Lietuvių dialektologija. Lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija

Citation preview

Z. ZIN.KEVTÕTus

LI ETUVI U

DIALEKTOLOGIJA ì

LYGINAMOJI TARMIU FONETIKA IR MORFOLOGIJA

I I

i

)

(su zs ZnanrAprAts)

I

)

æt ÊE LEIDYKLA ,,MINTISO' VILNIUS 1966

PRATARMË

Kiekvienam baltq kalbq tyrinétojui ai5ku, kad tolimesnç baltistikos paÈang4 tam tikru mastu stabdo palyginti menkas lietuviq kalbos tarmiq iðtyrimas. Noredãmas uZtaisyti 5i4 sprag4, autorius nuo 1950 m. emé sistemingai kaupti lietuviq kalbos tarmiq duomenis, i t4 darb4 ltraukdamas ir savo studentus. paprastai jau antrajarne kurse büdavo atrenkami geriausiai gimt4j4 tarmç mok4lituanistai, su kuriais toliau dirbama individualiai. Per kelet4 metr¿ i5tiriama studento gimtosios tarrnès fonetiné sistema ir morfologiné sandara. Penktajame kurse studentas gimtosios tarmés apra54 pateikdavo kaip diplomin! darb4. Intensyviai dirbant, per-15 metq tuo büdu buvo i5tirta lietuviq kalba daugiau negu 60-tyje vietq, iddéstytq mazcauj vienodai ivairiose Lietuvos dalyse. Dar 87 vietr¿ kalbos tyrimas dél lvairiq prieãasðiq nebuvo baigtas: pasitenkinta atskirq svarbesniq tarmès reiðkinir¡ apra5ymu. Be to, nuo 1951 metq skaitydamas lietuviq kalbos dialektologijos kurs4 (1951-1955 m, ir Pedagoginiame institute), autorius kaip tam tikr4 p'*tyuq ir"tàntrot¿s ¡;or; praktikuodavo trumpus (r0 50 pusrapiq) gimtosios tarmes uprusetirrr, kuriuose studentai turédavo i5kelti paðias svarbiausias gimtosios tarmês ypatybes. Tokiq apraSèliq iki Siol surinkra ner apie 700. Õia apra5ytas tarmés duomenq rinkimo büdas autoriui atrodè pats patogiausias ir labiausiai efektyv's, be to, nereikalaui4s jokiq papildomq le5q. panasir,,tn¿,, buvo sukaupta daug tarmiskai uãraiytq tekstq, kurie, be ko kito, labai pravers ateityje, tiriant tarmes kitais aspektaìs. paai5kêjo svarbiausir¿ tarminiq rei5kiniq pa: plitimas. Buvo i5kelta nemaia naujr¿, iki tol lingvistams ,r.zirro-q ar mai,aj teùi_ nomq faktq. Kai kurie studentai, lsitraukç gimtosios tñaes ! frinèjim4, 5io darbo nemetè, ir baigg auk5t4i4 mokykl4. Dalis iq tapo dialektoto!¡os .specialistais ir dabar sekmingai dirba auksrosiose mokyklose arba Lietuvo. rsn vrilrlî ñ;;;: mijos Lietuviq kalbos ir literatüros institute. Jie toliau atlieka didel! tarmiq tyrinéjimo darb4, yra paskelbç nemaia straipsniq.apie gimt4i4 tarmç, keri net paraSç ir apgyng filologijos moksh¡ kandidato disertacijas.

Autorius kruop5ðiai rinko visa tai, kas spaudoje pasirodydavo apie tarmes., Rinkinius papildê duomenys, parsivezti i5 dialektorãginir¿ eksiedicijq ir ðiaip ke., lioniq po Lietuv4. Sis tas naujo suZinota dialektologuloof.t"ncijose ar siaip pasitarimuose, taip pat beskaitant tautosakos rinkinius ir kit4literatuþ, kurioje gaìima buvo tikétis rasti tarmés faktq. Ilgainiui rinkiniai .tiek i5augo, kad pasidare sunku juose susigaudyti.'Norint toliau sèkmingai.dirbti ir nukreipti-tinkama,trinkme stu-, dentus, reikðjo nedelsiant iðsiaiSkinti, ko,dar trûksta ir ko jau turima per daug, 3.

nistr¿ autorius nesunkiai susirasdavo ið kiekvienos jam räpimos apylinkes. Studentai

Btitinai reikéjo visk4 detaliai susisteminti, sutvarkyti, apibendrinti. Tai padaryti autoriui ilgai trukdè labai sunkus prof. K. Bügos ra5tq spaudai parengimo ir i5leidimo clarbas, kuriam per íeðeris metus -nuo 1956 iki 1962-teko skirti didZi4j4 laiko dali. Antra vertus, susipaZinimas su Zymiausiojo lietuviq kalbos tyrinetojo rankraððiais bei jo ,,darbo laboratorija" îemaia padéjo metodologiniu poZiüriu. Visgi.del to rinkiniai ilg4 laik4 buvo toliau pildomi aklai. 1957 m. autorius pradejo raðyti lietuviq kalbos dialektologijos vadovèl!. Dêl medZiagos gausumo greit buvo iíejta ið vadovëlio remq. Siaip taip apra5ius Zemaiðir¡ tarmés fonetik4, nutarta pagal toki plan4 toliau darbo netçsti. Norint i5vengti pasikartojimq, be kuriq neapsieinama, ra5ant apie t4 pat! gars4 ar reiðkinI atskirai ivairiose tarmese, pasirinktas tarmiq lyginamosios gramatikos profilis. 1958-1961 m. para5yta pirmoji Sios knygos redakcija, kuri 1961-1964 m' i5 esmès perdirbta. Lietuvir¿ kalbos tarmes bei jq ínektos iki Siol i5tirtos labai nevienodai: vienos gana kruop5ðiai, kitos tebêra beveik ,,terta incognita". Ptie maäausiai i5tirtq priskirtini rytq pakra5ðiai ir buv. Klaipedos kra5tas. li óia maiai tepasitaikè ir studentq. Duomenys apie ðiq vietq kalb4, be tq, kurie spaudoje paskelbti arba buvo paties autoriaus uZraðyti (jam teko aplankyti beveik visas lietuviq kalbos saleles Baltarusijos TSR), daugiausia imti ið Tarybq valdZios metais organizuotq ekspedi-

labai padejo, atliekant dideli tikrinimo darb4. Ið pradZiq buvo tikêtasi pasinaudoti lietuviq kalbos atlaso fondais, sukauptais Lietuvos TSR Mokslq Akademijos Lietuviq kalbos ir literatüros institute. Taðiau nuo tos minfies teko atsisakyti, nes jq duomenys tiek savo apimtimi (atsakymai tik i kai kuriuos klausimus), tiek ir rinkimo (platüs, maiai detaTizuoti klausimai) bei pateikimo (labai suprastinta transkripcija) principais i5 esmôs neatitiko atliekamo darbo profilio. Tuose fonduose turimq tarminiq tekstq panaudojim4 trukdê ne tik transkripcijos suprastinimas (daugiau tiko morfologijos reikalui); bet ir sunkumai, susijç su tradicines tarmes elementq atskyrimu nuo to, kas priklauso literatürinei ( : bendrinei) kalbai ir uZra5inetojo tarmei, o tai tokio profilio darbui turi principinç reikðmç. Atsisakius 5io svarbaus Saltinio, turimq rinkiniq spragas stengtasi uzpildyti studentr¿ apklausinêjimu bei duomenq rinkimu tam tikromis rüpimq klausimq anketomis, i5platintomis specialiai parinktiems ir gerai apmokytiems studentams lituanistams - reikiamq tarmiq atstovams. Renkant ir tikrinant duomenis, stengtasi grieùl',ai skirti tradicines tarmes elementus nuo to, kas joje nauja, susijç su literatürinés kalbos ir kitq tarmiq itaka. IS to, kas pasakyta $$ 4-12, matyli,jog tai padaryti nebuvo lengva, netgi remiantis vien tik senosios kartos ar Siaip maäau literatürinès kalbos ir kitq tarmiq paveiktr¿

cijq. Svarbesnieji ivairir¿ tarmiq íaltiniai nurodyti p. 521 - 530' Kas pasakyta apie tarmes, tinka ir atskiriems kalbos rei5kiniams: ap-ie vienus jr¿ jau yra gausi literatüra, kitiiS viso pirm4 kart4 keliami. Labiausiai trúko duomenq, ra$ant veiksmaZodãio skyriq. Mat, 5i kalbos dalis su studentais paprastai budavo titiama paskutinè, ir tam dainai tiesiog pritrúkdavo laiko. Renkant tarmiq duomenis. ið pradZiq ilgq laik4 buvo stengiamasikauptivien tai, kas reikalinga lietuviq kalbos istorinei gramatikai, visr¿ pirma, linksniavimo ir asmenavimo dalykus. Labiausiai rüpèjo i5aiðkinti turimus formq variantus ir jq paplitim4. { åodiiq daryb4 beveik visai nekreipta demesio. Veliau susidariusios spragos nebebuvo galima uZtaisyti. Labiausiai del to vel nukentéjo skyrius apie veiksmaZodi, icur darybos ir kaitybos elementai glaudäiai susijç. Pasitenkinta kai kuriomis pastabomis. [domesnius darybos faktus stengtasi panaudoti pavyzdZiuose. Raõant skyrius apie nekaitom4sias kalbos dalis, pasinaudota Lietuviq kalbos Zodyno I - VI tomais. Prieveiksmiq skyriui naudoti K. Ulvydo darbai. $is skyrius nelabai iSsamus, nes prièveiksmiai del tam tikrq prieZasðiq ilg4 laik4 taip pat nebuvo renkami. KaÎbos mokslo literatüroje apie dain4 tarmês reiikin! yra netiksliq, net prie5taringq Ziniq. Norint pateikti autentj5kus duômenis, teko labai daug tikrinti. Tai buvo nesunku padaryti, nuolat susidûriânt su didele mase studentq - ivairiq tarmiq atstovr¡. NepapraÀtai sukle'stéjus moksl'ui, Lietuvos TSR. aukStosiose mokyklose dabar galima rasti student4 beveik i5 kiekvieno kaimo. Vien tik filologq litua-

asmenq kalba.

4

Kai kurios knygoje nurodytos formos dabar jau visai baigia i5nykti. Kaip sunku ir 5is Zemiau pateikiamas pavyzdys. Rytq auk5taiðiq acc. pl. formos mumùs'mus', jumùs Jus' autoriui ið gimtosios snektos (Juodaüsiai, 3 km nuo ukmergõs, kairiajame Sventõsios krante, auk5tupio link) nebuvo åinomos' Manyta, kad ðia jos i5 viso nevartojamos. Bet Stai neseniai autorius perskaitê savo tèvo (gim. 1888 m.) lai5ke: sveikinu jumus v¡,sr¿s. Tiems faktams, kurie gali i5nykti su kasdien i5mirðtanðiais senel.iais, uZfiksuoti skirtas pats didZiausias déjas pastebèti, rodo kad

mesys.

Duomenq rinkimas buvo pradétas tuomet, kai Lietuvoje apie struktürinius kalbr¿ resp. tarmiq tyrimo metodus dar i5 viso nebuvo girdêti. Ir apie fonologij4 tuomet ðia retas turéjo aiikesni supratim4. Müsq dialektologq buvo -praktiðkai ir dabar tebera - visuotinai vartojamas lyginimo su litpraturine kalba metodas. Jis, Zinoma, turi daug trükumq, bet geriausiai atsako faktq prieinamumo principui ir lietuviq dialektologijoje turi senas tradisijas. Siuo metodu pagal tam tikr4 vienin 94 planq' sukaupti duomenys i3 esmês nulémè ir knygos, ,ypað fonetikos skyriaus, pobüdi, kuris kai kam dabar gali pasirodyti konservatyvus. Labiausiai stengtasi iðry5kinti tai, kas tarmese yra skirtinga, lyginant su literatürine kalba. Plaðiausiai aptariami tarmese ivairuoj4 reiðkiniai. Apie tuos, kurie turirni ir literatärinéje kalboje, tik trumpai uZsimenama, o kartais ir visai nekalbama. 5

Stengtasi pateikti kiek galima platesnç informacij4 apie lietuviq kalbos tarmiq garsus ir formas. Sura5yti daugelio metq stebèjimo ir analizavimo rezultatai. Si knyga laikytina pirmuoju tarrnir¿ duomenq inventorizacijos bandymu. Tokio darbo neatlikus, vienoks ,ar kitoks ne tik atskirq dialektologijos, bet ir kalbos istorijos klaueimq tyrinéjimas negali büti laikomas pilnaverðiu, nes primena ie5kojim4 uZriðtornis akimis. Juk, neturint po ranka faktq visumos, sistemos, sunku orientuotis

jq

de{alêse.

Visos smulkmenos, suprantamas daiktas, negalejo btiti suregistruotos. Dialektologijos, kaip ir úodyno, duomenq rinkimui ið tikn¿jq nêra galo. Tai ne vienos kartos darbas. Ir ateityje nei5vengiamai bus pildoma, tikslinama. Dèl faktq stokos dabar,sunku i5vengti kai kuriq netikslumq, darant vien4arkit4 apibendrinim4 ar formuluojant desni. Si knyga kaip tik ir turês parodyti svarbiausias lietuviq kalbos tarmiq tyrinejimo spragas, iËai5kinti, i kA, bütent, ateityje reikia labiausiai atkreipti dèmesi. Autorius bus dèkingas visiems asmenims, kurie prane5 (adresu Vilnius C, Universiteto 3, Lietuviq kalbos katedra) pastebètus netikslumus arba suteiks papildomq Ziniq. Visa tai labai pravers, toliau dirbant lietuviq tarmiq ir kalbos isto-

rijos tyrinèjimo darb4. Dêl objektyvir¿ prieZasðir¿-lietuviq kalbos dialektologija dar anaiptol nei5êjo ið svarbiausir¿ duomenq rinkimo stadijos-didi,ia1a laiko ir energijos dali teko skirti faktq kaupimui, jq pirminiam apdorojimui bei sisteminimui. Nustaðius tarmèse esamq garsq genetini ryði su atitinkamais literatürinês kalbos garsais, paai5kejo esami formq skirtumai. Stengtasi i5aiðkinti pagrindinius tiek atskirq garsq, tiek ir formq raidos bruoZus. Taðiau dèl laiko stokos ir paruo5iamojo pob[dZío darbq nebuvimo ne visuomet tai buvo galima pakankamu mastu padaryti. Be to, darbo profilis neleido ilgiau sustoti ties atskiry smulkiq rei5kiniq analize, o noras i5laikyti proporcij4 tarp skyrir¿ trukdê susikoncentruoti'ties atskirais klausimais, paliekant kitus visai atvirus. Teko visk4 po truputi paliesti. Siekiant paspartinti darbo uZbaigim4, taip pat sumaZinti ir taip jau didelç jo apimt!, buvo atsisakyta paraleliq i5 kitq kalbq-giminaiðiq pateikimo tais atvejais, kur tai buvo galima ir net reikejo padaryti. Dèl tos prieZasties labai saikingai naudoti ir sem¿iq kalbos paminklq duomenys. BèmaZ visai nekalbama apie kilmç bei raid4 tq tarmès garsq ir formq, kurie turimi literatürinèje kalboje. Tai reikétq padaryti atskirame darbe. Kruop5ti visapusi5ka tarmês garsq ir formq analizè, panaudojant naujuosius struktürinius tyrinéjimo metodus,,yra ateities dalykas, ir nuo to anaiptol neatsisakoma. Bet tai ne'vieno, o daugelio Zmoniq darbas. Fer daugeli metq sukaupti duomenys tam ir skelbiami, kad i jq tyrinejim4 isijungtq kuo daugiau Zmoniq. Didesnis skaiðius dirbs, greiðiau ir geriau padarys. 6

Tarmiq tyrimas, suprantamas daiktas, glaudziai susijçs su fonetikos mokslo paù'anga. Rasant ði4 knyg4, dél objektyviq salygq eksperimentinês fonetikos priemonês negalèjo büti panaudotos. O jos bütq labai pravertusios, nes lietuviq kalbos

tarmir¿ vokalizmas nepaprastai subtilus. pastebéta tokiq balsiq kiekybés, kokybés bei priegaidejimo niuansq, kuriq i5 klausos i5tirti ir aptarti visai arba beveik neimanoma. Studentai lituanistai, su kuriais teko dirbti, labai gerai skiria gimtosios tarmés sistemoje turimus garsus bei jq variantus, taðiau skirtumo tarp jq ir atitinkamq literattirinés kalbos garsr¿ daZniausiai visai nepajêgia suvokti, savo tarti

tapatindami su literatürinés kalbos norma. Pastaroji aptinkybe labai trukde tarmiq vokalizmo tyrim4 bei apra5ymq, juoba kad skirtingr¿ tarmiq garsai buvo tiriami bei apraðomi ne tuo paðiu laiku ir negaléjo büti palyginti. Nepanaudo.ius

tik bendrais bruoi'ais, grlubiai i5skiriant labai jau ai5kius skirtumus. Taigi, lietuviq kalbos tarmès dar tebelaukia eksperimentinés fonetikos specialistq, kurie gales ir turês lneiti nemaùa õviesos,, i5ai5kindami jq garsinç sistem4 ir kirðiavimo, visq pirma priegaidéjimo, prigimti. Tiriant su studentais atskiras ðnektas, kiekvienu atveju büdavo nustaloma transkripcija, atsiZvelgiant i tarmês specifik4. Patogumo sumetimais praktikuoti kai kurie transkripcijos suprastinimai, atitinkamai tai aptariant. Ilgainiui, taikant t4 paði4 fonetinç sistem4 turinðioms ðnektoms, jie tapo tradiciniais ir jmti nebeaptarineti. Taip pamaiu formavosi savotiðki transkripcijos variantai atskiroms tarmems' Savo principais transkripcija prakti5kai svyruodavo tarp vadinamosios kopenhagines (sudêtingos) ir tos, kuri vartojama lietuviq kalbos atlaso reikalams (labai suprastintos). Svyravim4 lémé ne visr¿ studentq sugebéjimas vartoti sudeting4 transkripcij4. Buvo ir kai kuriq tam tikro ,,i5radingumo,. pasireiSkimq. Ilgainiui del viso to atsirado nemaùa painiavos, kuri gerokai komplikavo naudojim4si sukauptais rinkiniais. Praktiskai jie ,,simtu procentr¡.. buvo prieinami tik sio darbo autoriui. Tiesa, nemaza jais, visq pirma diplominiais tarbais, yra naudojçsi ir kiti asmenys (pvz., A. Girdenis, vl. Grindveckis, E. Grinaveckiene, J. Kazlauskas, v. Maziulis, A. valeckienè ir kt.), kuriems daugiau ar maúiau buvo zinomos müsq ,,tradicijos", taõiau ne be pavojaus büti suklaidintiems, o tai kartais ir atsitikdavo. svetimam ãmogui pasinaudoti buvo nelengva. pastaroji aplinkybé taip pat verte paskubinti darbo skelbim4. sioje knygoje pateikiamq tarmès pavyzdät: transkripcija suvienodinta. Jos i5samum4 ir vartojamus zenklus nulémè patys sukaupti duomenys, darbo profilis ir b{itinumas derintis prie spaustuvêje turimq spaudmenq. Balsio arba dvibalsio dèmenq ilgumas zymimas tasku deðinéje pusèje i5 virðaus, pvz., ct, tr.i, ai., øñ.. pusilgum4 rodo ta5kas ið apaðios, pyz., a,, ai,, añ. ir pan. Kiekybç nuótatant, Ziürima ne objektyvios laiko trukmês, bet tarmés sistemos, vadinasi, ilgu laikomas ir gerokai eksperimentinés fonetikos aparatäros, buvo galima juos apra5yti

7

uZ literatärines kalbos ilguosius trumpiau tariamas balsis, jeigu tik tarmeje nera pusilgiq. Redukuotam balsiui ar dvibalsio dômeniui pavaizduoti vartojamas petito spaudmuo. Esant labai stipriai redukcijai, jis pateikiamas skliaustuose ((o)). Tuo atveju,;eigu jo kokybés nebegalima suvaikyti, raðomas apostrofas, pvz., íàk' Bft'' iai'Éaka'. Apostrofas ra5omas ir tarp dviejq balsiq, kai 5ie nesudaro dvibalsio, pvz., gen. pl. ja'it Kalnùjai 'javq'. Ið atskiriems balsiams ar dvibalsir¿ dèmenims paZyméti vartojamq raðmenq paai$kintini $ie: oc : ,,iSblesçs" rytq aukjtaión4 a, vat' tojamas tuo atveju, kai,,i$blêsimo" laipsnis labai jau aiðkus; å : a su o atspalviu; p : siauras,.neltemptas o,faÍpui1 o;? : o suaatspalviu,nelabailabializuotas; o : siauras,, ltïmptas o; æ : labai platus e su aiðkiu ø atspalviu, paprastai raSomas tik kiröiuotoje pozicijoje (nekirðiuoto e paplatèjimas daZniausiai neZymimas, nes ið klausos ne visuomet lengvai atskiriamas)i I : siauras, neltemptas e, atti' mas i; a : labaisiauras,ltemptas e (è); e : ividurinç eilç atitrauktas e (ë),bÍna po sukietôjusiq priebalsiq arba (panevéZi$kiq plote) ki1çs ið ai; t : redukuotas neitemptas i; u : redukuotas, menkai labializuotas u;, bt -- artimas fusl¿ b¿' Balsiq prieõakejimas po joto ir minkðtqjq priebalsiq neZymimas, nes jis savaime aiðkus i5 pozicijos, be to, i5 klausos sunku nustatytijo laipsni. Priegaides ir jq variantai aptarti $$ 20-27, 32-35,37-38. Patogumo sumetimais gravis dedamas ir ant nepailgèjusiq tv.irtapradZiq tautosilabiniq junginiq pirmojo dèmens ( ùr, ì1.. ./. Be eksperimentinès fonetikos priemoniq sunku nustatyti priebalsiq minkðtumo laipsni, todèl visi mink$ti priebalsiai Zymimi vienodai. Tas pat pasakytina del asimiliacinio priebalsiq suduslêjimo resp. suskarde.iimo: priei dusliuosius suduslejç Zymimi kaip atitinkami duslieji, prieð skardZiuosius suskardejç - kaip skardieji' Prie5 e, ol visi priebalsiai tariami kietai, ir tas jr¿ kjetumas atskirai nepaZymimas, pvz., ra$oma 3. praet. ié'le.Léipalingis 'ièlë" aac. sing. lõ'løL ukmergë 'lèlç' (visi priebalsiai kieti) Raide ø rodo velarini n, raidès {, !, tït, p - skiemens sudaromuosius r, /, m, n. Kiti Zenklai paaiSkinami tekste ten, kur jie pavartojami. Vietos taupymo sumetimais dalis fonetikos duomenq pateikiama Zemelapiuose (knygos gale). I5 jq matyti literatürinês kalbos garsq attiepimai tarmèse priklausomai nuo jr¿ kilmes ir fonetinês padeties. Paai5kinimuose nurodyti paragrafai padés susirasti papildom4 informacij4 räpimu klausimu. Zemëlapis Nr. I yra orientacinis' Jame pateikiama siülomoji tarmiq klasifikacija, be to, jis gali büti naudojamas knygoje minimq vietoviq lokalizacijai nustatyti. Vietoviq, i5 kuriq daugiausia imta duomeil¿, s4raðas yra p. 521- 530, sutrumpinimq s4raSas - p. 530 - 536' Autorius dèkoja visiems, kurie prisidèjo prie lio darbo, visq pirma savo buvusiems studentams - svarbiausiems medZiagos teikèjams bei jos tikrintojams ir kitiems asmenims, padèjusiems gauti rupim4 informacij4. Visq jq pavardZir¿ ðia suminêti neimanoma. Dalis nurodyta vietoviq ir Saltiniq s4raSe p. 52I tt' Nuoðirdus aðiä Lietuvirl kalbos katedros kolektyvui, visokeriopai rèmusiam atliekamq darB

b4, ypaö, doc. V. MaZiuliui ir vyr. dést. A. Girdenitri, perskaiðiusiems rankraðti. Autoriui pastabas yra pateikç bei atskiras knygos'da1is skaitç docentai Vl. Grinakandiveckis, J. Kazlauskas, J. Lebedys, J. Palionis, J. Pikðilingis, filologijos mokslq ZukausdataiJ. Balkeviðius, J. Kabelka, A. Nepokupnas (Kijevas), A. Vidugiris, J. kaitè, mokyt. J. Tarvydas. Jiems visiems aðiü. Pagaliau - last not least - padèka imonai Reginai, atlikusiai labai sunkq rankra5ðio perra5inèjimo ir Zemèlapiq maketavimo darb4. 1965 m. liepos mèn. 7 d.

ô

IVADAS l

Dabartinès lietuvit¡ kalbos tarmês

$ 1. Ne visi lietuviai vienodai kalba. Jie patys tai pastebi ir neretai vieni kipajuokia, pravardZiuoja, pamegdZiodami skirting4 garsq tarim4. Antai K. Naütus miesöio, SakiQ, GrlðkabüdZio apylinkiq gyventojai savo pietryðiq kaimynus vadina kàpsais dèl tarimo kàp vietoj kaip. Plg. pasakym4 zanavikas vëdë kàpsç, õ tà kàpsë kàpsi, tèpsi. Kapsai, savo ruoätu, kaimynus ið pietryõiq, kurie, kaip ir, jie, taria kàp'kaip', tèp 'taip' , vadina dzùkqís dêl vartojim o .dz vietoj di pastarqjt4 kalboje. Toliau, uZ Nemuno (7,iezmãriai, Kietäviðkès - Víevio link), ,,dzúkuso' vadina cìkais arba cìkiais (dël cìk'tik'), ciktñnørs (dèl ciktaí'tiktai'). Ignalìnos, DaugèllSkio, Dúk5to apylinkiq ,,pusdzäkiai" fiie tik ð, dZ > c, dz, o /, d visuomet ið' laiko sveikus) savo kaimynus, tikruosius ,,dzükus", vadina cíeksais, aiba cíelliiais, vietomis cíekais (plg. cíek'tiek'), o patys kaimynq i5 vakarq (Taurãgnai, Sãlakas) yra vadinami kapciõnais (plg. kap óon'kaip ðia'). ,,Dzäkai" vèlgi ,,nedzúkus" dèl d tarimo vietoj tarmès c pravard/iuoja ðiøðiõkøu (Nemunáitis), ðiøgäliaís (Pabérãé), ðiabãromis (tgnalinà, DaugelìSkis), plg. ðià'dz. cià'. Panaðiai atsirado tokie pavadinimai, kaip jisõkai (Ródunia; taip vadinami ãmo: nes, kurie sako 7rs vietoj tarmès ãnas), maikënai (Tverëðius; pravardZiuojami tie, kurie sako mdi'man'), rafkai (Rudaminà; taip vadinami lazdijì5kiai dël jq raikia 'reikia'), striùkiai (Siauriniq Prúsr¡ lietuvir¿ pravarde del ZodZio galo trumpinimo), ilèkiai (Skaistgirfs; vadinami, kurie painioja í, i it s, z), íàkeliai (Rudaminà; pravardZiuojami lazdijl5kiai del jq pertarc íàk), urëkai (Sventosios kairiojo pakra5öio tarp Jonavõs ir Ukmergõs gyventojq Zodis, kuriuo vad.inami kaimynai anapus upés dël jq urè'aure') ir t.t. PIg. aìnúoti'tafü ai vietoj Íemaióir4 d' (jie ainuoja, tai yra kalba vaikai, o ne vãkã LKZ), laiviúoti Jùrbarkas 'Zemaiðiuoti'1, Ieiíitioti Laäkuva 'aukítaiõiuoti'z ir pan. Vartojami lvairús posakiai, kuriais nusakoma, daZniausiai pajuokiant, kaimynq kalba, pvz., veizíek, múotin, zuikis par laükq làpatuo lìtrbarkas (paõiepiami'Zemaiðiai), zanaviko ìlgos dlpkos, jìs padãro kaip añt skrìpkos Vilkavìðkis, sësios sësès, sesì zënai i(r) sutaísè sôki Skaistgiris 'ie5ios sesès, ðeSi zènai ( : bernai) ir sutaisê ioki' (paðiepiami ,,51èkiai1'), kñsakas (ið k4 > kñ sako) kumëlq 1

A. Becenbergeris BB lX 290 raSo, kad Silùtès inektos atstovl¡ kalba kaimynai apibüdin4 iodäítt iílaívóti. Pasak jo, Zauerveinas girdéjgs vartojant termin1 palaivója o, è ir uo, ø neskyrimui paZymêti. 2

Vl. Grinaveckio teigimu,

ðia kartats aukðtaiöius yadin4 leííiñkaís.

,

1l

sutõðijo

ir

pan.

(:

surijo, suéde) ukmergõ (paðiepiami Lyduõkiq, Bálninkq ,,rotininkai,.)

Greiðiausiai i5 pravardZiavimo atsirado tokie ðnektr¿ pavadinimai, kaip balt-

sermãgiai (taip

buvo vadinama prüsq rietuviq Snekta upi" stat,rp ënus), guõgai (,dzukai" vadina ,,kapsus'o), kauíøi (palómenês apylinkése vadinami kaimynai i5 vakarq), petrìkiai ( : bartsermégiai A. Becenbergeris BB IX 264), äøgñnai (Lazúnq lietuviai, ir. J. senkus LKK iI 216) ir kt. Labai plaðiai kitq tarmiq arstovai, ypað esantieji

ií rytq pusés, pravardZiuojami

gudøis. Antaiiemaiðiai jiuo vardu va! zemaiðiq p1ot4), panevêZiëðiai kupi5kënus ir pan. Plg. guds pradëjo dùdas grieáti, gudo pati kojas riesti KrpD 22. Tarmés, esanðios ! vakarq pusç, neretai vadinamos zemaiðiøis. pavyzdúiui, uùnemunès ,'dz.okai" zemaiðiais vadina visus, kurie ,,nedzükuoja" (visq pirma, kaimynus ,,kapsus"), Nevezio kairiojo kranto gyventojai - tuos, kurie gyvena deiiniajame krante (istorinê Zemalóiqkunigaikítijos riba), veliuonìskiai jurbarki5kiùs

dina aukstaiðius (daugiausia atsikêlusius gyventi

-

ir

pan.

Kitos tarmês atstovai labai daânai vadinami pagal stambesnç vietovç, miest4, p_1,.ø.l"riëriikiai, bìràënai, dusetìíkiai, utenìíkiai (pa5aipiai: ií pa. (Irenã.s), tverëðiniai ir t.t. Tokie tarmit¿ bei Snektq vardai liaudies kalboje yra patys populiariausi, plaðiausiai vartojami. Vietomis jie gavo platesnç reik5mç. Anfai iemaiðiai Siauréje ííøuliðiais ( : íiautiëðiais) vadina apskritai aukStaiðius. Jiems Zodis iiaulytúoti reiskia 'kalbéti aukðtaiðiq tatmeo. Greiðiausiai ir zanavikai yra 'uZnovieðiai (anapus Novos upés gyventojai)'. Snektoms pavadinti kartais vartojami ir tokie landðafto kilmês terminai, kaip iðíai'giriq gyventoju,, laukina iðiais .laukq gyventojai' ir pan.

girina

r

Dialektologai kai kuriems liaudyje vartojamiems tarmiq ir Snektq pavadinimams yra suteikç kiek kitoki4 reikðmç. Zemaióiais kalbos mokslo literatüroje dabar vadinarni visi tie lietuviai, kurie iSsiskiria i5 kitq tam tikru afrikatq vartojimu ir literatürinés kalbos uo, íe vefümu, nors dalis iq, buient, klaipedìskiai ir pietq-rytq pakra5tiniai (apie EñZvilk4, Raséinius, T}Ítuvènus, Kiaunorius, kur maZai tesiski_ ria nuo auk5taiðiq), savçs Zemaiðiais ir nelaiko. Zemaiðiai aukðtaiðiq irgi nevadina aukðtaiðiais' Tas zodis jiems yra naujas. Ir vilniaus kra5to ,i,zukai,, savçs ,,dzükais" nevadina: tq vard4 dialektologai dirbtinai i5plétê visiems, kurie ,,dzükuoja.., t.y. taria c, dz vietoj literaturinés kalbos ð, dZ ir t, d (pozicijoje prie5 i, !,1¿, ie). Kalbos mokslo literatriroje vartojamq terminq dóunininkai,'dtinininkai, dónininkai ir pdntininkai, póntininkai, pùntinínkøi, taip pat rõtininkai, dãdininkai, àaliniñkai, íãdinínkai liaudis i5 viso nepazlsta. Juos prasimanê kalbininkai (rodos, pir-

t Siais dviem vardais, pavyzdai,ui,neretai Raséiniq, EiZvilko apylinkiq gyventojai vadina gretimus aukstaiðius. Dar Zr. Joniko PT 4 (ypað 3-ia iSnaða), E. Grinaveckienès pastabas LKK I 123. Apie gìrínìnkus ra5è A. Becenbergeris BB Ix 290. Apie girminieðius *.LM t |i dz.váldzikq) kaimuose, Be to, lietuviq kalb4 suprantanðiq yra Daunori[ (DauroniQ), Gudenióniq, Janðiúnq, Miegáuniq (Miegúnq), Seskü ir kituose kaimuose. Si4 musq kalbos sa14 i5 tradicijos iprasra vadinti Lazíint4vardu. Õia dabar lietuviq kalba jau visai baigiaiSnykti. Lietuviíkiausias Pãsalio kaimas, taðiau ir jame geriau lietuviðkai moka tik senesnes kartos atstovai. vietomis supranta ir vaikai, bet kalbêti nemoka, nes tevai su jais sqmoningai kalba baltarusiq kalba arba, kaip ðia sakoma, ,,po prostu'., kad lengviau bütr¿ mokytis mokykloje. Safia oficialiosios baltarusiq kalbos, daugelis gyventojq moka bei kalba dar lenkr¿ ir rusq kalbomis. Vadinasi, ðia sumi5usios net keturios kalbos. Nuo Lazúnq i ðiaures vakarus, Vìlniaus link, lietuvi5kai kalbanðirTyranemaùa Varenãvo (vietos lietuviai 5i miest4-dar vadina Bølatnà) rajone. Lietuviq kalbos ir literattiros instituto 1952, 1957 ir 1959 metq ekspedicijr¿ duomenimis (zr. J. Sukys LKK III r77 tt.), daugiausia jr¿ yra RamaskoniQ, Tùsamoniq, Dainavõs, Stanìõiq, Bieliúnq, BiliQ kaimuose. Vietos gyventojq tvirtinimu, prieð kokius 50 metq lietuviq kalba ðia visur buvo vyraujanti (lái'døs | o (i>r) pirmiausia nekilðiuotoje galünèje. Vèliau ið baritonrl tarimas buvo apibendrintas ii' oksitonams. Ploto pakraððiuose (pvz., Gélvonai) tasai procesas dar nepasibaigçs. sveik4 (neredukuot4) a visame plote i5laiké tik oksitonai ivarclziai (tàs, kàs, ønàs, lcatràs), kurir¿ galüné nebuvo sutapatinta su atitinkama baritoniðkavardai.odÉiq fleksija. Kitaip diuos dalykus ai5kina J. Kazlauskas B.fl 1962 4 23. Jis panevezìðkiq t,, r (raso u,i)traktuoja kaip tariamq ser.rovinir¿ trumpr¿jr¿ p, e (virtusiq lk. a, e) refleks4. Bet juk, pavyzdúiui, acc. pl. þelòs'peles'tuo atveju reiktq kildintiä *petòs (l). Tik ið plataus e po I panevezì5kiq tarmeje galejo atsirasti ø > u (petès > pelàs < pelùs, kaip íakàs > iøkòs).Plg. þelù.s Gélvonai 'pelès'.

EN

.53

e

jis priklauso nuo $ 49. sis balsis tarmese labai ivairuoja. Daugiau negu kiti (balsiq asimiliacija). kokybês skiemens tolimesnio ypað ir kiröio fonetines padèties, jo Siaiptarimas balsiAis, kitais iiverðiamas Be gg 50-58 aptariamq atvejq, kadae skirtingose paðioje tarmeje jau labai nevienodas, tiek atskirose tarmèse, tiek ir toje pozicijose svyruoja diapazonu nuo labai plataus ø, prllygslanðio suprieðakintam a, iki artejanðio prie g. Taðiau ið klausos tuos niuansus ne visuomet lengva suvaikyti' juo labiau atskiras ðnektas tyrinêjant skirtingu laiku. Matyt, ir senoveje dêl gretimq skiemenq su uZpakalinès ei1és vokalizmu itakos e tarn tikrais atvejais virsdavçs a. Tai rodo tarmése pasitaik4 tokie reliktai su senesniu (?) e, kaip' pavyzdliui, vasëris Kretingà, Salantai, Kvédarna, Tirk$liai '\'asaris' (vejas ir menuo). Plg. pavãseris SalantaT, Kvëdarna, Pùnskas, KaÎsakiðkis, Anyk5ðiaÏ (Roma5kónys) 'pavasaris', pavaserióp (-õp2) Skáp\ékis, vasëris pavardÔ (Bügos RR III 853). Dar Zr, Pr. SkardZiaus straipsn! APh VII 4l - 44. $ 50. IS aukðtaiðiq balsi. e labiausiai derina prie tolimesnio skiemens kupiðkëjei nai. zr. Zml. Nr. 12. Jie tiek atviro skiemens, tiek ir ieinanti i er, el (ir en, em, prienèra jeigu skiernenyje (t.y. tolimesniame ðie nevirto Ìn, im) prieð kiet4 priebalsi õakinio ar suprie5akinto balsio) ir absoliutiniame iodäo gale verðia ø, prieð minkðt4 priebalsi (t.y. jeigu toks balsis yn ar buvo ) kirðiuotoje pozicijoje (ir akùtiniuose ér, él bei iilaikytuose én, ém) susiaurina ir taria pusilgi g, nekirðiuotoje pozicijoje (ir cirkumfleksiniuose ei, eibei nepakeistuose eñ, erit) palieka sveik4 e, pvz.' a) ma.medus', acc. sing. må.ilu. "medq', bá'rnqs 'bernas', ma|svas'melsvas',.3. praes. dùs sañ'sta'sensta', bàt'bet', mët's'mës' (!fardis), 3' fut' màs'mès', prt'tabà'tebe', voc. sing. k5.rva'karve', acc. p|. katàs'kates',b)thþ.di.s 'medis', imper. ié'ík'verk' ( < vérki), í,é.lrias 'velnias', i('ritl'sen.li', c) 2. sing. ptaes" rhet'ì 'meti', 1" sing' praet. úeéaí¿ 'meðiau" þeíúí.klt't.s'pernyft51¡S" rhei'kle. 'merg5ê" pa{elk('{ 'patelkèti'. Po k, g, i, z, ð,j virtimas kiek kitoks: dauguma kupiðkëru¿, nepriklausomai nuo tolimesniq garsr¿, nekirðiuot4 (ir cirkumfleksiniuose ei, eÏ...) arba po kirðiu nepailgëjus! (galünèje) e i$laiko sveik4, po kirðiu pailgèjusi (ir akutiniuose ér, él) Yetóia 9, pvz., a) nom. pl. ketuíì'keturl', kelì'keli', kel'ítas'kerStas', acc' pl"íofrès 'iakes" gerà,geta,, acc. pl. r5'ges 'roges" letmï. 'selmuo" nom. sing. f. áemà'iema""aÇÇ. pl. ñ'Ées'loies" 1. sing. çtraes.iemù 'imu" b) nom. pl. f.líþ.tuíc.s 'keturios" kè'lc.s .kelios', g,è.ras 'geras', {ë.ítç. 'gerti', nom. pl. f . lè.fc.s'$ejios', l('rnas'ðernas', acÇ' sing. f. É\.mu.,Lem4" gíi.óþ.taL'gryðelç" sauiQ.loL.'saujelç'. Taðiau Siaures vakarq kampe apie Pãpill ir po k, g, i, Z, ð, i tarim4 lemia tolimesnis skiemuo: ðia prieS kiet4 priebals! tariamas platus ø (kirðiuotoje ir nekirðiuotoje pozicijoje), prieð mink5tQ priebais! po kirðiu (ir ieinantis itvirtaqadlius ér, é1...) veróiamas 9, nekiröiuotoje pozicijoje (ir leinantis iei, e| ...) iðlaikomas e,pvz.,a) nom. pl.f . kà.tut'c..s'keturios',

gen. pl. kætuíú. 'keturiq', 3. praes. køí'ta 'kerta', krÉ'lmas'kelmas', g'à.ras'geras', gen. pl. g'ærú. 'gerq', g'æl'svas'gelsvas', gé'ldø'gelda', læ1m3.'Selmuo', átþ.mas'iemas', gen. pl. Éæmú.'i,em4", ðæsnò.kas 'ðesnakas', saujcÞ.\ø. 'saujelé', mqéetlka'mazgotè', b) nom. pl. f . kþ.Ic.s 'kelios', imper. refl. ké'lkis 'kelkis',1. pl. g{'íkum < gér-

f. fl.fa.s'Se5ios', acc. sing. Éþ.rht.'i,emç', c) nom. pl. m. kelì'kell',geiì'geri',gtÌ'.ï'l,i'gelsvi',fefì'íeii', Éerhì'ieml'.Posukietèjusio/visikupi5kénai e verðia ø, nepriklausomai nuo tolimesnio skiemens : Iå.das 'ledas', Iactè.i'i.s 'ledelis',acc.pl. þelàs'peles'. Neiginys ¡re j5laikoe(po kirðiu e)irtada,kai po jo nera minkðto priebalsio: úeá'rtas 'neartas', 3. praet. në.baig'ç. 'nebaige' (úæ5'rtas, írcù.baígce. Papills). Dvibalsis eiveróiamas ai (a"i) tiküodäo gale:2. sing. praet. mataí'matei', dat. sing. k5.tai'katei',bet íå.kei (íà.kæi Papil!$ 'íakei'. Zadäo vilcim'gerkime', nom. pl.

duryje ei tarimui tolimesnis skiemuo, atrodo, pastebimos ltakos nedaro, plg. íi,eî'lras 'sveikas' ir íieî'ktþ. 'sveikti'. Akütinio dvibalsio ei pirmasis demuo, rodos, visur siaurinamas: k('ìk{e.'keikti', i{'ila.'seilè'. Vietomis kupi5kénq kraðte pasitaikanðios formos puodekelis, virbelíùkas (Kùpiðkis, Skãpiðki$ vietoj puodalcelis, virbaliìtkqs galètr¿ büti laikomos hipernormalizmais. Taðiau pirmoji uZfiksuota ir DusetQ (gauta i5 kupiðkënq?), net AdùtiSkio apylinkêse (balsiq asimiliacija?). Dar

plg. Tverõðiaus Snektos períëlis'paríeiis', verikë'varíké' (Bugos RR III 858). $ 51. Dalis anyk5ténq kirðiuot4 negalüninl e (ir ieinantii ér, ël resp. én, ém, jei pastarieji nevirto in, im) taip pal siaurina, taðiau nepriklausomai nuo tolimesnio skiemens. Zr. ù,m1. Nr. 12. Óia tariamaacc. sing. thQ,du.'rnedq', b'!'rnus'bernas', li('lmas'kelmas' ir thè.li.s'nledis', í,é'lriis'velnias', ië.úi.s'senis', 3. praet.þ!'íriefe. 'perneðe'l8, betrhedùs,1. sing. praes. gi.úenù'gyvenu', gen. pl. b'ernú. 'bernr¿', Iielmú. 'kelmq', ielítú. 'velniq', acc. pl. kafès, 3. fut. í'èí, b'èt, t'eb'è. Apie Zemaitkiemi, Lyduokiùs, Bálninkus net dift.ongizuojama (daugiausia ér, él): imper. í'¡é'ík'íerk', úié'lítis 'velnias' arba .í'íeik, ítíelriis, vietomis net 3, praes. úië'ía resp. riìëía'neía'. Pig. analogiðk4 ø vertim4 $ 45. Siaurinamas ir akütinio dvibalsio éi pirmasis dèmuo: 3 praes. k('ike 'keikia'. Susiaurejçs e nuo senoviniõ ilgojo ë (óia tariamo 9') skiriasi tik kiekybe. Kokybinio skirtumo, atrodo, néra, bent ið klausos jl sunku suvaikyti. Pietvakariq pakra5ðiuose, aröiau Ukmergês, ir ilgumo skirtumas i5nykçs: abu balsiai ðia sutapo (gi'ra.s 'geras', {i'ralas 'geralas'). Kirðiuoto balsio e visai nésiaurina rytine anyk5ténq tarmês dalis (Panemunõlis, Svedasaï...), taip pat Mielagenq--Grybq-Fakarvinõs kaimq Snekta ($ 45). Taðiau siaurinimas, kad ir maZiau ryðkus, pastebetas toli nuo 5iq vietr¿ vilnì5kiq tarmés plote apie Rirn5ç. Jis uZfiksuotas net Zemaiðiq p7ote, úr. $ 46. Po sukietéjusio / vietoj e dauguma anyk5ténq 18

Kirðiuoto prieídêliopár- balsio susiaurêjimas pastebétas ir kai kuriose utenì5kiq tarrnès Snektose (pvz., Aluntà). Liñkmenyse (vilnìSkiai)jis siaurinamas tik tuo atveju, jeigu pridêtas prie balsiu prasidedanðio veiksmaZodZio , pvz.,3. f:ut. þé.'rais'pereis', Þ('rauks'peraugs', bet þé'rdurs 'perdurs', þé'rials'per5als'. 55

54

taùa a: lå.das'ledas', lalþ..li,s I lølë.Ii.s'ledelis', acc. pl. þelàs'peles'' I5imðiq pasitaiko vietomis ploto pakra5ðiuose, pvz., lõ'das Ukmergõ, D.døs S'¿èdasai 'ledas'.

prie tolimesnio skietiek atviro skiemens, mens Svëk5nos - Gaidamo apylinkêse, kur senesni Zmones jei ðie nevirto en, em) sudèti verðia ø prie5 kie' tiek ir ieinanti i ei, er, el (ft en, em, t4 priebalsi, t.y. jeigu tolimesniame skiemenyje nèra prie5akinio ar suprieSakinto balsio, pyz., 3. praes. dàd 'deda', L sing. praes. nàíþ'neËu', íàrþ < íerù'óeriu', sâ'nc'senas', nom, sing. f. äàmà'ùema', vã'dg < vëdu'mudu', 3. praes. ttàä 'Yeia', pâ'r'peri',3.fut. Òitàks 'uZtekso, adv.lì'mã't 'Siemet', bet2.sing. praes, dèclþ 'dedi', nom. pl. m. íèriè'seni'. Pakitimas neivyksta po k, g, l, i, þY2., liã'pâ'ls 'kepalas', dat. sing. m. g:ærô'm'geram', nom. pl. làdã' 'ledai'. Kartais dêsning4 virtim4 sudarko analogija, pvz., nom. p1. n. ràlè 'reti', dat. pl. m. ratî'm,s'retiems' su ø ii ràc 'retas'. Sporadiðkai îete' < ei virsta e',pvz.)rã'k'relkia'.VI. Grinaveckio duomenimis, plot4 apjuosianti izofona eina pro Gaîdam4, Tvaskuðiùs, Iñkaklius, Aisënus, Petráiðius, Salpènus, Stemplès, Büdvieðius. b) Dalelytes ne, te (neb, teb < nebe, tebe; tegul) ir prielinksni-prie5deli óe, tur bút, del proklitines padèties i5verte na, ta (nøb, tab, tagul),ba dalrgelis ùe' maiðir¿. Su e sistemingai tariama, rodos, tik íiaurèje apie Mósêdi, Skuõd4, $atès, Plãtelius, Ylakius, Pìkelius, Tìrk5lius, Víekðnius ir pietq-rytq pakraSðiuose prie auk5taiðiq (Vainùtas, Pãgramantis, Tauragë, Skaudvìlè, Kelme, Sáukênai, Kurðénai). Siaureje vietomis pastebéta sakant dvejopai: su ø ir su e. Tarimas ba'be', tagù 'tegu' (bet ne) búdingas ir vietomis rytq auk5taiðiams (pvz., Debeikiai). g 53. Siaurês Zemaiðiai tel5ìðkiai ir artimesni jr¿ kaimynai (Kalnãlis, Plùnge, Ùãventis...) turinti senovini kirli e susiaurino, jeigu tolimesniame skiemenyje yra tarmes siaurieji balsiai 'Lt,'u' (Lt, ø'po minkito priebalsio), i, i'. Vieni Siuo atveju raria ç (ltemptesni \Z e< t), kiti - ie. Zr. Zml. Nr. 12. Iliustracjjai pateikiama daiktavardúio mëdis paradigma:

$ 52. a)

ZemaiöirL tarmeje balsis e labiausiai derinamas

Daugiskaita

Vienaskaita nom.

rh('eüis

rhîed'is

thë'dáç (rh¿'dç) gen. rhèdÉQ'u (rhèdô'u) dat. rhiedi acc. rhø'di

instr. loc.

7hèdê'

rh('dáu (th('du) thîedÉu (rhîedu) thèdê'ms

thèdáùs (rhèdùs)

thèd¿Ò (úèdÒ) rhèd'îe

rhèdáû's ( ç

le Loc. pl. t'míedà'û's(ç) resp. rhíedû's(Ç) negirdëta. 56

)

thèdê's (thèdû's ) rhèdáû's( ç) ( rhèdû's )le

Õia sakonra: tÒ í,ë'ii | íieii 'tu vesi', bet ¿ì.í úë'ip'aé vesiu', gen. pl. þ'pfulliepfu 'lepÉiq', bet rhë'tu'metq'. Siaurêjimas lieðia ne tik atviro skiemens e, bet ft e, einanti dvibalsiq pirrnuoju démeniu (ei virsta tik çi), pvz., gen. pl. maÉ('iku'MaZeikir¿',

g/'íitu I gîeíiu'gerviq', bet nom. pL. maÉa'ikê''MaZeikiai', gê'rves'gervès'. Atitraukus kirti, nesiaurinama. I5imðiq pasitaiko Siaurinêje ploto dalyje. Antai apie Tìrk5lius € ) g,jeigu kirtis atitrauktas nuo trumpos galünès, pyz,, acc. pL. rhèdÉ'ig 'medZiùs', màá('ilt',s 'MaZeikiùs',2.sing. ptaes. dþgi 'degì', ë'iúì'einl',thë'Íl¿i'merkì' (ir g'('údt'gendì: 5a1ia 1. sing. g'ë'nd4 'gendù',3. pers. g'ë'nd'genda'2o), bet gèítî.s 'genys', gen. pl. g'èriir. Õia siaurèja net naujasis e', kilçs i5 ei, plg. TirkðliQ ðnektos 2. sing. praes. gí('b't < greibì 'lieti, griebi' (i. sing. gië'b? < greibù), MóseclZio Snektos 2. sing. fut. pøííeii < pareîsi. {vardZiuotiné forma äàlã'iØs Tirk5liai arba åùlìeíQ)s Kalnãlis 'Zaliasis' rodo, kad gali susiaureti net tasai e, kuris kilçs i5 ø po minkðto priebalsio. Vietomis siaurejimas ivyksta skiemenyje prieð jau susiaurint1 e.Pavyzdúiui, Tirk5liQ apylinkese tariama: acc. sing. ë'leí 'e5eri', dg"b'¿¡ti> 'debesi', acc. pl. ã'lçíus'eíerius', dlÇ'b'çíis'debesis', bet nom. sing. èlèíî's'eðerys', dèb'è3Ès'debesis'(nom. pl. d('b'ei{ùs'debesys'). Sako, vietomis gali büti susiaurinama net prie5 ie < ë, pyz.,loc. sing. úþdîe (?) Z¡dit 9 ir e > ie, nêra grieZta. Pavyzdäui, apie Mósêdi, I{¡fkolius gleta vyraujanöio ie kartais pasakomair g (8. Rokaitê LKK IV 151). TirkðliQ apylinkese sistemingai taúamap,taðiaupriesaga -elis turi ie, Zr. A. Girdenio straipsni Kalbotyroje M49 - 150. Rytiniuose pakra5ðiuose e > I I ie izofona ulzgriebia dali tq Zemaiðiq, kurie ZodZio galunêjejau nebeturi siaurr¡jq ø, i, nesjuos pavertê Q, ç. Antai apie Luõkç tariama: .ílelgs'senis', acc. sing. Íìerie'senl', gen. pl. ííeúo'seniq', bet gen. sing. íë'rie'senio', dat. sing. íèriô'u 'seniui', instr. sing. .íèlò 'seniu'ir t.t. Plg. Pãvandenès apylinkiq rhè.dçs'nledis', ípriè.(çs'5unelis' (Vl. Grinaveckis PID XI 90). Einant i rytus, siaurinimo desnis laipsni5kai sutrinka. Pavyzdùiui, apie Raudënus sakoma íîeítgs 'senis', geû. sing. iîerie 'senio' (!), dat. sing. íêúô'u'seniui', nom. pl. Íèúê. 'seniai'. Kurðénr¡ - Sáutenq apylinkése iodáio sënis paradigmoje apibendrintas trumpas d, tik kai kurie linksniai turi gretimines formas su pailgejusiu ir kiek platesniu â: gen. sing. !èrie ll !ë'rie 'senio', nom. pl. ièúe' ll Íë'rie' (1. ret.)'seniai', instr.

pl. íèrie's ll Së'íre's (1. ret.) 'seniais'.Moteri5kosios giminês (sënè) parcdigmoje, kur maáiau asimiliacijos pozicij4, apibendrintas ã. Kad è : ã prieðpastatymo esama tos paðios prigimties, kaip ir e : ç (ie), rodo tokie pavyzdùiai, kaip ítèþelis'iðsiZiojelis, Zioplys', acc. sing. .íè,íeli'seserj', t'èflhilíi 'teðmeni'. Plaðiau Zr. V. Vitkausko straipsnf LKK YI 20

269

-273.

Kadangi ðia susiaurèjçs gz balsiq asimiliacijos pozicijoje savo ruoZtu kaitaliojan.ras su

r'rr

($59),tailiteratürinèskalbosezgalibütiatliepiamasnetketveriopai,ple.2.sing.fut. k'iítlîeií'kentési', 1: sing. praes. k'ë.ntò'kenðiu', 2. sing. praes. þë'ítdi 'gendi'ir 1. sìng. praes. þë.ni.ò'gendu'. 57

Analogiðkai kaip e: ç (ie), didZiojoje ploto dalyje nuo tolimesnio skiemens priklauso ir u, i resp. o, e pasirinkimas ($ 59). $ 54. Balsi e taria e arba g priklausomai nuo tolimesnio skiemets ir Klaipedos kraðto ùçma1óiai. Taðiau s4lygos, kuriomis ivyksta siaurejimas, del duomenq stokos nera visai aiðkios. Prie5ingai kitierns Zemaiðiams, ðia lemiamas vaidmuo, atrodo, tenka tolimesnio skiemens vokalizmo prie5akinei artikuliacijai. Kirtis, rodos, didesnio vaidmens nevaidina. Zr. kq ra5o A. Becenbergeris BB VIII 134, 264, E. Grinaveckiene LKK III 195, Vl. Grinaveckis Kalbotyroje VI 52 - 53.

IX

Siaurèje ir vakaruose daugiau ar maäau redukuot4 galùpavertë pvz., voc. sing. pã'rlg lpã'rfþ 'parðe', acc. pl. kàtþs'kates', nèbi I e nini 9, nòbþ'nebd. Zr. iml. Nr.Nr. 14 ir 15. Apie Sáukenus, Kurðénus voc. sing. galuneje tariarna i, bet acc. pl. galúneje * e, plg. pai.fi'par5e' (taip pasako ir pakra5tiniai aukitaiðiai apie Krucpiùs; tai gali buti Zemaitybe), bet kà{ès. Öia sakoma ir nèb'ì'itrebe', bet l. sing. ful. dìí¡5ítle 'dirbsite'. I-aükuvos apylinkese tariama voc. sii'tg. pã'ífe, acc. pl. kà{ès,bet L pl. fut. de'ípitg.

$ 55. Zemaiðiai

$ 56. Zemaiðiai vietoj e turi i > e tam tikrose morfemose nekirðiuotoje ZodZio vidurio pozicijoje. Te.i visq pirrna lieðia konsonantinio linksniavimo daiktavardZius bei vardaZodZius su priesagomis -enø, -sena, -eta it kai kuriomis kitomis. Plaðiausiai 5is rei5kinys pastebetas n kamieno daiktavardZiq paradigmoje. Sakoma, pavyzdZiui, acc. sing. rùdini > rìtdiúç) Tirkðliaï, rö,det4i Kretingà 'ruden!', bet gen. sing. rudeíis > rodë'ns. Flg. Siaurés Zemaiðiq dat. sing. pë'imçnê"i'pierneniui' ir nom. sing. f. pçimë'np'piemene'. Tokiq formq su i > 9 nepastebeta tik pietuose, pavyzdúiui, apie Pãgramanti, Taüragç. Taðiau Siaureje jas turi (greta variantq su e) ir pakra5tiniai aukðtaiðiai apie Sakjn4, Zagãrç, Jõni5ki, pvz., gen. sing. ãkmino, vdndinio ll ãkrneno, vándenio, dat. sing. ãkminui, vándiniui ll ãlcmenui, vcíndeniui ir t.t. Daiktavatdüo .vanciuõ paradigmoje variantai su i íalia gretiminiq su e pastebeti lietuviq kalbos ploto pietryðiq pakraððiuose apie Léipaiingi, Kabeliùs ir ZíeIeloje (ðia pasakoma net visai be balsio : vándnio). Atskirq daiktavardZir¿ (pvz., akmuõ, vanduõ) dvejopos formos (su i'ir e) vartojamos Bretküno ra5tuose. Zemaiðiq tarmès ðiaurês vakaruose i > 9 turi ne tik n kamieno, bet ir kai kurie kiti konsonantinio linksniavimo daiktavardãiai, pvz., duktã (plg. Kalnãiio ðnektos dat. sing. dÒkterê'i ll dÒktçrê'), sesuõ (plg. sès7rQ'i 1l sèsçrê' ir sèserQ'í ll sèserê' Kalnãlis), vietoinis net mënuo (pig. rhîeneiQ'u Kretíngà, bet rhíeneÍp'ø Kalnãlis). Priesagas -ene, -senct, -eta (dvõsene, eísene, kùpetø arba kupetà, lópeta arba lopetà'kastuvas') su i > e Iariabetnai, visi iiaures ir artimesni pietq Zemaiðiai. Atskiri ZodZiai vietomis pasakomi ir su e. Tariant su i > g, be kito ko, pastebeti 5ie iodäai ãdeta Skuõdas, Telðiaì, Tirk5liai 'adata' (plg. ãdetø, rc| ãlita Zietela), Êlena Tirk5liaî 'Elena', lcójenos Kalnãlis 'naginês', lcõsena t.p. 'Saltiena', krëkenø Tirk5liaî'tik apsiver5iavusios karvés pienas', lëtenø t.p., lùpena t.p., më\enà t.p. 'melyna' 5B

t.p. (bet pelët¡d i5laiko è), penlcetùkas Enclriedvê'íc (dvê'c), tréitas> trê'ic (trê'c) issirutuliojo ið dvëjetøs, trëjetas per pereinam4ji laipsni dvëiiÍas, trøiitas? i.emaióirl tarmès ðiaures vakaruose i > ç tariamas dar kai kuriais kitais atvejais. PavyzdZiui, pastebetas ðiuose ZodZiuose: dìdelis Endriejãvas, Kalnãlis, Pìkeliai (plg. dídlis Kretingà, GargZdai, Plãteliai), gedóuti Kretingà, iõnkelis Endriejãvas 'toks Zaidimas', lcarðiamà Kretingà (kåróèmà) 'smuklè' (skolinysl), ketìnti Kretingà, kùpelë Mósèdis'javq guba" obelõKretingà, Pìkeliai, uodegàt.p. (betbeuodëgis illaiko A). Plg. pàtçtã'Tirkðliai'patalai'. Õia, matyt, priklauso ir skaitvardZiq l l 19 antrasis dêmuo, kur! claugelis Siaurés Zemaiðir¡ (Kretingà, Kalnãlis, Rie(betmëtënë'melyne' i5laiko jãvas, íepetis t.p. Gal ir

ë), pelenaí

dvéítas

>

-

tãvas, Viekðniai...) tatia -lqka" Aukððiau apra5yto reiðkinio kihné nèra aiðki. Fagal K. Buga (RR iI 147), i'ernaiðiq tarmeje nekirðiuotas e prie5 n )-balslpavirto ¡f. Toks virtitnas, jo uuornone, arsirado kur5ir¿ kalbos poveikyje (R.R IIi 203,369). Jis ir kitais atvejais nekirðiuoto

e pakeitim4 I > g linkçs aiðkinti kurðiq kalbos substrato padaru (RR III 411). Toks aiðkinimas, apskritai, galimas. Ji paremia ir tas faktas, jog i > I vietoj e i,emaiðiai turi toje paðioje fonetineje padetyje ne visuose ZodZiuose, be to, tarimas neretai fakultatyviðkas. Suprantamas daiktas, t > ç galejo isigalêti tik bendruose

ir lietuviams ZodZiuose arba kurðir¡ skoliniuose. Tq pat! Zodi Siandien vieni iemaiöiai iitaria su I > g, kiti su e. Taðiau kuo toiiau i Siaurç ir vakarus, tuo Zokurðiams

i > 9, skaiðius

didesnis. Vietomis e büna net naujadaruose, plg. pQ.rtvgl'ís Kretingà (be+" pQ'í{itei'(t)s Tirkðiiaî) 'portfelis'" PaZemaites aukðtaiðiq ,â'kminq'akmeni' ir kt. K. Büga linkçs ai$kinti Zemaiðiqitakos arba Ziemgaliq substdZir¡, iltariamq su

rato padaru (RR III 373 s.v. ãkminas).I5 tikrqjq ðia nekirðiuotas e prie5 n *balsi kaitaliojamas su I ir kai kuriais kitais atvejais, plg. Skaîstgirio apylinkés vietovardäus Reibiniai ll Reibeniai (kaimo vardas), Gimbñðiai ll GembñðiaÌ < Ginbñðiøi ll Genbñíiai (kairno vardas), Pàgímbutè ll Pàgembutë (Reibiniü kairno dirvos vardas). Pietryðiq pakra5tiniq Snektr¿ formoje vtíndinío'vandens', gal but, galetq slypêti ir priesagos -er- silpnasis laipsnis. $ 57. FagalK. Büg4(RRII 21,Iil218,41.7 -418,433-434), rytq Lietuvojee, kuris niekuomet negauna kirðio, ne po k, 8, í, í, i pavirto balsiu ø' kas es4 matyti i5 ZodZiq miínasis 'menesis' (taip tariarna, pavyzdliui, apie Pùnskq, Léipalingi, Sirñn4, Dùsmenis, Zietel4, Zasliùs, Ùkmergç, Dùsetas, Palúðç), mënasíenø'mênesiena', Dùsatos'Dusetos', valët 'velèt1'. Senovinis ¿ tuo budu buvçs pakeistas *Õedesai (plg. vietovardZiuose Alsatà < Alsetà, Amatà < *Ametà, Õedasai < *Svèdesai, Zarasøi < Laukesà), Pyvasà < Pyvesà (plg. Papyvësiai), Svëdasaî < *Zaresai, Zìrnøjai (ir Zirnajà, Zirnajai) < *Zirnejai. Sio désnio veikimo slera siaura. Be K. Búgos nurodytq pavyzdi.it4 (vaiét sakoma siaurai), ðia clar galetq priklausyti saptynì resp. saptlni 'septyni' (bent $1ektose, kur s nekietinamas, pvz., Aly17

59

tùs, Gélvonai, Ukmergë, Aluntà, Panemunëlis, Pandells), saklyöíà'seklyðia' (pvz., Aluntà), sølcmìnës 'sekmines' (pvz., Svedasai, Aluntà), nom. pl. ãkmenas < ãlcmenes'akmenys', dùlcterøs ll dùktaras < clùkteres'dukterys' (pvz., Adomlne, Svêdasaî, Debeikiai, ðia gen. sing. kirðiuota galüne -ès neverðiama -às). plg. Aluntõs apylinkir¡ ^çøsøô' 'sesuo' ðalia acc. sing. 3ë.Éeíi,'seseri'. skoliniuose ir Siaip etimologiðkai labiau izoliuotuose ZodZiuose, matyt, nekirðiuojamas e virsta ø ivairiose tarmése, plg. $$ 186 (43 i5na54), 187 (46,47 iðna5as). $ 58. Svetimuose, ypað tarptautiniuose, ZodZiuose nekirðiuotas (karta,is ir kirðiuotas) e dainai verðiamas i arba tik susiaurinamas. Ypað tai büdinga rytq aukðtaiðiams, taðiau pasitaiko ir kitose tarmèse. Virtimas palieðia ne visus tai'ptautinius ZodZius ir vietomis yra fakultatyvi5kas. Pavyzdäui, su i vietoj e pastebëta tariant ZodZius akordeònas arba lcardeònas (lcarclijõnøs) Zãsliai, Ukmergõ, Palévené, Liñkmenys, Adùtiðkis (plg. òkprdejtions Kahrãlis), anekdòtøs arba nekdõÍas Zãsliai, Simónys, areitúoti (íiitú.ió Adirti5kis), belcònas Gélvonai, rJkmergé,, beídäiõnë Simónys, brezeñtas ir brèzentas Ukmergõ, celiulÌòzë Ukmergë (plg. óçlpl'íìoie Laíkuva), cemeñtas arba cèmentas (cìmøntas 5imónys) Liñkmenys, ðemodãnas Ukmergë, denatürõtcts (dìnatñras Saklina), gangrenà Adùti5kis, hektã-. ras (giktá'rs Kur5énai, plg. çktâ'rs viekíniaî), lcanceliãrija Liñkmenys, leitenántas Palëvene, medãlis resp. medõlias Liñkmenys, odelcolònas arba delcalònqs Dùsmenys, orkèstras arba órkestras ukrnergê (plg. ûoíkgstrøs Laükuva), pãletas Kretingà, Kalnãlis, Jùrbarkas, Vilkavìíkis, Dùsmenys, Rudnià 'paltas' (plg. pã.|'îec Laükuva, Luõke, pã'l'iec Karklénai, Johámpolé), pdrkeris (ptí'íkil'i.s Liñkmenys) 'amv¿ina plunksna', pòrtfelis (puõiþili.s ll puõíp{ili.s Liñkmenys, plg. põ'rtpelß Kretingà, pô.rtvelî)s Viekíniai), registrúoti (íig'istrú.ìó ll ligistrtt.ió Adùtiíkis), specialìstas Sak¡ina, Ukmergõ, spekulidntas Ukmergë (,íp-; plg. fþþkùlã'nc Tirk5liaî), teãtras arba tejãtras (rijãtras) Lazdljai, Ukmergõ, telefonas (plg. t'ilìpûons Kretingà), telegramà (plg. t:el'igrâ'ms Tirkðliai), vet(e)rinãras ukmergõ (plg. úiet\enâ'rs Laúkuva). Taip elgiamasi ir su e nekirðiuotame arba cirkumfleksiniame en, todër rytq aukðtaiðiq ,,puntininkq" plote pasitaikanðios formos bin(d)zìnas 'benzinas', ciñt(n)eris 'centneris'(skãpiÉkis), kalindõrius 'kalendorius', liñtas 'tylus, ramus' (Ukmergë, Kùpi5kis, plg. le íi' t a"s

Gélvonai, Iõntøs Dùsetos Bügos RR

II

I

05), p udamtñt a s (fu p ødamìñtas BìrZai,

Kùpi5kis, skãpiSkis -perdirbta pagal pãdq)'fundamentas', sakramiñrøs 'sakramentas', testamiñtas 'testamentas' (Bìrzai, skãpiðkis) nerodo, kad Sie iodùiai butq seni skoliniai (gauti prie5 en > in). Abejonç kelia gal tik linciñgas 'grandiné', turimas

jau senuosiuose ra5tuose, p7g. linciugøs SzDis 128b, acc. p7. lynciugtts PS I 3820. Kirðiuotas e svetimuose bei tarptautiniuose ZodZiuose daùnai verðiamas ie, ypað rytq aukStaiðiq plote. Virtimas pastebêtas, pavyzdüui, iiuose i.odtiuose'. elèlctrikas (alíëkliikqs Kaitanënai, plg. liëktru R.aguvà 'elektra'), Amèrìka (arhiërikas vìdi5kiai, plg. arhþ.tzikollarh(:ilcu Kaisaki5kis, cuhé'íka Palévene,KÌrpi5kis), antenà 60

(aú{iënø ll ørifþ.nø Liñkmenys), etaäèrë, chèmíikas (kiërhiíkas Gélvonai), chòlera

(kølierà, gen. sing. køliërø.s Palúðe, Dúk5tas, kalìera Laükuva, Luõkê, Tirkðliaî, k7lîeraKretingà), berètë,bèstija,Eugènija(augliëúijeGélvonal),fønerà(pariiëraGélvonai, Aluntà), fèrma (þiërmu Raguvà), hektãras (giøktarøs Aluntà), kotlètas,manèvras (manèbras), ruankètai (plg. mañ.l(.ieta' Kuriénai). Vakarr¡ aukðtaiðiai vietomis toki e prilygina savajam é. Apie Smalininkùsjis, kaip ir d, verðiamas dvibalsiu ei (pirmojo dèmens siaurumas neZymus), ptg. amfi.lit duõkta.íus) 'daktaras', drigõntas Ukmergõ, Salãmiestis 'drigantas', germõnas

Kaltanènai (sen.)'vokietis', gronyðià Pùnskas (turi ir Zemaiëiai,ùr.LKZ) 'valstybés siena',kovà Li5kiavà, Dùsetos, Kaltanènai 'kava', kuligõnas Kaltanènai 'chuliganas', karTtporas PalúS¿, faltanênai, Liñkmenys, Adùtiðkis 'kamparmedãio sakai', midõlius T.iñkmenys 'medalis', muzíkóntas lJkmergé 'muzikantas', põsas Liñkmenys 'pasas', raíõnðius Ukmergë 'roZanðius', restarõnas Kaltanènai 'restoranas', sandõlas t.p. 'sandalas', íkandõlas t.p. 'skandalas', tolîeirkò Kaniavà, Zietela arba torielkà Kùpi5kis, tõrelka (t tõlerka) Liñkmenys 'lèk5tè', rof¿ì Dotinénai'tévas, têvelis', vot¿Ì Palú5ê, KaÏtanènai 'vata', Analogiikas d vietoj literaturinés kalbos ¿ rètas. Rodos, pastebèta tik klëmka 'durq rankena' ir lëmpa 'lempa'. Linkmenyse kirðiuojama galnnë (klémkò, Iêmpà), Aluntojè, Svédasuosè, Salakè - íaknis (kirtis ant i, priegaidê nery5ki). 21 Zietelos lietuviai ãodiiuose tolì ir sodlnti bei jq vediniuose svyruoja tarp o ir ou: toulì, toulèst 'toliau', soudí.t (l . sing. praet. pasoudínåù.) ll to.lì, to.lèst, so.dí,t,

7l

mólis, dat. pl. íakòms 'Sakoms', instr. pl. íakòms 'Sakornis'. $ir¡ junginiq cirkumfleksas daug kur virsta vidurine priegaide ($ 25).Tas pats ¡ dar turimasiodZiuose kodã|, todõl,kurie ðia tariemi kc,lel., tclei. arba kcrf{,nl{. Be to, juose a gali buti pakeiðiamas (net toje paðioje ðnektoje) trumpu u: kudei., tulel. tesp. kul(', tud(' (it kùdç., tùdç-). Tariant Siuos zodZius su ø uZfiksuota apie Kapsùk4, vilkavìski, K. Naümiesti, Grì$kabudi, Lukðiùs, veliúon4, serëdziq, Õcust re, plg. Jirrbarko Snektos die!i.' 'dëlë', pajíe(ei JPagègiai', líeyt 'tèvas', úiet'vèl', i. sing. rienujíelu 'nenujègiu', 3. praes. úiãr'nèn'. Tai, Zinoma, Zenraitybès. 73

vietoj or daug kur pastebèta tariant er, plg. Tirk5liQ ínektos bprdô'çs 'tamsiai raudonas', klQ'rþ" 'chlorkalkes', s6'rc'rü5is', tô'í¡{"'t '¿rrpês' ( : klûorka, tûorp? Tel5iai). sã;øs lteisèjas'). Skoliniuose

e

$ 73. Sis balsis tarmêse paprastai eina poroje su o: kur pastarasis tariamas a' arbaå', tenir ë tariamas æ' (e'), kur o' (c'), ten k ç' (ç'), kur uo (uc) ar "o' (uc'), ten ir ie (iç) ar ie' (iç') ir pan. Zr. iml. Nr. Nr. 34-45. Taðiau yra ir nukrypimq. Ii jq paZymêtini ðie: 1. Rytq aukðtaiðiq anykitënq, utenìðkiq ir vilnìSkiq plote ne visur Salia a'arba ci' yra æ' (e').Taip tariant pastebeta tik apie Bálninkus, Svëdasus, Adùtiðki. Po sukietéjusio / ðiose Snektose vietoj d yra a', kuris Svédasuosè prilygintas tarmes ¿í'

:

lk. o. Kitur Salia ø' arba å'yra 9'; po sukietejusio / .-- e'. Vilnìðkir¿ plote siauras g' (po sukietèjusio i - e') tariamas net nekirðiuotoje pozicijoje, ùr. ãml. Nr. Nr. 36 ir 37. Po joto ir labai minkítinamq Sioje tarmeje priebalsiq t, d, k, g, í, í, n vietomis tas g' paverðiamas ie. Antai Dotinënuose tariama: fíevqs'tèyas', ka{ië 'katè', cliëlie 'dedè' (liële. Kaitanènai), dielõ' 'dë1è', 3. praet. sà.kie 'sakë', {íere, 'gerè', ¿, r ne.src îesc, zrclo. zelë',3. praes. úiër'nèra'. Plg. instr. sing, éiesù'laiktt', jiegà 'jêga'. Taip elgiamasi ir su d po nesukietejusio /, pavyzdiíui, naujuose ZodZiuose, plg. KaÏtanenq Snektos ailíeraffí.s 'eiléraítis', kaliëda.s 'kalèdos', ltëkftþ. 'lèkótë', liëía.s '1è5os', liëkitas'lékltas', liempà ( o (c), o turi è I (lë > le), taóiau sakoma iliií'b'e|'i 'skrybelê', liçi'rhæla 'kirmele', 3. praet. nit.lal¿e'nùlèkè', nom: pl. galalî'rigs 'imtynês, t.y. galëtinës',betþííeklçt'.í 'prieklètis', gen. sing. þííeklpée. Matyt, nevienodi d refleksai s4lygojami tam tikros fonetines pozicijos (gal but, skirtingos atskiroms ðnektoms), taðiau tai iítirti trüksta duomenq (plg. $ 85a). 5. Kur5ir¿ pamario Zvejq Snektoje Salia o > o'u bÍta è > ie (ret. ei), ir. LZTP

s-6.

6. Didesnir¿ ar maZesniq nesutapimq pastebima ir daugiau. Antai pietq aukðtaiðiai o taria su ø atspalviu (c'),bet è óia siauras ir itemptas (ç'). Apie Pùni4 d, ypað senesnir¿ Zmoniq, verðiamas ie arba íe, bet analogiSko o vertimo nepastebêta. Sie ir kai kurie kiti faktai lyg ir rodo, kad seniau Salia *d ( : lk. o) buta ne plataus, betsiauro *Ç.Taóiau tokiam manymui, rodos, prie5tarauja XIII-XVa. dokumentuose lietuviðkq vardq r2 transkribavimas rusq raide n (plg. IInôu 'PèdZiai' ir kt. K. Bügos RR I 228), rusq .ø pakeitimas lietuvi5kuoju i skoliniuose (plg. mèîà < r. .u,nma,prajëvas < r. nponsø ir kt. K. Bügos RR I346 -347), nekirðiuoto tarimas po sukietéjusio / rytq aukStaiðiq tarmèje (Ír. $ 183). Taigi, greiõiausiai, senovéje Salia plataus *¿ ( : lk. o) buvo ir platus *ä ( = lk. d). Esami skirtumai galèjo atsirasti dèl to, kad *e- daug kur siaurèjo anksðiau, negu-xã. Apie d tarim4 po sukietéjusiq priebalsiU Zr. $$ 183 - 184, 186 - 187.

ur! $ 74. Sie balsiai tarmese kitais iívirsta tik tuo atveju, jeigu sutrumpeja ir su-

plakami su tarmès trumpaisiais, Lr. iml Nr. Nr. 46-48 (ir ten nurodytus $$). Apie y tarim4 pietq aukStaiðiq tarmeje po sukietéjusiq priebalsiq Zr. $ 188.

3. Nosiniq e, Ç, e, I refleksai tarmèse

$ 75. a) Daugelis pietq ir dalis

Siaurès Zemaiðiq, taip pat auk5taiðiq pakraStelis apie Sìluv4, Saükot4 vietoj Saknini:q q, ç turi tuos paðius refleksus, kaip art, en,

ir. iml. Nr. 49. Õia literaturines kalbos

q, c ir an, en sutapo. Tie Zemaiðiai, kurie 75

vietoj an, en turi pn, gn arba un; (ret.) in, î vietoj q, c luti tuos paðius Qn' çn tesp. Épíê:ltife un, in, plg. Laükuvos Snektos lQ'nks 'langas' , Q;1lktç 'engti' ir k1'úitlç'k4sti', .sprgsti,, Karklënq ðnektos lùnks'langas"lítin'.ti'5venté' ir kùviífi 'k4sti" lúi;/.sti ,ðvçsti'. Siaurêje pn,9n kaitaliojami sa un, in priklausomai nuo tolimesnio skiemens ($ 59). Apie íaTn(a) 'i4la', kein(a)'kçra'Zr. $$ 2tl k 597a. Literatürinés kalbos q, iöia atstoja un, in (sutapo su tikraisiais un, in), taóiau ne visur vienodai nuosekliai. pietuose, i5 dalies vakaruose ir rytuose daZniausiai tariami monoftongai u', i', Salia kuriq fakultatyviðkai un. in pasitaiko tik atskirq iodli4 Sakn¡zse, paprastai bendratyse tokiq veiksmaúodättr, kuriq esamasis ir bútasis laikai turi tautosilabinl n, pvz., skQsti, l[sti (taia ski.{tót'ill skü.,tí, li,l.¿tilln'Sfi). Zr. úml.lr{r. 55. Reikia pasakyti, kad daznai atskirq i,odäL dvejopos íaknys - su t¿t':, in ir u', i' - pasitaiko ir kitur. Matyt , 4, i buvo claug kur denazalizuoli. Tam tikrais atvejais n i5liko juoba arba buvo naujai iterptas dêl giminiskq ZodZiq.ar kitq formq analogijos, kad A, I paprastai büna veiksmaZodZiuose. Esant svyravimui, atskiruose ZodZiuose

natsiradoirposenovinir¿ilgqjqu.,i.(:ù,y)arbaatstojanðiqliteratùrineskalbos (kitLto, ie,it. $249. Naujai ! tarmç patekusiuose zodZiuose q, g pakeióiamí a, e ðiuotoje pozicijoje pailgeja, nekirðiuotoje trumpi), pvz., Kurðénq ðnektos acc. sing. drã'su"dr4s4', nom. pl. äa!ùka"Z4siukai'. Taip elgiasi irtie åemaiðiai, kurie vietoi q, e tuti ¡lenazalizuotus monoftongus Q', €', pvz., Tirk5liQ apylinkiq sã'raí(9)s 's4raðas', sàskâ' it"'siiskai.ta'.

visi i,emaióiai taúa -a (iml Nr. 51). Taip elgiasi ir tie, kurie ðakninio qvietoj turi pn resp. un, taigitatia acc. sing. vë'lka 'vi1k4' ðalia inf. lcQ'nstg I kùnsti 'k4sti'. B. Rokaites duomenimis (LKK IV 148), Siaurês ùemaióiai apie Klfkolius, Akmõnç ðalia -ø fakultatyviökai pasak4 ir -O: iõ.nkallrQ.okp 'rank4'. Visi Zemaiðiai ukamieno acc. sing. galünç -a (súna) traktuoja kaip -u ) -Q,iî. Zml. Nr.57. Vadinasi, nekirðiuotos galünes bus anksti denazalizuotos ir sutrunpintos. Taðiau -i (ãlct, mëdi) üautës Zemaiðiai taria siaurai (iml. Nr. 56). Sunku pasakyti, ar tai rodo velyvesnç denazalizacijq. Taip pat daugelis siaurina -ç (tëmç),fu.ùmL Nr. 52. Taðiau $is siaurejimas gali búti ir antrinis, plg. g 55. Moteriðkosios giminés daiktavardùiq galunè -r¿ po minkstq priebalsiq (sdujq) traktuojama kaip -ç. Yyriðkosios giminös daiktavardLiai ir kiti vatdai'odziai vietoj .4 po minkstr¿ priebalsir¡ turi -1.' vèíj!'vèjq" äãli'ùaliT" trët!'tteói4'. Éi4 iemaiöi4galúnçkileíinti fonetiðkai ié:q,kaip elgèsi K. Buga (RR | 574,III55, plg. Jauniaus Gr. 1151), neleidZia ne tik rytq pakraððiuose pasitaikanðios gretiminès formos su -,4 ir -l (plg.Gervìniq ðnektos í,íeji < vëji||i,íeje < vëjq), bet-ir siauras -i Siaurès Èemaiðiq plãte, plg. iîeii'vej4'it ã'ki 'aki', bet kûojg'kojy'' 5a1ia nom' sing. -'ø,f turi acc. sing. -i ne tik Íemaióiai,betir paklaðtiniai aukitaiðiai (Sakfna)' Plg. pirmosios lietuviðkss knygos (Mi) krøus 561, 'kraujas' Saliakra4gi25rr'krauj1' (pavyzdZiq ii kitq senqjq raitq pateikia J. Kazlauskas Kalbotyroje I45 - 46, BCflY

b) Nekirðiuot4

vardaZo dùi4 acc. sing. galünç -4

82). Galünés : qir -i foneti5kai sutapo tik tose Zernaiðiq Snektose, kur tariama rh¿'dp (thi'edç) 'medi', ã'kg'aki' ir sâ'uj7 'sauj4' (Rietãvas, Laükuva, YaTniai, Luõké...). Ir tokios veikiamr¡jq dalyviq formos, kaip nom. sing. praes. vaíiítojis'vaZiuoj4s', nom. pl. vøíitioji 'vaZiuoj4', fut. vaáiúosis'vaZiuosi4s', vaiíúosi 'vaZiuosi4', kuriq galunes {s, -¿ K. Büga (RR I 575, 577) kildina ið senesniq -'qt, -'q,laikytinos analogijos padaru, plg. gùlis, cùl¿(S 606). Jas turi ne trkiemalóiai, betirpakraðtiniai aukStaiðiai apie Jùrbark4, Sakfna. Óia, kaip ir Zemaiðir¡ tarmês rytuose, -ls, -¿ vartojamos ðalia gretirnini4 -'qs, :q (vaäiúojqs, vaáíúojq resp. vctiiúosiqs, vaZiúosiq). c) Kirðiuotoje galunêje c¿, (ç), q, ipaprastai traktuojami kaip íaknyje. Tauragës apylinkêse tariama acc. sing. trin.26'tq', ltn.'éi4', kuííin.'kuri', partic. praes. act. b'eieäñn c 'beveZ4s', pl. b'eieäãn. 'bevei4' . Pavyzdäiai iS Laûkuvos : acc. sing. tQ'n'14', l/'n'éi4' (pasako ir lQ'n su õ ä t\'n'tq' , p7g. TirkðliQ Snektos f ë' ll fõ' , nã'u'.ië'i9 ll nã'ujõ'i

ji

auk$taiöir¿ ateinanði4 denazalizacijos bang4 galêjo sulaikyti Zemaiðiqns, ní, nÈ auk5taiðiq pasieniu paplitusi tendencija iterpti t(d) tary n ir s, í,

tuose

i5

versti nc, nð, ndË

i,I'y'

($

2a1a).

$ 77. a) vakarr¡ aukötaiõiai ir zietelos lietuviai Q,9,4, I verðia denazalizuotais monoftongaisa.,e.(æ'),u',í'. Zr. Zml. Nr.Nr. 49- 51. Zemaióit¡pasienyje kai kur vietoj g dalyvir¿ ir ivardziu galünèse turima ç' ( e" ? ) arba te. Antai apie smalininkùs sakoma apá'ug'ç's 'apaugçs', gen. sing. mànçs 'mançs', lârg's'tavçs', sàvç's .savçs, (ft manïs..,net mçn(.s), taðiau p7. apá'ug'ie'apaugç" o acc, sing. lcã'te'katç' (E. Grinaveckienè LKK V 163). Kur5iq parnario zvejq ðnektoje bùta nom. sing. yra sùÆies "sukçs,, nom. p1" sùkie 'sukç' (LZTP 15-16). Ir Siaurêje, apie Sakin4, gretiminè farma sùkie 'sukç' (4. Jonaitytè LKK VII 173 ja linkusi laikyti Zemaitybe).

Monoftongai a', e' < q, ç savo ilgumu nesiskiria nuo kirðiuotq pailgéjusiq ã, ë, todel iodaio viduryje nekirðiuoti vietomis fakultatyviðkai trumpinami (ypað ¿s Sis Zodis su qø tariamas plaðiau, negu

kiti.

Pastebètas, pavyzdätti, apie K¡õtinga, Zidikùs.

Ir kitur jis neretai i5siskiria. Antai Laükuvos apylinkêje Éalia Q'nàû'ls jaunimas saka û'nåû'ls' Gtei' ðiausiai tai yra kairlynr¿ itaka, plg. ùnZu'ls Karklénai' 2e Abi formos vartojamos tiek su vyri$kosios, tiek ir su moteriskosios giminés daiktavardZiais. Tur but, dël tõ.'usutapimo su instr' sing' m' tõ,'u (: 1y' tuõ) ios abi Snektoje eina ne tik akuzatvvu' prisidéti homoniminès daikbet ir instrumentaliu (abiejq eiminiq!). Prie tokio suvienodinin.ro galejo f. forma tò. < *tiÍn'ta' sing. 'ðaka'. Instr. tavardziq galünés, plg. instr. sing. mQikQ'misku'ir.írì&Q ðia, galima sakyti, visai nevartojama.

jaunimo), tariama drasùmas'dr4sumas', gíeÉìmas'grçZimas' ir pan. Taip elgiasi ir kitr¿ tarmiq atstovai (ypað jaunimas), kalbèdami literatürine kalba. Sianrineje ploto dalyje mazdaug nuo Nõmuno (Jùrbarkas,siauliai, Zagãre...) nekirðiuotose galünêse a', e' (æ'), u', i' I e, Ç, q, i,kaip ir kiti ilgieji balsiai, trumpinarni. Taðiau dar geriau, negu zemaiðiq tarnes plote, iílaikomas ilgumas, jeigu oksitonr¡ kirðiuojarna galune. PavyzdZiui, tariama acc. sing. lìta. 'Éi14,, tó.ki.'tok!, (Sak¡¡inoje sakoma ir tó'ki), gen. pl. ií'ru' 'vyrr1', baltù'ju" balt4ir¡' (betnrtî'su'muy4', ,iú'sa'jüsr¡'), taðiau acc.sing. úí'ra'vyr4',lcã.fe'kafç', ã'lii'ak!', sú.nu'siutt4'.Tariamosios nuosakos treðiasis asmuo Jùrbarko apylinkese turi ilg4 (sùlctu.), Sak!,nos apylinkese trump4 (sùktu) galunç. Esamojo ir büsimojo laiko dalyvir¡ nom. sing.

sistemingai iðlaikomas: vá'lga.s 'valg4s', vtÍ'lga.'valg4', vd'lgiie's 'valgysi4s', vá'lgiie''valgysi4'. Butojo ir bùtojo dazninio laiko dalyviq nom. pl. gahìnè ilga visame plote, nom. sing. tik Jùrbarko apylinkese, plg. vd.t'{e.s Jùrbarkas ir vdL'lges Sak¡fna 'valgçs', bet vd'lg'e. 'valgç'. Saklinos-Jõniðkio kra5te sakoma dar vó'lgis, pl. vd'lg|. Tokios formos laikytinos i,emaifybe, plg. vti.l'gis, pl. vá'l'gi'Kur5ënai. Vietoj akütiniq í¿, ( kai kurie vakarq auk5taiðiai taria dvibalsius di (net tÍu), éi, ir. $ 151. b) veiksmai'odzi4 bendratys ir i5 bendraties padaromos formos, taip pat esamojo laiko slø kamienas vakarr¿ auk5taiöiq plote daug kur vietoj literatürinès kalbos én, ìn turi ë > ë', í > í', pvz., a) inf. gyvþti'gyventi', sk[ti 'skinti,, imper. gyv(k ' gyvenk' , skfk 'skink', I . sing. fut. gyv(siu 'gyvensiu', skisru 'skinsiu,, l. sing. praet. freq. gyv(davau 'gyvendavau', sk[davau 'skindavau',

l.

sing. cond. g;yv(ðia(u)

'gyvenðiau', sk[ðia(u)'skinðiau', pusdalyviai gyv(dømas'gyvendamas', sk[clamas 'skindamas', b) 1. sing. ptaes. s(stu'senstu', t[stu 'tinstu'. visam infinityvo kamienui l, i isivesti i5 büsimojo laiko formq,ktrt o"en, *lza-pries s desningai virto ç, i. Aptartos formos su ë, I vartojamos ir Zemaiðiq pakraðtyje apie Kalmrjùs, Gerviniùs. Kai kurios ið jr¿ pasitaiko dar kitur, pavyzdúiui, apie Tìrkðlius (3. praes..íá.sr, rc|. iê'nst 'sensta', l. sing. fut. lielê'iQ)¡liedê.ítí{ù 'kedensiu,,2. sing. fui.. aug'î.í9. Pietuose vietomis turimas ilgesnis variantas su clalelyte gi (iñei I iñg Kabëliai, Pelesà, Ramaskónys, Dievõniðkes), kuris galéjo prisideti prie øz lsigalèjimo. L!, $ 78. Pietq ir rytq aukðtaiðiai, isskyrus claugeli paneveZìðkiq, vietoj Q, 9, i ($ 102ft.). turi monoftongus 31., i.,Lt',i., kurie nekirðiuoti ploto dalyjetrumpinami Zr. ùml. Nr. Nr. 49 - 57. Õia priklauso ir K. Bügos 1911 m. tyrineta Ciskodo lietuvir¿ Snekta Latvijoje (RR. III 571). Siose tarmèse supiaktos i viena trys poros: I.q, C, 2. t¿, I ir 3. ù., y, plg. tcír Ít' 'k4sti', kí'íf 'kçsti' , -íû'.í/'siqsti', lî'if 'listi' ir trú'kf'lr:ukti' , ,pykti,. Apie g (pietuose ir tarim4 po sukietejusiq priebalsir¿ zr.$$ I82,184, l) þTkf 186 - 188. Tik atskiruose ZoclZiuose ar formose vienur kitur daugiau ar maZiau sporadi5kai n iilieka arba naujai iterpiamas. Pavyzdüui, kupiðkënai sako 3. praes' giñ'- !) 'gçsta', dt iñ.slca 'clryska', duñ'äq ll duñ'íta 'dÙlùta', g'eîí'sa ll geñ'sta (ne girdeta net 'Úiñ'sa'vysta" ir kitur, pasitaiko forma 'tyðka" tokia viena kita ftñ.itcs apie Marcinkónis, Valkininkùs. Plg. paáí'nstamas Ziurai (Varênõs raj.), súiíauíi.s Svèdasai 's4siauris', si.ítti'Úiíte. t.p. 's4siuvinis'. Vakarq aukðtaiðiq paribiais daug kur vartojamos gretiminés formos, kuriq Saknies vokalizmas svyruoja tarp vakarietiíko (a., e.) ir rytieti5ko (u',i'). Vienose vietose labiau isigali vienos, kitose - kitos. Antai apie Pùni4 sakoma nom. pl. íã'iis ll zü'ii's 'Z4sys" ktí'st'k}sti" dra'sùs'dt4sus', ípíé'st 'sprçsti', 3. praes. bí'é'sta 'brçsta', bet gíi'Éa'grçäa', t'î'ía'tçsia', Ski'stct .skçsta,, gti.Éìmøs 'grçzimas" fi.iìmas 'tçsimas'. Plg. Jiõzno ínektos grã'ítas'gr4útas" bet irnper. iígíi'ík'iðgrçZk'. Pùnsko lietuviai (Kreivénq km') sako 3' praes. íã'la 'Éq1a', bã'la'bqla', äa|ìs (pl. Zã'Si's), nom. pl. ttã'ío's, instr. pl. su ttaíõ'm (jaunimas) ir íîi.la, bü.\a, Èu.iìs (senoji karta). Vietoj g atskirais atvejais turi i'ir pakraðtiniai vakarq aukjtaiðiai. Antai apie Balbiõriðki, Bìrðton4, Príenus, Darsúni5ki, i vakarus nuo Kai5iadorii¿ tariama gii'ít'gtçiti',{i'st'tçsl1',net partic. praet. act' sùki's (ir -ís) 'sukçs', pl. sùlti 'sttkç', nom.-acç. sing. maúi' 'mançs. mane'. ta'í'î''favçs, tave', ,savçs, save' ($alia $etiminiu maúè, ta,iè, saiè), adv. {i''tetl , t'inaî.(s)'tenai" søúi' aikli.'eik ðia' ( < eikíç), bet acc. sing. dró'b'e''drobç'. Naujai ! tarmç patekusius ZodZius rytq ir pietq auk5taiðiai, kaip ir Zemaiðiai, taria su a, e (kiróiuoti paiigèja, nekirðiuoti trumpi), ptz.., sã'jungø Adùti5kis 's4junga', sà'skaita Papills 'siiskaita'. 82

Prie5ingai Zemaiðiams, pietq ir rytr¿ auk5taiðiq plote niekuomet kirðio negaunanðios vatdaùodtitl acc. sing. galünes -qir -c turi aiSkq nosinio balso refleks4, Zr. Zml. Nr. Nr. 51 ir 52. Tas pat pasakytina dél pralietuviq x-án bej *_én, úm| Nr. Nr. 17 ir TT.Paiymerina, kad palómenès, Zãsliq Snektos Salia acc.

ir.

sing.

íã.lat

'5ak4', ¿ë'rhi'ù.emç' turi instr. sing. íakà, áerhè. Galúnes -4 refleksas po minkSto priebalsio tas pat, kaip po kieto, plg. sti.uju.'sauj4', kë.\u. 'kelil' jr íã.ku. .5ak4',.

í'ii'ku' 'vilkil" Rytr¿ auk5taiðiq anykSténq, utenì5kiq ir Sirvintìíkiq su artimesniais kaimynais plote pasitaikanti gretiminè forma sá.uji. (stí.uji. I sá.uji).sauj4' turi e kamieno galünç,

ir.

g 326.

$ 79. Rytr¿ aukðtaiðiai paneveZìSkiai su q, g ne visi elgiasivienodai. Daugelis qveröia o',ir.úmL Nr.Nr. 49-sl. Nekirðiuotojei.odùjo viduriopozicijoje q jietarta g, gyvenantieji arðiau PãnevéZio ø.'[aigi ðia sutapo literatùrines qir

kalbos oApie pasitaikanði4 diftongizacij4Qiorulus '4zuolas') zr. g 91, 5. vietomis pasitaiko, gretimines atskirq iodifu formos su skirtingu Saknies vokalizmu. viena ii iu paprastai bäna atneðtiné. Neretai skirtingas forrnas vartoja senoji ir jaunoji karlos. Antai Jùkiðkiuose sakoma 3. praes. sõ'l"s47a', iõ.1''s4la,, bet bã.1' ,bula', mã.sta. 'm4sto', acc' sing. grã'zg'grÙiq', sã'Éçríg "sQänç', taõiau só'møt's 's4matas,, só.naí,s

's4narys'. Zeimëho apylinkese ialia zõ's'i ( ð.?) 'ùqsìs,, grõ'ít,s , gr4itas, sako ká.ígri,s. 'k4snis'. Plg. ó'íal'sllú'Ëat's pùmpénai'4zuolas,. po mink5to pii.butrio galùninio q refleksas tas pat, kaip po kiero,pvz., stÍ"ujo'saui4,. vyriskosios giminès vatdaù.o-. däai vietoj acc. sing. galünes -4 po minkðto priebalsio turi -i (tarméje virto neai5kios. kokybès murmamuoju garsu), matyt, fsivest4, sekant foneti5kai sutapusiomis nom.sing. galänémis -'øs ir -ls (abieiq balsis virto murmamuoju garsu), plg. acc. singm' Ëã'I' 'áali4' (f . íã'lo'ùali4) ir ã'k' 'aki', nom. Èã.t'Í 'ùalias, ir kú.írh,i .kurmis,-

Taip elgiasi ir pietiniai panevêzìðkiai, kur ãoclzio galo redukcija menkesné (plg. síesikq Snektos tas paðias formas: íã'h, f, zã"1u, ã.kr, zã.h,i, kú.irhL,í), taip urtifui mesni pietryðiq kaimynai (ptg. ukmergês, Gélvonq Snektq zõ.\i, f. Ëã.1u, ã.ii, iã.ïis-,

kú'írhis).

vietoj Sakninio g Sie panevézì5kiai taria e. (æ'; ne e' ll g. priklausomai nuo priegaides, kaip nurodoma ankstyvesneje literatüroje, pvz., LKRZ 119), taðiau !arünèje turi g, ù,r. iml Ì{r. 4g, 52 ^laigi, pavyzdùiui, tarta gfë.ff , grçùti, 54. , bet acc. sing. dró'b'9'drobç', partic. praet. act. sù.kçs 'sukçs'. Apie tarim4 po sukietéjusio I

úr. g 182.

Fanevezìíkiai rytq pakraõtyje (sresikai, Raguvà, BìrZai) su e, I ergiasi kaip kaimynai i5 rytq, taigi suplaka su q, i. resp. ã, y. Siaureje vietomis irattavi-a, misrus. Antai apie Pãsvali taiama: ú'iør's'4zuolas', gíí.lt , grçiti,, bet 9áølê.1,Í.4zuolèlis,, gíeZì.m's 'grçZimas', acc. sing. ití.rp,vyr4,, ka:tþ ,katf,,,pur,l". .rrtçs, ir acc. "i.fg" sing. rô' 'tq', jõ. 'j4', katrõ. 'katr4,.

e' (nekitöiuotoje poziPanevèZìðkiai pietvakariq pakra5tyje vietoj 4, I tatia a'' po g traktuojamas kaip 4. / ðia sukietejusio cijoje a, e), kaip ir jq kaimynai i5 vakarq. suplakè suti, y' Literaturinês kalbos 4, ipaneveiìðkiai, kaip ir visi kiti aukstaiðiai,

$S0.Tarmiqduomenysrodo,kadsenoviniainosiniaibalsiaiq,gbttvolabiau pakito pirrnasis linkç siaurêti ir greiðiau i5virsdavo q, g. arba t¿, i, negu atitinkamai rytq aukðtaitik i' ne q, u', tatia vietoj ç tautosilabiniq junginiq an, en demrto. Á'tai iilaiko sveieru an, kurie ðiai, kurie ir vietoj an," en tuti un, in, bet ir pietq aukðtaiðiai, 'sprçsti' sako 'k4sti', sprp'stT kus. Klaîpedos kra5to i:emaiöiat Siaurèje Éalia lcô'st1 acc' ðnektos plg. Kurðënq tó.nks,IaÀgas,, acc. sing. tã.n't4',\õ'nktn 'lenkti'. Dar Salia Ieñ'k{i 'lenkti" keñ'ó{i sing. áë.rhi'i,emç', partic. sùÆls 'sukçs', pl. sùki" sukç' .kçsti, Jùkiðkiq Snektos kd"íl' 'an4' yta lùøks'langas'), 1taðiau 5a1ia acc. sing. ànü' 'k4sti' ða1ia la' ng's'langas'. 4. Dvibalsiai ao, ie

kalbos uo, ie vetöia sudêtiniais dvibal$ g1. Siaures zemaiðiai literatürines (PID XI 70), ìr kai Zr.Zml. Nr.Nr. 58 - 63. Vl. Grinaveckio duomenimis siais äø, bet dû'9¡na'duona" uq: 'Fo. ribos vietoj tio (kaip su íe?) es4 tariama kur uZ pietryðiq gali kaitabüti pu, 9i jù.ks " jiokas,. Del balsir¿ asimiliacijos desnio veikimo Siaureje Èr. $ 59. vokalizmo, skiemens tolimesnio nuo iio:u*i stJ uU, ij priklausomai pu, çi plaöiai monoftongiTautosilabiniuose junginiuose su n, m dvibalsiai Ylakius tariama dÔ'nlie' Kalnãli' paíaniq, Krõting4, Darbénus, zuojami. Antai apie .duonkepis, duonos t"pulItu krosnis" vê'ns'vienas" bet gen. sing. vQ'ina'vieno" frs Kl¡fkolius 9' (su p' ãat. sing. ui¡nô.*'vienami ir t.t. Rytuose apie Papìlç, Akmënç, nepastebetapavyzdùi¡)apibendrintasvisaiparadigmai,taigiðiasakomairgen. monoftonsíig. vQ.na,vieno,, dal. sing. vç.nâ.mllv9nît,m 'vienam' ir t.t. Plaöiausiai (uo ä aituonì $ 577) ir gizuojama kelintiniame skaitvardyje aítuõntas'aðtuntas' pluyz. girdeta, pronominalineje dat. pl. galunèje -iems. Tariant àítþ.nc.a5tuntas'

dZiui,apieGargZdùs'Krëting4'Kalnãli,Mósèdl,Skuõd4'Tìrk5lius'Luõkç'Pagal aítøñtq QKZI275)' santyk! ie. rõ'nkà:lk. ranki Lodynininkai pasidaré nesamA

Dat.pl.tþ'ms'tiems',baltp'ms'baltiems'('þ'msgalibütiirié'èmus o'', 9'i (ou, 9i) ' Visiðkas o' è it ë (ç'), kimas buvo budingas daliai Prüsr¡ lietuvir¿ ðnektq, kur abi poras vieni vettë o, kiti - uo,ie,ir.Kurðaiðio Gr. $ 58, LZTP XtrII, XV, Salio Lkt 44-45' PaÉemai' o, d jie tes aukðtaiðiai apie 5ì1uv4, Saükot4, Pãkapç taip pat 5iq po.¿ neskiria, nes i5aukðtaiðiai, bidami taria kaip í.ema1óTai, t.y. u.o, íe, o literaturinês kalbos uo, ie,

kai net

:1

sii¿ sandurll u

kaimynai nekirðiuotus uo, ie (p\oto dalyje

/co''ie5ko'), rieíkùðios(dain.ru'oíkùö'o'sllru'ikùð'o's),rieíutaî(dain.ru'oíutaï.llru'íutaî.).Grefa duobã ( du'ob'ë.') sakon.ra daubã (dåub' ?;) su a¿¡ ii nebevartoiamo daubà. B7

betobalei" obuoliai' (ne *ubuleî'),ú'Zaløs '4Zuolas' (ne *ú'iolus). Plg. PãSvitinio Snektos pplë'l'i'puodelis', bet pball'l'i'obuolêlis', 7balá'ut"obuoliauti', ó'Èql's'4Zuolas'. Taðiau vietomis íiame plote a gali atsirasti ir kitais atvejais: apie Ramfgal4, Rãguv4 girdeta sakant padë'lß 'puoclelis', apie Síesikus loc. pl. íó'nait'Sonuose', ,apie PãSvitini l. sing. praes. refl. bòrø!"barúosi'. Ypað ivairuoja galäninio øo tarimas ðiaures paneveZì5kiq plote, plg. PãSvitinio Snektos þiëm' 'piemuo' (Jùkiðkivose þiëma) ir instr. sing. m. fl.rao'5ituo' (uo nemonoftongizuotas!). Dêl priebalsinir¡ kamienq nom. sing. ga1ünes -uo Lr. $ 114. Tarn tikras lvairavimas pastebètas ir ploto pietryðiuose. Palómenes ðnektoje paprastai tariama a, taöiau kai kurie ùodi,iai turi gretimines formas srL r, pvz., dqtië'la ll dcítë'lø'duonelè', kalë'Iis ll kcdë'lis 'kuoclelis', salùkas ll sclùlcas 'suoliukas', kalã'lis ll kclã'lis 'kuolelis', adv. jadaî'll jcdaî' 'juoclai'. Nevienodumq prieZastys ne visur ai5kios. Vietomis pastebimas skirtingas jaunimo ir senosios kartos tarimas, plg. Bugos RR III 424 (s.v. -îtuotos). Po joto bei kitr¿ mink5tqjq priebalsiq SirvintìSkiai ir artimesni jr¿ kaimynai vietoj a taua e: ieí^ íã'la' juostele'. Pietq paneveZìSkiq plote vietomis girdeta L, pvz., paidã'úi.i MíeZi5kiai 'pajuodavçs'. Nekirðiuoto øo monoftongizacijos, matyt, bäta ir Ciskodo lietuviq ínektoje (Latvijoje). Tai bent rodo K. Bügos 1911 m. uZra5ytas jq Zodis úlalas '4Zuolas' (a po á ilgumu K. Büga abejoja, Zr. RR III 571). Dar nevienodZiau elgiamasi su nekirðiuotu ie, kuris monoftongizuojamas didesniame plote, negu uo.Yakaruose kai kur tiesiog svyruojama tarp e ir ç arba t (i) . Turèjirnu ar neturejimu gimini5kq úodäq su kirðiuotu ie galima paaiðkinti tik nedidelç dalivisq nevienoclumq. Zemëlapyje Nr. 61 e (e.) ir e (e.) pTotams priskirtos tos vietoves, kur tokie virtimai vyrauja. Kitais atvejais priskirta prie ,,9 (ç.) atba e (e.)" ploto. Tam tikrus balsio pasirinkimo désningumus pavyko suvaikyti tik kai kuriose Snektose. Antai apie Pãpili pusilgiai e (tiksliau æ) arba g priklauso (kaip ir tie patys vietoj literatürines kalbos ë ç 73,2) nuo tolimesnio skiemens: prie5 kiet4 priebalsi (resp. uZpakalini tolimesnio skiemens vokalizm4) ir absoliutiniame ZoclZio gale tariamas pusilgis ø, prie5 mink5t4 priebalsi (resp. prieðakini ar suprieSakint4 tolimesnio skiemens vokalizm4) - pusilgis 9, þy2., a) læ.pà.\a.'liepelê', gen. sing, Éæ.má.s'Ziemos', nom. pl. m. nå.Zdalhæ.s 'neðdamiesi', aítíe. 'anie', voc. sittg' íuríti.'iuníe', goil. sing. íalcúå.s'íaknies', 3. fut. ltì:.s'lies',.í¿å.ks'sieks' (bet prielinksniai píç. 'prie', pí9.í 'ptieé',1þ.s 'ties' visuomet tariami su 9), b) lç¡ië.li.s'ðiene-

il

lis', Sg.líí.mas'siekimas', gen. sing. lí,e.jú. 'dviejq'. MaZdaug taip elgiamasi 5õduv4, plg. g'edó't"giedoti', nom. pl. m. f"t.tpke 'iitokie', bet þeiã'lø 'pievelè', gen. sing. í'eì.dgí 'ðirdiês'. Pãsvalio apylinkèse, todos, kiekvienas prieSkirtinis ie virsta e, pokirtinis - ç, plg. íeíptá'u{'rie5utauti', gen. sing. deúã'les 'dienelês', li,eië'íúei 'dviesesnes', bet nom. pl. n. fì.{9'5itie', dat. pl. m. lì.fgm'Sitietls', gen. sing. pá'ltþi'palties' (taðiau prielinksniai þí9'prie', þí9í'prieá', {es 'ties')' JùkiSkiq ðnektoje tariama e, iískyrus nekirðiuot4 priesag4 -ienë (pd'ufeúe 'Pau5ienè', malr' apie

kti'uikeúe 'Malakauskiene') ir iodäus tedó'f 'giedoti', rhegó'{ 'miegoti', letù.ít'i 'lietuvis', leiti.í,'3 'lieZuvis', põ'þei'Í 'popierius', þííeieú'i < príesíenis 'priemene', vó' ket" 3'vokietis', ù.íeri' 3'uZsienis'. Ií uo, ie atsiradç monoftongai daug kur sutapo su tais tarmes balsiais, kurie atliepia literatúrines kalbos o, ë. Apie uo, ìe sveik4iðlaikym4 skiemenyje prieð trump4 kiröiuot4 galünç rytuose ir. $ 41. Prie5 naujaji tarrnês e (9.) arba e (e.) priebalsis /nekietinamas, pvz', Içptlë'l'É Jùkiðkiai arba le.pfè.li.s Utenà 'lieptelis'. Dél mink5to / tarimo ir skaitvardZiq l1- 19 antrasis dêmuo -leka, turimas ploto dalyje, kildintinas ií Jieka ($ 566). Atskiruose ZodZiuose, visq pinna vietq varduose, prieveiksmiuose ir skoliniuose, ie sporadiðkai verðiamas e daf kai kuriose kitose aukðtaiðiq tarmése. Pastebéti pavyzdùiai: Ieliþ'éei Vilkijà 'Lekéöiai' (miestelio vardas : Liëkë - upê), ríerheckqî' Tverõöius 'vokiíkai' (:niëmðius), ieúikaî'Tverëðius 'ðiuZiniai' (bet nom. sing. iíeúilcas), fãn.le Jùrbarkas arba fuñ'lÍe Adùii5kis 'Siandien', ieiseieî' Léipalingis 'Veisiejai' (bet acc. pl. iei!íejus). Plg. dakfé' Sakfna arba dakf ë' Vilkavì5kis 'duok $en'. Dalis pietq aukStaiðiq ,,dzükq'o vietoj ie taria e bendraties, liepiamosios nuosakos ir busimojo laiko galünêse, pvz., inf . sùkóe < sùkóie'sukli' (girdèta apie K,aniãvq, Ródüni4, Ãsav4, Eí5i5kes, Valkininkùs, Ramaíkónis, Lazúnus), imper. sùke < sù' kie'sttk' (Kabëliai, Kaniavà, Ródrinia, Asavà, Eï5i5kes, Valkiniñkai, Rama5kónys), 3. fut. sùkÍe < sùksie ($ 675) 'suks' (Kabëliai, Asavà, Ródünia, Kalesniñkai, Valkiniñkai, ptg. papus tøvi bistras vëjas, nubarscysia Éalius lapus TD IV I04, imsia juos galail LKZIY 73, nor tu duosi, iirgelis nejësiq TD IV 127, siùbuosiarùtelè vëjelio puðiama TD IV 49). Apie vilnì5kiq 3. fut. dàs'duos' ir kt. Zr. $ 666. b) Daugelis vakarq ir pietq auk5taiöir¡, matyt, dél proklitinès padèties prielinksnius nuo, apie, prie, príeí paverte no, øpë, prë, prèí. Greta daug kas sako it nuo, prie, prieí (apie retai tepasitaiko) sv 'uo, ie, gal bút, ið kirðiuotos pozicijos, plg. nuo' taka, príetema, príeiais (: príeías). Atskirose Snektosüïieni prielinksniai isigaléjo s;u o, ë, kiti su uo, ie vokalizmu. Autai apie Pùnsk4, Pùni4 éalia no(g) yratik prie, prieí. Léipalingio ðnektoje turima apë, prèí, bet nuog, prieg (gal -gi sutrukde virtim4?). Net KaÏtanènq apylinkese (rytq auk5taiðiai vilnìðkiai) uZfiksuoti gretiminiai variantai apìe li apë, nuo ll no (bet, rodos, tera tik prie, prieí) Vietomis uo, ie vftsia monoftongais o, è ir kai kuriose nekirðiuojamose morfemose. Tai matyti i5 ðir¿ pavyzdZiq: nom. sing. mëno Pìlvi5l e'galibütikaitaliojama su ai > a'priklausomai nuo tolimesnio skiemens, ir. $ 52a. Zemai.óiq tarmès pietq ir rytr¿ pakra5ðiuose (Pãgramantis, Tauragõ, Karklénai, Jolrámpole, Sáukenai, Kurðënai) ir senoji karta iodùio viduryje, i5skyrus priesag4 -(íitis ir Zodelius kaip (plg. ç 732), taîp ( teîp ) , taria sveikus aí, ei. Monoftongizuoja tik galùnéje. Karklëm¿ apylinkèse paprastai net ir priesaga -óitís i5laiko ai. Taöiau seniZmonespasakovien4kit4Zodi(íuná'{is,¿í,irbl(í'fß...) su-ti'tispaniekinamaprasrne. Priesagoje -aitis monoftongizacija pastebeta pakra5tiniq auk5taiðiq plote (Jùrbarkas, Sakfna...), kur, pavyzdíiui, sakoma b'erná'tïs, rhergá'Íe,bet Éentaî.fis (p1g. ¿emã'i{Q)s Tirk5liai). Apie EiZvilk4, Raséinius, kaip jau buvo nurodyta, gaiüniniai ai, ei lélalkomi sveiki, nors priesagoje -óítis bei Zodeliuose kaîp, tqîp (teîp) turimi rnonoftorrgai. Balsiai a', €' I ai, ei pietq-rytr¿ pakra5ðjuose ilgumunesiskirianuo kirðiuotr¿ pailgêjusir¡ ã,.ë, tadë1 kai kur ai, ei sporadi5kai aisiranda vietoj ã, ë, pvz., rrom. pl. rhe.i.s llrhõ's Pãkraiantis, Keimè, Tftuvênai afba ma.i.s llmã's Unikiai (5 km i Siaurç nuo Raséiniq) 'mës'. Dël íios prieZasties kur5enì5kit1úeî.sà 'mèsa' gaIetq bùti i5 senesnes më'sà (g 76 iðnaða 27). Gal ir Príekulés apylinkiq nom. sing. n. b íì' I t íì' i s' baltasi s' (daún. b â' I t â'.ít) perdirbt a ä b ô' lt â' s ( i s )'! Dviba-lsio au i,emaiótai nemonoftongizuoja. Dalis Prüsq lietuvir¡, vadinarnoji ,,Ragaïnès tarmé", vienabalsino tiek ai, ei, Tiekir cu (nom. pl. id'lcítaí'5aukðtai'), taðiautìktvirtapradüus,ir.A. BecenbergeriostraipsniBBIX 264tt., Sleicherio Les. 33 - 45, 717 -250, Jurk5aiðio Lit. Märch., VChr Ii 287 - 289, 290 - 296, Doriöiaus BEitT. LII - LV, LXXIV _ LXXV, LXXXVIII _ LXXXIX, LZTP X[- XIII, SA]iO Lkt 45 - 46 (ir Zml.). Taigi pagrlstai manoma, kad monoftongizacija gali bûti susiju91

si su spüdZio koncentravimu pirmajame dvibalsio demenyje. Zemaiöiai verðia mocirkumflekso spüdi noftongais netik cü, éi,betii ai, ei, nes jie tiek aküto, tiek

ir

koncentruoja pirmajame démenyje. Taðiau galüneje ai, eívetóia a", e'ir tie pietqrytq zemaiðiai, kurie spud! iðdesto abiejuose demenyse (Pãgramantis, Krãziai, Kelmê...) arba net koncentruoja antrajame (Sáukenai, Kuríënai)' Taip pat neai5ku, kodêl dideliame Zernaiðiq tarmés plote monoftongai turimi tik atskirq ZodZir¡ Saknyse. Gal seniau monoftongizuota tik kirðiuotuosius, o veliau paradigmos iðlygintos, vienuose ZodZiuose isivedant ai, ei, kiluose ø', e'? Auk5taiðir¿ tarmes plote tokios monoftongizacijos, apskritai, nera, jeigu neskaitysime pakraitiniq rytq Snektq ketvit'tãnis Zielela'ketvirtainis', vãkiðioti Lazinai .vailcíðioti' (3. praet. vãíðiojo zieteTa), vezdéti Tverëöius < veizdëti. $ 87. Rytq aukstaiöiai paneveZìskiai, iðskyrus pietini kampq, galünèse cirkumfleksinius ir nekirðiuotvs ai, ei, auvetöia siaurais monoftongais e, g, a (vietomis p), kurie didZiojoje ploto dalyje sutrumpinami iki trumpqjq (pietuose ir rytiniame pakra5tyje kirðiuoti daZniausiai pusilgiai). Zr. Zml. Nr.Nr' 64 it 66. Dvibalsis ai po

minkðto priebalsio traktuojamas kaip el, o eipo sukietêjusio I - kaip ai.Pavyzdíiui, BìrZuose tariamanom. pl. nømê'namai', bró'l'ç'broliai', dat. ir loc. sing. ruñ'ke 'rankai' ir'rankoje', dró.b'g 'drobei'ir'drobeje' (Raguvojè dat. sing. roñ'ke, dró'b'9,

betloc. sitg.ruñ.kæi,dró'b'ei),2.sing. raí"e'raéal"ió'jg'jojai"adv.gerê'gerai"instr. pl. ítí.res 'vyraiso, kelëi'keliais" 2. sing. rcll. yaíês'raðaisi" voc. sing. þipkõ'íp'pyp' koriau,, l. sing. ptaet. mað¡i 'maöiau" rcfL mó'kps 'mokausi" gen. sing. tu7'ggs'turgaus'. Pakraððiuose vietomis uZdaroje galüneje linkstama i5taikyti dvibalsius: apie SurvìliËki sakoma, pvz., instr. pl. lcukæi's 'laukais', gen. sing. letcü's 'lietaus'. Monoftongizacija paliete ir vienaskiemenius zodzius (kbp'kaip" f(p o.î? Yakarinêje ploto dalyje gali büti ir prieðingai: iodüai su øi senesni, o su ø"i - skoliniai (i5 rytinés dalies). Pagaliau ivairavim4 galêjo tam tikrais atvejais lemti ir skirtinga paties dvibalsio ¿¿i kilme atskiruose ZodZiuose (apie uikilmç raðe K. Búga RR I292- 305, II 262-264, J. EndzelynaslF XXXIII l20tt., GF $ 18, Chr. Stangas Stud. balt. III 167 -111, J. Otrembskis Gr. I 5 244).Sie klausimai reikalauja specialaus tyrinèjimo. Niekuomet kirðio negaunanti a kamieno dat. sing. galunè -ui, kiek pastebeta, nesiskiria nuo nom. pl. -ai Sventosios vidupyje ir Zemupyje, plote maZdaug nuo Tro5kúnq - Debeïkiq ðiaurêje iki Gélvonq - Mùsninkq pietuose, ùr.\mL Nr. 75. Tariama ne visur vienodai. Siaurineje ðio ploto dalyje (Troðkúnai, Debeikiai) abu linksniai turi -ai(pai'iai 'pardui'ir'par5ai') su maZai,,i5blêsusiu" ø, nedaug nutolusiu nuo literatürines kalbos ø. Apie Traüpi dël iodùio galo ai monoftongizacijos tariama -e.' pai'íe 'parðui'ir'par5ai'Balõliq km. (6 kmipieÍvakarius nuo Traüpio). Pagal K. Jauniq (ãr. jo straipsni llK sa 1899r. 6-7), tokiagalünê esanti net apie Vabalniñk4. Likusioje ploto dalyje (i pietus) turimas cliftongas arba diftongoidas

-¿7s,

kuri4iS Gotjo pasigavo kai kurie kalbininkai (pvz., ir. Stango MaZv. 115-116), Siq dienq lietuviq kalbos tar¡rèse visai neaptikta. Jos, ¡ratyt. ir nebuvo. Neai5kiai tarianr4 kupiðkénq dvibalsi aø Sioje galunêje R. Gotjo galèjo nugirsti kaip Í. 94

/cùs 'iídidus' , kaiítë'l'í.í'kuinelis', apsukaí 'apsukui,

33

Baranausko tekstuose i5 Síesikq parapijos (LMI109-113)rz kamieno claiktavardZiai ga1ünç -ai (raSon.ra -ei).Dabar Síesikuose ir i vakarus Pagiritl link tera tik -ui (taúama -ui). Tur büt, teksto pasakotojas bus kilçs i$ vietovés i Siaurç nuo Síesikq, Traûpio link.

A.

turi dat. sing.

95

ii

Ì

(vietornis net monoftongas) su labai stipriai ,,i5blesusiu" pirmuoju dêmeniu, t.y. -ai (a!^, -ø), kur ubemai, a¿. Po minkðto priebalsio galunê labai suprieðakejo ir virto -ii Gi!, net -i): já.ué¡i (-it^, -i)'jauðiui' ir'jauðiai'. Loc. sing. tui'gai Debeikiai, tui.gal)kmergê < tuiguj(e) rodo, kad ðia visur dat. sing. -øi fonetiðkai sutapo su nom. pl.,ai. vadinasi, atskiros dat. sing. galänes -ai,kuri4K. Buga (RR III673, *-õi plg. I 459) kildino i5 ide. x-õi, Fr. Spechtas (LM II 173,IF XLII278-279) i5 (pagal ji, kitq tarmiq -ui esanli isivesta ií z kamieno paradigmos), J. Plakis (Rok.

gr.27) laike sudaryta ø kamienopavyzdùiu, o J. otrembskis (Gr. III $ 17) i5 viso neaiíkia galune, lietuviq kalboje nêra. Dat. sing. galune -ui, fonetiðkai sutapdama su tarmês -øi, nebeteko ryðio su iodúio viduryje i5likusiu akütiniu ¿li ir tarmès atstovq traktuojama kaip -ai. Ypaö tai ry5ku Siaurinéje ploto dalyje, kur dvibalsio øi (i5 ai ir øl) pirmasis demuo nedaug ,,tei5blesgs" ir tariamas bemai kaip literaturinês kalbos a. Apie ui > iem.p;Zr. $$ 59-63. Apie paneveZì5kiq piresp. r-ríZr. $$ 64-65. Apie kirðiuoto øi dèmenq pailgejim4 priklausomai nuo priegaides Zr. $ 101'

dziuose, kaip breñdø, skreñda, kuriq bütasis kartinis raikas turi i (brìdo, skrìdo). Pastarieji rytq aukðtaiðiq plote gana darüs, ir. g 597b (3). Kad õia esama analo_ gijos veikimo, rodo gretiminés formos stJ en, an?, en, etn > Ltn, unt, ¡n, ¡nt. Antai KaÎtarrenq ínektoje áalta raíì'cla 'randa', bfeíì.da ll br:añ.cla.br,"ndu', leñ.cla,lenda,, íeñ'ka ll rañ'ka 'renka', skíeñ'da skrøñ.cra 'skren,la', ll srr,ø.i)-llrl"nka, sako (dau_ giausia seni zmonés) ir ruñ'da, riñ'dq, ííñ.ka, skíiñ.da, Ít'iñ.tca. Dvejopos formos uãfiksuotos ivairiose ploto vietose, ypað senosios kartos karboje. Taðiau vietoj li_ teratürinès kalbos bqta, í4ra paprastai turima bñ'/a, íù'rq,t.y. s, *an > *un. svejkas en iðlaikomas crar tq veiksmazodziq esamojo raiko formose, kuriq kiti raikai turi lreterosilabini en, pvz., sénstø. Kupiðkënai istuit yt4 erz prikla¡somai nuo toli-

rnesnio skiemens ir kirðio veróia an arba çn, pvz.: 3. praes. sañ.ka.senka,, nustaiît._ óø'nustemba', smañ'gø 'smenga', scí'nsta 'sensta', beiz. sing. ié.ri,ít'i.sensti,.

2) Be'cfratyse ir i5 jr¿ padaromose for'rose taip pat esamojo raiko stakamie_ , kiti laikai neturi tautosilabiniq en, etn, pvz., ðiurrénli (/'ekietin

nrìose, ieìgu

a), gy_ vénli, kedénti, kurénti, kuténti, puréntí, rusénti, sénti,-séntti, témÍi jr 3. praes. sénsra, Íé,tsfø' vietomis turimos gretirnines formos su iðverstais en, em, plg. ukmergês apylinkir¡ g'iúe'út ll s'ií'í'rit 'gyventi', /cuíé'út'l! lcufí.rit'kürenti;, íé.rht,llSí.rítt,.semti,.

5. an, am, en, em

$ 90. Rytq aukstaiðiai, iðskyrus dali paneveZlÉkir¿, an, am' en) em veÍóia un, um, in, im. Zr. Zml. Nr.Nr. 67 -68. Õia priklauso ir K. Bugos 1911 m. tyrinèta Cis-

kodolietuviqðnekta Latvijoje (RR III 571). Literatùrinês kalbos an, a'm, en, emir yn, um, in, im äame plote suplakti ! vien4, plg. luñ'kas'lankas', kufii'pøs 'katnpas', íí.ntas'zerttas', þíthþe' (-e.,'g')'pempe' ir nom. p7. m. suñ'ku's (-u.s)'sunkús', guñ'bøs 'gumbas', rhí.nkítas'minkstas', g'í.th{ 'gimt1'. Apie Síesikus - Rãguv4 (pakra$tiniai panevêZìikiai) abiem atvejais cirkumfleksiniai ir nekirðiuoti Ltn, um, in, im taúami 1)n, 1)m, m, tm ($ 65). Po minkðtr¡ priebalsiq øn (su om îepasfebëtapavyzdli¡) paprastai traktuojamas kaip ir po kietqjq, PYZ., partic. praes. f. iei'kuít{i 'verkianti'. Daugelis en) em verðia ín, imit po sukietèjusio /. I5imti sudaro vakarq pakraitys, kvr en verðiamas un (su em nepastebëta pavyzdlitl),ir.iml. Nr.69. Apie en, em tarim4 po sukietejusiq priebalsiq dar ir. $$ 181 -182, 186- 188. Zemiaa nurodytais atvejais en, am, en, em rytq auk5taiðiai iólaiko sveikus: 1) Intarpiniuose veiksmaZodZiuose (øñka, ílañtpa, tøñtpa, breñda, geñda, señka, skreñda, teñkø, gleñtba, nusteñ1ba...) ir tuose, kur ðalia esamojo laiko en, em kiti laikai turi in, im (kreñta, leñda, reñlca, sleñkø, ketkía... priebalsis / ðia nekietinamas). -[aip yra, greiðiausiai, del kitq to paties tipo veiksmaiodär¿ analogijos. Intarpiniai añka: ãko,geñda: gëdo galejo bütipriderintiprie buñda: bùdo,tiñka: tìko, o tokie, kaip leñda : liñdo, keñíct : kirkío, ptie peika : piiko, teipa : tiipo' Pagal intarpinius geñda, señka, teñka ir t.t. en galëjo iSlikti ir tokiuose veiksmaZo-

r'é'ú{ll t'í.rht"temti,, fé.msta l! tí.mstø,temsta,. Kulturr.n.ros; ,u¡";;;';;; iJ;;,; bef lctt.íí.nt'kürenti', íí.mt , semti'. 3) Antrines kilmes galünêse, kai ari, tm, en, ern susidaré, iðnykus balsiui, pvz., ill' sing. miílcttíí, ill. pl. miíktios(n)an, voe. sing. Antan,Antunui,, aur. bøltóm, ntriú'man',loc. sing. teth'tame', ".rng',.irí*', bqrtañt'baltarne,, r. pr. praes. dìrbqnt 'dirbarne'. Plg. b'eñ'g'i Gérvonai < benè gi. f Antrinês kilmes am turi iodis tdmsta, greiðiausiai, sutraukta s iÉ tavo myrista, prg, tãmystaKvédarna, Léiparingis (A. va_ leckiene LKK vI 32) arba tãmista salantai (i siauras), Geistaraî, Krókiala'kis, varènà, Svenðiónys, Eïsiskès, Rimðõ. Gerulis LiDi 40,5g tcímstapãnevéÈio ir JoniSkë_ lio apylinkése be reikalo dèl qm laiko literatürinès kalbos iodùiu.Tok! pat antri'! an turi miesto vardas panvëàis palëvenê, Antaðavà, Kùpiðkis, Bìrùai < panevë ä is. Apie panevezìðkiq ilr. sing. tciukøñ. 'raukan,, r. pl. praes. úíë.ium.nesame,ir kt. g Zr' 48. Apie ill. pr. Íakósin arba íarcósu, vietoj ítilcósert resp. íakósøn ir. g 2g9. 4) Garsazodziuose, plg. Gérvonq snektos rcrøñ.kt'(varnos krankimo pamegdziojinras)' arñ' (ðuns lo-jimo pamègdziojim as), gíeñ'i ISlaikorna

Gru.¿yro o"rur¿ttr;i*lì

garsaiod.ùiq vediniuos e (lcrønksëti, amsèíti ir t.t.). 5) Svetirnos kilmés ZodÈiuose, pvz., dngeløs, øngí,à, cínglas (añgtas), .antenà. (a)reítøñtas'kalinys', bdnda'gauja', bancreròrè, bøndìtøs, brÍnkas, bankròras, bardnka (barankà), frcíntas, gangrenà, 'kántøs (lcañtas Svedasaî, Aluntà), kañtorius "giedotojas' arba .va5kuoté,, "odinis apinasris be zabokriq, (Kaitanèna

i),

7. Z. 96

ir

rctijónkø

Zinkeyiòius gZ

.pastotè,,

mqndalinà

.toks nuzikos

leitetlañtas, lcománda (kamáncta), lcurmánka (íkøndãtas), ítánga, tánkas, trán' instrnmentas,,rnankètai,rantai, sandãlai, skanclãlqs .niekam tikçs daiktas" váncla (vardas); ambulatòriia, kathparas; btezeíitcts' celcs Kaitanenai, ceñtnctras zAsltal)' meîitas, ceñtqs. ceñtneris (ceñtnëris SvedasaT, ceñtnorìs peñsija (pénsija > þ(.liiiia SkãpiÈkis), ceñtras,clokulneñtas (dokìmentas), kalenclõríus, lémpa (/ nekietina) , I'emíiñgas' testameñias (tastameñtas); ktém.ka'durl¡ rankena" vietose, tariami s1J Lttlr Ltnx' atskirose Taðiau kai kurie svetimos kilmes Lodäai, bent jr¿ gali buti seni in vietoj all, qm) en (su im < em pavyzdli4 nepastebeta). Dalis

Zr. i¡rnl. Nr.Nr.

67

-68.

ir

1) Apie Pãsvali, Saloðiùs en, em, en, etn akutiniai keiðiami un, ui'|.t, in, int, cirkumfleksiniai ir nekirðiuoti - pn, en?) ç11 li'en, çm ll'pm. pasirinkimas tarp gn, çnt ir'9n,'pm priklauso nuo tolimesnio skiemens: pries minkst4 priebals! (t.y. prieðakini ar suprie5akint4 tolimesnio skiernens vokalizm4, kuris gali büti murmanasis atba ir visai iðnykçs) tariama 9ft, Qffi, prie5 kiet4 priebalsi (atitinkarnai uZpakalipi tolinresnio skiemens vokalizm4) - 'en,'gnt. Pavyzdäai: a) Iúng's'langas', sú¡ht"i 'samtis', c'?ií.ít{'gyventi', þí.rhþe'pempê', b) rpñ.k' 'tanka', ran'liã.ls'r.ankeiê', lpn'gë'I'í 'langelis', kpñt'p's 'kampas', kçrhþë'fs 'kampelis', sgrhtlë'r''É 'sarntelis', .penktas,, þç¡È,.k' 'penki', {çñ'þ{'tempti', þerhþí.tb 'pempytè', bet þoñ.kt,s imper. {ptîrpk 'tempk'. Panaiiai elgiamasi ir apie Nemunëlio Radvìliðk!, ir. g 64. Kadangi cirkumfleksiniai ir nekirðiuoti un, Ltm, in, imtaip pat verðiami Qn, Qm, 9n ll,9n, 9m ll,prn (plg., pvz., spia.k's'sunkus', ggñtb's'gumbas,, íçñ'kt"rinkti,, deieñ.t,s.clevintas', Iigrhií'úe'kimsyne', imper. kl'çñ'pk'klimpk'), tai ði4 snekt4 galima bútr¡ traktuoti kaip,,puntininkq" tçsini. Tarimo skirtumo tarp en, Qffi, Qnll ,Qn, em ll ,orn, kilusir¿ ä an, øm, en, em, ir tq, kurie kllç ié un, um, ín, im, nepastebeta. Abiem atvejais pirmuoju dêmeniu eina balsiai Q, g sLt nezymiu a, e atspalviu, vietomis lyg svyruoja tarp 9,9 ir c, e. Tas patpasakytinadêl 5iq garsr¿ tarimo kitose panevezì3kir¡ ðnektose (3 ir 4 atvejai). 2) Pietiniame panevêzì5kiq tarmés kampe apie Krõkenav4, Ram¡igal4 akùtines prigimties an, qm, en, em net ir nekirðiuoti iðlaikomi sveiki, o cirkumfleksiniai

nai,Adùti5kis,krañtasGélvonai,Ukmergë'Aluntà'Panemunëlit-!:"!.i"I!l-

keiðiami un, Dm, (n, Lm. Óiaturiama: Ici'ngus 'langas' ir lan'{ë.lti'langelis,, stÍ.rht¿-( 'samtis'ir sarht!ë'lß 'samtelis', {tí,é.rit 'gyventi', þé.thþe 'pempè, irþerhþí.fe.pempyte,,

skoliniai,patekç!tarrngdarprie3Qn,etxvirtirn4un,in.Tokiaislaikytinivardai (Jntãnqs'Anlanas" ukrrerIlñclrius'Anclrius' (apie variant4 líìdtìusút.$137)ft gësapylinkêseðaliaUñdrius||IñdriusyranaujasvardasAndriëjws,ialÁUlttã-

etnonimas lénlcas > l'í'nkas Antamrzrì. Neabejotinai senu skoliniu laikytinas UZublenclZiai Sirvintü rai' tunkis palévene, Palú5e arba lu'nkas Gélvonai (sen., plg' naujas iio ãodzio tarties variantas l'é'Ðkas stt nas

-

pID xI 35). Dabar vis labiau lsigali islaikornas; pavyzdíiut' minkitu / ir sveilcu e¡¿. saknies priegaide svyruoja: akutas pl. línkai > l,í'.nke,plg. Linkija > apie BìrZus, Pãpil!, Pãsval|, Rãguv4 (ðia ppr. nom. kaip tiitkffu, ùf.-..gè @dv. ¡í'6kiíkal 'leirkiðkai'), cirkurnfleksu pakeiðiamas -

Liñkmenis (leñ'kituose naujuose ZodZiuose, - pavyzdúiui, apie Kaitanenus, dar 'turimi skown un) an' am > kas, óia ir senovine fbrma l'iñ'kas), AdÌlti3ki' Su medine pavalkr¿ dalis', lcutitpørøs Troðkúnai linjai lcarnuíitai rJkmergé'kamantai, .kojinés,, .kamparas,, putlðëkos Uk*,l.gë taðiau sie ZodZiai, greiðiausiai, nera selti ir kt' zr' $ 58' stotiniai. npie t in¡a|rìnas'bertzinas" kalindõrius 'kalenclorius' kalbos ir kitq tarmir¿ paSveikus an, am, en, emiilaiko ir naujai ið literatürines añtrøías Svèdasaî' Aluntà' tekg zodliai, tokie, kaip añtkapis, añtpeðiai Gélvonai' Liñkmenys,Adlìtiskis,batañdßSvêdasaÏ,Aluntà,Liñkmenys(betBalu.ñdiiai_ kaimo3kmipietvakariusnuoBálninkqpavadinimas),.bañdymasGé|vonalban. Kaitanènai, bánkas ukmergõ, gà, bangúotiGélvonai, Raguvà, Debeikiai, Kùkti5k¿t, kanðià. kankìnti TaurãgLiñkmenys, î c¿¡, ø"/ zr. $ 89. Apie kaldrà ll kaudrà, atkúnë ll aukúnë ir kt. ir. $ 185. Apiekirðiuot(lar,Ql,er,e/dèmenr¡pailgèjim4priklausomainuopriegaidesãr' $ 101.

b-

$ 95. Pirmasis dêmuo ne visur pakitçs taip pat, kaip balsiai u,i, Apie Vidùklç, Nenrak5ðiùs akütiniq pirmasis démuo diftongizr.lojamas, pvz., dúoít'i'durti', kúol't'i 'kulti'. 2. sing. praes. skúorirl?'skundi', skúoriit'i < skùnsti 'skqsti', nom. pl. dtiomples 'dunrplés', þíerms 'pirmas', jíelks'ilgas', þíeít{i 'pinti', ííemc'rimfas'. Diftongizacija lieðia ir antrinès kilmês u, i I t, l, n, n, susidariusius dêl galünös balsio i5nykimo, pvz.,3. praes. dLior 'duria', gúol''9u71', dat. sing. múon < mùn'mat, sunlcúoms'sunkumas', dat. pl. múoms'mttms', júoms Jutns', þiþíers 'pipiras', rhíels'mila{, 3. praes. þíel'pila',vadíen 'vadina', í¡eÍíems 'veZimas'. Taðiau senoviniai ilgieji paliekami sveiki, pvz., puí'úí'nc'purvynas'. Vl. Grinaveckio duomenimis, diftongizacijos plotas sieki4s Õðikius, Sugintus, Zalpiùs, be to, taip verði4 vietomis panemuniais vakarq auþ5taiðiai (Ruðkúnq km. Vilkijõs raj.). Daugelis Zemaiðiq xtr, ul, ir, i/ pirmaji denreni, kaip ir balsius u, i,veröiap, g,bet Ltn, um, in, imälaiko sveikus, Zr. $$ 59 - 63. R.ytq auk5taiðiq paneveZìðkiq tarrnêje (kur virtimas lieðia tik nekirðiuotus ir cirkurnfleksinius) tokio skirtumonedaroma, Zr. $$64-65. Apie un,Ltm) in, irn ir u'n, Lt'n'1, i'n, i'nt sulyginim4 nekirðiuotoje pozicijoje (pvz.,Laükuva) Zr. 961. Apiel*r, l, il't, n tarim4 po sukietéjusiq priebalsir¿ Zr. $ 188. Apie kirðiuotq u, i { r, l, nt,t.t denenq pailgejimq priklausomai nuo priegaidès Zr. g 101.

8. Kirõiuotr¿ trumpqjq ilginimas

6. ar, ul, er, el

102

7.u,i *r, I,n,m

a'are $ 96. I5skyrus $ 97 nurodytas i5imtis, trumpieji kirðiuoti ct, e ilginami. Rytr¡ aukðtaiðiai utenì5kiai, kupiðkénai, dalis anyk5tënq ir fákraðtjniai vilnì5kiai pailgejusius â, ë prilygina ne tarmes iigiesiems, bet pusilgiams balsiams, taigi taria à., è. (kupiðkënai su anykðtënais verðia ð.1 ä.., ë.). Paðiuose rytq pakra5ðiuose apie Dúk5t4, Tverëðiq, Adùti5ki, Gervëðius vel ilginama iki pilno ilgumo (ã', ë').Zemaiöiai^ i5skyrus tuos, kurie arðiau aukðtaiðiq, kirðiuotus pailgéjusius ã, ë taria truputi trumpiau, negu tarrnês ilguosius a', e', kilusius ið dvibalsh¡ ai, ei. Skirtumas neZymus, todel praktiðkai daZniausiai jU ã, ¿ traktuojami kaip ilgieji balsiai. Paauk5taitèje to skirtumo i5 viso nera. Vakarq aukðtaiðiai taip pat ã, ë ir a', e' < q, ç taria vienodo ilgumo. $ 97. Kirðiuotqa, e neilginimo3s atvejai: 35

Trumpi kirðiuoti balsiai (ir ù, i) ne visur vienodo trumpumo. Taðiau i5 klausos sunku suvaikyti atskirose tarmêse esam4 skirtum4. Rodos, trumpiausi vakarq auk5taiðir¡ kaunì5kiq plote. 103

b) MaZdaug tame paðiame plote trumpi a, e tariami

1)Vienaskieneniaiiodi'iai'Tariamaài'kàd'tàs'tà'bè'bèt'nè'nès"' fakultaty-

bët' nës " ')'-daZnai Ilginama vietomis tik viename kitane iodyje (ãi' !1' pasako ãí (seduvà, ukmergë, viðkai. pailgejimo priezastys ivairios. Rytr¿ auk5taiðiai

l

I

I

J'íAnykiðiaÏ)delgr.etirninêsformosãien(å,fenAnykððiaî).Plaðiauilginamanonr. ja koresponduojanðios iãs ($ 486,4)' p1. forma mës (yrair mãs, mõs),mafyt. del su ir ðiaureje pakraðti'iai auk-(Zemaióiai(iiskyrus kampel! apie EîZvilkq, Raséinius) kurie tapo vienaskiemeuiais' taiðiai (SakÍnaj trumpus a, ¿ tur¡ ir tuose ZodZiuose, mèt 'meta'' l'èc '1eÈàd''ùada" praes' iénykus galúnês balsiui ct, pvz') làps'lapa's',3' galúninio ø pat netekusieji id rytq, faip das,. Zr.Zml. Nr. 5. Jq arìimerrlik^i*ynui ,zada', thë,t ,meta,, /ã.c .ledas', rrors (ir. Lm|. Nr.Nr. 7 ir 8), laria lã.ps.lapas', ùã.cl su trutr-rpaisiais rì, è. Jeigu làps, Èàd, mèt' l'èc nëo"rtuì"tt fakultatyviðkai pasako ir su trumpais à, è, jie gali bfiti ra veliau priderinti prie sem¿jr¡ vienaskiemeniq ZodZiq galuninio ø netekimo iðlaikq senovinius t..rn,p.rori.t, dê1 éiame plote ankstyvesnio arba velyvesnio kirðiuotr¡. a, e pailginimo' tarmêse tariami trum2) iod.i.io galas. ivairios kiimes galúniniai rì, èvisose a2c' *-d), instr' sing' íakà' katè (-à' -è 1é pai36, pvz., lcatràs, sat st)lcau, sìtkatatt > sìtlcatau. Iigesnes formos gali truti trumpinamos rlet tuo atveju, jeigu jq paradigrnoje yra daugiau, negu trumpr¡jq. Svarbu, kad trumpa bütr¡ vyraujanti paradigrnos forma. Antai daugelis pietq ir rytq aukðiaiðiq vietoj gen. pl. dvieji¡ turi sutrumpint4 r,ariant4 dviëj I dvië ($ 558), plg. dù, dr,Ì. Esama ir tri¡'trij4" ($ 563). Dél veikiarnqjq dalyviq irom. sing. f. formq sùkant 'sukanti' ($ 693), s¿Ì/cøs'sukusi'

($ 701) plg. nr. sukQs, sùlcçs, p!. sulcQ, sùkç. Atsiradç kalboje trurnpesni variantai i1g4 laik4 buna vartojarni greta ilgesriii¡jr¿. 5i aplinkybe galejo prisideti prie iodLio gale atsiclùrusir¡ ilgr¡jq balsiq nesritrumpinimo tose iarmèse, kurias paliete nekirðiuotq galluriq redukcija, Antai Veliuonõs apylinkese tariama gen. sing. í'i'i.lcu 'vilko', ,bet loc. sing. raíi.ko' 'rankoje'. Plg.' ,¿'¡¡r(a), bet r8'nlcûo Viek5niai, í,p'l'ka, bet r9ñ'lcp Paðvitinls (ðia trumpinami visi nekirðiuoti ilgieji balsiai). llgainiui trrimpesni variantai ima vis labiau isigaleti ir dainai iðstumia iÉ vartosenos ilgesniuosius. Toji abiejr¿ formq konkulencija graäa) atsispindi kalbos paminkluose. Vienos i5 ilgesniqjq formq dabar jau, galirna sakyti, visai iinyko (pvz., dat. sing. baltãmui, dat. pl. akìmus), kitos iiliko ne visame lietuvir¿ kalbos plote. Tai aptariama atitinkamuose paragrafuose]i morfologijos skyri uje.

Tq paðiq linksniq pilna fleksija geriau iílieka i'eliktiirese paracligmose, negu tuo atveju, jeigu Zodis priklauso prccluktyviam linksniavimo tipui. Antai lietuvir¡ kalbos ploto pictt'yðir¡ ¡rakraððiuose Salja dat. pi. al o turi kaimq vardai Póriiai (Pãsvalio raj.) ir Póíventis (Príenr¡ raj.), suclarytiié pa (po? $ 143) + Oriià, Oívenðià (upiq vardai). Apie hiato iðlaikym4, netekus intervokalinia v (btãoras 'bravoras', 3. praet. tnelão'melavo' ir kt.) ir. $ 222' g 129. e * a. Daugelis aukítaiðiq ir pakra5tirriai Zemaiðiai paprastai sako 3.fut. netnèí 'neatneð', neparínãs 'neaparinés', 3. praet. nètveíë (nëfveië) 'neatveië', nelréjo"neakèjo,, imper. n isimtÍudë, uás

142'

Saknies

i-

si-dìrbo > usidìrbo, at-si-raitë (at-s-raitë ukmergè). pietq aukðtaiðiai taip pat turi apibendrinç -s-, taðiau ðia idlaiko i sveik4 pori"¡o¡. tui fri"oursiq (kai prie5_ delis baigiasi priebalsiu, o veiksmaZoazio salnis irgr"prurrã"ãa priebarsiu), pvz.. ir-si-rrcíukë 'isitrauké', ap-si-vilko ir t.t. Taðia., ror-or. su ! prieSdél! atkeltu kir_ ðiui nei5laikomas' pvz.' nù-s-metë 'nuòìmete', sù-s-neíë 'r,rrìn"ie, ir pà-s-ëmë ,pas\eme', bet par-sì-veÈë, pør-sì-neíë. vakarq Lietuvoje prieðdéreti veiksmazodziai pa_ -uu_ prastai turi tik -sÈ (prieí barsius i tam tikrais atvejais gari bùti i5leidzia-ug, _"_

riantas retas. b) Pozicijoje prie5

À arba ie- bus atsiradç ir trumpesni prieðdêriq api-, ativariantai ap-, at-. Rytq auk5taiðiai (isskyrus paneveZì5kiq ðiaures vakarq dar!) vietoj ati- turi atø-, vadinasi, iq øÊ bus apibendrintas ið pozicijos prieS a-, p.g. 3' praet. atartíugo>atdugo. siq priesderiq barsius .vrr¿ .rkír#,-u, ,u,u,r.o kirðiuo_ tus arba prieSp, ó resp. t, d, pvz., a) øpì_avë (daug kur sutraukia ! apíevë $ l3g) 'apave', apì-jëmë'apêmé,, apl-kase :upkur",, apì_tëkë.aplèke,, api-neíë.apne5é, ir atã-kasè 'atkasé', atã-rëkë 'atléké', ctìã-neí¿ ¿aineío,; b)'api-piote, apïbãrè fu ata_ 'trúlco'atitruko', atø-dãrè 'atidarè'. prg. Kaitanènq Snektos atãburas.atbulas,. A'a_ logi5kai jie elgiasi srt aíu-, israikydami z kirðiuot4 arba prie5 s, í, z,z. Kitos tarmês api-, ati- paprastai iðlaiko tik pries p, b resp. t, d: api_púolë, api_birë, it-rr;;;;;;; -ddrë (éíaures zemaiõiai api-, arì- tãria su'riuuru ,;rili;;i; r:'r;i;;;:i;;;'.";'r, 'prie'pavyzdziu), bet àp-kasè, àp-lëkë, àt-neíè.Taðiau tiek rytuose, tiek ir vakaruose pastebeta iíimðiq. Antai Léipalingio apyrinkèse sakoma'3. práet. opeta¡o íiítú.ié Adùtiikis) 'are5tuoti', íalònas (iãlonas Kretingà) 'eéelonas', tetmabllius (tamobilius Pãgramantis, Gervìniai, Svédasaî, Liñkmenys, tavobilis Kretingà, tamòblrs Príenai)'automobilis', tamabùsas arba tanabùsas'autobusas' (kontaminacija ié automobìlio ir autobùso), vermãgas'univermagas', versitètas'universitetas', Zabèlë'Izabelë', Zìdorius (Dzìdorius)'fzidorius'. Zemiau pateikiami pavyzdZiai, kurie yra siauriau paplitç, uZfiksuoti tik kai kuriose ínektose: a)be a-: dvõkqtas Simínys 'advokatas', kuíérkø GirdZiai 'aku5eré', Leksandrãvqs Liubãvas 'Aleksandravas' (dvaro vardas), Lëksis Kalnãlis 'Aleksas' (vardas), Mèrikas Giiai (Vilkavi5kio raj. Bügos RR III 437) 'Amerika'; markõnas Zãsliai 'amerikietis', b) be e-: tãËas Kretingà 'aükðtas' (ä etãÉøs), vangelìkas Jùrbarkas 'evangelikas'. c) be í- Vanauckiùkøs Saklna 'Ivanausko vaikas', d) be ak-: Sqmitóuckas Jùrbarkas 'Aksamitauskas' (pavarde), e) be in-: tarasúot¡s Pùnskas 'interesuotis', teligeñtas Siauliaî 'inteligentas', f) be te-: levìzrolas Pùnskas 'televizorius'. Savuose ZodZiuose (ne skoliniuose) nukritimai labai reti. Pastebètatik ostogos Sak¡ina (òsto.gas) 'atostogos'. Kretingos Snektoje 5is zodis tariamas þstû'gas. Gal büt, ø- neteko ívókilës 'serbentai', Zr. Bügos RR II 20.

b. Sinlcopé $ 146. Zodùio vidurio balsiq netenkama retai. Paprastai tai atsitinka su trumpaisiais, esanðiais niekuomet kirðio negaunanðioje pozicijoje. Daugiau yra pavyzdziq, kur i5nykim4 galima paai5kinti kitq artimos reik5mès ar turinðiq pana5ius garsus iodùh¿ poveikiu. Bet taijau ne tiek fonetikos, kiek zodZiq darybos datykas. I dedam4 s4ra54 itraukiami ir pastarieji, kadangi i,odùir1 daryba knygoje specialiai nenagrinejama. Vienas kitas skolinys gali bäti gautas be balsio. Tai paai5kes, ge= riau i5tyrus. Zemiau pateikiami pastebêti pavyzdäai be trumpqjq a, e, Lt, i: a) dárgnq Alsëdùiai, Rietãvas arba dørgnà Sakfna 'dargana' (plg. drëgnas), kalmaikà Bâl-

er

131,

'dalikas, kaklaskare' (Jùki5kiuose i5tariama íd'lk's ll íó'lk' su kietu l), vàdnas Jùrbarkas 'vadinasi' (iterptinis Zodis), valnis Dùsetos 'valilrys', gen. sing. vtíndnio ll vqndinio Zietela 'vandens', veternãrqs Siauliai 'veterinaras', adv. vìikøi Debeikiai arba vìíkui Papilfs, Panemunëlis, vìíkum BìrZai 'visi5kai', àarjà Rudaminà, Veisiejai, Léipalingis'iarija', åùlkqs Pandells < äùlikas.

Marcinkónys,Varènà,Rudnià,Noðià),Dùstos.Dusetos'(taiptariamaDuset[apylietuviai ir vietomis i*k;r;, plg.'radustõlir¡, drArtor 'dvejetas' (úemaióiai,netZietelos ãbeitas), mótriíka Kretingà, kitur, Zr. g 573; Au, iíu téitas.trejåtas', vietomis Jùkiðkiai arbamótrííkis zietela'moteriikè" Luõke, Pðgramantis, vi"ksniui, Kurðénai, pandèlls, Adùti5kis'nejaugi' it niaügine ioasí iioag¡) ziete?a,Kaniavà, ukmergë, ,taip,, PãeÌsrd (kaimo prie Eisetq ezero vardas), PanvëÉis Palévenè, AnKaltanênai .Panevëùys', skëpta Zietela.skepeta', ívõgrius Palómenè, taiavà, Kùpiskis, BìrZai

Priesaga -inykas daug kur rytq Lietuvoje netenka i. jeigu nesusidaro sunkiai i5tariama priebalsiq samplaika. Pavyzdíiui, Gélvonq, Ukmergês, Simoni[ apylinkése sakoma mãtnykas'matininkas' , liùdnykas'liudininkas' , mãsnykas'mêsininkas', malänykas < malünnykas 'maltnininkas', gìrnykøs 'girininkas', lieåùvnykas 'lieZuvininkas'. Plg. Sirvintq rajono vietr¿ vardus MùsnykaÌ (t.y. Mùsninkøi), Pasødnikai, Uliðnykai, Ùpnykøi. Tokios formos jau turimos XVII a. radtuose, pvz., nom. pl. lieàutunikay PS I82r, 'lieZuvininkai'. Paprastai i i5lieka, kai vengiama trijq prie, balsiq, pvz., daiäínykqs 'darâininkas', kaitinykas 'kaltininkad, kampinikas 'kampininkas', rãítinykøs ',radtininkas', nors sakoma sekùndnykas ll sekùmdinykas 'sekundZiq rodiklis', vãlandnykøs ll vãlandÌnykøs 'valandq rocliklis'. I5laikomas i iodyje valãkinykøs 'valakininkas'. Vakarq Lietuvoje formos be i retos, taõiau pasitaiko, pv 2., qmãtnink qs Gervìniai' amatininkas'. Rytuose vietomis netenka i skaitvardZir¿ lt -19 antrasis dèmuo -lika.Sakant vienúolka .. . devyniót'kø pastebeta apie veisíejus, Léipalingi, Dirsrnenis, ZasliÌrs, Palómenç, Gélvonus, Simónis, Dotinënus, Gervëðius, Adùtiik¡. Tverëðiq, Dauge1ìðk!, Rirñ5ç. Greta daug kur vartojamos ir gretimines formos su i. Be i pavyzdär¿ esama jau senuosirfose raðtuose, úr. Y. Maùiulio straipsni LKGIK 41. Dèl i i5nykimo plg. $$ l05b ir 566. Pavardúiq priesaga -ãviðius arba -ëviðius aukðtaiðiq tarmes plote daug kur ver-

îrlhrgirzui'uZpakalij

Ukmergë'$vogeris'(plg'ívógarßKur5aiðioL'-d'Wb')'tùinos(tú'inas)Jotáiniai Laükuva (> í'ie{fç'tu' (ið tùjenos), vetrinãras Kurkliai, Ukmergë (> í'itlíinã'ræs)' Sakiai' Geistaraî' Palëvenè' nâ'rs) 'vetetinãras' ; c) brõkas Kurðénai'. Jùrbarkas' Jeibiikiai Jùrbarkas (ä Jerùbiíkiai Antasavà, Armõniðkês, zielela'burokas" kaimovardas),Júodpënai(kaimoprieJuodupespavadinimas)Kùpiðkis'nom'pl'f' Kaisaki5kis, Palévene, B\riai, Panclèkëtrios zíetera, Kaniavà, è¿tuonui, Raguvà, l!s;Skãpiskis.keturios,(pasakomaitacc.pl.m.këtris.keturis,,f,këtrias.keturias,, linksniai ø iðlaiko, plg. $ 105b), Mìtva.I.Ìnzietelojenom. pl. m. ûtr¡'keturi', kiti barkas,Ariógala'Mituva'(irPamitvis ukr' itøsai-k), uËù(iÉ tøsai-k, niai,panlyLrus, (i5 L pàrahZ), (i)caikzietela'(5i)tasai' (plg'didelis ;a)dia1s Gargidai, Kretingà, P1ãteliai'didelis'

öiama - cíuðius,

-

éuðius

:

Alek s anfu tíu ðius, Vaitk éu ðiu s.

Yietoj íilumrì kai kurie aukStaiðiai sako íilmà. Paprastai turima ir gretirnine forma su minkðtu I (íil'mà), kilusi ið íilimà. Forma su i5nykusiu balsiu (tariam a í'ilmàll lirmàlllulmàllfurmfi pastebêta apie ,{zuolq Büc14, Gélvonus, KurkliÌrs, Simónis, Bìrzus, Dùsetas, svëdasus, Ãlunt4, Kùktiðkes, Liñkmenis, Kaïtanénus, Dotinénus. Literaturinés kalbos ùodùiai riitvaras, øñtras,-à, katràs,-à, kélnës, vétnias kilçií senesnir¿ ditivaras, añtaras,-a, køtaràs,-à, këlinès, vëlinas. Pilna forma tütivaras tebevartojama apie Palévenç, svédasus, Panemunõli, Dùsetas, Liñkmenis, Kaltanenus. Plg. dicvarøs Lazdljai arba áicvaris Rudaminà. Rytq auk5taiðiai panevêZìðkiai sako diðvarqs (Joniðkõlis, Krekenavà, PanevéZls). Apie añtøras, kataràs Zr. gg tr05b, 546 ir 575. Forma këlinês (këlinès K. Naümiestis) pastebeta vakarq aukðtaiðiq kaunìSkiq tarmês plote (pvz., Geistarai) ir kai kur pietryðiuose (pvz., Rudnià, Dievëni5kès), o vëlinas tesako rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakra$ðiuose (Zíetela, Rudnià, Noðià, Lazínai, Rarna5kónys, Dievõni5kés, Dotinénai). 133

Vietoj íutinis tarmese bemai, visur sakoma íulnis. Forma íulinis daugiausia pasitaiko vakarq aukðtaiðiq kaunì5kiq plote, kur pasakoma ir iulenis (pvz., apie Vilkavt5ki). yietoj príeËda rytr¿ aukðtaiðiai utenìSkiai turi príeäeda ll príeíedas (.pvz., sãlakas). 5i forma gali büti senesnÖ. Plg. sak¡fnos Snektos pri'zada' Apie kàína < kàs íìno ir kt. Zr. $ 776. Gal büt, ir Zemaiðiq topiíis (Laükuva. Luõkë, ViekðniaÏ, Johámpole) arba lópiíis (Kretingà, Kalnãlis, Kuliai) senesnè forma uZ auk5taictLl rcpsb Tarmèse gali iðnykti ir nekirðiuotoje pozicijoje sutrumpèjç senoviniai ilgieji bal-

siai, plg. Jùkiikiq ínektos Pùíqltas (tatia pù.íah's) 'Pu5alotas" vølgdi'ti (valgdî{) :valgydinti'. i5$ L47. Sudétiniq vardai.odä4 jungiam4j! balsi tarmês labai nevienodai sir?mas, aùtakoiìs sakoma: pavyzdùiui, laiko. sveikiausias jis rytq Lietuvoje. Õia dar, ;abõliai, Utenà, Kaitanenai, Liñkmenys, Adùti$kis 'autkojis, autas', dienãdørZis ukmergõ, svêdasai, skãpiõkis 'diendarzis" duobiøkasis Fandells, Dùsetos, Liñkmenys, Adùtiðkis 'duobkasys', duonakepã Dùsetos, Sãlakas, Liñkmenys, Palúse, Adùtiðkis arba dúonakeTd Kùktiskes, Kaltanènai (it duonakepã) 'duonkepe" gaîdÈíag/.r/¿ siñnas, séta, Gélvonai, sudeikiai, Tverëðius arba gaidiiagyslrs Subãðius 'gaid'juodgyste, , júodaËemis Tarãgnai, Liñkmenys, Dúkitas arba iuodaäemis KaÍtanenai 'keturkamZemis', kaminakrètis Palú$è 'kaminkrètys', keturîakañtpis Liñkmenys pis" lciaùliarfigls seinai, Kùktiðkes, Liñkmenys, Dùsetos'kiaulmigis" krøuiageris Kùpiðkis, Liñkmenys, Adùtiskis, Tverëðius'kraugerys', kry'iãketè Kaitanênai arba n izat nte Ukmergë, Taurãgnai, Kùktiðkés, Dùsetos 'kryZkelè', løibagalis Adùtiikis 'laibgalys', lapakritis Gélvonai 'lapkritis', lentøgalis Léipalingis, Kùktiðkês, Liñkmenys, Palú5é, Adùtiðkis 'lentgalys" lìnamørka Liñkmenys arba linømqrkà Kaltanênai 'linmarka', mèsagalis Liñkmenys, Adùti$kis 'mèsgalys', meikerìkotis Kaitanènai 'me5kerkotis', mùsiamiris Kùkti5kes arba musiómir¡s Adùtiðkis, musiómi-

Kaitanènai' musmiré" nug ar ók aul i s Léipalingis, Dùsmenys, Skãpiskis, Liñkmenys, Kaltanènai, Palúsö, Adùtiskis 'nugarkaulis" pìktaíaíis Pandélls, Liñkmenys arba pitctãíaíis Adùti5kis 'pikt5a5is', ptytaga$s Liñkmenys 'plytgalys', pramuítagalvß Ukmergë, Kùktiskes 'pramuítgalvis', púoclakelis lJkmergë, Liñkmenys, Palúse púo dakelís)'puodarba púodekelis Adùtiik is, puodøkeli s Kùktiðkes. Kaltanenai (ir Liñkmenys, Palútðe, Kùkti5kès, kelis" pùsiabonkisDievëniðkés 'pusbonkis" rãtølankts Kaltanenai 'ratlankis', rùdam,lsè Léipalingis, Kùktiðkés, Liñkmenys, KaÏtanenai ,rudmésé', rugiapiútis Kaitanénai 'rugpiutis', stãladengtè Kùkti5kés 'staltiese', stÍriamaííis Léipalingis, Dùsmenys arbi sariamø¡þiu Kùktiékes, súramaiíelis KaÏtarè

nènai 'surmaiiis', ílãpadriba Liñkmenys 'ðlapdriba', íonãkqulis

Kùktiðkes,

palúHe, Kaltanénai, Liñkmenys, Adùti5kis 'Sonkaulis', íùniagrybís T.iñkmenys 'ðunarba íùnagryúls Adùti$kis, Kùkti$kès 'iungrybis" íunøsnùkis Léipalingis 'Suntakis" íunatakis KaÏtanènai, Adùti$kis arba íùnatakls Dievõni5kês

snukis', 134

\

íìtnavotê Léipalingis, Kùkti5kes 'Sunvote', viëíiakelis Liñkmenys, Kaïtanénai (ir vieíiaketis) arba viëíðiakel¿s Adùti5kis 'vieðkelis', zalamdrgë r,iÍìkmenys, Adùti5kis 'zalmargé' (karvè) , äaliavárnè Kaltanènai, Liñkmenys 'ialvarnd, Eemiøtiogë Liñkmenys 'Zemuogê', äiemakentis Palúðe, Liñkmenys 'ziemkentys (kiaule ar parias, laikomi per Ziem4)'. vakarq lietuviai, ypaó iemaióiai, prieiingai, jungiam4ji balsi i5meta dainiau, negu tai daroma literatürineje kalboje. Pavyzdúiai: balgalvis Gatgù.dai, Kretingà, Kalnãlis 'baltagalvis' ir batgaivë 'laukr¿ ramuné', dalkotis Kretingà, viek5nia1, Gervìniai'dalgiakotis', kógaliøiKretingà (:kógalviqi Laükuva, Sakjna)'paskersto gyvulio prasöiausia mèsa (kojos, galva, uodega)', nóskylè Kretingà 'nosiaskyle', saùíakè Kretingà 'sausa5aké', iimkõjis Kretingà 'ðimtakojis', ívãgalis Kretingà, ViekSniai'Zvakigaiis'.

Apie balsiq iinykim4, susijusi su ZodZio galo rrumpinimu, Zr. g g i5nykim4 del kontrakcijos ar elizijos Zr. $$ 122-144.

c.

P

ar

105

-

I L5. Apie

aziliniai balsiai

$ 148. Neetimologinis balsiq atsiradimas labiau búdingas skoliniams. l¡ainai balsiai pridedami ùodäo pradäioje arba iterpiami iodäo viduryje, stengiantis i5vengti lietuviq kalbai nebüdingq priebalsiq samplaikq km,mn, ps, rz, íð, zb ir kt. I5 savr¿ Iodäq pridetinius balsius paprastai gauna tik tokie, kurie neturi giminaiðiq, yra daugiau at maùiau vieniði, izoliuoti. Atskirais atvejais balsio atsiradim4 galima paai5kinti kitvi.odùiq, turinðiq pana5i4 daryb4 arba reikðmç, poveikiu. Tai jau glaudZiai susijç su ZodZiq daryba. $ 149. Zodäo pradäoje balsiai pridedami retai, daugiausia skoliniuose. Pastebeti pavyzdäai tik su pridétiniais a^, u- ir i: a) abø krìs Kaiiiadórys 'bet kas' (ø ið slavizmo øbi $767), økminøs KaÎtanênai'kmynas', apsólmè pãgramantis, Gervìniai, Geistarai, Léipalingis arba apsdlmø Dùsetos, øpstilmøs Kur5aiðio D.-1. wb. II 116 'psalmé', arãdija Kurðénai, Saklina 'radijas', ararõtai Ukmergê, Subãðius 'rarotai', atkõðius Jiõznas, ukmergê, vabalniñkas, Dùsetos 'audêjas' (iá l. tkacz), b) uzbõnas.'4sotis' (vartojamas ivairiose tarrnese), c) ijè Kalnãlis 'taip, taigi' (prg. aF gøvtii algq? - Ijè, gdusi! ëia -jè < vok. ja), iíðëstis Joniskõlis, Salãmiestis, subãõius, ukmergë, Taurãgnai 'lairné, sékmé', iíkadà TirkSüai, ukmergë 'úara, ttuostolis', iíkalàPlùngè, Jùrbarkas, Kurkliaî, Daûgailiai, Liñkmenys 'mokykla; zydq maldos namai', ìílynas Tel$iaî, Tirk5liaî, viekðniai arba ìílyna LKZ 'ðlynas', getr. sing. iívíeäio píeno LaÍkuva (9liîeá9 þî'na)'ivieüo pieno', izbõnqs '4sotis' &Kb.

$ 150. Dazniau balsiai iterpiami i iodäo (paprastai skolinto) vidur!. [terptiniais eina tik trumpieji balsiai (e, e, Lt, r). pastebêti pavyzdüai: a) bùtiavaJonidkõlis, 135

I

Jùki5kiai, Klóvainiai 'bulvé', dabóti 'saugoti, ä:urëti, paisyti' (plaðiai vartojamas veiksmaZodis, pasidarytas ií skolinio dbóti, plg. dbóti> bóti ç205), kãzqlqs Ylakiaî .gegnè' (ä kãztøs), kazalëkas Sakina, Geistaraî, Krekenavà 'kazlèkas', katazìnka M*¿dit, Mazeikiai, vidùklé, DrÌrskininkai, Tverèðius 'pintine, krep5ys' (ä karzìnka), lìtqra.s Zäslia| Dotinénai, KaÏtanênai (sen.) 'litras', Maskavà Viek5niai,

Sakjna arba Mãskqvø Tirk5liaT 'Maskva', pasálmë Pãgramantis, Sakfna 'psalmé', iãrqtas Gélvonai 'Sratas', b) kazetëkas Ramfgala 'kazlekas', pãletas Kur5ënai, Jùkiskiai, Vilkavìskis, Ukmergë, BìrZai, Zãsliai, Kaniavà 'paltas', sereädntas Dùsmenys 'serZantas', c) lërumas Sakyna (lã'rums) 'triuk$mas' (plg. lërmas Liubãvas < vok. Lãrm), Maskuvà Kalnãlis, Kurðénai, Gervìniai 'Maskva', d) Aliábietà Rudaminà 'ElZbieta', giminãstika (gimínãstikls Gerviniai, Kurðénai)'gimnastika', giminãziiø 'gimnazija' (abt pastarieji Lodliai paplitç labai plaðiai), gìminas Laükuva 'himnas', grìvina Tirkóliai, Salãmiestis, Pandèlls 'senovinè 10 kp moneta' (i5 grìvna Taurãgnai < r. epueua), adv. comp. tabijaü Kaisakiikis 'labiau', minikas, f . minyíkà'vienuolis,-e' (sen., ivairiose tarmèse, iÉ 7. mnich, mniszka), oiikà Ktetingà(> tùofþkà),KaltrãIis 'oZka', palivárlcas'tam tikras ükis' (sen., lvairiose tarmese), píjúklas Paðvitirrls 'piüklas" siliveistras Tverëðius (otrembskio Gr. I $ 340) 'silvestras', íìratas Gélvonai atba íírãtas Ukmergê 'ðratas'. Apie balsiq atsiradim4 sunkiai iitariamose priebalsiq samplaikose, susidariusiose del galunês redukcijos, Zr. $ I 13. $ 151. Tarp balsio ir sklandZiojo arba nosinio priebalsio (ypað minkðto) kartais atsiranda i, kuris su tuo balsiu suclaro dvibalsi, pvz., Airiógalø Bügos RR III xKvëdailrlna), méilínkas 333 < Ariógala, Kvédaina Pã.gramantis 'Kvedarna' (ið Kalnãlis < mel(n)inkas 'malúnirrinkas', Mólainiai - kaimas PanevêZio raj. < *Mólaili,ti (: Mólana - upe), Róduíniq Kaniavà 'Rodùnia' (kitaip Büga RR III 538), saimëáinis Jl salmëåìnis Pã"gramantis 's4meZinis, s45lavos' (su disimiliaciniu / vietoj sa.nmëiinis), prííneikíti t.p. 'priðnerkÉti' , täiäyti t.p.'ta7íyti" veðéiria Dùsme.vakarienè' (ið t,eöëriia), àairà Rudnià, valkiniñkai'ùarija' (plg. áarjà $ 146, nys tarmeje ria> ra). Õia gali priklausyti ir gvaizdìkas AlsédZiai, Karklënai, Ram¡fgala, Ceikiniaï (Ignalinos raj.) 'gvazdikas', Siliveîstras Tverõðius 'Silvestras'. Toks epentetinis i plaðiai paplitçs pietq-rytr¿ iemaiöiq tarmes ivardZiuotinese formose prie! tautosilabini n (ðia galétq bùti iZiüreta ir n:j mefatezë). Pavyzdütti.. Pagramanðio apylinkese tatiarna acc. sing. m. bd'ltatiií ll b(i'ltaiíxi 'balt4j¡', f . bd'ltaiúe'balt4ja' þ1g. bá'ttariie Tauragë), instr. sing. f. baltd'iúeilbá'lraiúe'balt4ja' (plg. bøltti.rîje Tauragê), loc. sing. m. baltqrhé'rije,-é'rijie (ret.) ll baltarhé'iíte,-é'iítie (ir battá'triellbattá'iriie Joniko PT 52)'baltajame'. Luõkès Snektoje tokiq formq dar daugiau, be to, ðia del an> Qn vietoj ain tariama 7in, pvz., acc. sing. bâ'ltÔ'iriç .baltqj!,ir'ba1t4j4' -ç), instr. sing. f. baltÔ'iílç @1e. bíi.ttÔ.riiç Laükuva, ðia -lir -'q> 136

L.

l

I

I

'balt4ja' (plg. bøltQ'ríje Laûkuva), loc. sing. m. baltathe'üîe'baltajame' (plg. baltarhê'rije Laûkuva), gen. pl. baltîi'irío 'baltqjq'. Dalis vakarq aukðtaiðiq kaunìikiq, ypað paprüsëje, ir Zíetelos lietuviai atskiruose ZodZiuose turi ai (1é ain?) vietoj literatärines kalbos akutinio 4 Gu ë pavyzdär1 nepastebèta). Antai Vilkavì5kio apylinkèse sakoma äá'islqs'Z4slas', só'ispara 's4spara', acc. pl. f. baltd'iÍes'balt4sias', instr. sing. f. baltá'ije'baltqja'. Plg. Zíetelos lietuviq kd'isriis ll kaisriî's 'k4snis', imper. inkd'isk 'uZk4sk', pag'eld'isk 'pagal4sk'. Labiau paplitusi acc. pl. f. forma tá'is'tas', pastebéta net rytr¿ aukStaiðiq paneveZì5kiq tarmes pietinëje dalyje apie Síesikus (ðia Siaipjau 4) u',taðiau instr. sing. f. tá'i'ta'), Ramfgal4 (Jotáiniai). Jeigu acc. pl. ttiis dulias LKKII2lT., 'tas dúlias' nera nesusipratimo padaras (uZra5é vakarq aukítaitis kaunìðkis, kurio gimtojoje Snektoje sakoma td'is), ü forma turima net Lazúnuose. Akütiniq q, ç vefümas cíi, éi buvo budingas Prüsq lietuviarns. Kurðiq pamario Zvejai sakydavo á'iäuols '4iuolas', kd'isti 'k4sti', lcaisnë'lis'k4snelis', nom. pl. sltí'istqi 'sl4stai', acc. pl. f . Zemá'íses 'Zem4sias' (bet instr. sing. f. ttí'je't4ja') ir gré.isti'grçsti', i'spré.isti'isprçsti', spé.isti 'spçsti', net 1. sing. fut. gøbé.isu < gab(s(i)u 'gabensiu', inf. gabé.iti < gab(ti 'gabenti' (LZTP 9, 1l). Klaîpedos kra5to aukítaiðiai apie Smalininkùs akutinius rl, I verðia cíu, éi, pvz., á'uËo'"ls'4ùrrolas', acc. pl. sa'unafus 's4narius', 3. fut. i'k¿í'us < ikds '¡k4s', gabé'is < gab(s 'gabens', inf. g'ivé'iti < gyv(ti'gyventi' (E. Grinaveckiene LKK V 163). Fonn4 duZuolas'4Zuolas' vartojo Donelaitis. Sutinkama ji ir kituose Präsq lietuviq raðtuose bei tarminiuose tekstuose, ùr. LKZ I 421. Vakarq ù.emaióiai apie Príekulç, E. Grinaveckienés duomenimis (LKK lII 196), net cirkumfleksini e veñiq dvibalsiu ei: lë'iios'lg5is, toks Zirnis'. imper. skl'ë'isk 'sklçsk'. Apie Rùsrrç, Syðkrantç ei tariq dalyviq galunêje: nom. pl. bùvê'i'buvç' (min. veik. 195). NeaiSkus ei turimas rytq auk5taiðiq formoje nom. sing. m. dìrbeis 'dirbçs', uZfiksuotoje Laîðiq kaime (i vakarus nuo Aluntõs). Becenbergeris LF 16 pateikia ið Silùtes apylinkiq 3. cond. galùng -tui'-tLl',kuri4J.Kazlauskas (Kalbotyra IV 393) linkçs kildinti ä -tun (kitaip Stangas Verbum 2542). $ 152. Balsio buvimas ar nebuvimas tarmése kartais priklauso nuo skirtingu laiku ar i5 skirtingr¿ kalbq skolinimo. Antai iodäai bñbinas (ir bùbinas) Pasvalls, Joni5kêlis, PanevèZls, Kaisakiðkis, Anta5avà, Ramjgala, Aluntà, DÌtsetos 'bügnas', lcãzilas Kretingà, Mósédis, Tel5iai, Kur5ënai 'suremta gegnir¿ pora, gegne' arba pl. kazilaî Kùpiðkis. V¡íZr.ronos 'prietaisas uZdeti malkoms ar lentoms piaunairt' laikytini senesniais skoliniais (i5 s.r. 696øuø, Kasbltb), negu bñbnas ir kãzlqs. Variantai kõíeliena Ram¡¡?gala l) kõíelyna Sakiaî ll kõítiena Ukmergë kõílyna Flöki5kis 'õaltiena' greiðiausiai bus perdirbiniai i5 pasiskolintq skirtingq formq, plg. 7. kwaszeninallkwaÍnina (n... n > 1...n, priebalsis l galéjo i5nykti dèl siejimo su koíè). ZemaióiL tìteris arba paprüs ès lj,teris ir aukðtaiðiq lìtras, n'øtyT, gauti i5 skirtingqkalbq: pirmiejiiðvokieðiq (Liter), antrasis-i5 lenkr¡ (litr) atba rusq (,tump). 11

137

III

ir veiksmaZodis Daiktavardi s savavãlë (var. sauvãlë ll sauvalià, savìvalë ll savivalià) svøvaliáuti (plg' savayaliáuti (sau-, sav-)laikytini skoliniq svavalià (ä'1. swøwola), pagal sàvo, sãvas (Frenimper. nesvavatiáukvilkavì$kis 'nesavavaliauk') perdirbiniais nebuvimo kelio LEW 76'.7 -768,950). Plg. savãlytiTirkíliaï. Dêi aiðkios etimologijos literatüvietoj balsi. iinykusi kur kartais i5 viso sunku sprçsti, kur turime fterptini, turimi variantai tarmèse geleiìs, áat(k)tis riJs kalbos ùodütLaiisnis, avilis, deírà, |Jipãliai, Utenà, Alunalìksttis PanevêZls, Pùmpenai, Kùpiikis, Rõki5kis, Dùsetos, Kuliai, tà, Liñkmenys (plg. alixnis SzDii 113), aulis (gen. sing. aîilio) Kretingà, g2 atba Wb., LZ'tp Mósedis, Skuõdas, Kvédarna, Kurðénai, deíerà Kuróaiðio L'-d. Viek5niai, iakfna, ta' dëíerqCiskodas (Bugos RR III 571), gel1ìs Kretingà, Luõkè, Dêl geografiPandè$s)' liaktisPalíiÉèatbtaíeliøkllsLiñkmenys(suáe-kaipifáettis substratu' kurðiq su gél7!, aùli galima bútq sieti su seliq, o ios itit kìrui.ks Kuriénai) 'chirutgas', kliórkë (ktiórka) 'chloro junginys, vartojamas audiniams baltinti, dèmems imli', kòlera (kolèra, kalèra, kalerà) 'cholera', kolkòzas (ko\kòzas Léipalingis, kalkõzas Liñkmenys, Dotinënai, kaukõzas Palë'venè, kulkózøs Gervìniai) 'kolükis', krizanternà 'chrizantema', kñdas'liesas, sumenkçs', kuligãnas 'chuliganas', mekãnikas (makãnikas Kretingà) 'mechanikas', Pùk' tehs 'fuchtelis, maðina prastiems grädams nuo gen¿ atskirti', sakarìnas (sakarinà Aluntà) 'sacharinas', tèknikas (tèknínkas Jùrbarkas) 'technikas'. Girdèta sakant ir kãmas Kurðénai, Tirkiliai'chamas', klãmas Tirkðliaî 'x,naw', kõrqs Laitkava, Luõké arba kóras Jinbarkas, Kretingà, ViekSniaT 'chotas' ir kt. Zodilai kvarabà (kvarãåøs Sunskaï, Grì5kab¡dis, Raséiniai) 'liga, bêda, nelaimé, nelabasis (keiksmazo' dis)' ir kyãras 'ligonis' (Rudaminà, Alytùs, Kaltanenai, Tverëðius) skoiinti i5 baltarusiq kalbos, p1g. xoapó6a, xeópøt. Zemaiöiai sako karabà 'béda, vargas' (Kretingà, GargZdai, IVfósèdis, Flùnge, veivìrZènai), plg. 1. choroba'liga'. Kartais k vietoj ch tariamas net garsazodziuose, pvz., kì-kì-kÌ fiuoko pamêgdZiojimas), ki' kénti ir kt. $ 171. Friebalsio å tradicinês tarmes atstovai vienur (daugiausia skoliniuose ji pakeiiX vokieðiq ir baltarusiq kalbq) visai netaria, kitur (ypað rusq skoliniuose) Tai éia g. Dainai tas pat Zodis (kartais net toje paðioje ðnektoje) turi abu variantus. nenurovietovês vartojamq matyti ii zemiau pateikiamq payyzdärL(prie visuotinai domos): bagoctvà Ukmergé ll bostvà Laz'ínai 'turtas', bugdlteris (bugdltaris Tirkðliai, BlrËai, Ukmergë) ll bi¿lter* Vilkavì$kis (pasakoma ir su g) 'buhalteris', Gølenà Kaltanènai, Adùtiskis arba Gãlè lJkmeteé ll Alenà ( Elenà), gãlë Kaniavà ll ãlè Laükuva (ir su g), Jùrbarkas 'halë" gaspadõrius (gaspadìnë) ll øspadõrius (aspa' dìnë) zietela, gektãras (gèktaras Aluntà, gaktõras Dotinénai) ll aktãras (ir ãktaras, ãktoras, aktõras Kaitanênai, aktãrius Adùtiðkis, aktãris Musteikà,7øktãrasKalnãlis, TirkSliai, iktãras Viekðniai, Jùki5kiai)'hektaras', Geñrikas (Geñdrikas Jùrbarkas, Gañdrikas Kaniavà) arba Ganiùkas Kur5ënai ll Eñrikas (Anèrikas Adùtiðkis) 'Henrikas" geibas (gérbas Papilfs) ll erbas (eibas Pùnskas, vilkavìíkis, érbas LaÏt-

.tttdH, xnp.t4ünrca (1.

(1.

kuva)'herbas"gìmnas(girknasMusteikà,Rudnià, Kaniavà, gìminas Laükuva, gìmna Tirk5liaî) llrn nas (ìmnasLaükuva, iñmas Jùtbarkas, VilkavìËkis)'himnas' ,nagdikaUkmergê ll nóika Kretingà, Kalnãlis 'kanðius'. l,odäai alkohòlis, heròius, Hùbertas 152

it

husãras, rodos, visur tariami tik su g. Zodis ãke\ë Salantai arba ëkeliøi (nom. pl.) Tirkðliai'Sepetys linams ðukuoti'varianto su g visai neturi (ii vok. Hechet). Zemaiðiai vietomis atskirus Zodzius taria su k. Pavyzdúiui, Karklënq apylinkese sako kektãras'hektaras', kìmnas'himnas', korizòntas'horizontas', bet bugtilteris, geibas, gusãras. Plg. kìminas ll gìminas ll ìmnas Laükuva 'himnas'. pakrastinèse rytq Snektose, baltarusir¡ kalbos aplinkoje, kartais tarp balsiq tariama y, pvz., bëravas, nom. pl. beravaiLazínai 'krantas' (i3br. 6epae), bavõtas Gervéðiai 'turtingas'. Dievëni5kese girdéta sakant avuikqs'agurkas', pasõvas'kraitis', plfivas'plügas', striãvas 'striügas'. Del tokio tarimo plg. rusq kalbos gen. sing. mo?o > tavó. Tur büt, plaðiausiai htaúamas zodelyje ahà | ahã 'taip'(sako ir aà, aã), taip pat tokiuose garsaZodziuose, kaip ihaha (yhahà Tirksliaï, j,haha Adùtiõkis) 'arklio zvengimo garso

nusakymas'.

2. Kietieji ir mink5tieji priebalsiai a. Ivadinès pastabos S 772, Priebalsiai gali büti minkðti tiek prie5 priesakinés, tiek ir pried uzpakalinès eiles balsius. Pirmuoju atveju turime vadinam¿ji asimiliacin! mink$tinim4 (bèt, dõ|, Iigà, rj,tas...), antruoju -jotini (gùlbù¿, kiduras, liüdnas, sùkðiøi...). Mink5tumo laipsnis tarmése ivairuoja ne tik priklausomai nuo pozicijos, bet ir nuo paðiq priebalsiq. Pavyzdäui, toje paðioje aplinkoje mink5ðiau uZ kitus tariami k, g, daugelyje tarmiq l, i, Z, ð, dí, vietomis t, d, n ($g 73,1 ir 175, lBTb). Klaîpédos kra5te dêl vokieðiq kalbos itakos kietasis / pakeistas ,,viduriniu": klaipêdì5kiq Zodi lãbqs kiti lietuviai girdi lyg butq lìãbas. Pùnske, ypað jaunimas, dél lenkq kalbos itakos labai mink5tina s, z, tardami juos kaip lenkq i, á. Tarmèse neretai turimi keli priebatsiq minkðtumo-laipsniai, kuriuos gerai iStirti ir tiksliai apraSyti be eksperimentinès fonetikos priemoniq labai sunku. Zemia¡tbus pasitenkinta bendra priebalsiq minkðtumo-kietumo tarmèse charakteristika, grubiai skirstant juos i kietuosius ir minkdtuosius, tik vienur kitur nurodant ry5kesnius pereinamuosius niuansus.

b. Jotinis priebalsiq minkStinimas $ 173. Fastebèta nemaia indät4, kurie vienose tarmése turi minkðt4 Saknies r, kitose - kiet4. Antai vietoj literatürinés kalbos kietojo r pastebétas mink5tas Siuose tarmiq Zodãiuose : bridutis (3. praes. briáujøsi I briáunasi,3. praet. priebalsi

brióvësi) Tauragë, Raséiniai, skiñsnemuné, sasnavà 'brautis' (plg. briaunà), cùkrius Kalvarijà (Kvietkines km.), Yilkavì5kis'cukrus', driáugøs Zemãlé, Leckavà, Tirkðliai 153

'draugas' (su akutu!), clriaùsti Pìkeliai, TirkSliai 'drausti', driútas Sakyna, 5eduvà, Joniðkõlis, Baisógala, Kedáiniai 'drätas', griøudùs KuliaÏ, Mósêdis, Ylakiai, Plãteliai, Enclriejãvas, Telðiai, Viekíniai, Sakfna, Kaisakiðkis, BìrZai 'graudus', griduÈtiKuliai, Mósedis, MaZeîkiai, EiZvilkas, sakfna, skiisnemune, Ramygala, KaÎsakiikis 'grauili', griQitas Viekíniai, Kalvarijà 'grqttas', kricíuti Pìkeliai, Tirk5liai (bet krúsmata'akment4 krüva'), Endriejãvas, Ií¡fkoliai, Sakina, Raséiniai 'krauti" kriáutgvè Raséiniai 'krautuvê', kriovãias Sakfna 'krovèjas', løiútìttë Dauk5iai, Balbiëriikis, Krúonis, Molétai, Dùsetos, Kaltanènai, Daugelìðkis, Adùti5kis, Ãpsas 'krutine,, krüivà Endriejãvas, Maieikiai, Klfkoliai, $akfna 'kräva" riáugëti Fra' séiniai 'raugéti', raudonskriuõsfis Zagãrè'raudonskruostis', sriøunùs Mósêdis, Kuliai, Endriejãvas, Raséiniai, K. Naümiestis, l$lauZas, Sakfna, Jùkiðkiai, Seduvà, Kaisaki5kis, BìrZai 'srauîus', sriaùtqs Raséiniai, Kl¡fkoliai, Grì5kabüclis, lðlauZas, Jùki5kiai, KaÌsaki$kis, Bìrùai, Kaitanenai'sfautas' (plg. hidronimus Sriaùtas, Sriautëlís, Striautair kt. UEV), sriovã Mósédis, Endriejãvas, EîZvilkas, Raséiniai, K. Naümiestis, Vilkavìíkis, lilauZas, Bìrùai arba striovë TirkðljaÏ 'srovè', sriúoga Kuliai, Sakfna arba striúoga Tirkðliai, Vilkavì5kis'sruogao, nom' pl. sriùtos Mósedis, Kulia1, Endriejãvas, Tirk$liai, $ak¡fna 'srutos', striaùklapis Kuliaî, Endriejãvas 'trauklapis, gyslotis', triobà EiZvilkas, Grìðkabüdis, VilkavìSkis, Kalvarijà, Jùkiðkiaj, Kaisakiíkis, Bkiai, KurkliaÏ 'troba', triókíti K. Naümiestis 'troksti, dtrsti', triufitpas K. Naümiestis 'trumpas'. Vietoj literatürinès kalbos mink5tojo r pastebetas kietasis ðiuose tarmiq ZodZiuose: braunà Karklënai 'briauna', grduti Katklénai 'griauti', grdusti Gélvonai, Aluntà, Kùkti5kes, Taurãgnai, DaugêlìSkis, Kaltanénai, Gervëðiai 'griausti', graüsmas K. Naümiestis, Gélvonai, Dùsetos arba graüzmas Taurãgnai, Kaltanénai, Ignalinà, svenðiónys, AdùtiËkis 'griausmas, perkünija" grõzdøs Gélvonai, Ukmergê, Salãmiestis, Bìritliai, KaÏtanènai 'griozdas', karúomenè Vilkavìðkis, Príenai, Kaiðiadórys, Jonavà, Ukmergë, Kùkti5kés 'kariuomenê'" keturólika Kaniavà arba keturóleka Viek5niaÏ 'keturiolika', nom. pl. kraünosKvëdarna, Karklénai'kriaunos', kraüíè Vainùtas'kriauõè', krõkti Púekule, Kvëdarna, Kurðénai 'kriokti, vefkti', krñkti Sakina 'kriükti' (apie kiaules), trùkimas KurSénai 'triuk5mas', trñsti(s) VilkavìSkis 'triüsti(s)'. Kietojo ir minkítojo r svyravim4 tarmése rodo dar üe pavyzdäai: drûíõ Kvédarna, Laükuva, $ak!na, sãlakas arba druoíã Kùpi5kis ll dr¡uäã Skuõdas, Mósedis, Plãteliai, Viek5niaî arba dtiuoÉã Kretingà, Gaigùdai'ruoZas, juosta', grduiøs Utenà, Rõki5kis ll grÌáutas Pandélls 'ivirgidas' , grùc:ë Jùrbarkas, Ukmergë, Molétai ll griùcè Mósèdis 'nemaltr¡ (tik nugrüstq) grüdr¡ kruopos; tam tikra sriuba', grñ.íë Laiu¡kuva arba grñínè PanevèZls, grüínià Kùpiskis ll griñië EîZvilkas, Geistarai arba griñínè Ródünia (LKZ), gríuíníà Jiõznas 'kriauië',,gyóbas.Kedáiniai, PanevêZls ll grióbas Geistaraï 'Sonkaulis', krtiuklus ÙZventis, S"ii;" ll krióuklas MaZeikiai, Pùialotas, Dùsetos 'ionkaulis', kraukílis Zé7va, Ãlovë, 'Valkiniñkai arba lcrautlis Zasliaillkriattkílis Geistaraî, 'Dùsmenys. arba 154

ktiøttälis Kai5iadórys 'sudZiuvusi duonos pluta, ùiauberë', lcraùkiti Krókialaukis, Miroslãvas llkríaükíti Daukðiai, valkiniñkai 'krimsti, kramtyti, grau1ti', lcrañíius Gervéðiai ll kriaîiíius Kamajai, ukmergê 'status krantas', krauílti Kùrtuvenai ii lcriøuiiti veivìrzårai 'skriausti, uiti, stumdyti,, krõgis príekule lcriõgß skuõdas ll 'malkoms piauti oZys', lcroíëti Baisógalallkrioíéti Vilkavìðkis, Dùsetos.nieko ne'¿eikiant tünoti, sédeti', krùðkøs Baisógala, RamlÍgala llløiùökas skiisnemune ,grieátis, sétinys', krùgádas sasnavà ll kriùgidas Kapsùkas 'urvine kregtd,ë,, krñkas r(alvarijà ll lcriñkas ukmergë, Tverõðius 'kablys (gelezinis),, krùlcis príekulé, ylakiaî, Kelme, Tftuvénai, Kursënai ll kriùkis rr¿ose¿iìl sakiaT, ri*uv¿,lazd,a, ru-",rrur, kablys', krunéti Dùsetos, utenà ll kriunëti Raséiniai, vilkavìðkis, Kapsùkas ,koseti, krenkðti', krùpis Kuliaî, papìle, sakfna arba krùpë plãteliai, Kuriënai ll kriùpß Mósédis, Kalnãlis, panemunëlis arba kriùpë sãtes ,ruprlz e,, krùíti obõtiai, lJipãliai.ll kriùíti Sãtes, Tirkðliai, Eizvilkas, skiñsnemuné, s;kt"; ig*rtt, muðti,, lcrúzas Mósèdis, Alsédziai arba krñzas Tirk5riai ll kriúzas rutúiai lbu kr¡ñror' zagã,rè 'geriamasis puodukas; 4sotis', trùbà Kuríënai arba trñbas Tirksliai ll triùbà Jù_ ki5kiai, Kaîsakiikis, Ukmergë,trimitas, düda,. I5 pateiktr¿ pavyzdälmatyti, kad r sukietêjimas arba suminkðtejimas néra nuoseklus: ta pati ðnekta atskiruose zodziuose gali turéti tiek mink5t4, tiek ir kiet4. Minksto r i5 viso neturi tik dalis pietq auk5taiðiq, taðiau jo öia nebüna ir prie5 prieðakinés eilès balsius, zr. g 1gg. Be to, kietasis r lsigaleiçs piet4Zemaiëiq varnìðkiq tarmês plote. Apie Laûkuv4, vl. Grinaveckio teigimu, sailnyje prieð uzpakalinius balsius minkðtasis r visur es4s pakeistas kietuoju: ðia sakoma rõglinëti,riogfjnéti', skraüsti 'skriausti', írübøs 'sraigtas,, rrà.í¡s .triuðis,, trùíkinti ,triuskinti,, tÍùíti'trirtíti' it t-t. Kitose tarmese minkitasis ir kietasis r perdém sumiSç. Da1nai toje paõioje Snektoje galima i5girsti atskirus ZodZius tariant ãvejopai: su kietu ir su mink5tu r. Jaunimas paprastai vartoja t4vaúantL,kur! turi titeraiurin¿ kalba. Bene 'daugiausia i'dùiq su mink5tuoju r galima isgirsti pieî4-iemaiðiq raseinìðkiq plote. visr¡ diq reiðkinir¿ priezastys nei5tirtos. Matyt, be fonetiniq pro".r,¿ (kietojo r tam tikroje pozicijoje, pavyzdúiui, þo k, g, surnink5téjimo, ur, utuirkððiai, minkstojo sukietêjimo), palietusiq atskiras Snektas, bus buvç dar ir kitokit¿ veiksnir¡. Atskirais atvejais minkðtumas ar kietumas galejo btiti gautas i5 kitq tos paðìos ar artimos reikdmés ZodZiq. Pavyzdäiui, griñiè gali büti priderinta prie kriaùi¿ (ir atvirkððia i,lcraùíë prie grñíë), britÍutis - prie briaunà, griaudùs prie grídusti ir pan. plotq, kur r nuosekliau kietinamas, paribiais, änoma, galimi hipernormalizmai. vienur kitur prieZasties reikétq ieðkoti tarmir¿ sumi5imo ar iodùi¡ skolinino rei5kiniuose. Vietomis pastebetas kietasis r tik tam tikrose.formose. Antai vakarr¿, ank5taiðir¿ kaunlðkiq tarmes pakraSðiuose palei Kariningrado srities sien4 (Liubãvas, Kybártai, K. Naümiestis, slavìkai...) sakoma l. sing. praes. nór,u'noriu,, turù,tutiu,, äinrù,i:iariu'. Kiti priebalsiai, i5skyrus r, prieí i kamieno veiks'razodziq L sing. praes. 155

Sias formas pada-

ið pateikiamr¿ Kretingõs apylinkés pavyzdùiq (ðia absotiutinéje galünéje dar turimas

tùrim(e), äiñ' rytas akamieno pavyzdúinneleidliaparadigma, plg. 1. pl. nórim(e), rím(e).Tokiq formr¿ birta ir Prtisq Lietuvoje (Milkaus Gr. 113, A. Becenbergeris Yilento randame net XVI a. Mazosios Lietuvos rasytojq Bretküno'

labai siauras balsis e, prieð kuri priebalsis mink5tas): klît.mþß'klumpê', 3. praes. b'îeg'bëga', flk'tik',úîel'del',3. praes. iîed'sëdi', rhî'ng'minga, pradeda miegoti', 3. praet. dã'fg'darë', deúîes 'davèjas', bet pQ'ins 'pienas', bçrþ'ms 'birimas', dê'rptç 'dirbti, nom. pl. m. vPsÈ 'visi', tnès 'mës', 3. praes. nèí 'neða', taðiau liê.ls 'kelias', gê'rs'geras', f('ins'üenaf, veÉQ'ms'veãimas', palçlíê.ms'palikimas', éçpnûotç'éipnofi, ðiupineti', kaip ir ivã'liç'ivakë', dã'Igß'dalgis', pã.ikfis 'paik5is', rppñ'Ég'ruplie', d'rklî's 'arklys', baäriî'éç'baùnyóia',dÉìíî.nr7 'dZirinti, piauti trinant,. Priebalsiai, esantys ne betarpiËkai prie5 siaur4 prie5akini balsi, bet prieH kit4 priebalsi, daZniausiai nemink5tinami arba labai neiymiai temink5tinami. I$imties kartais nedaroma net priebalsiui /: Kretingojè tariama ã'lkstlis'alksnis', bel vâ'l{î'tç 'valgyti', skâ'IlT tç'skaldyti'. $ 176. Klaipédos kra5te asimiliacinis priebalsiq mink5tinimas dar menkesnis. Õia net prieó i(í') jis nèra labai ryðkus. Klaipèdos kraSto iemaióiai maZai temink$tina prieí tarmés e' (vietoj lk. ie), kiek daugiau mink5tinama Siaurineje ir pietineje dalyse, kurtariamas diftongoidas t9'. Iðimtisudarok,g,/, kuriebetarpi5kaipriesprieðakìni bals! mink5tinami intensyviau uZ kitus priebalsius. Menkai priebalsius temink5tino ir daugelis Pnisq lietuviq, Zr. Kurðaiðio Gr. gg 74 tt., LZTP 19,22 jr kt. $ 177. Einant nuo pajùrio i rytus, asimiliacinis minkStinimas intensyvêja. Skirtumas tarp mink5tumo prieü prieðakinius siauruosius ir plaðiuosius balsius laipsniíkai maäëja. Bemai, visame ðiaurés Zemaiðiq telSìSkiq plote kiek maÉiau mink5tinama tik pries tarmes .e.' daugelis sako vpzps 'vinis', bet acc. pl. iìriìs I vþriìs. Fiet4

galünç nesukietèja. Kitose morfemose

BB

IX

ir r nekietinamas. Laikyti

289). Jas

ra5tuose.

retai. MinkSlieji í, ä vie. $ 1?4. Kitq priebalsiq jotinis minkstinimas svyruoja ÈodZiuose lieíiùtoj liieratUrines kalbos ut titU tarmiq kietqjq pastebéti, rodos, tik Krúonis, Gélvonai, Kaltanénai 'lieZuvis', íiaùðius End' ; ¿.-Ñ";;iestis, Sakfna, .batsiuuys' (plg. íaüðius Ukmergë ir kt.), íiaudyklë Gélvonai, ,iã:u"^,-m;ãvas 5i1a1¿, latKaltanênai arba írauiyk¡¿ i lin paprastai ra5oma lyn, pvz.,1. sing. praet. ne rusilynlciaur242n'nenusilenkiau',lyngwctl 5Iro'lengvà',instr. p1. lynóíugaisrrT0zr'granclinémis'. Plg. pakraðtiniq lietuvir¿ lËrsó l/riî'sc 'ljsri',3. praet. iilotñ.d¡''islinclo' (S 1gg). Mink5tas / rytq Lietuvoje paprastai iðlaikomas prie5 tokius elt, em, kurie eina priesaga (pvz., kalénti), yla intarpiniq veiksmaiodùi45aknyje (pv2.,3, praes. gleñtba), jeigu ðalia esamojo laiko en, emkitq laikq formos turi in, im (pv2.,3. praes. Ieñdø, sleíilca), taip pat skoliniuose (pvz., gleñcius'blizgëjimas, blizginimas', kalendõrius, lclémka,lémpa...). Dar paminetinii.odùiai gleñtítÌ (glémíti skãpiðkis)'griebti, ðiupti, godziai ésti' ir pléntas (pleñtas Kaisaki5kis, svedasai, ukmergë, Liñkmenys) 'smulkiais akmeneliais gristas ar asfaltuotas kelias'. Õia visur rytq aukStaiðiai idlaiko sveikus eiz, eø (g 90). Pasitaiko ir tam tikrq nukrypimq bei svyravimq. Daugiausia jq veiksmazodZir¿ formose. Pavyzdtiui, be 3. praes. Ieñdø, rytq aukStaiöir¡ plote uzfiksnota ir lañda (Gervéðiai, Adùtiðkis), liñda (Svenöionêliai, Kaitanenai, palú5é, RimSõ). Senovinis skolinys lénkas virtoþtånku (Krúonis, Dotnuvà...) resp. ryt. líttlctt (linkù), Iúnla4 kuri daug kur iSstrlme naujai gautas ùodis lénkas (leíìkas), zr. $ 90,5. skolinys lenciñgøs'grandinê' apie Palómene tariamas lanóù'gas. Tokia forma turima jaù senuosiuose ra5tuose, pvz., lcínciugq,f Mp 65rr, lanciûgq tiukfo DP 43726. Galibüti iíbr. ttau4g¿. Taðiau rylr¡ aukStaiðiai sako ir lùrciñgas,Zr. g 58. S lS2. Senovinio nosinio balsio g po / likimas rytq Lietuvos talmese ne visur ai5kus. Zodùio Saknyje refleksus susekti trukdo pavyzdüt¡ lregausumas. Galunéje normali4 raidq daug kur i5kraipe kitq forrnq analogija. vietoj sklisl i, acc. sing. pëlç, partic. praet. act. kúlçs, kalç pakra5tiniai vakarq auk5taiðiai (Krúonis, Kêdáiniai, Jõni5kis) sako sklã'Í{, þã'la'l-a, bet kú'l'es, kú't'e'l-e (priderinta pt'ie d'í.ib'es'dirbçs', cLí.íb'e' ldí.íb'e 'dirbç'). Pralietuvir¿ *-lénrefleksas ðia yra -la;, pvz., instr. sing. þelàlþèla 'pele'. Taðiau loc. sing. stat'è I stàle'stale' (plg. rhillíè lielke 'miðke'). PaneveZìðkiq tarmes ðiaurêje Éalia ikë.Ét'skgsti', Zõ'S'S (ð. ?)'Z4sis,, acc. sing. íã'líe'íakç',ítí'rg'vyrT',partic. praet. act. dí.íb'çs 'dirbçs', pl.dí.íb'9 'dirbç'tariama sfrlô'ír"sklçsti'(lç>lq>lo!),þã.le'pelç',kú.les'k:ulçs',kú.le'kiuld.prulietuvi4,\Jén ðiavirto -l',plg.instr. sing.lèI"pele'.Taðiauloc. sing. stàl'"sIale'(plg,rhþ,fk, 'mi5ke'). 11.

Z. Zinkevi¡iu"

161

rytq Lietuvos tarmese, kur sakoma Sl¿î'Sf I Skî'ió (Skî',rc) 'skçsti' (rytq aukðtaiðiai ,,purrtininkai" ir pietq aukStaiðiai) ðakninio g po / likimas del pavyzclZiq stokos ne visur aiékus. Apie Lazdijùs ir BìrZus tariama Íkti'ít'sklçsti'. Zodùio galünêje /9 virto lor . Taðiau dêsning4 raid4 daug kur uZtemdê formq sumiðimas. DaiktavardZiq acc. sing. galúne -or (þëlar lþëloL. lþëloL'pelç') tebeturima didãiojoìe ploto dalyje, fu. iml. Nr. 53. Iiirnti sudaro Siaures vakarq kampas, kur, be -ur, yra der -u' (þëtu. | þøtu). Pastaroji galüne daZniausiai vartojama kaip gretimine ðalia -¿¿' ir bus ganta i5 ø kamieno, plg. ítí'ku' I íà.ku. | íã'ku'{aka' ($ 346). Vietomis fakultatyvi5kai pasitaikarrti forma sá'uli' 'saulç'yra perdirbinys pagal drí'b'i" drobç'. Ji uZfiksuota apíe Molétus, Dievõniðkes (K. Morkünas LKK III 45). Plg. kupiðputtkénq acc. sing. flrá.bt L.'drobç' íalia Í¡i"k¡. 'silkç' su -aL.kaip stí'ult'1.'saulç'n'. viqgalünèse,be dêsningqformq sttbt'(kú'lbrs lkú'lot.s lkú'lots'kú\çs'itkú'lor lkti'/t'r.l kú.\øt 'kri7ç'), plaðiai vartojamos formos su i (kú'ïi's lkú'li.s I kú'tis ir kú'li I kú'l'i' I kít fi). pirmosios labiau büdingos pietr¿ aukðtaiðiams, taðiau turimos ir rytq aukËtaiðiq plote. Antrosios (su I' i5 tokiq dalyviq, kur -çs, -€ îe po /) plaðiau vartojariros rytq aukÉtaiðiq tarmes plote (daug kur kaip gretiminès). Z.lhbanaviðiütês duomeni'kümis (Kalbotyra IV 153), Ukmerges rajono vakarineje dalyje tari4 lcú'lus (kú'lus?) virto po / fonetiðkai Snektoje ðioje kad galëtume manyti, I 1çs'. Jeigu ðis faktas tikras, a per pereinarn4ji laipsni ct, p1g. luntà < lantà < lentà. Tuo atveju, úinoma, ir acc. sing. galung -øíiamekampe reiketq paskelbti esant fonetinês raidos rezultatn. Dalyvio formq su 4' iðnykim4 bltq galejçs paspartinti sutapimas su esamojo laiko formomis, plg. púotq(s) > púotu'(sJ. Palévenes ðnektos pl. å.ju.'ejç' galètq bùti per*kú'lu' 'kulç'' dirbinys 1é ¿t.ji. pagal i5nykusi4 form4 *-l¡!n pialietuviq refleksas nagrinëjamose tarmese yra -lbL, pvz', instr. sing. pelòr 'pele' . Taðiau jis dar labiau, negu -lør < -lç, aptemdytas analogijos. Rytq a¡kðgaìaiðir¿ tarmes plote (ypað kupi5kënq ir anykStënq) plaðiai isigalèjo instr. sing. *-án). zr. im1' Nr. 18' lune -z (þelù'pele'), gauta i5 ø- kamieno, plg. íakù 'saka' (-ø ]i roclos, tik 'drobe') uZfiksuotas, (plg. 'saule' dró'b'i Fakultatyviðkas variantas scí'uli pat svytaip formos sing. Loc. apie Kùpiski (z.IJrbanaviðiùté Kalbotyra IV 153). (pietq aukðploto dalyje ,oojo: slaùlstal'ì'stale'. Pirmoji labiau paplitusi pietinêje taiðiai), antroji (su -ì i5 thilkì'mäke') - Siaurineje' e', zr. zml. $ 1S3. Balsis d po sukietejusio / clidãiojoje ploto dalyje tariamas (Svedasaî) anyk5ténai kurie kai Nr. 35. Ióimti sudaro rytq aukðtaiðiai kupiðkénai, d beðnektoje ir vilnìikiai (Arlùtiðkis). Kupi5kënai taria a' (tã'kt'lèkt1'). SvedasQ maå visur sutapo su o: ðia tariama tã'kt"lekli', lå.tií.mas'lèkimas', sd'ulå.'sanlë' ir iã.di.s.zodis,, áå.ct'è.li.s'zodelis" gen. sing. í,í.rå. 'vyto', taóiau þe15. 'pele' ðalia Tose

ar Kupiskénai sako ir instr. sing. dró.bu'drobe', sá'ulu'saule','bet 3¡Ì'.k'u'silke', loc. sing. 'drobg, sti'ulo drj.ba.j'drib¿je', stí.ula.j 'saulèje', bet Síi"k'e.i 'silkðje', nes ðia nom. sing. dr5'ba.

'saule', bet siÍ''k'e..'silkë'. 162

gen. sing. m. tä.'to'. Adùtiðkio Snektoje sutapimas visiikas, plg. Iã.kó, lø'liì.mas, sd'ula', þelã''pele' ir Zã'dis, Èa'd?'lis, úí.rø., tã.'to'. Nekirðiuotoje pozicijoje, ið dalies ir kirðiuotoje galünèje, ø' (a., a) tariamas daug didesniame plote, zr. zml. Nr. Nr. 37, 39,47,43 ir 45. Pastaroji aplinkybé rodo, kad priebalsio / kietèjimo epochoje ðia buta ne siauro, bet plataus balsio. Juk kupiðkënq, anykðténq, utenìikir¿ ir jq kaimynr¿ la.kLmas 'lekimas' galejo kilti tlk ä *lëkìmøs, bet ne iÉ *t{kìmas. I5 x/êkìmas per pereinam4j! laipsni lãkìmqs kildintinas ir svédasì5ki[ tå.kí.mas (plg. íå.kì.mas < ídkìmqs 'Sokimas'), taip pat dalies panevêzìSkir¿ luliì.mus (plg. íukì.mus). Minkðtas / kartais i5laikomas prieð balsiu d prasidedanðias priesagas. Taðìau gerokai ðia ivairuojama. Tokie zodZiai, kaip arklãkas, dabìlãlis, brolënas, skylétas, guliiti, tariami dvejopai: ørkþ'kas (arkl'i'kas) llarkle'kas ir t.t. visuomet mink5tai I tariamas skoliniuose, pvz., alëjø, Anèlè (Angèlë), blëlcø (btèk¿Ì Kaitanenai, Liñkmenys, Tverëðius, blëta Rudaminà, blëtà Kùpiðkis, btëtë Jùkiïkiai, Joniõkêlis) 'skarda', Jùlë, kølëdos, kazlãkas (kazalõkøs Krekenavà, kazelõkas Ram!,gala, kazlënas Lifrkmenys, DaugelìSkis) 'toks grybas', klëtkà'narvas', plãmas'démé,, sklènyð¡¿ì'stikline', ílëgà 'vok. schlägel', ilëktà. Mink5t4 /turi taip pat kai kurie savi Zodäai, atëjç i5 kitq tarmiq ar literatürines kalbos, pvz., gëlã pùnskas, tõkitë Jùkäkjaj,

Blri'ai, Liñkmenys arba lëkítõ Pùnskas, Dùsmenys, lãnas papirls 'lêtas, ïamus' (Papilyje falja lã'nas, kaip ir plã'møs 'dëmè', bet lã'kt'lëkti'), lãtas Síesikai, Aluntà 't.p.' (plg. /õ'¡'s Jùki5kial), Lëvenis Jùkiðkiai 'T,évuo' (plg. tå.vp Vadaktëliai), plèvë Jùkiðkiai, ukmergê, zilë Pùnskas'zy7ë', äalõsiai Gélvonai, Simónys. veiksmaåodis lãpti'susilpnéjus linkti, nuvysti' (ukmergë, Dùsetos, Liñkmenys...) gali turéti / iS garsaiodLit4lèpt, lèpterëti (plg. leîpti ir kt. g 180,5). Nesukietejusi / turi dar zietelos lietuviq 3. praet. daîlësi 'dalinosi'. $ 1s4. Priebalsis / kietinamas ne tik betarpiðkai prieS e, ë, bet ir kai tarp iq yra kitas priebalsis, i5skyrus k, g, í, i (pavyzdät¿ su jotu ir afrikatomis nepastebèta). Toks priebalsiq samplaikos kietinimas ne visur nuoseklus, vietomis yra fakultatyvi5ko bei sporadi5ko pobüdzio, o ploto ðiaurès vakaruose kai kur jo, rodos, ið viso nera. Siaureje balsis e paprastai virsta a tik prieõ samplaika i + nelúpinis priebalsis. Prieð kitoki4 samplaik4 e daùniausiai iílieka, nors / vietomis fakultatyviðkai kietinamas. Antai Liñkmenq ðnektoje paprastai tariama tittà.t'i.s'tiltelis', mqldà.1a. 'maldelé', balsà.li.s 'balselis', kalnå.lLs 'kalnelis' (svédasuosè tariama katnò.li.s), bet líiþë.\a. ll liilpè.1a. 'kilpele', gulb'è.1a. ll gulb'è.1a. 'gulbelè', riebhë.li.s I kerrhè.li.s 'kelmëlis' (vìdiSkiuose lielmã'Iis).Plg. íaltå.rii.s Kùkti5kes 'Saltenis'(pavarde), partic. praet. act. pag'ei.tots Kaniavà'pageltçs', paguî.dørs t.p. 'paguldçs', loc. sing. balnùr Dotinënai 'balne' (acc. sing. pakøi'not.'pakalnç'). Prie5 i bene sistemingiausiai kietinama pietuose. Apie Rudamìn4, Léipalingitaúama gui.br. 'gulbe', karbé.c'kalbëti', saî.de" saldê, tokia gira' (bet 3. praet. sd'lclç. Léipalingis , taöiau stí.ld¿. Kaniavà 'sáldè'), pakai.ne''pakalné'. Pavyzdäai iË kitq viett4: {cé.lbü'llgætbé.f l¡kiskiai,

11*

163

g!ë:lbal Gélvonai, ukmergë, simónys 'gelbêti" pafí.ltø. Liñkmenys 'patilte" kalbé'{ Jùkiðkiai, Survìliíkis, Gélvonai, Ukmergë, katbd't $imónys, Kùpiðkis, Pandelfs, papi$s 'kalbeti,, paíitsé.1Jùkiikiai, Seduvà, Bìr:iai, Raguvà, Ukmergê, Gélvonai, Kùkti5kés, paiilsti't Palévené, skãpi5kis 'pailsèti" ká'lva. Aluntà, kd'lva Jùki5kiai (gen. sing. lcá.lves),Ukniergê (gen. sing. kd'tvas)'kalvë', pakal'na. Aluntà'pakalne'. $ 185. Priebalsio / kietinimo prieZastys nèi5aiðkintos. Siejimas su virtjmu neskiemeniniu qr baltarusiq kalboje (4. Salys APh IV 27) óia nieko neduoda' Baltarusiai priebalsio / priei e visai nekietina, plg' nëð'ledas', ttnÔóeu'ledinis'. Jie / ver'óia.ryt"iktais atvejais, kai $is yra po balsio uZdarame skiemçnyje, iSnykus'ô).pYZ.,

aoltrc,< Bo/¿tdz) . Toki virtima fiksuoja ir kai kurie müsq skoliniai, pvz., kaudrà La' zúnai lapklotas, vatine antklode' (iíbt. rcoitðpa),kauniërius Kapsùkas, Seirìjai, Valkiniñkai, Jonavà, Vëpriai, Debeikiai, Papilfs, Dùsetos, Leliúnai, Tverõðius, Noðià 'apykakle' (i5 brr Kaj)Hép), køupõkaç Vilkavì5kis, K. Naümiestis 'vir5utinê sklybèt¿s ¿alisl (i5. br, xajtndrc), kqváukas Lazinai 'gabalas' (plg. kavállcøs Léipalingis, ukmqrgë, , Linkuvà), lcaukõzqs ll kotkõzas Palévene 'kolukis" Mqùðíadß zietela 'Nemurlo kairysis intakas', Sõíiauka Pùnskas arba sõdàiauka Ú&ljà'k!;dra', íattniërìus.Sälakas, Valkiniñkai, Kabõliai, Noðià ikarys'(liaudiesdainose, plg.br.m;ayuóp),, stacduka Pùnskas 'tvoros statinys'. Gal but, tokiam virtimui paralelç turime zodile aukúnè Joni$këlis, Pù5alotas, KaÎsakiðkis, Papills, Kùpi5kis, uzpãliai,'alkune?,,,,taðiarr tarmése pastebimas ir íiaipjau at ll au kaitaliojimas. Plg. aldoti Salantai' Skuõdas'rekauti, kelti triuk$mq'll audoti Daukantas &KZ) 'dainuoti', áldra'lelSiai,,JoniÈkëlis, Pasvalls lvetra', MaZeîkiai, Kvédarna, Jõni5kis itriukðmas'lldudra

(plg. gretimines ,hidronimq formas Atdrà ll Audtà'upè, tekanti ið Audrelio eZero I Sort.ìr, .kurios aukðtupys vadinamas Aldrupls ll Audrupis, o Sart{ eZero dalis, i kuri4 iteka, - Aldrãkampß ll Audt:ãkampis" Aldruvã,-Ìs ll Audruvë,'ìs Jõniikis 'viiðiuvio, kairysip i¡takas'), algóti Yainiaill augóti AlsédZiai 'iükauti, rekauti', alka ìauka' a\ba aîkas LKZ 'Sventykla, medZiais apaugqs kalnelis' ll Afqti{iiai &KZ) (LKZ), málkna ll máuknø AlsédZiai, TirkSliaî 'medZio Zievè' Daukantas cukà,,q!4kaq (rplg mláu,1¡, numáuti), stuipas 1l stñpai Tverõðius (Otrembskio Gr. I $ 461). 7emãles upyji"t"t", A, Girdenio dupmenimis, fakultatyvi3kai tariama dëa kùo'dèlko' (dèl kfio. ilirkðliai). i Rytq auk5taiðirl paneveZìðkir¿ ir artimesniq jq kaimynq plote / sukietèjo anks/ ðiau, negu pasikeite en, p7g. lprî,t(a) | turi.ta ä tantà < lentà. Kitur, prie$ingai, kad kietejo, jav,en,isvirtus in, p\g. lintà < lentà. To, Linoma, nepakanka irodyti, /.anksðiau kietejo ploto vakaruoss, vêliau rytuose, nes skirtum4 galéjo lemti ne vienu,.laiku lvykçs erz pakitimas. Yra pareikita prieðinga nuomoné, kad / kietejimas prasidejçs rytuose, tik vakarq link slinkqs greiðiau, negu ten pat.prasidêjusi en siauiini-o banga, ir ði4 aplenkçs (Vl. Grinaveckis PID XI 35, K. Morkünas LKK III 44-t45). Taðiau,ir ðiai hipotezei lrodyti visai patikimq argumentq nera. 1247 m. 1,64

\

dokumento tikrinis vardas Jlouørc¿aeuu (Bügos RR I 253) ii Langt,enis < LengveXIII a. viduryje bent ploto dalyje jau, matyt, búta I sukietejusio. Kietêjimas senesnis uZ nekirðiuoto ¡e monoftongizacij4 (plg. leþtë.t",í Jùki5kiai arbâ nis rodo, kad

le.pfé.Ii.s Utenà 'lieptelis' 5 85a)

e.

ir 'a suprie5akéjim4.

KitU priebalsir¿ kietinirnas

$ 1s6. Priebalsius r, s, z priei e (ei, er... ç), ë tariakietai daris pietq ir rytr¿ aukStaiðiq. Plotas, kuriame kietinamas r, matyti i5 zemêlapio Nr. 74. Õia, atrodo, priklause K' Bügos 1911 m. tyrinèta Ciskodo lietuviq ðnekra Latvijoje (RR III 57i). Priebalsis s (tur büt, ir z, trk dèl pavyzdùir¿ negausumo sunku susekti) kietinamás mazd,aug tame paðiame plote, iSskyrus atskiras snektas pietuose (pvz., Rudamìn4, Zietel?., Rùdni4, Kaniãv4, Rama5kónis), kur kietinama nesistemíngài. zíetelos lietuviai ne tik s (z), bet ir r kietina nenuosekliai. Riba tarp priebalsi r kietinanðiqjq ir nekietinanðir¿jr¿ néra grieäta, vietomis net toli nuo ribos r i5lieka mink$tas (pvz., kai kuriuose kaimuose apie Gervëðius). Be to, atskiri i.odüai su kietu r tariamidaug didesniame plote. Ypað plaðiai tariama grait'greit' (ir graiðiøù, graítas. graitùmas...) ir raîkia'reikia' (raîkøløs, raikalìngas...). Taip taria, bent fakultatyviSk ai, bemaù visi pie-tq ir rytr¿ aukütaiðiai, uzfiksuota net vakarq auk5taiðiq plote, pavyzdäui, apie Vilkij4 (Vaitkünai)as. Plg. graytøs SzDis 72, grayóiaus pS I ¿511. a3 Kai kurie ZodZiai (daugiausia skoliniai) su ra, sa, za vietoj literatürinês kalbos re, se, ze sutinkami ivairiose tarmèse, netgi Zemaiðiq, taðiau tai neturi nieko bendra su r, ,r, z kietinimu. pavyzdäai: a) (a)raítúoti Gervìniai, Kursénai, Sakjna, Seduvà, Raguvà, palévené, ukmergê, Príenai 'are5tuoti' (r kietinimo plote apie Adùti5ki tariama iiitú.ié), brazeiítas Sakina, sv¿jâsai'brezentas', ceramònija Sakfna 'ceremonija', tÌrabulë Laükuva, pãgrarnantis .drebulè' (plg' drabùs'kas dreba'), grabãstas Jùki5kiai, Salãmiestis 'grebèstas', kraiclà Svèdasai 'kreida' krãp-

,

,ías KurÈénai, Seduvà 'krepËys', prazídeñtas

Laükuva arba prazìdeptøs Jùki5kiai, prazldentas Kuriënai, prazadeñtas Tirk5liai lprezidentas' Qtr.e- prilyginfa prieidèliùipra ), nag¡ni,i Svëisna, Gélvonai 'Regina', ramontúoti Gélvonai 'remontuoti', râplis Jùkiðkiai, Pùrmpènai, Kaisaki5kis 'replès', ravìzija Aluntà'revizila',b) saradàlë Gélvonai'seradëlé', nom. pl. sarbentaî> ryt. sarbinfaí AntaSavà, Skãpi5kis (nom. sing. sj'íb'intasl),DebeÏkiai'serbentai', c) egzakùtorius Sakjna'egzekutorius,, agzamà Gólvonai 'egzema', vazallnas Sakfna 'vazelinas', zalkorius Luõkè, Tirksliaî arba zálkoríus Laükuva'veidrodis' (ä zerkolas < r. seprcano). Toks tarimas atskirais atvejais gali buti susijçs su tendencija nekirðiuojamq skiemenq e versti a, ùr, g 57. Pastebètas ir piie5ingas reiðkinys: re (re-

éiause,ze)vietojliteraturinèskalbosra (sa,za),pvz,,a)brezgdtiJùrbatkas'brazgèti', drëbnosLiubãvas, Kazl{ Rüdà, Õiõbiskis, pasvags 'drabnas, smulkus, mazas' (plg. drebéti), drebùàís Liubãvas 'drabuZis', drëpena Klaipéda, AlsédZiai, Z. Kalvarijà'nudèvétas drabuZis, skurlis, skuduras,, krëbèYainì¿tas, Laükuva, EñZvilkas, Raséiniai'dèùè', kre'igas Kalvarijà, Kapsùkas, Alytirs, Garliavà, Daügai, valkiniñkai 'kraigas,. stogo virðus, Selmuo', kreñtas Kapsùkas, Dauk5iaî, sirirnas, varênà, valkiniñkai, Trãkai (LKZ) 'krantas', krësê yadigirjs, Linkuvà, Ã.Iovè, Trãka1 (LKi)

'kèdë',kurepkdSakjna'kurapka', reibasAsavà,Ródünia (reibagegutëTDIv36g,428),raibas', reítelis Yalki¡iñkai (oi berneli

reítelt TD IV

48), Eiðiskès Q¡ulkas reítelit¿ TD

IV

174)

.¡aitelis' 165

Po sukietejusit¿ r, s, z vokalizmas pakinta taip pat, kaip ir po sukietejusio /. Taigi sakom a: a) rãtas @å.tas RimSë) 'retas', nom. pl. m. sanì 'seni', voc. sirtg. Mãra 'Mare'(betí,í're 'vyre'), nom. pl. sãsqras < sëseres 'seserys', acc' pl.pusds'puses', dat. sing. Éãgrai 'iagrei' (bet geràsnis ll gerèsnis), b) sámti 'semti', 3. ptaes. rañka 'renka' (ryt. ir símti, riñka), c) acc. sing. pùst 'pusç', partic. praet. act. padãrots I padãrors 'padarçs', pl. kãsor 'kasç' (ryt. pù.st'1. ll pit.Si., padà.rr'L.s\t,padti.íi.s, kà'sat.ll kå.!i.), instr. sing. pøstìl'puse', loc. sing. karòt'kare'(ryt. irprrJi ret.,kaíìdaùn.), d) sé'klø (sá'kla Adùti5kis) 'sékla', re'kíriî's (ryt. re.kiriî's lra.kÍúi's 'têksnys', pùse' (ryt. pù.se. I pù.sa.)'pusé'. Kai kurir¿ utenìSkiq ir vilnìSkiq krumzlõ (skrumzlõ Kùktiikes, Liñkmenys)'kremzlê', kaip rodo Rurirðiðkiq apylinkes (ðia r nekietina) kramzlã ir Prúsr¿ lietuviq ltømzlis (LKZ), turi um ne iÉ em (> krimzlã Adùtiðkis, Tverõðius), bet 1{ ant, plg. lcramtj,ti, kramsnóti. Pana5iai KaÏtanenq Snektos äunksnis'ängsnis' kildintinas ií äangsnls, plg. äangstj,ti (: áeñgti), praZangà. Svetimuose

panaðiai buvo ergiamasi lg11 m. K. Bügos tyrinétoje ciskodo rietuviq ðnektoje Latvijoje (RR III 571)' zíetelos lietuviai, kaip ir kai kurios kitos pakraðtinès Snektos, í, i tiek prie. e, tiek ir prie* d kietina nenuosekuai, ,u, pu;;-;;ogus pasako su.í, ã ir í', É. Apie Gervéðius sistemingai kietinama tik kai kuriuose kaimuose. pietqpa_ kra5ðiuose mink5tq .í, ã i5 viso nèra, Zr. $ lggnu. b) Friebalsiai /, / nuosekriai kietinami apie Rirñ.p, Tverõðiq. pavyzdZiui, Ri'r_ 5ës apylinkése tariama 3. praes. tå.ka,teka-., d"u.do,aed.a,, :. praet. rak(.ja..tekejo,, L sing. praes. dadù.dedu', acc. sing. lcà.ttt.,ka¡ç,,

dõ..dtt..dedç',,Lstr. sing. lcatàt,ka_

te', de:dù 'dede', té'vas'tevas,, dõ.de..décle,. Õio tur,uiu

tt"#;;, ir n, pvz., kaííné.t 'kasinéti'. Ma'iau nuosekriai t, d, n kietinami Lazún4ðnektoje. Õia pasfebéta pa_ vyzdi'iq tik prieð d. priej e, prie5ingai, priebalsis n (ft i,g¡ turiu*u, rabai minkstai, o e verðiamas ie: 3. praes. ríiëía.ne5a, (ir kiëtas,kelìas,,'r7íu,.ir,*ras,). Apie Kùktiíkes, Sã1ak4 pastebètas tam tikrais atvejàis sarnplaikr¿ ít,-ä¿Ikietinimas, pvz., úiítà.ta. ',îìiili;"!^?:kíra''pauksté, paukðri,:, ,øa.[iio. ,,nn. z.taigídòt

ZodZiuose re, se) ze daZniausiai verðiama ra, sa, zø, p\,tt.) rãcaptas'receptas', rqdãktoriu:s 'redaktorius', ragistrãcíja 'registracija', røkvizìciia 'rekvizicija', ramòntas 'remontas', rastarãnqs (rastarõnas sen. Kaitanenai) "restoraîas', sakrqtõri¿¡s 'sekretorius, sønùntirija'setlinarija', saráañtøs (sariõntas Liñkmenys) 'seriaTltas', sazò'

lil;;;;;,iî,,,.

a5

tns 'sezonas' ir pan. Sis faktas lyg ir rodytq velyv4 r, s, z sukietejim4. Taðiau tam prieitarauja kronikq vardas Tpounma rcsp. Traniâr (Bügos RR I 231, 237\ ä

Traniota < Treniata'Treniota'. Priebalsiai t,, s, z, kaip ir l, gali búti kietinarni kitq priebalsiq samplaikoje. Kùkti5kir¡ apylinkese tariama þirtå.1a,'pirtelê', ffudà.\ø. 'iirdele', butnr).1a.'burnelè" gen. sing. pÌrràs < pirtès'pkties', í'irdàs < íírdès'iirdies', 3. praes. stå.nø 'stetta" girdé'/ 'girdèti', tarítî'stø.'tarnystè, tarnyba', ubag'î'sta. 'ubagystê'. Plg. Liñkmenq ðnektos kirrhe.lE llkiírhe.lõ' 'kirmêié', g'e.srhë'llg'e.i/hë' 'giesmé', b'izda.lã' 'bizdê(e', Éeti î's t q.'vedybos'aa.

Kiti priebalsiai prie5 e (ei, er... e), ë kietinami siaurai, tik paðiuose ry$ kalbos ploto pakraíðiuose. Sios inektos prastai i5tiltos, toclél Zelìetuvir¿ tiniuose miau nurodomi tik kai kurie pastebeti rei5kiniai. a) Priebalsiai ¿ ã prieí e gaîa sistemingai kietinami Laz:ün:q apylinkese: iâ'.íø1S7.

løs 'ðeðetas', beráã'l'is'berZelis'. Prie5 d ðia kietinimas maZiau nuoseklus. Matyt, renkiosi TD IV 245)'rankioti',

Reséíníai Laükuva, Pã,grarenlcioti Valkiniñkai {juodas vuogas Resëinys) 'Raseiniai', rëvas Daúgai, Dùsmenys 'griovys' (p1g. hidronimus nrantis, Raséiniai JLiodrevÌs, Kapìn.revis, Kliõnclrevis, Rëvas, Revëlis, Revuonà, Tilto rëvas, ttevis, Viilcarevis IJEY)' skreidí,tí Lazttnat'sk¡aidyti', íìretas Gêlvonaí (ir íìratas, íãratas) 'Sratas', b) puseiitto Pirnskas,

(ir

Zietela,Lazãnai 'pusantro'($ 57Ð, Zerasai Pr. SkardZius APh VII 43'Zarasal'(gali buti hipernornralizmas, nes Zaras{ apylinkðse se, ze > sa, za). VeiksnaZo dLiai lcrabàdëti Il krebÈdéti it krañkí-

ti ll kreñkíti daug kur tariami abejaip. aaK.Bhga(RRII 58,265,592)linkmenì5kiqnom.pl. feúi'sta.s neteisitrgaitransponuojai literatürinç kalb4 a kaurieno forma Èettistos.

svetimybês

eíerònas ir Èënytís su ía, àa tariar¡os plaðiai, netgi zemaiðiq tarmês prote, iàlûons Kretingà' äàtiì'tê'ß rahális. p"rr"t¿t"r'i. prg. atvirkðõias reiskinys - atskiruose zodziuose ie' åe vietoj literatürjnês kalbos zo,

a¡rr"-rnaãvas 'asara,, ¿eø¿tìl¿l áiemitã, pìrs-seserë> pùseserè, ií-íóko>Ì!óko), tai greta atsidurq priebalsiai, kurie tesiskiria tik skardumu, sutraukiarni i vien4 (tariamas tas, kuris eina antruoju), pvz., ap-beiti> abeiti, boñd¡a-

kis> bañtakis, daig-kotß> daikotis, uí-sùlc>usùk, uä-íálti>uíálti, ií-zùlinti> izùli¡tti, íí-äeigti> iäeigti, pìts-Éalis> pùialis. Emfazeje, änoma, gali buti i5tariami ir abu (ne sprogstarnieji): uå-sùk, uä-i¿ilti ir t.t. Iinykus ii a kamieno vardaiodäq nom. sing. galünés -øs balsiui , i.enaiöiai ir artimesni aukðtaiðiai prieö -s skardZiuosius priebalsius- sucluslina (rãgøs> ràks), rytq aukðtaiðiai panevêãìðkiai i5laiko sveikus (rã'g's), Zr. $$ 109a, 113. $ 191. Priebalsiai s, z prie5 afrikatas ð, då veróiami í, Ë, kitaip sakant, rzjelsj samplaikr¿ sð, zcli tariama íð, ädr, pvz., anksðiqü> ankiðiaù, pésðias> ¡téíðias, t,aisðius> vøÏíííus, vèsiiau> vèíðiqu ir lizdiiùkcts> liZclíiùkas, oikabafzd¿iøi> oåkabaiädÉiai, skrùzdïit¿> skrùädáì4. Sveikos samplaikos sð, zdí beveik rriekur nei5laikomos, nebent specialiai labai ai5kiai i5tariant. Faprastai sakoma ir kaí íià < kas ðià, kaZ díiaùgiasi < kas dáiañgiasi. Tose tarmese, kur ,,dzùkttojama", tariama sc, zdz: anksciaù, pésciøs... oZkabaizdziaí, lcas cÌà, kas dziaügias(i). Taðiau tokie i,odúiai, kaip aukíðiøü, kaiíðiøi, paülcíðiai, viikiðios, beigídíias, ir ðia tariami su íð, ZdZ. Sios sarnplaikos taip pat turimos vietoj tarrnês sc, zdz, kilusir¿ 1i st, zd prieí 170

l, ie, pvz., ìiðìno'iétino', piiíðinès'piritinès', nèíð'neét1', vèíó 'veit1', ii ðí'ko < ií tyko'tyliai,lèfaí" priei ðíltu.'prieé tiltE' ir gúrg\dÉís'gurgzdis" iídzí'go'iídygo" uídÉítbo 'uZdirbo', prieí díiënu' 'prieÚ dien4'. Iílaikomi íc, ädz tik vietomis pakraððiuose (pvz., Pùnskas). S 192. Priebalsis n pries p, b veróiamas n't, pvz., añ(t)pilas> añpilas, sánbrëi' lcìs> sdmbrèíkis, sénbernis> sémberttis, íùnportis > íùmponis. Fakultatyviðkai pasakoma ir su np, nb.Intatpinese veiksmaZodZiq formose tariama tik ntp, ntb.Iíimti sudaro dalis pietq auk5taiðiq (Rudaminà, Léipalingis, Dùsmenys...), kurie vietoj literatürines kalbos mp, mb visuomet taria np, nb arba turi gretimines formas sn np, nb ir mp, mb, pvz., tañpø 1l tañtpa ir kañpas ll karhpas, Íruíìpas ll truñtpas' Zietelos lietuviai sako drtímnas'srnulkus' stl tnil vietoj bn, plg. drãbnas < br' dpó6noL. Apie nk, ng> nk, ng ir. $ 166.

$ 193. Tolinosios asimiliacijos pavyzdäai daugiau

ar maäau sporadiiki.

Labiausiai paplitçs priebalsio s, ypað priklausanðio sangr4Zos dalelytei, pakeitimas .í prie5 tolimesnio skiemens í, ä atba afrikatas ð, dá. fvairiosetarmêse sakomapaíiíìtdyti 'pasi5ildyti', iíiåeigti 'iSsiZergti', praíiðitíupti 'prasiðiaupti' , paíidíÌduti 'pasidZiauti' ir juíìltcis'jitsi5kis', rìtíiíkai'rusi5kai', íuídlti 'suðalti'. Kai kurie kiti kiek retesni pavyzdäai: adv. iítriäaí Vilkavìðkis < iístt'iíaî 'istriZai', íqílavos Laükuva

(íQ.nílat,as), Gervìniai (íti'nílavas), Kurðónai (íùnðlaqas), Girdüai (íá'ilavas) 's4ðlavos" íieðkà Simónys, Adùti5kis < sieðkà, sl¡z¡ai Gélvonai < Sliáiaî (kaimo vardas), iluinls Kretingà < Sluinis (pavardö), ítñëyti TirkðliaÏ, Tverëðius 'tarrtauti, (Milevskis be reikalo ði Zodi del,í/- laiko gautu ne tiesiog ii slavq, bet per prüsus, Zr. Slavia Occidentalis XVIII 351), ímìðius TirkSliaî, K. Naümiestis < smìðius'smuiko trauktuvas, grieZiklis', Staílcúniík¡s Kavárskas < Staíkúnl.íkrs (kaimo vardas)' Plg. Ja ,íãkëm Liñkmenys 'su ðakémis'. Pliebalsis í prie5 tolimesnio skiemeus afrikat4 ðneretai pakeiðiarnas ð, pvz., ðiaüðius Kretingà, Vilkavìðkis < íiaùðius'batsiuvys', ðì.8a Gew\niai, Liubãvas, 5irnónys 'ðiðia'. I(artais taip elgiamasi net su nauju .í, del asimiliacijos kilusiu ii s; ðieðlcà SiauliaT, KapsÌrkas, Kurkliai < síeðkà, ðiëröiukai Tirk5liai atba ðíerðiukai Lairkwa, ðíërðikøi Kurkliai < sierði(u)lcai'degtukai'. Tose tarrnêse, kuL ,,dzükuojama", afrikatos c, dz, kilusios lí t, d, verðianros priei tolimesnio skiemens í, á, pvz,, ðiiitas'tir5tas" dtÌî'Èas" 'dirúas" dl,ieídí ð, lcëlë'statinaLtê' (i5 dzÌeíkëlë resp. dieikëtë). Plg. díidlíáusías Palómenè (ne ,'dzü-

kai" l) 'didZiausias'. rorllnoslos progresyvines asimiliacijos pavyzdZiai: ítìpíis Tirkðliai < ilìpsis 'kalclarai5tis', ínãpíë t,p. < ínãpsd 'clegtinè', ieínãgas Kretingà < öesnãgas'ðesnakas', lcirlcìza.ç Jùkiikiai'kirgizas'. Apie asimiliacin! priebalsiq mink$tinilr4 Zr. 5$ 175 - 178. Priebalsiq iðnykimo dèl asimiliacijos pavyzclZiai pateikiami skyriuje,,Priebalsiq nykimaso'' 1.71

$ 194. Sporadiðkas dviejq vienodr¿ priebalsiq i.odyje pakeitimas skirtingais néra retas rei5kinys. Bene labiausiai nemègstama dviejq r, kuriq vien4, ypað svetimuose ZodZiuose, daZniausiai stengiamasi pakeisti /. Pastebèti pavyzdäai: a) pakeistas pirmasis r: aladròmas Palévenè'aerodromas', almìderis Judrénai'triukðmas, sujudimas'(iéarmìderìs), attirèlija Jùrbarkas 'artilerija' (su/.'.r >r...1 metateze), kqlikatùrà Jùrbarkas, Simónys 'karikatüra', kolìdorius Siauliaî, Jùki5kiai, Blriai, Palévenê, Aluntà arba kalìdoriøs Kretingà, Tirkðliaì, Sakina, EîZvilkas, Vilkavìðkis, Pùnskas, Kaniavà, Ukmergõ, Pandelfs, AdÌrtiðkis, kalìdaras Zasliai, kqlidõrøs> ryt. kaliduõras Kùkti5kès, Dotinënai, Palúié, Sãlakas 'koridorius', legistrãcija (legistrtioti) Jùrbarkas, Raguvà, Kañsakiðkis, Skãpi5kis, Adùti5kis (inf.|i{¡itrti.ió) 'registracija'('legistruoti'), leguliãtoriøs Karklënai, Gélvonai, Simónys arba leguliiíktorius Laükuva'plügo reguliatorius', levòlveris Rudaminà'tevolvetis', lezèrvas Vilkavìðkis 'rezervaso, lisòrai Svedasaî, Dotinénai, Adùtiðkis 'resorai',mQlinárka Gélvonai'Svarkas' (iÉ marintÍrkø Ukmergõ), b) pakeistas antrasis r: armì' clelis Kaïsakiðkis, BìrZai arba armjtdelis Garliavà, Ariógala, ermi,delís Skiisnemune ir (su metateze) ardìmelis Siluvà, ardlmelis Kùktiðkès, erd!,melis AnykððiaT'triuk5mas, sujudimas', Árnlis Pãgramantis < 'úrturis 'Arturas', barbolà Skaistgirls 'boruZe, dievo karvytë' (ié barborà), katruî Plãteliai, Survìli5kis 'i katr4 pusç, i kur' (i3 katrui Gargídai., Sates¡, Krj,getis Kretingà 'Krygeris' (pavardê), muimulas Piudaminà arba mùrmuløs Anta5avà, mármuløs Kaisaki5kis 'marmuras', orãlykitë MAD 1963 2 276 < orãrykítè'vaivorykite', òrdelis Laükuva, Luõke, Tirk5liaî, Sak¡ina, Gervìniai, Jùrbarkas, Jùkiðkiai, Kaisaki3kis, Liñkmenys 'otdetis', párkel¡s Tirk5liaï, Laükuva, Jùrbarkas, Vilkavì5kis, Léipalingis, Gélvonai, Jùkiðkiai, BìrZai, Skãpi5kis, Liñkmenys arba ptírlceliøs Adùti5kis 'amüna plunksna' (ié ptírkeriluls), pìrítelís Pãgramantis < vok. Förster. ZodZiuose artilèriia, dezettlras, ordinãrija pirmasis r paprastai pakeiðiamas ne l, bef n: antilèriia Gélvonai, dezen' tiras Éakyna arba dizintirìus Tirkiliai, andinãrija Tirk5liaî. $ 195. Kiek reðiau pakeiðiamas vieuas ið dviejq /. Pastebèti pavyzdäai: a) dirgëlë> dz. dzirgèlã Pùnskas, Rudaminà, Léipalingis, Veisiejai, Kabëliai, Rudnià, Kaniavà, Ródünia, Valkiniñkai, RamaSkónys 'dilgôlè', lakitingarelè KlpD 32, 35, 52 < løkítingalëlë'lakítingalelè', salcarëlís Becenbergerio LF 25'sakalêlis', b) fl!,geris Jùrbarkas < flj,gelis 'fligelis', mìlveris Pãgramantis < mìlvelis 'milo veliamoji ma5ina', c) kumëtdie¡zd Survìli5kis 'kumeldielë', llgmanis LZTP 24 < llgmalis'gestrichen voll' (dar plg. sakunëlr,s KlpD 2 'sakalelis')' Vietomis pastebima tendencija skirti veiksmaiodätl priesag4 -tel-è-ti ('tel-ti) nuo -ter-ë-ti (ter-ti) ZodZiuose su ðakniniu ,'resp. /, t.y. sakyti bárkitelèti, bet ívìlgterëti. Taðiau tai nera labai paplitgs rei5kinys. Skyrimas daug kur negrieZtas, 172

\

pasakoma dvejopai. Daugiausia isigaiéjo viena kuri priesaga, nepaisant iaknies konsonantizmo. Pavyzd.ziui, daugelis pietq aukðtaiðiq turi apibendrinç priesag4 su r (btírkíterëtiir åvìlgterëtr), o apie Sakyn4, vilkavìSki, zietel4 - isigaléjo sv t (btirtcitelèri. ivìlgtelëti).

$ 196. Tarmese turima nemaia pavyzdih.l, rodanõiq dviejq z vengim4. pa< binclzìnas'beuzinas', (ne)kølèðnai Síesikai, Papills arba (ne)lcaleðnai Jùkiékiai '(ne)birtinai' (i5 ne-kaneðnai < 1.. ne-lconÌecnto), Lelingrãdøs Laükuva, Tirkðliaï 'Leningraclas', léndrë Kretingà, Kalnãlis, Laükuva, Luõké, Kurðénai, Siauliaî, Gervìniai, Jùrbarkas, vilkavìSkis, Kurkliaî 'nenclrê' (plg. hidronimus Léndra, Léndrè, Lenù.ìkë, Léndripr:astai pirmasis i5 jr¡ pakeiðiamas Ä pvz., bilclzìnas ZieIela

maì, Lendrimøs, Lendrfnas, Lendt'inë, Léndrínis, LendrftrupÌs, Léndrttpís, Lendrttpls, Lendrupiùkas uEv), pãslinkas Pãgramantis 'pasninkas', seliúnøs Kalnãlis, Tirk5liaÌ, Laükuva, Luõke, JÌrrbarkas, Sak¡ina 'selriltnas,, trèlingas Debeikiai 'treningas', viinas Tverëðius, Lazúrnai 'kaltas' (té 1. winny). Zodáio nenclrè ¡z keiðiamas nc tik / (léndrë), bet ir m: méndrë õnu5kis, Dievõniikes arba meñclrè Kaîsakiikis, Ukmergë (ir ímeñdrë su pricletiniu í-), rnendrã Tverëðius, Adùti5kis (visur en > in). :. Zodùto Írènirtga.s vienas i5 n gali buti pakeiðiamas jotu: trèjingas Jirrbarkas (plg. vok. Training). Gal ir Nemaiúnai (Iiézno raj.) ið xNemaniünai? Survìli$kio ap¡dinkèse uZraðyta yíerlinkas'vienlinkas'. vietoj dviej't¿ m turime n... nl Tauragës, skaudvìlès apylinkir¿ ivardziuotiniq budvardziq formose dat. sing. m. baltrinjam 'baltajam' ir loc, sin¡!. m. bartøñjam'bartajame' (greta sakoma ir baltcímjam, baltañtjam). Apie Karklénus, Sáukenus pastebeta dat. pl. f . baltùnsioms ll baltùnsíums'baltosioms' ir instr. pl. f. battuíisioms ll baltuñsiums'baltosiomis'. Antrasis ið pasikartojanöiq m yra pakitçs DievõniSkir¿ RamaðkoniQ veiksmazodzio nüegóti esamojo laiko formose. Õia asmenuojama: miegnù ll míegmù'miegu', miegnì 1l ntiegmì'miegi', miëgnain ll miëgmøm 'r!iegame', miëgnat ll miëgmat 'miegate', ntíëgna ll miëgmø :miega'., Kartais vengiama ne tik dviejt¿ vienoclq, bet ir skirtingq nosinir¿ priebalsiq, pvz.,

a) nm> lm: salmëZinis .x..

ll stílmëíinls Pãgrarnantis


m...t: kumbtiita Sakfna 'kombainas', ramùlë Kurðënai, Sak¡ina ar'ba remùlis Kaitanenai 'ramunè', Ramùntava il Rqmùttava zietela (pievos vardas), íermùkílís l(ur5énai 'ðermuk5nis' , c) mn > ln: íuînas, ítilnùs DLKZ < íwitnas, íumnùs'Saunus' (1í1. szumny), d) m...n> y... n: kvinas Kretingà, Kalnãlis, Pãgramantis, Kurðënai, Girdziaï'kmynas'. vieno is dviejq lirpiniq (mv) pakeilim4 turime iodyje tranvãjus Jùki5kiai 'tramvajusl. $ 197. Kitq vienodq priebalsiq disimiliacija retesnê. Zemiau pateikiami pavyzdZiai, kuriuose vengiama dviejqp 1...r:

r pakeitimu l), klìngeris Jùrbarkas 'riestainis' (plg. krìngel¡s

sepxanoJ;

b) /... r > r...

l:

dórelis Vilkl5kiai, Luõke, Viek5niaî, Saükotas, Jùrbarkas, Liubãvas, Kaisaki5kis, Pasvalls, BìrZai, Kùpiðkis, Debeîkiai, Liñkmenys arba dõretis íakfna, dòrelius Tverõðius 'doleris', karvalãtas,Molétai, rJùpäliai, Kaltanenai, Liñkmenys, Tverëðius arba kdrvaltas B*iai, Salãmiestis 'ratelis verpti; prietaisas r4stams kelti ir kt.] (ii kalvarãtas Mósédis, Plùnge, Papìlè, Alytùs, Utenà, Dùsetos^ Kùkti$kès, Daugelì3kis resp. kólvarløs Linkuvà, Vabalniñkas, Kaîsakiðkis, Krìpiðkis - slavq skoliniai, plg, l, kolowrót, r. Koltozopom, lfiltozpam), kùralal,íø SvêdasaÏ, lJùpãliai, Aluntà, h4olëtai, Kùkti5kês, Sãlakas, Liñkmenys, Palúðé, Dotinënai arba kùraløiíis Dúk5tas 'ryíys kuliams ri5ti; grlùtè' (çíg. kúløraiía Anyk5ðiaî, kúlaraiiis !LauSvenðiónys); Røùlas Kaniavà, Zietela (plg. pavardç Raulukëviðius), Gélvonai ras' (vardas), razùlka ZAsliai'lazwka, melsvi daZai, naudojami iðskalbtiems balti-

niams'pamelsvinti', revòrvelís Papills 'revolveris', íarbíelka Pãgramantis (it íerbíetka) ll íalbíerka Tirkíliai, Pãgramantis, KurËénai arba íelbíerka Láúkuva, Pãgramantis 'liemené', torielkà Kùpi5kis arba tõrelka Liñkrnenys, tarielkà BìrZai 'lekðtè' (p\g. tolierkà Kaniavà, Zletela, tõlerka Liñkmenys; gali búti paskolinta su rnetateze, plg. vok. Tèller,l. talerz llr. mapéma);

c) vienas i5 narit¿ r: ðeverikas Léipalingis, Gélvonai, simónys, Liñkmenys arba ðeverykà Bìuiai, ukmergõ, Sãlakas, Adùtiðkis 'uzvarstoma kurpe' (plg, ðerevikøs Musteikà, varenãvas < s. br. uepeeurcø), DauroniQllDaunoriQ kaÌmas Lazúnai, jarònøs skaistgirls'rajonas', keremãkas (ret.) lcemrerãkas Gélvonai .kreill vas, Sakotas medis arba nerangus, griozdiikas Zmogus,; d) vienas ið narir¿ l: øíikslis Léipalingis, Musteikà, varenà, Rudnià, Kaniavà, Ródünia, zietela arba añkilis Benekáinys (LKâ ,alksnis,, bakølònas Dùsmenys 'prastas Svarkas' (plg. bølakònøs arba balalcãnas Tvõrai, Luõké < br. 6a,,Laxou), Dqliënius GirdÈiaî 'Danielius' (vardas), Iiminls Léipalingis, DievõniSkes .milinys,,

k¿íiniliai Kretingà 'kailiniai' (plg. kciitiniai Mósédis), siritplas Noðià, Liñkmenys, -stolenianasllstoneliúias KaÎtanenai, Adùti5kis arba sìmplas T\erõðius 'silpnas,, Kaniavà (pavardê), Svalaíítøi ll Srøvøiítai veisiejai (kaimo vardas, plg. Stavañtas eZeras), tevíalëíís ll teliavëiis Kalnãlis 'iðtiZêlis, lepiis', älqvìts K. Naümiestis. Vilkavìðkis'Zvalus';

e) kiti pavyzdúiai: ardìmelis Sìluva arba ardlmefts Kùktiíké s, erdymelis Anykðöiai, aldj,merrs Salantaî, eldj,nteris Laükuva .triuk5mas, sujudimas, (p7g. armìde_ lis Bìri.ai, armj,delis Garliavà, Ariógala, erm!,delis Skiisnemun e, almìderis Judrë_ nai su vieno ið dviejr¡ r disimiliacij a iÉ armìderis | ørnt!,deris ermìderis erm!,deI I ris i,e. uo) netaria v-. Antai vietoj vóras, vókietis (vokietfis) sako óras, ólcietis (okietis) apre Liubãv4, K. Naümiest!, Grìðkabud¿, l5lauza, viltiia, serëdZiq, Lukíiùs, Jùrbark4,. pãgramant!, Saükot4, Sáukenus, Siauliùs, net Darbénus (5'ze.). Kiti pavyzdiiai: nom. pl. ógos Lulciiaî 'svarsðiai,, õgti pägramantis, EîZvilkas, Akmõnè (ð. ze.), Klfkoliai 'vogti', olungã Jùrbarkas (sen.) .volungé', ô¡ EîZvilkas 'vos'. Slavizmas vopna'kalkês' be y- uZfiksuotas Gélvonr¿ apylinklse (ï'pna, í'púiúis'kalkinis'). Zodilai vanduõ, vtinta, vøngùs ir vatitzdis plaðiai netenka v- tose tarmèse, kurios an, am veröia on,9m arba t¿n, Ltm, prg. (.ndþ.u Kretingà, Kalnãlis, öndõ'u TirkËliaî, ú.ndp ll undþ Bìri,ai, ú.ndø ll unduõ Gé,lvonai, unduõ Adùti5kis dziuose prieS o

12. 1.76

!l

je

Z. Zinkeviti\l:

ßz

b. Zo dY¿io

.vanduo,,ó.r/"Tirk5liai,ú.nt,B|riai,:i.ntaG€'|Yonai,ú.ntaAdùtiðkis.vanta', ü'míe{(ùs' gen' sing' p'mz|Q') .Tirkðliaî' uñtllíis ã'ag9s Tirkðliaî (ret.) Çoru'', v- aptiktas tik

,vamzdis,. tu, pãt pasakytina ¿¿i zo¿zlo v{,íøs, kuris be Tverõðius õ'ui9)s õ..í(?)s Sedà, Tirkðliai, Q'nío.s Telðiai' tose tarmese, kur 4 y intervokalinio '';ir;:;rù:;:r;; del galejo atsirasti.tiek Mósêdis, ü.ías Gervéóiai. Variantai be vi5 pozicijos po balsio (plg' tô nykimo tendencijos (Ë 222), apibendrinalt tarim4

i I

i I

vókieðío>tõókieiiol,ti"t'irsekanttokiasporas,kaipvúodasllúodøs,kuriqpir($ 237)' masis narys gavo v dèl hiato vengimo

$204.Pietqauk5taiðiaivietomis(pvz''Pùnskas'Rudaminà'Musteikà)ivarcli

jis,f.jítariabejoto:is(isaî),fiatbai('1)'Kitilinksniaipaprastai-iotaiSlaiko , ar iëj jie,), nors jis ne visur vienoclai (Pùnsko lietuviai be joto dar taria nom. p|' íej bet clat' sing' acc' sing' !i.'..'iI" aiskus. Apie Liubãv4, pavyzdäut, sakoma frs'jis" 'ji'. formoie rs Kad (irÌ) jti.m, onom. sing. r. i.:i,. ipie Sirîrna ðalia ¡s'jis' yra i, trynimo, silpno ;;s, atejotina, nes ðiame kraÉre jotas labai bùtr¿ iilikçs senovinis prieð I (i ) Tengvui galèjo isnykti' Esaartêja i neskiemenin i i, taíeizilzro pradäoie (!) iodüo praparadigmos itaka. Silpnas joto tarimas

mi nevienodumai aiðkintini dZiojepastebètasiraukðtaiðiq--Zemaiðirlpasienyje'pa'tyzlliui'apieGiikalni' kurtaippatpasakomais.jis,.Rodos,taipiðtardavoirbentdalisPrüsqlietuvir¿(Sarytq aukBtaiðiq tarmês plote lio Lkt fi). zodäo pradzios joto i5nykim o pavyz.díiu Marcinkónys) < iéntè''{n gali búti retai besutinkama ìntë 'Zmonos ,.-roo; 1pnr., io'-u ãmë kilo i5 senesnes jãrué pagrindo ltarti, kad vakarr¡ aukËtaiðiq 3' praet' ($ 235). $205.KitizodziopradZiospriebalsiainumetamiretai,daugiausiaskoiiniuose, pvz', bóti.Klaîpèda, Raséisiekiant i5vengti lietuvir¿ kalbai neiprastq samplaikq, kenkti' (1ó dbó,ti < br' ô6a4t ar niai, Ukmergê, BìrZai, Gervëðiai 'paisyti' vengti' fe-l5i.ai' K' Naümiestis l. dbaé), rabniðios l-azíinai 'grabnyðios' þfg' ç 17I)' sátmë 'psalme'(plg.apsótmèllpasdtmëPagramantis)¡'Saverùka'çAdutiðkis'Ksaverukas'' atba ørõtai TirkéliaÎ'rarotai'neZemaióiq arõtos Kvédarna, Karklénai, Kurðénai

lr

i1

ii ìi

ll

tekovienoiðpasikartojanðiqr(disimiliacija),plg.l.rofaty,Aukðtaiðiqbotãgo{iÉ ir su v' votãgq (viekËniai ' ' ') s. br. 6amo¿2, ) vietoj ùemalóiai turi otãgqeagramantis) arbavotëgq(Laükuva,TirkÉliai"')'Apieh-netaim:4skoliniuoseit'Ç11l'Iðsavr¡ endrè> indrè'nendre' (kirðiuojama iodií4pirmiausia puåirrerinu, rytq aukstaiói4 f""tðiónys ir indrë Liñkmenvs, Kaltanenai' clvejopai : ìndrë t*o,t;;;äniitir, vieno n. P|g. .iéndrè veisiejai, Daugelìðkis, RimSë¡, iirl*iti*i¡os keliu netekçs jendrëseinai(supridetiniuj)'Aluntõsapylinkiqtangùs'standus'nelankstus'neliudiié stangùs' Apie Jùrbarkq' E' Grinaveckienès paklusnus, uZsispyrçs', ^utii, jimu,kartaisfakultatyvi5kaipasako*uuo".sing.rolaü.brolau',roliùk,broliuk,, -érèm'g.ërëme', cond' érsím 'gersime" ùpùiè'tupúie" 2' sing' rolj,ti 'brolyti', l. pl. inótumeí 'Zinotumei' 178

(LKK

I

174)'

viduryj

ei

r gale

Prb $ 206. Lietuviq kalbos ploto pietryðiu pakraððiuose prieSd ëhs ap-, pridétas prie lupiniais priebalsiais, ypað u, prasidedanðiq Zodziq , daùnai netenka p. Antai Rudaminõs apylinkese sakoma: avadqi'apvadai', imper. avallk 'apvalyk;, aveisk 'apversk', avìik'apv|lk' (visur r abilûpinis). pavyzdâiai ið kitur: 3. praes. aveîzdo Pelesà 'apverðia', 3. praet. aviito Dieyëni5kés, Gervéðiai .apvirto', àmetë Dievëniðkes 'apmetê'. Plg. apvinis > apinis ir kt. g 225. s 207. [vairiose tarmese sporadiSkai p, b netariami tarp kitq priebalsiq, pvz., kamtis zãsha| Palómene, Gélvonai, Taurãgnai, Kùktiðkè;, Lazinai < kámbuí 'augalo kamienas, drütgalys', ktiñtti Sakfna, palómenê, Dùsmenys, Dievêni5kes, Zietela(> kliurhti), szDis 132 'klimpti', kurkti Saklna < kuritpti.linkti,, teñtilll teñlpti Kalnãlis. $ 208. Greta kaip, taip ( rcrp), íìtaip (íiteip), anaip, kitaip daugkur sakoma ir be -p: kaî' taî (tei), íìtai (íìtei), anai, kitai. Matyt, tai apibendrinta i5 pozicijos prie5 p, b, plg' kaî(p) padãrë, tai(p) bùvo. ypað plaðiai svyruojam a tarp kaip ir kai. Abu gretiminius variantus turi daugelis aukitaiðiq ($ 732). Kiti minéti Zodeliai be -p sutinkami siauriau, tik kai kuriose ðnektose, pvz., apie K. Naümiest!, Jùrbark4. Apie all. sing. íøkõs < íakõsp(i), akiës < akíësp(i), sitnaùs < sùnaùsp(i), adess. sing' túm < tdmp(i), all. pl. laukutit < taukuñtp(i) ir. g 105a. Apie dar < dabar i.r. $ 123.

trd $ 209. Dalis pietq Zemaiðir¡ ir artimesni jq kaimynai aukstaiðiai netaria d tary k balsio, pvz., barzà pãgramantis, vilk!ðkiai, Jùrbarkas, Girdùiai, sáuk¿nai .barzda', børzylà Jùrbarkas 'barzdyla', barzúoti t.p. < børzdúoti,trintik4 nors su barzda', blauzà Pãgramantis, Jùrbarkas, Gjrdùiai, EÌZvilkas, Gervìniai, Sìluva, Saut¿nai'blattzda', brãzas Pãgramantis, Jùrbarkas < brãzdøs.sultinga plévele, skirianti medzio kietum4 nuo zievès', brøzéti pãgramantis ,brazdèti,, brãzínti Kurðënai (! pietus nuo miesto) 'brazdinti', brøzúoti Jùrbarkas 'skusti mork4 ar kit4 darzovç | smul_ kius skntelius' (i5 brazdúoti), grøñtzas vilk!5kiai, Jùrbarkas < grarhzdøs,grüzdas (toks grybas)', grømzùs upyna (skaudvìrés raj.) < grømzdùs 'gilus; sregiantis, niùrus', 3. praet. (nu)grirhzo yilk!ðkiai '(nu)grimzdo', grñzas Jùrbarkas < grñzdas 'toks'grybas', lazà Pãgramantis, Jùrbarkas, Girdùiai, EîZvilkas, Gervìniai,-Sìluva, Sáuk¿nai 'lazda',laztîoti Jùrbarkas < tazdúoti'muðti lazda,,lìzas Jùrbarkas, Kursénai (i pietq pusç)'lizdas', (s)plazëti pãgramantis 'plazd,eti,, skùzbezis Jùrbarkas < skùzbezdis 'grybas, kuri paspaudus, ruksta dümai', strãzas smaliniñkai (LKK v t24 z

l7g

artimesni Prúsq lietuviai, apáõlçs 62" instr' pl' lazõms

165) 'strazda s', vãzes JÌrrbarkas 'vêzdas'. Taip elgdavosi

Lit' Märch. ilga raudóna barzii

ir

plg. Jurksaiðio 'lízd4' 'lazdotnis' 6810, ttõ Lazynit wattdeñs mqlùna 1086, aac' sing' lìzq glro, pílis... nugriñtzusi 109r. Dar Lr. LZTP 24. Óia kartais r/ kaitaliodavçsis n, plg. spleznódami K. Jurk5aitis MLLG II 495'plasnodami', spleznótill '."i'pii"S z ir balsio ,pl"rdnótt KurSaiðio L.-d. wb. 'plasnoti'. Priebalsio d iÈnykimas lafp (ié Lazdana!) ploto pakrastyje - Lazíinq iastebetas dar rytiniame lietuvir¡kalbos 'vezdas' ir kt' Labiau Snekto.¡", kur sakoma batzà, blauzà, Iazà, vìëzas (ll vãzøs) tokiose paplitis iodis veizëti Salia yeizclëti gali búti dêl disimiliacijos netekçs vieno d d dviejq i5 vieno disimiliacijos dêl büt, Gal ror-or", kaip veizdëdavo, veizclédamøs. 'atstok', drúga' Léipalingis resp. I neteko dar sie Ü.odäai: irrper. atsólc Rudaninà, Taugailíai Éakfna /rs Kretingà, Kuiiaï, ÙZve'tis atba ctr'ìugalis Sakyna'drútgalis', 'Tautgaiiiai' (kaimo vardas). d nelaúama tarp kitq priebalsiq, pvz" g 210. [vairiose tarmêse sporadiskai -t, < bal' øírùs Kretin gà, Gargidai 'a5trus', batgaivis Ga4idai, Kretingà, Kalnãlis Gìrvai' < balt(a)nugãrìs, t(a)gaivis, batnugaril l{urðënai, SerõclZius, Vilkavìðkis < lcopñst(ø)laltis, GirdZiaï lcopñslapis (kaimo vardas), n¡o,i'vnrniuí < Gìrdvainiai Laükuva pìkdagis luksto', be 'kiausinis mìnílciauíis l{alnãlis < ntìnkít(a)kictuíis (ptl'smirdpelkÖ' Laükuva 'piktsaðiai" smiipettcê "piktclagis,, pìtciaiiai Pa5vitinls srëtrcs cmpozuti), (plg' r. ZÛrogus' lces vardas), sragùts Laükuva'5iurksðios kalbos Kretingà'strénos', ialbaitcíðiai Kur$énai'ðaltibarððiai', ídllcalvisGitdíiai,Raguvà' Kretingà Debeikiai 'saltkalvis" íátmètrë Kretingà, Kalnãlis 'saltmete" íimltõiis 'Sinrtakojis', vìigaídis Kurðënai, Jùki5kiai'vi5tgaidis''

$2ll.KitipavyzdZiaisui5rrykusiaist,cl:'paúic.praet.act.asigùlçsPãgta. obõliai
bóbap. Gervéðiq Snekta turi vien4 galtntç -íek: vju,ielc, berníek. Galunes priegaielè ZíeteTos ir Lazúnr¡ inektose svyruoja: pasakoma ir dieviëp. K. Bügos, P. Arumos ir A. Laigonaites uãraðytlÌose pavyzdZiuose paZymetas akùtas, Chr. Stango ir E. Grinaveckienes - cirkumfleksas. A. Viclugiris konstatavo dvejopum4. Gervéðiuose, todos, visuomet iílaikomas aktltas. Ið nanjadariniq formq paniinetinos a karnieno daiktavardZiqpavyzdùi,'r pasidaryta põnup Zietela ($ 379) ir pronominalines fleksijos paveikta porrùnlc Gervëðiai (S 379). A. Vidugiris Zieteloje girclejo sakant Z,ukelðikiñp sàdegè tvartas, kur 1r-re

aclesyvas pasidarytas asmeninio ivardZio man iñtp pavyzdúiv.

$ 2S1. A.ll. sing. formos sudarytos i5 genetyvo su postpozicija -p < -pi (Zietela, Lazinai) arba -k (Gervéðiai), pvz., Janóp I Jonók. Kirðiavimas kiek svyruoja, pasitaiko dvejopurrq, taðiau, apskritai, baritonai linkç iðlaikyti ðaknies, oksitonai galunès kirti: põnap, bet Jonóp. Galünes priegaide ZieteTos-Lazúnr¡ Snektose svyruoja: pasakoma ir Jonõp. K. Eügos, P. Arumos, A. Laigonaites ir J. Senkaus uZra5ytuose pavyzdZiuose paZymêtas akùtas, Chr. Stango - cirkumfleksas- A. Vidu210

giris Zieteloje konstatavo net trejop4 tarim4: namqipllnamõpllnamðp (LKK II tik akùtas.

20116). Gervëðiuose girdêtas

$ 282. Yoc. sing. -e 1 -ë, ir. ámL Nr. 14. Formq kirðiavimas Iabai margas" Dviskiemeniai daiktavardZiai daug kur turi ðaknies kirfi: vjtre, paiie, bénte, .r,ailce. Taðiau dalis ankðtaiðiq skiria oksitonns nuo baritont¡: vftre, paiÍe, bet bernè, vaikè. Toks skyrimas pastebêtas, pavyzdùiui, apie Jùrbark4, vilkavìðki, Dùsrnenis, Kùkti5kes, Liñkmenis, PalúSg, Adùtisk¡, Tverõðir¡. Jis ne visur pasiZymi nuoseklumu: vietornis oksitonai kirðiuojami abejaip (bernè ll bérne, vaikè ll vaike) arba diferencijuojami priklausomai nuo ðaknies priegaides (bérne, bet vaitcè). Oksitonq Saknies akütas neretai pakeiðiamas cirkumfleksu (beine). äemaiöirltarmês plote ivairavimas dar didesnis. Pietuose daug kur skiriami baritonai nuo oksitonq. Einant Siaurés ir vakarr¿ link, vis labiau isigali galünês kirtis. Apie Pãgram anti ji daúnai gauna II kirðiuotes daiktavardüai: paríè ll paiíe. Vakaruose vietomis (Kretingà) linkstama visuomet kirðiuoti galüng: vyrè, paríè, bernè, yqilcè. Daini kirðio, net priegaidès dvejopumai. Apie Kalnãli, sãlantus sakoma vyre ft t,lre (ií 1,yrè'!). pr. Kniuk5tos tvirtinimu, abu variantai susijç su tam tikru reik5més skyrimu. Antrasis labiau atitrükçs nuo paradigmos. Pasakoma vire, pavyzdziui, suémus maz4 berniuk4 taip, kacl jis nebegali pajudéti fio vyriðkumo nebelieka). Siaip;au linksniuojantiodi,iðlaikomas akütas. skiriama: veine, keime - keiksmaZodãiai ft vélne, kélme kreipimaisi

i

velniq, kelm4.

-

Daugiaskiemeniai daiktavardáiai, ypað tikriniai vardai, paprastai vartojami be galùnes: Jwõzap, I(azìmíer, kãtin, zQsin, vaitcíùk. l,el -e numetimo ptg. 106. Kirðia$ vimas ir ðiq labai svyruoja, plg. Adõm, Antùk, Jonùk, vytùk ukmergë ir Ãdom, aíitarc

KaÏtanenai, Aíítuk, Jõnuk Gewlniai. Del kirðiavimo dar ir. gg 97,4e ir 100. Dviskiemeniai {re galünês vartojami retai (pvz., pone dieu Aiãininkai TD IV 416), datnai sustiprinami dalelyte -ai (g 763): Jõnøi, pëtrøi, tëvøi (bet téve mús4), kñmai, åéntaí, svõtcti, bérnai (beinai), meistrai ir t.t. J4 gauna ir.daugiaskiemeniai: Juõzapcti, Kazìmierai, Lëonai, susiëdai ir t.t. paprastai kirõiuojamas kamienas. Jùrbarko apylinkêse sakoma ir Jonai, Íëvai, leÍukai. Kai kuriose Snektose vokalyvai srr -ci Iabai populiarús. Pavyzdùiui, apie Pùnsk4, Musteîk4, Rùdni4, Kaïtanénus, Liñkme-

nis, Ãlunt4, svëdasus juos gali tureti claugelis ø karnieno daiktavardziq, o apie Jùki5kius, Fãpili,Palévenç, skãpi5ki, panemunêl! jie net baigia iístumti is vartosenos senovines formas su -e.. ðia sakoma dt7vai, vfrai, vaikai ft l.t. F'

zemalöiai, ypað ðiaurés rytuose, vokatyv4 daLnai pakeiðia nominatyvu p\2.,. , kõ kriokì, mãno v a îk ø.r ? 'ko verki, mano vaike?' (Tirk5liaî). Retkarðiais taip elgiántis galima iðgirsti ir auk5taiðiq tarmês plote. Bet ðia tokia vartosena reta, i5skyrus gal tik ðiaurinç rytq aukStaiðiq panevêZì5kiq dalj. Pastaruoju laiku vis labiau emé plisti draügas 'drauge' î pìrmÌninkøs 'pirmininke' (ypað kaip priedélis prie pavardês).

14*

2rl

Ãpie Pètru 'Petrai" tëvu'teve' ir kt. ir. $ 381. Apie ieíitau'i,ente'ir kt. zr. 53-i4 iðna5a ($ 392). Ãpie díedú'dieduk'h. $337' $ 2S3. Nom. ir voc. pl. nekirðiuotos galùnes -øi refleksai matyti i5 zml. Nr. 64.

kur (ypað vakarq ir pietr¡ auk5taiðiq plote) kirti nukelia (ret. t'aîkai. bérnai), i íakni: beînai $ 2S4. Gen. pl. kirðiuota galünè -t¿ < -un Zemaiðiq tarmeje vietomis islaiké nazalizaclj4(traktuojama kaip -un) arba pakeiðiama 'um, it' $ 75c. PaZemaites aukðtaiðiai iðlygino tarim4 baritoninése ir oksitoninèse formose, Lr. $ 77a. S 2S5. Dat. pt. galúnes -emu, -anni,'Qms, -Qm ir kt., Zr. $ 360. *-úos (auk5taiðiai) atba *-ú(n)s (Zemaiðiai), plg. tuõs, $ 2S6. Acc. pl. -us < *-ús (Zml. Nr. 26). baltuosiusirie. tùs,bøltú.(n)sius. Sutapo su ø kamieno acc. pl. +ts < $ 28?. Instr. pt. -ø¡s refleksai aptarti $ $ 86 - 88, i78. Apie rytr¿ aukstaiòiq paneOksitonr¿ vokatyvas daug

veZì5kiq ití'rem 'vyrais'Zr. $ 360f. S 2SS. Loc. pl. galünes 'uostr, -uose

l -ùse (-unse), -uosa,

-uos

l -ùs (-uns)

ir kt., Zr. $ 362. $ 2S9. Ill. pl. formos sudarytos i5 akuzatyvo sutamtikra postpozicija. J[yra

keli tipai. Labiausiai paplitusios formos su -nct: miíkúosna, íakósna, ùpèsna, akitsna, tuiguosna. Jos vartojamos bemaZ visame plote, kur iliatyvas skiriamas nuo lokatyvo' Bügos RR III 359,9 teigimas, kad beveik visur esanðios perdirbtos, neatitinka tikroves. Pabaigos -na negalima kildinti tí -nq (taip elgiamasi Otrembskio Gr. III *-nù (-nu). Tariant laukúosnupastebetatikrytr¡auki$ 208),nespastarojibütqvirtusi taiðiq paneveZìikiq tarmes plote, lcur sakoma ir nom. sing, iúosttt < iúosta. Kit4 tipq iliatyvo formos paplitusios siauriau ir daug kur vartojamos kaip gretiminès. Kadangi pastarqjq senuosiuose raðtuose nepastebèta, tai laikytinos formq su -na vèlyvesniais perdirbiniais.

Rytq aukitaiðiq vilnìskiq tarmês plote, be formr¡ srr -na, turimos dar su -nan, -an ir -u1: 1) mííkúosnøn, iøkósnan, ùpësnan, akitsnan, tuTguosnan, 2) miílcúosan, iakósan, ùpèsan, ak!,san, tuiguosan ir 3) míikúosun, íalcósun, ùpèsun, akitsun, tuiguo' sun. Jos daug kur vartojamos kaip gretiminès. Antai apie Riñiç, Liñkmenis, Kaltanénus sakorn a, pyz., løukúosnø ll løulcúosøn ll laukúosnan, Adùti$kyje, Gervëðiuose - løulc¿iosna ll laukúosøn ll løukúosun, Dievõniðkese - laukúosna ll lauktiosnan, Lazúnuose - laukúosna ll laukúosan. Vietomis isigalêjo vienos kurios, pvz', laukúosun Dolinénai, Tverëðius. Formos su -an uZfiksuotos net Zieteloje (gteta -nø). Toliausiai ! vakarus jos aptiktos Kernavës, ÕlOtiStio apylinkese. Dèl sveiko øn iélaikymo laukúosnqnir laukúosan gali buti tik antrinès kilmès (ç 90,3). Pirmoji, greiðiausiai, yra lquktlosnø perdirbinys su -n i5 i11. sing. laukañ, plg. loc. pl' píevosui ll píevosu Lazinai, Mielagénai, Tverëðius arba píevosai ll píevosø Noðià, Laztrnai'pievose' su -l i5 loc. sing. píevoj. Antroji bus atsiradusi ií pirmosios dél dviejq n disimiliacijos ($ 219). Apie variantqkrúmuostan ir. $ 241a. Farma lqukúosunTaikylina lau')l)

lcúosan perdirbiniu su ø ið daugiskaitos lokatyvo laukúosu. Tai rodo jos paplitimas: turima tik tose ínektose, kur yra lokatyvas su -,rø. Iliatyvo ir lokatyvo s4veika rytr¡ Lietuvoje akivaizdi. Pietuose abu linksniai visai sumiSç ($ 257). Dalinis sutapimas pastebimas ir kitur ($$ 258, 259). Dël iliatyvo laukúosnq lokatyvas laukuosè ploto dalyje perdirbtas ¡ laukúosa ($ 362b), kitur suvienodintas tik kirðiavimas (laukúose).

Apie Mielagénus ir panevéZì5kir¿ (Síesikai, Taujënai) bei artimesniq Sirvintì5kir¡ (Gélvonai, Pabáiskas) plote vartojamos formos su -en.' miiktiosen, iakósen, ùpësen, akjtsen, tuiguosen (paneveZì5kiai tatia rhßkúoíui, íakó'Sui..., Sirvintìðkiai rhiíkúoiin, íaká'iin...). Del pabaigos en jos negali buti laikomos pirminêmis. Greiðiausiai, miikúosen turi e ið lokatyvo miíkúose (paneveZì5kiai taria rhßkúoÍr' SirvintìSkiai thiílcúoii). Kurklinti5kiuose (tarp Taujënq ir VìdiSkiU) P. Aruma girdejo sakant laukúosun (raío laukúosern) su ,u i5 vienaskaitos laukuñ. 'laukan', úr. jo Lit. Mund. 65. PanevéZìðkiq tarmes plote vietomis (pvz., apie Taujénus) galänês balsis visai netariamas: laukdtosp. Seniau tokios formos buvo labiau paplitusios. Jas vartoja Daukða,

Sirvydas, Petkeviðius, pvz., mîeløfne diena tdwuofe ndmuos buti neg tukftanti

piktoln

pulkuofn eÌtiPK76ç.Tai formq su -¡rø sutrumpêjimo rezultatas, kaip ir su lokatyvu sntampantis tipas laukuos ( $ 258). Budamos foneti5kai nepatogios, j os plaðiau neisigaléjo ir buvo i5stumtos patogesniq naujadarq. Prie pastarqjq priskirtinos 1605 m. katekizmo fornos tipo namuosnu (pavyzdüus pateikia J. Zubatas lF VI269 : Studie a ðlánky II 400), taip pat Chilinskio biblijos formos lipo namuosne (pavyzdäai pateikiarni Otrembskio Gr. III S 208), gavusios u resp. e ið loc. pl. namuosu resp. namuose. Siaip¡au senuosiuose ra5tuose vyrauja tipas namuosna. Ji rytq aukðtaiðio Sirvydo raðtuose laikyti skolintu i5 kitq tarmiq ar ra5tq, kaip elgiasi J. Zubatas (min. veik. 2701 : 4001), néra jokio pagrindo. Formoje namuosne lZiürèti *-ng neleidäa Sirvydo raðtq forma biauribeþe PS II 4812. I5 daugiskaitos -ne bus gavusi ir vienaskaita: Chilinskio biblijoje prieveiksmiSkai vartojamos gretiminês formos vordqna ll vørdan ll vardane 'in nomine'. De1 auk5õiau nurodytq prieZasðiq J. Otrembskio hipotezé, kad iliatyvo formoms sudaryti panaudota Ia pati postpozicija, kaip ir lokatyvui, kelia abejonç. Daugiskaitos iliatyvo formos kirðiuojamos pagal schem4 púoduosna, piiituosna, kelmúosna, laukúosnø. I5imti sudaro rytq aukStaiðiai vilnìSkiai apie Adirtiðki, Tverõðiq, kur cirkumfleksines ir trumpos Saknies baritonai (II kirðiuote) kirti id Saknies nukelia I kamieno pabaig1. Adùti5kyje kirðiuojama autúosnø ll øuttiosun ll autúosan, gÌriósna ll -ósun ll -ósan, upësna ll -ësuntl -ësan, ugnitsna ll -itsun ll -j,søn (nom. sing. ùgnis), turgúosna ll -úosun ll -tiosan. Toks atskirq iodätl kirðiavimas (neretai fa-

kultatyviðkas) pastebêtas ir kitose tarmèse, plg. iemësna Palómené, Ukmergë (ðia sakoma ir loc. pl. Èemése, bet gen. pl. äëmit¿). Zietelos lietuviq tuosnà'tuosna', f. tosnà 'Iosna' (bel katrtiosna, katrósnø) kirðiuojama -na pagal loc. pl. tuosà'tuose', 21.ì

7

tosà'tose'.Siaip¡au Zieteloje, kaip ir visose kitose iliatyv4 turinðiose tarmêse, kirðiuojarna kamieno pabaiga. Kur5aiðio GL $ 1488 pateiktos ne jo tarmès (,,in ganz Ostsamogizien") formos namuosnà, rankosnà gali ir nebüti tikros. Plg. Bugos RR. II 183. Abejonç kelia .I. Jablonskio priegaiclejirnas Siauliuõstn, daríuõsna, daräuõsen, Salõsna, Salõsen (RR I 72). Taip galetq i5tarti nebent iliatyvo neturintis vakarq aukðtaitis, nusiZiurejçs i savo tarrnes lokatyvus løulañs, íalcõs < laukuosè, íakosè. *vilkuñ * pi.LazinuoË 290. Á,1t. pt. formos sudarytos ið genety.To : t,illøñp < se sakoma põnump ll põnum, raguñp ll raguñ. Del I numetimo plg. $ 105a. Galunes priegaide svyruoja: pasakoma ft ragùmp. Akut4 uZra5ytuose pavyzdZiuose paZymejo P. Aruma (ímuiìrmp Lit. Mund. 40r) ir A. Laigonaitë (ragtimp LI{GrK 32). J. Senkus sisterningai Zymi cirkumfleks4. $ 291. Nom.-acc. dual. galünê -u (1í *-tio, fu. ùmL Nr. 27), pvz., du vfru, villcù. Dat. ir instr. dual. aukðtaiðiq tarmeje -ámrcsp. -atk, i,emaióh¡ - -ùnt resp. -tuît, ãr. $$ 265-267. Del gen. ir loc. dual. ir. å9268-269. Q 292. Pastebetas tam tikras skaiðius dailctavardZiU, kurie literaturinêje kalboje ar kitose tarmèse priklauso a kamienui (jr¡ tarpe nemaia skoliniq), pvz., a$vas KlaTpeda, Gargid.ai, Saügos, Tirkðliaî 'alyva', Amèrikas K. Naùmiestis, Veliuonà, Vìcliðkiai arba EmèrÌkøs JÌrrbarkas, Girdãiai, Mèrikas GiZai (Bügos RR III 437) 'Amerika', armònilcas FÌrnskas, Rudaminà, Ukmergõ arba jarmònykøs Dùsmenys 'armonika', atãáalas Palómene'atíala', øtóstogai Kurðénai, Vìdi5kiai, Skãpi5kis, I(ùkti5kés, Liñkmenys, Kaitanènai 'atostogos', balãnas Salarrtaï, Skaistglrys, Liñkmenys, Kaitanënai, RimSë 'baTana', blalcstíenas (Le. blakstënas) Garyidai, Rietãvas, Salcfna, Subãðius, Skãpi5kis 'blakstiena', ciÍrìnas Laükuva,Ðìrsmenys'citrina', gùmas Liubãvas arba gúmas Dùsmenys 'gllma', lcataslròfas VìdiSkiai 'katastrofa', kontòras (lcantòras) Palévene 'kontora', lcruõpas (ppr. pl. krnõpai) Kretingà, Salantai, Mósèdis, AlsëdZiai, Rietãvas, Kvëdama, Gervìniai 'kruopa (kruopos)', lakítiñgalos Lafikuva, Smaliniñkai (LKK V 165) arba lakítiñgelas Vìdiðkiai 'lak5tingala', líepas Genlniai, Sak¡fna, Kaniavà, Pùðalotas, Ãpsas, Tverõðius, Lazúnai'liepa', !j,gumas KìrktiSkes, Dùsetos, I(aÏtanenai, RimSë'lyguma', moilcas KuliaT, Tirk5liai, Sa-kfna, Luõkê, Johámpolê, Gervìniai, Jùrbarkas'morka', pasõgas Ukmergõ, Vìdi5kiai'kraitis', pédas Pasvalls, Skãpi5kis, Svedasai, Aluntà, I(ùkti5kes, DÌisetos, RimSõ, Palú5è, Liñkmenys, Kaitanènai, Dotinënai 'pèda', príeäidas Aluntà "prieida', rñtas Kretingà, Kuliaî, Sak1¡?na 'rtrta', salõta.i Johámpolê, Ukrnergõ 'salotos', sljvas Kretingà, Luõkê, Tirk5liai, Johámpole 'slyva', sòdqs Liubãvas arba zõdas -îirkÉliai 'soda (natrio karbonatas)', telegrãmcs Vìdiðkiai 'telegrama', rònøs Adùti5kis arba tónas Tirkiliaï, Síesikai, Aluntà, KaÏtanenai 'tona, 1000 kg", üdras Pasvalls, Dùsetos, KaÏtanenai 'lldra', varnalëías I(aÏtanênai'varnalé5a', vlias,p7. v!äaiLiubãvas, Léipalingis, Dùsmenys, Merkìné, Príenai, Dievëni5kes, Gervéðiai, Tverõðius 'vyia',

võsilkas Vìdiskiai 'rugiagelè'. Pastebetas ir prìeðingas atvejis: tarnese ø kamienas vietoj literaturinés kalbos ir kitq tarmiq ø kamie'o, pvz"-, ãgrasta Léipalingis (ir agrasÍà), Iiëznas, Zietela'agrastas', aíítspaucla JÌrrbarkas arba óntspaucJa Luõke, .Tùkiðkiai, Palónene, Dùsmenys, KaTtanenai 'antspaudas', arbà Garg¿dai arba árbø Luôke" Viekirriai, er¡t) [da1ll1is, árpa Tirkðliai 'arpas, padargas grrldanrs valyti'. bezdà Joniíkõlis, Pù5alotas 'bez(d)as, alyva, syrin ga', bþnà Kaniavà ,blynas,, brei_ ka Kuliaï, Tirk5liaî, 'brokas', butà saTantar, Z. Kalvarijà, skuõclas .butas, ükis,, clélna Kretingà, Sãtes, VeivìrZenai, Sak)?na, Jrìrbarkas, Skiîsnemunê .delnas, (turéjo Prüsr¿ lietuviai, ùr. Kapererio Kaip sen. riet. gyv. rg), fìrma Kretingà, Jùrbarkas, uknrergë 'filmas', grybà yiekéniai, Sakyna, paðvitinls, pakrúojis, Joniskêris .gry_ bas', iåà Kvédarna'ü,as', Juozà Kaniavà'Juozas,, kdinta Gervìniai, Jùrbarkas, veiiuonà, Õgtiske, Gélvonai 'kaimas', kránta salantai, Kretingà, príekule, Rietãvas, Kvëdarna arba krantà LZTP 30 'krantas', lcrienà, p7. lØiënos Luõke, Tirksliaî .kr.ienas" litrà skãpiíkis, vìdiskiai, Kùktiskês, Liñkmenys, Kaitanenai.litras,, lizciã l_zTp 30 'lizdas', lùbína ll lubinà Musteikà 'rubinas', mãíøla, pl. mãíalos Léipalingis, Aluntà, Liñkmenys, I(aïtanenai, palúsê 'maõalas', nagà papìlls. skãpi5kis, Aluntà, Daügailiai, Kùkti$kès, Liñkmenys, Kaîtanènai, Dotinénai, palúðé, Adùtiðkis .nagas (ppr. gyvulio ar paukSðio)', neivos Palëveué, Vìdi5kja.i arba nirvos Tirk5lia¡, ndrvo.s BìrZai'nervai', pagrõbstos Jõniðkis, ukmergê, Raguvà, subãðius, Kùpiðkis, skãpiðkis, I)ùsetos, KùktiSkes arba pãgrëbslos Liñkmenys, Kaitanenai, pa1ú5e .pagrebstai', paítà Jùrbarkas, Jùki5kiai arba paðtà Kretingà, Gervìniai .paðtas', póva Kalta"nenai, Liñkmenys, Rimíê 'povas', serbentà Tirkðliai, K. Naümiestis, Dùsetos arba serbénta salantai, Alsédziai, p7. seibentos Liubãvas, Musteikà'serbentas,, slcùnda Ka1tané_

rrai 'skundas', smøkrà Jùrbarkas 'smakras', smìtilca Jùk1ékiai .smuika s,, spùrga Sak!na, Léipalingis, I)ùsetos 'spurgas', stebùklos vìdiðkiai 'stebuklai', strazdà yzrp zo.

BecerrbergerioLF 177'strazdas', íálka paívitLnls .ðalikas (kaklaskaré)', iérna Alsëclziai, Tirkiliaî, Sakyna; Jõni5kis 'Jernas', íeikà LzTp 30 .Seskas', íllna Ditsefos, Liñknrenys, KaÏtanenai arba ílyttà l(ùktiðkes 'ðlynas', tabokà KaTtanenai,

Adùtiskis 'tabakas', Éabcì lobâmpolé, Sakyna, Linkuvà, Jùkiðkiai ,i,abas,, àvìráclos zjefÊla 'úvngi.dai'. Õia priklauso tokios vardr¿ folrnos, kaip I(aTtanenq Snektos Atlòtpø (aduõlpa) 'Adolfas', Justà 'Justas', vì,ca'virìcas,, zigrncì , zigntas,. Da,giau svy_ ravimr¿ tarp a ir a kamienq pavyzdü4 pateikiama Skardiiaus Zo ql-.45. Sio rejíkinio prieZastys lera pakankamai i5tirtos, Ér. Otr.embslcio Gr. II 49. Viena iS svarbiausir¡ morfologinir¿ prielaidr¿, tur but, laikytina homonimilê daugiskaìtos gene_ tyvo galüné. Svyravimas tarp aft (i)!a arba ë karnienr¿ aptariama"s $g 301 ir 346. Apie tokius i5 konsonantinio linksniavimo atéjusius daiktavardüus, kaip ãkmenas 'akmuo', ir. $ 41 1.

274

215

ãkis

$ 293. Literatürines kalbos paradigma:

brólis buvçs i5laikytas, nes yra nominatyvq su senuoju trumpuoju i, pvz., péntis. Taðiau lietuviq kalboje nepastebeta tokiq pavyzdZiq, kaip latviq dial. rakstit < raks-

Vienaskaita nom. svëðiqs, brólis, genis gen.

gënio

-

Zëmës

Daugiskaita gentat genü¿

dat.

genfuÍms

agc,

gëniuí svëðiq, bróli, gëni instr. geniù 1oc.

kelyjè

geniùs geniais keliuosè

voc.

klíki, gen!

geniøi

$ 294. Nom. sing. -øs turi nedaug daiktavardúiq. Be literatürines kalbos é/niøs, këlias, kraüjas, svëðiøs, vëias, vëlnias ir priesagq 'èjas, -(t)oiøs vedi¡iq (piovë' jas, artöjas...), labiau paplitg, rodos, tik jduöias Jautis' (Léipalingis, zietela, Gélvonai, ukmergê, Subãðius, Pasvalls, skãpi5kis, svedasaï, Dùsetos.,.), mëdäías'miékas' (valkiniñkai, Kaniavà, Ródünia, Pelesà, Ramaðkónys, Dievëni5kès, Lazinai, Gervëðiai) arba 'statybinè medZiaga, r4stas, medis' (Pasvalfs, Skãpi5kis, SvedasaÏ, ukmergë, Liñkmenys, PalúÈè, Kaitanènai. ..) ir tëlias 'verðis, teliukas' (subãöius, Kùpi5kis, Skãpi5kis, Dùsetos. . .). Siaipjau visur isigalejo galänes -¿s arba -ys, kurias vietomis gauna ir aukððiau nurodyti daiktavardùiai, pvz., élnis Kuliai, Plãteliai, Telíiai, këlis ll kelis Geistaraî, Slesikai, Ukmergê, LZTP 30, kraüjis Jùrbarkas, svetii Kretingà, Rietãvas, Kvédarna, vainiai, Alsédziai, YlakiaÏ, Tirkðliai, Sáukènai, Siauliaí, Skaistgirls, LZIP 30, vëjis Jùrbarkas, LZTP 30, velnis Sáukenai (ret.) ir piovãjrs Jùrbarkas, Sakfna arba piovëiis Laükuva, Adùtiðkis, artójis Jùrbarkas. Galünç -ys gauna oksitonai, o -ls - baritonai. Iiimti sudaro rytr¿ auk5taiðiai maZdaug iki linijos BìrZai -Kaisakiðkis-Molëtai-Dotinénai-VìdZiai, kurie ðio kamieno varda1odäqgalänès -¡s visai neturi. Õia tèra -ys, dedama ne tik oksitonams, bet ir baritonams: sako, pvz., brólys'btolis', mëdys'medis' it dìdelys'didelis', medìnys 'medinis', gerësnys 'geresnis', víenuolìlcys 'vienuolikis, vienuoliktas" Vakarq ir Siaures Zemaiðiai baritonq galünês -rs balsi taria siaurai. Tai rodo ji esant sutrumpint4 i5 ilgojo. FonetiSkai nekirðiuota galunè galejo sutrumpèti ne tik Zemaiðiq, bet ir paZemaités auk5taiðiq, taip pat rytq auk5taiðiq paneveZìikiq ir jq kaimynq plote. Kitur -is atsiradimas neaiðkus. J. Endzelynas straipsnyje, paskelbtame leidinyje Streitberg Festgabe (Leipzig, 1924 p. 42), teigia, kad nekirðiuota galänê -¡s visur fonetiSkai i5riedèjusi i5 *-t'r. Remdamasis tokiais pavyzdäaii, kaip kìtas, bùtas, skìrti, dùrti éalia rãtas, rëtas, drtí, gërti ir latviq dial. rakstit < rakstit ialia strãdãt, ticÇt,kur auk5tutinio pakilimo balsiai q),ç) toiepaðioje fonetinéje padetyje yra trumpesni uZ kitus balsius, jis mano, kad brólis galejo virsti brólis, taip pat ir nom' pl. 216

*ãkis,tik vêliau pagal pavyzdi nom. pl. rañkos: acc. pl. rankàs, nom. pl. : acc. pl. íemès ir ðalia acc. pl. akìs galejo rastis ãkis vietoj *akis, tuo tarpu

3. ia ir ija kamienai

tît Éalia strãdøt, tícQt. PúeÉingai, pauyzdùiui, BìrZuose tariama nom. pl. ã'ki.s'akys', grã'äu.s'graLtrs'ir nom. sing. rhè'di.s'medis' Salia nom. pl. iã'kps'Sakos', Ée'rhgs 'Zemès'. J. Kazlauskac mâno, kad -¡¡ isivesta Salia -ls, derinantis prie akuzatyvo galünês -iz pagal i kamieno nom. sing. -is : acc. sing. -in pavyzdi (Kalbotyra I 44, BCfl v 79-80). Daiktavardåiq su gahlnêmis -rs ir -ys kirðiavimas, o su juo susijçs ir paðiq galuniq pasirinkimas, tarmèse gerokai sumi5çs. Vietoj literatürines kalbos -r's daug kur turima -ys, pvz,, elksnis Lazúnai'alksnis', antakls Zãsliai, Aluntà, Svédasai, Palú5ê, Adùti5kis 'antakis', barnls Salãmiestis 'barnis', botkotis Kùpiðkis arba botkaitis Dùsmenys 'botkotis' (plg. bõtkail¡s Liubãvas), bro$s Sáukenai, Siauliai, Ariógala, K. Naümiestis, Zieimãriai, Truskavà, Ukmergê, Obõliai, Lazitnai'brolis', erelis Rudaminà, Léipalingis 'erelis', eríkëtls Salantaî 'er5kètis', gluosnis Yilkavì5kis 'gluosnis', gurkínjs Palómenè, Ukmergë, Svèdasaî, Taurãgnai, Dùsetos 'gurk5nis', kalvis Dievëniðkés, Lazitnai 'kalvis', kqsnis Vilkavì5kis, Slesikai, Subãðius, Salãmiestis, Kùpi5kis, Ukmergë, Gélvonai, Dùsetos, Tverëðius, Kaniavà, 7ietela 'k4snis', kyíis Vilkavì5kis, Taurãgnai 'kyðis', klonis Dùsetos 'klonis', koítuvis Kvédarna, Sakfna 'ko5tuvis', kurmis Palómenè 'kurmis', latvls Gèrvlniai, VilkavìSkis, Léipalingis, Zãsliai; Síesikai, Ukmergë, Svèdasai, Papills 'latvis', Iepiis Paivitinls, Palómenê 'lep5is', lietuvis Pùnskas, Léipalingis, K. Naümiestis, Gervìniai, Ariógala, Siauliaï, Zãsliai, Ukmergë, Svêdasaî, Papilfs, Adùtiðkis 'lietuvis', medis Pasvalls, Síesikai, Ukmergë 'medis', mieäis Grìðkabüdis, VilkavìSkis 'mieZis, akies auglys', molis Gélvonai, Ukmergê 'molis', muiis Vilkavìðkis 'mü5is', papartis SeinaT, Léipalingis, Subãðius, Svedasaï, Dùsetos, Dotinënãì, Adùti5kis, Tverõðius'papartis', rùpestls Kaniavà, Sakjna, Ukmergê 'rüpestis', sprindis Kaniavà, Ukmergë, Svedasaî, Subãðius, Kùpi5kis, Dùsetos, Tverëðius 'sprindis', vokietis Sakfna, Gervìniai, Grì5kabüdis, Léipalingis, Ukmergë, Papilfs, Kùktiõkés, Adùti5kis'vokietis', zuikis Gervlniai, Luk5iaï, K. Naümiestis, Grì5kabüdis, Veliuonà, ÕCki5k¿ 'zuikis', áingsnis Subãðius, Kùpi5kis, Ukmergê 'Zingsnis', ävirblis VilkavìSkis, Ariógala, Ukmergê, Zäsliai, Léipalingis, Dùsmenys, Kaniavà, Zietela, Lazúnai'Zvirblis'. PavyzdZiai su -rs vietoj literatürinès kalbos -ys: dãgis Kuliai, Salantai, Plùngé, Vainiai 'dagys', ëZisKulia|Zidlkai, Viek5niaî, Léipalingis, Svedasai (ëäys),Dùsefos (ëäys) 'eLys', gùrklis Kuliai, Kvëdarna 'gurklys', s(naris Adùtiðkis 's4narys'. Dar plg. Iaîdaris Kretingà, Kuliai ll taidarls Luõke, Gervìniai 'laidaras, uZtvaras prie tvartq gyvuliams suvaryti arbaakmenimisi5grista vieta mé5lui mesti', smõlis ll smèlis (lk.). 217

$ 295. rtcc. sing. -c¿, jeigu nom. sing. -øs,ir -i,jeigunom. sing. -rs arba-ys.Zemaiðiai ir kai kurie aukðtaiðiai abiem atvejais isivedé -i, Zr. $ $ 7 5b it 19. $ 296. I-oc. sÍng. -e < *-én Salia nom. sing. -øs retai tepasitaiko. pastebeti pavyzdùiai: kelè Zíete7a 'kelyje', medèDysnà (rhedìBitgas RR III31a), DievõniSkes Qhædáì Arumos Lit. Mund. 22rr, su dz lé kitt4linksniq) 'medyje', vëje (ryt. í,ë.ji) Dùsetos, Liñkmenys (Bügos RR IiI 31a, plg. Jauniaus Gr. 821)'vêjuje'. PavyzdZius i5 senqjq raðtq pateikia A. Becenbergeris BGLS 133, F. Spechtas PS 30*, J. Kazlauskas l(albotyroje I 40 - 41, BCfl V 26. Si4 galunç baigia visai iðstumti ii vartosenos i kamierro -yje (2e. -¿Uel) ir ¡7 kamieno -uje (ie. -uo[je]). Plaðiai sakoma kelyjè, me-

dyjè...h kraîrjuje, vëjuje... DaiktavardZiai, kurir¿ nom. sing. -¡s arba -ys, paprastai gauna -yje, taóiat daùnai pasitaiko ir -uje. Pastarosios galunés atsiradim4 s4lygojo (i).ia

it

1'a

kamienr¿ suarièjimas,

ir.

g 392.

g 297.I14. sing. galune -an (keliañ),jeigu acc. sing" -q, k -in (mediñ), jeigu acc. sing. -i. Dél pastarosios galünès plg. g 727 . Apie ilgesnes galünes -ana, -ína :zr. g 279 , S 298. Ädess. sing. galûrres Zíetelos ir Lazinq Snektose tos paðios, kaip ir a kamieno: oksitonq -iep, baritonU -ip, pvz., arklíep, brrilip. Gervëðiuose vartojama gaiuné -ilc (kaip i kamieno), pvz., arklìk, brólik. Apie gretiminç -unk ir. g 379. $ 299. Voc. sing. -e < *-ë Salia nom. sing. -as retai tepasitaiko. Pastebeti pa-

vyzdùiai: kraujè LZTP 3A, svãðe Pandèlls (ð ið kitq linksniq), telè, véje Dùsetos, Liirkmenys (Bugos tìR III 318), velnè Séla, Kaitanenai, Tverõðius, LZTP 30 arba veine Pã,gramantis (ir velnè), Gervìniai, vélne Pandelfs, Debeikiai, Dùsetos, Liñkmellys (BUgos RR iII 313). Paprastai vartojamos tos paðios galirnès, kurias turiila kamieno daiktavardLiai. Salia nom. sing. -¡s büna -i, 5alia -is - -i.Rytr¿ aukðtaiðiq plote, kur nom. sing. -ls nera, su baritonq vokatyvu elgiarnasi nevienodai: vienur turima -y (kìiky Bìrãai, I(aÌsakiíkis, SëIa...), kitur - -i (kìílci Skãpi5kis, Aluntà, Dotinënai. ..). Vakarr¿ ir Siaurès iemaióiai -í taùa siaurai. Daugiaskiemeniai daiktavardùiai, ypaó, maiybiniai-maloniniai, d,aLnai vartojami be galfines, pvz., brolël (brolél), bernuiãl,lcøímynêil, ivóger. Zadäo gala l, bent rytq Lietuvoìe, iðlaiko minkðtum4 (bernwZèl). Dël galunês numetimo plg. g 106. Lietuvirl kalbos ploto pietq-rytq pakraððiuose (Léipalingis, I(abõliai, Ródünia, valkiniñkai, Gervéðiai.. .) kartais pridedama galüne -e, prieð kuri4 iSlaikomas priebalsio / mink5tutrras, pvz., diëdule I díedìtte 'dieduli', Juõzule I Juozùle'Juozuli' (-le faúama -/'e resp. -lce). Ji, greiöiausiai, isivesta ið tokiq formr¿, kaip viike. Dviskiemeniq daiktavardzir¿ formos be galùnðs retos, taðiau pasitaiko, pvz., bról Ukmergõ, Aluntà, Shãpi5kis arba (be -/) bré, Dotinénai, Liñkmenys, Daugêlì5kis, Adùtiðkis, brõ l)ùsetos QKZ) 'brolau'ae. Be nurodytr¿ gaiuniq, dar dainai sutinkama lu kamieno -au (mókytojau, svëae Vietomis ii forma neteko vokatyvo reik5mês. Kaitanénuose sakoma, pvz., bró ír ídlta 'na ir Salta', ir ãnas bró ntanè vltis 'ir jis staiga (5oko) mane vytis'. Plg. ór¿Ì KaisakiËkis'na, nagi'. z

to

ðiau.. .),

ir.

g 392. Retesnè i kamieno -re ( 367). A,pie brolaù $ ir kt. Zr. g 763.

Apie Jõniai'Joni'

ir.

53-iq isna54 ( g 392).

Vokatyvo formq kirðiavimas labai margas. Pietuose ir rytuose paprastai kirtis ið priesagos nukeliamas i 5akni, kurios akùtas keiðiamas cirkumfleksu : sñneli sñll

nele ll sñnel. Taip kirðiuoti linkstama visus daugiaskiernenius ija

ir

ë kamienq voka-

tyvus, tiek vlenaskaitos, tiek ir daugiskaitost pyz., meigele (> rneigela)tllmeigel, pl. meigelës, sñneliai ir pan. Vakaruose toks kir'ðio nukelimas retesnis, taðiau pasitaiko, p'.r2., Juõzuli vilkavìðkis, Jùrbarkas (daugiau pavyzdâiqpateikiama çç sz,+e ir 100)' i'enaiöiai taip pat vietomis kirt! atitraukia nedêsningai. Antai TirkðliQ apylìnkese tariama pfìëlgâ:uik(¡) 'prielgáuski' (nom. sing. píi?tgâ.uíliØs), dànait:r") 'Danële'(nom. sing. danë'lk)), voc. pl. rtuëí"gA.l{")5 '¡rergëles, (nom. pl. theígë.lg)s). $ 3CI0. Kitr¿ linksni4 galünes - kaip ø kamieno daiktavardziq, tik po mink5tq priebalsir¿. Apie i kamieno galüniq brovim4si vzt. g 367. $ 301. Pastebetas svyravimas tary ft)la ir ê kamienq. Tai matyti i5 zemiau pateikiamr¿ pavyzdLi4: a) (i)ia kamienas vietoj literatürinés kalbos ë kamieno: ayiet!s, pl. avieðiaî ukmergë, Dùsetos, Aluntà, Kùktiskes, I-iñkrnenSzs 'aviete,, dãdis Gervìniai, Jùrbarkas, skiisnemunè 'dédé', eketls KuliaÏ, Kvédarna, I(arklénai, Luõke, Sak¡ina'eketé', gilrs Luõke, Gervìniai 'glle,,lcaikiai Kretingà, Alsédziai arba skaikia¡ Tirksliai, Sakjira 'kalkès', kiíënis vilkavìskis .kiðenê,, ktùmpis Kretingà, Luõké, Gélvonai 'klumpè', rnþlis Liubãvas 'm!slé', nosinls Laükuva, Luoke, Saiyna 'nosiné', pagdlvis skãpiðkis 'pagalve', pamergis B'u:i.ai, Skãpiðkis, Daügailial, Kùkti5kés, Liñkmenys, Kaïtanenai, Adùti5kis 'pamerge', píenis Litrbãvas .piene,, pipkß Jùrbarkas, Pìiviðkiai, Liubãvas 'pypkè', ramùnis skãpi5kis ,ramwe,, skrybëlis Luök% Jùkiðkiai, Palëvene, skãpi5kis, Liñkmenys 'skrybêlè', vait,orí,kítis skaudvìle, Raséiniai 'vaivorykötö', b) ¿ kamienas vietoj literaturines kaibo s (i)la kamieno:

barnã uúpãliai 'barnis', bùte¡ë Jùkiákiai'butelys,, daigë Fùnskas, Léipalingis, zietela, Kaniavà, Èãsliai, síesikai, paðvifinfs, palëvene, panemunëlis, Aluntà, Dotinënai, Adùti5kis 'dalgis', darbitmetë Liubãvas, Léipalingis, Kaniavà, Seduvà, Jùkiskiai, skãpi5kis, ukrnergê, Kùhtiðkes, Dotinénai, Adùtiskis 'darbyrnetis, glúosttë , Rietãvas, I(vëdarna 'gluosnis', guolã Léipalingis, Li5kiavà .guolis,, klónè (-õ-?) Kaniavà'klonis', lcrapíã síesíkai'krepsys', musiómirë Liñkmenys, sãlakas arba mìtsiamù è Dùsetos 'musmiris', pastíulë l(retingà, Jùkiðkiai .pasaulis,, pørtkítë valki_ rriñkai, ukmergë, Bìrùai, skãpi5kis, Liñkmenys, Tverõðius, Gervéðiai, Dievõniskés 'paukstis' (plg. pauktJteszDi3 4a), pùsrublë Liñkmeirys .pusrublis', salclainë I(. Nairnriestis, Dùsmenys, Jùkiðkiai, ukmergõ, I.iñkmenys .saldainis', sQsvinë Jùkiskiai, Kurkliaí 's4siuvinys', stënë B\rùai'slenys', íùlinè Kretingà, Tirkðliai .sulinys,, d/re Kiauncriaî, Firnskas, Musfeikà 'ukis,, Zílvìtd 5ak¡?na .Zitrvitis,. DaiktavardZiai su prie5dêliu pa'net toje paðioje Snektoje datnai turi gretinrines formas, pvz., pamiíkis ll pamiíkã, papíevis ll papíevë, pasúoris ll pasúorè, paupys ll pattpã, paáiiunís !)

21ç)

pa\idunè (Kaltanenai) . Zemaiöi4 tarmèje plaðiai svyruoja tokios paaugliq vardq formos, kaip Bënis ll Bënè 'Benediktas', Blãdis ll Blãdë 'Vladas', Jõnß ll Jõn,ë 'Jonas', Jùzis ll Jùzè 'Juozas', Pãtris ll Pëtrë 'Petras' ir t.t. Plg. Sakjnos Snektos Bènè 'Benediktas' ir'Benediktà', Kàzè'Kazys,-è', Vàcè'Y acys' Tarmèse pastebèta dalug (i)!a kamieno daiktavardZiq, kuriq vietoj literatürinêje kalboje turimos a kamieno formos, pvz., áitvøris Pùnskas 'aitvaras', aktãris Musteikà (fu gektãrøs)'hektaras', aíutis Gargtdai, Kuliai, Kùpi5kis, Liñkmenys, RimSë 'adutas', beräis Lazúnai'beråas', bëzdis Kretingà 'bez(d)as, alyva, Syringa', dãktaris Rudaminà 'daktarâs', drielis Lazinai, Armõni5kès arba drieílis Rudaminà, Ãlovè 'drieZas', dugnis Slesikai, Ramfgala, Bfuáa| Kùpi5kis, UZpãliai, Obëliai, Liñkmenys 'dugnas', ëíeris Zietela'eieras', gyslõnis Dùsetos 'gyslonas, gyslotis', jurgìnis Jùrbarkas, Kaitanenai, Liñkmenys Jurginas', kasãpinis Subãðius, Daügailiai, Rudnià 'kaspinas', katínis Kaniavà, Rudnià, Noðià, Gervëðiai 'katinas', Iaidarls Luõkê, Kvédarna, Gervìniai arba laîdqris Kretingà 'laidaras', lìteris Lttõkë 'litras',- (v)órß Zietela (ret.) 'oras', paíinis Rudnjà 'paSinas', periaî Palómenè 'perai', reikalis Gélvonai'reikalas', rieíutls Bìliai, Skãpi5kis, Panemunêlis, Vìdiíkiai, Kaniavà, Lazinai, Kùkti5kês, Liñkmenys, Dúkítas'rieðutas', sapnisVldi5kiai'sapnas'(vietomisiþ kamien4 rodo tik lokatyvaï pvz.,dtrbakaip sapni Dùsetos, lävq maðidu sapnã ffel Luõkè arba sãpnè þel Kretingà, Laükuva), sklipis Kretingà 'sklypas', vitris Zletela (ret.) 'vyras', voris Léipalingis 'voras', ävyrls Gélvonai, Ukmergë, Vìdi5kiai'ivyras'. Zemaióiaiialia a kamieno vardr4 (Jõnas, Juõzas, Jùstas,..) turi ir ila kamieno formas, pvz., Jõnis, Jùstis, Jùzis, Pëtris, Póvilis, Prãnis ir pan,, kuriomis daugiausia vadina paauglius arba artimus Zmones, nes jq taikymas svetimam, ypað vyresniam uù, save, Zmogui turi iZeidZiam4 reik5mç. PrieSingas atvejis - ø kamienoformosvietoj literatärines kalbos (i)!a kamieno - retesnis. Pastebéti pavyzdäiai: krëpías Gervìniai arba krãpías Kur5énai 'krepiys', ligónas Kretingà 'ligonis', nùmarqs Jùki5kiai, Skãpi5kis, Panemunõlis, Liñkmenys 'numeris', óbuolas (obulas) Kretingà, Tirk5liai 'obuolys', vìkøs Gélvonai, Ukmergê, Kaisaki5kis 'vikis (paiarinis augalas Vigia)'. Svyravimo tary ft)la ir a kamienq prieZasðiq, matyt, büta ivairiq. Atskirais atvejais jam pradä1 galêjo duoti netgi priebalsinio linksniavimo nykimas. Antai aíutis, rieiutis, kaip rodo gen. sing. aíu¡ès RimSê, rieiutès RimSê, Liñkmenys ir nom. pl. ãíutes RimSê, Liñkmenys, ríeíutes RimSê, Liñkmenys, Kùkti5kés, gali büti per i kamien4 atejç priebalsinio linksniavimo daiktavardúiai, kuriems pereiti i a kamien1 (ãíutas, ríeíutas) s4lygas sudaré homonimine gen. pl. galùne ($ 411) . Daiktavardåiai kupetjs Bìrùai, Adùtiskis 'kupeta' ir põrís Sakjna, Paðvitinls, Pasvalls, BìrZai 'pora' atstovauja literatürinès kalbos ã kamienui, o jriujas Gargidai, Kretingà, Kaitena, Darbénai, Salantaî, Plùnge, AlsëdZiai, Kvëdarna arba jóujrs Sãlakas, KaÏtanènai, Rimiê 'jauja', ítajaiKaisaki5kis, Adùtiðkis'ölajos' ir viikí220

öiai Gélvonai, ukmergë, Kaisaki5kis 'virk5ðios' - literaturines kalbos ld kamienui. Apie svyravim4 tary ft)la ir lukamien4år. g 392. Tarmèse i (i)ia kamien4 yra perèjç nemaia i resp. priebalsinio linksniavimo daiktavardZiq, Zr. $$ 367

4. a (lk. o)

ft

410.

kamienas

$ 302. Literatürines kalbos paradigma Vien askaita

Daugiskaita

nom. iakà

iãkos

gen. íakõs

íakü

dat.

iãkai

acc.

íãlcq

instr. íakà

loc. voc.

íakojè meiga

S 303. Nom. sing. -a < *-á, 2r. ùml. Nr. 9. S 304. Gen. sing. -os < -ãs, ir. iml. Nr.Nr.

íakóms íqkàs íøkomìs íakosè meigos

3l ir

33.

$ 305. Dat. sing. -ai,Lr. Zml. Nr. 64. ZleIelos lietuviai kai kuriq d.aiktavard1i¡ fakultatyvi5kai kirðiuoja galünç, pvz., Kotrlnai ll Kotrynai, pãðiai ll paðiai, tëtai ll tetai. Taip jie elgiasi ir su ê kamieno formomis, pvz.; bìtei ll bitei, paíikítei ll paukíteî. YaÅantai su galünês kirðiu retesni. A. Vidugiris dvejopai kirðiuojant pastebèjo tik cirkumfleksinês ir trumpos ðaknies d,aiktavardíius, tiek baritonus, tiek ir oksitorrus. Kirðio nukêlimo i galunç prieZastys neiSaiðkintos. Reikia geriau i5tirti paðias to nukelimo s4lygas. Labai retai pasakoma k tetdi, ílapiáí, ttÍi sl. akÍtu, tur bät, i5 adesyvo, plg. $ 310. Kurðir¿ pamario Zvejq Snektoþgalünes kirti nesistemingai gaudavo tik tie budvardáiai, kuriq nom. sing. kirtis absoliutinèje galùneje, pvz., vienaî, gerai, geresniaî (nom. sing. geresnià 'geresnè'), bet grãäiajai (nom. sing. graåiója), biauridusiai (LZTP 38). Gal fu Zletelos lietuviq kirðio nukélimui pradZi4 dave deri-

nimasis prie nominatyvo? Zemaiöiai vakaruose konstrukcijoje su prielinksniais sistemingai kirðiuoja oksitonr¿ galünç, ir. g 734. Apie lig vãli'iki valios' ir kt. ir. g 723. $ 306. Acc. sing. -q < -*an (ä *-øn), fu. ùml. Nr. 51. $ 307. Instr.sing. -a< *-án,ùr.Lml. Nr. ll. Apie-øi< -qjZr. ç516. $ 308. Loc. sing. pilna gahinê -oje dainiau pasitaiko Salia sutrumpintosios, rodos, tik vakarq auk5taiðiq kaunìðkiq tarmés plote. Kadangi j4 daugiausia vartoja jaunimas, tu -e gali buti i5laikoma ir literatürines kalbos itakoje. Siaipjau yisur tarmése dabar paprastai turima tik sutrumpintoji -o(j). Dél -e numetimo plg. g 105a. 221

ir

ir.

s 223. Gervëðiq inektos gretimine pilna galíne -oia (rañkoja, akyjà, Èëmëja Arumos Lit. Mund. 55) turi -ø, greiðiausiai, ið daugiskaitos formos, plg. íøkósa 'ðakose'. P. Arumos (min. veik.) ir E. Frenkelio (BS lI 37) siülomas atvirk5ðias ai5kinimas (-osa gavusi alé -oja) nera tikras, nes tuo atveju turètume loc. pl. ne -osa,bat -osia. Dabar galüne -oiø Gervëéiuose negirdeta. $ 309. trll. sÍng. galùne -on, ret. -ona, Lr. $279' Apie panevéZìðkitl þíevunir Sirvintìðkiq I íevan' pievon' ir. $ 48. $ 310. Adess. sing. galüne Zietelos Snektoje -aip, pvz., bóbaip, mergtüp ll mergaip. Priegaidê svyruoja. P. Aruma ir A. Laigonaitë úymi akÍt1, Chr. Stangas cirkumfleks4. A. Vidugiris, sistemingai tyrçs Zíetelos 5nekt4, teigia, kad dabardaZniausiai tariarna -aip,labai retai pasakoma -dip (LKK IIl" I27). Cirkumfleksas gali büti isivestas ii datyvo, plg. tai 'tái' ($ 520). Õia gimininiq ivardZiq adesyvas pasakomas ir be *p; tailltai (1. ret.). Lazirn¿ ir Gervëðir¡ apylinkèse dvibalsis aimo' noftongizuoj amaq pyz., bóbap, mergàp Laztrnai, bóbak, metgàk Gewëóiai. Lazí¡nuose girdèta sakant ir su sveiku ai (jis visuomet i5laiko akütS, o girnininiq ivardZiq teuZfiksuotos tik tokios formos (tdip, jdip, kitdip...). Gervëðiuose varianto su øl visai nepastebëta: óia sako ir iàk' jâip Lazíinai'. $ 311. AlI. sing. galüne -os(p) < -ospi, pvz', bóbos(p), íakõs(p). Del -p numetimo Zr. $ 105a. Forma mergóp Kamojaï (Arumos Unters. 116) turi akamieno Apie variantus -oj

-o

gaiünç. Lazúnuose variantas bóbop pavartojamas kaip adesyvas, pvz.' kldusia b ób op (J. Senkus MAD 1958 1 191, LKK lI2l7sò. Naujadarai su galüne -op turimi jau senuosiuose taðtuose, Zr. Arumos Unters. 106 116.

-

$ 312. Voc.sing. -ø(ií*-ã).oksitonai.dazniausiaikirðiuojaõakni: óíka,melga. Jq aküta daug kur pakeiðia cirkumfleksas (õákø). zemaióiai vietoj vokatyvo vartoja nominatyv4: íárka, viítù, oäkà, mergà. Siaureje taip elgiasi ir artimesni aukðtaiðiai (sakfna, Jùkiðkiai), o pietuose, pavyzdäui, apie Pãgramanti, vartojamos tiek ,,auk$taiti5kos"' (meiga), tiek ir ,,Zemaiti5kos" (mergà) formos. Daugiaskiemeniai daiktavardäai datnai gahinç numeta: Barbõr,dëdyn, Kolrln, Marijõn, mótin fu pan. Dël -a numetimo plg. $ 106. Dviskiemeniai be galünes pasakomi retai. Pastebèti pavyzdäai: bób Dievëniðkès 'boba" Ddm Debeikiai 'Domicelè" mdm Palëvenè arba mom Debeikiai 'mama', tët Zietela 'teta'. Apie bõbu'boba'ir kt. Zr. $ 381' $ 313. Norn. ir voc. pl. -os < -ãs, ir. imL Nr. 33' $ 314. Gen. pl. -4kaip ø kamieno ($ 284). $ 315. Ðat. resp. insfr. pJ. galunes -omu, -omi(s), -oma, -om(s), Zr. $ 360. Apie variantq-um(s) Zr" $ 70. *'ás, úr' iml. Nr. 10" $ 3n6. Acc. pI. -as < $ 317. Loc. pl. galünès -osu, -ose, 'osz, -os it kf ', i-t. $ 362. $ 31S. ill; pl. galtrnês 'osna)'osnun,'osün' -osun' 'osen' -osn, ùt. $ 289. $ 319. A.lt. pl. galüne kaip a kamieno ($ 290), pvz., píevum(p)' tt)

$ 320. Norn.-acc. dual. galünè -i (ié *-íe, fu. imlr Nr. 22), pvz., dvì bóbi, iakì. I5imti sudaro rytq auk5taiðiai panevéZìSkiai ir jq artimesni kaimynai, kur vartojama ø kamieno galunè -u: dvì bóbu, íakù. Tokiai vartosenai pradü4, pagal p. Aru.m4, bus davçs dualio formos sutapimas su pronominalinio linksniavimo daugiskaitos nominatyvu, Lr. jo unters. 72. rð tikrqjq, nykstant dviskaitai, dubletq dù gerì (vaikqi) ll dù gerù (vaikù) pavyzdäuéaha dvì gerì (viítì) lengvai galêjo atsirastivariantas dvì gerù (viítù). Del galunes redukcijos panevêZìðkiai ðiaurèje dvì íakù taria dí,è .írìk'. Sios formos kildinti ä dvì íakì (taip elgiasi E. Grinaveckienè LKK v 152) neleidäa tarmes fonetika, o ié dvì íøkà (tokilprielaid4 daro D. Gargasaitê LKK VII 136) - tarimas artimesnir¿ kaimynq plote. Galünç -u randame apie pãpil!, va,balniñk4, net Rõki5kj uzra5ytose liaudies dainose, zr. Arumos unters. 72 (i5naí4). Po minkíto priebalsio paneveZì5kiai -u ir -i foneti5kai suplaké, prg. lí,þ duõb" (5iauréje) | dí,ì duõb't(pietuose)'dvi duobi', bet dí,þ þàl' I cfi,ì, pelù, 'clvi peli,. Dèl galünes pakeitimo paneveZìSkiai irjq kaimynai i5laikê moteriðkosios gimines daikravardZiq akuzatyvo form4, tuo tarpu kai bemaZ visur kitur auk5taiðir¿ tarmes plote j4 i$stüme ið vartosenos daugiskaitos akuzatyvas. Abiejq skaiðiq mi5imo rezultatu laikytini tokie variantai, kaip dvì dienìs 'dvi dienì', pastebeti apie Kuliùs (dvè clë.inès), Tìrkðlius (dí,þ di'iriPs), Kl¡fkolius. Esama ir dviskaitos-vienaskaitos kombinacijos pavyzdáiq: dvì dienà Pãgramantis , dvì parà Laükuva, dvì nedëtià Kur5énai. $ 321. Dat. ir instr. dn¡al. galünes auk5taiðiq tarmeje -óm rcsp. -õm, iemaiöi4 - -ìmresp. -Ìtît, Zr. gg 265 -267.Dëlgen. ir toc. dual. Zr. gg 263 -269. ç 322. Pastebeta keliasdeiimt d kamieno daiktavardZiq, kurie literatürineje kalboje priklauso kitiems linksniavimo tipams. Daugiausia svyruojama tary a\r ø kamienq. Tokio svyravimo pavyzdúiai nurodyti g 292. Apie ¿i kamieno daiktavardZius, kurie literaturineje kalboje priklauso ë kamienui, kalbama g 346. Daiktavardäiai ablià Svêdasaî'oblius', KqrlióuðiaLZrp l8 "Karaliauóius,, põpierø Jùrbarkas, Liubãvas 'popierius', sodà Kretingà, Mósêdis, Arsédziaì, Tirk5liai Kvédarna 'sodzius', Yìlnía ukmergë, Pelesà, zietera 'vilnius' atstovaqja literatürines kalbos lu kamienui. Plaðiauvartojami pavardZiqpriesagq -eviðius, -aviðius lakamieno variantai, pvz., Børtusëvyðia, Petrãvyðia ir t.t. Sios formos bene daugiausia vartojamos vakarq aukðtaiðiq kaunì5kiq ir Zemaiðiq tarmese. Kitur vietomis girdèta tariant ir su trumpu i. Apie tokius ið konsonantinio linksniavimo atejusius daiktavardZius, kaip mótera'moteris', ir. $ 411. 5. 1ä kamienas $ 323. Linksniq galunès kaip a kamieno, tik po minkðtq priebarsir¿. Be nuo kitq nominatyvq atsiskirianðiq martì ir patl, iemaióiai dar twi ponì'ponia, (pvz., Kretingà, Tirk3liaî, net auk5taiðiai apie Sakfnd jr vieínì'vieðnia' (Bügos RR II 225). Yakar4 bei Siaurês ùemalöiai galüneje i5laiko balsio siaurum4, vadinasi, martì 223

Ìt

i$sirutuliojo iÉ *marti (Zml. Nr. 2l). Vietomis tiek Zemaiðiai, tiek ir aukStaiðiai kitq daiktavardZiq pavyzdZiu fakultatyvi5kai pasako ir maröià, paðÌà. Tokios formos pastebetos, pvz., apie Pãsvitini, Pãsvali, Rãguvt¿, Pándêli, Zîetel4. Jas, matyt, palaiko voc. sing. maiðia, pãðía. s 324. Tarmese pastebima tam tikra la ir ë kamienq s4veika. J4 skatina foneti5kas dat. sing. ir acc. pl. galùniq sutapimas, plg. maiðtai, marðiàs>maiðei, marðès ir Zëmeí, Zemès. MaZiausiai toji s4veika juntama vakarq aukðtaiðiq kaunìSkir¡ (i5skyrus ntoi1 aröiau Zemaiðir¿) ir pietq auk5taiðiq (be íiaurês kampo apie Palómeng, Zasliùs) bei artimesniq rytq auk5taiðiq vilnìikiq (Dievõniðkes, LazÍnai, Gervéðiai) tarnèse, kur daugiau homoniminiq galúniq nêra, jeigu neskaitysime daugiskaitos genetyvo. Õia pastebétas tik kai kurir¿ dalkfavardíiq (tokiq, palyginti, nedaug) svyravimas tary ld ir é kamienq, pyz., a) bruknià Daukðiai, Kalesniñkai 'btukne', eitià Léipalingis, Dùsmenys, Kaniavà 'eilè' (netrukclo / kietinimas!), musià Pinskas, Sirilnas, Léipalingis, Musteikà, Dùsmenys, Rudnià'musè', prieminià Pùnskas 'priemene', ipulià Kaniavà '5püle', b) mãrës Zietela'marios', ponë t.p. 'ponia'. Dar plg. Atdoníà Dùsmenys 'Aldona' (ä Aldõnë?) ir barnià Kales-

niñkai'barnis' (UZpãliuose ir Dusetosè sakoma barnõ). g 325. i.emaiöi4 ir artimesniq auk5taiðiq plote dél i.odLio galo nekirðiuotq senoviniq *,i ( :tt. o) po minkíto priebalsio ir e ( :lk. d) suplakimo labai suartejo jã ir ë kamienr¿ baritonq linksniavimas. Vartojamos homoniminès galünes visq linksniq, i5skyrus loc. sing., dat.-instr. pl. ir loc. pl. Jauðiama ai5ki tendencija ir pastar4sias unifikuoti ¿ kamieno pagrindu. Vakaruose, apie Krëting4, sakoma loc. sing. stiujè(je) 'saujoje', balðidusë(je) 'balðiausioje', bøltõ¡è(¡e) 'baltojoje', dat'-instr. pl. sáujëms, balðitiusëms, baltósèms resp. baltõsèms, loc. pl. sduiës(e), balðitiusès(e), bøltõsës(e). Kitur, kaip gretimines, tebevartojamos ít la kamieno formos tipo sáujo(je), sdujoms, sdujos(e), kurios pazemaitês aukðtaiðiq plote yra vyraujanðios. Õia kartais galima i5girsti net prie5ing4 atveji: ia kamieno galunes vietoj ê kamieno. Taðiau tai pasitaiko retai, iískyrus dat.-instr. galùnç -um(s) ($ 70), kuri vienodai gyva abiejose paradigmose: sakoma tiek sduium(s/ 'saujoms, saujomis', tiek ir stiutíum(s) 'sauléms, saulemis'. Siq formq itakoje pasitaiko it scíuliom(s). Taðiau loc. sing. stíutio(je)'saulêje'ir loc. pl. sdulios(e)'saulèse' - labai jau retos formos. Pietq Zemaiðir¿ raseinìskiq ir jq kaimynq plote vietomis skiriamos nom. sing. ga.x. Iunes. ura sauJa> sa'uje,bet stiulë> sti'uli. Taðiau tasai skyrimas didZiojoje ploto dalyje panaikintas e kamieno pagrindu: sakoma sti'ttji'sauja'(net apie Saugàs). Yra pagrindo manyti, kad Siose Snektose nefonetilkai suvienodintos gen. sing" -nom. p1., instr. sing. ir kai kuriq kitq linksniq galirnes, Zr. $ 369. Kad ir kiti Zemaiðiai atskirr¿ linksniq galúnes suplaké nefoneti5kai, rodo Tirk$liQ ðnektos nom. sing. forrna sâ'uj(9)'sauja', kuri del labai intensyvios galúnes redukcijos (S 111) gali buti suprasta 224

tik kaip

stiujè.

oksitonr¿ paradigmoje !ø ir e kamieno galüniq midimas retas, taöiau pasitaiko. Kaip pavyzdi galima nurodyti daiktavardúio martì linksniavim4 Karklënr¿ apytiill kese. Õia vartojamos gretiminês Saknies kirðiavimo formos su ê karnieno galünemis, pvz', gen' sing. mctitës ( >mã'ít'is) 'marðios', roc. sing. maitë(ie) 'rnaröioje,, dat. pl. maitëms'marðioms'. Jos bus atsiradusios cièl homoniminiq nom. sing. ftrmr¿, plg. martì> mã'ítî ft stiulë > scí'ulí. Labai plaðiai vartojamos dvejopos aukö_ tesniojo laipsnio bùdvardZiq formos: gen. sing. baltësnësllbaltësniõs, loc. sing. baltë,snã(ie) ll balrësniõ(ie), dat. pl. baltësnëms bøltësníóms. instr. pl. ll battøsnãm:11 baltësniõms, loc. pl. balrcsnãs(e) llbattësniõs(e/. vietomis (pvz., viek5niai) uzfiksuoti tik !ã kamieno variantai. Pa|ymètina, kad juos turéjo ir dalis prüsr¿ iietuvir¿, Zr'. I(ur5aiðio Gr. g i90, LZTP 39. Pastebèta nemaia,{ä kamieno daiktavardZiq, kurie atskirose Snektose iðtisai peréjo i e linksniavim4, pvz., apatã Gargidai, Kretingà 'apaðia,, gatõ plùngè , galia,, .g¡a, qture¡o gauiã r(retingà, sèlëniai ir I(¡r_ lgarúa', gijã KuliaT, Kalnãlis, sélõniai Sir¡ parnario ivejai, fu. LzTp B2), gunã skuõdas, prãteriai, se¿¿, rve¿ar'a, Luõkè, Eizvilkas, skiisnemune, Sakjna 'gÍinia', syã selëniai 'sija,, skrynã Kretingà, Luoká 'skrynia', vejã Kalnãlis, Selõniai 'veja', vieínõ Sak¡?na ,vie5nia,. Sakoma ir jÌjõ pãgtarlantis, Jrìrbarkas, veliuonà, serëdzius 'ji'. pastaroji forma pastebeta net apie Geistarus (greta jìjè, jyj¿). óia pasakoma dar tolcã'tokia,, íiotcõ ,üokia,. arokã 'anokia', kitokã'kitokia, (J. Senkus ly'rAD 1962 2 20g). $ 326. Ii rytq auk5taiðiq labiausiai suartejusias badtonr¡ paradigrnas turi anykíténai, Sirvintìðkiai, utenìðkiai ir ðiq tarmiq artimesni kairnynai. pioto pietq vakaruose del nekirðiuotr¿ skiemenq ilgr¡jq balsiq re-es (-çs) BìrZq apytinkese reta, baigiama i5stumti ið vartosenos. Datyvui reikðti naujoji galüne retai kada tevartojama. Matyt, trukdo ry5kus akutines galunês vokalizmo skirtumas, plg. lauk"em ll løukês < laukaîs it laukd'm (vaúanto *laù.kam n&a). Pastangas visai suvienodinti datyvo ir instrumentalio formas, áinoma, palaiko kaimynq latviq kalbos itaka. Taðiau naujaja galüng kildinti ii -iem ir laikyti latviq kalbos skoliniu, kaip yra linkusi E. Grinaveckiene LKK V 153, negalima. Kirðiuota galüné -iembit4iðlikusi sveika, kaip ji i5laikoma búdvardùiq nom. pl. m. formoje baltíem. Be to, taip kildinti neleidZia tarimas po kieto priebalsio (-um). g) Rytq aukðtaiðiai vietomrs akütinés galünès -ìm taÅm4 su kirðiuotu pailgejusiu pirmuoju dêmeniu apibendrino ir baritonams: pagal akìm> alií.m sako kó'r' {í.m,lyg ðia bütq *ktirtym. Taip baritonus taria apie Pãpili, Pándéli, Uoginiùs, Kùkti5kes, Kaltanènus, Dotinënus (kd'iéi.n), Liñkmenis (tú'ksturifi.m). Analogi5kai tarmese vietomis elgiamasi su (!)a kamieno dat. pl' galùne 'am(s), plg. Sakfnos apylinkiq v!,rãms (tariama í,í'rå'ms) 'vyrams', ktr -ãms ií vaikdms. Tuo b¡du 51eicherio Gr. 175 forma põndms (raio pónãms), greiðiausiai, nëra,,irrthümlich", kaip j4 vadino F. Kurðaitis (Gr. $ 498). Ryrq aukstaiðiai kupiðkénai taria dat. pl. ,f,í'rc.m .vyfams,, kaip ir vaiká.m < vaikdm. visais Siais atvejais apibendrinti padëjo ait ë kamienq datyvo su ilgais gahinés balsiais (iúostom, äëmëm) pavyzdys. Dar pastebéta tariant su pailgintu balsiu nekirðiuot4 pronominalinio linksniavimo dat. sing. m. galunç -am: laimìngdm, móliniãm, baltèsniãm, bølðidusiãm, balttíidm, eînanðidm ir t.t. (plg. battám). Toks tarimas uZfiksuotas apie Pùnsk4, sakfn4, Liñkmenis. Kurðaitis taip pat raío medìniãm, baltdiãm, sùkanðidm, sùkusiãm (Gr. $$ 773,940, 1118, 1119). Rytq auk$taiðiai kupi(kënai apie Skãpi$ki taria brú.nge.m'braîgium', rhç.dì.ric.m 'mediniam' (rhç'- i(, acc. sing. rhë.li''medl'l), baltá'iå.m'baltajam' (du kirðiai, kitur sako bøltî'jc.mllbaltc.jí'm). Palévenês apylinkêje uZfiksuota dat. sing. m. bd'rc.jc.m'berajam' (su abiem a) ir loc. sing' m. bd'rc'iam'bèrajame' (pl9. balt|.jari. Skápiíkis 'baltajame'). F. Spechtas tokiose kupiðkénq dat. pl. formose, kaip ifrc.m 'vyrams', iZiürèjo ,,eine art Verdumpfung Yoî a' Yor mo' (LM II 45), o ivardZiuotiniq büdvarclZiq dat. sing. m. formoje iøunc.ió'm (raío jøunojõm) ide. galunç -o- (LM II 171) ! Kiri pastebeti pavyzdúiai su sio tipo pailginimu: gen. {íi.iù"ttli4" loc. t1i.júofie 'trijuose', f. fíi.ió3e'trijose' (st t'íi.j- tariamaapie Pãpili, Panemunõli, Svédasus, Kaltanénus ir kt.; plg. dat. trìm> fífm, nom. tris), adv. sù.ii.s'suvis' (taip taria kupi5kénai ir kai kurie kiti rytq aukítaiðiai, plg. uÉií.s I aÉí,í.s 'uZvis', pøíí,í.s 'pervis'su i. i5 ií,sqs < vìsas), fè.rhe.l Svèdasaï'Siemet' (plg,mè.tæi 'metai'), 236

voc. sing. ma'màllmã'ma Jùrbarkas 'mama' (ir elæ'nàllelã'na'Elena', fø.tàll tië'tø'teLa'), dat. sing. f. bd'lta'jei Vilkavìðkis, Jùrbarkas, Sakfna'baltajai' (plg. gretiminç form4 baltó'jei < bøltájai). Dar plg. skaitvardZiustipo këturiasdeiimt(ç 568). Apie íiaurés Zemaiðiq dat. pl. va{î'ms ll va{p.ms ir. g 529. Apie naujadariniq formq su !ø ir ld arba ê kamienq galünemis isigaléjim4 i kamieno paradigmoje kalbama $$ 367 -370. Apie vagium(s) ir. g 70. Apie døntdm'dantims', døntais'dantirnis' Zr. g 4ll. $ 361. Acc. pl. -ir < *-ir, fu. iml. Nr. 23. Apie formq su ¡a ir !ã rcsp. ã kamienq galünèmis isigalejim4 kalbama $$ 367-370. Apie dantùs 'dantis'ir kt. Zr. g 4ll. $ 362. Loc. pl. a) Senoviné galûne -isu aplikta tik rytq auk5taiðir¿ vilnìðkiq tarmes plote apie Liñkmenis, Kaltanênus, Daugelì5ki. Ji jau nebèra grieilai pandigminê. Be formr¿ akisù ir dantisù, daZniausiai einanðiq prieveiksmiu, vietomis dar pasakoma, pvz., pirtisù, íirdisù (Liñkmenys). Pasitaiko asmeniniq ivardZiq formos su -rsø.' mumisù 'mumyse', jumisù 'jurriyse' (Liñkmenys). Siaip¡au isigalejo naujesne galünè -ysu, ktri1 varfoja daugelis vilnìSkiq ir vietomis pakra5tiniai utenì5kiai. Ji uZfiksuota apie Së14, Liñkmenis, Kaltanênus, Dotinënus, Mielagénus, Tverõðiq, Adùti5ki, Gervéðius, Lazúnus. Õia paprastai analogiikas galünes turi ir kitr¿ kamienq daiktavardúiai: sakoma púoduosu, viëtosu, ùpèsu, tuiguosø. I5imti ið dalies sudaro (!)akamienas, kurio galunê -uosupaplitusi kiek siauriau. Apie Dotinënus, Adùti5ki, Tverõðiq íalia viëtosu, ùpèsu, akysù (akj,sø Adùtiðkis) sakoma laukuõs (Adùti5kyje Salia lqukúose) be -su'. Matyt, -uosu, kaip ir -ysu, yra antrinè galäne, Senesnç ø kamieno galünç iSlaiké skaitvardZiai, pvz., keturiesù. Galünés -ysu ir -uosulaikytinos perdirbiniais su / resp. uo ií -yse, -øose (Sios, kaip gretiminés, vietomis vartojamos) arba iðiliatyvo. Oksitonq galünès kirðiavimas svyruoja: sakoma miíkuosù, íakosù, Zolësù, akysù ir miíkúosu, íøkósu, äolésu, ak!,su. DidZiojoje ploto dalyje linkstama kirðiuoti -sø, i$skyrus ø kamien4, kurio galüne daÉniau kirðiuojama -úosu. Kitq formq kamiengalio kirðiavimas (i5 iliatryo) retesnis, taðiau pasitaiko. Adùti5kyje sistemingai kirðiuojamas kamiengalis. Trumpa ø kamieno galune -uos turi cirkumfleksL: laukuõs. Kitq kamienq trumpq galäniq Siame kra5te visai nepastebeta.

Kalbos paminklai rodo, kad seniau lokatyvo formos su -sø buvo paplitusios ne tik lietuviq kalbos ploto rytuose, bet ir vakaruose. Jas vartojo Prirsq Lietuvos autoriai M. MaZvydas, B. Vilentas, J. Bretkünas. Vélesniais laikais Prüsq lietuviq ðnektose uzfiksuota i kamieno galünè -rse (Kurðaiðio Gr. $ 652), kuri4 iki diq dieml tebeturi vakarq auk5taiðiai kaunì5kiai apie vilkavìiki, K. Naümiest!, Jùrbark4 ir net pakra5tiniai iemaiéiai apie Pãgramanti, Laükuv4. 5i galunè, greiðiausiai, yra ne kas kita, kaip senovinês -rsø ir dabartinès -yse mi5imo padarinys. Zemaiðiq tarméje ilgiausiai -sø i5liko i kamieno daiktavardZiq paradigmoje. Galänç -ísu randame ne tik 1787 m. ,,Zivate'o (ZCh), bet ir XIX a. raðytojq M. Valan2.1

Í

A. PabreZos raðtuose. Kvédarnos apylinkêse ji tebebuvo gyva dar J' Jauniaus laikais. Jos reliktr¡ esama ir dabar, pvz., adv. dvisù Salantaî 'dviese' (perdirbinys i3 dvÌesù pagal trísì). 6) Datrar daugelyje tarmiq isigalêjo literatürinês kalbos tipo lokatyvo formos, *-én. Visr¿ pirma tai kurios baigiasi -se. Jos kilclintinos iÉ akuzatyvo ir postpozicijos rodo skirtumas tarp a"ukðtaiðiq íáukítuose ir Zemaiðir¿ íáukítùse (ítÍukítunse $ 75e), plg. g 286. Zemaiðiq i kamieno forma akèsè yra antrines kilmês, Zr. $ 369. Vienaskaitos ir daugiskaitos lokatyvq galünese balsi e Zemaiðiai iðverðia vienodai. Ið rytq *-én refleksas pastebêtas tik vietomis ploto pakra5aukðtaiðir¿ ai$kus postpozicijos ðiuose apie Daugelì5ki (Daniúnri km.), Adùtiðki, Lazúnus. Õia tariama iä'ukítuo' so¿ 'Sauk5tuose'su -atié'F-'en po sukietêjusio s, kaip ir loc. sing. formoje cí'uksaL 'aukse'. Kiti rytq aukétaiðiai Salia loc. sing. d'uksi | ó'ulcsaL sako íd'ulcítøo.íe su ai5lciu -e, vietomis (tokiq nedaug) ió'ukítuosa arba vartoja sutrumpintas formas be galúnês balsio. Labiausiai paplitçs variantas su -e (ítí'ulcítuoíe). Jis uZfiksuotas apie ÕiOUiðki, Mùsninkus, sìrvintas, Lyduokiùs, Molétus, Labanór4, Dúk5t4, Rir;rð9. PaneveZì5kiai ir jr¿ pietryðiq kaimynai artimesni SirvintìSkiai (Gélvonai, Pabáiskas) ZodZio gale yra suplakç e ir I balsius ($ 4B). Del geografijos jq -r | -itaippat gali buti ii -e. VarianÍ.4sv -a turi vilnìðkiq tarmes pietryõir¿ kampas apie Dievõni5kes, Lazúnus (greta -oL < *-én ir tipo akysù), Gervëðius (greta tipo akysù). Kupiskénai, bemaZ visi anykðténai ir daugelis utenì5kiq vartoja sutrumpintas formas be galúnes balsio (ítiukituos), kuriomis ðia rei5kiamas ne tik lokatyvas, bet ir iliatyvas ( $ 258). Koks Siose tarmese yra buvçs lokatyvo galunes balsis, nêra Zinios. K' Buga (RR. III 359) pateikia ii Anykððii¿ ir Kùpiskio senosios kartos form4 alcysì, nurodydamas, kad dabar tesako alcis. Plaóiau uZ kitas isigalêjo sutruurpintoji a kamieno daiktavardZiq iokatyvo forma: ji sistemingai vartojama i Siaurç nuo linijos Kedáiniai-Ukmergë-5venðiónys, uãfiksuota (kaip gretimine) ir pietuose, net apie Die.,'ëniðkes, Lazúnus. Ji plaðiau uZ kitas vartojama ir vakarq Lietuvoje. Dél lokatyvo formrl tlumpinimo plg. $ 105a. *-én nepastebeta' Pietr¡ aukstaiðiq tarmès plote lokatyvo formr¿ su -i / -ot. < Salia loc. sing. d'ukíi I tí'ulcsot pietuose, mavzdaug nuo linijos Lazdìjai-VarenàSaÏðininkai, sakoma íd'ukítuosa. { ðiaurç ¡uo ðios linijos apie Rudamìn4, SirÎrn4, Dùsmenis, Valkininkùs ir toliau t*a íd'ukítuoie. Ið pateiktq duomenq matyti, kad rytq Lietuvoje formos su islaikytu postpozicijos *-i!n refleksu, i5skyrus kai kurias anksðiau nurodytas pakra5tines ðnektas, buvo iístumtos kitokiq, kuriose tasai refleksas pakeistas balsiais e arba 450. Tasai pakeitiðiaus,

151neigia reflekso *-án buvim4 rytr¡ auk5taiðiq tarmès plote, rìaujadarais, gavusiais a¿ i5 vienaskai' *í¿íukítuosøtn nebuvimas (plg. iil. tos (ti.uksot). Formq su -al naujum4, pagal ji, rod4s iliatyvo pl. ídukítuosun Salia loc. pl. ióukítuosu) ir tai, kad tokios formos, es4, daZniau vartojamos jaunosios s0

I(. Morkünas LKK

VII

n.rinètq pakra5ðiq formas su

238

145

-

-tt (id.ukítuosu) laikydamas

mas néra visai naujas, nes formos su e ir ø turimos

jau senuosiuose raðtuose. Pirrn4-

sias (su e) sisterningai vartoja ,,Punktq sakymq" autorius. Tiketi F. Spechtu LM II 367, PS 16*, kad tai esama ra5omosios kalbos itakos, ùinoma, nera jokio pagrindo. Antrosios (su a) ypað daZnos Prüsq lietuviq autoriq ra5tuose. Lokatyvo formq

ir

e atsiradimas susijçs su iliatyvo itaka. Dèl abiejq linksnir¿ s4veikos postpobuvo pakeistas iliatyvo galünês balsiu ø. Taip atsirado tipo íäukít¡.nsø formos. I5 iliatyvo gautas ne tik galirnés balsis, bet ir kirtis: bemaZ visur kirðiuojama akitsa. Lokatyvo kirðio vieta (akysà) iõliko tik kai kuriose ðnektose ploto pakra5tyje apie Zíetel4, Ramaðkónis. Valkiniñkq apylinkêje girclêta sakant (liaudies dainoje) visamà s'vietëly, slaunamà miestëly, kur loc. sing. -am(e) pakeista -amà del iil. sing. -anà (dain. -aíì). Tipas ídukítuose (su -e vietoj xér reflekso) rytq Lietuvoje traktuotinas kaip íáukítuosia ir laikytinas idulcítuosi ll íaukituosa kontarninacijos padaru. Tai rodo Dúkdto, Rirn5ês ðnektos, kurtariama íti'ulcíÍuo!æ, kaip ir 3. praes. praù'3æ 'prausia'íaIia nom. pl. aü'sas < aüses 'ausys'. K. Morkuno hipotezê apie tipo íáulcítuose migracij4 i rytr¿ aukStaiðiq p1ot4 i5 vakarq néra patikima, nes tokiai migracijai irodyti neturime jokiq duomenq. Autoriaus rêmimasis pakradtiniq vakarr¿ aukitaiðiq veiksmaZodZio formomis 1. sing, prael. dudiau'a-sdùiau',1. sing. cond. salci,taø'sakyðiau'ir 2. sing. cond. sakittai'sakytumei' (LKK VII 14913) tokios rüSies migracijos galimumo anaiptol neirodo, nes pastarosios formos vienodai galejo atsirasti tiek vakarq, tiek ir pietq auk5taiðiq plote ( g g 158 ir 668). Be to, hipotezè nepaaiðkina kirðiavimo pakeitimo. Juk oksitonq formos bemaí visame plote turi iliatyvo kirti (akj,se). I5imõiq pastebêta tik ðiaureje apie RìmSç, kur kirðiuojama alcysè.Iliatyvo kirti yra gavç ir kai kurie vakarq aukðtaiðiai kaunìðkiai, su a

zicijos

o"-én rcfleksas

kurie dabar daugiskaitos iliatyvo formq visai nebevartoja. Pastebêta kirðiuojant alcjtse net apie Garliãv4, dZuolQ Büd4. Taðiau lokatyvo kilmès prieveiksmiai vietomis i5lailce senovinç kirðio viet4, pvz., pietusè Palórnenê 'per pietus, pietq laiku'. c) Rytq Lietuvoje vienur kitur pastebêtos gretiminès lokatyvo galünes su pridetiniu -i (¡:). Antai Lazin4 apylinkêse ialia píevosu ll píevosa ll píevosrtt pasakoma píevosui ll píevosai ll píevosoL!. Variantai su -i populiarüs apie Nõói4@íevosøl Bielinnq km.), Mielagénus, Tverëðir¡ (píevosui, íakosui, iievèsuî...). Plg. milsuî Armõni5kes (LKZ I269)'pas mus'. Pridêtinis -i (-Ð bus isivestas ið sutrumpintos vienakartos. Kad -ó¿ bütq isivesta i5 vienaskaitos formr¡, sunku patikéti, nes vienaskaitos formose a¿ labai retas, teturiuas tik nedaugelio a kamieno daiktavardZiq su sukietèjusiu priebalsiu prie3 galünç, be to, ir öia jis ne visuomet sistemingai iðlaikomas: vietomis netgi daZniau sakoma ó.ukíi (stt -i ä títii'k'ì < *miíkiín), negu d'uksot. Iliatyvo iáukítuosotn neteko girdéti, nors jis visai galimas. Taðiau tai anaiptol nerodo lokatyvo itiukítuos¿'z naujumo, nes tokie iliatyvai, kaip íáukítuosun, ídukítuosan,íáulcítuosen (ir,zinoma, ídukítuosøtn), patys yra naujadarai ($289). Teigimas, kad lokatyvo formas su -t't dalniatt vartojanti jaunoji karta, néra tikslus. I5 tikrqjq jas daZniau vartoja tie Zmonês, kurie stengiasi kalbêti literatürine kalba, nes Sios lormos yra artimesnès literaiürinès kalbos normai, negu tarmês gretiminés tipo akysù. 239

skaitos lokatyvo galirnes, pvz., píevoj, pùsèi, danguí'danguje'' Plg.

(n)an su -¡r i5 ill.

ill. pl. píevos-

sittg. píevon ($ 289).

d) Zemaiðiq-auk5taiðiq tarrnes pasieniais vietomis (Ða, e ir I kamienr¡ vardaiodúiai daugiau ar ntaùiau fakultatyvi5kai gauna (!)akamieno galünç: auk5taiðiai sako aukítuosè íalcî,tosè'auk5tose Sakose', giliuõsíuose Zëmíuose 'giliosiose Zemése', ekiuosè 'akyse', iemalöiai atitinkamai aukítùsè íakusè, gìliñsiùse äëmiùse, cftíùsè. Tokia vartosena pastebêta apie Taütagç, Raséinius, Sáukenus, Sak¡fna' Jos prieãastys néra iðaiðkintos. Dél geografijos galima itarti, kad kaltas es4s Zemaiti5kr¡ ir aukdtaitiðkq formq sumiðimas. Tai ypaö rodo A. Jonaitytês girdêtos ðiaurès tokios tarrninès formos, kaip dþdel'Q'us vÇ'itQ'us miikùos 'mi5kuose' (LI(K VII 166 -161). MaZiau patikima nuomoné, kad pradZi4 clavç tarmês dubletai gribos ll gribaÌ, krttõpos lt, løuõpai, líepos ll tíepai ir pan. (LKK III 101). Pastebêtina, kacl vietomis pronominalinio linksniavimo vyri5kosios gimines vienaskaitos lokatyvo forma vartojama su moteriðkosios gimines daiktavardZiu: apie Sáukênus, 5akyn4. Papìlq pasakorna tømè trobõ(jè) 'toie troboje' , vienamè rañlco (je) 'vienoje rankoje' ir pan. Del ivardZiq vyriðkosios ir moteriðkosios gimines formq miðimo plg. $$ 529,536-539. Lengvian i5ai5kinamas daugiskaitos lokatyvo galünes -uos(e) dêjimas moteri5kosios giminès ivardZìams ir büdvardZiams (daiktavardZians nededama) rytq auk5taiðiq paneveZìðkirl tarmês íiaureje. Apie Pãðvitini, Pãsvali ir vietomis kitur tariama, pyz., tuõi didþl'ttõí íalcõ'i 'tose didelese íakose'. Õia kaltas yra, greiðiausiai, baritonq ga1ü¡ir¿ -uos(e) ir -os(e) foneti5kas sutapimas, plg. íír'ukitp,í 'íauk$tuose' ir þíevçi'pievose'. Sakant tuõs gri-

Zenraiðir¿ tarmès plote apie Vegeriùs

'cliclelêse vietose' arba

ðlos 'tose trobose' girdeta net apie Vìdi5kius.

$ 363. Itl. pt. galünes -yswt, -ysnqtl, -ysqn, -vsun, -ysen, -ysn, Ét- $ 289. Del naujadariniq formq su 1ø ir ld resp. e kamienr¿ galünêmis brovimosi Zr. $$ 367 ir 370. Apie dantúosna 'dantysna' ir. $ 4Il. $ 364. All. pl. galünê kaip a kamieno ($ 290), tik po minkðto priebalsio, pvz., "vagiuñ(p).

$ 365. Nom.-acc. dual. Vyriðkosios gimines daiktavardZiai turi la kamieno galunç, pvz., dìt vagiù. XYII a. viduryje, D. Kleino liudijimu, Zemaiðiai dar buvo iðlaikg senovinç i kamieno gaiunç -i, p\2., du wieípatí, du lcrikíóioni (PLKGr. 551). Jos reliktu, gal bút, laikytina Pãgramanðio ðnektos forma dù íunì (Joniko PT 48)' Moteri$kosios giminés daikf.avardäai turi galünç -i, p\2., dvì qkì. Vakarq ir ðiaurès Zemaiðiq tarimas (dvè àf¿Ð rodo, kad jr¿ galúne nera kilusi i5 *-í (senovinç form4 *akí tart4 xàkì), bet gauta i5 e kamieno daiktavardzir¿. Aukitaiðiq -i galêtr¿ bùti ir sena i kamieno gahlne. s 366. Dat. ir instr. ilual. -ìmrcsp. -irît,ùr. $$ 265 -267.YyriÉkosios girnines daiktavardZiai Zemaiðir¡ tarmêje luri la kamieno ga1ûnes, ùr. $ 367. Del gen. ir loc. ilual. Zr. $$ 268 -269. 240

$ 367. vyriíkosios giminès i kamieno daiktavardziq yra nedaug. Jr¿ paradigma stipriai veikia (i)!a kamienas. To veikimo priezastis - homoniminiq nom. ,ìng. ir acc. sing. galüniq buvimas, plg. krírtis, lcdrt!ir brólis, bróli, Negausaus i kamieno galunès vienur maüau, kitur daugiau intensyviai keiðiamos produktyviofinfsniu. jo (í) lakamieno fleksija. Tasai keitimas negali birti senas, nes XVI - Xy¡I a. raituose naujadarinös formos dar palyginti retos, ir. J. Kazlausko straipsn! Kalbotyroje I33 tt. (: BCfl V 71 tt.). Sveikiausi4 paradigm4 islaike iemajóiai.Jie tik r.tuivartojamq dviskaitos linksniq i kamieno galänes pakeitê gautomis i5 /a kamieno: sa_ ko dù vagiù, duñts vagiuäts, dùm vagiùnt, duñt vagiurit Kaip gretimines jau turi ir naujadarines dat. sing. (vãgiuo) bei instr. sing. (vagiùJ formas. pirmoji labiau isi_ galéjo pietq zemaiðiq plote, antr4iqvartcja daugeris ùemaiöiq, ypað vakarq ir Siaures. Kitr¿ linksniq formos su 1a ka'rieno galünemis (vãgio, ttugiai, vagitÍms, vagiùs, vagiaís, vagiùsè) tesutinkamos paaukítaiteje. I5 auk5táñiq leriausiai i kamieno paradigrn4 i3laiko vakariné dalis. Neskaitant visuotinai lsigalejusios ¡ø kamieno dat. sing. gahlnes -øi (senovinés i kamieno galunes vakan¡ uut stui¿lui visai neiðlaiké), ðia kiek dazniau tepasitaiko instr. sing. -u (vagiù). Kitq linksniq formos su1,ø kamieno galünêmis retos. Rytq Lietuvoje,prie5ingai,iøkamieno fleksija 1abai isigä_ lejo ir vietomis baigia i5stumti ið vartosenos senovinç. Tasai i5stumimas reiðkiasi labai ivairiai, ne visq daiktavardziq paradigmose tolygiai. Antai apie ùtcmergl íalia vagiaî, vagicíru, tagiùs, vagiøis, vagiúose, vagitiosnø sakoma dañtys, dartrl* (dat. ir instr. pl.), døntìs, dantfse, dønrysna. Arba vêl: Kaniavõs apylinliése ðalia vietovardziq priesagos -onys (Kaziurcónys, MicÌcónys, senrcónys...) pavañür¿ daugiskaita teturi variant4 -oniøi (Beråerioniøi, stasioniai, vaÌtoniai...), taðiau uirnuskaita iðlaiko -onìs (BerZelionìs, Stasionìs, Vaitonìs...). Kai kurie i kamieno daiktavardùiai vietomis iðtisai pereina i (i)iø kamien4, nors, kaip gretiminès, gati büti vartojamos ir atskirq linksniq i kamieno formos. Rytq Lietuvoje plaðiai sakoma añglís,-io "anglis', dantis (uZfiksuota ir vakarr¡ aukðtaiðiq plote nei upi" ðetisLi, Grìskabüdi, vilkavìski) arba døííðias (pasvalfs) 'dantis'; debesis (¡zfiksuotas nei Gervìniuose) 'debesis'. Kiek siauriau paplitç paäastis svêdasai, Aluntà, Dotinënai, Palúðö,-Adùtiðkis 'pazastis", pùsnis,-io Lé.ipalingis, Dùsmenys, Kaniavà arba pusnis Kaitanënai 'pusnis', rùdis Karuavà "rrfjis,, tulíls zíetela,tulùis,, uøg¡s Siauiiai, Aluntà, KaÎtanenai 'vagis', zvërls Gervìniai (áemaióiai!), siauriai, s"k)t";, p;i¿:

vene, Ukrnergõ, Gélvonai, palómene.

DÖl i ir (i)!a kamienq miiimo vienur kitur sporadi5hai pasitaiko i kamieno fleksija (i)la kamieno daiktavardzir¿ paradigmoje, pvz., pietq aukütaiðiai apie Rùdni4, Kaniãv4 sako gen. sing. mokesÍiës 'mokesðio', plõties 'ploðio,. I(alnùiq apylinkèse (Paserbenõio km.) girdéta gen. sing. svetiës 'sveðio', instr. sing. svetí¡it.sveðiu,, dat. pl. svetìms 'sveðiams', instr" pr. svetitits 'sveðiais,. Kuréiq pamario zvejai sakydavo dat. pl. vókietims, dat.-instr. dual. vókietim (LzTp :ô¡. rtaeiau uZ kiras 16. Z. Zinkeviðius

241

7'

vartojama vokatyvo forma velnië (Ukmergõ, Aluntà, Adùtiðkis, Tverõðius) arba vélrie (Svedasaî). Taðiau labiausiai (i)lakamieno paradigmoje isigalejo i kamieno loc. sing. galúne, i.r. 9296. Pastebêti keli i kamieno daiktavardüai, kurie literatürinêje kalboje priklanso (i)lakamienui, bùtent, bqrnìs Vitkavìékis'barnis', dalgìs Pocitnëliai 'd:rlgis', ligónis,-ies KaÏtanènai, Adùtiðkis 'ligonis', pañkítis,-ies KaÏtanénai 'paukðtis' (BìrZuose téra notn. pl. paükítys), Reséinys Raséiniai 'Raseiniai', ír.r/øÌs Luõke, Tirk5liaï, Viekðniaî "íulinys', súodys (i.e. súdys) Salantaî, Mósedis, AlsédZiai 'suoclZiai'. $ 363. Moteri5kosios giminès i kamieno daiktavardZiq linksniavim4 ardo ir ia e kamienai. Sveikiausi4 paradigm4 i5laike vakarq auk5taiðiai, visq pirma kaunì5kiai. Õia nêra tik senovines i kamieno dat. sing. galünès, kuri4 pakeite iø kamieno -ai, p'/2., nãkðiai.Instr. sing. galüne -im(i) nepasiZymi populiarumu, vyrauja formos su ta paðia galune, kaip ir !ãkamieno,plg. nakðiàir valdåià' Slq galunir¿ buvimas i kamieno paradigmoje ne visai ai5kus, nes kitq linksnir¿ hornoniminés fleksìjos, neskaitant gen. pl., vakarr¿ auk5taiðiai neturi. PaZymetina, kaci instr. sing. nalcðià ir kitose tarmèse varto-iama gyviau, negu vyriðkosios giminês irlstr. sing,. tctgiìr. Vakarr¿ aukStaiðiai sako nakðià, bet vagiiù(ì). J. Kazlauskas Kalbotyroje I 56 - 5l nqkðià kilclina 1i *naktÌjan (: s. sl. noítr'jp), tuo budu norêdamas paaiikinti esalî¿I i ir 1a karnienq s4veik4. Siaip;au kaunìSkir¡ tarmes plote pastebimesnio svyravimo tarp i ir !ø arba e kamienr¡ néra, jeigu neskaitysime daiktavarclZit¿ daticì'dalis' ir lcaúã'kanclis', kurir¿ pirmqji turi beveik visi vakarq auk5taiðiai, antrasis uZfiksuotas apie Vilkavìðki, Daukíiùs. Darrgiau fleksijos mi5irno atvejq pastebèfa paäemaiteje ir arðiau pietq bei rytr¿ auk5taiðiq. Antai Jùrbarko apylinkese greta e kamieno dat. resp, instr. pl. formr¡ katëms I katãms, krëgZdëms kaltais pavartojami variantai kaÍìms I katiñts, krëgÍclims. Pasakoma ir lcatíerns | lcatiëms, krëgídiems (E. Grinaveckiene LKK III 170) su galüne -iems,kuri,jeigu nera Zemaitybe, galètr¡ büti atsiradusi dêl -ëms (taúama -ems $ 70) ir -ims kontaminacijos. Tokios kilmès, greiðiausiai, ir kaunìðkiq plote apie Liubãv4, K. Naümiesti vartojama dat. pl. forma imoníem 'Zmonêms'(galünç -iem furi tik 5is Zodis), plg. àmonëms ir ámonìms ($ a12). Kur5iq pamario clat. pl" tíems katíents 'tonts katènts', kaip ir tíems vólcietiems'tiems vokieðiams' (LZTP 32), matyt, gavo -iems dêl ivardZio tíems kahes, kuris ðia vartojamas ir vietoj tóms. Ko' kios kilmês Kurðaiðio Gr. $ 657 dat. pl. íírdíems, instr. pl. iirdiemìs, sunku pasakyti' Siaureje, apie Siauliùs, kaip ir Zemaiðiq pakraððiuose (Tauragê, EÌZvilkas), turimos e ir ja kamienr¿ dat.-instr. pl. formos su -im: dróbim, stiuiÌm. Jos gali buti pasidarytos Salia gretiminiq dróbium, sdujunt pagal akim ialia alcium pavyzdi. Dar plg.

'nredyje'$353), loc. pl. dróbise'drobése' (Siauliai). Atskirii kamieno claiktavardZiai, kaip ir kaimynq zemaiðiq tarméje, perèjo i ê kamien4. Kur5ir¿ parnario zvejai taip pat sakydavo kdrtè 'kartis', /cùßi 'kul5is', nósè'nosis', ptítte'paltis,, vattë 'valtis', vietomis net debesã 'debesis', paáastõ 'pazastis', smiltë'smjlris'(LZrp 3z). $ 369. Zenaióiai,be instr. sing., turi dar homonirninç i ir e kamiem¿ loc. sing. galung (S 353). Todèl ðia Inoteri5kosios gimines daiktavardZiq i kamien4 ardo ne !ã,bet ê kamienas. Visuotinai lsigalèjo naujadarines ioc. pl. formos su galune -ése. Senovinè ¡ kamieno fleksija i5liko tik paauk5taiteje: apie Gerviniùs vartojama -7sè, apie Pãgramanti - -isè. Z'emaiöiq dviskaitos formos taip pat traktuotinos kaip s¡darytos ¿ kamieno pavyzdäu, plg. $ 365. Kitq linksniq senovines i kamieno galünes daugiau at maúiau i5laikomos, taðiau ne visur nuosekliai. vakan¿ ir ðiaurès i.emaióiai oksitonq paradigmoje salia dat. sing. -ie ir dat. pl. -ims kartais pasako -ei ft -èms (pastaroji reta). Baritonr¡ paradigmoje galunë -ëms labai isigaléjo ir vartojama ne tik dat. p1., bet ir instl. pt. reik5ti. senovine -¡¡øs baritonr¿ paradigmoje reta. NeaiSku, kaip reikia traktuoti baritonr¿ geu. sing. galunç. Vakarq ir Siaurès Zemaiðiai taria -e.ç (kâ'rtes'karties'). Taip ðia tariama ir e kamieno -ës (Íë'mes'Zemes'). Bendraties formauto -ti ðalia refl. -ties tarimas leidíiai|arti, kad sutapimas gali bùti fonetiðkas, pvz., s/./clg'sukti',refl. sòktQ.¡s'suktis'. Toki4 prielaid4 paremia skirtingas i ir è kamienr¿ galunes rasymas MaZvydo katekiznre (i kam. -is, e katn. -es) ir 1757 (1787) tn..,,Zivate,, (-ys, -es). Taðiau jai prieðtarauja dat. sing. galünes -ie tarimas, pvz.; àlcê'í : ãlcie Gervëðiai. Greitesnis e kamieiro fleksijos brovimasis, butent, i baritonr¡ paradigm4 lyg ir parerntq foneti5ko sutapimo hipotezç, kaip ir kai kurie pietq Zemaiðir¿ duomenys (apie juos kalbamaiemiau). Taðiau visiðko aiðkrimo néra51. Dël i ir ã kamienr¡ suartéjimo vietomis daugiau at maiiau fakultatyvi5kai i kamieno galùnes atsiranda é kamieno daiktavardziq paradigmoje. Antai Kretingõs apylinkése uzfiksuotos formos gen. sing. peliës'pel'ës', dat. sing. pëlie'pelel'. Jos daznesnès konstrukcijoje su prielinksniais. Atskiri i kamieno daiktavardZiai (daugiausia baritonai) vienur kitur visai perejo i e kamien4, þ\2., anglã Yiekéniaï 'anglis', dnkítè Salantai 'ankdtis', dntë -rjrkéljaT, viek5niai 'antis', ausã Priekule, Tirkðiiai, viekðniai 'ausis', øvã príekulê, Gargi.dai 'avis', kdndë Tirkðliai arba kandã Kretingà 'kandis', kcírtè Kalnãlis, AlsëdZiai, Tirkíliai, Viek5niaT'kartis', klétë Tifkíliaî'kletis', loósnë Viek5niai'krosnis', nósè.'lirké51 Sunku patikêti hipotezei (Stango Maiv.172_ 113), kad i5 seno lietuviai bütq turèjç i kamieno gen. sing' galhnç -1s. Jeigu tokia galüné i5 tikfl¡jq butr¡ buvusi, j4 turêtq ir oksitonai. Be to, 5i hipotezé remiama tariam4ja Siaures panevéãìðkiq ga1üne -rs> -'os, kuri4 kalbininkai tikisi radç Ba-

$ 70. Apie Kalnujùs, GiÌkalni girdèta instr. sing. martiñt'marðia', nom. pl. mailys 'marðios', clat.-instr. pl. martìm resp. martiñt. Ó.¡a ¿ ir .¡ø kamienai labai suartejç ($ 325). Apie SerõdZir¿, SiauliÌrs uZfiksuota loc. sing. íëmi'Lemeje' (p19. mëdi

ranausko tekstq formose wagiòsLM r 130rr'vagies'(va5kQ par.), ligóttíõs 137ru,rr'ligonio' (Klóvainiq par.)' Õia ¡au aiðkus nesusipratimas. Senovinês galünés *-¡s refleksas Siaurés panevèãìSkir¿ tarméje yra -'.í ($ 113)' Minimas lormas reikia traktuoti kaip vagíaîis, ligóniaus. BernaZ visai susiliejus I vien4 iuit (i)la kanrienq paradigmoms, Sioje tarméje gen. sing. galüné -aps> -os fakultatyvi5kai dedama ir ( i) fit, net i kamieno daiktavardZiams, Zr. g 392.

242

16+

243

Vieksniai 'paltis" pa' liai, Vieksniai 'nósis', obelë Kretiigà 'obelis', pdltë Salantaî, pilë Tirkiliai 'pilis; se'pentis', äastõ Kretingà, Tirk5liai 'paZastis', péntë Tirkéliai Viekð(Ze. nabainyöia, , smìltrë Kretirigà, Tirkiliai 'smiltis', stiodës :ldë!.TirkðliaT, viekSniai .suådys, suodziai" svir¿â viek5niai 'svirtis" töíè Kalnàlis, Tirk5liai, niaî .tosis', tutië Yiekíniai 'tulZis', váltè Salantaî 'valtis', v7rã Tirkiliaî 'iytis, rykstÖ', pasitaiko ir gretiminés senovinès zqsëPriekulè arba äQsèYiekániai'z4sis'. vietomis veikia balsiq asimiliacijos dèsplote, kur tài turiq linksniq formos. Tel5ìðkiq tarmes pl' ir acc' pl' formos tr¿ .ri, ($ SS), daZniausiai i5lieka nepakeistos acc' sing'' nom' prie galünes' Antai daiktavardZiq, kuriq ðaknies vokalizmas tmi büti derinamas paradigmai, taðiau iirtsliuos¿ ¿åiktavardis óntè'antis' Siaipjau priklauso ê kamieno pakeitus Sias formas á kasakoma acc. sing. dnti, nom. pl' dntys, acc' pl' äntis' îes' ðakn!,taigi tarti ne û'ri{o, ir galünç, bet mieno atitikmenimis, reit¿tq keisti ne tik û'ñ{@s, û'úfís, bet Ô'nf{Ð, Q'n{{Ðs, Q'ntls. pieti¿ zemaiðiq tarmes plote ë kamieno poveikis i kamienui stipresnis. Õ:j:1. .ie, o paaukstaitejej4 visai iËstüsing. galune .ei daugkur daZnesnè, negu senovinè instr. pl. 'ëms,kuri,be to, arðiau aukðmé ið vartosenos. Gyviau vartojama dat. resp. Karklënus, Sáukenus, Kur5énus, kur taiðir¿ pakeið iama iãkamieno -lms $70). Apie naujadarines nom' pl' fonetiðkai sutapo í ir ê kamienq acc. sing. galänes, vartojamos t"t-à*. Õiu sakoma ãkës'akys', akès'akis' (tariama ã'kes, àkès)' Karklénr¿ i,. p1. íùntis'5unys" vdnde"""."ni apylinkeje uZfiksuotos net lyriðkosios giminès formos nom.

.vandenys', acÇ. pl. iunis 'sunis', vøgès'vagis'. Pastarosios aiskintinos tuo, kad paradigma dèl nezymios (i)!a Zemaiðiq tarmèje vyriskosios giminès daiktavardâiq giminès paradigmai. Plg. instr' kamieno itakos tebera labai afüma moteri5kosios kretingìskiq plotegirpl. vagëms(ret.) ll wgimìs (dazn.) Laükuva. Siaurês Zemaiðir¿

nds

à¿ta táriant instr. sing. v àgþ' v agimi' su -9 ið àk þ'

e

ir

akimi"

BaritonaipietqZemaiöiqtarmèsplotei5tisaiperêjoiãkamien4.Kadangiðia daiktavardZiai linksniuojami vienodai (ç 325)' !ø kam.ienq ðaknies kirðiavimo net trys baritonq paradigmos: i, ë it !ã. Galima itarti, kad.kai

tai i viena suplaktos kuriqlinksniqgalrlnêskilusiosneiSä,betií!aarne!-ikamienolaradigmq.Labiausáukenus, Kur5ënus siai neaiðki g"n. ,log. galirne. siaurés rytuose apie Karklénus, ji kitokia, negu nom.-pl. galune: öia tariama gen. sing. ká'ítis 'karties" sti'.u|.ß, lruolèr', i¿'r¡l 'saujos', bet-nom. pl. kd'í{es, sti'ules, sti'uies' Kiti pietq i'emaióiai Laitkuva, kd'í' turi vienodas abiejq linksniq formas, pvz,, kâ'ítçs, sâ'ulçs, sâ'ujgs galetq brlti kildinama galünê -rs pagramaniis. Tarminè gen. sing. fes, sti.ules sti.ujes i¿ refleksu dat. sing. galüneje ið i kamieno -ies. priestaravimas, susijçs su skirtingu (ple.dat.sing;vã.gi.KarÉénai.vagiui,),galètqbütipa5alinamasprielaida,kadðia ðnektos nom' Je-< *_ieisu _j i3 íãkai, kãtei. Dèl fonetikos dar plg. Pãgramanðio i5 oksitogalët4 bitti u' kurios rhíenu', sing. rhíenu.mènuo, Salia daznesnês formos aiikumo tikro Taðiau nq (plg. gen. sing. kúoii's Joniko PT 44 < kójies 'kojos')' 244

anaiptol nèra. Apie saugàs su -¡s tariamos ne tik gen. sing., bet

ir nom. pl. formos. Sáukenq-Kur5ënq apylinkiq instr. sing. formos ká.f{e'kafijmi', sd.ule'saule,, sá'uje'sauja', kaip rodo loc. sing. íá'ulcítî 'Saukste' ir bädinys ríèlt'l ,neéte,, turi galänç i5 fi kamieno. Senovinê é kamieno galünè iSlaikyta prieveiksmyje [kandine 'ikandin, i5 paskos' (Kur5énuose tariama !í.kuririríi) ir pasakyme dù s! pusè (Sáukenuose taúama dù sù pùsì). Laükuvos apylinkir¿ gretimines formos (ðia tariama. kâ'ífe ll kâ'íte, sâ'ule ll sâ'ulg, sâ'uje ll sâ.ujl - antrieji varjan|ai reti) rodo, kad ir kitur sutapimas gali büti nefonetiðkosprigimties. Ne visur ai5ki acc. sing. galünè. Apie Karklénus, Sáukénus, Kur5énus tariama kd.íti'kati,, sá.uli.saulç', sri'uji'sauj4'. Pirmqjq dviejq formq galüneje gari büti fonetiðkai sutapusios -iir -ç, plg. partic. praet. act. sùÆls 'sukçs'. Ar ði galúnê lsivesta lakamienui, ar fonetiðkai rssrrutuliojo i5 -r4, sunku pasakyti; ðia. sakoma ir iã.ri..ii'i,ali4j4,, fí.'ði4'. Apie Laûkuv4 tariama kâ'ít:ç, sâ'ulg, sâ'ujg, apie pãgramanti kd.í{e, sá.ule, só.uje. Acc. pl. formos turi galünç -es, kurioje, greiõiausìai, sutapo ¿ kamieno -es ft ja kamieno-øs(pomink5to priebalsio). Taöiau vienur kitur pasakomasugretimineikamieno galune -¡s. Kur5énuose girdeta tariant dùtíìs'duris,, Laükuvoje - kâ.iigs, sâ'ulgs, sâ'ujçs (ret., vyrauja kâ'ítbs, sâ'ules, sâ.ujes). Kiti linksniai visur tvrj e kamieno fleksij4, jeigu tik i ir !ã paradigmq galünès foneti5kai nesutapo. Gretimines senovines loc. sing., dat. pl. ir loc. þ1. formas vietomis i5laiko buvç la kamieno daiktavardùiai. Apie Pãgramanti uzfiksuota senovinè nom. sing. forma: ðia tariama stí'uje'sauja'5alia i e kamien4 perejusios stí.uji, plg. sd.ul'i < sdulë. Pietq Zemaiðiq tarmés plote pastebêta daugiau negu kirur i êkamien4 perejusiq i kamieno oksitonq (kai kurie bus naujai gavç galänes kirt!), pvz., ausõ Kuróé,nai'ausiso, avë Z. Naümiestis, Kuríénai 'avis', debesã $áukenai ,debesis,, kandë Z. hlaümiestis, Pãgramantis, Sáukenai'kandis', ob etã pãgramantis, Gervìniai, Sáukenai 'obelis', pazøstõ Pãgramantis, Gervìniai, Sáuk¿nai 'pazastis,, smiltã pã.gramantis 'smiltis', äqsã Kwiénai'Z4sis,, äuvã Z. Naümiestis .Zuviso. Nepaisant i kamieno nykimo, i,emaiöit¡ tarmeje, netgi pietuose, pastebeta daiktavardùi%, kurie literattirineje kalboje priklauso ê kamienui, pvz., bitìs .bitê, (turi ir vakarq auk5taiðiai apie Jùrbark4, Grìðkabüd!), bruknìs.bruknê,, rzzsÌ., .musë, (gen' pl. musQ rodo priebalsini linksniavim4), skruzdìs 'skruzdè,, upìs (ùpis Kretingà) 'upè' (turi ir vakarq aukðtaiõiai apie Jùrbark4, Kruopiùs), utìs.utêlè' (gen. pl. utQl), voverìs'voyeré' (gen. pl. voverQ!). paauk5taitêje, apie Kruopiùs, dar uifiksuota katìs'kate'. Dalis 5iq daiktavardzi4 (bitìs, musìs, voverìs, katìs) turimi ir rytq Lietuvoje. $ 370. Pietq ir rytq auk5taiðiai, iðskyrus daugeli panevéZìSkir¿, fonetiðkai suplake i ir â kamieno acc. sing. galünes, plg. ãki ir kãtç > kãti. Kaip ir vakarq aukStaiðiq plote, i kamieno moteriskosios giminés dalktavardùjq paradigmoje galäne 245

-ím nepasi|ymi pop¡liarumu, vyrauja formos su ta paðia galùne, katp la kamieno, p1g. nakðiù ir vatdä¡ù su -ù ið *-án (-- lk. nakðià, wldáià). Rytq aukðtaiðiai anykðténai, $i¡vintìðkiai, utenìSkiai ir Siq tarmiq artimesni kaimynai, kurir¿ plote sumiSusios ,Jø ir ê kamienq instr. sing. formos ( $ 326), turi gretiminius variantus su ta paðia

kaipêkamieno, plg.naktìfukatìsu-ìi5 *-ën(:lk.*naktè,katè).F. Spech*-í refleks4. Kiti linksniai tas LM II176 - 177 nepagrlstai tokiose formose iZiuri ide. veikiami tiek ë, tiek ir 1Z kamieno. Daugelis rytr¿ aukðtaiðiq neiSlaike senovinês i kamieno dat. sing. galünès. J4, kaip ir vakarq aukðtaiõiq plote, i5stùmè ið vartosenos 1a karnieno -ai, pvz., nãkðiaì. Pietr¿ aukðtaiðiq plote, prie5ingai, daugiausia tebeturima senovinè galúnö -i, pvz., ãki'akiai'. Pastaroji aptikta net paneveZì5kiq tarmeje apie Rãguv4, tik ðia vartojama ne vien i, bet ir e kamieno paradigmoje: sakoma vãgi (vã'g't)'vagiui', ãtci (ã'kt')'akiai' ir lcãti (lcã'{t)'katei', medìni (rhedí'ítt) 'medinei', bet pëlei> pëtai (þíã'le), gerësnei (geíë'íri7) llgeresnéÌ. Dèl acc. sing. galuniq sutapimo vietomis suvienodinama í ir ë kamienq acc. pl. fleksija. Pietq auk$taiðiq tarrnös plote daug kur galima iógirsti vartojant galünç -es abiejq kamienq paradigmoje, pvz., akès 'akis'. Dusmenysè girdêta sakant net ãkmenes 'akmenis', vándenes'vandenis', ,í¿¿nès 'Sunis' (ret.). Fastaroji forma uZfiksuota ir rytr¿ aukðtaiðiq kupi5kénr¿ plote apie Skãpi5ki (tariama íunàs). Galünei -es isigaleti pietq aukðtaiðiq plote bus padejusi nom. pl. -ds, daug kur dedama ir i kamieno daiktavardZiams. Sakant, pvz., ãkès'akys' uZfiksuota apie Musteik4, Kaniãv4, Ródünia. Vietomis -ds gauna net vyri5kosios gimines daiktavardZiai, pvz., dañtës Musteikà 'dantys'. Nom. pl. galùnô -ès taip pat sporadi5kai pasitaiko rytq aukðtaiðiq vilnìðkir¡ plote (Lazinai, Liñkmenys ret.). Ji labai populiari Zíetelos ðnektoje, kur galüne -ys baigiama visai iSstumti i5 vartosenos, gildéta sakant neI íùnës'Sunys', ãnës'jie' (vietoj ãnys). Ar nebus tik Siai galúnei isigaleti padejusi foneti5kai artima priebalsinio linksniavimo -es, dedama ir kai kuriems i kamieno daiktavardZiams ($ 412)? Apie Ródüni4, Valkininkùs girdeta sakant dróbys 'drobès', Évaîgidys'ivaigidës'su i kamieno galune ã kamieno paradigmoje. Zieteloje uZfiksuotos gen. sing. formos tipo galun.e,

øÅãs 'akies'.

Daug labiau nukentèjo i kamieno baritonq linksniavimas. Rytq aukðtaiðiq tarmes plote, kur fonetiðkai sutapo nekirðiuotos gen. sing. galünes -ies ft -,ès, praktiðkai baritonai beveik visi, pana5iai kaip pietq Zemaiðiq plote, perèjolêkamien4. Atskirq iodüLLperejimas pastebetas ir uZ ðio ploto ribq, tiek rytq, tiek ir pietq auk$taiðiq tarmêje. Labai plaðiai sakoma ánkítë, dntè, ìltè, kítndè, kdrtè, klëtë, krósnè, lcùlíë, nósë, p(Íltë, svìrt,¿, tóíë, ùsnë. Kiek siauriau paplitç pavyzdäai: añglë Paiviti' n!s, Jùkiðkiai, Linkuvà, BìrZai'anglis' (plaðiau vartojama vyriSkosios giminès forma øñglis, -io), eigastë (aigastë) Déltuva, Adùti5kis, Tverëðius'eigastis" kìbirkitë 246

Sìrvintos, Ukrnergë, Aluntà, Skãpi5kis arba kibìrkít¿ Zãsliai, Palómenê, lcibiikítè õnn5kis, lcibirkitã Palévene, PalúSè 'kibirkðtis', móterè Jùki5kiai, BìrZai, Síesikai 'rnoteris', pãíastè Jùkiðkiai 'paZastis' (apibendrintas acc. sing. kirtis), pìlnatè Liirknenys, Kaitanênai 'pilnatis', pùsnè lJkmergë, Aluntà, Debeîkiai, Svedasai, Liñkrnenys, Pa1ú5è 'pus11is', rúrc (rñSe, riû.íã?) Jùki5kiai, Pasvalls 'rüíis', ùgnë I-nipalingis, Musteikà, Rudnià, Kaniavà, Dùsmenys, Dievëniðkes, Ukmergõ, Alnntà, Debeïkiai, Daügailiai, Kaitanenai arba ugÍã JùkiSkiai 'ugnis', iíbeñkít¿ Skãpiðkis, Svedasaî, Ukmergõ, Aluntà, Gélvonai, Liñkmenys, Dotinénai, Adùtiðkis arba äibénkítë Zasliai 'Zebenkðtis' (i vietoj e gali buti ü Zibéti). Neperejç i e kamien4 baritonai daZiriausiai virto oksitonais. Sveiki retai tepasitaiko. Kiek populiaresni gal tík pìrsnis 'pusnis' (Liñkmenys, Palú5ê, Dotinënai) ir ùgnis'ugnis' (Liñkmenys, KaÏtanênai, Pa1ú5e, Tverëðius, Dotinénai, Gervëðiai, Lazinai). Dar atmenamai jq buta daugiau, ir vartoti jie didesniame plote, Zr. Stango llr4aùv. 111, SkardZiaus DA 118, Endzelyno GF $ 239. Oksitonq perejimas i ê kamien4 retesnis. Pastebéti pavyzdùiai'. ausã Jùki5kiai 'ausis', avã Grtiiai'avis', barnã lJúpãLiai, Dùsetos 'barnis' (plg, barnìs, -iâs Vilkavì5kis), obelõ Jùkiíkiai, Bì.lriai, Svédasaî, Panemunëlis, Palévene, Ukmergë, Síesikai, Zasliai 'obelis', íerdõ Dùsmenys, Kaniavà 'ierdis', íirdõ Debeïkiai 'ðirdis', Slaunã JùkiSkiai 'élaunis', tulZõ Jùkiékiai 'tulzis', äqsã Paévitinls, Jrìki5kiai, Zietela (zqsë ll zQsè) 'i4sis', Èuvë Debeîkiai, Panemunõlis, Zietela (zivõ ll Éivã) 'iuvis', Ëvërõ Debeikiai'Zvêris'. Pastebeta keletas daiktavardúiq, kurie rytq Lietuvoje turi ne e , bet !ø kamien4. jr¡ populiariausias dølià'dalis', vartotas jau XVII a. pradZioje ,,Punktq sakymq" autoriaus. Kiti pavyzditai: kándä¡ø Vìdiðkiai, Svêdasai, Dùsetos arba kandiià Giedraïðiai 'kandis', tíaudíià Kaniavà 'liaudis', vitnià Lé,ipalingis, Kaniavà, KaÎtanênai 'vilnis'. .. I5

NeZiurint i nykim4, rytq Lietuvoje esama I kamieno daiktavardZiq, kurie literaturinêje kalboje priklauso ë arbaiA (5iq nedaug) kamienams, pvz.: a) avietìs Kai.tanènai'aviete', óiris Paúvitinfs, Jùkiðkiai, Vìdiðkiai 'bite' (vietomis tik daugiskaita turi ¡ kamieno formas), aketìs (eketìs) Linkuvà, Dùsetos, KaÏtanenai'akefe', epuíis KaÎtanënai 'epu5e', kørÌs Jõniíkis (vakarq auk5taiðiai), Pasvalls, Vabalniñkas 'katê' (vietomis tik daugiskaita turi i kamieno formas), kértis Kaitanênai 'kertè', meíkerìs Aluntà, Tverõðius 'meðkerë', ¡zøsis Jùkiðkiai 'muse' (Uogìniuose tik daugiskaita turi i kamieno formas), pavardìs BìrZai 'pavatdé', voverìs Dùsetos, Dùsmenys 'voveré' , b) veËëtys Bìri.ai, Kaisakiðkis, Kaitanénai 'veãeðios', viilcítys KaÏtanenai 'virk5ðios'.

Apie konsonantinio linksniavimo daiktavarclZiq perèjim4 ! i kamien4 Zr. $410. 247

8. ø kamienas $ 371. I-iteratürines kalbos paradigma

Vienaskaita

Daugiskaita

notn. slutùs

SUNUS

gen.

sùnQ

dat. acc,

sûnaùs súnuí !

sutxu

instr. súnuruì

¿-

sùnùms ¿

SUNUS

loc.

tuiguje

sùrutmìs tu7guose

voc.

sunaü

SUNUS

ir. iml Nr. 25. Apie tokius naujadarus, kaip cùkras'Çukrus', Zi. $ 391. $ 3?3. Gen. sing. -aus tarminiai refleksai aptariami $$ 87 ir 88. Apie naujadarus su a kamieno galune kalbama $ 391. $ 374. Dat. sing. galune visur ta pati, kaip ø kamieno ($ 275)' ji aptariama jq kaimynai ii $ 391. Rytr¿ ar.rkstaiðiai kupiðkënai apie Pãpili, Pándéli, Skãpi5ki ir vakari¿ (BìrZai, I(uprõliðkis...) turi savit4 galùnç -um. J4öia gaunatik (!)u kamieno daikfavardliai: sakoma súnum,vietomis (Pandells) sunuñt 'sänui', bet viiku 'vilkui'. Apie Pãpil!, Pándeli galünë -um yta vienintele (i)u kamieno daiktavarclZiq datyvo rei$kêja. Skãpi5kio apylinkese, prieiingai, lireta, pasitaiko tik senosios kartos Zmoniq kalboje. Galejo atsirasti íalia -u pagal instr. sing. galùnes -um (surtuät) íalia -u (súnu) pavyzdi. Taip bent rodo Pánclèlio ðnektos kirðiavimas: dat. sing. sùnuät. Latviq kalbos itak4 iZiürêti sunku, nes ø kan'rieno daiktavardùiai óia, skirtingai negu kitnr palatveje ($ 275), -runegauîa. *-ùs, $ 372. Norn. sing. -us
baltájaru ir kt. g 219), dalelytés -ai (-ei) atsiradimas uom. sing. m. galuneje (btíltasaí,btíltasei $ 763), iirtensyvesnis linksniavimo sistemos unifikacijos procesas (pliÌtusie ->plaríeji ir kt. $ 443) ir nomiir¿rlines fleksijos blovirnasis (baltíejai 'baltieji' ir kt. g 416). Di¿lvisr¿ ðiri prieZasðir¿ lvarclZiuotiniq btrdvarclZiq paradigmoje ne visi linksniai iðlaike ar-{hiai iðreilcðtas abiejq dömem¡ galunes. Tokir¡ galüniq skaiðius maÉesnis tose tarmese, kuriq fonetika, ypað iodita galo vokalizmas, patyrè didesnius pakitirnus. PavyzdZiui, vakarr¿ aukðtaiõir¿ kaunìðkir¿ tarmêje jos sudaro 75o/o visr¿ galùnir¿, o rytr¡ auk5taiðir¡ paneveZìðkir¡ tarrnês ðiaurêje, kur tnrima stipri Zoclãio galo reclukcija, tik 77o/o. Taigi paneveZìðkiq tarmeje demenr¡ lyðys su bùclve,rdZiq ir ivarclZio l'leksìja jznr labai mcnkas. NeZiurint i tai, dèl savai'a,nkiðko ivardZio jrs buvimo lvardZiuotiniai büdvardZiai ðia

óia gali büri lsivesras ir ii fairastqjq budvarcilh¿: pietq Zemaiöiai (Karkkurie kai ir (Kaisaki5kis) kupiðkénai bei artimes'ir.t t"i*i""i 1énai)trrr.ifornr4biittoji,r.bciltojqsuo,greiðiausiaì,iikitqlinksnirl'Tairodoviegretirnine forma bóltcliÌ, f ' bálromis (Kaîsaki5kis, päiifyr, fárltenai; varrojama tqjq.Forrttossu"pentetiniui(bá'ttaítiiP'agtamantis,bâ'ltô'irieLuókë)aptariamos 62. Apie rz kamieno g 15i. Apie iiaurês zernaiðir¿ kietingìðkir¿ bíì.trñ'iÌ kalbama $ ir ia ll íla kamieno ptãtiii) (plãðiclii' büdvardziq naujadarines (i)la kamieno formas äalíeii' mëlvnaujadartts l+:' apie galuniq vienodinim4 ø¡¡àn¡i, íãliiiir kt') ãr' ç nàslit kt' Zr' $ 445' ap.,,úasu antro¡o- dömens ga1üne -uo (baltúoi,o) S 451. Instr. sing. Forlnos bøkuõ(m)siuont kalbama rnos g 442. Apie vuriuntu, baltúojuttt, baltuõ(m)iuont, $434.Apiebøltúo,bctttnúoj(uoj)i,r.$516.Apieøkanrienobudva,rdZir¡naujadarines Zt' ç 443' Saknies kirðiavimas (báltuoju) a kainieno formas ¡ptot':'o¡u,li*ø¡''n" ''l pãgrama't! ir: Prusq lietuvir-¡. Strektose (Kur5ajðio labai retas, pastebötas tik apic vietoj battô'ui? (tibalGr. g 930, LzTp 40). Apie ðàures zemaiðiqvarianfqbahij'i9 tLlo¡i)ár. $ 81. Apienaujada'r4 íalíeiulzt' $445' $452.î-oc.sing.Aukðtaiðiaiva-r.tojabøltîi(th)jant(e)tipofor.mas,ZenraiðiaiApic ailtr4ji (zemaitiËke) tipe baltant(jantfbattam(ielbalrant(ië(je)lbatram(juo(ie). (B,rz.,battaméinePãgramantis) zr' $ 151' zr. g i05a. api. oor;ånia r.r'rpàni.tiniu I galùneje (balÍatiliame) ir be 1o (baltãjaFornros su iilaikytu rø pirmojo demens Liirkn-renis, Dotinénus, Adùme) aptaríamos g zrô. nvnr aukitai¿iai vilnìðkiai apie kirðiuotu a' Jie sako ir i11' sing' m' baltàiøn' tiÉki, Tverõðir¿ taria troita¡ånirrrtrumpu gaTen aptariatnas ir kirðio nukêlirnas I Apie varian t4 baltañsiam kalbana $ 449' |Únç(battajañt),Iáretesnitlformqpa'minetinosbciltamemèPãgranrantis(pakartota ($ 196), baltaíijan Adùtiðkis ($ 259)' galùne _me), bøttañia,n Tiuragé, skaudvìlë formas (lilatarhiam, platãApie ar kamieno büdvarclzir¿ naujadarines a kamieno Apie taujacl ary iatieiyj ( Èal íei Ìi ) ít' $ 445' ¡ o*. . ) Lr. $ 443. ?

$453.trål.sing.Forrn4baltaííjattturiclaugelisr.ytqaukétaiðir]vilnìikit¡'Vie(óaaÐ' jie sal nd.ms, bet nom. pl. numai). vadinasi, ø virsta a nosiniq priebalsir¿ aplinkoje, plg. Bùgos RR II 282. Kitaip aidkina J. Endzelynas (Gr. g 345, FBR xvII 163 - r64)ir J. orrembskis (Gr. III g 308). Klaipedos kra5to i,emaiéiai ir artimesni jq kaimynai (pvz., palangà) vietoj kamienq tav-, say- turi senesnius tev-) sey-: sako gen. sing. tëvçs, sãvçs. Taip buvo sakoma ir Siaurinese Prüsq lietuvir¡ ðnektose, ùr. LZrP 43 (tevÇs, sevQs), A. Becenbergerio straipsni BB IX 288. Pirmojo asmens kamieno 'kmen- nepastebeta. Fakultati,viSkai tey-, sev- pasakoma ir Latvijos pasienyje apie Akmênç, Vegeriùs, 5ak5;n4, Kruopiùs, taöiau óia e gali buti i5laikoma latviq kalbos itakoje. Kamienus mun-(úe),tev-, sevturi ne tik genetyvas, bet ir kiti vienaskaitos linksniai.

c) Akuzatyvo formas manì (munì), tavì, søvì (tevì, sevì) turi Zemaiðiai ir vakarq aukstaiöiai SiaulìSkiai. Kaip gretimines ðalia mønQ, tavQ, savQ, jas vartoja dar pietq ir rytq auk5taiðiai, i5skyrus panevêZi5kiùs su kupi5kënais. Siq formq kilmé nera iðaiðkinta. Pietq ir rytq aukðtaiðiq plote manì galétq büti i5sirutuliojusi i5 ;äãnén, taöiau apie Palómenç, Zasüùs tariama matiì,bet loc. sing. thill¿è 'miíke', instr. síng. laþè'lape'. Vakarq ir Siaures ùemaióiai galünès balsi taria siaurai, vadinasi, jq -i negali büti i5 *-én. Galima bätq manyti,kad mønì yra pagal manè pavyzdi perdiffita 1é *ruanl, kuri forma galèjo atsirasti ðalia dat. sing. mãnielmãni'man', instr. sing. manimì,loc. sing. mønyjè pagal ãkiáalia ãkÌelãki'akiai', akimì, akyjè pavyzdi. Vartojama specialiai akuzatyvui reik5ti. Iðimti sudaro atskiros inektos, kur kartais eina ir genetyvu. Tokia vartosena pastebeta apie Kraziùs, Saükot4, Ariógal4 (Kasiulkq km., 9 km iíiaurës rytus), Krakès (Pilsupir¿ km., 10 kmipietus), Lazúnus. Apie LazLn4 Snektos variant¡ tËt, sü ir. $ 127. $ 490. Ðat. sing. a) Vartojamos pilnos formos mãni, tãvi, sãyi arba mãnie, tãvie, sãvie ir sutrumpintosios mcín, tdu, sdu. Pilnosios mãn¡, tãvì, sãvi labai retos, paprastai pasitaiko tik liauclies dainose ar Siaip tautosakoje, pvz., nër kur mqni augti, nè lcur íølcni4 lcrauti NS 77, lcodèl mani nei àodeli nesakei KlvD 329. Daittiausiai kiröiuojanra iaknis: mãnÌ. A. vidugiris zieteloje yra girdéjçs pora pavyzdùi4 su galünes kirðiu (i5 adesyvo manìp't): ãnas manì dúoja dúonos 'jis man duoda 299

jám reikia savì'jam reikia sau' (LKK III 115). Saknies kiröiavim4 rodo ir liaudies dainose sutinkamas variantas su -k (i5 -gi), pvz', iagù sveðíaî uänakvõs, Piln4bus ir mãnik lã.baJD 559,8 (daugiau pavyzdùiqtu. L¡¿'¡I49 ir LKZ1268). Jos zemaiðiai' vattoja (tëvie, sëvíe) sias formas mãnie (tiksliau, mùnie), tãvíe, sãvíe duonos,,

ì, 1i

ii t,

,l L

pi1nesutinkamos tik paöioje paaukstaitèj e, pvz., apie Gerviniùs. Liaudies dainose nosios formos pastebetos iietuviq kalbos ploto rytq pakraððiuose, PYZ.,sunkumaGervénie po ilgom íakelèmKabéliai (TD IV 282), bepìga tãvie priëg dirvonãliuo (Gr' Snektq jqpateikia lietuviq $ 8a7 i5 Prüsq ðiai (Arumos Lit. Mund. 10). F. Kuriaitis mãnie' variante jos aukstaiðiq rytq slypi kirðiuojama mtinie, tdvie, stivíe). Gal bät, Gr. $ $ 174 naì arba mãnien (dain. mãnenai, mãnen), kuris aptariamas $ 764. Kuriaiðio nepastebéta' ir' 847 pateikiamo varianto mánies, ttivies, sdvies siq diem¿ tarmêse it ãkie santykis tarp formq mãni ir mãnie gali büti toks, kaip tarp dat' sing. ãki ,akiai,. sutrumpintos formos mán (ie. mùn), tóu, stíu (téu,sdø) turimos visose Snek(5a1ia piltose, tiek aukðtaiðiq (ðia jos, galima sakyti, vieninteles), tiek ir zemaiðiq Kaltaapie pakra5ti i5skyrus nqjÐ. Dèl sutrumpinimo plC. $ 106. Ryfi¿ auk5taiðiai, minkðtutasai nênus, Adùtiski, Tverëðiq, mdnlatia su minkStu n,t.y. mdri. Taðiau (pvz', skãpi5kis, mas ne visur vienodai nuosekliai iðlaikomas: ivairiose Snektose tautosilakilmes n. Antrinès su kietu ir pasakoma Liñkmenys...) fakultatyviðkai kupi5kéir (anyk5tënai sveik4 iðlaiko bini jungini an formoji mdn ry:t4 aukðtaiðiai Bügos 2r' md¡ pav ertë mári nai iarli mó' ri). y ilnlékiai apie Tverëðiq, D!sn4 vietomis u balsi mùn formos AiSt 79 ir Otrembskio Tv. t. 107,117,263. Zemaiðiai savo Prie95' platina, taria mþ.n. Apie vidùklês, Nemãkððiq apylinkiq múonkalbama $ panevèZìíkiq balsio n numetimas çm,i' 'man) aptariamas ç 22I. Rytq aukðtaiðiq galima kildinti i5 butq formas sias s¿ìú'. Siaurèje apie PãSvitioi turiamu màú" tài" yta acc' sàít' (óia tàí'', sciu tdu, manì, tavì, søvl. Jùkiikiq Snektoje sakoma màú',bet (tarp kaimo ið stegvìliq sing. ir instr. sing. formos). E. Grinaveckienè LKK M7312 (autosdu iiltouor ir Zeimctio; pateikia dvejopai kirðiuojamas formas: mdri, tóu, ir mañ' , taù, saü. Vl' Grinavecres nuomone, gali buii à¿l üterat¡rinès kalbos ltakos) raj.). siq visq pavyz(Linkuvõs kaime kio ziniomis (LKK tV 118), tøütari4uniünr¿ ai (manai) atba ei dalelyte pailgintas dîi4taÅmlreiktq dar patikrinti. Apie formas' reik5ti it. 5486,2' datyvui (mànei),kalbama ç Z6i. Apie instr. sing. formq vartojim4 Vidugiris Zíe. b) Enklitinès formos mi, ti bemaZ niekur nebevartojamos, A. ãnas àtsiun' sakant senutç telos apylinkese (PagiriQ kaime) kart4 girdêjçs 96 metq zodyne kalbos ðra mitca'1ls (snnusf atsiunðia man ko nors' (LKK III 116). Lietuvir¿ (LKZII Olt¡'put"itiama pora pavyzdä¿i5 Zemaiðiq tarmes: pondzies døvëm (< senq zmoniq kalboje) it duo davè mi) uidirbti (vieta nenur odyta, pastebèta, kad tik paimtas i5 kem ( < duokiø mi) duonos kqsneli (Kvédarna). Pastarasis pavyzdys 'co)KMu galvëlç Jauniaus gramatikos (p. 136), kur pateikiami dar üe" suspáuskem ¿añt[ ai ( añs, f . anà, kuris ðia bemai, visur eina tiek asmeniniu, tiek ir parodomuoju. Seniau, matyt, Zemaiðiq, kaip ir rytq aukðtaiðiq; plote asmeninis lvardis turèjçs ðaknies kirti. Tokio kirðiavimo reliktai yra nom. sing. m. ánsLuõke (ç.ns), Viekðniai (îr'ns $ 59) ir nom. pl. m. ãnie Salantaî (K. Buga RR III 447; d,abar girdéta rik aníë). Dalg kur pastebima tendencija parodom4j! ivard! reik5ti ivardÈiuotine forma ( ànãsis, anóji), paliekant paprast4j4 asmeniniam.

a mùtséii zagúnska fMAD t95g 1 rg7). Girdéta sakant net jõsis vj,ras (Lazúnai). PIg' ai manis dievuriau Ns 120. Reðiau pasitaiko músøs,¡úsøs, pvz., músas lieËùvis Lazúnai'mùsq kalba,. -Vakaruose, apie Sak¡Ín4, p";;.;;ir"uybiniai ivardäai, padaryti su priesaga -inis, pvz., jøü tavìnio gërojo ívirbrùko nebë(rà). prüsq lietuvir¿ Snektose buta dariniq jusQiis (Kur5aieio Gr-. g 983;

_musQiis, ra5oma músujis). Apie mns(4), múso karbama g a96. Apie mòno ir mãno ùr. ç 97,4.

s'r"ián.rirãr.lll

^¡^o

Zr. g504. Apie

3. Parodomieji

a. Del vartojimo 2. Savybiniai 'S 510. Linksniuojami ivardZiai mãnas, tãvas, sãvas vartojami rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakraíðiuose apie Musteikq, Zietel4, Ródüni4, EïSi5kes, Valkininkùs, RamaSkónis, Dievëni5kes, KaÏtanenus, Liñkmenis, Tverëðiq, RirÏlðç, pvz., mandm tévui kójq sdpa Rimðõ, sùnaî mønì iZdugo Zietela 'mano súnüs iíaugo', liepsiù tãvaì mergiotei bëgt namõ KaÏtanenai, savtimp brótip pasikttiusk Zietela 'savo broli paklausk'. Vietomis pasakoma ir su apibendrintu genetyvu: màno tëras, tàvo vqikaiir t.t. Siaureje, apie Liñkmenis, Tverëðiq, tarp abiejq pasakymq ,daromas tam tikras reik5mes skirtumas. Pirmuoju atveju nurodomas nepastovus priklausymas, antruoju - nuolatine nuosavybe, pvz., mãnas plùgas (kuriuo dabar ariu, jis gali bÌiti ir skolintas) giliaî ãria,bet atiûiok mãno plùgq (kuris yra mano nuosavybê). Pietuose dar turimos trumpos formos mã, tã, sã, pvz., paiñk mã kiivi, o sã palìk namië. Jos pastebêtos apie Ródüni4, Kaniãv4, Dùsmenis, Valkininkùs, Dievëniðkes, Gervëðius ir vakarr¡ auk5taiðiq Siaulì5kiq plote apie Skaîstgiri, GruzdZiùs. Del jq kilmes plg. g 105b. Viefomis enklizeje balsis sutrumpèja (mã, tã,

sd). lvardäuotines formos

manàsis,, tavàsis, savàsis plaðiai varlojamos ivairiose tarmése, ypað vakarq Lietuvoje, kur sakoma ir mùsàsis, jùsàsis. Apie Satès uZfiksuota net tamistàsis, f . tømistóji 'tamstos' (4. Valeckiene LKK VI 37). Plg. kaîp tdmstãsis bediktúo(ja) ? Tirksliai 'kaip jüsq vyro sveikata?'. Ryrq Lietuvoje labiau megstami priesaginiai dariniai manìíkis, tavìíkis, søvìílcis it mùsìíkis, jùsìikis, kurie nèra svetimi taip paf. vakarams. Tiek tipas mø!àsis, tiek ir manìikis turi tendencij4 daiktavardêti, lçartais net prieveiksmêti, plg..Jùrbarko Snektos pasakymus jÌs ínëka søvQsiøs'jis ðneka, kaip jam atrodo, su nieku nesiskaitydamas', jì ínëka nesav Qsigs (t.y. nes4mones, kliedi).- Paðiuose.rytuose apie Zletely, Lazúnus, RamaSkónis, Dievëni5kes turimi ivardZiai músis, jasis. Zietelos,lietuviai sako, pvz., ¿.J..-!. müsís sùnùs, mûsiai namaî, músiemi vaikdmi'mäsq vaikams', júsip íónip 'jísq kra5te'. Plg. J. Senkaus Lazúnuose uäraéy.t4 sakini júsë ùtorka (kalba) tai graZi, 308

f'

g 511. vakarinèje tietuviq karbos proro dalyje parodomieji lvardùiai, ypaö tàs, tà, kartais vartojami ir kaip tan tikii artikeliai. Tokia uu.",or..ru labiausiai bü-

dinga zemaiðiams, ypað vakarq ir Siaures, taðiau utir*Àu ir artimesniq aukdtaiðiq plote. Ji suteikia kalbai gyvuma, savit4 stilistin! atsparv!. pavyzdtiai: îas akìs anà iíbalìnusys i(r) véizas Kretingà ji akis i5balinusi isverrusi, iSpletusi) ir ùiúri', priseis tas pyrès ctarlti tq sktëpqTirk5riai.teks it.y. i aniis uidaryti! rüsi,, rrrsû_ mèt tóms graÉióms teip iíeinøt.p.'visuomet grazioms taip atsitinka,, o tqkóiqidéjøi kalvarãtuo ttlm? t.p.'arldèjai rateliuikoi4?,, jí,rrsumrinkë tos drùskos i tqsvíesrq Jùrbarkas ji nesuminkê druskos sviest4,, atjójo tuo árkriu tas lávas paðvitinfs. ! Rytq Lietuvoje tokia varrorena reta.pavyzdúilpateikia D. Lukðys KK vII 47 _49. Parodomuosius ivardzius daùnai megstamà sustiprinti zo¿"liai, arà (án, anë), và (avà, võ), íè, antai, í(i)taiir kt., zr. g 7g6. Apie ãarelyt ès -ai irjos variantq li_ pim4 prie ivardZio formq kalbama Sç 763, j64.

b. Bendrieji formq raidos dalykaL s 512. Del akütiniq galuniq sutrumpéjimo, o vienaskiemeniuose ãodZiuose akúto virtimo cirkumfleksu senovines poro, ,ro-. sing. f. *tii ll *kit¿i,instr. sing. m. *túo *kitíro, f . *tán *kitiin, ll tro-. pi. m. *tíe ll *kflte, u"". ft. m. *túos *kitúos, ll ll f . *tás ll *kitás, nom.-acc. dual. m. *:trio¡du1 *kitúo(du), f.'*tre(¿v¡) ll *kitíe(dvi) ll turèjo i5siskirti: dèsningai lauktume issiruturiojant nom. sing. f. *tõllkità, instr. *tTrkità, sing'

m' tuõilkitù, f. nom. pl. m. tiãrkitì, acc. pl. m. tuõsIkitùs, f. *îõs ll k¡tàs' nom.-accduar. m. tuõ(dr) ll kitù(clu), f. tíe(dvi) kitì(dvi). Surrum_ ll pejusias formas palaikè kiti vardai,odZiai, nesutrumpêjusiosios rado atspar4 !var_ dziuotinèje paradigmoje, kur pirmasis dêmuo iðtaike ,u"ituu akütines galùnes, pvz., nom' sing' f. bartó.ii arba børtó-jø, instr. sing. m. bartúo-ju, r. børtQ-ja,nom. pr. m. baltíe-ji, acc. pr; m. bartúos-ius, f. bartós-ias (battQs-ias), r-tom.-acc. dual. m. bar_ ttio-ju, f . baltíe-ii. Literatürinéje kalboje vyriikosios gimines lvardãiq paradigma, 309

apskritai, iilaike dèsningas formas. Iíimti sudaro tik kai kutie úodùiai (anàs, kat' ràs...), gavç i5 vienaskiemeniq ilg4sias galúnes, pvz., instr. sing. anuõ, katruõ, nom. anië, katrië, acc. pl. anuõs, katruõs. Moteri5kosios gimines paradigma i5lyginta: visur isivestos trumposios formos. Tarmese daug kur elgiamasi skirtingai' s 513. zemalóiai turi lsivedç trump4 acc. pl. m. galünç: sako tus'turos" arxùs 'anuos', katrùs'katruoso, kaip ir vilkùs, báttus. Dviskaitos formos svyruoja, pvz', tuõdu Kalnális, Laükuva, tùdu Kretingà (Salia tuõdu), TirkðliaÏ, Viek5niai, Luõke, pL.

f. tiëd(v)i

Kalnã1is,

tìd(v)i Kretingà (ialia tiëdi), Tirkðliai, viek5niai. Del antrqjq

porq plg. abùdu, abìdvi. $ 514. Vakarq aukðtaiðiq tarmès plote lvairavimas didesnis. Õia moteri5kosios giminês ivardziai turi trump4 nom. sing., bet ilgas instr. sing. ir acc. pl. galünes: sakoma ta, bet instr. sing. lri (Jùrbarkas, vilkavì$kis) arba t{i (> td'i6o Liubãvas, Vilkavìikis, Garliavà, Punià, Zletela, Sakfna, net Kur5énai - /'e.l), acc. pl. tQs (apie Liubãv4, vilkavìðki, GarliávL, Darsúni5ki tatiama tá'ísßÙ Ç 151)' Tokir¿ for*q tntu ir Prirsq lietuviq Snektose (Kurðaiðio Gr. $ $ 866, 870). Pietq ir rytq aukstaiðiq paribiais vietomis vartojamos nom. sing. tói. tipo formos. Vyriðkosios gimines paradigmoje iólaikomos ilgos galänes, tik cirkumfleksas daug kur pakeiðiamas akutu: taúamainstr. sing. túo (pieúyóiuose túoj) 'tuõ', nom. pl. tíe (pietryðiuose tíei)'fië', acc. pl. túos 'tuös'. Formas su akutu turejo ir bent dalis Prusq lietuvir¿ (Kur5aiðio Cr. $ gOO, 872, LZTP 43). Paiemaiteje apie GiÌkalni, $aükot4, SakÍna kartais galima iðgirsti vartojant ,,Zemaiti5k4" acc. pl. m. form4 løs 'tuos', kurios búta ir Prüsrl lietuviq Snektose (Sleicherio Gr. 195, 196, Kurðaiðio Gr. $$ 866,872). Zletelos Snektoje fakultatyviðkai pasakoma ir instr. sing. m. tlt'tvo', nom. pl. m. li'tie'. Dviskaitos fonnos vakarq auk5taiðiq tarmês plote, rodos, visur turi piln4 vokalizm4, tik priegaide svyruoja, pvz., tuõda, f . üëdvi Vilkavì$kis, túodu, f . túodvi Jùrbarkas, Sakfna.

Nurodytos ilgesnès moteriskosios giminés ivardziq galünes nom. sing. -oj, instr. sing. -q(j), acc. pl.-qs, kaip ir vyri$kosios gimines ivardziq fleksija su akätu vietoj laukiamo cirkurnflekso, yra lvardZiuotinès paradigmos itakos padarinys' Sias galunes paprastai gauna ne visi ivardúiai, bet tik tie, kurie gali turêti ivardZiuotines formas. Taigi sakoma, pvz., anói, katrói, fiiói, bet jokíà, tokià, visà, visokià. patys lvardZiuotiniai ivardliai vakarq aukðtaiðiq tarmes plote reti. Kiek daZnesni jie paZemaiteje bei vietomis paprüseje. Jùr'barko apylinkiq paradigm4pateikia E' Grinaveckienè MAD 1962 2201-202. Daugelis kaunìskir¿ivardZiuotiniusirpaprastuosius lvardZius gerokai sumaiðe, plg. J. Senkaus suraðytas paradigmas MAD 1962 2

2l

-214.

$ 515. Pietq ir rytq

aukðtaiðir¿ tarmese ilgosios galùnés paplitusios labiau, nors

f' ivardZiuotiniai ivardäiai óia, galima sakyti, visai nebevartojami. Nom. sing. 60

310

Ne

lai

taískaip raiotna Lesk.-Brugm. 304.

tà tipo formas turi tik vakarine paneveãìShir¿ dalis apie 5ëduv4, Jùki5kius, Pã5vitini. Kiti rytq auk5taiðiai sako tó arba tój. Pirmojiforma turima ðiaurès rytuose maãdaug iki linijos PanevèZls-Raguvà-Molétai-Pabradë-Gervéðiai, antroji pietvakariuose, taip pat visame pietq aukðtaiðiq tarmes plote, taigi ten, kur !vardZiuotinês paradigmos (net búdvardZiq) sveikos nebéra. Del pastarosios aplinkybes galima manyti, kad forma su jotu (tój) yra tiesioginis ivardZiuotinës formos (lóji ar tója) palaikas. Sutrumpêjimas aiSkintinas funkcijos netekusios morfemos numetimu. Dél akuto ir cirkumflekso skirtumo niveliacijos (g 20) formq tój ir tó priegaide daug kur nery5ki. lvardãiq ji ir ii (pastarasis rytq auk5taiðiq plote retas) nom. sing. formos dvejopos: jój, iiój (Kaniavà, Varenà, Valkiniñkai. ..) ir ji,.í1í (Sirirnas, Léipalingis, Dùsmenys > jl. Pasvalls, BìrZai, Palévenè, Pandells, Panemunëlis...). Dèl antrojo varianto plg. ivardZiuotines formas jjtjilljlja Pãgramantis, jyjã Geistaruï. Pùnsko lietuviq liaudies dainoje gircleta jj, net reliktinêje ivardZiuotinio büdvardZio lormoje raibójy 'raiboji' (raibójy antëlë, Siaipjau sakoma raibój, raiþà). Apie AdùtiSki. Tverõðir¡ sakoma ir paÍjt'pati'. Instr. sing. f. tà (ié xr¿in> dial. rù) tipo formas turi kupiðkënai ir jr¿ kaimynai. Pastebötos apie Kaisaki5ki, Rãgur,4, Panemunël!, net Ãlunt4. Kitur sakoma r{ (tti', tú.) arba tQj (tú'i; apie Palómenç, ZasHùs tá'i). Pirmasis variantas paplitçs Siaures rytuose, antrasis pietvakariuose. Panevêãì5kiq plote esama abiejq, be to, paðios formos öia ne visur ai5kios. Antai apie Pãivitini (Ëiaureje!) tariama tá'i (< tQi?), o Jùkiðkiuose tð' (< tQ?),íeduvõs apylinkése tð'll ld'i, Síesikq - vel tti'i (ðia lauktume *tú'i). Tyrim4 sunkina dar toji aplinkybe, kad daug kur moteriSkosios gimines formos yra i5stumiamos arba jau visai i5stumtos vyriðkosios giminês atitikmenr¿ tuo (PasvaTls, BìrZai, Palúðe, Dotinënai, Adùtiðkis, Tverëðius...) arba tuoj (Pùnskas, Léipalingis, Dùsmenys...), Zr. g 471. Acc. pl. f. ftìs tipo formas turi pietq auk5taiðiai, ió. rytq aukðtaiðir¿ daugiausia kupiðkénai, nors jos uZfiksuotos ir kai kuriose kitose ðrrektose (Ukmergõ, Svedasaî, Panemunêlis, Dotinénai...). Kitur sakoma /ds. Pastaroji forma ypað büdinga utenìikiams ir daugeliui vilnìðkiq. PaneveZìðkiq plote padetis ne visur aiSki. Apie Síesikus, Ram¡igal4 (Jotáiniai) tariama td'is, apte Sõduvq - tò's; Pãsvalio, BìrZq, Raguvõs apylinkese vartojama vyri5kosios giminès forma tuos, ùr. $ 477. VyriSkosios giminês ivardZiq acc. pl. forma fuos;instr. sing. ir nom. pl. formos dvejopos: tuo, tie arba (daugiausia pietuose) tuoj" tiej. Priegaide del aküto ir cirkumflekso ni-reliacijos daug kur neai5ki. Apie Arlùtiðki, Tverõðiq tariama tvirtapradi5kai: túo (bet tuõm), tíe, ¿úos. Pùnsko apylinkése sakoma ir paðiúo'paðiu'. Palómenes Snektos nom. pl. Íbí < tieî'tie', matyt, perdirbta ié tíej dèl kitì. Taúant jeí " jie' pastebêta dar Dusmenysè (taðiau tíej 'tie'). lvardZiq toks (koks),.íiras instr. sing. ir acc. pl. formos perdêm svyruoja: sakoma tokiuolltokiu, tokiuoslltokius. 311

Nom. pl. vaiantai tokì (kokì), íitì reti, pastebeti tik apie Sirñn4. Taip pat retos ivardZio kìtas formos su ilgesnemis galünémìs (kitie, kituo, kituos). Dviskaitos formos pietq ir rytq aukðtaiðiq plote labai retos, sutinkamos tik vakarq pakraíöiuose, kur paprastai turimas pilnas vokaTizmas, pvz., tiedu (tie- ió nom.-aco. dual. f. ar nom. pl. m.), tiedvi Seduvà (kirðiuojama ie). $ 516. Rytq ir pietq auk5taiðiai vietomis ilg4sias galünes deda ne tik ivardZiams, bet ir büdvardZiams. Antai vilnìíkiai apie Mielagénus, Adùtiðki, Tverëðiq sako norn. sing. f . baltó (plg. kataró 'katra'), instr. sing. m. ir f. baltúo (p7g. katarúo), nom. pl. m. baltíe (plg. kataríe). Taðiau acc. pl. m. *baltúos, f. *bqltós nera (plg. katarúos, katarós). Nurodytos budvardZiq formos, matyt, del ilgesniq galüniq tarmöje traktuojamos kaip ivardZiuotines. Jos vis labiau isigali ir iístumia ií vartosenos tikr4sias ivardZiuotines formas (apie Tverõðir¡ Sios beveik visai iðnyko). Pagal baltó greta baltója pavyzdi pasidaryta ir didé'didZioji', baltesnií'baltesnioji', platit 'plaðioji' greta didëjø, baltesnéja, platj,ja. Ir daugelis pietq aukðtaiðir¿ sako nom. sing. f. baltà ll.baltój, instr. sing. m. (ir f .) bdltu ll baltúoj, nom. pl. m. baltì ll baltíej. Kadangi ðia skirtumas tarp ivardãiuotinir¿ ir paprastqjq büdvardZiq nublukçs, tai abiejq ruðiq formos vartojamos kaip gretiminés. Kartais pasakoma net su du kartu pakartota galüne: nom. sing. f . baltójoj, instr. sing. m. (ir f.) baltúojuoj, nom. pl. m. baltíejiej.Plg. rütelè äaliojojoj Ródünia (ið liaudies dainos TD IV 40). Gyvybingesnê uZ kitas pasirodè instr. sing. f. galäne -q.i.lvardùiuotiné forma tQja jau senuosiuose kalbos paminkluose dainai pakeiðia paprast4j4 aì (P. Aruma St. balt.IX 168 tt.). Taip atsitiko, matyt, del abiejq panaSumo gilioje senovèje, plg. acc. sing. *tãn'Iq' ir instr. sing. *ttin'ta'. Dabat kai kuriose i5 tq Snektq, kur ivardZiuotiniai budvardZiai bemai. visai iinykç, galünès -qj vartojimo sfera i5plésta visam pronominaliniam, o vietomis net ir nominaliniam linksniavimili. Antai apie Palómeng, ZasliÌrs sakomainstr. sing. f. gerQj (gerti'i) 'gela', antrQj 'anûa', äaliQj 'ùalia', baltesniQj 'baltesne' (plg. gen. sing. baltesn¿ôs 'baltesnés'), medíniQj 'medine', paðiQj 'paðia' ir pan. Gretiminiq formq gerà, antrà, äølià, baltesnià'baltesne', medinià'medine', paðià visai nèra. Kiti linksniai ilgesniqjq (ivardZiuotines kilmes) galuniq neturi. Taðiau daiktavardZiai ðiose ðnektose iilaiko senovinç instr. sing. galunç -ø dûom, dùom ll dí,iem). Pãgramanðio, Raséinir¡ apylinkêse isigalêjo bendros abiejq giminiq formos dvlm(s) resp. dviñ(s) (ret. instr. dvimìs) su i kamieno galüne, ptg. dat. pl. tìms'tiems', bøltìms'baltiems' (g 529). Dar pastebêtivariantai, sudaryti ið genetyvo kamieno dvijir vardaùndùiq fleksijos, pvz., dat. dvijìms, f . dvijóms, insft. dvijøis, f . dvijõms Luõke. Apie Gerviniùs tokio tipo formas turi tik moteri5koji giminé: sakoma dvijùm(s) tesp. dvijuñ(s),betm. dvìm(s) rcsp. dvíñt(s).b Zíetelos lietuviai turi dat. dvijíemi, f. dvijómi, ins1'¡. dvijaîs, f. dvijomì. Siaip¡au auk5taiðiq tarmes prote daug kur !si-

gali variantai su dvej-, ùr. g 572. S 560. Lokatyvo formos paprastai padaromos ið genetyvo kamieno dviej- arba dvij' (te.) su vardazodziq galùnêmis, pvz., dviejúosu laukúosu (ir dviejuõs laukuõs), dviejosù iakosù Kaltanenai, dvijñs løukñs, dvijõs íakõs Kretingà. Vakarq aukStaiðiai kaunìSkiai daug kur kirðiuoja Sakni: dviëjuos(e), dvíëjose. Õia sakoma ir *ìjuos(e), trìjose, Variantas dvejuose, dvejose aptariamas $ 572. Tokios rrumpesnes lokatyvo formos, kaip dvíese Sakfna, Jùkiðkiai, Linkuvà, vilkavìðkis, Dùsmenys, ukmergë, dvíesa l-eipaTingis, dvíesu Dotinénai, gana retos; daugiausia jos eina prieveiksmiais. Dar esama perdirbiniq dvisù, dvíesoj, dvíeso ($ 726). Apie suprieveiksmêjusi4 senovinç lokatyvo form4 dvíejøu(s), taip pat perdirbinius dvìjøu, dvíejo, dvíejuo, dvíeje ir kt. kalbama $ 726. Dél varianto dvíejaus dar plg. g 730. $ 561. Iliatyvo formos padaromos i5 genetyvo kamieno dviej- su vardaiodär4 galünemis, pvz., civiejúosna laukúosna, dviejósna iakósya. Zietelos lietuviai sako dvijtiosnø, dvijósna. Apie variant4su dvej-kalbama g 572. $ 562. Kaip du, dvi daúniausiai linksniuoj ama ir abù, abì. Sudurtinio varianto abùdu, f. abìdvi linksniq formos (pilna paradigma téra tik vakaruose) analogiikos ivardZiui tuõdu, f . tiëdvi; pirmojo demens vokalizmas svyruoja tafp u, i ir uo, [e, plg. øbúodu, f . abíedví Kruopiaï, Sak¡?na, Jùkiðkiai (priegaidè neryíki). Dùsetr¡ apy-

linkése girdêtas variantas abìdveji,f , abìdvejos su atrtruoju dèmeniu i5 dauginiq skãit-

vardíit¿. [Rytq auk5taiðiai vilnìSkiai apie Svenðiónis, Mielagënus, paring!, Tverëðiq, Rir?r5ç ir artimesni utenìSkiai Taurãgnq, vajaslskio apylinkese vartoja savoti!kas reduplikuotas formas abùdedu, f. abìdedi. Vietomis pasakoma ir abùdvedu (Taurãgnai), f. abìdvedi (Paringfs, Tverëðius). D. Gargasaiie ¡ose lâinri iemaióir4 vèdu 'mudu', vëdvi'mtdvi' (MAD 196l I 234). E. Frenkelis (LEw 1) sias formas laiko *abudu'de perdirbiniu. Rytr¿ auk5taiðiq variantai su tam tikromisi dalelytémis nurodomi $$ 763,764. 2t

323

Trjs Kalnãlio Snektoje for563. Linksniuojamas kaip i kamieno daiktavardliai' atvirkËðiai, abu ma trìs yra ne tik akuzatyvas, bet ir nominatyvas. Apie Palómenç, du pavyzskaitvardzio sekant linksniai reiskiami forma tris. Taip yra, greiðiausiai, gen'

s

sakoma ã2i". Sir¿ skaitvardZir¿ s4veika tarmêse akivaizdi: ZAsllrL apylinkese< dvieiQ' attki' triëj 'trijr¿', kaip ir du¡¿i 'ari"i'a', Palómenèje - trei'kaip dvei

(Yilkavìðkis, Linkuvà, KaÏsataiJiq ploie plaðiai vartojama lotatyvo forma ¡íese tríeio pagal dvíejo' ùekiskis...) pasidaryta pagal d.víese, Pãgramanðio $nektos . pat daug kur vienodas' taip maiðiq gen. pl. dviia - iagat t'i¡q' noimq kirðiavimas ft dviëjb' dviëjuos(e)' î' pfg. tåt'"r.¿ ãutStái¿i,+ tu"olSti'¿ trìiq, trìiuos(e)' f' trìjose ií genetyvo kamieno trij', pvz" ao"f\¡or". Dat.-instr. fårmos vietomis padaromos atitinkamai trijìms, trijùms, dat, trijlms, f ' trijóms, instr. trijais, r. tríjõms Luõkè, triiíem, *ijóm ;;;;;;,";r;;i, sáukênai, trijíemi, triiómi, *iiais, trijomì zíeteta, vartojamos Visuotinai Síesikai' (ië,õ?),triiaîs,triiõm (ó?)Kaniavà, Kai5iadórys'

iðgenetyvokamienopadarytoslokatyvoformostrijuose,trijose.Trumpesnès palómenê, Kurðaiðio Gr. $ 1006 arba ¡ìse Kai5iaGervéóiai, trisè viikavì5kis,

tisù

dórys,tr!,se||trj,suAdìfiiékis,trlsaLéipalingisretos,daugiausiaeinaprieveikstaria tri'i' (:tryj'). Tai aptaÅama miais. Rytq aukðtaiðiai kamien4 trij- daug kur $360g'Apievariantussutrej-kalbama$572.Pùnskoðnektosdat.trìmiem.turi fakultatyviikai trumpina gen' -miem iÉ mùmiem'mums'. vietomis pietq aukstaiðiai trumpinimo plg' $ 105a' forma, pvz., ftii Butrimónys, Dùsmenys 'trijq" Dél tokio g249. Apietrìjau'trise'zr. $726. Apiepietq zemaiðiq ttis iffl¡nÐ.trys;kalbama Keturì,-ios..' devYnì,-ios

$564.LinksniuojamikaipbiidvardZiai'tikakuzatyvasdaugkuriðlaikogagretiminès formos su -us (këtu' lünç _is (këturis). [viriose taimese valtojamos rizs),kuriosrytqauk5taiðiqplotelabaiþigalèjoirbaigiaiðstumliiËvartosenosseplg' r' septi'imas septitni, aíttioni, dev!'ni, nesnes su -is. Rytq Lietuvojà i:sigali kirðiav

kirtis daug kur fakultatyviðkai gali nios, aítrionios, devitnios. I3 eiles skaiðiuojant, sèptyni, àituoni, dèvyni. Ypað tai búti keliamas i pirm4 skiemeni: kèturi, peñki, íèíi, pasitaiko ir kitur (daugiausia búdinga vakarq aukstaiðiams kaunìskiams, taöidìr gali net galiines balsis nukristi, pvz., vaikq Zaidimuose)' Triskiemeniq skaitvardZiq kètur,sèptyn,ùítuon,dèvynlÌnbarkas,Sifrnas'Déltokiotrumpinimoplg'$105b' Beloc.pl'keturiuose,f.keturiosetipoformq'turimosabiemgiminèmsbendroskeprie-

nêra visai paradigminês' eina turíese... devyníese (net deíimtíese). Jos paprastai formos keturíesu... devyveiksmiais. Rytq aukËtaiðiq vilniðkiq plote vartojamos

(i -iesù). Yaúantai keturíeso, keturíesoj aptariami g 726. Apie z i5nykim4 i5 skaitvardãio keturì formq (çx2., këtrios 'keturios') kalbama $$ 105b ir 146. Apie

níesu

septynl> saptynì Zr. $ 57.

Dëíimt (deíimtìs)

$ 565. Sis skaitvardis tarmese büna linksniuojamas arba nelinksniuojamas. Abu variantai galimi toje paðioje ðnektoje. Daugelis Zemaiðiq, rodos, labiau linksta vartoti linksniuojamaji. Auk5taiðiq plote, prie5ingai, vietomis visai be jo i5siverðiama. Antai apie síesikus sakoma, pvz., dëíims ørklidm reikia døüg pãiaro arba turiù dëíims kíøuíìni4. Kaitomo varianto deíimtìs Sioje Snektoje visai nera. Apie Sakfn4, Pãpil! turima visa paradigma, tik nera pilnos nom. sing. formos, j4 atstoja trumpoji. Nekaitoma forma plaðiai svyruoja (net toje paðioje Snektoje): sakoma deíimts, deíims, deíimt ir deíim. visi variantai daugelyje vietq gali búti dvejopai kirðiuojami: dëíim(ts) ir deíiñ(ts). Jr¿ kilmç aiðkinti sunku. Vietomis dëíimt gali buti i5 acc. sing. deítuti, plg. dëíìml Luõké, Tirksliaî, dz. deíimó Dùsmenys. Pana5iai variantas dëíimts gali bnti i5 acc. pl. dëíimtis (plg. trlsdeíimls 'trys de5imtys') arba i5 nom. pl. dãiimtes (bent vakarq auk5taiðiq ptote). Variantas dëíimt lengvai galejo netekti -¿ ir virsti dëíim pozicijoje prie5 t, d.Skaitvardis deíimtìslinksniuojamas kaip i kamieno daiktavardúiai. Tarmèse esama formq su priebalsinio linksniavimo galünémis, pvz., gen. sing. deíímtès Sifrnas, Kaniavà, Aluntà, Svédasai, Kùktiikès, Kaltanénai, Adùti5kis, Tverõðius, RimSë, nom. pl. dëíimtes Kaniavà, Kaitanénai, Rimíõ, gen. pl. deíimtQ (labai plaðiai). Gal ir deíims yra senovinê priebalsinio linksniavimo forma? Zemaiéiai ir rytq auk3taiðiai vietomis turi gretimines linksniq formas su ã resp. fi kamieno galünemis. Nom. sing. paprastai iðlaiko i kamieno form4, taöiau uZfiksuota ir naujadarq, pvz., deiifitrd ÙZventis (reik5me 'de5imtakê korta' sakoma net apie Vilkavì5ki), deíimtë Kaltanènai'deðimtis'. Rytq auk5taiðiq plote dar pastebêta vyriðkosios giminéiformr¿ su ¡a kamieno fleksija. Apie Skãpi5ki uZraiyta gen. sing. dëíimðio, dat. sing. dëiimðiu (: d¿timðn¡ Ukmergê), instr. sing. dëiimðiu, nom. pl. deÍimðiai, dat. pl. deíimðitim ir t.t. Gimines pakeitimas, matyt, susijçs su iirhto itaka. Apie variant4deíiurh(tìs) kalbama $ 66a. Apie loc. pl. deiimtíese úr. g 564. Vienúolikø. . .devyní ólika

$ 566. Siq skaitvardZiq antrojo

demens vokalizmas tarmése lvairuoja. Zemai-

õiai, daugelis vakarq auk5taiðiq Siaulì5kiq, rytq auk5taiðiai panevêZìðkiai (iiskyrus pietryðiq kamp4 apie slesikus, Rãguv4) ir jq artimesni kaimynai iiaureje (papilfs, Vabalniñkas) turi -leka: vienúoleka... devynióleka.Dèl geografijos Siaurès Zemaiðiq 325

324

-l'7ka taip pat kildintina 1ó Jekq ($ 56). Priebalsio / nesukietèjimas rytq aukÉtaiðiq plote prie$ e (taúama Jeka I Jæka) rodo t4jl e esant antrinès kilmes, greiðiausiai, i5 ie. Tokiam kildinimui pritaria Skãpiikio apylinkes (uZ ploto ribq) tarimas ú9.núol\.ka (sen.) ll Í,ç.núolika. Plg. zíetelos lietuvir¿ úi'núol|ka (dêl ie > í, i' úr. $ 84). Abu variantai (su -lika ir -lieka> Jeka) atskirose inektose vartojami kaip gretiminiai. santykis tarp Jika ft -lieka, matyt, toks, kaip tarp inf. llkti it 3. pres. Iiëka. Fonetiðkai neai5kus Jieka virlimas -leka iemaiðiq tarmèje, nes ðia ie ðiaipjau monoftongu e nevirsta. Kad öia esama ypatingo vokalizmo redukcijos atvejo, rodo tendencija kai kuriose rytq Lietuvos Snektose visai iSmesti balsi: tariama vienúolka.'devynióllca. Apie tai kalbama $ 146. Pirmasis dèmuo vienúo-, dvit-, *it-, keturió'... devynió- tarmese bemaú nelvairuoja. Zemaiöiai sako vieniúoleka su ú, greiðiausiai, ið tokiq formq, kaip settynióleka. Kutäq pamario Zvejq Snektoje buta septiniólika

(ir aitiniótikø su i ið septi-), deviniólika éalia septynl, devynì QZTP 46). S 567. SkaitvardZiai 11-19 gali büti linksniuojami ir nelinksniuojami. Linksniuojamieji kaitomi kaip a kamieno daiktavardåiai, tik acc. sing. galirné svyruoja tarp -a ir -q. Galänç -4 bene labiausiai linkstama vartoti tuo atveju, kai skaitvardis atstoja daiktavardi, pvz., gavaü devyniólekø rùbli4, tai galiù penkiólekq tdu paskõIyt Papills. Nelinksniuojamq skaitvardZiq galünè -a, ypaé ið eilês skaiðiuojant, gali búti numetama net ir tose tarmèse, kur ðiaipjaul pralietuvir¿ *-ãiðlaikona (pvz., Skãpi$kis). Apie Kybártus uZfiksuota forma vienúoliks (buvo koks vienúoliks ämoziø J. senkus LKK III 152). Plg. dv!'tikas, tj'likasLZTP 46' Formq su -'r, sako, esama dar SalantQ ðnektoje (4. Salys Lkt 27). Jq randame ir senuosiuose kalbos paminkluose, tu. Y. Maäulis LKGrK 62. Gali búti -s pridèta gretiminiq deíiñ(t)s ll

deíiñ(t)

S¡ntas

$ 569. Linksniuojamas kaip ø kamieno daiktavardZiai. Sutrumpinta nom. sing. forma íiñts (íiñtc) neretai pasakoma ir tose ðnektose, kur ðiaipjau galünè -øs iõlaikoma. Kirðiuojama dvejopai: pagal IVirIIkirðiuotç. Antrasis variantas retesnis, labiausiai isigalejgs vakarq ir pietq aukstaiðiq plote. Rytq aukðtaiðiai daug kur linkç sakyti tris íirhtai, bet íímtaí rùbliy. Matyt, ðaknies kirðiavimas pirmiausia atsirado junginiuose 200 900 dêl tvirtesnio pirmojo dèmens (du. . . devynì) pabreZimo. Apie vaiant4 íiurhtas kalbama $ 66a. Tokie trumpinimai, kaip íim devynl'109', aptariami $

...

dev!,niasdeiimt (dvì dëíimtys

...

dev!'nios dëíimtys)

S 56S. Sie skaitvardZiai buna suaugg i vien4 arba nesuaugç. Abu variantai dai-nai vartojami toje paöioje ðnektoje. Antrasis bene labiau populiarus Zemaiðiq tarmeje. suaugusiqjq i vien4 zodi pirmuoju dêmeniu gali eiti nominatyvo (pvz., trisdeíimt) arba akuzatyvo (pvz., trìsdeíimt) formos. Labiau paplitçs antrasis tipas. Pirmasis kiek populiaresnis rytq Lietuvoje, pastebètas, pvz., apie Dùsmenis, Dotinénus, Kùkti5kes, Adùtiiki. Zemaióiq tarmêje buvusi pirmojo dèmens galüné kartais labai nusilpsta arba ir visai i5nyksta, sakoma, pvz., këturzdeiim¡. Pasitaiko ir labai neiprastq trumpinimq, plg. TirkðliQ Snektos fakultatyviðk4 taÅmq lië'tgt'kè' tþíè. íalia t¿ë.tpí¿lè{|'thf kètÒí!'44'. Antrojo demens pabaiga ivairuoja: sakoma, pvz., trìsdeíimtis, trìsdeíimti, trìsdeíimts, trìsdeíims, trìsdeíímt, trìsdeiim. Pirmasis variantas daugiausia paplitçs aukðtaiðiq tarmès vakaruose, antrasis (su -i ii dvì dëíimti) pastebêtas zemaiðiq plote (Alsédziai, zatënai, Telíiai, Kvédarna, Laükuva,

105b.

Túkstantis

pavyzdäiu.

Dvldeíimt

326

Viekðniai...), kiti perdem sumi5ç ir vartojami kaip gretiminiai ivairiose tarmese. Paradigmoje linksniuojamos formos labai susipynusios su nelinksniuojamosiomis. Nepaprastai margas kirðiavimas. DaLnai toje paðioje Snektoje kirðiuojama keleriopai. tsene populiariausias pirmojo dèmens kirtis (këturiasdeíimt), taðiau taip pat gana plaðiai kirðiuojamas antrasis dèmuo (keturiasdëíiml Kaniavà, Svédasaî, Panemunõlis, Kùktiðkes, Palú5e...) arba net abu (kèturiasdëíiml Luõkè, Sakfna, Vilkavìðkis, Skãpi5kis, Zietela...). Kai kuriose Snektose antrasis démuo vietoj kirðio gali turèti tik pailgint4 balsi, pvz., këturiasdëíimts Pùnskas arba këturiosd¿íim Adùti5kis. Perkant ar parduodant ivairiose tarmèse dainai vartojami slavizmai desãtkas '10', kapà'60' ir hibridai dvìdesëtkis'20', trì(s)desëtkis'30' arba pùskapis '30'. Plg. tùzinas '12' , pùstuzinis '6' . Zletelos lietuviai dar turi skolini søraínià '40' .

$ 570. Sio skaitvardZio gimine ir linksniavimas gerokai lvairuoja. Matyt, jis buvo moteriðkosios giminès. Rytq aukðtaiðiq tarmeje apie Skãpiðki ir Liñkmenis aptikta nom. pl. forma túkstantes 'täkstanðiai'su priebalsinio linksniavimo galüne. Daugelis Zemaiðiq ir rytq auk5taiðiq túksíãnt¿ linksniuoja kaip i kamieno moteri5kosios gimines daiktavardZius. Kartu su kitais i kamieno baritonais senovéje

jis ðia daug kur perejo i ia (rytqaukitaiðir¡ plote) arba é (abiejose tarmêse) kamienus. Variantas túkstanðia vartojamas, pvz., apie Panemunëli, Svëdasus, Dùsetas, Ùten4, Sãlak4, Liñkmenis, Dotinënus, Tverõðiq, Ririr5ç. { ê kamien4 perèjusi variant1 túkstantè taÅbemai, visi Zemaiðiai, ii rytq auk5taiðiq jis pastebétas apie Debeikiùs, Ãlunt4, Liñkmenis. Tur bät, íiñtto ltakoje atsirado vyriðkosios gimines ilakamieno forma túkstøntis,-ðio. Labiausiai ji isigatêjo vakan¿ ir pietq auk5taiõiq plote, taip pat rytq aukðtaiðiq pietvakariq puseje þanevêZìSkiai ir artimesni jr¡ kaimynai), nors, kaip gretimine, pastebéta ir kitur. Liñkmenq apytinkèje uZfiksuotos visos keturios formos: l. túkstantis,-ties,2, túkstanöia,3. túkstantè ir 4. túkstantis,-ðio. Apie Pãpili senovines i kamieno formas linkstama vartoti tik kalbant apie pinigus, ðiaipjau 327

kdrvei '4000 rb ðia isigalêjo ila kamienas: sakoma këturias túkstantis mokëio mokejouZkarvç,,betvãrëimonelèstúkstanðiaisídudyt.[vairiakamienèsformossutinkamosjausenuosiuoseraõtuose,Zr.BügosRRII637_638irV.MaZirrlio (stúkstantis) zr' $238' Tostraipsni LKGrK 63-64. Apievariantus supridêtiniusApie Ãðmen4 kie trumpinimai, kaip túkstàn(t) devynì '10b9', aptariami $ 105b. jos nepastepakraSðiuose búta formos tumstas, ir. MiLLG ry 176,182. Dabar rytq Lazúnai (tabeta: daugiausia vartojamas baltarusiq skolinys tlsiaðiaslltrsiaðß riama tør:-) arba tìsëiis ll tìsëðía Zletela (tariama liìr-)' Milijõnøs

it

f.

trejósna girdetos apie Palómenç, Ùkmergç.

3. Kuopiniai

i'odLi\ balsi galüne (notius) aptariamas $ 392. Rytq aukxtaiðiai abiejq svetimq daug kur keiðia ! uo (milijuõnas, nuõlis $ 68)'

o

2. Dauginiai septltneri, aítúoneti, devit' $ 572. Aukðtaiðiq tarmèje gana plaóiai sakoma ið moteri5kosios

fa5ìitinys,-Raguvà, Ukmergõ, Zietela) su kirðiu këtveri, giminis, plg. septj,nerios. Apie Jùkiðkius, zietel4 kirðiuojama net víeneri, vartojamas pat daugiausia taip ketverì) (-eri iÉ llrnur¡'. vu-riuoiu. dvejerì, tìejerì pastebêtas apie Dùsmenis, Gélvonus, Kaisaivairiose aukðtaiðiq tarmes Snektose, tisK, nâgoua, skãpiðk!. vietomis sakoma ft deíimterì (Leipalingis). Daugelis daZpi"tq ir ryiq aukðtaiðiq turi formas penkelì... devynetì, plg. kelì. Jas vartojamos

,rri (pvz.,5akfna,

jau

ra5-

senuosiuose niausiai kaip gretiminås Salia penierì... devyneû. Sutinkamos ketvelì (Debeibet net treielì, dveielì, tik ne tuose (Dp, ÞS;. nutu, girdèta sakant turi ë ió dvëiekiai, svêdas aÐ arba kelverelì (Rimðõ). Gélvonr¿ Snektos f . vënelias vyriðkosios ðalia tik rtos. Dauginiai skaitvardZiai linksniuojami kaip bÙtdvardziai, SifirPùnskas, gimines akuzatyvo galünés -øs vietomis turima -is (pvz., vilkavìókis,

Yilkavlskis' Ukmergë'

bevardes giminès formq, pvz', dvëia tiek paliko'. zarasai, bóðis mus këtv er a pàmetë zletela'lèvas mus keturis vartojant kiekinius: galima isgirsti vietoj dauginiq skaitvardziq tafmese neretai büdinga rytq daugiau sakoma yienì mëtai, tris dùrys ir pan. Tokia vartosena îet api.SáAouã, l,*iútirr., Sët4, Bì.Zrt dauginiai skaitvardZiai'4'-'9' svyraDel vartosenos ""tri"i-¿fr*r. bemaú visai nevartojami, juos pakeiðia atitinkami kiekiniai. zr' J' senkus LKK tarmeje, kaunìðkiq aukstaiðiq vimo (iõ dalies ji pastebima ir uukurq

ir

trejúosna,

nùlis

$571.Vakarqaukítaiðiaikaunìðkiaimilijõnqkirðiuojapagallkirðiuotç tariama miliiò(milfrónøs J. senkus LKK III 153). Pietq aukðtaiðir¿ plote vietorris r' dial' uo"Lo' Apie ioiiprr.,Dusmenysè). Vietoj nùlis daugkur sakoma nõlis'plg' su iz kamieno nòlis.Yatiantas Jùkiskius, Palómenç, bùr-"nir, Adùtiski uZfiksuota

nas). Esama

III I 53 - 154) vienur kitur dauginio skaitvardZio '2' linksniq formos isigalejo to paties kiekinio skaitvardZio paradigmoje: vietoj dviejQ sakoma dvejî¿ (Jùki5kiai, Raguvà, Síesikai, Ukmergë, Kùkti5kês ir kt.), vietoj dvíem, dviëm kai kur (apie Palómenç, Ùkmergç...) vartojamos formos dvejíem resp. dvejais, f. dvejõm (dvejóm?), vietoj dviejúose, f. dviejóse daugelis rytq ir kai kurie pietq aukðtaiðiai sako dvejúose, f. dvejóse, lygiai kaip ir vietoj ill. dviejúosna, f. dviejósna - atifinkamai dvejúosna, dvejósna. Daugiau ar maäau fakultatyvi5kai pasakoma net trejQ (JùkiSkiai), trejíem, f. trejóm (trejõm), trejaîs, f. trejõm (trejóm), trejúose, f. trejóse.Iliatyvo formos

$ 573. Yietoj dvëjetas, trëjetas iemaiéiaiir Zietelos lietuviai sako dvëitas, tréítas (dvê'c, trê'c Kretingà). Greitoje kalboje tai pasitaiko ir vietomis vakarq aukðtaiðiq kaunìðkiq plote (Vilkavì5kis). Lietuviq kalbos iodyne pateikiama forma ãbeitas'abejetas' i5 Gervëðiq ir Liikiavõs QKZI4). Kropiniai skaitvardZiai linksniuojami kaip a kamieno daiktavardZiai, nors kartais (labai retai) vienur kitur pasakomi ir su bädvarclZiq galünemis, pvz., uÈteks tos dróbès dø trejetam maríkiniy VilkavìSkis (J. Senkus LK-K III 155). Rytq Lietuvoje plaöiai vartojama nom.-acc. n. forma.Õiasakoma, pvz., atbëgo peñketa(fu peñketas) vaiki¿,turiùtrëjeta(ir trëjetq\ dukterQ fu pan. Vakaruose ði forma reta, taðiau vietomis pasitaiko, pvz., augìna aítúonetavaiki¿Geistarai. Zietelos lietuviq Snektoje populiaräs kuopiniq skaitvardZiq kilmês prieveiksmiai su -le.' sakoma, pvz.,ãnys dveitè iiéi Zíetelon 'jie dviese iiejo i Zietel4', mës treitè bùvom Lydõj, ketvertè pióvë píevq, ãnys ten aítuontè bústa 'jie ten aðtuoniese gyvena' ir pan. Skaitvardi dvëietas ivairiose tarrnese plaðiai pakeiðia daiktavardis póra. Tam reikalui vietomis vartojami variantai su kito kamieno galünemis, pvz.,põrís Sakfna, póras Kretingà (bet z,í anùdums iíeß graíì p órø).

4. Kelintiniai

$ 574. Linksniuojami visur kaip budvardZiai. Skaitvardis pìrmas,-rì laipsniuojamas. Plaðiai vartojamajo bevardès gimines forma. Ji kirðiuojama dvejopai (daZnai toje paðioje Snektoje): pìrma ir pirmà. Labiau paplitçs antrasis variantas. Zemaiðiai sako pirmù, greiðiausiai, su -ø ið ø kamieno büdvardZiq, plg. platù (g 109a). S 575. SkaitvardZio añtras,-à ilgesnç form4 ãntarøs,-ø i5laike rytq aukðtaiðiai vilnì5kiai ir jq kaimynai pietq auk5taiðiai apie Trakùs, Valkininkùs, Karriãv4, Rama$kónis, Ródüni4, Rùdni4, Musteïk4. Õia visa paradigma paprastai turi Saknies kirti, nors vietomis daugiskaitos formr¿ kirðiuojama galünê (toks kirðiavimas 325

328

retesnis). Dël øñtøras> añtras plg. ç 105b. Lietuviq kalbos ploto pietuose apie Pùnsk4, Zietel4vietoj pusañtro sakoma puseñtro. Plg. pusiñtaro Lazitnai (LKK II 223s) < puseñtaro. Zietelos lietuviai skaitvardi añtras i5laiké tik Zodyje .puseñtro (sako ir pusøñtro, net pusoñtro), Siaipjau vietoj jo vaftoja ivardi kìtas, pvz., jaù mán sëíiøsdëíim kitì mëtai' ...62-ri metai'. Tam tikrais atvejais kltas galipavaduofi øñtr4 ir kitose tarmèse, ir. LKZ V 901-902 trëðias (trèc) turi acc. sing. form4 trëÍ!, kaip ir Salia svëðíqs (svèc) yra sr,øll ($ 75b). Vietoj f. treðià Siaurès i.emaiöiai sako tretì, plg.

$ 576. Zemaióiaiialia

ialì'Lalia' (ç 429). $ 577. Yietoj aítuñtas,-à kai kuriose tarmése

sakoma aítuõntas,-à su øo ið aituonì. Toks variantas pastebetas pietq Lietuvoje apie N. Ûta (f. Senkus LKK III 156), Pakúoni (LKZ I 282), Dùsmenis, Perlójq, Kaniãv4, Zletel4, net Gervéõius (LKZ), taip pat Siaures Zemaiðiq ir artimesniq jq kaimynq plote (àít|'nc $ 81). Pietuose vietomis tariama su akutu: aitúontas, f. aitúonta (Pakúonis, Zletela, Gervéðiai). Seni Zmonês, ypað tautosakoje, Salia septiñtas,-à ir aítuñtas,-à kartais pasako sëkmas,-à, ãímas,-à, plg. daiktavardZius sekmãdienis, sekmìnës. Snekamojoje kalboje ðios visai jau bei5nykstanðios formos girdètos apie Kalnãli, Gerviniùs, N. tlta (J. Senkus LKK III 156), Pándèli. I5 kitq vietr¿ pavyzdùiai pafeikiami LKZ I274. $ 57S. Salia vienúoliktas,-a ... devynióliktas,-a ryt4 auk5taiðiai turi formas vienuolìkis,-ë. . . devyniolìkis,-ë. Daug kur abu tipai vartojami kaip gretiminiai. Tam tikra specialia reik5me (kalbant apie skiet4, kortq jokerius ir pan.) variantai st -likis pasitaiko net apie Daukiiùs, N. Ûta (J. Senkus LKK III 158). Jie linksniuojami kaip ila resp. ê kamienq.daiktavardäai, tik dat. sing. m. formos kartaiq gauna pronominalines kilmés galünç (vienuolìkiui, ret. víenuolìkiam). Apie -likis,-d kilmç radé

V. MaZiulisLKGrK 43-45. Sporadi5kai vienur kitur (daugiausia rytr¡ aukðtaiðiq panevéZìíkiq tarmes ðiaureje) pasitaiko kontaminaciniai variantai vienuolikiñtøs,-à ... devyniolikiñtøs,-à (plg. devinióliktas+deviñtas). PavyzdZiai pateikiami Jauniaus Gr. 157 ir LKZ (s.v.). $ 579. Kelintinis skaitvardis íirhtas,-à (pvz., àí ttÍu sqkaù íirhtq kaitq Síesikai) döl formos vienodumo su kiekiniu skaitvardZiu daZniausiai pakeiðiamas ivardãiuotine forma (iímtàsis,-óji). Taip patvietoj túkstantas,-a (pvz., túksta.ntas sikis Yilkavì5kis, gal ír duõs kokiQ túkstantq dãliq Slesikai) paprastai sakoma túkstantasis,-oji.

V.

VEIKS MAZODZi

U

AS

MENAVI MAS

1. Benclrieji dalykai

a. Apie dviskait4 $ 580. VeiksmaZodZiq dviskait4 turi

Zemaiðiq tarmês vakarinê dalis maZdaug pat vakarq auks-

iki viekðnifl-Tel5iQ-Laükuvos-Silãles-vainùto linijos, taip

taiõiai kaunì5kiai apie Jùrbark4, K. Naümiesti, Kybártus, Grìskabüd!, Sakiùs, veliúon4, vilkiia ir Pagëgius, víesvilç, smalininkùs , it. D. Gargasaités sudaryt4 zemélapi MAD 1964 2 208. J4 rurêjo prusr¿ lieruviai (Kur5aiðio cï. $: 1065 ir kt., LZrP 47 ir kt.). Paribiais dviskaitos formos vartojamos greta daugiskaitiniq, pvz., mùúl sùkava ll sùkame. Temaiöiai rytiniame pakraðtyje (ypað ðiaurèje) teturi tik antrojo asmens formas: sako, pvz., jùdu sùkatau, bet vëdu sùkam. Aukðtaiðiq tarmés plote tokio skirtumo nepastebéta. Gal bät, kaltas antrojo asmens Zemaiti5kos formos i5siskyrimas ið paradigmos (vienu skiemeniu ilgesnè)? Sporadi5kai atskiros dviskaitos formos, nebesudaranðios sistemos, pasitaiko ir toliau rytus uz nurodyto I ploto ribq. Jos aptiktos, pyz., apie pãgramant!, ùzvent!, Kursënus, net sêdu;a. vadinasi, dar neseniai veiksmazodZiq dviskaita buvo vartojama plaðiau.

b. Apie sangr4iinig veiksmaiodii4 formas $ 5s1. sangr4ziniq veiksmazodziq galünése, apsaugoti dalelytès si, iðliko

nesutrumpêjç ilgieji akütiniai balsiai. Pati sangr4Zos dalelyte trumpinama, jos balsi i linkstama numesti kaip netekusi morfologinès reik5mès element4 ($ 106). Daugiskaitos formos sùkamësi 'sukamés', sùkatësi'sukaté.L labai retos, pasitaiko senq Zmoniq kalboje, rodos, tik vietomis vakarq ir pietq aukõtaiðiq paribiais. Dviskaitos formos sùkavosi, sùkatosi visai negirdètos: téra tik sùkavos, sùkatos ùe. sùka| tavos. Geriau balsi iðlaiko vienaskaita. Formas sukriosi, sukíesi (raíøùsi, raiøisi ir kt.) turi daugelis vakan¿ aukstaiðiq kaunìðkiq, taip patkai kurios pietq ir rytq aukstaiðir¿ Snektos, pvz., apie Pùnsk4, Zasüùs, síesikus. Dar plaðiau islaikoma -i 3. pers. formose (sùkasi, tìkisi, rãíosi.../. Bendraties, padalyvio ir pusdalyvio formose -i labai retas, girdetas (ret.) tik kaunìSkir¿ plote. $ 582. sangr4Zos dalelytê -si tarmêse dar turi vaiant4 -se. Jis pastebétas daugiausia paprüsès ðnektose. Büna tik galünéje. Po priesdelio vlsur tèra -si-. Antai apie Rudamìn4 asmenuojama: 1. sing. røíøùse,2. sing. raíaise, l. pl. rãíomës rãíomëse ll (ret.), 2' pr. rãíotës ll rãíotëse (ret.), 3. pers. rãíose, bet tik pasirøíaù, pasirøíaî ir t.t. Sios ðnektõs -se negali büti is x-sg, nes ðia g verðiamas í. Kadangi Ruàaminoje 331

esamojo laiko a kamienas turi 1. sing. formq sukúosiu (j4 vartoja daugelis kaimynq vakarq aukStaiðiq kaunìSkiq) su -r¿ i5 nesangr4Ziniq veiksmaZodZiq, o 2. sing. tera sukíesi (ne sukíese!), tai 3. pets. sùkase galima suprasti kaip sùkasia, plg. trdukiu, tráuki, trdukia.IS 3. pers. -se galëjo paplisti i kitas formas ir isitvirtinti vietoj -si ten, kur tai padaryti netrukde sistema. E. Mikalauskaites duomenimis, Rudaminoje sakoma: L sing. raíaùse, raíitdavause, sùktause 'sukðiausi' (bet sukúosiu, tikiúositi, sùksiuosiullsùksiesiu),2. sing. raíaîse, raíjtdavaise, sùktaise 'suktumeisi' (betsukíesi, tikíesi, sùksíesi, imper. sùkis), 3. pers. sùlcase, tìkise, rãiose, raíitdavose, sùkt4se (bet fut. sùksis), taðiau l. pl. sùkamës, tìkimès, rãíomès, raíidøvomës, sùksimès, sùkimës, sùktùmès,2. pl, sùkatès, tìkitës, rãíotès, raíldavotës, sùksitès, sùkitës, sùktùtès (seniai kartais pasak4 I. ir 2. pl. variantus su -,se, net -si), inf. sùktis. Dalelytês variant4 -,se gavo net dalyvis su pusdalyviu: sakoma praùsiantyse (praes. act. pl.), sùkçse (pradt. act.pl.), pëítase (pnaet. pass. n.), sukdamóse (sing. f.), sukdamíese (pl. m.). Einant nuo Rudaminõs Siaures vakarq link, -se vartojimo sfera laipsniðkaimaúëja. Plaðiausiai sutinkamos 3. pers. formos sl -se (sùkase ir kt.), pastebetos visoje paprüsêje, pvz., apie Liubãv4, Kapsùk4, Jùrbark4, Pãgramanti. UZfiksuotos (seniq kalboje) net apie Survìli5ki. Kitos formos su -se retos. Jùrbarko apylinkèse seniai kartais pasako inf . sùktise'suktis' (var. sùkties, daún. sùktis). Kuríiq pamario Zvejq õnektoje variantas -se buvo tvirtai isigalejçs visq laikq vienaskaitos formose: ðia sakydavo ir l. sing. sukúose 'sukuosi', 2. sing. sukíese 'sukiesi' (LZTP 47)'D.alelytè -se sutinkama jau senuosiuose Prüsq Lietuvos ra5tuose, Zr. Hermano Lit. Stud. 83 tt.

S 5S3. Formos su du kartu pakartota dalelyte retos, pasitaiko daugiau ar maäat sporadiðkai, pvz., 3. praes. sùkasis Vilkavì5kis, Palómenê 'sukasi'. Rytq auk5taiðiai panevèäðkiai apie Ramfgal4 (Masiokq km., 3 km i õiaurç) asmenuoja: 1. sing. kalbúosiuosi (ðia -si - -sùt),2. sing. kalbíesiesillkalbíesi,3. pers. kaibasisill kalbasi, bet 1. pl. kalbasiam, 2. pl. kølbøsÌat. Daugiskaita pasidaryta pagal paprastuosius veiksmaZodZius, nes d,ël -ia ir -i foneti5ko sutapimo ðnektoje 3. praes. kalbqsi ir áudZia turi vienod4 pabaig4GÐ.- Rytr¿ auk$taiðiq tarmes plote sangr4Zos dalelytÖ vietomis pridedama prie sutrumpèjusios 1. pl. formos: sakoma, pvz', sùkams'sukamès', tìkims'tikimes', rãíoms'raSomès', sùksims'suksimés', sùlcims'sukimês'. Tokias formas bene gyviausiai vartoja kupi5kénai, taðiau jos pastebétos ir kitur, pvz., apie Panemunêl!, Adomlnç, Svëdasus, Debeikiùs, Ãlunt4, Kaitanènus. Jas turi net Õiornos Padinos lietuviai (Jer5ovo raj., Saratovo srt.), perkelti i5 rytq Lietuvos po 1863 m. sukilimo (4. Vidugiris LKK VII 200). Uogìniuose i5laikomas sangr4Zos dalelytès balsis: sakoma, pvz., sùkamsi. Siaurès ùemaióiai kretingìðkiai ir kai kurie teliìSkiai panaðiai pasidare 2. dual. form4 sùkataus (plg. nesangr4ùinç sùkatau) ialia sùkatayos. - Vakarq auk5taiðiai kaunì5kiai l. sing. form4 sukúosiu'sukuosi' (Vilkavì5kis, Garliavà ir kt.) vietomis perdirbo i sukíesiu (pvz., Liubãvas) su ie ið 2. sing. sukíesi. Plaðiau sakoma l. fut. sùksiesiu (pvz., Liubãvas, Rudaminà) arba aaa

sùksíesu (K. Naümiestis, plg. sùksø'suksiu') 'suksiuosi'. Esama net sùksisiu,2. sing. sùksisi 'suksiesi' (Liubãvas) su i i5 3. fut. sùksis.

S 584. Lietuviq kalbos ploto pietq ir rytq pakraððiuose kai kuriq veiksmaindliq sangr4Zinès formos, skirtingai nuo paprastqjq, gauna galünês kirti. Labiausiai paplitçs bütojo laiko III asmens galünés kiröiavimas. Zemiau pateikiami pastebëti pavyzdäai: a) dëjõs Rudaminà, Gervëðiai. Adùti5kis arba dëjosì Zletela, ejõsí Pùnskas 'sekèsi', leidosì Zîetela, radõs Rudaminà, Marcinkónys, Varenà, Noðià, Ramaðkónys, Laz'ûna| Dùsetos (Bügos RR III 82Q arba rqdõsi PÌ;rrrskas, rødosì Zietela, Dievëniðkés, Gervëðiai, rinkõs Adùti5kis arbarinkosì Zietela, sddôs Rudaminà, Dùsmenys, Marcinkónys, Noðià, Rama5kónys , LazÍtnai, Dùsetos (Bùgos RR III 826), Adùtiðkis, Tverõðius arba sëdosì Zietela, Dievõniíkès, Gewëöia| stojõs Rudaminà, Léipalingis, Noðià, Ramaðkónys,Lazínai, Dùsetos (Bügos RR III 826), Adùti5kis arba stojosì Zìetela, Dievëni5kés, vijõs Lazitnai, Adùtiðkis, b) davãs AdùtiSkis arba davèsì Zietela, dZiaugãs Tverõðius, êmës Rudaminà, Iéipalin gis, Laztrna| Gervëðiai arba ëmèsì Zíetela, gríebës Adùtiðkis arba gríebãsi Pùnskas, gulës kadaminà, Tverõðius arba gulësì Zletela, kèlãs Léipalingis, Adùti5kis, Tvetéðius, metãs Rudaminà, Lazinai, Adùtiðkis arba metësì Zietela, Dievêni5kès, metãsi Pùnskas, puolãs Noðià arba puolësi Pùnskas, .stvèrësì Pùnskas, søkãs Rudaminà, sviedõs Lazttnai, vertës Rudaminà, Léipalingis, Adùtiðkis. Geriau i5tirtoje Adùtiðkio Snektoje, be nurodytqjq, pastebéta galünq kirðiuojant dar Siq veiksmaZodZi4: a) klojõs,likõs, b) brukõs, bûrãs, dengës, gynës, gyrãs, kasãs, kepës, külõs, lcuopës'valési', kvietõs, meldãs, mynãs, muíës, neíãs, peíãs, pylãs, pynës, píovës, pliekãs, ruoíës, segãs, skynës,

skyrãs, skulës, stiebãs, íèrës, tíipës, vedës, veàõs. Õia galUnes kirðiavimas nepasiZymi pastovumu, greta vartojami ir variantai su Saknies kirðiu. Daugelyje vietq gali büti kirðiuota ir daugiskaitos formq galtrnê, pvz., sëdomõs, s,ldotãs Noðià, Zíetela, Gervëðiai, Tverëðius (ir sëdõmës, sëdõtës). Apie Adùti5ki, rodos, gali büti dvejopai kirðiuojamos kiekvieno veiksmaZodZio f . ir 2. pl. formos. Zietelos ðnektoje galünés kirti gali gauti dar kaiikuriq veiksmaZodZiq bendratis, liepiamoji nuosaka, taip pat esamojo ir büsimojo laikq III-sis asmuo, kartais ir daugiskaita. Pastebêti pavyzdäiai; a) inf. dëtìs, duotìs, gultìs, imtìs, klaustìs, leìstls, mestìs, rastìs, rinktìs, sëstìs, stotìs, vilktìs, b) imper. gulkìs, rinkìs, sëskìs, stokìs (plg. sãskis ll sëskis, stõkß ll stókis Sakfna) ir l. pl. gulkimës, rinkimãs, sèskimõs, stokimãs, 2. pl. gulkitãs, rinkitês, sëskitãs, stokitãs, c) 3. praes. randasl, renkasì, sëdasì; stojasl, stovisì, d) 3. fut. dësìs, duosìs, Ieisìs, røsls,rinksìs, sdsis (1. sing. sësùios, 2, sing,sèsíes),slosis (1. sing. stosirios,2. sing. stosíes) ir 1. pl. sèsimãs, stosimãs,2. pl. s, s t o s it ës. Pana5iai kirðiuoj ama Lazíinq apylinkèse.

s ës i t ã

$ 585. Prie5dèliniq veiksmaZodZiq sangr4Zos dalelytés vieta tarmèse svyruoìa. Siaurés áemaiéiai kretingì5kiai sako dvejopai: apsipìltillapipìlties, iísìmiegoti ll iímiegóties, isillpti ll ilìpties, susidrti ll sudrties ir pan. Kai kurios poros turi tam 333

tikr4 prasmês skirtum4, pvz., atsiràsli 'dingus kur nors, vel atsirasti' ll øtràsties'kq nors sau rasti', pasimèsti'dingti, prapulti'llpamèstíes'paðiam k4 nors pamesti, prapuldyti', pársidirbti'pervargti nuo darbo' ll párdirbties 'sau kq nors i5 sena padaryti nauja', susibárti 'susipykti' ll subdrties 'subarti (pvz., Suni kad klausytr¡)' ir pan. Ið pavyzdZiq matyti, kad variantas su -si- tarp prieidelio ir Saknies vartojamas tuomet, kai veiksmas daugiau nukreiptas i pati veikèj4. Tuo atveju veiksmaZodis neturi tiesioginio papildinio, ji lyg ir atstoja sangr4Zos dalelyté. Variantas su si gale paprastai turi tiesiogini papildini. Plg. pasitrduk arðiaîl 'prisitrauk (pats) aróiau',bet prir r duki s kedãlç arðiaù 'pritrauk kedç arðiau prie savçs'. Taóiau grieio skirtumo vartosenoje nëra.Kalnãlio apylinkêse sakoma, pvz., ài tQ vøîkq surìíiuos, ísikìíiu ir neíiúos. KaikurieveiksmaZodZiaisangr4Zosdalelytçvisuomet turi tik po prie5dèlio, pvz., atsibùsti, lsìnorèti'isinorëti', isìmylèti 'isimyléti', isigérti. Kitq ji büna tik ùodiio gale, pvz., iíeîties'paðiam iíeiti', ieîties'paðiam ieiti', prari'tíes'paéiam praryti', pasiùsties'paðiam pasiusti'. Klaipedos kra5te prie5délèti veiksmaioóäiai paprastai turi dvi sangr4Zos dalelytes (po prieðdelio ir iodùio gaTe), pvz., apsipìltíes, iísimiegóties ir t.t. Sporadi5kai atskirus veiksmaZodZius ar jq grupes su si ZodZio gale arba su dviem si vartoja bemai visi Zemaiðiai ir artimesni (ypað Siaurêje) auk5taiðiai, taip pat pietryðiq pakra5ðiq lietuviai, ypað apie Zietel4, Lazúnus. Daugelis áemaiói4 si nukelia i gal1 Índäuose su neiginiu ir be-, te-, tebe-, pvz.,. 3. praes. nèínekøs'nesiSneka', bèínekas 'besiðneka'ir pan. Taip elgiasi ir pakraðtiniai auk5taiðiai, pvz., apie Sakfn4. Õia dar sakoma 3. praes. atsìmenas'atsimena', pa' sitrdukias 'pasitraukia' ir t.t. Plg. 3. fut. susívè,íls 'susive5', pørsinèíis'parsine5' (Siauliai). PavyzdZiai i5 Ziefelos: a) 1. sing. praet. apdengrøûs 'apsidengiau', 3. praet. nepagr[åãvosi 'nesugriZo', 3. cond. pamókytqsi'pasimokytq', neguldãvyt4sipës'nesigultr¿'(si pakartota po dalelytes pè),imper. neiuolcíesi 'nesijuok', b) 2. sing.Ipraes. insidairøis 'isizi[ri', 1. pl. fut. pasibuöiúosimds 'pasibuðiuosime', 3. cond.lriÍsìpraîìsr4sþ 'i5sipraustq'. Apie dalelytés -si- po prieÈdèlio pakeitim4 -s- rytq Lietuvoje kalbama Ë 142a.. Apie -sË balsio prilyginim4 ilgajam y Ëiaurês Zemaiðiq teliì5kiq plote Zr. $ 59.

S 587. Prie5deliniq veiksmaZodZiq kirðiavimas tarmese labai margas. J! i5samiau apraõyti truksta duomenq. Daini alvejai, kai toje paðioje tarméje atskiri veiksmazodüai kirðiuojami dvejopai. Aptai vaka*¿ aukStãiðiq kaunìðkiq plote sako, pvz', ìísiunðía ir iísiuñðia, pàåíuri fu pøáiñri, prigløudzia ir prigtaüdíia, nèkenðia ir ne_ keñðia (J. senkus MAD 1958 2 r37). vakarq auk5taiðiai Siaurì5kiai apie sakyna, A' Jonaitytes duomenimis, fakultatyvi5kai kirti nukelia i kiekvieno veiksmaZodZio priesdéli, matyt, derindamiesi prie tokiq, kurie taip kirðiuojami dél tarmèje veikian_ ðio kirðio visuotinio atitraukimo desnio: pagal nèbegaliu < nebegaliù sako ir ripsË suku ialia apsìsuku. Jq kaìnrynai ùemaióiai labiausiai linkq prieíJelio kirti apiuenarinti esamojo iaiko formoms, kurios anksðiau priklausé kamienui: sako nèkent(a) 1a 'nekeñöia',pàbeng(a)'pabaigia'fut.t. Zieteloslietuviaimêgstaesamojolaikoformose

kirti nukelti i priesdei¡ i! rrumpos ir cirkumfleksinès Saknies, pvz., àteima,ateina,, iñtait'ieina nèmiegmu 'nemiegù', nèziûri'neäitri,, sàpranta:sirpraRta, ir t.t. Daug reðiau jie kirtj nukeria nuo akûtines Saknies (nèdirba;nedìrba,,'nùmiríta.numìr5ta, ir kt.). Apskritai, zieteloje labai svyruojama: fakultatyviskai pasakoma net nekaiba

'nékalba', nup e Ìka'nùperka', nekãsø.nèkasa', nevõgiø, nèv agià, . s 588. I klausim4, keriam4 prieðdériniu veiksmazodziu,ìarmése vietomis lprasta atsakyti tik prie5déliu (praleidziant pativeiksmaZodi) pyz., ar nupióvët íiënq? _ t Nù! Ar pravaiiãvo maíina? - prà! Ar jau ìíkepë dúàna? Ii, iit seniai jøu. Pig. analogi$k4 neiginio vartojim4: Ar nematei Jono? :_ NelTokia prieðdélio var_ tosena, rodos, labiau paplitusi Siaurinêje Lietuvos dalyje, tiek zemaiðiq, tiek ir auki_ taiðiq plote, taðiau Linoma ir kitur, pastebéta, pvz., apie silatç, sakils, ùt-.rgç, net Alftq, Léipalingi. Kartais netgipana5iai atsakoma neprieðdtfinio veiksmazodzio pirmuoju skiemeniu, pvz', Ar girdëjøi? Gir. Daugiau tokiq pavyzdziq pateikia J. Paulauskas LK III 319-320.

2. Esamasis laikas a. ø kamienas

$ 589. Literatririnès Vienaskait

c.

Apielprie 5dèlinius veiks mallodZiu

s

$ 5S6. Prie5deliai aptariami prie atitinkamq prielinksniq ($ 734 tt.). Apie at-lati-lata- kalbama $ 142b. Prieðdélis dø- daugiausia vartojamas rytq Lietuvoje, taðiau turimas (retas) ir vakaruose, net ù.emaióiq tarmes plote, pvz', dadëk drùskos, dapìlk rñgíðio'...rügðties', nedakëpçs lne visai protingas' (Kretingà, bel napórkëpusi dúona, nepdrvirç kopñstai), nedagiírgs'ne vìsai prisigerçs' (Tirk5liaî), dadùrti 'pridurti' (Luõkè). Apie ji ra5e V. MaZiulis BCfl III 127 -133. Apie raz-, pad- kalbama, $ 16. 334

a

kalbos paradigma:

Daugiskaita

l.

sukù sukúos(i) 2. sukì sukíes(i)

sùkame sùkamës sùkate sùkatës

3. sùkø sùkas(i) *-tio, ùr. Lmr. Nr. 27. Refl. -uosi, -uos, -uose, -uosiu, -uosiuosi, -iesíu, ir. $$ 5Sl -5g3. $ 591. 2. sing. -i < *-íe (aukðtaiðiai, zml. Nr. 22) arba -*í (ùemaiöiai, Eml. Nr' 21). Refl. aukðtaiðiq tarmeje -iesi, -ies, -iese, -ìesiesi, zr. gg 5g1-5g3, ùemai_ ðiq tarméje -ys.

$ 590' 1' sÍng' 'u

I

335

$

592. 1. pl. auk5taiðiq tarmèje -am(e)

< *-amë,Zemaiðiqtarmëje -am < *-amã.

Refl. auk5taiðiq tarmeje -amësi, -amës, -amèse, -asiam, -ømsi, 'ams, ãr. $ $ 581 - 583, Zemaiðiq tarmeje -amos. Pilna auk5taiti5ka nesangr4Ziniq veiksmaZodZiq gahlnê -ame labai reta, pasitaiko tik vietomis kaunìðkiq ir jq kaimynq plote, pvz., apie Léipalingi. A. Vidugiris Zíetelos Snektoje yra girdejçs pasakant -amè su d ið sangr4Ziniq veiksmaùodäir¿. Zemaiói4 pilna galäné -ama, trnima dar XVIII a. tekstuose (ZCh), dabar visai nebevartojama. Sveikas -a pastebètas tik Kalnãlio apylinkès liaudies dainq liepiamosios nuosakos formose, pvz., sakykiamà sudievù 'sakykime sudiev', íaudykíamà, vøikeliaì'Saudykime, vyrukai' (galunès kirtis, greiðiausiai, del ritmo). Formr¿ su -ø vietoj -e yra ir aukðtaiðiq tarmés asmenavimo sistemoje. Daugelis rytr¿ aukðtaiðir¿ turi L pl. fut. galünç -sma'($ 663). Atematinefotma eimà 'eikime', kaip liepiamosios nuosakos reiSkeja, vartojama dar plaðiau ($ 624). Liaudies dainose, uZraðytose rytq auk5taiðiq kupiikënq ir jq kaimynq plote, pastebetos liepiarnajai nuosakai vartojamos formos ne tik su -a,betir srt-o,'tto)'i,pvz., a) iíveËiema svoðios pilveli, p av er tiema galu laukelio NS 749 'i5veåkime...paverskime...', b) aimè patrepsíemo. Litia paíokíemo TZIIJ 433 (Nr. 140) 'eikime patrepsèkime, lylia paðokime', c) namo pqrneíiemuo, kubiluos dèiÌemuo NS 60,4 'namo parne5kime, i kUbilus dekime', d) iíveZiemi syoto pilveli, pavertiemi gølu laukelio NS 835'iðveZkime... paverskime...'. Greiðiausiai, vietoj -e bus isivesta -a'ä 1. dual. galunes. Tokios formos, kaip patrepsíema, gavo -o i5 sangrqZiniq veiksmaiodäy. Kadangi kupiSkénq ir jr¿ kaimynq plote galunè se o ir uo foneti5kai sutapo, tai variantas su -zo laikytinas hipernormalizmu. Pabaiga -i galèjo bUti gauta i5 atematinio asrnenavimo, plg. senqjq rait4 esmi APh VIü 37 'esame'. Vl. Grinaveckis Telðiü apylinkèse (UZgiri.uose, 3 km iPlingés pusç) aptiko L pl. fut. sùksmu 'suksime' su-u(te. -p) ið 1. sing. Siaipjau dabar tiek Zemaiðiq, tiekir auk5taiðir¿ tarmêse visuotinai lsigalejo sutrumpinta l. p|. praes. galüné -am. Ð,el sutrumpinimo plg. $ 105a. Apie pietr¿ panevèzìskir¿ -am ir Sirvintìikiq -am kalbama $ 48. Apie refl. sùkamëms Zr. $ 670. $ 593. 2" pl. -at(e) < *-atë. Refl. -atèsi,'atës, -atëse, -asiat, it. S$ 581 - 583' Nesangr4Zinir¿ veiksmaZodäiq pilna galüne -ate'labai reta, pasitaiko tik vietomis vakarq aukítaiðiq kaunìSkiq ir jq kaimynq plote, pvz., apie Léipalingi. A. Vidugiris Zietelos ðnektoje yra girdejes pasakant -atë su ë ií sangr4ùiniq veiksmai'odäi4. Dai' niau vartojamos liepiamosios nuosakos sùkitè tipo formos, kurios pastebêtos ir rytq aukðtaiðiq kupi5kénq plote apie Skãpi5ki Salia varianto sùkitët, aptariamo $ 670. Formos su pabaigos balsiu -i (refl. -res), apie kuri4 kalbama Endzelyno Gr. $ 599 ir Otrernbskio Gr. III $ 423, neteko aptikti. Pastebêta tik imper. eimèti teikime' .($ 685) ir ekíQti'eikite ðia'($ 732).Dabar tarmese visuotinai lsigalèjo trumpa 2. pl' praes. galünë -at. Dèl sutrumpinimo plg. $ 105a. Zãsüq, Gélvonq, Ukmergõs apy-

ar maäat fakultatyvi5kai pasakoma su minkðtuoju t (-at). Apie pietq paneveZìSkiq -ot ir Sirvintìðkiq -øt Zr. g 4g. $ 594. 1. duat. -av(ø) I *-avã, refr. -avos, pvz., sùkav(a), sùkavos. Auk5taiðiq tarmeje nesangr4ziniai veiksmazodäiai visuomet islaiko piln4 galùnç -ava. Zemaiðir¿ tarméje tèra sutrumpinta -av> -au (ç 163), pvz., sùkau.Dël -a netekimo plg. $ lû5a. Klaïpêdos kra5te apie Silùtç, Kat¡iðius vietoj refl. pabaigos _os fakulta_ tyvi5kai pasakoma -ës (sùkavès, nëíëvës ir kt.) su d ií t. pl. formq. $ 595. 2. dual. auk5taiðiq tarmeje -ata < *-atã, refl. -atos, çw2., sùkatø, sùkatos. Zemaiõiai turi pailgint4 galünç -atau < *-atavã, refl. -atayos, pyz., sùlcatøu, sùkatøvos. Ji pasidaryta, prie sutrumpejusios *-ar < *-qtã pridéjus l. dual. *-avã. vengiant sutapimosu2.pl. formomis, plg. sùkøt < sùkate. Apie refl. -atauskalbalinkese daugiau

ma $ 583. $ 596. 3. pers. -a 1 *-ã, ùr. ùml. Nr. 7. Refr. -øsi, -es, -ase, -øsis, -øsisi, tr. $$ 581-583. Gretiminè galünè -aik iemaiöiq refl. -ãs aptariamos g 763. Apie dìrbøk'dirba' ir. g 246. Apie kirðiavimq sèdasì.sedasi, Zr. g 584. $ 597. a) Tarmese pastebimas formq su priesagomis -n- ir -sr- didesnis isi_ galejimas, negu literatürinöje kalboje. Antai Saria tokiq, kaip däiñvø, griñva, pñva, äñva, labai plaõiai sakoma däiñnø, griñna, pñna, äñna arba däiústa, griústa, pústø, äiista ir dáiñsta, griñstø, pñsta, Zñsta. Tipas dhiñva geriausiai i5liko vakarq

aukitai-

õiq kaunìðkiq tarmes plote, ypað apie K. Naümiesti, sakiùs. pasitaiko jis, zinoma, ir kitur. Tipas dziñna labiau büdingas vakarinei lietuviq kalbos ploto pusei, ypað

Èemaiðiams, paZemaitès aukðtaiðiams ir bent daliai rytq aukstaiðiq panevêZìHkiq. Tipas däiústø (däiñsta) vyrauja rytinèje lietuvir¡ kalbos ploto puséje,taéiaair ðia neretai pasakoma däiñna. Apskritai, 5ie trys tipai daug kur sumisç ir dainai gali büti

iigirsti netgi toje paðioje Snektoje. vietoj tokiq formq ,kaip íQra, kQra, kiñra, kira,tarmese yra íølna, keina, kiuina, kiina ft ídlna, kérna, kiùrnø, kìlna arba iálsta, kérstø,^i.iùrrto, kìlsta. Tip,as lalná labiausiai búdingas pietq Zemaiðiams, bet sutinkamas vietomis ir rytq Lietuvoje. Pietq zemaiðir¿ plote ðia galima lziürêti i,odùio gale atsidürusiq samplaikl nr, nl metatezç ($ 201). Apie Laükuv4 sakoma íalnø, keina,bet kiñrnø, kfrna su ù, y ié kiñra, kfla, plg. Pãgramanðio ðnektos gretimines formas kiuina, kinø ll uará,'tjla ll kiñrna, kilna. Kitaip aiskina vl. Grinaveckis pID xI 104 105. paaukðtaireje

(pvz,, Gervìniai) ir artimesniq auk5taiðiq plote (SiauliaT) kirðiuoj ama kiùrna, kìlna su akütu i$ gretiminiq kiùrsta, kìtsta. RJt4 Lietuvai nagrinejamo tipo formos ma_ ziau büdingos, taðiau vietomis pasitaiko. Apie palómenç sakoma íátna, kìlna (aki_ tas i5 gretimini4 ídlsta, kìlsta), apie simónis prakiuina,prakiura,,

dilna.àyh,, sviina'svyra', íiina 'ðyla'. Gé-lvonq apylinkese sakoma nuka\na,nuk4ra', apzaiaîná ' apiab4la, apanka' , taðiau bqina, sqlna, íqlna ( buînu, sulnu, íulna) ; su 4 iS gretiminiq ¿¿,

336

L, LttKevtatu3 337

ídlsta plaéiausiai vartojamas Siaures Zemaiðiq plote, taðiau, ir daug kur aukítaiðiq Snektose. Salia tokiq la kamieno formq, kaip grybduja, kelitiuja, ragriuja, rieíutáuja, íientíujø, vis labiau isigali variantas grybóuna, kelióunø, ragdunø, rieíutáuna, iienáuna. Auk5taiðir¡ tarméje ir pakra5tinése Zemaiõir¿ Snektose jis vyrauja arba net yra bQla, sQlø, iQla. Tipas

kaip gretiminis, sutinkamas

vienintelis. Plaðiai sakoma ir bliduna, däidunø, griduna, kráunø, máuna, píáuna, pláuna, r{iune, spiduna, íduna. Pastarosios formos ypað isigalejusios Zemaiðiq tarmeje ir rytq Lietuvoje. Formos su -auja geriausiai iilaikomos vakarq auk5taiðiq kaunì5kiq tarmès plote. Jos buvo gyvai vartojamos Prr)sq lietuviq Snektose. Salia gija, $ja, rija turimas variantas gfna, $nø, rina.Daugelis Zemaiðir¡ tik j! ir tevartoja. Jis sutinkamas ir auk5taiðiq tarmêje, pvz., apie Vilkavì5ki, Siauliùs, Sakfn4, Liñkuv4, Va5kùs, Kaiðiadóris. Salia dalìjø, kañlija, mìslijø labai plaðiai sakoma dalìna, kaülinø, mìslinq. Kiti tarminiq formq su priesagomis -n- ir -st- pavyzdliai: a) gliëna Liñkmenys, Paringls 'glieja, tepa, limpa', griënø Paringls, Daugèlìðkis 'grieja' , íliëna Liñkmenys, Sãlakas, Tverëðius 'Slieja', b) puõlna Laûkuva arba puîna Pãgramantis 'puola' (plg. pùlø Kretingà, Tirkðtiaî, Gervìniai su ø i5 pùlti), atpuîna Gélvonai, Simónys 'atpuola, at5oka', prapùlnø Palómené 'prapuola', e) ilúona Kretingà, AlsëdZiai, Tifkðliai 'ðluoja' (plg. ílãva > i,e. ílâ'u Kvëdarna, Laükuva), yaíiúona Pìkeliai, Tirkiliaî, d) tõtna Kur5énai 'tolsta', e) bdrkítetnø, ðiùptelna, krèpítelna Palómené, Tverëðius arba bdrkíterna, ðiùpterna, krèpíternø Dùsmenys, f) sasialkãninq Zietela'iSalksta', g) dvësta Liubãvas'dvesia', dvõksta Li5kiavà'dvokia', (uä)skeista Zietela'(pa)skerdLia'. NemaZa dalis aptartq formq galèjo atsirasti del bútojo laiko arba bendraties darybos sutapimo, plg. diíáuna, dZióvè, diiduti ir gtÍuna, gãvo (góvë), góuti arba däiústa, däiùvo (diiñvo), däiúti ir rñksta, rñko, rñkti. b) I5 kitq ypatingesnés darybos ø kamieno formq nurodytinos Sios: l) Zíetelos inektoje yra tendencija esamojo laiko Saknies vokalizm4 derinti prie bütojo laiko arba bendraties. A. Vidugiris girdejo sakant: a) kiipa'kerpa', kriñtø 'kremtao, liñda'lenda', piika'perka', riñka:renka', sliñka 'slenka', b) brìda

'brenda', Iìpa (ir lìpsta)'limpa', plùka'plunka', snìga'sninga', gìja'gyja', lìja'1yja', svìla 'svyla', íìlø 'éyla', c) gìmø 'gimsta', lìka 'lieka', mìra 'miréta', vìia 'veja', vìra'verda', võgia (pavõgsta)'vagia'. 2) Vietoj -(d)ina dalis.rytq auk5taiöiq utenìSkiq ir vilnìSkiq (Panemunëlis, Dùsetos, Kùkti$kés, Dotinënai, RimSê...) turi -(d)ena, pvz., daigëna'daigina', däioyëna'dZiovina', grqZënø lgrqáina', mëgëna'mègina', íokdënø'Sokdina' ir t.t. 3) Vietoj gëma (pvz., Skiisnemunë) ft brëda (Kretingà, Kuliaï, Skiisnemune, Sakiaî, Vilkavì5kis, Daukiiai, KurSaiðio Gr. $ 1232) dabar lsigalejo formos gìmsta ft breñda, pasidarytos pagal,mìrita iy skreñda.Tïpas skreñda labai darus rytq aukð338

taiðiq tarméje, pvz., dreñtba'drimba', ketitba 'kimba, (Kùktiðkes). leñtpa ,rimpa, (Liñkmenys), sneíígø 'sninga', steñpa 'stimpa, (Svêdasai, Kùktiðkès, Liñkmenys), zleñbq'úlimba'(Gélvonai). Dar sakoma keñrya 'kepa, (Kaisakiskis, panemunõlis, Debeikiai, Liñkmenys. ..) st m ié (su)keñryø. 4) zemaiöiai vietoj dira, svira daug kur sako dëra (pvz., veivìrãènai, sãtés, ïrk5liaï, Laükuva), srëra (pvz., sarantai, Kvëdarna, Laükuva) su e kaip ir vëja, plg. praet. dìlo, svìlo, vìjo. Dat uZfiksuota pëla Lafikuva, Karklénai,pila,, skëna Pãgramantis, Karklénai 'skina', trãnapägramantis .trina,, plg. inf. pìlti, skìnti, trìnti y dìlt. sunkiau paaiðkinti zemaiðiq form4 krirhta.krinta, (Kretingà, Gargzdai, vi)'ìrz:ïi, Alsëdziai, Laükuva). vakaruose, apie Krëting4, girdêta sakant refr.

senKQS sekasl'.

5) zíetelos lietuviq Snektoje vartojamos sangr4zinês formos. likÌnãvinasi ,lieka' ir sèdãvinøsi 'sèda'. Jos, kaip ir girdètos formos prae t. griÈãvinosi grii,o,,imper. guldãvykis'gulkis' (1. pl. gutdãvykimès, 2. pl. gutdãvykitës), sëdãvyr,"-.rerti, guldãvyt4sipds'atsigultq', inf, griäãvytis'giizti', "oïà. gutdãvytii',gulti, yra dariniai, sekant tokius slavizmus, kaip stanãvyl¿s .stotis,. Naujadarinés a kamieno formos tq veiksmaz odär1, kurie senoveje priklause atematiniam asmenavimui, aptariamos g 615 tt. Apie jëma ,ima, kalbama $ 235. Apie svyravim4 tarp a ir la kamienq Zr. g 59g. ,

b. !ø kamienas s

598' Asmenq galünês kaip a kamieno,

tik po minkðtq priebarsiq. Trumpestipo formos, uurrå¡u*o, s"rr" pli",¡ir,, aptariamos g 650. Zemaiðiai der la ir a kamienq 3. pers. suvienodéjim o (prg. óud tò.resKretingà), ðiaipjauisigaléjo naujadarai suaarbalakamienq galùnémis ($ 606), pvz., tìkas 'tikisi', mj,lias 'mylisi'. Naujadariniq ¡ø kamieno formq esama ir auk5taiðiq tarmès plote. Nesangr1änt4 veiksmaZodZiq galünès balsis Zemaiõiq tarmêje dêl ZodZio galo redukcijos i5nyko. Fakultatyvi5kas -i numetimas lietuviq kalbos ploto pietryðiq pakraððiuose aptariamas $ 650. Apie m!'liøi > mjlei'myli' kalbama $ 763. Apie kirðiavim4 sddøsÌ 'sedasi' Zr. $ 584.

606. Zemalóiai vietoj i kamieno paprastai turi ø kamien4. Jie asmenuoja, pvz., tikù 'tikiu', tikì, tìkam 'tikime', tìkat'tikite', L dual. tìkau,2. dua7. tìkatøu, 3. pers. tìk(a) 'tiki'.I5imti sudaro tie veiksmai,odùiai, kurie prie5 galünç turi priebalsi r arbal. Vakaruose ir Siaureje jr¿ paradigma mi5ri: pirmieji asmenys gavo lg (vietornis sporadiSkai ir ø) kamieno galungs, antrieji greiðiausiai bus i5laikç senovinç fleksij4 (tarmes g, matyt, ne i3 'a). Õia asmenuojama: guliù, gulì, gùliam 'gulime', gùlit (gi.lçt), l. dual. gùltau,2. dual. gùlitau (gÒlçtô'u),3. pers. gùl(ia) (-/ minkðtumas svyruoja) 'guli'. Prie Sios paradigmos prisitaike ir tie negausûs 1'ø kamieno veiksmaZodãiai, kurie neperejo i ø kamien4 (sur, l,j prie5 galünç): sakoma 2. pl. këlit'keliate', 2. dual. këlitau. Netgi büsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos 2. pl. ir 2. dual. formos, skirtingai negu 1. pl. ir l. dual., iðlaiko i kamien4: íalia 2. pl. sùksit, sùkit, 2. dúal. sùksitau, sùkitøu, sakoma 1. pl. sùksìøm 'suksime', sùkiam'sukimeo, 1. dual. sùksiau, sùkíau. Plg.. partic. gùlis ir vaäiúoiis 'vaZiuoj4s', vaiiúosis 'vaZiuosi4s', pl. Cùli ir vøáiúoji, vaäiúosi. Vietomis i kamien4 iðlaiko dar 3. praes. refl. forma, pvz., tìtris Kretingà 'turisi, laikosi'. Kiti Zemaiðiai Sias visas galrines pakeitê ¡ø kamieno fleksija: sako ne tík gùliam 'gulime', sùksiqm'suksime', sùkiam'sukime', l. dual. gùliau, sùksiau, sùkiau, bet ir 2. pl. gùliat 'gulite', sùksiat 'suksite', sùkiat'sukite', 2. duial. gùliatau, sùksíatøu, sùkiatøu,3. praes. refl. tùrias (tùrias). Rytinèje Zemaiõiq tarmès pusèje vietomis yn ft tìkiam'tikime', tìkiat'ti' kite', 1. dual tìkiau,2. dual. tìkiatqu. Arðiau auk5taiðiq apie Pãgramanti, Gerviniùs, Johámpolç veiksmai.odätli kamienas ii viso retai kada tekeiðiamas ø kamienu, paprastai vartojamos /ø kamieno formos. Auk5taiðiai paZemaitêje (Jùrbarkas, SiauüaT, Sakfna) ir ðiauréje maùdatgiki linijos Siauliai - Seduvà - Raguvà - Anykððiaî Dùsetos taip pat i kamien4 dainai keiöia la kamienu. Bet ðia tasai keitimas ne visur nuoseklus, daugelyje vietq, ypað rytuose (Blri'ai, Anykððiaî, Dùsetos.'.), greta vartojamos ir i kamieno formos. Büsimasis laikas ir liepiamoji nuosaka ft kamieno

$

formas gauna

tik

paZemaitèje.

Svarbiausios prieZastys, dèl kuriq maZiau gausus i kamienas imtas keisti produktyvesniu ia arba 4 kamienu, laikytinos iios: l) dalis ø kamieno veiksmaZodZiq turi but4j! laik4 ir bendrat! su d priesaga kaip i kamieno veiksmaZodZiai. plg. iìtda, judëjo, judëti ir tìki, tikëjo, tikëti,2) i5 seno vienodos 2. sing. (çig. sukì, kelì, tikì), taip pat la ir i kamienq 1 sing. (keliù, tikiù) galúnês, 3) didZiojoje ploto dalyje foueti5kai sutapo 3. praes. (sùk < sùka, b(1 < bëria; tìk < tlki). Atvirk5ðias rei5-

kinys i kamienas vietoj (!)a kamieno labai retas. Tarmèsepastebetas tik vienas kitas ù.odis, pvz., kãbi Yilkavì5kis 'kaba'. Rytq aukstaiõiams büdingos tokios i

-

-

kamieno formos, kaip b_õli (praet. -ëjo, inf. -ári) Kùpiðkis, Liñkmenys .boluoja, baltuoja', (su)drñti Kaitanénai '(su)drüteja', juõdi Liñkmenys Juoduoja', nyt¡ svèdasai, Adùtiðkis 'ki1(n)ojasi, yra iðkilçs', kiimi KaÍtanénai .kirmij a', mõli Liñkmelrys 'melynuoja', pëli Gélvonai, ukmergê, Kaïtanènai 'pelija, pelêja,. Kaltanenq apylinkeje sakoma dar pléiii 'plei5ija', rüdi'rudija', séili'seilëja,, zietelossnektoje nãkvi-,'nakvoja'. Labiausiai paplitusios gretiminês formos smiidi smiida. ll Zemaióiai kai kuriems i kamieno veiksmaZodZiams bütojo laiko pavyzdZiu pridêjo priesag¡ -ëja: apie Krëting4, Tìrkslius, Luõkç sakoma, pvz., biqurëíqs ,biaurisl', dëviíjø'dëvi', genéja'geni', gërëjøs.gèrisi,, groíéjas .groZisi', ravëjø ,tavi,, iavëja'zavi'. Plaðiai svyruoja tarp abiejq tipq priesagos -t-el-ll-t-er- vediniai, pvz., btírkit e li ll bdrkíteri ir b drkít eleja ll bdrkiterëja. Naujadarinès i kamieno formos tr¿ veiksmaÈ odùiq, kurie senovéje priklause atematiniam asmenavimui, aptariamos $ 615 tt.

d. a kamienas $ 607. Literaturinês kalbos paradigma

Vienaskaita

Daugiskaita

t.

rãíome rãíomës rãíote rãiotës

t'asau rqsaus(t)

2. raíøi raíaß(i) 3. rãío rãios(i)

$ 60S. 1. sing. -au, 2. sÍng. -ør'. Refl. l. sing. -ausí, -aus, _e,se, 2. sing. _aisi, -ai\, -aise, Zr. $$ 581 582. Zemaiöiai ir auk5taiðiai 5i4q galünes taria su skirtinga priegaide: pirmieji sako raídu, raídi, antrieji - røíaù, raíai. pai.emaites aukstaiðiai apie 5ak1in4 (pagat E. Grinaveckienç MAD 1962 2 19gir, ir apie Jùrbark4) priegaidêja ZemaitiSkai.

s 609. 1. pl. auk5taiðiq tarmeje -om(e) àsti.Ir dalis Prùsq lietuviq kirðiuot4 e tarè trumpai, Zr. Kuríaiðio Gr. $ 1108. Siaip¡au dabar visur sakoma êsli. Sios formos pagrindu vietomis pasidaryta nauja i kamieno paradigma: asmenuojama esðiù'esu', eJlÌ 'esi', ëstim'esame', ëstit "esate'. Taip elgiasi kai kurie pietr¿ aukðtaiðiai, pvz., apie Veisíejus, Léipalingi, Üdr¡4. Atskiros formos (paprastai daugiskaitos) sutinkamos ir kitur, pvz., Ukmergõs, Debeîkiq apylinkèse. Skãpi5kio Snektos 3. praes. forma ësöiø laikytina tokiu pat dariniu, kaip t'ilia'tyli' ( S 606). Vaka-

ruose apie Siauliùs sutrumpinto varianto ãsl pagrinclu pasidarytos kitq asrnenq akamieno formos: 1. sing. estù'esu',2. sing. eslì'esi'(daugiskaitos pavyzdZiq nepastebèta). Johámpolés ðnektos 3. praes. ësrai turi dalelytç -ai ($ 7ó3). $ 618. Atematines daugiskaitos formos esmè (esruà), estè ir dviskaitos eslzì, està dabar jau labai Íetos, pasitaiko, rodos, tik tautosakoje. Visuotinai isigalêjo naujadarai su a kamieno galunemis : ãsame, ësate, ësavø, ãsørø. Sios formos, kaip ir 1. sing. esù, pasiclarytos Salia 2. sing. esì pagal neíù, nëíame, nëiate, nëíava, nëíøta áalia neiì pavyzdi. SiautriQ apylinkese girdeta net 3. praes. naujadarinè foma ësa'yra'. Plaðiau sakoma nësa arba nãsø'nera' (pvz., Paõvitinls). Apie variantus su d vietoj e (ësù, dsÌ...) kalbama $ 130. S 619. Treðiuoju asmeniu paprastai eina supletyvine forma yrà. Ii, kaip ir nërà (dël ¿ plg. $ 134),labai linkusi trurnpeti: plaðiai isigali variantai ir, nãr (dèl sutrumpêjimo plg. $ 106), o vakaruose claugelis Zemaiðiq ir kai kurie auk5taiðiai (net apie Vilkija, Jùki5kius, Survìli5ki) sako tik i, nã (dë|r netekimo plg. $ 218). 345

344

i

1

Apie iraí, nërai kalbama $ 763. Lietuviq kalbos ploto pietr¿ ir rytq pakraiðiuose vietomis forma yrà eita ne tik treðiuoju, bet ir kitais asmenimis, p\2., tu yrà, (j)ís yrà, nu ir aí yrà, tøi ko nër? Pùnskas, tù y rà karãltaus súnùs Dievëni5kes, ruãs jaü visì ðià yr à Zietela. Tokia vartosena pastebeta dar apie Kalesninkùs, Ramaðkónis, Svenðiónis. BìrZq ðnektoje forma yrà vafi.ojama kitq asmenE reik5me tik pasidarant sudurtini esamAji laik4, pvz., àí ( tù) ! r skaîtçs, mës (jñs) j r skøitç.

$ 620. Be formq, padarytq ið veiksmaZodZio kamieno es-, tarmêse, ypað aukitaiðiq plote, plaðiai vartojamos dar kitokios, padarytos ié b[w- (bùvù, buvì...) arba bun- (bänù, bùnì...). Jomis paprastai rei5kiamas nuolatinis, pastovus buvimas, gyvenimas. Reik5mes skirtumas ne visur rySkns, ir vietomis jos pracleda i5stumti i5 vartosenos es- form€s, kurios, pvz., DusmenQ, BìrZq, Liñkmenq Snektose baigia visai iðnykti. Ið variantq bùv- ir bùn- labiau isigali antrasis. Lietuviq kalbos ploto pietryðiuose dar sutinkami variantai bum- (bumù, búmì...), bùst- (bústu, bústi...) ir bùvoj- (buvóju, buvóji.../. I5 jr¿, rodos, plaðiau vartojamas antrasis (su -sl-), pastebêtas apie Pãpil!, Gélvonus, Palómenç, Lazúrnus, Zietel4. Kiti du gyvai vartojami, gal but, tik Zieteloje. Forma bûmù gavo -m-, grelöiausiai, i5 esmù. A. Yidugiris Zieteloje yra girdéjçs 3. praes. form4 búti'buna' (ret.) su atematine galune, pvz., íeñ àteit ãnas ir búti 'ðia ateina jis ir bäna'. ði¿iudëtÌ

$ 621. Atematinç form4 Siq dienq tarmese turi, rodos, tik treðiasis asmuo: ðiáusti. J4 v4rtoja daugelis pietr¿ aukitaiðiq (ppr. su pridétiniu s) ir jq artimesni kaimynai, taip pat vietomis rytr¿ aukðtaiðiai vilnì5kiai. Jos pagrindu daug kur pasidaroma visa paradigma: asmenuojama ðídusðiu, ðiáusti, ðiáustim, öidustit. Plaðiau vartojamos lvairios tematinès formos, pvz.,3. pers. ðitÍudø, ðitÍudo, ðidudi (LKZ). clet t

ç 622. Atematine 1. sing. forma demì ar démi áir1- dienq tarmese nepastebeta. Rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakraððiuose turirnas perdirbinys demù Lazinai, Adùtiðkis, Tverëðius ir dému Zietela, Adùtiðkis (ret.) su -a vietoj -i i5 tematinio asmenavimo. Sios formos pagrindu sudaryta visa paradigma: asmenuojama demùl dëmu'dedv', demìfdëmi 'dedi', dëmamldëmam 'dedame', dëmatldëmat '.dedate', dëmaldëma 'deda'. Gyiai vartojamos 5io tipo prie5delétq veiksmaiodLiq formos, pvz., 3. perc. pàdemalpàdèma'padeda', prìdemalprìdèma'prideda', sùdemalsùdëma (sàdëmøJ 'sudeda' ir pan. Zietelos lietuviai turi dar gretiminç atematinç 3. pers. form4 dëst (ret. désti) arba dëst'deda (ppr. kiau$inius)'. Sangr4Zine forma dëstis daugelyje tarmiq, ypaö iemaiöiq plote, tapo beasmene ir vartojama reik5me 'atsitinka', pvz., kàs dëstis'kasyra (atsitiko)', vi.saip dAstls'visaip büna'.'Literaturineje, katboje 316

ji

paprastai eina prieveiksmiu

ir

gavo reikðmç 'Ziürint, nelygu'.

úioti $ 623. Atematinê l. sing. forma dúomì á,.l dienq tarmese nepastebeta. Rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakraððiuose apie Lazúnus, Adùtiðk¡, Tverõðiq turimas perdirbinys dúomu su -ø vietoj -i ið tematinio asmenavimo. Jo pagrindu sudaryta visa paradigma: asmenuojama ùiomu 'duodu', dtiomi.duodi', dtiomam,duodame,,

úiomat 'duodate', cíuoma'duoda'. zíetelos snektoje, ið dalies ir Lazúnuose, isigalêjo variantas su jotu vietoj m: ðia asmenuoj ama dúoju, úioji, dtiojam, dúojat, dúojø @lg'vaäiúoju, vaäiúoji, vaäiúojam, vøäiúojøt, vaäiúoja). Gyvai vartojamos priesdéletq veiksmazodziq formos, pvz.,3. pers. pardúomalpardúoja 'parduoda,. zíetelos Snektoje kartais pavartojama gretimine atematine 3. pers. forma dúost (ret. dúosti). Plg. pasduosdinëjasi'pasiduoda,.

eiti $ 624. Atematinê l. sing. forma eimì íi4 clienq tarmêse labai reta, pastebèta, rodos, tik Lazúnq Snektoje (J. senkus MAD l95g I 189). plaðiauvartojamasperdirbittys eimù su -a ií tematinio asmenavimo. Ji turi Zíetelos ir Lazúm¿ Snektos, kur pasidaryta visa paradigma: asmenuoj ama eimù 'eilìu,, eimì,eini. eimam,einame,, eimat 'einate', eíma'eina'. Pastarojiforma (3. pers.), sako, pasitaikanti ir kai krrr vakarq auk5taiðiq kaunì5kiq tarmès plore (J. senkus MAD t95g 2 l2g). Zíeteloje ir Lazíinuose dar uzfiksuota gretiminé atematine 3. pers. forma eit (ret. eiti) ,eina'. plg. kur

éit

kéles ant Koszúbu Kapelerio Kaip sen. lier. gyv.!10. Dalis zemaiðiq (Kretingà, Kalnãlis, Kuliaî...) 3. pers. formos pagrindu turi pasidarç vis4 paradigmq: iie asmenuoja eitù'einu', eitì'eini', eitam'einatne', ei.Íet 'einate,, l. dual. eitau,z. d,ual.

eitatøu,3. pers. eît(a)'eina'. IS ðia partic. act. eitqs 'einas', padalyvis eitønt,einant,Taip asmenavo ir Kursiq pamario ivejai, ùr. rzrp 5a. Kalnalio apyrinkese vartojama archaiika dalyvio forma ateñts (vietoj arQs?), f . atentì.ateinantis,-i, büsimas,-a,. Apie 3. pers. eîtai 'eina' kalbama g 763. Atematine l. pl. forma eimè retkíme.eikime, vartojama bemai visq auk5taiðiq ir vietomìs zemaiðir¡*Jai i5likti padejo, ünoma, perejimas i liepiamosios nuosakos sistem4. pastebèti jos variantai su -ø vietoj -e irõaknies dvibalsio monoftongizacija,pvz.,eimà (øimà) zietela, Lazínai, JD lli4,6, emè K. Naümiestis, ømè Kapsùkas, Liñkmenys, Daugêlìðkis, Tverëðius, Adùti5kis, Gervéðiai, Lazttnai, amà Sak!,na" Kaniavà, Laznnai; Zíe:tela. p!g. ekíQ, akíQ 'eik õia' ($ 732). Vakarq aukðtaiðiai liepiamajai nuosakai dar vartoja atematinç 1. dual. form4 eivà(Girdüai, Jùrbarkas, K. Naùmiestis, vilkavì5kis) arba evà rcsp. øvrÌ (Kapsùkas). J4 turi ir tos ðnektos, kur veiksmai.odüt¡ clviskaita ðiaipjau nei5-

laikoma.

e,tÍ t

$ 625. Atematiné t. sing. forma ëmi, rodos, ðiq dienq tarmése nepastebeta. it Lazíin4 ðnektose vartojamas perdirbinys ému su -ø ið tematinio asmena.

Zietelos

347

vimo. Jo pagnndu pastdaryta paradigma ëmu'ëdlt', ëmi'èdi', ëmam'ëdamen, iimat

édate', ëma'ëda'. Zieteloje prieð d- paprastai pridedamas jotas: sakomaiëmu, jëmi ir t.t. Pasitaiko dar gretimine atematine 3. pers. formaiiíst (ret. jësti). Plg' refl- 7äsløsi'valgosi, valgoma'. gélbèti

$ 626. Atematinê 3. pers. forma gélbti

senrl Zmoniq dar kartais (retai) paYaþ

tojama vakarq auk$taiðiq kaunìikiq tarmeje. Labiau paplitçs variantas gélbsti, kuri turi ir kai kurie rytq aukitaiéiai, .pvz., apie Debeikiùs' Jo pagrindu vietomis pasidaryta visa paradigma: asmenuojama (pvz., apie Kapsùk4) gélbsðiu, gélbsti, gélbstim, gélbstit. Plaðiau vartojarnos lvairios tematines formos, pvz., 3. pets. gélba, gélbi, gëlbia, gélbstø, gétbëja

asmenuojama liekðiù'lieku',liektì 'lieki', liëktim'liekame', liëktit'liekafe'.plg. zieteloslietuviq3. pers.neatsilìk¡i 'neatsilieka'(vietoj neatsili1kfikaip lìka'lieka' g 597b,1). Zemaiöiai ir pakraStiniai aukðtaiði ai apie GirdZiùs, Siauliùs, SaklÍn4 taip pat turi pasidarç vis4 paradigm4 3. pers. formos pagrindu, tik su ø kamieno galunêmis. Jie asmenuoja líektù'ligku',liektì 'lieki', liëktøm 'liekame', Iiëktat 'liekate', l. dtal. tiëk-

tava lliëktøu,2. dual.liãktatalliëktatau,3. pers. liëkt(a)'lieka'.IS ðia partic. act. IiektL.s'liek4s', padalyvis liëktqnt'liekant'. Taip asmenavo ir Kursiq pamario zvejai (LZTP 54). Kitose tarmêse vartojamos tematinès ø kamieno formos, tik vietomis Saknis gauîa n, pvz., 3. pers. (pa)liënkq rJkmergë, punià, Dùsmenys, Noðià, (pa)liñka Pãgramantis, liëksna Kaniavà, Iiëksta Zíetela, Ãpsas.

&KZ)'

giedóti S 627. Atematinê L sing. forma gíemi ðiq dienq tarmêse, rodos, nepastebèta. Rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakra5ðiuose apie Zietel4, Lazúnus, Adùti5ki, Tverëðiq turimas perdirbinys gíemu su -ø ið tematinio asmenavimo. Jo pagrindu pasidaryta visa paradigma: asmenuojama g[emu'giedu" gíemi 'giedi" gíemam 'giedame" gíemat 'giedate', gíema'gieda'. Lazúnuose dar pastebètas variantas su v vietoj z, pvz., 3. pers. gíevø 'gieda' (LKZ II 287). Zíetelos lietuviai, kaip gretiminç, tebeturi atematinç 3. pers. form4 gíest'gieda'(kartais pasako ir naujadar4 gíesta).Da' lis Zemaiöiq (Luõkè, Gervìniai...) 3. pers. formos pagrindu turi pasidarç vis4 paradigm4: asmenuoja gíestu 'giedu' , gíesti 'giedi', gíestam 'giedame', gíestøt 'giedate', l. dual. gíestau,2. dVal. gíestatau,3. pers. gíest(a)'gieda'. Tokios formos pasitaiko ir paZemaitês auk5taiðiq Siaureje apie Sakin4. Jas turejo Kur5iq pamario ávejq ðnekta (LZTP 54). kósèti

$ 623. Atematinê 3. pers. forma kósti vartojama daugeþje tarmiq. Pastebèta, pvz., apie Sãlantus, Vilkavìski, Léipalingi, Rãguv4, Liñkmenis, Tverõðiq' Jos pa-

grindu pasidaryta paradigma kósðiu, kósti, kóstim, kóstit. Plaðiai vartojamos ir ivairios tematines formos, pvz',3. pets. kósi, kósa, kósta, kóso, kósëjø (LKZ} lìkt¡

$ 629. Atematinè l. sing. forma liekmÌ siq dienq tarmese nepastebeta. Apie Rama5kónis, Dievõniðkes girdèta jos pagrindu pasidaryta 3. pers. fotma (pa)liëkma '(pa)lieka" kuri4 jaunimas linkçs keisti variantu (pa)liëkna, matyt, sekdamas rcËgma> miëgna'miega'(su dviejq rn disimiliacija $ i96) pavyzðäu. Atematinç 3. pers. formqliëkti 'lieka'turi daugelis pietq auk5taiðilt, ji pastebeta, pvz., apie siñn4, Laz348

dijùs, Iéipalingi, Alftq, Musteïk4, Kaniãv4. Jos pagrindu pasidaryta visa paradigma:

miegóti

$ 630. Atematine l. sing. forma miegtnì ðir¡ dienq tarmêse \abaircta,uZfiksuota, tik Lazúnq Snektoje (J. senkus MAD 1958 I 1s9). plaðiau vartojamas perdirbinys miegmù su -ø ið tematinio asmenavimo. Ji turi Rama5koniQ, Dievëni5kiq, Lazin4 ir Zíetelos Snektos, kur pasidaryta visa paradigma: asmenuojama miegmù 'miegu', miegmì'miegi', miëgmam'miegame', miëgmat 'miegate', miëgmø.miega'. Apie Ramaskónis, Dievëni5kes jaunimas linkçs sakyti miegnù, miegnì ir t.t. su vieno rodos,

(g 196). Ródünios apylinkese pastebetos formos su iS kazgautu kur s, pvz.,l. sing. miegsmì Noðià arba miegsmù pelesà'miegu'. Atematinç 3. pers. form?- miègti (ret. miëgt) turi pietq auk5taiðiai, daugelis vakarq auk5taiðiq kaunì5kiq (K. Naümiestis, vilkavì5kis, Kapsùkas ...) k zietelos bei Lazúnq snektos. Õia daug kur (ypað pietq auk5taiðiq plote) jos pagrindu pasidaryta visa paradigma: i5 dviejq ln disimiliacaa

asmenuojama miegðiù'miegu', miegtì'miegiz, miëgtim'miegame', miagù'miegate'. Puniõs apylinkése girdêta 3. pers. forma miëgsí'miega', o apie Kaniãv4 l. sing, iísimiengsnù 'i5simiegu'. Zemaiéiaiir pakra5tiniai auk5taiðiai apie Jùrbark4, Siauliùs,

-

Sakfn4 taip palturipasidarç vis4 paradigmq 3. pers. formos pagrindu, tik su a kamieno galünemis. Jie asmenuoja miegtù 'miegu', miegtì 'miegi', miëgtam 'miegame', miëgtat lmiegate',

l. dual. miëgtavøfmiëgtøu, 2. dua]r miëgtøtalmiëgÍatau, 3. pers.

miëgt(a)'miega'. I5 ðia partic. act. miegtQs (miëgtis Kalnãlis) 'mieg4s', padalyvis miëgtant. Taip asmenavo ir Kurðiq pamario ivejai (LZrp 54). Kitose tarmese vartojamos tematinès ø kamieno formos, tik vietomis ðaknis galJna n, pyz.,3. pers. (uä)miëngaJonavà, Palómene, Õnuðkis" Varenà, Noðià'(uZ)miega'. neríëtí

ji

S 631. Atematinç 3. pers. form4 neiiti (ret. neiít) turi daugelis aukStaiðiq, pastebêta, pvz., apie Léipalingi, Kaniãv4, Dùsmenis, Ãlunt4, Svëdasus, Kùkti5kes, Daugèlìðki. Plaõiai vartojamos ir tematines formos, pvz.,3. pers. neiíia, neiíi.

349

nieíëti S 632. Atematinç 3. pers. form4 nièiti (ret. niëZt) turi, tur but, visi aukðtaiðiai. Zemalöiai sako niëït < niëäta, plg. padalyvi niëätant'nieZtint'. Sakynos apylinkêse sakoma niëZðiø. Pagal 3. pers. niëítî daug kur inf . níeÈëti perdirbtas inieätëti'

skaudëti

$ 63s. Atematinç 3. pers. form4 skaùsti 'skauda, turi Zíetelos Snekta, kur sakoma dar skaüst arba skøùsta. Ir Zemaiðiai su pakra5tiniais aukðtaiðiais apie Jùrbark4, Sakyn4 plaðiai sako skaiìst(a). smirdéti

períëti

visi aukitai$ 633. Atematinç 3. pers. lorm4 peiíti (re|. peÌir) turi, tur bút, óiai. Zietelos ðnektoje uZfiksuota gretiminè forma peiíta. h iemalóiai sako peiit (a) . Pakra$tiniai auk$taiðiai apie Jùrbark4, Sak¡fn4 turi variant4 peiíðia. Pagal 3. pers' peiítì daug kur inf. períëti perdirbtas i perítëti' plëiíëtí vilnìðkiai, pvz', S 634. Atematinç 3. pers. form4 ptéiíti turi rytr¡ aukstaiðiai apie Liñkmenis, Palúsç, Daugelìiki, Tverõðiq, RirÏrsç. Plaðiau vartojamos ivairios tematines formos, pvz., pléiíi, pléíiëja, pléiiiiø. raudóti nepastebêta. TverõS 635. Atematinê l. sing. forma ráumi éit¿ dienq tarmèse ðiaus apylinkèse girdeta jos pagrindu pasidaryta 3' pers. forma rduma'tauda'' Senovine atematinè rdusti'ra:uda' vartojama pietq aukËtaiðiq plote apie Sirirn4' Jos

pagrindu ðia pasidaryta visa paradigma: asmenuojama,rdusiiu 'raudu', rdusti'nudi', rdustim 'raudame', ráustit'taudate'. Ir vakarq aukStaiðiai apie JùrbarkA turi pasidarç paradigm4 3. pers. formos pagrindu, tik su a kamieno galünémis. Jie asmenUoja rdustU 'faudu1, ráusti'raudi', rtíustam 'faudame', rdustat 'raudateo, l' dual' ráustava,2. dual. rdustata' 3. pers. rdust(a). sérgëti

kau$ 636. Atematinç 3. pers. form4 sérgti vartoja kai kurie vakarq aukËtaiðiai ir turimas sérgsti, nìðkiai (J. Senkus MAD l95S 2 l2S). Labiau paplitçs'variantas pietq (sirñnas, Léipalingis) bei rytq (Aluntà, Svedasaî, I iñkmenys) aukðtaiðiq tarmiq plote. Zemaiöiai jo pagrindu pasidaré vis4 paradigm4: asmenuoja sërgstu, sérgsti, sérgstam, sérgstat; sérgstau, stirgstatau, sérgst(a). Plaðiau tarmêse vartojamos lvairios tematinès formos, pvz.,3. pers- sérgèiø, sérgi' sësti pvz,, $ 637. Atematiné.3. pers. forma stísli'seda'vartojama Zietelos ðnektoje, bëginëdami jësti ãnas, nesi!sti 'bêgiodamas valgo jis, nesèda'. Plg.'ùe. nusëst(a) AlsédZiai'nuséda, nuslügsta (vanduo)' (Bügos RR II 239). 350

$ 639. Atematine 3. pers. forma smìrsri 'smirda' girdèta Siñno apylirrkése. snìgt

i

$ 640. Atematinç 3. pers. form4 sniëgti turi daugelis auk5taiðiq, ypað ji gyva kaunìSkiq, vilnìðkiq ir pietq auk5taiðiq ptore. ptg. siiagt rztn 54. Tematinés ø kamieno formos ivairuoja: be 3. pers. sniñga, dar pastebêta sakant sniëgaKamajaî, Dùsetos, utenà, sneñga svédasai, Kùktiskes, Liñkmenys, (pri)sniëgsta Dievõnis-

kes.

svíesti

$ 641. Laz(:nq Snektoje esama naujadarq, pasidarytq atematines mos pagrindrt' pvz.,3. pers. refr. svíemasi 'virsta, griüva' (Arumos

l.

sing. for-

Lit. Mund.

ívìnkt

66).

i

$ 642' Apie Marcinkónis girdèta atematine 3. pers. forma ivìnkti'svinksta

(mésa)'. Rytq auk5taiðiai vietomis (pvz., apie Leliúnus) sako ívìnksti st s l( ívìnksta. veizdëti

$ 643. Dievõniðkiq Snektoje asmenuojama: véimu ,ieíkau,, téimi ,ieékai,, véimam 'ie5kome', véimqt 'ieSkote', véimq'ieíko, (veiksmazodjs ieikóti ðia iðliko tik

frazeologizme gdlvq ieikóti'uteliauti'). paradigma pasidaryta nebevartojamos ate_ matinês 1' sing. formos véimi ( < veid-mi) pagrindu, prg. J. Barðikonio straipsn! LP v 72. Kaip gretimine, dar turima atematinê 2. sing.lfófi'a .ie5ko , vé¡si ( baltam, sãkome> sãkom ($ 105). Pagal miegójo : mìegó(j), tupëjo : tupé(j) pavyzdi vêliau Salia galvóio,iójo, íokinëio,dëio galêjo atsirasti rrumpesnës galvó(j), ió(i), íokinë(i), dë(i). variantas su jotu paplitgs maZdaug tame paðiame plote, kur jotas i5laikomas gimininiq ivardZiq formose, sutrumpintose ii ivardZiuotiniq ($ 515). Pietuose apie M¿rrcinkónis, Kaniãv4, Valkininkùs, Eiðiðkes, RódUni4, Rama5kónis, Dievõni5kes, Ziete74, Lazúnus daugiau ar maljau fakultatyviSkai trumpinamos net kai kurios esamojo laiko (claugiausia i kamieno) formos'tq veiksmaZodZiq, kurie turi sutrumpèjusius preterito atitikmenis, ,gal\,, siid> dz. sëdz 'sedi" sldr > stór4 'stovi" vaäiúoi 'vazinoja'. Kai kupvz., gdl rios ið jq sutinkamos plaðiau. Sakant gál 'gali', nór 'nori' , tùt'turi', äiñr 'liflti' gitdèta net Liubãvo apylinkése.

$ 651. Zietelos ðnekta turi savit4, niekur kitùr 5iq dienq tarmese nesutinkam4 veiksmaZodZio buti 3. pers. form4 bit (tet. åìli) 'buvo'. J4 vartojo pietinès Prüsq lietuvirl ðnektos, Zr. Kurõaiðio Gr. $ 1106 (iSnaða) ir A. Becenbergerio pastab4 BB IX165r. Ji randama J. Bretkuno ra5tuose ir ,,Knygoje NobaZnystés" (F. SpechtasKZ LXV 211). Formos bùvo Zietelos lietuviai, prie5ingai negu mineti kalbos paminklai, visai neturi. Jie asmenuoja: buvøù, buvai, bùvom, bù-tiot, bìt(¡). Pasta354

roji vartojama ir reik5me,,gyveno", ypað kai gauna priesdelius, pvz., bóðis iábít septj,niasdëíim septjtnis metùs'fëvas i5gyveno TT metus,, anà prabìt Adesè peñkiasdëíim mët4 'ji pragyveno odesoje 50 metq'. A. vidugiris yra girdèjçs kartais pavar-

tojant bit ir kitiems asrtenims reik5ti (pvz., aí bìt aiíø chvarà 'að buvau labai ligota'),. bet tokia vartosena reta. Apio vakarq aukðtaiðiq kaunìSkir¿ 3. pers. bó'buvo' ir kitus sios paradigmos

formq trumpus variantus kalbama $ 136. $ 652. Rytq aukStaiðiai, i5skyrus kupiskénus ir daugeli virnìðkiq, taip pat iq artimesni kaimynai apie Jõni5k!, Zasliùs foneti5kai suplake 3. pers. galünes -o ir -d po sukietejusio /, plg. Éml. Nr. 32 ir Nr. 43. Esant dar fonetiðkai suvienodèjusiai 2. sing. galänei (zml. Nr.Nr. 64 ir 66), daug kur negausus /ä kamienas iõtisai perèjo i la kamien4: asmenuojama kúlqu'küliau,, kútai ( :kúlei), katom,kú7ème,, kúlot'kulete',kúlo'klulë'. [vairiose Èio ploto vietose girdêta sakant, pvz., 7. sing. gulañ 'guliau', lcalaíi 'kaliau', këlau 'kéliau', pj,tau 'pylia:u,, púoiau ,puoliau,, yélau 'veliau'' Vietomis greta vartojami ir e- kamieno atitikmenys. Del to pasitaiko net ø kamieno po / vertimo ã kamienu atvejq. Antai Jùki5kiq ðnektoje sakoma (su prieðdêliais) párbalìau 'þerbalau', ìibaliau 'iSbalaû', ãtíaliau 'atðalaü', sùíalíau 'susalaù', bet' tikbalaíL, íalaù. Ploto rytiniame pakradtyje atitinkamai elgiamasi su ê kamienu

po sukietèjusio r. ApieLiñkmenis sakoma, p\z.,l.sing. baraù 'bariauo, búrau'biriau' , dúrøu 'dùriau', g jtrau'gyriau' , kúrau 'kûrriau,, sp jtrau .spyriau', svëraù , svè,_ riau'. viraîi'viriau'. $ 653. Rytq Lietuvoje pirminiai pirmojo skyriaus A grupés veiksmaZodãiai (Jablonskio RR I 260 -261) ut u, i Saknyje turi ne ã, bet e kamieno formas, p\2., 3. pers. brùkè'bruko?, ki.íi 'kiSo', ftn Ìsd 'kniso,, lìpë ,lipo,, lùpë ,lupo,, rìíè ,ri_ ío', rìtë'rito', skùtë'skuto', sùpd 'supo'. Kitoks (resp. kitur) svyravimas tarp a ir ê kamienq retas. Nurodytini Sie ivairiose tarmèse pastebèti pavyzdäai: a) bãro Kretingà, Kuliai, Luõkê, Pãgramantis'baré', ëdo Jaunjaus-Gr. 170,èdè,, gùlo Gervìniai, Kur5ënai, Sakfna 'gulë', kãlo Kretingà, Kuliai, Luõkê, Laükuva, pãgramantis 'kalé', mãlo Kretingà, Kuliai, Luõké, Laûkuva, Pãgramantis 'malé', mìlzo Kuliaï, Papìle, Kur5énai, Sakiina 'melùè', mùío AlsëdZiai, Tirkðliai, Luõke, Laûkuva,. Pãgramantis, Gervìniai, Kurðénai, Sakyna rmusê', b) bãrë Sakfna 'balo', kirvlië Ukmergõ, Kùktiõkes 'kimðo', léidë Papìlë. Saklina, Jùki5kiai, papills, palëvene,. ukmergê, Liñkmenys, RimSë, Zietela 'leido', sãtë Saklna'sa7o', íãrè Sakfna, zletela'ðalo', tãpëKlaipëda, Kur5aiðio Gr. $$ llr0, 1226, LzTp 56'tapo', (sù)teme. Marcinkónys, Noðià '(su)temo', (ií)tçso pelesà '(i5)tçsê'. Mi5imo priezastis, greiõiausiai, yra vien'odas esamasis laikas, plg. sùka, sùko, sùkti. ir daga, dëgë, dègti. $ 6.54. Daugelis iemaióit4 (neieina raseinì5kiai) ir kai kurios rytr¿ aukðtaiðiq Snektos (BìrZai, Tverõðius) turi veiksmaäodùio dítoti preterito formas st dey- vie* toj dav-: asmenuojama deviaù, deveî ir. t.t. Jos uzfiksuotos dar Kur5iq pamario 23' 355

lr

iveiu (LZTy 56) ir Ciskodo lietuviq (Bügos RR III 571) ínektose. Pietq aukStaiöiai (ir Zietelos lietuviai) vietoj gãvo sako góvè (1. sing' góviøu)' IrkitqveiksmaZodZiq, turinðiq esamojo laika gtiuna tipo formas tesp, gtiuti tipo infinityv4, preteritas tarmése svyruoj a, pvz., kâvo Rõki5kis, IJtenà, Svenðiónys 'kové', íâvo Mósèdis, Kuliaî, Tirkðliai, Rõkiðkis, Dùsetos, Utenà, Taurãgnai, Svenðiónys arba íãvë Sakjna (ret'), Léipalingis, BìrZai'5ovê'. Ið ypatingesniq formq dar paminétinos ëmë Lazúnai, Gervéðiai 'eme, (e ið praes. jëma'ima') ir órd Dùsetos, Tverëðius (Jauniaus Gr. 1751) arba óro KaÏtanènai 'aré' (plg. õrè'atitnas')' Apie ëjo'éjo' Zr' $ i30'

4. Bütasis daZninis laikas S 655. Literatürines kalbos paradigma:

Daugiskaita

Viena ska ita

L røí!,davau raí!,davaus(i) 2' r aí i' dav ai

raí

i

dav aisr(

raíltdavome raí!'davomës dav

),

.i ai !, dav

o,

u, dr" "

"

rii; !

ot

e

í

r a !' dav o t è s

$ 656. Literatürinès kalbos tipo but4ji daZnini laik4 turi aukótaiðiai ir artimesni Zemaiðiai. Galúnês kaip bütojo kartinio laiko q kamieno. Friesag4 'dav' iemaiðiai ir pakraítiniai aukótaiðiaitalia su ðalutiniu kirõiu ($$ 37 it 39). Pietq auk5taiðiai apie MusteÏk4, Dùsmenis, Palómenç, Valkininkùs, Kaniãv4' R.ódäni4, Rama5kónis, net Pùnsk4rir jq kaimynai Zíetelos, Laziunl4 apylinkésebut4jidaZnini laik4 retai tevartoja arba ir visai jo nevartoja. Paprastai jie iðsiverðia su bütuoju kartiniu, jo formas pakartodami ar sustiprindami tam tikrais prieveiksmiais (pvz., daänai, tánkiai), taip pat vartodami veiksmaZodZius su priesagomis, turinðiomis iteratyvinç-frekventatyvinç reik5mç, pvz., mès vis dìrbom ir dìrbom Dùsmenys 'mes,vis dirbdavome', seniaù tèlvas ií nami¿ daÉnøi rãíë Zasllai'..'ta$ydavo', neseníøi ðià bqndìtai Ëmónis pióvè, uåmuidinëjo ZAsliai, anksöiaü sprøgilaîs iísikuidnA¡om Palómene ' ..,iisikuldavome', kasdien ateidinëjai pas mus ir nematei Pùnskas, pirmà namóp b ë g i rt ëi jëst Zietela 'pirma i namus begdavo valgytl' , ai vis patì patikdäiaü kdrves Ródunia '... pasitikdavau'. Siaipjau veiksmaZodZiai su infinityvo pabaiga -(d)inëtí, -(d)yti ðia daug kur vartojami ne tiek pasikartojanðiam, kiek ilgai trunkanöiam laikui reikðti, pvz.,iauna mergelè (rütelg) røssodinèjo, drabnqs lietutis paløisdinèio, o graius bernelis apsdøirinèio, ar gerai mergelë r! y',r. Arumos pasodtne1o .,azunar (liaudies daina). Apie jq reik5mç ir vartojim4 dat Lit. Mund. 57 - 58, 59 - 60, 63, 68, 73, E. Frenkelio straipsnius BS lÍ 75 -80 ir KZ LXIII gg - 100, A. Vidugirio straipsn! MAD 1961 2279 -230, J. sukio LKK III 183, ,8. Grinaveckienés LI{K III 194. Taóiau bemai visur turima 3. pers. forma bnda356

vo, kuri eina iterptiniuiodäa reik5me '6r,taeilo', pvz., ankiðia{i, búdavo, kad pri. sìkepu pyrãgq (Palómene). Daug kur vartojamas variantas bndo (srttrulnpinta dèl

paradigmos nebuvirno?), kuris, kaip iterptinis Zodis ðalia pilnos 3. praet. freq. formos búdavo, sutinkamas dar vakarq auk5taiõiq kaunì5kiq ir vietomis rytr¿ auk5taiðiq vilnì5kiq (apie Adùti5ki, Tverõðiq, Ãpra) plote. Gretimine forma biÍdoc aptariama $ 490b. Kaunìðkiai pagal búdavo ll búdo pavyzdi vietomis ir Salia l. pl. búdavom, 2. pl. búdøvot turi pasidarg trumpus variantus búdom, biidot (J. Senkus MAD 1958 2 132). Lietuviq kalbos ploto pietryðiq pakraððiuose vietoj d sakoma l, pyz,, t !, bûlo, ãnas àteima manàp momàp Lazínai'büdavo, jis ateina pas mano mam4', b úlau (vietoj búløvo, kaip vøiitiu vietoj vaËiãvo g 650), an Pëtro kãsa kunodàs zietela 'büdavo, apie Petr4 þirZelio 29 d.) kasa bulves'. Dievëniðkese balo gavo 'se. niau' reik5me, pyz., búlo íyddukos dãrè tokiàs kvietk¿ìs 'seniau Zydès darydavo tokias geles'. Plg. bulj,kíðias 'senoviðkas'. Apie Kãpðiamiesti, Veisíejus, sako, / vietoj d gauna ir kitq veiksmazodziq butojo dâzninio laiko formos (stango Maiv. 149, Verbum 173, Otrembskio Gr. III $'499). Variantq su -dl-, sutinkamq senuosiuose raðtuose, neteko pastebeti.

$ 657. Zemaiöia| iðskyrus pietq-rytq dali, vietoj literatúrines kalbos bütojo daZninio laiko vartoja konstrukcijas, sudarytas i5 pagalbinio veiksmaindLio liuobéti (liùbëti?) ir asmenuojamo veiksmaZodZio formq. Pagalbinio veiksmaZodZio Saknies vokalizmas svyruoja, pvz., 3. praes. form4 vieni Siaurès iemaióiai taúa IQ'ub (Palangà, Darbënai, Kalnãlis, Kuliai, Fapìlè), kiü f|'b (Kretingà, Kaitena), dar kiti lû'b (Ttrkí,Liai, Luõke) arba tþb (Viek5niaî), lûob (Plùngë, i vakarus nuo miesto). E. Frenkelis KZ L){ilI 105 ( : LEW 378) senesniu laiko variantq tiùbëti, siedamas ji su slavizmu liñbyti. Jo nuomone, uo {úe. pu) vietoj er galêjçs atsirasti i5 veiksmaZodãio liuõbti. Kiti variantai nebuvo ai5kinami. Kaip ten bebätq, vokalizmo svyravimas, greiðiausiai, susijçs su savaranki5kos veiksmai.odi,io reik5més netekimu

bei virtimu modaliniu iodáiu. v. vitkausko duomenimisllKK IV l58 tt.), leksinç reik5mç 'mègti, iprasti, turéti iprot¡' 5is veiksmaËodis turi iSlaikçs tik vietomis vakarq Zemaiðiq plote, ypað i ðiaurç nuo Klaîpedos (ðia tariama 3. pers. lô.b). Piytuose jis net nebekaitomas: visi asmenys reiðkiami 3. praes. forma (liúob sùkéûo I sþkéûo), jis pastebetas, pYZ., apie Krëtinfor94, Kalnãl!, Ylakius, Plùngç, Luõkç. Rytr¿ aukðtaiðiq tarmeje dviskiemenês pvz., galünès sukðià, kirti, turi mos, kurir¿ íaknis trumpa arba cirkumfleksinè, eiðià. Kai kurios Snektos kirðiuoja (vietomis fakultatyviðkai) ðakni, taðiau tuo atveju trumpo balsio paprastai nepailgina, sako, pvz., ràsðia'rasðiatÌ, nèíðia 'neððiau'. Dviskiemeniq formq akütas bemai, visame auk5taiðiq tarmes plote keiðiamas cirkumfleksu, þ\2., diibðiø (dìrbðia K. Naùmiestis, GrìSkabudis...) 'dirbðiau?: Del vilnì5kir¿ tarmêje pasitaikanðio tarimo iàkðia '5okðiau', bègðia 'bègðiau' 362

priegaidç: sako sùkðio, eîöio, dìrbðio. Siauriau vartojamos formos, kurir¡ pabaiga priderinta prie asmenavimo sistemoje turimos fleksijos, taigi sùkðiau, sùkðiu, sùktau. I5 ðiq labiausiai.paplitusios su -ð'iau, rcfL -ð-iøus(f . Jos daug kur yra gretiminès Salia formq sv -ð-ia, refl. -ð-ios ir vietomis visai iðstumia pastar4sias ið vartosenos; atskirais atvejais tai gali skatinti ir literatärines kalbos itaka. Fôrm os su -ð-iau labiausiai' büdingos Klaipedos kra5tui ir paprüsei, taip pat Zemaiöir¡ pietq-rytq kampui PãgramanðioSáukenr¿ ruoZe. Jos vartojamos ir daug kur kitur toliau nuo Siq vietq, ypað vakarq aukðtaiöiq kaunì5kiq plote (vyrauj a -ð-ìa), net apie Sakjna (ret., vyrauja -ð-iø), Lemaiðiuose Laükuvos (greta -ð-iu), Rietãvo apylinkese. Rytq Lietuvoje retos, taðiau pasitaiko. Pastebêtos apie Gélvonus.(vyrauja -ð-ia

plote (tariama -éc, taigi gali buti

Ç 763.

l. sùkðiau sùköiaus(i)

Zr, $ 666. Daugelis Zemaiõiq, visq pirma vakaruose, iðlaiko bendraties kirðio vret4

ir

ir sutrumpinta

ií -ð-io); Sangr4Zines

-ã)

ir

panevèZì5kiq

formos su -ð-íaus uZfiksuotos apie Ãlunt4, Svëdasus, Dùsetas, kur nesangr4änës turi sutrumpint4 variant4 -é arba -ð-ia. Formos su -ð-iau buvo labai isigalejusios Prüsq lietuviq Snektose, taðiau senieji kalbos paminklai rodo, kad XVI amZiuje ten tureta ir -ð-ia: Vilento, kaip ir-MaZvyclo, ra5tuose -ð-iau visai nera (vartojama tik -ð-ia, -ð-io), Kleino gramatikos paradigmose nurodoma -ð-ia h -ð-iau, tik Bretküno ra5tuose -ð-iau, rodos, vyrauja. Formas st -ð-iu turi Zemaiðiai apie Laükuv4, Tìrk5lius, Víekínius, Papìlç, Kl¡fkolius, Kurðënus. Sangr4Ziniq veiksmaZodZiq pabaiga ivairuoja: vienur (pvz., Tirk5liai) yra -ð-rbs, kitur þv2., Viek5niaï) pagal neíìt: neíúos pavyzdi pasidaryta -ð-iuos (sùkðiuos). Pasitaiko fu nesangr1üniq veiksmaiodär¡ su -ð-iuo: tokios formos girdètos Sedõs apylinkese (plg. íìf éQ'u'riððiau' B. Rokaitè LKK IV 152; i vietoj 9, 'büt, tur 1i íìléûo < rìíðío) ir tarp Kvédarnos bei Laükuvos (Vl. Grinaveckio duo-

menimis). Apie Víek5nius dar esama sùkðium (ie. sùkéfm) su m, greiðiausiai, ii kitr¿ asmenq, plg. 2.sing. sùktumi, l. pl. sùktùmiam,2. pL. sùktumit,3. pers. sùktum 'suktq'. SangrqZiniq veiksmaZodZiq piba;ga -ð-iuos pastebèta net rytr¡ aukðtaiðiq utenì5kiq tarmes plote pusiaukelèje tarp Debeïkiq ir V¡fZuonr¿ (BarkuSkiq km.).

Formas srt -t-au, rcfL -t-aus(i) trtri daugelis pietq auk5taiðiq ir kai kurie jq kaimynai. Siauréje jos uZfiksuotos iki linijos Liubãvas-Punià-Rüdiikês-45menà. Zleteloje retos (vyrauja -ð-rø). Dviskiemeniq veiksmaZodZiq didZiojoje ploto clalyje kirðiuojama galünè, kuri turi akü14, pvz., sukttiu. Ploto pakra5ðiuose girdimi clu kirðiai (sùktáu Punià) arba kirðiuojama tik iaknis (sùktau Pùnskas, Rudaminà). Daugiaskiemeniai veiksmaiodùiai, rodos, visame plote i5laiko bendraties kirðio viet4, nors vietomis girdimas ir antrinis galünês kirtis (akùtas). Tarmése, Salia pilnq formq, dar plaðiai vartojamos sutrumpintosios, kurios baigiasi -1, pvz., sùké. Jq visai neturi, rodos, tik Zemaiðiai vakaruose ir daugelis pietq 363

auk5taiðiq. Vakarq aukðtaiðiai kaunì5kiai ir kai kurie úemaiöiai linkç trumpinti tik daugiaskiemeniqveiksmai,odä:q formas. Kitur trumpinimas nepriklauso nuo skiemenr¿ skaiðiaus. Sutrumpintos forrnos kai kuriose ínektose, pvz', apie Ùkmergç, Svédasus, Kùktiðkes, labai isigalêjo ir baigia iístumti iõ vartosenos ilg4sias, o Eüvilko, Gervìniq, DusetQ apylinkèse, rodos, ilgqjq ii viso nebèra. Dél trumpejimo plg. $ 106. Sutrumpintqjq, kaip ir pilm¿jq, formq Saknies akütas daZniausiai keiðiamas cirkumfleksu (diibé). Vietomis priegaidèjama dvejopai: diibélldìrbé. Svyrnoja ir kirðiuotq trumpqjq balsiq tarimas: vyrauja kàsé, reöiart kãsé.

i

Formos *sùktumbìau Siq dienq tarmese néra. Labai reta ji ir senuosiuose kalbos paminkluose, fodos, pastebèti tik ðie du pavyzdäai: i/løkitumbÌau Mi 521* ft ne nufidetumbiau RK 656 (ne DK 65u' kaip rasorna Otrembskio Gr. III $ 512). Gal bût, jos palaiku (?) laikytina BirZr¿ Snektos sùktum 'sukðiau', pastebeta ir Zanst4 rajone (l'. Morkünas ir A. Vidugiris MdD 1957 2 183). Greiðiausiai, aukððiau nurodyta senqjq ra5tq forma yra antrine, pasidaryta pagal l. pl. ir x't-iã, kitq asmenq pavyzdi. Matyt, ið seno iietuviai turejo skirting4 l. sing. form4 su tuo tarpu kai kitq asmenq formos büdavo pasidaromos i5 siekinio su pabaigomis -bei, -bimê, -bitë, -bitã, -bitã. Formos su *-/1ø- kilme neaiðki. Chr. S. Stangas mano (Zr. jo Verbum 252 tt.), kad sùkðia esanti net ne veiksmaùodúio, bet, kaip siekinys ar büdinys, pirmykðte daiktavaúùio forma. Tokios prielaidos galim.nm4, be ko kito, rodo jos kirðiavimas, pLg. Ztretelos lietuviq búðiø éalia sukðià. Vis delto lieka neaiðku, kodel daiktavardines kilmés fcrma imta vartoti, butent, vienaskaitos I-ajam asmeniui reik5ti. Sunkiau pa.tiketi J. Kazlausko hipoteze LKK IV 84, kad -ö-ia sutrumpejo 1ó -ð-iau.Jaipriestarauja abiejq tipqformqpapiitimas: -ð-iau sudaro salas -ð-iø plote. Salia ,,sutrumpêjusios" -ð-lø lauktume refl. -ð-iasi, o ne -ð-iosi. Patsai,,sutrumpejimas", tiksliau, auvittîmas a,labai nepaprastas, juo labia¡: fleksijoje (remimasis palà < paláuk ðia nieko neirodo, plg. $ 106). Pagaliau, visai nesuprantama, kam reikèjo pakeisti prie asrnenavimo sistemos priderint4 galnnç. Nelengva patikêti ir J. Otrembskio hipoteze (Gr. III $ 513), kad -biau resp. -iau ä *neiturn-bíau kai kuriose tarmese buvusi prideta naujai formai nèiðiqu (*neÍ' ðiau-ìau) , kuri tuomet imta larti su haplologij a (*neíðiã-Ìølt) , i5 kur, netekus 'iau, isi' galêjusi xnèiðiã> nèiðia. Apie formas su -ð-tø-be, -ð-io-be, -ðia'p, -ð-ia-k ir kt. kalbama $ 670. Ãpie -ð'iai ùr. $ 763" $ 669. à. sing. senovinès formos sùktumbeÌ arba sùkturnbi (Maivydas) dar pasitaiko vienur kitur rytq aukdtaiðiq vilnìðkiq tarmès plote. Pirmasis variantas pastebètas Liñkmenr¿ (kirðiuojama sùktumbei) ir Daugêlìðkio (Daniúnr¿ kaime girdèta refl. praustuñrbeis) apylinkêse. Ji turêjo Prüsq lietuviai, Zr. Kur5aiðio Gr. $ $ 1065, 1092, l}g3. Antrojo varianto esama Ãpso ðnektoje, pyz., padëturhbi E. Grinavec364

MAD

1960 2180. Daug populiaresnè vilnì3kiq tarmeje forma suktumbe suktumbës) su -óe vietoj -bei rcsp. -åt ið 1. pl., Zr. $ 670.

kienè

(refl.

Labiau ðiq dienq tarmèse paplitusios formcs be -b-: sùktumei ir sùktumi. Pirmoji (refl. sùkturneis) daugiau búdinga auk5taiðiams, ta-ðiau nesvetima ir Zemaiðiq tarmês rytinei pusei (Laükuva, Sáukènai). Vartojama jau XVItr a. ra5tuose (pvz., Sirvydo ir kalvinq leidiniuose). Apie Svëdasus, Fanemunëli ir Zíetelas Snektoje vietoj -ei lsivesta -aí: sùktumqi (sekant 2. sing. mókai, dìrbai?). dntr4j4 turi daugelis ãemaiðiq (refl. sùktumys), ji pastebèta, pvz., apie Krõting4, Kuliùs, Kalnãli, Rietãv4, Tìrk5lius, Luõkç. Auk5taiðiq tarmeje forma sùktumi reta. Kaunìðkiq plote girdèta rcfl. sùktwmiesi. Salia ilgesniqjq, turima trumpa forma sùktwt (ie. sòktô'm). Dél sutrumpejimo plg. S 106. Ji graúiai derinasi prie visos asmenavimo sistemos: juk i5 seno vienaskaitos formos buvo vienu skiemeniu trurnpesnes uZ daugiskaitos formas. Daugelyje aukStaiõiq ðnektq trumpoji baigia iËstumti, o vietomis ir visai iSstümë, ið vartosenos ilg4sias. Geriau iðlieka sangr4Zines: óalia sùkturn daug kur tebesakoma sùktumeis(i), nors vietomis yra ip sùktums. Dviskiemeniq veiksmaZodZiq rytq Lietuvoje kai kur (pvz., apie Kùkti5kes, Liñkmenis, Riñ5$ kirðiuojama gal:úne: sukuñ. Sakrues akut4 daugelis aukstaiðiq keiðia cirkumfleksu : di\btwnt. Vietomis girdèta ir dlrbtum. Dêl vilnì5kir¡ tarmeje pasitaikanðio tarimo íàktum'Soktum', åègtum'bëgtlam' ãr. $ 666. Apie variant4refl. sùktumës kalbamø g 670.

Pietq auk5taiðiai ir jq kaimynai vartoja form4 suktøi, ref:l. suktais(i). Ji paplitusi didesniame plote, negu L sing. suktsu. UZfiksuota net apie Daukiiùs" Kapsùk4, N. Ût4, Fríenus. Zieteloje irgi labai populiari. J? turejo ir Prüsr¿ lietuviai, netgi Kur5iq pamario Zvejq Snekta (LZTP 48). Daugelis pietq apkðtarcir¿ ki,rðiuoja suktdi, pakraSðiuose vietomis sùktái arba sùktai. Vakarq aukðtaiðiq plotc, rodos, tëra sùktai. $ 670. Senovines formos 1..p8. suktumbirne ft 27p1. suktumbire éi4 diem¿ tarmese nepastebétos: Dar neseniai jas turejo Fnl.sr¿ lietuviai,úr. Kurðaiðio Gr. $$ 1065, 1092 1093, LZTP 52 (ir s ùk tumb i am, - b iat). P\g. p ar nè s ztumb i t J urkiaiðio Lit. Märch. 113ru. Rytq aukstaiðiai vilnìðkiai vietoj -bim(e), -bit(e) turi'bëtn, -bët: apie tiñkmenis, Daugèlì5ki (Daniúnq km.) uZfiksuotos sangr4Zinês forrnos sùktumbèmës, sùktumbètës. Jos jau labai retos. Daãniau pasakoma l. pl. sùkturnbe ll sukturhbe, rcfl. sùktumbës ll suktuñtóds (kirðiuojama dvejopai). Tokios sutrumpintos 1. pl. formos (gyvesnes sangr4Zinês) vartojamos apie l-iñkmenis, KaÏtanènus, Adùtiiki, Tverëðiq, Daugélì5ki, Sãlak4, Rirñ5C. Jos eina ne tik daugiskaitos pirmuoju, bet ir vienaskaitos antruoju asrneniu, matyt, sekant gretimine forma sukturn (apie j4 kalbama Zemiau), kuria reiðlciami abu asmenys. Morfologines reik5mes netekusi -be, kaip dalelytê, vietomis fakultatyviõkai dedama dar prie l. sing. ir 3. pers. 365

1,

I

formq. Antai Liñkmenq, Palú5és, ceikini[, Daugêlìikio, Dfiksto, Rimsës apylin(ptiekese girdeta sakant 1. sing. sùkðiobe, tefl. sùkðiobës arba sukíiõbe, sukiiõbës pers. sukti¿be, sùkðiabès,3. sùkðiqbe, gaide abejotina, gali büti ir tvirtaprade), retai refl. suktSsbe. Apie Rirnsç girdéta 2. pl. sùktutbe ll suklñtbe, refl' sùktutbës ll suk' tñtbës ialiavisame vilnì$kiq plote vartojaml¡ sùktut, tefl. sùktútë,s. Ãpso apylinkèse vartojama ne tik dalely te -be, bet ir -bi, pvz., L sing. negerðiobi 'negetótau' (E. Grinaveckiene MAD 1960 2 i8q0). Tokios formos uZfiksuotos net Lazinrl, zielelos girdejo sakant' Snektose, tik ðia vietoj á daZniausiai tatiama p. A. Vidugiris Zíeteloje refl' sukðia'bùðiau(gi)" pvz., l. sing. sukðiàp, aiðiøpë ll øiðìapè 'eiðiau" bùðiapãgi pës, 3. pers. bút,pë'bütq" refl. praùst4pds 'praustqsi' arba meist4sipë 'melstqsi" -søní,.tusipes 'ganytqsi'. Matyt, suköiqbë (su d i5 sangr4Ziniq veiksmaZodZiq) perdirbta i sui,t ¿¡ap¿ dêl sutrumpinto varianto sùkðiab > sùkðiap paga! namópi iaTia nømóp pavyzdi. Kad ðia nusiziürêta i paðalio vietininkus, rodo Gervéðiq Snekta, kur sakoma, pvz.,l. sing. diîbðiak 'dirbðiau" refl. iuõkðíakds 'juokðiausi" 3. pers. sùktuk 'suktq' (plg. all. sing. Jortók 'Jonóp Lazinai'). Daug plaðiau, negu su ó, ðiq dienq tarmese vartojamos formos, netekusios sio formanto. Jos bäna ilgesnés arba sutrumpintos. Ilgesniqjr¡ pabaiga esti su i;14 arba ë kamieno galünèmis, taigi sùktumim, sùktumít (plg' sem¿jq tailt¿suktumbime, suktumbite) arba sùktumiam, sùktumiat ir sùktumëm(e), sùktumët(e). Du pirmieji variantai (su f ir ,¡a kamienq galünemis) paplitç zemaiðiq tarmèje. Pabaiga derinama prie kitq i kamieno galünes turinðiq formq: ðiaurès iemaléiai sako 1. pl' sùkpl. mi'tumiam (refl. sùktumiamos), bel2. pl. sùktumit (tefl. sùktumitès), kaip it I' plote vartoZemaiðiq Piet4 liam'myTime', sìtkiøm 'sukime' éalia 2' pl' mj'lit, sùkit' pastebèfa jamos tik ¡ø kamieno.galúnès. 1. pl. forma sùklumim, refl. sùktumimës (ranSiauüq apyli¡kèse. Seniauji buvo plaðiau vartojama, turèta net rytq Lietuvoje taraukðtaiðiq galünemis vartojamos dama Sirvydo raðtuose). Formos su é kamieno p os mèje, nors pasitaiko ir paaukðtaitès Zemaiðiq plote, ypað pietuose. S u t r um i n t formos bäna dvejopos: sìtktum(e), sùktut(e) it sùktum(e), sùktut(e) (su ilguoju ã). Jas turi daugelis aukðtaiðiq ir kai kurie pakra3tiniai Zemaiðiai. Antrasis (pvz', Üdrijà, variantas (su !) vartojamas pietq aukitaiðiq ir jq artimesniq kaimynr¡ Dievëniðkès) plote. Rytq aukðtaiðiai vilnìskiai ilgina tik 2. pl. formos balsi: sako greisuktum(be) (Adùtiskyje ft suktñme), bet sulctùt(ei. Balsis ù vietoj u isivestas, ðiausiai, i5 3. pers. suktLl, li ðia, matyt, ir vietomis pastebimas polinkis kirðiuoti galünç: suktñm, suktñt (suktAft Léipalingis). Galüninis balsis -e iðlaikomas kiek geriau, negu kitq nuosakr¿ bei laikq 1. pl. ir 2. pl. formose: ðalia, pvz', sùkam, sùlat daugkur fakultatyviðkai sakoma sùktume, sùktute arba sùktume, sùktùte. Zle' -e sutelos Snektos sìtktumè turi d ið sangr4ZiniqveiksmaZodZiq. l. pl. variantas be plote kur daug aukstaiðir¡ rytq to (sùktum),Dël tapo su trump4ja 2. sing. forma

ir refl. sùktumës gali buti suvokiama

ne tik kaip l. pl., bet (Pa5vitinfs, Jrìki5kiai, Ukmergë, Liñkmenys ir kt.).

ir kaip 2. sing.

forma

Pagal ilgesnês formos sùktumëm ðalia sutrumpintosios sùktum pavyzdi vietomis ir prie l. pl. imper. sùkim pasidaryta ilgesne forma sùkímëm. Ypað plaðiai vartojama refl. sukimëm(ë)s, pastebèta, pvz., apie VilkavìSki (sùkimëmës), Kùpiiki, Pãpili, Panemunëli, Debeikiùs (sùkimëms). Daug kur sakoma ir L pl. fut. sùksímèm(ë)s, plC. sùlcsímëms ll sùlcsmëms Kùpi5kis, Papills, Panemunõlis. Retesnes ðio tipo esamojo ir kitq laikq formos. Apie Pãpil!, Panemunëli girdéta sakant sùkamëms 'sukamès', rãíomëms'raíomés', miliamëms (Panemunõlyje ir milimëms, miliumèms $ 66a) 'mjlimes', bijójomëms 'bijojomes', nëíèmëms'neÉêméso, bijódavomëms'bi-

l. pl. formq pavyzdäu vietomis pasidaryta 2. pl. imper. dìrbkitët'dirbkite'(Palévene, Kaisakiðkis, Kùpi5kis, Skãpiðkis),2. pl. fut. stì,kstet'suksite' (Skãpiðkis). Kurðiq pamario Zvejq Snektoje (fZfY 48,52) buvo vartojamos formos l. pl. sùktom,2. pl. sùktot, L clual. sùktoya (ir sùktuva),2. dual. sùktotq (ir sùktùta), sudarytos pagal butojo lalko ã kamien4, plg. sùkom, sùkot ir t.t. $ 671. 1. dual. senoviné. forma sùktumbiva (pvz., Kur5aiðio Gr. 1065) ðiq dienq tarmese nevartojama. Dabar aukðtaiðiai sako sùktumèva ll sùktuvëva, refl. sùktumëvos llsùktuvètos, iemaiðiai - sùktumiaullsùktuviau, refl. sùktumíavos ll sùktuviayos. Variantai su dviem v yra naujadarai, pasidaryti, palaikius m daugiskaitos rodikliu. Apie GrìSkabüdi, Lukðiùs ir Klaïpédos kra5te pastebeta dar sutrumpinta forma sùktuva, rcfl. sùktuvos. Apie variant1 sùktova kalbama $ 670. ç 672. 2. dual. senovine forma sùktumbitn (pvz., Kur5aiðio Gr. g 1065, LZTP 52) íiq dienq tarmése nevartojama. Dabar aukStaiðiai sako sùktumèta lil sùktuvèta, refl. sùktumètos ll sùlctuvdlos, Siaures iemaióiai - sùktumitau, rcf7. sùktumitavos ll sùktumitøus, pietq Zemaiðiai - sùktumiatau, refl. sùktumiatavos. Rie. tãvo apylinkèse girdèta sùktuvatau. Dèl variantq su dviem v plg. $ 671. Trumpa forma sùktuta arba sùkt{tta labai reta. Apie sùktota Zr. $ 670. S 673. 3. pers. formos paprastai baigiasi -t-4,refl. a-as(i). Yra ir sutrumpintas variantas su -1, pvz., sìtkt. Jis bene gyviausiai vartojamas rytq aukðtaiðiq kupi5kém¿ tarmeje (apie Pándèli vietomis piln4 form4 gali turéti tik dviskiemeniai veiksmaiodi,ial), taðiau pasitaiko ir kitur, ypað forma bút (bñt)'butq', kuri4 turi beveik visos tarmes. Dèl sutrumpèjimo plg. $ 106. Dviskiemenir¿ formq kirðiavimas ivairuoja. Rytq Lietuvoje maidaug iki linijos Lazdìjai-Sirñnas-Alytùs-DùsmenysSìrvintos-Kavárskas-PanevèZls-Pasvalls kirðiuojama galäne: suktQ, refl. sukti$ (suktL$ì Zietela). Kartais taip kirðiuojamos ir daugiaskiemenès formos. Kitose tarmese iílaikomas Saknies kirtis, tik akütas daug kur keiðiamas cirkumfleksu (diiþtQ. Yietomis tasai keitimas fakultatyviðkas, o vakaruose, rodos, jo visai nêra. Kirðio atkélimo i Sakni naujum4 Palómenês apylinkése roclo tokios. Sios Snektos jodavomés', Matyt,

367 366

i

gytfi' PIg' matìt B*ùai'maformos, kaip bùtt¿'btt4', gìt¿'gytq' (ié butQ, giti( < bTttil, bègt'bëgtq' Zr' $ 666' '5oktq', tytr¿,. Del vilnìðkiq tarãÀ¡" pasitaikaneio brimo írìkl kuri ðia i5 útà*rgeu apylinkiq bafll iut 'bútq' turi rnink5t4 li tur büt, bendraties, forpakrasðiq pietiniq puvad,tãju s,:. 3. cond. sutam.panti siekin!. Ilgesnes rytiniq bei

'^,n,*tqt,,bútqpë.butq,,!sàkrwkaptariamos$670'Apiesùktum(\'fkta"..mir. Apie I bútøi "btttri' s¡ktô.m),1 taip pat sùktu kapdi Kaltanénai) 'kapok', váikíðioj'vaik5ðiok', akëj (> akéi Kaltanènai) 'akék', vaäitioj (> vaÉói Tverëðius) 'vaåiuok'. Atskirose Snektose kartais pasakoma ir be joto, pvz., kapó, pakøvó, akë, pabuðiúo Gervëðiai (inf . kapóti, pakavóti 'paslepti', akëti, pøbuðiúoti), dainúo ll dainúoj, glëbiúo ll gIëbiúoj Liñkmenys. Ypað paplitusi forma íluõ'ðluok', änoma, pvz., apie Liñkmenis, PalúSç, Adùti5ki, Gervëðius. Atskiri Sios rù5ies veiksmaZodZiai pasakomi ir su trumpu galünès balsiu: (atsi)stà Liñkmenys, Kaltanènai, Palúíe, Adùtiðkis '(atsi)stok'

21'

37t $

(plg. permisyvo dalelytç testà $ 689), grà Palú3e 'grok', nujà LiÃkmenys 'nujok' ir kt. Kalþnenuose sakoma: dabàll dabtü'úiirèk' (inf. dabóti), klàllkldi'klok', palà ll palái 'paloko, spè ll spéi 'spék'. VeiksmaZodäai, kaip naktùiti 'nakvoti', turi formas st -ui: naktùi. Tokiq veiksmaZodZiq, kaip búti, gríúti, kliúti, púti, siúti, formos ivairuoja. Bene plaðiausiai sakoma bñj, griñj, kliñj, pñj, srãi (Adùti5kyje kirðiuojama bûi, grüii, kliúi, pùi, siùi), taðiau vietomis ir bù, griñ, ktiñ, pñ, sirT (Gervéðiai, Adùti5kis, Liñkmenys) arba bãn, griñn, kliñn, pñn, siñn (Liñkmenys, KaÏtanenai). J. Kardelytè LKK I 184 ðias formas neteisingai kirðiuoja *búi, *bú, *bún (Liñkmenyse ilgqjq balsiq akütas prastai skiriamas nuo cirkumflekso). Lingvistinêje literatäroje nurodoma forma bui'buk', kaip teisingai pastebejo J. Kazlauskas LKK IV 82ir Bfl 1962 6 94, yra nesusipratimas vietoj bñj. Tokie veiksmaZodZiai, kaip bliduti, íáuti, taÅ formas bliøîi, íaù arba bliaün, íaün. Plaðiau vartojamos pirmosios, antrosios sutinkamos kaip gretiminés apie Liñkmenis, Kaltanenus, Palú5ç, net Ãps4 (óiatariama bliaùú, íaùri).Dvejopas formas turi ir 5io tipo daugiaskiemeniai veiksmaúodäiai (grybduti, rëkauti...),tikjq galinio skiemens priegaidê svyruoja: vieni sako grybóu ll grybdun (Dotinënai, Tverëðius, Ãpsas), kiti - grybaü ll grybaün (Liñkmenys, KaÏtanénai, Palú5e, Adùti5kis, Gervëöiai). -Netaisykling4 form4 turi veiksmaúodis dúoti: bemai visur sakoma duõ. Chr. S. Stangas (Verbum 247) ioje iZiüri senovini Saknini imperatyv4 (aoristo imperatyv4). Variantas duõj, girdëtas Dievõniðkiq ir Ãpso apylinkése, greiðiausiai, bus pasidarytas 5alia duõ pagal ífuõj Éalia íluô'5luok' pavyzdi.Vietomis turima ir,,taisyklinga" formaduõf (duõtKaïtanènai, dàr Liñkmenys $ 666) > dz. duõélduõdi. Skirtingos nuo kitq dar veiksmaiodi,io eíll prie5dèlines formos: sakoma rîdi'iSeik', atdi (vietoj atéi)'ateik'. Neprie5dèlinè forma vienur padaroma ,,taisyklingai" (eîri> aîú Liflkmenys), kitur vietoj jos vartojama forma su -k (eik > qik Tverõðius, Ãpsas). Apie moki 'mokëk', giedi 'giedok' katbama $ 682. Sangr4Ziniai veiksmaZodZiai visame plote turi galirnç -iâs (ne *-ies, kaip raðo J. Kardelyté LKK I 184, 186): bariës'barkis', demiës'dékis', gabeniës'gabenkis', imiës'imkis', íienáujies'Sienaukis', íluojiës'õluokis'. LazÍin4 ðnektos forma stoiìs (J. Senkus MAD 1958 1 190, LKK Ilzl7so), greiðiausiai, bus priderinta prie stokìs. Kitose tarmese (ne vilnì5kiq) pasitaiko tik viena kita reliktinè forma, ypað tautosakoje, pvz., keliesi, martela jaunoji NS 617,1 (BìrZai) 'kelkis...', kélik, kéIik [su -k i5 iprastiniq imperatyvo formq] tëvuíëli, taisyk mdn ùøgrdtç Kapelerio Kaip sen. liet. 9W.20 'kelk, kelk...'. Gal but, ji slypi ir posakyje kai yra kertai (-ai, greiöiausiai, dalelytè, år. $ 763), kai nèra kentaî Kalnãlis, Tirk5liai, Pùnskas (tariama kertdi, kentái), Léipalingis (kertáì' kentái)'kai yra - valgyk (kirsk), kai néra - kentèk'. Jis girdetas ir vilnì5kiq plote apie Ignalìn4. S 6S2. i'kamieno refl.-ies,greiðiausiai, ií (!) a kamieno: íalia neíiës galèjo atsirasti myliës pagal2. sing. praes. mylíes(ì) Éalia neííes(i) pavyzdi. Akütinès Sak372

nies dviskiemeniq formq kirðiuojama Saknis, cirkumfleksines

- galünè, pvz., stóvy ra$o J. Kardelyte LKK I 183) 'tylèk'. Trumpos ðaknies formr¿ kirtis svyruoja: galünç linkstama kirðiuoti tuo atveju, jeigu ðaknis turi a, e balsius, o iakni - jeigu u, i, pyz., ravi'ravëk', bet tùry'turék'. su i5tiktukais susijç veiksmaÈoclziai paprastai turi galünés kirt!, pvz.,krÌaukíi 'kriauk5ek', mirksi'mirksèk', pliumpsi'pliumpsêk'. sangr4ziniq veiksmazodZiq formoms dazniausiai apibendrinamas galünès kirtis: guliës 'gulkis', turiës (tùries Dotinënai, Adùti5kis) 'turèkis, laikykis'. Formas su i kamieno galunèmis vietoj laukiam4 (fla kamieno galünir¿ turi mokétí tipo veiksmatodùiai fiq bütasis laikas ir bendratis kaip i kamieno veiksmaZodZiq), pvz., dreb!'drebêk', moki ,mokèk,, pavedi .pavedek'. Vietomis (pvz., Dotinénai, Pa1ú5è) sakoma ir gied!,giedok,, mieg! .miegok, 'stovêk', bet

tyli (ne *tylj,, kaip

Salia senesniq formr¿ giãllgiëó, miëk.

Atskiri veiksmaZodZiai su galùne -y pastebeti ir ui, rytq auk5taiðir¿ vilnìSkiq tarmes ploto, pvz., tyli Svèdasaï'tylek' (ðia sakoma h imi ,imk,, neíi ,ne5k,), glr-

di, reg.i zieteTa, Plg. Kretingõs apylinkir¡ imi'imk', bëg!'bèk'(Tirk5riuosè tariamab'iegì 'bék', kur -i a *-1),neíi'ne(k,. $ 683. ã kamieno formq kirðiuojama saknis (priegaidè kaip 3. praes.), pvz., dãrai'daryk', gtíudøi 'gaudyk', lclaüsqi 'klausyk'. IÈimti sudaro Dievëniðkiq Snekta, kur daZnai kirðiuojama ir galüne, taigi derinamasi prie indikatyvo, pvz., darai'daryk' ir 'darai?. Atskiros formos pasitaiko ir kitose tarmése. ypað plaðiai sakoma klaùsai'klausyk' (girdêta apie PãnevéZ!, Liñkuvq, SakÍnd. y. Apie I. pl. $ 684. Adùti5kio, Tverõðiaus, Ãpso apylinkèse formos padaromos ið 2. sing. > dz. dèóme'dékime', kraùme 'kraukime', vakørúojme'r¡e.karuokime,, sëdyme> dz. sëdzyme 'sèdèkime', gãnaime 'ganykime' arba nèfmete, lèkmete, dè{mete > dz. dèómeÍe, kraùmete, valcarúojmete, sëdymete> dz. sëdzymete, gãnøimete, rcfl. nèlrnds 'ne5kimès' , rãíaimës 'raðykimes' arba nèlmetès, rãiaimetès. Trumpesn variant4 i (be dalelytés -te,refl. -lds) linkstama vartoti tuo atveju, jeigu liepimas taikomas tik dviem asmenims (vienas iíiq yra pats isakytojas),pvz., dabó.ime, ií kur ønà íít[s 'abu Ziürekime, ii kur ji i5lis', bet grëpmete greiöiau, ba debesis këlias,grëbkime (visi) greiðiau, nes debesis kyla'. Gervëðiuose abiem atvejais kirðiuojama galünè: nefmè, Iekmè... nefmetè, lekmetè. panaSiai sudarytos ir tokios liaudies dainq formos, kaip iíveäiema 'i5vezkime' ($ 592), pastebetos daugiausia kupiíkënq kraste, tik jos turi kit4 formant4 ir pi1n4 ø kamieno 2. sing. galtnç -ie. $ 685. Kiti vilnì5kiai specialiq 1. pl. formq neturi, vartoja l. pl. praes. formas, pvz., sùkam 'sukime', tilim'tylëkime', rãíom 'raðykime'. Apie Kaltanènus, Svenðiósu -me arba -mete, refl. -mës, -metës, pvz., nèlme'neðkime', rèkme 'lekjme,, dè{me

373

gu prirauna', tegùly'tegu guli', terãíqi'tegu ra5o'. Galúnès *-ie, -y, -ai laikytinos optatyvo 3. sing. fleksijos *-ei(t), *-i(r), *-ai¡t¡refleksu. Kitose tarmese tokios formos taip pat vartojamos, tik ne visur vienodai nuosekliai. Ypað plaðiai Zinomos terãíai tipo formos, girdetos, pvz., apie Pãgramanti, Jùrbark4, Siauliùs, Panemunëli, Svëclasus (tesiäìnai), Kùkti5kes. Vietomis 2. sing. praes. pavyzdäu kirtis gali büti nukeliamas i galünç, pvz., teraíaî Kaîsakiðkis, ter iogsaî Svêdasai, tesiäinaî Garliavà. Pirmosios asmenuotès veiksmaZodZiai paprastai i5laiko piln4 galunç -ie.' sakant tedirbië (áe. tadirbië $ 52b) girdéta, pvz., apie Rietãv4, Víekðnius, Luõkç, Laükuv4, Pãgramanti, Gerviniùs, Svëdasus. Ji dainai dedama ir kitr¡ tipr¿ veiksmaZodZiams. Plaðiai sakoma tegulië, tesiáinië. Vakarq auk5taiðiai kaunìðkiai vietomis galúnes cirkumfleks4 keiðia akútu: tegulíe, tesiáiníe, Formos be -ie ui vilnìSkiq tarmes ploto retesnés, laóiat pasitaiko, pvz., tebñri Luõkê 'tebünie'. NedaZnos ir formos su i kamieno galùne -!, pyz,, testovi Svedasaî, Panemunélis, teneíi (greta taisyklingos

tilimte, nis, Daugêlìðki kartais prie jq plidedama daletyte -te, tef7. -tès, pvz.., sùkamte, nuosaka liepiamoji formomis Indika{yvo refl. praüsiømtès'prauskimès'. rãíomte,

plote' plaðiai reiðkiama ir uz vilnìðkiq tarmès ribq, tiek aukstaiðiq, tiek ir zemaiðir¿ laiir búsimasis Tam reikalui vartojamas ne tik esamasis (nø,vyrai, dlrbam!),bet formos praes. kas (nø, vyrai, eisiml). Greta lprastinés veiksmazodzio eiti 1. pl. gali einam(e) vartojama atematine eìmè (eimò, emè ir kt. $ 624), prie kurios dat -li' büti pridedama liepiamosios nuosakos pabaiga Jc'ìm arba dalelyté -le, vietomis (emète) eimète (emèkim) ll Vakaiq aukítaiðiai kaunìðkiai sako, pvz., eimèkim eimèti. Pavyzdùiai i5 kittl tarmiq: emète Liñkmenys, Adùtiskis, Tverëðivs, emëte reiksDysnà, eimetè Léipalingis, emetè Gewëðiai. Indikatyvo 2. pl. formos liepimui ti vartojamos retai. Paminètinì tokie åemaiðiq pasakymai su neiginiu ir iodeliu ar, kaip a(r) neisit tvìdq'eikite ! vidq" a(r) nenëíi tókias dùlkes laüku 'nenesk to3' kias dulkes laukan' (Kretingà). Kalnãlio apylinkèse veiksmaZodis sak!'ti gauna fornuosakos greta liepiamosios dvi praes. form4 tuo atveju, kai sakinyje atsiduria sãko salddini4 'sakyk parvèäk patso", 'sakyk prìls gérlc sãko por., ,,getk *or, 1l

",parveùk

reneiië) Kapsùkas, Panemunëlis, Dùsetos.

$ 688. Plaðiau uZ aptart4sias 5iq dienr¿ tarmèse vartojamos formos su inclikatyvo fleksija: tedìrba, tegùli, terãío, reðiau tediibs, tegulãs, teraiis. Jos ypað isi-

saldainiq""

galêjo vakarinèje lietuviq kalbos ploto clalyje. Rytt¿ Lietuvoje kiek maZiau gyvai vartojamos, nors, pvz., tesiäìno, plaðiai sakoma. Formos su indikatyvo galänemis turimos jau senuosiu-ose kalbos paminkluose. Zemaiöiai vakaruose kirðiuoja sangr4Ziniq veiksma.áodä4 galünç, pvz., tesukàs (tasukàs $ 52b) 'tegu sukasi', tetraukàs

ô. APie 2. Pl.

$6s6.Padaromaii2.sing'formq,pridejusdalelytç.te,refl'-tës,pvz.,lektè

'lèkite', de(t)tè> dz. deótè 'dekite', ri(t)tè> dz. riótè 'riskite', bùjtè'bnkite'(Adùdz' tiðkyje kirðiuojama lèkte, dèéte, rìóte, búite), duinúojte 'dainuokite" sëdyte> sèótës dz' së(t)tës> 'prauskites', sAdzyte 'sèdêkite', rãíqite 'rasykite', tefl. praustës ,seskite,, skìúintês 'skubinkitès', tùrytès 'turèkités, laikykités', klafisaitës'klausykimiëgit tês,. Vienur kitur gali büti pridedama tik -t, pYz., Lazúnuose girdeta sakant 'miegokite', vaäiriojit'vaZiuokite', sëdzyt < sëdyt 'sédèkite', pasãkait 'pasakykite" 'valgykite'' Plg. einit Rimðë (LKz II 772)'eikite" úIgait (dain. vtÍlgai'te) Gervëðiai (pabaiga dveiopa:'të's¡.e dalelytèmis Suogrqjio¿r formos dar turi variantus su dviem arbl te-te-s¡ lir su -le arba -tês prie 2. sing. refl. formr¿, pvz', a) keltãste Daugèlìðkis 'kelkitès;, b¡ kettãtës Adùtiðkis, Mielagénai, Tverëðius, c) keliëste Adùtiikis, 2' pl' Daugelìskis, Tverëðius, Ãpsas, d) keliëstès Adùtiskis, Tvcrëðius. sporadiskai formos pasitaiko ir uZ vilnìðkiq tarmès ploto, pvz., Zieteloje u¿raíyta nuvaËiúote 'nuvaZiuokite', nulãktèt'nulekite'. e. Apie geidáiamqiq nuosakq (permisyvq)

kaip ,,liepiamosios $ 6S7. Rytr¿ aukðtaiðiai vilnìskiai turi tas paðias formas, pYz, tenèl'teguteía' te', dalelyte prepozityvine su tik -k" 2. sing., nrrorukos be tepriraü'te'tegu kukuoja', 'tegu tekukúoi meta', temèé dz, (refl. teneíiës), temè{>

.

'tegu traukiasi', tepamieglds 'tegu pa(si)miega', teturìs'tegu turisi, laikosi' (KreúniEa). Saknies kirti iðlaiko ã kamienas, pvz., terãíos'tegu ra5osi'. Kitq veiksmaiodä4 Saknies kiiðiavimas retas, pasitaiko tik fakultatyviSkai, pvz., girdeta tesëdàs ll tesëdøs 'tegu sêdasi', teduodàs ll tedúodøs 'tegu duodasi'. Õia sakoma ir tegul neíàs ll nëías, Iai peíàs ll pëías. $ 689. Vietoj dalelytes te- plaðiai vartojamos ilgesnês tegul (tegu), testà (testtiu),lai(lei),pvz.,teguldìrba,testàmókosi,laititi.Pirmoji (tegul,tegu)labaipopuliari ivairiose aukðtaiðiq tarmes ðnektose. Vietomis (pvz., apie Jùki5kius, Pùnsk4, Gálvonus) ji visuotinai isigaléjo, ir formos s1t te-) galima sakyti, visai nevartojamos. x Zemaiöir¿ tarmeje, prie5ingai, vyrauja te-> ta-. Abu variantai (su ir be -/) paprastai vartojami kaip gretiminiai. Variantas be -/, gal bät, labiau isigali vakarq ir pietr¿ aukítaiðiq plote. I5skyrus kauniSkiùs, -/ tariamas mink5tai (tegu|) . Kirðiavimas svyruoja: sakoma teguTlltegùlir regùlltègu.Kalbos sraute daùnai visai netenka kirðio. Dalelytç te,ytà arba testdu vafioja daugelis pietq aukðtaiðiq ir rytrl auk5taiðiai vilnì5kiai. Ji girdëta, pvz., apie Drùskininkus, Marcinkónis, Kaniãv4, Ródùni4, Lazúnus, Gervéðius, Liñkmenis, Aclùti5ki, Tverëðiq. Labiau paplitçs variantas testà, sakant testóu (greta testà) pastebeta tik vilnìSkiq plote. Abi aptartos dalelytès gali büti kilusios i5 veiksmaZodZiq gulëti (tegul, tegu) ir stóti (testà, p7g. testo DP 5004s) arba stovéti (testáu) permisyvo formr¡. Tai matyti ií tokiq pasakymr¡, kaip, pvz., tegù, nekliu375

3V4

dik tù jõ arba testù sd.u, ir piiíto daugiaü nekiiiù (Liñkmenys). Dêl formq trumpéprieð /, ¡i*o pig. g 106. Variantas tegù galêjo netekti galiniopriebalsio pozicijoje "pvz.,-tigul\ pridèti sangr?Li'

bñda. F(ytrt Lietuvoje prie siq dalelyðiq megstama nio ivardZio datyv4, pvz., tegul sáu liia, testà sdu líëka. Plg. tesiáìno, tesiäìnai. Dalelytè lai (lei) vartojama Siaurinêje lietuviq kalbos ploto dalyje, tiek Zemaiðiq, girdêta tiek ir aukðtaiðiq tarmese. Kirðiuojama lai, lei, tik apie Kùpiðki, svëdasus tariant lái> lji. Variantas /ei uãfiksuotas TirkiliQ, ViekSni[, Akmënès, Papìles, Sakfnos (greta lai), Zeimë¡io, BìrZq (taria I), Pãpilio apylinkese ir vietomis KlaÏ' pedos kraðte (apie saugàs). Del minkðto / rytq aukstaiðiq plote _lei negali búti senas veldinys. Dar pastebetàvanojant dalelytes-hibridus, pvz., IaigulKretingà, Kalnãlis, Kuliai, tøigù Ka1nális, leigù Skuõdas, lègul Saigos, Sakina. Rytiniuose lietuvir¿ varkalbos ploio pakra5ðiuose apie Zietel¡, Ramaðkónis, kur Zmonés dvikalbiai, juos be'tegu Zietela jíemi nebústa' dùgno tojamas slavizmas nechòi, pvz., nechòi dugnè praryja (dugno nebüna)'. suoptatyvo kilmès formomis dalelytês tegu(t), tai (lei) vartojamos tik vietomis lietuvir¿ kalbos ploto vakaruose, pvz., tegu bëgie Jùrbarkas, tegul bñnie jos Sakfna, tai ieííë Sedl, lq¡ (tei) bñnie Sakfna, tei keikië Viek5niaî. Kartais pavartojamos net su lprastinemis liepiamosios nuosakos formomis, pvz., Iai mokëk, løi búk, lei gulétc sakfna. Plg. tesùk, I. pl. tesùkim,2. pl. tesùkit Kaîsakiókis' vien tik indikatyvo arba optatyvo formomis (be dalelyðiq) geidziamoji nuosardu' ka paprastai nereiskiama. Pastebeti tik kai kurie sustabarejç pasakymai,pvz', iñt no-touè giltinè Kvédarna (Endzelyno Gr. $ 694), sùka tavè velniqîLittbávas, velL073,9, JSvD Èirgeliu tavo su bala tave taü velniaiDùsetos (LKzIy 73), imai gali büti pavartojamos ir niai jõ neregi Dùsetos (Bugos RR I 5961). Kartais tam pvz., trduk tavè balà, treñk tøvè perkú¡prastines üepiamosios nuosakos fotmos, pëkias (Liubávas, Sakfna). Apie Ùkmerg* ffìdi5kiuose) sakoma eîk añs (ãnys) (supykus lon arba tlsk anà smalõn, eik añs Pagelaäiñ giedótq, eik ãnys gùdo tãtais vietoj velnióp).

VI. DALYVIAI 1. Veikiamosios rü$ies dalyviq linksniavimas

a. Esamasis laikas $ 690. Literatúrines kalbos paradigma a) Vyriíkoji gimine

Vienaskaita

Daugiskaita

nom

sukQs

ItKts

gen.

sùkanðio sùkanðiam

tìkinðio

suKq sùkanði4

ttl(tnctam

sùkantiems

sùkanti

tìkinti

instr

sùkanðiu

suKanclus sùkqnðiais

loc.

sùlcanðiame

ïtKtnctu tlKtnctame

dat. acc.

nom.

b) Moteri5koji giminé sùkønti tìkinti

ttKl

tlkinðí4 tìkintiems nKtnctus

tìkinðiais

sùkanðiuose tìklnöiuose

sùkønðios

tìkinðios tìkinðiq

gen.

sùlcanðios

tìkinðíos

suKanctu

dat.

sùkanðiai sùkanðiq sùkanðia sùkaniíoje

tìkinöiai

sùkanðiàms sùkanðias sùkanðiomis

tìkinðioms tìkínðías

sùkanðiose

tìkinðiose

aca,

instr. loc.

tìkinðiq tìkinðia tìkinðioje

tìkinðiomis

$ 691. Nom. sing. m. Pietq auk5taiðiai ir artimesnés jq kaimynr¿ Snektos (net apie Ùkmergç ir toliau) sukQs, tik[s tipo formq bemafarba ir visai nevartoja. Jas pakeite naujadarai sùkantis, tìkintis, pasidaryti Salia acc. sing. sùkanti, tìkÌnti pagal nom. sing. gentis prie acc. sing. genti pavyzdi. Jie sutinkami ir kitur auk5taiðiq, taip pat artimesniq Zemaiðiq plote (daugelis Zemaiðiq jq visai neturi). Rytq auk5taiðiq tarméje jie paprastai eina atributu, o senovinès formos - predikatu: sakoma, pvz., tëkantis vanduõ, bet prõ juõs upëlis tekQs. Gal büt, seniau taip elgési ir pietq auk5taiðiai, tik veliau jie predikatu einanti dalyvi pakeité veiksmaZodZiq treðiuoju asmeniu (upelis teka), daugiau ar maùiatt i5laikydami tik atributu einanói?L

natjqj4 form4. Derinama su daiktavardäu, ji vietomis buvo perdirbta, gavo

kitq vardaiodZiq galúnes, pyz., sùkanðias Kaniavà

(p19. äãlìøs), sukøntis Vilkavìðkis, Léipalingis, Gélvonai, Svédasaï, Liñkmenys (plg. arklis), sukantìs Rudnià (plg. vagìs). Taip atsirado ir nom. pl. formos sùkanðiai Dùsmenys, Gélvonai, Anykððiai, 51î

ilr

L d

Kaîsakiðkis, Pasvalfs, Panclells

(plg' bróliai)' sùkanti Kaniavà'

Tverëðius (plg'

'suk4' sukantys' arba nom' sing' baltì), sùkantiej L.éipalingis (plg' iol'iti'balti) Skãpiðkis, Pandêlfs, Kaitanènai f. formos sùkanðìaKaniaià, Dùr-"nyr, Debe1kiai, dalv(pig. íalià), sùkanðioi iapuil"giu 1ptg. taha¡.balta')'sukanti'. [vardziuotiniai sùlcantyseill (sùkanðiãsiu Kretingà' viai visose tarmèse turi naujoviikas sukantlsis sukqsís (ir pl' sukq.lle)' turimos senovinès sukantyseî Liñkmenys) tipo formas. Zinkeviðiaus [v' budv' 52 - 57 ir BCfl III senuosiuose ra5tuose liuuy)aZiuinurodomi pasitaiko tik tautosakoje, pvz., pasakq lekiQsis 76 _77), dabar nebevärro¡u*or. Jos il

I ø iv a s

j

PaPrüsèj e)'

-l' kirðiavimas labai maÍgas' Nom. sing. formr¿ su -4'Í, -i,kaip ir nom' pl'-q' sumi5çs.K.Búgosßnnr56)nustatytataisykle,todos,niek.ursistemingainebebet ir jie daug kur pirmykiti kirðiai5laikoma. Senoviikiausiai kirði'oja Lemaióiai, padarytq i5 veiksu-i* put"ite. Antai apie Kuliùs, J. tarvydo duomenimis, dalyviq, formas, kiröiuojama úaknis: maiodtirl,kurir¡ esamasis laikas turi ã ir f kamienq formos (i kamieno)' pastarosios gáudqs, rãíqs, iìnqs ir giidts, gùlis, nóris' Taðiau gulQs'gt,¡¡s" turQs sakoma galúnes kirt!: pereidamos i a kamienã, paprastai gauna esamasis laikas f,turis,. Dalyviq, poOor'q iS^trumpos Saknies veiksmaZodZir¿, kuriq galúnè: malQs' neíQs' riíQs' sukQs' bet ruri (!)a kamien4, duugiu"'iu tiiðiuojama to paties tipo cirkumfleksinês Èaknies daësqs. Taippat galunç liikrru-u kirðiuoti -st'irba intarp4: grieiQs'grieZi4s" kerpQs' lyviq, i5skyrus ttlos, kurie turi priesag4,zyzi4s,,bet .krioki4s,, ,"ü^,, velkQs, dñkstqs, liñkstqs, pikstqs, vaigskrokQs '(uZ¡tàil aikiinai Panemunõlis, eîkíenos Vadõkliai, eikí (eikf ) Pãgramantis, SakS?na, Ukmergõ, KùktiËkés 'eik ðia'. Dë|-ien variantq plg. ténlteñltþftQ'Ien'($ 77b). Panemunêlio apylinkir¡ eikíë (> aikfé.) turi -e, greiðiausiai, ä ðe < ðia. Plg. Pùnsko, VeisiejQ apylinkiq variant4 qkíã su -a 1i ðø < ðia. Daugiskaitos ir dviskaitos formos padaromos ii vienaskaitos, pridêjus atitinkamas galünes, pvz.,2. pl. ekíénkit Kretingà arba eik!énkíat Pãgramantis, eíkiþlcit Jùrbarkas, 2. dual. eikíQkita Girdäai- Gircléta sakant ir 2. pl. ekiQte Sakiaî, Pùnskas, ekíçtè Rudaminà, eikíit Kùktl5kes (-íil < e-íçt?),ekíQtí> akiQtíSasnavà(J. Senkus MAD 19582134). Plg. eykiitePS I 2868, ílcíta BsP I 102. Dalelyte gali büti pakartota, pvz., eikíeíQ,2. pl. eikíeíQkit, 2. dval. eikíeíQkita Jùrbarkas. DaZniausiai j4 gauna veiksmaZodZiai bëgti, dúoti, eîti, prie kitq reta, nors ir pasitaiko, pvz., neíeñ,2. pl, neíeñklt Kalnãlis 'ne5k(ite) öia', íokíQ, 2. pl. íokíQkil Jùrbarkas'5ok(ite) öia', paláukí Debeikiai'palauk (öia)'. Veiksma410 lìt

iodäa Saknies vokalizmas linlcçs i redukcij4. Fakultatyvi5kai sakoma. pvz., dukíén, dùki,2. pl. dukíénkil Iketingà (dplcí'ê'n, dÒki, dpkflnket) arba dakí(, dàki,2.pl. dakí(kit Sak1Ína (ié dúoti).Plg. ekíQ, akíQir emè, amà 'eikirne'($ 624). Plaöiai vartojama liepiamoji dalelyte íè 'imk', ií kurios padaroma 2. pl. forma íèkit (íëkit) 'imkite'. Girdêta sakant ir iète Vilkavìðkis arba íètit ll .íìril Petkeli5kes (KazlQ Rudõs raj.)'t.p.'. Plg. tè'imk', tèkit (tëkit) arba tetè Pùnskas'imkite'. Variantai su ilgnoju ë (ië, tã) daugiausia vartojami Zemaiðiq, nors vietomis pasitaiko ir auk5taiðir¡ plote (Dùsetos Bügos RR I 454'â). Yietoj taíp tarmése labai plaðiai isigalejo teîp su ei ié íeîp < iíøîp. Jaunimas taîp dabar naujai ima vartoti literatürinês kalbos itakoje. Girdèta sakant fu aneîp, øntreip, kiteip, vieneip, viseip (Sak!na), keip (Æ9.p Ktrpi5kis) arba kìteip, víeneip, vìseþ (Tirk5liaT). Variantaibe -p (kaî, taî, unaî, kitaî...) aptariami $ 208. Prieveiksmis kaîp ir jungtukas bei dalelyté kai Iarmëse daug kur sumiðç. Sakoma, pvz., bus jaù kokià ødynà kaîp nuvëjo ir íokinëja kaî durnëlis (Ukmergë). Kartais jie abu gali buti pakeiðiami Zodeliu kad, plg. kai (: lcaíp, kàd) aí mãäas buvaù, íilè óäius ganiaü. Pietq auk5taiðiai ir kai kurie jr¡ kaimynai (Liubãvas, VilkavìSkis, Zietela) kaîp perdirbo ikàp, tur büt, dél õio mi5imo. Plg. kàp bìtès kàp apspìto AdùtiSkis 'kaip bitês kai (kad) apspito', reîkia, kàp svõtøs bnt4p Zietela 'reikia, kad pir5lys butq'. Kai kurie Zemaiðiai (Luõké, Sáukenai) kaip> køp reikðmç cliferencijuoja pagalbalsioilgum4: kãp - prieveiksmis,kàp - jungtrìkas arba dalelytè. Prieveiksmius kõL, tõl daugelis aukðtaiðir¡ ir rytiné Zemaiðiq dalis taria dvejopai: su kietu ir minkitu /. Ilgesni variantai rytq Lietuvojetaippatdvejopi:kõlei,tõlei > kõlai, tõlai (LKZ yI306 ra5oma tarmi5kai) ir kõliai, tõliqi > kõlei, tõlei. Kirðiuojama nevienodai, plg. lcoléi > lcoldi Skãpiékis, Adùti5kis, koleî > kolai Panemunëlis, Liñkmenys, Dotinénai. Dar pastebeti variantai: kõle> kõla Liñkmenys, Adùti5kis, kõleik, kõlek Yilkavl5kis ($ 246), kõlink (gali buti ä lcõliunk) Síesikai, kõlunk Gélvonai (óia kõ- > Icuõ-), Ukmergê (kí'lunk ll k|'loLnk)-., Apie dá (dà, dó)'dat', dabã (dabà)'dabar', Icù'kur', vã'vël' kalbama $ 218. Kaitanénuose girdèta sakant avë ll øvãl'vel' (i5 o vãl). Apie dãbar (dãbq) 'dar' ir

dai'dabar' ir. $ 123. $ 733. Be savr¿ prieveiksmiq, tarmése pasitaiko vienas kitas skolinys. Tokiais, änoma, nelaikytini tie, kurie paðioje lietuviq kalboje atsirado, suprieveiksmejus

tam tikroms skolinto i.odùio formoms, arba i5 skoliniq pasidaryti pagal lietuviðkq prieveiksmir¿ modeli. Siuos ne visuomet lengva atskirti nuo tikrqjq skoliniq. Antai plaðiai vartojamas Ëodelis mùsi'tur büt'(turi netúemaiöiai vakaruose) gali büti tiek suprieveiksmèjusi skolinto veiksmaZodZio musëti 3. praes. forma, gavusi reik5mç 'tur büt' lenkq kalbos itakoje, tiek ir tiesioginis skolinys. Plg. tam paðiam reikalui vartojamas formas musët'(Slesikai, Ukmergë) ir mùsint (Kretingà, Pìkeliai). Ga1 büt, Zemaiðhl ràsèt'gal' (Laûkuva) gavo -ët ii musët Kretingojè girdêta sakant 411

't.p.'. Neabejotinai skolintq prieveiksmiq nedaug, o ir tie patys dainai perdirbami, pvz., nìgdi ll nìgdu Tverëðius 'niekada' (-u ä ryt. kadù : lk. kadà). Latvijos pasieny pasitaiko i5 latviq kalbos pasiskolintr¡ prieveiksmiq ar Siaip nekaitomr¿ Zodeliq. Sak¡inos apylinkese sakoma, pvz., anà niëko nelcláusìa, sãdas tik blàkus ir vìskas'...gteta,5alia...', Jùze, jaü piriliøî klát '...atvyko', mèsk tQ kepùrç nuõst '...5alin', su rasà an dobili¿ uäléidë, ir tris teliðios pagàlam (llpagàlum)'...nustipo', äiùriù, vaáíúoja su arkliaîs prèty '...prie5ais'(eina ir prielinksniu, plg. prety vëjq atsisédau), eik prúojam no mcìno galvõs'...ðalin'. Pasitaiko ir reik5rnes skoliniq, plg. krtíuluvè jaü kietaî',..ttidaryla'. Greiðiausiai iatviq kalbos itakoje pasidarytas taip pat prielinksnis àpaé (plg. la. apaki), pvz., ne tíek daùg tõ sniëgo, tik àpað këli4arba kdrvës atpìgo, tik àpaé tfiji! túlcstanði4bedúoda (Sakyna). Apie nekaitomq iodúiq skolinimq dar Zr. $ 16. mùsèk

IX. PRIELINKSNIAI $ 734. Kalbos sraute jie, kaip ir jungtukai su clalelytêmis, claZniausiai nekirðiuojami, priegaidê i5ry5kéja tik emfazèje. Del proklitinés padeties vokalizmas vietomis savitai pakitçs, p1g. vakarq aukðtaiðiq nõ 'nuo', prã 'prie', prãí 'priei', i,emaiðiq atitinkamai nñ, pri, prií. Senovêje, matyt, bädavo mégstama sustiprinti dalelyte gi, i5 ðia pietq auk5taiðiq vafiantai iñg(i)'!', nuõg(i)'nuo', priëg(i)'púe'. Dabar kai kurie prielinksniai, ypaó ikì, ii, ligì, nuõ, pei, prië, priëí, prõ, neretai gauna dalelytçpat,pyz.,nubëgo ligì pat mìiko,pøléido ii pat nagQir pan. Rytr¿ Lietuvoje prielinksniai ligì (ikì), põ, prië ir sulìg vartojami su vienaskaitos datyvu ir daugiskaitos instrumentaliu: sakoma, pvz., dìrbau ligi tarksai, atëjaù po nãkðiai, stóvi prie tvõrcti, vandeíìs sulig stógui, bet húsiu ligi Naujaîsiøis Mëtais, iívaáiúosiu po iveñtëm, stovtijo prie namaís, pripj,lè sulig lcraíta ís. Tokios vartosenos prieZastimi, greiðiausiai, laikytinas claugiskaitos datyvo ir instrumentalio galunir¿, i5skyrus ø kamieno, suvienodèjimas ($ 360e). Skirtinga nno instrumentalio ø kamieno clatyvo forma retai kur bepasitaiko, pvz., nubëk lig mëdäiam Kaltanenai '...iki medZiq', íìrniai pøsiíta prie rugìcim Ãpsas '...prie rugiq'. PaneveZì5kiai vietomis Siuos prielinksnius vartoja net su vienaskaitos instrumentaTiu, pvz., vdnclenio bùvo lig bdmba '...ligi bambos', lig pirðià nuveîlc'ligi pirties...' (Jùki5kiai). i.emalðiai vakaruose prielinksnius añt, be, dë\, ii, lig ( < ligi) 'ligi', ml ( < uu) 'nuõ', paskuô'paskui', põ,pri (ryf.uñt,uíi)

in stãlo (taria iíí, iñt). Ukmergõs apylinkese sakoma, pvz'' knygà gùli an l\ vartogali büti pat taip ir einìt an ll in miëstq'einu miesto link'. vietoj priesdèlio l'!ejo' øntëio intëio ll jama an(ts-: índúrè ll ani!úrë'ldrire" inióko ll aniólco '!Ëoko" sumi(t dainiau i5laikomas prieË balsi kaip priemone hiatui isvengti)' Del tokio rz: sakoma, pvz', lííd' Simo kartais netgi ZodZìo pradZios un- (ir ä an-) pakeiðiamas Kai kuriose inektose riøs 'Andriu s', Indríóniikis'Andrioniikis', ìnguris'ungurys'' Skãpiðki' RãPanemunéli' (pvz., apie Pãsval!, BìrZus, VabalniñkQ, Fãpil!, Pánrjeli' ii varióstumti gur,4, Síesikus, Gélvonus ir Dotinénus, Adùti5ki"') aíí(t) baigia

ir i

tosenos iñ(t), kitur (pvz., Svedasai, vfZuonos, Aruntà, Kùkti5kes, sãlakas, palú5ê, RimSê...), prieðingai, isigaléjo iñ(t). Taöiau daug kur lygiagreðiai vartojami abu variantai, ir ne visuomet lengva nustatyti, katras i5 jq daZnesnis. PanevéZì5kir¿ tarmés Siaures vakaruose apie Jùkiðkius añt (tariama pñt,9ñ) gali pakeisti tik prielinksni | (taúama .e), taöiau prieidelis i- ðia i5laikomas. Mi5imas lieðia net izoliuotas Gervëðiq (ðia kartais skiriami øñ > uñ'ant' ir añgi > uñgi 'i), Dievëniökiq (kar-

tais skiriamas iñ'ant' n:uo iñgi'!'), Lazúnq (vyrauja iñ) ft zietelos (vyrauja añt) Snektas. Jis pastebètas taip pat Zernaiõiq tarmès vakaruose apie Klaipèd4, kur vietoj øñt (girdeta ir añí, añð) sakoma iñt (iñi, iñð), pvz., int kójai Kañkté 'ant kojos'. variantas iñt'ant'(Bügos RR Itr 264laikomas *enf silpnuoju laipsniu) turimas dar kai kuriose artimesnése ðiaurés i,emaiöi4 kretingì5kiq (pvz., palangà, Darbënai), taip pat vakarq aukitaiðir¿ kaunìðkiq snektose. Dël añt ir i sumi5imo plg. pasakymus kdríto nudëgçs, qnt ídlto (: ¿ ítÍltq) spiduna plùngê, kQ turëjo, vìskq ønt vëjo (: í vëjq) paléido Garliavà. øpië

$ 738. Aukðtaiðiai vartoja variantus apië > apã (ç g5b) ir apì. Labiaupaplitçs pirmasis. Antrasis pastebétas tik atskirose Snektose, pvz., apie Siauliùs, Õct istç (Vaitkünq km.), Síesikus, Rãguv4 (greta apÌë > ape), palómenç (ir øpíë > ape), Kaiíiadóris (ir apã < apië), Dùsmenis (ir apã < apíë). Jis gali büti senesnir, plg. prieídeli api-. Yafiantas apië galejo atsirasti salia apì pagal prië íalia prì- pavyzdi. Zemaióiaituri apei (ið ðia, greiðiausiai, ir Kretingõs apvlinkir¡ rìpâ., Tirk5liQ, viek5niîl ape) su neai5kiu ei. Taip tariama vietomis ir aukðtaiðiq plote, pvz., apie Baisóga14, Nóði4. Plg. priekãlas, priemenã ft preikãlas Kurðaiðio L.-d. wb., preimenë Kretingà. Zemaióiq tarméje labiau paplitt variantai aptì ft aplei su I ä aptiñk. pã.gramanðio apylinkése raúama aplië ll àplie su ie ä ë, plg. aplã apã Sakfna. Kirll ðiavimas svyruoja: daug kur, ypað vakarq ir pietq auk5taiðiai, kirðiuoja ã- (ãpie, ãpë...). Rytiniuose lietuviq kalbos ploto pakraððiuose lpie zietelq, Laz:íiius, Dievõni5kes, Gervéðius, Riñ59, Ãps4 vietoj apiã sakoma piø (pã). Apie tai, taip pat prielinksniq apië ir prië miðim4, kalbama g 7 fi. Zemaiöiq tarmês vakaruose tam tikrais atvejais vietoj apië vartojamas nuõ, ùr. g 747. Rytq Lietuvoje apië kafiais pakeiðiamas prielinksniais paliøi, pølìg, ùr. g 74S. bè

$ 739. Eina su genetyvu. Labai retai pasitaiko su datyvu, pvz., ji be jokiøm unaru Garliavà'...be jokio iðdidumo'(J. senkus MAD 1960 1 1316). I5imti sudaro zemaiðiai (ðia bè>bà $ 52b) vakaruose, kur tam tikrais atvejais (zr. g 73a) vartosena su datyvu daina, pvz., putrà be drùskai'...be druskos,, be ylãtei kùrpi4 nepasiúsi 'be ylos.,.', visàs pupàs be vienaî nupióviau '...visai visas...' 27, Z.

416

Zinkevièitt

477

(Kretingà). Greta bè vienur kitur sutinkami slavizmai apcirt ll apait K' Naürniestis, Geistarai, aprìðKeTm| skiisnemunè, Ketùrvalakiai, bèz Zietela, krome> kruome M. Sivickiene Kalbotyra IV 89, tií, tiiei Frenkelio Präpos. 207' dãt

g 740. Vartojami trumpi variantai dãt arba dei ir llgesnieji dõliai, dãlia arba deliai, delià. Bemai visi aukðtaiðiai (nei5skiriant kaunìðkiq), taip pat Zemaiðiai rytuose sako del (taóiat dãtíoi) su proklizêje sutrumpêjusiu vokalizmu. Kaip gretiminis, vietomis turimas ir variantas clõ\, pastebëtas, pvz., apie sakyn4, Pùni4, Dùsmenis, ZieIeTq. Jis vyrauja arba yra vienintelis panevêZìðkiq Siaureje bei artimesnese inektose (pvz., Papilfs), taip pat didZiojoje Zemaiðiq tarmés dalyje (1e15ì5kiai del nekirðiuotq ilgqjq redukcijos vietomis taria d¡91, dgl $ 104). Priebalsi / daugelis auk5taiðiq (neleina kaunì5kiai) ir dalis Zemaiðiq (Laûkuva, Luõke, Karklénai, KurSénai...) taria minkðtai. Apie fakultatyvisk4 I numetim4 zr. $ 122.lÉ ilgesnir¡jr¿ variantr¿ labiausiai paplitçs dãtiai (raéoma su -iai, nes rytq ir pietq auk5taiðiai taria clõlei), kiek retesnis detiai (kiröiuojama ir dèliai). Variantas dõlia atba delià daugtausia vartojamas rytq pakra$ðiuose apie ZieIely, Lazúnus, kitur retas. Linkuvõs apylinkèse uZfiksuota dõlíakos (< dõtia*k*os, plg. $$ 246, 722).Ilgesnieji variantai eina tiek prepoziciðkai, tiek ir postpoziciSkai, pvz.. stãto tvártus dõlia kárvit! Zietela, mànçs dõt¡a¡ aí neturit\ níëlco príei GirdZiaí. Trumpieji variantai, iðskyrus prieveiksmiuose kodë\, todõt (Zemaiðir¡ tarmeje ppt. dël kõ, dël tõ), todos, daugiausia eina prepozici5kai. Prüsq Lietuvoje sakyta irjõs dë(l),juokQdë(l) (Jurksaiðio Lit. Märch. 447, 69ß). vartojami su genetyvu. Isimti jie sudaro zemaiðiq tarmes vakaruose, kur tam tikrais atvejais ($ 734) reikalauja vienaskaitos datyvo, pvz., trísirãíë pãvardç dël iiniaí'...Zinojimo deliai" susìbarë dèl íuníë'...cièl Suns' (Kretingà).

I

driñ, drefi

ll

$ 741. prielinksnis driñ arba dreñ pastebëtas tik Dievõni5kiq Snektoje. Vartojamas su genetyvu ta paóia reik5me, kaip dõ\, pvz., atnëíkit ir dren manQ'atneikit 1r man , üat nesa aren skatintl ( : skatinomu) 'tai ne5a gyvuliams" Vyrauja varianfas dreñ s¡ e, greiðiausiai, i5 dei.rcad senesnis driñ,rodo Zietelos lietuviq prieveiksmis tõdrín 'todel'. Plg. senrljq raétr¿ ctril 'del" perdirbt4ií driñ pagal t4 pati dõ|.

I

i

($$ 7 5d, 77b, 737), ig &KZ) eina su akuzatyvu, ióskyrus rytq auk5taiðiq ir Klaîpêdos kra5to Zemaiðiq tarmes, kur óis prielinksnis sumi5o su aíít ir, pavaduodamas ji' gali eiti su genetyYu ($ 737)' Klaipedos kra5to Zemaiðiai vietomis ji, kaip ir añt,tam tikrais atvejais ($ 734) vartoja jo vartojisu vienaskaitos datyvn, pvz., inlipo in ùgniai 'ilipo iugn!' (KaÎkle). Apie

ç

f;ir

418

742. Prielinksnis

$ 255.

Rytq

ir

pietq aukðtaiðiq tarmese daùnai jis tuPaívitinls 'rucleniop

atsikélclavqu su patámsiu

kelclavausi dar nepra5vitus', pøraijtk in Juõzq laiikqPinskas'...Juozui 1ai5k4', naílis iñgi nãilç vdilcíðiavo Rama5kónys'...put na5lç vaik5ðiojo', in júos (juõs?) àí neî kójos daugiaù nekélsiu Kaniavà 'pas juos. ..', privaáiãvo in klaîmq Svedasai

'...prie klojimo', ðia, ródos, prigùli in patidrç Aluntà 'ðia, roclos, priklauso paudrei (t.y. la5iniams, nuimtiems nuo kiaules papilves)', reîkia skùbitttis in ííënq Kùkti5kès'...prie éieno (greb'ti íien4)'. Pietryðiq pakraðtyje ¿ clar neretai atstoja ikì. Tuo atveju jis eina su datyvu (vyriðkosios, reðiau moteriðkosios, giminês daiktavardùiai gauna galünç -i), pvz., ín paðiai áiëmai (ret. áiëmí) ganysim kdrves Musteikà'iki pat Ziemos. ..', in vãkat'i pabeîgsit Léipalingis'iki vakaro pabaigsite'. ilcì

(ìki MAD 1960 I 134, LZTP 58) vartojamas ta paðia kaip ligì. Pastarasis tarmêse labai isigalejo, daugelyje vietr¡ i5stumdamas i5 vartosenos ikì. Dabartiniu metu ifti gyviausiai vartoja vakarq auk5taiðiai kaunì5kiai, daugelis pietq aukðtaiðiq ir jq kaimynq. Kitur jis retas arba ir visai neturimas. Trunrp4 variant4 rfr (apibendrint4 i5 pozicijos prieð i), kaip gretiminj, daugiausia turi pietq aukítaiðiai. Dèl mai5ymosi su /igì greta ikì,lk vienur kitur atsirado igì, ig (Ìgi Jùrbarkas, K. Naümiestis, Veisiejaî). Eina ne tik su genetyvu, bet ir vienaskaitos datyvu (claZnai) bei daugiskaitos instrumentaliu (retai g 734), pvz., d.ìrbø no tamsõs iki támsqi Pìlviðkiai, ik iitam kãri (kãru) gyvenaü káime Siñnas, vìsa iíkùlsim ik Naujaîs Mërais Kaniavà. S 743. Prielinksnis ilcì

reikSme,

,,-ç

S 744. Rytq Lietuvoje vietomis turima iÉ,nors prieídêlis, rodos, visur

l l

m4 lokatyvui reikíti kalbama

ri aliatyvo reikimç, pyz., ¿ rùdeni

I

atba iñ, iñg(

i), iñt, iñí,

'rø¿

tik ¡þ:

sakoma, pvz., iá ùpës,bet iiëjoliíãjo. Taip elgiantis pastgbeta apie Rudamìn4, Drùskininkus, Jië2n4, Palómenç, Ùkmergç, Tverëðiq. Pietryðiq pakraððiuose apie Valkininkùs, Nõði4 kartais pasakoma ir ííg (iäg r!,to). Zemaiðiq prieðdèlis íí- aptaria-

mas $ 59. Prielinksnis eina su genetyvu. I5imti suclaro ú,ema1öiai vakaruose, kur tam tikrais atvejais ($ 734) jis vartojamas su vienaskaitos datyvlr., pyz.) ii äqsìës uodegøî plìrnksnq ìípeiiaø'ið Z4sies uodegos. ..',ii klëtie ãtneíë súri'ié klêties...', ií seserië piningi¿negciusi 'ið sesers...'(Kretingà).Daùnai ríeina ir su kitais prielinksniais, ypaó, anàpr.ts, põ, ui, pvz., ii anõpus viëíkelio vëië íiënq DebeTkia| ií po naktië rãdom iídygusi4 grjb4Kretingà'po nakties..;, scíulë iíliñdo ií ttä dëbesio Sak1ína. Rytq auk5taiðiai daug kur lenkr¿ kalbos pavyzdùiuvartoja ií po gyvenamai vietai nurodyti, pvz., ãnas ií po (Itenõs Jis nuo lJtenos', ií po SimoniQ mtítkas .X. vèia'nuo Simonru...' (Svêdasai), nègi nepøäisti, íí po paðíõs lgnalìnos '...nuo pat Ignalinos' (Pahiðej.

s

745. Lietuvir¿ kalbos ploto pietryðir¿ pakra5ðiuose apie Ródúni4, Ramaskó-

nis, Dievõni5kes, Lazirnus, zietelq pastebêtas prielinksniq íä it uí painiojimas. jis eina su genetyvu Zletelas lietuviai daZniausiai vartoja iå vietoj uä. Tuo atveju ji gyvena" iaü iÈ asmokùs dìrbir akuzatyvu, pyz., iä ùpès anà basta 'uZ upes sim'jau uZ pinigus dirbsime', kqd tu sãvq meigq øtdúotai ií tokiõ bérno 'kad tu savo mefga (dukterf atiduotum uZ tokio berno', anà iaunësnë iä Rõmakq'ji jaunesné uZ Romuk4'. Atvirkiðias reiðkinys, uä vartojimas vietoj -iidi'ié

ií (pvz., uË pirkiõs

pirkios isejo'), Zieteloje fetesnis. Lazíiru¡ apylinkèse, rodos, prieðingai, claZprielinksniai, bet nesnis uZ vietoj iá, pvz., uí rí)to'i3 ryto' ir pan. Fainiojami ne tik ir prie5deliai, pyz., ùzkerta mëdiiøgqLazinai 'iskerta medZius'. ligì tarmèse isi$ 246. $is prielinksnis vartojamas ta paðia reikðme, kaip ikì. Jis pvz., aí li'gu lltgu, sako lietuviai Zietelos 743. Zr. pastarqj!, galej[s plaðiau uZ $ Õia yra mirsiu" ir pagyvensiu têvas) (tiek, kiek ldãu páOtrtu ir mírsù 'aSligi têvo bus ir /lgì Greiðiausiai, n. forma. prielinksniu virtusi büdvardZio llgus nom.-acc. perclirbta 1í tj,gu pagal sinonimq ikì. Turimi kompromisiniai variantai ryg> lik kaitanènai, Liñkmenys, DaugèlìSkis, Tverëðius, Adtrti5kis ir likì Zãsliai, Dùsetos arba lìki Kur5aiðio Gr. g 1446. Z.emaiöiai vakaruose lig iótaúa su siauru i. Neai5kios kilmes Tverõðiaus Snektos liëk (greta lik) ir Gélvonr¡ - ukmergës liñk (greta tigí, lig > lik).Plg. tiñkiaí nuveisiù, liñki kã ukmergë'kol að nueisiu, kol k4 jis daug kur eina ne tik su genetyvu, bet ir 1t.y. vãtrosi.t¡;. Aukítaiðiq tarmes plote vienaskaitos datlvu (daanai) bei daugiskaitos instrumentaliu (reðiau), pvz', ligl íiái diëncti neäinaü, kui vókieöiai ìiveäë màno brotël! Girdäai, iíbùvo susirinkimè ligt paðidm gãluiYilkavìikis, penkì tiñgsniaí lig tvõraiBbzai,lyk dúonai mãäø hus-grúdo Liñkmenys 'iki kitq rugiq neuZteks grädq', nuveik link ùtpei Ukmergë :...iki lirpès', sniëgo tig kãkli Zietela, (v)dndenio bùvo lig këliais BìrZai, lik dañg' ðiais tvõrq uätvërè Svèdasai 'iki stogq (sniegas) tvor4 uZtvérë', gëriøu alùt¿, sáldL medùti pei vìsq nãkti ligi gøidëtiais Valkiniñkai. Labai retai pasakomas su vienaskaitos instrumentaliu arba daugiskaitos datyvu, ir. $ 734. Ir Zemaiðiai vakaruose tam tikrais atvejais ($ 734) ji vartoja su vienaskaitos datyvu, pvz., lìg nedëlès dienai beñgsiam'ligi sekmadienio baigsime', Q'ñs iibùvo tig naktíë 'jis isbuvo ligi nakties'

(Kretingà). nuõ

74j, Del proklitinès padèties tarmiq dalyje vokalizmas savitai pakitçs: daugelisìakarq ir pietq auk5taiðiq sako nõ ($ 85b), i,emaiöiai -nñlnu ($ 82).Proklizèje sutrumpejusi variant4 nu aukétaióiai apibendrino veiksmaiodärl prie5déliui. Vietomis jis vartojamas ir kaip prielinksnis, pvz., apie siauliùs, slesikus, Ùkmergç' S

420

Gélvonus. Turétas PrúsqLietuvoje,ir.LZTP 58. Pietr¡ auk5taiðiai ir jq artimesnikaimynai turi ilgesnius variantus sa -g(i) > -k, pvz., nuõg > nuõk Yeisiejai, Léipalingis, Kai5iadórys arba nõg > nõlc Pùnskas, Liubãvas, Rudnià, Kaniavà, nug > nuk Vëpriai (ir nu), Zasliai ( ir nuõk), Dùsmenys (ft nõk, nô), Musteikà (ir nõk), Noðià (ir nõk), Rama5kónys (ir nuõþ,Lazttnai (ir nùgi, nuõg), Zietela (ir nuo, zòg). Tautosakoje tokie variantai sutinkani plaðiau, pastebeti net apie Svédasus (nuõg). Zemaiðiai tam tikrais atvejais ðl prielinksni vartoja vietoj ønót ft apië, pvz, a) ka bñt pagadà, nu tévo bëtaríant, piduk ir vèZk'kad butq geras otas, anot tëvo betariant. . .', b) ädrdøs bùyo nu dvijS triji¿ ämogaüs dugumr4 '...apie du tris kartus auk5tesnis uZ ùmogt4', papãsakok nu mólcslo, nu polìtikai '...apie moksl4, apie politik4' (Kretingà). Plg. paZemait¿s auk5taiðiq nuvìjo viivç no mètro ilgio Veliuonà '...metro ilgio', õ, vyrel, àí äinaü istòrijlt (: pasakojimq) no íiritrc Zagãrè'...apie 5imt4'. Eina su genetyvu. I5imti sudaro ùentaióiai vakaruose, kur tam tikrais atvejais ($ 734) jis vartojamas su vieiraskaitos datyvu, pyz., nu jú rat jaü íviëtas'ntto jitros jau Svieóiasi',eilc tu nu mùno gølvaí '...nuo mano galvos', piivas slcaùdarut rùgítai dúonei'...nuo rügððios duonos', nu marðiaî gãvo doveni¿'nuo marðios gavo dovanq', nu pat kudyklstie esù dárbe ir dtÍrbe 'nuo pat kudikystês...' (Kretingà). Lazúnr¿ Snektos sakinyje nù ír nuvèj vilkas nuõg bóbai LKK II 2lTnopavartotas datyvas dël prieg bóbai analogijos. P. Arumos duomenimis (Lit. Mund. 66),Laz'înuose kartais nùgi pasakomas su akuzatyvu aliatyvo reik5me, pvz., àle slcareî nuvcäiãvo ãnas

nùgi alcmenìnç síenq 'bet greit nuvaZiavo jis prie akmenines sienos', nuvctÈiãvom nùgi Lazúnus '...prie Lazünq'. Taðiau variantas nuog, rodos, tevartojamas tik su genetyvu iprasta reik5me. pagai, patiøî

it kt.

$ 74S. Prielinksnis pagai tarmèse turi kelis variantus, i5 kuriq pølìk Dùsmenys, Palómene, Kaitanènai, pãlig Léipalingis, Ãpsas. Greiðiausiai tai yra lenkq 421

podle perdirbiniai. Vartojimo pavyzdüai: paliaí rëvo auga kalavìjai Dùsmenys'pagatr griovi auga Salavijai', pabúlc palì vaîkq Palómenè '...prie vaiko', eîna palià mergâs Svèdasai 'eina nuo vienos mergos prie kitos', pripãsakoio palieî manQ Jonavà'...apie mane', stãöiai pèli laukaîs, pèli píevom nuvøäiãvo Gélvona, '...p.r lankus, per pievas...'. eina kai pèti lettùt.p. '...kaip per led4'. Dèl pagail paliaî miéimo su sølig vietomis pasidarytas kompromisinis prielinksnis palìg > palìk, pastebêtas apie Léipaling! (pãtig), Dùsmenis, Jõnat'4, KaÏtanénus, Ãps4, pvz., (v)tíndenio palìk kãli4'vandens sulig keliq', tìk palìk tavQs itínt nerëíiau 'tik dèl tavçs jam nesudaviau' (Kaitanènai), tëvas bùnø pølig iëmç, o ãíenai po dáråøs 'tevas buna prie Zemes (clirba Zemç)...'(Jonavà). Dar yra perdirbiniq, susijusir¿ su lenk4 wedlug ( > vèdluk Gervìniai), pvz., valùg > valùk Kalnãlis, Laükuva, Sakjna, Seduvà, BìrZai, Skãpiðkis, Ukmergë, Kùktiðkes, Dotinënai, Tverëðius, valìg> valìk Paávitinls, Raguvà, Pandèlfs, Ukmergê, Kùkti5kés, Dotinënai (plg. sulìg), wlùk ll vëluk Jitrbarkas, vàlunk Gélvonai, Ukmergë, vàlink Sîesikai, IJkmergë (plg. øptiñk), vàgal Gé.lvonai (plg. pagal), vàgulTirkíliaî arba ',,agulKuliai. Dusmenysè sakoma pødlùrlc < l. podtug. Sir¡ variantq vartojimo pavyzdäai: ejtíu valìtg griõvio i pasfidau Kretingà'ejau pagal griovi ir paslydau', kélnës valig këli4 Svedasaî '...sulig keliq', vèdluk Marìkès kalbõs Gervìniai 'anot Marytes kalbos', vàlunk tavQ da per gerøî Gélvonai'sulig tavçs clar per gerai', padlùlc tok[ bérnq tai mergà gerrì Dùsmenys, vàgaI ämõgo i dárbas Gélvonai'pagal Zmogq ir darbas'' Zemaiðiai vakaruose tarn tikrais atvejais ($ 734) vartoja su vienaskaitos datyvu, pvz., eik valùg t or a î, ir neuËpùls íuõ 'elk pagal tvor4. . .', nupióvëm mëdi valùg pat íëmei'...pagal patúemç', valùg pirtië i(rà) pelùdë'pagal pirti...'(Kretingà). per) par

$ 749. Rytq auk5taiðiai, iðskyrus panevèZì5kiq íiaurç, vietoj kitq tarmiq pøs (ðio prielinksnio ðia visai néra), vartojamo adesyvo reikðme, turi pai: sako, pvz., buvøíi par dãlctarq 'buvau pas gydytoj4',bet nuveîk in (an) dãktørq 'nueik pas gydytoj4'. Prielinksnis pøi'pas' eina su akuzatyvu. I)aug kur, ypað ploto ðiaurêje, jis mégstamas vartoti ne tik su asmeni ar gryq bütybç rei5kianðiais daiktavardZiais, bet ir kitokiais, p,¡7., kuolùs reîkë par ãkmeni palìktie SvèdasaT 'knolus reikèjo prie akmens (: pas akmeni) palikti', par béríq gãno avelès Taurãgnai'prie berZo (: pas beri¿) gano avis'. Gali buti pakeiðiamas prielinksniu prië, tod'ël pastarojo pavyzdíiu vietomis pasakomas su daugiskaitos instrumentaliu, pvz., btrvaîi par rugiøis Zarasai '...prie rugiq (:pas rugius)', gëra gyvént par íitaîs ámonèm Aluntà'...pas íituos Zmones'. Prielinksnis pei Siame plote laip pattaiamas pai, taðiau prieídélis daug kur skiriamas: sakoma, pYZ., par ùpç pérbrido. Del sutapimo ir jis vietomis vartojamas su daugiskaitos instrumentaliu, pvz., vóikíðioio ãnys par lciemqis Gervëöiai, ntãtos, kad duinas, eîna pør laulcaís Kùktiðkês. Dalis vilnì5Ánn

kir¡, prieiingai, visais atvejais sako pei' (pér-), pvz., per Kazìñliq vís búdo kuokìnè 'pas Kaziuli4 vis büdavo geguãine', eina ir eina per salõm'...per kaimus', smalà tavè nëía p er keliù (su instr. sing. !) ' . . .per keli4', p er maniñt péríergè'per mane. . .' (Aclùtiskis). Apie Liñkmenis sakoma abejaip: par ir per, pvz., par ll per Jonienç

t,isokiL iolelit¿ gausi'pas...', ir atãplaukë par ll per eäeraîs baísionà iuvìs 'it at' plauke eZerais didZiule Zuvis'. Zemaióiai, vakarq auk5taiðiai iiaulìðkiai ir jtl kaimynai apie Jùrbark4, veliúon4, viTtl¡4, Sõduv4, Jùkiikius, PãSvitini vietoj literatùrinê-q kalbos pei (ir pér-) taip pat sako pai (pór-). Taip elgesi ir bent c1alis Kuríiq pamario ivejq, ir. LZTP 58. Prielinksnis pei > pai óia visur vartojamas tik su

akuzatyvu

ir

nepakeióia pøs.

pàs

$ 750. Zemaiöitl tarmeje vietoj Sio prìelinksnio tam tikrais atvejais vartojamas prlipri 'prie, ($ 753). Döl to ðia vietomis jis, kaip ir pastarasis, eina su genetyvu, pyz., yo pas mùnçs ør ateisi? Laükuva'o pas mane. .." uåeîk kadà pøs ntús4 Gervìniai ' ...pas mus'. Apie GargZclùs girdetas net su vienaskaitos clatyvu, plg. $ 734' Su genetyvu j! pasako ir artimesni auk$taiðiai apie Jùrbark4, veliúon4, Ariógal4, SiuJgn.rr, pii., po, Augustaìðio daüg sveðifi.Siaip¡au visur eina su akuzatyvu. K. Ulvydas KK III 18 pateikia i5 sa¿iq pavyzdi su instrumentaliu (ävakelè pas manim øtsirqdo - ir plaukcti pøsiíiauíë). Daugelis rytq aukðtaiöir¡ prielinksnio pàs visai neturi: vietoj jo vartoja pailpei ($ 749). pasàk

$ 751. Prielinksnis pasàk (pãsak, pàsøk) gyviau vartojamas, todos, tik vakarq aukðtaiðiq kaunìikiq plote. Kitur retas. Eina su genetyvu ta paóia reikðme, kaip ir anót. Apiejo kilmç raSoma Frenkelio Präpos. 251 ir Otrembskio Gr. III S 735. põ

$ 7S2. Sis prielinksnis su datyvu vartojamas daug þviau, negu literatrlrinêje kalboje, pvz., eikit po tiesùmui Jùrbarkas '...tiesia.i', po dárbui gerøî pagulët Liubãvas 'po clarbo. ..', po nãkðiai nuveinù, o iaü íqsQndr¿ì Dùsmenys 'po nakties. ' .', po tai ëglei barøvylcai dygstø Papills'po ta eg1e..." vãsqra eit po iiëmai, o äientà po vãsqrai Zietela '...eina po Ziemos ... po vasaros',dúok vísiem po viendm óbuoliui P¿lómene '...po vien4 obuoll'. Tokir¡ pavyzdúiq galima iigirsti bemai visame aukStaiðiq tarmès plote. Jie reti tik Siaurés vakaruose (ðiaulì5kiai, pauevèZìSkiai), kur datyvas tèra junginiuosepo tám'paskui, véliau', po visám'jaubaigla', po iitii diënai 'iki ðiol' ir pan. Rytq ir pietq auk5taiðiq plote ta paóia reik5me pô' dainai eina su cla¡giskaitos instrumentaliu ($ 734), pYz.,po Naujøis Mëtais atqslcøitìnís ó¿ìs Palómenð'po Naujq Metq..." po iveñtëm grikiùs sësimKaniavà'po Svenðir¿...', po velikomi apturéi tãpq Zietela 'po velykq gavo 1ai5k4'. Zemaióiqtar423

mêje prielinksnispô vartojamas, rodos, su tais paðiais linksniais kaip ir qñt (S 736). Vakaruose jis eina su genetyvu, akuzatyvu (iliatyvo reikðme) ir instrumentaliu (lo-

katyvo reikðme) bei tam tikrais atvejais datyvu (S 734). Siaurès rytuose, apie Tìrk5lius, vartojamas su genetyvu (iliatyvo reikdme) ir instrumentatiu (lokatyvo reik5me). Proklizeje sutrumpéjçs variantas pa, rodos, visur yra veiksmaZodZiq ir kai kurir¿ daiktavardZiq prie5clelis. Jo vartojimu i5 kitr¡ tarmiq labiausiai i5siskiria lietuviq kalbos ploto pietryðiq pakra5tys apie Ramaskónis, Diëveni5kes, Lazúnus, Zietelq, kur pastebimas aiðkus polinkis reikíti visisk4 veiksmo uibaigimq, pvz., pagøiío 'iígaiðo, dingo', pagr[Zo'sugriZo', pàkasë'uZkasè', (ratus) palduíë .sulauZé', pàmirë 'numirê', papiiko'nupirko', parãdo'atrado', pasikútè'suduZo,, pàíalë.su-, ií5alo' lzletela). Kartais óia pa- dedamas net prie prie5deliniq veiksmaZodZiq (ir supø-!), pvz', gaspadõriai laukùs paapãrç'ùkininkai laukus jau aparç', paatãjo zebrõkøi 'atéjo elgetos', paparínkaü òí visàs baronk¿ìs'surinkau a5 visus riestainius', ftrìp uzëjo uragõnøs, tai vìsa par azmétè '...viesulas... i5metê', pasuvëjom piikian ir papietùjozt 'suèjome i pirki4 ir papietavome' (Dievëni5kes), pøiípióviøu diråùs'äpioviau...', jtimp vaikfi nërà, visì panùmirè 'jis vaikq neturi, visi i5mirê' (Lazfinai). Siose Snektose vietomis pa- gali pakeisti skolintas prieðdêlis pad-, ir. $ 16. Laiko reikime greta prielinksnio pô'clvikalbiai Zmonés kartais pavartoja slavr¿ pòsle,pvz., ãnøs teñ atsilìko pòsle nèmðiq zíetela 'jis tenliko po vokieðiq iðêjimo (vokieðiams iðèjus)'. Klaîpedos kra5te, sako, es4s hibridas poc 'pagar' (ið pô ir la. pêc), fu. Frenkelio Präpos. 166.

prië $ 753. Del proklitinés padèties vokalizmas daug kur savitai pakitçs: dalis vakarq ir pietq aukítaiðiq sako prë ($ 85b), zemaiðiai - prilpri ($ 82).proklizéje sutrumpêjusi variant4 pri aukÉtaiöiai apibenclrino veiksmai.odli4 prieídeliui. Vietomis jis vartojamas ir kaip prielinksnis, pvz., apie Siauliùs, 5õduv4, Síesikus, Jõnav4, Gélvonus. Turètas Prüsr¿ Lietuvoje, ùr. fZtp 58. Pietq auk5taiðiai ir kai kurie jr¿ kaimynai vartoja ilgesnius variantus stt -g(i) > -k, pvz., priëg > priãk Siñnas, Léipalingis, Palómenè, Musteikà, Róclunia, Dievêniðkês, Lazùnai,Gervéðiai, prëg >

prãk Dùsmenys, Kai5iad órys, prig > prik Gélvonai (ir pri), Noðià (ir prËg), Ramaíkónys (ir priëg). Zemaiöiaivietomis turi variant4 be -r-: pilpi.Jii5tisai vartoja vakarq (t.y. KlaÏpèdos kraíto) i,emaióiai, kaip gretiminis jis pastebetas dar apie pãgramanti, KraZiùs. Kaip ir latvi4 pie, galejo atsirasti dél disimiliacijos pozicijoje prie5 Zodi su r. Rytiniuose lietuvir¡ kalbos ploto pakra5ðiuose apie Zietel4, Lazúnus, Dievõni5kes, Gervéðius, Ririrðç, Ãps4 taip pat turimas piè (vietomis pâ), tik ðia j! plaðiau vartoja ne kaip prië, bet kaip øpiã pakaiLal4. Tuo atveju jis eina su! akuzatyvu, pvz., mës ùtarinom pie jõs bóðius'mes kalbêjome apie jos tevus', tokífi pie

dëíim søjëdè'tokittr apie de5imti suvalge', vlresnë 424

ønà mët4

pie dvejìs'ji

vyresnê

apie clvejis metus', mùsë zvãnínø pie øùsi'...apie ausi', pie piikiq sãyas lqùkas'apie pirki4. ..' (Zletela), pie manQ nepamiil 'apie mane nepamirðk,, kQ sãkë pie óbeles '...apie obelis' (Laziinai). Rimðës Snektoje pië > pë atstoja tlk øpië, vietoj prielinksnio prië (Éis ðnektoje i5laiko sveik4 ie ir eina su datyvu) jis nevartojamas. Taigi rytiniq pakraíðiq pië klldintinas is apië. Matyt, 'prie' reiksmç apië> pië bus gavçs i5 tokiq pasakymq, kaip zíetelos lietuvir¿ pie Lidq, pie Rãduniq yra lietùviøi'apieLydT, apie Rodüni4 (: prie Lydos, prie Rodùnios)...', Èõbø pie vdndenibústa'varle apie vanden¡ (: prie vandens) gyvena'. Dar plg. ønà stóu pie krãítq'jistovipriekraðto', mësgyvënampie mëdáiq'...priemisko', iítodtükto ùgnys paspj'lë pie äëmç'ä tos vietos ugnys pasipylê i zemg' (Lazíinai), paktíuí! prisdøu|ë pie ãkmenl'...sumuðe i akmeni' (Gervëðiai), voyerùíkos óuga píe keleliùs, pie takeliùs (Ãpsas). zîetelos lietuviai piëvartoja'prie'reik5me su genetyvu ir vienaskaitos datyvu bei daugiskaitos instrumentaliu (jie turi ir prië, ppr. prig, ret. priëg, preg, pre, prí), pvz., ãnies ( < ãnës?) prijùnkç pie sãvo .jie pripratç prie savo (kalbos, paproðiq)', køplõnøs sãkë: buk pie bøänj,ðiai,k:unigas sake: bük prie baznyðios', Zuk¿iuíðina pie Pagirials '...prie pagiriq'. Lazúnuose esama net prieðdelio pie-, pvz., pierinlco ponai meskolius (J. senkus MAD 195g 1 191). Prielinicsniq prië ll apië miéimas pastebimas ir kai kuriose kitose rytq ínektose. Antai Adùtiíkyje prië su datyvu vartojamas 'prie', sLÌ akuzatyvu * 'apie'reikíme, pvz',alamète prie ëÈerui'elkimeprieeiero',batvinãliaisttgùlg prie íëmei '...prie Zemês', b) visà ùtqrka tik prie mergàs 'visa kalba tik apie mergas', susreñkam i prãdedøm prie seni,bq pãsakot'susirenkame ir pradedame apie senovç pasakoti', príe peñketq prtdëli4 bùs 'apie penket4...'. Gretimoje Tverõðiaus Snektoje pirmuoju atveju sakoma prië, anÍruoju - prã, zr. otrembskio Tv. t. 440-44r. plg. gøntau ãpè lcokiaí keturiolikai (su dat., kaip priël) metvKalvarijà (J. senkus MAD 1960 I 130). Zieteloje A. Vidugiris girdéjo sakant pie tris mëtai bùs 'apie tris metus bus', daktarq bìt pie sept jni'daktarq buvonpie septynis,, pie pùsë dienõs gulëjau'apie pusç dienos...' (su nominatyvu!). Rytq Lietuvoje prielinksnis prië eina su vienaskaitos datyvu (gana daZnai) bei daugiskaitos instrumentaliu (reðiau, S 734), pvz., a) prie bãlai prìriítos ktirvës pùnskas, prëg dúonai reîkia løíini{ Dùsmenys, príg ìtam døñti kìtqs skaûst zietela 'prie Sito danties kitas skauda', ãnøs prie sveikãløi svedasaT jis dar stiprus', prie tvõraí pasëtos ntorkos Bfti.aí,b) ãnas prig durimì sédi zietela Jis prie durq...o, arklis prieg mã qkimì pasgínëj Kaniavà'...man beziürint (prie mano akiq) padvése', prík namaîs ddrbo u|teñka Gélvonai'namuose (prie namq)...,, prie gurbaîs ëäeras prilj,tas svèdasaî'prie tvartq...', jQ prãíë pøbút prie vaíkais Biri.ai '...prie vaikq'. Su vienaskaitos clatyvu pavyzdäquiraiyta ir vietomis vakarq auk5taiðiq plote, pvz., apie Garliãv4. Plg. ale bùvçs ir vélnias prë t dm Skaistgirls. 425

Zematóil.¡ tarmeje Sis prielinksnis

pri

paltáuíiu'jo gera galva" su paðíìt kélmtt graíìrs yãkaras'labai graZus...' (Kretingà), mús4 kárvë su víena dienà sukrìto'..'labai greit..., (EÌZvilkas), su íìrdzia siñgo'Sirdies liga...'(Sakyna), praiøîí su penkiaís logizmq, pyz., ans

gali büti vartojamas vietoj pas' pvz., ga'

Kretingà'...pat daktar4', pri

tëv4 tiugau Gerv\pakra$tiniq aukðtaiðiq plote, pastebêta ir niai 'pas tevus...'. Tokia vartosena pvz., prè gj,dytojaus uleidøvau Sakyna'pas gydytojq...''Yakatuose Zemaiðiai tam tikrais atvejais ( $ 734) vartoj a dar su vienaskaitos datyvu, pvz., pri d ti ott ai kî¿ nórs v¿iu vãäti

vaikq

dãktaro

'praðau sumos,

su

kurios atemus deSimtis, lieka penki'63 (Debeîkiai)'

sulìg

reikprikQsties'prieduonosreikiak4norsuZk4sti',nestovëkpri añgai '...prieangos" sùnùs iívaäiãt,o prÌ paðiai ' ...pas paði4" esù dìrbg.s pri hú o! ei ' ...pas buoZç'.

pastebeta tik $ 757. Sis prielinksnis padarytas i5 sø ft lígì. Pilna forma sùligi gerokai kuri ivairuoja. Pasteapie Sakjnq. Siaip;au visur vartojama sutrumpintoji, beti variantai: sùlig> sùlik Laükuva, Gervìniai, Léipali¡gis, Kaniavà, sullg> sutj,k Yilkavìikis, søl.fik Adùti5kis, sùlìnk ll sulíñlc TJkmergõ, Gélvonai, sàlig > sà/i/c Jùrbarkas, \¡eliuonà, Jiëznas, Krúronis, Zietela, sàlik Garliavà (Lesk.-Brugm. 3ß). Zemaiðiai vakaruose keiðia vietomis, sako lig slt, pvz.) sltnùs lig su trjt'u di' dùmo Kretingà. Eina su genetyvu, datyvu ir instrumentaliu (neretai toje paðioje ðnektoje), pvz., a) rugiai rnít sàtîk kãklo Veliuonà, marilciniaí sulik aÍúpenðit¿ Adùtiskis '...sulig kulnr¿', sùlik Nauii¿ Mët4 palóuksiu Gervìniai 'iki Naujqjq Metq...', sulig teisybës, tai taip negalÌ buti Saklina 'pagal teisybç...', b) srìlik neclëtiai da uåtèksîtn dúonos Veliuonà, vándenío sìtlik lcãlclui Gervìniai "..iki kaklo', jo didìmøs sùtink stógøi Gélvonai, sulig teisybei, tai kas tç Zìno lcap tç óùvo Pùnskas, c) jisai món sùlittk peðiaís Gélvonai, su$k ntaniñ didùnto Adù' tiíkis, pioviau t'ìsq laukiùlcq, sùligi keli ù Sakyna, sulìg íiuõ lailcù kad iíeitumei ií mùno trobõs Laùkuva 'tuojau pat...'.

priëí $ 754. Del proklitinès padèties vokalizmas dang kur savitai pakitçs: dalis vakarq ir pierq aukðtaiðir¿ sako prëí ($ 85b), iemalóiai - priílprií ($ B2). Plaðiai vartojamos ilgesnes formos, pvz., príeíais li,e. pr!íais (labai plaðiai), príeíai Kalvaújà, príeíiai Kaniavà, príeíu Liñkmenys. Matyt, prielinksnis priëí yra kilçs i5 budvarclZio, giminingo claiktavardZiui príeías, kaZkurios linksnio formos. Vokalizmas ir priegaide ilgaiiriui prilyginti prielinksniui prië. Dat p1g. príei Kur5aiðio Gr. $ I 478, L?TP 58, J. Senkus MAD 1960 1 14320. Geúau akut4 iiiaiké prieveiksmis, þY2., eik príeí. Prielinksnis vartojamas su akuzatyvn, reðiau genetyvll ir clatyvn, pvz., nusigrúdau prieíaìs didÈi4ja dur7bainyðios Jablonskio RR I 663, tóks mëclis teíì ir prj,í (akürasl) tróbai TirkðliaÏ. Palatvêje vietomis j! pavaduoja skolinys prèly ($ 733).

ii

tùr(i) gtilv(l

I

prõ

$ 755. Apie Kaisiadóris kartais pasakoma prõk < prõg(í). Priesdéliu paprastai eina pra-,tlkSirTrno apylinkése girdéta sakant pre- (plg.43-ði4 iinaí4 prie $ 186), pvz., prediñgo'pradingo" prepúolè'prapuole" preínekéj'praðnekejo'. Prielinksni prõ daug kur liirkstama pakeisti peifpai, pvz., iiliñdo par skylç Laükuva'... pro skylç', per vienq ausiieÌna, per kitqiíeinctYllkavìikis, /cô' tù ëiúrì par l(tngq Ukmergê. Del to rytuose vietomis prõ pavafiojamas su instr. pl., pvz., invaZiãvo pro vaitais RimSë. Slaiplau vartojamas su akuzatyvu. Reik5mê nepaprastai ivairuoja. Tai rnatyti kad ir i5 SirI keliq pavyzdíi4: vìsqvãlcarqpraínekëiom pro vilkùs Sa' klna'...apie vilkus' (taip sakant girdeta daug kur tiek vakaruose, tiek ir rytuose), iiëjèm pitiuti pro aùírq Kretingà 'iðejome piauti auðtant' (labai paplitçs pasakymas), gerësnio pro ji nebìt Zietela 'gerestrio uã ji nebuvo', pro kãve¿ínãpsas tctine' labaî skanùs Garliavà 'tik gérus kav4...'.

taip

$ 75S. Auk5taiðiai ir pakraËtiniai i,e:lrra1óiai apie Gerviniùs sako teip, kiri i'emaiðiai - taip. Aukðtaiðiq plote dabar pastarasis variantas (iískyrus, Zinoma, kupi5kénus), pasakornas, tur but, tik literatürinès kalbos itakoje. Prúsq lietuviq Snektose büta abiejq, pvz., taip Kursaiðio Gr. $ 1482, teip LZTP 58. Abu sutinkami ja¡ senuosiuose kalbos paminkluose, Zr. Frenkelio Präpos. 274. Greióiausiai, jie kildintini i5 daiktavardZio tärpas arba xtërpas (plg. ryt. térpë) formq. Tai rodo rytq Lietuvoje turirni ilgesni variantai terpè, térpulterpù, teipui, kurie aptariami $$ 725' 726. Dusmenq Snektos te\po pasidarytas Salia teip pagal kaîpo éalia kaip pavyzdi. Eina su genetyvu. Iiimti sudaro ù,emaióiai, kurie vakaruose tam tikrais atvejais vartoja su vienaskaitos datyvu ($ 734). Apie vartojim4lokatyvui rcikðti Zr. $ 255.

$ 756. Variantas sa (plg. la. sa-'su-') pastebetas apie Jiëznq, Krúoni ir zîetelos ínektoje. Turêjo prüsq lietuviai, plg. A. Becenbergerio straipsni BB XIII 146tt. Kiek plaöiau iiliko prielinksnyje sâlig 'sulig' ($ 757). Apie Zemaiðiq prieideli sâkalbama $ 59. Ei¡a su instrumentaliu. Pasitaiko ivairiq reikðmiq, iclomiq îtazeo-

Si konstrukcija girdèta turguje. Jeigu prekiaujantysis nori k4 nors parduoti, pvz., ui 35 rublius,tai,paklaustaskainos, sako:praíaîísupenkiaîs arba tiesiog su penkíaís. Pirkèjas,norédamas nusiderèti, klBgsia: ogálatadúosísu trùit?(t.y.uZ33rb). Sutikdamasparduoti, pvz.,ui34rb, pardavéjas sako: sl¿ keturíaís atadúosiu. 6a

42]

426

t L

I

l

i

pavyzdäq Zr. Brigos RR

tíAs

tarmes plote vietomis

g 759. Frielinksnis tiës eina su instrumentaliu. Rytq Lietuvoje kartais, rnatyt, dëI prië itakos, pasakomas ir su datyvu , pvz., nustójo keleivìnë vìílcui tÌes gr i ðiøi papi$s 'sustojo autobusas visai ties troba'. Zietelos lietuviai, be tiës, dar vartoja skolini tri(z (taria ir triz, trez), pvz., mqcnai griaudZíø triz giridi 'smarkiaigriaudZia ties giria'.

uz, qz(u) g 260. Rytr¿ Lietuvoje maZdaug iki linijos Ródünia-Trãkai-5ìrvintosAnyk5ðiai-Subãðius-Papills vietoj ui sakoma aiù arba øå. Ilgesnis variantas labiau bädingas senajai kartai, taðiau vartojamas ir jaunimo, daugiausia jeigu tolimesnis Zodis prasideda priebalsiais s, í, z, Z.Ivakatus nuo nurodytos linijos sakoma ui (rytinëje dalyje kartais uäù su -u, matyt, ið ðia nebevartojamo aäù). Tiek rytuose aiù, ai,tiek ir vakaruose uä vartojami ta paöia reik5ne' Prielinksnio añt (plg. Jùrgis uÉ iìmelio parjojo Frenkelio Präpos. 168) jie niekur neatstoja. Taðiau toki4 reikimç rytuose turi prieðdèl is uZ- > uí-, vartojamas skirtingai , negu aZu- atba ai- (-ø iðiaikomas pries s, í, z, Z ir po kirðiu). Õia sakoma, pvz., uíva2iãvo in tiito':uúvaùiavo ant tilto','uíp j,lë smëliù in yiríaùs 'ui.pylë smèliu ant vir5aus'; cirke kóiq aukíðiaü galvõs ùikelia'... uzkelia'(svédasai), bet aívaËiãto ìn susiëdq'uivaliavo pas kaiflyûe', aíp j,lè pinigøis, tqi ir atlìko saùsas 'uZpylê pinigais, tai ir liko nekaltas (iðsisuko)', arkQs kójq aZ íenos atkëlè'...ui, ienos uZkelé'.Ií pavyzdíiq matyti, kad prieðdelio øí- (vietomis sakoma it ui-) vartojimas öia labai primena iemaiöh4 ant', plg. $ 736. trliustracijai pateikiamas clar pluostelis pavyzdziq su uí- ir az(u)- ið ivairiq vietq: uinëílc mìltus in viríqùs'uzne$k miltus ant au-kðto' (Aluntà), uílìpk ønt dañgðiaus 'uZlipk ant stogo' (Skudùti$kis), nepømãtë ir uívaíiãvo ìn imogaüs '...uùvaäavo ant...' (Kùktiskës), kiaülè trìs parí,eliùs ùígulë Palúsê, uísídéio kepùrç Rimðë, b) neútok aEuäélt, o tøi pøskui neiíravési 'neleisk uíielti, nes'.." clqbai ír q|kalbët nebër kdm'...uZburti...' (Aluntà), kaíp gerai, visì aämíëga, tylù, ramù,...uzmiega. ..,, dí nespiíiau, Anciotè aËuíóko aä akíQ'...u2soko..." aËliñdo aä pëðiaus '¡Zlindo rti...', vøikaí aiùdegè piikiq '..'uZdegê"" (Skudùti5kis), i vã pëóíus aägìso'ir vèl peðius uzgeso" kad kõ ìtaì øäri,t'kad ko nors taip uZvalgyti' (Ac1ùti5kis). Ploto pakraððiuose uí- ir aí(ù)- reikXmès skirtumas kiek nublukçs. Senoveje, matyt, prielinksn! aàù tttëjo ne tik rytq, bet ir vakarq Lietuva, plg. E. Vilento qszu szenklø, aszumuschtøs (Frenkelio Präpos. 168). -4. Vidugiris Zíetelos Snektoje (ðia prielinksnis-prie5dèlis aí retas, vyrauja ut) girdejo pasa' kant 3. praet. aisidùíino < aii-si'dùíino. Plg.la. aiz-. Daiktavardüq prieðdeliu eina ne tik aíuo-luäuo- (pvz., aíúovëia svèdasaT / uäúovëja Ukmergê), bet ir aZû- (uíu-), úí-, pvz., aZúpentis Adùtiðkis 'kulnis', úímalas Skãpi5kis, Svedasai, f)ùsetos, Liñkmenys, Tverõðius'kailinês pir5tinés'. Daugiau 428

"

I 475, II 133, 362, Frenkelio Präpos. L666, 173. Zemaiöi4

ir veiksmaiodärL prie5dêlis tariamas

ùr. $ 59. Lydõs kra5to lietuviai apie Nõði4, Pe1ës4, Róduniq, Ãsav4 vietoj prielinksnio ai(u) turi Zu, pvz., iu Ródùnios vël kalnaî 'uZ Rodänios...', víenúolika mëtq iu jQsenèsnis'...uù j1senesnis'. Tasai pat äu eina ir prieidéliu,pyz., iùdegë 'uZdege', Zuañtis 'uZantis'. VeiksmaZodZiq prieðdêlis åu-, rodos, dainiau pakeiðia aä-, o ne uä- (uí-),pvz., 2udãrë durls 'uZdarè...', äùkøsè 'uZkase, palaidojo', lietùs neíulìs '...neuZlis', äumìgo 'uZmigo', Zùmuíë 'uZmu5è', eäeraî íuiãlo "eáerai uZðalo'. VietojuZ- (ui-) paprastai sakoma iË- (apie uÈllií ir. $745), pvz., (mai54 ant peðiq) iígriovè 'uZgriove', (katinui dangus ant uodegos) iägriùvo'uZgriuvo'ir pan. Prielinksnis-prieidèlis iu kartais pavartojamas ir toliau nuo nurodytq vietoviq Varenõs rajone (J. Paulauskas LK IU 408). Lazirnr¿ Snektos iä ía stãlo (J. Senkus LKK II 2164)'ió uZ stãlo' t:uri -a i5 slavq zø. Prielinksni uZ (aåù, ai, iu) aukðtaiðiai ir pietq iemaióiai vartoja su genetyvu ir akuzatyvu. Siaurés Zemaiðiq plote uZ, nurodant viet4, kaip ir øñt (ç736), dar eina su instrumentaliu, nurodant krypti, - su akuzatyvu. Õia sakona, pNz., tavo dãdë ðia uá miíkù gyvëna '... uZ mi5ko. .,', zizø uZ ausimìs'zyzia uZ ausq', bet linant uísìlindøu ui medíiùs'lyjant uZlindau uZ medZiq' (Kretingà). Vakaruose tam tikrais atvejais ($ 734) dar eina su vienaskaitos datlvu, pvz., dtir galtùkq uí píevaí paejësi '...u2 pievos paejesi', ateîsiuuä valandìlcei'.,.po valandeles', ui miínesie bús ruduõ'po mënesio...' (Kretingà). Su genetyvuir akuzatyvu tarmése vietomis vartojamas ne tais atvejais, kaip literatärineje kalboje, pvz., ui penkiàs minutàs pareîs Kalnãlis 'po (u¿) penkir¿ minuðiq...'. [rZ-,

uíúot

$ 761. Retas prielinksnis. Rytq Lietuvoje kartais pâsakoma aíúot (LKZ). Kurðiq pamario Zvejq ðnektoje büta uäúod, pvz., uäúod mgsõs dëvë sausõs dúonos LZTP 58,

X. JUNGTUKAI IR DALELYTËS patogumo sumetimais, kadangi $ 762. Abi kalbos dalys aptariamos kartu kruopsðiai neiðtyrus neretai tas pats Zodelis joms abiem priklauso. Antra vertus, juos priskirti vieatskirq Zo¿eliq vartojimo ivairiose tarmese, ne visuomet lengva lietuvirl kalbos moksnai ar kitai kalbos claliai, juoba kad ir pats dalelyðiq supratirnas aptariami ZodeZemiau prieZasðiq siq Del lo literaturoje dar nera visai nusistovêjçs. labiau iprast4, jr¿ vartosen4, liai daugiausia traktuojami pagal daZnesng, tarmese jungtukq ir dalePats Zinoma, nurodant ir vien4 kit4 siauresnç vartojimo ypatybç. j! nepateko tie Zodeliai, kurie tarmèse nedaug lyðir¿ saraðas , linorna, nêra pilnas. I to, neitraukta dauteivairuoja arba kuriq bcnt didesnio ivairavimo nepastebeta. Be -iungt'ku ar dalelyte' ir pavartojamq kartais s"i¡ ki,.l kalbos daliq ZodZiq, tarmèse dalelytes paóafis jq apta'ama prie prieveiksmiq arba tr¿ formq, kurioms sudaryti pateikti tik buvartojamos (pvz., te^ prie permisyvo ir pan.). zodäu, ðia stengtasi lieApie Zodelius' clingesnius, tarmêse dàugiau paplitusius ir labiau lvairuojanðius (zr' rorasyta Kur5aiðio Gr' tuvir¿ kalbos jungtukus (i5 dalies ir dalelytes) plaðiau RR Búgos rodyklç), leidimo Balðikonio (dar J. Zr. ¿yttè), Jablonskio RR I 350 - 353 (ir. rodyklç), Endzelyno GF $$ 453-458, LKZ (s'v'), DLKZ (s'v')' Otrembskio Gr' iU SS 798-838, Tv.t.446-458, J. Senkaus straipsnyje MAD 1961 1 105-116' ll3 l. Zukauskaités straipsniuose LKGrK 170 - 188, Kalbotyroje II 33 - 52,I1I79 *ir DLK 217 -280. Apie dalelytes rasyta A. Leskyno straipsnyje IF xM9 113, V. Labuðio straipsniuoE. Frenkelio IF LV 90-96, Hermano Lit. stucl. 103-410,

seLKVI354-370,LKKvII1lg- l3l,MAD1963112l5_225,KKv46_52, vI 28 - 33. -ai, -ei, 'nai ir kt.

skaitvardZiq' búdvardziq, s 763. Dalelyte -ai dainíausiai dedama prie lvardZiq, kuriq nekaitomq Zoir kai vokatyvq ivairir¿ veiksmaZodZio formq, daiktavardZio ( mjtlei 'myli'(Kretingà), tùrai'turi' (Keime). Taðiau ø kamieno formos su -ai (rãiat'ra5o', mylëjai > mylëjei) vakaruose retos. Pazemaites aukstaiðiq plote, prie5ingai, populiarios butojo daãninio laiko formos, pvz., raíi'davai'raSydavo', Jos uzFiksuotos net apie Sakjn4, Kruopiùs, kur kartais -øi 431

gali buti numetama

ir

sakoma tik raiitdau. I Siaurç ir rytus nuo SiauliQ jomis reiskiamas ne tik III-asis, bet ir kiti asmenys: sakoma, pvz., àí sùkdavaí, rnës sùkdavaì (8. Grinaveckienê LKK V 164). [vairiose tarmèse pastebêtos ir kitq laikr¿ bei nuosakq formos sv -ai, bätent, 3. fut, sùlcsai'suks' (maZdaug ten, kur ir 3. praes, sùkai 'suka'), imper. dìrbkai'dirbk' (Kretingà, Palangà, Darbënai, net Dùsetos, Obëliai), 3. cond. sùkðíai 'suktq' (apie Krúoni, ZieÉmariùs), bútai'butq' (Lazúnai LKK II 2r7sr). Gal brit, dalelyte -ai slypi gana plaöiai zinomame pasakyme køi yra kertai, kai nëra kentøî, kuris aptariamas $ 681. Sangr4Ziniai veiksmai,odäai dalelytés lyg ir negauna, nors apie Siautiùs uzfiksuoti tokie pasakymai, kaip vilkdavaisis sijõnai'(Zeme) vilkdavosi sijonai' (E. Grinaveckiené LKK v 164). Zemaiðiai apie Laükuv4, Luõkç, Tìrk5lius, Víek5nius, Kur5énus, Sáukénus sangr4Ziniq veiksmaùodáh4 galrlnéje taria ilgL a, pvz., sùkas (sþkâ's) 'sukasi'. vietomis ðia ilginamas ir liepiamosios nuosakos formq balsis, pvz., sùkids. Laükuva 'sukis' (sþkê.s). Formos sùkãs ir sùkiãs galètq büti i5 sùkais, sùkiais, nors ðiaipjau Zemaiðiai daletytês -ai nemonoftongizuoja. Taõiau yra pastebeta pavyzdtit4 ir su ai5kia monoftongizacija. Antai Luõkes apylinkése tariama jnsã. < ansai'jisai'. Sako, apie Kvédarn4 es4 tariama 3. fut. tprîeíê' ( < turësiai) 'turès' (reikia dar patikrinti). Apie Kursénus sangr4Ziniai veiksmaáodúiai fakultatyviðkai gauna ai: sùká's ll sùkaís 'sukasi'. Taip pasakq ir artimesni aukstaiðiai apie Sakfn4, Kruopiùs (4. Jonaityté LKK vII 171). Tirk5li{ apylinkéje tarmine forma sòkâ's'sukasi' vartojama kaip gretiminé 5alia spk¿s. Vokatyvo formose Jõnai, tèlvaí, turinðiose, greiðiausiai, t4 paói4 dalelytç (4.. Salys St. balt. lX I73 - 185), dvibalsis Zemaiðir¿ tarmèje sistemingai monoftongizuojamas. Zemaiðiai apie Laükuv4 ir Salia Jõnis, Brõnè sako voc. sing. Jõniai> Jõnei, Brõniai> Brõnei (jùoriê', brùoriê'). Gal büt, ðia visur esama ankstyvesnio dalelytés priaugimo, dar prie5 øi monoftongizacij4.

Vakarq auk5taiðiai Siaulìðkiai tarp Sakfnos, Zagãrës ir Jõnií.kio vietomis dalelytç -ai mêgsta dèlioti prie bet kurio zodzio sakinyje. Õia sakoma; pyz., kadà nors bùvo mìíkas'ai'...mi5kas' (Dilbinai - i pietvakarius nuo Zagãrès), a(r) tdu-ai neídlt?'ar tat¡ne5alta?'(dat. sing. mdn-ai 'man', táu-ai'tatt,,sdu-ai'sau, uZra5yta plaðiau: apie Siauliùs, net Siaulënu s), gáusiat I skñrq visì tr fr s-ai 'gausite lupti visi trys,, susiigo ir-øi mìrë '...ir miré'(Juodeîkiai - i õiaurés rytus nuo Saklinos), tas vìríininkas'ai ar búdavo lj,giai 'tas skerdzius irgi budavo drauge' (Zagtuè), øi-ai kiaülès pa5értos? 'ar...' (Sak1ina). Plg. A. Baranausko pateikiamas i5 JõniðkioKriukQ apylinkés formas su pridètiniu y: gen. sing. m. tõvai'to,; jõvai'jo,, gen. pl. tQvaí "tq', jQvai'jq' ir kt. (LM I 179). $ 764. Rytq auk5taiðiai apie Palëvenç, Uoginiùs, Salãmiesti gimininiq !vardZiq formas, kurios baigiasi balsiu ar dvibalsiu, megsta pailginti dalelyte -nai, pvz., nom. sing. f. tónai'ta', gen. sing. m. tonaî 'to,, acc. sing. tqnai.t4,, instr. sing. m. tuonai 'tuo', f. tbna(> ryt, tú'nu, dalelyte priderinta prie instr. sing. f. galünès) 432

I I I

t\ I

I

l I

o

'ta', nom. pl. m. tienai 'tieo, gen. pl. tvnai 'tq' (palëvene). Õia sakoma ir íltonai ,ü_ ra' , anónai'ana', katrónai 'katra', kuriónai 'kuri'. Linksniq formq kirtis vietomis svy_ ruoja. Apie Uoginiùs dalelytê kirðiuojama tvirtapradi5kai: _ndi. plg. tçùdi Vilkavìikis, Léipalingis, Liñkmenys,,Adùti5kis 'te¡1'. Flaðiau uz kitas varfojatma forma jinai ii'.. J4 turi daugelis aukðraiðiq. vietomis sakoma ir jìnøi Dùsetos ol i, plg. g 88. Gana plaðiai zreí pakeiðiamas slavq skoliniu anì (pvz., Naujãmiestis, ukmergë, Aluntà, Molëtai), arba hibridais aneî (Gatwë, Jirki5kiai, vabalniñkas, KaÏtanènai, Ródünia ...) ir ønã (skiisnemunè, Sakjna...). Apie Zemaiðiq ne-> nq- kalbama $ 52b.-I5 dalelyðiq ne ir gu sudarytas Zodelis negù daug kur nustelbiamas sinonimo nekaip. Rytq Lietuvoje tam reikalui vartojamas ir nekQ. Dar esama nekai, nelcõ, nëi (akittasr. Adùti5kyje sakoma neí). Zemaiö,iai nëgu (kirtis!) su jei vartoja 'nebent'reik5me, pvz., mès ietìriam, nãg'u Jõnis

jei tìtr(i) kalnãlis'...nebent Jonis turi'.

439

7

nès

pàt

$ 778. Tarmése retas jungtukas. Ji gyvai vartojo Prusq lietuviai, kur buta variantq nës, nèsà, nêsdng(i), Zr.Kur5aiðioGr. g 1617, L.-d. Wb. Ar tik -ø, -angi nebus pridèta, sekant kadà, kaddngi Salia kàd pavyzdäu? Dabar net vakarr¡ auk5taiðiai kaunìSkiai nès maÍai tevartoja, plg.J. Senkaus straipsni MAD 1961 1 106. É Zenla1óiaiji mai5o su bèt ($ 767). Vietoj nès tarmése plaöiai isigalêjo jnnginys dëltõ kàd(ypaé, vakaruose) irjungtukai bè, bà, bõ (ç766).

$ 782. PabréZiamoji dalelytè, kilusi i5 ivardlio pàts. Apie Ùkmergçtariamapà{. Pietq Lietuvoje daug kur i5siverðiama ivairiomis ivardZio pdls formomis. Zíeteloje sakoma, pvz.,ãnysteîp pãðianùmirë 'jietaip pat..),ãnasteíp pãðiobústqvíenas jis taip pat gyvena vienas'. taðiaü

$ 7S3. Vietomis, ypaõ vakaruose, pasako ma ir taðiarls, greiðiausiai, sekant tuojatis, geriaüs ialia tuojaü, geriøù pavyzdúiu. Vakarq aukStaiðiai kaunìSkiai turi teðiait ll teðiaùs su e, greiðiausiai, pagal teíp ll taíp, te4p ll tøip. Zemaiëiai daug kur (pvz., Laükuva, Gervìniai) pakeiðia Zodeliu vienók.

nòt

g 779. PabreZiamoji bei i5skiriamoji dalelyte. Dainai sustiprinama gí: nètgi. Apie Gélvonus tariama nàt. Gali büti perclirbta del lenkq nadto itakos, plg. nat áukítas Ukmergõ 'gerokai (ypað) aukðtas'. Ilgesniq variantq netq, nete, turimq senuosiuose raStuose, ðir¡ dienq tarmese nepastebèta. Dalelytë nèt gali ir nebüti i5 *ne-ti (t"gkia prielaicla claroma Otrembskio Gr. III $$ 829, 837), nes dzükuojanðiose tarmese ¡ i5laikomas sveikas.

vos

$ 7S4. 5i dalelyte labiau büdinga vakarq Lietuvai. Prusr¿ lietuviq Snektose buta varianto bõs, ir. LKZ s.v. Rytuose ji daug kur pakeiðiama slavizmais ledva ir ðiut. Pirmasis gerokai ivairuoja. Pastebèti variantai: ledvà Dotinénai, lèdva Slesikai, /èdrøri svþd¿s¿i, lèdvi PÌrnskas, ukmergê, tèclve Parómenè. Trump4 varianrq- tèd > Ièt (/èl'Síesikai) turi net zemaiõiai. sakoma ir led-ne-lèd (let-neJèt)'vos-ne-vos'. Kalnãlio apylinkese uZraíytas hibridas ledvõs-ne-ledvõs > ledõs-ne-ledõs.

nórs

S 780. Jungtukas ir dalelytè, kuri vartojama, visq pirma, suclarant neZymimuosius lvardZius. Tarmese forma labai ivairuoja. Kirðiuojama ir nõrs Pãgramantis arba nois Paðvitinls, r)rs Geistarai. KaÎtanénuose tariama nárs. Turimi clar iie

variantai: ndr Pùnskas, Léipalingis, Dùsmenys, Valkiniñkai, Ródunia, Zietela arba nõr Adùti5kis, Daugêlì5kis (nåí), nòr Silavótas, nórbi Pùnskas, nõns Pãgramantis, Sakfna, Siauliai, Paivitinls (npñ's llnpñ'i), nõnts Jitkiíkiai (npñ'ts), 3edwà (npñ'{3), nóc Gervìniai, nós ll nó Pãgramantis, nõ Aclìrtiikis, Tvérëðius. Kaip gretiminiai, plaðiai vartojami ilgesni variantai nórint (nõrínl Sakyna) ir nórints. É Zenaiöiai sako nórintais (pvz., Kretingà, Kalnãlis) arba nõrintars (Tirkiliai, Pãgramantis). Matyt, Siam jungtukui pradZi4 bus davusios veiksmaãodùio norëti dalyvinês formos, kurios dèl morfologiniq funkcijq netekimo ir proklitinês padèties ilgainiui sutrumpéjo arba buvo perdirbtos. Variantai nor, no galèjo atsirasti pozicijoje prieS s resp. r, plg. nor(s) sóulë íviëtë, no(r) r!,t oteîk. Pùnsko lietuviq nórbi gavo -bi i5 skolinio kòcbi < l. choóby. Slavq skoliniai uZfiksuoti ir vietomis kitose tarmése, pvz., kòó SakS?na, EiZvilkas (ir Pùnskas), kòð Rama5kónys, kòi Adùti5kis (tarianra kó'ó, ne *kd'ó!), kuoó Siesikai; chòt ll chòts Zietela. õ

$ 781. Apie Smalininkùs jungtukas ô vartojamas dar vietoj iil pvz.. jie gërè o liñksmìnosi (E. Grinaveckiene LKK V 165). Rytiniuose lietuvir¿ kalbos ploto pakra5ðiuose tam tikrais atvejais ji pakeiðia slavizmas àänø.(var. aänà Adùtiékis, Tverõðius, uZnù Ãlovè, àine Svei'tteZeris, Ãlove, ëínà DaugëlìSkis [d- i5 jungtuko ã]), pvz,, sãkë atvaíiúosiu iëietu äirgft, àäna qtvaZiãvo yiena kumelaite Kabëliai. 440

t

;

XI. JAUSTUKAI IR ISTIKTUKAI $ 7S5. Tarmèse jaustukai nèía labai diferencijuoti.'Tokie, kaip à(ã), akà

(ahã), di (ai), ajè, àk (èk; 1ó àch, èch,), è (ë, ë, ã), eî, èt, nà, nù, nã,A ¡ò1, o,hõ, ói, ojè (ojë), và, vdi (vaî), vajè (vajë), valíõ (valió), vè, vartojami, rodos, visame lietuviqkalbosplote.Apiejuos Zr.Otrembskio Gr. III $$ 839-84I, Tv. t. I548ir J. Senkaus straipsni MAD 1961 1 116-119. Kokius nors ypatingesnius tarminius skirtumus, apskritai, sunku pastebéti. Pasibiaurèjimui reikðtijaustgkuoselÞ (.fàGélvonai), fl (ll Laükuva) ir fùi (fuí Kalnãlis, Laükuva, Gervìniai) priebalsis / rodos,

tariamas visose tarmése: keiðiant p ar kitaiS priebalsiais nepastebetà, Plg. Zernaiöir¿ fìdivaliau þv2., Tirk5liai) arba fùídivalíau lZiaitsrtnov

lll s

il

fi8

a

tl

sltsu)nr

lvrzcr^

6



I

I

¡lVrrs

vN!¡n

Y^VN3ì¡tì

I svs¿v

:lililit

Sr

svto)ôvs

rvr)5rzltw

\

vfnvls:èE U v^ñ035

50€sno

il

Vt

o

rl

rvn!80 rvrtsrlnr

q )õ

5¡)Srtr^ov!

T

^G

Ê¿

PAPIIYS

cc

V \N,1

\

ÊANDÊLYç o)

\

ROK|SKTS

x¡Èltxo^

o

P¡remurÊrrs xw¡sxts

o

oBÊLrÀr

SKaPrSKrs

PaLÊvENÊ

^l

ousÊro5

K^RSAKTSKIS

o ^DOMYNÉ

\

-

o

o

o

*i

5vÉOaSar

MIE?ISKIAI KVÉDARNA

salaKas I o o,l"Sr^S ¿ J ot RtMgÊ \

DEBÉIKIA¡

,\.

UfEÑ

&

^NY(3CrAr

Kc

(9

o

^

t j:Lr

tl

o-. ¡onì

/ á - ^r^nttrltl,t.)

O

O

o O

v

ols

o

t

o o

g

o ,v,r^!

s¡,vN

\

¡vo

o o /o"

'""'^'\o-



ôt ,O."\

o

I

rùroNl





,a¡

o

@

o """",^

z

"*oJ ,

(ror '89 $Ç) prp . Dlù t¡ l¡rl¡ çarrd af,{uaurar¡s a

¡

a ,t"¡:""ro

Zl

6Z 'rN

"o o OO

a

l

\

t

v

a.

Z

û'^n

ZI

v

.v

o.^'"^

a

\!,

o0

VV

v

"' c

... .cl.c a

â o¡s¡eqaud outurur

\

cnsvr! à9

tl

v

"it, V



^ov. a rlNnwlN

\J-

v

s

v

v

S$)

¡

t

vv

lÐ ð3w

n

r

v

t¡9

t\

I

',1

t

I

Ø

D"

l'

"Ø Ø

o

\o

I

tl

Sr^¡r¡

's9

\

o

g

o

sLoiicÈO Q)'¿

o

o O

e I

l\

g

{

O)

Õ

L !

\ Þ N¡D^

+

+

Nr. 3l _õs

gen. sing.

tr

.iaÈô.r

-ã.sl-ã s (atitraukus -..

I

-ã''t-å.t

($S 68, I

kirti

-as S 29,

t)

i4, I t6b)

-5'd-3.s . .. -õ.sl-òt.s (atitraukus kirri paZemaiteje laria -s.s, titur -¡s

s 29,

g

i)

(ss 70,

ll4,

.

.l 'ps

1l6b)

-ûos (-uõs)l-tøs (SS ó9,

72)

¿t€



:N N

o

\ N

a s

\



"^ \¿ cRrsKAeùc,s ^ ¡ I

Nr.

1

32

I

lo- ^uMrt

Io

-o gen. slng.

úiko,3-

J

pers.

rõío'

sitko,

si&davo

t -a't-a.... -ã'l-d. (S 68) Z -a, po mink5to priebalsio -e (S$ 68, I n0,

t

{{

112, 114)

-atrt-\

$5

þ

minksto priebalsio -pl-el-r,

72,110,

Z -alrtl

lll)

po minKto Priebalsio

(ss ?2, 110,

f -c'l-c. ... ¿ -r ($ 70)

ill)

-o'l-p.

g

-¡¡:¡-(Ù

t'

\

¡

lo

*.o*e*e

¡

\¿;$,NKN

g'Øi^*,^, ø

t

¡ A '',i,'

Ø

t

.Ì I T

"t

CÉRVÊCrÀ

Ê

,jJ

æ

6 o x\

\ T

e frrDA

'¡r

.t

Nr. 33 -os .lgen.

El

sing., nom. pl. rañkos

-a'sl-a.s.. ,-d.sÊd.s (S 68)

ø

-as, po mink5to pricbalsio -as (gg óg,

110, 112,

114)

-asFsl-øï,

EI

po minkðto

.ts/¡b ($$ 72,

!l À

-øs,

|

-c's/-r.s

tr Â

-es ($

110,

lil)

priebalsio

po minklto priebatsio _& (g 3ó9) -es, po minkðto priebalsio gen. sing. -r.r, aom.pl. -es (g 3ó9)

... -o'sl-g.s lla)

-r¿r (S 70)

o

\ \ a NIDA

s

v

Nr"

34

lxirðiuot¡s d ne galänêje

(s

73)

A e',., e' E a'Jl9'priklausomai

nuo tolirresnio

skiemens

{€

N

e' ...e'

O

p'ilet (g

O

p'llr¿ Gto

O ble...

71)

t, d, kn g, l, I" n)

irtlte

OAROINAS

480

b¿

,,+

O E]O

z

g

n

+ a



r $

J

h_

48l

3

il

ø

:

:

* ì.

t

s

o

\

r¿

co

t!

o

^.,

I

s ñ

v

Nr. 37 d po sukietèjusio I prieS

kirti

(ss 73,

183)

sHemenyje

E a'ta. (g 103) Ø a ($ 102) EI d. (s 103) a e'la. g 103) Ø e(s 102) ¿ u (g 102)

GARD¡NAS

É

b

o

I

I NID

{ .ì

Irh. 3t ¿ nom. sing. katã

(s

...

73)

t

-ã't-ào

?

-ã.ll-àJ-ë. (po k, I

I co

e

-é'l'à¡(atitraukus kirt! 29, l) (Sç 114, l16b)

-(, ... -e S l6b)

s,.í, z, ð, i)

-/' 4' (atitraukus þ t¿ria -e' kitur -ç

e

-/1lië

9)

-rt

kirt¡ s 29,

{w t, d, k, g, Ë, z, n)

l-'E ..,

'ç1.ç'

($

1

æ

b

o

s I

a

ñ

¡È

Nr.

30

-e po sukietèjusio

o J

nom. sing. pel,ã

(g$ 73, r83)

B

-a't ä.> (atitraukus

(ss

ll4,

ll6b)

krrtt -a $

o

-5. ($ lrób)

a

-ã' (ar¡rraukus kirrÍ -¿ g 29,1)

29,1)

a

d

Þ

o

s

ì a

ê

+

^ i f -¡ll "l:"

{J

gen srng

kalè-,

($ 7j)

A

-ãsi-å,.5

-e9...

'"

,_ tl

e Q

-tõsltã s ... -iè si-të s

t, z, n)

lJ

r^,

I

,-l"i-.;^ii.:

1,, -r ',.,-i"i.i_

J; t_-.Or\--_l// ¿_ì

I

!)U,¡!ÈYl¡v^L