Kruvinos žemės : Europa tarp Hitlerio ir Stalino
 9789986168508

Citation preview

Ti S

Timothy Snyder

KRUVINOS

ZEMES EUROPA TARP HITLERIO IR STALINO ISBN 978-9986-16-850-8

9 789986 168508



3

Timothy Snyder

KRUVINOS

ZEMES EUROPA TARP HITLERIO IR STALINO Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas

VILN IU S

2011

4

Kruvinos žemės

UDK 94-11

Timothy SNYDER

Sn-11

BLOODLANDS Europe Between Hitler and Stalin

Basic Books, New York, 2010

Knyga išleista bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Copyright © 2010 by Timothy Snyder First published in the United States by Basic

Books, a member of The Perseus Books Group

Pirmą kartą išleista Jungtinėse Valstijose Basic

Books, priklausančios The Perseus Books Group

© Vitalijus Šarkovas, vertimas į lietuvių kalbą, 2011 © Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix,

viršelio nuotrauka

© Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2011 ISBN 978-9986-16-850-8

© „Tyto alba“, 2011

Turinys

5

Turinys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pratarmė. Europa Įvadas. HITLERIS IR STALINAS SOVIETŲ BADMEČIAI KLASINIS TERORAS NACIONALINIS TERORAS MOLOTOVO–RIBBENTROPO EUROPA APOKALIPSĖS EKONOMIKA GALUTINIS SPRENDIMAS HOLOKAUSTAS IR KERŠTAS NACIŲ MIRTIES FABRIKAI PASIPRIEŠINIMAS IR SUDEGINIMAS ETNINIAI VALYMAI STALINISTŲ ANTISEMITIZMAS Išvados. ŽMONIŠKUMAS

Skaičiai ir terminai Santrauka Padėka Bibliografija Išnašos

7 21 42 82 113 144 181 215 254 283 309 346 373 414 447 455 458 462 508

PRATARMĖ•EUROPA

"Dabar gyvensime!"-mėgdavo sakyti mažas alkanas berniukas, eidamas ra­ mia šalikele arba per tuščius laukus. Tačiau maistas, kurį jis matydavo, buvo tik jo vaizduotės vaisius. Kviečiai buvo atimti per beširdišką rekvizavimo kampaniją, kuri pradėjo Europoje masinių žudynių erą. Buvo 1933 m., ir Josi­ fas Stalinas sąmoningai marino badu Sovietų Ukrainą. Tas mažasis berniukas mirė, kaip ir trys milijonai kitų žmonių. "Sutiksiu ją po žeme1', -sakė vienas jaunas Sovietų Sąjungos gyventojas, kalbėdamas apie savo žmoną. Taip ir atsi­ tiko; jis buvo sušaudytas netrukus po jos ir juodu buvo palaidoti tarp septynių šimtų tūkstančių 1937-1938 m. Stalino Didžiojo teroro aukų. "Jie paklausė apie sutuoktuvių žiedą, kurį aš... 1' Tokiais žodžiais nutriiko lenkų karininko, 1940

m. nužudyto Sovietų Sąjungos saugumo pajėgų, dienoraštis. Jis buvo

vienas iš apytiksliai dviejų šimtų tiikstančių Lenkijos piliečių, kuriuos nužudė sovietai arba vokiečiai Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga drauge okupavo jo šalį. 1941 m. pabaigoje vienuolikme­ tė mergaitė rusė, gyvenusi Leningrade, užbaigė savo kuklų dienoraštį tokiais žodžiais: "Liko tik Tania.1' Adolfas Hitleris apgavo Staliną, jos miestą laikė apsiautę vokiečiai, o jos šeima buvo tarp keturių milijonų Sovietų Sąjungos piliečių, kuriuos vokiečiai numarina badu. Kitą vasarą dvylikametė mergaitė Baltarusijoje rašė tėvui paskutinį laišką: "Sudie, tėti, netrukus mirsiu. Aš taip bijau, nes mažus vaikus į masinius kapus jie sumeta dar gyvus."Ji buvo viena iš penkių milijonų žydų, kuriuos vokiečiai nunuodijo dujomis arba sušaudė.

Pačiame Europos centre XX a. viduryje nacių ir sovietų režimai nužudė apie keturiolika milijonų žmonių. Vieta, kur žuvo visos tos aukos, kruvinos že­ mės, driekiasi nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos, apimdamos Ukrai-

KRUVINOS ŽEMĖS

ną, Baltarusiją ir Baltijos šalis. Nacionalsocializmo ir stalinizmo įtvirtini­ mo laikotarpiu (1933-1938 m.), per Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kartu vykdytą Lenkijos okupaciją (1939-1941 m.), o paskui per Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą (1941-1945 m.) šis regionas patyrė iki tol dar niekada istorijoje neregėto masto masinį smurtą. Aukos daugiausia buvo žydai, bal­ tarusiai, ukrainiečiai, lenkai ir Baltijos šalių gyventojai, kuriems šios žemės buvo gimtosios. Vos per dvylika metų, nuo 1933-iųjų iki 1945 m., Hitlerio ir Stalino valdymo laikais, nužudyta keturiolika milijonų žmonių. Nors jų tėvynės tuo laikotarpiu buvo tapusios miišio laukais, visi šie žmonės buvo žudikiškos politikos, o ne karo veiksmų aukos. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausia gyvybių nusinešęs konfliktas istorijoje, o apie pusę karei­ vių, kurie žuvo jo miišiuose visame pasaulyje, paguldė galvas kaip tik čią tame pačiame regione, kruvinose žemėse. Bet nė vienas iš tų keturiolikos milijonų nužudytųjų nebuvo veikiančios armijos kareivis. Dauguma jų buvo moterys, vaikai ir senoliai; nė vienas iš jų neturėjo ginklo; iš daugelio buvo atimtas visas turtas, įskaitant drabužius. Aušvicas yra labiausiai pagarsėjusi žudynių vieta kruvinose žemėse. Šian­ dien Aušvicas yra holokausto sinonimas, o holokaustas - šimtmečio blogio sinonimas. Tačiau žmonės, įtraukti į Aušvico darbininkų sąrašą, turėjo gali­ mybę išgyventi: jo pavadinimą žinome iš išgyvenusiųjų parašytų atsiminimų ir romanų. Kur kas daugiau žydų, daugiausia gyvenusių Lenkijoje, buvo nu­ nuodyti dujomis kituose Vokietijos mirties fabrikuose, kuriuose neišgyvena beveik niekas ir kurių pavadinimai prisimenami kur kas rečiau: Treblinkoje, Chelmne, Sobibore, Belžece. Dar daugiau žydų, Lenkijos, Sovietų Sąjungos ar Baltijos šalių gyventojų, buvo sušaudyta prie duobių ir griovių. Dauguma tų žydų žuvo netoli savo gyvenamųjų vietų okupuotoje Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Sovietų Ukrainoje ir Sovietų Baltarusijoje. Vokiečiai žydus iš kitų vietovių veždavo žudyti į kruvinas žemes. Žydus traukiniais į Aušvicą atga­ bendavo iš Vengrijos, Čekoslovakijos, Pranciizijos, Olandijos, Graikijos, Bel­ gijos, Jugoslavijos, Italijos ir Norvegijos. Vokietijos žydai buvo deportuojami į kruvinų žemių miestus - Lodzę, Kauną, Minską ir Varšuvą, kur jie paskui biidavo šaudomi arba nuodijami dujomis. Žmonės, gyvenę šiose gatvėse, kur aš dabar rašau savo knygą, Devintajame Vienos mikrorajone, buvo deportuo­ ti į Aušvicą, Sobiborą, Treblinką ar Rygą- visi į kruvinas žemes.

PRATARMĖ. EUROPA

9

KRUVINOS ŽEMĖS

Atlanto v11ndeti)'llll
o c, '··.. koS.Lov.; -...,...1, •. _...... i -'.t oo"'!p,._ St a li no o •.:··I ,i Mlunchen�s . .. :r·.::'"'•• .•. , 'ĄI(ĮJ. •. . •••••··· . r-\....... '\SR ,. ···Ą'•.. ·• . Vtena® \, �- .• . •·••• • .. · \ ·, · .... 'Bernass_v· .. ... ,.,> .,.t • ••• . t''sUdapę�i�r- . 1 ·: ·� ® .

·�.......

Llonaso

Hamburgas

Berlynas®

..

BEl GIJA'• �V .:f i..:' T;. •

PRANCUZIJA



o

.

'

Ryga®

8;���05

Kopenhaga®.

(

.

ŠVEDIJA

fUNGTINĖ KARALYSTĖ

}

® Talinas) .

DAN!fA

JŪra

AIRIJA

··

_.

0leningradas

ESTIJA

Dublinas®

,.:.

SUOMIJA

;;

••:

OKI ET

® Varšuva

.

��

'?';:

ISPANIJA

. .._.i

l

lTALIJA ®Roma

·.

.

.

.

'

Klilmovas o

:

. .....'\./.

Beigradas ®

.• 9 Odesa

··, BULGARijA ® o a • S fij

r { }. ALBANIJA::� ;'G RAIKIJA ..·..



i...} ukare!tai (�. .'!!',��/!';\···· •••••

JUGOSLAVIJA

(

!,"'

RUMUNIJA

Tirana®

Viduržemio Jilrct

Kurskas

·

® Sy)'ICAJWA ..,, .... , AUSTRIJAJ .. . . VENGRl JA . "' · ... . l . . .•• • .... ·� J.... ... .. \._ .. . .

.

o

. .. ··-

. ·"" .

.

•. .

J�(

Įuocluji)r4m

!it�m�ulas

,•

Atėnai®

TARPUKARIO EuROPA

Ankara®

TURKIJA

,, ... ··

,... -'

APIE 1933 M.

Stalinas savo ruožtu žinojo, kad vien retorikos nepakanka. Nors jis ir skel­ bė, kad Hitlerio revoliucija esanti besiartinančios socializmo pergalės žen­ klas, skubiai ėmė keisti savo vidaus politiką. Jis nebekerštavo Ukrainos vals­ tiečiams. Valstiečiai, išgąsdinti ir įbauginti, turėjo gyventi toliau ir gaminti sovietų valstybei reikalingus maisto produktus. Sovietų politika dabar leido visiems valstiečiams dirbti mažą ploteŲ, privataus sodo dydžio, savo asmeni­ nėms reikmėms patenkinti. Rekvizicijos kvotos ir eksporto užduotys liovėsi nepagrįstai augti. 1934 m. badas Sovietų Sąjungoje baigėsil6. Hitlerio iškilimas suteikė galimybę pateikti Sovietų Sąjungą kaip Euro­ pos civilizacijos gynėją. Stalinui prireikė daugiau kaip metų tai suprasti, bet

KRUVINOS ŽEMĖS

90

1934

m. birželį jis pagaliau susiprotėjo. Tada buvo paskelbta naujoji Komu­

nistų internacionalo linija, kuria politikos "klasė prieš klasę" buvo atsisakyta. Dabar Sovietų Sąjunga ir viso pasaulio komunistų partijos turėjo suburti kai­ riuosius į "antifašistų stovyklą". Užuot be kompromisų kovoję klasinę kovą, komunistai turėjo gelbėti civilizaciją nuo kylančio fašistinio tvano. Fašizmą, kurį tokiu pavadinimu išpopuliarino italas Mussolini, Sovietų Sąjunga vaiz­ davo kaip bendrą vėlyvojo kapitalizmo supuvimo apraišką. Nors fašizmo pli­ timas reiškė senosios kapitalistinės tvarkos pabaigą, jo arši neapykanta So­ vietų Sąjungai (kaip buvo teigiama) pateisino Sovietų Sąjungos ir komunistų kompromisus su kitomis kapitalistinėmis jėgomis (Sovietų Sąjungos gynimo interesais). Europos komunistai turėjo persitvarkyti, tapti "antifašistais" ir bendradarbiauti su socialdemokratais bei kitomis kairiosiomis partijomis. Komunistams Europoje buvo nurodyta jungtis prie "Liaudies frontų", sie­ kiant laimėti rinkimus sudaryti rinkimines sąjungas su socialdemokratais ir kitomis kairiosiomis partijomis. Kurį laiką komunistai turėjo veikti pagal de­ mokratinių valstybių taisykles, užuot stengęsi jas sugriauti17. Vokietijos komunistai ir socialdemokratai šių pokyčių, žinoma, sulaukė per vėlai. Tačiau visoje Vakarų ir Pietų Europoje žmonės, troškę sulaikyti Hitlerio įtakos ir fašizmo plitimą, džiaugėsi nauja Sovietų Sąjungos pozicija. Pateikdamas Sovietų Sąjungą kaip "antifašizmo" tėvynę, Stalinas siekė gėrio monopolijos. Koks protingas žmogus remtų fašistus, o ne antifašistus? Visi tie, kurie nusiteikę prieš Sovietų Sąjungą, siekė įteigti jis, tikriausiai yra fašis­ tai ar bent jau jiems prijaučiantys. Liaudies fronto laikotarpiu, nuo 1934 m. birželio iki 1939 m. rugpju čio, apytiksliai trys ketvirtadaliai milijono Sovietų Sąjungos piliečių Stalino įsakymu buvo sušaudyti, dar daugiau jų ištremta į gulagą. Dauguma represuotųjų buvo valstiečiai ir darbininkai, žmonės, ku­ riems Sovietų Sąjungos socialinė sistema pagal ideologiją turėjo tarnauti. Kiti represuotieji daugiausia buvo nacionalinių mažumų atstovai. Pamatęs, kaip Hitlerio iškilimas užgožė 1933 m. badą Sovietų Sąjungoje, Stalinas ėmė siekti nukreipti dėmesį ir nuo Didžiojo terorors. Didžiausias pasisekimo galimybes Liaudies frontas turėjo labiausiai nuo Sovietų Sąjungos nutolusiose Vakarų Europos demokratinėse valstybėse Prancuzijoje ir Ispanijoje. Didžiausio triumfo jis susilaukė Paryžiuje, kur 1936

m. gegužę Liaudies fronto vyriausybė iš tikrųjų atėjo į valdžią. Kai-

KLASINIS TERORAS

9 1

riosios partijos (įskaitant Herriot radikalus) laimėjo rinkimus, ir socialistas Leonas Blumas tapo premjeru. Prancūzijos komunistai, pergalingos rinkimų koalicijos dalyviai, formaliai neįėjo į vyriausybę, bet prisidėjo prie parlamen­ tinės daugumos ir darė įtaką politikai. Taigi atsirado ir galimybė susilaukti pritarimo reformoms - nors komunistams labiausiai rūpėjo, kad Prancūzijos užsienio politika būtų draugiška Sovietų Sąjungai. Paryžiuje Liaudies fronto sėkmė buvo suvokiama kaip vietinių kairiojo sparno tradicijų triumfas. Ta­ čiau daugelis, ypač politiniai pabėgėliai iš nacių Vokietijos, suvokė ją kaip So­ vietų Sąjungos sėkmę ir net patvirtinimą, kad ji palaiko demokratiją ir laisvę. Prancūzijoje susikūrus Liaudies frontui, kai kuriems iškiliausiems Europos intelektualams tapo daug sunkiau kritikuoti Sovietų Sąjungą19. Ispanijoje keleto partijų koalicija taip pat suformavo Liaudies frontą ir lai­ mėjo 1936 m. vasario rinkimus. Tačiau ten įvykiai pasuko visiškai kitokia lin­ kme. Liepą Ispanijos armijos karininkai, remiami kraštutinių dešiniųjų gru­ pių, surengė coup detat' ir pabandė nuversti išrinktą vyriausybę. Vyriausybė pasipriešino ir Ispanijoje prasidėjo pilietinis karas. Nors ispanams tai buvo iš esmės vidaus kova, ideologiniai Liaudies fronto laikotarpio priešai ėmė remti skirtingas joje kovojančias puses. 1936 m. spalį Sovietų Sąjunga ėmė tiekti ginklus kovojančiai Ispanijos respublikai, o nacių Vokietija ir fašistinė Itali­ ja palaikė dešiniąsias jėgas, kurioms vadovavo generolas Francisco Franco. Ispanijos pilietinis karas paskatino artimesnius Berlyno ir Romos ryšius ir tapo Sovietų Sąjungos politikos Europoje dėmesio centru. Daugelį mėnesių kiekvieną dieną įvykiai Ispanijoje buvo aprašomi pirmuosiuose pagrindinių Sovietų Sąjungos laikraščių puslapiuose2o. Ispanija tapo Europos socialistus vienijančia vėliava; jie vyko į šią šalį ko­ voti už pavojuje atsidūrusius respublikonus, ir daugelis buvo įsitikinę, kad Sovietų Sąjunga, savaime suprantama, esanti demokratijos pusėje. Vienas iš įžvalgesnių Europos socialistų, anglų rašytojas George'as Orwellas, baisėjo­ si matydamas, kokiomis priemonėmis Ispanijos stalinistai kovoja dėl įtakos tarp Ispanijos kairiųjų. Pasak jo, Sovietų Sąjunga kartu su ginklais eksportavo ir savo politinę praktiką. Stalinas padėjo Ispanijos respublikai ne už dyką: už pagalbą jis pareikalavo teisės Ispanijos teritorijoje kovoti dėl įtakos. Pa-

'Valstybės perversmą (pranc.).

92

KRUVINOS ŽEMĖS

grindinis Stalino konkurentas Trockis vis dar buvo gyvas (nors ir ištremtas, tolimojoje Meksikoje), ir daugelis ispanų, ginančių savo respublik'lt buvo la­ biau prisirišę prie Trockio asmens negu prie Stalino Sovietų Sąjungos. Ne­ trukus komunistų propaganda ispanų trockistus ėmė vaizduoti kaip fašistus, o Sovietų Sąjunga ėmė siųsti į Ispaniją NKVD pareigūnus sušaudyti juos už 11išdavystę"21.

Liaudies fronto priešai pateikė tai kaip Komunistų internacionalo sąmokslą sie­ kiant užvaldyti pasaulį. Liaudies fronto susikūrimas suteikė Japonijai ir Vokie­ tijai pretekstą sustiprinti dvišalius ryšius.

1936

m. lapkričio 25-ąją Vokietija ir

Japonija pasirašė Antikominterno pakt'lt kuriuo įsipareigojo konsultuotis viena su kitą jeigu kuri nors iš jų būtų užpulta.

1937

m. gegužės

11

d. Japonijos ir

Vokietijos specialiosios tarnybos pasirašė sutartį, kuri numatė keistis žvalgybos duomenimis apie SSRS ir apėmė bendrą plan'lt kaip panaudoti nacionalinius judėjimus Sovietų Sąjungos pasienio regionuose prieš ją pačią22. Sovietų Sąjungos požiūrią Japonija tuo metu kėlė didesnę grėsmę negu Vokietija. Pirmąją

1937

m. pusę atrodė, kad Vokietija tik papildo Japonijos

keliamą grėsmę, o ne atvirkščiai. Japonijos politiką lėmė besirungiančios im­ perinės vizijos. Viena iš jų numatė imperiją pietuose, kita - šiaurėje. Įtakinga Japonijos kariškių klika manė, kad raktas į ekonomikos plėtrą ateityje yra Si­ biro ištekliai. Mandžukas, Japonijos satelitas Mandžiūrijoje, turėjo ilgą sieną su Sovietų Sąjungos Sibiru ir vis labiau panėšėja į starto aikštelę invazijai. Japonus žavėjo idėja Sovietų Sąjungai priklausančioje teritorijoje Rytų Sibi­ re sukurti marionetinę Ukrainos valstybę su apytiksliai milijonu gyventojų ukrainiečių - kurie gyveno ten kaip tremtiniai ar naujakuriai. Tokijas manė, kad į gulagą ištremtus ukrainiečius galima pasitelkti kovai su sovietų valdžią jeigu paremtų užsienio valstybės. Lenkijos žvalgai, kurie žinojo apie šį suma­ nym'lt vadino jį "Antruoju Mandžuku"23. 1933

m. atrodė, kad japonai tikrai turi ilgalaikių interesų Sibire. Speciali

Japonijos akademija Mandžuke, Charbino mieste, jau buvo išleidusi pirmą­ ją jaunų, rusiškai kalbančių imperialistų, tokių kaip Čijunė Sugiharą laidą. Sugihara buvo vienas iš derybininkų, parengusių

1935

m. sutartį, pagal ku­

rią Sovietų Sąjunga pardavė japonams savo teises į geležinkelį Mandžiūrijoje.

KLASINIS TERORAS

Vakarų Sibiras

.. J

... ·:

...

· . ...

.

. . .

,.:n••''•, ··

�yzyla�:.J�����kaso

.:·: :.:.�.· '.T#-f.V.�-�� . .

..

l

SSRS

,,)

.. ::

U

..

:'

t o ,. s �

1•

.

Landžou

.

1

\.���-

Saclralinas

�.�velte s n �

•••••

:·······��····/·

MONGOLIJA (Sovietų Sqjungos sotelitė)

.... .. •• ·-..

o j";,o ••'''''• ,,,,

93

®Tokijas Rarmtsis vande11y11as

Ogasavara (Japonija, I 875)

Formosa (Japonija, 1 895)

(Britanijos)

Hainanas

·š� f SIAMAS \ PRANCOZJJOS . tr....., \ Banko�ąs, l INDOKINIJA �". � .

vn Ri ė

.....

.

SSRS

Brlanskas

f

..

... •··

·.·.· :. .

.•.•.

,i

••••

.

.

'•:

. . .

·;: ..::

:'

/ ,;

o

Gomells

7 u; �:='

' ···t ..:

�::

P• k•