Rezistento dienoraštis : 1966 metai
 9789986645238

Citation preview

1

Rezistento dienoraðtis

2

3

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Antanas Terleckas

Rezistento dienoraðtis 1966 metai

Vilnius 2008

4

5

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

UDK 947.45.08(093) Te-115

„Rezistento dienoraðtis“ iðleistas autoriaus Antano Terlecko, Lietuvos Respublikos Seimo nariø Vytauto Boguðio ir Algio Èapliko lëðomis Autorius nuoðirdþiai dëkoja Vytautui Boguðiui ir Algiui Èaplikui uþ finansinæ paramà

Leidëjai Antanas Terleckas, Gintaras Ðidlauskas Redaktorius Kæstutis Kasparas Virðelio dailininkë Vaida Juozapaitytë Stilistë Vilija Dailidienë Ávadinis þodis Kæstutis Kasparas, Gintaras Ðidlauskas Maketavo Sigrida Juozapaitytë Nuotraukos ið autoriaus asmeninio archyvo

© Antanas Terleckas, 2008 © Vaida Juozapaitytë, virðelis, 2008 ISBN 978-9986-645-23-8

Lietuvio politiko portretas „Rezistento dienoraðtyje“ Antanas Terleckas gimë 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Krivasalio kaime, maþaþemiø ûkininkø ðeimoje. Tëvai iðugdë já jautrø socialinei neteisybei, o branda tautinës priespaudos sàlygomis uþgrûdino jo dvasià ir ákvëpë laisvës troðkimà. Antrosios okupacijos pradþioje septyniolikmetis jaunuolis, tëvo palaimintas, kartu su draugu iðëjo á partizanø bûrá, taèiau dël jauno amþiaus nebuvo priimtas. Besimokydamas Linkmenø progimnazijoje, 1945 m. liepos mën. suimtas ir du mënesius kankintas Ðvenèioniø kalëjime, bet nesurinkus ákalèiø paleistas. Baigæs penkias klases, ástojo á Vilniaus prekybos technikumà, po to studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kurá baigë 1954 m. Dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus valdyboje virðininko pavaduotoju ir mokësi Lietuvos mokslø akademijos Ekonomikos instituto aspirantûroje. 1957 m. gruodþio 24 d. uþ antitarybinæ veiklà bei pasiprieðinimà okupacinei valdþiai suimtas. Aspirantø bendrabutyje liko ketveriø metø dukra Vilija ir þmona Elena, kuri laukësi. Kalintas KGB vidaus kalëjime, 1958 m. LTSR Aukðèiausiojo Teismo nuteistas 4 metams laisvës atëmimo. Sibiro lageriuose, Taiðete iðkalëjo trejus metus. Sugráþæs dirbo „Puntuko“ gamykloje dispeèeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inþinieriumi ir kt. 1964–1969 metais Vilniaus universitete neakivaizdþiai studijavo istorijà. Paraðë diplominá darbà „Lietuva Rusijos valdþioje 1795–

6

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

1915 m.“. 1969 m. balandþio 25 d. atlikus Terleckø bute kratà KGB pasiëmë diplominá darbà ir neleido laikyti baigiamøjø egzaminø. Bendradarbiavo pogrindinëje spaudoje, á JAV laikraðèius pasiuntë paties parengtà reportaþà apie S. Kudirkos teismà. Uþ tai 1973 m. geguþës 24 d. jam buvo sufabrikuota kriminalinë byla uþ „piktnaudþiavimà tarnybine padëtimi“. Metus kalëjo Lukiðkëse ir Vilniaus grieþto reþimo lageryje. Sugráþæs ið lagerio buvæs kalinys su dviem aukðtaisiais iðsilavinimais tegalëjo ásidarbinti gaisrininku, krovëju, durininku. Galiausiai netgi atleistas ið durininko pareigø... Suþinojæs, kad KGB ruoðiasi su juo susidoroti uþ „veltëdþiavimà“, Antanas Terleckas 1975 m. lapkrièio mën. paraðë KGB pirmininkui J. Andropovui laiðkà, kuriame iðdëstë Tautos kanèiø istorijà. Ðis laiðkas slapta buvo perduotas á Vakarus ir Vatikano radijas kelis mënesius já transliavo á Lietuvà, o JAV iðverstas á anglø kalbà. Laiðkas iðgelbëjo A. Terleckà nuo fizinio susidorojimo. 1976–1977 m. kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausku ir kitais leido pogrindiná þurnalà „Laisvës ðauklys“. 1978 m. birþelio mën. su bendraminèiais ákûrë pogrindinæ politinæ organizacijà Lietuvos laisvës lygà (LLL), buvo jos lyderis ir vadovas. 1979 m. vasarà kartu su LLL nariais leido nelegalø leidiná „Vytis“. 1988 m. redagavo 7-àjá ir 8-àjá „Vyèio“ numerius. Paties A. Terlecko nuomone, svarbiausias jo nuveiktas darbas – 1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytas ir iðplatintas 45 pabaltijieèiø memorandumas, raginantis pasaulio valstybiø vyriausybes ir JTO Generaliná sekretoriø likviduoti Baltijos valstybëse Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes. 1983 m. pradþioje Europos Parlamentas, remdamasis Memorandumu, priëmë rezoliucijà, kuri pripaþino buvusiø Tautø Sàjungos nariø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – teisæ á politiná apsisprendimà, o ðiø valstybiø aneksijos byla pirmà ir vienintelá kartà atsirado JTO Dekolonizacijos komitete. 1979 m. spalio 30 d. A. Terleckas vël suimtas ir 1980 m. rudená nuteistas 8 metams laisvës atëmimo (3 metai lagerio ir 5 metai tremties). Kalëjo Kuèino speclageryje (ypatingai grieþto reþimo lageris

Gyvenimas – kova

7

politiniams kaliniams). 1982 m. gruodþio 25 d. iðveþtas á tremtá Kolymoje, Magadano srityje. Á Lietuvà sugráþo 1987 m. sausio 9 d. ir vël pasinërë á antisovietinæ pasiprieðinimo veiklà. Jo iniciatyva 1987 m. rugpjûèio 23 d. surengtas pirmas vieðas antisovietinis protesto mitingas Vilniuje, prie A. Mickevièiaus paminklo. 1988–1990 m. LLL surengë keliasdeðimt demonstracijø, mitingø ir piketø, reikalaujant laisvës ir nepriklausomybës Lietuvai. A. Terleckas buvo grieþtas „suvereniteto SSRS sudëtyje“ prieðininkas, todël jis ir LLL pirmajame Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvinës grupës susirinkime buvo pavadinti „jëgomis ir asmenimis, propaguojanèiais ekstremistines idëjas“. Bet tik radikali LLL veikla suþlugdë Maskvos ir LKP pastangas áteisinti Lietuvos okupacijà ir likti Rusijos savivaldoje. Po 1990 m. kovo 11 d. A. Terleckas tæsë kovà prieð senos ir naujos nomenklatûros savivalæ. 1991 m. sausio mën. padëjo suþlugdyti „Jedinstvos“ bandymà uþimti Aukðèiausiosios Tarybos rûmus. Paraðë kelis ðimtus straipsniø, aðtriø poleminiø, politiniø apybraiþø ir prisiminimø, parengë daug dokumentinës medþiagos apie pogrindþio bei LLL veiklà: „Didysis sàmokslas prieð Lietuvà“, „Apie „Ðatrijos“ veiklà“, „Ðatrininkø kolona“, „Laiðkai ið Magadano“, „Uþ tiesà ir laisvæ“, „Jei esame èia. Juliaus Sasnausko ir Antano Terlecko laiðkai“, „Lietuvos laisvës lygos kova uþ laisvæ ir nepriklausomybæ“, „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“. Iðskirtinæ vietà A. Terlecko kûrybinëje biografijoje uþima okupacijos metais raðyti dienoraðèiai. Dienoraðtá A. Terleckas pradëjo raðyti 1948 m. gruodþio 10 d. draugo Miroslavo Kaukëno paskatintas: „Dienoraðtyje në vienu þodþiu nevertinau Lietuvos okupacinës sistemos: buvau ásimylëjæs bûsimà savo þmonà Elenà ir raðiau daugiausia apie jà ir tuometiná jaunimà... 1956–1957 m. tapau dràsesnis, ëmiau raðyti dienoraðtyje ir „apie politikà“ (Antanas Terleckas „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, p. 7).

8

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Dalis pirmøjø knygø slapstant pasidarë neáskaitomos, kai kurias autorius, bijodamas èekistø, pats sudegino. „Suvokæs, kokià klaidà padariau, vël ëmiausi dienraðèio. 1961–1966 metais paraðiau gal 22 dienoraðèio knygas. Jos iðliko todël, kad buvau paslëpæs po veranda, angliø ðlako ir medþio pjuvenø miðinyje, uþpiltame storu smëlio sluoksniu. 2003 metais griaunant mûsø namà Nemenèinës plente, nr. 68, L. Pipiras ir kitas darbininkas suradæ atidavë man.“ (Antanas Terleckas „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, p. 7). Ið ðiø dienoraðèiø keturios knygos (1964 metai) atspausdintos 2006 m. Jose apraðyti septyni tardymai KGB rûsiuose ir 1964 m. lapkrièio 11 d. ávykæs „visuomeninis A. Terlecko teismas“ „Puntuko“ gamykloje. Ðiame tome spausdinamos ðeðios knygos – 1966 metai. Dienoraðtis yra specifinis literatûros þanras, o ðiuo atveju jis pirmiausia virsta epochos liudytoju. A. Terleckas niekada nepretendavo á raðytojo laurus: pirmiausia jis yra publicistas, bet plunksnà iðlavino tik dienoraðèio dëka. Kodël autorius su tokia politine biografija, nuolatos balansuodamas ant ribos, tokiomis sàlygomis, kada uþ bet koká raðytà þodá galëjai atsidurti KGB poþemiuose, ryþtasi raðyti dienoraðtá? Á tai atsako pats A. Terleckas 1966 m. knygø puslapiuose: „Taèiau neraðyti irgi negaliu. Viena, po keliolikos–keliasdeðimt metø (jeigu, þinoma, tiek gyvensiu) bus ádomu já paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoraðtis bus istorinis dokumentas. Juk kiek ðiandien lietuviø raðo já (iðskyrus, þinoma, jaunimà)? O kiek lagerininkø já raðo?“ Neraðë ne tik buvæ lagerininkai (ið baimës ar atsargumo), bet ir daugelis, galëjusiø raðyti. Galbût 1966-øjø metø gyvenimas buvo toks pilkas ir proziðkas, kad nevertas ir prisiminti? Rezistento dienoraðtis irgi klostosi ið paprastø buitiniø ávykiø, santykiø darbovietëje, gatvëje, namuose apraðymo. Gyvenimas proziðkas ir „sovietinis inþinierius“ rûpinasi, kaip iðlaikyti ðeimà, iðmaitinti ir aprengti þmonà ir vaikus, padëti mamai. Galiausiai ir kaip apsirengti paèiam, jeigu siuvëjas niekaip nesugeba iðversti

Gyvenimas – kova

9

seno palto, o sovietinës sistemos iðtuðtintose parduotuvëse neámanoma nieko nusipirkti. Ið daugybës aplinkui vykusio gyvenimo ávykiø dienoraðtis fiksuoja, autoriaus nuomone, svarbiausius. Ðiandien ið tikrøjø ádomu, kas bûta svarbu to meto þmogui. Ginèai troleibuse ar „politikavimas“ darbe? Ðiuolaikinë, nepriklausomybës, karta tikriausiai netgi nesupras, kodël A. Terleckas buvo viskuo nepatenkintas, kai aplinkui virë gyvenimas ir vyko naujojo Vilniaus statybos. Iðaugæ laisvëje nesupras, kad kaþkada mes buvome „verèiami mylëti tuos, kurie tyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tautiniø tradicijø, mûsø ðventos teisës bûti laisviems“. Dienoraðtis buvo raðomas slaptai, gerai suprantant pasekmes uþ kiekvienà ne taip pavartotà þodá. Tai rezistento dienoraðtis, todël jame uþraðyta ne visa, kà tuo metu veikë autorius. Daug kas nutylëta dël saugumo sumetimais: „Laikausi kalëjimo taisyklës: kas tau nebûtina þinoti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasakok. Kuo maþiau þinai, tuo geriau.“ Dël saugumo autorius sugalvoja originalià literatûrinæ priemonæ: savo mintis jis iðskirsto keliems asmenims. Dienoraðèio puslapiuose nuolat diskutuoja Jonai I, II, III, Povilënas, Pakalas, Nulinskas ir Zerinskas – arðûs antitarybininkai, kuriuos nuolat tenka raminti autoriaus „að“. Bet visur – tai paties autoriaus mintys, ir netgi diskusija su savimi ið tikrøjø yra tik priemonë patikrinti savøjø minèiø teisingumà ir nustatyti màstymo kryptá. Tai autoriaus pasaulëþiûra ir tvirta paþiûrø sistema, apibûdinanti A. Terleckà kaip rezistentà ir politikos veikëjà. Marksistas dienoraðtyje priekaiðtauja A. Terleckui: „Tu, man atrodo, neturi tvirtø paþiûrø. Tau malonu tiesiog visà laikà bûti opozicijoje.“ Atsakiau, kad turiu. Primetë man uþsispyrimà. Atsakiau, kad turiu daug ydø, bet kvailo uþsispyrimo primesti man negalima. Uþtektinai manyje dràsos prisipaþinti sau suklydus.“ Politinës biografijos puslapiai byloja apie charakterio tvirtumà, o dienoraðèio puslapiai – apie paþiûrø tvirtumà. A. Terlecko paþiûros neatsirado ið nieko ar jo veikla nebuvo vienkartinio impulso padarinys kaip didelës dalies jo paþástamø buvusiø politiniø kaliniø lagerinin-

10

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kø. Ði paþiûrø sistema grûdinosi gyvenime ir pasiekë toká lygá, kad paties A. Terlecko norai daugeliu atveju nustodavo reikðmës. Tokiø tvirtø, atsidavusiø idëjai þmoniø lietuviø pasiprieðinimo sàjûdyje buvo reta. „Saugumas triumfuoja, tyèiojasi ið mûsø. Esà jie, komunistai, nebijodavæ kalëjimo, iðëjæ á laisvæ, vël toliau kovodavæ. O kiek lietuviø buvusiø politiniø kaliniø, sëdo antrà kartà? Saugumas giriasi, kad ið keliolikos ar keturiasdeðimt tûkstanèiø buvusiø kaliniø antrà kartà pateko á lagerá tik keliolika. Jie tyèiojasi ið mûsø teigdami, kad jie turëjæ idealà, uþ kurá nebijojæ eiti á kalëjimà. O mes bijomës, nes neturime idealø. Bet tikrai tokia iðvada iðplaukia. Ðiandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nëra jokiø jëgø. Reikia neuþmirðti, kad laisvës rytui iðauðus tauta pareikalaus ið mûsø ataskaitos – kà mes nuveikëm sugráþæ ið lagerio. Nereikia verkti dël to, ar uþ tai kada nors mums bus uþmokëta, atlyginta.“ 1966-øjø metø dienoraðtyje autorius yra pranaðas. „Vis vien maþdaug uþ 20 metø mes bûsime laisvi. O dabar reikia laukti dideliø sukrëtimø, konfliktø. Bet að jais netikiu. Tad ko belieka laukti? Stebuklø?! Jais irgi netikiu. Taèiau vis vien tikiu savo vargðës tautos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels!“ Sukrëtimø bûta stipriø – ne tik pasaulyje, bet asmeniniame autoriaus likime. Jis neþinojo, kad jam dar teks kalëti ir kentëti. Bet tikëjimas tautos prisikëlimu buvo kartu ir tikëjimas savo likimu. „Gráþtu iðvargæs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalauja kovos, ginèø, nemaloniø. Að jiems gimæs, gimæs politinei kovai. Gyvenimas jos pagailëjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos.“ Tai vienintelë prognozë, dël kurios autorius klydo. Gyvenimas Antanui Terleckui politiniø kovø atseikëjo su kaupu kaip niekam kitam. Ir gyvenimo pareigà jis atliko kaip niekas kitas iki paèios gilumos. Ir Antano Terlecko gerbëjams, ir nedraugams tenka pripaþinti, kad Antanas ir jo kova jau yra istorijos vadovëliø, monografijø dalis. Tam tikras nepaklusnumo, kai kam gal net pasipiktinimo þenklas. Ðá ryðkø þenklà lydi prieðtaringi vertinimai, mitai ir viso to ðeðëliai.

Gyvenimas – kova

11

Istorijoje – tai asmenybë, kuri yra plaukimo prieð srovæ visuose vandenyse þenklas, pûtimo prieð visø krypèiø uraganiná vëjà þenklas. Plaukimui prieð ðiltà, patogià srovæ, kuri tariamus plaukikus nuplukdo á saugø krantà, reikia iðskirtiniø savybiø: nuolatinio vidiniø jëgø átempimo iki kraðtutinumo. Toks gyvenimas yra ëjimas visada su Tauta, bet prieð minià, kuri kësinasi viskà nuðluoti savo kelyje, kuri mano ar yra átikinta esanti vieninteliame teisingame kelyje. Tai nëra nepavojinga – eiti prieð minià, kuri yra apdujusi nuo propagandos ir skanduoja lengvai ásimenamus standartinius þodþius. Antanas mëgsta pavojø. „Dieve! Kaip tai þema! Gyventi ir vis drebëti dël savo kailio! Þmogus taip susmulkëja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamo þodþio nerandu.“ Nieko nuostabaus, kad jis prieð kelerius metus ryþtingai ir nieko nepaisydamas atsistojo ðalia naikinamo asmens, nors jam asmeniðkai ið to nebuvo jokios naudos, susilaukë gausybës priekaiðtø, áþeidimø. Argi jis neturi teisës stovëti ten, kur nurodo jo sàþinë? Retai kada kitam suteikiama tokia teisë. Antanas akivaizdþiai nëra naudos þmogus. Tiesa ir nauda yra prieðingi dalykai. Tiesa negali bûti naudinga, o nauda negali bûti teisinga. Ten, kur nauda sutampa su tiesa, toji tiesa nustoja buvusi tiesa. Ðitai regime atkurtos valstybës tikrovëje. „Jeigu po 20 metø bûsiu dar gyvas, bûtinai paraðysiu knygà apie Kiðkelá ir Zuikelytæ. Jø pavyzdþiu charakterizuosiu sumiesèionëjusià, supuvusià Lietuvos inteligentijà. Menkystos! Man tik gaila jø. Ir nejaugi, kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visiðkai negalvoja þmonës, kad maþdaug po 30 metø teks mirti, po 30 metø, kurie taip greit prabëgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekretoriaus vietà, o antras – gal finansø ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toks nulis, apie kurá neverta svajoti, trokðti. Laimingas, kad tai suprantu, kad manæs nevilioja tokia karjera.“ Antanas ne tiek politikas klasikine ðio þodþio reikðme, kiek tarnystei vieðajam tautos interesui ásipareigojæs asmuo, visiðkai nekonjunktûriðka asmenybë, taip ir nepakelta á áteisintø politikø rangà.

12

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gal net daugiau veiklus istorikas, kuris ávykius, net ir ðiandienos, vertina iðliekamumo þvilgsniu. 1992 metais apklaustas prokuratûroje uþ kolaborantinës partijos veiksmø istoriná ávertinimà. Tik dël praeities nuopelnø, praeities, kuri pamaþu ir nenoriai tampa Lietuvos oficialiosios ideologijos dalimi, jis nëra uþ tiesos þodá ákalintas, taèiau patyræs porà pasikësinimø á savo gyvybæ. Mums jis pirmiausia valstybininkas be kabuèiø, nenaudingos, nuostolingos tiesos iðpaþinëjas. Reiklus saviesiems ir atlaidus kitokiems: neuþmirðtamos jo pamokos mums, jaunosios kartos Lygos nariams. Kiek ironiðkame Premjero sveikinime Antano Terlecko 80-meèio proga buvo ir teisingø apibûdinimø: þmogus-simbolis, þmogus-idëja. Retai kas ðitokiø apibendrinanèiø apibûdinimø vertas. „Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevilioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuo kitus átikinti.“ A. Terleckas visuomet buvo realistas, suprantantis, kad dël idëjos tenka aukotis ir aukoti. Todël jis niekada neatleis tiems, kurie gerai þinojo, kad „be saugumo pagalbos niekada nepakils aukðèiau vyresnio ekonomisto.“ Tiems, kurie ne tik nepaaukos savo karjeros dël kitø, bet dar uþ savo karjerà paaukotø keliolika kitø. Antano Terlecko viduje plazda tarnavimo dvasia, netgi ðelpimo dvasia, stipriø iðgyvenimø dvasia, ásipareigojimo dvasia, darbðtumo dvasia. Vertindami ðiandieninæ Lietuvos realybæ, uþduodame rezistentui Antanui Terleckui klausimà: gal vis dëlto derëjo Nepriklausomybæ paskelbti gatvëje? Á tai jis galëtø daug kà atsakyti ir netgi atsako ðio dienoraðèio puslapiuose. „Mums niekas neatneð laisvës. Jà mes patys privalome iðsikovoti. Kaip? Reikia auklëti jaunàjà kartà dràsiais þmonëmis. Ðiandien mes negalim iðeiti á gatvæ demonstruoti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kurià mes turësim galimybæ iðeiti á gatves, ateis. O tokie K. bijos iðeiti á gatves. Gali tekti ir ginklà paimti á rankas. Kiðkeliai bijos jo imti. Toks K. bijo dràsiai ir su savo vaikais pasikalbëti, nepasitiki jais. Aiðku, kad Kiðkelis iðauklës tik

Gyvenimas – kova

13

kiðkelius. O mums tokiø nereikia. Okupantas gali mëginti suvaidinti komedijà, leisdamas Pabaltijyje referendumà. Argi Kiðkelis su Zuikyte iðdrás jame pareikðti norà bûti nepriklausomiems nuo Rusijos? Aiðku, kad jie referendumo metu bijos uþeiti á balsavimo kabinà. Atviri prieðai mums maþiau þalos gali atneðti, negu tokie kiðkeliai ir zuikytës.“ Ir èia pat atsakytø visiems kompromisø mëgëjams: „Ko jûs norite? Kad lietuviai nebûtø prieðinæsi, o su gëlëmis sutikæ okupantà? Ðiandienà ir ðiaip daug mûsø tautoje vergø. Jeigu Lietuva nebûtø kovojusi, turëtume dar daugiau jø. Þuvo apie 40 tûkstanèiø partizanø. Man ne tas pat, ar jie þuvo kovodami, ar bûtø þuvæ nutautëdami Sibire ar kitur.“ Todël Antanui Terleckui ne tas pat ir ðiandien – kol tautoje bus vergø, kova negali bûti baigta. Todël á klausimà, kà norëjo Dievas pasakyti, siøsdamas á Lietuvos þemæ Antanà, kiekvienas teatsako pats sau. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antanas Terleckas 1998 m. rugpjûèio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyèio Kryþiaus ordinu uþ narsà, pasiaukojimà ir iðtvermæ kovojant dël tautos laisvës bei ginant þmogaus teises okupuotoje Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo deðimtmeèio proga uþ nuopelnus atkuriant ir átvirtinant Lietuvos nepriklausomà valstybæ apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës medaliu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. vasario 6 d. Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos – proga uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai kaip rezistencinio judëjimo dalyvis, Lietuvos laisvës lygos lyderis, sovietø kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos teritorijos visuomeniniø akcijø iniciatorius ir organizatorius apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino Karininko kryþiumi. Kæstutis Kasparas, Gintaras Ðidlauskas

14

15

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI KNYGA

16

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI

KNYGA

17

Sausio 4 d. (antradienis) 18 val. viduriniame kambary. Alë su mama virtuvëje skalbia rûbus, vaikai þaidþia lauke. Ðiandien ëmë po truputá ðalti. O iki ðiol buvo atodrëkis. Per lubas tekëjo vanduo. Tokiø Naujø metø beveik, rodos, neprisimenu, 1950-uosius sutikom be sniego ir vos sustojus ledui ant eþerø. Kà tik gráþau ið baliaus. Iðleidom Audronæ á kità darbà. Iðgërëm. Z.Kaplanas1 ir Kitajevièius2 davë pinigus, bet nedalyvavo baliuje. Teisingai ir daro. Kitajevièiø vis þemina bendradarbës. Vël V. Grabauskas3 parodë, kas jis yra: vietoj Birutës4 virðininku paskyrë Irenà5 ið kito skyriaus. Birutë dirbo Kainø skyriuje 3 metus, o Irena vos pernai baigë universitetà ir iðvis ðio darbo nedirbo. Jà paskyrë tik todël, kad ði – partijos narë. Beveik visi pasipiktinæ. Að irgi Arkadijui6 iðdroþiau savo nuomonæ: „Preimuðèestvo Ireny tolko v tom, èto ona èlen partii“ [„Irena pranaðesnë tik tuo, kad ji partijos narë“]. Ieva irgi piktinosi. Laimë, kad durniaus V. Grabausko nebuvo. Bûèiau pasakæs jam koká nors „komplimentà“. Asilas! Jeigu jis daugiau galvotø, bûtø nepadaræs to þygio. Stalino laikais buvo áprasta partinius durnius daryti virðininkais. Jam nudvësus, truputá pasikeitë padëtis. V. Grabauskas atgaivino stalininæ tradicijà. Asilas! Paskyrë be Irenos galutinio sutikimo. 1 2 3

4 5 6

Zalmanas Kaplanas, autoriaus bendradarbis „Puntuke”. Autoriaus bendradarbis „Puntuke”. V. Grabauskas, „Puntuko” skyriaus virðininkas, dalyvavæs A. Terlecko visuomeniniame teisme. Autoriaus bendradarbë „Puntuke”. Autoriaus bendradarbë „Puntuke”. Autoriaus bendradarbis Arkadijus Èiudinovas. Rusakalbis, atvykëlis ið SSRS, dirbæs NKVD.

18

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

1966-ieji metai! Vël vieneri metai prabëgo, vël vienais metais pasenau. Kà atneð naujieji? Toká pat klausimà këliau lygiai prieð metus. Ir kà? Kà jie atneðë, kà atneðë 1965-ieji metai? Tatuko1 mirtá! O gal ðie atneð mamos mirtá. Ne! Per daug bûtø! O ko að tikiuosi ir ko noriu ið naujøjø metø? Noriu, kad mamos sveikata stiprëtø ir kad ðiais metais nepatekèiau á saugumo nagus. Noriu, kad visi bûtume sveiki. Daugiau nieko nenoriu ir nieko nesitikiu. Þinoma, trokðtu, kad su Viktoru2 nieko blogo neávyktø, sugráþtø ið lagerio visi kalinamieji. Ne! Negráð! Partija ir vyriausybë visomis priemonëmis stengiasi iðlaikyti lageriø institutà. Aèiû Dievui, kad sulaukëme ðiø metø! Gal sulauksime ir kitø. Norëèiau, kad Vietname ásivieðpatautø taika. Pasibaigtø beprasmiðkos þudynës. Gal pagerëtø santykiai tarp Rusijos ir Amerikos. Gal susilpnëtø TSRS moralinis teroras, kuris taip slegia mane, visà mano vargðæ tautà. O dabar chronologine tvarka apie praeitá. Pabaigiau3 ta vieta, kurioje ið tëviðkës autobusu atvaþiavau á Ðvenèionëlius.

[1965 m. gruodis] Traukiny lengvai gavau vietà sëdëti. Prieðais sëdëjo jaunas vyras. Norëjosi papolitikuoti. Bet intuicija sakë, kad neverta. Gal tos intuicijos nebûèiau klausæs iki galo, jeigu ne apdriskæs senis, prisëdæs prie ano. Gal be jokio pagrindo átariau já saugumo agentu. Taèiau saugumas tikrai gali pasiøsti man bendrakeleivá. Juk ðis atsisëdo ne Ðvenèionëliuose. Be to, gali atsisësti ir Ðvenèionëliuo-

1

2 3

Autoriaus tëvas Pranas Terleckas mirë 1965 m. Dienoraðtyje autorius já vadina aukðtaitiðka tarmine „tëvo” forma: tatukas. Viktoras Petkus, politinis kalinys, tuo metu dar kalintis lageryje. Autorius kiekvienø metø dienoraðèius raðydavo á atskirus sàsiuvinius („kontorines knygas”), kuriuos vëliau slëpdavo. Todël raðymo dienà stengdavosi chronologiðkai uþraðyti ir ankstesnius ávykius, t. y. tæsti dienoraðtá nuo tos vietos, kuria buvo uþbaigæs paskutiná áraðà. Kadangi chronologiðkai dienoraðèio 1966-øjø metø knyga pradëta raðyti tuoj po Naujøjø metø, 1965-øjø pabaigos ávykiø iðbraukimas sugriautø tiek dienoraðèio autentiðkumà, tiek pasakojimo mintá.

PIRMOJI

KNYGA

19

se. Ignalinoje toks atsisësti negalëtø. Juk jis negali þinoti, á kurá vagonà að álipsiu. Kitame vagone dainavo lietuviðkai „Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka“. Taip malonu buvo klausytis tokios mielos mano ðirdþiai dainos! Vadinasi, yra mûsø ðalyje dorø lietuviø! Ðià dainà pakeitë „Ir vël bus laisva Lietuva“. Tiek maþa tereikia, kad pagerëtø nuotaika. Patriotinë lietuviðka daina daug gali! Aèiû tiems lietuviams! O praëjusá kartà gadino nuotaikà lietuvaièiø elgesys. Kareiviai kvailus ðposus krëtë. O merginos lietuvaitës, uþuot pasmerkusios ðiuos, ðypsojosi, rodë jiems dantis. Vilniuje iðlipant vienas kareiviø pasakë moteriai lietuvei nevykusá komplimentà. Vienas vyras davë ðiam atkirtá. Að irgi ásikiðau. Tiesos þodá pasakiau ir merginø adresu, kurios nemoka gerbti savæs. Gaila, kad daugumas jø buvo jau iðlipusios. Kità kartà reikia bûti principingesniam ir gerokai „uþveþti“ kvailoms merguþëlëms uþ dantø rodymà. Iðsikalbëjau su tuo jaunuoliu. Pasirodo, kad neapvylë manæs intuicija. Mokosi partinëje mokykloje. Jis nëra uþkietëjæs fanatikas, bet visgi partinës mokyklos kursantas. Pradëjom kalbà apie þemës ûká. Neslepia, kad maþai tiki galimybe greit padaryti stebuklus þemës ûkyje. Atrodo, kad já labiausiai jaudina problema, kaip geriau paèiam ásitaisyti. O á galimybæ þenkliai pakelti þemës ûká þiûri jis gan apatiðkai. Troleibuse prisëdau uþpakalinëje sëdynëje ðalia vieno ðvariai apsirengusio, truputá jaunesnio uþ mane tipo, kalbanèio lietuviðkai. Ið deðinës atsisëdo, matyt, lietuvaitë studentë. Uþ jos sëdëjo irgi lietuvis jaunuolis. Priekyje atsistojo jauna mergina su dviem sunkiais lagaminais. Pasitraukæs liepiau sësti. Atsisëdo nepratarusi në þodþio. Galvojau, kad nemoka lietuviðkai, todël tyli. Kraðtely sëdëjæs lietuvis papraðë lietuviðkai bilieto. Anoji studentë rusiðkai kreipësi á lietuvæ konduktoræ, kuri irgi kalbëjo rusiðkai. Að padariau jai pastabà, kad á lietuvæ konduktoræ reikia kreiptis lietuviðkai. Ði tylëjo. Pabrëþtai kreipiausi lietuviðkai. Po manæs kaimynë ið deðinës kreipësi rusiðkai. Mano spëjimas, kad ji ne lietuvë, dar labiau sustiprëjo. Bet kaip að buvau nemaloniai nustebintas uþgirdæs abi tarp savæs kalbanèias lietuviðkai. Èia jau nesusivaldþiau:

20

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„Pasirodo, kad abi lietuvës, o á konduktoræ kreipiatës rusiðkai.“ Studentë: „O koks skirtumas?“ Að: „O kur lietuviðkas principingumas, lietuviðka savigarba? Uþtat jie mûsø negerbia, niekina.“ Prieðaky stovás studentiðkos iðvaizdos jaunuolis ironiðkai: „Bûtina mokëti gimtàjà savo kalbà.“ Að: „Mokëti reikia, bet nereikia visur pataikauti. Tik todël jie mûsø negerbia.“ Tipas ið kairës nepratarë në þodþio. Matyt, uþima aukðtà vietà. Jam iðlipus, prisëdo anas studentiðkos iðvaizdos jaunuolis. Pirmas pradëjo: „Nepatinka man Vilniuje, kur visur tik ir girdi rusiðkà kalbà.“ Að: „Jûs ne vilnietis?“ Esàs vilnietis, gyvenàs pas seserá, kà tik gráþæs ið armijos. Tarnavæs Rygoje. Ten konduktorës kalbanèios tik latviðkai, o Taline – tik estiðkai. Jeigu kreipsies á jas rusiðkai, neatsakys. Að pasakiau, kad esam patys kalti, nes pataikaujame rusams. Vilniuje prie 16-ojo paðto pasitiko brolis Vladukas1 su dukra Vilija. Gerai, nes buvo gan sunku neðti duonmaiðá, lagaminà ir obuoliø tinklelá. Vladui ir Jonui2 atveþiau kumpá, 2 kg deðrø (sau kumpá, 1 kg deðrø) ir tinklelá obuoliø. Jie man neatveþa, o að – visada. Obuoliø atveþiau jiems daugiau negu sau. Taèiau Jonelis kitur daug dirba – trobà árengë, padarë paminklà. Tad bûtinai reikëjo jam atveþti dovanø. Radau mamà3. Blogai miegojusi. Apibariau, kad neina pas gydytojà. Po to nuraminau, kad viskas bus gerai. Nemoku jos suprasti, o kada nors gailësiuos savo aðtriø þodþiø. Þinoma, man skaudu, kad [gyvendama] pas mus nori á ligoninæ, o pas Jonà – neápraðysi jos á ligoninæ. Bet reikia valdytis, suprasti jà. Kai að nuvykstu á Krivasalá, mama ðokinëja apie mane, o èia – að sausokas, nervuotas. Iðaugau tokioje grubioje aplinkoje. Kà darysi! Sunku pasikeisti. Radau Viktoro laiðkà. Ðis dar dràsesnis uþ praëjusá, beveik iðimtinai paðvæstas Prûsijos klausimui.

PIRMOJI

2 3

Vladas Terleckas, autoriaus brolis. Jonas Terleckas, autoriaus brolis Teklë Terleckienë, autoriaus motina. Gyveno Krivasalyje, taèiau pablogëjus sveikatai sûnûs atsiveþdavo á Vilniø. Mirë 1980 02 19.

21

Daug pasakanti paskutinë laiðko eilutë, paimta ið poeto B. Rutkausko1: „Að kelsiuos, þengsiu, vëlei pulsiu, kaip daugelis puolë þengdami, – kol vienà kartà perdegs pulsas, uþges krûtinë nerami.“ Tai tiesiog iððûkis èekistams! Dar nepaleistas ið lagerio, o jau dràsiai á akis rëþia, kad nenusilenks jiems ir vël kovos su neteisybe. Dràsus vyras! Pats sau tvirtinu, kad Terleckø nedaug Lietuvoje, taèiau Petkus tik vienas. O visgi èekistai priversti „skaitytis“ su juo ir praleido laiðkà. Po Kalëdø jauèiaus toks vieniðas, vieniðas. Nenoromis prisimindavo J. Èesnavièiaus2 þodþiai: „Ðimtai, tûkstanèiai galvoja kitaip, o tu tik vienas – prieðingai.“ Gàsdindavo mintys, kad Viktoro gali neiðleisti. Nors vyravo mintis, kad jo sulauksiu. Gruodþio 29 d. gráþau ið darbo su viltimi rasti Viktoro telegramà apie iðvaþiavimà ið Maskvos. Bet nelabai nustebau radæs já besëdintá ant sofos ðalia mamos. Pasibuèiavom. Buvau nepatenkintas savo nemokëjimu parodyti dþiaugsmà. Gal að esu tikrai nelaimingas vien dël to, kad nemoku pajusti tikro laimës dþiaugsmo. Kokia laimë atrodë kun. Kazelio Vasiliausko3 sugráþimas. Sugráþo. Nemokëjau dþiaugtis. Nemoku dþiaugtis ir Viktoro sugráþimu. Koká kontrastà jauèiau tarp savo ir Alberto4 dþiaugsmo. Þmonës moka dþiaugtis, o að ir to nemoku! Atrodë, kad jis labiau apsidþiaugë mane pamatæs, negu að juo. Dël to man buvo gëda, tiesiog nemalonu. Buvau jau pamirðæs jo veido iðraiðkà. Pasirodë toks negraþus, sublogæs, menkutis. Ir nejaugi tokiame liesame, menkame kûne slypi tokia stipri siela?! Pirmiausia apie jo sveikatà. Sànariai netinstà. Jauèiasi gerai, sveikas. Kalbu, klausinëju ir gëdinuosi savo ðaltumo. 1

1

KNYGA

2 3

4

Benys Rutkauskas, iðeivijos poetas, kurio knygos SSRS okupuotoje Lietuvoje draudþiamos skaityti ir nespausdinamos. J. Èesnavièius – KGB papulkininkis, kurio „prieþiûroje“ buvo autorius. Kazimieras Vasiliauskas, kunigas, politinis kalinys. Nepriklausomybës laikais monsinjoras. Albertas Zvicevièius.

22

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Mintyse áspëju save, kad turiu klausinëti, klausyti ir kuo maþiau kalbëti apie save. Nustebino jo pasakojimas apie tai, kaip jis atsisakæs bûti vedþiojamas1, kaip sutikæs daryti Pranas2. Að tame nemaèiau jokio blogio. Pasirodo, kad Pranas uþ tai nuo draugø pelnë daug priekaiðtø. Jo autoritetas nukentëjæs ir dël atveþtos ið saugumo baimës (saugumas þinàs apie kiekvienà jo þingsná lageryje, kiekvienà þodá). Man atrodë, kad toks uþsispyrimas nieko neduotø. Reikia bûti diplomatiðkesniam. O Viktoras kertàs tiesiai. Mordovijoje atsisakæs kalbëti su J. Èesnavièiumi, neidavæs á saugumo suruoðtus susitikimus su kultûros darbuotojais ið Lietuvos. Að: „Juk komunistas Fuèikas3 irgi vaikðèiojo su gestapininku po Prahà. Komunistai jo visai nesmerkia uþ tai.“ Jis: „O kodël mums turi bûti pavyzdys Fuèikas? Kodël mes negalime stovëti uþ já aukðèiau?“ Teko sutikti. Lagery badas, bet þmonës laikosi. Gaudamas 700 g duonos ir porà lëkðèiø balandos að su savo apetitu ilgai neiðtverèiau. Dvasioje vyrai stiprûs. Anksèiau estai geriausiai laikësi, o dabar – lietuviai. Tik keli neðioja raiðèius ir „beldþia“4. Reþiminiame barake kaliniai ëjæ ant vielø, per kurias paleista elektros srovë, vienas pasikorë. Èekistai buvo priversti pagerinti gyvenimo sàlygas. Ir ten duonos pridëjæ. Toks [èekistø] elgesys tikrai tëra vien kerðtas. Kalëjime ir ðiaip sunku, o èia dar badas priedo. Tai jau per daug. Po 10 metø tokio kalinimo þmogus tikrai nustoja sveikatos. Nugàsdino þinios apie naujus areðtus, ypaè Ukrainoje. Gràþinà net tuos, kuriems buvo teismo sumaþintos bausmës, jau nekalbant apie komisijos paleistus. Reiðkia, ir toliau nesilaiko jokiø ástatymø.

1

2 3

4

Siekdamas „auklëti” bei moraliðkai palauþti politinius kalinius, KGB taikë „supaþindinimo su socialistine tikrove” metodà. Lageriuose lankydavosi kagëbistai ið Lietuvos, kultûros veikëjai su meninëmis programomis, taip pat trumpam atsiveþdavo bebaigianèius kalëti kalinius á Lietuvà. Atveþtas ið Mordovijos lagerio á Vilniaus KGB vidaus kalëjimà, Viktoras Petkus atsisakë kagebistø siûlomos „ekskursijos” po miestà. Pranas Skeiverys, politinis kalinys. Autorius mini sovietinæ propagandinæ istorijà apie èekø komunistà Julijø Fuèikà, antinacinio pogrindþio dalyvá, vokieèiø suimtà ir nubaustà mirtimi. Ðnipinëja savo draugus.

PIRMOJI

KNYGA

23

Latvijoje, Estijoje yra areðtø, Lietuvoje – ne. Reiðkia, nereikia ir galvoti, kad mane areðtuoti pasigëdys. Net latviø raðytojø sàjungos narius suëmë. Juos uþstoja raðytojø sàjunga, bet saugumas vis vien nepaleidþia. Ukrainos komunistai perdavë per Kanados komunistø delegacijà kaþkoká dokumentà. Uþtat saugumas ir pasiuto. Visi ten stebisi, kodël nëra kaliniø ið Lietuvos. Galø gale paleido Vaineiká1 ir latvá2, kurá sutikau Taiðeto kalëjime, besiruoðiantá á Vladimiro kalëjimà uþ mëginimà pabëgti (kartu su J. Abukausku3 ir H. Ðmidtu4). Viktoras dar galëjæs kelerius metus kalëti, nejautæs fizinës kanèios, nors jau ir nusibodæ. O man 1960 m. rudená buvo be galo sunku. Reiðkia, að esu silpnas. Þmonës kali jau po 18–20 metø ir nieko. Iðkæsià iki galo. Tai jau didvyriai! O að silpnas vaikas! Iðgërëm naminio vyno. Po metø pertraukos!5 Kalbëjomës tyliai. Kitaip negalima! Negali bûti, kad saugumas nedës visø pastangø suþinoti, kà mes kalbame, o priemoniø jie turi. Kà kun. Pranas Raèiûnas6 kalbëjo Anglijos pasiuntinybëje, viskas tapo saugumui þinoma, nors ten ir ëmësi visø saugumo priemoniø. Papasakojau Viktorui vieno kalbëtojo gruodþio 13 d. pasakytus þodþius apie tai, kad kova dël Lietuvos laisvës bus ilga ir sunki. Jis abejingai atsakë: „Gali bûti, kad ilga.“ O taip norëjosi iðgirsti ið jo, kad tai netiesa, kad greit Rusija ims skaitytis su Lietuva, su mûsø troðkimais. Atsiguliau pradþioj 12-kos viskuo nusivylæs, piktas. Atrodo, dar niekada nesijauèiau toks vieniðas, paliktas likimo valiai. Akyse maèiau J. Èesnavièiø, girdëjau jo þodþius: „Ðimtai, tûkstanèiai galvoja visai kitaip, tik tu vienas…“

1 2 3 4 5 6

Buvæs politinis kalinys. Latvio pavardës autorius neprisimena. J. Abukauskas, politinis kalinys. H. Ðmidtas, politinis kalinys. Autorius buvo pasiþadëjæs neragauti në laðo alkoholio. Pranas Raèiûnas, kunigas, buvæs politinis kalinys.

24

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Sausio 5 d. (treèiadienis) 16 val. 30 min. lauke keliolika laipsniø ðalèio. Prieð eidamas á „Pergalæ“ pasiþiûrëti „Niekas nenorëjo mirti“, paraðysiu truputá.

[1965 m. gruodþio 30 d.] Ketvirtadiená tuoj po darbo susitarëm su Viktoru susitikti prie mano darbovietës. Sutartu laiku pamaèiau já prie kiosko. Suvargæs, negraþus, ilgu paltu, kurá jam padovanojo vienas ukrainietis. Lauke ðlapia. Uþsukom á parduotuvæ Alës palaukti. Kalbu jam á ausá: „Negali bûti, kad mûsø kas nors nesektø. Mandagûs, nelenda á akis.“ Jis ðypsodamasis pritaria man. Palikæ Alæ, skubam pas Albertà Zvicevièiø. Einam pro profsàjungø rûmus. Viktoras nekreipia dëmesio á mano aiðkinimus, nesiþavi (net pabrëþtai ignoruoja) naujàsias Vilniaus statybas. O Vilnius per 8-erius Viktoro kalinimo metus labai pasikeitæs. Jo tas nedþiugina. O gal mane bijo „sugadinti“ savo susiþavëjimu? Dþiaugsmingai sutinka Albertas: iðbuèiuoja Viktorà, be galo laimingai jauèiasi. Sutiko daug graþiau negu að. Moka þmogus dþiaugtis. Dþiugu, kad jis geriau atrodo. Kaþkaip nepatogu, kad tik kartà buvau uþëjæs pas Albertà (ir jo paties neradau). Jis irgi tik kartà buvo pas mus. Ið jo vaþiuojam pas Vità1. Randame Marytæ. Ta gera mergaitë. Taèiau ji raðë Viktorui ne vien tik ið meilës þmogui, Vito draugui. Manau, kad ji norëtø Viktorà turëti sau vyru. Deja, Viktoras nemoka bûti kavalieriumi, labai neapsukrus. Gal ir gerai. Manau, kad nieko neiðeis. Pora bûtø gera. Marytë puiki, dabartiniu metu iðgraþëjo, kojos suplonëjo. Viktorà simpatiðkà daro jo vidinis pasaulis. Kai pripranti prie jo, jis graþus. Ið pirmo poþiûrio atrodo nesimpatiðkas: sublogæs, labai jau krenta á akis gan stora virðutinë lûpa. Puiki Valë. Nëðtumas nei kiek nepakenkë jos groþiui. Puiki, atrodo, ir vidiniu savo pasauliu. Ji neverkðlena, kad Vitas susitinka

PIRMOJI

[1965 m. gruodþio 31 d.] Penktadiená Naujøjø metø iðvakarëse 12 val. visada iðleidþiamos anksèiau ið darbo moterys ir prasideda iðgertuvës. Ketinu demonstratyviai atsisakyti, bet niekas nesugalvoja suorganizuoti iðgertuviø. Uþsivedu á darbà Viktorà. Nepatogu, kad „vienas ið generolø“ – toks „nereprezentatyvus“. Reikia jam atsigauti, pakeisti paltà, kad geriau atrodytø. R. Masiulionio nerandam, uþsukam á Èiurlionio 3 pas jo draugo (ið 16-os mokyklos) tëvus. Motina ir sesuo dþiaugiasi. Motina iðsitaria, kad reikia jaunimà auklëti baimës ir nuolankumo dvasia. Viktoras mandagiai nutyli, o að „atskaitau pamokslà“. Einant namo, [Viktoras] padaro mandagià pastabà. Uþsukom pas Romà Ragaiðá3 á darbovietæ. Vyriukas nieko, bet dideliø simpatijø nejauèiu. Atrodo, kad mëgsta linksmà gyvenimà. Rimtam darbui netinkamas. O gal ir klystu?

2

Vitas Margaitis, buvæs politinis kalinys.

25

su buvusiais lagerininkais, maloni su jais. Vitas, atrodo, seka spaudà, nors ir nesupranta paskutinio plenumo esmës. Nesistengiu gilintis á tai. Nemalonu, kad jis ið pradþiø nepasiteirauja apie P. Paulaitá1. Iðgëriau naminio vyno. Dar vaþiuojant pas Vità, slegia niûrios mintys. Vël girdþiu ausyse J. Èesnavièiaus þodþius: „Tu tik vienas toks.“ Akimirkomis atrodo, kad reikia turëti gan stiprià valià, kad nepalûþtum. Nors vaþiuoju su Viktoru, jauèiuos toks vieniðas. Atrodo, kad imu suprasti tuos, kurie ëmë laiþyti batus, neseniai spardþiusius juos. Suprasti, bet nepateisinti. Truputá iðgërus, lyg apleido tos niûrios mintys. Gulam po 12 val. Nepripratæ prie tokios „prabangos“ mano nervai2.

1

1

KNYGA

3

Petras Paulaitis, buvæs partizanø vadas. Antrà kartà nuteistas uþ jaunimo pogrindinës organizacijos sukûrimà ir veiklà. P. Paulaitis iðkalëjo ið viso 35 metus. Autorius mini nuolatinæ átampà, kurià jautë dël KGB persekiojimo ir sekimo. Romas Ragaiðis, vëliau Lietuvos laisvës lygos narys.

26

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vaþiuojam „Þvaigþdën“ pasiþiûrëti vokiðko „Vienos þmogþudystës kronika“. Puikus filmas, nors trukdo vaikai ir nekûrenta salë. Þydë nuþudo savo tëvø þudikà. Að jà pateisinu, Viktoras – ne. Reikià galà padaryti þudynëms. Pirmas toks neðabloniðkas filmas, pastatytas Rytø Vokietijoje. Dar treèiadiená Silvas1 kvietë [mane] su Viktoru á jo vardines gruodþio 31 d. Man atrodë, kad kvieèia tik ið mandagumo, o tikrovëje bijo. Gruodþio 30 d. Alë nuneðë dovanà. Kvietë. Nutarëm nueiti tik tuo atveju, jeigu dar kartà nuoðirdþiai pakvies. Visgi pakvietë. Paþadëjau, nes atrodë, kad nuoðirdþiai kvieèia. Naujiems metams gavau „po blatu“ pas Stasæ2 3 antis ir 2 kralikus (triuðius). Sako, kad krautuvëse labai sunku kà nors gauti, seniai taip nieko nebuvæ. Viktoras sutinka, o paskui atsisako eiti. Að irgi nenoriu, nors ir rûpi pasakyti „pamokslà“ kam nors ið ten susirinkusiø dabartinës burþuazijos atstovø (telefonu pavadinu juos burþujais). Nutariam laukti Naujøjø metø pas mus. Prisimenam prieð 8 metus sutiktus Naujus metus. Tos nuotaikos negalim atgaivinti. Viktoras pasakoja apie N. Èerkaskio ávykius3. XX suvaþiavime nuvainikavo Nikita Stalinà, suversdamas ðiam visus enkavëdistø ir kitø sistemos ðalininkø nusikaltimus. O kam dabar suvers 1962 m. birþelio pradþios nusikaltimus? Ne! Ðios dëmës santvarka niekada nepajëgs nuplauti. Ne! Per daug ji juoda. Bet ar ji vienintelë? Dalá nusikaltimø pasmerkë ir vël áklimpo á ne maþiau baisius nusikaltimus. Manau, kad Kremlius tai supranta ir todël nepasako visos tiesos apie Stalino nusikaltimus. Iðgeriam prieð Naujus metus. Noriu iðaiðkinti savo prislëgtà bûklæ. Pradedu, bet, lyg suprasdama, Alë laiku nutraukia mane. Aèiû jai. Kodël að turiu pasakoti gráþusiam ið lagerio Viktorui apie savo niûrià nuotaikà?

1 2 3

Silvas Èiulada. Stasë Uþdavinytë, Terleckø paþástama, kavinës vedëja. Novo Èerkaskio ávykiai Ukrainoje: protestuojantys darbininkai buvo suðaudyti.

PIRMOJI

KNYGA

27

Iðjungiu televizoriø, kai vienas artistas ima plepëti stalininiais terminais, o paskui ir grieþiant himnà. Viktoras liepë palikti. Tai esanti marðo melodija. O ji man primena kruvinàjá Stalinà ir visus jo nusikaltimus, kurie ir ðiandien slegia mano tautà ir mane patá. Þinoma, saugumas gali girdëti ir uþ toká áþûlumà gan uþsirûstinti. Tegu! Pamirðtam net pasveikinti vieni kitus sulaukæ Naujøjø metø. Matau, kad Viktoras tiria mano ásitikinimus, mano mintis. Viskà pasakoju jam, nors Alë sakë, kad ir man reikëjo bûti diplomatiðkam, kaip ir jis. Taèiau laikiau savo pareiga pasakyti savo nuomonæ daugeliu klausimø. Tegu jis viskà þino. Gulëm net pusëj treèios. 17 val. 25 min. Pavalgyti ir á kinà. Kaip tyèia lauke gan ðalta, nors tik prieð kelias dienas lijo ir sniego liko labai maþai.

Sausio 6 d. (ketvirtadienis) 17 val. lauke ðalta. Miegojau vos 6 val. Bet neraðyti negaliu. Kiek tas dienoraðtis atima taip brangaus laiko!

[1966 m. sausio 1 d.] Naujøjø metø ryte atsibudom pradþioj 11 val. 13 val. klausëm 9-osios simfonijos ið Leipcigo. Kiek þmogus netenki nesuprasdamas muzikos. 14 val. iðëjom su Viktoru ir vaikais á miðkà rogutëmis pasivaþinëti. Atodrëkis buvo menkas. Vaikai vaþinëjosi nuo kalno uþ antro Eþerëlio, o mes kalbëjomës. Viktoras ðiandien ne tik klausësi, bet ir kalbëjo. Papasakojo apie savo santykius su Edvardu1. Tas stengësi uþ akiø þeminti Viktoro autoritetà ir t. t. Akimirkomis atrodë, kad Viktoras sàmoningai juodina já mano akyse. Nuo tø átarinëjimø buvo taip nemalonu. Ne! Viktoras nëra niekðas ir tuo neuþsiiminës.

1

Edvardas Burokas, buvæs politinis kalinys.

28

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Edvardà charakterizavo kaip maþai iðsilavinusá ir në kiek nesistengiantá lavintis. Kad jis [Edvardas] nesistengia lavintis, tai pastebëjau, o kad jis neiðsilavinæs – tas ne taip lengva pastebëti. Juk mes literatûros, meno klausimais niekada nekalbëdavome. O rusø liaudininkø biografijas þino neblogai. Stasë stebëjosi Edvardo erudicija. Èia gal ji darë man átakà ir tik todël laikiau já iðsilavinusiu. O kad jis [Edvardas] turi avantiûrizmo pradø, tai pastebëjau 1963 m. Stengiasi apie savo asmená sudaryti kaþkokio paslaptingumo pilnà aureolæ. Lageryje tebëra daugiau kaip 300 lietuviø. Aiðku, kad tik maþa dalis jø uþsiima politika. Taèiau ir ta saujelë susiskaldþiusi á „partijas“. „Nacionalistai“ beveik pakriko sugráþus á Lietuvà jø vadui Algiui Endriukaièiui1. Tas vaidino „uber“ patriotà, vedþiojo uþ nosies keletà vaikø. O sugráþæs tuoj pat vedë ir neparaðë savo pavaldiniams në vieno laiðko. Tuo ir savo elgesiu su Martyðiumi2 (pasakë jam apie mano áspëjimà) parodë, ko vertas. Nesitikëjau, kad davatka3, kas dienà bëginëjæs pas Pranà Raèiûnà iðpaþinties, gali vadovauti katalikams. Ir ið kur jø ten atsirado? Juk daugumas buvo ateistai ir ið aukðto þiûrëdavo á kartais „sumetantá poterá“. Jonui4 ir Albertui5 sugráþus, iðiro „marksistø“ ratelis. Ið Jono per daug nesistebiu, nes durnas per visà pilvà. Taèiau Albertas stebina. Baigæs aukðtàjá mokslà, rodos, protingas ir tik lageryje tapo marksistu. Ðvæsdavæ Kapsuko ir Angarieèio gimimo ir mirimo sukaktis. Reikëtø bûti iki galo nuosekliems, ðvæsti ir niekðelio Snieèkaus sukaktis, to A. Snieèkaus, kuris juos kaip pigià darbo jëgà pardavë á Mordovijà. Kuo geresni uþ A. Snieèkø Kapsukas ir Angarietis? Jeigu Lietuva bûtø laikinai neiðëjus ið Rusijos imperijos sudëties, abu minëti bûtø taip pat prekiavæ lietuviø dûðiomis su Stalinu, kaip prekiavo su juo kruvinasis Snieèkus. Bûtinai reiks susitikti su

1 2 3 4 5

Algirdas Endriukaitis, buvæs politinis kalinys. Autorius neprisimena, kuris Martyðius minimas. Neaiðku, kuris politinis kalinys taip charakterizuojamas. Jonas Semënas, buvæs politinis kalinys, Antano Terlecko bendrabylis. Albertas Þilinskas, buvæs politinis kalinys.

PIRMOJI

KNYGA

29

Albertu ir iðklausyti jo samprotavimus. Su Jonu nenoriu në vienoj iðvietëj kartu sëdëti, nekalbant jau apie kokias nors kalbas. Keista, kad Prezidentas1 neprisidëjo prie Davatkos. Kur prieþastys? Reiks iðsiaiðkinti. Kad taip ims elgtis V. Bastys2, nesitikëjau. Iðvis, visos ðios „partinës“ rungtynës man gan ðlykðèios. Lageryje vyksta kova tarp „partijø“ uþ nesamà valdþià, uþ tà valdþià, kurios mes niekada neturësime. Ðiandien esu tuo ásitikinæs visu 90 proc., o gal net daugiau. Praeis ne maþiau kaip 20 metø, kol Rusija ims á Lietuvà þiûrëti kaip á suverenià valstybæ. O po 20 metø mums bus jau 60 metø. Iðgyvenus toká sumautà gyvenimà, sunkø lageriná gyvenimà, daugumai ið mûsø nereikës tos valdþios, uþ kurià kai kas peðasi. Vienas ið tokiø kovotojø dël valdþios buvo Edvardas. Uþvakar Vanda3 praneðë, kad ðis sugráþæs. Nesinorëjo tuo patikëti. Taip, tai tiesa. Vakar Stasë man patvirtino tai. Apsidþiaugiau, nors ir ne maþiau nustebau. Uþtektinai jis prisikentëjo. O ypaè gaila jo vargðø tëvø. Sutikti já norëèiau, nes jis turi daug kà papasakoti apie savo tardymà. Taèiau neskubu susitikti, nes saugumas gali padaryti ið to nepageidautinas man iðvadas. Draugais mes neliksime niekada. Viskà dovanoèiau vien uþ tai, kad nedergë savo draugø ir Lietuvos, nors jam buvo gan sunku. Tegu jis taip elgësi tik dël savo prestiþo, bet tai vis vien kilnu, net didvyriðka. Dovanoèiau, bet tik su sàlyga, kad jis atsisakytø tos lenkës. Deja, netikiu, kad jo durna galvelë pasipildë lagery nors trupuèiu proto. Kaip sekiojo, taip ir sekios. Suk já velniai! Pirma bûèiau laikæs já dideliu nuostoliu Lietuvai, o po 1964 11 10 pamaèiau, kad ne toks jau didelis jis nuostolis. Suk já bala. Susitikæs, þinoma, pasakysiu jam savo nuomonæ. Blogo jam nieko nelinkiu. Tegu lenda á lenkës minkðtà vietà ir dar labiau uþsiraukia. Mano akyse jis vertas tik paniekos.

1 2 3

Prezidentas – èia ir toliau taip dienoraðtyje ðifruojamas Viktoras Petkus. V. Bastys, buvæs politinis kalinys. Vanda, autoriaus paþástama.

30

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Keistas jo iðëjimas á laisvæ. Èia kaþkas slypi. O kas? Aiðku, kad saugumas surezgë jam tà kriminalinæ bylà. Pamatæ, kad að nutraukiau su juo santykius, iðgirdæ ið Viktoro, kad jo karjera baigta, nusprendë paleisti. Toks jis jiems nepavojingas. Galëjo Edvardas padaryti koká nors kompromisà. Kad jis parsidavë, tuo netikiu, bet kompromisà galëjo padaryti. Kita vertus, saugumas nori parodyti jam ir jo draugams, kad jie nekerðtingi. Be to, gal stengiasi sukelti Edvardo draugø tarpe átarimà dël jo iðëjimo. Tokie átarinëjimai daro já visiðkai nepavojingà saugumui. Suëmimai Ukrainoje, Latvijoje sukëlë baimæ dël galimo dalinio Stalino prisikëlimo. O Edvardo paleidimas rodo, kad saugumas nesiruoðia daryti naujà þingsná Berijos keliu. Tiek maþa mûsø, taèiau saugumas ima „skaitytis“ su mumis. Kodël? Aiðku! Nori likviduoti bent koká pasiprieðinimà, bent kokià opozicijà ir galutinai palauþti mûsø tautos pasiprieðinimà. Neskubu, bet reikës susitikti su Edvardu. Þinoma, að norëèiau, kad jis atsisakytø tos lenkës, bet jis per silpnas palikti jà. Átariu jà esant saugumo ðnipe, gan gudria ðnipe1. O tam durneliui ji angelas. Paleidæ já, saugumas per jà galës daugiau suþinoti, negu dabar suþino. Skaitau (baigiu) B. Baranausko paruoðtà knygelæ apie „Geleþiná vilkà“. Ten pavaizduotos pjautynës tarp Lietuvos partijø, ðlykðèios pjautynës. Ðlykðèios! „Kolektyvinëje tironijoje“ agronomas iðreiðkë mintá, kad 1940– 1941 metai iðeis á naudà Lietuvos politikams. Ðie iðgyveno per 25 metus lageriuose labai dideles kanèias, taèiau maþai pasimokë. Fiziðkai sulauþytuose kûnuose iðliko tas pat ðlykðtus siekimas valdþios. Nesitikëjau, kad Viktoras nesugebës sutaikyti „partijø“ ir rasti bendros kalbos su visais. Pasirodo, kad ir jis buvo silpnas tam. O jeigu jau jis nieko nesugebëjo pasiekti, tai kas sugebës?

PIRMOJI

Klydau. – A. T.

31

Kaliniai klausinëja apie Stasá Ignatavièiø1. Tiems dar jis tebeliko politiku, nors ðis në laikraðèiø neskaito. Ketvirtadiená buvo ástaigoje pinigø pasiskolinti. Tekalba vien tik apie save, savo studijas. Net nesiteikiau papasakoti jam apie Viktoro parvaþiavimà. Antanas Stasiðkis2 nesirodo daugiau kaip metus. Paskutiná kartà buvom atsitiktinai susitikæ labai seniai. Profsàjungos susirinkimo metu buvau uþëjæs pas já. Neradau. Palikau darbovietëje raðtelá. Neskambina. Kodël? Gal bijosi? Susivyniojo á bobos „undarokà“ ir bijosi pajudëti. Suk já velniai! Ðûdþius! Daugiau neuþeisiu ir að pas já. Nereikalingas ir jis man. O Stasys Naglys3 pasielgë gan negraþiai nepakvietæs nieko ið mûsø á savo vestuves. Galëjo nors pakviesti. Að, þinoma, bûèiau nëjæs á jas vien taktiniais sumetimais (o gal, saugumo pykèiui, bûèiau ir nuëjæs), taèiau þinoèiau, kad jis vyras. Sutikæs „uþveðiu“ jam. Donatas4 nuo vasaros irgi nesirodo. Kodël? A! Nukrypau nuo temos. Viktoras ðá kartà iðsakë savo paþiûras á eilæ klausimø, visai nelaukdamas, kada að pasakysiu savo nuomonæ. Pasirodo, kad mûsø paþiûros daugeliu klausimø sutinka. O kai kam kalëjime atrodë, kad að „sugadintas“ sovietinio universiteto. Atrodo, kad ir jo paþiûros padarë ðiokià tokià evoliucijà. Ieðkojau þodþiø, kaip jam iðaiðkinti savo planà iðtrûkti ið ástaigos repliø. Pasakiau, kaip norëjau ieðkoti Aleksandro5 pagalbos. Jis nieko konkretaus nepasakë. Man buvo nepatogu dël savo atvirumo ir nemokëjimo nors truputá diplomatijos. Pasiûliau paskaityti abu savo pareiðkimus saugumui dël savo laiðko6: „Pasakysi savo nuomonæ.“ Nebuvo su kuo pasitarti. Atro1 2 3 4 5 6

1

KNYGA

Stasys Ignatavièius, buvæs politinis kalinys. Antanas Staðiðkis, buvæs politinis kalinys. Stasys Naglys, buvæs politinis kalinys. Donatas Bièiûnas, buvæs politinis kalinys. Aleksandras Markevièius. Gráþæs ið lagerio autorius organizavo laiðkø raðymà ir pats raðë laiðkus politiniams kaliniams á lagerius. Tikslas – kalinius palaikyti moraliai ir sustiprinti dvasiðkai. Dalá laiðkø KGB konfiskavo. Autorius mini sumanymà kreiptis á KGB pareiðkimu, reikalaujanèiu nedrausti susiraðinëjimo.

32

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dë gerai, o po kiek laiko pats pastebëjau klaidas. Tikrai po mënesio kito, pastebëjau, jog dariau klaidø. Reikëjo dël nacionalizmo pasakyti tiesiog, kad myliu Lietuvà ir todël neþadu atsisakyti tos meilës jai, kurià saugumas vadina nacionalizmu. Klaida tvirtinimas, kad mano oponentø dauguma bûtø nepraneðusi saugumui pasikalbëjimø turinio. Klaida. Jis [Viktoras] diplomatiðkai pasakë, kad kitaip bûtø paraðæs. Nors tuo [pareiðkimu] að tikrai niekam nepakenkiau, bet niekada nereikia minëti draugø pavardþiø ir jø nevardinti, apie juos nekalbëti nei gero, nei blogo. Perskaièiau antràjá. Pats nustebau, kad tame irgi esu padaræs tiek daug klaidø. Ten prasitariu, kas man pasakojo apie saugumo nuomonæ mano atþvilgiu. Teisinausi tuo, kad ið juodraðèio perraðydamas viskà labiau „nudailinau“, kad nieko beveik ir neliko. Nemalonu buvo dël savo siûlymosi raðyti draugams laiðkus ir juos paveikti. Tada að norëjau, kad saugumas leistø raðyti laiðkus, kuriais að galëèiau juos moraliai palaikyti, parodyti jiems, kad mes nesulindom visi á krûmus. O ðiandien tas noras atrodo lyg pirðimasis saugumui tarnauti „perauklëjant“ kalinius. Raðant reikia apgalvoti kiekvienà þodá. Rodos, apgalvojau, bet padariau aibæ klaidø. O neraðyti negalëjau. Reikëjo diplomatiðkai iðsisukti ið padëties, á kurià patekau po tokio laiðko Pranui1. Tada J. Èesnavièiui sakiau, kad bûdamas areðtuotas nepasakyèiau jiems nei þodþio. Jeigu kartà pateksiu á saugumo rankas, nieko neraðinësiu. Ne! Jeigu kada nors suims mane, uþgirs: „Nieko nepasakosiu, viskà iðsiaiðkinsim teisme.“ Parengtinis tardymas jiems reikalingas visø kortø sumaiðymui. Ðá kozirá reikia iðmuðti ið saugumo rankø. Gulëm apie pirmà valandà. 7 val. iðvaþiavom á Mikalojaus baþnytëlæ. Kunigas pasakë gerà pamokslà apie laikà. Jaunas kunigas, o pamokslà pasakë gerà. Gulëm apie pirmà valandà. Ðá kartà filmo neþiûrëjau, o pirmà vakarà þiûrëjom „Palatà“, o antrà – „Granato apyrankæ“ pagal

1

Autoriaus laiðkus politiniams kaliniams á lagerá KGB traktavo kaip antisovietinio turinio.

PIRMOJI

KNYGA

33

Kuprinà. Guliau be nuotaikos. Buvo nepatogu dël iðpasakojimo savo planø apie iðsisukimà ið ástaigos panèiø1. Jauèiaus vieniðas ir prislëgtas. Kà saugumas norës, tà ir padarys su mumis. Jo pusëje èekistø armija ir visos priemonës, perimtos ið Berijos ir Hitlerio, áskaitant ginklus ir milijonus rubliø. O mûsø? Esam keli idealistai, kuriø saugumui nepavyko parklupdyti. Mûsø pusëje tauta ir teisybë. Bet ðiandien – tai gan negalingi sàjungininkai. Ryte septintà valandà atsibudæs iðgëriau migdomøjø vaistø ir iðmiegojau iki pradþios vienuoliktos. Radau Viktorà su knyga rankoje. Ðiandien jis neatrodo tiek daug nusimanàs visose srityse, kaip prieð 8 metus. Per tà laikà ir að prasilavinau truputá. Pavyzdþiui, jis neþinojo, kaip, kokiomis sàlygomis Hitleris su Stalinu pasidalijo Lietuvà. Taèiau, palyginus, labai maþai paþengiau á prieká per tuos 8 metus. Daug laiko atëmë ið manæs vokieèiø kalbos kursai ir kt. Ir gal në karto taip nejauèiau bûtinumo mesti darbà ir nors trejetà metø tik skaityti ir skaityti. Bûtina perskaityti bent 200 groþinës literatûros knygø. Juk að tiek maþai þinau apie toká genijø kaip Dostojevskis. Maþai þinau Èechovà, neuþtektinai Tolstojø ir ið viso neþinau Kuprino. O lietuviø literatûra? Su Vakarø literatûra ðiek tiek susipaþinæs. Ið kitos pusës, svarbiausias mano tikslas – istorija. Ypaè bûtina iðstudijuoti XX amþiaus Lietuvos istorijà, nors ir tëra maþa literatûros. Lietuvos istorijà privalau puikiai iðmanyt. Bet kaip Alë iðsivers? Kà nors sugalvosim! Að prasimaitinsiu kaime. Laikas taip greit bëga, o þinios dël laiko stokos labai lëtai kemðasi á mano galvà. Viktorui perskaièiau vienà savo laiðkà, ið kurio jis geriau suprato mano paþiûras á daugelá klausimø. Jauèiau, kaip jo veidas nuðvito. Jis pasidarë daug atviresnis, paþadëjo atsakyti á mano klausimà dël baþnyèios. 13 val. 45 min. iðvaþiavom á stotá. Stotyje jau nebe pirmà kartà patariu saugotis maðinø, kurios saugumo nurodymu gali suvaidinti 1

„Puntuko“ gamyklos biurokratiniø varþtø.

34

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„katastrofà“. Saugumas labai apsidþiaugtø. Petkus Lietuvoje tik vienas, Terleckø irgi labai nedaug. Kaip tyèia, troleibuse konduktorës kalba tik rusiðkai. Vaþiuojant penktadiená ið kino 3-iame troleibuse vairuotoja skelbë stotis lietuviðkai. Norëjau padëkoti, bet prieð galà „sugedo“. Norëjau padaryti pastabà, bet Viktoras neleido. Autobusø stoty didþiulë eilë. Pilietis padavë bilietà iki Vievio. Prie autobuso atsibuèiuojam su Viktoru. Jis taip susijaudinæs paþiûri á mane. Akys mëlynos, veidas toks simpatiðkas. Mano akims jis visai kitaip atrodo negu pirmomis dienomis. Ir apskritai jis vël man tampa autoritetu. Vël imu tikëti, kad tikrai jis raðë tokius puikius laiðkus. Uþ savaitës atvaþiuosiàs. Uþëjau pas Èiuladas. Ten Valës draugë su vyru. Nieko sau boba. Rûpëtø „padurniuoti“, bet að neðoku. Dainuoti negaliu. Silvas girtas. Prisiekinëja ásimylëjæs Filomenà. Valei tas nepatinka. Pirmà kartà ji tokia atvira ir skundþiasi savo dalia. Be bobø, Silvas nieko nemato, nes neturi kitø idealø. O man sijonas paskutinëje vietoje. Neapkæsèiau savæs, jeigu pirmoje vietoje ásimylëèiau kieno nors sijonà. Be to, að myliu ir gerbiu Alæ. O Silvas nemyli Valës, jeigu trankosi su bobomis. Iðgëræs vyno, greit pasigëriau. Mintyse skraidau padangëmis. Rodos, seniai buvau toks laimingas ir gyvenau toká prasmingà gyvenimà. Gráþæs ið lagerio, teatre jausdavausi toks iðdidus, visa galva aukðtesnis uþ tuos, kurie laiþo batus ir svetimà subinæ. Pamaþu tas pasididþiavimas dingo manyje. Ðá vakarà vël pajutau tai. Buvau toks laimingas. Buvau nepatenkintas greit iðsipagiriojæs. Bet laisvës jausmas negreit paliko mane. Gráþdamas galvojau apie Viktorà. Jis eina ðiuo metu tëviðkës laukais. Liûdna jam. Motinos neras, nepasitiks ji jo. Jam bus labai graudu. Filosofiðkai susimàsèiau. Ir nejaugi jo ir ðimtø tûkstanèiø lietuviø kanèios yra beprasmiðkos ir nueis veltui?! Negali bûti! Në viena kanèia nenueina veltui ir nëra beprasmiðkø aukø. Tuo vis labiau kasdienà imu tikëti. Viktoro kanèios nenueis veltui.

PIRMOJI

KNYGA

35

Sausio 8 d. (ðeðtadienis) 15 val. 45 min. Vakar maþai skaièiau ástaigoj, galvojau iðsimiegoti. Bet gulëdamas pradëjau kalbà apie savo ryþtà vykti gyventi á Krivasalá. Ilgai negalëjau uþmigti, o atsibudau 5 val. 30 min. Ðiandien daug skaièiau – ieðkojau grûdo po mëðlo krûvà. Taèiau raðyti reikia. Noriu uþbaigti ir pradëti raðyti kontrolinius darbus. Uþvakar suþinojau, kad V. Grabauskas iðeina dirbti á „liaudies“ kontrolæ. Gera naujiena, nes su niekðu dirbti sunku. Visi juokësi, kad duoèiau jo iðleistuvëms 5 rublius. Nieko neagitavau, bet þmonës nutarë boikotuoti niekðelá. Jau vakar buvo þinoma, kad atsisakë dalyvauti visa Grabausko laboratorija. Ðaulio laboratorija juokësi ið jo elgesio vienos paskaitos metu (buvau atostogose). [V. Grabauskas] paklausæs, kokia kalba skaityti. Marijona pasakiusi: „Kaip jums geriau.“ Ðis: „Man geriau rusiðkai.“ Visi ëmæ juoktis. Tada sugalvojæs teisintis tuo, kad literatûra rusø kalba. Skaitydamas [paskaità] lietuviðkai, jautæsis gan nekaip, nes visà laikà ið durniaus ðnibþdëjosi merginos. Rusø kalbos jis gerai nemoka, bet nejauèia to, o nemokëjimà lietuviðkai, asilas, jauèia. Uþtat ir sako, kad rusiðkai lengviau. Asilas! Tokiø durniø ne visur rasi ðiandieninëje Lietuvoje. Tas irgi prisidëjo prie to, kad kolektyvas labiau ëmë niekinti durniø. Pakenkë jo autoritetui ir elgesys su manimi po Tatuko laidotuviø. O ypaè pasipiktino niekðeliu po Irenos paskyrimo kainø skyriaus virðininke. Girdëjau, kad tik 15 þmoniø davë po pusantro rublio. Taèiau ir ið davusiø dalis neatëjo á iðleistuves. Ðaulio skyrius demonstratyviai iðëjo namo. J. Gurvièius: „Tiesiog nepatogu, kad tiek nedaug þmoniø.“ Èia vël ákiðau savo trigraðá: „Pagal nuopelnus.“ Tuoj ðoko Arkadijus. Esà að esàs labai „rezkij“. Að: „Tai kà? Að suagitavau þmones? Kaip jis su þmonëmis, taip ir su juo þmonës.“ Z. Kaplanas nebuvo Audronës iðleistuvëse, o á V. Grabausko atëjo. Suprantu þydus. Juos nenoriai priima á darbà tiek rusai, tiek ir lietuviai, o V. Grabauskas priimdavo, þinoma, bijodamas, kad nepavadintø jo nacionalistu.

36

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Likæs valandà skaièiau ðlykðèià J. Þiugþdos broðiurpalaikæ. Eidamas girdëjau buhalterijoj triukðmaujant liaudá drauge su V. Grabausku. Atrodo, kad ten buvo tik 5 þydai, visi 3 rusai ir 4 lietuviai: abi V. Grabausko pataikûnës – Irena ir Lionë, tylioji Angelë ir Ðaulys. Net partietë Aldona iðëjo. Iðleidþiant Audronæ visi kalbëjo lietuviðkai (Arkadijus su Raisa paskendo lietuviø tarpe), o dabar visi – tik rusiðkai. Tai pagal V. Grabausko skoná! Gerai niekðui! Alë sako, kad jis nesupras parodytos jam nepagarbos. Supras! Tegu mato, kuo já laiko kolektyvas. Raisa (þinoma, ið dalies ir Arkadijus) galvos, kad já lietuviai paniekino uþ jo, kaip lietuvio, neprincipingumà. Tas irgi prisidëjo. Þodþiu, uþsidirbo. Senio Maruko ir Veljeðevos niekas neiðleido. Panaðiai „pamylëjo“ ir V. Grabauskà. Visi jie to nusipelnë. Jeigu iðeis J. Gurvièius, jam reikës suorganizuoti geras iðleistuves, taip pat ir Arkadijui. Antradiená Z. Kaplanas ir A. Èiudinovas pradëjo kalbà apie Stalinà. Esà gerai atrodàs. Nors þadëjau po Naujøjø metø kuo maþiau politikuoti, bet neiðkenèiau. Pasakiau keletà epitetø þmogþudþio adresu (atrodo, „kraujalakys“, „niekðas“), bet dël triukðmo niekas negirdëjo. Tantanas1, kaip áprasta be jokios diplomatijos: „Govoriat, èto Stalin pil liudskuju krov, poetomu on i vygliadel tak choroðo.“ [„Kalba, kad Stalinas gërë þmoniø kraujà, todël jis ir atrodë taip gerai.“] Teisingai pasakyta, bet taip kalbëti apie budelá negalima. Juk jo draugai ir uolûs mokiniai ðiandien valdþioj. Paskiau Stalinà sulyginau su Hitleriu. Arkadijus: „Tebe vsio ravno. Stalin ili Hitler? Razve Stalin veril, èto jego priravniat Hitleru?“ [„Tau tas pats. Stalinas arba Hitleris. Argi Stalinas tikëjo, kad já prilygins Hitleriui?“] Pasaulis jau prieð karà laikë abu þmogþudþius lygius vienà kitam. Arkadijus mëgino árodinëti, kad liaudis tikëjo Stalinu. Að: „Juo galëjo tikëti tik akli. Jûs tikinat, kad „þit stalo lutèðe, þit stalo veseleje, v to vremia kak v Rosiji byl nastojaðèij golod. Razve ne 1

Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

37

videli eto, ne videli, èto ubival bezvinnych liudei? Jemu mogli verit tolko slepyje ili sami svoloèi.“ [„Gyventi pasidarë geriau, gyventi pasidarë linksmiau, tuo metu kai Rusijoje buvo tikras badas. Argi nematë to, nematë, kad þudo nekaltus þmones? Juo galëjo tikëti tik akli arba patys niekðai.“] Arkadijus iðëjo ið kabineto. Nemalonu girdëti tokius þodþius taikomus tam, kuriam neseniai pats meldësi. Vakare Vanda praneðë apie Edvardo atvykimà. Nustebau ir nudþiugau. Ðá vakarà melsdamasis mintyse jau neskubëjau á Alytaus lagerá. Ryte apsidþiaugiau, kad jis laisvëje. Bet draugais mes nebûsime niekada. Ne! Taèiau skambinau Stasei vienu reikalu. Sakë, kad lenkës neatsisakë. Suk já velniai! Papasakoti Stasë turi kà. Nutariau geriau pas mamà nueiti negu pas Stasæ. Uþteks laiko, papasakos. Be to, diplomatiðkais sumetimais nereikia skubëti. Juk saugumas rûpinsis mano elgesiu su Edvardu. Þinoma, að noriu, kad jis atsisakytø tos lenkës, liktø toks, koks atvyko ið lagerio 1963 metø pradþioj. Deja, to nebus. Per silpnas vaikas. Uþ visa tai já niekinu ir gal neapkenèiu. Telefonu Stasë prilygino mane jam. Að: „Tu mane labai uþgauni. Að esu blogas, bet ðiuo atþvilgiu uþ já daug geresnis ir daugiau nelygink manæs su jo. Jei lyginsi, sutikæs spjausiu á veidà.“ Pasakiau tai pusiau juokais, bet tai, kà galvoju. Treèiadiená Tantanas pasakojo, kaip buvo fabrikuojama Ðmidto byla. Nuo kriminalinës bylos priëjo prie politinës – pasakojo, kaip provokatorius lakûnas iðprovokavo þydus skristi á Lenkijà. Jeigu ne jis, niekas apie tai nebûtø ir pagalvojæs. Visus suëmë. Tik dalis sugráþo ið lageriø. Suþinojæs, kad provokatorius dirba Ðiauliø saugume papulkininkiu ir niekas jo nebaudþia. Arkadijui buvo nemalonu to klausytis. Arkadijus sutiko su manimi. Bet Tantanas be jokios diplomatijos „vaþiavo“: „Tas pats ir dabar, net 90 proc. saugumo darbuotojø yra seni, dirbæ Berijos laikais.“ Jis kalbëjo tiesà, bet að privalëjau „sutriuðkinti“ savo virðininkà, árodinëdamas, kad ten dabar – nauji þmonës ið partijos, komjaunimo. O jis – savo. Esà tik Riuminà nubaudæ ir dar keletà jo draugø. Nuo kitø enkavedistø, uoliai tarnavusiø Berijai, nenukrito nuo galvos nei vienas

38

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

plaukas. Neturi þmogus jokios diplomatijos. O kas þino? Ðià minutæ álindo á galvà mintis, kad jis gali bûti saugumo spec. aktyvistas, [atsiøstas] pas mus. Ne. Negali bûti! Nepasakojau, þinoma, kaip saugumas 1958 m. pavedë iðprovokuoti universiteto studentus, kaip 1957 m. iðprovokavo Viktorà. Juk to pasakoti negalima kabinete, kuriame gali bûti ir tikrai yra mikrofonas átaisytas. Vakare nuskubau su Ale á „Pergalæ“ pasiþiûrëti „Niekas nenorëjo mirti“. Susitikime buvo tik du aktoriai: Oja ir Adomaitis. Estas moka gerai kalbëti. Apie filmà buvo pasakojæs brolis Vladas. Esà tai geras filmas. Taèiau að nenorëjau juo tikëti. Jis uþ mane yra perskaitæs daugiau knygø, bet daug kur nesiorientuoja. Niekðas ið vykdomojo komiteto paraðë ðlamðtà, o Vladas tikino mane, kad tai puiki knyga. Uþtat netikëjau ir jo pasakojimu apie filmà. Negali bûti, kad Lietuvos kino studijai duotos laisvos rankos sukurti filmà, objektyviai vaizduojantá ávykius pokarinëj Lietuvoje. Neapsirikau. Jau vienoje ið pirmøjø scenø 4 broliai Lokiai ir 2 skrebai sunaikina malûne apie 10 partizanø, kurie laukë Lokiø ir buvo pasiruoðæ. Jonas II taip charakterizavo filmà: „Labiausiai átikinamos scenos su iðdaviku seniûnu. Didþiausias istorinës tiesos iðkraipymas – liaudies apginklavimas. Lietuviø tauta niekada neëmë ginklø ið skrebø ir nekovojo su savo sûnumis. Tik niekðø skrebø saujelë pakëlë savo rankà prieð tautà. Ði saujelë bûtø neiðsilaikiusi në dienos, jeigu ne kruvinøjø enkavedistø armija, enkavedistø Stalino ir Berijos atsiøstø ið „broliðkosios“ Rusijos. Apskritai filmas labai tendencingas, siekiàs gudriu objektyvumu diskredituoti Lietuvos pogrindá, lietuviø tautos kovà su pavergëjais ir saujele iðdavikø. Ðis filmas padarys mûsø tautai didesnæ þalà negu visi buvusieji. Jeigu nuo manæs priklausytø, V. Þalakevièiø pakarèiau. Tai niekðas! Jeigu neleidþia objektyviai pavaizduoti pokario ávykiø, geriau tylëk, o nederk tautos kovos su pavergëjais. Manau, kad V. Þalakevièius nëra tiek naivus, kad nesuprastø, kà daràs. Tai iðgama.“ Að ëmiau jam árodinëti, kaltinti pogrindþio vadovus, kurie neuþkirto kelio þudynëms. Papasakojau apie Elenà. Ji nekenèia „der-

PIRMOJI

KNYGA

39

þimordø“, nepataikauja jiems, bet jai visi partizanai – banditai. Ji net piktinasi, kad filme jie pavaizduoti per daug geri, nors ir yra scena, kurioj partizanas prievartauja moterá. Marytë irgi pasakojo, kad kaime jø bijodavo labiau, negu filme parodyta. Vladas pasakë: „Tokie jie ir buvo.“ Jeigu Elena, Marytë ir net Vladas taip atsiliepia apie juos, tai kà kalbëti apie tuos, kurie neatsimena tø laikø, neprisimena, kaip tauta neapkentë skrebø? Niekuo nepateisintos þudynës pagimdë daugelá Lietuvos prieðø. Elenø yra nemaþa! Tai didelë tragedija. Uþ nugaros sëdëjo Gaigalas su þmona ir Ðalaðevièienë. Nors að në karto nesusijuokiau (þudynës man juoko nesukelia), o tie – kad kvatojasi, kad ðaukia. Tas bailys gal nori parodyti, kad jam visai negaila savo tautieèiø? Nesusivaldþiau ir aprëkiau. Ðalaðevièienæ apibariau ir eidamas namo. Teisingai padariau, bet nereikëjo karðèiuotis. Buvo gan nemalonu. Irena iðëjo apsiverkusi. Mat jos motinà nuþudë. Ji: „Kaip filmas?“ Að: „Meniðkai geras, o istoriðkai – ne.“ Taèiau nusprendþiau neuþeiti á Ðaulio laboratorijà ir nediskutuoti. Tik savo kabinete pasakiau keletà kritiniø pastabø (dël ginklø liaudþiai davimo, kad tuo laiku vieðpatavo „kultas“, kuris trukdë suartëti su skrebais). Ir meniniu poþiûriu silpnas filmas. Jeigu liaudis paëmë ginklus, tai kaip keli „buoþiø sûneliai“ vos nesunaikino Lokiø ir liaudies, kuriai ápirðo ginklus? Broliai uþdaro savo brolá á kalëjimà uþ tai, kad tas norëjo nuðauti varomà partizanà, o vëliau paleido. Partorgas pasakoja, kad reikia laikytis ástatymø. Gal tik uþsiená galime átikinti tuo, kad skrebai ir partorgai rûpinosi ástatymø laikymusi. Iðeina, kad tiek meniniu, tiek istoriniu poþiûriu filmas nevykæs, nors jame ir nëra tokio ðablono, koks bûdavo anksèiau. Tenka sutikti su Jonu II, kad dël to filmas dar þalingesnis, tendencingas. (Iðvargæs, todël mintys labai padrikos). Þodþiu, filmas nusiþengia tiek istorinei, tiek ir meninei tiesai. Vakar pradëjom kalbëti apie Novo Èerkaskio ávykius. Pasirodo, kad Tantanas nieko negirdëjo apie juos. Arkadijus stengësi nuneigti ávykiø esmæ. Að irgi nukreipiau kalbà á ðalá, suvertæs viskà provokatoriams ið NTS. Tegu!

40

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Marytë pasakojo, kad jø skyriaus merginos „gavo velniø“ ið partorgo Cicëno uþ tai, kad jos Vietnamui davë tik po 30 kapeikø ir dar gerai pasiginèijusios prieð tai. Jø kalbø, elgesio bijosi virðininkas Ðaulys. Negali uþkimðti joms gerkliø, o Raisa skundþiasi, kad Ðaulys neduoda atkirèio antitarybinëms kalboms. Sakë kraustysis á V. Grabausko kabinetà. Tegu! Ten jis nieko negirdës. Prieðingu atveju tik dël jø kalbø iðeitø ið virðininko këdës. Darau iðvadà, kad ið viso neprivalau uþeiti á tà kabinetà. Ið Arkadijaus uþuominos padariau iðvadà, kad Raisa mane seka ir dalá kaltës uþ merginø nuotaikas verèia man. Po tokiø V. Grabausko iðleistuviø átarinëjimai dar padidës. Merginos labai nusistaèiusios prieð viskà. Taèiau „derþimordoms“ atrodo, kad negali bûti, jog „darbininkø ir valstieèiø dukros“ gali bûti tokios „kontros“. Jø manymu, kas nors jas „gadina“. Uþtat að privalau daugiau nesilankyti. Galvojau, kad nuo Naujøjø metø bûsiu maþiau grubus. Nepavyko. Ir vël toks pat grubus, karðtakoðis. Tik dël to esu toks nelaimingas. Auklëjimas vaikystëje paliko savo pëdsakus. Jeigu ne nervai, nebûèiau toks grubus. Daþnai jauèiu savo nemandagumà, bet esu bejëgis kovoti su juo. Kol Viktoras buvo pas mus, buvau mandagesnis. Ir tai dar pusë bëdos. Vaikø nemuðu. Tik Vilijà daþnai apibaru, nuodiju jos vaikystæ. Blogai! Kà daryti? 1964 m. rudená kalbëjau apie bûtinumà kovoti uþ savo autoritetà. Nekovoju. Ne! Gal tik Raja ir V. Grabauskas neapkenèia manæs, bet visø akyse esu karðtakoðis, ne visur taktiðkas, koks turëèiau bûti. Kà padarysi? Pasikeisti sunku! Bet dar reikës mëginti. Reikës! Gruodþio 2 d.: troleibuso konduktorë buvo labai negraþi, vos telpanti kelnëse lietuvë, labai blogai kalbanti rusiðkai. Kai á mane kreipësi rusiðkai, atsakiau: „Nesulauþykite lieþuvio!“ Galvojau, kad ims kalbëti lietuviðkai. Kur tau! Visà laikà bjauriai lauþydama lieþuvá, ðaukë: „Tovariðèi! Potenites vpered!“ Nutariau pamokyti. Nors rusë aprëkë, bet lindau atgal prie uþpakaliniø durø: „Lietuvoj galime lietuviðkai! Kodël taip lauþote lieþuvá?“ Ji piktai: „Nebûkit

PIRMOJI

KNYGA

41

nacistas!“ Að: „Be reikalo lendat be muilo.“ Iðlipau piktas. Taip norisi tokiai spjaut á snuká. Lietuvë! Kaip gëda dël tokiø. Iðvis paskutiniu metu vis maþiau girdëti konduktores kalbant lietuviðkai. Iðvis negalime jausti jas esant lietuves. Átaisius automatus, prapuolë kelios konduktorës, dirbusios 3-iame troleibuse. Vakar lietuvë konduktorë atsakë man á daugelá klausimø. Atsakymai maþiau nustebino, negu ápykino. Kreipiausi á jà lietuviðkai (visada kalbu tik lietuviðkai). Atsakë lietuviðkai. Bet daþniau kalbëjo rusiðkai. Norëjau „pamokslà pasakyti“, bet ðalia stovëjo nesimpatiðki tipai. Viena maþdaug 14–15 mergaitë kreipësi á mane rusiðkai. Að: „Nesuprantu.“ Ji: „Iðlipate?“ Að: „Ne! Mokate lietuviðkai, o kreipiatës rusiðkai.“ Ji: „O kà að þinau, kas jûs?“ Að: „Lietuvë esate, Lietuvoje gyvenate, todël ir reikia kreiptis tik lietuviðkai.“ Ji: „Að ne lietuvë.“ Að: „Tada nenoriu daryti jums jokiø pastabø. Kaip norite, taip galite kreiptis.“ Atsigræþusi lietuvë paþiûrëjo kelis kartus á mane. Tipai iðlipo prie Klinikos. Prisëdæs prie konduktorës, kreipiausi: „Pasakykite, jums ásakyta tik rusiðkai ðnekëti? Paskutiniu metu ið viso negirdëti lietuviðkai kalbant konduktores.“ Ji ádëmiai, o kartu ir nustebusi þiûri á mane, o tada atvirai iðdësto savo mintis: „Taip! Mums liepiama kalbëti rusiðkai. Kodël? Todël, kad rusiðkai esà supranta visi, o lietuviðkai – ne visi. Be to, tarp mûsø maþa lietuviø.“ Að: „Bet keletas konduktoriø, kurios aptarnaudavo 3-iàjá troleibusà, kalbëdavo tik lietuviðkai.“ Ji: „Þinau! Tai aukðta, tamsi Kazlauskaitë ir... (èia pasako pavardæ). Pastaroji neseniai mirë, o pirmoji – ligoninëje.“ Ðe tau! Tos, kurios drásdavo kalbëti lietuviðkai, viena mirë, o kita – ligoninëje. Að: „Matyt, raðo skundus, kad kalbate lietuviðkai?“ Ji: „Taip, raðo skundus.“ Að: „Bet Vilnius – Lietuvos sostinë ir nëra ko bijotis kalbëti lietuviðkai. Jeigu anos nebijo, tai ir jums nëra reikalo kalbëti rusiðkai.“ Ji: „Nesinori netekti premijø. O jeigu kas nors paraðo skundà, tada nemoka premijos. Kiek tai sudaro? 5–10 rubliø.“ Að: „Aèiû uþ informacijà! Reiðkia, uþ kalbëjimà lietuviðkai atima ið jûsø premijas! Reikës tada ir rusiø adresu paraðyti skundø.“

42

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Einu pësèias namo. Piktas, teisingiau, ásiutæs! Gal niekas pasaulyje taip „nachaliðkai“ nesielgia, kaip rusai – skundþia lietuvius uþ tai, kad jie Lietuvos sostinëje kalba lietuviðkai! To jau per daug! Per daug mes nuolankûs! Uþtat ir joja ant mûsø! Patys kalti. Atrodydavo, kad lietuvës konduktorës kalba rusiðkai dël savo nesàmoningumo. Klydau. Kai kurios kalba tik lietuviðkai, në kiek nebijodamos „derþimordø“. Kazlauskaitë á rusiðkà klausimà atsakydavusi tik lietuviðkai. Matyt, lietuvës konduktorës apie tai daþnai pakalba. Bet dauguma bijosi ir dël 5–10 rubliø þeminasi, bijo lietuviðkai kalbëti. Áþûlûs, be galo áþûlûs „derþimordos“! Ir kaip juos sudrausti? Jonas I1 kartà sakë, kad nëra ko kovoti su tuo. Esà, tegu dar labiau áþûlëja „derþimordos“. Toks jø elgesys dar didesnæ neapykantà sukels lietuviø ðirdyse. Ginèijausi su juo. Atvykæ á Vilniø latviai, estai ir kt. tautø atstovai laiko lietuviø tautà vergiðkai paklusnia ir tiek! Gëda, gëda! Geriau, kad mus laikytø tvirtais, sàmoningais lietuviais, kurie nenori susitaikyti su savo padëtimi. O tai reikia iðkovoti. Mes juk ne mordviai ir kt. tautelës, kuriø nariai gëdinasi bûti mordviais [ar kt.] ir skuba uþsiraðyti rusais. Gráþæ ið Mordovijos ðneka, kad tokie pyksta, jeigu juos pavadini mordviais. Jonas III jau seniai ragina mane kovoti su tokiu rusø elgesiu Lietuvoje. Anà mënesá ragino sukurti pogrindinæ organizacijà, leisti atsiðaukimus, raginanèius lietuvius kovoti uþ savo tautos teises ir orumà. Tylëjau, nenorëjau pavadinti jo provokatoriumi. Vakare televizija transliavo ið Centrinës bibliotekos A. Venclovos 60-øjø gimimo metiniø minëjimo iðkilmes. Nusipelniusá pataikûnà sveikino ið raðytojø sàjungos tokie pat pataikûnai (lyg tyèia

1

Paties autoriaus pseudonimas. Kadangi dienoraðtis buvo ðifruojamas, dalá savo minèiø autorius ádëdavo á Jonø I, II, III, Pakalo pasisakymus. Tokiu bûdu atrodo, kad pats dienoraðèio autorius yra „nuosaikus“, nepritaria grieþtoms nuomonëms. Tai buvo daroma atsargumo sumetimais. Jeigu dienoraðtis pakliûtø á KGB rankas, jo nebûtø galima panaudoti prieð patá autoriø, já traktuojant kaip antisovietiniø minèiø skleidëjà.

PIRMOJI

KNYGA

43

parinkti): Reimeris, Baltakis ir skrebas J. Misevièius. Ðlykðtus senis [Venclova], ðlykðèiai kalbëjo. Beveik visa kalba paskirta pasiteisinimui, kodël jis 1940 m. nuëjo Stalinui uþpakalio laiþyti ir kodël jis iki ðiol iðtikimai tarnauja jo sëbrams. Aiðkiausiai prisimenu jo þodþius: „Viskas, uþ kà að kovojau, beveik iðsipildë.“ Garsiai atsakiau niekðui: „Tikrai iðsipildë. Ðiandien suþinojau, kad uþ kalbëjimà Lietuvoje lietuviðkai konduktorës turi baudà mokëti. Ne veltui kovojai, Venclova!“ Visi liaupsino kolaborantà. Nejaugi jubiliatas nesupranta, kad daugumas (iðskyrus tokius pat niekðus) meluoja á akis? Nejaugi jis nesupranta, kad ið jo kûrybos juokiasi visa Lietuva, laikydama já paèiu nuobodþiausiu raðytoju? O iðkilmiø rengëjai supranta. Uþtat ir minëjimà suruoðë nedidelëje Bibliotekos salëje, o ne Operos ir baleto teatre. Þino, kad salë bus tuðèia. Susirinko dauguma jo sëbrø ir koks pusðimtis studentø. Daugelis atëjo, þinoma, tik ið smalsumo. Pertraukos metu þmonës vaikðto koridoriais, bet beveik niekas nesustoja ties A. Venclovos kûrybos paroda. Visi þino, kas yra Venclova, koks þmogus ir koks raðytojas. Sveikino ir ðlykðtusis J. Þiugþda. Toks toká. Abu ðlykðtûs, bet J. Þiugþda ðimtà kartø ðlykðtesnis. Þiugþdos labiau neapkenèiu ir uþ Venclovà, nors ðio irgi labai neapkenèiu. Kaþkas norëjo ápirðti mintá, kad Stalino laikais norëjæ su Venclova susidoroti enkavedistai. Netikiu! Uoliø kolaborantø Berija nelietë. Ðiandien „Komjaunimo tiesa“ perspausdino ið „Za rubeþom“ þinià apie tai, kad Brazilijoje iðrastas aparatas, kuris ágalina girdëti uþ 200 metrø nuo paðnibþdomis besikalbanèiø þmoniø. Nejaugi tai tiesa? Nejaugi toká ginklà turi ir saugumas? Negali bûti! Jeigu turëtø, neskelbtø. Paskelbë sàmoningai norëdami pagàsdinti silpnesniø nervø þmones. Ne tik nieko nedarykite, bet ir bijokite net kritiðkai galvoti! Mes sekame kiekvienà jûsø þingsná ir áskaitome visas jûsø mintis!!! Bet vis vien ðiandien daug galvojau ir truputá iðsigandau. Gal todël saugumas anas dienas buvo toks mandagus! Vis vien jø seki-

44

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mo sistema tobulëja ir jie iðranda vis naujas sekimo priemones. To nereikia uþmirðti. Bet visagalinèiais nereikia jø laikyti. 20 val. – pasiþiûrëti „Hamleto“.

Sausio 9 d. (sekmadienis) 11 val. 25 min. ant sofos. Lauke nuo vakar dienos –6–7° C. Atðilo. Skubu raðyti. Noriu ðiandien viskà uþbaigti. Visada sapnuoju mësà, statau naujus namus, kelionæ. O sapnais ið dalies tikiu. Gal tokie sapnai dël to, kad niekada neiðsimiegu. Gal, bet daþnai aplanko mintys, kad saugumas gali susidoroti su manimi. Ðiandien gavau ið Prano laiðkà. Mano ilgo, 6 lapø laiðko, jis negavo. Kuo vël neátikau? Matyt, nepatiko tai, kad Pranas galëjo ið to laiðko padaryti iðvadà, jog buvæ lagerininkai neiðsigando ir nesulindo it pelës po ðluota, kaip to siekë saugumas. Jie nori átikinti lagerininkus, jog buvæ jø draugai bijo net susitikti vieni su kitais. O mano laiðkas turëjo tikslà parodyti Pranui, jog mes susitikinëjam ir saugumas nepasiekë savo tikslo tais straipsniais, kuriais juodino mane. Viktorui atvykus, dar labiau átikinau save, kad mûsø namo sekimas bus kelis kartus sustiprintas. Jam esant pas mane, atrodydavo, kad saugumieèiø siluetai daþnai slankioja apie langus. Tai ne ið baimës. Tai ið pagrásto ásitikinimo, kad saugumas turi siekti suþinoti, kà mes galvojame. O gal J. ir G. Subaèiø1 pagalba jie kontroliuoja mano mintis? Visko gali bûti. Abu komunistai, tarybiniai þmonës. Ne! Jie ne niekðai. Kaip ten bebûtø, bet mano sekimas Viktorui atvykus sustiprëjo. Saugumas laiko, kad að nesu per daug aktyvus, bet pasiduodu kitø átakai. O Viktorà jie laiko amþinu nenuorama. Sustiprëjus sekimui, saugumas gali nustatyti, kad raðau dienoraðtá, jeigu iki ðiol to dar nenustatë. O tada ne taip sunku paimti dienoraðtá ir suþinoti, kà að galvoju. Be to, tai bûtø pretekstas su-

1

Terleckø kaimynai.

PIRMOJI

KNYGA

45

imti mane. Juridiðkai dienoraðèio raðymas nëra nusikaltimas, taèiau argi jie þiûrës savo paèiø ástatymø. Apiformins! Uþtat galvoju uþbaigæs ðià knygà padaryti pertraukà. Tai verèia ir bûtinumas susirûpinti istorijos studijomis. Dienoraðtis atima labai daug laiko, nes að nemoku trumpai kalbëti. [1965 m.] Lapkrièio 28 d. dëstytoja Safronova skaitë paskaità apie naujàjà sovietinæ literatûrà. Liepë klausti, ji atsakysianti á neaiðkius klausimus. Pradëjome diskutuoti apie Ðolochovo kûrybà, apie jo patriotizmà. Kaveckas paklausë jà, ar sovietiniai þmonës bus tokie patriotai kitame kare, kokie buvo praëjusiame. Jis pareiðkë nuomonæ, kad dabartinis jaunimas „sugedæs“. Stalino kritikai viskà apvertæ aukðtyn kojomis. Jaunimas netiki tuo, kuo tikëjo Stalino gadynëje. Safronova tiesiogiai neatsakë á jo klausimà, bet pati ëmë skøstis jaunimu. Jos kaimynystëje gyvenà keli nihilistai, kurie „gadinà“ jaunimà. Ji skaièiusi studentams apie Ðolochovà ið knygos, iðleistos JAV. Ir su kokiu nepasitikëjimu jie klausà jos paskaitø. Ðiaip ji gan galvojanti moterëlë, bet studentø abejingumas oficialiajai nuomonei tiesiog siutino jà. Að paklausiau: „Èto delat? Po vaðemu nado vsio zapriatit?“ [„Kà daryti? Pasak jûsø, reikia viskà uþdrausti?“]. Ðis mano klausimas uþgavo jà: „Iz takich lekcij razve vytekajet, ðto ja storajus etogo?“ [„Argi mano paskaitos rodo, kad að to siekiu?“]. Ið jos tono jautësi, kad labai susirûpinusi ir labai iðgyvena dël dabartinio jaunimo paþiûrø, indiferentiðkumo. Bet ir pati nemato iðeities. Taèiau, jos manymu, laisvë dabartinei santvarkai bûtø praþûtinga. Jaunimas viskà apverstø aukðtyn kojomis. Tuo ji ir jos kolegos daug kà pasako. Laisvø diskusijø nelaukite, nes jos gali suduoti mirtinà smûgá santvarkai. Greit 50 metø sovietiniai valdþiai, demokratiðkiausiai pasaulyje valdþiai ir stipriausiai, þinoma. Taèiau ði valdþia bijo laisvos minties, kritiðko þodþio. Uþtat ir laikosi ásikibusi lageriø. Iðeitá, iðsigelbëjimà mato kalëjimuose, lageriuose. Tik tai puikiai charakterizuoja paèià sistemà. Atrodo, kad paskutiniu metu Kremlius labai susirûpino gan rimta vidaus padëtimi. Ðiuo tikslu ir buvo suðauktas komjaunimo CK plenumas, kurio nutarimai po tam tikros aprobacijos neseniai pasi-

46

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

rodë lietuviðkoje „Komjaunimo tiesoje“ (sausio 4–5 d.) Ðtai kelios iðtraukos ið Pavlovo kalbos. „Burþuazinë ideologija prasiskverbia pas mus per verstinæ literatûrà, uþsienio filmus, estradà ir parodas. Mûsø prieðai dideles viltis deda á milijono tarybiniø turistø, kasmet iðvaþiuojanèiø á uþsiená, apdorojimà.“ Ðie þodþiai parodo, kad Kremlius bijosi net groþinës literatûros kûriniø, filmø. Tø filmø, kurie perkami uþsieny, prieð tai gerokai atrinkus juos. Þodþiu, bijomasi visiðkai nekaltø, bet savarankiðkø (uþsienio jaunimo) samprotavimø. Milijonas turistø! Ið kur jie? Milijonas tik su turistais, iðvykstanèiais á vadinamàsias liaudies demokratijos ðalis. Bijomasi, kad sovietinis jaunimas gali „sugesti“ pabuvojæs net kitose komunistinëse ðalyse. Ði baimë rodo, kokie jie silpni, kokia silpna stalininë ideologija! Uþtat negali bûti ir kalbos, kad artimiausiu laiku Kremlius pasakys visà tiesà apie Stalinà, kad atleis átemptas vadþias, kuriomis laiko paþabojæs 220 mln. pilieèiø. Kur mato Kremlius iðeitá? „Auklëjimas tradicijomis – tai viena pagrindinio uþdavinio þmogaus kovotojo, pilieèio, patrioto auklëjimo iðsprendimo priemoniø.“ Vadinasi, iðeitis – auklëti jaunimà tradicijø dvasia. Taèiau naivu galvoti, kad visø tautø jaunimà bus leidþiama auklëti savo tautos tradicijomis. Toji teisë suteikiama tik rusø jaunimui. Nerusams leidþiama savo jaunimà auklëti tradicijomis, bet tik rusiðkomis. Apie tai be jokios diplomatijos kalba pats Pavlovas: „Kodël gi … neákûrus kad ir Didþiajame Rostove turistinio centro. Ðis centras pasitarnaus patriotinio ir estetinio auklëjimo reikalui…“ Nors ne! Pasirodo, kad Pavlovas mini ir vietas Ukrainoje, Gruzijoje. Taèiau tas nieko nekeièia. Juk Lietuvos jaunimas turës teisæ susirinkti, pvz., Rûdininkø girioje raudonøjø partizanø þeminëse, IX forte, o ne, gink Dieve, Trakø pilyje ir kt. istorinëse vietose, primenanèiose garbingà mûsø tautos istorijà. Spauda apie tai nedviprasmiðkai kalba. Tik rusai galës savo jaunimà auklëti senovës rusø valstybës tradicijomis. Plenumo nutarime kalbama: „Komjaunimo komitetai turi organizuoti iðkilmingas jaunimo iðleistuves á Tarybinæ armijà, karinius þaidimus… Visam auklëjamajam komjaunimo organizacijø darbui turi bûti bûdingas atkaklu-

PIRMOJI

KNYGA

47

mas ir kovingumas, nepakantumas bet kokiems burþuazinës ideologijos pasireiðkimams.“ Viskas aiðku! Gaila laiko komentuoti. Taèiau nesusivaldau nepaëmæs dar vienos citatos ið to nutarimo. „Komjaunimo organizacijos privalo auklëti jaunimà lenininës draugystës ir visø TSRS tautø brolystës dvasia, aktyviai kovoti su bet kokiomis tendencijomis, linkusiomis á nacionaliná atsiribojimà ir iðimtis, atsilikusiø paproèiø ir paþiûrø atstatymà ir dirbtiná atgaivinimà.“ Per daug atvirai pasakyta! Nei þodþio apie kovà su didþiavalstybinio ðovinizmo nuotaikomis, o viskas suvedama á kovà su nacionalinëmis tradicijomis. Dar daugiau pasako ði citata: „Bûtina rûpestingai organizuoti ir nuolat propaguoti bendrà ávairiø tautybiø jaunimo darbà sparèiose komjaunimo statybose.“ Aiðku! Kremlius neatsisako savo ðovinistinës politikos, siekimo kolonizuoti respublikas. Vadinasi, sparèios sistemos evoliucijos nëra ko laukti. Maþdaug teks palaukti 20 metø, kol „stalincai“ nueis nuo valdþios vairo. Jaunoji rusø karta gal atsisakys savo tëvø didþiavalstybinio ðovinizmo politikos. Þinoma, sunku daryti bet kokias prognozes. Kova Kremliuje vyksta ir gan ánirtingai. Dël jos „stalincai“ gali bûti paðalinti ið valdþios. Bet bendra dabartinë rusø tautos dvasia neþada radikaliø pertvarkymø. Visko gali bûti! Sunku spëti. Að linkæs laukti maþdaug 20 metø. O kas bus, paþiûrësime. Lapkrièio pabaigoje ilgai ðnekëjau su Kompozitoriumi1. Tai truputá jaunesnis uþ mane komunistas, dirbàs rajone atsakingà darbà. Nepaþindamas gerai jo, kalbëjau gan atsargiai. Kai kà iðpeðiau. Atrodo, kad jis irgi nebuvo per daug atviras, nors jam ir prisipaþinau kalëjæs sovietiniame kalëjime, lageryje. Jis esàs lietuvis, labai reaguojàs á nuotaikas, kurios uþgauna jo nacionalinius jausmus. Kariuomenëje jo nenorëjæ priimti á partijà tik todël, kad jis lietuvis. Pulkininkas pareiðkæs, kad jie nepriëmæ dar nei vieno lietuvio, nes jø prisibijà. Taèiau Kompozitorius nematàs partijos politikoje siekimo surusinti Lietuvà. Á mano klausimà, kaip jis þiûrá á paskutiná 1

Studentas neakivaizdininkas E. Kaveckas.

48

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI

KNYGA

49

plenumà, atsakë: „Tai skæstanèio griebimas „britvos.“ Antisemitizmas esàs oficiali Lietuvos CK politika. Kadangi þydai vieningi, mylá tik savo tautà, todël ir esàs nurodymas spausti þydus. Neklausiau, ar Lietuvos CK turi analogiðkø nurodymø ið Maskvos. Paklausiau apie 25-àsias sovietinës valdþios Lietuvoje minëjimo metines. Kodël neleido ðvæsti liepos 21-osios. Atsakë, kad buvæs nurodymas nedaryti praðmatnesniø iðkilmiø negu spalio minëjimai. Esà tegu mato lietuviai, kad uþ viskà, kà jie turi, turi bûti dëkingi spaliui, o ne liepos 21-ajai. O Snieèkus ir Ko buvo per daug uþsimojæs, per daug iðgarsinæs tà datà. Maskva pataisiusi já. Aiðkinau, kad tai politika ir Kremlius pasielgë labai netaktiðkai, tuo uþgavæs Lietuvos komunistø ambicijà. Suprantàs. Pasakomis apie suverenumà jis irgi netiki. Kokio að norás suverenumo? Iðëjimo ið TSRS? Að: „Ne! Reikia daryti taip, kad jaustøsi nors formalus suverenumas. Pvz., patvirtino Lietuvai biudþetà ir tegu pati Lietuva savarankiðkai daro iðlaidas. Dabar gi iðvietei pasistatyti reikia praðyti Maskvos leidimo.“ Jis suprantàs tai, bet Kremlius bijosi, kad, palikus toká savarankiðkumà, susirinkæ Lietuvos komunistai gali nubalsuoti uþ Lietuvos iðëjimà ið TSRS. Aiðku! Vadinasi, nepasitikima ne tik visa lietuviø tauta, bet ir Lietuvos komunistais, pripaþástama, ko vertas „ásijungimas“ á TSRS. Jis norás bëgti ið ðio partinio darbo, nes vis labiau jo ásitikinimai ima prieðtarauti politinei partijos linijai. Ðiaip jame daug fanatizmo. Gerbia Lietuvos komunistus uþ tai, kad jie labiau kairûs uþ rusø komunistus. Tito laiko revizionistu. Apie daug kà jis neturás teisës man pasakoti. Kaskart vis labiau ásitikinu, kad bûtina daþniau susitikinëti su Lietuvos komunistais ir studijuoti jø nuotaikas. Bûtina þinoti, kà galvoja komunistai, iðstudijuoti jø nuotaikas. Kità dienà trumpai kalbëjau su kitu Lietuvos komunistu – Evangðevièiumi1. Piktinasi plenumo linija, vedanèia á stalininæ centralizacijà. Maskva vos nepasiëmusi ið Lietuvos chemijos pramonës. Pasitarime „derþimordos“ neslëpæ savo tikslø Lietuvos atþvil-

giu. Vienas pasakæs: „Lietuva neturi savo chemijos pramonës specialistø. Reikia paskirti „mûsø“ direktoriø, kuris nusiveð ten savus specialistus.“ Aiðkiai, be jokios diplomatijos, pasakë „derþimorda“, kuo jis laiko mûsø Lietuvà. Lietuvos komunistai labai prieðinasi tokiai kolonialistinei Maskvos politikai. „Chemijos pramonës ámoniø direktoriai visomis priemonëmis stengiasi neásileisti variagø.“ Tokio epiteto dar negirdëjau. Vadinasi, vël imu tikëti, kad ne visi Lietuvos komunistai panaðûs á V. Grabauskà. Gruodþio 5–6 d. klausiausi ið Vatikano Labuko áðventinimo iðkilmiø. Kokiu tikslu já áðventino? Kompromisas tarp Vatikano ir Kremliaus! Stankevièiaus kandidatûrà Vatikanas atmetë, o Labuko priëmë. Tada turëtø sugràþinti ið iðtrëmimo anuos abu vyskupus1 ir leisti jiems dirbti pastoraciná darbà. Kà tas duos? Lapkrièio mën. valgiau Kauno „Svetainëje“. Uþ to paties ilgo stalo sëdëjo du lietuviai, kurie gërë vynà. Vienas gan nusigëræs ðaukë: „Uþ kà að kovojau? Uþ kà að kariavau?“ Ëmus jam keiktis, liepiau nutilti ir gerbti greta, uþ kitø stalø, sëdinèias moteris. Jis ëmë aiðkinti, kad gráþæs ið karo invalidas. O tie, kurie iðëjæ á miðkà, ðiandien jo virðininkais dirbà ir komanduoja jam. „Að nustojau sveikatos, o jie ið manæs juokiasi.“ Að: „Jie irgi gráþo ið lageriø be sveikatos ir nëra ko pavydëti jiems.“ Antrasis ëmë aiðkinti: „O kuo að kaltas, kad bijojau mirti ir nëjau á frontà?“ Pirmasis truputá apstojo keiktis. Að iðëjau, nenorëdamas vieðoje vietoje veltis á kalbas, nors ir pasakiau: „Kuo anie kalti, kad jus suþeidë?“ Pastaruoju metu darbe perskaièiau apie 10 broðiûrpalaikiø, paraðytø ávairaus plauko niekðeliø. Jø skaitymas tëra, kaip taikliai pabrëþë Prezas, grûdo ieðkojimas mëðlo krûvoje. Bet ðis ieðkojimas bûtinas. Darbo metu rimtø veikalø negaliu skaityti, o be to, broðiûrø autoriai kai kur prasiplepa ir duoda labai naudingø þiniø. Jø pasakymas „kas nereikia“ atsako man á daugelá klausimø. Pasirodo, kad að daug kur neklydau savo mintyse, savo paþiûrose. Paimkime G. Zimano „Lietuviø soc. nacijos susiformavimo prielaidas ir sàlygas“ (1963). Ðlykðèiø minèiø, iðkraipanèiø istorinæ tie-

1

1

Pseudonimas.

B. Steponavièiø ir V. Sladkevièiø.

50

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sà, nelieskime. Manau, kad nëra jokios prasmës gaiðti laikà jas kritikuojant, nes jos neiðlaiko jokios kritikos. Bet ðis kosmopolitas kai kur pasako tai, „kas nereikia“. 35 p. jis raðo: „Didþiojo tëvynës karo metu Lietuvos kompartija, siekdama aktyvinti lietuviø tautos jëgas prieð faðizmà, stengësi panaudoti visas paþangias nacionalines tradicijas, jø tarpe ir tas, kurios susiklostë kovose prieð kryþiuoèius feodalizmo laikotarpiu, kai liaudies kovai dël Lietuvos nepriklausomybës vadovavo atskiri feodalai. Bet kai kurie mokslo ir literatûros darbuotojai nedialektiðkai suprato partijos politikà ir pradëjo absoliutinti ðias tradicijas, kas objektyviai vedë á feodalizmo idealizavimo recidyvus… Ypaè pavojinga buvo tendencija nekritiðkai nuðviesti nacionalinio iðsivadavimo judëjimà.“ Aèiû uþ atvirumà, pilieti Zimanai! Kai buvo reikalinga, raudonieji partizanai apsikabindavo vytimis, trispalvëmis vëliavomis, nesigëdino vadintis Vytauto, Kæstuèio ir kt. Lietuvos kunigaikðèiø vardais. Bet kai vokieèiai buvo iðvyti, net Þalgirio kautyniø paveikslas buvo laikomas nusikaltimo árodymu. Kratø metu enkavedistai atimdavo ðá paveikslà ir prijungdavo prie bylos, kaip nusikalstamàjà medþiagà. Aèiû, Genrikai Zimanai! Tuo tu parodei, ko verti yra tavo sëbrai ir tu pats! Aèiû! 65 p.: „Buvo ir tokiø darbuotojø, kurie ignoravo nacionalinæ specifikà, kalbà, reiðkë nepasitikëjimà kiekvienu þmogumi, gyvenusiu hitlerinës okupacijos metais Lietuvoje, t. y. didþiule dauguma vietiniø Lietuvos gyventojø.“ Aèiû! Tuo pripaþásti, kas po 1944 metø buvo Lietuvos ðeimininkas. Toliau: „Rimtos klaidos, pvz., VKP (b) Centro komitetui padedant buvo atskleistos Lietuvos KP (b) CK IV plenume 1944 metø gruodþio mën. Plenumas pareikalavo ið visø partiniø organizacijø kelti politiná budrumà, neleisti, kad á vadovaujantá darbà prasiskverbtø burþuaziniai nacionalistai ir jø bendrininkai.“ Aèiû! Èia yra uþuomina á Kruvinojo M. Suslovo vieðpatavimà Lietuvoje. Tik ðios citatos parodo, kad Zimanas prieðtarauja Zimanui. Pirmoje citatoje jis smerkia tokià politikà, o antroje – teisina. Tokios politikos vaisiai buvo aiðkûs: dauguma atsakingø postø buvo rusø rankose. Ir ðiandien daugelis jø – rusø rankose. Paimkim prokuratû-

PIRMOJI

KNYGA

51

rà, NKVD, Ryðiø ministerijà, Statistikos valdybà, Statybines organizacijas, komunaliná ûká, geleþinkelius. Tai vis M. Suslovo vieðpatavimo pëdsakai. Aèiû Zimanui, kad jis tai primena mums. Þinoma, lietuviø tauta to niekada neuþmirð. „… Nacionaliniø skirtumø, ypaè kalbos skirtumø, iðnykimas yra þymiai ilgesnis procesas, negu klasiniø ribø iðnykimas.“ Vadinasi, Maskva neatsisako savo svajoniø apie tai, kad visos kalbos turës iðnykti, o pasiliks tik „didþioji“ rusø kalba. Kitko niekas ir nelaukia ið jûsø. „Derþimorda“ P. Skuratovas broðiûroje „Mes – internacionalistai“ (1962) dedasi internacionalistu, taèiau jo þodþiai rodo, kad jis „derþimorda“. Visur kelia á padanges „didþiàjà“ rusø tautà, kartu niekindamas kitas tautas. Ði broðiûrpalaikë neverta didelio dëmesio. Be galo ðlykðtus J. Paleckis savo broðiûrpalaikëje „Mintys apie vyresnájá brolá“ (1959). Tais metais jis gavo á kailá uþ tariamà nacionalizmà. Norëdamas iðpirkti kaltæ, paþadëjo dar uoliau laiþyti, rusiðkus batus. Manau, kad uþtenka ir vienos citatos, kuri vaizdþiai charakterizuotø J. Palecká kaip þmogø: „Norëtøsi palyginti Rusijà su iðmintinga ir gera motina, kuri nenusileisdama rûpinasi savo vaikais. Turëdama didþiuliø sunkumø ir vargø, ji neretai nuo savæs atitraukdavo kàsná, neprivalgydavo, kad tik klestëtø visi didþiosios daugianacionalinës tarybinës ðeimos nariai.“ Tokiø ðlykðèiø vietø pilna broðiûra. Dëkui ir jam. Tokià broðiûrà perskaitæs, praregës ir visiðkai aklas. Aèiû ir tau, Justinai, uþ ðià broðiûrpalaikæ. Raðyk tokiø daugiau. Dar labiau ims nekæsti tavæs lietuviø tauta. O neapykanta – stiprus ir galingas ginklas! Prisimena pasakojimas apie J. Paleckio elgesá Rokiðkio muziejuje. Kai niekas nematë, Paleckis ásakë iðmesti rusiðkus paaiðkinimus prie eksponatø. Priprato visà amþiø veidmainiauti iðgama ir jam veidmainystë tapo kasdienine duona. Ádomesnë saugumo agento E. Dirvelës „Klasiø kova Lietuvoje 1926 metais“. Ðioje galima rasti nemaþa „grûdø“. Yra moksliniø

52

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

þiniø ir S. Lopajevo „Lietuvos komunistø partijos idëjinis ir organizacinis stiprëjimas“. Ypaè ðlykðti K. Navicko „Lenininës nacionalinës politikos istorinë reikðmë lietuviø tautai“. Kà galvoja ðie visi niekðai? Netikëèiau, kad jie tiki tuo, kuo mëgina átikinti kitus. To paties verta ir A. Berþimkaitës „LKP veikla auklëjant darbo þmones…“ Bet ðioje yra vertø statistiniø duomenø apie kompartijos tautinæ sudëtá. Ið naujo imu skaityti J. Þiugþdos „Lietuviø ir rusø tautø santykius istorinio vystymosi eigoje“, kurios tada nebaigiau. Baisu! Maþa mûsø tauta, bet kiek ji turi niekðø! Nieko! Dorø þmoniø daugiau, daugiau dorø lietuviø. Tik niekðai iðplaukia á virðø (visada mëðlas plauko vandens pavirðiumi) ir todël lengviau juos áþiûrëti. Reikia studijuoti istorijà ir duoti niekðams atkirtá. Kur? Ginant disertacijas. Atrodo, kad dariau daug klaidø gráþæs ið Sibiro. Reikëjo tada studijuoti istorijà. Vokieèiø kalbos studijos nedavë reikiamø rezultatø. Kà padarysi? Dar yra laiko. Labai maþa. Kaþin kas iðeis ið mano ryþto vaþiuoti á kaimà studijuoti. Alë sako, kad tai neoficialios skyrybos. Manau, kad supras ji mane. Baigiu. Reikia Pranui paraðyti. Vakare einam á filharmonijà armënø choro pasiklausyti. Pritariant Lietuvos simfoniniam orkestrui, atliks Mocarto „Rekviem“. Seniai buvau teatre. Gaila. Vis tas laikas. Blogai, kad toli gyvenam. Kur paslëpti dienoraðtá? Baigsiu dar apie Tatuko laidotuves ir nutilsiu. Reikia mokytis. Be to, daþnai kartojuosi. Bent mënesá patylësiu. O dabar daug raðiau – per mënesá priraðiau tokià knygà. Pastabas raðysiu á popieriø lapelius, per mënesá paskirsiu vienà dienà ir perraðysiu. Kà privalom daryti, kaip turiu elgtis? Darbe turiu dar maþiau politikuoti, neiti á paskutiná kambará. Jau 15 val. Baigiu! Neparaðiau apie Jono II pasakojimà, apie jo perskaitytas knygas, iðleistas vokieèiø okupacijos metu. Kità kartà. O dabar slëpti,

PIRMOJI

KNYGA

53

kad nereikëtø visà laikà iðgyventi. Daþnai gráþtu namo su baime rasti saugumà beskaitantá mano dienoraðtá. O tokia baimë gadina nervus. Taip! Gadina! Viso! Ðiandien ypaè nesisekë regzti mintis. Iðvargæs! Kada pailsësiu?

Sausio 29 d. (ðeðtadienis) 16 val. 20 min. viduriniame kambaryje. Praëjusià savaitæ buvo ðaltoka. Ketvirtadienio ryte termometras rodë –20o C. Bet nuo vakar dienos vël atðilo. Vladas iðvyko á Krivasalá. Liûdna bus ten ir jam. Savaitæ Viktoras buvo iðvykæs. Antradiená gráþo. Prakalbëjom iki 12 val. Kità dienà (vakare) buvom pas Vità. Ketvirtadiená – pas Albertà ir Romà Ragaiðá. Tik vakar niekur nëjom. Þiûrëjom Bernardo Ðou pjesæ „Velnio mokinys“ (per televizijà). Vël gulëm po 22 val. Jauèiuos iðvargæs, bet raðyti reikia. Istorija padëta á ðalá. Viktorui atvykus, nëra kada. Darbe pusantros savaitës ruoðiausi temai „Nafta ir Artimieji Rytai“. Labai iðvargau. Dþiugu, kad þiniø ágavau. Ðiandien Gintulio gimimo diena. Kaip greit bëga laikas! Jam jau 8-eri. Jo gimimo diena primena skaudþià praeitá. (Norëjau pasakyti „skaudþià neteisybæ“, bet susimàstæs nepridëjau tø þodþiø. Apie kokià teisybæ galima ðnekëti ðiandien? Kokios teisybës galima reikalauti ið Stalino–Berijos palikuoniø ir jødviejø sukurtos sistemos?) Kartais gaila, kad viskas taip greit uþsimirðta. Pasveikinau já, pabuèiavau Alæ ir mamà. Gintulis ðámet labai iðaugo. Pradëjo truputá geriau mokintis. Gal kas nors iðeis ið jo? Labai gaila, kad tik du vaikai. Taip norëèiau daug jø turëti. Kartà Alë nesusirgo. Nusigando. Að: „Nenusimink, gimdysi, bus daugiau vaikø, kaip nors iðvargsime.“ Ji: „Ne! Að jau neturiu jëgø, nepagimdysiu.“ Taip! Gimdyti negalima ir dël kitø prieþasèiø. Mano likimas neaiðkus. Jeigu toliau bus þengtas þingsnis stalinizacijos kryptimi, teks vël susitikti su kalëjimu ir lageriu. Dabar, kad nors vaikai didesni – lengviau bûtø.

54

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gintuliui nupirkau Biliûno „Þvaigþdæ“ ir kilogramà apelsinø, o Alë – plunksnakotá, sàsiuviniams dëklà ir kitokiø menkniekiø. Gan nekuklus vaikas, pats papraðo, kad ðá bei tà nupirktume. O Vilytë niekada nepraðo. Vakar jos taip pagailo. Alë priminë, kaip ji, man bûnant kalëjime, gimimo dienos proga papraðë nupirkti rûkytos þuvies. Pastebëjau, kad jos oda tokia, kaip ir mano. Vargðë! Mergaitei labai negerai. Gyvenimas sunkus. Bet vaikams lengviau, negu mums buvo. Argi mane kas sveikino? Esu grubus, bet vis vien daþnai bûnu ðvelnus. O að vaikystëje nemaèiau jokio ðvelnumo. Reikia to neuþmirðti ir prisiminus tai, paèiam bûti ðvelnesniam su vaikais. Jie laimingesni uþ mane vaikystëje. O nelaisvës jie nejauèia, nes daug ko nesupranta. Vilytei atneðiau religinës literatûros. Tegu skaito. Gal jaunesnei bus labiau suprantama, negu man. Atsineðiau Francais Mauriac „Jëzaus gyvenimà“. 24 p. perskaièiau, bet pradþia gan neádomi, nesugebanti manæs átikinti, nors Viktorui vienas ið netikinèiø sakæs, kad tai viena ið ádomesniø religinio turinio knygø. Þiûrësim! Reikës iki galo perskaityti. Norëèiau bûti giliai tikinèiu þmogumi. Apie tai pareiðkiau Albertui ir Viktorui. Jie netiki, kad að galiu tapti juo. Tai esanti ágimta dovana, kurios nesuteiks jokios knygos. Taip! Truputá pavydþiu giliai tikintiems þmonëms, taèiau kartais þiûriu á juos truputá ið aukðto, laikau juos naiviais þmonëmis. Juos gerbiu, bet kai jie naiviai ima pasakoti apie tikëjimà, nenoromis mano lûpose pasirodo atlaidi ðypsenëlë. Ið to darau iðvadà, kad niekada nebûsiu giliai tikinèiu þmogumi. Viktoras ir Albertas, rodos, labiau tiká Dievu negu kun. Alfredas1. Vakar ir ðiandien darbe perskaièiau Valanèiaus sekretoriaus Dovidaièio „2 listow sybirskiego misionarza“. Tai doras þmogus ir kunigas, taèiau tikëjimo reikaluose jis labai naivus. Jis primena

PIRMOJI

2 3

Alfredas Kaniðauskas, kunigas.

55

Aleksandrà1, o man patinka Alfredo tipo kunigai, kuriems svetimas bent koks fanatizmas. O dabar chronologine tvarka apie tai, kà teko iðgyventi per praëjusias 3 savaites. Noriu, kad nebûtø jokiø ypatingø gyvenimo ávykiø, kad nereikëtø raðyti. Bet mano gyvenimas pilnas jø. Ðiandien jie gal nelabai svarbûs ir ádomûs, o po keliasdeðimt metø bus ádomûs (bent dalis jø). Uþtat laikau savo pareiga apraðyti juos. Sausio 9 d. (sekmadiená) vakare atvyksta Viktoras. Jo dar nelaukëme. Ruoðëmës á Filharmonijà pasiklausyti Mocarto „Rekviem“, kuri atlikti turëjo Armënijos valstybinis choras ir Filharmonijos simfoninis orkestras. Alë liepë mums su Viktoru eiti. Esà Viktoras labiau supras „Rekviem“ negu ji. Filharmonijoj ið tolo pasisveikino kaþkur matytas vyras. Priðokæs pabuèiavo mus. Tik po keliø minuèiø ið kalbos supratau, kad tai S. Stungurys2. Á lagerá nesiunèiau jam linkëjimø, nes niekinau jo elgesá tardymo metu ir Lukiðkëse. Pats bûdamas kaltas, tyèiodavosi ið to naivuolio V. Laugalio3. Jis, matyt, nesuprato mano elgesio. Ðiandien jam nejauèiu didelës antipatijos, bet ir didelës meilës [taip pat]. Prisimenu kaþkieno pastabà apie tai, kad jis ëjæs lagery pas ið Lietuvos atvykusius saugumieèius ir siûlæs jiems bendradarbiavimà kultûros srityje. Toks elgesys mano akyse yra smerktinas (nevykæs iðsireiðkimas). Gaila, bet Mocarto nesupratau. Vokieèiø okupacijos metu buvau baigæs III [gimnazijos] klases, bet niekas neiðmokë manæs suprasti miðiø. Reikës Viktorà papraðyti iðmokyti. Ðubertas buvo artimesnis mano sielai. Publika labai karðtai plojo talentingiems armënams, kurie pirmà kartà Rusijoj (pospalinëj) atliko ðá kûriná. Stasys mus palydëjo iki Kapsuko gatvës. Pasakojo apie Binkio sûnelá4 (Viktoras papasakojo, kaip ðis buvo nuvykæs á lagerá), o

1

1

KNYGA

4

Aleksandras Markevièius. Stasys Stungurys, buvæs politinis kalinys. Vytautas Laugalis, buvæs politinis kalinys. Gerardas Binkis, buvæs politinis kalinys.

56

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

apie Semënà atsiliepë: „Geras vyras.“ Kaip ten iðëjo, kad susivaldþiau nepasakæs savo nuomonës apie tà menkystà. Viktoras, þinoma, pagyrë uþ tai. Sausio 10 d. lengvosios pramonës ministerijoje vyr. buhalterio pavaduotojas Þelvys nusivedë mane á salæ (kreipiausi á já dël balanso). Pastebëjau, kad bijosi, bet vis vien kalba su manimi. Characiejui áëjus nutyla. Vargðelis! Ðlykðtûs man tokie þmogeliai. Bijosi kalbëti su buvusiu politiniu kaliniu. Visgi sulauþë tokius Stalinas. Jeigu bûna buhalterijoj, mane pamatæs nuvaidina nepastebëjæs. O save laiko doru lietuviu, net patriotu. Gal ir negalima per daug smerkti. Nereikia ið visø reikalauti, kad jie bûtø panaðûs á mane. Taèiau vis vien þiûriu á tokius ið aukðto. Gráþdamas su Viktoru namo, troleibuse pamaèiau prieðais sëdintá èekistà papulkininká Karpuchinà. Norëjau pasisveikinti, bet pastebëjau, kad apsimeta nepaþástàs manæs. Viktoras pakvieèia prie savæs paskutinëje sëdynëje. Jis irgi pastebëjæs, kad kaþkas já stebi. Nutarëm pasisveikinti, jeigu paþins mus. Prie Klinikos iðlipo nuvaidinæs nepastebëjæs mûsø. Kitajevièius ástaigoje piktinasi antisemitizmu, klausinëja manæs jo ðaknø. Að aiðkinu tuo, kad antisemitizmas yra oficiali politika, kad prieð antisemitizmà niekas nekovoja. Jis pasakoja toká atsitikimà. Þydaitë krautuvëje paëmusi bandelæ pamatë, kad ji sena, norëjo neimti. Jauna pardavëja lietuvaitë ëmusi ðaukti: „Pripratæ jûs turguje viðtas èiupinëti, todël ir èia èiupinëjate.“ Po to priminë savo bendradarbiø elgesá. Að: „Mëginau su jomis pasikalbëti, bet nieko neiðeina. Uþjauèiu jus, bet nieko negaliu padëti. Man, kaip lietuviui, gëda dël tokio mano tautieèiø elgesio.“ Vakare ateina supykæs Vladas. Ásikalæs á galvà, kad að vël galvoju „veikti“. Priekaiðtauja. Gëda prieð Viktorà. Gali suprasti, kad ðie þodþiai jam taikomi. Taèiau Vlado nestabdau. Jam átarinëjimà sukëlë mano ryþtas vykti gyventi á kaimà. „Jei ne tu, tai mama ðiandien bûtø sveika. O mums maþa tai kainavo? O Elytei? Ji praþilo!“ Viktoras tyli. Ðis kalba nervuodamasis toliau: „O ar reikalingi buvo miðkiniai? Tik þmoniø priðaudë. Latviai protingiau pasielgë. Jie uþëmë atsakingas vietas, o Lietuvà uþplûdo rusai.“ Jam

PIRMOJI

KNYGA

57

aiðkinu, kad rusø Latvijoje daugiau negu Lietuvoje. Jø antplûdá á Lietuvos kaimà kaip tik ir sulaikë partizaninis judëjimas. Buvo mëginæ á iðtremtøjø vietà veþti rusø kolonistus, taèiau juos sunaikino partizanai (nors að nesu þudyniø ðalininkas ir nepateisinu teroro). Uþtat ir buvo atsisakyta Lietuvà kolonizuoti. Viktoras diplomatiðkai tyli. Po to ima aiðkinti Latvijos istorijà po 1918 metø. Pagrindiniu skirtumu nuo Lietuvos istorijos laiko jis tai, kad ten protestantizmas ásigalëjæs. O jis katalikybæ kelia aukðèiau. Protestantizmas remiasi ðaltu protu, o katalikybë – jausmu. Uþtat Latvijoje kairiøjø judëjimas po 1905 m. buvo giliai áleidæs ðaknis, o latviø pulkai suvaidino vienà ið svarbiausiø vaidmenø spalio revoliucijoje. Þinoma, að sutikti su tuo nenoriu. Ne! Jeigu komunizmas 1917 m. Lietuvoje nerado dirvos, tai tik ne katalikybei reikia dëkoti (nors ið dalies gal ir ji èia suvaidino tam tikrà vaidmená), o tam, kad Lietuvos pramonë nebuvo iðvystyta ir darbininkai nebuvo persisunkæ internacionalizmo dvasia, kaip latviai. Èia að nenoromis tampu marksistu. Tik po keliø dienø Vladui pasakiau, kad jis buvo netaktiðkas. Bet ir jis pats prisiriðo prie Viktoro ir su malonumu klauso jo pasakojimø. Tada bûèiau daug atsakæs Vladui, bet bijausi kalbëti garsiai savo kambary. Po pusantros savaitës taip pasakiau jam: „Að nieko neveikiu ir negalvoju veikti, nes nematau prasmës. Bet jeigu að rasiu kada nors to veikimo prasmæ, ásikalk sau á galvà, kad að nepagailësiu nei tavo motinos, nei tavæs, nei Alës su vaikais, nei savæs. Ásikalk tai á savo galvà!“ Kartais nepatogu, kad nemoku paaiðkinti, t. y. atsikirsti á panaðius priekaiðtus. Tepasakau: „O kà að turëjau daryti? Uþpakalá laiþyti Nikitai, kaip kiti laiþë ir laiþo?“ Vladui priminiau 1918–1920 metus. Nieko að nenuveikiau, bet svarbu, kad kaþkà norëjau daryti, kad nebuvau viskam abejingas, kaip visi, t. y. dauguma. Jeigu visi vadovautøsi ðaltu protu, tai ðiandien þmonija bûtø likusi akmens amþiaus gadynëje, o Lietuvos vardas telikæs. Jeigu 1918 m. neatsi-

58

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

radæ „karðtakoðiø“, ðiandien mes teturëtume vos keliolika lietuviðkø mokyklø. Litbele buvo 5 valstybinës kalbos. Aiðku, kad Lietuva bûtø tapusi gudiðka. O Lietuvos inteligentijà bûtø iðtikæs kitø „broliðkø“ respublikø inteligentijos likimas. Jeigu Lietuvai neteko iðgyventi 1937–1938 metø, tai irgi aèiû 1918 metø „karðtakoðiams“. Þinoma, Lietuvai teko iðgyventi þiaurius ir kruvinus 1940–1953 m., bet tada Berija buvo ne toks þiaurus kaip jo abu pirmtakai ir jis pats iki karo ir karo metu. Svarbiausia, kad po karo buvo labiau reikalinga darbo jëga. Uþtat maþiau þudë, o siuntë á lagerius. Berija ir Stalinas nesugebëjo sunaikinti visos mûsø inteligentijos. O dideliai daliai jø pavyko pasitraukti á Vakarus ir ten vystyti mûsø tautos kultûrà, garsinti Lietuvos vardà. O jeigu Lietuvai bûtø tekæ iðgyventi 1937 m., visi jie bûtø supuvæ Sibire. Gaila, kad að to nesugebëjau iðaiðkinti Vladui. Visada að karðèiuojuosi ir nemoku paaiðkinti ir gan nesudëtingø dalykø. Tai mano nelaimë. Sausio 11 d. su Viktoru prie centrinio knygyno sutinkam Vytà Laugalá, kuris Viktoro nepaþino. Toks pats nutukæs, raudonas. Pykèio jam nejauèiu, bet paerzinti taip traukia kaip ir Lukiðkëse: „Vitalij Antonoviè! Tave tuoj pat atpaþinau. Toks pat fiureris. Tik be reikalo ûsus nusiskutai.“ Ðis staigiai reaguoja á mano „komplimentus“. Klausia, ar susitiksime. Að: „Kaipgi nesusitiksime. Juk tokie veikëjai buvom.“ Uþpraðiau uþsukti. Neuþeis. Eidamas kalbu Viktorui: „Kai prisimenu praeitá, paèiam gëda, kad su tokiu susidëjau.“ Jadzytë ir kiti norá pavartoti prieð já „sankcijas“. Patariau nevartoti. Juk þmogus nekaltas dël to, kad jis daug ko nesuvokia. Þinoma, jokiø reikalø nereikia turëti su juo, nes jis visada pasiraðys tokius protokolus, kokius suraðys èekistai. Po to dar kelis kartus buvau sutikæs já. Nieko taip daþnai nesutinku. Vaizduoja tà patá gudrø konspiratoriø, kuris në telefono numerio neuþsiraðo. Durnelis! Að maþai buvau paþástamas su juo. Bet kaip jo nepaþinojo jo artimi draugai, tokie kaip Tyla1 ir kiti? 1

Antanas Tyla, istorikas, istorijos mokslø daktaras, profesorius.

PIRMOJI

KNYGA

59

Gydytoja pasakoja apie menotyrininkà Budrá. Leningrade studijuodamas iðgelbëjo skæstanèià studentæ Kuleðovà. Vedë jà. Ði atvyko á Lietuvà truputá mokëdama lietuviðkai. Dabar jau gerai kalbanti. Bet sûnui vardà davë Aleksandro. Já vadina Saða. Jeigu lietuvis iðgelbëjo, bûk ir tu lietuve. Ne! Net lietuviðko vardo nesutiko duoti sûnui. Tokie jie visi! Gerai, kad bent á lietuviðkà mokyklà leidþia. Nustebino pasakojimas apie K. Korsakà. Duktë parsiveþë ið Maskvos rusà. Nors lenda be muilo á ponios Maskvos ðiknà, bet labai nepatiko dukters vyras rusas. Kelis mënesius vaikðèiojæs nesavas. Net darbuotojai pastebëjæ jo pasikeitimà, susikrimtimà. Net ir jis laiko save lietuviu. Toká „lietuvá“ vakar maèiau iðeinantá ið Mokslø akademijos – Þiugþdà Juozà. Praëjæs kelis þingsnius, nusprendþiau gráþti ir pavadinti já niekðu. Viktoras patarë neuþsidëti su niekðu, nors ir nebijau spjauti jam á snuká. Be liudininkø nieko nepadarys. Viktoras iðvyksta á Kijevà. Saugumas suþinos. Bijotis nëra ko. Stoty ákyriai stebeilijæsis ðnipas. Jis irgi taip pat atsakæs. Sausio 12 d. BBC praneðë, kad Leningrade nuteisti 9 studentai chemikai uþ „Kolokol“ iðleidimà. Jie vadovavæ literatûrinei draugijai, kurios nariais buvæ 250 studentø. Trys rusø raðytojai uþdaryti á psichiatrinæ ligoninæ. Istorija kartojasi. Visa tai kvepia Nikolajaus I gadyne. Þinoma, Nikolaðka gali pavydëti Salino kruvinø darbeliø. BBC kalba apie Michailo Michailovo iðteisinimà. Zagrebo aukðèiausiasis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimà ákalinti já 9 mën. ir net panaikino sprendimà uþdrausti jam dëstyti vienoje ið Zagrebo aukðtøjø mokyklø, nors jis atvirai pasisakë prieð komunistinæ ideologijà. Diktorius iðreiðkë ásitikinimà, kad ir Rusija susilauks tokios laisvës. Malonu klausytis tokiø þodþiø, bet þodþiai lieka þodþiais. Dar negreit Rusijos imperijos gyventojai galës naudotis Jugoslavijos pilieèiø laisvëmis. Atviresni Rusijos (ir Lietuvos) komunistai Jugoslavijos reþimà laiko revizionizmu. Maskvai laisvë – tai jau revizionizmas, nors ir Jugoslavijoje tikros laisvës nëra. Taèiau Titas mano akyse labai iðaugo. Bravo

60

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vyras! O Kastro neapkenèiu. Tas tironas. Tik vieno Stalinui (ir net Nikitai) neprilyginsi. Juk jis leido iðvaþiuoti ið Kubos visiems norintiems. O pamëgink ið Rusijos iðvaþiuoti, nors greit sukaks 13 metø nuo kruvinojo caro mirties. Sausio 13 d. „Izvestijose“ ðlykðtus „stalinco“ Jeriomino straipsnis, apspjaudæs A. Siniavská ir Danielá. Tai jau aiðkiai kvepia Stalino gadyne. BBC dþiaugiasi, kad iki ðiol ðiø nepasmerkë garsesni Rusijos raðytojai. Juos apspjaudë tik gubernijos masto raðeivos. Sausio 18 d. „Izvestijos“ ir kt. visgi ruoðiasi susidoroti su raðytojais. Vadinasi, nesibijo vieðosios pasaulio nuomonës. Kremliaus prestiþas labai nukentëjo dël ðios bylos, taèiau norëdamas nugàsdinti kitus dràsuolius Kremlius iðdráso susidoroti su ðiais. BBC aiðkina, kad Kremlius turi sunkumø, jeigu iki ðiol (jau penktas mënuo) dar nesuruoðë teisminës komedijos. Visa tai rodo, kad Jugoslavijos laisvës negreit ágis pilietines teises Rusijoje. Kol Kruvinasis M. Suslovas valdþioje, netenka nieko doro laukti. O dvësti jis neþada, t. y. nesiruoðia greit. (Apie vizità saugume ryt). Sausio 7 d. atsisakau neðioti ið „Puntuko“ pinigus1 . Gali saugumas pasiøsti savo agentà. Ðis pavogs pinigus, o paskui jie patys nuteis mane. Nëra durniø. Atsisakiau grieþtai, nors niekðo V. Grabausko dëka buvau iðrinktas á ðá postà. Sausio 8 d. nusprendþiau nesilankyti Ðaulio skyriuje. Gali primesti man, kad að agituoju merginas. Pasirodë, kad pats Ðaulys bailys ir gali savo bailumu pakenkti man. Sausio 14 d. Viktoras gráþta. Kijeve suimta 50 ukrainieèiø inteligentø. „Kratæ“ apie 250. Paèiø garsiøjø neiðdrásæ areðtuoti, o tik „II kategorijos“. Ukrainieèiams neleidþià versti uþsienio klasikø. Esà jie iðversti á rusø kalbà. Maskva daug kalba apie tautø draugystæ, bet po ta draugyste jie (Maskva) supranta vergiðkà paklusnumà rusams. Tikros drau-

1

Parneðti á laboratorijà algas ið centro „Puntuko“ gamykloje. – A. T.

PIRMOJI

KNYGA

61

gystës tarp visø tautø Kremlius nepripaþásta ir neleidþia, nes jà laiko pavojinga. Dar caro laikais glaudþiai bendravusi Gruzijos ir Ukrainos inteligentija. Ir dabar abi tautos nusprendusios pasikeisti studentais. Vienerius metus keitësi, bet po to Maskva ðá pasikeitimà apribojo 2–3 studentais. Dar kartà Maskva parodë savo snuká. Nepasitenkinimas tokia politika auga. Vakare nueinam pas Jonà, o po to pas Vità naujagimio aplankyti. Valei pabuèiuoju rankà uþ sûnø. Ið Vito nieko gal neiðeis, nes vaikø auklëjimas atima visà laikà. Nors vaikus iðauklës dorais lietuviais. Þinoma, að norëèiau, kad Valë pagimdytø dar vienà sûnø, kurio að linkëjau baþnyèioje jiems tuokiantis. Taèiau jiems labai sunku tokiame kambarëlyje. Sausio 15 d. „Komjaunimo tiesoje“ paskelbti studentø atsakymai á du lengvus klausimus. Jie charakterizuoja labai þemà studentø iðsilavinimà. Kas kaltas? Tai, kad ið studentijos atëmë visus þmoniðkus idealus. Vietoj jø liko degtinë ir panos. Su girtuokliavimu nekovoja. Negalima, nes degtinë duoda didelæ biudþeto pajamø dalá. Ið pirties einam pas R. Masiulioná. Vargðas þmogus. Tai joks politikas, bet iðkalëjo 12 metø. Graþiai priima. Visur Viktorà priima labai maloniai. Jis to ir nusipelnë. Sausio 16 d. su Viktoru aplankom Mikalojaus baþnytëlæ. Lauke –7° C. Susitikæ su Vitu, vaþiuojam á Naujàjà Vilnià pas kun. Aleksandrà. Pirmà kartà matau já optimistà. Pirmà kartà po daugelio metø jo ðirdyje uþsidegë vilties liepsnelë. Labai apsidþiaugëm visi. Duos Dievas ir pasveiks ðis Lietuvos kankinys. Kai pasveiks, bûtina apsaugoti já nuo politikos. Jis neturi jokios diplomatijos ir ne politiku sutvertas. Geriausia, kad jis paraðytø savo gyvenimo istorijà, kuri bus ir dalimi Lietuvos istorijos. Toks pat naivus, vaikiðkai naivus – tiki, kad jam pavyks iðgauti ið archyvø savo darbà – knygà, uþ kurià jis iðkalëjo septynerius metus. Stoty Viktoras norëjo uþeiti á tualetà. Patariau neiti. Ten galim susigauti po „uodegà“, kuriø ten knibþdëte knibþda. O ðiaip, rodos, nesimato jø. Turëtø sekti. Bet jei seka, tai gan gudriai. Be to, ne visada galima susekti kiekvienà þingsná.

62

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþsukom pas Maþelytæ1 . Aukðtosios mokyklos dëstytoja, o nesupranta filmo „Niekas nenorëjo mirti“ esmës. Jeigu jau dëstytoja nesupranta, tai ko reikalauti ið studentø? Tokia pat ir jos draugë. Tragedija! Turi radijà, o neklauso uþsienio, net sekmadienio laidos apie kultûriná pasaulio lietuviø gyvenimà. Nepaklausiau Viktoro patarimo ir pasakiau karðtà „pamokslà“. 19 val. 40 min. Raðiau su pertraukomis. Ryt uþbaigsiu!

Sausio 30 d. (sekmadienis) 12 val. 10 min. maþajame kambarëly. Vaikai þiûri televizoriø, o Vilija kartu tvarko kambará. Alë irgi. Mama baþnyèioj. Lauke neðalta, viðtos iðleistos. Skubu raðyti, nes gali sveèiø ateiti. Sausio 13 d. telefono ragelá pakelia Arkadijus. Perduoda man. Kaþkoks nujautimas pasako, kad tai J. Èesnavièius. Uþtat ið karto nusigræþiu á sienà, kad Arkadijus nepastebëtø mano susijaudinimo. Neatpaþástu balso. J. Èesnavièius juokauja, kad mano balsas pasikeitæs. Jis manæs pagal balsà irgi nepaþinæs. Gal sergàs. Praðo ateiti 14 val. Po velniø! Rankos dreba. Kokio velnio nori! Be reikalo nekvieèia. Stengiuosi, kad niekas nepastebëtø mano susijaudinimo. Pietø metu einu pas motinà. Gal gausiu vaistø nuo jaudinimosi. Viktorija miega. „Dël visko“ atsisveikindamas pabuèiuoju mamà. Visko gali bûti. Gali suimti. Visa laimë, kad dienoraðtis paslëptas. Atsisveikinant su ástaigos darbuotojais, Ieva sako, kad man nëra ko jaudintis (mano jaudinimosi ji, þinoma, nepastebi), nes J. Èesnavièius simpatiðkas vyras. Að: „Man tas nesvarbu.“ Arkadijus: „Savo dûðioje jis gali bûti krokodilas. Kadangi nieko nedarai, tada visiðkai nesvarbu, kas jis.“ Að: „Að nieko nebijau, bet nemalonu ten eiti. Juk kalba eis apie mano draugus. Jie pradëjo sugráþti ið lagerio. Matyt, nori apie juos paklausinëti. O apie juos kalbëti nemalonu.“

1

Jadvyga Kardelytë.

PIRMOJI

KNYGA

63

Paskambinau Alei. Nemalonu! Greit ji paskambinus pataria pavalgyti gerai ir iðgerti stiprios kavos. Aèiû jai. Pirmà kartà gyvenime ásitikinau, kad kava daug padeda. Iðgeriu porà stikliniø kavos ir ið viso nustoju jaudintis. Pernai, atrodo, iðvis nesijaudindavau, o po pertraukos (beveik pusantrø metø) vël jaudinuosi. Bet kava iðgydo nuo bet kokio jaudinimosi. Áeinu á leidimø biurà gan ramus. Laukiu, kà jie darys. Jeigu greit neateis ir ves á virðø, reiðkia, mane gàsdins ir griebs. O jeigu ásives á èia pat esantá kambará, reiðkia, nieko baisaus. Skambinu 528. Èesnavièius iðëjæs manæs pasitikti – atsako lietuviðkas balsas. Laukiu. Neateina. Vadinasi, tyèia veikia mano nervus. Galite gàsdinti, man nusispjauti á tai. Nors esu neiðsimiegojæs, bet kava gelbsti mane. Pirmiau atëjæs negalëdavau laikraðèio skaityti, o visà laikà vaikðèiodavau po laukiamàjá. Dabar gi gan ramiai atsisëdu ir skaitau laikraðèius. Galite kiek norite gàsdinti, man nusispjauti á tai! Ateina kaþkokia moteris, ásiveda jà vienas ið èekistø. Po keliø minuèiø uþgirstu Èesnavièiaus balsà. Klausia, kuris kambarys laisvas. Budintis atsako, kad abiejuose kalbasi. Vadinasi, mane ásives á èia pat esantá kambará. Pasirodæs duryse J. Èesnavièius kvieèia á vidø. Pasisveikinam. Jauèiuos gan ramus. Atsargiai stebi mano veido iðraiðkà. Manau, kad nieko norimo jis negali áskaityti jame. Gal nusirengsiu? Èiupinëja radiatorius. Að irgi. Ðilta. Noriu padëti paltà ant këdës. Jis: „Að iðneðiu. Pas mus neprapuls, niekas nepaims.“ Að nieko nepagalvojæs: „Pas mus lagery buvo visokiø þmoniø, bet niekada niekas neprapuldavo: nei pinigai, nei laikrodþiai.“ Kaip visada klausinëja apie ðeimà, mano reikalus: darbà, mokslà. Apie vaikus. Apie Alæ kalba daþniau. Matyt, nori áteigti man mintá, kad turiu visada galvoti apie juos, t. y. ádiegti manyje sàlyginá refleksà, jeigu, jø manymu, manyje nëra besàlyginiø, ágimtø refleksø, verèianèiø galvoti apie ðeimà. Þinodamas, kad skaito mano laiðkus, papasakoju apie santykius su V. Grabausku, apie jo iðëjimà. Tada J. Èesnavièius: „Jeigu V. Grabauskas iðëjo, tai gal dabar jus á jo vietà paskirs?“ Að tokiu

64

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pat ramiu ir gal net abejingu tonu atsakau: „Ne! Kodël? Todël, kad ði vieta man per menka. Man reikalinga ministro vieta.“ Jis: „Èia juokai, bet að rimtai klausiu.“ Pamatæs, kad að moku atsikirsti, ðio klausimo nelieèia. O gal norëjo tuo pabrëþti, kad galëèiau uþimti jo vietà. Galëèiau, jeigu… jiems parsiduoèiau. Po to klausia: „Kaip jûs manote, ar reikëjo ðiandien mums pasikalbëti?“ Að: „Jums tai geriau þinoti.“ Jis: „O ankstesnieji mûsø pasikalbëjimai ar davë kà nors jums?“ Að, lyg nesupratæs klausimo, mëginau iðsisukinëti: „Davë! Apie saugumà pakeièiau nuomonæ…“ Bet èia jis truputá netaktiðkai nutraukia mane: „Jûsø charakteristikos saugumas nereikalauja. O kaip jums patiems?“ Að, pagalvojæs minutëlæ, gan ramiai atsakiau, irgi iðsisukinëdamas: „Tiesiog neþinau. Jums tai geriau þinoti.“ Jis: „Mes turime apie tai savo nuomonæ, bet kaip jums patiems atrodo?“ Að: „Neþinau. Tiesiog apie tai negalvojau.“ „Gerai! Mes leisime dar pagalvoti.“ Tuo metu atsidaro durys ir jose pasirodo maþdaug 55 metø amþiaus liesas, bet ið veido gan panaðus á Muravjovà (tik daug maþesnio veido) Karpuchinas (tik tà dienà supratau, kad jis yra J. Èesnavièiaus virðininkas). Patikëjau Prezidento pastaba, kad svarbiais klausimas rusai èekistais lietuviais nepasitiki, nors ðie gan uoliai tarnauja Maskvai. Tikrai svarbesniuose pasikalbëjimuose dalyvaudavo N. Duðanskis arba papulkininkis Kardanovskij, o retkarèiais, lyg tarp kitko, ir Karpuchinas, kuris visada dëvi civiline uniforma. Matyt, jis turi maþiausiai majoro laipsná ir uþima aukðtà postà. Vos áþengæs ëmë èiulbëti: „Zdravstvuite, Antanas!“ Ir tuo metu pakiða man rankà. Að juokdamasi: „Vsio taki uznali menia! A neskolko dnei tomu nazad pritvorilis, èto ne uznajote!“ [„Vis dëlto paþinote mane! O prieð kelias dienas apsimetëte, kad nepaþástate!“]. Tokie staèiokiðki þodþiai pastatë Karpuchinà gan á nemalonià padëtá. Ðis pasistengë nukreipti pokalbá á kità pusæ: „Inogda prichoditsia, to jest luèðe neuznat.“ [„Kartais tenka, tai yra geriau nepaþinti.“] J. Èesnavièius mëgina gan diplomatiðkai „prieiti prie klausimo“ (man atrodo, jis pats gudriausias ið jø, nors turi tik kapitono laipsná), o Karpuchinas be jokios diplomatijos (bent man taip atro-

PIRMOJI

KNYGA

65

do) pasakë, kokiu tikslu pakvietë. Tiesa, áþangà padarë: „Skaþite, Antanas, kak vy smotrete na naðu deistvitelnost?“ [„Pasakykite Antanai, kaip jûs vertinate mûsø tikrovæ?“] Að irgi be diplomatijos: „Kritièeski!“ [„Kritiðkai!“] J. Èesnavièius ðypsosi (apskritai kalbëjo beveik vienas Karpuchinas, o J. Èesnavièius mandagiai tylëjo. Tas rodo, kad Karpuchinas uþima aukðtà postà), o Karpuchinas: „Eto oèen choroðo! Kaþdyj mysliaðèij èelovek dolþen na vsio smotret kritièeski. A vy vsio umejete analizirovat, vse veðèi propuskat èerez svoi um.“ [„Tai labai gerai! Kiekvienas màstantis þmogus privalo þvelgti á viskà kritiðkai. O jûs mokate viskà analizuoti, visus dalykus perkoðti savo protu.“] Èia jau jis ëmë veikti mano savimeilæ. Mëginau prieðtarauti pasakæs, kad jie neteisingai galvoja apie mane. Að pirma kà nors padarau, o tik paskui analizuoju savo poelgá, savo veiksmus. Bet jie abu ir toliau gyrë mane. Senas triukas, kuriuo manæs nepaims! Po to sekë tiesus klausimas: „Vy vstreèiajetes s byvðymy svoimi tovariðèiami. Kak vy dumajete, ðèitajut li kraine nastrojenyje burþuaznyje nacionalisty celesobraznym naèat malenkuju ili bolðuju zateju protiv svojego naroda?“ [„Jûs susitinkate su buvusiais savo draugais. Kaip jûs manote, ar grieþtai nusiteikæ burþuaziniai nacionalistai mano tikslinga pradëti maþà ar didelæ uþmaèià prieð savo liaudá?“] Að truputá pagalvojæs (ðákart labai kontroliuoju save, neplepu ir në minutei neuþmirðtu, kad mûsø pokalbis yra uþraðomas. Aèiû kavai. Tegyvuoja kava!): „Narod – eto poniatije rasteþymoje (tuos þodþius sakiau 1957 12 24 pulkininkui, ypatingojo skyriaus virðininkui Michailovui pirmàjà areðto naktá. Vadinasi, mano mintys nesikeièia). Eto vo pervych…“ [„Liaudis – tai plati sàvoka. Tai pirmiausia...“] Èia jie mane nutraukë: „Narod jest narod. Ego inaèe poniatj nelzia.“ [„Liaudis yra liaudis. Jos kitaip suprasti negalima.“] Að tæsiu savo mintá: „…A, vo vtorych, ja otveèiaju tolko za sebia, a ne za drugych.“ [„...O antra, að atsakau tik uþ save, o ne uþ kitus.“] Tada jie pamini E. Burokà ir V. Petkø, neslëpdami, kad þino, jog Petkus apsistojæs pas mane. Dar pirmiau klausë, ar að buvau susitikæs su Buroku. Kai pasakiau, kad nebuvau, jie atsakë, kad susitiksiu.

66

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Paaiðkinau jiems, kad su E. Buroku jau viskas. Norint kà nors pradëti, reikia turëti autoritetà. O E. Burokas neteko jo ásivëlæs á vagystes. V. Petkus autoritetà turi, bet jis protingas ir, manau, „neuþsidës“, t. y. nepradës kvailysèiø kartoti. Tada Karpuchinas: „A my imeim nasèiot etogo drugoje mnenije. Nað opyt podskazyvajet nam, ðto takije liudi, vozvrotivðysia s takimi antisovetskimi vzgliadami, obezatelno dolþny ðtoto predpriniat protiv vlasti.“ [„O mes dël to turime kità nuomonæ. Mûsø patirtis sako mums, kad tokie þmonës, sugráþæ su tokiomis antitarybinëmis paþiûromis, privalo kaþko imtis prieð valdþià.“] Primena savo pasikalbëjimà su Viktoru [1965 m.] liepos–rugpjûèio mënesá: „Prosto tolko, ðto ne poluèilos rozgovora s Piatkusom. No ja uveren, èto on nas poimiot. A ðto on raskazyval vam o naðei vstreèe?“ [„Paprasèiausiai tik dël to, kad nepavyko pokalbis su Petkumi. Bet að ásitikinæs, kad jis mus supras. O kà jis papasakojo jums apie mûsø susitikimà?“] Að: „Nièego takogo on ne govoril. On liubit drugich sluðat, a sam malo govorit. Ja vsio vremia govoril. A, vo vtorych, ne udobno raskazyvat ob etom, o tom, ðto doveril tovariðè.“ [„Nieko tokio jis nekalbëjo. Jis mëgsta kitø klausytis, o pats maþai kalba. Að visà laikà kalbëjau. O, antra, nepatogu apie tai pasakoti, apie tai, kà patikëjo draugas.“] Èia abu tuoj pat paðoko ir gan mandagiai pradëjo árodinëti, kad jie neverèia manæs pasakoti tai, ko nenoriu. Karpuchinas: „My ne protiv, ðtoby vy ne peredavali nam vsio to, ðto raskazyvajet vam tovariðè. Dlia etogo u nas imejetsa drugije kanaly, drugije istoèniki. No vy imejete vozmoþnost povlijat na svoich tovariðèei, vy dumajuðèij èelovek. Vas prosim pavlijat na nich, ètoby oni ne predpriniali by nikakich glupych zatej. Vy soglasny v etom nam pomoè?“ [„Mes neverèiame jûsø perduoti mums visa tai, kà pasakoja jûsø draugas. Tam turime kitø kanalø, kitø ðaltiniø. Bet jûs turite galimybæ paveikti savo draugus, jûs màstantis þmogus. Mes praðome paveikti juos, kad nesiimtø jokiø kvailø uþmaèiø. Ar sutinkate mums padëti?“] Minutæ tyliu. Protas átemptas, bet galva ðalta, galiu þaibiðku greièiu rasti joje reikiamà atsakymà: „Mogu! Eto ja mogu, tak kak eto ne trebujet ot menia

PIRMOJI

KNYGA

67

nikakich sdelok, kompromisov so svojei sovestju. Mogu, jesli tolko menia budut sluðat. Ved Piatkus sto raz umneje menia.“ [„Galiu! Tai að galiu, nes tai nereikalauja ið manæs jokiø sandëriø, kompromisø su sàþine. Galiu, jeigu tik manæs klausys. Juk Petkus ðimtà kartø protingesnis uþ mane.“] Èia jie nutraukia mane, pareikðdami, kad esu labai kuklus. Tæsiu toliau: „Piatkusa ðèitaju umnym èelovekom ir nevieriu, èto on zatejal by ðto libo.“ [„Petkø manau protingu þmogumi ir netikiu, kad jis sumanytø kà nors.“] Èia Karpuchinas vël nutraukia mane: „Mogut, esli naidut poderþku.“ [„Gali, jeigu rastø paramà.“] Èia abu pasiþiûri á mane. Ima pasakoti apie Edvardo „zatejas“. Að: „A! U etogo inogda ðariki ne rabotajut.“ [„A, ðiam kartais varþteliai atsisuka.“] Èia ásikiða beveik visà laikà tylëjæs J. Èesnavièius ir abu choru paskubomis iðkoðia pro dantis: „V tom i beda, ðto u mnogich ðariki ne robotajut.“ [„Tai ir bëda, kad daugeliui varþteliai atsisuka.“] Apsimeèiau nesupratæs, kad ðiuos þodþius taiko jie ir man. Karpuchinas klausinëjo apie Viktoro planus. Atsakiau, kad nori mokintis. Ar leisià jam? Atsakau, kad leis. Jeigu man leido, leis ir jam. Jam galá neleisti. Tuo, matyt, norëjo pabrëþti, kad saugumas gali sutrukdyti. „My ne budem prepiatstvovat jemu, puskai izuèajet svojo liubimoje delo.“ [„Mes nekliudysime jam, tegu studijuoja savo mëgstamà dalykà.“] Ar kas nors padës jam? Neþinau. Turi brolius. Karpuchinas sako, kad vienas ið jø girtuoklis. Kaip þiûri mano þmona á tai, jog jis gyvena pas mus. Visai paprastai. Jeigu geras þmogus, ji gerai priima visus. Jie norëtø, kad Alë visiems parodytø duris. Vël Karpuchinas aiðkina, kad daugelis sugráþta ið lagerio su mintimi kà nors veikti. Að: „Nado poniat ich. Takije uslovija tam konservirujut ich vzgliady. No prijezþajut na rodinu i meniajut svoi vzgliady. Puskai i Piatkus poþiviot, posmotret na segodniaðniuju þizn i izmenit svoji vzgliady. Nado tolko ne meðat jemu.“ [„Reikia suprasti juos. Tokios sàlygos ten uþkonservuoja jø paþiûras. Bet sugráþta á tëvynæ ir pakeièia savo paþiûras. Reikia tik netrukdyti jam.“] Jie abu sutinka su manimi, kad lageris palieka

68

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„osadok“ [„nuosëdas“]. Bet jie ir nesitiká greit perauklëti Petkø. Tegu jis laikosi savo paþiûrø, bet tik nieko neveikia, nekovoja prieð juos. O Karpuchinas áterpia: „Koneèno, my moþem koje kovo obratno v lager poslat. Za agitaciju i propogandu moþno dat paru-tri godika. No my ne chotim igrat tokoi cennostju, kak èelovek. Kaþdyj èelovek choèet normalno þyt.“ [„Aiðku, mes galime kurá nors atgal á lagerá sugràþinti. Uþ agitacijà ir propagandà galima duoti porà tris metelius. Bet mes nenorime þaisti tokia vertybe kaip þmogus. Kiekvienas þmogus nori normaliai gyventi.“] Buvau pradëjæs prieðtarauti, kad ne kiekvienas taip ir tveriasi uþ to gyvenimo, kaip nors iðlikti, gyventi, gyventi padarius kompromisà su savo sàþine. Bet greit nutilau. Ar gi jie tai supras? Be to, argi prie tokiø cinikø galima bûti nuoðirdþiam? Pagailo jiems þmogaus! Karpuchinas dirba saugume maþdaug nuo 1937 m. Argi gali èekistas, keliasdeðimt metø uoliai vykdæs kruvinus Stalino ir Berijos pavedimus, likti þmogumi, gailëtis þmoniø, kuriø ásitikinimai prieðingi jo ásitikinimams? Ant jo sàþinës deðimtys ðimtai niekuo nekaltø þmoniø gyvybiø, bet jo sàþinë dël to në kiek jam nepriekaiðtauja. O staiga jam pagailo V. Petkaus, E. Buroko ir A. Terlecko. Kaip visa tai ciniðkai skamba! Po ðiø þodþiø ásikiðo J. Èesnavièius: „No ne nado zloupotrebliat naðem gumanizmom! Nado ne zabyt, èto èeloveèeskoje terpenije imejet svoji pridely!“ [„Bet nereikia piktnaudþiauti mûsø humanizmu! Reikiai nepamirðti, kad þmogiðkoji kantrybë turi ribas!“] Að: „Èto eto – ugroza?“ [„Kas tai – grasinimas?“] „Net! Nie v vað adres, no tolko predupreþdenije tem, kotoryje ne chotiat ponimat naðych dobrych namereneij“ [„Ne! Ne jûsø adresu, bet tik áspëjimas tiems, kurie nenori suprasti mûsø gerø ketinimø“], – atsakë abu kartu, lenktyniaudami tarpusavyje. Nori bûtinai suþinoti mano nuomonæ apie Edvardà. Gerai þinau, kad ðis nieko neveiks, bet sàmoningai stengiuosi átikinti juos, kad ðis apsivogæs neteko „nacionalistø“ akyse autoriteto ir tapo jiems visiðkai nepavojingu. Matau, kad jie mano þodþiais labai patenkinti (kaip ir Viktoro panaðiais þodþiais liepos–rugpjûèio mën.) Bet Karpuchinas prideda: „A moþet on budet pytatsia dokazat, èto

PIRMOJI

KNYGA

69

on vsio eto delal s blagimi namereniami?“ [„O gal jis bandys árodyti, kad jis visa tai darë kilniais ketinimais?“] Að: „Varoval na blago rodiny?“ [„Vogë tëvynës gerovei?“] – su ironija klausiu juos. Ir ðie þodþiai malonûs jø ðirdþiai! Tegu dþiaugiasi! Galvojau eidamas, kad jie klausinës apie mano laiðkus. Net neuþsiminë. Dar kalbëdamas su vienu Èesnavièiumi klausiau kà daryti, jeigu manæs nepriims á darbà. Jis atsakë: reikia papraðyti, kad pasakytø kodël nepriima, o po to kreiptis á prokuratûrà. Atsakiau, kad ámoniø vadovai ne tokie kvaili iðdavinëti tokius raðtus. Uþbaigus pokalbá, J. Èesnavièius paklausë, ar að neturás klausimø. Klausiau dël darbo. Akcentavau: ðiandien tikiu, kad saugumas tikrai nesikiða. J. Èesnavièius pabrëþë, kad jie kartais ásikiðà, jeigu matà: þmogus geras specialistas ir yra be pagrindo persekiojamas, ignoruojamas. Dabar Karpuchinas pasakë: jie ásikiðà tik tuo atveju, jeigu esà ásitikinæ, kad tas ar kitas norá ásidarbinti ten ar kitur turëdami tamsiø tikslø. Taip ir baigësi mûsø pokalbis. Gerai þinau, kad jie man duotø gerà darbà, jeigu að parsiduoèiau jiems. Bet jie gerai supranta, kad manæs nesugebës nupirkti uþ jokius pinigus. Todël kalbëdami ðia tema yra labai atsargûs. Ar að kam praneðæs eidamas pas juos, uþklausë J. Èesnavièius. Ne! Tik þmonai. Gerai. Todël praðæ nepasakoti niekam apie jø praðymà paveikti Petkø ir Burokà. Jeigu að pasakysiu, jie supras, kad tai ne mano, o Karpuchino ir Èesnavièiaus nuomonë. Iðeinant ið to, jie neklausys manæs. Pagalvojæs atsakiau, kad þmonai nieko nepasakoti nepatogu. Juk ji þino, kur ëjau. Abu nusileidþia. Að sakau, kad nieko nepasakoti negaliu ir Viktorui. Jie sutinka, kad að galiu pasakoti apie iðkvietimà Viktorui, bet tik esmës nepasakoti. Sutinku. Suderam. Tik vëliau supratau, kad teisingai padariau nesutikæs paþadëti nieko nesakyti Viktorui. Jie èia gudravo ir bandë mane. Jeigu tai bûèiau paþadëjæs, pasirodæs nenuoðirdþiu. O gal ir ne taip. Velnias supras jø këslus! Iðeinam atsisveikinæ. Pamatau ateinanti Pilelá. Atpaþino. Pasisveikinom. Pamatæs mûsø pokalbá paðalietis pagalvotø, kad susiti-

70

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI

KNYGA

71

ko geri draugai, kurie seniai nesimatæ. Pas kà lankausi? Pas J. Èesnavièiø. Apsimeta nieko neþinàs. Iðëjæs esu patenkintas (pirmà kartà ið visø susitikimø su saugumu) savo elgesiu. Ðá kartà ðaltai galvojau, nedariau klaidø (bent taip man atrodo), maþai plepëjau. Iðëjau lyg ið sveèiø, nejausdamas jokio pykèio savo ðeimininkams. Nemoku jø neapkæsti, nors jie mano artimiesiems ir man suteikë tiek daug skausmo, kanèiø. Po poros dienø apie tai papasakojau Povilui II1. Tas mane iðbarë: „Dar ne kartà tau teks susitikti su èekistais. Reikia galø gale iðmokti neapkæsti savo prieðø, ásikalti sau á galvà, kad turi reikalo su þmonëmis, kuriø rankos suteptos tavo broliø krauju, kurie nei kiek nesigaili tavæs, o bûtø labai patenkinti, jeigu galëtø sunaikinti tave.“ Atsakiau, kad tai suprantu. Bet jeigu norëtø sunaikinti, galëtø lengvai tai padaryti. To niekas negalëtø jiems sutrukdyti. Á tai Povilas atsakë, kad jie nedrásta to padaryti. Juk þmonës vis vien suprastø, kieno tai darbas. Ðiandien jie to nedrásta, bet ateity gali iðdrásti. Uþtat man bûtina pasigalàsti ginklà, kuris vadinasi neapykanta. O kaip to iðmokti? Eidamas á saugumà, tikinau, kad turiu neapkæsti jo, nes kitaip galiu prasitarti tai, ko nereikia. Nieko ið to neiðëjo. Kava iðgelbëjo. Vargas turint tokius nervus! Vargas þinant, kad mano ateitis nieko gero man neþada. Bet kà gali padaryti? Jeigu kada nors pateksiu á kokià nors bëdà ir teks susitikti su èekistais, kavos niekas nepaduos. Tada gali iðgelbëti tik atsisakymas ið viso kalbëtis. O kad kas sugràþintø iki 1949 m. turëtus nervus. Tø metø geguþës 19 d. taip pat buvau ákliuvæs, bet vis vien iðsisukau. Geriau ið viso nepatekti á jø rankas. Bet ar tai nuo manæs priklauso? Ne! Ne! Kaþkodël esu ásitikinæs, kad èekistai praþudys mane. Nejaugi? Pasodinti mane jie pasodins2. Bet tas nereiðkia, kad að jau nuo to þûsiu. Dabartinëmis sàlygomis, vargu ar að pakelsiu daugiau nei 3 metø kalinimà. Paþiûrësim! Ðiandien jie neturi uþ kà pasodinti manæs. Þinoma, jeigu surastø dienoraðtá, paso-

dintø. Tiesa, J. Èesnavièius paklausë: „O kas dabar eilëje pasiliuosuoti?“ Man atsakius, kad A. Susnys1 (èia gal ir buvo padaryta viena ið mano klaidø), bet að neþinau, ar jis uþeis, J. Èesnavièius uþtikrino – uþeis. Karpuchinas paklausë, ar að paþástu já. Að: „Blogodaria vam ja znaju jego.“ [„Jûsø dëka að já paþástu.“] Turëjau galvoje sàmoningà A. Susnio ámetimà á 27-àjà kamerà. O Karpuchinas: „Nelzia bylo vas ne arestovyvat. Jesli ne arestovali by, vy doleko poðli by.“ [„Negalëjome jûsø nesuimti. Jeigu bûtume nesuëmæ, jûs bûtumët toli nuëjæs.“] Að laikiausi savo nuomonës, kad viskas buvo uþbaigta ir niekas nieko nebûtø daræs. Bet jie liko su savo nuomone, kad V. Petkus, K. Skebëra2, S. Stungurys bûtø nenutraukæ savo veiklos. Jie neslëpë, kad nenori taip elgtis, kad ant jø pyktø ir „akmená uþanty neðiotø“. Noriu gauti toká darbà, kurá dirbdamas gauèiau butà. J. Èesnavièius prabilo, kad ne tik að, bet ir jis turás teisæ á geresná butà. Bet jo 3 kambariai neturi centrinio apðildymo. Að: „Tai gal kitus privalumus turi jûsø butas, prieðingu atveju gautumëte toká, koks jums reikalingas.“ Nutilo. Matyt, norëjo átikinti mane, kad að neturiu pagrindo skøstis. Kaip gyvenàs? Jûs patys þinote! Karpuchinas: „Turëtumëte gyventi neblogai.“ Að: „Ðuo ir katë irgi gyvena! Bet að priklausàs vidutiniðkai apmokamai darbuotojø kategorijai.“ Nutraukiau toká pokalbá pabrëþæs, kad materialinëmis gyvenimo sàlygomis að niekada nesiskundþiau. Pokalbis buvo, atrodo, gan ramus, bet [po jo] taip traukë miegoti. Negalëjau nieko skaityti. Viskà papasakojau uþ paros atvykusiam Viktorui. (Saugume klausë, kur jis iðvykæs. Sakiau, kad tai ne paslaptis, nes jie galá suþinoti viskà. Matyt, þinojo, jeigu pataikë pakviesti tada, kada jo nebuvo). Jie esà tiek gudrûs, kad sunku suprasti iðkvietimo tikslà. Daugelá jø atleidæ á atsargà, likæ patys gudriausi. Taip! Manau, kad kvietë

1

1

2

Autoriaus pseudonimas. Autoriui teko dar net du kartus kalëti: 1973–1974 ir 1979–1987 m.

2

A. Susnys, buvæs politinis kalinys. Kazimieras Skebëra, buvæs politinis kalinys.

72

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

norëdami pagàsdinti Viktorà. Dël Edvardo jie ramûs. Manau, neabejoja, kad viskà papasakosiu jam. Áspëti ir mane. Jiems ádomu pasiþiûrëti, kà að galvoju. Kaip begudrautum, vis vien prasitari, o jie tuoj daro iðvadas. Taèiau jø iðkvietimas parodë, kad jie labai bijosi mûsø, bijo, kad pogrindþio nesuorganizuotume. Tegu mums pavyks iðleisti nedaugelá lapeliø – atsiðaukimø, bet jie ir to bijosi. Tokie atsiðaukimai suþadintø lietuviø ðirdyje viltis, mintá, kad yra þmoniø, kurie nesusitaikë su dabartine Lietuvos padëtimi, kurie tiki jos laisve ir todël kovoja uþ jà. O jei kovoja, vadinasi, yra pagrindas kovoti, yra viltis, kad neamþina dabartinë padëtis. Viso to jie labai bijosi. O á mûsø likimà jiems tik nusispjauti. Be jokio sàþinës priekaiðto mus pasodino prieð 8 metus, su tokiu pat malonumu vël pasodintø. Milijonus nugalabijo, nugalabytø ir mus. Jie mumis rûpinasi tik ið savo interesø. Areðtai, suëmimai jiems nemalonûs dalykai. Jiems maloniau praneðti savo vieðpaèiams Kremliuje, kad lietuviai jau susitaikë su savo vergiðka padëtimi. Areðtai – poþymis, kad dar nesusitaikë. Èekistø elgesys rodo, kad jie deda daug pastangø uþmigdyti mûsø sàmonæ. Taip! Þino lietuviø nuotaikas, todël bijosi, kad jø dar nepablogintø gandai apie veikiantá pogrindá1. Iðkvietimas parodë, kad jie nëra visagaliai. Jeigu jie turëtø priemonæ kontroliuoti net mûsø mintis, jie nekviestø mûsø á derybas. Palauktø, iki mes kà nors sugalvotumëme, èiuptø nusikaltimo vietoje ir sudiev, Lietuva! Vël ákiðtø mus á lagerá. Bijosi, kad prieð patekdami lagerin mes nesustiprintumëme tautieèiams vilties sulaukti laisvës dienø, nepabudintume jø á kovà prieð èekistus ir prieð Stalino ir Berijos á Lietuvà atneðtà tvarkà. Tik todël jie tokie tariamai humaniðki su mumis. Tai tiek!

1

Jau tuo metu autorius galvojo apie pogrindá. Po vienuolikos metø – 1978 06 15 – A. Terleckas su bendraminèiais ákûrë Lietuvos laisvës lygà.

PIRMOJI

KNYGA

73

Sausio 31 d. (pirmadienis) 17 val. 30 min. kambarëlyje. Kaip áprastai, Alë virtuvëje drabuþius mazgoja, Gintulis pamokas ruoðia. Vilytë mokykloje, o mama nuëjo pas Dragûnienæ uþburti saldainiø, kuriuos Alei davæs kaþkoks vyras – Zigmas Vilutis. Baigæs aukðtàjá mokslà tiki, kad „roþæ“ iðgydys uþkalbëjimas. Keista. Niekaip negalima gauti tokio formato knygos, o á kitas nenoriu raðyti. Iðplëðiau savo 1955 metø uþraðus. Jie priminë, kaip be prasmës leidau tuðèiai laikà. Bûèiau tada pradëjæs istorijà studijuoti. Griebiau viskà, blaðkiausi. Gaila laiko. Dabar nieko be istorijos ir literatûros negriebsiu. Iððvaistai veltui laikà, o kai susigriebi, bûna per vëlu. Teisinu save tuo, kad 1956 m. stojau á aspirantûrà. Reiðkia, tuðèiai laiko gaiðti negalvojau. Istorijà studijuosiu. Bet ið kur laiko paimti? Kasdien keièiu savo planus. Galvojau vaþiuoti á Krivasalá 2–3 metams. Prieð savaitæ sugalvojau sutrumpinti ðá laikà iki 6 mën., o po to vël ieðkoti darbo. Bet gal ir ið to plano nieko neiðeis. Ryt einu darbo ieðkoti. Praðiau Vilutá padëti. Nueisiu pasiþiûrëti. Galiu ir „Puntuke“ pasilikti V. Grabauskui iðëjus, nurimus paskutiniam triukðmui. Èia nors laikraðtá, o kartais net knygà paskaitai. O statyboje reiks dirbti. Jeigu èia nieko neperskaitai, tai nors neiðvargæs gráþti ir gali nors truputá paraðyti. O ið ano darbo gráðiu iðvargæs ir nieko raðyti ir skaityti nepajëgsi. Ten daugiau uþdirbèiau, gal butà gauèiau. Nusibodo tokiam skurdþiam bute gyventi. Bet vasarà èia puiku. Pinigø, þinoma, reikëtø. Sunku verstis. Vienà porà ðiltø baltiniø turiu ir tie plyðta. Greit susitepa. Vakare Alë iðplauna, iðdþiovina prie krosnies per naktá ir vël ant kûno. Reikëtø geriau valgyti. O Alë neðioja blogas „vengierkas“. Jos maþos, ðalta kojoms. Laimë, kad ðámet neðalta. Lapkrièio mën. buvo porà dienø apie –20° C. O ðiaip ðilta. Ðiandien lyja. Maþai sniego, todël iðkiðo galvas greit ið po sniego plikos kalvelës. Mums nieko, bet vaikai privalo geriau maitinis. Valandà iðstovëjau eilëje apelsinø, gavau 3 kg, bet sau pasilikau tik vienà. Nëra pinigø.

74

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

O dabar teks perraðyti tai, kà vakar uþraðiau ploname sàsiuvinyje. Pasimes. Gaila laiko, bet gaila ir mano minèiø, kurios po daugelio metø gal bus ádomios. 16 val. 45 min. Ruoðiausi pasivaikðèioti, pasivaþinëti slidëmis. Nieko neiðeis. Reikia tæsti mintis. Sausio 16 d. Pakalas1 ëmë juoktis ið manæs. Esà að vaidinæs veikëjà. Á tai atsakiau be jokios diplomatijos: „Be reikalo galvojat, kad að svajoju apie ministro portfelá. Nesu nei fanatikas, nei ðiaip naivus svajotojas. Tikiu ðviesia Lietuvos ateitimi, tikiu, kad Rusijos santvarka tobulës, evoliucionuos, taps demokratinë. Valdþia supras galø gale, kad Rusijai naudingiau siekti uþsitarnauti lietuviø simpatijas, patraukti juos á savo pusæ, negu prievartos keliu stengtis juo surusinti. Bet iki á valdþià ateis sàmoningesnë karta, praeis maþdaug 20 metø. Tuomet man bus jau 60 ir nereikës jokio aukðto valdininko portfelio.“ Norëjosi iðgirsti Prezidento nuomonæ. Taèiau ðis tylëjo. Jis tik pabrëþë, kad keisis ne santvarka, o tik rusø tauta. Paprieðtarauèiau. Jeigu keisis tauta, bus priversta keistis ir valdþia. Papasakojau apie tai, kad lageryje nesutikau rusø, kurie bûtø kovojæ prieð komunizmà. Tokiø nëra. Jie tik kovoja uþ tobulesnæ komunistinæ santvarkà, kurioje þmogaus asmenybë turëtø daugiau laisvës. Jis tuoj paklausë: „O kodël taip yra?“ Að nesugebëjau greit atsakyti á ðá klausimà. Pats atsakë á savo klausimà: „Todël, kad komunistai sunaikino po revoliucijos visà politinæ, filosofinæ literatûrà, iðskyrus komunistinæ. Taèiau ðiandien Rusijos jaunimas ima domëtis Solovjovu ir kt. rusø màstytojais idealistais. Ieðko jo raðtø Pabaltijyje.“ Nevisai sutikau su juo pareiðkæs, kad ðiandien nëra pasaulyje tokios pozityvinës sistemos, kuri nurodytø treèià kelià, t. y. be kapitalizmo ir komunizmo. Socialdemokratijos ideologija nubluko iðmetus ið jos Markso vardà. Man Marksas në kiek neimponuoja, nes jis paseno, o, ið kitos pusës, realiai galvojantiems gyvenimas

1

Pats autorius.

PIRMOJI

KNYGA

75

parodë, kad jo teorijos neágyvendinamos, nekalbant apie daugelá pasenusiø dogmø, ðiandien praradusiø bent kokià vertæ. Stalino– Berijos epocha parodë, kad Markso dogmø taikymas praktikoje nepanaikino nei burþuazijos, nei iðnaudojimo, kurá lydi teroras, kalëjimai, lageriai. Tokio teroro, kurá atneðë jai Stalinas, kruviniausias pasaulio budelis, þmonija [iki tol] nematë. Taèiau Marksas paliko sukurtà sistemà. Tingintiems galvoti ði sistema duoda receptà visø blogybiø gydymui. O daugumas tingi galvoti. Sakai, kad marksizmas imponuoja tik tiems, kurie nesusidûrë su juo praktikoje? O lageryje buvæ su mumis ar nesusidûrë su marksistine praktika? Semënas ið kvailumo tapo marksistu? Galima sutikti su tuo. O Albertas nëra kvailas? O Stasiðkis? Pirmàjá maþai paþástu, o antràjá – gan gerai. Ðis gan protingas vyras. Viktoras sutiko, kad þmonija neturi iðdirbtos naujos sistemos, kad technika þengia septynmyliais þingsniais á prieká, o þmonijos politinë mintis stovi vietoje. Taèiau jis pasiliko prie savo nuomonës. Jo atsakymu likau nepatenkintas. Norëjau, kad atsakytø á daugelá mano klausimø, bet jis tylëjo. Bijo kambary kalbëti. Sausio 18 d. Viktoras iðvyko. Laukiau, kad sugráþæs ið lagerio jis atsakys á daugelá man rûpimø klausimø. Neatsakë. Kalëjime visur su juo sutikdavau, o èia daug kur imu prieðtarauti. Ten jis man buvo neklystantis autoritetas (nors að nieko nemoku dievinti), o èia daug kur pastebiu jo klaidas (ir net menkniekiuose). Jis daugiausia dëmesio kreipë á literatûros studijas Lageriø universitete. Á istorijà – maþiau dëmesio. Taèiau ir istorijà jis moka gal net geriau uþ dëstytojà Ðalûgà. Deja, þmogus negali bûti visaþinis. Viktoras daro klaidø. Jis aiðkino man, kad lenkø kalba mokyklose buvo uþdrausta tik Lietuvoje. Bet að vadovëly radau, kad 1864 m. ði kalba buvo uþdrausta Lietuvoje, o 1869 m. – visoje Rusijos Lenkijoje. Stebëtis per daug nereikia, bet vis vien jo autoritetas mano akyse smuko ðiek tiek. Ir dël to man liûdna. Tai puikus þmogus. Tai – didvyris! Jokiø þygdarbiø jis neatliko, bet jo dràsa tardymo metu, teisme, lagery, kalëjimuose rodo, kad jis labiau vertas didvyrio vardo, negu lakûnas, numuðæs 50 prieðo lëktuvø.

76

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Taèiau jis man netapo tokiu autoritetu, kokiu noriu já laikyti. Jam iðvaþiavus, jauèiaus gan prislëgtas. Atrodo, kad ir jis neatsakys á daugumà mano klausimø. O kas gali patenkinti toká nihilistà, koks að tapau. Labai neátikinamas pasirodë jo [Viktoro] Latvijos istorijos aiðkinimas. Þinome, kad latviai suvaidino didelá vaidmená Spalio revoliucijoje. 1918 m. komunizmas Lietuvoje nerado jokios beveik dirvos savo idëjoms iðbujoti, o Latvijoje atvirkðèiai. Kuo tai paaiðkino? Nors netiesiogiai, bet lietuviø pranaðumo ieðko ir randa, kad lietuviai katalikai, o latviai – dauguma protestantai. Katalikybë remiasi jausmu, o protestantizmas – protu. Uþtat Latvijoje XIX a. pabaigoje veðlià dirbà rado socialdemokratinës idëjos, kurios 1917 m. peraugo á komunistines. Toks aiðkinimas yra mëginimas katalikybëje ieðkoti universalaus vaisto visoms blogybëms gydyti, kaip komunistai tà vaistà mato marksizme. Tai jau kitos rûðies fanatizmas. Jeigu komunizmas nerado Lietuvoje dirvos, tai todël, kad Lietuva – þemës ûkio kraðtas, neturëjæs tada proletariato, o Latvija turëjo iðsivysèiusià pramonæ su internacionaliniu proletariatu. Tai jau grynai marksistinis aiðkinimas. O paimkim Kinijà! Ten kaimo liaudis ávykdë revoliucijà! Vadinasi, susimaiðiau samprotaudamas. Kartais imu galvoti, kad gal Viktoras teisus? Ne! Italija labai katalikiðka ðalis, bet komunistø partija ten didþiausia visoje Vakarø Europoje. Ðis pavyzdys paneigia visus jo iðvedþiojimus. Jis [Viktoras] raðë, kad labai mëgsta muzikà. Taèiau man atrodë, kad ir jis nelabai pajuto Mocarto „Rekviem“ groþá. Nesigilina á laikraðèius. Laikau tai irgi minusu. Visa tai maþina jo autoritetà mano akyse. O be autoriteto sunku gyventi. Gal dar sustiprës jo autoritetas? Vargu! Manau, kad daug kur nesutarsim. Teks nusileisti. Juk èia að nesu labai ambicingas, nesu Edvardas, kuris susipyko su Viktoru dël nesamos valdþios. Man ji nereikalinga. Be to, jos nëra ir 95 proc. esu ásitikinæs, kad mums neteks jos turëti. Þiûrësim, kas bus toliau. Gal po poros dienø daug priplepëjau Vladui ir Alei girdint. Guliau ásitikinæs, kad mano garsiai tartus þodþius galëjo saugumas uþraðyti. Kadangi ruoðiaus paskaitai, todël jauèiaus labai iðvargæs.

PIRMOJI

KNYGA

77

Uþtat visà savaitæ blogai miegojau. Sapnavau baisius sapnus. Sëdëjau bjaurioje Lukiðkiø kameroje, lageryje. Taip grauþiausi dël mamos. Turbût ji jau suþinojo, kad að suimtas. Neiðlaikys ðio smûgio! Nematysiu daugiau jos. Koks buvau laimingas atsibudæs. Bet kas gali uþtikrinti, kad sapnas netaps kada nors tikrove? Nieko neveikiu prieð juos, bet kaþkodël esu ásitikinæs, kad teks kalëjimà pamatyti. Teks1! Noriu, kad vaikai paaugtø, mama anksèiau numirtø. Vëliau ir Alei bûsiu maþiau reikalingas. Kambary bijau ir toliau garsiai kalbëti. Visko nekalbu ir pusbalsiu. Bailys? Yra pagrindo bijoti. Èekistai deda visas pastangas þinoti kà að kalbu ir net galvoju, ypaè Viktorui sugráþus. O technikos paþanga þenkli. Jeigu Vakaruose iðrastas aparatas, girdás paðnibþdomis iðtartus þodþius, tai ar rusai negali iðrasti tokio. Jie nieko negailës norëdami kontroliuoti visø nerusø mintis (ir dalies rusø). Bet pokalbis saugume parodë, kad iki ðiol to jiems nepavyko iðrasti. Sausio 17 d. ryte Arkadijus pareiðkë iðeinàs á „Puntukà“. Abromaitis kvieèiàs visus komunistus, Ðaulá ir Kitajevièiø dël mûsø merginø elgesio. Tada prisiminiau sausio 14 d. Ievos þodþius. Esà sausio 13 d. Arkadijus kalbëjæs kaþkà telefonu apie mane. Juo negalima pasitikëti, nes jis gali viskà pasakyti saugumui. Èekistas lieka èekistu. Ëmiau átarinëti já. Kas praneðë á „Puntukà“? Jis! Galëjo pasakyti mano pasakojimà dël 1941 m. karo. Tada blogai. Saugumas iðpûs visà reikalà. Kada neiðsimiegu, baimës jausmas greièiau apvaldo mane. O èia dar paskambino ið saugumo ir iðsikvietë Marijonà. Toji gali priplepëti, nors nebuvau su ja per daug atviras. Gráþæs Ðaulys pasakojo, kad „Puntuke“ buvo minima ir mano pavardë. Esà merginoms duodàs literatûrà. Ið baimës zuikelis pridëjo savo trigraðá, kad mano literatûrà galima visaip suprasti, nes að noriu, kad jos tarp eiluèiø skaitytø. Èia lapë Abromaitis perdavë „derþimordoms“ niekðo Grabausko þodþius: „Pasiimkit Terleckà,

1

Nuojauta, pasirodo, buvo teisinga. – A. T.

78

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pas mane bus ramu.“ Norëdamas pademonstruoti savo iðtikimybæ partijai (ið baimës dël mano priëmimo á darbà), ëmë árodinëti tiems, kad að esàs gudrus, nes buvæs banko valdytoju. Gal Raisa paminëjo (abejoju), kaip kartà ji sakiusi, kad að duodu skaityti „uþsienietiðkà“ þurnalà – „Pergalæ“. Gráþo Arkadijus be nuotaikos, piktas, nieko nepasakojo. Ir tai truputá gadino mano nuotaikà. Namie Alë apibarë. Kità dienà Arkadijaus nebuvo. Vincas ið Vlado suþinojæs: „Saugokis, bûk atsargus, neákliûk!“ Að: „Dar greit manæs neareðtuos.“ Tuo raminau save pats. Be to, nëra uþ kà suimti. Reikalingas? Argi jie tiki, kad að mëginsiu Viktorà paveikti? Vis vien uþ menknieká manæs nesuims. Ið kur toji baimë? Ir nemiga! Neiðsimiegojus nusilpsta nervai ir baimë ásiverþia á sielà. Prisiminiau Èesnavièiaus pastabà, kad nereikia iðeiti ið darbo nesuradus kito. Ið kur jis þino, kad að galvoju mesti darbà? Apie tai buvau prasitaræs Arkadijui. Vadinasi, jis viskà perdavë saugumui! Mano átarinëjimai sustiprëjo. Ëmiau gailëtis, kad iki ðiol buvau su juo atviras. Nenorëjau apie já blogai galvoti, nes átarti já viskà perduodant saugumui tai nusivilti dar vienu þmogumi. Þinau, kad jis gali pasakyti jiems savo nuomonæ apie mane. Bet kad kiekvienà menknieká neðtø, nesitikëjau. O dabar ëmiau abejoti juo ir net truputá neapkæsti. Ryte suþinojau, kad saugume Marijonos neklausinëjo apie ástaigà. Bet kokiu tikslu jà kvietë? Prezidentas sakë, kad negerai duoti pretekstà iðkviesti á saugumà. Gali uþverbuoti. O gal pakvietë norëdami ávaryti visoms jos draugëms daugiau baimës? O gal – kad nustotø ja pasitikëti? Ðá tikslà saugumas pasiekë. Geriausios draugës ëmë nepasitikëti – nekvietë jos á baliukà. Ievai átarimà sukëlë jos klausimas, ið kur paþástanti savo draugà. Kodël jie kvietë prieð tai mane? Kad ir manimi nepasitikëtø þmonës? Ne! Mane per daug paþásta, kad imtø átarinëti ðnipinëjant saugumo naudai. Gal norëjo nukreipti nuo kitø átarinëjimus? Mane kvietë prieð tai. Vadinasi, að viskà iðplepëjau saugumui. Taèiau niekas tuo neátarinëja manæs. Visa bëda Arkadijui ir Raisai.

PIRMOJI

KNYGA

79

Ievà svarstysià. Uþ kà? Kad draugauja su jomis! Ievos neapkæsdavau kartais uþ kosmopolitizmà, o jai primetë nacionalizmà. Ðá kartà ji man patiko. Nors þinojo, kad á nemalonæ pateks, bet draugiø neiðsiþadëjo. Pirmiau iðleisdavo jà namo porai dienø. O dabar reikëjo gauti atostogø savo sàskaita. Nacionalizmas! Ið kur jis atsirado tarybiná universitetà baigusiø merginø galvoje? Aiðku, kad Terleckas „sugadino“. „Derþimordoms“ to tik ir reikia. Svetlièenko ëmë lakstyti ir kalnus versti ant manæs (jo laimë, kad Ieva anksèiau nepasakë, jog ðis niekðas uþ skundà pavadino mane faðistu). Alë apibarë mane uþ viskà, kad „nepasimokiau“. Sausio 19 d. Arkadijus tyli. Að seniai nepolitikuoju. Kalbamës, bet ðaltai. Kaþkodël jis iðgyvena kaþkà. Sausio 20 d. klausiu jo, kodël mane visur linksniuoja. Aiðkinu, kad þinau kai kieno poþiûrá á mane. Ne ið baimës, bet tik ið neapykantos visokiems átarinëjimams neinu nei pas Þundos darbuotojus, nei „Puntuke“ uþsuku pas inþinieres. Po tos „iðpaþinties“ jo nuotaika pasitaisë. Buvæs èekistas, bet savo jausmø nemoka slëpti. Gráþusi ið darbo Alë verkë. Sklindà gandai, kad að visà laikà sëdás pas tas merginas, „á ausá“ kalbuosi su jomis, agituoju. Uþtat „Puntuko“ rusai ruoðiasi sudaryti man bylà. Saugumas baræs Abromaitá: „Kodël davëte rekomendacijà joms vaþiuoti Suomijon. Juk jos Terlecko draugës.“ Èia gali bûti dalis tiesos. Saugumas suþinojo jø nuotaikas. Átaria, kad að galiu kà nors perduoti joms iðveþti á uþsiená. Juk Edvardà tardë, kà jis norëjæs perduoti ið lagerio á uþsiená. Nuraminau Alæ. Pagerëjo ir mano nuotaikà. Visa laimë, kad jos visos nesimpatiðkos ir að beveik visomis ne visai pasitikëjau. Smerkiu jas uþ antisemitizmà, bet palaikau jas uþ tai, kad nuðluosto nosá „derþimordai“ Raisai. Vis vien jas laikau geresnëmis uþ Lionæ, Aldonà ir net Irenà. Visos trys ðnipinëja mane ir pasako viskà Arkadijui. Irena neturi savo nuomonës. Þinoma, jas maþiau vertinu uþ anas antisemites, bet ne uþ tai, kad jos komunistës. Nieko lietuviðko jos neturi. Uþtat nesistengiu moraliai palaikyti Irenos, nors jai ir sunku. Albina iðvadino jà kale (ávyks dël to draugiðkas teis-

80

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mas). Iðskyrus neutraliai besilaikanèiàsias Elenà ir Angelæ, visos demonstruoja savo neapykantà Irenai ir Lionei. Aldona gudri ir lieka nuoðaly. Sausio 21 d. nuëjau á lengvosios pramonës darbuotojø suruoðtà seminarà Technikos namuose (Dzerþinskio 3). Abromaitis apsimetë nematàs manæs. Gudri lapë! Uþ tai galima gerbti já. Bet ðlykðtus jo bailumas. Manau, kad jis ne tik nepaaukotø savo karjeros uþ bent koká þmogø, bet uþ jà paaukotø keliolika jø. Bonka1 patarë sëstis toliau, nors prie jo buvo laisva vieta. Tik kai paklausë: „Kas vyksta ten pas jus?“ – supratau, kad jis bijo manæs. Kalbëjomës koridoriuje su Kaplanu, Gurvièiumi ir Tondaku2. Bonka praëjo pro ðalá, neprisijungë prie mûsø. Kitu atveju jis nebûtø praëjæs pro ðalá. Ðûdþius! Arkadijui vël papasakojau apie Alës ir savo nuotaikas dël ðio triukðmo. Kai likom dviese, jis pasakë, kad man reikia apsispræsti, su kuo eiti. Þmonës matæ pirmadiená su merginomis pietø metu gatvëje. Reiðkia, að palaikau jas! Vadinasi, reikia net bijoti kartu eiti kelis þingsnius gatvëje pietø metu. Gaila, kad nesugebëjau jam atkirsti. Papasakojo, kaip iðsigandæs Abromaitis, iðgirdæs, kad saugumas rûpinasi merginomis. Jis pats sukëlæs ðá triukðmà. Gudri lapë! Bet jeigu bûtø ávykæs vieðas merginø teismas (ko labai laukiau), gautø jis nuo manæs! Þadëjo ir niekðà Grabauskà pakviesti. Oi bûèiau davæs tam. Gaila, kad ðis teismas neávyko. Arkadijui papasakojau, kad merginos ásitikinusios, jog jis saugumui praneðë. Nustebo, bet nelabai nusiminë. Esà ðie gandai greit iðnyksià. Jo nuotaika dar labiau pasitaisë. Manoji irgi pagerëjo. Nustojau átarinëjæs, kad jis tapo niekðas. Tapo lengviau. Laikiau já þmogumi, kuris atsitiktinai pateko á saugumà, kuris neturi nieko èekistiðko ir staiga ëmiau laikyti já niekðu. Vien nuo tos minties sunku buvo. Ne! Jis ne niekðas. Taèiau nereikia uþmirðti, kad jis yra savotiðkas

1 2

Buvæs politinis kalinys ir kurá laikà autoriaus virðininkas. Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

81

fanatikas ir visada gali pasidalyti su saugumu savo nuomone apie mane. Prieð 5 savaièiø pabrëþiau, kad jis yra vienas ið nedaugelio rusø, kurie gali suprasti mus, lietuvius (todël patariau skaityti „Dievø miðkà“). Ne! Ir jis nesupras! Vargu ar Lietuvoje rasi rusà, kuris þiûrëtø á mus kaip á tautà, turinèià teisæ bûti savarankiðka, laisva, kaip ir viso tautos. Beveik visi Lietuvos rusai mano, kad mûsø iðganymas – surusëjimas. Nemaþa dalis jø mano, kad mes net norime to. Reikia politikuoti pagal Arkadijaus skoná, nors tai man ir sunku. Tegu jis perduoda saugumui gerà nuomonæ apie mane. Atrodo, kad po Naujøjø metø nepolitikuoju. Sausio 28 d. á „Puntukà“ iðkvietë tik vienà Valæ. Jos nuostabai nebaræ. Viskà suvertæ á asmeniðkumus. Matyt, to siekë Abromaitis ir gal net raikomas. Jiems maþiau nemalonumo. Argi galima vieðai kalbëti apie nacionaliná klausimà? Visà laikà spauda „triubina“, kad lietuviai – laimingø broliðkø tautø ðeimoje, o èia, praktikoje, iðeina kas kita. Uþtat bûtina elgtis lyg kurapkom – kiðti galvà á sniegà. O kad su nacionaliniu klausimu negerai, rodo atsargios uþuominos spaudoje. Jeigu tai bûtø vienintelis atvejis Lietuvoje, bûtø këlæ triukðmà. Arkadijus sakë, kad skambinæ jam ið raikomo ir siûlæ savo paslaugas abu sekretoriai: boba Makutënas ir kaþkoks Rimdþius. Jis atsisakæs. Tà paèià dienà sutikau Arkadijø gráþtantá ið ministerijos. Apie 15 min. kalbëjomës. Esà, kai að lieku vienas, merginos bëga konsultuotis pas mane. Jis iðgyvenæs dël manæs kaip þmogaus. Privalàs nusimesti tà purvà. Átikinau (bent norëjau átikinti, nes jos nebëga pas mane), kad jø nekonsultuoju. O ðáryt bëgau ne pas jas, o norëjau Ðaulá papraðyti neminëti mano vardo „Puntuke“ (supratau, kad Arkadijus átars mane bëgus pas merginas, paskui Ievà). Ko norinti ið jo Ieva? Vis puolanti já. Lyg jis viskà þinàs dël jø bylos! Jam labai nemalonu. Tai esàs nacionalinis klausimas ir jam dël tokiø santykiu su kolektyvu gan sunku. Suprantu já. Juk daugumà sudaro lietuviai. Nemalonu jauèiant, kad lietuviai neapkenèia. Bent jis neuþsitaravo neapykantos. Nereikia jo smerkti, kaltinti. Reikia parodyti jam, kad su tais, kurie neniekina mûsø, mes esame korektiðki ir nejauèiam jiems neapykantos. Todël reikës su

82

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ieva pasikalbëti. Su Raisa turi bûti visai kitoks elgesys. Toji – „derþimorda“. Baigiu. Atëjo Aleksiejus su Brone, nors að labai nelaukiau nieko. Norëjau baigti mintis. 18 val. 20 min. slëpti. Baigiau perraðinëti. Jau 21 val. Vadinasi, ilgiau perraðinëjau. Ádëjau naujø minèiø. Be to, teko vandens bëgioti, du kartus paklausiau ðiek tiek radijo. Klausiau vien apie Siniavská ir Danielá. Pasaulyje didelis triukðmas dël jø bylos. Þymieji pasaulio raðytojai: Moravija, Mijaleris ir kt. – ið viso 54 – kreipësi á Kremliø, praðydami suimtuosius paleisti. Nemalonûs Maskvai tokie kreipimaisi. Bet maþai jie padës, kaip ir Stalino gadynëje. Stalinas baigia pûti Kremliaus sienoje, bet stalinizmas gyvas! „Stalincai“ valdþioje. Vis vien dþiugu, kad pasaulis protestuoja. Kremlius gan susikompromituos su ðia byla. Taèiau stengiasi nekreipti á tai dëmesio. Nelengva nekreipti. Minëti raðytojai nelaiko savo raðtø propaganda. Jie akcentuoja, jeigu gyventø Vakarø pasaulyje, kritikuotø ten esamà santvarkà, taèiau niekas jø uþ tai nesodintø á kalëjimà. Nemalonûs þodþiai! Baigiu! Atëjo Vladas, kuris jau savaitë negyvena pas mus. Visà dienà jauèiaus iðvargæs po vakar dienà [trukusio] dienoraðèio raðymo. Taèiau dabar jauèiuosi gan gerai. Dþiugu! Bet laiko gaila. Kà padarysi. Ryt baigsiu visas mintis. 21 val. 02 min. Viso!

Vasario 1 d. (antradienis) 18 val. kambary. Ryt pusë þiemos. Bus lengviau laukti pavasario. Lauke lyja. Didelio ðalèio bijausi. „Kamizelka“, kurià atidavë krikðto motina, suplyðusi, o mano megztinis nelenda po ðvarku. Jis per daug grubus. Kaip nors. Vis vien sausis ir gruodis prabëgo jau. Sausio 13 d. kaimynë papasakojo apie ástaigos, kurioje ji dirba, darbuotojas ir jø santykius. Beveik visos jos rusës moterys. Lenda á bufetà be eilës. Susikirtusios. Ji pasakiusi, kad vaþiuotø ten, ið kur atvaþiavusi. Toji atkirtusi: „Mes jums atveþëme mûsø kultûrà,

PIRMOJI

KNYGA

83

o gyvenot utelëse paskendæ.“ Kaimynë: „Jûs ir atveþët tas utëles.“ Po to rusë pavadinusi jà „zaraza“. „Tu pati „zaraza“. Vos nesusimuðusios. Rusë: „Privaþiavo èia visokiø perëjûnø.“ Kaimynë: „Tu pati perëjûnë. Èia gyveno mano seneliai ir proseneliai, o tu èia atvykai.“ Tautø draugystë tikrovëje! Charakteringa tai, kad kaimynë komunistë. Anoji gal irgi partijos narë. Nesinorëjo eiti pas pusseseræ Valæ á ákurtuves. Bet ir neiti nëra kaip. Netraukë á toká baliø, kur, maniau, nëra inteligentijos. Geriau uþ tuos pinigus nueiti keletà sykiø á teatrà. Valë praðë, kad sësèiau prie jos virðininkës ir uþimèiau jà. Tai tuberkuliozës dispanserio vedëja Dailydonienë. Sutikau, nors ta senë manæs në kiek neviliojo. Galvojau, kad Alë supras reikalà. Deðinëje pasodino kità gydytojà. Tos norëjo nugirdyti mane, bet nepasidaviau. Taèiau po vieno „Palangos“ stiklelio jauèiaus girtas. Akyse iðkilo Tatuko liûdnas veidas. Taip pasidarë jo gaila, kad vos suvaldþiau aðaras. Visi dainavo, o að tylëjau. Pertraukos metu (visi ðoko) iðëjau á laukà. Sunku buvo valdyti aðaras. Taip gaila, gaila buvo Tatuko. Kartojau: „Dieve, Dieve! Ir nejaugi vasarà atostogø nuvaþiavæs nerasiu jau jo? Nejaugi?“ Balsu verkiau. Vël susëdom. Uþdainavo „Sausio mënesá gimæ.“ Pasibuèiavom su vedëja. Gydytoja ið deðinës lyg varþësi. Reikalavau, kad á lûpas buèiuotø. Valë buvo áspëjusi, kad jos virðininkë mëgsta iðgerti „bruderðaftà“. Man nebuvo ádomu su ja gerti, bet stengiausi. Iðgërëm. Pasijuokë, kad ne toj rankoj laikau stiklelá ir nemoku buèiuotis. Prieð kità pertraukà Alë supykusi ëmë aiðkinti, esà að elgiuosi ne taip, kaip kiti. Maniau, kad að niekam nenusidëjau. Uþtat pikta buvo nuo jos „pamokslø“. Numojæs ranka, iðëjau vaikðèioti á kiemà. Buvau piktas. Jeigu ne Valës praðymas uþimti jos virðininkæ, bûèiau parëjæs namo. Gulëm 4 val. Jauèiaus në kiek negirtas, nes iðgëriau 3, o gal 4 stiklelius „Palangos“. Ryte atsibudæs norëjau eiti namo, nors Valë su Viliumi ir praðë ateiti kità dienà. Alë iðgyvena. Jà puoliau. Tikinau, kad daugiau neisiu su ja á baliø, jeigu pavyduliauja kaip kaimo boba. Bronë apibarë mane. Buvau piktas. Lyg susitaikëm, bet vis vien pykau ant jos.

84

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Po 2 val. nuëjom ten. Suþinojom apie ávykusià nelaimæ. Autoavarijoje þuvo vienas ið sveèiø. Juokà pakeitë aðaros. Taèiau vis vien þmonës sëdo uþ stalo. Vedëjos su vyru nebuvo. Toji kaþkà buèiavusi. Vyras iðkoneveikë, net spyrë jai. Kaip ji þiûrës savo darbuotojams á akis? Kad moterys kvailos, galima pateisinti, bet kaip pateisinti vyrø kvailumà? Tokiø dar nemaèiau. Aukðtàjá mokslà baigæs, o elgiasi kaip kaimo bernas. Iðgëræs porà stikleliø vyno, iðëjau pas Aleksiejø televizoriaus pasiþiûrëti. Transliavo ið Olandijos greitojo vyrø èiuoþimo varþybas. Malonu buvo þiûrëti, kaip olandai nuðluostë nosá rusams. Nesigirdëjo uþtat ðlykðtaus gyrimosi. Þiûriu á televizoriaus ekranà ir pavydþiu olandams. Jau 11 mln. gyventojø turi tauta. O prieð karà, rodos, 9 mln. neturëjo. Dieve! Kodël mûsø tautà taip apleidai? Kodël mes tokie nelaimingi? Gráþo Alë su mama, atëjo vaikai ið èiuoþyklos. Visi gráþom namo. Atrodë, kad lovoj susitaikëm. Bet ji man nedovanojo, nors að ir nesijauèiau kaltas. Antradiená gráþæ ið dailës muziejaus, radom Viktorà. Priminiau baliø. Alë susijaudinusi viskà (kaip ji pati supranta) papasakojo Viktorui. Nors jà stabdþiau rodydamas, kad Vilija girdi, bet ji nesusivaldë. Kiek kartø sakiau, kad prie vaikø nepasakotø tokiø dalykø, nekalbëtø dviprasmiðkai, vis vien mama ir ji elgiasi èia kaip tikros kaimo bobos. Viktoras irgi sakë, kad prie Vilijos nereikëjo to kalbëti. Nors savæs nelaikiau kaltu, bet pamaþu supratau esàs truputá kaltas. Tai suprasti padëjo ir Viktoras. Nereikia á jos poelgius þiûrëti tik savo akimis. Jeigu ji taip elgtøsi, að tik nusispjauèiau. Bet ji moteris, ji jautresnë uþ mane. Reikia kitaip elgtis baliuose. Prisipaþino anà dienà, kad daug iðgyvenusi. Prie to prisidëjo „Puntuke“ pasklidæ gandai. Sublogo. Greit 15 metø kaip mes vedæ, bet vienas kito nesuprantam. O reikia suprasti. Pradþià turëèiau padaryti að. Laikas bûtø! 15 metø! Ne! Nenorëèiau, kad ji iðgyventø. Jai ir ðiaip uþtenka tø sielvartø. Baliuje buvo kalbama apie butø trûkumà. Neþinau, vyras ar jo þmona pasakë: „Jeigu ið Vilniaus iðvytø þydus su rusais, vietø visiems uþtektø.“ Neþinau, kaip tai uþgirdusi jautësi Bronë. Aleksie-

PIRMOJI

KNYGA

85

jus negirdëjo. O ji, nors ir reèiau, bet vis mëgina su vaikais kalbëti rusiðkai. Sausio 24 d. skaitau ástaigoj paskaità apie naftà ir Artimuosius Rytus. Gal niekas tiek daug nesiruoðë ir nesukaupë diek daug medþiagos. Bet visos neaprëpiau. Mëginau pasakoti. Neiðëjo. Jauèiausi iðvargæs. Gëriau kavos. Nepadëjo. Ëmiau jaudintis ir maiðytis. Likau nepatenkintas savo paskaita. Tikinau save, kad nieko nesugebu. Juokdavausi ið merginø uþ jaudinimàsi, o pats ëmiau jaudintis. Buvau toks nepatenkintas. Ëmiau tikinti save, kad ið manæs nieko doro neiðeis. Nuotaika buvo prislëgta. Paskambino Edvardas. Praðiau ateiti po darbo. Labai nuoðirdþiai pasisveikino, o að ðaltokai. Man tik gaila buvo jo. Nemaèiau draugo, o tik paþástamà, kurio gaila uþ visas jo silpnybes. Tuoj ëmë pasakoti, kad reikia man saugotis. Ko? Gal kà girdëjo? Pasirodo, kad nieko. Gráþæs 1963 m. pradþioje vaidino didvyrá. Pasirodë, kad jis gan bailus. Tai ir Stasë seniai pastebëjo. Pusantros valandos vaikðèiojom po Antakalná. Þinojau, kad gali sekti budri èekistø akis. Tegu! Pasakojo apie bylà. Gal, kad jauèiaus labai iðvargæs, nesupratau, kà jis norëjo tuo pasakyti. Skundus raðiusi toji jo boba. Prie ko èia ji? Pasakodamas viskà ðvelnino, lyg að bûèiau nebuvæs jo teisme ir neþinoèiau bylos. Netiki, kad sandëlininkas provokatorius. Atsitikinai Klaipëdoj pastebëjo já saugumas ir sekë iki Ukmergës. OBCHS1 bûtø vietoj suëmæs. Naivus. Kai kur mëgino girtis. Vienas ið lagerio enkavedistø buvæs jo gero paþástamo draugas ir jam daug padëjæs. Turëjæs gerà ryðá su Mordovija. Ið kur? Apie jo bobà net nepaklausiau, nors jis ir buvo ne kartà prisiminæs jà. Suk jà velniai. Kvieèiau pas save, bet jis nëjo. Esàs susitikæs, t. y. susitaræs susitikti su kaþkuo. Atsisveikinau gan abejingai. Tik gaila man jo. Þuvæs þmogelis! Sijonas praþudë! Suk já bala! O visgi gaila! Lagery parodë daug dràsos. Ir dabar patekæs á tokià sunkià padëtá visgi neapspjaudë savo draugø ir Lietuvos, nors tai jam ir siûlë. Uþ tai jis bravo! O ðiaip jis þuvæs. Taip! Boba praþudë. 1

Sovietinës milicijos ûkiniø nusikaltimø tyrimø skyrius.

86

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

(Þiûriu Sruogos „Pavasario giesmæ“, transliuojamà ið Panevëþio teatro). Sausio 25 d. pavëlavæ nubëgom su Ale á „Vilniø“ pasiþiûrëti vakarø filmo apie Eichmano procesà „Ðiandien ir mano mirties valandà“. Norëjosi nuðauti du kiðkius: pasiklausyti dailës muziejuje paskaitos apie architektûros paminklø apsaugà Lietuvoje ir tuo pat metu pasiþiûrëti kino filmo. Filmas nepatiko. Daug kriminalistikos, nors ir Rytø Vokietijos filmus jau galima þiûrëti – juose maþa ðlykðèios propagandos, ðtampo. Apie paskaità praneðë A. Tyla, kuriam pirmà kartà ðámet paskambinau. Alës nuomone, jis labai pasikeitæs mano atþvilgiu. Vytas pasakë jam, kad að manau juos abu esant saugumo agentais. Tegu! Ten netikëtai sutikau Albertus – Zvicevièiø ir Þilinskà. Bravo! Domisi menu. Bet klausytojø buvo vos keliolika. Pasakojo kultûros ministerijos paminklø apsaugos skyriaus virðininkas Glemþa. Tai jaunas, menkutis þmogelis, be abejo, komunistas, bet Lietuvos patriotas. Pasakojo apie paminklø apsaugà uþsieny, Italijoj, kurioj jis keliavo. Pasakojo apie paminklø apsaugà Lietuvoje. Þinoma, jis negalëjo papasakoti apie iðgrobtø Katedros ir kt. baþnyèiø ir kt. ástaigø meno lobius, kuriø dalis pateko á Maskvà, o dalá iðgrobë vagys. Sunaikino viskam abejingi Lietuvos kultûrai atëjûnai. Bet ir tylint apie tai, vaizdas nekoks! 1960 m. jø biudþetas sudaræs 390 tûkst. rub., o 1964 m. po Nikitos uþpuolimø – vos 40 tûkst.(!) Ðámet praðæ 200 tûkst. rub., bet neduodà. Daug kalba spaudoj apie partijos rûpestá dël mûsø tautos palikimo, bet gaili net 200 tûkst. rubliø. Netikiu, kad Lietuvos MT gailëtø tø rubliø. Matyt, Maskva neleidþia. Dþiugu, kad yra patriotø lietuviø (ir tarp komunistø), kurie myli savo tautà ir rûpinasi jos kultûriniais lobiais, tø lobiø iðsaugojimu. Kryþius naikina Lietuvoje? Nurodymo CK nedavusi! Tai vietinës valdþios savivaliavimas. O kodël neuþkertamas tam kelias? Baþnyèios paverstos sandëliais. Mykolo baþnyèia buvo uþsidegusi. Sudegë neákainojamos vertës freskos. Ðiais architektûriniais paminklais niekas nesirûpina. O kultûros ministerija nieko negali padary-

PIRMOJI

KNYGA

87

ti. Einama tuo keliu, kad baþnyèios gelbëjamos paverèiant: Visø Ðv. Baþnyèia – muziejumi, Ðv. Kazimiero – ateistiniu muziejumi. Ið rajono daþnai gaunami signalai apie architektûriná paminklø naikinimà. Bet nieko jie negalá padaryti, nes metiniø komandiruoèiø fondas sudaràs vos 60 rub.!!! Klausiau, kodël negauna jie praðomø 200 tûkst. rub. Diplomatiðkai iðsisukinëjo. Pasakojo apie tai, kaip bus remontuojamas senamiestis. Prie krautuviø, t. y. krautuviø iðkabø vietoje stovës meniðkai padaryti skilandþiai, riestainiai. Vienas muziejaus darbuotojø metë replikà: „Nereikës dviem kalbomis uþraðinëti.“ Visi ëmë juoktis. Reiðkia, nedþiugina uþraðai dviem kalbomis! Buvo ten ir 10 metø iðkalëjæs Motuza. Tas patriotas. Sako buvæs komunistu. Iðvargau. 20 val. 40 min. Reikia spektaklio þiûrëti ir klausyti. Viktoras sugráþo ir vël iðvaþiavo á miestà.

Vasario 3 d. (ketvirtadienis) 18 val. 15 min. prie krosnies ðalia Alës. Lauke vël ðalta. Uþvakar lijo, o vakar –17° C. Ðiandien ryte buvo –20° C. Gintulis lauke su mama, Vilija mokykloje. Sàþinë negrauþia, kad raðau dienoraðtá, nes ðiandien ir vakar darbe raðiau istorijos kontroliná darbà apie TSRS ir Lietuvos santykius 1920–1940 metais. Ðia tema raðë istorijos klastotojai Þiugþda ir Navickas. Taèiau jie nesinaudojo istoriniais dokumentais. Að naudosiuosi kaip tik jais. Stengsiuosi bûti objektyvus. Bet argi galima tikrai bûti objektyviam tyrinëjant mûsø tautos istorijà? Reikia jà dergti, juodinti, tik tada paskelbs tave objektyviu istoriku (uþ kontroliná darbà, þinoma, nëra ko uþtarnauti istoriko vardo). Mano darbà atmes, tikrai þinau, kad atmes, nes að remsiuosi dokumentais. O dokumentais Þiugþda ir Navickas nesiremia, nes jie kalba ne jø naudai, neleidþia juodinti mûsø tautos praeities. Strumskis irgi, atrodo, jø mokinys. Atmes. Tegu! Bet að negaliu spjaudyti ant

88

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

savo tautos praeities. Negaliu. Mano darbe nebus net sàvokos „Burþuazinë Lietuva“, o vietoj jos „Lietuvos Respublika“. Kai atmes, netaisysiu, o imsiu kità temà. Lygiai prieð 2 val. Viktoras iðvyko á tëviðkæ. Kà tik buvo gavæs telegramà, kad mirë tëvukas1. Ði þinia taip prislëgë mane, kad net po 2 val. vos atsigavau. Gaila, gaila Viktoro ir jo senelio tëvo. Visà gyvenimà vargo, kentëjo. Norëjau dar nuvaþiuoti, pakalbëti, kad nors ramiai mirtø þmogus. Bûèiau átikinæs, kad ne veltui gyveno. Toká sûnø iðauginti jau yra gyvenimo pareigos atlikimas. Gaila, gaila. Nepasiûliau jam nei pinigø, nepapraðiau, kad duotø telegramà, jeigu tëvas mirtø. Reikëtø nuvaþiuoti á laidotuves. Neþinau, kà daryti. Aèiû Dievui, kad nors sulaukë prieð mirtá sûnaus ir Viktoras nors tëvà galës palaidoti. Petkø ðeimos likimas yra mûsø tautos likimas! Iðkentëjo ði ðeima daug, kaip daug iðkentëjo ir kenèia mûsø tauta. Taip! Taip! Skaudu! Kà padarysi?! Tæsiu chronologine tvarka apie tai, ko nebaigiau anà kartà. Sausio 25 d. „Tiesa“ iðspausdino, t. y. perspausdino „Pravdos“ vedamàjá „Visø mûsø tëvynës tautø interesais“. Vedamajame daug ciniðkø fraziø, kaip ði: „Svarbià reikðmæ, toliau stiprinant tautø draugystæ, turi dabar ðalyje vykdoma ekonominë reforma.“ Bet kai kur Maskva per daug jau atvira: „Stiprinamas ir tobulinamas centralizuotos valstybës vadovavimas liaudies ûkiui.“ Tà centralizacijà, þinoma, remia citatomis ið Lenino raðtø. Visada Maskva ðovinistinius savo veiksmus pagrindþia Lenino citatomis. Svarbiausias ðio vedamojo tikslas iðreikðtas ðiais þodþiais: „Partinës organizacijos turi nuolat mokyti visus darbo þmones grieþtai laikytis visø pirma bendravalstybiniø interesø, kovoti prieð bet kokius vietininkiðkumo ir nacionalinio ribotumo pasireiðkimus.“ Èia jau áspëjimas! Pirmasis vedamojo sakinys sako: „Komunizmo statyba mûsø ðalyje – bendras visos didþiosios broliðkos TSRS tautø ðeimos reikalas.“ Þodþiu: visø 1

Pasirodë, kad telegrama buvo klaidinga.

PIRMOJI

KNYGA

89

pareiga statyti rusiðkàjá komunizmà! Pirmà kartà po paskutiniojo plenumo Maskva atvirai pripaþino, kad ði reforma turi daugiau politiná negu ekonominá charakterá. Aèiû uþ toká atvirumà! Kokios bus ðio vedamojo pasekmës Lietuvoje? Respublikos valdþia apsiribojo, atrodo, formaliu straipsniu – vedamuoju, [viena] ámone vedamajame „Ámonës vadovas“. Atrodytø, lyg, Vilnius nesupranta, ko ið jo nori reikli poniutë Maskva… Rûpinimasis savosios ámonës reikalais neturi daryti þalos kitø ámoniø, visos liaudies ûkio reikalams. Taèiau ðiai progai Vilnius pasirinko kità gan neblogà straipsná: „Dël ko susirûpino Regina Blaþevièienë.“ Moterëlës gulëjo ligoninëje. Iðsikalbëjo. Viena buvo per daug atvira. Matyt, skrebo boba Blaþevièienë pasipiktino, kad jos kaimynë moka galvoti, turi savo nuomonæ. Ji praneðë, mano manymu, saugumui, bet tas atidavë reikalà spræsti „visuomeninëms organizacijoms“ – spaudai. Blaþevièienë susirûpinusi tuo, kad Joana Klinienë gali uþkrësti savo lietuviðku patriotiðkumu ir vaikus. Bet Klinienë, pasirodo, nebaili moteris: „Nebijau nieko, kalbu kà galvoju. Mano tëvas buvo sargas...“ Kadangi tëvas buvo sargas, tikrai galima dràsiau kalbëti. Ir toliau: „Mes nieko ið niekur nepraðome. Galime gerai gyventi. Tik bëda, kad mûsø gërybëmis naudojasi ir kiti.“ Dràsi moteris! Bravo! Ne að vienas atkreipiau á tai dëmesá. Toliau straipsnio autorë J. Ðinkûnaitë pasakoja apie Blaþevièienës gyvenimà. 1940 m. kareivis rusas pasakæs: „Neverk, moèiute, ateis ir pas jus kitas gyvenimas.“ Èia jis tikrai nemelavo. Atëjo su Stalino–Berijos lageriais, kalëjimais, enkavedistø þiaurumais, ðaltuoju Sibiru. Atëjo! Autorë dþiaugias, kad Blaþevièienës sûnus þaidþia su rusiuku Genadijumi. Jeigu þaidþia su ruseliu, tai, Ðimkûnaitës nuomone (vargu ar ji turi savo nuomonæ; manau, kad uþ gerà honorarà ji gali kiek nori kartø keisti savo nuomonæ), praras meilæ savo tautai, savo kraðtui. Að irgi nedraudþiu savo vaikams þaisti su þydais, lenkais ir rusais. Bet tikiu, kad jie iðaugs savo tautos patriotais. Kitas sakinys kai kà daugiau pasako, bet drauge kai kà slepia: „Visos pasidþiaugiame, kad vaikai auga moraliðkai nesuþaloti. Bet

90

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

juos reikia saugoti nuo tokiø þmoniø, kurie – noromis ar nenoromis – skleidþia tautø nepasitikëjimo sëklà. Tegu vaikuèiø sàmonëje veðliai klesti tautø draugystës daigai.“ Kà reiðkia mano pabraukti þodþiai? Ðis sakinys iðreiðkia susirûpinimà tuo, kad ir jaunoji mûsø karta nerodo didelio susiþavëjimo perspektyva surusëti. Gal to susirûpinimo iðdava ir buvo ta, kad praëjusià savaitæ Vilniuje susirinko rusai, buvæ Osvencimo konclagerio kaliniai, kurie vaþinëjo po Lietuvà ir pasakojo apie vokieèiø þiaurumus. Bet kodël tarp jø nesimatë þydø? Nejaugi Osvencime nebuvo nei vieno lietuvio? Ir kodël neorganizuojami kitø buvusiø konclageriø kaliniø lietuviø susitikimai? Kodël? Ar ir toliau siekia ákvëpti mintá mûsø jaunimui, kad likæ vokieèiø okupuoti visi lietuviai bendradarbiavo su vokieèiais, valë jiems batus? Neaiðku! Aiðku? Ðinkûnaitë uþbaigia straipsná per daug naiviai: „Buvo gera ðirdy, kad þmonëse randa atgarsá pasakojimai apie tautø draugystës pasireiðkimà, kad ima virðø nuoðirdþios pagalbos, meilës vieni kitiems jausmai.“ Kokie jie visi naivûs! O Maskvoje, matyt, protingesni. „Pravdos“ vedamasis parodo Maskvos susirûpinimà tuo, kad nacionalinëse Respublikose komunistai prieðinasi „derþimordiðkai“ Kremliaus politikai. Kad jie visi naivûs ir á viskà þiûri per savo paþiûrø prizmæ, seniai supratau. Bet kuo toliau, tuo labiau stebiuosi jø naivumu. Praëjusá kartà èekistas Karpuchinas paklausë, ar að parodæs Viktorui miestà. Atsakiau, kad oras blogas. Èesnavièius iðgelbëjo mane ið truputá keblios padëties pareiðkæs, kad Viktoras pats vaikðto po miestà ir mato viskà. Tada ir Karpuchinas pridëjo: „Reikia pervaþiuoti, kad ir per Antakalná, ir jau matyti didþiosios statybos.“ Kokie naivûs! Visgi að juos laikiau protingesniais! Jeigu pamatys Vilniuje pastatytus kelis naujus kvartalus, tai ims þmogus ir atsiþadës savo ásitikinimø. Koks aklumas! Jiems nesuprantama, kad Viktoras pirma paklaus: „O kas gyvena tuose naujuose kvartaluose?“ Ir pats atsakys: „Dauguma ne lietuviai!“ Nesupranta jie paprasèiausios logikos. Jie nesupranta, kaip uþgauna lietuviø ðirdá visur Lietuvos sostinëje girdima rusø kalba. Álipu á troleibusà, konduktorë kalba

PIRMOJI

KNYGA

91

daþniausiai rusiðkai. Nueik á stotá, geleþinkelio darbuotojai beveik vieni rusai. Net kai kuriø geleþinkelio stoèiø kasø darbuotojai nemoka lietuviðkai. Nueik á milicijà. Ten irgi ne visur susikalbësi lietuviðkai! Negali susikalbëti lietuviðkai laisvos, suverenios Lietuvos sostinëje! Ir visa tai daugelyje mûsø sostinës ástaigø! Taèiau kaip á tai reaguoja lietuvio sàmonë, jø tuðèios galvos nesupranta. Ir gerai! Tegu nesupranta! Nëra ko jiems aiðkinti. Bet su mûsø merginomis pasielgë gan protingai. Ið pradþiø þadëjo jas labai koneveikti, bet Abromaitis pasikalbëjo gan ðvelniai. Matyt, tokie yra saugumo nurodymai. Uþuominomis, netyèia prasitaria spauda apie nekokius reikalus internacionalinio lietuviø auklëjimo. Þinutëje „Ið Ðiauliø miesto partinës korespondencijos“ sakoma: „Apie jaunimo internacionaliná patriotiná auklëjimà savo pasisakymà paskyrë LLKS miesto komiteto sekretorë L. Maselskytë. Reikia padëti jaunimui susigaudyti mûsø gyvenimo reiðkiniuose. Taèiau neretai ði pagalba, kaip atsitiko autoûkyje, pakeièiama sausu administravimu, baudomis.“ Kà reiðkia mano pabrauktas sakinys? Padëti? Ne! Uþuomina paskutiniam sakiny rodo, kad uþ tà nesupratimà, uþ nenorà surusëti kai kas buvo nubaustas. Uþtat gal ið to padarë iðvadas ir davë kitoká nurodymà Abromaièiui. Èia gudriai pasielgë. Jeigu merginas bûtø atidavæ vieðam „Puntuko“ teismui, bûtø kilæs baisus skandalas. Saugumas þino, kad lietuviø kolektyvas bûtø palaikæs, todël ir pakeitë Abromaièio ir Ko planà. Ðiandien keiksmais nieko nepadarysi. Ne tie laikai! Lazdos gerbëjai, nors ir nenoromis, turi keisti taktikà! Reikalai nekokie! Gal todël á Ðiaulius atvyko net ið Maskvos L. Kondratjevas. Alfðinskas1 vakar pastebëjo: „Trynimasis tarp lietuviø ir rusø vyksta. Klausimas aðtrus ir dar labiau aðtrës.“ O Arkadijus laukia, kad suartëjimas (suprask, surusëjimas) greitës. Jis irgi labai naivus. Nuotaika visà laikà buvo kaþkodël prislëgta. Gráþtant namo buvo taip gera, dþiugu. Visada man taip bûna prieð liûdesá. Kodël?

1

Pats autorius.

92

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kaip gera bûtø, kad nebûtø tos telegramos! Vakar klausiau paskaitos apie budizmà. Buda teisus! Þmogus tragiðka ir nelaiminga bûtybë! Ji visada daugiau kenèia, negu jauèia laimæ savo ðirdyje! Kà padarysi? Sausio 26 d. su Viktoru þiûrëjom futbolo rungtynes pas Vità. Þiûrëjom futbolo rungtynes ið Tbilisio tarp Kijevo „Dinamo“ ir ðkotø „Seltiko“. Atëjo kaimynas. Þinoma, visi sirgom uþ ðkotus! Uþsukom pas jo kaimynà Genà. Gráþtant prie „Tëvynës“ kino álipo á 2-àjá autobusà kaþkoks tipas ir atsisëdo prieðas mus esanèioje sëdynëje (nugara á mus). Þiûrëdamas á ðonà, stebëjo Viktorà. Kaþkoks nujautimas sakë, kad èia niekðas. Viktoro nuomone, ðis mane paþástàs, o jo – dar ne. Uþtat taip ir stebeilijo já. Sausio 27 d. uþsukom pas Albertà Zvicevièiø. Þmogus iðsilavinæs, bet savo þiniø negalëjo niekur panaudoti. Nelaimingas þmogus, nors ir nepasiduoda, rodos, nuotaikai. Negalëjo vesti, be jokios kaltës iðkalëjo 5 metus, prarado sveikatà. Laimingas, kad giliai tiki Dievu. Tai labai doras þmogus. O kiek pas já daug knygø, nors daug sunaikino saugumas. Nors dalá jø reikia perskaityti. Bet kaip? Kur rasti laiko? Lauke buvo gan ðalta. Ilgai laukëme autobuso prie konservatorijos. Gyvenom prisiminimais. Lygiai prieð 8 metus ðiame paèiame sustojime Alë su Vilija laukdavo troleibuso, o að þiûrëdavau á jas pro grotas. Ir nejaugi tai buvo? Viskà, pasirodo, galima uþmirðti! Tai tebuvo tik baisus sapnas. Pusæ aðtuntos pasiekëm Romo Ragaiðio tëvø namelá Margytës gatvëje. Matyt, laukë. Tëvas siuvëjas, bet þmonës inteligentiðki savo elgesiu. Apsiskaitæ. Ir nei vieno priekaiðto sûnui uþ „paklydimus“. Man tëvai irgi beveik nieko neprikaiðiojo. Bet Vladas prie Viktoro taip netaktiðkai elgësi. Tik dabar iki galo supratau jo netaktà ir ëmiau pykti. Reikia, kad Romas mylëtø knygà. Nebuvo kaip jo apie tai klausinëti. Kad tik þmonos durnos negautø! Reikës palaikyti santykius ir padëti laikyti ryðius su gera knyga. Sausio 28 d. paskambino Vincas. Liepiau uþeiti á darbà, nes Viktoras bus 12 val. (jis norëjo já matyti). Viktorui atëjus, paskam-

PIRMOJI

KNYGA

93

bino Edvardas. Telefono ragelá padaviau Viktorui. Abu susitarë susitikti èia. Ilgai laukëm abiejø. Atrodë, kad kaþkokie tipai slankiojo (èia gera sekti, nes tuoj pat troleibusø ir autobusø sustojimo vieta). Viktorui sakiau: ar protinga taip demonstruoti. Jis numojo ranka. Að nieko nebijau. Vincui átarimas didelis. Bet saugumas þino, kad að paþástamas su juo ir Viktorà pristatysiu [jam]. Su Edvardu jie paþástami. Edvardas siûlë iðgerti. Atsisakiau. Darbas. Be to, apie kà að kalbësiu su juo? Tik saugumui daugiau átarimo? Gerai, kad nëjau iðgerti. Gráþæs Viktoras pasakojo, kad Edvardas baimei pasidavæs. Ðá kartà ið pirties abu patraukëm namo. Nusibodo vizitai. Alë iðgyvena. Vakar gráþom vëlai. Ásikalë, kad suèiupo. Ðeðtadienio dienà Viktoras iðvyko kaþkur. Man nesakë. Að, þinoma, neklausiau. Laikausi kalëjimo taisyklës: kas tau nebûtina þinoti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasakok. Kuo maþiau þinai, tuo geriau. Alë tik pabrëþë, kad að privalau daug ko iðmokti ið Viktoro. Taèiau esu atviraðirdis. Tai didelis minusas! Kà padarysi? Labai esu patenkintas, kad Viktoras ir mamai patinka. Bijojau, kad nezirztø. Juk jai reikia valgyti paruoðti. Be to, reikia maisto. Þino, kad sunkiai verèiamës ir taip. Aèiû Dievui, kad nezirzia ir net laukia jo. Sausio 31 d. nuëjau á autobusø stotá nupirkti vaikams nuolatinio bilieto. Prieð mane stovinti mokytoja lietuvë papraðë savo mokiniams bilietø. Sena, labai neiðsilavinusi rusë grubiai atsakë nesuprantanti. Lietuvë kreipësi rusiðkai. Nepriima uþsakymo, nes nëra „gerbavos“. Grubiai ðaukia. Prisiminæs, kaip rusai raðo skundus tik uþ tai, kad lietuvës konduktorës kalba lietuviðkai, nesusivaldþiau nereplikavæs: „Nors iðmoktø lietuviðkai.“ Sena lietuvë: „Kam mokysis, jeigu lietuviai tarp savæs rusiðkai kalba.“ Áþûlûs rusai! Nors vieðose vietose pastatytø þmones, mokanèius lietuviðkai. Ið viso nesiskaito su mumis! Mes kalti! Vakare klausiausi [radijo] ið Romos apie lietuviø ryþtà statyti paminklà Sibiro tremtiniams. Labai gaila, kad þuvo daug dokumentø, kad kasmet mirðta ðimtai buvusiø mûsø tautos kankiniø,

94

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nusineðdami drauge á kapà daugelá paslapèiø, klaikiø iðgyvenimø. Nieko! Daug dar liks jø, nes maþiausia treèdalis tautos vienokiu ar kitokiu bûdu nukentëjo nuo Stalino–Berijos teroro! Ne! Daugiau! Paimkim mûsø kaimà. Kas nenukentëjo? Ar daug tokiø ðeimø? Brolis Vladas gulant: „Að teisus! Mano draugas sakë, kad gráð Stalino laikai.“ Jam ëmë pritarti Alë. Að: „Alæ pateisinu. Bet kaip tu gali tuo tikëti?“ Árodinëju, kad tikslas lieka pasaulinë revoliucija. Uþtat bûtina uþkariauti Vakarø Europos þmoniø simpatijas. O kuo? Gràþinant stalininá terorà? Stalinizmas gan gyvas. Jis puola, atsitraukia ir vël puola neretai laimëdamas ne vienoje pozicijoje. Taèiau apskritai jis priverstas, nors ir tik vëþlio þingsniu, trauktis. Italijos kompartijos suvaþiavime Lango tæsë Toljaèio mintis. Jis kreipësi á Rytø Europos komunistines ðalis, praðydamas demokratinti savo ðaliø reþimà. Á tai truputá turi atsiþvelgti. Be to, greit revoliucijos 50-metis. Kiek galima þmones maitinti paþadais? Dar 50 metø? Ne! Kà nors reikia duoti liaudþiai, kuri pavargo belaukdama þadëto rojaus. Þinau, kad visiðka laisvë ðiandien bûtø reþimui tolygu praþûèiai. Taèiau teroro nesustiprins. Vis vien Vladas liko su savo nuomone. Iðeidamas ið mano miegamojo kambarëlio pasakë: „Gráð Stalino laikai ir jus visus „sudarys“. Ið kur jis toks bailys? Mamos vaikas! Ëmiau aiðkinti, kad saugumas pradëjo su mumis „skaitytis“. Jis: „Kà jûs reiðkiat? Iðgaudys po vienà ir viskas! Kiek gi jûsø yra?!“ Að: „Mûsø labai nedaug. Saugumas lengvai gali „sudaryti“ visus ir sugràþinti á Mordovijà. Taèiau jis jau nedrásta taip elgtis, stengiasi kaip nors laviruoti, ðypsotis. Mano, kad taip bus lengviau uþmigdyti tautos sàmonæ. Reiðkia, mano, kad teroras nëra pats geriausias ginklas kovoje su tautiniu judëjimu.“ Jis liko su savo, o að – su savo nuomone. Vasario 1 d. pietø metu nuskubëjau pas mamà. Vos pamaèiusi mane: „Aèiû, kad atëjai, o að langus praþiûrëjau. Galvojau, kad gal kas nors ávyko. Jonukas vakar labai baisiai sapnavo tave – guli juodame karste. Ðiànakt að sapnavau daugybæ uogø, o Viktutë – uoðvë ðlavë naujà butà. Saugokis, visokiø þmoniø pilna.“ Vlado þodþiai, dabar mamos sapnai sugadino nuotaikà. Að pats irgi sap-

PIRMOJI

KNYGA

95

navau baisius griovius. Þemë lyg virto ant manæs, bet laimingai iðsisukau nuo uþgriuvimo. Esu truputá prietaringas. Sapnas iðpranaðavo man lagerá, todël jais truputá tikiu. Baimë ëmë dël palikto dienoraðèio. O gal saugumas matë, kur slëpiau? Pamaþu ji [baimë] paliko. Bet areðto baimë daþnai apima, nors, rodos, nëra uþ kà suimti. Uþvakar K. Jonas pasakojo toká ávyká. Jø auklëtojos sûnus sudaræs drauge su 11–14 metø vaikais kaþkokià organizacijà, platinæ atsiðaukimus, kuriuos patys gaminæ. Jeigu tokie vaikai taip elgiasi, tai tikrai saugumas turi pagrindà labiau bijoti suaugusiø, o ypaè sugráþusiø ið lageriø. Uþtat kartais gali „sugaudyti“. Ðiandien, þinoma, tokio pavojaus nëra. O! Jau 21 val. 26 min. Ir ðá vakarà nesijauèiu iðvargæs, nors gráþau ið darbo skaudanèia galva. Kur dabar Viktoras? Kelionëje. Vargðas. Mirðta paskutinis ið tëvø. O gal dar nemirs? Labanaktis! Tai vis nebaigiu visø minèiø. Ryt! Gaila laiko. Kà padarysi?!

Vasario 6 d. (sekmadienis) 18 val. 30 min. netoli televizoriaus. Ðalia ið kairës Gintulis, deðinëje Vilija, Alë ir buvusi namø darbininkë Bronë. Þiûrime dailiojo èiuoþimo parodomøjø rungtyniø apþiûrà ið Bratislavos. Puikiai ðoka! Kadangi visà laikà (kelias dienas ið eilës) transliuodavo po 22 val., niekada neþiûrëdavau. O Gintas nieko neiðmano. Tokio meno nesupranta. Nuo filmø atginti negalima. Laimë, kad maþai rodo rusø, o tai nors uþsikimðk ausis nuo diktoriaus plepalø. Sulauksiu dar! Juk ðoks Protopopov ir Belousova! Geriau, kad neðoktø, nes taip ðlykðtu klausytis panegirikø jø adresu. Nervus gadina, kai iðjungia transliacijà ir ima rodyti nuotraukas ið mënulio, kurias siunèia „Luna 9“. Neranda laiko kitu momentu parodyti. Matyt, galvoja, kad ne visi su dideliu entuziazmu sveiki-

96

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

na ðá ávyká. Ið lietuviø tarpo negirdëjau entuziastingø balsø. Dël to Lietuvos padëtis nepagerës. Geriau ávestø tvarkà þemëje, o ne ruoðtøsi uþkariauti mënulá. Kurá laikà nusibos gyrimasis. Kai amerikieèiai pirmavo, nors patylëdavo. Puikiai ðoka èekai, vokieèiai ir viena rusø pora. Aèiû diktoriui, kad nors patylëjo. Viktoras nesugráþo. Apmirðau já. Norëjosi nuvaþiuoti á laidotuves (jo tëvo), bet taip toli gyvena. Be to, labai ðalta buvo. Vakar ryte –25° C, vakare tik –12° C, o ðiandien po pietø atodrëkis. Jo [Viktoro] laukiam sugráþtant visi. Að pats labiau laukiu negu net sugráþtant ið lagerio. Apie save esu pusëtinos nuomonës (þinoma, tik pusëtinos), nes esu pusëtinai dràsus, jauèiu didelá þiniø troðkimà, savikritiðkai moku vertinti savo ydas, bet, palyginus su juo, esu nulis. Taip patraukti á savo pusæ þmoniø að nesugebësiu. Jeigu Viktoro nebûtø, visos viltys prapultø. Ir vël viskas tekëtø sena niûria vaga. Anà dienà kritiðkai vertinau já. Savo kritikos neatsisakau. Man pasirodë, kad jis kai kur pasigyrë (pvz., dël muzikos supratimo). Að noriu matyti já be jokiø ydø, todël taip susijaudinæs raðiau apie já. Man skaudu, kad jis troleibuse skuba atsisësti pirmas, nepraleidþia senø moterø (nors tikrovëje labai senø ir nesimatë), kad atëjæs á ástaigà kartais pamirðta kepuræ nusiimti. Noriu matyti já visiðkai tobulà. Man daþnai nepatogu, kad sausio 1 d. prisipaþinau apie savo planus dël ástaigos. Nenoriu, kad galvotø, jog ieðkau lengvos duonos. Negalvos. Gaila jo! Taip pat gaila, kad nesutikau pernai jo tëvo, kuris buvo atvykæs porà kartø, ir kad nematysiu jo. Norëjosi padràsinti já, kad jis ramus gali mirti. Taip pat labai skaudu, kad ir mano Tatukas mirë neiðtaræs nei þodþio prieð mirtá. Ðiandien vël taip skaudþiai prisiminiau já. Valgëm kopûstø. Prisiminiau, kaip jis juos priþiûrëdavo, kaip skynë, t. y. kirto nuo koto. Pasidarë taip skaudu, kad net aðaros pasirodë akyse. Dieve! Nejaugi tikrai jau niekada jo nematysiu?! Tokiomis akimirkomis ir Viktorà labai atjauèiu. Vilija iðdykavo, metë man trintuku. Ápykæs (esu iðvargæs, nes kelias dienas ir ðiandien daug laiko skyriau Lietuvos istorijos kon-

PIRMOJI

KNYGA

97

troliniam darbui. O iðvargæs að labai piktas) patraukiau uþ kasos. Uþsigavusi iðbëgo laukan þaisti. Pats nepatenkintas. Juk ji jau didelë mergaitë ir neprivalau vartoti jos atþvilgiu fizinës jëgos. Mano didþiausia nelaimë, kad esu labai nervuotas, grubus. Nëra vilties, kad iðsigydysiu nuo ðiø ydø. Jeigu ne jos, bûèiau laimingiausias þmogus pasaulyje. Vasario 1 d., skaièiau „Komjaunimo tiesoj“ apie tai, kaip atleido konduktoræ Janinà Balkutæ. Tik tarp eiluèiø galima ámatyti, kad ji buvo atleista uþ tai, kad kaþkoks keleivis pasiskundë nesupratæs jos. Kà tai reiðkia nesuprato? Kalbëjo lietuviðkai, todël ir pasiskundë. Tautø draugystë. Sausio 25 d. Viktoras troleibuse girdëjæs, kaip dvi lietuvës moterys iðbarë konduktoræ rusæ uþ nemokëjimà lietuviðkai. Teisingai! Tautø draugystë! Kad lietuvë nemoka rusiðkai (tik ið seniø tokiø dar gal pasitaiko), rusai neturi teisës reikalauti (o jie ieðko, t. y. reikalauja), tuo tarpu lietuviai turi teisæ to reikalauti. Tà pat dienà perskaièiau sekmadienio „Pravdà“ (apie jà suþinojau ið BBC): apie „Istorikø didþiàjà atsakomybæ“. Trys rusø istorikai ðaukia uþ istorijos mokslo objektyvumà. Bet kartu straipsnis rodo, kad to objektyvumo nebus. Ne! Net apie Stalinà nesiruoðia pasakyti teisybës. Uþdraustas terminas „asmenybës kulto periodas“. Ko ið jø kitko norëti? Argi gali jie iðdrásti pasakyti tiesà apie Stalino darbelius Pabaltijo, Lenkijos ir kt. tautø atþvilgiu? Neseniai girdëjau ið BBC apie kaþkokios Moldovijos sukakties iðkilmingà minëjimà Rumunijoj. Jau seniai sklinda gandai apie tai, kad Rumunija kelia klausimà apie Moldovijos þemës gràþinimà Rumunijai. Ateis laikas ir bus priversti sugràþinti caro uþgrobtas þemes. Tà paèià dienà sutikau ekonomistà (pavardæ pamirðau) ið „Sigmos“. Jø skyriø virðininkus kvietë tvirtinti á Maskvà. Visi stebisi. Mano, kad Maskva ruoðias pamaþu pakeisti juos rusais, jei tik „bus reikalas“. Ims ir atsiøs ið Maskvos pageidaujamus sau þmones. Lietuvius atleis kaip nepatvirtintus. Tà dienà buvau 7-oje statybos valdyboje. Atlyginimas 100 rub., buto nëra. Dþiaugiausi, kad galëjau atsisakyti. Visi trys Planavimo skyriaus darbuotojai lietuviai. Neseniai èia (valdyboje) buvo tik du

98

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

lietuviai. Dabar jau jø nemaþai. Net á statybinæ organizacijà verþiasi lietuviai, kur neseniai 100 proc. buvo rusai. Tresto valdþia tapo lietuviðka, todël, kiek galëdami kiða lietuvius. Rusai mato, todël ir griebësi paskutinës centralizacijos. Atsisveikinant darbininkë moteris praðë rekomenduoti kà nors: „Tik geriausia lietuvaitæ.“ Virðininkas, þinoma, patylëjo. Uþpernai gruodþio mën. Maskvoje Aukðèiausios Tarybos sesijoje M. Ðumauskas praðë gràþinti Lietuvai þuvies pramonës ámones. Maskva nekreipë dëmesio á tokias „nepagrástas“ pretenzijas. Taèiau po LÛT likvidavimo, galvojau, kad likviduotas ir „Zaprybas“. Deja, vasario 3 d. þinutë „Tiesoje“ apie Klaipëdos partinæ konferencijà parodë, kad ðis Maskvos tvarinys gan stiprus. Lyg susitaræ kritikavo já net ir Lietuvos rusai. Taèiau jis spjauna á visas pastabas. Niekam nesvarbu, kad ðis „Zaprybas“ duoda milijonus nuostoliø. Svarbiausia, kad jo pagalba Maskva stipriai suëmë á savo rankas Pabaltijo vertybiø þuvies pramonæ. Sausio 30 d. „Tiesoje“ ádomi þinutë ið Akmenës „Klaida atitaisyta“: „Kombinato direktorius V. Novikovas degimo cecho virðininku paskyrë inþinieriø N. Kuznecovà, kuris, mokëdamas darbininkams atlyginimus, ëmë padirbinëti paraðus, pasisavino dalá pinigø. Á kito cecho virðininko pareigas buvo paskirtas Vanejevas, kurá darbininkai sugavo geleþinkelio stotyje tuo metu, kai jis norëjos pasiøsti pavogtas statybines medþiagas.“ Ðiø tipø moralë nei kiek nestebina. Kas kita kreipia dëmesá. Ði þinutë dar kartà akivaizdþiai charakterizuoja „visasàjunginiø komjaunimo statybø“ tikslà. Akmenës cemento fabrikà statë rusai ið visos Rusijos, prisidengæ neva nesavanaudiðka pagalba. Daugelis jø liko „padëti“ lietuviams eksploatuoti þemës turtus. Direktoriumi paskirtas rusas. Ðis, kaip matëme, apsistatë irgi rusais. Ir taip Þemaitijoje atsirado pirmoji stambi rusø kolonija. Dabar, sako, panaðiai stato ir Alytaus medvilnës kombinatà. Charakteringa ir tai, kad akmeniðkiai „derþimordos“ beveik nebuvo nubausti. Suk juos velniai! Viskas! Ne! Nespëjau. Jau 20 val. Esu labai iðvargæs. Be to, reikia radijo paklausyti. Ðiandien juk neklausiau. Klausysiu tik apie kultûriná lietuviø gyvenimà uþsienyje.

PIRMOJI

KNYGA

99

Vasario 15 d. (antradienis) 18 val. 28 min. maþajame kambarëlyje ant sofos. Alë virtuvëje. Mama su vaikais þiûri televizoriø. Viktoras iðëjæs prisiregistravimo reikalu. Jis gráþo tik ketvirtadiená. Esu labai iðvargæs, bet raðyti reikia. Ðiandien vasario 16-osios iðvakarës, todël pavojinga ilgai sëdëti prie dienoraðèio. Lauke vël neðalta. Praëjusi savaitë buvo gan ðalta. Vilniuje siekë –25° C, o Ignalinoj, sako, –33° C. Bijomasi, kad po atodrëkio iððalo sodai. Bûtø labai gaila. Kaip ten mama? Kai ji èia bûdavo, nesirûpinau. Bet kai parvaþiuoja namo, visada baisu. Jeigu dar kartà susirgs gripu, gali bûti blogai. Neiðtvers! Duos Dievas, kad nesusirgs. Ðiandien BBC daugiausia kalbëjo apie Siniavskio ir Danielio procesà. Vakarai piktinasi þiauriu nuosprendþiu. Net anglø kompartija pasipiktinusi. Kremlius turi suprasti, kad jo prestiþas pasaulyje labai nukentëjo. BBC sako, kad supranta, bet jeigu su pasaulio nuomone nesiskaito, reiðkia, reikalai gan rimti. Neseniai ávyko Lietuvos komjaunimo suvaþiavimas. Tiek Èesnavièius, tiek Snieèkus ðaukë, kad reikia jaunimà þiûrëti. Tikrai reikalai su jaunimu gan prasti. BBC sako, kad Kremlius ðiuo þiauriu procesu nori Rusijos raðytojams uþkimðti gerklæ. Carinis Rusijos pavyzdys rodo, kad raðytojai reþimui gan pavojingi. XIX a. Rusijos raðytojai iðkasë carizmui duobæ. Kremlius bijo, kad XX a. raðytojai neiðkastø duobës ir komunizmui. Èia gal daug tiesos. Vis laukiau, kada Rusijos reþimas ims demokratëti. Pasirodo, kad jis nenori atsisakyti savo stalininio pavidalo. Savaime aiðku, kad Stalinas abu raðytojus bûtø mindæs, patylomis susidorojæs su jais. Bet toks þiaurus nuosprendis irgi rodo, kad nuo stalinizmo þengta taip netoli. Gráþti prie jo nevëlu. Taip! Vis vien nesuprantu Kremliaus. Jis kovoja uþ savo prestiþà. O prestiþas seniai taip buvo nukentëjæs, kaip po ðio proceso. Visam pasauliui skelbia, kad tai buvæs vieðas procesas, taèiau á já ásileido su spec. leidimais vos 70–80 þmoniø. Neásileido net savo draugø

100

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ið uþsienio. Kodël sukëlë toká triukðmà? Juk patylomis galëjo susidoroti su jais. Net ðuo nebûtø sulojæs. Matyt, yra kitos prieþastys. O gal nori ávaryti kitiems raðytojams baimæ? 50 metø praëjo po revoliucijos, o Kremliaus valdovai bijosi savo tautos kritikos, nuo jos nuslëpë tai, kas vyko procese. Reikalai nekokie. Stalinas prikrëtë tokiø niekðybiø, kad komunizmas tiesiog negali atsigauti. Jono I nuomone, Stalinas sukûrë praktikoje komunizmà, kuris savo þiaurumu iðkasë sau duobæ, kaip ir Hitleris nacionalizmui. Vakar gavau „Novyj mir“ 1-àjá numerá. Kaþkodël kilo mintis, kad po ðio proceso reþimas bus priverstas atleisti vadþias vieðoje spaudoje raðantiems raðytojams. Vargu! Pamatë, koká smûgá sudavë reþimui Stalino nuvainikavimas ir tik tûkstantosios dalies jo nusikaltimø paskelbimas. Uþtat stengiasi literatûroje tylëti apie tuos nusikaltimus. Raðytojams uþkimð gerkles. Tik kaþin ar ðis procesas duos tokiø vaisiø, kokiø laukë ið jo Kremliaus vieðpaèiai. Galá galvoti raðytojai pasipiktins ir nesutiks su valdþios spaudimu. 7 metai neiðgàsdins dràsesniø. Að bent pavydþiu abiem, o ypaè Siniavskiui. Praëjusá penktadiená garsiai pasakiau: „Kaip norëèiau sëdëti jø vietoje.“ Þinoma, reikia turëti jø autoritetà. [Kremlius] visam pasauliui gyrësi, kad su stalinizmu baigta. Procesas parodë, kad stalinizmas gan gajus ir nenoriai atsisako savo pozicijø. Vis vien kà nors Kremlius turës sugalvoti ir „iðmesti“ dar koká nors triukà. Juk reikia gëdà nuplauti. Bet geriau buvo jos neuþsitraukti. Daug kas neaiðku. Padarys kaip su Klaipëdos kunigais. Nuteisë, o po poros metø paleido. Paviloná á Vilniø perkëlë. Taip padarys ir su ðiais. Po poros metø paleis abu ir paskelbs, kad buvo padaryta tik laikina nuolaida stalinizmui. Bet naiviø þmoniø kaskart maþëja ðiame pasaulyje! Turbût ne vienas procesas nesukëlë tokio susidomëjimo. Jeigu ðiø abiejø [raðytojø] literatûra nebuvo labai plaèiai þinoma, tai po proceso susidomëjimas ja iðaugs. Teisingai sako anglø komunistai ir apskritai Vakarai, kad ðis procesas atneð Maskvai daugiau þalos negu abiejø [raðytojø] knygos.

PIRMOJI

KNYGA

101

Þiûriu televizijos spektaklá. Demagogas sekretorius nepriima á komjaunimà merginos, kuri susiraðinëja su lagery sëdinèiu tëvu. Aiðku, kad gorkomo atstovas ir susirinkimas pasmerks sekretoriø. Paruoðta, turint tikslà iðblaðkyti blogà áspûdá po proceso. Aiðku! Daugelis klauso uþsienio radijo ir supranta viskà. Prezas1 sako, kad nedaugelis klauso. Galvojau, kad daugelis klauso, bet Maþelytës2 elgesys parodë, jog didelë dalis ir inteligentø neklauso. Tokie neverti inteligento vardo. Nors ji ir aukðtosios mokyklos dëstytoja, bet menka inteligentë. Maskvieèiai klauso. Tikiu, inteligentai klauso. Vaðingtono að irgi neklausau. Neádomu. Lietuviø programos tik sekmadiená klausau. Vatikanas tampa ádomesnis. Kaime lietuviðkos programos klauso visi, kurie turi radijà. O Maskvos ir Vilniaus namie ið viso neklausau. Neádomu. Seniau klausydavau þinias, jeigu bûdavo ádomiø praneðimø. Dabar ið viso neklausau. Londono klausau nuo 17 val. 45 min. iki 18 val. 05–19 min. Po to klausau nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Tuo metu kartais ájungiu Vaðingtonà. Vatikano klausau 15 min. nuo 20 val. 15 min. Kambarëlis ðaltas, todël lenkø kalba neklausau. Vasarà klausydavau. Televizijos komentatoriø uþsienio politikos klausimais ið viso neklausau. Labai meluoja. Bûtina uþsiená klausyti. Neklausydamas daug atsilieki. Vasario 16-oji! Specialiai niekur neinam. Ðiandien, t. y. ðiànakt, visas Lietuvos saugumas sukeltas ant kojø. Ryt neisim pas Aleksandrà. Reikia ramiai pasëdëti. Linkûnui3 papasakojau apie paskutiná saugumo iðkvietimà. Jis: „Blogai! Jeigu jus praðo paveikti savo draugus, reiðkia, laiko átakingu asmeniu. Blogai.“ Að sutikau. „Susiraðinëju taip ilgai vienas ið daugelio. Mano butas tapo tiesiog (kaip Edvardas pavadino) persiuntimo punktu.“ Jis: „Blogai!“ Suprantu! Jis liepë mesti susi-

1 2

3

Prezas arba Prezidentas – Viktoras Petkus. Vilniaus universiteto dëstytoja lituanistë, kuri prisipaþino, neklausanti uþsienio radijo. – A.T. Linkmenø kinigas.

102

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

raðinëjimà, iðsaugoti save. Esà bûsiàs reikalingas. Atsakiau, kad negaliu. Nëra ko per daug bijotis. Jeigu Stalinas prisikeltø, mane sunaikintø vienà ið pirmøjø. Bet tokio pavojaus nëra ðiandien. Vasario 16-oji! Prisimenu ðià dienà 1938 metais. Kaip buvo linksma, koká dþiaugsmà jauèiau tà dienà Krivasalio pradinëje mokykloje ðauliø suruoðtame minëjime. O ðiandien reikia bijotis pasveikinti kà nors su Vasario 16-àja. Ástaigoje ið vyrø neturiu kà pasveikinti. Merginomis tik 2 pasitikiu. Kitos plepios. Bet viena ið tø dviejø ne visai supranta Vasario 16-osios reikðmæ mûsø tautai. Vis vien reikës bûti labai atsargiam. Mane labai seks Lionë su Aldona. Suk jas velniai! Vienà ið merginø pasveikinsiu. O! Jei ne Vasario 16-oji, ðiandien mes bûtume Lenkijos dalis. Mûsø padëtis bûtø blogesnë net negu ðiandien. Per 20 metø lenkai bûtø nutautinæ didesnæ mûsø tautos dalá. Tiek lietuviðkø mokyklø ðiandien nebûtø Lietuvoje! Nebûtø! Nebûtø vilties sulaukti laisvës, nepriklausomybës. O ðiandien yra! Yra! Ateis toji diena, kada nepersekios uþ Vasario 16-osios dienos ðventimà. Ateis! Ateis! Ðiandien bûtina klausyti Vaðingtono ir Vatikano.

Vasario 16 d. (treèiadienis) 18 val. 40 min. kambarëly. Iðvargæs, bet skubu paraðyti. Gal pirmà kartà Vasario 16-àjà nieko nepasveikinau darbe. Elena oþka ir maþai nusimano, kà reiðkia Vasario 16-oji. Birutës pasveikinti nebuvo progos. „Puntuke“ tyèia nieko nesveikinau. Vakar uþsienio radijas vël labai aðtriai komentavo Maskvos procesà. Sklinda gandai, kad suëmæ Jeseninà. Ðiandien praneðë, kad Aragonas pasmerkë procesà. Londone, tarsi pareiðkë, kad procesas parodæs faðistinæ reþimo prigimtá. Nesuprantu, kodël já iðleido á uþsiená. Ástaigoj apie procesà tekalbëjau tik su Arkadijum ir Kaplanu. Arkadijaus nuomonë aiðki – stalininë, todël neleidau jos pasakyti.

PIRMOJI

KNYGA

103

Petras II1 irgi smerkia nuosprendá. Kiekvienas galvojàs komunistas turi pasmerkti já. Reþimo autoritetas labai nukentëjo. „Amerikos balsas“ vakar tylëjo apie Vasario 16-àjà. Neádomus „balsas“ ir labai bijosi uþrûstinti ponià Maskvà. Londonas, Kelnas tyli. Uþtat Vatikanas darosi ádomus. Vakar puikiai kalbëjo Sidzikauskas. Ðiandien kalbës ir Paryþius. Vakaruose pradëti rinkti paraðai, kurie bus pasiøsti SNO, reikalaujant iðkelti Lietuvos klausimà. Gerai, kad yra kam rûpintis Lietuvos reikalais. Jeigu ne Vasario 16-oji, Lietuva maþai bûtø pasiuntusi á Vakarus þmoniø, kurie ðiandien rûpinasi ten mûsø tautos vargais. Ádëmiai sekiau paskutiná komjaunimo suvaþiavimà Lietuvoje. Keista, kad niekas neðlovino „vyresniojo brolio“. Kodël? Naujas manevras? Keistas ðios dienos Arkadijaus elgesys. Ëjau pro saugumà. Milicininkas pasilenkë prie „Volgos“, stovëjusios ties saugumu, ir su ðoferiu kaþkà kalbëjo. Paklausiau [Arkadijaus], ko jis nori. Jis [Arkadijus]: „Jis neturi teisës daryti pastabø. KGB turi atskirus numerius. Jiems dovanojami eismo paþeidimai.“ Að: „Sekamieji irgi ne kvailiai, þino tokius numerius.“ Jis: „Numeriai keièiami.“ Po to ëmë pasakoti apie savo draugus, kurie dirba „sekliais“. Susitikæ apsimetà nepaþástà. Esanèios ir 2 merginos. Tos sveikinasi. Jam papasakojau, kaip mane sekë areðto dienà, univermage ir valgykloje automate, t. y. prieð 1964 m. rudená ir kas saugumui þinoma. Tada jis papasakojo, kad „Puntuko“ merginø byloj buvo minima ir mano pavardë. Saugumo atstovas pareiðkæs, kad Terleckas keièiàs savo elgesá, daràs iðvadas. Tada visi nutilæ. Ið kur toks atvirumas? Apie tai jis daug nepasakodavo. Tiesa, kai jam papasakojau, kà atsakiau Èesnavièiui á jo klausimà, ar seka mane, Arkadijus: „Jis nori pasakyti tau, kad nëra bûtinybës sekti tave.“ Èia, atrodo, gudravimas. Saugumas ápareigojo já

1

„Puntuke“ dirbæs komunistas.

104

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

pasakyti, kad manæs neseka, laiko mane sovietiniu þmogumi. Taip! Ðiuo kartu tuo manæs neátikins. Mano sekimà, Viktorui gráþus, jie sustiprino.

Vasario 17 d. (ketvirtadienis) 18 val. 37 min. Viktorui atvykus, niekaip negaliu iðsimiegoti. Vakar Rainmiðkas1 pasakë, kad lietuviðkai kalba ir Roma. Sugalvojom su Prezu pasiklausyti. Uþtat vël neiðsimiegojau. O raðyti reikia. Ðiandien jis su Maryte iðëjo á „Skirgailos“ premjerà. Iðsimiegosiu. Vakar Vasario 16 proga puikià programà paruoðë Vatikano radijas. Ið Paryþiaus kalbëjo Lozoraitis Senjoras. Tik á pabaigà sugavom. Ið Vatikano kalbëjo Lozoraitis Junior. Protingà kalbà pasakë. Dienà eidamas ið darbo pajutau savo silpnumà. Mûsø tiek nedaug – tø, kurie dar nesibijo galvoti ir iðdrásta pasiprieðinti. O jø pusëje kariuomenë, pinigai, þodþiu, jëga. Mûsø pusëje tiesa, bet ðiandien jëga vaidina dar svarbesná vaidmená negu tiesa. Bet pasiklausæs Vatikano, pasijutau stipresnis. Daug jëgø suteikë Lietuvos himnas. Jis, þinoma, priminë Taiðeto kalëjimà, kuriame su tokiu pakilimu já giedojome. Uþsukom Vaðingtonà. 15 minuèiø perdavë neádomias þinias. Nejaugi nebus spec. programos Vasario 16-ajai? Pradëjo! Kodël neperduoda vyriausybës sveikinimo? Perdavë! Sveikino Raskas. Þinoma, tai diplomatija, bet ji daug reiðkia Lietuvai. Ði Amerikos vyriausybës diplomatija verèia Kremliø nors truputá skaitytis su Lietuva. Vaðingtono programa ne tiek ádomi. Visi stengiasi ákvëpti mintá, kad Lietuva bus laisva. Logika irgi tai kalba. Bet greit nesulauksime tos laisvës valandos. Uþtat negali pajusti didelës laimës jausmo. Já uþtemdo mintis, kad dar ne vienus metus teks iðgyventi nelaisvëje.

1 2

Neiððifruojamas pseudonimas. Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

105

Laisvæ atneð ne Amerika. Jà atneð pati Rusija, kuri bus kada nors priversta skaitytis su vieðàja pasaulio opinija, su kuria ðiandien nesiskaito. Taèiau demokratijos daigai Rusijoj sunkiai keroja. Juos lengvai pakerta stalininës ðalnos. O juk tik nuo tø daigø augimo priklauso mûsø ateitis, mûsø laisvë. Ach, kaip slegia nelaisvë! Në minutei negaliu ja atsikratyti, pamirðti jos. Einu ðiandien gatve. Aplink nesimpatiðki veidai. Aiðku, kad tarp jø ne vienas praslenka pro ðalá, kuriam pavesta sekti mane, kontroliuoti kiekvienà mano þodá, kiekvienà mano þingsná. Álipom su Viktoru á troleibusà. Konduktorë rusë, aplink vien tik rusiðki veidai, visur girdëti rusiðka kalba. Rusai jauèiasi kaip namie. Ne – jie sveèiai, bet mes savo namuose. Visada ir visur dergia jie viskà, kas taip miela ir brangu lietuvio ðirdþiai. Taèiau uþ tai mes verèiami dëkoti, neparodyti savo nepasitenkinimo. Ðios dienos „Tiesos“ vedamasis grieþtai áspëja tuos, kurie iðdrásta prieðtarauti, kurie nenori sutikti su savo vergiðka padëtimi. „Mes negalime taikstytis su praeities liekanomis!“ Kaip suprasti ðiuos þodþius? Praeitis – tai meilë savo tautai, meilë savo tëvynei. O tai mums nevalia. Mes verèiami mylëti tuos, kurie tyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tautiniø tradicijø, mûsø ðventos teisës bûti laisvi. Partorgo Cicëno þmona pasakojusi apie ávyká vienoje ámonëje. Pietø metu valgykloje stovëjusi didelë eilë. Viena rusë pasakojusi savo draugei: „Mes niekada neklausom, neþiûrim lietuviðkos programos. Kai tik mano vyras pamato lietuviðkà programà, tuoj ðaukia: „Iðjunk tø niekðø garsà.“ Tuo momentu priëjusi lietuvë ir rëþusi maskolei á snuká. Bravo moterëlë! Jà svarstæ. O ið tikrøjø reikëjo svarstyti rusæ. Deja, jiems viskas leidþiama Lietuvoje. Kartais pavydþiu akliems ir kurtiems, kurie to viso nemato ir negirdi. Ne! Nepavydþiu. Nepavydþiu! Nenoriu bûti nei aklas, nei kurèias! Nenoriu! Nenoriu bûti vergu! Dþiugu, kad paskutiniu metu uþsienio lietuviai labiau sukruto. Kaþkas pasakë-patarë paávairinti Vatikano radijo programà. Lozoraitis kalbëjo apie þmogaus teisæ bûti laisvam, apie tautos teisæ. Kokie graþûs þodþiai! Bet kaip toli jie nuo tikrovës! Kaip mindþiojamas tos ðventos þmogaus ir tautos teisës. O juk gyvenam XX a. antrojoje pusëje.

106

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ðiandien klausiau BBC programoje paskaità apie rasinæ problemà. Visgi priëjau prie iðvados, kad per paskutinius 100 metø þmonija paþengë á prieká. 1913 m. prieð vergijà kovojo tik visuomeninës organizacijos. Ðiandien tame fronte kovoja pasaulinës organizacijos. Todël pasaulyje beveik neliko kolonijø. 1968 m. vyks konferencijos, kuriose bus svarstoma Þmogaus teisø deklaracija, priimta 1948 m. Daug bus pasakyta graþiø þodþiø! Ir nejaugi jie neturi jokios galios? Turi! Ðiandien, kaip minëjo Lozoraitis, pasaulis uþsiëmæs Azijos ir Afrikos problemomis. Bet á dienotvarkæ bus átrauktas ir Pabaltijo klausimas. Bus! Ðià vasarà Vakaruose bus renkami paraðai, raginà SNO iðkelti Pabaltijo klausimà. Konkreèiø ir apèiuopiamø rezultatø jie neduos. Taèiau pamaþu laðas po laðo prataðys tà akmená – pasaulio abejingumà Lietuvos kanèioms. Ateis toji diena, kai SNO ávykdys savo pareigà – iðkels Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausimà. Iðkels! Su uþsienio lietuviø balsu turi skaitytis mûsø vieðpaèiai. Lozoraitis prikiðo, kad Lietuvos menas negarsinamas pasaulyje, Lietuva norima atplëðti nuo V. Europos, o jos gabûs sportininkai yra priversti ginti ne Lietuvos, o Rusijos garbæ. Á tokià kritikà Maskva po truputá priverèiama reaguoti. Mums beklausant kambarëly, Alë garsiai pabeldë. Iðsigandau, nors ir nesibijau klausytis uþsienio radijo. Atvaþiavo Rainmiðkas. Jis bailokas. Ir kaip iðdráso tokià dienà uþvaþiuoti pas mane? Vien tik ðis þingsnis rodo, kad jis nëra toks bailys, kokiu já laiko. O mes ruoðëmës iðgerti stiklelá vyno. Iðgërëm uþ ðià Lietuvai brangià dienà. Maþai Lietuvoje yra þmoniø, kurie ðiandien nesibijo pakelti taurelæ uþ Vasario 16-àjà. Maþai! Þinoma, labai nedaug ir tokiø, kurie ið ðirdies geria ir uþ lapkrièio 7-àjà (uþ liepos 21-àjà negirdëjau tosto). Neþinau, ar teigiamu [dalyku] laikyti tai, kad uþ 16-àjà negeria tik ið baimës, o uþ 7-àjà negeria ið nepagarbos tai dienai (nevykusi frazë). Saugumas galëjo nesunkiai nustatyti, kad mes iðdrásom iðgerti stiklelá vyno uþ Vasario 16-àjà. 95 proc. esu ásitikinæs, kad tai jie nustatë. Manau, kad nenustebo. Neapykanta mano adresu padidë-

PIRMOJI

KNYGA

107

jo. Tegu. Reikëtø á tokiø ðvenèiø ðventimà pritraukti ir jaunimà. Nedrástu. Uþ vaikø „gadinimà“ èekistai pasiustø. Rainmiðkas ið pradþiø bijojo radijo klausyti. Esà girdëti visame miðke. Að: „Jeigu neturëèiau didesniø nuodëmiø, gal ir bijoèiau.“ Jam iðëjus, visu stiprumu paleidau radijà, kuris perdavë Lietuvos himnà. Tegu klausosi saugumas ir þino, kad ne visi dreba nuo minties, kad saugumo ausys viskà girdi. Sausio 28 d. su Viktoru þiûrëjome B. Ðou „Velnio mokiná“. Pagrindinis filmo, t. y. pjesës, herojus sako: „Kai nieko nelieka, reikia prieðams rodyti savo dràsà.“ Viktorui labai patiko ðie þodþiai. Jis visada jiems rodydavo savo dràsà ir priversdavo skaitytis su juo. Patiko ir man ðie þodþiai. (Melodrama puiki! Ið pradþiø atrodë, kad ðventikas niekðas, bet pabaigoje abu ideologiniai prieðai parodyti verti vienas kito). Rainmiðkas „koliojo“ lietuviðkas programas ið uþsienio: „Plepalai ir viskas.“ Gal tai buvo þodþiai „ausims“, gal tai tikras nepasitenkinimas tomis programomis. Bet visgi jos daug duoda. Daugeliui jos ákvepia viltá sulaukti laisvës dienø. Tik gaila, kad nedaugelis klauso uþsienio. Klauso nemaþai, bet turëtø daugiau klausyti. Ið aukðto þiûriu á tuos, kurie neklauso, niekuo nesidomi. O tokiø nemaþa ir tarp aukðtojo mokslo baigimo diplomà turinèiø. Antpalcas1 neklauso beveik. Pasirodë, kad nieko neþinojo apie Siniavskio ir Danielio areðtà. Net skaudu, kad neklauso. Kaip galima gyventi nepasiklausius uþsienio? Juk taip nusibosta melas, noras laikyti liaudá tamsoje. Neklausà uþsienio radijo mano akyse tolygûs vergams, susitaikiusiems su savo vergiðka dalia. Juos maitina melu, ðie maitinasi juo ir neiðdrásta pasiklausyti, kà galvoja kiti. Daugelis neklauso ið abejingumo, o nemaþa dalis – ið baimës. Vergai! Uþteks! 20 val. 08 min. Reikia radijo pasiklausyti. Uþvakar ir vakar saugumas labai sekë mûsø trobà. Kaþin ar protinga buvo raðyti dienoraðtá? Reikia!

1

Neiððifruojamas pseudonimas.

108

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

O kad susekti gali, rodo knyga apie Openhaimerá. Susekë, kad jis buvo pas merginà su kaþkokiais planais. Rusø èeka ne kvailesnë. Taip! Bet neraðyti negaliu. Negaliu! Liko dar daug praleistø minèiø. Kità kartà! Kà mama veikia? Nuobodu jai. Laimë, kad oras atðilo. Taip! Viso!

Vasario 18 d. (penktadienis) 18 val. 20 min. prie televizoriaus. Kaþkoks orkestras atlieka Èiurlionio variacijas lietuviðkomis temomis. Ir vël esu iðvargæs. Atsibudæs 4 val. beveik neuþmigau. Sapnavau, kad Èesnavièius suëmë mane. Að labai iðgyvenau dël motinos. Ji nepakels tokio smûgio! Pastaruoju metu labai imu gailëti Tatuko. Ypaè já prisimenu, kaip jis kopûstus priþiûrëdavo. Matau já akyse renkantá bulves, atsisveikinant nenorëdamas parodyti aðarø lieka nusigræþæs, o mes tolstam su sunkveþimiu. Dieve! Dar bûtø galëjæs gyventi. Dieve! Po laidotuviø, rodos, lyg viskas buvo atslûgæ, o dabar daþnai taip spaudþia ðirdá. Ðiandien nuotaikà gadino Viktoro prislëgta nuotaika. Vakar jis buvo su Maryte „Skirgailos“ paþiûrëti. Ryte pasakë, kad publika nepriaugus. Atëjæs á darbà, besivaikðèiojant iðreiðkë savo nuomonæ. Pastatymo idëja – parodyti, kad pagonybæ pakeitë krikðèionybë. Ði irgi yra pereinamas dalykas. Veikalas sutrumpintas. Akcentuojami psichologiniai þmoniø santykiai. Publika (dauguma jaunimas) juokiasi, kur nëra juoko, siunèia vienuoliui replikas ir t. t. Jo manymu, prieð 10–15 metø buvæs kitas jaunimas. Prisiminë B. Sruogos „Apyauðrio dalià“. Esà ðá veikalà tada kitaip sutiko. Veikalà uþdraudæ. Mëginau tikinti já, kad gal neteisingai suprato. Jis: „Juokiasi jaunimas. Þinoma, jis nori juoktis ir juokiasi ten, kur neima juokas.“ Tikinau já, kad tai rodo tik þemà jaunimo estetinæ kultûrà. Daugiau nieko. Mano þodþiai neiðblaðkë prislëgtos jo nuotaikos. Dar daugiau, tokia savo nuotaika uþkrëtë ir mane.

PIRMOJI

KNYGA

109

Gráþdamas tikinau save, kad tai netiesa, jaunimas ðiandien geresnis, negu buvo prieð 10 metø. Prieð 10–15 metø tarp jaunimo nemaèiau tokio pasipiktinimo neteisybe, koká tenka pastebëti ðiandien. Ðiandien jaunimas dràsesnis. O tas daug kà reiðkia. „Apyauðrio dalià“ að maèiau prieð 3 metus – 1863 m. sukilimo minëjimo proga. Niekas nesijuokë. Gan gerai visi priëmë! Toks „Skirgailos“ priëmimas nerodo, kad jaunimas tapo abejingas savo tautos likimui. Ne! Pirmà kartà maèiau toká Viktorà prislëgtà. Kaþkurià dienà praðë jis paskambinti Vytui Girdzijauskui1. Perdaviau telefono ragelá jam. Tik Vytas daugiausia kaltas dël jo 8-eriø metø kalinimo. Að jo vietoj në nesisveikinèiau, o jis kitaip elgiasi. Ðiandien praðë paskambinti ir pasakyti, kad mes ateisim pas já. Vytas turás eiti á kinà – pasiþiûrëti filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Nematei dar? Matæs, bet norás dar kartà pasiþiûrëti. Að: „Man ir kartà pasiþiûrëjus viskas aiðku.“ Jam irgi aiðku, bet jie fabrike ruoðià filmo perþiûrà, á kurià pakvietæ Þalakevièiø. Daþnai ruoðià filmø, knygø apsvarstymus. Iki pirmos nakties ginèijàsi. Kvietë ateiti. Susitikti su Þalakevièiumi. Mielai sutikau. Gauk ir Viktorui kvietimà. Ádomu pasiþiûrëti, kaip jaunimas vertina ðá filmà, kà jis galvoja. Bet Viktorà sunkiai pavyko átikinti, kad bûtina nueiti pasiþiûrëti ðio filmo. Neþinau, ar ið viso jis nuëjo. Nori á Kaunà vaþiuoti. Manau, kad jis neteisus. Atsirado puiki galimybë susipaþinti su Lietuvos jaunimu ir negalima jos atsisakyti. Tai nuodëmë bûtø! Albertas Zvicevièius ðiandien pareiðkë, kad tà filmà matæs du kartus ir norás dar pasiþiûrëti. Jis supratæs, kad filmas iðkraipo istorinæ tiesà, bet jis ieðkàs jame meniniø jo privalumø. Að negaliu. Per daug jautrià vietà uþgavo filmas, kad galëèiau dar kartà já þiûrëti. Negaliu! O Viktoras neteisus nenorëdamas jo þiûrëti. Bûtina þinoti viskà, kaip mûsø tautà mulkina ávairaus plauko niekðeliai.

1

Vytautas Girdzijauskas.

110

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Stasë pakvietë uþeiti á kavinæ [jos darbovietæ]. Papasakojo, kad ant seifo radusi árenginá, kuris ten stovëjæs kelias dienas. Revizorius labai nustebæs: „Tai juk mikrofonas pasikalbëjimams uþraðyti.“ Abu ëmæ vartinëti. Tuo laiku pasirodæs direktorius Marcinkevièius. Tuoj griebæs ir paslëpæs. Parodæs savo nepasitenkinimà. Netikiu! Taip vieðai jo nerodytø. Esà gal Marcinkevièius tyèia norëjo parodyti já. Privertæ já padëti tà árenginá. Þmogus neblogas, todël ir parodë. Mano manymu, þmogus neblogas nesutiktø priimti tokio ápareigojimo. Visi serga persekiojimo manija. Ðiandien buvau uþëjæs pas Jonà Rotomská á bankà. Labai suvargæs. Kas yra? Iðgyvenàs dël persekiojimo. Prie durø sëdá sekliai. Tris ið jø paþástàs. Kartais viena ið moterø já palydinti laiptais á virðø ir vël atsekanti. Mane tikrai sekdavo ten. Bet uþ kà já seks? Esàs neatsargus ir kartais prasitariàs. Raminau, kad nieko blogo nëra. Jis ramindamas save: „Dabar reikia sugebëti uþ politikà patekti á kalëjimà.“ Patvirtinau jo iðvadà. Jis: „Bijau! Gali paskambinti ir atleis ið darbo. Senas esu, persikvalifikuoti ne laikas. Kur að gausiu 180 rub. algos? Ir dar þada pridëti 50 rub.“ Stebëjausi jo dràsa. Apsirengë ir su manimi atëjo iki mano ástaigos. Ten sëdo á troleibusà. Viktorà ðiandien seklys sekiojo tiesiog áþûliai kelias valandas. Dzerþinskio gatvëje troleibuse pastebëjæs sekamas. Ëjæs gatve pas Vincà. Kelis kartus perëjæs á kità gatvæ. Tas paskui. Atëjæs á „Vilniø“. Ir jis ten! Keletà kartø visiðkai arti prieidavæs prie jo, paþiûrëdavæs á akis ir vël nueidavæs. Atsekæs iki iðvietës Èerniachovskio aikðtëje. Iðëjæs ið ten, jo nematæs. Kodël taip elgësi ðis seklys? Esàs geras þmogus ir tyèia parodæs, kad seka? Netikiu! Geras þmogus neis dirbti sekliu. Be to, kuo jis tikras, kad draugas neseka jo paties ir nekontroliuoja, kaip jis seka „liaudies prieðus“. Tyèia savo valdþios ásakytas sekë taip aiðkiai. Kokiu tikslu? Pagàsdinti, kad nieko nedarytø. O gal nori átikinti, kad jø sekimas toks pat primityvus, nepavojingas. Mane gi nori átikinti, kad ið viso neseka. Teisus buvo Arkadijus. Tikrai Abromaitá tikino saugumas, kad pakeitæ apie mane nuomonæ

PIRMOJI

KNYGA

111

á geràjà pusæ. Vakar Ðaulys pasakojo. Kaþkas priminæs mano pavardæ svarstant tas mûsø merginas. Abromaitis jautriai reagavæs: „Prie ko èia Terleckas?“ Gudrus saugumas! O kada jis buvo kvailas? Vakar baigiau juodraðtyje kontroliná darbà. Rëmiausi tik istoriniais dokumentais. 1940 m. birþelio 14 d. Molotovo nota per daug akiplëðiðka. Ásako Lietuvai susitarti su Maskva ne tik dël premjerministro, bet ir dël eiliniø ministrø kandidatûrø! Koks áþûlumas! Tø dienø Maskvos elgesys primena Krylovo pasakëèià apie vilkà ir ëriukà. Ðis kontrolinis darbas atvërë truputá apgijusias sielos þaizdas. Bet ar kada nors jos buvo ið viso uþgijusios? Per paskutines dvi savaites darbe galëjau raðyti. Gera sieloje, kada nebëga taip beprasmiðkai laikas. Tik vis neiðsimiegu ir negaliu daug dirbti. Reikës kuo nors truputá „praskiesti“ darbà. Spjaudyti Lietuvos vis vien negalësiu. Ir nemëginsiu. Atmes raðiná! Raðysiu kita tema. Groþinës literatûros nëra laiko skaityti. Paskutinëmis dienomis radijas atima daug laiko. Kà daryti? Silvas prasitarë, kad pas juos peèkuriai gauna po 100 rub. Praðiau mane priimti. Iðsijuokë. Jis negali suprasti, kad að nesibijau ir paties juodþiausio darbo, kad tik galëèiau turëti daugiau laisvo laiko. Silvas ëjo á maþiau apmokamà darbà tik todël, kad pareigos „iðdidþiai skamba“ – fabriko direktoriaus pavaduotojas. O man á skambius vardus nusispjauti. Jam, þinoma, sunku suprasti mane. Brolis Jonas irgi juokësi. Esà motinà pirðtais kaimieèiai uþbadytø, suþinojæ, kad sûnø iðmokino peèkuriu. Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevilioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuo kitus átikinti. O! 19 val. 30 min. Pasiþiûrëti „Prisikëlimo“ II-sios serijos. Pirmàjà maèiau, rodos, prieð kalëjimà. Kaip ten Mama? O Viktoras, matyt, nuëjo á kinà. Bravo! Sugráþusá átikinsiu, kad viskas daug geriau, negu jis mano. Juk „Puntuke“ tiek daug patrioèiø lietuvaièiø! Ir ne tik „Puntuke“!

112

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vasario 20 d. (sekmadienis) 12 val. 25 min. maþajame kambarëly. Vaikai lauke vaþinëjasi slidëmis (didelëmis, nes savàsias sugadino). Mama su Viktoru þiûri þaidimus po vandeniu ið Brno, o Alë – kaip visada – virtuvëje. Ðiandien að atneðiau bulviø, suskutau, atneðiau kelis kibirus vandens, anglis, uþkûriau krosná, sutvarkiau viðtinykà, iðleidæs viðtas laukan. Taèiau vis vien jai uþtenka darbo. Esu labai iðvargæs. Galva plyðta, nes su Viktoru ðiànakt gráþome pirmà valandà ið „Sigmos“ klubo po susitikimo su „Niekas nenorëjo mirti“ reþisieriumi V. Þalakevièiumi, operatoriumi J. Griciumi ir filmo dailininku. Miegojau maþiau 6 val., taèiau raðyti reikia. Reikia! Daug norëèiau paraðyti apie diskusijas „Sigmoje“, bet daug protinio darbo ádëti reikia. O dabar apie tai, kà esu praleidæs. Vasario 4 d. „Komjaunimo tiesa“ straipsnyje „Pasiekti tikinèiojo ðirdá“ raðo: „Blogai daro tie ateistai, kurie ið karto nori átikinti þmogø atsisakyti religiniø paþiûrø. Ðiame darbe reikalinga kantrybë ir iðtvermë.“ Vasario 6 d. „Tiesa“ skyrelyje „Ið Panevëþio miesto partinës konferencijos“ raðo apie moksleiviø internacionaliná auklëjimà. VI vidurinës mokyklos direktorë O. Uzelienë dþiaugiasi, kad „moksleiviai draugiðkai bendrauja pionieriø sueigose su rusø treèiosios vidurinës mokyklos auklëtiniais. Visi ðie ryðiai teikia áspûdingà medþiagà skiepyti jaunojoje kartoje graþiausius internacionalizmo, patriotizmo bruoþus. Ir mûsø, mokytojø, ðiandien svarbiausias rûpestis, kaip sumaniau laistyti ið ðiø gaiviø ðaltiniø tauriausius jausmus, kad jie veðliomis atþalomis subujotø jaunø þmoniø charakteriuose.“ Aiðku! Darome taip, kaip ponia Maskva reikalauja. Sausio 29 d. susipykau su Elena Smilgevièiene. Ji kiaulë, bet að irgi kaltas. Svaidytis þodþiais neturiu teisës. Tas nedaro man garbës. Nepatenkintas savimi. Kalbamës, bet að nedovanojau jai uþ grubø jos tonà, iðsiðokimà.

PIRMOJI

KNYGA

113

Maþdaug apie vasario 1-àjà kaþkoks buvæs lagerininkas Jonaitis laiþo enkavedistø batus. Jo laiðkas niekam nepadarë jokio áspûdþio. Niekðø buvo, yra ir bus! Vasario 4-àjà „Puntuke“ komunistams buvo skaitomas slaptas laiðkas apie Kinijà. Slepia nuo tautos tai, kas visam pasauliui þinoma. Tà patá vakarà „Amerikos balsas“ perdavë tà laiðkà iðtisai. Rengià, matyt, „kitaicams“ vieðà pirtá ir todël paruoðia partieèius. Nori pavaizduoti, kad Kremlius tariasi su eiliniais komunistais, informuoja juos apie santykius su Pekinu. Vasario 5 d. uþëjo Nervas1 . Ápykæs, kad aukðtieji dvasiðkiai prieð karà persekiojæ istorikà kunigà – pasiuntæ já á gilø uþkampá – 40 km uþ Alytaus. Eisiàs pas vyskupà. Iðbariau: „Jeigu praðysi já perkelti arèiau Vilniaus, átars kà nelegalaus, neleistino ir tikrai neperkels. Kaip tu gali eiti, jeigu jis tavæs nepaþásta?“ Pradëjo „psichuoti“, ðaukti. Teko gudriai aprëkti uþ tokià reakcijà á þmoniø niekðiðkumà. Paveikë. Ëmë ramiai kalbëti. Jo paþástamas þurnalistas pasakojæs apie aukðtas pareigas uþimanèio komunisto Felikso Bieliausko kalbà viename þurnalistø susirinkime ar pobûvyje. „Internacionalizmas yra sàvoka, kuri keièia savo esmæ“ ar pan. Didþiosios tëvynës karo istorijoje nesà në þodþio apie lietuviðkàjà 16-àjà divizijà. Lietuvos ministerijø delegacija nuvykusi á Gorká uþmegzti internacionalinës draugystës. Taèiau rusai mokytojai á ðá þingsná paþiûrëjæ gan skeptiðkai. Bieliauskas supykæs uþ tai. Protingesniems komunistams aiðki Kremliaus politika! Buvo uþëjæs Alfonsas2 . Daug papasakojo apie gyvenimà lageryje. Tada ten galima buvo susitikti su þymiais þmonëmis, pasisemti daug þiniø. O man bûnant Sibire, dauguma kaliniø buvo kaimo berniokai. Að net neþinojau, kad Krëvë buvo paðalintas ið kunigø seminarijos uþ savo maþà ûgá, vëliau vedë karaimæ, vaikus leido á

1 2

V. Filipavièius, studentas medikas. Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvæs politinis kalinys.

114

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI

KNYGA

115

vokieèiø mokyklà. Pasakojo apie Karsavinà. Ðis rusas vertas mûsø tautos pagarbos. Deja, tokiø maþa. Iðmoko puikiai lietuviðkai ðnekëti, savo þinias atidavë mûsø tautai. Uþ tai enkavedistai sunaikino já. Pasirodo, neþinojau, kad K. Boruta buvo ðvietimo liaudies komisaru1. Bûtina vasarà suruoðti susitikimø su ádomiais þmonëmis, þinoma, taip, kad saugumas neatkreiptø ypatingo dëmesio. Reikia ið tokiø pasisemti daug þiniø. Ðiomis dienomis ypaè gailëjausi savo 1940–1950 metø, kuriø dalá praleidau prie kortø. Per 10 metø bûèiau daug pasiekæs. O dabar to laiko nesugràþinsi. Visas spragas uþlopyèiau, jeigu ne tas prakeiktas dabar. Reiks gulti á kapà su mintimi, kad nepadariau daug ko savo iðsilavinimui pakelti. Vakarykðtës diskusijos parodë, kaip bûtina kelti iðsilavinimà. Su vakarykðte auditorija, þinoma, galëjau diskutuoti. O su labiau iðsilavinusia auditorija trûksta þiniø. Taip! Dþiaugiausi, kad Alfonsas patenkintas savo parapija. Susirenka á baþnyèià po 800–1000 þmoniø. Net nesinori tikëti. Mûsø tauta dar gyva! Vasario 5 d. per televizijà kalbëjo buvæ Ðtudhofo kaliniai Kriðèiûnas ir Puskunigis. Kodël visà laikà rodo tik ðiuos abu? Juk daug lietuviø ten kalëjo. Matyt, Popovas2 neleidþia daugiau rodyti. Jaunimas suþinos, kad lietuviø tauta ir vokieèiams nenorëjo vergauti. Geguþës pradþioje Puskunigis varë ðlykðèià propagandà. Ðá syká buvo protingesnis. Vasario 7 d. BBC praneða, kad, Vakarø mokslininkø nuomone, „Luna 9“ sugedo. Maskva tyli ir vis giriasi. Ji skuba praneðti ir iðreikðti savo dþiaugsmà, jeigu amerikieèiams kur nors nepasiseka. Apie savo nepasisekimus tyli. Liaudþiai apie tai nereikia þinoti. Net P. Miðutis kritikuoja Kremliø uþ neobjektyvumà, uþ nutylëjimà to, apie kà uþsienis kalba. Komunistø susirinkime apie tai pasakæs savo nuomonæ. Bet minèiø cenzorius M. Suslovas daro taip, kaip jam liepë elgtis dvësdamas jo bendraþygis kruvinasis Stalinas.

Tà paèià dienà Vatikano radijas kritikavo „Komjaunimo tiesos“ straipsná, kuris uþsipuolë ðeðtadienines lietuviðkas mokyklas Amerikoje. Radijo komentatorius klausë: „O Sibiro lietuviai turi lietuviðkas mokyklas? O Tilþës, Karaliauèiaus, Lydos ir Aðmenos lietuviai gali savo vaikus mokyti gimtàja kalba?“ Buvau sujaudintas tø þodþiø. Iki ðiol atrodë, kad uþsienis neþino didþiavalstybinës Maskvos politikos lietuviø atþvilgiu esmës. Pasirodo, kad daug kà þino. Gerai! Vatikano radijo komentatoriaus nuomone, archeologiniai kasinëjimai Vilniuje perða mintá, kad Mindaugo sostine galëjo bûti Vilnius. Taèiau archeologiniai kasinëjimai Lietuvoje vykdomi be jokio plano. Lietuvos istorijos klastojimui negailima pinigø, o moksliniams istoriniams tyrinëjimams lëðø nëra. Mokslinius tyrimus ir klastotes reguliuoja Maskva. Vasario 7 d. Ieva pasakojo, kaip jà ir Marytæ „prausë“ „Puntuko“ aktyvas. Marytæ Abromaitis uþklausë (kaþkas apskundë jà): „Kas nepatiko filme „Niekas nenorëjo mirti?“ Taip, tokie klausimai primena Stalino gadynæ. Kà „Puntuko“ þandarai bûtø daræ, jeigu jiems vakar bûtø leidæ pasiklausyti „Sigmoje“ vykusiø diskusijø? Ji tvirtino, kad daug kà praneðë Abromaièiui ir Arkadijus. Að: „Jis nëra niekðas. Jeigu jis viskà, kà að kalbu, perdavinëtø, mane ið darbo iðgintø.“ Ji ne visai sutiko su manimi. Esà apie faktà, kad ji uþraðiusi ant mano banderolës Mordovijos lagerio adresà, galëjo pasakyti tik jis. Taèiau ji pasidarë ðvelnesnë su juo. Nenoriu, kad jie pyktøsi. Tegu mato, kad lietuviai objektyvûs. Jeigu þmoniðkai elgiesi su jais – jie irgi þmoniðki. Vasario 8 d. S. Uosis1 gina disertacijà. Rotomskis: „Tu irgi bûtum galëjæs ginti.“ Tà patá pabrëþë ir Uosio þmona Bronë. Nejauèiu jam jokio pavydo. Ne! Nenorëèiau su juo keistis savo vietomis. Sofistiniai jo iðvedþiojimai man atrodë pilstymu ið tuðèio á kiaurà. Svarstyti klausimà, kuris ekonomijos dësnis socializme yra pagrin-

1

1

2

Pavaduotoju, komisaru buvo L. Gira. LKP CK antrasis sekretorius. Antrieji sekretoriai visuomet buvo rusai.

Autoriaus kurso draugas Prekybos technikume ir grupës draugas VU Ekonomikos fakultete.

116

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dinis, o uþmerkti akis á Maskvos pastangas surusinti mus, mano poþiûriu, tolygu nusikaltimui. M. Gregorauskas iðgyrë Uosá uþ dràsà, nebijojimà pasakyti savo nuomonës. Kur toji dràsa? Argi reikia didelës dràsos palaikyti Petrovà jo sofistiniuose ginèuose su Ivanovu? Juk abu neperþengia Kremliaus nustatytø màstymo rëmø. M. Gregorauskas tvirtino, kad disertacija turi didelæ praktinæ reikðmæ. Kokià? Kà Lietuvai duos faktas, kad disertantas átikins valdþià panaikinti kasos planà? Kà? Gregorauskas árodinëjo, kad bûtina sudaryti gyventojø piniginiø pajamø ir iðlaidø balansus kiekvienai gyvenvietei. Skraido þmonës po dangø, o nemato, kas dedasi þemëje. Kà duos toks balansas? Kà? Juk vis vien didelë kaimieèiø dalis priversta vaþiuoti á Vilniø daugelio prekiø. Ir Vilniuje daugelio jø trûksta. Pamëgink gauti „Verpsto“ megztiná. Maskvoje gal ir gausi, bet tik ne Vilniuje ir Ðiauliuose. Mano gimimo dienos proga Alë norëjo gauti man ðiltus apatinius baltinius. Nëra! Keli mënesiai ieðkojau ðiltø virðutiniø. Negavau. Ið Èekoslovakijos atveþë prastø baltiniø su lavsanu. Eilës prie jø stovëjo. Ðalia manæs atsisëdo J. Kvietkus1. Prisiminiau jo þodþius: „Eik á ekonomikà, bet su sàlyga, jeigu pateksi á aspirantûrà. Jeigu nepateksi, nieko ið tavæs nebus.“ Patekau. Vis vien, jo poþiûriu, nieko ið manæs neiðëjo. Nesigailiu! Esu laimingas, kad laisvai galiu samprotauti, nesu ásipareigojæs kompartijai dvasiðkai prievartauti savæs. Norëjosi likti ir pasiþiûrëti, ar kvies mane á baliø. Ne! Nekvies, bet norëjosi pastatyti S. Uosá á keblià padëtá. Taèiau reikëjo skubëti á Dailës muziejø pasiklausyti paskaitos apie Vilniaus gotikà. Norëjau sutikti keletà dëstytojø ir kai kà suþinoti ið jø. Paskaità skaitë S. Abramauskas. Tai didelës erudicijos þmogus, Lietuvos patriotas. Labai bûtø naudinga vasarà pasivaikðèioti su juo po Vilniø. Ðá kartà buvo susirinkæ daug klausytojø. Domisi þmonës. Reikia daþniau su Ale nueiti ten. Taip!

PIRMOJI

Buvæs autoriaus mokytojas.

117

Nors naktá blogai miegojau, bet buvau patenkintas ne veltui praleidæs dienà ir vakarà. Gráþæ su Ale, radome Prano laiðkà, kurio gauti nesitikëjau. Pasirodo, kad jis „ëjo“ net 2 savaites. Kodël? Pranas paraðë apie nekilnø Stasio Ignatavièiaus (vadino já Anupru, bet saugumas susigaudë) elgesá. Vienam buvusiam Lietuvos karininkui Staselis stojæs á akistatà ir liudijæs tai, ko ðis norëjo iðsiginti. Karininkas gavæs 12 metø lagerio. Lageryje pakeitæ nuomonæ apie Ignatavièiø. Saugumas ilgai svarstë, perduoti ðá laiðkà man, ar ne. Nusprendë visgi perduoti ir tuo suteikti man ir kt. jo paþástamiems didelá smûgá. Apsiriko! Jau nuo 1959 m. vasaros Taiðeto lageryje susidariau apie já gan nekokià nuomonæ. Tai labai maþo iðsilavinimo, o tik dideliø ambicijø þmogelis. Per visà laikà nepastebëjau, kad jis bûtø knygà skaitæs. Niekðu, þinoma, iki ðiol jo nelaikiau. 1962 m. Stasys labai nemaloniai nustebino mane. Nenorëjo jo priimti á universitetà. Saugumas pasiûlë paraðyti á spaudà ir apspjaudyti „aktyvistø frontà“1. Staselis uþbëgo mano sankcijos. Já paklausiau: „Ar supranti, kad reiks apjuodinti „aktyvistø frontà“?“ Jis: „Suprantu. Man jo negaila.“ Að: „Bet tai vis vien bus kalbama apie Lietuvos garbæ!“ Pamatæs, kad að neduosiu jam tos sankcijos, Staselis iðslinko nepatenkintas. Dabar sugalvojo vël ásigerinti saugumui. Kokiu tikslu? Ko jis siekia? 16 metø iðkalëti yra didvyriðkumas. Kalinimas 16 metø suteikë jam teisæ vadintis savotiðku didvyriu. Taèiau po paskutinio elgesio tapo smulkiu niekðeliu. Kodël jis pradëjo flirtuoti su èekistais? Kodël? Ko jis ið jø nori gauti? Garbës? Mano manymu, nori kaip nors prieð mirtá tapti virðininkëliu. Baigs universitetà. Þino gerai, kad be saugumo pagalbos nepakils aukðèiau vyresnio ekonomisto. O taip norëtøsi virðininku vadintis! Ðûdelis! Garbëtroðka! Reiks bûtinai pasikalbëti ir pasakyti: „Atleisk, bet nuo ðios dienos að pradedu bijoti atvirai kalbëti su tavimi. Visgi turiu teisæ þiûrëti á tave, kaip á niekðelá, jeigu ið tikrøjø tu 1

1

KNYGA

Lietuviø aktyvistø frontas (LAF) – 1940–1941 m. antisovietinio pasiprieðinimo organizacija.

118

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

liudijai.“ Ir pasakysiu! Visais bûdais saugumas stengiasi palauþti mane. Tegu daugiau tokiø Staseliø laiþo batus, manæs tas nepalauð ir nepaskatins laiþyti tuos batus, kurie mane spardë. Ne! Vasaris. Mano gimimo diena. Nejaugi jau 38 metai suëjo! Alë padovanojo baltinius. Priminiau, kad jos nepasveikinau. Ji susigraudinusi: „Manæs galima nepasveikinti.“ Kaþkaip nesinori jai priminti, kad vyresnë uþ mane 2,5 metø. Bet tiesiog uþmirðtu. Vardiniø niekada neuþmirðtu. Ne! Kità dienà vaikai pasveikino. Po darbo uþbëgau á „Pergalæ“ pasiþiûrëti italø–prancûzø filmo „Buke suþadëtinë“. Ið pradþiø atrodë, kad tai vakarø komunistø propaganda, kuri èia uþtektinai nusibosta. Bet vëliau pamatëm tikrai puikø filmà. Keliama problema, apie kurià TSRS labai maþai kalbama – moralinis tyrumas ir iðtikimybë. Ið ten uþsukom á vardines pas Mokytojà1. Pirmiau neidavau. Dabar rûpëjo su sveèiais papolitikuoti. Susirinko net du mokslø daktarai, universiteto dëstytojai. Ið pradþiø kalbëjo apie sodus, kurie greièiausiai iððalo. Mintyse keikiau visus, vadinau miesèioniais. Laukiau, kol pradës kalbëti apie tautos reikalus. Provokavau. Galø gale pavyko. Stebino mane mediko susivokimas partijos politikoje. Medikas puikiai gaudosi ekonominëje partijos politikoje. Jis girdëjæs, kad Kauno politechnikos [instituto] studentai gavæ nukreipimus dirbti Rusijon. Ði þinia taip nemaloni. Kremlius deda ir toliau visas pastangas rusinti mus. Kas yra Markulis, þinàs. Ið jø kurso suëmæ 12 studentø. Gráþo tik 6. Dalá jø iðdavë Markulis. Jis [pasakotojas] rëþæs jam [Markuliui] porà kartø á snuká. Gráþæ ið lagerio, buvæ kaliniai paraðæ CK skundà. Esà Markulis buvæs Berijos agentas. Ið pradþiø tampë Markulá. Maskva iðgelbëjusi. Negali toká niekðà nuskriausti. Penkmeèio planas suiræs, nes Maskva maðinø pramonæ kelianti á Sibirà. Iðreiðkiau savo pasitenkinimà, motyvavæs já tuo, kad dabar maþiau atvyks á Lietuvà rusø kolonistø. Jurbarko naftos fabrikas

PIRMOJI

2

A. Storpirðtis, Prekybos technikumo mokytojas.

119

neterð Lietuvos gamtos. Ekonomistas1 átikinëjo mane, kad bus blogiau. Uþ keliø metø Kauno politechnikoje studijuos 25 000 studentø. Baigæ ðiandien lieka Lietuvoje, o tada vaþiuos Rusijon ir ten nutautës. Èia su juo teko sutikti. Bet að nesutikau su jo teiginiu, kad atvykæ á Lietuvà rusai sulietuvëja. Pats atsiëmë savo tvirtinimà. Puzonas ir Poðkus vedæ ruses. Abu þadëjæ jas sulietuvinti. Deja, ðios neiðmokusios net ir sveikintis lietuviðkai. Uþtat jie nekvieèià jø á baliø. Dþiugu buvo girdëti, kad Lietuvos inteligentija neabejinga savo tautos vargams ir bëdoms, kad ji seka savo vieðpaèiø neðvarias machinacijas ir jas supranta. Taèiau liûdna buvo dël Maskvos tolimesniø këslø. O gal ir gerai, kad nevystys sunkiosios pramonës? Gerai! Vystys lengvàjà. O lengvoji turi senø specialistø. Maskvai nebus preteksto siøsti „broliðkàjà pagalbà“ – Trojos arkliukus. Ði lazda turi du galus. Paþiûrësime! Po vakar dienos diskusijø esu didesnis optimistas, negu buvau iki ðiol. Kalbëjo apie Jonà Kubiliø. Geras esàs þmogus. Norëjæs tapti Mokslø akademijos prezidentu. Nepaskirsià, nes nesiskaitæs su CK. Á Matulio vietà numatomas Þukauskas. Ádomu, kà Kubilius pasakos apie Amerikà. Ðis ne J. Grigonis ir nemeluos. Gali neleisti vieðai kalbëti. Paþiûrësim. Gráþome su Ale po pirmos. Buvau gan patenkintas. Daugiau nevengsiu bet kokiø baliø. Taip! Bûtina paþinti kuo daugiau þmoniø, þinoti jø nuotaikas. Taip! Tik gadina nuotaikà tai, kad Mokytojas ir jo þmona nesiklauso radijo ir nieko neþino apie Maskvos procesà. Gëda! Sugëdinsiu! Inteligentai!2 Vasario 10 d. atvaþiuoja Viktoras. Visi apsidþiaugëm. Dþiugu, kad jo tëvas gyvas. Gal pavyks nuvaþiuoti kada nors ir pasikalbëti!?

1

1

KNYGA

Maliðauskas, profesorius. Autorius po ðio vakaro nebuvo kvieèiamas mûsø inteligentijos „gadinti“. Net buvæ draugai ëmë vengti, iðskyrus S. Èiuladà, mirusá 1980 m. Visi to baliaus dalyviai miræ. Gyvi esam tik abu su þmona Elyte. – A. T. (2003 10 19 pastaba).

120

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PIRMOJI

KNYGA

121

Kelis kartus skambino Edvardas, laukia Viktoro. Ir ðiandien nesupranta, kad telefono pasikalbëjimus saugumas seka. Asilas! Kvietë mane vaþiuoti á Ukmergæ. Atsisakiau. Nëra jokio reikalo. Saugumas nori, kad mes nebûtume draugais. Á saugumà nekreipèiau dëmesio. Bet ðiaip nieko bendro nëra tarp mûsø. O jis nori turëti draugø, pasirodyti tëvams, kad niekas jo nesmerkia. Nervas vaidina konspiratoriø, o telefonu prasikalba tai, ko nereikia. Liepiau Viktorà vadinti Vladu. Tegu galvoja saugumas, kad jis klausinëja apie brolá Vladà. Paklausë. O po to: „Kaip jo tëvas?“ Tikra konspiracija! Vasario 11 d. su Viktoru uþsukom pas Motinà (pas Jonelá). Ið ten nutarëm uþsukti pas A. Tylà. Jonas ir Vladas priekaiðtavo man uþ palaikymà santykiø su tokiu. Nereikia jiems pasakoti apie tai. Motina be reikalo nervuojasi dël mano santykiø su „blogais þmonëmis“. Antanas jau laukë. Radom transliuojamas bokso rungtynes ið Kauno. Lietuvis dauþë Baranikovà. Salë ûþë. Tyla: „Tu nemëgsti bokso?“ Að: „Mëgstu, kai lietuvis dauþo snukius rusams.“ Komentatorius papraðë boksininkà èempionà (kurá pernai Maskvoje nugalëjo Zurza, bet laimëjimà áskaitë anam). Ðis iðreikë nepasitenkinimà Kauno þiûrovais. Esà jie neobjektyvûs. Komentatorius stengësi nukreipti kalbà. Pradëjom kalbëti apie J. Þiugþdà. Að: „Nieko pasaulyje taip neapkenèiu, kaip ðio niekðo.“ Ëmiau kritikuoti jo „mokslinius“ darbus. Tyla: „Að gi piktinuosi þmonëmis, kurie piktinasi tuo.“ Þadëjo padëti man surasti darbà pas Þilënà etnografijos muziejaus socializmo sektoriuje. Að: „Gero socialisto ið manæs neiðeis.“ Pavaiðino. Iðgërëm. Viktoras iðbandë jo erudicijà. Liko patenkintas, orientuojasi. Iðëjus: „Na, kaip?“ Viktoras: „Nieko! Apsiskaitæs.“ „Ar gali átarti, kad tai ið tikrøjø saugumo agentas?“ „Ne!“ Man paèiam buvo labai nemalonu, kad já tuo átarinëju. O gal be pagrindo? Bet vël prisiminiau 1963 04 04 jo agitacijà uþ pogrindá. Tai darë saugumo ákalbëtas niekðas1.

Viktoras pastebëjæs, kad þiûrint Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmë“, vienas ið herojø paminëjæs sàþinæ ar jos grauþimà. Tyla tuo momentu ëmæs ir iðgëræs stiklelá nieko neparaginæs. Be to, jo elgesys suvarþytas, nenatûralus, kà ir að seniai pastebëjau. Kai Tyla gyrë lietuvius, kuriuos ir caro laikais karininkai kariuomenëje norëjæ turëti kareiviais, Viktoras priminë atsitikimà ar anekdotà. Lietuvis nemokëjæs rusiðkai ir nematæs skirtumo tarp „otnesti“ ir „donesti“. Nesupratom, kur jis [Viktoras] „lenkia“. Iðëjus paaiðkino. Stebëjæs, kaip [Tyla] reaguos á þodá „donesti“. Kità dienà buvau nepatenkintas savo „komplimentais“ valdþios atþvilgiu. Saugumui praneð. Bet sovietiná patriotà vaidinti irgi nesinorëjo. Ims átarinëti, kad bijau atvirai su juo kalbëti. Kità rytà uþvaþiavau pas Jonelá. Su mama iðvykome á Krivasalá. Labai blogai apsirengusi. Gal pirmà kartà buvo truputá gëda. Nedaug. Lauke buvo –15° C. Gerai, kad atðilo. Linkmenyse uþsukau pas kun. Alfredà. Neradau. Sunku buvo tempti 6 kg „Palangos“ [duonos], 4 kg „barankø“, naminio vyno butelá ir kt. menkniekius. Nuo Naujasodþio matësi gimtoji bakûþë. Dieve! Ten niekas nelaukia mûsø. Tolumoje kapinës. Jose tas varguolis, kuris mûsø laukdavo. Uþsukom pas Senelæ. Tokia pati. Aèiû Dievui! Norëèiau, kad 100 metø gyventø. Jos sûnus Vladas blogiau atrodo. Troboje radom Krikðto Motinà. Mama daþnai apsiverkdavo. Buvo labai liûdna. Veronika praneðë, kad Alfredas kojà susilauþë. Nutariau anksèiau vaþiuoti á Vilniø, uþsukti pas já. Verkdama mama atsisveikino. Nusiëmæs kepuræ, persiþegnojau prieð tà patá ðventà paveikslà. Vaþiuoti toliau nuo namø, kuriuose taip liûdna. Gruodþio 5 d. nebuvo taip sunku, taip graudu dël Tatuko kaip dabar. Veronika paveþë iki Naujasodþio. Eidamas pas Alfredà, þadëjau maþiau kalbëti, maþiau valgyti. Apsidþiaugë pamatæs mane. Ten buvo Jono Kardelio1 sesuo, 11 kla-

1

1

Niekðu A. Tyla niekada nebuvo. – A. T.

Bûsimo kunigo. – A. T.

122

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sës moksleivë. Apie Lietuvos istorijà neturi jokio supratimo. Sàmoningai þalojama mûsø jaunoji karta! Praðomas likau iki kito autobuso – 19 val. Iðvaþiavome su buvusio karininko naðle, karininko, kurá suðaudë 1952 m. Tiek metø praëjo, o ji vis dar turi viltá sulaukti jo. Kiek tokiø nelaimingø naðliø paliko Lietuvoje kruvinieji Stalinas su Berija. Vagone kalbëjau su Piepelu1. Priminiau jo dëdæ, tetas. Pasirodo, kad galima paveikti. Reikia daþniau susitikti. O! 15 val. 40 min. valgyti ir á miestà. Uþsukti pas Miliø. Viktoras ryt iðvyksta.

Vasario 26 d. (ðeðtadienis) 17 val. 15 min. kambary. Kitam kambarëly Gintulis sëdi ant sofos. Vakar turëjo 39° temperatûros. Antra savaitë didelis atodrëkis, lyja. Visur ðlapia. Gintulis suðlapo kojas ir apsirgo. Reikia turëti po 2 poras batø. O mes turime vaikams po porà. Gintulio suplyðæ. Uþtat kojos suðlapdavo. Tai ne juokai. Bûtina saugoti. Gali reumatà gauti. Esu iðvargæs. Po koncerto vëlai gulëm. Perskaièiau 100 psl. knygos apie ávairias niekðø niekðybes. Pyktis nepraeina. Ðiaip piktas buvau, o knyga dar padidino mano pyktá. Susipykau su Ida Maisiejevna, mûsø maðininke. Sëdëjau ir skaièiau þurnalà. Elena skambino á geleþinkelio stoties informacijà. Atsakë rusiðkai. Nesusivaldþiau: „Sëdi tokioje vietoje ir kalbos nemoka. O tiek þmoniø nesupranta.“ Arkadijus atsakë, kad gal nesuprato. O prieð metus laiko jis pats pasmerkë tà ið informacijos, kuri (irgi Elenai) atsakë rusiðkai. Tuoj ásikiðo Ida. Esà turi rusiðkai suprasti. „Jeigu nuo Terlecko priklausytø, jis mus visus iðvytø.“ Kaþkà taikiai atsakiau. Bet po kurio laiko vël uþkabino mane. Gan mandagiai atsakiau (nors ir jaudindamasis), kad þmogus, dirbàs tokioje vietoje, turi mokëti abi kalbas. Juk mano

1

Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

123

motina nemoka rusiðkai. Kaimieèiø daugelis nemoka rusø kalbos. Ida pakëlusi tonà: „O reiktø mokëti rusø kalbà. Juk tai tarptautinë kalba.“ Ida ëmë árodinëti, kad rusø kalbà ðiandienà visi moka ir kaime. Atsakiau, kad mano kaime motina ir daugelis nemoka. Ida: „Reikia mokytis. Tarptautinæ kalbà reikia þinoti!“ Að: „Mama jau sena. Jûs jaunesnë. O kodël nesimokote lietuviø kalbos? Mama gyvena tik tarp lietuviø ir negirdi jokios kitos kalbos. O jûs gyvenate tarp lietuviø, girdite lietuviø kalbà.“ Ida: „Man nereikalinga lietuviø kalba. Jeigu reiktø, að iðmokèiau.“ Èia að puoliau á ánirðá:. „Taip! Nereikalinga. Jûs naudojatës mûsø gerumu, mûsø lietuviðku gerumu. Jei gyventumëte Latvijoje arba Estijoje, iðmoktumëte!“ Ásiuto maðininkë: „Kraujà liejome, iðlaisvinome, o jie…“ Að: „Nenoriu girdëti plepalø!“ Tai pasakæs iðëjau. Bijojau nesusivaldyti ir pasakyti tai, kas negalima. Gyvatë! Nors karvë tylëtø. Nei þodþio lietuviðkai nemoka, tai nors tylëtø. O vis stengiasi ágelti. Vakar irgi buvo pradëjusi. Pasakiau, kad neverèiu jos mokytis, bet tokiø þmoniø, kurie per 20 metø neiðmoko nei þodþio lietuviðkai, að negerbiu. Kalbëjau gan taktiðkai, nekeldamas balso. Stengiausi bûti jai geras, nes þydus ðiaip visi skriaudþia. Taèiau pati ásipraðë, uþgavo jautrià vietà. Jai nereikalinga lietuviø kalba! Su ðia karve rusiðkai nekalbësiu në þodþio! Gyvatës! Spjaudo viskà, kas lietuviðka! Rankos dreba ið pykèio! Gyvatës! Niekðai! 17 val. 40 min. Ryt raðysiu toliau. Miðke sniego beveik neliko. Jeigu ðis atðilimas bûtø prasidëjæs trejetà savaièiø vëliau, imtumëme tikëti, kad jau pavasaris. O ðiandien tuo nesinori tikëti. Taip!

Vasario 27 d. (sekmadienis) 8 val. 15 min. ðaltajame kambarëly po antklode ir „buðlatu“. Taip norisi nors sekmadiená iðsimiegoti. Taèiau, kaip tyèia, ðeðtadiená iðvargæs, sekmadienio ryte anksti atsibundu. Ðáryt atsibudau 5 val.

124

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

20 min. ir beveik neuþmigau. Ðiandien turiu daug kà paraðyti. Neiðsimiegojus mintys labai padrikos. Nieko nepadarysi. Mintys pasensta. Suprantu, kad dienoraðtis atima daug brangaus ir man taip reikalingo laiko, bet neraðyti negaliu. Tai mano pareiga. Be to, sunku tylëti. Sunku! Lauke lyja. Visà naktá lijo. Turbût stogas prakiuro ir kaþkur laða vanduo. Per lubas dar neprasiverþë. Chronologine tvarka. Dar anoj savaitëj Povilas I papasakojo apie savo paðnekesá su Jonu III1 . Pagrindinës ðio paðnekesio mintys. Jonas III: „Mano neapykanta raudonajam okupantui tokia didþiulë, kad netelpa manyje. Dar 1954 ar 1955 m. vienas ið paþástamø siûlë man leisti pogrindiná laikraðtëlá. Atkalbëjau pabrëþæs, kad visus iðgaudys, duos po 25 metus ir viskas. Nëra sàlygø pogrindá organizuoti. Tiek carinëj Rusijoj, tiek Lietuvoje pogrindiniam darbui buvo visai kitos sàlygos. Taèiau jau 1958 metø pradþioje man kilo mintis ákurti pogrindinæ organizacijà. Po ilgø svarstymø nusprendþiau atgaivinti Lietuvos socialdemokratø partijà. Tà mintá ilgai neðiojau savyje. Taèiau vienas draugas atkalbëjo mane nuo tos idëjos. Jo manymu, nereikia kurti jokiø organizacijø, jokiø partijø. Nëra prasmës kurti organizacijà dël organizacijos. Organizacijos tik palengvina èekistø darbà. Nereikia kurti organizacijos, bet veikti organizuotai. Su ta mintimi sutikau. Bet nuo 1963 m. vël ëmiau neðiotis savyje mintá sukurti pogrindinæ partijà ir pavadinti jà Lietuvos nacionalinio ir socialinio teisingumo partija.“ Povilas I paklausæs „veikëjà“, kodël bûtinai partijà ir tokiu skambiu pavadinimu. Á tai Jonas III maþdaug taip atsakæs: „Praeitis moko, kad tautai gali atneðti daug þalos partinës pjautynës. Að prieð tas pjautynes, prieð partines rietenas. Bûtina ákurti nepartinæ partijà2, kuri stovëtø aukðèiau uþ partijas.“ Povilas I ëmæs prieðtarauti. Esà toji „nepartinë partija“ vis vien bus partija. Atsiras jai opozicija ir bus neiðvengiamos riety-

1

2

Tikrovëje tokiø asmenø ir tokio pokalbio nebuvo. Autorius pats svarsto pogrindinës organizacijos veiklos perspektyvà. Kaþkokia nesàmonë. – A. T.

PIRMOJI

KNYGA

125

nës. Á tai Jonas III atsakæs: „Vakarø Europoje ir JAV yra daugiausia po porà pagrindiniø partijø. To reikia siekti ir Lietuvoje. Á Lietuvos nacionalinio ir socialinio teisingumo partijà bûtø priimami ávairiø paþiûrø lietuviai, jauèià reikalà kovoti su okupantu. Ðie kovotojai sudarytø pagrindà partijai, apimanèiai didelæ tautos dalá. Jos, kaip kovotojos uþ Lietuvos laisvæ, autoritetas bûtø didesnis negu po bolðevikinës okupacijos sukurtø partijø.“ Povilas I prikiðæs jam maþdaug taip: „Tai diktatoriðkos mintys. Nori sukurti tokià daugpartinæ sistemà, kokia ðiandien vieðpatauja Lenkijoje ir Ulbrichto Vokietijoje. Viena partija valdo, o kitos ðoka pagal jos dûdelæ.“ Jonas III uþsigavæs. Atsakæs, kad jis neturi to galvoje. Jis uþ daugpartinæ sistemà. O vadovaujantis (ðá þodá jis pabrëþæs) tos partijos vaidmuo bûtø reiðkiamas per rinkëjø valià. Jonas III esàs didþiausias komunistiniø ðaliø rinkiminës komedijos prieðas. Ði „jo“ partija galëtø vadovauti tautai, kaip pogrindþio sàlygomis iðsikovojusi didelá autoritetà partija ir tik dël to autoriteto. Kitos partijos neturëtø to autoriteto, kadangi jos okupacijos metu nieko neveikusios. O vidury partijos bûtø leidþiama kritika, paþiûrø laisvë. Uþtat nuo jos atskilusiø bûtø labai maþai. Tada Povilas I paklausæs: „Koks pranaðumas pogrindþio sàlygomis partijos veikimo prieð „neapiformintà“ veikimà.“ Jonas III: „Bûdamas partijos ar organizacijos nariu kiekvienas þmogus jaus didesnæ atsakomybæ, bus aktyvesnis, o svarbiausia, jis bus ruoðiamas ateièiai. Be to, tokia partija bus organizuotos kovos branduolys momento metu. O ðiandien tokio branduolio nëra. Kà mes ðiandien darytume, jeigu staiga Rusijos imperijai ateis galas? Ðiandien ji stipri ir gali iðsilaikyti dar ilgai. Bet mes privalom bûti pasiruoðæ kiekvienam netikëtumui.“ Jonas III dar kaþkà aiðkinæs dël partijos pranaðumo. Esà partijos narys kovosiàs uþ savo moralæ, nepalûðiàs gyvenime, nepasitrauksiàs ið kovotojø eilës. Daug buvæ gerø vyrø, bet vedæ pasitraukë ið tos veiklos. O partija ar organizacija ápareigosianti já visada likti kovotojø eilëse. Að: „O kodël tu jo nepaklausei, ið kur jis ims þmoniø savo partijai? Matyt, blogai jis paþásta dabartiná gyvenimà ir nemato, kad ðiø dienø lietuvis labai indiferentiðkas?“

126

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Povilas I nepaklausæs to jo, nes pats esàs prieð „apiformintà“ veikimà. Jis uþ organizuotà, bet „neapiformintà“ veikimà. Bûtina esà ieðkoti bûdø prieiti prie mokytojø, veikti juos, kad ðie auklëtø jaunàjà kartà ne taip, kaip ji ðiandien auklëjama. Bûtina ieðkoti metodø kelti lietuviø sàmoningumà, skiepyti jiems laisvës viltá. Tuo tikslu bûtina retkarèiais iðleisti atsiðaukimus. Að: „Matau, kad tu faktiðkai sutinki su Jonu III. Juk lapeliø, atsiðaukimø neiðleisi be organizacijos pagalbos. Taèiau þinok, kad að neremiu nei Jono III, nei tavæs. Að irgi daug kuo nepatenkintas, net labai piktinuosi tuo, kad „derþimordos“ spjaudo ant visko, kas lietuviðka. Taèiau po 20 metø viskas iðsispræs savaime, be mûsø ásikiðimo. Jaunoji Rusijos karta supras, kad su lietuviais reikia elgtis kaip su lygia sau tauta, kad dabartinio elgesio pakeitimas iðeis tik á naudà Rusijai. Be to, Jonà III að laikau gudriu provokatoriumi. Tu jo saugokis.“ Povilas I su nepasitikëjimu þiûrëjo, t. y. klausësi mano þodþiø. Taèiau að þinau, kad jis nieko neveiks prieð santvarkà. Vasario 19 d. 1-ajame „Novyj mir“ numeryje perskaitau Vasilijaus Bykovo „Mirusiems neskauda“ ir Solþenycino „Zachar-Kalita“. Þurnalas nepasiduoda tamsybininkams! O Solþenycinas ir toliau lieka doru raðytoju. Galvojau, kad po triukðmo, kurá sukëlë Siniavskio ir Danielio teismas, Maskva bus priversta legalioje spaudoje iðspausdinti kà nors ið progresyviø Rusijos raðytojø. Taèiau vakar „Tiesoje“ paskelbta faktinë Stalino ruporo, Rusijos kultûros þandaro Þdanovo reabilitacija rodo, kad Rusijos laukia tolesnis reakcionieriø ir tamsybininkø siautëjimas. Atrodo, kad po XXIII suvaþiavimo tamsybininkai dar labiau pakels galvas. Ðiame suvaþiavime bus reabilituotas (nors ir ne visiðkai) kruvinasis Stalinas. Paneigti tai, kà apie já pasakë Nikita, Kremlius neiðdrás, taèiau visus jo þiaurumus, terorà pavadins „klaidø“ vardu. Kremlius þino, kad Nikita pasakë tik labai maþà dalá tiesos apie kruvinus Stalino darbus, bet Kremlius supranta, kad tolimesnë Stalino kritika, tolimesnis jo kruvinø nusikaltimø demaskavimas gali bûti labai praþûtingas. Juk tik dalies tiesos pasakymas taip pakeitë daugelá rusø.

PIRMOJI

KNYGA

127

Iðmesk Stalinà, Voroðilovà, Molotovà, Kaganovièiø, Malenkovà, Chruðèiovà, Þdanovà, Berijà, Dekanozovà ir kt. niekðelius, kas tada lieka? Kas tada ið dorø þmoniø sëdëjo Kremliuje? Kas? O juk þmonës kuria istorijà, nedidelë saujelë tokioje valstybëje, kaip ðiandieninë Rusija. Stalinas, Berija buvo neaprëþti Rusijos vieðpaèiai ir tik jie su á save panaðiais sëbrais kûrë istorijà. Logiðkai galvojant iðeina, kad kûrinys panaðus á kûrëjus. Pasakyk, kas kûrëjas, kiekvienas atsakys á klausimà, koks jo kûrinys. Uþtat ir bûtina, kol ne vëlu, nuplauti nuo ðiø niekðø gaujos kraujà, nekaltø milijonø þmoniø kraujà. Vienas ið suvaþiavimo tikslø ir bus atlikti ðià misijà. Taèiau ið velnio niekas nesugebës padaryti angelo. Daugumas rusø buvo akli, bet po XX suvaþiavimo didesnë dalis (ne! maþesnë!) jø praregëjo. Jaunimo jau neátikinsi, kad kruvinasis Stalinas su kruvinuoju Berija dirbo dorà darbà, kad milijonus þudë ið meilës kitiems milijonams. Ðiø dienø ruselis yra didelis nacionalistas, bet pradeda pats galvoti! Prieð 15–20 metø uþ já galvojo Stalinas su Berija ir Ko, o ðiandien jis pats pradeda galvoti. Taip! Suvaþiavimas stengsis ið dalies reabilituoti Stalinà (kartu, þinoma, ir Berijà, nors ðio vardas nebus minimas, o jei minimas, tai tik norint Stalino ir gaujos nusikaltimus suvesti Berijai – tam atpirkimo oþiui). Taèiau kruvinosios Stalino gadynës jau nesugràþinsi. Ne! Antradiená sutiktas Kompozitorius [atsakingà postà uþimàs rajono komunistas] pareiðkë: „Visur tyla. Tyla visada bûna prieð audrà.“ Kà reiðkia ðie jo þodþiai? Jis smerkia Stalinà, bet savo dvasioj „stalincas“ ir bûtø patenkintas, jeigu Kremlius „suverþtø vadþias“. Taèiau jo svajonës neiðsipildys. Tamsybininkai triumfuos po suvaþiavimo, bet Suslovas ne visagalis. Jeigu jis ágautø tokià valdþià, kokià turëjo Stalinas ar Nikita, ið jo visko galima tikëtis. Jis pasuktø á Pekinà ir tada laikykis. Vël lietøsi Rusijoj kraujas, kaip jis liejosi Stalino–Berijos laikais. Bet Suslovas neágaus tokios galios, nors jis Kremliaus ideologijai vadovauja ðiandien. Vasario 19 d. po darbo su Viktoru nuvaþiavom pas Aleksandrà. Ir tà dienà buvo toks pat optimistas. Deja, greit pavargo. Nesupratom nukreipti jo mintis nuo já jaudinanèios temos. Po 15 minuèiø

128

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

teko atsisveikinti. Doras kunigas, nors truputá ir fanatikas! Negalvoja apie save, kaip daugelis jo luomo þmoniø. Oras buvo puikus. Patariau Viktorui pasivaikðèioti ir pasikalbëti keliom temom. Namuose atvirai kalbëti baisu. Saugumas dës visas pastangas sekti kiekvienà mûsø þingsná ir uþgirsti kiekvienà þodá. Viktoras sako, kad kaimynais Subaèiais negalima pasitikëti. Rodos, dori þmonës, neapkenèia „derþimordø“, bet pasitikëti tikrai negalima. Juk jis kadrø skyriaus inspektorius, esàs saugumo áskaitoj. Jø pagalba saugumas gali klausytis mûsø pasikalbëjimø. Kartais nenoriu su tuo sutikti. Jeigu jam bûtø pavesta ðnipinëti mus, nebûtø praðæ mamà priþiûrëti jø kambariø. Taèiau atsarga gëdos nedaro! Garsiai kambary nieko negalima kalbëti. Kaip surusinta Naujoji Vilnia! Net kino afiðos tik rusiðkos. Beveik në þodþio neuþgirsi lietuviðkai. Plentu sukam Vilniaus link. Paveja maðinos. Kai kurios sustoja. Mes budrûs! Reikia bûti atsargiems! Viktoras pasakoja apie baþnyèios reikalus. Miesto pakraðty, prie kapiniø esanèiame sustojime sustojam. Èia pat atsiranda tipiðkai rusiðkai apsirengusi rusë. Nutylam. Tokia „nekalta“ kaip tik gali klausytis pokalbio. Juk Arkadijus prisipaþino, kad tarp sekliø yra ir moterø. Autobuse pora átartinø tipø. Þinoma, saugumas galëjo sekti mus. Aplenkë lengvosiomis maðinomis, o kas nors ið jø álipo kitame sustojime. Taip jie daro. Taèiau kità dienà juokiaus Viktorui: „Kiek nekaltø þmoniø mes palaikome ðnipais. Þmogelis miega naktá ir nesapnuoja, kad mes mintyse vadinam já niekðu.“ Iðlipom prie Ðv. Onos baþnyèios. Uþeinam á Ðv. Mykolo baþnyèios kiemà. Radau jame þymes gaisro, kurio metu sudegë didelæ meninæ vertæ turá freskos. Kiemas neðvarus, pilna statybiniø medþiagø. Tik 7 baþnyèios neuþdarytos. Likusios paverstos sandëliais, dirbtuvëmis. Pirmà kartà suþinau, kad visos 12 cerkviø atidarytos. Uþsukom á dar Algirdo statytà cerkvæ prie Vilnelës. Veikia! Uþeinam á vidø. Apþiûrinëjam. Juk skirtumo tarp cerkvës ir baþnyèios ið esmës nëra, taèiau pirmoji taip svetima.

PIRMOJI

KNYGA

129

Einam á Skaièiavimo maðinø gamyklà pro cerkvelæ Dzerþinskio gatvëje. Toje ðviesa. Veikia! Pradedu gëdyti save, kad neþinojau to. Net ir èia rusai rodo savo veidà. Daugumà baþnyèiø uþdarë, taèiau nei vienos cerkvës nepalietë, nors katalikø tikinèiøjø bent kaip 10 kartø daugiau negu pravoslavø. Carai uþdarinëjo baþnyèias, statë Vilniuje cerkves norëdami suteikti miestui rusiðkà veidà. O kokiu tikslu jø palikuonys uþdarinëdami baþnyèias nepalietë nei vienos cerkvës? Mes skatinami visur mokytis ið „vyresnio brolio“, taèiau kodël èia neverèiami sekti juo? Kur tik paþvelgsi, visur neteisybë, smurtas, tyèiojimasis ið tavo tautiniø jausmø! Vasario 19 d. vakare skubëjome á „Sigmos“ klubà. Bariau Viktorà, kad nepasiþiûrëjo filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Tiesa, Vyto G.1, nesulaukë prie klubo. Bet jei labai bûtø norëjæs, bûtø sulaukæs. Norëjau já (ir save, þinoma) átikinti, kad lietuviai nëra blogesni, kokie buvo prieð 10 metø, o net geresni. Kaþkaip tikëjau, kad inþinieriai „duos garo“ V. Þalakevièiui uþ mûsø tautos istorijos dergimà. Tà tikëjimà stiprino Vyto þodþiai apie tai, kad klube vyksta ádomios ir aðtrios diskusijos. Abu nuëjom apsirengæ kasdieniðkai. Ten gi pamatëm visus pasipuoðusius. Ypaè iðsipusèiusios buvo V. Þalakevièiaus, J. Griciaus ir dailininko (pavardæ pamirðau) þmonos. Buvo truputá nejauku. Ant stalø stovëjo stiklinës kavai, sausainiai. Pasirodo, kad èia galima iðgerti. Yra konjako, vyno. Ðá kartà buvo net degtinës. Vytas uþsakë Anykðèiø vyno butelá. Jo Birutë buvo su savo drauge mokytoja. Galvojau, kad tai dora lietuvë. Kaip pasirodë vëliau, gerokai klydau. Diskusijas pradëjo klubo vedëjas, aukðtas inþinierius ir jo draugas. Þodá suteikë paruoðtam savo kolegai. Tas lindo á detales, be jokio pagrindo gyrë filmà. Jo kaimynë maþdaug taip pradëjo: „Ðis filmas primena mûsø tautos praeitá. Að buvau nedidelë dar, vaikas.

1

Vytas G., Vytas – Vytautas Girdzijauskas.

130

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Nuvaþiavau pas senelæ á kaimà. Naktá atëjo banditai. Reikalavo valgyti. Senelë nedavë, nes nieko pati neturëjo. Tada banditai atëmë laðinius.“ Nieko neturëjo, taèiau atëmë laðinius! Jauèiau, kad tai skrebo duktë. Maèiau, kad tiek Viktoras, tiek Vytas gan nepatenkinti tokia pradþia. Man irgi buvo skaudu. Nejaugi tokia nuotaika teks sugráþti namo? Nejaugi ið tikrøjø Viktoras teisus? Vytas teisinosi, kad ádomiø kalbëtojø nëra ðiandien: „Uþsiundysiu Kiðká, kad tas pakalbëtø.“ Tuo momentu atsistojo gan neimponuojanèios iðvaizdos neaukðto ûgio, maþdaug 25–27 metø inþinierius (o gal truputá vyresnis), apsirengæs nertiniu vietoj baltø baltiniø ir kaklaraiðèio. Vytas suplojo rankomis: „Bus ádomu.“ Neskubëdamas pradëjo vertinti filmà. Pirmieji þodþiai nieko gero neþadëjo. O gal að nepajëgiau ásigilinti á juos. Taèiau greit teko iðgirsti tai, ko negirdëjau në karto ið vieðos tribûnos: „Að irgi buvau tada maþas, bet þinau, kad valstietis bijojo tiek vienø, tiek kitø: tiek miðkiniø, tiek ir liaudies gynëjø, skrebukø. O filme tas nepavaizduota.“ Po ðiø þodþiø susiþvalgëm abu su Viktoru. Neblogai pasakyta! Ar atsiras prieðtarautojø. Ne! Kas gali paneigti tiesà, kad skrebø bijojo lietuvis ir neapkentë jø? Per maþa pasakyti, kad abiejø pusiø vienodai bijojo. Partizanø ëmë bijoti daug vëliau ir dauguma tie, kurie turëjo pagrindo bijoti. O skrebø visà laikà neapkentë 90–95 proc. tautos. Að smerkiu beprasmes þudynes, þudymà nekaltø þmoniø, kuriems daþnai uþteko tik dirþo. Taèiau lyginti partizanus su skrebais negalima. Bet ið vieðos tribûnos juos sulyginti, reiðkia, parodyti didelæ pilietinæ dràsà ir duoti „stalincø“ iððlovintiems vagims skrebams didelá antausá, kurio jie nusipelnë, bet kurio vieðai niekas nedavë. Nuotaika tuoj susitaisë. Gerai, kad atëjom! Að teisus, o ne Viktoras! Lietuvis netapo blogesniu, negu buvo. Atsistoja kresnas vyriokas. Atsipraðo, kad kalbës rusiðkai. Kalba bendrai apie filmà. Tesuprantu, kad nëra labai patenkintas filmo objektyvumu. Ir staiga pradeda ðnekëti apie Siniavskio ir Danielio teismà „Að komunistas, að tvirtai tikiu komunizmo ateitimi. Taèiau að nepatenkintas dviejø raðytojø teismu. Marksas teigë, kad su idëjomis reikia kovoti ne jëga, o idëjomis. Ðá kartà tai buvo ne teismas, o susidorojimas.

PIRMOJI

KNYGA

131

Að kvieèiu jûs, draugai, iðsakyti savo nuomonæ apie ðá teismà.“ Visi (bent daugumas) neslepia savo nustebimo ir pritarimo (jis pasako kaþkaip daugiau, kaþkà aðtresnio, negu að perdaviau). Pirmininkaujantis, taèiau nutraukia: „Apie juos kalbësim kità kartà. Ðiandien kalbame apie filmà.“ Mes visi trys susiþvalgom. Veiduose nustebimas ir pasitenkinimas prasidëjusiomis diskusijomis. Bravo. Þiûrëk, Viktorai! Supratai, kad neteisus tu?! Vytas nori kalbëti. Að: „Tau negalima. Tegu kalba kiti.“ Birutë nieko nesako. Èia ji man patinka, nors ðiaip nesimpatiðka. Vytas formuluoja klausimà. Padedu. Klausia: „Filmas vaizduoja istoriná laikotarpá, pokario laikotarpá. Filmas turëjo tikslà objektyviai nuðviesti ðá laikotarpá. Ar reþisierius iki galo iðsprendë ðá uþdaviná?“ Pirmininkaujantis atsako, kad iðsprendë. Salës nuotaika rodo, kad dauguma nesutinka su tuo. Vël atsistoja Þemaitis. Jis kritikuoja scenà malûne: „Miðkiniai pasiruoðæ laukë, taèiau juos iðskerdë kaip meitëlius. Kaþkaip nemalonu buvo þiûrëti. Að jau þinojau, kad taip baigsis…“ Beveik visi juokiasi. Salëje pagyvëjimas. Pirmininkas: „Kiek jø buvo, skaièiavai? Ne? O að skaièiavau – 7 prieð 7.“ Kaþkas: „O po mûðio? 6 ir 1.“ Visi juokiasi! Atsistoja direktoriaus pavaduotojas. Ne. Vyriausiasis inþinierius. Vytas pastebi, kad jis lakstë su pistoletu drauge su skrebais. Kà ðis tipelis pasakys? Kalbëti nemoka: „Filmas objektyviai pavaizdavo pokario laikotarpá.“ Ir èia ima kalbëti apie tai, kas „ant dûðios“. „Paimkim knygà „Kaimas kryþkelëje“. Pagal autoriø iðeina, kad neklydo tik tas, kas sëdëjo akademijoje.“ Ne visi suprato, kà norëjo pasakyti tipelis. Pasakë gal tai, ko nenorëjo. Tiesiog prasitarë, kad jam nepatinka Avyþius, kuris nors dalá tiesos pasakë apie skrebø kruvinus darbelius. Aiðku! Deja, jis nieko negalëjo prikiðti prieð já kalbëjusiems. O kà jis gali pasakyti? Nenori bûti pajuokos objektu! Kaþkoks þmogelis ëmë priekaiðtauti uþ tai, kad nuo filmo kritikos priëjom prie politikos. Nesusivaldæs ir að suðukau (kaþkas irgi ðaukë): „O filmas argi ne politinis?“ Daugelis ëmë rëkti: „Ar tai blogai, ar gerai?“ Ðis atsakë, kad blogai. Kilo triukðmas, juokas.

132

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tuo metu ateina Vyto brolis1 su simpatiðka þmona. Vytas svaido replikas. Mano nuostabai nei brolis su þmona, nei Birutë nei kiek nestabdo Vyto. Man tenka truputá stabdyti já. Tiesiog gëda prisiminus savo brolius. Ðie abu imtø stabdyti mane, priekaiðtauti. Bravo Girdzijauskai! Taip norisi pakalbëti ir kirsti, þodþiu, þinoma! Norisi! Maþai, palyginus, tiesos pasakë kalbëjæ. Filmo analizë pavirðutiniðka. Pasilenkæs á Viktoro ir G. pusæ sakau: „Pirmà kartà gailiuosi, kad „sëdëjau“ ir negaliu kalbëti.“ Tikrai pirmà kartà gailiuosi! Ðiuo momentu girdþiu kaþkada kaþkieno pasakytus þodþius: „Reikëjo pasëdëti, patylëti, padaryti karjerà ir tada kovoti.“ Tada atsakiau: „Padaræs karjerà bûèiau praradæs norà kovoti.“ Ðá kartà nemokëjau pateisinti savæs. Jeigu nebûèiau buvæs lagery, tiek daug galëèiau pasakyti. O dabar reikia tylëti. Tylëti! Po keliø dienø uþsukæs Alginskas2 pasakë: „Reikia tylëti ir net nerodyti savo veido iðraiðkos, kad neapkaltinø uþ tai, kad „piktybiðkai tyli, antisovietiðkai ðypsaisi“. Taip elgtis að nemoku ir nelaikau bûtinu. Bet kalbëti negalima. Tylëti! Jeigu að taip pakalbëèiau, kaip B. Kiðkis, kità dienà sëdëèiau saugumo rûsy. Kas jiems galima, mums uþdrausta! To momentu atsistojo V. Þalakevièius. Jau ið pirmøjø jo þodþiø supratau, kad jis gan gudrus. Nors já puolë uþ neobjektyvumà daugelis, bet V. Þalakevièius atsakë tik vienam Vytui. Suprato, kad reþisierius kaltinamas uþ istorinës tiesos iðkraipymà. Iðsisukinëjo. „Dalis esanti tiesos. Meno kûrinys nëra gyvenimo kopija. Tiesa apie pokario ávykius bus pasakyta. Jau ðiandien „Tiesa“ raðo, kad þmonës klydo. (Gudrus! Pastebëjo net tai.) Vienam kûriny dalis tiesos, kitame irgi. Taip ir paaiðkës objektyvi tiesa. Mes neturëjome tikslo duoti istorinæ kopijà, o pavaizduoti, parodyti mûsø tautos gyvybingumà. Nors mes mokam vienas kitam kibti á gerklæ, bet vis vien iðliekam kaip tauta ir ilgai dar gyvensim.“ Rodos, niekas neplojo. Neplojo! Gudrus tipas. Nei vienu þodþiu neprasitarë, kad pasidavë 1 2

Petras Girdzijauskas, buvæs politinis kalinys. Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

133

Maskvos spaudimui (scenarijø tvirtina Maskva). Þiûriu á já ir taip gaila þmogelio. Þmona labai iðsidabinusi, reikalauja tualetø. Uþtat ir tenka parduoti velniui dûðià, spjaudyti ant savo tautos. Paþiûrëjæs filmà taip norëjau spjauti jam á snuká, o ðá kartà tik gaila buvo jo. Ðûdelis! Neiðkentë Vytas. Iðvargæs buvau, todël ne viskà ásikaliau á galvà. Prikiðo reþisieriui neobjektyvumà (labai atsargiai). Maþdaug taip: „Reþisierius nesugebëjo objektyviai pavaizduoti tø pokario ávykiø, negalëjo arba bijojo.“ Pasakæs atsisëdo. Uþ þodá „bijojo“ taip trenkë aplodismentø banga. Þinoma, að buvau vienas ið karðèiausiø ovatoriø. Þalakevièius suprato, kodël Vytui taip ploja, o jam ið viso neplojo. Po B. Kiðkio ásidëmëjo vienas jaunas inþinierius. Jis kalbëjo: „Filme partizanai (!) sukarikatûrinti. Lyg tarp jø nebuvo vyrø. Buvo ir turëjo idealus. Uþpuolë ir reikëjo gintis.“ (Mes su Viktoru susiþvalgom ið nuostabos). Toji oþka ëmë prieðtarauti ið vietos. Kalbëtojas tæsë: „O kà jûs darytumëte, jeigu mûsø ðalá uþpultø amerikieèiai ar vokieèiai?“ Ðis palyginimas sukëlë neslepiamà juoko ir pritarimo bangà. Kalbëjo darbininkas. Irgi prikiðo tikrovës iðkraipymà. Kiðkis kalbëjo kelis sykius. Rodos jis pasakë: „Man pasakojo vienas darbininkas, gyvenæs Pietø Urale. Veþæ 14 suimtøjø. Vienas ið jø kely miræs. Kadangi buvæs ásakymas visus gyvus nuveþti, lavonà iðmetæ, o á jo vietà areðtavæ pirmà sutiktà vyrà. Ar ir èia negalëjo taip atsitikti?“ Aiðku, kad jis papasakojo apie ávyká, buvusá Lietuvoje. Visi dràsiai kalba, bet net ir jie laiko bûtina kai kà uþmaskuoti. Vël kalba anas oratorius. Jam vël ima ið vietos prieðtarauti toji mergina. Jos vyras klausia: „Ar jûs neitumëte á miðkà, jeigu amerikieèiai ateitø?“ Toji, matyt, neuþgirdo ir atsakë neigiamai. Visa salë ëmë garsiai juoktis, ploti. Vadinasi, tu, oþka, lauki amerikieèiø?! Kalbëjo J. Gricius. Ðis irgi gudrus: „Að turiu 4-eriø vaikà, sûnø. Jis þvairas, neðioja akinius, bet jis man graþiausias. Taip ir su filmu. Jis mûsø kûrinys ir mums mielas. Todël gan nemalonu girdëti jo kritikà.“ Kaþkà kalbëjo toliau. Pabrëþë „suktai“: „taèiau milijonai þiûrovø negirdës mûsø diskusijos.“ Kà reiðkia ðie þodþiai?

134

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kalbëjo dailininkas: „Að noriu áneðti (visi, t. y. daugelis labai nelietuviðkai kalbëjo)…“ Nebaigus dailininkui minties, kaþkas „pridëjo dar didesná neaiðkumà“. Visa salë vël ëmë juoktis, ploti. Kaþkas kalbëjo vël apie neigiamas filmo puses, apie partizanø juodinimà. „Sigmos“ klubo pirmininkas: „O kur jie juodinami? O Apuokas ar neiðkeliamas?“ Èia tiesa! Vienas ið veikëjø (neigiamø) nëra sukarikatûrintas. Tik pirmieji kalbëtojai liaupsino filmà, vëliau visi tik prikaiðiojo jo neobjektyvumà. Kai vidury diskusijø pirmininkas pasakë: „Nors að nemëgstu laikraðtinio stiliaus, bet filmas, neþiûrint minëtø trûkumø, yra didelis indëlis á tarybø Lietuvos kinematografijos menà“, visa salë ëmë juoktis. Jis ir pats uþbaigë su ironija. Kur komjaunimas? Kodël niekas negina pagal Kremliaus uþsakymà pastatyto filmo? Ðiandien tikrai ne tas komjaunimas. Praregëjo! Þinoma, ne visi. Mano deðinëje sëdëjo Birutë, uþ jos – jos draugë mokytoja. Ði ëmë keikti Siniavská ir Danielá uþ jø dviveidiðkumà. Esà jie èia kalbëjo vienaip, o á uþsieny pasiøstuose kûriniuose – kitaip. Að: „Ðiandien daugumas vienaip galvoja, o kitaip kalba.“ Ðià uþgavo mano þodþiai (vadinsiu jà Katia): „Að, pavyzdþiui, kalbu, kà ir galvoju.“ Að: „Neþinau kà jûs dëstote, bet jeigu jûs dëstote pagal J. Þiugþdos vadovëlá ir tikite, kaip sakote tuo, kas jame paraðyta, atleiskite, að apie jus gan nekokios nuomonës.“ Dëstanti lietuviø kalbà. Dieve! Dëstyti lietuviø kalbà ir taip neapkæsti savo tautos, tautos kalbanèios ðia kalba. Visi ëmëm teisinti Siniavská (kalba vyko pertraukos metu ir ið dalies tuo metu, kai kas nors neádomiai kalbëjo) ir Danielá. Ji: „Kam nepatinka, tegu iðvaþiuoja, galëjo ir ðie iðvaþiuoti.“ Að: „Ne visi gali iðvaþiuoti.“ Ji: „Visi. Að, pavyzdþiui, galiu.“ Að: „Tuo në kiek neabejoju.“ Neþinau, ar pastebëjo mano ironijà. Mane siutino jos netolerancija, bukumas, bet valdþiausi, o ji nesivaldë ir uþgauliojo mane: „Tik jûs vienas kalbate tai, kà galvojate, o visi veidmainiauja. Veidmainiauja visi komunistai, pavyzdþiui, að komunistë.“ Að: „Ne! Nesu tiek kvailas, kad kalbëèiau tai, kà galvoju. Kalbu ne tai, kà galvoju, o tai, kas galima.“ O kaip siutino jà ðie mano þodþiai. Vytas: „Matau, kad jûs susimuðite.“

PIRMOJI

KNYGA

135

Nepastebëjom, kaip praëjo pertrauka. Ji vël teisina tà teisminæ komedijà. Vytas: „Prancûzijoje komunistai kovoja prieð santvarkà. Kovoja! O kodël jø neteisia, nepersekioja?“ Ði: „Kaip nepersekioja? Persekioja.“ Að: „Rinkimuose jie dalyvauja? Dalyvauja! Sëdi parlamente. Sëdi!“ Ji: „O rinkimus klastoja!“ Að: „Kur jûs apie tai skaitët? Skaitët apie tai mûsø spaudoje? Jeigu klastotø, apie tai raðytø, ðauktø.“ Ji: „Jeigu neklastotø, komunistai uþimtø valdþià.“ Að vos valdydamasis: „Klystat! Nebalsuoja uþ juos. Kairiosios jëgos sujungë savo balsus ir nelaimëjo prezidento rinkimø.“ Jos veide tokia neapykanta man. Nemoka jos slëpti. Dieve! Dësto lietuviø kalbà, o tokia buka. Tiki tuo, kad Prancûzijoje komunistai laimëtø rinkimus, jeigu „burþuazija“ neklastotø rinkimø! Ið kur toks bukumas? Kas gimdo tokius dvasios ubagus. Kas leidþia juos aulëti mûsø jaunàjà kartà? Tai nusikaltimas! Tokie ir tik tokie Kremliui reikalingi. Vël ëmiau nesutikti su filmo traktavimu. Nerasdama motyvø, ji ëmë ðaukti: „Sakykit, jûs norite, kad rusai iðeitø, kad Lietuva iðeitø ið TSRS sudëties?“ Að: „Kada að tai jums sakiau?“ Èia net ir ji suprato pasakiusi per daug: „O mums tokius klausimus uþduoda vaikai! Mes atsakom. Að jiems sakau, kad pas mus daug klaidø, trûkumø.“ Klaidø! Lengviausia viskà pavadinti klaidomis ir trûkumais, kurie nukrenta á mûsø vargðæ þemæ ið dangaus. Kvaila per visà pilvà, taèiau suprato, kad filmo ginti neverta. Nekalbëjo. Norëjosi atsisveikinant pasakyti jai gan ðaltai: „Jumyse sëdi ðlykðtus Stalinas.“ Neatsisveikinusi nuëjo. Suk jà velniai, tà karvæ! Að norëèiau su ja padiskutuoti, bet gali dar áskøsti. Ið tokios visko galima laukti. Pirmà kartà taip ádomiai klausiau diskusijø: „Jeigu bus taip ádomu, galiu sëdëti iki ryto, nors vakare su viðtomis einu miegoti.“ Taèiau jau apie pusæ vienuoliktos visi ëmë kartotis (pradëjo po 20 val.), pasidarë neádomu. Ëmiau raginti Vytà ðaukti uþ diskusijø nutraukimà. Tiesa, Vytas kalbëjo: „Jûs uþ meninæ tiesà, o ne uþ istorinæ, nes meno kûrinys nëra istorinis kûrinys. Taèiau Tolstojus, Lenino þo-

136

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dþiais, buvo artëjanèios revoliucijos veidrodis. Balzakas davë Marksui, jo paties þodþiais, daugiau þiniø ið politinës ekonomijos, negu visi to meto Prancûzijos socialistø ekonominiai kûriniai.“ Paskutinis vël kalbëjo V. Þalakevièius. Kalbëjo ilgai ir nieko nepasakë, kas yra ðiø dienø menas. Kaþkas paklausë Kiðká apie meno tikslà, uþdavinius: „Kas yra socialistinis realizmas?“ Ðis nesutrikæs: „O kas?“ Visi ëmë juoktis. V. Þalakevièius „Amerikieèiai ieðko pakaitalo þodþiui „imperializmas.“ Mums irgi reikëtø ieðkoti pakaitalo þodþiams „socialistinis realizmas“, nes tik iðtarus tà þodá visi ima ðypsotis.“ Vien tik uþ ðiuos sakinius Stalinas pasiøstø já á Sibirà. Jis pasakë daugiau, negu norëjo. Toliau: „Daugelis kalbëjo. Visi savaip teisûs savo akyse. Kas yra tiesa? Tiesa bûna daþnai subjektyvi. Tie, kurie juos vadina banditais, yra teisûs, t. y. subjektyvi tiesa, lygiai tiek pat teisûs ir tie, kurie vadina juos partizanais. Èia irgi subjektyvi tiesa.“ Ið mandagumo paplojo. Gudrus V. Þalakevièius! Pastebëjo, kad vieni vadina juos banditais, o kiti – partizanais. Apie 23 val. 30 min. baigësi viskas. Nuoðirdþiai dëkojam Vytui uþ pakvietimà. Pirmà kartà po teismo jis man atrodë tiek simpatiðkas, pirmà kartà dovanojau jam viskà, t. y. uþ Viktoro pasodinimà (apie tai, kad jis ðnipinëjo mane, að neprisimenu beveik niekada. Vien tik uþ jo dràsà reikia jam dovanoti). Kai mama ir Alë suþinojo, kad Viktoras jam viskà atleido ir pas já sveèiuotis nuëjo, mama pasakë Alei pritarus: „Arba Viktoras ðventas, arba beprotis. Að jam nedovanoèiau.“ Að irgi nevisiðkai supratau Viktorà. Bet ðá kartà jam visiðkai pritariau. Jis teisus! Taèiau su Semënu vis vien broliautis nenoriu! Ne! Ilgai laukëm autobuso, o nuo Tiltelio parëjome pësti pradþioj antros. Abu buvome patenkinti. Buvau patenkintas, kad átikinau Viktorà (ir save), kad dabartinis Lietuvos jaunimas geresnis net uþ buvusá prieð 8 metus. Argi jaunimas 1957 metais dráso taip kalbëti? Tas, þinoma, nereiðkia, kad jis geresnis, o tik dràsesnis. Tam yra tik viena prieþastis – nebuvimas jø në karto èekistø rankose. Jie jau nesupranta, kà galima kalbëti, o ko ne. Nesupranta, nors ir þino, kad

PIRMOJI

KNYGA

137

apie jokià þodþio laisvæ ðiandien negali bûti ir kalbos. Pernai Alfðinskas kalbëjo: „Reikia laukti, iki iðaugs jaunoji karta. Senoji sulauþyta. Jà Stalinas padarë verge. O jaunoji, nemaèiusi tiek teroro, nevergaus taip, kaip senoji.“ Nenorëjau juo tikëti. Praëjusá ðeðtadiená ásitikinau, kad jis buvo teisus. Daug girdþiu, kad santvarka nei kiek nepasikeitë. Pasikeitë! Prieð 8 metus B. Kiðká ir kitus kalbëtojus bûtø pasiuntæ kartu su mumis. O ðiandien net nepasikvies jø á saugumà. Labai pasikeitë. Taèiau ðiam klubui greit ateis galas! Tai ne kartà kartojom abu su Viktoru. Paves já „visuomeniniø organizacijø“ globon. Nereikës ir uþdarinëti. Þmonës turës kalbëti tai, kà lieps. Nustos ðá klubà lankæ ir viskas. Raðyti spaudoje apie kovà su „nesveikomis nuotaikomis“ ir leisti egzistuoti tokiems klubams, tai jau paradoksas. Savaime aiðku, kad ðias diskusijas stebëjo ne vienas èekistas. Prieð mus sëdëjo maþdaug 45 metø amþiaus tipas. Juokësi su visais, vaidino, kad nestebi mûsø. Bet pertraukos metu arti priëjæs taip stebeilijo mus. Vytas nepaþástàs jo. Svetimas. Èekistas! Ir jeigu mes lankysimës ten, pagreitinsim ðio klubo mirtá. Brolio Vlado nuomonë apie filmà iðgàsdino mane. Nejaugi visas jaunimas taip nesuprato filmo? Vladas daug skaito ir, rodos, supranta viskà. Taèiau filmà iðgyrë. Gal visa jaunoji karta taip vertina pokario ávykius? Dþiugu, kad tai netiesa. Dþiugu! Jaunimas sveikas! Nesvarbu, kad daugelis nematë skrebø juodø darbeliø. Tëvai, sveika logika pasako, kieno pusëje buvo tiesa. Gal pirmà kartà ëmiau suprasti 40 tûkstanèiø partizanø gyvybiø paaukojimo prasmæ. Ilgai ieðkojau tos prasmës. Ne! Ne veltui jie þuvo! „Puntuke“ Kiðkutis1 kalbëjo: „Mes norëjome papjauti tuos, kurie pateko po karo pas mus. Uþ kà? Uþ tai, kad pasiliko, laukë rusø. Juk jie þinojo, kas laukia jø.“ Að nesutikau ir nesutinku. Inteligentija pasitraukë: ji ten kuria, o èia bûtø ðokusi pagal Krem-

1

Autorius diskutuoja su inteligentu – „kiðkuèiu“, o ne su konkreèiu asmeniu.

138

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

liaus dûdelæ. Taèiau kad daugelis liko, gerai. Bûtø rusai kolonizavæ Lietuvà, kaip kolonizavo Latvijà. O ðiandien jø palyginti daug maþiau negu Latvijoj. Sunku buvo já tuo átikinti. Mokytojas! Kaip þmonës niekuo nesidomi! Atskiro individo poþiûriu, laimingesni tie, kurie iðvyko. Jie liko gyvi. Bet tautos poþiûriu, didesná indëlá ádëjo tie, kurie liko. Pirmieji liko gyvi sau, bet tautai þuvo. Daugumas jø vedë ne lietuves ir nutautëjo. Antrieji þuvo, bet tautai jie liko gyvi. Ir jeigu lietuviui ðiandien nesvetimas tautinis jausmas, mes turime bûti dëkingi pralietam partizanø kraujui. Tik labai skaudu, kad jie iðþudë daugelá visai nekaltø þmoniø. Kaltas mûsø tautos nepasiruoðimas okupacijai, mûsø tamsumas. Ketvirtadiená sutikau Vytà. Kovo 12 vël bus diskusijos. Kvies raðytojus. Neádomios! 16 val. iðvargau! Pailsëti! 16 val. 26 min. Buvau pamirðæs. Ji (Katiuða) ëmë ðaukti prieð baþnyèià. Vytas: „Jûs norite, kad prieð idëjas nekovotø, norite, kad baþnyèia nebûtø atskirta nuo valstybës?“ Að: „Lenkijoje ðvenèiamos Velykos, komunistai lanko baþnyèià. O kà jie blogesni uþ jus?“ Ji: „Blogesni!“ Að: „Per geros jûs apie save nuomonës.“ Man visada atrodo, kad að neiðprusæs. Diskusijos parodë, kad filmà bûèiau sugebëjæs iðanalizuoti daug giliau negu B. Kiðkis ir kt. Niekas nekalbëjo apie istorinës ir meninës tiesos santyká, priklausomybæ. Ginklø dalijimas liaudþiai ir broliø pralaimëjimas kartu su liaudimi (jeigu skrebai nebûtø atskubëjæ) nusiþengia ir meninei tiesai. Jeigu tauta apginkluota, tai kodël jai lengvai nenugalëti keliø buoþiø? Iðvargæs, þodþiai, mintys nesiriða. Filmu Kremlius ir jo tarnai norëjo daug pasiekti. Bet ðis filmas sukëlë diskusijas. Tokios diskusijos tik ne Kremliaus naudai. Jeigu kas ir neþinojo tiesos, po tokiø diskusijø suþinos. 17 val. 25 min. Truputá pailsëjau. Tæsiu. Kai kà uþmirðau ið ano vakaro. Kai lietuviðkoji Katia ëmë ðaukti, kad su „kenksmingomis“ idëjomis reikia kovoti prievartà pasikvietus, að: „Nesuprantu, kodël bûtina su jomis kovoti tokiomis priemonëmis. Kapitalistinio

PIRMOJI

KNYGA

139

pasaulio idëjos supuvusios, pasmerktos þûti, o mûsø idëjos paþangios, visø mylimos, galingos. Tad diskusijø metu, idëjø kovoje tegu mûsø idëjos tai árodo.“ Kà ji galëjo á tai atsakyti? V. Þalakevièius: „Jeigu jie [partizanai] bûtø þinojæ, kokiose sàlygose mes gyvename, vargu ar jie kovojæ prieð tarybø valdþià.“ O að esu ásitikinæs, kad daugumas vis vien bûtø kovojæ. Þinoma, bûtø labiau taupæ savo jëgas. Ið Krivasalio abu Dubauskai, Èestas, Algirdas Paznëkas nebûtø ëjæ þûti1. Vël visà dienà „sudergiau“. Nelabai gailiu. Juk tai istoriná ávyká apraðiau. Ðis ávykis rodo, kad þmonës, t. y. lietuvis, tampa dràsesniu. O ði dràsa vers atsiþvelgti ponus. Jeigu rusai bûtø buvæ protingesni, Stalinas nebûtø taip lengvai apmulkinæs jø. O Hitleris? Vokieèiai buvo civilizuota tauta, bet nekultûringa. Kultûringos tautos ir Hitleris nebûtø taip apmulkinæs. Kremlius negali nesiskaityti su iðaugusiu rusø sàmoningumu ir ne tik rusø. Uþtat santvarka bus priversta tobulëti. Liaudies sàmoningumas privers keistis santvarkà. Apraðiau istoriná ávyká. Tik gaila, kad taip padrikai. Buvau iðvargæs ir tada, ir dabar. Bet esmæ, pagrindinæ diskusijà sugebëjau apraðyti. Jeigu galëèiau perraðyti, iðeitø gan geras vaizdas. O dabar „koðë“ iðëjo. Nieko! Sekmadiená po pietø uþsuko L. Kiðkelis. Norëjau, kad Viktorà pakviestø á baliø. Bijo. Gatvëje irgi manæs bijojo. Paklausë, kodël ilgai já lydás? O að kaip tik ëjau á universitetà. Man buvo pakeliui. Vargðelis! Su Viktoru uþsukom pas J. Zuikelá. Viktorui jis gan patikæs. Ne toks jis bailus, kaip galvojau. Kalbëjæs gan dràsiai, natûraliai. Tai ne A. Tyla. Taip! Vaþiuojant á baþnyèià, áþûliai prisistatë vienas tipas. Atrodo, kad mane paþásta. Uþtat tik á Viktorà þiopsojo. Baþnyèioj negalëjau susikaupti. Nors að nenorëjau, bet Viktoras siûlë uþeiti pas Maþelytæ. Vël teks neiðsimiegoti. Ten radom 1

Dubauskai invalidai, J. Èestas senas, daugelio vaikø tëvas, A. Paznëkas – septyniolikametis. – A. T.

140

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vidmiðká1. Kokie reikalai institute? Korsako duktë iðtekëjo uþ ruso. Venclovos sûnus vedë rusæ (iðsiskyrë). Vildþiûnas vedë rusæ ir pasiraðo: „Ivanas Ivanovièius Vildþiûnas“. Jis [Vidmiðkis]: „Þuvis pûsta nuo galvos.“ Visi juokëmës. Radijo neklauso, nieko neþino, o vaizduoja paþangias. Jos draugë ëmë provokuoti mane. Likom abu. Nesinorëjo pasirodyti ne vyriðkam. O gal ir rûpëjo pabuèiuoti jà. Gynësi. Nedariau pastangø. Nuëjau pas Viktorà ir Maþelytæ. Buvo nepatogu. Átars, kad buèiavomës. Ðá kartà buvo gëda. Gráþdamas namo dþiaugiaus, kad nepabuèiavau jos. Iðleidþia Alë, o að bernauju. Negraþu! Tuo tikslu nenuëjom pas jas. Taèiau vis vien iðëjo taip. Kasmet mano sàþinë tampa per daug reikli. Gráþæs kà tik ið lagerio, Jono vestuvëse laiþiaus ir në kiek negrauþë sàþinë. O dabar tik uþ mëginimà pabuèiuoti grauþia sàþinë. Jauèiaus kaltas Alës atþvilgiu. Toji oþka pagalvos, kad jos (Alës) nemyliu. Árodysiu, kad tai netiesa. Ketvirtadiená jà maèiau. Nekreipiau dëmesio. Nei kiek ji man nereikalinga. Ne! Kiolnas [radijas] demaskuoja Vasiljevà. Tai buvæs jûrininkas ir èekistas. Visos pasaulio radijo stotys lyg susitarusios veda gan gudrià politikà. Kremliø ima baimë. O pradëti trukdyti transliacijos jau nedrásta. Vasario 21 d. iðvyksta Viktoras. Uþ savaitës sugráð. Pasiilgau. Vasario 21 d. þinodamas, kad saugumas klauso, trumpai papasakojau apie diskusijas „Sigmos“ klube. Laimë, kad Z. Kaplanas ëmë „kolioti“ valdemarininkus. Buvau priverstas ir að „koliot“ juos (ið tikrøjø daug uþ kà juos ir smerkiu). Ieva: „Filmas nebûtinai turi bûti objektyvus. Jeigu negalima pasakyti tiesos, tai reiðkia, reikia sëdëti rankas sudëjus. Filmas ne istorija, o menas“. Taip buvo sunku tylëti, bet tylëjau. Bravo! Tik ið viso nereikëjo kalbëti apie tà diskusijà. Nereikia duoti saugumui medþiagos. Be to, tokios diskusijos man þalingos. Ieðkojau þodþiø, kaip jai ágelti. Tà paèià ar kità dienà daviau jai etnografiná þurnalà: „Paskaityk ir pasakyk, kodël pas mus kovojama su religija?“ Kità dienà parodþiau jai 1

Neiððifruojamas pseudonimas.

PIRMOJI

KNYGA

141

atvirukà-nuotraukà „Ðvytury“: „Pagalvok, kà reiðkia ði nuotrauka.“ Ji uþpykusi: „Að nenoriu galvoti. Að ir ðiaip daug galvoju.“ Nesusivaldæs að: „Eik velniop!“ Nieko neatsakë. Penktadiená atkerðijau jai uþ tai. Apie tai paraðysiu. Paskaitoje apie romantizmo stiliø susitikau Virbalá. Keistas tipas! Bet santykius palaikyti reikia. Turi daug paþástamø. Paskelbtas nutarimas statyti IX forte paminklà. Aiðku! Tai atsakas á Pavilnio lietuviø ryþtà statyti paminklà iðtremtiems á Sibirà. IX forte þuvo daug nekaltø þmoniø. Jø atminimui lenkiu galvà. Bet ðiame forte èekistai kalino ir þudë ðimtus dorø lietuviø. Ðio paminklo statymas yra pasityèiojimas ið jø atminimo. Daug ten þuvusiø nenorëtø, kad enkavedistai statytø jiems paminklà. Jø rankos ne maþiau kruvinos uþ jø þudikø rankas. I tarybinëje ligoninëje aplankiau Aleksiejø. Eilës prie leidimø. Kalba tik rusiðkai. Po velniø! Garsiai iðreiðkiau savo nepasitenkinimà. Reikia netylëti! Gal susipras ir iðsineðdins?! Vasario 23 d. ryte randame atvirutæ su sveikinimais raudonosios armijos metinëms. Atëjusi Raisa pakiðo kiekvienam rankà. Tondanas pasiûlë ta proga iðgerti. Pradëjau sàmoningai organizuoti iðgërimà. Arkadijus nustebo. Jei bûtø labai norëjæs, bûèiau suorganizavæs, nors ir buvo formali prieþastis – Albinos teismas. Paplauskas siûlë nupirkti moterims saldainiø uþ tuos [surinktus] 6 rub. Joms girdint, atsisakiau. Tik vëliau supratau, kad jos ásiuto. Visos partietës mus sveikino, o mes – ðpygà. Suk jas velniai! Tokiom ðlykðèiom bobom neduosiu nei kapeikos. Teisë Albinà. Prieð porà savaièiø dël mano átakos ji nëjo á teismà. Dabar ëjo, nors buvo paraðiusi pareiðkimà iðeiti ið darbo. Jos draugës jà teisino, o Rajà puolë. Visi suprato, kad kolektyve egzistuoja nesantaika tarp komunisèiø ir ne komunisèiø. Tondanas leido suprasti, kad gajos antisemitinës nuotaikos. Abromaitis iðsigando. Lapë, bet kvaila. Pats kaltas dël to teismo. Norëjo geras pasirodyti, o iðëjo ne tai, ko laukë. Galvojo, kad ta [Albina] ginsis. Ta gi puolë, iðkëlë Rajos ydas (net ir negraþiu bûdu – pasakojo apie „prijomus“, kuriø jas mokë Raja). Durnas Abromaitis! Bailiams visada taip baigiasi.

142

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vakare per televizijà transliavo laidà ið Panevëþio „Kario klubo“, kuris organizuotas vienoje vidurinëje mokykloje. Tokiu bûdu stengiasi patraukti jaunimà. Vaikams uþkorë karininkø antpeèius. Ðlykðtu. Diktorius iðreiðkë viltá, kad visose mokyklose bus árengti panaðûs klubai. Privers. Ar tas padës? Gali bûti prieðingi rezultatai. Sàmoningesni tëvai neleis savo vaikø á tokius klubus, iðaiðkins jø esmæ. Taip vaikai supras tai, ko iki tol nesuprato. Sutinku dailininkà Hieroná1. Jis: „L. û. tarybos buvo nacionalinë kadrø kalvë. Uþtat jas ir likvidavo.“ Pasirodo, kad dauguma lietuviø supranta Kremliaus darbeliø esmæ ir tikslà. Gerai!

1

Neiððifruojamas pseudonimas.

ANTROJI

KNYGA

ANTROJI KNYGA

143

144

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ANTROJI

KNYGA

145

Vasario 28 d. (pirmadienis) 17 val. 20 min. lauke ðiandien tikras pavasaris, ypaè vidurdiená, kada ðvietë saulë. Gedimino gatvëj nei kiek sniego. Èerniachovskio aikðtëje purvas, bet prieð saulæ ðildosi aibë seniø. Gradusovà sutikau einantá á ministerijà be palto. Tondanas irgi norëjo eiti be palto. Tik mûsø esà gëda. Lauke pavasaris, o dvasioje baisios rudens audros. Jonas II1 áaudrino. Ðiandien sutikau inþinieræ Iðmolevièiûtæ2. Ji papasakojo, kad Kauno politechnikos institute daugiau kaip 50 proc. absolventø numatyta pasiøsti dirbti á Rusijà. Buvæ palikti visi Lietuvoj, bet pagal Maskvos ásakymà ðis studentø paskirstymas atðauktas. Sklinda gandai, kad Maskva nori ávesti Politechnikoje dëstymà rusø kalba. Apie ðias naujienas papasakojau Jonui II. Tas vos valdësi: „Gyvatës! Okupantai! Raudonieji carai! Maþa imperialistams, kad raudonieji carai Stalinas ir Chruðèiovas rusø kolonistø skaièiø padidino Lietuvoj apie 10 kartø. Maþa! Nori iðblaðkyti lietuvius po imperijà, o á jø vietà siøsti rusus. Skubinasi raudonieji imperialistai. Jauèia, kad vis vien teks kraustytis ið Lietuvos, todël stengiasi kuo daugiau lietuviø surusinti. Nieko daugiau ið klastingojo okupanto ir negalima tikëtis, taèiau ði naujiena pritrenkë mane. Raudonieji carai dar klastingesni uþ baltuosius. Argi galima sëdëti ir sudëjus rankas þiûrëti, kaip XX amþiaus antrosios pusës okupantai, imperialistai vykdo Lietuvos atþvilgiu genocido politikà? Barbarai!“ Dar daugiau prisiklausiau jo keiksmø ir necenzûruotø þodþiø. Pats seniai buvau girdëjæs: Maskva nepatenkinta tuo, kad Lietuvo-

1 2

Pats autorius. Neiððifruojamas pseudonimas.

146

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

je nuolat auga savø specialistø skaièius. Dar rudená Kaune girdëjau, kad ruoðiasi studentus siøsti Rusijon dirbti. Taèiau ði naujiena pritrenkë ne maþiau ir mane. Nesinorëjo tuo tikëti, nes tikrai labai nenorëjau tuo tikëti. Deja, tai tiesa! Praëjusá pirmadiená perskaièiau etnografiná þurnalà. Ið ten padariau geresnes iðvadas, negu Semionovas norëjo padaryti savo ðlykðèioje broðiûrpalaikëje. „Komjaunimo tiesoj“ radau þinutæ, kad ðiandien lietuviðkose vidurinëse Lietuvos mokyklose mokosi 83 proc. visø vaikø, ko prieð karà mokësi – 73 proc. Maskvos statistika moka klastoti net ir ðiandien, nors stalininio áþûlumo pamaþu atsisakoma. Taèiau èia gal yra tiesa. Juk lietuviðkose mokyklose mokosi ne vien lietuviai. Tuo, þinoma, nepatenkinti mûsø vieðpaèiai. Jiems vis sapnuojasi surusinta Lietuva. Kadangi mes nepuolam á jø glëbá ir su savo þmonomis ir vaikais ir toliau kalbame tik lietuviðkai, o ne „graþiausia pasaulyje rusø kalba“, nusprendë prievarta mus rusinti. Rusifikacijos procesas vyksta natûraliu keliu, taèiau Kremliui to maþa. Tikrai teisus Jonas II teigdamas, kad ið jø nereikia nieko kito tikëtis ir be reikalo nervus gadinti. Taèiau negaliu. Jauèiuosi tiesiog ligonis po ðios naujienos. Vargðe, Tu mano Lietuvële! Ir kas tavæs neskriaudë, kas nelaikë tavæs savo kolonija? Kodël istorija lëmë tau toká likimà? Sunkiai suprantama ir didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø politika. Kodël jie Prûsijos neprijungë prie Lietuvos? Gal mano pradëtas skaityti veikalas „Vytautas kaip politikas“ atsakys á ðá klausimà? Nereikia pulti á pesimizmo balà, nereikia keikti mûsø vargðës tautos likimo. Juk kiek yra nelaimingesniø uþ jà tautø? Tai mordviai, totoriai, baðkirai ir kt. maþesnës Rusijos tautelës. Palyginti su jomis, mes laimingesni. O mes patys ar nebuvome blogesnëje padëtyje? Iki Stalino nudvësimo didþiulë tautos dalis, tarp jos dalis inteligentijos buvo Sibire. Ðiandien daugumas sugráþo. O ámonëse tiek daug graþaus lietuviðko jaunimo. Kruvinojo Stalino gadynëje baigæ aukðtàsias mokyklas absolventai buvo siunèiami dirbti á Rusijà. Dauguma sugráþo ir dirba Lietuvoje, tarp jø ir Ðaulys. Vis vien skaudu. Skaudu ir dël vieno lietuvio, pasilikusio Rusijoje ir ten nutautëjusio. Skaudu!

ANTROJI

KNYGA

147

Nieko! Moku nuraminti save. Kaip besistengtø Maskva surusinti mus, vis vien Lietuva gyvuos amþiais. Gyvuos! Nesurusinsit mûsø! Ne! Visgi gerai, kad Lietuvoje buvo vystoma pramonë ir ásteigtas Kauno politechnikos institutas. Jeigu nebûtø buvus vystoma, lietuviai bûtø buvæ priversti savo noru iðvaþiuoti Sibiran. Naujai pastatytos Lietuvos ámonës daugiau lietuviðkos negu senosios. Vytas1 sakë, kad skaièiavimo maðinø gamykloje 60 proc. visø dirbanèiøjø lietuviai. Tai labai daug. Inþinieriø dauguma – lietuviai. Èia, matyt, Maskva padarë kaþkokià klaidà, neapsiþiûrëjo. Uþtat ir stengiasi taisyti savo „klaidas“. Lietuvius siunèia á Rusijà, nors inþinieriø trûksta paèioj Lietuvoj. „Puntuko“ konstruktoriø biuras negauna nei vieno inþinieriaus. Vasario 19 d. „Tiesoje“ atspausdintose direktyvose nëra jau pasakiðkø paþadø, kuriø neðykðtëjo Nikita Chruðèiovas. Lietuvos pramonës ámonës tik uþbaigiamos statyti. Naujø beveik nebus statoma. Dangiðkosios eros pradþia nukeliama toliau. Nauji vadovai protingesni ir neþada to, kas kiekvienam aiðku, jog neávykdoma. Nikitos paþadus partijos vardu atmes kaip jo vieno lakios fantazijos vaisiø. XXIII suvaþiavime Nikitai teks bûti dideliu atpirkimo oþiu. Vasario 23 d. Pelenø diena. Alë liepë valgyti pieno, bet atsisakiau. Ásidëjau á darbà tik silkës su duona. Demonstratyviai valgiau tik tai. Arkadijus matë. Jauèiau, kaip jam tai nepatinka, taèiau nieko nesakë. Elena ir Ieva bëgo á valgyklà. Argi jos supranta tradicijø reikðmæ? Vasario 24 d. Jonelis paskambino, kad Mama atvaþiavo. Lengviau pasidarë. Kai ji èia, nereikia rûpintis, o kai tëviðkëje – baisu dël jos. Atvaþiavo, nes negalëjo sugyventi su krikðto motina Stase. Visgi toji gan negera. Mama moka tylëti, o anoji – vis kabinasi. Po to nuëjau pas Aleksiejø á ligoninæ. Registratûroje sëdëjo moteris, kuri kalbëjo tik rusiðkai. Daugelis kreipdavosi á jà rusiðkai, o

1

Vytautas Girdzijauskas.

148

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

að – tik lietuviðkai. Sàmoningai garsiai pasakiau, kad Lietuvoje negalime susikalbëti lietuviðkai. Gyvatë! Negali iðmokti lietuviðkai pasakyti palatos numerio?! Mano pastabà ji girdëjo, sàmoningai garsiai sakiau, kad girdëtø. Jiems labai nemalonios tokios pastabos. Ðiandien Elena skambino á „Sàjunginæ spaudà“. Kadangi ji kalbëjo lietuviðkai, anos surasdavo lietuves vertëjas. Jeigu visi nekalbëtø vieðose vietose rusiðkai, rusai nesiverþtø á Lietuvà. Aleksiejus valdësi nekëlæs aðtriø politiniø problemø. Ið Aleksiejaus skubëjau á kultûros ministerijà, á kraðtotyrininkø konferencijà, kur buvo suvedami vasaros ekspedicijos á Dieveniðkes rezultatai. V. Baranauskienës áþanginis þodis átikino, kad tai protinga moteris, patriotë. Nei vieno propagandinio þodþio! Po jos kalbëjo È. Kudaba ir A. Tyla. Abu irgi apsiëjo be „ðlovinimø“. Po jø kalbëjo Eiðiðkiø raikomo instruktorius K. Dainauskas tema „Dieveniðkiø ekonominio ir kultûrinio gyvenimo sàlygos“. Pavardë lietuviðka, bet jautësi, kad namie, aiðku, kalba nelietuviðkai. Praneðimas turëjo grynai propagandiná charakterá ir skambëjo disonansu su kitais praneðimais, turëjusiais grynai dalykiðkà charakterá. Pagal K. Dainauskà, Dieveniðkiø kolchoznikai gyvena vos ne rojuje, taip, kaip þadëjo jiems Nikita. O að prieð 10 metø maèiau, kaip jie gyveno – labai skurdþiai. Nuotraukos ið kitø praneðimø rodo, kad jie ir ðiandien gyvena skurdþiai. Þinoma, per 10 metø jø reikalai pasikeitë á geràjà pusæ, kaip ir mano tëviðkëje. Bet vis vien sunkiai gyvena, sunkiau negu krivasalieèiai1. Palyginus su prieðkario gyvenimu, jie gyvena geriau. Taèiau iki rojiðko gyvenimo toli. Galima objektyviai raðyti ir kai kur rasti paþangà. Tuo visi patikëtø, o dabar visi atlaidþiai ðypsojosi. O su Kudaba reikëtø susipaþinti. Lietuvis patriotas, bet baþnyèios prieðas. Kodël? Gal jis bus pas Kazelá2?

1 2

Krivasalio kaimas – autoriaus gimtinë. K. Ambrasas, lituanistas, vëliau tapæs kunigu.

ANTROJI

KNYGA

149

Po to kalbëjo Dundulienë, J. Buzas. Jokios propagandos. Maþai asilø tarp kraðtotyrininkø. Jie dori lietuviai. Tamsybininkai nesiverþia á kraðtotyrininkus. Buzas – ið lengvosios pramonës technikumo. Reikëtø su juo susipaþinti. Technikumo auklëtiniai gan buki, apolitiðki. Taèiau á kraðtotyrininkø bûrelá jis átraukë ne vienà mokiná. Reiðkia, moka sudominti mokinius kraðtotyra. Pertraukos metu kalbëjau su A. Tyla. Buvau praðæs savo istorijos kontroliniam darbui literatûros – prieðkarinës. Nieko doro nesà. Gal pabijojo? Prisiminë pokalbis su juo vasario 11 d., tada papasakojo daug naujo apie Leninà. Buvæs jo darbo kambary. Kapsukas miræs nuo sklerozës. Spaudoje, literatûroje apie tai nei þodþio. Buvæs grubus, isterikas. Kodël muziejaus darbuotojos to neslepia? Uþtat, kad nedaugelis ten patenka. Jis tada kalbëjo: „Lietuvai reikëtø tokios rinkos, kokià ji turi ðiandien. Galëtø gerai verstis.“ Kam reikalinga ði apolitiðka tirada? Gaila, kad negalëjau iðklausyti visø praneðimø. „Ðvyturio“ 1-ame numeryje perskaièiau straipsná „Elektronika ir ðpionaþas“ apie ðnipinëjimo sistemà (pramoninæ) JAV. Netikëti dalykai! Taèiau kodël apie tai taip atvirai raðoma? Juk daugelis daro iðvadas, kad èekistai gali panaudoti savo tikslams amerikieèiø pasiekimus? Ar tik nesiekia ávaryti mums baimës, átikinti, kad vos spësim iðsiþioti, pagalvoti, o saugumas perskaitys mûsø mintis? Turbût! Atvyko Viktoras. Ilgai kalbëjomës, iðgërëm vyno. Dabar þiûrime Granino „Skrendu á þvaigþdes“ televizijos spektaklá. 21 val. 10 min. Baigti! Buvau taip iðvargæs (naktá neiðsimiegojau vël) o dabar jauèiuos gerai. Vynas! Naminis vynas padëjo. Paklausyti Vatikano ir gulti. Jau antra savaitë darbe negaliu nieko skaityti. Blogai! Nebaigiau visko! Kità kartà. O akyse vargðas Tatukas. Taip daþnai prisimenu já. Kanèia.

150

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kovo 1 d. (antradienis) 20 val. 20 min. ðaltajame kambarëly. Apsirengæs „buðlatu“ sëdþiu pasislëpæs uþ spintos, kad èekistai per langà nepastebëtø, kà veikiu. Kambary kaimynë Stundþienë. Kartais átardavom jà esant ðnipe. Ne! Lankosi retai, atsitiktinai uþeina. Atsibudæs 4 val. 55 min., neuþmigau. Dienà negaliu ástaigoj nieko paskaityti. Bet nors truputá privalau paraðyti. Bûtinai. Vakar ministerijoje viena rusë (o jø kiekvienam skyriuje po vienà dvi, maþdaug 25–50 proc. visø darbuotojø. Beveik visa raðtvedyba rusø kalba) pareiðkë, kad mûsø laboratorija nereikalinga, reikia jà uþdaryti. Að leptelëjau: „Daug kas nereikalinga. CK taip pat nereikalingas.“ O! Kaip nustebo dël tokio mano akiplëðiðkumo: „Juk vienai partijai turi vadovauti ir vienas CK.“ Að: „Að ir nesakau, kad nereikalingi visi skyriai. Propagandos ir agitacijos skyrius reikalingas. O kiti nereikalingi. Juk yra vykdomojo komiteto skyriai.“ Ji: „Visais tais vykdomojo komiteto skyriais negalima pasitikëti.“ Matyt, jos nuomone, vykdomajame komitete dauguma darbuotojø lietuviai, todël jais ir negalima pasitikëti. Jos bendradarbë lietuvë pradëjo juoktis. Á mano klausimà, ar tiesà sakau, ði atsakë, kad politikoje nesigaudanti. Negalvojau, kad mano mintys antisovietinës. Bet ðiandien moterys apibarë mane uþ tokià „erezijà“. Tai uþgirdus Marytë vos nesudegus ið baimës. Toji rusë baisi „derþimorda“. Pernai mûsø darbuotojos pareiðkusios, kad „Hamlete“ Smoktunovskis maþiau patikæs negu Kurauskas. Toji „katiuða“ ásiutusi. V. Grabauskui apsiskundusi, kad jo darbuotojos didelës nacionalistës(!). Ðis niekðelis uþ „nacionalizmà“ Marytei kelis kartus maþinæs premijà. Po keliø deðimèiø metø netikësime, kad tokie faktai vyko Europoje XX ðimtmeèio ðeðiasdeðimt ðeðtais metais. Taèiau ðiandien mes per daug nesistebim. Man buvo nemalonu dël moterø ir merginø pastabø. Nereikëjo man to sakyti. Ðá klausimà ne kartà diskutavom su Arkadiju. Jis pritarë man, taèiau su kitomis „katiomis“ nereikia bûti atviram. Net baimë buvo apëmusi. Moterys ágàsdino. Esà toji pasiskøs ir turësiu nemalonumø. Pamaþu baimë dingo. Saugumas uþ tai ðiandien dar neareðtuos.

ANTROJI

KNYGA

151

Dieve, Dieve! Reikia bijoti areðto uþ pareiðkimà, kad CK nereikalingas! Argi gali tai suprasti Vakarø Europos, Amerikos þmogus? Ar tuo jis patikëtø? Bet tai faktas. Reikia bijoti dràsesnio savo þodþio, nors að ne ið bailiøjø. Nuotaikà sugadino nesimpatiðkoji Lionë. Visai be jokio pagrindo prikibo, kad að esàs skundikas (skundþiu meistrà, kad blogai skaièiavimo maðinà sutaisë) ir „pletkininkas“. Valdþiausi, o po to iðporinau: „Ko siunti? Susirask koká sená ir nereikës siusti.“ Turbût Irena pasiskundë [tiesioginiam mano virðininkui] Gurvièiui1. Tas apibarë mane. Esà netaktiðkai pasielgiau. Að: „Prie jos nekibau, nepalaikau nei vienø, nei kitø, taèiau tegu nelenda prie manæs. Kiaulei kiauliðkai atsakiau.“ Oi, gyvatës! Keturios pas mus laboratorijoje partietës ir visos nedoros. Neapkenèiu ir Irenos. Jos motinà, t. y. tëvà, partizanai suðaudë. Uþtat mëginau pateisinti jos kvailumà, skubëjimà á partijà stoti. Bet jos skundø negaliu pateisinti. Aldonos neapkenèia pats Arkadijus. Taèiau Lionë dar niekðiðkesnë ir uþ Aldonà. Pastaroji kvaila, o anoji – klastinga. Doros komunistës laboratorijoj nëra. Ið viso „Puntuke“ në vienos lietuvës partietës ir nëra, iðskyrus ðias tris karves. Ida su Ale2 vakar neðnekëjo. Ðiandien ðnekëjusi. Sakiusi, kad apsiskundusi Arkadijui. Tas atsakæs: „Jums tai naujiena, o mums – ne.“ Apsiskundë, kad piktinosi, jog vieðose vietose dirbanèios rusës nemoka lietuviø kalbos. Supratau Arkadijaus nuotaikà. Jis dël tokiø mano „neteisybiø“ labai iðgyvena. Reikia jiems visiems gadinti nuotaikà. Gal greièiau iðsineðdins, nors Arkadijus ið visø jø doriausias ir visada já ginu nuo lietuviø uþpuolimø. Lietuvës viena po kitos paduoda praðymus iðeiti ið „Puntuko“. Abromaitis iðsigando. Ëmë atkalbinëti. Pats sukëlë triukðmà norëdamas rusø akyse pasirodyti geras, o dabar lietuviø bijosi. Nenori, kad lietuviai keiktø já. Gudri lapë! Að uþ tai, kad visi aukðtuose postuose sëdá lietuviai bûtø gudrûs. Taèiau ðis bailys ir dël savo karjeros gali paauko-

1 2

Labai taktiðkam þmogui, vëliau emigravusiam á Izraelá. – A. T. Autoriaus þmona. Ida uþgavo jà pareiðkusi, kad lietuviø kalba nereikalinga.

152

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ANTROJI

KNYGA

153

ti rusams ne vienà lietuvá. Bet manæs nebijojo priimti, nors niekur kitur negalëjau gauti darbo. Ðiandien ir Ieva padavë praðymà atleisti ið darbo. Pagal skelbimus ieðko darbo rusai ir þydai. Gurvièius geriau priimtø rusus negu lietuvius. Rusai sudaro maþumà ir vienijasi su þydais. Taèiau Characiejus1 – doras lietuvis – jis per daug rusø neims á „Puntukà“. Visa laimë, kad rusai neturi aukðtojo ekonominio iðsilavinimo. Kaip gerai, kad universitetas maþai rusø priima studijuoti. Uþtat Kremlius ir sukruto padaryti já pavaldø Maskvai. Bepigu buvo rusams po karo. Tada në pradþios mokyklos nebaigæ nemokðos ið Maskvos, parodæ raudonà bilietà, uþimdavo aukðtas vietas. O dabar negali. Uþaugo iðsilavinusi jaunoji Lietuvos karta. Ji ir gàsdina Maskvà. Ieva labai pasikeitë per paskutiná laikotarpá. Ðiandien niekieno neiðprovokuota pareiðkë: „Að niekada nebuvau nacionalistë.“ Visai sutinku. Dar tik pernai ji pareiðkë (uþ kà ëmiau jos neapkæsti), kad nesvarbu, ar jis lietuvis, ar rusas, ji tekëtø ir uþ ruso, kad tik geras þmogus bûtø. Ir staiga ið jos lûpø iðgirdau: „Jie padarë mane nacionaliste. Kokie jie visi ðovinistai! Terioðina svarstant mus uþ akiø pareiðkusi: „Kokie jie nacionalistai. Mes kraujà liejom uþ juos, iðvadavom, o jie pasiruoðæ mums peilá á nugarà rëþti.“ Pasakë tai ir ápuolusi á isterikà pradëjo þliumbti.“ Ieva dar porà pavyzdþiø pasakë apie rusø ðovinizmà. Deja, tuos pavyzdþius pamirðau. Tylëjau. Teisi ji. Jø [rusø] didþiavalstybinis ðovinizmas daro mus nacionalistais. Ir labai gerai, kad Ieva net be mano átakos suprato, kas jie. Kuo toliau, tuo daugiau lietuviø ima paþinti tikràjá „derþimordø“ veidà. Todël, kad kuo toliau, tuo labiau jie áþûlëja. Bet að turiu bûti gudresnis ir daugiau tylëti. Ðiandien su Viktoru matëm kino reþisieriaus Romo „Paprastas faðizmas“. Ðis filmas dar labiau árodë, kad faðizmas yra tikras stalinizmo brolis. Bet apie tokias iðvadas vieðai negalima kalbëti.

O! 21 val. 03 min. Baimë ima! Negaliu istorijos mokintis. Blogai! Reikia anksèiau gulti, iðsimiegoti ir pulti á knygas. Kiek laiko atima dienoraðtis. Bet jo negaliu neraðyti. Negaliu! Gintulis beveik pasveiko, susirgo Alës mama. 39° C su dalimis. Netikiu, kad kas nors blogo atsitiks. Gal B. Popièenko1 priregistruos Viktorà? Bûtø labai gerai. Bëgti á miðkà palakstyti. Dienoraðtá slëpti. Per didelë rizika man raðyti já!

1

1

Lengvosios pramonës ministerijos skyriaus virðininkas.

Kovo 7 d. (pirmadienis) 14 val. 30 min. netoli televizoriaus. Mama su Ale ir Vilija dirba virtuvëj, Gintulis gandrinëja lauke. Oras toks pat drëgnas, nors sinoptikai ir pranaðavo atðalimà, suledëjusio sniego tik miðke yra truputis. Vakar ástaigoje vyrai siûlë iðgerti. Nebuvo kaip atsisakyti, todël teko. Buvom trys lietuviai, trys þydai ir vienas rusas – Arkadijus. Kalbëjomës, þinoma, rusiðkai. Jeigu vienas rusas kompanijoj, esi priverstas kalbëti rusiðkai. Geriau deðimèiai lietuviø prisitaikyti prie vieno ruso, negu vienam rusui prie 10 lietuviø! Vakare buvom su Ale pas Kazelá. Irgi truputá iðgërëm. Uþtat blogai miegojau. Galva ûþia. Be to, skaièiau S. Tarvydo „Geopolitikà“ ir kt. knygas. Deja, raðyti reikia. Gal ryt bûsiu iðsimiegojæs ir perraðysiu savo kontroliná darbà. Nors iki birþelio daug laiko, bet kontroliná reikia sutvarkyti. Du vakarus praleidau Mokslø akademijos skaitykloje. Skaièiau visuomeninio kaltintojo Vasiljevo kalbà Siniavskio ir Danielio byloje ir Kapsuko „Burþuazinë Lietuva“. Kovo 4 d. Viktoras gavo telegramà, kvieèianèià atvykti á tëviðkæ. Vakar [kovo 6 d.] gavau ir að ið jo telegramà apie tëvo mirtá. Gaila, gaila, o ypaè todël, kad taip ir nesutikau daugiau jo gyvo. Du kartus buvo pas mus, bet nesusitikom. Vargðas þemaitis! Jo Sulietuvëjæs vietinis ukrainietis.

154

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

asmenybë tiesiog simbolizuoja visà mûsø tautà, jos vargus ir kanèias. Tiek jis iðkentëjo dël Viktoro. Dar vasarà atveþë maisto á saugumà, o ðiandien jo nëra. Kaip skaudu! Dar vis tikëjau nuvaþiuoti, pasikalbëti. Kam gyveno þmogus? Kam tiek kentëjo? Ne! Neverta jam pavydëti. Jis iðaugino sûnø, kurá priversti gerbti ir pripaþinti net èekistai. Kaþin ar að atliksiu savo þmogiðkà pareigà, kaip jà atliko Antanas Petkus, Viktoro tëvas. Galvojau ðáryt vaþiuoti á laidotuves. Taip norëjosi nors mirusá pamatyti já ir sukalbëti „Amþinà atilsá!“ Bet apsvarstæ priëjom prie iðvados, kad nuvykæs galiu rasti já palaidotà. Labai gaila, kad negalëjau nuvaþiuoti. Kà padarysi? Viktoras ar atpratæs nuo jo, ar ne toks jautrus. Gráþæs á Lietuvà beveik neparvaþiuodavo á tëviðkæ. Að gi kas savaitæ bûèiau lankæs sergantá savo tëvà. Aèiû Dievui, kad senelis sulaukë sugráþusio ið lagerio Viktoro. Bet kaip norëjos, kad jis nors metus dar bûtø pagyvenæs. Kà padarysi? Vis vien ði telegrama ne taip iðgàsdino, kaip bûtø iðgàsdinusi prieð mënesá pirmà kartà jam iðvaþiavus. Tebûnie lengva Tau, vargo pele, Lietuvos þemelë, kurià tu taip mylëjai! O dabar chronologine tvarka apie tai, ko iki ðiol neapraðiau. Vasario 24 d. jau kelias dienas galvojau kaip „uþveþti“ Ievai uþ toká filmo „Niekas nenorëjo mirti“ traktavimà. Ðiandien kaip tik atsirado tokia puiki proga. Ji akcentavo esanti lietuvë. Að tuoj pat iðpyðkinau: „Bloga ið tavæs lietuvë.“ Maèiau, kad ðie mano þodþiai nemaloniai nuteikë jà. Mëgino teisintis: „Rusai ir þydai laiko mane nacionaliste, o Terleckas – bloga lietuve. Kodël að esu bloga lietuvë?“ Að: „Jeigu bûtum sàmoninga lietuvë, kitaip vertintum ðá filmà.“ Èia ásikiðo Elena: „Sakai, kad per daug þiaurius banditus parodë?“ Að: „Palyginus, maþai parodë þiaurumø. Daug kur partizanai buvo þiauresni, negu filme parodyta.“ Èia papasakojau apie Kuðeliausko Juozo elgesá – kaip jis muðdavo Milèinskaites (tris trijø þuvusiø partizanø seseris) ir kt., kaip pakorë pirmininkà. „Ta-

ANTROJI

KNYGA

155

èiau ne èia esmë. Þiaurûs buvo ir skrebai. Bet jie parodyti idealûs. „Miðkinius“ palaikë visa tauta, todël jie iðsilaikë apie 10 metø. Kiekvienam kaime buvo jø tëvai, broliai ir seserys ir juos palaikë. Ðiems jie buvo ne banditai, o lietuviai, jø artimi giminës. Jokiu bûdu neteisinu jø ávykdytø þiaurumø, bet ne èia esmë.“ Èia nebaigæs minties nutilau. Uþtenka. Ir ðiaip daug pasakiau. Juk „ausys“ girdi ir labai raukosi. Daugiau pasakyti negalima! Ieva ëmë pasakoti, kaip ðilutiðkiai bijodavo vaþiuoti á kaimà, nors jie nebuvæ kalti, bijodavæ „banditø“. Priminus, kad skrebai buvo þiaurûs, Elena pasakë: „Liaudies gynëjai nieko pas mus nenuðovë, o kiek banditai priðaudë?“ Visgi iðkenèiau patylëjæs, nors tas pareikalavo ið manæs daug jëgø1. Kiek kai kuriø partizanø þiaurumas pakenkë mano brangiajai Lietuvai! Jeigu mano tëvus bûtø suðaudæ (buvo þiniø, kad ruoðësi suðaudyti uþ tariamà iðdavystæ), að vis vien bûèiau likæs tuo, kuo ðiandien esu. Taèiau ne visi gali bûti tiek sàmoningi. Argi galima Elenà smerkti uþ tai, kad ji neapkenèia partizanø uþ savo brolio ir motinos nuþudymà? Juk ir mano supratimu nebuvo uþ kà jø þudyti. Tëvas buvo apylinkës pirmininkas, gavo ið skrebø ginklà. Bet ar uþ tai buvo kalta motina? Uþ kà jà suðaudë? Tai jau sadizmas! Vykdë tokià politikà tamsûs kaimo bernai. Bet uþ jø nugaros stovëjo inteligentija. Kodël ji nesulaikë kai kuriø jø rankos? Argi jiems nebuvo aiðku, kad likæ nuþudytøjø vaikai neapkæs savo tëvø þudikø ir daugelis kartu neapkæs ir net kerðys savo tautai? Kokia tamsi ir trumparegë buvo mûsø inteligentija! Uþ visus þiaurumus ji daugiausia atsakinga2. Man ðiandien net sunku paaiðkinti, kodël Elena ir abu jos broliai nenuëjo niekðës Lionës keliu ir nepradëjo kerðyti uþ tëvà ir brolá mûsø tautai? Tai stebina. Elena bravo! Buvau labai supykæs ant jos uþ grubius þodþius mano adresu, bet nusprendþiau atleisti jai. Ji verta pagarbos. Visada turiu bûti jai geras, ðvelnus. Ið tikrøjø

1

2

Vëliau Elena Smilgevièienë tapo patriote. Kada ji jau nebedirbo „Puntuke“, kartais sutikæs gatvëje aprûpindavau pogrindine literatûra rusø kalba. Mirusi. – A. T. Inteligentai buvo konformistai, laikësi „nesikiðimo politikos“. – A. T.

156

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gi mëgstu jà paðiepti. Labai negraþu! Mûsø paðnekesio pabaigoje pasakiau joms: „Jûs buvot vaikai, nieko nematët, nieko neþinot ir neturit teisës spræsti apie pokario ávykius Lietuvoje.“ Ieva: „Argi mes kaltos dël to? Argi mes kaltos, kad tada buvom maþos ir nesupratom to, kà tu supratai? Tavo pareiga iðaiðkinti mums tai.“ Èia ji teisi! O ar að kada nors pasikalbëjau su jomis? Pastabas daþnai duodu, o pasikalbëti nerandu laiko. Buvau ásitikinæs, kad Ieva „sugadinta“ ir kad jai niekas nepadës. Galvojau, kad gyvenimas jà pakeis. Rajos ir jos ðlykðèios kompanijos elgesys atvërë Ievai akis. Vasario 25 d. gavau kvietimà á ansamblio „Lietuva“ jubiliejiná koncertà. Nuvykæ á profsàjungø rûmus, abu su Ale ásitikinom, kad beklasëj visuomenëj net þiûrovai suskirstyti á tris klases. Pirmos klasës publikos (dauguma ið CK ir Ministrø tarybos, tarp jø maèiau keletà savo paþástamø) kvietimuose buvo nurodytos vietos. Ðie buvo áleisti per atskiras duris. Uþëmë jie maþdaug pusæ salës. Programos vidury artistai áteikë publikai gëliø. Jas gavo tik ðios klasës atstovai. Antroji klasë gavo kvietimus su áraðu „Parteris“, o treèioji – be jokiø áraðø. Per klaidà mes ásiverþëm á parterá. Uþpakaly sëdinti ansamblio veteranë skundësi, kad juos uþmirðo. Pakvietimus gavo tarybinë biurokratija. Stebiuosi. Teatre paþástamø maþai matau, o kur leidþia su kvietimais – tokiø pilna. Nejaugi naujoji burþuazija taip ðykðti pinigo? Programos pradþioje konferansjë sveikino þiûrovus. Jo kalboj buvo tiek ðlykðèios propagandos, kad net vemti norëjosi. Jo þodþius lydëjo filmai, pasakojantieji ansamblio istorijà. Nesinorëjo tikëti, kad 1966 m. teks iðgirsti tiek daug ðlykðèios propagandos, melo. Vaizduojami 1947-ieji metai! Konferansjë: „Valstieèiai nusprendë eiti nauju ðviesiu, kolûkiniu keliu. Ansamblis paruoðë naujà programà „Pirðlelá korë“. Su ðia programa apvaþiavo Utenà ir kt. rajonus.“ Ekrane matome kadrus ið tø dienø. Vaizduotëje sugráþtu á tas tragiðkas dienas. Ir nejaugi tada gyvenau Lietuvoje ir visa tai maèiau, iðgyvenau? Maèiau! Ir ðià programà maèiau. Br! Jaunystë leido lengviau iðgyventi tuos kruvinus laikus, kada taip liejosi lietu-

ANTROJI

KNYGA

157

viø kraujas, kada kasdien ðimtai lietuviø buvo suimama, nuþudoma. Dieve, kà teko iðgyventi tau, manoji Lietuva! O kiek dar teks tau iðkentëti? Ir kaip að visa tai iðkentëjau? Pamenu 1945 m. kovo 12-àjà Suþinojau, kad þuvo mûsø kaimo partizanai. Nors labai buvo (ir tebëra) gaila Tatuko, bet dël jo neiðgyvenom në dalies to, kà teko iðgyventi dël vyrø þuvimo, nors tarp jø nebuvo në vieno labai artimo giminaièio. Gyvenom tais kruvinais laikais, net juokëmës, mylëjom. O vedþiau juk paèiais kruviniausiais metais – 1952-aisiais! Suþinojæs, kad Politechnikos absolventus siunèia dirbti á Rusijà, kelias dienas neradau ramybës. O tada ðimtus lietuviø suiminëjo, þudë, tûkstanèius trëmë á Sibirà. Nepaisant to, galëjau juoktis. Jaunystë darë savo. Paaiðkëjo, kodël Stalinui pavyko taip sulauþyti mûsø senàjà kartà. Jie buvo uþ mus vyresni ir nemokëjo kaip mes juoktis. Uþtat jie ir ðiandien nemoka juoktis ir tikëti ðviesia mûsø tautos ateitimi. Buvo ir puikiø programos numeriø. Ne gëda pasauliui parodyti mûsø tautos menà. Deja, Maskva neiðleidþia mûsø ansamblio á uþsiená. Ðvenèia 25-metá nuo mûsø pavergimo, taèiau vis vien nepasitiki mumis. Reiðkia, mûsø tauta nëra sulauþyta, nëra pavergta! Skelbia, kad apdovanojimus ansamblieèiams áteiks J. Paleckis ir Naujalis. Burþuazija ploja, bet palyginti skystai. Þiûriu á kalbantá Palecká. 1957 m. jam ir Snieèkui buvau daug kà atleidæs uþ jø pradëtà nacionalinæ politikà. Ðiandien ne maþiau neapkenèiu jo, kaip neapkenèiau prieð 1957 m. Niekðas! Ir kaip ðis inteligentas galëjo tapti tokiu iðdaviku?! Negalvoja mirti? Galvoja! Galvoja ir þino, kad per amþius lietuvis keiks já kaip savo tautos iðgamà, prekiavusá su Stalinu lietuviø dvasiomis ir kûnais. Nors pamëgintø prieð mirtá nusiplauti kruvinas savo rankas. Retkarèiais Kremlius iðleidþia já á uþsiená. Iðvykæs pamëgintø tiesà pasakyti pasauliui apie Lietuvà. Bailys! Jeigu jis nebûtø buvæs bailys, nebûtø tapæs ir tokiu niekðu. Að neploju. Saugumas gali pastebëti ir apkaltinti uþ tai, kad „vraþdebno molèal, antisovietski ulybalsia“ [„prieðiðkai tylëjo, antitarybiðkai ðypsojosi“]. Tegu! Negaliu gi niekðui ploti.

158

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Greit po jo á scenà iðeina buvæs ansamblietis V. Daunoras. Ðis pasako trumpà, bet labai patriotiðkà sveikinimà ansambliui. Jis maþdaug taip kalbëjo: „Linkiu ansambliui ir toliau skleisti pasaulyje mûsø lietuviðkà menà. Tegu ir toliau ansamblis „Lietuva“ bûna mûsø nacionalinio meno tvirtovë!“ Ðiuos þodþius pasakë pakeltu balsu, su ákvëpimu, didþiuliu patosu. Ir kokia audra aplodismentø kilo salëje! Þiûrovai plojo ir plojo! Plojo ir burþuazija. Net ir jos sieloje nëra visiðkai uþgesæs tautinis jausmas! Bravo! Èekistai pastebëjo, kad nacionalizmas tikrai gyvas lietuviø ðirdyse. Tegu mato rusai, kad mes nesurusinti dar, kad mumyse gyvas laisvës troðkimas! Kaip jautësi J. Paleckis matydamas, kad jam tiek maþai plojo, o tuo tarpu Daunorui uþ tuos keletà þodþiø, keletà ðiltø ir tikrai lietuviðkø þodþiø tiek daug plojo? O gal jis nepastebëjo to? Pastebëjo. Kas þiûrëjo televizorius, tas irgi suprato viskà. Plojo daugiau Daunorui, o ne Paleckiui todël, kad Daunoras kalbëjo ir galvojo lietuviðkai, o Paleckis – kalbëjo nors ir lietuviðkai, bet galvojo jau rusiðkai. Mano nuotaika buvo puiki, labai pakili! Bravo! Mano Lietuvëlë gyva ir per amþius gyvuos! Nesurusinsit jos! Tokios lietuviø nuotaikos ir kelia nerimà Kremliui ir jo kosmopolitiniams lietuviðkiems bernams. Ne be pagrindo XV partijos suvaþiavime G. Zimanas ðaukë: „…dar rusena, ir, papûtus palankiam vëjeliui, ásiliepsnoja nacionalizmo liekanos.“ Teisus, tu, Zimanai! Pastebëjai tai, ko nenori kartais matyti tavo darbdaviai ir sëbrai. Tu su savo gauja nepajëgsit uþpûsti ðios nacionalizmo liepsnelës, kuri diena ið dienos stiprës. O jai liepsnoti padeda didþiavalstybinis ðovinizmas. Ðià liepsnà labiau ápuèia ne vakarø vëjai, o rytø – Kremliaus stalininë politika. Taip, Genrikai Zimanai! Kiti kalbëjo pataikaujanèiu tonu. Bartusevièius ðlovino partijà, kuri leidþianti klestëti Lietuvos menui. Kai prasidëjo dovanø áteikimo ansambliui ceremonija, iðëjau su Ale namo. Nemëgstu klausyti plepalø. Turbût kalbëjo Ðvedas. Nekenèiu ir ðio. Reikëtø bûti dëkingam ansambliui, kad jis, Kremliui leidus, garsina Lietuvà nors iki Elbës. Deja, nemokëjau bûti dëkingas. Gal todël, kad nekokià nuomonæ susidariau apie jo vadovus.

ANTROJI

KNYGA

159

Pirmadiená, vasario 28 d. atvyko Viktoras. Prezas pasakojo, kad vasario 16-àjà buvusios iðkeltos Kaune dvi trispalvës. Kovo 1 d. su Viktoru nubëgom á „Vilniaus“ kino teatrà pasiþiûrëti Romo „Paprasto faðizmo“. Jau senokai buvau girdëjæs, jog ðis filmas buvo demonstruojamas Vakarø Berlyne. Diskusijos vykusios iki ryto, jose dalyvavo daug vokieèiø studentø. Kas buvo faðizmas, man aiðku. Norëjau pasiþiûrëti, kaip Romas aiðkina jo atsiradimo prieþastis. O, svarbiausia, norëjau ðiame filme rasti ir stalinizmà, palyginti, sugretinti já su faðizmu. O kad filme rasiu daug panaðumo tarp faðizmo ir stalinizmo nei kiek neabejojau. Mano tikëjimas tuo nei kiek neapvylë. Ir kiek jie panaðûs vienas á kità!? Jø panaðumas – ne tik teroras, bet ir þmogaus nuasmeninimas, þmogiðkojo orumo sumindþiojimas. Romas (jis ir diktorius) kalba: „Hitleris laikë, kad þmogaus asmenybë yra niekas, o minia viskas. Taèiau su minia reikia elgtis kaip su moterimi, o moteris mëgsta jëgà.“ O ar ne taip pat á þmogaus asmenybæ þiûrëjo ir Stalinas? Abu kruvinieji diktatoriai elgësi su þmogumi taip, kaip maþdaug prieð ðimtà metø buvo numatæs genialusis rusas F. Dostojevskis. Abu diktatoriai mylëjo minià, o neapkentë þmogaus. Bet tas, kuris nemyli þmogaus, kaip sakë F. Dostojevskis, negali mylëti ir þmonijos. Ypatingai suartina Hitlerá su Stalinu ir jø ávesta tvarka (scena dailës parodoje). Kur beeina Hitleris, visur mato savo portretus, kuriuos jis pats atrinko ðiai parodai. O ar taip nesielgë Stalinas ir paskutiniu metu Chruðèiovas? Hitleris pirðo alkanam vokieèiui, kad sviestas kenksmingas sveikatai. O ar tuo netikino Chruðèiovas alkano ruso? Charakteringiausia gal scena, kurioje jaunos vokietës, tapusios ne þmonëmis, o dvikojø gyvuliø banda, siekia ðlykðèiojo Hitlerio kruvinos letenos ir ekstazës pagautos isteriðkai verkia. Tai aukðèiausia þmogaus nuþmoginimo scena. O rusai ar ne taip pat liejo aðaras dël tokio pat budelio Stalino? Ar rusø tauta nebuvo tapusi tokia pat akla gyvuliø banda, kokia buvo pasidariusi vokieèiø tauta? Ástaigoje gyriau filmà, liepiau pasiþiûrëti visiems, taèiau stengiausi nedaryti paralelës tarp faðizmo ir stalinizmo. Nereikia. Mano nustebimui, ðio filmo idëjà suprato Ieva!

160

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kai Arkadijus ëmë laukiniais vadinti þmones, besimeldþianèius baþnyèioje, neiðkenèiau: „O man didesniais laukiniais atrodë þmonës, kurie kino þurnale pamatæ Stalinà atsistojæ plodavo“. Arkadijus tvirtino, kad tokiø scenø nematæs. Já palaikë Z. Kaplanas. O að maèiau – paskutiná kartà „Spalio“ kino teatre. „Prisiminkite Romo filme scenà, kurioje vokietës buèiuoja kruvinà Hitlerio letenà, kaip jos isteriðkai verkia. Jos man atrodo labiau laukinëmis negu baþnyèioje klûpà besimeldþià tikintieji“. O visgi ir Romas neatsakë á klausimà, kodël Vokietijoje gimë faðizmas, kur jo ðaknys. Neleido cenzûra. Reþisierius keliose vietose minëjo, kad vokieèiai buvo mokomi negalvoti, taèiau ðios vietos neiðryðkino. Kodël? Todël, kad taip mokë ir Stalinas rusà, prikimðæs á jo galvà supuvusiø dogmø. Ðio klausimo iðryðkinimas bûtø labai jau apnuoginæs ir stalinizmà, o tai pavojinga partijai. Man gi stalinizmas pasirodë labiau kruvinas negu net toks ðlykðtus ir kruvinas faðizmas. Paimkim Romo faðizmà. Hitlerio ásakymu 1934 m. puèo metu buvo iðþudyta 1000 þmoniø. O kiek Stalinas iðþudë Rusijos gyventojø, savo buvusiø draugø 1937 metais? Hitleris buvo kai kur kruvinesnis todël, kad savo filosofijos pagrindu paëmë rasistinæ teorijà, kuria nesivadovavo Stalinas. Jeigu Hitleris bûtø taip negailestingai neþudæs þydø, Stalinas atrodytø didesniu budeliu uþ Hitlerá. Taèiau ir ðiaip jis gali lenktyniauti su savo broliu Hitleriu kruvinose skerdynëse, kuris ið jø daugiau praliejo kraujo. Filmas daug vietos skyrë pavaizduoti, kaip Hitleris mokë vokieèiø jaunimà vergiðko paklusnumo. Þiauri scena. Vokietis kareivis nusifotografavæs prie pakartos rusø moters. Kokia þiauri turi bûti to vokieèio siela! Hitlerinis auklëjimas padarë jà tokià. Bet ar ne taip auklëjo ir Stalinas rusø jaunimà? Juk jaunimo idealu turëjo bûti (ir ðiandien yra) savo tëvo iðdavikas Pavlikas Morozovas. Èia faðizmas ir stalinizmas tampa verti vienas kito. Kodël visgi faðizmas atsirado Vokietijoje, o stalinizmas Rusijoje? Doktrinos kaltos! Sistemos kaltos! Þinoma, èia daug tiesos. Taèiau ðios dvi kruvinos sistemos atsirado abiejose valstybëse to-

ANTROJI

KNYGA

161

dël, kad ðiø tautos buvo nekultûringos ir leido ðlykðtiems maniakams taip apmulkinti save. Vokieèiø tauta stovëjo aukðèiau uþ rusø tautà, bet ne savo dvasia. Vokieèiai buvo tik civilizuota, bet ne kultûringa tauta. Savo dvasia rusø tauta aukðtesnë uþ vokieèiø tautà. Taèiau abi nekultûringos. Uþtat kruvinos sistemos ir rado èia dirvà. Filme yra keletas kadrø, vaizduojanèiø vokieèiø komunistus, þygiuojanèius ir skanduojanèius „Rot front!“ Þiûrint ne kartà kildavo klausimas: „O jeigu Vokietijoj bûtø laimëjæs Telmanas, kas tada bûtø iðtikæ Europà?“ Tie, kurie uþsivilko smogikø uniformas, bûtø uþsivilkæ „spartakieèiø“ uniformas, o savo dvasia bûtø likæ tokie pat. Tad ko tada galima buvo ið jø laukti? Telmanas ir Stalinas bûtø pasidalinæ visà Europà. Filme daug þiauriø scenø. Nejaugi tai ið tikrøjø buvo? Buvo! Negalima uþ tai atleisti nei vienam tø, kurie þudë nekaltus þmones. Teisti visus esesmanus, kaip reikia teisti enkavedistus. Pirmøjø dauguma gavo tai, ko nusipelnë. O kada gaus „pagal nuopelnus“ kruvinieji Stalino mokiniai – enkavedistai? Ðiø dauguma nudvës savo mirtimi. XXIII suvaþiavimas dar labiau reabilituos Stalinà. Jauèiamos tokios nuotaikos. Bet tvirto plano, tvirtos propagandos neturi ir pats Kremlius. Tai rodo ir XV Lietuvos kompartijos suvaþiavimas. Praëjo tyliai, nuobodþiai paplepëjus porà dienø. Krautuvëse buvo pasirodæ daugiau prekiø. Kai kas gavo net ananasø pirkti. CK bufete jø visada bûna. Beklasë visuomenë! Kovo 2 d. prisiruoðiau galø gale pakalbëti su Vokietyte1. Gyriau save, kad neskubëjau pasikalbëti. Su ádomumu klausë mane 45 min. Sakë, kad to nebuvo girdëjusi, todël daug ko nesupratusi iki ðiol. Bet apie M. Þundytës vyrà Ivanà ji turëjo savo nuomonæ. Tai esàs labai puikus vyras. Danutë në nemokanti rusiðkai. Matyt, turi viltá nors uþ ruso iðtekëti. Nespëjau nieko pasakyti, bet jeigu iðtekës, að nesisveikinsiu.

1

Neiððifruojamas pseudonimas.

162

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kità dienà iðsiðnekëjom apie religijà. Að: „Negalvok, kad að noriu tave atvesti á tikëjimà. Ne. Pats daug kuo netikiu. Bet kiekvienam rusui pasakoti, girtis, kad lietuviai yra netikinti Dievà tauta, nëra jokio reikalo. Tas jø akyse mûsø tautai nedaro garbës. Nëra ko èia kiekvienam pataikauti, kaip M. Þundytës bendradarbës pataikauja. Að daug kuo netikiu, bet tyèia demonstruoju esàs giliai tikintis.“ Ði ápuolë á isterikà. Ji laikanti visus tuos, kurie tiki, kvailiais, veidmainiais. Að: „Tarp savo draugø turiu ir marksistø-ateistø ir giliai tikinèiøjø. Stoviu vidury tarp jø. Taèiau nemanau, kad pirmieji protingesni uþ antruosius arba atvirkðèiai.“ Ði dar paleido keletà „epitetø“ tikinèiøjø adresu ir parodë, kad daugiau nenori su manimi ðnekëti. Að irgi nenorëjau. Daugiau su ja neðnekësiu ðia tema. Ji neásisàmonino, kodël tokiomis drastiðkomis priemonëmis Lietuvoje kovojama su religija. Maþai galvoja ðia tema. Vargina mintys, kaip gauti vyrà, bet koká – kad ir rusà. Ieva iðeina ið „Puntuko“. Apie Arkadijø ji blogos nuomonës, nors dar neseniai mûsø ginèuose palaikydavo já. Dabar tenka já ginti nuo Ievos uþpuldinëjimø. Niekada nebuvusi nacionalistë, bet Raisa ir jos kompanija jà tokià padariusi. Èia ji taptø „tikra“ nacionaliste. Jos pavyzdys rodo, kad „derþimordø“ elgesys indiferentus iðugdo nacionalistais. Paskutinës savaitës iðëjo Ievai á naudà. Ji buvo nervuota, nesimpatiðka. Jos nervus gadina mintys, kad gali likti senmerge. Jos nemëgstu uþ nenorà galvoti. Laikas iðtaisys jà. Pasikeis! Kovo 3 d. iðsikalbëjom su moterimis. Jos netiki, kad manæs niekur nepriima á darbà. Birutë tuoj pradëjo: „Daug kalbi. Kam reikia kalbëti?“ Að: „Kà að neleistino kalbu? Kà?“ Nieko negalëjo atsakyti, iðskyrus pokalbá su ta „katiuða“ dël CK. Að nekalbu su jomis „atvirais“ klausimais, neparodau në dalies savo ásitikinimø. Birutë: „Kam tau reikëjo ginèytis su V. Grabausku? Argi já perkalbësi, nuginèysi? Jeigu tylëtum, gal èia atlyginimà pakeltø.“ Að: „Tai kà að turiu daryti? Kam nors be muilo á uþpakalá lásti (atleiskit uþ ðiurkðtumà).“ Bet ji savo: „Þinok, kad tu esi ne vienas, kad turi

ANTROJI

KNYGA

163

vaikus, o jiems liks ði dëmë. Marytës niekur nepriima á gerà darbà, kad tëvas „sëdëjo“. Toks „pamokslas“ iðvedë mane ið kantrybës: „Tu mokai tylëti? O að sakau, kad blogai, kad maþai yra netylinèiø, kad maþai yra terleckø. Jeigu jø bûtø daugiau, „derþimordos“ bûtø priversti skaitytis su mumis…“ Ji nutraukë mane: „Reikia laukti, iki atsiras, uþaugs daugiau terleckø, o dabar tave sutvarkys ir viskas“. Að: „Man jie nieko nedarys. Að nieko neagituoju prieð valdþià, nekovoju prieð jà.“ Birutës draugës tylëjo, bet pritarë jai. Tada að: „Jûs tokiais pamokymais ugdot vergus. Vos spëjo vaikas iðlásti, tuoj apkabinate juos sovietiniais gelþgaliais. Bijotës, kad prieðingu atveju neátartø jûsø santvarkos prieðëmis. Ið pat maþens vaikus tikinat, kad reikia valdþios bijoti, pataikauti jai. Kas ið tokiø vaikø iðaugs? Vergai! Vergø mûsø tautoje ir ðiaip daug. O að mokinu savo vaikus nieko nebijoti ir visiems rëþti tiesà á akis.“ Á ilgas kalbas nesileidau. Neapsimoka! Ne vien mûsø kambary gali bûti „ausys“. Nutariau atvirai pakalbëti tik „prie keturiø akiø“. Birutë sugadino nuotaikà. Jà laikiau patriote, nebijanèia pasakyti tiesos á akis. O ji ðiandien pasirodë bailë. Ji blogesnë uþ Ievà ir Elenà. Ðios nors ne bailës. Dabar pradëjau suprasti kai kà. Jeigu kildavo ginèai, ji su Audrone tylëdavo. Maniau, kad Audronë bijo dël vyro karjeros. Pasirodo, kad abi vadovaujasi „praktiðka“ filosofija – tylëti, niekur nesikiðti. Buvo taip nemalonu dël tø moterø pastabø. Reikia turëti dràsos pareikðti komunistui V. Grabauskui, kad jis manæs neprivers rusiðkai raðyti, o Veljaðevai esu pasakæs: „Meluoti galima, bet reikia turëti ribas.“ Taèiau „praktiðkosios“ moterys, pasirodo, mane uþ tai smerkia. Manyje prabilo ne uþgauta ambicija, bet baimë dël mûsø tautos ateities. „Balsai“ tikina, kad iðaugs naujoji karta, nepaþinusi Stalino teroro, kuri bus dràsi, jos sieloj nesëdës vergas. O ið kur iðaugs ði karta? Kas jà pagimdys? Laukti, kada uþgims daugiau terleckø, o ne vienetai! O kas juos pagimdys? Birutës, Audronës? Kiðkelius jos gali pagimdyti (kaip tik Alë su vaikais þiûri filmà „Kiðkelis“). Jas paèias vergëmis padarë Stalinas, jos gimdys ir auklës savo vaikus vergais ir ðis vergiðkumas persiduos ið kartos á kartà.

164

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ANTROJI

KNYGA

165

Birutës tëvas uþ politikà kalëjo pusæ metø (nesudarë bylos) ir kelerius metus uþ kriminaliná nusikaltimà. Kalëjimas, lageris pavertë já vergu! Tà vergiðkà dvasià jis perdavë Birutei, o ði – savo dukrai. Ir taip ið kartos á kartà! Birutë neapkenèia Lionës ir Ko, ji dora lietuvë, taèiau vergë, besivadovaujanti tylëjimo filosofija. Laiko ji save protingesne uþ mane. Ir nejaugi ji teisi, o að ne? Nereikia kakta dauþyti sienos, bet uþmerkti akis prieð neteisybæ negalima. Jeigu pats esi bailys, nepaversk kitø, ypaè savo vaikø, bailiais. Tai jau nusikaltimas. Kokie rezultatai mano netylëjimo, o jos tylëjimo politikos? Að pareiðkiau visiems girdint, kad kitoks negaliu ir nenoriu bûti. Jeigu staiga tapèiau kitoks (ko nenoriu) ir persiimèiau Birutës ir Audronës filosofija, kas pasikeistø? Vis vien vienodai á mane þiûrëtø, gal tik labiau niekintø. O kaip á jas þiûri derþimordos? Jos tyli, bet Raisa ir Ko abi vertina ne geriau kaip mane. Ko elgiasi pagal teorijà „Kas ne su mumis, tas prieð mus.“ Abiejø ásitikinimai, sàþinë neleidþia eiti su Raisa ir Ko. Uþtat jø neapkenèia. Vien tik uþ tai, kad Birutë kalbasi su Ieva ir kitomis lietuviðkai, Raisa ir Ko jà laiko nacionaliste. Z. Kaplanas visà laikà nekalbëjo su Audrone. Atsirado apkalbos. Kai kà ji perdavë (Gurvièiaus þodþius) Birutei. Ir Gurvièius ëmë nepakæsti Audronës, nors ði jau seniai dirba plano komisijoje. Ðtai kur veda tylëjimo filosofija! Iðeina, kad gali bûti apkaltintas, nes „prieðiðkai nusiteikæs tylëjo ir antisovietiðkai ðypsojosi“. Birutë tylëjo, o að ginèijausi. Rezultatas gi tas pats. Á vietà, kurià ji turëjo uþimti, pasodino nemokðà Irenà. Reiks paaiðkinti, kur veda tylëjimo filosofija. Norëjau pasisiûlyti á Ievos iðleistuves. Bet ten bus bailys Ðaulys. Be to, að nepasitikiu Maryte Kerðyte. Atviras bûti toje kompanijoje negalëèiau. Geriau bûti toliau nuo tø iðleistuviø, jei jos ir ávyks. Po darbo su Viktoru ir Vitu nuvykom pas kun. Aleksandrà1. Jis optimistas, nors po 15 minuèiø pavargo. Teko atsisveikinti. Tris

fakultetus baigë, o savo þiniø negalëjo niekur panaudoti. Pësti ëjom iki miesto pakraðèiø. Daug kalbëjomës. Viktoras mëgsta tylëti. Uþ tai jis vertas pagarbos ir pasitikëjimo. O Vitas ne bailys! Nusprendëm uþsukti pas Romà Pyragà1. Tas nieko neskaito. Mûsø pareiga sudominti Lietuvos istorija. Buvau Albertà Þilinskà susitikæs. Ruoðiasi disertacijà raðyti. Ið kur taip sukvailëjo þmogus? Kà duos jo disertacija Lietuvai? Kà? Juk jis turës raðyti tai, kà ásakys. Lagery sukvailëjo! Prezas numojo á já ranka, o að negaliu. Pamëginsiu pasikalbëti. Jau seniai buvau ásivëlæs su Arkadijum á ginèus. Bet kovo 5 d. teko. Seki-Turë á savo prezidento këdæ ákëlë tironà N. Krumæ (perskaitæs jo „autobiografijà“ já labai gerbiau). Iðkilo idëja sujungti Ganà su Gvinëja ir Mali. Apie tai Arkadijui pasakojo Z. Kaplanas. Að kaþkà neigiamai pasakiau apie tà jungimàsi. Arkadijus: „Tu visada prieð maþø valstybiø jungimàsi“ Að: „Ið kur tu tai iðtraukei?“ Jis: „Tai jauèiama.“ Jis aiðkino, kad ðalims, kalbanèioms viena kalba, yra naudingas jungimasis. Matyt, jis diplomatiðkai sakë „kalbanèioms ta paèia kalba.“ Að: „O kà tai duoda? Ir kur toks jungimasis galimas? Arabai kalba viena kalba. Bet kas iðëjo ið Egipto ir Sirijos susijungimo? Në viena valstybë nenori jokiø jungimøsi, nes stiprus visada uþdeda sunkià savo letenà ant silpnesnio. Jungimasis galimas tik jëgos, prievartos keliu.“ Jis ir toliau ëmë árodinëti, kad susijungus geriau. Að: „Gambija yra Senegalo ið visø pusiø apsupta, bet jos pusës milijono tauta nenori, kad jà valdytø, savo valdþià primestø Senegalas. Ðiandien Gambija prekiauja su tomis ðalimis, su kuriomis nori, o po susijungimo – palaikys prekybinius ryðius su tomis valstybëmis, kurias nurodys Senegalo valdþia (…) Niekas nenori, kad jam bûtø primesta svetima valdþià. Olandai kalba vokiðkai, dalis ðveicarø – irgi, nekalbant jau apie austrus. Taèiau ðios tautos nenori jungtis á vienà valstybæ. Lenkija, Èekoslovakija, Jugoslavija, Bulgarija? Kodël jos nenori jungtis su Rusija? Juk jø kalba

1

1

Aleksandras Markevièius-Markaitis.

Romas Ragaiðis.

166

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

slavø!“ Arkadijus: „Taèiau tai didelës ir savarankiðkos valstybës.“ Að: „Tu teisus – tai didelës valstybës ir ne taip lengva ant jø uþdëti letenà. Tuo tarpu maþos tautos neturi nei tautiniø jausmø, nei tautiniø ambicijø.“ Buvæs kagëbistas Arkadijus suvokë, kur að lenkiu, bet vaidino nesuprantantá. Bet greit paklausë: „Tu prieð susijungimà?“ Að: „Ne! Bet jungimasis ávyks tada, kai ne tik pavieniai þmonës, bet ir iðtisos valstybës nesistengs eksploatuoti kitø.“ Elena tylëjo, o Z. Kaplanas diplomatiðkai ðypsojosi. Baigëm ginèà gan taikiai. Að pasisakiau uþ susijungimà, uþ tai, kad bûtø viena tarptautinë kalba, kurioje bûtø kiekvienos tautos kalbos keli þodþiai. Ilgai tylëjom. Nei ið ðio, nei ið to vël Arkadijus paklausë: „Vadinasi tu sutinki, kad valstybiø susijungimas galimas?“ „Taèiau reikia laiko.“ Jis pritarë. Nejaugi jis nesuprato, kur að krypau? Gerai, kad að nepasakiau në vieno nereikalingo þodþio. O kà norëjau pasakyti, jis suprato. Ir gerai! Tegu supranta! Ið tikrøjø að uþ gerus santykius su Rusija, bet tik ne uþ tokius, kokius primetë kruvinasis Stalinas. Mums naudingiausia bûtø eiti su Rusija. Ji garantuotø mums Karaliauèiø ir apsaugotø nuo vokieèiø imperijos. Gal tas ir bus. Bet kada? Tiesa, Arkadijui pasakojau, kaip vokieèiai, anglai, prancûzai ið aukðto þiûri á lietuvius. „Visos didelës tautos þiûri á maþàsias ið aukðto.“ Arkadijus tylëjo. Po to keikiau imperialistus uþ tai, kad jie iðnaudojo kolonijø tautas ir neiðvystë ten pramonës.1 O Edvardas koks buvo negudrus, toks ir liko. Kovo 4 d. jis vël skambino. Kalbàs ið èia pat esanèio automato. Kodël neuþeina. Nenorás! Sutikæs sugráþusi Jonà Mackevièiø. Labai norás Viktorà pamatyti. Liepiau atvaþiuoti. Praðàs pas já atvaþiuoti. Davë adresà. Negudrus! Jau prieð keletà metus sakiau, kad mano telefonas paklausomas. Netikëjo. Jo sugyventinës vyras, èekistø agentas, átiki-

1

Keikiau tautiniais sumetimais. Kolonistai veþë á kolonijas savo technikà, kuria perdirbo vietinæ þaliavà, iðnaudodami vietinius darbininkus. O Lietuvos „iðvaduotojai“ veþë á Lietuvà ir þaliavà, ir darbininkus… – A. T.

ANTROJI

KNYGA

167

no já, kad tai neámanoma. Koks menkas jo protelis! Vadovavæs pogrindinei organizacijai. Kaip jis galëjo vadovauti? Neturi jis nei diplomatijos, svetimas jam supratimas ir apie bent kokià konspiracijà. Gráþæs lakstë norëdamas sukurti pogrindá (kaip èekistai sakë). Gerai, kad saugumas já areðtavo. Bûtø sukiðæs á kalëjimà þmones. Jam tik kiaules ganyti, o ne pogrindá organizuoti. Þinoma, dabar jis apie pogrindá ir negalvoja. Sutikæs iðbarsiu! Nors nebuvau skaitæs „Archyvø“ IV tomo1, bet þinojau, kad pasikalbëjimai sekami. Ir tai suprasti nereikia didelio proto. Pasirodo, kad ði aritmetika nesuprantama Edvardui. Vakar pas Kazelá radau Tylà. Vël pradëjo lankytis. Buvo neádomu. Nieko naujo nesuþinojau. Pokalbiai su tokiais bailiais tik laiko gaiðimas. Trumpai ten buvau. 20 val. Taip visà dienà prasëdëjau. Eiti radijo paklausyti. Esu iðvargæs. Vël nemiegosiu ir ryt negalësiu dirbti. Blogai! Bet kà daryti?

Kovo 8 d. (antradienis) 16 val. 40 min. Alës mama þiûri televizoriø – ið Maskvos transliuojamà iðkilmingà vakarà. Dar në karto tiek daug nekalbame apie moteris. Gal todël, kad davë galø gale laisvà dienà, o gal labiau dël to, kad Kremlius nusprendë sustiprinti propagandà. Kaþkoks senis ðaukia apie rusø moters laimingà gyvenimà. Neraudonuodamas meluoja, kad lopðeliø darþeliø klausimas iðspræstas. Gal Maskvoje ir iðspræstas, bet ne Vilniuje. Moterys labai vargsta. Ryte, 6 val. pabudinusios vaikus ið gilaus miego, 7 val. moterys ðalty veþa juos ið vieno miesto rajono á kità. Vaikø, vyresniø kaip 7 metø, pataria neleisti á mokyklà, jeigu lauke þemiau –20° C, taèiau ikimokyklinio amþiaus vaikai tempiami á darþelius-lopðelius ir esant –40° C. Laimë, kad ðámet maþai buvo dienø po –25° C.

1

Lietuviø archyvas. Bolðevizmo metai. T. 4. Kaunas 1943.

168

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Argi negalima bûtø darþelius organizuoti pagal gyvenamà, o ne pagal darbo vietà? Net „Tiesa“ juokësi, kad daug kas gyvena Antakalny, vaikus veþa á Þemøjø Paneriø rajonà, o dirba Dzerþinskio rajone. Sutvarkyti reikalà galima bûtø, bet biurokratinëje þmogui abejingoje santvarkoje labai sunku. Mûsø vaikai ðiandien geriau gyvena, negu mes savo vaikystëje. Taèiau niekur Europoje moterys taip nevargsta, kaip pas mus. Statybose moterys dirba gal tik TSRS. Apie moteris daug kalba ðiandien, o ryt vyrai troleibusuose, autobusuose „nematys“ moterø. Tokiø nemandagiø vyrø, kaip TSRS, tikrai nëra. Ir lietuviai chamais tapo. Jeigu kartais (ir daþnai) uþleidi moteriai vietà, á tave þiûri kaip á kvailá. Padëkos niekada neiðgirsi. Uþtat kartais ir neuþleidi joms vietos. O kiek moterys pas mus vargsta virtuvëje? Amerikieèiø vyras, sako, virtuvëje dirba drauge su savo þmona. O pas mus? Teisingai Elena sako, kad moterø ðlovinimas kartà á metus sukelia jai tik pasiðlykðtëjimà. O að? Ðáryt nuskutau bulves cepelinams, pakûriau krosná, kai kà padëjau dirbti. Daugiau nieko negaliu (ið ápratimo gal negaliu). Prieð porà savaièiø sekmadiená ne maþiau dirbau virtuvëje kaip ðiandien. Visada norëdavau nupirkti Alei medþiagà ðiltam kostiumui, su kuriuo galëtø vaikðèioti pavasará ir vëlø rudená. Vis pinigo nebûdavo. Ðá kartà pasiskolinau ið saviðalpos 26 rub. ir nupirkau. Nelabai graþi medþiaga. Kà padarysi, kad graþesnës nëra. Vilytei norëjom vilnonæ suknelæ nupirkti. Nenupirkom. Sunkoka su pinigais. Gal pavasará. Ji labai blogà apetità turi, blogutë. Bijau, kad nesusirgtø. Reikëtø ávairesná maistà pirkti, o vaisiø pirkti nëra labai ið ko. Obuoliø kilogramas kainuoja 1,20 rub. Trimestre Vilytë gavo vos 3 ketvertus, kaip ir Tylaitë. Visi kiti penketai. Bravo mergaitë. Tik gruboka. Koks tëvas, tokie ir vaikai! Gintulis beveik visus ketvertus atvilko. Irgi pusë bëdos. Laimë, kad nereikia su jais [vaikais] vargti. Nemyli taip knygø, kaip jas mylëjau að vaikystëje. Tas senis ið tribûnos ðlovino TSRS moteris. Paminëjo Kosmodemjanskajà, Èaikinà ir kt. ruses. „Lietuvaitës“ Melnikaitës nemi-

ANTROJI

KNYGA

169

nëjo. Lietuvos komunistai turi pagrindà uþpykti ant savo motinos Maskvos. O manæs tas nei kiek nejaudina. Tegu jie mato, kuo juos laiko „gerbiamoji ponia Maskva“. O kaip mes minëjom moters dienà? Buvom nusprendæ nesveikinti jø, nes vieni nekenèiam vienø, o kiti – kitø. Taèiau Ðaulys su Poplavskiu sveikino jas, reikëjo ir mums. Taip nenorëjau eiti á buhalterijà sveikinti Lionës, Ievos ir Aldonos. Nebuvo kaip atsisakyti. Z. Kaplanas ábruko á rankà saldainiø maiðelá. Ir kaip tyèia, turëjom já áteikti Lionei. Kad jà kur velniai! 12 val. moterims virðininkai liepë eiti namo. Likæ be moterø iðgërëm. Pirmà kartà iðgërëm be moterø. Ðiandien buvo uþbëgæs Alfredas1 . Kaip gaila, kad nebuvo Viktoro. Bûèiau supaþindinæs. Vël patarë saugoti save. Negaliu kitoks bûti negu esu, ir gal tikrai nenoriu kitoks bûti. Sukonspektavau „Sovietskaja etnografija“ praëjusiø metu 5-àjá numerá. Pasirodo, kad Smirnovas truputá perdëjo, norima teigdamas esama. 1963 m. Vilniuje lietuviai vedë ne lietuves ne tokiu aukðtu procentu – tik 17,2 proc., o ne 27,5 proc., kaip árodinëjo Smirnovas. Nuotaika pasitaisë. Rygoje latviø, vedusiø ne latves, procentas aukðtesnis – 20 proc. Ið vedusiø ne savo tautybës þmonas ar vyrus 60 proc. veda rusus ar ruses. Lietuviai pirmoje vietoje veda lenkes ar lenkus. Ið miðriø lietuviø-lenkø ðeimø gims dauguma lietuviai vaikai, nes tokiø ðeimø vaikai leidþiami daþnai á lietuviðkas mokyklas. Vadinasi, nusiminti nëra ko. Straipsnio autoriai dþiaugiasi, kad ateizmas stiprëja ir dël to daugiau rusiðkø vedybø. Taèiau jauèiasi, kad rusai nepatenkinti. Uþtat ir skuba kitomis priemonëmis mus „maiðyti“. Skuba! Viktoras gráþo prislëgtas po „Skirgailos“ spektaklio. Jo nuotaika persidavë man. Jeigu tokios nuotaikos suimtø, sunku bûtø. O

1

Alfredas Berþanskis pats po daugelio metø prisipaþino dirbàs KGB. Gal specialiai leido mums suprasti, kad jis dirbdamas jûreiviu uþverbuotas plaukiojimo á uþsiená metu. 1985 m. siûlë paraðyti laiðkà „Laisvës“ radijuje dirbusiam K. Jokubynui. Patys èekistai já „likvidavo“: mirë ligoninëje gydytojams nesuteikus pagalbos. Uþ kà, niekas niekada nesuþinos. – A. T.

170

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gráþus ið „Sigmos“ klubo po diskusijos, nuotaika buvo labai pakili. Tokia pati nuotaika buvo gráþus po „Lietuvos“ 25-meèio minëjimo. O Vladas neatëjo. Nejaugi jis iðvyko su Mama á tëviðkæ? Savaitës vidury buvo uþsukæs Povilas1. Visada jis buvo pesimistas, bailys. Ðá kartà buvo kitoks. Papasakojo apie tai, kaip studentai filosofai ðventë mediumà. Norëjæ atgaivinti senas tradicijas ir su fakelais eiti á Gedimino pilá ir ten ðvæsti. CK kaþkas aiðkinæs, kad tai burþuazinë (?!) tradicija. Protingesnis ið ten tikinæs, kad eitynës trukdys judëjimà. Studentai buvæ priversti atsisakyti savo sumanymo. Ðis faktas irgi daug kà charakterizuoja. „Iðlaisvintojai“ bijosi leisti studentams Gedimino pily ðvæsti mediumà, kad ten neásiliepsnotø nacionalizmo liepsnelë jø ðirdyse. Inkvizitoriai! Ðis faktas, manau, studentus prablaivë. Nuotaikos tarp studentø gan nekokios – daug nusistaèiusiø prieð santvarkà. Net ekonomistai politikuojà. Vienas èekisto sûnelis pasakojæs apie tëvo nuotaikas: „Jeigu gyvenèiau ið naujo, neièiau tuo keliu, kuriuo ëjau.“ Gerai, kad nors prieð mirtá kai kas ima suprasti, kà jie padarë savo tautai. Rusiukai (studentai) chuliganai uþpuldavo studentus, nurengdavo. Dviese lietuviai pasiëmæ gelþgalius apðveitë tuos. Vienas priëjæs prie ruselio papraðë rûkyti. Atsakë nesuprantàs. Ðis rëþæs gelþgaliu per nugarà tam taip, kad net lietpaltis pertrûkæs. Deja, tai bûta èekisto sûnelio. Teko ekonomistui sësti á kaltinamøjø suolà. Prof. M. Gregorauskas gynæs. Ið universiteto nepaðalinæ. Gavæs lygtinæ bausmæ ir tekæ uþmokëti uþ lietpaltá. Uþtat M. Gregorausko autoritetas studentø akyse iðaugæs. Linkûnas patarë pakalbëti su Kudaba. Tai esàs geras lietuvis komunistas. Taèiau abu Kiðkeliai nepatarë kalbëti. L. Zuikelis2 nekvietë jo uþ tai á baliø. Bijàs. Tai esàs gudrus tipas. Kalbàs tai, kas jo paðnekovui patinka. Keletà metø buvæs gamtos fakulteto partorgu. Be saugumo

1 2

Neiððifruojamas pseudonimas. Gal pats autorius. Neaiðku, kurie tiksliai inteligentai minimi. Kiðkeliø ir Zuikeliø pseudonimu dienoraðèiuose vadinami skirtingi asmenys.

ANTROJI

KNYGA

171

þinios á toká postà nepateksi. Kaþin ar jis teisus? Miðkinis, Vengrys buvo prodekanais, partorgais, taèiau jie niekðais negali bûti. Ne! Kudaba paraðæs straipsná, kvietusá uþdaryti Palûðës baþnyèià. Taèiau redakcija ðá straipsná iðtaisë. Ðis grasinimas uþdaryti baþnyèià buvæs iðmestas. Bravo! Manau, kad nëra reikalo susipaþinti su Kudaba.

Kovo 13 d. (sekmadienis) 16 val. Lauke vël þiema. Vakar maèiau varnënus, nes net miðke tik atskiri lopai sniego. Ðiandien gerokai prisnigo ir vis dar sninga. Ðiandien perraðinëjau tà patá kontroliná darbà. Todël sàþinë negrauþia raðant dienoraðtá. Istorijà „zubrinti“ galësiu ir darbo metu, o dienoraðèio ne. Uþtat skubu kai kà paraðyti. Suþinojau, kad mano buvæs politinës ekonomijos dëstytojas Simonavièius, gaudamas 320 rub. atlyginimo, suklastojæs dokumentus, gaudavo per mënesá po 100 rub. pensijos. Svarstë partija. Ëmæs ðaukti: „Kà að nusipirkau? Padoraus ðvarko neturiu!“ Tada kaþkas ið komunistø paklausæs já: „O kà gali tada ásigyti darbininkas, gaudamas 60 rub. per mënesá?“ Iðveja ið universiteto. Ið partijos, þinoma, neiðmes. Per daug himnø giedojo Stalinui ir tapo „nusipelniusiu“. Klausydamas jo plepalø, galvodavau apie jo moralæ: „Arba jis aklas, arba niekðas“. Pasirodo, kad niekðas. Svarbu, kad moka atlyginimà uþ dûmø pûtimà á studentø akis. Gal nei vieno taip neapkæsdavom kaip jo. Visi jie, „stalincai“, panaðûs, visi niekðai vienodi! Sako, turëjo meiluþæ (ar net ne vienà), todël reikëjo pinigø. Ir velnias toká ðykðtø sená pristoja? Gerai, kad demaskavo! Studentams dar labiau paaiðkës, ko verti gerai apmokami propagandistai. Alë pasakojo apie L. Abromaitá. Jeigu jo kabinete nebûna nieko, ðis kalbàs normaliai, bet jeigu kas nors yra ið nelietuviø, visada imàs ðaukti ant jos. Ðá kartà buvæs Gurvièius. Norëdamas pasirodyti iðtikimas Stalino idëjoms, L. Abromaitis uþ kaþkà ëmë ðaukti ant

172

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Alës. Þiûrëkit, draugai, að esu Terlecko ir kartu jo þmonos prieðas, nors ir priëmiau juos á darbà. Suþinojæs, kad Buhalteriui1 gresia atleidimas vien tik todël, kad nestoja á partijà, uþsukau pakalbëti. Pasirodo, kad niekas nesiûlë. Jeigu siûlys, patariau stoti. Jis doras lietuvis. Geriau, kad jis uþimtø tà postà negu jo pavaduotojas, kuris á sienlaikraðtá straipsnius raðo tik rusiðkai. Taèiau ir Buhalteris ne geresnis, t. y. nekoks lietuvis. Jis doras lietuvis, bet bailys. Argi negalëtø patarti jam raðyti lietuviðkai? Prieð 10 metø man dirbant banke kokia rusynë buvo, bet nei vienas lietuvis nedrásdavo tada raðyti rusiðkø straipsniø. Ðiandien ir ten tas pat. Á mano patarimà Buhalteris atsakë juoku. Nesupratau, ar jis sutinka su mano pasiûlymu. Apie tai papasakojau Prezui . Ðis irgi nieko neatsakë. Taip ir neþinau, teisingai elgiuosi ar ne. Reiks iðsiaiðkinti. Að bent uþ tai, kad daugiau dorø lietuviø stotø á partijà ir tarnautø Lietuvai. Anà dienà ádomiai pasikalbëjau su Povilu III2. Jis „susikirtæs“ su Ilgevièiene ir Këstutiene3 dël filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Pasirodo, kad ne tik að vienas esu priverstas ginèytis dël ðio filmo. Ilgevièienæ jis átikinæs, kad tai þalingas filmas, iðkraipàs tikrovæ, juodinàs partizanus. Átikinæs, kad jos vyras gan nesàmoningas lietuvis. Jis nenorás ðvæsti moters dienos, nes tai karti tarybinë ðventë. Povilas atsakæs: „Èia jis vaizduoja Lietuvos patriotà. Taèiau ið tikrøjø jis toks nëra.“ Ponia lyg uþsigavusi: „Ið kur jûs þinote?“ Povilas pradëjæs karðèiuotis: „Jis ðiaudinis patriotas ir jo tëvas“. Ilgevièienë ëmusi prieðtarauti. Jos vyras labai nepakenèiàs rusø, nemëgstàs net rusiðkos muzikos, nelankàs jis koncertø. O tëvas senas Lietuvos inteligentas, visada klausàs uþsienio radijo. Povilas: „Kas ið to? Jeigu jis bûtø sàmoningas lietuvis, sàmoningas tapæs ir sûnus. O sûnus nesàmoningas vien tik dël to, kad nesugeba iðaiðkinti jums ðio ðlykðtaus filmo esmës. Jûsø nesàmoningumas parodo tëvo ir sûnaus, jûsø vyro nesàmoningumà.“

1 2 3

Neiððifruojamas pseudonimas. Pats autorius. Birute.

ANTROJI

KNYGA

173

Abu diskutavom ðia tema ir smerkëm Ilgevièiø. Abu menkystos, o ypaè tëvas. Argi gyvendamas mieste nematë skrebø elgesio? Argi jis nesuprato pokario pogrindinio judëjimo prasmës? Suprato, taèiau sûnaus neparuoðë, neiðaiðkino tokiø klausimø, kuriuos privalëjo aiðkinti. Todël sûnus ðiandien þavisi ðiuo filmu, taip juodinanèiu Lietuvà ir visus tuos, kurie prieðinosi kruvinajam Stalinui. Povilas piktinosi ir ne kartà kartojo: „Sako, neapkenèia rusø, taèiau padeda jiems ðmeiþti Lietuvos patriotus, kovojusius su okupantais. Jo neapykanta yra zoologinë neapykanta rusams. Inteligentas privalo sàmoningai iðmokti neapkæsti savo prieðø. Zoologinë neapykanta nieko neduoda. Ir kaip tiems asilams ákalti tai á galvà?“ Ypaè piktinosi Povilas jaunuoju Ilgevièiumi uþ tai, kad su savo draugais nepolitikuojàs. Visi jo draugai neapkenèià rusø ir laikà, kad nëra reikalo „mokinti“ juos. Sutikau su Povilu. Povilas paþadëjo pats susipaþinti su Juozu Ilgevièiumi ir iðaiðkinti jam jo klaidas. Su Këstutiene nebaigæs paðnekesio, nors ir kalbëjæs apie valandà. Jos bobutæ nuþudæ partizanai, todël jø adresu siuntusi ne vienà keiksmà. Ypatingai Povilà siutinæ ponios samprotavimai apie vaikø auklëjimà. Povilas ëmæs smerkti tuos tëvus, kurie kartu su savimi vedasi vaikus á sovietines demonstracijas. Këstutienë: „O kà daryti, jeigu vaikai nori, jeigu jiems tai ádomu? Neleisti á pionierius? Nesutinku! Namuose pasakosi jam viena, o mokykloje kita. Kuo tada vaikas tikës? Tai jau jo þalojimas!“ Tada jis paklausæs: „O tu nori tapti ruse, t. y. surusëti? Nori, kad tavo duktë iðtekëtø uþ ruso, o sûnus vestø rusæ?“ Atsakiusi, kad nenorinti. „Jeigu tu auklësi savo vaikus, kaip partija moko, nieko lietuviðko juose neliks. Aiðku, kad tokiems vaikams bus tas pat uþ ko tekëti, kà vesti. Esu ásitikinæs, kad su savo anûkais nesusikalbësi lietuviðkai.“ Ji neigusi tai. Povilas susijaudinæs aimanavo: „Kas bus? Mûsø tauta nepasiruoðusi tokiai ilgai okupacijai. Lietuvos ponai nesirûpino tautos moraline dvasia, jos ugdymu ir stiprinimu. Ðtai kokie rezultatai. Auginam vergus. Partija gali triumfuoti!“ Nors ir pasidavæs jo prislëgtai nuotaikai, ëmiau raminti já: „Nenusimink, mûsø tauta neþus. Kiek maþai mes turëjome ðviesiø inteligentø prieð 50–80 metø,

174

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

taèiau neþuvome. Neþûsime ir dabar. Didelë tautos dalis skaudþiai nukentëjo nuo Stalino ir jo kruvinø iðperø – skrebø. Buvæs kalinys, tremtinys iðauklës savo vaikus sàmoningais lietuviais.“ Taèiau mano þodþiai, atrodo, nebuvo labai átikinamieji. Jis: „O kiek gráþo ið Rusijos lietuviø sulauþytø kûnu ir dvasia? Kiek? Tokie sulauþys dvasiðkai ir savo vaikus, mokydami ið maþens nusilenkti jëgai, tylëti.“ Nejaugi jau tokia padëtis Lietuvoje? Reikalai liûdnoki. Tikrai daug vergø gimdo Stalino tironijos sulauþytos lietuvës, taèiau neverta nusiminti. Nesàmoningi lietuviai, gyvenæ maþuose rajonø miesteliuose, kuriuose ðeimininkavo skrebai. Ið kaimo kilæ sàmoningesni. Kaune gimæ ypaè sàmoningi. Vilnieèiai, þinoma, maþiau sàmoningi. Taèiau nereikia reikalauti, kad visi lietuviai bûtø tokie sàmoningi, kaip mes. O visgi norëèiau, kad visi taip suprastø Stalino politikà ir jos pasekmes, kaip að suprantu. Bet kaip to pasiekti? Kaip? Apie tai daþnai ir daug galvoju. Negaliu pakæsti vergø! Jadzytë buvo paþadëjusi priregistruoti Viktorà. Kovo 6 d. uþsiminëm su Ale jai ir Kazeliui girdint. Jauèiau, kad abu bijo ir stengiasi iðsisukti nuo pagalbos suteikimo buvusiam kaliniui. Baisu! Ko? Gali Popovas suþinoti ir duoti ásakymà savo klapèiukams atleisti juos ið ðiltø vietø! Dieve! Baisu þiûrëti á þmoniø bailumà. O mano vaizduotëje bailys tolygus jeigu ne niekðui, tai bent smulkiai menkystai. Kazelis pasiuntë man porà siuntiniø á Sibirà. Uþ tai vertas pagarbos ir padëkos. Taèiau uþ jo bailumà negaliu jo gerbti. Negaliu! Norëdamas, kad Viktoras arèiau susipaþintø su lituanistais, þodþiu, dabartine inteligentija, papraðiau, kad jis pakviestø Viktorà á baliø. Iðsigandæs atsisakë. Negalás! Dieve! Kaip tai þema! Gyventi ir vis drebëti dël savo kailio! Þmogus taip susmulkëja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamo þodþio nerandu. O Jadzytë?! Manau, kad nesiklauso radijo tik todël, kad bijo. Bijosi! Gali kas nors iðgirsti! Stengiuosi neuþeidinëti pas juos. Tegu ramiai gyvena sau. Taèiau kartà pasakysiu jiems, kà galvoju apie tokius.

ANTROJI

KNYGA

175

Kaip nenorëèiau bûti jø vietoje. Neapkæsèiau savæs. Nenoriu turëti gero buto, geros vietos ir kartu taip visko bijoti. Geriau bûti elgeta, bet nedrebëti dël savo kailio. O argi að nieko nesibijau? Bijau! Kelias dienas bijojau dël gan nesaugiai paslëpto dienoraðèio ir dar kai dël ko. Kartais iðsigàsdavau iðgirdæs Arkadijø kalbantis telefonu tokiu tonu, kokiu jis kalba su èekistu J. Èesnavièiumi. Taèiau vis vien að ne bailys. Ne! Ketvirtadiená buvau su Viktoru pas Romà darbe. Tipas áþûliai lindo klausytis, kà mes kalbam (tas rodo, kad jie neturi tokiø klausymo aparatø, apie kuriuos raðo spaudoje). Nepaisant to, kità dienà vël uþëjom pas Romà. Tegu sekioja! Spjauti á juos! Baimës neávarysite mums! Bijau kalëjimo, lagerio. Tai natûralu. Taèiau menkysta netapau. Ne! Kovo 9 d. einant pro „Palangà“ (man pasisveikinus su jos direktoriumi) Arkadijus: „Kodël tu ne direktorius?“ Að: „Todël, kad su generolais1 susidëjau.“ Jis ëmë juoktis, o po to: „Kodël negali jø vyti nuo savæs ir eiti savo keliu?“ Supratau jo uþuominà, bet vaidinau nesupratæs. Að: „Kaip? Negalima vyti á ðalá tø, su kuriais kartu srëbiau balandà.“ Jis daþnai tikina, kad mano gyvenimas gali pasukti kita kryptimi, „galiu bûti þmogumi“. Jis kaþkur „suka“. Matyt, jam yra pavesta átikinti mane, kad galiu padaryti karjerà, jeigu „atsisakysiu praeities“. Aiðku! S. Stungurá vis kvieèia pas save J. Èesnavièius. V. Ardþiûnà2 irgi tampydavo. Ðis, kaþkieno pamokytas atsisakë eiti á èekistø landynæ. [Èesnavièius] „iðkoliojo“ gatvëje susitikæs, bet daugiau nekvieèia. O ið S. Stungurio tikisi kaþko. Uþtat kadrø skyriui ásakë laikyti já juodadarbiu. Pats kaltas. Uþtat ir tampo. Nereikëjo duoti jiems vilties. Manæs jie neiðdráso á darbininkus „degraduoti“. Vakare Viktoras gráþo. Skaudu buvo po Tatuko mirties matant, kad þmonës nemoka uþjausti. Taèiau ir mes nemokëjom pareikðti Viktorui uþuojautos, nors labiau stengëmës, negu kai kas ið mûsø sutiktø.

1 2

Buvusiais politiniais kaliniais. Viktoras Ardþiûnas, buvæs politinis kalinys.

176

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kovo 10 d. uþëjo á ástaigà mano iðkviestas Stasys Ignatavièius. Buvau pasiruoðæs duoti velniø uþ pataikavimà èekistams. Nesikarðèiuodamas pasakiau esmæ. Pasirodo, kad tikrai buvo liudininku saugumui vieno leitenanto byloje. Ëmë teisintis, kad nieko nepasakæs. Að: „Mes nesam vaikai. Jeigu buvai akistatoje ir dar teisme, reiðkia, kaþkà parodei. Kam to reikëjo? Juk praëjo per 20 metø ir tu galëjai nieko neatsiminti.“ Ëmë teisintis, kad taip buvo parodæs suimtas 1944 m. „Ir tai galëjai uþmirðti.“ Teisinosi, kad já teisæ vis vien, nes buvæs Þemaièio pavaduotoju. Nesutikau su tokiu pasiaiðkinimu. Nors balso nekëliau, bet „veikëjà“ iðvedþiau ið kantrybës: „Að ne dël jo gyvenu.“ Ðtai ir pasakymas! Jis gali duoti parodymus buvusio savo draugo adresu tik todël, kad nori geras tapti saugumo akyse ir gauti gerà darbà! Ëmiau karðèiuotis: „Iðkentëjai 16 metø lagery, gráþai þmogumi, o paskui…“ Èia jis uþbaigë mano mintá: „…ir apsiðikai?!“ Að: „Taip, apsiðikai!“ Nebaigus man minties, Staselis bëgte iðbëgo ið koridoriaus, trenkë durimis ir dingo. Nelaikiau! Tegu bëga menkystëlë! Pyksta, kad tiesà á akis pasakiau, pasakiau visai taktiðkai ir nei kiek nepriekaiðtaudamas. Kaip èia gali tokiam veikëjui priminti jo pareigà neiðduoti èekistams buvusiø draugø. Negalvoja, asilas, mirti? Negalvoja, jeigu taip elgiasi. Tesiþino. Nepavydþiu jam! Visomis keturiomis kabinasi uþ gyvenimo, kurá nori turtingai uþbaigti. O po jo mirties tegu keikia já uþ iðdavystæ. Praktiðka filosofija! Nori gyventi kaip daugelis komunistø. Prisipaþino, kad þada virðininku tapti. O kuo? Jis juk nieko neiðmano. Matyt saugumas tarpininkauja? Saugumas þino, kad mëgsta komfortà, todël ir panaudoja savo tikslams. Kas jis toks, árodë jau 1962 m. Taip buvo nepatenkintas negavæs mano sankcijos apjuodinti vokieèiø okupacijos metais veikusá Lietuvos pogrindá. Dabar gali eiti toliau – paraðyti á spaudà. Reikia Antanui1 praneðti tai, kad Stasys nori paraðyti èekistams reikalingà straipsná. Antano jis privengia. Manau, kad reikia uþkirsti kelià kitai Stasio niekðybei. 1

Antanas Jankauskas.

ANTROJI

KNYGA

177

Albina ir Valë perëjo á kità darbà. Ieva laukia paskyrimo. Su ja nekalbësiu jokiais „sunkiais“ klausimais. Manau, kad pats gyvenimas iðgydys jà ið visø ligø. Su Birute irgi nediskutuoju. Jà ir Audronæ laikiau sàmoningiausiomis lietuvëmis. O ðiandien jas truputá niekinu. Albina, Valë, abi Marytës man nepatikdavo. Ðiandien supratau, kad ðios moraline prasme visa galva aukðtesnës uþ Birutæ ir Audronæ. Ieva su Elena irgi ne vergës. Ðios nebijo pasakyti tai, kà galvoja, o ypaè Ieva. Uþtat jas labiau gerbiu uþ Audronæ ir Birutæ. Ðios ið pirmøjø mano akyse nusmuko á paskutiniàsias. Elena pradëjo truputá bijoti. Prasitarë, kad komunizmo kursas neádomus. Arkadijus: „Kas neádomu? Komunizmas?“ Ði iðsigandusi ëmë teisintis, kad ne tai turëjusi galvoje. Apie tai Arkadijus man juokësi. Juokësi ir jos akyse. Iðaiðkinau, kad nëra ko bijoti ir pataikauti. Uþtat Elena tyèia ëmë erzinti Arkadijø, kad ji „serganti“ uþ Ðvedijos ledo rutulio komandà, o ne uþ rusø. O kokios vergës Birutë ir Audronë, kada nors suþinosiu. Gal að be reikalo taip smerkiu jas. Lionë nori eiti dirbti pas Aldonà, kuri dirba vyr. buhaltere gelþbetonio gamykloje. Norëjau áspëti jà [Aldonà] dël tos pataikûnës. Ten esàs lietuviðkas kolektyvas. Ðioji nueis ðnipinëti. Aldona sàmoninga lietuvë. Bûdama Aldonos pavaldinë, Lionë kalbëdavo taip, kaip Aldonai patinka. Aldonai iðëjus ið „Puntuko“, parodë, ko verta. O gal neverta gàsdinti? Juk pasodinti nepasodins. Pagalvosiu, ar verta áspëti. Naujø darbuotojø pas mus neateina. Niekas nenori dirbti uþ 100–110 rub. Buvau Buitinio aptarnavimo valdyboje. Suþinojæ, kad dirbu uþ 110 rub., suprato – kaþkas negero su manimi: girtuoklis arba „susitepæs“. Pamaèiau, kad nenori manæs priimti. O Marytæ praðë ateiti á tà darbà. Kiekvienam átarimas kyla suþinojus, kad toks vyras, turás 12 metø darbo staþà, dirba uþ 110 rub. Tokià merguþëlæ, kaip Ieva, norëjo ten paskirti direktoriaus pavaduotoja ekonominiams reikalams. Saugumas laukia, kol palauð mane vargingas gyvenimas. Nesulauks! Ðpygà jûs sulauksite! Mintis, kad jiems nepavyko parklupdyti manæs, daro mane gan galingà. Nesu Stasys! Þinau, kad maþdaug

178

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

po 20 metø mirsiu, todël nesikabinu kaip tas uþ gyvenimo. Nebaisu mirti turint ðvarià sàþinæ! Kaip to nesupranta Stasys? Liublianoje ledo ritulys. Rusai su ðvedais suloðë lygiomis. Arkadijus prisipaþino, kad blogai miegojæs. Lietuviai (dauguma) „serga“ uþ bet kà, tik ne uþ rusus. Dabar rusai þaidþia su èekais. Èekams nesiseka: 6:0 rusø naudai. Gaila èekø. Kà padarysi?! Ðámet dël to maþiau iðgyvenu. Mieste apie þaidynes kalba dauguma tik rusai. Lietuviai maþai jaudinasi. Ðiandien rusai iðgers daug degtinës! O kiek girsis?! Gerai, kad niekas neverèia klausytis radijo ir þiûrëti televizijà. Vakar su Viktoru ir Ale buvom pasiþiûrëti „Eglës þalèiø karalienës“. Neblogas filmas. Salëje tik lietuviai. Rusai niekina viskà, kas lietuviðka. Uþ toká filmà aèiû. Èia menas, o ne propaganda. Buvau pas Vità ir Vytà1 . Pastarasis atsisakæs nueiti á saugumà. Gyvenimas iðmokë! Dël absolventø siuntimo á Rusijà nëra tvirtø þiniø. Siunèia maþdaug po 5 þmones ið grupës. Ne per daugiausia. Gaila ir tø. Gali neiðlaikyti ir iðtekëti uþ rusø arba vesti ruses. Butø valdyboje dirba vieni rusai. Vykdomajame komitete vienas rusas sutempë visus rusus. Toks vaizdas visame miesto butø ûkyje. Kà reiðkia á virðininkus ásileisti vienà rusà! Viena lietuvë keitë pasà. Iðsiskyrusi. Gráþo ið Ukrainos. Matyt, buvo nusiøsta ten dirbti. Iðtekëjo, o po to iðsiilgusi tëvynës iðsiskyrë, kad galëtø á Lietuvà gráþti. Gaila ir vieno nukentëjusio tautieèio. Studentë pasakojo, kad beveik kas ðeðtadiená ruoðiamos pas juos universitete paskaitos, nukreiptos prieð amerikieèiø politikà Vietname. Stengiasi studentus nuteikti prieð JAV. Aiðku! Vakar þiûrëjom trumpà antireliginá filmà. O kodël neleidþia kunigams pakalbëti per televizijà apie religijà? Kodël man neleidþia? Religijà galëèiau apginti teiginiu, kad prieð baþnyèià kovojama tik kaip prieð tautiniø tradicijø saugotojà. Teoriðkai apginti religijos nepajëgèiau. Neturiu tinkamo iðsilavinimo. Spaudoje tyla. Laukia, kà Kremlius pasakys XXIII suvaþiavime. Jau 19 val. 15 min. 6:1 rusø naudai. Nesijaudinu.

ANTROJI

Vità Margaitá ir Vytà Girdzijauskà.

179

Kaip ten mama su Vladu gyvena? Miðke tikras vidurþiemis. Baigiu! Reiks geriau paslëpti dienoraðtá, kad nereikëtø jaudintis.

Kovo 21 d. (pirmadienis) 17 val. Lauke vël lynoja. Anà sekmadiená per dienà prisnigo 19 cm. Kurià èia naktá iki –15° C. Buvo prasidëjusi tikra þiema. Vakar vël vakare ëmë lynoti. Ðáryt vël maèiau varnënus. Kur jie buvo pasislëpæ? Nejaugi jie ðaltá praleido èia? Kaip jie nesuðalo? Labai ilgai raðiau tà savo kontroliná darbà apie Lietuvos–Rusijos santykius 1920–1940 metais. Dabar perraðinëju, perraðinëdamas taisau. Dar reikës taisyti. Vakar visà dienà raðiau (pirmà kart per savaitæ iðsimiegojæs). Ðiandien darbe perraðiau 10 lapø. Iðeis ne kontrolinis, o diplominis darbas. Anà dienà buvo uþsukæs Nulinskas1. Rusijà iðvadino imperialistine ðalimi, o Lietuvai primestà santvarkà – vergija. Að esu daug kuo nepatenkintas, taèiau, palyginus su juo, mane Èesnavièius gali laikyti sovietiniu þmogumi. Atrodo, kad átikinau Nulinskà, jog Rusija elgiasi su mumis ne taip blogai. Jeigu bûtø laimëjæs Hitleris, mes neturëtumëme nei savo mokyklø, nei spaudos. Net Lietuvos vardas bûtø iðbrauktas ir þemëlapio. Átikinëjau, kad mums reikia eiti iðvien su Rusija, tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos. Að irgi daug kuo nepatenkintas, taèiau esu ásitikinæs, kad viskas iðsispræs á gerà pusæ. „Derþimordoms“ Lietuvoje pati valdþia duos á snuká ir viskas susitvarkys. Mums nereikia niekur kiðti rankø ir tik laukti, iki viskas susitvarkys savaime. Atrodo, kad Nulinskas sutiko su manimi. Iki pat praëjusio treèiadienio nebuvo áspûdþiø, vertø á dienoraðtá. Laukëme Algiuko Susnio, kuris turëjo „pasiliuosuoti“ ið lagerio. Buvau paraðæs Pranui Skeiveriui á Mordovijos lagerá, kad Algiuko laukiu atvaþiuojant.

1 1

KNYGA

Pats autorius. Mano paties samprotavimai – tai „pataikavimas“ èekistams, jeigu dienoraðtis patektø á jø rankas. – A. T.

180

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Taèiau kaþkodël jis ruoðësi uþeiti pas mane tik po 2–3 savaièiø pabuvæs tëviðkëje. Visai atsitiktinai Gedimino gatvëje pamatëme ðimtasiûle apsirengusá jaunuolá, o su juo – civiliai apsirengusá. Prie pastarojo priðoko Viktoras. Pasirodo, kad abu buvæ lagery. Anas pasakë, kad su juo kartu ëjæs Algiukas. Liepë man vytis. Ábëgau á suvenyrø parduotuvæ. „Susnys bûsi?“ Gavæs teigiamà atsakymà, padaviau rankà ir pabuèiavau á þandà. Galvojau, kad jis mane paþins. Jis irgi nepaþino. Jeigu Stungurio nepaþinau, tai nereikia stebëtis, kad Algiuko nepaþinau. Juk kartu saugumo rûsy iðbuvom vos dvi savaites ir nesimatëm iðtisus 8 metus. Sutarëm susitikti pas mane po darbo. Palydëjau já su Viktoru ir Algiuko trimis draugais á universalinæ parduotuvæ. Aiðku, kad ten èekistø pilna. Dreba ið pykèio pamatæ mus kartu. Juk tikëjosi, kad po tokiø 1964 metø pabaigos straipsniø apie mus bijosime pasisveikinti vienas su kitu. Jø viltys neiðsipildë – vaikðtom gatvëmis po kelis, lyg tyèia erzindami Berijos sûnus. Vito neradau darbe. Skambinti ëjau net á ministerijà (vis vien suseks, su kuo kalbëjau, bet tegu „sàþiningai uþsidirba duonà“, kaip sako Prezas). Jo sesers Marytës praðiau surasti Vità ir papraðyti, kad ateitø pas mane. Valandai likus iki darbo pabaigos, netikëtai paskambino Stasys Naglys. Jo skambutis labai nustebino. Juk iðtisus metus nesirodë. Ieðko Algiuko. Buvæs stoty jo sutikti, bet neradæs. Praðiau uþsukti pas mane. Nenorëjau, kad saugumas girdëtø, jog kvieèiu pas save, kur ir ðiaip keli buvæ kaliniai susirinks. Bet reikëjo. Nieko nepriekaiðtavau jam. Þmogus bailokas, todël neuþeidavo pas mane. Be to, mes nesam draugai – jis 10 metø jaunesnis uþ mane. Papasakojo, kaip saugumas buvo iðsikvietæs. Gàsdino, kad turá „medþiagos“ 10-èiai metø pasiøsti já á lagerá. Kokiu formaliu pagrindu? (…) Nejaugi jis patikëjo, kad uþ lietuviø liaudies dainas galima ákalinti? Norëjau, kad jis vienas nuvaþiuotø pas mane [á namus], taèiau, jis sakë palauksiàs manæs, kol baigsiu darbà. Tegu! Nëra èia ko elgtis taip, kaip saugumui patinka. Troleibuse prisëdo kaþkoks tipas. Kalbu Stasiui apie Vilniaus statybas. Tegu pasiklauso! O gal

ANTROJI

KNYGA

181

èia ið viso ne saugumo agentas? Nekenks ir jam pasiklausyti paskaitos apie naujausias Vilniaus statybas! Pasirodo, kad Stasio Naglio þmona gyvena „Ðvyturio“ gatvëje. Jis atvaþiuoja pas jà kas savaitæ parai–trims dienoms. O pas mane negali uþsukti! Tegu pas mane neuþsuka, bet Vità turëtø jausti pareigà aplankyti. Kartu vienam lagery buvo. Algiuko su Viktoru nëra. Daviau istoriniø knygø paskaityti. Átikino, kad apie Lietuvos istorijà ir geologijà turi þiniø. Vadinasi, domisi. Pamaþu apmirðtu jo elgesá. Pasakoja apie tai, kaip Kardonovskis1 stengësi sudaryti neigiamà nuomonæ apie mane. Árodinëjæs, kad að iðvijæs dukrà ið namø tik uþ tai, kad toji uþsiriðusi raudonà kaklaraiðtá. Pirma, ji nebuvo pionierë ir todël neryðëjo raudono kaklaraiðèio. Antra, doras lietuvis visiðkai nepasipiktins tokiu tëvu. Atvirkðèiai – pagirs tëvà, kuris neauklëja savo vaikø taip, kaip partija liepia. Kokie jie naivûs ir þemaþiûriai. Atrodo, kad saugume turëtø dirbti gudrûs pareigûnai. Tikrovë rodo, kad jie visi labai naivûs ir fanatikai. Vitas nesirodo. Algiukas pasakoja apie gyvenimà lagery. Kaþkodël priëjau prie iðvados, kad Pranas kaþkokiais sumetimais Algiukui nepapasakojo apie niekðo Domo2 elgesá. Kodël? Reiks iðsiaiðkinti. Raðytojas Danielis tikrai ten, lageryje. Girdëjau, kad advokatas Ponstovkis paraðë teismui laiðkà, kuriame siûlësi ginti Siniavská ir Danielá. Jo raðtai rodo, kad tai doras þmogus. Garbë jam! Prokuroras Smirnovas Maskvoje pareiðkë, kad vienas raðytojø siûlàsis ginti kaltinamuosius. Nors ðis „stalincas“ neminëjo pavardës, bet BBC spëjo, kad tai Ponstovskis. Orientuojasi padëtyje uþsienis. Net 7 raðytojø pareiðkimai ásiûti Siniavskio ir Danielio byloje. Apie 40 raðytojø pareiðkë kolektyviná protestà. Visgi ne tie laikai. Stalinas bûtø

1 2

Kontrþvalgybos skyriaus ar valdybos virðininkas, KGB papulkininkis. Senyvo amþiaus Domas Godliauskas, gráþæs po ilgo kalinimo á Lietuvà, papasakojo èekistui J. Èesnavièiui, kas Ðiaurëje ið kaliniø leido pogrindá leidiná. Iðdaviku Domas tapo todël, kad KGB grasino neleisti jam gyventi Lietuvoje, o tik Latvijoje arba Karaliauèiaus kraðte. – A. T.

182

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

visus sunaikinæs. Dar prieð 8 metus Nikta davæs visiems po kelerius metus. Labai sunkiai, bet demokratëja Rusija, paþanga pamaþu lauþia tamsos, stalinizmo ledus. Gaila, kad ðis procesas labai labai lëtas. Sunku ðiandien lagery, be galo sunku. Viena, kankina badu, antra, jaunimo nëra, daugelis ið seniø sulauþyti. Kunigas Adomaitis gal dar gyvas gráð á Lietuvà. Jeigu mane suimtø, nugabentø á spec. lagerá, ið kurio jau nesugráþèiau niekada. Iðgàsdino Algiuko pasakojimas apie vienà lietuvæ (ið viso tik dvi lietuvës Mordovijos lageriuose), turëjusià 25 metus bausmës. Lagery raðiusi dienoraðtá. Uþ tai dar pridëjæ kelerius metus. Daþnai esu naivus ir tikinu save, kad ir pagal sovietinius ástatymus dienoraðèio raðymas nëra nusikaltimas. Jeigu manasis patektø á jø rankas – 7-eri metai uþtikrinti. Bet neraðyti negaliu. Anà sekmadiená taip paslëpiau ðià knygà, kad ramus sëdëdavau darþe. Bet dvi knygos labai blogai paslëptos. Reikia laukti pavasario ir gerai paslëpti. Vëlokai prisistatë ir Vitas. Iðgërëm po stiklelá spirito ir naminio vyno. Gerø vaiðiø neparuoðiau. Nëra ið ko. Ir nebûtina. Nëra ko gëdytis savo neturto. Iðgëræs Ilgaitis pasakë keletà komplimentø saugumo adresu. Stengiausi teisinti saugumà, girti rusø tautà. Viktoras irgi padëjo man1. Algiukas ne kartà klausë, kur paslëptos saugumo liberalumo ðaknys. Sakiau, kad apie tai pakalbësime kità kartà. Èia ne vieta! Viktoras pastebëjo kaþkokià moterá, stovinèià prie mûsø namo kampo. Kai mama iðëjo, nieko nerado. Truputá nejauku pasidarë, nors manæs niekada neapleido mintis, kad saugumas pasiøs ne vienà agentà klausytis mûsø paðnekesio, jeigu neturi átaisæ klausymo aparato. Greit viskà uþmirðom. Viktoras pirmà kartà buvo toks ðnekus ir daug pasakojo apie lietuviø–rusø, lietuviø–lenkø santykius. Stasys iðëjo þmonos pasitikti. Taèiau netikëtai apie 23 val. atvyko abu. Atëjo Algiuko pasiimti pas save.

1

Tai „danties uþkalbëjimas“. Nujauèiau, kad mano dienoraðèiai kada nors pateks á èekistø rankas. Dalis jø pateko. – A. T.

ANTROJI

KNYGA

183

Algelis atrodë labai gerai – raudonas, jaunas. Nepasakysi, kad þmogus gráþta iðkalëjæs 8 metus. Kaip greit þmogus viskà uþmirðti. Juk tiek daug per tuos 8 metus teko jam iðkentëti. O gráþta lyg ið baliaus. Taip apsirengusá bûèiau paþinæs. Atrodo geriau uþ mano brolá Vladukà, nors tas gyvena laisvëje. Dràsus, toks pat, koká já paþinojau 1958 m. 27-oje kameroje. Barëm já uþ Nijolæ ir tikinom, kad uþ metø dvejø ves1. Tikina mus, kad be 35 metø amþiaus neves. Ne! Ves greit. Pasakojo apie vienà ukrainietá. Iðëjæs á laisvæ platino lapelius. Draugas iðdavë. Gavo 10 metø „speco“. Ið ten pabëgo (ir kaip pavyko?) Kelias dienas slankiojo. Sugavo. Vël teisë. Raðë savo draugui, kad nusiþudysiàs. Þudësi. Nepavyko. Veþant á Vladimiro kalëjimà, bëgo sàmoningai ieðkodamas mirties. Suþeidë. Kelias valandas gulëjo be jokios medicininës pagalbos. Tyèia taip elgësi, kad daugiau kraujo nutekëtø. Uþdaræ á Vladimiro kalëjimà. XX amþiaus antroji pusë! Dieve! Palengvink tam ukrainieèiui kanèias. Vienas panevëþietis gavæs 2 metus uþ lapeliø platinimà. Pats raðë ir pats platino. Ðiaip naujø ið jaunimo lagery nëra. Lietuviø ið viso apie 250. Nedaug, palyginti. Taèiau kas galëtø iðmatuoti tø 250 kanèias? Þydø ðaudytojø nemoku gailëtis, jeigu ið tikrøjø ðaudë. Bet tokiø lietuviø lageriuose labai maþai. Vitas iðbëgo namo prieð 12 val. Viktoras su Nagliais ginèijosi dël to, pas kà turi likti nakvoti Algiukas. 1 val. 30 min. visi iðëjo. Alë ëmë klausinëti, ið kur Vitas suþinojo, kad ðiandien pas mus ávyks politiniø kaliniø susirinkimas. Að: „Bijai, kad apie ðá iðgërimà suþinos saugumas?“ Ji: „Bijau.“ Að: „Tegu suþino. Nereikia elgtis taip, kaip saugumas nori. Tegu suþino. Kà jie mums padarys?“ Alë turi pagrindà bijoti. Ji ir ðiaip dràsi. Buvæ politiniai kaliniai pas mus laukiami sveèiai. Þinoma, ne visi. Ketvirtadiená Algiukas su Stasiu uþbëgo pas mane á ástaigà. Atsipraðë Viktorà, kad ryte neaplankë jo, gyvenanèio pas mus nuo pat sugráþimo.

1

Nijolë Gaðkaitë, buvusi politinë kalinë. Ji buvo ásimylëjusi A. Susná. – A. T.

184

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Po darbo Viktorà radau namie. Stasio Naglio veidas – kvailas. To að nepastebëjau. Viktoras geras psichologas. Po jo pastabos prisiminiau visà Stasio elgesá. 1963 m. pavasará mano pastangomis jis gavo darbà. Rekomendavau mokytis á prekybos mokyklà. Rodos, atsitiktinai po pusës metø sutikau já gatvëje. Net nejautë pareigos padëkoti. Vëliau porà kartø buvo uþsukæs. Man atrodo, KGB átikino, kad að „nenurimau“ ir todël bijojo aplankyti mane. Pateisinti to negalima. Mandagumas reikalavo praneðti apie savo vedybas. Net Vito nepakvietë. Galëjo nekviesti, bet pasigirti privalëjo: „Vedu, vyrai! Bijau saugumo, todël, atleiskit, kviesti negaliu.“ Toks elgesys rodo já esant paskutiniu bailiu ir dar daugiau. Apie kai kà nesinori net dienoraðèiui papasakoti. Apie Algiukà susidaræs Viktoras irgi nekokià nuomonæ. Tai esàs bevalis vyriukas. (…) Savo nuomonës neturi. Þinoma, Viktoras uþpyko, kad jis neliko pas mus nakvoti. Viktoro abiejø vyrukø charakteristika sugadino nuotaikà. Gráþusius priimu kaip tikrus vyrus, o jie, pasirodo, nekokie vyrai. Á lagerá patenka patys veikliausi, patys dràsiausi. O kuo jie pasirodo sugráþæ? Kà tada kalbëti apie tuos, kurie neuostë kalëjimo, lagerio kvapo? Koks vyras lagery buvo Edvardas. O kas ið jo liko? Kas liko ið Antano Staðiðkio? Kas ið A. Þilinsko? Kas ið Algio Suvalkieèio1? Tas irgi neuþeina net pas savo draugus. Kur paþvelgsi, visur bailiai, zuikeliai! Brr! Donatas nuo birþelio mën. nesirodo. Tik penktadiená dël Algiuko skambino. Galvojau, kad iðvis Vilniuje jo nëra. Romas Ragaiðis ir jo draugai nieko neskaito, sumiesèionëjæ. Baisu! Á galvà lindo gan pesimistinës mintys. Jeigu ne Viktoras, nëra net su kuo atvirai, dràsiai pasiðnekëti. Vitas irgi ima patikti. Jis nëra toks bailys, kaip pasirodë sugráþæs ið Mordovijos. Jis nesibijo susitikti su buvusiais draugais2. 1 2

Neiððifruojamas pseudonimas. Greit teko nusivilti ir V. Margaièiu. 1970 m. geguþës 9-àjà jis su þmona Vale krikðtijo mûsø Ramûnëlá. Bet 1973 m. geguþës 23 d. areðtavus mane, o po poros mënesiø Alæ su trûkusiu apendicitu paguldþius á ligoninæ (ten iðgulëjo net 5 mënesius) krikðto tëvai në karto neaplankë nei krikðtasûnio, nei jo motinos. – A. T.

ANTROJI

KNYGA

185

Gudrus Viktoras. Jis tyèia vadino Algá zuikeliu uþ tai, kad negalvojo uþsukti pas mane. Að irgi pritariau jam. Ið tikrøjø tuos þodþius jis taikë Stasiui. Tyèia papasakojo Stasiui, kad buvæs Panevëþy, turëjæs jo adresà, bet neuþëjæs, nes nesà abu paþástami. Tuo bandæs Stasá – pakvies ar ne. Nepakvietë. Að Stasá kvieèiau pas save, o jis manæs nepakvietë. Bailys! Su tokiu negalima atvirai net kalbëtis. Ið bailio saugumas lengvai padarys niekðà. Norëèiau surinkti tokius ir „pamokslà“ iðrëþti. O man Stasys 1963 m. paliko labai gerà áspûdá. Pasirodo, kad skaudþiai klydau. Gaila! O Algiukà reikia arèiau savæs laikyti. Nieko neiðeis. Tas greit „susipainios sijone“, kaip Edvardas ir kiti. Ketvirtadiená Pakalas papasakojo netikëtà naujienà – Vilniaus studentø bendrabuèiuose kovo 7 d. pasirodë antisovietiniai lapeliai. Kreipimosi turinys (nors jis ir negalëjo jo atpasakoti) ir lapeliø platinimas (kaþkas moters dienos iðvakarëse sukiðo kiekvienam kambariui á paðto dëþutæ po vokà) rodo, kad tai gudriø þmoniø darbas. Talkininkavo, þinoma, studentai, nes tik jie taip gerai þinojo padëtá bendrabuèiuose. Visa studentija tik ir kalba apie tai. Nuotaikos labai nacionalistinës ir antisovietinës. Ið kur tokiø atsirado? Gráþæ lagerininkai nieko nedaro, nors saugumas ir átaria juos. Èia studentø darbas. Taèiau jiems kas nors vadovauja. Povilas I1 ðvyti: „Valio! Mûsø tauta parodë okupantams, kad ji nesusitaikë su savo vergiðka padëtimi! Valio! Taip dþiugu, taip gera. Pirmiau atrodydavo, kad tik að ir saujelë mano draugø gali kà nors padaryti, parodyti koká nors pasiprieðinimà. Pasirodo, kad ir be mûsø yra kam veikti. Yra dràsesniø uþ mus. Bijodavau areðto. Galvojau, kad mane suëmus kokiai 10 metø nutils bet koks pasiprieðinimas. Dabar nebijau. Sëdësiu lageryje ramus, þinodamas, kad laisvëje yra dràsiø vyrø, pasiruoðusiø kovoti su maskoliais. Tuos suëmus, á jø vietà stos kiti.“ Labai maþai laiko turëjau, todël nepasakiau jam savo nuomonës. Ðá kartà kalbëjo tik jis. Ði þinia tikrai trenkë saugumui kaip perkûnas ið giedro dangaus. Ásivaizduoju, kaip siuto jie! Juk tai „èëpë“, apie kurià reikia 1

Pats autorius.

186

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Maskvon Berijos ápëdiniui praneðti. O ðis nepagirs. Ne! Dabar negalima patekti á saugumo rankas. Jie ásiutæ. Buvau nusigandæs dël Nervo. Ðis lankosi pas mane. Saugumui gali sukelti átarimø. Juk jie kvaili ir negali patikëti, kad patiems studentams gali kilti tokia idëja. Jø manymu, tai gali daryti tik gráþæ ið lageriø. Jie negali suprasti, kad nei Terleckas, nei Petkus tokiais dalykais neuþsiminës. Ásivaizduoju, kaip jie sekë mus. O mes net 10 dienø nieko negirdëjom apie tuos lapelius. Ðiandien studentas Nervas buvæs uþëjæs pas mane. Buvau Pakalà I1 nusiuntæs pas já. Neradæs. Ádomu, ar jis þino kà nors. Ryt uþeis. Pasiteirausiu. Visà savaitæ nepolitikavau su Arkadijum. Visur sutikdavau su jo nuomone. Net nutylëjau, kai jis ëmë pasakoti apie komunizmà, apie Nikitos þadëtà maisto pertekliø. Atrodo, kad jis pats netiki Nikitos paþadams, nors ir yra ásitikinæs, kad komunizmas bus sukurtas. Elena leptelëjo: „Bûtinø prekiø nëra, o jie kalba apie visø poreikiø patenkinimà.“ Jeigu trûksta maisto produktø (jø Lietuvoje uþtenka), galima pasiteisinti. Bet ir pramoniniø prekiø nëra. Algiukas kostiumà gavo, o palto ne. Pirko bjaurø lietpaltá. O „Verpsto“ moteriðkø megztinukø niekada nebûna. Jeigu kartais „iðmeta“, didþiulës eilës. Penktadiená Viktoras iðvyko á Jonavà pas Jonelá Mackevièiø. O að buvau „Sigmoje“ susitikime su gudø raðytojais. Apie tai kità dienà. 19 val. 15 min. Reiks radijo klausytis apie XXIII suvaþiavimà. Atrodo, kad Kremlius neiðdrás reabilituoti kruvinojo Stalino. Bet be Nikitos nebus kam nors dalá tiesos pasakyti apie tà budelá. Tiesa, penktadiená su Ale matëm rumunø puikø filmà „Keturi þingsniai iki amþinybës“, o ðeðtadiená vienas maèiau „Heraklio þygius“. Puikûs filmai. Poryt einu su Ale „Skirgailos“ pasiþiûrëti. Teatrà apleidom. Dabar vos galà su galu suduriam. Bet teatro uþmirðti negalime.

ANTROJI

Pats autorius.

187

Vakar ryte Vladukas vël iðvyko á tëviðkæ. Atrodo, kad neis dirbti á bankà iki rugpjûèio 1 d. Bravo! Atostogas praleisime tëviðkëje. Laukiu Viktoro. Yra viltis, kad gaus „laisvo ploto“ prisiregistruoti Vilniuje.

Kovo 27 d. (sekmadienis) 17 val. Lauke gan ðilta, saulëta. Sniego labai maþai. Tai pirmas sekmadienis, kai pailsëjau. 11 val. 30 min. skaièiau savo kontroliná darbà. Netikëtai áëjo Kazelis ir Jadzytë1. Pakvietë po miðkà pasivaikðèioti. Per porà valandø vaikðèiojom. Kompanijoje buvo Kazys ir Antanas, kelios studentës. Su jais beveik neteko pasikalbëti. Nelabai malonus pasikalbëjimas esant ðaltokam orui. Tik atsisveikinus atðilo. Paklydau, iðëjau 1 km uþ Dvarèioniø. Ið ten, vietoj [to, kad patekèiau prie] Vilniaus tuberkuliozinës sanatorijos, iðëjau á 11-à Nemenèinës plento kilometrà. Taip 11 km klaidþiojau. Man visada sekasi! Iðëjo á naudà. Per visà þiemà pirmà kartà pailsëjau. Jadzytë papasakojo apie ávyká IFF. Istorikai, pasinaudojæ faktu, kad dekanas Bendþius gulëjo Rygos ligoninëje, kreipësi á universiteto partijos komitetà praðydami leisti ásteigti Lietuvos istorijos katedrà(!). Sekretorius Mironas2 esàs niekðas, bet dauguma balsø buvæ uþ. Jis irgi turëjæs balsuoti uþ. Uþprotokolavæ apie Lietuvos istorijos katedros ásteigimà. Bet kaþkas praneðæs dekanui. Nors rytojaus dienà turëjo jam daryti operacijà, taèiau niekðelis vos ne nuo operacinio stalo atkûræs á Vilniø. Kelias valandas plûdæs istorikus. Po to uþsirakinæs su Mironu ir tà plûdæs. Mironas neatsisakæs savo sprendimo. Bendþius áskundæs tà CK. Bendþius reikalavæs protokolo. Kaþkas ið istorikø uþrakinæs já á seifà ir pats iðvykæs irgi á Rygà. Kas bus, neaiðku.

1 2

KNYGA

2

Jadvyga Kardelytë, Vilniaus universiteto dëstytoja. Rièardas Mironas.

188

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Dieve, Dieve! Kokiø niekðø yra pasauly. Kas gimdo tokius Bendþius?! Kaltina rusus. Jeigu niekðø nebûtø tarp mûsø paèiø, rusai nors truputá skaitytøsi su lietuviais. Poþarskas1 paraðæs knygà apie Lietuvos kultûrà. Pagal já, Lietuvos kultûros iðtakos siekia 1940 metus. Recenzentai nesutikæ. Net redaktorius T. Butkus pritaræs recenzentams, jog negalima taip neobjektyviai raðyti apie Lietuvos respublikos kultûrà. Poþarskas sutikæs. Be reikalo ásikiðo! Tegu meluoja. Melagá lengviau sugauti meluojant negu gudrø ir klastingà tautos prieðà. Pastaruoju lengviau patikës negu pirmuoju. Reikëjo leisti meluoti á sveikatà. O gal ir að klystu? Visko gal bûti! O dabar apie pasikalbëjimà su Lediene2 ir Knyguviene3. Girdëjau, kad abi labai giria filmà „Niekas nenorëjo mirti“. Uþsukau pasikalbëti. Pasirodo, kad Ledienë ið viso filmo nematë, giria tik pagal Knyguvienës pasakojimà ir spaudos nuomonæ. Iðreiðkiau nusistebëjimà, kad tokios apsiskaièiusios moterys nesupranta filmo esmës. Nesuprantu, ið kur toks nesàmoningumas. Ið kur? Knyguvienë laiko filmà objektyviu todël, kad gyvenime tikrai taip buvæ. Ið kur? Jos vyro tëviðkæ supa keli rusø kaimai. Visi rusai buvæ apsiginklavæ ir iððaudæ jø kaimo partizanus. Bet juk kino filmas yra apibendrinimas, t. y. meno kûrinys. Reiðkia, skrebukai apginklavo tik rusus, o filme rodoma, kad visa tauta ginklavosi prieð partizanus. Jos tëviðkëje vykusi tikra klasiø kova. Dauguma vyrø iðëjæ á skrebus. Galëjo bûti, kad sentikiai tapo stribais. Tuo tarpu Saldutiðky buvo tik du ar trys vietiniai stribai lietuviai. Knyguvienë, kaip vëliau suþinojau, sentikë. Ðtai paaiðkëjo visa tiesa apie tariamà klasiø kovà. Tarp kitko, ji vaidino didelæ lietuvæ patriotæ.

1 2 3

Mykolas Poþarskas. N. Èiuladienë. „Puntuko“ gamyklos knygyno vedëja Purvinienë.

ANTROJI

KNYGA

189

Ledienë pasipiktinusi partizanø þiaurumais. Atrodo, kad geras jos, o ypaè vyro atlyginimas paveikë jos paþiûras. Vyrui tapus dideliu ponu, ji labai pasikeitë. Net stebëjausi, kad iðdráso ilgai su manimi bendrauti. Knyguvienës apylinkëje tarp partizanø buvæ daug inteligentijos. Uþtat jie nebuvæ þiaurûs. Labai þiaurûs buvæ skrebai. Maèiusi miestely paguldytus 6 partizanus, tarp jø vienà moterá. Moteris turëjusi auksiná þiedà ant rankos. Norëdami já numauti, skrebai nulauþæ pirðtà. Vadinasi, matë skrebø þiaurumus, o partizanø þiaurumø nematë. Nepaisant to, filmas jai patiko, laiko já objektyviu. Ið kur toks nesàmoningumas, aklumas? Nesuprantu!!! Pati savo akimis viskà matë. O kà kalbëti apie tuos, kurie to nematë? Po tokiø pasikalbëjimø gráþti taip prislëgtas. Slegia, be galo slegia mano vargðës tautos tamsumas. Antradiená su ádomumu þiûrëjau ið Leningrado televizijos spektaklá pagal M. Sluckio romanà „Laiptai á dangø“. Ðis spektaklis skirtas tai paèiai temai, kaip ir filmas „Niekas nenorëjo mirti“. Taèiau kaip skirtingai abu sprendþia ðià temà. Sluckis pasako labai daug tiesos. Aèiû jam, kad jis iðdráso pirmasis lietuviø literatûroje nuvainikuoti skrebus. Þydui leido daug tiesos pasakyti. Prezas jo nemëgsta. Að já gerbiu. Bûdamas ne kaimietis ir ne lietuvis, palyginus (kiek jis galëjo, kiek buvo leista), objektyviai pavaizdavo pokario ávykius. Lietuvos TSR 25-meèiui neekranizavo ðio filmo, o pasikvietë V. Þalakevièiø. Vabalas stato „Laiptus á dangø“. Kad kuo greièiau pastatytø ðá filmà, kuris iðsklaidys neteisingà áspûdá apie Lietuvos pokario laikus, kurá paliko Þalakevièiaus filmas. Þinoma, filmas nepavaizduos objektyviai tø ávykiø, bet bus priverstas pasakyti nors dalá tiesos apie skrebus. Ir tai gerai. Leningrado televizijos spektaklis partizanus vaizduoja þiaurius, senus niekðus, banditus. Skrebai jauni, simpatiðkesni. Bet jie neteisingai elgiasi su vienu spektaklio veikëju Jauniumi. Jam suduoda (spektaklyje apie tai tik kalbama) skrebai ðautuvo buoþe. Jaunius samprotauja: „O kas bûtø buvæ, jeigu mano vietoje bûtø buvæs Jurgis?“ Ðie þodþiai ten daug pasako! Jaunius komjaunuolis ir tai

190

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

aplupo. O jeigu á jø rankas bûtø patekæs partizanas Jurgis?! Nereikia ir aiðkinti. Jaunius klausia Ramunæ: „Kodël nesikreipiate á savo liaudies gynëjus?“ Ramunë tyli. Ðis daug pasako tylëjimas! Aèiû Sluckiui! Aèiû! Uþ ðià knygà atleidþiu jam visas jo nuodëmes. Jeigu filmas bus tiek objektyvus, kiek spektaklis, reiks tik dþiaugtis. Bet dþiaugtis anksti. Spektaklá statë Leningradas, kuris nesijautë kaltas dël skrebø elgesio. O filmà stato Vilnius, kuris jauèia savo kaltæ dël tø kruvinø ávykiø. Jeigu filmas nenusiþengs knygos idëjai ir ja seks, skrebai ásius. Juk Èesnavièius prasitarë man, kad saugumas nepatenkintas Sluckio romanu. Statant filmà, saugumas kið savo pirðtus ir stengsis, kad romano idëja apie skrebø niekðiðkumà bûtø truputá pakeista. Paþiûrësime. Atëjæs kità rytà á darbà, paklausiau visø nuomonës apie spektaklá. Pirmiausia, þinoma, pats já iðgyriau uþ tikrà objektyvumà, pabrëþæs, kad filmas „Niekas nenorëjo mirti“ gan pavirðutiniðkai sprendþia ðià sudëtingà, pilnà prieðtaravimø problemà. Arkadijui Èiudinovui ir Zalmanui Kaplanui irgi patikæs spektaklis. Kitam kambary moterëlëms taip pat patikæs spektaklis. Spektaklá gyriau, o filmo adresu pasakiau keletà kritiðkø pastabø. Birutë ëmë pasakoti apie skrebø þiaurumus. Jie iððaudæ jø apylinkëje keliolika ðeimø, tarp jø jos gimines. Lionë ir Irena tylëjo, o Aldona1 ëmë ginti skrebus. Esà negali bûti, kad skrebai ðaudæ þmones. Jie tik suimdavæ. Porà faktø papasakojau ið savo apylinkës. Bet per daug nesigilinau. Nëra ko diskutuoti ðia tema su Lione, Aldona ir Irena. O Lionë gudri. Papasakojo, kaip jos tëvas vos lazda neapðveitæs skrebo uþ ðliauþiojimà palangëmis. Neva ji irgi jø nekenèia. Gyriau spektaklá, bet maþai kam pasakiau, kad saugumui jis nepatinka. Jeigu nuo Lietuvos saugumo viskas priklausytø, ðis spektaklis bûtø nepasirodæs. Bet kaip jie praleido ðá romanà? Nesuprantu! Vilniuje pasibaigë Pabaltijo, Gudijos ir Moldovijos kino festivalis. Prizà laimëjo V. Þalakevièius. Maskva þino, kà ir uþ kà apdovanoti!

ANTROJI

Aldona dirbo LKP CK. – A. T.

191

Nervas papasakojo, kad ir jis girdëjæs apie lapeliø pasirodymà. Doc. Misiûra1 smerkiàs studentus, kurie tai padarë (átaria istorikus ir medikus). Esà tokie lapeliai tik trukdà dirbti tylø, bet naudingà Lietuvai darbà. Nervas anà dienà buvo gan nesimpatiðkas. Nesusidëèiau su juo rimto darbo dirbti. Pasirodë ir Vincas. Patariau pasiøsti telegramas XXIII partijos suvaþiavimui dël lietuviðkø mokyklø Gudijoje. Prof. T. Ivanauskas nesugeba bûti operatyvesnis. Neklausë gudresniø ir nepasiuntë nuoraðø Lietuvai ir Gudijai. Pats skundas buvo skystas2. Pyktis ima! Kazelis ir Jadzytë irgi smerkia tuos, kurie paruoðë tuos lapelius. Nukentës puikûs istorijos katedros dëstytojai. Kalbëdamas su Nulinsku, að irgi smerkiau tuos, kurie tokiais lapeliais tik kirðina þmones ir kiða juos á kalëjimà. Reikia laukti, iki savaime viskas iðsispræs3. Antradiená prasideda XXIII partijos suvaþiavimas. Pasaulis nëra vieningos nuomonës dël budelio Stalino galimo reabilitavimo suvaþiavime. Neiðdrás! Romas, Pliseckaja, Nekrasovas ir kt. Rusijos dori inteligentai kreipësi á CK, praðydami nereabilituoti to þmogþudþio. Prieð Vakarø komunistus neiðdrás reabilituoti. Ðiek tiek bandys já pateisinti. Stengsis nutylëti jo kruvinus darbus, nes ði kritika meta ðeðëlá visai sistemai ir partijai. Vakar Vilija su Bobute buvo iðpaþinties. Labai dþiaugiuosi, jog ji gera mergaitë, kad eina á baþnyèià. Alë norëjo, kad ir að eièiau iðpaþinties. Atsisakiau. Vilytë (turbût bobutës prikalbëta) man tai priminë. Ðiandien pasakiau: „O kaip tu nori?“ Ji atsakë, kad jai tas pats. Jeigu labai bûtø papraðiusi, bûèiau gal nuëjæs. Kunigui bûèiau pasakæs, kad netikiu iðpaþinties prasme. Ne! Geriau tada neiti, jeigu taip vertinu iðpaþintá. O kad vaikai jos matytø prasmæ, labai noriu. Gintulis netikës! Vilytë jausmo þmo-

1 2

1

KNYGA

3

Dekanas docentas Jonas Misiûra neþinojo, kad spalio mënesá mirs... – A. T. Skundà paskubomis paraðë dienoraðèio autorius. Tokio pokalbio nebuvo. Tai „danties uþkalbëjimas“ èekistams. – A. T.

192

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gus, o Gintulis nebus toks, nors ið pradþiø rodësi per daug jautriu vaiku. Mokytis tingi. Vilytë daug skaito, o jis – tingi. Kaip ákvëpti jam meilæ knygai1? Ðià savaitæ tikrai buvo labai maþa ávykiø. Ketvirtadiená su Ale buvom teatre (po ilgos pertraukos). Matëm „104 puslapius apie meilæ“. Vaidina puikiai Pleðkytë ir kiti. Kadangi nëra dideliø problemø, todël spektakliu nesusiþavëjau. Gaila, kad negavau bilietø á Maskvos komjaunimo teatro spektaklá „Filmuojame“. Su Ale matëm anglø komedijà „Pitkino nuotykiai ligoninëje“. Daugiau neisiu á komedijas. Pasaulis nemoka ðiandien juoktis. O gal að pats nesuprantu juoko? Vakar maèiau èekø „Sàmokslà“ apie budelio Heidricho nuþudymà. Neblogas filmas, tik per daug vietos skirta kovai su vokieèiais, apsupusiais desantininkus. Tris dienas nebuvo mano virðininkø, todël daug paskaièiau, raðiau istorijos darbà. Vël istorijos raðiná reikës perraðyti. Sunku gerà paraðyti darbo metu. Kiek daug brangaus laiko prabëga toje ástaigoje. Tebûnie ji prakeikta! Nuo pirmadienio Ieva iðëjo dirbti á „Audëjà“. Naujø [darbuotojø] iki ðiol nepriimta á „Puntukà“. 18 val. 50 min. Nusiskusti barzdà ir eiti á Mikalojaus baþnyèià. Alë su mama iðëjo á Ðv. Petro. Ten atlaidai. Að gi eisiu á Ðv. Mikalojaus, nes ten ðiandien bus nemaþai jaunø vyrø. Taip! Kodël Viktoras nesugráþta? Skambino dël buto, o jo nëra. Nejaugi kas nors ávyko su juo? Negali bûti! Alë sapnavo. Gal ðiandien atvaþiuos. O Tatuko negaliu vis uþmirðti! Kada já uþmirðiu?

ANTROJI

15 val. 25 min. Dieve! Jau balandis! Dar viena savaitë prabëgo, bet mano mokslai vietoje. Du vakarus sugaiðom su Viktoru1. Vakar su Ale buvom „Sigmoje“. Gráþom antrà valandà nakties. Ðiandien galvojau truputá raðyti. Netikëtai apsilankë senis Romas Masiulionis su buvusiu karininku Lekðu. Apie trejetà valandø prakalbëjom. Reikia skubant dienoraðtá raðyti. Visa laimë, kad darbe ir namie suspëjau perskaityti Merkelio knygos apie Vaiþgantà. Tokios knygos daug duoda ir istoriniø þiniø. Puikus þmogus buvo Vaiþgantas. Tokiø maþai. Ir kaip neteisingai elgësi su juo ávairaus plauko tamsybininkai. O dabar chronologine tvarka. Sekmadiená raðydamas labai iðvargau. Ðv. Mikalojaus baþnyèioje negalëjau melstis, nors ið viso menkai að moku melstis. Mintys sukosi apie pokalbá su Kazeliu. Jauèiaus prislëgtas. Ðalia stovëjo ir neblogai giedojo Pranas Razauskas. Neapkæsti jo negaliu. Tai silpnas þmogelis. Iðsigando naujo areðto ir ëmë valdþios batus laiþyti. Teisinæsis lagerininkams, kad jis tik vokieèius puolæs. Partizanø nelietæs. Vis vien menkysta. Nepriëjau prie jo. Ir kà kalbëti su juo? Kunigui po miðiø perþegnojus, iðëjau. Nusprendþiau uþsukti pas A. R.2 Ten radau jo draugæ ir porà jaunø merginø. Gráþau po 22 val. Aiðku, kad pirmadiená buvau neiðsimiegojæs3. Vincas Filipavièius norëjo uþsukti pas Kazá A., praðë jo adreso. Ðis [Kazys Ambrasas] nesutiko [duoti Vincui savo adreso]. Bijo. Ko? Savo ðeðëlio. Bijo, kad saugumas neátartø, jog kà nors nelegalaus daro. Vargðelis. Man jo tik gaila. Ne! Ne vien tik gaila. Mano poþiûris sudëtingesnis.

2 3

Tapæs studentu knygà pamilo. – A. T.

193

Balandþio 3 d. (sekmadienis)

1

1

KNYGA

Atrodo, kad pabijojau uþraðyti, kur buvom. – A. T. Neiððifruojama santrumpa. Apie kà „politikavom“, neraðiau bijodamas, kad èekistai susekë, kur buvom.– A. T.

194

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kurià dienà susitikau Petrà II1. Tas viskuo domisi, bet pasaulio ávykiuose blogiau uþ mane orientuojasi. Bûtina susirasti Petrà I2 ir atsiimti ið jo Bredlio „Zapiski soldata“. Teko iðklausyti Povilëno aimanas. Turëjæs ilgà ir nervuotà pasikalbëjimà su Kiðkeliu ir Zuikyte. Ádomu buvo iðklausyti tà pasikalbëjimà. Juk pirmàjá að pats gerai paþástu. Ginèas prasidëjæs dël lapeliø. Abu ëmæ smerkti studentus uþ tø lapeliø iðplatinimà. Esà tokie lapeliai tik trukdà patriotams dirbti tautiná darbà. Be to, Zuikytës nuomone, tuos lapelius galëjo iðleisti saugumas provokaciniais sumetimais, kad rastø progà susidoroti su paþangiais dëstytojais. Pakalas II ëmæs teisinti ir girti studentus: „Bravo, studentai! Reikia tik dþiaugtis ir didþiuotis, kad tarp studentijos yra dràsiø vyrø. O kad tai saugumo darbas, tai nesàmonë. Saugumas bijosi ir vieno lapelio, kuris parodo, kad yra þmoniø, kurie nepasidavë okupantui, kurie patys tiki Lietuvos laisve ir tà tikëjimà stengiasi kitiems ákvëpti. Studentija ðiandien indiferentiðka. Daugelis studentø nesidomi politika, girtuokliauja. Kodël? Todël, kad netiki savo tautos ateitimi. O ðie lapeliai parodys, kad ne visi tuo netiki. Tiki. Jeigu jie tiki, tai kodël mes netikime? Kodël mes girtuokliaujame? Lapeliai studentø galvose sukels ir daugiau panaðiø minèiø. Saugumo darbas?! Nesàmonë! Jie lengvai paaukotø vienà–porà savo èekistø, jeigu galëtø padaryti, kad tø lapeliø tikrai nebûtø buvæ. Ðis faktas yra didelis saugumui smûgis.“ Anie abu mëginæ já nuginèyti, átikinti Pakalà, kad daugiau naudos daro savo tautai ne tie, kurie ðaukia apie kovà su santvarka, o tie, kurie tyli, bet dirba savo. Pakalas neiðkentæs ir gan grubiai atsakæs: „Kà ðie dirba? Kà? Vergus, dvasios invalidus leidþia á pasaulá?! Pakalbëk su universiteto auklëtiniais. Tai suþaloti þmonës, vergai. Kiek atsiranda tokiø, kurie pasilieka Vilniaus kraðte lietuvybës gaivinti. Kiek? Metus iðbûna ir pabëga“. Zuikytei tais þodþiais pataikæs á paèià ðirdá. Ði ëmusi teisinti universiteto auklë1 2

Neiððifruojamas pseudonimas. „Puntuko“ gamyklos darbuotojas komunistas.

ANTROJI

KNYGA

195

tinius. Esà Vilniaus kraðte labai sunkus darbas. Lenkai pjudà tokius mokytojus ðunimis ir t. t. Auklëtiniai esà puikûs. Kur jø puikumas? Juokingà pavyzdá pateikusi tam árodyti. Koká? Paraðà laiðkus savo auklëtojams. Pakalas piktinosi. Pakalas daug prikiðæs abiem uþ Pruskëno1 dvasiná bei politiná suþalojimà. K. teisinosi. Esà jis 18 metø atvykæs studijuoti á VU turëjæs tvirtas savo paþiûras. Uþtat jie nemëginæ keisti jo paþiûrø. Tik stengæsi, kad jis bûtø jø kompanijoj. Pakalas visà kaltæ uþ jo [Pruskëno] auklëjimà suvertæs ðiems. Abu ásiutæ. Zuikelytë: „Koks tu ákyrus, koks nuobodus. Að tave mëgau, ypaè tavo ðeimà.“ Ið tø þodþiø susidaræs nuomonæ, kad abu ruoðiasi pareikðti, kad nutraukia su Pakalu santykius. Jis tæsæs toliau: „Að kalbu ramiai, juokaudamas, o jûs abu pykstat, karðèiuojatës. Reiðkia, jauèiat savo kaltæ. Vadinasi, ne veltui laidau lieþuvá. Jûs prieð lapelius, o að jei galëèiau, didesnæ dalá studentø pasiøsèiau á lagerá porai trejetai metø. Kodël? Todël, kad apie mûsø tautos gyvybingumà kalba kaliniø skaièius.“ Zuikelytë ëmusi ironizuoti: „Keistas supratimas tautos gyvybingumo, jeigu apie já sprendþiam pagal kaliniø skaièiø. Vadinasi, lietuviai tik tie, kurie buvo lagery?“ Abu ëmæ smerkti partizaniná judëjimà. Jis atneðæs tik beprasmiðkø aukø. Ðiandien privaþiavo á Lietuvà aibë rusø, nes lietuviai iðþudæ vieni kitus. Pakalas II atsakæs, kad jis (partizaninis karas) buvæs reikalingas, nors ir neaiðkinæs kodël. Abu puolæ já uþ karðtakoðiðkumà, juoktis ið vieno jo draugo. Bet jis gynæsis: „Að irgi nieko nenuveikiu. Taèiau nebijau pasakyti savo nuomonës visur, kur reikia. Tuo darau átakà kitiems. O jûs bijote.“ O kaip nepatikæ ðie þodþiai! Juos, tokius tylius, taikius, bet protingus veikëjus, pavadinti bailiais! Tai áþûlumas. Vos neiðvaræ jo. Jis: „Ne tas dràsus, kuris nieko nebijo, bet tas, kuris þino, ko reikia ir ko nereikia bijoti. Að jûsø neraginu ðaukti „ðalin okupantus!“ Tai bûtø tolygu sienà galvà dauþyti. To nereikia. Bet ðiandien nereikia tylëti, kur galima, kelti savo tautieèiø sàmoningumà. Uþ tai nepasodins á lagerá“. Abu tylëjæ.

1

Studentas Algis ið Punsko, bûsimasis Punsko licëjaus direktorius.

196

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Zuikelytë palikusi Pakalà ir Kiðkelá vienus. Pakalas paklausæs, ar jis ir jo draugai pasikalba su studentais aktualiais lietuvybës ir apskritai politikos klausimais. Kiðkelis: „O kam tas reikalinga? Studentai ir ðiaip prisiklauso pamokslø. Jiems tie labai ákyrëjæ ir nenorá klausyti. Iðvis ðiø dienø studentai – indiferentai, nesidomi niekuo. Laikau gerai tai, kad jie bûna drauge su mumis, o ne su komjaunuoliais, ateistais.“ Dar Zuikelytë sakiusi, kad studentams daug pasakai tylëdamas. Jie jauèia, kieno pusæ palaikai, kieno pusëje esi. Kiðkelis dëstæs savo kolegës mintis: „Að bûnu kartu su jais visur, net ðokiuose. Man neádomûs dabartiniai madingi ðokiai, bet priverèiu save kraipytis, kad tik bûèiau drauge su jais.“ Kiðkelá Pakalas iðvadinæs bailiu uþ tai, kad jis bijo gatvëje pasisveikinti, pakalbëti su paþástamu Suvalkevièiumi1. [Kiðkelis] vartæsis kaip þaltys. Negalás bendrauti su þmogumi, kurio rankos prakaituoja. Na ir pasiteisinimas! Zuikelytë ðaukusi: „Gerai, kad tu nevadovauji pogrindþiui. Su savo faðistinëmis (!) paþiûromis atneðtum tik daug þalos mûsø tautai.“ Pakalas II kalbëjæs jiems apie A. Gercenà. Ðis su savo draugais gráþæ ið tremties jaunesnis, negu Rusijos jaunimas, kuris nekovojo su Nikolajaus reþimu. Bûtina kovoti. Nereikia patiems visko bijoti ir kitø gàsdinti. Priminæs faktà apie Vilniaus gynimà (atrodo, kad tà faktà ëmë ið Tarvydo „Geopolitikos“). Bailiai 1918–1920 metais átikinëjo, kad Lietuvos kariuomenë nieko nepadarys tokiems galingiems savo prieðams. Ðie bailiai daugelá lietuviø atðnekëjo nuo stojimo á kariuomenæ. Jeigu Lietuva bûtø turëjusi dviem batalionais kariuomenës daugiau, Vilnius bûtø likæs lietuviø rankose. Naivus tas Pakalas II. Ið Kiðkelio reikalauja, kad jis auklëtø studentus. Juk tas bijo pasikalbëti net su savo artimiausiais draugais. Pakalas II buvo prislëgtas. Gaila man buvo jo. Daug kur esu panaðus á já. Uþsukæs pas Kiðkelá tà paèià dienà. Norëjæs iðrëþti jam tai, ko dar nepasakë. Radæs já su studentais. Papraðæs „Spidolos“ [radijo 1

Vincu Filipavièiumi.

ANTROJI

KNYGA

197

imtuvo]. Ëmæs ieðkoti Vatikano [radijo stoties]. Kiðkelis: „Iðsineðk jà á kità kambará ir ieðkok „balsø“. Jauna mergina, vieno doro lietuvio, universiteto dëstytojo duktë, pasakiusi: „Tegu bûna èia. Vakar labai graþiai giedojo ið Romos.“ Pakalas II pagalvojæs: „Kiðkelis kalba apie studentø indiferentiðkumà. Pasirodo, kad jis didesnis indiferentas uþ studentes. Kiðkelis Vatikano ir iðvis uþsienio radijo neklauso. O studentë, pasirodo, klauso. Suprantu, Kiðkelis bijojæs likti su juo vienu du. Nieko jam neprikiðæs, tik siûlæsis paèiam pasikalbëti su studentais. Kiðkelis sutikæs. Netikás, kad buvo nuoðirdus. Jis stengësi, kad Pakalas II greièiau iðeitø. „Jeigu jis man neleis uþeiti ir pasikalbëti su studentais, iðvadinsiu já ne tik bailiu, bet niekðu, nusikaltëliu“, – kalbëjo Pakalas. „Jeigu po 20 metø bûsiu dar gyvas, bûtinai paraðysiu knygà apie Kiðkelá ir Zuikelytæ. Jø pavyzdþiu charakterizuosiu sumiesèionëjusià, supuvusià Lietuvos inteligentijà. Apie tai norëjau Kiðkeliui pasakyti, bet nebuvo kaip. Pasakysiu.“ Mëginau raminti Pakalà: „Nieko nepadarysi. Pasaulyje visada buvo bailiø ir niekðø, buvo, yra ir bus. Ið to neverta daryti tragedijos.“ Bet jis neklausë manæs, o varë savo: „Jeigu suþinau, kad vienas ar kitas mano paþástamø parsiduoda saugumui, ðá smûgá iðgyvenu palyginti gan lengvai. Bet sutikæs sumiesèionëjusá inteligentà daug kenèiu. Tragedija yra, kad Kiðkelis ir Zuikelytë save laiko dideliais Lietuvos patriotais, tiki, jog jie Lietuvos laisvei daug darbuojasi. Dideliu darbu laiko tai, kad studentus auklëja tylëjimu. O kà reiðkia toks auklëjimas? Tai jaunimo þalojimas. Savo tylëjimu jie mokina jaunàjà kartà tylëti. Studentai jauèia, kad abu yra santvarkos prieðai, taèiau jie jauèia ir jø baimæ. Ar ði baimë nepersiduos ir ðiems? Tokià galimybæ turi veikti jaunimo ásitikinimus. O kà jie daro? Tyli! Ir kà jie gali pakalbëti su studentais? Juk abu be savo siauros specialybës niekuo nesidomi ir nieko neþino. Abu neklauso uþsienio radijo, nieko neskaito, tik verèia knygas. O verèia jas savo materialinei naudai. Kiðkelis man daug gero yra padaræs. Bet jeigu jis neleis man pasikalbëti su studentais, apibarsiu. Svarbiausia jaunimà iðmokyti mylëti knygà. Kuo jie gali sudominti

198

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mûsø jaunàjà kartà, jeigu patys labai maþai kà þino, maþai apsiskaitæ. Patys tyli suglaudæ ausis ir dar gàsdina kitus. Tai jau nusikaltimas. Jeigu pats bijai, tai nors tylëk suglaudæs ausis.“ Teisus jis! Norëjosi eiti pasikalbëti su jais. Draugas atkalbëjæs, skubëti nëra ko. Paklausæs. Tiesa, P. taip kalbëjæs: „Mums niekas neatneð laisvës. Jà mes patys privalome iðsikovoti. Kaip? Reikia auklëti jaunàjà kartà dràsiais þmonëmis. Ðiandien mes negalim iðeiti á gatvæ ir demonstruoti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kurià mes turësim galimybæ iðeiti á gatves, ateis. O tokie K. bijos iðeiti á gatves. Gali tekti ir ginklà paimti á rankas. Kiðkeliai bijos jo imti. Toks K. bijo dràsiai ir su savo vaikais pasikalbëti, nepasitiki jais. Aiðku, kad Kiðkelis iðauklës tik kiðkelius. O mums tokiø nereikia. Okupantas gali mëginti suvaidinti komedijà, leisdamas Pabaltijyje referendumà. Argi Kiðkelis su Zuikyte iðdrás jame pareikðti norà bûti nepriklausomiems nuo Rusijos? Aiðku, kad jie referendumo metu bijos uþeiti á balsavimo kabinà. Atviri prieðai mums maþiau þalos gali atneðti, negu tokie kiðkeliai ir zuikytës“1. Teko sutikti Nulinskà2. Nedviprasmiðkai daviau suprasti, kad lapeliø leidimà, bet kokià kovà smerkiu. Reikia laukti. Savaime santvarka demokratës. Kovo 29 d. prasidëjo XXIII partijos suvaþiavimas (darbe klausëme radijo). Kà á sekretoriatà pasiûlys? Ið to paaiðkës, ar prisikels

1

2

Kada KGB mane suëmë treèià kartà, paaiðkëjo, kad buvau neteisus. Ið Magadano srities tremties daug raðiau apie KGB terorà Elytei, Juliui Sasnauskui ir kt. Elytë padarë daug iðraðø ið tø mano laiðkø. Juos atidavë vienai mûsø draugei, kad pasiøstø á pogrindinæ spaudà ar á uþsiená, bet toji iðraðus pradangino. Tada tuos pasakojimus apie KGB paëmë Kazys Ambrasas ir perdavë juos á pogrindinæ „Auðrà“. Iðraðai buvo perskaityti per uþsienio radijà. Transliacijà girdëjo net Industrialinio (Magadano sr.) gyventojai, kurie man apie tai papasakojo. Net èekistai neslëpë nuo manæs tos laidos fakto ir buvo priversti duoti atskirà kambarëlá bendrabutyje. Gyvenimo sàlygos kuriam laikui palengvëjo. K. Ambrasas rëmë materialiai mano ðeimà. 1985 m. rugpjûèio 1 d. atvykæs ið tremties á brolio Jono laidotuves, kartu su Elyte nuëjau á ðv. Mikalojaus baþnyèià. Ten buvo ir Kazelis, su kuriuo po pamaldø ilgai vaikðèiojome po miestà. – A. T. Tokio susitikimo nebuvo. Intarpas èekistams klaidinti.

ANTROJI

KNYGA

199

Stalinas, ar ne. Pasiûlo Voroðilovà. Salë ploja. Arkadijus juokiasi. Pareiðkiau savo nuomonæ apie ðá þudikà: „Vienas niekðas jau yra!“ Iðtarus M. Suslovo vardà, vël plojimai. Z. Kaplanas: „O Suslovas patinka?“ Að: „Nieko!“ Nëra durniø kalbëti tai, kà galvoji. Ir ðiaip daþnai kalbu tai, apie kà vertëtø tylëti. Suslovo rankos kruvinos, sukruvintos mûsø broliø ir seserø krauju. Bet apie tai reikëjo tylëti. O apie Voroðilovà galima viskà kalbëti. Juk XXII suvaþiavime buvo árodyta, kad jo rankos kruvinos. Molotovo nesiûlo. Vadinasi, atsiþvelgia Kremlius á Vakarø komunistø nuomonæ. O dar prieð 10 metø Kremlius primesdavo jiems savo nuomonæ. Stalino vardas neminimas. Taèiau juntama, kad inteligentijai ir toliau bus daromas spaudimas. Bet ilgai prieðintis demokratijos, progreso daigams nepajëgs Suslovai ir panaðûs niekðai. 10–15 metø gali dar prieðintis. Vis vien turës santvarka demokratëti. Taip! Rusø jaunimas jau ne tas, kokie buvo jø tëvai. Breþnevo kalboje daug melo, bet joje nëra tiek daug gyrimosi, tuðèiø paþadø, kaip anksèiau. Tai ne Chruðèiovo kalba. Neþada per 20 metø surengti Rusijoje rojø. Në þodþio apie Amerikos pasivijimà. Taip áþûliai meluoti ðiandien negali. Liaudis jau protingesnë. Juk 50 proc. þmoniø yra jaunesni negu 26 metø. O ðie jau patys ima galvoti. Bet daug vietos gyrimuisi apie Rusijos tautø internacionalinæ draugystæ. Toks gyrimasis primena kurapkos elgesá: paslëpusi galvà sniege karksi. Reikalai nekokie, todël tiek daug ir plepa ðiuo klausimu. Atrodo, kad liaudis maþiau domisi suvaþiavimu negu buvusiais. Po neádomaus Breþnevo praneðimo praëjo bent koks susidomëjimas. Visø delegatø kalbos neádomios, vienodos. Nikita nors Stalinà apvanodavo. Kadangi laikraðèiuose tik suvaþiavimo medþiaga, todël daugelis ið viso neperka laikraðèiø. O prieð suvaþiavimà partija, galvodama, kad sunku bus gauti spaudos, „Puntukui“ pastatë atskirà spaudos kioskà. Tamsybininkas Ðolochovas pasirodë kas esàs. Siniavskio ir Danielio teismo metu tylëjo, o dabar prabilo ir ëmë ðaukti apie tuos, kurie drásta galvoti, turëti savo nuomonæ dël to teismo.

200

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþsienis dar bijo, kad uþdaruose posëdþiuose nebûtø reabilituoti Molotovas ir gauja. Þinoma, Kremlius stengsis nutylëti kruvinus Stalino darbelius, o daugiau ðnekës apie tos tamsios ir baisios eros laimëjimus. Stengsis slëpti nuo jaunimo tiesà apie tà kruvinàjà praeitá. Tik kaþin ar galima nuslëpti tai, kas visiems þinoma. Tylëjimas parodys jaunimui, kodël bijomasi tiesos. Arkadijui nepatiko, kad Breþnevo praneðimà skaièiau vos 40 min., o tuo tarpu jis kelias valandas knaisiojosi jame. Apie tarptautinæ padëti iðvis neskaièiau. Tuðèias plepalas. Jo [Arkadijaus] þodþiais, kas man ádomu, skaitau iki paskutinio þodþio, o èia nesidomiu. Kuo ten domëtis? Breþnevas pats panaðus á kurapkà. Nutylima tai, kas kiekvienam aiðku. Kovo 28 d. atvaþiavo Viktoras. Su juo uþsukom pas Vità. Pakvietë geguþës 1-ajai tëviðkën á sûnaus krikðtynas. Teks vaþiuoti. Gerai, kad þmogus nesibijo pakviesti. Sunku materialiai, bet vaþiuoti reikia. Alë pareiðkë nenorinti. Átikinsiu, kad privalom bûti ten. Viktorà irgi kvietë. Kovo 29 d. uþsuko kun. Alfonsas. Jam iðëjus skambino Edvardas. Ðákart atsargesnis, neplepa telefonu to, kas nereikalinga. Stasys [Ignatavièius] kai kà ádomaus þinàs. Gal reikëjo nesuprasti uþuominos? Taèiau rûpëjo suþinoti. Praðiau [Edvardà] uþeiti. Kalbëti telefonu apie tai nenorëjau. Anà dienà skambino Stasë. Pas jà buvo uþsukæs Stasys. Turëjus prisipaþinti, kà að pasakojau apie mûsø santykius su juo. Ir ðá kartà Edvardas mëginæs teisinti Stasá. Nori rasti tokiø, kurie ir jo elgesá pateisintø. Ëmiau ðaukti: „Gal tave jis ir átikins savo nekaltumu, bet manæs – ne!“ Edvardas: „Jis sako, kad saugumas norëjæs já sukompromituoti draugø akyse, todël ir sukompromitavo.“ Èia jis teisus. Bet ar jis to pirmiau nesuprato? Menkysta! Gatvëje sutikæs buvusá KGB pulkininkà Duðanská [Stasys] dvi valandas vaikðèiojo su juo. Duðanskis: „O kà þmonës kalba apie Edvardo paleidimà?“ Stasys atsakæs: „Jûs areðtavot, jûs ir paleidot.“ Duðanskis: „O jeigu ið tikrøjø mes paleistumëme tokius gandus?“ Tai gàsdinimas. Saugumas teiraujasi apie faktà, kada Vorkutoje buvo susprogdinta ðachta. Abu su Stasiu padaræ iðvadà,

ANTROJI

KNYGA

201

kad èekistai norá sudaryti Edvardui bylà. Nemandagiai atsakiau: „Sëdëk ir bûk ramus – tavæs jie nekliudys. Jeigu bûtø norëjæ, bûtø nuteisæ daugiau metø arba lagery sudaræ politinæ bylà.“ Edvardas: „Tada norëjo sudaryti bylà uþ mano veiksmus sugráþus, o dabar – uþ senus laikus.“ Arba jis didelis bailys, arba nori tuo parodyti, kad jam „suka“ bylà, todël daug ko bijo. Jis jauèia, kad su juo esu labai ðaltas. Toks buvau vakar, radæs já pas Stasæ. Kitoks negaliu bûti. Þiûriu á já ið aukðto. Kai E[lytë] pasmerkë Stasës elgesá su Vytuko tëvu1, Stasë atkirtusi su ironija: „Að nebuvau tokia veikëja kaip tu.“ Edvardui iðëjus, uþsuko Vincas. Laukëm Viktoro. Paskambino Romas Ragaiðis. Viktoras kvieèiàs kartu vaþiuoti ligoninën pas kun. Aleksandrà Markaitá. Sutikau. Suþinojau, kad Aleksandras jau iðsiraðë ið ligoninës. Tegu Viktoras èia uþeina. Turim knygà nuneðti. Pasakæs supratau padaræs nedovanotinà klaidà. Juk saugumas gali padaryti ið to iðvadà, kad mes platinam antitarybinæ literatûrà. Vadinasi, „uodegø“ reikia laukti. Ilgai nesulaukëm Viktoro. Skambino kaþkoks Albinas. Atsakau, kad nepaþástu tokio. Jis: „Kaip nepaþástate? Juk ne kartà buvau pas jus, kartu gërëme, nepamenate, kaip duris iðvertëm?“ Atsakiau, kad niekur negëriau ir durø neiðverèiau. Tada atsipraðë suklydæs. Tik vakare ëmiau átarinëti, kad tai buvo èekistø provokacija. Iðeinam á kiemà (visada taip einam, kad „uodegas“ pastebëtume). Prieðais átartinas tipas taip stebeilija mus. Siûlau laukti kito, pakeisianèio ðá. Neteko ilgai laukti. Ásëlino ið gatvës. Praleidþiame. Visa laikysena èekistiðka. Nesigaudo ðiame kieme. Reikëjo arba á kairæ, arba á deðinæ sukti. Nuëjo tiesiai. Vadinasi, gatvëje bus dar vienas. Yra! Taip iðtempæs ausá klausosi. Sukam á Raðytojø gatvæ. Uþpakalyje lengvoji maðina. Iðeinam vël á Tilto gatvæ. Tas pats seklys ðliauþia. Nesikeièia. Nutariam uþsukti á universitetà ir ten nusikratyti seklio. Atrodo, kad nusikratëm. Uþsukom pas Vincà. Keistas butas. Kaþkokie lenkai priëmë gyventi kartu. Yra atviras kamba-

1

Vytukas – Stasës Uþdavinytës nesantuokinis vaikas.

202

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

rys, bet jis miega viename su ðeimininke. Ðeimininkas dirba ekspeditoriumi ir daþnai nebûna namuose. Moka 10 rub. per mën. Ðeimininkai laikosi gerai, 10 rub. jiems nieko nereiðkia. Èia kaþkas slepiasi. Su savo átarinëjimais pasidaliname su Vincu. Jam taip nusibodo bendrabuèiuose pas studentus „ant kampo“ gyventi, kad jis nekreipiàs á niekà dëmesio. Be to, po 2 mën. iðvaþiuojàs. Iðeinam á Jaunimo sodà. Vincà apibaru. Viktoras tyli. Vakare sako, kad að buvæs neteisus. Apskritai su Vincu esu grubus. Daug kur esam panaðûs vienas á kità, todël jo nemëgstu. Negalima taip elgtis. Atsisveikinus su Viktoru uþsukam pas [vienuolæ] Natalijà, kur kun. Alfonsas apsistojæs. Saugumo pavestas spec. skyrius Medicinos fakultete teiraujasi, ðniukðtinëja, tiria spausdinimo maðinëliø ðriftus, „pritvirtina“ jas prie atskirø þmoniø. Vienas „fizmatas“ suimtas. Iki ðiol neþinojau, kad tekstas [atsiðaukimo] buvo maðinële spausdintas (sekmadiená tai suþinojau). Viktoras vaþiuoja pas Vità, o að – namo. Jauèiu, kad baimë apvaldë. Jeigu ne dienoraðtis, nusispjauèiau á viskà. Dar ir be dienoraðèio turiu bëdø. Pakalas paliko knygas. Ras ir man primes. Tada 7 metai garantuoti. Blogai miegota naktis daro savo. Naktá sapnuoju èekistus, Lukiðkes. Neblogai iðsimiegojæs jauèiu, kad baimë dingo. Ryte gaunu Prano1 laiðkà. Devyni aukðtàjá mokslà baigæ rusai ið Leningrado atvyko á Mordovijà [lagerá]. Apie tai girdëjau ið BBC. Kiðkelis praðo paraðyti straipsná á „Tiesà“ apie tai, kad Lietuvai nenaudinga naftos valymo ámonë. Tuo klausimu paraðæ savo peticijà þymûs Lietuvos þmonës. Reikià daugiau laiðkø redakcijai. Esà ðie laiðkai gali viskà nulemti. Paraðiau. Viktoras tos nuomonës, kad tai – beprasmiðkas darbas. Penkmeèio plane nëra ðios ámonës. Vadinasi, Maskva nesiruoðia jos statyti. Taèiau kaþkas paleido sàmoningus gandus, kad ji bus statoma, jeigu niekas neprieðtaraus. Visi ëmë lakstyti. O Maskva

1

Pranas Skeiverys, þiauriai tardytas, lageryje kalëjo 15 metø. Mirë 1991 m.

ANTROJI

KNYGA

203

juokiasi. Davë lietuviams iðreikðti savo nuomonæ! Matot, mes iðklausom jûsø skundus. Nenorit, nestatysim. Ið tikrøjø gi pati Maskva nusprendë statyti jà Sibire. Èia tikrai daug logikos. Panaðiai buvo ir su aukðtojo mokslo komitetu. Skleidë gandus, kad jis panaikinamas, aukðtøjø mokyklø dauguma perduodama tiesiog Maskvai, kaip Stalino laikais. Taèiau netikëtai Lietuvoje ásteigta aukðtojo mokslo ministerija. Kodël? Lietuvos CK praðë. O Maskva, kaip visada, iðklauso respublikø balsà. Ið tikrøjø juk pati Maskva buvo nusprendusi, kad nereikia per daug erzinti „savarankiðkø“ respublikø liaudies ir duoti jiems ministerijà, nors jos teisës bus labiau susiaurintos negu komiteto. „Mûsø gamtos“, gamtos apsaugos komiteto darbuotojai galvoja, kad jie dirba labai didelës svarbos darbà. O Maskva ðaiposi. Ðaipykis, „ponia“! O! 20 val. 10 min. Buvo Miroslavas su ðeima. Sugaiðino. Reikia radijo klausytis, nors daug minèiø liko neuþbaigtø. Kovo 30 d. Z. Kaplanas ir Arkadijus, þinodami mano nuomonæ apie Snieèkaus, Paleckio ir Ðumausko „savarankiðkumà“ sprendþiant Lietuvos reikalus, ëmë erzinti mane. Mat vadinau pastaruosius tuðèia vieta. Arkadijus: „Kà jie dirba?“ Að: „Atëjæ á darbà ryte stovi ant uþpakaliniø kojø ir laukia ið Maskvos skambuèio, nurodanèio kà veikti. Þinoma, gan pagal schemà kalbu. Bet tikrai, jokios savo nuomonës jie neturi. Dreba dël vietos, bijo turëti savo nuomonæ, uþ kurià gali netekti ðiltø vietø.“ Z. Kaplanas: „Liaudies demokratijos ðaliø vyriausybës irgi derina savo politikà su Maskva.“ Arkadijus tylëjo. Að studijavau ant sienos kabantá þemëlapá. Priëjæs ir jis, padëjæs ant mano peties rankà „auklëjo“ mane: „Kaip ten bebûtø, bet ið prisijungimo prie Rusijos laimëjo tiek Lietuva, tiek kitos respublikos“. Ið pradþiø sutrikau, nes nebuvau pasiruoðæs, kà á tai atsakyti. Bet greitai atsigavau: „Ðiuo klausimu turiu savo nuomonæ, bet nenoriu jos sakyti. Tai valstybinio masto politika, o að nagrinëju tik vietinës reikðmës reikalus.“ Jis: „Þinau, kad turi savo nuomonæ.“

204

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Taip pasibaigë ádomi tema. Ádomi? Ne! Pavojinga! Nesilaikau Viktoro patarimo neplepëti ástaigoje. Negaliu! Teisinuosi, kad visiðkai atviras vis vien nebûnu. Visi þmonës daug plepa. Tondonas prieð suvaþiavimà papasakojo anekdotà apie tai, kodël XXIII suvaþiavimas ávyks kovo pabaigoje. „Todël, kad priimtø balandþio 1 d. rezoliucijà.“ Tà patá anekdotà girdint Arkadijui papasakojo ir Gurvièius, nors jis gan bailus. Tai girdëdamas Kruvinasis Stalinas turbût vartosi grabe. Bet Gurvièius neëmë ið manæs „Novyj mir“ 2-ojo numerio, kur iðspausdinta ádomi V. Bykovo apysaka „Mertvym ne bolno“. Jà gyriau girdint keletui þmoniø. Uþtat ir neëmë, nors daug knygø skaito. Kovo 31 d. BBC perdavë recenzijà apie knygà Pabaltijo klausimu. Minëjo 1918–1920 metø kovà. Partizanai Lietuvoje kovojæ iki 1952 metø. 1940 metais Maskva primetusi savo valdþià. Tik neseniai ëmë leisti uþsienio turistams lankyti ðias ðalis. Spauda keikia nacionalistus. Vadinasi, tauta gyva. Bet jai gresiàs pavojus. Rusai stengiasi naikinti visas dvasines ir materialines Lietuvos vertybes. Autoriai mano, kad ir maþos tautos turi teisæ á laisvæ, kokià teisæ turi Afrikos tautos. Be to, ðios trys tautos 800 metø iðsilaikë nuolat puolamos savo kaimynø. Daug laiko praeis, iki bus iðtaisytos Stalino–Hitlerio politikos pasekmës. BBC tik antrà kartà priminë Pabaltijá. Pateikë XXIII suvaþiavimo proga siurprizà. Arkadijus pasakojo apie tai, kad kartais saugumui tenka suimti ir teisti paèius provokatorius, saugumo agentus. Tik paskui juos paleidþia. Kodël jis toks atviras? Balandþio 1 d. pasakojau, kaip mane saugume apgirdë narkotikais. Galvojau, kad jis ims prieðtarauti. Nieko! Net patvirtino, kad taip bûna. Keista! Kadangi lijo, todël nevaþiavom pas kun. Aleksandrà. Nutarëme su Stase ir Viktoru vaþiuoti pas Birutës ðeimininkà prisiregistravimo reikalu. Tai esàs „trenktas“ senis, kalëjæs uþ komunizmà, o dabar tapæs davatka. Vaþiuojam á Naujus Verkius. Stasë þiûri pro uþpakaliná langà. Kà matai? Lëtai vaþiuojanèià maðinà. Sustoja mums

ANTROJI

KNYGA

205

sustojus, nors niekas neiðlipa. Aiðku! Stasë gudri. Gudri! Iðlipam. Lengvoji maðina uþsuka á tà patá kiemà. Kaþkas eina paskui. Suk já velniai! Ðeimininkas ima pasakoti daug apie save. Skaito savo skundus Panevëþio kalëjimo, kuriame sëdi jo þmona, virðininkui Ðumauskui dël Kalvarijø iðvertimo. Skundø kalba rodo, kad jø autorius gan protingas þmogus. Jis kalba labai daug apie save. Bet að irgi esu toks, nors kvailu manæs pavadinti negalima. Be to, duoda ir mums þodá. Iðkalëjæs uþ komunizmà 6 metus. Apie já kità kartà. Jau 20 val. 50 min. Reiks Kiolno klausyti. Iðeinam atsibuèiavæ su juo [ðeimininku] ir palydëti. 23 val. 30 min. Stotelëje stovi du tipai. Vienas ið viso nekreipia á mus dëmesio, o antrasis, maþdaug 15 metø, klausosi kà kalbam. Aiðku! Moko ðnipinëti. Atëjus autobusui, pirmasis lietuviðkai siûlo mums pirmiems álipti á autobusà. Álipæ abu susiþvalgo. Konduktorei pasako: „Pravaþiuojantis“. Snukis ne lietuviðkas. Truputá iðgëræ. Juokas ið visko ima. Bëda su Viktoru – keliems sekliams duoda darbo. TSRS bedarbiø nëra! Prie „Tëvynës“ kino persëdam á 2-àjá autobusà. (Vienas neálipo. Ásitikino, kad vaþiuojam namo, ir paliko ramybëje). Nuo tiltelio1 einame pësèiomis. Gaila, kad namai èia pat. Norëtøsi eiti ir eiti iki paèios Nemenèinës. Abu reiðkiam savo susiþavëjimà senu Lietuvos komunistu. Tokiø idealistø, dorø þmonø beveik nëra Lietuvoje. Uþtat juos visi ir laiko nepilnaproèiais. Tai balta varna. Tokie nemëgstami. Jo pavardë Bendorius2. 20 val. 55 min. Slëpti dienoraðtá. Lauke tamsu, sniego beveik nëra. Ryte ðilta buvo. Galvojau truputá degintis. Iððlaviau kiemà. Atðalo, apsiniaukë dangus.

1 2

Taip tada buvo vadinamas dabartinis troleibusø þiedas Antakalnyje. Juozas Bendorius. Vëliau supratome, kad tai gudrus provokatorius. Paþintis su juo mums daug nekainavo. KGB apie mus nieko naujo ið jo nesuþinojo. – A. T.

206

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Viktoras vakar iðvyko á tëviðkæ. Gráð tik po Velykø. Mano nervai suiræ. Braiþas dienoraðtyje charakterizuoja dvasinæ þmogaus bûsenà.

Balandþio 5 d. (antradienis) 17 val. 30 min. ðaltajame kambarëly. Uþsirakinau, kad niekas netrukdytø. Juk taip trûksta laiko. Lauke neðalta. Mieste ir uþ pinigus nerasi sniego. Miðke pavësyje dar galima rasti. Mûsø sodely yra ledo. Lauke +6–8° C. Nuo vakar dienos daugelis lietpalèiais vilki. Tik saulë retai pasirodo. Sekmadiená beraðydamas labai iðvargau. Atsibudæs 5 val. neuþmigau. Uþtat vakar tik trumpai istorijos kontroliná darbà perraðinëjau. Ðiandien, anksèiau iðëjæs ið darbo, Mokslø Akademijos skaitykloje baigiau perraðinëti darbo áþangà. Gal iki Velykø uþbaigsiu. Bûtina. A. Tyla suabejojo, ar „praeis“ mano darbas. Tegu! Bet kiek galëdamas stengiausi bûti objektyvus. Universiteto istorikai parodë dràsà reikalaudami Lietuvos istorijos katedros (ðeðtadiená Raudeliûnas pasakojo, kad ðá katedra galø gale ásteigta!) Tegu jie mato, kad ir tarp studentø ne visi bailiai. Jeigu ðis darbas pateks á doro lietuvio mokslininko rankas, áskaitys. Dëstytojas Strumskis1 gal neskaitys jo. Turëtø skaityti kas nors ið Lietuvos istorijos specialistø. Þiûrësim! Bet pagal J. Þiugþdos dûdelæ neraðysiu. Imsiu kità temà. Gerai, kad ðá niekðà iðvijo ið viceprezidento posto. Iðgyvenàs tas Lietuvos istorijos klastotojas. Gal Lietuvos istorija nejaus jo purvinø letenø. Á Lietuvos istorijos katedros vedëjo postà bûsiàs pakviestas Juozas Jurginis. Ðis doras lietuvis. Menkysta Bendþius pralaimëjo. Kodël? Todël, kad Maskva nusprendë leisti Vilniaus universitetui turëti Lietuvos istorijos katedrà! Maskva tai daro ne ið malonës – nusprendë, kad bus naudingiau. Uþsienio lietuviai leidþia knygas istorine tema, daug dirba Lietuvos istorijos srityje ir tuo bado akis Maskvai. Nuspren-

1

Kæstutis Strumskis.

ANTROJI

KNYGA

207

dë leisti lietuviams tyrinëti savo istorijà (þinoma, ta linkme, kuria ji leis). Tegu pasaulis mato, kad ji ne tokia bloga, kokia uþsienis laiko, kritikuodamas jos elgesio su Pabaltiju. Kad ir kokios prieþastys privertë Maskvà sutikti su Lietuvos istorijos katedros ásteigimu, lietuviams reikia tuo tik dþiaugtis. V. Raudeliûno nuomone, Lietuvai bus leista turëti ir istoriná þurnalà. Objektyvios istorijos nebus, bet tarp ðlamðto pasirodys ir istorinæ vertæ turinèiø darbø. Be to, galima bus ðio þurnalo redakcijà pakritikuoti (þinoma, labai atsargiai) ir truputá priversti jà gerbti istorinæ tiesà. Pernai uþsienis kalbëjo apie tai, kad Rusija pakeis savo rinkimø sistemà demokratiðkesne, kurioje liaudis turës galimybæ rinktis kandidatus, nors ið partijos parinktø. Prieð kelias savaites spauda paskelbë apie rinkimus á TSRS aukðèiausiàjà tarybà, kurie ávyks birþelio mën. Pakeitimø jokiø. Tik á tautybiø tarybà bus renkama daugiau deputatø. Kà tas duos? Nulá sveikø ir tiek pat deðimtøjø. Padidës skaièius melþëjø, kurios du kartus per metus nuvaþiuos á Maskvà rankos pakelti uþ partijos priimtus nutarimus. Áþûlûs „stalincai“! Në kiek nesiskaito su liaudimi ir toliau jà prievartauja. Kiek tæsis toks tyèiojimasis? Partijos suvaþiavimas vyksta toliau. Ðlykðèiai kalbëjo senas bezdalius Ðolochovas. Sutikæs tà tipà spjauèiau jam á snuká. Gëda tiems, kurie davë jam Nobelio premijà. Ðá faktà nulëmë politiniai motyvai. Paustovskis ir Achmatova labiau nusipelnë ðios premijos laureato vardo. „Tykusis Donas“ puiki knyga! Taèiau paskutiniu metu senis suáþûlëjo. Uþkietëjæs reakcionierius. Suvaþiavimu nedaug kas domisi. Ðiandien tai pripaþino ir Arkadijus. Jis veda politines valandëles „Puntuko“ komunistams. Pasirodë, kad maþai komunistø skaito laikraðèius. Kaplanas ëmë juoktis: „Reikëjo paklausti – kas vyksta dabar Maskvoje?“ Arkadijus atsakë, kad tai gal þino. Susitikæ þmonës nekalba apie suvaþiavimà. Nusibodo. Visø oratoriø kalbos nuobodþios, viena á kità panaðios. Vakar bûnant ministerijos buhalterijoje Maskva praneðë apie Sputniko paleidimà aplink mënulio orbità. Buhalterijoje buvo visi trys lietuviai darbuo-

208

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tojai: Þelvys, Ûsas ir moteris. Niekas neparodë jokio susidomëjimo ðiuo ávykiu. Gráþau á darbà. Arkadijus patenkintas ðiuo faktu. Buvau nepatenkintas, kad nemokëjau slëpti savo abejingumo ðiuo ávykiu. Darbe nei vakar, nei ðiandien tuo klausimu niekas nekalbëjo, iðskyrus Arkadijø. Vakar BBC praneðë apie lenkø istorikø siurprizà XXIII suvaþiavime. Jie apkaltino Stalinà uþ tai, kad ðis geriau sutiko iðleisti gen. Anderso armijà á Anglijà, negu jà apginkluoti anglø ginklais ir laikyti Rusijoje. Tai puikus antausis budeliui. Iki ðiol apie tai tylëjo, o plûdo (kiek pamenu, prieð 10 metø) generolà Andersà. Bravo lenkø istorikai! Þinoma, jie gavo V. Gomulkos sankcijà. O ðis bijo Stalino prisikëlimo. Tik dël Stalino klaidos jis iðliko gyvas. Tuo lenkai parodë savo savarankiðkumà. Tai atsakymas Maskvos istorikams, kurie „Pravdoje“ kvietë (labai uþmaskuota forma) reabilituoti ðá gyvulá – Stalinà. Gerai! „Stalincai“ laukia Stalino reabilitacijos. Jiems sapnuojasi tie laikai, kada jie darë, kà norëjo. Reikia juos suprasti. Jaunimas, inteligentija atmeta visas supuvusias dogmas, kurios ir toliau jiems perðamos, kiðamos iki susivëmimo. Reikalingas botagas! Smulki problema. Tai „stalincai“ supranta ir todël visomis priemonëmis stengiasi atitolinti savo galà. Bet tai ne taip lengva. Jaunimas jau ne tas, kuris buvo prieð 15 metø. Be to, reikia atsiþvelgti ir á uþsienio komunistø nuomonæ. Sunki, labai sunki padëtis! Ðaukimas apie vienybæ nieko nepadës. Gandai apie lapelius labai toli paplito. Apie juos girdëjo Z. Kaplanas, Marytë. Ji pasakojo, kad jie pasirodë universiteto bibliotekoje. Saugumas iðkrëtë visus kampus. Suprantu, kaip ásiutæ ðiandien èekistai. Net ir Masiulionis girdëjæs apie tai. O dabar apie Juozà Bernotà. Kaip raðiau, ið pradþiø þiûrëjom á já, kaip á „trenktà“! Jo elgesys lyg ir patvirtino tai. Visur skundþiasi, visur protestuoja. Bet skundø kalba árodë labai greit, kad tai protingas þmogus, gerai valdàs

ANTROJI

KNYGA

209

plunksnà. Panevëþio kalëjimo virðininkas neperdavë jo þmonai siuntinio. Bernotas iðkeikë já. Jis Smetonos laikais gaudavæs ið „mopro“ ir kitur tiek siuntiniø, kiek perduodavo. O ðiandien, socialistinëje santvarkoje, jis neturás teisës pasiøsti maisto savo þmonai. Argi galëjo virðininkas kà nors protingo atsakyti? Sulaikë jo laiðkus þmonai ir paþadëjo pravalyti pasimatymo metu senam komunistui smegenis. Juokas! Kiek nemalonumo padaro senas, dràsus komunistas sovietinei biurokratijai! Teisëjas Èaika nedavë pasimatymo prieð teismà su þmona. Bernotas pradëjo árodinëti, kad „kruvinais laikais“ bûdamas komunistu gavo prieð teismà pasimatymà ir su motina, ir su kitais giminëmis. Èaika pateko á sunkià padëtá. Bet kà jis gali padaryti? Paskubino þmonos teismà. Uþëjæs pas Èaikà rado milicijos majorà. Tas ásikiðo. Bernotas sudirbo ir tà. Ið paþiûros atrodytø ðis ávykis lyg ir tikrai „trenktumo“ pasireiðkimu. Juk kas ðiandien bûdamas sveiko proto iðdrás tiesà pasakyti teisëjui ir milicijos virðininkui. Ðiandien þmonës moka tik pataikauti, klûpëti ant keliø prieð stipresná. Taèiau nereikia uþmirðti, kad Bernotas yra senos kartos þmogus, retas þmogaus tipas, þmogaus, neiðmokusio per 25 metus atsiklaupti prieð stabus, neiðmokusio meluoti, veidmainiauti, ko iðmoko buvæ jo draugai, ko gyvenimas iðmokë mano kartà. Jo skundas dël Kalvarijø iðvertimo ið kulto komiteto pateko á saugumà. Iðkvietë saugumas. Ásidëjæs papirosø. O gal suims? Pamatæs, kad bus kalbama apie skundà, jautæsis dràsiai. Jam priekaiðtavo, bet jis moka atsikirsti. Ádomi jo reakcija áëjus á saugumà. Pasisveikinæs lietuviðkai, budintis atsakæs rusiðkai. Bernotas kalbëjæs tik lietuviðkai. Lietuvoje gyvena ir tegu iðmoksta lietuviðkai! Kad daugiau tokiø komunistø! Ne! Tokiø komunistø nëra. Jis juk iðstojo ið partijos, nors ir dirbo ministrø taryboje. Nelaikau, kad tokiø komunistø nebuvo Lietuvoje. Buvo. Bet daugumà Stalinas sunaikino, kiti þuvo fronte (apie tai net Marukas raðë). Ðiandieniniai Lietuvos komunistai visiðkai nepanaðûs á Bernotà. Ne! Jeigu jie visi nors truputá bûtø panaðûs á já, Maskva skaitytøsi su jais.

210

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

O koks tai ádomus þmogus! Taip buvom patenkinti susipaþinæ su juo! Á partijà ástojo Varniø stovykloje. Jo sekretore buvo M. Ðumausko sesuo, kuri atsisakë savo idealø ir iðvyko á Brazilijà. Vokieèiø okupacijos metu Bernotas iðleido antivokiðkus lapelius. Suèiupo Lietuvos saugumas. Besëdint nusmuko plaukai. Taèiau, mano nuostabai (!) saugumas neperdavë gestapui, o paleido pasakæs: „Eik ir bûk lietuviu, nebûk þydø bernu.“ Tai man buvo didelë naujiena. Nors netikiu, kuo nori átikinti propagandistai dël Lietuvos tarnautojø elgesio vokieèiø okupacijos metu, bet ir galvojau, kad visus komunistus ðaudë. Pasirodo, kad visø neðaudë. Priklausë nuo tø, á kuriø rankas patekdavo. Tik pirmajame ákarðtyje kai kur daug jø iðþudë. Net Zibertà buvo paleidæ, nors tas ir dalyvavo Kremliuje surengtoje komedijoje, parveþant „Stalino saulutæ“. Apie tai skaièiau: aiðkinama, kad tyèia paleido, norëdami suimti jo draugus. Ið tikrøjø gi ne taip buvo. Jeigu nebûtø susidëjæs su pogrindininkais, nebûtø suëmæ. Laikiau save protingu, o pasirodo, daug ko neþinojau. Neþinojau net, kad ir partizanai neþudë visø komunistø. Tik kaimo tamsuoliai tokius þudë. Bet tarp partizanø buvo protingø vyrø. Bernotas sëdëjo vienoje kameroje su K. Boruta ir K. Jokûbynu. K. Boruta paskutiniu metu ëmæs pataikauti valdþiai. Bernotas plûdæs uþ tai. K. Boruta laikiau vienu tvirèiausiø þmoniø Lietuvoje1. Praðë mus papasakoti apie save. Papasakojau. Jis: „Jûs puikûs þmonës! Palyginus su jumis að – nulis.“ Koks kuklumas! Tai didelio þmogaus bruoþas! Að: „O ne! Mano draugas daug matë per 14 kalinimo metø, o að per trejus – nieko nemaèiau.“ Jis dþiaugësi, kad susipaþino su mumis. Mes irgi. Bûtina daþnai su juo susitikinëti. Negaliu sau dovanoti, kad su bankininku Jurguèiu susipaþinti taip ir neradau progos. Ið Bernoto galima daug ko iðmokti. Kitos tokios progos nebus.

1

KGB agentas J. Bernotas stengësi A. Terlecko akyse sukompromituoti K. Borutà. Abejotina, kad jis bûtø galëjæs kalëti su poetu K. Jokûbynu, nes pastarasis MGB nuþudytas Vilniuje.

ANTROJI

KNYGA

211

Nesitikëjau, kad tokiø þmoniø yra pasaulyje! Uþ mano dràsà daug kas laiko kvailu iðsiðokëliu, o kaþkas – balta varna. Kartais dël to bûna sunku. Ne kartà pagalvojau: „O gal tikrai esu kvailas iðsiðokëlis? Gal tikrai jie protingesni uþ mane?“ Paþintis su Bernotu parodë, kad að esu nulis. Palyginus su juo, að esu bailys. Bailys! Eidami namo daug kalbëjom apie já. Tikrai tai retas egzempliorius mûsø eroje. Retas! Viktoras lageryje tokiø sutiko. Jie negalëjæ net tardytojams meluoti. Tokie kalbëjæ: „Mes esam iðauklëti nemeluoti, neapgaudinëti, todël kitaip elgtis negalim.“ Tokie, þinoma, liko gulëti Sibiro, Vorkutos, Kazachstano nesvetingoje þemëje. O ðiandien Lietuvos þemelë negimdo tokiø. Kruvinoji Stalino gadynë padarë savo. Jos pasekmës jauèiamos ir ðiandien. Nesuprantu, kaip Bernotas, iðgyvenæs tà kruvinà gadynæ, iðliko gyvas! Nesuprantu! Tai didelë asmenybë! O kaip jis myli Lietuvà! Dar ir ðiandien man atrodo, kad visi komunistai nemylëjo Lietuvos. Taèiau Bernoto pavyzdys rodo, kad labai klystu. Jis ne maþiau uþ mane myli Lietuvà. Kompanijoje nesibijo net Lietuvos himno sugiedoti. Kas já iðgelbëjo? Kas jam padëjo iðsaugoti meilæ savo tëvynei? Jo, kaip þmogaus, dora! Taip! Buvo pradþioje „Stumbro“ direktorius, vëliau dirbo ávairiose ástaigose. Jaunas susiriðo su komunistais, bet sàþinë neleido pardavinëti savo tautieèiø, savo Tëvynës. O kad tarp Lietuvos komunistø 1940 metais bûtø buvæ nors 20 proc. tokiø komunistø. Ðiandienà uþtat apie Lietuvos komunistus sprendi tik pagal Snieèkø, Gedvilà, Guzevièiø, Baronà, Trinkûnà ir kitus iðgamas. Uþtat, kad buvo tik keletas Bernotø, tiek vargo, kanèiø reikëjo Lietuvai iðkentëti. Ir ðiandien tik todël ji niekinama, spjaudoma. Kambaryje pora ðventøjø paveikslø. Girdëjom, kad lankàs baþnyèià. Nesigilinom. Palyginus su jo dràsa, esu kiðkis. Bet bûti tiek dràsus neturiu teisës. Jis sëdëjo uþ komunizmà, todël daug kà jam dovanoja. Að gi sëdëjau uþ idëjas, prieðingas komunizmui, todël mane gali be jokios sàþinës grauþimo sunaikinti. Uþtat daug kur privalau bûti diplomatas,

212

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nors man tai gan sunkiai sekasi. Mintis apie tai, kad yra tokiø þmoniø, daro gyvenimà mielesná, prasmingesná. Ir pats ðiandien savo akyse nesu tokia balta varna, kaip iki ðiol. O kad Kiðkeliui parodyti já! Reikia ieðkoti ádomiø senø þmoniø ir daug kà ið jø perimti. Diplomatijos Bernotas neturi. Stovim stotelëje. Du èekistø „ðuneliai“ stovi, o jis sako patriotinius ðûkius, nors ir negarsiai ir nelabai „karðtus“. Jis në kiek nejauèia, kad ðalia stovi niekðai. Uþtat mes su Viktoru stengiamës nukreipti kalbà á ðalá. Koks Bernotas idealistas! Þmona pateko uþ grotø uþ iðeikvojimà. Uþ tai laiko jà miesèione ir sau gëda. Suprantu ir jà. Jai su juo sunku. Jis pinigus iðleidþia knygoms, o jai reikia ðeimà iðlaikyti. Daug kur esu panaðus á já, todël ir Alei taip nelengva, kaip Bernoto þmonai. Alë iðgyvena, kad visko trûksta, pinigø nëra. Viktorui gyvenant èia, patys valgom geriau (visi sako, kad pasitaisiau), todël nuo algos nieko nelieka. Visa laimë, kad nors kostiumëlá uþ 50 rub. Alei pasiuvo. Alë iðgyvena, o að – nemoku. Rasteniai vaþiuoja Velykoms namo. Gal ir að parvaþiuosiu Krivasalin. Dieve! Dþiaugsmo nebus. Ne! Vilytë ir sekmadiená buvo baþnyèioje. Bravo! Ji puiki mergaitë. Gintas tinginys. Pasirodo, kad sode ledo beveik ið viso nëra. Viktoras ðeðtadiená iðvyko á tëviðkæ. Kai gráð, apsilankysime vël pas Bernotà.

Balandþio 17 d. (sekmadienis) 8 val. 20 min. kambarëly prie virtuvës. Vilytë ir Viktoras dar guli, Alë virtuvëje. Bobutë su Gintuliu sveèiuose pas krikðto motinà. Lauke ðalta. Antradiená buvo Vilniuje +16, taèiau Telðiuose -2°C. Ten iðkrito 19 cm sniego, o Maþeikiuose – net 27 cm. Penktadiená visà dienà ir Vilniuje snigo. Tik iðtirpo palyginti greit. Bjaurus pavasaris. Nieko nepadarysi. Mano mokslai lëtai slenka á prieká. Anà savaitæ gripu sirgo Jonelio ðeima. Teko lankyti, taèiau praëjusià savaitæ uþbaigiau dar kartà perraðyti savo istoriná darbà. Viktoras padarë pastabø. Pabaiga reiks

ANTROJI

KNYGA

213

perraðyti. Dar porai dienø darbo. Istorijà galësiu perraðinëti darbe, o dienoraðèio ne. Uþtat skubu dienoraðtá raðyti, o ne istorijà. O istorinio darbo, ir Viktoro nuomone, nepraleis. Jis tarybine dvasia paraðytas, bet nespjaudo ant Lietuvos. Uþtat ir dorà istorikà iðgàsdins. Atmes. O jeigu K. Strumskis skaitys, aiðku, atmes. Vis vien atiduosiu. Reiks kità temà raðyti. Kaip prieð sesijà susitvarkyti? Skubëti, nes Algiukas ateis su Stasiu Nagliu. Geriau, kad jis vienas ateitø. Galima bûtø atvirai pasikalbëti. Stasiui girdint, atviras negaliu bûti. Ið bailio visko galima tikëtis. Balandþio 3–10 d. susitikau su Petru III1. Pasirodë, kad nieko politikoje nesigaudo, nors ir vaidina Lietuvos patriotà. Uþsienio radijo neklauso. Neturás laiko. Apsileidëlis! Per ðvelniai pasakiau! Sumiesèionëjo. Laikas! Suk já velniai! Kada nors „komplimentà“ pasakysiu. Vakare darbà dirbàs. Að irgi dirbu, bet klausau BBC net dukart per dienà ir kartà Kiolno (21–22 val.). Klausau daþnai Vatikanà ir sekmadiená – „Amerikos balso“ lietuviðkai. Nusikaltimas nesiklausyti ir nieko neþinoti. Baigësi partijos suvaþiavimas. Á naujàjá politbiurà iðrinktas niekðelis Pelðë. Uþsienis prikaiðiodavo, kad ten nëra nei vieno pabaltijieèio komunisto. Klaidas iðtaisë. Ðiuo nuðovë du kiðkius: uþkiðo gerkles uþsieniui, Pabaltijo komunistams (ðie, þinoma, gerkliø nepraverdavo, bet mintyse piktindavosi) ir á savo kompanijà priëmë uþkietëjusá „stalincà“. Faktas, kad Pelðë tiesiai pateko á politbiuro narius rodo, kad jis uolus Kremliaus tarnas. Kiolno radijo teigimu, ðis tipas daug pasidarbavo rusinant Latvijà. Þmonà turás latvæ, bet namuose kalba tik rusiðkai. Tik tokiais Maskva ir pasitiki. Snieèkus vedæs þydæ, bet namie ðneka lietuviðkai. Uþtat maþiau simpatiðkas Maskvai. Kodël? Uþtektinai ir ðiuo pasitiki, jeigu iki ðiol laiko. Ðis iðtikimai tarnavo tiek Stalinui, tiek Nikitai, o dabar – kompartijai. Be Pelðës, ðlykðèiausias politbiure Suslovas. Vos valdþiausi, kai ástaigoje gyrë ðá Lietuvos budelá. Suvaþiavimas parodë, kad partija netiesiogiai reabilitavo kruvinàjá Stalinà. Vakar dienos BBC nuomone, ði padëtis amþinai negali 1

Neaiðku, koks asmuo minimas.

214

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tæstis. Liaudis ðiandien jau ne ta, kuri buvo prieð 15 metø, bet visos politinës institucijos liko senos, stalininës. Tai rodo ir rinkiminë komedija. Ði iðvada pataisë mano prastà nuotaikà. Ir toliau bus slopinama laisvesnë mintis. Tai rodo Tvardovskio neiðrinkimas á CK ir tai, kad visur reklamuoja ðlykðèià tamsybininko M. Ðolochovo kalbà. Taèiau ilgai taip negalës tæstis. Partija ir vël turës daryti nuolaidø. Ástaigoje savo nuomonës nepasakiau. Tik Ðolochovà vadinau „rusakrakobiesu“. Kaplanas paklausë (ir kaip iðdráso?) Arkadijø: „O kodël apie programà nieko nekalbama? Juk Chruðèiovas þadëjo 1970 m. visus aprûpinti butais ir beveik pastatyti komunizmà?“ Arkadijus: „O kà galëjo apie jà pasakyti?“ Tikrai kà? Apsijuokë ir viskas. O pripaþinti, kad partija klydo (Nikita juk partijos vardu kalbëjo), negalima. Juk partija neklaidinga! Vis vien nemalonu kiekvienam komunistui vartyti savo partijos programà. Norom nenorom teks jà keisti. Balandþio 9 d. Didysis penktadienis. Vakare apsiverkiau pagalvojæs, kad Krivasaly bus liûdna, kad tai pirmos Velykos be Tatuko. Krivasaly laukia mama. Nors kelionë varginga, bet vaþiuoti reikia. Stoty pilna þmoniø, ypaè jaunimo. Nors daugeliui Velykos liko tik sena tradicija, taèiau visi skuba á savo tëviðkes praleisti Velykø. O að per Velykas tëviðkëje buvau paskutiná kartà tik prieð 12 metø. Vis ruoðiausi ir taip neprisiruoðiau. Stotyje sutikau Zuikelytæ. Pakalbëjæs truputá, imu skaityti „Per kapines“. Ji papraðë kà nors papasakoti. Kaip tokià progà praleisti? Ji: „Kodël nepakvieti pas save – tëviðkën – á sveèius?“ Net nepagalvodavau apie tai. Kur gauti susisiekimo priemones? Etnografijos muziejaus direktorius Þilënas turás autobusà. Puiku! Taèiau pareiðkiu, kad nenoriu, jog Antanas Tyla kartu vaþiuotø. Ji siûlo paimti kartu ir Linkmenø kunigà. Kartu su Tyla bûdamas, negalësiu bûti atviras ir visà laikà jausiuos suvarþytas1.

1

Greit po to pokalbio suvokiau, jog be jokio pagrindo Antanà átarinëjau. Tai doras þmogus. O átariau já todël, kad bûdamas labai atsargiu þmogumi, Tyla pasiûlë sukurti pogrindinæ organizacijà. – A. T.

ANTROJI

KNYGA

215

[...] Vytautas1 tapæs vaikø literatûros redakcijos vedëju. Ði þinia jai buvus nemaloni. Kodël? Ji nemoka paaiðkinti. Tik jai aiðku, kad kandidatø, ir daug rimtesniø, buvo á tas pareigas daug. Ji nesupranta, kad tà vietà jis gavo ne uþ graþias akis. Aiðkinu jai, kad Vyto net sàþinë tyli. Tylai priekaiðtauja, nors pavyko jau átikinti save, kad jo kelias su partija yra teisingas. Tyla, pavyzdþiui, tikino mane, kad filmas „Julius Janonis“ esàs puikus. O að gi negalëjau þiûrëti tokio ðlamðto. Laimë, kad radom Ðvenèionëliuose Edvardà [Rastená] su „Volga“. Ið Paþiezdrio ëjom su Vandos Drûteikaitës vyru. Teko bristi per vandens apsemtà kelià. Nepakenkë! Juk að labai stiprus. Bendrakeleivis pasakoja apie skrebø darbelius – kaip jie vagiliaudavæ, plëðæ partizanø vardu. Su dviem tokiais Kaltanënø skrebais að „sëdëjau“ 1945 m. Ðvenèionyse. Tokiø dalykø Krivasalio apylinkëse nepasitaikydavo. Nuo Sidariðkiø aiðkiai matyti trobelë. Akyse vaidenasi vos bevelkàs kojas Tatukas. Ne! Jo ten jau nebëra. Þiûriu á tolimas kapines. Jis ten! „Sveikas, Tatuk, „ministras“ parvaþiavo!“ Kaþkodël negaliu verkti. Prie namø pasitinka brolis Vladukas. Gerai, kad atvaþiavau. Motina praþiûrëjusi akis belaukdama. Suvargusi. Praeis keleri metai ir jos nebus. Kaip þiauriai surëdytas þmogaus gyvenimas! Net uþ 12 rubliø atveþiau 4 kg kvietiniø miltø, 4 kg riestainiø. Be jø, dar „Palangos“ duonos, bandeliø, batonø, citrinø. Turës motina kà valgyti. Juk mësos ji nevalgo. Dþiugu, kad ji nesiskundþia ir neverkia dël Tatuko. Dþiaugiasi, kad karvë turi graþià telyèaitæ. Bëgu ir að paþiûrëti. Tatukas sakæs, kad jei bus telyèaitë, laikysià. Ji norinti laikyti. O kaip? Ar tai jos sveikatai? Vakare su Vladu uþsukom pas senelæ. Tokia susenusi. Vyno nenupirkau. Nëra uþ kà pirkti. Citrinø nevalgo.

1

Vytautas Martiðius.

216

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Naktá blogai miegu. Kaip gaila, kad Tatuko nëra. Kodël nesijauèiau laimingas, kai jis buvo gyvas? Kodël nemokëjau to ávertinti? O po keleriø metø sakysiu: „Kodël nemokëjau mamos ávertinti, kodël nesijauèiau laimingas turás jà?“ Kvailai surëdytas ir pats þmogus. Jo nelaimë ta, kad jis nemoka dþiaugtis savo laime – gyvenimu. Net pakeliu balsà, kad mama nesëda uþ stalo. Sakau, kad visi turi sësti. Kà ji kalta, kad niekas neiðmokë laikytis tradicijø? Apsiverkia! Melstis nemoku. Ne! Su Vladu uþsukam pas senelæ [gimusi 1870 m.], o po to – nueinam á kapines. Oras ðiltas. Nemoku prie Tatuko kapo melstis. Kaþkodël neaplanko tas graudulys, kuris daþnai Vilniuje uþklumpa mane. Uþsukam pas mokytojà Marijà Terleckaitæ. Po to nueinam prie Pakalo eþero lydekø paþiûrëti. Ledas jau labai netvirtas. Saulëta diena. Pusvalandþiui nusirengiu iki pusës. Laikas atsisveikinti. Mama liûdna. Atrodo, kad ir jos ne maþiau gailësiu, kaip Tatuko. Gal labiau net, nes ji bus paskutinë ið tëvø. Vladukas lydi á Ðiðkinius. Kaip gera, kad galima ásësti á autobusà, ne visada perpildytas. Ðvenèionëliuose Zuikelytë uþsigeidþia gerti. Bufete visi uþraðai rusiðki. Bufetininkei sakau visai ramiai: „Kodël uþraðai tik viena kalba?“ Suprato ir greit reagavo: „O kas? Blogai?“ Að: „Gerai, bet reikia ir lietuviðkai uþraðyti!“ Ji: „O að rusë!“ Að: „Tai kas ið to?!“ Ásiunta: „Èia tarybinë Lietuva!“ Að irgi truputá pakëlæs tonà: „Bet visgi Lietuva. Ir todël turi uþraðyti ir lietuviðkai“ Ji: „Vaþiuokite jûs á savo Lietuvà!“ Að gi susivaldau ir neatsakau á jos áþûlumà, nepasakau, kad ji pati neðdintøsi á savo Maskvà. Visiems skundþiasi, kad atsirado keleivis, kuriam nepatinka rusø kalba. Visi þiûri á mane, bet tyli. Zuikelytë geria limonadà. Surûgæs. Tikrai surûgæs, nes pagamintas dar sausio mënesá. Bufetininkei sakau, kad limonadas surûgæs. Ði ima kaukti, kad að priekabus. Áeinantiems þmonëms skundþiasi, aiðkina konflikto esmæ: „Að lietuviðkai nesuprantu, að gi – rusë.“ Að neiðkenèiu: „Jeigu èia dirbate, turite suprasti!“ Reikalauju skundø knygos. Neduoda. Yra restorane. Dar neiðëjus, iðvadina mane idiotu. Restorane abi bufetininkës moka lietuviðkai. Kiða li-

ANTROJI

KNYGA

217

monadà. Èia geras. Knyga esanti pas jà [bufetininkæ] paèià. Neduoda. Linkmeniðkis girtuoklis kaltina mane uþ priekabes. Jau perone prisistato kaþkoks girtas lietuvis ir priekaiðtauja man uþ „kabinëjimàsi“. Pasiunèiu po velniø. Zuikelytë pasiraðysianti skundà dël limonado. Dël kalbos siûlau tylëti. Gráþæs neskubu raðyti. Reikia laukti Viktoro, kà jis patars. Pataria neraðyti. Ji pasiaiðkinime viskà suvers á konfliktà dël kalbos. (…) Rusai elgiasi Lietuvoje kaip savo kolonijoje! Ko èia stebëtis. Juk kas ðiandien Lietuva yra? Traukinyje uþ mûsø sëdëjo trys jauni lietuviai. Naujoje Vilnioje buvo iðlipæ ið vagono. Iðeidami kaimynams liepë saugoti jø vietas. Neiðsaugojo! Atsisëdo rusas ar lenkas. Sugráþæ pareiðkë nepasitenkinimà. Suaugæs vyras paliko tà vietà. Maþdaug 35 metø moteris (rusë ar þydë) atsisëdo á tuðèià vietà. Iðgëræ lietuviai ëmë moterá kalbinti, dviprasmiðkai ðnekëti. Vos valdþiausi. Bet kada vienas, nukabindamas paltà nuo kabyklos, tiesiog uþgulë ant ðios moters, neiðkenèiau: „Negraþiai vyrai elgiatës. Ko kabinatës prie moters? Toks elgesys nedaro jums garbës. Gëda! O dar lietuviðkai kalbate. Þinoma, kas treèià rusiðkà þodá áterpiat. Giriatës, kad mokate rusiðkai? Nëra kuo girtis! Ðiandien kiekvienas pradþios mokyklos mokinys moka rusiðkai kalbëti.“ Kaþkà suniurnëjo, bet greit nutilo chamai! Mes privalome su kitatauèiais bûti ypatingai mandagûs, nors visur reikalauti savo teisiø. Gëda buvo uþ tuos jaunus lietuvius. Jeigu visi taip elgsimës, svetimtauèiai mûsø negerbs. O su panaðiomis á bufetininkes reikia elgtis principingai: gal tada nors dalis jø iðsineðdins á savo tëvynæ. Bet mes turim bûti mandagûs. Troleibuse vienas jaunuolis, mano manymu, lietuvis, su keleiviø dauguma kalbëjo lietuviðkai, o á konduktoræ kreipësi tik rusiðkai. Vos valdþiausi. Visur pilna girtø! Velykø nuotaika nejuntama. Gal kad visur nelietuviðka publika. Cerkvës pilnos rusø. Visos atidarytos. O ið 40 lietuviðkø [baþnyèiø] tik ðeðiose galima pasimelsti. Pirmadiená, antrà Velykø dienà sàmoningai apsirengiu juodu kostiumu. Áëjæs á viduriná kambará, kuriame net trys komunistës ir

218

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ieva, Aldona bei Lionë, sveikinu su ðventom Velykomis. Visos nusiðypso, bet neatsako á sveikinimà. Birutë ir Angelë irgi bijo atsakyti á mano pasveikinimà. Vakare uþeinu pas netolimus kaimynus Petrauskus. Ðie irgi nieko neatsako á mano sveikinimà. Lyg bûtø negirdëjæ. Bijo! Bijo savæs! O gal 8 metø sûnaus? Kokiø menkystø yra mûsø pasaulyje! V. Grabauskà pakvietë papasakoti apie Suomijà. Ádomu buvo pasiklausyti, kà papasakos apie tà laisvà ðalá ðis rusø bernas, tamsybininkas. Ir kà? Buvau maloniai nustebintas! Gan objektyviai pasakojo. Gan ádomiai apie tà kelionæ man asmeniðkai pasakojo „Puntuko“ vyr. konstruktorius Pauþa1. Pasirodë, kad Grabauskas daug dràsesnis ir daug objektyvesnis. Pauþa ið viso ðûdþius, bailys. Jis pasakojo man ir Bonkai – abiem lagerininkams, taèiau nuðvietë padëtá Suomijoje gan neðviesiomis spalvomis. Esà darbininkas uþdirba 500–600 markiø. Uþ mësos kg 5 markës, litras benzino – markë. Uþ 3 kambariø butà – 600 markiø. Þodþiu, padëtis gan prasta. Mane sunku átikinti, kad mes laimingesni uþ suomius. V. Grabauskas árodë (visai to nenorëdamas), kad Pauþa bailys. Turbût ir þmonai nepapasakojo, kà Suomijoj matë. 500–600 markiø uþdirba nekvalifikuotas darbininkas. Kvalifikuotas uþdirba 1000–1200 markiø. Tiek ir tarnautojas, o inþinierius 1200–2000 markiø. Tai labai daug. Mes su Ale gautumëme maþdaug 2500–3000 markiø á mënesá, tai yra daugiau negu senais rubliais gaudavome. Kokie bûtumëme laimingi, jeigu uþ geriausios mësos kilogramà bûtø tekæ mokëti 5 rub., t. y. 50 kapeikø ðiandieniniais pinigais. Tai sunku suprasti mums. Juk mes uþ mësos kilogramà mokam 2 rublius. Uþ kaproninius baltinius – 6 markës, o èia – 20 rubliø. Ðtai tau ir skirtumas. Ðiaurës kraðtas, taèiau vaisiø pilna. Kilogramas – vos 1–1,5 markës. Tulpiø pilna. Uþ markæ gauni kelias. Bet ir ne tai svarbiausia. Ten nëra nei vieno svetimo kareivio. Jiems nesuprantama, kad ávairaus plauko atsibastëliai gali piktin1

Albertas Pauþa, inþinierius mechanikas, vienas ið „Puntuko“ gamyklos virðininkø.

ANTROJI

KNYGA

219

tis, jeigu jam pastabà padarai uþ tai, kad uþraðai ne tavo valstybës kalba. Kà èia ir kalbëti! Kaip tik Povilënà1 sutikau. Tas: „Girdëjau ir að apie Suomijà. Kokie mes nelaimingi, palyginus su jais. Suomija daug aukø sudëjo ant savo laisvës aukuro, taèiau jie ðiandien gali dþiaugtis savo laisve. O mes? Mes daugiau aukø sudëjom ant to paties aukuro, taèiau mûsø tëvynæ mindo purvinas maskolio batas, to maskolio, kuris mindo su purvu viskà, kas mums ðventa. Ne! Vis vien ir Lietuvos partizanø aukos nenueis veltui. Nenueis. Ateis toji diena, kada ir mûsø tëvynës nemindþios tas purvinas okupanto batas.“ O toliau aimanavo: „Dieve, Dieve, kartais taip slegia nelaisvë, kad sunku ir apsakyti. Sunkiausia ir tai, kad daþnai nustoju vilties sulaukti tø dienø, kad Lietuva bus laisva. Lietuva bus laisva. Tuo neabejoju, bet galiu nesulaukti tø laisvës dienø. Kokia nelaimë beveik visà gyvenimà praleisti nelaisvëje ir mirti nelaisvëje.“ Raminau já kiek galëdamas. Dþiaugësi Zuikytës pasikeitimu. Esà ji sakiusi, kad su jaunimu tikrai pasikalbà, darà jam átakà. Ið kur toks pasikeitimas? Pasikeitë dël jo [Povilëno] átakos. Átakos didelës jaunimui negali daryti, nes pati maþai kà skaito ir maþai kà þino. Pakalas apgailestavo, kad jo tëviðkëje vidurinës mokyklos mokytojai visomis priemonëmis perða jaunimui ateistinæ literatûrà. Ið kur toks tamsumas mûsø inteligentijos? Ið kur? Pirmadiená Z. Kaplanas pasakojo, kad naftos valymo ámonæ statys Jurbarke. Nepatikëjau. „Tiesa“ árodë, kad tai tikra tiesa. Nusiminiau. Kam buvo reikalinga toji diskusijø komedija? Direktyvose nebuvo, o suvaþiavimas átraukë. Komedija! Dar vienu rusifikacijos lizdu Lietuvoje padidës. Norëjau uþeiti pas ekonomikos mokslø daktarà Maliðauskà pasikalbëti. Alë átikino, kad iðsigàs ðis mane pamatæs institute. Gal pas Skupeikà uþeisiu, kai oras atðils. Paltas labai jau nuðiuræs. Gëda ten uþeiti. Antanina Terleckienë pasakojo apie savo sûnaus Algio mintis. Jis KPI studijuoja. Juos tikrai á Rusijà siøs. Dëstytojai pasakas pa-

1

Pats autorius.

220

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sakoja jiems apie Sibiro gyvenimo romantikà. Ir nejaugi jie jomis tiki? Ið kur tokie dëstytojai? Universitete tarp studentø sklidæs maðinële atspausdintas atsiðaukimas, kritikuojantis sovietinio mokslo sistemà. Matyti, kad jos autorius baigæs universitetà (ar studijavæs) dar prieð karà, nes þino, kokios disciplinos buvo tada dëstomos. Dràsiai kalbëjæs rajoniniame partiniame susirinkime-konferencijoje raðytojas J. Avyþius. Pradëjæs kalbëti lietuviðkai. Rusai ëmæ triukðmauti, protestuoti. Tada sekretorius Mackevièius pareiðkæs, kad raðytojas turás teisæ (!) kalbëti lietuviðkai. Kokia malonë! Savo sostinëje gauti teisæ lietuviðkai kalbëti. Koks gerumas tø rusø! Avyþius kalbëjæs apie lietuviø kalbos teises Vilniuje. Kritikavæs tà faktà, kad Vilniuje daugelyje ástaigø negalima susikalbëti lietuviðkai. Kaþkà kalbëjæs apie kûrybos laisvæ. Po XXIII suvaþiavimo nutils. Pats Avyþius, kaip rodo „Kaimas kryþkelëje“, doras lietuvis. Balandþio 12 d. skambino Ida. Atsakiau, kad rusiðkai nesuprantu. Sakë skøsis skyriaus virðininkui. Pasakæs „viso gero!“ padëjau telefono ragelá. Ðalia stovëjo ir viskà girdëjo Alë. Iðsigando. Vël skambino man. Esà supykæ, o dabar reikia taikytis. Atsakiau, kad su ja rusiðkai nekalbësiu. Iðvadinusi mane „tipu“: „Að jam taip padarysiu, kad visà gyvenimà atsimins.“ Spjaunu jai á barzdà. Aiðku, kad saugumas girdëjo mûsø pokalbá. Arkadijus irgi girdëjo. Tantanas pareiðkë, kad kalbu rusiðkai geriau negu kiti. Atsakiau, kad savo rusø kalbos mokëjimu nesu patenkintas, taèiau kalbëti galiu. Kalbu su visais, kurie nemoka gerai lietuviðkai, tik rusiðkai, bet su tais, kurie mane, kaip lietuvá uþgaudinëja, rusiðkai nekalbësiu. Iðaiðkinau mûsø su Ida konflikto esmæ. Taèiau kità dienà jis stengësi po truputá kalbëti lietuviðkai. Po poros dienø uþmirðo. Að ir nereikalauju ið jo. Jis manæs neuþgaudinëja, netvirtina, kad lietuviø kalba jam nereikalinga. Su juo kalbëdamas rusiðkai nesijauèiu prievartaujamas. O su Ida nekalbësiu. Tegu kur nori, ten ir skundþiasi. Vis vien ðiandien ne Stalino laikai. Uþ tai prie manæs neprikibs, nors tas saugumui gan nepatinka.

ANTROJI

KNYGA

221

Balandþio 3–10 d. buvau „Litselchoztechnikoje“. Finansø skyriaus virðininkas Abovièius liepæs ateiti. Yra finansininko vyr. specialisto vieta. Nesvarbu, kad [esu] sëdëjæs. Papasakojau apie bylà. Þadëjo paskambinti. Þinojau, kad neskambins. Juk ði ástaiga priklauso Zokui. O tas 1963 m. nepriëmë manæs á melioracijos trestà. Ir gerai! Ten sunkus darbas. Èia nors laikraðtá, o kartais net ir knygà paskaitau. Tai labai daug. Balandþio 13 d. pas mus sugráþo Viktoras. Balandþio 14 d. suþinojau ið Pakalo, kad Snieèkus (pasak gandø) gavæs velniø ið Kremliaus. Sugráþæs iðsikvietë VU rektoriø J. Kubiliø ir tam davë pipirø. J. Kubilius rengiàs studentø susirinkimà. Vakar Pakalas I1 pasakojo, kad toks susirinkimas ávykæs. Á susirinkimà pasiraðytinai buvo kvieèiamas vienas studentas ið kiekvieno kambario. Pykstu, kad Pakalas I nenuëjo. Kubilius nekalbëjæs apie lapelius, bet kiekvienam buvæ aiðku, kad esmë yra lapeliai. Daug priekaiðtavæs uþ studentø drausmës stokà. Uþteks pagaliau to! Po 22 val. uþdraudþiama bendrabuèiuose likti sveèiams (áleidþiami tik pateikæ dokumentà), po 24 val. draudþiama ðviesa. Suradus kambary tuðèià butelá, kaltininkas ðalinamas ið kambario. Ir niekas jo neuþstos. Ðis klausimas esàs suderintas su CK. Nori ávaryti baimæ studentams! O ðie kaip pradëjo, taip ir tæsia savo darbà. Komendantë pasakojusi (kiti studentai patys tai skaitæ), kad ant laiptø buvæ uþraðyti ðûkiai: „Rusai, lauk ið Lietuvos!“, „Laisvæ Lietuvai!“, „Mirtis bolðevikams!“ Iððaukæ saugumà. Fotografavæ uþraðus, o po to nutrynæ. Aiðku, kad ðiandien saugumas labai ásiutæs. IFF dekanas skleidþiàs gandus, kad pastaruoju metu Vilniuje dingæ ðeði jauni vyrai. Supraskite, kad tai saugumo darbas. Tai melas. Tyèia skleidþia gandus, kad studentai bijotø kà nors prieð valdþià veikti. 10 metø studentija tylëjo ir staiga ëmë bruzdëti. KGB þinoma, nesupranta, kad tai stichinis judëjimas, studentø tautiniø jausmø proverþis. Jie ieðkos atpirkimo oþiø. Aiðku! Bet dël to 1

Pakalas yra autoriaus pseudonimas, taèiau èia minimas brolis Vladas Terleckas, tuo metu studijavæs universitete.

222

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

neverta visko bijoti. „Neostalincai“ kompartijos suvaþiavime paëmë virðø. Taèiau, manau, griebtis atviro stalininio teroro nedrás. Pilni laikraðèiai þiniø, straipsniø apie Janoná. Já anksèiau vertinau. Bet kai pradëjo á padanges kelti, iðvis nieko neskaitau apie já. Prieð trejetà savaièiø pasirodë Maironio tomelis, iðleistas 35 tûkst. tiraþu. Greit prapuolë. Sunku gauti ir Putino „Langà“. O Janonio niekas negriebia. Tokiø poetø Lietuva turëjo bent 20. Tik komunistams jis labai reikalingas savo propagandai. Balandþio 15 d. su Viktoru aplankëme ligoninëje kun. Aleksandrà. Puikiai atrodo. Sako, kad ilgai iðkalëjæs þmogus tampa bailus. Jis [Aleksandras] toks pat dràsus. Toks ir mirs. Bet diplomatijos jokios. Supranta, kad jo laiðkus tikrina, kad já seka, bet nesupranta, kad specialiai gali á ligoninæ paguldyti èekistà, kuris sektø já. Vienas labai stebeilijo mus. Kai Aleksandras kaþkur nuëjo, ðis irgi nusekë. Apie Prezà Aleksandras svajoja kaip apie bûsimà kunigà. Að juokavau, kad greit „þenysiu“. Oras buvo bjaurus, bet mes nusidanginom ið ten á N. Verkius pas komunistà [J. Bernotà]. Dël Viktoro prisiregistravimo nieko gero negirdëti. Kambary „biedniau“ negu net pas mane. Suprantama, kodël þmona pateko á kalëjimà. Jai sunku. Apsileidæs þmogelis. Jo paprastumas imponuoja, taèiau niekuo negaliu pateisinti jo apsileidimo. Bent nagus galëtø nusikarpyti. Mus aplankë Algiukas, Stasys ir Albinas Masaitis. Ilgai iðbuvo. Gerà áspûdá padarë Albinas. Ir já sudorojo moteris. Tai pikèiausias lagerininkø prieðas!1 Stasys Naglys beveik visà laikà tylëjo. Prie jo bijau net atvirai dràsiai kalbëti. Þinoma, kalbëjome atsargiai (be to, apie kà èia kalbësi?), nes tokiam bute gali bûti átaisyta „klausymo maðina“, o ypaè dabar – po tokio studentø elgesio. Su vienu Algiuku turiu apie kà pasikalbëti. Taip! Uþteks! Eisim su Viktoru á Petro ir Povilo baþnyèià, o po to – gal pas Kiðkelá. 1

Daugelis ið lagerio sugráþæ veda þmonas, kurios negimdo vaikø. Vienos per senos gimdyti, o kitos – negali gimdyti. – A. T. Autorius nenusiteikæs prieð moteris, bet prieðingas tam, kad buvæ kovotojai prieð sovietø santvarkà vardan moters aukoja savo idealus ir nutraukia bet kokià pasiprieðinimo veiklà.

ANTROJI

KNYGA

223

Geguþës 15 d. (sekmadienis) 16 val. 30 min. kambary. Lauke saulëta ðilta diena. Neprisimenu, kad per paskutinius 20 metø bûtø buvæs toks ðiltas oras. Jau geguþës 5-àjà buvo susprogusios beveik visos liepos. Geguþës 8 d. Vilniuje pradëjo þydëti sodai. Kai atðilo balandþio antroje pusëje, tai ir nebuvo atðalæ. Neatðalo nei medþiams sprogstant, nei sodams þydint. Termometras ne vienà dienà rodë +25° C. Vilytë su savo mokykla vakar iðvyko á iðkylà. Likusi ðeima miðke deginasi. Að atëjau dienoraðèio tvarkyti, nes buvau apleidæs já mënesá. Naktá prasnaudþiau Dubingiuose pas kun. È. Kavaliauskà vos 5 val. Gráþæs skaièiau TSRS istorijà. Aiðku, kad galva sunki. Taèiau reikia raðyti. Dienoraðèio apleisti negaliu. Pradësiu nuo susitikimø „Sigmoje“, apie kuriuos iki ðiol taip ir neprisiruoðiau paraðyti. Kovo 18 d. Vytas Girdzijauskas pakvietë á „Sigmos“ klubà susitikti su Gudijos raðytojais. Laikydamas, kad dabartiniai Gudijos raðytojai praradæ bent koká tautiná jausmà ir vergiðkai ðliauþioja prieð Maskvà, be didelio noro ëjau á ðá susitikimà. Susitikimas parodë, kad neteisingai maniau apie Gudijos raðytojus. Susitikime dalyvavo V. Bykov, Korpiuk ir Ipatajeva, visi ið Gardino. Kaip gaila, kad að nesusigaudþiau, kad Bykov yra apysakos „Mertvym ne bolno“ autorius. Tai puiki apysaka. Lietuvos raðytojai tokio kûrinio, taip nuvainikuojanèio enkavedistus, neparaðë. „Politikoje“ skaièiau, kad „Pravda“ dergia ðá veikalà, kaip iðkraipantá tarybinæ tikrovæ. Gudijos raðytojai kalbëjo laisvai, kritiðkai. Jie maþesni bailiai uþ Lietuvos raðytojus. Ðtai kelios Karpiuko mintys: „Vienà dienà sàþiningai pragyventi sunkiau negu á kosmosà nuskristi“. Savo vertimus skaitë Albinas Þukauskas. Nuobodus senis. Niekas nenorëjo klausyti. Savo kûrybà skaitë Dalia Urnevièûtë. Kalbëjo Vytas. Jo nuomone, jeigu raðytojas neturi kà pasakyti skaitytojui, geriau patylëtø. Daugelis puolë dabartinæ lietuviðkàjà poezijà, kuri kuriama daþniausiai sovietiniø ðvenèiø proga.

224

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Pocius sutiko, kad negalima raðyti pagal uþsakymà. Darbininkas Baranovas kritikavo Bloþës kûrybà. Jis þavëjosi Maironio, Baranausko, Nëries poezija ir lygino jà su Bloþës poezija. Bloþë jautësi nesmagiai. Baranov kalbëjo gan kategoriðkai. „Voznesenskio neapkenèiu, Majakovskio nemëgstu, Jevtuðenka patinka“. Stungurys kritikavo Mieþelaitá: „Diskusija vyksta apie monotoniðkumà, o reikëtø kalbëti apie poeto darbo sàþiningumà. Buvo du karai, konclageriai. Kaip juos þmogus sukûrë? Ar mes tai randame E. Mieþelaièio poezijoje? Vyko diskusija apie Telksnio knygà. Taèiau neatsirado nei vieno þmogaus, kuris bûtø iðdrásæs pasakyti, kad ði knyga neverta jokios diskusijos.“ Darbuotojas ið „Sigmos“: „90 procentø raðytojø nesugeba tiesos pasakyti“. Að: „95 procentai bijo pasakyti tiesà“. Mano replika greièiausiai nebuvo visø iðgirsta, nes salëje buvo triukðmas. Tarp eiluèiø galima buvo áskaityti, kad kalbëtojai trokðta kûrybos laisvës. Atvirai apie tai niekas neiðdráso pasakyti: uþtenka ir uþuominø. Nereikia uþmirðti, kad ðis susitikimas ávyko XXIII partijos suvaþiavimo dienomis, kai ið suvaþiavimo tribûnos tamsybininkas M. Ðolochovas taip puolë drástanèius savarankiðkai galvoti. Balandþio 2 d. su Ale ëjome „Sigmon“ á susitikimà su lietuviø dramos teatro aktoriais. Laikas bëga. Senstam. Dël to kartais liûdna. Gatvëje daugiau þmoniø, jaunesniø uþ mane. Á apsirengusá juodu kostiumu moterys labai þiopsojo. Man patiko. Nepatinka, kai dëmesio nekreipia. Pasirodë, kad artistai atvyks tik po 2 val. Diskusijos vyko be jø. Daug kas kalbëjo gan kritiðkai dël repertuaro pasirinkimo. Ypaè visi puolë Kanovièiaus pjesæ „Penketas ir viena“. Puolë teatro valdþià, kuriai trûksta pilietinës dràsos atsispirti prieð primetamà „ið virðaus“ repertuarà. Vienas kritikavo Aksionovà. Tai buvæs jaunimo labiausiai mëgstamas prozaikas, taèiau po CK pylos ëmæs muðtis á krûtinæ. Gavo á kailá ir þurnalistai, kurie praradæ sàþinæ ir begëdiðkai meluoja. Puikiai kalbëjo jaunas þurnalistas, kurá prisimenu dar ið „Tauro“ laikø. Jis smerkë savo virðininkus uþ kaþkokià baimæ, apsi-

ANTROJI

KNYGA

225

draudimà „kad tik kas nors neatsitiktø“. Ir ðiandien jautësi visø kalbëjusiøjø þodþiuose protestas prieð þodþio laisvës varþymà, prieð visagalæ cenzûrà. Vytas ir mane iðprovokavo pasakyti savo nuomonæ apie jø klubà, nors pats niekuomet negalvojau kalbëti tokiame „pavojingame klube“. Pradëjau ramiai, bet greit pakëliau balsà (kada galø gale iðmoksiu ramiai kalbëti, nesinervuoti?): „Esu sveèias, todël reikëtø viskà girti. Taèiau að kalbësiu kritiðkai vertindamas Jûsø klubo veiklà. Drg. Butkus (klubo vedëjas) kalbëjo apie klubo tikslus ir uþdavinius. Vienas ið klubo tikslø bûtø ir iðmokyti mus þmoniðkai lietuviðkai ðnekëti.“ Salë juokiasi. Tæsiu toliau: „Daugelis èia esanèiø, reikia pripaþinti, labai blogai lietuviðkai kalba. Pradëkime nuo paties drg. Butkaus. Jis kas treèià þodá áterpia rusiðkà. Kam tas reikalinga? Gal drg. Butkus nori tuo parodyti savo tarybiná patriotizmà? Mes ir ðiaip manome já patriotà. Reikia pasirinkti, kuria kalba kalbëti: lietuviðkai arba rusiðkai. Jeigu drg. Butkui sunku lietuviðkai kalbëti, mes leidþiame jam rusiðkai ðnekëti. Mums tas pat. Praëjusá kartà pirmininkavo kitas draugas. Ðis galvojo rusiðkai ir labai nevykusiai, tiesiog paþodþiui savo mintis vertë á lietuviø kalbà.“ Butkus sëdëjo iðraudæs, daugumas juokësi. Pakalbëjæs apie tai, kad sëdá uþ stalø negerbia savo draugø ir garsiai ðnekasi tarpusavyje, tæsiau: „Daug kalbama apie atvirumà, nuoðirdumà. Að èia treèià kartà, bet to atvirumo nemaèiau. Pirmà kartà buvo svarstomas filmas „Niekas nenorëjo mirti“. Nenoriu ðiandien pasakyti savo nuomonës apie ðá filmà. Taèiau tada nuoðirdþiai kalbëjo apie tà filmà tik drg. B. Kiðkis ir uþ ano stalo sëdá du vyrukai, kuriø pavardþiø neþinau. Drg. Butkus visais bûdais iðsisukinëjo ir nepasakë tikros savo nuomonës apie tà filmà. Að netikiu daugumos kalbëjusiø apie ðá filmà þodþiais, netikiu, kad jie taip galvotø apie já. Tà patá galima pasakyti ir apie drg. Jaunelytæ. Ji buvo ypatingai nenuoðirdi. Netikiu, kad ji taip galvoja apie filmà, kaip kalbëjo.“ Ði irgi raudo. Uþbaigiau kalbà truputá ramiau. Þiûrëdamas á B. Kiðká ir á anuos du simpatiðkus jaunuolius kalbëjau: „Dþiugu, kad jaunimas kalba tai, kà galvoja. Mes esam vyresni uþ

226

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jus maþdaug 10 metø, gyvenime daug matæ ir todël daþnai viena galvojame, o kita – kalbame.“ Taip truputá nevykusiai uþbaigiau. Pats buvau savo kalba nepatenkintas. Visà laikà Alë sëdëjo lyg ant adatø (nenorëjo leisti kalbëti). Ëmë prikaiðioti uþ tonà, uþ Butkaus uþpuolimà. Esà anas sëdás kaip burokas iðraudæs. Vytas apgynë mane. Kalbëjæs gerai. Sëdëjau tylus, mintyse nagrinëdamas savo kalbà. 22 val. atëjo ðeði dramos teatro artistai: Treinys, Vaisieta, Smagurauskas, Leonavièiûtë ir du, kuriø pavardþiø neþinau. Visi buvo iðvargæ, todël paðnekesys buvo neádomus. Treinys teisinosi (jis direktorius). Pagal já, repertuarà pasirenka trys teatro reþisieriai. Nustebino Naujelytë. Ðá kartà kalbëjo dràsiai. Skirgaila jai atrodæs kaip rusø bajoras. Mintyse dþiaugiausi. Vadinasi, mano þodþiai netuðèiai nuskambëjo! Taèiau Butkus kalbëjo tuo paèiu lietuviðkai rusiðku þargonu. Gëda! Inþinierius, baigæs Kauno Politechnikà. Teisinasi tuo, kad naudojasi vien rusiðka literatûra. Ar tai pasiteisinimas? Kiti, áterpæ rusiðkà þodá, tuoj atsipraðydavo. Norëjau iðdroþti Treiniui, kad repertuarà ne reþisieriai pasirenka, o primeta Kultûros ministerija, CK. Alë neleido. Kiti ar uþmirðo savo paþadà pulti uþ repertuarà, ar bijojo tà prikiðti. Butkus, pasirodo, aplanko kiekvienà dramos teatro spektaklá ir ne vien dramos. Kaip mes su Ale atsiliekam. Gëda! Istorija trukdo. Nieko! Birþelio mën. lankysime teatrà. Iðëjom namo 24 val. 20 min. Kiti liko. Buvau nepatenkintas, kad nusileidau Alei ir nepasakiau savo nuomonës apie repertuarà. Taèiau gal ir gerai, kad patylëjau. Savaime aiðku, kad saugumo ausys bûtø uþgirdusios mano þodþius. Jos ir taip daug iðgirsta! Autobuso jau nebuvo. Ilgai laukëm. Taksi nenorëjom samdyti: brangu. O vëliau nesustojo „Þalgirio“ gatvëje. Teko pësèiomis eiti beveik iki „Neries“ kino teatro. Alë tylëjo, nors, jauèiau nëra labai patenkinta. Laimë, kad pasirodë kitas taksi ir parveþë namo. Balandþio 23 d. Vytas kvietë á susitikimà su þurnalistais. Po gripo jauèiaus silpnas, todël nëjau. Ádomiai kalbëjæs raðytojas V. Pet-

ANTROJI

KNYGA

227

kevièius. Ðiaip jis vedæs rusæ ir „Jaunimo gretose“ propaguoja miðrias vedybas. TSRS þurnalistas esàs partijos padlaiþys. Todël tarybinëmis sàlygomis negalima kalbëti apie þurnalistà taip, kaip ðià sàvokà supranta Vakaruose. Jau seniai þiûriu á tarybinius þurnalistus, kaip á þmones, neturinèius jokiø principø. Nenorëèiau, kad mano vaikai taptø tarybiniais þurnalistais. Balandþio 15 d. Z. Kaplanas ëmë pasakoti, kaip lengvosios pramonës ministras Albinas Adomaitis kalbëjæs per televizijà apie Lietuvos lengvosios pramonës laimëjimus. Að pareiðkiau, kad geriau patylëtø. Kaplanas: „Palyginus su padëtimi prieð keletà metø, reikalai taisosi.“ Að: „Nemëgstu þmoniø, kurie viena kalba, o kita galvoja. O kas pagerëjo? Jûs lakstote, ieðkote kaproniniø lietpalèiø. Gavote? Að rudená kelis mënesius ieðkojau kostiumo. Uþ 86 rub. nusipirkau „Lelijos“ gaminá su lavsanu. Kelis mënesius paneðiojus gëda juo apsirengus iðeiti á gatvæ. Gaukite padorius batus.“ Èia mane palaikë Arkadijus. Tada Kaplanas: „Að kalbu apie gamybos augimà, o ne apie tai, kas lieka respublikoje.“ Pradëjau juoktis: „Man svarbu ne gamyba, o tai, kà að galiu nusipirkti. Adomaitis daug gamina, bet nieko neturi. Tas rodo, ko vertas jis, kaip ministras.“ Kaplanas: „O kà jo vietoje darytumëte?“ Að: „Pareikðèiau, kad, arba su manimi elkitës, kaip su ministru, arba að juo negaliu bûti, jeigu neturiu teisës tvarkyti lengvosios pramonës gaminius.“ Rusai statë pramonæ (ne veltui, uþ lietuviðkus laðinius, sviestà, kiauðinius), rusai ir geresnæ produkcijà pasiima. „Verpsto“ produkcijos rasi tik Maskvoje. Atëjæs á valdþià Kosyginas paþadëjo rûpintis lengvosios pramonës vystymu. Kas pagerëjo? Arkadijus kelias dienas bëgiojo po krautuves ir negavo pavasariðkø pusbaèiø. Man tokie batai irgi reikalingi. Taèiau, viena, neturiu pinigø, o antra, vargu ar gausi tokiø. Importas sumaþëjæs, todël padoriø batø negausi. Nëra net lietuviðkø. Juokas ima! Uþ pinigus negali batø, ðvarko nusipirkti. Beveik uþ mënesio atlyginimà rugpjûtyje nusipirkau „Lelijos“ kostiumà. Tikrai gëda iðeiti á gatvæ. Nusipirkèiau gal ðvarkà. Taèiau nëra. Yra, taèiau tokiu ðvarku apsirengæs gali tik kolchoze kiaules ganyti. Jeigu apie tai papasakotum uþsieny, pavadintø tave melagiu.“ O dabar chronologine tvarka apie tai, kas ávyko per mënesá.

228

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Balandþio 17 d. su Viktoru nuëjom á Ðv. Petro ir Povilo baþnyèià. Pamokslà sakë tas pats senis, kuris per Velykas Alei labai nepatiko. Jo pamokslas ir man labai nepatiko. Uþ toká pamokslà tik á snuká duoti! Atsiminiau Kazelio þodþius apie tai, kad Ðv. Onos klebonas tyèia sako tokius pamokslus, kad atbaidytø jaunimà nuo baþnyèios. Ar ir èia ne tas pats! Po 3 savaièiø Linkplikis1 patvirtino mano mintis. Kun. Kindurys iðkeliamas, o likæ du esà vykdo valstybës saugumo ásakymus. Zuikelis neparodë didelio dþiaugsmo dël mûsø vizito. Buvo piktas, irzlus. Bet kai Viktoras papasakojo keletà epizodø ið gyvenimo lageryje, pralinksmëjo. Atsisveikino gan geros nuotaikos. Marijampolëje vienas jaunuolis vasario 16 d. iðkëlæs vëliavà. Suëmæ. Balandþio 9 d. iðëjæs ið Gastronomo, sutikau èekistà Pylnikovà. Pasisveikinau: „Velykoms kà nors perkate?“ Lyg neiðgirdo! Að: „Vaþiuoju á tëviðkæ, todël nuperku kà nors motinai.“ Kur einàs? Jis iki kirpyklos. Sustojome. Kaip gyvenàs? Að: „Á toká klausimà Karpuchinui atsakiau, kad ðuo ir katë irgi gyvena, taèiau svarbu, kaip gyvena.“ Toks atsakymas nepatiko èekistui: „Tu vis nepatenkintas! Ko tau maþa: laisvës, negali mokintis?“ Atsakiau, kad dël materialiniø sunkumø neiðgyvenu. Slegia tai, kad visur þiûri á mane kaip á buvusá kaliná. Pylnikovo nuomone, saugumas netrukdàs. Mane pasodinti reikëjæ, gal ir saugumas kaltas, kad anksèiau su manimi nekalbëjo, nors buvo þinoma, kad að „kai kuo uþsiiminëjæs“. Tai papulkininkio Kardanovskio þodþiai. Matyt, tarp èekistø neretai kalbama apie mane. Balandþio 10–17 d. susitikau gatvëje savo buvusá kurso draugà Ðnirà. Kaþin ar tarp buvusiø kurso draugø daug nepartiniø? Keista ir tai, kad daugelis ið jø studijø metu net á komjaunimà nestojo. Dirbæs „liaudies“ kontrolëje. Kadangi jo partinis staþas buvæs trumpesnis negu 5 metai, tekæ apleisti ðià ástaigà. Apgavæ. Sakæ, kad turësiàs kontroliuoti partiniø organizacijø darbà. Ið tikrøjø nereikià to daryti. Á „liaudies“ kontrolæ perëjæ daugelis rusø ið CK, nes èia didesni atlyginimai.

ANTROJI

Kunigas A. Kaniðauskas.

229

Tiesa, Zuikutis pasakojo, kad lapeliai pasirodæ ir Kaune. Balandþio 17 d. Vatikanas praneðë apie Paleckio sutikimà Australijoj. Lietuviai neðë plakatus, vadinanèius Palecká iðdaviku. Jeigu liaudis nebijotø, ðis tipas dar geriau bûtø sutinkamas Vilniuje. Gerai. Privertë net „Pravdà“ prabilti, o patá Palecká „Tiesoj“ teisintis. Per klaidà pasiraðë peticijoje SNO, kurioj buvo praðoma Lietuvai laisvës. Gavo Kremliuje velniø. Gal daugiau nesiøs tokio þioplio. Ðá kartà neávykdë niekðelis KGB misijos. Tik nemalonumø pridarë savo ponams. Balandþio 18 d. Vito vardo diena, t. y. gimimo diena. Nutarëme pasveikinti. Vos pasibaigus darbo dienai uþëjo Algis Susnys ir Stasys Naglys. Galvojau, kad ir pastarasis eis Vito sveikinti. Bet prieð 17 val. jis iðëjo ligoninën pas þmonà. Galëjo uþeiti pasveikinti. Bijo. Tuoj po darbo atëjo Alë, o po to – Viktoras. Aiðku, kad saugumas susekë. Viktoras patvirtino mûsø átarimà. Suk juos velniai, nors jausmas toks, lyg prie tavo nuogo kûno prisiglaudë ðlykðtus ðliuþas. Viktoras pësèiomis nuëjæs pas Romà. Èekistas palydëjæs já ten. Palydëjo á parduotuvæ, o po to atgal. Kiek èekistø sukelta ant kojø? Po 17 val. 30 min. sulipom á troleibusà. Að nei vieno nepastebëjau, bet Viktoras ir Algiukas matë seklius. Pasveikinom Vità. O prieð 8 metus ðià ðventæ Vitas ðventë vienas. Kaip viskas greit uþmirðtama! Koridoriuje ilgai þaidþiau su Mindaugëliu, Vito sûneliu. Gan vëlai atsisveikinom. Algiukas praðë mane leisti pernakvoti. Romas geresnis jo draugas, taèiau tas nepakvieèia. Tegu nakvoja. Man negaila. Bet mamai sunku, kai daug sveèiø. Nuo troleibusø þiedo ëjom pësèiomis. Algiukas gerokai girtas veblena: „Nenoriu atgal gráþti, ðá kartà á specà. Ukrainieèiai sugráþta, bet að nenoriu.“ Að: „O kas tave ten siunèia?“ Ryte Alë iðsigandusi. Saugumas ásiutæs uþ tokius lagerininkø balius. Bijo saugumo1. Að sakau, kad reikia dþiaugtis tuo, jog mûsø

1 1

KNYGA

Viktoras pas mus gyveno aðtuonis mënesius su pertraukomis, Algis – tris mënesius (irgi su pertraukomis). – A. T.

230

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jaunieji draugai nesibijo saugumo grasinimo. 1964 m. saugumo sukeltas triukðmas turëjo tikslà ávaryti mums tiek baimës, kad niekur daugiau kaip du nesusirinktumëme. Nebijom jø. Tai jau daug. Bet Alæ ne taip lengva tuo átikinti. 1964 m. ruduo jà palauþë2. Ið viso praþilo, labai paseno. (...) Balandþio 23 d. universitete kabo skelbimas, kvieèiàs studentus á studentø svetainæ, kurioje ávyksiàs susitikimas su saugumo darbuotojais, kurie papasakos apie ádomias bylas, apie saugumo steigimà. Aiðku, kad toká susitikimà padiktavo lapeliø pasirodymas. Þiûrëkit, kokie mes þmoniðki, tai ne tie, apie kuriuos tiek daug blogo pasakoja jûsø tëvai, vyresnieji broliai. Mes nei kiek nepanaðûs á NKVD þudikus, Berijos ir Stalino iðperas. Tad, kai pateksite á mûsø rankas, bûkite atviri, kaip seniems draugams, kurie jums linki tiek daug gero. Þiûrëkite, mes ir ðypsotis mokame ne blogiau uþ jus. Mes jûsø draugai, todël, jei kà uþgirsti apie liaudies prieðus, viskà neðkit mums. Balandþio 24 d. sveèiavosi brolio Jonelio svainis su ðeima. Jø giminaitë Nijolë tekanti uþ ruso. O kur jie su þmona buvo? Svainis kaltina savo þmonà, kuri net stûmë á tokias vedybas. Svarbiausia esàs þmogus, o ne tautybë. Tëvas grasinàs nusiþudyti. Jo þmonai pasakau keletà „ðiltø“ þodþiø apie savo giminaitës auklëjimà. Visà valandà teisinosi. Kà daro, kad jø vaikai nenueitø tokiu keliu? Nieko! Bijà kà nors pasakyti. Mokykloje iðplepësià viskà. Ach, toji baimë! Kokios didelës tavo akys! Bijosi su savo vaikais atvirai kalbëti. Menkysta. Jei jis bijo, að nebijosiu su juo pasikalbëti. Visà savaitæ (4 dienas) iðgulëjau lovoj. Skaièiau prieðkarinæ literatûrà. Tokia literatûra daug duoda. Kaip skaudu, kad nëra galimybiø lavintis. Dar niekada nesijauèiau tiek maþai iðprusæs. Baisu! Vël lenda á galvà mintys, kad reikia metams vykti á kaimà. Ten turësiu laiko skaityti knygas. Balandþio 26 d. direktoriaus L. Abromaièio ásakymu Z. Kaplanas skiriamas mano virðininku. Arkadijui atlyginimas pakeliamas 2

Straipsniai apie mane sovietinëje spaudoje, „visuomenës teismas“ „Puntuke“.– A. T.

ANTROJI

KNYGA

231

10, o Elenai – 5 rub. Tik mane vienà „pamirðo“. Suk juos velniai! Tuo manæs nepalauð! Balandþio 23–30 d. Alë pasakojo apie dviejø ikimokyklinio amþiaus mergaièiø pokalbá. Viena ið jø turëjusi nusipirkusi raudonà vëliavëlæ. Antroji sakanti: „Dabar mes tikros rusës.“ Pirmoji: „Èia nelietuviðka vëliava.“ Antroji: „Lietuviðka balta, raudona, geltona.“ Pirmoji: „Tu neþinai, lietuviðka – geltona, þalia ir raudona.“ Daug þino ir vaikai. Patikrinau Vilijà. Þino, kokios mûsø tautinës vëliavos spalvos. Balandþio 30 d. gatvëj sutikau S. Uosá. Pasakoja apie tai, kaip Maskva reikalaujanti ið Kauno Politechnikos keliø ðimtø inþinieriø. Kam? Esà lietuviai puikiausiai paruoðti. Kai jam iðaiðkinau, kodël jø praðo, Staselis neiðdráso pasakyti nei taip, nei ne. Bailys! Jis net su savimi bijosi pasiginèyti! Ðlykðtus tipas!

232

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

TREÈIOJI

KNYGA

TREÈIOJI KNYGA

233

234

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

TREÈIOJI

KNYGA

235

Geguþës 23 d. (pirmadienis) 18 val. maþajame kambarëly. Alë iðëjo aplankyti ligoninëje pagimdþiusios dukrà Reginos, Gintulis su mama lauke, Vilytë – mokykloje. Viktoras su Algiuku mieste. Dvi naktis neiðsimiegojau, nes ðventëm Alës vardines. Penktadiená istorijos egzaminas pas Ðidlauskà. Þmoniðkam dëstytojui uþtektinai þinau, bet tam maþa. Ðis per daug reikalauja. Sako, kad turi „burþuazinæ“ praeitá, todël ir persistengia. Geguþës 15 d. raðydamas tiek pavargau, kad kelias dienas negalëjau dirbti. Ðiandien irgi raðymas pakenks. Bet negaliu susivaldyti. Dienoraðtis apleistas. Jeigu bûèiau nesudeginæs seniau raðytø dienoraðèio knygø, gal ne taip já ir vertinèiau. Dabar gi negaliu apsieiti. Kà tik iðklausiau ádomø praneðimà ið Kiolno apie rusø – rumunø santykius. De Golio ryþtas iðstoti ið NATO ákvëpë rumunams mintá pasitraukti ið Varðuvos pakto. Rumunija, kaip ir Prancûzija, demonstruoja savo savarankiðkumà. Ji nedviprasmiðkai duoda suprasti rusams, kad Besarabija jø teritorija, kurià Stalinas pagrobë. Ateis diena, kada rumunai vieðai pareikalaus gràþinti atplëðtà nuo jø ðalies teritorijà. Ðis jø þygis visam pasauliui primintø kruvinojo Stalino politikà ir Pabaltijo atþvilgiu. Rumunijos savarankiðkumo siekimas suteikia ir mums, lietuviams, daugiau vilèiø, tikëjimo, jog ateis toji diena, kada bus keliamas ir Lietuvos klausimas. Kaip gaila, kad mes taip trumpai gyvename. Lauke ðilta, saulëta. Tokios geguþës neprisimenu, rodos, dar nebuvo në vienos ðaltos dienos. Visà laikà giedros dienos.

236

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Mieste, o ypaè pas mus, labai graþu. Bet laimingas niekada negaliu jaustis. Nelaisvë taip slegia, neleidþia uþsimirðti. Dieve! Kokie mes nelaimingi! Laimingi tie, kurie nejauèia ðios nelaisvës naðtos. Galvojau, kad tik að vienas jà jauèiu. Taèiau mënesio pradþioje paklaustas Ilgaitis1 atsakë, kad já irgi labai slegia mûsø tautos nelaisvë. Deja, daug yra tokiø, kurie to nejauèia. Jaunimas lengviau nelaisvæ pakelia. Jeigu, rodos, ðiandien sugráþtø kruvinieji Berijos–Stalino laikai, neiðgyvenèiau to. O tada iðgyvenau. Kartais bûdavo be galo sunku, ypaè suþinojus, kad Saldutiðky guli iðrengti partizanai. Taèiau tada kartais bûdavo lengviau uþsimirðti. Jaunystë darë savo. O ðiandien sunku, kartais be galo sunku. Gráþtant ið Krivasalio po Tatuko laidotuviø, Alë papasakojo Reginos2 þodþius: „Jeigu Antanas nori, kad mes eitumëme á baþnyèià, tegu sumoka kunigui“. Papasakojo, kaip baþnyèioje neþinojo paprasèiausiø elgesio taisykliø, nemokëjo net þegnotis. Dar labiau ëmiau nemëgti jos. O ant Vlado pykti uþ tokios þmonos pasirinkimà. Po poros mënesiø suþinojau, kad ji nëðèia. Buto nëra, ðeimininkë varo ið ten, kokià bëdà ásitaisë tas naivuolis. Teisingai sakiau jam, kad gaus koká niekà, jeigu nelanko ðokiø, bijo merginø kompanijos. Po to suþinojau, kad kraujo grupë neigiama. Gimdant gali mirti. Praëjusá pirmadiená Alës mama kvietë mane ir Alæ pasimelsti uþ laimingà operacijà. Atsisakiau. Taèiau atsigulæs praðiau Dievà, kad laimingai pagimdytø. Praëjusá antradiená Reginai padarë operacijà, iðgelbëjo jà ir dukrà. Apsidþiaugiau. Tik tada supratau, kad jos mirtis nebûtø manæs nei kiek nudþiuginusi. Koks tai bûtø buvæs smûgis jos vargðei motinai, seserims ir Vladui. Tegu vaþiuoja pas mus ir gyvena vasarà. Yra pieno. Taèiau ðeðtadiená vël aprëkiau Vladà. Þinoma, pyktis ima ant abiejø broliø. Jeigu negalëjo parvaþiuoti, tai reikëjo nors paraðyti.

1 2

Neiðaiðkinamas pseudonimas. Brolio Vlado Terlecko þmona.

TREÈIOJI

KNYGA

237

Ðûdþiai. Motina jaudinasi, iðgyvena. Praðiau Jonelá, kad nuvaþiuotø á stotá, susiieðkotø kà nors ið kaimo ir praneðtø motinai. Skambinau ðiandien. Buvæs. Netikiu! Meluoja. Viktorija neleido. Pykstu ant jos. Nesupranta, kaip motinai sunku. O kai numirs, abu ðauks, rëks. Reikia rûpintis, kol gyva. Að dël vardiniø negalëjau parvaþiuoti. Jonas galëjo. Viktorija komanduoja. Tik ryt motina gaus mano laiðkà. Ðeðtadiená parvaþiuosiu að, ketvirtadiená gal jie abu parveð paminklà. Gaila mamos. Jai vienai labai sunku. Gal rudená parvaþiuosiu að kuriam laikui pagyventi. Pykstu ant Vlado, pykstu ant savæs uþ savo elgesá. Visgi jam sunku ir privalau suprasti já, uþjausti. Vladas silpnas, pasidavë jos valiai. Galvojo, kad su stipresne bus lengviau. Bet su tokia invalide sunku. Juokas ima pagalvojus, kodël jis skubëjo vestis. Esà daug kainuoja valgant atskirai. Ðtai kaip, palengvëjo! Ðaukë, kad vaikø nebus. Ðtai tau! Sëdëtø sau Krivasaly ir skaitytø knygas. Deja, ne viskas gyvenime protu paremta! Argi to paties man negalima bûtø prikiðti? Juk kaip vargau að pats 1954 m. Ne viskas protu paremta. O! 16 val. 50 min. Dþiaugiuosi, kad galiu susivaldyti. Rodos, nepavargau. Dienà truputá paskaitæs jauèiaus labai blogai.

Birþelio 3 d. (penktadienis) 9 val. 55 min. maþajame kambarëly. Uþ lango paukðèiai lenktyniaudami èiulba, kitame kambary Alë su vaikais (vakar gráþæs aprëkiau, todël ji neatëjo), o aname Viktoras sugráþæs. Vakar laimingai baigiau visus egzaminus. Ðiandien turiu gauti popierëlá atostogoms. Vakare vaþiuoju á tëviðkæ. Regina su vaiku neiðsiraðë. Buvo þadëjæ vaþiuoti Krivasalin. Persigalvojo. Tenka man vaþiuoti. Sekmadiená motinà parsiveþiau. Þadëjo tik dienà pabûti, o dabar neskuba. Pagadins Genë karvæ. Telyèaitæ nugalabys. Reikia darþus sodinti. Bûtina nors kelioms dienoms vaþiuoti. Suprantu mamà. Jai ten vienai sunku. Naktá bijo miegoti. Bet kiek tokiø motinø, kurios në vaikø neturi? Mes nors lankom jà.

238

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Skubu sutvarkyti dienoraðtá. Dabar chronologine tvarka. Balandþio 29 d. nusprendþiau nueiti á „Puntukà“ geguþës 1-osios minëjimà. Á demonstracijà neisiu, todël reikia nors èia pasirodyti. Juk negalima staiga vël á kità pusæ „persiauklëti“. Ten (15-oje vidurinëje mokykloje) radau nemaþa þmoniø. Beveik visi buvæ lagerininkai. Þiûriu á juos ir jauèiu tiesiog pasiðlykðtëjimà. Vergai! Tai Bonka, Jagutis. Në vieno minëjimo, në vienos demonstracijos nepraleidþia. Bijo, kad valdþia neátartø partijos nemylint. Bonka pareiðkë man, kad reikia stengtis elgtis taip, jog bûtø gera nuomonë apie mus. Að: „Nusispjaut man á kieno nors nuomonæ.“ Ðlykðti Kaþuchauskienë. Visà laikà tupi susirinkimuose. Alë turëjo apie jà susidariusi neblogà nuomonæ, bet kai pabijojo „Pergalëje“ (Nr. 3) skaityti straipsná apie genetikà, pakeitë nuomonæ. Ðikinlaiþiai... Bravo tik inþinierës ið konstruktoriø biuro. Nemaèiau beveik në vienos. A! Gal programà ruoðë. Taèiau jø nematyti ir demonstracijose. Bravo! Mûsø laboratorijos liaudis renkasi, nes Paplauskas gal 20 kartø praðë ateiti á demonstracijà. Nepatogu esà prieð savo virðininkà. Spjaut jam á barzdà. Jis dël savo karjeros taip stengiasi, dvilinkas lankstosi prieð rusus, nors ir vaizduoja lietuvá. O ko eiliniams lankstytis? Neiðtvërë ir mano Alë. Namie nuobodu, todël atvaþiavo. Bet po minëjimo parvaþiavome namo. Kà kalbëjo (skaitë) Abromaitis, niekas nesiklausë. Salëje triukðmas. Nors kas sudraustø, ásakytø klausytis partijos þodþio. Viskas atliekama formaliai. Svarbiausia, kad perskaitë raikomo duotà tekstà, perskaitë niekur nesuklysdamas. Gráþus namo, Vilija pareiðkë, kad auklëtoja ásakiusi visiems vaikams eiti á demonstracijà. Kategoriðkai ir grubiai pasakiau, kad nëra reikalo jai eiti ten. Atsigulus Alë iðaiðkino man, kad elgiuosi netaktiðkai. Reikia vaikui iðaiðkinti viskà. Pasikvietëm Vilytæ pas save á lovà. Iðaiðkinau viskà. Paaiðkinau, kad suðals kelias valandas iðstovëjusi ir pësèiomis reiks namo pareiti. Á demonstracijas

TREÈIOJI

KNYGA

239

varo, o parveþti neparveþa. Po demonstracijos tu jau niekam nereikalingas. Vaikai turëjæ atneðti pasiaiðkinimus, kodël jie nebuvo demonstracijoje. Vilijos nepraðë. Tegu bûtø praðæ. Pats nuëjæs bûèiau ir paaiðkinæs. Viktoras sako, kad reikia leisti – kai gerai paðals, daugiau nenorës eiti. Jonas I1 ðiuo klausimu taip pasakë: „Að savo vaikø neleidþiu á demonstracijà, iðaiðkinau jiems, kad tai rusø, mûsø pavergëjø, ðventë. Jø ðventë, tegu jie ir eina á jà. O ið lietuviø tik vergiðkos dvasios þmonës eina ten. Man bûtø labai malonu, jeigu laisvos Lietuvos laikais suaugæ mano vaikai galëtø pasigirti: „Mes nebuvome nei vienoje komunistø suruoðtoje demonstracijoje, á kurià varu varë pavergtà lietuvá.“ Ir að norëjau demonstracijoje pasiþiûrëti, kas ið lietuviø atsitempë ir savo vaikus. Jeigu dalyvauèiau ten, daugeliui lietuviø bûtø nepatogu tampytis ir su vaikais. Nieko nepraðiau atleisti nuo demonstracijos. Tik pareiðkiau, kad nebûsiu. Arkadijui nepatiko. Priekaiðtavo Elenai Smilgevièienei, kad viena. Toji, kvailë, dar teisinosi, kad be vyro ir dukros atëjo. Vitas kvietë á krikðtynas á Pilviðkius. Nenorëjau vaþiuoti. Juk reikia pinigø ir bûtina ruoðtis egzaminams. Bet nepatogu buvo ir atsisakyti. Viktoras kûmas. Jam su manimi ramiau bus. Dþiugu, kad Vitas nesibijo kviesti, todël reikia vaþiuoti. Ákalbëjo Vitas ir Alæ. Viktoras patarë vaþiuoti. Pasiëmë ir mûsø Gintulá. Tegu vaikas pasiþiûri pasaulio. Kaip greit prabëgo 4 metai. Juk lygiai prieð 4 metus vaþiavom á Vito vestuves. Tada Viktoras sëdëjo Vladimiro kalëjime. Dþiugu, kad jis laisvëje, o Vitas turi jau 2 sûnus. Laikas bëga! Oras pasitaikë neblogas. Ið Pilviðkiø á Paprûdþius traukëm pësèiomis. Tik gamta ten negraþi. Lapuoèiai daug labiau susprogæ negu prieð 4 metus. Tëvai labiau pasenæ. Motina ten viskà dirba, o tëvas nelabai. Jauèiama nelygybë ðeimoje. Sakiau Vitui, kad jis labai laimingas turëdamas gyvus tëvus. To, þinoma, jis dar nesupranta. Tëvø netekæs pajus. 1

Pats autorius.

240

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gerti negaliu, o Viktoras traukë lygiai su visais. Bravo! Ryte su Viktoru ëjom gëliø skinti. Sveikinom Alæ, Valæ. 14 metø mûsø vedybø ir keturiø – jø proga. Kità vakarà anksti nuëjom miegoti. Negaliu gerti, esu iðvargæs. Geriau iðsimiegoti. Gerai, kad niekas netrukdë. Geguþës 2 d. atsisveikinom su visais. Kaþin ar tëvus gyvus dar pamatysime? Kaþin? Tiesa! Pirmàjá vakarà Viktoras sakë kalbà apie motinà (motinos dienos iðvakarëse). Jis gerai kalba, bet tokioje vietoje pamokslo tonas netinka. Uþ tai, kad pamokslininkas B. esà sakæs turëti daugiau vaikø, Vito svainis Romas uþsigavo ir iðëjo. Ávyko labai nemaloniai. Apskritai Viktoras grubokas ir jam paèiam pasidarë nemolonu. Laimë, kad jis lengvai iðgyvena tokius smûgius, bent neparodo, kad iðgyvena. Tokiu tonu jis sakë kalbà ir Vito gimimo dienos proga. Reikia jam patarti nekalbëti kunigo, sakanèio pamokslà, tonu. Jis gali kalbà gerà pasakyti. Tada daug kalbëti negalëjo, nes buvo du nepaþástami Vito draugai. Vienas ið jø, man paþástamas, rodos, doras, o antruoju að netikiu. Tada kalbëjau ir að. Pasiruoðæs truputá galëèiau kalbëti. Baigiu. Reikia eiti á universitetà. Saulës nematyti. Buvo ir pasislëpë. Nuo geguþës 29 d. ëmë lyti, o birþelio 1 d. staiga atðalo. Vakar vël atðilo, bet visà vakarà lijo. Jau uþtenka lietaus. Gal dar dienà spësiu paraðyti apie gráþimà ið Paprûdþiø.

Birþelio 22 d. (treèiadienis) 11 val. 20 min. kambarëly. Alë darbe, Viktoras su Algiuku iðvyko á miestà registravimosi reikalu, Vilytë su Stundþienës mergaite uogauja. Mama nuëjo miegoti, o Gintulis vargsta sodely – skaito pasakas. Nemyli vaikas knygos. Visà dienà bëgioja su vaikais, o á knygà në nepaþiûri. Jo amþiaus bûdamas taip mëgdavau skaityti

TREÈIOJI

KNYGA

241

apie Ispanijos pilietiná karà ir kinø su japonais kovas. Visus laikraðèius ryte rydavau, o jis ið viso neskaito. Spauda ðiandien, þinoma, neádomi. Taèiau pasakas turëtø mëgti. Nemëgsta. Kaip iðmokyti já knygà mylëti? Praðë parkerio. Paþadëjau su sàlyga, jeigu perskaitys tris knygas. Paþadëjo. Bet greit atsiþadëjo net parkerio. Dabar uþdaviau 17 p. paskaityti. Tingëdamas „bumbina“. Jei neperskaitys ir nepapasakos, neleisiu þaisti pas Petrauskiukà. Ryte dangø apdengë debesys. Gal duos Dievas lietø? Nëra! Jau dvi savaitës negailestingai kepina saulë. Viskas iðdþiûvo. Net medþius lieju, kaip ir prieð 2–3 metus. Ðiandien paskutinë mokslo atostogø diena. Ryt vël á tà prakeiktà darbà. Kaip gera buvo paskaitas lankyti. Neádomiø nelankiau. Dienà saulëje kaitinuosi (në per atostogas taip nenudegdavau), o vakare – paskaitos. Ypaè daug naudos davë Vëbros paskaita. Be jo ir Ðalûgos, nelankydavau kitø dëstytojø paskaitø. Su dviem skolomis perëjau á IV kursà. O visgi dþiugu! Ðá tà per dvejus metus iðmokau. Jauèiu. Daug davë þiniø kontrolinis darbas. Gerai bûtø baigti ðias studijas. Vargu! Nepavyks. Greièiausiai iðvarys neleidæ baigti viso kurso. Kaip ten kaime mama? Liûdna vienai. Vladas ðiandien laiko egzaminà. Gal ryt parvaþiuos. Visgi Jonas kiaulë. Ðeðtadiená þadëjo parvaþiuoti, Viktorija neleido! O dabar chronologine tvarka apie tai, kas susikaupë per 2 mën. (!) Kaip gaila, kad neturëjau galimybës anksèiau sutvarkyti savo minèiø. „Paseno“ jos! Kà padarysi! Geguþës 2-àjà Alë, að, Viktoras ir Gintulis sëdom Pilviðkiuose á traukiná Karaliauèius–Vilnius. Kupë buvo laisvø vietø. Kaune þmoniø aibë. Kà priimti. Þinoma, pasikvieèiam du jaunus studentus ið Vilniaus 4-ojo fizmato. Vienas greit ëmë snausti. Kodël ne demonstracijose? Abu numojo ranka. Kaune á jas ið viso niekas nekreipia jokio dëmesio. Abu baigia fizmatà ir tikisi likti dirbti universitete. Anas apsiskaitæs. „Niekas nenorëjo mirti“ vertina teigiamai. Jauèiasi dabartinës mokyklos átaka. Apie „klasiø kovà“ jis maþai þinàs. Kilæs ið Ðiauliø rajono. Ten buvæ, palyginus, ramu. Visgi sovietinë propa-

242

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ganda daro savo. Liûdnoka! Kalta mokykla! Uþtat partija stengiasi mokytojams ávaryti baimæ, kad ðie bijotø mokiniams prasitarti nors þodþiu apie Lietuvos istorijà, pasakyti nors þodá tiesos apie pokario ávykius, apie dabartiná gyvenimà. Gudri toji partija. Rusai aklø Lietuvos komunistø ir bailiø mokytojø rankomis daro mûsø tautai pragaiðtingà darbà. Þinoma, norimø rezultatø nepasiekia, bet dalá mûsø jaunosios kartos suþaloja. Geguþës 3 d. Viktoras nakvojæs pas Vità. Apaèioje buvæs balius. Inþinieriai apie 2 val. nakties ëmæ giedoti Lietuvos himnà. Dar pakartojæ. Visgi pamaþu baimë palieka lietuvio kailá! Geguþës 4 d. sodinom bulves. Viktoras kvieèia visus á geguþines pamaldas. Alë ir mama iðvargusios. Neina. Alë ryte priekaiðtavo uþ akiø. Esà bepigu jam. O ji vos kojas bevelkanti. Atrodo, kad ji su mama nusivylë Viktoru. Man dël to skaudu. Nuotaika bjauri. Dþiugu, kad greit po to jos liko apie já geros nuomonës. Geguþës 4 d. tyèia parodþiau Viktorui mano perskaitytø knygø sàraðà. Klausiu: „Kà? Labai skurdus?“ Jis: „Tikrai labai skurdus. Ne ið to galo pradëjai skaityti. Daugelio ið jø ið viso nebûèiau skaitæs.“ Taip! Jis patvirtino tai, kas man paèiam þinoma. Labai jau ubagiðkas mano þiniø bagaþas. Ir kaip já papildyti? Vaþiuoti á kaimà ir skaityti, skaityti. Tik tokia iðeitis. Maþa perskaièiau groþinës literatûros, todël kalba, stilius skurdus. Bet turëdamas apie 40 metø amþiaus, negi vien knygomis sugebësiu iðtobulinti savo stiliø? Kà nors reikia daryti. Bûkit prakeikti tie, kurie mane iðmokëte kortomis loðti. Beveik 10 metø prasëdëjau prie jø. O kiek knygø bûèiau perskaitæs per tà laikà! Dieve! Tai tragedija. Kalti tëvai. Vargðai kaimo þmonës. Kà jie suprato apie tai?! Uþtat savo vaikams neleidþiu në á rankas imti kortø. Jeigu nuo manæs priklausytø, uþdrausèiau jas pardavinëti. O kad kas nors 1940 m. bûtø man pataræs daugiau skaityti ir nekortuoti?! Beveik visi draugai buvo loðëjai. Gaila, be galo gaila veltui praleisto laiko! Balandþio pabaigoje ar geguþës pradþioje rusë uþëjo á „Puntukà“ darbo ieðkoti. Tantanas paklausë, ar moka lietuviø kalbà. O kaip ásiuto! Tai ne pirmoje ástaigoje jà to klausia. O kokià tai

TREÈIOJI

KNYGA

243

reikðmæ turi? „Derþimordos“ nemoka slëpti savo jausmø. Juk Lietuva Rusijos kolonija. Tad kas turi teisæ reikalauti ið mûsø mokëti lietuviø kalbà? Kokie akiplëðos tie lietuviai! Geguþës 5 d. abu su Viktoru Mikalojaus baþnyèioje. Kadangi lynojo, todël ðá kartà maþiau þmoniø. Kurie arti gyvena, bent jaustø pareigà nueiti. Jeigu kiekvienas buvæs kalinys nors poràkart per mënesá uþeitø á baþnyèià, pilnos baþnyèios bûtø. O að ar daþnai lankausi? Toli gyvenu, mokslas. Pasiteisinimà visada galima surasti. Baþnyèioje sutinku Vità Margaitá, Albertà Zvicevièiø. Geguþës 6 d. „Komjaunimo tiesa“ raðë, kad Lietuvoje 3 mln. gyventojø. Po 26 metø Lietuva uþgydë savo þaizdas (argi jas uþgydë? Nesàmonë!) – joje vël tiek pat gyventojø, kiek buvo prieð karà, nors „vyr. broliø“ priveþë 200 tûkstanèiø. Vargðë Lietuvëlë! Kiek kraujo netekai tu! Gal tik gudai tiek nukentëjo. Tiesa, dar þydai. Dëkui „Komjaunimo tiesai“, kad toji pripaþino 1940 m. buvus Lietuvoje tiek gyventojø. O iki ðiol apie tai buvo tylima. Kitos þinios „suktos“. Mechaninis prieauglis 1965 m. 16,4 tûkst. Nejaugi tiek sovietø prigurgëjo á Lietuvà? Kad juos kur perkûnas! Jeigu tiek rusø privaþiavo, neskelbtø. O kà tada reiðkia ðis mechaninis prieauglis? Kà? Geguþës 7 d. su Viktoru iðvykom á Krivasalá bulviø sodinti. Á pirmà autobusà Ðvenèionys–Utena neálipom. Á antràjá irgi vos patekom. Su Jadzyte vaþiavo mokytoja ið Linkmenø. Gaila, kad nepakalbëjau su ja. Juk ji man truputá paþástama. Nusprendëm uþsukti pas Linkpliká1. Kà tik radom gráþusá ið Vilniaus. Maloniai priëmë. Skubëjau namo. Mama gali jaudintis. Bet teko pasëdëti. Iðsëdëjom iki vidurnakèio, t. y. gal iki pusës antros. Viktoras nejautrus ir savo tëvui. Pasirodo, kad Alfredas daugiau iðsilavinæs, negu atrodo. Viktoras já iðtardë. Èia man, t. y. mums, paaiðkëjo jo iðsilavinimas. Jo pastaba, kad daugelis kunigø abejoja Dievo buvimu, nuteikë gan nemaloniai. Juk noriu rasti daugelá kunigø, tikinèiø Dievu ir galinèiø nors dalá savo tikëjimo perduoti man. 1

Alfredas Kaniðauskas, kunigas.

244

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Krivaitis turás þmonà, dukrà, uþtat uoliai tarnaujàs saugumui. Vilniuje Krivaitis apsistatæs niekðais. Krivaitis pirkæs dviejø aukðtø namà. Þinàs, kad gali iðvyti, todël ir stengiasi susikrauti kapitalà. Pinigø duodà jam jo pataikûnai. Gráþtant vis vaidenosi, kad troboje pasirodo ir uþgæsta ðviesa. O ji degë pas Milðinskus! Radom motinà mieganèià. Aèiû Dievui, kad ji nesiskundþia! Sekmadienis. Arklio nëra. Diena nebloga. Pasiëmæ laivà, plaukiam á Pakaliukà. Ið ten uþlipom á Ðventakalná. Pasakojau pokario ávykius mûsø apylinkëje. Buvo 40 jaunø vyrø, o kiek jø beliko? Taèiau jeigu ðiandien iðlikæ susirinktø, ne maþiau bûtø. Nesunaikino Stalinas mûsø tautos! Tik vienas Kuprënas vedë „katiuðà“ [rusæ]. 1963 m. su Kazeliu stovëjau ant to paties kalno. Skundþiausi jam, kad greit ateis toji diena, kada tëviðkëje nieko neliks. Jau atëjo! Tatuko jau nebëra! Liûdna! Plaukiau á salà. Pakeliui paimam vietinius vaikus. Spaliukai. Ar mylite „savo senelá“? Juokiasi. Atrodo, kad tëvai turi didesnæ átakà negu mokykla. Nuotaika vis tiek prislëgta. Su Viktoru neaptariam ateities planø, nors vieta ir laikas tinkamiausi. Jauèiuos toks menkas, silpnas. Jis nueina miegoti, o að su motina bulviø rinkti. Renkam tas paèias bulves, kurias kasë Tatukas, kurias tik prieð kelis mënesius rinko mums veþtis á Vilniø. Graudu. Pasikelia Viktoras, kartu renkam, veþam á rûsá – klojimà. Einam vakare á Pakiauná arklio. Uþsukom á kapines. Trumpai stoviu prie kapo. Vos sulaikau aðaras. Pirmà kartà kapinëse taip graudu. Pakiaunyje pas valdytojà Jurgelevièienæ negaunam arklio. Nesiseka! Atvaþiavom bulviø sodinti, o arklio nëra, nes uþ darbà teks mokëti sovchozui. Mokëti 13 rub. O kai mes kolchozui atidavëm savo derliø, niekas mums uþ já neuþmokëjo. Ko èia piktintis? Viskas natûralu. Gráþtam per miðkà. Gegutë taip graþiai kukuoja. O kaip graudu, kaip gaila Tatuko. Vos valdausi. Kaip sunku, kai negali verkti. Pas Rastená ir Mièënà irgi negaunam arklio. Ðe tau, kad nori! Vladelis pradëtø ðaukti. O að stengiuosi bûti ramus. Visur vaidenasi Tatukas. Pasirodys, ims ir pasirodys! Ne! jau niekada nepasirodys.

TREÈIOJI

KNYGA

245

Pirmadienio ryte lyja. Bronius1 negalëjo lyjant dirbti sovchoze, todël davë arklá. Su Viktoru veþam mëðlà, sodinam bulves, nors þemë ir drëgnoka. Nusprendþiu vienà dienà pavëluoti á darbà. Ir antradiená dirbame Krivasaly. Ðákart per eþerà perkelia Genë [kaimynë]. Juk Tatuko nebëra. Gaila ir mamos. Jai sunku. Bet ðiandien turi Vladas parvaþiuoti. Kaþkoks nujautimas sakë, kad jis neatvaþiuos. Stoty radom já. Regina ligoninëj. Reikia aplankyti. Nesakiau nieko… 12 val. 40 min. Pavargau. Juk miegu po 7 val. Maþa. Gal vakare pamiegosiu. Kaip tik ðiandien prieð 25 metus prasidëjo karas tarp Hitlerio ir Stalino – tikrø broliø. Greit prabëgo net 25 metai. O kiek per tà laikà iðkentëjo manoji Lietuva! Baisu ir pagalvoti. O kiek jai dar teks kentëti? Kas gali þinoti? Daugiau, þinoma neteks, kiek jau iðkentëjo. Ateitis ðviesesnë, negu praeitis.

Birþelio 28 d. (antradienis) 17 val. 45 min. maþajame kambarëly. Alë virtuvëje. Kavalieriai (Viktoras su Algiu Susniu) iðëjo á miestà. Vaikai su mama nuo ðeðtadienio Krivasaly. Esu labai iðvargæs, bet neraðyti negaliu. Juk tiek daug reikia pasakyti ðiai knygai. Geguþës 8 d. Paleckis „Tiesoj“ teisinosi dël ávykiø jo kelionëje po Australijà. Neleis senio daugiau taip toli. Meluoja, neprisipaþásta, kokiais ðûkiais sutiko ðûdþiø-niekðà vietos lietuviai. Geguþës 9 d. „Tiesoj“ spausdinamas Kavoliûno straipsnis apie lietuvius, dalyvavusius uþimant Reichstagà. Vadinasi, be rusø ir gruzinø, buvo ten ir lietuviai! Kaip èia Maskva praleido toká straips-

1

Autoriaus pusseserës Veronikos vyras.

246

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ná? Taèiau „Tiesa“ ne tokia kvaila kà nors savarankiðkai spræsti be iðankstinio Maskvos palaiminimo. Sàmoningai iðspausdino toká straipsná. Èia vis vien ðis tas naujo. Geguþës 11 d. televizija transliavo Brechto „Imperijos galas“. Buvau pamirðæs, kad maèiau ðià puikià pjesæ. Susidomëjæ þiûrëjom drauge su Viktoru scenà, kurioje tëvai iðgyvena, kad sûnus neiðduotø jø gestapui. Ir kaip tokià pjesæ stato TSRS. Juk ji kiekvienam galvojanèiam primena kruvinus Stalino–Berijos laikus. Net Vilija suprato panaðumà tarp ávykiø Vokietijoje ir ávykiø TSRS. Ji: „Tëveli, ðis artistas vaidino ir Pavlikà Morozovà.“ Tokio palyginimo, rodos, nebuvau padaræs. Pati susiprotëjo. Pjesæ „Pavlikas Morozovas“ buvau uþdraudæs þiûrëti. Pasirodo, kad tyèia pasiþiûrëjo. Kas draudþiama, tas ádomu. Daugiau nedrausiu. Reikia viskà leisti, bet paaiðkinti savaip. Balandþio 25 d. lengvosios pramonës ministerija surengë pasitarimà. Buvo aukðtø ponø ið Maskvos. Visà dienà pilstë ið tuðèio á kiaurà, nes „Ekonomièeskaja gazeta“ pritrûko medþiagos. Að þinoma, nesiklausiau nei vieno praneðimo. Raðiau darbo metu kontroliná [istorijos darbà]. Èia á Technikos namus atëjo ir Stasys Ignatavièius. Netikëtai susidûrus reikëjo sveikintis. Atrodë truputá sutrikæs, kaip ir að. O ko man sutrikti? Jam, þinoma, yra ko. Po keliø savaièiø Antakalnyje netikëtai pamaèiau su boba Domà Garliauskà. Vos nepasisveikinau. Bûèiau negalëjæs dovanoti sau. Jis pasakë: „Laba diena!“ Neatsakiau. Turbût niekðelis suprato. Tegu supranta. Geguþës 12 d. Romas Ragaiðis paþadëjo savo „Pobieda“ pavëþëti mus, nors Viktoras ir nesakë kur. Ilgai laukëme prie akademijos. Maðinoje dar buvo Vitas, Albertas Zvicevièius. Vaþiavom á Naujàjà Vilnià, á ligoninæ pas Aleksandrà. Pastebëjau, kad Romas nepatenkintas. Savo nepasitenkinimà motyvavo tuo, kad skubàs á pasimatymà. Að átariau truputá daugiau. Aleksandras atrodë gerai. Uþtrukom labai trumpai, nes Romas skubëjo. Dar jø belaukdamas pamaèiau ið Antakalnio ateinantá Petravièiø, kurio nebuvau matæs nuo 1957 m. Ëmiau ir papasakojau apie savo areðtà. Tuoj ëmë vaizduoti skubantá. Taèiau atsisveikinæs ne-

TREÈIOJI

KNYGA

247

skubëdamas nuëjo. Tik po keliø dienø „Tiesoje“ perskaitæs, kad jis generolo Karvelio pavaduotojas, supratau jo pasikeitimà. Ðûdþius! Jau tada pasirodë miesèioniu, linkstanèiu á chuliganizmà. Toks partijai tiko á ðá postà. Po poros dienø tyèia palaukiau Vyto Jurgelevièiaus prie Finansø ministerijos. Pasisveikinom. Labai jau oficialus. Greit atsisveikino. Þinoma, apie uþsipraðymà uþeiti pas save negali bûti ir kalbos. Menkystos! Man tik gaila jø. Ir nejaugi kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visiðkai negalvoja þmonës, kad maþdaug po 30 metø teks mirti, po 30 metø, kurie taip greit prabëgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekretoriaus vietà, o antras – gal finansø ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toks nulis, apie kurá neverta svajoti, trokðti. Laimingas, kad tai suprantu, kad manæs nevilioja tokia karjera. Tiesa, geguþës 12 d. toks Romo elgesys ðiek tiek sugadino nuotaikà. Tai, rodos, jautë ir Viktoras. Vitas skubëjo namo, o mes su Viktoru ir Albertu uþsukom á ðv. Mikalojaus baþnyèià. Uþsikraustëm ant viðkø. Ið èia maèiau porà jaunø moterø, taip giliai tikinèiø, kad net mane apëmë pavydas jø tikëjimo. Geguþës 11 d. su Viktoru nuvaþiavom á odos ligø ligoninæ Donato aplankyti (prieð kurá laikà esam buvæ). Pasirodo, kad jis jau iðsiraðæs. Uþsukom á Ðv. Dvasios cerkvæ. Norëjau pasiþiûrëti jø trijø „ðventøjø“. Uþdaryti. Po to apþiûrëjom buvusiø Bazilijonø vienuolyno vartus, kiemà. Viktoras pamatë èekistà Èesnavièiø. Pastebëjæs mus, tas nusisukæs. Geguþës 12 d. „Tiesoje“ kaþkoks Bartoðevièius piktinasi tuo, kad Utenos, Tauragnø, Uþpeliø viduriniø mokyklø mokinai nesvajoja ásigyti karinæ specialybæ. Ðûdelis ásakinëja mokytojams ruoðti karinius þaidimus. Jaunimas net nesusimàstàs, kokià vietà jis uþimtø „pavojaus tëvynei atveju“. Susimàsto tik tada, jeigu nenori tapti rusø karininku. Ið baþnyèios gráþtam su Viktoru po 22 val. Troleibuse pastebëjom esà sekami. Tipas palydëjæs iki sustojimo. Po to staiga perëjo á kità gatvës pusæ ir nubëgo prie stotelës, kuriam laukia þmonës autobuso á Turniðkes. Ið kur toks kvailumas? Gal sàmoningai nori parodyti mums, kad mes sekami?

248

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kelias dienas pas mus gyveno brolis Vladas. Pasirodo, kad svajoja apie aspirantûrà. Patariau nesvajoti. Nieko doro neiðeis ið þmogaus, kuris mokinasi ne protu, o jausmais. Tokia charakteristika nemaloni jam. Taèiau mano pareiga atitraukti já nuo mokslø. Ne jam mokslai. Tik biurokratas ið jo gali iðeiti. Daugiau nieko1. Jaunas, o ðirdimi skundþiasi. Geguþës 13 d. paraðiau skundà dël naujo autobuso „Vilnelë“ judëjimo grafiko. Arkadijus patarë nesikarðèiuoti raðant skundus. Suþinos saugumas, kad að esu tø skundø autorius (o jie suþinosià) ir vël kaltins tuo, jog „nesitaisau“. Ið kur toks atvirumas? Be reikalo prisipaþinau, kad Elena perraðë skundà sovchozo pirmininko Umbraso adresu. Jokiø pasekmiø. Gal saugumas sulaikë tà skundà. O ten tarp eiluèiø buvo daug pasakyta. Pagrindinë mintis tokia: stojant á kolchozà niekas nesumokëjo uþ arklá, o ðiandien sovchozas reikalauja uþ arklio darbà mokëti 13 rub. Iðvietëje universitete (po biblioteka) daugybë uþraðø: „Zdes ruskyj duch“, „Zdes pachnet Rusju.“ Toliau „Èia tarybø valdþios ðventovë.“ O filosofijos fakulteto kieme esanèioj iðvietëj daug pornografiniø ðûkiø. Tas rodo studentø moraliná veidà. Yra ir politinio turinio uþraðø: „Komunizmas – rusø iðmislas“, „Vyt rusus ið Lietuvos“ ir kt. Ðie uþraðai charakterizuoja jau politines tarybiniø studentø nuotaikas ir neblogai charakterizuoja. 18 val. 50 min. Uþteks! Iðvargau!

Birþelio 29 d. (treèiadienis) 6 val. 15 min. lovoje kambarëly. Lauke lyja. Galø gale nuo sekmadienio pradëjo lyti ir gan gausiai. Sausros pavojus praëjo. Per televizijà transliavo „Ratà“. Kartu su Viktoru, o vëliau Algiuku pasëdëjom iki beveik 12 val. Uþtat neiðsimiegojau. Bet raðyti truputá reikia. Taip! 1

Dþiaugiuosi, kad net labai labai apsirikau. – A. T.

TREÈIOJI

KNYGA

249

Geguþës 14 d. Arkadijus, þiûrëdamas kandidatø á deputatus sàraðus prabilo: „Galvojau, kad Popovo nëra tarp jø.“ Að: „Kaip gali nebûti paties vyriausiojo Lietuvoje.“ Arkadijus nustebo ar suvaidino nustebusá. Jam árodinëjau, kad Popovas, net ir pagal partijos ástatus aukðtesnis uþ Snieèkø ir Palecká. Jis prieðtaravo. Að: „O kam tada siunèia á visas respublikas antraisiais sekretoriais tik rusus?“ Arkadijus nutilo. Padëtá taisë Kaplanas: „Gruzijoje ir Armënijoje ir antrieji sekretoriai ne rusai.“ Nejaugi Arkadijus nesupranta Popovo vaidmens? Gali nesuprasti, nes jis, nors ir buvæs èekistas, bet labai naivus. Nesupranta to, kas kiekvienam vaikui aiðku. O visgi daugeliui neaiðku. Ne! Arkadijus supranta. Jis tik gudrauja. Viktoras prikiðo man, kad ðiuo klausimu nereikia su èekistais diskutuoti, rodyti jiems savo paþiûras. Að prieðtaravau: „Tegu jie þino, kad mes nekvaili ir viskà suprantam.“ Bet galø gale Viktoras átikino, kad nereikalinga jiems rodyti savo paþiûras. Nereikia. Tà paèià dienà su Viktoru susiruoðëm á Daugpilá. Labai norëjau Antanà Jankauskà susitikti. Be to, gráþdami galvojom uþsukti pas Algiukà á jo tëviðkæ. Ðià kelionæ buvom sutaræ balandþio pabaigoje. Bet Romas atidëjo jà. Maèiau, kad jis be didelio noro sutiko nuveþti mus. Kadangi ðá reikalà tvarkë Viktoras, nesigilinau per daug á Romo nuotaikà, jausmus. Ir kà? Gal apie 12 val. paskambino. Esà tëvai labai nepatenkinti, neleidþià. Kadangi nenorëjau, kad saugumas suprastø pasikalbëjimo esmæ, suvaidinau abejingà ir baigiau kalbà. Mano átarinëjimai iðsipildë, nors dar galvojau, kad tëvai jam trukdo vaþiuoti. Gaila buvo Viktoro. Ëjau á susitikimà su juo, kurá paskyrëm prie Dailës instituto. Pamaèiau já priekyje su lagaminëliu. Taip pagailo bernioko. Viskà suþinojæs, neslëpë savo nusivylimo, nors garsiai ir nereiðkë savo jausmø. Ilgai sëdëjom. Að ruoðiausi namo mokytis istorijos. Bet jis ákalbëjo nueiti á autobusø stotá. Jis ið principo niekada nenorás trauktis. Jeigu pasiruoðta, reikia vaþiuoti. Noro, þinoma, neturëjau. Viena, neturiu pinigø, antra, reikia mokytis. Bet nesino-

250

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

rëjo jo skaudinti, todël lengvai sutikau vaþiuoti su juo á Dubingius pas kun. Kavaliauskà. Ádomus þmogus, mokàs daug uþsienio kalbø. O sekmadiená nuvaþiuosime á Stirnius pas kun. Danylà. Nusipirkæ bilietus (jis nupirko), turëjom dar truputá laiko, todël nusprendëm uþsukti pas Kardelytæ. Jos neradom. Ilgokai sëdëjom prie jos buto ant suolelio. Abiejø nuotaika bjauri. Perkratëm daugelá savo paþástamø lagerininkø. Kas ið jø liko? „Didvyris“ Edvardas vedë lenkæ, kurios dukrà abu leidþia á lenkiðkà mokyklà, nors jis tikino mane „padarysiàs“ ið jos lietuvæ. Net ið viso nesirodo, nepaskambina. Bijosi savo ðeðëlio. Antanas Stasiðkis irgi susivyniojo á iðsiskyrusios bobos sijonà. Jau daugiau kaip metai nesirodo. Donatas vedë kolchozo pirmininko nuvalkiotà merginà, kuri neiðleidþia jo pas draugus. Irgi metai laiko nesirodo. Tas pats ávyko ir su Albinu Masaièiu. Panaðiai ir su „fiureriu“ Endriukaièiu. O apie Laugalá ir Semënà neverta në burnos auðinti. Romas atrodë vyras, deja, tik vaidino. Iðsigando nuveþti mus á Daugpilá. Jo draugelis tik iðëjæs ið lagerio vedë. Ið viso neliko þmoniø. Saugumas bijo, kad ko nors nepradëtumëme veikti? Niekuo nepagrásta jø baimë. Nuotaika buvo bjauri. Þiûrëjau á Viktorà ir save kaip á baltas varnas. Prisiminiau Vlado pasakojimà. Vieno ið lagerininkø þmona mane vadinanti karðtakoðiu plepiu, kuris uþeinàs pas jos vyrà ir galás já treèià kartà nuvesti á lagerá. Atrodo, kad tai Masiulionienë. Ir kà að plepu? Ið viso labai retai uþeidavau. Be Viktoro esu buvæs tik du kartus ten. Nieko neplepëjau. Tik priekaiðtavau jos mylimajam uþ bereikalingà átarumà, baimæ. Net uþ stalo nesëdau, pareiðkæs, kad negeriu. Jeigu nebijai, nedrebi ið baimës pamatæs átartinà tipà, tu karðtakoðis plepys. Taip! Tu balta varna. Tavæs nemëgsta juodosios varnos ir tave jos kapoja. Uþtat saugumas triumfuoja: „Kiek antrà kartà ryþosi sësti, kovoti prieð tarybø valdþià ir sësti á lagerá?“ Kodël mûsø tauta tokia dvasiðkai nestipri? Kodël? Argi tai galima pateisinti Stalino kruvinojo teroro pasekmëmis? Ið kur tautoje tiek daug verðiðko nuolankumo? Tie, kurie pateko á lagerá, þmonës turëjo bûti dràsiausi, ryþtingiausi, kurie vienokiu ar kitokiu bûdu kovojo prieð neteisybæ, smurtà, brutalià jëgà. O kas ið jø

TREÈIOJI

KNYGA

251

liko? Kas? Endriukaitis net pasakë èekistø agentui mûsø pasikalbëjimo turiná. Man ðlykðèios jo paþiûros1, jo elgesys lageryje. Draugu jam nebûèiau tapæs, taèiau jeigu visi buvæ lagerininkai nors nesibijotø vieni su kitais susitikinëti, saugumas taip iðdidþiai netriumfuotø, nesityèiotø ið mûsø. Mes bûtumëme jëga, su kuria jie bûtø priversti skaitytis. Likusiems bûtø lengviau. Dabar gi visà savo sekimo aparatà daugiausia sukoncentravo á mus su Viktoru. Taip áþûliai seka mus. Prieþodis, kad þmogø paþinsi nelaimëje, pasirodo, neteisingas. Þmogø gali paþinti tik ávairiose aplinkybëse. Daugelis buvo lagery geri vyrai, taèiau laisvëje ið viso praskydo. O kiek tokiø pavyzdþiø! Uþteks. Jau 7 val. 05 min. Skubëti á darbà. Mintá baigsiu gal po darbo.

Liepos 1 d. (penktadienis) 18 val. maþajame kambarëlyje. Lauke vël ðvieèia saulë. Po sekmadienio dangus buvo apsiniaukæs. Taip ir nepastebëjau, kaip atëjo liepa. Kaskart vis labiau jauèiu þmogaus menkumà, jo gyvenimo beprasmiðkumà. Jeigu mes nekovojam prieð neteisybæ, smurtà, tada ið viso neverta gyventi. Juk þmogaus gyvenimas toks trumpas. Nesuprantu Martiðiø, Jurgelevièiø, Uosiø ir kt. Kodël jie taip kabinasi uþ gyvenimo? Nejaugi jie galvoja ðimtà metø gyventi? O kas, jeigu ir ðimtà? A! Uþteks filosofijos! Tæsiu mintá, nors vakare pusvalandá uþsnûdæs, naktá miegojau it kiðkis ir jauèiuosi todël gan nekaip. Besëdint prie Jadzytës buto, pasiûliau Viktorui susiieðkoti Algiukà, kuris dar nesugadintas, bet lengvai gali patekti á „sijono þabangas“. Nors Alei nieko nesakiau, bet liepiau atsiveþti pas mus

1

Po keleto metø pakeièiau nuomonæ apie A. Endriukaitá á geràjà pusæ. – A. T.

252

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ir mëginti já priregistruoti. Jis vaikas geras ir gali turëti átakà savo draugams, kuriø Vilniuje yra ne vienas1. Autobusø stotyje akimis ieðkojom ðnipø. Nesimato arba perdaug gudrûs. Álipus á autobusà, sakau Viktorui: „Tarp keleiviø turi bûti kas nors.“ Jis linktelëjo galva. Átarëm vienà, kurio tikrai ne darbininkiðkos rankos. Pasirodë vëliau, kad be reikalo átarinëjam þmogø. Nusibodo vaþiuoti stovint. Tarp keleiviø yra kalbanèiø ir lenkiðkai, bet kaþkodël lyg gëdinasi kalbëti ðia „ponø“ kalba. Viktoras parodë prie didelio namo sëdintá þmogø. Tai ir esàs kun. Kavaliauskas. Pristatë. Ið pradþiø padarë neigiamà áspûdá: gal todël, kad labai nedþiûgavo dël mûsø vizito. Tai maþdaug 45–48 metø vyras, gan nutukæs, apsileidæs. Prastà áspûdá padarë netvarka kambariuose. Teisinosi, kad motina serga. Kalba nesiriðo. Buvo nejauku. Jauèiausi kaip ne á savo vietà patekæs. Apgailestavo neturás iðgerti. Bet visai netikëtai gavo litrà degtinës. Dar ir savosios turëjo beveik puslitrá. Jau nebegeriàs, bet reikia sveèiams turëti. Prie stiklelio atsirado ir kalba. Rodë savo verèiamas psalmes, apie kurias neturëjau jokio supratimo. Þinau, kad tai – Dovydo psalmës ir viskas. O Viktoras, þinoma, viskà þino. Kun. Kavaliauskas sukëlë mokslininko tipo áspûdá, sauso mokslininko. Pataisë nuotaikà jo kategoriðkas tvirtinimas apie Dievo buvimà. Dievo buvimà, jo manymu, árodo Þanos d‘Ark þygis! Tai esàs stebuklas. O stebuklø buvimas árodo ir Dievo buvimà. Ðis argumentas mane átikino. O að labai norëèiau tikëti aukðtesnës uþ þmogø jëgos buvimu. Ðiaip þmogaus gyvenimas beprasmiðkas. Jie iðëjo á laukà. Po to ir að. Nors á didelæ politikà neásileidom, bet Kavaliauskas lauke áspëjo, kad ant stogo gali bûti átaisytas klausymo aparatas. Gráþtant ið lauko paaiðkëjo, kad mes vaikðtom per baþnyèià. Viktoras paklausë, kodël mûsø neáspëjo, kad tenka vaikðèioti per baþnyèià. Atsakë: tai nesvarbu. Viktoras nesutiko: „Deus est Deus“. Po to eidami laukan ir gráþdami priklaupdavom.

1

Po ðiais þodþiais slypi svajonë kada nors sukurti pogrindinæ organizacijà. 1978 m. birþelá sukûrus Lietuvos laisvës lygà, jos nariais tapome tik R. Ragaiðis ir að. Visiðkai nutrûko draugystë su Viktoru... – A. T.

TREÈIOJI

KNYGA

253

Baþnyèioje (name átaisyta, nes senoji karo metu sudegë) nëra vargonø, todël vartoja plokðteles. Puiku! Reiks Alfredui patarti ásitaisyti jas. Taip! Viktorui þadëjo duoti pinigø pragyvenimui: „Lageryje man kas dienà prikaiðiodavo, kad kunigai ðykðtûs.“ Pasigëræs kartojo: „Po velniø! Að uþ Kristø pasiruoðæs ant kryþiaus numirti.“ Jo keikimasis nedarë neigiamo áspûdþio, nors taip keikiantis girdþiu pirmà kunigà. Að pats keikiuosi, bet ne ið blogos valios. Taip! Mokinàs lenkus nesipykti su lietuviais. Tai esàs menkniekis. Pamaþu jø lenkiðkumas iðnyks savaime. Reikia mokëti prieiti prie jø, átikinti, kokie lenkai jie ið tikrøjø. Labukà jis gyrë, nors Vilniaus vyskupijos kunigai neigiamai nusistatæ jo atþvilgiu. Pasirodo, kad È. Kavaliauskas paskirtas Kaiðiadoriø vyskupijos kancleriu. Gal todël jis negali bûti objektyvus? Gali, manau. Pasakyk, koks tavo draugas, pasakysiu, kas tu. Jeigu ðis prieþodis teisingas, tada Labukas turëtø bûti doras vyrukas. O ar kà gero atneð Romos ir Maskvos flirtas, paþiûrësime. Að uþ santykiø pagerëjimà. Gal padarytø nuolaidø ir Lietuvos baþnyèiai. Dar Alfonsas sakë, kad paleidæ ið lagerio keletà rusø popø. Nors praðë pasilikti, bet atsisakiau: reikëjo gráþti á Vilniø mokytis. Atsiguliau 3 val., o jie praplepëjo iki 7 val. Atsibudæs 8 val. iðvykau vienas. Gráþæs degindamas saulëje nemaþai skaièiau. 18 val. 40 min. Þiûrëti Kijevo Franko vardo teatro pastatytà „Antigonæ“.

Liepos 11 d. (pirmadienis) 16 val. 20 min. maþajame kambarëly. Alës mama krautuvëje, o að truputá paraðysiu, nors ir teks kompotà virti. Alë su vaikais Krivasaly. Vakar atrodë ten gan nuobodu. Ðiandien vël ðvieèia saulë. Aèiû Dievui, nes dvi savaites buvo prastas oras – daug lijo, lijo taip, kad braðkës ëmë pûti. O dabar chronologine tvarka tæsiu raðyti.

254

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ir taip baigiu apie mûsø su Viktoru iðvykà á Dubingius. Abiejø nuotaika buvo bloga. Atrodëm vienas kitam kaip dvi baltos varnos. Vienu po kito tenka nusivilti savo buvusiais draugais. Viktoras nieko kito ir nelaukæs. Pirmo kalinimo metu jis turëjæs daug draugø. O kas ið jø liko? Kiek niekðybiø jie iðkrëtë jam?! O man visgi sunku susigyventi su mintimi, kad mûsø draugai tokie silpnuèiai, tokie menki þmogeliai. Lageryje atrodë tikri vyrai. Sakoma, kad þmogø paþinsi kaip tik nelaisvëje. Deja, tai netiesa. Laisvëje pasirodë mûsø draugai per daug jau silpnuèiai. Galima bûtø tik nusispjauti, jeigu tai liestø tik juos vienus. Bet juk jie mûsø tautos nariai ir, atrodë, patys geriausi jos sûnûs. Juk didvyris gali iðdrásti ðiandien pakelti rankà prieð jëgà, smurtà, neteisybæ. Taèiau tie didvyriai pasirodë esà tik vidutiniai þmogeliai, bailiukai. Ko tada galima laukti ið tø, kurie visà laikà lindi po ðluota ausis suglaudæ? Ko gali tada tokia vergø tauta tikëtis? Tokios mintys slëgë mane. Taèiau að ne toks þmogus, kad pasiduoèiau nuotaikai. Liko dar Algutis. Gal Viktorà apgavo pirmas áspûdis, pagal kurá Algiukas esàs silpnavalis? Þinoma, kad apgavo. Viktoras gráð su juo, priregistruosim já. Ið jo dràsus vyras bus. Jis – ne Romas, bailys Romas1. Nuo ðios dienos pradëjau ir save labiau vertinti. 27-oje kameroje aukðèiau savæs laikiau tiek Vità, tiek ir Algiukà. O lageryje stipresniais uþ save laikiau Pranà, abu Antanus, Edvardà. Stipresniu uþ save laikiau A. Endriukaitá ir daugelá kitø. Deja, tikrovë parodë, kad visgi að stipresnis uþ juos, nors tokios garbës ir nesivaikiau. Labai bûèiau laimingas (ir tai ne tuðti þodþiai), kad jie visi ir ðiandien bûtø stipresni uþ mane. Deja, taip nëra. Iðskyrus Viktorà, visus ëmiau laikyti silpnesniais. Nelauktai iðkilau pats savo akyse. Ðis ásitikinimas suteikë mano vargðo Tatuko gyvenimui nemaþà prasmæ. Þinoma, kartu ir mano gyvenimui. Ðis ásitikinimas reikalauja daugiau mokintis, lavintis. Bet kaip iðgyvendinti ið savæs tà nervingumà? Kaip? Jeigu man uþtektø valios 1

Per ankstyvos iðvados. Ne Algis Susnys, o Romas Ragaiðis 1978 m. tapo pareigingu LLL tarybos nariu.

TREÈIOJI

KNYGA

255

nugalëti save ir ðioje vietoje, tikrai labiau save vertinèiau. O ðiandien daþnai tenka save niekinti uþ karðèiavimàsi, uþ daþnà netaktiðkumà. O stiprius lietuvius reikia iðauginti ið jaunimo. Mûsø draugai buvo stalininës epochos, kuri á daugelio kraujà áleido daug baimës, vergiðkumo. Taip! Bet kaip tai padaryti? Geguþës 16 d. Gurvièius pasakojo þmonos áspûdþius ið kelionës po Lenkijà. Að paklausiau apie antisemitizmà. Jo nesimato. Þydai turi savo mokyklas, spaudà. Að: „A kak ani smotriat na nas?“ [„O kaip jie vertina mus?“] Gurvièius be jokios diplomatijos: „Ruskich ne liubiat“ [„Rusø nemëgsta“]. Maèiau, kad Arkadijui labai nemaloni tokia naujiena. Klausiau prieþasèiø. Neþino. Priminiau Katynæ. Ne! Arkadijus prieþasties ieðko Rokosovskio politikoje1 prieð 1956 m. Ne! Apskritai viskas susidëjo: ir 1939 m., ir 1945 m., ir 1950 m., ir kt. Lenkai niekada neuþmirð 1939 m. rugsëjo 17 d. Jeigu Stalinas bûtø nesusibièiuliavæs su Hitleriu, Vokietija nebûtø iðdrásusi pulti Lenkijos. Tà dienà uþëjo Vladas. Krivasaly buvæs tik kelias valandas. Motinai taip sunku. Reginai darys operacijà. Jutau, kad nemoku uþjausti. Kartais esu labai geras, o kartais tiesiog þiaurus. Geguþës 12 d. per radijà transliavo Kaliningrado srities ákûrimo 20-øjø metiniø minëjimà. Visgi neteigë, kad Karaliauèius – „iskonaja ruskaja zemlia“. Geguþës 16 d. net 5 Lietuvos boksininkai Maskvos turnyre gavo medalius. Stipri Lietuvos bokso komanda. Kodël gi jos nepasiøsti á uþsiená? Be lenkø, visiems duotø á kailá! Taèiau Maskva nesuinteresuota garsinti Lietuvos vardà. Geguþës 17 d. Arkadijus Èerniachovskio aikðtëje rodë tipà, kuris dirbàs sekliu (parodë, kai praëjo). Net su juo nesisveikinàs. Kodël jau ne kartà jis taip priminë? Mato, kad mane seka, todël nori áspëti? Vargu! Nori, kad ir að jam uþ atvirumà atsilyginèiau taip pat?

1

Maskvos valia marðalas Rokosovskis buvo tapæs Lenkijos kariuomenës vadu.

256

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Geguþës 18 d. niekðelis kino reþisierius Þalakevièius apdovanotas nauju Kremliaus medaliu – Komjaunimo suvaþiavimo medaliu, komjaunimo prizu. Arkardijus: „Zasluþeno?“ [„Pelnytai?“] Að: „Im lutèe znat“ [„Jiems geriau þinoti“]. Jis: „Vykrutilsa ot priamova otveta“ [„Iðsisukai nuo tiesaus atsakymo“]. Að: „Inogda i ja byvaju umnim i negovoriu vsego, èto dumaju“ [„Kartais ir að tampu protingas ir nekalbu visko, kà galvoju“]. Geguþës 19 d. Kaplanas atneðë „Litovskaja gazeta“ ir papraðë paskaityti Gomulkos straipsná, kuriame jis apspjaudo save. Arkadijus pasipiktinæs. Jam primenu, kad iki 1952 m. tas pat vyko ir Rytø Europoje, taip pat ir TSRS. Pvz., Slanskio sûnus vaidino tëvà iðdaviku ir reikalavo jam mirties bausmës. Ar tai ne maþiau þema? Kinai visà ðlykðtynæ kaip tik perëmë ið TSRS. O ðiandien rusai juokiasi ið kinø kvailumo. Lionë atsineðë atvirutæ su graþia roþe. Pasirodo, kad buvo uþraðas „Pozdravliaju“. Nusigræþusi nuo Arkadijaus (atgræþus jam nugarà), parodë, kaip ji nukirpo ðá rusiðkà uþraðà. Vadinasi, ir jai padeda mano pastabos? O prieð porà mënesiø buvo prisipirkusi rusiðkø sveikinimø ir á mano pastabà pareiðkë, kad ji ne lietuvë. Visi praðë atneðti tokiø [atviruèiø]. Elena Arkadijaus akivaizdoje paëmusi þirkles nukarpë [uþraðà] „Pozdrovliaju“. Kaip jis [Arkadijus] jautësi? Juk kiekvienam surusëjusiam rusø kalba pati graþiausia pasaulyje. O èia tie nedëkingieji lietuviai rodo ðiai kalbai, „kuria kalbëjo didysis Leninas“, tokià nepagarbà. Elena siûlësi ir manàsias atvirutes taip apdoroti. Arkadijaus akivaizdoje iðdrásau pasinaudoti Elenos paslaugomis. Geguþës 20 d. vakare gráþo Viktoras su Algiuku. Nors Alës að ið viso nepraðiau leidimo pasikviesti Algiukà, bet ji net apsidþiaugë já pamaèiusi. Ryte Viktoras davë 35, o Algiukas – 10 rub. Alei, dovanai. Alë nesutiko, kad að pirkèiau uþ visus pinigus dovanà. Nupirkau karolius uþ 22 rub. Algiui gràþinau visus 10 rub. Juk jis nedirba. Gera Alë moteris. Kita bûtø griebusi, nes mums didelës iðlaidos, verèiamës gan sunkiai. O ji nesusigundë. Að nupirkau vardinëms Alei medþiagos dviem suknelëms. Tegu pasisiuva, nes jau neturi kuo apsirengti.

TREÈIOJI

KNYGA

257

Vardinëse svainis Aleksiejus1 praðë nepykti ant jo, nes jis nieko, iðskyrus mane, neturi. Sakiau, kad að ir nepykstu. Vardines ðventëm iðvakarëse. Geguþës 22 d. vakare atëjo Alës teta ið Padëmbio. Jos sûnus kariuomenëje. Kaþkas paklausë, ar tik neatsiveð rusës. Ji: „Að jam raðiau, kad neparsiveþtø ruskës. Anas man raðë: „Að pats ruskiø nekenèiu.“ Aleksiejus kartu su visais juokiasi. Þinoma, jam nemalonu klausytis panaðiø kalbø. Geguþës 24 d. uþëjau pas Stasæ dël Algiuko priregistravimo. Radau labai iðgàsdintà. Tresto valdytojas Sakalauskas norás iðtremti jà ið „Kregþdutës“, [kurioje ji dirbo pavaduotoja]. Tai esà jis daràs ne savo valia, o saugumo ásakytas. Saugumas ásiutæs uþ tai, kad pas jà lankosi lagerininkai. Ji ir mane ëmë gàsdinti: „Veikëjas! Bus blogai tau, jeigu nenutrauksi santykiø su savo draugais ið lagerio. Tu þmogus geras, draugiðkas, galëtum bûti dideliu þmogumi. Ir kam tau toji draugystë? Tegu kiekvienas rûpinasi tik savimi.“ Atsakiau, kad laikyèiau didþiausia gëda nepadëti savo draugams. Geguþës 26 d. nusivedþiau ir Algiukà pas komunistà [J. Bernotà]. Daug pasakojo apie Smetonos kalëjimà. Motina negalëjusi susidoroti su sëja. Jis paraðæs motinos vardu praðymà kalëjimo valdþiai. Já iðleidæ, iðdavæ „atostogaujanèio kalinio“ paþymëjimà. Mums tai buvo tiek negirdëta, kad sunku buvo net átikëti. Komunistà iðleido ið kalëjimo atostogø! O ðis ið viso kaime nedirbo, o vaikðèiojo po kaimà. Liudas Gira uþtarë prieð Smetonà ir ðis neiðkalëjæs në puses skirtø jam 4 metø buvo paleistas. O kaip humaniðkai elgësi kalëjimo administracija! Dirbæs buhalterijoje ir gaudavæs po lità per dienà. Að: „Kaip mums, buvusiems tarybiniams kaliniams, tuo patikëti?“ Senis net uþsigavo, kad mes drástame abejoti jo þodþiu tikrumu. Dokumentais árodë, kad tai tiesa. Po ðio komunisto pasakojimo stalinizmas pasidarë dar þiauresniu reþimu, negu já iki ðiol paþinau ir vertinau. Kai jis pradëjo kalbëti apie graþià Lietuvos ateitá, apie nepriklausomà Lietuvà, suabejojau (norëdamas iðgauti jo nuomonæ) pa1

E. Terleckienës sesers Bronës vyras.

258

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

reiðkæs, kad Rusija labai stipri ir savo valia neatsisakys Lietuvos. Jis: „Vokietija irgi buvo stipri. Galvojau, kad 1941 m. atëjo rusams galas. O daugelis komunistø tuo netikëjo.“ Toliau savo tikëjimà Lietuvos laisve jis iðvedë ið tikëjimo Dievu. Nesupratau, bet buvo nepatogu klausinëti. Vis gyrë rusus. Mes esà Lietuvos didvyriai. Pareiðkiau, kad man ádomi buvusiø Lietuvos komunistø, t. y. senø komunistø nuomonë! Jis, matyt, nesuprato manæs, nors pareiðkë galás supaþindinti su B. Baranausku1. Daug pasakojo apie Berlyne gyvenantá Steponauskà. Ðis po karo gráþæs ið Anglijos. Saugumas privertë tapti jø agentu. Visà laikà buvæs arðus komunizmo prieðas ir vis svajojæs, kaip pabëgti á Vakarus ir ten papasakoti apie Lietuvos kanèias. Dabar turás visas sàlygas patekti ten, taèiau jau nesiruoðia bëgti. Susitikæs bijàs garsiai kalbëti, kritiðkai vertinti santvarkà. Algiukas buvo labai patenkintas ðiuo vizitu. Tokio þmogaus jis dar nebuvo sutikæs. Taèiau po poros savaièiø Viktoras uþgirdo, kad panaðus þmogus – savo iðvaizda ir elgesiu – buvæs saugumo agentas. Dirbdamas Mokslø akademijos bibliotekos direktoriumi, jis pardavæs daug lietuviø. Irgi turëjæs didelæ bibliotekà ir duodavæs skaityti antitarybinæ literatûrà. Tuo nesinori tikëti, bet dël visko bûtina patikrinti kai kuriuos faktus. Su panaðios iðvaizdos niekðu 1955 m. susitikæs Albertas Þilinskas. Patikrinti! Tai netiesa, bet atsarga gëdos nedaro! Nuo praëjusio rudens nevartojau vaistø savo nervø sistemai sustiprinti. Taèiau, po baliø, istorijos „kalimo“ jauèiaus tiek iðvargæs, kad negalëjau nieko skaityti. Teko susiieðkoti senà receptà ir geguþës 26 d. nusipirkti vaistø. Kità dienà laikiau egzaminà pas doc. Ðidlauskà. Pirmà klausimà apie baudþiavos panaikinimo sàlygas atsakiau. Gan gerai, nors pats klausimo pateikimas rodë, jog do-

1

KGB darbuotojas Balys Baranauskas redagavo propagandiniø leidiniø serijà „Faktai kaltina“, skirtà kompromituoti rezistencijai. Toks Bernoto pasiûlymas rodo KGB turëjusius toli siekianèius planus autoriaus ir jo draugø atþvilgiu.

TREÈIOJI

KNYGA

259

centas per daug reikalauja. Antrojo klausimo – antroji revoliucinë situacija – ið viso neþinojau. Maniau toká klausimà partijos istorijos reikalu. Taèiau ðis docentas visada ko nors reikalauja ið partijos istorijos. Seniûnas já pavadino „Lenino vergu“. Istorijà jis paverèia propagandos árankiu. Nekreipia jokio dëmesio á diplomatijos istorijà. O vadovëlis gan objektyviai nuðvieèia to meto Rusijos politikà. Tamsybininkas! Buvæs mano mokytojas A. Storpirðtis pasakojo Ðidlauskà esant „buoþiðkos kilmës“. Matyt, tai tiesa. Uþtat taip uoliai, net persistengdamas, tarnauja partijai. Liepë arba dar kartà ateiti arba „3“ raðys. Liepiau raðyti, nors jutau geriau þinàs antrà TSRS istorijos dalá negu pirmà. Suk já bala! TSRS istorijai neteikiu didelës reikðmës. Tai socialiniø ekonominiø santykiø istorija, o ne tikroji valstybës istorija. Geguþës 28 d. labai nenorëdamas iðvykstu á Krivasalá. Vladas pasodinæs bulves neatsiveþë mamos pas gydytojà. Teko man vaþiuoti. Sekmadiená akëjau bulves, truputá þolæ roviau, o po pietø su mama iðvykome á Vilniø. Ji vis silpnesnë – á vienà Krivasalio kalnelá sunkiai uþlipo. 18 val. 08 min. Uþteks! Kompotà virti!

Liepos 12 d. (antradienis) 17 val. maþajame kambarëly. Lauke pradëjo lynoti. Liepa prasta. Liûdnos Alës atostogos. Liûdnos! Gal pasitaisys oras?! O dabar apie tai, kà buvau praleidæs. Maþdaug balandþio 25 d. galø gale áteikiau katedroje savo kontroliná darbà tema „TSRS – Lietuvos santykiai 1920–1940 metais“. Temoje buvo „1939“, o að iðtaisiau á „1940“ metus. Katedra, pasirodo, bijojo 1940 metø birþelio ávykiø. Pateikdamas ðá darbà turëjau nedaug vilties, kad já áskaitys. Jeigu jis pateks á doro lietuvio rankas, gali áskaityti, bet jeigu niekðas já recenzuos – pasisveèiuos ir saugume. Daugiausia galimy-

260

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

biø, kad já recenzuos dëstytojas K. Strumskis, kurio að nemëgau uþ jo per daug tendencingas, apologetiðkas paskaitas, laikiau palaiþûnu, aklai atsidavusiu rëþimui. Darbas objektyvus ir nieko jame antisovietiðko negalima surasti. Taèiau uþ tai, kad nespjaudau savo Tëvynës, galiu patekti á niekðø nemalonæ. Dël pasekmiø per daug nesibijojau. Gali paðalinti ið universiteto. Tegu ðalina! Prieð atiduodamas liepiau ðá raðiná Alei paskaityti. Toji kaip tik buvo iðvargusi. Perskaièiusi vienà kità skyriø susiëmë uþ galvos. Jos nuomone, tai „baisus darbas“, uþ kurá ne tik iðlëksiu ið universiteto, bet ir vël pateksiu uþ grotø. Negelbëjo ir Viktoro autoritetinga nuomonë, pagal kurià darbas objektyvus, paraðytas grynai istoriniu metodu. Ji praðë mane duoti darbà Vladui paskaityti. Taèiau ðis tuomet buvo Krivasaly. Kaip tik uþsuko brolis Jonas. Tam tuojau pakiðo skaityti. Deja, ðis nesugebëjo áskaityti. Abu prikaiðiojo man „nenusëdëjimà“, taèiau buvau tvirtai pasiryþæs pateikti ðá darbà. O gal á doro lietuvio rankas jis pateks? Tegu tas mato, kad ne visi lietuviai ðunuodegiauja ir uoliai laiþo svetimus batus. Kai kurie faktai gal ne vienam dëstytojui iki ðiol nebuvo þinomi. Tegu susipaþásta. Geriau iðeisiu ið universiteto, bet nedarysiu jokio kompromiso su savo sàþine ir nespjaudysiu ant savo tautos garbingos istorijos. Nors ið pradþiø dar turëjau ðiokià tokià viltá, kad darbà gal ir áskaitys, bet kuo toliau, tuo labiau geso ði viltis. Bijojau, kad galiu negauti apmokamø atostogø. Neáskaitys, reiks naujà raðyti. O laiko nebus. Kiekvienà rytà laukdavau laiðkaneðio. Rodos, geguþës 12 dienà pamatæs laiðkaneðá iðbëgau pasiþiûrëti, ar laiðkø dëþutëje nëra paketo su gràþintu darbu. Nëra! Ið dëþutës kyðo gerai paþástamas recenzijos blankas. Taèiau ir dabar nenorëjau tikëti, kad áskaitë darbà. Matyt, nenorëjo gràþinti, todël praneðë, jog darbas neáskaitomas, ir viskas. Drebanèiomis ið susijaudinimo rankomis perplëðiau recenzijos blankà. Þiûriu ir pats netikiu savo akimis: „Áskaityta.“ Netikëtas ir recenzijos turinys: „Drg. Terleckai, Jûsø kursiná darbà perskaièiau su ádomumu. Nors medþiaga, kurià panaudojo-

TREÈIOJI

KNYGA

261

te, nëra nauja, taèiau Jûsø siekimas savarankiðkai màstyti (nesiskaitant net su autoritetais) yra sveikintinas reiðkinys. Ne su viskuo, kas pasakyta Jûsø darbe, bûtø galima sutikti. Darbe nepateikiate plano. Nëra klausimo istoriografijos. Pats darbas toli perþengia kontrolinio darbo reikalavimus. Dëstymas ne visur pakankamai apgalvotas. Ne visada prisilaikoma tam tikrø mokslinio darbo raðymo reikalavimø. Darbas gerokai iðtæstas. Neþiûrint to, Jûs turite istoriko gyslelæ. Linkiu sëkmës tolimesnëse studijose! K. Strumskis. Vilnius, 1966 V 9“. To jau tikrai nesitikëjau, o ypaè ið Strumskio! Sunku ðiandien iðreikðti jausmus, kuriuos jauèiau perskaitæs recenzijà. Juose, pirma, buvo daug dþiaugsmo, kad nereikës ið naujo raðyti. Antra, recenzija paglostë mano savimeilæ. Treèia, ir svarbiausia, buvo dþiaugsmas, kad tarp Lietuvos istorikø yra dorø lietuviø ir K. Strunskio atþvilgiu að labai klydau. Tai doras lietuvis. Juk jis nekvailas ir gerai suprato darbo tendencijà, nors iðvados gan sovietiðkos. Suprato, taèiau ne tik neatmetë darbo, bet net iðgyrë já (kaþin kaip jautësi èekistai, skaitydami tokià karðtà A. Terlecko recenzijà?) Reiðkia, jis doras vyras! Valio! Jeigu jis doras, tai ir daugumas dëstytojø istorikø dori lietuviai, nors ir kaip juos parenka J. Þiugþdos tipo niekðai. Reiðkia, ne tiek jau daug niekðø mûsø tautoje. Tik sàlygos priverèia daugelá veidmainiauti. Esant reikalui jie nesibijo pasirodyti esà dorais lietuviais. Pamatæs, kad Vladas pabudæs, pakiðau jam recenzijà: „Skaityk! O vis zirzei, kad jau galas man.“ Tas irgi apsidþiaugë. Liepiau Viktorui parodyti. Alë irgi labai apsidþiaugë. Vakare Viktoras pareiðkë, kad ðis darbas vidurinës mokyklos, o ne aukðtosios lygio. Jis truputá perdeda. Studentai nepateikia tokiø darbø. Ne! Beveik visi tik nuraðo ið vadovëliø pilnas propagandos mintis. O mano darbas savarankiðkas. Þinoma, að pats labai aukðtai nevertinu ðio darbo, nes svarbiausios jo tikslas buvo parodyti, kà kalbëjo, kà darë Stalinas ir jo gauja. Uþtat per daug citatø. O Viktoras visada ið aukðto þiûri á mane. Recenzija rodo, kad ðiuo savo darbu maloniai nustebinau dëstytojà K. Strumská. Matyt, jis gavo pirmàjá toká savarankiðkà ir dràsø

262

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

darbà. Ið mûsø kurso tik Levèenka1 raðë darbà ðia tema. Taèiau aiðku, kad jis iðdëstë J. Þiugþdos ir K. Navicko mintis. Likusieji studentai ið viso bijojo ðios „pavojingos“ temos. Visgi ne tie laikai! Prieð 15 metø uþ toká darbà bûèiau iðlëkæs ið universiteto, o ðiandien net pagyrë. Taèiau tas nereiðkia, kad ðiandien Kremliaus nurodymu imta maþiau klastoti Lietuvos istorijà negu prieð 15 metø. Në kiek! Atrodo, ypaè po XXIII suvaþiavimo pastebimas ðlykðèiosios propagandos sustiprëjimas, istorijos klastojimas. Bet vis vien dràsesni ðiandien jau iðdrásta pasakyti tiesos þodá. Jonas I patarë man2: „Tavo darbas gavo oficialià sankcijà. Duok já paskaityti þmonëms. Tegu susipaþásta su Lietuvos istorija, tokia istorija, kokia ji yra. Tavo darbe yra gerø minèiø.“ Geguþës pradþioje áteikiau ir antràjá darbà tema „Vokietijos valstieèiø karas“. Mënesio pabaigoje gavau gerà ávertinimà: „Darbas paraðytas su meile, tvarkingai, turiningai.“ Yra keletas neesminiø pastabø. Recenzavo Ragelienë. Þinoma, èia jau visai kita tema. Bet ir ðia recenzija buvo paglostyta savimeilë. Gerai. Jeigu pavyks prisikasti iki diplominio, galëèiau gauti teisæ raðyti diplominá darbà ir ilgesnes atostogas. Taèiau TSRS istorijos egzaminus laikau tik „3“. Suk jà bala! Dar daug laiko! Geguþës 30 d. su Viktoru buvome „Vilniaus“ kine pasiþiûrëti „Taigos desanto“. Per klaidà patekome á sovietiná filmà. Filmas parodë, kad partija neturi patraukliø idealø. Reþisierius, matyt, gabus, bet jam uþkimðta burna. Nauja tai, kad ið tikinèio darbininko niekas nesijuokia, laiko já lygiu þmogumi. Geguþës 31 d. gráþtant ið darbo lietuvis kreipësi á konduktoræ: „Du! Du!“ Staiga supratæs, kad ji ne lietuvë, sulemeno: „Dva!“ Að: „Reikëjo atsipraðyti…“ Aplink vien lietuviðki veidai. Matau, kad jie nesuprato pastabos esmës. Uþtat uþbaigiau mintá: „… kad lietuviðkai kreipëtës.“ Ðûdelis tuoj susigaudë, kur taikiau: „Koks jûsø reikalas!“ Að: „Gëdos neturite!“ Nutilo, nors iki tol tiek daug plepëjo 1 2

Sevelijus Levèenka, Anykðèiø rajono komjaunimo sekretorius. Autorius pataria pats sau.

TREÈIOJI

KNYGA

263

su savo draugu. Aplink buvo lietuviai, taèiau në vienas neásikiðo á mûsø konfliktà. Vergai! Geguþës 31 d. universitete sutikau I. Zuiká1. Jis pradëjo skubëdamas berti: „Kiekvienoj ástaigoje bus sukurtos saugumo grupës. Ypatingai seks sugráþusius ið lageriø. Reikia saugotis.“ Bijo net savo ðeðëlio! O kad sekimà stiprina, jauèiama. Birþelio 1 d. 17-ame autobuse radau V. Raudeliûnà. Troleibuse álipo Èerniauskas2. Visi susëdom ant galiniø sëdyniø. Álipo átartinas tipas. Atsisëdo prieð mus prie konduktorës. Sëdi ir klauso iðtempæs ausis, apie kà mes kalbamës. V. Raudeliûnui iðlipus, prie manæs atsisëdo vyras su þmona. Tarp savæs kalbasi lietuviðkai, o konduktorei þydei: „Dva!“ Truputá patylëjæs klausiu: „Jûs lietuvis?“ Jis: „Kodël klausiat?“ Atsakau: „Ádomu.“ Pagalvojæs, kad jis Lietuvos ruselis, nutilau. Ðis garsiai sako savo þmonai: „Þmogus pagalvojo, kad að þydelis.“ Supratæs, kad jis lietuvis, klausiu: „O kodël jûs sakote konduktorei „dva“?“ Jis: „Mes internacionalistai!“ Að: „Að irgi internacionalistas, bet á konduktoræ nesikreipiu rusiðkai.“ Jis: „O jeigu ji nesupranta?“ Að: „Kaip nesupranta? Argi didelis skirtumas tarp „dva“ ir „du“? Kam reikia pataikauti? Uþtat jie mus ir niekina. Jie per 20 metø nesiteikia nors kelis þodþius pramokti lietuviðkai.“ Tik dabar prisiminiau tà tipà, ausis iðtempusá ir besiklausantá. Þinoma, turëjo kuo pasigirti savo valdþiai. Suk já velniai! Bet reikia bûti atsargesniam. Tà paèià dienà susitikau Nulinskà3. Jis keikë rusus. Jam iðaiðkinau, kad reikia daryti skirtumà tarp rusø tautos ir rusiðkø „derþimordø“, kurie siekia surusinti mus. Taèiau rusø tauta visai nenori mûsø surusinti. Net oficiali Kremliaus politika neturi to tikslo. 1 2

3

V. Miliø. Romualdas Èerniauskas su autorium mokësi Linkmenø progimnazijos þemesnëje klasëje 1944–1945 mokslo metais, nors ir buvo gimæs 1926 m. 1945 m. iðvyko mokytis á Utenos gimnazijà. Partizanams nukovus komunistà direktoriø, MGB tuo apkaltino penkis patriotiðkai nusiteikusius gimnazistus, tarp jø ir Èerniauskà. Kada budelis stribas automato buoþe iðmuðë visus Romualdo dantis, „prisipaþino“ dalyvavæs atentate prieð direktoriø. Kalëjo deðimt metø. Mirë nuo jaunystëje patirtø kanèiø. Pats autorius. Ironiðkas intarpas skirtas klaidinti KGB.

264

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Jam iðaiðkinau, kad jei ne rusø tauta, ðiandien nebûtø në Lietuvos vardo likæ. Vokieèiai mus bûtø nutautinæ uþdarydami mokyklas, spaudà. Mes patys kalti. Yra daug ðûdþiø lietuviø, kurie pataikauja rusams. Ðie nemëgsta pataikavimo ir todël niekina mus. Ðiaip mums reikia eiti su Rusija, o ne su Vakarais... Atrodo, kad átikinau já. Nemaiðys daugiau „derþimordø“ ir rusø tautos. Tik kvailas tai sumaiðo! Bûdamas Sibire ásitikinau, kokia gera rusø tauta, o niekðø visose tautose uþtenka! Birþelio mën. buvau ypaè apleidæs dienoraðtá. Tik birþelio 20 d. suraðiau kai kurias pastabas uþ birþelio 1 d. – birþelio 20 d. Kai kà tokiu atveju, þinoma, galëjau praleisti. Blogai taip tvarkyti dienoraðtá. Mintys „pasensta“. Liepos 1 d. pradëjau darbe raðyti lape dienoraðtá pagal minëtas birþelio 20 d. pastabas. Ðiandien perraðysiu ið to lapo nieko beveik nekeisdamas. Stengsiuosi galvoti taip, kaip galvojau prieð mënesá, nors kai kuriais atvejais mano mintys ir pasikeitë. Pradedu! Birþelio 1 d. su Ale, Algiu, Maryte Rasa ir Viktoru þiûrëjome Ðiauliø dramos teatro pastatytà „Ðarûnà“. Labai gaila, kad prieð spektaklá nesuspëjau perskaityti ðios Krëvës dramos. Ádomu buvo pasiþiûrëti, ar vartos þodá „gudas“. Vartojo! Matyt, pasitiki liaudies tamsumu, kuri „gudas“ supranta kaip „baltarusis“. Spektakliui kaþko trûko. Daug þodþiø, bet maþa veiksmo. Paskutinis veiksmas neblogas. Ir kaip Popovas leidþia lietuviams statyti „iðdaviko“ Krëvës veikalus? Matyt nori tuo uþsienyje gyvenantiems lietuviams parodyti, kokia kûrybos laisvë vieðpatauja jø paliktoje tëvynëje. Gráþtant troleibuse taip þiopsojo á mane moterys, o ypaè viena graþi mergina. Man labai patiko toks jø dëmesys. Tai artëjanèios senatvës poþymis. Alë pasakytø, kad manyje daug tuðtumo. Taèiau kas laisvas nuo tokiø nuodëmiø? Birþelio 2 d. pas Safranovà laikiau XX amþiaus rusø literatûros istorijos egzaminà, t. y. áskaità. Kaltinau save uþ tai, kad rudená

TREÈIOJI

KNYGA

265

nelaikiau áskaitos. Negalima paskutinei dienai atidëti egzaminø. Tai jau apsileidimas, su kuriuo privalau kovoti. Laimë, kad áspëjau, jog Kuprino „Dvikova“ tikrai bus. Apie Gorkio romantinius kûrinius beveik nieko neþinojau. Truputá buvo nepatogu. Iðpirko „Dvikova“. Bet tinkamai iðanalizuoti ðio kûrinio nesugebëjau. Ji pastebëjo: „Jauèiasi, kad jûs istorikas, o ne literatas.“ Faktus prisimenàs, bet analizuoti nemokàs. Kai kà papasakojau apie save. Alë apkaltino uþ tai, kad giriuosi visiems kalëjæs. Ne tuo tikslu pasakojau. Þinojau ið jos paskaitø, kad ji galvojanti rusë, nors ir partinio biuro narë. Pats ëmiau jà egzaminuoti. Pasirodo, kad ji kà tik perskaitë Djakovo „Dieti Arbata“. Papasakojau jai apie Jestigniejevà. Iðreiðkiau gailestá, kad negaliu klausyti jos paskaitø. Ji patarë klausytis su stacionaro studentais. Jei galësiu, bûtinai lankysiu jos paskaitas. Puikiai skaito. Ir ji pati niekina rusø literatûros istorijos vadovëlius. Neturinti kà rekomenduoti studentams. Ði áskaita davë teisæ á apmokamas atostogas. Birþelio 3 d. su Gintuliu iðvaþiavau á Krivasalá. Liûdna buvo pagalvojus, kad niekas mûsø ten nesutiks jau. Alë ir bobutë ðá kartà patikëjo man Gintulá. Jis pats irgi labai norëjo á kaimà. Ið Ðiðkiniø pësèiomis traukëm namo. Jauèiau didelá nuovargá po egzaminø. Troba uþrakinta. Dieve! Nepasitiko jau mûsø Tatukas. Kambario kvapas tas pat, tie patys ir paveikslai. Tetos Emilija ir Stasë padëjo sodinti burokus. Be reikalo palikau tiek daug þemës darþovëms. Oras buvo labai puikus, todël nusideginau labiau negu per visas atostogas. Darbo daug: ravëti bulves, braðkes, akëti bulves. Viduriniø amþiø istorijai ruoðtis beveik nebuvo laiko. Laimë, kad Gintulá paëmiau. Be jo naktá labai liûdna, tiesiog baugu. Birþelio 5 d. Linkmenyse Ðv. Trejybës atlaidai ir festivalis. Bûtinai reikia nueiti. Ádomu pasiþiûrëti, ar pavyks ateistams – ávairaus plauko niekðams – atitraukti þmones nuo baþnyèios. Iðvakarëse patikrinau, ar moka Gintulis padoriai persiþegnoti, nors Vilniuje girdëjau já ir poterius kalbant. Nemoka. Kaltos mama

266

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ir Bobutë, kad neiðmokino þmoniðkai persiþegnoti. Vakare ir ryte iðmokinau. Já paleidau á baþnyèià su Antaniuku1 ir Veronika. Bus maþiau rûpesèiø. Be to, labai jau skurdþiai apsirengæs vaikas. Kelnës suadytos. Diena pasitaikë labai ðilta. Maunu tëviðkës laukais á Linkmenis. Visur vaidenasi Tatukas. Aukas renka Alfredas. Bûtinai praðo uþeiti. Jis vykstàs á Palûðæ, bet ten esà daug sveèiø. Þinau, kad jis truputá bijo mano vizito, bet uþeiti rûpi. Þmoniø pilna baþnyèia, ðventoriuje – në kiek ne maþiau, kaip ir prieð 20 metø, nors ateistai dirba iðsijuosæ savo pragaiðtingà darbà. Pamaldos – 13 val., o festivalis – 14 val. Reiðkia, tikisi, kad þmonës ápusëjus pamaldoms tuoj bëgte bëgs ið baþnyèios á jø festivalá. Në velnio! Atrodo, kad ið baþnyèios neiðbëgo á festivalá nei vienas þmogus. Miðias laiko Jonas Kardelis. Ar jis pakels tokià sunkà naðtà, kuri ðiandien gula ant kunigo peèiø? Baþnyèioje daug jaunimo, vaikø. Sunku ateistams kovoti ir árodyti savo meilæ partijai ir vyriausybei. Kas sakys pamokslà? Turbût geras pamokslininkas. Gerai bûtø, kad já sakytø Alfredas. Á sakyklà álipa maþdaug 50 metø nesimpatiðkos iðvaizdos kunigas. Vysto temà apie þegnojimà. Puiki tema. Taèiau ið pirmø þodþiø matyti, kad ðis kunigas labai jau prastas pamokslininkas. Rodos, jau pradës „kas reikia“ ir vël nukrypsta á padanges klaidþioti. Vienas po kito þmonës iðeina á ðventoriø. Taip pikta. Rodos, uþlipsi ir duosi lepðiui á nosá. Átariu, kad tai Kirdeikiø klebonas, apie kurio bailumà esu jau girdëjæs. Neapsirikau. Pamaldos baigiasi po 15 val. Tik tada þmonës pradëjo traukti á festivalá.

1

Pusseserës Veronikos sûnumi. – A. T.

TREÈIOJI

KNYGA

267

Pas Alfredà neskubëjau. Vos atëjau ir jis atvaþiavo. Festivalyje nieko nesà. Tik dabar pradedà plaukti þmonës. Pristato sveèius. Tarp jø matau ir Kirdeikiø klebonà. Gaila, kad nepasinaudojau proga prieiti prie jo. Bûèiau jam pasakæs pamokslà apie tai, kaip reikia pamokslus sakyti. Atëjo choristai, kurie tikrai labai puikiai giedojo. Visi dþiûgauja, kad daug þmoniø baþnyèioje susirinko, o festivalyje – tik rengëjai. Balius puikus. Man truputá nemalonu, kad visos gërybës uþ tikinèiøjø pinigus. Bet èia nieko blogo. Paskutinio rublio niekas neatiduoda. Truputá iðgëriau. Visi ima dainuoti. Akyse Tatukas. Pasidaro taip gaila, kad vos pajëgiu valdyti aðaras. Jo paveikslà pakeièia mamos paveikslas. Jos irgi labai gaila. Dar sunkiau bus, kai ir ji numirs, nors ðiandien tai sunku suprasti. Akyse Gintulis, koká já maèiau ðventoriuje. Namuose jo apsirengimas atrodë neblogas, o èia – tiesiog baisus. Vyr. inþinierës ir vyr. ekonomistës sûnus apsirengæs blogiau uþ kolchoznikø vaikus. Sëdi su Antaniuku ant ðventoriaus ir kerta „kermoðinius“ saldainius. Be galo skaudu, graudu. Kaþkas priekaiðtavo, kad gëdinuosi savo vaiko. Rudená pirkau kostiumëlá. Suplëðë. Bûtina kità pirkti. Nelabai yra ið ko. Visa alga iðeina tik maistui. Juk mes dabar aðtuoniese. Gëriau á Jonelio sveikatà, linkim jam stiprybës. Alfredas iðprovokuoja mane pasakyti kalbà. Buvau nepasiruoðæs, bet nëra kaip atsisakyti. Be to, taip norisi „uþveþti“ Kirdeikiø klebonui. Mano kalba buvo taikoma kaip tik jam. Bet ar jis suprato? Þiûrëjo girtomis akimis ir ðypsojosi. Kalbëjau maþdaug taip: „Didþiuojamës, kad jau trys jaunuoliai ið Linkmenø apylinkës pasirinko sunkø kunigo kelià, didþiuojamës tavimi, Joneli! Sakydamas pamokslus, diskutuodamas su ateistais, árodinësi jiems Dievo buvimà. Taèiau kalbëdamas apie Dievà ir dangø, neuþmirðk nusileisti ir á ðià vargðæ mûsø þemæ. Daþnai klausausi pamokslø Vilniuje ir daþnai nepatenkintas jais. Kunigai, kalbëdami apie Dievà, laiko jo buvimà aksioma, nereikalaujanèia jokio árodymo. Tarp mûsø labai maþai ásitikinusiø ateistø, bet daugumà visgi sudaro daug kuo abejojanèiøjø. Kunigo pareiga kaip tik daþ-

268

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

niau kreiptis á juos. Sakydamas pamokslus niekada neuþmirðk esàs lietuvis, þinok, kad tavo klausytojai yra lietuviai. Þinoma, nekvieèiu Jonelio á kovà su santvarka. Tai, viena, pavojinga, o antra, nereikalinga.“ Kaþkà dar kalbëjau. Plojo, bet nebuvau patenkintas savo kalba – galëjau geriau pasiruoðti. Alfredas pats priminë paskutiná pamokslà. Jis pats negalëjæs sakyti pamokslo. Kunigas nesàs bailys, bet tiesiog nesugebàs pasakyti doro pamokslo. Èia esà jau negalima nieko iðtaisyti. Mûsø apkalbø objektas plepa su ðalia sëdinèiu gydytoju ar daktaru, pasakoja apie lagerá (kompanijoje að maþai kalbu ir apie lagerá nieko nepasakoju, tai jau nekuklu). Þiûriu á jo girtà veidà ir taip gaila pasidaro vargðo kunigëlio. Kà jis kaltas, kad jis toks, o ne kitoks? Adolfas Noreikis pasigërë. Vedu já uþ parankës namo. Ið jø tik Maþeika dalyvaujàs Kultûros rûmø chore. Jis nenorás ten eiti: „Kà man ten duos? Èia nors iðgerti duoda.“ Kartais naudingas ir toks patriotizmas. Daugumas visgi eina á baþnytiná chorà giedoti ne dël degtinës. Parëjæs skubu á kapines. Ið neseniai Jonelio pastatyto paminklo þvelgia vargðas Tatukas. Ir vos balsu nepradedu raudoti. Mamos nelaukiau sugráþtant. Galvojau parvaþiavæs á Vilniø patarti jai dar pabûti èia. Bet birþelio 7 d. atvaþiavo. Radusi Jonelio iðveþtas lentas, ëmë verkti. Praverkë iki 12 val. Nervai! Ryte ákalbëjau suruoðti pienà á pieninæ neðti. Juk nëra kuo mokesèiø sumokëti. Du rytus neðiau. O koks graþus buvo oras! Vakarai tokie neapsakomai graþûs. O kad Tatukas bûtø gyvas! Ne! Jau neprisikels! Birþelio 8 d. uþsukau pas Linkpliká1, nors ir nelabai malonu, kai þinai, kad tavæs bijo. Birþelio 9 d. atsisveikinam su mama. Genë perkëlë [valtimi] abu su Gintuliu. Pirmà kartà buvo taip gaila vargðës mamos. Tik pats pagyvenæs, ásitikinau, kaip jai èia sunku. Vargðë mama! Bûtina man èia atvaþiuoti gyventi ir mokintis. Tai sunku, bet bûtina. Juk man bûtinos reikalingos þinios. 1

Linkmeniðká kunigà A. Kaniðauskà.

TREÈIOJI

KNYGA

269

Vaþiuojam per Ignalinà. Man greit 40 metø, o að èia pirmà kartà. Lyg ir gëda në kartà nebuvus tokiam graþiam Lietuvos kampelyje, kuris èia pat kaimynystëje. Miestelis nesukelia ypatingo áspûdþio. Ne visà já ir maèiau. Nebuvo laiko. Pilna kalbanèiø rusiðkai. Visur jø uþtenka. Kasininkë á mano klausimà atsako rusiðkai. Nesiteikia iðmokti lietuviðkai skaièiuoti, kà lengvai net Arkadijus jau seniai moka. Viktoras prisiregistravo. Valio! Pasakoja apie konfliktà su registratore ruse. Nors namø knygoje visi uþraðai buvo rusiðki, jis uþpildë jà lietuviðkai. Rusë pasiutusi uþ tai, kad ðis iðdráso ardyti „senà tvarkà“. Viktoras teisinosi tuo, kad knygos skiltys uþraðytos abejomis kalbomis. Bet tas jos neátikino. Nieko negalëdama padaryti, vietoj Mordovijos adreso uþraðë „iz zakliuèenija“, nors tokios pastabos niekas ið jos nereikalavo. Vis vien jà bûèiau velniop pasiuntæs. Gyvatë! „Derþi-morda“! Viktoras pasirodë per daug nuolaidus. Birþelio 10 d. vidurdiená su kaimynu Juozu Subaèiumi pasirodë du vienodai apsirengæ tipai. Lyg ne Juozas, o vienas ið jø atrakino duris. Juozas kaþkur iðbëgo, o jie pasiliko. (Baigsiu perraðinëti vëliau. Iðvargau. Jau 20 val. 35 min.)

Liepos 13 d. (treèiadienis) Tæsiu perraðinëti. 16 val. 25 min. kambarëly. Lauke labai vësu. Kieme stovi [motociklas] „Java“. Kaþkas atvaþiavæs. Iðgëræ vyno ir iðëjæ su Viktoru ir Algiuku. Truputá paraðysiu iki sugráð. Po to ðie tipai (vienas su kaþkokiu ryðulëliu) nuëjo á iðvietæ, o ið ten – neskubëdami á miestà. Greit abu sukëlë mûsø átarimà. Nubëgau patikrinti, pasiliko Juozas ar ne. Durys uþrakintos. Vadinasi, palikæs ðiuos tipus, pats iðëjo. Kodël juos paliko? Jø iki ðiol niekada nemaèiau. Vadinasi, ne giminës. Vakare atsargiai tardþiau Juozà. Jo televizorius veikia. Vadinasi, ne televizoriaus taisyti pasiliko. Tad kodël pasiliko?

270

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Artëja mano vardinës. Þino, kad bus sveèiø. Ar tik neatëjo mikrofono átaisyti? Juozas girtuoklis, dirba kadrø inspektoriumi ir todël priklauso saugumo áskaitai. Todël já lengvai gali priversti dirbti saugumo naudai. Suþinojæs, kad jis su þmona iðvyksta á jos tëviðkæ, sukau galvà kaip gauti jø raktus. Mamà siunèiau ta priedanga, kad bijomës, jog baliaus metu nesugestø elektra (skaitliukas jø koridoriuje). Mama nëjo. Þiemà ne kartà jie patys be jokio praðymo palikdavo raktà. Ryte atëjo Juozo þmona Vanda papraðyti, kad uþ juos balsuotume. Lyg tarp kitko paminëjau raktus. Ji: „Mes norëjome pasiûlyti, bet lyg ir nepatogu.“ Kodël nepatogu? Juk pirmiau iðvaþiuodami palikdavo raktà. Keista! Þinoma, tikrinti nëjom. Gali palikti þenklus, pagal kuriuos supras, buvome tikrinti ar ne. Sekmadienio pavakariais atsirado. O mes laukëme jø tik pirmadienio rytà. Anksti atskridæs lëktuvas. Gal ir be reikalo átarinëju þmones? Reikia átarinëti. Saugumui labai rûpi suþinoti mûsø mintis. O techniðkai tas galima. Uþtat jie dës visas pastangas, nesiskaitydami su pinigais, suþinoti, kà mes galvojame. O dël raktø keista. Visà laikà palikdavo, o dabar vaþiuodami atostogø nepaliko. Keista! Birþelio 11 d. uþëjau pas brolá Vladà aplankyti naujagimës. Viktoro nuomone, bûtina aplankyti. Vaikelis guli ant këdþiø. Kambarëlis kaip kojinë siauras. Vargas! Bëdà susiieðkojo. O ar að jaunas bûdamas maþiau vargau? Apskritai gaila buvo abiejø. Atrodo, patenkinti liko mano vizitu. Po to nuëjau pas brolá Jonà. Þmona Viktorija papasakojo apie konfliktà su pardavëja ruse. Lietuvë pirkëja padavë maþiau pinigø, negu rusë pasakë. Pastaroji ëmusi ðaukti. Lietuvë atsakë nesuprantanti. Rusë vël ðaukia, kad nesupranta. Èia lietuvæ uþstojo moterys lietuvës. Rusë: „Man jûsø kalba nereikalinga, su ja tik iki stoties. Èia visi kalba rusiðkai. Jeigu reikëtø, iðmokèiau.“ Nestebina jø áþûlumas, bet vis vien labai uþgauna. Jonelis pradëjo priekaiðtauti, kad pjausiu karvei ðienà, motinà verèiu gyventi Krivasaly. Nesusivaldæs aprëkiau. Pasakiau dël len-

TREÈIOJI

KNYGA

271

tø. Uþsigavo. Pasakiau, kad mamai blogai tiek pas já, tiek pas mane. Nors ðaukiau, bet ðirdyje nepykau, o jie supyko. Menkniekis. Bet kam to reikia? Sumaiðiau TSRS áskaitos grafikà. Gamtos fakultete K. Strumskio nesuradau. Jauèiausi be galo iðvargæs, nes beveik visà dienà po truputá skaièiau. Visgi ne taip lengvai mokslas pasiekiamas. Jis kainuoja daug nervø ir sveikatos. Gráþau taip iðvargæs, susinervinæs. Èia gi radau brangø sveèià – Aleksandrà Markaitá. Gaila, kad vëlai sugráþau. Jis atrodo puikiai, nors galva dar svaigstanti. Primà kartà maèiau já tokios puikios nuotaikos. Veliuonoje gal sustiprës [gyvens prie baþnyèios]. O kad visi kunigai bûtø tokie! Iðgërëm truputá naminio vyno. Atsistojæs: „Garbë Jëzui Kristui!“ Aleksandras negali nepolitikavæs gyventi. Apsigimæs apaðtalas. Niekas niekada nepakeis jo. Reikia já mokyti nors truputá diplomatijos. Bet vargu, ar jis pajëgs iðmokti? Taèiau reikia apsaugoti já nuo buvusiø kvailysèiø, t. y. klaidø – nuo knygø raðymo. Jeigu jis pateks á èekistø nagus dar ketvirtà kartà, gyvas daugiau neiðtrauks. Tik per stebuklà dabar iðsigelbëjo ið mirties nasrø. Alei gyræs mane. Uþ kà? Vadinæs mane iðsilavinusiu. Èia tai netiesa. Gyrimui neteikiu didelës reikðmës, nors visgi malonu, kai giria, o ne peikia. Alë juokësi: „Gerai, kad mama negirdëjo tos panegirikos.“ Ji nemëgsta, jeigu kas nors giria mane. Kiek netikëtumø bûna gyvenime!? Argi prieð 8 metus galvojome, kad kada nors visi susitiksime laisvëje? Susitiksime kaip tik pas mane. Bet ar mokame ðiandien tuo dþiaugtis ir tai ávertinti? Jis [Aleksandras]: „Tai Visagalio Dievo dëka mes susitikome“1. Man tai sunku ásisàmoninti ir tinkamai suprasti. Visgi tai tiesa. Tai tikrai Dievo ar kitos antgamtinës jëgos dëka.

1

1958 m. autorius kartu su kunigu A. Markaièiu kalëjo KGB kalëjimo 27-oje kameroje.

272

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kalëjime, lageryje teko susitikti daug niekðø, bet ir daug gerø þmoniø. Aèiû uþ tai Dievui. Nei kiek nesigailiu ten pabuvojæs. Visi trys (Algis, Viktoras ir að) lydëjome já [Aleksandrà] iki autobusø stotelës prie paðto. Akimis ieðkojau ðnipø. Ilgai neteko. Du niekðeliai suko ratu. Suuodþia gyliai þmoniø kraujà! Ðlykðtynës! Ið to pat autobuso iðlipo V. Raudeliûnas. Pasiûliau Viktorui susitikti su juo. Ëmiau ðaukti. Sugráþome prie autobuso ir traukëm plentu link mûsø. Tipai lyg buvo prapuolæ. Greit ir vël atsirado. Vienas atsisëdæs ðalia kelio krapðtë kaþkokius árankius. Suprask, darbininkas labai uþsiëmæs savo darbu ir në kiek neklauso jûsø paðnekesio. Antrasis suka ratu. Þinoma, pora turbût sëdo á autobusà ir nulydëjo Aleksandrà ir Algiukà. Pamojom ranka Aleksandrui. Iki pasimatymo, dorasis Lietuvi! Saugok, Dieve, tave nuo nelaimiø, o ypaè kalëjimo, kuris tau lygus grabui. Su V. Raudeliûnu ilgai plepëjome bevaikðèiodami. Ið jo bus mokslininkas! Tai labai darbðtus vyras ir fanatiðkai atsidavæs mokslui. Tik fanatikai ir gali tapti mokslininkais. Jie gyrë daugelá teisininkø, minëdami daug pavardþiø. Dalis jø dirba Aukðèiausiajame teisme. Gerai esà, kad mes turime tarp teisëjø dorø lietuviø. Tada nesusigaudþiau, kà jam atsakyti, taèiau ðiandien pasakyèiau, kad man bûtø buvæ maloniau, jeigu mane teisæ rusai, negu kad teisë lietuviai. Vienas Aukðèiausiojo Teismo teisëjas negaudavæs (gal vengdavæs) bylø, kuriuose kaltinamieji bûdavo teisiami mirties bausme. Likas pasakæs: „Ðià bylà duosime jam, nes tik jo vieno rankos dar ðvarios.“ Tai esà buvusio lietuvio partizano ar Molëtø þydø ðaudytojo byla. Labai jau sielojasi Likas dël savo kruvinø rankø! Mano vardiniø iðvakarëse tariausi su Algiu ir Viktoru, kà kviesti á sveèius. Bûtø gerai, kad ateitø Albertas Þilinskas, Kazelis Ambrasas ir Jadzytë Kardelytë, pasiklausytø komunisto ið Verkiø. Viktoras patarë Alës paklausti. Ði nesutiko [pakviesti J. Bernoto]. Birutës vardinëse jis [Bernotas] nieko nekalbëjæs, o tik dainavæs antisovietines dainas: „Sëk, sesute, ir gvazdikà“ ir kt. Jis labai gyræs mus, bet jai nepatikæs. Neverta já kviesti ir tokias dainas dainuoti. Sutikau su jos nuomone. Dainomis nieko nepadarysi.

TREÈIOJI

KNYGA

273

Birþelio 12 d. 19 val. ëmë rinktis pavieniai sveèiai. Be Algio ir Viktoro, buvo Albertas Þilinskas, Raselë Margaitytë, Elytës pusseserë Genë, giminës. Tik pusvalandþiui uþbëgo Kazelis ir Jadzytë. Man ádomiausia buvo pasiðnekëti su Albertu. Nors, atrodo, niekada neiðsakiau jam savo paþiûrø, bet pagal kitø pasakojimus Albertas padaræs iðvadà, kad jos artimos faðistinëms. Ið kur jis tai iðtraukë? Jam aiðkinau, kad vienodai „myliu“ tiek Hitlerá, tiek ir Stalinà. Mano paþiûros artimos socialdemokratø paþiûroms, taèiau jokiu bûdu nesu marksistas. Neslëpiau nuostabos jo sugebëjimu pasidaryti lageryje marksistu ir marksizmo padedamas norinèiu iðspræsti visas pasaulio problemas. Jis nusijuokë, kai pavadinau save beveik socialdemokratu. O kas jam davë pagrindà laikyti mane faðistu? Tai jau virðija visas kvailumo ribas. Lageryje esantiems ruseliams kiekvienas susipratæs lietuvis jau faðistas, nors Sibire to negirdëjau ið jø. Tokia paþiûra, kvaila paþiûra uþsikrëtë ir Albertas. Atrodo, kad priverèiau já sutikti, kad ne Hitleris pagimdë kruvinàjà sistemà, o kruvinoji Stalino sistema – Hitlerá. Viktoras kelis kartus mëgino iðskirti mus. Þinodamas, kad nemandagu vienam sveèiui skirti daugiau dëmesio negu kitiems, visgi neklausiau Viktoro. Albertui labai patiko, kai tautininkus ir jaunalietuvius prilyginau dabartiniams Lietuvos karjeristams. Galø gale Viktoras iðskyrë mus, pats atsisëdæs prie Alberto. Bûtina man susitikti su juo ir daugiau kà iðsiaiðkinti, nors Prezas nieko doro nesitiki ið jo. Ið pradþiø buvæs karðtas katalikas, o paskui staiga tapæs marksistu. Ið tokio besiblaðkanèio vyro nieko neiðeis. Nesuprantama ir jo draugystë su Semënu. Tada kalbëjau jam: „Jeigu galiotø posakis „pasakyk kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu“, nesëdëèiau su tavim uþ vieno stalo“. Jis: „Tai kodël pakvietei mane?“ Að: „Todël, kad tave laikau doru þmogumi, tik nesuprantu, kodël tu draugauji su tokiu Semënu.“ Èia papasakojau apie jo elgesá. Truputá girdëjæs. Jis draugaujàs ir su A. Zvicevièiumi, nors tas nesàs marksistas. Girdëjau, kad jis nemokàs þmoniø paþinti.

274

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþvakar sutikau já [Albertà] troleibuse. Að: „Negalvok, kad noriu tave perauklëti. Man tik ádomu pasikalbëti, iðsiaiðkinti, kaip tu marksistu lagery pasidarei.“ Jis: „Apðviesiu tave. Manyje labai maþai marksizmo. Ne marksistai kaltina mane marksizmu, o marksistai – marksizmo trûkumu. Viktorui kiekvienas, kuris nesutinka su jo tikëjimu, yra marksistas.“ Apskritai verta su juo [Albertu] susitikti, pasikalbëti, kadangi jis doras þmogus. Saugumas triumfuoja, kad lageryje nacionalistas tapo marksistu. Tokie semënai tegu tampa marksistais, bet Alberto Þilinsko ir Antano Stasiðkio nesuprantu. Anà dienà Jonaitis1 taip iðaiðkino man savo poþiûrá á Lietuvos marksistus: „Yra dar naiviø þmoneliø, kurie tikisi pataisyti marksizmà. Pagal juos, marksizmas yra gera teorija, bet TSRS ji iðsigimë, virto tironija. Bet ðie bukagalviai nesupranta, kad kaip tik marksizmas ir pagimdë dabartinæ tironijà Rusijoje. Galima bûtø pateisinti Kapsukà ir Angarietá, kurie laiku nesusigaudë, kas per sistema yra marksizmas, laiku nesuvokë, kad jie tëra tik apmokami Kremliaus agentai. Taèiau dabartiniams Lietuvos komunistams-marksistams negalima atleisti jø aklumo. Marksizmo vaisius patys matë ir dauguma gerokai atsikando jø. Laikas niekada nenuplaus nuo marksizmo lietuviø ir kitø pavergtø tautø kraujo. Todël doras ir protingas lietuvis turëtø gëdytis marksisto vardo. Tai votis ant sveiko Lietuvos kûno. Að galiu suprasti marksistà rusà, bet marksisto lietuvio jokiu bûdu negaliu. Marksizmas Lietuvoje niekada daugiau neras sau tinkamos dirvos. Dauguma dabartiniø Lietuvos komunistø arba tiesiog niekðai, arba tik paprasti karjeristai.“ Að pradëjau prieðtarauti: „Suomija irgi daug nukentëjo nuo Stalino, taèiau ðiandien ten komunistai gavo net 24 proc. visø rinkëjø balsø ir pateko á vyriausybæ.“ Jonaitis: „Suomiai susitiko su bolðevikais tik fronte kaip kareiviai su kareiviais. Ðiandien nei vienas rusø imperialistas nesëdi suomiams ant sprando, kaip jie sëdi ant mûsø sprando. Suomijos komunistai nesutepë savo rankø broliø krauju, kai tuo tarpu be1

Pats autorius.

TREÈIOJI

KNYGA

275

veik visø senøjø Lietuvos komunistø rankos kruvinos iki paþastø. Kaip tik èia, mano manymu, reikia ieðkoti skirtumo tarp suomiø ir lietuviø poþiûrio á komunizmà. Pokario metu komunistas buvo laikomas blogesniu þmogumi uþ vagá ir tolygø þmogþudþiui. Ðiandien mes truputá pamirðom komunistø darbelius ir daug kà jiems atleidom. Taèiau laisvoje Lietuvoje bus paskelbti visi komunistø kruvini darbai Lietuvoje. Neapykanta komunizmui tiek sustiprës tautoje, kad në vienas tikras marksistas (kokiø tik vienetai ir yra Lietuvoje) nedrás prisipaþinti marksistu esàs. Atmink, kad Lietuvoje „marksistas“ ir „komunistas“ yra sinonimai. Uþtat ir laikau, kad Lietuvoje marksizmas neturës dirvos. Tavo pareiga veikti doresnius marksistus. Neþinia, kokiø planø griebsis ateityje Kremlius Lietuvai pasmaugti. Jie gali tokius albertus ir antanus [stasiðkius] panaudoti savo tikslams, kaip 1918–1935 m. panaudojo Kapsukà ir Angarietá. Reikia siekti, kad toji kvailybë, kaip marksizmas, iðgaruotø ið jø galvø.“ Mano vardinëse Algiukas sëdëjo tarp Alës pusseserës Genës ir Vito sesers Raselës. Algiukas linko á Genutës pusæ. Ji puiki tuo, kad viskuo domisi. Þinoma, nenorëèiau, kad ji greit susuktø jam galvà. Taèiau greit pasirodë, kad mano baimë be pagrindo. Jo jausmus apvaldë „mergiotë“ Stasë. Dienà, tiesa, ávyko balsavimas (ne rinkimai, þinoma). Kadangi neskubëjom á agitpunktà, agitatorë atneðë urnà. Kandidatas, þinoma, vienas, vienas á aukðèiausià tarybà ir vienas á tautybiø tarybà. Nusineðæs [balsavimo lapelá] á sodà iðbraukiau Ðumauskà ir kaþkokià rusæ. Pamatæs, kad Alë bijo iðbraukti ir ruoðiasi ámesti, pasakiau, kad ji turi teisæ iðbraukti, jeigu kas nepatinka ið kandidatø. Agitatorë truputá pakeltu balsu pasakë: „Galite braukti, kà tik norite.“ Alë iðbraukë rusæ, lyg Ðumauskas bûtø kuo nors geresnis uþ jà. Ið kur toks aklumas? Juk tai principo klausimas. Jonas Kiðûnas visus [lapelius] sumetë á urnà, sumetë uþ Subaèiø ðeimà. Nesusivaldæs aprëkiau uþ vergiðkumà. Jo manymu, kvailystë braukyti. Argi tuo kà nors pakeisi? Að: „Nors sau árodyk, kad nesi bailys ir vergas, kuris bijo iðbraukti tau primestus kandidatus. Jeigu að nebûèiau iðbraukæs, jausèiausi kaip iðprievartautas. O dabar tokiu nesijauèiu.“

276

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Baliø baigëm apie 2 val. Balsavimo tema garsiai ginèijomës, nors ir þinojome, kad mikrofonas klausosi mûsø. Prezo nuomone, iðbraukymas nieko nepadës. Jeigu ið viso nenueitum á agitpunktà, tada jau kas kita. Jokiu bûdu nesutikau su juo. Rinkimø komisijoms vadovauja dauguma niekðai. Nors tiems parodytum, kad ne visi vergai. Þinoma, jie pakeis neiðbraukytais biuleteniais. Tegu! Bet jeigu visi (nors dalis) braukytø, daug laiko reikëtø pakeisti ir daug popieriaus. Jeigu neateitum á rinkimø punktus, bûtø kas kita? Nulis! Galvodami, kad daugelis eis sekmadiená á pliaþà, agitatoriai kai kur persistengë – patys balsavo uþ savo rinkëjus. Taèiau dalis ëmë ir atëjo. Vadinasi, du kartus balsavo. O apie 10 ar 12 val. praneðë lenktyniaudami agitpunktai, kad jau dauguma rinkëjø balsavo. Kokia ðlykðti klastotë! Ko èia stebëtis? Laikas priprasti prie visko. Uþsienio spauda pernai raðë, kad SSRS bus pakeista rinkimø tvarka. Në velnio! Uþsienis blogai paþásta TSRS. Ir ðámet prievartavo kvailà liaudá. O toji elgësi kaip pjaunama avis. Po poros dienø paskelbë, kad balsavo visø 99,99 proc. Pats iðvis neskaièiau jø praneðimø apie balsavimo rezultatus. Negalvoju, kad nors vienas protingas þmogus bûtø domëjæsis jais. Net Arkadijus nepatenkintas tokia rinkimø sistema. Bijosi liaudies, kad toji neiðrinks partijos statytiniø, todël ir á sàraðus neáraðo daugiau kandidatø, nors ir savo þmoniø. Jeigu, pvz., ðalia Snieèkaus áraðys kità niekðelá ir Snieèkus nebus iðrinktas, kas tada? Pirmojo sekretoriaus neiðrinks. Reiðkia, liaudis nepasitiki juo, nors tas ir I sekretorius. Rinkimø laisvæ gali leisti tik „supuvæs Vakarø pasaulis“. Kadangi pernai reorganizavæs pramonës valdymo sistemà Kremlius labai susiaurino respublikø teises, todël ðámet padidino tautybiø tarybos deputatø skaièiø. Taèiau kandidatais á ðias pareigas buvo pasiûlyti (ir, þinoma, iðrinkti) ne tik vietiniai rusai, bet ir rusai, gyvenà Maskvoje, dirbà centrinëse Maskvos ástaigose. Vienas ið tokiø buvo „iðstatytas“ Ukmergës rinkiminëje apygardoje. Dirbdamas CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedëju ar pavaduotoju, neþino, kad Lietuvoje jau nevyksta ginkluotas pasiprieði-

TREÈIOJI

KNYGA

277

nimas. Klausæs: „Ar Lietuvoje neðaudo komunistø?“ Jam atsakæ, kad ne. Taèiau ir po tokio ukmergiðkio mokytojo paaiðkinimo, jis visgi neiðdrásæs savo maðina vaþinëti po kaimus. Ðis faktas labai ádomus! Paaiðkëjo, kodël Maskvos biurokratai taip neapkenèia Lietuvos ir taip traktuoja lietuvius. Pirmadiená norëjosi pailsëti, nelaukiau sveèiø. Viena, iðvargæs. Antra, ruoðti antrà baliø mums per sunku, sunkiai pakelia mûsø biudþetas tokias iðlaidas. Taèiau apsilankë Èiuladai Silvas su Vale, Vitas Margaitis su Vale ir Stasë Uþdavinytë. Silvas pats pasiûlë Algiukui darbà. To nesitikëjau ið jo. Juk jis bailokas. Lydint juos prie autobuso, susiginèijom dël A. Bujoko1. Silvas2 – já gyrë, o að – peikiau, kad iki ðiol neásigijo lietuviðkos maðinëlës ir raðo raðtus tik rusø kalba. Viktoras davë þenklà nutilti, o að ásikarðèiavæs ðaukiu. Tik tada aiðkiai pastebëjau du niekðus, besiklausanèius mûsø ginèo. Viktoras su Ale barë mane uþ þioplumà. Taèiau, atrodo, nieko naudingo nedaviau jiems. Medaliø negavo ið savo darbdaviø. Silvas patarë man saugotis. Esà jo brolis Algis sakæs, kad saugumas labai rûpinasi manimi. Aiðku, kad kadrø skyrius informavo L. Abromaitá, o tas – Algá. Uþtat Neris3 taip pasikeitë mano atþvilgiu. Bijo imti ið Alës skaityti sovietinæ literatûrà. Neriai reikës á akis pasakyti keletà „ðiltø“ þodþiø.

Liepos 14 d. (ketvirtadienis) 5 val. 55 min. po antklode. Atsigulæs po 23 val. negaliu daugiau miegoti, todël tæsiu perraðinëjimà. Vakare po lietaus atðilo. Saulës nematyti, bet nors ðilèiau. Gráþæs birþelio 9 d. ið tëviðkës, pradëjau lankyti ádomesnes paskaitas, pagrindinai spec. kursà ir ðaltiniø mokslà. Nei karto nebu1 2 3

Eidukevièiaus kombinato direktoriaus pvaduotojas. Silvas Èiulada – „Gerovës“ fabriko direktorius. Algio þmona.

278

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vau pedagogikos paskaitoje, Dundulio Rytø istorijoje ir tik atsitiktinai kartà buvau K. Strumskio TSRS istorijos paskaitoje. Skelbimø lentoje perskaièiau skelbimà apie birþelio 13 d. ávyksiantá istorikø neakivaizdininkø gamybiná susirinkimà. Galvoje kilo mintis kalbëti ðiame susirinkime. Juk jau seniai mano pasipiktinimà këlë mokymo sistema. Laikiau savo pareiga kalbëti apie tà þalà, kurià atneða studentams tokia sistema. Gal ne visi studentai supranta tai. Mano pareiga jiems parodyti ðios sistemos þalà. Dëstytojams irgi bus naudinga pasiklausyti. Tegu ir tie þino, kad ne visi studentai akli, o daug kà supranta, nors ir vergiðkai tyli. Gal mano kalba paskatins juos bûti dràsesnius, savarankiðkus dëstant istorijos kursà? Mano kalba bus pagrindas dràsesniems ir doresniems dëstytojams reikalauti pagerinti Lietuvos istorijos dëstymà. O kad tokiø yra tarp istorikø, girdëjau. Birþelio 10 d. vakare pradëjau ruoðti savo kalbà, nors ir turëjau aibæ darbo. Tegu lieka neiðlaikyti egzaminai, bet pasiruoðti kalbëti bûtina. Reikia apgalvoti kiekvienà þodá. Prezas truputá iðtaisë. Birþelio 11 d. vakare irgi raðiau. Birþelio 12 d. nuo pat ryto iki 13 val. raðiau vël. Daviau Prezui paskaityti. Jis patarë iðmesti kai kà, nes kalba buvo per daug aðtri, kaltinanti, parodanti, kur veda Lietuvos istorijos niekinimas. Lengvai sutikau su tuo, nes gráþdamas po paskaitø ir pats galvojau kai kà pakeisti. Nors atsigulëm po 2 val., bet birþelio 13 d. jau 7 val. pradëjau perraðinëti savo kalbà. Gerai, kad taip anksti atsikëliau. Bûèiau nespëjæs perskaityti. 13 val. buvau gamtos fakulteto Aktø salëje. Këlë átarimà ir susirûpinimà, kodël nëra në vieno studento nei dëstytojo. Atëjo tik Jonas Dautaras. Pradëjau jaudintis. Nejaugi nepavyks pasakyti kalbos, kuriai taip ruoðiausi ir kurià bûtinai privalau pasakyti? Nutarëm skuosti á centrinius rûmus ir ten suþinoti viskà. Kadangi taksi niekur nepasitaikë, tiesiog bëgte bëgom. Kas suskaièiuos, kiek kainavo nervø toks skubëjimas! Aktø salëje radom susirinkimà jau prasidëjusá. Nuotaikà gadino, kad studentø tebuvo apie 60, o dëstytojø tik keturi: dekanas

TREÈIOJI

KNYGA

279

Bendþius, jo pavaduotojas Zinkevièius1, docentas Kazlauskas2 ir dëstytojas Daðèioras. Svarsèiau, ar verta tokiai negausiai auditorijai kalbëti? Nusprendþiau, kad verta, nes negreit pasitaikys tokia proga. O gal savo kalba priversiu niekðà Bendþiø ir tuos, kurie stovi uþ jo nugaros, daryti kai kuriø nuolaidø? Doriems istorikams mano kalba bus didelë moralinë parama. Kalbësiu! Jaudinausi. Norëjau, kad Zinkevièius maþiau kalbëtø. Uþsitæs susirinkimas, visi skubës ruoðtis egzaminams, bus nepatogu ilgai kalbëti. Zinkevièius neskubëdamas atsakinëja á naivius studentø klausimus. Praðau Jonà paklausti, ar galima bus mums kalbëti. Jis: „Þinoma, galima.“ Zinkevièius kvietë kalbëti, bet, kaip man pasirodë, tik klausinëti já. Maþdaug po valandos paskelbë susirinkimà baigtà. Baisus smûgis! Visi atsikelia, pradeda iðeidinëti. Staiga atsistoju ir: „O kalbëti galima? Að turiu kai kà pasakyti.“ Studentø eilëmis nuskriejo nepasitenkinimas. Atsirado koks nors plepys, kuris sutrukdys taip brangø laikà. Taèiau Zinkevièius pakvietë kalbëti. Visi studentai paklusniai atsisëdo á savo vietas. Vis vien jauèiaus lyg ne savo kailyje. Uþlipæs ant scenos pamaèiau, kad ant katedros Zinkevièiaus popieriai. Kur pasidëti, kur kalbëti? Dar labiau pradëjau jaudintis. Tuo metu jis uþleido man savo tribûnà. Vis vien jauèiaus labai nejaukiai. Dar labiau ëmiau jaudintis po to, kai, kaip man pasirodë, studentai iðreiðkë nepasitenkinimà pastebëjæ, kad iðsitraukiau ið kiðenës didelá popieriø pluoðtà. Kelias dienas tikinau save (ir Daktaras3 to ne kartà praðë mane), kad turiu kalbëti ramiai, nekeldamas tono. Tegu lieka áspûdis, kad nieko nekaltinu, bet lyg ið savo kvailumo, neþinojimo kalbu apie tai. Deja, nieko neiðëjo ið paþadø. Argi galëjau po nemigo nakties ramiai kalbëti? Nors kartais pavykdavo nugalëti savo jaudinimàsi ir kalbëti ramiai, bet mintis, kad tokia ilga kalba nusibos visiems, vertë skubëti ir dël to dar labiau jaudintis. Tai buvo ne rami kalba,

1 2 3

Zigmas Zinkevièius. Alfredas Kazlauskas. V. Petkus.

280

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

bet jaudinantis didþiulis kaltinimas Bendþiui ir Ko uþ tokià mokymo sistemà. Èia pateikiu visà kalbà. Kai kur kalbëjau, o ne skaièiau. Nukrypimai maþi. Juos beveik prisimenu visus. Todël cituoju atsiþvelgdamas ir á nukrypimus. „Man teko studijuoti ðiame universitete ekonomikà 1949–1954 metais. Norëèiau palyginti anas studijas su ðiomis, paieðkoti skirtumo tarp jø. Visø pirma krenta á akis iðaugæ reikalavimai studentams. Jei uþ tam tikras þinias prieð 15 metø galëjau gauti bent gerà ketvertà, tai ðiandien – vos trejetukà. Manau, kad visi studentai sveikina ðá reiðkiná. Taèiau kartais, atrodo, mûsø dëstytojai truputá persistengia. Asmeniðkai negaliu skøstis, bet teko girdëti nusiskundimø kai kuriø dëstytojø priekabumu. Iðaugæ reikalavimai neturëtø peraugti á pedantizmà. Kuo ir kiek pasikeitë per 15 metø dëstytojø paskaitos? Daugumos dëstytojø paskaitos dalykiðkesnës, dëstytojai daugiau ruoðiasi joms. Anksèiau dëstytojas bent pusæ paskaitos demonstruodavo savo politines paþiûras, savo iðtikimybæ santvarkai. Ðito dauguma dëstytojø jau atsisakë, supratæ, kad studentai ir ðiaip tiki jø lojalumu. Labai gaila, kad ðio blogo áproèio dar ne visi atsikratë. Vidurinæ mokyklà baigiau prieð 17 metø. Ten ágytos þinios ið istorijos iðblëso, todël kai kuriø dëstytojø aklas vadovëliø laikymasis man yra labai pamirðto dalyko priminimas, bet kaip su baigusiais vidurinæ mokyklà prieð metus – porà? Ðiems jau viskas girdëta ir net nuobodu. Daugelis uþtat jau pirmomis dienomis nusivilia studijomis. Reikëtø lauþyti ðià ðabloniðkà tvarkà: ne dëstyti visà kursà paskubomis ir dël laiko stokos gan pavirðutiniðkai, bet giliai iðdëstyti vienà – dvi temas. Ðiø dienø istorijos mokslas yra daugiausia socialiniø-ekonominiø santykiø vystymosi aiðkinimas. Mane ir daugelá labiau domina politiniø, diplomatiniø santykiø istorija, kuriai tiek vadovëliai, tiek mûsø dëstytojai skiria labai maþai dëmesio. Neblogai ðiuo atþvilgiu paraðyta TSRS istorijos vadovëlio II dalis. Jame duotas teisingas carinës diplomatijos ávertinimas. Taèiau esame orientuojami

TREÈIOJI

KNYGA

281

kreipti antraeilá dëmesá á ano meto carinës Rusijos uþsienio politikos, jos diplomatijos studijavimà. Toks poþiûris neteisingas ir taisytinas. Labai gaila, kad negavau mûsø mokymo plano. Fakultete man pareiðkë, kad jis esàs dekano þinioje. Ar kiekvienas studentas iðdrás já kritikuoti, nes ðis planas Maskvoje patvirtintas ir suderintas su kitomis aukðtosiomis mokyklomis? Að visgi noriu iðdrásti já pakritikuoti. Mokymo planas nëra kaþkokia dogma, visiems laikams patvirtintas ir nekeièiamas ástatymas. Spaudoje daþnai tenka skaityti apie visasàjungines istorikø konferencijas, á kurias kvieèiami ir Lietuvos istorikai. Nuvykæ á tokius pasitarimus mûsø istorikai, kaip suverenios Lietuvos atstovai, turëtø tarti savo þodá ir pareikalauti Lietuvos aukðtajai mokyklai tokio mokymo plano, kuris turëtø bent ðiek tiek skirtis nuo kitø TSRS aukðtøjø mokyklø istorijos fakultetø mokymo planø, ko reikalauja specifinës Lietuvos sàlygos. Baigiu III kursà, taèiau dar neþinau, kokiø specialybiø istorikus ruoðia mûsø universitetas. Mus pasiekë gandai, kad dviejø specialybiø: 1) visuotinës istorijos ir 2) TSRS istorijos. Tada kyla klausimas, kodël neruoðiami Lietuvos istorijos specialistai? Gal jie mums maþiau reikalingi negu lenkams? Noriu priminti, kad Lenkijoje veikia net trys DLK istorijos katedros – Poznanës, Varðuvos ir Krokuvos universitetuose, o tuo tarpu Lietuvoje në vienos! Mus buvo pasiekæ gandai, kad galø gale po 22 metø pertraukos ir Vilniaus universitetas turës Lietuvos istorijos katedrà ir ruoð Lietuvos istorijos specialistus. Tie gandai nutilo.“ Tuo metu iðkëlæs rankà ir þiûrëdamas á dekanà pasakiau, ko tekste nebuvo: „Tegu drg. dekanas ateis èia ir paaiðkins, kada bus ásteigta universitete Lietuvos istorijos katedra. Reikëtø, mano manymu, istorikus neakivaizdininkus ruoðti trijø specialybiø: a) visuotinës istorijos; b) TSRS ir c) Lietuvos istorijos. Turëtø bûti ir atitinkamas mokymo planas: I. TSRS istorijos specialybë. Jà dràsiai galima bûtø pavadinti Rusijos istorijos specialybe, nes iki 1917 m. laikotarpio TSRS istorijos vadovëliai nagrinëja tik Rusijos istorijà. Apie kitø TSRS tautø

282

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

istorijà mes gauname labai miglotà supratimà. Anksèiau iðleistame vadovëlyje, apimanèiame laikotarpá iki 18 amþiaus pabaigos, buvo dar atskiri skyriai TSRS tautø istorijai. Naujame vadovëly (TSRS istorijos I d.) nëra net elementariausiø þiniø apie kitø TSRS tautø istorijà. O mums rekomenduojamas kaip tik ðis vadovëlis. Be to, ir atskiri dëstytojai nekreipia dëmesio á kitø TSRS tautø istorijà. O Lietuvos istorijà esà studijuosite vëliau. Dël to ir drástu tvirtinti, kad TSRS istorija, dëstoma ðiandien universitete, yra tik Rusijos istorija. Darau ðià iðlygà iki 1917 m., taèiau tai tinka ir po 1917 metø. TSRS istorijos vadovëly (III d.) randame, pvz., apie Lietuvà: ten Lietuvos vardas paminëtas, rodos, tris kartus. Gráþtu prie temos. Rusijos istorijos specialybëje turëtø bûti dëstoma senoji rusø kalba, rusø literatûros istorija. II. Visuotinës istorijos specialybë. Jai ið viso nereikalinga senoji rusø kalba, rusø literatûros istorija, su kuria studentai vidurinëje mokykloje gerai susipaþásta. Ðios specialybës istorikams turëtø bûti sustiprintas lotynø ir uþsienio kalbos dëstymas. Jiems bûtina dëstyti visuotinës literatûros istorija. III. Lietuvos istorijos specialybë. Be lotynø kalbos, bûtina dëstyti lenkø kalbà, kuri visiðkai be jokio pagrindo paskutiniu metu iðbraukta ið mokymo plano. Reikia neuþmirðti, kad Lietuvos istorijos klausimu rasime lenkø kalba daugiau literatûros negu lietuviø kalba. Pokario laikotarpiu Lietuvos istorikai paraðë daug maþiau veikalø apie Lietuvos istorijà negu lenkai apie mûsø istorijà. Mums reikia mokëti vadinamàjà gudø kalbà, t. y. oficialiàjà DLK dvaro raðtinës kalbà, kuria buvo leidþiami valstybiniai ástatymai, Lietuvos statutas. Lietuvos istorijos specialistams reikëtø dëstyti ir lietuviø literatûros istorijà. Dabar gi mums tedëstoma tik rusø literatûros istorija. Vargu ar reikia mums dëstyti dabartinæ rusø kalbà. Mes privalome mokëti rusø kalbà, nors ji ir nëra TSRS valstybinë kalba. Taèiau ðiandien vidurinëse mokyklose pakankamai iðmokstame rusø kalbos. O kas jos neiðmoksta per 10 metø, tegu ten dar pasëdi

TREÈIOJI

KNYGA

283

metus, kad universitete jie negaiðintø brangaus laiko iðmokusiems rusø kalbà dar vidurinëje mokykloje.“ Kalbëdamas daugiausia stebëjau dekano veidà, nors tas sëdëjo gan toli. Jis ðypsosi, juokauja su ðalia sëdinèiu Kazlausku ir Daðèioru, kaþkà uþsiraðinëja. Patinka, kà kalbu?! O gal vaidina? Studentai ádëmiai klausosi, bet stengiuosi netyrinëti jø veido iðraiðkø. „Visiðkai nesuprantamas atskiro skyriaus ávedimas mokymo plane Pietø ir Vakarø slavø istorijai. Galbût ðios gentys suvaidino Europos istorijoje svarbesná vaidmená negu Prancûzija, Ispanija, Italija, Vokietija, Anglija ir kt. tautos? Kaip keista, bet ið ðios istorijos mes turësime raðyti kontroliná darbà, o tuo tarpu ið Lietuvos istorijos jokio raðinio. O gal universitetas ruoðia slavø istorijos specialistus? O gal jis ið viso neruoðia atskirø istorijos srièiø ar laikotarpiø specialistø? Tai kà tada jis ruoðia? Universalius istorikus? Ðiø dienø istorijos mokslas toks platus, kad neámanoma universaliø istorikø paruoðti. O jeigu tai bandysime, gausime ne istorikà, o Barbæ Devyndarbæ. Mokymo plane numatytas tarybinës teisës egzaminas. Kà mums duos ði disciplina? Ar vietoje jos nereikëtø dëstyti valstybës ir teisës pagrindø istorijà? Kodël mes nestudijuojame Romënø teisës? Ir apskritai, kodël tiek daug áskaitø, egzaminø? Ar nevertëtø bent per pusæ sumaþinti jø skaièiø? Ar ne tikslingiau bûtø jø vietoje padidinti kontroliniø, kursiniø darbø skaièiø? Dël paèiø kontroliniø darbø tematikos. Katedros parenka jà labai nerûpestingai. Ið TSRS istorijos paskutiniu metu turëjome tris temas, ið kuriø dvi apie kolektyvizacijà ir industrializacijà. Kà naujo gali atrasti studentas, nagrinëdamas ðias temas? Kaip ir kokiais metodais buvo vykdoma kolektyvizacija – visi gerai þino. Juk mes patys gerai prisimename. Kas neprisimena, gali tëvø paklausti. Be to, ðiandien dar ne apie viskà, kas vyko tuo laikotarpiu, galima raðyti. Antra vertus, vakarykðtë diena dar nëra istorija. Tegu jà studijuoja mûsø vaikai ir anûkai. Studentas sukuria ið broðiûrø ðià neádomià temà, lyg kokià bëdà nusistumdamas nuo savæs. O neádomi tokia tema ir todël, kad ji pedantiðkai nagrinëjama eilëje disciplinø: partijos istorijoje, politi-

284

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nës ekonomijos ir TSRS istorijoje, visose kalbant apie tà patá ir vienà. Liko treji metai studijø. Kolektyvizacijà dar nagrinësime keletoje disciplinø. Temos turi bûti parenkamos ádomios, tokios, kurias studentai raðytø su meile. O gal ðis TSRS istorijos laikotarpis neturtingas ádomioø temø? Labai turtingas. Labai ádomi tema bûtø apie kovà uþ tarybø valdþià Ukrainoje, Gruzijoje, apie Chorezmo Bucharos ir Tolimøjø Rytø respublikas, apie kà vadovëlyje nieko neraðoma. Turëtumëme gerai mokëti ir Rusijos istorijà. Taèiau jai skiriamas nepakankamas dëmesys palyginus su pospaliniu laikotarpiu. 20 metø laikotarpiui (1917–1937) skirta maþdaug tiek pat valandø kaip ir keliø ðimtmeèiø Rusijos istorijai. Tai neteisinga. Reikia, be to, neuþmirðti, kad paskutiniø deðimtmeèiø TSRS istorijoje yra daug neaiðkumø, daug kas jau ne kartà buvo ið naujo pervertinta. O kas gali pasakyti, kad po metø kitø vël nebus daug kas ið naujo perkainuojama? Todël nebûtina skirti tiek daug dëmesio paskutiniam TSRS istorijos laikotarpiui. Baigdamas noriu dar trumpai pakalbëti apie Lietuvos istorijos dëstymà. Tenka prikiðti TSRS istorijos katedrai meilës stokà Lietuvos istorijai. Katedra þiûri á Lietuvos istorijà ne motinos, o pamotës akimis. Kuo pateisinti faktà, kad Lietuvos istorija pradedama dëstyti tik V kurse? Jeigu ðiandien á mane kaip á tris kursus baigiantá istorikà kreiptøsi kas nors kokiu Lietuvos istorijos klausimu, að tegalëèiau atsakyti: „Teks jums palaukti, iki baigsiu V kursà.“ Laimë, kad prieð karà dar suspëjau baigti pradþios mokyklà, todël ið anø laikø iðliko galvoje nors bendros þinios ið Lietuvos istorijos. Kodël tiek maþai dëmesio savosios tautos istorijai? Katedra, þinoma, mëgins visà kaltæ suversti TSRS aukðtojo mokslo ministerijai, kad ji neþinodama mûsø istorijos primetë universitetui toká mokymo planà, kur neskiriama Lietuvos istorijai reikiamo dëmesio. Èia ne pasiteisinimas, draugai, TSRS istorijos katedros vadovai! Jûsø pareiga iðaiðkinti TSRS aukðtojo mokslo ministerijai, kad mes turime senà ir garbingà istorijà ir reikalinga bûtø skirti jai daugiau dëmesio.

TREÈIOJI

KNYGA

285

Ministerijai galima bûtø priminti, kad kai Rusija buvo susiskaldþiusi á daugybæ smulkiø feodaliniø kunigaikðtysèiø ir mokëjo duoklæ totoriams, Lietuva buvo galinga centralizuota valstybë ir kaip tik Lietuvoje rusai ieðkojo prieglobsèio nuo totoriø mongolø jungo. Tai reikia priminti TSRS aukðtojo mokslo ministerijai, praðant pakeisti dabartiná mokymo planà. Tai dekanato ir istorijos katedrø pareiga! Atleiskite, kad taip ilgai kalbëjau.“

Liepos 15 d. (penktadienis) 6 val. 25 min. po antklode. Ðiltas rytas po lietaus. Turiu pusvalandá perraðinëjimui. Aplodismentø nelaukiau. Atrodë, kad kalbëjau labai ilgai, todël jauèiausi nepatogiai. Taèiau vos uþbaigus man kalbëti, pasigirdo plojimai. Plojo, kol perëjau scenà ir nuëjau atsisësti maþdaug aktø salës viduryje. Jeigu jau iðdráso ploti bailutis, uþguitas Lietuvos mokytojas1, reiðkia, ir jo sieloje susikaupë jau per daug protesto. Pats jis nedrásta kalbëti, bijo dël savo ateities, taèiau patenkintas, kad kitas uþ já pasakë tai, kà jis pats norëtø pasakyti. Vos man atsisëdus, Dautaras: „Gerai, bravo!“ Jo veide maèiau dþiaugsmà ir kaþkà daugiau. Klausiau: „Turbût per daug kalbëjau?“ Jis: „Ilgai, bet labai gerai ir teisingai.“ Tai Lietuvos komunisto ir miesto kultûros skyriaus virðininko pavaduotojo nuomonë. Bet teko uþgirsti ir kità nuomonæ. Prieðais, t. y. priekyje sëdëjusi maþdaug 40 metø labai jau nesimpatiðka moteris, pilnu neapykantos veidu, iðkoðë pro dantis: „Persistengët, persistengët.“ Að su ironija: „Reikëjo anksèiau áspëti.“ Laukiau, kà gi atsakys dekanas. Tos mokytojos pastaba neþadëjo nieko gero. Zinkevièius nei vienu þodþiu nepaminëjo mano kalbos. Jis atsakë tik á porà raðtu gautø klausimø. Baigæs suteikë þodá dekanui, ið anksto þinodamas, kad tas norës kà nors man atsakyti.

1

Dauguma neakivaizdininkø buvo istorijos mokytojai.

286

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Bendþius visomis pastangomis stengësi iðblaðkyti tà áspûdá, kurá padarë studentams mano kalba. Vos uþsirioglinæs ant scenos dekanas iðreiðkë savo nepasitenkinimà mano kalba: „Á aplodismentø palydëtà demagoginæ kalbà reikia atsakyti.“ Mano kalbà pavadino grubiu kaltinimu, kurá að metæs dekanui, katedroms. (6 val. 45 min. Ruoðtis!) (16 val. 35 min. tæsti perraðinëjimà). Pirmiausia prikibo prie mano tvirtinimo apie tai, kad dëstytojai demonstruoja savo politines paþiûras. „Draugas – neþinau jo pavardës – nenurodo në vienos pavardës, kaltinimas abstraktus. Kas ir kur demonstruoja savo paþiûras? Jeigu tai pasitaiko, reikia ateiti á dekanatà ir pasakyti, pasakyti man vienam. Apie tai tik að vienas þinosiu.“ Tai jau tipiðko èekisto þodþiai! Ðie þodþiai rodo, kad Bendþius gal net jø etatinis darbuotojas – istoriko skraiste prisidengæs èekistas. Jo veikla fakultete rodo, kad jis èekistas. Neèekistas negali bûti taip dûðia ir kûnu parsidavæs rusams1. Ið pradþiø kalbëjo labai susierzinæs, bet, palyginus, greit suvaldë savo jausmus. Èia jis pasirodë puikus dviveidis: „Kai kà draugas teisingai prikiðo katedrai, kadangi susirinkimo protokolo neraðëme, reikëtø, draugai, pateikti dekanatui raðtiðkus pasiûlymus.“ Èia irgi jis tikras èekistas. Duok á rankas dokumentà, kad turëtø pagrindà prikibti. Po to, gerai þinodamas, kad dauguma studentø ne apie mokslà galvoja, o tik apie diplomà, ëmë veikti jø jausmus, mëgindamas juos nuteikti prieð mane: „Daug egzaminø? Galima bûtø sumaþinti. Pvz., TSRS istorijos buvo vienas egzaminas ið visø trijø daliø. Kiek studentai vargdavo, iki iðlaikydavo egzaminà ið tokio plataus kurso. Tik jûsø naudai trys egzaminai. Lenkø kalbà norite studijuoti? Galime ávesti ðià disciplinà!“ Studentai ðaukia, kad nenori. Niekðelis ðypsosi patenkintas.

1

Kovose su partizanais A. Bendþius buvo suþeistas, todël nepakentë visko, kas lietuviðka, patriotiðka. – A. T. (2007 09 17 pastaba)

TREÈIOJI

KNYGA

287

„Lietuvos istorijos specialistø neruoðiame? Neturime galimybiø. Ir ðiaip trûksta patalpø, o grupes suskaldþius á 3 specialybes neturëtumëme jokiø galimybiø skaityti paskaitø. Neturime atskiros Lietuvos istorijos katedros, taèiau èia ne esmës reikalas, o tik prestiþo. TSRS istorijos katedra vadovauja Lietuvos istorijos studijoms. Stacionare Lietuvos istorija dëstoma nuo 2 kurso, o neakivaizdiniame – tik nuo V. Gal reikëtø ðià tvarkà pakeisti. Taèiau dëstomas speckursas, dësto prof. J. Þiugþda. Yra trys kapitaliniai Lietuvos TSRS istorijos tomai, galima juos studijuoti.“ Po to pradëjo tendencingai aiðkinti mano þodþiø prasmæ, labai jà iðkraipydamas: „Draugas sako, kad jis prieð karà pradþios mokykloje geriau iðmoko Lietuvos istorijà negu ðiandien universitete. Tai jau nepagrástas kaltinimas!“ Po to ëmë iðsisukinëti: „Dël temø pasirinkimo reikia paþiûrëti. Katedros apkrautos darbu. Galite jûs patys, draugai, siûlyti temas, katedros patvirtins jas.“ Uolusis Maskvos tarnas ið viso nutylëjo klausimà apie Lietuvos istorijos katedros ásteigimà. Savo gudrumà parodë nutylëdamas mano priekaiðtà, kad TSRS istorija – tai tik Rusijos istorija. Nei þodþio apie rusø kalbos dëstymà. Studentai plojo. Reiðkia, jie sutiko su manimi, kad nereikia rusø kalbos ir kad TSRS istorija – Rusijos istorija. Uþtat gudrus niekðelis neiðdráso mëginti átikinti studentus, kad að neteisus, jog esu tik demagogas. Visgi ne tie laikai. Prieð 15 metø toks tipelis bûtø su purvais sumaiðæs mane, ðaukdamas, kad tokiems „nacionalistams“ ne vieta universitete. Ðiandien gi èekistas nusprendë patylëti. Zinkevièius baigë susirinkimà. Prie manæs pribëgo studentas Petras ir ëmë reikðti savo pasitenkinimà. Esà dekanas labai ásiutæs, nes að daug teisybës pasakæs. Dar mums neiðëjus ið aktø salës, pastebëjau, kad á mus raiðuoja dekanas ir kitas tipas, kurá truputá vëliau dekanas pavadino doc. Kazlausku. Petras pasitraukë. Dekanas gan taikiai priekaiðtavo man, kad „labai grubiai“ uþpuolæs juos. Lipant laiptais þemyn, dekanas: „Savo kertines pastabas galite spaudai pateikti.“ Á tai gan nediplomatiðkai atsakiau klausimu: „O kas spausdins?“ Mus sekæ studentai ëmë juoktis. Dekanas apsidþiaugë sugavæs mane: „Reiðkia, jûsø mintys neteisingos?“ Að:

288

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„Kodël neteisingos? Mûsø spauda nemëgsta spausdinti kritiðkø straipsniø“. Tada Bendþius prisiminë, kad drg. Kazlauskas paraðë „Tiesoje“ recenzijà apie III Lietuvos istorijos tomà. Jà iðspausdino? Maþdaug ðiais þodþiais ávertinau ðá J. Þiugþdos „kûriná“: „Pirmieji du tomai neblogi, bet paskutiniame nëra istorijos. Já perskaitæs nesusidarai jokio vaizdo apie Lietuvos istorijà.“ Kazlauskas man siûlë pirmajam po dekano iðeiti pro duris. Að praleidau já pirmàjá. Mintyse analizavau jo veidà. Kazlauskas? Girdëjau esant já labai reikliø Lietuvos istorijos egzaminø metu. Reiðkia, jis doras lietuvis?! Dekanas tuo metu ëmë árodinëti, kad Lietuvos istorijos specialybë nereikalinga. Esà tokie specialistai nereikalingi, nes vidurinëse mokyklose nedëstoma Lietuvos istorija, kaip atskira disciplina. Dabar jau að prikibau prie jo: „Labai blogai, kad nedëstoma. O reikëtø dëstyti.“ Neprataræs në vieno þodþio Kazlauskas dingo kaþkur. Matydamas, kad dekanas ðliauþia TSRS istorijos katedros link, pasukau ten. Dekanas ir toliau átikinëjo mane, kad Lietuvos istorijos specialistø reikia labai nedaug. Be to, esà labai maþai þmoniø, besidominèiø Lietuvos istorija. Að: „Kodël nesidomi? Todël, kad ji nedëstoma vidurinëse mokyklose. Kadangi ji nedëstoma, todël ir maþai kas domisi ja. Reikia dëstyti, ákvëpti meilæ jai, tada uþteks besidominèiø Lietuvos istorija.“ Á tai dekanas nieko negalëjo atsakyti. Vël ëmë priekaiðtauti dël mano grubumo. Ypaè já siutino tvirtinimas, kad Maskvoje niekas neþino Lietuvos istorijos. Tuoj jis iðvardino Paðutà ir kitus rusø istorikus, tirianèius Lietuvos istorijà. Á tai atsakiau, kad visi jie nedirba aukðtojo mokslo mokykloje, kuri kaip tik tvirtina mokymo planus. Gudrus velnias! Uþteko man priminti, kad bûtø ádomios temos apie Bucharos ir Chorezmo respublikas, ðis suprato, kà að turiu galvoje. Man árodinëjo, kad tai bûtø neákandamos temos, nes nesà literatûros. Mums priëjus kiemà prie istorijos katedrø, Bendþius në neatsisveikinæs paliko mane. Kartà po to sutikæs mane nuvaidino nepaþinæs. Suk já velniai! Gráþdamas prie namø sutikau iðvykstanèius á miestà Viktorà ir Algiukà. Trumpai papasakojau viskà, iðreikðdamas savo nepasitenkinimà karðèiavimusi.

TREÈIOJI

KNYGA

289

Jauèiausi labai iðvargæs. Susiradau Lietuvos TSRS istorijos III tomà. Jeigu ir Kazlauskas paraðë nors vienà ðio tomo skyriø, ásius ant manæs. Pasirodo, kad nieko neraðë. Uolusis J. Þiugþdos mokinys (ir kaip suþinojau, jo statytinis universitete) tik iðliaupsino „Tiesoje“ savo mokytojo klastotæ, pretenduojanèià á istorinio veikalo vardà. Daug kà klausinëjau nuomonës apie Kazlauskà, bet niekas nieko konkretaus nepasakë. Tai esàs J. Þiugþdos mokinys. Aiðku viskas – koks mokytojas, toks ir mokinys. Veidas atspindi þmogaus vidiná pasaulá. Tad teks dar nuo jo nukentëti1. Dar ruoðiant kalbà Alë patarë „nelásti kur nereikia“: „Vël tau nieþti uþpakalá, vël nori gauti per nosá. Nenusiramini. Jeigu ðá kartà paðalins ið universiteto, neleisiu daugiau studijuoti kokioje nors aukðtojoje mokykloje.“ Alei sugráþus, papasakojau, kaip á mano kalbà reagavo dekanas. Ji apibarë mane. Saugumas suþinosiàs viskà ir tada bus man nemalonumø. Ar ne Viktoras tik ákalbëjo taip kalbëti? Að pats! Padaviau jai paraðytà kalbà. Skaitë ir piktinosi mano „baisiais“ þodþiais. Aiðku, kad saugumas tà paèià dienà suþinojo kalbos turiná ir ásiuto ant manæs labiau negu iki ðiol.

Liepos 16 d. (ðeðtadienis) 15 val. kambarëly. Lauke ðilta. Vakar net kaitinausi truputá. Nebaigiau minties todël, kad vakar buvo uþsukæs Kazys Katkus. Ðiandien tikiuosi raðyti. Tik 16 val. 50 min., reiks paþiûrëti, kaip Londone italas duos Ivanui á skudurus. Neiðtesëjau þodþio ir nenuvaþiavau pas Elytæ á tëviðkæ [Krivasalá]. Viena, jos mama zirzëjo, kad neduodu Alei pailsëti. Antra, ðiandien Jonelis su mama parvaþiavo ið Krivasalio. Treèia, penktadiená nuvaþiuosiu. Sunkus vaþiavimas. Sekmadiená sugráðiu, o penktadiená vël ruoðkis. Norisi futbolo paþiûrëti. Gal apturësiu malonumà, jeigu „ivanui“ ákrës. Norisi kaip nors greièiau sutvarkyti die-

1

Klydau. Tai patriotas ir lietuvis. – A. T.

290

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

noraðtá. Vis tampau, slepiu. Per daþnai vaikðtau á kai kurias vietas. Gali pastebëti ir átarti. Reikia paraðyti ir baigti, t. y. paslëpti. O ðiaip á darbà iðeini neramus, kad dienà padarys kratà ir suras [dienoraðtá]. Veikia nervus. Neturiu pinigø. Dar savaitë gyventi, o kiðenëje – 6 rub. Ryt uþ dujas mokëti 2,40 rub. Ðiandien Viktoras su Algiuku iðvyko á Pietus. Pinigø maþai reikës, bet reikës. Nusprendþiau nuvaþiuoti Algio ir Viktoro patartas tik ketvirtadiená. Atrodë, kad nebus liûdna. Dar nesuspëjau pasiilgti Alës ir vaikø. Bet ðiandien ástaigoje taip liûdna buvo. Ji laukë manæs ir nesulaukë. Nuobodu ten. Dabar truputá nusiraminau. Visgi myliu Elytæ ir dël to laimingas. Myliu! Ne maþiau negu prieð 14 metø. Jeigu apsigyvensiu Krivasaly, sunku bus be moters. Jos labiau pasiilgau, negu vaikø (labiausiai Vilijos pasiilgau). Ðiandien darbe pagalvojau: „Kas bûtø, jeigu mane suimtø uþ dienoraðtá? Kaip iðgyvenèiau? O kaip iðgyvenau antràjá savo areðtà?“ Lageryje galëjau gyventi be moterø. Bet ðiandien laisvëje gyvendamas negalëèiau apsieiti be jø. Negali bûti ir kalbos, kad gyvenèiau be moters. Alei buvo labai sunku be manæs. Nepyk, Eliuk! Penktadiená pasimatysime. Tegu! Negalvoju elgtis taip, kaip saugumui patinka. Juridiðkai nieko man nepadarys. Dekanas irgi neturi pagrindo paðalinti mane. Taèiau pas J. Þiugþdà, A. Kazlauskà ir Bendþiø galiu neiðlaikyti egzaminø. Vargu ar prisikasiu iki valstybiniø egzaminø. Suk juos bala! Visgi norëèiau gauti istoriko diplomà, kuris gali bûti man reikalingas. Bet jeigu negausiu, nesunkiai iðgyvensiu ðá smûgá. Svarbiausia, kad jau „uþsikrëèiau istorija“. Toliau savarankiðkai studijuosiu. Esu patenkintas, kad savo pareigà atlikau – Bendþiui ir uþ jo nugaros stovinèiai gaujai sviedþiau kaltinimà, kurio jie nusipelnë. O kas uþ tai bus, tebûnie. Tik gaila, kad að nemëginau surasti studentø, kurie bûtø aktyviai palaikæ mane. O dabar iðeina, kad tik að vienas gudrus ir viskà suprantu. O suprantu todël, kad apsikrëtæs „burþuaziniu nacionalizmu“.

TREÈIOJI

KNYGA

291

Birþelio 14 d. atëjæs á paskaità dëstytojas Ðalûga1 juokdamasis paklausë: „Kaveckai, kas ten vakar susirinkime pasakë ugningà kalbà?“ Moterys ëmë ðaukti, kad Kaveckas ið viso nebuvo susirinkime, o kalbà pasakë Terleckas. Pasiþiûrëjæs á mane, [dëstytojas] dviprasmiðkai nusiðypsojo ir pasakë: „Aiðku! Gaila, kad neturëjau laiko. Visada susirinkimai bûdavo labai neádomûs.“ Tuo jis prisipaþino, kad jam patiko tokia susirinkimo kryptis. Vakar susitikæs gatvëje vos ne dvilinkas nusilenkë man. Birþelio 15 d. dëstytojas Lapë2 neklausæs pasiraðë psichologijos áskaità. Gerai! Juk maþai laiko turëjau ruoðtis. Jis iðëjo atostogø. Bûtø likæ trys ásiskolinimai, uþ kuriuos Bendþius turëjo juridiná pagrindà paðalinti. Psichologijà reikia truputá mokëti. Nieko! Klausiau kelias Lapës paskaitas. Jei norësiu, kaip jis sakë, galësiu pasiskaityti. Keista, kad prekiø mokslo katedros vedëjas J. Prièinauskas pakvietë mane á savo vilà. Þmona bars já. Vargðë gali susirgti ið baimës! Nuëjau pas P. Peèiûrà áskaitos. Kartà gatvëje ásiðnekëjome apie budizmà. Liepë ateiti, pasiraðysiàs. Að þinàs ðiek tiek, o kiti – ið viso nieko neþino. Visi já laiko keistoku plepiu. Taèiau jis gerokai griebë studentus. Jo áskaità sunkiausiai laikë. Tiesa, P. Peèiûra tada siûlë atsineðti jo „Didþiàjà magijà“. Duosiàs autografà. Jau dveji metai turbût, kaip klausinëja, ar skaitæs jo knygà. Visgi perskaièiau. Tik vienas skyrius apie kalendoriø ðio to vertas. Reikia jam gerokai trenkti á snuká uþ ðià knygiûkðtæ. Universiteto kieme susitikau aspirantà Samuilavièiø. Sutikæs ëmë juoktis: „Girdëjau, kad ugningà kalbà iðdroþei.“ Katedros posëdyje dekanas kalbëjæs apie tai. Ir ten mano kalbà pavadinæs grubia. Taèiau kai kur að teisus – dël darbø tematikos pasirinkimo. Kalbëjæs K. Strumskis. Jis juokæsis, kad Terleckas savo darbe „sutriuðkinæs“ J. Þiugþdà ir K. Navickà. Niekas manæs nepuolæs uþ tà kalbà. S.: „Matyt, neþino, kad tu sëdëjai.“ K. Strumskis gal tikrai

1 2

Romualdas Ðalûga. Juvencijus Lapë.

292

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

neþino. Jeigu bûtø þinojæs, tai vargu ar bûtø paraðæs tokià recenzijà ir pasakotø, kad að „nosá nuðluosèiau“ aniems tipeliams. Daðèiorui að pats pasakojau, o Ðalûgai, manau, pasakojo Marijona Vertekaitë. Manau, kad Bendþius pasiþiûrëjo á mano dokumentus. Saugumas irgi atitinkamai charakterizavo mane. S. nuomone, reikëjæ kvaileliu apsimesti. Bet man neákandama ði aukðtoji diplomatija. Po paskaitø vël nuëjau pas P. Peèiûrà, nes kartu su studentais nedrásau eiti – bus priverstas klausinëti. O að gi nieko nesu skaitæs apie tà ateizmà. Tuo metu ið filosofijos katedros (kur Peèiûra priiminëjo áskaitas) iðëjo apie 30 metø tamsi moteris, kurià P. Peèiûra buvo pavaræs uþ ginèijimàsi. Ji susijaudinusi ëmë aiðkinti, kad Peèiûra jos neátikinæs tuo, kad komunizme bus daugiau skyrybø, negu dabar. Man per daug juokinga atrodë jos „problema“, taèiau stengiausi bûti rimtas. Ji: „Að tokiais klausimais labai domiuosi. Bet niekas man neatsako á daugelá klausimø. Daugumas þmoniø ið viso niekuo nesidomi.“ Ji, rodos, jau treèià fakultetà baigia. Pradëjau su ja pokalbá1 apie baþnyèià. Susipaþinau su vienu kunigu. Tas ir klausia mane, ar að þinàs, kodël ðiandien taip kovojama su baþnyèia. Man atsakius, kad neþinau, tas pradëjo aiðkinti: „Todël, kad baþnyèia tautinë.“ Jis, atrodo, teisus. „Sovietskaja etnografija“ miðriø vedybø skaièiaus augimà aiðkina tuo, kad þmonës vis labiau atsikrato religiniø prietarø. Þinote kiek Vilniuje cerkviø ir kiek baþnyèiø? Neþinote! Cerkviø 14, o tuo tarpu baþnyèiø tik 7, nors Vilniuje katalikai sudaro 2/3 visø gyventojø.“ Ðis faktas jai buvo naujiena ir vos ne sensacija. Ji pasiteirausianti, kodël taip yra. „Gal tikrai su tikëjimu kovoja todël, kad ðiandien baþnyèia tautinë“, pripaþino ji. Daugiau nepavyko jos apðviesti, atsakyti á jos keliamus neaiðkius klausimus apie religijà. Skubëjo á paskaità. Tuo metu prie filosofijos katedros durø ðnekëjosi du ukmergiðkiai mokytojai: maþdaug 45 metø vyras ir 30 metø moteris. Vyras 1

Pokalbyje minimo kunigo aiðkinimo tikrovëje nebuvo. Tai sugalvojau, norëdamas perteikti problemines mintis, nesukeliant átarimø. – A. T.

TREÈIOJI

KNYGA

293

pasakojo apie tai, kad jie esà bejëgiai kovoti su baþnyèia. Anksèiau jà lankæ nedaugelis þmoniø. Taèiau paskutiniu metu á jø parapijà atvykus jaunam energingam kunigui, viskas pasikeitë – vël baþnyèia gausiai lankoma tikinèiøjø. Kunigas turás graþø balsà, geras pamokslininkas. Kadangi jis jau kartà kalëjæs, todël prie tokio esà sunku „prikibti“. Jis pats jau seniai esàs ateistas. Dar prieð karà gimnazijoje mylëjæs merginà, taèiau turëjæs rimtà konkurentà – gimnazijos kapelionà. Ðis paviliojæs jo meilæ. Ðito jis negalás pamirðti. Tuo metu ir að ásikiðau á jø kalbà ir ëmiau meluoti: „Að irgi esu ateistas, net savo vaikø nekrikðtijau. Taèiau paskutiniu metu viena paþintis su kunigu privertë mane susimàstyti. Tas kunigas kartà klausia mane: „Tu esi doras lietuvis?“ Atsakau, kad, rodos, doras. Á tai jis: „Menkas ið tavæs lietuvis, jeigu kovoji su baþnyèia. Argi tu nesupranti, kad kerti ðakà, ant kurios pats sëdi. Kodël ðiandien valdþia kovoja su baþnyèia? Kadangi ji kovoja uþ mûsø tautos nacionalines tradicijas. Jûs, kovodami prieð baþnyèià, kartu kovojate prieð nacionalines tradicijas ir kartu prieð lietuvybæ.“ Po to jis klausia mane, ar að labai norëèiau, kad mano duktë iðtekëtø uþ ruso. Man neigiamai atsakius, jis taip dëstë savo mintis: „Jeigu ir ið dukters atimsi tikëjimà, ji nematys skirtumo tarp lietuvio ir ruso.“ Èia jiems papasakojau apie tas 14 cerkviø ir 7 baþnyèias. Abu labai nustebo. O að toliau dësèiau: „Kunigas ir klausia mane: „Kodël su katalikybe taip kovoja, o su pravoslavija ne? Todël, kad pastaroji nepavojinga. Pirmoji yra nacionaliniø tradicijø saugotoja ir kartu miðriø vedybø stabdys, ko santvarka visomis priemonëmis siekia.“ Abu mokytojai ëmë pritarti man. Mokytojas: „Ukmergëje per Velykas buvo uþdrausta baþnyèiose skambinti varpais, o tuo tarpu cerkvëse skambino kiek norëjo. Rajkome að ir klausiu: „Kà? Ar cerkvës varpai ið kitokio metalo negu baþnyèiø?“ Mokytojai áëjus perlaikyti áskaitos, mokytojas prisipaþino, kad jis gan gerai sugyvenàs su savo parapijos klebonu, daþnai aplankàs já. Ðe tau, kad nori! Per kelias minutes ið arðaus ateisto ir baþnyèios prieðo ðis pasidarë kunigø bièiuliu! Pamirðo, kad prieð 30 metø kapelionas paviliojo ið jo merginà…

294

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Dar prieð mokytojai áeinant auditorijon paklausë: „Kà jums dekanas iðaiðkino?“ Pasirodo, kad jis girdëjo mano kalbà gamybiniame susirinkime. Mokytoja tylëjo, o jis garsiai reiðkë savo nuostabà: „Ið kur jûs turëjote tiek pilietinës dràsos pasakyti tiek daug tiesos? O kiek tarp eiluèiø pasakëte?! Kaip ðiandien þmogus gali turëti tiek daug dràsos?!“ Mokytojai pripratæ tik nugaras lenkti prieð rajkomo botagà, todël juos ir stebina dràsa tø, kurie nesibijo ðio botago. Jiems tiesiog nesuprantama, kad yra þmoniø, nesibijanèiø pasakyti savo nuomonæ. Jo nuomone, ir gerai, kad nedëstà suklastotos Lietuvos istorijos. Esà geriau ið viso nedëstyti, negu dëstyti suklastotà. Su juo, þinoma, nesutikau. Po to ne að, o jis ëmë mane „ðviesti“. Daug pasakojo apie pokario partizaniná judëjimà. Tai buvæs tikras ir didvyriðkas tautinis judëjimas, kuris 1950 m. pradëjæs iðsigimti. Taip pamaþu ið arðaus ateisto „iðsivystë“ gan padorus lietuvis. Ið pradþiø abu mokytojai vienas kitam vaidino esà dideli ateistai. Supratæ, kad nëra tokie, nusimetë savo kaukes ir tapo þmonëmis. Kaip ðiandieninio mokytojo padëtis nuþmogina já! Kaip tokia padëtis þaloja mokytojà kaip þmogø, o ðie, savo ruoþtu, þaloja mûsø jaunimà. Jie gyvena nuolatinëje baimëje, bijo vienas kito. Toji baimë priverèia juos uoliai vykdyti savo darbdaviø uþgaidas auklëjant jaunàjà mûsø kartà. 16 val. 40 min. Intervizija pradeda transliuoti ið Anglijos Italijos ir TSRS komandø futbolo rungtynes. Kaip nesinorëjo netekti ðio malonumo. Taèiau kaip norëèiau visgi ðiuo metu bûti Krivasalyje. Suk jas bala, ðias rungtynes. Taip jauèiuos lyg nusikaltæs Alei. Jai labai liûdna. Kà padarysi! Dabar nereikia apie tai galvoti. Pirmadiená galvosiu apie penktadiená, tada pasimatysime. Teisinu save tuo, kad kelionei nebûtø uþtekæ pinigø. Labai iðgyvenu, kad nenuvaþiavau. Visgi Alei ne atostogos! Jauèiuos tikrai nusikaltæs jai. Sugalvojau ir pasiunèiau jà vienà su vaikais. Kà padarysi! Að irgi norëèiau kartu su ja praleisti atostogas. O dabar kad tik italai ákrëstø rusams! Futbolas!

TREÈIOJI

KNYGA

295

17 val. 50 min. Pirmas këlinys 0:0. Nuotaika bjauri. Visgi reikëjo vaþiuoti. Vienas pasiteisinimas, kad pinigø nëra ir dienoraðtá reikia sutvarkyti. 18 val. 30 min. visiems studentams iðëjus ið P. Peèiûros kabineto, áëjau að. Tuoj pat uþraðë autografà ir nieko nesakæs – áskaità. Dþiugu! Nereikës plepalø skaityti. Pradëjome, þinoma, apie religijà. Tà temà pasirinkau að. Pasigyrë gaunàs paskaityti Vatikano radijo laidø programos stenogramas. Að gi tø laidø negirdþiu, nes labai pradëjo trukdyti. Jauèia per didelá tokiø laidø pavojø. O ðiomis dienomis turëjo bûti ádomios laidos. Juk pasaulio lietuviai mini pirmojo lietuviø trëmimo á Sibirà 25-àsias metines. BBC irgi paminëjo ðià sukaktá. O sekmadieniais pasiklausyti Vaðingtono daugiau kaip mënesá neturëjau progos. Paskaitos vykdavo ir sekmadiená. Jeigu Peèiûrai saugumas patiki uþsienio laidø stenogramas, reiðkia, pasitiki juo, laiko savo þmogumi. Pateikiau klausimà, kodël pas mus taip ánirtingai kovojama su religija, su baþnyèia. Pats mëginau atsakyti: todël, kad baþnyèia vykdo tautinæ politikà. Jis nesutiko: „Baþnyèia – internacionalinë.“ Að pataisiau: „Kosmopolitinë!“ Mano pastaba nelabai patiko jam. Tik neseniai pareiðkæs, kad Vatikano radijo laidos turi grynai politiná charakterá, o èia pradëjo tvirtinti, kad baþnyèia – internacionalinë. Ir anksèiau já maniau nesuprantantá partijos politikos religiniu klausimu Lietuvoje esmës, tikslø. Taèiau kaþkodël neturëjau noro „auklëti“ já. Tik „kapojau“ já: „Kodël Vilniuje 14 cerkviø, o baþnyèiø tik 7!“ Pasirodo, kad jis tai þino. Greit uþdarysià Romanovø cerkvæ Þvëryne1. Á mano pastabà, kad cerkvës tuðèios, ëmë tikinti mane (ir tuo momentu beveik átikino), kad cerkvës materialiniu poþiûriu laikosi labai gerai. Daugelis rusø krikðtija savo vaikus cerkvëje. Maskvoje tokiø 60 proc. visø gyventojø. Cerkves lankanèiø maþiau, negu baþnyèias, nes rusai labiau ágàsdinti. Partija neturi tikslo uþdarinëti

1

Neuþdarë.

296

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

cerkviø. Uþdarinëdamas cerkves nenugalësi religijos. Tiesa, uþdarë Jëzaus Ðirdies baþnyèià, bet atidarë Gerosios Vilties koplytëlæ. Snieèkus norëjæs uþdaryti Klaipëdos baþnyèias. Þinoma, teisti kunigus uþ machinacijas reikëjæ. Chruðèiovas privertæs Snieèkø uþdaryti Klaipëdos baþnyèià. Paklausiau, ar tiesa, kad Krivaitis turi ðeimà. Jis pats girdëjæs tuos gandus ir dëjæs daug pastangø jiems patikrinti. Tikrai þinàs, kad tai netiesa. Tikino, kad labai gerai þino apie aukðtà kunigø moralæ. Esà juos sunku nupirkti. Kai pareiðkiau, kad Ðv. Onos ir kt. baþnyèiø kunigai sàmoningai savo pamokslais atitraukia tikinèiuosius nuo baþnyèios, jis nesutiko su manimi. Kai paklausiau, kodël visgi cerkviø daugiau negu baþnyèiø, jis atsakë ðypsodamasis: „Kadangi rusø skaièius Vilniuje vis auga.“ Visi P. Peèiûrà laiko keistu þmogeliu, truputá lyg nenormaliu. Ið dalies ir að taip galvojau. Egzaminø metu pamaèiau, kad jis gan gudrus. Gráþau su mintimi, kad jis tikrai nesupranta partijos politikos baþnyèios atþvilgiu esmës. Taèiau Viktoras lengvai átikino mane, kad Peèiûra labai gerai suprantàs, kà daràs. Jis sàmoningai remia partijos politikà baþnyèios atþvilgiu. Peèiûra nëra tiek kvailas, kad nesuprastø, uþ kà að kalëjau ir kaip vertinu kovà su baþnyèia. Todël diplomatiðkai apsimeta mano akyse kvailiuku, nesuprantanèiu savo veiksmø pasekmiø. O gal reikëjo parodyti jam, kà galvoju apie jo veiklà? Bet ar tai padëtø? Jis þino, kà daro. Sako, vedæs Ðumausko sesers dukrà, todël karjeristiniais sumetimais padeda Kremliui kovoti su Baþnyèia ir kartu su lietuvybe. Visgi kità kartà susitikæs pasakysiu, kad jis gerai supranta kovojæs ne tik su baþnyèia, bet ir su lietuvybe. Pasakysiu! Birþelio 16 d. suþinojæs, kad ankstesniame seminare vyko karðtos diskusijos apie Stalinà, nuëjau á TSRS istorijos seminarà. Studentas skaitë ið sàsiuvinio. Neáskaitæs vieno þodþio, tvirtino, kad sàjunginë konferencija ávyko Arktikoje. Kai K. Strumskis pastebëjo, kad gal Afrikoje, studentas atsakë: „Gal, bet að taip perskaièiau.“ Ðis pavyzdys labai akivaizdþiai parodo dabartiniø mokytojø iðsilavinimo lygá (dauguma neakivaizdininkø – mokytojai).

TREÈIOJI

KNYGA

297

Ir að papraðiau þodþio. Pasakojau apie Anglijos politikà po 1941 06 22: „Ne ið meilës TSRS Èerèilis stojo á karà TSRS pusëje. Apskritai politikoje nëra jokios meilës.“ Pasakojau apie tai, kaip Stalinas jau nuo 1928 m. padarë klaidingà iðvadà, kad kitas karas bûtinai bus tarp kapitalistiniø valstybiø, todël ir nesistengë sudaryti pakto su Vakarais, nukreipto prieð Vokietijà. Kaþkodël pamirðau charakterizuoti Stalino politikà 1939 m. vasarà, jo broliavimàsi su Hitleriu. Pasakojau apie Amerikos pagalbà: „Mes prisimename, kad kareiviai buvo apsiavæ amerikoniðkais batais ir valgë amerikoniðkà „tuðonkæ“ [konservus]. Þinoma, ði pagalba tesudarë tik 4 proc. visos TSRS gamybos, taèiau ji buvo svarbi. Ji buvo gerai ávertinta ir, tik prasidëjus „ðaltajam karui“, imta kitaip jà traktuoti.“ Po to pradëjau apie tai, kaip 1939 09 17 raudonoji armija perþengë Lenkijos sienà. Norëjau iðaiðkinti lenkø generolo Sikorskio politikà TSRS atþvilgiu, taèiau mane nutraukë K. Strumskis: „Jûs nebuvote mano paskaitoje. O að ten kalbëjau apie tai, kad raudonoji armija perþengë Lenkijos sienà tik tada, kai faktiðkai jau jokios Lenkijos nebuvo. Tuo metu Lenkijos vyriausybë buvo pabëgusi á uþsiená – Rumunijà.“ Supratæs jo tendencijà apsaugoti studentus nuo „nuodëmës“ nutilau. Strumskis: „Kaip jûsø pavardë? Terleckas? Að taip ir galvojau.“ Að: „Todël, kad pavardë nuo þodþio „terlioti“? Jis: „Ne! Að recenzavau jûsø darbà.“ Suprato, kad kontrolinio darbo tonas irgi labai panaðus á mano dabartiná „iðstojimà“! Diplomatiðkai nusiðypsojo ir nutilo. Papraðæs þodþio studentas Kaveckas ëmë su purvais maiðyti Vakarø pagalbà. Jis nusiðnekëjo iki to, kad ëmë tvirtinti, kad karo metu Anglija teikë Vokietijai ekonominæ pagalbà – kaþkokius retus mineralus. Að pasiunèiau replikà, kad bûtø nesàmonë padëti savo prieðams, kurie þudo anglø kareivius. Jis „atsikirto“, kad nereikia maiðyti tautos politikos su monopolijø politika. Tai þodþiai seno Stalino agitatoriaus. Jis pripratæs kalbëti pagal principà: kuo daugiau savo prieðo atþvilgiu iðliesi purvo, melo, ávairiausiø nesàmoniø, tuo labiau vertins tave partija. O kad jo þodþiuose nëra jokios logikos, tokiam nusispjauti. Juk stalininiai agitatoriai niekada neturëjo nei sàþinës, nei gëdos jausmo. Daugumas agitatoriø

298

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jau iðvertë truputá savo kailá – nedrásta taip áþûliai pilti savo klausytojams á akis smëlio. Kaveckø liko ne tiek daug. Tai muziejinë retenybë. Protingesni ëmë suprasti, kad ðiandien ne tie laikai, kad jau nebeuþtenka viskà, kas nesovietiðka, maiðyti su purvais, kad reikalingi ðiokie tokie faktai. Taèiau sovietinë spauda ir ðiandien su malonumu suteikia tribûnà kaveckams ir panaðiems tamsybininkams. Po jo þodþio papraðë liguisto iðblyðkusio veido studentas Algimantas Þemaitis. Jis pakeltu tonu nervindamasis ëmë árodinëti, kad jei ne Amerikos pagalba, Rusija bûtø badu iðmirusi. Visi studentai ëmë juoktis (tø visø buvo apie 10). Taèiau K. Strumskis greit nutraukë já apkaltinæs politinio sàmoningumo trûkumu: „Toks tvirtinimas parodo, charakterizuoja studento politines paþiûras. Þinoma, að ne prieð skirtingas nuomones vienu ar kitu klausimu. Bet III kurso studentas turëtø jau turëti susiformavæs tvirtas tarybines paþiûras. Mes nemenkiname Amerikos pagalbos. 4 proc. yra nemaþai, bet tai visgi 4, o ne 96.“ Èia Þemaitis ëmë ðaukti, kad ne 4, o 10 proc. Jis ryt tai árodysiàs dokumentais. Strumskis atsakë, kad tokio árodinëjimo jis nepraðàs. Jaunas, bet gudrus K. Strumskis! Þino, kad tokia seminaro eiga gali jam pakenkti. Juk jis kà tik apgynë disertacijà, kurios Maskva dar nepatvirtino. Uþtat visomis priemonëmis neleido diskusijø. Po seminaro patariau Þemaièiui bûti protingesniam ir nepradëti tuðèiø diskusijø. Reikia protingesnëmis priemonëmis árodinëti, kad kai kuriø dëstytojø istorija tëra tik tam tikra apologetikos rûðis. Tada supratau, kiek Þemaitis buvo man reikalingas gamybinio susirinkimo metu. Jis galëjo palaikyti mane. O dabar mano balsas pasirodë per daug vieniðas. Ateityje ir man reikia bûti gudresniam. Birþelio 18 d. Ðalûga papasakojo apie tai, kad istorinëje literatûroje keliamas klausimas apie bendros abëcëlës visai TSRS ávedimà. Að: „Kirilicos?“ Jis apsimetë nesupratæs mano klausimo. Gudrus! Kvailiai ðiandien neiðsilaikytø katedroje, vadovaujamoje Bendþiaus. Jis ne ðiaip sau tai papasakojo. „Derþimordos“ nenusiramina. Juos siutina per lëtas, jø manymu, asimiliacijos procesas

TREÈIOJI

KNYGA

299

Pabaltijyje ir Uþkaukazëje. Kirilicos pagalba tikisi já pagreitinti. Nepavyks, niekðai! 19 val. 40 min. Rungtynës baigësi rusø pergale – 1:0. Po velniø! Be reikalo ið dalies tik dël jø pasilikau. Kad galëèiau, nors ðià minutæ vaþiuoèiau pas Alæ. Taip liûdna. Likau vienas, nes mama iðëjo pas Bronæ. Liûdna ir Alei. Neþinau, kaip reiks iðtverti Krivasalyje be Alës. Tai per daug sunku. Bet bûtina. Kitaip nieko ið manæs nebus. Nieko! Bet ar gyvensiu ten, sunku pasakyti. Gal dabar liûdna todël, kad neiðtesëjau savo paþado, jog suprantu esant Alei liûdna. Taip! Pirmadiená nuotaika turi pasitaisyti!

Liepos 17 d. (sekmadienis) 11 val. 07 min. kambarëlyje. Lauke ðilta, nors saulë gan ðykðèiai ðvieèia. Sutvarkiau pomidorus, truputá ravëjau. Dabar galiu raðyti. Nuotaika geresnë. Bet visgi norëèiau bûti Krivasalyje. Penktadiená, Dievas duos, bûsiu ten. Alë atrodo iðvargusi. Daþnai juokiuosi, kad po 10 metø „mesiu“ jà. Jau beveik 6 metai praëjo nuo ðio mano paþado. Ne! Nemesiu! Jà myliu, todël tokia pabaiga nebaisi. Dþiugu, kad að geresnis uþ Kiðûnà1. Vanda su maþu vaiku ligoninëje. Niekas, be manæs, mamos ir giminiø, neaplanko. Vyras – savo tëviðkëje. Visgi taip nepadaryèiau, nors daug kur ir neteisus Alës atþvilgiu. Birþelio 19 d. studentai ëmë juoktis, kad K. Strumskis kalbëjæs apie mane. Pasakojæs ir jiems, kaip að sutriuðkinæs J. Þiugþdà ir K. Navickà. Priminæs mano kalbà susirinkime. Atrodo, kad kalba pasiekë dëstytojus truputá iðkreipta. Esà að teigæs, kad dëstytojai demonstruoja savo paþiûras. K. Strumskio nuomone labai gerai, kad dëstytojai iðdrásta rodyti savo paþiûras. Bet að kita prasme tai sakiau. Jie veidmainiauja, demonstruoja iðtikimybæ santvarkai.

1

Jonas Kiðûnas, Alës pusseserës Vandos vyras.

300

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

K. Strumskis taip pasakojæs: „Manæs, þinoma, Terleckas neturëjo galvoje, nes jis nelanko mano paskaitø.“ Studentai erzino mane, kad dabar visi dëstytojai paþásta mane. Sunku bûsià man „pralásti“ per valstybinius egzaminus. Po poros dienø S. Skrebienë pasakë visiems girdint, kad V kurso vilnietë norinti susipaþinti su manimi. Tai kaþkokia Marcinkevièienë. Matyt, garsas apie mano kalbà toli pasklido. Visi bijo kalbëti, todël vienam dràsiai paðnekëjus jo kalba tampa sensacija. Uþ niekà galima pasidaryti dienos didvyriu. O að nematau jokio to didvyriðkumo, reikalaujanèio ypatingos dràsos. Prieð kelias dienas jaunas dëstytojas Vëbra1 pradëjo dëstyti speckursà. Dar anksèiau klausëme, koks speckursas bus dëstomas. Kaþkas tvirtino, kad bus dëstomas Rusijos XIX amþ. darbininkø judëjimas. Po velniø! Vël toji Rusija! Todël buvome labai maloniai nustebinti suþinojæ, kad Vëbra dëstys lietuviø XIX amþiaus 2-osios pusës nacionaliná judëjimà. Jau ið áþangos susidarë vaizdas, kad tai gudrus þmogus, geras lietuvis. Áþanga labai jau marksistinë, taèiau ja prisidengæs dëstytojas, matyt, ruoðiasi truputá teisybës pasakyti. Ir neapsirikome! Teks perskaityti jo uþraðus, panagrinëti juos, pasitarti su Viktoru. Tada vëliau duosiu jø kritikà. Visi studentai reiðkë pasitenkinimà. Tikrai ádomiai skaito (tikràja to þodþio prasme skaito). Jis áþangoje pabrëþë, kad tai, kà jis skaitys, dar nebuvo spausdinama ir vargu ar greit bus iðspausdinta. Kai kas tvirtino, kad dekanatas pakeitë spec. kurso temà po mano kalbos. Að ir pats lyg átariau tai. Atsargiai teiravausi Vëbros. Jo tvirtinimu, tema daþnai keièiama. Gal ir taip. Vëbra skaitë apie tai, kad protingesni rusai, norëdami atitraukti lietuvius nuo lenkø, siûlë steigti lietuviðkas mokyklas, laisvai leisti lietuviðkà spaudà ir t. t. Kai kas buvo jau pradëta daryti, taèiau prasidëjæs sukilimas viskà sutrukdë. Að: „Reiðkia, 1863 m. sukilimas buvo neigiamas reiðkinys Lietuvos istorijoje!“ Jis maþdaug taip atsakë: „Jokiu bûdu. Kiekviena kova, nors ir pralaimëta, ne1

Rimantas Vëbra, istorikas.

TREÈIOJI

KNYGA

301

nueina veltui. 1863 m. sukilimas buvo pralaimëtas, taèiau jis paliko kovines tradicijas, siekimà iðsilaisvinti. O caro valdþiai sukilimas tebuvo tik pretekstas sustiprinti represijas. Jeigu nebûtø buvæ sukilimo – bûtø atsiradæs kitas pretekstas. Caro valdþios tikslas niekada nebuvo pasikeitæs.“ Vëbra pasakojo apie caro valdþios siekimà surusinti Lietuvà prievarta varant á rusiðkas mokyklas, kiðant rusø spaudà. Po paskaitos Vëbra paklausë, ar neturi kas klausimø. Atsistojæs Krûmelis: „Kuo paaiðkinti faktà, kad dabar mums prievarta nustatomas „Pionerskaja pravda“ limitas. Niekas nenori uþsiprenumeruoti, bet mums duoda limità ir turi já ávykdyti.“ Visi ëmë juoktis. Að sviedþiau replikà: „Nereikia ðiame pavyzdyje ieðkoti kokios nors analogijos.“ Vëbra liepë kreiptis á partinius organus: „Nereiðkia, kad socialistinëje santvarkoje nebûna kvailysèiø. Reikia kovoti su jomis.“ Choru studentai kalbëjo, kad tai beprasmiðka kova. Að: „Kovoti? Kakta dauþyti sienà?“ Vëbra liko su savo nuomone, kad reikia kovoti: „Jeigu piktiniesi kuo nors, reikia kovoti su tuo. O jeigu nepajëgi kovoti, geriau nesipiktinti tuo.“ Vël vyko kalba apie kovà. Seniûnas Kolesnykas, KP Ðirvintø rajono propagandos skyriaus vedëjas, pareiðkë savo nuomonæ apie tokios kovos beprasmiðkumà. Anksèiau esà gamyboje priraðinëdavo, o dabar ideologiniame darbe. Bibliotekos priraðo, t. y. padidina skaitytojø, skaitanèiø Lenino raðtus, skaièiø. Tai jis árodæs atitinkamai komisijai. Jie patikrinæ kelias rajonø bibliotekas. Pasirodo, kad visur priraðymai. Uþ tai rajono bibliotekos pirmavo respublikoje, gaudavo premijas. Uþ kà? Uþ priraðymus. Taèiau jam niekas nepadëkojo uþ klastotës demaskavimà. Visi rajone þiûri á já kaip á pikèiausià þvërá. Kaveckas taip iðreiðkë savo poþiûrá á kovà: „Kovotojas nori valgyti, jo þmona graþiai apsirengti.“ O að uþbaigiau mintá: „Kovotojas turi vaikuèiø porà...“ Vëbra: „Jeigu jûs taip samprotaujate, tada nëra ko mums laikà gaiðti diskutuojant.“ Moterø nuomone, jis uþsigavæs uþ tokias replikas. Nesuprantu, uþ kà jis uþsigavo. Gal jos klysta. Po dienos iðkëliau klausimà apie bûtinumà mokytis lenkø kalbos. Susiraðë apie 10 vyrø. Moterys nenorinèios. Ypaè prieðtaravo

302

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kriðèiûnienë ið Kauno. Ji nekenèianti lenkø ir jø kalbos. Pastebëjau, kad reikia mylëti visas tautas. Ji: „Uþtenka, kad að labai myliu vienà tautà.“ Supratæ, kà ji turi galvoje, visi dviprasmiðkai juokësi. Dël lenkø kalbos kreipiausi á Vëbrà. Jis pritarë mûsø iniciatyvai. Taèiau pareiðkimà patarë paduoti po birþelio 22 d. Kodël? Tada bûsiàs iðrinktas naujas dekanas. Jis nieko daugiau neaiðkino, taèiau toji pastaba parodë, kad ne vienas dëstytojø laiko Bendþiø tamsybininku. Reiðkia, Vëbra buvo ásitikinæs, kad Bendþius trukdys dëstyti lenkø kalbà. Po keliø dienø laborantë praneðë man, kad kalba bus dëstoma kaip fakultatyvinë disciplina. Vëbra aiðkino, kad istorikas neturi vadovautis jausmais. Kur pasireiðkia jausmai, ten nelieka istorijos. Að: „O prof. J. Þiugþdos istorijoje vien tik jausmai.“ Visi juokiasi, bet moterys pataria replikø nesvaidyti. Tai esà negraþu. Atrodo, kad valdþia atpratino jas ir juoktis, jausti humorà. Norisi kartais padiskutuoti su Vëbra. Taèiau moterys pyksta uþ klausimus. Paskutiná kartà liepiau iðeiti, kas nenori girdëti klausimø ir atsakymø. Pasiliko labai nedaug studentø. Atrodo, kad daugumai tik diplomas terûpi. Gaus 10 proc. didesná atlyginimà. Taip! Skaudu, bet tai faktas. Kà toks mokytojas gali duoti mûsø jaunajai kartai? Þinoma, reikia suprasti moterëles. Tø visokiø bereikalingø disciplinø, egzaminø. Tik spëk verstis. Namuose vaikai, karvë, parðelis. Nëra kada mokslu rûpintis. Taèiau vis vien visiðkai pateisinti mokytojø negalima. Bala nepaims, jeigu pabûsi keliolika minuèiø paskaitoje ir iðgirsi kà nors apie lietuviø nacionaliná judëjimà. Taèiau paskutiniu metu supratau, kad ne visi akli ir ne visi niekuo nesidomi. Birþelio 21 d. Pilviðkaitis1: „Negalvok, kad að neturiu savo nuomonës. Turiu ir norëèiau seminarø metu pasiginèyti. Taèiau bijau. Tas niekðas Kaveckas praneð rajkomui. Tu neþinai, kas jis per þmo-

1

Kaþkuris studentas ið Pilviðkiø, mokyklos direktorius.

TREÈIOJI

KNYGA

303

gus. Kartà pacitavau ið Ðapokos vadovëlio. Þinai, vos nesuëdë manæs.“ Patariau nesigirti, kad tai – ið Ðapokos. Ðis vyras doras lietuvis, nors ðiaip tipiðkas suvalkietis ir todël man nepatinka. Reikia jam padëti gauti geros literatûros pasiskaityti. Uþkvieèiau pas save. Paskaitø metu maèiau, kad direktorius [Pilviðkaitis] daþnai svaido piktas replikas (jo pastabà, kad dabar iðleidþiama daug istorinio ðlamðto, Vëbra, rodos, man priskyrë). Jam patariau duoti mokiniams daugiau þiniø apie Lietuvos istorijà. Jis tai þinàs. Truputá trukdo tai, kad jis komunistas. Mano manymu, kaip tik gerai – niekas neprikibs lengvai prie komunisto. Maèiau já skaitant prieðkarinius leidinius. Reiðkia, vyras domisi Lietuvos istorija. Reikia su juo palaikyti artimesnius santykius. Reikia ir su moterimis, merginomis suartëti. Taèiau jos taip bijo manæs. Rajkomas duoda joms garo uþ „politinius paklydimus“. Atrodo, kad jos viena kitos bijo, kad kas nors, gink Dieve, neatsilieptø apie jas kritiðkai. Ekonomistø pasitobulinimo kursuose galima bûdavo su viena kita mergina pasivaikðèioti, pasikalbëti. Jos nebijo. O su ðiomis nieko neiðeis. Jeigu bûèiau nevedæs, tada bûtø kas kita. Analizuoju studentø veidus, noriu áspëti máslæ – kuris ið jø ðnipinëja mane. Juk kas nors bûtinai turi ðnipinëti. Átartinas Maèiulis ir tipas ið Kauno su fotoaparatu. Taèiau kodël jis Leninà prisisegæs? Ðnipas nedemonstruos savo iðtikimybës partijai. Taèiau jø metodai keièiasi. Apskritai ðie þmonës negeri. Treèias – Kaveckas. Nedoras þmogus. Birþelio 21 d. Vëbra pasiraðë áskaità. Norëjau pasilikti su juo ir pasikalbëti. Taèiau kaþkodël pasiliko visi minëti, iðskyrus, rodos, Maèiulá... Pasiliko, nors jø suolui Vëbra pirmajam pasiraðinëjo áskaitas. Kodël? Gal norëjo pasiþiûrëti, kà að kalbësiu su juo? O gal patys sugalvojo pasiginèyti. Tyèia palikau juos vienus. Tà paèià dienà laikiau áskaità ir pas K. Strumská. Pasiruoðiau esmingiems klausimams. Plepalø, propagandos neskaièiau. O antras klausimas pasitaikë grynai propagandinis: „Kultûrinë revoliucija TSRS.“ Në þodþio neþinojau. Apie perversmà gerai atsakiau. Á papildomà klausimà irgi atsakiau. Taèiau neþinojau tokios smulk-

304

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

menos, kaip frontø skaièius 1920 m. kare su Lenkija. Ið manæs daugiau laukæs. Egzaminui reikia geriau mokëti. Sunku bus prisiversti plepalus skaityti. Á TSRS istorijà nekreipiu dëmesio, o ypaè á 1917–1957 m. ávykius. Nesiruoðiu ir egzaminui per daug. Rusijos istorijà iki 1917 m. paskaitysiu kada nors. Viduriniø amþiø istorijos egzaminà atidëjau. Dundulis1 geros nuomonës apie mane (katedros posëdyje kalbant apie mane jis tik gudriai nusiðypsojæs), todël jo dalykui reikia gerai ruoðtis. Be to, pats privalau gerai mokëti tà ádomià viduramþiø istorijà. Atostogø metu konspektuosiu kokià nors knygà ir gerai pasiruoðiu. Rusø literatûros istorijos egzaminà irgi atidësiu rudeniui. Reikia paskaityti veikalus. Sutvarkysiu dienoraðtá ir skaitysiu. Liko tik du ásiskolinimai, todël perkëlë á IV kursà. Pats netikiu, kad að jau IV kurse. Taip greit praëjo laikas. Rodos, taip lengvai persiritau á ðá kursà. Taèiau nelengvai viskà pasiekiau. Daug teko pasijaudinti, daug naktø neiðsimiegoti, nemaþai paaukoti sveikatos. Taèiau dþiugu nuo minties, kad að IV kurse. Bestudijuojant ne taip juntama ateinanti senatvë. Þiniø irgi truputá gavau, nors jos dar labai netvirtos. Daugiausia, rodos, davë kontrolinis darbas apie lietuviø–rusø santykius 1920–1940 metais. Raðant daugiau pasilieka galvoje. Taèiau jeigu að negalësiu mesti darbo ir Krivasaly gyventi, ið manæs nieko nebus. Mano vardas dabar gerai þinomas tarp dëstytojø. Galiu daryti átakà ne tik studentams, bet ir dëstytojams. Taèiau tam bûtinos þinios. Su tokiomis þiniomis autoriteto neágysi. Autoritetas man reikalingas ne tuðèiai garbei. Ne! Bet be autoriteto negalësiu veikti nei dëstytojø, nei studentø. Taèiau mesti darbà, persikelti á Krivasalá nëra dalykas labai lengvas. Tai suprantu! Bet kà nors daryti turiu. Tai mano ðventa pareiga. 13 val. 20 min. eisiu á gamtà „Naujosios Romuvos“ paskaityti. Ðykðèiai, bet saulë ðvieèia.

TREÈIOJI

Bronius Dundulis.

305

Mintys Krivasaly. Uþ valandos vis vien bûèiau turëjæs palikti Alæ. Jeigu gyvensiu ten, sunku bus. Bet nors nevargins mintys, kad Alei nuobodu. Vilniuje jai nebus taip nuobodu kaip Krivasaly. Taèiau nebus lengva, sunku jai bus. Taèiau kà nors daryti privalau! 15 val. 40 min. Vël raðyti. Gaila laiko, kurá atima dienoraðtis. Kiek knygø perskaityèiau. Taèiau neraðyti irgi negaliu. Viena, po keliolikos–keliasdeðimt metø (jeigu, þinoma, tiek gyvensiu) bus ádomu já paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoraðtis bus istorinis dokumentas. Juk kiek ðiandien lietuviø raðo já (iðskyrus, þinoma, jaunimà)? O kiek lagerininkø já raðo? Reikëtø trumpiau dëstyti mintis. Neiðeina. Cituoju ávairiø þmoniø þodþius, kurie, mano manymu, turi svarbesnæ reikðmæ ðios sunkios gadynës þmoniø paþiûroms iðreikðti. Po egzaminø jauèiausi iðvargæs, todël darbe raðydavau dienoraðtá á ávairiausius lapelius. Dabar perraðysiu, paþymëdamas, kas uþraðyta. Mano dienoraðèiu galës pasinaudoti ir mano draugai. Jiems irgi bus kai kas ádomu. Pradedu. Birþelio 22 d. su Algeliu ir Viktoru pylëm smëlá1 po veranda. Baigæ darbà, pasiëmë Gintulá ir nuëjom iðsimaudyti. Nusiprausæ Algelis ir Viktoras toliau nuo kranto stovëjo, plepëjo, erzino Gintulá. Að gi ploviau kelnes. Tuo momentu ið kaþkur atsirado tipas vien tik maudymosi kelnaitëmis ir trumpa meðkere. Jo atsiradimas tuoj pat sukëlë mano átarimà, nes aplinkui krante nebuvo në gyvos dvasios. Pamaèiau, kad Viktoras su Algiuku irgi átaria tipà. Einant namo Viktoras iðreiðkë savo nuomonæ: „Arba tai ið viso kvailas þvejys, arba saugumo agentas. Argi protingas þvejys meðkerios ten, kur þmogus braido, mazgoja drabuþius.“ Ir kaip gyvatës suuodþia, kad mes nuëjom maudytis? Tikrai ðie kraugeriai ne blogiau uþ gylius suuodþia þmogaus kraujà. Matyt, visas Valakampiø pliaþo

1

1

KNYGA

Anglies ðlaku uþpylëme paslëptus 1962–1966 m. dienoraðèius, kurie ten iðgulëjo iki 1996 m. Sûnui Ramûnui pardavus namà ir já nuverèiant, darbininkai atrado paslëptus dienoraðèius. Sunyko tik viena knyga ið dvideðimties.

306

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Panerys nusëtas agentais. Ðis krantas daugiausia tuðèias (á deðinæ nuo ministrø vilø), taèiau ir jis sekamas. Saugumas þino, kad mes maudomës. Agentø pakankamai turi. Niekðelis jungia malonumà su nauda – ir ilsisi, ir ðnipinëja, pinigà uþsidirba. Tipiðkas „ivanas“. Matyt, pramoko lietuviðkai. Ðiaip rusai nesistengia iðmokti lietuviðkai, bet savo agentëlius apmoko. Birþelio 23 d. prie autobusø sustojimo prieðais Katedrà sutikau Anykðèiø rajono komjaunimo sekretoriø Levèenkà, su kuriuo drauge studijuojame. Laukiàs þmonos ið Anykðèiø. Praðë paplepëti. Berniokas jis doras, todël sutikau. Þiûriu, kad du tipai stebi mus, apsimetæ laukià 8-ojo troleibuso arba autobusø. Tyèia nutariau pastovëti ir palaukti, ásitikinti, ar jie tikrai keleiviai, ar saugumo sekliai. Daug autobusø ir troleibusø praleido, taèiau nei á vienà neásëdo. Viskas aiðku! Snukiai labai ðlykðtûs, rusiðki. Áþûliai þiûri á mane. Tyèia liepiu Levèenkai uþsiraðyti mano adresà, telefono numerá, kvieèiu aplankyti. Atrodo, kad po XXIII suvaþiavimo saugumas sustiprino átartinø neiðtikimybe partijai sekimà. O gal mane labiau ëmë sekti po kalbos universitete? Dieve! Rodos, pripratau prie sekiotojø, bet kartais taip norëtøsi pagyventi kur nors toliau nuo sekliø akiø. Bet ar tokia vieta Rusijoje yra? Birþelio 24 d. prie lengvosios pramonës ministerijos sutikau Stasæ Uþdavinytæ. Jos Povilas priþadëjæs priregistruoti Algiukà kaip bûsimà giminæ. Tik bijàs nemalonumø. Kokiø? Algiukas galás paskui iðkrësti kokià nors ðunybæ. Að: „Nei Algiukas, nei Viktoras nesiruoðia nieko veikti, todël ir nebus jokiø nemalonumø.“ „O tu?“ „Að niekada nesiruoðiau valdþios versti kaip Edvardas. Jis buvo didelis veikëjas, o að – eilinis þmogus.“ Átarti jà ðnipinëjant saugumo naudai bûtø lyg ir negraþu. Bet kodël ji domisi mûsø nuotaikomis, planais? Jos èekistas Povilas siûlàs Algiukui vesti Birutæ. Þadàs darbà, butà. Padariau ið to pasikalbëjimo daug iðvadø. Atrodo, kad saugumas pavedë savo buvusiam darbuotojui veikti mus per Stasæ – stengtis atitraukti Algiukà nuo mûsø. Jeigu Algiukas dirbs jo akivaizdoje, galima bus lengvai sekti kiekvienà þingsná. O jeigu ves Birutæ, irgi viskas baigta. Dar vienu prieðu maþiau. Viskas aiðku.

TREÈIOJI

KNYGA

307

Pasirodo, kad saugumas þino, jog mes juokiamës ið labai jau negudraus jø sekimo. Kas jiems tai praneðë? Stasë jam [Povilui] kai kà „prasitaria“. Ji neplepi, bet kai kà prasiplepa. Visgi jis – Vytuko tëvas! Stasë paklausë, kas ið mûsø þadëjæs saugumui trejus metus nieko neveikti. Greit supratau, kad tai – Viktoro þodþiai. Nutariau sugudrauti ir po ilgoko galvojimo pasakiau, kad tai að þadëjau. Taèiau ji suprato, kad meluoju. Matyt, Povilas pasakë jai, kas yra tø þodþiø ðeimininkas. Nueidama pasakë: „Pagalvok, kas tai sakë, tada ir að kai kà papasakosiu.“ Algiukà labai iðgyrë. Tai esàs labai doras, negudrus vaikas. O Viktoras gan gudrus. Birþelio 25 d. „Kregþdutëje“ pas Stasæ radau Algiukà. Já kvieèià á Stasës giminaitës vestuves. Viktorui liepiau pasakyti, kad Algiukas bûtinai vaþiuotø. Reikia pavaidinti didelæ meilæ, didesnæ negu yra. Ðiaip já reikia saugoti nuo merginø. Birutë graþi, todël gali prilipti prie jos. Reiks su kitomis supaþindinti. Ðiandien Stasë „Kregþdutëje“, Algiukui sëdint prieðais jà, uþraðë ant popieriaus tik man vienam: „Kai Alë iðvaþiuos, að bûsiu tavo laiðkø cenzorë.“ Po keliø minuèiø vël uþraðë: „Dabar tai ypaè svarbu.“ Vadinasi, kai kas ir kai kà jai „prasitaria“. Kitø þiniø apie mus negauna (iðskyrus, þinoma, sekimà), todël tikisi per Stasæ kà nors iðpeðti. Jie – asilai, todël, matyt, tikëjosi, kad prie Stasës taip lengvai prilips Viktoras, kaip anksèiau – Edvardas. Tikrai esame labai saugumo priþiûrimi. Gaila, kad tai daþnai uþmirðtame. Niekada nereikia uþmirðti, kad Nemenèinës plento 68-ame name gyvena jø prieðas Nr. 1. Saugumas nesitiki „perauklëti“ Viktoro ir manæs. Taèiau Algiukà stengsis iðtraukti ið mûsø „repliø“. Birþelio 24 d. pakvieèiau pas save Þemaitá. Tai doras vaikas. Taèiau kariuomenë sulauþë sveikatà ir gerai bûtø, kad jis dirbtø mokytoju, o ne muziejuje. Taèiau jo nervai suardyti. Be to, neturi jokios diplomatijos. Ið pradþiø buvau nusprendæs duoti jam paskaityti Janulaièio „Lietuva ir dabartinë Rusija“. Bet apgalvojæs nedaviau.

308

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Algimantas1 pasakojo apie savo konfliktà su Bendþiumi. Ðis ëmæs plûsti DLK Vytautà ir kt., vadinti juos feodalais. Algimantas ëmæs prieðtarauti niekðeliui: „Jeigu ne ðie feodalai, ðiandien nebûtø ir Lietuvos vardo.“ Bendþius ásiutæs. Algimantà svarsèiusi net partinë organizacija. Ten já plûdæs ir K. Strumskis. Jis tuomet tebuvo tik aspirantas. 1953 m. K. Strumskis buvæs Lenino rajono komjaunimo organizacijos sekretorius. Ði naujiena man buvo netikëta. Tais metais sekretoriumi negalëjo bûti doras þmogus. Pasikeitë. Reikëtø Algimantui padëti prisiregistruoti Vilniuje. Bet kaip? Gerai bûtø, kad kurse atsirastø daugiau tokiø studentø. Priverstumëme Bendþiø skaitytis su mumis. Jeigu jis pamëgintø dergti Lietuvos istorijà, uþkimðtume jam gerklæ. Dekanà perrinko. Vietoj Bendþiaus bus Semaðka. Gal tas doras lietuvis. Bendþius visà laikà persekiojæs. Nepraleidæs egzamino metu. Bet kai pagrasinæs, kad praðysiàs sudaryti komisijà, iðsigandæs ir paraðæs „4“. Teksià pasispausti norint iðlaikyti istoriografijà. Man irgi bus sunku iðlaikyti egzaminà pas Þiugþdà. Diplomo negausiu. Suk juos velniai! Birþelio 25 d. Alës mama, Vilytë, Gintulis ir að iðvykome á Krivasalá. Mano mama turi vaþiuoti pas gydytojà. Nëra kà palikti Krivasaly. Darþai ir laukai apaugæ. Vaikai pailsës, atsigaus, nors þmoniðkai pavalgys. Prie traukinio Vilnius–Turmantas Algiukui patariau vaþiuoti su Birute á jos giminaitës vestuves. Bûtina vaizduoti, kad jis ves Birutæ. Bet Algiukui ji patinka. Juk jis ið viso nepaþino merginø. O Birutë puiki mergaitë. Reiks pamaþu já atitraukti nuo jos. Apie moteris jam anksti dar galvoti. Birutë ir be jo susiras vyrà. Stasë saugumui ðnipinëja, kai kà Povilui prasitaria. Todël patariau Algiukui: vaizduoti nusivylusá þmonëmis ir viskuo. O Birutës akivaizdoje reikia bûti natûraliam. Ið pietø artëjo audra su perkûnija. Algis Susnys ir Viktoras Petkus atsisveikino su mumis. Álipau á vagonà. Tipas sëdi ðalia durø.

1

Atrodo, kad Algimantas – Þemaitis.

TREÈIOJI

KNYGA

309

Mûsø suolas toliau, deðinëje. Prisirinko daug þmoniø. Tuo metu girtas tipas ieðko lagamino. Kelis kartus pereina vagonà ir ðaukia: „Otdaite chotiaby dokumenty. Èemodan moþete ostavit sebe“ [„Atiduokite nors dokumentus. Lagaminà galite pasilikti sau“]. Tuo momentu prisimenu Vito Margaièio pasakojimà KGB kalëjime apie jo areðtà traukinyje. Tada irgi èekistai suvaidino vagystæ ir kratos metu suëmë já. Ar tik dabar tas nepasikartos? Laimë, kad nieko neveþu. Tik kiðenëje keli dienoraðèio lapai. Bijoti nëra ko. Greit tas tipas prapuola. Prie manæs atsisëda jauna moteris su mergaite. Persimetam keliais þodþiais. Savo vietà uþleidþiu moteriai. Þiûriu, kad skrybëlëtas tipas irgi uþleidæs savo vietà stovi tarpduryje. Pabradëje senë iðlipa, bet á jos vietà pakvieèiu jaunosios moters vyrà ir jos draugæ. Pats atsisëdu deðinëje vagono pusëje ant dvivieèio suolo ðalia kaþkokios moters. Prieðais jà sëdi kita. Viena vieta laisva. Þiûriu ir pats netikiu savo akimis: nuo durø atëjo tipas ir atsisëdo prieð mane ðalia tos moters. Kokio velnio? Vilija su Gintuliu bëginëja po vagonà, að juos draudþiu. Tipas iðtempæs ausis klausosi, kà að kalbu su savo vaikais. Tuo metu pradedu skaityti Krzysztofo Dunino „O powstanczym generale“. Á tipà nekreipiu jokio dëmesio, taèiau jauèiu, kaip jis lyg netyèia pasilenkæs á prieká stebi, kokià knygà skaitau. Ðvenèionëliuose iðlipant per petá stebi, su kuo iðlipu. Autobusø stoty ðnekuosi su Antanu Aðkiniu – tëvu. Girtas tipas kelis kartus sukinëjasi apie mus. Nelauktai pamatau tà tipà su pora maþø vaikø. Átarimas sumaþëja. Tai slampinëja greièiausiai paprastas girtuoklis. Autobuse netikëtai pamatau já sëdintá pirmajame suole. Mano átarimas iðvis dingsta. Sëdi þmogus ramiai, ant keliø laiko vaikà. Per daug esu átarus. Taèiau vakar priëjau kità iðvadà, kurià patvirtino ir Viktoras. Juk geguþës 7 d. apie mus sukinëjosi irgi girtas tipas, irgi su 2 maþais vaikais. Ið pradþiø slankiojo vienas, o po keliø „reisø“ atsivedë vaikà. Argi èia nëra panaðumo? Saugumo darbo ðabloniðkumas rodo, kad esu sekamas ne tik Vilniuje. Vilniaus saugumas paskambina á Ðvenèionëliø saugumà, kad tie lauktø. Anie laukia, þiûri, su kuo vaþiuoju, su kuo

310

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

susitikinëju. Net palydi mane ir praneða, kur iðlipu. Praneða, kà kalbu. O ten að bûdavau gan neatsargus. Daþnai kaimo bernai mëtosi rusiðkais þodþiais. Ne kartà dël to tokiems priekaiðtavau. Birþelio 3 d. vienà labai iðgëdinau uþ rusiðkø þodþiø áterpimà. Vienas tipas pritarë man. Ar negalëjo tai bûti seklys? Esu labiau sekamas, negu man atrodë. Linkmenyse suþinojau, kad perkûnas sudegino Bikaus namus. Palikæs mamà su vaikais, uþbëgau pas Linkpliká. Jo neradau. Tuoj pat atvaþiavo. Pasakæs reikalà, iðskubëjau. Alës mamai labai patiko mûsø apylinkës. Namie mama apsidþiaugë. Kaip skaudu, kad Tatuko nëra! Miegu iki 5 val. Toks graþus rytas. Bëgu á pieninæ. Raunam ið bulviø þolæ, arinëju jas. Labai karðta. Seniai taip iðvargau. Bëgu maudytis. Lyg palengvëja. Ir vël dirbti, skubëti. Viskà sutrukdo didþiulis lietus. Nebuvo kada në pavalgyti braðkiø. Á autobusà nesuspëjau. Tokio lietaus seniai nebuvo. Bet vis vien lyjant kartu su mama tenka eiti á Kiauneliðkio geleþinkelio stotá. Neðu lagaminà braðkiø sau ir kaðelæ – Joneliui. Jie man nevilktø. Baisiai pavargau. Laimë, kad skubëjom. Jei bûtume 5 min. pavëlavæ, traukinys bût palikæs mus. Taksi vaþiuoti gaila pinigø. Vaþiuojam iki parko troleibusu. Ten rasim taksi. Nëra. Pësèiomis iki Tiltelio. Ten vos prisipraðiau taksi. Visam Vilniuje nesà benzino, todël dauguma taksi stovi. Tai kur tvarkelë! Prikeliam Alæ. 1 val. 40 min. Birþelio 27 d. su Viktoru nuvykstam pas ponià Genæ1. Keturis kartus buvom uþëjæ. Jos vis nebuvo. Tuo metu uþsukom á Gerosios Vilties koplyèià. Þmoniø labai maþai. Uþsukom pas Antanà Stasiðká, kurio nemaèiau daugiau kaip metus. Netikëtai radom namie. Ruoðiasi egzaminui. Iðvis neþino, kad Edvardas sugráþæs ið lagerio, Stasio nesutinkàs. Tai tipiðkas mizantropas. Þada vaþiuoti á Daugpilá. Ten jo giminës. Reikëtø

1

Kunigo Alfredo draugæ.

TREÈIOJI

KNYGA

311

kartu nuvaþiuoti. Antanas didesnis marksistas negu Albertas Þilinskas. Su Albertu ruoðiausi rimtai pakalbëti. O kodël su Antanu nekalbëdavom marksizmo klausimu? Niekada jis nedemonstruodavo savojo marksizmo. O svarbiausia, nebuvau pasiruoðæs rimtai kalbai. Dabar daug turiu pasakyti. Gudrus vyras, o marksistas. Tai netelpa galvoje. 19 metø pateko á lagerá, o ten ruseliai pripylë á tuðèià galvà ðiukðliø, ávairiausiø supelëjusiø dogmø. Þodþiu, suþalojo þmogø. Taip, suþalojo! Birþelio 28 d. iðgëræs Karèiauskas, „Puntuke“ dirbàs buvæs Lukiðkiø budelis, pasakojo apie savo draugo Kranovskio „þygdarbius“. 1940 m. buvæs komjaunimo sekretoriumi, padëjæs veþti þmones á Sibirà. Bëgant rusams nuginklavæs 2 rusø karininkus (o gal ir nuþudæs). Po to nuëjo vokieèiams tarnauti. Áskundë kaimynà, slëpusá þydus. Atvykusi Lietuvos policija pasigërë ir iðvyko. Tada Kranovskis áskundë þydus vokieèiø policijai. Þydai buvæ suimti. Praðæs leisti jam paèiam likviduoti juos. Nuo raudonøjø partizanø atsipirko atidavæs kelis kulkosvaidþius. Tarnavo lenkø partizanams. 1944 m. Vilniuje rusø NKVD majorui padaræs iðpaþintá. Tas pavedæs naikinti lenkø partizanus. Sunaikinæs jø ðtabà. NKVD siuntë já ir á Molëtus kovoti su Lietuvos partizanais. Prie Dieveniðkiø patekæs á spàstus. Nugalabinæ. Palaidotas Nemenèinëje. Ðtai kokie buvo tie „liaudies gynëjai“! Birþelio 29 d. su ekskursija vaþiuojam á Lentvario kilimø fabrikà. Tenorëjau tik prasiblaðkyti. Viktoras patarë uþsukti á Lentvario baþnyèià. Kadrø skyriaus virðininkas rusas parodë grafo Tiðkevièiaus parkà, kuriam esu buvæs. Labai apleistas. Fabrike apþiûrëjau darbininkø sàraðà. Lietuviø apie 35–45 proc. Ið kur èia jie atsirado? Tai lietuviø inþinieriø iniciatyva. Visus palikæs skubëjau á baþnyèià. Pasivijau vienà ruselá. Gyvenàs èia 8 metai. Mandagus, geras ruselis. Rusijoje já sutikæs jausèiau jam didelæ simpatijà. Bet Lietuvoje kiekvienas rusas, sàmoningai ar nesàmoningai tarnauja rusifikacijos politikai. Todël ir þiûriu á kiekvienà Lietuvos rusà kaip á rusifikacijos áranká. Miestely girdëti kalbant lietuviðkai, lenkiðkai, o daugiausia rusiðkai. Lenkø nedaug. Visur verþiasi rusai, kaip kokie skëriai.

312

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ðventoriuje laukë senutë. Dþiaugësi, kad á baþnyèià atëjæs jaunas þmogus. Èia jauni nelankà jos. Að: „Kodël jûsø anûkai neina á baþnyèià?“ Jie – Lenkijoje. O kodël jaunimas nelanko baþnyèios? Vien ðventorius liudija klebono apsileidimà. Niekur nëra gëliø, tvora apleista. Ðiandien èia atlaidai. Miðiø pradþia 11 val., taèiau 11 val. 40 min. jos pasibaigusios. Kodël taip greit? Matyt, kunigëlis teþiûri tik savo asmeniniø interesø. Baþnyèia tikrai puiki. Ilgai apþiûrinëjau jà. Sena moteris ir vyriðkis keliais ëjo „stacijas“. Þiûrëjau á jø pamaldþius veidus ir pavydëjau jø tikëjimo. Tikëjimas daro þmogø laimingà. O að? Klûpojau neilgai, nes bijojau, kad mano kolegos neuþsuktø ir nerastø taip klûpanèio. Gëda! Namuose gëdindamasis Vilytës draugës Irenos persiþegnojau prieð paveikslà. Katalikas! Þinau, kad menkas katalikas. Taèiau anø dviejø besimeldþianèiø nuolankumas nei kiek neimponavo. Vaþiuojant á Lentvará daugelis keleiviø kalbëjo lietuviðkai, gráþtant – dauguma rusiðkai. Vienas rusas vardino kaimus, kuriuose gyvena jo paþástami rusai. Vadinasi, lenkams (aplenkëjusiems lietuviams) iðvykus ið ðiø kaimø á Lenkijà, jø sodybas uþëmë rusai. O kodël ne lietuviai? Jeigu nuo 1939 m. Vilniaus kraðtà bûtø valdþiusi Lietuva, lenkø Vilniuje nebûtø likæ. Ðiandien jie surusëjæ, o tada bûtø sulietuvëjæ. Daugelis lenkø lanko rusiðkas mokyklas, o tada bûtø lankæ lietuviðkas. Gudri Kremliaus politika! Skatina lenkiðkas mokyklas, kad sulenkëjæ lietuviai netaptø lietuviais. Vaþiuojant á anà pusæ, daugelis lietuviø kreipësi á konduktoræ þydæ rusiðkai. Toji grubiai ðaukë ant visø. Taip norëjosi tiems, atsipraðant lietuviams, uþveþti á snukius! Vergai! Negali priversti konduktorës iðmokti nors keliasdeðimt þodþiø lietuviðkai. O kam, jeigu lietuviai pataikaudami kreipiasi rusiðkai. Menkystos! Vilniuje uþsukau á ligoninæ Albino Filipavièiaus aplankyti. Jis pasirodë geresnis vyras, negu iki ðiol apie já galvojau. Pykau, kad Vincas ákalbëjo já soti á veterinarijos akademijà. Kokio velnio? Garbës vaikosi. Girsis, kad visi Filipavièiai gydytojai. Bet kokia èia garbë? Reikëtø já atsigabenti á Vilniø. Bet kaip? Mano patarti Algis

TREÈIOJI

KNYGA

313

ir Viktoras mëgino já atðnekëti nuo tø studijø. Nepavyko. Esàs oþys. Vis vien neástos á akademijà. Tada turës á Vilniø atvykti1. Ið ten uþsukau pas Konduktoræ2. Niekas jokiø skundø neraðo dël to, jog konduktorës kalba lietuviðkai. Bijo kalbëti lietuviðkai, todël ir teisinasi keleiviø skundais. Ji pati ið viso nekalbanti rusiðkai. Að tai seniai pastebëjau. Visos lenkës (jø dauguma) kalbanèios tik rusiðkai. Ji pabrëþtinai kalbanti su jomis lenkiðkai ir „veþa“ joms. Ákalbinëjanti visas lenkes kalbëti tarp savæs lenkiðkai, o ne rusiðkai, taip pat ir su savo kaimynais. Lenkø Vilniuje 40 tûkstanèiø. Taèiau miesto centre ne taip daþnai iðgirsi lenkiðkai kalbant. Man maloniau girdëti kalbant lenkiðkai negu rusiðkai. Konduktorë protinga moteris. Ji supranta, kad ðiandien lenkai nepavojingi mums. O vienas vairuotojas tikinæs Viktorà, kad rusai esà draugai, o lenkai – prieðai. Daug tamsuoliø gimdo mûsø tauta! Uþtat su mumis niekas taip ir nesiskaito. Vakare Alë, Algis ir Viktoras, að nuëjome á Ðv. Petro ir Povilo baþnyèià. Þmoniø tiek daug, kad negalëjo sutilpti. Tarp jø daug jaunimo. Ásivaizduoju, kaip siuto ateistai matydami tai. Tegu jie suorganizuoja ateistø atlaidus ir tegu sutraukia bent 10-àjà þmoniø dalá! Jeigu baþnyèia nebûtø taip persekiojama, ateistai ið viso uþsièiauptø. Suma buvo bendra lenkams ir lietuviams. Ið pradþiø giedojo lenkiðkai, o paskui – lietuviðkai. Tas pat kunigas ið pradþiø pasakë lietuviðkà pamokslà, o paskui lenkiðkà. Kaip tarybø valdþia sutaikë lenkus su lietuviais! Meldþiasi kartu ir nesimuða. Gerai! Taèiau jauèiasi lietuviø vyravimas, nors skaièiumi kaþin tik ar ne lenkø buvo daugiau. Choras lietuviðkas, todël ir giesmiø daugiau lietuviðkø giedojo. Lenkus aptarnauja lietuviø kunigai, nes lenkø gal ið viso neliko. Todël jie labai gerai atsiliepia apie lietuviø kunigus ir remia juos.

1

2

Mûsø nuomone, Albinas labai tiko pogrindinei veiklai, todël taip stengëmës, kad jis neiðvyktø á Kaunà, nors specialiai neagitavome. Neiððifruojamas pseudonimas.

314

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ëjo iðkilminga procesija. Per buvusio vienuolyno langus þiopsojo daugybë prisikiðusiø kareiviø. Taèiau netrukdë, nesiuntë replikø. Matyt, tarp jø daug nerusø. Kultûringesni rusai irgi taktiðki. Pamokslininkas buvo neblogas, bet nesugebëjo iðvystyti temos apie Petro iðsigynimà Kristaus. Ðia tema pasakyèiau gerà pamokslà (þinoma, ir sau). Gráþæs ið lagerio, sukau galvà, kaip materialiai padëti kaliniams Rusijoje. Kreipiausi á L. Zuikelá. Tas iðsigando, nors ir þadëjo paieðkoti ðaltiniø siuntiniams pasiøsti. Taèiau greit siuntiniø siuntimà apribojo. Mëginau knygoms gauti pinigø. Buvæ kaliniai, dirbà „Puntuke“, numetë keletà rubliø. Maèiau, kad gaili kapeikos, todël nekvarðinau jiems galvos. Anà dienà Þemaitis1 kreipësi á mane skubiai surasti 200 rubliø. (Jis praðë 150, o gavau 200). Vis ðis tas, o svarbiausia moralinë pagalba. Þinos, kad laisvëje gyvenà rûpinasi jais. Tas nors kiek palengvins jø kanèias. Liepos 1 d. 1 val. iðbudino mane 16–18 metø jaunuoliø daina: „Sëk, sesute, ir gvazdikà, kad iðvytø bolðevikà“. Iðbudintas ið miego visada bûnu piktas. Ðákart në kiek nepykau. O ðie traukë: „Kelkim kardus á padangæ, uþ tëvynæ mûsø brangià.“ 10 val. 05 min. ástaigoje. Kabinete tik Irena ir að. Gatvëje karðta. Po savaitës vësesniø dienø oras vël puikus. Kai kà bûtina paraðyti. Antradiená, kaip raðiau, visi susitarëm eiti á baþnyèià. Algiukas pareiðkë, kad 20 val. jis bûtinai turás bûti pas Stasæ dël prisiregistravimo. Vos áëjæs á baþnyèià, sukalbëjo poterius ir iðbëgo. Ryte pasakojo, kad Stasë „prasitarusi“ apie jos gimimo dienà. Bendradarbës sveikinusios. Buvusi ir Birutë. Pirmiau Viktoras tylëdavo, bet paskutiniu metu ëmë lyg nervintis, kad Stasë delsia su priregistravimu. Birþelio 30 d. Algis ir Viktoras iðëjo palydëti savo ðeimininkës, kuri vyko á ministerijà. Viktoras greit sugráþo. Algiukas nuëjæs Sta1

V. Petkus.

TREÈIOJI

KNYGA

315

sës gimimo dienos ðvæsti. Kvietusi ir Viktorà. Tas praðë atsipraðyti, kad negali bûti. Liepos 1 d. man paskambino Stasë: „Kur Algiukas? Að milicijoje laukiu jo, reikia pareiðkimà raðyti.“ Að: „Algelis vëlai gráþo, todël miega.“ Ji: „O kada jis sugráþo?“ Að: „Neþinau, nes 22 val. nuëjau miegoti.“ Tada ðiam jos klausimui neteikiau jokios reikðmës. Mums valgant pietus, sugráþo Algiukas. Visi pastebëjom jo pasikeitimà: kaþkoks prislëgtas, nervuotas. Kas yra? Nieko! Abu su Viktoru kvietë á sodelá pasikalbëti. Viktoras kaþkodël nëjo. Að iðsekiau paskui Algelá. Pasirodo, kad ðiànakt baliuje pas Stasæ buvo tik Birutë ir Povilas su Savicku ið NKVD. Povilas paklausæs Algiukà, ar jis nors 25 proc. pasikeitæs. Á kalbà ásikiðæs Savickas: „Tokie plepalai tinkami buvo iki 1953 m., o ne ðiandien.“ Gyvenime – reikia iðlaikyti neutralitetà, o tuo tarpu Povilas ðaukæs, kad reikia kovoti uþ visuomenës laimæ. Savickas tik juokæsis ið to. Ið tokio jø elgesio padariau iðvadà, kad abu susimokæ tardo Algelá, nori kà nors iðpeðti. Tam tikslui naudoja Pavlovo metodà (sàlyginiai refleksai). Stasë prasitarusi, kad Povilas jà klausinëjæs: „Ar tu þinai, uþ kà Algis sëdëjo? Uþ proklamacijas? Jo byloj figûravo kunigas. Þinoma, tai jau praeities reikalas, bet ðiaip ádomu. Kunigas buvo dël visko kaltas.“ Aiðku, kad saugumas supaþindino Povilà su Algiuko byla ir pavedë jam iðtraukti, koká vaidmená jo byloje suvaidino kunigas. Stasei sakæs, kad, jo nuomone, Algelis buvæs per jaunas tokiai savarankiðkai veiklai. Algelis dar anksèiau pasakojo apie tai, kad Suvainiðkio klebonà areðtavæ kartu su juo, bet negalëjæ sudaryti jam bylos. Po keliø savaièiø ar mënesiø paleidæ já. Dabar jis Mieþiðkëse. Esàs labai persekiojamas – naktimis ðnipai slankioja jo namø palangëmis. Iðkvietæ á Panevëþio saugumà, grasinæ pasodinti uþ Algelio „sugadinimà“. Tardymo metu Algeliui þadëjæ vietoje 10 duoti vos 2–3 metus, jeigu jis iðduos tà kunigà. Tas atsisakæs. Dabar èekisto Povilo pagalba nori kai kà ið Algiuko iðtraukti ir areðtuoti kunigà. Man buvo keista, kad Algiukas vos sugráþæs vël skubëjo pas Stasæ. Tuo metu klausiausi radijo, o Viktoras ruoðësi á miestà. Áëjæs

316

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

á „jø kambará“, radau labai supykusá Viktorà: „Niekur neisi! Jeigu tokiu keliu reikia registruotis, iðvaþiuosi ið Vilniaus. Abu nueisim pas Stasæ ir pakalbësim. O að rasiu, kà jai pasakyti. Jeigu iki ðeðtadienio nepriregistruos, atsiimsime dokumentus.“ Á mane: „Tu jo niekur neleisk, Antanai. Atsakai!“ Algiukas mëgino prieðtarauti, bet Viktoras neleido jam kalbëti. Truputá paskaitæs meno istorijà, Algiukas sakësi iðvargæs ir norás pamiegoti. Miegojo apie 15 val., reiðkia, buvo labai iðvargæs... Atsigulus Alë sako man: „Kad tik Stasë nepradëtø prie Algiuko kombinuoti.“ Að sukvailinau jà uþ tokià mintá. Juk tai nesàmonë! Ji gimusi 1927 m., o Algis – 1939 m. Liepos 2 d., ðeðtadiená, radau Algá ir Viktorà namie. Maèiau, kad Algiukas labai susinervinæs. Norás su Stase ir Birute vaþiuoti á Alytø pas Birutës tëvus. Klausia mano nuomonës? Að: „Kaip nori, bet tavo vietoje bûdamas nevaþiuoèiau. Reikia parodyti, kad esi vyras ir joms nepavyks stumdyti tave ten, kur jos nori. Vaþiuoti pas jos tëvus – reiðkia parodyti, kad rimtai þiûri á savo santykius su Birute. O kam to reikia? Kiekviena mergina yra kvaila. Jeigu tik jai nusiðypsai, galvoja, kad jà iki ausø ásimylëjæs. Tad kam jai suteikti viltá? Be to, ji tau pavojinga. Neuþmirðk, kad tau ne 27, o tik 19, nes lagery buvai uþkonservuotas.“ Jis mëgino prieðtarauti. Að: „Þinau tokius didvyrius. Ne vienas jau álindo bobai po sijonu, álási ir tu.“ Jis norás iðsiblaðkyti, nematæs savo kelionëje nieko blogo. Siûliau ryt vaþiuoti á gamtà. Niekur nevaþiuosiàs, vaþiuosiàs pas tëvà. Norás iðsiblaðkyti, nes tokia padëtis labai já iðvarginusi. Ëmë dar labiau nervuotis, rûkyti. Tuo metu atëjo Genë1, kuriai jis þadëjo knygø. Taèiau jis nekreipë á jà jokio dëmesio. Atëjo Alë. Jai girdint dar labiau erzinau Algiukà uþ jo „nesugebëjimà atsispirti bobos sijonui“. Jis negalás sumeluoti. Patariau nueiti ir pasakyti, kad draugas atvyko, todël negalás vaþiuoti. „Tuo parodysi, kad tau draugas svarbiau negu Birutë. Neturiu teisës tavæs sulaikyti, bet tavo vietoje bûdamas tikrai nevaþiuoèiau.“ 1

E. Terleckienës pusseserë.

TREÈIOJI

KNYGA

317

Bet viena Viktoro pastaba (jis visà laikà tylëjo) davë man neteisingà mintá, kad jis pritaria Algiuko kelionei. Nusileidau ir patariau Algiukui vaþiuot. Labai apsidþiaugæs iðvaþiavo. Tuo metu mes su Gene ir Viktoru lupom bulves, daviau jai knygø, kalbëjaus su ja rimtomis temomis. Jai nuëjus pas Vandà, Viktoras susinervinæs iðkoðë pro dantis: „Na ir kvailystæ padarei patardamas Algiukui vaþiuoti. Vedæs, o nesupranti: Birutë yra tik priedanga! Ne Birutë, o Stasë kombinuoja prie jo. Pamatysi, kai po mënesio vaþiuosim á jø vestuves.“ Ði naujiena trenkë kaip perkûnas ið giedro dangaus. Tuo momentu prisiminiau Stasës klausimà, ar vëlai sugráþo Algiukas. Vadinasi, ëmë „mergaitë“ pavyduliauti savo sesers dukrai. Að: „Tegu kombinuoja Stasë. Ðis iðbandymas pats lengviausias. Jeigu jis neatsispirs, tada jis nieko vertas ir tegu eina velniop!“ Viktoras papasakojo eilæ faktø, kurie charakterizavo Algiukà kaip bevalá þmogø. Jie dvi valandas iðsëdëjæ pas Stasæ. Toji kabinëjanti já, o tas sëdi ir tyli. Stasë jam: „Alguti, jeigu tau sunku, gali persikelti pas mane gyventi.“ Algutis ir dabar tyli. Viktoras vadinàs Algiukà namo. Stasë: „Algiukas dar pabus. Að neatsisveikinu.“ Iðëjæ abu, bet Algiukas sugráþæs. Esà nepatogu neatsisveikinus iðeiti. Viktoras suvaidinæs, kad Algiukas mums nieko nepasakojo apie baliø. Stasë: „Alguti, pasakyk man tiesà: argi nepasakojai?“ Ðis: „Pasakojau.“ To að ið jo tikrai nesitikëjau. Viktoras: „Tu jam kalbi apie paþinèiø su daugeliu merginø tikslà. Man juokas ið to ima. Nieko ið to neiðeis! Tu jam apie tai kalbi, o jis visiðkai apie kitkà galvoja. Negali bûti su Stase flirto? O kiek vyrø veda uþ save po 20 metø vyresnes moteris? O ko ji nustos? Pasinaudos, o paskui Birutei atiduos.“ Tikrai galutinai átikino mane dël viso to. Jeigu Edvardà buvo ásimylëjusi, tai ar negali ir Algiuko ásimylëti? Ji mato, kad Algiukas nepatyræs, nematæs moterø, todël ir tiki apsukti jam kvailà galvà. Stasës giminaitës vestuvëse jie nevaþiavæ á baþnyèià pasiþiûrëti, o kartu trise (o gal tik dviese?) miðke slankiojæ. Ið vestuviø iðvaþiavæ labai anksti. Stasës paþástamas ðoferis veþiojæs juos po

318

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Verkius. Pas mus Algiukas sugráþo tada labai vëlai. Albinas Filipavièius praðæs Viktorà saugoti Algiukà, nes jis esàs labai silpnas. Viktoras po ilgø svarstymø: „Paþiûrësim! Kur nori, tegu eina. Nereikia jam trukdyti. Tokiu momentu niekas nepadës jau. Algiukas suprato, kad man nepatiko ðios dienos Stasës elgesys su juo. Klausë mane, gal pykstàs uþ tai. Nors nieko neatsakiau, bet þino mano nuomonæ apie tai. O gal klystu? Gal perdedu dël jødviejø su Stase santykiø artumo.“ Radæs Alæ virtuvëje, viskà papasakojau jai. Ji sutiko, kad visko gali bûti, kad Stasë gudri. Viktoras pasakojo, kad buvusi pradëjus ir prie jo meilintis. Pamatæs tai, nustojæs lankytis. Pasakojo apie tai, kaip Algiukas ásimylëjæs savo draugo þmonà (ar tik ne Stasio Naglio Onutæ?). Abiem gera bûti drauge. Pamaþu viskas ëmë aiðkëti. Silpnas Algiukas! Greit atvyko Margaièiai Vitas su Vale, Rasele ir Laisvium. Visi nuëjom á miðkà uogauti. Praðëm likti nakvoti. Nepasiliko. Ateinantá ðeðtadiená Viktoras su Vitu vaþiuoja á Vito Z. vestuves. Valë pareiðkë nenorinti, kad Vitas vaþiuotø. Viktorui nepatiko jos uþgaidos. Pirmà kartà ji man nepatiko. 23 val. 20 min. iðëjus Margaièiams, net iki 2 val. prakalbëjom apie Algelá. Priëjom iðvadà, kad Algiukas labai silpnas.

Liepos 18 d. (pirmadienis) 17 val. 20 min. Kiðûnø bute. Silvas Èiulada skambino (kvailys!), kad ryt atvaþiuos pas mane vieðnia ið Amerikos – Alekso Bièkausko sesuo Birutë. Norinti susitikti: Aleksas papasakojo jai apie mane, todël jai ádomu. Uþtat galvoju, kad ðiandien saugumas gali ypatingai sekti mûsø namus. Geriau èia raðyti. Labai laukiu vieðnios, kad tik nebûtø mizantropë ir galëtø daug papasakoti. Þinoma, að irgi turiu kai kà papasakoti. Kad tik nepersigalvotø ir atvaþiuotø!

TREÈIOJI

KNYGA

319

Ðiandien gráþo Jonelis, atveþë Alës laiðkà. Ji neiðgyvenanti nesulaukusi manæs. Vakar ten lijo. Ðiandien Vilniuje labai puiki diena. Gal ir ten puiki. Reikia raðyti, nors labai iðvargæs jauèiuosi. Neiðsimiegojau. Að þadëjau Algá atkalbëti nuo Stasës. Kaip? Nueisiu pas jà, kai kà iðtrauksiu ir turësiu pagrindo teigti, kad ji kombinuoja prie jo. Alë su Viktoru patarë tylëti. Tegu eina kur nori. Esà jau vëlu. Að nesutikau. Einant gulti, Viktorui ir Alei: „Blogai! Nieko! Pergyvensim ir ðità smûgá! Að tau, Viktorai, pasakojau, kà raðiau pernai suþinojæs, kad atveþë tave á Vilniø. Nors netikëjau, kad tu saugumui pasiduosi, bet raðiau: „Jeigu ir Viktorà palauþtø, að vis vien nepasiduosiu.“ Alë ëmë juoktis: „Nepamirðk, kà kalbëjo kunigas per pamokslà. O jis patarë nepasikliauti per daug vien tik savo jëgomis.“ 5 val. atsibudæs negalëjau uþmigti. Vis galvojau apie Algiukà. Nusprendþiau elgtis taip, kad nesuprastø, jog Viktoras viskà man papasakojo (man nepatinka, kad Viktoras bijo, jog Algiukas nepasakytø Stasei visko, kà apie jà kalbam). Imsiu pasakoti, kaip Edvardas elgësi su Stase ir kitomis, juodinti já (þinoma, tik teisybæ kalbant apie já, o ji gan tamsi). Tegu supranta, kad tokios kalbos laukia ir jo, jeigu jis susidës su Stase. Viktoras pritarë man, bet, jo nuomone, neverta Algiuko prilaikyti, nes ið jo nieko neiðeisià. Pirmà dienà pamatæs, kas jis. Taèiau dar turëjæs viltá, kad gal bus galima já paveikti. Að nesutikau: „Ne! Visomis priemonëmis mëginsiu trukdyti jam susitikinëti su Stase. O jeigu nepadës, spirsiu keliu á subinæ ir tegu eina po velniø.“ Alë sutiko, kad bûtina kovoti uþ þmogø. Viktoras nusileido. Gal esà ir galima dar pamëginti. Nusprendëm, kad ðá ðeðtadiená Viktoras iðsiveð Algiukà á Vito vestuves, o ið ten paleis á jo tëviðkæ. Viktoras turás galimybæ paveþioti já po Lietuvà, nes ne vienas paþástamas praðë atvaþiuoti su draugu ar net pora pavieðëti. Bet gal nesà verta jo veþioti. Tegu vaþiuoja á tëviðkæ. Prisipaþinau Viktorui, kad ðiandien mano nuotaika lygiai tokia pat kaip ir tada, kai supratom, kad Romas Ragaiðis – bailys. Abu

320

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

liûdnai juokëmës. Èekistai triumfuos, kad mes visi silpni, kad esam ðûdþiai. Dar kartà priminiau jam Èesnavièiaus þodþius: „Sakykit, kiek antrà kartà iðdráso kovoti su tarybø valdþia ir pateko á lagerá?“ Dabar vël triumfuos, jeigu vienas po kito lagerininkai vyniosis á sijonà. Viktoras: „Juoksis, kad èekistas iðnaudojo Stasæ, vaikà átaisë jai, o ið lagerio gráþæs paëmë.“ Ne! Nebus! Ji kombinuoja, bet visgi, nori já palikti Birutei. Bet kam tada dirba raktus, kad Algiukas galëtø kada norëdamas uþeiti á jos butà? Kam to reikia? Visi priëjom iðvadà, kad gal dar nieko rimto. Bet tai gali padaryti, prieð tai nugirdþius já. Man nepersistengdavo siûlydama iðgerti, o Algiukui visko turi: kokio tik ðirdis geidþia konjako, valgiø ávairiausiø. Prie visokiø smûgiø esu pripratæs, todël, rodos, nesunkiai iðgyvensiu ir ðità. Bet visgi skaudu Algiuko netekus. Juk tiek daug vilèiø puoselëjau dël jo. Alë pastebëjo: „Antanui gaila Algiuko, nes jis daug tikëjosi ið jo.“ Dienà su Viktoru rinkome Albinui Filipavièiui mëlynes, kuriø ðámet pirmà kartà per 13 metø tiek daug. Dienà deginomës truputá skaitydami. 17 val. 15 min. iðvykau pas Albinà. Tà erzinom uþ tai, kad buvo Endriukaièio „ðestiorka“. Nepyksta. Neblogas vyras. Bet oþys – neatsisako veterinarijos. Ir velniam ji jam reikalinga? Geriau persikeltø á Vilniø ir studijuotø kà nors ið humanitariniø mokslø. Buvæ lagerininkai kaip tik turi domëtis ðiais mokslais. Juokai juokais, bet Endriukaitis kaltas, kad vadu pasiskelbæs auklëjo kitus „eiliniais kareiviais“. Gráþtant jam (Viktorui): „Gerai, kad Algiukui nerodþiau, kur slepiu dienoraðtá, nes reikëtø iðgyventi ávairiausius átarinëjimus.“ Jis: „Na, tu perdedi. Jis ne niekðas.“ Að irgi netikiu, kad jis niekðas, bet po nemiegotos nakties tapau net toks átarus. Einant á baþnyèià (Ðv. Petro ir Povilo) nuotaika buvo gan prislëgta. Telikom tik abu su Viktoru, nors lagery buvo tiek daug, rodos, gan gerø vyrø. Pasirodo, kad þmonës temoka tik graþiai ðnekëti. Silpnanosiai! Dienà kalbëjau Viktorui: „Kodël tokia silpna mûsø tauta? Kodël ðiandien ji negali gimdyti didvyriø? Taip sunku atsakyti á ðá

TREÈIOJI

KNYGA

321

klausimà. Taèiau faktai gan nemalonûs. Kas tik sugráþta ið lagerio, tuoj á sijonà. Niekas nereikalauja, kad visi kà nors bûtinai veiktø. Taèiau tegu nors jauèia pareigà lavintis, retkarèiais susitikinëti su draugais. Deja, beveik visi sugráþæ paskæsta siauram savo asmeniðkø interesø rate. Blogai! Kur iðeitis? Bet vis vien mane palauþti ne taip lengva.“ Vakar dar kartà prisiminiau Jono II þodþius1: „Reikia auklëti didvyrius ið dabartinio jaunimo tarpo, o ne ið buvusiø lagerininkø. Ðiuos sulauþë sunkios gyvenimo sàlygos.“ Stasë man keista. Juk ji gali bûti Algiuko motina. Ir kaip jai ne gëda kombinuoti prie jo? Alë ëmë teisinti: „O gal dar nieko nëra?“ Kaip nëra? Kodël ji kvieèia kartu gyventi? Kokiam tikslui? Kunigas (tas pats, kuris sakë neádomø pamokslà balandþio 18 d.) lëtai ir neádomiai pasakojo apie Vatikano baþnytinio susirinkimo nutarimus. Iðëjome neiðklausæ. Menkystëlë ðios baþnyèios klebonas! Gráþtant juokiausi Viktorui: „Tai bûtø stebuklas, jeigu sugráþæ rastume namie besëdintá Algiukà! Juk jam priminiau, kad anksèiau atvyktø.“ Viktoras juokësi ið manæs. Taèiau vos að 21 val. 50 min. nuëjau gulti, Algiukas prisistatë. Stasë likusi Alytuje, o jis su Birute gráþæs. Jai prisipaþinæs: „Antanui nepatiko, kad að vaþiavau.“ Atrodo, kad iðgyvena ðá konfliktà? Tuo reikia naudotis, kovoti uþ já. Ðeðtadiená galvojau gauti maðinà ir já nusiveþti (vietoj kelionës á Alytø) á Krivasalá. Viktoras sakæs, kad á mano tëviðkæ nevaþiuos. Bet visgi nenori susipykti su mumis. Jam svarbi mûsø nuomonë apie já. Uþtat reikia pasinaudoti tuo. O að asilas! Viktoras protingesnis uþ mane. Að net abejojau, kad Algis gyvena su Stase. Kodël toks naivus esu? Juk Stasë moteris! Tad kaip kartu gyvendami (gyveno ir Birutë) nemiegos vienoje lovoje? 15 val. 20 min. Ruoðtis namo, ruoðtis ilgam pasikalbëjimui su Algiuku. Paskutiná kartà pasikalbësiu su juo. Ðiànakt miegojau vos 6 val., todël sunku susikaupti. Bet raðyti reikia. 1

Paties autoriaus.

322

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vakar gráþæs namo, iðsiunèiau Algiukà á krautuvæ, kad galëtume ramiai pasikalbëti su Viktoru dël taktikos kovojant uþ „kavalieriø“. Alë mëgino tikinti mane, kad mes perdedam. Esà tikrai taip nëra, kaip galvojam. Bet ne taip lengva iðblaðkyti mano átarimus, kaip ið pradþiø buvo nelengva sukelti juos. Ðiandien jie turi rimtà pagrindà. Alei jis pasakojæs, kad Stasë Alytuje elgësi labai taktiðkai – Algis gráþo á Vilniø su Birute, o ji likusi. Bet mano átarimø tuo neiðblaðkysi. Po tokio teisinimosi dar sustiprëjo átarimai. Viktoro irgi Algiukui nepavyko apgauti naiviu pasiaiðkinimu. Atrodo, kad Algiukas persistengë norëdamas mus átikinti, kad tarp jo ir Stasës nieko nebuvo. Mes irgi nekvaili. Viktoras: „Algiukas per kvailas sugalvoti toká pasiteisinimo planà. Tai Stasës darbas.“ Aiðku, kad Algiukas papasakojo Stasei mûsø átarinëjimus (að tik apie Birutæ jam prikiðu, taèiau Viktoras savo tylëjimu parodë jam, kad smerkia jødviejø santykius). Toji ir sugalvojo toká veikimo planà, norëdama iðblaðkyti mûsø átarimus. Abu persistengë „beblaðkydami“ mus. Be reikalo Stasë liko Alytuje, o Algiukas be reikalo teisino jos elgesá – kad ji nesikabinëjo, þentu nevadino ir t. t. Viktoro klausiau, kaip elgtis su Algiuku. Patarë ið viso tylëti, nes jis gerai supranta, kad mes átariam já „vedant bizná“ su Stase. Nereikia kalbëti ir apie Edvardà. Viktoras: „Algiukas greit susiorientavo, greit pasikeitë. Argi pirmiau kada nors imdavo knygà á rankas? Ðiandien visà dienà skaitë.“ (...) Ðlykðtëjausi tuo, kad jaunas vyras ieðkojo iðlaikytinio padëties. Viktoras mane provokavo, skatino daugiau pasakoti apie Edvardo santykius su bobomis. Turbût Algelis suprato, kad jam taikau. Gal tik tokiu bûdu atbaidysiu já nuo tos Stasës. Dienà Algelis buvæs pas Stasæ. Neradæs. Telaukæs tik 15 minuèiø. Greit sugráþæs. Dabar reikià pas jà nueiti dokumentus atsiimti. Praðë Viktorà padëti nueiti. Kadangi Vandai reikëjo miltø, be to, jauèiaus iðvargæs, ir að iðëjau su jais. Neradæ jos, uþsukom pas Jadzytæ Kardelytæ. Gráþdami uþsukom pas Stasæ. Jautësi sutrikusi. Pasiûlë vyno. Begerdamas Viktoras ëmë „veþti“: „Algiukas labai meldë mus pa-

TREÈIOJI

KNYGA

323

dëti nuvaþiuoti pas Stasæ. Ásimylëjæs jà, todël vienas nueiti nedrástàs. Pasirodo, kad Birutë – tik priedanga. Stasei jis labiau reikalingas negu Birutei...“ Po velniø, kaip taikliai! Stasë ðypsosi, bet jauèiasi labai nepatogiai: „Alguti, kodël tu tyli? Kodël neatsikerti?“ O Viktoras veþa toliau: „Kad tu, Stase, þinotum, kaip Algutis nenorëjo vaþiuoti á Alytø...“ O koks gudrus Viktoras! Jis labai gudrus. Ir jeigu ne jis, Algiukas bûtø susivyniojæs Stasës „undaroke“. Ðá kartà iðtraukëm já ið to sijono „padalkø“. Bet ar ilgam? Ar greit neatsiras kitas sijonas? 1958 m. kovo 27 d. kameroje apie Algiukà susidariau labai gerà nuomonæ. Jo elgesys su Nijole parodë, kad jis visai ne toks, koká ásivaizdavau1. Praëjusi savaitë dar labiau átikino mus, kad jis bevalis ir minkðtakûnis. Viktoras sekmadiená: „Að buvau tavo nuomonës apie Algiukà veikiamas, todël apie já daug geriau galvojau, negu jis to vertas. Taèiau jis doras berniokas, todël bûtina uþ já kovoti.“ Alei Algis labai patinkàs, todël jai esà jo gaila. Mane praðë neskriausti. Kas já skriaudþià? Viskas daroma tik jo gerovei! Dësim viskas pastangas gelbëdami já nuo Edvardo, Albino, Donato, Antano Stasiðkio ir kt. likimo. Tai mûsø pareiga. Viktoras buvo vakar pas Vità Margaitá susitarti dël Vito Z. vestuviø. Valë nenorinti jo iðleisti. Ji priekaiðtavo, kad jis labiau þiûrás draugø negu jos. Ið kur toks jos egoizmas? Prikaiðioja Vitui, kad jis nesirûpinàs vaikais ir t. t. Ðeðtadiená uogaujant jie kalbëjæ apie Vito vestuves, svarstæ ar jos bûsianèios komjaunuoliðkos, ar ne. Pro ðalá praëjæs senis su portfeliu. Nieko nepagalvojæ. Tik vaþiuodami ið mûsø pastebëjo, kad juos lydi 17-u ir 5-u autobusais tas pats senis. Gyvatës! Þino, kad kambary bijom kalbëtis atvirai, todël tikisi mûsø atvirumo gamtoje. Anà savaitæ mums su Þemaièiu uogaujant toje paèioje vietoje (tankumynas) irgi pasirodë átartinas tipas su portfeliu ir lyg aparatu rankoje. Lyg kaþkas stûmë namo. Bet nebuvau tikras, kad tai seklys. Ðiandien viskas paaiðkëjo. Kaip jie sugeba taip sekti? Ið 1

Algis dar mokykloje draugavo su bendrabyle Nijole Gaðkaite, kurià atstûmë dar kalinamas lageryje. – A. T.

324

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kur þino, kad mes bûsime miðke? Matyt, slankioja apie namus. Pamatæ, kad iðeinam á miðkà, traukia á tà tankumynà, kuriam daug mëlyniø. Jie slankioja kalne, ið kur gerai girdëti pasikalbëjimas. Uþraðo pasikalbëjimus1. Kaip visa tai ákyrëjo! Vargðë Lietuvëlë! Kada tavo ðventà þemæ nustos mindþioti purvini niekðø batai? 10 val. 55 min. eiti Albino aplankyti, o vakare – popiet iðleisti Alæ á Krivasalá. Arkadijus pasakoja apie Taðkento þemës drebëjimà, o að raðau. Vakar spauda praneðë, kad 300 ðeimø ið Taðkento bus apgyvendinta Lietuvoje. Rusø antplûdis á Lietuvà dar padidës, nors jø ir ðiaip uþtektinai buvo. Irena tyli. Dangus apsiniaukæs, ðilta. Ðiànakt smarkiai palijo. Aèiû Dievui! Nereikia darþø lieti. Per pusantros savaitës tik kartà liejau. Viskas auga gerai.

Liepos 20 d. (treèiadienis) 17 val. 30 min. Lauke karðta. Nuo pirmadienio termometras rodo iki +30° C. Gerai. O Alei buvo nuobodu esant tokiam orui. Minties nebaigiau uþvakar, nes uþsuko Jonelis Protusevièius – buvæs Lietuvos partizanas. Suvargæs, 12,5 metø iðkalëjæs. Gal pirmo þmogaus nepavaiðinau. Krautuvë uþdaryta, kiðenëje irgi tik pora rubliø, vynà iðgërë anà dienà vyrai su Algiuku Baltruðiu. Þinoma, vyno në kiek negaila. Jonelio P. sveikata silpna, su psichika irgi nekas. Gal atsigaus. Já slegia tai, kad daugelis bailiai. Gaila, kad Viktoro ir Algiuko nebuvo. O vieðnia ið Amerikos neatvaþiuoja. Matyt, neiðleidþia giminës. Leido su motina gyventi „Gintare“. Dar gal ðiandien ar ryt sulauksiu. Poryt vaþiuoju pas savo Elytæ. Tæsiu mintá, perraðau ið lapelio. Uþvakar (liepos 5 d.) iðlydëjau Alæ á stotá. Vagone radom Viktorà, uþëmusá mums vietas. Atsisveikinant buvo liûdna. Laukëm, iki 1

KGB pulkininkas J. Èesnavièius klausinëjo savo agentà „Balionà“, kodël A. Terleckas vaikðèiodamas po Valakampiø parkà vis keièia marðrutus...

TREÈIOJI

KNYGA

325

iðeis traukinys. Viktoras patarë nupirkti jai ledø. O kodël að pats nesusipratau? Visgi man trûksta iðsiauklëjimo. Jauèiau, kad Elytæ labai myliu. Tas dþiugino mane. Truputá nuobodu jai bus. Kas ðeðtadiená nuvaþiuosiu pas jà. Trys paketai. Sunku. Pykstu ant Vlado, kad jis netempë. Vaþiuodami á stotá, matëme Algiukà, velkantá daiktus Vandai. Alë praðë nesmerkti jo. Esà jai gaila vaiko. Jis toks naivus, geras. Laiku parëjo namo, pas Stasæ nesëdi. Reiðkia, mûsø pastangos nenuëjo veltui. Taèiau 20 val. iðsiruoðë pas Stasio Onutæ. Einàs pasiþiûrëti laiðkø. Truputá átariau, kad jis kaip tik jà ásimylëjæs. Tegu eina, truputá paflirtuoja. Vakar gráþæs radau ir Albinà Filipavièiø, kurá pavedþiau Algeliui ir Viktorui atsivesti. Algiukas su Albinu iðëjo á miðkà paplepëti, o að ëmiau klausinëti Viktorà apie Algelio elgesá. Vakar ryte priþadëjæs nueiti pas Stasæ dël prisiregistravimo. Viktoras praðë Algelá paimti Albinà ið ligoninës. Neþinàs, kaip surasti, nors net tris kartus buvo ten. Èia jau negerai! Buvo priverstas Viktoras uþeiti Albino pasiimti, nors ir turëjo svarbiø reikalø. Sutarë, kad mieste Albinas lauks jø. Nesusitiko! Jo teisinimaisi sukëlë daug átarinëjimø. Vël toji vaikui galva suka. Viktoras papasakojo apie Vito Valæ. Prieðtaraujanti Vito norui vaþiuoti á vestuves. Su Vitu nesusitikæs, nes turëjæs Albinà paimti. Aiðku, kad Valë priðnekës Vità nevaþiuoti á vestuves. Að nesutikau su tuo. Bet Viktoras laikësi savo. Ji rëkianti, jeigu Vitas uþtrunkàs filosofijos paskaitose. Nors ji nieko nedirba, o Vitas skaito, vaikui pravirkus gena já þiûrëti jo. Vitas ásiutæs. Jeigu ne vaikai, þinotø, kà daryti. Tai ne iðeitis. Jauèia jo silpnumà, todël ir joja. Manæs nevedþiotø uþ nosies. Visgi Valë tikra suvalkietë, egoistë. Viktorà paklausiau, kada gráþo Algiukas. 23 val. 30 min. Reiðkia, net 3 val. prasëdëjo pas Onutæ. Viktoras: „Ðios trys valandos pavirto jam 3 min. Dar nesupranti?“ Þinoma, supratau, kad kaip tik Onutë ir yra toji draugo þmona, kurià jis ásimylëjo. Jam pasakojæs, jeigu jis norëtø, Onutë mestø Stasá. Viktoras paruoðë dar vienà smûgá. Pasirodo, kad ir Stasys gerokai apgautas. Ji 2–3 metus gyveno su kitu vyru, gyveno „nesusi-

326

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

metrikavusi“. Ach, vyrai! Buvæ politiniai kaliniai! Visi lenda po sijonais ir slepiasi nuo mûsø! Vyrai! Ir tokià Algelis dievina! Kai Algelá nusivedusi kaip sveèià, já paguldþiusi ðalia savæs, o Stasiui paklojusi atskirai. Algiukas nematàs tame nieko blogo. Tai ið draugiðkumo taip elgiasi ji! Koks minkðtakûnis ir Staselis! Kasdienà gyvenimas vis daugiau mokina ir mane! O visgi bûtina ir toliau kovoti uþ Algiukà. Tai mûsø pareiga! Viktorui patariau já paimti á Vito vestuves. Ið ten tegu vaþiuoja porai savaièiø pas tëvà. Viktoro nuomone, jis nevaþiuos. Stasës draugai delsia Algiukà priregistruoti. Kaþkas yra. Að: „Iðvarysiu! Tegu vaþiuoja pas tëvà!“ Viktoras: „O kà tas duos? Nuvaþiuos á Panevëþá, álás á koká nors fabrikà ir palás po kitu sijonu.“ Jis teisus. Mûsø pareiga kovoti uþ já, gelbëti ið paleistuviø glëbio. Valgant pietus, jauèiau Algiukui paniekà ir gal net neapykantà uþ jo silpnumà. Viktoras siûlë man su abiem pasikalbëti. Kà tas duos? Mano pareiga pasakyti viskà, kà galvoju. Jis sutiko, papraðæs, kad tik neiðduoèiau jo. Prieðingu atveju Algiukas uþsisklæs savyje ir jis nieko nesuþinos apie jo „þygdarbius“. Paþadëjau kalbëti bendromis frazëmis. Po pietø nuëjom á retà miðkà uþ valgyklos, atsisëdom tokioje vietoje, kad bûtø galima matyti kiekvienà, kuris sugalvos mus sekti. Ir pradëjau truputá nervindamasis. Ið pradþiø nesisekë regzti minties, po eilës blogai miegotø naktø, bet toliau ásiðnekëjau: „Patirtis rodo, kad jûs silpni bobø sijonams.“ Áskaitæs jø veiduose nepritarimà, paklausiau: „Iðvardinkit nors vienà savo paþástamà, kuris normaliai vedë? Vitas? Jo laimë, kad prieð areðtà buvo ásimylëjæs. Duokit daugiau pavyzdþiø!“ Tyli. Iðvardinu tuos „didvyrius“, kurie jau pirmaisiais metais pateko á nuvalkiotø bobø sijonus. Ðtai jø vardai: Edvardas, Donatas, Albinas, Algirdas, Antanas St. Stasio, þinoma, nepriskyriau prie jø. Algiuko tylëjimas rodë, kad jis teisina Albinà uþ niekðybæ – draugo þmonos paviliojimà. Ne! Jis neteisinàs. O kodël Donatà teisini? Donatas teisino Albinà, todël pats panaðiai pasielgë. „Tu teisini já, matyt, pats pasiruoðæs tokiam þygdarbiui.“ Algiukas susinervinæs truputá praðë pavyzdþio, kuris árodytø mano þodþius. Atsakiau neturás. Negi Albinui girdint niekin-

TREÈIOJI

KNYGA

327

siu já? Apkalbëjo Genutæ, kad toji nesidomi niekuo. Melas. Ji domisi viskuo. Kaip tik jo pareiga skatinti tà domëjimàsi. Po to taip kalbëjau: „Jie ðiandien nesupranta, kà reiðkia moters groþis. Supras, kai bus vëlu. Juk jie neþino, kas tai yra pirmoji naktis. Jau 15 metø vedæs, bet man gaila, kad ilgiau nesaugojau Elytës nekaltybës. O jie tokio jausmo nepatyrë ir daug dël to nustojo. Supras kada nors tai.“ Primeèiau, kad jis gráþæs nieko neskaito. Albinui patariau mesti savo veterinarijà ir persikelti á Vilniø. Tiesa, pasakojau, kad bûtina ugdyti valià, iðmokti paþaboti savo jausmus. Pasakojau, kaip rudená Ieva kvietë mane (davë suprasti) á vieðbutá. Gal truputá rûpëjo, bet nëjau. Jeigu bûèiau nuëjæs, nieko nebûtø neávykæ, bet kaltinæs save uþ valios stokà. Bûtina neuþsimirðti, kad mes buvæ politiniai kaliniai. Privalome parodyti, kad mes valingi. Savo kalba nebuvau patenkintas. Ne visas mintis iðvysèiau iki galo. Albinui su Viktoru iðëjus á miestà likau su Algiuku. Nors 22 val. reikëjo miegoti, ilgai dar ðnekëjau su juo. Kalbëjau: „Vaidini idealà, niekada nemeluojantá. Liepos 28 d. nutarëme eiti á baþnyèià. Taèiau tuo metu Birutei irgi paþadëjai nueiti. Kodël jai nepasakei, kad esi mums paþadëjæs? Kodël 15 min. pasimeldæs iðbëgai ið baþnyèios? Neðioji kryþelá, vaidini katalikà, o kaip elgiesi? Að esu blogas katalikas, nuo 1948 m. (iðskyrus tëvuko mirtá) neinu iðpaþinties, á baþnyèià daþniausiai einu norëdamas padidinti besimeldþianèiøjø skaièiø, taèiau laikau savo pareiga iki galo iðklausyti miðias. O tu?“ Kryþelis esàs dovana, jis irgi nesàs didelis katalikas. Paþadëjæs ne Birutei. Að: „Koks skirtumas, kam paþadëjai?“ Nenorëjau priminti, kad Stasei paþadëjo. Kvailas ir nemoka teisintis, tuo iðduodamas save. „Jei nesi katalikas, neneðiok kryþelio.“ Toliau: „Ið tavæs nieko doro nebus, jeigu neiðmoksi valdyti savo jausmø! Að nesu doresnis uþ tave þmogus, bet moku savo jausmus kontroliuoti.“ Algelis praðë faktø, árodanèiø jo valios silpnumà. Atsakiau iðsisukinëdamas, kad tokiø faktø neturiu, taèiau tai nujauèiu. „Nieko tu nesupranti dar. Tave gali suvilioti kiekviena ðliuðkë, net 10– 20 metø vyresnë uþ tave.“ Algis sutiko su tuo. Bendrais þodþiais peikiau Onutæ. Jis negynë jos. Ir kaip jai ne gëda?! Ne gëda vaikà

328

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vilioti: vienà apgavo, kità kvailelá susirado. Patariau ðeðtadiená atsiimti ið Stasës dokumentus, nes „Stasë pajuto tavo silpnavaliðkumà ir perdavë savo nuomonæ Povilui, tas – saugumui. Savo delsimu saugumas stengiasi palauþti Tave.“ Vos atsigulus atëjo Viktoras su Albinu. Atsikëliau, vël ðnekëjomës. Pavadinau vël Algiukà silpnuoliu, minkðtakûniu. Viktoras patarë nuolat nekartoti tø þodþiø, nes kiekvienas þmogus turi savo ambicijø. Jis teisus. Daugiau nereikia jo pulti. Jis ir ðiaip iðgyvena, vis rûko ir rûko. Jis nori bûti vyriðkesnis, bet kà jis kaltas, kad negali toks bûti. Koks jis silpnas vaikas! Ið jo daug tikëtis negalima. Viktoras juokiasi: „Neleidom vaikui linksmai pagyventi su Stase, gerokai iðgerti, skaniai pavalgyti.“ Ne toks yra Algis, koká paþinau 27-oje kameroje. Bet ir uþ toká reikia kovoti. Uþeisim pas Jadzytæ. Gal ji priregistruos? Atsisveikindamas Albinui patariau atvaþiuoti á Vilniø. Bet jis oþys – laikys egzaminus á Veterinarijos akademijà, nors jokios vilties ástoti. „Ðis valios stiprios! Uþsispyrimas irgi valios poþymis!“

KETVIRTOJI

KNYGA

KETVIRTOJI KNYGA

329

330

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

KETVIRTOJI

KNYGA

331

Liepos 21 d. (ketvirtadienis) 18 val. 10 min. viduriniam kambary. Lauke karðta, dienà termometras rodë apie 30°C. Vakar pirmà kartà po 3 savaièiø pertraukos laisèiau agurkus ir pomidorus. Ir ðiandien nutariau raðyti dienoraðtá. Kodël, sudeginæs1 visus savo paskutinio dienoraðèio sàsiuvinius, vël pradëjau raðyti? Negaliu neraðyti. Taip skaudu, kad akimirkai apvaldþius mane baimës jausmui sudeginau viskà. Aimanuoti nereikia. Vël daug paraðysiu. Gailesèio jausmas pranyks, kaip ir sudeginus 1956–1957 metø dienoraðèius2. Bet ar jis praëjo? Ne! Raðyti! Ryt vaþiuoju pas savo Elytæ ir vaikus. Vilytës labai pasiilgau, o Gintulio ne tiek. Bet labiausiai pasiilgau Elytës. Gal tai tik vien lytinis patraukimas? Ne! Jokio patraukimo nejauèiu tokiai karvei kaip Stundþienë, nors ji gerokai jaunesnë ir graþesnë uþ Alæ. Kartu dirbanti Irena Ðimonytë ið snukelio nieko, uþpakaliukas irgi, taèiau nei kiek netraukia. Ástaigoje niekam nejauèiu jokio potraukio, nors ðiaip gatvëje graþios moterys patinka. Bet ðiaip potraukis ðeimoje labai daug reiðkia. Tai pajutau, galima sakyti, pirmà kartà taip ilgai iðsiskyræs su Elyte. 1953 m. ji buvo kurorte, o að – 1954 m. 1961 m. porà savaièiø buvau atostogø vienas. Bet në karto nesijauèiau taip iðsiilgæs [kaip dabar]. Atrodo, kad 38 metø amþiaus vyras yra paèiame jëgø þydëjime. Daugiau 2 savaièiø iðtverti be Alës að negaliu. Vien tik ir galvoju apie jà, mûsø fiziná ir dvasiná suartëjimà. Tai dar èia. O kaime? Þmoniðkai pavalgæs tai dar labiau jausiu. Jeigu ji kokiems metams 1

2

Jokiø dienoraðèiø tomis dienomis nedeginau. Tai – „antis“ èekistams apgauti. – A. T. Tø metø keturias dienoraðèio knygas tikrai sudeginau. – A. T.

332

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

iðvyktø kur nors, sunku bûtø iðtverti. Neþinau, ar iðtverèiau. Ðiuo metu pradëjau pateisinti daugelá þmoniø ydø, kurias dar taip neseniai smerkiau. Lageryje man nebuvo sunku todël, kad nelaisvë labai jau atbukino jausmus. O èia sunku. Norëèiau vienas su ja pabûti kartu. Bet vaþiuosiu su Viktoru, Algiuku. Gal su Kazeliu1 ir Albertu Þilinsku? Noriu jiems parodyti graþiàjà tëviðkæ. Viktoras ir Kazelis, þinoma, matë jà. Sunku be Elytës. Esu laimingas, kad stiprø jausmà jauèiu. Tà jausmà, bûtina pripaþinti, stiprina potraukis. Taèiau kiek laiko prabëgs ir to potraukio neliks. Gal tada ir meilës jausmas susilpnës? O toji diena taip netoli! Kai ásigilini á viskà, sunku pasidaro ant dûðios. Kaip nieko nevertas þmogaus gyvenimas! Anà dienà þiûriu pro langà á Vilniaus gatvæ. Gatve plaukia didþiulis þmoniø srautas. Po 50 metø daugumos ðiø þmoniø teliks kaulai, o maþa dalis bus iðkarðusiais seniais, kurie teliks tik dabartiniø þmoniø ðeðëliais. Koks tragiðkas þmogaus gyvenimas visa savo esme. Ir jeigu Dievo nëra, visas þmogaus gyvenimas tëra kaþkokia nesuprantama beprasmybë. Laimingi tikintieji á pomirtiná gyvenimà! Bet kiek tokiø yra? Alfredas kunigas, bet, atrodo, abejoja tuo. Anà dienà „Kiolnas“ skaitë iðtraukas apie Siniavskio veikalà „Soc. realizmas“. Pirmà kartà suþinojau, kad vienintelis Èernyðevskis (!) tikëjo Dievà. „Dievo ieðkotojas“ buvo net Dostojevskis, Tolstojus. Reiðkia, net ðie netikëjo Dievu. Ði þinia sugadino nuotaikà. Vadinasi, tik tamsi kaimo liaudis, kaimo bobutës tvirtai tiki á Dievà ir kartu á pomirtiná gyvenimà. Net daugumos pasaulio genijø netiki arba abejoja. Tad að niekada neátikësiu visu 100 procentø Dievà ir visada jausiu þmogaus gyvenimo beprasmybæ. Uþteks filosofijos! Perraðysiu tai, kas liko nesudeginta. Po futbolo miegu it kiðkis po 5–6 val., todël galva ûþia. Bet raðyti reikia. Atostogø metu tëviðkëj vien istorijà studijuosiu. Jau kelinta diena dangus apsiniaukæs. Anà naktá didþiulë perkûnija. Ðáryt bëgdamas á darbà gavau Alës laiðkà. Jauèiuos iðsiilgæs 1

K. Ambrasu.

KETVIRTOJI

KNYGA

333

jos. Kaip gaila, kad nieko ið tëvø nëra ten. Mama pas Jonelá gydosi. Kà padarysi? Skubëdamas kai kà paraðysiu. Uþvakar sugráþæs namo radau Algiukà labai susigrauþusá. Viktoro nuomone, að já labai uþsipuolæs. Pagailo vaiko. Stengsiuosi elgtis nuoðirdþiai, neerzinti dël bobø. Trise tvërëme tvorà, kurià valdþia pernai iðvertë ruoðiantis 25 stalininës valdþios Lietuvoje metinëms. Uþtvërëme. Ketverius metus pastovës. 1970 m. vël iðvers visas tvoras, kaip iðvertë 1960 ir 1962 m. Betveriant atëjo Genë Vandai padëti virti vakarienæ. Algiukas buvo nusprendæs (þinodamas mano nusistatymà) pasilikti su ja, pasiðnekëti. Taèiau toji buvo labai uþimta. 20 val. Viktoras iðsiveþë já á miestà. Buvo kine. Vakar 19 val. iðvaþiavo á miestà. Viktorui iðëjus Algis daugiau papasakojo apie santykius su Ona. Trakuose visà laikà sekiojusi paskui já ásikibusi á parankæ, kaip uodas á kumelio pautus. Sakiusi, kad su Stasiu gyvenanti tik ið pasigailëjimo. Ot, gyvatë! Viktoras árodinëjæs Algiui, kad jis neteisingai elgiasi savo draugo atþvilgiu. Patariau Viktorui ákalbëti Algá viskà pasakyti Stasiui. Nieko neiðeisià. Pasmerkiau Algá uþ jo elgesá. Viktoro nuomone, daug ko reikia já mokinti. Apie Stasæ kalbame tik neigiamai. Vakar juokiausi Viktorui: „Algiukas sëdi dabar pas Stasæ ir ðlykðtisi ja. Juk tiek ðlykðtybiø prikalbëjom apie suvalkietes bobas.“ Viktoras netiki, kad mûsø þodþiai tiek já paveikë. Mano manymu, vis vien tokios kalbos veikia. (...) Ðáryt Viktoras papasakojo, kad Algiukas gráþæs apie pirmà. Jis pasakojæs, kad pas Stasæ radæs Povilà ir Levickà, be to, ir Edvardà Burokà. 22 val. 30 min. Edvardas iðsivedæs já. O kur po to buvo? Aiðku, kad pas Onà. Gerai, kad nuo Stasës, atrodo, atitolo. Nuo Onos irgi atitrauksim. Doro ið jo nieko neiðeis, bet visgi kovoti uþ já reikia. Vargðas vaikas. Taip sunkiai orientuojasi daugeliu klausimø. Kunigo ápûstas daug nuveikë per dvejus metus. O lageryje niekas nesugebëjo padaryti jam reikiamos átakos. Edvardas praðæs pasakyti, kad ðiandien tarp 14–15 val. bûèiau Èerniachovskio aikðtëje. Tegu jis eina po velniø! Kelis mënesius

334

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nesirodë, o dabar nori man kaþkokià „baisià paslaptá“ pasakyti. Atrodo, kad papasakos apie Zigmo Laugelaièio (kartu su Jablonskiu jau kuris laikas atveþtas „perauklëjimui“) pasimatymà saugume su savo motina. Bet ðià þinià galëjo pasakyti ir Algiukui. Matyt, nori Algiuko akyse suvaidinti kaþkoká didelá pogrindiná veikëjà. Á ástaigà bijo uþeiti, kad saugumas nesuþinotø. Tad nusprendë paskirti pasimatymà Èerniachovskio aikðtëje. Ir norëdamas kvailiau nesugalvoji! Jeigu á namus, ástaigà nebijai uþeiti, reiðkia nieko blogo negalvosi partijos ir vyriausybës atþvilgiu. O jeigu skiri slaptà pasimatymà, kaþkà galvoji veikti ar pan. Tai nesudëtinga aritmetika. Taèiau ji neákandama tokiam „veikëjui“ kaip Edvardas. Tegu jis eina po velniø! 14 val. Turëdamas pusvalandá laiko, paraðysiu kai kà. Ðiandien teko lyjant á namus parvaþiuoti. Troleibusà vairavo Macharykos duktë. Konduktorë, atrodo, rusë. Du jauni darbininkai pusiau juokais, pusiau rimtai ëmë kaþkà árodinëti joms, kad reikia kalbëti lietuviðkai. Nesupratau, ar konduktorë, ar vairuotoja (ði neblogai, palyginus, kalba lietuviðkai) iðkoðë: „Zdes sovietskaja Litva!“ [„Èia tarybø Lietuva!“] Vienas ið darbininkø prieð iðlipant: „Vsio taki Litva, a ne drugaja strana, poetomu i nado gavorit po litovski“ [Vis dëlto Lietuva, o ne kita ðalis, todël ir reikia kalbëti lietuviðkai“]. Mamai nuneðiau savo sodo juodøjø serbentø, avieèiø. Prie Putnos Nr. 12 jaunas vairuotojas kreipësi á mane rusiðkai gana taisyklinga rusø kalba. Lyg norëjau lietuviðkai atsakyti. O gal èia ið kur nors atvykæs rusas? Atsakiau rusiðkai (nes juk nedrástama atsakyti lietuviðkai). Pro ðalá ëjusi lietuvë ásikiðo á kalbà lietuviðkai. Tada ir vairuotojas praðneko. Nurodæs jam adresà, pridûriau: „O kità kartà kreipkitës tik lietuviðkai, nes èia Vilnius.“ Tik nusiðypsojo ir nuëjo. Taèiau gal ði pastaba primins jam, kad Lietuvoje pirmiausia reikia kreiptis tik lietuviðkai. 13 val. 10 min. Gal Edvardas laukia manæs aikðtëje. Neturiu jokio noro eiti á jo paskirtà pasimatymà. Kuriam velniui jis skiria

KETVIRTOJI

KNYGA

335

pasimatymus? Romantikos ieðko? Nori saugumui duoti dar vienà pagrindà átarinëti mus? Tegu jis eina po velniø! Niekinu já, todël ir nenoriu eiti. Prieð kelias dienas Algelis su Viktoru girdëjæ, kad konservatorijoje suimti du studentai. Jø likimas neþinomas. Po XXIII suvaþiavimo propaganda sustiprëjo. Prieð porà savaièiø po Lietuvà keliavo buvusio 5-ojo Vilniaus pulko kareiviai. Jø pareiðkimuose tiek daug melo, turinèio tikslà dezinformuoti mûsø jaunàjà kartà. Jie tvirtina, kad 1919 m. Raudonàjà armijà Lietuvoje muðë ir iðvijo uþ Dauguvos tik vokieèiai, lenkai. Apie Lietuvos kariuomenæ nei þodþio. Sàmoningai nutylima, kad Raudonosios armijos lietuviðkoji divizija tebuvo perkrikðtyta buvusi Pskovo divizija, rusiðka divizija. Rusai ir jø bernai ðaukia, kad Lietuvos jaunimo pareiga domëtis Lietuvoje kovojusiø rusø kariø likimu, ieðkoti jø kapø, susiraðinëti su jø giminëmis ir t. t. Akmenës partijos sekretorius giriasi savo nuopelnais, kovojant skrebø gaujose su Lietuvos partizanais. Kaip jie nesupranta lietuvio psichologijos! Iðdrásta girtis, kad á Akmenæ plûsta rusai, prisidengæ specialistø vardu. Gerai, kad jie akli. Uþteks! Iðvargæs! Laukia kelionë, Ðvenèionëliuose sunku álipti á autobusà. Ðvenèionëliuose pradëjau rinkti paraðus po pareiðkimu, praðanèiu pagerinti autobusø susisiekimà. Surinkæs keliolika paraðø, pastebëjau tipà, sekantá mane. Priëjæs lietuviðkai paklausë, kà èia darau. Nepatikëjo mano atsakymu. Arti priëjæs ëmë stebeilyti á mane. Ánirðæs paklausiau piktai: „Ko jums reikia?“ Vietoje atsakymo papraðë uþraðyti ir jo pavardæ. Pavardë? Lozovoi! Pasirodë, kad silpnai kalba lietuviðkai. Kur dirbate? Karantino inspekcijoje. Kur ji yra: Vilniuje, Ðvenèionëliuose? Nesvarbu! Tà akimirkà net patikëjau, kad jis nuoðirdþiai rûpinasi susisiekimo pagerinimu. Taèiau greit supratau, kad panaðus tipas niekada nevaþinëja á mûsø pusæ. Snukis tikro asilo. Asiliðkai ir elgësi, lengvai supratau, kas jis. Vadinasi, be reikalo ið pradþiø buvau apsidþiaugæs, kad ðá kartà neseka manæs. Uþ Ievarauèiðkiø pasitiko mane Vladukas su Gintuliu. Oras pasitaisë, bet nuotaika niûri. Atvykus atostogø, niekas ið tëvø nepa-

336

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sitinka. Vladas irgi prislëgtas. Jis irgi iðgyvena dël Tatuko. Berinkdama su mama bulves Emilija pasakojusi, koks Tatukas buvæs geras, verkusi. Að irgi vos valdþiau aðaras. Jau greit metai, bet skausmas nesumaþëjo. Vilytë atbëgo pasitikti prie namø. Jauèiaus iðsiilgæs Alës, taèiau viskà gadino tai, kad visi kartu miegojome ant seno ðieno. Darþai tokie veðlûs, bulviø tiek daug prisodinta. Kalbu Alei: „Kiek dþiaugsmo bûtø Tatukui. Juk jis mokëjo dþiaugtis kiekvienu menkniekiu. Deja, jo nëra ir nebus niekados.“ Naktis buvo labai ðalta. Iki pietø irgi ðalta. Tikrai suëmæ du studentus ið konservatorijos. Apie tai Vladukui pasakojæs èekistas Silvas Jakutis. Jis dirba Maþeikiuose. Kaþkurios mokyklos moksleiviai pagrobæ ginklus ið karinio kabineto ir iðëjæ á miðkà, suþeidæ milicijos ágaliotiná. Vienas lietuvis kareivis nuðovæs karininkà ir mëginæs pabëgti á Turkijà. Antras bëgæs á namus. Maskvoje sugavæ. Nuotaikà gadino blogas oras. Netraukë iðeiti á gamtà. Nebuvo laiko nei uogø þmogiðkai pavalgyti. 15 val. iðsiruoðëme atgal kartu su Alës mama. Elytë palydëjo. Ið pradþiø ji sakë, kad atvaþiuoèiau tada, kada norësiu, po dviejø savaièiø. Bet atsisveikinant praðë atvaþiuoti kità ðeðtadiená. Pasaulinis futbolo èempionatas, bet atvaþiuoti teks. Jai liûdna, að irgi pasiilgsiu. Liûdna buvo atsisveikinus. Alei liûdna. Nekokios jai atostogos – lëk ir lëk visur. Tik vaikai atostogauja. Niekas netiki, kad atvaþiuosiu á Krivasalá keliems metams. O atvaþiuoti reikia. Bus sunku, bet man bûtina mokytis. Bûtina, nes kitaip nieko ið manæs neiðeis. Lauke stiprus vëjas, ant eþero didþiulës bangos. Vladukas [valtimi] perkëlë á Ðiðkinius ir palydëjo iki autobuso sustojimo.

KETVIRTOJI

KNYGA

337

Liepos 26 d. (antradienis) Autobusan álipo Mënius1 ir pradëjo Arvydui girtis, kad ðiànakt iki ryto gërë degtinæ ir labai daug iðgërë. Nutariau ásikiðti á jø kalbà: „Jaunuoli, ar èia yra kuo girtis? Jeigu imtum girtis, kad gerà knygà perskaitei, tada tikrai bûtø pagrindas kuo girtis. O dabar nëra kuo girtis.“ Mergina á kalbà áterpë rusiðkø þodþiø. Irgi papriekaiðtavau. Maèiau, kad mano þodþiai veikia – iðmoko grynai lietuviðkai kalbëti. Traukiny iðsiðnekëjome. Pasirodo, kad ne kvailas vyras: baigæs vidurinæ mokyklà, mokosi technikume. Paklausiau, kaip jis vertina filmà „Niekas nenorëjo mirti“. Ið jo lûpø iðgirdau tai, ko ne ið daugelio teko girdëti. „Filmas neteisybæ vaizduoja. Skrebai irgi ðaudë þmones. Að tada buvau 2 metø amþiaus, taèiau ir toká vaikà mane buvo pastatæ prie sienos. Tik vagys, niekðai kovojo kartu su skrebais.“ Pasirodo, kad jis mëgsta vokiðkà estradinæ muzikà. Turás gerø plokðteliø. Kaimynë rusë praðiusi iðjungti magnetofonà. Esà vokieèiai vis vien prieðai ir pirmieji kibæ rusams á gerklæ. Jis taip jai atsakæs klausimu: „O kas jus myli?“ Mums pasakojo apie savo draugus, tarnavusius Vokietijoje ir Vengrijoje. Ðios tautos ypatingai neapkenèia rusø. Suþinodavæ, kad jie ne rusai, labai nuoðirdþiai priimdavæ. Pasakojo apie grubø rusø elgesá Vilniuje ir t. t. Atsisveikindamas pagyriau esant gudriu vyru: „Tad kodël degtinæ geri?“ Pasisiûlë uþeiti pas mane. Pasistengsiu ákvëpti jam meilæ knygai. Ðia kelione likau tikrai labai patenkintas. Vagone savo vietà uþleidau moteriai su vyru. Arvydui irgi patariau uþleisti savo vietà senai rusei. Maniau, kad su svetimtauèiais reikia bûti principingiems, nesibijoti pasirodyti lietuviu patriotu, taèiau visada bûti korektiðkam, mandagiam. Tuo metu vagono gale jaunuolis iðvarë moterá, kuri buvo uþëmusi jo vietà. Kilo triukðmas. Aplink já sëdëjo vien moterys. Viena rusë vos nekirto ðûdeliui á snuká. Gadino nuotaikà, kad jo snukis lietuviðkas. Guodþiau save,

1

Neiððifruojamas pseudonimas.

338

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

KETVIRTOJI

KNYGA

339

kad klystu. Praeidamas uþkalbinau. Lietuvis! Liepiau nors nekalbëti lietuviðkai, prieð tai pasmerkæs jo netaktiðkà elgesá. Troleibuse du iðgëræ vyrukai ëmë plepëti, ginèytis vienas su kitu rusiðkai, nors anksèiau girdëjau juos kalbant lietuviðkai. Vienas kaltina kità: „Poèemu ty tak plocho govorið po ruski?“ [„Kodël tu taip prastai kalbi rusiðkai?“] Antrasis atsako klausimu: „A poèemu ty neumejeð po litovski? V 1941 godu vi vse choroðo razgovarivali po litovski. Mogu vam pokozat dorogu na Paneraj, provoditj tuda“ [„O kodël tu nemoki lietuviðkai? 1941 m. jûs visi gerai kalbëjote lietuviðkai. Galiu parodyti kelià á Panerius, palydëti á ten“]. Lietuvë moteris ëmë gëdinti juos. Að irgi ásikiðau á kalbà, pavadinæs jø elgesá gëdingu. Tokie antisemitiniai iðsiðokimai tik gëdà daro mûsø tautai. Gráþæs á Vilniø pajutau, kad èia daug lengviau gyventi negu Krivasalyje. Alës vargas baigsis ten, o manasis – prasidës ir tæsis gal gan ilgai. Jeigu bûèiau kartu su Ale, jai bûtø lengviau. O dabar jokiu bûdu tai ne atostogos. Bet kà padarysi? Nieko negaliu skaityti, todël paraðysiu keletà þodþiø. Kà tik gráþau ið Jonelio, pas kurá apsistojusi mama. Ðiandien Viktorija1 su Gintarëliu iðvaþiavo á savo tëviðkæ. Galvodamas, kad mama ryt vaþiuos Krivasalin, nuneðiau jai tris dëþutes saldainiø „Karvutë“, du ið trijø ðokoladiniø saldainiø, kuriuos atveþë vakar Algiukas ið Vito Margaièio vestuviø. Pasirodë, kad ji neskuba vaþiuoti. Supykau. Vis man kalba, kad reikia parðelá pirkti, o pati neskuba vaþiuoti. Kaip taip galima nesirûpinti namais? Man kalba apie namus, o jiems – kad nenori vaþiuot. Skuba ten tik todël, kad manæs bijo. Uþpykæs viskà iðsakiau. Ëmë verkti. Dieve! Kaip neapkenèiu savæs! Kam to reikia!? Ji negerai daro, taèiau ji motina. Pats greitai supratau netaktiðkai pasielgæs ir ëmiau taisyti padëtá. Palydëjo mane beveik iki cerkvës. Lyg viskas gerai. Gráþus vis vien buvo taip skaudu. Raðydamas ástaigoje Alei laiðkà, prisiminiau Tatukà, kuris niekada nesirgo, kuriam viskas buvo lengva. Pasidarë graudu, kad net apsiverkiau.

Pykstu ant Viktorijos. Pustreèios savaitës mama pas juos iðsëdëjo, o ji neprisiruoðë jos nuvesti pas gydytojà. O prieð mënesá mane gàsdino, kad mamai labai blogai, bûtina nuvesti pas gydytojà. Nuotaika sumauta. Nieko nepadarysi! Viskas praeis! Vakar 22 val. 30 min. gráþo Viktoras su Algiuku ið Vito vestuviø, o jiems vaþiuojant praðiau ákalbëti Vità neiti su svita á „zaksà“ [civilinës metrikacijos skyriø]. Pasirodo, kad jis pats susipratæs lietuvis. Be svitos nuëjo á „zaksà“, po to – á baþnyèià. „Zakso“ valdþia siûlë savo orkestrà, patarë atidëti vestuves. Kolchozo pirmininkas irgi daug kà paþadëjo su sàlyga, jeigu jie su svita eis á „zaksà“. Ðie atsisakë. Bravo! Spjauti á jø naujas tradicijas. Á Algio1 vestuves sutikau eiti tik su sàlyga, jeigu neduos „zakse“ þiedø uþmauti. Pats nedalyvavau „zakso“ ceremonijoje, taèiau ten buvau nuvaþiavæs. Ateityje reikia bûti dar principingesniam. Ateityje atsisakysiu dalyvauti bet kieno vestuvëse, jeigu á „zaksà“ vaþiuos su svita! Tik taip! Vitas visgi pasirodë minkðtakûnis ir nebuvo savo draugo vestuvëse, nes Valë neiðleido. Anksèiau ji man atrodë labai graþi, simpatiðka, tobula moteris. Tai, atrodo, vienintelë mano draugo ir paþástamo þmona, kuri man patiko. Taèiau po tokio jos elgesio pradëjau tiesiog nemëgti Valës. Tai pilka moterëlë, miesèionëlë! Vitas irgi silpnavalis autas. Viktorui sugráþus, bûdavau ten gana daþnu sveèiu. Pradësiu retai ten lankytis. Jeigu Vito neleido á savo draugo vestuves, matyt, nelabai nori, kad ir mes ten lankytumës. Nereikia ákyrëti! Dar Ievai dirbant pas mus [„Puntuke“], Elena Smilgevièienë be jokio rimto pagrindo ápuolë á isterikà, ëmë ðaukti, kad jà privalau tik pavarde vadinti ir kreiptis tik darbo reikalais. Po to ilgai nekalbëjau su ja, nes prieð tai buvo ðunybæ iðkrëtus. Vëliau atleidau jai vien tik todël, kad ji, mano supratimu, dora lietuvë. Taèiau geguþës pabaigoje ji iðkrëtë tokià kiaulystæ, uþ kurià jokiu bûdu negaliu jai atleisti. Praðiau, kad uþ mane pusvalandá padirbëtø, nes reikëjo nuvesti motinà pas gydytojà. Prieð tai buvau

1

1

Brolio Jono Terlecko þmona.

Autoriaus pusbrolis Algis Mièënas.

340

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

iðleidæs jà visai dienai. Ji nesutiko padëti man. Pradëjo net ðaukti, kad að sëdás ant jos kaklo. Kiaulë! Visà jos darbà visada reikia padaryti, o ji dar iðdráso teigti, kad uþ mane dirba. Man sugráþus ið atostogø, ji ëmë ðypsotis, berti komplimentus. Að: „Nemoki juokauti, todël geriau patylëk.“ Po to beveik neðnekëjau dvi – tris dienas, kol ji iðëjo atostogø. Anksèiau pastebëjau, kad ji su visomis moterimis susipykusi. Ið pradþiø atrodë, kad kitos kaltos. Dabar aiðku. Bjauri boba! Du kartus atleidau jai, daugiau neatleisiu. Uþtenka! Jeigu atleisiu ir su ja ðnekësiu kaip pirma, save niekinsiu. Jeigu nuo rugsëjo 1 d. dar dirbsiu, teks ðnekëti su ja, bet tik oficialiai. Uþteks galø gale!

Liepos 27 d. (treèiadienis) Vietoj Ievos dirba Irena Ðimonytë. Jos ákyrus domëjimasis, kaip ir kur praleisiu mokslo atostogas, sukëlë átarimà. Iðvis tikra viðtelë. Tik tokia ir stoja á partijà. Stoja dar ir karjeristai. Dabar jai nejauèiu jokios neapykantos. Tik labai nuobodu su ja. Su Ieva buvo galima pasikalbëti ávairiomis temomis. O ði niènieko neiðmano. Taèiau visa tai man tik á naudà. Ievai girdint bûdavo ádomu su Arkadijumi daugiau pasiginèyti, politikuoti. O dabar ið viso nepolitikuoja. Ði viðtelë ið viso nesiorientuoja politikoje, nors skaito laikraðèius. Gerai! Politikuoti ir neverta. Dþiaugiuosi ir kad nors darbe nepolitikuoju. O Arkadijus vis gudrauja. Irena ëmë kalbëti apie partijà. Að paklausiau, ar ji neduotø man rekomendacijos á partijà (tai buvo pasakyta su ironija). Ji atsakë, kad negalinti, staþas leidþia tik Arkadijui duoti rekomendacijà á partijà. O ðis? Ðis suabejotø – duoti ar ne. Jam ne viskas aiðku, kai kur manimi abejojæs. Að esàs geras, bet komunistas turás bûti dar geresnis. Tai tipiðki èekisto þodþiai. Bûk naivus ir tikëk, kokios geros apie tave saugumas nuomonës. Në velnio! Jeigu jie galëtø, ðaukðte vandens mane prigirdytø. Daþnai kyla mintis, kad èekistai iðprovokuos autotransporto avarijà. Uþtat saugausi automobiliø. Ne! Nedrás! Kiekvienam bus aiðku, kas nuþudë mane. To jie labai nenori.

KETVIRTOJI

KNYGA

341

Birutæ Budraitienæ gerbiau, jauèiau jai simpatijà. Tai ne vien uþ veidelá. Man atrodë, kad ji lietuvë – patriotë. Pavasará suabejojau tuo. O dabar net neapkæsti pradëjau. Kodël? Apie geguþës 9 d. supratau, kad ji bijo manæs. Atneðiau visiems paskaityti 3-iàjá „Pergalës“ numerá, kuriame buvo atspausdintas ádomus straipsnis apie genetikà. Ilgai laikë tà þurnalà stalèiuje. Tada iðëmæs (galvodamas, kad tikrai ji labai neturi laiko) daviau kitiems skaityti. Kai visi perskaitë, vël nuneðiau jai tà þurnalà. Taèiau ji girdint visiems (tarp tø visø – komunistës Simonavièienë ir Lionë) pareiðkë, kad jai esà ádomesni kiti straipsniai. Tuo pat metu praðiau nuneðti mano istoriná darbà. Áëjæs á kabinetà (bendrà) radau beskaitanèià tà darbà. Bet kai Aldonos Simonavièienës akivaizdoje patariau perskaityti ádomesná skyriø, ji ið karto gràþino tà darbà. Po keliø dienø supratau, kad ji bijo skaityti sovietinius leidinius, jeigu að juos patariu perskaityti, nurodydamas, kà bûtina perskaityti. Iðsigando! Bijo dël savo karjeros. Á kainø grupës virðininko postà þiemà paskyrë vietoj Audronës Jakðtienës Irenà Ðimonytæ, nors Birutë buvo nusipelniusi gauti ðià vietà. Uþtat pradëjo visaip pataikauti komunistams, nes þino, kad nuo jø priklausys, paskirs jà á tà vietà ar ne (Irena jautësi nepatogiai, todël ruoðësi iðeiti). Jos elgesys davë vaisiø – Irenà perkëlë pas mus, o á jos vietà paskyrë Birutæ. Uþtat dabar abiem rankom laikosi ásikibusi këdës ir labai bijo, kad að savo elgesiu nepajudinèiau tos këdës. Iki tol visi vadindavo jà mano simpatija. Að juokaudamas vadindavau jà „mano Birute“. Paðposydavau su ja, nors neflirtavau. Ji visiems girdint juokdavosi ið manæs, kas að nemokàs flirtuoti, nevyriðkas ir t. t. Taèiau jai patiko, kad jà truputá iðskirdavau ið kitø. Vienà kartà priekaiðtavo man uþ tai, kad savo elgesiu ne tik sau kenkiu, bet ir vaikams pakenksiu. Kartà su ja pasikalbëjau. Maniau, kad suprato viskà. Ne! Taèiau ðiandien nematau bûtinybës jà „ðviesti“. Ið kiðkio þmogaus nepadarysi! Nusprendþiau bûti su ja pabrëþtinai oficialus. Greit ji, jos draugës pastebëjo mano pasikeitimà. Pradëjo stebëtis. Niekam neaiðkinau prieþasèiø.

342

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Savaitei ji buvo iðvykusi á Maskvà. Að ir toliau likau su ja oficialus. Paskutiniø politikos uþsiëmimø metu snaudþiau. Kaþkas stuktelëjo á rankà, kuria buvau parëmæs galvà. Paþiûrëjau á jos pusæ. O ji visiðkai nesumiðusi þiûri á mane ir ðypsosi, tuo parodydama, kad nori susitaikyti. Þiûri tokiomis graþiomis rudomis akimis (pirmà kartà rudos akys pasirodë tokios graþios). Að pasiþiûrëjau á jos pusæ abejingai. Nepratariau në þodþio. Ne kartà ji mëgino pakeisti mûsø santykius, taèiau ir toliau likau oficialus. Vakar ji iðëjo atostogø. Jeigu rugsëjo mën. paliksiu ðià darbovietæ (jeigu iðvaþiuosiu á Krivasalá), prieð iðeidamas pasakysiu jai savo pasikeitimo prieþastá. Tegu þino, kad að ne minkðtakûnis ir manæs nelabai veikia jos ðypsena. Ne tokios ðypsenos nenupirktø manæs! Niekada! Kuo toliau, tuo labiau erzina Vincas Filipavièius. Prieð porà savaièiø gavau ið Ðilutës, kur jis atlieka praktikà, laiðkà. Uþpykau uþ jo praðymà, adresuotà Viktorui ir Algeliui, kad ðie paraðytø jam laiðkà. Asilas! Argi galima buvusiems lagerininkams susiraðinëti su studentu? Ir kaip jis nesupranta? Në vienas ir nesiruoðëm jam raðyti, nors prieð keletà metø esu jam raðæs. Sekmadiená gavau antràjá jo laiðkà. Chuliganas suþeidæs já peiliu á nugarà, gulás ligoninëje. Tik ðiandien prisiruoðiau paraðyti trumpai ir ðaltai. Nemokëjau në uþjausti jo, nes manyje nebuvo to jausmo. Kodël kuo toliau, tuo labiau nemëgstu jo? Pas Alæ prieð 2–3 metus pasiskolino 25 rub. Ne tik negràþino, bet net neatsipraðë uþ tai, kad ilgai neatiduoda skolos, net nemini apie tai. Ið Vlado paþástamo pasiskolino 5 rublius, negràþino. Bet ne vien dël to nemëgstu jo. Nemëgstu ir viskas. Labai geros nuomonës apie save. Intuicija sako, kad jam negalima patikëti jokiø paslapèiø. Donatas Bièiûnas prieð metus pasiskolino 2 ar 3 rublius ir akiø nerodo. Tai menkas pinigas, taèiau charakterizuoja þmogø. Algiukas jo bendrabylis. Ne tik nepakvieèia pas save, bet net niekada neuþvaþiuoja pas savus. Kolchozo pirmininko meiluþæ paëmë ir niekaip neiðlenda ið po jos sijono. Taèiau pas Albinà buvæs ligoni-

KETVIRTOJI

KNYGA

343

nëje, nuneðæs jam vaistø. Verkðlenæs, kad labai blogai materialiai gyvenàs. Toji turbût suka jam galvà, kad prabangos nesuteikë. Vakar vaþiuodamas pro ðalá darbovietës maðina minutei buvo uþsukæs. Ðaltai priëmiau. Buvo geras vyras.Taèiau uþ jo vedybas, uþ elgesá su Algiuku niekinau já. Keista, kad vakar Algiukas sugráþo 20 val. 30 min. Turbût Onutës nesurado. Surado, nes laiðkus atsineðë, tad kodël visgi sugráþo taip anksti? Pasistengsiu já ir nuo jos pamaþu atðnekëti. Kà tik gráþau ið motinos. Nuneðiau jai ávairiø uogø ið savo sodo, nupirkau kelis pomidorus, kurie dar kainuoja 2,50 rub. Nuotaika gera. Kasdien pas jà nueinu. Ðeðtadiená su Joneliu vaþiuoju Krivasalin. Gerai! Prieð iðvykdamas á tëviðkæ truputá paraðysiu. Liepos 11 d. sugráþæs ið Vito vestuviø, Algiukas buvo labai pasikeitæs. Visà savaitæ beveik niekur neiðeidavo. Matyt, Viktoras kelionëje truputá perauklëjo. Liepos 13 d. Stasë praneðë, kad Algelio nepriregistruoja. Su Viktoru ilgai svarstëm to prieþastis.

Liepos 28 d. (ketvirtadienis) Aiðku, kad saugumas prikiðo pirðtus. Bet kodël Viktorà leido [priregistruoti], o Algiuko neleidþia? Viena ið prieþasèiø, atrodo, yra ta, kad jis Stasei papasakojo, jog mes já „saugojame“. Be to, saugumas ir pats supranta, kad jis mûsø globojamas. Todël ir nori já iðplëðti ið mûsø átakos. Jø manymu, kitur jis greit pateks á sijonà ir bus amen. Taip! Atrodo, kad Viktoras truputá iðgyvena, kad su Algiuku daug gastroliavo. Antra, saugumas, siekia palauþti Algiukà. Jo pasas tik pusei metø. Uþtæs jo priregistravimà. Galvoja, kad Algiukas bus priverstas kreiptis á juos. Tik taip!

344

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Praëjusá antradiená netikëtai paskambino Stasë. Sakë, kad bûtinai reikalingas Algiukas, kurá priregistruoti yra reali galimybë. Kità dienà vël skambino. Ðiandien jie abu sugráþo, nuëjo pas Stasæ. Gal kas nors iðdegs? Liepos 18 d. skambino Edvardas ið Vievio. Labai norás susitikti mane. Að: „Tu juk þinai, kur að gyvenu, kur dirbu?!“ Iðklausinëjo, kada bûnu ástaigoje ir namie. Tyèia pabrëþiau, kad Alës nëra. O jos jis gëdijasi. Galvojau, kad ateis, nors ir specialiai nelaukiau. Man jis nereikalingas. Jeigu nori, tegu uþeina. Visa savaitë prabëgo, o jo nëra. Jau net dvi savaites neðiojasi paslaptá, kurià norëjo man pasakyti. Liepos 9 d. paskyræs pasimatymà. Matyt, ji labai svarbi, kad per dvi savaites niekaip negali jos atneðti iki manæs. Susitikæs pasakysiu, kà galvoju apie já. Tegu neapgaudinëja savæs, o mûsø neapgaus. Visi þinom, koks jis „veikëjas“. Pasakysiu: „Sëdi po sijonu ir sëdëk, nekaiðiok ið po jo nosies, nevaidink veikëjo!“ Vakar skambinau Kaziui Ambrasui ir Albertui Þilinskui dël iðvykos á mano tëviðkæ. Kiek galima, kalbëjau neaiðkiai, bet saugumas susigaudë. Kaip tik vakare uþsuko Jonelis Pratusevièius (neseniai gráþæs ið lagerio) su pussesere. Visi iðëjom á miðkà. Mama pasakë, kad manæs ieðkojo praplikæs vyriðkis. Supratau, kad tai Albertas. Ieðkojo ir kitas. To nëkart nemaèiusi. Anas klausinëjo, ar uþvaþiuoja èia kaþkokia mergina. Gal sumaiðë? Ne! Mamai sakæs, kad tai Terlecko butas. Átartina! Ilgai laukëm Alberto. Kaþkoks tipas vaikðto palei tvorà. Kada beiðeisi ið trobos, tas tebevaikðto. Jonelá ir pusseseræ palydëjau á autobuso stotelæ. Tipas vaikðto! Ten susitikau Albertà. Su Joneliu ir pussesere atsisveikinæ, abu su Albertu pusvalandá pasivaikðèiojom. Tipas stovi. Aiðku, kad klausosi. Gráþtu atgal. Tebestovi... Dar prieð pusantros savaitës pakvieèiau Albertà á Krivasalá. Ten gal bus gera proga pasikalbëti, gal Alfredà susitiksim. Tegu pamato, kad kunigai ne tokie, kokius vaizduoja ateistai. Gal toks susitikimas iðplaus ið jo galvos truputá kvailysèiø. Jis paklausë, kas bus daugiau. Pasakiau, kad Algiukas ir Viktoras. Atsisveikindamas: „Viso, marksiste!“ Tada jis juokaudamas: „Tai kaip ten að, marksistas,

KETVIRTOJI

KNYGA

345

jausiuos tarp jûsø, kaip jûs pakæsite mane?“ Að: „Truputá dvoksi, bet pakæsim.“ Jis man tuo patinka, kad neuþsigauna. Bravo! Silvas skambino, praðë paaiðkinti vienà problemà. Papraðiau uþeiti á darbà. Man buvo svarbu suþinoti apie Birutæ Bièkauskaitæ, atvykusià ið Amerikos. Jo nuomone, reikia nueiti á „Gintarà“, kur gyvena Birutë su motina. Patariau neiti. Kam saugumui sukelti dar vienà átarimà. Juk ðiaip jie per daug mus átarinëja (þinoma, mane, o ne já). O labai gaila, kad ji neatvyko pas mus! Matyt, neiðleidþia! Vakar Lengvosios pramonës ministerijos vilnos pramonës skyriuje pastebëjau, kad dokumentacija pildoma rusø kalba. Neþinodamas, kad mano paðnekovas yra to skyriaus virðininkas Pûkas, iðvadinau juos pataikûnais (jei ir bûèiau þinojæs, nepasigëdinèiau tokiu vardu pavadinti). Priminiau, kad ir jø ministras Adomaitis lietuviams virðininkams raðtø iðvadas raðo rusø kalba. Vyriðkis ir moteris pritarë man. Vyriðkis: „Taip, jis raðo „tov. Pukas“ Að: „Jeigu Pûkas bûtø vyras, nueitø ir pasakytø ministrui: Ministre, laikas iðmokti lietuviðkai!“ Moteris keistai nusiðypsojo, o vyriðkis: „Kaþin kaip ten jûs elgtumëtës vietoje Pûko?“ Tik jam iðëjus supratau, kad tai ir buvo pats Pûkas. Suþinojæs tai sakau juokdamasis moteriai: „Neþinojau, kad tai – Pûkas. Truputá nemandagiai pakalbëjau su jûsø virðininku. Bet nepakenks?!“ Taèiau iðëjau nepatenkintas, kad moteriai pasipasakojau kalëjæs. Ðá kartà to nereikëjo. Padarys iðvadà, kad dràsus tik todël, jog „kalëjo uþ savo plepumà“. Net ir ðiandien esu nepatenkintas savo atvirumu, plepumu. Jis ne visur reikalingas. Vakar ir ðiandien visur iðkeltos „lietuviðkos“ vëliavos. Taèiau 1940 07 21 paminëta net spaudoje per daug kukliai. Bubelis man: „Þinai, kokia ðiandien diena?“ Atsakiau, kad neþinau. Jis: „Mûsø nepriklausomybës diena!“ Stebëjausi ið jo dràsos telefonu taip ironiðkai ðnekëti. Kartais akimirkomis bailiai pasidaro dràsûs. Sutikau seniai matytà Jonà II. Jis tuoj kirto: „Laikraðèiuose aibë melo, taèiau vis vien galime ið to melo matyti, jausti, kad Maskva neleidþia per daug dþiaugtis ðiuo jubiliejumi. Meluokit, kiek lenda, spjaudykit savo tëvynæ, bet dþiaugtis per daug nesidþiaukit.

346

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Laimingus jus padarë ne liepos 21-oji, o lapkrièio 7-oji. Vienas dievas, vienas tikëjimas, todël turi bûti ir viena ðventë. Tà dienà ne tik leis, bet net ir ásakys dþiaugtis, reikðti padëkà kruviniesiems okupantams. Liepos 21 d. Kremlius neleidþia lietuviðkiesiems bernams per daug dþiaugtis, kad liaudis nepagalvotø, jog fabrikai, statybos gautos ne rusø, o lietuviø komunistø pastangomis. Lietuviø tauta atiduotø Maskvai visus fabrikus, jeigu tik su fabrikais iðsiveþtø rusø kariuomenæ ir porà ðimtø tûkstanèiø vagiø, chuliganø ir kt. ávairaus plauko imperialistø. Lapkrièio 7-àjà dþiaukis, Lietuvos komuniste, dþiaukis, nors ir plyðk ið dþiaugsmo, o liepos 21àjà bûk santûrus. Lietuvos komunistai tikrai nusipelnë tokio ponios Maskvos elgesio su jais.“ Tà paèià dienà sutikau ir Nulinskà1. Ðis dar graþesniø kalbø apie liepos 21 d. priðnekëjo. Jam priminiau tik, kad jeigu ne Maskva, ðiandien nebûtø në Lietuvos vardo. Mes neturëtumëme nei lietuviðkø mokyklø, nei lietuviðkos spaudos, þodþiu, nieko lietuviðko. Net Lietuvos vardas bûtø neminimas. Þinoma, að sutikau, kad derþimordos elgiasi Lietuvoje gan áþûliai. Pamaþu susitvarkys viskas, árodinëjau jam. Valdþia supras galø gale, kad su lietuviu reikia elgtis kaip su lygiu. Liepos 27 d. 11 val. 10 min. ástaigoje. Irena skaièiuoja skaièiavimo maðina. Lauke gan ðalta. Praëjusià savaitæ buvo net labai karðta, termometras rodë +30° C, o ðiandien netikëtai atðalo. Visur palijo, net Vilniaus mieste, o pas mus – në laðo. Berþeliø lapai geltonija, tenka laistyti. Galva plyðta. Alei iðvykus atostogø, rodos, tik kartà nuëjau miegoti prieð 22 val. Futbolas, kelionë labai iðvargino. Á parà miegu 5–6 val. Ir kaip dar galiu dirbti, raðyti? Iðvargæs, bet privalau raðyti.

1

Tiek Jono II, tiek Nulinsko mintys yra paties autoriaus.

KETVIRTOJI

KNYGA

347

Liepos 29 d. (penktadienis) Liepos 22 d., penktadiená, iðvykau á Krivasalá. Su manim þadëjo vaþiuoti á sveèius K. Ambrasas. Deja, á stotá neatëjo. Nors telefonu sakiau, kad vaþiuoju vienas, jis susigaudë, jog gali bûti daugiau þmoniø. Pabijojo. Diena pasitaikë labai puiki. pasitiko Gintulis ir Vladukas. Gintulis nudegæs, veidas ðviesus. Èia nors þmoniðkai pavalgo. Einam á Varniðkes, o að bijau Vladuko klausinëti apie gyvenimà namie, nes taip nenoriu iðgirsti ko nors nemalonaus. Teko visgi iðgirsti. Pasirodo, kad sovchozo valdytoja Jurgelevièienë leido nusipjauti tik apie 2,5 veþimo ðieno, nors karvei reikia maþdaug 3 kartus daugiau. Vladas praðë nekalbëti prie mamos apie tà ðienà. Ji ir ðiaip labai iðgyvenanti. Alë pasakojo, kad mama visà laikà buvusi labai gera, tik ðieno [klausimas] pakeitæs jà. Atëmë þemæ, viskà, ir dar ðieno neleidþia karvei prisiðienauti ið savosios þemës. Jeigu Tatukas bûtø gyvas, kiek jis iðgyventø! Nors jo akys nemato tos neteisybës. Bet kiek jos neteisybës matë! Uþ þemæ në kapeikos nesumokëjo, o uþ ðienà reikalauja 20 rub., t. y. tiek, kiek moteris uþdirba beveik per mënesá. Vyrai uþ 7 darbo dienas gauna 30–35 rub. Kolchoze buvo geriau. Ten uþ niekà nereikëjo mokëti. Kaþin ar kitur pasauly yra tokia neteisybë? Norëdamas likti su Ale, kvieèiau jà maudytis. Vilniuje ji atrodë labai iðvargusi, pasenusi. Èia atsigavo, pagraþëjo. Trumpai iðdykavom. Nusprendþiau bëgti namo, nuneðti kam nors dalgá iðkalti. Deja, visi uþsiëmæ. Miegojom ant pernykðèio ðieno. Pirmà kartà gyvenime buvau toks aistringas! (...) Naktá blogai miegojau. Atsibudæs vis galvodavau apie ðienà ir kaip reiks iðmaitinti sveèius. Sviesto, sûrio beveik nëra, kiauðiniø irgi. Negalësime iðmaitinti karvës, svajonëms apie iðsilavinimo pakëlimà gyvenant Krivasaly sudiev. Kai neiðsimiegu, visada didesnis pesimistas, negu ðiaip esu. Atbudæs prieð 7 val. einu pas Jurgelevièienæ, nors vilties maþa, kad ji duos daugiau ðieno. Pasitaikë geros nuotaikos, truputá apsi-

348

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sukau ir mano maloniai nuostabai, gavau leidimà prisipjauti iki 5 veþimø ðieno. Gráþau labai laimingas, laimingas, kad mamà pradþiuginsiu. Kiek maþai reikia þmogaus laimei! Uþsukau á kapines. Rodos, Tatukas viskà mato ir girdi. Jis turëtø irgi bûti laimingas. Taèiau atsiklaupti prie jo kapo ir ðá kartà neprisiverèiau. Juk, mano manymu, tai ið viso nereikalinga. Pasimelsti mintyse, pasikalbëti su juo galiu ir stovëdamas, net nesiþegnodamas. Su Vladeliu iðëjau á pievas. Dalgiai neima. Abiem reikia mokytis iðkalti dalgius. Pjovëme kalne dobilus. 10 val. 30 min. su Ale, Vladeliu iðëjau á Linkmenis sveèiø pasitikti. Neskubëjau per daug. Jeigu kas nors palydës juos, tegu nemato, kas pasitinka. Uþtat minutæ pavëlavom. Apmaudu buvo jø neradus. Kodël niekas neatvyko? Gal suëmë saugumas? Uþ kà? Kà daryti? Nusprendþiau uþsukti pas Alfredà susitarti dël paminklo ðventinimo. O gal Alfredas gráþo kartu su jais ið Vilniaus ir nusivedë juos pas save? Juk maèiau bûrá einantá á tà pusæ. Tokia mintis ðmëkðtelëjo galvoje. Taip norëjau tikëti, bet greit nuvijau jà á ðalá. Juk Alfredas neiðdrás tiek „faðistø“ vestis pas save. Jis sekamas ir truputá prisibijo. Kaip apsidþiaugiau radæs ten Alfredà, Jonà Kardelá, Viktorà, Algá, Albertà ir Baltruðá. Algis! Atsivedþiau ir Alæ su Vladeliu. Jonelis [Kardelis] iðvirë ið konservø sriubos, iðgërëm po stiklelá konjako, alaus. Visi buvo suþavëti Alfredu. Taèiau ðis, norëdamas bûti arèiau liaudies, keliskart „riebiai“ nusikeikë. Gal be reikalo. Man patinka paprasti kunigai, o ne davatkos. O Vladukui ir Elytei, atrodo, nepatiko tai. Ið ten patraukëm pas Jadzytæ Kardelytæ. Nustebom radæ ten Kazelá [Ambrasà]. Pasirodo, kad jis ávairiausiomis transporto priemonëmis atsidangino iki Linkmenø. Vargðë Kardelienë! Per keletà taikos metø neteko net 2 sûnø. Abi dukros neiðtekëjusios, nes labai maþutës. Ji moteris vidutinë.

KETVIRTOJI

KNYGA

349

Matyt, tëvas buvo maþutis. Vadinasi, jos iðtekëjimas uþ maþo vyro buvo klaida. Kazelis tik ið draugiðkumo aplankë Jadzytæ. Geras jis vyras! Patraukëm prie eþero. Oras toks graþus. Sveèiai groþëjosi gamta, o að gyvenau senais prisiminimais.

Liepos 31 d. (sekmadienis) 7 val. 05 min. Èia prieð 18 metø, 1948 m. rugpjûèio 22 d. tiek daug iðgyvenau dël Elytës, dël vieno nesusipratimo su ja. 1950 m. rudená per ðá upelá arkliu vaþiavau á Papiliakalnæ pas Ðidlas maisto. O kaip buvo liûdna 1949 m. liepos mën. Èia, Papiliakalnëje, pjovëm rugius pas tuos paèius Ðidlas. Kaip skaudu, liûdna, apmaudu ir dar kaþkas buvo mano krûtinëje. Kà tik buvau sugráþæs su komjaunimo bilietu. Buvo be galo skaudu, kad mane, toká lietuvá patriotà, taip neapkenèiantá skrebø, gali partizanai suðaudyti. Abu su Jurðiu buvom susitaræ stoti tada á komjaunimà. Ðis pradelsë ir iðliko. Jo krûtinës neplëðë skausmas. Jis praktiðkesnis. Jau kelinti metai Valentinas komunistas. Su savo sàþine padarë kompromisà ir gan ramus. Tikrai þinau, kad jis në ðimtosios dalies neiðgyveno to, kà að iðgyvenau stodamas á komjaunimà. Ne! Aplink buvo tiek skausmo, aðarø, neteisybës, kurias vykdë niekðø saujelë. Formaliai að su jais, formaliai, þinoma. Taèiau ir tai kankino mane. Tada daug jaudinausi dël Elytës. Dabar ji èia. Rodos, myliu taip, kaip ir tada. O kad ðis jausmas niekada neprapultø ið mano krûtinës! Ji apsirengusi ðviesia suknele, kuri jai tinka. Atrodo gerai – nepasakysi, kad vyresnë uþ mane. Uþlipame ant Ledakalnio. Kokie puikûs vaizdai, kokia graþi mûsø Lietuva! Kaip gaila, kad mes nemokame ja groþëtis. Daugelis vaþinëja á Krymà, o Lietuvos gamtos groþio neávertina, nesupranta to groþio. Að niekur iki ðiol dar nebuvau iðvykæs, taèiau ar paþástu savàjà Lietuvà? Toli graþu ne! Þinoma, neturiu galimybiø. Ðámet galvojau su Viktoru pakeliauti po Lietuvà. Apie tai jam raðiau á lagerá. Bet ar pakeliavom?

350

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþlipome ir ant Piliakalnio. Vaizduotë – þiloje senovëje. Taip sunku ásivaizduoti, kad prieð 600 ir daugiau metø èia stovëjo Linkmenø pilis, gyveno, kovojo uþ savo laisvæ mûsø praboèiai. Taip norisi drauge su Maironiu prikelti „nors vienà senelá ið kapø milþinø“ ir suþinoti, pamatyti, kaip jie atrodë, kaip rengësi, kà valgë ir kaip jie tada þiûrëjo á mus supantá pasaulá. Kokia jø, mûsø proseneliø, gyvenimo prasmë? Kam jie gyveno? Kad mes ðiandien gyventumëme? O mes kam gyvenam? Tik tam, kad po 600 metø èia, ðiose apylinkëse gyventø lietuviai? Po 600 metø vargu ar jau èia gyvens lietuviai. Èia gyvens, þinoma, ir ne tie, kurie apie tai labai daug svajoja. Èia gyvens europieèiai, visø Europos tautø miðinys, t. y. tø paèiø kalavijuoèiø, tø paèiø lietuviø, kovojusiø ðioje pilyje tolimi palikuonys. Tad kam buvo kovota uþ Lietuvos laisvæ, jeigu uþ ðimtø metø lietuviø nebus? Gal reikëjo tapti vokieèiø vergais arba tiesiog tokiais pat vokieèiais, kokie buvo mûsø prieðai. O kam ðiandien mes prieðinamës mûsø tautos surusinimui? Mes ðiandien neprisimename tø, kurie prieð 600 metø gynë Lietuvà nuo prieðø, nes neþinome nei vieno ið jø net vardo. Po 600 metø niekas neprisimins ir mûsø vardo. Mûsø vaikø vaikaièiams atrodys gal gan juokingas pasaulio þmoniø skirstymas á tautas, net rases. Tad kam mes gyvename, kovojame? Kokia gyvenimo prasmë? Kas á tai man gali atsakyti? Gráþdami atgal, uþsukom pas Ðidlas atsigerti. Mano nuostabai, Ðidlienë atpaþino mane, nors að nebuvau buvæs èia 16 metø. Apylinkëse sutikdavome daug vasarotojø ið Kauno, Vilniaus, Leningrado, net ir Vidurio Azijos. Pastarieji labiau ávertina mûsø gamtà, negu mes patys. Leningradieèiai nieko gero mums neduoda, iðskyrus „broliðkà kultûrà“. Kaip buvo sutarta, 19 val. prie upelio atvaþiavo motociklu Alfredas. Ant kalno prieð Papiliakalnæ pietavom. Alfredas daug pasakojo apie baþnyèià. Neslëpë vaidø tarp dvasiðkiø. Daug kà kritiðkai vertino, pvz., iðpaþintá. Sekmadiená einant á Kiauneliðká, Kazelis pareiðkë, kad Alfredas be reikalo buvo toks atviras. Tokiomis temomis kalbëti galima tik keturioms ausims girdint. Jam pritariau. Vakar Viktoras uþ tai visà

KETVIRTOJI

KNYGA

351

kaltæ suvertë mums patiems. Esà mes turëjome áspëti, kad tarp mûsø ne visi giliai ásitikinæ katalikai: Albertas marksistuojantis, o Algelis Baltuðis – ið viso nekrikðtytas. Tik Viktoras iðmokë Algelá persiþegnoti. Motina gal ir ðiandien nesupranta, kokià þalà padarë savo veiksmais. Algelis vesis su Danute. Gerai, kad toji katalikë. O jeigu ne? Jø vaikai irgi liks nekrikðtyti? Að neteikiu krikðtui beveik jokios reikðmës, netikiu „pirmàja nuodëme“ ir tuo, kad krikðtas jà nuplauna. Taèiau krikðtas yra pirmoji pakopa auklëjant vaikus religine ir taip pat tautine dvasia. Pirmoji pakopa yra vedybos baþnyèioje. O Algelis negalës tuoktis baþnyèioje. Albertà sàmoningai pakvieèiau. Tegu jis pamato, kad kunigai nëra tokie, kokius juos vaizduoja sovietinë spauda (jis þinojo tai, bet lagery uþmirðo). Visi liko suþavëti Alfredu. Tik privalëjome já áspëti labai neatvirauti. Gráþome per Poþieviðkæ, Linkmenø viensëdþius, Varniðkëse persikëlëme laivu. Jauèiausi toks jaunas, nepailstàs, koks buvau prieð 18 metø. Jeigu ne nervai, bûèiau tikrai sveikiausias ið visø. Jauèiausi labai gerai. Gráþome sutemus, 23 val. Vladas ájungë radijà suþinoti, kaip pasibaigë Vengrijos ir Rusijos futbolo rungtynës pasauliniame èempionate. Dauguma lietuviø laukë, kad laimës vengrai, kad „atkerðys uþ 1956-uosius“. Ir kaip nusivylëme suþinojæ, kad vengrai pralaimëjo 1:2. Alë buvo sumuðusi sviesto, suslëgusi sûrá, buvo pieno, todël neturëjome jokiø kliûèiø pavalgydinti sveèius. Visi nuëjo miegoti á klojimà, o mes su Ale likome troboje. (...) Penktadiená sugráþæs Algiukas su Viktoru pasakojo, kad buvo uþsukæ pas Algá Endriukaitá. Priëmæs gan gerai. Þmona negraþi. Reiðkia, susivyniojo. Sulauþë ir tà lageris! Tik tuo galima paaiðkinti jo skubotas vedybas. Nors Ladygaitæ bûtø vedæs. Su ta iki lagerio buvo paþástamas, susiraðinëjo visà laikà. Truputá nuskriaudë mergaitæ.

352

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Su Maryte [Algiukas ir Viktoras] liepos 16 d. nuvykæ á Paprûdþius. Á Pilviðkius atëjæs pasitikti Valës Vitas. Uþsukæ á jos tëviðkæ. Po to Algiukas, Viktoras ir Marytë nuëjæ pas Margaièius. Buvæ atlaiduose. Laukæ Vito, bet tas neatëjæs. Net seni tëvai supratæ, kad Vitas elgiasi gan netaktiðkai, labai nemandagiai. Draugai jo tëviðkëje, o jis net nepasirodë. Valë neiðleido! Antradiená pareiðkiau, kad ir pas Vità nesilankysiu daugiau. Jeigu Valë neiðleido Vito pas savo draugus, ji nenori, savaime aiðku, kad ir mes lankytumëmës pas juos. Tikrai nesitikëjau, kad Vitas toks minkðtakûnis. Kur vyrai dingo? Ar nors vienas liko ið buvusiø lagerininkø vyras, neskaitant, þinoma, Viktoro? Birþelio pradþioje Albinas Masaitis pasikvietæs Algiukà ir Viktorà pas save. Bet jiems atëjus, jis su þmona ëmæs drabuþius skalbti. O sveèiams liepë laukti uþ namø ðile. Ðie porà valandø palaukæ nuëjo savo keliais. Dabar panaðiai ëmë ir Vitas elgtis. Að, o ypaè Viktoras, buvo gan daþnas sveèias ten. Sakë, kad ir jis ten nesilankys. Tæsiu, nuo ko buvau „atitrûkæs“. Sekmadienio ryte atsikëlæs Albertas iðkalë dalgá. Su Vladeliu pripjovëme maþdaug veþimà ðieno. 10 val. Alë, Algiukas, Albertas, Viktoras, Vladas ir að iðëjome á Linkmenis. Að uþsukau pas Alfredà susitarti dël ðv. Miðiø. Mama nori, kad jos bûtø laikomos. Radau já beklausinëjantá vaikà katekizmo. Dabar neleidþia baþnyèioje mokyti poteriø, tikëjimo tiesø. Viskam paruoðti turi tëvai. Kaime beveik visi vaikai paruoðiami. Bet kaip paruoðiami? Trys mergaitës, aprengtos tuliomis, buvo paðventintos, t. y. pasiruoðusios Pirmai komunijai. Alfredas pasakë joms spec. pamokslëlá. Motinos verkë. Buvo iðkilminga nuotaika. Viktoras apkaltino motinas, kurios atëmë ið vaikø tà pirmosios Komunijos dþiaugsmà (turëjo galvoje Algiukà Baltruðá, kurá tie þodþiai labai sujaudinæ). Betgi [ir að] neprisimenu labai tos dienos. Ar mane labai gerai paruoðë, nors ruoðë kunigas? Paruoðë labai pavirðutiniðkai, kunigas ið viso retai pasirodydavo. Ruoðë vienuolis. Kaþkokià ceremo-

KETVIRTOJI

KNYGA

353

nijà sumaiðiau, kunigas aprëkë. Jauèiau baimæ eidamas iðpaþinties ir daugiau jokio jausmo. Kaltas, þinoma, klebonas, kuris nejautë reikalo þmoniðkai pasikalbëti su kiekvienu ið mûsø. Alfredas, þinoma, ne toks. Jo paruoðtiems Pirmosios komunijos diena iðliks visam amþiui labai graþiu prisiminimu. To að jiems linkëèiau, linkëèiau, kad ið jø iðaugtø labai dori katalikai. Èia baþnyèia suvaidina þmogaus gyvenime labai didelá vaidmená. Tik labai gaila, kad tikrø, dorø kunigø labai maþai. Daugumas nemoka elgtis su vaikais ir savo pareigas atlieka gan formaliai. Dar ið vakaro Alfredas praðë neateiti á baþnyèià, nes jis nepasiruoðæs, jaudinsis. Tikrai jaudinosi ir pasakë blogesná pamokslà, negu pasakydavo. Baþnyèioje buvo ir mama. O að tik á ðv. Miðiø pabaigà prisiminiau, kad tai miðios Tatuko intencija. Þinoma, labai maþai tikiu, kad jam jos gali kuo nors padëti. Alë pësèiomis parëjo namo ruoðtis pietums, o mes, paëmæ Kazelá ir Jadzytæ ir Makná Algá, dviem laivais ið Dvariðkiø atplaukëme á Krivasalá. Oras buvo saulëtas. Uþsukome á salà. Maudyklëje nusprendëme aplankyti Ðventakalná. Viktoras pareiðkë, kad jis buvæs ten, todël eisiàs namo. Algiukas irgi. Ðio abejingumas graþiai gamtai uþgavo mane. Nieko jam nesakiau. Prieð 3 metus Kazeliui Ambrasui kalbëjau, kad greit kas nors ið tëvø mirs ir tëviðkëje bus labai liûdna. Kaip greit atëjo nelaukta diena! Tatuko nebëra. O kaip Tatukui dþiugu bûtø pasikalbëti su Viktoru, kaip bûtø malonu girdëti, jeigu kas nors pagirtø mane! Ðventakalnyje papasakojau kaimo istorijà nuo 1940 metø iki ðiø dienø. Albertas retkarèiais pakiðdavo kokià nors „ðpilkà“. Visame valsèiuje ið vietiniø lietuviø tebuvo tik vienas skrebas. Albertas: „Ið kur jie atsirado? O kaip su þydais pasielgë?“ Þinoma, jo þodþiø prasmæ suvokiau tik po poros dienø apgalvojæs viskà. Jis nepatikëjo, kad vietiniø stribø buvo tik vienas. Tokiø buvo trys broliai Karnackai. 16 val. patraukëm á kapines. Að einu paskui Alæ ir Jadzytæ, neðanèias vaikus. O mama eina su Vladeliu. Ji verkia. Koks piktas, net þiaurus tampu pamatæs jà verkianèià! Uþ tai neapkenèiu savæs,

354

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

bet ir negaliu nugalëti ðios savosios ydos. Negaliu pakæsti ir verkianèio Gintulio. Vladukas su mama ðvelnus, o að – grubokas. O kiek ji jau begyvens? Praeis keleri metai ir jos nebebus. Tada jos teks verkt. Dabar gi nemoku ávertinti, tinkamai uþjausti. Jai mirus, tikrai uþþels visi takeliai á tëviðkæ. Kapinëse buvo nemaþai þmoniø, nes kai kas irgi ðventino savo artimiesiems pastatytus paminklus. Standartinius paminklus, kuriuos nulipdë senis ið Labanoro. Vladelis su mama atsiklaupë prie Tatuko kapo, Elytë irgi. Ið pradþiø stovëjau, o po to nusprendþiau atsiklaupti. Þmonës apkalbës. Mamai bus gan sunku. Sunkiai linko keliai, bet atsiklaupiau. Pirmas atsistojau. Kaþkas manyje prikaiðiojo. Draugams papasakojau kai kuriø mirusiøjø biografijas. Netrukus atvaþiavo motociklu Alfredas su Jonu Kardeliu. Alfredas paðventino paminklus. Að, þinoma, neteikiu tam ðventinimui jokios reikðmës, bet Motinai tas turi didelæ reikðmæ. Vël atsiklaupæ meldþiamës prie Tatuko kapo. Þiûriu á jo nuotraukà ir taip skaudu pasidaro, kad vos valdau aðaras. o kokia Tatuko gyvenimo prasmë? Ið Vladuko ir Jonelio nieko nebus. Jeigu að kà nors duosiu savo tautai, tada jo gyvenimas tikrai ágaus prasmæ. Sugráþæ susëdome uþ stalo. O, kad Tatukas gyvas bûtø ir matytø tiek daug sveèiø. Iðgërëm visi tik tris butelius: konjako, „Palangos“ ir vyno. Nemigo naktys darë savo. Nebuvau girtas, bet kontroliuoti savo jausmus buvo sunkiau. Kazelis ir Þemaitis1 pradëjo ginèà dël Salomëjos Nëries. Kazeliui pritarë Jadzytë. Að tuoj ásikiðau. Þemaitis pabrëþë, kad ji neverta, kad jà dievintume. Að pritariau, prikiðau jai kruvinojo tirono garbinimà. Jadzytës ir Kazelio nuomone, ji suklydusi. Þemaitis: „Kaip galëjo suklysti vienuolyno gimnazijos auklëtinë, buvusi aktyvi ateitininkë. Tada galima ir V. Vitkauskui atleisti. Tas sugráþæs ið Rusijos irgi atliko iðpaþintá.“ Að: „Jokio atleidimo tokiai Salomëjai, kuri garbino tironà, buèiavo purvinus batus.“ Èia á kalbà ásikiðo Fredas2: „Jûs nepripaþástate atleidimo?“ Að: „Þiûrint kam ir uþ kà. Salomëjai ir panaðiems nepripa-

1 2

Viktoras Petkus. Alfredas Kaniðauskas.

KETVIRTOJI

KNYGA

355

þástu jokio atleidimo. Tai buvo sàmoninga inteligentë ir gerai suprato, kà darë.“ Kazelis nutraukë mane: „Tu tada nieko neþinai. Neþinai, kokias eiles raðë Rusijoje.“ Á pagalbà man atëjo Þemaitis: „Gerai þinau, nes að pats nusiraðiau tas eiles ið Putino ir jas platinau, beveik visos eilës yra ðiandien iðspausdintos.“ Að irgi jam pritariau. Neþinau kuris ið mûsø ëmë árodinëti, kad labai gerai, jog lietuviai uþima aukðtas vietas, o ne rusai. Tada að prisiminiau Raudeliûno þodþius, esà labai gerai, kad aukðèiausiajame teisme dirba teisëjais lietuviai. Að: „O ar man lengviau buvo, kad mane nuteisë lietuviai? Man dar geriau, jeigu mane bûtø teisæ rusai.“ Èia mane ëmë pulti uþ tai, kad að esu nusistatæs prieð tuos lietuvius, kurie ðiandien uþima aukðtas vietas.

Rugpjûèio 1 d. (pirmadienis) 6 val. 30 min. Pulti turëjo pagrindà, nes að nevykusiai iðdësèiau savo pagrindinæ mintá. Reikëjo paaiðkinti: jeigu nebûtø niekas talkininkavæs Stalinui, sunku bûtø jam „apiforminti“ Lietuvà sovietine respublika. Jeigu ne vietiniai niekðeliai, rusai nebûtø susigaudæ, kà ið Lietuvos iðtremti, kà ðaudyti. Ðià mintá vysèiau, bet netinkamai, neaiðkiai. Ðiandien, þinoma, gerai, kad lietuviai uþima aukðtus postus, bet blogai, kad daugumas neprincipingi. Á dienos ðviesà buvo iðvilkti A. Miðkinis, J. Paleckis. Pakalas1: „Abu vienodi niekðai, nes vienodai laiþo okupanto batus. Pirmasis trokðta matyti savo pavardæ spaudoje, todël ir laiþo tuos batus. Pagal jus, Kazeli ir Jadzyte, galima atleisti ir Paleckiui. Juk jis 1948–1949 metais iðtraukë ið vagonø keliasdeðimt lietuviø inteligentø. Taèiau jûs uþmirðtat, kad jis sankcionavo Stalino planà iðveþti 40 tûkstanèiø lietuviø. Kaip tik jis padëjo Stalinui suvaidinti komedijà – susovietinti Lietuvà.“

1

Pats autorius.

356

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tada Kazelis Ambrasas ëmë spausti: „O kaip su Krëve? Kaip á Krëvæ þiûrit?“ Að norëjau paaiðkinti jam skirtumà tarp Krëvës ir Paleckio. Paaiðkino Þemaitis, nors ir darë klaidà sutapatindamas priëmimà pas Molotovà su priëmimu pas Stalinà. Paskutinis Krëvës pasikalbëjimas ávyko, man atrodo, su Molotovu. Taèiau niekas tos klaidos nepastebëjo. „Lanksèiøjø partija“ nutilo, nes neturëjo argumentø prieðtarauti. Þemaitis padeklamavo ðlykðèiàjà Salomëjos poemà apie Stalinà. Taèiau jie vël iðvilko á dienos ðviesà kaþkokius naivius argumentus. Kadangi Kazelis ir Jadzytë bailûs, todël stengiasi pateisinti bailius, neprincipingus þmones. Að neleidau jiems kalbëti ir aiðkinti savo argumentø, bet aprëkiau juos. Jauèiau savo netaktà, bet nesusivaldþiau. Alë ir Vladas stabdë mane, bet nenutilau, grubiai „kirtau“ Kazeliui ir Jadzytei! Pavasará atrodë, kad ji sutiko su manimi, jog visur privalome bûti principingi. O dabar vël parodë savo vergiðkà sielà. Mane tai ásiutino. Laimë, kad tiesiog uþmirðau jai „uþveþti“. Bet „veþdamas“ Kazeliui, „veþiau“ ir jai. O Þemaitis ðá kartà be jokios diplomatijos pasakë: „Þinau, kaip jûs auklëjate jaunàjà kartà. Jûsø iðauklëtas Algiukas1 nuvykæs á Lenkijà pirmiausia pradëjo kovoti su baþnyèia.“ Ðis priekaiðtas abiem buvo gan nemalonus. Jadzytë nutilo, o Kazelis toliau ðaukë ant manæs uþ netaktiðkumà, karðtakoðiðkumà. Abu ðaukëme, bet nesupykæ. Man pritarë Þemaitis. Pakalas: „Uþ bailumà tave teks teisti. Rankø tavimi netepsiu, bet prokuroru pabûsiu, kaltintoju tavo byloje.“ Atrodo, kad Fredas jautësi nejaukiai, nes jis beveik negërë. Jis man: „Tave kitoká ásivaizdavau, paþinau.“ Jis visada dþiaugdavosi tarp komunistø sutikæs tokiø, kurie dar nepraradæ tautinio jausmo. Ðiandien pamatë, kad að daugiau reikalauju ir jokiø kompromisø su savo sàþine ir tautine garbe, nepripaþástu. Dauguma sveèiø tylëjo, taèiau Marksistas, Klierikas keletu replikø parodë pritarià „lankstiesiems“.

1

Vilniuje studijavæs lituanistikà Punsko lietuvis.

KETVIRTOJI

KNYGA

357

„Lanksèiøjø“ ataka, paremta diplomatinio lankstumo pavyzdþiais: S. Nërimi, J. Paleckiu, A. Miðkiniu, „karðtakakèiø“ buvo atmuðta. Pastariesiems puolant, „lankstieji“ griebësi kito argumento: partizaninës kovos beprasmiðkumo. Esà þuvo tiek daug vyrø, kurie ðiandien bûtø labai reikalingi Lietuvai. Pakalas: „Ko jûs norite? Kad lietuviai nebûtø prieðinæsi, o su gëlëmis sutikæ okupantà? Ðiandienà ir ðiaip daug mûsø tautoje vergø. Jeigu Lietuva nebûtø kovojusi, turëtume dar daugiau. Þuvo apie 40 tûkstanèiø partizanø. Man ne tas pat, ar jie þuvo kovodami, ar bûtø þuvæ nutautëdami Sibire ar kitur“. Tada ásikiðau ir að priminæs Vëbros þodþius apie 1863 metø sukilimà. Átampà diplomatiðkai sumaþino Þemaitis: „Gal að taip ir negalvoju, kaip kalbu, bet kartais tyèia taip elgiuosi, norëdamas sukelti ginèà.“ Iðeinant ið trobos Marksistas aiðkino: „Ðiandien reikia tylëti, neeikvoti jëgø, neruoðti þmoniø sukilimo. Jëgos bus reikalingos momentui atëjus.“ Pakalas ir Þemaitis nutraukë já paklausæ: „O kas kovos tada, jeigu ðiandien mes auklësime jaunàjà kartà vergiðkumo, paklusnumo, nuolankumu dvasia?“ Taip gaila, kad jau 20 val. Visi autobusai ið Linkmenø iðvaþiavo á Vilniø, teliko traukinëlis, á kurá reikia skubëti (apie 5 km á Kiauneliðkio siaurojo geleþinkelio stotelæ). Alë priekaiðtavo man dël netakto. Að ir pats buvau nepatenkintas savo karðèiavimusi. Bet jau negalima buvo nieko pakeisti. Atsipraðiau atsisveikindamas Fredà. Bet tuo reikalo neatitaisysi. Taip skubëjau, kad net su vaikais pamirðau atsisveikinti. Ið tolo ðaukiau jiems „Sudiev!“ Visgi labai ðaltas esu su Gintuliu. Taip negalima. Ðá kartà ir su Vilyte maþai kalbëjau. Nebuvo laiko. Mamos klojime neradau. Tik man iðëjus ëmë ðaukti. Ið tolo atsisveikinau. Reikëjo skubëti. Jauèiaus nemaloniai. Kada, po velniø, iðmoksiu takto?! Kada kalbëdamas nesikarðèiuosiu? Taèiau nemaniau atsipraðyti Kazelá, nes nesijauèiau jam kaltas. Niekas nereikalauja, kad jis bûtø dràsus vyras. Bet jeigu esi kiðkutis, geriau tada patylëk, neskleisk tarp jaunimo zuikiðkø nuotaikø. Uþ tylëjimà niekas tavæs nesmerks. Atrodo, kad jis pats jautësi

358

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kaltas. Gan ramiai ginèijausi su Marksistu. Kazelis palaikë mane. Aiðkinau, kodël að palaikau baþnyèià. Marksistas stengësi sumenkinti baþnyèios vaidmená auklëjant mûsø tautà, tautos jaunimà tautinëmis tradicijomis. Taèiau jokiø argumentø jis nepateikë. Esà mûsø sutikti kunigai iðreiðkia tik savo asmeninæ nuomonæ, o ne Baþnyèios. Aiðku buvo, kad jis turi susidaræs (þinoma, jà suformavo jam lageryje ruseliai ir kai kurie þydai marksistai) neigiamà nuomonæ apie Baþnyèià ir ja vadovaujasi aklai atmesdamas bet kokius pagrástus argumentus. Aiðkinau savo paþiûras á jaunosios kartos auklëjimà. Mano manymu, reikia jaunimà auklëti principingais lietuviais, bet ne ðovinistais. Nereikia jø sielose pasëti neapykantos þydams ir lenkams daigø. Jo manymu, tai esàs prieðtaravimas, nesuderinamas prieðtaravimas. Kada jam parodþiau tautiná principingumà, jis: „Tai kur tavo socialdemokratiðkumas?“ Vadinas, jeigu tu uþ principingus lietuvius, tu negali bûti socialdemokratas. Tu pirmiausia turi pabuèiuoti kasdienà kelis sykius rusui á ðiknà, tada Marksistas laikys tave socialdemokratu. Þinoma, að ir nesu socialdemokratas. Be to, að net neþinau socialdemokratø programos. Ið viso lietuviø tautos skirstymasis tokiomis prieðkarinëmis partijomis yra, mano manymu, anachronizmas. Marksistas: „Tu, man atrodo, neturi tvirtø paþiûrø. Tau malonu tiesiog visà laikà bûti opozicijoje.“ Atsakiau, kad turiu. Prikiðo man uþsispyrimà. Atsakiau, kad turiu daug ydø, bet kvailu uþsispyrimu kaltinti manæs negalima. Uþtektinai turiu dràsos prisipaþinti suklydæs. Paklausë, kada að bûnu namie. Norás uþsukti pas mane ir pasikalbëti. Pirmiau að norëjau su juo pasikalbëti, o dabar jis su manimi. Atsiveþë ið Mordovijos prisikimðæs á savo galvà ávairiausiø ðiukðliø, kuriomis tikisi ir manàjà uþterðti. Nepavyks! Ðiukðlëmis manosios galvos neprikimði! Pasikalbëti su juo, þinoma, noriu. Noriu, kad jis dienos ðviesoje iðkratytø tas ðiukðles ir parodytø man. Tada að pasakysiu savo nuomonæ apie jas. Laikau savo pareiga pasakyti nuomonæ. Jis doras þmogus, bet su priðikta galva!

KETVIRTOJI

KNYGA

359

Priminiau jam, kad kalba èekistø þodþiais, kuriuos girdëjau 1964 m. rudená. O kodël jis kalba panaðiai? Þinoma, jis doras þmogus ir todël neátariu bendradarbiavimu su saugumu. Traukiny jauèiausi gan iðvargæs, be nuotaikos. Nesinorëjo kalbëti, tik tylëti. Taèiau atsisveikindamas su Kazeliu, neradau reikalo atsipraðyti já. Atrodo. kad jis pats jautësi truputá kaltas. Sveikas protas, intuicija jam, matyt, prikaiðiojo tai, jog jis neteisus, kad teisybë mano, o ne jo, pusëje. Tik vergiðka, zuikiðka prigimtis daþnai (ir daþniausiai) uþvaldo já visà. Nuo troleibusø þiedo gráþau pësèias. 1 val. 30 min. prikëliau Alës mamà. Ryte nuotaika buvo „sumauta“. Vakar dienos ginèai dar kartà parodë, kokia visgi vergiðka mûsø tauta, kad mûsø inteligentija apsikrëtusi vergiðkumo filosofija. Jeigu tu esi principingas lietuvis ir nebijai toks vieðai pasirodyti, dauguma tavo tautieèiø nepagirs tavæs uþ tai, prieðingai – pasmerks. Kazeliai ir Jadzytës á akis ar uþ akiø vadins tave karðtakoðiu, o marksistai – net faðistu, nors tu faðizmo ne maþiau neapkenti negu stalinizmo. Baisu pasidaro paþvelgus á mûsø tautos vergiðkumà. Ið kur toks vergiðkumas, kas já pagimdo? Nejaugi nuo amþiø mûsø tauta buvo vergø tauta? Mûsø tautos istorija atsako á toká klausimà neigiamai. 1941 metais, taip pat kità deðimtmetá tauta árodë, kad ji nepratusi vergauti. Taèiau kodël ðiandien ji blogesnë, negu buvo anksèiau? Kur ieðkoti tokio dabartinio mûsø tautos vergiðkumo prieþasèiø? Teisus Þemaitis, Alfðinskas ir kt., tvirtinantieji, kad Stalinas per daug nuleido kraujo mûsø tautai. 1940–1953 metais Stalinas sudavë mûsø tautai per stiprø smûgá, nuo kurio ji negali atsigauti. Dràsieji paguldë galvas partizaninëje kovoje, o kiti – konclageriuose. Konclageriai sulauþë daugumà iðlikusiø. Ðie gráþo vergais. Reikia laukti,iki iðaugs jaunoji karta. Taèiau jaunàjà kartà þaloja gráþæ ið lageriø vergai ir panaðûs Kazeliai. Uþburtas ratas! Alë ëmë verkti, kai anà dienà Kazelá uþ akiø pavadinau niekðu. Jis daug gero mums padaræs. Tai tiesa. Gal tikrai að esu per daug

360

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nedëkingas jam? Ne! Uþ tai, kà jis man gero padarë, visada pasakysiu aèiû, bet að negaliu nesmerkti jo uþ vergiðkumo nuotaikas, kurias jis skleidþia ir kurios labai pavojingos mûsø tautai. Mano tylëjimas ðiuo atveju bûtø tolygus nusikaltimui. Þinoma, að pasitaisiau, kad niekðu jo nelaikau. Jis tik bailys. Bet nuo bailio iki niekðo tik vienas þingsnis. Be to, uþ bailumà að nesmerkèiau jo, jeigu jis tylëtø, slëptø nuo aplinkiniø savo vergiðkà sielà. Nereikia norëti, kad bailys taptø didvyriu. Taèiau tegu bailys nevaizduoja didvyrio. O Kazelis ir Ko laiko save protingesniais uþ „karðtakoðius“. Jie visgi nujauèia esà bailiai, todël savo sàþinës nuraminimui ir ðlovina vergiðkumo filosofijà. Tik tuo galima paaiðkinti jø elgesá. Anà dienà vël susiginèijau su Nulinsku1. Ðis daro kità þalà mûsø tautai. Jo filosofija – neapykantos rusø tautai filosofija. Að jam: „Savo neapykanta rusø tautai nieko gero neatneði lietuviø tautai. Istoriðkai ir ekonomiðkai mes susijæ su Rusija, todël mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklëti jaunimà draugystës su Rusija dvasia. Didþiuoju mûsø prieðu liks Vokietija. Rusijos parama mums bûtina, ji apsaugos mus nuo vokieèiø vergijos ir tik ji. Þinoma, að nesu patenkintas dabartine padëtimi. Per daug nesiskaito Maskva su mumis. Bet pamaþu supras, kad reikia skaitytis. Rusø tautai að nejauèiu neapykantos. Jà jauèiu tik „derþimordoms“. Sekmadiená gráþtant visiðkai nerûpëjo jokie filosofavimai. Bet pirmadiená vël jauèiausi „pasiutæs“. (...) Pirmadiená paskambino Aleksas Bièkauskas. Jis kalbàs ið „Gintaro“ [vieðbuèio], ið savo sesers Birutës kambario. Ar negalás ateiti? Ið pradþiø dvejojau, o paskui sutikau. Juk taip norëjau susitikti juos. Taèiau jis pats iðgelbëjo mane ið truputá neprotingo þingsnio. Kiekvienas uþsienieèiø þingsnis sekamas, telefonas irgi. Èekistai uþraðë mûsø pasikalbëjimus. Jiems labai nepatiks mano susitikimas su amerikiete. Taèiau tai bus maþesnë nuodëmë, negu jie patys uþeitø pas mane. Að nebijau èekistø, bet neverta per daug lásti ant jø ragø. 1

Tokio pokalbio nebuvo. Tai klaidintantis intarpas, saugantis èekistø.

KETVIRTOJI

KNYGA

361

Bièkus paþadëjo pats uþeiti pas mane á ástaigà. Nekantriai laukiau. Taip ádomu pasikalbëti su dora lietuve ið Amerikos. Su mizaromis ir panaðiais tamsybininkais netrokðtu pasimatyti. Apie 11 val. 30 min. jis uþëjo. Èerniachovskio aikðtëje laukianti Birutë su motina. Siûliau paimti taksi ir nuvaþiuoti pas mane. Neturá laiko. Uþ valandos iðskrendàs lëktuvas á Maskvà. Bûdamas iðvargæs nesupratau, kad mes turime labai maþai laiko ir reikia kalbëti glaustai. Taip gailëjausi, kad 2 val. ryte suplëðiau klausimus, kuriuos norëjau pateikti Birutei. Jau prieð tai kelias dienas galvojau, kokia ji: ar nors kiek domisi tautiniu lietuviø judëjimu Amerikoje? Jeigu nesidomi, susitikimas nebûtinas. Apie ekonomines Amerikos gyvenimo sàlygas, viena, ðiek tiek þinojau, antra, ði problema manæs në kiek nejaudina. Pasakoti apie ubagiðkas savo gyvenimo sàlygas irgi nesiruoðiau. Ið tolo pamatëme abi [moteris] sëdinèias ant suoliuko kampe tarp Liudo Giros gatvës ir Èerniachovskio aikðtës. Pasisveikinæs motinà, pabuèiavau jai rankà, Birutei paspaudþiau deðinæ. Kaip susenusi motina! 13 metø nebuvau jos matæs. Ir kaip pasikeitë! O Birutæ tikëjausi pamatyti visai kità – solidþià 45 metø ponià. Vietoje jos prieð mane stovëjo maþdaug 30 metø liekna, simpatiðka moteris, kurioje nesimatë nieko „amerikoniðko“. Motina: „Jûsø nebûèiau paþinus.“ Að: „O að jus paþinau.“ Tada Bièkutë: „O mane bûtumëte paþinæs?“ Matyt, ji praðë komplimento. Ir ðiaip esu gan nepastabus, o dabar po 4–5 val. miego ir keliø nemigo naktø iðvargæs, nesureagavau á jos þodþius, kaip derëjo. Kadangi aplink buvo daug þmoniø, pasiûliau nueiti á aikðtæ prieð revoliucijos muziejø. Lyg ten saugumas nematys, neras? Prieky ëjo motina, po to mes su Birute, o uþ mûsø Bièkus, kad saugumo agentai negalëtø lengvai klausytis mûsø paðnekesio. Pirmas mano klausimas: „Kokia jûsø nuomonë apie dabartinæ Lietuvà?“ Ji: „Komplimentà pasakyti ar norite iðgirsti tiesà? Tiesà? Baisu!..“ Pasakë pilnu skausmo ir ðirdgëlos balsu. Að tokia pat nuotaika padëkojau: „Aèiû uþ atvirumà ir uþ tai, kad jûs suprantate viskà. Troleibusu vaþinëjote? Turguje buvote?“ Vaþinëjo ir buvo, viskà girdëjo, viskà matë. Savo atsakymà á pirmà mano klausi-

362

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mà taip ji motyvavo, reziumavo: „Viena ið mûsø amerikieèiø nuëjo á geleþinkelio stotá telegramos iðsiøsti á Amerikà. Nesusikalbëjo! Gráþo tokia susinervinusi, susikrimtusi.“ Na ir kvaila partija! Taip trokðta, kad apie jà Amerikos lietuviai teigiamai ðnekëtø, taèiau net palei vieðbutá nesugeba ástaigas apstatyti lietuviðkai kalbanèiais. Ið kur toks jø þioplumas? Tegu! Tegu visi þino, kà „derþimordos“ daro su Lietuva. Jø kvailumas tik daugeliui á naudà iðeina. Perëjome á kità Vilniaus gatvës pusæ. Ten maþiau þmoniø. Bièkus pastebëjæs agentus. Manau, kad tai ið átarumo. Jeigu juos siuntë, tai labai gudrius, o ne tuos, kurie mane ir Viktorà sekioja. Gudresniø neturi. Þinoma, jie sekë, ið tolo stebëjo, bet nedráso áþûliai lipti ant kulnø, kaip kartais mums lipa. Visgi amerikietë. Jie nenori, kad tie Amerikoje plepëtø apie tai, kad armija èekistø sekioja paskui juos. Rusams rûpi Amerikos turistø doleriai ir apie Lietuvà gera nuomonë, kuri nors truputá susilpnintø pasaulio lietuviø kovà. Motina ir Birutë ne kartà iðreiðkë susirûpinimà mano likimu po tokio pasimatymo. Esà ðis vizitas galás man pakenkti. Að: „Nieko nebijau ir nieko man nepadarys. Kas gali man uþdrausti susitikti? Juk að nieko nusikalstamo neperduodu jums. Be to, manæs ir ðiaip uþtektinai neapkenèia. Jeigu rastø progà ir ðiaip sunaikintø. Taèiau ðiandien reikalingas juridinis pagrindas, o að tokio neduodu [èekistams] á rankas. Net Berijos laikais negalëjo Alekso nuteisti. Jis jums apie tai, þinoma, pasakojo.“ Birutë: „Pasakojo. Jûs já iðgelbëjote.“ Nors að visiems tvirtinu, kad man visiðkai nesvarbi þmoniø nuomonë (svarbiausia kà að apie save galvoju), bet ðá kartà ásitikinau, kad svarbi. Labai buvo malonu iðgirsti ið Birutës lûpø tuos þodþius, kuriø Aleksas nerado reikalo niekada man pasakyti. Jauèiausi labai ðvelniai ir maloniai paglostytas1. 1

1952 04 24 ar 25 MGB Aleksà suëmë uþ tariamà pasikësinimà prieð J. Palecká. Apie 10 liudininkø tai patvirtino. Be to, tarp mûsø buvo infiltruotas agentas, su kuriuo Aleksas metus kartu tarnavo rusø kariuomenëje. Man pavyko átikinti net agentà atsisakyti savo parodymø. Karo tribunolas buvo priverstas nutraukti bylà. O man kpt. Danilèevas pagrasino kerðyti visà gyvenimà. 1958 m. paplk. Kisminas iðkvietæs pasiraðyti uþbaigtà bylà didþiuodamasis iðkoðë: „Prisimeni 1950–1951 metus „Tauro“ bendrabutyje? O mes nieko neuþmirðtam.“. – A. T.

KETVIRTOJI

KNYGA

363

Jau pirmieji Birutës þodþiai iðblaðkë mano abejones, kad ji tolima nuo tautinio lietuviø judëjimo. Tai labai dora lietuvë, labai besisielojanti dël mûsø tautos likimo. Ji, kaip ir að, daug norëjo man papasakoti: „Tik nieko nelaukite ið Amerikos. Jos politika mums nesuprantama, nesuprantame, kas jà vairuoja: þydai ar kas kitas.“ Atsakiau, kad mes nieko ir nelaukiam, nieko nesitikim. Tik po karo daug lietuviø tikëjosi ið Amerikos. Dabar niekas nesitiki. Ið atskirø jos þodþiø nuobirø supratau, kad Amerikos lietuviai labai neapkenèia Amerikos valdþios uþ jos politikà Baltijos valstybiø klausimu, uþ tai, kad toji 1956 m. nesikiðo á Vengrijos ávykius. Jie laukë, laukë, kol Amerika ginklo pagalba iðvaduos jø tëvynæ. Dabar, atrodo, jie nededa á karà jokiø vilèiø. Gerai, kad tai suprato. Gal kaip tik tuo galima paaiðkinti sustiprëjusá pasaulio lietuviø judëjimà uþ Lietuvos laisvæ. Atrodo, kad jie labai ryþtingi ir net ðiandien turi daugiau vilèiø sugráþti á laisvà Lietuvà, negu kada nors anksèiau. Pasakojo apie pasaulio lietuviø jaunimo suvaþiavimà. Paklausiau apie nutautëjimà. Vykstàs, beribë laisvë atneða neigiamus vaisius. Taèiau esà labai daug gero lietuviðko jaunimo, kuriam nesvetimas Lietuvos reikalas. Priminiau „Amerikos balso“ programà. Ji pati iðreiðkë mano mintis. Tai esanti amerikoniðkoji propaganda. Diktorius Jurgëla buvæs Lietuvos veikëjas, o dabar – Amerikos saugumo agentas. Paaiðkinau jai, kad toji propaganda ákyrëjo mums. Maþai kas klauso „balsà“, nes ið jo girdi amerikoniðkà propagandà ir beveik në þodþio apie Lietuvà. Að pats teklausau tik sekmadiená, kada 15 min. pasakojama apie kultûriná pasaulio lietuviø gyvenimà. Ðiaip klausau Londonà ir Kiolnà rusiðkai. Tegu þino, kad jø nenorim klausyti. Að pats ir mano paþástami teisindavome „balsà“ tuo, kad tai – valstybinë radijo stotis. Birutë net nemëgino teisinti jo. Tai rodo, kad Amerikos lietuviai irgi pasipiktinæ tokiomis programomis. Ji turinti paþástamø „balse“. Esà tai dori lietuviai, bet nieko negalá padaryti. Ji, þinoma, perduos Lietuvos balsà dël „Amerikos balso“. Papasakojau trumpai apie lagerá, universiteto ir konservatorijos ávykius, pasekmes, apie sekimà. Taèiau, atrodo, ji maþai kà prisi-

364

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mins. Jau radom kaþkoká tipà, sëdintá prie gretimo suolelio. Átariau, kad gali bûti èekistas, gali turëti toli girdintá aparatà. Nepaisant to, nebijojau kalbëti. Bet jie visi jaudinosi. Lyg paþvelgë pro debesis saulë. Birutë tuoj pat prisidengë rankinuku veidà. Kaip moka save saugoti! Geros materialinës sàlygos leidþia ilgai iðlikti jauniems, bet ir moka saugoti save. Pakvieèiau á didþiulio þilvièio paunksmæ. Motina parodë tipà, sëdintá uþ mûsø. Tai buvo ekonomistas ið „Nemuno“ fabriko. Motinai besijaudinant pradëjo jaudintis Birutë: „Jeigu mamai ir Aleksui kas nors atsitiktø, að neiðgyvenèiau to smûgio.“ Mëginau raminti, kad dabar ne tie laikai, kaltinti juos uþ pasimatymà su manimi nëra jokio pagrindo ir neiðdrás apkaltinti. Aiðkinau, kad dabar saugume net nenaudojama fizinë jëga. Lyg nusiramino ir vël pradëjo jaudintis. Motina ið susijaudinimo atsistojo ir pradëjo skinti þilvièio lapus. Ið muziejaus iðëjusi moteris kaþkà dirbo ar vaidino dirbanti. Ðnipë! Tegu! Nejauèiu jokios baimës. Jeigu ir girdës pasikalbëjimà, kà padarys? Be to, jie neturi priemoniø uþgirsti. Jeigu girdëtø, taip nesekiotø. O gal tyèia sekioja, kad mes galvotume, jog jie neturi klausymo priemoniø? Ne! Neturi! Að ir ðiaip esu dràsus, o Amerikos lietuvës akivaizdoje dar dràsesnis. Birutë pasakojo apie lietuviø sportininkø – akademinës valties vairuotojø susitikimà. Jø vadovà [rusà] sàmoningai nugirdæ sportininkai nusirengë palaidines su „SSRS“ ir liko su „Lietuva“. Verkæ. Skaudu esà iðreikðti tà nuotaikà, kokia vieðpatavusi susitikime su lietuviais. Klaidingai galvodama, kad mes, susipaþinæ su bimbø nuotaikomis, jas priimsime kaip Amerikos lietuviø nuotaikas, ji mëgino aiðkinti apie juos, apie jø spaudà. Paaiðkinau, kad þinom, kas jie per paukðèiai, nes skaitom jø spaudà. O jie be reikalo neskaito „Tiesos“ ir kt. spaudos. Matyt, ten skleidþiami gandai, kad Amerikai siunèiama perspausdinta „Tiesa“ – spec. „Tiesa“. Ið jø [rusø] visko galima tikëtis, bet to nedaro. Ðiam tikslui jie turi „Tëvynës balsà“ [„Gimtàjá kraðtà“]. Padëkojau uþ tai, kad 1945 m. nesugráþo á Lietuvà, taèiau kvieèiau dabar kuo daugiau lietuviø atvykti á Lietuvà. Tegu patys va-

KETVIRTOJI

KNYGA

365

þiuoja ir savo akimis pamato Lietuvà. Jie turi labai maþai þiniø apie savo Tëvynæ. Tegu vaþiuoja ir nepasikliauja gandais. Nors Aleksandras valdësi, bet jis irgi, jauèiu, ëmë bijoti. Iðsitraukæs laikrodá pasakë, kad jiems jau laikas vaþiuoti. Nors jie ir bijojo, bet að pasisiûliau palydëti. Motina patarë susikibti uþ parankiø. Esà tegu saugumas galvoja, kad Birutë mano simpatija. Ið pradþiø lyg nesupratau, o vëliau buvo nepatogu pasinaudoti tuo patarimu. Gerai, kad ir nepasinaudojau. Saugumà nelengva apgauti. Be to, toks elgesys gali jø galvose sukelti dar daugiau átarimø. jeigu bijomës susitikti, reiðkia, yra kaþkoks pagrindas. Saugumas þino, kad simpatijomis negalëjome bûti. Viena, ji daug vyresnë uþ mane, o antra, ji buvo dvarininko duktë, o að – neturtingo valstieèio sûnus. Tik laikas ðá skirtumà panaikino. Ir kaþin? Jaunimas, þinoma, pasikeitë. O seniai gal dar svajoja apie savo dvarus. Ne! Ir tie daug ko pasimokë. Bet kodël ji klausë manæs: „Ar jûs priimsite mus?“ Matyt, jø manymu, mes labai sukairëjom. Jie bijo, kad mes nesuprasime jø. Be reikalo! Aleksas kiekvienà praeivá átardavo esant saugumo agentu, o man nebuvo laiko dairytis. Norëjosi kuo daugiau papasakoti apie Lietuvà. Bet vienà 12–14 metø vaikà ir að átariau. Ðis ákyriai prisiðliejæs prie mûsø ðliauþë. Net nutilau. Norëjau palydëti iki troleibuso, bet Aleksas neleido. Atsisveikinom prie kiosko Gedimino gatvëje prieðais buvusá „Helios“ kinoteatrà. Birutë padëkojo uþ pokalbá. Jai buvæ labai ádomu pasikalbëti. Að irgi dëkojau, bet bûdamas iðvargæs daug kur nesupratau, kad reikia daugiau dëkoti, kai kur negailëti komplimentø. Pvz., ji labai gerai kalba lietuviðkai, tik truputá jauèiasi, kad átakà padarë ir anglø kalba. Reikëjo èia bûtinai pasakyti komplimentà, nors jis nebûtø toks tikràja ta þodþio prasme. Birutë norëjo perduoti Alei dovanëlæ. Bièkus pasiûlë pats perduoti, kad nesukeltø bereikalingø átarinëjimø. Tardymo metu elgësi jis dràsiai, bet dabar bailokas. Gal ir ne be reikalo dþiûgauja saugumas perauklëjæs já. Atsisveikinau þodþiais: „Iki pasimatymo Lietuvoje!“ Gráþau á ástaigà pakelta galva. Didþiavausi savimi, kad nieko nebijau. Nebijau saugumo agentø, nors jie (Bièkauskai) taip bijo. Glostë mane ir Birutës þodþiai, kad að Bièkø iðgelbëjau. Dþiugu

366

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

buvo, kad galø gale man padëkojo. Dþiugu ir tai buvo, kad mano vardà þinos ir minës Amerikoje. Ar tai tik ne garbëtroðka? Ne! Bet kas nuo jos laisvas? Bet pamaþu pakilià nuotaikà pakeitë „miglos“. Buvo skaudu, kad sutikau jà po tiek nemigo naktø ir todël nesugebëjau tinkamai iðnaudoti tos valandos. Apie save maþai kalbëjau, bet nors kalbëjau tai, be ko negalima apsieiti, nepasakiau daug ko, kas bûtina buvo pasakyti. Kaltinau Aleksà, kad ðis nesurado laiko su manimi vienu pasikalbëti. Jis þinojo, kad sesuo atvyksta. Galëjo pas mane atvaþiuoti. O að pats maþdaug prieð mënesá pajutau kaþkà, kas sakë, jog ji atvyks. Tai telepatija?! Bet jutau, nors daugiau metø nebuvau pas juos [Bièkauskus] Kaune. Neþinojau!1 Dar labiau sugadino nuotaikà Jonaitis2, kai jam kai kà papasakojau ið mûsø pasikalbëjimo. Jis uþsipuolë maþdaug ðiais þodþiais: „Amerikos lietuviø nuomone, tik jie atkurs nepriklausomà Lietuvà. Dieve, padëk jiems. Taèiau tavo pareiga buvo perduoti tvirtai tikintiems Lietuvos laisve Amerikos lietuviams karðtus linkëjimus nuo kovojanèios Lietuvos. Man atrodo, kad Birutës brolis bailys. Jis keikë viskà Lietuvoje, taip pat visus lietuvius, kurie, jo manymu, visi niekðai. Taèiau ið tikrøjø juk taip nëra. Dauguma lietuviø yra savo tautos patriotai, neapkenèia okupanto, nors toji neapykanta daþnai tëra zoologinë neapykanta. Visi, bent daugumas laukia laisvës, nors daugelis ir prarado viltá sulaukti. Amerikos lietuviø pareiga visomis priemonëmis ákvëpti tà viltá. Dþiugu, kad Amerikos lietuviai nenuleidþia rankø ir tvirtai tikisi atstatyti nepriklausomà Lietuvà. Taèiau dauguma tautos gyvena Lietuvoje. Tavo pareiga buvo ákvëpti Amerikos lietuviams mintá, kad tauta tvirta, ji niekada neatsiklaups prieð okupantà. Tik saujelë niekðø, iðgamø tetarnauja okupantui. Net didelë Lietuvos komunistø dalis netar-

1

2

Dienoraðtyje neiðdrásau paraðyti apie mano klausimà ir Birutës atsakymà apie tai, kaip lietuviai reagavo á reportaþà apie Simo Kudirkos teismà. Tai buvo mano su Elyte parengtas reportaþas. Tuo nesigyriau. Birutë atsakë, kad lietuviai supirkinëjo milijoniniais tiraþais iðeinanèius dienraðèius anglø kalba ir palikdavo amerikieèiø ástaigose. – A. T. Pats autorius.

KETVIRTOJI

KNYGA

367

nauja Kremliui taip uoliai, kaip pirmà nelaisvës deðimtmetá. Daugelis visomis priemonëmis prieðinasi kruvinojo okupanto siekiams surusinti Lietuvà. Tu privalëjai tai iðaiðkinti jai. O ðiandien ji iðvyko su mintimi, kad tik paskiri lietuviai tebesiprieðina okupanto uþmaèioms sunaikinti mûsø tautà. Tokios neteisingos nuotaikos, parveþtos ið Lietuvos, nesuteiks Amerikos lietuviams jëgø kovai su mûsø tautos prieðais. Buvai iðvargæs, nemiegojæs, nesugebëjai pasakyti to, kà norëjai? Tai ne pasiteisinimas! Kiti papasakos daugiau? Sakai, kad daug lietuviø atvyko ir keliavo po Lietuvà. Irgi ne pasiteisinimas! Tiek, kiek tu, papasakoti nedaugelis Lietuvoje gali. Tu buvai lagery, orientuojiesi apie saugumo metodus, partijos politikà. Ðiø galimybiø tu neiðnaudojai. Dabar telieka ruoðtis kitoms atostogoms, kitai Amerikos lietuviø delegacijai. Reikia, kad VLIKas atsiøstø savo atstovus, kuriø saugumas neiððifravo. Bûtina perduoti jiems daug þiniø, kad jie susidarytø teisingà vaizdà apie padëtá Lietuvoje. Tokio vaizdo jie neturi, ið viso nesiorientuoja. Reikia papraðyti, kad kiekvienas atvykæs á Lietuvà atveþtø nors po vienà knygà. Bûtina gauti Lietuviø enciklopedijos 35-àjá tomà, skirtà Lietuvai. Jie siunèia siuntinius á Sibirà. Daugelis paleistø ið tremties sëdi Sibire ir savo vaikus leidþia á rusiðkas mokyklas, tuo pasmerkdami juos nutautëjimui. Amerikos lietuviai gali paveikti juos, paraginti gráþti á Lietuvà. Jeigu negráþta, tegu nutraukia siuntiniø siuntimà. Bûtina perduoti kaliniø sàraðus. Tegu siunèia jiems siuntinius. Siuntiniø ið uþsienio lagerio valdþia negràþina [atgal]. Ir daugiau yra problemø, bûtinø apsvarstyti su Amerikos lietuviø atstovais.“ Pakili nuotaika atsisveikinus su Bièkauskais greit iðsisklaidë. Jauèiausi truputá prislëgtas... Uþsukau pas Albertà Þ. benzino drabuþiams valyti. Jis priþadëjo uþsukti pas mane. Nepriëjæs ástaigos pamaèiau Tarzanà1, beskaitantá skelbimus. Stoviu uþ jo nugaros ir galvoju, uþkalbinti já ar ne. Uþkalbinau. 1

Radzevièius, buvæs partizanas, tapæs iðdaviku. Buvo atsiøstas á Taiðetà ðnipinëti manæs. Mirë sugráþæs ið lagerio. – A. T.

368

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþëjome á ástaigà. Þiûriu á já ir galvoju, koks jis þiaurus: daug lietuviø nuþudë partizanaudamas, daugelis gal nebuvo iðvis labai kalti. O kiek nuþudë perëjæs dirbti KGB naudai? Ir tik ið baimës dël savo kailio. Galvoja amþinai gyventi. Nusprendþiau nuvesti pas Stasæ. Tegu saugumas galvoja, kad stengiuosi padëti visiems buvusiems lagerininkams. Tvirtai nepriþadu. Namuose apsvarstysime. O gal nenaudinga suvesti. (Viktoras sutiko, kad neverta. Stasë daug þino apie mus. Be to, ji gali bûti mums reikalinga.) Tarzanas galvoja nueiti á saugumà. Esà èekistas J. Èesnavièius sakæs visiems, kad Stasë Uþdavinytë padeda prisiregistruoti. Matyt, buvo pas jà, nors man ir nieko nesako. Atrodo, kad be reikalo daviau Tarzanui J. Èesnavièiaus telefono numerá. Jis pats þino já. Neslëpë, kad þino, kokiu bûdu skambinti, telefonas 3 numeriø. Galvojau pasakyti, kad nieko neiðeina su prisiregistravimu. Deja, jis pats neskambino. Gerai! Nereikia su tokiu palaikyti jokiø santykiø. Ið tokio þmogaus galima tikëtis bet kokios niekðybës. Nors galva ûþë po nemigo naktø, bet nusprendþiau pasiþiûrëti Vokietijos–Rusijos futbolo komandø maèà dël teisës patekti á finalà. O gal ðá kartà vokieèiai ákrës rusams? Nors mieste rusai gyrësi, kad jø komanda laimës santykiu 4:0, taèiau pralaimëjo 1:2. Kai ámuðë vokieèiai pirmà ávartá, net suplojau ið dþiaugsmo. Iðjungæs televizijos garsà, ájungiau maþajame kambarëly radijà ir klausiausi Kiolno, ið kur transliavo maèà. Vokieèiø turistø tûkstanèiai, o rusø – apie 50. Bijo iðleisti net komunistus pasiþiûrëti pasaulio. „Puntuko“ administracijos partorgas Terioðinas padavë pareiðkimà pasisveèiuoti Vokietijoje dar metø pradþioje. Neiðleido. Ryte kalbëjau su laboratorijos virðininku Ðauliu. Jis rusø komandà vadina „mûsø“, bet prisipaþino „sirgæs“ uþ vokieèius. Esà jeigu rusai laimi, tai taip giriasi kelias dienas, kad net vemti norisi. Paplauskas irgi davë suprasti, kad „serga“ uþ vokieèius. Tik Gurvièiui girdint rusø komandà vadina „mûsø“, o ðiaip – „rusø“. Ið viso nesutinku lietuviø, kurie „sirgtø“ uþ rusø komandà. Kaþkas sakë, kad futbolas tëra viena ið nedraudþiamiausiø priemoniø reikðti savo politinius jausmus, politines paþiûras. Partija suteikia sportinëms varþyboms politiná atspalvá.

KETVIRTOJI

KNYGA

369

Futbolo rungtyniø metu sugráþo Viktoras ið Krivasalio. Algiukas uþëjæs pas Stasæ prisiregistravimo reikalu. Papasakojo, kaip Algiukas Ðvenèionëliuose atsisakæs kartu su juo nueiti pasiþiûrëti ádomios baþnyèios. Prisimenu, kaip jis Krivasaly nesidomëjo Ðventakalniu. Viktoras buvo ápykæs: „Nieko doro nebus ið mûsø Algiuko. Telieka tik viena iðeitis – apþenyti já su dora mergina, kad saugumas neturëtø dar vienos progos pasijuokti ið mûsø, buvusiø politiniø kaliniø.“ Labai lengvai átikino mane. Tai liurbis, silpnavalis lepðë, kurá kiekviena boba lengvai gali suvynioti á savo sijonà. Mes privalom iðrinkti jam þmonà ið tokiø kandidaèiø: Nijolës Gaðkaitës, Birutës Uþdavinytës, Genës Eimontaitës ir Lidos Adomavièiûtës. Gailëjausi, kad anksèiau nesupaþindinau su pastaràja. Jam reikalinga tokia valinga þmona. Algiukas gráþo 12 val. Jauèiau jam gerokai atmieðtà panieka jausmà. Viktoro nuomone, jis save vertina aukðèiau uþ mus, ðaiposi ið mûsø, nors pats toks lepðë. Gulëm 1 val. Uþtat ryte vël ûþë galva. Nuotaika buvo gera vien tik todël, kad rusai praloðë futbolà. Skambinau Adomavièiûtei. Ji atostogauja. Kaip gaila. Pavakariais uþsuko Jonas Pratusevièius. Pradëjo verkðlenti, kad neprisiregistruos Lietuvoje ir t. t. Grubiai pasakiau: „Numausim kelnes ir per uþpakalá ákrësim tau gerà nuotaikà. Kas tau davë ginklà á rankas tokiam verksniui. Bûk galø gale vyras.“ Pamaþu nurimo. Psichinë jo bûklë sunki, todël ir pesimistas. Jeigu kartu bûtumëme, neleisèiau jam verkðlenti ir pamaþu pranyktø pesimistinës gaidelës. O aimanuoti nëra ko. Reikia tik dëkoti Dievui, kad gyvas iðliko. Pasiûliau nakvoti. Taip stengësi saugumas ágàsdinti mane, kad buvæ lagerininkai nesusirinktø pas mane. Taèiau paskutiniu metu, Stasës þodþiais, mano butas virto lagerininkø bendrabuèiu. Treèiadiená Viktoras pavedþiojo já [Jonà Pratusevièiø] po miestà. Po pietø su Algiuku neðëm á tvartà durpes. Atsargiai patariau jam vesti. Ðià dienà nebuvo rungtyniø, todël tikëjausi iðsimiegoti. Kur tau. Iki 23 val. praðnekëjom apie Algelio vestuves. Suradom 4 kandidates á þmonas: Birutæ, Genæ, Marytæ ir Lidà. Jis tyli, o mes

370

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

KETVIRTOJI

KNYGA

371

ðaipomës ið jo. Pareiðkiau, kad Birutë jam netiks, nes nepraktiðka. Viktoras: „Galës abu lovoj ginèytis, kuris ið jø turi eiti á valgyklà sriubos parneðti.“ Að: „Jø kambary gyvaèiø privis, kurios uþkapos jaunavedþius.“ Viktoras: „Valgys konservus, o dëþutes mes po lova.“ Vakar, kai buvome dviese, ëmiau ir iðdroþiau: „Ið tavæs nieko nebus – nebus politinio veikëjo. Tu nors to ir nejauti, bet lageris pamaþu sulauþë tave. Ið tavæs teiðeis tik doras tarnautojas. Tad telieka tik vesti.“ Nesitikëjau, kad jis taip skaudþiai reaguos á mano þodþius. Pamatæs jo reakcijà, nuraminau: „O gal að kartais klystu? Labai norëèiau klysti. Bet vesti reikia, nes gali patekti á paleistuviø sijonà.“ Ant Viktoro jis greit uþpyksta, bet su manimi ðvelnus. Per daug neprieðtaravo. Tik Marytës nenorás. Ji labai koketuojanti. Lieka trys kandidatës. Atrodë, kad Genë jam nepatinka. Áðnekëjau ir pradëjo vël patikti. Algiukas labai panaðus á Bujokà. Tas per trejetà mënesiø buvo ið eilës ásimylëjæs dvi merginas. Kai tos pabëgo nuo jo, ásimylëjo treèià – Onutæ ir ðiandien myli, labai laimingas. Toks ir Algelis. Ketvirtadiená vakare visi trys uþsukom pas Marytæ Margaitytæ. Viktoras tiesiog: „Ar tekësi uþ Algiuko?“ Toji në kiek nesumiðo: „Tekësiu!“ Bravo mergaitë! Na ir „lojom“ abu su Viktoru! Algiukas tyli, o mes – „lojam“. Vakare malonumà suteikë portugalai, aploðæ rusus. Rusams gedulas. Buvo uþsukæs Arkadijus. Kaltina italø teisëjà, kuris neobjektyviai teisëjavæs rungtynes su vokieèiais. Pasiteisinimà visur galima rasti! Èislenkà iðprovokavo spirti vokieèiui á kojà? Kas iðprovokavo? Nesàmonë! Futbolo komanda sudaryta ið penkiø tautø, o nieko nepadarë Portugalijai! Partija nepaglostys futbolo komandos vadovø. Jø laimë, kad Josifo nëra gyvo. Tas parodytø, kur pipirai auga, kaip parodë 1952 m., kai su jugoslavais suloðë lygiomis. Taèiau dþiugu, kad su portugalais þaidë korektiðkai, nors Portugalijos valdþià ir keikia. Ðias rungtynes Eruditas1 pavadino „dviejø imperialistø rungtynëmis“. Esà vienintelës Europos kolonijinës ðalys. Að, þinoma, Portugalijos santvarkà smerkiu. Bet neapkæsti fut-

bolininkø nëra uþ kà. To tik Stalinas mokë rusus. Ðiandien daugumas rusø neapkenèia vokieèiø futbolininkø. Uþ kà? Uþ tai, kad anie geriau þaidþia. Prieð porà savaièiø rusai atsisakë nuo susitikimo su JAV lengvaatleèiais. Petraitis1 taip komentavo ðá ávyká: „Kas jau kas, o rusø imperialistai turëtø tylëti. Uþjausdami vietnamieèius atsisakë þaisti su amerikieèiais. Koks dviveidiðkumas! Amerikieèiai turëtø didesná pagrindà neþaisti su jais. Juk rusai þiauriai elgësi ir elgiasi su ne viena tauta.“ Kaip ir su kuo apvesdinti Algiukà? Lidai reikalinga didelë meilë. Marytei – aistra. O jis negali nei vieno, nei kito. Telieka Genutë. Jie pora. Marytë tekëtø, nes laikas tekëti. Þinoma, ji Algiuko nemylës. O ar daug merginø teka ið meilës? Anà dienà ir að pradëjau bijoti dël Vilytës. Gerai, kad pagraþës. O jei ne, bus mamai vargo. Juk kiek daug neblogø mergaièiø, negalinèiø iðtekëti. Kur tik apsisuk, pilna senmergiø. Kur tie vyrai dingsta? Juk ne karo metas. Viktoras labai nori, kad Algiukas vestø Marytæ. Mat Marytë raðë jam ir tikëjosi ið jo daug ko. O jis negali vesti. Ne. Ne tam jis gimæs. Mëginsiu supaþindinti su Lida. Að norëèiau, kad jie abu apsivestø. Þiûrësim. Penktadiená su Viktoru sutikom stoty Alæ su vaikais. Vilytë labai iðsiilgusi, o að labiausiai iðsiilgau jos mamos. O atsigulus ji man priminë, kad neverta prasidëti su pirðlybomis. Esà Algiukas 27 metø ir nereikalingas auklës. Mes du mënesius padëjom jam. Daugiau neturim galimybiø ir jëgø. Tegu vaþiuoja namo, t. y. Panevëþin ir registruojasi. O jeigu vyks pirðlybos, vël reikës já laikyti pas mus. Mane tie þodþiai uþgavo. Ji tuoj suprato, bet buvo vëlu. Jausmas prapuolë. Stengiausi viskà uþmirðti, bet susitikimas, koks buvo Krivasaly neávyko. Ketvirtadienio vakare Viktoras pasiûlë paimti Algiukà á Krivasalá, kad tas neprapultø Panevëþy, nepapultø á sijonà. Sutikau, nors

1

1

Viktoras Petkus.

Pats autorius.

372

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nelabai norëjau. Motinai sunku. Alës nuomone, mamai ir taip sunku. Ji negalës paruoðti valgyti. Sutikau. Ryte radau já [Algiukà] atsikëlusá, besiruoðiantá namo. Lyjant pasivaikðèiojom truputá. Gaila buvo vaiko. Praðiau pagyventi tëviðkëje, o nuo rugpjûèio 20 d. atvaþiuoti á Krivasalá, ið kur nuvyksime á Vilniø „pirðlybø“. Sutiko vaikas. Gaila. Sugráþæs [ið darbo jo] neradau. Skaudu. Suprantu Alæ. Jai sunku. Visgi du svetimi vyrai. Iðlaidos irgi. Vaikai neturi paltø, batø, Gintulis kostiumëlio, að – palto ir t. t. Nëra angliø, malkø. Taèiau man skaudus Alës poþiûris á mano draugus. Alei prikaiðioti per daug nëra uþ kà. Be jos sutikimo pakvieèiau Algiukà pas save. Tris savaites ji tylëjo, rûpinosi. Tik apie birþelio 18 d. apibarë mane, kad að nesiskaitau su ja. Ji pati norinti Algiukui padëti, bet reikëjæ jos sutikimo papraðyti. Ji teisi. Mama irgi labai rûpinasi jais, nors jai gan sunku. Joms priekaiðtauti negalima. Vargu ar daug rasime savo draugø, kuriø þmonos, motinos taip rûpintøsi savo vyrø, þentø draugais. Taèiau tas Alës nenoras, kad Algiukas dar sugráþtø ir pagyventø pas mus mane uþgavo. Materialiniai reikalai mane visad uþgauna. Sekmadiená Viktoras, Alë ir að buvome Ðv. Mikalojaus baþnyèioje. Jaunimo yra, þmoniø pilna baþnytëlë. Labai graþiai gieda. Visada bûtina ten lankytis 12 val. ir kitus priðnekinti lankytis. Pirmà kartà per 15 metø neuþmirðau pasveikinti Alës 41-øjø jos gimimo metiniø proga. Nupirkau gëliø. Ji labai apsidþiaugë. Sutikom Èiuladas. Penktadiená Alë sutiko, kad að vaþiuoèiau gyventi á Krivasalá. Bet supratus, kad rimtai – parodë savo nenorà. Viktorui tada pasidþiaugiau, kad Alë gera. Jos amþiuje bûtinas vyras. Taèiau ji sutinka mane iðleisti kaiman. Viktoras: „Kadangi netiki, jog tu vaþiuosi, todël sutinka.“ Visgi jis protingesnis uþ mane. Ðiandien prisipaþinau Alei, kad su Viktoru vaþiuosime á Daugpilá ir ten uþsuksime pas Algiukà. Alë supyko. Esà norás vël ákliûti. Kompanijos ir kompanijos. Tai geruoju nesibaigs. Net prie Viktoro prasitarë, kad ji nenorinti, jog að vaþinëèiau. Vandai, Vladukui girdint apibarë mane. Vos susivaldþiau neaprëkæs. Uþ tai, kad Vla-

KETVIRTOJI

KNYGA

373

das nepaskolino kaimynui knygø, aprëkiau bailiu: „Reikëjo abiem su Ale vestis, tai pora bûtø.“ Vladeliui labai patikæs Kazelis. O að rëksnys. Uþ niekà patekæs ir vël pateksiàs, jeigu nenustosiàs plepëti. Ginèas vyko Viktorui girdint. Alë: „Jeigu esi toks didvyris, reikëjo nevesti.“ Jam iðëjus prikaiðiojo man, kad dël manæs negalës ir Vilija ástoti á universitetà. Skaudu girdëti tokius þodþius. Vladelá palydëjæs gráþau prislëgtas. Dar jiems abiem sakiau, kad nieko nedarau, todël ir neákliûsiu. Be reikalo kaime sklinda gandai, jog „ákliûsiu“. Að juk nieko nedarau, su niekuo nekovoju. Mato, kad einu á baþnyèià ir su draugø kompanija, todël kaimieèiams ir baisu. Juk ten inteligentai ið miesto nesilanko. Bet palydëjæs Vladelá, norëjau pasakyti Alei: „Að ðiandien su niekuo nekovoju. Bet jeigu bûtø reikalas, nedvejodamas eièiau á kovà. Að nepagailësiu nei tavæs, nei vaikø, nei mamos, broliø, nei savæs.“ Ji pati prislëgta. Vladelio nuomone, Viktoras ne tas, koks bûdavo. Ðiànakt [Viktoras] radæs uþkabintas duris. Matyt, apsirikæs að uþkabinau. Alë praðë paaiðkinti jam. Paaiðkinsiu. Bet já, matyt, uþgavo Alës ir Vladuko pastabos man. Netiesiogiai jos taikë ir á já. Ryt pasakysiu jam [Viktorui], kad að visada ir visur su juo. Jeigu kada reikalas iðkiltø, að pasiruoðæs visko atsiþadëti. O dël kaimo paþiûrësiu. Man ne tiek rûpi tëviðkæ iðsaugoti, kiek pasimokyti. Jeigu gauèiau pinigø, nedvejodamas vaþiuoèiau á Krivasalá. Nors Alë pareiðkë, kad að jai reikalingas kiekvienà dienà, bet nekreipèiau á tai dëmesio. Man ir paèiam bûna sunku be jos, o kaime bus dar sunkiau, ypaè rudená, bet troðkimas gauti þiniø viskà nugalës. Á viskà galiu nusispjauti. Að turiu daugiau valios, negu kad paèiam kartais atrodo, nekalbant jau apie kitus. Taip. O á Daugpilá pas Algiukà vaþiuosiu, në kiek Alës nesiklausiu. Nesiklausiu. Skaudu. Viktoras iðgyveno pas mus septynis mënesius. Daug. Algiukas du mënesius. Irgi nemaþai. Taèiau argi galima laikyti, kad jie mums daug skolingi? Argi ne mûsø pareiga buvo padëti jiems? Ir kodël þmonës nemoka aukotis dël kitø? Viktorija sakanti, kad mes ið jø [buvusiø lagerininkø] imam didelius pinigus. Koks ðlykðtus pasaulis. Taip skaudu, kad net verkti norisi.

374

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Nenusimink, Viktorai. Að su tavimi visur ir visada. Að stipresnis dvasioje, negu tau atrodo. Ryt á Krivasalá. Ðiànakt atsisveikinau su Ale ir vaikais. Atsisveikinimas dar prastesnis negu susitikimas penktadiená. Jau 22 val. 10 min. Að iðvargæs. O kiek daug neparaðiau. Pora pastabø. Anà sekmadiená Pakalas ðiais þodþiais atsakë á „protingøjø“ pasmerkimà partizaninio judëjimo. „Tai kà reikëjo daryti? Sakyti okupantui: Ivanai, maukis kelnes. Að tau noriu á uþpakalá pabuèiuoti uþ tai, kad uþlipai man ant sprando.“ Penktadiená Viktoras ir að susitikom su Kazeliu prie „Rûtos“ (buvom susitaræ). Jis [Viktoras] valgë, o mes nuëjome á Lukiðkiø aikðtæ. Tipas prisistatë. Ákyriai stebëjo mus. Net Kazelis suprato, kad tai – seklys. Miegoti, prieð tai paslëpus dienoraðtá. Nuotaika nekokia. Bûsiu bejausmis, Alë verks. Bet kà að galiu padaryti? Ji ðiaip puiki moteris. Bet kartais taip palûþta, kad man net baisu. Bet ar galima kaltinti jà uþ tai? Gyvenimas sulauþë.

Rugsëjo 23 d. (penktadienis) 18 val. 55 min. galiniam kambaryje. Alë iðëjo Petrui padëti bulviø nukasti, o að raðau. Gruodþio mën. atsivertæs ðá dienoraðtá, daugiau kaip pusmetá laikiau já po pagalve. Neprisiverèiau raðyti. Vaþiuodamas atostogø, pakiðau po spinta. Ðiandien nusprendþiau uþbaigti ir paslëpti. Po mano kalbos Rakûnui ginant disertacijà, gali vël sustiprinti sekimà, o kartais – padaryti kratà. Tad galø gale reikia uþbaigti. Uþbaigiau tada ta vieta1, kaip mes su Ale nuëjom miegoti pas Mièënus. Atsibudæs jauèiau didelá palengvëjimà. Rodos, nei gaila Tatuko, nei niek. Jis tik vargelá vargo, o dabar nors pailsës. 1

Èia autorius apraðo 1965 m., tëvo mirtá.

KETVIRTOJI

KNYGA

375

Troboj radom Vladukà nusiraminusá, o mama prislëgta, palûþusi, verkia. Ji praðo mane mylëti Alæ, nes kai ji mirs, man bus labai sunku. Pasirodo, kad ji visgi prisipaþino buvusi kalta. Pykau, kad ji tik verkia, o kalta neprisipaþásta. Alë pasakojo, kad verkdama kalbëjusi, kaip jai sunku, jog neatsipraðiusi. Nuo tø þodþiø pasidarë lengviau. Tatukas taupydavo elektrà, radæs uþdegtà ten, kur jo supratimu, ji nereikalinga, visada iðjungdavo. O dabar visur dega, degë per naktis visos keturios lemputës. O jis guli viskam abejingas. Dieve. Kokia gi to gyvenimo prasmë, kur ji? Vladukas liko su Regina sodo sutvarkyti, o mes su Ale 11 val. iðvykom. Ðá kartà palydëjo mus tik viena mama. Atsisveikindama verkë: „Prieð dvi savaites abu iðleidom, o dabar – tik að viena.“ Einant buvusio Þuorininko sklypo laukais vaidenosi, kad ims ir pasirodys jis [Tatukas] ið kurio nors alksnyno. Kalba pakrypo apie Reginà, kuri net nemokanti þegnotis. Vël pykau ant Vlado. Ji nekalta, bet kaip jis ëmë tokià? Kas bendro tarp jø? Ðvenèionëliø stotyje turëjau dël kitko sielotis. Visi ðûkiai, skelbimai – tik rusø kalba. Norëjau eiti pas stoties virðininkà, bet Alë sulaikë. Traukinyje sutikau Jauèynà, kuriam pasakiau pamokslà apie jo apolitiðkumà. Nemoku galvoti tik apie savo sielvartà, todël man ir lengviau. Parvaþiavus á Vilniø niekas nenorëjo prasitarti apie Tatukà. Kas jis vaikams? Negraþus diedelis, kurio jie nesuspëjo pamilti. Daugiau nieko. Ájungiau televizijà. Puiki muzika, kurios spëjau iðsiilgti. Sako, linksmintis negalima. Bet kà padës liûdesys? Geriau apie niekà negalvoti. Darbe niekas nemokëjo pareikðti uþuojautos, nors daug kas ir uþjautë. Man buvo skaudu. Pasirodo, kad Alës net nepasiteiravo, kaip tëvas. Vladukas atsiveþë vainikà, o man – nieko. Suþinojæ surinko po rublá ir „Vakarinëse naujienose“ pasirodë uþuojauta. Gailëjausi, kad prisipaþinau. Reikëjo tylëti, o tik vëliau pasakyti. Prisiminë, kaip Ieva gráþo po tëvo laidotuviø. Stebëjausi, kad ji gali juokauti. O dabar að juokiausi, rodos, nebuvo nieko ávykæ mano gyvenime.

376

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Martyðius paskambino ir pareiðkë uþuojautà. Daugiau niekas. Net Tyla nepaskambino. Jo tëvui mirus, net ið Sibiro lagerio pasiunèiau uþuojautà. Þodþiu, dël þmoniø abejingumo buvo labai skaudu. Kità dienà Gurvièius papraðë paraðyti pasiaiðkinimà. Tik vëliau supratau, kad Grabauskas nutarë uþ 3 dienas iðskaityti ið algos. Èia irgi uþuojauta. Stebëjausi, kad palyginus taip lengvai galiu viskà iðgyventi. Bet lapkrièio 11 d. metu darbe taip pasidarë sunku, kad, rodos, nors gyvas lásk á þemæ. Jeigu visà laikà tokia nuotaika bûtø, greit nusibaigtum þmogus. Vakare buvau pas Ðalûgà konsultacijoje. Pasirodë, kad istorijos klausimais neblogai orientuojuosi. Nuotaika pasitaisë. Atsirado viltis, kad ið manæs kas nors iðeis ir Tatuko gyvenimas tuoj ágaus savo prasmæ. Nuo to pasidarë lengviau. Taèiau prabëgo metai, o að negaliu pasigirti, kad pamirðau já, Tatukà, nors skausmas pamaþu apleidþia mane. O kaip trûksta man jo. Jis viskà þinojo – kaimo istorijà, þinojo kiekvieno kaimo gyventojo gimimo metus. O ðiandien neturiu ko paklausti apie tai. Senutë neþino net, kada iðtekëjo. Ir ne dël to jis reikalingas. Alei porà kartø sakiau, kad Tatukà mylëjau labiau, negu mamà. Ji ginèijo tai. Buvau priverstas sutikti su ja. Bet paskutiniu metu supratau, kad tai – tiesa. Prieð dvi savaites ásitikinau, kad tai – tiesa. Iðlipau Linkmenyse, nes atveþiau Laðinskui iðversti senà savo paltà. Su sveèiu nuëjom pas Alfredà. Jo neradom. Eidamas ið siuvëjo, sutikau ir 12 val. Alfredas parveþë á Krivasalá. Visgi nejauèiau didelio dþiaugsmo, koká jausdavau esant gyvam Tatukui. Praëjusá ðeðtadiená Vladukas negalëjo vaþiuoti, todël vël teko man. Ið Linkmenø parveþë Eduardas Rastenis savo „Volga“. Jis [Tatukas] visada bûdavo toks linksmas, nors jam bûdavo labai sunku. O mama visada verkia, aimanuoja. Gal dël to nejauèiu tokio dþiaugsmo vykdamas á tëviðkæ, koká jausdavau Tatukui esant gyvam.

KETVIRTOJI

KNYGA

377

Taèiau kai mama mirs, jos gal net labiau gailësiu negu Tatuko. Ji, kaip raðiau, bus paskutinis ið tëvø. Tada jau tikrai uþþels visi keliai á brangiàjà tëviðkæ. Gaila ir mamos. Prieð dvi savaites abu su Joneliu nukasëm daugumà bulviø. Gerai, kad vakar Jonelis parvaþiavo. Jis uþbaigs kasti bulves, nuskins obuolius. Po poros savaièiø atsiveðime mamà. Jai per sunku ten [tëviðkëje]. Nakvoti eina pas Genæ Ðtarienæ, darbo daug, senelë bara, kad verþias á Vilniø. Ji nori gyventi savo troboj, bet negali. Vienai nuobodu, sunku. Nepripratusi prie tokio vargo. Maþiau ir mums rûpesèiø. Gal karvæ paims kas nors mitybai? Atostogoms parvaþiavus nereikëtø vargti su tuo ðienu. Nors þmoniðkai pailsëtume kaime. Juk 1954 m. Birðtone pailsëjau truputá. Ðiaip faktiðkai neturëjau atostogø. Tai ir viskas. Baigiu apraðymà apie Tatuko mirtá. Mirë didelis þmogus, didelis savo kanèia, savo dvasios tyrumu. Mes daug ko netekome, netekome dalies savo paèiø gyvenimo. Stengiuosi nuvyti mintis, kad mûsø nerûpestingumas priartino jo mirtá. Gydytojas Labanauskas stengësi átikinti mane, kad jam niekas negalëjo padëti. Nuramino mane, bet ne visiðkai. Ne, reikëjo priversti já nuvaþiuoti á Vilniø. Reikëjo. Vasarà brolis Jonas priekaiðtavo man, kad nuvariau já á kapus savo patekimu á kalëjimà. Tame neþmoniðkame priekaiðte yra dalis tiesos. Skaudu, be galo skaudu be Tatuko. Ðiandien að suprantu, kà reiðkia turëti gyvus tëvus. Dar 10 metø galëjo gyventi. Galëjo, jei ne tas karas ir ne kruvinasis Stalinas ir truputá maþiau kruvinasis Chruðèiovas. Nieko nepadarysi. Jis jau neprisikels. O, kad galëèiau átikëti tuo, kad mes kada nors aname pasaulyje pasimatysime. Kiek prasmingas jo gyvenimas, jo kanèios, galiu árodyti að. Bet ir tai ne nuo manæs vieno priklauso. Jeigu sàlygos nepasikeis, nieko doro ið manæs nebus. O ko reikia? Tai, kad niekam nepavyko parklupdyti mane prieð stabus jau yra daug. Antradiená Rakûno disertacijos svarstyme sëdim abu su Vladu pasiruoðæ pareikðti protestà neteisybei, tautos istorijos klastojimui. Prisimenu Tatukà. Jeigu jis mato, supranta, kad ne veltui gyveno. Tegu ir nemato, nieko neþino, bet jeigu ir Vladelis nepaskæs siau-

378

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

rame savo asmeniniø interesø rate, tada tikrai ne veltui Tatukas gyveno. Mirë didelis þmogus. Tebûna lengva jam Lietuvos þemelë. Baigiu. Ið Londono sinagogos gieda þydai baisiosios nakties iðvakarëse. Maldos taip panaðios á katalikø. Vieni kitus labiau paþinæ suartëtume ir dingtø antisemitizmas. O kaip sunku skirtis su ðia knyga. Man atrodo, kad að maþai pasakiau apie savo Tatukà. Dar pasakysiu. O dabar baigti. 21 val. iðvargæs.

Rugsëjo 22 d. (ðeðtadienis) 18 val. kambarëly po antklode. Lauke ðaltoka. Ðiemet labai ankstyvas pavasaris, todël ir ruduo ankstyvas. Gráþus po atostogø rugpjûèio pabaigoje, uþpuolë tokios ðalnos, kad eiti á darbà buvo ðalta. Rankos bûdavo raudonos it vëþiai. Ðaltis siekë –2° C. Ðiaip per mënesá beveik nebuvo ðiltø dienø. Nors atostogos ir ðámet buvo nepavydëtinos, bet gráþæs jauèiausi neblogai, todël skaièiau viduramþiø istorijà, ruoðiausi rusø literatûros (sovietinës) egzaminams. Uþtat dienoraðtá buvau pamirðæs. Be to, sekmadieniais beveik nebûdavau namuose. Ðiandien nusprendþiau baigti. Kità savaitæ reikia já uþbaigti ir paslëpti. Ramiau bus „ant dûðios“. Jeigu jis nepaslëptas, vis galvok apie já. Raðyti dienoraðtá XX amþiaus ðalyje, kurioje tebeegzistuoja Stalino konstitucija ir visi ástatymai leidþiami jo dvasia yra tolygu þaisti su ugnimi. Bet ir neraðyti negalima. „Stosunki polsko-litewskie 1918–1920“ autorius ið aukðto þiûri á memuarinæ literatûrà. Viktoro pastaba Jakobspilyje, kad nëra objektyviø dienoraðèiø, gan sugadino mano nuotaikà. Gal tikrai be reikalo gaiðtu laikà? Ne. Viena, jau tiesiog negaliu neraðyti. Antra, mano dienoraðtis gali po keliasdeðimt metø daug kuo pasitarnauti. Raðyti reikia. Atostogø metu raðiau ávairiuose lapeliuose. Dabar tik teks perraðyti. Pradedu ið lapo, raðyto rugpjûèio 16 d.

KETVIRTOJI

KNYGA

379

14 val. gimtojoje bakûþëje. Pradëjus lyti, gráþau sudëti ðieno, dþiovinamo tarp tvarto ir klojimo. Pjoviau pas tetà dobilus, Jonelis liko mieþiø pjauti. Kà tik ið ten sugráþo mama su Gintarëliu. Nuotaika truputá prislëgta. Visà laikà ji maþdaug tokia. Jà gadina mintys apie dienoraðtá, kurio neradau. Galvojau apie gyvenimà èia. Jokiu bûdu. Viena, Alë negalës pragyventi ið savo algos. Antra, labai daug darbo, o laiko mokytis labai maþai liktø. Treèia, tokia nuotaika trukdytø mokytis. Anksèiau èia traukdavo. Bet tai buvo esant gyvam Tatukui. O dabar nuotaika visà laikà tiek prislëgta, kad niekas nelenda á galvà. Vadinasi, þlugo dar vienas mano planas praplësti savo akiratá. Pernai liepos pabaigoje raðiau iðvykdamas: „Kaþin, ar po metø rasiu visus gyvus?“ Kaþkoks nujautimas sakë, kad ne. Dieve. Nujautimas neapvylë manæs. Taip niûru, niûru. Pernai buvo nekokios atostogos. gráþau nepailsëjæs, visgi keisèiau ðámetines á pernykðtes. Be reikalo su Ale ëjom atskirai atostogø. Nei ji, nei að nepailsëjau. Jeigu ji bûtø èia, bûtø daug linksmiau. Jeigu kada nors dar atvyksim èia, tai tik abu kartu. O dabar chronologine tvarka apie praeitá. Rugpjûèio 1 d. atsigulus Alë buvo be nuotaikos. Mane tai erzino. Ji: „Ar vaþiuosi Latvijon?“ Að: „Ne“. Ji: „Meluoji. Vaþiuosi pas Antanà ir dar kai kur.“ Að piktai: „Kur reikës, ten ir vaþiuosiu.“ Ji pradëjo verkti. Tokiu pat tonu: „Èia nieko aðaros nepadës. Að nieko neveikiu prieð valdþià. Bet jeigu bus reikalas, nepagailësiu nei tavæs, nei vaikø, nei broliø, nei motinos, nei savæs. Apie tai tau sakiau dar 1964 m. lapkrièio 11 d. Prisimenu savo elgesá 1949 m. Man tada prikaiðiojai, kad nepasitaræs su tavim ástojau á komjaunimà. Tai ir buvo pretekstas [tau] draugauti su Pranu. Tai kodël dabar nepatenkinta?“ Po to raminau jà, kad nieko neveikiu, su niekuo nekovoju, todël nëra jokio pagrindo gadinti savo nervus. Nesisekë paguosti, nuraminti jà. Ji visà laikà buvo geros nuomonës apie Viktorà. Dabar já vadino velniu uþ tai, kad jis neva kurstàs mane. Mama jai papasakojo, kad jos atostogø metu pas mane uþeidavo daug buvusiø lagerininkø. Visa tai jai ir ávarë daug baimës. Tà baimæ ji atsiveþë

380

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ir ið kaimo. Pusseserë Veronika kalbëjusi, kad að esàs karðtakoðis ir t. t. Aiðkino, kad uþ tai, jog laikom Viktorà ir Algiukà saugumas pyksta. Jos manymu, Algiukui uþtektinai padëjom, dabar kur nori, tegu vaþiuoja. Ji neturinti nei jëgø nei galimybës daugiau padëti. Mano paties nuotaika buvo prislëgta. Taip laukiau jos sugráþtant ið Krivasalio, taip aistringai buvau jos iðsiilgæs. Taèiau parsiveþta ið Krivasalio irzli nuotaika atðaldë mano jausmus ir aistras. Taip ir iðvaþiavau. Á stotá palydëjo Viktoras, kuris iðvyko á Vievá. Skubëjau Krivasalin, kur laukë mama. Jai labai liûdna, o að veltui dienà uþtrukau tik norëdamas ilgiau pabûti su Ale. Persikëlæs Tijûnëliø laivu, troboj radau mamà ir krikðto motinà. Radau daug nesuneðto sauso ðieno. Darbo uþtektinai, iki já suveþëm. Pykau ant Vlado, kad visko nesutvarkë. Mama pavargo. Nuotaika nepagerëjo, pykau uþ kaþkà ant Alës, nors ji uþ niekà nebuvo kalta. Uþtat jai nieko neraðiau. Rugpjûèio 5 d. laukiau Viktoro su vaikais. Sulaukiau tik já vienà. Abu nukirtome mieþius. Viktoras atveþë Alës laiðkà. Jos nuotaika tokia pat bloga po mudviejø iðsiskyrimo. Tà patá vakarà atvyko Jonelis su Gintarëliu. Vëlai vakare iðëjom pas Linkpliká. Truputá buvo gëda dël ano sekmadienio elgesio. Jo neradom namie. Apþiûrëjom abejas kapines. Visada vaikðèiodamas po jas jauèiu savo gyvenimo beprasmiðkumà ir sugráþau be nuotaikos. Tiek daug kapinëse dar visai neseniai mirusiøjø. Senøjø mirtá dar galima pateisinti tuo, kad jie savo pareigà ðioje þemëje jau atliko. O kuo pateisinti jaunimo mirtá? Viktorui papasakojau, kad mane visi laiko dideliu optimistu, taèiau tikrovëje esu didelis pesimistas. Tik slepiu savo pesimizmà, netikëjimà þmogaus gyvenimo prasmingumu. Rugpjûèio 6 d. atsikëlæ labai anksti, 6 val. iðëjom á Ðiðkinius, o ið ten autobusu – á Ignalinà. Linkmenyse álipo Linkmenø vidurinës mokyklos direktorë Raduðytë ir mokymo dalies vedëja Kardelytë-Ðidlienë. Nebuvo kaip prisistatyti prie jø. O reikëtø. Reikëtø Kardelytæ iðbarti uþ mûsø jaunimo þalojimà, uþ ateizmo brukimà.

KETVIRTOJI

KNYGA

381

Apþiûrëjom medinæ Ignalinos baþnytëlæ, miestelá. Labai daug gëliø miestelyje, bet ir rusø nemaþai. Atrodo, kad dauguma jø – vasarotojai. 12 val. buvome Daugpily. Buvau girdëjæs, kad tai beveik vien rusiðkas miestas. Bet kà pamatëm, pranoko blogiausia. Tris valandas vaikðèiojome po miestà, bet latviðkai kalbant tegirdëjau tik du jaunus latvius. Paklausus gatvës, vienas latvis kalbëjo su truputá jauèiamu latviðku akcentu, bet nepasigyrë esàs latvis. Esà ir latviðkø viduriniø mokyklø, taèiau latviðkai kalbanèiø negirdëti. Vakare á visus mûsø klausimus atsakë Daugpilio lietuviai. Mieste daug cerkviø, ið kuriø porà apþiûrëjom. Ir savo iðore miestas rusiðkas. Jau prieð karà jis buvæs daugiau rusiðkas ir lenkiðkas negu latviðkas. Skaièiau „Sov. etnografija“, kad prieð karà rusai sudarë 20 proc. visø Latvijos gyventojø. Reikëjo suþinoti, kaip Antanas Jankauskas gyvena, ar dar neapsivedë. Ðeimininkës pagalba sutikom juos su Kazimieru Vasiliausku bevaikðèiojanèius gatvëje. Kazys uþsikvietë pas save. Jis laikosi puikiai, gyvena su vienuolëmis. Turi gerà bibliotekà, bet laiko skaityti jas trûksta. Visà laisvalaiká praryja fabrikas. Jam ir Vaièioniui Krivaitis pataræs paraðyti praðymà Lietuvos valdþiai, kad ði leistø jiems sugráþti á Lietuvà. Paraðæ tokius pareiðkimus, á kuriuos negavæ jokio atsakymo. Atrodo, neleidþia sugráþti. Uþsuko dar du lietuviai. Kleiza ir kt. Prieð 3 metus Kleizà sutikau Kaune, pasiruoðusá bëgti á Sibirà. Atkalbëjau. Bet greit iðvyko á Taiðetà. Dabar sugráþæs po 2 metø ir apsigyvenæs èia. Tiesiog kerðija saugumas uþ jo nuodëmes. Valdþiai nëra jokios prasmës bijoti jo, tokio sulauþyto þmogaus. Mums susidarë toks vaizdas, kad Daugpilyje daugiau tremtiniø lietuviø negu vietiniø latviø. Latviai bijà kalbëti latviðkai. Rusai labai neapkenèia jø ir visur niekina. Neapkenèia gal uþ latviø elgesá vokieèiø okupacijos metais. Prezo nuomone, kiekvienas ánamis neapkenèia ðeimininko. Lietuviai gan padoriai elgësi tuo laiku su rusais, bet jie ne maþiau neapkenèia mûsø, kaip ir latviø. Daugumà rusø pykina vien tik nerusiðka kalba. Tai seniai pastebëjau.

382

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

KETVIRTOJI

KNYGA

383

Daugpilyje gyvenàs lietuvis vedæs latvæ. Tarp savæs kalba rusiðkai, taèiau motina sûnø uþraðiusi á latviðkà mokyklà. Jam uþriðanti tautiná latviðkà kaklaraiðtá. Sûnus gatvëje nusiriðàs já ir nueinàs be kaklaraiðèio. Esà nenorás, kad rusiukai já pravardþiuotø „latyð-gelgyð“. Latviukas bijo Latvijoje pasirodyti esàs latvis. Latviø Daugpilyje yra, bet jie tarp savæs kalbà latviðkai tik tada, kai niekas jø negirdi. Neslëpiau savo nusistebëjimo. Man Lietuvoje dar neteko girdëti lietuviø, tarp savæs kalbanèiø rusiðkai. O jie sutikæ toká. Esàs tai 1941 metø tremtiniø sûnus. Rusams girdint, uþkalbintas latviðkai – atsako rusiðkai. Esà nemandagu kalbëti ta kalba, kurios rusai nesupranta. Negraþu? Negraþu kalbëti su tautieèiais gimtàja savo kalba. Spjauèiau tokiam á snuká uþ tokià baimæ. Rusai neapkenèia visø, kalbanèiø nerusiðkai. Ði neapykanta, panieka uþmuða silpnøjø latviø savigarbos jausmà ir ðie pradeda bijoti kalbëti tarp savæs tëvø ir protëviø kalba. Dauguma Daugpilio gyventojø rusai, todël latviai jauèia lyg gyvenà Rusijos vidury ir elgiasi taip, kaip rusams patinka. Jø pateisinti uþ tai, þinoma, jokiu bûdu negalima. Vergai. Vakare Daugpilio ligoninëje aplankëme vieno tremtinio lietuvio þmonà (jis pats tuo metu gulëjo Utenos ligoninëje). Mûsø buvo ðeði lietuviai. Sàmoningai ligoninës kieme kalbëjom su ligone garsiai lietuviðkai. Gatvëje tyèia garsiai ðaukëm rusams ausis rëþianèia lietuviø kalba. Tegu mato skeltanagiai, kad lietuviai nesibijo kalbëti lietuviðkai. Taèiau latviðkus uþraðus rusai visgi pakenèia. Iðkabos, vitrinos abiem kalbomis. Tegu uþsienio turistai mato, kad jie vaikðto „suverenios Latvijos“ miestu. Kaziukas1 kalbëdamas literatûros klausimais, þiûrëdavo á mane, matyt, laikydamas mane iðprususiu vyru. O man tai dar kartà pasitaikë proga pamatyti savo neiðsilavinimà. Gerai, kad nors pats tai matau. Ðiaip maþai paþástamø, kurie tai pastebi. Dauguma laiko mane iðprususiu vyru. Bet maþa tik suprasti, þinoti ir sau prisipaþinti dël savo menko iðsilavinimo. Bet kà daugiau daryti?

Èia dar kartà iðgirdom patarimà saugotis Vilniaus baþnyèiø klebonø, iðskyrus Naujosios Vilnios. Taèiau Kaziukas nepaþásta þmoniø, þiûri á kiekvienà þmogø J. Tumo-Vaiþganto akimis. Nors Krivaitis jo laiðkà vysk. Paltarokui atidavë á saugumo rankas, bet jis nedrásta jo uþ tai pavadinti tikruoju vardu. Abiejø Kaziukø1 lageris nesulauþë, nesugadino, bet nieko ir neiðmokë jø. Kazelis toks gyvas, judrus. Tai tikras antrasis J. Tumas-Vaiþgantas. Ryte Antano lydimi lyjant iðvykom á Jakobspilá Oriolo–Rygos traukiniu. Keleiviai be iðimties rusai, gráþtà ið plaèiosios tëvynës po atostogø á „iðvaduotàjà“ Latvijà. Latviø jie neapkenèia, taèiau Latvijà jie „myli“ ir niekur ið jos nesiruoðia iðsidanginti. Ir kaip jos nemylëti? Juk gyventi joje daug geriau negu kitur, kur „komunizmo pagrindai“ statomi 25 metais ilgiau negu Latvijoj. Pro rasotà traukinio langà stovëdami (vietø atsisësti nëra) stebim Latvijos gamtovaizdá. Jis niekuo nesiskiria nuo mûsø Aukðtaitijos gamtovaizdþio. Trobesiai irgi panaðûs. Tad kuo latviai taip didþiavosi ir ið aukðto þiûrëjo á mus? Traukiniui sustojus álipæ keleiviai kalba tik rusiðkai. Matyt, ir Latvijos kaimai apgyvendinti rusø. Apsidþiaugëm stotelëje iðgirdæ kalbant latviðkai. Gal jau èia galø gale prasideda tikroji Latvija? Greit pasirodë, kad mûsø dþiaugsmas buvo ankstokas. Ir ðioje stotyje álipusiø keleiviø dauguma kalbëjo rusiðkai. Jakobspilis stovi ant ribos tarp Latgalijos ir Þemgalijos. Deja, ir èia bent pusë gyventojø rusai ar lenkai.

1

1

Kaziukas, Kazelis – kunigas Kazimieras Vasiliauskas.

20 val. Ryt tæsiu. O dabar pailsët.

Rugsëjo 25 d. (sekmadienis) 7 val. 45 min. po antklode ðalia Alës. 5 val. atsibudau ir neuþmigau beveik. Galva sunki. Bet raðyti reikia. Lauke lietus. Ðalta.

Vaièionio ir Vasiliausko.

384

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tæsiu jau ið rugpjûèio 17 d. lapo. 16 val. 30 min. prie Pakalo kaitinomës saulëje. Apie porà valandø vaikðtom Daugpilio gatvëmis, nes Kazimieras uþimtas baþnyèioje – vargonais pritaria besimeldþianèiøjø giesmëms. Aikðtëje standartinis paminklas Leninui, o netoliese – kitas 1915 m. kritusiems caro karininkams. Prezas nusistebëjo ir pasipiktino latviø tolerancija, perdëta tolerancija. Rusai nebûtø saugojæ paminklo latviø karininkams. Bet gal ði tolerancija iðgelbëjo ir Broliø kapus. Daugelio nuomone, juos iðgelbëjæ latviø komunistai, turëjæ daug didesná autoritetà Maskvos akyse negu lietuviðkieji jø partiniai broliai. Latvijoje daug lenkø. Uþtat Krastpilyje vienà sekmadiená katalikø baþnyèioje sakomas latviðkas pamokslas, o kità – lenkiðkas. Jeigu Lietuvos lenkai (jeigu juos galima lenkais vadinti) sulietuvëjæ, tai to negalima pasakyti apie Latvijos lenkus. Tai neapdairios latviø prieðkarinës valdþios politikos rezultatas. To meto Latvijos valdþia, nesuprantamais tikslais, motyvais, flirtavo su Lenkija, palaikë jà ginèe su Lietuva dël Vilniaus. Lenkai Latvijoje turëjæ savo spaudà, mokyklas, baþnyèias, todël ir nenutautëjæ. Ðiandien jie yra savotiðka baze Latvijai surusinti. Aiðku, kad tokias mokyklas baigæ lenkai labai greit surusëja, lygiai taip pat, kaip ir tokias mokyklas baigæ Lietuvos lenkai. Visa tai rodo Latvijos valdþios bukumà, trumparegiðkumà. Keliasdeðimt tûkstanèiø lietuviø nutautino neleidæ jiems turëti savø mokyklø, o lenkø nesisekë nutautinti. Ðtai ðiandien ir turite pjauti tai, kà pasëjote. Ðûdþiai. Po I pasaulinio karo dauguma Lietuvos miestø buvo lenkiðki, t. y. aplenkinti. Labai lenkiðkas (daugiau lenkiðkas negu lietuviðkas) buvo Kaunas. O ðiandien jø ten oficialia statistika – apie 3 tûkstanèiai. Nors Lietuvos lenkai irgi turëjo savo mokyklas, net gimnazijas Kaune ir Panevëþyje, bet nutautëjo. Ðiandien Lietuvos lenkai nëra jokia problema, iðskyrus Vilniaus kraðto lenkus. O kodël latviai negalëjo to pasiekti su savo sulenkëjusiais tautieèiais? Asilai. Ðiandien að iðklausiau keturiø lietuviø pasikalbëjimo turiná,

KETVIRTOJI

KNYGA

385

diskusijà apie Pabaltijo tautø padëtá ir jø ateitá. Vadinsime juos Aukðtaièiu, Þemaièiu, Lapinsku ir Zerinsku1. Aukðtaitis: „Nesuprantu, kodël latviai, atgavæ savo nepriklausomybæ, neiðvijo rusø ið savo ðalies? Juos bûtinai reikëjo iðvyti, o á jø vietà apgyvendinti lietuvius. Ðiems bûtø nereikëjæ 1927–1929 m. tûkstanèiais vykti á Pietø Amerikà. Dar daugiau, trûkstant latviams darbo rankø, kviesdavosi þemës ûkio darbininkus ið Lenkijos. Ðie likdavo gyventi èia ir didindavo ir taip jau didelá nelatviø procentà bendro Latvijos gyventojø skaièiaus.“ Lapinskas: „Kultûringa tauta negalëjo to padaryti. Tik rusø komunistai gali iðtisas tautas iðtremti ið gimtinës, ið gimtø vietø, tik ðie nesiskaito su vieðàja pasaulio opinija. Ateityje irgi negalima bus jø tremti. Tik skeltanagiai patys iðbëgs ið Pabaltijo. Juos reikia iðvaryti suirutës metu. Viskam susitvarkius, jø nereikës iðvaryti.“ Aukðtaitis: „Vakarø valstybës atsisakë savo kolonijø, ne gerø norø vedamos, o spaudþiamos vieðosios nuomonës. Tas pats bus ir Rusijoje. Ateis laikas, kad ir ji buvo priversta skaitytis su ðia nuomone. Atëjusi á valdþià jaunoji karta supras, kad negalima tokiais metodais valdyti nerusø tautas.“

Rugsëjo 27 d. (antradienis) 16 val. 55 min. didþiajame kambaryje. Netikëtai pasirodë saulytë. Uþ tvorø lauþymà Gintulis klûpi ðitame kambaryje, o Vaidas – mano – maþajame. Pirmoji kolektyvinë atsakomybë. Mama virtuvëje, Alë po krautuves laksto, ieðko Vilijai þieminio palto. Krautuvës lyg iððluotos. Maisto produktø uþtenka, o pramoniniø – labai trûksta. Argi Vakarai tai gali suprasti? Prieð keletà savaièiø Arkadijui reikëjo gauti sûnui glaudþiø ir dar kaþkokio menkniekio. Kasdienà lakstydavo po krautuves ir negaudavo. Apsirami-

1

Zerinsko pseudonimas rodo, kad tokio pokalbio nebuvo, taèiau pagrindas jam sukurti buvo autoriaus ir V. Petkaus pokalbiai su Daugpilio lietuviais.

386

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

no. Matyt, surado. Alë pasakojo, kad neseniai Antakalnyje „iðmetë“ raudonas „maikes“. Nors buvo neþinoma, pardavinës jas, ar ne, bet eilë susidarë didþiausia. Jeigu nebûtø pikta, tai bûtø juokinga. Ðilti baltiniai suplyðæ. Vargu ar gausiu. Pernai rudená ieðkojau, ieðkojau, bet taip ir neradau. O laikraðèiuose visko pilna, visi planai pervirðijami. Kaip skiriasi tikrovë nuo propagandos! Raðyti. Sekmadiená neuþbaigiau, nes Viktoras iðsitempë á kelionæ á Alytø ir Druskininkus. Zerinskas: „Reikia skirti Vakarø imperializmà nuo rusiðko. Pastarasis nelinkæs skaitytis su jokia vieðàja nuomone. Be to, mûsø padëtis daug blogesnë negu buvusiø Azijos ir Afrikos kolonijø. Ten baltieji buvo pavergæ juoduosius, o èia – baltieji baltuosius. Uþtat ðis kolonializmas pasauliui ne taip gerai matomas kaip anas.“ Á pokalbá ásikiðo Þemaitis: „Kvailystë laukti ið rusø, kad jie gera valia atsisakytø mûsø. Ar daug tu pats sutikai stovyklose [lageriuose] jaunø rusø, net labai nepatenkintø esama santvarka, kurie nenorëtø Pabaltijo valdyt? Að bent tokiø nesutikau. Visi jie be jokios iðminties remia partijos ir vyriausybës politikà Pabaltijo ir kitø pavergtø tautø atþvilgiu.“ Aukðtaitis: „Tai kas tada mums lieka? Laukti visiðko ir galutinio nutautinimo?“ Þemaitis: „Ne! Pasaulyje gali ávykti ávairiø netikëtumø, kurie ávyko 1918 m. Mûsø ateitis priklauso tik nuo ðiø netikëtumø, tik tokiu bûdu mes galim atgauti laisvæ. Vieni savo jëgomis neiðsikovosime jos.“ Lapinskas: „Tikëtis uþsienio pagalbos – nesitikëk. Niekam dël mûsø likimo në kiek nesisuka galva. Niekur apie mus net nekalbama.“ Aukðtaitis: „O Amerikai?“ Lapinskas: „Pernai leido pabaltieèiams protestuoti prie JTO rûmø? Amerikieèiai áklimpo Vietname, todël jiems bûtinai reikëjo diplomatinëmis priemonëmis paspausti Maskvà. Uþtat ir leido ðias demonstracijas. Kas jiems patiems nenaudinga, to jie neleidþia. Niekas mûsø neprisimena ir savo tylëjimu taip pat pritaria mûsø okupacijai. 1918 m. palaikë mus norëda-

KETVIRTOJI

KNYGA

387

mi árengti kordonà tarp Rusijos ir Vokietijos. O á mûsø laisvæ jiems buvo ir tebëra tik nusispjauti.“ Aukðtaitis: „Tu pats pasakojai, kad Graikijoje iðleistas geografijos vadovëlis, kur apie Pabaltijo tautas kalbama kaip apie atskiras valstybes, kurias rusai aneksavo 1940 m. Ten smulkiai atpasakota tos aneksijos istorija.“ Lapinskas: „Graikija tai sau leido, bet Anglija to neleis, nes jos diplomatijai tas ðiandien nenaudinga. Mums telieka tik viena: kaip nors iðsilaikyti, nenutautëti.“ Aukðtaitis: „O ar prisimeni praëjusiais metais, kaip viso pasaulio diplomatai boikotavo Maskvoje surengtà priëmimà Lietuvos pavergimo 25-øjø metiniø proga? Ten nedalyvavo në vienas diplomatas ið nekomunistinës Europos, Amerikos. Tedalyvavo tik Indonezija, Egiptas, Marokas, kelios Afrikos ðalys ir, þinoma, Rytø Europos satelitai.“ Lapinskas: „Prisimenu. Bet tas priëmimas kalba kaip tik ne mûsø naudai. Jame dalyvavo kaip tik ðalys, paèios neseniai iðsivadavusios ið kolonijinës priklausomybës. O jos kaip tik ir turëjo uþjausti mus, savo demonstratyviu atsisakymu [dalyvauti priëmime] paremti mus.“ Jam pritarë Þemaitis. Lapinskas á Aukðtaitá: „O tavo patriotizmas archajinis. Jau ðiandien daug kas tavæs nesupranta, o po keleriø–keliolikos metø dar labiau nesupras. Net tavo paties sûnus nesupras. Nacionalizmas yra pasenæs reiðkinys. Jis turi vertæ tik Afrikoje ir Azijoje. Ðiandien reikia ko nors kitko, kas uþdegtø tautà. Taèiau to kitko mes neturim.“ Aukðtaitis: „To kitko visam pasaulyje nëra. Ðiandien pasaulis neþino, kokiu keliu eiti. Marksistai bent turi konkreèià savo teorijà, savo programà. Ten, kur marksizmas áþengë, ten patrauklumà jis prarado. Bet kitur jis turi pritraukianèià galià ir dar ilgokai jos nenustos.“ Þemaitis: „Tëra tik trys universalios, niekada nesenstanèios vertybës: laisvë, nepriklausomybë, savarankiðkumas. Taèiau dauguma toms vertybëms abejingi.“ Aukðtaitis: „Tavo manymu, dauguma mûsø tautos abejinga savo laisvës reikalui?“

388

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Þemaitis: „Ne, taèiau dauguma paskendusi savo asmeniniø interesø rate ir aukðtesnëmis vertybëmis ið viso nesidomi. Taip buvo visada, taip ir dabar yra, taip ir bus ateityje.“ Atrodo, kad ði jø diskusija daug ko mane iðmokë. Tikrai að buvau net iki ðiol per daug naivus tikëdamas jaunàja Rusijos karta, jos gerais norais mûsø tautos atþvilgiu. Naivus! Buvau labai aklas, nors save ir laikiau aiðkiaregiu. Ir kaip negalëjau suprasti, kad ir jaunoji karta auklëjama tokia pat stalinine dvasia visø nerusø tautø atþvilgiu. Tad ið kur atsiras toji demokratiniø paþiûrø jaunoji karta, kuri, bûdama valdþioje, gera valia suteiks mums laisvæ? Ið kur? Naiviai tikëjau ta Rusijos jaunàja karta, nes labai norëjau ja tikëti. Tik diskusijos, mano iðgirstos Jakobspily, iðblaðkë visas iliuzijas. Tà dienà galø gale praregëjau. Ðiandien net nesinori tikëti, kad buvau toks naivus. Net gëda! O gal tuo ir netikëjau, bet trokðdamas savo tautai laisvës, skaudþiai kentëdamas dël jos nelaisvës, kanèiø, raminau save, apsigaudinëdamas tomis iliuzijomis. Gal tik todël buvau naivus, kvailas, tik apgaudinëjau save. Þodþiu, pats susimaiðiau savo paties samprotavimuose. 12 val. prasidëjo suma. Melstis kaip visada beveik negalëjau, o tik mintyse ginèijausi su Dievu, kaltindamas Já baisiu neteisingumu maþø tautø atþvilgiu. Lietuvos, palyginus, dar nebloga padëtis. O Latvija tikrai stovi ant bedugnës kraðto: kas antras Latvijos gyventojas jau ne latvis. Svetimðaliø antplûdis kasdienà auga, priklausomai nuo Latvijos pramonës augimo. Tik trys valstybës II karo metu prarado savo nepriklausomybæ, o laisvøjø tautø skaièius per 20 metø padidëjo daugiau kaip dvigubai. Dieve! Kodël Tu toks neteisingas ðioms trims tautoms? Kodël Tu toks neteisingas kurdø tautai? O gal ið viso Tavæs nëra? Nëra! Jeigu Tu bûtum ir bûtum toks geras ir teisingas, kaip apie Tave kalba tikintieji, neleistum pasaulyje tokios neteisybës. Rodos dar niekada taip neabejojau antgamtinio pasaulio buvimu, kaip ðá kartà. O nuotaika tokia prislëgta, seniai taip buvo uþvaldþiusi mane. Slëgë savas bejëgiðkumas, tos neteisybës supratimas.

KETVIRTOJI

KNYGA

389

Baþnyèia didelë, þmoniø joje irgi nemaþa. Taèiau dauguma moterys, nors tarp jø daug jaunø moterø. Daug ir vaikø. Vyrø maþai, jaunesniø uþ mus ið viso nematyti. Pasimeldæs Antanas iðëjo. Mes likome. Jaunas kunigas evangelijà paskaitë lenkiðkai ir latviðkai. Sakë latviðkai labai ilgà pamokslà. Nesuprantu. Lageryje bent suprasti kalbà pasistengi. Jø kalba kaþkà karðtai árodinëja, o að vis su Dievu ginèijuosi. Kunigas dalija buèiuoti ostijà. Tik vaikystëje esu jà buèiavæs. Viktoras spaudþia drauge su þmonëmis ir mane á kunigø pusæ. Reikia ir man buèiuoti, nors að tam buèiavimui neskiriu jokios beveik reikðmës. Tegu mato þmonës jaunus þmones, bent bus uþkreèiantis pavyzdys. Baþnyèia skamba nuo giesmiø, giedamø lietuviðka melodija. Tai K. Vaièionio pastangos – lietuviðkà giesmæ iðvertë á latviø kalbà. Pirmajai komunijai paruoðta daug vaikø. Kolektyviai, organizuotai priima Pirmà komunijà. Bet vidinio susikaupimo nematyti. Tëvai liepia eiti ir eina. Ðventoriuje Antanas: „Þiûrëk iðeinanèiø sudëtá: dauguma moterys ir vaikai. Pamaþu besimeldþianèiø skaièius vis maþëja. Ateis diena, kada baþnyèios bus tuðèios.“ Að nenoriu su juo sutikti, bet nenoriu ir ginèytis. Nuo vargonø nulipa, kaip man pasirodo, aukðtas, maþdaug 42– 43 metø besiðypsàs vyriðkis. Suprantu, kad tai – Kazelis [Vaièionis], dar vienas Lietuvos tremtinys. Talentas þûna, teisingiau – þudomas. Jeigu jo talentà nukreiptum reikiama vaga, jis galëtø (o gal tik galëjo?) daug duoti Lietuvai. Groja vargonais ir taip graþiai pritaria tokiu maloniu aukðtu balsu. Moka daug kalbø, neblogai valdo plunksnà. Bet mûsø santvarkai nereikalingi talentingi bei nepaperkami þmonës. Tremtyje laikydami juos stengiasi atitraukti nuo savosios tautos ir tuo slopinti jø talentà. Jo [Kazelio] veidas rodë esant dorà, nuoðirdø þmogø ir jokiu bûdu ne politikà. Stalino–Berijos tironija pavertë já politiku. Jis per du kartus iðkalëjo 10 metø. Uþ kokià politikà? Fanatikë lenkë davatka, saugumo praðoma paraðë skundà. Esà jis kalbëjæs, jog Vilniaus kraðtas bus Lietuva. Vien tik uþ tai [nuteisë] 10 metø. Vëliau sugràþino ið lagerio ir dar pridëjo 15 metø uþ kità menknieká.

390

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Komisija paleido, bet po keliø mënesiø suëmë ir sugràþino atgal. Rusai kaliniai uþpuolë sargybà. Dalá kaliniø iððaudë, o já [Kazelá] apðaukë recidyvistu (nors jis neprisidëjo prie tø rusø) ir kalino vienutëse, grieþto reþimo kalëjimuose. Paleido 1959 m. Netoli vienas kito buvome. Gaila, kad nesusitikome. Pasakojo, kaip tais metais èekistai tyèiojosi ið kun. Raèiûno, pulk. Riejino. Ir taip po XX suvaþiavimo! Bet argi gali kruvinieji enkavedistai kada nors pasikeisti? Klausomës Kabalevskio Rekviem (þodþiai Roþdestvenskio). Vietomis yra labai jaudinanèiø vietø, bet kai kur tiesiog sovietiniai marðai. Klausausi dvigubø jausmø apimtas. Rusø kareivis kovojo uþ savo tëvynës laisvæ. Tuo jis vertas pagarbos. Taèiau tas pats kareivis, Stalino ir Berijos padarytas kruvinu enkavedistu, þudë mûsø brolius. Ðiam rusui amþina gëda ir amþinas prakeikimas! Kalbame apie tragiðkas Rekviem gaidas, apie þmogaus tragedijà, apie mirties tragedijà. Á tai Viktoras lyg tarp kitko: „Netikinèiam mirtis – tragedija, o tikinèiam – tik drama.“ O kaip norëèiau ásisàmoninti, kad mirtis tik drama, kad su þmogaus mirtimi nesibaigia viskas! Norëèiau! Antanà palydim á stotá. Jis iðvyksta á Daugpilá. Kazelis pasakoja apie Ðv. Onos [baþnyèios] klebonà, jo kruvinàjà karjerà. Kaip tokius þemë neðioja? Sugráþus Viktoras neigiamai atsiliepia apie Antanà. Keleri metai Latvijoje, o latviðkai nemoka. Buvom muziejuje. Áëjæs pasisveikino rusiðkai. Viktoras kreipësi latviðkai, atsisveikino latviðkai. O kaip praðvito muziejaus darbuotojo veidas! Ir kaip að uþ tai neiðplûdau Antano?! Teisus Viktoras vadindamas já apkiautëliu. Smerkiam rusus, kad jie niekina mûsø kalbà, o patys niekinam kitø kalbà. Gëda! Antanui ir K. Vasiliauskui! Norëjau laiðku Antanui iðsakyti, bet Viktoras nepatarë. Susitikæs duosiu velniø uþ tà „Zdravstvuite“. Dienà Kazys Vaièionis skaitë savo poezijà. Mano supratimu, valdo ir plunksnà. Vakare skaitë prozos veikalà. Galvojau, kad Viktoras pagirs já. Taèiau jis per daug kritiðkai ávertino tà kûrybà. Þmogus taip susijaudinæs iki aðarø skaitë, o Viktoras já tiesiog „sudirbo“. Man buvo labai nemalonu. Mëginau padëtá taisyti, bet

KETVIRTOJI

KNYGA

391

nesugebëjau. Viktoras padarë pirmà netaktà, kurá að pastebëjau. Pavaizdavo, kad jis labiau iðsilavinæs, daugiau iðmano. Jam tai pavyko. Bet kam to reikëjo? Kà tas davë? Jo pareiga buvo skatinti raðyti, o ne tokiais þodþiais pritrenkti þmogø. Að gyriau ir praðiau raðyti prisiminimus. Praðiau Viktorà padëti paveikti já raðyti. Viktoras atsisakë. Esà jis á tà reikalà kitaip þiûri. Supratau, kad jis neskiria memuarams ypatingos reikðmës. Árodinëjau, kad [memuarai] nemaþai gali pasitarnauti ir pasitarnaus mûsø tautos istorijai. Bet jo manymu, tai esanti papildoma istorinë medþiaga, o ne pagrindinë. Ne! Netaktiðkai jis pasielgë. Gaila, kad viso to netaktiðkumo esmæ supratau daug vëliau. Pirmadienio ryte Kazelis nuoðirdþiai mus iðlydëjo, pats iðëjo á darbà prie statybø. Jakobspilis man davë daug ta prasme, kad atsikraèiau savo iliuzijø, kuriomis, rodos, nenorëjau iki ðiol atsikratyti. Ir gerai, kad jomis atsikraèiau. Vis vien maþdaug uþ 20 metø mes bûsime laisvi. O dabar reikia laukti dideliø sukrëtimø, konfliktø. Bet að jais netikiu. Tad ko belieka laukti? Stebuklø?! Jais irgi netikiu. Taèiau vis vien tikiu savo vargðës tautos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels! 19 val. 15 min. uþtenka. Angliø á sandëliukà neðti.

Rugsëjo 29 d. (ketvirtadienis) 16 val. 25 min. Lauke ðvieèia saulë. Naktá buvo pora ar daugiau laipsniø ðalèio. Gruodas. Rankoms buvo ðalta, o pirðtiniø neturiu. O vakar tiesiog perðalau. Ðiandien ástaigoje nors krosná pasikûrenom (namuose jau kelios dienos kûrenam). Tæsiu. Rugpjûèio 8 d. ryte iðvykom á Rygà, nors ið Krivasalio iðvykdamas negalvojau taip toli vaþiuoti. Viktoras prikalbëjo. Ádomu pa-

392

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

èiam pamatyti Rygà. Tokiø progø per 38 gyvenimo metus nepasitaikë në vienos. Neþinia, kada pasitaikys vël. Reikia vaþiuoti. Parà uþtruksim. Antradiená bûsiu tëviðkëje. Dienà palauks, nesibaimins. Iðvykom Daugpilio–Rygos traukiniu. Ir èia dauguma keleiviø rusai, nors kai kur girdëti kalbant latviðkai. Ið tolo Ryga niekuo nestebino. Ir prie stoties esanèios gatvës. Taèiau patekæ á Lenino gatvæ supratom, kad Ryga visgi didmiestis, ko negalima pasakyti apie Lietuvos miestus. Tik stebino kontrastai: centrinëje gatvëje ðalia keliaaukðèiø mûriniø pastatø stûkso á þemæ sulindæs iki pat langø medinis vienaukðtis namelis, kurio vieta etnografiniame muziejuje. Troðkau pamatyti Laisvës statulà, kurios net bolðevikai nedráso nuversti. Suradom. Didingas paminklas! Tik laiko negailestinga ranka pamaþu þaloja ðá paminklà. Turiu ydà kalbëdamas mosikuoti rankomis, rodyti ranka ar pirðtu á ávairiausius daiktus. Uþ tai dar, atrodo, Daugpilyje Viktoras padarë ne vienà pastabà. Tos pastabos Rygoje pasidarë vis daþnesnëmis ir kuo toliau, tuo grubesnës. Mëgstu visiems daryti pastabas, todël ir pats nepykstu uþ jas. Taèiau grubaus pastabø tono nepakenèiu. Visà laikà Viktorà laikiau taktiðku, ramiu þmogumi. Taèiau dabar jis pasirodë labai grubus. Grubus jo pastabø tonas man labai nepatiko. Taèiau stengiausi pateisinti prasta jo nuotaika po poros blogai iðmiegotø naktø. Miesto gatvëse latviðkai kalbanèiø ne daugiau kaip Vilniuje lietuviðkai. Man atrodë, kad Vilnius lietuviðkesnis uþ Rygos latviðkumà, nors Vilniuje lietuviø 31 proc., o latviø Rygoje – 44 proc. Þmonës geriau apsirengæ negu Vilniuje. Dauguma vyrø juodais batais, o Vilniuje – vasariniais, sandalais. Vienoje gatvëje pasakiau Viktorui: „Gal ðioje gatvëje yra tavo paþástamø?“ Iðsitraukæs bloknotà suþinojo, kad yra. Imantas! Radome tik bobutæ. Iðeidami ið jø (antrà kartà) sutikome jaunà, aukðtà, gan graþø brunetà su simpatiðka mergina. Pakvietë nakvoti pas juos. Taigi latviai gali bûti draugiðki. Palikæ lagaminëlá, iðvykome pas kità Viktoro paþástamà latviukà, mokantá lietuviðkai (vadinsiu já Lietuviu). Rygos priemiestyje jo neradom. Nutarëm laukti.

KETVIRTOJI

KNYGA

393

Að kreipiausi á Viktorà: „Turim laisvo laiko, todël padiskutuokim, ðiaip veltui bëganèio laiko gaila. Pasakyk man, ar tarp latviø lagerininkø daug marksistø?“ Nesuprantu, kodël já uþgavo ðis mano klausimas. „Kvailas klausimas! O kuo jie gali bûti? Kuo, jeigu ne marksistais? Net prieð karà latviø iðleista enciklopedija yra marksistine dvasia suredaguota.“ Mano klausimas, kodël tarp latviø tiek daug marksistø, já dar labiau suerzino. Net nesiteikë atsakyti á já. Tada prisiminiau jo teorijà, kurià dar þiemà jis iðdëstë Vladui. Spalio revoliucija rado tarp latviø daug ðalininkø tik todël, kad latviai daugiausia iðpaþásta protestantiðkàjá tikëjimà. Ðis tikëjimas pagrástas racionalizmu. O racionalizmas vedàs á marksizmà. Jo teorijà lyg ir patvirtino Kazimiero Vasiliausko pasakojimas apie baþnyèios padëtá Latvijoje. Katalikø baþnyèia Latgalijoje labai gyvastinga, o protestantizmas iðsigimsta, uþleisdamas vietà ateizmui. Baþnyèias [protestantø] lanko kelios bobelës ir todël jos viena po kitos uþdaromos. Viktorui árodinëjau, kad, mano manymu, marksizmas rado Latvijoje gerà dirvà ne dël protestantizmo, o dël to, kad Latvijoje jau tada buvo iðsivysèiusi pramonë, gausus darbininkø skaièius. Bet jam pavyko „prispausti“ mane ir sutikau, kad marksizmas yra Latvijoje liuteronybës pasekmë. „Arba idealizmas, arba materializmas, treèio kelio nëra. Kadangi protestantizmas pagrástas racionalizmu, telieka tik materializmas.“ Vadinasi, teisûs materialistai, teigdami, kad treèio kelio nëra! Bet greit vël ëmiau prieðtarauti: „O kodël Anglijoje marksizmas neranda dirvos?“ Viktoras tvirtino, kad anglikonø tikëjimas esàs tik tradicija, nors savo tvirtinimo niekuo neparëmë. Að: „Daug paþástu þmoniø, kurie blogi katalikai: nei á baþnyèià eina, nei þegnojasi, taèiau jie nëra marksistai.“ Jis: „Nereikia þiûrëti á tai, kà þmogus kalba, bet á tai, kà daro, kaip elgiasi. Jeigu jis nesiþegnoja, tas nereiðkia, kad jis jau ne katalikas.“ Tada ëmiau apie save kalbëti: „Norëèiau bûti geru kataliku, tikëti pomirtiná gyvenimà, bet negaliu. Taèiau marksistu að nebuvau në minutës, nes marksizmà nuo pat pradþiø vertinau kaip Stalino, kruvinojo Stalino ideologijà.“ Tada jis nesurado kito argumento, iðskyrus tà,

394

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kurá girdëjau dar Lukiðkëse prieð 8 metus: „Tikëjimas yra Dievo dovana, kurià ne visi gimdami gauna.“ Tada jam priminiau, kad tokiu atveju galima Dievà apkaltinti uþ þmoniø netikëjimà. Jis: „Viskà suprasti, viskà ásisàmoninti sunku. Kai kuriems dalykams paaiðkinti, suprasti net vieno þmogaus gyvenimo nepakanka.“ Jo aiðkinimu likau nepatenkintas ir prisipaþinau: „Tu manæs daug kuo neátikinai.“ Jis: „Að nieko niekuo ir nesistengiu átikinëti, primesti savo paþiûras.“ Bet að nenorëjau tuo uþbaigti mûsø diskusijos: „Lietuviai katalikai, o latviai su estais protestantai, pagal tavo teorijà, materialistai. Taèiau ar sovietø valdþia rado tarp mûsø maþiau savo ðalininkø negu tarp anø? Pasakysi, kad partizaninis judëjimas árodë tavo teorijos pagrástumà? Tai ne argumentas. Jø vyrai iðëjo á vokieèiø armijà, daugelis pasitraukë á Vakarus, todël ir neliko kam partizanauti.“ Bet jis vël ëmë joti ant savo arkliuko: „Latgalijoje buvo þenklus partizaninis judëjimas.“ Jam papasakojau apie 1950 metø Tartu studentø vizità Vilniuje, pas vilnieèius studentus. Mes buvome apsikrovæ komjaunimo þenkliukais, o tik vienas estas buvo komjaunuolis (papasakojau apie ginèà su Uosiu). Bet Viktoras nepasidavë: „Jeigu nori ginèytis, paskaityk XX suvaþiavimo medþiagà, palygink, kiek komunistø tenka 1000 Lietuvos ir 1000 Estijos gyventojø.“ Að: „Neskaièiavau bûdamas ásitikinæs, kad lietuviø daugiau. Tu èia manæs prieðingais dalykais neátikinsi.“ Jis vël ëmë urgzti, kad nenorás manæs átikinti. Tada nesigilinau á to ginèo esmæ, á jo teorijà. Taèiau ðiandien ji atrodo per daug ant smëlio pastatyta, absurdiðka. Jam reikëjo Italijà priminti. Dauguma gyventojø ten katalikai, taèiau kompartija ten turi labai daug nariø. Anglai protestantai, bet jø kompartija jokio vaidmens nevaidino. Fanatikai marksistai svajoja iðgydyti pasaulá marksizmu, o fanatikai katalikai katalikybe. Taèiau fanatizmas niekada nebuvo geras vaistas. Pernai Alfðinskas1 tikino mane, kad iki ðiol pasaulis buvæs masonø rankose þaisleliu. Pasaulio istorijai studijuoti raktà duodanti

1

Alfredas Kaniðauskas.

KETVIRTOJI

KNYGA

395

tik katalikybë (nors to þodþio jis nevartojo). Tai árodæs daktaras Maceina. Patarë paskaityti „Niekðybës paslaptá“. Perskaièiau tà knygà (vos prisiverèiau jà skaityti), bet to rakto neradau. Þodþiu, nieko doro ten neradau. Tai tik prieðtaravimø kratinys. Po tos knygos Alfðinsko autoritetas mano akyse krito, nors jis þmogus labai labai doras, tvirtas. Tokiø Lietuvoje ne tiek jau daug. Bet filosofas silpnas. Baigiant diskusijà, Viktoras tikino mane, kad po 10–15 metø su Lietuvos baþnyèia ávyks tas pat, kas ir su Latvijos jau ávyko. Esà jau ir dabar apytuðtës baþnyèios. Tik kaimas dar laiko Lietuvà, t. y. baþnyèià. O kas bus, kai kaimo gyventojø skaièius sumaþës? Lietuviai irgi tapsià marksistais. Su tuo reikës ateityje skaitytis, nes prie Lietuvos galima bus prieiti tik su Markso vëliava. Toks tvirtas katalikas ir netiki katalikybës ateitimi. Að menkas katalikas, bet giedresnëmis akimis þiûriu á katalikybës ateitá. Jeigu katalikybei leistø laisvai vystytis, marksizmas Lietuvoje neturëtø jokio pasisekimo. Bet ir ðiandien jis gan negyvybingas. Ir atitolæ nuo baþnyèios jokiu bûdu netampa marksistais, o tik paprastais laisvamaniais. Ir ateityje tas pats bus. Marksistø skaièius Lietuvoje, mano manymu, nedidës, nors partieèiø eilës ir augs. Ne! O gal klystu? Þinoma, ávairiai galima þiûrëti ir á marksizmo sàvokà. Juk marksizmo esmæ sudaro ne vien materializmas. Baigiu! 18 val. 10 min. Eiti bulviø kasti, o 20 val. vaþiuoti á Vaclovo vardines.

Rugsëjo 30 d. (penktadienis) 16 val. 45 min. Skubu raðyti, nors guliau jau po 24 val. ir neiðsimiegojau. Rygoje ásitikinau, kad atsitiktinumas þmogaus gyvenime vaidina svarbø vaidmená. Bevaikðèiojant Rygos gatvëmis sakau Viktorui: „Tu turi èia daug paþástamø, taèiau kodël jø nesutinkam?“ Ir

396

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

sutinkam! Prie geleþinkelio stoties Viktoras priðoko prie dviejø jaunø vyrukø, kurie man pasirodë broliais. Pasirodo, kad jo paþástami latviukai. Mariaus veidas ðvytëte ðvytëjo nuoðirdumu. Janis atrodë iðdidus, bet vëliau supratau, kad jis geras vaikas. Broliø tauta! Taèiau iki ðiol sugyveno abi tautos gan nebroliðkai. Prieð mënesá pateko á rankas prieð karà iðleista knygelë, kurios autorius vysto mintá apie abiejø tautø susijungimo bûtinybæ ir siûlo naujos valstybës pavadinimà – Aistija. Ið pradþiø ði idëja buvo man gan svetima, taèiau bûdamas Latvijoje uþsikrëèiau ja. Man pasirodë, kad ðià idëjà galima ágyvendint. Prezo nuomone, Lenkija turës sugràþinti visas vokiðkas þemes, visi Rytprûsiai vël tapsià vokiðkais. Bet að kitaip galvoju. Gal dalá þemiø ir sugràþins vokieèiams, bet ne visas. Buvusi senovës Prûsija atiteks Lenkijai ir Lietuvai. Susijungus Lietuvai su Latvija, jungtinë valstybë turëtø per 150 tûkst. kv. km teritorijà. Lietuvio akimis þiûrit, tai jau nemaþa valstybë. Ji didesnë bûtø, atrodo, net uþ Bulgarijà. O su Bulgarija ðiandien skaitomasi. Su Aistija irgi visi skaitytøsi, nes ji stovi labai geroje strateginëje ekonominëje padëtyje. Lietuviø kalbà bûtø galima papildyti senaisiais baltø þodþiais, paimtais ið latviø kalbos. Pati lietuviø kalba per daug uþterðta slavizmais ir germanizmais. Bet ar latviø tauta su tuo sutiks? Juk lietuviai gausesni, tai kels latviams baimæ sulietuvëti. Þinoma, tai prietaras. Abi tautos – baltø tautos. Bet iki mano tokio sàmoningumo nedaug lietuviø priaugæ. Vis vien ateis laikas, kada abi tautos susilies á vienà. Þinoma, bent 50 metø praeis. Að jau nesulauksiu. O gal uþ 20 metø abi tautos taps laisvos ir susijungs? Norëèiau, labai norëèiau sulaukti tokiø dienø! Sulauksiu! Tuo netikint sunku bûtø gyventi. Su tais dviem latviukais uþsukom pas Imantà. Ið ten visi patraukëm á Broliø kapus, apie kuriuos daug buvau girdëjæs. Visgi latviai moka gerbti savo mirusiuosius! Mums gëda prieð juos. Kodël mes negalëjome surinkti savo savanoriø – kûrëjø á vienà vietà ir iðkilmingai palaidoti? Ir kada mes surinksime partizanø kaulus? Kada juos prideramai palaidosime? Tai ðiandien, þinoma, ne nuo mûsø tautos priklauso.

KETVIRTOJI

KNYGA

397

Keista, kad bolðevikai nesunaikino ðiø kapø. Matyt, latviø komunistai neprarado taip tautinio jausmo kaip mûsø Snieèkus ir panaðûs tipeliai, kurie tesugebëjo tik Stalinui á ðiknà buèiuoti ir pardavinëti lietuvius katorgai á Sibirà, prieð tai padëjæ Berijai tûkstanèius jø iðþudyti. Taèiau Kryþiø nuëmë. Stebëtis per daug negalima. Paskutiniu metu prilaidojo ten daug rusø. Matyt, Pelðë tuo parodë atsidavimà savo ponams. Tuo latviø komunistai pasiteisino rusø ðovinistams, protestuojantiems prieð kapø iðsaugojimà. O, kad tokiø protestø buvo, nereikia në abejoti, gerai þinant rusø elgesá jø uþimtose ðalyse. Kapinëse daug rusø. Prezas nusprendë vëliau sugráþti. Sugráþome jau sutemus. Rimti stovëjome prie amþinosios ugnies. Ið pradþiø Viktoras padeklamavo Kudirkos eiles, o po jo – Imantas. Mintyse susikaupæs kalbëjau „Amþinà atilsá“ latviams, prikëlusiems Latvijà. Ir jeigu ji prisikëlë 1918 metais, niekada nemirs. Apþiûrëjom Miðko kapines. Kokia ideali ideali ðvara, tvarka. Gëda buvo prisiminus Lietuvos kapines. Neapsiëjau be netakto, kurio gal latviukai nepastebëjo. Pamatæs prie beveik kiekvieno kapo puikius suoliukus, nusistebëjau tuo, kad jø niekas nepavagia. Vilniuje nudþiautø. O jie, matyt, ir rusus atpratino vogti. Atsitiktinai suradome ir Viliaus Lacio kapà. Latviukai vadino já „tov. Medvedev!“ Pasirodo, kad Lacis – Meðka. Greit po laidotuviø jo kapas buvæs suardytas, vainikai iðmëtyti. Tai latviø tautos „padëkos“ pareiðkimas drg. Medvedevui. Ir prie jo kapo stovëjau giliai susimàstæs. Kam jis gyveno? Gal tam, kad amþinai keiktø savoji tauta? O ar mirdamas jis tai suprato? Gal savo prigimtimi buvo ir neblogas þmogus, bet bûdamas bailys tapo niekðu, kaip ir mûsø medvedevai. Jo rankomis Stalinas ir Berija smaugë latviø tautà. Jo veiklos padarinius skaudþiai ir ðiandien jauèia latviø tauta. Sako, prieð mirtá buvæs kitas þmogus – supratæs, kà padaræs. Bet ar nuo to latviø tautai lengviau? Á ðonà nuo Lacio yra puikus paminklas þymiam latviø poetui (gaila, kad pavardæ pamirðau). Paminklas tyèia uþsodintas medþiais, kad ið tolo nebûtø matomas. Kryþius uþleistas laukinëmis vynuo-

398

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gëmis. Në uþsienio turistø nesibijo. Vadinasi, uþsienio nuomonë ne taip jau ir svarbi Maskvai. Nusibodo vaþiuoti pas Lietuvá. Visgi didelë toji Ryga. Ir vël atsitiktinis susitikimas! Simpatiðkas vyrukas autobuse þiûri á mus ir ðypsosi: „Labas vakaras!“ Tai jis! Jo bute radom dar vienà buvusá lagerininkà, kurá Èiûnoje esu matæs. Viktoras juokiasi: „Pasakyk saugumui, kad mes èia atsitiktinai susitikome, jokiu bûdu nepatikës.“ Vilniuje taip sekiojo mus, o èia në vieno seklio. Ne kartà tikinau Viktorà, kad saugumas mus praþiopsojo. Jie [buvæ lagerininkai latviai] Latvijos saugumo maþiau priþiûrimi, todël mûsø vizito nepastebëjo. Viktoras nesutiko su manimi. Visko gali bûti. Bet tokià mintá ákvëpë faktas, kad Valterio vizito Vilniuje jie nesuþinojo. Suk juos bala! Átarimai mûsø atþvilgiu dar padidëtø, taèiau per daug nepakenks. Ir ðiaip daug kuo jie mus átaria. Vienu átarimu daugiau ar maþiau. Marius ir Lietuvis vedæ, taèiau jø vedybø nepalyginsi su mûsø veikëjø vedybomis. Ið nuotraukø þvelgia protingos jø þmonø akys. Apskritai jie tarp savæs geriau sutaria negu mes. Jie nesigëdijo nuvesti mus pas savo vedusá draugà. O mes nedrástume nuvesti jø pas Edvardà, jeigu ir þinotume jo adresà. O pas Albinà, Donatà nuvestumëme? Vadinasi, jie pranaðesni uþ mus. Tarp savæs kalbëjo dauguma latviðkai. Viktoras metø pradþioje gyrësi, kad pramokæs latviðkai, taèiau tos þinios per daug kuklios. Þinoma, per tiek laiko bendraudamas su latviais galëjo gerai iðmokti latviðkai. Apskritai jis kalboms negabus. Ir rusø kalbà moka silpnai. Galvoja apie politinæ karjerà, o kalbø mokytis nesistengia. Valteris moka lietuviø ir estø kalbas. Bravo! Að irgi galëjau nors truputá pramokti latviðkai ir estiðkai. Tiesiog nesupratau tada tø kalbø reikðmës. O Viktoras suprato, bet nesimokë. Juk taip nemalonu su latviu kalbëti rusiðkai. O suprasti latviø kalbà galima. Daugiau gal ir nebûtina. Tegu jie supranta lietuviðkai, mes latviðkai ir galima susikalbëti. Praplepëjome gal iki 4 val. ryto. Árodþiau Viktorui, kad galiu kelias naktis ið eilës nemiegoti ir gyventi, jeigu tik nereikia á darbà eiti.

KETVIRTOJI

KNYGA

399

Galvojau, kad ðis mûsø kelionës punktas bus paskutinis. Juk man bûtina vaþiuoti namo. Namuose jaudinasi, iðgyvena. Taèiau Viktoras uþsispyrë vaþiuoti pas Valterá, atostogaujantá kaime uþ 100 km á ðiauræ nuo Rygos. Esà galás uþpykti, kad neuþsukome. Stotyje mëginau prieðtarauti, nes ir stotelës pavadinimas buvo sumaiðytas. Bet jis skubëjo ir greit nupirko bilietus. Nemaèiau jokio reikalo vaþiuoti ten, bet bûdamas truputá iðvargæs nesugebëjau atsispirti jo valiai. Nuotaika buvo sumauta, taip netraukë vaþiuoti. „Nuojauta sako, kad kelionë nepasiseks.“ Jis: „Jeigu tavo nuotaika bloga, negadink jos kitiems.“ Nutilau. Kai Romas nesutiko veþti mûsø á Daugpilá, Viktoras pasakë: „Að niekada nesitraukiu atgal, o einu á prieká, tik pirmyn.“ Ðá savo principà jis parodë ir ðá kartà. Taèiau ðiandien jis buvo tolygus kvailystei. Jis buvo uþsiraðæs, kad Valteris gyvena netoli stotelës Strenði. Tokios stoties neradom, o tik Lenci. Aiðku buvo, kad tai – ne tas. Reikëjo paklausti, kiek kilometrø iki to Lenci. Jis nepasiklausë, skubëjo pirkti bilietà. Jau pagal bilieto kainà supratau, kad èia kaþkas ne taip. Radom kelià á Cësá, o to Lenci nëra. Pravaþiavæ apie 150 km pasiekëm Lenci. Ir jis suprato, kad ne èia patekom. Jam iðëjus ið iðvietës ëmiau kvatoti: „Ðá kartà, prezidente, padarei klaidà. Vilniuje teks tave degraduoti iki eilinio.“ Maèiau, kad mano juokas nepatiko jam. Bet kas man liko daryti be juoko? Atsitiktinai pasitaikiusiø turistø ið Minsko „Moskvièiumi“ sugráþom á Valmierà. Visai netikëtai, tiesiog atsitiktinai autobusø stotyje suþinom, kad yra Stunèi stotelë, maþdaug uþ 20 km. Vairuotojo padedami susiradome tenai ir Valterio tëviðkæ, bet tik ne Valterá. Kà jis kaime veiks? Teisingai spëjau, kad kaime ilgai nesëdës. Apsistojom pas jo brolá. Sugërëm mûsø vynà kartu su jo jauna þmona ir jos motina. Permiegojæ klojime ant ðieno, ryte gráþome á Rygà.

400

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Spalio 1 d. (Ðeðtadienis) 12 val. 45 min. Lauke gan ðilta, nors ryte –1° C. Sugráþau anksèiau, kad truputá paraðyèiau. Alei sugráþus reikës bulves kasti. Tæsiu! Mûsø kelionë iki Lenci buvo visiðkai bereikalinga. Taèiau nesigailiu nusibaladojæs iki ten. Nepabuvæs Valmieroje, nebûèiau susidaræs viso vaizdo apie Latvijà. Dar Jakobspilyje Kazelis Vasiliauskas aiðkino, kad Vidzemë yra tikroji Latvija, daugiausia latviø gyvenama. Vaþiuojant á tà pusæ atrodë, kad tai tiesa. Dauguma keleiviø autobuse buvo latviai. Þinoma, daug kas ið keleiviø ið viso tylëjo, taèiau vien ið jø tylëjimo darëm iðvadas, kad jie latviai. Ruseliai leido savo kakarinëms laisvæ, visiems duodami galimybæ pasiklausyti, kaip skamba „graþiausia kalba pasauly.“ Nenorom teko iðklausyti visas jø paslaptis. Latviai kultûringesni uþ juos, todël tarp savæs kalba tyliai arba ið viso tyli. Net kaimo vietovëse daug rusiðkai kalbanèiø. Strenci uþtrukom labai trumpai, bet suspëjom ásitikinti, kad èia gyvena gan daug kalbanèiø ta „graþiausia kalba“. Valmieroje iðgëræs latviukas paaiðkino, kad ðiame mieste maþdaug 50 proc. rusai. Ir aplinkiniuose miesteliuose toks pats rusø procentas. Visur statomos gamyklos. Drauge su þaliava atveþami rusai darbininkai. Tà patá patvirtinimo ir taksi vairuotojas latvis. Tik jø autokolonoje rusø esà maþai, tik 20 proc. Jø direktorius latvis patriotas, todël stengiasi daugiausia tik latvius priimti á darbà. Ið 20 tik 10! Latvio akimis þiûrint tai gan maþai. Bet mûsø akimis tai gan daug. Ne tik miestuose, bet ir kaimuose pilna rusø, ypaè sovchozuose. Valterio brolis ir þmona pasigyrë, kad jø kolchoze nëra në vieno „vyresniojo brolio“ [ruso]. Vargðë Latvija! Palyginus su Lietuva jos padëtis labai labai tragiðka. Ryte belaukiant autobuso á Rygà, Daktaras1 iðgirdo ið savo draugo latvio aimanà: „Latvija primena pjaunamà avá – jà pjauna, 1

Viktoras Petkus.

KETVIRTOJI

KNYGA

401

o ji tyli.“ Daktaras: „O kà padës rëkimas? Rëk, kiek nori, niekas neiðgirs.“ O kuo mes skiriamës nuo latviø? Mes irgi pjaunamos ir tylinèios avelës. Tik gal ðios avelës kaklas ðiek tiek storesnis ir kailis gerokai kietesnis, vilna tankesnë, todël jai sunkiau nupjaut galvà. Gráþtant maþoj stotelëj, kaimo vietovëj álipo dvi rusës. Na ir paleido kakarines per visà autobusà! Visi tyli, o jos ðaukia visa gerkle. Viena aiðkina kitai, kad latviø kalba neiðvystyta. Esà latviø kalba neturi tokiø taikliø posakiø, kokiø turtinga rusø kalba. Uþtat latviai ir griebiasi rusø kalbos savo mintims iðreikðti. Në vienas latvis nesikiðo á jø kalbà ir nenutildë áþûliø „derþimordø“. Mes irgi tylëjom. Taèiau pamëgintø jos taip Lietuvoje paðnekëti! Pamenu Kaune konduktorë pasakë, kad jø autobusas turi 32 (trisdeðimt du vietas). Keleivis klausia: „Kodël du, o ne dvi?“ Þinoma, Vilniuje jie irgi áþûlûs, taèiau lietuviai duoda jiems atkirtá. Visur girdint tik rusø kalbà taip skaudëjo ðirdá. Bet kaip tada jauèiasi patys latviai? Ið 106 Rygos mokyklø tik 16 latviðkos, 46 miðrios, kuriose vyrauja rusai, o likusios – rusiðkos. Daug teko Lietuvoje girdëti, kad Rygoje ir Taline negalima rusiðkai susikalbëti. Paklausæs rusiðkai kelio, negausi atsakymo. Netiesa! Visur Latvijoje galima susikalbëti rusiðkai. Kelis kartus kreipiausi á praeivius. Man pasitaikë visi rusai. Be reikalo Viktoras kreipdavosi latviðkai. Bûtume matæ, kiek latviø neatsako á rusiðkà uþklausimà. Kartà kreipësi rusiðkai. Moteris atsakë nesuprantanti. Vadinasi, yra tokiø, kurie nekalba rusiðkai. Ðiuo atveju jie labiau verti pagyrimo negu mes. Vilniuje neteko girdëti, kad lietuvis atsakytø „nesuprantu rusiðkai.“ O reikëtø taip atsakinëti, kadangi jie [rusai] labai áþûlûs. Vilniuje dauguma pardavëjø kalba lietuviðkai. Restoranuose irgi daugiausia lietuvës. O ten daug rusø, virtuvës darbininkës valgyklose, atrodo, dauguma rusës. Viktoras matë, kaip rusai valgykloje uþsipuolë indø surinkëjà uþ tai, kad toji paëmë tuðèià lëkðtæ rusui nesuvalgius antrojo patiekalo. Rusai iðkvietë milicijà. Neatsirado nei vieno latvio, kuris bûtø uþstojæs savo tautietæ.

402

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Sugráþus á Rygà, ávyko pirmas mano konfliktas su Viktoru. Ið autobusø stoties siûliau eit uþ geleþinkelio stoties, norint rasti valgyklà. Jis panoro eiti Mokslø Akademijos link. Nusileidau. Taèiau ten neradome jokios valgyklos. Praëjus tunelá po geleþinkeliu, lyg juokais pasakiau: „Matai, nepaklausei manæs, tik sugaiðom tiek laiko.“ Nors kalbëjau ramiu tonu, bet jis uþsigavo: „Einam! Að tau árodysiu, kad að buvau teisus, surasim valgyklà.“ Tai pasakæs atsigræþë ir ëmë slinkti atgal. Að atsakiau, kad neisiu ten. Galvojau, kad vienas neis. Kur tau! Atsigræþæs pamaèiau, kad jo nebëra. Tegu lekia. Stotyje susitiksim. Ðá kartà vël buvau labai nustebintas jo didelio netakto, nervingumo. Lenci nei ið ðio, nei ið to pasakiau: „Að esu stipresnis uþ tave“ (atsakydamas á jo nusistebëjimà, kad eilæ naktø neiðsimiegojæs miego nenoriu). Visai nelauktai reagavo jis á mano þodþius: „Uþtat að kitur stipresnis uþ tave. Kur? Nesinervinu kaip tu, galëèiau dar 10 metø iðkalëti ir nieko man neávyksià.“ Ir kam tai reikëjo árodinëti? Að ir pats laikau já stipresniu uþ save. Jis miega lyg uþmuðtas, o að – labai jautriai. Bet ðis jo pranaðumo aiðkinimas buvo nemalonus. Að pats tai þinau. Bet geriau, kad patylëtø. Jo aiðkinimasis, toks reagavimas á mano þodþius (á uþgautà ambicijà) privertë padaryti man paèiam nemalonias iðvadas. Juk að apie já norëèiau tik gerai galvoti. Sëdæ á autobusà Ryga–Ðiauliai maloniai nustebome – iðskyrus vienà rusà – visi keleiviai lietuviai. Net konduktorë laisvai kalba lietuviðkai, nors pati, atrodo, latvë. Mintaujoje iðlipome pasiklausyti, kokia kalba èia kalba þmonës. Atrodo, kad karo metu miestas sugriautas ir tik dabar atstatytas. Keletas keleiviø iðlipo. Vadinasi, Mintaujoje gyvena nemaþa lietuviø. Bet dauguma, atrodo, rusai. Þemgalëje pastatai skurdesni negu Vidzemëje. Taèiau Latvijoje niekur nematyti pastatø ðiaudiniais stogais, o Lietuvoje pasitaiko. Tuo skiriasi Lietuva nuo Latvijos. Gyvuliai ten irgi graþesni – visi þali, o Lietuvoje – maiðyti. Atrodo, kad prieð karà ðie kontrastai buvo didesni. Uþtat latviai þiûrëjo á mus ið aukðto. Ðiandien jie neturi pagrindo mus taip traktuoti.

KETVIRTOJI

KNYGA

403

Tik lietuviðka krautuvës iðkaba parodë, kad mes Lietuvoje. Latvijoje visos iðkabos tik dviem kalbomis. Lietuvoje visai kitas vaizdas. Iðskyrus Vilniaus kraðtà, iðkabos dauguma lietuviðkos. Viktoro tvirtinimu, Latvijoje rusø ir latviø kalbos net formaliai pripaþástamos valstybinëmis Latvijos kalbomis. Joniðkyje nupirkau „Tiesà“. Ið jos suþinojom apie Þmuidzinavièiaus mirtá. Daktaras: „Pavëlavo numirti. Geriau, kad bûtø miræs 10–20 metø anksèiau.“ Perskaitæs „Gyvenimà ir paletæ“ buvau daug kà jam atleidæs. Bet gal Daktaro kelios pastabos priminë man Þmuidzinavièiaus neprincipingumà, pataikavimus. Uþtat rugpjûèio 24 d. jis Þemaièio ir Pakalo buvo taip nuvainikuotas, nurodant já kaip neprincipingo lietuvio pavyzdá. Nors Viktoras ir neparodë didelio noro uþsukti á Ðiaulius, bet að labai norëjau patekti ten. Viena, tie Minsko turistai aiðkino, kad esà treèdalis Ðiauliø iðdegë, sprogus benzino kolonoms. Reikëjo paþiûrëti. Antra, reikëjo uþsukti pas Nijolæ [Gaðkaitæ]. Laikiau savo pareiga aplankyti jà, paguosti. Mergaitë net 7 metus iðkalëjo. Vyrui tai ne tiek daug, o merginai – tai didvyriðkumas. Jai sunku. Draugø neturi. Jaunystë prabëgo lagery. O gal pavyks Algiukà ákalbëti vesti jà? Man atrodë, kad Viktoras nori Algiukui Marytæ ápirðti, todël ir neparodë noro Ðiaulius aplankyti. Turbût klystu. Jis norëjo, kad að greièiau namus pasiekèiau. Jeigu galvojæs diena anksèiau bûti Krivasaly, bûèiau gal ir neuþsukæs. Bet mano apskaièiavimu, tektø ilgiau sëdëti Panevëþy ir viskas. Mano dþiaugsmui Ðiauliai visiðkai sveiki. O koks lietuviðkas miestas! Visur þmonës kalba lietuviðkai, iðkabos lietuviðkos. Nuotaikà gadino tai, kad Vytauto gatvës iðkabos kai kur uþraðytos rusiðkai. Visgi Lietuva tai – ne Latvija. Tokiø lietuviðkø miestø kaip Kaunas, Ðiauliai, Panevëþys nerasi Latvijoje. Ir kaip nuotaikà sugadino, kai beieðkodami Nijolës viename kieme radome bûrá vaikø, bekalbanèiø rusiðkai. Turbût ðis namas kariðkiø gyvenamas? Mano átarimas buvo pagrástas. Suþinojau, kad tai – tiesa. Kareiviai ðalia statë didþiulá kità namà, matyt, irgi kariðkiams. Jeigu visi kariðkiai su savo ðeimomis iðsineðdintø ið Lietuvos, ne tiek daug rusø liktø Lietuvoje.

404

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Algiukas rodë Nijolës nuotraukà. Gyva ji pusëtino groþio. Uþklausiau, ar negaila lageryje praleistø 7 metø? Ji atsakë: „Ne! Þmonës ne tiek iðkalëjo.“ Bravo! Tokiø patrioèiø ðiandien Lietuvoje ne tiek jau daug, t. y. beveik nëra. Ji paliko labai gerà áspûdá. Vaþiuodami á Panevëþá kalbëjome, kad ji Algiukui net per gera. Algiukà radom pas Stasá Naglá. Viktoras: „Jeigu Nijolë tekëtø uþ tavæs, kuo að abejoju, vesk jà.“ Jis nenorás në girdëti apie tai. Visgi paþadëjo kartà jà aplankyti. Tëvai pataria Algiukui vesti. Ðis patarimas labai jam patiko. Jis tik svajoja apie vedybas. Toks jo gyvenimo tikslas. Vilniuje Viktoras tylëjo, nepeikë mano pasiûlytos á Algiuko þmonas kandidatës – Genës. Gudrus! Bet Panevëþyje ëmë peikti jos motinà. Nori Marytæ ápirðti. Algiukas prisiregistruoja. Vedæs vilnietæ persikels ten. Labai jau stengiasi árodyti man, kad jis [Algiukas] labai daug kuo domisi, kad lageris jo dar nesulauþë. Reiðkia, mano pastabos gan veikia já. Gerai! Naktá sapnavau saugumà. Taigi namuose labai rûpinamasi manimi. Skubëti! Autobusas iðvyko tik 8 val. 15 min. ir tik á Anykðèius per Kupiðká. Rodyklës, rodanèios nuotolá á atskiras gyvenvietes, abiem kalbomis, ko Latvijoje, atrodo, nëra. Tik Anykðèiø rajone – vien lietuviø kalba. Vadinasi, viskas priklauso nuo vietinës valdþios. Autobusø judëjimo kryptis irgi abiem kalbom. Utenoje – tik lietuviø kalba. Bravo uteniðkiai! Anykðèiuose aplankiau Vienuolio muziejø ir Baranausko klëtelæ. Visur prikaiðiota medaliø, ordinø. Tegu mato lietuviø tauta, kiek jø mylimas raðytojas buvo atsidavæs Kremliui, tegu mato ir seka jo pëdomis. Taèiau jo testamento neiðtaisë. Tai buvo doras lietuvis. Bet ir jam buvo galima daug kà prikiðti. Kiek maþa mûsø tautoje tvirtø vyrø! Daug? Taèiau daugumos jø kaulai pûna Sibire ir kt. Rusijos kapuose. O kiek jø kaulø pûva Lietuviø þemelëj? Utenoje aplankiau baþnyèià ir kapines. Uþkalbinau ðventoriuje laistanèià gëles moterá. Átarë manyje „valdþios þmogø“, todël apsimetë nieko neþinanti, neprisimenanti. Iðlipæs Ðiðkiniuose, skubëjau namo. Ðtaro Danguolë pamaèiusi mane tuoj nudûmë á trobà. Reiðkia, praneð, kad að gráþtu. Vadinasi,

KETVIRTOJI

KNYGA

405

manæs laukia. Mamà radau apsiverkusià. Jau palaidojæ buvo mane. Jonelis apibarë. Ðiandien skambinæs á Vilniø Vladui. Senelë verkianti. Krikðto motina nuëjo burtis. Tik dabar supratau, kiek rûpesèiø sukëliau jiems. Tiesiog gëda buvo nueiti pas senelæ ir pasirodyti. Mama nuëjo. Kità rytà Jonelis patarë nuvaþiuoti á Linkmenis ir paskambinti Elytei. Jauèiau, kad ji supykusi. Ðeðtadiená Paþiezdry sutikau jà ir Vladukà. Iðbarë, kad skubëdamas paraðiau trumpà laiðkutá per Viktorà. Jauèiau, kad pikta. Norëjau su ja pabûti dviese, nuvaþiuoti á salà. Bet ji sugráþo pasiimti Vlado. Mat jai nepatogu buvo nueiti dviem, kai tuo tarpu, matyt, Vladas buvo paþadëjæs pabarti mane. Vladas ëmë man priekaiðtauti uþ gastroles po Latvijà. Prisipaþinau kaltas, sukëlæs visiems tiek rûpesèiø. Bet kai abu su Ale ëmë vadinti mane Viktoro ginklaneðiu, Sanèa Pansa, bevaliu, nusprendþiau pats pulti: „Tu jau geriau patylëk! Tavo vedybos parodë, koks tu esi vyras!“ Papasakojau, kaip mamà krikðto motina Stasë puola uþ tai, kad jis gyvena be baþnyèios, Jonelio vaikas nekrikðtytas. Pataikiau! Jis ëmë teisintis. Norëjæ lapkrièio 7 d. eiti á baþnyèià, bet tuo metu miræs Tatukas. Að: „Reikëjo pirmiau nueiti á baþnyèià, o paskui á lovà.“ Jis: „Þinoma, tau nepatogu prieð draugus. Pats toks revoliucionierius, o jo brolis komunistæ vedë.“ Sakiau, kad að nekalbësiu apie tai, jog nepagalvotø, kad man tai labai svarbu. Að: „Pasakyk, kiek Krivasalyje gyvena be ðliûbo? Tik Terlecko gerieji vaikai, iðgirti vaikai!“ Pasirodo, kad jis tuo klausimu galvojo. Atsakë, kad Juozas Krinickas ir Bronius Kuprënas. Priminiau, kad jie vedæ ruses. Alë pasakojo, kad Vladas labai iðgyvenæs dël mano þodþiø. Pats maèiau. Ëmë tuoj graþiuoju kalbëti. Naktá ilgai nemiegojo, t. y. ilgai neuþmigo. O kaip bûtø baisu, jeigu dabar ateitø ir areðtuotø èekistai. (...) Sugráþus ir Jonas uþsipuolë su savo priekaiðtais. Esà savo elgesiu að ir Tatukà pirmà laiko nuvaræs á kapus. Jø supratimu, að „kaþkà daràs“. Daug kas didelius darbus nuveikià, bet tyliai, be triukðmo. Að gi vël ákliûsiàs. Uþ kà? Joneliui galima atleisti jo priekaiðtus. Atleisti priekaiðtà, kad að lengva maðina vaþinëèiau,

406

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kaip Rastenis, jeigu nebûèiau susidëjæs su Laugaliu. Atleisti priekaiðtà, kad siuntæs á Lenkijà knygas, o Tatukas buvæs apdriskæs. Bet kaip pateisinti Vladukà? Ir to supratimu, reikià tylëti, nieko neveikti (að, þinoma, ðiandien nieko ir neveikiu). Prikiðau jam Gintarëlá, kuris iki ðiol nekrikðtytas, uþ kà motinà bobos pirðtais bado. Prikiðo man, kad að verèiau Broniø Rastená neduoti „zakse“ þiedø. Esà kiekvienas tegu veikia savo galva. Ðiðkiniuose pardavëjos lietuvës pinigus skaièiuoja rusiðkai. O jis: „Suk jas velniai! Kam man kiðtis?“ Jo filosofija gan nesudëtinga. Ir uþ tai jo smerkti negalima. Juk tai kaimo bernelis. Jo supratimu, reikià laukti momento. Stadionas parodæs jam lietuviø patriotines nuotaikas, nusistatymà prieð rusus. Momentui atëjus, lietuviai parodysià tà nusistatymà. O dabar reikià tylëti, niekur nesikiðti. Bet kaip tokia filosofija apsikrëtë Vladas ir Alë, þmonës, baigæ aukðtàjá mokslà? Visa laimë, kad að, palyginti, lengvai tai iðtvëriau. Tik nemalonu buvo po to. Uþ jo tonà buvau uþsigavæs ir net nekalbëjau kità dienà. Jis pats prakalbëjo. Apskritai pirmà kartà buvau taip uþsigavæs. Liûdna buvo, kad Elytë iðvaþiuoja. Daugiau atostogas imsim tik kartu. Ðámet nei að, nei ji jø neturëjom. Nors gal ir gerai, kad ne kartu atostogavom ta prasme, nes supratau esàs „visavertis vyras“ ir Elytæ labai myliu. Ðiandien vaþiuoju pas jà. Esu labai iðsiilgæs. Ilgiau netverèiau. O pirmà atostogø savaitæ nesijauèiau iðsiilgæs. Gal tai buvo todël, kad gráþau supykæs ant jos (nors ji ir nekalta buvo). Latvijoje nebuvo kada iðsiilgti. Tada taip greit prabëgo dvi savaitës. Atrodo, per dvi savaites maþiau iðsiilgau negu per ðià savaitæ. Nesuprantu kitø. Pusbrolis Bronius tik 4 metais vyresnis uþ mane, bet jis jau prieð 12 metø ëmë vaþinëti á darbus ir tik kartà du per vasarà atvaþiuoja namo. O að sunkiai savaitæ iðtveriu. Matyt, tai yra todël, kad Bronius ir net Genë pirmiau iðsisëmë. Apskritai kaimo þmonës tejauèia tik fiziná potrauká, kuris senstant nuolat silpnëja. Alë árodinëjo man, kad að aklai atsidavæs Viktorui ir visur seku juo. Net mano paþiûras daug kur pakeitæs. Jis esàs gudrus: á eðafo-

KETVIRTOJI

KNYGA

407

tà mane pasiøs, pats neis á ugná. Sunkiai sekësi átikinti, kad turiu savo nuomonæ. Uþ tai, kad Viktoras dovanojæs Girdzijauskui ir Ardþiûnui1, ji su mama laikiusios já tiesiog ðventu þmogumi. Taèiau dabar supratusi, kad jis taip elgiasi grynai taktiniais sumetimais – nenori turëti prieðø. Pas Vità að nusprendæs neiti, o jis nuolat lakstàs, nes nenori, kad tas apie já blogai galvotø. Að esàs kvailiukas, todël turás daugiau prieðø negu draugø. Jos nuomone, Viktoras nesàs toks idealus þmogus, kokiu já laikiusi. Jis galëtø padëti man siekiant mokslo, padëti materialiai, t. y. kad galëèiau gauti menkiau apmokamà darbà, kurá dirbdamas turëèiau daugiau laiko saviðvietai. Bet jis to nenorás, norás tik vienas bûti iðsilavinæs. Á tai atsakiau: „Idealiø þmoniø ið viso nëra. Tokiu nelaikau ir Viktoro. Bet jis uþ mane ir gudresnis, ir protingesnis, labiau uþ mane iðsilavinæs.“ Su tuo, þinoma, sutiko. Jai labai patiko, kad Rygoje nesekiau paskui, kai jis gráþo valgyklos ieðkoti. Jai iðvykus, ëmiau analizuoti savo santykius su Viktoru. Gráþau ið Rygos truputá nusivylæs. Ten jis pasirodë nesàs toks taktiðkas, kokiu já laikiau iki ðiol. Jis elgësi su manimi labai netaktiðkai. Nors jis gudresnis uþ mane, bet nëra labai protingas, koks atrodë. Tai árodë jo ryþtas vaþiuoti pas Valterá. Jis nejauèia mums jokio dëkingumo. Að nelaikiau atlikæs labai didelæ geradarystæ daugiau kaip pusmetá laikydamas pas save. Nelaukiu, kad jis kada nors atsilygintø ir uþ tai. Jam padëti yra mûsø ðventa pareiga. Bet jis nedëkingas. Jis doras, kitiems þmonëms jis pasiruoðæs atiduoti paskutiná duonos kàsná, nusivilkti paskutinius marðkinius. Bet motinos ir Alës atþvilgiu jis nedëkingas. Algis jauèia mums dëkingumà, o jis ne. Taip neturëtø elgtis. Nors þodþiu iðreikðtø Alei ir mamai savo dëkingumà. O jis jauèiasi pas mus, lyg mus kas ápareigojo já laikyti. Matyt, toks elgesys iðplaukia ið jo teorijos, kad mes jam padedam, jis kada nors mums padës, o jeigu ne mums – tai kitiems. Ir taip viskas iðsilygins. Kartà tà

1

Uþ jø elgesá mûsø teisme 1958 m. birþelio 9–14 d. – A. T.

408

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

savo teorijà dëstæs Algiukui, kai tà ëmusi grauþti sàþinë, jog ilgai pas mus gyvenàs (apie tai Viktoras man pasakojo). Gráþau ið Latvijos pirmà kartà truputá nusivylæs juo, taèiau kartodamas: „Tikrai idealiø þmoniø nëra pasaulyje, Viktoras irgi ne idealas. Bet jeigu Lietuva jo nustotø, labai daug ko netektø. Jis ið visø lietuviø veikliausias, protingiausias ir gudriausias. Jeigu saugumas nesunaikins ir jeigu kada nors Lietuva atgaus nepriklausomybæ, jo laukia didelë ateitis. Jeigu tos dienos nesulauks, vis vien jis mirs didþiu þmogumi.“ Stengiausi uþmirðti jo netaktà. Taèiau ðià savaitæ (matyt, po Alës pastabø) labai pasikeièiau jo atþvilgiu. Visgi uþgavo mane jo elgesys. 16 val. 25 min. Alë varo bulviø kasti.

Spalio 2 d. (sekmadienis) 9 val. po antklode. Vakar labai atðilo. Su Viktoru kasëm bulves. Vakare buvo apsilankæs P. Plumpa. Ðáryt gan ðilta vël, nors dangus apsiniaukæs. Minios þmoniø traukia grybauti, o að raðau. Blogai, kad tik 6 val. temiegojau. Nieko! Alë pavadino mus dviem tûzais, skrajojanèiais po Lietuvà ir Latvijà ir tuo kelianèiais saugumui pyktá. Palyginus su Viktoru, að tik tûziukas. Esu savikritiðkas, todël ir laikau Viktorà daugeliu atveju pranaðesniu uþ save. Taèiau nemaþai kuo esu vertas jo. Kai kur net pranaðesnis. Pasirodë, kad jis neprisimena net, kada vyko mûsø teismas (datø neprisimena). Savo dràsa nedaug nuo jo atsilieku. Nereikia uþmirðti, kad jis atsako tik uþ save, o að – ir uþ ðeimà. Uþtat jo toks elgesys su manimi gan neteisingas. Taip draugai nesielgia. Jo elgesys Latvijoje priminë pono elgesá su bernu. Manau, kad jis turëtø labiau mane gerbti. To, atrodo, tikrai esu nusipelnæs. Nors að vedæs, turiu ðeimà, taèiau að savo dvasia jaunas, energingas. Jis visur gali laukti mano paramos ir pasikliauti ja. O ið ko kito jis gali to sulaukti? Bent að tokiø neþinau ir nepaþástu.

KETVIRTOJI

KNYGA

409

Jam duosiu suprasti, kad ateityje neleisiu taip elgtis su manimi. Draugø santykiai turi bûti paremti lygybe, neþiûrint, kad jis ir pranaðesnis uþ mane. Jo pranaðumà að pripaþástu, taèiau niekinti daugiau neleisiu savæs. Ant uþpakaliniø kojø prieð niekà nestovëjau ir nesiruoðiu stovëti! 14 val. Baigti! O kieme puiki diena! Taip baigiau perraðyti tai, kà buvau uþraðæs rugpjûèio mën. prie Pakalo. Dabar lieka apraðyti daugiau kaip mënesá. Tëra tik pastabos lapeliuose. O apie kai kuriuos ávykius ið viso nieko nëra uþraðyta. Pasistengsiu viskà atgaminti atmintyje. Mane su Veronika Ramoniene ir jos sûnumi Antanëliu sutiko Alë. Jauèiau jà labai mylás, iðsiilgæs. Radau Algiukà. Visi nuëjom á Ðv. Mikalojaus baþnyèià Antanëlio dirmavoti [Sutvirtinimo sakramento priimti]. Kadangi að pats nedirmavotas, todël dirmavojimà pavedþiau broliui Jonui. Po pamaldø su Algiuku uþsukom pas Lidijà Adomavièiûtæ. Norëjau susipaþinti su ja. Algiukas, atrodo, prilipo prie Genës. Tegu daugiau paþásta merginø ir ið jø iðsirenka þmonà. Lidija jam reikalinga, o Genë pati silpna. Deja, du kartus uþëjæ neradom jos. Uþsukom pas Algá Baltruðá. Jam iðvykus pusseserës parveþti, su Algiuku S. nuëjom Rasø kapiniø aplankyti. Pastoliø „miðkas“ nuimtas nuo daugumos paminklø. Sako, brangiai moka uþ bronzà, todël chuliganai nulupa jà. Palyginus su Rygos kapinëmis, tas palyginimas ne á mûsø naudà. Apeinu raðytojø kalnelá. Ðalia dorø lietuviø palaidoti niekðeliai Cvirka, Jonas Ðimkus. Jonui Marcinkevièiui atleidþiu. Liudas Gira irgi niekðas. Tokius reiks kada nors iðkasti ir atskirai palaidoti. Jie neverti gulëti drauge su Baliu Sruoga, Povilu Viðinskiu, Èiurlioniu. Savo gëdai nesuradau Basanavièiaus kapo. Að nors seniai buvau, o Algiukas neseniai ir tai nesurado. O kad seniai buvau, tas irgi ne mano naudai. Algiuko nuomone, Vëliniø metu reikia aplankyti Basanavièiaus kapà ir padëti vainikà, o gal tik pastatyti uþdegtà þvakutæ. Pasakiau, kad reikia pasiklausti Viktoro nuomonës, ar verta tokià dienà mums lankytis kapinëse. Algiukas uþginèijo.

410

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Jo supratimu, ne visur mes privalome vadovautis Viktoro nuomone. Á tai atsakiau, kad jis uþ mus protingesnis ir gudresnis, todël privalom atsiþvelgti á jo nuomonæ. Algiukas, atrodo, nepakeitë savo nuomonës. Ant Pilsudskio motinos ir jo ðirdies kapo, t. y. paminklo, uþmesta gëlë. Mûsø pareiga priþiûrëti Basanavièiaus kapà. Viktoras sakë, kad jis priþiûrimas – sodinamos gëlës. Taip! Bet mes irgi privalom prisidëti priþiûrint didvyriø kapus. Tai ir savotiðka agitacija: tegu praeiviai mato, kad Lietuvoje yra lietuviø! Prie to darbo reikia pritraukti merginas, moteris. Gráþæ buvom pavaiðinti. Gerokai nusivëlavom gráþti (Algiukas nuëjo pas Genæ, kurios anà vakarà nerado). Prie namø sutikau Jonelá ir Alæ. Ji iðbarë mane. Þinoma, ne be pagrindo. Traukinyje klausë kelio á Palûðæ jauna rusaitë. Pasirodo, kad ið Angarsko vaþiuoja kaip turistë. Ádomu buvo suþinoti, kà ji þino apie Lietuvà. Jai sakiusi viena þydë ir dar kai kas, kad Lietuvoje labai neapkenèia rusø. Að: „Kogda ja eto slyðu iz ust ruskich, vsegda spraðivaju ich: a gde vas liubiat?“ [„Kai iðgirstu apie tai ið rusø lûpø, visada paklausiu: o kur jus myli?“] Ji nusijuokë, atrodo, nesupratusi mano þodþiø prasmës. Vilniuje ásitikinusi, kad tai – ne tiesa. Suþinojæs, kad ji – þurnalistë (I kurso neakivaizdininkë), norëjau daug papasakoti apie Lietuvà. Bet greit supratæs, kad ji – oþkelë ir maþai domisi tuo, nutilau. Daug rusai kalba apie savo aukðtà kultûrà, bet vargu ar yra Europoje kita tokia nekultûringa tauta. Tai árodë ði rusaitë. Tiesa, ji neturi motinos, kurià tëvas paliko ir ji gyvena su tëvu. Taèiau tëvas Irkutsko muziejaus direktorius! O duktë taip neiðsiauklëjusi, kad tokiø maþai esu sutikæs. Þiovaudama nesupranta net, kad reikia prisidengti zacirkinæ. Prisipaþinau buvæs Sibire, bet neradau reikalo prisipaþinti, kokiu bûdu ten atsiradau. Javarauèiðkëse uþklupo mus lietus. Gráþæ radome pas Rastená vestuves. Buvæs Alfredas ten. Visi patenkinti. O kad Lietuvos baþnyèia prieð karà bûtø turëjusi bent treèdalá tokiø kunigø, ðiandien mûsø tauta bûtø daug geresnëj padëtyje. O to meto kunigai ið

KETVIRTOJI

KNYGA

411

aukðto þiûrëjo á savo ganomas aveles, bendravo tik su ponais ir inteligentais. Vakar kasant su Viktoru bulves, priminiau apie tai jam. Jis teisino dvasininkijà vyskupo Paltroko þodþiais: „Kokià mûsø tautà iðauklëjo dvasininkija, tokià ir turëjome.“ Nuotaika buvo prislëgta. Po pietø su mama ir Antanina ëjom grybauti. Mama norëjo uogauti. Kitas dienas daug dirbau. O dabar apie tai kà prisiminiau ið praeities. Liepos 22 d. vykdamas pas Alæ traukinyje iðsikalbëjau su Stasiu Noreikiu ið Linkmenø. Uþgirdæs, kad jis su savo dukra kalba rusiðkai, nustebau. Jis ëmë teisintis. Esà vedæs lenkæ, namuose retai bûnàs. Að: „Taèiau tu kalbëk su ja lietuviðkai.“ Kalbàs. Stengësi mano akivaizdoje kalbinti jà lietuviðkai, bet toji maþai supranta. Matyt, Linkmenyse su vaikais kalba rusiðkai. Leisiàs á lietuviðkà mokyklà. Abejoju. Lenkë nesutiks, ji leis á rusiðkà. Kokiø ðûdþiø yra mûsø tautoje! Autobuse girdëjau já kalbant su savo dukra vien rusiðkai. Mat að sëdëjau toli ir, jo manymu, negirdëjau, kà jis kalba. Jo brolis piktinasi tuo. Taèiau irgi silpnakûnis. Jeigu mano brolis atvyktø su dukra, kalbanèia rusiðkai, iðvyèiau já. Pamëgintø jis man su savo dukra kalbëti rusiðkai! Visgi Vilniaus kraðto lietuviai silpnesni uþ likusius lietuvius tautinës savigarbos atþvilgiu. Lenkø neapkentë, bet tikrais lietuviais netapo. Buvom susitaræ su Jadzyte, kad ji pasikvies pas save vidurinës mokyklos mokymo dalies vedëjà Ðidlienæ. Norëjau su ja pasikalbëti. Girdëjau, kad persekiojanti mokinius, lankanèius baþnyèià. Norëjau suþinoti, kokiu tikslu ji tai daro ir pasakyti ðiuo klausimu savo nuomonæ. Jadzytë teisinosi, kad jos neradusi. Taèiau apie rugpjûèio 17 ar 18 d. neradæs Alfredo, uþsukau pas jà. Apsimeèiau ieðkàs jos brolio Alfonso (þinoma, turëjau maþà viltá, kad já rasiu ir pasikalbësiu). Iðvykusi á Vilniø pas gydytojà. Motina sakë, kad Veronika visà laikà buvusi namie. Vadinasi, Jadzytë melavo. Iðsigando manæs ir sumelavo. Alfonsas atvyksiàs apie rugpjûèio 23 d. Papraðiau pasakyti jam, kad atvyktø pas mane. Tik iðvykæs supratau, kad be reikalo praðiau. Reikëjo paèiam rugpjûèio 23 d. nuvykti. Jauèiaus iðvargæs, be nuotaikos, todël nenuvykau. Kaip nors

412

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

reikia Alfonsà susitikti ir paaiðkinti jam, kà jis ir jo sesuo daro. Atrodo, kad taip elgiasi ne todël, kad bûtø niekðai, o todël, kad nesupranta, kà daro. Pamëginti reikia. Atrodo, rugpjûèio 20 d. su Linkûnu1 Kaltinënuose susitikome ádomø sená. Jis papasakojo apie vienà revizijà ið Maskvos. Dariusi patikrinimà jo (dirbo vyr. buhalteriu) ástaigoje Vilniuje. Po revizijos jis pakvietæs rusus pas save. Vienas iðgëræs taip prabilæs: „Pora pokonèit s etim litovskim jazykom. My, govoriaðèije na ruskom jazyke, postrojim komunizm“ [„Laikas baigti su ðita lietuviø kalba. Mes, kabantys rusiðkai, pastatysime komunizmà“]. Tai buvo maþdaug prieð 12–15 metø. Bet apie panaðø rusø iðsiðokimà iðgirdau praëjus mënesiui ið Algiuko lûpø. Á Panevëþá atvykæ staþuotis rusø inþinieriai. Tai ávykæ, atrodo, „Ekrano“ ar panaðaus pavadinimo ámonëje. Iðleistuvëse rusas pasakæs lygiai tokius pat þodþius. Net Panevëþio komunistai pasipiktinæ tokiu áþûliu „derþimordos“ elgesiu. Tik mane stebina paþodinis tos „derþimordos“ minties pavartojimas. Laikai keièiasi, o „derþimordos“ nesikeièia. Ið jø ir negalima nieko geresnio laukti. Rugpjûèio 27 d. nuvaþiavau pas Alfredà. Sutiktas buvæs mano mokytojas ir Linkmenø progimnazijos direktorius Balys Kardelis pristatë savo þmonà, o paskui visà kelià (nuo Breivos kryþiaus iki baþnyèios) tardë, kiek að uþdirbàs, kokias pareigas uþimàs ir t. t. Kai pasakiau, kad man sugráþus ið lagerio nepatiki gero darbo, ðis net nepasiteiravo, uþ kà ten patekau. Jis pasirodë þmogumi þemiau vidutinio lygio. Sako, kad mokiniai seka savo mokytojais. Netiesa. Aèiû Dievui, kad að ðiuo mokytoju, kuriuo prieð 20–22 metus þavëjausi, nepasekiau. Jauèiuosi visa galva aukðtesnis uþ já. Ir kam jis gyvena? Kokia jo gyvenimo prasmë? Alga, komfortas! Apie savo tautos padëtá, jos kanèias jis ið viso net negalvoja. Gaila, kad anksti mirë jo giminaitis – Kazys Kardelis2. Tas buvo visai kitas þmogus. Labai gaila! Reikëtø suorganizuoti kada nors buvu-

1 2

Linkmenø kunigas Alfredas Kaniðauskas. Ir Balys Kardelis anksti mirë. – A. T.

KETVIRTOJI

KNYGA

413

siø moksleiviø susitikimà. Taèiau jeigu visi tokie mûsø buvæ mokytojai, nenorëèiau susitikti su jais. 1969 m. sukaks 25 metai nuo Linkmenø progimnazijos ákûrimo. Reikëtø organizuoti susitikimà. Reikëtø! Pagalvosiu! Rugpjûèio 28 d. atsisveikinæs su mama iðvykstu á Vilniø. Gaila vargðës! Vos sugráþus namo, apsilankë brolis Jonas su savo ðeima. Atvykæ praðyti mus su Ale pakrikðtyti jø sûnø Gintarà. Vadinasi, mano þodþiai turëjo neblogø pasekmiø. Iðvis jis po to ginèo labai pasikeitë. Tapo labai geras. Net du kartus buvo tëviðkëje, nukasë bulves (tada sakiau, kad boba já laiko prisiriðusi uþ kojos). Ástaigoje radau du naujus darbuotojus: þydæ Klarà ir lietuvæ Graþinà. Darbo be galo, nes laikinai mes padedam Kaplano skyriui. Nëra laiko net laikraðtá paskaityti. Gráþau be nuotaikos neiðsipildþius planams praplësti savo akiratá (paskutinæ savaitæ buvau ásitikinæs, kad visgi keisèiau ástaigà á gyvenimà kaime). O èia dar tas prakeiktas darbas. Uoliai ëmiau ieðkoti darbo, kur bûtø laiko mokytis. Praðiau Ðaulá pakalbëti su jo draugu, Vito kombinato direktoriumi. Ámonëse yra darbø, kuriuos dirbdmas randi laiko knygà paskaityti. Tas atsakæs, kad jo fabrikas nesàs filantropinë ástaiga. Bandþiau kreiptis á A. Bujokà. Pas juos kûrikas uþdirbàs 120 rub. Parà dirbàs, o 3 laisvos. Taèiau að neturás teisiø. Þadëjo padëti gauti teises. Bet jo darbuotojas iðëjæs atostogø. Taip ir liko viskas. Alberto Þilinsko sesuo siûlë Viktorui kûriko vietà uþ 90 rub. Ten reikia 3 þmoniø. Pagrindinis atlyginimas tik 75 rub., o 15 rub. premijos, kuri negarantuota. Jeigu 100 rub. uþdirbèiau, eièiau á toká darbà. Maþiau kaip 100 rub. uþdirbti negaliu. Juk ir ðiaip vos verèiamës, vos galà su galu suduriame. Kreipiausi á Silvà. Tas ëmë juoktis ið manæs. Esà laikraðèiai paraðysià feljetonà apie kûrikà su dviem aukðtojo mokslo baigimo diplomais. Jam nesuprantama, kad manæs neþemina bet koks darbas. Já labai vilioja direktoriaus vardas, todël jam nesuprantama, kad toká vardà lengvai pakeisèiau á sargo, jeigu tik gauèiau galimybæ darbo metu paskaityti knygà arba porà atidirbæs galëèiau 3 paras dirbti bibliotekoje. To, þinoma, jis niekada nesupras ir beprasmiðka tuo já tikinti. Bet kartà dar mëginsiu su juo rimtai pakal-

414

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

bëti. Fabrikuose tokiø darbø yra. Pvz., Èiuladienë ir Vilutienë „Puntuke“. Jos beveik nieko nedirba. Að dirbdamas dispeèeriu irgi darbo neturëjau. Neturëdamas atskiro kabineto, negalëjau tinkamai iðnaudoti savo laisvalaikio. Labai gaila! Visi juokdavosi ástaigoje suþinojæ, kad að ieðkau kûriko vietos. Jiems að keistuolis. O að eièiau iðvieèiø valyti, jeigu tik galëèiau mokytis. Atrodo, dar niekada taip netroðkau mokytis kaip dabar. Taip gaila, kad per metus nesusiradau tokio darbo. Reikëjo susitarti su Abromaièiu ir neiðeiti ið dispeèerio vietos. Reikëjo! Buvau nusprendæs kreiptis á Aleksandrà. Gal jis man padëtø? Tik Alfonsui atvykus suþinojau, kad jis vël ligoninëje. Alë tvirtina, kad Viktoras galëtø man padëti, taèiau nenori. Ið pradþiø ir að tuo tikëjau, bet ðiandien tuo netikiu. Jis niekuo negali man padëti, jeigu to ir norëtø. Baþnyèia disponuoja dideliais pinigais, todël ji galëtø man padëti. Gal kada nors bûèiau jai naudingas. Bet kas að jai ðiandien? Kà nors reikia daryti. Bet kà? Gal kreiptis á Birutës draugus? Ir tokios mintys aplanko mane. Reiks pamëginti! Reikës mëginti gauti kûriko teises. Bet Bujokas lyg atðalo. Ar tik saugumas nepamokë jo? Juk apie viskà telefonu kalbëjome. Ypaè mano nuotaikà sugadino rugsëjo 7 d. „Komjaunimo tiesoj“ iðspausdintas straipsnis apie tai, kad þmogaus protinis darbas duoda geriausius rezultatus tarp 30–40 metø. Po to þmogus smunkàs þemyn. Nors tai pats seniai þinojau, taèiau ðis straipsnis labai prislëgë mane. Ið iki tol slëgë gyvenimo beprasmiðkumo pajautimas. Po ðio straipsnio ðis pajautimas dar sustiprëjo. Dabar ástaigoje beveik nepolitikuoju. Bet to straipsnio paveiktas ëmiau garsiai árodinëti, kad laimingi tik tie, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Arkadijus mëgino nuginèyti mane, taèiau nerado tam savo tvirtinimui paremti reikiamø argumentø. Rugsëjo 5 d. aplankæs mane Alfðinskas pasakë: „Valdþiai nepavyko sugriauti baþnyèià ið oro, tad dabar stengiasi griauti jà ið vidaus Krivaièiø ir Maþeikø pagalba.“ Tai tiesa. Nuo susitikimo su Krivaièiu atsisakiau. Viktoras priminë Vasiliausko laiðkà vysk. Paltarokui, kurá Krivaitis perdavë saugumui. Yra rimtas pagrindas laikyti já saugumo agentu. Já apsupusios mo-

KETVIRTOJI

KNYGA

415

terys. Tarp jø gali bûti saugumo ðnipiø. Tad toliau nuo jo. Kun. Pakënas irgi tokios nuomonës. Kaip að tada neatkreipiau dëmesio á Kaziuko þodþius! Nepastabus, uþmarðuolis! Þemaitis buvæs pas kunigà Maþeikà. Slegiantá áspûdá padaræs. Prisiminiau mamos pasakojimà dar birþelio pabaigoje. Ðv. Petro baþnyèioje prie Komunijos ëjusios 6 amerikietës. Maþeika pamokslo metu minëjæs Vietname besiliejantá kraujà. Tegu girdi valdþia, koks jis tarybinis patriotas. Ðis irgi svajoja apie vyskupo lazdà. Taèiau sako, abu su Krivaièiu Romoj priðnekëjæ vienas ant kito. Nebûsià në vienas vyskupu. Viktoro nuomone, vysk. Labukas esàs jau suvaikëjæs, todël gudrusis Krivaitis sukasi apie sená ir jo rekomenduotas galás bûti konsekruotas vyskupu Romoje, á kur spalio mënesá jie vykstà. Taèiau Þemaièio ir Alfðinsko nuomone, Labukas nesàs suvaikëjæs, o tik geras diplomatas. Anie du niekðai [Krivaitis ir Maþeika] niekada netapsià vyskupais. Bet að irgi bijau. Bijau! Roma su Maskva flirtuoja. Bijau, kad Maskva neapgudrautø Vatikano. Maskva daro kai kurias nuolaidas – paleido kun. Adomaitá, iðkalëjusá 19 metø. Lageryje teliko tik vienas kunigas Mackonis. Pirmiausia dar iðvakarëse spaudë já raðyti á spaudà, o sekanèià dienà paleidæ. Dar vasarà tikinau Viktorà ir Algiukà lankyti anglø kalbos kursus, o po to stoti á universitetà studijuoti ðios kalbos. Gal mes niekada netapsime politikais (jeigu per 10–15 metø Lietuva netaps laisva, ko tikëtis labai sunku. Að bent labai abejoju tuo, kad mes gautume nepriklausomybæ anksèiau negu per 15–20 metø. O tada mes bûsime seniai. Nieko! 55 metai dar ne senystë! Dar visko gali bûti. Dar galim bûti politikais), bet dël visko anglø kalbà iðmokti Viktorui bûtina. Að vokieèiø kalbà gilinsiu. Ið uþsienio gráð lietuviai, daugeliu atvejø (ypaè uþsienio kalbomis) pranaðesni uþ mus. Mûsø pareiga bûtø atstovauti Lietuvos lietuviams. Nemokëdami kalbø jausimës silpnesni uþ juos. O to nereikia. Nors að nesu karjeristas ir valdþios netrokðtu, bet visgi nenorëèiau, kad kas nors á mane þiûrëtø ið aukðto. Tegu valdþioje kiti sëdi, bet að norëèiau opozicijoje bûdamas jaustis lygus ten sëdintiems. Tà turëtø jausti ir Viktoras.

416

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ið to, þinoma, negalima daryti iðvados, kad svajoju apie valdþià, apie jos uþgrobimà, jeigu mes gautumëm laisvæ. Ne! Daugelis lagery kalbëdavo, kad mes daugiau kovojom, daugiau iðkentëjom, todël turim teisæ valdþioje sëdëti, bet tai nepatiktø uþsienio lietuviams. Tos mintys labai neteisingos. Að bent galëèiau bûti opozicijoje. Tokia vieta man patinka. Valdþioje að niekada nebûsiu, jeigu dar sulauksiu laisvës dienø. Tam trukdo mano neiðsilavinimas ir kalbø nemokëjimas. Taip! Nukrypau. Viktoras nesirodë porà dienø. Jam priminiau anglø kalbos kursus. Sakësi buvæs nuëjæs á Salomëjos Nëries mokyklà, bet kursø neradæs. Nors laiko neturëjau, bet nutempiau já ir parodþiau jam, kaip tuos kursus rasti. Þadëjo lankyti juos. Rugsëjo 1 d. buvome pas Stasæ „Kregþdutëje“. Ten priminiau jam, kad ðiandien nueitø á kursø atidarymà. Jis: „Padëk nueiti, tada lankysiu.“ Að atsisakiau, nes man reikia mokytis. Vietoj kursø nuëjo su Stase pas jos giminaitá darbo ieðkoti. Nesuprantu jo, kodël jis nelanko kursø. Alë teisina tuo, kad þmogus daug iðvargo, nori pailsëti. Tai ne pasiteisinimas. Visur vaþinëja, trankosi. O kà tas duoda? Su Algiuku reikëjo pasitrankyti. Bet kai paaiðkëjo, kad ið jo nieko doro neiðeis, daugiau trankytis nëra pagrindo. Reikia sësti ir rimtai dirbti. Tik taip! Alë pastebëjo, kad jis televizoriaus neþiûri, nesiklauso koncertø, nors ið lagerio raðæs, kad labai mëgstàs muzikà. Að jam apraðydavau filmus, parodas, teatro spektaklius, taèiau jis sugráþæs nerodo didelio susidomëjimo visa tuo, kuo jis domëjosi laiðkuose. Buvo lenkø filmø festivalis. Neaplankë, neaplankë ir Visgirdos kûrybos parodos, teatro irgi nelanko. Tad kà tada veikia? Man tai nepatinka. Nenorëdamas padarau iðvadà, kad jis tik saugumui demonstruodavo savo iðsilavinimà. Teisme tai demonstravo (ir perdëtai). Kam to reikia? Pradëjau gan kritiðkai vertinti já. Blogai, kai neturi autoritetø, kuriems bûtum 100 proc. atsidavæs, kuriais 100 proc. tikëtum ir sektum jais. Neturiu në vieno autoriteto! Bet sveikas protas neleidþia man visiðkai neigti Viktoro pranaðumo prieð kitus mano paþástamus. Daugiau tokiø vyrø Lietuva

KETVIRTOJI

KNYGA

417

neturi ir neþinia kada turës. Nors á já þiûriu gan kritiðkai, bet vis vien laikau já didþiausiu Lietuvos þmogumi. Tik vergai susikuria sau stabus ir garbina, o laisvi þmonës turi þiûrëti á kiekvienà þmogø kritiðkai. Taip! Nëra pasauly idealiø þmoniø ir nereikia jø ieðkoti. Nereikia palûþti pastebëjus savo draugø ydas. Kiekvienas mes su ydomis. Tik vienas jø turi maþiau, o kitas – daugiau. Á save irgi reikia kritiðkai þiûrëti. Bent atrodo, kritiðkai þiûriu á save. Rugsëjo 3 d. pas Alës seserá Bronæ ðventëm jos vardines. Ancë praðë uþeiti pas Genutæ. Supratau, kad Algiukas ten, nors tik prieð savaitæ buvæs irgi. Áklimpo á juos. Bronë pakvietë á baliø. Pirmiau Genë atrodë man gan simpatiðka mergaitë, o ðá kartà buvo ne graþuolë. Rugpjûèio 27 d. Algis, kaip suþinojom, nakvojo pas Genæ. Ðá kartà buvo jam nepatogu, todël pasipraðë pas mus. Gráþtant pas mus bariau já uþ sëdëjimà, toká prilipimà: „Þmonà reikia iðsirinkti ið keliø merginø, o ne ið vienos.“ Bet jis atsisakë eiti pas Lidà. Tai jau – neiðtikimybë. Að: „Jeigu nori, kad mes tave niekintumëm, sëdëk prie vienos prilipæs.“ Jam [Genë] patinkanti, nes sveikø paþiûrø. Að: „O kiek tokiø yra. Ne ji viena! Ji nebloga mergaitë, bet ne pati geriausia.“ Daug kalbëti nenorëjau, nes jis viskà gali joms pasakyti. Savo prieðiðkumà jo sëdëjimui ten suvedþiau á tai, kad jam gali nusibosti. O tada Genei bus ðlovë nuplëðta. Nors Vanda jos sesuo, o Alë – pusseserë, bet jos netrokðta, kad Algis griebtø Genæ. Joms gaila jo. Esanti baltarankë, motinos vaikas. Teisingos moterys! Norëèiau, kad jis graþesnæ gautø. Taèiau vis vien jo vedybos bus þmoniðkesnës uþ Edvardo, Albino, Stasio, Donato ir, þinoma, Romo vedybas. Þmoniðkesnës! Viktoras ir Alë patarë daugiau neatkalbinëti jo nuo Genës, nes jis viskà persako. Ið Stasës uþuominø supratau, kad jis daug kà persakydavo Stasei. Jam atvykus á Vilniø pas mus, prieð 2–3 savaites, að buvau tëviðkëje, todël nesusitikom. Ðiandien irgi apsilenkë. Stengiausi tylëti. Beprasmiðka já atkalbinëti. Be to, gaila Genutës. Norint galima bûtø já atðnekëti, taèiau Genutë já myli, be to, laikas jai tekëti.

418

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gaila jos. Man ji buvo gera mergaitë. Be to, Algiukas nevertas geresnës. Ne! Vyras jis silpnas, nevertas vyro vardo. Tai rodo jo staigus prilipimas prie Genutës. Pirmiau juokdavosi ið jos, o kai atsiejom nuo Stasës ir Onutës (rugsëjo 4 d. prisipaþino, kad jam Onutë ðlykðti, nes supratæs jos dviveidiðkumà. Tegu uþ tai dëkoja mums), prilipo prie ðios ir ásimylëjo iki ausø. Tikras A. Bujokas! Porà kartø susitiko ir apsinakvojo. O kas bûtø, jeigu ji nusibostø jam? Mergaitei negarbë! Vyras ið jo menkas. Menkas! Tikras vyras taip nesielgia. Prieð savaitæ kalbëjau Genutei: „Veikëjas jis nebus, bet tokio vyro tau ir nereikia. Bus pora vaikuèiø, jis geras ðeimos galva, nes pas kitas neis.“ Viktoras nesutiko su mano iðvadomis. Jis [Algelis] bevalis. Jeigu kita ims prie jo kombinuoti, jis nepajëgs atsispirti. Genutë turës já saugoti, niekur vieno neleisti. Atrodo, kad ið dalies jis teisus. Algelis bevalis! Tesiþino! Daugiau nesikiðam á jø reikalus. Kà galvojau ir kà jauèiau savo pareiga pasakyti, jau pasakiau. Dabar nesakysiu nieko. Jis pats stebëjosi, kad nebombarduoju jo. Ir nebombarduosiu! Nereikia! Genutë jam bûtø þmona, verta jo paties. O Ancë gal bus þmoniðka su juo, nes myli Genæ. Kad tik ði bûtø sveika, bent sveikesnë uþ Vandà. Prieðingu atveju gaila bûtø jo. Jis pasakojo man apie lagerininkus, apie knygas. O að nieko nepasakojau. Tiesiog netraukë iðsipasakoti. Net neuþsiminiau apie praëjusio sekmadienio iðvykà. Netraukia iðsipasakoti. Be to, vargu ar jam tai ádomu. Jam ðiandien ne tai galvoje. Rugsëjo 4 d. netikëtai gráþdamas ið sodø uþsuko Vytautas Martyðius su þmona ir vaikais. Vos áþengæs, pradëjo pasakoti ávyká autobuse. Lietuvis padavæs konduktorei 10 kapeikø sakydamas „bilietà uþ pusæ“. Toji nesupratusi. Ðis pakartojæs, irgi lietuviðkai. Jauna konduktorë iðvadinusi solidø þmogø durnu ir nacionalistu. Abu uþsiraðë autobuso numerá. Reikià skundà paraðyti ir tokià pamokyti. Atsakiau, kad að neraðysiu. Mane ir ðiaip gerai þino saugumas. Ðvenèionëliuose mane patá ne taip iðkeikë ir tai neraðiau. Be to, jeigu dël kiekvieno tokio fakto raðinësi skundus, teks tik tuo ir uþsiimti.

KETVIRTOJI

KNYGA

419

Pats gi nepasisiûlë paraðyti skundo, o tai jam labiau tiktø negu man. Atrodo, kad niekuo nesidomi. „Kauno romanà“1 skaitæs. Matyt, darbo metu. Jiems besëdint, besivaiðinant uþsuko Albinas Masaitis. Netrukus Martyðiai susiruoðë namo. Lauke Vytas ëmë klausinëti, kas èia per þmogus. Apsimeèiau neþinàs jo pavardës. Pasakiau tik vardà. Ar lagery susipaþinæs? Atsakiau, kad ne. Toks jo perdëtas smalsumas sukëlë daug átarinëjimø. Dar kambaryje prisiminëm Melnikaitæ. Ar ji lietuvaitë? Jie abu (Martyðiai) buvæ Zarasuose, kalbëjæ su tëvais. Tëvai nemokà lietuviðkai. Ir kaip drásta rodyti tëvus?! Gëda man, kad iki ðiø metø neþinojau, kad Melnikaitë – tai Melnikova, nors pavardë ir këlë átarimà. Bet daugelis to neþino, daugelis. Daugpilyje Antanas pareiðkë: „Reikës specialiai nuvaþiuoti á Zarasus ir patikrinti. Tûkstanèiai sëdëjo lageriuose ir tokio dalyko neþinojo. Tarp jø sëdëjo asmeniðkai jà paþinojæ, sëdëjo vertëjas. Nesuprantu, kodël jie to nepaaiðkino.“ Albinas apie valandà pasakojo apie savo darbà. Koks pilkas ir nuobodus þmogelis! Politinis kalinys! Paskendæs sandëliuose tarp dëþiø, maiðø ir nieko neþino, kas dedasi pasaulyje, jo tëvynëje vyksta. Tai rodo, kad jis niekuo ir nesidomi. O lageryje pretendavo á veikëjus. Atëjo pinigø skolintis. Sukëlë átarimà, kodël ið brolio nesiskolina. Nusprendë Alë ið jo brolio þmonos suþinoti. Paklausë neva slaptai nuo manæs. Jis nesikreipæs. Galëjau saviðalpos kasoje pasiskolinti, bet tai suþinojæs nusprendþiau neskolinti. Neatiduos laiku, suk galvà. Viktoras sakë, kad klaidà padaræs klausinëdamas (visø aplinkybiø jam neiðdësèiau). Truputá nepatogu, lyg gaila buvo þmogaus. Brolis já smerkia uþ vedybas, todël ir nesikreipë á já. Aiðku! Rugsëjo 7 d. nuëjau pas Algá Baltruðá Viktoro ieðkoti. Ten radau jo Danutæ ir Romà Ragaiðá su savo simpatija – gan miesèioniðkos iðvaizdos, pilka merguþëlë. Nuo geguþës mënesio nebuvau net matæs 1

Alfonso Bieliausko romanas.

420

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jo. Mënesio pradþioje buvæ kartu su visa kompanija su Viktoru pas mus, iðgëræ alaus ir iðvykæ. Ðiandien jis [Romas] su Algiu ir simpatijomis uþsuko Stasio Naglio adreso. Á kambará áëjo tik Algis su Dana. Palydëjæs iki „Pobiedos“, radau ir tuos. Prikiðau, kad niekuo nesidomi. Jis juokësi ið istorijos mokslo. Esà istorija nepadës ateities atspëti. Að su ironija: „Tavo ateitis man aiðki, galiu ir be kortø iðburti tau.“ Tyèia priminiau, kad atvaþiuotø, nuveþtø pas Aleksandrà. Lyg negirdëjo! Suvalkietis! Ir kaip toks þmogus nesigaili keturis metus praleidæs uþ grotø ir spygliuotos vielø? Kà þmogus kaltas, kad jis toks, o ne kitoks – koks man patinka. Bet að negaliu tokiø nesmerkti. Negaliu! Vis vien pakvieèiau já á sveèius. Kalti jo vyresni draugai lageryje, kurie neákvëpë jam meilës knygai, savo tautai. Tuðèias miesèionis!1 Rugsëjo 8 d. Gráþo Viktoras po savaitës laiko trukusios kelionës Pietø Lietuvoje. Visos po Latvijos likusios „nuosëdos“ prapuolë. Bet jau nieko ið jo nelaukiu. Pirmiau atrodë, kad jis þino, kà daryti, kaip surasti iðeitá ið susidariusios padëties. Dabar tà tikëjimà esu praradæs. Nieko jis neþino! Rugsëjo 3 d. jis buvo su Vytu Girdzijausku Ðiluvoj atlaiduose. Rugsëjo 9 d. á mûsø laboratorijas atëjo darbo ieðkoti þydë ið Taðkento. Uzbekai labai neapkenèia europieèiø. Taigi visur rusø nekenèia, ne tik Lietuvoje. Ji norinti iðmokti lietuviðkai, bet uzbekiðkai neiðmokusi, nors ten visà amþiø gyvenusi. Að nustebau dël jos noro iðmokti lietuviø kalbà: „Naðy ruskije drugovo mnenija o litovskom jazyke, tak kak v luèðem sluèaje s nim moþno dojechat tolko do vokzala, a inogda tolko do ubornoi, kak govoriat ruskije. No jesli ja byl by na ich meste, nauèilsia chotia by ponimat“ [„Mûsø rusai kitokios nuomonës apie lietuviø kalbà, nes geriausiu atveju su ja galima nuvaþiuoti tik iki stoties, o kartais tik iki iðvietës, kaip jie sako. Bet jeigu að bûèiau jø vietoje, iðmokèiau nors suprasti“]. Klarai ir Arkadijui nepatiko mano nacionalistiniai þodþiai. Bet Arkadijus po truputá jau kalba. Jam daug priekaiðtauti negalima. Klara gyvena nuo 1959 m. ir tai nemoka. 1

Romas Ragaiðis 1978 m. tapo aktyviu LLL nariu.

KETVIRTOJI

KNYGA

421

Þmonës skleidþia gandus, kad á Vilniø atvyko 400 ðeimø ið Taðkento. Tikrovëje atvyko tik 30. Uzbekai nevaþiuoja. Daugiau ðeimø bijo atsiøsti, nes ir ðiaip didelis nepasitenkinimas. Tegu þydai atvaþiuoja, o rusø nereikia. Jø ir taip èia per daug. Nors þydai nesistengia manæs suþydinti. Alei ir Elenai tas pat. Gaila þydø. Ten jø nemëgo, èia irgi. Toji Viera sako: „Visur mûsø nemëgsta.“ Klara prisiminë vakarykðtës dienos mano pastabà dël lietuviø kalbos nesimokymo ir pridëjo: „My ponimajem, no tolko prikidyvajemsia, èto neponimajem“ [„Mes suprantame, bet tik apsimetame, kad nesuprantame“]. Að: „Ja znaju, èto ruskije na nas smotriat s vysoka ir po etomu ne chotiat izuèiat nað jazyk. S vysoka smotriat na nað jazyk, na naðu kulturu“ [„Að þinau, kad rusai á mus þvelgia ið aukðto ir todël nenori mokytis mûsø kalbos. Ið aukðto þvelgia á mûsø kalbà, mûsø kultûrà“]. Arkadijus tyli, bet jauèiu, kad jam tas labai nepatinka. Taèiau po keliø dienø jis pastebëjo, kad að beveik nepolitikuojàs. Rugsëjo 10 d. uþsukau pas Stasá Uosá dël Rotomskio disertacijos. Pastaràjá nori banko valdytojas Knyva atleisti. Nusprendë pradëti disertacijà raðyti. Jis neparaðys, nes nevaldo plunksnos. Praðë mane suþinoti Uosio nuomonæ. Tas gudrus: „Ne ðventieji puodus lipdo!“ Savo nuomonës visgi nepasakë. Jeigu Uosis vadovaus, gali paraðyti. Kalbà iðtaisyti paþadëjau að. Net pareiðkimà paraðiau, uþpildþiau kadrø áskaitos lapà. Uosis diktavo pareiðkimà: „Praðau pritvirtinti mane prie finansø katedros...“ Pareiðkiau, kad tai ne lietuviðkai skamba „pritvirtinti“. Á tai Staselis: „Tegu pareiðkimà raðo rusiðkai.“ Tie þodþiai ásiutino mane: „Tu vis savo. Nesuprantu tavæs. Þinau, kad supras ir rusiðkai. Bet kur tavo lietuviðka savigarba? Kam visur pataikauti? Kam be muilo lásti?“ Þiûri á mane ir dviprasmiðkai ðypsosi, niekðiðkai kosëdamas, o að tæsiu mintá: „Pamëgintum tu man paraðyti pareiðkimà rusiðkai. Nepriimèiau tokio pareiðkimo.“ Visa laimë, kad tokiø lietuviø ne tiek jau daug. Jeigu visi bûtø á Uosá panaðûs, tektø greit ant mûsø vargðës Lietuvëlës kapo kryþiø pastatyti. Plano komisijos pirmininkas Drobnys paþeminæs pareigomis, o dabar praðàs pasilikti ir dirbti pusæ etato Universitete. Èia gausiàs

422

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

240 rub. ir universitete – 130 rub. Ið viso 370 rub., t. y. ministro algà. Daktaro disertacijà èia greièiau paraðysiàs. Suþinojau, kad svajoja apie doktoratà. Universitete gausiàs docento laipsná. Prisiminiau „Dievø miðkà“. Alë þino, kas tai per þvëris. Stasys negirdëjæs nieko apie Sruogà. Pasirodo, kad niekada neimàs á rankas groþinës literatûros knygos. Nespëjàs specialybës literatûros skaityti. Dieve, Dieve! Nejaugi daug tokiø daktarø! „Komjaunimo tiesa“ prikiðo universiteto studentams, kad jie gaus aukðtojo mokslo diplomus neturëdami þiniø, kurias duoda brandos atestatas. Aukðtasis mokslas be vidurinio, taip suformulavo savo mintá laikraðtis. Pasirodo, kad yra ir daktarø be vidurinio iðsilavinimo. Þinoma, Uosis ir nebaigë vidurinio. Jis buvo baigæs tik V pradþios mokyklos skyrius. Nusipirko IV klasiø paþymëjimà ir baigë technikumà. Jis gabus, jeigu domëtøsi groþine literatûra, galëtø uþpildyti tà spragà. Taèiau nesidomi. Docentas! Kà toks docentas gali duoti studentams? Negyvø dogmø prikimð tuðèias galvas ir viskas! Daugiau ið jo ir nereikalauja partija. Jis þiûri á mane ið aukðto. Matyt, galvoja, kad jam pavydþiu. Nei kiek! Nei kiek! Vien tik tuo, kad niekam nepataikauju, turiu savo nuomonæ, kurios jis neturi, laikau save visa galva aukðtesniu uþ já. Todël ir nieko nepavydþiu. Tikrai nenorëèiau su juo keistis vietomis. Nenorëèiau! Be to, esu labiau uþ já apsiskaitæs, nors mano apsiskaitymas irgi menkas. Bet palyginus su jo – gan didelis. Ir að vis lavinuosi skaitydamas, o jis stovi vietoje kimðdamas á galvà tas pelësiais ir dulkëmis apneðtas dogmas. Uþtat ir nepavydþiu jam1. Rugsëjo 10 d. iðvykau á tëviðkæ. Ðvenèionëliuose sutikau Alfredo sveèius. Kliukas ið Mineiðkiemio parveþë „Pobeda“ mane ir Alfredà á Linkmenis. Jis [Kliukas] irgi kalëjæs. Jo manymu, mums nëra ko gëdytis, kad „sëdëjom“. Uþveþu Laðinskui iðversti paltà. Naujo pirkti nëra ið ko. 4 metus iðneðiojau ir dar paneðiosiu. Uþ darbà paims 14 rub., o mieste be 25 rub. nevers. 12 val. kun. Alfredas paveþa motociklu [á Krivasalá]. Geras jis vyras! 1

„Dainuojanèios revoliucijos“ metais S. Uosis elgësi patriotiðkai, todël partija ir KGB suþlugdë jo ketinimus tapti Aukðèiausiosios tarybos deputatu. – A. T.

KETVIRTOJI

KNYGA

423

Namie randu Jonelá. Sekmadiená jis iðvyksta. Dvi dienas kasu bulves. Beveik visas nukasëm. Menkos ðiais metais bulvelës. Gaila mamos. Bet ji nesiskundþia. Senelë vël krito ið lovos ant grindø. Atrodë, kad jau silpna. Bet po savaitës radau vël tokià pat stiprià. Geleþinæ sveikatà turi senutë! Teta Emilija verkia, kad mes turim atsisakyti tëviðkës. O mama atsisveikinant neverkë. Sunku jai. Bûtina jà paimti á Vilniø. Rugsëjo 13 d. per televizijà kalbëjo pabëgæs á TSRS buvæs Amerikos kariðkis Karkas. Jis tik èia galësiàs laisvai reikðti savo ásitikinimus ir kovoti su JAV agresija Vietname. Kvailelis! Ásitikins kada nors, kaip jis galës laisvai reikðti savo mintis! Rado kur atvykti ir kovoti! Sako, kad jis psichiðkai nesveikas. Turbût! Kitkuo nepaaiðkinsi jo þingsnio. Po atostogø kaþkas juokais pavadino mane surusëjusiu lietuviu. Arkadijus tuoj pat uþprotestavo, að: „Nenoriu bûti nei rusu, nei vokieèiu, nei anglu.“ Arkadijus: „Ja eto znaju!“ Þinoma, rusà, kiekvienà rusà pykina mûsø nenoras tapti rusais. Jie ir nesupranta mûsø tokio „áþûlumo“ ðaknø. Rugsëjo pradþioj Jonënas1 pasakojo apie savo dukrà. Jis praðæs jà pirmàjà mokslo dienà nesiriðti raudono kaklairaðèio, o tik tautiná. Toji aiðkinusi, kad vienai nepatogu iðsiskirti ið visø. Jis tikinæs jà, kad kaip tik reikia iðsiskirti ir tuo net didþiuotis. Prikalbëjæs. Kelias dienas ëjusi su tautine juostele. Bet po keliø dienø pamatæs jà autobuse su draugëmis prisiriðusià, kaip jis iðsireiðkë, „tà raudonà ryzà“. Nemaloniai já nuteikæ tai. Bet dabar neneðiojanti nei tautinio, nei raudono. Jeigu tautiná pasiriði, vadinasi, darai sàmoningai. O jeigu nei vieno, nei jokio, tai tik uþmirðai. Tai menkesnë nuodëmë. Vilija irgi retai uþsiriða raudonà kaklaraiðtá. Mokytoja uþraðë pastabà. Kartà uþsiriðo ir vël nusiriðo. Apskritai berniokai ið viso neneðioja, daug mergaièiø irgi neneðioja. Tuo ir galima atskirti lietuviðkà mokyklà nuo rusiðkos. Rusiukai su pasididþiavimu neðioja raudonus kaklaraiðèius. 1

Pats autorius.

424

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Neþinau, kodël Gintulio neverèia raðytis á spaliukus. Ir apskritai jø klasëje nedaug spaliukø. Já klausiau, ar nori tapti spaliuku. Nenorás. Neaiðku, kodël Vilytë labai norëjo, o jis nenori. Vaikus vilioja blizguèiai, taèiau jo kaþkodël nesuvilioja. Labai buvau nusivylæs juo. Knygos neimdavo në á rankas. Nupirkæs latviø pasakas, priverèiau kasdien perskaityti nors po kelias. Dabar pats skaito. Ir paþymiø gauna gerø: 4, 5. Tik darbeliai, kûno kultûra nesiseka. Be reikalo galvojau, kad jis lepðë iðsiþiojëlis, ið jo nieko nebus. Tingi mokintis, bet gali. Liûdino, kad að bûdamas jo amþiaus skaièiau laikraðèius, þurnalus ir labai mëgau juos. O jis nesidomi. Bet, atrodo, kad ir jis skaitys, domësis. Paskutiniu metu vël ëmë teikti vilèiø. Be reikalo laikiau já þiopleliu. Rugsëjo 18 d. gráþæs ið Krivasalio nuoðirdþiai kalbëjau su juo, tikinau, kad jis gabus, net uþ Vilytæ geriau mokysis. Tas veikia já. Reikia graþiuoju diegti meilæ knygai. Kai lepðe vadini, jis pats ima netikëti savo jëgomis. Vaikai jautrûs ir supranta viskà. Reikia pagirti, neniekinti jo. O iki ðiol mano panieka daþnai prasiverþdavo. Rugsëjo 2 d. su Ale buvau Karininkø namø teatre pasiþiûrëti Maskvos srities Kalinino teatro spektaklio „Èigonas“. Pirmojoje pjesëje tikra tautø draugystë. Joje èigonas pavaizduotas doru þmogumi (vaidina èigonus èigonai). Reiðkia, ne vien rusai dori. Iki ðiol visose pjesëse rusai pranaðesni uþ kitas tautas. O kaip puikiai dainavo èigonai, ypaè viena èigonë. Ðá kartà publika nesijuokë ið èigonø. Rugsëjo 5 d. buvau pas Stasæ. Palydëjusi ëmë pasakoti apie Edvardà. Ji nepatikësianti, kad jis niekðas, jeigu kas nors ir mëgintø tuo tikinti. O paskui pripaþino, kad jos Povilas pataræs saugotis Edvardo. Esà saugumas já suëmë, saugumas ir paleido. Jis labai mëgstàs pinigà, didelis garbëtroðka. Kodël tokius gandus saugumas skleidþia apie Edvardà? Matyt, nori átikinti mus tuo, kad jis gali parduoti savo draugus. Tuo að niekada netikëjau. Bet kai apie tai papasakojom Viktorui, ðis prisiminë vienà ávyká. Lagery Edvardas tikinæs já, kad lapelius spausdinæs Z. Viktoras tuo netikás, nes tai netiesa. Ir tokios nuomonës visi buvo lageryje, iðskyrus Edvardà. Tad saugume jam árodinëjæ, kad tai Z. darbas. Visa tai ir sukëlë

KETVIRTOJI

KNYGA

425

jam átarimà. Ið kur tai paëmë saugumas? Juk tokie gandai lagery nesklido, tik vienas N. taip galvojæs. Nereikia susirgti átarumo liga, bet atsarga gëdos nedaro. Þinoma, jis neuþeina pas mane. O jeigu ir uþeitø, niekada su juo nesusidësim. Niekada! Mano akyse jis labai silpnas þmogiukas. Rugsëjo 7 d. uþsukau pas dekanà praðyti leisti lankyti drauge su stacionaro studentais Jurginio, Ulozos ir Galvydþio paskaitas. Dekanas Semaðka priëmë maloniai. Jis nieko prieð. Reikià tik paraðyti rektoriaus vardu pareiðkimà ir atiduoti prodekanui Zinkevièiui, ne kitam prodekanui. Taèiau neskubëjau raðyti to pareiðkimo. Paraðiau tik rugsëjo 21 d. Nieko neiðëjo. Bet apie tai vëliau. Dabar telankau tik doc. Safronovos paskaitas apie rusø XX amþiaus literatûrà. Lankau kartà per savaitæ. Ryt pamëginsiu susitarti su doc. Juozu Jurginiu. Gal jis pats leis. Paþiûrësim! Jis ádomiai skaito. Jeigu neuþpyko uþ mano balandþio 20 d. kalbà, tai leis. Paþiûrësim! Alfðinskas pasakojo, kad apie rugsëjo 20 d. „[Amerikos] Balsas“ ar Roma [Vatikano radijas] praneðë, kad greitai JAV senatas priims nutarimà, praðantá prezidentà iðkelti Pabaltijo klausimà SNO. Ðis nutarimas ágausiàs tada ástatymo galià. Tai puiki naujiena. Daktaras skeptiðkai þiûri á tai. SNO neprivers Rusijos iðeiti ið Stalino uþgrobtø þemiø. Að irgi nesu naivus, kad ðiandien tikëèiau tuo. Bet tik vien ðio klausimas iðkëlimas SNO bûtø labai didelis ávykis. Pasaulis labiau pradëtø domëtis mûsø padëtimi, o Lietuvos skeptikams ákvëptø viltá, kad mes dar neþuvæ, kada nors vël bûsime laisvi. Tokiø „neviernø Tamoðiø“ mûsø tautoje nemaþa. O ir tikintiems savo tautos ateitimi bûtø dþiugi naujiena. Paþiûrësim! Ðiandien telieka mums tik laukti. Laukti! Maskva, atrodo, kaþkà ruoðia. Pelðæ paskyrë á aukðtà postà. Paleckis irgi tapo dideliu ponu, bent formaliai turinèiu didelæ átakà. Rugpjûèio mën. vidaus reikalø ir ðvietimo ministerijos tapo sàjunginëmis respublikinëmis. Pastaroji net Stalino gadynëje nebuvo sàjunginës priklausomybës. Centralizacijos procesas stiprëja. Norëdami numaldyti nacionalistø komunistø murmëjimà, Kremliaus vieðpaèiai ëmë berti ðiems po kojomis ordinø ir medaliø lietø. Tokio lietaus TSRS dar nematë. Kas savaitæ vis apdovanojimai ir ap-

426

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dovanojimai. Ordinø ir medaliø Maskva nesigaili. Metalas pigus, nes darbo rankos bene pigiausios pasaulyje ir tikrai pigiausios Europoje. Taip ir neuþbaigiau. Algiukas sutrukdë 2 val. Ðiaip raðiau nuo 11 val. be jokios pertraukos, iðskyrus 15–20 min., Algiui Baltruðiui ir Romui Ragaiðiui atvykus. 17 val. 25 min. Keltis, barzdà skustis ir vaþiuoti su Viktoru kun. Aleksandro Markaièio aplankyti. Labai gaila laiko, bet vaþiuoti reikia. Bûtina! Jam, þmogui, sunku. Sunku!

Spalio 3 d. (pirmadienis) 14 val. 30 min. maþajame kambarëly. Lauke saulëta, ðilta diena. Puiki bobø vasara. Anksèiau sugráþau, nes Gurvièiaus atostogos dar nepasibaigë. Taip dirbti galima. Tik pusantros savaitës po atostogø buvo daug darbo. Tada ir nuotaika buvo bloga nuo minties dël beprasmiðko gyvenimo. Dabar ir laikraðtá paskaitai, ir anksèiau namo sugráþti. Nuo rugsëjo 14 d. klausau Safronovos paskaitø. Jos girdëtos, bet ðá tà gaunu. Rugsëjo 16 d. V. Girdzijauskas pakvietë á „Sigmos“ klubà. Ðá kartà tema „Nusikaltimas ir bausmë“. Á vakarà pakvietë ið saugumo Keþá, ir jø ðefà rusiðka pavarde. Viktoras patarë tylëti. Tokios nuomonës laikësi ir prie kito stalo sëdá abu Albertai. Vakaras prabëgo labai blankiai. Saugumui, þinoma, patiko, nes niekas nepasakë nei vienos kritiðkos minties. Anketos uþpildyti (atsakyti) klausimai pritarë net mirties bausmei ir kt., kas kertasi su partijos politika. Visada B. Kiðkis sàmoningas. Ðá kartà pasirodë naivus: ëmë aiðkinti, kad net Stalino gadynës metu neteisæ þmoniø, kurie nuoðirdþiai prisipaþindavo. Pertraukos metu Vytas pristatë mane jam ir porai vyrukø. Pavadinau já naiviu vyru. Ëmë árodinëti, kad tas, kuris prisipaþino ðau-

KETVIRTOJI

KNYGA

427

dæs þydus, gavæs 10 metø, o kiti (neprisipaþinæ) buvæ suðaudyti ar gavæ 15–20 metø. Árodþiau jam, kad tas galëjo neðaudyti, o tik varyti á ðaudymo vietà. Uþbaigiau: „Kada ákliûsit, þinokit, kad nereikia nieko prisipaþinti. Kuo maþiau prisipaþinsi, tuo maþiau gausi.“ Viktoras sugráþus: „Jis uþ tave gudresnis, þino kada galima kalbëti, o kada ne.“ Vargu. Jis negudravo, o tik naiviu pasirodë. Ið pradþiø saugumas bijojo to vakaro, kad jø nesukompromituotø buvæ politiniai kaliniai. Bet vëliau jø „ðefas“ sutikæs. O klubo valdþia nusprendusi paèiø pasiklausyti. Tegu patys pamato ir ásitikina, kad nieko èia nevyksta. O jø agentø raportai iðkraipo dalyko esmæ. Vytas irgi nevykusiai nusiðnekëjo. Esà Dievo niekas nebijo (vaikai), nes Jis nematomas. Mokytoja Adomaitytë: „Mokytojas turi bûti tyras kaip kunigas.“ Pirmininkaujantis pridëjo: „Labiau!“ Juokas! Iðsiðoko mokytoja. Viktorà tikinau, kad mums reikëjo kalbëti. Tegu mato, kad mes saugumui girdint nesibijome kritiðkai kalbëti, taèiau mûsø kalbos neturëtø antisovietinio pobûdþio. Jis nesutiko. Mums reikia tylëti. 1957 m. jis visà tiesà rëþæs jiems á akis. Iðklausæ pasakë, kad jie ir pirmiau laikæ já prieðu, bet kad toká laipsná pasiektø tas prieðiðkumas, jie netikëjæ. Uþtat ir þiûrëjæ kaip á vilkà, jo tardytojas skundæsis broliui. Dabar tos klaidos nedarysiàs. Jie naivûs ir lengvai gali patikëti, kad mes persiauklëjom. Á tai að: „Sutikim, kad jie naivûs, bet jeigu galëtø, areðtuotø mus ir pasiøstø atgal á lagerá.“ „Ne! Jie to nesiekia.“ Man irgi taip atrodo. Jie siekia, kad mes atsisakytume savo ásitikinimø. Jie ir nepraranda vilties sulaukti tokiø dienø. Gráþtant nuo tiltelio pësèiomis (Alë irgi buvo) Viktoras labai kritikavo vakarà, stebëjosi þmoniø lëkðtumu. Suaugæ, o tokie naivûs. Jam priminiau „Niekas nenorëjo mirti“ svarstymà. Jie pasirodë ten sàmoningi. Kodël? Todël, kad tëvai daug kà jiems pasakojo, su ta tema susipaþinæ. O ðio vakaro tema ið viso nesuprantama. „Amerikos balsas“ toks pat nuobodus. Tik rugsëjo 11 d., sekmadienio vakare, buvo ádomi laida apie Ðiluvos koplyèià Vaðingto-

428

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

no baþnyèioje. Iðvakarëse teko iðklausyti dalá popieþiaus laiðko (per Vatikano radijà). Aèiû jam! Kremliui nemalonûs tokie laiðkai. Jie primena pasauliui mûsø tautos tragedijà, neatitaisytà skriaudà. Apie mënesio vidurá Tylai gaunu jo papraðytà aritmetikos vadovëlá. Prisako man komplimentø. Klausia nuomonës apie jo knygà „Ignalinos kraðtas“. Paðykðtëjau komplimentø. Nemëgstu jø berti. Tik pabrëþiau, kad knyga patiko tuo, jog joje nëra ðlykðèios propagandos. Sekmadiená arklio negavom, todël su krikðto motina grybavom. Ji 20, o að – 26 baravykus. Liûdna kaime. Bet knygas skaityti galima. Gráþtant á Vilniø troleibuse 14–17 mergaitë, kalbanti rusiðkai, norëjo uþsiimti visà galinæ sëdynæ. Að pastûmëjæs atsisëdau, nes traukinyje visà kelià stovëjau (uþleidau moteriai vietà). Ji savo draugëms pasakojo jau lietuviðkai apie „bjaurø sená“. Tyliu. Visos trys plepa apie Saðà. Paskambino jam 2-97-64, „taèiau motina tyèia atsakiusi, kad jo nëra“ (kas treèias þodis rusiðkas). Pastebëjau, kad nëra ko didþiuotis, kad moki rusø kalbà, nes dabar pradþios mokykloje jà visi moka. Iðsijuokë ið manæs. Apie Saðà negalëjau pasakyti savo nuomonës. Tepasakiau: „Gyvenimas jus pamokys!“ Jø kavalieriø tarpe ir daugiau ruseliø. Koks nesàmoningumas. Kalti tëvai. Bet argi kaimietis supranta, kaip reikia auklëti vaikus. Technikumuose lietuviø tautinis sàmoningumas gan þemas. Universitete jau kas kita. Iðvada, kad mûsø tautai reikia kuo daugiau iðsilavinusiø þmoniø. Tuo pat metu jauna mergina kreipësi á mane lietuviðkai, kad ji galinti perduoti mano 4 kapeikas bilietui [nusipirkti]. Nenugirdau. Kreipësi rusiðkai. Padaviau 4 kapeikas, pasakiau aèiû ir priminiau, kad reikia kalbëti lietuviðkai. Saugumo ausis gali tai girdëti. Juk troleibusas pilnas þmoniø. Suk juos velniai! Anà dienà 11-ame troleibuse vairuotojas stoteles skelbë tik lietuviðkai. Kai visi iðlipo, padëkojau uþ pavëþëjimà ir uþ lietuviðkà kalbà. „Aèiû, kad nebijote lietuviðkai kalbëti.“ O ko jis turás bijoti?! Jam patiko mano þodþiai.

KETVIRTOJI

KNYGA

429

Neseniai Nulinskas papasakojo apie savo susitikimà su draugais liepos pradþioje. Jø buvæ penki: jis, Ðaðinskas, Lepðinskas, Eruditinskas ir Povilinskas1. P. iðrëþæs kalbà, kurià pradëjæs gan pakeltu tonu. Jis maþdaug taip pasakæs: „Seniai galvojau su jumis pasikalbëti, vis progos nebuvo. Daugumas jûsø esat iðkalëjæ po keletà metø. Ðiandien pakelti rankà prieð okupantà yra gal didesnis didvyriðkumas, negu kovoti su ginklu rankose. Taèiau ðis jûsø didvyriðkumas, jûsø vargai, kanèios ágaus nulinæ vertæ, nustos savo prasmës, jeigu ir toliau taip gyvensite. Jûsø manymu, esate uþdëjæ ant tëvynës laisvës aukuro pakankamai didelæ aukà ir galite pailsëti. Tegu dabar kovoja kiti. Èia jau jûs neteisûs. Jûs turite patyrimà kovoje su okupantu, todël ið jûsø daugiau ir reikalaujama. Jûsø supratimu, uþtektinai prisikovojote, galite dabar lásti po bobø sijonais ir, langines uþsidaræ, atsiskirti nuo viso pasaulio. Saugumas triumfuoja, tyèiojasi ið mûsø. Esà jie, komunistai, nebijodavæ kalëjimo, iðëjæ á laisvæ, vël toliau kovodavæ. O kiek lietuviø, buvusiø politiniø kaliniø, sëdo antrà kartà? Saugumas giriasi, kad ið keliolikos ar keturiasdeðimt tûkstanèiø buvusiø kaliniø antrà kartà pateko á lagerá tik keliolika. Jie tyèiojasi ið mûsø teigdami, kad jie turëjæ idealà, uþ kurá nebijojæ eiti á kalëjimà. O mes bijomës, nes neturime idealø. Bet tikrai tokia iðvada perðasi. Ðiandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nëra jokiø jëgø. Reikia neuþmirðti, kad laisvës rytui iðauðus tauta pareikalaus ið mûsø ataskaitos – kà mes nuveikëme sugráþæ ið lagerio. Nereikia veikti tik todël, kad uþ tai kada nors mums bus uþmokëta, atlyginta. Mes privalome tiesiog jausti pareigà veikti. Þinoma, að nekvieèiu jûsø organizuoti pogrindá. Yra kitø kovos priemoniø, bûdø. Reikia veikti mokytojus, kurie auklëja mûsø jaunàjà kartà. Jûs galite susipaþinti su tûkstanèiu merginø ir veikti jas“.

1

Tokio pokalbio nebuvo. Autorius savo paþiûroms iðreikðti panaudoja ávairiø pokalbiø fragmentus.

430

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Saðinskas nutraukæs já, pareikðdamas, kad tas nieko neduos. Bet P. tæsæs savo: „Kodël neduos? Tos merginos greit taps motinomis, auklës vaikus – mûsø jaunàjà kartà. Didesnë mûsø jaunimo dalis indiferentiðka, jø tautinis jausmas atbukæs. Kas kaltas? Motinos, tëvai! Priekaiðtaudamas jums, nenoriu pasakyti, kad að kuo nors geresnis uþ jus. Ne! Að irgi nieko neveikiu. Taèiau að nors ruoðiuosi kovai. O jûs? Kada L. paëmë á rankas knygà? O kà tavo, Ð., specialybë duos Lietuvai?“ Jam kalbant, visi tylëjæ. Tik E. pora kartø siuntë savo replikas: „Nesàmonë! Nusiðnekëjai.“ Pabaigoje gavæs ir jis þodá. Pareiðkë nesutinkàs su P. Esà negalima ið kiekvieno reikalauti, kad jis pasidarytø revoliucionieriumi – profesionalu. Ne kiekvienas juo gali bûti. Tam reikalingi ágimti gabumai. P. sutinkàs, kad kà nors veikti reikia. Nors N. ir nekalbëjo, bet að iðbariau já uþ tylëjimà. Jis privalëjo kalbëti ir paveikti tà karðtakoðá P. Toli jis nenueis taip kalbëdamas. Ðiuo atþvilgiu Viktoras bravo. Kà jis begalvotø, bet jo minèiø niekas neþino. Apie ateities planus jis ið viso nekalba. Uþtat saugumas nieko ir nesuþino. O Edvardas visà laikà tik ðaukia. Saugumas þino visas jo paslaptis. Apie rugsëjo 20 d. Viktoras suþinojo, kad Algimantas Jablonskis paraðæs malonës praðymà ir iðëjæs á laisvæ. Tà dienà jis su Algiu B. iðvyko pas já. 22 d. man papasakojo viskà. Nors jam liko kalëti tik daugiau kaip metus, bet pagailëjæs tëvø ir paraðæs malonës praðymà. Saugumas triumfuoja. Pagirti jo uþ tai negalima. Viktoras dar anksèiau sakë, kad Algimantas bailys (jo nepaþástu) ir gali pasiduoti saugumo spaudimui. Saugumas pasakæs jam, kad, jø nuomone, tik 5 lietuviai galá savarankiðkai organizuoti pogrindá, galá kà nors veikti. Tai Burokas, Gajauskas, Laugelaitis, Petkus ir Terleckas, kuris vis nenusëdás. Dël Buroko jie meluoja, tik dël akiø jie taip kalba. Jie puikiai þino, kad tas jau neiðlás ið po sijono. Liekam keturi. Tiek nedaug! Ið keturiø tëra du laisvëje. Kaip lengva su jais susidoroti! Kokia neturtinga Lietuva! O ar að sugebëèiau vienas savarankiðkai veikti? Tik prieð keletà dienø supratæs, kad Viktoras neþino iðeities, ásitikinau, jog galiu

KETVIRTOJI

KNYGA

431

savarankiðkai veikti. Visgi jie spëja! Þinoma, ðiandien niekas nieko neveikia. Argi jie tokie naivûs? Taip! Kadangi jiems nepavyko iki ðiol parklupdyti mûsø tautos, todël stengiasi savo bejëgiðkumà pateisinti pogrindþio veikimu. Santvarka demokratiðkiausia pasauly, rusai kultûringiausi, protingiausi, tad jiems nesuprantama, kodël tauta neatsisako laisvës troðkimo, prieðinasi rusifikacijai. Pogrindis kaltas! Turbût Lietuvos saugumas Maskvai taip meluoja ir patys ima melu tikëti. Ðie þodþiai paglostë mano savimeilæ. 1956 m. nejauèiau jëgø pogrindá organizuoti. Be kieno nors paramos organizuoti jauèiausi bejëgis dar tik neseniai. Kaip raðiau, prieð keletà dienø ásitikinau, kad vienas, savo rizika galëèiau veikti. Galëèiau! Bet neveikiu. Tikëjimas Viktoro genialumu truputá susvyravo. Nors jis dràsus, bet bijo treèià kartà patekti. Jis sako, kad nebijàs, nes niekas jo nesigailës. Juk tëvai miræ. Bet bijo. Bijo! Jo adresu sakæ, kad jis didþiausias prieðas, bet doras prieðas. Ið to padarë iðvadà, kad jo nesuims. Man pasirodë, kad toji mintis labai já nudþiugino. Vadinasi, areðto bijo ir jis. Tai visiðkai natûralu. Þmonës veikia savo rizika ir be ðiø keturiø veikëjø. Rugsëjo 27 d. suþinojau, kad konservatorijos studentai gavo vienas 4, o kitas – 5 metus uþ lapelius. Arkadijus sako, kad tai labai maþai. Algelis sakë, kad ir Kaune pasirodæ lapeliai. Prieð mënesá Viktoras girdëjæs, kad keli lietuviai, atsakingø darbuotojø vaikai, mëginæ pereiti TSRS–Turkijos sienà ir buvæ suimti. Kaþkur apie Ukmergæ apsiginklavæs jaunimas surakinæs milicijos ágaliotiná (prieð mënesá apie tai pasakojo brolis Vladas). Jeigu ðiuos keturis ir sunaikins saugumas, vis vien nepavyks uþgniauþti mûsø tautos siekimo laisvës. Alë, iðgirdusi Viktoro þodþius apie mûsø ávertinimà: „Jeigu koks neramumas, jus pirmus sunaikins.“ Þinoma, sunaikins. Tegu! Rugsëjo 25 d. vaþiuojant á Alytø motociklu daþnai kildavo mintis, kad gali ávykti avarija. Gráþæs daviau sau þodá motociklu nevaþinëti. Ðeðtadiená Viktorui apie tai pasakiau. Saugumas gali sukelti avarijà pasiuntæs sunkveþimá. Viktoras: „Mes nesam tokie veikëjai, kad mus sunaikintø.“ Kalba tai, kuo pats netiki. Juk saugumas mus keturis iðskiria ið visø. Vadinasi, patys laiko mus pavojingais.

432

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tai ko èia lauþytis?! O dël konservatorijos studentø reikës smulkiau suþinoti. Viskas! Ryt paslëpsiu ðá dienoraðtá. Suradæ pasiustø. Jie nesitiki, kad að tiek neapkenèiu okupacijos. Dienoraðtis parodytø, kiek neapkenèiu okupantø. Tada buvo suimti konservatorijos studentas J. Volungevièius ir jo draugas Alvydas – Telðiø katedros vargonininkas, bene 3 vaikø tëvas1.

Spalio 4 d. (antradienis) 16 val. 10 min. Lauke ðilta, dienà buvo +22° C. Tik ðià minutæ supratau, kad ðiandien Pranciðkus. Ðià dienà nupirkdavom koká nors menknieká Tatukui. Dieve! Pernai galvojau, kad rugsëjo 21 d. suruoðim baliukà, nes Tatukui sueis lygiai 70 metø. Nesulaukë tos dienos. Kaip skaudu! Ir nejaugi viskas pasibaigia su þmogaus mirtimi? Buvau pamirðæs apraðyti ávyká, charakterizuojantá Tatukà. Buvo 1945 metø ankstyvas pavasaris, pats tragiðkiausias pavasaris Lietuvoje, kainavæs jai tiek daug aukø. Atëjæs Kazys Aviþienis papasakojo, kad visas jaunimas eina á miðkà (tai yra nuo rudens miðke). Mes irgi turim eiti ten ir kovoti su ginklu rankose prieð pavergëjà. Mano nustebimui (laukiau, kad Tatukas sudraus 17 metø jaunuolá, atkalbës nuo tokio þingsnio), Tatukas pasakë: „Gerai, vaikai, eikit partizanauti. Að irgi eièiau, bet nesveikas esu. Eik tu, vaike, duosiu savo palaiminimà.“ Pasakë tuos þodþius su aðaromis akyse. Daþnai prisimenu tuos þodþius, o ypaè prisimindavau pirmomis dienomis jam mirus.

1

Jonelis Volungevièius iðkalëjo ketverius metus. Alvydas iðkalëjo apie penkerius, sugráþæs neilgai pabuvo laisvëje ir mirë ðirdies liga. Tapæs LLL nariu J. Volungevièius daug rizikavo, kol 1988 m. rudená pasitraukë ið organizacijos. Uþsigavo, kad sukritikavau uþ pagalbà LPS palaikyti 1989 02 26 rinkimus.

KETVIRTOJI

KNYGA

433

Ðiandien Þiugþda ir panaðûs á já niekðai tikina, kad tik buoþës kovojæ su Stalino sukurta santvarka. Ðis faktas parodo, kad tai netiesa. Mes teturëjome tik 4,88 ha þemës. 1940 m. ir 1944 m. buvome gavæ ið valdþios pirmà kartà tris, o antrà – atrodo, septynis ha þemës. Taèiau þemë nenupirko doro lietuvio, kuris prieð karà sunkiai dirbo pas dvarininkus, ið kuriø jam buvo duota þemë. Viskà nulëmë tautinis jausmas. O jis, pasirodo, stiprus buvo, nors Tatukas nemokëjo nei skaityti, nei raðyti. Tai tiek! Baigiu! 16 val. 25 min. Neðti slëpti, nes kaskart gráþtu ið darbo su mintimi, kad galiu rasti namuose saugumà. Vakar beraðydamas iðvargau. Naktá sapnavau, kad basas vaikðèiojau, sëdëjau Lukiðkëse. Viso! Labai norëèiau, kad ðis dienoraðtis iðliktø. Gal iðliks!

434

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

KETVIRTOJI

KNYGA

PENKTOJI KNYGA

435

436

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PENKTOJI

KNYGA

437

Spalio 13 d. (ketvirtadienis) 18 val. 53 min. maþajame kambarëlyje. Alë su Gintuliu mokinasi vokieèiø kalbà, kurià transliuoja televizija. Gaila, kad Vilytë negráþo dar ið mokyklos. Ji su noru mokinasi, o Gintulis nesupranta ir jam todël nuobodoka. Pernai buvau pradëjæs mokinti Vilytæ ðios kalbos, bet greit nutraukëm uþsiëmimus. Tiesiog savø reikalø nesuspëji sutvarkyti. Netikëtai televizija atëjo á pagalbà. Reiks paraðyti, kad vokieèiø kalbos pamokas transliuotø bent valanda vëliau. Tada ir Vilytë suspëtø. O tokiø vaikø daug. Vaikai greièiau iðmoksta kalbas. Kalbas mokëti bûtina. Að gi neturiu galimybës. Sudeginti dienoraðèiai verèia mane tæsti uþraðus. Ir kokià kvailybæ padariau?! Kam reikëjo juos sudeginti?1 Ðiandien sunku raðyti todël, kad noriu apraðyti konfliktà su motina. Spalio 7-àjà iðsiruoðiau á tëviðkæ. Bûtina bulvienas aparti. Ketvirtadiená netikëtai atðalo, todël ðilèiau apsirengiau iðvaþiuodamas. Ðvenèionëliø stotyje susitikau Alfonsà Kardelá2. Prisipaþino, kad nepatenkintas mokytojo profesija. Þinoma, jis bûtø tapæs gabiu inþinieriumi. Taèiau jo specialybë labai garbinga ir naudinga. Kodël, neaiðkinau. Prisiminëme Algá Blaþá. Papasakojo, kad tëvui Sibire pasikorus pabëgæs. Daugiau jokiø þiniø. Gal enkavedistai nudëjo kur nors. Toks talentingas vyras buvo! Kiek talentø sunaikino, praþudë Sta-

1 2

Tais metais dienoraðèiø nedeginau. Su Alfonsu kalëjau Ðvenèioniø kalëjime. Toliau prisimenami klasës draugai, kalëjæ kartu. – A. T.

438

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

lino ir Berijos sistema! Tebûnie ji prakeikta! Prisiminëm dar Jonà Paukðtæ. Tas tik viduriná mokslà baigë. Likusieji buvo tik vidutiniø gabumø þmonës. Priminæs jo [Alfonso] konfliktà su Alfredu1 teigiamai kalbëjau apie pastaràjá. Siûliau uþeiti pas já. Skubàs! Galinëje këdëje atsisëdo ðalia Alfos tipas juodu lietpalèiu. Tuoj pat átariau já esant agentu. Lyg nujausdamas mano átarinëjimus, iðsitraukë knygà ir, pasitraukæs á langà, ëmë skaityti. Átarimas dingo, nors stengiausi kalbëti tyliau. Tik vëliau vakare ðis átarimas dar labiau sustiprëjo. Ir koks þmogus autobuse skaitys?! Tik dideliuose, minkðtuose autobusuose galima skaityti. O „Lvove“ labai sunku. Be to, temo. Tikriausiai buvo agentas. Jis pasitraukë á langà, bet prie mûsø galëjo palikti portfelá su mikrofonu, kurio nepastebëjau. Galëjo! Iðvis po atostogø nepastebiu esàs sekamas. Tik kartà banke átariau, kad seka, kà kalbu su Vladeliu. O gal gudriau seka. Iki atostogø sekë labai áþûliai, matyt, parodydami, kad esam sekami ir tikisi tuo ávaryti baimæ. Visko gali bûti! O kad Ðvenèionëliuose mane seka, rodo nuo vakar „Tiesoje“ pradëta spausdinti apybraiþa „Ið klampynës“. Ið jos seka, kad Saldutiðky gyveno kaþkoks Nasevièius, buvæs Ambrazevièiaus ministras. Gal ðalia kur tëviðkëje gyvena kas nors ið buvusiø þymiø veikëjø. Uþtat jiems rûpi mano ryðiai su tokiais buvusiais veikëjais. Suk juos velniai! Ateityje reikës bûti budresniam. Neradæs [Linkmenyse] siuvëjo Laðinsko, skubëjau namo, kad motina nesuspëtø iðeiti pas Genæ nakvoti. Ëjau pradëtu plaèiu keliu, bûsimu plentu á Labanorà. Bûtø labai gerai, jeigu já iðvestø, nes rudená ir pavasará negalima iðvaþiuoti. Skubëjau! Taèiau nejauèiau to dþiaugsmo, laimës, koká jausdavau vykdamas á tëviðkæ Tatukui esant gyvam. Tas visada linksmas, juokauja, o mama – suvargusi, irzli, skundþiasi ligomis. Mamà dar radau troboj. Apsidþiaugë! Dþiaugiausi, kad nesiskundþia sveikata. Aèiû Dievui! Miegojau blogai, nes praëjusá ankstyvà rytà iðtraukæs uþraðus raðiau iki 11 val. 30 min. Pervargau. 1

Linkmenø klebonu.

PENKTOJI

KNYGA

439

Iðauðo graþus ðeðtadienio rytas. Nubëgau pas senelæ su lauktuvëmis. Gavæs ið Antanioko arklá, pustreèios valandos akëjau ir ariau bulvienas. Abu su Gene prisiminëm Tatukà, su kuriuo pernai rinkom ta paèià bulvienà. Dar tik jam mirus galvojau, kad kitais metais renkant bulvienas bus labai skaudu, nes tai primins paskutiná darbà, kurá dirbom drauge. Taèiau, atrodo, laikas daro savo – pamaþu gydo visas, kad ir sunkiausias þaizdas. 12 val. Rastenio dviraèiu nuvaþiavau á Linkmenis. Siuvëjo vël neradau. Iðskyrus mano vilniðká Teusá, visi siuvëjai melagiai. Jau ruduo. Jis turëjo iðversti mano senà paltà. Naujo nusipirkti neturiu uþ kà. Alfredo irgi neradau. Medþioja. Gaila sugaiðtø 2 valandø. Gráþæs jau Broniaus arkliu tæsiau darbà. Dirbau nusirengæs iki pusës, nes buvo labai ðilta. Puikus ruduo. Tik pirmadiená atðalo, ëmë lyti. Kità dienà gan ðalta, naktá gruodas. Bet vakar vël atðilo po perkûnijos (naktá ji iðbudino). Ðiandien nuëjau á darbà tik kostiumu apsirengæs. Taèiau iki 12 val. 30 min. buvo gan ðalta. Ne sezonas be palto vaikðèioti. Stengiausi mamos neuþgauti, nes ji labai jautri. Praðë Vladelis valdytis, nusileisti, nes ji skundësi manimi dël mano elgesio rugsëjo 17-àjà, kada grubokai pasakiau: „Ne mamos reikalas!“ Atrodo, neuþgavau. Ariau iki sutemø. Þemë sausa, labai sunku arti. Iðvargau ir greit nuëjau gulti. Prieð tai klausiau radijo: du ar vienas SSRS pilieèiai pabëgo á uþsiená. BBC iðkelia armënø tautos senumà, taèiau kalba taip, kad neuþgautø Kremliaus. Sekmadienio ryte 6 val. 45 min. iðëjom su mama grieþèiø krauti á maiðus, kuriuos reikia veþti á sovchozà uþ 5 arus „lyðnai paimtos“ þemës. Nuveþiau á Pakiauná didþiulá veþimà. Esà dar pusës trûksta. Mat uþ 5 arus reikia atiduoti 600 kg burokø. Grieþèiø 750 kg. Pavasará sëklà davë grieþèiais. Dabar jø nenori iðvis imti, o jeigu ima, tai uþ 10 arø net 2,5 tonos. Kaþin ar kur nors kitur pasauly (iðskyrus, þinoma, Kinijà) yra dar toks ûkininkø iðnaudojimas, kaip èia. Ûkininkà padarë kolchozninku, paliko jam 60 arø darþà. Jo nesi-

440

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

klausæ pavertë sovchozininku ir paliko jam tik 50 arø darþà. Jeigu jis panoro gauti 60 arø, privalo atiduoti 2,5 tonos grieþèiø. O uþ darbà sumoka 25 rub. Jeigu jis nusipjovë ið savo buvusios þemës ðieno, privalo mokëti sovchozui 21 rub., uþ arklá – 13 rub. Ðtai kaip partija rûpinasi darbo þmogumi! O þmonës tamsûs, pavydûs, pasiruoðæ vienas kitam gerklæ perkàsti uþ rublá. Bëga bobelës, lenktyniauja viena su kita, kad tik daugiau uþdirbtø. O kiek uþdirba? Rugiapjûtëje uþ 10 val. darbo dienà – iki 60 rub. per mënesá. Bulves kasdamos per dienà uþdirba 1,5–1,8 rub. Dvarininkai esà iðnaudojæ valstietá. Aiðku, kad iðnaudojo. Taèiau dvarininkas uþ toká pat darbà daugiau mokëdavo. Technikai þengiant á prieká, esant brangiems þemës ûkio produktams, þmonës gyvena dauguma geriau negu prieð karà. Ðeimos, kuriose yra darbingø þmoniø, gyvena gan gerai, o ypaè tos, kuriose yra tarnautojø. Kaime jau 5 televizoriai. Pirkti ruoðiasi ir Bronius Ramonas1. Visi skundþiasi, kad gyvuliø nesuperka iki Naujø metø. Sako, ir pieno neims. Kodël neima? Esà kombinatai nesuspëja perdirbti. Taèiau kitose „broliðkose respublikose“ maisto trûksta. Gal nenori atiduoti, kad Maskva plano nepadidintø. Taèiau vargu, ar to Maskva neþino. Juk budri generalgubernatoriaus Popovo ir jo sekliø akis viskà mato ir viskà raportuoja Kremliui. Þemë atimta, visi dirba ne sau, taèiau lietuvio darbðtumas duoda dideliø vaisiø. O jeigu lietuvis valstietis dirbtø sau, rezultatai bûtø dar geresni. Tada ir miestietis truputá atleistø gerokai suverþtà pilvà. Gráþæs ið Paþiezdrio pareiðkiau mamai, kad reikia valdytojai Jurgelevièienei nuveþti obuoliø, nes ji reikalinga. Motina sutiko. Nuëjom rinkti. Kai pasakiau, kad maþesniø nuneðiu Kazio Aviþienio vaikams, mama ëmë bartis, nervintis. Esà, jie bagotesni uþ mus, iðdykæ. Tegu geriau jie (obuoliai) supûna, kiaulës suëda. Èia nesusivaldæs pasakiau: „Nesinervuok ir kito nenervuok. Obuolio gaili mano draugo vaikams. Juk jie supus. Kuo senyn, tuo ðykðtyn da-

1

Pusseserës vyras.

PENKTOJI

KNYGA

441

raisi.“ Ji iðbëgo. Greit gailëjausi savo þodþiø, bet buvo vëlu. Reikëjo valdytis, bet man taip sunku. Be to, taip neapkenèiu perdëto ðykðtumo. Geriau tegu supûna, negu atiduos svetimiems. Priminiau, kad vietoj kunigui miðioms, geriau atiduotø Tatuko dalià neturtingiems þmonëms. Neapkenèiu to ðykðtumo! Rodos, mama nebuvo mano vaikystëje ðykðti. Bet paskutiniais metais pastebiu jos ðykðtumà. Pyksta ant Genës, jos vaikø. Ji priþada, taèiau nieko neduoda ið mano atveþtø lauktuviø. Riestainiai supûsta, o vaikams neatiduoda. Tiek uogø, t. y. uogienës, supuvo, sugedo, o Genei neatidavë. Genë gi reikalinga mums. Galëjo ir kitiems atiduoti. Ðámet ðykðti ir man. Kiauliniø lydytø riebalø neatidavë, todël sugedo. Pernai kumpio kaulo neatidavë. Krikðto motina atneðë, bet valgyti buvo negalima. Ðámet sakë, kad bulviakasiui reikës. Nereikëjo! Rugsëjo 10-àjà atidavë, taèiau supelijæs. Rugsëjo 17-àjà nepasiûlë obuoliø „grabðteinø“, nors ir buvo. Atidavë Jonui, Vladui. Tiesa, rugsëjo 10-àjà ðiek tiek jø parsiveþiau á Vilniø, bet rugsëjo 17-àjà galëjo duoti. Pernai laðiniai surûdijo, nes laikë iki ðvieþiø. Ðámet irgi tas pat bus. Surûdijusiø neimsiu. Gráþdamas su antru veþimu, uþsukau ant kapø. Stovëdamas prie giminiø, Antano Vasiulio ir Kazio Aviþienio kapø sukalbëjau po „amþinà atilsá“. Kaþkas vertë gráþti ir atsiklaupti prie Tatuko kapo. Gráþdamas parveþiau pusveþimá ðieno, kuris buvo likæs nuo atostogø. Mamà sutikau neðanèià telyèiai gerti. Pasisiûliau nuneðti. Nieko neatsakë. Pyksta. Arklá pakinkiau á plûgà. Buvo 12 val. Að dar nevalgæs. Vakar keliskart siûlë pieno gerti, valgyti, o ðiandien – niènieko nepasiûlo. Peèius iðkûrentas, jau karðti blynai, bet negaliu prisiversti pats pasiimti. Juk að sveèiuose. Jeigu nepakvies valgyti, pats tyèia nepasiimsiu. „Gal mama nueisi Genës pakviesti padëti bulvienø rinkti?“ Vyksta miðios, ji nenorinti eiti. Pats nuëjau ir Dangæ parsivedþiau. Arti sunku, ðilta. Atsigëriau vandens ið kibiro, suvalgiau obuolá ir vël ariu. Greit pavargstu. Pusantros valandos vos iðtvëriau. Daugiau negaliu dirbti, nes reikia eiti pas siuvëjà. 14 val. prisidëjæs obuoliø (nedideliø) bëgu pas senelæ. Ten nelabai patenkinti tokiais obuoliais, nes þino, kad yra didesniø. Bet

442

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tie tegu pûsta (o ðámet kaþkodël labai pûsta). Siûlo valgyti. Neatsisakau. Du dubenëlius sriubos suvalgau. Iðkepti laðiniai jau nelenda. Teta Emilë ádëjo kilogramà laðiniø, prisiskyniau karteguziø ir bëgau namo. Motina ruoðia sviestà, sûrá. Að skubu rengtis. Kur motina? Iðbëgu laukan. Ji renka bulves. Reiðkia, nenori atsisveikinti. Juk pirmiau galvojau neimti net obuoliø (pasakyti, kad savo dalià atidaviau senelei ir Kazio vaikams), o dabar dar tvirèiau nusprendþiau neimti ant stalo padëto sviesto, sûrio. Iðeinu. Mama renka bulves. „Að einu. Sudiev!“ Ji po nosim sumurma „Sudiev!“ Bëgu á kalnà. Lagaminas pilnas karteguziø ir gan sunkus. Tiesa, Veronika uþ laikrodþio sutaisymà ádëjo 12 kiauðiniø. Skubu. Taip skaudu. Pirmà kartà iðvykstu në neatsisveikinæs, supykæs su motina. Anksèiau jei ir supykdavo, tai nors atsisveikinant susitaikydavome. Atsigráþæs þiûriu á kapus. Atrodo, matau akyse liûdnà ir smerkiantá Tatuko veidà. „Atleisk, jeigu að kaltas, neteisus.“ Þinau, kad jis paskutiniais metais niekada nesmerkdavo mamos, visaip pateisindavo jà. Skubu. Taip skaudu, skaudu. Ant dûðios akmuo. Þiûriu á tolstanèià bakûþæ. Akyse aðaros. Vos spëju nusiðluostyti pamatæs Broniø Aviþiená su þmona Sidariðkëse begrëbianèius lapus. Linkmenø siuvëjas girtas. Palto dar neiðvertë. Stotelëje randu Jadvygà Kardelytæ. Norisi kam nors iðsipasakoti. Papasakoju apie santykius su motina. Ðvenèionëliai. Traukinyje suþinau studentø þurnalistø konfliktà su þurnalisto Deksnio þmona – ruse, rusø kalbos dëstytoja. Toji aiðkinanti jiems, kad Lietuva neturëjusi jokios kultûros. Studentai demonstratyviai ëmæ ignoruoti jà, jos paskaitas. Rektorate suþinojæ apie tai. Du studentus tampæ, vienà studentà pasikvietusi toji boba. „Kaip tu susikalbësi su ruse þmona, jeigu nenori mokintis rusø kalbos?“ – paklaususi toji Maskvos ðovinistë. Á tai ðis atsakæs: „Tokios kvailystës nepadarysiu!“ Ði apskundusi studentà. Ko èia stebëtis!

PENKTOJI

KNYGA

443

Vaþiuodamas á tëviðkæ Bepirðèiui1 pasakojau apie savo santykius su saugumu. Pasakiau, kà galvoju apie jo ir sesers (irgi mokytojos) vedamà ateistinæ politikà. Jo manymu, religinis jausmas vis vien lieka su mumis. „Taèiau su juo jûs iðraunate ið jaunimo ir tautiná jausmà.“ Tegu þino, kà apie tokius galvoja lietuviai, turá teisæ jais vadintis. Neturës pagrindo teisintis, kad jie neþinojæ, kà darà. Gráþdamas á Vilniø jo nebesutikau2. Labai nemalonu buvo sugráþus á Vilniø dël to konflikto su mama. Visgi ji motina ir neilgai gyvens. Reikia nusileisti, nenervinti jos. Juk ji ligonis. Jai mirus, grauð mane sàþinë. Taèiau kitaip pasielgti negalëjau. Ne! Þadëjau Vladui daugiau nevaþiuoti á tëviðkæ, nenervinti mamos ir savæs. Tikrai stengsiuosi maþiau vaþinëti. Ji gal bus pas Jonelá. „Ûká“ reikia atiduoti ið pusës. Tada nors pailsëtume atostogø metu. Maþiau reikëtø ir vaþinëti. Bûtina tai padaryti. O kiaulio neimsiu! Ne! Nereikia! Tegu mama parduoda ir nusiperka apsirengti. Ðeðtadiená greièiausiai nuvaþiuosime su sunkveþimiu. Dirbau, todël turiu teisæ pasiimti bulviø. Menkos ðámet, todël bus maþoka. Gal gausiu pirkti. Kopûstai irgi mano sodinti, Alës nuravëti. Mamà atsiveðim pas gydytojà. Ðiandien piktas ant jos, todël þadu retai vaþinëti pas jà. Uþmirðiu tai. Ne! Jos nemyliu taip, kaip Tatukà mylëjau ir myliu. Taèiau ji paskutinis ið tëvø, todël jos mirtis bus dar didesnis smûgis. Jai mirus uþþels visi takai á tëviðkæ. O to taip nenoriu. Taip! 21 val. 00 min. Baigiu! Maþiau iðvargau, negu skaitydamas istorijà.

1 2

A. Kardeliui, mokytojui. Buvo skaudu, kad neuþbaigëme pokalbio, jog negalëjau priminti, kaip Ðvenèioniø stribai já spardë, iðpylë jo neðamà vandená. O ðiandien savo ateistine propaganda tarnauja stribø valdþiai. – A. T.

444

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Spalio 14 d. (penktadienis) 18 val. 15 min. didþiajame kambary. Beveik visà dienà darbe konspektavau viduramþiø istorijà. Atëjæs ið darbo, vël mëginau tæsti darbà. Nepajëgiu. Reikia keisti darbà. Vakar pakeièiau ir nuovargis sumaþëjo. Vakar dienos uþraðais ne visai patenkintas. Gal ne visas mintis teisingai iðreiðkiau. Mamà tik ið neigiamos pusës pavaizdavau. Kad baigiau aukðtàjá mokslà, aèiû abiem tëvams. Tatukas 1941-øjø rudená nuvedë á Linkmenø pradþios mokyklos V skyriø, bet materialiai abu ðelpë. Ir niekas apylinkëje taip nesirûpino savo besimokanèiais vaikais, kaip mano tëvai. Atiduodavo paskutiná kàsná. Prisimenu 1947 m. rudená. Mama sunkiai malë girnomis mieþius. Galvojau, kad uþ mieþiø kruopas daug gausiu. Taèiau maþai gavau ir tuos iðleidau. Dalá, rodos, praloðiau1. Ir Vladui (broliui) padëdavo. Tik paskutiniais metais tapo ðykðtesnë. Ir tai per daug priekaiðtauti negalima. Duok, Dieve, tokiø tëvø! Þinoma, sekmadiená ji neteisi buvo! Taip! Bet vis vien gaila jos. Juk ligonis. Antradienio ir treèiadienio ryte anksti nubudau, todël buvo gan nemalonu prisiminti sekmadiená. Dabar apmirðau. Kad tik sunkveþimá gautumëm. Atsiveðim mamà pas gydytojà. Rugsëjo 19 d. A. Bimba2 skaitë paskaità tema „Amerikos lietuviai“. Nusprendþiau pasiklausyti to kosmopolito. Neágudæs taip meluoti, kaip sovietiniai propagandistai, todël gal kà nors prasitars, pasakys truputá tiesos apie Amerikos lietuvius. 15 val. 50 min. atëjæs á Aktø salæ teradau vos 4 þmones. Ëmiau galvoti, kad studentija ignoruoja sená. Deja, ëmë rinktis. Vieni ið tamsumo, kiti – ið smalsumo traukë á salæ. Atðliauþë tas niekðelis, kurá Dirvele vadinu. Atsivedë aklàjá, kuris norëjo pernai su manimi susitikti. Gal ir tas raðo disertacijà.

1

2

To niekada neatleidau sau. Stengdamasis iðpirkti savo kaltæ, visus pinigus uþ rudená parduotus obuolius atiduodavau Motinai, sau nepasilikdamas në kapeikos. – A. T. JAV komunistas lietuvis Antanas Bimba.

PENKTOJI

KNYGA

445

Atðliauþë K. Navickas, A. Kazlauskas, J. Þeruolis. A. Þilënas pasisveikino, nes pro ðalá ëjo. Girdëjæs Bimbà 1946 m. Að: „Kaip þmogus, nekoks“. Lyg iðsigandæs mano þodþiø, nuëjo toliau á prieká pas Poviloná. Gerokai vëliau palengva áslinko ekonomistas A. Daukða. Ið mandagumo pakvietë mane á prieká. Þinau, kad bijo manæs. 17 val. buvo jau 70 þmoniø. 17 val. 09 min. – 95, 17 val. 14 min. – 113, 17 val. 18 min. – 138, 17 val. 20 min. – 162, 17 val. 23 min. – 172. 17 val. pasirodë A. Bimba su prorektoriumi J. Grigoniu, o truputá vëliau Kapoèius1 su dviem „ponais“. 17 val. 23 min. pasirodë prezidiumas. Grigonis pristatë prezidiumà: Marijà Paliûnienæ ið Argentinos, Jonà Gasiûnà – ið JAV, Stasá Bubenikà ið Èikagos ir Jurgá Bernotà. Ten ir Laurynas Kapoèius sëdëjo. Studentai sutiko Bimbà plodami. Tai parodë menkà jø sàmoningumà. Tarp jø nëra skrebø vaikø? Tuo metu Lietuvoje lankësi dailininkas V. Vizgirda. Taip bijojau, kad ðis neatsirastø tamsybininkø kompanijoje. Pasirodo, jog tas doras ir protingas lietuvis – supranta, koká áspûdá padarytø studentams ir dëstytojams jo dalyvavimas. Dëstytojø buvo maþai. Þino, kà ðis pasakys. 17 val. 25 min. pradëjo kalbëti. Kalba lëtai, gan taisyklinga lietuviø kalba, nors Amerikoje iðgyvenæs 53 metus. Prisipaþásta buvæs buoþiø sûnus, o bëgæ tada á Amerikà neapkæsdami caro, kazokø. Greitai nusiþengia chronologinei tvarkai ir ima lyg truputá piktintis, lyg stebëtis. Druskininkuose sutikta mergina ar moteris tikinusi já, kad tik ið amerikoniðkos medþiagos galima pasisiûti graþià baltà suknelæ. Visos valandos prireikæ átikinti, jog Amerikoje nëra stebuklø. Amerika net degtinës nemoka pasigaminti. Pateikia keletà ádomesniø duomenø apie lietuviø emigracijà á JAV ir kt. Po II karo atsikraustë á JAV apie 30 tûkst. lietuviø. Daugiausia bëgo prasiþengëliai, kaip Impulevièius, Jankus, Tik vienas kitas darbininkas, valstietis pabëgo. Vos uþbaigæs mintá ima tvirtinti, kad dauguma pabëgusiø nëra nusikaltëliai. Nors senis

1

Laurynas Kapoèius, docentas.

446

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kalba gan logiðkai, mintys nepadrikos, bet visgi nepastebi, kad þmogus nugali propagandistà, nepastebi, kad Bimba ima Bimbai prieðtarauti. Amerikos lietuviai terorizuojami, todël negali sugráþti! „Kaip su Amerikos jaunimu? Jûs gyvenate iliuzijomis. 95– 99 proc. ten gimusiø jauèiasi esà amerikieèiais. Jø ateitis ten, Amerikoje. Mes lietuviðko jaunimo neturime ir neturësime. Mes turime lietuviðkos kilmës amerikieèiø. Dipukai greièiau nutautës negu mes, nes jiems lengviau iðmokti kalbà. O jie karjeristai – tai ne mes. Ið mokyklos parëjæ vaikai nenori kalbëti lietuviðkai. Tai akcento reikalas. Nori visi 100 proc. amerikieèiais bûti. Ar mûsø eiles papildys ateiviai ið Lietuvos? Nëra vilties. Atvyksite tik kaip sveèiai.“ „Jûs turite geras sàlygas, geresniø niekur nesurasite.“ „Per mënesá gaunu 95 JAV doleriø pensijos, bet dirbu, 3 kambariø nuoma 90 ar 125 doleriai.“ „Jums tik reikia idëjiðkumo.“ „Vasarà pasiøsime á Lietuvà gausià jaunimo delegacijà – ekskursijà. Tegu pamato tëvø þemæ.“ Uþbaigus seniui kalbëti, studentai ilgai plojo. Neprisiverèiau ploti, nors man ir buvo bûtina, nes èekisto budri akis galëjo sekti mane. Maèiau, kad prieðakyje sëdá studentai irgi neplojo. Pasipylë klausimai, visu ðimtu procentø pateikti tik raðtiðkai. 1. JAV lietuviai vyksta savanoriais á Vietnamà? Senis nemelavo. Neseniai ávykæs pasaulio lietuviø kongresas, pasiuntæs Dþonsonui sveikinimà, bet á Vietnamà nevykæ. 2. Kaip þvalgyba trukdo jûsø darbà? Gali leisti laikraðèius, ruoðti susirinkimus. Bet jei tëvas skaito „Laisvæ“, sûnus negali gauti darbo karinëje pramonëje. Tai esàs baisus persekiojimas. Toks persekiojimas daugumai galëjo tik ðypsenà sukelti. Pamëgink TSRS gauti darbà karinëje pramonëje, jeigu tavo bobutë buvo Amerikoje! 3. Kodël á Lietuvà negráþta nei vienas lietuvis paþangietis (komunistas)? Vaikai ten gimæ ir Amerikà laiko tëvyne. Be to, sunku priprasti prie naujø gyvenimo sàlygø. Èia senis nesusivaldë ir amerikoniðkai atvirai pasakë savo nuomonæ apie kai kurià netvarkà, pastebëtà Lietuvoje. „Svajonës“ sal-

PENKTOJI

KNYGA

447

dainiø parduotuvë puiki. Bet jis joje kojà iðsisukæs. O ten per dienà praeina tûkstanèiai þmoniø. Jis neiðkæstø, ðauktø, rëktø uþ tokià betvarkæ. Taip norëjosi suðukti: „Greit nutildytø tave, seni!“ Parodæ jam iðvietæ. Atidaræs duris, parpuolæs aukðtielninkas. „Pas jus paèius sunkumai. Nelaukit, kad atvaþiuotumëme jûsø duonos valgyti, nors pas mus ji 10 kartø brangesnë.“ 4. Ar buvot tëviðkëj, susitikot su giminëmis? Klausimo autorius norëjo paklausti, ar leido já á tëviðkæ. Senis, þinoma, nesuprato tokio klausimo esmës. Buvæs. Jis suorganizuotø blaivininkø draugijà. O kas leistø jà suorganizuoti? Jis irgi nesupranta, kas galëtø uþdrausti. 5. Ar paþástate Kochà? Kaip vertinate jo þingsná? Atsakymas á ðá klausimà nustebino daugumà. „Nors gal kai kas su manimi nesutiks, bet netikiu tokiais. Á Amerikà irgi pabëga, bet að tokius smerkiu. Kovok vietoj, padëk mums kovoti su valdþia. Að nesimpatizuoju tokiems. Atvyko Kochas á TSRS kovoti. Á TSRS, kur jau viskas iðsikovota. Nors gal ðis faktas ir turi kokià nors reikðmæ.“ 6. Praðo papasakoti apie lietuviðkàjà enciklopedijà. Tai esàs didelis darbas. Juodinti ðio lietuviø iðeiviø darbo nesugeba. Sunku persiauklëti. 7. Ar leistø Amerikos lietuviams gráþti á Lietuvà? Kalboje tvirtino, kad neleidþia jø. Matyt, uþmirðæs, kà jam pataræ atsakyti á toká klausimà, tiesiog suðuko: „Bëk kur nori ið Amerikos!“ 8. Koks vidutinis darbininkø uþdarbis? Kiek kainuoja automobilis. Èia jau pradeda meluoti, iðsisukinëti. Esà oficialûs vidurkiai iðvesti sudëjus ir kapitalistø atlyginimà. Automobiliø kainos labai aukðtos – 3000–17000 doleriø. 9. J. Grigonis: „Mane praðë paklausi, uþ kà jums buvo iðkelta byla?“ Pasakoja pasididþiuodamas tos bylos istorijà. Uþbaigia visiðkai uþsimirðæs, kur esàs ir kokiai auditorijai pasakoja: „Árodinëjau ir árodysiu, kad mane nori nuteisti tik uþ tai, kad kovoju prieð valdþià.“ Tegu jis èia pamëgintø tai árodinëti! 10. Ar þino JAV apie Lietuvà? „Kiekvienas jûsø klaidingas nusiðypsojimas yra apraðomas.“

448

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ið viso buvo pateikti 23 klausimai. Klausimø turinys rodo, kad protingi, galvojantys þmonës pateikë juos. Kai kurie buvo truputá dviprasmiðki. Studentai vël ilgai plojo, tuo erzindami mane. Þinoma, neplojau. Þiûriu á aukðtà, dar gan energingà sená ir galvoju: „Gal ir gerai, kad mirdamas nebûsi ásisàmoninæs, jog tavo visas gyvenimas, tavo kova buvo nukreipta prieð tà tautà, ið kurios esi kilæs, kurios vardà neðioji.“ Bet pykti, smerkti já galima tik ið dalies. Ar gi þmogø galima apkaltinti uþ tai, kad jis aklas? Argi jis dël to kaltas? Rugsëjo 25-àjà anksti rytà atsikëlæs galvojau sutvarkyti dienoraðtá. Netikëtai pasirodë Viktoras. Pakvietë vaþiuoti motociklu su Algiuku Baltruðiu pas kun. Alfonsà Svarinskà á Miroslavà. Kartu norëjau, bet kartu ir buvo gaila laiko. Norëjau, kad smarkiau lytø. Truputá lyg nustojo lynoti. Iðsirengëm. Kelyje ir pas Algiukà lijo. Bet 11 val. debesys iðsisklaidë. Iðvaþiavome. Viktoras ne tuo keliu pasuko. Jis turi ydà viskà spræsti pats (nors kitus uþ tai smerkia). Lyg gëda pasiklausti kelio. Uþsukom pro Trakus. Nuo Rûdiðkiø kelias bjaurus. Stebëjausi, kad Rûdiðkëse dalies parduotuviø iðkabos lietuviðkos ir tik lietuviðkos. Laimëjom tik tai, kad uþsukom á Punios piliakalná, apie kurá buvau daug girdëjæs ir kurio nebuvau aplankæs (kaip maþai mes paþástame savo maþàjà Lietuvëlæ!) Susimàstæs stovëjau ant Piliakalnio, mintyse prikëlæs „ið kapø milþinø ne vienà senelá“. Alytuje labai norëjau pamatyti Antano Juozapavièiaus kapà, nors ir nesitikëjau pamatyti já nesusprogdintà. Nustebau radæs nesunaikintà. Paminklas net nesuþalotas. Nejaugi Lietuvoje dar buvo humaniðkø skrebø? Kapas kaþkieno rûpestingø rankø priþiûrimas. Tik nuo praeiviø akiø vainiku uþdengta pavardë. Daugelis ðiandien jau nebeþino, kas buvo Antanas Juozapavièius. Vikarà Alfonsà radom po miðiø. Jo klebonas iðdidus, „smetoninis“. Matyti, kad nebuvo lageryje. Sako, kad labai iðsilavinæs, taèiau kam naudingos jo þinios. Jis nesugeba á savo pusæ patraukti jaunimo ir perduoti jam savo þiniø. Baþnyèia, ðventorius labai gerai sutvarkyti. Tai Alfonso nuopelnas. O, kad Lietuva turëtø bent 500 tokiø kunigø! Taèiau jø tik vienetai. Seniai kunigai ir ðiandien

PENKTOJI

KNYGA

449

tebeþiûri á kaimo þmogø ið aukðto, nemoka prieiti prie jaunimo. 19 val. iðsiruoðëm pas Pranà Raèiûnà1, gyvenantá uþ Druskininkø, t. y. uþ 50 km. Vienam miestely buvæs skrebas labai stengësi gauti mums benzino. Ið prigimties tai doras þmogus. Bet kaip jis tapo skrebu ir Stalinui talkininkavo þudant savo brolius? Kodël jis tai darë? Ir ar galima jam uþ tai atleisti? Tokie klausimai daþnai kankina mane. Nerandu á juos atsakymo. Jau gerokai sutemus atsirandam pas Pranà. Rinkomës knygas. Pats patariau uþsiraðyti. Jauèiau, kad jis toks pat, koks buvo Èûnoje – dvasininkas. Suprantu, kad knygos brangios, reikia jas saugoti. Bet jis man neatidavë negràþintinai tos knygos, kurià jis pats norëjo sudeginti. Visa tai nemaloniai nuteikë. Norëèiau apie já tik gera galvoti, bet negaliu. O jis neuþmirðta, kaip að atsiliepiau apie já laiðke kun. Aleksandrui (ðis jam, matyt, paskaitë laiðkà). Todël vis teisinasi, kad tada bûdamas prislëgtas arèiau nesusipaþinæs su manimi. Jis nesupranta, kad savo elgesiu, savo ðykðtumu primena man tai, kà norëèiau uþmirðti. Þinoma, jis negali tapti kitoks, jaunystëje iðaugo turtingoje ðeimoje. Jis prie manæs, neturtingo valstieèio sûnaus, negali pritapti. Mes skirtingi þmonës. Daug moka kalbø, iðsilavinæs. Taèiau ðiandien jis tø þiniø negali perduoti kitiems. Viena, negali prieiti prie jaunimo, o antra, nesugebëtø jo paveikti. Ne! Jis neturi tos Dievo dovanos, kurios buvimas trauktø prie jo þmones. Jis iðauklëtas vienomis sàlygomis, o dabartinis jaunimas – kitomis. Kitoks jis netapo per 17 savo kalinimo metø. Ir ar galima já uþ tai smerkti? Spalio 1-oji. Kasdamas su Viktoru bulves priminiau jam tai. Bûèiau nepriminæs. Bet Viktoras pasakojo, kaip Pranas Algiukà privertë net septynias valandas krapðtinëtis prie jo motociklo, dël ko ðis nusivylæs Pranu. Viktorui nurodþiau Alfonsà, kuris, matyt, kilæs ið neturtingos ðeimos, todël visai kitas þmogus: padovanojo vienà knygà, o Viktorui – ir baltiniø. Viktoras teisina Pranà. Jis atidavæs kelias knygas, kuriø turëjæs po du egzempliorius. 1

Gerdaðiø klebonà.

450

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Vakarieniavome. Abu su Algiuku atsisëdom. Tik po to supratau, kad nusiþengiau etiketui – reikëjo laukti, iki ðeimininkas pirmas atsisës. Daþnai tenka susidurti su savo neiðsiauklëjimu. Kas naujo pasauly? Buvæ politiniai kaliniai nemoka duoti reikiamo dabartiniø pasaulio ávykiø analizës, gilios analizës. Ir apskritai mes niekada nediskutuojam, nesiginèijam. O reikëtø! Reikëtø visiems mokytis galvoti. Pavalgæs tik Pranas persiþegnoja. Nesijauèiu patekæs pas gerà draugà, politiná kaliná, su kuriuo kartu kalëjom. Þinoma, mes niekada draugais ir nebuvom. Ir niekada nebûsime! Bet mûsø tikslai gali bûti bendri. Gali ir privalo! Viktoras ir Algis nori nakvoti, o að – vaþiuoti. Alë jaudinsis, reikia darbe bûti. Taip! 23 val. iðvykstam. Bet tenuvaþiuojam vos trejetà kilometrø. Sugenda motociklas. Priversti sugráþti. 8 val. ryte Viktoras ir Algiukas palydi mane prie autobusø sustojimo. Autobusu iki Druskininkø kelto girtiems vyrams, palaidojusiems savo brolá, padedu neðti lengvà lagaminà, kurio jie nepavelka. Jie dirbæ Kazachstano ðachtose. Abu apibaru girdint rusei, suprantanèiai lietuviðkai, uþ tai, kad negráþta á tëvynæ, uþdirbà po 150 rub. Tai kas? Ir viskà prageriat! Puikûs Druskininkai! O að dar nesu èia buvæs. Paskambinæs Kaplanui, papraðiau, kad Elytei praneðtø, kur esu. Nusprendþiau nors kapines aplankyti. Jos parodys tautinæ Druskininkø gyventojø sudëtá. Daug rusø, lenkø. Lietuviø nedaug palaidota. Èiurlionio muziejø aplankyti nëra laiko. Traukinys tuðèias. 72 metø senis praðo palaikyti kompanijà. Turiu knygà perskaityti, bet toks senis gali kà nors ádomaus papasakoti. Prieð karà dirbæs finansø ministerijoje revizoriumi. Daug pasakoja apie partizaniná judëjimà. Pirmieji Lietuvos partizanai buvæ dori, neplëðæ. Daug rusø þuvæ kovodami su jais – kartà net 3 sunkveþimiai kariuomenës buvæ susprogdinti. Atrodo, kad prieð karà priklausë kairiøjø partijai, nes paþásta tik kairiuosius veikëjus. S. Kairys iðauklëjæs J. Matulá. Jis praðæs padëti iðveþtiems. Ðis [Matulis] atsisakæs. J. Vienoþinskis irgi niekam nepadëjæs, drebëjæs dël savo kailio. Prieð keletà metø gatvëje susitikæs

PENKTOJI

KNYGA

451

J. Palecká. Ðis pakvietæs á savo ástaigà. Tuoj paklausæs, kas naujo. Ðis ir pasakæs, kad visur Lietuvoje ðeimininkauja rusai. Nusiskundæs pirmininku rusu, kuris be atodairos naikinàs miðkus. Paleckis tylëjæs, bet po mënesio pirmininkas rusas buvæs pakeistas lietuviu. Prieð karà Druskininkuose gyvenæ tik 3 rusø ðeimos. O karo metu privisæ jø. Po karo jie uþvaldæ visas miesto ástaigas. Po 1955 m. paskirtas miesto galva ið CK Kondraðka atleidæs ið darbo daug rusø, kurie nemokëjæ lietuviðkai. Ðie raðæ skundus. Dabar ástaigose daug lietuviø. Skundësi, kad daugelis lietuviø prieð karà uþsiraðæ lenkais. Ir ðiandien jø vaikai lenkai. Kokios mokyklos buvo? Lietuviðkos! Gerai! Ðie lenkais netaps. Supratau, kad jam skaudu, jog lietuviai leidþia vaikus á rusiðkas mokyklas. Ávedus rusiðkose mokyklose 10 metø mokslà, daugelis tinginiø nuëjæ ten, nes metais trumpiau mokintis. Átikinau já, kad tai ne visai tiesa. Lietuviai neleidþia savo vaikø á rusiðkas mokyklas. Kai já supaþindinau su statistiniais duomenimis apie besimokanèiø Lietuvos mokyklose mokiniø skaièiø tautinëse mokyklose, senis labai apsidþiaugë. Jis netikëjæs, kad yra rajonø, kuriuose nëra rusiðkø mokyklø. Palangoje buvæs prieð karà ir pernai. Á Vykdomàjá komitetà uþëjusi rusø poilsiautojø delegacija ir ëmusi reikðti pasipiktinimà, kad miesto gatvës pavadintos „faðistiniø feodaliniø“ kunigaikðèiø vardais. Tie neþinojæ, kà daryti. Pasipainiojæs Gricius. Ðis paskambinæs Venclovai á Kaunà (kodël á Kaunà?) Ðis atvykæs ir nuþeminæs vykdomojo komiteto galvas. Nesinori tikëti, kad Venclovai dar rûpi tai. Senis keikë Smetonà, kad tas buvo apsistatæs giminëmis, dvarininkais, atleisdavo juos nuo mokesèiø ir pan. Nepasakiau jam savo nuomonës apie Smetonà. Bet kai jis ëmë girti J. Palecká ir M. Gedvilà, neiðkenèiau nepasakæs savo nuomonës. Jis nesupranta (ir mane tas jo nesupratimas stebina!), kad ðie abu padëjo Dekanozovui suvaidinti komedijà. Jo nuomone, jeigu ne jie, rusai bûtø uþëmæ jø vietà. Ir kas ið to? Stalinas ðiø rankomis vykdë Lietuvoje karingàjà savo politikà. O ruso Lietuvos „prezidentu“ nebûtø drásæs ir Stalinas pastatyti. Vis dëlto neprisipaþinau kalëjæs lagery. Tegu galvo-

452

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ja, kad dràsus ne vien „faðistai“, kad ne vien jie galvoja. Já stebino mano þinios. Dþiaugësi senis Lietuvos pramone, graþëjanèiais miestais. Èia jam pritariau. Á esmæ nenorëjau gilintis. Jam jau laikas mirti. Alë ir mama labai aprëkë mane. Pirmà kartà taip supykusi buvo Alë. Bet þinojau, kad ji greit atleis. Atleido. Juk að ir nekaltas. Pyko ant Viktoro, kad tas „ardàs ðeimà“. Atleido ir tam. Kai Alë nusiramino, pasakiau: „Vargðele! Tavo vedybos su manimi buvo klaida. Tokia kelionë yra nulis, palyginus su tuo, kas tavæs laukia ateity.“ Kaþkodël ásitikinæs, kad mano gyvenimas baigsis gan tragiðkai. Nugalabys mane ir viskas. Nejaugi? Apskritai nieko gero nebelaukiu ið savo gyvenimo, nors juo ir nesiskundþiu në kiek. Man vis atrodo, kad nors likimas manæs ir neglosto, bet neleidþia visiðkai praþûti. Kas gali áspëti savo ateitá? Ryt á Krivasalá! 21 val. 15 min. Pradëjæs raðyti jauèiausi iðvargæs, o dabar gan gerai. Tikrai bûtina pavargus keisti darbà.

Spalio 19 d. (treèiadienis) 19 val. 40 min. Kadangi ryt iðvykstu komandiruotën á Ðiaulius, todël truputá paraðysiu. Kà tik sugráþau ið miesto. Oras labai ðiltas. Pirmadiená po miestà vaikðèiojau su kostiumu. Ðiandien irgi matyti „kostiumuotø“ vyrø. Graþus ruduo! Uþvakar apsilankë Pranas Raèiûnas. Ádavë pinigus Viktorui, kad tas radijà nupirktø. Ðiaip vargu, ar bûtø uþëjæs. Ðákart labiau man patiko. Tik vis apie pinigus kalba. Esà, turás skolø. Vakar jis atëjo prie ástaigos. Vaikðèiojom po krantinæ. Domisi psichologija. Girdëjau, kad dar lagery pradëjo raðyti veikalà apie ðeimà. Kokia ið to veikalo nauda? Ir kam ji? Lagery gan kritiðkai þmonës atsiliepdavo apie jo veikalà. Apie istorijà nieko nenusimano. Kun. Aleksandras irgi ignoruoja istorijà. Tai nesàs mokslas. Ir

PENKTOJI

KNYGA

453

kaip jie klysta. O kiek daug istorija mus moko! Jeigu Hitleris bûtø gerai mokëjæs istorijà, bûtø iðstudijavæs Napoleono nepasisekimo prieþastis, nebûtø padaræs tø klaidø, kurios já praþudë (ir gerai, þinoma, kad praþudë). Pirmadiená J. Jurginis pabrëþë, kad, jo nuomone, Napoleonas ið dalies pralaimëjo todël, kad baudþiavos nenaikino nei Lenkijoje, Lietuvoje, nei Rusijoje. Jeigu jis bûtø panaikinæs baudþiavà, vargu esà atsiradæ tiek daug partizanø, kurie sutriuðkino Napoleono besitraukianèià kariuomenæ. Hitleris darë tà paèià klaidà nenaikindamas kolchozø, þiauriai elgdamasis su uþkariautomis tautomis. Jeigu Lietuvos vyriausybës nariai 1940 m. birþelio 15 d. bûtø ásisàmoninæ Birþiðkos knygutæ apie 1794 m. Kosciuðkos sukilimà, jie bûtø kitaip pasielgæ. Daug panaðiø faktø galima rasti, pateikti. J. Jurginis citavo Lelevelio þodþius: „Dëstyti pavergtosios tautos istorijà jau yra politika.“ Politinis kalinys privalëtø studijuoti savo tautos istorijà. O psichologijai ðiandien ne laikas! Taèiau ðiandien neapsimoka atkalbinëti já [Raèiûnà] nuo to darbo, kuriam jis paskyrë tiek daug laiko. Buvæs pas È. Krivaitá. Labai jau maloniai priëmæs. Niekðelis! Að vis bijau, kad Vatikanas jo neáðventintø vyskupu. Tada jis, ðis saugumo agentas, baþnyèià padarytø priklausomà nuo valstybës, nuo saugumo, kaip tai yra Rusijoje, Armënijoje ir kitur. Girdëjau, kad vysk. Labuko draugai – kunigai buvo nuvykæ pas já átikinti, kad ðis neremtø È. Krivaièio kandidatûros. Labukas esàs diplomatas, todël taip flirtuojàs su Krivaièiu. Bet að vis bijau, kad ðis, daugiau kaip 70 metø amþiaus vyskupas nebûtø suvaikëjæs. Á uþsiená esà praneðta, kas per paukðtis tas Krivaitis. Ðeðtadiená su Ale, Jonu, Gintarëliu Stundþienës brolio Èeslovo sunkveþimiu iðvykome á Krivasalá. Dar su saule ten buvom. Neskubëjau pirmas á trobà. Áëjau vienas ið paskutiniø. Kadangi motina nepriëjo, að nebëgau pabuèiuoti rankos. Tai pirmas kartas gyvenime ir kaip tik prieð mamos mirtá! Þinoma, ji dar nemirs, bet jai jau 65 metai. Èia suþinojau, kad sunkiai serga teta Emilija. Vargðë! Motina nieko nevalganti, sublogusi. Nakvoti nuëjom pas senelæ. O ji tokia pat – sveikesnë uþ sûnø ir dukrà, kurie abu ligoninëje.

454

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ryte su Ale gráþom ir ëmëmës darbo. Visi þinojo, kad krikðto motina vyks pas Emilæ, niekas nepasiûlë obuoliø nuveþti, nors mama apsiverkë dël jos. Net du kartus priminiau Jonui. Tas ëmë juoktis. Esà, að visiems norás bûti geras. Tik dël to ir Kazio Aviþienio vaikams nuvilkæs obuoliø (kaþkas mane apskundë). Bet to niekas neávertinsiàs. Kà á tai gali atsakyti kaimo durneliui? Tegu jis pamëgina bûti geras! Argi jis supras, kad að taip elgiuosi tik paprasto þmoniðkumo stumiamas. Visgi Kazys buvo mûsø abiejø draugas. Ir kaip jis nejauèia pareigos aplankyti juos, kà nors nuneðti?! O teta Emilë! O senelë! Toji nuo visø pavogusi neðdavo mums duonà, kai mes bûdavome alkani. Dar neseniai atneðdavo laðiniø, jeigu neturëdavome. Man tiesiog nesuprantamas abiejø broliø ðykðtumas. Alë liepë nesikiðti, neneðti obuoliø. Bet að pririnkæs kaðelæ nuneðiau. Paskiau maþesniø „karzinkà“ uþneðiau. Daviau ir pusseserei Veronikai Ramonienei kaðelæ. Jø ir mums uþteks. Mes kompotà iðvirsim, o pas Jonà supus. Tegu supûna, o þmogui neduos. Mama skundþiasi savo seserimis, o tos – ja. Að gi neteisinu nei vienos pusës, nei kitos. O mano broliai palaiko tik motinà, nors ir toji ne visada teisi. Ið kur toks neobjektyvumas? Dþiaugiuosi nors tiek davæs obuoliø. Juk daugiau neteks duoti, nes beveik visus iðsiveðim. Graudu buvo prisiminus, kad pernai bulves rinkti padëjo ir Tatukas. Bet pamaþu apmirðom viskà. Prisirinkom su Ale 10 maiðø bulviø, o Jonas (ir dël Vlado) – 6. Jiems uþteksià, be to, ten ðilta, bulvës vystanèios. Pasiëmiau raudonøjø burokëliø maiðà (mano sodinti), kopûstø, morkø. Didelë parama. Nereikës pirkti. O ðá rudená pinigø nëra. Per 5 savaites Laðinskas neprisiruoðë net iðardyti palto. Atsiëmiau. Tas reikalavo 14 rub., o Tenusis – 25 rub. Jo nuomone, neapsimokà versti, geriau naujà pirkti. Pirktum, jei pinigø turëtum. Bet dar Vilytei reikia pirkti. Kuriam laikui Vladas duos paneðioti savo senàjá. Ðiltø baltiniø neturiu. Sako, ir pirkti negalima gauti. Motina nelabai norëjo vaþiuoti, nes pasilikusi Genë Ðtarienë viskà iðvilks namo. Taèiau jauèiasi blogai. Kartu atvaþiavom. Atvaþiuos pas gydytojà ir teta Bladziuvienë.

PENKTOJI

KNYGA

455

Parduoti atveþëm 270 kg obuoliø. Tiek ir nesitikëjau. Ir pardavëm gerai – uþ 120 rub. Motinai bus parama – nusipirks paltà. Bet likusius iðdalys Vladui ir Jonui. Man, þinoma, neduos. Ir nereikia. Nenoriu! Að daþniausiai jà aplankau, daugiausia dirbu, taèiau ji mane maþiausiai myli. Kodël? Todël, kad nesusivaldæs tiesà á akis pasakau. Dar në karto nebuvau pas brolá Jonà, kur motina apsistojusi. Gaila jos. Taèiau netraukia eiti. Nueisi, kà nors pasakysi ir paskiau jaudinsiuos. Gráþæs nueisiu, þinoma. Sakiau, kad tà sklypà reikia atiduoti ið pusës. Taèiau gal patys ádirbsime. Visgi bulvës reikalingos. Darþai irgi. Dþiaugiuosi, kad ástaigoje nepolitikuoju. Taèiau prieð spalio 7 d. kaþkas pradëjo kalbëti apie laisvæ Amerikoje: kà nori, tà kalbëk. Visi sutikom. Að pabrëþiau, kad ir pas mus nereikia bijoti tiesos. Juk socialistinës idëjos pranaðiausios. Tad kodël bijoti burþuaziniø idëjø? Arkadijus ir Viera (irgi komunistë) nieko atkirsti nebegalëjo. Taèiau pastaroji rado ir ið propagandinës ðiukðliø dëþës iðsitraukë nuvalkiotà arkliukà – „U nich posle 40 let ne prinimajut na rabotu“. [Pas juos po keturiasdeðimties nepriima á darbà.] Netverdamas pykèiu iðëjau ið kabineto, kad nepasakyèiau to, kas nereikalinga, kas man pavojinga. Spalio 7-oji. Klara ëmë aiðkinti, kad kai kurie þydai uþsiraðæ rusais. Að iðaiðkinau, kodël TSRS daugelis maþø tautø stengiasi rusais tapti (apie tai, atrodo, raðiau). Klara árodinëjo, kad rusai nesà nacionalistai, jiems nacija nesvarbu ir t. t. Kità dienà, kai Arkadijaus nebuvo, papasakojau, kaip net tëvai kiðasi á miðrias ðeimas, siekdami, kad vaikai turëtø rusiðkus vardus ir t. t. Tada Klara papasakojo, kad Palangoje rusas perkëlæs lietuvio kelnes. Lietuvis iðplûdæs. Rusas taip nesielgtø. O po karo [rusai] atvykæ todël, kad reikalingi kvalifikuoti specialistai. Að árodinëjau, kad banke, pavyzdþiui, dirbo virðininkais vos pradþios mokyklà baigæ rusai partieèiai. O tuo savo bilietu jie pridengdavo rusiðkà nacionalizmà. Paskui net pats iðsigandau savo þodþiø. „Ausims“ tas labai nepatiks.

456

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Klara uþklausë, t. y. pabrëþë, kad að gerai traktuojàs þydus. Atsakiau, kad taip elgiuosi ne todël, kad jie bûtø geresni uþ rusus, bet todël, kad jie mums nepavojingi. Jos nuomone, nenorëèiau, kad duktë iðtekëtø uþ þydo. Kodël? Tegu! Vaikai bus lietuviai. O jeigu uþ rusø iðtekës, vaikai – rusai. Mums, kaip maþai tautai, reikia iðlikti. Vedybos su didelës tautos atstovais mums ne á naudà. Paskui buvau truputá nepatenkintas, kad ásileidau á tokias kalbas. „Ausys“ girdi. Girdi! Savaitës pabaigoje Arkadijus paklausë mano nuomonës apie niekðelio A. Virðulio apybraiþà „Ið klampynës“. Pirmiausia, mane labai nustebino, kad jis þino jos turiná. Að juk jam nepasakojau turinio, o tik priminiau, kad A. Virðulis vël raðo. Ið kur jis þino? Aiðku, kad su saugumu kalbëjo. Su jais susitinka. Susitinka! Klausë mano nuomonës. Atsakiau, kad ðaltai vertinu þinodamas, kas per raðeiva Virðulis. Ar paþástàs juos? Gal ir ið smalsumo paklausë. O gal ir saugumas pavedë suþinoti? Visko gali bûti! Tie átarinëjo mane nebûtais dalykais. Arkadijus ëmë tyèiotis ið tø, kurie ðiandien dar mëgina kovoti su sovietine santvarka. Að teatsakiau, kad yra þmoniø, kurie nenori „bytj pod Rossijei“. Aiðkinau, kad èia tautinis klausimas. Visgi Arkadijus neiðdráso teigti, kad mes negyvename „pod Rossijei“, o esam laisvi. Klara ið tarybiniø pozicijø aiðkino, kad ðie þmonës turi savo ásitikinimus. Caro laikais irgi buvæ tokiø, nepatenkintø santvarka, nors daugelis juos smerkë. Á tai Arkadijus: „No oni togda borolis za peredovije idei, a eti, nacionalisti, smotriat nazad.“ [„Bet jie tada kovojo uþ paþangias idëjas, o ðitie, nacionalistai, þvelgia atgal“.] Sunku buvo valdytis, bet valdþiausi, tylëjau sukandæs dantis. Tada, atrodo, Graþina pabrëþë, kad kai kurie nepatenkinti laisvës stoka. Viera vël: „Na zapade moþno vsio govoritj, no tam posle 40 let ne prinimajut na rabotu.“ [„Vakaruose viskà galima kalbëti, bet ten po 40 metø nepriima á darbà.“] Ir po ðiø þodþiø valdþiausi. Graþina pasakë, kad tokie þmonës gaunà pensijà. Að pabrëþiau, kad ji naivi – pensijà gauna 62 metø amþiaus vyrai. Nenorëdamas ðia tema kalbëti, iðëjau.

PENKTOJI

KNYGA

457

Gráþæs suþinojau, kad vyko ginèas. Klara pasakiusi, kad rusai davæ Lietuvai kultûrà. Graþina neiðkentusi, atrëþusi kaþkà á tai. Ásikiðæs Arkadijus. Jos su Elena nepamenanèios net, apie kà kalbëjæ. Ant Klaros tiek ánirtæ, kad nenorá kalbëti. Patariau kalbëti. Atneðiau 50 kiauðiniø ið „Kregþdutës“. Elena su Graþina pasiliko po 20, o Klarai davë 10. Pasakysiu, kad daugiau taip nesielgtø. Mûsø pareiga su kitatauèiais elgtis mandagiai, korektiðkai. Reikia bûti labai principingiems, kas lieèia mûsø tautos garbæ, bet taktiðkais kitø tautø atþvilgiu. Jeigu norime, kad mus gerbtø, privalome kitus gerbti. Dël moterø elgesio su tø kiauðiniø dalijimu man buvo prieð Klarà nepatogu. Lietuvës pasirodë egoistëmis. Daugiau to nebus. Ðiandien buvau uþëjæs á universiteto iðvietæ. Vël pilna antisovietiniø, antirusiðkø uþraðø. Kaþkodël niekas rimtai á juos neþiûri. Yra, pavyzdþiui, toks uþraðas: „Muðkit þydus... – gelbëkit Lietuvà.“ (Tik po „þydus“ [sekæs] þodis uþteptas.) „Vykit rusus!“ Ir daug panaðiø. Vakar Vladelis nakvojo pas mus. Atëjæs vëlai sako: „Prie paðto saugumas su maðina. Apþiûrëjo mane. Gal pas tave ruoðiasi atvaþiuoti.“ Jis mëgina juokauti, bet jauèiasi, kad pats iðsigandæs. Visgi nusigàsèiau sulaukæs tokiø sveèiø1. Bet ðiandien jie neturi jokio reikalo uþsukti. Ðiandien Arkadijus priminë, kad að galás bûti virðininku. Esà, að be reikalo tvirtinàs, jog nieko ið manæs nebus, todël ir nesistengiu darbe. Pareiðkiau, kad mano karjerai jau galas. Pasakiau tyèia, norëdamas sulaukti prieðtaravimà ir kai kà iðtraukti ið jo. Jis: „Eto ne pravda. Vsio tolko ot tebia zavisit. I eto ty sam znajeðj.“ [„Tai netiesa. Viskas tik nuo tavæs priklauso. Ir tu pats tai þinai.“] Tai uþuomina, kad galiu „kaltæ iðpirkti“ ir karjerà padaryti. Gan atsargiai jis porà kartø ir anksèiau tai priminë. Praëjusià savaitæ Stasë porà valandø labai neigiamai charakterizavo Edvardà ir Viktorà. Pasirodo, kad pirmasis prisidëjo prie Nastës trûkumø. Kai kà pasisavino. Per daug nesistebëjau. O Viktoras

1

Nes tuo metu autorius raðo dienoraðtá.

458

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

egoistas – þinàs, kad jai nepatogu dël jo vizitø valgykloje, taèiau á tai jis numojàs ranka. Jam ji nesvarbi. Galvojau, kad saugumo priðnekëta nori atitraukti mane nuo „faðistø“. Átarimas dar padidëjo, kai pirmadiená ji papraðë paraðyti Viktoro vardu pareiðkimà administratoriui „Kregþdutëje“. Esà, að privalàs uþeiti dël jo pakalbëti pas M. Sakalauskà [Valgyklø tresto direktoriø]. Tas nepadës. Tada tegu nueina á saugumà. O tie suinteresuoti, kad ðis dirbtø. Atsakiau, kad á saugumà jis neis. Bet gali á partijà kreiptis. Galvojau, kad saugumo patarta priima á darbà tà, kurá ji laiko egoistu. Saugumui bus lengviau já sekti. Be to, dirbdamas kavinëje gali pradëti gerti, kombinuoti prie bobø ir t. t. Taèiau vakar telefonu ji pasakë, kad nieko neiðeis, mano pareiðkimas nereikalingas. Ðiandien paaiðkino, kad Marcinkevièius1 nenorás. Esà, uþteksià gandø. Neaiðku! Pati supranta, kad ji jam nereikalinga, taèiau kodël nori já ádarbinti? Velnias supras tas bobas! O gal saugumas pataria pavaizduoti, kad ne taip lengva já ádarbinti? Visko gali bûti. Að gan átarus. Tai vis vien dar ne liguistas átarumas. Po velniø! Jau 21 val. 20 min. Miegoti! Pavargau, nes kelios naktys iðvargæs blogai miegu. O kelionëj ryt reikia skaityti. Labanaktis! Ðiandien Viktoras sugráþæs, anà pirmadiená buvo iðvykæs Estijon.

Spalio 23-ioji (sekmadienis) 16 val. 10 min. prie televizoriaus, transliuoja futbolo rungtynes tarp TSRS ir Rytø Vokietijos komandø. Gaila, bet rusai laimi 2:1. Þinoma, norëèiau, kad vokieèiai laimëtø. Vladukas rungtynes tarp „Torpedo“ ir „Internacionalo“ (italø) komandø þiûrëjæs finansø ministerijoje. Visi sirgæ uþ italus, troðkæ, kad á rusø vartus bûtø ámuðtas nors vienas ávartis. Neámuðë, bet vis vien italai laimëjo.

1

Marcinkevièius – „Kregþdutës“ direktorius, o Stasë buvo jo pavaduotoja.

PENKTOJI

KNYGA

459

Telieka tik 2 savaitës iki egzaminø, t. y. iki sesijos, o að privalau iðlaikyti 2 egzaminus, jeigu noriu gauti mokamas atostogas. Spalio 19-àjà raðydamas dienoraðtá labai iðvargau. Bevaikðèiodamas miðke, sutikau gráþtantá Viktorà. Ilgai ðnekëjom. Þinoma, neiðsimiegojau. Kità naktá praleidau Ðiauliø vieðbutyje. Po to dirbau – „zubrinau“ istorijà. Uþtat vakar jauèiausi nekaip. Teko Vladà praðyti atneðti mikstûros. Ðiandien jauèiuos gerai. Taèiau istorijos nepajëgiu „zubryti“. Skaièiau Leonovo „Rusø miðkà“. Taèiau padëjau á ðalá. Ávairios mintys neduoda ramybës. Reikia jas dienoraðèiui papasakoti. Gal jis padës átikinti mane, kad að be reikalo tiek iðgyvenu dël savo nelaimingos tautos likimo. Ðis pasakojimas turi savo istorijà. Spalio 17-àjà vykdamas á tëviðkæ, prie Èerniachovskio aikðtës laukiau A. Tylos. (Valio! Vokieèiai ámuðë ávartá!) Jam perdaviau iðspræstà matematikos uþdaviná. Atsisveikindamas man pasakë: „Aèiû! Kai kà ádomaus papasakosiu, kai bus laiko.“ Neparodþiau didelio þingeidumo. Spalio 4-àjà jis man papasakojo apie J. Þiugþdos reakcijà á mano elgesá A. Rakûnui ginant disertacijà. Spalio 9-àjà sutikau já [A. Tylà] pas V. Miliø. Nebuvo galimybiø pasikalbëti, bet sàmoningai ir netroðkau to. Ðákart laikiau tikslinga priminti jam paþadà. Atsakë skubàs. Tam jo pasakojimui reikià laiko. Spalio 11-àjà jis paskambino á ástaigà. Esàs namuose, slaugàs dukrà po operacijos. Gal að galás uþeiti, atneðti knygà. Pietø metu uþsukau. Rinkausi knygas ið jo bibliotekos. Jau spalio 4-àjà jis pasakë, kad papasakos apie ið uþsienio gautà þurnalà „Metmenys“. Laukiau, kada jis pats primins apie já. Nei þodþio. Skubu ir perdedu tà skubëjimà. Jis vis vien nieko nepasakoja. Tenka paèiam priminti. Taip, skaitæs „Metmenis“, kuriuos jis gavæs tik vienai nakèiai. Paminëjæs porà autoriø, raðiusiø straipsnius, davë bendrà straipsniø charakteristikà. Straipsniai rodo, kad Amerikos lietuviai labai domisi padëtimi Lietuvoje, seka jà ir yra gerai informuoti (be þodþiø buvo aiðku, kad

460

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jie seka statistinius praneðimus). Padëtá Lietuvoje laikà nebloga, palyginus su padëtimi Latvijoje. Ten latviai sudarà vos 52 proc. visø Latvijos gyventojø. Ëmiau prieðtarauti nurodæs 64 proc. Esà, nuo 1959 m. rusø skaièius Latvijoje iðaugæs. Rusai siekià rusinti Lietuvà. Kokiais keliais? Mëginsià Karaliauèiø prijungti prie Lietuvos arba sudaryti Pabaltijo federacijà, kurios oficialia kalba bûsianti rusø kalba. Mëginau prieðtarauti. Tai Nikitos idëja, kurià jis mëgino ágyvendinti savnorchozø pagalba. Dabar ðios idëjos atsisakæs. Prieð karà lietuviai sudaræ 81 proc. visø valstybës gyventojø, dabar – 79 proc. Tai neblogai. Abu stebëjomës geru jø [Metmenø] informatoriumi. Praðiau ateity ir man duoti paskaityti. Tiesa, jis minëjo, kad lietuviø kovà 1944–1952 m. mëginusi iðnaudoti uþsienio þvalgyba, bet tai nepavykæ. Ið to pats dariau iðvadà, kad Lietuvos kanèios nelabai rûpëjo Vakarø Europos valstybëms, o tik jie norëjo mûsø tautos kovà panaudoti savo tikslams. Tai að seniai þinojau, pats þinojau, taèiau ði þinia prislëgë, sugadino nuotaikà. Atrodo, jis (Tyla) priminë, kad, autoriø nuomone, ið Amerikos nereikià nieko gero laukti. Tai að irgi þinojau, bet kelias dienas buvau prislëgtas. Pamaþu dingo slegianti nuotaika. Ðiomis dienomis sutikau Erudità1 . Jis irgi skaitæs ðá þurnalà. Eruditas plaèiau papasakojo apie tuos straipsnius. Ðis pasakojimas dar labiau sugadino nuotaikà. Pasirodo, kad apie Pabaltijo federacijà ten nekalbama. Tad kodël Tyla tai iðgalvojo? Straipsniø autoriai Latvijoje nurodo ne 52, o 62 proc. latviø. Vienas autorius kalbàs apie Maskvos ketinimà atiduoti Lietuvai Karaliauèiø. Já priskyræ Rusijai norëdami apsupti Lietuvà ið keliø pusiø ir jà asimiliuoti. Tai esàs Trojos arklys. Rusø ten daugiau kaip 500 tûkst., o lietuviø – apie 2 proc. Jeigu prijungtø Karaliauèiø, Lietuvos padëtis bûtø tolygi Latvijos situacijai, nes rusai sudarytø treèdalá visø Lietuvos gyventojø. Taèiau ðiandien Kaliningrado atidavimas Lietuvai bûtø teigiamas reiðkinys, 1

Atrodo, V. Raudeliûnà. – A. T.

PENKTOJI

KNYGA

461

nes seni rusai iðvaþiuotø, o po 20–30 metø daugumas rusø bus ten gimæ ir laikys Karaliauèiaus kraðtà savo gimtine. Niekas neaiðku. Autoriai supranta, kad Karaliauèiø atidavus Lietuvai rusø skaièius Lietuvoje padidëtø ir sudarytø 1/3 visø Lietuvos gyventojø. Tad kodël jie laiko Karaliauèiaus atidavimà teigiamu reiðkiniu? Remiasi tuo, kad dauguma jø iðvyktø atgal Rusijon? Taèiau jie gerai þino, kad ið Lietuvos jie niekur neiðsidangina. Visi straipsniai esà paraðyti labai pesimistine dvasia. Autoriai nematà jokiø proðvaisèiø. Amerika niekada nekariaus su Rusija, Prancûzija turi savo tikslø. Vokietija pati silpna. Vadinasi, padëtis be iðeities?! Tad kam prijungti Karaliauèiø ir pagreitinti Lietuvos surusinimà? Autoriai árodinëjæ, kad pasauly niekas netikás, jog ið Lenkijos bus atimtos ir sugràþintos Vokietijos ginèytinos þemës. Iðeina, kad ir Karaliauèiaus negaus vokieèiai. Autoriai teigià, kad Rusija já atiduos Lietuvai. Vadinasi, geriau, kad dabar atiduotø negu vëliau. Tik tuo galima paaiðkinti autoriø norà, kad Karaliauèius bûtø atiduotas Lietuvai. Atidavus dabar, Lietuva ne taip greit bûtø rusinama, negu atidavus vëliau. Taip man buvo malonu, kad Eruditas sutiko, jog Vokietija negaus Karaliauèiaus. O tik neseniai jis ginèijosi su manim kritikuodamas, kad ið Lenkijos bus atimtos jiems po karo priskirtos þemës. Vadinasi, að buvau teisus. Pokario lietuviø tautos kovà autoriai pateisina. Taèiau Vakarai norëjæ tà kovà iðnaudoti savo tikslams. Bet jeigu ateityje kils pasiprieðinimas, aktyviausios tautos jëgos bus sunaikintos, o á jø vietà ims vël plûsti nauja rusø banga. Þodþiu, autoriai prieð aktyvià kovà! Eruditas ypaè kritikavo ðià vietà. Jeigu mes nebûtumëme prieðinæsi, rusai bûtø uþplûdæ net mûsø kaimà. A. Tyla aiðkino, kad, autoriø nuomone, nereikià jaunimo nuteikti prieð komunizmà, o tik ákvëpti jam atsiskyrimo nuo Rusijos idëjà. Eruditas plëtë ðià mintá (autoriø lûpomis). Esà lietuviø tauta jau perauklëta, jaunimas galvojàs komunistiðkai. Bûtina siekti, kad Lietuva taptø nors tokiu satelitu, kaip Bulgarija. Èia abu sutikom, kad autoriai neþino tikrosios padëties Lietuvoje. Jaunimas ðiandien negalvoja komunistiðkai. Ne! Tik maþa dalis, labai maþa jaunimo dalis tiki propaganda. Daugumas jauni-

462

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mo indiferentiðkas, bet jokiu bûdu nepersisunkæs materialistinëmis idëjomis. Ne! Èia man paaiðkëjo Birutës þodþiai: „Ar mus priimsite?“ Tegu jie patys aplanko Lietuvà ir ásitikina tuo. Darbuotojos Elenos motinà nuþudë partizanai. Jai, atrodo, 24 metai. Bendradarbë Graþina irgi tokio pat amþiaus. Bet kiek jos juokiasi ið „mokslinio komunizmo“ disciplinos, juokiasi net Arkadijaus akivaizdoje. Jos tuo vadovëliu apdengia kavos puodukus, kad kava geriau pritrauktø. Studentai bëgà ið paskaitø, nemëgstà tos disciplinos. Autoriai nematà jokiø proðvaisèiø. JAV nepripaþásta Lietuvos pavergino. Anglija teigianti, kad labai skaudu, taèiau tenkà pripaþinti, jog Lietuvos padëtis be iðeities ir amþiais jai bûti Rusijos sudëtyje. Kà siûlo autoriai? Mokslininkams kurti veikalus, o jie iðversià á Vakarø Europos kalbas, kad ðiø veikalø neverstø á rusø kalbà (ið kurios paskui uþsienis verèiàs). Koks naivumas! Amerika nepripaþástanti Lietuvos okupacijos, taèiau Rusija uþbëgsianti jai uþ akiø – kolonizuosianti Pabaltijá rusais ir pravesianti plebiscità. Vadinasi, galvoja! Truputá ir að didþiuojuosi savimi. Toji iðvada gimë mano galvoje dar 1963 metais. Dalis lietuviø (nors ir labai maþa) balsuos uþ prisijungimà prie Rusijos. Jeigu lietuviø Lietuvoje bus tik nedaug daugiau kaip 50 proc., tada aiðku, kad plebiscità pavyks pravesti rusams. Rusai nuo 1956 iki 1960 metø – vël ëmæ vaþiuoti èia. Tai industrializacijos rezultatas. Ir nejaugi jie skelbia net tokius duomenis? Tai jauèiama. Autoriai aiðkinà, kad industrializacijos tempai Pabaltijy aukðtesni negu Rusijoje. Tai darà siekdami kolonizuoti Pabaltijá. Tai dalis tiesos. Bet jeigu ne industrializacija, mums dar blogiau – darbo rankø perteklius bûtø iðvaræs á Rusijà mûsø jaunimà, kur jis bûtø pasmerktas visiðkam nutautëjimui. Straipsniai labai antiamerikoniðkos dvasios. Mes tik dëkingi uþ Lietuvos inkorporavimo á Rusijà nepripaþinimà. Akcentuojamas ne komunizmo pavojus, o rusiðkojo imperializmo, kuriam komunizmas tesàs tik priedanga. Eruditas nepatenkintas tokia dvasia. Ir geri rusai gali bûti atbaidyti, nors tokiø ir maþa.

PENKTOJI

KNYGA

463

Reikià daugiau akcentuoti komunizmo pavojø. Klausiau Povilëno1 nuomonës: „Jokiu bûdu! Autoriai teisûs! Visur ir visiems reikia nurodyti rusiðkojo imperializmo grësmæ, akcentuoti imperialistiná rusø elgesá Lietuvoje. O kas yra komunizmas, kiekvienam aiðku. Komunizmas, jo idëjos nëra mums labai pavojingos, o rusiðkasis imperializmas – pagrindinis mûsø prieðas.“ Eruditas þadëjo gauti perspausdintus tuos straipsnius. Pasakiau savo nuomonæ: „Mums ádomu paskaityti, taèiau nuo jaunimo reikia slëpti tokius straipsnius, skleidþianèius ultrapesimistines nuotaikas“. Eruditas nesutiko su manimi: „Straipsniai verèia galvoti, aiðkiai parodo rusifikacijos pavojø. Tegu jaunimas susipaþásta ir supranta tà pavojø.“ Jis pats nesutinkàs su dalimi tø straipsniø autoriø iðvadø. Taip pesimistiðkai nereikià þiûrëti. Be to, autoriai esà neatsiþvelgæ á tai, kad ne vien Lietuva Rusijos pavergta, o Latvija, Estija. Jeigu Pabaltijys ir Ukraina vieningai organizuotai bûtø kovojæ 1944–1952 m. prieð Rusijos jungà, bûtø padaræ pastarajai daug rûpesèiø, vargo. Tai naivios svajonës, ið kuriø iðeina, kad ir ðiandien organizuota Pabaltijo, Ukrainos kova su Rusija duotø gerø rezultatø. Naivu! Naivu galvojimas, kad tokia kova ámanoma. Su kita jo iðvada negalima nesutikti. Esà autoriai neatsiþvelgià á galimus pakitimus paèioje Rusijos imperijoje. Vadinasi, að teisus buvau tvirtindamas, kad jaunoji Rusijos karta kitaip traktuos mus, Lietuvà?! Taèiau po kelionës Latvijoje buvau atsisakæs ðios minties ir ðiandien sunku su ja ið naujo susigyventi ir vël joje ieðkoti nusiraminimo, vilties, kad mes, kaip tauta, neiðnyksime. Povilënas daug vilèiø dedàs á konfliktà tarp Rusijos ir Kinijos. Gal ðis konfliktas privers rusus daryti nuolaidø nacionaliniu klausimu. O Þemaitis2? Jis nedidelis politikas. Maþai klauso uþsienio radijo. Reikiamø iðvadø ið dabartinës tarptautinës padëties jis nesugeba padaryti. Tik gráþæs po eilinës „ekskursijos“ jis atsiveþë logiðkø

1 2

Pats autorius. Viktoras Petkus.

464

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

minèiø. Bet tai ne jo mintys. Kinai pareiðkæ, kad jie neturá rimto pagrindo visà laikà pyktis su Amerika. Tà patá atsakæs jiems ir Raskas. Gromyko vykæs pasikalbëti. Paskutiniu metu pradëjau reèiau klausytis uþsienio radijo, todël kai kà rimto praþiopsojau. Ðiose iðvadose yra logikos. Logiðkos Þemaièio iðvados (jø autorius, atrodo, ne jis) dël saugumo elgesio Lietuvoje. Paskutiniu metu visi laikraðèiai, þurnalai spausdina tendencingus straipsnius apie pokario lietuviø tautos kovà. Kokiu tikslu tai daroma? Tikisi konflikto su Kinija. Ðis konfliktas gali iðjudinti mûsø tautà. Maskva ásakë saugumui uþbëgti tam uþ akiø. Kas kovojo prieð imperijà, buvo niekðai, lietuviø tautos iðdavikai. Banditai. Kas ir vël mëgins pakelti rankà prieð Rusijà, jø laukia buvusiø kovotojø likimas. Ir dori lietuviai nepakels savo rankø prieð geradarius, kurie ir pramonæ atstatë, ir miestus. Ðiose iðvadose logikos yra. „Tiesoje“ spausdinama apybraiþa „Ið klampynës“ ðantaþuoja tuos, kurie dar „juda“ – vaþinëja, neveda. Labai ji naiviai paraðyta. Jos tikslai aiðkûs. Þmonës! Vykite visus „buvusius“, kurie lankosi pas jus. Sàþiningai dirbkite lageriuose ir sugráþæ á Lietuvà! Erudito ir Povilëno mintys sutampa dël kovos prasmës: tiek kova 1944–1952 metais, tiek kova ateity turi gilià savo prasmæ. Jeigu tauta nekovoja, ji jau mirusi ir jos niekas nebeprikels. Èia ir man nesuprantama Amerikos lietuviø pozicija. Komunistas R. Vëbra, dirbæs pasienio kariuomenëje karininku, pripaþásta, kad 1863 m. sukilimas turëjo gilià prasmæ. Jis buvo pralaimëtas, taèiau jis paliko kovines tradicijas, kurios paruoðë po keliasdeðimt metø siekimà iðsivaduoti ir atvërë 1918 m. Lenkijai ir Lietuvai laisvës vartus. O Amerikos lietuviai prieð kovà. Ko jie tuo siekia? Kalbëjausi su Nulinsku1. Tas ragino mane kovoti. Atsakiau jam, kad uþtektinai prisikovojau. Tegu kiti kovoja. Be to, ðiandien nematau jokios prasmës kovoti. Ir negalvoju, kad ji atsiras kada nors.

1

Tokio pasikalbëjimo tikrovëje nebuvo.

PENKTOJI

KNYGA

465

O! 18 val. 30 min. Skubëti pas Mamà. Ji verkianti, kad að neateinàs. Vakar neradau. Bûèiau nuëjæs seniau. Bet man pasirodë, kad broliai nenori, kad eièiau pas jà ir nervinèiau. Taip! Paraðiau viskà ir nusiraminau. Neþus Lietuva! Nutautinti iðtisà tautà ne taip lengva! O lietuviø tauta, palyginus su kitomis TSRS tautomis, gan sàmoninga. Prieð kurá laikà gavau duomenis apie lietuviø mokiniø lyginamàjá svorá, t. y. besimokanèiø lietuviðkose mokyklose mokiniø lyginamàjá svorá. Lietuviðkose mokyklose mokosi 81 proc. visø besimokanèiøjø. Vadinasi, lietuviai neleidþia savo vaikø á rusiðkas mokyklas. Tai svarbiausia. Miðriø vedybø irgi ne per daugiausia. Nustebau suþinojæs ið „Metmenø“ atpasakojimo, kad net Estijoj daugiau miðriø vedybø negu Lietuvoje. Autoriai ir visi Amerikos lietuviai nusivylæ Amerika. Po karo jie dëjæ visas viltis á Amerikà. Apsivylæ, nes tada nepaþinojæ Amerikos. Tik vëliau supratæ, kad Amerika niekada nekovosianti su Rusija. Ji kovojanti su Vietnamu. Maþa protesto balsø. Jeigu imtø kovoti ir su Kinija, irgi nieko. Bet tegu vyriausybë iðdrásta kovoti su Rusija, pakils protestø banga. Karo tarp JAV ir Rusijos nebûsià niekada. Tai jie ásisàmoninæ. Að, þinoma, jo ir netrokðtu. Kovos tarp JAV ir Rusijos tik galutinai palaidotø Lietuvà. Tik beproèiai gali trokðti karo tarp ðiø dviejø galiûnø. Nejaugi jie nesupranta, kà reiðkia atominis karas. Tegu toks karas niekada nekyla. Panaðu, evoliucijos keliu nuslinks nuo mûsø tautos visi negandai. Mes neþûsime, mûsø nesurusins, nors to daug kas Kremliuje labai trokðta. Neiðsipildys jûsø norai! Per keliasdeðimtis metø nesurusinsit mûsø! Ne!

Spalio 25 d. (antradienis) 16 val. 50 min. didþiajame kambaryje. Alë nubëgo pas Vandà, kuri atsiveþë ið ligoninës antràjá sûnø. Pribaigs bobà. Vienà „velniukà“ augina. Taip auklëjant ir kitas nebus kitoks.

466

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Anam kambary Gintulis ir bobutë. Naujais mokslo metais buvau gan nusivylæs Gintuliu. Laikiau já þiopliu. Taèiau paskutiniu metu jis ëmë gerai mokintis. Vakar atsineðë du penketus ir vienà ketvertà. Vilèiø neprarandu. Gal ir ið jo kas nors bus? Svarbiausia iðmokyti já mylëti savo tëvynæ. Vakar radau Gintarà1 apkrautà þenkliukais. Kaip nemoka auklëti vaikø. Tamsybininkai! Nupirkau þenkliukø su Punios kardu ir „Egle þalèiø karaliene“. Gintulio 3 metus nemuðiau, bet ðiais metais kartais nesusivaldau. Vakar iðdykavo kambary. Gráþau ið universiteto bibliotekos iðvargæs (sekmadienio dienoraðtis iðvargino, nors po mikstûros ir gerai miegojau). Nieko negalëjau dirbti. O jis dar èia Vilytæ erzina. Ásiutau, tiesiog rëþiau ranka á uþpakalá. Negalima taip! Galiu ásiutæs suþeisti. Reikia klupdyti, o ne muðti. Tik taip! Vakar ir ðiandien darbe negaliu istorijos „zubryti“. Ruoðiuos rusø literatûrai. Greit pavargstu. Jau ir vaistai negelbsti. Bet ðámet vis vien stipresnis. Reikës bûtinai pagulëti nervø ligoninëj. Daug darbo, bet dienoraðtá bûtina raðyti. Bûtina! Bûtina nusiraminti. Sekmadiená tikinau save, kad nusiraminau. Taèiau ið tikrøjø buvo ne taip. Mamos neradau. Gráþau prislëgtas. Viktorà kà tik gráþusá radau. Ilgai uþsibûna jis. Mamai ir Alei sunku. Materialiai patys sunkiai gyvename. Uþtektinai padëjau jam. Tegu kiti padeda. Netaktiðkai elgiasi – gyvena ir niekam nieko nesako. Nors kà nors sakytø, pakalbëtø. Vladas neturi buto. Gyvena paskirai, su Regina. Reikia tuos priimti, bet negalim dël jo. Negraþiai iðeina. Liepsiu Vladui ateiti su Regina. Gal Viktoras supras, kad mums sunku. Að visiems pasiruoðæs padëti. Bet jam uþtenka, padëjau. Uþtenka! Alei ir Mamai sunku. Mieste þmogø sunku iðmaitinti. Ðámet nei kiek nesutaupëm. Ir tik todël, kad daug sveèiø buvo. Gera padëti draugams, bet nereikia savæs pamirðti. Alë á darbà eina baisiais batais. Palto irgi neturi. Vilytei irgi reikia palto. Vakar irgi buvau be nuotaikos dël tø „Metmenø“. Prisiminiau vienà pasikalbëjimà. Jame buvo Jonënas, Eruditas, Nulinskas ir

PENKTOJI

Brolio Jono sûnus.

467

að1. Jonënas ëmë kalbëti apie tai, kas, jo manymu, reikia daryti norint nors kiek padëti rusinamai Lietuvai. Ðtai jo þodþiai (ið esmës, nes visko neatpasakosi): „Sëdëti susidëjus rankas negalima. Tai nusikaltimas. Nors truputá pasiprieðinti ir sulaikyti mûsø tautos asimiliacijà galima. Reikia iðaiðkinti tautai, kas jos laukia, jeigu ji ir toliau tylës, iðaiðkinti, kad bûtina kovoti su miðriomis vedybomis, siekti, kad kuo maþiau iðëjusiø á kariuomenæ vyrø liktø Rusijoje, aiðkinti tamsybininkams, ateistams, kà reiðkia jø kova su religija ir t. t.“ Eruditas tylëjo. Visi tylëjom. Tik Nulinskui tà patá vakarà papasakojau savo poþiûrá, papraðæs mano mintis perduoti jo draugui Jonënui. Að pats nenoriu niekur kiðti pirðtø. Tegu ir Jonënas nustoja. Tuo nieko nepadarysi. Lietuva rusinama, bet ne taip smarkiai. Pramonë vystosi, miestai auga, mokiniø, studentø skaièius didëja. Reikia dþiaugtis. „Derþimordos“ áþûliai elgiasi, bet kai kur reikia tylëti, nors að pats daþnai nesugebu tylëti. Savo asimiliacijos politikà rusai iðperka pramonës vystymu. Prisimena Jonëno aimanos, kaip esà maþa þmoniø. Ið buvusiø tûkstanèiø lagerininkø jis tik vienà teþinàs vyrà, kuris dar galás kovoti su okupantu. Tai esàs Þemaitis2. Bet ðis tyli, savo minèiø nepasako. Atrodo, kad ir jis neþinàs kà daryti, nuo ko pradëti. Telieka tik studentija. Reikià per jà veikti. Labai plûdo Nervà3, jo brolá, kurie, bûdami studentai, nesusipaþino su veiklesniais studentais ir nemëgino jø veikti. Nervas nemoka savo iðore pritraukti þmoniø. Ir niekada nesugebës paskui save nuvesti jaunimo. Dar anksèiau panaðias mintis apie Nervà dëstë Eruditas. Ið jo nieko jis nesitikás. Á já reikià ranka numoti. Brolis bailys. Jam atrodà, kad visi apie niekà negalvojà, visi tik degtinæ gerià, apie bobas kalbà. Taèiau, Jonëno nuomone, tai netiesa. Jis pats negalás susigyventi su mintimi, kad reikës visà laikà sëdëti rankas susidëjus. Vien tik tokia mintis þudanti já. Ir jis nesëdësiàs. Jeigu nerasiàs su kuo,

1

2 1

KNYGA

3

Tokio pasikalbëjimo tikrovëje nebuvo. Tai paties autoriaus mintys, iðreikðtos pseudonimais, kad suklaidintø èekistus. Viktoras Petkus. Vincà Filipavièiø, jo brolá Albinà.

468

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vienas mëginsiàs eiti prie studentijos. Praþudysiàs artimuosius, bet jis negalás sëdëti. [...] Vakar pats vël susitikau su Eruditu. Ðis tikrai gudrus. Pamatæs, kad mane gan slegia „Metmenø“ iðvados, ëmë mane raminti. Esà autoriai negalvojà, kad Lietuvà pavyks taip lengvai nutautinti. Jeigu tokiais tempais vyks Lietuvos industrializacija, tai vis vien 100 metø reikës, kol Kremliui pavyks taip rusais praskiesti Lietuvà, kaip praskiedë Latvijà. Þinoma, að supratau, kad jis mane ramina. Neparodþiau suprantàs. Aèiû jam ir uþ tai. Vakar jauèiausi tikrai iðvargæs. Pakvieèiau Daktarà pasivaikðèioti. Atrodo, pirmà kartà nuoðirdþiai pasikalbëjom. Ilgokai po miðkà vaikðèiojom. Ir ðis mane atsargiai guodë, duodamas suprasti, kad ir mes sulauksime geresniø dienø. Vis vien nusiraminau. Lietuvos ateitis neatrodo tokia juoda, kaip ji dar vakar atrodë. Uþteks! 17 val. 45 min. bëgti á krautuvæ ir uþbaigti kompotà virti. Vakar ir ðiandien buvau pas Mamà. Labai sublogus. Negaluoja, todël ðáryt neiðvaþiavo. Reikia nusileisti jai. Numirs ir grauð sàþinë. Taip! Viso! Iðvargæs. Iðsimiegoti ir ryt istorijà „zubryti“. Tiesa, ðeðtadiená su Daktaru buvom netoli uþ namø grybauti. Krivasalyje buvau 3 kartus ðámet grybauti, o èia – në karto. Þmonës baigia grybavimo sezonà, o að – pradëjau. „Zelionkø“ yra. Radau vienà baravykà. Prieð 3 savaites mama ir Viktoras nemaþai rado baravykø. Puikus ðámet ruduo. Su Daktaru prisiminëm draugus ir paþástamus. Niekas niekuo nesidomi. Sekmadiená buvom uþsukæ pas buvusá lagerininkà Daðèiorà, tas në laikraðèiø neskaito. Jis tikëjæs, kad kaþkokia teisybë egzistuojanti pasauly. O dabar niekuo netikás. Já pasodino uþ skundø raðymà. Traukinyje Vilnius–Kaliningradas jis kreipæsis á palydovæ. Toji spyrusi jam koja ir pradëjusi ðaukti: „po-þidovski ja ne ponimaju.“ Pradëjæs skundus raðyti. Ir daugiau pajutæs neteisybës. Pirmiau buvæs ásitikinæs komjaunuolis, o dabar praregëjæs. Saugumas áspëjæs, bet jis vis raðæs skundus. 1962 m. pabaigoje gavæs 2,5 metø. Teisæs Misiûnas.

PENKTOJI

KNYGA

469

Gaila þmogaus! Nejauèia pareigos rûpintis savo tautos reikalais. Apkalbëjau ir P. Raèiûnà, jo knygà apie ðeimà. Kà toji knyga duos? Kam ji reikalinga? Tik dël to iðmokæs lagery daug uþsienio kalbø ir sugadinæs sveikatà. Kun. Rauda sakàs, kad Pranas sulauþytas. Prieð savaitæ jis toks neatrodë. Taèiau dabar ëmiau tikëti tuo. Jeigu jis ëmësi raðyti lagery knygà apie ðeimà, jis jau buvo sulauþytas. Juk velniam ji reikalinga? Argi nëra kitø mokslø? O kiek daug duotø Lietuvos istorijos studijavimas? Galima tarybine dvasia paraðyti istoriná veikalà ir juo atneðti naudà mûsø tautai. Toká að paraðysiu! O Pranas, Aleksandras ir Alfonsas ar negalëtø paraðyti? Net Alfonsas to uþdavinio nesupranta. Algis Baltruðis geras vyras. Taèiau jis tesidomi Indija ir savo Danute. Lietuvos ir tam nereikia. Ið kur toks abejingumas? Þinoma, Edvardui, Donatui, Albinui, Algiui S., Antanui St. ið viso tik bobos galvoje. Edvardas pasirodæs pas savo draugà su savo lenke. Tas uþsigavæs. Edvardas mokàs jau lenkiðkai ir su ja kalbàs lenkiðkai. O kada jà iðmokys lietuviðkai, kaip þadëjo? Savo lenkës dukrà leidþia á lenkiðkà mokyklà. O visgi teisus Jonaitis! Nëra þmoniø! Menkystos! Viktoras irgi neidealus þmogus (idealiø nepaþástu). Taèiau jis gudrus, protingas. Jeigu ne jis, ið viso tamsu bûtø Lietuvoje. Viso! 18 val. 05 min.

Lapkrièio 3 d. (ketvirtadienis) 16 val. 35 min. didþiajame kambaryje. Maloniau, kad truputá atðilo, nors dangus toks pat giedras. Dabar apie nulá. O ryte buvo -10° C ðalèio. Praëjusá penktadiená gerokai atðalo, pasnigo truputá. Sniegas nenutirpo. Kurià tai naktá buvo -13° C ðalèio. Ankstyva þiema! O mane ji sutiko gan nepasiruoðusá. Palto neturiu, ðilto megztinio, ðiltø baltiniø, jokiø pirðtiniø. Su lietpalèiu ir nepatogu, ir ðalta. Vakar iðëjau egzamino laikyti. Kaproniniais baltiniais, ðvarku, be megztuko. Gráþdamas vakare ne juokais perðalau. Laimë, kad ðaltu vandeniu iki pusës prausiuosi ir todël esu uþsigrûdinæs.

470

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Uþvakar su Ale ir Vladu buvome universalinës parduotuvës sandëliuose. Mano figûrai palto nëra. Nutarëm þieminá siûti. Nëra medþiagos! Po Nikitos nuvertimo tikrai buvau patikëjæs Kosygino þodþiais apie tai, kad reikalai lengvojoje pramonëje pasitaisys. Naivoko bûta! Reikalai ne tik nepasitaisë, bet pablogëjo. Tokio pramoniniø prekiø trûkumo dar nuo karo laikø nebuvo. Vakar universalinëje parduotuvëje didþiulë eilë prie Eidukevièiaus kombinato „vengerkø“. Ir kaip ðvyti veidai moterø, po keliø valandø eilës gavusiø tà niekalà, kurá neðios ne ilgiau kaip vienà þiemà. Dirbtinë japoniðka oda nepraleidþia oro. Kojos visada prakaituoja. Galimybë susirgti reumatu didþiulë. Alë daugiau kaip mënesá ieðkojo Vilytei palto. Vis nebuvo. Uþvakar atsitiktinai uþëjæs radau universalinëje. Sumokëjau 51 rub., t. y. pusæ mënesinës Alës algos. Ir gyvenk, þmogau! Matyt, viskà karui sukiða. Vilniaus universalinë ir eilë kitø statybø stovi dël metalo konstrukcijø trûkumo. Rusijoje trûksta metalo! Gurvièius turi nemaþa paþástamø þydø, taèiau dukrai negauna batø. Man paþadëjo buvusi Alës bendradarbë. Gurvièius vakar vos gavo juodø daþø medvilnei daþyti. Lietuvoje padëtis bloga, o Rusijoje – dar blogesnë. Ðiandien 16-ame paðto skyriuje pilna rusø su siuntiniais. Kà siunèia? Vienas siunèiàs á Smolenskà skalbimo miltelius, kitas kilimus, ávairias pramonines prekes. Jei apie tai papasakosi uþsienieèiams, tave palaikys santvarkos ðmeiþiku. Universalinëj pardavinëja po 150 rub. kaproninius „dþempi“ paltus. Brangûs, bet ir tø negalima gauti. Tai suomiðki paltai. Suomijoje yra, o Rusijoje – nëra. Ðtai tau ir socialistinio ûkio akivaizdus pranaðumas! Jauèiuos iðvargæs. Pirmadiená iðlaikiau tarybinës rusø literatûros egzaminà, o vakar – viduramþiø istorijos. Ið pirmadienio á antradiená naktá nemiegojau. Ðiànakt irgi blogai miegojau. Nuovargis! Negelbsti ir mikstûra, kurios butelá sugëriau. Negerai, bet kitaip negaliu. Gerai, kad ðámet nelaukiau paskutinës dienos, iðlaikiau 3 dienas prieð sesijà. Safronova paraðë „4“. Þinoma, egzamino medþiagà turbût mokëjau geriau uþ kitus mûsø kurso studentus, bet, palygi-

PENKTOJI

KNYGA

471

nus, þinios naivokos! Nesuspëjau visos nurodytos literatûros perskaityti. Docentas B. Dundulis gerai „èiupinëjo“. Gëdos sau nepadariau, nors mokydamasis ne tà kryptá ëmiau – be reikalo kaliau tas datas. Ðis þmogus doras, todël jo dalykà stengiuosi gerai iðmokti. Net dvejus konspektus pasidariau! Dþiugu, jog nusimeèiau tokià naðtà, kad gavau apmokamas atostogas. Bûtø gerai, kad tø „uodegø“ daugiau neliktø. Kaip èia pedagogikà iðlaikyti. Kaip nors! O dabar chronologine tvarka apie tai, kà praleidau. Spalio 20-àjà iðvykau á Ðiaulius. Traukinyje greta manæs atsisëdo maþdaug 25 metø mergina. Dirbanti kino studijoje dailininkës padëjëja. Kaip filmà „Niekas nenorëjo mirti“ vertina? Teigiamai! Kaip þmonës nemoka galvoti. O, pasirodo, pati buvo iðtremta á Sibirà ir pajuto, kà reiðkia jø neðama laisvë. Malonu buvo Ðiauliuose girdëti beveik visur kalbant lietuviðkai. Nemaloniai nuteikë „Elnio“ kombinate iðgirsta rusø kalba. Tai kalbëjo þydë su turbût rusu. Taèiau buhalterijoje visi lietuviai. Visuose skyriuose tarnautojai kalba tik lietuviðkai. Vieðbutyje ásiðnekëjome su Kauno projektavimo instituto inþinieriumi. Jo vykdomiems darbams sunku gauti darbininkø. Ið kur ims darbininkø Ðiauliø televizoriø gamykla? Lietuvoje visà laikà buvo darbo jëgos perteklius. Po poros metø visur trûkumas. Tas kelia baimæ. Teks tà trûkumà uþpildyti „broliðka pagalba“. Anà dienà transliavo reportaþà ið Alytaus. Kalbëjo vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Grigaitis. Darbo jëgos trûkstà. Pritraukià ið kaimo. Bet ten irgi nëra amþinø ðaltiniø. Teks ásiveþti su þaliavomis ir darbininkus ið „plaèiosios tëvynës“. Rugsëjo 28-àjà taip nejauku buvo iðgirsti Alytuje ið pardavëjos „Ja ne ponimaju“. Teks tà kalbà daþniau èia girdëti. Blogai! Vieðbutyje nakvojo ðoferis ið Gudijos (130 km uþ Gardino). Anà dienà „Kregþdutës“ direktorius Marcinkevièius tikino mane, kad Lietuvoje nepriima ið kaimieèiø gyvuliø todël, kad visur Rusijoje pilna mësos. Ðoferis paaiðkino, kad tai netiesa. Pas juos retai bûna deðros, o kai pasirodo, susidaro eilës. Vaþiuojant traukiniu ið Druskininkø (rugsëjo 26-àjà) senis pasakojo, kad gudai stebisi gyveni-

472

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mu Lietuvoje. Anie gyvenà labai vargingai. Jo kaime apsistojæ lenkø kino artistai. Ir tie stebisi, kad Lietuvoje þmonës daug geriau gyvenà, miestai daug ðvaresni ir t. t. Uþtat Vilniaus kraðto gudai gal dar ir ðiandien nenustoja svajoti apie tai, kad juos prijungs prie Lietuvos. Spalio 21-àjà gráþau autobusu. Ukmergëje atsisëdo ðalia manæs jauna gydytoja. Tik negreit supratau, kad ji rusë. O prieð porà metø, vykdama á Troðkûnus, labai blogai kalbëjusi lietuviðkai. Apsiskaièiusi. Ji þino, kad Marytë Melnikaitë tai Maða Melnikova. Mano gëdai, að pats nelabai seniai tai suþinojau. Apie tautinius santykius Lietuvoje ji negalvojanti. Jos tëvas lenkas, o motina – rusë. Ji neþinanti, kas ji (gaila, kad nepaklausiau, kaip pase raðosi. Aiðku, kad rusë). Ji þino, kad rusai á Lietuvà neatneðë kultûros, girdëjusi apie tai, kaip rusës ateidavusios á balius naktiniais baltiniais. Buvusi Lenkijoje. Ten neapkenèià rusø. Su ironija þiûrá á þodá „ruskij èelovek“. Sugráþau namo gera nuotaika. Jauèiaus labai jaunas. Maèiau, kad abi manimi labai susidomëjusios, o ypaè pirmoji. O kas nenori bûti jaunas, patikti? Þmoniðkai apsirengæs patinku jaunoms merginoms, moterims. Savo jëgomis labiau pasitikiu turëdamas 39 metus negu prieð 10 metø. O vieðbutyje buvo nepatogu. Iðiro apatiniø kelniø ðonas. Nëra kaip nusirengti prie þmoniø. Reikia slapstytis. Vyr. inþinierius neturi galimybës nusipirkti apatiniø baltiniø! Suneðioti paprasti, nekalbant apie ðiltus. Ðiø ir krautuvëje nëra. Praëjusios savaitës vidury susikirtau su Klara Evsiejevna. Ji kartà pabrëþë, kad Rusija davusi specialistø. Ji irgi atvykusi ið Kijevo kaip specialistë. Neturëdamas jokio tikslo, papasakojau, su kokiais „aukðtos kvalifikacijos“ specialistais man teko susidurti banke. Dauguma jø buvo baigæ vos ne kelias klases ir buvo uþëmæ virðininkø postus, nes lietuviais nepasitikëjo tada. Ir kità kartà tai pabrëþiau. Jà „uþëdë“ tai. Bet tylëjo. Anos savaitës vidury Elena paklausë, kaip vadinosi anksèiau Lenino prospektas. Paaiðkinau. Paaiðkinau, kaip vadinosi Gorkio gatvë. Pareiðkiau, kad neteisingai buvo perkrikðtytos ðios su Lietuvos ir Vilniaus istorija susijusios gatvës. Gorkis su Vilniumi nieko

PENKTOJI

KNYGA

473

bendro neturi. Ëmiau pasakoti tai, kà girdëjau per Jurginio paskaità apie Jasinskio ir Suvorovo gatves. Klara nesusivaldë. O kieno Vilnius buvo prieð 1940 metus? Kaip centrinë gatvë vadinosi? Kaip prieð I karà vadinosi? Ëmiau suprasti, kur ji kreipia. Neva tik 20 metø jis lietuviðkas. Tad kodël að norás, kad visø gatviø pavadinimai bûtø pakeisti? Aiðkinu, kad Vilnius Rusijai priklausë tik 120 metø. Nepadeda. Ji ima karðèiuotis. Ima árodinëti, kad að nepatenkintas santvarka. Atsikertu, kad to nekalbëjau. Jeigu bûèiau ir nepatenkintas, nesu tiek kvailas, kad apie tai kalbëèiau. Að tik sakau, kad neteisinga gatviø pavadinimus keisti, krikðtyti tø rusø veikëjø vardais, kurie su Vilniumi nieko bendro neturi. Ji smerkia dëstytojà, kuris tokias „erezijas“ skleidþiàs. Jeigu jis bûtø sàþiningas komunistas, jis paraðytø CK, o ne studentams apie tai pasakotø. Supratau, kad joje sëdi ðlykðtusis Stalinas. O iki ðiol laikiau jà protinga moterimi. Vël primeta man antitarybines nuotaikas. Ir pradedu karðèiuotis: „Gerai, kad dabar kiti laikai. Að atsakau uþ savo þodþius ir nieko nebijau. Bet Stalino laikais taip iðkreipdama mano þodþiø esmæ jûs galëtumëte daug blogo padaryti. Jûsø þodþiai neteisingi, uþgaunantys mane.“ Uþsuka sergàs Arkadijus. Bet mes net nepaklausiam jo apie sveikatà. Uþsigavæs iðeina. O mes tæsiam ginèà. Ji vël árodinëja, kad ðimtas metø Vilnius nebuvæs lietuviðkas, o að norás já per metus padaryti lietuviðkà. Ne ið karto „Maskva pastatyta“. Pamaþu ir Vilnius, ir visa Lietuva bus 100 procentø lietuviðka. Èia jau man reikëjo dideliø pastangø valdytis. Ir kaip susivaldþiau! Ji árodinëjo, kad mes, lietuviai, að asmeniðkai, nenorá, kad rusai ir þydai èia gyventø. Pasakë ji be jokios diplomatijos ir èia jà prigriebiau. Dël rusø tylëjau, o dël þydø pasakiau: Lietuvoje þydai nebuvo persekiojami ir jie turëjo savo mokyklas, spaudà, ko ðiandien neturi. Lietuvoje buvo 7 procentai þydø ir niekas jø nebijojo. Jie nebuvo pavojingi Lietuvai. Ðiandien jø vos 0,9 procento. Todël ðiandien jie dar maþesná „pavojø“ Lietuvai „kelia“. Gyvenat ir gyvenkit. Þydus pasikvietë ið Vakarø (kur jie buvo persekiojami) Didþioji Lietuvos kunigaikðtystë ir niekada jø nepersekiojo. Papasakojau, kaip mes ðeimoje vaikystëje þiûrëjome á þydus, kaip tauta

474

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

þiûrëjo. Ji: „Argi blogai, kad abi tautos gerai sugyveno?“ Að sutikau, kad gerai. Maèiau, kad mano tautos, mano logika nuginklavo jà. Pridûrusi, kad að visada þydø pusæ palaikau. Kodël? Todël, kad man gaila jø. Laikau savo pareiga juos palaikyti. Dalis niekðø lietuviø ðaudë juos. Antra, þydai mano tautai nepavojingi, nes jie nesiekia padaryti lietuviø þydais. Ji nusiramino. Jauèiau, kad nelabai patenkinta savo netaktu. O að tyèia pasistengiau gauti jai 20 kiauðiniø. Ir toliau maloniai kalbame. Bet ðis ginèas kai ko iðmokë mane. Jis parodë, kad Klara fanatikë stalinietë, kokiø ðiandien retai sutiksi. Kelis kartus sugráþau negavæs palto ir pakritikavau lengvàjà pramonæ. Ið to ji padarë iðvadà, kad að „juodinàs tarybinæ tikrovæ“. Ji tiesiog kenèia, jeigu nors truputá kritiðkai atsiliepi apie netvarkà, kurios tiek daug sutinki kiekviename þingsnyje. Tai reikia turëti galvoje. Tokia visuomet pasiraðys po bet kokiu saugumo protokolu. Padarys tai ne todël, kad ji niekðë. Ne! Ji dora moteris. Padarys tai ið savo fanatiðkumo, staliniðkumo. Tokiø Rusijoje buvo 90 procentø. Bet daugumas kritiðkai ëmë þiûrëti á visa, kà Stalinas sukûrë. O ji tokia pat liko. O Viera, nors ir partietë (Klaros tik vyras partietis), bet toji visai kitas þmogus. Ðiandien Arkadijus norëjo plakatus (primenanèius revoliucijà) prikalti. Toji pasakë, kad jø vieta koridoriuje. Klara tylëjo. Apskritai fanatikø þydø nedaug. Maþai tokiø sutiksi. Kodël? Todël, kad jie protingi þmonës. O Klarai Dievas pagailëjo proto. Ji neturi jokios diplomatijos. Lietuvoje gyvena, todël turëtø lietuvius palaikyti. O ji rusus palaiko. Toks jos elgesys ir sukelia lietuviø neapykantà. Ir kaip to Rusijos þydai nesupranta? Bet ar galima uþ tai kaltinti visus Lietuvos þydus? 18 val. 03 min. Kà tik sugráþo pikta Alë. Talonai miltams (davë po 2 kg þmogui) galioja iki lapkrièio 3-iosios. Taèiau 10 parduotuviø aplankë, kol gavo miltø. Iðparduota. Kokia betvarkë! Derlius puikus, o miltø nëra. Ir pati kalta. Reikëjo dël 4 kg nervus gadinti. Bûèiau ið Stasës gavæs, kad ir su antkainiu. O dabar vël apie Klarà. Ji pati kaþko negavo. Graþina batø negauna. Að palto. Klara vël iðtraukë staliniðkà pasiteisinimà: „Ne sra-

PENKTOJI

KNYGA

475

zu Moskva stroilas“ [„Ne ið karto Maskva pastatyta“]. Vadinasi, 49 metø maþa, kad pramonë aprûpintø gyventojus drabuþiais uþ pinigus (ir gan didelius pinigus). Vakar ëmë árodinëti, kad perþiûrës mûsø algas ir padidins jas. Ásikiðau: „Kalbate kaip ne ekonomistë. Gyventojai negali iðleisti pinigø, nes krautuvës tuðèios. O jeigu padidins algas, pinigø kiekis apyvartoje dar iðaugs, tuo tarpu prekiø nepadaugës. Tai jau infliacija.“ Ji nesutiko. O ið uþsienio neáveþa prekiø todël, kad siekia, jog nuosava gamyba bijodama uþsienio konkurencijos gamintø geresnes prekes. Ir èia ásikiðau: „Norint, kad stengtøsi geresnæ produkcijà gaminti, reikia leisti rungtyniauti su uþsienio gaminiais. Kadangi neástengia, þino, kad gyventojai pirks bet koká ðlamðtà. Todël ir nesistengia kelti kokybæ.“ Bet to negali suprasti toji, kuri manosi didele ekonomiste ir ruoðiasi tapti skyriaus virðininke. Protelis nelankstus. Jai tik ir bûti fabriko ekonomiste. O dabar apie kità þydæ. Ida spalio 20-àjà vël ëmë kalbinti mane rusiðkai. Atsakinëjau tik lietuviðkai. Iðeidamas pasakiau: „Viso gero!“ Vlada Vilutienë atsakë: „Do svidanija.“ Iðëjo juokdamasi: „Jinai tau dar átaisys!“ Tegu! Kà ji man velnià padarys. Þinos, kad ne visi lietuviai leidþia dergti savo kalbà. Dabar apie Irenà. Vis skambina Saðai. Viera klausia: „Ar tu tekëtum uþ ruso? Terleckas nacionalistas, todël rusës nevestø.“ Að patvirtinau jos þodþius. O Irenai tas pats. Á tai ji neþiûrinti. Vaikai kaip norës, tokià tautybæ iðsirinks. Tuo ji manæs nenustebino. Þinojau, kad jai svetimas tautinis jausmas. Bet po jos þodþiø labiau ëmiau jà niekinti. Visa laimë, kad mûsø tautoje tokiø merginø, palyginus, ne tiek daug. Graþina atvirai pareiðkë, kad ji tekësianti tik uþ lietuvio. Ði verta pagarbos. Jà gerbiu, nors ji prieð savaitæ uþ kaþkà uþpyko ant Elenos ir manæs ir pradëjo neðnekëti. Nors ji norëtø pradëti kalbëti, bet að tyèia nesistengiu kalbinti. Jeigu ji pradeda kalbëti, að lyg negirdþiu. Tegu þino, kad kaprizø rodyti nereikia. Uþvakar Klara atsineðë glëbá abrozdëliø. Ant jø uþraðinëjo sveikinimus su revoliucijos ðventëmis. Radau Elenà besistebinèià ið Irenos ir jos motinos, kuri sveikina Irenà su revoliucijos ðventëmis, liepë á partijà stoti. Jos (Elenos)

476

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

motinà nuþudæ miðkiniai (partizanai), bet niekas jos neragino stoti á partijà. Vyro tëvai ne tokie inteligentai (jis gydytojas), taèiau nei jie sveikina jà, nei tëvai. Greièiau su Kalëdomis ir Velykomis pasveikina. O Irenos motina gyvena kaime. Ten ið viso nepripaþásta tokiø ðvenèiø. Að ásikiðau pareiðkæs, kad mano tëviðkëje tas ðventes laiko rusiðkomis ir neðvenèia jø. Irena uþpyko: „Kiek jos rusiðkos, tiek ir lietuviðkos.“ Teko patylëti, net nuginèyti Elenà, tvirtinanèià, kad Irena vaidina, perdeda. Bet neiðkenèiau pasakæs, kad að nieko nesveikinu ir manæs niekas. Nepasakiau, þinoma, kad uþsigauèiau, jeigu man kas nors ið draugø atsiøstø toká sveikinimà. Uþ mane tai atliko Elena. Ji uþsigautø, jeigu draugai sveikintø jà su ðiomis ðventëmis. Tik uþ tai atleidþiu jai buvusá netaktiðkà elgesá su manimi. Kalbu su ja, plepu, nors po atostogø truputá ðaltai elgdavausi. Þinoma, bendros temos su ja niekada nerasiu. O kaip reikalai su Birute? Tà ir toliau ignoruoju. Tas jà erzina. Ne kartà prasiverþë. Pradëjo kaltinti mane, kad nesisveikinu su ja, nors tai netiesa. Taèiau neklausë, kodël jà ignoruoju. Bus proga ir pasakysiu, kad nenoriu draugiðkais santykiais pakenkti jai ir jos dukterø karjerai. Mëgina taikintis prie manæs. Papraðë 10 kiauðiniø. Nupirkau, bet elgesio nepakeièiau. Ðiandien ji su bendradarbe Irena vaþiavo á Antakalná. Pasiûlë atsisësti greta jos. Nebuvo kà daryti. Taikiai kalbëjome. Bet darbe vël bûsiu labai oficialus. Gaila mamos. Praëjusá penktadiená (ryte) iðvyko á tëviðkæ. Kaip tyèia, atðalo. Sunku jai. Malkos baigiasi. Atiduoti mitybon karvæ ir atsiveþti mamà. Tetà Emilijà ið Ignalinos perveþë á Ðvenèionis. Vargðë. Maþa vilties. Kà padarysi? Nustebino ðios dienos „Tiesa“. Lionë pradëjo garsiai skaityti (ir stebëtis), kad vokieèiø konclageriuose jokiomis lengvatomis nesinaudojo tik lenkø ir lietuviø kunigai, o Dachau stovykloje buvo (pabaigoje) 3250 lietuviø. Greit pats paëmiau „Tiesà“. Stebino, kad lietuviai kalëjo vokieèiø konclageriuose (iðskyrus Ðtuthofà), nes apie tai buvo tylima. O tas tylëjimas reiðkë, kad lietuviai laiþë vokieèiams pasturgalá. Stepanauskas paslëpë tas þinias eilëje propagandos (antivokiðkos) þodþiø. Taèiau kiekvienam aiðki jo ten-

PENKTOJI

KNYGA

477

dencija. Saugumo tuo neapgausi. Matyt, Maskva davë nurodymà kalbëti apie tai. Aèiû jai uþ tai. Ir kokia ji gera mûsø atþvilgiu – leidþia mums garsiai kalbëti apie tai, kad vokieèiai kalino ir þudë lietuvius, kad lietuviø dvasininkus traktavo lygiai su taip neapkenèiamais lenkø dvasiðkiais. Pamaþu pradedama teigiamai kalbëti ir apie Lietuvos dvasininkijà. Keièia politikà. Vakarø komunistai daro átakà Rusijos komunistø partijos politikai. Vakar neseniai atëjæs dirbti á medþiagø normavimo skyriø Budrys (jis dirbo kitose patalpose) pareiðkë, kad „Mokslas ir gyvenimas“ spausdina ádomø istoriná straipsná. Ten iðspausdintas Lietuvos þemëlapis su istorinëmis Lietuvos sienomis. Tai esàs negirdëtas dalykas. Þinoma, nusipirkau þurnalà, kurá paskutiniu metu ëmiau skaityti. Anksèiau jis buvo neádomus. Sako, J. Karosas já padaræs visai kità. Kiekvienam numery kas nors spausdinama ið Lietuvos istorijos ir literatûros originaliø straipsniø. Anksèiau dauguma buvo spausdinami vertimai ið rusø kalbos. Apie tai man raðë Viktoras ið Vladimiro kalëjimo. Straipsnis „Lietuvos kova su aukso orda“ labai maloniai nustebino. Jau pirmas sakinys rodë, kad straipsnis „nematytas ir negirdëtas“. „XIII–XV a. pradþioje Lietuvos valstybë buvo uþtvara ne tik prieð kryþiuoèiø ordino verþimàsi á rytus, bet ir prieð totoriømongolø chanø valdþios plitimà Vakarø link.“ Nejaugi Lietuvos „derþimordos“ neskaitë ðiø þodþiø? Tad kodël jie neapðaukia autoriaus ir redaktoriaus nacionalistais? Keista. Anksèiau tik Rusija kovojo uþ Lietuvos nepriklausomybæ. O ðio straipsnio autorius árodë, kad ir lietuviai kovojo uþ Rusijos laisvæ. Kodël „derþimordos“ tyli? Kodël nesipiktina? Matyt, yra „nurodymas ið aukðèiau“. Þinoma, dþiaugiuosi. Ðá þurnalà labai skaito jaunimas. Daugelis ið jø iki ðiol neþinojo, kad Lietuva turëjo tokià garbingà istorijà. Juk apie tai niekas jam nekalbëjo. Jis girdëjo, kad tik Rusija turëjo savo istorijà. Kas gi ðio straipsnio autorius? R. Batûra! Ádomu bûtø susipaþinti su doru lietuviu. Kur jis dësto? Maskva griebësi lankstesnës politikos. Kokiu tikslu?

478

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Susipaþinau su ádomiu vyruku, gan apsiskaièiusiu ir protaujanèiu. Vadinsime já Profesoriumi. Nors ne ekonomistas, bet domisi ekonomika, kuria að maþai domiuosi. Kai jis man pareiðkë: „Nesvarbu, kas Lietuvoje gyvena. Tai pasenusi ir neaktuali problema“, pagalvojau, kad tai tautiná jausmà praradæs lietuvis. Taèiau greit jis ëmë árodinëti, kad Lietuvos ekonomika vystoma labai vienaðaliðkai, sàmoningai darant jà priklausomà nuo Rusijos. Momentui atëjus, kiekvienam tegu atrodo, kad Lietuva negali be Rusijos gyventi. Ðiandien Lietuvos pramonë dirba dujomis, greit bus nafta, t. y. tokiu kuru, kurio Lietuvoje nëra. Lietuvos ekonomika tik po dideliø kanèiø, operacijø galëtø savarankiðkai vystytis. Kaip, pavyzdþiui, gyvuotø ðiandien televizoriø gamykla, kuri gamina tik vienà detalæ? Man tai buvo naujiena ir gan gëda. Kodël iki ðiol to nepastebëjau? Kai apie tai papasakojau Vladui, tas pareiðkë, kad tai neoriginali mintis ir kiekvienam studentëliui aiðki. O man nebuvo aiðki. Supratau, kad pramonës vystymu siekiama rusø kolonistø skaièiø Lietuvoje didinti. O kad padarytø ekonomikà priklausomà, nepastebëjau. Maèiau, bet ne taip aiðkiai. Dar prieð 3 metus ástaigoje këliau klausimà, kodël nevystoma pramonë, naudojanti vietinæ þaliavà. Iðsijuokë „protingieji“ ið manæs. Esà vystoma pramonë, reikalaujanti labai maþai þaliavos – metalo. Sutikau. Pasirodo, kad ne taip yra. Profesorius prasitarë, kad gausiàs „Daktarà Þivago“. Jis tai pasakë girdint merginai. Áspëjau, kad tokia tema prie visø nekalbëtø. Sakë daugiau tokiomis temomis neplepësiàs. Atrodë naivus, atviraðirdis. Ðiandien jis pasirodë gudresnis uþ mane: partizanus vadino banditais, bet galø gale prisipaþino, kad partizanø vadas Þemaitis kovojæs su banditizmu. Gudrus. Að su juo irgi truputá gudrauju, nors jam ir aiðku, „kuo að kvepiu“. Reikia surinkti apie já, jo tëvà visas þinias. Intuicija sako, kad jis doras þmogus. Bet atsarga gëdos nedaro. O Nervui pasakiau, kad ið jo nieko nebus, jeigu jis per kelerius studijø metus nesusirado nei vieno draugo. Jis ëmë prieðtarauti. Esà turás, bet niekuo nepasitikás. „Jeigu nerandi draugø, kuriais tu pasitikëtum, esi þuvæs.“ Þinoma, nemalonu jam tai buvo girdëti. Ëmë prieðtarauti.

PENKTOJI

KNYGA

479

Teko girdëti Jono II ir Erudito pasikalbëjimà. Pats dalyvavau jame. Jie abu kaltino Amerikos lietuvius uþ tai, kad nepadeda mums literatûra. Savo neveiklumu skleidþia pesimistines nuotaikas. O galëtø. Jeigu kiekvienas atvykstàs á Lietuvà atveþtø nors po vienà knygà, bûtø jau didelis dalykas. Jonas II: „Bûtina sekanèià vasarà susipaþinti su atvykstanèiais Amerikos lietuviais, nuðviesti jiems padëtá Lietuvoje ir praðyti jø dvasinës ir materialinës pagalbos.“ Eruditas pritarë. Nepamenu, kà að sakiau. Petras I norëjo padëti man susirasti darbà [restorane]. Daktarui jis átartinas. Restoranuose dirba saugumo agentai. Jeigu bûtø agentas, daþnai lankytøsi, o dabar nesilanko. Vakar Vilija su klase buvo ekskursijoje Gardine. Jai truputá papasakojau apie ðá miestà, atneðiau enciklopedijà paskaityti. Praðiau, kad ji pateiktø auklëtojai keletà klausimø. Bijanti. Toji baimë man nepatinka. Norëèiau, kad ji iðaugtø dràsia lietuvaite. Iðvyko ir be nieko sugráþo. Muziejø radæ uþdarytà. Po krautuves pavaikðèiojo ir sugráþo. Visiðka kosmopolitë jos auklëtoja. Kodël nepasiskaitë ir nepapasakojo apie Gardino istorijà, neparodë Vytauto pilies griuvësiø? Viena, pati nieko neþino. Antra, bijo pasakoti, bijo „sugadinti“ mokinius. Jie nieko neþino apie Lietuvos istorijà ir tegu neþino. Þadëjau paskambinti auklëtojai. Vilija praðë neskambinti. Tëvø pasitarime bûtinai pakalbësiu apie tai. Bûtinai! O! 20 val. 30 min. Visà dienà su maþomis pertraukomis raðiau. Rodos, net pailsëjau. Gal ðiànakt miegosiu. O ryt raðyti dar ne maþiau. Juk trumpai nemoku kalbëti. Kà tik Vilytë pareiðkë, kad jie privalà á demonstracijà eiti. Repeticijoje nebuvusi. Maþinsià elgesá. Naujiena! Ið vaikystës moko bijoti. Ko èia stebëtis?! Vakar Viktoras sugráþo ið Estijos. Norëjau já atkalbëti nuo tos kelionës. Pats pradëjo kalbà ir átikino mane, kad reikia nuvaþiuoti. Nebuvau susitikæs. Gal vakar buvo Rasø kapinëse. Ten buvæ daug þmoniø, jø tarpe ir milicijos. Pilsudskio kapas apkrautas þva-

480

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

këmis. Þinoma, lenkø legionieriø kapai irgi. Manau, kad Basanavièius nebuvo uþmirðtas. O kodël að nebuvau? Vienas nenorëjau to klausimo spræsti. Be to, apsirengti neturëjau kuo. Vakar keliolikai minuèiø buvau uþsukæs á Ðv. Petro ir Povilo baþnyèià. Taip jauèiu Tatuko trûkumà. Ne! Jo negaliu uþmirðti. Ne! Kokia laimë turëti gyvus tëvus ir kokia nelaimë jø netekti. Galëjo dar gyventi... Tebûnie prakeiktas tas karas, o Tatukui tebûnie lengva Lietuvos þemelë, kurià jis labai mylëjo.

Lapkrièio 4-oji (penktadienis) 18 val. 20 min. tame paèiame kambaryje. Pusvalandá sugaiðau lupdamas kralikà, o daugiau kaip valandà – pas Stasæ. Atrodë, kad guldamas esu pailsëjæs, bet klydau. 1 val. pabudæs neuþmigau iki 4 val., o ir paskui miegojau it kiðkis. Esu iðvargæs, iðsiblaðkæs. Bet raðyti reikia. Irena iðkrëtë ðposà – ryt iðteka. Ir kas jà ima? Ið Pietø Amerikos gráþæs lietuvis. Gaila þmogaus. Tokià bûèiau atidavæs bet kokiam rusui. Maþas Lietuvai nuostolis. Tokia oþka tokiø lietuviø prigimdys. Tegu geriau rusiukus gimdþiusi. Tegu iðteka, tik vyro ir bûsimøjø vaikø gaila. Tokios kitos neádomios merginos nesu sutikæs. Ir kà joje rado tas durnelis? Jeigu bûtø geriau paþinæs, tikrai nebûtø vedæs. Sudëjom po rublá ir nupirkom dovanà. Paraðiau sveikinimo projektà. Elena parodë atvirutæ. Kodël rusiðka? Specialiai tokià nupirkusi. Pritariau jai. Kadangi ji neturi jokio lietuvybës jausmo, todël tokiai tik ir tinka rusiðka atvirutë. Blogo nieko, þinoma, nelinkiu jai. O Elena bravo. Partizanai nubaudë mirtimi jos motinà, bet duktë liko lietuve. Marijanai nuneðiau knygà. Áspëjo, kad nebûèiau labai atviras su Budriu. Jis sakæs, kad mane sukritikavæs, o að esàs labai atviras. Kai jis árodinëjo (laikiau, kad bijodamas manæs), kad þmonës tik kailá gelbëdami partizanauti iðëjo, papasakojau apie Tatuko palaiminimà eiti á miðkà. Toks atvirumas iðgàsdino já. Atrodo, kad vakar tai jauèiau. Jo elgesys ðáryt tai parodë. Blogai! Kiekvienà dràsiau ðne-

PENKTOJI

KNYGA

481

kantá visi laiko arba saugumo agentu, arba kvaileliu. Mane jis, matyt, palaikë paskutiniu. Nieko! Pripras prie mano „keistenybiø“. O Profesorius ne tiek apsiskaitæs, kaip man atrodë. Jis principingas. Nenorás eiti dirbti á vieðosios tvarkos apsaugos ministerijà ir neðioti uniformà. Man reikia bûti gudresniam. Atviraðirdþiø þmonës negerbia ir ne jø ðiandien era. Visiems imponuoja gudrûs þmonës. O atviraðirdþiai nepritinka prie jø. Dienà paskambino Stasë. Norinti, kad atneðèiau Viktoro paimtà tinklelá. Uþëjau. Radau jos Povilà. Sergàs Vytukas, todël jis saugojàs já. Prieþastis rimta, bet, man atrodo, ðis susitikimas buvo specialiai suorganizuotas. Stasë ëmë pulti lagerininkus, o ypaè Viktorà. Vaidinàs draugà, bet prie Vytuko nenorás pabûti. Jis nesàs dëkingas ir man. Alei sunku taip ilgai laikyti, ðokinëti apie já ir t. t. Povilas: „Antanai, vykit tuos savo draugus.“ Klausinëjo apie bylà, kodël nestojæs á aspirantûrà. Kai atsakiau, kad visur man uþdarytos durys, jis pabrëþë, kad man reikia tik daugiau ryþtingumo. Reikià nueiti á saugumà, pasakyti jiems, kad nieko negalvoju prieð juos veikti, jie ásakys direktoriui L. Abromavièiui nespausti manæs. Ásikiðo Stasë: „Antanas to nepadarys.“ Povilas aiðkino, kad saugumas manæs nepersekioja, o tik bailiai, drebà dël savo kailio, bijo mane priimti á gerà darbà. Aiðkinau, kad susitaikiau su savo dalia, kad liko gyventi apie 20 metø ir man tas pats, kuo mirsiu. Jis nesutiko. Esà að dar daug gyvensiu. Klausinëjo apie bylà. Þino apie V. Laugalá. Laugalá ir Semënà vadino asilais, niekðais. Klausë, kiek turëjæs tëvas þemës. Apie bylà þino, bet ne viskà. Ar objektyviai nagrinëjæ bylà? Ne! Priraðinëjo. Bet nurodþiau keletà „gerø“ èekistø. Jo nuomone, visokiø buvæ. Jeigu Berija buvo kaip provokatorius prasiskverbæs á „organus“, tai galëjo bûti ir tokiø þemesniuose postuose. O Glioþeris uþ grubumà ir buvæs paðalintas ið saugumo. Ðiaip jis doras þmogus. Povilas ëmë tvirtinti, kad sovietinë þvalgyba yra labai galinga, galingesnë uþ amerikieèiø. Stasë, bûdama gudresnë uþ já, ëmë juoktis ið jo. Að palaikiau Povilo pusæ. Tikrai rusø þvalgyba ne silpnesnë uþ amerikieèiø.

482

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ar að girdëjæs apie vokieèiø okupacijos metu sukurtà nacionalistø partijà? Girdëjau. Ar girdëjæs apie Kapoèiø? Ðis priklausæs nacionalistø partijai, iðkalëjæs 5 metus, o dabar uþima aukðtas pareigas, gauna daugiau kaip 200 rub. per mënesá. Èia Stasë ásikiðo ir vël: „Ðis parsidavæs saugumui.“ Povilas pavaizdavo lyg supykusá: „O ar tu matei, ar þinai?“ Stasë ir toliau tvirtino, kad juo nepasitikëtø. Povilas: „Að Antanui patikëèiau bent kurá darbà, jeigu jis pasakytø, kad nieko negalvoja veikti. O jeigu sugalvotø veikti, pats apmuðèiau. Að, þinoma, juokiuosi.“ Stasë tvirtino, kad Povilas man paieðkotø darbo. Atsakiau, kad man ir èia neblogai, nes galiu darbo metu truputá paskaityti. Dar tik atëjæs papraðiau, kad ji duotø 100 gramø vyno nuo galvos skaudëjimo. Davë! Bet prie pietø nieko neatneðë. Ji gudri, kai prie èekisto ji neigiamai kalbëjo apie Edvardà ir Viktorà. Apie tai papasakojau Viktorui. Jis ðitaip atsiliepë apie Stasës elgesá: „Man atrodo, kad vienu ar kitu bûdu ji suriðta su jais.“ Taip! Tuo jos pirmiau neátarinëjau, nes neáþvelgiau pagrindo. O dabar turiu pagrindà. Jie abu stengësi suformuluoti neigiamà nuomonæ apie Viktorà ir kitus buvusius lagerininkus. Stasë Algiukà gyrë. Povilas: „Gerai, kad jis iðvyko á Panevëþá ir prisiregistravo.“ Tai ávyko, þinoma, saugumui palaiminus. Èekistai tà atitraukë nuo mûsø. 16 val. 50 min. atsisveikinau pareiðkæs, kad vëliau sunku bus patekti á troleibusà. Atrodo, kad uþ mano dûðià neblogai uþmokëtø, jeigu galëtø nupirkti jà. Kà tik gráþusi Vilytë pareiðkë, kad auklëtoja pasakiusi, kad visi privalà bûti demonstracijoje. Kas labai negalás, turás paraðyti pareiðkimà ir gauti direktorës leidimà. Pas jà tegu eina arba pats mokinys, arba tëvas. Að: „O tu eisi?“ Ji: „Ne!“ Vëliau paklausiau, o jos draugës ar eis. Neisianèios! Kodël? „Neiðtraukiau to „kodël“. Reiks suþinoti. Sutikau J. Zuikelá1. Paþástàs R. Batûrà, straipsnio þurnale „Mokslas ir gyvenimas“ autoriø. Esàs doras mokslininkas. Uþ mus vyresnis, raðàs disertacijà. Paklausiau já: „O kurgi buvo Þiugþda, tas uolusis 1

Doras, bet bailokas istorikas. – A. T.

PENKTOJI

KNYGA

483

Cerberis?“ Nesuspëjæs senis. J. Karosas praleidæs straipsná. Á tai Cerberis nesikiðæs. Istorijos institute esà daug dorø istorikø. Dabar lyg truputá atleidæ vadþias. „Mokslas ir gyvenimas“ yra populiariausias þurnalas (200 tûkst. egz.) – vienintelis iðsilaikàs ið prenumeratos. O Lietuvos istorijos katedros vedëjas bûsiàs R. Vëbra. Jis greit gins disertacijà. Gerai. Tai esàs buvæs saugumo karininkas. Jam priminiau A. Tylos þodþius, kad jis buvæs pasienio kariuomenëje. Já tiesiog galëjo paskirti ir viskas. Atrodo, kad doras lietuvis. O komunistu tegu jis bûna. Uþvakar koridoriuje buvo susirinkæ beveik visi mûsø vyrai. Atrodo, Kaplanas pradëjo erzinti mane, kad Breþnevas Gruzijoje pavadinæs Stalinà dideliu revoliucionieriumi. Að: „O man jis tironas ir þmogþudys! O Breþnevas diplomatas – þino, kur taip kalbëti apie Stalinà. Lietuvoje taip apie ðá tironà nekalbës.“ Kaþkas pabrëþë, kad Stalinas galás prisikelti. Að uþginèijau. Arkadijus ëmë árodinëti, kad karo metu jis daug nuveikæs. Ðá nutildþiau pavyzdþiu apie apdovanotà uþ gaisro gesinimà ðeimininkà, kuris pats buvo uþdegæs tà namà. Budrys labai atsargiai priminë, kiek Stalinas nuþudë mokslininkø, karininkø (vokieèiø spauda raðiusi apie tai). Kai kas já (Stalinà) vadino dideliu (velikim). Að priminiau Chruðèiovo þodþius, kad tironas negali bûti „velikim“. Ið kur að taip nusistatæs prieð Stalinà, kodël já lyginàs su Hitleriu? Skaièiau Nikitos praneðimà XX suvaþiavime. Tai tiek! 19 val. 25 min. Taip ir nesuspëjau paraðyti apie tà Rakûno disertacijà. Gal sugráþæs paraðysiu. O dabar jauèiuos iðvargæs. Ryt vaþiuosiu pas Mamà. Nei vienas neparaðë laiðko. Toji jaudinasi. Að blogiausias. Bet jeigu neparaðau laiðko, niekas be manæs neparaðo. Skambinau á Ðvenèionis. Esà teta Emilija geriau jauèiasi. Kas juos þino. O gal dar ir pasveiks teta Emilija. Ji labai gera, nors ir nervinga. Jonas nenori vaþiuoti á metines. Esà nëra kur vaiko palikti. Apibariau, visø pareiga nuvaþiuoti. Ir ðiandien palto neradau pirkti. Ryt eisiu. Laimë, kad nuo stogø ëmë laðëti sutirpæs sniegas.

484

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Kilo idëja apsirengti Viktoro paltu. Tinka, nors ir gan ilgas. Vis geriau negu lietpalèiu. Tiesa, praëjusio ðeðtadienio „Literatûroje ir mene“ puikus J. Mikelinsko straipsnis. Nejaugi vël politinis atodrëkis pasirodys?

Lapkrièio 12 d. (ðeðtadienis) 15 val. 20 min. didþiajame kambary, gerai prikûrentam kambary. Nors oras ir ðiaip neðaltas. Egzaminai padarë savo: tëviðkëje visas 5 naktis blogai miegojau. Gráþau prislëgtas, susinervinæs. Blogai, labai blogai iðsimiegojau. Vakar laikiau pas Strumská Rusijos istorijos III dalá. Nuo 9 val. 30 min. iðsëdëjau iki 15 val. 30 min. Irgi iðvargau. Ðáryt atsibudæs 4 val. neuþmigau. Jauèiuos gan nekaip, bet raðyti ðá kartà reikia. Juk niekaip neprisiruoðiu apraðyti ávykiø su Rakûno disertacija. Neseniai Vladelis galø gale paraðë savo kalbà. Reikia raðyti. Ið pradþiø apie kitkà. Ðá rudená darbe rusø ir rusiðkai kalbanèiø þydø skaièius padidëjo 5 þmonëmis, o lietuviø – pora. Kaip kalbësime? Kokia kalba skaitysime praneðimus politinio ir dalykinio ðvietimo rately? Iki ðiol nieko nesuprasdavo tik Raja ir Arkadijus. Jie tylëdavo, neprotestuodavo. O dabar, pasikeitus aplinkybëms? Galvojau, kad reikës su kai kuo pasikalbëti ir patarti praneðimus skaityti tik lietuviðkai. Taèiau nereikëjo. Dar spalio pradþioj ávyko „visuomenës“ susirinkimas, kuriame, mano nuostabai, Lionë Misiûnaitë (kurios senelis ukrainietis) kalbëjo tik lietuviðkai. Spalio antroje pusëje kolektyvo susirinkime Paplauskas papasakojo apie politiniø uþsiëmimø planà. Kalbama buvo tik lietuviðkai. Jis, þinoma, blogai kalba rusiðkai. Bet ir ðiaip nepataikauja lietuviðkai nekalbantiems. Prieð lapkrièio 7-àjà Abromaitis surinkæs virðininkus ásakë á spalio demonstracijà atvesti visus pavaldinius (ir ðá kartà buvo agituojama „v dobrovolno-prinuditelnom poriadke“). Áþangoje pabrëþë, kad tai laisvanoriðkas reikalas, bet liepæs pateikti jam sàraðà tø darbuotojø, kurie neateis. O atleisti niekas neturás teisës. Kadangi

PENKTOJI

KNYGA

485

mums apie tai praneðë Paplauskas, kalbëjo tik lietuviðkai. Nei vienas rusas neparodë savo nepasitenkinimo. Nesupranta, bet tyli. Nutariau niekam nesakæs iðvykti. Bet Arkadijus patarë áspëti savo virðininkà Gurvièiø. Ðis pats pasiteiravo. Atsakiau, kad vykstu á tëvo mirties metines. Saugumas þino, kad ið 5 sovietiniø ðvenèiø tebuvau demonstracijoje tik kartà. Saugumas, þinoma, nepatenkintas. Nëra ko jiems pataikauti ir elgtis taip, kaip saugumas norëtø. Graþina atsipraðë, kad iðvyksta. Toji gudri. Elena, atrodo, niekam nesakiusi neatëjo, o kiti bijo. Mokyklose buvo ásakyta visiems eiti á demonstracijà. Kas neis, tegu tëvai atneða pasiaiðkinimà. Uþvakar man gráþus, Vilytë ëmë praðyti pasiaiðkinimo. Atsakiau, kad toká duosiu, kuris privers direktoræ èiaudëti. Paraðë Alë – vienà ðvelnø, o kità grubokà. Vilytë nuneðë ðvelnesná. Alë gailëjosi iðvis davusi pasiaiðkinimà. Kità kartà paraðysianti: „Duokite paþymëjimà, kad á demonstracijà eiti yra pareiga, kaip á pamokas“. Tegu iðauklëja vaikus tokia dvasia, kad ðie be prievartos eitø á demonstracijas. Jeigu bus koks nors susirinkimas, duosiu direktorei „pipirø“ uþ prievartiná moksleiviø ginimà á sovietines demonstracijas. Lapkrièio 5-àjà gatvëje sutikau skubantá buvusá kurso draugà, o dabar komunistà ir parduotuvës vedëjà Juozà Vëjelá. Tyèia pasveikinau su ateinanèiomis ðventëmis. Nuvaidino nesupratæs mano sveikinimo prasmës. Þmonës iðpirko viskà ið pramoniniø krautuviø. Gurvièiaus duktë nulauþë bateliø uþkulná. Kreipësi á mane. Niekur krautuvëse nëra batø. Skambinau Eidukevièiaus kombinato realizacijos skyriaus virðininkui Bujokui. Tas vienoj krautuvëj rado porà 36-to numerio uþ 11 rubliø (paèios prasèiausios rûðies). Su jo rekomendacija galëtumëme gauti batus. Marijana (dirbusi komjaunimo sekretore pramprekyboje) irgi tik toje krautuvëje surado. Bujokui net du kartus linkëjau linksmø ðvenèiø. Abu kartu suvaidino nesuprantàs. Ðtai kokie ðiø dienø komunistai. Darbe susimetëm po rublá ir iðgërëme. Að teiðgëriau vos apie 100 g konjako, kiti pasigërë. Pasikvieèiau toliau nuo þmoniø Budrá pasikalbëti. Ðtai mano kalbos áþanga: „Ðiandien gyvename tokiais

486

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

laikais, kada dràsus þmogus laikomas arba saugumo agentu, arba psichiðkai nesveiku.“ Kadangi buvo iðgëræs, lengvai prisipaþino, kad jis iðsigando mano vieðø kalbø: „Að esu bailys ir nesiruoðiu su niekuo kovoti.“ Að: „Blogai, kad esi bailys.“ Jis: „Gerai, kad dar turiu dràsos tai prisipaþinti.“ Esàs nukentëjæs 1956 metais. Tëvas esàs komunistas, o jo nepriimtø á partijà. Bet apie tai vëliau papasakosiàs. Tà paèià dienà sutikau ir Profesoriø. Kai pareiðkiau, kad smerkiu þydø ðaudymà, jis savo uþuominomis parodë, kad jis patenkintas, kad þydø skaièius Lietuvoje sumaþëjo. Suvokiau, kad jis nesupranta partijos politikos þydø atþvilgiu ir savo elgesiu daro þalà mûsø tautai. Reikës pasikalbëti su juo ir parodyti, kad daug kur jis klysta. Þmogus jis galvojantis, bet apsiskaitymo trûksta. Reikës patarti daugiau skaityti. Graþina, Arkadijus ir að buvome Irenos sveikinti. Gerai priëmë: pavaiðino ðampanu. Nuoðirdþiai linkëjau jai laimës. Motinai nupirkau 8 kepalus duonos, 2 kg keptos þuvies ir iðvykau á Krivasalá. Laimë, kad Viktoras paliko ilgàjá savo paltà. Turëjau kuo á tëviðkæ vaþiuoti. Stoty susitikau brolá Vladà su þmona Regina. Brolio Jonelio neleido þmona Vita. Katorga! Graþiau bûtø visiems susirinkti. Linkmenyse uþëjau pas kun. Alfredà, o Vladelis su Regina parëjo namo. Alfredas apsidþiaugë. Baþnyèià lankà daug þmoniø (Vëlinës!) Jis nespëjàs spaudos skaityti. Klausiau, ar atlaikë pamaldas uþ Tatukà. Atlaikæs, bet neþinojæs, kad uþ mano tëvà. Sugráþæs supratau, kad jis pamelavo. Gal èia nuodëmë menka, bet man tai nepatiko. Nepatogu, kad ið motinos paëmë 10 rub. (nuneðë Veronika), todël pamelavo. Pavaiðino. Parveþë motociklu á Krivasalá. Skubëjau namo. Kaip gera, kad dar mama gyva. Kai jos nebus, uþþels takai á tëviðkæ, á mielàjà tëviðkæ. Mama sublogusi. Vargas jai. Nuëjau pas krikðto motinà. Ten nakvojau. Ji anksti keliasi. Nenorëdamas namiðkiø kelti, ið alksnyno neðiau ðakas ir kapojau. 10 val. su Vladeliu iðëjom á baþnyèià. Visgi laikas daro savo. Tatuko labai gaila, bet ne taip skaudþiai, kaip pernai. Laikas gydo visas þaizdas.

PENKTOJI

KNYGA

487

Po pamaldø Alfredas pakvietë pas save. Ten radom vaikystës draugà K. Gaiþutá su þmona ir jo giminaitá. Tas mëgino árodinëti, kad jis teisus sakydamas „mûsø kaukazietiðkas vynas“. Kokiø tamsiø inteligentø yra Lietuvoje! Daviau pylos uþ barbarizmus, uþ mûsø kalbos uþterðimà rusicizmais. Su ðia yda visur ir visada kovoju, nesilaikydamas jokio etiketo. Gráþtam namo ið baþnyèios. Oras labai puikus, o kaip gera bûtø, kad Tatukas bûtø gyvas! Tik kaþin ar mes bûtumëme atvykæ?! Kertam alksnius. Vakare nueinu á kapines. Viena, noriu radijo paklausyti. Antra, nenoriu eiti ten su mama ir klausytis jos raudø. Noriu vienas su Tatuku pabûti. Jau po 18 valandos sutinku mamà ir Vladà su Regina gráþtanèius nuo kapiniø. Ið tolo plevena deganti ant Tatuko kapo þvakë. Kapinëse esu vienas. Meldþiuosi uþ visus mirusius, o ypaè uþ Tatukà. Jokios baimës nejauèiu. Susimàstæs þiûriu á Tatuko nuotraukà. Matau já it gyvà. Ir kiek daug ðiose kapinëse palaidotø! Kiek jose jaunø. Ir kam jie gyveno? Kam Tatukas gyveno? Ne! Nëra pomirtinio gyvenimo. Tatuko gyvenimo prasmæ sudaro tai, kad jis paliko vaikus. Ir jo gyvenimas bus tuo prasmingesnis, juo prasmingiau mes já nugyvensime, juo mes didesná indëlá áneðime á kovà uþ mûsø tautos laisvæ. Èia ir mûsø senelio gyvenimo prasmë. Nëra pomirtinio gyvenimo. Atsisveikinu su kapais: „Sudiev, Tatuk! Kada vël aplankysiu Tave?“ Paskutiniai þodþiai priverèia mane ið kitos pusës paþiûrëti á gyvenimo prasmæ. Vadinasi, að net neþinau, ar greit ateisiu èia. Juk tai ne nuo manæs priklauso: gali mane areðtuoti, galiu susirgti, galiu ðiaip mirti. Vadinasi, mano ateitis ne nuo manæs priklauso. Ji priklauso nuo aukðtesnës uþ mane jëgos. O jeigu tokia jëga yra, tada yra ir pomirtinis gyvenimas. Milijonai þmoniø neiðsprendë ðio klausimo. Ir ne man já iðspræsti. Baþnyèioje Vladelis meldësi su ið Mamos paimtu roþanèiumi. Að negaliu – meldþiuosi tik mintyse. Mintyse buvau su Tatuku 1945 m. pavasará, kada jis man þadëjo duoti palaiminimà kovoti su okupantais. Pirmadiená kirtau alksnius, riðau obelaites. Tatukas buvo teisus kalbëdamas, kad ðiø obelaièiø vaisiø jis nevalgys. Bet mes valgom.

488

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ir èia kai kà galima rasti sprendþiant klausimà apie gyvenimo prasmæ. Vakare su krikðto motina buvau miðke nuvaþiavæs ðakø. Sunku jai, o ypaè kai teta Emilija serga. Sugráþo ið ligoninës ir dëdë Vladas. Neilgas ir jo gyvenimas. O senelë tokia pat, nors jai jau 96 metai. Antradiená dar tamsiai iðvykau su Vladeliu á miðkà. Juk mama beveik neturi malkø. Pietø metu atëjo jø pjauti ir Regina. 15 val. 40 min. Vladelis su Regina iðvyksta. Tokiø graþiø dienø, kaip ðiandien, retai bûna ir rugsëjo mënesá. Mama verkia. Sunku jai. Sunku! Gyvuliø niekas neperka. Uþpernai uþ karvæ mokëjom 650 rubliø, o dabar galim uþ jà gauti apie 300 rubliø. Telyèià reikia atiduoti uþ 120 rubliø. Lietuvos þemës ûkis galëtø greit pakilti, jeigu turëtø sàlygas! Krikðto motina neturi laiko vaþiuoti á miðkà. Vaþiuoju vienas. Liûdna. Taip ir sutemo miðke. Pavargau. Anksti atsiguliau. Vël paskutinë naktis tëviðkëje. Norëèiau ilgiau pabûti, nes mamai lengviau. Bet reikia vaþiuoti atgal egzaminø laikyti. Ryte gaunu krikðto motinai pas Vosiûlá arklá ir atveþiau malkø. Tik valanda iki kelionës. Gaila, gaila mamos. Dþiugu, kad nors 2 veþimus malkø sukapojau. Mama skuba pas Ancæ Jakutytæ anèiø. Pas tà suderëjau 2 antis po 2 rublius. Visà vasarà ðërë, kad atiduotø beveik veltui. Prisipirkau sviesto po 2,5 rublio. Pieno valdþia neima, todël sviestas taip atpigo. Tiesa, treèiadiená vakare buvau pas Adolfà Aviþiená. Janës sûnus nemëgsta knygø. Tëvai nemoka auklëti vaikø. O ji vidurinæ baigusi. Argi ne jos pareiga iðmokyti vaikà pamilti knygà? Reikia man pamëginti iðmokyti já pamilti knygà. O gal geras lietuvis ið jo uþaugtø? Jauèiu pareigà padëti ðiam vaikui. Jis klausytø manæs, nes tëvo neturi. Reiks kartas nuo karto nuveþti po knygelæ. Mëgstàs mechanizmus. O gal geras inþinierius ið jo iðeis? Uþauginti þmogø ið iðdykusio vaiko yra didelis dalykas. Bûtina pamëginti. Jeigu jis negabus, taip paliksiu. Bet knygà mylëti iðmokysiu1. Savo sûnø Gintulá iðmokiau: neða á namus „4“ ir „5“.

PENKTOJI

Iðaugo ið naðlaièio geras vyras. Gyvena Ðvedriðkëse. Mokslø nebaigë, taèiau vaikai baigë aukðtuosius mokslus.

489

Atsisveikinu su mama. Neverkia. Ji eina uþpakaly manæs – lydi. Atsigræþiu – jos nëra – nuëjusi. Nesuprantame vienas kito. Gaila. Prislëgtas einu á Linkmenis. Vagone skaitau TSRS istorijos vadovëlá, kurá per 5 dienas vos valandà ar pusantros prisiverèiau skaityti. Tokio tendencingo vadovëlio neteko skaityti. Nemalonu já skaityti. Gal kaip nors iðlaikysiu egzaminà? Pamëginsiu! Daugiau kaip „3“ nenoriu gauti. Troleibuse lietuvis berniokas taip gerai rusiðkai kalba su 2 rusëm merginom. Ið kur? Ið kur tokie artimi santykiai? O gal að maþai paþástu mûsø jaunimà? Gal „Metmenys“ teisûs? Nusiraminu suþinojæs, kad jie ið Dûkðto apylinkiø. Ten visi susimaiðæ. Bet viena mergaitë, atrodo, moka truputá lietuviðkai. Taèiau ji nekalba lietuviðkai, nesistengia kalbëti. O lietuviukai taip pataikaudami ðneka su ja rusiðkai. Èia jau negerai. Gerai, kad Zarasø ir Dûkðto vaizdas nesikartoja 90 proc. Lietuvos teritorijoje. Vakar suëjo 15 metø nuo mûsø su Ale civiliniø vestuviø. Alei nupirkau gëliø, dovanëlæ. Vakare meldþiausi: „Duok, Dieve, kad likusius 15 metø pragyventumëm taip laimingai, kaip ðiuos 15.“ Bet greit pasitaisiau: „Bent ne blogiau.“ Visgi daug sunkiø valandø teko iðgyventi per ðiuos 15 metø! Bet tas sunkias valandas iðmesk ir visas gyvenimas neteks savo groþio bei prasmës. Nieko nesigailiu. Tik gaila, kad Elytei teko daug iðgyventi, daug kentëti. O dël savæs að nieko nesigailiu. O ðventinë nuotaika buvo sugadinta. Alë verkë, kaip ir ðvenèiant 5-àsias katalikiðkøjø vedybø metines. Vladas davë Inos telefonà. Praðanti mane paskambinti. Paskambinau. Vaþiuojanti pas tëvà á Èikagà1. Naujiena! Bûtinai reikia susitikti. Alë mokë, kad su Ina neturiu bûti atviras – jà galëjo iðleisti su sàlyga, kad sutiktø magnetofonà átaisyti mûsø pasikalbëjimø kambary. Ji manæs neátikino. Ina su tuo niekada nesutiks. Ðiandien

1 1

KNYGA

Pas buvusá garsø Lietuvos lakûnà kpt. J. Liorentà. Jo sûnø studentà, pogrindinës organizacijos nará, politiná kaliná, pabëgusá ið lagerio, enkavëdistai 1956 m. rudená suðaudë. – A. T.

490

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kalbëjau su ja dvi valandas. Man ji sukëlë tik gailesèio jausmà: sublogusi, suvargusi. Atsisveikinom ne taip draugiðkai, kaip prieð 10 metø. Abiem trûko nuoðirdumo. Þinodamas, kad ji baili, buvau diplomatiðkas. Be to, bijojau átaisyto magnetofono, kurá galëjo ir be jos þinios átaisyti. Nepasakiau në dalies to, kà pasakiau Birutei Bièkauskaitei ið JAV. Jai nepavydþiu. Gerai, kad sutiks tëvà. Bet Tëvynës niekas neatstos. Iðreiðkëme viltá, kad greit ateis laikas, kada laisvai bus galima pasirinkti gyvenimo vietà. Tebûnie ji laiminga, tegauna vyrà, sukuria ðeimà, o po to – gráþta á laisvà Lietuvà. 18 val. Iðvargæs! Viso!

Lapkrièio 13-oji (sekmadienis) 10 val. 15 min. viduriniame kambaryje. Nors pabudau 5 val. 10 min., bet vis vien atsigulæs 20 val. 30 min. iðsimiegojau neblogai. Skubëdamas á paskaitas, raðau. Anà dienà Profesorius pareiðkë, kad Chruðèiovas norëjæs Rytprûsius atiduoti Rytø Vokietijai. Jis neva kreipæsis á Gomulkà, kad ðis padarytø koridoriø á dabartinæ Kaliningrado teritorijà. Ir kas tokius gandus skleidþia? Bet kas jais tiki? Profesorius tikëjo, bent iki ðiol. Dël to jo autoritetas mano akyse atitinkamai nusmuko. Iðeitø, kad Nikita buvæs blogas ir norëjæs Karaliauèiø atiduoti vokieèiams, o dabartiniai vieðpaèiai geresni, nes já atiduos Lietuvai. Nikita norëjo visà liaudá padaryti analfabetais, bet tik praðant paèiai liaudþiai, t. y. „broliðkoms respublikoms“, o dabartiniai draugai ið Kremliaus nieko bendro neturi su tamsybiniðkais Nikitos planais. Kaþkas sàmoningai skleidþia tokius gandus, o naivûs þmoneliai (nors ir laikà save iðsilavinusiais inteligentais) tiki jais. Ðie nesupranta, kad kiekvienai totalitarinei sistemai iðsilavinusi liaudis sudaro potencialø pavojø. Nustebino ðios dienos „Tiesa“. Joje atspausdintas Antano Venclovos atsakymas anonimui. Þinoma, iðsisukinëja, atsako taip, kaip Kremliui patinka, atsako su saugumo ir Kremliaus ágaliotinio Popo-

PENKTOJI

KNYGA

491

vo þinia. Taèiau jie, manau, daro didelæ klaidà iðspausdindami. Skaitytojai supras tà atsakymà ne taip, kaip Popovas ir Kremlius nori, o taip, kaip reikia suprasti. Aèiû, kad iðspausdino ðá atsakymà lietuviðkasis Kremliaus organas. Skaitytojas pamatys, kad yra lietuviø, besisielojanèiø savo tautos likimu ir kad A. Venclova, atsakydamas anonimui, iðsisukinëja, meluoja. (Buvo uþbëgæs J. Pratusevièius. Valandà sutrukdë. Tæsiu.) Rugsëjo 26–29 d. perskaièiau kun. Bartuðkos prisiminimus „Lietuvos nepriklausomybës kryþiaus keliais“. Krito á akis, kad nors ir daktaras, bet raðo silpnai – jokios sistemos. Mano kontroliná darbà Viktoras pavadino vidurinës mokyklos mokinio lygio. Að ir nepretendavau á mokslininkà, taèiau jame jauèiama sistema, kurios pas Bartuðkà nëra. Be to, að ne daktaras. Vëliau perskaièiau kun. Steponaièio „Atsiminimus“. Irgi turás moksliná laipsná kunigas, bet ir tas silpnai raðo, nors sistemingiau. Ðiø prisiminimø skaitymas duoda daug naudos. Konspektuoju. Ieðkosiu daugiau prisiminimø ir skaitysiu, konspektuosiu. Bartuðkos prisiminimai atviri (necenzûruoti), todël duoda visà vaizdà apie to meto politinæ atmosferà, charakterizuoja paèius politinius veikëjus. Nekokià nuomonæ susidariau apie juos. Nesitikëjau, kad tokie intrigantai buvo. Kaip þmogus nekoks buvo A. Voldemaras, neretai iðkeldamas savo ambicijà aukðèiau uþ tautos reikalus. Taèiau jam, Smetonai, Gabriui ir kitiems veikëjams lietuviø tauta turi bûti net labai dëkinga. Jeigu ne jie (vadinkim juos ir intrigantais), Lietuva nebûtø prisikëlusi. O jeigu tada nebûtø prisikëlusi, ðiandien nebûtø jau jokios vilties, kad ji kada nors galëtø prisikelti. Atrodo, spalio 3-iàjà, kasant bulves, Viktorui iðreiðkiau savo nuostabà dël intrigø, kurias këlë to meto politiniai Lietuvos veikëjai. Á tai Viktoras atsakë, kad visa tai pasikartotø ir ðiandien. Ið pradþiø nesutikau su tuo, nes per paskutinius 26 metus daug ko pasimokë mûsø tauta ir jos veikëjai. Bet pamaþu jis átikino mane. Kaip pavyzdá nurodë Edvardà. Jau lageryje jis intrigavo. Dabar irgi taip elgtøsi. Jis nesàþiningas. Buvusiems draugams duoda brolio adresà, o ne

492

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

savo, slepia, kad vedë ir kà vedë. „Reikalui atëjus“, „momentui atëjus“, iðlástø, rodytø savo patriotizmà, intriguotø draugus ir verþtøsi prie valdþios lovio. Taip! Toks pat ir S. Ignatavièius. Ðiandien saugumui ðypsosi, o „momentui atëjus“, patriotiná veikëjà vaizduotø. Að neuþmirðau jo vizito Kubos ávykiø metu. Didþiulæ þalà, þinoma, padarytø Albertas Þilinskas su savo supuvusiomis dogmomis, kuriø jis prisikimðo lagery ir dabar kemðasi ekonomikà studijuodamas. To nereikia uþmirðti! 11 val. 50 min. Valgyti ir á paskaitas! 15 val. 05 min. Kà tik gráþau ið Krutulytës paskaitos. Visgi esu iðvargæs. Bet raðyti reikia. Jau uþvakar pastebëjau, kad prie manæs ðliejasi mokytojas ið Jurbarko rajono, kurá pernai átariau esant saugumo agentu. Intuicija neturi apgauti manæs. Ðámet klausinëja, ar að neturás kaþkokios knygos. Tarlë veikalus skaitæs. Klausë, kur gyvenàs. Neatrodo jis doru þmogumi. Kaip nors apsiginsiu. O dabar apie A. Rakûno disertacijà. Suþinojæs, kad jis gins disertacijà maþdaug tokia tema „Lietuviø liaudies kova prieð vokieèiø okupantus 1941–1944 m.“, nusprendþiau perskaityti jà ir pakalbëti jos gynime, jeigu jis labai dergs mûsø tautos istorijà. Rugsëjo 15 d. nusivedþiau á universiteto profesoriø skaityklà ir Viktorà. Perskaitæ kelis puslapius supratome, kad autorius uolus J. Þiugþdos mokinys, nors kaip þmogus mano teismo procese pasirodë gan doras, kas mane labai nustebino tada. Visà to meto nelegalià spaudà, bet ne komunistinæ, jis vadina „nelegalia“. Karà laiko netikëtu, lyg jis bûtø neþiûrëjæs filmo „Kas jûs, daktare Zorge?“ Disertantas teisina Stalino vykdytà fiziná lietuviø tautos trëmimà 1941 m. birþelio 4–14 d. VLIKà ið viso nutyli. Kunigai aktyviai rëmæ okupaciná reþimà. Þodþiu, prieð vokieèius kovojo tik Lietuvos komunistø partija. Be aibës istoriniø faktø iðkraipymo, klastojimo, disertacija neturi sistemos, nuoseklaus plano. Nusprendþiau bûtinai kalbëti. Spalio 16-àjà uþbaigiau vienas skaityti disertacijà. Tà paèià dienà ástaigoje paraðiau savo recenzijà ðiai disertacijai. Bet gráþdamas

PENKTOJI

KNYGA

493

nusprendþiau neskaityti. Juk taip neseniai kalbëjau. Iðeis, kad demonstratyviai kalbu norëdamas parodyti savo iðprusimà. Gráþæs radau Daktarà. Jis irgi nusprendæs, kad në vienam mûsø neverta kalbëti. Alei ir jam girdint, perskaièiau recenzijà. Maþai kà siûlë pataisyti, bet paèiam nekalbëti. Reikia rasti koká kità þmogø. O kà? Spalio 17-àjà nuëjæs á darbà, perraðiau dar kartà. Nusprendþiau nueiti pas komunistà Petrà [Baldyðiø], vedusá rusæ þmonà. Gal tas pakalbës. Juk jis pats yra gyvas tø dienø liudininkas. Jo balsas bûtø labai svarus. Bûtø priversti atmesti disertacijà ir ateityje su tokiais „moksliniais“ darbais neiðdrástø pasirodyti. Nuëjau. Iðvykstàs. Kà daryti? Alë dar iðvakarëse (1 val. ëjau gulti) nusiminusi kalbëjo: „Nereikia tau kiðtis. Man jis átartinas, gali tavo kalbà saugumui atiduoti. Melsiu Dievà, kad tu jo nesurastum.“ Dievas iðklausë jos maldas. Petrà suradau, bet skaityti atsisakë. Jo manymu, tegu A. Rakûnas ir kiti istorikai meluoja. Meluodami jie parodo Lietuvos jaunimui savo veidà ir jis ið viso nustoja jiems tikëti. Bet að buvau kitos nuomonës. Reikia priversti niekðus liautis meluoti, klastoti Lietuvos istorijà. Spalio 17-àjà po pietø, iðvykdamas á tëviðkæ, sutikau A. Tylà. Bet kad ruoðiuosi kalbëti, nutylëjau. Gráþau spalio 18-àjà. Spalio 19-àjà 7 val. 15 min. buvau Antakalnyje prie Algimanto Þemaièio buto. Gal tas paskaitys mano paraðytà kalbà? Naujakuriø gatvëje Þemaièio nëra. Skambinu Vladui, kad uþeitø pas mus. Perskaitau recenzijà. Jis: „Tau negalima skaityti.“ Praðau uþeiti pas Vincà Filipavièiø ir papraðyti já perskaityti kalbà. O jeigu nesutiks, pats skaitysiu. Alë: „Tu nekalbësi! Pirma iðsiskirk, o paskui sakyk tokias kalbas.“ Atsibudæs ryte Vladas sako, kad beveik visà naktá nemiegojæs, svarstæs, kaip geriau kalbëti. Supratau, kad jis pasiryþæs pats pakalbëti, jeigu Vincas nesutiks. O kad Vincas nesutiks, jis jau buvo beveik ásitikinæs tuo.

494

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Po valandos uþsukau pas já á bankà1. Vincas nesutikæs, nes esàs labai uþimtas. Skaitysiàs pats. Pataria kalbà perraðyti, „apkarpant aðtrius kampus“. Laimë, kad ástaigoje nëra darbo. Perraðau kalbà. Paskiau suraðau 20 klausimø planà. Nutarëm ne kartu eiti á universitetà. Universiteto rûbinëje pamaèiau buvusá ðvietimo ministro pavaduotojà V. Uogintà ir keletà panaðiø tipø. Su Uogintu nesisveikinam. Laikau já niekðu. O gal dabar jis pasikeitë, kaip ir daugelis Lietuvos komunistø? Stalino laikais buvo niekðas, uoliai tarnavæs Stalinui ir jo gaujai. Vladas atsisëda priekyje manæs. Kaþkà tyliai ðneku jam. Prie jo atsisëda V. Uogintas. Pereinu á deðinæ Kolonø salës pusæ. Renkasi mokslinë taryba: J. Jurginis, K. Navickas, Dz. Budrys, J. Þiugþda, J. Macevièius, R. Ðarmaitis, A. Bendþius, E. Meðkauskas, R. Guèas. Tik J. Jurginis, E. Meðkauskas ir gal R. Guèas dori þmonës. Likusieji – menkystëlës. Ðarmaitis esàs neblogas, bet gerais norais ir pragaras grástas! Salëje V. Uogintas, V. Burokevièius, ið viso apie 40 þmoniø. Ateina ir R. Vëbra. A. Rakûnas lankstosi prieð kiekvienà, ðypsosi visiems it laputë, o ypaè J. Þiugþdai. Teisme jis man doras pasirodë, o ðiandien – ðlykðtus. Disertacijos turinys labai pakeitë mano nuomonæ apie já. Disertantas kalba labai trumpai. Tema partijai labai reikalinga, todël niekas neiðdrás prieð tokià disertacijà balsuoti. Þiûriu á kairëje sëdintá Vladelá. Iðbalæs, sublogæs. Matyti, kad jaudinasi. Að ne kartà kalbëjau didelëse auditorijose ir tai jaudinuosi. Að pateiksiu 4 klausimus, o jis kalbës. Pavardë þinoma, supras, kieno inspiruota kalba. Jaudinuosi. Pirmininkaujantis K. Navickas klausia: „Klausimø nëra? Galima juos þodþiu ir raðtu pateikti.“ Neþinojau. Dabar nesuspësi raðtu pateikti. Atsistoju ir iðpyðkinu 4 „baisius“ klausimus. Gëdinuosi savæs, kad ið pradþiø pradedu drebanèiu balsu, jaudindamasis. Greit nugaliu tà jaudinimàsi. 1

Baigæs Ekonomijos fakultetà brolis Vladas dirbo SSRS Valst. banko Lietuvos respublikinëje kontoroje.

PENKTOJI

KNYGA

495

Ðtai tie klausimai, kuriuos buvau uþsiraðæs: „1. Disertantas nesutinka su Ambrazevièiumi, kad LAF karo iðvakarëse priklausë 36 000 vyrø, o 1941 m. birþelio pabaigoj – 90 000 baltaraiðèiø. Kiek tikrovëje jø buvo ir kokiais dokumentais remdamasiss galite patvirtinti? 2. Disertanto tvirtinimu, okupacijos metu Lietuvoje þuvo daugiau kaip 137 tûkst. Lietuvos pilieèiø. Aiðku, kad á jø tarpà áeina ir þydai. Jie irgi buvo Lietuvos pilieèiai ir nei kiek ne blogesni uþ lietuvius. Taèiau jie buvo ðaudomi ne uþ paþiûras, o tik kad yra gimæ þydais. Uþtat neteisinga visus ðiuos suðaudytuosius vadinti tarybiniais þmonëmis, þuvusiais uþ savo tarybines paþiûras. Kiek þuvo Lietuvos pilieèiø, neskaitant þydø? Kiek þuvo tarybiniø partizanø? 3. 170 p. disertantas paþodþiui tvirtina, kad „tautinës nesantaikos kurstymo tikslais hitlerininkai 1942 m. balandþio mën. prijungë prie Lietuvos generalinës srities Aðmenos ir Svyriø apskritis“. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo pripaþintos ne tik ðios dvi apskritys, bet dar Lydos ir Gardino, net Molodeèno miestas. Kokiu tikslu buvo priskirta? Irgi tautø kirðinimo tikslu? 4. Disertanto tvirtinimu, 1942 m. rugpjûèio 30 d. antitarybinio mitingo organizatorius buvo Mykolas Birþiðka. Man teko skaityti to meto spaudoje, kad pagrindinis kalbëtojas buvo Vincas KrëvëMickevièius. Kuo paaiðkinti jûsø tvirtinimà?“ Á tribûnà álipo A. Rakûnas. Pradeda atsakyti á mano klausimus. Kiek suspëju, uþsiraðau jo þodþius: „Gaujos buvo neskaitlingos ir neatstovavo lietuviø tautai. Skaièiumi neþymios. Tai penktoji kolona. Nustatyti tikslø skaièiø sudëtinga. Tokio tikslo ir nekëliau.“ Á antrà ir treèià klausimà atsakinëja kaþkà miglotai. Kiek þuvo tarybiniø partizanø, yra raðoma drg. Ðtaro disertacijoje. Susidariau iðvadà, kad jis neþino net kokios sritys buvo pripaþintos 1920 07 12 Maskvos sutartimi Lietuvai. Á 4 klausimà ið viso nieko neatsakë. Suteikiamas þodis pirmajam oficialiam oponentui J. Þiugþdai. Senis ásirioglina á tribûnà ir ima girti disertacijà. Þinau. Jeigu partinë organizacija nusprendë, kad galima priimti ðià disertacijà gynimui, reikia jà girti, o trûkumus nutylëti, t. y. iðkelti nesamus jos privalumus, nutylint trûkumus.

496

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Senis árodinëja, kad burþuaziniai nacionalistai klastojà Lietuvos istorijà. Drg. A. Rakûnas atliko didelá darbà duodamas ðiems nacionalistams deramà atkirtá. Jis neslepia disertacijos pagrindinio tikslo – visomis priemonëmis árodyti, kad 1941 m. birþelio 23 d. ávykiai nebuvo spontaniðkas tautos sukilimas, o keliø ðimtø iðdavikø darbas. Bent disertantas apie tai atvirai nekalba. Senis atviresnis. Mano nuostabai, J. Þiugþda nesutinka su disertantu, kad visi Lietuvos dvasiðkiai talkininkavo vokieèiams. Esà buvæ kunigø, kurie slëpæ þydus. Ðito tai jau nesitikëjau ið J. Þiugþdos. Didysis Lietuvos istorijos klastotojas nepatenkintas, kad Lietuvos Uþnemunë vadinama Suvalkija. Esà Suvalkai priklausæ Lenkijos Respublikai. Èia senis liko iðtikimas pats sau. A. Rakûnui atsakius, þodis suteikiamas antrajam oponentui – doc. Ðtarui. Tai maþas þmogelis su akiniais, savo iðvaizda labai primenàs 1944–1953 m. tipiðkà lietuviðkà stalincà. Dainuojanèiu balseliu, vos ne falcetu pradeda. Suvokiau, kad jau Þiugþda mëgino atsakyti á mano klausimus, á kuriuos disertantas nesugebëjo atsakyti. Gelbsti disertantà ir P. Ðtaras. Atsako uþ Rakûnà, kad vokieèiø okupacijos metu Lietuvoje þuvæ daugiau kaip 5000 aktyvistø lietuviø. Taèiau ðis daug dalykiðkiau vertino disertacijà. „Disertacija suprastintai aiðkina, kad tik saujelë iðdavikø sveikino vokieèius.“ Á mano prieðpaskutiná klausimà taip atsako: „Vienas dalykas, kai Leninas atidavë, kitas – kai vokieèiai atidavë.“ Kai mane paklausë pavardës (kas uþdavë klausimus?), iðsigandau. Jeigu Vladukas kalbës savo pavarde, iðeis, kad disertacijà triuðkino tik Terleckai. Labai nemaloni situacija. Kà daryti? Raðau Vladeliui raðtelá ir patariu nekalbëti savo pavarde, jeigu salëje nëra paþástamø. Bet ir jis pats be manæs tai suprato. Þiûriu á jo iðblyðkusá veidà, o mintyse esu su Tatuku jo mirties dienà. Tada kalbëjau jam, kad jo gyvenimas bûtø daug prasmingesnis, jeigu ir Vladukas bûtø tiek dràsus, kaip ir að. Taèiau ðis bailus, be biurokrato, nieko doro ið jo nesigaus. O dabar kitaip þiûriu á já. Bijo, bet drásta kalbëti. Vadinasi, jis jau ne toks bailys. Jis ruoðiasi kalbëti gelbëdamas mane, taèiau tas nekeièia dalyko esmës.

PENKTOJI

KNYGA

497

Bet að vis nesu tikras, kad jis kalbës. Jeigu nekalbës, nueis veltui mano triûsas – ruoðimasis, ir A. Rakûnas negaus uþsitarnauto atkirèio. O jeigu kalbës savo pavarde, dar blogiau. Kà daryti? Jaudinuosi. Salëje gan ðalta, bet ið jaudinimosi truputá visas drebu. Girdþiu K. Navickà: „Kas dar norëtø pasisakyti?“ Atsistojæs Vladas eina tribûnos link. Kokià jis pavardæ pasakys? R. Guèas: „Kaip jûsø pavardë?“ Vladas kaþkà pasako. Vël girdþiu R. Guèà: „Draugas Þeimys?!“ Gerai. Pradeda skaityti. Nuotaikà gadina, kad jis skaito labai negarsiai, su ilgomis pauzëmis (neáskaito, nes smulkiai pasiraðë). Nepadarys reikiamo áspûdþio. Vëliau man pasakojo, kad jam atrodæ, jog jis labai garsiai skaitæs. Ðtai kà jis paskaitë: „Gerbiama mokslinë taryba, dalyvaujantieji! Disertanto temos svarbumas, aktualumas nereikalauja platesniø komentarø. Kaip pavyko disertantui iðnagrinëti ðià temà? Ikiðiolinei tarybinei istorinei literatûrai, paðvæstai minëtam istoriniam laikotarpiui, bûdingas paradiðkumas. Áþangoje disertantas kritiðkai vertina minëtà literatûrà: „...partizaninë kova silpnai susiejama su bendra politine, ekonomine, socialine padëtimi... Neparodyti sunkumai, kuriuos turëjo áveikti KP... Nepakankamai atskleidþiamos tø sunkumø prieþastys“ (9 p.). Ir toliau: „...Kai kuriuose atsiminimuose ávykiai nuðvieèiami paradine forma“ (11 p.). Disertantas, pasiðovæs áþangoje kritikuoti ikiðiolinæ tarybinæ literatûrà, jau nuo pat pradþiø daro tas paèias klaidas, kurios bûdingos minëtai literatûrai. „Karo ávykius disertantas aiðkina Stalino knygos „Didysis tëvynës karas“ dvasia, knygos, kuri dar XXII TSKP suvaþiavime buvo sukritikuota ir atmesta. Kam vokieèiø uþpuolimas buvo netikëtas? Negalima kaltës suversti Þukovui, nes valdþia buvo sutelkta Stalino rankose. 1941 m. birþelio 14 d. TASS padarë dezinformuojantá pareiðkimà Stalino, o ne Þukovo ásakymu. Ar tai nëra pakartojimas Romos imperatoriaus Sulos istorijos, kuris ir miræs buvo baisus. Disertantas teisingai Lietuvos pogrindinæ spaudà skirsto á tarybinæ ir netarybinæ, bet neteisingai skirsto á nelegalià ir „nelegalià“. Istorikas turi bûti objektyvus, nepasiduoti savo jausmams. AK spauda

498

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

buvo antitarybinë, taèiau Lenkijos istorikai net nemëgina atimti ðiai spaudai teisæ vadintis nelegalia. Daug kà galima prikiðti netarybinei pogrindinei literatûrai ir VLIKui, bet tik ne provokiðkø nuotaikø skleidimà. Ði pogrindinë spauda kvietë kovoti su vokieèiø okupantais, nestoti á kariuomenæ, P. Kubiliûnà vadino iðdaviku ir t. t. Disertantas urmu apkaltina Lietuvos dvasiðkius uþ bendradarbiavimà su vokieèiais. Tai netiesa. Paimkime St. Laurinaièio straipsná, iðspausdintà ð. m. liepos 9 d. „Tiesoje“. Cituoju: „Ir tokiu metu, vienà 1943 metø kovo sekmadiená, ið Vilniaus Jono baþnyèios sakyklos nuskambëjo pamokslo þodþiai: – Iki ðiol Lietuvos jaunimo niekas nenupirko. Nei uþ tabakà, nei uþ degtinæ. Nenupirks jo ir dabar. Iðtarti tokius þodþius tuo metu nors ir baþnyèioje buvo maþø maþiausia dràsu. Bet tokios dràsos kunigui Alfonsui Lipniûnui pakako. Jis tuos þodþius pasakë þinodamas, kad jo gestapas nepaglostys. Patriotiniø tikinèiøjø masiø ðauksmas pastûmëjo já þengti toká þingsná. Ir jis já þengë. Prieð savo baþnytinës vyresnybës valià, prieð antipatriotinæ baþnyèios srovæ, nors jis ir nesimpatizavo tarybø valdþiai. Sunkiausiø lietuviø tautai iðmëginimø dienomis jis nutarë bûti su savàja tauta, su jos patriotinëmis jëgomis. Ir savo dràsiais pareiðkimais, kurie, be abejo, darë didelæ átakà, jis objektyviai ásiliejo á kovà tø patriotiniø jëgø, kurios kovojo, vadovaujamos komunistø partijos. Kaip ir daugelis kitø, kurie pakëlë balsà prieð hitlerininkus, jis skaudþiai nukentëjo. Iðtremtas á Ðtuthofo koncentracijos stovyklà, Lipniûnas patyrë visus ðio mirties fabriko baisumus. Iðkankintas jis ten ir baigë savo gyvenimo dienas.“ Kodël drg. Rakûnas nepaminëjo, kad 1941 m. birþelio 23 d. per Alytaus ávykius buvo suðaudyti du kunigai? Þinomi atvejai, kai kunigai slëpë þydus. Disertantas neparodo sunkumø, su kuriais susidûrë LKP, organizuodama pogrindá. Ð. m. „Tiesoje“ buvo iðspausdinta apybraiþa apie K. Petrikà, kurá iðduoda apsikrëtusi antitarybinëmis nuotaikomis sesuo. Vien tai parodo, kad kova buvo sunki. Publicistikoje tie sunkumai parodomi, o disertacijoje – ne.

PENKTOJI

KNYGA

499

Drg. A. Rakûnas nepaaiðkina, kokiu bûdu 1941 m. birþelio 23 d. Kaune susikûrë Ambrazevièiaus vyriausybë, nors vokieèiai buvo dar uþ Kapsuko [Marijampolës], kokiu bûdu baltaraiðèiams pavyko, prieð ateinant vokieèiams, uþgrobti valdþià vietose. Disertantas nepaaiðkina, kodël tarybiniø partizanø bûriai vadinosi didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø vardais, nutyli, kad Trakø brigada vadinosi Vytauto Didþiojo vardu, nutyli, nepaaiðkina, kodël partizanai neðiojo lietuviðkus þenklus. 236 p. drg. Rakûnas raðo: „Hitlerininkai nepasitikëjo lietuviais, jau vienerius metus gyvenusiais tarybinëje santvarkoje.“ Nejaugi lietuviai per metus pasidarë patriotais? Nejau anksèiau jiems trûko patriotizmo? Man atrodo, kad pakaktø prisiminti 1831, 1863 metø sukilimus. Disertacija paraðyta sunkiu, laikraðtiniu stiliumi, pasitaiko paþodinio vertimo ið rusø kalbos. Pvz.: „aukðèiau stovinti organizacija“ ir kt. Disertacija turi daugiau publicistinæ, o ne mokslinæ reikðmæ. Vokieèiai iðskyrë lietuviø tautà ið kitø Pabaltijo tautø, kaip sunkiausiai galimà suvokietinti. Lietuviai tai árodë. Vokieèiams pavyko Estijoje ir Latvijoje suorganizuoti legionus ir net SS divizijà. Kyla klausimas, kodël Lietuvoje jiems tai nepavyko? Veltui ieðkotume atsakymo á ðá klausimà drg. Rakûno disertacijoje. Joje nerasime atsakymo, kodël Lietuvoje vokieèiai uþdarë visas aukðtàsias ir daugumà spec. viduriniø mokyklø ir net kai kuriuos teatrus, o nei estø, nei latviø panaðus likimas neiðtiko. Kodël mums nesididþiuoti, kad mûsø tauta davë, palyginti, ne tiek daug bernø, talkininkavusiø okupantams?“ Baigdamas jis iðreiðkë ásitikinimà, kad galima suteikti moksliná laipsná, nes disertantas daug dirbo. Kai dabar tai perskaièiau, ásitikinau, kad ne tiek daug jis praleido ið mano paraðytos kalbos. Bet kai jis tyliai skaitë, atrodë, kad jis esmæ praleido ir dalyviai daug ko nesuprato. Tik pamenu, kad kalbant jam apie lietuviø patriotizmà (metus iðbuvus Stalino globoje), R. Vëbros draugai labai juokësi. Þodis suteikiamas disertantui atsakyti „neoficialiajam oponentui“, kuriuo pavadino „drg. Þeimá“. A. Rakûnas vergiðkai ðypsosi,

500

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

dëkoja uþ rimtas pastabas. Pasakoja apie Alytaus ávykius. Buvæs ten, kalbëjæs su tais, kurie iðlikæ gyvi. Vokieèiai suðaudæ ne tik kunigus, bet ir „baltaraiðèius“. Taèiau nutyli, kodël apie tai neraðë disertacijoje. Iðeina pakalbëti J. Jurginis. Ðis gudrus. Mato, kad disertacija partijos priimta, todël jis ir nepuola. Be to, tikriausiai tokio ðlamðto jis ir neprisivertë perskaityti. Pasakoja, kad vokieèiai blogiausiai vertinæ lietuvius. Esà mes galim tik didþiuotis, o dël Aðmenos ir Svyriø gràþinimo, t. y. perdavimo, tai nereikià galvoti, kad vokieèiai norëjæ atstatyti Lietuvà istorinëse ribose. Iððliauþë ir J. Micevièius. Ðis „mokslininkas“ ëmë, kaip visada, po nosimi niurnëti. Taèiau papasakojo tai, apie kà neraðoma. Berija nepasitikëjæs visais (nesakë, kad lietuviais) ir neleidæs apginkluoti aktyvistø. Rokiðkyje nuginklavæ sargybà ir paëmæ ginklus, palikæ raðtelá. Taèiau neprikiðo uþ tai disertantui, kad jis nenurodë ðiø sunkumø. Sëdþiu ir galvoju: kà daryti? Vladas tyliai kalbëjo ir disertantas (kartu su tais, kurie stovëjo uþ jo nugaros) negavo reikiamo atkirèio uþ ðià klastotæ. Kalbësiu! Man nëra ko nustoti. Dëstys istorijà Bendþius ir Þiugþda. Iki valstybiniø egzaminø vis vien neprileis. Kalbësiu ir duosiu garo, pasakysiu tai, kà Vladas nutylëjo. Bûtinai. Surezgu mintyse, kà að kalbësiu. Kai pirmininkaujantis nenoromis iðtarë: „Ar yra norinèiø pasisakyti?“ (Nenoromis, nes uþsitæsë, o plane dar viena disertacija.) Að paðokau ir nuûþiau á tribûnà. Ið pradþiø uþkimusiu balsu (tikrai suðalau) pradëjau skubëdamas ir visiðkai á niekà nesikreipdamas. Pradëjau tyliai, o greit ásileidau aukðtu tenoru, nervingu balsu: „Að nesiruoðiau kalbëti, bet kai kà noriu pasakyti. Nusivylæs istorijos mokslu, nusprendþiau pats istorijà studijuoti ir taisyti istorikø klaidas. Paþástami atkalbinëjo mane. Tai esàs nerimtas mokslas (salë juokiasi). Paskaitos, dëstytojø reikalavimai paskaitø metu (egzaminø metu) árodë man, kad tai netiesa (R. Vëbra ir jo draugai juokiasi). Taèiau ðiandien man pasirodë, kad nerimtai þiûrime á istorijà, nerimtai vertiname.

PENKTOJI

KNYGA

501

Net doc. J. Jurginis nerimtai kalbëjo (pats iðsigàstu savo áþûlumo, o salëje visi nuðèiûva ið nuostabos ðiuo áþûlumu). Doc. J. Jurginis ëmë árodinëti, kad nereikià galvoti, kad vokieèiai norëjæ atstatyti Lietuvos istorines ribas. O kas taip galvoja? Vokieèiai stengësi kirðinti jø pavergtas tautas. Tai árodyti galima ðimtais, tûkstanèiais pavyzdþiø. Taèiau pavyzdys su Svyriais ir Aðmena ið viso nevykæs. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo priskirta, be ðiø apskrièiø Lydos ir Gardino apskritys. Vokieèiai ir dabar galëjo jas atiduoti. Imkit ir peðkitës tarp savæs! Taèiau vokieèiai gan nenoriai atidavë tas þemes, nenorëjo ir neskubëjo jø atiduoti. Tada buvau ne toks maþas vaikas – nuo 13 metø iðaugau iki 16. Buvau smalsus ir skaièiau to meto spaudà labiau, negu ðiandien (domëjausi spauda labiau, negu ðiandien). Gerai prisimenu, kad vokieèiai nenorëjo atiduoti Lietuvai tø srièiø. Pavyzdys su tomis apskritimis tikrai nevykæs. Klausiausi oponentø ir stebëjausi. Man pasirodë, kad skaièiau vienà disertacijà, o draugai – kità (salëje juokas, o gal daugiausia nuostaba áþûlumu). Mano supratimu, disertacija neturi jokios mokslinës vertës. Tai grynai publicistinis darbas (baisus nepasitenkinimas tarybos loþëje. Lyg iðsigàstu ir truputá traukiuosi). Gal að ir klystu, gal per daug subjektyvus, bet man taip atrodo. Pagal disertantà, karas buvæs netikëtas. Ið tikrøjø jis netikëtas buvo tik paèiam Stalinui, kuris jau nuo 1928 m. gyveno savo paties sukurta dogma, pagal kurià II pasaulinis karas kils tarp kapitalistiniø ðaliø ir aplenks TSRS. Ðiaip visi þinojo, kad karas bus. Spaudoje buvo paskelbtas arkivyskupo Skvirecko dienoraðtis. Ið jo matyti, kad Skriveckas þinojo, jog bus karas. Þinojo tai ir mus áspëjæs, visiðkai ne ið meilës TSRS, Èerèilis. Visi kalbëjo, kad bus karas, bûdamas vaiku þinojau, kad bus karas. Kiekviena kaimo bobutë kalbëjo apie karà (salëje pritarimas: „Tikra tiesa!“). Disertantas uþ nepasiruoðimà karui visà kaltæ suverèia Þukovui, kuris karo iðvakarëse neturëjo jokios valdþios. Matyt, geriau Stalino neliesti, nes jis, poeto J. Jevtuðenkos þodþiais, gali dar prisikelti. O Þukovas nebaisus jau ir prisikëlæs. XXIII suvaþiavimas árodë, kad Stalinas niekada neprisikels. Laikas bûtø Lietuvos istorikams

502

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tiesà pasakyti apie já (nustebæs þiûri á mane E. Meðkauskas, kuris visà laikà snaudë. J. Jurginis atrodo abejingas). Disertantas nesutinka su Ambrazevièiumi, kad baltaraiðèiø buvo 90 tûkst. Taèiau jis nepateikia tikro jø skaièiaus, o tiesiog nesutinka su Ambrazevièiumi, ir viskas. Mes, ekonomistai, visada reikalaujame dokumentø. Istorikai irgi turi viskà pagrásti dokumentais. O kur jûsø, drg. Rakûnai, dokumentas? Að netvirtinu, kad baltaraiðèiø buvo tiek, kiek nurodo jø Ambrazevièius. Bet kiek jø buvo? Per ketverius metus galima buvo juos suskaièiuoti“ (salëje visuotinis juokas. Juokiasi net J. Þiugþda, Bendþius, Navickas. J. Micevièius pro akinius klastingai ðypsosi. E. Meðkauskas, palinkæs á prieká, ið po këdës nustebæs þiûri á ðá akiplëðà. Ðarmaitis nuoðirdþiai juokiasi. Tik Guèas rimtu veidu stengiasi viskà uþraðyti). Dar labiau pasisukæs á mokslinæ tarybà, tæsiu: „Þydai buvo Lietuvos pilieèiai, niekuo ne blogesni uþ lietuvius. Amþinas prakeikimas tiems niekðams, kurie juos ðaudë. Man, kaip lietuviui, daþnai bûna gëda, kad ið mûsø tautos atsirado tokiø, kurie ðaudë juos. Taèiau juos ðaudë ne uþ tai, kad jie buvo tarybiniai patriotai, o tik uþ tai, kad jie þydai. Kai disertantà paklausiau, kiek tarpe jø buvo nuþudyta lietuviø, kiek þuvo tarybiniø partizanø, drg. A. Rakûnas atsakë, kad drg. P. Ðtaro disertacijoje yra ðie skaièiai. Taèiau ðiandien mes svarstom ne drg. P. Ðtaro, o jûsø disertacijà (salëje juokas). Disertantas tvirtina, kad 1942 m. rugpjûèio 30 d. antitarybiniam mitingui Kaune vadovavo M. Birþiðka. Ið tikrøjø pagrindiniu kalbëtoju buvo V. Krëvë-Mickevièius (èia J. Þiugþda ir dar kaþkas: „Didþiausias iðdavikas buvo M. Birþiðka.“). Að to neneigiu, taèiau M. Birþiðka nebuvo deputatas ir net nekalbëjo mitinge (visa taryba pakilo ir ëmë árodinëti, kad M. Birþiðka kalbëjo. Net ir R. Ðarmaitis pakilæs tai árodinëjo. Pamatæs, kad padariau klaidà, pradëjau iðsisukinëti, þiûrëdamas á tarybà). Sutinku, kad jis kalbëjo. Seniai tai buvo, todël pamirðau. Jis kalbëjo, taèiau nebûdamas deputatu, net nepasiraðë minëto mitingo protokolo. O svarbiausiu kalbëtoju buvo Krëvë-Mickevièius, vykdæs uþsienio reikalø ministro ir ministro pirmininko pareigas. Istorikai neturi bûti panaðûs á kurapkas, kurios kiða galvas á sniegà. Reikia apie viskà tiesà sakyti. Kadangi

PENKTOJI

KNYGA

503

Krëvæ mes spausdinam: ir „Skirgailà, ir „Ðarûnà“, o M. Birþiðkos nieko nespausdinam, todël nepatogu apie Krëvæ visà tiesà kalbëti. Lengviausia viskà M. Birþiðkai suversti. Tai neteisinga. Apskritai disertacija neturi jokios mokslinës vertës. Ji nedavë nieko naujo. Jà galima buvo lengvai paraðyti remiantis jau paskelbta spaudoje medþiaga. Uþ disertacijà gal ir bûtø galima pripaþinti moksliná laipsná, bet tik ðiais sumetimais. Priminsiu atsitikimà Kauno universitete. Ten prieð karà buvo pripaþintas mokslinis laipsnis uþ jokios mokslinës vertës neturinèià disertacijà vadovaujantis vien tik tuo, kad disertantas panaudojo disertacijai paraðyti 6000 moksliniø veikalø. Kadangi drg. A. Rakûnas net 4 metus iðsëdëjo archyvuose, gal ir galima jam suteikti moksliná laipsná.“ Ðá kartà jau nelaukiau aplodismentø. Visa salë tylëjo. Navickas iðleido á scenà Rakûnà. Bet J. Þiugþda, bijodamas, kad ðis nesugebës man atsakyti, pats iððliauþë. A. Rakûnas atsisëdo. Ið pradþiø senis valdësi. Dël Stalino jis matæs, kad ne taip aiðkinama, bet tai laikæs neesminiu dalyku. Kalbëjæs pilietis esàs labai neobjektyvus ir todël nepamatë tø privalumø, kuriuos turi disertacija. Jis net nekalbëjo apie tuos privalumus. Á pabaigà nesusivaldë. Pamatæs, kad nesugebëjo man deramai atsikirsti, ëmë jaudintis. Rankos pradëjo drebëti. Suirzæs uþbaigë: „95 procentai lietuviø buvo uþ tarybø valdþià, uþ liaudá. Tai árodë rinkimai. Tik 5 procentuose reikia ieðkoti tø iðdavikø. Didþiausias iðdavikas M. Birþiðka, o V. Krëvës liesti nereikia.“ Jam atsisëdus, atsistojo Rakûnas. Tuoj paklausë mano pavardës. Ið mokslinës tarybos atsakë jam, kad tai – ekonomistas Terleckas. Að ið vietos garsiai: „Atrodo, paþástami!1“ Taryba ir salë ëmë juoktis, o Rakûnas vergiðko ðunyèio ðypsena þiûri á savo patronà J. Þiugþdà ir irgi juokiasi. Man jis primeta neobjektyvumà. Iðdidþiu þingsniu pirmas apleidþiu salæ. Esu patenkintas, kad tamsybininkams „nuðluosèiau nosá“. 1

Kartu mokëmës aspirantûroje. – A. T.

504

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Su Vladu susitinkam uþ universiteto. Jis uþsipuola mane: „Velnio tu ásikiðai?!“ Jis bara uþ karðèiavimàsi, uþ netaktà, dël kurio jam net buvæ gëda sëdëti. Tikinu já, kad nieko nereikalingo nepasakiau. Jis liko savo nuomonës, kad karðèiavimusi parodþiau neiðsiauklëjimà. Palydëjau já iki Þaliojo tilto, nes norëjosi iðsikalbëti. Atsisveikindamas pasakë: „O gal ir gerai, jeigu saugumas nepasodins.“ Að: „Uþ kà mane pasodins?“ Paþástamø salëje nematæs. Jo gal nedemaskuosià. Gráþtu iðvargæs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalauja kovos, ginèø, nemaloniø. Að jiems gimæs, gimæs politinei kovai. Gyvenimas jos pagailëjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos. Iðvargæs iðeinu pasivaikðèioti po miðkà, palaukti Viktoro. Kadangi Alei neprisipaþinau kalbëjæs, todël reikia jam iðsipasakoti. Apie 22 val. jo sulaukiu. Ilgai vaikðèiojam keliu. Viskà jam papasakoju. Bet apie tai kità kartà. Juk jau 20 val. Klausyti radijo ir miegoti. Vël blogai miegosiu. Kà padarysi?

Gruodþio 1 d. (ketvirtadienis) 17 val. 05 min. kambary prie televizoriaus. Alë barasi, kad dirbu. Esà blogai bus su manimi, su mano sveikata. Pirmadiená baigiau sunkià sesijà. Dienà pailsëjæs galvojau raðyti, bet kelias dienas ið eilës labai blogai miegojau. Ðiandien buvau pas gydytojà. Nervø sistema suirusi. Nereikià nervintis. Bûtø gerai ligoninëje pagulëti, bet nëra galimybës. Gal nuo Naujøjø metø atsigulsiu N. Vilnioje, nervø skyriuje. Vienà naktá negalëdamas uþmigti, iðgëriau net 5 ðaukðtus mikstûros, bet neuþmigau. Tik dabar suvokiau, kad bromas kenkia sveikatai. Raminu save tuo, kad nuo birþelio mënesio iðgëriau tik 2 buteliukus tos mikstûros. Atidaviau Alei receptà. Daugiau nevartosiu.

PENKTOJI

KNYGA

505

Tæsiu apie tà Rakûno disertacijà. Viktorui viskà papasakojau, prisipaþinæs, kad nepatenkintas savo jaudinimusi. Abu juokëmës ið J. Þiugþdos, jo iðgàsèio. Viktoras pasakë: „Saugumas pasakys: ðitas arðiau Petkaus.“ Að: „Jie þino, kad ir að galiu kalbëti.“ Ðá vakarà gal pirmà kartà taip aiðkiai supratau, kad þiugþdoms niekada nepavyks átikinti pasaulá, kad mes savo noru puolëm á kruvinàjá Stalino glëbá. Niekada neárodys! Kokie jie silpnuèiai! Kaip jie neturi argumentø savo tiesai árodyti! Nors buvau nepatenkintas tuo, kad karðèiavausi, bet jauèiausi savo stichijoje. Ðtai kokia mano prigimtis! Ir kaip ji slopinama, prievartaujama! Elytei nieko nesakiau. Sunku buvo, kad negaliu jai iðsiplepëti. Laimë, kad Viktoras dar buvo. Naktá sapnavau ðlykðèià gyvatæ. Alë papasakojo atsibudusi, kad sapnavo irgi gyvatæ. Bûsianti nelaimë. Raminau jà tvirtindamas, kad sapnai nieko nereiðkia. Þinoma, neprisipaþinau sapnavæs ir að gyvatæ. Kaip gerai, kad jai neprisipaþinau kalbëjæs! Iðdidus ryte nuëjau á universitetà. Gráþdamas sutikau Dz. Budrá. Niekada manæs nepastebëdavæs ðá kartà niekðelis iðplëtæs akis stebeilijo á mane. Atpaþino! Nepasisveikinau. Kà èia niekðà sveikinti! Dekanui nuneðiau pareiðkimà, kad leistø lankyti su stacionaro studentais J. Jurginio ir dar vieno dëstytojo paskaitas. Man pasirodë, kad K. Strumskis tyèia suvaidino nematàs manæs. Prieð savaitæ Vëbra irgi nepaþino. Gal ið tikrøjø nepaþino, o gal suvaidino. Prieð porà savaièiø Daðèioras buvo istorijos katedroje jau labai oficialus su manimi. Ðá iðgàsdino mano kalba birþelio mënesio gamybinio susirinkimo metu. Menkas þmogelis! Zuikutis! Ar galima uþ tai já smerkti? Ar galima zuikutá kaltinti, kad liûtu negimë? Rugsëjo 22-àjà su Viktoru aplankëme kun. Aleksandrà. Vos neiðsiuntæs skundo Ministrø Tarybai, kuriame skundþiasi saugumu, kuris já persekioja. Koks naivus þmogus! Tris kartus kalëjo ir neásisàmonino, kad pasaulyje vieðpatauja smurtas, apgaulë, melas. Naivus kaip vaikas! Ëriukui skundþiasi vilku! Juk Lietuvos MT

506

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

PENKTOJI

KNYGA

507

tikrai galima ëriukui prilyginti, palyginus jà su saugumu. Toks naivus it vaikas. O gyvenimo jis jau neturës. Liepos pabaigoje vël sugráþo á ligoninæ. Rugsëjo 24-àjà paskambinu á dekanatà dël savo pareiðkimo. Laborantës tonas rodë, kad kaþkas „uþkliuvo“. Prieð porà savaièiø dekanas Semaðka tikino, kad tai lengvai sutvarkomas formalumas. O dabar jauèiau, kad kaþkas ne taip, laborantë slepia mano pareiðkimà. Liepë kreiptis á prorektoriø B. Sudavièiø. 15 val. uþsukau á dekanatà. Mano pareiðkimà atidavæ á neakivaizdiná skyriø. Neakivaizdinis skyrius paaiðkino, kad gràþinæ á dekanatà, jis sprendþiàs. Vël einu á dekanatà. Laborantë uþsuka pas dekanà. Tas liepia eiti pas B. Sudavièiø. Rankoje laikau savo pareiðkimà, kurá atidavë neakivaizdiniame skyriuje. Skaitau: „Leidþiama, tarpininkauja Semaðka“. Deja, ðie þodþiai nubraukti. Tai irgi kaþkà reiðkia. Mokymo dalyje B. Sudavièius plepa. Pamatæs, kad jo laukiu, liepa uþeiti. Jo lydimas uþeinu. Vos spëju keliais þodþiais paaiðkinti savo vizito tikslà, jis kaþkà neigiamai atsako. Tiesiog jauèiu, kad mano vizito jis laukë, seniai apie já áspëtas. Negalás man leisti, nes að dirbàs ir darbo metu neturás teisës iðeiti á paskaitas. Aiðkinu, kad susitariau su administracija atidirbti po darbo. B. Sudavièius nenori klausyti. Viskas jau nuspræsta. Griebia pareiðkimà ir uþraðo: „Negalima. 1966 m. rugsëjo 24 d.“ Sumiðæs, bet „kietas“, pasakau „dëkoju!“, pats nesvarstydamas ðiø þodþiø reikðmës. Visgi nemaloniai nuteiktas iðeinu ið menkystëlës kabineto. Laborantë pataria tiesiog kreiptis á patá J. Jurginá. Tik neseniai supratau, kad mano kalba sukëlë didelá triukðmà. B. Sudavièius, bûdamas parsidavæs su dûðia ir kûnu savo darbdaviams, ásiuto. Jo þmona Lietuvos rusë, neblogai ðnekanti lietuviðkai, taèiau jis su ja kalba rusiðkai. Jis áskundë Broniø Savickà, paraðæs saugumui „donosà“1 . Tad ko ið jo laukti? Prieð 17 metø jis buvo universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriumi, o að – gruporgu. Tada su manimi buvo malonus.

Bet nuo tø dienø daug kas pasikeitë. Jis kilo karjeros laiptais ir iðkilo iki prorektoriaus, o að – pûsdamas prieð vëjà, pabuvojau lagery, kalëjime. Ðiandien mes prieðai. Þinoma, ir prieð 17 metø nelaikiau jo draugu ir prieð 17 metø nebuèiavau Stalinui ðiknos, kaip jis jà buèiavo. Ir tada to kruvino budelio neapkenèiau ne maþiau, kaip ðiandien neapkenèiu. Jeigu prieð 17 metø jis bûtø áskaitæs mano mintis, bûtø ne vienà „donosà“ paraðæs á saugumà ir iðvijæs ne tik ið universiteto, bet bent 7 metais anksèiau bûtø pasiuntæs á Sibirà. Suk já velniai! Niekðø buvo ir bus. Taèiau ið pradþiø jauèiausi gan nesmagiai. Nusprendþiau aplankyti Vizgirdos darbø parodà. Ið pradþiø sunku man buvo suprasti jo menà. Bet pamaþu ëmiau suprasti! Visgi talentas! Po jo darbø apþiûrëjau ir dailininko L. Kazoko parodà. Ðis pamëgdþioja stalininius rusø dailininkus. Ðis tupi ant uþpakaliniø kojø prieð savo ponus. V. Vizgirdos niekas nepaklupdë ir nepaklupdys. Tuo jie ir skiriasi vienas nuo kito. Þinoma, ir savo talentu. Talentingi nesiklaupia prieð jëgà, menkystæ. Gráþau namo visiðkai nusiraminæs. Lyg nebuvo susitikimo su kruvinojo Stalino bernu B. Sudavièiumi. Rugsëjo 29-àjà paskambino filologas Kazys (plikis)1. Esà beveik niekas nesveikinàs Vacio Miliaus. Reikià pasveikinti. Nusprendëm sveikinti. Prisidëjo dar vienas filologas ir A. Tyla. Tyla apgailestavo, kad sunaikinti valsèiø saugumo archyvai. Þinoma, gaila. Daug enkavedistø niekðysèiø sudegë ir nesuþinos apie jas mûsø tauta. Bet dar liks daugelis tø niekðysèiø liudininkø. Apskrièiø archyvai liko2. O ten medþiagos gan daug. Vëbra buvæs saugumo karininku. Kaip tai? Tarnavæs pasienio kariuomenëje. Tai tik formaliai saugume tarnavo. Nesvarbu. Vis vien jis doras lietuvis. O R. Ðalûga tyræs K. Jakubëno þuvimo aplinkybes. Uþëjæs ðis pusnuogis á kapiniø sargo trobelæ, pasakæs „niekðai!“ ir numiræs. Bet kodël Ðalûga tyrinëjæs ðià bylà? Kodël?

1

1

Daug vëliau suþinojau, kad B. Sudavièius buvo KGB karininkas, gaudavo dvi algas – vienà ið universiteto, o kità – ið KGB. – A. T.

2

Kazys Arminas. Klydau. Man sukurpta byla Ðvenèionyse sudeginta. – A. T.

508

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Jiems trumpai papasakojau apie Rakûno disertacijos gynimo eigà, savo elgesá. Tyla per daug jau abejingai klausësi, lyg kas bûtø ásakæs jam bûti abejingam.

Gruodþio 10 d. (ðeðtadienis) 15 val. 55 min. kambary prie lango. Miðke Gintulis laksto, nes ðáryt atsikëlæ radom truputá sniego. Oras atðilo. Ðiaip nuo pirmadienio gan ðalta buvo (naktimis iki minus 15 laipsniø). Po sesijos vis neatsigaunu, todël ir dienoraðèio nesutvarkiau. Vakar pas Vità ðventëm Margaitienës vardines (tebuvom tik mes su Ale). Gerokai iðgërëm Anykðèiø vyno. Ëjau miegoti apie 23 val. 30 min., bet jauèiuos gerai. Uþtat ir imu á rankas dienoraðtá. Tæsiu chronologine tvarka. Spalio 3 d. nusprendþiau nueiti á Jurginio paskaità ir papraðyti leisti lankyti jo paskaitas. Bûèiau prieð savaitæ nuëjæs, bet nevykusi kelionë á Druskininkus sutrukdë tai. Pamatæs ateinant doc. Jurginá, iðëjau á prieká ir pasitikau já: „Labas rytas! Atleiskite, docente! Labai praðyèiau Tamstà leisti lankyti Jûsø paskaitas. Að esu IV kurso studentas neakivaizdininkas“. Jis: „Praðau! Kodël ne!“ Að: „Labai aèiû, docente.“ Jis: „Kodël ne? Jeigu tik yra galimybë ir noras, praðau lankyti.“ Að: „Noras didelis.“ Nuvaidino nepaþástàs manæs, matàs pirmà kartà. Jeigu Dz. Budrys paþino mane, tai Jurginis negalëjo neatpaþinti. Juk buvau apsirengæs tuo paèiu juodu kostiumu, tais paèiais baltais baltiniais. Tiesa, buvau dabar apsirengæs lietpalèiu. Taèiau jis negalëjo nepaþinti. Puikiai suvaidino! Að ir jauèiau, kad jis leis lankyti savo paskaitas. Neuþsigavo uþ mano grubø tonà. Jam patiko tai, kad J. Þiugþdai sukëliau daug nemalonumø. Þiugþda, kaip vëliau suþinojau, labai neigiamai charakterizavo mane. Taèiau jo [Jurginio] tas nepaveikë. Prieðingai. Bet prieð disertacijà greièiau balsavo E. Meðkauskas negu J. Jurginis. Anas dràsesnis.

PENKTOJI

KNYGA

509

Ið pradþiø doc. Jurginis skaitë apie architektûros stilius, bet greit perëjo prie temos „Lietuvos prijungimas prie Rusijos“. Ðia tema esà jis kalbëjæs. Dabar jis norás pakalbëti apie ginèytinus klausimus, diskusinius klausimus – ar Lietuvos prijungimas prie Rusijos buvo teigiamas, ar neigiamas reiðkinys. Ðià problemà maþdaug taip sprendë (ið uþraðø): „Að nesakau, ar teigiamà, ar neigiamà átakà. Kokie motyvai uþ ir kokie prieð? Priimam tezæ (privalomà), kad prijungimas buvo progresyvus reiðkinys. Kosciuðkos sukilimà visi vertinom teigiamai. Jis visur simpatiðka persona. Dalyvavo JAV laisvës kare. 1794 m. sukilimà laikom teigiamu, padëjusiu iðgelbëti Prancûzijos revoliucijà. Tada sukilimo slopinimas yra neigiamas. Suvorovas iðgarsëjo slopindamas 1794 m. sukilimà. Jasinskis þuvo prie Varðuvos. Kodël mums privaloma Suvorovo pagarba? Yra tautinë savigarba, pasididþiavimas. Rusams jis didvyris. Bet jo garbinimo negalima primesti kitai tautai. Tai jau nacionalizmas, tik kitos rûðies. Buvo Vilniuje Jokûbo Jasinskio gatvë, dabar nëra, panaikino. Suvorovo gatvës nebuvo, atsirado. Suvorovo atsirado, o Jasinskio pranyko – pavirto á Cvirkos gatvæ. Jeigu Suvorovas rusams didvyris, tai lenkams – Jokûbas Jasinskis. Kad 1831 m. ir 1863 m. sukilimai turëjo socialiná pobûdá, tai mano galvoje netelpa. Svarbiausias ðiø sukilimø tikslas – atstatyti Lenkijos valstybæ, kurioj dalyvautø ir Lietuva. Iðeina, kad sukilimas paþangus ir prijungimas paþangus. Kur tada èia logika? Marksas 1863 m. sukilimà laiko progresyviu. Bet XIX a. 2 pusëje, kai Rusija tapo revoliucijos centru, sukilimas nebûtø laikomas progresyviu. O XVIII a. Europa buvo paþangesnë uþ Rusijà. Ðiandien mes juokiamës ið kinø, ir teisingai juokiamës. Bet mano amþiuje mes tai iðgyvenom. Að [Jurginis] papuoliau uþ „keliaklupsèiavimà prieð supuvusià Vakarø kultûrà.“ Buvo árodinëjama, kad ir XIII ir XIV a. visa gera ëjo ið Rytø. Teiginys, kad viskas, kas ëjo ið Rusijos, buvo teigiama, istorikui nepriimtinas. Iðeitø, kad rusø dvarininkas buvo geresnis uþ lenkø dvarininkà. Sàvoka „geras“ ne istorijos objektas. Rusø dvarininkas

510

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

toks pat iðnaudotojas. Èia klasinis poþiûris pakeièiamas tautiniu. Tai jau nacionalizmas. Iðrinktàja tauta save laikë Izraelis, vokieèiai – Vokietijà. Èia irgi prieisime tà patá. Atmeskim tai! Tai tam tikra nacio nacizmo forma! Yra kitas teiginys (ypaè tai ryðku M. Gedvilo kûriniuose) – XVIII a. Rusija paþangesnë uþ Lenkijà ir Lietuvà. 18 a. Lenkijoje kapitalizmas buvo iðsivystæs labiau negu Rusijoje. Sutikim, kad èia kapitalizmas buvo maþiau iðsivystæs negu Rusijoj. Bet ar tas duoda teisæ pateisinti Þeèpospolitos, kaip valstybës, likvidavimà? Ðiuo keliu einant galima bûtø pateisinti ir imperializmà – jeigu Anglija uþkariautø Lietuvà, tai bûtø labai gerai. Hitlerinë Vokietija buvo paþangesnë uþ Lietuvà. Tad kodël mes rëkiame prieð Vokietijà? „Izvestijose“ buvo straipsnis apie internacionalizmà. Ten sakoma, kad kiekvienos tautos vystymuisi ypatingà reikðmæ turi valstybingumas, valstybës turëjimas. Iðeitø, kad geresnës santvarkos turi praryti blogesnes, JAV turi teisæ praryti Pietø Amerikà. Jokia valstybë neturi teisës kiðtis á kitos valstybës reikalus. Lenkijos istorikai nemato jokio paþangumo, kad Rusija prijungë jà, nors iki 1956 m. ir jie ieðkojo to „paþangumo“. Jokiais motyvais negalima pateisinti Lenkijos valstybës iðardymo. Tai að kalbëjau kaip paðalinis stebëtojas. Susukau jums galvas. Jûs turite teisæ paklausti manæs: „O kaip tau, Jurgini, paèiam atrodo?“ Pasakysiu! Mano manymu, prijungimas tikrai turëjo Lietuvai teigiamà reikðmæ! Kuo? Ûkinius motyvus atmetu. Kultûriniai – tautiniø motyvø nebuvo. 1794 m. sukilime J. Jasinskis bandë palaikyti DLK. Tadas Kosciuðka buvo prieð. 1831 m. kokiø nors lietuviðkø bajorø siekiø nëra. Tà patá matome ir 1863 m. sukilime. Ið ðio sukilimo metu nereikalaujama Lietuvai nepriklausomybës. Iðvada: vieðpataujanti klasë Lietuvoje neturëjo kokiø nors tautiniø siekimø. Rusija davë Lenkijai autonomijà. Net iki 1831 m. Lenkija turëjo savo kariuomenæ. Lietuva jokios autonomijos neturëjo. Tad kur jos

PENKTOJI

KNYGA

511

prijungimo paþangumas? Prijungus Lietuvà, vyksta lenkø ir rusø feodalø konkurencija. Lietuviø tauta lieka varþytyniø objektu. Nuo XVII a. vyksta lietuviðkosios kultûros smukimas. Vyksta ir lietuviø tautos lenkinimas. Jeigu Kosciuðka bûtø laimëjæs, tai vargiai ir lietuviai valstieèiai bûtø iðlikæ lietuviais. Paþiûrëkim á Prûsijà. Ji buvo suvokietinta. Jeigu vienà atsilikusià tautà prijungsi prie kultûringesnës tautos, pirmàjà antroji sumals. Rusija buvo atsilikusi, todël ir nesugebëjo surusinti Lietuvos. Lietuvoje pramonës nebuvo. Rusija uþkonservavo mûsø ekonomikà, iðsaugojo valstietiðkumà – Lietuva iðliko agrarinis kraðtas. Kapitalizmas uþtiko Lietuvos kaimà monolitiná. Kaimas ir iðsaugojo lietuviðkumà. Prasidëjo nacionalinis judëjimas. Kai du peðasi, treèias laimi. Rusiðka tendencija nelaimëjo, nes buvo pravoslaviðka. Basanavièius gavo savo stipendijà. Laimë, kad Rusija buvo atsilikusi.“ Nieko ypatingo Jurginis nepasakë, taèiau ir tai buvo negirdëta, nauja, nepaprasta. Tai pirmoji vieða paskaita, pasisakanti prieð rusiðkàjá ðovinizmà, kurià teko girdëti. Sëdëjau ir spindëjau ið dþiaugsmo, pasitenkinimo, kad mûsø dienomis atsiranda tokiø dorø lietuviø tarp komunistø. Tokie iðauklës jaunàjà kartà ne keliaklupsèiavimo prieð rusà dvasia. Jis gudrus, todël kalbëjo apgalvodamas kiekvienà þodá, taèiau studentai irgi nekvaili. Jie padarë ne vienà analogijà, tokià analogijà, kurià Jurginis norëjo ákvëpti savo klausytojams. Kalbëjo jis apie carà, o taikë Stalinui ir jo gaujai, pasmerkdamas visà jø politikà Lietuvos atþvilgiu. Dabar man aiðku pasidarë, kodël jam nepripaþásta profesoriaus vardo, kodël neskiria jo Lietuvos istorijos katedros vedëju. Visgi labai dþiugu, kad tarp istorikø, be niekðø þiugþdø, navickø, bendþiø ir bailiø galvydþiø, daðèiorø, dunduliø, yra ir jurginiai, vëbros, batûros. Pamaþu lietuviai ims dràsiau kalbëti apie savo tautos skriaudas, nelaimes ir tuo privers savo vieðpaèius daryti nors ir neesminiø nuolaidø. Bravo J. Jurginis! V. Milius, V. Raudeliûnas atsiliepia apie já kaip apie gudrø sená. Jis dar ne senis!

512

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Raudeliûnas primeta jam ir tai, kad jis jaunimui pavydi. Taèiau að simpatizuoju jam. O kad daugiau Jurginiø bûtø Lietuvoje! Dar trejetà jo paskaitø aplankiau. Po to jis iðvyko á Maskvà. Lapkrièio pabaigoje kaþkodël neradau nieko auditorijoje. Paskui prasidëjo sesija. Atrodo, kad jo paskaitos pasibaigë. Reikës kitais metais lankyti. Bûtinai. Galësiu juo remtis visur, ypaè kai A. Kazlauskas skaitys mums Lietuvos istorijà1. Spalio 4-àjà 14 val. 30 min. eidamas pas „generolà“ pamaèiau Samulavièiø su þmona ir sûnumi. Ið tolo pasisveikinom. Jis sustojo: „Girdëjau, kad tu sutriuðkinai disertacijà. Apie tai katedros posëdy pasakojo J. Þiugþda. Jis labai supykæs ant tavæs.“ Norëjau daugiau suþinoti, bet jis atsipraðæs nuskubëjo paskui þmonà. 13 val. paskambino A. Tyla. Galás á Tilto gatvæ atneðti istorinæ knygà. Susitikom. A. Tyla: „Tu norëjai gauti „Zervynas“. Pasistengsiu gauti uþ dràsà.“ Að: „Uþ kokià dràsà?“ Jis: „Svarstant disertacijà. Taip, girdëjau kai kà ið treèiø lûpø. Sako, kad Rakûnas nebûtø apginæs disertacijos, jeigu ne tavo kalba. Labai gerai kalbëjæs studentas. Tas pasirodæs kalbëjo ðaltai, apgalvotai, o tavo kalba ágavo politiná pobûdá, todël tik vienas balsas prieð. J. Þiugþda surinkæs mokslinæ tarybà, iðaiðkinæs, kad tai tas pats Terleckas, kuris naktimis skambinæs jam, grasindavæs. Po to pasodinæ.“ Nesutikau su jo iðvadomis: „Tai tik kalbos. Vis vien jis bûtø apgynæs disertacijà. Studentas kalbëjo gerai, bet tyliai. Daug kas nesuprato daugelio jo teiginiø.“ Tyla: „Reikia apgalvojus kalbëti, nepasiduoti jausmams. Simpoziume vienas estas uþpuolë akademikus, bet kalbëjo ekspromtu, be faktø, jausmø pagautas. Jausmais nieko nepadarysi. O kas toliau? Kelias uþkirstas. Tau reikia baigti fakultetà. Gal ir uþmirð, bet gali kerðyti. O gal ir nekerðys. Kaip nori. Kiekvienas turi savo galvà ir ja vadovaujasi.“ Að: „Ið kur jis iðtraukë, kad að jam skambindavau?“ Antanas: „Iki areðto kaþkas jam skambindavo, grasindavo. Tave areðtavus 1

Greit átikinau save, kad J. Jurginis tà paskaità specialiai man paskaitë. Atsidëkodamas uþ J. Þiugþdos „sumovimà“. – A. T.

PENKTOJI

KNYGA

513

viskas nutilo. Iðeina, tu skambinai. Manau, kad tik pagal tai jis galëjo spræsti, jog tu skambinai.“1 Uþmirðta, kad 3 metus kalëjau ir ten mokiausi visokiø gudrybiø. Tylos kalba parodë, kad jis þino apie tikrà iðdavikà. Buvau pamirðæs, kad apie tai kalbëjau jam paskutiniø vardiniø metu (prieð 2–3 metus). Jis, pasirodo, nepamirðo. Reiðkia, jam [Antanui] tai þinoti buvo labai svarbu. Tylai paaiðkinau, kad kalbëti nenorëjau ir nesiruoðiau, taèiau nesusivaldþiau, kai A. Rakûnas neatsakë á mano klausimus. Prisipaþinau, kad buvau pasiraðæs kalbà, bet Alë neleido. Jis norëjo nueiti, bet að paklausiau: „O kà tu man þadëjai rugsëjo 17-àjà papasakoti?“ Jis: „Tai ilga kalba ir ne èia. Skaièiau „Metmenis“. Ten nurodyta, kaip elgtis. Gal taip ir geriau. Seniø neátikinsi tuo, neperauklësi jø. Argi toká J. Þiugþdà perauklësi?“ Tai rodë, kad jis neigiamai vertina mano elgesá rugsëjo 20 d. Kolonø salëje. Taèiau atsisveikindamas pasakë: „Gal ir nekirs tavæs, gal iðlaikysi egzaminus. O uþ dràsà „Zervynas“ gausi.“ Supratau toká diplomatà. Uþ tà patá elgesá kartu lyg smerkia, bet kartu giria. Jis: „O gal á naudà iðeis jiems ði pamoka? Geriau ims ruoðti disertacijas.“ O visgi nemaloni buvo þinia apie J. Þiugþdos stengimàsi diskredituoti mane. Bet po valandos ði nemaloni nuotaika pradingo. Spalio 5-àjà gráþæs ið bibliotekos suþinojau, kad buvo Edvardas. Greit paskambino. Norás susitikti mane. Patariau uþeiti. Uþëjo. Pasisveikinom. Þiûri á akis. Pasukome Èerniachovskio aikðtës link. Praðë mane paslëpti jo dokumentus. Jis: „Tegu Viktoras ieðko darbo. Átarinëja, ið ko jis gyvena.“ Að: „Jeigu kreipsi dëmesá á jø átarinëjimus, neiðeisi net ið namø. Að nesistengiu elgtis taip, kad saugumui átikèiau.“ Ið pradþiø atrodë, kad jokios neapykantos nejauèiu jam. Bet greit pajutau. Jauèiau, kad jis gali tai áskaityti mano veide. Vos nustelbiau tà nemalonø jausmà. Jis: „Saugumieèiai buvo iðsikvietæ vienà [lagerininkà] ir pareiðkæ, kad nuveð mus á Mordovijà pasimatyti su buvusiais draugais.“ Að: „O kà?“ Jis: „Mane, tave ir Viktorà.“ 1

Tokiam aiðkinimui trûksta logikos.

514

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Bailys! Pats neþino ko bijo! Save nori sulyginti su mumis! Atrodo, kità dienà buvau Eidukevièiaus kombinate pas Alfonsà Bujokà. Jau antrà kartà toji pati darbininkë atneða jam kaþkokià knygà (rodos, ið siunèiamø raðtø). Uþpildyta rusiðkai. Abu aptarë, kaip toliau uþpildyti jà. Ðá kartà nesusivaldþiau ir ásikiðau: „O kodël jûs rusiðkai jà uþpildote? Kà, ar reikalauja kas?“ A. Bujokas sumiðo. Ëmë kaltinti savo darbuotojà tuo, kad ji neklausanti jo. Jau ne kartà pabrëþæs, kad reikia lietuviðkai raðyti, nes visos skyriaus darbuotojos lietuvës. O ji savo. Pagal áprotá. Kokiø terminø neþino, jis iðaiðkinsiàs. Juokiausi iðëjæs. Ðis nori visiems geras bûti: ir fabriko rusams, ir „faðistui“ – man. Dar uþpernai þadëjo nupirkti Eidukevièiaus kombinatui lietuviðkà maðinëlæ. Atrodo, kad taip ir nenupirko. Kombinato direktorius Ramanauskas irgi geras ðûdþius. Bet að negaliu uþeiti pas já ir pasakyti jam tiesà á akis. Kadangi A. Tylos atneðtà knygà buvau jau anksèiau nusipirkæs, antroji man nebuvo reikalinga. (...) Spalio 18-àjà brolis Vladas prasitarë prie Elytës, kad kalbëjau rugsëjo 20-àjà. Liepiau viskà papasakoti. Mano elgesá ávertino neigiamai. Jam buvæ gëda dël mano kalbos, karðèiavimosi, „psichavimo“. Kaþkodël Alë nenirðo labai. Taèiau jo pastabos paveikë mane. Jeigu ið pradþiø po rugsëjo 20-osios vaikðèiojau iðkëlæs galvà, tai po spalio 18-osios (ir gal anksèiau) ëmiau gëdytis dëstytojø. Þinoma, ne dël J. Þiugþdos charakteristikos. Vien tik dël savo karðèiavimosi, netakto. Þinoma, grauþtis niekada nemoku. Lapkrièio 6–10 d. Krivasalyje neprisiverèiau ilgiau kaip valandà paskaityti III TSRS istorijos dalá. Viena, nebuvo laiko, antra, jauèiaus po egzaminø iðvargæs. Treèia, svarbiausia, neapkenèiau taip ðlykðèiai tendencingai paraðyto vadovëlio. Todël lapkrièio 11-àjà atëjau á egzaminà labai nepasiruoðæs. Ið pradþiø buvau nusprendæs atidëti ðá egzaminà. Bet keletà valandø paskaitæs ten pat, nusprendþiau pamëginti laimæ. O gal „3“ ir iðlaikysiu.

PENKTOJI

KNYGA

515

Gráþæs ið valgyklos (geleþinkelieèiø valdybos rûmuose), radau visus likusius 5 studentus ðaukiamus pas dëstytojà Kæstutá Strumská. Uþëjau. Stengiausi traukti paskutinis, taèiau po manæs liko Pasvalio vidurinës mokyklos mokytoja Vlada. Paskutinis klausimas apie tà paèià kultûrinæ revoliucijà, apie kurià nieko neþinojau pavasará áskaitos metu. Kodël ðá klausimà pateikë man? Ar neprisiminë, kad kartà jau nesugebëjau pakalbëti ðia tema? Ar tik negavo ásakymo sukirsti manæs? Taèiau nesibijau. Prieð mane atsakinëjæ labai jau nieko neþinojo. Palyginus að daugiau þinau. Mokyklos direktoriø Èiþikà gerbiau. Ðákart jis silpnai iðmanë XX suvaþiavimà. Strumskis norëjo pamokyti. Ðis ëmë praðytis pateikti papildomø klausimø. Pateikë. Nekaip atsakë ir tuos. Paraðë „3“. Að norëjau eiti atsakinëti prieð anuos 2 studentus, bet Strumskis liepë palaukti, kol tie atsiskaitys. Kaþkà nujauèiau. Visai ramiai atsakinëjau pirmàjá klausimà apie I tarybø suvaþiavimà. Truputá sumaiðiau dël dekreto apie þemæ. Antràjá klausimà pasakojant, K. Strumskis nutraukë mane: „Uþteks! Ðis klausimas labai sunkus.“ Pateikë sunkø klausimà, o paskui pats prisipaþino. Matyt, norëjo árodyti, kad norëdamas galëtø sukirsti mane. Atsakiau maþdaug trejetui su pliusu. Taèiau jis, paëmæs studijø knygelæ, pasakë: „Paraðysiu jums ketvertà. Að prisimenu jûsø neblogà kontroliná darbà...“ Èia að nutraukiau já atsipraðæs, kad ne toje vietoje pasiraðo egzaminà. Kai pasiraðë, nesistengiau, kad jis tæstø nebaigtà mintá. Bet jis tæsë: „Þinoma, tas nereiðkia, kad sutikau su visais jûsø teiginiais. Tik dël vietos stokos nenorëjau ásileisti á diskusijas. Kà nors raðant, reikia gerai iðmanyti visus istorinius ðaltinius, visà medþiagà...“ Nutraukiau já, kad visus savo teiginius pagrindþiau dokumentais. Tada jis priminë mano elgesá rugsëjo 20-àjà: „Girdëjau, kad jûs kalbëjote ginant disertacijà. Atvirai kalbant (ir tik tarp mûsø), pagadinote reikalà. Disertacija silpna ir disertantas bûtø neapginæs jos...“ Bandþiau nesutikti su juo, bet jis tæsë toliau: „Reikia daugiau diplomatijos! Istorija ne matematika, kur viskas aiðku. Istorija klasinis, politinis mokslas...“ Èia vël nutraukiau já: „...ir todël tendencingas...“ Jis:

516

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

„Taip, teisingai, tendencingas, jeigu norite. Bet kritikuojant reikia gerai þinoti laikotarpá. Istorija ne matematika. Jeigu mes viskà taip kritikuosime, tai galima pradëti aiðkinti, kad 1940 m. Lietuvoje ávyko ne revoliucija, o okupacija, o pokario laikotarpiu ne klasiø kova, o tautinis pasiprieðinimas. Galime árodinëti, kad nacionalinis klausimas pas mus neiðspræstas, o jeigu iðspræstas, tai neteisingai.“ Að vël nutraukiau já pareikðdamas, kad savo kritika neinu taip toli. Jis vël mokë mane: „Reikia daugiau diplomatijos. Negalvokit, kad jûs savo teiginiais Amerikà atradot, kad jûs viskà matot, o mes ne. Viskam ateis savo laikas. Mes neturime gerø istorikø. Auga jaunoji karta. Mums reikia iðeiti á visasàjunginæ arenà. Maskvoje beveik nëra Lietuvos istorijos specialistø. Mes nesugebam iðleisti III Lietuvos istorijos tomo, kà latviai jau padarë...“ Èia nutraukiu já: „Treèiosios dalies pusë paraðyta. Bet kokia ten istorija? Jà perskaitæs nesusidarai jokio vaizdo apie to meto Lietuvos istorijà. Tai ne mûsø tautos, valstybës istorija, o Lietuvos komunistø partijos istorija...“ Jis irgi neleidþia man ilgai kalbëti, nes jo galvoje susispietæ daug minèiø: „Matote, mums prikaiðioja, kad nesugebame átikinti studentø...“ Supratæs, kà jis tuo nori pasakyti, skubu: „Jeigu jums dël mano elgesio buvo nemalonumø, labai atsipraðau ir paþadu daugiau nekalbëti.“ Jam nemaloni ði pastaba. Ne! Jis neturëjæs nemalonumø. Taèiau jis tyli, kai paþadu daugiau nekalbëti. Jo þodþiai, kad jis dràsiai mane gynæs po mano kalbos birþelio mënesio gamybinio susirinkimo metu, rodo, kad jis lyg gailisi taip dràsiai gynæs. Matyt, tada neþinojo, kà gynë. Tik dabar J. Þiugþda jam iðaiðkino, kà jis gynë. Nesitikëjau, kad Bendþius taip smulkiai bûtø atpasakojæs pirmàjà mano kalbà. Kadangi savo kalboje jis [Bendþius] daug kà nutylëjo, todël galvojau, kad uþmirðo, kà kalbëjau. Pasirodo, kad neuþmirðo. Nenorëdamas bûti nemandagus, jau seniai buvau atsistojæs ir pasiruoðæs iðeiti. Bet jis dëstë toliau: „Jûs kritikavote TSRS istorijos vadovëlius. Bet kaip dëstyti? Koká metodà pasirinkti?“ Að jam priminiau, kad apie Gruzijos respublikà nei þodþio, nei þodþio apie tai, kaip Vidurinës Azijos respublikos Buchara ir Chorezmas tapo tarybinëmis. Jis apie tai ið viso nedëstæs.

PENKTOJI

KNYGA

517

Nuo Vidurinës Azijos priëjom prie Lietuvos. Nereikià per daug iðkelti savo tautos laimëjimø. Mes irgi grobæ kitas ðalis. Að: „Teisingai. Bet apie tai raðoma. O kad rusai grobë, tylima, pateisinama. Profesorius J. Þiugþda raðo apie 1655 m. ávykius, kad vilnieèiai sutikæ rusø kariuomenæ su gëlëmis, tà kariuomenæ, kuri sugriovë miestà, iðþudë daugybæ vilnieèiø. Juk tai istoriniø faktø iðkraipymas.“ Jis vël apie lietuviø ambicijà. Tai esàs nacionalizmas. Að: „Að nesu nacionalistas, nors juo ir esu laikomas. Mano manymu, kur lietuviai buvo neteisûs, ten apie juos reikia tiesà raðyti. Bet ir apie rusus reikia raðyti tiesà. Daug vilèiø teikia paskutinis Batûros straipsnis. Iki ðiol buvo tvirtinama, kad viskà, kà mes turime, gavome ið rusø. O ðis straipsnis parodë, kad rusams ir Europai daug davëme.“ K. Strumskis pasigyrë, kad R. Batûra jo draugas, kartu su juo baigæ studijas. Neseniai jis skaitæs paskaità ir ten árodinëjæs, kad ir lietuviai áneðæ nemaþà indëlá á Europos istorijà. Bet nereikià perdëti. Visgi totoriams daugiausia kraujo nuleidæ rusai. O TSRS istorijoje daugiausia kalbama apie Rusijà todël, kad ji didþiausia valstybë. Paimkim paskutiná karà. Negi Vidurinë Azija áneðë didesná indëlá uþ rusus? Sutikau su juo. Að: „Reikia galø gale versti stabus. Politiniame gyvenime, biologijos moksle jie nuversti. Reikia ir istorijos moksle nuversti stabus.“ Jis suprato, kad turiu galvoje J. Þiugþdà: „Reikia turëti kantrybës. Seniai mirðta, jaunimas uþima jø vietà. Reikia bûti diplomatais. Daugiau diplomatijos ir kantrybës. Viskam savo laikas. Istorija ne matematika“, – vël kartojosi jis. Vël priminë, kad „tarp mûsø kalbant.“ Á tai atsakiau stengdamasis nuraminti: „Að ne diplomatas, bet ir ne plepys. O dël diplomatijos, tai diplomatu netapsiu. Greit 40 metø. Ar verta mokintis diplomatijos?“ Tiesa, dar pabrëþiau: „Kà að kalbëjau, suþinojo ten, kur reikia. Bet að nebijau. Nieko neleistino nepasakiau. Jeigu bûèiau ramiai kalbëjæs, nieko nebûtø ávykæ...“ Jis nutraukë mane: „Kiekvienas klausimas turi savo etikà“. Að: „Etikai, þinoma, nusiþengiau.“ Kai að kalbëjau, kad jau ne laikas mokytis diplomatijos, jis juokësi, nuoðirdþiai juokësi. Paklausë, kada baigæs ekonomikà (þino!), kur dirbàs (nors ir tai beveik þinojo). Gaila, kad nepabrëþiau: „O kitkà jums profesorius J. Þiugþda papasakojo.“

518

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ir jam papasakojau („tarp mûsø kalbant“), kad þmona neleido kalbëti, bet neiðkenèiau pamatæs nesugebant atsakyti á mano klausimus. O ant Rakûno að nepykstu. Jis neblogas þmogus. Mes paþástami, nors jis ir neprisipaþino paþástàs mane. Strumskis: „Taip sudirbote, kas prisipaþins. Að irgi nebûèiau prisipaþinæs paþástàs.“ Maloniai atsisveikinom. (Apie mintis po pasikalbëjimo rytoj. O dabar miegoti. Jau 21 val. 25 min. Raðiau su pertraukomis, bet pavargau truputá. Ir tai gerai, kad galiu raðyti. Vladukas pas motinà. Gerai! Jai linksmiau!)

Gruodþio 11 d. (sekmadienis) (10 val. 45 min. Vilytë repeticijoj. Mama pas Bronæ, Gintulá iðvariau pas vaikus, nes daug zirzë. O Alë, kaip visada, vargsta – plauna grindis. Vandens, þinoma, prineðiau, uþkûriau krosná atneðæs angliø ir malkø. O daugiau padëti neturiu laiko. Dþiaugiuosi, kad vakar prieð miegà pasivaikðèiojæs su Vilyte pusvalandá po miðkà, neblogai miegojau. Tæsiu tai, ko neuþbaigiau. Kad tik kas nors neateitø ir nesutrukdytø.) Po pasikalbëjimo su K. Strumskiu ilgai svarsèiau, kodël jis pasirinko toká kelià pasikalbëjimui. Kodël kalbëjo prie liudininko? Nors, tiesà sakant, jis negalëjo jo iðvyti. Ji laikë egzaminà uþ II vadovëlio dalá, todël ir ëjo paskutinë. Bet jis, palyginus, daug kalbëjo. Geriau, kad tik að vienas tai bûèiau girdëjæs. Matyt, Vlados veidas rodë, kad ji dora mergaitë ir neplepës. O jeigu bûtø kalbëjæs su vienu manimi, kai kam kiltø átarimas, kà að su juo kalbëjau. Jeigu kalbëjo prie liudininko, reiðkia, pasikalbëjimas nebuvo „slaptas“. Gudrus dëstytojas K. Strumskis! O man buvo gëda dël savo nediplomatiðkumo. Jis 9 metais jaunesnis uþ mane, o mokina mane diplomatijos it savo sûnø. Gëda! Savo akyse atrodþiau it nusikaltæs mokinukas, uþ savo elgesá uþsitarnavæs nuo mokytojo rykðèiø. Bet kartu buvau patenkintas, kad iðlaikiau egzaminà. Pavijo abu partinius darbuotojus Kolesnykà ir Levèenkà, o „faðistas“ Ter-

PENKTOJI

KNYGA

519

leckas iðlaikë „4“. Pavijo gan daug studentø, o að iðlaikiau, nors ir nesimokinau. Supratau, kad ðiandien ne 1957-ieji, kada galima buvo ásakyti dëstytojams tà ar kità „sukirsti“. Gerai! Tik Bendþius ir J. Þiugþda „kirs“ mane. Gali dar A. Kazlauskas. Paþiûrësim! Bûdamas durnelis, prisipaþinau studentams, kad nepasiruoðiau (jie ðaukë, kad að esàs zubryla ir gerai pasiruoðiau). Á sesijà vël atvyko Jurbarko rajono mokytojas Maèiulis, kurá pernai átariau esant nedoru þmogumi. Dabar tvirtai ásitikinau, kad jis ðnipinëja saugumui. Pirmas stengësi suþinoti, kiek gavau ið gzamino. Vëliau teiravosi, kokius klausimus gavau. Kadangi klausë pamokos metu, sakiau vëliau papasakosiu. Daugiau nedráso klausinëti. Laukiau Viktoro pasitarti dël egzamino. Lapkrièio 14-àjà jis apsilankë. Þodþiu, net dvi savaites nesirodë. Pasakiau, kad suprantàs jo taktikà. Jis lankësi Estijoje. Saugumas susekë. Viktoras irgi negalëjo áspëti K. Strumskio elgesio esmës. Gal tuo ruoðia dirvà ateièiai? Bet kodël jis gali bijoti manæs ateity? Jis nëra naivus, kad patikëtø puikia mano ateitimi, kurios að galëèiau tikëtis tik pasikeitus istorinëms sàlygoms. Esàs zuikelis, bijàs be liudininkø kalbëti. Bet greit pats paneigë ðià savo nuomonæ. Milius ir K. Ambrasas jo vietoje nebûtø iðdrásæ paraðyti man „4“, kai komsorgus pavijo. Ðie abu geriausiu atveju bûtø ávertinæ mano þinias „3“. Vadinasi, jis nëra didelis bailys. Gal jis norás apraminti mane? Mes snaudþiame, o tu trukdai mums. Patylëk ir tu! Kuo tu geresnis uþ mus? Gal?! Ne! Bet vis vien jis diplomatas ir vertas pagarbos. O að? Að – atviraðirdis durnelis! Taip! Kaip ten bebûtø, bet mano akyse jis liko simpatiðku þmogumi. Nereikia pamirðti, kad jis buvo komjaunimo rajono sekretoriumi. Taip greit padaryti tokià evoliucijà ne kiekvienas sugeba. Aiðku, kad bûdamas sekretoriumi ðlovino Stalinà, keikë nacionalistus. O ðiandien jis neiðsigando mano charakteristikos, kurià pateikë J. Þiugþda. Gailiuosi nepasakæs apie J. Þiugþdà, kad jis (kaip tamsybininkø atstovas) ilgai gyvena. Þinoma, jo paskaitomis nesu patenkintas. Jos turi grynai propagandiná, apologetiná turiná. Gal já galima pateisinti

520

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tuo, kad tik birþelio mënesá apgynë disertacijà. Kol apgynë jà, turëjo veidmainiauti. Gal greit ir jo paskaitos ágaus moksliná pobûdá. Aiðku, kad jis truputá iðsigando J. Þiugþdos charakteristikos. Jo þodþiai, kad jis ne su viskuo, kà að árodinëjau savo kontroliniame darbe1, sutinkàs, tai parodo. Tik dabar jis suprato, koká þmogø jis iðgyrë. Taèiau per daug vis vien neiðsigando. Reikia tik dþiaugtis, kad þiugþdoms ir panaðiems á já niekðams nepavyksta iðauklëti niekðø, pataikûnø, bailiø, iðgamø. Jaunieji Lietuvos istorikai pradeda galvoti ir matyti. Tai ir teikia mums daug vilèiø, vilèiø, kad rusams nepavyks greit nutautinti mus, Lietuvà!2 Kaveckas pakvietë mane lapkrièio 14-àjà pasivaikðèioti po ilgàjá Politechnikos instituto II rûmø koridoriø. Matàs anà garbanotà vyriðká? Esàs jo kaimynas, kartu mokinosi abu Skaudvilëje. Bet paskiau patekæs á lagerá ir iðkalëjæs uþ pogrindinæ organizacijà apie 8 metus. Jis praðæs apie tai nepasakoti. Bet man pasakos. Kodël jis man tai pasakoja, ir ðiandien neaiðku. O gal jo kaimynas, Juozas Kinderis, jau „persiauklëjo“ ir talkininkauja saugumui? Gal prie tokio greièiau prikibsiu, atversiu savo ðirdá. Ne! Iðvaizda rodo, kad tai ne niekðas. Ne! Tokio veido þmonës niekðais negali bûti. Kinderis iðvietëje-rûkomajame ëmë pasakoti, kad jis mokytojauja Rusnëje. Ten nesà rusiðkos mokyklos. Rusai, kurie negalvoja Lietuvoje ilgai gyventi, veþà per Nemunà vaikus á Kaliningrado kraðtà, á rusiðkas mokyklas. O lietuviai – ið ten – á lietuviðkas mokyklas. Að pabrëþiau, kad ið Lietuvos iðvaþiuoti niekas nesiruoðia. Èia ásikiðo Kaveckas. Esà Suvalkijoje rusai neuþsilaikà ilgai. Að tuoj su ironija apðaukiau já nacionalistu, kuris neparuoðia Suvalkijoj rusams tvirtos dirvos. Jis ir kiti juokësi ið þydø. Gailëjausi vëliau, kad nesugalvojau, kaip ásikiðti á pokalbá. Pokalbis vyko vël apie mokyklas. Ásikiðo Kalesnykas. Esà pas mus nesà jokios problemos. Ðirvintose, kas nori, tas leidþia vaikus á bet kokias mokyklas. Jam priminiau, kad Lietuvos nereikia maiðyti su Gudija. Ten lietuviai neturi savo lietuviðkø mokyklø. Ásikiðo 1 2

Kontrolinis darbas apie 1940 m. ávykius Lietuvoje. Darbà pasiliko sau. – A. T. Kai po metø J. Þiugþda man ið Lietuvos istorijos vieninteliam paraðë „5“, jis liko man máslë. – A. T.

PENKTOJI

KNYGA

521

Vëbra. Turá lietuviðkas pamokas. Nurodþiau, kad tik keliose mokyklose po porà valandø á savaitæ. Pateikiau klausimà: kodël Lietuvos lenkai turi lenkiðkas mokyklas, o Gudijos ir Ukrainos lenkai jø neturi? Vëbra aiðkino, kad suraðymo metu jø neradæ ten. Paaiðkinau, kad Gudijoje rasta per 0,5 mln. lenkø, o Ukrainoje – per 300 tûkstanèiø. Bet èia ásikiðo Kolenykas. Suraðymo metu kaþkas paleidæs gandus, kad tuos, kurie uþsiraðæ lenkais, visus veðià á Lenkijà. Ðirvintø lenkai maldavæ, kad juos perraðytø lietuviais. Taip iðnykæ lenkai ið Ðirvintø. Kalba gráþo apie Kaliningradà. Kaveckas ëmë pasakoti, kad traukiny ásikalbëjæs su ðeima, gyvenanèia Kaliningrade. Jie nenorá gráþti á Lietuvà. Kas nori, visi gali gráþti á Lietuvà ir savo vaikus mokyti lietuviðkai. Að pabrëþiau, kad ne visiems lietuviams leidþiama gráþti á Lietuvà. Kaveckas: „Reikëjo jiems eiti drauge su tarybø valdþia...“ Nutraukæs já susinervinæs iðdroþiau: „Tavyje kalba Stalinas.“ Atrodo, kad R. Vëbra iðsigando ir pasiûlë eiti á auditorijà. Gráþtant juokaujanèiu tonu vadinau Kaveckà maþuoju Stalinu. Jis neuþsigavo. Visi juokësi, kad mes abu visà laikà ginèijamës. Tiesa, prieð tai kaþkas ëmë árodinëti, kad Vilniaus lenkø klausimas nustojo savo aðtrumo, lenkai lietuvëjà. Jam pritarë dëstytojas R. Vëbra. Ásikiðæs pabrëþiau, kad jie klysta taip galvodami. Vilniaus lenkai ne lietuvëja, o rusëja. Vilniuje gyvena 20 procentø lenkø, taèiau net 10 procentø jø savo vaikus leidþia á rusiðkas mokyklas. Maèiulis turës medþiagos savo „donosams“ raðyti. Tegu! Að nepasakiau to, ko negalima. Uþ tokias diskusijas saugumas nesiims prieð mane represijø. Ne! Kità dienà atsineðiau á auditorijà knygà „Naselenije mira“, kuri patvirtino mano teiginá apie lenkø skaièiø TSRS. Nepatogu buvo rodyti R. Vëbrai, árodinëti, kad jis klydo. Papraðiau Kaveckà parodyti ðià knygà R. Vëbrai, nes jie abu gerai paþástami. Atsisakë. Jis norás egzaminà iðlaikyti. Atrodo, apie lapkrièio 16-àjà vël pertraukos metu susirinkom visi á rûkomàjá. Kaþkas ëmë kalbëti apie Kaveckà. Vëbra prasitarë, kad Kaveckas mëgstàs „ðpilkas“ svaidyti. Kaþkas pradëjo kalbà apie atvirumà. R. Vëbra: „Gilios asmenybës yra uþdaros, o pavirðu-

522

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tiniðkesnës – atviros.“ Ásikiðau að. Priminiau, kad aukðtaièiai yra atviresni, o þemaièiai – uþdaresni. Vëliau gailëjausi, kad nepriminiau prof. Igno Jonyno pavyzdþio. Jis buvæs labai atviras ir nebijojæs Stalino laikais kalbëti tiesos apie Lietuvos istorijà. O J. Þiugþda uþdaras, veidmainis. Taèiau kuris ið jø „gilesnis“ – Jonynas ar Þiugþda? Kelias dienas apie tai galvojau. Viktoras ne kartà pabrëþë (o gal taikydamas man?), kad uþdari, paslaptingi þmonës sukelià paðnekovø akyse didesnæ pagarbà ir simpatijà negu atviri, plepiai. Su tuo, þinoma, sutinku ir að. Sutinku, bet tik ið dalies. Kodël? Ðtai pavyzdys. Po keliø dienø pasitaikë proga abiem su Kinderiu eiti á universitetà. Leidau suprasti, kad að buvæs sovietinis lagerininkas. Laukiau, kad ir jis prisipaþins tai man. Ne! Neprisipaþino! Atsisveikinæs klausiau pats save: „Kuris ið mûsø teisesnis ir protingesnis? Kiekvienas atsakys, kad jis. Bet ar jie teisûs? Kà duoda mûsø uþdarumas, tylëjimas sukandus dantis? Ir ar jis ðiandien reikalingas? Na, pogrindininkas turi tylëti, veidmainiauti. O likusieji? Kokie rezultatai to tylëjimo, veidmainiavimo?“ Leisiu kalbëti Jonui III1 , kurá buvau seniai susitikæs ir pas kurá buvau uþëjæs pasiðnekëti. Ðtai jo þodþiai: „Ðiandien tylëjimas atneða tik þalà mûsø tautai. Labai gaila, kad iðmintingus vaizduodami tyli tie, kurie daug þino apie okupanto juodus darbelius. Apie juos reikia ne tylëti, o kalbëti, ne kalbëti, o visur ðaukte ðaukti. Tegu apie tai suþino kuo daugiau lietuviø, ypaè jaunimo. Laikas bëga. Gyvi enkavedistø nusikaltimø liudininkai vienas po kito nueina á kapus, nusineðdami daug paslapèiø. Bûtina ne tik ákalbëti juos raðyti savo prisiminimus, bet iðmokyti juos pasakoti, kalbëti. Kokia nauda, kad jie tyli? Tyli galvodami tik apie savo kailá. Ko bijoti? Tegu vienà kità pasodins NKVD palikuonys, bet visø – ne. Be to, uþ kalbas nesodina ðiandien. Nëra ko bijoti kalbëti. Tik bailiai tyli. Kitus stabdo, moko tylëti tik tie, kurie patys tyli bûdami ið prigimties bailiais. Þinoma, nereikia perdëti ir sienos dauþyti galva. Protingai kalbëti galima ir bûtina.“ 1

Pats autorius.

PENKTOJI

KNYGA

523

Negalëjau su juo nesutikti. Juk ir apybraiþoje „Ið klampynës“ saugumas liepia tylëti. Saugumo raðeiva iðgiria tà kaliná, kuris niekam nepasakoja apie tai, kad kalëjo. Að neslepiu. Tegu visi þino, kad ðiandien yra politiniø kaliniø ir uþ kà jie kali. Jeigu reikëtø, tylëèiau. Taèiau nerandu reikalo apie tai tylëti. Tegu uþ tai mane laiko silpnavaliu plepiu. Nesistengiu, kad mane visur girtø. Ne! Tà paèià dienà po paskaitø dëstytojas Vëbra paklausë, gal esà norinèiø paklausti. Að tuoj pat atsistojæs iðpyðkinau: „Jûs, o ir kiti dëstytojai akcentuojate þodá „nacija“, „lietuviø burþuazinë nacija“. Man 1957 m. teko dalyvauti Mokslø akademijoje (kaip stebëtojui) konferencijoje tema „Apie lietuviø nacijos formavimàsi“. Ten velionis Konstantinas Jablonskis ir Eugenijus Meðkauskas árodë, kad tokios problemos ið viso nëra. Lietuviø nacija susiformavo 1009 metais, kada mus pasiekia raðytinës þinios apie lietuvius. Rusams „nacija“ reikalinga todël, kad jie neturi þodþio „tauta“ ir „liaudis“, kaip turime mes. O nacijos problemà iðkëlë Stalinas, kaip pasiprieðinimà kylanèiam nacionalizmui...“ Bent panaðiai formulavau savo klausimà. Vëbra nutraukë mane: „Suprantu jûsø klausimo esmæ.“ Tai esàs sunkus klausimas. Iðsisukinëjo berdamas nuvalkiotus stalinieèiø teiginius, taèiau kiekvienam buvo aiðku, kad jis pats nesutinka su Stalinu. Já irgi bars uþ vienà disertacijos teiginá. Èia ásikiðo Èiþikas: „Ðveicarieèiai nëra nacija? Taip?! O vokieèiai, gyvenà Ðveicarijoje? Koks skirtumas tarp Ðveicarijos ir Vokietijos vokieèiø?“ Vël teko R. Vëbrai iðsisukinëti, nes atvirai pasakyti savo nuomonës negalëjo. Vos man paklausus, Kaveckas iðreiðkë savo nepasitenkinimà. Tokius klausimus galás iðsiaiðkinti individualiai. Po paskaitos vyrai suëjom á rûkomàjá, Kaveckas vël apkaltino mane tuo paèiu. Esà neteisinga kelti tokius klausimus, versti þmones abejoti pagrindiniais marksizmo teiginiais. Að grubiai (nors apgalvojau ðià temà, apgalvojau, kaip „sukirsti“ tamsybininkà Kaveckà, bet tikrovëje planas suiro. Po eilës nemigo naktø buvau neiðsimiegojæs, todël nervingas): „Tu pats bijai galvoti ir nenori, kad kiti truputá pagalvotø. Turiu að ne vienà paþástamà dëstytojà ekonomikos fakultete. Jie man nusiskundþia, kad kuo toliau, tuo labiau ateina á universitetà ið vidurinës mokyklos silpniau pasiruo-

524

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ðæ, juo didesni indiferentai. O kodël? Tuo kaltas tu ir á tave panaðûs.“ Visi ëmë juoktis. Juokësi net R. Vëbra. Að tæsiau: „Jaunàjà kartà bûtina auklëti marksistine dvasia. Taèiau jaunimas niekuo nesidomi. Dauguma indiferentai. Komunizmo pagrindø disciplina yra rimta disciplina ir bûtina jaunimui. Taèiau jaunimas bëga ið komunizmo paskaitø, juokiasi ið ðiø paskaitø. Kodël? Kas kaltas? Tu! Paaiðkinsiu! Komandiruotëje susitikau vienà mokytojà. Pasirodë, kad ji ið Vilkaviðkio rajono...“ Vël visi ëmë juoktis. (Tas faktas iðgalvotas. Studentai neakivaizdininkai man pasakojo apie panaðø Kavecko elgesá). Ji ëmë skøstis, kad neturi Lietuvos istorijos vadovëlio, kad programose neskiriama beveik vietos Lietuvos istorijai. Að jai árodinëjau, kad pati kalta. Yra Lietuvos istorijos tritomis. Galima ið jo pasidaryti konspektà, pasiimti medþiagos ið istorijos ðaltiniø. Mokytoja á tai atsakë: „Pamëgink tai padaryti! Atvaþiuos Kaveckas su savo kompanija, patikrins, gausi velniø ir iðlëksi ið mokyklos.“ Ir vël juokas. R. Vëbra taip nuoðirdþiai juokiasi. Kaveckas tyli, nedràsiai mëgina prieðtarauti. O að tæsiu: „Toks rajono valdþios elgesys auklëja mokytojus bailiais, kurie niekuo nesidomi, be karvës ir parðelio. Kokià toks mokytojas gali iðauklëti jaunàjà kartà? Pamaþu jis pats tampa indiferentas, indiferentais iðleidþia á gyvenimà ir savo mokinius. O universitetas jau nieko doro negali ið tokiø paruoðti. Reikia jaunimà auklëti ne universitete, o vidurinëje mokykloje.“ Kaveckas papraðë þodþio. Jis pasakysiàs, kodël taip yra: „Iki XX suvaþiavimo vieni mokytojai viskuo tikëjo, o kiti – niekuo netikëjo? Bet nemaþa dalis visgi tikëjo. O dabar? Dabar niekas nebetiki.“ Atviras, bet teisingas komunisto prisipaþinimas. Jis ëmë kaltinti mokytojus, kurie neturá tvirtos materialistinës-marksistinës pasaulëþiûros. Að nesutikau! Árodinëjau, kad ðiandien aukðtoji mokykla duoda bûsimiems mokytojams daugiau þiniø ið marksizmo mokslo negu anksèiau, geriau juos paruoðia. Taèiau anksèiau vidurinë mokykla iðleisdavo maþiau indiferentø negu dabar. Á tai jis jau atsakë, bet að toliau já „spaudþiau“. Buvau pasiruoðæs (nemigo valandomis) kalbëti, kad Lietuvos istorijos nedëstymas daro tik þalà. Lapkrièio 14-àjà visi sutiko (drauge

PENKTOJI

KNYGA

525

su R. Vëbra), kad internacionalistu gali bûti tik tas, kuris pirmiausia myli savo tautà. Nedëstydami Lietuvos istorijos neiðmokina jaunosios kartos mylëti. O kas nemyli savo tautos, tas negali bûti internacionalistas. Bet nervindamasis nesuspëjau tinkamai iðdëstyti ðio klausimo. Kalbëjau apie tai, kad bûtina mokytojams duoti daugiau iniciatyvos, savarankiðkumo. R. Vëbra priminë „Literatûros ir meno“ laikraðtyje iðspausdintà straipsná, kuriame smerkiamas rajonø partiniø organizacijø kiðimasis á mokslo reikalus. Kaþkas ëmë árodinëti, kad partiniai instruktoriai nieko neiðmano, o kiðasi á mokymo procesà. Kaveckas nesutiko, kad instruktoriai maþiau iðsilavinæ uþ mokytojus. Jis jautësi nejaukiai ir buvo visà laikà labai pasikeitæs. Visi stebëjosi jo tylëjimu. Tik po savaitës buvo vël linksmas. Ar tik negavo nuo saugumo á kailá? Maèiulis, þinoma, visur pritarë man, kaltino Kaveckà. Aiðku, kad paraðë saugumui apie tai, kaip Kaveckas nesugebëjo apginti partijos. Maèiulis ëmë pirðtis á draugus. Atsineðiau kelias prieð karà iðleistas knygeles apie 1863 m. sukilimà. Tuoj griebë skaityti. Po keliø dienø pradëjau tampyti sovietinius leidinius. Maèiulis buvo nepatenkintas: „Kà tu èia rodai?! Iðtrauk kà nors apstulbinanèio.“ O ðpygos nenori? Saugumo negalësi niekuo nustebinti. Bet po kurio laiko jis labai pasikeitë. Jeigu pirmiau lásdavo á akis, pirðosi á draugus, tai po to stengësi laikytis nuo manæs nuoðaliai. Taèiau tik vaidino nesidomás tuo, kà að kalbu. Matyt, saugumas patarë keisti sekimo taktikà. Pirmomis dienomis man lyg buvo gëda R. Vëbros dël diplomatijos stokos. Bet po Kavecko „sukirtimo“ nesigëdijau. Man atrodë, kad ir dëstytojas Vëbra patenkintas tuo, jog Kaveckui „nuðluosèiau nosá.“ Lapkrièio 17-àjà apsilankë Viktoras ir Algis Baltruðis. Algiuko brolá pasodino Tauragëje uþ chuliganizmà. Patariau kreiptis á Stasæ. Ji turi ministerijoje daug paþástamø ir gali padëti, kaip daugeliui padëjo. Viktoras kategoriðkai pasiprieðino. Su ja reikia nutraukti bet kokius santykius, nes ji susiriðusi su saugumu. Ið pradþiø nenorëjau sutikti, bet vëliau sutikau. Kalbëjome apie buvusá partijos nará Kapoèiø. Pernai Stasë pasakojo man, kad jos Povilas pyks-

526

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ta ant Kapoèiaus, kad ðis, suþinojæs esant Povilà rusu, nepriëmë á darbà. Jis nukentësiàs. Ji tada davë suprasti, kad áspëèiau Statybos tresto direktoriaus pavaduotojà ekonomikos reikalams, kuriuo Povilas irgi nepatenkintas. O dabar Povilui girdint pavadino Kapoèiø saugumo agentu. Toks jis ir yra. Aiðku! Bet tada Stasë elgësi taip nesàmoningai. Lapkrièio 19-àjà „Tiesoje“ pasirodë straipsnis J. Galvydþio 70-meèio proga. Iðreiðkiau mintá, kad reikia sená pasveikinti. Moterys atneðë gëliø ir ákalbëjo mane ir Olgà pasveikinti senelá. Buvau girdëjæs, kad jis doras lietuvis, gerai skaitàs paskaitas. Birþelio mënesá tebuvau tik vienoje jo paskaitoje, nes reikëjo ruoðtis egzaminams. Ðámet ið pradþiø lankiau visas jo paskaitas. Tai vaikðèiojanti enciklopedija. Bet jau ið pat pradþiø pasirodë, kad jis bailokas senelis. Skaitë apie Kinijà. Daug kalbëjo apie anglø imperialistinæ politikà Kinijos atþvilgiu 19 a. Minëjo ir Prancûzijos politikà. O apie Rusijos imperialistinæ politikà nei þodþio. Bijo, kad gali apkaltinti siekiant ákvëpti studentams analogijos su dabartine rusø politika. Net Kaveckas pabrëþë, kad senis bailus, todël ir jo paskaitos neádomios. Bet pasveikinti reikia. Tokiuose sveikinimuose esu labai seniai dalyvavæs. Bet reikia sveikinti. Truputá jaudinuosi. Taèiau, kaip pasirodë, senelis dar labiau susijaudino, net gëles iðmetë ið rankø. Pavyko puikiai. Pakvietë senelis á jo oficialøjá minëjimà. Bûtinai nueisiu! Ádomu, kà kalbës kiti, jis pats. Alei liepiau eiti á Toliko1 [Anatolijaus] sutiktuves, pats iðvaþiavau á universitetà. Salëje (kolonø) buvo susirinkæ daug þmoniø, taèiau studentø beveik nesimatë. Tebuvo tik kursø atstovës, kurios privalëjo sveikinti. Þodá gavo doc. J. Jurginis. Visi juokësi, kad daugiau kalbëjo apie save negu apie jubiliatà. Tai perdëta, þinoma, bet dalis tiesos yra. Jurginis mëgsta pasakoti apie tai, kaip jis buvo opozicijoje. Tai já ir gelbsti. Ið visø sveikinusiø ypaè iðsiskyrë visø istorijos katedrø kolektyvo sveikinimas, kurá skaitë prof. B. Dundulis. Atrodo, kad ðá sveiki1

Jos sesers sûnëno, sugráþusio ið kariuomenës.

PENKTOJI

KNYGA

527

nimà jis ir suredagavo. Juk kas kitas taip moka pataikauti partijai ir vyriausybei. B. Dundulis padarë J. Galvydá revoliucionieriumi ir vos ne komunistu. Ðlykðtu! Nekoká áspûdá parodë atidaræs minëjimà dekanas Semaðka. Jis pradëjo, kad ðiais metais TSRS ðvæs 50-metá. Ið ðio minëjimo iðvedë Galvydþio jubiliejaus ðventimà. O uþbaigë Robertas Þiugþda. Tas durnelis atsiuntë turbût ið Niujorko, telegramà, kurioje jis sveikina jubiliatà ne jo 70-meèio proga, bet já ir visà katedros kolektyvà Spalio 49-øjø metiniø proga. Kaþkas nusijuokë perskaièius jo telegramà. Greit visa salë kvatojo. Kaþkokià replikà pasiuntë Kolesnykas. Að irgi: „Ið Þiugþdos visko galima tikëtis.“ Priekyje mûsø sëdëjæs A. Ðidlauskas atsigræþë ir ádëmiai pasiþiûrëjo. Ðis, maèiau, dvilinkas lankstosi prieð J. Þiugþdà, o èia jo dievukà kaþkas iðdrásta kritikuoti. Jis labai panaðus á savo mokytojà – Þiugþdà. Sako esàs kapitalisto sûnelis, todël taip be muilo lenda partijai ir vyriausybei á uþpakalá. Vieni pataikûnai mirðta, kiti atsiranda. Þodis suteikiamas jubiliatui. Ðis kalba apie tai, kad já aprengæ tokiu ðventiniu rûbu, jog jis nepaþástàs savæs. Man pasirodë, kad senis ágaus dràsos ir nusirengs tà rûbà, á kurá já ávilko prievarta. Bet kur tau! Pasirodo, kad seniui labai malonu vaikðèioti apsirengusiam revoliucionieriaus rûbais. „Apie mane daug buvo kalbëta. Bet kai kas nëra þinoma plaèiajai visuomenei. Kai kà papasakosiu.“ Tiesa, prieð tai jis padëkojo partijai ir vyriausybei uþ apdovanojimà, kurá perskaitæs J. Kubilius iðvyko. Kas tai per apdovanojimas? Ogi popierëlis! Yra uþ kà dëkoti! O kad 20 metø marinuoja docento këdëje, irgi reikia dëkoti? Apdovanojimas reiðkiàs, kad laikas á pensijà. Bet jis nenorás. Dar galás dirbti. O kad iðklausytø ðio praðymo, reikia parodyti savo darbdaviams, kad pataikauti, meluoti jis dar gali. Na ir papasakojo! Pasakojo, kaip jam tarnaujant Lietuvos kariuomenëje kareiviai buvo varomi á baþnyèià. Jis neatkalbinëdavæs jø nuo baþnyèios, bet tiems, kurie neidavæ ten, skaitydavæs paskaitas apie pasaulio ir þmonijos kilmæ ir kt. tematika. Taip pamaþu beveik visi kariai nustojo lankæ baþnyèià. Kapelionas pasiskundæs ir kariuomenës vadas já nubaudæs. Ðlykðtu buvo klausytis ðio sapaliojimo, pataikavimo darbdaviams, ðliauþio-

528

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

jimo prieð jëgà. Ðlykðtu! Taip elgësi senas Lietuvos inteligentas, apie kurá iki ðiol teko girdëti daug kalbant, kaip apie jokiø kompromisø nepripaþástantá þmogø. Ðlykðtu! Ðalia sëdás neakivaizdininkas Pranas Kolesnykas irgi, matau, nepatenkintas. Minëjimas baigtas. Visgi ekonomistui A. Daukðai teko visø akivaizdoje pasisveikinti su manimi. Rytojaus dienà (sekmadiená) susirinkom tik grupelë studentø á filologijos fakulteto kiemà. Pranas ëmë pasakoti apie minëjimà, ðlykðtëtis visa minëjimo eiga, B. Dunduliu, R. Þiugþda, o ypaè doc. Galvydþiu. Jam esàs ðlykðtus Galvydþio pataikavimas. Pirma jo nemëgæs, o dabar jo nekenèiàs ir nelankysiàs jo paskaitø. Taip malonu buvo klausytis pasipiktinusio Lietuvos komunisto, Ðirvintø rajono komjaunimo komiteto sekretoriaus. Ir koks paradoksas! Buvæs Lietuvos kariuomenës karininkas – savanoris, kûrëjas dvilinkas susilenkæs ðliauþioja prieð tà santvarkà, prieð kurià jis kovojo, o ðios santvarkos auklëtinis ir jos gynëjas – piktinasi, smerkia já uþ ðá ðliauþiojimà, pataikavimà. O visgi tai malonus faktas! Malonus! Tokiam komunistui að pasiruoðæs pabuèiuoti á rankà. Tokiø komunistø buvimas teikia daug, be galo daug vilèiø. Jie iðauklës tokià jaunàjà kartà, kurie nevergaus, neðliauþios prieð stipresná ir nebijos kovoti uþ savo tautos teises. O to uþsienio lietuviai ir jø „Metmenys“ nesupranta ir negali suprasti. Mums kritikuojant J. Galvydþio elgesá, pasirodë jis pats. Þiûriu á já ir gaila pasidaro senelio. Ne! Pateisinti jo nemoku ir nenoriu. Argi galima já pateisinti? Uþ kà pateisinti? Tik smerkti já galima. Jam kaip tik nëra ko bijotis, pataikauti. Tuo jis daro didelæ þalà mûsø jaunajai kartai, mokydamas savo pavyzdþiu pataikauti, ðliauþioti. Pranas ir kiti ne kartà pabrëþë, kad laikas seniui á pensijà. Komunistas R. Vëbra daug vertesnis uþ buvusá Lietuvos kariuomenës karininkà. Liûdnos iðvados, bet tai faktas, árodytas faktas. Gyrësi paraðæs knygà apie religijos kilmæ, bet sunku, esà, iðspausdinti. Rado temà! O kiek temø Lietuvos istorija duoda, tø temø, kuriø nagrinëti cerberis J. Þiugþda neleidþia! Ar J. Galvydis negalëtø imtis ðios temos? Galëtø! Tegu jos neiðspausdina. Galëtø rankraðèiu naudotis. Uþtat jis vertas tik pasmerkimo, teisingo pasmerki-

PENKTOJI

KNYGA

529

mo. Po keliø dienø beveik visi pabëgom ið jo paskaitos. Èiurlionio gatvëje susitikom sená. Pasislëpëm. Þiûriu á praeinanèio senio aukðtà, tiesià figûrà. Liûdna, liûdna sieloje... Prislëgta nuotaika parvaþiuoju namo. Kità dienà sutikau Povilënà.1 Tas iðklausæs mane taip patarë: „Tavo pareiga pakalbëti su jo draugu Postile2 ir pasakyti, kà jûs galvojat apie Galvydþio paskaitas. Reikia uþeiti pas K. Strumská. Tegu jis nevaizduoja suprantàs visà rusø politikà. Jis daug ko nesupranta. O suprasti privalo. Jo apologetinës paskaitos daro daug þalos. Disertacijà apgynë, tegu ir jis moko studentus galvoti. Su R. Vëbra irgi reikëtø tau susipaþinti arèiau.“ Teisinausi, kad jie visi bijo manæs. Taèiau Povilënas nenusileido. Að privalàs veikti paþástamus universiteto dëstytojus, atverti jiems akis ten, kur jie daug ko nemato. Bent dabar nesiruoðiu pas juos eiti. Gráþæs po atostogø, radau naujà darbuotojà, vardu Graþina. Ji pradëjo domëtis istorija. Paëmë daug istoriniø knygø. Bet po mënesio gràþino. Kodël? Gal ir klystu, bet, mano manymu, pirðtus prikiðo Elena Smilgevièienë. Ji jai iðpasakojo, kad turiu þmonà, ðeimos neþiûriu. Toji pamëgino suvilioti mane. Labai meili bûdavo, koketuodavo. Ið pradþiø átarinëjau (gan neilgai), kad ji saugumo siøsta. Ne! Manau, kad ji buvo sugalvojusi „apsukti galvà“, nors ji net 15 metø jaunesnë uþ mane. Elena pasakë, kad Veros vyras negraþus. Tas nepatiko. Tada ði pridëjo, kad mano þmona negraþi. Ðá kartà tai neuþgavo manæs. Atneðiau Elytës 1947 m. nuotraukà: „Paþiûrëk! Tavo amþiaus bûdama ji graþiau uþ tave atrodë.“ Pabrëþdavau, kad þmonos neapgaudinëju. Bet Graþina gan buvo pradëjus patikti. Kartais nepatikdavo, o kartais – gan patikdavo. Atostogø metu tik dël to neuþeidavau. Lapkrièio 29-oji. Sugráþæs jauèiau, kad ji man patinka. Net buvau iðsigandæs. Nenoriu su Elyte vienoj lovoj gulëti ir dar apie kà nors svajoti. To nereikia! Ne! Bet gruodþio 2-àjà gráþau namo toks laimin1 2

Pats autorius. Dëstytoju Antanu Daukða.

530

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gas, kad Graþina man visiðkai pradëjo nepatikti. Elytei buvau toks geras. Taèiau kartu buvau nepatenkintas, kad niekas ástaigoje nedomina. Kartais vël norëèiau, kad kas nors labai patiktø. Koks dar vaikas esu! Elytës neapgaudinëju. Visada pabrëþiu, kad svarbiausia man þmona. Ðiandien Graþina praðë jos batus atneðti ið batsiuvio. Esà neturinti laiko. Atsakiau, kad þmonai neatneðu, pati neðioja, o èia merginai neðiu. Elena: „Þmona nemato.“ Að: „Mano sàþinë mato.“ Anà dienà likom su Graþina vienu du. Pradëjome kalbëti apie iðtikimybæ. Graþina: „Iðtikimø vyrø nëra! Tik gal tu vienas toks nenormalus vyras.“ Pabrëþtai kalbu, kad niekðiðka apgaudinëti þmonà. Ji dabar nesuka apie mane galvos, nors jai ir patinku. Svajoja apie dëstytojà Savaniauskà. Ðiaip kartais irgi jà paerzinu. Pavojai jokie negresia. Ir nenorëèiau niekada sulauþyti iðtikimybæ Elytei. Tada að þuvæs. Save niekinsiu, neapkæsiu. Bet to nebus! Ne! Að turiu likti þmogumi! Neðti slëpti dienoraðtá. 1966 m. gruodþio 16 d. 15 val. 50 min. Jeigu kada nors þus dienoraðtis, bus labai gaila. Gal neþus, iðliks. Jis man labai brangus.

ÐEÐTOJI

KNYGA

ÐEÐTOJI KNYGA

531

532

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ÐEÐTOJI

KNYGA

533

Gruodþio 11 d. (sekmadienis) 11 val. 30 min. kambarëly. Lauke apie porà laipsniø ðalèio. Sniego apie 1–2 mm. Vladelis ðiuo metu pradeda iðvaþiuoti ið Ðvenèionëliø. Vakar motinai buvo linksmiau jam atvykus, o ðiandien dar labiau liûdna. Ðeðtadiená að parvaþiuosiu. Jau iðvargæs. Tik 2 val. su Gintuliu tvërëm viðtom gardelá sandëliuke, kad nesuðaltø. O ðiaip vis dirbau, raðiau. Taip ir praeina visi sekmadieniai. Ðámet á teatrà retai, labai retai tenka nuðliauþti. Po Naujø metø! O dabar raðyti. Raðyti! Po J. Galvydþio minëjimo prisistaèiau prie Raudeliûno þmonos. Rûpëjo suþinoti, kaip laikosi jos vyras. Ji raðanti disertacijà apie I pasaulinio karo ávykius Lietuvoje. Jos vadovas pataræs raðyti objektyviai. Þinoma, kiekvienà teiginá reikià pagrásti. Yra Lietuvoje dorø þmoniø ir istorikø tarpe. Neturinti laiko. Pati viskà dirba. Ji puiki moteris, kad tiki savo vyro þvaigþde. Daug kas ið mûsø vokieèiø kalbos kursuose juokdavosi ið Vyto Raudeliûno „fiks idëjø“. Pasirodo, kad tos idëjos ágauna savo kûnà. Ið jo bus mokslininkas, didelis mokslininkas. Dirbti gali daug, nors ir sunkiai verèiasi þmogelis. Kad kas nors jam padëtø. Turtuoliai prageria, iðmëto pinigus, o tokiam nepadeda. Valdþia persekioja. Karjeristams ir kt. niekðeliams nereikalingas galvojantis þmogus. Prie mokslininkø namø atsisveikinau su ja, nes reikëjo skubëti pas þmonos Elytës seserá Bronæ á Toliko sutiktuves. Kiek kartø þadëjau iðbarti Bronæ, kad ji kalba su savo vaikais rusiðkai. Alë atkalbëjo mane. Bronë netesëjo savo þodþio. Su vaikais lietuvë kalba rusiðkai. Nina iðtekëjo uþ lietuvio. Ta liks lietuve. Bet Toli-

534

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kas draugauja su ruse. Tas taps rusu1. Kaip greit prabëgo 3 metai. Taip neseniai iðleidom já á armijà, o jau sugráþo. Laikas bëga greièiau uþ vandená. Uþsukau pas Alës pusseseræ Genæ. Ji nenorinti girdëti apie Algiukà Susná. Jis esàs nevertas, kad apie já kalbëtum. Kodël? Esà bevalis. Kur ji tai pastebëjo? Neaiðkino. Netikëjau, kad jø draugystë iðirs. Gal kità Algelis ásitaisë? „Amerikos balso“ lietuviø kalba klausau tik sekmadiená. Atsitiktinai uþsukau ðá radijà. Anglø korespondentas kalbëjo apie savo áspûdþius ið kelionës po Pabaltijá. Perdëtai iðgyrë tuos Pabaltijo gaminius, kurie daug geresni uþ rusiðkuosius. Prekiø èia didesnis pasirinkimas negu Maskvoje. Tai netiesa. Kà geresnio pagamina, iðveþa á Rusijà. Bet kad Estijoje nekalba estai rusiðkai2, teisingai pastebëjo. Latvijoje ir Lietuvoje kalba. Tai garbës nedaro mums. Po keliø dienø Vatikano radijas praneðë, jog „Elta“ paskelbë praneðimà apie tai, kad Rusija tvarko Lietuvos ekonomikà, vadovaudamasi savo interesais. Mes maþai, palyginti, klausom uþsienio. Nemaþai iki ðiol klausydavau, o kiti maþai. Viktoras turi daug laiko. Geriau paklausytø, negu praplepa su draugais ar paþástamais. Reikia ásigyti radijo imtuvà su 12–19 metrø ilgumo bangomis. Ðiø netrukdo. Dabar Vatikano beveik negirdëti. Bet kaip tokià „Spidolà“ gauti nusipirkti? Sekmadiená (lapkrièio 20 d.) uþsuko Susnys. Labai sublogæs. Sirgæs plauèiø uþdegimu. Já su Stasiu Nagliu uþklupo saugumas Panevëþio kapinëse (Lietuvos kariø) Vëliniø metu deginant þvakes. Stasá tampæ, grasinæ iðtremti. Nereikia jø iðsigàsti. Nieko nepadarys. Kodël iðsiskyrë su Gene? Jo aiðkinimu, Genë liepusi nutraukti visus ryðius su lagerininkais ir ateity (vedus) þiûrëti tik ðeimos. Jis nesutikæs. Èia kaþkas ne taip. Taèiau jis tikrai yra pasakæs (kaip Genë ir Ancë Alei pasakojo), kad pirmoj eilëj jam bûsià draugai, o þmona – antroj. Viktoras nemëgstàs kitø mokyti, nes suaugæ þmo-

1 2

Atgimimo metais Anatolijus pasikeitë pavardæ á motinos. Nuvykæs ten vëliau ásitikinau, kad estai didesni pataikûnai uþ lietuvius. – A. T.

ÐEÐTOJI

KNYGA

535

nës patys suprantà viskà. Laikausi kitos nuomonës – reikia mokyti. Visgi Algiukà paveikë mano pastabos, kad já lageris sulauþë ir ið jo nieko doro nebus. Bent stengiasi kalbëti apie knygas. Viktoras þiûri á já su panieka. Petras Plumpa jam pasakojæs, kad Algiukas lagery neperskaitæs në vienos knygos. Jis tik jas platinæs tarp kaliniø. Su Petru buvæ Kaune. Nustebinusi jo filosofija. Iðvykæ á uþsiená lietuviai inteligentai sumiesèionëjæ. Iðlikæ tik tie, kurie patekæ á Sibirà. Vengrijos ávykius, Lietuvos partizanø pasiprieðinimà jis laikàs klaida. Svarbiausia esà lavintis. Tikrai sumiesèionëjæ mûsø jaunieji lagerininkai – në vieno beveik tikro vyro tarp jø neliko. Gal tik Algis Baltruðis dar vyriðkesnis. Bet ir tas po 4 val. kasdien prasëdi pas savo Danutæ. Geriau vestø jà ir kà nors skaitytø, mokintøsi, ruoðtøsi gyvenimui. Në vieno vyro! Kokia neturtinga Lietuvëlë! Kur jos didvyriai? Kur? Jø reikia ieðkoti tarp dabartinio studentinio jaunimo. Pernai traukinyje susipaþinau su fizmatu Broniumi Cicënu. Pirmas áspûdis, kad tai puikus vyras. Gailëjausi neuþsiraðæs jo adreso. Tiek daug laiko praëjo, kol suþinojau jo pavardæ. Papraðiau Vinco suieðkoti já. Prieð trejetà savaièiø suþinojæs, kad ðis studentas miræs. Buvæs gabus vyras. Kaip gaila! Ne vienà vakarà sukalbëjau uþ já po tris „Amþinà atilsá“. Labai gaila! Gaila! Gal jeigu anksèiau bûèiau susipaþinæs su juo, nebûtø taip beprasmiðkai þuvæs (vaþiavo dviraèiu ir susiþeidë; gavo kraujo uþkrëtimà ir mirë). Tebûnie lengva jam Lietuvos þemelë. Lapkrièio 19 d. dëstytojas Romualdas Ðalûga priminë, kad pirmadiená privalom nueiti á Lietuvos istoriná archyvà. „O Terleckui turiu atskirà praðymà.“ Atsistojau. Liepë sësti. „Praðyèiau archyvo vedëjui drg. Bûtënui neuþduoti jokiø sudëtingø klausimø. Kas jums neaiðku, að iðaiðkinsiu. Jis mano draugas, labai ramus þmogus. Jûsø klausimai gali já iðmuðti ið vëþiø.“ Iðraudau ir neþinojau kà atsakyti. Visi studentai ëmë juoktis. Neþinojau, ar tokia jo replika didþiuotis, ar pykti. Pirmadiená pamaèiau drg. Bûtënà archyve. Veidas nedoro þmogaus. Matyt, iðvytas ið saugumo. Að ir pats bûèiau nieko jo neklausinëjæs. Þinodamas, kad klausime apie Lietuvos Metrikà, uþbëgo mums uþ akiø. Jo aiðkinimas galëjo tik durnelá patenkinti.

536

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tepaklausiau, ar yra archyve Kapsuko byla ið Vladimiro kalëjimo dienø. Nesanti. Aiðku! Visi juokësi, kad að iðsëmæs savo limità klausinëti. Nesuprantu R. Ðalûgos1. Galëjo mane atskirai áspëti vienà. Bijo kalbëti su manimi akis á aká? Gali átarti, kad mes turime paslapèiø. Turbût! Bala já supras!

Gruodþio 12 d. (pirmadienis) 16 val. 45 min. Visgi du vakarai iðvargino. Bet raðyti reikia. Gráþtu á lapkrièio 20, sekmadiená. Po J. Galvydþio paskaitos koridoriuje (centriniuose rûmuose IFF) kaþkas pradëjo kalbëti apie doc. J. Galvydþiui skirtà vakarà, ironizuoti. Að: „Padarë ið doc. J. Galvydþio revoliucionieriø. Tikrai þmogus negalëjo pats savæs paþinti.“ R. Vëbra ëmë kaþkà árodinëti, kad J. Galvydis buvæs opozicionierius ar pan. Að: „O kodël jis tik docentas? Kodël ne profesorius?“ R. Vëbra: „Todël, kad nieko neparaðë.“ Að: „O K. Korsakas? O J. Þiugþda? K. Korsakui pripaþino daktaro laipsná nieko neparaðius.“ R. Vëbra ëmë ginèytis. Esà Korsakas kaþkoká moksliná darbà paraðæs. Tik prof. J. Þiugþdai pripaþinæ daktarà uþ mokslinæ veiklà. Tada að: „Kiek girdëjau, K. Korsakas net neturi aukðtojo mokslo baigimo diplomo, visà laikà buvo studentas – laisvas klausytojas.“ R. Vëbra pamatë, kad pavojinga ginèytis. Visus pakvietë á auditorijà. Ir vël pertrauka. Bûrely studentø R. Vëbra rûko. Skaitau fakulteto sienlaikraðtá. Ten kritikuojami 2 studentai lietuviai ir 2 rusai, kurie lapkrièio 7 d. neatëjæ á demonstracijà, nors dekano ásakymu privalëjæ vëliavas neðti. Taip merginos ir likæ be savo vëliavneðiø. Ðiems teksià „atsakyti prieð komjaunimo organizacijà.“ Perskaitæs ëmiau piktintis, kad filologai nemoka lietuviðkai kalbëti. Studentai surado panaðiø lietuviø kalbos perliukø: „Iðkelti kandidatà“ (kurià dienà Kolesnykas ironizavo: „Iðkelti galima tik ðûdà ant ðakiø“) ir

1

Tai buvo didelis Lietuvos patriotas, anksti miræs.

ÐEÐTOJI

KNYGA

537

pan. Þiûriu, R. Vëbra palengva palieka mûsø kompanijà ir rûkydamas nueina. Prieina iki mûsø ir vël toliau vaikðto. Bijo. Ketvirtadiená gina disertacijà. Reikia bûti toliau nuo tokiø ginèø. Mes toliau ginèijamës lietuviø kalbos kultûros klausimais. Maèiulis pasirëmæs ant lango vaidina kaþkà skaitàs. O ausis iðtempæs. Klausosi! Klausyk, niekðe, mëðlà iðgirsi! Ko nereikia, mes nekalbam. Vël paskaita. R. Vëbra puola Lietuvos dvasininkijà, kuri pirmus 2 deðimtmeèius po sukilimo nekovojusi uþ lietuvybæ. Tokia jau tradicija – jeigu nori kà nors spaudoje „prastumti“, disertacijà apginti, pilk visà purvà ant Baþnyèios, kunigijos. Toji neatsikirs, nes neturi tokios teisës. Nesunku kovoti su tais, kuriems burnos uþkimðtos. Vëbrai viskà atleidþiu, bet Baþnyèios kritikos atleisti negaliu. Ðlykðtu. Negaliu ir tylëti. Paskaita baiga. Ar neturás kas nors klausimø. Að: „Mano manymu, neteisinga kaltinti dvasininkijà tuo, kad ji nekovojo uþ lietuvybæ tuoj po sukilimo. Tiek 1831 m., tiek ir 1863 m. sukilimuose iðvis nebuvo keliamas lietuvybës klausimas. Tad ið kur jis galëjo atsirasti tarp dvasininkø? O, be to, Jûs minëjote knygà „Kaip maskoliai kovojo su katalikais“. Ðioje knygoje vysk. M. Valanèius kvietë liaudá nekalbëti rusiðkai. Jeigu kas kreipsis, atsakyti „nesuprantu“. Tai rodo, kad dvasininkija këlë ne tik religinius, bet ir tautinius klausimus.“ Jis tai tvirtinàs todël, kad þinàs medþiagà (o tu nesutinki, kad neþinai, maþai iðmanai. Taip reikëjo suprasti jo atsakymà). Daugiau niekuo nepagrásdamas to savo teiginio, ëmë pasakoti, kaip Valanèius savo nelegaliose knygutëse iðkëlë mintá prisijungti prie Prûsijos. Reiðkia, pirmas këlë tautiná klausimà. Paradoksas? Nesiginèijau, nors man atrodë (ir kaþkur skaièiau), kad tai raðë taktiniais sumetimais, norëdamas iðgauti ið rusø valdþios kuo daugiau nuolaidø. Kaveckas ið vietos árodinëjo, kad dvasininkai vëliau prisidëjæ prie tautinio judëjimo tik bijodami, jog jø liaudis neiðmestø á istorijos ðiukðlynà. Stalininis aiðkinimas! Atsistojæs jam kaþkà atkirtau. R. Vëbra pasodina mane. Garsiai sakau Kaveckui, kad apie lenkø dvarininkø siekimà lenkinti mûsø tautà daugiausia þiniø pateikë lietuvis kanauninkas Kazimieras Prapuolenis.

538

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Ginèai baigti. Einame namo. Að ðliauþiu su savo ilgu, ið Viktoro rekvizuotu, paltu. Atsigræþiu: eina R. Vëbra. Nors imk, rodos, ir atsipraðyk. Gerai, kad pateikiau jam klausimus ir nesutikau su juo. Taèiau mano klausimai tapo kaltinimu dëstytojui. Tai ne tik nediplomatiðka (ko mokë mane K. Strumskis), bet ir netaktiðka. Tai naujas mano nusikaltimas visø priimtai etikai. Taip nemalonu buvo. Gráþau namo be nuotaikos, bet pamaþu pamirðau viskà. Antradiená kaþkuri ið studenèiø prikiðo, kad að neklausiu, o kaltinu. Tai sustiprino mano ryþtà vieðai atsipraðyti Vëbrà. Karinës katedros auditorijon atëjo pavëlavæs. Vos jam atsisëdus, atsistojau ir maþdaug taip pasakiau: „Mëgstu pateikti klausimus. Taèiau klausiu norëdamas iðsiaiðkinti, o neturëdamas kitø tikslø. Taèiau klausti nemoku. Praëjusá kartà labai netaktiðkai paklausiau jus. Atleiskite man.“ Auditorija ëmë juoktis. Jis liko abejingas: „Kiekvienas turi teisæ klausti. Bet jûsø klausimas nepakeitë mano ásitikinimø.“ Kaþkà ëmë árodinëti. Að vël atsistojæs iðpyðkinau: „Mano atsipraðymas nereiðkia, kad pakeièiau savo nuomonæ.“ Vël auditorija juokësi. Jauèiuos nejaukiai. Nereikëjo man atsipraðinëti. Su tuo sutiko ir Viktoras. Kurià tai dienà ásikalbëjau su Kuèekiu apie ateistiná auklëjimà. Að: „Elkis kaip nori, bet kà nors dirbdamas þinok, kokio tikslo tuo sieki ir kokius vaisius gausi.“ Jis vaikus auklëjàs ateistine dvasia. Kodël? Todël, kad jam buvæ sunku skirtis su religija. Aiðkinau, kad lengvai su ja atsisveikinau. Be to, ji man niekuo nepakenkë. Netikiu, kad medþiams skauda, taèiau ir ðiandien jø be reikalo nekertu. Nesiðlapinu ant kapiniø, kaip mano matyti rusai. Jam pateikiau daugiau tokiø pavyzdþiø. Ateisto nevaidinu, bet prisipaþástu neinàs iðpaþinties nuo 1948 m. Jis daug vëliau atsisakæs iðpaþinties. Kodël kovojama su religija? Duodu paskaityti keletà tarybiniø broðiûrëliø. Perskaitæs sutinka su mano mintimis. Kaimieèiui gal ir reikalinga baþnyèia, bet inteligentas gali auklëti savo vaikus tautine dvasia ir be baþnyèios. Aiðkinu, kad Baþnyèia stiprina tautinæ dvasià, saugo mûsø tautos tautines tradicijas.

ÐEÐTOJI

KNYGA

539

Daugiau kaip mënesá ieðkau palto. Nepadeda „blatas“ universalinëje parduotuvëje. Mano ûgiui nëra panaðaus net bazëje. Fondai baigiasi, viskà iðperka. Norëjau nusipirkti paltà uþ 60–80 rub. Vieno vos nenusipirkau, bet Alë atkalbëjo. Esàs ðlamðtas. Pasirinkau suomiðkà puikø paltà uþ 152 rub. Pusantro mënesio alga! Alë sutiko, kad pirkèiau, nors labai daug ko mums trûksta. Parduotuvës vedëja Steponavièienë padarë „blatà“ – nusipirkau kreditan. Paltas labai man tinka ir juo patenkintas. Mano nuostabai, Alei jis patiko. Nenoriu, kad Alë blogiau uþ mane bûtø apsirengusi, bet taip atsitinka. Tokio gero palto ji neturi. Bet teisinau save tuo, kad jai irgi pasiûsime paltà. Kità kartà jau nenusipirksiu, nes vaikai uþaugs, jiems reikës geriau rengtis. Dabar per daug prastai rengiam juos, nors Vilytei neblogà paltà nupirkom. Alës mamai melavau mokëjæs 100 rub. Ir tai ji buvo nepatenkinta. Bet kai Alë prasikalbëjo mokëjus 152 rub., labai supyko. Man gráþus antradiená virtuvëje iðdroþë, kad Alë apiplyðusi, o að vaikðèiojàs kaip ponas „áiðipustæs“. Supykau. Atsiguliau neprikûrentam kambariuke. Aðaros pasirodë akyse. Atëjo Alë. Nereikià imti á galvà. Ji pinigø negailinti. O mama senas þmogus, reikia jai nusileisti. Uþmigau po 23 val. 1 val. 30 min. atsibudæs visà naktá neuþmigau, nors net 3 ðaukðtus mikstûros iðgëriau (guldamas irgi iðgëriau 2 ðaukðtus). Gulëdamas iki ryto per kelias nemigo valandas daug kà pergalvojau. Vaikystëje apie paltà nebuvo ir kalbos. 1946 m. iðleido motina á Vilniø neblogu paltu apsirengusá. Per 3 metus suplyðo. Pirmame kurse universitete neðiojau naminio milo ir bjauriai kaime persiûtà ið Tatuko palto. Tik 1951 m. kovo 4 d. pasisiuvau pigø, bet neblogà paltà. Baigæs universitetà, 1954 m. gruodþio 1 d. pasisiuvau gerà paltà, su kuriuo iðvykau á lagerá. Gráþæs persisiuvau. 1962 m. rudená nusipirkau uþ 92 rub. visai nekoká, kuris buvo ne ant manæs siûtas. Iðgyvenau beveik 39 metus ir tesuneðiojau vos 4 padoresnius paltus. Dabar gerà nusipirkau. Bet nusipirkau atsitiktinai – todël, kad siuvëjas neiðvertë mano senojo. Jeigu bûtø iðvertæs, dar 2 metus neðiojæs. Ir todël, kad pigesnio negavau. Skaudu dël motinos priekaiðto! Vyresnysis inþinierius negali nusipirkti padoraus palto!

540

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Rûbai daro þmones! Labai teisingai pasakyta. Apie þmogaus vertæ pas mus (ir gal ne tik pas mus) sprendþiama pagal apsirengimà. Jeigu nori, kad su tavimi skaitytøsi, apsirenk geriau. Jauèiau, kad studentai (studentës) truputá kitaip ëmë þiûrëti á mane. Paradoksalu, bet teisinga. O að turësiu padaryti dar daug vizitø. Man reikia turëti gerà rûbà. Bet tai supratau gal tik nusipirkæs paltà. To tikslo neturëjau pirkdamas. Taip! Patikti, þinoma, noriu, bet dël moterø specialiai jo nepirkau ir mano sàþinë gryna. (Atëjo Viktoras. Vaþiuoti pas Aleksandrà. 18 val.).

Gruodþio 13 d. (antradienis) 17 val. 30 min. Nors vakar su Viktoru pasivaþinëjom po miestà, bet miegojau blogai. Taèiau atsibudæs 4 val. 50 min. jauèiuosi neblogai. Tad raðau. Nusipirkæs paltà, pajutau, kad gaila vaikø. Pats graþiai apsirengiau, o vaikai soèiai nepavalgo. Vilytë su Gintuliu susipyko dël pieno. Gintulis iðgëræs pienà. Ar jiems nenuperka mama (Elytë) pieno? Mamai – jø moèiutei – atsakë, kad nedaug. Paþadëjau nupirkti. Kità dienà parneðiau litrà pieno. Vëliau obuoliø kilogramà nupirkau. Ðeðtadiená parneðiau 1 kg þuvø. Bet daugiau nieko neparneðu. Nëra pinigø. Savo nuostabai gavau ðiltus apatinius baltinius. Bet kelniø nebuvo. Dabar parduotuvëse nëra nei baltiniø, nei kelniø. Teturiu tik vienà porà neblogø medvilniniø baltiniø (kelnes atidavë Bronë, nes Aleksiejui per didelës), kitos trikotaþinës kelnës dar laikosi. O baltiniø vakar gëdinjausi pirty – rankovës praplyðusios. Megztinis „daug matæs“ – ið Alës megztinio numegztas, matë jis ir Sibirà. Vëliau atidaviau krikðto motinai. Toji suadë. Pernai þiemà atidavë man. Skylëtas. Pirty gëdydamasis apsirengiau. Elytë mezga kità. Pirkti nëra uþ kà. Ji irgi daug ko neturi. Gerai, kad jai paltà nuneðëm siûti (man reikalaujant). Apykaklæ nupirkau uþ 29 rub. „Vengerkas“ uþ 40 rub. gausiu pas A. Bujokà. O jeigu dabar atðaltø oras, neturëtø kuo apsiauti.

ÐEÐTOJI

KNYGA

541

Pas J. Smagurauskà uþsakiau ondatros kepuræ. Galvojau, kad kainuos apie 15 rub. Pasirodo, kad – 24 rub. Ið ko pirkti? Nepatogu prieð Alæ. Turiu „Puntuko“ taupomojoje kasoje ðiek tiek ánaðø. Gal leis iðstoti ið kasos. Prie to palto reikia geros kepurës. O geros kepurës neturëjau savo gyvenime. Ið Sibiro atsiveþiau nusususià. 1963 m. nusipirkau ið komiso pasiûtà ið katino kailio, apneðiotà. Apgavo. Nubaudþiau save – 3 metus tampiau tà ðlamðtà. Bëda, kad kineskopà reikia keisti. Vël 53 rub. Tik dvejus metus veikë. Nieko nepadarysi! Nieko! Dël to nesigrauþiu. Tik parodau, kaip gyvenam. Po 20 metø bus ádomu paskaityti, kaip gyveno vyresniojo inþinieriaus ir vyresniosios ekonomistës ðeima. Þinoma, nebadaujame. Mësos nusiperkam po truputá. Blynø iðkepa mama. Laðiniø ið kaimo atsiveþam. Bet Gintulis blogai aprengtas. Suplëðo. Kambariai baisiai atrodo: tinkas nusilupo. Vilë miega sulankstomoje lovelëje, nes Bronës draugë atsiëmë sofà, ant kurios Vilytë miegojo. Labai nejauku kambariuose. Tiesiog gëda, kai þmogus uþeina. Vaikø estetinio skonio neiðugdysi tokioje aplinkoje. Lapkrièio 22 d. susirinkom Mindaugo gatvëje esanèiame archyve. Pavyko suþinoti, kad saugumo archyvas nekaupiamas. Eilinës darbuotojos nepasakojo apie tai. Bijo. „Paraðykite raðtu“, atsakë viena. „Á þodinius klausimus neatsakome.“ Þydas, iðdirbæs 25 metus, papasakojo, kad èia laikomas E. Mieþelaièio archyvas. Vos prisipraðæ, kad atiduotø. O A. Venclova pats saugojàs savo archyvà. Kaþkas paklausë, kur jis já laiko. Að: „Garaþe!“ Þydas ëmë pasakoti (matyt, turi humoro gyslelæ), kad A. Venclova renkàs á savo archyvà net teatro bilietus. Ironizavau: „Iki ðiol rinkdavau tik teatrø programà, o dabar ir rinksiu teatrø ir kino bilietus.“ Darbuotojas juokësi: „Rinkite autobusø ir troleibusø bilietus, didesnis archyvas susidarys.“ Nusileidæs á apaèià P. Kolesnykas ëmë nuoðirdþiai pasakoti neva atsitikimà su A. Venclova. Ðis eilëje pastovëjæs gavæs viðtà. Namie paaiðkëjæ, kad ji dvokianti. A. Venclova nuneðæs jà á turgø ir ásiûlæs jà bobutei. Prisispyræs ëmæs praðyti jà parodyti paþymëjimà. Kaþkas paklausë Pranà, kam jam [Venclovai] prisireikë to kvito. Pranas: „Árodyti ryðiø palaikymà su liaudimi.“ Visi kvatoja, links-

542

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

mas sujudimas. Ðis faktas parodë, kad net partieèiai neapkenèia ðio pataikûno, nekalbant apie tautà. Tokios paniekos jis pilnai nusipelnë. Pabëgæs ið doc. J. Galvydþio paskaitos, suþinojau, kad buvo Viktoras ir Edvardas apsilankæ. Ir ko pastarasis apsilankë? Juk iki ðiol nesilankydavo. Alei atrodæ, kad ðis jautësi gan nejaukiai. Po nemigo nakties pedagogikos vadovëlá konspektavau, sodinau krûmus. 15 val. atëjo Viktoras. Paklausë, ar suprantàs Edvardo apsilankymo tikslà. Nenorëdami, kad kas nors mûsø klausytøsi, iðëjom á miðkà. Negalëjau susigaudyti, kokiu tikslu apsilankë Edvardas. Viktoras iðaiðkino: Edvardas þinàs, kà apie já galvojam, kokias þinias galim apie já paskleisti. To nenori. Juk jis visiems vaizduoja politiná veikëjà. Niekam nepasakoja, kad vedæs, visiem duoda tik brolio adresà. Norëdamas, kad mes já palaikytume, nieko nepasakotume, iðsigalvojo istorijà apie tai, kad „Piratà“1 saugumas sekæs. Kaune kaþkam Juozas Beniuðis pataræs kreiptis á A. Terleckà, ðis esàs paþástamas su saugumu ir galás padëti prisiregistruoti. Matot! Apie visus tokie gandai sklinda (Viktorà kaþkas matæs su saugumieèiais!) Reiðkia, visi vienodi. Jei vienodi, panaðûs, privalom vieni kitiems padëti, kovoti vieni uþ kitø garbæ. Supykau tai suþinojæs. Ðaukiau, kad viskà á akis jam iðdroðiu. Vakare nuvykom á Naujà Vilnià pas kun. Aleksandrà, gulintá nervø skyriuje. Trims savaitëms buvæs iðvykæs á parapijà. Pablogëjus sveikatai, tik ðiandien sugráþæs. Prislëgtas. Pirmà kartà galvoje gimë mintis, kad Aleksandras nepasveiks. Ne ilgiau kaip 10 min. galëjo kalbëti. Pernai nauji vaistai veikë já, todël sveikata gerëjo. Organizmas priprato prie vaistø ir daugiau në ið vietos. Jeigu politinë santvarka pasikeistø, jis bûtø sveikas. O dabar nepasveiks. Baisu. Tai apsigimæs visuomenininkas. Jis negali negalvoti apie politikà, apie savo tautà, jos likimà. Labai reikalingas mûsø tautai þmogus, bet nieko jai duoti negali. NKVD tris kartus ákalinæ iðèiulpë jo

1

Politinis kalinys J. Tribuðauskas.

ÐEÐTOJI

KNYGA

543

sveikatà. Sunku susigyventi su mintimi, kad jis jau neprisikels. Prisikeltø, jeigu nebûtø toks pesimistas. Bet jis savo prigimtimi yra toks, á viskà þiûri pro per daug tamsius akinius. Gráþdami ið jo uþsukom pas Vità. Pas ðá labai seniai buvau. Ið jo irgi nieko nebus. Þmona egoistë – neleidþia mokytis. Tokiø, kaip mano Alë, maþai yra. Mûsø ðeimoje að egoistas. Bet Alës atþvilgiu nesu toks egoistas, kokia egoistë Valë Vito atþvilgiu. Lapkrièio 24 d. doc. A. Ðidlauskas skaitë paskaità ið metodologijos. Jo pavyzdþiai propagandiniai. Didelis pataikûnas. Partija þino, kad ji daugiau laimi patikëdama skaityti paskaitas fabrikanto sûneliui. Visai netikëtai Kaveckas paklausë studentus, kodël ministerijos atstovai tesiekia tik „kirsti“ mokytojus, neleidþia jiems parodyti iniciatyvos. Prasidëjo ginèai. Malonu buvo klausytis, kad komunistai Kaveckas, Kolesnykas ir Levèenka kovoja uþ mokytojø iniciatyvà, uþ jø veiksmø laisvæ. Gal pirmajam „persiauklëti“ padëjau að. Bet antrieji patys galvoja. Dar iki ðios sesijos buvau labai nekokios nuomonës apie tarybinius mokytojus, partinius darbuotojus. Ði sesija árodë, kad yra galvojanèiø þmoniø. Levèenka, Kolesnykas neslopina mokytojø iniciatyvos. Ðie iðaugins ne tokius vergus, kokius iðaugino Stalino era. Pamaþu iðaugs galvojanèiø þmoniø karta. O tokios reikia mûsø tautai. Vakare R. Ðalûga paklausë, kaip að elgiausi archyvuose. Studentai choru ëmë ðaukti, kad labai gerai, kukliai. Nusijuokæs paklausë, kokiø turiu klausimø. Tyèia paklausiau nesudëtingà klausimà. 20 studentø áskaità pasiraðë neklausinëjæs, nes lankëme jo uþsiëmimus. Tendencijos „kirsti“ nemaèiau. Patenkintas iðbëgau su R. Kriveliu á Vëbros disertacijos gynimà. Maèiulis praðë palaukti jo. Paþadëjau, bet nelaukiau. Prisivijo prie karininkø namø. Apibarë. Radome oponentà V. Merká baigiantá kalbëti. Iðgyrë disertacijà. Tai esanti viena ið geriausiøjø paskutiniais metais apgintø disertacijø. Ið R. Vëbros „paskutinio þodþio“ supratau, kad já puolë uþ teiginá, kad Lietuva buvusi caro kolonija. Ir kas puolë? Kolekty-

544

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

vinis oponentas, kurio narys J. Jurginis! Puolë mokslø daktaras A. Þilënas. Ið proto iðëjo! O kokio velnio Þilënui reikëjo kiðtis? Gal ir tas nori parodyti, kad yra pasiruoðæs pataikauti poniai Maskvai? Stalino laikais buvo principingas, o dabar sudurniavo. Lietuviai árodinëja, kad ne kolonija, tuo tarpu oponentë rusë mokslø daktarë árodë (remdamasi Leninu!), kad Lietuva buvo carinës Rusijos kolonija. R. Vëbra gerai atsikirto. Jeigu Lietuva ekonominiu poþiûriu buvo neatsilikusi nuo Rusijos bûdama jos dalimi, tai tas buvæ gal todël, kad ji prieð prijungimà buvo daugiau iðsivysèiusi. Taèiau ðis diplomatas taip atsakë, kad liko neaiðku, atsisako jis nuo savo teiginio, ar neatsisako. Gudrus! Nustebau, kad tamsybininkas S. Lazutka yra disertacijos vadovas. Kaip atsitiko? Toks tamsybininkas skatino raðyti disertacijà tokia tema! Kreipiausi á V. Raudeliûnà. Esà jis sirgæs, negalëjæs kiðtis. Mano manymu, R. Vëbra tyèia liaupsino Lazutkà, kad ðio autoritetu pridengtø savo „agresyvias“ mintis. O jø ten daug – svarbiausia, kad parodytas rusiðkøjø asimiliatoriø veidas. Viktorà buvau papraðæs pasiklausyti disertacijos gynimo, nes að negalvojau suspëti. Ðis spjaudësi. Jam nusibodæ klausytis vergø samprotavimø. Leninas neklystantis autoritetas! Ðis, raðydamas straipsnelius á geltonàjà spaudà, nesitikëjo, kad jo þodþiai po 50– 70 metø taps dogma. Ginèijasi it vaikai. Mokslininkai! Liepiau nesistebëti. Ir tai jau didelis laimëjimas, kad panaðaus turinio disertacija iðvydo dienos ðviesà. Salëje daug þmoniø. Tarp jø pamaèiau Samuilavièiø. Galvodamas, kad jis bijo pasirodyti paþástàs mane, tik ið tolo pasisveikinau. Þiûriu, kad atsigræþæs ðypsosi. Sëdi drauge su Kvikaliu. Abiem girdint stebiuosi S. Lazutka: „Nesuprantu! Iki ðiol girdëjau, kad jis priskiriamas prie tamsybininkø. Kaip èia iðëjo?“ Samuilavièius tyli pasiþiûrëjæs á savo bièiulá. Siûlo pasilikti kitos disertacijos gynime. Kokia tema? Apie komjaunimo spaudà. Að: „Kà galima apie tà spaudà pasakyti? Kad kvietë liaudá buèiuoti Stalinui á minkðtà vietà?“ Maèiau, kad mano þodþiai net Samuilavièiui varo baimæ. Atsisveikinæs pasitraukiau.

ÐEÐTOJI

KNYGA

545

Laukiau disertacijos balsavimo rezultatø. Paskelbus, kad bus ginama kita disertacija, demonstratyviai iðëjau. Tokiø disertacijø nenoriu klausyti. Þmoniø daug daugiau, negu A. Rakûnui ginant. Tema ádomesnë. O gal disertantai turi daugiau draugø? Rûbinëje randu M. Burokevièiø. Já paþástu nuo 1947 12 15, bet nesisveikinam1. Tada kartu su Ale ir juo darëm Ukmergës gatvës parduotuvëje perkainavimà. Burokevièius tada mokësi partinëje mokykloje ir rodë savo kvailumà, pareikðdamas, kad revizijose valgyti ir gerti jis atsisakàs, nes partija viskuo já aprûpinanti. M. Burokevièius paklausë, ar pasibaigë gynimas. Atsakiau, kad kita disertacija ginama. Pasiûlë pirmam iðeiti. Að atsakiau, kad iðeinama „Dievui ið deðinës“. Per kitas duris mane praleido, nes buvau „Dievui ið deðinës“. Paklausiau, ar jis M. Burokevièius. Taip! Priminiau mûsø susitikimà prieð 19 metø. Pamirðæs, o gal tik nuvaidino. Mane prisimenàs tik nuo A. Rakûno disertacijos. Prisipaþinau, kad padariau kvailystæ taip karðèiuodamasis. Jis ëmë mane guosti. Nesà ko sielotis. Kalbëjæs neblogai. O kitàkart dar geriau pakalbësiàs. Kur að einàs? Á centrà? Palydësiàs mane. Gedimino gatvëje pradëjo prisiminti mane ir net mano elgesá. Tada (1947 m.) buvæs ramesnis, taktiðkesnis. Supratau, kad dabar ir jis nepritaria mano karðèiavimuisi. Paklausiau, kur dirbàs. Partijos institute ir dëstàs partinëje mokykloje. Prie univermago atsisveikino ir nuëjo Vilniaus gatve. Kodël jis mane palydëjo? Ilgai sukau galvà. Bet po keliø dienø susitikæs V. Raudeliûnà, kai kà supratau. Jo manymu, apie mano elgesá buvo kalbama CK. Ten galëjo dalyvauti ir M. Burokevièius. Pasikeitë ir tas, kurá laikau Dirvele (jis gal Mataèiûnas). Pirmiau

1

Kai Nepriklausomos Lietuvos teisme buvo narve uþdarytas, pasisveikinau linktelëjæs galvà. Mano nuomone, mûsø aukðtosiose mokyklose profesoriauja, sëdi Seime didesni nusikaltëliai. M. Burokevièius, maèiau, buvo labai patenkintas pasisveikinimu. – A. T.

546

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

manæs nepaþindavo. O dabar ëmë pats sveikintis ið tolo. Vadinasi, buvo kalbama apie mane, kaip nacionalistø „pasiuntiná“. (Labanaktis! 19 val. 30 min. Susivaldau! Jeigu daugiau raðysiu, nemiegosiu ir ryt negalësiu raðyti. O norëèiau ryt uþbaigti mintá).

Gruodþio 14 d. (treèiadienis) 16 val. 30 min. Lauke truputá pasnigo, bet oras ðiltas. Viðtos pradëjo kiauðinius dëti. Gintulis guli ant sofos anam maþam kambarëly – serga angina. Gal ir nieko. Bet kaþkodël nesikelia. Piktas dël valios stokos. Vakar paraðæs jauèiaus gerai. Bet prieð guldamas karpiau ið laikraðèiø iðkarpas. Vienà kità straipsná perskaièiau. 5 val. atsibudæs jauèiausi neiðsimiegojæs. Reikia stengtis prieð miegant neiðvargti. Antraip kita visa diena veltui nueina. Ðiandien ástaigoje J. Gurvièiaus beveik nebuvo. Vaikðèiojau po miestà. Buvau pas J. Dusevièiø banke. Bailutis! Iðsigando, kai ëmiau pasakoti apie Leniavà1. V. Andriuðkevièiaus neradau. Felikso Filipaièio þmona gyrësi, kad jos vyras (buvæs èekistas) visur teisybës ieðkàs, todël ilgai nedirbàs. Dirbàs pas Justà Rugiená. Labai nekenèiàs komunistø. Jo vestuvëse vienas èekistas uþtraukæs „Þemaièiø þalias kraðtas aidi“. Antrasis davæs á snuká. Dabar anojo vestuvëse praðæs tik nedainuoti ðios dainos. Uþtraukæs jos Feliksas. Tas pagrasinæs. Feliksas, bûdamas girtas, iðvadinæs niekðu, kuris nemylás Lietuvos. Atsirado Lietuvos mylëtojai! Þino, kad lagery buvau, todël ir gerinasi. Þiûrëk, buvau èekistas, bet likau patriotas. Durneliø ieðko. Mënesio pabaigoje susitikau Nulinskà. Ðis vël ëmë sapalioti apie kaþkoká veikimà. Jam atsakiau, kad nenoriu ir girdëti apie joká veikimà. Patariau ir jam nesapalioti. Durnelis! Manau, kad pamaþu iðmuðiu ið jo galvos durnas mintis.

1

Autorius neprisimena tokio.

ÐEÐTOJI

KNYGA

547

Lapkrièio 25 d. ryte visø akivaizdoje pareiðkiau: „Atsipraðiau, nors ir nevykusiai, R. Vëbrà. Dabar noriu atsipraðyti Kaveckà uþ tai, kad Stalinu vadindavau, vadindavau þmogumi, turinèiu „neklaidingà nuomonæ“. Jis neblogas vyras. Jaudinausi dël Lietuvos jaunimo. Pasirodo, kad jis neblogose rankose. Svarbiausia, kad iðeitø ið mokyklos galvojantis jaunimas.“ Kaþkas prisiminë vakar dienos disertacijà apie komjaunimo spaudà. Að: „Kokia ten gali bûti disertacija apie spaudà, kuri kvietë liaudá buèiuoti Stalinui á minkðtà vietà?!“ Èia ásikiðo Kaveckas: „O apie Stalinà tu turi neteisingà nuomonæ (!). Jis sukûrë galingà valstybæ, kuri ir ðiandien tokia galinga.“ Á tai atsakiau diplomatiðkai: „Galinga! Bet jeigu ne Stalinas, ji ðimtà kartø bûtø galingesnë ir mes ðiandien jau komunizme gyventumëme.“ Kadangi R. Vëbra neatëjo á paskaità, todël ilgai vaikðèiojom su Kavecku po koridoriø, politikavom. Pranas pakvietë mus á auditorijà. Ant lentos buvo uþraðyta: „Sveikiname bûsimuosius istorijos mokslø daktarus Terleckà ir Kaveckà.“ Nusijuokæs padëkojau, kad mane uþraðë á pirmà eilæ. Vakare paskaitos vël nebuvo. Visgi R. Vëbra nemandagus! Galëjo áspëti, atsipraðyti. Uþbëgu pas Kiðkytæ. Pamaèiusi nauju paltu, juodu kostiumu, praðneko: „O! Taip apsirengæs á paskaitas vaikðtai?! Pavojinga! Kodël? Gali tave ásimylëti. Gerai, kad neprasidedi.“ O visgi vien dël to nesistengiau daug kalbëtis su Vlada. Ji gan simpatiðka mergina, ádomu su ja bûtø pakalbëti apie mokyklos reikalus. Taèiau ji nesugadinta mergaitë ir jà gali paveikti mano artumas, nors að ir negalvoju, kad kiekviena gali ásimylëti mane. Bet ásimylëti gali. O að nenoriu, kad dël manæs kas suktø galvà. Ið ten nusprendþiau uþbëgti pas dëst. A. Daukðà dël doc. J. Galvydþio elgesio. Gedimino gatvëje sutikau V. Raudeliûnà su sûnumi Traideniu. Daug ádomaus papasakojo. Atsitiktinai girdëjæs kalbà Lietuvos istorijos katedroje. Doc. Jonas Þëruolis pasakæs: „Atsistojo kaþkoks buvæs lagerininkas, sudirbo disertantà ir niekas atkirèio nedavë.“ Ið to padaræs iðvadà, kad ðis faktas buvo svarstomas ir CK. O mano reikalai blogi. Ar að paraðiau stodamas á uni-

548

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

versitetà, kad kalëjau? Þinoma, paraðiau. Nëra durniø. Gerai! Ðiaip iðvytø. O dabar reikià laikytis, kaip nors baigti istorijà. R. Vëbra esàs karjeristas. Já norëjæ paðalinti. S. Lazutka iðgelbëjæs. Uþ kà paðalinti? Reikia suþinoti. Mokslininkas ið Vyto bus. Tik tie niekðai persekioja þmogelá. Kad kas nors padëtø. Apiplyðæs, nuskuræs. Sugráþæs suþinojau, kad buvo Edvardas su sugráþusiu ið saugumo Zigmu Laugalaièiu. Kodël taip vëlai uþëjo? Ryte paskambinau Viktorui. Susitarëm, kad 19 val. lauksim jø pas mane. Iðlaukëm iki 22 val. Nesulaukëm. Daug kas paaiðkëjo. Pasirodo, kad Edvardas, turëdamas Viktoro adresà, nenuvedë Zigmo pas já. Kodël? Ko dar nori? Jeigu jis bûtø protingas, prisipaþintø ásimylëjæs moterá, negalás be jos gyventi. Atleistumëme. Uþtenka þmogui 10 metø lagerio. Niekas ið jo daugiau nereikalauja. Tegu gyvena padoriai, iðmokina lenkæ ir jos dukrà lietuviðkai. Bet ne! Visus apgaudinëja, uþ nosies vedþioja. Dukrà leidþia á lenkiðkà mokyklà. Dabar paleido gandus, kad jà atsiëmæs ið lenkiðkos mokyklos ir pradëjæs leisti á lietuviðkà. Kokiu bûdu? Vidury metø atsiëmë? Melagis! 22 val. Viktoras iðvaþiavo. Susitarëm, kad jis visà dienà sëdës laikinam savo bute prie telefono. Reikia sulaukti Zigmo. Naktá blogai miegojau. Ryte mokytis negalëjau. Iðëjom su Gintuliu po miðkà pasivaikðèioti. Ten pedagogikos vadovëlá „zubrinau“. 16 val. nusprendþiau á pirtá vaþiuot. Jeigu Zigmas ateis, tegu skambina Viktorui ir ten eina. Susitiksime po pirties. Bet apie 15 val. 30 min. pasirodë abu. Zigmo bûèiau neatpaþinæs gatvëje. Suvargæs. Kurá laikà kartu buvom Sibire, bet po to nesusitikom. Po 8 metø susitikome Lietuvoj! Geras jis vyras. Suþinojæ, kad spalio pabaigoje iðleistas po 17,5 metø kalinimo neuþsuko pas mus, palaikëm bailiu. Gal be reikalo. Jo byloje figûravo nuþudyti keli þmonës. Pasirodo, kad jie sveiki gyvi vaikðto. Kai saugumui prireikë já paleisti (kad likusiøjø ten „negadintø“) surado teisybæ (jei teisybe galima pavadinti toká ilgà kalinimà tik uþ tai, kad buvo partizanu. Vargðë motina! Toji apsidþiaugë! O kiek Lietuvos sûnø ið viso nesugráþo? Kiek jø kaulai pûna Rusijos þemëje? O kiek jø kaulø

ÐEÐTOJI

KNYGA

549

Lietuvoje?) Edvardas vaidino skubantá. Liepiau nusirengti. Iðsiruoðiau á paðtà skambinti Viktorui. Iðsekë ir Edvardas. Ëmë sapalioti apie tariamus gandus. Supykæs atsakiau, kad kà nori ir kas nori tegu plepa apie mane. Man visai nesvarbu. Ið pradþiø galvojau þmogiðkai su juo pasikalbëti, patarti neslëpti savo vedybø. Niekas jo nesmerks uþ tai. Tiesiog jauste jutau, kad jis nenori Viktoro sulaukti. Pats pasiðovë skambinti. Uþimta! Sugedæs automatas. Paðto virðininkas pakvietë á paðtà. Ið ten prisiskambinau Viktorui. Priþadëjo ateiti. Edvardas liko þaisti sviediniu miðke su Gintuliu ir Vilyte. Að tyèia Zigmo nieko neklausinëjau. Tik paklausiau, kur nakvojæs. Pas Edvardà?! Tikrai nustebau. Juk jis visiems sakosi gyvenàs pas brolá. Daugiau nieko neklausinëjau. Kelis kartus priminiau, kad Edvardas turëjo Viktoro adresà, telefono numerá. Buvo priverstas prisipaþinti, kad tik adresà turëjæs (nors ir telefono numerá turëjo). Zigmas visà dienà buvo laisvas, galëjo já Viktoras pavedþioti po miestà. Tik dël Edvardo „kombinacijø“ tai neávyko. Kaþkodël nenorëjau ginèytis ir visko iðdroþti jam á akis. Tik tepasakiau: „Kaip mûsø vyrai vedë, geriau ir nekalbëti.“ Viktoras baisiai „veþë“ Edvardui, nors kalbëjo apie kitø vedybas su „suneðiotom“ bobom ir t. t. Edvardas suprato, kur taikoma, nors jis Viktorui sakësi nevedæs. Edvardas prisipaþino susitinkàs su Stasiu Ignatavièiumi, Vytu Vaineikiu. Nesusivaldþiau: „Kokio velnio tu su niekðais tampaisi!“ Á Tai Edvardas: „Að irgi toks pat.“ Gaila, kad á tai ko nors nesugebëjau atsakyti. Aiðku, kad Edvardas stengësi pateisinti Stasá. Aiðku! Að daviau S. Ignatavièiaus elgesio ávertinimà. Ilgokai pasëdëjo pas mus. Iðgërëm truputá. Niekada nepatikësiu, kad þmogø geriausia galima paþinti nelaimëje, sunkiose gyvenimo sàlygos. Nepatikësiu!1 Palydëjau visus. Atrodo, kad á jø autobusà álipo seklys. Viktoras tesuspëjæs áspëti Zigmà, kad tas bûtø atsargus. 1

Kurá laikà Edvardas man materialiai padëjo, aplankydavo Elytæ. – A. T.

550

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Tikëjausi gauti komandiruotæ á Kaunà. Bûtumëme abu nuvaþiavæ pas Zigmà ir viskà papasakojæ. Praëjusià savaitæ Edvardas skambinæs Viktorui. Gruodþio 9 d. susitaræ susitikti pas Viktorà. Atëjæs. Siûlæs net 4 darbus. Daugumas jø susijæ su materialine atsakomybe. Viktorui netikæ. Tada pasiûlæs paskutiná – dirbti pas Stasës sûnaus tëvà Povilà. Ðis pasiûlymas átartinas. Padariau iðvadà, kad jis nori, jog Viktoras dirbtø pas buvusá èekistà ir tuo „susiteptø“. Ðis tûrëtø gerà kozirá ðantaþuoti Viktorà. O gal giliau kas nors paslëpta? Viktoras seniai domisi kai kuriomis aplinkybëmis – kokiu bûdu Edvardas prisiregistravo? Man sakë, kad telefonu tepaskambino Nachmanui Duðanskiui ir tas padëjo. Bet ið kur jis paþástamas su Duðanskiu? Man sakë, kad á lagerá atvykdavæs. Jeigu nepriregistruosià, patardavæs paskambinti. Jis ir paskambinæs. Stoty nenorëjæs susitikti su juo. Bet tas pamatæs ir pasisveikinæs. O Viktoras pasakoja, kad Duðanksis paklausæs, kà skaitàs (Edvardas skaitæs „Daily Worker“) ir prisipaþinæs, kad pats skaitæs ðá laikraðtá. Kaþkà meluoja. Bet ar su ðiais átarinëjimais neinu per toli. Jeigu tada já uþverbavæ bûtø, nebûtø jo pasodinæ. Ne! Jø agentu jis nebuvo. Ne! jokiu bûdu. Jeigu buvæs, galëjæs mane iðprovokuoti. Bet saugume buvo apsilankæs 1963 m. pavasará (kà nuslëpë). Viktoras praðë nueiti pas S. Ignatavièiø ir iððnipinëti ið jo, kokiu bûdu jis pateko pas Duðanská. Buvau paþadëjæs, bet dabar negaliu. Ðlykðtus man Stasys, kaip ir visi tie, kurie ðliauþioja prieð saugumà, flirtuoja su juo, nors gal ir neðnipinëja savo draugø. Stebëjausi Lietuvos nepriklausomybës kovø dalyviø intrigomis. Praëjo 50 metø, o mes tokie pat intrigantai. Viktoras sutiko su manimi, kad R. Vëbrà tegu sveikina kas nors kitas. Taèiau moterys prikibo lapkrièio 26 d. prie manæs. Að siûliau Kaveckà. Tas norëjo, kad að sveikinèiau. Teko tarti þodá. Aldona áteikë gëliø. Rodos, net nepadëkojo. Tepasakë iðdidþiai: „Viskas priklauso nuo sëdëjimo.“ Gëliø neëmë. Paliko moterims. Iðsiauklëjimo trûksta! Man beeinant áskaitos gauti, Kaveckas pabrëþë: „O að pagalvoèiau pasiraðydamas áskaità drg. Terleckui.“ Atsakiau: „Gerai, kad

ÐEÐTOJI

KNYGA

551

tu ne dëstytojas ir juo nebûsi.“ O reikëjo taip atsakyti: „Galvojau, kad tik að vienas daþnai netaktiðkai elgiuosi; pasirodo, kad tarp mûsø ir daugiau tokiø yra.“ Pertraukos metu vël vaikðèiojame su Kavecku. Gyvenàs Konservatorijos bendrabuty. Nuo 12 val. gesina ðviesà. Paklausiau, ar þinàs, kodël taip anksti gesina ðviesà. Þinàs. „Ádomu, ar tuos sugavo. Sako, teisë du Konservatorijos studentus. Kaþin ar ðie tai padarë ar ne.“ Jis: „Paþástamas saugumietis sakë, kad kaltininkø nesurado, èia ne mano sritis...“ Að ëmiau smerkti tokius iðsiðokëlius. Jis suvaidino lyg negirdëjæs. Kaþkur nubëgo. Bet gráþæs paklausë: „Sakai smerki tokius darbus?“ Að: „Þinoma! Jaunimas ir ðiaip niekuo netiki, nereikia jo labiau gundyti, erzinti. Mes turime kovoti uþ tai, kad bûtø gerbiamos mûsø tradicijos, kalba, istorija. Bet ði kova turi bûti legali ir tik legali.“1 Klausimas èekistiðkas! Saugumas þino, kad jis su manimi studijuoja. Aiðku, kad pasinaudos tokia proga. O kad Kaveckas atsisakytø pasitarnauti èekistams, tuo netikiu. Lapkrièio 28 d. jam laikant egzaminà, suþinojau, kad Stalino Kruvinoje gadynëje jis buvo valsèiaus pionieriø vadovu, komsorgu. Doras lietuvis negalëjo eiti á tokias pareigas! Þinau, kaip elgësi komsorgai Saldutiðky. Ne kitaip jie elgësi ir kitur. Netenka abejoti, jog Kavecko rankos gan neðvarios. Ðiandien jis vaidina vos ne demokratà, daro uþuominas, kad prisipaþásta klydæs, taèiau lietuviø kraujas slegia jo sàþinæ. O jà nuraminti gali tokie tik degtine. Degtinei gi reikalingi pinigai. Ant pinigø neuþraðyta, uþ koká darbà jie uþdirbti. R. Vëbrai daviau uþuominà, kad norëèiau gauti pasiskaityti jo disertacijà. Nuvaidino nesuprantàs. Vis vien já gerbiu labiausiai uþ visus fakulteto dëstytojus. Vëbra dësto mums ir pietø–vakarø slavø istorijà. Visko negalás iðdëstyti. Galás tik vienos ðalies istorijà iðdëstyti. Kokios? Að sutikau, kad tikslingiausia bûtø studijuoti Lenkijà. Taèiau vieni

1

Taip kalbëdamas melavau, nes nepasitikëjau paðnekovu. – A. T.

552

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

praðë Jugoslavijos, kiti Èekoslovakijos. Jis pradëjo dëstyti Lenkijos istorijà, nes jos istorija glaudþiai susijusi su Lietuvos istorija. Jau tas rodo, kad Lietuva jam nëra svetima ðalis. O kokiø ádomiø þiniø mes suþinojome apie slavø kilmæ. Vadovëliuose to nëra! Ádomiai jis aiðkino lietuviø atsparumà. Kodël labiau uþsispyræ þemaièiai? Todël, kad visà laikà kovojo! Vakarai laikë, kad lietuvius sunkiausia nutautinti, palyginus su latviais ir estais. Kodël? Todël, kad lietuviai visà laikà kovojo, prieðinosi prieðø mëginimams jà pavergti. O latviai ir estai visà laikà buvo pavergti. Argi negalima tos analogijos padaryti ir apie ðiø dienø lietuviø atsparumà? Tikrai jis gudrus diplomatas! O tokiø mûsø tautai reikia! Kad tik gandai, jog jis bus Lietuvos istorijos katedros vedëju, iðsipildytø! Linkiu jam sëkmës dëstant Lietuvos istorijà! Eidamas ið paskaitø, lapkrièio 26 d. uþsukau Istorijos institutan pas A. Tylà. Tokiø ðlykðèiø snukiø maèiau ten! Jauèiau, jog Antanà varþo mano vizitas. Po savaitës jis papraðë, kad tik á namus lankyèiausi. Lapkrièio 28 d. visà dienà „zubrinau“. Seniai taip iðvargau! Daug kas susimaiðë. Pedagogikà atsakiau P. Bernotui, jo þodþiais, tarp „3“ ir „4“. Paþiûrëjæs á veidà paraðë „4“. O prieð mane atsakinëjæs Kaveckas taip batlaiþiavo! Atsakë labai silpnai. Uþtat ir gyrësi dirbæs rusø batlaiþiu. Ðlykðtu! O að nepratæs ðliauþioti: Kaveckas asilas! Galvoja, kad já gerbs uþ tokià ðuniðkà jo tarnybà. Doras dëstytojas turi tokiø neapkæsti. Laimingas gráþau ið egzamino. Teliko tik viena áskaita. Pirmoji sesija taip pasibaigë! Bet kiek sveikatos já kainavo! Viskas kainuoja sveikatà. Bet mokintis reikia. Ne taip lengvai su manini susidoros! O susidoroti jie svajoja. Vokietaitá pakorë. Vadinasi, nepabijojo vieðosios nuomonës. Saugausi auto maðinø. Ypaè bûtina ryte saugotis. Suvaidins katastrofà ir viskas! Ir jø visko galima laukti! Bûtø maþiau átarimo negu uþmuðus pakasti! Uþsukom su Viktoru pas L. Zuikelá. Neþinojau, kad bûdamas pirðliu bijojo eiti á baþnyèià. Bûèiau pasijuokæs. Kokiø menkø þmogeliø yra! Uþtat kiekvienas mano dràsus þodis jiems baisus. Bet

ÐEÐTOJI

KNYGA

553

kaip baimë galëjo paveikti mane sudeginti dienoraðèius? To negaliu sau atleisti! O gal tada nebûtø gimusi ði knyga, bûèiau daugiau neraðæs. Lapkrièio 30 d. uþsukau pas juridinës konsultacijos vedëjà P. Kudabà, su kuriuo kartu dirbom „Glavlite“. Stengësi vaidinti demokratà. Kritiðkai atsiliepdavo apie valdþià. Bet nesuþinojau ið jo nieko apie konservatorijos studentø bylà. Nori visiems bûti geras! Kadangi Safronovos paskaitos neávyko, vël sugráþau pas Viktorà (Uþupio 8–3). Neradau. Pasivyti! Nusprendþiau uþsukti pas R. Masiulioná. Prieð 6 savaites Viktoras papasakojo, kad tas dirbàs ateistiniam muziejui Vatikano maketà. Ði þinia labai nustebino mane. Patariau Viktorui kartu nueiti pas já ir pasakyti savo nuomonæ apie jo darbà. Neturëjau laiko, o jis neprisiruoðë. Bet prieð kurá laikà buvo susitikæs. Pasakæs savo nuomonæ. Ir að pasakysiu! Tyèia uþbëgau. Radau kà tik gráþusià visà ðeimà ið darbo. Þinodamas, kaip apie mane atsiliepia, nelikau. Iðsivedæs á kiemà pasakiau savo nuomonæ. Tegu þino! Du kartus kalëjo, o tokio dalyko nesupranta. Senas kvailys! Senas Lietuvos inteligentas! Gëda! Nepatiko mano þodþiai. Tegu! Tegu þino, kad jo laiþymasis prie okupantø bernø sukelia buvusiems bendrabyliams tik pasiðlykðtëjimà. Pinigø nori uþdirbti?! O kam jie jam reikalingi? Duktë iðtekëjusi. Abu su þmona dirba. Tai kà tada man daryti? Man irgi eiti batø laiþyti? Gruodþio 1 d. pas Daná gavau „Aukðèiausiosios tarybos þinias“ su ásaku apie 199 straipsná. Ið gydytojø skubu pas Daktarà. Svarstom straipsnius. Viktoro nuomone, tai nuolaida. Uþ agitacijà nesiøs á Mordovijà, o paliks Lietuvoje ir ne 7, o 3 metams. Taèiau 68 straipsnio nepanaikino. Kam norës, duos 68-àjá straipsná, o po „blatu“ – 199-àjá. Mums, þinoma, duos 7 metus ir pasiøs á Mordovijà. Straipsnis uþsieniui taikytas. A. Siniavskiui ir Danieliui pritaikys ir paleis1. Visgi priversti skaitytis su uþsieniu. Ðià nuolaidà reikia sveikinti. Bet liaudis nemokës ja pasinaudoti. 1

Nepaleido. A. Siniavskis gavo 7 metus, o Danielis 5 metus nelaisvës. – A. T.

554

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Pas siuvëjà (gruodþio 1 d.) þiûrëjau televizijà. Ledo rutulá þaidë ðvedai ir rusai. Laimëjo ðvedai. Mes su siuvëju „sirgom“ uþ ðvedus, o jo þmonos 17-metis brolis – uþ rusus. Ið kur toks tamsumas?! Kalta ðeima, mokykla. Anot siuvëjo, kariuomenë já iðmokinsianti. Uþsienio lietuviai galëtø ðiuo vaikëzu remtis ir tvirtinti, kad jø iðvados dël Lietuvos jaunimo labai teisingos. Ne! Vienu vaiku nereikia remtis. Tokiø nedaug! Bet reikia sutikti, kad vidurinë mokykla iðleidþia daug indiferentø. Universitetas daugelá gydo. Ið ten iðeina lietuviais. Bûtina siekti, kad kuo daugiau lietuviø baigtø aukðtàjá mokslà. Prieð keletà savaièiø pirty sutikau buvusá kurso draugà Gasiliauskà, dirbantá CK. Dar anksèiau buvau susitikæs ir prisipaþinæs sëdëjæs. Sakiau norëjæs uþsukti. Pasiûlë uþeiti. Uþëjau kai kà suþinoti, suþinoti, kokios nuotaikos Lietuvos komunistø CK. Taèiau norëjau, kad pasiûlytø tarnybà. Aiðku, kad nebûèiau ëjæs dirbti á prekybà. Ten reikia dirbti ir laiko nëra studijoms. Bet tai bûtø parodæ, kad ne visi buvæ kurso draugai niekðai. Jam neigiamai charakterizavau Kazbarà, Mikuèioná, Sakalauskà, kurie ið aukðto þiûrëjo á mane ir nepadëjo. Taèiau jo nepaveikë tokia charakteristika. Ðis irgi nori, kad apie já gerai galvotum, taèiau nors truputá rizikuoti padedant buvusiam draugui nepanorëjo. Tepasakë, kad viskas pamaþu uþsimirð. O að kvailystæ padariau susidëjæs su pogrindþiu. Visi jie vienodi! Universitete nestojo net á komjaunimà. Pamatæs, kad amerikieèiai neateis iðvaduoti, ðoko á partijà. Abiem rankom laikosi uþ këdës, ðiltos këdës. Maèiau, kaip jis pataikavo milicijos papulkininkiui rusui. Tiesiog dvilinkas lankstësi prieð já. Mëginau kai kà iðtraukti ið jo. Nesileido. Sukau, sukau, bet nieko „neiðsukau“ apie tai, kokios naujienos CK. Ant kabinetø daug uþraðø (lietuviø kalba!) su rusiðkomis pavardëmis. Darbuotojas lietuviðka pavarde labai blogai kalbëjo lietuviðkai. Koridoriuje girdëjau daþniausiai kalbant rusiðkai. Aiðku, kokios tautybës valdininkai ten dirba! Nesigailiu susipaþinæs su buvusiu „kursioku“. Tarnybos prekyboje tikrai nenoriu. O geresnës niekur negausiu.

ÐEÐTOJI

KNYGA

555

Vizitas parodë, kad Gasiliauskas irgi bailiukas, kaip ir visi, t. y. daugumas mûsø amþiaus vyrø. O ko ið jø norëti? Jie bijosi netekti ðiltø vietø! O ko netekti bijosi mûsø draugai ið lageriø? Visgi labiau smerkiu Edvardà negu Gasiliauskà. Gasiliauskas tik paprastas bailys. Lapkrièio 26 d. „Tiesoje“ triukðmas, kad iðteisino kaþkoká vokietá Ðtoká, kuris suðaudë 111 þmoniø. Jeigu jis kaltas, já reikia pakarti. Taèiau enkavedistams nëra ko triukðmo kelti. Jø rankos ne maþiau kruvinos. Dz. Budrys – niekðelis. Tik Zigmo dëka ðis liko gyvas. Að prieð þudynes, taèiau jeigu Budrá bûtø nudëjæ, vienu niekðu bûtø buvæ maþiau. Ðlykðtynë! Jo sûnelis ásakë K. Ambrasui iðsineðdinti ið redakcijos. Koks tëvas, toks ir sûnus! O Dailës instituto direktoriaus V. Mackevièiaus gaila. Prievartauja ir viskas. O kaip að jo vietoje pasielgèiau? Nepasiraðyèiau! Bet ar gerai padaryèiau. Iðvytø, o á mano këdæ niekðà pasodintø. Gal V. Mackevièius daug studentams padeda. Kitas jo vietoje nepadëtø. Tad sunku urmu visus smerkti. (Jau 20 val., o dar vienà pasikalbëjimà apraðyti reikia). Prieð trejetà savaièiø prisistatë prie manæs Kompozitorius1. Lyg nujausdamas (gal saugumas padëjo nujausti), kà man skauda, pradëjo temà apie Lietuvos likimà. Nesitikëjau, kad já ði tema labai domina. Paðnekovas pats paklausë ir pats atsakë: „Koks Lietuvos likimas? Kas jos laukia? Að pats gan optimistiðkai þiûriu á jos ateitá. Caro laikais net 120 metø nenutautëjom. O tada mes buvom tokie nekultûringi: neturëjom savo mokyklø, spaudos, inteligentijos, kultûros. O ðiandien turime gan turtingà kultûrà, gausingà inteligentijà. Kasmet mûsø aukðtosios mokyklos iðleidþia tûkstanèiais inteligentø. Kokia mûsø padëtis? Reikia bûti objektyviems. Lietuvà iðgelbëjo jos prisijungimas prie nekultûringos Rusijos.“ Nustebau tai iðgirdæs. Pasirodo, kad ir jis susipaþinæs su J. Jurginio mintimis.

1

Edvardas Kaveckas.

556

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

K. tæsë toliau savo mintá: „Apie paskutiná karà. Objektyviai þiûrint, nuo vokieèiø mus iðgelbëjo Rusija.“ Stengdamasis bûti diplomatiðkas, pridûriau: „Ne tik mus iðgelbëjo nuo nutautinimo, bet ir visà Europà, visà pasaulá. Jeigu vokieèiai bûtø laimëjæ, mes ðiandien neturëtumëme nei lietuviðkø mokyklø, nei lietuviðkos spaudos ir patys bûtume atsidûræ Sibire.“ Jis, þinoma, pritarë man. Stebëjausi, kad jis atsisakæs propagandinio þargono ir nëra toks neádomus, kaip iki ðiol. Kalbëjau ir að: „Man primetamas nacionalizmas. Taèiau toks að nesu. Tokiø internacionalistø labai maþa ir jûsø, komunistø, tarpe...“ Nedavæs baigti minties, nutraukë mane: „Þinau. Kiekvienas iðsilavinæs þmogus turi bûti internacionalistu.“ Að baigiau mintá: „Taèiau internacionalistas gali bûti tik tas, kuris myli savo tautà. Að myliu Lietuvà ir dël jos ateities daþnai sielojuosi. Man atrodo, kad jai gresia nutautëjimo pavojus. Ðiandien nematau pavyzdþiø, rodanèiø, kad Lietuva sàmoningai bûtø rusinama. Bet N. Chruðèiovo laikais maèiau aiðkià tendencijà rusinti mus.“ Èia jam papasakojau apie N. Nikitos manipuliacijas su „narchozø“ apjungimu. Jis sutiko. Esà tokia tendencija buvusi. XXII suvaþiavimo tendencija vedusi á tautø nacionaliniø skirtumø likvidavimà. Taèiau XXIII suvaþiavimo tendencija jau prieðinga. Jis papasakojo (pridëjæs „tarp mûsø kalbant“ arba duodamas suprasti, kad visos ðios þinios pasemtos ið „slaptø“, jam tik vienam prieinamø, ðaltiniø), kaip sàjunginiame pasitarime ideologiniu klausimu Uþkaukazës mokslininkai árodinëjæ, kad neteisinga tvirtinti, kad rusai atneðæ jiems kultûrà. Uþkaukazëje klestëjusi kultûra, kai rusës nuogos laipiojusios po miðkus. Vidurinës Azijos mokslininkai irgi këlë tà patá klausimà. Pas mus dar nesàs toks aðtrus tautinis klausimas,o Uþkaukazëje tiesiog spjaudoma ant visko, kas rusiðka. Að: „Tikiu, kad po keliø ðimtø metø, jeigu mes prisikeltume, bûtø juokingas tautinis klausimas. Taèiau ðiandien ðis klausimas gan aktualus, svarbus. Jo ignoruoti negalima.“ K. priminë Leninà, kuris pabrëþdavæs, kad tautø draugystei didþiausias pavojus gresiàs ið rusiðkojo ðovinizmo.

ÐEÐTOJI

KNYGA

557

Klausiausi ir pats netikëjau savo ausimis! Kompozitorius taip kalba! Pritaræs jam priminiau: „Neþiûrëkit Lenino teiginiø, kodël ðiandien visur ðaukiama apie burþuaziná lietuviø nacionalizmà, o ið viso tylima apie rusiðkàjá ðovinizmà.“ Jo nuomone, nenorima liesti tokio aðtraus klausimo. Èia K. vël pasikeitë ir tapo toks, koká já iki ðiol paþinojau: „Stengiamasi neakcentuoti nacionaliniu skirtumø, o maþinti juos. Ekonomika labai sulieja tautà. Èia jis papasakojo, kaip sàmoningai Lietuvos ekonomika vystoma tokia kryptimi, kad Lietuva neiðsiverstø be „broliðkosios pagalbos.“ Nesusivaldþiau nepagyræs jo: „Pasirodo, kad tu gan gudrus! Iki ðiol laikiau tave kvailesniu.“ Jis árodinëjo, kad bûtina vystyti glaudþius ekonominius ryðius tarp respublikø. Jø nebuvimas trukdo soc. statybai. Leido suprasti, kad turi galvoje Rumunijà. Kaþkokia proga ëmë dëstyti nuvalkiotà klasiø kovos teorijà. Ið to iðvedë 1941 m. represijø bûtinumà. Èia ëmiau tiesiog ðaukti: „Ne! To tu man neárodysi. Að neturiu savo tvirtos nuomonës dël dabartinio Lietuvos rusinimo. Gal ji tikrai nerusinama, gal esu per daug átarus ir matau asimiliacijos pavojø ten, kur jo ið viso nëra. Bet dël Stalino ir lietuviø trëmimo turiu tvirtà savo nuomonæ. Nebuvo jokio reikalo veþti lietuviø á Sibirà. Klasiø kovos priedanga Stalinas vykdë sàmoningà lietuviø tautos naikinimà. Sakai, kad buoþes, dvasininkus veþë. Ne! Veþë neturtingus valstieèius, inteligentijà. Sakai, kad ðaulius reikëjo veþti? O kas jie buvo? Tie patys neturtingi kaimo vaikai. Juk buvo laikoma tada gëda nepriklausyti ðauliø organizacijai. Tu kitkuo manæs neátikinsi. Jeigu nebûtø veþæ, vokieèiø talkininkø skaièius padidëjæs? Netiesa! Kaip tik bûtø buvæs maþesnis pasiprieðinimas. Kaip tik represijos ir sukëlë toká pasiprieðinimà. Kaimas (bent mano tëviðkë) gan taikiai sutiko Raudonàjà armijà. O kaip jà palydëjo, pats matei.“ Matydamas, kad manæs neátikins lietuviø tautos naikinimo bûtinumu, pradëjo kità temà. Gailiuosi, kad nepriminiau Kaukazo tautø naikinimo. Kokia ten klasiø kova vyko? Juk veþë visus iki vieno þmogaus, neiðskiriant net pirmøjø partijos sekretoriø.

558

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Matyt, norëdamas iðtraukti mano nuomonæ, ëmë árodinëti, kad nepriklausoma Lietuva neiðsiverstø be Rusijos. Uþ dabartinæ pramonæ turime bûti dëkingi Rusijai. „Kaþin ar nepriklausoma Lietuva bûtø pajëgusi sukurti tokià pramonæ.“ Að: „Nekalbu apie nepriklausomà Lietuvà. Nesu ðalininkas politikos, kuria remiantis visos Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas bûtø orientuojamas á Vakarus. Net daugelis vadinamøjø burþuaziniø nacionalistø lageryje sutikdavo, kad mums naudingiau eiti ne su Vakarais, o su Rusija. Bet svarbu kokiomis sàlygomis. O kad Lietuva galëtø viena gyventi, rodo Suomijos, Danijos, Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo ir kt. ðaliø pavyzdys.“ Jis nusitvërë uþ Belgijos. Belgija dûstanti nuo þaliavø trûkumo. Kaip tik ji veda dël þaliavø intrigas Konge. Tai esàs jos gyvybës reikalas. Nenorëjau ðia tema per daug kalbëti, gilintis. Ëmiau ir uþdaviau jam naujà klausimà: „O kaip tu þiûri á visasàjungines statybas. Kokiu tikslu jos vykdomos?“ Jis: „Tu nori pasakyti, kad sàmoningai sukuriami dirbtini rusifikacijos þidiniai?“ Nieko neatsakæs ëmiau juoktis. Tai nesà taip blogai: galás nuvaþiuoti á Alytø ir ásitikinti, kad ten trûksta darbo jëgos. Tai ne atsakymas! Að: „Jeigu nëra darbo jëgos, nereikia kurti pramonës. Ámones reikia kurti ten, kur yra þaliavos ir laisvø darbo rankø.“ Jis: „Tu neteisus! Vystoma pramonë, reikalaujanti nedaug þaliavos.“ Jis girdëjæs apie Latvijos komitetø pasiprieðinimà. Að: „O ið kurgi Alytaus statyboms imama darbo jëga? Ið Rusijos?“ Jis: „Nesidomëjau. Ið visur gali vaþiuoti, taip pat ir ið Rusijos.“ Ðtai koks tu lietuvis. Tau net nesvarbu, ið kur imama darbo jëga, nesvarbu, kad vaþiuoja rusø kolonistai á Lietuvà ir kiek jø vaþiuoja. Kaþkuo vël rëmiau lietuviðkàjá stalinietá prie sienos. Ðtai kaip mëgino ðis iðsisukti: „O ar tau þinoma, kad Indijoje kasmet mirðta badu 14 mln. þmoniø? Reikia tarptautiniu mastu þiûrëti.“ Ir kaip èia að nesugebëjau jam atkirsti. Kodël gi patys rusai neatiduoda savo duonos indams? Kodël jie nori gelbëti Indijà mûsø sàskaita? Kodël jis pats neatiduoda dalies savo algos maþiau uþdirbantiems? Ið pradþiø jis pasirodë nauju þmogumi, atsikraèiusiu savo stalininiø sapaliojimø. Bet toks jis tebuvo vos pusvalandá. Vël jo

ÐEÐTOJI

KNYGA

559

asmeny maèiau uþkietëjusá stalinietá, pasiruoðusá bet kada prekiauti mûsø tauta: jos materialiniais ir dvasiniai turtais. Po senø ir neádomiø jo sapaliojimø pateikiau jam konkretø ir aiðkø klausimà: „Konkreèiai! Kaip tu ásivaizduoji Lietuvos ateitá?“ (21 val. 25 min. Nebaigiu. Bëgti á miðkà. Ir taip per ilgai raðau.)

Gruodþio 15 d. (ketvirtadienis) (17 val. lauke sninga po truputá. Praneðë, kad greit naktá bus iki –18° C. Skubu raðyti. Mano nuostabai, uþmigæs po 23 val., miegojau iki 6 val. 30 min. Raðydamas ástaigoje pavargau. Pësèias paëjau, vël galiu dirbti. Sapnavau kelionæ. Kad tik su mama kas nors blogo neatsitiktø). Jis: „Laikas bëga, viskas keièiasi...“ Daugiau neprisimenu, kà jis vapaliojo. Prisimenu, kad pokalbio pradþioje jis tarp kitko pareiðkë: „Gal TSRS pasidarys tiek galinga, kad nesibijos palikti mûsø vienø ir duoti daugiau savarankiðkumo“. Gráþau prie pokalbio apie „derþimordø“ elgesá Lietuvoje. Priminiau K., kad saugume priekaiðtavau uþ tai, kad su rusiðkuoju ðovinizmu iðvis nekovojama. K., vaizduodamas lyg baisià paslaptá iðduodamas, papasakojo apie Lietuvos CK posëdá. Jame rusiðkieji ðovinistai gavæ reikiamà atkirtá. Kai kas ið jø buvæs priverstas net „bilietà padëti“. Gaila, kad nepasakiau, jog neteko girdëti, kad nors vienas Lietuvos rusas bûtø buvæs paðalintas ið partijos uþ rusiðkàjá ðovinizmà, nors J. Bulavas tikrai paðalintas. Gaila, kad nepapraðiau nurodyti pavardes tokiø „nukentëjusiøjø“. Rusø antplûdis á Lietuvà nesudaràs didelio pavojaus. Kadangi mes, lietuviai, esame aukðtesnës kultûros, todël Lietuvos rusai lietuvëja, persiima mûsø kultûra. Ëmiau juoktis: „Ið kur tu iðtraukei, kad Lietuvos rusai lietuvëja? Sakai, pastebëjæs tai Vilniuje. Maþai tu paþásti dar Vilniø ir rusus.“ Jo nuomone, að taip liguistai reaguojàs á tautiná klausimà, nes bendrauju tik su nacionalistais ið

560

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

lagerio. Ði ir ankstesniosios jo pastabos parodë, kad jis ne vien savo noriu ryþosi pasikalbëti su manimi. Ðiandien tai aiðku. Ið pradþiø jis vaidino gan didelá demokratà ir vos ne Lietuvos patriotà, labai susirûpinusá Lietuvos ateitimi. Jis demonstravo net antirusiðkà savo nusistatymà. Jokios tarybinës kultûros nesà, esanti tik bendraþmogiðka kultûra. Rusai niekada nebuvæ kultûringesni uþ mus. Stalinas, bijodamas rusø, iðkëlë juos á pirmà vietà. Bet po ðiuo tariamu demokratiðkumu kyðo siekimas „perauklëti“ mane. O ar að teisingai elgiausi? Atrodo, kad gerai. Jeigu bûèiau vaidinæs viskam pritariàs, bûtø átaræs, kad jo bijausi. Teparodþiau savo neigiamà nusistatymà tik „visasàjunginëms statyboms“. Kokiais kitais kanalais eina asimiliacijos pavojus, jam nenurodþiau. Nieko naujo jis neiðpeðë ið manæs. Tà mano nusistatymà saugumas þino. Gruodþio 2 d. bëgdamas á susitikimà su Ale susitikau A. Poviliûnà, dirbantá Þemës ûkio ekonomikos institute. Kadangi „Tiesoj“ skaièiau apie vykstantá TSRS mokslø akademijos prezidiumo visuomeniniø mokslø sesijos iðvaþiuojamàjá posëdá Vilniuje, todël paklausiau, kur vyksta tas posëdis. Baigiamasis posëdis vyksiàs ðiandien 17 val. Uþbëgau Viktoro paimti. Bet tas sakësi visà naktá nemiegojæs. Iðdundëjau vienas. Gaila, kad pavëlavau. Radau neádomiai kalbantá akademikà ekonomistà, kurá visi rusai vardu ir tëvavardþiu vadino. Po jo þodis suteikiamas akademikui Chrapèenkai. Jo kalba parodë, kad sekcijose ðá kartà vyko ádomesnës diskusijos. Iki ðiol Pabaltijo mokslininkai buvo ápratæ stovëti ant uþpakaliniø kojø prieð poniutæ Maskvà ir kartoti „Klausau!“ Taèiau ðiuo kartu jie iðdráso galø gale pasakyti dràsesná þodá, kas, be abejo, nustebino maskvieèius. Ir gal ne tik nustebino. Akademikas papasakojo, kad kaþkoks estø mokslininkas kritikavæs Vidurinëje Azijoje iðleistà knygelæ, kurios autorius siûlàs panaikinti nacionalines kalbas, visur ávesti rusø kalbà. Akademiko þodþiais, minëtos knygelës autorius neteisus ir jis pritarë estui. Taèiau netikëjau nei vienu jo þodþiui. Þiûrëjau á prezidiume sëdinèiøjø rusiðkus veidus ir galvojau, kad kiekvienas ið jø veidmainiau-

ÐEÐTOJI

KNYGA

561

ja, iðsisukinëja. Mintyse jie svajoja apie tà dienà, kad Pabaltijys bus grynai rusiðkas. Þodis suteikiamas viceprezidentui Fedosiejevui. Tai gudrus senis. Kalba be jokiø uþraðø. Kiekvienas jo þodis apgalvotas, pasvertas. Kiek ilgiau sustoja ties tautiniu klausimu (nors þodþio „tautinis klausimas“ niekas ðiandien nevartoja). Leninas kalbëjæs apie tautø „suartëjimà“, „susiliejimà“. Bet Leninas niekada nesakæs, kad reikia ðá procesà greitinti administracinëmis priemonëmis. Kà tai reiðkia tautø „susiliejimas“? Ekonominis bendrumas – tai „susiliejimas“, politinis bendrumas – irgi „susiliejimas“. Visa tai jau pasiekta. Bet Leninas nekalbëjæs apie kalbiniø skirtumø iðnykimà. Viceprezidentas mëgino nuraminti Pabaltijo mokslininkus Lenino teiginiu, kad tautiniø skirtumø iðnykimas, tautinis kalbø iðnykimas ávyks labai tolimoje ateityje – kada bûsiàs komunizmas pastatytas visame pasaulyje. Kadangi naujas Chruðèiovas, þadëjæs per 20 metø rojø sukurti, dar nepasirodë, todël galima bûti ramiems. Akademiko kalboje tarp eiluèiø galima buvo perskaityti tai, kad tikslas lieka tas pat, taèiau priemonës turi bûti lankstesnës. Skubëjimas galás tik þalà padaryti (suprask, suaktyvinti tautiná judëjimà, pasiprieðinimà rusinimui). Gruodþio 8 d. „Tiesoje“ jo kalba gerokai paredaguota. Matyt, vyr. cenzorius Papovas jà taip suredagavo, kad uþsienio burþuaziniai nacionalistai nieko negalëtø suprasti. Esmës, þinoma, neiðkreipë, nors tai ne Fedosiejevo þodþiai: „...Kovojant prieð nacionalizmà, neteisinga bûtø nutylëti kai kuriuos reiðkinius ir nekreipti dëmesio á kai kurias klaidas. Pavyzdþiui, atskiri „teoretikai“ tvirtina, kad nacionalinës kalbos naudojimas respublikoje yra atsilikimas. Kitø nuomone, knygø leidimas ne nacionaline kalba, o tarpnacionalinio bendravimo kalba (kodël gi bijomasi iðtarti „rusø“ kalba – A. T.) – tai vos ne nihilizmas arba ðovinizmas. Taèiau nacionalinë kultûra, nacionalinë kalba – tai didþiausias socializmo laimëjimas. Rûpinimesi nacionaline kultûra áþvelgti nacionalizmo pasireiðkimà – tai politinis tamsumas.“ Ði citata ið tariamos Fedosiejevo kalbos rodo, kad tokios nuolaidos daromos tik norint keisti taktikà daugiau lankstesne ir taip su

562

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

didesniu pasisekimu kovoti su nacionalizmu. Taèiau vis vien reikia dþiaugtis, kad gyvenimas verèia Maskvà daryti nuolaidas. Kokios ið to iðvados. Anà dienà diskutavau ðiuo klausimu su Jonu I. Að: „Stalininis Damoklo kardas vis maþiau gàsdina Lietuvos mokslininkus. Pamaþu jie ima kalbëti apie savo tautos teises. Nors jie kalba labai nedràsiai, puse burnos, bet Maskva priversta truputá atsitraukti nuo stalininës ir chruðèiovinës nutautinimo linijos. Tai gerai!“ Jonas I: „Tikslas vis vien lieka tas pat – surusinti mus. Ir kaþin ar dël ðiø lankstesniø priemoniø nepavyks Maskvai ágyvendinti tai daug greièiau negu brutaliomis priemonëmis, kurias naudojo Stalinas.“ Að: „Dràsûs mokslininkai gali panaudoti ðá Maskvos atsitraukimà savo tautos tikslams. Ðiandien mokslininkai pamaþu ima kalbëti apie mûsø tautos indëlá á Europos istorijà, kultûrà. Daugeliui mûsø atviras pretekstas dràsiau kalbëti ir apie mûsø kalbos teises. Ðiandien á mûsø ástaigas brukama prievarta rusø kalba. Mes bijomës daugelyje ástaigø kalbëti lietuviðkai. Taèiau Maskvos traukimasis suteiks mus dràsos. Mes apie tai imame kalbëti atvirai. Ateis laikas, kada nebijosime visose Lietuvos ástaigose kalbëti lietuviðkai. Tai bûtø didelis laimëjimas. Ðis laimëjimas sujudintø lietuvius kovoti uþ lietuviø kalbos gynimà ir sulaikytø rusø antplûdá. Ásivaizduok, kad ðiandien Lietuvoje (kaip ir Slovënijoje) visur lietuviai kalbës dràsiai lietuviðkai. Rusams tas labai nepatiks. Jeigu seniau gyvenà neiðsineðdins, tai naujai atvykæ ilgai neuþsilaikys!“ Bet Jonas I vis nenusileido: „Gerai! Kultûros srityje leis mums sutelkti visas jëgas, visà dëmesá. O ekonomikoje verðis á Lietuvà. Alytus, Marijampolë ir Utena taps tokiais pat rusifikacijos lizdais, kokiais ðiandien yra Vilnius, Klaipëda.“ Atrodo, kad kiekvienas likom prie savo nuomonës. Að bent patenkintas tuo, kad Maskva priverstinai truputá atsitraukë. Jeigu mes bûtumëme dràsesni, priverstume jà daugiau atsitraukti. Priimtoje rezoliucijoje galima pastebëti Pabaltijo mokslininkø nepasitenkinimà Maskvos elgesiu jø atþvilgiu. Mokslininkai pareikalavo ir jiems (ne tik rusams) leisti pasireikðti Maskvos moksliniuose þurnaluose, pareikalavo versti jø mokslinius darbus á uþsie-

ÐEÐTOJI

KNYGA

563

nio kalbas. Aèiû dràsiesiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkams! Aèiû tik, þinoma, ne J. Matuliui ir K. Korsakui. Abu ðlykðtûs palaiþûnai. Tai rodo K. Korsako kalba „Tiesoje“. Bet ir joje kai kas pralenda. Prisidengæ reikalavimu duoti atkirtá uþsienio lietuviams „nacionalistams“, Lietuvos mokslininkai nori iðsiderëti ið Maskvos leidimà daugiau kalbëti apie savo tautos kultûrà, istorijà. Bet Maskva irgi nekvaila. Tik labai spiriama truputá nusileidþia. Baimë, kad per didelis jos spyriojimasis gali duoti prieðingø rezultatø, verèia jà nusileisti. Gruodþio 14 d. „Tiesa“ perspausdino ið „Komunisto“ Nr. 17 Strepanovo straipsná (iðtraukas) „Aktyviai formuoti tarybiniø þmoniø marksistinæ – lenininæ pasaulëþiûrà ir komunistinæ moralæ“. Èia yra kai kas naujo, ádomaus. Nenauja, þinoma, kad Maskva bijosi Vakarø propagandos ir priklausomai nuo jos keièia savo taktikà. Nauja tai, kad kai kas ið gudresniø kremlieèiø ima galvoti, kad taktiniais sumetimais reikia kalbëti ir apie ðovinizmà. „Burþuazijos ideologijos mëgina pakirsti mûsø broliðkà sàjungà, atgaivinti nacionalistines nuotaikas ir prietarus. Þaidimas nacionaliniais jausmais, jø panaudojimas nacionalizmui ir ðovinizmui kurstyti yra viena ið strateginiø antikomunizmo krypèiø.“ Kà Stepanovas siûlo prieðinti tai pavojingai propagandai? Ðtai kà: „Negalima sakyti, kad mes nepropaguojame internacionalizmo. Bet kai kuriais atvejais pastebimas nesuprantamas bailumas su nacionalistinës ideologijos pasireiðkimais, su ðovinizmo pasireiðkimais.“ Kà tai reiðkia? Sustiprinti kovà su nacionalizmu? Èia jiems dràsos uþtenka visà laikà. Matyt, turima galvoje rusiðkàjá ðovinizmà, kuris ir gimdo nacionalizmà. Ði lazda turi du galus. Bet að asmeniðkai sveikinèiau, jeigu imtø kalbëti apie ðovinizmà. Manau, kad neiðdrás. Bijos! (Viktoras uþëjo. Taip nebaigiau raðyti. Gerai! Pailsëjau. 21 val. 30 min. miegoti).

564

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Gruodþio 16 d. (penktadienis) 17 val. 20 min. 15 val. atëjæs pyliau po veranda smëlá. Dabar sunku raðyti. Eilëje prie drabuþiø pamaèiau A. Tylà. Priëjæs papraðiau palaukti manæs. Taèiau jis apsivilkæs iðëjo. Pagalvojau, arba nesuprato manæs, arba pabijojo pasirodyti, kad esam paþástami. Laukiau V. Miliaus. Tas matë mane, bet nepriëjo. Turësiu kantrybës ir palauksiu. Bet tuo pat momentu per paradines duris áëjo A. Tyla: „Kodël neiðeini?“ Að: „Pagalvojau, kad bijai manæs, todël vienas ir iðëjai.“ Jis: „Kà tu èia iðsigalvoji? Kokià diversijà ruoði prieð mane? Ko að bijau?“ Að: „Manæs daug kas bijo, todël jauèiuos nejaukiai. Galvodamas, kad tas arba kitas bijo, neprieinu.“ Kur að einàs? Jis einàs á J. Marcinkevièiaus poezijos vakarà. Labai iðvargæs, norás pasivaikðèioti, kur eisim? Jis pasiûlë eiti á Katedros aikðtæ. Paskui nusiviliojo net prie Vilnelës Jaunimo sode. Pasirodë 2 tipai. Apkaltinau, kad man nepraneðë apie vykstanèià ðià mokslinæ sesijà. Juk pirmiau ne kartà praðiau pakviesti mane á panaðias sesijas. Iðsisukinëjo. Buvæ labai neádomu. Pats be reikalo sëdëjæs. Iðvargæs ir viskas. Bet manæs tuo neátikinsi! Baigiamasis posëdis parodë, kad bûta ádomiø diskusijø, susikirtimø tarp Pabaltijo mokslininkø ir maskvieèiø. Visgi Antanëlis kai kà papasakojo. J. Jurginis pareiðkæs pageidavimà, kad Maskva galø gale leistø Lietuvos istorikams patiems spræsti Lietuvos istorijos problemas. Èia jis ëmæs dëstyti tas paèias „erezijas“, kurias girdëjau 1966 m. spalio 3 d. per jo paskaità – kodël Lietuvos prisijungimas prie Rusijos paþangus, jeigu paþangiu pripaþástamas ir pasiprieðinimas tam prijungimui. Kodël J. Jasinskio gatvæ panaikino, o kità gatvæ Antakalnyje Suvorovo vardu pakrikðtijo? Galvojau, kad jis tik studentams iðdrásta apie tai papasakoti? Pasirodo, kad jis visur kelia tas paèias problemas. Dràsus J. Jurginis! Gaila, kad tokiø labai maþai.

ÐEÐTOJI

KNYGA

565

Nustebino ir R. Ðarmaitis. Lietuvos istorikai aiðkina, kad Lietuvos Respublikos ákûrimas buvæs regresyvus reiðkinys. Burþuaziniai nacionalistai ir jø propaganda labai lengvai sukritikuojà ðá teiginá. Juk tikrai, palyginus su caro valdymu ir vokieèiø okupacija, nepriklausomos valstybës sukûrimas buvæs teigiamas reiðkinys. Ðarmaitis priminæs Molotovo kalbà priimant Lietuvà po Stalino saule. Molotovas kalbëjæs, kad carai verþësi á Pabaltijá todël, kad ten geri uostai. Tarybinë vyriausybë vykdanti visai kità politikà. Kai dabar visos trys respublikos ájungtos á TSRS, reikià ieðkoti tose ðalyse revoliuciniø tradicijø. Praðiau paaiðkinti kiekvieno Molotovo þodþio reikðmæ. Antanas tylëjo, iðsisukinëjo. Að: „Vadinasi, Molotovas pripaþino tai, kad prijungæ tas respublikas prie Rusijos, ieðkos revoliucionieriø, augins komunistus?“ Tokiø mano iðvadø A. Tyla nei patvirtino, nei paneigë. Paspielovas labai sudirbæs Ðarmaitá. Kaip sudirbo, neaiðkino. Iðeitø, kad tikrai ádomu ten buvo. Praðiau duoti paskaityti sesijos stenogramas. Negalás, nes jos patekusios á archyvà. Bet kai atsisveikindamas pakartojau praðymà, sutiko. Ðiandien gatvëje sutikau já. Vël priminiau. Jos esanèios akademijoje, visuomeniniø mokslø sekcijoje, pas K. Korsakà. Suprask, kad nori! Apgailestavau, kad A. Snieèkus negirdëjo Fedosiejevo baigiamojo þodþio – apie tai, kad Maskva neskuba mûsø „sulieti“. Að: „Kà gali tas Snieèkus? Stovi ant uþpakaliniø kojø ir vykdo Maskvos komandà. Jeigu jis turëtø savo nuomonæ, nesëdëtø taip ilgai sekretoriaus këdëje“. Jis sutiko. Juk nuo 1926 m. sekretoriauja. Anà dienà sugalvojau „prispausti“ já. Pareikalauti paaiðkinti, kodël jis manæs bijosi, kodël neatviras. O gal ims ir prisipaþins visà tiesà? Aplankiau Postilæ1 ir pasakiau jam savo nuomonæ apie doc. J. Galvydþio paskaitas. Jis: „Tikrai seniams nëra ko bijotis. Bet jie bijo. Pavyzdys prof. Z. Þemaitis. Taip ðis visiems pataikavæs.“ Priminiau K. Borutà, kuris prieð mirtá irgi pataikavo. Postilë nesutiko. Jis kà kità girdëjæs apie Borutà. 1

Dëst. A. Daukðà.

566

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Skubëjau, nes maèiau, kad ðeima ruoðiasi vakarienei. Skubëdamas pamirðau pasakyti savo nuomonæ apie daktarà A. Þilënà, kuris ne vietoje ásikiðo. Ðiuo metu ið komandiruotës gráþo Profesorius1. Su manimi nepasistengë susitikti. Kodël? Bijo. Ko? Juk jis nëra koks nors pogrindininkas. Jeigu bûtø pogrindininku, tuomet tikrai nevertëtø susitikinëti su manimi. O dabar nëra ko bijotis. Vël iðvykæs. Nuo pradþios lapkrièio taip ir nebuvom susitikæ. Gruodþio 2 d. Viktoras pareiðkë norás nuvaþiuoti á mano tëviðkæ. Tegu vaþiuoja, nors didelio noro kviestis neturëjau. Saugumas turës daugiau pagrindo átarinëti mus. Gruodþio 3 d. Alë paskambino. Ar nebuvo uþëjæ du kolûkieèiai? Pareiðkæ norà susitikti su manimi. Supratau, kad jai „vaidenasi“. Uþëjo Viktoras á ástaigà. Atëjo Alë. Ryte prie autobuso maèiusi 2 átartinus tipus. Vaidenasi! Bet kaþkodël nedràsiai ir að jauèiaus. Kodël? Todël, kad naktá labai blogai miegojau. Kai gerai iðsimiegu, nieko nesibijau. Palikæs mane laukti traukinio, Viktoras nubëgo á paðtà. Pamatæs seklá. Nusivedæs á paðtà. Tas þiopsojæs, koks adresas uþraðytas ant banderolës, Viktoras pridengæs jà. Tipelis pildæs telegramà ir vis dairæsis. Viktoras iðëjæs pirmas ir pasislëpæs uþ kampo. Tipelis iðlëkæs, nematydamas Viktoro suplëðæs telegramà ir likæs ieðkoti. Pastebëjæs, kad Viktoras viskà matë, susimaiðæs ir pirmas pralëkæs gatve. Tada Viktoras paskui já sekæs. Anas paeina ir atsigræþia. Tokiam pinigø nemokëtø. Suklaidinæs seklá ir atëjæs. Traukiny sëdëjo prieðais 3 mergaitës ir kaþkoks Vilniaus technikas. Viena klausë draugës: „O kada bus komunizmas? 1970 metais?“ Tonas rodë, kad juokiasi ið to komunizmo. Niekada gal þmonës taip netikëjo niekuo, kaip dabar. Vos álipom á autobusà Ðvenèionëliuose. Buvo gëda prieð Viktorà, kad truputá ásikiðau ten, kur nereikëjo – kandþiai pasakiau, kad þmonës verþësi per paskutines duris. Nemigos darë savo.

1

Tikriausiai V. Raudeliûnas.

ÐEÐTOJI

KNYGA

567

Linkmenyse Viktoras papasakojo, kad mus lydëjo 2 agentai. Ant vieno baltiniø rankovës pastebëjæs valdiðkà þenklà. Atrodo, kad abu toliau nuvaþiavo. Nenorëjau uþeiti pas Alfredà. Norëjau skubëti, kad rasèiau mamà neiðëjusià kur nors miegoti. Viktoras praðësi uþeiti. Alfredà radom. Jauku dabar pas já. Viktoras daug naujienø papasakojo. Bet að taip blogai jauèiaus, kad bijojau pradëti „psichuoti“. Iðgërëm po stiklelá vyno. Truputá geriau pasidarë. Alfredas prisispyrë pavëþëti motociklu. Kelias labai blogas. Vargais negalais priveþë iki Pakiaunio berþyno. Uþëjau ant kapø, nors buvo po 21 val. Meldþiausi prie Tatuko kapo. „Sveikas! Ministras atëjo pas Tave!“ Atplyðusi kryþiaus skarda iðgàsdino mane. Vos parðliauþiau namo. Labai jau tamsu. Bakûþëje ðviesos nëra. Kur mama? Veronika pataria belsti. Gal pas Ramonà. Bet prisibeldþiu. Dar pusë bëdos laikosi. Bet jai sunku. Sunku. Kaip gera tëviðkëje. Norëèiau pabûti truputá, pailsëti. Dþiaugiamës, kad gavome kruopø. Gerai iðsimiegojau pirmà naktá po didelës pertraukos. Jauèiaus neblogai. Ryte nuëjau pas gimines. Teta Emilija namie. Nesitikëjau pamatyti jà gyvà. Labai iðbalusi. Dëdë irgi. O senelë nieko. Nuëjau anèiø pas Jakutytæ Onà. Sako, kad kaime þmonës vos ne amerikonai. Taèiau ji parduoda man uþ 6 rub. net 3 tokias riebias antis. O kà nupirksi uþ tuos pinigus? Pati suvalgytø, abu broliai gráþo ið kariuomenës. Vygantui patariu mokintis. Reikia laikyti já savo átakoje. Jeigu negers, gal kas nors ir iðeis ið jo. Bet vargu ar pavyks apsaugoti já nuo degtinës. Gavæs pas Mièënus arklá, iðvaþiavau á miðkà. Pavargau, bet atsiveþiau veþimà tvorø, kurios taip reikalingos. Randu Viktorà sugráþusá. Kapojom malkas. Pirmadienio ryte vël vykom á miðkà. Dar didesná veþimà parsiveþam tvorø. Malkos labai brangios. Gaila motinà palikti. Jai labai nuobodu. Ásidedu puodynæ ir 3 litrø butelá senos grietinës. Sunku neðti. Bëgte. O Vilniuje be manæs niekas tos grietinës nevalgo. Alës mama turës kà paplepëti, kad supuvusià grietinæ atsiveþiau. Mama

568

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

ÐEÐTOJI

KNYGA

569

norëjo gyvuliams atiduoti. Viktoras patarë paimti. Man atrodo, kad ji gera. Að valgau. Ðiðkiniuose ëmë truputá snyguriuoti. Ðalta! Kaip nuobodu kaime. Vël gaila mamos. Tik atsitiktinai ir per didelá vargà álipom á autobusà per uþpakalines duris. Vos spëjom á traukiná. Be bilietø. Pabradëj kaþkas vagono langus iðdauþë. Valandà pavëlavæ atvykom á Vilniø. Atsiveþiau tik tetos Emilijos laðiniø ir dëdës Vlado mësos. Mama nieko neturëjo ádëti. Karvë pieno neduoda. Gruodþio 7 d. per Safronovos paskaitas ðovë mintis nueiti pas Characiejø (Lengvosios pramonës ministerijos planavimo skyriaus virðininkà) ir papraðyti já neapkrauti manæs darbu, kad galëèiau istorijà „zubryti“. Man atrodë, kad jis sutiks. Juk ið savo kiðenës neteks mokëti. O ástaigoje yra daug laisvø etatø. Gali priimti kà nors, kuris paruoðtø temà. Jeigu 2 metais vëliau paruoð, bëda menka. Alë nepritarë man. Viktoras irgi. Virðininkas lieka virðininku. Bet að laikiausi savo. Bûdamas tvirtai ásitikinæs, kad að teisus, nesigëdinau nieko. Jeigu jis nesutiks, suprasiu, koks jis lietuvis. O man nebus nei kiek gëda jo. Tegu jis gëdijasi, kad nepadeda doram lietuviui. Bûdamas ekonomistu nieko nepadarysiu, o tapæs istoriku, daug kuo pasitarnauèiau tëvynei Lietuvai. Taèiau Povilaièio pasakojimas apie jo pokalbá su Ilgèiu1 atvësino mano ryþtà eiti pas Characiejø. Gal ir tas toks supuvæs kaip Ilgèius? Anksèiau bûdavo labai malonus. O paskui lyg vengia susitikti. Taèiau visiðkai dar neatsisakiau savo plano nueiti pas Characiejø. Mano temai vadovaus jis. Paþiûrësim! Gruodþio 8 d. su stacionaro studentais lankiau paskutinæ Safronovos paskaità. Dabar pavasará lankysiu tik dabartinës tarybinës literatûros istorijà. Ji gerai dësto, bet vis vien viskà ant marksistinio kurpalio. Mums dràsiau dëstë. Gruodþio 9 d. Valës Margaitienës vardinës. Uþtat su Elyte nuëjom kinan á „Pergalæ“. Tualete ant durø uþraðyta: „Burlaky! Von!“

O apaèioje: „Litovcev vsech v Sibir!“ Tautø draugystë! Universiteto iðvietëje: „Nupjaut visiems rusams b...“ Ðá pirmadiená gráþæs á ástaigà suþinojau gan keistà naujienà. Lionë mûsø dëþutëje radus vaikiðka raðysena uþpildytà lapelá. Turinys maþdaug toks: „Doloi jevreev, þydov i litovcev!“ Arkadijus to nesureikðmina. Tai vaikø darbas. Taèiau jeigu prieð rusus jis bûtø nukreiptas, teiktø jam reikðmæ. Að: „Ja toþe ne obidelsa. Rabota detei! No deti vyroþajut to, ðto slyðat ot svoich roditelei. Deti – eto naðe buduðèije“ [„Að taip pat neásiþeidþiau. Vaikø darbas! Bet vaikai iðreiðkia tai, kà girdi ið tëvø. Vaikai – tai mûsø ateitis“]. Arkadijus tylëjo. Klaros nuomone, gal tëvui liepiant vaikas raðë. Lionë atidavus Gurvièiui. Gal tas suplëðë. Jeigu bûtø antirusiðkas, kaþin ar nepatektø á saugumo rankas. Filmas „Dievo rykðtë“. Jame nëra „klasinio priëjimo“. Uþëjau pas Margaièius. Vitas pasakojo apie Kauno Politechnikos studentus, atliekanèius praktikà „Elfoje“. Visus paskyræ dirbti á Tolimuosius Rytus. O èia ið Rusijos atvyks rusai. Studentai sukëlæ triukðmà. Tai esàs nutautinimas. Gerai, kad supranta. Kà daryti? Klausiau Imdità1, jo nuomonës. Tyli! Po velniø! Sunku jauèiant savo bejëgiðkumà. Kokia áþûli Maskva! Vienur traukiasi, kitur – puola. Buvo atsisakiusi nuo specialistø „keitimosi“, o dabar vël griebësi ðio asimiliacijos árankio. Gyvatës! Niekðai! Imperialistai! Vladas sako, kad ástatymas dël bûtinumo atidirbti metus ir tik po to gauti diplomà, panaikintas. Bûtø gerai. Tada niekas nevaþiuotø á Rusijà. Ta pati carinë politika! Tik kita iðtaka. Lietuvai paèiai trûksta specialistø. Taèiau ið Lietuvos jie iðsiunèiami á Rusijà. Daktaras priþiûri Vito vaikus. Po iðgertuviø gerai iðsimiegojæs uþsukau pas já. Pasipasakojo, kad pas Algiuko Baltruðio motinà veltui gavæs Valei graþià dovanà ið gintaro. Apie tai papasakojau Elytei, pridûræs savo nuomonæ. Viktoras pasielgë labai nesàþiningai. Mes Valës nesveikindavom. Jis ákalbëjo Valæ ir Vità pasveikinti Elytæ. Dabar mes buvom priversti svei-

1

1

Neiððifruojami pseudonimai.

Neiððifruojamas pseudonimas.

570

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kinti Valæ. Buvom priversti iðleisti 8 rub., kuriø neturime. Negailiu að jø. Bet tai ávyko Viktoro pastangomis. Gráþtant ið tëviðkës, priminiau vardines. Apsimetë nieko neþinàs. Sakiau, kad mes eisime sveikinti. Nesirodë. Negraþiai padarë. Þino, kaip sunkiai mes verèiamës. Galëjo pasakyti, kad þino gerà dovanà uþ pusæ kainos. Ne! Nepasakë. Vienas nupirko ir nuneðë. Þiûrëkit, koks að geras! Negraþiai, labai negraþiai padarë. Tai egoizmas! Gruodþio 3 d. pastebëjau, kad jis papasakojo kun. Alfredui tai, kà nuo manæs nuslëpë, t. y. ko man nepasakojo. Kodël? Norëjo Alfredui pasigirti daug þinàs. O jeigu man papasakos ir að pats perduosiu kunigui, neturës pats kuo pasigirti. Visi mane durneliu laiko! Ir nejaugi að panaðus á já? O gal toks ir esu? Tikrai toks! Draugams að nuoðirdus, be jokio gudravimo. O kuo jie man uþ tai atsilygina? Kuo? Veidmainyste, gudravimu! Ta proga prisiminë ir daugiau. Paraðiau neblogà istorijos darbà. Dëstytojas K. Strumskis iðgyrë. Viktoras pavadino já silpnu, vidurinës mokyklos mokinio lygio. Tai netiesa! Kodël jis taip elgiasi? O kodël jis taip sumenkino kun. K. Vaièionio kûrybà? Kodël? Sakiau Alei, kad „uþveðiu“ jam uþ toká elgesá! Alë atkalbëjo. Jis atsikirsiàs man, nes að irgi ne idealus. Taip! Neidealus, bet nuoðirdus, neturintis niekada „uþpakaliniø minèiø“. Jeigu kà blogo þmonëms padarau, tai tik ne ið blogos valios. Dar spalio vidury staiga kilo klausimas: galim mes su Viktoru laikyti vienas kità draugais? Netikëtas klausimas! Pirmiau niekada jis nekildavo. Ruoðiausi neigiamai atsakyti á ðá klausimà. Taèiau prieð vykdamas á Estijà, jis nuoðirdus buvo. Nuoðirdþiai kalbëjomës visà vakarà miðke. Buvau pradëjæs gëdytis savo átarinëjimø, minties, kad mes ne draugai. Bet anà dienà tvirtai nusprendþiau prisipaþinti sau, kad draugais mes nesam ir gal nebûsime. Draugai taip nesielgia! Nereikalauju, kad jis bûtø taip atviras su manimi, kaip að su juo. Tai priklauso nuo þmoniø charakterio. Taèiau nuoðirdumas bûtinas tarp tikrø draugø. Jeigu jo nëra, nëra ir draugystës. Tikëjausi, kad jam gráþus turësiu draugà. Apsirikau! Per visà gyvenimà tik pusbrolis Jonas Mièënas, Kazys Gaiþutis ir Balys Popièenko buvo dori vaiki-

ÐEÐTOJI

KNYGA

571

nai, nuoðirdûs ir nesistengià manæs iðnaudoti. Pirmasis jaunas þuvo. Abu kiti atsiliko nuo manæs savo iðsilavinimu. Taip draugø neturiu ir, matyt, neturësiu. Geriausias mano draugas – Elytë. Taip! Ji pradëjo daug kalbëti apie Viktorà. Jis nesàs toks idealus, koká vaizduojàs. Þadëjæs pakrikðtyti Vandos vaikà, bet neávykdæs paþado. Gavo ið Stasës pasiskolinti lietpaltá ir kostiumà kelionei á Estijà. Niekas në nemëgino jo klausinëti, kur gavo. Pats ëmë kaþkà meluoti, kad iðkeitæs. Kam tai reikalinga? Kam? Teisi Elytë sakydama, kad savo laiðkuose ið lagerio jis vaizduodavo daug geresná, negu yra. Tiek daug raðydavo apie teatrà, muzikà, o dabar ten nesilanko. Prasëdi pas þmones, praplepa. Lanko balius. Ir tai reikia, bet su saiku. Atrodo, kad tikslingiau bûtø galima laikà leisti. Norëjau, kad eitø dirbti á „Sigmà“. Per daug nesiverþiàs, nes saugumas galás átarti, kad prie jaunimo kombinuoja. Taèiau dabar mëgina ásidarbinti universitete. Kà, ar ten jaunimo maþiau? Visa tai suprantu, gerai suprantu. Bet jis Lietuvai labai reikalingas. Taip! Gudresniø uþ já nëra Lietuvoje. Taip! Todël jis ir man reikalingas. Tik todël nenutraukiu su juo santykiø. Jeigu jis þûtø, að labai daug ko netekèiau. Silvas pasakë, kad pas Baltaká kaimo statybos mokykloje esàs darbas. S. Ignatavièius pristatë mane Baltakiui. Maèiau, kad nelabai susiþavëjæs mano kandidatûra. Kodël? Rekomenduotojas papasakojæs mano biografijà. Nors pats Baltakis buvæs iðtremtas, nukentëjæs, bet rizikuoti dël tokio pat nenori. Ðtai koks ðiø dienø pasaulis! Að ir nenorëjau ten eiti dirbti. Tik tarp kitko buvau uþëjæs. Jis net ir Alës bijosi priimti. S. Ignatavièiaus nuomone, ten dirbà þmonës be jokio iðsilavinimo. S. Ignatavièius seniai þada man gerà darbà. Bet, atrodo, bijosi irgi. Pats prisipaþino: „Priimsi tave, o paskui dar kà nors iðkrësi.“ O! Maþdaug 20 val. baigiau savo mintis. Visà savaitæ vargau! Iðvargau! Dabar galësiu pailsëti, mokintis. Dienoraðtá reikës padëti á ðalá. Negalima tik juo vienu gyventi. Ryt vaþiuoju pas vargðæ motinà. Kelionë labai nemaloni. Bet vaþiuoti reikia. Sapnuoju baisius sapnus. Kur gyvulius dëti? Sako,

572

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

kad Ignalinoje pradëjo priiminëti. Bet eilë didþiausia. Taip! Kà nors daryti reikia! Galëtø Jonelis nuvaþiuoti. Viktorija neleidþia. Po ðimts pypkiø! Ryte –9° C. Naktá bûsià ðalta. Nieko! Nieko! Iðvargau! Pailsëti ir dirbti! Bet dienoraðèio numesti negaliu. Ne! Ne! Viso!

Gruodþio 25 d. (sekmadienis) 16 val. 6 min. didþiajame kambary. Alë su mama pas Kiðûnus. Ten gal ir Gintulis. Vilytë kitam kambary „suka“ plokðteles. Þiûriu pro langà. Vakar ir ðiandien gerokai prisnigo, nors oras ir neðaltas. Vël Kalëdos! Kaip greit bëga laikas! Kiek daug Kalëdø praleidau savo gyvenime! Gráþau vakar supykæs ið Naujos Vilnios ligoninës, kurioje aplankiau kun. Aleksandrà. Pikta buvo, kad brolis Jonas nevaþiavo pas motinà. Buvo susiruoðæs, bet batø negavo. Sakiau, kad mano paimtø. Nepraðë. Matyt, matydamas, kad tas nenori vaþiuoti, Vladelis pasisiûlë ir iðvaþiavo. Norëjau skambinti ir iðkoneveikti, kad bobos klauso. Vlado praðomas neskambinau. Nesinori gadinti nuotaikos. Ketvirtadiená skambinau, kad jis vaþiuotø. Juk nuo Nemenèinës Rastenis parveð „Volga“. Sutiko. Bet vël toji karvë Viktorija atkalbëjo. Sàþinës neturi! Mama laukia. Jai skaudu, kad jos sûnus dël bobos kaprizø neaplanko. Traukiniu jo nevaro niekas. Bet „Volga“ galëjo nuvaþiuoti. Ne vyras, o mazgotë. O toji karvë neturi sàþinës. Ryt ar poryt nuvykæs á jo darbovietæ nesikarðèiuodamas pasakysiu, kad jis ne vyras, o mazgotë. Reikia sàþinës turëti. Vladas traukinu vaþiavo, gal Ðvenèionëliuose neásëdo á pirmà autobusà, o Jonà – bûtø „Volga“ nuveþæ. Gráþau piktas, o mama dar ásikiðo, kur nereikia. Aprëkiau! Iðeina, kad vël Kûèiose susipykstam! Bet greitai susitaikëm. 21 val. 30 min. susëdom pasimelsti kartu. Pirmà kartà per Kûèias meldþiausi klûpodamas. Aðaros byrëjo prisiminus Tatukà. Prieð 3 metus jis per Kûèias buvo pas mus. Mama, iðleisdama já pas mus,

ÐEÐTOJI

KNYGA

573

kalbëjo: „Tegu vaþiuoja. Kitais metais prisiminsite, kad pernai tëvas kartu buvo, o ðámet nëra.“ Þinojau, kad toji diena ateis, bet netikëjau, jog greit ji ateis. Taip buvau laimingas 1964 m. per Kalëdas, kad motinas þodþiai neiðsipildë. Taèiau po metø iðsipildë. Kà padarysi?! Atsipraðiau visus, pasibuèiavom ir gal pirmos Kûèios prabëgo neskubinant, neblogos nuotaikos. Vladas paliko mamà vienà. Labai sunku jai. Bet kà galiu padaryti? Po dviejø savaièiø aplankysiu jà. Papjausim kiaulá. Gal tada galës á Vilniø atvykti? Taip! O dabar apie tai, kà praleidau praëjusá syká raðydamas. Kursuose, t. y. sesijos metu, Kaveckas ar Kinderis pabrëþë, kad baþnyèia yra vienintelë legali antitarybinë organizacija. Að prieðtaravau. Kaveckas ëmë pasakoti apie Giþø ir kt. baþnyèios klebonø pamokslus. Kunigas sakàs tikintiesiems, gavusiems medalius, „nesirûpinkit þemiðkais dalykais, daugiau galvokit apie sielos iðganymà.“ Tuo, esà, kunigai atitraukià liaudá nuo visuomeninës veiklos, nuo darbo. Paklausiau: „O kodël taip paskutiniais metais ëmë lyti tø medaliø lietus?“ Kaveckas: „Kodël kalbi su ðypsena? Kas po tavo þodþiais slypi?“ Að: „Ir taip per daug esu atviras. Kas galima Jupiteriui, tas negalima Jauèiui“ (suprato, kad já turiu galvoje). Komunistas P. Kolesnykas ëmë ironizuoti, kad Maskvoje pastatytas spec. medaliø fabrikas. Gal naujas ir nepastatytas, bet senasis dirba iðtisà parà. Apribojo ir taip tik formalias respublikø teises, todël uþ tai medaliais atsimoka. Negalvokite, kad Maskva tokia nedosni! Ji gan simpatiðka ir dosni poniutë! Vëliau dëst. R. Vëbra, skaitydamas paskaitas apie Lenkijos istorijà, ëmë árodinëti, kad neteisinga kaltinti lenkø (þinoma, ir lietuviø) valdovus uþ tai, kad ðie buvæ kvaili ir verþæsi á rytus, uþuot kovojæ uþ savo vakarines þemes. Ne nuo vieno kunigaikðèio ar karaliaus valios tai priklausë. Rusai buvæ silpnesni uþ vakarieèius, todël á rusø þemæ ir verþësi. Geras ar blogas valdovas, protingas ar kvailas, tai ne istorijos tyrinëjimø objektas. Visada stengiasi praryti silpnesná uþ save. Èia ásikiðo Kaveckas: „Tai bûdinga kapitalisti-

574

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

nëms, imperialistinëms valstybëms, o ne sovietinëms.“ Èia að radau progà uþminti jam ant uodegos su savo replika: „O kà sako Kinijos pavyzdys?“ Auditorija ëmë juoktis. Vëbra irgi priverstas buvo nusijuokti, bet ðis nebûtø apsiginklavæs „moksline pasaulëþiûra“, jeigu nerastø iðeities: „Á viskà reikia þiûrëti dialektiðkai. Reikia iðanalizuoti, kiek Kinija yra socialistinë ðalis.“ Aiðku! Sovietinë dialektika padeda propagandistams iðeiti ið kebliø situacijø. Jeigu nesugebi arba negali atsakyti á klausimà, atsakyk: „Á viskà reikia þiûrëti dialektiðkai, o ne dogmatiðkai.“ Klausëjas nusijuoks ið tavæs, bet tu liksi patenkintas. Antradiená sutikau Vilkaviðkio siuvimo fabriko direktoriø Priðæ. Ðis pasakojo apie Kaveckà. Tikrai nesugyvenàs su partine valdþia, nes mëgstàs jà kritikuoti. O að galvojau, kad jis tik giriasi. Bet kas ið to? Vis vien juo tikëti negalima. Gruodþio 12 d. Klara ëmë piktintis, kad á Salomëjos Nëries mokyklà priimà tik „iðrinktøjø“ tëvø vaikus. Tuo ji iki ðiol netikëjusi. Apskritai, ji ëmë reikðti gan daþnai kritiðkas pastabas, nors liko tokia pat akla fanatikë. Að jai priminiau ir spec. poliklinikas ir spec. ligonines. Telefonu Jonui pabrëþiau, kad ðiandien ponai guli spec. ligoninëse. Jeigu nebuvo iðjungtas klausymo aparatas, saugumas ásiuto. Suk juos velniai! Tegu klauso. Ðiaip politikoj palaikau Arkadijaus linijà. Tik Stalinà sugretinu su Hitleriu. Elena Smilgevièienë ëmë pasakoti, kad jø dëstytojas atsineðæs pavyzdþiø (albumus) apie darbininkø darbo aprangà, darbo sàlygø gerinimà visame pasaulyje. Visi puolæ albumus su uþsienio ðaliø pavyzdþiais. TSRS albumo niekas net neëmæs á rankas. Juk kà ten pamatysi? Ir kas iðvis yra gero TSRS? Argi kà nors gero pagamina TSRS? Ásikiðau að. Priminiau jai, kad net kapitalistiniø ðaliø politikai priversti pripaþinti, kad ðvietimas ir sveikatos apsauga TSRS yra tobuliausi pasaulyje. Arkadijui labai patiko ði mano pastaba. Elena pasakë anekdotà apie komunizmà. Èerèilá, Trumenà ir Chruðèiovà uþpuolæ chuliganai. Pirmieji atsipirkæ pinigais, t. y. nu-

ÐEÐTOJI

KNYGA

575

mesdami pinigus ant kelio, kuriuo jie bëgo. O Chruðèiovas paraðæs kelis þodþius ant popiergalio ir numetæs ant kelio. Vagys – chuliganai perskaitæ ir kad pradëjæ atgal spiesti. Anie abu klausià savo kolegà, kà jis paraðæs. Ðis atsakæs: „Visi keliai veda á komunizmà.“ Mums juokas, bet Arkadijaus, Irenos ir Klaros juokas neëmë. Juk jie neiðsilavinæ, todël naivûs ir tiki tuo, ið ko net vaikai juokiasi. Anekdotø labai maþai girdëti. Visiems girdint pabrëþiau, kad anekdotai neturi ðiandien socialinës dirvos, kaip Nikitai esant valdþioje. Papasakojau anekdotà apie þmogaus skeletà ir uþbaigiau: „Nesijuokiate? Kodël? Todël, kad jis jau neturi pagrindo. Ðiandien kalchoznikas ne tas, kuris buvo prieð 10 metø. Ðiandien jis gali ið mûsø juoktis. Iðleido ásakymà, pagal kurá baus uþ ðmeiþtà. Reikia ne bausti, o ðmeiþto prieþastis ðalinti“. Taèiau vienas kitas anekdotas pasitaiko vis. Prieð mënesá gal Vilytë toká atsineðë ið mokyklos (buvau já girdëjæs). Tëvas uþpuolæs sûnø: „Kodël neneðioji akiniø? Uþtat vakar á ðûdà álipai, o ðiandien – á partijà ástojai.“ Ið visko ðiandien juokiamasi, tyèiojamasi. Blogai! Prisimena pasaka apie karaliø, kai jam praneðæ, kad jo pavaldiniai nirðta ant jo, vëliau – kad verkia ið pykèio, karalius tik ranka numodavæs á tai. Bet kai jam praneðæ, jog pavaldiniai juokiasi ið jo, karalius labai persigandæs. Vaikai tokius anekdotus pasakoja! Mokytoja pasakojanti apie tai, kaip caras persekiojæs lietuviø spaudà, lietuviðkà kalbà. Tylaitë pusgarsiai sakanti: „Panaðiai, kaip ir ðiandien.“ Protingi ðiandien vaikai! Elena ëmë erzinti Irenà, ar toji þinanti, kokios ðalys áeinanèios á pasaulinæ socializmo sistemà. Að priminiau Nikitos þodþius. Kinija atimanti Jugoslavijai teisæ vadintis soc. ðalimi. Priminiau, remdamasis to paties Nikitos þodþiais apie ávyká Albanijoj, kur CK narë buvusi apðmeiþta ir nuteista mirtimi ir suðaudyta, prieð tai padarius jai abortà. Tad ar Albanija socialistinë ðalis? Juk, mano supratimu, socializmas eina kartu su laisve ir demokratija. Apie kokià laisvæ ir demokratijà galima kalbëti Albanijoje, jeigu joje vyksta tokie dalykai? Elena pamëgino man „uþlipti ant uodegos“ priminusi Stalinà. Nieko neatsakiau. Tada ji: „O ðiandien yra pas mus

576

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

laisvë?“ Að: „O kokios tu nori laisvës? Viskà daryti? Ne! Jeigu kiekvienam leisi viskà daryti, kà tik jis nori, èia bus ne laisvë, o betvarkë. Tam tikri rëmai turi bûti.“ Arkadijus: „Tu man èia labai patinki.“ Iðeina, kad visur neplepu to, „ko nereikia“, kaip daugelis bailiukø galvoja apie mane. Gruodþio 15 d. kaþkas kalbëjo, kad man reikià stoti á partijà. Atsakiau: „Labai nesvajoju apie tai, bet kartais galiu tapti komunistu. Reabilituos mane ir tada ástosiu á partijà.“ Arkadijus: „Reikia tik gerai save pakratyti, iðkrësti ið savæs nereikalingas...“ (Nepamenu, kà pasakë toliau). Aiðku! Gruodþio 16 d. paðte pilna rusiðkø sveikinimø Naujøjø metø proga, o lietuviðkø – nei vieno. Ásiuntu ir pasakau paðtininkei: „Rusiðkø pilna ant kiekvieno kampo, o lietuviðkø nëra.“ Paðtininkë tyli. Tyli ir Tyla, nei prieðtaraudamas man, nei sutikdamas. Berniukas lietuvis perka rusiðkà, kada jam atsakyta, kad lietuviðkø nëra. Berniukas iðeina. Duodu jam patarimà ieðkoti lietuviðkø atvirukø. Dar senokai pasakojo man Nervas, kad á universiteto inturistø klubà priima labai maþai studentø. Kartà pakvietæ A. Poðkà, buvusá politiná kaliná, pakalbëti. Saugumas pasikvietæs klubo vadovæ studentæ Januitytæ. Toji gavusi barti, kad tokius kvieèia. Bijosi, kad vienas senas Lietuvos inteligentas, þymus keliautojas, „nesugadintø“ kasdien „ginkluojamø moksline filosofija“ studentø. Girdëjau, kad ir kità kartà jis kalbëjæs ten. Keista! O gal tik gandai, jog jis kalbëjo? Nervas papasakojo apie suimtuosius konservatorijos studentus. Buvusi suimta ir vieno þmona, I kurso studentë, kuri savo maðinële spausdinusi atsiðaukimus. Jà paleidæ, nes pagimdþiusi sûnø. Jonas I patarë suieðkoti jà. Gal galima jai kuo nors padëti? Gruodþio 16 d. labai norëjau nueiti á fakulteto atvirà partiná susirinkimà tema „Tradicijø vaidmuo auklëjant jaunimà patriotine dvasia“. Alë atkalbinëjo mane. Saugumas ásiusiàs ant manæs uþ tai, kad tuo domiuosi. Nepaklausiau jos. Bet Viktoro paklausiau. Esà negalima man ten eiti, kad domiuosi mokslinëmis problemomis, galima pasiteisinti. Bet kuo pateisinti domëjimàsi jaunimo auklëjimu? Praðiau Nervà nueiti.

ÐEÐTOJI

KNYGA

577

Ne tik mano paþástami, bet ir að pats sutinku, kad norint kà nors átikinti, reikia diplomatiðkai su juo kalbëti. Að gi pirmiausia apðaukiu, aprëkiu, o paskui atvirai viskà iðrëþiu á akis. Pasakiau ir Nervui, jog ið jo nieko neiðeis, nes draugø neturi. Paveikë! Pasigyrë, kad jø turás. Studentai medikai, dëstytojai renkà paraðus – praðo vienà ið gatviø pavadinti neseniai mirusiø medicinos mokslø daktarø Misiûros ir Jono Kairiûkðèio vardu. Partinë organizacija uþdraudusi rinkti. Maskva prieðtaraujanti, kad ðiø vardu bûtø pavadintos dvi Vilniaus gatvës. Nesinori tuo kitëti, taèiau prie Maskvos „pokðtø“ reikia priprasti, visko ið jos laukti. Gruodþio 15 d. pasirodo, kad Graþina neþinojo, koks paveikslas kabo mûsø kabinete – Kosygino ar Breþnevo. O kiek juoko! Man gi vaidino, praðydama duoti knygø istorinëmis temomis. Paklausiau jà, kas juridiðkai yra aukðèiausioji TSRS valdþia. Ji: „Viskà daro partija, tik tvirtina, kad su liaudimi tariasi.“ Arkadijui, þinoma, nepatiko. Gruodþio 16 d. iðsikalbëjau su Elniu1 . Paklausiau já, ar teisûs „Metmenys“ teigdami, kad Lietuvos jaunimas perauklëtas pagal Maskvos dûdelæ. Jis: „Ne! Kà besutikèiau, su kuo bekalbëèiau, visi protingi, visi realiai vertina dabartinæ padëti.“ Tegu daugiau lietuviø atvaþiuoja ið Amerikos á Lietuvà ir pamato jà, pasikalba su mûsø jaunimu. Tegu keièia apie já savo nuomonæ. Apie gruodþio 10 d. kaimynas A. Vanagas pasakojo, kad, partijai reikalaujant, labai pakeistas operos „Þalgiris“ libretas. Bûtina pamatyti! „Skirgailà“ reikia paþiûrëti. Mane suëmus, Elytës kurso draugas A. Þydonis paskolino 500 rubliø. Jis pasakojo, kad paskolinæs dar keliems þmonëms. Skolà gràþinæ tik mes vieninteliai. A. Bujokas negali parduoti Alei Eidukevièiaus kombinato „vengerkø“. Vaikðto guminiais botais. Jei „suveiks“ kada, teks mokëti 42 rub. O kiek uþ palto siuvimà? Man

1

Atrodo, su patriotu Lietuvos latviu Briedþiu. – A. T.

578

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

reikia kepurës. Sklinda kalbos apie visko pabrangimà. Nesinori tikëti. Viskas ir taip labai brangu. Kostiumà baigiu neðioti. Kuo pirkti? Kaip gauti pirkti? „Per blatà“ þadëjo gauti. Spalio 50-metis ðvenèiamas. O krautuvës tuðèios. Jono darbovietëje vienas rusas pareiðkæs: „Reikalinga dar viena revoliucija.“ Per dràsûs dabar þmonës. Taèiau toks gyvenimas verèia þmones galvoti, kalbëti. Man gráþus ið lagerio 1960 m., krautuvëse buvo visko. O dabar nieko neliko. Kur viskas dingo? Sakoma, kad kasmet priauga 5 mln. þmoniø. Jiems reikia valgyti, apsirengti. Naujiems metams gavome talonø miltams – po 2 kg dûðiai. Kà galvoja rusai, 50-aisiais metais nuo revoliucijos pirkdami miltus pagal korteles? Materialiai seniai taip blogai vertëmës. Atostogø metu susitaupydavome. O ðámet negalëjom. Viktoras iðgyveno 10 mën. Algiukas irgi 2 mën. gyveno. Patys turëjom geriau maitintis, todël nieko nesusitaupëm. Kuo pirkti Vilytei miegoti sofà? Kalbama, kad ir baldai pabrangs. Jø krautuvëse irgi nëra. Pirksiu padëvëtà sofà. Nauja tai, kad partija leido truputá objektyviau aiðkinti jos istorijà. Pirmà kartà per 25 metus „lietuvis“ Èarnas tapo þydu Èiornyj. Jo veidas pirmà kartà neretuðuotas, labai jau tipiðkas þydas þvelgia á mus. Kam tai reikëjo slëpti? Pripaþástama, kad ir Faivuðas Abromavièius – þydas.1 Gruodþio 17 d. iðvykom á Krivasalá. Ðá kartà nupirkom 12 kg duonos ir 5 kg þuvø. Daugiau nieko. Duona pigiau. Ir tai per mënesá 15 rub. kelionei iðleidom. Þinoma, atsiveþiau laðiniø. Ðákart ir mama davë. Linkmenyse uþsukau pas Alfredà. Patiko man prisipaþinæs, kad parapijieèiai uþperka daug miðiø. Nemaþa jø perleidþia kitiems kunigams. 1

Keturiø komunarø byloje nuteistas mirties bausme. Patenkinus jo malonës praðymà bausmë buvo sumaþinta iki 15 metø. Jis papraðë atostogø sveikatai pataisyti. Iðleido. Abromavièius pabëgo á Rusijà. Buvo suimtas ir nuteistas 10 metø lagerio darbø. Galvojantis þmogus paklaus: o kiek savo prieðø Stalino valdþia paleido ið kalëjimø atostogø sveikatai pataisyti? Geriausia kaliniø gydytoja sovietiniuose konclageriuose buvo giltinë... – A. T.

ÐEÐTOJI

KNYGA

579

Pavaiðino. Iðëjæs truputá bijojau. Visgi ir ten gali pasiklausyti, kà að galvoju vienu bei kitu klausimu. 23 val. 30 min. iðëjau ið jo. Rûkas! Vadinasi, gan ðalta. Þmonës kalbëjo, kad naktá buvæ –25° C. Bet ryte –18° C, o vakare – –13° C. Ëjau 4 km tik kojomis jausdamas takà. Radau mamà mieganèià. Vargas jai! Ryte pas gimines. Norëèiau, kad dëdë Vladas gyventø. Reikëtø uþraðyti jo prisiminimus. Bûtina! Taèiau jo sveikata silpna. Suëdë jà dvarininkas Valevièius1 (kiek maþiau) ir „kumeèiø draugas“ Stalinas (Kazachstano ðachtose). Dþiaugiausi, kad troboje ne taip ðalta, kaip galvojau. O gyvulius perka labai maþai. Eilës daug didesnës negu Smetonos laikais. Ar kas pagalvojo apie tai? Bet tai nereiðkia, kad darbininkas ir tarnautojas sotus? Toli graþu! Visur planinë betvarkë! Iðskubëjau anksèiau norëdamas uþeiti pas „liktarnià“2 pasikalbëti dël jos elgesio – kovos su Baþnyèia. Gaila, kad neradau. Bûèiau pratrynæs akis ir parodæs, kà ji daro. Mokyta nemokða! Suðalau belaukdamas autobuso. Pusbrolis Untaniokas ir jo paþástamas buvæs kareivis „sergà“ uþ rusus, kada ðie boksuojasi su lenkais. Ðiems ið dalies galima atleisti. Tamsûs kaimo bernai! Visada gráþtu ið tëviðkës piktas. Matyt, mane slegia mamos vargas. Gintulá aprëkiau uþ iðdykavimà. O naktá blogai miegojau. Sugráþæs suþinojau, kad Mièënienë gráþo ið Jerevano ten iðtekëjusià dukrà aplankiusi. Ten nematyti rusiðkø uþraðø. Kai ji nustebusi, kad arbûzas kainuoja 5 rub., armënas atsakæs: „Vaþiuok á Maskvà, ten pigiau.“ Labai neapkenèià rusø. Ástaigoje visiems girdint pabrëþiau: „Mus laiko nacionalistais, taèiau palyginus su armënais mes esam labai geri.“ Papasakojau, kà girdëjau. Arkadijus nutylëjo, o Klara, mano didelei nuostabai, pareiðkë, kad gal nusipelno tokio elgesio. Ji kaþkokiam kurorte gyvenusi su dviem maskvietëmis. Ðios buvusios tokios iðdidþios,

1 2

Dëdë dirbo pas já kumeèiu. Linkmenø vidurinës mokyklos direktoræ ar mokslo dalies vedëjà Veronikà Kardelytæ, arðià ateistæ.

580

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

taip elgësi su ja, kad ji laukusi savo „kelialapio“ galo, kad tik greièiau iðsiskirtø su jomis. J. Gurvièius pasiuntë mane á Vilniaus vieðbuèius sureguliuoti klausimà dël konferencijos dalyviø apgyvendinimo. Nors snukiai aiðkiai rusiðki, bet visur kreipdavausi lietuviðkai. Visur man atsakydavo tik rusiðkai. Virë kraujas gyslose, bet turëjau tylëti. Apskøs, nes þino, ið kur að. Aplankiau „Vilniaus“ abu korpusus ir „Astorijà“. Matyt, visuose Vilniaus vieðbuèiuose tokia pat padëtis. Visgi rusai blogi politikai. Vieðbuèiuose pasodintø lietuvius, o kitomis priemonëmis mus rusintø. O gal jie þino, kà daro? Jiems nusipjauti á mûsø pasipiktinimà. Jie elgiasi kaip uþkariautoje ðalyje ir nei kiek nesigëdina savo elgesio. Galø gale sugráþo ið komandiruotës Profesorius. Bus pas kà uþeiti paplepëti. Buvau pas Stasæ. Ji dar geresnë tapo. Nenori, kad ir að nutraukèiau su ja santykius. Gal ir saugumas praðo nenutraukti jø. Man irgi nenaudinga nutraukti. Abu gráþom á miestà troleibusu. Keleivë savo mënesiná bilietà pavadino „pravaþiuojanèiu“. Mandagiai iðsijuokiau ið jos pasiûlæs vadinti „veþamu“. Pabrëþiau, kad niekinu tuos, kurie taip darko mûsø kalbà. Ji pavadino mane dideliu patriotu. Labai dëkojanti uþ rûpinimàsi lietuviø kalba. Kiek galëdamas kovoju uþ kalbos grynumà. Visus aprëkiu, apðaukiu. Atrodo, kad daugelis nesutinka su manimi, bet kità kartà susitikæ jau nekalba þargonu. Tiesa, sekmadiená gráþtant ið kaimo, Vilniuje á troleibusà álipo Brukðtus ið Antalksnës. Kad duoda, kad plepa rusiðkai. Að: „Brukðtau! Nenusilauþk lieþuvio! Kam èia reikia be muilo lásti...“ Jis uþbaigë labai jau garsiai mano mintá: „Á subinæ?!“ Visas troleibusas sukluso. Antradiená prasidëjo ekonominë konferencija, dalyvaujant Pabaltijo ir Maskvos ekonomistams. Konferencijos dalyviai uþpildë anketas. Buvo trys klausimai: 1. Pavardë, vardas. 2. Darbo vieta. 3. Uþimamos pareigos. Anketa rusiðka. Taèiau daugelis lietuviø uþpildë lietuviðkai. Ið to padariau kai kurias iðvadas. Pirmiausia, kas jas pildë? Buvo pakviesti visø lengvøjø pramonës ámoniø direktoriai, vyr. inþinieriai, plano skyriaus virðininkai, finansø skyriaus virðininkai, þodþiu, visa valdþia. Taèiau ðiai nesve-

ÐEÐTOJI

KNYGA

581

timas tautinis jausmas. Visgi anketà derëjo rusiðkai uþpildyti, bent taip rusams atrodo. Taèiau daugumas uþpildë lietuviðkai. Að tai laikau savotiðku tyliu protestu prieð rusø kalbos brukimà. Gaila, kad ne visi patriotiðkai pasielgë. Konferencijoje dalyvavo 304 dalyviai. Ið jø 74 arba rusai, arba latviai, arba estai. Iðeitø, kad lietuviø buvo 230. Ið ðiø 178 anketas uþpildë lietuviðkai, o rusiðkai – 52 arba 22,6 proc. Tai labai maþai, bet kartu ir daug. Lietuviðko jausmo stoka ypaè pasiþymëjo vilnieèiai ir ðiaulieèiai. Ten veikia Jurgelevièius. Kaliniai sunkiai priregistruojami, sustiprinta ateistinë propaganda. Uþtat ir vaisiai tokie. Anà dienà sutikau jo broliukà Vytautà, su kuriuo kartu studijavom. Uþklausë: „Ar jau nusiraminai?“ Atsakiau, kad noriu iðsiaiðkinti neaiðkius klausimus, pav., kodël Lietuvos studentus siunèia á Rusijà, o ið ten gabena rusus. Jis: „Matyt, gudriai tau tai ápirðo.“ Ðá kartà neþiûrëjo á mane ið tokiø aukðtybiø kaip anà kartà. Sutiko suteikti man audiencijà ir „apðviesti“. Pasinaudosiu proga! Apsidþiaugiau, kad mûsø ministerijos darbuotojai uþpildë lietuviðkai. Tik Odø avalynës skyriaus virðininkas Leonavièius ir Planø skyriaus inþinierë Valë Rimkevièienë iðsiskyrë ið visø. Gëdà daro su manimi kartu baigæ Lukoðevièiûtë ir Zakrys. „Vito“ fabriko visi atstovai uþpildë rusiðkai. Rusiðkai anketà uþpildë ir Vilkaviðkio siuvimo fabriko dvi moterys. Pirmas kalbëjo labai jau nuobodþiai TSRS lengvosios pramonës ministerijos plano ekonominës valdybos virðininkas. Nesiklausiau jo, o skaièiau gautà recenzijà Z. Ivinskio knygai „Ðv. Kazimieras“. Recenzentas, mano manymu, gan iðsilavinæs dvasiðkis. Jis labai sukritikuoja Ivinská pavadinæs jo veikalà tuðèiu. Taèiau að abu vienodai vertinu. Abu veltui, tuðèiai ðvaisto laikà. Ðiandien Lietuvai ne ðventieji reikalingi, o galvojà þmonës. O kuo ðia knyga ir jos recenzija pasitarnaus Lietuvai jie abu?! Kuo?! Lietuvos istorikus kartà apkaltinau tuo, kad ðie, matydami pavojø Lietuvai, neparaðë rimtø veikalø apie Lietuvos jungà (120 metø) caro Rusijos valdþioje, ið jø ir ðiandien bûtø galima daug ko pasimokyti. Daktaras teisino istorikus. Esà kas galëjo pramatyti, jog toks likimas iðtiks Lietuvà. Taèiau akademiko A. Janulaièio knygelë „Lietuva ir da-

582

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

bartinë Rusija“ parodë man, kad buvo Lietuvoje þmoniø pramatanèiø, kas laukia mûsø vargðës Lietuvos. Vadinasi, mano kritika turi pagrindà. Ne maþesná pagrindà turiu kaltindamas Z. Ivinská ir jo knygos recenzentà tuðèiu laiko gaiðinimu. Argi jie abu neturi aktualesniø temø? Argi jø nëra? Tik imk ir duok abiem á snuká. Jeigu turëèiau laiko, kalnus nuversèiau. Taèiau jo neturiu. O kas turi laiko ir pinigø, tas nemoka iðnaudoti. Lietuvoje gyvenà istorikai galëtø paraðyti naudingø veikalø, aktualiø veikalø ir rankraðèius galëtø platinti. Bûtina duoti atkirtá J. Þiugþdai. Argi tai negalima padaryti? Duosiu pats atkirtá? Taèiau kol suspësiu tai ávykdyti, senis suspës nukeliauti á pragarà pas savo numylëtiná Stalinà. Uþsukau pas L. Zuikelá. Ðis gavæs ir perskaitæs „Metmenis“. Labai esàs patenkintas turëjæs progà suþinoti apie tikrà Lietuvos padëtá: „Tokie straipsniai gali perauklëti ir labai uþkietëjusá niekðà, abejingà Lietuvos reikalams.“ Labai norëèiau tuos „Metmenis“ gauti ir perskaityti. Eruditui þadëjæs vienas atveþti perraðytà tà straipsná. Atvykæs, bet neatveþæs. Negalás! Visaip iðsisukinëjæs. Iðsigandæs. Nors man nesakë, kas jis. Bet, mano manymu, tai Alfðinskas. Nesitikëjau, kad jis toks bailys. Buvau su Eruditu uþsukæs pas Jonà III. Ten radome Zërinskà1. Jonas irgi girdëjæs apie „Metmenis“: „Kaip gauti?! Mëginèiau ëra padauginti ir iðplatinti. Tai laikau savo pareiga. Jeigu man pavyktø tai ágyvendinti, nebijoèiau eiti á kalëjimà. Manau, kad „Metmenø“ idëjø platus paplitimas priverstø Kremliø atidëti savo këslus taip áþûliai rusinti mus. Bûtø priversti rusiðkieji imperialistai ne taip áþûliai elgtis su pavergta mûsø tauta. Dalis lietuviðkøjø Kremliaus bernø irgi gal praregëtø, pamatytø, kur veda Lietuvà imperialistinë Maskva. Negalima taip sëdëti rankas sudëjus.“ Á tai Eruditas teatsakë: „Á kalëjimà nereikia skubëti. Ten galima visada patekti.“ Kai palikæ Erudità ir Jonà, iðëjome su Zërinsku, ðiam pasakiau, kad „bent að niekur nenoriu rankø kiðti. Að á lagerá patekti nenoriu. Paskaityti gauti noriu, bet perskaitæs nenoriu nieko daryti. 1

Tokio susitikimo nebuvo.

ÐEÐTOJI

KNYGA

583

Nieko tuo nepadarysi. Tauta ir ðiaip mato viskà. Gal taip nëra blogai, kaip „Metmenys“ vaizduoja.“ Eruditas pasakojo, kad Jonas praðæs já padëti gauti „Metmenis“. Ðis atsisakæs vël praðyti. Jonas sakæs: „Reikia kai kur bûti þydu ir ne vienà kartà papraðyti.“ Taèiau Eruditas atsakæs, kad toks negalás bûti. Eruditas pats nenori á lagerá patekti, bet Jonas III gali pats kur nors gauti ir ávykdyti savo planà. Aiðku, kad gali patekti á kalëjimà. Bet kaip að já galiu nuo to þygio atkalbëti? Juk að jam ne autoritetas. O gal jis negaus ir nieko nepadarys? Að praðiau Zërinskà (ðis Jonui autoritetas) visais bûdais paveikti Jonà, net pagrasinti saugumui praneðti. Tai ir viskas. Jau 20 val. 10 min. Uþteks! Bijau pervargti. Vakar prieð miegà perverèiau 1863 m. sukilimo dokumentus, todël 5 val. atsibudæs tik truputá nusnaudþiau.

Gruodþio 31 d. (ðeðtadienis) 15 val. 15 min. prie krosnies. Lauke atodrëkis. Tik lygiai prieð dvi savaites buvo labai atðalæs oras. Ðiaip ðilta. Laikau, kad þiemos ðámet dar nebuvo. Vakar Vladelis laukë mamos atvaþiuojant. Nesulaukë. Gal niekas neiðleido. Sunku jai. Bet kà að galiu padaryti? Dar ðá vakarà nueisiu. Maþa vilties, bet gal ir atvaþiuos. Paskutinë ðiø metø diena! Kaip greit bëga laikas! Ðiandien 11 val. darbe pradëjom iðgerinëti. Pirmà kartà atsisëdau tarp Rajos ir Budrio, o antrà – tarp Þenios ir Galinos. Nesëdau nei su Birute, nei su Graþina. Rudená su Birute ir Irena teko vaþiuoti vienu troleibusu. Birutë pasiûlë sësti ðalia jos. Nenorëjau atsisakyti. Jai atrodë, kad susitaikëm. Klydo! Að, þinoma, nepykstu ant jos. Tik niekinu jà. Kalbam, bet esu oficialus. Dar labiau ëmiau jà niekinti suþinojæs, kaip ji elgiasi su savo vyru, kaip skaièiuoja algà, kaip vyrà verèia plauti jos rûbus ir t. t. Norëèiau, kad ji man prikiðtø tai, jog visà vakarà sëdëjau su rusëmis. Pasakyèiau jai, kad ruses labiau gerbiu uþ jà. Ðios nors

584

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

gerbia savo tautà, myli jà ir niekam nepataikauja. O Birutë tuo negali pasigirti. Graþinà irgi niekinu. Uþ menknieká uþpyko, vël pradëjo nekalbëti. Paskutinëmis dienomis kalbina. Per Kûèias demonstratyviai valgiau tik silkæ. Graþina gyrësi Arkadijui ir Irenai, kad uþmirðusi ir net ryte deðros pavalgiusi. Pirmiau ji tikëjosi, kad að supaþindinsiu jà su tikinèiu berniuku (pasakojau, kad toká paþástu, nors ir neþadëjau pristatyti), todël vaidino tikinèià. Bet kai Irena paþadëjo supaþindinti su dëstytoju Savaniausku (partieèiu, savaime aiðku), ði ëmë vaizduoti ateistæ. Uþ Savaniausko sutiktø tekëti ir be baþnyèios. Mëðlo gabalëlis! Paskutinë ðiø metø diena! Kaip greit bëga laikas! Kitais metais sukaks man 39-eri! Daug! 24-eriø metø Algio Baltruðio poþiûriu, tai labai daug, o 53 metø J. Gurvièiaus akimis tai gan maþai. Daug! Taèiau jeigu Lietuvos istorijoje palikèiau bent koká pëdsakà, dël to nesijaudinèiau. Studijuodamas nejauèiu savo senëjimo. Ne! Jeigu að galëèiau rasti tinkamà dirvà savo gabumams vystyti, manæs negàsdintø në mirtis. Taip! Taèiau ðiandien mano sparnai gerokai pariðti. Uþtat gàsdina tiek senatvë, tiek ir mirtis. O gal po keliø metø galësiu parodyti, „kà galiu“. Tada visa tai negàsdins manæs. Mes su Elyte senstam, o vaikai auga. Taip turi bûti. Truputá gàsdina mus su Ale greitas Vilytës augimas. Neðioja 39 numerio batus. Labai aukðta. Maþa buvo graþi mergaitë, bet dabar keièiasi. Pagraþës dar. Juk jai tik 13-ka! Mergaitës vëliau pagraþëja. Ðiaip figûrëlæ turës. Tëvai nori, t. y. bijosi, kad dukterys gali likti senmergëmis. Gal tas pavojus ir negrës Vilytei. Klasëj ji pirmoji mokinë savo gabumais ir stropumu. Ðiaip ji gan protinga mergaitë. Nepastebëjau, kaip ji suaugo. Vis vaiku jà laikëm, o ji jau subrendusi. Protinga mergaitë. Bet daug kas joje nepatinka. Tai baimë, pataikavimas. Nuo III klasës ji keièiasi su klasës mergaitëmis naujametinëmis atvirutëmis. Kadangi daþnai lietuviðkø atviruèiø nebûna, todël padovanoja jai rusiðkas. Kelis kartus praðiau jà sugràþinti rusiðkas visoms draugëms. Ji bijo. Negràþina. Ðámet atsirado 3 mergaitës, kurios padovanojo jai rusiðkas atvirutes. Daviau jai lietuviðkas ir praðiau, kad anos mergaitës uþraðytø jai lietuviðkus linkëji-

ÐEÐTOJI

KNYGA

585

mus. Neþinau, ar ji iðdrás tai pasakyti savo draugëms. Ji susiraðinëja su mergaite ið Ðeduvos. Pernai siûliau pasveikinti tà su Kalëdomis. Neiðdráso. Tepasveikino su Naujaisiais metais. Gintulis pasveikino savo draugà su Kalëdomis. Tegu tas (ir jo tëvai) mato, kad vilnieèiai nesibijo ðvæsti Kalëdø ir garsiai apie tai kalbëti. Vakar Vilytei atsiuntë ðeduviðkë nepaþástamoji mergaitë naujametiná sveikinimà, uþraðytà ant rusiðkos atvirutës. Perplëðiau per pusæ ir palikau. Vilytë susijaudinusi. Net Daktaras pasmerkë mane. Vilytë aiðkino, kad sveikinimo nuo mano draugo Gedimino ji neplëðiusi. Ðiandien að gavau atvirutæ ið Leningrado. Atrodo, kad tai nuo þyduko Fomyèiovo. Vilytë pasigyrë, kad nors tai ir rusiðka atvirutë, ji nesuplëðiusi. Paaiðkinau jai, kad jis rusas, pusiau þydas (o gal ið viso þydas). Jam rusiðka tiek pat artima, kaip man lietuviðka. Mano draugu gali bûti rusas, þydas, bet jokiu bûdu juo negali bûti lietuvis, kuris siunèia man rusiðkas atvirutes arba rusiðkai sveikinasi su manimi. Þinoma, iki ðiol niekas su manimi ið lietuviø rusiðkai nesisveikindavo. Bet uþvakar lietuvis, pirkæs Pedo brolio namà, pasisveikino su manimi rusiðkai. Galvodamas, kad jis pasveikino prieðais mane stovinèius du rusus, paklausiau já: „Kodël jûs mane rusiðkai sveikinate?“ Galvojau iðgirsti, kad jis kartu sveikino ir anuos rusus, bet atsakë: „O koks skirtumas?“ Að: „Labai didelis!“ daugiau pasakyti troleibuse nenorëjau. Galvojau vienà iðkeikti. Vakar jis buvo su vienu rusu, todël maloniai kalbëjau su juo. Rasiu progà. Jis niekada nelygina kelniø. Toks nevalyvumas ir kalboje. Jau seniai pastebëjau, kad kiekvienà rusà ir lenkà sveikina „Zdravstvuite!“ Ðûdþius! Tik per klaidà rusà pasveikinu rusiðkai. Kodël mes turim jiems pataikauti? O kodël jie atvykæ á Lietuvà neiðmoksta nors lietuviðkai pasisveikinti? Kodël? Kodël mes jiems pataikaujame? Neapkenèiu to pataikavimo! Ðiandien Gastronome stovëjau eilëje degtinës (“naða strana bogata vodkoj“, nors ðiandien ne visur galima buvo jos gauti). Prieð mane stovëjo 3 jaunuoliai lietuviai. Nusistebëjau, kad jie degtinæ geria. Pasiaiðkino, kad perkà tik natûralø Anykðèiø vynà. Tai tiesa. Taèiau á pardavëjà kreipësi rusiðkai, nors girdëjo, jog toji kalba

586

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

lietuviðkai. Pasakiau „pamokslà“: „Kodël kreipiatës rusiðkai? Juk matote, kad ji moka lietuviðkai. Uþtat uþ tà pataikavimà ir niekina mus rusai. Jeigu ji ir nekalbëtø lietuviðkai, tai tas nereiðkia, kad mes turim, pataikaudami jai, kalbëti su ja rusiðkai. Mes turim kalbëti lietuviðkai.“ Visà laikà tylëjo, bet á paskutinius þodþius taip reagavo: „Taip, kaip Latvijoje?!“ Latvijoje irgi uþtenka tokiø tamsiø pataikûnø. Vilytei kalbëjau, kad labai nemëgstu bailiø ir pataikautojø. O ji, bijodama savo draugëms sugràþinti rusiðkø atviruèiø, kaip tik tokia ir yra. Mano pareiga daugiau pakalbëti su ja, iðaiðkinti, kad savo lietuviðkumo, savo katalikiðkumo nereikia gëdintis. Prieðingai – reikia tuo tik didþiuotis! Vakar sugadino nuotaikà kaimynas. Pradëjau kalbëti apie CK plenumà tautiniu klausimu. Kodël Lietuvos lenkai neiðmokomi lietuviðkai? Kodël lietuviø kalba dëstoma 2 kartus per savaitæ po valandà, o rusø – 5 kartus? Pareiðkiau, kad mane tai jaudina, pykina. Jis: „O að tuo nesidomiu! Mane jaudina ne tai, o tai, kad neturiu kur gyventi.“ Að: „Jûsø pareiga apie tai informuoti Gedvilà.“ Jis: „Gedvilas ne kvailesnis uþ mus ir tai supranta. Taèiau kà jis gali padaryti?“ Iki ðiol lenkø mokyklø moksleiviai buvo mokomi ið rusiðkø vadovëliø. Gedvilas pareiðkæs, kad: „Arba mes turime juos iðmokinti lenkiðkai, arba ið viso nemokinti. Uþtat dabar ruoðiami lenkiðki vadovëliai.“ Skaudu, kad tokiø dauguma! Taip! Bet kà að galiu padaryti? Taip slegia savo bejëgiðkumo pajautimas. Bet ar að jau esu toks bejëgis? Toli graþu ne! Ne! Ne! að labai galingas ir daug galiu! Apie gruodþio 15 d. nusprendþiau negulti á Naujos Vilnios psichiatrinæ ligoninæ. Ten Galberðtadt dëka galiu patekti. Galiu patekti advokato Strakðio rekomendacija ir á Vasaros gatvæ. Norëèiau pagulëti, pailsëti. Uþ mano pusæ ir savo visà algà Elytë galëtø iðmaitinti kaip nors ðeimà. O að ne tik pailsëèiau, bet ir istorijà paskaityèiau. Apie tai dar rudená kalbëjau Viktorui: „Gulsiu. Saugumas tai iðnaudos savo reikalams, savo tikslams. Taèiau að nesu koks nors veikëjas. Tad man jø intrigos nebaisios.“ Jis tik nusijuo-

ÐEÐTOJI

KNYGA

587

kë. Bet gruodþio pradþioje suþinojau, kad saugumas neleidþia á uþsiená tø, kurie nors kartà buvo kreipæsi á psichiatrinæ. Skaièiau vëliau, kad Jordanijos karalius buvo priverstas atsistatydinti tik todël, kad gydësi Ðveicarijoje. Þinoma, karaliumi að nebûsiu. Bet ðá faktà, kad gulëjau nervø skyriuje (Psichiatrinëje ligoninëje!) saugumas gali (ir ne tik gali, bet ir padarys tai) panaudoti ðantaþui prieð mane. Ðiandien að nieko nedarau ir nepateksiu á saugumo rankas (tikrovëje ir dabar esu saugumo rankose), bet kada nors galiu patekti. Jie bûtinai ádëtø á mano bylà paþymà, kad gulëjau psichiatrinëje ligoninëje (!). Jeigu kas nors ið mano paþástamø patektø á saugumà, saugumas ðantaþuotø já uþ tai, kad draugavo su manimi. Anuo kartu Viktoras tik nusijuokë, ðá kartà pasakë, kad ðá faktà saugumas tikrai iðnaudos. Dar vienas planas suþlugo! Kà daryti? Kaip pasimokyti? Dabar pradëjau ir vakare sportuoti, praustis sniegu (kurio labai daug iðkrito). Todël miegu geriau. Bet ástaigoje reikëjo padaryti daug iðraðø ið laikraðèiø (reikia ðá tà þinoti apie ekonomikà!), namie karpau straipsnius ið „Politikos“. Istorijai nebelieka laiko. Gruodþio 20 d. Dzerþinskio klube prasidëjo Pabaltijo lengvosios pramonës darbuotojø ekonominë konferencija. Teiðsëdëjau tik vieno praneðimo (maskvietis já skaitë). Prasidëjus pertraukai, bëgau á Mokslø Akademijà skaityti O. Maksimaitienës disertacijos tema „Sukilëliø karinë organizacija ir kariniai veiksmai 1863– 1864 m. Lietuvoje“. Perskaitæs, kad vadovas J. Þiugþda, padariau iðvadà, kad darbas ðio supuvëlio dvasia paraðytas. Ðià iðvadà patvirtino pats pirmasis ávado sakinys: „1863–1864 metø sukilimas yra svarbus istorinis reiðkinys Lenkijai, Lietuvai, Baltarusijai, Vakarø Ukrainai, o taip pat visai buvusiai Rusijos imperijai, kaip kova dël pavergtøjø tautø nacionalinio ir socialinio iðsivadavimo, kaip bendra kova prieð caro patvaldystæ uþ visos Rusijos demokratiná pertvarkymà.“ Ðlykðtu! Tai tebuvo Lenkijos ir Lietuvos kova prieð Rusijos vergijà, taèiau J. Þiugþdos priversta Maksimaitienë tvirtina, jog tai bus kova ir uþ Rusijos laisvæ. Argi gali bûti didesnis pasityèiojimas ið sukilimo aukø? Tolimesnis skaitymas parodë, kad

588

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

disertantë darbðti, galvojanti mokslininkë. Tik J. Þiugþda jà iðprievartavo! Gyvename tokius laikus, kuriais kiekvienas humanitaras, norëdamas prasimuðti á mokslininkus, turi pirmiau atsisakyti savojo „að“, turi nuþmogëti. Dar 1956 m. pirkau „Akademijos darbus“, kuriuose buvo iðspausdintas J. Prièinausko straipsnis apie Lietuvos þemës ûká. Nebuvo kada já perskaityti. Prieð trejetà savaièiø perskaièiau. Ðlykðtu! Tiek jame melo, kad vos prisiverèiau perskaityti. Iki ðiol gerbiau J. Prièinauskà. Po ðio jo straipsnio lioviausi já gerbæs. Nesitikëjau, kad mano buvæs mokytojas toks menkysta, nors man nelengva iðtarti tuos þodþius. Susitikæs jam pasakysiu tai. Galima tam tikrà (bet neþymià) duoklæ atiduoti propagandai, bet taip ðmeiþti savo valstybæ, iðkraipyti faktus, yra jau niekðiðka. Taip elgiasi ir O. Maksimaitienë. Milius pasakojo, kad ji esanti Lietuvos patriotë, jos vyras buvæs Lietuvos karininkas. Taèiau disertacija rodo, kad patriotë ji menka. Kam jai prisireikë ðio vergiðko paklusnumo J. Þiugþdai? Juk jai net 64-eri metai! Kiek jau èia jai beliko gyventi! Nors bûtø neiðprievartauta numirusi. O dabar moraliai iðprievartauta ir dar tokio senio. 15 val. maþoji salë buvo pilna. Prieðaky radau vietà. Iðëjæs paþiûrëti Viktoro (praðiau, kad ateitø, nes pats negalvojau suspëti), radau mano vietoje sëdintá J. Þiugþdà. Atsisëdau visiðkai prieðakyje prieð pat R. Ðarmaitá. Jis sakë, kad vieta neuþimta. Tik vëliau supratau, kad ið abiejø ðonø esu apsuptas mokslinës tarybos nariø. Bëgti nebuvo kaip. Pasëdësiu! Nors paerzinsiu sená savo esybe, nors sëdëti ir nejauku. Prezidiume J. Þiugþda ir J. Jurginis. Jurginis pasiþiûri á mane, bet retai. O Þiugþda spokso. Þiûrëk, seni, þiûrëk! Prieðais sëdi R. Ðarmaitis, uþ jo A. Navickas. Ðlykðtus tipas! Jo knygiûkðtë (pagal daktaro disertacijà) dar neiðpirkta. Jos pavadinimas rodo, ko ji verta. Reikëtø ir ðlamðtà turëti, bet gaila rublio. Nuodëmë pradëti tokias knygas pirkti. Ðie du irgi paþásta mane. Bet kà jie man gali padaryti? Dar skaitydamas disertacijà suformuluoju disertantei klausimà: „Áþangoje tvirtinate (solidarizuodamasi su Jûsø vadovo dogma), kad 1863–1864 metø sukilimas Lietuvoj turëjo socialiná – agrariná

ÐEÐTOJI

KNYGA

589

pobûdá. Iðvadoje (392 p.) paþodþiui raðote: „Sukilimas paþadino lietuviø tautà á kovà prieð carizmà dël nacionalinio iðsivadavimo.“ Kaip iðspræsti ðá prieðtaravimà? Taèiau nepasitaræs su Viktoru, nenorëjau pateikti ðio klausimo. Jis pavëlavo. Demonstruoti, kad susitaræ atëjom, irgi nenorëjau. J. Jurginis skaito atsiliepimus. Maskvietis Smirnovas laiko ðá sukilimà socialine – agrarine revoliucija. Apkaltina, kad neparodytas rusø revoliucionieriø indëlis. Po velniø! Disertantë ir toliau leidþia save prievartauti ir muðasi á krûtinæ, kad maþai skyrë dëmesio J. Þiugþdos ir Smirnovo darbams. 64 metai! Iki ðiol daugumas disertantø buvo jaunesni uþ mane. Tai nemaloniai nuteikdavo mane (tame pavydo tikrai nëra!). 10– 15 metø jaunesni uþ mane tampa mokslininkais. O kas ið manæs bus? Turëjau tokiø gabumø istorijai ir juos iððvaisèiau pasirinkæs tà ekonomikà. Nieko ið manæs nebus. Þinoma, dar në karto neteko gailëtis, kad nuëjau su „faðistais“, o ne su tais, kurie temoka ðliauþioti prieð stipresná ir buèiuoti jo dulkëtus batus. Nesigailiu. Dabar matau disertantæ, kuri net 25 metais vyresnë uþ mane. Tad galiu dar mokslininku tapti: galiu paraðyti ne vienà disertacijà. Bet kas ið to? Kà duoda daugumas disertacijø? Kokià naudà jos atneða mûsø vargðei tautai? Jeigu paraðysiu, mano disertacija atneð naudà. Kà nors paraðysiu, nors mokslinio laipsnio partija nesuteiks. Gali kada nors ir suteikti! Bet jeigu turëèiau sàlygas savo gabumas pasireikðti, á mokslininkus nesiverþèiau. Ne! Eièiau á visuomeninæ veiklà. Ðiai veiklai diplomatijos trûksta! Bet gal ateis tokie laikai, kad nereikës veidmainiauti ir ðunuodegauti? J. Þiugþdos rankos dreba. Dreba ir balsas. Nervai suiræ labiau uþ manuosius. Suardë baimë, kad iðguis já ið tokios pelningos vietos. Neilgai jis klastos mûsø tautos istorijà! Vis vien ilgai senis laikosi. Kalba papildomas oponentas (pagrindinis susirgo) A. K. Navickas: „Tema aktuali ir politiniu, praktiniu poþiûriu – duodamas atkirtis nacionalistams, prisideda prie internacionalinio jaunimo auklëjimo.“ Aiðku! Mokslas yra propagandos tarnaitë! Bet jeigu jis

590

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

tarnauja propagandai, jis praranda savo, kaip mokslo, vertæ! Aèiû Navickui, kad jis parodë, kokiam tikslui tarnauja J. Þiugþdos dogmos. J. Þiugþda su savo sëbrais, reikalui esant, galëtø árodyti, kad ir vokieèiai 1939 m. ëjo Lenkijos vaduoti, griovë jos miestus, þudë milijonais þmoniø tik gero jai norëdami. Ir vël stebëjausi S. Lazutka. Ðis nesikabino. Tik kai kà ið pirðto iðlauþë. Pagal já, Kalinauskas këlæs klausimà dël Lietuvos ir Baltarusijos apsisprendimo teisës. Niekas jam neprieðtaravo. Tik baliaus metu J. Jurginis „sumuðæs“ S. Lazutkà. Kai kur Lazutka „veþë“ ir J. Þiugþdai, bet pabaigoje iðgyrë já uþ Engelso teiginio (kad sukilimas turëjo socialiná-agrariná pobûdá) tolimesná iðvystymà. Koks „nuopelnas“! J. Þiugþda þiûri á mane ir klausia: „Klausimø nëra? Pasisakyti, dalyvauti diskusijose daugiau niekas nenori?“ Senis bailys, todël iðsigàstø, jeigu imèiau ir vël aprëkèiau. Reikia patylëti! Kuo toliau, tuo labiau gailiuosi, paklausæs Alës ir Viktoro. Reikëjo man tada (Rakûno disertacijos gynimo metu) paèiam kalbëti. Bûèiau tikrai nuðluostæs jiems nosá. O dabar tik daug triukðmo sukelèiau. Dar gal bus progø. Reiks net 3 metus laukti jø – iki baigsiu studijas. Jeigu anksèiau iðvys, galësiu anksèiau kalbëti. Bet iðvaryto studento balsas nelabai svarus. J. Þiugþda skelbia, kad po pertraukos draugë Merkienë gins disertacijà tema „Grigiðkiø pop. k-to darbininkø gerbûvio kilimas 1925–1965 m.“ Ðtai kokios „mokslinës“ problemos sprendþiamos institute! Gaila gaiðti laikà! Ji juk nepapasakos, kokiu bûdu k-to darbuotojai dauguma atsirado tiesiog ið Rusijos. Ðá kartà R. Vëbra gan maloniai pasisveikino. Èia juk studentai nemato. Be to, að irgi nepateiksiu jam painiø klausimø. Gruodþio 21 d. á konferencijà ið viso neinu. Manæs nei kiek nedomina knaisiojimasis po partijos direktyvas, kaip að vadinu tokias mokslines konferencijas ekonomikos klausimais. Visà dienà skaitau „Politikà“, „Istorijà“. Vakare iðvargæs. Nusprendþiu uþvaþiuoti pas K. Ambrasà. Stoja á aspirantûrà. Gerai! Tik jis bus vienaðaliðkas mokslininkas. Amatininkas! Pësti ið Þirmûnø sustojimo atëjome iki Tub. instituto. Gráþau ir uþsukau pas V. Miliø. Jis galëjo

ÐEÐTOJI

KNYGA

591

papasakoti apie TSRS Mokslø akademijos sesijà tà patá, kà ir A. Tyla. Maskvieèiai buvæ nepatenkinti J. Jurginio replikomis, nors savo samprotavimus tas pateikë labai atsargiai. J. Þiugþdos praneðimas buvæs baisi nuobodybë, taèiau maskvieèiai plojæ jam, gyræ. Senis mëgsta aplodismentus, rusiðkus rublius, todël ir uoliai tarnauja. Po diplomatiðkomis maskvieèiø kalbomis akylesni pastebëjæ kyðant nagus… A. Tyla sakë, kad nebuvæs svarstant IV Lietuvos istorijos tomà. Vacys dalyvavo. Dirvelë sakæs, kad partija padariusi klaidà 1941 m. birþelio 14–15 d. veþimø á Sibirà metu. Kur? Maþai iðtremdama lietuviø! Net J. Þiugþdai buvæ nemalonu nuo tokiø savo uolaus mokinio pageidavimø. Jautæsis nepatogiai. Kas per þmogus tas Dirvelë? Esàs vedæs rusæ, bet lankàsis pas paleistuves, einàs á ðokius. Ko ið tokio norëti? Gruodþio 22 d. paskambino Krûvelis. Bûsiàs ateistø seminaras. Siûlë ateiti. Bet kaip iðeiti? Taèiau gruodþio 24 d. pabuvojau! Apie tai kità kartà. Tà vakarà vëlai uþsukau pas já. Truputá paplepëjom. Ilgai troleibusai nëjo, autobusà radau iðvaþiavusá. Teko pësèiomis eiti. Ne ëjau, o bëgau. Juk þinau Alæ. Ji nervinsis. Radau jà apsiverkusià. Apðaukë. Nuraminau. Jau seniai taip iðgyvenusi, galvojusi, kad suëmæ. Jeigu suimtø, ji to smûgio nepakeltø jau. Raminau. Jeigu kada nors suimtø, reikia átikinti save, kad tai bûtinybë. Bet dabar nesuims, nes nëra uþ kà suimti. Jos nuomone, jeigu suimtø uþ plepëjimà, uþ kokià nors knygelæ, bûtø tik gëda. Jokio didþiavimosi, o tik gëda. Pradëjusi knygas slëpti. Nuraminau, kad „pavojingø“ nëra. Manæs niekas nesuims. Mama pasakojo vëliau, kad Alë verkusi, á isterikà ápuolusi. Ðtai kaip gyvenam komunizmà bestatydami! Pavëlavai namo, þmona mano, kad tave suëmë. Uþ kà? Uþ kalbëjimà, uþ knygas! Ðtai tau! Buvæs Edvardas su Zigmu. Gaila, kad Zigmo nesutikau. O Edvardas skambino anà dienà. Ðaukià kaþkam á milicijà. Kalbëdamas telefonu (!) parodo, kad bijosi. O gal man nori pasigirti, kad já „kabina“? Kai pradëjo priekaiðtauti Viktoro adresu, kad tas nedirba, aprëkiau, jog tai ne mûsø reikalas. Aprëkiau uþ stengimàsi ákalbëti

592

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Viktorui dirbti materialiai atsakingà darbà. Pats gerai padirbëjo ten. Nori, kad kitas atsisëstø. Uþtenka! Bet Viktorui reikia dirbti. Tuðèiai laikà praleidþia. Geriau kà nors raðytø. Patariau iðstudijuoti Kapsuko raðtus ir iðraðyti, kà jis kalbëjo tautiniu klausimu, Lietuvos nepriklausomybës klausimu. Viktoro ðeimininkë gráþo ið Lenkijos. Turëjo iðsikraustyti. Kur papuola, ten nakvoja. Apie gruodþio 20 d. nakvojo su Gintuliu. Po keliø dienø pasakë, kad vaþiuojàs Kalëdoms pas Alfonsà, nes nenorás niekam maiðytis po kojomis. Pasakiau Alei. Ji norinti já pakviesti Kûèioms. Galvojom, kad iðvyko. Bet gruodþio 23 d. netikëtai pasirodë pas mus. Apsidþiaugiau, kad neiðvaþiavo. Vaþiuojàs. Palydëjau iki autobuso. Draugai mes nesam (tai priklauso tik nuo jo), bet jis man reikalingas. Uþvakar nakvojo pas mus. Kelionëje sutikæs 19 metø vaikinà. Turás brolá studentà. Viktoras nustebæs, kodël jie su tëvais Kûèiø nevalgæ. Juk seni tëvai ðvenèià religines ðventes. Jø tëvai neðvenèià. Kodël? Ðis su tokiu nuoðirdþiu pasididþiavimu pareiðkæs: „Tai mano su broliu dëka!“ Suprask, kad jie tëvus perauklëjo! Gerà darbà padarë! Kas kaltas? Mokytojai. Mokytojø ðeimà jaunuolis gyræs. Tà ðeimà Viktoras paþinojæs. Abu 1956 m. gráþæ ið lagerio. Vyrui valdþia siûlë truputá nusilenkti ir uþimti vidurinës mokyklos direktoriaus vietà. Atsisakë! Nenorás tarnauti santvarkai, kuri taip já nuskriaudë! Nuvyko mokytojauti. Tuo daugiau pasidarbavo tos paèios santvarkos labui – iðauklëjo daug ateistø. Visø pirma savo vaikus. Ir patys buvæ uolûs ateistai. Tylëjo ir vykdë valdþios politikà! Pakalbëk su tokiu! Jis girsis, kad nenusilenkë, niekam nevergauja. O að tokiam spjauèiau á veidà. Geriau jis bûtø parecenzavæs Maironá, kai kur atidavæs tam tikrà duoklæ propagandai (santûrià duoklæ!), bet tapæs didelës vidurinës mokyklos direktoriumi, kiek galëdamas bûtø kovojæs prieð ateizmà. Pateisinèiau já, jeigu net ir á partijos eiles ástojæs. Tik tegu jis iðlikæs doru lietuviu, kuriam nëra svetimas mûsø jaunosios kartos auklëjimas. Tokiam að rankà pabuèiuoèiau. O uþ tai, kà jis padarë tame uþkampyje, reikia já niekinti. Ðtai kaip bailiai, menkystos þudo mûsø jaunàjà kartà!

ÐEÐTOJI

KNYGA

593

O! 19 val. 45 min. Baigti ir skubëti pas Vladelá. Gal mamà parsiveþë. Vargu! Teks man eiti á stotá. Dþiugu, kad ji atvaþiuotø. Sunku jai vienai. Sunku! Paskutinë ðiø metø diena! O kà Naujieji metai atneð? Kà? Sunku pasakyti! Aiðku, kad nieko gero vargðei mano Lietuvëlei. Maþdaug 30–40 tûkst. rusø atvaþiuos pas mus padëti komunizmo statyti. Keli ðimtai sudarys miðias vedybas, gims keli ðimtai pusiau lietuviukø, kurie bus visiðkai abejingi savo tautai. (Kokiai tautai? Juk dvi tautos...) Kà padarysi? O kà man asmeniðkai atneð? Gal baigsiu IV kursà, nusipirksiu treèià porà apatiniø kelniø (ðiandien Alë áspëjo, kad vienos suplyðo). Labai norëèiau, kad mama dar ilgai gyventø. Labai norëèiau rasti toká darbà, kuriame galëèiau istorijà studijuoti. O svarbiausia sveikata! Aèiû Dievui uþ laimingus praëjusius metus, o ateinantieji tenebûnie blogesni uþ praëjusiuosius. Kaip norëèiau, kad pasaulis pradëtø kalbëti apie pavergtà mano tëvynæ! O gal pradës? Ko tyli JAV Senatas? Taip buvo malonu prieð 3 savaites girdëti per BBC, kad Stalinas pasiglemþë Pabaltijo valstybes. Tokioms kalboms Vakarø radijo stotys per daug ðykðèios! Tegyvuoja Naujieji metai! Norëèiau kitus metus praleisti dar laisvëje. To Dievà labai praðau. Praðau Elytei, vaikams, motinoms ir visiems giminëms, visiems tautieèiams daug daug sveikatos.

594

Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Antanas Terleckas

REZISTENTO

DIENORAÐTIS

Spausdino Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17–8, LT-05205 Vilnius Tiraþas 1000 egz.