č IŲ IS T O R IJA IR T A R M Ė M O K S L IS . 1. 5. v. ž. ištaria: akės (a k is ) nom . s. II a k is nom . pi. (a pusilgis, i siau­ ras) || a k is acc. pi. (* m inkštas); ¿ k e is

gen. s., a k i acc. s., a*kęi

( a k iį) dat. s. = akie, a k ę instr. s., nom. (acc.) du. 2. D at. s.: aki (akm eni, dnti) Jeznė = aki D P 28649, ūki tdwai DP 5 1944. Pritiko kaip kūmstis p rie akie Sim (v. š. p r i a ’k ę i PIn, K rt). 3. Loc. s.: ž. akė(jė), a k ž (v. Š. akie K v, d'kie Als, P ln} Sint). 4. dwi fiwieji a k i p ajtate DP G1063, 5. N om . p i.: ū k įs DPo 2156, 23717, 2523a, 274a, D P 568.,e arba akįs D P 6l94a skaitytinos yra kaipo akys, kurios lyties vietoje Sirvydas rašo afciis PS I I 199, nes jo rašyboje dvilypėmis (keimarinėmis) balsių rai­ dėmis yra pažymimas balsių ilgis. K ad Daukšos rašyboje raidė į atstoja ne tiktai in (Jurįkimas DPo 2125) ir į (įpainiok) D Po 21917, įj to t’ 24018), bet ir y, t. y. ilgąjį t, rodo kad ir šitie, mano išrankiotieji iš pirm ojo postilės sąsiuvinio, pavyzdžiai: 1) drįn 762e, 87l4, 10917, drįn to 10333, drįn’ 13023t26, 18432, drįn’ to 1362e, to drįn’ 71„, todrįn* 7 ]l9, 8 l 18, 86io.«> 1723i, 19130, to drįn* I9933, tėdrįn 71c, tėdrįn 7I8, T 6 drįn’ 14233 (greta su todrinag’ 997 : kodrinag’ 86 a), kodrįnag’ 99e, 2) ne ižganįs 6522, ifimanįs 17413 3 fut., 3) tįginįs 154M „tinginys“ , 4) tę p a jirg į 14321, plg. teduody, tebėgy D s 3 op t., 5) biięntįs 1725 nom. s. fem ., t. y. btjantys ( i) , 6) įgįs 19se 3 fut. = ygys (ig y s); įgįię 13321 3 praes., ką D aukša, žinoma, yra taręs ygyj§ 7) gįmiai 2233 „gym iai“ , 8) tokjdi įžgąstis 1236, įžgąszczio 1227, įžgąscio 1332, įžgąščio 1420, įžgąjcičp’ 22ц, įžgąjti 14, (du k artu; acc. s.), tokie įžgąšciai 2210 = r. dial. Išgąstis, -sčio, 9) pawįdeiimūsea 9a , 10) knįgos 243 nom. p i., iūdaknįgei 823a, II) czįjtu m ę 8933, 12) rįkaus 635, 13) tįlėio 416, 14) žįm ių 8324, 15) įpaczey 8721, įpati 7322, įpatinei 18920, 16) įra 14i0, 616, įr’ l l 33, 17) artim įbę 218, rū jtįb ę 131 teifįbes 6633, 18) Bažnįczia 5U, 11412, Bažnįczios 9124, 1I038, П9,з> bažnįczioi* 18629, bažnįczion’ 9 l19> pėtnįczią 14713, pėtnįczioi’ 176,3, petnįczioi 15010, winįczoię 128,s, 19) darbinįkūs 1287, m uytinįka 72n , paldiėnįką 14713, pajnįkas 14631, 1488, pajnįkas 14731, pdjnįko 1473, 1507, pdjnįką 14721, 16623, pajnįką 18928 (-ka 15231), pdjnįkia 147,c, pdjnįkai 14714, pūjnįkų 294, p ajn įk ū je 190lo = r. pasnykas (iš s. gud. постникъ), pdjnįkaut* 147M (-t 150,), pūjnįkaut’ 14933, pdjnįkaudam as 14728> pajnįkavvo 150,, razbainįku il7 34, Jkolinįkūs 14730, wietinįką Il9 22 = r. vietinykas, 20) bądįkBczio 8^ , 21) įjtatįm ą 39ie, ką D aukša, žinom a, ištardavo y s ta ty jn a (Ista tlm a ), ižganįmas 13320, -m ą 13627, yfimanįmę 93„ sdkįmą 1473, Jakįmais 54, 22) gilįniui 13516 „gilyn“ , piktįniui 39,e, 23) D ęywįftę 86 l9, karalįjtos 39B, Popiežįjtoi 293, 24) k lau jįt 91a0, - t ’ 13381, 25) ižganįtoies 8 l l7, vvaijtįtoies 16422, 26) įjtatįtas 9730, ką D aukša, žinoma, ištardavo ysiat$tas: p ajtatįtą 828, 27) darįtų l l 6a , m okįtuš 8834 3 cond. =s r. m d kytū š(i). Visi šitie pavyzdžiai verčia m us raidę į ir daugiskaitos vardininke (nom. pi.) skaityti kaipo y (ilgąjį ?)• anįs

358

37

8516J 6nįs 82ет, 1243, 13723, 16414, 176jg, 2l, Stjkalūnįs 62w, ät- 149,„ 172,», 17434, Äwis 200^ krikficzidnįs 154», I6235, 166ie, I72„, 183зг, I87so, 190ш paiikūnįs 75г0, 12836, pa- 1282B, 149fi, patįs 2716, 29^, 49ш 5920, 82l9 832i, 11523, 12128» 122ц, 15729» 1912.2?» P^tįs 25,ls 277, 116i2, 22, 1I7U> 1192?, 12027, 1224j 1241j84j 14617э I5434j I57ig, I703, I743, 1787, I793, I9 I23j Siawionįs I2486, fiirdįs 22M, trįs 7833, 79g, 96x, 1193, I 8824, tū k jta n tįs 74„ winįs 15117. 6 . N om . pi. Lyties akys vietoje šnektose dar sako ir: a k ie s Ad, D sn (plg. Bg 3 21,53) II a k ė s L p , kur galūnė -es yra gauta iŠ daugiskaitos vardininko aüses (gen, pi. ausų, bet akių). Priežodžio «ikės käp šakės» (Vilkanastrai, Lėipalingio par.) lytis Ūkės galėjo atsirasti dėl lyties Sakės. 7. D at. p i.: D Po 263 , 7.

akimus

DP

561l0ll2.

Не ne tikėio akitnus Jawomus

8 . Loc. p i.: akija D P 6l330, kas gali būti lygu p. dz. lyčiai a k y s a L p , M rk, kuri yra kilusi iš senėlesnės lyties a k ^ s e . Galūnę -se teberodo dar Sirvydas, p v z.: iuoje PS I 65и , 742i, tuose 7J20, w iju o je 74je, ßw yntuoje 74ie>i8, giejm eje 7228, w ijokioje m ilijtos dowanoje 74^,, nujideim uoje 6518. T aigi, lytis a k ^ s e (v. š. a k$ sa ) nėra lygi lyčiai a k y ­ s i v. (a k ė si ž.) = š. r. a k y s i An, K p (senösios kartos kalboje; šiandie besako a k y s , kur y tebėra visai ilgas), nes tuom et Sirvydas bū tų parašęs * ju o J i...; plg. jo lytis tami 673, 734 „tam ė“ , pragari 6833, 75„3 kuriami 743, niekam i 73?. Vadinasi, rašomosios kalbos lytis a k y s i kilusi yra iš prolytės *öÄ?$en. — G reta su * a k iš e Ц * a k is e n ( a k i s i n ) b ū ta dar lyčių ir a k is ū ž. ir a k y s ii (š. r. a.): Nestovėk a k isu Jn . buk a k is u (plg. Vе 25, V* I793) Diewa m usu užtaritoju V9 291 (plg. V 7 43, V 11 20, 43, 61, 73, 90, 102, 125, 151, 164, 237). wis taj w isum et stou a k isu V* 9. a k isu poną piningus užm okiesi V12 45. t 6 r sawa akys6 P 3 19. noriedamas JezuJas a k y s u ( = a k is u , nes y atstoja į arba e ) ju yjznikty, pradieje anoms teyp kalbiety; cykiete milas Sejeris Ž C h 26513. Potam a k y s u ju yjznika 27213. M andribe JwietyJzka . . . moka tu n R egulu: giwenty Ju gieru gieray, o Ju pyktų p y k ta j... w yrjzu ( = Š. v. ž. v i r š u n arba v ę r š o u ) diel giedąs

paščiway, a k iy s u negiedingay 3l9u . — K ä ča StŽvi a k isū ( = akysū)? L nkm . M a n a a k i s u p a v a l ė — w mojej obecnošci Г (n , ё pus­ ilgiai). T verečiniai dzūkai lyties a k ysit vietoje sako a k y s u i (su - i iš vie­ naskaitos vietininko akyj, sėulėj, dirvoj — v. š. d z i t v ä i , pečiuj). 9. Einam asis vidaus vietininkas (jbl 18 §29), kurį suom ių gramatikos pavyzdžiu galime pram inti vardu illa tiv u s (p lu r.): a k y s n a (neša smėlį)— в глаза, in die Augen. Šitas linksnis šiandie, kur jis dar tebegyvuoja, bevėik visur yra perdirbtas: N el|sk a k y s n a - n (d u n tysn a - п n e ž iū ri) Lnkm II a k y s u - n D sn (čia - n paim tas iš vienaskaitos lyčių: a k in , g a la ū , r a n k o n , Saulėn, p ečiu n ).

E T IM . =s la . acs „A uge; offene, W asser enthaltende G ruft im M o­ rast“ ( f aklaitis yra ne kalbos faktas, bet žodyno rašytojų pram onė, äkle K , Jrb , akl2 J, G l — 1) Wespe B (M И 538 »grosse Bremse“),

kleine, schwärzliche, fliegenartige, sogenannte b l i n d e (äklas) Bremse N , К (L s 282), слепень = žabalis Ds. a klės, vapsos, bifbdamos lakiö(ja) p 219,28. Per girią bevažiūojant käd užpūolė a klės, ta! kumelė manė nasrais parnešė Gi. Nubaid^k, nukrapšt^k täs 365

akles n u o k u m e lė s Jrb vis. (L ukšių kūimas). 2 ) to k s m o te riš k a s , k u ris g erai n e a p s iž iū ri, ly g k a d , ro d o s , n e p rim a to GI, Jrb , с л е ­ akle: sp itrio ja , k rap lio ja , ta r y tu m bė akle, d a r, m a t, tu ką p a m a ty s i' 3) aklė — г л у х а я к рапи ва (la. akla n a tr e ), d ie ta u b e N e sse i, g a le o p sis (bot.\ plg. M t). La. akles „ T a u b n e s s e ln “ . п ая, d ie B lin d e. T a i ja u

akiijį. E ik jau , eik ,

f aklep im as—Antw ort bgls 8319, 270—yra spaudos k l a i d a lyties a tle pim as ( = atliepimas) vietoje. Akl-ežeris (v. š. aklažeris Ds, -ris R m , K rkn, -žeris Mr kj ėkl-

ežeris Als su dviem kirčiam ) — tikrinis ežero vardas: 1) Duse­ tų par., 2) Ramygalos, 3) Krekenavos par., 4) Subartonių so­ džiaus lauke, Merkinės par., 5) Alsėdžių parapijoje (liūnais ap­ augęs, paslėptas ežeras, giliai vanduo esąs tyras), akliai (ir aklės R) — (herbą) B, Dannettel R , galeopsis Tetrahit. P. La. akli „Taubnesseln“ . aklyba J (PSD v. aktybė. La. akliba „Blindheit“ . aklybė K, Nm, aklybė ž, —Blindheit N, K, 'šlepota J, Miež, L1, ošlepienie, ослепление L1, š. Prekybos nustojus aklybė ($c. ran­ dasi Lietuvojė) d 5 12, (Pratarmė). Tavo akims linkėju (ž.j linkiū a.) amžinos aklybės PP 3826. Melskitės ūž anūs, kkd pažintų sa­ vo aktybę, k&d nerūstintų... dievo Sz II 33. akli-gyv(a)s pasigėręs —besoffen к1 I 220 v. akig$vas. Kaipgi iŠ tikrųjų yra? Aki-g$vas ar aftli-gyvas? Esą sakoma: iki akių prisigėręs—toli und voll gesoffen N ir aklinai pasigėręs.

Aklikas — M a rc in k o n ių

p a r. e žeras (n e d id e lis, b e t la b a i g ilu s, k u ­ ria m e n e t žv ejo ti esą n e g a lim a ),

aklyn e iti — b lin d e r w e rd e n K. aklinai — bis z u m B lin d w e rd e n N , K , šlep o , n a o šle p M iež, н а -г л у хо, плотн о, герметически J, szczeln ie L 1. Aklinai g ir ta s — v o ll u n d to li B, R I I 353. Aklinai p asig ėręs (a p sig ė rę s — b is z u m B lin d w e rd e n b eso ffe n M i 3) К 1 I 220. Aklinai p r is ig e r ti K — н а к л ю к а ть с я . V a rte liu s aklinai u žk alk , k ad n ie k a s n e v a ik š č io tų J. Aklinai u ž s iū ti, u ž m e g z ti K. Jis iip ę tin k la is aklinai u ž s p ė n d ė K. Aklinai aklas — g a n z b lin d M it I 386. U ž k a lk , u ž d a ry k aklinai N m . D u r y s aklinai u ž d a ry to s K p, L zP 2 118. V is u o m e t reik aklinai u ž d e n g u s v ir ti Žn 4. L a n g a i aklinai u ž k a lti, n e i ž ie m ą nei v asarą n e a td a ro m i Vš.

aklinai N (aklinai к ) —eine nicht brennende Nesselgattung, taube Nesseln N. Be nėra Šis žodis skaitytinas (obuoliai). 306

akliniai?

Plg. žodžius

saldiniai, rūgštiniai

a k l i n a s , a k l i n a — sz c z e ln y (s a n d a rū s ) L 1, г л у х о й , плот но за к р ы ­ тый S. a i d i n č i u s — ak las ž m o g u s k n 1. V âi ju s aklinčiau T Z I 239 N r. 65n (Prl). f A k lin ę baczka N (A klinnė M iež I I 469)—Biertonne yra spaudos klaida rankraštinės lyties AUinnė vietoje (v. alinė). a k l i n ë j i m a s — ta r s i a k lo v a ik štin ė jim a s i r ie šk o jim a s, a k l i n ė t i — ž a b a lin ė ti D s, Si, ta u m e ln , w e il m a n n ic h t s e h e n k a n n , v o n B e tr u n k e n e n ; b lin d e K u h s p ie le n N , b lin d u m h e r ir r e n K 2 II

196, х о д и ть к а к

n ie k o n e s u g r a ïb o N ie k o

aktinė(j a)

ir

ž m b n ė s p a tâ m sy je pÔ g a tv ė s

g.

с л еп о м у , ш арить J, g. A k la s

J.

Aklinąja

šv ie sy n e p a s id a ra i, ta! p a sk u i tù

čia (v. g.

¿à) aklinėk

p a ta m sy ! ĮSI. a k l i n ė t o j a s (-jis K ), - j a — w e r w ie b lin d u m h e r g e h t К . ä k l i n i m a s — A u g e n b le n d u n g R , B le n d u n g N , d a s B le n d e n ; d as B lin d u m h e rg e h e n K. a k l l n i s , - n è — b lin d , v o n b lo sse n S c h e in ö ffn u n g e n w ie z. B. v o n e in e m b lo ss g e m a lte n F e n s te r (a k lln is la n g a s) К , гл у х о й , с л е ­ пой š , šle p y J.

Aktinis

la n g a s K — b lin d e s F e n s t e r к 1 1 246 (p a ­

ra š y ta s sie n o je Jn , n u p ie š ta s ). K v.

Aktinis

Aktinis

ra k ta s — b e š e rd ie s , sk y lu tės

sk lą stis — n e a td ä ro m a s J. Aktinė k a m a ra — b ė la n g o ir

d u r ų , k u ri b ū d a v u s i p r ie sen o v ė s k lė č ių K v (V iltis 1908 N r. 82). ž a rn a — d u g n e liu s , v ie n ū o g a lė ž a rn a S. Aktiniai a k in ia i

Aklinę

(a k u lio ria i gkn) — n u o d u lk ių . d e n g tie ji E rž. 41

Aklinės

Aktiniai

tr o b o s g a la i — k ia u ra ! n u ­

p irš tin ė s — n e p ir š td o to s io s (plg. J, g ).

A k l l n i s — K ū r tu v ė n ų p a r. e ž e ra s Vš I I 10. Lenk. O k l i n —jezioro gm. K ukôw Vo 30, lenk. Oklinek — Vižainio vis. ežeras (wieš Okliny) Vo 8 bus kilę iš lietuviškų vardų Aktinis, Aktinūkas (ežerai) ir Aktiniai (so­ džius). a k l i n t e l i s , - l è — s ta a rb lin d K1L, d e r a rm e

B lin d e (m itle id ig ) N ,

r e c h t b lin d к , соверш енно слепой J. a k l i n t i — 1 ) tr. b le n d e n R (N ), b lin d m a c h e n K , o šle p ia č , šle p ič j,

M iež,

слеп ы м

2)

L 1,

делать

сл еп ы м , о с л е п л я т ь ;

g. T ù m a n ę s (m a n ė )

neäklink,

сч и тать,

н а зы в а т ь

à s n e Skias, aš m a ta ü J.

(ökliMe) aklinât „ b le n ­

in tr. b lin d u m h e r g e h e n К , и дти ощ уп ью , о слеп ом

g. I r

aklins

d a r m â n p e r la u k ù s lÿ g ak ly s. L a*

den“ . â k l i n t o j a s (-jis K ), - j a — w e r b le n d e t, a k l i n ù m a s — s a n d a ru m a s , g la u d u m a s , szczeln o šč L 1, ä k l i s 2., B tg, L p , g , a k l ÿ s L 1, J. — 1 ) с л еп ец , сл еп ы ш , B lin d e r g , šle p ie c L 1. E ik ja u , e ik ,

akly,

d â r, m a t, tii k ą p a m a ty s i GI, Jrb .

367

2 ) слепень, ta b a n u s b o v in u s (zooh). akliai — ta b a n id a e Hl. B im ­

akliai Vt 98, S int. Ūkliai^ ak liū k a i A rklius k ap b ja v asa­ Aklitn u ž p ū o la (užpųnla) a n t ja u č ių b e a ria n t J. 3) Sklis — крапива (la. akla n ä tre ) M iež, g a le o p sis (bot.) P , T v,

b alai ir rą L p. сл е п а я

Žr. akliai — d ie D a n n e sse l, e in e d e r F o r m n a c h n e s s e la rtig e n ic h t b re n n e n d e , a b e r w o h lrie c h e n d e P fla n z e к . La. aklis „ d e r B lin d e , k le in e B re m s e “ . a fc ly s ta , -ystOS — сл е п о та J , B lin d h e it. T aip kims m u lu ghrekais m egjta: A piakints ghreku a k l i j t a 1570 Mž 4526. z i n a t a t a y . . . Diewas, iai toi a k l i j t o y nepakliji 1600 m. M P I05ae. a k l y s t e v. aklystä — B lin d h e it N , K . S te b ü k lin g a aklystė D K 452e. V e rk sm a s d a ro tik aklystę J. T obioßiu... Ponas a k Ii j*te ... ißkorot teykies M P 68a21. T e y p a g . . . tu padarik toy a k l i j t e y MP 105al8. aklius, -lė — s p itriu s , s p a n g y s , šle p u c h J. E ik tü , äkliau, a r tu n e m a ta i. adv. v. aklökas K , J. aklokas — ziem lich b lin d к , šle p o w a ty J. La. akläks „ a k le s n is “ . a k l u m ä , -mos, aklumą — слеп ое, г л у х о е м есто, с л е п а я т о ч к а ,

aklökai

b lin d e r F le c k S.

aklumas — B lin d h e it

R , N , K , šle p o šč , šle p o ta M ie ž , c ie m n o ta ,

z a šlep ien ie L 1. Jč i n 6 f iš tiesos su g rįŽ f . . te g id a ra i ta ta i, ką ta s a k las d a rė . T e p a ž įs f p irm

akliimą

D Po

La. aklums

„ B lin d ­

h e it« . IS T O R IJA . Aklūmas drauge su lytim akldm dėl kirčio yra naujadarai, nes jų vietoje senėliau tebebūvo dar sakoma aklumas ir aklam : ūkiumas D P 485lls ä k l u m m a s R s. v. Blindheit. a k lu n g y s , - g £ J (VI) - слеп ы ш , с л е п о н я , šlepucha. atduoti Sr (aklčti J) — ro b ič jak šlep y . a u d ž iu m a rg in iiis , aklūoju. Aklušiai — О к л у ш е — Ž e m a itk ie m io (a r A lu n to s) v is. so d ž iu s, e in a n t j V idČ niškes, ta r p v ald žio s m išk ų Btn. — г л у х а я к рапи ва (зелен чу к), g a le o b d o lo n (bot.) P 1 111 . M atulionies (M t, iŠ čia ir Š) f a k lu o tis yra atsiradęs iš Pabrėžos ly­ ties A k l u u t i s , kurio M t nemokėjo atversti rašomosios kalbos lytim . Pa­ brėžos rašyboje dvilypiai balsiai vartojami kirčiui pažymėti.

aklutis

Akmenė, -nos, akm enų — 1) vok. Dange, Kuršo marių upė, pratekanti pro Kretingą ir Klaipėdą 0253 m. dokumentė ši upė vadinama yra Aggemine BG 247, t. y. Akminä; šiandie kretin­ giškiai ištaria Akmenä), 2) Jūros kairiasis intakas, 3) Šaltuonos dešinasis intakas, 4) Mltuvos dešinasis intakas, 5) Dabikinės deš. intakas, 6) Žižmos (Ventos kairiojo intako) de$. intakas, 7) Siiosos intakas Kp ap .5 išteka iš Akmenių sodžiaus galä368

laukės (vasarą išdžiūsta), įteka į Sūosą ties Radžiūnais Palėve­ nės parapijoje (v. 5. Akmanä). Žem . Akminä (arba Akmena) FI, K o sL 23b, 27a, S G V II 424, X I 774. Akmenä V i I 56, 61, T Ž I 16. W iena karta K retingoj rudinies lajki ėjau lip tų pagal p a r .. . Akmeną v 12 33. IS T O R IJA . Akmends pavirtim as A km ina žemaičių tarm ėje, jei 1253 m. šaltinio A g g e m i n e nėra kuršiškas vardas, b ū tų įvykęs dar prieš X I I I am žių. K ad Akminä yra kilusi U A km tn d s, d ar ir šian d ie tebero d o m iestelio vardas Akmenė.

Be to , plg. žem aičių žodį p eiin a K v,

p i l i m A ls, R t, S in t greta su žodžiu U'špelGni = augšt. pelenai II u ž­ pelenė. Iš Šitų pavyzdžių m atyti, kad žemaičių tarmėje pavirsta junginiu įn tiktai to en ( + balsis), kuriam e e b ūta nekirčiuoto. Že­ m aičių tarm ės

ypatybė versti

nekirčiuotąjį e n ( + balsis)

junginiu

in (v . š . įn> ę h )9 m an rodos, b us ne atsinešta į K uršą, bet naujai K uršė įgyta iš vietos gyventojų k u lšių . T ą ypatybę pažįsta ne tiktai lie­ tuviškoji K uršo dalis (Žemaičiai), bet ir latviškoji dalis. Ir senojo K uršo latviai akm ens vietoje šiandie ištaria a km tn si akmiiia gen. s. BW 17850 (Zlėkas), 13273,1 (Ėduolė), 15383,1 (Ranči), i. c. 9 (Ciecere). 15564,9 var. (L iel-K rūte), akminim dat. s. 12764 var. (Jaunm uiža, Ciecere, Biksti, Blldene, L estene), t c. 4 var. (Kandava), 1. c. 5 var. (Alsunga, Sm ukas), 1. c. 12 (Jaunm uiža) arba akminam 12764,7 (V entspils), I. c. U (K uldiga), akm ini acc. s. 13041,15 (Ridel'i, T alsu aps.), ar akmini 15564 (Bartava), akmiM n. pi. 18033 var. (Puope), akminu gen. pi. 15939 var. (K abile), 15940 (Ugäle). Iš B retkūno m atyti, kad šiaurės vakariečių že­ m aičių patarm ėje jau X V I amžiuje nekirčiuotojo e n ( + balsis) būta pavirtusio junginiu i« , p vz.: akm inio B G L S 130JS, Jem inies I30l4f Smaginais 10081, wandinio 6138, W andiniop 24324, wandinije 134, (apat.), w andinems 1108, W andiniam s 14225; Pellinai 206, (apat.), paelinus 213#, pęlinoju 62,, thinai 58, (tinai BrP I I 15Q3), B rP I I 347£, B rP I I57lfi, 32014, 346„ 492s. Pirm osios Akmenös (žem. A k m in ä ) vardas kilimo gali būti Ir kur­ šiškas, nes ir kufšiai akmenį yra vadinę tuo-patim vardu kaip ir žemai­ čiai: «up eine süp, die hetet A g m e n n e w a l k e (in dem T ran ssu m p t von 1551 J .: A c k m e n e w a l c k e ) «p Cursck u n d vlutit in die Alouste ( = k u r S . Alou[k]$ta *- la . šiandie Aluokstafep 1338 m. B G 4 4 ^ 480, 298=* a km en ų (a k m in u ) v a lk s „A km enupis“ . Akmenä (v . š. A k m a n ä ) ar A k m e n ė (v , š. A k m ä n ä )? — P a p ilio p a r . v ie n a s ė d is.

AJkmenäiciai (ž. Akmįndta) 42

akm enaitis (v. š.

a k m e n d tis

— K u r š ė n ų p a r.

—S te in ie in

soda



II 5.

R, N ) dem. v. akm u o . Ž m o -

g ū s p e r g ir ią jö d a m a s .. . p a m ä t e .. . b d ltą k irm ė lę , Ö b ra n g ia u s ių a km en d ičių (v. š. -dČ iu) v a in ik ą a ū t jfls b ū o ž ė s b e b liz g a n tį Vo 1 295M (GalbrasČiai). äkm enas LB 196, 209 (G rl) dial .v. a km u o — k a m ie n ; pud, w aga

40

f u n t 6 w J,

24. K. Būga I I I c.

Atsisėdo

a n t ä km en o Sz I 42 (II 5, LB 179, 209). 369

( = akmeną LB 158, 18b 209), k á d 5d (Mit II 257). Sū ju5m šnekėk ir rañkoj a k ­ m eną turėk Žp. Deivystė ...a k m e n u i ... prilyginta NT (Act. apost. 17,29). Sū tuom ū km e n u LB 209 (Grl). Trys a k m e n a i miltų J. Abūdu kaip a km e n a i nuriedėjo į vėndenį Sz I 35. Tas vyskūpas žiuri, kás tai yr. Važiūoja toliaūs, privažiavo kryžių —tas tarnas į kryžių akm ena is Bs1 5517 (Ož). Garliavoje vardininko akmenas vietoje tebesą dar sakoma ir senoviškai akmud LB 158. Akmenį bus perdirbęs akmenų daugiskaitos kilminiñkas akmenų , kuris kai-kuriems lietuviams pasirodė esąs vienodas su kilminin­ kais pragarų (nom. s. pragaras), pamatų (pamatas), padarų (padaras),.. а к т е л ė Pnv —каменка, saxícola oenanthe (z o o L ) El, Vd. A km enė— 1) Окмяны, miestelis į šiaurę nuo Papilės; plg. V7 11010, Bg10 124, 246, 2) Krekenavos par. sodžius Vš II 12, 3) Subačiaus par. sodžius, 4) Salamiesčio par. vienasėdis. Акмене ( = A k m e nė) — 5) нива (dirva) в Крож. в., урочищем в Кевиарах, близь реч. Шоркведи 1596 m., 6) нива в поле Рощах, им. Липшон, Белен, в., возле реч. Гайсмильгис 1599 m. S. Akmenėliai —Linkuvos (Pakruojo) ap. dvaras, akmenėlis (ž. akminelis) dera. v. a km u o — kamyczek maty SzD, Steinlein R, Steinchen, auch Kern an Baumfrūchten N (R II 222). Brangus(is) akmenėlis — Edelstein R. P a m u šttn ę č ę r y 'la . .. y ' t a tę p -p d f m u sa n vb , iik tę u it. r a ta brė'žo s y r a d ę d a m s ( d a S a k a é i p a kflČ os ta v a a km a n o

galėėos apgU bti

d a m s) akm ęnefis, uh k a tra d ę d ( d a d b ) g a id e li, v ie n ų g a lu n iekin ti

šd (Mit II 252). Mano širdelė kaip a k m e n iu s j* 1004,2. Kad aš jójau kelužėliū, tuo lygiuoju vieškelėliū, kad palypsčiau akm enėlį , ugnelė žėrėjo Op d. Vaipykis, nabagėle, prikandusi akm enėlį D (Sch 90). Kad jis... a km e n ėliu ... gulėtų TŽ I 158 Nr. i2,3 (Vlk). Aš tave parvesiu kitą rudenėlį, kád žydės, kad kles­ tės balti akm enėliai jb1 137. Klója našle patalėlį .. .penkiiį a km e­ n ėlių j4 647,3- Po kalnelį vaikščiodama akm enėlius raičiojau jb1 146. tyi Tris Karaley... Mariey teypog... dowenas dawe... perlus yr ak my n ei u s (s. v. ž. á 'km in etu s) brągius ŽCh 3613. Kinkyk, tarne, bėrus žirgus, mes važiuosim į bažnyčią pajūrėlėms-pamarėlėms, tais pilkaisiais a km e n ilia is KIv1 4 (3 Žydkiemis). La. a km in e lis (pa­ niekinamas žodis). Akmenėnai (у Окъменянех Докум. Москов, Архива Мин. Юстиции I 59; kur ?). akm enėti—каменеть, versteinern j, S. A k m e n ė ja širdis, akm en-graužis —akmenų skaldytojas (išgręžia skylę, deda į ją parako ir sprogdina) Akn. 370 ž e m ę raŪ

Akmeniai (ir Akmeniai Bsg, Кгк) — I) Tytuvėnų par. soda Vš II 4, 2) Kražių par, soda; Akminiai Vš I 57, 3) Kupiškio vis. so­ džius Vš II 20 (Subačiaus?) Bs3 148, 4) Pandėlio par. sodžius Vš II 26, 5) Palėvenės par. sodžius, 6) Gelažių par. sodžius, 7) Šventažerio ap. sodžius, 8) Bėrznyko vJs. sodžius Vo 48, 9) Baisogalos par. sodžius, 10) Krakių ap. sodžius, II) Vaigu­ vos ap. dvaras. Акмены—урочище имения Полан, в Велен. вол. 1598 m. S. A gm e n 1396 m. —Suvalkų žemės ežeras lenk. O k m i n —Paulaukos vis. ežeras Vo 1 2 , Agmen—Nebenfluss der Inster 1595 m. PN. Ežero vardą lietuviai galėjo vadinti Akmenos, o upės — Akmena.

akm enia-laužys, - ž e (Akmenetaužis) —lomikamien, saxifragus SzD. La. Akmenlanzis LV 15 (TŽ I 378s8) —vietovardis. akmenyciä, -yčios (hibr.)— 1) plytiniai, akmeniniai namai, kamienica SzD , 2) bei Pillkallen —ein Schleifsteintrog, in welchem der Schleifstein beim Schleifen gedreht wird K, 3) bei Tilsit — ein Steinhaufen K. akmenykas (r.) v. akmen-ininkas —kamiennik, lapidarius, lapici­ da SzD. Akmenynai —Kalvarijos (Suvalkų žemė) vis. sodžius. akmenynas, pi. -^nai к* II 62 —Steinhaufen N, K (Ls 409)> каменник, множество, масса камней J, S, akmenų kraunamoji vie­ ta Sr. Karpatų kalnuosė (r. kalnuose An, Ds, 5) daūg pilkuoja akmenynų S. Akmenynas (Акменинасъ 1599 m. S) —Pavandenės vis. dirvos vardas. Akmeninė — 1) Papilės ap. pieva, 2) Žvirblių (Margų) sodžiaus pieva, Jėzno vis. (Alytaus aps.), 3) Leipalingio par. bala (kur?), 4) Seirijų par. sala (kur?). akmenjmė —steiniger Acker; auch Steinhaufen N, steiniges Land •К, место усеянное камнями (поле, луг, дорога) J, Š, žemė, kurioje daug smulkių akmenų Rk, dirva, kurioje daug akmenų Lnkv. Käsgi c ik aūgs tokioje akmenynėje/ §. Akmenynė— 1) Rozalimo par. sodžius, 2) Vabalninko ap. kalnas, 3) Meilionių sodžiaus (Pašvitinio vis.) lauko dalis, 4) Stačiūnų sodžiaus (Pušaloto par.) pieva, 5) v. š. Akminynę —Gruzdžių ap. upelis. 43 Akmeninės — Kaulinių sodžiaus (Rd vis.) ne visai žema vieta, akmeniuota, tokie krūmai Btn. 371

akmeningas, -ga (ir r. -ingä Bg10 120, Š) — kamienisty SzD, J, Miež, L1, S, skamialy SzD, steinicht, kiesicht R, steinern, stei­ nig N, voll Steine K (Ls 526). Ciä laūkas akmeningas J. Akme­ ninga dirvä K. Uollnga arbä akmeninga dirvä DPo 136j. Artės akmeninga širdis jaū būtų? MP 188a 27. T äs... sugavęs juös... sukuis' afit stipriosios akmeningos uolos 1598 m. Kat. (Vo1 544,). Jchitokes Bmones priligin.Krijtus... sėklai, kuri p Ūla aut Ūlos, tatai ejt ant ßemes labai akmeningos ВгР II 2483. Kalnai akmeningi — kamienne göry SzD. Būvo (bū) tenai akmeningi rykai DPo 94a. kurie atmayne tas akmeningas ßirdis MP 10l,„. akmeninyčih v. akmenyčia — steinernes Gebäude N. akmenininkas — Steinmetz, Steinhauer N, oder überhaupt Jmd., der sich mit Steinen berufsmässig beschäftigt К, каменщик, каменотес. 1. akmeninis adj. — kamiermy SzD, J, Miež, L1, steinern N, K, den Stein betreffend N. Kirvelis akmeninis J. Akmeninis būtas K. Kiäune akmeninė — der Steinmarder N. Erelis akmeninis — der Steinadler N. Akmeninis indas L 1. Rupi mäh... akmeninis til­ telis TŽ i 239 Nr. 67, (Prl). Akmeninis aliejus — nafta L1. Jūodas kalpokas, vyno smokas, akmeninė širdis. — Vyšnios dogą Jrg 930 (Sch 68), Rz. Visamė Žemaičių pašalyjė (paszalie) akmeninio grufito niekame nerä randama D* 322 (Prat.). 2. akm eninis — каменщик, Steinhauer PI. akmenintis — zu S tein werden, versteinern N. Man tėra pažįstamas tiktai a k m e ­ n ė li. Akmenijuoji, akmeninuoji, in akmeni pagrįžtu —kamienieję SzD. Akmenio sala — Smarliūnų sodžiaus (Veisiejų vis.) balos sala, kurioje rogso akmuo. Akm enis — Vabalninko par. sodžius Vš II 16. Akmenys — Virbalio ap. pavardė. akm eniškas — steinig n , steinmässig (ungebr.) K. Akmeniškiai — Taujėnų vis. vienasėdis. Akmenytės (v. s. -ytds) — Svydenių sodžiaus (Kupiškio par.) krūmai. akmenytis, -nijas, -jos v. akmenintis SzD (N, K). akmeniukas dem. v. akmuö. Mėlynasis akmeniiikas (ž. akminiiiks Ž n 6).

akmeniuotas y. akmenuotas. Yrä... ažu raistelio kitas statūs kälnas... labai akmeniūotas Ba2 6622 (Žb). La. akmenuöts „stei­ nig, steinern“ . 872

akm en'-kalis — Steinhauer, каменотес. Visą laiką buvau akmen'kalis = kryžiūs —paminklūs kalaū Krtn. La. akmęnkalis „Stein­ hauer“ . Akm enos kalnas —Kaltinėnų par. Jn. Акменосъ ланка 1590 m. ( « Akmenos lanka) —сеножать (на 8 воз. сена) в им. Пошилях, Коршов. вол., «концом лежит у реку Акмену, где речка упадывает, прозываемая Валаупис» s. Akmensklnė —Žarėnų par. sodelė ( 6 kiemai: Drūktenis, Strikauskis, Domėika, Čiuldys, V itam s, Gendvilas) Vš I 50, Db. Akmenskis (hibr.)—Panevėžio ap. pavardė, akmenukas dem . v. akmuo —gar kleines Steinlein R. Kat paraidzinėtū visi ėriikai, piemuoi ižginis priranka akmenuku ciek, kiek yrū ėrukų ir parnešis namo pūkasa p5 slankšču Gur (bintas), akmenuotas, -ta —steinicht, felsicht R , steinig N (ungebr. K , Ls 560), усеянный камнями 5, J, kamienisty Miež. Akmenūotas šiinkelis — wertep L1. Kelias akmenūotas J. Dirvk akmenuota J. Tiltagalių lauka! akmenuoti Krs. Akmenūoti (v. 5. akmanūatūs) laukeliai ir kelmūotos pievelės N S 769 (K p). A km enuotoje (Акменутоя XVI—XVII amž. —урочище в им. Бержах, Повонден. вол. S). akm enūoti —каменовать, побивать камнями J. Akmen-upis —wpada do rz. Dabikinia pod Okmianami ze strony pčlnocnej KosL 161b. Sako, tą u p ę vadiną ir Akmenč (?). akmen-vežiai ratai (tam tikri), žm6 nės Btn. akm inas Jn š, G rz v. akmuo. Par darbymeti ir dkmins ant vietas nepastdv ii tės jud SIn. Sū ju5 kalbėk ir Skmina (acc. s.) ranko turėk Sln. Pa? šęnakt tūri iškasi ant kaina I&bai gilu šūlni, priveŽt akminū, if tais akminais išmūryt Šalis Mit I 367 (Grz). A km ino i Joniškio, Žagarės, G ruzdžių apylinkės lietuviai be nebus tik tu rį, kaip ir žemaičiai, iš senojo e (prieš „n-hbalsis**)? Nekirčiuotasis in, kuris žemaičių ir kuršių kalboje yra atsiradęs iš senėlesnio en, gali ir nebūti silpnasis laipsnis ir Ž ie m g a lo s (Žiemgalos) lietuvių šnektose. Ziebiygalos (Зимигола) lietim ai ypatybę versti junginį „ e n + b a lsis“ jun­ giniu tn galėjo gauti arba iš savo kaim ynų žemaičių, arba senovės žiem­ galių, jei pastarųjų kalboje, Žinoma, akmeiis vietoje buvo ištaria­ m a akmins (plg. l a . Aktnin-dziias — Beibof von Knrsieten BG 109 „S te in wald">*

dkm inžlls dem. v. dkminas (Žiemygalos lietuvių Šnektose). Ant vie­ tas bebildame ii akminilis apžel' Sln. Dūok dieve, kkd ir aflt akmnile tokie augtų Sln. Ш

ä k - m i r k i s , - k i o — A u g e n b lic k B G L S 270. mes koßna diena bei a k m i r k i keliauiem Jmercziop ВгР I 29317. w a rg a i... mus koßna diena ir a k m i r k i (plg. ВгР I 2851B, 440B; 221ia) Jlogin da Jpaudz ВгР I 360,2. kcßnam Szmogui Welinas arcziaus ira kiek a k m i r k i , nei Jupicze alba marßkinei ВгР I 437EB. a k m i s t r i n ė (l. ochmistrzyni, g. охмистрыня Шейн Матер. II 160, Карский Белор. I 162: Охмистру королевое Марцышу шуба лисья XV amž. LieM РИБ X X V II 205 Hvok. Hofmeister) — ключница,

Hofmeisterin LB 25516>23 (G rl). Išnyko ūž d u r ų , iš-už kuriĘ pasigirdo garsūs čečėnimos sū akmistrinė Vš1 I 199. akm uo, -m ens ir (D s, D k) akm uo --1 ) kamien SzD , M iež, J, Stein R, K (allgemein bekannt, bei Memel aber ungebräuchlich, vgl. kulis N ), L s 417. Akmens metimas —Steinwurf R. Akmenų uolà —Steinkluft R. Akmenų skaldytojas, tašytojas. Akmuo, pa­ leistas (léistas J) iš mėtyklės, žirgždamas (?) lekia. Atiduos kàd akmuo žaliuos PŽ. Ir akmuo vietoje bebūdamas apkėrpėja Sim. Laikui slenkant ir akmuo sù akmeniu susirieta Sim. Sutinka kai (kaip PŽ) akmuo sù kirviu B (Sch 73 ). Žmogus —ne akmuo, ne­ valgęs nebus Sim. —Akmefis kojos, medžio liemuo, stiklo äkys, šiaudų kepurė. —Namas Skd. Jis akmens (R I I s. v. steinern,) širdį tūri Jb 1 232* Kàd ir akmens širdis būtų, ir teip nuog smarkybės džiūtų K G 1 223 . Kàd malūne ant akmens kvietužėliai geltonuos, tadà mùdu sù berneliu vieškelėliu važiūosiv J 4 822,5 Sienos nepalaiž^si, akmens nepagriauši Sim. Angels an t a k m e n s Ledoje 1570 m. mž 27714. — Diéwas... \vąndenis ižg* à k m e n e s ißwede DPo 351 3*. tikiü turėtum bei turėti d k m ę n e s fiirdį D Po 205į. N ėm ini a k m ę n ę s didžio DPo 2463l. ąnt> a k m e n e s didžio D Po 24810- ą n t’ dkmęnes d p o 135м, t. y. äkmenes. - Nebus paliktas akmuo ant ak­ m enies N T (M a rc . I35l). Ant akmenies LB I88 (G rl). nie a k m i n i e s ąnt akminiu Jerozolimoj nebliksent v* 240. nėr akmenies d p o 1517. ¿ k m e n i e s ßirdis... įmąkfitintos krauni... turėio pläißet’ d p o 2402V. — ghis Angelams... prijake... Idant anis tawe ant ranku nejehotu, I r m koię tawa ne ijchtiktum bei a k m e n ie jp BrB Ps. 9 l12. —akm enio plauk­

ti neišmokysi Lp. akmenio nėra ant laūko ir galvon suduoti Vžns. nepalix tawieje akmens ant a k m e n i a 1579 m w 10731. iž d k m e n i o. 1599 m. DPo 4535. brlgaus d k m ę n i o DPo 79fl. ižkalu u n t a k m e n i o

i 2524) —rysuję co SzD. akmenia сь (Esther i 6 - Vo3 89). —Atsikan­ do it dalgis i akm enį Sim. Čionai tegàusi akmenį dantie (ž.) išmūšties (ž.) Sim. (Su juo T r) kalbėk, ir akmenį rankoje turėk D (Sch 73), Sim. Sù tokiuo žmogum kalbėk, tai tik akmenį rankoj tu­ rėk š. Į akmenį sumūšti —Jmd. so schlagen, dass er wie ein Stein liegen bleibt N. Rasi akmenį galvai pramušti Op M. yrà paläi-

(p s

374

dotas... Padauguvyjé if a km e n į (akmini D) rodo sil parašu, kursai añt jo grabü (ž.) biivo D13620a, —Ar jám ai akm eniui Sch Ю7 (ar nebyliui —vls-tiek-pát Sim). —akm en dat. s. (if díever, seser, šim) N m .- pricg akmeni dat. s. 1644 m. p s u U 1690 m. gv 45. Trecze diena ape aujchra, Gulint akmeniy ( = akmeni) ant graba, keleji Chrijtus be warga 1570 m. m ž 277s. — akmenie, alba JchiekJchtai dat. s. 1600 m. mt 69b = ž. akm enie (v. s. á k m iñ l Kv, Erž, a km ę n ęi Ais, Sint). —Kitiemus yra ákmeenimi ( = a km e n im i) pažaidas DPo 7e* gribą... užrijt' ėkmęnimi d po 24235. ūkmęnimi pawirtujios fiirdęs (gen. s.) d p o 1353e. - Aš jám sü dúona metū, 6 jis mán sū ak­ m eniu atsváido Sim. Gyvena (nesutinka Sim), kaip kirvis su a k ­ m eniu Jb1 174. Jei jis į tavė S km e n iu mės, tai tú I ji dúona Op. Iš geros širdies if akm e n iu metęs neužgausi Kpr. Vieną syk árdamas pamatė sėdint žmogų añt akmens, o po tu5m a km en iu buvo skárbas pákastas Ož1 1627. ános... nodblideš... nei grabu... nei ákmeniu DPo 24622* Tiemujg> Wiefipats... e»Jt §kme*niu d p o 30e. —Tam ak­ m eny LB 196 (Grl). palaidotas yrá...nauaimé grabé, ákmen iie izkáltame d p o 24212s t. y. akm enyje, iš ko Šiandie dusetiškiuose a k m e n y ].— Palauki tu, akm eni... ugnie... vándenil LB 131 (Grl). —Perkū­ nas... kaip pradės padangėse akmenis leistie, vis vieną p21iai kitą, tal nėt žarijos ritasi (sc. rietą), kaip akm ens susitreñkia ož1 8e. — akm enes pleišėjo KIG 73* Tie ákm enes D$, D$n, PS H 15, I 1456ákmenes de 1690 m. Et 44. tarik idánt ákmenes... dünomis taptų d po 144,e.Liepk, idant tie akm enes dúona pavirstų MP 107a«. patįs akmęnęs įmįkfitintis galėtų dpo 592>. — Atduos kad akm enys (akmlnys) žaliuos d 4 53* a km e n ys , krisdamys į pilį, grióve namūs Dia 231. Užmokės, paláuk, kad a km e n ys viršum vandeñs plaūks Sim. Veiz­ dėk, kokie ta! a km e n y s NT (Mare. (3,1). —Tie akm eniai LB 249 (Grl). —Kitus išsiuntė... f Egiptą akm enų lcálti v» 189. Ciá buvo pastatytas a k m e n ų (каменный) stulpas Db. Žirnių prisivėlgęs, a km e n ų afitį prisikrčvęs, kalbėk sū juomi B (Sch цз). Jójau per miestelį, per a km e n ų brukelį j* 993,3. Šiaudlį dirva, a km en ų sėkla, gyvi daiktai dygsta. —Lizdas, kiaušiniai if vištukai Ož1 23ц. Kuršininkai, griáudamos I pilį, nu6 vylyčių if a km enų (akminū) dangstės skydū Dia 225. — páfkui to męteš ákmenump* DPo 174м, t. y. akmemimp(i). fioko a k m e n u m p p s n 15. —Akme­ nių LB 249 (Grl), PS I 72?, 13180. Lankas iž muro, iž akmeniu — frambuga SzD KTwora iž akmenų —plot kamienny SzD. Iš a k ­ m en ių KG 180. Jemey Judus... iž akmeniu brungiu ps I 1713. —Láidé l pilį vyiyČias if akmenis (akminys) D13 227. Dėjom 375

klainmi pamatus, akmenis riičiojom o 1 24, akmenis ėsti PS и ]б,— paskajte už diew us.. . didžius a k m e n iu s V 9 8, . — nor A k m e n i m i s uzm üßt’ dpo 171ж. akmenimis 1570 m . mž 474« 1600 m . m p 648«,

1644 m. p s I I 15. G rindžiu kielu a k m e n i m i s — brukuję SzD. A k ­ menimis l|ja —kamienny deszcz pada SzD 82. — Ėjaū. . . akm e­ niais LB 42 (Vilkyškiai). 2) вес для некоторых товаров. Akmuö sviesto —Achtel Butter K1. Akmuo (30 svarų) rugiiį Šiauliuo­ se — 1 r. 3 кар. A 1883 217.

45

Prekių svėrimą akmenimi jau pažįsta L ieM : котелъ меденый въ четыри к а м ѣ н и безъ полдесята воска 1510 m. РИБ XX 23. Перъцу камень 1516 m. 1. с. 874. дали ми есте зъ доброе воли камень перъцу а два Ѳунътьі шаѲрану 1511 m. 1. с. 691. M ĮS L Ė S . Käs vandenyjė ir ant laüko vienu vardū? Jrg 1090.

Ko vėjas nepaneša?—Akmens. IS T O R IJA ir T A R M Ė M O K S L IS . 1. ükmü d p 0 H 63e, 135lB, 215M, 247 Alaidà, Eime, kilusiais iš šaknies ei-, oi- „tekėti, bėgti“ arba (L idėn S tu d . 30) el} oi- „feucht, wässerig, schleimig“ .

40T

Alksna — u p e lis K . Jokantas (kur?). La, Alksna — C e sv a in ė s (K Č sų aps.) vis. pieva LV 9 . alksnai'tė — о л еш н як J. K u r d a ū g a lk s n iu k ų d a ik te , te alksnaitė J. La. *alksnaite „ E rle n w a ld “ (plg. b ė rz a ite BW 15449,3 var. „ B ir­ k e n w a ld ").

Alksnaitis (v. §. -ä tis) —P rū s ų L ie tu v o s Alksnas, Alksnelis — 1) d u e ž e ru už 3 v. alk sn ės s o d ž iu m i: XX 977.

2)

О льксъно,

p a v a rd ė K lv2. n u o L in k m e n ų tie s A n t-

о з е р о ... p. Д и с н а 1517 m. Р И Б

O lk sn a — jez. na p ld . o d m ka R y m sz a n y ( =

Rimše),

2 Х/ 3 w . dt. okolo 1 w . sz e r., lączy się s tru g a m i z jez. L u n a jtis S G V II 521. 3 )

Alksnas — e žero

v a rd a s

p rie

D a u g ilio

d v a ro ,

U sp a lių p a r. (P. Gureckas). 60

A lk s n ė

(ai- iš ei-. E l k s n ė

kair. in ta k a s, 7 v. ilg io ež e ro ,

b ėg a

p ro

sako Plv) — 1 ) 1. O lk sn ia — Š e šu p ė s

S G V II 486, XI 91G, ište k a iš P a ž e riu

A lk sn ė n ų

b a ž n y tk a im į ir d v a rą

O p , 2 ) vok.

E lle rn — m u ižė n e to li A k n y sto s m ie ste lio Tėvynės Sargas 1918 N r. 16 (D . D um brė).

alksnelis dem. v. alksnis — o lszy n k a L 1. Alksnėnai (E I- sako Plv) — 1) P a ž e riu vis. d v a ra s O p, Vo 208, 2) V ilkaviškio vis. k a im a s D b, Vo

i r b a ž n y tk a im is 238- A bi vietovi

prie Alksnės (Эльксна Vo 238) upės. 3 ) P lu n g ė s vis. so d a .

Alksnė'nas — P an ev ėžio p a r. p a v a rd ė . Alksnia-balė — G ira itė lių so d ž ia u s (L a z d ijų v is.) b a la . Alksnlbalė — pūliai K u d rė n ė lių (S e irijų v is.) la u k u s , C iju n išk ė s m išk ė , ba­ la D b. A l k s n i a - k i e m i s — Э л ьск н ек ем и ,

P rie n ų

p a r.

so d ž iu s.

A lk s n ia -

- m u i ž ė — vok. E lle rn (Onuškenai).

Alksnynai—K a lv a rijo s (S u v .) ap . so d ž iu s D b. alksnynas Als, Sn, T t, Vd —o lsz n ia k J, Miež, E rle n w a ld . Alksny­ ne (ir ankslyne L p ) a rk liu s g an o D s. Alksnynas—Č iv o n ių so d ž ia u s g a n y k la (V e isie jų v is.). X VI — X V II am ž. А л к сн и н а S (gen. s.) — V id u k lės vis. d irv o s v a rd a s. — О льш и н а Vo 236, B a rtin in k ų vis. so d ž iu s su k o p ly ­

Alksninė čia Bs.

alksnynė J —место поросшее ольхой š, Brž. Alksnynė — 1) D ū d o s p a r. u p ė (Ольшанка) P .

Ciagiys (?),

2)

Ly­

d o s ap s. m ie ste lis (1. H o lsz a n y ) P. Čiaglys (?), 3 ) A le k n a ič ių so ­ d ž ia u s (L y g u m ų p a r.) g an y k lo s.

408

a lk s n in is

( ir r. a lk s n in is

Š ) — o lc h o w y J, M iež, L 1, 2.

Alksninis

v a b a lė lis E I (a. Ž iūkas K š) — la m p y ris s p le n d id u la .

—Pakuonio vis. pievos vardas (nuo Patamulšio dvaro 1V2 v. į vasaros vakarus) K . Rūkas.

A lk s n in is

A l k s n l n i š k ė (S t. B utkus; -in iš k ia i Vš I I

9) — K ū r tu v ė n ų p a r. ke­

le ta s v ie n k ie m ių .

K elm as, iš k u r 1599 m . Альксне (ž. a lk s n į) келмась S — сеножать в им. Поводокстах, Крож. вол. A l k s n i o K o j o s , iš k u r xvi — X V II amž. Алкснекоясъ S — V id u k ­ lė s v is. p ie v a (в селе Шунолавках). A lk s n io

a l k s n i s r. a. (D sn , G s, Jnšk, K n1, K p V r, Pg, PI, P p l, Sn, Sjl, Vlkm),

2. (K v, alksnis A, P4,

v. a. (G rk , G rz, T t),

M žk, R t, T rk , v. š. alksnis Als, K rtn ,

M s, P ln, S int,

V ), a l k s n y s B g 1 51 — o lsza SzD , D 2,

o lc h a А , П , J , M iež, L 1, E r le (in Ž e m ., a u c h sc h o n im M e m e lschen)

N

v. e lk s n is. A lk s n is p a k e n č ia d a u g v a n d e n io

D kš.



t u m a n ro d a i a n t a lk s n io (v. s. a ik š te ) g rū š n ia s s in . A lk sn io m a l­ k ų p r is ik ir ta u S m n. J a u m a n tr u m p a (tru m p a ! V), k a ip a lk sn io k y lį p ra d ė jo n e p r ie te lia i k a lti PŽ 17. A n t a lk s n io n e ro d y k o b u o litį Žg. appinej a l k s n i ū ir karklū szakosi wydamijs paundfnejs issiswarstl

D5 I38. N u d Alksniai

M žk.

a lk sn ių p ir š ta i p a rū d o T t. S u d ro ž k a lk sn ių žiev ifį duga

dlksnoje,

p e lk ė je J.

f A l.f k n i s „olsza“ SzD> f A I J k n i n a s „olszyna“ SzD yra pataisytini lytim is A l k s n i s , A l k J n i n a s, nes sk žodžio viduryje po prie­ balsio lietuvių kalboje turi pavirsti junginiu ks: viskėti || vikst! Bg10 161. R . a. (pietinių) alksnis (Grl.Brt. Klvr) gali būti kilęs ir i§ senėlesnės ly­ ties elksnis (r , к , AJv, Nm, P|v, Mit VI 1, C C X V II). Tverečinių dzūkų alksniSį kaip rodo Sirvydo šnektos alksnis, kurio ei- ne iŠ eU, ir D usetų-B iržųPurapėnų-Panevėžio aliksnis turi a- ne iŠ e-. T a ip m anyti verčia 2od2io alksnis || elksnis geografija. Siaurinėje Lietuvos dalyje (visa PSlatve) seno­ vėje buvo sakoma alksnis, o pietinėje — elksnis. Šiaurės rytam s X V II am­ žiuje alksnį su a - rodo Sirvydas, o Šiaurės vakaram s — visi žemaičiai sutartinai ir šiaurės vakariečiai G ruzdžių apylinkės augštaičiai (alksnis, bet ekiti, eglė, erškėtis, erelis). Lietuviškasis šiaurės vakarų alksnio plotas geografiškai susisiekia su latviškuoju vakariniu alksnio plotu. A budu tuodu plotu randasi senovės K uršo žemėje. Alksnio plotas nepasibaigia L atvi­ joje K uršo žeme, bet jis persikelia ir senovės Žiemgalos (Sem gallen, Зпмпгола) žemėn (bw 9778, 13737, 14197, Paulsgnade, Jelgava, Ū siūi, Vilce, Svitene, Schorstadt). Latviškosios Žiemgalos ūlksnis rodo, kad ir lietuviškosios Žiemgalos alksnis (lai, Sjl, žg, Lnkv) geografiškai im ant tu ri senovės a«, o ne naujai kilusį iš e-. Latviškosios Šėlos (lot. Selonia, vok. Selen) dalyje ( bjp 21706 var., Dzėrve, Suseja, Dig.iŠja, Sauka, S elpils), kaip ir Vidžemėje, Tolovoje ir Latgaloje, latviai sako Hksnis. L ietuviško­ joje Šėlos dalyje (D usetos, Ušp&liai, Kamajai, Panem unėlis, Biržai, 409

Pumpėnai, Panevėžys) sako aliksnis. Į rytus ir p ietų rytus nuo X III amžiaus Šėlos gyveną lietuviai sako alksnis (Tverečius, L lnkm cnes), ly­ giai kaip ir X V III amžiaus Vilniaus apylinkės lietuvis Sirvydas. Ir šiau­ rės rytinė alksnio sritis senovėje priderėjo nuo Šėlos žem ės, ką rodo sė­ lių kalbos įtaka. Šėlos latviai drauge su senojo K uršo latviais žėltį vadina ž a lk tis j lygiai kaip ir smiltis — sm ilkti s (bw 1043,3, 18272 var., 18238 var., 18238,1 S upils, N ereta, Sauka, Zasa, Alūkstos aps.). Sako Saikus (Dusetos Bg5 LXV 306, U tena, Anykščiai, plg. Geitl 42***, Vilkamergė Geitl 122) arba ž a lk tis , žalkčio (senoji kupiškėnų karta) ne tiktai X I I I amžiaus Šėloje gyveną lietuviai, bet ir anapus Šėlos sienos, į ry tu s ir pietų rytus nuo jos, — Salktis (v. Š. š a l'k c is Tverečiaus par.). Ž a lk tį pa­ žįsta ir Sirvydo bevardis kaimynas 1605 m. katekizmo vertėjas: mėldzia ugni, Giwatės, žalkcius (išspausdinta: zalkeiusl), žeminas, D eywes, Per­ kūnus, medžius, elkus 65t . St. Pupalaigio liudijim u, ¿ a lkti (n . s. žalktys) pažįstą ir ŽStlių apylinkėje, jo gim tinėje. Ž a lk tis, kaip rodo gar­ sas k, Šiaurės rytinėje Lietuvoje tegali būti tiktai sėlių kalbos liekana, nes savas žodis būtų šiandie ištariamas Saltjfs, Sdlčio = la . z a i ti s : m at, lietuviai drauge su latviais k po / prieš priebalsį išmeta, kur sėliai (žiem ­ galiai) ir kuršiai jį palieka, pvz., sėlių-la., kurŠių-la. smilktis „sm iltys“ : Šėlos lietuvių (lietuviškas kilimo žodis) smilia Ds, Kp. Latviškosios Šėlos dalies iIksnis, kaip rodo Sirvydo alksnis ir lietuviš­ kosios Šėlos dalies žalktis drauge su 1605 m. katekizmo lytim žalkcius (d užuot i sako e i e k s a i — Saiakas-Linkmenes-Gryv& ir dzūkai), yra kilimo latviškas, atneštas Sėlon iš Latgalos. Senovėje š a jk č io || z a lk š a sritis ėjo greta su alksnio \\AlkSAa sritim i. T aig i, Žodžių geografija rodo, kad ir latviškosios dalies Šėlos žemės sėliai yra senovėje sakę Alksnis, kaip ir pietinės dalies Šėlos žemės sėliai, lietuviais išvirtusieji kad sako alksnis. K uršo, Žiemgalos ir Šėlos žemių alksnis IIAlksnis šiose šalyse galėjo atsirasti ir iš senėlesnės lyties clksnis || ilksnis. T iktai lietuviai Šiėsna žėmėsna bus atėję dar tuo m etu, kai savojoje kalboje žodžio pradžiūs «dar niekur nevirto garsu a-. Žodžio pradžios balsis e- virto a- K uršo žemėje jau X III amžiuje. Įp iltį (nom. s. Įpiltls) 1253 m etų dokum entas vadina Empilten ( b q 428. 430. 231), o 1290 m. — jau Ampilten (1. c. 440, 231): kurš. Em-pilt(S)s > Am-pilt(i)s, kur em- iš en- — p r. en-, la. ie„ į-“ + yra vienos kilm ė; su K uršo miesto vardu la. Piltene. Su tuo patim priešdėliu, kaip Em-piUifis, yra padarytas Salantų par. sod5s vardas lm barl (gal. Im barę), kurį 1253 m. šaltinis rašo Embare ( b g 428, 429. 239). Em- „į-‘ turi ir šiandienykštis K uršo miesto vardas la. Embūte (Endzelin L ett. Gram. 851) „A m boten“ , kurį jau 1253 m. šaltinis (b g 426, 202) vadina Amboten. T atai rodytų, kad E m būtės apylinkėje bent puse amžiaus ankstėliau būtų pradėjęs virsti a-, nekaip {piltižs (seniau Im piltiės) ir Im barės apylinkėje. 1253 m. šaltinio K uršo žemės vietovardžiai Angere ( b g 427, 148) ir A kitte (1. c . 428 252) šiandie yra ištariami su e- : la. Eūgure ir vok. Ekitten (žemaitiškasis vardas m an nė­ ra tikrai žinomas : Ekitis — Akmenos intakas K laipėdos aps. Bs7 164401658, prie Ekitės 165a, per Ekitės tiltelį 165a2- t. y. Ekities, kuri lytis būtų 4(0

žemaičių tarmėje kilusi iš senėlcsnės Eketiesl : skėtis, -ies d * „W uhne“ II U. akate „eine m it W asser gefüllte G rube im M orast“)» Taigi» iš to, ką esme pasakę apie a« virtim ą garsu a-, išeina, kad alks­ nis K uršo žemėje d ar X III amžiuje galėjo išriedėti iŠ senėlesnės lyties elksnis Del sėlių kalbos artum o su kuršių kalba reikia m anyti, kad sėlių alksnis, kuris šiandie tebegyvena sulietuvėjusioje Šėlos dalyje ir visoje rytinės Lietuvos šiaurėje, bus kilęs irgi iš senėiesnio šikšnio.

Alksnis — Š e d u v o s p a r. p a v a rd ė . alksni-šakė — alksnio šaka Jnšk. alksnytė K p, Pnv (ir Jb r a š o -ytė Btg, Nr) —olszniak mlody J, G rk, alksnių krūmai, alksnių krūmų miškelis Užl. Kiškis bėga per alksnytę J. Važiavo tarp alksnelis ir dirvų N r. Galvijüs gäno alksnytėje (v. š. a i' kiny tai) pi. alksnltė (v. š. - tfę , acc. pi. -ė fs) Sml (S t. N aginskas).

Alksnytė :

1599 m.

ÄJiKCHHTe — Piepalių

sodžiaus (Vilkijos vis.)

d ir v a S.

A lksniupiai

(v.

$.

A l'k šū ifje )

—Šeduvos

(R o z a lim o ) a p .

so d ž iu s

(į š ia u rę n u o Š e d u v d s P. Pabilionis), 1. A lk sn u p ie S G XV 23.

Alksniupis (v. §. Al'kšni|3š) — 1) Šeduvos ap. upelis, kuris vasarą paprastai išdžiūsta, 2) alksnyno vardas Joniškėlio apylinkėje. Alksnos — 1) Pašiaušės par. pelkė, 2) na NO od Kalwaryi na wiorstę jest r ö w n i n a t ą c z n a zwaaa Alksnos (A lksnas) K osL 135a Ä Ä lksttöS M . Barkus.

alksn6tas — o ls z n ia k

J s. v. apuSötas, K v, iŠ kur 1595 m. loc. a. A jik -

cHOTe— Š u n k e p ių d v a ro (R a s e in ių v is.) p ie v a S.

Alksnų kalnas—Kaltinėnų par. Jn. 1 Nekirčiuotojo e virtim ą garsu i pietiniam e K urše, be Ekities (upės v a rd a s: BkeUni —dvaro vardas, kurį aš randu Kalvaičio parašyme Ekėozei Kiv* 32, vietos šnekta tariant Ekl’tf), rodo 1253 m. šaltinio dar šiuodu vardu: Aggemine ( b g 428, 430, 247) „A km eni“ ir Carttne, K artine (L c. 428, 429, 241) „K aftena“ = 1584 m. KopreHbi. KopTHHU $. Žemaičių tarm ė ypatybę versti nekirčiuotąjį e garsu i (f arba J) yra gavusi iš kuršių kalbos, kuria dar tebekalbėjo XVI amžiuje dalis sužemaitėjusio K u rio gyventojų, apie kuriuos 1578 m. gromatoje (vo1 98) pasakyta: Mes priegtam ijch tirem iog daug K u r / c h u ir Lietuw aiku m ufu /cha w alj:hcziaus Ra­ gainės ir T ilßes didi Deiwiu alba /ta b u garbinaghima dara. Kad žemai­ čiai žodžius piem enį, kūpėtą, tiodegą šiandie ištaria pieminį (pčiTtiętiį || pintini), kūpita (kdpęta|| kupįta), uodi°ä (ęūdęgd\\Üdigä), tai čia bus kalta kuršių kalbos įtaka, pasireiškusi kuršiams išvirtus žemaičiais, š i įtaka jau m atoma X VI amžiuje žemaičio Bretkūno Šnektoje« pvz.: gennitijs B GLS 284 „genetys“ , kalbi/is 6 lM „kalbesys“ , thinai 587 . 259n „tenai“ . Jchitinai 329 „*šltenai“ , Pellinai 20637, akminio 13013, w andinio 61J8. 411

Alksn-upė— 1)

Jo n išk ė lio p a r. u p ė vš II 13, 2) P r ū s ų L ie tu v o s (L a z d y n ų p a r.) u p ė (vok. A lk sn u p p ) K lv2.

Alksnupėnai — P r ū s ų L ie tu v o s k aim a s Bs7 338. Alksn-upiai — 1) S u rv ilišk io p a r. v ie n a s ė d is, 2)

S m ilg ių p a r. so­

d žius.

Alksnupis

(v.

š. alksnupis,

gen.

alksnopę) —T u ln ik ių

so d o s lau k o

m ažas u p e lis , M a ž e ik ių vis.

Alkšiūnai:

1595 m. А л ь к ш ю н ы -^ Ž a r ė n ų (M e d in g ė n ų ) v is. d v a ra s S.

• f a lk š ty tis — шалить, дурачиться, albern sein, M utwillen treiben S — yra paprasta spaudos klaida a ik š ty tis vietoje. S kepetliiui, besialkštijant ( = b e s iė ik š tija n t! ) . nusmilkus, geltonos kasos blykčiojo prikaišytos žal­ varinių špilkų LzP (Š). ä l k t i , - k s t a , - k o — lak n ę SzD , ic h le id e H u n g e r R , h u n g e r n N , K , ta k n ą č J, M iež, L 1, g lo d n ie č Miež, L 1, c h c iw ie ž ą d a č J, а л к а т ь , го л о д а т ь , х о теть есть S, D s, K p. Aš

alkstu

d u o n o s , p a g a lb o s K. P a la im in ti,

k u rie alksta ir trd k šta te isy b ė s ( j b 1 50, 182), n e s jie b u s p a s o tin ti D K 335. Paläiminti kuriė nų d lk J t a t ę , nes’ b ū fsitę p a ju t im i DPo 362ц . ius a lk J ta t ir trokjchtat Sujyim ilim o ш 139^ C h rijtu s... trößko i l k o DPo 265#2- Iijsai d 1k o, id įtu tu gerdutum bei DPo 3227. Sztay tarnay ma­ no ir wierni mano walgis, o ius newierni a l k j i t e giers o ius trokßite m p 12554. Ju k ir jie k a sm e t, m u s a tla n k y t su k e lia v ę , k u d ą v is i f

alkstantį p a v asarį r a n d a D n. T u š ti y r m u s ų p ilv e lia i, š a ltį k e n ­ alkdami K lv1 174 (349). La, alke „ d ü r s te n , s c h m a c h te n , v e r­ la n g e n , s ic h s e h n e n “ , pr. a l k i n s „ n ü c h te r n “ : sL ölkati (s. bulg. л а к а т и , 1, laknąč) „ e s s e n w o lle n , h u n g e rn “ , sva. ilgi „ H u n g e r “ . č ia m

f a lk t is (alktis, ižalkimas — g!6d SzD) — H unger (N. K iš SzD) yra spau­ dos klaida užuot a lk is . 62

alkümas — A p p e tit alkumo nekökio.

Sjl. K ä d n o rs k iek g a lė č ia u v a lg y ti — n e tu r iū

a l k ū n ė — 1 ) lo k iec SzD (rę k i J, M iež, L 1), E lle n b o g e n R , N , K, л о к о т ь S, ž., a u k ū n ė D s, K m. N e ld p ę s

alkūnės

n e p a r d u o s i m ilo

(milą) D (Sch 74, Sim, Miež). Į alkūnę (a lk u n y ) u ž g a v o ŽCh 332. S u le n k ite ra n k ą p e r alkūnę (в л о к т е ) D b. A ts ira itę s ra n k ö v e s iki

alkūnių (alkunū M I 226). Alkūnės p ra k iu ro b e ra š a n t S. Ė m ę s v a ik e lį.. . a n t alkūnių ( a lk u n ū ) .. . ta rė jie m s N T 75 (M arc. IX 36). P o alkūnėmis.. . p rie g a lv ė liū s p a d ė d in č ia D Po 290,. B ū k a ts a r­ g esn is s u savo alkūnėm(is) K p. Alkūnėtn(is) jis ta k ą s k iria s S.

2) d ie E c k e , B ie g u n g e in e r S tra sse , e in e s F lu s s e s сгиб, к олено S. ū p ė s

alkūnė — A rm

tė m sta tiesiai p e r p ie v a s , ta i a tsim ė s d id e lė P.

412

elkūne {alk,} u n ie

К,

угол,

e in e s F lu s s e s R, L p . E ik

alkūnė

k e lio S. L a .

„ lo k ie č “ K urm , a- iŠ e-) B 07 21111,2,

la -

v*

èlku ô n is (H èlks, ~d) „ E lle n b o g e n “ , p r . a l k u n i s „ E lle n b o g e n “ : s i. o lkb tb (s . b u l g . л а к ъ т ь , r u s . л о к о ть, L lokieč) „ E lle , E lle n b o g e n “ . Alkūnės gim inės narys yra ir uolektis, la . uôlekts „Elle“ . A l k ū n ė — M a r c in k o n ių p a r. m išk a s (L . Gira), a l k u n - k a u l i s , - i o — л о к т е в а я к о сть D b , P n d , Kp. A l k - u p i s , - i o — 1) la u k u s

S r,

2)

S a la n to u p ė s in ta k a s; te k a p e r S a la n tų d v a ro

L a u k ž e m ė s p a r. u p ä lis Ad. Sutkevičius, 3 ) K v ė ­

d a rn o s p a r. s o d a j n , Vš I 59, S G XV 23 ir Upė Vš I 59. 4 ) P a p ilė s p a r. u p ė Vš I I 7 . A lk u p y s — A p y ta la u k io p a r. u p ė Vš I I 28. A lk u p is — M ie ž iš k ių (M ie šk ų ) p a r. d w o r g m . R o ssie n ie

u p e lis.

A lk u p is —

S G XV 23. A lk u p is S G I 19, 33, 52, XV 23,

Х П 949 — 1) M in ijo s k a ir. in ta k a s , 2 ) A šv o s, k u ri įte k a V e iv irž a n , k a ir. in ta k a s , 3 ) O b e lie s , k u ri te k a N e v ė ž in , k air. in ta k a s, 4 ) S rū o jo s k a ir.

in ta k a s.

A l k u p y s — l 1/* v a rs to ilg u m o u p e lis ,

D u b ÿ s o s in ta k a s (p a g a l R a s e in iu s ) iŠ d e šin ė s p u s ė s , tie s N a v i­ n in k ų k a im u .

A lk u s — u p e lio v a rd a s K . Jokantas (kur?). f a lk u tis — Hungersnot R И 212 (M II 282. N , K , L s 575) yra spaudos klaida užuot a lk a t is . a i m a i s — z o c h o tą , sk w a p liw ie J (VI). A lm m s p ū o la vaik ai p ra u s ­ tis p r ie š p ù s r y c iu s J. O , k à d e in a v a n d u o — a im a is (v. s. a im as), u rm u la ïs (iéi sm a rk ia i b ėg a ir sta ig a k rin ta ) Trk. a l m a n â k a s ($v„ n., rašo ir: - a d m i s ) — n o w o ro c z n ik L 1.

alm i

( а- iš e -; — г о р а z u s t tr u p a J (VI). A lm ė s — di e a u s d em

to te n K ö r p e r flie s s e n d e M a te rie B. Iš n u m irė lio b u rn ö s

p ati

d â v è v ÿ ru i a lm įs , k à d n e (b e )g é rtu d e g tin ė s J. A i m é ( л - iš г-: E lm ė

Vš I I 20) — Е л ь м а (Г ел м а О п и сь д о к . V I

233), Š v e n to s io s k a ir. in ta k a s A n y k šč ių p a r. S e n . P ie b a lg o s ( K ė s ų a p s .) vis. g. v.

Vr. L a . A lm ji —

LV 24, B lm ä n i, K ra u j-

-e/m/V — D z e lz a v o s ( K ė s ų a p s.) vis. g. v. L V 10.

Almenas ( a almens, -nų

iš e-?) — L in k m e n ų p a r. ežeras, B (kitu rašalu ištaisyta alm ės) — d ie a u s d e m to te n

K ö r p e r flie s s e n d e M a te rie (N iš В). A lm e n s b ėg a в . S kylės iš d ū rs ty k , k àd alm enys (p ū lia i, ta n ia i J , v. š. s triž a n e i L p ) iš s k a ū d u lio iš te k ė tų j s. v. isdùrstyti.

alm ėti

(a- gali būti ir iš e-) — ro p ie č J (VI), sączyc się, cieč p o w o li, p rz e c ie k a č Д 41a, b e n u s to jim o b ė g ti, tek ėti Vb (j. Petr£itis)> s u n k tis , te k ė ti Srv. N e i to tė (v. š. $ ) te k ė jim o b ačkos, alė

b e t (v.

š. 6 ai) va

a lm a -a lm a ,

z irz a -z irz a K p („V iltis“ 1908

Nr. 101). P ro u ta r u s (r. k. g ra iž tv a s) sū ry m a s a lm a Š m o. N e u ž -

413

g y d o m a žaiz d a alm a ir sk y stim as) Dkš.

alm a (b ė g a ir b ė g a p ū lia i arb& k itč k is

15 ž a iz d o s

m a tė rija

a lm a

VšR.

S k y s tim a s



b6so alm a V š r . A lm a ta n ia i, k š d u ž siv iė trija įs ik irtim a s J. S akai iš m e d ž ių alm ėjo ( = salv ė jo L p, k u r sa l- g a li b ū ti ir iš sel-) S. E T IM .: el-m- „tekėti“ . Šią šaknį rodo m ūsų žodžiai almėti, almab „бегом, tekinom is", alm i ( EimeJ, almen(e)s} Almenas. Ją randam e ir kitų indoeuropiečių upėvardžiuose: t r a k . Altnus, iš k ur b u lg . Ломъ, lo t. Alma — Etrūrijos upė, Almo — Tiberies intakas (Ст. Младенов Спис. на Бълг. Акад. на наукитѣ X VI 88) K Z X X X IX 262. Šaknis el-m- (о і-т -) yra išvestinė iš šaknies el- (o l-) „течь (идти, бежать) : плыть : делать так, чтобы текло= лить“ Bg* L X V I 241, iš kurios yra gavę sau vardą Šie ¿isčių žemės upėvardžiai: A lnd, Alona} la . A la, Alėja |] la . Eleja, Aluota, AlauSū, Alantas (Būgos Roczn. Slaw. VI 6, 37), Alovė . almyderis Sint, arm yderis K v, L p (-d e lis Srj) — h a r m id e r , ro z r u c h

J. T e n d id e lis armyderis. Alminas — P a p ilė s ap . p a v a rd ė

D b , iš k u r (h ib r.) A lm i n - a u s k i s —

Š v ė k šn o s vis. p a v a rd ė . Ar nebus tik kilęs iš *Algmino (ten . Aigi-

-minas) ?

Almis (-y s? ) — P a v a n d e n ė s p a r. p a v a rd ė P 2 alm istras (sv.) — š lm o n a s , M ilc h h o fm a n n N alm istrienė — a lm o n ie n ė N . dlmonas (vok.) — H o fm a n n b e i d e r P a c h t m ann

в

135a. (K). R, H o fm a n n ,

(N , K ). I r k a ip k ia u lė s alm ono — tik

gėda

P a c h tsa k u ti —

k iau lišk as d a in a s d a in ū o t ir ž v ie g t u ž s im a n ė D n.

Simonienė — d ie F r a u d ė s H o fm a n n s N (K ). sim onija (sv.) — p a c h t J (J rašo l'). V isas k ū rv es į almontją išd a v ė . almuo, -mens — p ū lia i J (paprastai pi. t., a-, rodosi, iš e-). Almuff Iš v o ties k a ip v a n d u 6 a lm a J.

Almuonė

(vok. A l m o n is) — P r ū s ų

K lv2, Bs7 340.

P r.

je tz t E lm - F lu s s

Elm one

K r.

L ie tu v o s u p ė

1325 m .,

H e ils b e rg ;

tie s

Ilm une

A lm oyn

K ra u p iŠ k u 1332 m . —

1397 m .,

A lm o

y

1400 m . — je tz t A llm o y e n e r S e e K r. R o sse l. ез

alm ū'zas

(vok.; N rašo a lm u sa s) — A lm o se n N (K , ungebr.; dafiir gew. ubagQ d alis). almužnū, -užnos (i. *almužtia „ ja lm u ž n a “ , č. almuzna „ A lm o ­ se n “ , vok. 1510 m. su lc h e almusen LĖK . U rk. II A bt. 3 Bd. N r. 739, S. 529) — A lm o s e n N , Š1 59, G N 8a, 159b3e, Grl (LB 24236 331), M it V 177 (Ruboken K r. Heydekrug), T o t1 203, Bs2 174 (Telš. aps.), Ž n 47, 134, Vu 57. U b a g a s p ra šo almūžnos Srd (Bs2 30, N r 37), D s (plg. jž Bs* 19232). AlmūŠną d ū o d a Ož (Bse 19417). A ln h , - o s , A l n ą — K u č iū n ų p ar. u p ė (g. > l . H o ln a , a n t k u rio s ra n d a s i A ln iį d v a ra s 414

(Alnai),

H o la n k a ),

u ž 1 v . į v a k a ru s n u o

Kučiūnų Bg, Db, Vo 48. P*. A l n a 1251 m. — 1) die Alle (Nebenfluss des Pregel), 2) 1362 m. See bei Gutstadt. Prūsų Alną lenkai vadina Lana T Ž I 28, kas rodo prūsišką vardą turėjus akūm otinį skiem enį al-: S'lna. P ietin ių dzūkų, kurie šiandie gyvena jotvingų (šūdų) žemėje, A lnà yra jotvingiškosios kilmės žodis. K ad A lnà b ū tų savas žodis, tuom et jį Šiandie ištartų “dina. Jotvlngai, kaip ir kiti prūsai, m ūsų àU ištardavo ai-. T aigi, jotvingų-prūsų žodį A lna Sūduvös Žemėn atėjusieji lietuviai turėjo ištarti *Alna > Alna, Alną. Žo­ džio kilm ė neaiški: 1) e/-, oi- „tekėti“ , Eime, Afona, la . Eleja — upėvar­ džiai B g6 L X V I 241, 2) p r . a lm „ T ie r“ G 1 9, 3) ei-, oi-, „lenkti« L idėn Arm. Stud. 128, iŠ kur si. olnita „W ange“ (rus. ланита). A l n a s — n e m a ž a s e ž e ra s K u č iū n ų a p y lin k ė je (S e in ų ap s.). à l n è J3 268,7 (a- iš e-) v. ¿ in e - H irs c h k u h , ia n ia Д 4 i a. à l n i s , - i o G rk, VI (a - iš e-) — je le n J, A 41a. d lnio ra g e lis J8 132,5. dlnio g a lv à s ù p u ik ia is ra g a is j. A l n i s (v. 5. à l'n is ) — L a b a n o ro p a r. e žeras. A l n - u p l s — iš b ė g a iš P ag irg žd u Č io p e lk ių V a rn ių m o s r y t ų lin k p e re in a

U ž g irio

p a r ., k re ip d a ­

d v a rą ir įp u o la į G ra b ė s

D raugija V II 228 (Pavandenės par.). a l o d e (s. gud. o la -d įū „ о л а д ь я “ ) —

Fladen, Kuchen,

u p e lę

allodes — (ne­

raugintus) karw oius (planę) BrB I I I M os. 2,4, allodu (= * ž . alo'du gen. pi.), allodes — planiu, plane 1. c. 24,5 (B G L S 270). A lo è Ps X L V. 9 (sv.) - A lo e R. A l o n a (Jn girdėjęs ištariant -ó n a ) — P é rn u v a ro s (P e rn a ra v o s) p a r. u p ė Jn , rz e k a w p a d a ją c a d o N ie w ia z y ,

p ly n ie p rz e z p a r. J a s -

w o jū sk ą , L a b u n o w s k ą , n a d n ią w ieš Szara*w as K osL 217 b, Bg* L X V I 241. a ló ti, - ó ja (ar aliò-, aliùo- ?) — hallo schreien N. A I ó d a ra i («■ aliódamt D s, K p, Sv) baido vilką D n IV 94. a lo v a s (jei o tikras, t a i » l . olóvi) — Zinn M it IV 179 (Aämenos a p i.). T D „kalneliai alovinai“ 1 (3 kartus, Mrk), jei čia n ebūtų spaudos klaida, rodytų buvus žodį dfovas ir Merkinėje. A lo v ė (M rc, D b , S u ž ie d ė lis )-0 ^ a B a , V iln ia u s žem ė s ( T ra k ų a p s.) m ie ste lis : 3 О лов ы 1567 r. РИБ X X X III 665, з ыменья О л а в я 1. c. 667. O law a- -1) je z ., 2) d o p ly w p ra w y N ie m n a p rz y fo lw . i w si t.

n .,

S G v H 521 .

pow .

P r.

b e rg . L a . - v o k .

tro p k i,

A low e

p a r.

O lita .

1355— S e e

A la u — Z u flu s s

D tu g o š č

o k o lo

9

w.

bei P a rk itte n , K r . H e ils ­

d e r B e rle

BG

117 ,

S G I 25»

lei šis vardas skaitytinas yra A lä v s (K onv. vàrdn. 31 tašo alave, su d iš žodžio Slave, Slava „яловица, gelte K uh“ ). Poltavos gub. upėvardis О л а в а — Sulos desinasi* intakas (Маштаков Список рек Днепров. басе. 59) — rodo, kad Alovės vardo jau būta pažįstamo indoeuropiečių prokalbės su­ skilimo gadynėje. E T IM .: Žr. almėti. 415

alpabetas

(sv.,

n.j

i kietas; rašo alfa b e ta s) — a lfa b e t

L1.

A lp a b ė tiš -

kas — alfa b e ty c z n y L 1. alpaliuod — m a g e r se in Geitl. Plg. a lpuliūoti.

Alpeikis — P r ū s ų L ie tu v o s p a v a rd ė Klv2. alpėjimas — обм орок, с о сто я н и е обм орока

Kv, Sv.

A lp en iŠ k is: 1578, 1593 m. А льп ен иш ки — Juodkėnų kaim o vietovardis (R aseinių vis.) S. Alpės (A lp ė s, - ių ; sv., n .) — А льп ы (k aln ai). a l p ė t i , - ė j a Als, Kv, Sv, ė l p ė t i Sint (A. S a ly s)—a lp ti J, б ы ть в состояни и обм орока, н ах о д и ться в обм ороке S, s ic h

in

O hn­

m a c h t b e fin d e n , o h n m ä c h tig sein . K o č ia ä lp e ji— n ė d v e si. B iš‘

k į įs id ū rė ir alpėja.

alpimas

— d a s V e rsc h m a c h te n N , K , m d le n ie M iež, L 1, обм орок

S. A lp im a i g i šia n d ie n b až n y č io j ž m o n iiĮ! ja ū k e lin tą Iš n e š a p ro d u ris m e n k begyvą! S. a l p i n i s r. (D b), a l p i n i s (sv., n.) — a lp e jsk i L 1, a l p i n t i caus. v. a lp ti — v e rs c h m a c h te n m a c h e n K , u m a r tw ia č d a ­ lo J, лиш ить ч у вств, у с ы п л я т ь |j п риводи ть в ч у в с тв о S. A lp in ­ ti p ilv ą J. P rie š d id e lę o p e ra c iją d a k ta ra i lig b n į a lp in a k lo r o p ö rm u a rb ä e te ru , a p a lp in ę p ja u s to , p a sk u i lig o n is p a ts a i a tsig e iv i (Bg, a tsig aiv in a S), n e b e re ik ia j5 a lp in ti ( = g a iv in ti) S. a l p n a s — sc h w ach , o h n m ä c h tig n (K , L s 355), с к л о н н ы й к о бм о­ р о к у J. A lp n a s ž m o g ū s.

alpnumas — S c h w ä c h e , O h n m a c h t N , с к л о н н о с т ь к Alpro'zė (Alproozy : ne ¿0 — rhododendron (bot-) P 2 18. alpti, -psta, -po — m ir is t ü b e l, w e h e , fa lle in

о б м о р о ку SO h n m a c h t,

s c h m a c h te n , v e rs c h m a c h te n R, N , K , m d le č J, M iež, л и ш а т ь с я чувств, п а д а т ь в обм орок 5 , Ds. G a lv ą s k a ü s t(i) (G a lv ä s v a ig s ­ ta Sim ), alpsta d ū šia (d ū š ia a lp sta Sim ), d u ris m a ta u , o (b e t Sim ) n e g a liu iš e iti (B alkiai) B (Sch 56), S im . A lp s ta m e rg e lė s š ird e lė J4 616,5. Š ird is a lp sta ,

lu p o s

d ž iū s ta ,

a ša rė lė m is

ž em ė

p lū s ta J4 616,6, N u ö g k ra u jiį š ird is a lp sta Jb . K a d ji k la ū p ė p rie a lto ria u s , m ä n o

64

Š irdis alpo

K lp1 n o -

Iz m a e liu s

iš tro š k ę s a lp ti

p ra d ė jo V10 28. p ra d ftio ... bäilaut ir ä l p t D Po 19822. Girioj a l p s t u s ( = ž. alpsios „alpstąs“ ) waikelis SA 353. ä lp jta tj atgęiw int D K 5 lM. K a ž in , a r č ia m irš ta m i (m irš ta m i D b ), a r tik a lp sta m i n u o d a i? ŠE T I M .: la . elpe „L uftschöpfen“ , alpa „*A tem zug = W eile“ . Pam a­ tinė reikšmė „p ū sti“ , „dvėsti“ Bg10 226. a l p t i n a i adv. — z u m V e rsc h m a c h te n К , д о потери с о зн а н и я , bis z u r O h n m a c h t S. B e rn iū k š tis a lp tin a i p ris ir ū k ė ta b o k o s S. 416

alpulys, alpulio —1) zemdlenie j, omdlalošč L1, дурнота, сла­ бость (Ls 485), вялость 5, Magerkeit Geto (I). Kažin kas manė taip ūmai paėmė alpulys — ai ne ligä kokiė sunki bus priki­ busi S. 2) latwo mdlejący J. Alpulys greitai apalpsta. alpuliūoti —mdleč, stabieč J, чувствовать слабость, недомогать (mirėsiūoti) S. Pradėjo alpuliūoti V. alpum as —mdtošč L1. Ima manė alpūm as. alpūs —mdly L1, silpnas. alsa, -os, a lsą —Müdigkeit K, N (Ls 207), усталость. Alsä jam kaipi(r) nė kam ko būdavo A 1885 314. Nealsiis, be akos — niespracowany SzD. A lsa , -os, A lsą —Mituvos dešinasis intakas Raseinių aps. S G VI 512, V II 494, Vš I 55 (Stakitį par. „V ilniaus Žinios“ 1906 N r. 203). Alsos upelis R aseinių pavieczio- Szimkaicziu valscziaus, netoli R upeikiu kaimos A 1884 191 (G užutis). Ofsa— I ) prawy dopiyw Mitwy

w pow. rossienskim, wyplywa na pld. -wsch. od mka Girtakol, 2) prawy dopiyw Šwiętej, 3) prawy (XI 911 : lewy) dopiyw Szeszuwy, lew. dopl. Jury S G V II 494. Алса, Олса 1575— 1599 S —Raseinių-Viduklės-NemakšČių apylinkės upė. Олсосъ Ланкеле 1599 m. S —сеножать в поле Конопинах (Viduklės vis.) возле речки Олсы и сеножати Гедвилойте= Alsos Lankelė. La. Als-upes — Bučauskos vis. (Kėsų aps.) vienasėdis (maja) LV 8. A lsaitis; 1) Янъ Алсайтисъ 1583 m. Акты Вил. археогр. Ком. X IV 268. 2) Олсайтисъ, Олсойть 1583 —1599 m. S . —Viduklės ap. upelė. Alsakis (del vardo sudėties žr. T Ž I 43): Olsoki — įez. przy wsi, folw. i zašč. t. n,, gm. T ro k i, o 5 w. od T ro k S G V II 494, Olsoki — wš gm. T roki S G I 356. A lsakio vietoje randam e ir A lšakį: Alszakis — struga, lewy dopiyw Olsy, kt6ra do M itwy z prawej strony w pada SG I 31. Alszakis — lewy dopiyw Olsy, prawego doplywu Šwiętej S G V II 494. Argi tikrai yra du atskiru vardu — Alsakis || AlŠakis? — Stud. Izid. Juzikis (nuo G irkalnio-K alnujų) rašo: „girdėjau tariant Alsakis: išrodo A ko s šaka = Als-šakis“ .

alsas (ir SI ilsas) —утомление J, усталость. Turėsi also k61 išridinsi akmenį J. A lsata, -os, A lsatą —Nemunėlio intakas, kuris išteka iš Alsatös (Ольсета XVI amž. Опись VI 229, 279) ežero. Yra Čia dvaras ir malūnas Alsatds vardu tarp Kamajiį, Rokiškio ir Panemunėlio. R ytiečių augštaičių A lsztä yra kilusi iš senėlesnės lyties A lsei& B g8 LXXV 342 : mat, jų šnektose nekirčiuotasis e ne po k, g3 /, šs £ pavir­ to a, p v z . : mŠnasį „mėnesį“ D s, K m , Sn, Lp, Pyvbsä —upėvardis 27. K. Būga I I I t.

417

(j| sodžiaus vardas PapyvSsiai) Ps, Pm p, Vb, Svėdasai greta su upėvar­ džiu Laukesd.

alsavimas —тяжёлое дыхание g. Alse Jn — Švėkšnos par. upė. A l s ė d ž i a i (v. s. Atsiėdę) —Ольсяды (1589 m. S), Telšių aps. mies­ telis, kurį 1253 m. šaltinis (BG 4 2 8 -9 , 241) vadina A lisciden, Alizeyde. Alsėdžių ežeras —Lieplaukės par. Vš I 45. Alsėdžių (Alsiediū D 12 9) kalneliai J3 398,1. X III amžiaus vardas A lis id e i arba (su kuršiška epentezim ) A lis fr d e i yra ne žemaitiškas, bet kuršiškas. T a vietėvė radosi K uršo (C uronia, K urland) žemės srityje, kuršiškai vadinamoje vardu Ceklis (lietuviškai būtų Keklys). ~sėdėt arba vienaskaitos -sŠdis yra pažįstamas ne tiktai žemaitiškajai (Trak-sėdis Kv, Trak~sėd5iai Bs7 275 — L auksargių p ar., Mėsėdis, Med-sedžiai — Židikų par.), bet ir latviškajam K uršo daliai: L e s e d e n , L e s s e d e 1253 m. B G 426—7, 197, 285, L a n c s e d e n 1290 m. „la. L a n k sė ž i“ i. c. 441, 199, 286, U p s e d e n 1291, U p p e s e d e 1310 m. 1. c. 443 — 4, 227, 282 „ Ia . U p s č ž i“ , vilią U s m e - s e d e 1290 m. 1. c. 441, 187 prie Usmos ežero.

alsėika—d u su lin g a s ž m o g u s, su n k ia i a lsū o ją s ž m o g u s K lm (B. K u o ­ d a is ) . Jis ilgai n e b e p a tė k s — m a ta i k&d tik ra s alsėika. Alsėika (v. š. -ęka) — žem a ič io p a v a rd ė . Alseikos (v. š. -fkas) —Švėkšnos vis. soda ir dvaras Klumbys. a l s ė j i m a s — s in tė jim a s, расп олож ен ие д у х а . T oj’ pusiej’ taj audraj wertant, T au tv ilas nu antros pusios su Kalawijonimis ir kitajs meldzionimis traukia i tolimesnę L ie tu v ą , tada, kad M indowęs kariauna sū v is ū iszblaszkyta, jo pilys vienas suardytas, kitas sū žiami suligintas, v isa ūke bajsej bajsesnej nuteriota, dar kiti a i š i e j i m a j radusis G uduse dides­ ne) ji gandina, Sviatopelkas paskūjis jo prietelus nu Popiežiaus sudraustas tv ilo jo , v ien u žodžiū wisur rodtes paskutine, M in d o v e nebnum anydamas kajp sa v i beginioti ir kur bedingti tolesnėj; tokem i suspaudimi ryžos pakajaus nu Kalawijonū lugoti D 18 482. Alsėnai — Š v ėk šn o s p a r. s o d a tie s P r ū s ų sie n a Jn . Olsiany — jez. v p o v . švięcianskim SG V II 494. „E r vur zu A l s e n in daz lan t" (L . Meyer Livlandische Reimchronik. Paderborn 1876, S. 42, vers. 1805) galėtų būti Alsėnais, jei kitas rankraštis užuot Alsen ne­ rašytų N alsen. I r to paties rankraščio kitose vietose esą rašoma irgi N al­ sen: H in zu N alsen in das lant 3319 v., durch Nalsen 3325. Alseta v. Alsata.

sint, T rk ) — k ū p u o ti, sv ė p u o ti. ŽmogCis b ė g o b ė alsej o alsėjo Trk. alsiai K adv. v. alsūs. Mealsiai— bez spraco v v an ia SzD 10. O k a ip p a rjo jau pžis tė v u ž ė lį, ša ū n ia i b a rė s tė v e lis , alsiai ž v ė n g ė ž irg e ­ lis J4 36,12. I i p riv a ž ia v a u m a rg ą d v a r e l į,— ta i alsiai ž v ė n g ė a l s ė t i (ir e ls ė ti g o — su s iė ję s

418

65

b ė ri ž irg e lia i J4 632,6. Ž irg u ž ė li, m a n o ju o d b ė rė li, k o ta ip g a r­

alsiai a tsid u sa ! ž a lio jė alsiai ž v ė n g d a m a s, iš e in a

sia i n u s iž v e n g e i, k o ta ip

g ir e lė ? J4 153,2,

504,4. P a rb ė g a ž irg e lis

se se lė g ra ū d ž ia i

v e rk d a m a J 3 n 33,5. E i, ž irg a i, ž irg a i, ž irg y tū ž i, k o pàs

s ta in iiž ę ? j 4 864,13. E i tii

ž irg e li,

alsiai

žvengi

p a rie s ts p ra n d ë li,

kâm

te îp alsiai n u s iž v e n g e i? Klv> 182 (90 Rukai). P a rb ė g o ž irg s a n t d v a ro , s ė d b ro ly č ia i ū ž stä lo , ta i alsiai ž v e n g ė b ė rs ž irg u ž ė lis, g ra ū d ž ia i v e rk ė b ro le lia i т е л ь н о ) d ir b o D b.

Klv1 480 (235 Katyčiai).

Alsiai —1) Akmenės par. soda K osL I6lb, Db, garės vis. sodžius A. Žicgaitė, Vš I I 7 .

a

.

Alsiai

(утом и ­

Švažas^ 2) Ža­

alsinim as —das Müdemachen К. a l s i n t i (ir Si ils in ti) caus. v. ilsti — tr u d z ę k o g o S zD , m ü d e m a ­ c h e n R, N , К , у т о м л я т ь J. Nealsink a r k lių ilg a i v a ž iū o d a m a s b è jô k io a tils io J. A lsin ti š š jįjį p r i é a k m e n tį v a rty m o J. T o k s šv a riim a s m a n ė (g ra m b u o lį) b a is ia i

alsina

n u ž ė li) n e la n k y ti (sc. m a n ę s, m e rg e lė s),

D b . B u v o t a u (sc. b e r­

ž irg e lio

nealstntiy

buvo

j6 ti, b e r n e li, ta u į k itą k ie m e lį J4 316,4. a l s l n t o j a s (-jis K ) — w e r m ü d e m a c h t. Ä l s i o n y s (Ä lsio n iai) ir A lsio n ė lia i (v. š. - n ë l'e i, k u r e ne iš ė l) — A d u tiš k io p a r. d u sodžių* A lsÿ S j Alsio Jo kantas— P a p ilė s (D b , P1 132 ) ir V ie k šn ių p a r . p a v a rd ė . a l s y t l , a l s o (plg.: Paaljaù — m üde machen R I I 259) — a ls in ti J. a l s u K , a l s i i Ss n. v. alsùs. B ê g k , b ė g k , ž irg e li, p a rie s ts p ra n d ë li (ž. -é lis , a. -é lis) 1 K â m

alsiai n u s iž v e n g e i? Ar

ta u y r s u n k u (ir r. s u n k ū

D s), a r t a u ÿ r alsu? K lv1 183 (91 K atyčiai). S iu n tė m a n ė a n y tė lė Î k a m a rą ru g iiį m a lt: ru g ia i Šlapi, g irn o s su n k io s — alsu y rà v ie­ n a i m â lt K lv1 407 (200 R ukai). O k a d iš e itų m iid v ie s s e s y tė , k à d ji m a n d u o tų la b ą ry telį! Ž o d ū k ą sa k ė , a n tr ą iš ta r ė ; ta !

alsu-gpi-

l u m â n ÿ r b ro ly č io Klv1 477 (234 R ukai).

alsùmas — d ie E ig e n s c h a ft d e s M ü d e m a c h e n s К , у то м и тел ьн о сть S. Alsuo'diš, -džio — L a b a n é r o p a r. e ž e ra s, n u o k u rio k ilę s y ra v ie n a s ė d ž io v a rd a s Pâlsuodé. D e l vardo galūnės plg. K uršo žemės vietovardį la. Vaitiuoda (vok. W ainoden; v. Š. la. Vain- iš senėlesnio kurį žemaičiai (Yl, M s, Skd, Sts) ištaria Vainiauda (A. Salys). Cf. L a . A lsava — u p ė L V 116.

Vdin-)f

alsuoti —тяжело дышать J, S, kvėpuoti Kv, дышать Kr 22 , smar­ kiai priilsus dūksuoti, ilia ducere Jb, schwer und tief atmen, keuchen. Pailsę nuö greito ėjimo alsûoja (sunkiai düsûoja), ma­ ta!, turi sintį J. Ligonis ramia! alsuoja LzP1 461. Alsûoja mirda419

m a s žm o g u s J. G re ita i šilsta ir su n k ia i

alsūoja

Vt m . Ž ialuntis

dajktaj ne tur plaucziu ir ne alsuj K osL 15a. U ž ils ę s šu o z u ik į b e ­ g in d am as (v. š. b a-) alsuoja (lek iu o ja; v. š. a lso u ) Als. T a n k ia i

alsuoja

ir v irp a d riig io k re č ia m a s Vt 74. K o

alsuoji

k a ip

v a rlė

Alsūoja (elsuo V, atsou D 7 166) k a ip ro n ą Alsūoja (устает Jb ) š ird is N m . A n t v ien o s (sc. šakos) k u k a v a ū , a n t a n tro s alsavau., n u o tre č io s u o ­ gas rin k a ū J3 1250. A rk ly s alsavo n u v a rg ę s Vo1 296i0 (G albrasčiai, Ragainės aps.). R a ib a g e g e l ė ... to le i alsavo, kol išk u k a v o d u k re lę N m d. S u n k ia i alsūojąs — z d y s z a ty L 1, dar a l s u o j ę n t ę nunesze i p e r tv o rą šo k u si?

Kv.

(Bg10 123«) p ja u d a m a s Sim.

kalini V9 162.

alsus, alsų —ermüdend K, N (Ls 260), nužący, mozolny L1, уто­ мительный, скоро устающий, легко утомляющийся S. Aistis darbas D b. Nealsüs — niespracowany SzD. Ar aš tau sunkūs, ar tau alsus? Nm d. Alsutuva — Meškuičių ap. miškas. AlŠakis G rk, Kln v. Alsakis. al'ščiukas L k, alstikas L p , Sml (I. h a ls z tu k , a ls z tu k iš vok. H a l­ s tu c h ), alstrikas Sint — k ak lary šis. Alse — Olsza SG V II 507, Jėzno par. upė. Alšėnai — Олынаны, Garliavos par. dvaras. A lšy n ė (ar -inė?) — Biržų par. vienasčdis Vš I I 17 (ОлЬШИИв). A lš(i)n y k a s (r. а.): зъ Дявилтова (—D ėltuva), Поныръ, Рѣши, съ Олшникъ, съ Винца, з Орливкишокъ, въ повѣте Виленскомъ 1567 г. РИБ X X X III 493.

Alšvanga (v. š. alšonga: v išnykti turėjo prieš p=w: рига „vanta“ , Sšos „vąšas“ ) —vok. Alschwangen, Kuršo žemės miestas, į šiau­ rę nuo Čžputės (vok. Hasenpot), o į vakarus nuo Kūldingos (vok. Goldingen). A l š o n g u o konęgdva топа diede Mžk. L ätviai Alšvangą šiandie vadina A ls u n g a , kuris vardas yra išrie­ dėjęs iš senėlesnės lyties * /ik-vanga. Pastarajai lyčiai p ritaria X I I I — X IV amž. Šaltiniai, rašydam i: 1230 m. A l i s w a n g e s B G 419,178,284, 1253 m. A l s w a n g h e n 1. c. 427, 1338 m. td ie beke A l s w a n g h e » 1. c. 447. Žem aičių Alšvanga rodo, kad kuršiškasis vietovės vardas Alsvanga (iš čia la. Alsunga) nėra kilęs iš *alskvangos „alksnių trakas (ly­ dimas, laukas)“ : pr. а1(Г* s k-a n d e „alksnis“ , pr. v a n g u s „lydim as; trakas“ , lie.-pr. vanga Br „dirv a“ . Alksnis nesiduoda surišti su vieto­ vardžio pirm ąja dalimi alšA\ la . als- dėl priebalsių ( k s : š ) ir priegai­ dės nesutikimo. K ą kuršių kalboje yra reiškęs žodis d lš a s (4Па), šian d ie mes dar nežinom e: tik tiek tėra aišku, kad ne „alksnį“ . AlŠ-vangą že­ maičiai paž(sta dar iŠ tos gadynės (prieš X III am žiaus pradžią), kai patys kuršiai vietoje *Alsvanga dar tebeištarydavo * A iš v a n g a . K ad že­ maičiai K uršą jau pažįsta nuo senų laikų, be kito ko, rodo dar šiuodu 420

vietovardžiu: 0&puiė (v. Š. vūoSpotę) = kurš. A zp u te „la. Aizpute", Ri1Auzveskurš. Rucava. Ir Žiemgalą žemaičiai pažįsta nuo nebeatmenamų laikų, ką rodo žemaičiai, ištardami Žiemgalos miesto vardą Aūce (la.) kai­ po Aukė (v. Š. atike Mžk). altana, -anos (sv., n.; ištark / kietai, kaip lenkišką /) — palapinė, I. altana L1. 66 a lta rä c ija (i.) — alteracja Kv. a lta rija , -Įjos Pnv, a lta rija Ds (1. alt arj a) — altarja, altaristos namai (kaip ir jo klebonija). a lta rista , -Įstos (1. o lta r zy sta , g. алтарист) —altarysta Ds. Tąn wajką pramokie truputi raszta Paląngos al t ari sta kunigas Jonas Baužinskis V7 5?. Sumą lajkie klebonas... Pamokslą sakie Altarista..., kurio ilga nosis, o galwa giera V7 3928. ä h a s (sv., n.; / ištark kietai) —alt ( thuz. ) L1« Ž ęm . a lta s (v. š. die Sint, Tl), r. a. oltas (v. 5. a lta s, a ita s Ds) yra lenkiškos kilmšs žodžiai. alternatyva, -yvos (sv., n.) —alternatywa L1, altinis r., altinis v., ž. (sv., n.) —altowy. Altinė vijolė —altöwka L1, f altoras Br ( b g l s 10128, 2063o: naughi Altora lx ) yra rašybos arba skaitymo klaida, nes Bretkūno Šnektoje, kaip ir kitur, buvo sakoma a ltd r(i)u s: ant Pono Altoriaus b g l s 206se. , altorėlis dem. v. altorius — oharzyk (maldų knygelė) L1. Jau (O J4 ]5i,l0) mäno vainikėliū altorlliai k a is ti J4 23,18, 151,10. Aš palaidosiu mergutę sävo, aš palaidosiu jaunąją savo margoj bažnytėlėj pö aukso altorlliais Klv1 130 (62). Altoreliūs (ir altorikits Ds, Kp, Rk) aplink bažnyčią nešą Lp. a lto rjja v « n И6, 139 v. altarija. altorlnis ir r. (Ds, Lp) altoriais —zum Altar gehörig K. A lto rittis dėkis. altoristä, -Įstos (1. oltarzysta: тотъ Олтариста 1517 г. РИБ XX 441, мы пытали того О л т а р и с т а князя [ = kunigo] Щеѳануса 1. c.) V1®II 25, 67, 139-altarysta. altdriskas —altarmässig к. alto riu s vL (si.: 1. o lta r z II на олтарь 1517 m. LieM РИБ XX 441, ПОсполоу волтаря Зап. рус. Сб. XV в. 46) — oltarz SzD, Altar (sonst diėvstalis) R, N, K. NeSiöjamasis a lto riu s —portatyl do mszy (plg. SzD 277). Žvirbliai... ūž altoriaus lizdus neša PŽ 5 !. Eina kimigs prie a ltöria u s J4 599,6. Reiks vinčiavot, prie a lto ria u s stöt Klv1 206 (105). Kaip įsėdo Į karietą, graži ji mergelė; kaip pristojo prie altöria u s , graži jumprovelė j4 9 7 1 ,4 . Kol kunigas prie (v. §. prė) altö ria u s , tai šventas, o atsitraukė nuo (v. 5 . no) altoriaus — y r tÖks pät žmogus Sln. kas alt oriui tatnūuie, ižg* 421

a l t 6 r e u s . . . tu r' tu rėt pSna DPo 278e. Įleisk kiaulę į bažnyčią (v. 5. baznįnčį), lips ir ant altoriū (ž. instr. s.) Sim. La. altäris (r. ohors „oltarz“ K urm , pi o l to r a BW 6622,2), pr. a l t a r i „Altar“ . IS T O R IJA ir Š N E K T O S . 1547 Mž (fw etajtespi a l t o r i a u s 2810, A p e ... Sakramenta a l t a r i a u s 2510), 1579 w (Sacram entas A l t o ­ r i a u s 189,0), 1595 d k alt 6 reaus 30S2 (altė rę u jp ’. . . p rič it 1599 DPo 49M), 1590 BrP I (bgls 2063e : ant Pono A l t o r i a u s , k u r Jchw cnta Ugnis ir Pellinai buwa Макк. II 13,8), 1629 ps I \7lt 182, 9410, 95 10 altariaus, 1787 2Ch 38 pry a l t o r i a w s k la w p u jis... Diewa p ra jie . S u ­ ktelėjusį r rodo: 1579 w 36e Altoraus, 1605 Ld 781? altoraus, 1668 ch (M it IV 244) Altoraus, 1701 n t 38Qn niekas ne tarnawo A l t o r u i , altàrau s l f 21 (Kloschen), po a l t o r u m t d 4 (pas altorų 1. c. 61). JaniškieČiai (stud. P. Butėnas) sako altörs} gen. altöfos (-os iš -ous, senėlesnio -aus) ir altofa (-a iš -ä = r. k. - o ) , kas yra naujadaras

($Ūrs, g e n . stira — r. k. suris, sūrio). alučius N , Sch dem. v. alūs. Atvažiuoja meška su alùciaus bačka J 4 905,1. Tai mums, svotai, tai giliukas: tai mūmis, tai mumis ir alūčiaus yrà J 4 529,6. Mergužėle, lelijėle, nesiduok perkalbėti, neduok žiedo, nei vainiko, nei meilitį žodelių! Duok alūčiaus, duok midùciaus, tegii jÖs, nenakvos! J 4 55,3. Alùciaus negavę J 3 1267,2. Susėdo svetiikų penkiolika... išgėrė alūčiaus dù bértainius K lv 1 281 (151 Lazdynai). Alučium lijo, midiičium snigo J 3 1363,2.

alù-daris — piwowar SzD, J, Kv, Brauküfen K (in SL. gebr. K ), kubel do robienia piwa J, пивоварный (adj.), пивовар Š. Aluda­ ris katilas —Braukessel R (N). Kùbilas alùdaris —Bierküfen, Braukiefen R (N). Alùdaris kubilas, aludarė trikójé š. Alùdaris brävaras —пивоваренный завод S. Geras iš jo aludaris, móka gardų aliitį padaryti S. A ludarė —tam tikras namas, kur alų daro P nd, Rk. La. aldaris „Brauer“ . a lu d ė —1) погреб, piwnica Mk1 6, J. Pelūdė, kur pelus, 6 aludė (ir alaunià Pnd, Svn, alaūnė Rgi), kur alų laiko suk0štą bač­ kose J. 2) Biertonne R, M, К, пивная бочка J (Bierfass L s 281). Aptruko alMè— opukla się beczulka SzD 228. Medžiaga unt druskiniu, unt aludži u SzD 8. v. klepki. 3) ПИВНЗЯ ЛЗВКЗ, Bierstube Š. aludinė — пивная лавка Uš. alùdinis г.—пивной, zum Bier gehörig 5. Atnèsk, Petriùk, alùdinę rėčką, kur salyklą meiičia Kp. Musų kaimoje užaugo tókie dideli bastùciai, jógei iš vienos galvos šimtą alùdiniu kubilQ móters prigraižo LP. ,422

a lū d i s , - d ė - пивной,

zum

B ie r g e h ö rig .

A ludė b a č k a - - B i e r t o n n e

B , D s , V d . A lu d ė r ė č k a — k u r a l u s d ä r o m a s , s i i p i l i a m a s D s , V d . A liidė g e l d a — k u r a l ų d a r o J . A lūdis (ec. i f i d a s B g ) — p i w n e n a c z y n i e Д 41a. N d e m . v . alus. B e v a l g a n t ž v i r b l y t į » b e t r a š k i n a n t , i š m a u k ė aluko d v i p i i s b a č k i S c h 17.

a lu k a s

A l ū k ė n a i — О л у к я н ы , T r a u p i o p a r . v s . V r. A lu k s n ė

(n . v . — la.

A l ü k s n e ) — 1)

R y tin ė s

V id ž e m ė s

m ie s te lis

( v o k . M a r i e n b u r g ) , 2 ) P e d e d z ė s u p ė s i n t a k a s t e n a i - p a t T Ž I 33, 385. A lū k s tą , -o s , 67

A l ū k s t ą — la tv iš k o s io s Š ė lo s

d a lie s

m ie s te lis

(v o k .

I l l u X t ) T Ž I 385. S , l a . Alüksta „ A lftk s n e , M a r ie n b u r g “ , k ą ro d o p lis k u v ė n ų s k o ly tin is šio s v ie tė v ė s v a rd a s Олыста T Ž I 33 SI l a . Alaūksts — P ie b a lg o s a p y lin k ė s e ž e ra s |J k u r š . - l a . Aluoksie (Aluoksne S G I I 228) e in n ic h t u n b e d e u t e n d e r F lu s s , d e r b e i S a c k e n h o f m it d e r D u r b e sich v e r e in ig t B G 2 2 6 . P a s ta ro s io s u p ė s v a rd ą ša ltin ia i r a š o : 1230 m . A l o s t a n o t a c h o s B G 419, 2 2 6 , 1338 m . A l o u s t e 1. c . 4 4 6 , A l o i s t e 1. c . 4 4 7 , 1350 m . a n d e b e k e Alauxte 1. c . 448, 312. L a . Aluoksn-ite—A iv ie k sto s (v o k . E w s t) k a ir ia s is in ta k a s , ilg io 23 v. (K o n v e rz . v ä r d n lc a 49), k u r i d a r 1460 m . te b e b u v o v a d in a m a Alüksta («ein b e k e , A l l u x t e n g e n o m e t» L iv l ä n d . G ü t e r u r k u n d e n I 3 5 7 ); Aluokina k a ln s L V 48 ( L ė d u r g o s v is ., R y g o s a p s .) . T r e č ią A lūkstą (v o k . A l u k s t) ra n d a m e B a u sk ė s a p s k r ity je p r i e Y sly k io (d>slikis=*\&, islicis) u p ė s . Alūkstą ( ta ip iš ta rd a v o m a n o tė v a s Bg) k u p iš k ė n a i iš ta r ią A l u k š t a (v a ž iu o ja Alukšton V r).

alus. A š alulio n e i b u r n ö n n ė j ė m i a u V ln . ž. d . ( J b ) . alulio, k a d g a r d a u s . . . L p d . L i n k s t a t a v o g a l v e l ė t ė p k ä p a g u o n ė l ė n o g g i r t ų j ų alitlių,

a l ū l i s d e m . v.

K ä d (s c . b ū t į ) m i d u l i o , k a d s a l d a u s , k š d

n ö g s a l d i į j ų m i d i i l i ų T Ž I 181 N r . 72s (V lk). a lu m in is , -io

(s v ., n .; a l i ū m i n i j u s — g l i n

L1) — A l u m i n i u m ,

алю ­

м иний, глиний. a l ū n a s ( i. Ž n 22.

alun) — A l a u n R , N , a h m J , M ie ž , L 1, к в а с ц ы D s , P t2 0 0 >

La. alūns

I 5 1 , 473,

aluöns

„ A la u n “ r

S t e n d e r W b . I 5 , B ie le n s te in L e t t . S p r .

K r X V 71.

A l u n Č i a i — V i l k a m e r g ė s a p s . d v a r a s „ V iltis “ 1911 N r . 87. a l ū n l n g a s — a l u n i a s t y M ie ž . a l ū n i n i s r . , a l ū n i n i s —: a l u n o w y M ie ž . U ž l, B m — 1 ) Ованта, Utenos (seniau Vilkamergės) aps. miestelis ir dvaras A 1884 358. 2 ) deŠinasis Švento­ sios (ar Virintos) intakas tenai-pat, kurį dažnai vadina ir Alun-

A lu n ta , -o s, A lu n tą

t S l ė (v . š . A lunfela). О ванта n e g alėjo k ilti iŠ A la n tö s , o Alunta le n g ­ v a i g a lė jo Šito k a m p o k a lb o je iš r ie d ė ti iš Avantos, n e s č ia se n o v ė s j u n ­

423

g in iu i van d a ž n a i a tlie p ia /ми, p v z .: lumzdSlys „ v a m z d e lis “ , lUSas „ v 3 §as

k o „ k a l b ė t i “ , „ m e r g e l ė “ , ö n ė „ k a l 'b ė t i “ , „ m e r g e l 'ė “

aluotis — у г о щ а т ь с я

пивом ,

e in a n d e r

m it

B ie r

tra k tie re n .

d a r b ^ m e t ė : k v ie č ia ! v ė ž ti, v a s a ro ju s p j ä u t i — n ė r ė k a d ä

Aluotis

Sv

(A lu o tė

Vš I I

2 4) — 1. O l o t k a

SG

t. y. sa ­

J.

V II

D abar

aluotis

525,

š.

S v ėd asų

p a r . u p ė B g 5 L X V I 241.

AluotOS, Aluotų

(älqtäs — m an o tė v o , o ä lä tä s — m a n o s e s e rs i š t a r i ­

m u B g. M a n o tė v o

§ iš u o t Ūžąlas „ ą ž u o l a s “ , dös „ d u o s “ . J a u n e s ­

n e i! k a r ta p u s ilg io g a rso į

d a s) — О латы ( с ъ

Олатъ

X X X I I I 494), S v ė d a s ų

v ieto je š ia n d ie

iš ta ria p u s ilg į ä : Ū ždlas,

в ъ п о в Ъ т е У п и ц к о м ъ 1567 m . L ie M

p a r. s o d ž iu s i r v a ls č ia u s

РИ Б

r a s t i n ė V š I I 24-

L a . A lu o t-e n e s— L o z b e r g i o v is . ( V a l k o s a p s . ) p i e v o s L V

78-

alupkä, -upkos (l. g e n . s. o lu fk a y n o m . p i. o lu fk i) Š 1 73, D s , G i ( i r alavelis G ž ) , aluopka (v . s. a lö u p ka S in t) — o l ö w e k ( B l e i s t i f t ) , alus v L — p i w o S z D , J , M ie ž , W e i s s b i e r B , L i t t a u i s c h B i e r , b l e i c h ; aber P y wa s heisset Schwarzbier R , schwaches Bier, so die Lit•424

I

ta u e r s ic h s e lb s t b ra u e n M , e in e e ig e n tü m lic h e A r t B ie r, w el­ c h e s d ie L ita u is c h e n B a u e rn z u fe s tlic h e n s e lb s t b ra u e n ; es w ir d a u s e in e m

von

G e le g e n h e ite n

G e r s te u n d

sic h

H o p fe n zu

g le ic h e n T e i l e n g e m is c h te n M a lz e , w e lc h e s s e h r w e n ig g e d a r r t w ird , g e b r a u t; es h a t e in e g e lb lic h e , m e is t u n r e in e F a r b e , u n d e in e n s ü s s lic h e n G e s c h m a c k , b e r a u s c h t a b e r le ic h t N , e in b ie r­ ä h n lic h e s N a tio n a lg e tr ä n k d e r L ita u e r K 2 I i 106 (Ls 239, L p n 89). A p m u sč ję s alūs B (M ). A p v a lū s alus — g e h t le ic h t h e r u n te r B.

alus— w id e rlic h e s B ie r B (K). B lö g a s (s ilp n a s K, le n g ­ B) alūs — sc h w a c h e s B. Č y sta s alūs —k la re s B. D r ū t a s alūs— s ta rk e s B ie r R . G ir tü s tf/tb — b e ra u s c h e n d e s B. Alūs kai m e n ta la s — tr ü b e s B. K ir p te r ė ję s alūs — e tw a s h ä r tlic h , s a u re s B (R). L e n g v a s alūs —le ic h te s B. M a c n u s alūs— s ta rk e s B ie r K. M ie litį p a p ja u ta s alūs — sc h a lig e s B. N e n u s id a v ę s ( n e n u site ik ę s K, n e n u tik ę s S int) alūs — m is sra te n e s B. M ie rn a s alūs — m itte lm ä s s ig e s B (g e rin g e s K). N u s irin k ę s alūs — k la re s B (M). N u s is te J b ę s ( n u s te lb ę s J, n u s ta lb ę s Kp, Pnv) alūs — sc h a lig e s B. N u v ė sę s alūs j . P ra s ta s alūs — p iw sk o L 1. R a g u o ta s alūs — m a n w ill e s n ic h t a n z a p fe n , h ä lt d a m it z u r ü c k B (M ). R a m ū s alūs — d a s B ie r h ä l t e in e n a u f B. S k y sta s alūs — d ü n n e s B. S m a g u s, sk a n ū s alūs — w o h lsc h m e c k e n d e s b . Alūs šn e k ū s — m a c h t b e re d t B. Š v iežias alūs — fris c h e s B. T r a iš u s alūs — lie b lic h , d e s s e n S c h a u m ra s p e lt B. Alą d a r a ü — B ie r b ra u e n B, R , Ds. Alų k ö siu — B ie r fasse n R , D s. Alų p a k e liu — ic h v e rtra g e B ie r M . D ru m s č ia s i alūs SzD 22. N u s is tö v i alūs SzD 44. Alūs p e r e it m a n ė — ic h b in b e tru n k e n M H Alūs d ū k s ta , ö g irta s p a d ū k ę s J. Alūs b e a p y B angus

v a s , m ie m a s , sk u sta s

68

n i t į sv ie sta s b ė d rū s k o s , žirg a s b e u o d e g ö s, ž m o g iis b e d o ry ­ b ė s — n iŠ k am n e d e ra PŽ 5 . als be prötos, dūon bė plėtos, graž

mergaitę bė vainiką

(v y n as, k o m u n ija , k u n ig a s) Lnkv.

n e p a v e ik s, b išk e liū k o m id a u s re ik s

Alūs

Sim. Alūs

Alūs

dabar

g e r ti n esv eik a

Nra.

m a n įs n e p riv e ik s (n ep a v eik s D ), d e g tin ė lė s d ä b a r reik s S im

(m ä n d a r m id a u s re ik s m u o P ln ,

Žp

Sch

74

). Alūs

n e v anduÖ , k ü n ig a s n e p ie ­

( o p o n a s n e p ie m u o S im ).

Alūs

n e v a n d u o , ( d S im )

k u n ig a i n e p ie m e n s B (p ie m e n y s D 4 5 1 , M I 4 , S i m ) . Alūs n e vanduÖ (unduo V), o žk ė n e g y v o lis (g alv ijas S ), m č tr iš k a (m e rg ė

S ) n e š e im y n a P Ž 5 .

alūs — d ü o k

m än

S in .

Ir

G e r a g irė — g ė rk p ä ts ,

g ė lė s

k v e p ia J b 1 92 . Š a lta s m iė g a s , k a d T ä s jo

alūs

alūs,

ir alūs

ž ie d a s

alūs

k u b ile

b lö g a s

p a g a lia ü

rūgsta B ( S c h

išsi­ 89 ).

k aip k u m e lė s m įž a la i Op. Ž m o g iis b ė d o ro s , k a ip

b ė a p v y n iiį, n ie k a m n e tin k a

Sim.



Alaus (alumi)

p a s ig ė rti

425

К 2 I 28. G avęs

alaus,

u ž sig e isi ir m id a ū s Sim. K a d a n k sč ia ū b u ­

č ia u ž in čjęs t6kį sv ečią a tv a ž iū o sia n t, b u č ia u n ep a sid a rę s Jb 1 140. M ari (v. š. m ä) n e re ik s N u5

alaus

galvą sk aū s Sim , Pšl. N u o

m e d a ü s d a r la b ia ū s, n u o

n e iš k e n tę s

alaus

alaus

alaus

d a r ^ t N m d.

p ilv ą s k a ū s t,

nuo

b ra n g v y n o b iis g e ria ū s Sch 45 (Lazdy­

alaus p ilv ą sk a ū s t, n u o b ra n g v y n o p a sig a ü s 1. c. (K akalaus g alv a sv a ig sta , n u o d e g tin ė s d a la b ia ū s Sim . T o k s t6 k į p a ž in o ir a n t alaus p a v a d in o PŽ 47. — K ä s alų g e ria , šim tą m e tų tv e ria J. N ė š k it alų a n t sta lo Klv1 зоб (161 Saugai). P e r alų p ėršo k ęs (p erėjęs) B (Sch Ю7). S u u o d ž ia alų B. Š a lts m ie g a s alų ja ū č ia n t — m a n k a n n n ic h t sc h la fe n , w e n n m a n n o c h B ie r v o rrä tig h a t B (M I 4 - 5 ) . Š ia n d ie n alų g e rs im , ry t6 išk e ­ lia u s im į V e n g rų jų ž e m ę Sch 13 . Š iltą alų g ė r ( = b a ra s) Sln. T ė v e lis alų d a rė Ns 62 (Ppl). T l č ty lo m s , la ik y k alų k rik š ty ­ n o m s B (Sch 74)- V ilkas alų d a rė , ž v irb lis m isą m a išė , g e g u ž ė lė -n a b a g ė lė apvynifį p rita isė J4 904,3. V isas sv iete alų d a ro , ti k k e ­ nai). N u o

šiai). N u o

tu r i kiem ai n e d a ro (K a d a g y s, eg lė , p u šis, ė g liu s) B (Sch 58) m s .— S en o v ės česuos alum ly n ö jo , m id u m m iglojo (m yglöjo K lv ), m e ­ d u m ša rm ėjo Klv1 356 (176 Š ilėnai).— Л /д м /— aš n u o ta v ę s p a b a ­ lai! Pšl, Sim.

Alau,

a liiti, m a n o m e ilin i! K o l tav e g e rs iu , to le i

n e sirg siu Klv1 356 (176).— A l u s - m i d u s (ir ž. m id ū s S r): D u o k , m o č iū te , alaūs-mldaus, n e d u o k , m o č iu te , vain ik ėlio ! K a i p a d ū o s i v a in ik ė lį, reik s iš d ū o ti m a n ė

alaüs-mldaus, alaūs-midausy

ja u n ą J 4 78,13.

D u o k , m o č iū te ,

n e d ū o k m ä n o v a in ik ė lio J 4 474,8. R e ik s sv e č ia m s žirg e lia m s a b ra k ė lio J 4 958,7.

Alų-midų

g e ria u , p ro

lū n g ą ž iū rė ja u J 4 597,7. U ž sta lo sė d ė ja u (U ž sta le lio s ė d ė d a m a s J 4 230,4, K lv 1 102 [49]), alų-mldų g ė ria u J 4 64,15, K lv 1 201 (101). B a ltra m ie ju s stirta s s ta tė , ir s u s ta tė tr is stirtä (i)te s : p ir m ą s tir tą č y sta i sėk lai, o šią a n trą b a lta i d u o n a i, o šią tr e č ią älui-mldui K lv 1 4 (3 Žydkiemis). M ĮS L Ė : A n t g e ltč n o v an d e n s b a lto s g u lb ė s p la ū k ia

(Alūs

rū g -

d a m a s ) L F 44 . IS T O R IJA : 1599 m. DPo 19133 — kur nėr’ w ln o ... pfirlaidžia ä l u ir m idų. L a . a lu s „B ier“ , p r . a l ų „M et“ : s. b u lg . олъ „sicera“ (вина и олоу не имать гшти), slo v . Ql „Bier“ , s . is l. Qh s. a n g . e a lu , s u o m . „B ier“ . Aisčiai, Slavėnai ir suomiai su a la ū s vardu drauge su jo dary­ m u bus susipažinę iš senovės germanų B g10 64, 66. Alaūs vardas neskolytinis būti negali, nes prokalbės gadynėje, kada indoeuropiečiai visi dar tebegyveno krūvoje ir tebekalbėjo viena kalba, žinoma, jau suskilusia at­ skiromis tarm ėm is, dar negalėjo būti alaus. G ėrim ų atsiranda ne p ro ­ kalbės, bet daug vėlesnėje gadynėje. Vienos tautös gėrim ų vardai pa426 o lu t

vok. B ier (s. ang. bėor), s. gal. xoup(u (air. cuirm), air. lind, lot. cervisia, Шуг. sabaja, skr(avest. h u ra ). Ben kelių tau tų gėrim o vardai tesu­

prastai nesutinka su kitos tautos vardais, pvz.,

si.

pivo,

cam um ,

tinka tarp savęs tiktai tuom et, kai jie yra pasklidę iš vieno centro p re­ kybos ir tau tų bendravim o keliais, vadinasi, kai tie vardai yra sk o b ti­ niai žodžiai: arab.-aithiop. w ain, hebr. ja jin < * toain, arm. g i n i < < * vo in įo -9 g r. olvo?, alb. v i n e < * v a in a , lot. v in im , got. v e in , si. vino, s. air. f i n , lie. vynas, suom- viln a . K u l t ū r o s i s t o r i j o s atžvilgiu niekam nėra leistina drauge su šra d e riu (Reallex. I2 142) ir T rau tm an u BSW 7 laikyti alų indoeuropiečių arba tariam osios' aisčiųslavėnų prokalbės padaru.

alutelis

alutis.

dem . v.

A tn ė šk g a rd a u s

alutElio

i r b a lto jo p y ra g ė ­

lio J 4 697,13. G a le la u k o k a rč e m ė lė . T e n a i g e re g e rė jė lia i. V ie ­

69

n a s g ė rė alutČlį, — ta s p ra g ė rė k e p u rė lę J 3 851,3. alutynas — išk ilm in g a s a la u s p a v a d in im a s Rk (St. Naginskas). Ger­ kim alutyno. A tsisė sim u ž k a r k im o , a ts ig ė rs im alutįno. La. a/«tins „ a lu t is “ . alutinis adj. — пивной J. Alutinė stik lin ė . alutis dem . v. alūs — B ie rle in R , p iw k o L 1. Alutis d u n d ū lis , a rie l­ k a šn e k ū lė J. Alūtis šn e k iitis — da*s B ie r m a c h t b e re d te L e u te B (M I 5 ,

Sch 74). P a g ird y siu sūvo ž irg u ž ė lį, p a g ir d y s iu

ju o d b ė r ė lį, n e i

Alutį alutį,

alučiu,

savo

n e i m id u č iū , Čystii v a n d e n ė liu J 4 502,7.

g ė rė , m a n ė u ž g ė rė , — ūš ta r ia u , p riv ito jo J 4 1047,4. G ė ria u s a ld ų m id iitį, p e r k ia u r ą n a k tį. Ik p u s ry tū ž io

G e rs im

alutį

ir m id ų J 3 2,7. Į v ie n ą ra g ą

alutį

J 4 1066,1.

d a ria u , į a n tr ą

ra g ą m id iitį m ie š ia u J 4 829,5. E in u p e r k ie m e lį, m in ū į ta k ė lį, ŪŠ tė r a n d ū m o ty n ė lę d a u g e l n e a ts p ė ja n t: . b ek ėŠ ian t; o if m a n o

m o ty n ė lė

alinį

b e d a ra n t, m id iitį

b e v e rk ia n ti J 4 942,9. K a m tie

p ū r a i, m ie ž ia i? — Alučiui ta isy ti K lp 1 99.

Alūti

ti ra u d o n a sis! J 4 638,1- L a . alutis BW 19528Alutis — 1572 m . K re tin g o s p a r. p a v a rd ė Акты

g e lto n a sis, m id ii-

Вил. арх. ком. X IV

165> P a v a n d e n ė s p a r. p a v a rd ė P 2 134.

Aluzas (ar -ūzas?) — Pavandenės alužė (be nč alužė? h ib r.: alus +

ir T v e rų par. pavardė P 2 135, 137b. vok. Bierhaus, vvž. brū-hūs > la. trūzis) —

piw nica, piw iarnia Miež.

alužis dem. v. alūs — p iw sk o M iež. alūžna, -užnos (sv.) ž. — ja lm u ž n a

j , I 1 183, A lm o se n , м илосты ня

K v, M s, S int, D (M it I I I 280), V 3 494, 673a, V w 31, V7 47ie, J 3 332,62, M L 1 128, Sln (Bs7 27?), Ž C h 8, 22, SA 506- a l u ž n a . . . ne­ bus čžm irszta D* 27. eyta Patsay Diewas balom is koiomis, teyp tolymu yr a jz riu kielu, a l u ž n a s prafidam as Ž Ch 533l. tawa w ira . . . dusze . . . nieką noug tawies nerejkalauje, kajp tiktaj maldų, . . . a l u ž n a s , ir ku 427

daugiausej geru darbu Gm 1041S.

A lū s n o s ap sč ia i g ä u n u

J 3 84,10*

A n t tiltu (ž., instr. s.) s ė d ė d a m a s ir a lu zn o s išsa ū k d a m a s J 3 169,1. S vietas k rovė a lū ž n a s D 13 409* D id ė s a lū žn a s n e tu r tin g ie m s d a ­ r e V® 30*

alužninkas

i» 1864 31b13 — alūžnos rinkėjas, a lv a r a s — der L angbaum am Leiterwagen, gew. pervarąs n . aivas B ge 4 , - Z in n B, Q , p lu m b u m album, олово, a l w o wirwę 1590 m. BrB Amos. 7. 8 (BG LS 270). ä l w u (instr. s.) y r waßkü Ifiia 1595 m. D K 2486. L a . alvs BW 370, 371,2, 372, 373, 398 (ohs R K r X V II 91) arba a h a BW 370 var., 371,3, 398,1 „Z in n “ Stender W b. I 5, Bielenstein L ett. S pr. I 51, R K r X V II 71 (plg. vietovardį Aivas kruogus BW 12911, 3), p r . a l w i s „B lei“ : s l. o'lovo (s ir b . olovo „Blei“ , č. olovo, r u s . олово „ Z in n "). R u s . ловъ „Z inn“ (Voronežo gub.), kaip ir Sievsko (O rlo gub.) ловянный , .оловянный“ greta prie lyties вблово, žinom a, visai nerodo slaviškos prolytės *olvb (Torbiörnsson L M I 65, T rau tm an n BSW 7), nes jis ki­ lęs yra iš lyties *оловь = 1. olóto, gen. olowiu. Jei metalui vardas būtų duotas nuo jo spalvos, tai tuom et jis b ū tų gretintinas su šiais žodžiais: sv a . elo „lohbraun, gelb“ (vva. d elzoes3 kamienas dzoo-) : lo t. al-btts, g r . ¿Х-фо; „baltas“ : a ir . luaide „B lei“ (kelt. * lo u -d įa ). El(p)wo-1| ol(?)wo- : (e)lowo- (iš čia keltiškasis „švino“ vardas *loU “d įa 3 iš kur paskolytas yra v v a . I5t, s. a n g . lėad) „baltas, balsvas, pilkšvas“ P ersson Beitr. I 302, Lidėn Stud. 60. K ad alvo (ide. * obwo-') vardo kilm ė ir b ūtų tikra, tai dar ir tuom et būtų nelėistina tvirtin ti, kad m etalo vardas nėra skolytinis. IŠ indoeropiečių prokalbės àisòiai alvo negalėjo paveldėti, nes tuom et dar tebebuvo akmens (neolito) gadynė ir dar nemokėjo kalti nė vieno metalo T Ž I 407. K as aisčius yra suvedęs į pažines su a ivų, šian­ die dar nėra žinios. T iek težinome, kad Slavėnų olovo aisčių kalboje ne­ b ū tų pavirtęs dlvu. Свинец, Btęi, plum bum nigrum — š v in a s , a l v a s a s (1. * alves = alo es, g. a lijo 's; l Merkinėje yra ta s )— aloè (b o t.) M rk. a lv ė

(vok.

Halbe,

Er ž — Hal ben

iš kur 1. haliva „ p ò i

k w a rty “ )

t. y. minkš­ K , Sch,

(ein H a lb s to f) als M a ss v o n F lü s s ig k e ite n

flaszk a czsvorokątn a, k w a rto w a , k u b e k p a — d v i a lv i J. d iv e bè

p o le w a n y J (VI).

ąsos m e d u i, sm alČ iui įs id ė ti

a lv ė K, N, S tu o -

J. N è r à

a rie lk o s dlvės J ? 17,5. M e s visi ė jo m į k a rč e m ą ir p ra d ė jo m g e r t vis v ien ą aivą p a g a l k itą Sch 246.

S ta ty k d lv ę m id ū č io J 3 144,2.

d lvę b ra n g v y n o iš g e rti K. T ó k io s - p à t dlvės k a ip k rd z a i J. a lv e l ė dem. v. d ive.

O tu , m u sė le , v ilk o p u s e le , t ù — d ld ė g a sp a -

d ln ė : tū išg a išin a i, t u išn a ik in a i Iš a lvelės a rie lk ą J 3 892,7* atw e n ik a s — nalewka do rąk SzD 165, Giesskanne. + a lw ie m a s B G LS 9213 (ВгР II 2 30,: ir gawa a l w i e m a s pa g rajch ei) yra spaudos klaida, o ne Bz-io tariamoji „teilweise Assim ilation“ , užuot

428

ahoienas: ir cme a l w i e n a s pa g rajchei ВгР II 2304. A l w i e n a s p a ­ tinėlis k urjai pirm a ußgem , tu t b ū ti Ponui ßw entas w aJintas ВгР I I 216lw. Ir kaip M o jcfc h u s pakele ßalti pufczaie, taip tu r būti pakeltas Sū­ nūs ßm ogaus. Idant a l w i e n a s k u ria i ing ghi tik nep raß u tu ВгР I 174i7*

alvienas

adj. =

(in S L . g e b r.

aliai vienas — e in

je d e r, je g lic h e r (alwiens) B, R

K ), je g lic h e r Q (Alwieks Q 2 — nurašytojo klaida),

alle s R , k ie k v ie n a s, k a s-v ie n a s R.

Alvienas

tö k iu b ü d ü a p s is a v i-

n ę s n a b a s tik o d a ik ta is (daktas) g rįž o nam Ö (num ei) D (V o 3 129зз). A l w i e n s kerfchts tu r palaubim a 1566 M ž 2 I65- PÖ tr is g riv in a s g ä v o m e alvienas— te m a s m a rc a s a c c e p im u s sin g u li K lG r 75 . A ristidį paskirę spręistl kijk a l w i e n a ūkė tü r mąntds szilti diel pastrunijem o laiwinęs D 10 33. K r u v in o alviens b a id o s, p ie n in g ą (p ie n in ą ž.) k ie k v ie n s laižo B (Sch 85), R I I I 72 — d i e M e n s c h e n g e h e n lie ­ b e r m i t g lü c k lic h e n L e u te n u m , als m it E le n d e n , d ü k e t . . . al w i e n a m ką Jkelat 1579 W 23a. b u k e t... pad ü ti a l w i e n a m ßm ogijchkui IJta tim u i 1. c. 2 3 16.

alvinė Trg v. dlvė j, cininė (!) Miež. Sėdas trys vyrai... bė pirš­ tinių ir didžiausiuose speiguose (ž. spėgūsę) ... sū alvinb šnopso kešenė(je) B a2 3312e (Sv). Alvitas —Ольвита, Vilkaviškio aps. dvaras ir bažn^tkiemis. Nusieisiu į Alvitą J 3 221,2. Iš Alvito parsirito, iš Virbälio parsiva­ rė O p. Alvito Dieras: Ohvita—jezioro... ležy w zlewie rzeki Szyrwinty z prawego brzegu S G V II 519, X I 616. Žmonės kalba, kad Alvito ežere paskendęs didysis varpas, todėl dabar bažny70 čioj skambiną „skendaü brolaū!“ ir tuo metu vandeny girdėti varpo garsas (R . Sabaitė). A lv ito ežero b ūta ne vieno. A ntrą A lvitą XV am žiaus (1498 m.) dokum entas rodo buvus šių dienų Vidžemėje Bčrzaunes (Bėržuonos) apylinkėje (K ęsų — vok. W enden — apskrityje): «pagiste tor S o tr o u ... see, genom et to r A l w i t e n . . . in deme kerspel to r Berson» Livländische G üterurkunden Riga 1908 I 630 S (N r. 670). 15 čia g. v. la . AlvtSi LV 3 3 1| la . Kiei-alva. Cf. Aluoša.

вица, лоза, Weidenrute Jz. K a i alvytė (sielių rišamdji v y tis) nutrūksta, visi (sielio) m e d ž ia i pasipilta K It, L nkm . Alvy temis k u o lu s riša tv o rą tv e r d a m i N m . Alvytėm(is) riš a lo tas

a l v y t ė — v y tis ,

į

g re b ė s tą L nkm , .

E T I M .: elvėdė Miež (ar ve?), la . elvede • (ar ve?) „alvytė“ Hpr. aloade „sukavielas“ . A lvytė, kaip ir žilvitis (ŽU-, ž ilv - „žalias, gels­ vas“ + vitis „вица“ l| s i. vbvbla > r u s . ветла „Salix pentandra“ ), yra sudurtinis žodis: a i v a - arba e lv a - „gelsvas, žalsvas“ (s v a . elo, w a . ei elwes „gelb“ ) + vytis „W eidenrute“ .

alvytė (alwiity P) —helvella (toks grybas) p* 18 (P1 III). 429

alvytilė

G rl d. 6 (LB) dem. v. alvjrtė v. d lvė. A lv y tč lė s tik liu k ė lį

(b o n k u žėlę J3 968,2) p a s irltu s p lak a (b a ra 968,2) J 3 559,3. B o n k u želė ta rė , a lvytelę b a r ė : — O tu , a lv y tė le , k ia u ra v id u rė le , išv i­ lioję! tū Iš m an ęs p a sk u tin į lašą J3 968,3.

alvytės, -čių — d i e nen

b e id e n

b irk e n e n

S e ite n sta n g e n

e in e r h ö lz e r­

S c h a u k e l, d ie o b e n in S c h lin g e n g e d re h t a u f e in Q u e rh o lz

g e s tre ift u n d

u n te n d u r c h e in

S itz b re tt m it e in a n d e r v e r b u n ­

d e n w e rd e n . D ie g an z e S c h a u k e l h e is st s ū p u o k lė N.

alvytos, -tų — S e ite n sta n g e n

d e r S c h a u k e l K , M it I I 128 (L s 573),

sū p y k lo s Erž.

Alzbieta, -ietos

(sv.) — E lisa b e th (k rik što v a rd a s).

A lz b ie ta

se se ,

A lz b ie t^ f se siü l, k ai tu p ä s m oČiūlę a u k se liu d y g a i N S 24 (Ppl).

Alzbietiškis

(a- iš e-) — Э льзбецин, K v ie tišk io vis. d v a re lis. Plg. Vo 172. ¿ lz d o k a s (ar -uokas? vvž. halsdok) — Halstuch R II 189, kaklaryšis, kaklinžlis R. L a . alzduogs „H alstuch": I. (h )a lsztu k . Aižė (a- iš e-) —E lz b ie ta (Alzbieta L p). A iž ė d id e lia i m e ilin g a , an a y ra ir g ailin g a J4 20,10.

Alžutėnai—T a u ra g n ų (U te n o s a p s.) am! interj- — хвать! (ртом, зубам и).

vis. so d ž iu s (K . Jokantas),

V ilkai! vilkai! o k a m g i tū kiau lės p a ršelį niinešei! M ė n o g e rk lė n ė g rą ž tū g rę ž ta , n ė k d ltu k a ltė — a m ! — i?

p a g rie b ė

p a s k u tin į

p a rš ą

ir

nubėgo

m išk a n

Š u v a iš pasalfį p rib ė g ę s tik am p a k ln k lin ir įk a n d o S.

LP

6.

Am

c u k rų ir p ra rijo

ir n u rijo L p.

La.

š.

A m -a fh šu o m ė są ir s u ė d ė Š. A m —

a m ! — la u tn a c h a h m e n d e s W o r t f ü r „ e s s e n “ in

d e r K in d e rs p ra c h e : rus. ам! g. harn! ¿m! interj., k u ria išreišk iam as y ra š u n ie s Amala (arba A m ale Vš I I 10) — O m o la ,

lo jim a s D s, K p , Pnv. rz e k a p rz y d w o rz e O m o -

le, p o w . szaw elsk i, o 2 w . od m k a K ro ž e S G V II 531. A ntrą A m a lą (Pakaunės žmonės ją dabar vadiną A rn alk a Vr < 1. Omolkal randam e ties Amalių sodžium Rumšiškių par. am alai — a m a ra i, sa u sia i, tirk šlia i, A p h id a e (z o o l.) Ei. 1.

am alas — M is p e l V o g elleim

C,

(b o t.) P 1 111.

K1L, B (b ei R a g n it u n b e k a n n t N ), M is te l Ca

Q, jem io la J, JŽd 37 b,

Amalai — S p re u

Miež, L 1, v is c u m

a lb u m

R (d ic h te A e ste a u f e in e r E ic h e

o d e r L in d e M ), M isp e l (M istel) R , K 1 (L s 472), v is c u m a lb u m M it II I 252, P 2 (Aamalaa n. pi.), D 11 I 82, II 308. Ą ž u o lo (Aužolo) am alas — E ic h e n M isp e l M И 144. A m a is ro š n ie w S z w e k sz n ia h sk ic h n a k lo n a c h

i lip a c h , a c zasem

n a ja b lo n ia c h K osL

134a. T e ip ža lia s ir g ra ž ū s k aip am alas K osL 106a. A m a la i a n t b e rž iį duga, to k i g ra ž ū s, ž ali, la p u k a i sta m a n tū s L p . A ftt tū lo s

430

71

senos liepos äuga amalai J. Törieiusis dar 6ž szwęntus tufus medius, beje: oužouius, lijpas Ir tus kuriusl amalai augusis d* 110ц. Mus iš a m a lų nieko nedaro, tik trobą iškaišo Lp. La. a m u o ls » lie* atnuolas Rm g||la. ä m u l s RKr XVI 23 (Lange) : p r. e m e 1n o || lie. emalas SzD : slov. om ęla „омела", L je m io la (iš prolytės *em ela j, sirb. hn ela (iš prolytės ide. *em ela). Žemaičiai Smaius paprastai vadiną la u m ės Šluota Jn. 2. am alas—1) Mehltau R (Jes. XVIII 4), miodowa rosa, mellis ros, melligo П. Amalas w Womiach, amaras w Žoranskiej — pada na bydto, pszczoly i wszelkie rošliny. Kiedy ktörego roku jest jego obficie, wtedy spodziewają się obficie miodu, dla pszczčl jest bardzo porządanym, poniewaz rošliny naciągają (įsiger, pritrauk) slodyczy z powietrza i obficie dostarczają pszczoiom. Na bydlo kiedy pada, bydlo zdycha i zaraza stąd. Na rošliny padanie omaru bywa niekiedy na dobro, a niekiedy na zle... Na trawy padając czasem krowy albo zdychają albo na języki chorują. Amais kaip g^vsakiai glitūs (jak terpentyna). Amais pada czasem niewyrainie, tylko na wodach postrzegač jakby deszczyk drobny spadal w czasie wypogodzonem (kaip lašniiikai ant vandens blik, blik, blik). Na zbože pada i szkodzi labiausiai tuočės käd ž įd javai vödij labai ir neiižder povisam; nevodiį kad lytūs nuplaun tuoj- nukritus amalui, arba miglas (n. pi.) didelės užstėj KosL I06a. 2) tokie vabaliukai, kurių paprastai atsiranda ant javų po rudo, po (3) amalo Jnš, тля (1. mszyca) š. Käd amalas javus užpūola, tai reikia atnėšti nuö (nög) kryžkelės žemių ii užberti ant rfį javĘ, tai amalas tuojaūs prapuls Pnv (P . Juzulėnas). Javus užpuolė amalas O p. Dobiliį plėnis išėdė amalai Op. amalas žirnius užpūolė S. 3 ) sucha blyskawica nazwana rdzą RŽ, rudas D s, зарница (be perkūnijos žiebai), Wetterleuchten Jž, Si, Sv, D vd. Kone visūs žirnius amalas (žaibai bė griaustinio) nugadino D vd. amalas žiedus gadina Sv. amalą krečia Jž, SI = rūdą krečia D s (Vilniškiai lėnkai sako: rdza trzęsi „rdzę tr z ę s i" ) —Šiltą väsaros naktį bė griaūsmo žaibūoja, žirnius, biilbes gadina, tam tikrais vobuoliiikais, ama­ lu vadinamais, aplėidžia S. Ar 2 amalas yra su 1 amalu giminė, sunku kas tikra atsakyti. 2 am a­ lo, rodos, nereikėtų skirti nuo ¿maro.

Amalas — S u rv ilišk io p a r. p a v a rd ė A m aliai— 1) K u r š ė n ų p a r. s o d a , I I 5, 2) R u m š iš k ių par. so d ž iu s

P an, d v a ra s ir g e le ž in k e lio s to tis Vi Vš I I 27» K m n. Abudu vietovar431

džiu pram intu nuo u p ių vardo A m a la , kuris yra dviem

atskirom ir

tolimom upėm bendras. MiŽsikiškiai stotį vadiną A m a lé (D. Sidlauskis). Amales glrio liúob būti daūg vilkų.

Amalija (sv.) —vok. Amalienhof, Šeduvos, Rozalimo ap. dvaras. äm alioti —болтать J (VI, Pšl), niekus tauzyti Sts. Neklausyk ką žmonys ämalioja J . Apgrabais kalba ans, t. y. ämalioja J I 35a. Man ämaliojo, käd... Sint. ämalioja пё pats nežino ką Sint. Cf. amelėti. •f

á m a l is , - lo — M ispeln au f einer E i c h e , L inde u. r i s (M i 5 , II Mt, S) yra spaudos klaida užuot á m а 1a s = ä m a la s Bg10 124.

343, N ,

p2,

amaluška, -uškos (si.: 1. jemioluszka) — paukštelė, vyšnias gadi­ nanti Rmš. Arnalva, -5s, Amalvą —Dovinės intakas Daukšių (Marijampolės a p s .) p a r. SG X I 617, A. V okietaitis. M. Bagdonas ir L T I 177 upę vadina Amalve. 1384 m. šaltinis m ūsų vardą rašo: das flis M o l w a t Sc I I 689 das feit M o l w a t 1. c. 697. M o l w a t ’a bus netekusi p radinio

A- prūso lūpose del jų žodžio *molve „m ulvė, M orast, S chlam m " (iŠ čia p r. vietovardis 1423 m. M o l w - i t e n K r. Pr.-Eylau). Ämalvas — D a u k š ių p a r. e žeras ir p alio s A. K irtiklis. Amalwa — jezioro gm. Podaw inie, w pow. K alw ar. S G I 33, X I 616*

Amalvlšldai —Padovinio vis. kaimas. am änyti, -ni j a (g. гам анйць „говорить м ай „шум, говор") — š n e k ė ti G rv. am arai — aphidae, растительные вши,

lai, sausiai

громко, шуметь" Добров.: r ó -

Blattläuse (zool.)

El,

ama­

El.

am arañtas (sv., n.) —amarant l 1, kazokas L1. am aras — 1 ) H o n ig ta u B, Miež, N , K , M e h lta u R , N , K (L s 446), m io d o w n ic a J (VI). amaro a r m e d a ü s raso s D 3 35. amaras k riñ ta iš ó ro , iš d e b e s į , v a rp ų a k ú o ta i su g liñ ta J . amaras s u g a d in o š įm e t b ulves a ñ t d a rž o J . amaras a ñ t j a v į u ž p u o la K . amaras u ž p u o lė d a rž o v ė s , v a ism e d ž iu s S. amaras — m io d o w a ro s a . Iszejn isz w undenun, isz u p iu , ežerun migla tokia yr paskuj krynt u n t žolu yr m edžiu gadindam a juos, diel to szalip upi u ta liga tankiausej m ato­ ma K osL 238a. 2 ) B ra n d Kl L {bot. u re d o ), k ū lė s K1L, р ж а в ч и н а

Q>ot. p u c c in ia )

M t.

3)

rū d a s D s, зарн иц а, v ib r ie re n d e L u f t а 1885

278 (M iglovara), W e tte rle u c h te n , ja v u s) L p, Rm š. (am alu i) „ r i i d u i " .

4)

amaras

nukando

(v. š. b u l'b a s ,

tie v a b a liu k a i, k u r i ų a ts ira n d a p o

K a d a n g i to

a m a ro

e sti d a u g ,

ta i jo

am aru i v a rd u

(amaras) d a ž n a i ž m o n ė s išreišk ia „ d id e lę d a u g y b ę " . U ž e is uma­ ras k ir m ė liį T o t 85. P iln o s m e d ž ių v iršū n ė s v a r n ų k a ip amaro, 432

tur büt btis lytaüs Op. uogų kaip amaro— visk žemė lfg marš­ ka (instr. s.) nukloti Krv. Vaikį kaip (käp Lp) amaro! Ds, Lp; čystas am a ry n as Lp. 5) manna d 1. 6) барбарис, berberís vul­ garis (bot,) Mt. A m a ro negalima versti drauge su dr. J. Šlapeliu žodžiais кошмар, Alp. drücken» nes žemiau duodamajame sakinyje amaras tėra „v'baliukai“, kurių paprastai privįsta po amarui „rūdui“ : Jis priveisė visojė Šalyjė nesuskaitomą daugybę visókiu valdiniñku, idánt jie kaip ä m a r a s laikytų žmėnes slogoj ė S. ETIM. Jei a m a ro pirmutinė reikšmė būtų „rūdis“ (rū d a s, L r d z a „Wetterleuchten'*)) tai jis būtų viends kilmės su s. ang. žodžiais 6m (germ. éfíiQ r Fick Wb. III4 16) „Rost**, 6m ig „rostig, entzündet“, ó m ia n „rosten**. A m aras —Sasnavos (Marijampolės aps.) vis. pravardė. Am ann-(ė, as?); Amaryna, jezioro w pow. trockim SG XV 24. # A m arukas —Krekenavos par. pavardė Pan. a m a rú o ta s —покрытый медвяною росою J. Amarúoti šįmet rugiai, a m as —1)? Amas amą, 5 patį amą visi šunys lója —der Kuckuk ruft seinen eigenen Namen aus; zieh dich selbst bei der Nase B1 I2a (N). Ams ant ama, Šūva päti ama Sin. 2) речь, сознание, Bewusstsein, žldas š. L^g visi išmirę arba nustčję amo, ne­ įstengia nė žodžio tarti Š. Palauk, aš táu atimsiu amą! (taip pasakiusi motyna sūnui, kuris ją buvo įpykinęs savo didžiu ple­ pumu) Kidoliškiai (už 5 varstų į vasaros vakarus nuo Marijampolės). Kibą (r. k. tur būt) amą kis Itėmė, kad neplšneki? Dks. Čystai (r. k. visli) bė amo Dkš. Tarytum jám kis amą užėmė Rmi. 3) ? Nėr to namo, kld (kur Žp) nebūtų (nebūtį Lp) amo Vol 45243 (Suvalkų aps.), Lp. ETIM.: 2) amas gali būti gretinamas su ämalioti. A m ata, -os, A m atą (v. š. Amät, -ätos) — kairiasis Leveñs intakas; išteka iš Eimuiiškio sodžiaus Barsukynės balų ir teka siauru grioviu, bet kuo toliau teka, vis eina platyn ir galų gale pasie­ kia platumo iki dviejų sieksnių, o gilumo vieno sieksnio, įteka prabėgus 11 varstų ties Dykonių sodžium (Naujadvario dva72 ru a . Blynaitė, E. Repčytė) Lėveniū. Kriaušių neturi. Dugnas dumbluotas Pan (I. Barisas). La, Amata -- Gaujos kairiasis intakas LV 114, SG I 34, II 500 (Kėsų, Skujenės apylinkėje): p r . *Ametä (1370/74 O m e y t e , 1398 Am e t —jetzt Omet-Fluss bei Gerdauen: o - yra mozūriška ištarmė). Pušaloto par. upėvardis Amatä, jei galima būtų pasikliauti žemėla­ pio rašymu Омета (1. Omieta), būtų kilęs ii seoėlesnės lyties *Ame ta: 28 28. K. Būga III t.

433

rytiečių augštaičių tarmėje nekirčiuotasis žodžio vidurio e ne po k , g, f, š virsta a (plg. Pšl menasi). ¿m atas (vok.), pi. am atai (am- Dvd, Jnš) —занятое, ремесло Мк1 8» rzemioslo J, Miež, L1, profesja L1, kunszt Miež, Hand­ werk, Kunst GeitI (Ls 568)- Ir aš mókysiuosi amato Jb1 63amato draugijä —дех. Atidavė vėkiečiams prekybą ir amatą D 18 187. Jei mokėdamas vieną amatą menkai gyvėnsi, išmdkęs de­ šimtį ir švarką mainysi (v. š. mainįnsi) Sim. Gim inės... savo amatu ir prekyba suriñkusios viso svieto turtus D 8 3. Devyni amatai (amatai Dvd, Pnv1, v. š. amatę)9 dešimtas badas Jnš, Sln, Sim. La. amats „Handwerk, Amt, Beruf, Zunft, Gewerbe“ iš w ž . ammety amet „(zünftiges) Handwerk“, iš kur ir ėst. ammet „amatas“ . amatininkas, am atiniñkas —Handwerker GeitI, rzemiešlnik, pro­ fesionista L1. Liepė amatininkams nulieti augštą ir platų sūdą Ba2 101 s (Krnfi). am atninkas (-ykas Dvd, Jnš) arba (Als, Sint, Sv) am atn in k as — ремесленник Mk1 8, J, Miež, Jnš, SA 143, художник, мастер Mk1 8. Gerą amatninką nuö dárbo pažinsi Sim. Amat ni nkaj ir sumdininkaj kumet stojęs kalti kriwidos artima? Jzm 99. La. amatnieks „Handwerker“ . a m atn in k áu ti—ремесленничать, заниматься ремеслом, ein Hand­ werk treiben S. am atninkavim as —занятое ремеслом, ремесленничество, Treiben eines Handwerks S. am atoriškas —amatorski L1, mėgėjų... am atorius (sv., n.) —amator L1, mėgėjas. ¿m atotis (la.)—бездельничать, заниматься пустяками. Darbo nėturi, tik amatojas Jnš. La. amatat(ies) „sich mit einem Hand­ werk beschäftigen“ . am atuotis —kokiuo amatu verstis. Žmogūs perka, parduoda — ämatuojas Trk. Tas žmogūs yrä papratęs amatuotis — visókius darbus móka dirbti, pataisyti škn. am avóti (hibr.) —bawič Kp. Plg. amelėti. amazonė (sv., n.) —amazonka ІЯ •f amazui —Stich b 1 12a ( N , K ). Rankraštis z nuo ž neskiria. Aš buvau tą žodį paskaitęs amažui. Abiem lytim (z||ž) žodis negalimas. B bus ne­ gerai išskaitęs žodi senesniajame žodyno rankraštyje. 1. am bä, dat. s. a m b a i (v. š. ämbä Prk) —Amme GGA 1885 985. La. amba (amma, emba) „žindyvė44 iš vok. Amme. 434

2.

am bä (l. h a n b a )— n e šl6 v ė , g ė d a . A psaugok m u s nūgi ghrieku, Gie­ dąs, H a n b o s , Ugnis, M ara, Wocziu, Ligų, ir пйз w ijja pikta 1570 m. mž 592r

¿m bai (ar -os?) — придирка, Händel (kablys). Kimba kaip kibis, reik nereik — dmbų ieško, käd su anuom mūšius ai ristus Škn. ieško tik dmbų kaip pijöks po kruogą apivarus pasileidęs (kad tik käs primintų) S ln. Gaspadlnė tą r f t ų ant j6s barantis, Ieš­ kanti dmbų s in (Bs1 128), Jnš. Ambaliai —• vok. Antballen, Name eines Dorfes (die oberhalb des Bruches wohnen) N 318 (Malviško vis. K lv 2 36). . a m b a r e li s (8V.) — imbryk do kawy j (Ala). Sü ambarėliu vėrda kavą. am basada, -ädos (sv., n.) — ambasada L1, atstovybė.

am basadorius (sv., n.) —ambasador L1, valstybės pasiuntinys, atstövas. f a m b O w a ta BrB Tob. 3,7 — ambijama Bz 270 yra perrašymo klaida (о ...о užuot а . . . о ) užuot am bawota : a m b a v ė ti (1. *hanbowač) — s c h m ä h e n .

ambelis (vok. arba la.) —das gewöhnliche Beil Geitl (Kip). La. ambelis „kleines Beil“ ME iŠ vok. Handbeil. Nevokiškos kilmės tu rė tų būti s e n o v ė s kuršių vietovardis Ambele 198, žemutiniame P a v e n ty ) , tu rįs sau bendravardį L at­ galoje: Ambei'-mutša (Drywa) IIAmbelieH LV 98. (1 2 5 3 m . b g 4 2 7 ,

am bicija, -Įjos

D k (i.),

-icija

L 1 (sv., n .) — a m b ic ja L 1, ju koke«

a m b i c i ä D Po 270M- A m bicijos p iln a s — a m b itn y L 1.

ambyti, -biją (i.

hanbič, g. гамбиць) —schelten N, verhöhnen Bz. K oßna diena h a n b i y (ham bija 1573 m. M it V 51) mane neprieteiei ma­ n a: apijogdam i m ane p rijc h mane priejeke 1570 m. ш 473e. a m b i) а а /k an d in a 1573 m . M it V 151. H a m b i a ghi teipaieg ir Szelnerei B rPll 390e (bgls 76j ).

am bona, -onos (i. am bona, g. амббна: 1280 r. Новгор. Кормч. б о н ъ ) — проповедническая кафедра j« 1488,6. Antanas... ąnt b o n a s žodžius Diewa saki

kg1

omv

Am­

466 ( k g 404).

am bönija

L p ( D s o pusilgis) Š 1 10 v . am bonä. rejk tiktaj imti i szirdi parsergieim a W iskupa atsiunsta sawa awielems gromatoj, kuren skajtiem po d u kartu isz am bonijos Sz I I I 13.

A m bras —Prūsų Lietuvos pavardė Klv2. A m brasai (sv.)—Griškabūdžio (Šakių aps.) vis. kaimas. Ambrasaitis — D a u k š ių v is. p a v a rd ė B s2 77 N r. 30. Ambraskä (g. * Омброжка d em . „Ambrosius**) — Krekenavos

p a r.

p a v a rd ė Pan.

A m brazaitis —Pašušvio, Gižų par. pavardė. 435

Ambraziejus (si.)—1) Ambrosius (krikšto vardas), 2) Marijam­ polės ap. pavardė. Daukšos A m bražiėius D Po 14612 gali b ū ti skaito­ mas kaipo A m b r a z ie ju s (ir Sint).

73

Ambraziunas — B irž ų p a r. p a v a rd ė Pan. Ambražiūnai — K r a k ių p a r. v ie n a s ė d is Vš I I 29, J. G iknys. am bryti, -ija в —schelten, barti, kolioti, lojoti Q, belfern R (vervina, losnója R ), fortgesetzt ohne sichtliche Ursache beilen к 1 688, докучливо лаять, тявкать š. Ambrija šuo M. Šimys per naktį afhbrijo к 1 203a. Šiteip ambrija ant musų A 1883 121. Ateina (sc. ragana) tiesiók ant Baltraus ir ambrija: „jau dabar tù neliksi g^vas... niekadejau!“ Bs2 43 (Paberžupiai, N m par.). Ar tù nenu­ tilsi. .. čia neambrijus Bs* 93 (Ož). Neganà, kàd ant mano kėlių guli, bèt dar ombrina (bet ambrysiu, ambrytie!) kaip šuo (lója, plepa) D b. Ambrozas (sv.)— Ramygalos par. pavardė P an. Ambroziėjus (si.) — k rik što v a rd a s D Po I8722. D 13 109 rašo - ž i e ju s . Ambrutis — p a v a rd ė K. Jokantas (k u r? ). Ambuotė (v. š. ambuotę Mžk iš la.)—Kuršo miestelis, vok. Amboten. Sako, šiandie latviai šią vietčvę vadiną Eihbūte. àmburgos (iš *ant-burgų) —ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo. Ledas dm burgomis apėjo Sint. Amburkas (vok.) —Vókios miestas (vok. Hamburg). am è (r. a. iš * ė m ė < e im e )— e a m u s, пойдемте! K n , O p, ein a m ! Amè

(a m e te ) lin kcyn ésu n !

T vr. A m è ¿ iro n rie šu ta u c f Sn. A m è

nam o! L p.

ameba, -ėbos

(sv., n.: gr. ¿poipóc) — ам еба, d a s W e c h s e ltie rc h e n ,

A m o e b a p ro te u s (z o o l.) El.

Sm ėlėti (v. š. amalai) —meiliai pratarti, maloniai pakalbinti Uš, jaukinti, pratinti Vžns. amelėdama prisipratino į save mergiotę. Paamelėk (приласкай, приголубь) ir pripras! Uš. Amelija D b , Amelija sint (sv.) —krikšto vardas (Amalia). Amelinga —senovės Kuršo (terra Ceclis) gyvenamoji vieta, pa­ minėta drauge su Rietavu (Retowe), 1253 šaltinyje rašoma Amelinge BG 428, 430, 244. P**. Amelingfa)~s (-gis) — 1) See bei K leeberg K r. AJlenstein, iš kur 1350 m. A m m e l i n g e n , 1359 m. A m m elink (ly­ tys 1352 m. A m elung ir 1595 m. A m lan k įrašytos mozūrų ištarm e: ų>