Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis

Citation preview

T EODORAS BlLEVIČIUS

Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas V IL N IU S 2003

UDK »M M Rii И

U Irnkų k libu « « m RiairTi М н ш н т м К ш п гл іатш r a k R i n n М іа а іи м ім . k i m i u Gi m i n i u . G i n i и л и S u i v m io n a i D im o r a tilo Im ym ikai tr a m ir Im tiiua i m i Sk i t u N im v t u V anlii r o d r k k p a rm « r k i m iu G urmanui

K n ifo a Irid im i parrnir

l.irluTu« lūkilam m cVKi mmriimii durkciĮa

O R iam i M iaiioN iiN i. 2 0 0 J O G i n t a u t u SuitoaiON U, 2 0 0 } O U l a n i h ta ra tù ro a ir

i auloiako« in ililu la « , 2 0 0 )

■SRN S 9J)-47)-l»-2

Turinys

Pratarme. Sigitas Narbutas 7 Teodoro Stepono Bilcvičiaut gyvenimo odisėjos. Gintautas Shesitrsunos 11 Mano, Teodoro Bilevičiaut. Žemaičių stalininko, raiytas keliones vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis. Anno 1677 mente Augusti I J diena. Teodoras B ileviau s 67 Kelionių memuaristikot pradžia ir T. Bdcvičiaut .Dienoraštis*. Birute M ik alom m e 217 Rodykles. Kęstutis Gudm antai 267

Pratarmė

Prasidėjusios T . Jevlašauskio »Atsiminimais“, »Ištakos“ šiemet vėl atsigręžė j lietuvių mcmuaristikos pradžią ir maloniajam Skaitytoji siūlo dar vieną šio žanro kūrinį: žemaičių baioro Teodoro Bilevičiaus (apie 1655-apie 1724) »Kelionių dienoraštj“. Jame jaunasis keliautojas aprašo įspūdžius, patirtus 1677 -1 6 7 8 m. keliaujant po žymesniuosius Europos miestus: Veneciją, Romą, Neapolj, Milaną, Paryžių, Amsterdamą ir kitus. XVII a. Europoje išėjo ne viena panašaus turinio ir žanro knyga, kurią parašė ir didesnį literatūrinį talentą, ir aukštesnę padėtį visuomenėj užėmę žmonės. T o meto kelionių aprašymai šiandien skaičiuojami jau nebe dešimtimis, o šimtais. Tad suprantamas čia būtų Skaitytojo klausimas: kuo šis kūrinys ypatingas, jei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai ryžosi parengti jo vertimą j lietuvių kalbą? .Dienoraštis“ mums ir šiandien svarbus dėl kelių priežasčių. Paminėsiu dvi svarbiausias. Siame kūrinyje pateikiamas gyvas seniai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija ir bendraamžėmis jos kaimynėmis, artimesnėmis ir tolimesnėmis Europos valstybėmis, nebūty pradingęs senųjų laikų gyvenimo vaizdas. T . Bilevičius aprašo, kaip atrodė žymesni Europos miestai antroje XVII a. pusėje, kaip leido laiką, kuo rengėsi, ką valgė tų miestų gyventojai, kaip jie šventė savo šventes ir dar daug kitų jdomių dalykų. Kita ypatybė susijusi su literatūrinėmis veikalo ypatybėmis. Skirtingai nei daugelis memuarų, ypač tų, kurie buvo išspausdinti, T . Bilevičiaus dienoraštis pasižymi nedideliu atstumu, kuris autorių skiria nuo pasakotojo ir steb ėto jo , todėl šio kūrinio tekstas kupinas patrauklaus intymumo ir skamba įtikinamiau už daugelį panašių

memuarų. Manau, kad literatūrinėms šio veikalo ypatybėms vėliau bus skirta ir daugiau tyrinėjimų, nes „Dienoraštis“ ne tik seniai jų nusipelnė, bet tam tikra prasme netgi liudija, jog nūnai stovime nemažos svarbos literatūrinių įžvalgų ar netgi atradimų prieangyje: senoji Lietuvos raštija tokia turtinga ir tiek daug nūnai gali mums pasakyti, kad lieka tik pasiraitoti rankoves ir pamėginti plačiau atverti barokinius vartus, už kurių jie dideliu būriu mūsų laukia. šioje knygoje pateikiami du straipsniai. Žinomas XVII-XV1II a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas Gintautas Slicsoriūnas Skaitytojui pateikia žinių ne tik apie patj „Dienoraščio“ autorių, bet ir visą Bilcvičių giminę. Jo tekste apstu unikalių archyviniais šaltiniais pagrįstų liudijimų, kurie padeda geriau suprasti ir autoriaus intencijas, ir sudėtingą, daugiur tragišką jo gyvenamąjį metą. Literatūrologė Birutė Mikalonienė aptaria literatūrines „Dieno­ raščio“ ypatybes, daugiau dėmesio skirdama žanro istorijai bei raidai. Ji Skaitytojui iki šiol daugiau žinoma kaip vertėja iš lenkų kalbos, todėl ši publikacija laikytina jos moksliniu debiutu. Knyga dėl daugelio priežasčių buvo rengiama spaudai ilgiau už kitus „Ištakų“ leidinius. 1998-aisiais Institutas iš kolegų lenkų gavo jų rengiamo spaudai T . Bilcvičiaus originalo tekstą. Tais pačiais metais iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos buvo įsigytos dviejų rankraščių kserokopijos, ir darbai sparčiai judėjo prie pabaigos. Tačiau atėjo lemtingieji 2000-ieji, kai padėjus į šalį visus projektus teko grumtis su mokslo reformuotojais, užsimojusiais panaikinti lituanistinius institutus. Tik šių metų vasaros pradžioje jų įkarštis ėmė pamažu slūgti, tad vėl susiklostė palankios sąlygos baigti taip pat ir šios Knygos rengimą. Tai buvo padaryta 2003 m. vasarą Vilniuje ir Volfcnbiutclyje, kuriame ieškom papildomos mokslinės literatūros ir pačių dienoraščių, išspausdintų X V I-X V III a. ¡vairiuose Europos miestuose. Naudodamiesi proga, norime padėkoti senosios lenkų literatūros tyrinėtojui dr. Marianui Kunickiui-Goldfingeriui. Nors jis pats šiuo metu baigia rengti spaudai mokslinį T . Bilevičiaus dienoraščio

leidimą, bet, sužinojęs apie Institute parengtą šio raštijos paminklo vertimą į lietuvių kalbą, noriai supažindino su savo tekstu vertėją, taip pat konsultavo ją kai kuriais klausimais. Tai vertindami kaip dviejų tautų kultūrinio bendradarbiavimo kilnią apraišką tariame lenkų Mokslininkui širdingą ačiū. Baigiant dera nurodyti kurias ne kurias lietuviško teksto rengimo ypatybes, kurios Skaitytojui paaiškins, kodėl būtent tokiu keliu nueita pristatant šj Lietuvos Baroko literatūros paminklą. B. Mikalonienė šj kūrinį išvertė iš rankraščio, tiksliau, kelių rankraščių, kuriuose išliko T . Bilcvičiaus .Kelionių dienoraščio“ tekstas. Pastarasis parašytas lenkiškai su gausiais intarpais lotynų kalba. Tokia „dvikalbyste“ pasižymi ne tik šis dienoraštis, bet ir dauguma panašios tematikos lenkiškų, vokiškų, prancūziškų ir kitokių kūrinių. Tai - tos tolimos epochos tekstų ypatybė, todėl rengiant šią Knygą nutarta išsaugoti lotynizmus. Pastarieji, gram atinėm is k ateg orijo m is derėję prie lenk išk o teksto, lietuviškame vertime tų ryšių dažnai nebeišsaugo, tačiau jų pavidalas redaguojant nekeistas. Tad vietomis mokančiam lotynų kalbą Skaitytojui užklius nesuderintos lotyniškos ir lietuviškos lytys, pavyzdžiui, jis suras tokių sakinių kaip šis: .per mylią iki Prahos stovi graži, prašmatniai extructus (lot. vyr. g.) bažnyčia“. Išnašos paaiškinime Skaitytojas šį žodj ras išverstą taip, kad jis tiktų prie lietuviško sakinio - „pastatyta“. Taip pat lotyniškuose žodžiuose netaisytos tos lytys, kurių rašyba skiriasi nuo dabar priimtos klasikinio laikotarpio lotynų rašybos, ir tos lytys, kurioms T . Bilevičius „pridūrė“ lenkišką, prancūzišką ar kokią kitokią galūnę. Sis .Dienoraštis“ - sudėtingas, labai informatyvus kūrinys, ir jis tik šiandien pradeda kelią pas kitos - naujųjų technologijų epochos Skaitytoją. Ne visos jo prasmės atskleistos straipsniuose, ne kiekvienas minimas asmuo ar vietovė dabar čia identifikuota. Paprastai pirmosios publikacijos parengia kelią moksliniams kritiniams tų pačių veikalų leidimams, kuriuos po kiek laiko

paruošia geriau pasirengę tyrinėtojai. Tačiau jų - pirmųjų - vertė dėl to nė kiek nesumažėja: jos ir lieka pirmosios. Na, o ši Knyga da r pasižymi ir kitomis vertybėmis, kurias, kaip tikisi ios rengėjai,

Skaitytojas sugebės deramai įvertinti. S ig it a s N arbutas

Volfcnbiutclis, 2003 m. rugsėjo 1 d.

Teodoro Stepono Bilevičiaus gyveninio odisėjos

Kai 1677 m. liepos mėnesį Žemaičių stalininkas Steponas Alek­ sandras Bilevičius (Billcsvicz) išlydėjo į ilgų kelionę po Europą sa­ vo sūnų Teodorą, nežinojo, kad mato savo atžalą paskutinį kartą. Bet abu gerai suprato, kodėl ši kelionė reikalinga. Teodoro, kurio antrasis vardas tėvo garbei buvo Steponas, karjera buvo užprog­ ramuota. Mažiausiai, ko jis galėjo tikėtis, tai kurio nors Žemaiti­ jos tijūno postas. Ką tik užbaigtos studijos Vilniaus akadem ijoj ir šeimos investicija j .riterišką turnyrą", kaip tuo metu vadintas baigiamasis kilmingų jaunikaičių .ugdymo" etapas, t.y. kelionė po svečias šalis, kur turėjo pramokti kalbų, gero elgesio manierų, susipažinti su karybos menu (miestų įtvirtinimais, tvirtovėmis), pa­ žinti kitų valdovų dvaruose buvusius papročius, jgyti .naudingų pažinčių" ir tiesiog gyvenimiško patyrimo, aiškiai rodė, kad tėvai iš jauno|o Teodoro tikėjosi daugiau - sūnus buvo ruošiamas aukš­ to pareigūno karjerai. Išsilavinimas, kalbos, įgytos manieros ir pa­ tirtis turėjo išskirti jaunuolį iš tūkstančių Zcmaiti|os ba|orų ir ke­ lių šimtų turtingesnių giminių atžalų, konkuravusių Žemaitijoje dėl tų pačių garbingų pareigybių ir seniūnijų, bei padėti kilmingajam iš provincijos be kompleksų bendrauti su valstybės elitu - senato­ riais ir valdovo dvaru, XVII a. karalienių, kilusių iš Prancūzijos, dėka įgijusio rafinuotumo. Galima iš karto pasakyti, kad ši inves­ ticija pasiteisino.

K i l m ė , g i m i n ė , š e i ma Tuo metu, kai gyveno mūsų herojus, Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštijos (toliau - LDK) kunigaikščių ir ponų (senatorių) gimines

jau buvo „apsirūpinusios“ atitinkamomis garbingos kilmes legen­ domis, ir jų niekas atvirai nedrįso kvestionuoti. Eile atėjo bajorų elitui. Kuriamos legendos apie garbingus protėvius turėjo pagrįsti kilmes „taurumų“ ir paaiškinti ryšius su kitomis giminėmis, turė­ jusiomis tų pat| herbų, t.y. pagrįsti „herbines giminės“ bendrumų. XVII a. antroje pusėje gyvavo dvi Bilevičių kilmės legendos. Pir­ mų, „kukliųjų“, aprašė Albertas Kojalavičius-Vijūkas (Wijuk-Kojatosviez). Pasak jo , garsus žemaičių bajoras Žadeika (Zodeyko) už nuopelnus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui gavo j žmonas pastarojo seserį Milušų (Milusza, Mikusza). Su |a susilau­ kė sūnų Biliaus (Bil) ir Mųstvilo (Montwil, Most, Mostsvit). Pir­ majai žmonai mirus Žadeika vedęs antrų kartų. Iš antrosios san­ tuokos turėjęs du sūnus: Daugirdų (Dowgird) ir Andriuškų (Andrių). Keturi broliai Žadcikaičiai tapę keturių giminių - Bilevi­ čių (Billesviczosvic), Mųstvilų arba Montvilų (Mostwillowie, Montwi!lowie), Daugirdų (Dowgirdowie) ir Andriuškevičių (Andriuszkiewiczowie) pradininkais. Iš dviejų vėliau kilo dar dvi: iš Bilevičių - Stankevičiai (Stankiewiczowie), iš Mųstvilų - Bagdonaičiai (Bagdonowiczowie). Visos šešios giminės naudojo tų patj „Kapo“ her­ bų (lenk. „Mogila“)1. Už tokį kuklumų Kojalavičių sukritikavo Wielųdekas, su tvirtu įsitikinimu paaiškinęs, kad Žadeika buvo Romos riteris, maišta­ vęs prieš Romos imperatorių Neronų ir atlydėjęs j I.ictuvų Pale­ monu, tapusį Lietuvos kunigaikščiu. Atplaukę Nemunu iki Sere­ džiaus jie visi kartu čia išlipę j krantų. Žadeika turėjo žmonų Milušų su kuria susilaukė trijų sūnų Biliaus, Stano ir Masto, kurie tapo trijų žymiausių Žemaitijos giminių - Bilevičių, Stankevičių ir Most1' Eugenijus Saviičcvas, Bilevičių kilme ir genealogini (XV-XVI a.). Lituanislica, 2001, nr. 4 (48), p. 4; pagal: W. Wijuk-Kojalowicz. Herbare rycerihva W.X. Lileu/skiego lak zwany Compendium, Krakow, 1897,

s. 166-167; plg.: Herbare Poliki, opracowal Adam Bomecki, Warszawa, 1899. s. 266; Rodzina. herbare lelachty polskiej. opracowal Scwcryn Uruski. t. 1. Warszawa, 1904, s. 214-215.

Vitų (Mostwitowic), pradininkais. LDK kunigaikščiai Bilcvičiams ir Stankevičiams suteikė Kapo herbų, įvertindami jų nuopelnus ko­ voje su kryžiuočiais dar pagonybės laikais. Pirmasis krikščioniu tapo Martynas Bilevičius'. Taigi galima sakyti, kad Žemaičių sta­ lininkams T.S. Bilevičius, išsiruošęs j Italų.), vyko lyg ir aplankyti .protėvių šalj“. Apie Bilcvičių kilmę ir genealogijų X V -X V I a. neseniai rašęs Eugenijus Saviščevas mano, kad genealoginėse legendose, pateku­ siose j herbynus, minimus asmenis galima būtų sieti su X V -X V I a. istoriniuose šaltiniuose minimais Žemaitijos bajorais: Žadeika (pa­ minėtas 1418 m.), Mųstvilu Žadcikaičiu (apie 1440-1492). Tikė­ tina, kad Bilius ir buvo Žadeikos sūnus bei Mųstvilo brolis. XV a. pabaigoje jau minimi Jonas ir Daugirdas Bilevičiai. Bilevičiai galė­ jo būti Žadeikos palikuonys, o jų giminės lizdas buvęs Šaltuonos upės baseine prie Veliuonos valsčiaus. Tiesioginiais Biliaus pali­ kuonimis turėjusios būti keturios Žemaitijos bajorų gimines: Daugirdaičiai, Ivaškevičiai (Stankevičiai), Juškaičiai (Bilevičiai) ir Andriuškaičiai (Bilevičiai)1. XV1-XV1II a. Bilevičiai nuolat buvo pačiame Žemaitijos bajo­ rų elite, tačiau jiems labai sunkiai sekėsi peržengti ribų, skyrusių turtingų vaivadijų ir pavietų bajorijų nuo LDK valdančiojo elito ponų (po 1569 m. Liublino uniios - centrinių dignitorių ir senato­ rių). Pirmasis tai padarė Jurgis Bilevičius, 1543-1544 m. buvęs Žemaičių generaliniu seniūnu1. XVI a. antroje pusėje gyvenęs Vai­ tiekus Bilevičius kartais vadinamas Iactuvos maršalu', bet tai ne­ tikslu. Šis Šeduvos tijūnas (1574 m.) apie 1592-1593 m. buvo ne vienu iš ministro rangų turėjusių maršalų - didžiuoju ar rūmų, bet .dvaro" maršalu (lenk. marszalck dvvorski hospodarski), kurie 1’ šių versijų persako: Herbarz Polski. opracowal Kasper Niesiecki, uzupelm! Jan Bobrowicz, t. 2,Lipsk. 1839. s. 159-160. P Eugenijus Saviščevas, Bilevičiif kilme ir genealogi/a (XV-XVI a.;.

p. 3-22. P J6zcf Wolff, Senatorouie i dygmlarze Wielkiego Ksifltwa Utewskiego. 1385-1795, Krakow. 1885. s. 92. r Herbarz Polski. t. 2. s. 159-160.

13

buvo artimesni pavietų pareigūnams ir po X V I a. vidurio reformų palaipsniui tapo pavietų „maršalais“ 1. XVI a. pabaigoje-XVII a. pirmoje pusėje Bilevičiai užėmė dau­ gelį Žemaitijos pareigybių ir buvo viena iš stipriausių evangelikų reformatų bendruomenės joje atramų. Kelionės dienoraščio auto­ riaus tėvas Steponas Aleksandras nuo 1649 m. buvo Žemaičių arklidininkas2, 1657 m. palypėjo pareigūnų hierarchijoje iki Žemaičių stalininko3. Be to, dar buvo ir Tverų tijūnu4. Motina - Uršulė iš Martinaičių Kulminska (Urszula Marcinowna Kulminska). T.S. Bilevičius turėjo dar brolį Zigmantą. Teodoro tėvas gyveno kazokų sukilimo, Rusijos ir Švedijos intervencijos metais. Senatvėje galėjo pasiguosti santykine ramy­ be: 1666 m. atsinaujinusios kovos su totoriais, o 1672 m. pra­ sidėjęs karas su Turkija vyko toli nuo Žemaitijos. Šiuo istorinių lūžių laikotarpiu buvo žengtas rizikingas žingsnis: 1655 m. Ste­ ponas Aleksandras kanu su savo broliais Jonušu ir Albrechtu Bilevičiais pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija3. Tiesa, veikiai Bilevičiai jau dalyvavo sukilime prieš švedus, šių sukrėtimų metu jiems teko stebėti dar ir savo brangintos evangelikų reformatų bendruomenės nuosmūkį. Kaip ir daugelis kitų bajorų, jie ėmė mąstyti apie sugrįžimą j katalikybės glėbį. Paskutinis giminės atstovas, energingai globojęs evangelikus reformatus, buvo Teo­ doro pusbrolis, Jonušo Bilevičiaus sūnus Jonas Merkelis, Šedu­ vos tijūnas4.

1' Urzfdnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstiva Liteu/skiego X IV -X V lll uieku: spisy, opracowali Hcnryk Lulcwicz i Andrzcj Rachuba, K6mik, 1994, s. 97, 200. P Nominacija 1649 06 16. - Lietuvos valstybės isto­ rijos archyvas, Lietuvos Metrika (mikrofilmai; toliau - LVIA, LM), kn. 124,1.43v., 346.

1’ Nominacija 1657 04 19, ten pat, kn. 131, p. 45-46. I* Taip tituluojamas Lenkijos nac. muz. Čartoriskių biblio­ tekos rankraštyje, rkp. 175, nr. 67. P Stanislaw Kot, BilleUficz (Biellewicz). - Polski Slownik Biogruficzny, t. 2, z. 2, Krakow, 1936,5. 99-100. I* Ten pat.

Pats mūsų herojus buvo vedęs Eleną iš Gruževskių (Helena z Gružcvvskich). Turėjo sūnus - Aleksandrą Jurgį' ir Joną Steponą. Pastarasis tapo Vainuto seniūnu, o 1713 m. tėvas jam jau buvo perleidęs ir Didžiųjų Dirvėnų tijūniją1. Aleksandro Jurgio karjera buvo įspūdingesnė. Po brolio jam atiteko Didžiųjų Dirvėnų tijūnija, be to jis dar buvo Raseinių seniūnu. Žemaičių arklidininku’, paseniūniu* ir Žemaičių surogatoriumi5. Teodoro sūnų šeimų san­ tykius aptemdė šiurpus įvykis - 1741 m. Aleksandras Jurgis (ma­ tyt, jau po brolio mirties) užpuolė ar, kaip tada vadino, .užvažia­ vo“ brolio dvarus. Užpuolimo metu žuvo Jono Stepono žmona*. Tačiau laikai tie buvo atlaidūs prasižengusiems įtakingiems bajo­ rams. Na, o mūsų herojaus, Teodoro, anūkas, nusižengusio Alek­ sandro Jurgio sūnus Tadas po daugiau nei dviejų šimtų metų pert­ raukos pirmasis iš Bilevičių vėl galėjo pasidžiaugti senatoriškosiomis pareigomis - tapo Mstislavlio kaštelionu (1783), vaivada (1786) ir galiausiai - Trakų kaštelionu (1788)’.

S t u d i j o s , k a r j e r a , p o l i t i n ė vei kl a T.S. Bilcvičius, nors gimęs evangelikų reformatų šeimoje, buvo išleistas j studijas jėzuitiškoje Vilniaus akademijoje. Matyt, jo tėvas, kaip ir daugelis kitų LDK bajorų protestantų, po XVII a. karų su švedais ir rusais - „Tvano“, apsisprendė jei ne pats 1' Michal Brensztejn, Billewicz Teodor. - Paliki Slownik Biografiezny, t. 2, z. 2, Krakow, 1936, s. 101-102. P Metryka Utewska: ksipga sigillat. 1709-1719, opracowal Andrzej Rachuba, Warszawa, 1987, s. 120 (nr. 764). 1' Nominacija 1724 11 2 9 .-L V M .L M , kn. 163, p. 395-396. t* Taip tituluojamas 1744 02 14 ir 1754 06 21. - Акты, издавае-

мые Виленскою археографи­ ческою каммиссиею, т. 24. Вильна. 1897, с. 468, 339-340. P Nominacija 1741 04 24. І.ѴМ, LM, kn. 173, p. 9; 1741 05 20. - LVIA, LM, kn. 172, p. 489-490. P Wladyslaw Konopczynski, Billewicz Tadeusz It 1790). - Pohki Slow­ nik Biograficzny, t. 2, z. 2, Krakow, 1936, s. 100-101. F Ten pat.

pereiti j katalikybę (nors galėjo būti ir taip), tai bent sūnų išauk­ lėti kataliku. Teodoras Vilniuje studijavo filosofiją. Tą jrodo iš­ spausdintos jo tezės Triplex philosophia rationalis, naturalis, et m oralis1. Dar būdamas labai jaunas pirmą kartą dalyvavo rimtame poli­ tiniame veiksme - 1674 m. kanu su tėvu, broliu Zigmantu ir dar astuoniais Bilcvičiais pasirašė Jono Sobieskio (Jan III Sobieski) clekcijos aktą2. Žemaičių pareigūno karjerą T.S. Bilevičius pradėjo veikiai po to, kai 1678 m. grįžo iš savo kelionės po Europą. Su­ trumpinti kelionę neabejotinai privertė tėvo Stepono Aleksandro mirtis, apie kūną jis sužinojo, būdamas Paryžiuje, kur planavo pasilikti ištisus metus. Grįžusiam namo Teodorui buvo suteikta I' Bilevičius Teodoras. Triplex philosophia rationalis, naturalis, et moralis. Sub auspicijs D. loannis Baptistae publicae disputatio­ ni proposita in alma Universitate Vilnensi S. I. a ... Theodoro Billewtcz. dapferide duc. Samog. Praeside Joan. Sadkowski S.J., A.A. L.L. et phil. doctore eiusdemque ordinario professore. (V., Akad. sp.?|, 1675. [28] p. om. rėmuose su inic. ir A. Tara­ sevičiaus vario raiž. fronrisp. 2". Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau -LM A BRS), f. 151, b. 1910; Vilniaus universiteto bib­ liotekos Retų spaudimų skyrius (toliau - VUB RSS). III 14771. Publikaciją mini: Konstancija Čepienė, Irena Petrauskienė, Vil­ niaus Akademijos spaustuvės lei­ diniai /576-1805: bibliografija, Vilnius, 1979, p. 40-41; Karol Estreicher, Bibliografia Polska, t. 13, s. 135, bet nenurodo leidimo

metų; XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas, sudarė Daiva Narbutienė ir Sigitas Narbutas, Vilnius, 1998, p. 51. Antraštėje esančio vario raižinio autorius Aleksandras Tarasevičius (Tarasowicz) Vilniuje raižytoju dirbo nuo 1680 iki 1690, žr. K. Estreicher, Bibliografia Polska, ten pat. P Volumina le­ gum, t. 5, Petersburg, 1860, s. 1S2-153. 1674 05 21 karaliaus rinkimų aktą (suffragia) kaip Že­ maitijos bajorai pasirašė šie Bilevičiau Jonas Merkelis, Rietavo ti­ jūnas (T.S. Bilcvičiaus pusbrolis), Steponas, Žemaičių stalininkas (T.S. Bilcvičiaus tėvas), Alek­ sandras, Žemaičių pilininkas (horodničius), Chr uostomas, Minsko pataurininkas, kitas Teo­ doras Bilevičius, Teodoras Stepo­ nas ir jo brolis Zigmantas, Že­ maičių stalininkaičiai, Albrechras, broliai Jonušas ir Je­ ronimas.

anksčiau jo tėvo turėta Žemaičių stalininko pareigybė. 1685 m. Teodoras kartu su broliu Zigmantu įsiliejo į garbingą Žemaičių tijūnų tarpą. Herbynų autoriai vargdami bandė išsiaiškinti, kokią tijūniją - Viešvėnų ar Didžiųjų Dirvėnų, 1685 m. įsigijo T.S. Bilevičius1. Iš tiesų jis tais metais įsigijo teisę į abi tijūnijas\ bet broliai jomis pasidalino - Zigmantas tapo Viešvėnų (jau 1685 m., vėliau teisę į tijūniją įgijo ir jo žmona - Barbora iš Kuncevičių (Barbara Kunccwiczowna) Bilevičienė ), o Teodoras - Didžiųjų Dirvėnų ti­ jūnu. Vėliau dar buvo tvarkomi reikalai su kitais pretentendais, bet šias tijūnijas broliai išlaikė. Apie 1711 m. T.S. Bilcvičius tijūni­ ją perleido savo sūnui Jonui Steponui. Maždaug 1685-1694 m. T.S. Bilcvičius ėjo dar ir Žemaičių paseniūnio pareigas, o tai reiš­ kė, kad turėjo įgyti 1684-1696 m. Žemaičių generaliniu seniūnu buvusio Petro Mykolo Paco (Pac), su kuriuo pagal pareigas arti­ mai bendravo, pasitikėjimą. 1689 m. Teodoras pareigūnų hierar­ chijoje pakilo aukščiau, nei savo gyvenime tai įstengė padaryti jo tėvas. Tais metais T.S. Bilcvičius buvo išrinktas ir patvirtintas Že­ maičių žemės teismo pateisėju1. 1695 m. mūsų herojus pasiekė sa­ vo karjeros viršūnę - buvo išrinktas Žemaičių žemės teismo tei­ sėju4. Tai ir tapo Teodoro Stepono „gyvenimo postu“, kuriame išbuvo beveik trisdešimt metų. Jei neskaičiuotume senatoriškųjų pareigybių (Žemaičių seniūno, kašteliono ir vyskupo), tai buvo 1' A. Bonicckis rašė, kad Viešvė­ nų: Herbarz Polski, opracowal Adam Boniecki, s. 266. HJono Sobieskio surikimas, kad Jonas Gruževskis (Gružewski) perleistų Didžiųjų Dirvėnų tijūni­ ją T.S. Bilcvičiui, 1685 10 25. LVIA, LM, kn. 143,1. 29. Jono Sobieskio sutikimas, kad Matčinskis (Matczynski, tikriausiai Marekas, Lenkijos pakamorė) perleistų Viešvėnų tijūniją T.S. Bilcvičiui, 1685 08 27. -

Ten pat, 1. 3. 1' Elekcija, 1689 rugsėjis. - Biblioteka Narodou/a w Warszawie, Dzial Rękopisow, rkp. 8609. Taip tituluojamas 1691 10 2 3 .Акты, издаваемые виленскою археографическою коммиссиею, т. 24. с. 145. I4 Sužinome iš kandidatų j Žemaičių žemės teismo paseniūnio postą elekcijos akto, Raseiniai, 1695 06 07. - LVIA, LM, kn. 581, p. 736-739.

antra vieta Žemaitijos pareigūnų hierarchijoje - po pakantario. T.S. Bilevičiaus aktyvios politinės veiklos laikotarpis buvo ne mažiau dramatiškas nei jo tėvo. 1672-1677 ir 168 3 -1 6 9 9 m. ka­ riauta su Turkija, 1700 -1 7 1 0 m. su Švedija (karas tęsėsi ir vėliau, bet jau už Lenkijos-Lietuvos Respublikos ribų iki 1721 m., o forma­ li taika tarp Respublikos ir Švedijos buvo pasirašyta tik 1732 m.), pačioje Respublikoje ir ypač Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje virė grupuočių kovos, 1697-1702 m. peraugusios j vidaus karą, kuris faktiškai tęsėsi ir vėliau, karo su švedais šešėlyje. Kraštą bu­ vo užgriuvusi ir baisi maro epidemija. Tad T.S. Bilevičiui teko spręs­ ti tą pačią dilemą, kaip ir jo tėvui - išgyvenimo. Ir stebėti valstybės nuosmukį. T.S. Bilevičius, kaip Žemaitijos pareigūnas, dalyvavo daugelyje Žemaitijos seimelių, kurie XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje neretai vykdavo labai audringai, dažnai kildavo konfliktai ir net susidūrimai, kuriuose būdavo griebiamasi ginklų. Daugelis seime­ lių būdavo nutraukiami ar skildavo j du tarpusavyje konkuruodavusius sambūrius, kurių dalyviai vėliau ilgai tarpusavyje aiškinda­ vosi, kuris ii šių seimelių buvo teisėtas. Nors 1 6 7 7 -1 6 7 8 m. kelionėn T.S. Bilevičius išvyko, būdamas LDK pakanclcrin Myko­ lo Kazimiero Radvilos palydoje, ir todėl būtų galima manyti, kad savo vėlesnėje politinėje veikloje Žemaitijos stalininkas turėjo ar­ timiau bendrauti su Radvilų grupuote, tačiau duomenys apie to meto Žemaitijos seimelius liudija, kad T.S. Bilevičius, kaip ir dau­ gelis jo giminės atstovų, buvo lojalus Pacams, tuo metu jtakingiausiems Žemaitijoje didikams: Kazimierui Pacui, Žemaičių vys­ kupui (1666-1695), ir Petrui Mykolui Pacui, Žemaičių seniūnui (1684-1696), kurie savo ruožtu nuo 1684 m. buvo lojalūs naujie­ siems LDK hegemonams Sapiegoms. T o kj Bilcvičių bendradarbia­ vimą su Radvilų konkurentais, matyt, lėmė ne tik kasdieninė būti­ nybė vidutinio rango Žemaitijos pareigūnams palaikyti gerus santykius su įtakingiausiais asmenimis, Lenkijos-Lietuvos Respub­

likos senatoriais, bet ir u i, kad 1680 m. Italijoje mirus LDK pakancleriui Radvilos liko be įtakingo lyderio ir kuriam laikui užlei­ do savo pozicijas LDK valdančiajame elite. T.S. Bilevičiaus lojalu­ mo Pacams tuo metu, kai pastariesieji jau suartėjo su Sapiegomis, pavyzdžiu gali būti Žemaitijos seimelio 1685 01 05 manifestas. Seimeliui, kuris turėjo rinkti atstovus j seimą, pirmininkavo Že­ maičių vyskupas. Jis pavedė T.S. Bilevičiui perskaityti karaliaus pasiuntinio, atvežusio valdovo instrukciją seimeliui, įgaliojimą (kredensą), tačiau tie seimelio dalyviai, kurie buvo nepalankūs Pacams ir, matyt, norėjo sutrukdyti Pacų šalininkų išrinkimui atstovais j seimą, neleido T.S. Bilevičiui pradėti skaityti dokumento, sukėlė riaušes, buvo griebtasi net kardų. Seimelis buvo nutraukus. M i­ nėtame manifeste, kurj kartu su Žemaičių seniūnu bei daugeliu kitų bajorų pasirašė ir T.S. Bilevičius, buvo protestuojama prieš tokj seimelio suardymą'. 1687 m. labai pašlijo Sapiegų ir karaliaus Jo n o Sobieskio san­ tykiai, o LDK ėmė sparčiai aštrėti vidiniai prieštaravimai. Žemai­ tija buvo vienas iš konfliktiškiausių LDK regionų. 1693 m. įsip­ lieskė Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos ginčas su Vilniaus vyskupu Konsuntinu Kazimieru Bžostovskiu (Brzostovvski), privedęs prie etmono ekskomunikavimo. Tuo metu Žemaitijoje antisapieginci opozicijai energingai vado­ vavo karaliaus šalininkas ir Vilniaus vyskupo giminaitis Andrius Kazimieras Krišpinas-Kiršenšteinas (Kryszpin-Kirszensztejn), LDK lauko raštininkas (1 6 83-1698), vėliau tapęs Vitebsko vaivada (1695-1704). Prie antisapieginės koalicijos, kuri Žemaitijoje bu­ vo nukreipta dar ir prieš Pacus: Žemaičių vyskupą ir seniūną, ak­ tyviai prisijungė Kazimieras Zaranka-Horbovskis (Zaranek Horbowski), o nuo 1695 m. - naujasis Žemaičių vyskupas Jonas 1' Žemaitijos priešseiminio sei­ melio manifestas, Raseiniai, 1685 01 05 (išrašas iš Žemaitijos pilies teismo knygos, toliau -

PTK). —Archiumm Glourne Aki Daumych, Archiwum RadziwilI6w (toliau - AGAD, AR), dz. II, nr. 1728.

19

Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (LDK dvasinis referendorius 1687-1695, Žemaičių vyskupas 1695-1708). Karaliaus Jono So­ bieskio {alininkų ir Sapiegų grupuotes priešprieša pasiekė kulmi­ nacijų 1695 m. pavasarį-vasarą, kai karaliui pasiūlius vaivadijų ir pavietų seimeliai turėjo nuspręsti - reikalingas .raitasis" seimas ar ne. Teigiamas atsakymas reiškė, kad bajorija pritaria vykimui j seimų visuotinio šaukimo pagrindu, o ten, dešimčių tūkstančių ba­ jorų akivaizdoje buvo planuojama palaužti opozicijų karaliui. Pir­ mieji opozicionierių sųrašuose buvo Sapiegos. .Raitasis seimas" faktiškai galėjo tapti vidaus karo Lenkijos-Lietuvos Respublikoje pradžia. Todėl bajorų ir ypač senatorių bei įtakingų pavietų parei­ gūnų apsisprendimas 1695 m. poseiminių (reliacinių) seimelių metu yra patikimas rodiklis, parodantis šių pareigūnų to meto politinę orientacijų. Žemaitijoje toks seimelis susirinko 1695 06 0 9 ir skilo į dvi dalis. Sapiegų bei Pacų šalininkai posėdžiavo savo seimelyje, o karalių rėmę antisapiegines opozicijos dalyviai susirinko atski­ rai ir birželio 10 d. surašė karaliui laiškų, kuriame smerkė Sapiegų šalininkus ir reikalavo .raitojo seimo“ '. T.S. Bilcvičius dalyvavo kitame - Pacų ir Sapiegų šalininkų seimelyje; tai akivaizdžiai rodo jo tuometinę politinę orientacijų. Šiam seimeliui pirmininkavo P.M. Pacas, Žemaičių generalinis seniūnas. Ketvirtuoju instrukcijų pa­ siuntiniams pas karalių pasirašė T.S. Bilevičius. Tarp signatarų dar matome Jonų Merkelį Bilevičių, Šeduvos tijūnų. Instrukcija buvo atvirai nukreipta prieš tuometinius karaliaus norus: seimelis siūlė šaukti normalų seimų ir atsisakyti visuotinio šaukimo („raitojo“ seimo) idėjos, kritikavo Vilniaus vyskupų K.K. Bžostovskį, kurį apkaltino tarnavimu Prancūzijai ir noru sužlugdyti karų su Turki­ ja, nepripažino karaliaus paskirto Žemaičių vyskupo (Krišpino), 1' Žemaitijos seimelio (Sapiegų priešininkų) laiškas karaliui, Raseiniai, 1695 06 10. ACAD, ii BN (Biblioteka Narodowa) perimtų dokumentų rinkinys, nr. 3. Apie tai rašė:

A. Rachuba, Lituia ivobcc prolekiu zu-olinu seimu konnego w 1695 r. i u-alkl Sjptehou- z biskupem Brzoslowskim. - Zapiski Historyczne, t. Ll, z. 1, 1986, s. 75-76.

kaip .n e piliečio“, ir žadėjo dėl to kelti bylą, skelbė, kad K. Zaranka neteisėtai užėmė Žemaičių vėliavininko pareigas, teigė, kad teisėtai išrinktu Žemaičių vėliavininku buvo J.M . Bilcvičius, ir įsi­ pareigojo ginti Žemaičių seniūną P.M. Pacą nuo naujojo Žemai­ čių vyskupo užsipuolimų1. šioje instrukcijoje užsimenama apie J.M . Bilevičiaus bylą su K. Zaranka dėl Žemaičių vėliavininko pareigybės, kuri tęsėsi maž­ daug nuo 1690 m. Bilevičiams, kaip ir daugeliui ano meto bajorų giminių, buvo būdingas .išorinis solidarumas- , t.y. gimines, kurios nariai savo tarpe neretai galėjo net pyktis ar bylinėtis dėl įvairių turtinių (paveldėjimo) ginčų, solidarumas, kai vienas iš jos narių tapdavo giminei nepriklausančių kitų bajorų užsipuolimų auka. Todėl ši byla buvo vienas iš svarbių veiksnių, lėmusių Bilcvičių opoziciją karaliaus šalininkams Žemaitijoje, kurių vienas iš akty­ viausių atstovų ir buvo K. Zaranka. Byla svarbi dar ir todėl, kad kartais istoriografijoje klaidingai teigiama, jog bylinėjosi ne J.M . Bi­ lcvičius, bet mūsų herojus Teodoras1. Byla buvo nagrinėjama ase­ sorių teisme, o po to ją paėmė spręsti asmeniškai Jonas Sobieskis karališka|amc - reliaciniame - teisme. 1695 m. kovo mėnesį kara­ lius teisėtu Žemaičių vėliavininku pripažino, kaip nesunku nuspė­ ti, savo šalininką K. Zaranką. Senatorių pasitarime 1695 03 29 buvo pabandyta grįžti prie šios bylos pateikiant K. Zarankos pasi­ rašytą dokumentą, kuriame šis buvo atsisakęs nuo savo pretenzijų j minėtas pareigas už 2000 auksinų ir žirgą, tačiau A.K. KrišpinasKiršenšteinas visa tai pavertė pasityčiojimu iš J.M . Bilevičiaus, 1' Žemaitijos seimelio (Sapiegų šalininkų) instrukcija pasiunti­ mams pas karalių, Raseiniai. 1695 06 09 (kopija). - LV/A. I. MKF-1, b. 2 3 6 ,1. 49-52; tas pat. - Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas, f. 694, ap. 1, b. 2 3 6 ,1. 49-52v. NPvz., klaidingai teigiama, kad su

K. Zaranka bylinėjosi Žemaičių žemės teismo teisėjas T.S. Bilevičius, ir.: Kazimiera Samccki, Pamiftniki z czasôw Iana Sobieskiego: diariusz i relacje z lat 1691-1696, opracowal Janusz Wolinski, Wroclaw, 1958, s. 208 (parengėjo komen­ tarai).

pareikšdamas, kad jei ir sutiktų K. Zaranka atsisakyti savo pre­ tenzijų, tai tik tada, jei Bilevičius iš kalvino pasidarytų kataliku, su vėliava rankoje per stalą užliptų ant žirgo, o trečiojoje sąlygoje buvo kalbama apie Bilevičiaus žmoną1. Jau vien šis epizodas, ku­ riame minima, jog Bilevičius buvo kalvinas, įrodo, kad bylinėjosi ne T .S . Bilevičius, jau savo kelionės po Europą metais 1677-1678 m. buvęs karštu kataliku. Be to, galima teigti, kad karaliaus šališ­ kas sprendimas pastūmėjo visus Bilevičius j dar griežtesnę opozici­ ją ir glaudino jų sąjungą su Sapiegomis. Dar prieš aptartąjį Žemaitijos seimelį 1695 0 6 0 7 Raseiniuose buvo susirinkęs kitas, rinkiminis (elekcinis), Žemaitijos seimelis, kuriame dalyvavo visas Sapiegų grupuotės elitas su K.J. Sapiega priešakyje. Pirmininkavo seimeliui Žemaičių generalinis seniūnas. Seimelis išrinko keturis kandidatus j Žemaičių žemės teismo patei­ sėjo pareigas, t.y. tą postą, kurį dar nesenai, iki paskyrimo žemės teismo teisėju, užėmė T.S. Bilevičius. Pateisėjas turėjo tapti arti­ miausiu T.S. Bilevičiaus pagalbininku pastarajam vykdant teismi­ nes pareigas. Vienas iš karaliui pasiūlytų kandidatų, įrašytas ant­ ruoju, buvo Žemaičių pilies teismo teisėjas Jonas Konstantinas Odachovskis (Odachosvski)1. Tiek ankstesnės jo pareigos, artimai vertusios bendrauti su generaliniu seniūnu, tiek ir išrinkimo aplin­ kybės rodo, kad šis pareigūnas buvo lojalus Sapiegoms. Jonas So­ bieskis greičiausiai nepatvirtino nė vieno iš Sapiegų grupuotės kont­ roliuoto seimelio pateiktų kandidatų, tačiau J.K . Odachovskis faktiškai ėmė eiti šias pareigas, o 1699 0 6 23 naujasis karalius Augustas D jau oficialiai paskyrė J.K . Odachovskį j šias „T.S. Bile­ vičiaus pavaduotojo“ pareigas1.

1' Ten pat. P Žemaitijos sei­ melio, rinkusio kandidatus j Žemaičių žemės teismo pateisė­ jus, nutarimas, Raseiniai, 1695 06 07. - LVM, LM, Itn. 581, I. 736-739. P Auginto 11 privi­

legija, suteikianti J.K. Odachovskiui Žemaičių žemės teismo pa­ teisėjo pareigas, Varšuva, 1699 06 23 (įrašas Lietuvos Metriko­ je). - t VIA, LM, Itn. 149, p. 892.

Po karaliaus Jono Sobieskio mirties metus trukęs tarpuvaldis (1696-1697) buvo vienas audringiausių tarpuvaldžių istorijoje. Pir­ masis politinių grupuočių jėgų išbandymas vyko 1696 m. konvokacinio seimo išvakarėse - prieškonvokaciniuose seimeliuose, ku­ riuose ne tik buvo renkami atstovai j seimų, bet ir formuojami ypatingieji tarpuvaldžio vietinės valdžios organai: renkami kaptūriniai teismai; kai kur dar buvo sudaromos vietinės „kaptūrinės" konfederacijos. Žemaitijoje grupuočių kova vyko itin aštriai. Iki pat naujojo karaliaus rinkimų T.S. Bilevičių matome tarp Sapiegų šalininkų. Žemaitijos prieškonvokaciniam seimeliui pirmininkavo vietos kaštelionas Vilhelmas Eustachijus Grotusas (Grothus), kaptūrinio teismo pirmininku buvo išrinktas LDK stalininkas Jurgis Stanislovas Sapiega, atstovais į seimą - J.S. Sapiega ir Ukmergės maršalas Jonas Kristupas Pacas. Abu juos tik prieš pusmetį buvo ekskomunikavęs naujasis Žemaičių vyskupas. Taip seimelis paro­ dė, kad ignoruoja naujojo vyskupo nuosprendžius. Seimelis paro­ dė, kad tuo metu Žemaitijoje Sapiegų šalininkai buvo stipresni nei jų oponentai - Krišpinai, Bžostovskiai, Grigalius Antanas Ogins­ kis (Oginski), tuo metu dar LDK didysis vėliavininkas, ir K. Zaranka. Akivaizdi buvo sąjunga tarp Sapiegų, Grotusų, Pacų ir Bi­ levičių - iš pastarųjų net penki buvo išrinkti j kaptūrinj teismą. Instrukciją 1696 0 7 2 7 pasirašė T.S. Bilevičius iš karto po seime­ liui pirmininkavusio Žemaičių kašteliono V.E. Grotuso. Pasirašė dar šie Bilevičiai: Jonas Merkelis, Šeduvos tijūnas, ir Teodoro bro­ lis Zigmantas, Viešvėnų tijūnas. Į Žemaitijos kaptūrinj teismą tarp kitų buvo išrinkti ir T .S . Bilevičius, Jonas Merkelis Bilevičius, Še­ duvos tijūnas, Zigmantas Bilevičius, Viešvėnų tijūnas, Chrizostomas Bilevičius, Beržėnų tijūnas, Aleksandras Bilevičius, Žemaičių pilininkas (horodničius)1. 1' Žemaitijos prieškonvokacinio seimelio nutarimas dėl kapuirimo teismo, Raseiniai, 1696 07 27 (orig.). - LMAB RS. f. 17,

b. 66,1. 20-22; ten pat, I. 5-6 (išrašas ii Žemaitijos PTK); Žė­ maitijos kaptūrinio teismo rinkimų aprašymas 1696 m. - Ten

M

Pirmieji požymiai, kad T.S. Bilevičius ėmė tolti nuo Sapiegų, pasireiškė per 1697 m. birželio 2 6 -2 7 d. įvykusius karaliaus rinki­ mus. T.S. Bilevičius, kaip ir dar keli jo giminaičiai - Dominykas, Beržėnų tijūnas, bei Vladislovas - Bilevičiai, pasirašė Saksonijos elcktoriaus Frydricho Augusto Vetino (Wettin), kuris po karūna­ cijos priėmė Augusto U vardų, išrinkimo Lenkijos karaliumi ir Lie­ tuvos didžiuoju kunigaikščiu aktų Ituffragia)'. Matyt, T.S. Bilcvičiui, kaip ir daugeliui kitų anksčiau rėmusių Sapiegas, ilgus metus besipriešinusių Prancūzijos politinės įtakos skverbimuisi j Lenki­ jos-Lietuvos Respublikų, buvo nepriimtinas Sapiegų apsisprendi­ mas paremti karaliaus rinkimuose Prancūzijos kandidatų kunigaikš­ ti Liudvikų Pranciškų BoUrbonų de Conti. Atitolti nuo buvusių patronų vertė ir besikcitusi politinė padėtis - sustiprėjęs antisapieginis judėjimas. Galimas daiktas, kad T.S. Bilevičius simpatizavo ir sumanymui suvienodinti Lenkijos Karalystės ir LDK teisines nor­ mas, reguliavusias ministrų kompetencijų ir kariuomenės žiemoji­ mo vietų skyrimų. Tai buvo politinė programa, vienijusi antisapieginj judėjimų ir populiari tarp LDK bajorų. T o ks įstatymas, pavadintas C oaeąuatm iurium, ir buvo priimtas 1697 m. elekciniame seime, nors Sapiegos tam aktyviai priešinosi. Kad ir kaip ten būtų, nuo šių karaliaus rinkimų T.S. Bilevičiaus vis dažniau matomas antisapieginio judėjimo dalyvių bendrijoje. 1698 m. gruodžio mėnesį T.S. Bilevičius, kaip Žemaitijos bajo­ ras, dalyvavo LDK bajorijos visuotiniame šaukime, kuris prie Gar­ dino pasitiko iš karo su turkais kampanijos, vykusios Podolėje, grįžtančių LDK kariuomenę, vadovaujamų LDK didžiojo etmono pat. b. 177,1. 64v; Žemaitijos pricikonvokacinio seimelio inst­ rukcija pasiuntiniams j seimą, Raseiniai, 1696 07 27 (orig.). Ten pat, b. 6 6 ,1. 11-13; ten pat, 1. 7-9 (išrašas iš Žemaitijos PTK). 1' Volumma Ugum, t. 5, a. 432433: kaip Žemaitijos bajorai ka­

raimus išrinkimo aktą pasirašė šie Bilevičiai: Teodoras Steponas, Didžiųjų Dirvenų tijūnas ir Že­ maičių žemės teismo teisėjas, Vladislovas, Jonas, Žemaičių sta­ lininkams, Dominykas, Beržėnų tijūnas. Plg.: Herbarz Paliki, opracowal Adam Boniecki, s. 266.

K.J. Sapiegos. Tarpininkaujam karaliaus Augusio II siųstam saksų generolui Jokūbui Henrikui Flcmmingui (Flemming), turėjusiam įtikinamų spaudimo priemonę - j LDK įžengusių Saksonijos ka­ riuomenę, pavyko išvengti kariuomenės ir bajorų pašauktinių pa­ jėgų ginkluoto susidūrimo, o K.J. Sapiega buvo priverstas nusileis­ ti antisapieginės opozicijos, suorganizavusios minėtų LDK bajorijos visuotinį šaukimų, reikalavimams sumažinti LDK kariuomenę nuo 8550 etatų iki 3830. Buvo sudarytas atitinkamas susitarimas tarp LDK kariuomenės ir j visuotini šaukimų susirinkusios bajorijos. Po šio susitarimo bajorija dar pnėme radikalų antisapicginj .G e ­ neralinį nutarimų**. Abu šie dokumentai buvo įrašyti Gardino pi­ lies teismo knygose, buvo patvirtinti karaliaus ir išspausdinti 1699 m. kovo 10 d. Vilniaus pranciškonų spaustuvėje1. Bajorijos nutarimas sukėlė didelį Sapiegų pasipiktinimų, ir jie bandė nepripa­ žinti jo teisėtumo. T.S. Bilevičius kartu su Žemaitijos bajorais pa­ sirašė i j radikalų dokumentų. Žemaičių žemės teisėjo parašas buvo antrasis, tuojau po žymaus antisapiegimo judėjimo aktyvisto K. Zarankos. Žemaičių vėliavininko. Tokiu būdu T.S. Bilevičius viešai prisijungė prie antisapieginio judėjimo bei išvengė pilietinių teisių suvaržymų, kuriuos pavietuose ir vaivadijuose stengėsi pritaikyti bajorija nedalyvavusiems visuotiniame šaukime prie Gardino. 1699 m. pabaigoje-1700 m. pradžioje Žemaitijoje kilo pasipik­ tinimas joje dislokuotas Saksonijos kariuomenės daromais piktnau­ džiavimais. 1699 1231 Raseiniuose susirinko pakartotinis (limituo­ tas) reliacinis seimelis, t.y. toks, kuriame atsiskaitydavo iš seimo 1' Susitarimas - Traktai Rzeczy Poipobtey t Woyikiem Wielkiego X.Litt. Bajorijos generalinis nutarimas - Poitanoivienie Generalne Standų> Wielkiego Xifstwa Liteiviklego przy rozeyiciu a f z potpolllego ruszenia mifdzy laumėm a Puzeunczanu dnia 21 Decembra Anno 1698 uczynio-

ne. Abu dokumentai išspausdinti leidinyje: Včypii r Xitįg grodzktch Powiatu Grodzienskiego Roku Tytiqc Szeiėset Dzieivifdiiesigt Oj mėgo Mietiąca Decembra Trzydzieslego Dnia (spaudinys Biblioteka Komicka. 3138; rank­ raštinė kopus - LMAB RS, f. 17, b. 177,1. 136-179).

25

sugrįžę atstovai. Jis išrinko pasiuntinius pas karalių, kurie turėjo perduoti bajorų skundus ir reikalauti, kad būtų paskelbta senato­ rių pasitarimo, vykusio po 1699 m. seimo, protokolo kopija, iš kurios bajorai tikėjosi sužinoti senatorių, atsakingų už Saksonijos kariuomenės dislokavimų Žemaitijoje, vardus. Tarp šių instrukcijų pasirašiusiųjų buvo antisapieginio judėjimo vadovai - G.A. Ogins­ kis, Žemaičių seniūnas, beje, vienas iš tų „atsakingųjų“ už Sakso­ nijos kariuomenės ¡vedimų j LDK, ir K. Zaranka, Žemaičių vėlia­ vininkas. Tuoj po jų savo parašų padėjo T.S. Bilevičius1. Persilaužimas vidaus kare, kuris nuo 1697 m. rudens tai aprimdamas, tai vėl jsiplieksdamas alino LDK, ¡vyko Valkininkų mūšy­ je (1700 11 18). Sapiegų giminės hegemonija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo palaužta, krašte valdžia atiteko „respubliko­ nų“ stovyklai, kaip tuo metu buvo vadinamas antisapieginis judė­ jimas. Buvo kuriami specifiniai, pagal prigimtį artimi konfederaci­ niams, LDK centrinės ir vaivadijų bei pavietų valdžios organai. Tuo laikotarpiu T.S. Bilevičius viešai rodė savo lojalumų naujajai valdžiai. Ar jis pasirašė Valkininkų nutarimų2, o gal net dalyvavo Valkininkų mūšyje, tvirtai pasakyti dar negalime. Tokia tikimybė labai didelė, bet išspausdintame Valkininkų nutarime, kitaip nei kitų LDK vaivadijų ir pavietų atstovai, Žemaitijos bajorai nėra išvardinti. Yra tik penkių komisarų pavardės: G.A. Oginskio, K. Zarankos ir Jokūbo Gruževskio (Gružewski), Žemaičių stali­ ninko, M ykolo Liubeckio-K niaževičiaus (M ich al Lubecki Kniažewicz), Breslaujos stalininko ir Žemaičių pilies teismo teisė1' Žemaitijos seimelio instrukcija pasiuntiniams pas karalių, R a­ seiniai, 1699 12 31 (įrašas Žemaitijos PTK), 1700 01 12). -

Vilniaus universiteto biblioteka. Rankraščių skyrius (toliau VUB R S ), f. 7 , b. Žemaitijos PTK 1 7 0 0 -1 7 0 5 ,1 .49 2 -4 9 3 v .

I1 Postanosvienie generalne

stanow W.X.Lit. ivieczne y nigdy nienaruszone, na zieidzie walnym wojewodztw y pounatouf, pospolitym ruszeniem pod Olkinikami ucburalone, [V.|, druk. Akad. Wilcnskiey S. L , 1700. |681 P- (VUB RSS, UI 109 0 2; LMAB RSS, p -1 7 / 2 -9 5 ).

jo . Apie kitus bajorus pasakyta tik tiek, kad buvo septynios bajorų pašauktinių vėliavos, kuriose dalyvavę bajorai yra surašyti specia­ liame registre. Jei T.S. Bilevičius buvo vienu iš Valkininkų nutari­ mo signatarų, tai jo parašas buvo šiuose registruose. „Respublikonų“ valdžia greitai įsitvirtino LDK vaivadijose ir pavietuose. Svarbų vaidmenį čia suvaidino seimelių nutarimai. 1701 0 2 0 7 Raseiniuose susirinko Žemaitijos grabnyčių seimelis. T.S. Bi­ levičius jame dalyvavo ir pasirašė nutarimą, kuriuo iš Veliuonos ir Baisogalos seniūnijų buvo nušalinamas Kazimieras Jasinskis (Ja­ sinskiu apkaltintas bendrininkavimu su LDK didžiuoju iždininku Benediktu Povilu Sapiega bei LDK kariškių panaudojimu spren­ džiant privačius ginčus. T.S. Bilevičius pasirašė antras - po seime­ liui pirmininkavusio „respublikonų“ lyderio G.A. Oginskio ir prieš K. Zaranką'. 1702 0 6 2 0, atliepdami j karaliaus Augusto n bei K. Zarankos, Ariogalos tijūno ir Žemaičių vėliavininko bei LDK kariuomenės vienos dalies (ex-divizijos) regimentoriaus, universalus, Raseiniuose į visuotinį Žemaitijos šaukimą susirinkę bajorai išrinko savo pa­ siuntinius pas karalių. Tarp jų buvo ir Žemaičių žemės teismo tei­ sėjas T.S. Bilevičius. Kiti du - Žemaičių stalininkas J . Gružcvskis ir Jonas Piotrovičius (Jan Piotrowicz), Žemaičių iždininkas (skarbny). Pasiuntiniams buvo surašyta instrukcija, kurioje jie buvo jpareigoti Žemaitijos bajorų vardu užtikrinti karalių, kad pastarieji bus jam ištikimi ir kovos su visais jo priešais, tarp jų ir su „piktais ir negeranoriškais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pavaldi­ niais“1. Tai buvo Augusto II šalininkų bei Sapiegų priešų Žemaiti­ joje pažadas kovoti ir su švedais, pradėjusiais intervenciją j Lenki­ jos-Lietuvos Respubliką, ir su Sapiegomis bei jų šalininkais. 1' Žemaitijos grabnyčių seimelio nutarimas, Raseiniai, 1701 02 07 (įrašas Žemaitijos PTK 1701 02 16). - VUB RS, f. 7, b. Žemaiti­ jos PTK, 1700-1705, L 41-42v.

P Žemaitijos visuotinio šaukimo instrukcija pasiuntiniams pas karalių, Raseiniai, 1702 06 20 (įrašas Žemaitijos PTK 1702 06 2 2 ).- Ten pa», I. 119-120v.

sudariusiais su švedais susitarimu dėl bendrų veiksmų prieš kara­ lių ir „respublikonus“. Lenkijos-Lietuvos Respublikos „bajoriškojo“, arba „respubli­ koniškojo“, judėjimo kulminacija turėjo tapti 1703 m. j Liubliną sukviestas „raitasis seimas“, kuriame turėjo dalyvauti visa Res­ publikos bajorija, atvykusi ten pagal visuotinio šaukimo analogi­ ją, t.y. apsiginklavusi. Tokio seimo Lenkijos ir LDK bajorija XVII a. paskutiniame trečdalyje reikalavo jau ne kartą. Tuo metu daugelis bajorų tikėjo, kad tik „raitajame“ seime imanoma „ištaisyti įsta­ tymų iškraipymus ir pažeistas laisves“ bei „teisti jstatymus ir bajo­ rijos teises laužančius bei prieš karalių intrigas organizuojančius didikus“ 1. Ypač aktyviai „raitojo“ seimo reikalauta karaliaus Jo ­ no Sobieskio valdymo pabaigoje - 168 7 -8 8 m., 1695 m. ir Augus­ to II valdymo pradžioje - 1698 m. Visais šiais atvejais realiausiais kandidatais j „teisiamųjų“ vaidmenį buvo Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas K.J. Sapiega bei jo brolis LDK didysis iždininkas B.P. Sapiega. Pagaliau 1703 m. karalius Augustas II išleido uni­ versalus, pirmą kartą Respublikos istorijoje oficialiai šaukdamas „raitąjį“ seimą Liubline 1703 m. birželio 19 dieną. Nors į „raitą­ jį“ seimą šiaip jau vykti galėjo kiekvienas bajoras, bet į jį kaip ir į elekcinius seimus vaivadijų bei pavietų atstovai buvo renkami (pap­ rastai jų būdavo išrenkama daugiau nei į įprastinius seimus). Juos įpareigodavo dalyvauti seimo posėdžiuose, kuriuose tekdavę svars­ tyti ne vien karaliaus rinkimo reikalus. Taip ir 1703 m. į „raitąjį“ seimą buvo renkami specialūs atstovai. Žemaitijoje 1703 05 31 susirinkusiame seimelyje buvo išrinkti septyni asmenys (į įprastinį V Apie „raitąjį" seimą rašė: Jerzy W. Maron, Idca zuntlama

sejmu konntgo w latach 1688/1689. - Czasopismo Praumo-Historyczne, t. XLIV, z. 1-2, 1992,.. 133-137; Henryk OUzewski, Seįm Rztczypospolitej epoki oligarchu 1652-

1763: prawo-praktyka-teonaprogramy, Poznari, 1966, s. 423; tas pats, Stjm kormy: rzccz o funkcjonou>atuu ideologii demokracįi szlacheckiei w daumej Pobet. - Czasopismo Praumo-Historyczne, t. XXXVIL z. 2, 1985 [druk 1986), *. 225-242.

seimą buvo renkami du). T.S. Bilcvičius buvo vienas iš jų. Kiti: J . Gružcvskis, tuo metu jau LDK kuchmistras, Mykolas Kniažcvičius, Steponas Karpis (Karp), Žemaičių žemės teismo raštininkas. Jonas Bortkevičius-Šilanskis (Bortkiewicz Szylanski), LDK rūsininkas (piwniczy), ir Sienickis (Sienicki). Jie turėjo atstovauti Žemai­ tijos bajorijai, kuri, kaip buvo rašoma atstovams įteiktoje instruk­ cijoje, negalinti palikti savo namų ir skubėti karaliui bei Tėvynei j pagalbą, nes Žemaitijai iš visų pusių - tiek iš švedų, įsitvirtinusių Kurše ir nuolat ją puldinėjančių, tiek ir iš vidaus išdavikų, t.y. Sa­ piegų, kurie sukurstė, kaip buvo rašoma, .valstiečių ir kazokų ne­ apykantą“, gresia pavojai. Atstovai turėjo patvirtinti ištikimybę karaliui, reikalauti, kad išdavikų, t.y. Sapiegų, nebebūtų toliau „gai­ limasi“ ir šie oficialiai būtų paskelbti Tėvynės išdavikais, jų dvarai konfiskuoti, pareigybės atimtos. Tiek konfiskuotus dvarus, tiek iš Sapiegų atimtas pareigybes reikalauta išdalinti „labiausiai nusi­ pelniusiems kovoje su karaliaus ir Tėvynės priešais“ . Kaip ypač nusipelnęs paminėtas šiam seimeliui pirmininkavęs Žemaičių se­ niūnas G.A. Oginskis („Žemaičių seniūnas pasižymėjo ryžtu ir nekompromisiškumu kovoje su Sapiegomis“ ). Be to, atstovai buvo įpareigoti jokiu būdu nesutikti su bet kokiomis teritorinėmis nu­ olaidomis (čia turėtos omenyje galimos teritorines nuolaidas šve­ dams mainais už taiką) ir neleisti įvelti Respublikos j kokj nors naują karą su kaimynine valstybe - tai užuomina apie planus mai­ nais j taiką su švedais suteikti jiems karinę paramą prieš Rusiją ir tuo pačiu atsiimti 1667-1686 m. užleistas Rusijai rytines Bal­ tarusijos ir Ukrainos žemes'. Tačiau ir šis 1703 06 19 Liubline susirinkęs seimas netapo „raituoju“. Paskutiniu momentu kara­ lius pakeitė nuomonę: 1703 0 7 28 T.S. Bilevičiaus tarnas Jonas Klimavičius (Jan Klimowicz) Žemaitijos pilies teisme pateikė Augus­ to II universalą, pasirašytą 1703 0 7 12 Liubline, kuriame karalius 1' Žemaitijos seimelio instrukcija atstovams į „raitąjį“ seimą, Raseiniai, 1703 0S 31 (įrašas

Žemaitijos PTK 1703 06 02. VUB RS, f. 7, b. Žemaitijos PTK, 1700-1705.1. 128-129v.

29

30

atšaukė savo kvietimą atvykti į seimą visiems bajorams visuoti­ nio šaukimo pagrindu. Karalius rašė, jog yra įsitikinęs, kad ir nor­ malus seimas sėkmingai išspręs jam keliamus uždavinius, ir pa­ prašė, kad lėšos, kurios vaivadijose ir pavietuose buvo surinktos bajorų šauktinių žygiui j Liubliną finansuoti, būtų perduotos ka­ riuomenei1. Liublino seimas įgavo įprastinio seimo pavidalą, tik jj stebėjo gausiai susirinkę karaliaus šalininkai. Seimas visiškai parė­ mė Augustą II ir labai sustiprino jo jau pradėjusias braškėti pozi­ cijas. Tačiau T.S. Bilevičius ilgai neužsibuvo tarp Augusto 11 šalinin­ kų. Saksonijos kariuomenės pralaimėjimai švedams ir Augusto II nesėkmės vėl sustiprino karaliaus priešininkų pozicijas ir ryžtą. Opozicijos Augustui U augimą ir konsolidaciją visokeriopai skati­ no Švedija. LDK opozicijos teikėjais buvo Sapiegos. Lenkijos ir LDK primas Gniezno arkivyskupas kardinolas Mykolas Steponas Radziejovskis (Radzicjowski) sušaukė Varšuvoje bajorijos suva­ žiavimą, kuris 1704 0 2 14 paskelbė apie Augusto II pašalinimą iš sosto - detronizaciją. Vasario 16 d. buvo sudaryta Generalinė kon­ federacija, gavusi „Varšuvos konfederacijos“ vardą. Augusto II priešininkų požiūriu, valstybėje prasidėjo bekaralmetis, o primas tapo laikinuoju valstybės galva - interseksu. Uždelsęs du mėne­ sius, 1704 m. balandyje primas išleido specialius universalus, skel­ busius bekaralmečio pradžią ir skiriančius naujo karaliaus rinki­ mus. 1704 06 12 Varšuvoje ne itin gausiai susirinkę Augusto II priešininkai, akylai stebimi čia pat buvusios švedų kariuomenės, karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskj (Stanislaw Leszczynski). Valstybėje galutinai susiklostė dvivaldystė. Augusto II priešinin­ kai vaivadijose ir pavietuose organizavosi, skelbė apie savo prisi­ jungimą prie Varšuvos konfederacijos, rinko pasiuntinius j primo šaukiamus karaliaus rinkimus, organizavo vietines - vaivadijų ir pavietų konfederacijas, rinko jų vadovus bei formavo jų vadžios t1 Augusto U universalas, Liublinas, 1703 07 12 (įrašas Žemaiti-

jos PTK 1703 07 28). - Ten pat, I. 130-130v.

organus. Neaplenkė šis procesas ir Žemaitijos. Štai čia ir pasižy­ mėjo T.S. Bilevičius. Nors 1697-1703 m. neretai j j matome tarp Sapiegų priešininkų, tačiau vis tik T.S . Bilevičius dažniausiai lik­ davo antrajame plane, vengdamas imtis asmeninės iniciatyvos. Jis apskritai retai pirmininkaudavo Žemaitijos seimeliams, nors jo pa­ reigos Žemaitijos pareigūnų hierarchijoje buvo labai aukštos. Ir štai dabar, 1704 m., kai reikėjo padaryti labai svarbų ir rizikingų sprendimų: atsiriboti nuo karaliaus Augusto II, jj rėmusių LDK »respublikonų“ ir susivienyti su Sapiegomis bei švedais, T.S. Bile­ vičius ryžosi gana rizikingam žingsniui - pirmininkavo 1704 0 6 20 Joniškyje susirinkusiam Žemaitijos seimeliui, paskelbusiam apie prisijungimų prie Varšuvos konfederacijos. Nors šis seimelis turė­ jęs būti priešelekcinis, t.y. jame turėjo būti sprendžiama, kaip vyk­ ti j karaliaus rinkimus, tačiau susirinko pavėluotai, jau po kara­ liaus rinkimų. Todėl seimelyje nebuvo renkami pasiuntiniai j elekcinj seimų. Seimelis buvo atidėtas (limituotas), o K.J. Sapiegai buvo suteikti ¡galiojimai nuspręsti, kada Lenkijos Karalystės gene­ ralinės konfederacijos pavyzdžiu turėtų būti sudaroma LDK gene­ ralinė konfederacija. Seimelis paskelbė apie savo sąjungų su Sapie­ goms, pasižadėjo ginti jų dvarus nuo .respublikonų“ vykdomų niokojimų. .Respublikonai“ buvo pavadinti „užsimiršusiais savo pyktyje prieš Motinų Tėvynę“, dėl kurių ir kilusios visos pastarųjų metų nelaimės. Pasmerkti Saksonijos kariuomenės savivaliavimai. Atsisakę jungtis prie naujai kuriamos konfederacijos buvo skel­ biami „Tėvynės priešais“ 1. Po šio seimelio T.S. Bilevičius ir vėl pasitraukė j antrąjį planą. Kai 1704 0 9 12 Raseiniuose buvo organizuojama Žemaitijos ar­ ba, kaip oficialiai ji buvo pavadinta. Žemaičių Kunigaikštijos pa­ vietų generalinė konfederacija, jos maršalu tapo Minsko seniūnas Kristupas Stanislovas Zaviša (Zavvisza), tarp šios konfederacijos 1' Žemaitijos seimelio nutarimas {laudum) dėl prisijungimo prie Varšuvos konfederacijos,

Joniškis, 1704 06 20 (kopija). AGAD, AR, II, nr. 2041, p. 1-2.

tarėjų sutinkame Dominyką Bilevičių, atstovavusį Telšių pavietui. T.S. Bilevičius buvo vienu iš šios prošvediškos ir Sapiegas rėmusios konfederacijos steigėjų - signatarų. Be jo ir Dominyko Bilevičiaus, konfederacijos steigimo aktą pasirašė dar šie Bilevičiai: Teo­ doro brolis Zigmantas, Viešvėnų tijūnas ir Ariogalos seniūnas, bei Aleksandras, Žemaičių pilininkas (horodničius). Konfederacijos ak­ te „buvęs karalius Augustas II“ buvo kaltinamas, kad sulaužė vi­ sus savo jsipareigojimus, įrašytus j išrinktojo valdovo susitarimą su Respublika (p acta conventa), kad bandė ¡vesti Respublikoje sa­ vo despotizmą; LDK „respublikonams“ buvo pateikta visa eilė kal­ tinimų: jie sudavę smūgį LDK ir Lenkijos „neišardomai“ unijai, kai savarankiškai, nesiklausdami „kitų dviejų provincijų - Didžio­ sios ir Mažosios Lenkijos“, neteisėtai priėmė „keistus įstatymus", senąsias teises laužančius, ir pavadino juos laudum'. Čia buvo smer­ kiamas ne kas kitas, o 1698 m. gruodyje prie Gardino priimtas LDK vaivadijų ir pavietų bajorijos nutarimas, kurį, kaip jau buvo minėta, pasirašė tuomet ir T.S. Bilevičius. Taigi mūsų herojui teko pasmerkti savo paties pasirašytą nutarimą. Žemaitijos konfedera­ cijos akte buvo skelbiama, kad taip pat panaikinamas ir Valkinin­ kų nutarimas bei visi vėlesni „respublikonų“ LDK vardu priimti nutarimai. Sapiegų nuopelnai, ginant laisves ir Tėvynę, buvo skel­ biami „herojiškais“, o Švedijos karalius buvo pavadintas Respub­ likos laisvių gynėju ir globėju. Buvo skelbiama, kad Žemaitijos konfederacija sudaroma tokiais pat pagrindais, kaip ir Varšuvoje sudaryta Generalinė konfederacija, o karaliumi buvo pripažįsta­ mas Stanislovas Leščinskis. 1697 m. priimtas Lenkijos Karalystės ir LDK teisių sulyginimo ¡statymas (coaequ atio iurium), kurio priė­ mimui tada aktyviai priešinosi Sapiegos, buvo paliekamas galioti. Bajorams buvo duodamas dvylikos dienų, o „respublikonų“ ka­ riuomenėje tarnavusiems —trijų savaičių terminas prisijungti prie 1’ Žemaitijos konfederacijos aktas, Raseiniai, 1704 09 02 (įrašo Žemaitijos PTK 1704 09 05

kopija). - Biblioteka Czartoryskicht rkp. 198, p. 675-691, bajorijos parašai p. 692-775.

šios konfederacijos. T o nepadariusieji turėjo būti skelbiami Tėvynės priešais, o jų dvarai konfiskuojami1. Ne tik T.S . Bilevičiui teko atsiriboti nuo savo netolimos praeities. Jo brolis Zigmantas 1701-1702 m. buvo ne tik Viešvėnų seniūnas, bet ir Ariogalos pavieto pulkininkas, t.y. užėmė pareigas „respublikonų“ suformuo­ tuose vietinės valdžios ypatinguose - konfederaciniuose - orga­ nuose ir privalėjo šalinti iš dvarų prie „respublikonų“ neprisijun­ gusius Sapiegų šalininkus1. Jei T.S. Bilevičius, pereidamas į Sapiegų ir švedų pusę, mieliau norėjo neužimti kokių nors pareigų prošvediškosios konfederaci­ jos valdymo organuose, tai jo giminaitis Beržėnų tijūnas Vladislo­ vas Bilevičius pasielgė ryžtingiau: ne tik pirmininkavo Upytės pa­ vieto bajorų seimeliui Panevėžyje 1704 0 7 11, kuriame buvo paskelbta apie Upytės pavieto konfederacijos sudarymą, susivieni­ jimą su Sapiegomis, prisijungimą prie Varšuvos konfederacijos (čia pastarajai buvo padėkota už Augusto II detronizaciją), bet dar ir tapo Upytės pavieto konfederacijos maršalu1. 1705 m. jis jau va­ dovavo kavalerijos vėliavai, kovojusiai švedų pusėje1. Taigi, 1704 m. T .S . Bilevičius, kaip ir daugelis jo giminės narių, nutraukė ryšius su Augusto II šalininkais bei LDK „respublikonų“ stovykla ir viešai prisijungė prie prošvediškos Sapiegų politinės stovyklos. Kurį laiką T.S. Bilevičius buvo prisiglaudęs nuo karo 1' Ten pat. IJ Žemaitijos grab­ nyčių seimelio nutarimas, įparcigojantis Ariogalos pavieto pulkininką Viešvėnų seniūną Z. Bilevičių pašalinti iš Plemborko dvaro jj neteisėtai valdantj Vilgą (Wilga), Raseiniai, 1702 02 06 (įrašas Žemaitijos PTK 1702 02 10). - VUB RS, I. 7, b. Žemaitijos PTK 17001705,1. 78-78v. P Upytės pa­ vieto konfederacijos aktas, Pane­ vėžys, 1704 07 11. - Biblioteka

Czatoryskich, rkp. 198, p. 577607. Kartais V. Bilevičius yra pa­ iniojamas su T.S. Bilevičiaus bro­ liu Zigmantu: pvz.: Rodzina, herbare szlachty polskiejt opracowat Seweryn Uruski, t. 1, s. 214-215. P Žemaitijos kai­ mams (Medsėdžiai, Užpelkiai ir ki­ tiems) karo metais padarytų nuos­ tolių ir kariškių surinktų rinkliavų registras (įrašas Žemaitijos PTK 1712 04 20). - L VIA, SA, b. 14507,1.1-2.

33

negandų kaimyninėje Prūsijoje, kur pasižymėjo teisėjui nelabai būdinga veikla. 1708 01 0 6 Vilniaus pilies teismo knygoje buvo ¡rašytas LDK rūsininko (piwniczy) Jono Mykolo Bortkevičiausšilanskio (Bortkievvicz Szylanski) skundas, kad T .S . Bilevičius 1707 0 7 17 iš Prūsijos, kurioje tuo metu „turėjo savo rezidencijų“, pasiuntė keliasdešimt ginkluotų vyrų, raitarų, kurie besiskundžiančiojo dvare Bakuose, Žemaitijos Pajūrio paviete, „nušienavo Rai­ niškių ir Jolišiškių lankas“ ir j Prūsiją išsivežė 200 vežimų šieno, padarydami 150 auksinų nuostolį'. Po švedų pralaimėjimo prie Poltavos (1709 0 7 08) S. Leščinskis buvo priverstas pasitraukti iš Lenkijos, j sostą sugrįžo Augustas II, o Sapiegos, kaip ir dauguma jų buvusių sąjungininkų, pripažino Augustą II ir buvo 1709-1710 m. amnestuoti. 1710 m. pradžioje T.S. Bilevičius jau buvo tarp Augusto II šalininkų ir ėjo savo anks­ tesnes pareigas - Žemaičių žemės teismo teisėjo ir Didžiųjų Dirvėnų tijūno. Tačiau jo susitaikymas su nugalėtojais nebuvo visiškai lengvas. 1710 01 0 7 Raseiniuose susirinkęs Žemaitijos seimelis, kuriam pirmininkavo K. Zaranka, išrinko atstovus j karaliaus šau­ kiamą Didžiąją Tarybą (Wa/na Ruda). Atstovams surašytoje inst­ rukcijoje tarp įvairių įpareigojimų buvo ir pavedimas užtarti pas karalių T.S . Bilevičių, kuriam neleidžiama saugiai gyventi, o jo dvarai niokojami. Pavojų T.S. Bilevičiaus gyvybei ir turtui kėlė „asmenys, pasitikintys kaimyninės valstybės protekcija“ ir sava­ vališkai, be LDK etmonų įgaliojimų, formuojantys karinius dali­ nius, kuriems skiria rinkliavas bajorų dvaruose, nevengdami plėši­ mų (zajozdow), žmogžudysčių ir „kitų kriminalų“1. Ta „kaimyninė valstybė“ - tai Rusija, kurios „pagalbinės kariuomenės“ (uioyska a ia ilia m e ) daroma žala instrukcijoje taip pat buvo skundžiamasi.

1' j . ĮBortkevičiaus] šilanskio skundas (įrašas Vilniaus PTK 1708 01 06). - Ten pat, b. 4722, 1. 7-8. I1 Žemaitijos seimelio

instrukcija atstovams į Didžiąją Tarybą, Raseiniai, 1710 01 07 (įrašas Žemaitijos PTK 1710 01 08). - Ten pat, b. 14502,1. 1-4.

Kadangi T.S. Bilcvičius čia buvo paminėtas specialiai, o jj perse­ kiojo ne rusai, bet jų protekcija besinaudoję Respublikos piliečiai, tai galima ¡tarti, kad čia susiduriame su keršto pavyzdžiu. Susitaikyti su grįžusiu j sostų Augustu II ir jo šalininkais nesus­ pėjo Teodoro brolis Zigmantas. Dvivaldystės metais Augustas II jj, kaip švedų šalininką ir išdaviką, nušalino iš Viešvėnų tijūnuos (atrodo - 170S m .)'. Tai, žinoma, nereiškė, kad pats Z . Bilcvičius, naudojęsis Sapiegų, švedų ir S. Leščinskio parama, tokį Augusto II sprendimą pripažino. 1707 m., greičiausiai pavasarį, S. Leščinskis jj paskyrė LDK kardininku. Tai buvo susiję su Višnioveckių (Wišniowieccy) grupuotės delsimu pripažinti S. Leščinskj karaliu­ mi. Višnioveckių šalininkas Aleksandras Pšezdzieckis (Przezdziecki), Mozyriaus vėliavininkas, jau 1707 02 01 buvo paskirtas į šias pareigas. Tačiau kai Višniovcckiai galiausiai apsisprendė pripa­ žinti S. Leščinskj, tai ir A. Pšezdzieckis 1708 m. sugrįžo j šias pa­ reigas, o Z . Bilevičiui buvo suteiktos kitos. Tikriausiai 1708 m. jis buvo paskirtas LDK kuchmistru. Apie pastarąją nominaciją žino­ ma tik iš jo įpėdinio nominacijos. Kuchmistru buvo labai trumpai arba iš viso nesuspėjo užimti šių pareigų iki mirties. Mirė tikriau­ siai jau 1708 m.! 1709 10 19, kaip tik tada, kai buvę švedų sąjun­ gininkai rūpinosi amnestija, Augustas II skyrė naujus pareigūnus j velionio Z . Bilcvičiaus turėtas pareigybes’. T.S. Bilevičiaus brolis pirmasis po 1542 m. iš šios giminės sugebėjo peržengti ribą, sky­ rusią pavieto lygio pareigūnus, kuriais nuo XVI a. nuolat buvo Bilcvičiai, ir tapti LDK centriniu dignitoriumi, nors jj tokiu pripa­ žino tik viena iš Respublikos stovyklų. 1' LVIA, LM, kn. 148,1. 1580. I1 Urzfdnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Ksifstva Litevskieg o XIV-XVIII vieku : spisy. s. 64, 99, 200. Plg.: A. Rachuba, Polityka nominacyjna Stanislava Leszczyrukiego na Litvie v latach 1705-1709. - Przeglįd His-

toryczny, t. 83, 1992, z. 4, s. 631. 1' Tą dieną Toninėje Augustas II pasirašė privilegiją j Ariogalos tijūniją Mykolui Eperješui (Epcrjaszy), kurioje minima, kad buvęs tijūnas Z. Bilcvičius jau miręs: Metryka Litevska: ksipga sigillat 1709-1719, s. 23.

Taigi, T.S. Bilevičiui pavyko įveikti visu» LDK vidaus karo ir Šiaurės karo metu jam iškilusius pavojus. Aplenkė jj ir baisi maro epidemija. 1711 02 0 9 jis dalyvavo Raseiniuose vykusiame Že­ maitijos grabnyčių seimelyje, kuris išrinko savo deputatus | LDK Vyriausiąjį Tribunolą bei specialius komisarus, kurie turėjo derė­ tis su Iždo Tribunolu ir kariuomenės atstovais dėl mokesčių nor­ mų (tarifų) sumažinimo, nes maro metu Žemaitiją ištiko demog­ rafinė katastrofa. T.S. Bilevičius buvo vienas šj seimelio nutarimą pasirašiusiųjų, jo tarnas Antanas Sirpavičius (Syrpowicz) nutari­ mą aktavo Žemaitijos pilies teisme'. T.S. Bilevičius sėkmingai išbuvo aukštose Žemaičių žemės teis­ mo teisėjo pareigose iki pat 1723 rudens2 ar net 1724 m.1 1 7131716 kraštą dar kartą buvo apėmusi politinė krizė. 1715 11 26 Lenkijoje susikūrė vadinamoji Tamogrudo generalinė konfedera­ cija, prieita iki ginkluotų susidūrimų su Saksonijos kariuomene. Ramybę krašte atkūrė 1717 m. vadinamasis „Nebylusis seimas". Ar Žemaičių teisėjas, kaip ir daugelis buvusių Sapiegų šalininkų, parėmė konfederatus, ar, sulaukęs garbaus amžiaus, norėjo likti 1' Žemaitijos grabnyčių seimelio nutarimas, Raseiniai, 1711 0 2 09 (įrašas Žemaitijos PTK 1711 04 2 3 ) .- L V M , SA, b. 14503,1. 6 5 0 -6 5 5 . V 1723 01 3 0 dar dalyvavo aktuojant Žemairijot žemės teismo knygoje vieną su­ falsifikuotą Žygimanto Senojo 1529 m. privilegiją, ir .: Aarnsi, usdoaaeMM auaencKoio apieoipaifiusrcKoic KOMMuecueto, T . 24. t 73. 1723 m. birželyje dar

dalyvavo Žemaitijos žemes teis­ mo posėdžiuose, pvz. birželio 21 d., žr.: L V I A , SA, b. 19482 (Žemaitijos žemės teismo knyga 1 7 2 2 -1 7 2 4 ), I. 8 0 3 . 0 jau spalio mėnesio sesijoic rašoma, kad vie­

toje T.S. Bilevičiaus [na m icyteu Theodora Stefana Billetvicza) po­ sėdžiauja jj pavaduojantis parei­ gūnas, žr.: ten pat, I. 8 3 9 (1723 10 2 0 posėdis), I. 7 5 9 (1723 10 0 9 posėdis), ir kt. Matyt, T-S. Bi­ levičius tuo metu |au sunkiai sir­ go. I’ Augusto II privilegija Viktorui Chrizosromui šykieriui (Szykier), Rietavo tijūnui, - pa­ skyrimas j Žemaičių žemes teis­ mo tcisė|us mirus T.S. Bilevičiui, Varšuva, 1724 09 10 (įrašas Lie­ tuvos Metrikoje). - L V I A , LM, kn. 160, p. 1 155-1157. Analo­ giška privilegija, tik datuota 1724 11 29 . - Ten p a t, kn. 163, p. 3 9 4 -395.

nuošalyje nuo šių kovų - reiktų išsiaiškinti ateityje. Tačiau neabejotina, kad politinė veikla nebuvo T.S. Bilevičiaus gyvenimo aist­ ra. Tikriausiai todėl šiandien jj istorikai ir senosios literatūros ty­ rinėtojai žino pirmiausiai kaip studentiškų tezių ir kelionių po Europos kraštus dienoraščio autorių'.

Kelionės dienoraštis: rankraštis, pu b lik a cij os , tyrinėjimai T.S. Bilcvičius 1677-1678 m. aplankė Lenkiją, Čekiją, Vokietijos valstybes, Italiją, Prancūziją, Angliją ir Olandiją. 1677 0 7 30 išvy­ ko iš Seredžiaus, 1677 0 8 06 atvyko j Bialą, kur prisijungė prie LDK pakanderio kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos ir jo žmonos Kotrynos iš Sobieskių, karaliaus Jono Sobieskio sesers, palydos. Venecijoje 1678 01 03 atsiskyrė nuo kunigaikščių paly­ dos ir toliau keliavo savarankiškai. Visos kelionės metu rašė dienoraštj. Jo rankraštis, pavadintas Diariusz Peregrinati; Niemieekieį, C eskiey y W loskiey ziem i, o dienoraščio tęsinys, prasidedantis nuo 83 lapo - Diariusz CtyillWiy w c fran tiey, w H olan Jyey y w Angliey /a k o s i f peregrinow alo i m ieszkalo. Kelionės dienoraščio autografas saugomas Poznanėj, Račinskių bibliotekoje. Signatū­ ra: Biblioteka Raczynskich, sygn. 177. Senoji signatūra: Bibliote­ ka Raczyiiskich, sygn. II H.d. 24. Autografo aprašymas nutrau­ kiamas ties 1678 0 9 2 9 data, kai Žemaitijos stalininkaitis buvo Berlyne. Autografo kopija saugoma Kurniko bibliotekoje. Signa­ tūra: Biblioteka K6micka, sygn. 386. Kopijoje yra išlikusi baigia­ moji dienoraščio dalis - kelionės aprašymas iki pat Gdansko, ku­ rios nėra Račinskių bibliotekoje saugomame autografe2. 1' Pvz., Ju o z a s Ju rg in is, Ingė L uk­ šaitė, L ie tu vo s ku ltū ros ¡storuos

bruožai: IFe od alizm o epocha. Ik i a ltu o m o likto io am žiaus), V iln iu s, 1 9 8 1 , p . 2 8 8 , 3 2 1 . P T .S . B ilevičiau s k elio n ės dieno-

r a ič io a u to g ra fo (B ib lioteka R a ­

czynskich w Pozn an iu. sygn. 177) ir kopijos {Biblioteka K o m u ka, sygn. 3 8 6 ) aptarim ai: M ichal B rm sztejn , BiUewicz Teodor. P olski Sloum ik Biograficzny,

37

Pirmoji tyrinėtojų dėmesio susilaukė .angliškoji“ T.S. Bilevičiaus kelionės atkarpa. 1929 m. šių dienoraščio dalį paskelbė Boleslawas Olszewiczius1, ir Žemaičių stalininkaitis, kurj visi tyri­ nėtojai, remdamiesi dienoraščio pavadinimu, atkakliai vadino sta­ lininku, įgijo tvirtų Anglijos žinovo reputacijų (ypač po pakartoti­ nės šio fragmento publikacijos 1 9 6 2 m ., kuri tapo visiems besidomintiems lengvai prieinama)1. Dienoraščio fragmentas, ku­ riame aprašoma kelionės atkarpa Silezijoje - Vroclavo (Wroclaw) mieste, Tieplicosc (Cieplicy) ir Karkonošų (Karkonosze) kalnuo­ se, 1948 m. paskelbė Wladystawas Konopczynskis1. Pastaroji pub­ likacija žinoma žymiai siauresniam skaitytojų ir tyrinėtojų ratui. Šios dienoraščio ištraukos ne atsitiktinai buvo paskelbtos pirmiau­ siai. Jo s yra originaliausios, išskiriančios T.S. Bilevičiaus kūrinį iš kitų gana gausių Lenkijos-Lietuvos Respublikos bajorų XVII a. kelionių dienoraščių. | protestantiškų Angliju bajorai savo inicia­ tyva, smalsumo vedini, o ne kokių nors diplomatinių įpareigoji­ mų ar kitų .tarnybinių reikalų“ verčiami beveik nevykdavo. To­ dėl Žemaitijos stalininkaičio dienoraštis - retas .turistinės“ bajoro kelionės j XVII a. Angliju dokumentas. A. Sajkowskio nuomone, tai įdomiausia dienoraščio dalis4. .Silezijos“ fragmentas origina­ lus pirmiausiai Tieplicų vietovės ir ypač - kalnų aprašymu. Nors j Tieplicas XVII a. pataisyti sveikatos buvo išsiruošęs ne vienas Res­ publikos senatorius, tačiau tik retas jai, o ne Vroclavo miestui,

s. 1 0 1 -1 0 2 ; Alojzy Sajkowski, N a d sla ro p o lsk im i pam iftn ikam i. —Uniwrrsyttr im. Adam a M ick itw icia . Prace wydziahi filologicznego, ser. Filologia polska, nr. 6, Poznan, 1964, s. 9 4 -9 4 . 1' Bolcslaw Olszewicz, D iarjusz czyniany w Anglijej ta k o s i f prregrynouaalo i mieszk a lo . P|oznan|, 1929. F Dienoraščio dalu. kurioje apra­

šoma kelionės angliškoji atkarpa, penpaudinta pakartotinai: J. Dųbrowski, P olacy w Anglu i o Anglu. Krakow, 1962, s. 108-114. F Wladyslaw Konopczynski, O pts Wroclauria i C itplic z XVII u'itku . - Sląski Kwartalnik Historyezrry . S o b o tk a ", Rocznik III, 1948, t . 4 4 9 -4 5 2 . F A. Saj­ kowski, N ad staropolskim i pam ifln ikam i. s. 94.

skyrė porą žodžių savo raštuose. Ypač originalūs yra įspūdžiai iš kainų, o Šniežkos (lenk. Šniežka, vok. Rübezahl) kalno aprašy­ mas, matyt, yra pirmas paremtas asmeniniais įspūdžiais šios Sile­ zijos vietovės aprašymas ne tik lenkų kalba, bet ir iš viso*. Šis fragmentas įdomus dar ir tuo, kad rodo T.S. Bilevičiaus „esteti­ nio“ susidomėjimo kalnais ženklus. Keliauti į kalnus „dėl įdomu­ mo“ europiečiai pradėjo tik praėjus daugiau nei Šimtmečiui nuo šio dienoraščio parašymo. Žinoma, reikia pripažinti, kad jaunąjį žemaitį traukė pirmiausiai „medicininė“ vietovės šlovė ir sklidę apie ją įvairūs gandai. Jei žvelgsime j Žemaičių staiininkaičio ke­ lionės dienoraštį ne visos Lenkijos-Lietuvos Respublikos, bet siau­ resnio regiono - LDK, etninės Lietuvos (Lithuania propria, kaip ji anais laikais buvo vadinama), o juo labiau Žemaitijos - kultūri­ niame kontekste, tai jo originalumas bus žymiai didesnis. Juk net toks įprastas XVII a. dalykas, kaip kelionė laivu jūra, tokio konti­ nentinio krašto kaip LDK gyventojams buvo egzotiškas dalykas. O T.S. Bilevičiaus nuotykių plaukiant į Angliją (šios kelionės metu žemaičiui nepavyko išvengti jūros ligos), o vėliau - iŠ Anglijos j Olandiją, yra vieni pirmųjų kelionių jūromis aprašymai po Mika­ lojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio aprašymų Lietuvos kultūros istorijoje1. Praėjus nemažam laiko tarpui po pirmųjų ištraukų publikavi­ mo A. Sajkow5kis dar paskelbė dienoraščio fragmentą, kuriame T.S. Bilcvičius aprašo savo vizitą Boboli parke Florencijoje1. Kelionių dienoraščių autoriai turi tą likimo dovaną, kad jų kūri­ niai domina dviejų rūšių tyrinėtojus - tuos, kurie tiria „dienoraščius“. 1' W. Konopczynskio komen­ taras: tas pats, O p is Wroctawia i C ie p lic z X V I I ivie k u, s. 4 2 9 430. H E. Kotarska, N a d prozaieznym i relacjam i z p odrožy m orskich X V I - X V I I ivie k u. O drod zen ie i Rcform acja w P o b c c , t. X X III, 1978, s. 66;

J . Jurginis, I. Lukšaitė, Lietu vo s ku ltū ros istorijos bruožai, p. 3 21. 1’ Teodor Billcwicz, G ia rd in o B o b o li w e Floren cji (opis z r. 1678). - Alojzy Sajkowski, B a rok, wyd. drugie poprawionc, Warszawa, 1987, s. 1 89-190.

40

¡r tuos, kuriems įdomios pirmiausiai »kelionės“ ir patys »keliau­ tojai“. Tokia laimė nusišypsojo ir T.S. Bilevičiui. Jo dienoraščio publikuotąją »angliškąją“ dalį literatūrinio žanro požiūriu aptarė Bemadetta Maria Puchalska1. Daug nusipelniusio populiarinant T.S. BileviČiaus vardą A. Sajkovvskio darbus galima būtų pavadin­ ti „tarpiniais“2. „Turizmo“ istorijos požiūriu Žemaitijos stalininkaičio kelionės dienoraštis pasitarnavo Antonijui Mączakui1. Bū­ tent šio autoriaus studijos apie X V I-X V II a. keliautojų po Europą kasdienybę, išverstos j keletą pasaulio kalbų4, dėka T .S . Bilevičius, galima sakyti, padarė „tarptautinę karjerą“ ir tapo bene ge­ riausiai pasaulyje žinomu žemaičiu. Pastarieji du autoriai savo darI1 Bemadetta M . Puchalska, S a r­ mata w A n g į ii: w o k o l dziennika po d ro žy Teo do ra Billeu/icza. M ifd z y Barokiem a Oštvieceniem. Apogeum sarmatyzmu. K u ltū ra p o lska drugiej poloury X V I I w ieku, praca zbiorowa pod red. Krystyny Stasicwicz i Sranislawa Achrcmczyka (Rozprawy i Materialy Ošrodka Badan Naukowych im. Wojciccha Kętrzynskiego w Olsztynie nr. 167), Olsztyn, 1997, s. 1 2 6 -1 3 0 ; Bemaderta M. Puchalska, O b ra z d w oro w zacbodnioeuropcjskich w p o lsk ie j literaturze pamiętnika rskie j, Bialystok, 2000. P A. Sajkovvski, N a d staropolskim i p am iftnikam i...-, u s pats, O p ou rie ici m isjonarzy, konku/istadorout, pie!grzym 6w i innych £wiata ciekaurych, Poznan, 1991. T.S. Bilevičius čia tik trumpai prisimenamas, p. 273 ir 323; gausiai pasiremta T.S. BileviČiaus kelionės dienoraščiu knygoje: tas pats, W loskie przygody Pola-

ko w : unek X V I - X V 1 I I , Warsza­ wa, 1973. V Antoni Mączak, Z y c ie codzienne w p o d ro ia ch po E u ro p ie w X V I i X V I I w ieku, wyd. 1, Warszawa, 1978; wyd. 2 , poprawione, Warszawa, 1980. Kium e šio autoriaus darbe, ku­ riame būtų galima tikėtis rasti žinių apie T.S. Bilevičių: Peregrynacje. W ojaie. T urystyk a, Wars­ zawa, 1984 (ir vėlesni leidimai, pvz., 2 0 01), Žemaitijos stalininkairis neminimas. I4 A. Mączak, T ra v e l in E a rly M odem E u rope , Cambridge etc., 1995; itališkas leidimas - Roma, 1994; ispaniš­ kas leidimas - Barcelona, 1996; vokiškas leidimas - Utrecht, 1998. Ir kt. Apie keliones po Europą dar rašo šiose knygose: A. Mączak, T h e Traveller's V iew : Perceptions o f E urope in the 16th a n d 17th Century, Mainz am Rein, 1997; tas pars, O d kryw a n ie E u ro p y: p o d ro ie w czasach renesansu i b aroku, Gdansk, 1998.

buose gana plačiai citavo šaltinius, jų tarpe ir T.5. Bilevičiaus dicnoraštį. Taip, pvz., ištisai buvo paskelbtas „triumfo“, t.y. Savojos kunigaikštienės garbei surengtos šventės su fejerverkais Turine (1678 0 4 10)‘, aprašymas, todėl gana platus skaitytojų ratas galė­ jo susipažinti ir su literatūriniais Žemaičių stalininkaičio privalu­ mais ir trukumais. X VII a. keitėsi keliavimo tikslai ir keliautojų iš Lenkijos-Lietu­ vos Respublikos kontingentas. Vis dažniau vykta ne studijuoti, kaip tai buvo įprasta XVI a., bet „pamatyti“ ir susipažinti su pa­ pročiais, „gero elgesio manieromis“ bei pasimokyti kalbų. Tarp keliautojų vis rečiau galima sutikti miestiečius, tai darėsi dar vie­ na, gyvenimo sąlygų nulemta nerašyta bajorijos privilegija. Ypač „pigu“ bajorams buvo keliauti įtakingo didiko palydoje. M.K. Rad­ vilos ir jo žmonos 1677-1678 m. kelionė j Italiją, prie kurios pra­ džioje ir buvo prisijungęs T.S. Bilevičius, buvo privati. Tokia buvo ir jos programa - trumpas poilsis Tieplicose, valdovų rūmų bei svarbių kulto vietų lankymas ir, suprantama, - Venecijos karna­ valas su šio miesto operomis, kaip magnetas traukę anais laikais smalsuolius iš visos Europos. Pabuvojo M.K. Radvila ir prie savo tėvo kapo Bolonijoje. A. Sajkowskis mano, kad T.S. Bilevičiaus, lydėjusio pakandetj, tikslas pradžioje buvo religinis - pamaldaus piligrimo kelionė j Romą, Loretą ir kitas kulto vietas. Tik vėliau įsijautęs prailgino savo kelionę j Prancūziją ir toliau, o pats ke­ liavimas įgavo turistinės išvykos bruožų'. Tačiau tai ginčytina nuomonė. Pirmiausiai suabejoti verčia tas faktas, kad Paryžiuje Žemaičių stalininkaitis išsinuomavo butą metams, ketindamas čia mokytis (1678 05 0 6 įrašas). Kaip jau buvo minėta, tik tėvo mirtis privertė keisti šiuos planus. Su tėvu, kuris turėjo ir finan­ suoti T.S. Bilevičiaus išvyką, kelionės tikslas ir maršrutas turėjo būti bendrais bruožais aptartas dar išvakarėse. Todėl labiausiai tikėtina, kad jau išvykdamas iš Žemaitijos stalininkaitis buvo 1' A. Sajkotvski, Wloskie przygody Polakom, s. 176-177.

HA. Sajkowski, Nad staropolskimi pamiftmkami.... s. 92.

41

42

suplanavęs atsiskirti Italijoje nuo M .K. Radvilos palydos ir ilgam apsistoti Paryžiuje. Kelionės metu T.S. Bilevičius, kaip atrodo, neturėjo rimtesnių finansinių problemų ir nesunkiai išlaikė jo visuomenės padėties sąlygotus reikalavimus. XVII a. kiekvienas save vadinęs bajoru, bet keliavęs be tarno, dažniausiai keldavo ¡tarimą, kad bajoru tik apsimeta. Tuo tarpu kelionių dienoraščiuose tarnai dažnai net ne­ minimi, todėl čia lengvai galima suklysti. T.S. Bilevičius santūriai, bet paminėjo savo tarną: Paryžiuje metams išsinuomavo kambarį su maitinimu dviem asmenims, o 1678 09 19 įraše pirmą kartą tiesiai pamini tarną, už kurio kelionę pašto vežimu j Hamburgą taip pat turėjo užmokėti. Žemaičių stalininkaitis savo kelionės dienoraščiu pelnė tyrinė­ tojų akyse naivoko, literatūriniu požiūriu nejgudusio, bet smalsaus keliautojo reputaciją1. Ypač visiems patinka jaunojo Teodoro pa­ tiklumas, kai jis nė kiek neabejodamas įtikinėja skaitytoją, kad Anglijoje tikrai yra ančių, kurios atsiranda iš kirmėlių (1678 08 31 įrašas). Tačiau XVII a. žmonės, apimti įvairiausių gamtos keiste­ nybių kolekcionavimo ir registravimo aistros, tokiomis istorijomis patikėdavo kur kas lengviau, nei tyrinėtojai ar skaitytojai šiandien to pageidautų. T o meto žmogui, ypač kilusiam iš tokio nejūrinio krašto kaip Lietuva, kokio nors olandų Ost-Indijos kampanijos jūrininko, pabuvojusio kartu su Tasmano ekspedicija prie Austra­ lijos krantų, pasakojimas apie kengūras, šokinėjančias su vaiku­ čiais sterblėse, atrodė lygiai tiek pat vertas pasitikėjimo ar abejo­ nių, kaip ir ta istorija apie antis. O T.S. Bilevičius, beje, tuo metu dar labai jaunas žmogus, tam ir vyko į Europą, kad įgytų patyri­ mo ir išminties. Todėl jo dienoraštį reikėtų skaityti kitaip, nei dip­ lomatų ar studijuoti vykusius jaunuolius lydėjusių globėjų užrašus. 1' J . Dąbrovski, Polacy w Anglu i o Anglii, s. 108; A. S»jkowski, Nad staropolskimi pamiftnikami..,, s. 94-96;

A. Mączak, 2ycie codzienne w podroiach p o Europir w XVI i XVII ¡vieku, wyd. drugie, s. 230-231.

T -S. Bilevičiaus dienoraštis pateikia šiek tiek informacijos ir apie Lietuvos to meto kasdienybę. Rašydamas apie Londone mugėje pamatytus »jūrų katinus“ (tikriausiai - jūrų liūtus), kurie išdari­ nėjo akrobatinius išdaigas, stalininkaitis pridūrė - „kaip pas mus žydai, kurie ant virvės išdarinėja jvairius triukus“ (1678 0 9 0S įrašas). Ta pati pastaba ir aprašant Lanslebourgo vietovėje matytų vaikščiojimo virve demonstravimų (1678 0 4 13 įrašas). Taigi, tu­ rime dar vienų štrichų Vilniaus rotušės aikštei muges metu. XVII a. Europoje jau susiformavo tam tikri bendri kelionių die­ noraščių žanro bruožai. Ketinantis imtis tokios kūrybos iš dauge­ lio kitų pavyzdžių galėjo iš anksto susiorientuoti, kų dera rašyti, j kų atkreipti dėmesį. Jei kų keliautojas pražiopsodavo ar nesuspė­ davo užfiksuoti kelionės metu, galėjo ramiai papildyti, sugrįžęs | namus ir pasidėjęs ant stalo kokį nors kelionės vadovų. Sunkiau­ siai buvo išlikti originaliam aprašant Italijų, j kurių keliai jau buvo gerai praminti daugelio piligrimų ir šiaip smalsuolių. Manoma, kad ir T.S. Bilevičius pasinaudojo tokio kelionių vadovo paslau­ gomis'. Ne tik svarbiausių kulto vietų, miestų, parkų, muziejų (Uffizių galerijos Florencijoje), plėšikų pavojaus kelyje iš Romos į Nea­ polį ar Venecijos valstybės „sanitarino karantino“, kurį šios kelionės metu T.S. Bilevičiui pavyko įveikti stebėtinai greitai, pnešingai nei 1679-1680 m. M.K. Radvilos palydai, tų kartų jau vyku­ siai beveik tuo pačiu pramintu keliu - Viena, Venecija, Roma - su svarbia diplomatinia užduotimi ir įstrigusia čia keletui mėnesių (šios misijos, kurių vykdydamas pakanderis 1680 m. Italijoje ir mirė, papildydamas gausias ten Anapilin išėjusių Radvilų gretas, metu M .K. Radvilai privertė visas ankstesnės kelionės „inventorius", ¡skaitant kupranugarius), bet ir toks, atrodo, nereikšmingas 1' Ten pat. Tokių prielaidų A. Mųczakas daro, lygindamas T.S. Bilevičiaus tekstų su kelionių po Italijų vadovu, 166S m. išverstu iš vokiečių kalbos - Delicje žiemį uAotkiej...

przez jednego Anonimą z niemieckiego na paliki przetlumaczone ięzyk..., Krakčsv, 1665. Istoriko nuomone šis leidinys to meto Europoje jau buvo pasenęs.

Š3

44

dalykas, kaip užrašas „ėst, ėst, ėst“ ant nesantūraus pakeleivio antkapio Montefiaskonės miestelyje, migravo iš vieno kelionės ap­ rašymo j k ių (1678 0 3 2 2 įrašas)'. XVII a. kelionių dienoraščiuose, jei jie buvo rašomi ne vien sau, bet ir kitiems pasiskaityti, nusistovėjo tam tikras klausimynas: bu­ vo aprašomi lankomi miestai, svarbiausios relikvijos, šventės karnavalai ir „triumfai“ (trionfi) arba „įvažiavimai j miestą“ (eitirata; iš to gyventojai pasidarydavo sau šventę, o tokį asmenį, kaip M-K. Radvila, jo visuomeninis rangas griežtai įpareigojo tokio po­ būdžio pramogą jo lankomų miestų gyventojams surengti), keiste­ nybių rinkiniai (kunstkameros) ir mechanizmai (pvz., ypatingi laik­ rodžiai ar šiaip pramogai sukurtos įdomybės), meno rinkiniai (ypač Italijoje), XVII a. palyginti dar lengvai keliautojus įsilcisdavę val­ dovų dvarai, įtvirtinimai, svarbiausių Europos valstybių ir etninių regionų ribos, gyventojų aprangos ypatingi bruožai, labai dažnai vyno ar kitų gėrimų vartojimo tradicijos ir, žinoma, moterys. Visa tai rodo tam tikrą kultūrinį bendrumą. O kiekvieno kelionių apra­ šymo autoriaus individualūs pastebėjimai, kalbant apie šias „pri­ valomas temas“, parodo net tik tai, kas jį domino, kas jam buvo gražu ar priešingai, bet atskleidžia ne tik individualias, bet ir ša­ lies, iš kurios kilęs autorius, kultūrines ypatybes. Pabrėžtinas Že­ maičių stalininkaičio dėmesys relikvijoms to meto Vakarų Euro­ pos kraštuose jau atrodė „nebemadingas“, bet labai taikliai atspindėjo Respublikoje vykusius kultūrinius procesus2. Kaip sąžinigas tiek anų, tiek šių laikų turistas, T.S. Bilevičius lipdavo j aukščiausią įmanomą tašką mieste, kad galėtų apžvelgti jo pano­ ramą ir įvertinti „dydį“. Jaunasis žemaitis tebevartoja XVII a. jau šiek tiek praradusį aktualumą miestų „prabangos matavimo vie­ netą“ - karietų skaičių. Paryžiuje - S0 000 karietų (1678 0 7 29

W loskie p n y g o d y P olak oiv,

P A . M ą c z a k , Ž y d e codzienne w p o d rA ia ch p o Europie w X V I i X V I I w itk u , s. 246-

a. 222-223.

247

1' A pie kitu s š io s isto rijo s pam inėjim u s r a š o : A . S a jk o w ik i,

įrašas). Stalininkaitis taikliai apraše čekų ir vokiečių gyventų ribų, vokiečių ir italų pasienį. .Prašovė pro šalį“, rašydamas apie italų— prancūzų kraštų ribų. Kclyįe iš Milano į Turinu kirtęs Lombardi­ jos ir Pjemonto, kuris buvo asmeninėje unijoje su Savojos kuni­ gaikštyste, sienų, stalininkaitis 1678 0 4 05 užrašė: .čia baigėsi ir italų papročiai bei visas jų krašrasu. Nežinia ar su šia išvada sutik­ tų Pjemonto, kuris X IX a. tapo Italuos suvienijimo iniciatoriumi, gyventojai. Tiesa, kitų dienų T.S. Bilcvičius jau stengėsi reabilituo­ tis, rašydamas, kad Turinas šiaip jau tinkamas gyventi, .negera tikai kalba: prancūzų sumišusi su italų“. Kaip ir daugeliui Euro­ pos lygumų gyventojų, T.S. Bilevičiui .gražus“ peizažas buvo ly­ gumos - Olandija ar Po upės žemuma Italijos šiaurėje. Kalnai tais laikais labiau asocijavosi su sunkumais ir pavojais, bet T.S. Bilevičiaus dienoraštis rodo, kad viršų ėmė smalsumas, o ne nuogusia vi­ niai. Gamtovaizdis taip pat buvo tuo gražesnis, kuo žmonės jame .daugiau visko pristatė“. Tai labai tipiškas aniems laikams grožio suvokimas. XVII a. toliau didėjo kultūriniai skirtumai tarp katalikiškų bei protestantiškų kraštų. Žmonėms, atvykstantiems j kito religinio ir kultūrinio regiono šalį, neretai įspūdžiai apie pačių šalj ir joje gy­ venančius žmonės išsiskirdavo. Štai Anglijos ir protestantiškų Vo­ kietijos žemių gyventojams Italija vis dažniau atrodė .gražia šali­ mi su blogais žmonėmis“. Atvykstančius j Lcnkijų ir ypač LDK šokiruodavo miestiečių ir ypač valstiečių skurdas ir .įkyrus nuo­ lankumas“. T.S. Bilevičių, kaip tipiškų Respublikos bajoriškosios visuomenės atstovų, turtingose ir išsivysčiusiose Anglijoje ir Olan­ dijoje žeidė priešingi dalykai: „pasaulyje nėra įžūlesnės prastuo­ menės už anglų“ (1678 09 06); netrukus jis įsitikino, kad už blogus gali būti dar blogesni - olandų liaudis laukinė ir sužvėrėjusi, gal­ voja, kaip apgauti svetimšalį, ir pasinėrusi j prekybų (1678 0 9 15). .Amžinajai temai“ Žemaičių stalininkaitis taip pat skyrė dera­ mų dėmesį. Alpių priekalnėse .m oterys dėvi trumpus, ligi kelių, rūbus" (167711 14).Tridente, kur jau kalbama itališkai, .žmonės

Š5

46

baisiai bjauriai rengiasi, ypač dailioji lytis, ir seniausios moteriš­ kės vaikšto vicnaplaukės žilomis galvomis“ (1677 11 2 J) . Matyt, Žemaitijoje vienplaukę moterį tais laikais sunku buvo sutikti. Ve­ necijoje mergaitės griežtai auklėjamos ir mokomos, o .damos“ stalininkatčiui atrodo _išsipusčiusios“, nepaisant įvairių ten mote­ rų aprangai galiojančių prabangos apribojimų. Labiau čia stalininkaitj nustebino vyrai: .jaunuoliai auklėjami taip, kaip pas mus damos: mokyklų nelanko“ (1677 12 12). Dar vienas štrichas Lie­ tuvos istorijai. Tikra atgaiva buvo stalininkaičiui įvažiavus j Pran­ cūziją. Jau pirmame dideliame Prancūzijos mieste damos jam pasirodė ir gražios, ir žavios, ir puošnios, netgi baltos. O svarbiau­ sia - .maloniai bendrauja, ne laukinės, kaip visos italų damos“, bijojusios net savo šešėlio (1678 04 16). Nenuvylė stalininkaičio ir anglės bei olandės, o Amsterdamo žydaitės netgi maloniai nuste­ bino. Bet gal ir ne taip jau blogai jaunajam žemaičiui buvo Italijo­ je, jei romantiškoje Venecijoje 1677 12 2 9 santūriai užrašė, tam, kad prisimintų visą savo gyvenimą, jog .visą dieną buvome užsiė­ mę asmeniniais reikalais, niekur iš rūmų neišvykome. Tądien pa­ tyriau didelę laimę“. Jaunajam Teodorui kelionė patiko. O įdėmus jos dienoraščio skaitytojas apie ano meto Lietuvą sužinos ne mažiau nei apie sve­ čias šalis.

G i n t a u t a s S l i e s o r i O nas

M ano, Teodoro Bilevičiaus, Žemaičių stalininko, rašytas kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis. Anno 1677 mense Augusti1 13 diena. I n N omi ne D omi ni

ad

L audem D . O . M . !

U Seredžiaus felicibus auspiciis1pajudėjau Julii 30-tą. Ketvirtą dieną laimingai pasiekiau Gardiną, kur pas tėvus bernardinus išklausęs porciunkulų pamaldas et sumpto Corpore Chnsti pro viatico4 pa­ traukiau toliau. Augusti 6-tą dieną sustojau Bialojc, pas jo malo­ nybę kunigaikštį LDK vicekanclerį'. Savaitę pas jį paviešėjęs, Augus­ ti 13-tą dieną, insimul* su kunigaikščiais7 pradėjau kelionę po svetimas šalis, patraukdamas recta1 j Čenstochovą. Pakeliui apsi­ lankiau dviejose Dei gratiis' garsėjančiose vietose: prie iv. Kotry­ nos - ten, kur yra didžiai stebuklingas šios šventosios paveikslas, bei prie šv. Onos - pastaroji vieta ne mažiau Dievo malonėmis apdovanota. Augusti 23-iąją sustojome Čenstochovoje. Kitą dieną, po pa­ maldų, mums parode lobius, tarp kurių nesuskaičiuojama gau­ sybe ¡vairių juvelyrinių dirbinių iš gryno aukso ir brangakme­ nių. Tad buvo j ką pasižiūrėti. Taip pat [aprodė] ir stiprius vienuolyno gynybinius įtvirtinimus, kuriuos juosia gana gilus grio­ vys, iškirstas uoloje, kadangi šioje vietoje [vien] uolos. Kunigai šuo sumptu pro praesidio1” visada jame laiko du šimtus puikių, 1' 1677 m. rugpjūčio mėn. H Viešpaties vardu, geriausio ir didžiausio Viešpaties garbei P palankiomis aplinkybėmis P Kristaus Kūną kelionei pnėmęs V Mykolas Kazimieras Radvila (1635-1680 ), LDK pakančiam

(1 6 6 8 -1 6 8 0 ) ir lauko etmonas (1 6 6 8 -1 6 8 0 ) I* kartu l ’ M.K. Radvila ir jo žmona Kotryna iš Sobicskių Radvilienė (16341694), karaliaus Jono Sobieskio sesuo f tiesiai T Dievo malonė­ mis P° savo lėšomis kaip įgulą

gerai aprengtų vengrų pėstininkų. Bažnyčia irgi prabangiai iš­ puošta. Pailsėję keletą dienų Censtochovoje, 27-tą dieną išsiruošėme į Vroclavą. Augusti 29-tą dieną attigimus' šio svetimo miesto me­ tam1: čia turėjome mutationem' daryti su mūsų rūbais, nes pagal papročius lenkiškas habitus' jau daugiau mums negalėjo tarnauti.

J o malonybės ku nigaikščio įvažiavimo į V r oc l avą descript io*. Sio mi est o splendor* Hora tertia a prandiis’ jo malonybė kunigaikštis įvažiavo j Vroc­ lavą. Pirmi praeibant1 vežimai su brangenybėmis, lauko virtuve ir nemažai kitų krovinių. Paskui juos buvo vedami JM kunigaikščio žirgai, kupranugariai, asilėnai, prie kurių buvo semeni’. Po jų nemenkas sunkiosios kavalerijos būrys, keliasdešimt husarų. Prieš pat karietą, kurioje sėdėjo kunigaikščiai, ant arklių jojo kavalieriai. Tarnai ir kiti dvariškiai ėjo šalia karietos, už jos - dragūnai. Toliau (irgi] važiavo karietos: vienos tuščios, kitose sėdėjo damos, kunigai. Kad pamatytų kunigaikščio atvykimą, prastuomenė ėjo ketvir­ tį mylios ir dar toliau už miesto. Priemiestyje ant tiltų žmonės ne­ galėjo vieni pro kitus prasisprausti. Pačiame mieste: languose, du­ ryse, gatvėse, - visur buvo pilna norinčių pasižiūrėti. Visą laiką, kol važiavome per miestą, grojo kareiviška muzika. Vos tik mums įžengus j pastatą tuoj pat iškilmingai atvyko šio miesto pacpositus1" JM ponas Šavgocas", seeretarius s|crenissi|mi imperatoris'1. Po jo - kunigaikščio kardinolo" pasiuntinys, pra1' pasiekėme H ribą P pakeitimą P rūbas P aprašymas P spinde­ sys, puikumas T trečią valandą po pusryčių P važiavo, judėjo priekyje P semen (lenk.), scjmcn (turk.) - semenai, rytietiškos ri­ kiuotės kariai. Respublikoje nau­ doti kaip asmeninė gvardijos ap­

sauga I '“ viršininkas P ' Kris­ tupas Leopoldas baronas Schaf* fgorsch, nuo 1672 m. Silezijos valdytojas (Oberlandeshauptmann) P 1 šviesiausiojo imperato­ riaus sekretorius P ' Frydrichas, Heseno landgrafas, Vroclavo vyskupas 1671-1682, kardinolas

nešdamas, kad rytojaus dieną vizito žada atvykti pats kunigaikš­ tis. Išėjus jo malonybei ponui šavgocui, atvažiavo miesto tarybos nariai, nuo viso miesto sveikindami aduentum1proga ir siūlydamie­ si JM kunigaikščiui in patrociniunr. Po šios ceremonijos atsiuntė miesto dovaną. Apie dvi savaites čia viešėjome, pas įvairius žmones banketuose lankydamiesi ir sol(l]c|m]nisimc! jų priimami. Savo ruož­ tu JM kunigaikštis irgi keletą kartų visus kvietėsi ir dosniai vaišino. Šio miesto splendor. Visų pirma, labai stipri jo gynyba, nes van­ duo plačiu grioviu teka ne tik aplink miestą, bet ir jo viduje tarp kai kurių gatvių ir galingų pylimų. Šie apačioje apmūryti akmeni­ mis, kad vanduo jų neardytų. Anapus pylimo miestą juosia gana aukšta siena. Miestas visko turtingas, puošnūs namai, prabangios bažnyčios; vaisių, įvairių prekių summa copia", taigi galima sakyti, jog tai abundantissima civitas’ . šio miesto status causae* toks pats, kaip Gdansko, tik tas trūkumas, kad jame nėra uosto. Praleidę in hoc loco7 keletą savaičių, I2-tą SepteĮmbrisj išsiruo­ šėme comite DeoB į tolesnį kelią, j Hiršberko miestą7, kuris garsėja tuo, kad jame (žmonės randa j abundantiam10¡vairių gražių audinių. Už mylios nuo jo iš po žemių trykšta karštos versmės. Tenykšte kalba ta vieta vadinama Warum Baden, o mūsiškai - Cieplicc. Čia sustojome Septcmbris 15-tą dieną. Minėtus vandenis varii pro varūs morbis" naudoja, maudosi juose ordinarie11 kasdien po keletą valandų, kiekvienas pro libitu šuo". Tačiau ne nuo visų negalavimų šis vanduo yra remedium". Kitiems jis labiau kenkia, negu padeda, ypač lieso sudėjimo žmo­ nėms ir sergantiems kai kuriomis ligomis.

Versmės iš po žemių ebullit" dviejose vietose, aplink kurias iš­ mūryti koplyčias primenantys statiniai, o in medio", kur ištrykšta I1 atvykimo P į globėjus 1' kuo puikiausiai I4 didžiausia gausybė P turtingiausias miestas P statusas, teisinė padėtis P šioje vietoje I* lydimi

Dievo P Jelcnia Gòra (lenk.) P° gausybę I " įvairūs asmenys nuo ¡varių ligų P 1 reguliariai I " kaip kam patinka I " vaistas P 1 prasimuša P4 viduryje

50

vanduo, - lyg didžiulis iulinys su aukštesniais ir žemesniais suo­ lais. Gan dažnai vanduo iš jo išpilamas ir prileidžiama šviežio. Jis habet colorem proportionarum' (jame sėdi iki kaklo pasinėrę pa­ tientes'), aequalem' visada, ir žiemą, ir vasari). In circa* namai, didžiuliai mūrai pro excipiendis hospitibus1 ir visi patogumai quo ad virtum*. šios vietos situs’ - tarp galingų kalnų, kurie excedunt altitudine cursum nubium*. Ypač vienas, vadinamas Ryvenzaliu*, kitus daug excedens altitudine10, yra uolėtas, in cuius cacumine" išmūryta koplyčia. | jį vykome pro curiositate". Skaičiuojant nuo žemumos jis 3 mylių in altum". Pusantros mylios kelio galima aequitare1*, tačiau kitas pusantros mylios - difficulter", propter summam copiam'* aštrių ir griūvančių uolų [kelią galima sukarti| tik pėsčiomis. Pati viršūnė likus ketvirčiui mylios ligi koplyčios - plika uola, ant ku­ rios niekas neauga ir net žemės nėra. Akmenys apaugę labai smul­ kiom raudonom samanom (kokia jų gausybė!). Tos samanos šil­ toje vietoje arba įkištos kartu su akmenimis, nes nuo jų divelli" neįmanoma, po rūbais summum našlaičių facit odorem". Šiek tiek žemiau koplyčios ant šio kalno yra ežeras", nullum adferrens fructum10. Nei žuvies jame, nei kaip ją gaudyti, nors ir būtų permittit|ur|'‘, kadangi ir žmones, |eigu tik pasidirbę valtis plaukia, ir valtys vos tik nuleistos ant vandens ex nūnc " skęsta. Ex traditione" pasakojama, kad ten velnias, vadinamas taip pat kaip kalnas Ryvenzaliu'*, inhabitat", nes saepe apparebat“ . Mes P nevienodą spalvą P ligoniai P vienodą P aplinkui P svečiams priimti P gyventi, t.y. buities, bui­ tiniai P padėtis P aukščiu pra­ noksta debesis P Ruberahl. lenk. šniežka P° pralenkiantis aukščiu P 1 kūno viršūnėje P ' iš smalsumo P ’ aukščio P* joti T’ sunkiai P* dėl daugybės P ’ atskirti

P* skleidžia stiprų našlaičių kvapą P* vienas iš dviejų ežerų, esančių prie šniežkos kalno - Maly Staw arba Wielki Statv P iš kurio jokios naudos P ' leidžiama P1 iš karto P pagal padavimą P* Rubezahlis - Karkonošų (Kar­ komis/y) kalnų dvasia P gyvena P* dažnai pasirodydavo

jo nematėme, tačiau proxime habitantes' pasakojo, kad immedia­ te2 prieš keletą savaičių jj regėjo. [Minėtieji] ebullientes vandenys turi šias proprietates2. Visų pir­ ma, jie visada aequaliter4šilti, secundo bjauriai dvokia siera ir kitomis aštrų kvapą turinčiomis medžiagomis, tertio drabužiai keletą valan­ dų šiame vandenyje pamirkę - non sunt durabiles*, nes vanduo juos sugriaužia et odorem illum retinent4. Sidabras j Šį vandenį pamerktas tuoj pat it anglis juoduoja, o auksas - ima blizgėti. Išleidžiamas atvė­ sęs vanduo vamzdžiais suteka į trečią vietą. Jis ne toks proficua7, ta­ čiau juo gydomi arkliai nuo kanopų ligų, atmušimo bei kitų negalavi­ mų. Keista, kad ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams jis padeda. Pagyvenę šioje vietoje pustrečios savaitės, Octobris 8-ą dieną išvykome recta j Prahą. Prahą pasiekėme 8-obris 13-ktą dieną: nu­ keliauti reikėjo tik dvidešimt mylių, tačiau (kelias ėjoj labai aukš­ tais ir uolėtais kalnais. Kai kuriose vietose ištisą dieną laborando1 pasistūmėdavome vos pusantros mylios. Likus šešioms mylioms iki Prahos yra kalnas, kur kasami čekų deimantai. Ten randama tokio tobulumo [brangakmenių], kad vir­ tute et elegantia’ tikriems rytietiškiems adequare videntur10. Iš čia summa copia šių brangakmenių patenka ad varium usum". Per mylią iki Prahos stovi graži, prašmatriai extrjujctus" baž­ nyčia. Šioje vietoje Čekų karalius13 [...] užmušė savo tikrą brolį šv. Vaclovą. Bažnyčioje yra šv. Vaclovo paveikslėlis, išlietas iš gryno aukso, summis miraculis pollens14, rastas praėjus kelioms dešim­ tims metų po šv. Vaclovo nužudymo. Nusikaltimo metu ištikimas šv. Vaclovo tarnas, paėmęs šį paveikslėlį, užkasė žemėje. Vėliau ir 1' arčiausiai gyvenantys H tie­ siog P savybes I* vienodai P yra nestiprus P perima savo kvapu I7 naudingas P vargda­ mi P tvirtumu ir grožiu l'° regis, prilygsta I " įvairioms reikmėms I12 pastatyta I " Boleslovas I, Čekijos kuni­

gaikštis 9 2 9 -9 6 7 , kuriam įsakius buvo nužudytas iki tol šalį valdęs jo brolis Vaclovas; pastarasis, garsėjęs savo pamaldumu, netrukus po mirties (929 09 28) pradėtas laikyti šventuoju Čekijos globėju l H garsėjantis didžiais stebuklais

pats tan u s ob fidem' savo ponui ir katalikų tikėjimui to paties karaliaus buvo interfectus1. Tačiau apie paveikslėlį niekam nebuvo prasitaręs. Tik vienas agricola’, žemę ardamas, jj išvertė. Atida­ vė Prahos bažnyčiai, kurioje cum summa veneratione acceptus et positus in altari’ . Kitų dienų jis išnyko. Ir vėl in eodem inventus loco1. Kai keletu kartų šitaip atsitiko, niekas daugiau jo nelietė, o in hoc loco’ pastatė bažnyčių. Nuo šios vietos iki pat miesto tankiai pristatyta mūrinių stulpų, ant kurių nutapyta šv. Vaclovo tota his­ toria interfectionis et vitae’. Prieš pat Prahų matėme primo tantam copiam' gausių vynuo­ gynų, iš (juose augančių] vynuogių čekai daro vynų, kuris jiems neblogas išeina. Pats miestas. | miestų įvažiavome valandų prieš vakarų splen­ didissime’, tad populus confluebat undiquam10pamatyti JM kuni­ gaikščio atvykimo. Kadangi vežimai, kupranugariai ir žirgai va­ landų anksčiau praeibant, jie illos commoverunt ad spectaculum". Pervažiavę vienų pusę miesto (jis in duas dividitur partes fluvio potentissimo transfluente"), keliavome tiltu per upę, keturių lan­ ko šūvių ilgumo, bet labai tvirtu ir stipriu". Per vetustatem et continuam'* žmonių ambulationem" jo kraštais galinguose akme­ nyse išmuštos per pusę uolekčio ir gilesnės duobės. Tilto viduryje pastatytas didžiulis kryžius, prie kurio incessanter" dienų ir naktį dega lempa, o vakarais akademikai" klūpodami gieda litanijų. Kry­ žius extractus" atminti įvykiui, kai švedai sub dole" vienų naktį užėmė pusę Prahos. Jėzuitai (kurie netoliese, kitoje tilto pusėje. 1' dėl ištikimybės 1’ nužudytas H valstietis I* su didele pagarba priimtas ir padėtas altoriuje P buvo atrastas toje pačioje vie­ toje P toje vietoje P visa nužu­ dymo ir gyvenimo istorija P pir­ mukart tokių daugybę V kuo iškilmingiausiai I " žmonės iš vi­ sur susirinko I " pravažiavo, jie juos ir paskatino pažiopsoti I " į

dvi dalis padalintas galingos |per jį] tekančios upės I " 516 m. il­ gio tiltas per Vltavos upę, XIV a. pastatytas 5v. Romos Imperijos imperatoriaus Karolio IV, todėl vadinamas jo vardu I " dėl senu­ mo ir nuolatinio I " vaikščioji­ mo I " nuolatos I " jėzuitų akademijos (universiteto) stu­ dentai I " pastatytas P* klasta

turi ištaiginga bažnyčią ir vienuolyną) collectis acadcmicis1 pasi­ priešino vidury tilto. Prie jų collecta plebs' ilgai gynėsi, neleisda­ ma užimti antros miesto pusės, švedai, matydami, kad vidnitas’ iš abiejų pusių ne itin jiems patogi, per pacta' pasitraukė. Už tai jė­ zuitams ir akademikams imperatorius suteikė didelių immunitates et privilegia'. O toje vietoje, kur jie buvo išsidėstę, pastatytas šis paminklas. Cum transiissemus pontem* kaip tik ėmus temti pasiekėme netoli stovinčius užvažiuojamuosius namus, skirtus ap­ sistoti kunigaikščiams ir visam dvarui. Rytojaus dieną kunigaikščiai su raitelių palyda publice' vyko j pilj ir joje esančioje bažnyčioje* klausėsi Mišių. Jos buvo laikomos koplyčioje, kur ilsisi šv. Vaclovo kūnas. Po Mišių rodė relikvijas, kurių ten nemaža. Tarp kirų: krištolinis šv. Onos biustas, šv. Stepo­ no, pirmojo kankinio, galva, šv. Jono Krikštytojo galva ir daug kitų. Paskui apžiūrėjome menes ir lobyną, kuriame mums parodė įvai­ rių raritates. Be kitų, [matėme] krokodilus, sirenas, jūros gyvūnus stupenda*, gyvą leopardą, kuris yra naturaliter ferocissima1®žvė­ ris. Kai jj stebėjome iš aukšto balkono, |žvėris] pašokdavo [kone] iki [mūsų], norėdamas ampere aliquem", bet, kadangi per grotas neįmanoma aukščiau iššokti, nieko nenuskriaudė. Penkioliktą [Octo]bris, Šv. Teresės dieną, JM kunigaikščiai šv. Mišių klausėsi pas Šv. Teresės vienuolyno seseris. Po pamaldų JM kunigaikščiai apsilankė prie vartų, ten vienuolės jiems rodė vieną prieš trisdešimt metų mirusią labai dievobaimingą seserj, kuri ir dabar nesuirusi it gyva sėdėjo už grotų. Iš ten reversi11, važiavome apžiūrėti dviejų labai ypatingų rūmų.

Vieni iš jų in perfecto opere" [priklauso] Valeišteinams"; ne­ paprastai magnificum opus" [sprendžiant iš] kambarių ir visos jų I1 surinkę studentus P prisi­ jungusi prastuomenė P kaimy­ nystė P sudarę paliaubas (susi­ tarę dėl paliaubų) I’ teisių ir privilegijų P pervažiavę tiltą P iškilmingai P šv. Vito kated-

roje P stulbinančius P* i i pri­ gimties plėšriausias P 1 ką nors pagriebti P ' sugrįžę I " tobulai pastatyt! P* Valeniteinai (von Wallenstein) P ’ didingas kūrinys (darbas)

puošybos. Juose yra neregėtai aukšta ir originali menė. Dideliame itališkame parke gausybė brangių erdvių narvų paukščiams, tven­ kinių - pasigrožėjimui, uolų, kurios taip arte naturalissime' iškal­ tos, kad nullo modo discerni' nuo tikrų per visum1 neįmanoma. Ir daug kitų ad delectationem'1 vertų įdomybių. Antrieji, dar imperfectum opus1, priklauso kitam ponui grafui Černinui: jie irgi labai prabangiai ir didingai extruitur*. Aštuonioliktą dieną JM kunigaikščiai vėl publice vyko į jėzuitų bažnyčią, kur klausėsi Šv. Mišių ir pamaldų. Po pamaldų Įjiems] buvo rodomos ¡vairios relikvijos: šv. Uršulės galva, šv. Ksavero skrybėlė ir pirštas, bei nemaža kitų: šv. Barboros galva etc. Tai didelis ir puošnus miestas, jame gausu dailių bažnyčių, vienuo­ ly1"!. prabangių namų. Savaitę čia pagyvenę, kasdien prisiklausę įvai­ rių muzikų, prisižiūrėję juokingų komedijų, išbandę [įvairių] pra­ mogų, [Octojbris 20-tą dieną išvykome iš Prahos Niurnbergo link. Pavažiavę nuo miesto ketvirtį mylios, aplankėme vieną bažny­ tėlę, kurioje yra stebuklingas Švenčiausios Mergelės paveikslas. Te­ nykščiai habitu į jėzuitus panašūs vienuoliai vadinami Cagetani7. Ten pat ir imperatoriaus žvėrynas, jame stovi mūriniai, marmuru kloti rūmai, opus stellatum'; juose pasivažinėjimo metu imperato­ rius paprastai linksminasi. Pavalgyti sustojome už pusantros mylios nuo Prahos, kaime, nakvojome dar už mylios, imperatoriui priklausančiame Verono miestelyje. [Octojbris 21-oji diena. Valgėme imperatoriui priklausančiame Guronicų miestelyje, už 3 mylių nuo Verono. Nakvojome už 2 mylių, taip pat imperatoriui priklausančiame Rokicanų miestelyje. Dvidešimt antrą dieną važiavome per imperatoriaus miestą Pilze­ ną, kurį supa gynybinė siena ir grioviai, turgaus aikštėje stovi pui­ ki bažnyčia. J j pravažiavę, pavalgėme kaime už trijų mylių nuo I' meniškai kuo natūraliausiai H jokiu būdu atskirti I1 iš akies I4 pasigėrėjimo I1 nebaigti I4 statomi T čia paminėti

šv. Kajetono (lot. Cajctanus) 1524 m. įsteigtos tęstinu kongregacijos vienuoliai I* žvaigždėmis išpuoštas kūrinys

nakvynės vietos. Nakvojome dar už dviejų mylių, imperatoriui priklausančiame Piodros miestelyje, prie kurio labai gražus vie­ nuolynas, o ant kalno, apsupta gynybinės sienos, stovi didžiulė tėvų benediktinų bažnyčia. |Octo]bris 23-ia diena. Valgėme už 3 mylių Fraubergo1 kaime. Čia baigiasi čekų žemė ir čekų kalba, vien vokiečių kalba in usu2. Čekų žemė, jos žmonės savo gerumu, statiniais, netgi situ locorum1 labai primena Lenkiją. Toliau prasideda Bavarijos Kunigaikštija; jos sienoms pažymė­ ti supiltas didžiulis kvadratinio pylimo ad formam* kauburys. Nakvojome Bavarijos kunigaikščiui1 priklausančiame Uthauseno‘ kaime, kuriame propter custodtam finium7 kunigaikštis lai­ ko keliasdešimt kareivių. Dvidešimt ketvirtą dieną nukeliavf tris mylias [pasistiprinome] kurfiursto broliui priklausančiame šithiteno* kaime. Nakvojome už 2 mylių, Hiršavo* miestelyje, kurį juosia gynybinė siena ir Įgrioviu] tekantis vanduo. Čia sekmadienį išklausėme Sv. Mišias. lO ctojbris 25-ą dieną j mylias važiavome virtine tarp galingų kalnų. Kairėje pusėje liko miestas, vadinamas Šulebachu10, ir tvir­ tovė ant uolos - Šulebacho kunigaikščio11 rezidencija. Nakvojome Hercburgo1' mieste, kuris priklauso Niurnbergui. Šis miestas apsuptas stiprios gynybinės sienos, gausiau už kitus apgyvendintas, jo rotušėje nuolat grojo muzika. Čia baigėsi Bava­ rijos kunigaikščio ducatus'1. (Octo)bris 26 dieną per pietus sustojome už 2,5 mylių, Rikiendorfo1* kaime, likus pusantros mylios [kelio] iki Niurnbergo. šio se apylinkėse prasideda geros užeigos. Č ia daugiau kaim ų, jie didesni, su bokšteliais vartuose, kai kuriuos supa gynybinė sie­ na. M iestelių irgi gausiau, jie beveik k a s pusę m ylios, sutvirtinti F Pfraumbcrg (vok.) F vartojama F gyvenviečių išdėstymu F formos F Ferdinandas Maria Wirtelsbachas, Bavarijos kun. (1651-1679), dektorius F Waidhaus (vok.) F sienų

apsaugai F Schnaittenbach (vok.) T Hiischau (vok.) F° Sulzbach-Rosenberg (vok.) F1 Subbacho kunigaikščio F1 Hcrsbruck (vok.) F 1kli­ nigaikštija F* Behrnngersdorf (vok.)

gynybine siena ir grioviais, kuriais teka vanduo, gerai aprūpinti kariuomene. Dėl blogo oro ir dėl to, kad vėlavome į Niurnbergą, čia ir nak­ vojome. Taigi (Octojbris 27-ą dieną [JM kunigaikščiai) įvažiavo solito more, cum pompa' j Niurnbergą. Čia vėlgi didžiulis confluxus ho­ minum' gatvėse, languose, namuose - tų, kurie susirinko pro vi­ dendo introitu’ JM kunigaikštį. Praėjus kelioms valandoms nuo mūsų atvykimo į užvažiuojamus namus, apsilankė Senatus Neyburgensis* vyresnieji, visitando et salutando' JM kunigaikštį bei atnešdami jam miesto munera*. Apsistojome užvažiuojamuose namuose, kuriuose buvo daug kambarių, didelės arklidės ir visko taip gausu, kad vienu metu ga­ lėjo puikiai tilpti trys šimtai žmonių, o arklidėse - tiek pat arklių. Miestas didelis ir gražus, prabangūs, išdažyti namai. Gana gerai ¡tvirtintas, kadangi jj juosia griovys ir kelios gynybinės sienos. Sie­ nų kampuose stovi keturi labai dideli ir aukšti bokštai, jų viršuje užridentos kelios patrankos. Katalikų bažnyčių nėra, nes šiame mieste vieni liuteronai. Labai turtingos ir meniškos katalikų baž­ nyčios (pastatytos iš tašyto akmens) in possesione7 liuteronų, o jose vyksta liuteronų pamaldos. Pavyzdžiui, didžiojoje bažnyčioje, buvusioje katedroje (kuri pačioje turgaus aikštėje), nuolat būna 100 liuteronų kunigų, kasdien sakomas pamokslas. Čia yra tik viena mažutė Šv. Lauryno katalikų bažnytėlė, ir ta privati - Drengta) vieno grafo rūmuose. Jo je (Octo)bris 28 dieną klausėmės Šv. Mišių. Iš čia JM kunigaikščiai su raitelių pulku pub­ lice važiavo per miestą, ducentibus superioribus ex magistratu*, į arsenalą, kuriame tokią tvarką ir tokią multitudinem* patrankų et armorum10 matėme, jog buvo kuo stebėtis. Vien mažesnių ir diI' kaip įprasta, iškilmingai I' žmonių susitelkimas P pa­ matyti įvažiuojant I* Niurn­ bergo senato P aplankydami

ir sveikindami P dovanas P valdomos P vedami magist­ rato vyresniųjų P gausybę P* ir ginklų

dėsnių pabūklų, galingų kartanų, mortyrų skaičius excedebar' šešis šimtus, jau nekalbant apie vargonus, svaidyklcs, granatas ir kitas varii generis' patrankas, kurių - be skaičiaus, nes (jų| 3 patalpos (kiekviena šimto ir keliolikos metrų ilgio) pilnos. Be kitų [ginklų), čia guli du galingi, dar nejtaisyti kartanai, sveriantys po 300 cent­ nerių kiekvienas, šarvų, muškietų ir kitos ginkluotės šiame arsenale tiek daug, kad ex nunc' 2 0 tūkstančių kareivių galima būtų šar­ vais apvilkti: pusė iš jų [būtų) kirasos, kita pusė - puskirasės. Taip pat nesuskaičiuojama gausybė šarvų, geležinių šalmų muškietinin­ kams ir kitų subtilių ad bellicum opus* Iškirtų) įrankių, senovinių kardų, quae copia’ turėjo in nobis movere admirationem*. Iš ten važiavome j rotušę, kurioje tiek langų, kiek dienų metuo­ se (ita fertur7). Kambariai prabangūs ir puošnūs, įvairių stilių kros­ nys, baisiai gražiai paauksuotos ir nudažytos, jų apačioje - vari­ niai liūtai ir grifai; taip pat gausu meniškų paveikslų. Tų pačių dienų apsilankėme ir pilyje, kuri anksčiau buvo impe­ ratorių rezidencija. Jo je nihil speciale* nematėme, tik tiek, kad sto­ vi ant uolos, apsupta galingo, vietomis uoloje iškalto griovio. Kam­ bariai - nieko ypatinga, išskyrus u i, kad iš jų matyti visas miestas. Iš pilies recta vykome j užvažiuojamuosius namus, kur JM ku­ nigaikštis, pasikvietęs pas save j pokylį keturis ponus ex magistra­ tu ir grafų, kurio rūmuose buvo katalikų bažnytėlė, sol[l|e[m]nissime* ir dosniai per honor|em)'° juos pavaišino. Šiame mieste gausu įvairių amatininkų, bet geriausi meistrai yra šaltkalviai; tenykščių šaltkalvių darbai sint aliqua raritas in Europae [regionibus)". Politikos žmonių šiuose prabangiuose rū­ muose ir menėse nepamatysi, vieni amatininkai ir prastuomenė, habitu adeo iucundo et speciali incedentes".

1' viršijo P įvairių rūšių 1' iš karto I* karui P kurių daugybė P mums sukelti nuostabą I7 taip kalbama P nieko ypatinga T iškilmingiausiai P* pagerb­

damas P 1 yra tam tikra retenybė Europos [kraštuose] P ' vaikštantys iš tikro maloniais (akiai) savitais rūbais

|Octo]bris 29-tųių, šventųjų Simono ir Judo dienų, Šv. Mišių klausėmės privačiame kambaryje užsidarę, ne populus resciat' del šurmulio, nes non licei, taip pas juos luteranismus ferver1. Po pietų ducentibus bisce senatoribus (qui summum honorem' JM kuni­ gaikščiams cxhibebant*) važiavome j vienų bažnyčių, kuri anks­ čiau priklausė dominikonams, o dabar yra in manu’ atskalūnų. Jo je matėme relikvijas, kurias mums privačiai parodė zakristi|o|e, tik neaišku, kokiu būdu jos jiems atiteko: ar kaip užstatas, ar tie­ siog kartu su visa bažnyčia. Primo*, ietj, kuria buvo pervertas Vieš­ paties Kristaus šonas; vinj, kuria Kristus buvo prikaltas prie kry­ žiaus (N.B. dėl tos ieties lai neaišku, kadangi alia Romoje invenitur, et de davo’ - aš pats 6 tokias mačiau); šv. Kryžiaus pars magna1, skiautę staltiesės, ant kurios Viešpats Kristus valgė Paskutiniųjų Vakarienę, gabalėlį rankšluosčio, kuriuo Viešpats prieš Pask. Va­ karienę šluostė vargšams kojas, šv. Jono Krikštytojo dantį, tris gran­ deles grandinės, kuria buvo surakintas šventasis apaštalas Petras, ir gabalų ėdžių, j kurias buvo paguldytas gimęs Kristus. Jie šias relikvijas gerbia. Saugo sidabriniame karste, kuris ¡dė­ tas dar j kitų, medinį, karstų ir kabo, geležinėmis grandinėmis prit­ virtinus, po pat skliautu ties bažnyčios viduriu. Kai nori jas išimti (rarissime contingit’ ), nuleidžia žemyn, paskui, vėl sukrovę, kelia j viršų ir taip jis sub tabulo10 ten kabo. Kai visa tai apžiūrėjome, mus nuvedė j bibliotekų, kuri labai turtinga knygų et alias rariutes naturae mirabilia, monstrą" etc. Kai sugrįžome j užvažiuojamuosius namus, pas JM kunigaikštį atvyko magistrato nariai atsisveikinti ir padėkoti, kad jis savo apsilankymu pagerbė šj miestų, kuris vadinamas Respublica ir (pagal savoj status [turi] senatores11. 1' kad prastuomenė nesužinotų I1 negalima, taip pas juos įsike­ rojusi liuteronybė P vadovau­ jant šitiems senatoriams, kurie didžiausių pagarbų P pareiškė 1' rankose P pirma F kita yra

Romoje, ir dėl vinies P dideli gabalų P kuo rečiausiai pasi­ taiko I10 po perdengimu I " ir kitų retenybių, gamtos stebuklų, keistenybių ir t.t. P1 statusų [turi] senatorius

[Octojbris 29-o i dienos rytų išvykome iš Niurnbergo, nakvojo­ me už 4 mylių Rodo' kaime. Rytojaus dienų, die 30-tų, nukeliavę pusketvirtos mylios, val­ gėme imperatoriui priklausančiame mieste, kuris vadinasi Vaizburgas’. Civitas libera’, kaip ir Niurnbergas. Jį supa gynybinė sie­ na ir grioviai, račiau miestas nedidelis ir skurdus. Nakvojome už pusantros mylios nuo jo, Tišchorto* kaime. |Octo|bris 31-ųjų valgėme vienoje geroje užeigoje Monchieno’ priemiestyje. Šis grioviais ir gynybine siena sutvirtintas miestelis priklauso Noiburgo kunigaikščiui*. Pačiame miestelyje ir jo apy­ linkėse vėl gyvena katalikai. Čionykščiai žmonės in practiis kiek­ vieno daikto ypatingai excedunt’. Nakvojome užeigoje prie Cisterticntium' vienuolyno, kuriame yra ir abatas. Bažnyčia didžiulė ir turtinga, vienuolynas irgi už ne­ mažas lėšas pastatytas, didelis lyg koks miestelis. Aplink jj galinga siena ir grioviai. N|o|uemb|ris|: 1-ųjų, Visų Šventųjų dienų, šiame vienuolyne išklausę pamaldų pajudėjome [toliau). Už mylios nuo nakvynės vietos esantis miestas, kurį juosia solidi siena ir vanduo circumfluentis’, labai stipriai įtvirtintas, vadinasi Donoveriu10 ir priklauso Bavarijos kunigaikščiui. Kai per jj važiavo­ me, [jamej stovėjo, atiduodami mums pagarbų, keli šimtai išsirikia­ vusių sunkiosios kavalerijos raitelių ant žirgų (pro praesidio" priklau­ sančių). Karininkas, nulipęs nuo arklio, pasveikino JM kunigaikščius. Priešais juos grojo kareiviška muzika. Jie palydėjo mus už miesto, j laukus. Prie vartų šuo ordine" būgnais ir švilpynėmis grodami stovėjo pėstininkai, priešais pravažiuojančias karietas [patraukdami j šalį) sukryžiuotas ietis, ergo" šitaip atiduodami honoris". T Rodi (vok.) F Wcificnbuig (vok-l 1' laisvasis miestas f Treuchtlingm (vok.) P Monhcim (vok.) P Pily­ pas Vilhelmas Wittclsbachas (1615 II 27-169009 12), Neuburgo kunigaikštis (nuo 1653), Reino

pfalcgrafas ir riektomis (nuo 1685) P kainomis kiekvieno daikto ypanngai pasižymi P cistersų P ap­ linkui tekantis F° Donausvorth (vok.) I" įgulai P1 sava rikiuote P’ taigi P* pagarbų

60

Prie šio miestelio pervažiavome per Dunojų, kuris baisiai srau­ nus ir gilus. Nukeliavę dvi mylias valgėme Norendorfo kaime. Nakvojome už dviejų mylių [...j kaime, kuriame Vėlinių dieną klausėmės pamaldų. Ant altoriaus buvo padėtos trys kaukolės in memoriam mortis1. Moterys j bažnyčią nešėsi dubenis su miltais ir obuoliais, ir kiekviena priešais save turėjo uždegtą deglą. Kapinė­ se, prie kapų, jos puoduose degino kadagius, klūpodamos ir mels­ damosi, in quem finem1, negalėjome žinoti. Tą pačią dieną, tai yra [Nouemjbris antrąją, pietų sustojome Aušpurgc, kuris alias1 lotyniškai vadinasi Augusta Vindelicorum*, (važiavome j jj publice, pro mote*. Vykstant pro rotušę grojo ka­ reiviška muzika; prastuomenė ir kareiviai mus su muzika pasitiko ir prie miesto. Vos tik pasiekėme (užvažiuojamuosius) namus, tuoj pat magistratas atsiuntė JM kunigaikščiui sveikinimą, teirauda­ masis, kada galėsiąs juos priimti. Po pietų važiavome pas auksakalius, kur matėme daug gražių papuošalų: medalionų - vienas iš jų buvo vertinamas 2 0 tūkstan­ čių tvirtųjų talerių, kitas - dvylika šimtų raudonųjų auksinų; tre­ čias, iš gludinto krištolo ir brangakmenių, (rėmimas sidabru ir auksu - trisdešimt tūkstančių. (Taip pat matėme) laikrodžių, labai bran­ gių, negirdėto originalumo: vienas iš jų kainavo tūkstantį raudo­ nųjų auksinų, antras - šešiasdešimt tūkstančių tvirtos monetos; ir daug kitų originalių meistriško darbo papuošalų, kuriuos sunku ir surašyti, kadangi garsesnių už Aušpurgo auksakalių ir laikrodi­ ninkų in Europa* nerasi. |Noucm]bris trečioji. Rytą atėjo magistrato atstovai pasveikin­ ti JM kunigaikščio ir įteikti jam dovanų. Juos išlydėję, JM kuni­ gaikščiai iškilmingai su raitelių palyda nuvyko j tėvų dominikonų bažnyčią, kurioje du didžiuliai altoriai ir visa bažnyčia in duas’ I' priminti mirčiai P kokiu tikslu P kitaip P Vindelikų Augusta, Augsburgas P kaip

įprasta, iškilmingai P Europoje P j dvi

dalijasi partes1. Išklausę Šv. Mišių, kunigaikščiai važiavo j tėvų benediktinų bažnyčią2; po Mišių kunigas abatas mus nusivedė į zakristiją, kur parodė daug vertingų relikvijų. Be kitų, jau šešis šimtus metų šioje bažnyčioje ilsisi didžių šven­ tųjų Udalriko ir Afros nesuirę kūnai; taip pat šv. Afros tarnaitės, sudegintos dėl tikėjimo, ligi šiol nesuirę [palaikai], šioje bažnyčio­ je taip gausu šventų relikvijų, kad ten, kur choras, ir priešais alto­ rių žemė gali būti pavadinta sancta1, nes vien šventųjų kūnai guli. Tenai matėme taip pat kryželį, panašų j Kavalieriaus kryžių, kurj vieno karo žygio metu angelas iš dangaus perdavė šv. Udalrikui. Kai šis juo peržegnojo priešą, tuojau pat mūšj laimėjo*. Tas kryže­ lis atrodo kaip medinis, tačiau nėra vien iš medžio; ir dabar jam būdingos dotes1, kad išvaiko nubes*, ir daug ligų prie jo prisilietus praeina, šia ypatybe pasižymi ir šv. Udalriko rūbai, kurie ligi šiolei per tiek laiko išliko sveiki ir, nors du šimtus metų išgulėjo žemėje, incorrupt[a|e' buvo iškasti. Toje bažnyčioje taip pat yra rūsiukas, kuriame tokia žemė, kad pelės ir žiurkės stimpa, jeigu jos kur padėsi. [Nouemjbris ketvirta diena. JM kunigaikščiai Šv. Mišių klau­ sėsi toje pat bažnyčioje dalyvaujant daugybei žmonių ir visam ma­ gistratui. Iš ten nuvyko prie siurblio, kuris visam miestui pompuoja vandenį: storesniais nei pabūklų galingais ketaus vamzdžiais vanduo artificiosissimo modo' pompuojamas j šimtas trisdešimt astuonių žingsnių (juos po to lipdamas suskaičiavau) aukštyje esan­ čią galingą vonią. Iš čia milžiniška srovė krinta j baisiai storą ketaus vamzdį, o iš jo dispergitur* į visus miesto šulinius, kurių vien dide­ lių, originaliai iš ketaus padarytų, su išlietomis figūromis yra apie dešimt, neskaitant esančių kiekviename name. Paskui mus nuvedė ad secreta10 šio miesto. Vos tik į tą vietą atvykome, tuoj pat nullo apparente" patys atsivėrė vieneri vartai, 1’ dalis I1 šv. Ulricho ir Afros bazilika H šventa I* pasak padavimo, šv. Ulrichas (lot. Ūdairicus, X a. gyvenęs Augsburgo vyskupas) sulaikęs miestą

puolusią vengrų kariuomenę V savybės I* debesis F nesu­ gedę I* išradingiausiu būdu T paskirstomas I10 į slaptąją dalj I " niekam nesirodant

paskui ir antri. Einame toliau: staiga mūsų akyse savaime ima leis­ tis virš gilaus griovio pakeltas tiltas. Ir taip patogiai nusileido, kad daugiau negu 10 0 žmonių juo perėjome; paskui vėl tokiu pat būdu pakilo - grįžti atgal buvo neįmanoma. Toliau eidami radome sto­ ginę, kurioje dveji vartai irgi patys atsidarė ir, vos mums įėjus, su dideliu smarkumu vėl užsitrenkė. Jeigu kas būtų norėjęs juos su­ laikyti, tikriausiai būtų nukirtę rankų, arba, jeigu kas ruo metu, kai jie užsiveria, pro juos eitų, tikriausiai per pusę perkirstų. Ten pat ir varpelis ėmė pats skambėti. Paskui mus nuvedė ant kalno ir parodė, kaip visa tai et qua arte factum1. šitai apžiūrėję, grįžome j užvažiuojamus namus. Tądien JM ku­ nigaikštis surengė vaišes miesto vyresniesiems ir kunigui abatui. [NouemĮbris 5-ta diena. Ryte Šv. Mišių JM kunigaikščiai klau­ sėsi Canonicorum Rcgulariunr bažnyčioje. Čia ant altoriaus sto­ vi ciborijoje uždaryta monstrancija su Ostija, kuri jau prieš 400 metų virto kūnu. Ir dabar ji [taip] atrodo, lyg [iš tikro] būtų šviežutėlis kūnas: kruvinas, raudonas it vaškas. Quod minim*, kad kas metai undecima Mai* ji atsinaujina ir vėl [panėši] į ką tik iš kur nors išpjautą gabalėlį kūno. Matėme nemažai ir kirų relikvijų. Iš čia nuvykome j rotušę, kuri labai turtinga ir originali. Salės papuoštos lipdiniais; dvi iš jų labai gražios, [jose stovi] gryno mar­ muro stulpai su skaistvario pagrindais ir viršūnėmis; gausu ¡vairių originaliai įrengtų kambarių - vienu žodžiu, buvo j ką pažiūrėti. Ten magistratas pasveikino ir priėmė JM kunigaikštį. Paskui lankėmės arsenale, kuris labai gražiai pastatytas; [statinys] penkių aukštų, ir visi jie pilni ginklų. Pirmas aukštas pri­ kimštas vien patrankų. Antras - šautuvų ir kirasų. Trečias aukš­ tas - alebardų, dalgiakirvių, valakiškų kardų, puskirasių ir kitų rankinių ginklų. Ketvirtame irgi daug puskirasių ir įvairių šautu­ vų. Penktame aukšte - priekinės ir užpakalinės pėstininkų skarI* ir kokiu būdu padaryta P regulinių kanauninkų

I* kas įstabu P gegužis vicnuoliktą

dot, geležiniai šalmai ir ietys. Buvo tvirtinama, kad šių ginklų už­ tektų kelioms dešimtims tūkstančių šarvuotų karių. Reversi1j užvažiuojamuosius namus. (Tada| pas JM kunigaikš­ tį pietų atvyko ponai magistrato nariai. JM kunigaikščio buvo tractati’ ir minėtojo Canonicorum Regularium vienuolyno vyresnieji. [Noucmjbrìs 6-oji diena. Rytų JM kunigaikščiai važiavo j ka­ tedrų; išklausę šv. Mišių, kanauninkų buvo nuvesti j zakristijų, kurioje matė įvairių relikvijų. Tarp kitų - iš sidabro išlietus Svenčiausiųjų Mergelę su Viešpačiu Jėzumi - aukštesnę nei pusantro vyro statulų. Jos krūtinėje palikta vieta, kur saugomas tikras Šven­ čiausios Mergelės diržas, kuriuo Ji juosdavosi. Paskui važiavome pas vienuoles, kurios vadinamos kanauninkemis. Kai ¡ėjome j bažnyčių, jos laukė mūsų pne durų j vienuoly­ nų. šios vienuolės vilki pasaulietiškai ir gali ištekėti, jeigu Dievas joms leidžia sutikti draugų. Kavalieriams galima su jomis bend­ rauti, galima įeiti j vienuolynų, yra net kambarys, panašus j vaigomųjj, kuriame galima maloniai pabūti, su jomis pašokti. Tik pane­ lė vyresnioji vienintelė ligi mirties turi likti netekėjusi, nes prisiekia būti skaisti, tačiau ir jinai eum dispensa1šventajam Tėvui gali ište­ kėti. Eidamos giedoti chore, jos velkasi juodus abitus, panašius į pasauliečių kunigų. |šj vienuolynų nepriima nieko, išskyrus netur­ tingas bajoraites; kol jos čia būna, joms užtikrinamas vidum et amidum4 bei kraitis, jeigu [vėliau] teka už vyro. Jų bažnytėlė graži, vienuolynas didelis, ir jame labai smagu gyventi. {Nouemjbris 7-ta diena. Pas JM kunigaikštienę apsilankė gra­ fienė Šezman-Fukerova. [Nouem]bris 8-ta diena. Vakare iš Aušpurgo buvo išsiųsn mūsų vežimai, o [Nouemjbris 9-tos dienos rytų ir mes patys išvykome reda Inšpurgo1link. Mylių nukeliavę, valgėme Auštetcno4 kaime. Nakvo­ jome dar už 2 mylių Lcfclto kaime. Rytojaus dienų šv. Mišių klausė­ mės tėvų reformatų bažnyčioje. 1' Sugrįžome F pavaišinti 1' leidžiant r drabužis ir maistas

f Innsbruck (vok.) P Haunstetten (vok.)

[Nouemlbris 10-ta diena. Maitinomės už pusketvirtos mylios, dar dvi mylias keliavome ligi nakvynės vietos - Ohcnfurcho kai­ mo. Iš čia pasilypėjus ant kalvos puikiai matyti Tirolio kalnai, ap­ snigti šlaitai, nors iki jų dar buvome distantes1 7 mylias. [Nouemlbris 11-oji diena. Nukeliavę dvi mylias, važiavome per miestų, vadinamų šavgienu1, priklausanti Bavarijos kunigaikščiui. Jis apjuostas gynybine siena, gerai aprūpintas kariuomene, kuri išsirikiavusi laukė atvykstant JM kunigaikščio. Turgaus aikštėje fontanas. Miestas ant gražios, lyg de industria’ supiltos kalvos. Pavažiavę mylių, maitinomės ir nakvojome Rotenbacho* užeigo­ je, priklausančioje kunigams Canonicorum Rcgularium, kurių vie­ nuolynas in proximo1. Toje užeigoje, viršuje, įrengta didelė pailga salė, kurioje šv. Martyno dienų radome bavarų šokius šokančius kaimiečius pro more mo*. Circiter penkiasdešimt porų trypė gro­ jant būgneliui ir švilpynei - baisiai juokingai ir baisiai smarkiai. Mums, šalimais pravažiuojantiems, atrodė, kad ten popieriaus ma­ lūnas arba kitas koks vandens įrenginys. Išklausę bažnyčioje Sv. Mišių, [Nouemlbris 12-tų dienų, nuvažiavome dar tris mylias, ir visa mūsų virtinė sustojo nakvynei užeigoje prie Neteliu' vadina­ mo vienuolyno. In spatiis’ tų trijų mylių važiavome tarp aukštų kalnų ir uolų. Ypač vienoje vietoje, [kur galėjome keliauti tik] viena kelio puse, pravažiavome pro [tokių] aukštų uolų, kad a latere10 mums atrodė eum metu" esanti summae altitudinis" ir kad labai virš mūsų eminebat perpendiculariter". Prie tos uolos [buvo] pritvirtinta maža koplytėlė su Nukryžiuotuoju ir šventais paveikslais, o aukš­ tai in latere tos pačios uolos artificiose" prikalus kryžius. Kitoje kelio pusėje irgi [buvo] aukšta ir laiba uola; prae nimia altitudine“ ji atrodė ad similitudinem" kupranugario kuprų ir, vere” . 1' nutolę I1 Schongau (vok.) I* tyčia I4 Rottenbuch (vok.) P greta P pagal savo papročius T apie P Ettal (vok.) P atstu­ mų, kelių P“ U šono P 'k eld a ­

ma baimę I " didžiausio aukščio I " statmenai iškilusi grėsmingai stūksojo P* išmoningai I " dėl per didelio aukščio P* panaši j P ’ iš tiesų

apsnigta et fruticibus1 vietomis apaugusi ad instar nubium1 iš tolo surrcxerat'. (Nouem)bris 13-ta diena. Mišių klausėmės toje pat bažnyčioje. Ji - rotundae formac4, joje resident1 tėvai benediktinai. Yra išlikę sveiki šeši šventųjų kūnai, vieni iš jų - sėdintys altoriuose, o kiti gulintys. Ten pat matėme Švenčiausiosios Mergelės statulą iš alebastro, o gal iš balto marmuro, ambiguum*. Tą statulą prieš 347 metus angelas, pasivertęs šv. Benediktu, Romos imperatoriui Liudvikui IV7, pavargusiam nuo karų tarp provincijų, in consolationem et subsidium prodigiosc obtulit1. Jis ducibus Bavariae’ buvo išrinktas im­ peratoriumi. Taigi minėtojo Liudviko žirgas triskart klaupėsi prieš tą šventą paveikslą, ten, kur dabar (stovi) didysis altorius. Todėl šis motus miraculo10 paaukojo lėšų šioje vietoje, kur buvo spelunca latronum ", pastatyti bažnyčiai ir įsteigti vienuolynui. Leidžiantis nuo to kalno pusę mylios tęsėsi praecipitia1* ir bai­ sios bedugnės, pro kurias veda siauri summo ¡tupėtu11 nuo kalnų krintančio vandens išgraužti keliukai, propter securitatem14 keliaujančių per šiuos kalnus sutvirtinti mūru. Notandum, kad vie­ noje kalnų pusėje in umbra solis” - sniegynai, speigas, atšiaurūs vėjai, vienu žodžiu - žiema. O iš kitos pusės, e diametro14 saulę esančioje, - šilta, aer amoenus” , žolė, (visur) žalia, žydi gėlytės. Kanais oras taip skiriasi, kad per intervalla" kelių arba keliolikos žingsnių vėjas arba šiltas, arba šaltas ir labai atšiaurus pučia iš tarpukalnių secundum operationes solis montes versus” . 1’ ir krūmais F kaip debesys I1 stūksojo F apvalios formos P re­ ziduoja P neaišku lT Liudvikas IV Wirrelsbachas (apie 12831347), Bavarijos kunigaikštis, 1314 išrinktas šv. Romos Im­ perijos imperatoriumi, 1328 vai­ nikuotas Romoje F norėdamas paguosti ir pagelbėti, stebuklin­

gai perdavė F iš Bavarijos ku­ nigaikščių F° stebuklo paveiktas F 1 plėšikų irštva F1 pavojingai nuožulnios, stačios vietos FJ di­ dele jėga lH dėl saugumo I " še­ šėlyje nuo saulės F 4 priešais FT malonus oras I11 atstumu F4 priklausomai nuo saulės padė­ ties kalnų atžvilgiu

Valgome už mylios, Ponenkircho1 kaimo. Nakvojome dar už pusantros mylios Mitsaldo1 kaime, vis dar Bavarijos Kunigaikš­ tijoje. [Noucm]bris 14-ta diena. Sekmadienį šiame kaime išklausę Šv. Mišių ir papietavę, išvykome link alias’ tvirtovės vartų: (jie įrengti] tarp nepasiekiamų kalnų, pro kuriuos neįmanoma nepas­ tebėtam prasmukti nei jų aplenkti (nors ir keliasdešimt mylių kelio sukartumei). Tų vartų praesidium* ir visi gynėjai nedrįsta ullum' praleisti be Inšpurgo žinios ir leidimo. Ir mus ne iš karto pralei­ do - tik gavę Inšpurgo sutikimų. T a juosta, kur baigiasi Bavarijos kunigaikštija, vadinasi Šcrnckas*, toliau continuatur7 Imperija. Nakvynės sustojome už mylios, Giecseldo* kaime, priklausan­ čiame Imperijai. Čia brangus šienas, valstiečiai habitu ir kalba ex­ primunt* žydus. Moterys dėvi trumpus ligi kelių rūbus. [Noucm]bris 15-toji diena. Šventų Mišių klausėmės to paties kaimo bažnyčioje, apie kurių pasakojamos originales10istorijos apie Osvaldų Milserj. Prieš 293 metus jis norėjo priimti Švcnčiausiųjj Sakramentų. Kai atsistojęs prie altoriaus su kepure ant galvos, pui­ kybės kupina širdimi, ketino priimti švcnčiausiųjj Viešpaties Kū­ nų, tai, kai tik švcnčiausiųjj Sakramentų įsidėjo j bumų, kaip mat uola jj ėmė gyvų ryti (mat bažnyčia pastatyta ant uolos). Kai jau iki kelių buvo j uolų įstrigęs, suvokė, kad permissu D e i" dėl puiky­ bes grimzta, tad ranka griebėsi altoriaus, o šis (nors buvo iš akmens) lyg tešla prasiskyrė. Tada, aiškiai suvokęs savo nuodėmę ir tai, kad misericordia Dei” dar nesuplėšytas, ėmė atgailauti, palikda­ mas uoloje kojų iki kelių vestigia” , o altoriuje - rankų, kas eviden­ tissime apparet1,1. Ligi šiol taip pat yra išlikęs Sakramentas magnis indies exemplis clarens” , ir jame matyti dantų impressiones” . I1 Garmisch-Partenkirchen (vok.) H Mittemvald (vok.) P tarsi ko­ kių l*jgula P ko nors P S ch arnitz (vok.) P tęsiasi P Scefeld (vok.) T primena P° tikros.

autentiškos T ' Dievo valia P1 dėl Dievo gailestingumo P 1 pėdsa­ kus P* aiškiausiai matyti P ’ diena iš dienos garsėjanti didžiais stebuklais P* žymės

Ten pat, už keleto laukų, tvenkinio viduryje stovi gražiai pasta­ tyta koplyčia, į kurią perkeltas stebuklingas kryžius, šis kryžius prieš dvidešimt kelerius metus tris kartus prakalbo j žmones. Ypa­ tingai - j vieną raišą senį, ir šiais žodžiais: „tibi disco surge“ 1. Ir jis sulig šiais stebuklingais žodžiais atsistojo ir pasveiko nuo raišumo. Ū kus keturioms mylioms ligi Inšpurgo alias Ccniponti2 susto­ jome pietų. Prieš Inšpurgą labai aukštos ir stačios uolos - it sienos. Vienoje iš jų buvo matyti imperatoriaus Maksimilijono’ stebuklingai pa­ statytas sidabrinis kryžius. [Jis skirtasj prisiminti atsitikimui, kai vienos medžioklės metu imperatorius, in praecipitium* nuo šio kal­ no krisdamas, buvo stebuklingai užkeltas ant akmens - Dievo ran­ kos apsaugotas nuo nelaimės. Hoc mirum’, kad skylė, į kurią tas kryžius įstatytas, vos įžiūrima it siena nugludintos uolos viršūnėje. Niekas negali suvokti, kaip jj ten pastatė ir užkėlė, kadangi ši vieta omnium iudicio4 atrodo nepasiekiama. T ą pačią dieną atvykome j Inšpurgą. Šešiolikta diena. Šio miesto sericm et dignitatem pereurrimus7, kadangi hacc urbs ėst metropolis’ Tirolio Kunigaikštijos, o Arlcikunigaikštija ne veltui vadinama: inde originem suam habet totą domus austriaca’ . Miestas [jsikūręs] inter potentissimos Montes Tyrolienses10 prie tekančios iš šių kalnų Iznaro11 upės. J j patj et suburbtum12 juosia gynybinė siena. Pats miestas, esantis mūro viduje, nėra didelis, tuo tarpu priemiesčiai nusidriekę toli, juose tankiai pristatyta namų, ir labai ankštos gatvės. Tačiau nemažai ir gražių namų bei bažnyčių. I' „sakau tau: kelkis“ P kitaip Ceniponto P Maksimilijonas I Habsburgas (14 5 9 -1 5 1 9 1 , 5v. Romos Imperijos imperato­ rius (1 5 0 8 -1 5 1 9 ) I* j bedugnę I' stebuklas tai I* visų nuomone I7 perbėgame garsių paminklų

eilę 1' šis miestas yra sostinė P iš čia yra kilusi visa austrų val­ dančioji dinastija l 1Dtarp galin­ giausių Tirolio kalnų I11 Inn, T . Bilcvičius, matyt, painioja šią upę su šiek tiek anksčiau jo kirsta upe įsa r I12 priemiestį

Mums ten esant akademijoje (anksčiau buvusioje jėzuitų kole­ gijoje) introducebatur' su šv. Tėvo ir imperatoriaus privilegijomis. Mes irgi šioje introdukcijos ceremonijoje dalyvavome, kadangi solemnissimc hie actus1 buvo atliekamas viešai pro ut mos ėst1, kadan­ gi ši Akademija invalescit siquidem* ir cum studiis. Ten pat omnia possunt kavalierių acquiri exercitia’, kurioms statomos puikios mū­ rinės salės, atskiros kiekvienoms exercitium4; šalia tos vietos - spa­ tium Scholae Equestris1. Be to, joje dvi kalbos comparatur*: vo­ kiečių aukštaičių ir italų, (tai] fructus’ , nes beveik kiekvienas iš paprastų žmonių moka šias dvi kalbas et utitur illo10- čia pat italų siena. Todėl populosa incipit esse haec Academia". Yra dar viena observatione digna raritas'1, pastatyta antiqui­ tu s " Tirolio kunigaikščio nomine Fndenci, quae hucusque asser­ vatur". T ai auksinis vieno namo, kuriame vyksta miesto teismai et co nsilia", terasos stogas, padengtas iš auksinės skardos iškalto­ mis čerpėmis. Dabartinis imperatorius norėjo spoliare'*, tačiau ne tik šio miesto, bet ir visos Tirolio Kunigaikštijos prašymai praeva­ luit'1, kad šis antiquitatem " jiems nebūtų atimtas. Minėtasis na­ mas stovi turgaus aikštėje. Tų dienų JM kunigaikščiai iškilmingai važiavo | parapijos bažny­ čių, kurioje yra stebuklingas, labai vertingas ir garsus paveikslas. Pas JM kunigaikštj buvo atvykęs pietų JM grafas Spary, šio miesto praepositus" ir visos Tirolio Kunigaikštijos gubernatorius. Pavakarį JM kunigaikštienę aplankė įvairios damos, tarp kitų ir minėtojo grafo žmona su dviem dukterimis. Vienų dienų praleidę šiame mieste, 17-ųjų dienų išvykome kitur. 1' buvo supažindinama P kuo iš­ kilmingiausiai šis veiksmas P kaip yra priimta P labai stiprėja ir stu­ dijomis; Insbniko universitetas bu­ vo įkurtas 1669 P gali vykti visos kavalierių pratybos f pratyboms p jodinėjimo mokyklos turnyrų vieta, aikštė P vartojamos T da­

roma su nauda P° tuo naudojasi I " šioje Akademijoje pradeda (stu­ dijuoti) itin daug žmonių I " verta pamatyti retenybė P’ senovėje P* vardu Frydrichas, kuri iki šiol saugoma P* tarybos posėdžiai P* nupiešti P1lėmė P* senovinis objektas P* valdytojas

Čia pat už pirmųjų [miesto] vartų užėjome į tėvų pranciškonų bažnyčių, kurioje sepultura totius domus austriacae', visų laikų imperatorių nuo tada, kai šis miestas tapo sedes domus austria­ cae1. Iš abiejų bažnyčios pusių stovi didžiulės puikiai padarytos ex metallo5 išlietos - statulos; vienos in togis c[a]csareis'1, kitos su šarvais. Tarp jų yra ir kunigaikštis Gotfrydas’, kuris expugnaverat I[he]ruzalem et venerat in possesioncm* Šventąją Žemę. Jo statula atrodo taip: visas apsiginklavęs, o galva papuošta erškėčių vaini­ ku. Statulų numerus 2 8 ’. Yra ir žmonių statulų su labai keistais apdarais, qual[e]s* tais laikais dėvėjo. In medio’ bažnyčios, netoli didžiojo altoriaus, stovi juodo mar­ muro Mausoleum Maximiliani Caesaris10, su balto marmuro ta­ bulas", kuriose gan meniškais raižiniais expressa" jo omnia praec­ lara facinora". Dešinėje bažnyčios pusėje, viršuje, yra koplyčia, j kurią lipama laip­ tais. Jo s altoriuje stovi didžiulė iš sidabro išlieta Švenčiausioji Merge­ lė, vadinama Numylėtosios Mergelės statula; altorius irgi visas sidab­ rinis - net ir durelės, kuriomis užsiveria, yra iš sidabro. O iš sidabro lietų angeliukų, statulų - circum drea su insignia assimilationis B|eatae | V[irginis]'\ Ir sienos sidabrinėmis skardomis papuoštos. O kairėje pusėje klūpo Maksimilijonas, ginkluotas, eodem opere et artificio11 išlietas iš sidabro - irgi nemaža statula. Visa tai: savo kapą ir koply­ čią, - jis pats gyvas būdamas už nemenkus pinigus curavit fieri". Ten pat išklausę šv. Mišių, pavalgyti sustojome už 3 mylių, M aternoje". Nakvojome Auten C reso" kaime už pusantros my­ lios nuo tos vietos, kur buvome sustoję pailsėti. 1' visos austrų valdančiosios dinas­ tijos kapavietė I2austrų dinastijos buveinė F iš metalo F su impera­ torių togomis F Žemutinės Lota­ ringijos kunigaikštis Gotfrydas Bujonietis (apie 1060-1100) F užka­ riavoJeruzalę ir užvaldė F skaičius yra dvidešimt ašruonios F kuriuos

F viduryje F° imperatoriaus Mak­ similijono mauzoliejus I" lemomis F2pavaizduoti I1’ visi garsūs dar­ bai T’ su Švenčiausiosios Mergelės priėmimo ženklais - iš visų pusių F* tokia pačia technika ir stiliumi F‘ pasirūpino padaryti F’ Matrei (vok.) I " Greis (?; vok.)

Aštuonioliktą dieną maitinomės už 3 mylių, Širceno1 kaime. Kadangi vėlavome, ten pat turėjome ir nakvoti. Devyniolikta diena. Dėl sunkaus ir prasto kelio kalnais vėluo­ dami pavalgyti, pavakarę sustojome Brikscno1 mieste. Nors miestas ir nedidelis, bet jame gražūs namai, o jis Įsikūręs linksmoje vietoje. Čia Brikseno vyskupų ir visos kapitulos rezi­ dencija. Vyskupo rūmai nemaži ir labai tvarkingi. Katedra - it trys didžiulės bažnyčios, intus1 graži savo puošyba et apparamento templi1, suplanuota taip, kad iš vienos [patalpos] galima patekti j kitą, lyg kapinėse, ir kiekviena pasižymi individualiu discrepan­ tiam' - labai išradinga, dar tokios nebuvau matęs. Mieste gausu visko quo ad victualia*, yra ir kromelių, nors jie ne itin turtingi, tačiau pakanka visko quae sunt nessaria ad frequentiorem usum7. Per medium' miesto garsiai šniokšdama teka labai srauni nemaža upė. Dvidešimtą dieną [JM kunigaikščiai] šiame mieste klausėsi pa­ maldų; dėl labai blogo oro sunku buvo pajudėti toliau. Tad visą dieną praleidome in loco’ . Tu o tarpu rytojaus dieną, tai yra ĮNoucm]bris 21-ąją, išklausę šv. Mišių ir pamaldų, pavalgyti važiavome j Klousino'0 miestelį, esantį už 2 mylių nuo nakvynes vietos. Važiuodami pakeliui matėme gyvatę extraordinariam ", išmar­ gintą didžiulėmis dėmėmis. Ji nebuvo labai ilga, tačiau in cras­ su m " nemažesnė už quadrupes". De qua fertu r", kad jeigu žmo­ gus ant jos inadvertenter" užmintų, privatur auditu sine ulla spe recuperationis", bet [ši gyvatė) non apparet1’ iš urvo, tik ad maxi­ mas tempestates" po stipraus lietaus. 1' Sterzing (vok.)/Vipiteno (it.) P Brixen (vok.)/Bressanone (it.) P viduje, iš vidaus P šventovės įranga P skirtumu P kas reikslinga prasimaitinti F kurie būtini « k in eliam vartojimui I1 per vi* durį r vietoje I10 Klauscn (vok.)/

Chiusa (it.) I " nepaprastą P* per storumą I " keturkojį lt4 apie ją pasakojama I 11 per neatsar­ gumą lu prarastų klausą be jokios vilties susigrąžinti l,r nciilenda lu per didžiąsias audras

Nakvynė kaime už pusantros mylios. Dvidešimt antr^ dieną valgėme ir nakvojome Podeno1 mieste. Miestas gynybinis, jame gausu quo ad omnia1. Gražios gatvės, pui­ kūs namai et populosa civitas1. Dvidešimt trečiąją dieną valgėme už pusantros mylios, užeigo­ je, kuri vadinama a San Floriani. Nakvojome Neimarko miestely­ je už pusantros mylios nuo ten, kur ilsėjomės. [Nouemjbris 24-tą dieną pavalgyti sustojome už 2 mylią Į...J kaime, čia ir valstiečiai jau kalba itališkai. [Aplinkui] neapsakomai didelės uolos - ir pavojingos, kadangi sutrūkinėjusios krinta ant kelio, o išsilenkti jų neįmanoma, nes labai siaura, tiek spatium* tarp uolų, kiek užima siauras kelias. Tądien priešais mus nukrito uolos nuolauža, tokia didelė kaip vidutiniška troba. Antra tokia skeveldra, pataikiusi j vežimą su tirolietišku vynu, išvartė statines ir sulaužė vežimą. Žmonių ir ark­ lių, kurie buvo šalia, providentia Deo’ neužgavo. Tą pačią dieną įvyko beveik stebuklas: kai mes, priekyje lojantys, ir kavalerijos būrys (jis visada prieš pat karietą joja) aplenkėme pirmąją karietą, kurioje sėdėjo JM kunigaikštienė, ant rodiklio ir arklių užkrito didžiulis uolos gabalas, o jo nuolaužos nubloškė nuo ožio vežiką. Stebuklas, kad šitokia didelė uola, kurios dvylika vyrų neįstengė nuo arklių atversti (kadangi po ja gulėjo gyvuliai ir grąžulas), su šitokia jėga atitrūkusi ir nukritusi nuo kalnų, nesutrynė arklių ir nesulaužė grąžulo, netgi jo nejskėlė. Vos tik nuo gyvulių tą uolą nuvertė, jie bematant sveiki atsistojo, tik vieno kojai šiek tiek kliu­ vo. Šį reiškinį vien tik omnipotentiae et misericordiae Divinae* ga­ lėjome priskirti. Tarp tų kalnų matėme daug srauniai tekančio vandens, kuris garsiai šniokšdamas krito žemyn. Per vieną iš tokių sraunių tėkmių teko važiuoti: ji j savo sūkurį įtraukė vežimą su arkliais, nunešė tolyn, o mūsų karietas iš šonų prilaikė šalia bridę vyrai. •' Bozcn (vok.l/Bolzano (ir.) F visko P gausu gyventojų P erdvės

P Dievo apvaizda P Dievo galybei ir gailestingumui

71

Nakvojome u i 2 mylių. Tridente1. |Nouem]bris 2 5 -tąją, šv. Kotrynos dieną, pamaldų klausėmės bažnyčioje, kurioje guli S. Innocentis Simonis, 4 metų vaikelio, žydų nukankinto u i tikėjimą, kūnas. Jis paskelbtas šventuoju, le­ gitur1 šventųjų gyvenimuose. Apsilankiau S. Mariae M aioris' bažnyčioje, kurioje vyko Con­ cilium Tridentinum*. Bažnyčia nedidelė, apytamsė, ant sienos ka­ bo paveikslas, kuriame pavaizduota šuo ordine1 visa Sacra Con­ gregatio1. Puikūs vargonai, labiau garsūs, negu brangūs. Tą dieną [užimti savo pareigas] vyskupijoje ir pilyje j Tridento katedrą atvyko vienas kanaunininkas - ad capessenda’ [...] Tri­ dento vyskupijos. Jo garbei visą naktį ir dieną anticipative' buvo šaudoma iš patrankų, (važiavo sine magna pompa’ viena pora ark­ lių, vienas sėdėdamas karietoje. Čia kitomis kalbomis jau nekalbama, vien itališkai, ir nors mies­ tas priklauso Imperijai, retą rasi kalbantj austriškai. Žmonės bai­ siai bjauriai rengiasi, ypač gražioji lytis ir seniausios moteriškės vaikšto vienplaukės žilomis galvomis. Miestas nelabai didelis, panašus j Inšpurgą. [Nouem]bris 26-oji diena. 5v. M išių klausėmės katedroje, ku­ rią prieš 1200 metų pastatė šv. Vigilijus, Tridento vyskupas. Čia ilsisi jo paties ir jo motinos, šv. Maksencijos, palaikai. Nemažai čia ir kitų relikvijų, tokių kaip: erškėčių vainiko spina10, visa šv. Je ­ ronim o koja, du šventųjų apaštalų pirštai, dalis kankinės šv. Kot­ rynos palaikų ctc. etc. Nukeliavę pusantros mylios pasiekėme Tridento vyskupui prik­ lausantį Perdrinės" kaimą, kuriame nakvojome. Tą dieną, kai išvykome iš Tridento, penketą itališkų mylių ko1' Trento (it.) P apie jį skaitoma P švenčiausios Mergelės Marijos I* Tridento susirinkimas (Katali­ kų Bažnyčios susirinkimas, padė­ jęs pamatus jos reformai, vyko

1545-1563) P savos sudėties P šventoji kongregacija (t.y. susi­ rinkimas) P užimti P be pertrau­ kos, ištisai P be didelio iškilmin­ gumo I10spyglys P‘ Perginė (it.)

pėmc j uolėtą kalną, į kurį vežimus traukė kaustyti jaučiai. Čia netoliese atsiveria baisi neišmatuojama bedugnė; nuo kelio aukš­ tyn kylančios uolos horribiles', apačioje immenso praecipitio1 ir nuo uolų šniokščiantis vanduo vienus ad metam', kitus būti labai atsargiais incitabat'. [Nouemįbris 27-oji diena. Tris vokiškas mylias nesustodami važiavome pavalgyti ligi Tridento vyskupui priklausančio Premoliano1, miestelio, kuriame ir nakvojome. |Nouem|bris 28-oji diena. Valgėme ir nakvojome už 2 mylių, tai pačiai vyskupijai priklausančiame Grinio* kaime. Buvome pri­ versti nakvoti, kadangi šioje vietoje paženklinta mylios pločio juos­ ta, skirianti limites Imperii’ ir Venecijos valstybę. Pro ją buvo įsa­ kyta nieko nepraleisti, ob metum' dažnai Lenkijoje pasitaikančių epidemijų, kol nebus gauta žinia iš Venecijos et facultate habita9. Šiose apylinkėse, kalnuose, labai daug vynuogynų, [jų pilna] visur, kur tik įmanoma, - niekur netrūksta. Geriamos savos ga­ mybos žalios (vario žalumo) sultys, nuo kurių visų utriusque se­ xus10jaunų ir senų apetitas pasidaro lyg jaučių. Kaimuose ir mies­ tuose žmonės gyvena neturtingai, varganai, kalba bei išvaizda jie panašūs į čigonus ir žydus. Graikiškų riešutų ir kaštonų pilni miškai; visose pakelėse auga kaštonai. Jų tiek daug, kad malkoms kerta. Avis ir ožkas (kurių begalė) valstiečiai gano ant labai aukštų ir stačių uolų. Kroviniams nešioti ir sau jodinėti valstiečiai laiko asilus. Duo­ nos ir pašaro arkliams turi mažai, kadangi trūksta dirbamos že­ mės. Jos tiek, kiek tarp sunkiai pasiekiamų uolų susikasa kastuvu; ten ir pasėja truputį kviečių. Dažniausiai duoną kepa iš turkiškų kviečių, todėl ji būna labai neskani. Dėl tantam inopiam" žemės vos pamatę tarp uolų panašią vietą, kad ir nepasiekiamą, labai pavojingai nusileidžia prie jos virvėmis, paskui ant jų kabodami I' baisiausios V didžiulė praraja •' bijoti P skatino I* Primolano (it.) P Grigno (it.) I’ Imperijos

sienas P bijant T gautas lcidimas I10 abiejų lyčių I" tokio trūkumo

74

kastuvu sukasa ir iš karto sėja iš pritvirtintos prie kūno sėtuvės. Ryžių turi sufficientiam', nes ir valstiečių tvoros, ir šluotos kam­ bariams šluoti - viskas iš ryžių. Kiaulės visos plikos ir juodos, kaip kad būna pliki šuniukai. (Noucm]bris 29-oji diena. Nukeliavę l mylią, nakvojome [...) kaime, primausiančiame Venecijai, prie pat sienos. Netoli šio kai­ mo eina minėtasis pasienis, tik čia nėra tokio praesidium ir tokios apsaugos kaip Imperijos pusėje. [Stovi] tik vartai su geležinėmis grotomis, (kurias prireikus] uždaro. Tądien komendantui iš Vene­ cijos atėjo žinia, kad ne tik mus praleistų, bet ir kiek galėdami parodytų humanitatis officia2. Taigi [Nouem]bris 30-tą dieną tame pačiame kaime išklausė­ me Sv. Mišių ir pravažiavę pro minėtus vartus nukeliavome vie­ ną mylią. Ten tarp dviejų vos akimis įžiūrimų uolų yra vartai, kuriuose iš kiekvieno vykstančio į Italiją imami muitai: po rau­ donąjį auksiną nuo arklio. Pusė tos sumos cedit1 imperatoriui, kita pusė - Venecijai. Vartų praesidium ir komendantas su pulku tarnų ir moterimis gyvena aukštoje uoloje, [kurios viršūnę] vos galima akimis įžiūrėti. | jo je esantj urvą vieni kitus, sėdinčius pintinėse, užtraukia virvėmis. Ir taip gyvena, dairydamiesi lyg kregždės iš savo lizdų. Nakvoti sustojome už 2 mylių, Karpcnos kaime. [Decem]bris 1-ą dieną, pavažiavę mylią nuo nakvynės vietos, lankėmės nedidukėje bažnyčioje, j kurią reikia lipti aukštais laip­ tais. Pravažiavus šią bažnyčią (joje klausėmės Šv. Mišių) baigėsi kalnai, atsivėrė laukai ir plačios lygumos. Išvažiavę iš kalnų, pasi­ jutome lyg naujai užgimę, kadangi daugiau nei keturias savaites circiter* keliaudami tarp kalnų, be dangaus virš savęs, nieko dau­ giau nematėme. Iš šonų uolos ir akmenys, priešais - labai siaura spatium’, kur eina kelias. Iš tokios nuobodybės ištrūkę j lygumas, patyrėme amoenitatem*, kadangi pamatėme italų rūmus su dauI' gausiai P žmogišką pastaugumą P atiduodama

I* maždaug P erdvė I* maiomimą

gybe puošnių sodų: nors buvo žiema, žaliavo kiparisai, laurai ir kiti medžiai. Alyvmedžių miškai in Decembri' buvo žali, anr me­ džių augo uogos, tai yra - alyvos. Summam1 mūsų akims attule­ runt amoenitatem’. |Deccm)bris 2-oji diena. Nukeliavę pusantros mylios pavalgyti sustojome Bosano* mieste. Miestų supa gynybinė siena; čia jau tik­ ras italų kraštas: visame mieste susilažinęs nerastumei krosnies, vien kaminai, prie kurių kartais ir pasišildoma. Miestas priklauso Venecijos valstybei. Sustojome už pusantros mylios, Citadelos’ mieste, kuris gerai įtvirtintas, apsuptas gynybinės sienos. J j ambiunt" grioviai su van­ deniu, (ant kurių] pastatyti du didžiuliai mūriniai tiltai. In hoc spatio7 kelio abejose pusėse (plyti] lygumos, sausa, daug rūmų ir sodų. Beveik kiekvienas ex populo' vyriškos gimines ne­ šiojasi šautuvų ir durklų. Valstiečiai be durklo iš namų nekelia ko­ jos. Vargingesni žmonės ir jų vaikai avi medines klumpes. Visur akmeninės tvoros, vynas ne pats prasčiausias - šeši soldai* už vynmaišj. |Dccem]bris 3-ia diena. Iki Paduvos10 (eina] keturios mylios ly­ gaus, bet gan prasto kelio tarp iškastų kanalų - prasto, nes labai molingo. Pakeliui matyti rūmai, sodai, (įvairūs] vaizdai, šuliniai et id genus" visų laikų važiuojant ypatingų džiaugsmų akims et ani­ mo faciunt12. Paduva - labai didelis ir gerai ¡tvirtintas miestas: |jj| vanduo, grioviai, pelkės circum dant". Ir tik vienu keliu galima j jų įvažiuo­ ti nieku būdu iš to kelio neišklystant, nes iš karto nuskęstumei. Jokio praesidium nei žmonių vartuose nėra, (nes čionykščiai] pasi­ tiki pačios tvirtovės gynyba et altissimac pači". Kol atvykę j mies­ tų pasiekėme rūmus, kuriuose turėjo apsistoti JM kunigaikščiai. ■ ' gruodžio mėnesį I1 didžiausių I' suteikė malonumų I" Bassano (it.) P Cittadclla (it.) I* juosia I’ šioje atkarpoje P ii žmonių r XU1-XIX a. italų iilingat. ati-

tikęs 12 denarų, arba '/„ liros I'» Padova (it.) I " ir panašūs j juos (dalykai] I " ir dvasiai teikia I " supa I " seniai galio­ jančia taika

daugiau nei dvi valandas per jj važiavome. | rūmus atvažiavome temstant. |Dcccm|bris 4-tąją, šv. Ksavero dieną, JM kunigaikštienė daly­ vavo pamaldose pas tėvus jėzuitus. Paskui iš tėvą jėzuitą su JM kunigaikščiu važiavome j Šv. Antano bažnyčią', priklausančią tė­ vams pranciškonams. Čia, šoninės koplyčios altoriuje, guli šio šven­ tojo corpus sanstissimum! . Koplyčia dekoruota labai meniškais balto marmuro lipdiniais, vaizduojančiais šio šventojo gyvenimą ir miracula’, kuriuos gyvas būdamas darė. Asmenys taip nulipdy­ ti, kad tapytojo ranka jokiu būdu geriau ją nepavaizduotą. Kita­ pus altoriaus akmenyje yra skylutė, kuri penetrat* iki šv. Antano karsto. Iš šios skylutės sklinda rožią ir žibuoldią kvapas - ir mes patys prie tos vietos applicando nares’ jj pajutome. Paduva vadi­ nama laimingu miestu, kadangi ir dabar quotidianis miraculis’ šio šventojo et maximis quidem gaudent’, šioje bažnyčioje labai daug koplyčią, altorią; ji pati irgi už nemažas lėšas extructus1. Netoli didžiojo altoriaus kabo šio šventojo paveikslas su jo atvaizdu |in] staturam magnitudinis’. Paskui mus nuvedė j zakristiją, parodė lobius ir relikvijas, kuriomis gaudent10 tenykščiai tėvai (pranciškonai|. Tarp kitą |ten buvo] šv. Antano liežuvis incorruptus", ku­ riuo šis zelocissime praedicavit Christum12. Iš ten važiavome j bažnyčią sub titulo’’ šv. Justinos. Ji naujai extructus, intrinsecus" dar ir dabar perficitur1’. Ši bažnyčia tokia didinga, kad nėra jai lygios Europoje (nors ir Romos bei Venecijos bažnyčią didingumu reikia admirari'*). Ji neapsakomai didelė: vie­ name jos gale stovinčiam žmogui kitame gale esantis atrodo labai toli. Visi altoriai, kurią baisiai daug, stebuklingai dekoruoti subti­ liais akmenimis: iš brangakmenią sudėlioti įvairūs asmenys, figū1' iv. Antano Paduviečio (1195-1231) I2 švenčiausiasis kūnas P stebuklus P eina I’ priglaudę nosis P kasdieniais stebuklais f ir, be to, dideliais džiaugiasi P pastatyta P žmo­

gaus ūgio l'° džiaugiasi P' ne­ sugedę*, sveikas P2 su didžiau* siu užsidegimu skelbė Kristą I” pavadintą lH pastatyta, vidu­ je I " baiginėjama, įrenginėjama P* stebėtu

ros er raritates; spalvotus akmenis applicando' taip viskas pavaiz­ duota, kad net ir labiausiai tyrinėdamas [nutartum], jog nuliam discrepantiam2 nuo subtilios tapybos. Šventųjų kūnų begalės, beveik kiekviename altoriuje ilsisi šven­ tųjų palaikai. Didžiajame altoriuje guli šv. Justinos kūnas (sub cuius titulo1 ši bažnyčia), miraculis pollens1. Kitame - šv. Luko Evange­ listo, apaštalo Mato bei daugelio kitų kankinių, kurie [šiose vietose] buvo kankinami. Dešinėje bažnyčios pusėje išlikęs šulinys, kuriame prieš nu­ kankinant skandino ir kalino šv. Justiną. Einant bažnyčios priean­ giu yra duobė su išmūryta marmurine anga ir grotomis; [duobėje] guli in unum1 palaidota innumera multitudo1 šventųjų kankinių palaikų. Einant toliau stovi pirmoji in toto terrarum orbe’ apaštalams paskelbus katalikų et christianitatis' tikėjimą pastatyta koplyčia, [ėjus į šią koplyčią dešinėje jos pusėje [matyti] įmūrytas baltas ak­ muo, ant kurio pagonių laikais keli šimtai kankinių capite plecti, martiri[i] subiere coronam'1; gerai įsižiūrėjus ir dabar matyti šven­ tas kraujas, kuriuo dažnai šis akmuo buvo mazgojamas. Koply­ čios pakraštyje, žemėje yra lyg koks kalėjimas, kuriame buvo kali­ nami apaštalai, šventieji, vyskupai, kankiniai, šv. Justina et alii pro fide mirti destinati10. Koplyčios altoriuje stovi šv. Luko ranka nutapytas Švenčiau­ siosios Mergelės atvaizdas, panašus j mūsų Čenstochovos paveikslą. Pačioje bažnyčioje, didžiajame jos altoriuje, yra labai meniškas italų nutapytas paveikslas: vien už jo dclineaciją sumokėti S tūks­ tančiai raudonųjų auksinų. Regėjome dar daug kitų raritates et specialitates". Grįždami j rūmus matėme locum Academiae Paduensis11, kuri I' sudedant, komponuojant F jokio skirtumo F kurios vardo F didžiai stebuklingas F kanu F nesuskaičiuojama gausybė F višame pasaulyje F ir krikščionių

p nukirsdinti pelnė kankinių vainiką I1" ir kiti ui tikėjimą mirti pasmerkti I " retenybių bei įžymybių I Paduvos akademiją (*-T- universitetą. įkurtą 1222)

12

garsi italų žemėje, nes joje visos studijos, o labiausiai medica trac­ tantur1. [Oecemlbris 5-tą dieną, 5v. Antano bažnyčioje išklausę 5v. M i­ šių, nuvykome recta prie baržų (nes arklius ir vežimus, susiruošę j Veneciją, palikome Paduvoje) ir vos į penkias sutilpome. Tos bar­ žos panašios j gražius laivus su maloniais kambariais ir terasomis, jo s iš Paduvos 18 itališkų mylių kanalais plaukia tarp puikių rū­ mų, sodų, nepaprastų vaizdų. Tad plaukiant tas keliolika mylių, nepasitaikė vieta, kurioje nebūtų ko nors ypatingo visum et ani­ mum recreare'. Nakvojome pusiaukelėje tarp Venecijos ir Paduvos, vieno ba­ joro rūmuose prie kanalo. Kambariai tuose rūmuose labai saviti. Gausu ne tik įvairių puošmenų, bet ir paveikslų bei statulų. Sodas išties rinktinis. Citrinų, citronų, ¡vairių portugališkų apelsinų ja­ me (radome) abundantiam summam1. Taip pat dvi puikios galeri­ jos ir didelė koplyčia, kurioje klausėmės Sv. Mišių. (Dccem)bris 6-tąją sėdę j baržas continuando iter4 toliau plau­ kėme j Veneciją, vėl tarp neprastų rūmų ir sodų. Tarp kitų vieni rūmai buvo pastatyti naujos - žvaigždės - (ormos, proportione stellata1, labai savito [stiliaus), neįprasti. Iki Venecijos likus 2 itališkoms mylioms baigiasi kanalas ir pra­ sideda jūra. Iš čia Venecija - kaip ant delno, lyg jūroje plūduriuo­ janti antis. Ne vienam šitai pamačius turėjo miram consideratio­ nem adferre4, kad toks didelis ir puikus miestas in fundo maris situm suum habet7. Likus dviems valandoms iki sutemų mūsų baržos priplaukė nuo­ stabius rūmus, kuriuose JM kunigaikščiai ir apsistojo. Juose yra gyvenęs karalius Henrikas' (kai iš Lenkijos vyko j Prancūziją už1' medicinos vyksta I1 akims ir širdžiai atgaivinti I1 didžiausią gausybę I* tęsdami kelionę I* pagal žvaigždės proporcijas I* stulbinantį reginį suteikti I7 įkurdintas ant jūros dugno

P Henrikas III Valua (Henri de

Valois), Lenkijos karalius ir Lietuvos d.k. (1573—1575), Prancūzijos karalius (15741589)

imli dominium')- Iš šių rūmų atsiveria vaizdas j didžiulį kanalą, kuriame matyti nuolat šmėžuojančios gondolos ir nesuskaičiuoja­ mi laivai. Sakoma, kad Venecijoje yra in numero1 trisdešimt tūks­ tančių gondolų, ir kiekvienoje iš jų po du gondolininkus. Jeigu miestui grėstų koks pavojus, jie visi privalo ex nunc in unum conf­ luere et defendere civitatem; ex nunc* turėtų jų prisistatyti trisde­ šimt tūkstančių. [Decemjbris 7-ąją visą dieną JM kunigaikščiai tvarkėsi, niekur neišvykdami, rūmuose; čia jie klausėsi ir Šv. Mišių. Vakare JM kunigaikščiai incognito4 važiavo į operą, kuri primo tądien buvo rodoma; ja pasidžiaugę, grįžo atgal. [Decemlbris 8-ta diena, švenčiausios Mctgelės Annuntiationis’ dieną pamaldų klausėmės tėvų pranciškonų bažnyčioje, kuri in­ trinsecus ypatingos formos ir didingai papuošta. Šioje bažnyčioje yra vieno Venecijos kunigaikščio mauzoliejus iš akmens, labai pra­ bangiai ir meniškai pastatytas. Mišioms in summo gradu4 iškilmingumo teikė itališka muzika, kuri magna copia' skambėjo chore. Italai į bažnyčią vaikšto ne melstis, o pasiklausyti muzikos ir tarpusavy pabendrauti. Bažnyčioje tanta observatio* altorių, prie kurių laikomos mišios - lyg mūsų karčiamose stalų. Žmonės po bažnyčią vaikšto, susiėmę už rankų, kalbėdamiesi, nusigręžę nuo altoriaus. Per abusum mos ėst’, kad visi stovi nugaromis j altorių, bendrauja tarpusavy, nepamatysi kalbančio poterius nebent kokj vargšą ubagą. Čia nėra tokio papročio (atsigręžti) j altorių, net jei didžiausių švenčių metu būtų expositio venerabilis10. Kai šią irre­ verentiam" pirmąkart pamatėme, atrodė keistai, paskui, taikyda­ miesi prie šio papročio, turėjome su jais de pari certare". I1sosto H suskaičiavus H tuoj pat vieton susirinkti ir ginti miestą; tuoj pat I4 slaptomis, neoficialiai I* Apreiškimo •* aukščiausiu laipsniu P didele jėga |* tokia gausa

T dėl piktnaudžiavimo (esa­ momis aplinkybėmis pasidarė] jprasta I10 rodomas šven­ čiausiasis I" nepagarbą I " vienodai elgtis

Tą pačią dieną dalyvavome vakarinėse pamaldose bažnyčioje sub titulo Incurabile1, kur damos gieda ir groja ¡vairiais instru­ mentais arte musica quam eruditissime1. Tad buvo galima prisi­ klausyti įvairių balsų ir melodijų. Po vakarinių pamaldų nuvažiavome j komediją, kuriai pasibai­ gus post delectamentum’ grįžome j rūmus. IDecemjbris 9-tą dieną Šv. Mišių klausėmės Švenčiausiosios Mergelės bažnyčioje sub titulo Alia Salute’ . Bažnyčia labai ištai­ ginga: intrinsecus balto gludinto marmuro statulos, labai subtiliai ir meniškai padarytos; kiekviena iš jų - yra ką considerare1. Visi altoriai taip pat subtiliai pastatyti iš gražiai sukomponuoto [įvairių rūšių] akmens. Po Šv. Mišių gondolomis plaukėme į tėvų benediktinų bažny­ čią, esančią kitoje miesto dalyje, ši bažnyčia taip pat prabangi ir didinga, joje daug vertų dėmesio raritates. Vėliau kunigas abatas mus nuvedė į vienuolyną, irgi labai pra­ bangų, daug kainavusį, pastatytą ant vandens. Aplink jį tiek erdvės, kad auga didžiuliai turtingi itališki sodai, o geroje vietoje aplink vienuolyną - vynuogynai. Vienuolynas neregėtai patrauklus: iš vie­ nos jo pusės matyti visas miestas, iš kitos - jūra, kuria plaukioja laivai ir baržos. Dar iš kitos pusės [atsiveria] vaizdas j sodus, žiemą vasarą savo žaluma džiuginančius akis, ir j kiparisus (kurių nenusa­ komai gausu). Tad undequaque’ iš kur nepažvelgsi, gali patirti sum­ mam amoenitatem'. Vienuolyne yra du kiemai, papuošti meniška arborum specialium’ kompozicija - didelė ir ypatinga puošmena. [Mums] taip pat buvo parodytas lobynas, kuriame daug įvairių relikvijų ir apparamentu[m)’ bažnytinio sidabro. Tarp kitų relik­ vijų bučiavome (tiesiai, ne pro stiklą) kankinio šv. Jurgio galvą. Ši bažnyčia ir vienuolynas pavadinti jo vardu. I1 tituluojamoje Incurabile F muzikuodamos kuo meniškiausiai F po pasilinksminimo F rituluojamoje Alia Salute; S. Marta

Delia Salute (it.) F pažiūrėti F iš kur tiktai F didžiausią malonumą F ypatingų medžių F atsargos

U ten sugrįžome į rūmus. Vakare vėl vykome į komediją, šįkart į kitą, po kurios sugrįžome non sine recreatione animi'. [Dccemįbris 10-oji diena. | Šv. Morkaus rūmus1 (juose reziduo­ ja Venecijos kunigaikštis, vyksta visi Venecijos Respublikos iura et consessus1), audiencijos iškilmingai atvyko Ispanijos pasiunti­ nys (kuris prieš keletą dienų savomis gondolomis plaukė ut moris su daugybe jį sutinkančių ir palydinčių bajorų). Ten jis (buvo) ex­ ceptus* Venecijos senatorių (pastarieji visi uno habitu incedunt1: damasko, karmazino togomis su apvadais, panašiais į sabalų), ku­ rie jj išsodinę iš gondolos nuo pat apačios poromis - apie keliasde­ šimt porų - prieš jj ir už jo išsirikiavę, nuvedė j menę, kur publice expectando* soste sėdėjo Venecijos kunigaikštis. Kai atlydėjo Ipasiuntinį), jis paleidęs savo svitą atsisėdo Venecijos kunigaikščio dešinėje. [Paskui], sulaukęs mutuum responsum1, pakilo ir, vėl su tokia pat rimtimi reductus*, išvyko ten, kur buvo apsistojęs. Vė­ liau JM kunigaikščiai, neoficialiai dalyvavę šioje ceremonijoje, ten pat, šv. M orkaus bažnyčioje, klausėsi šv. Mišių. Apie bažnyčios prabangą ir didybę čia nerašysiu, suo loco’ ne­ užmiršiu [to padaryti], tik [pridursiu!, kad iškilmių metu JM kuni­ gaikštienė pametė deimantą, kurio vertė - trys tūkstančiai. Išklausę šv. Mišių su JM kunigaikščiais ėjome ad mercariam privatim10 prie turtingų kromų išsirinkti įvairių medžiagų. Daug jų matėme, ir brangių, mūsų kraštuose kaip raritatem tik senovi­ niuose lobynuose tokių galima pamatyti. Kai kuriose buvo tiek daug aukso, kad kiti, paėmę į rankas, vos tegalėjo jas pakelti. Pri­ sižiūrėjome įvairių rūšių labai brangių medžiagų. Visos prekės labai brangios, tačiau aukso bei šilko kainos čia daug prieinamesnės negu pas mus. Uolektį brokato, gero ir storo it žievė, ut moris Venecijoje galima nusipirkti už dvyliką lirų ir 1' ne be atgaivos dvasiai P Pa­ laižo Ducale (it.) I1 teismai ir susirinkimai 1* priimtas P vie­ nodais drabužiais žengia

P viešai laukdamas lTatsako j savo žodžius P išlydėtas P savoje vietoje P° neoficialiai į prekyvietę

pigiau; mūsiška tvirta moneta tai būtų penki auksinai. Plonesnių su auksinėmis gėlytėmis medžiagų uolektis kainuoja talerį ir bran­ giau, priklausomai nuo medžiagos kokybės. Aksomo kokios nori spalvos uolektis - raudonasis auksinas, o čionykštė uolektis už mūsiškę, lenkiškų, per tris pirštus ilgesnė. Atlasai, kinietiškas šil­ kas, labinai - perpus pigesni nei pas mus. Buvo ir tokių medžiagų, kurių uolektis vertinama keturiasdešimčia ir penkiasdešimčia rau­ donųjų auksinų. Balti nėriniai, čia vadinami pundy venisfe]1, to­ kios kokybės, kad geresnių sub sole2 nerastumei; nors paryžietiški ir garsūs, tačiau kokybe, baltumu, subtilumu nepalyginamai juos excedunt’ pundy venise. Per pietus sugrįžome j rūmus. (Decem)bris 12-tą dienų po pietų atvežė Venecijos kunigaikš­ čio ir visos Respublikos dovanų. (Tokiu atveju] jų papročiu siun­ čiama vakarienė et omnia su ja susiję rekvizitai. Taigi atplukdyta viskas hoc ordine*. Dvejose kilimais išklotose gondolose stovėjo išrikiuoti didžiuliai sidabriniai dubenys su jūros žuvimis varii ge­ neris5, su įvairiais ypatingais saldumynais, vaisiais, vynmaišiai įvai­ raus vyno, viena statinė muskato, o kita lakrimos, uždegtos lietos ir stalinės žvakės, rinktiniai stiklo indai, keliolika pintinių įvairių puošmenų, visi stalo reikmenys, stiklai ir ųsotėliai, peiliai, šaukš­ tai etc. Vien stiklo buvo daugiau nei už 100 raudonųjų auksinų. Nešiojant viskų iš gondolų j viršų grojo kareiviška muzika alter­ nato* su salonine, šių dovanų įteikė vienas iš Venecijos bajorų, kuriam JM kunigaikštis davė auksinę penkiasdešimt raudonųjų auksinų kainuojančių grandinę. Visi jų bajorai uno habitu incedunt7, triskart per metus juos pasikeisdami. Vasarų dėvi ilgas raudonas togas su kinietiško šilko pamušalu, nuo rudens iki viduržiemio - juodos medžiagos plačias ir net žeme besivelkančias ilgas togas; jų viršutinis skvernas apsiū­ tas voverių kailiais, o ant jų jie juosi juodus diržus, gausiai nusagsI' Venecijos nėriniais H po saule, t.y. pasaulyje P pralenkia I4 šia

tvarka P ¡vairių rūšių I* pakaitomis P vienodais drabužiais vaikšto

tylus sidabriniais cckinais. Nuo viduržiemio iki vasaros jie jau dėvi togas iš gelumbės ir atlaso; jų viršutinis skvernas taip pat apsiūtas voverių kailiais. Žiemą ant kairiojo peties užsimeta lyg kokius me­ džiaginius maišus, o vasarą jų neturi. Kad ir koks turtingas būtų bajoras, kad ir tikras Venecijos ku­ nigaikščio brolis (nes ex consorcio suo' renkasi kunigaikšti), jam nedera laikyti daugiau nei šešių tarnų, daugiau nei šešių žirgų ir važinėti daugiau nei pora arklių bei paauksuota karieta. Visi gyvena mieste, nebent vasarą causa recreationis2 išvyksta pasidžiaugti sodais, ir tai trumpam cum facultate superiorum1. Mieste visi plaukioja juodai dengtomis gondolomis. Bajoras prie savo gondolos privalo turėti du tarnus, aprengtus kaip kuris išga­ li, plebei vero* turi plaukioti viena [gondola] propter discre­ pantiam1. Nė vienas bajoras nesinešioja ginklų, išskyrus tuos, kurie [yra] advenae et hospites1. Jiem s nedera bendrauti eum foristieris, tai yra svetimšaliais, propter aliquas machinationes7. Bendrauti paskirti (cx Senatus con­ silio) keli tam reikalui tinkami garsiausių giminių atstovai, kurie kasdien alternato' po tris, po keturis atvažiuoja pasikalbėti su JM kunigaikščiu, o damos savo ruožtu - su JM kunigaikštiene. Tuo tarpu visoms Venecijos damoms praescriptione’ draudžia­ ma puoštis brangakmeniais bei perlais, dėvėti paauksuotus rūbus. Tačiau jos cum facultate10 sugeba prašmatniai bei prabangiai apsi­ rengti. Nepamatysi Venecijoje nė vienos bajoraitės, nebent (mergaitę] iš prastuomenės et ex comm unioribus". T ai dėl to, kad vos mer­ gaitėms sukanka sepryneri metai motinos jas atiduoda auklėti į vienuolynus, kuriuose šios taip stricte" saugomos, kad vyro akys 1' U savo kolegijos I2 dėl poilsio “ vyresniesiems leidus I2 tuo tarpu prastuomenė I* dėl skir­ tumo I* atvykėliai ir svečiai

I’ dėl tam tiktų suktybių, machi­ nacijų H pasikeisdami I’ nuro­ dymu l‘° su leidimu I" paprasrenių žmonių I " griežtai

84

niekada jų nemato. Vyrai su jomis tuokiasi anticipative1, jų ne­ pažinodami, iš anksto net nematę. Tačiau jeigu kas į kieno dukroj ex relatione1 linksta, privalo prašyti |tėvo sutikimo]. Jeigu tėvams |jaunuolis| atrodo tinkamas, ex nunc' skelbiami ir užsakai. Ves­ tuvių išvakarėse [dukterį] atsiima iš vienuolyno ir kitądien jau­ nikis primo ją pamato, netrukus jvyksta vestuvės sine sumptibus magnis4. Jaunuoliai auklėjami taip, kaip pas mus damos: mokyklų ne­ lanko, nebent šimtasis; netarnauja nei dvare, nei kariuomenėje. Jaunas dienas lyg kokie lepūnai praleidžia namuose, paskui jauni veda. Visa jų pramoga žiemą - operos, muzika, bendravimas tar­ pusavy, o vasarą - sodai, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis bažnyčiose; taip ir teka ineptissime1 jų gyvenimas. |Decem]bris 13-ta diena. Šv. Mišių JM kunigaikščiai klausėsi pas tėvus kapucinus naujoje, nepaprastai malonioje bažnyčioje. Prie JM kunigaikščio buvo praesentes* paskirti su juo bendrau­ ti bajorai. Jie asistavo JM kunigaikščiui, lydėdami jj j bažnyčią ir atgal j rūmus. [Paskui jie] buvo pakviesti JM kunigaikščio pietų ir tractati’. Vakare visi nuvyko į garsią operą, kuri tądien primo bu­ vo rodoma. Kelias valandas ja pasidžiaugę, grjžo atgal. Bajorai, atlydėję JM kunigaikščius į rūmus, išsivažinėjo kas sau. [Dccem]bris 14-kta diena. JM kunigaikščiai Šv. Mišių klausėsi namie, niekur priešpiet neišvykdami. Nuo pietų iki vakaro pas JM kunigaikščius viešėjo minėtieji kavalieriai su damomis (kurios bu­ vo extraordinarie' prabangiai išsipusčiusios). Sutemus visi kartu nuvažiavo j operą; ja pasimėgavę, grjžo atgal j rūmus. Palydėję JM kunigaikščius j rūmus, kavalieriai su damomis išsiskirstė. [Decem)bris 15-lctąją, šv. Liucijos dieną, JM kunigaikščiai lan­ kėsi bažnyčioje sub eiusdem divae titulo'. Bažnyčios dešinėje esan­ čioje koplyčioje ilsisi šios šventosios palaikai. Čia yra ir vienuolių. I’ s anksto, už akių P pagal pranešimą P iškart t* be didelių išlaidų P netinkamiausiai, tuščiausiai

P esantys; skaitant ij žodį galima praleisti P pavaišinti P nepaprastai P tos pačios šventosios vardo

Išklausę koplyčioje pamaldas ir pamatę šventosios kūną, reversi sumus' į rūmus. Po pietų JM kunigaikščiai buvo pakviesti j tam tikros genus' pamaldas, panašias j mišparus, vykstančias bažnyčioje sub titulo Incurabile’ , kurioje be motinų auga mažamečiai vaikai. Jie {auklėjami] applicando ad varia genera darbų', muzikos - j ką kuris turi naturalem inclinationem’. Iš jų išauga daug puikių da­ mų, dažnai jas veda net ir kilmingi kavalieriai. O jaunas mergaites ar berniukus, kurių balsai, muzika ar rankdarbiai (paprastai - la­ bai ypatingai neriami pundy venise) patinka kokia poniai ar po­ nui, pastarieji gali tam tikram metų skaičiui (vaikui nusisamdyti tarnybai, mokėdami [kartais] po kelis šimtus, [kartais] po kelias dešimtis ducta proportione* raudonųjų auksinų. Šių pamaldų metu klausėmės nuostabių balsų ir muzikos. Cere­ monija skambant muzikai vyko keletą valandų, tačiau niekaip ne­ galėjome atsigėrėti balsų melodingumu ir muzikos harmonija. Prie šios bažnyčios yra puiki ligoninė, kurioje tvarkingai gra­ žiose lovose guli ligoniai. | ją priimami tik tie, kurie patiuntur7 nepagydomus negalavimus. Ir čia JM kunigaikščiams asistavo aukš­ čiau minėtieji kavalieriai su damomis. Po šios ceremonijos, vakare, JM kunigaikštis kartu su kavalie­ riais ir damomis grįžo j rūmus, kadangi juos pasikvietė vakarie­ nes. Kol buvo patiekti valgiai, visi lošė kortomis. Vakarienės metu humanissime excepti', po vaišių [svečiai] išsivažinėjo. Tądien a prandiis' atnešė ir įteikė JM kunigaikščiui knygą, tai yra, itališkas eiles, parašytas in applausum10 JM kunigaikščio at­ vykimą j šj miestą. [Decem]bris 16-tąją JM kunigaikščiai niekur iš rūmų neišvyko, propter privatas occupationes" - išsiuntė į Lenkiją laiškus. Asme­ niniams reikalams buvo skirta ir 17-toji diena. P sugrįžome P rūšies P pavadintoje Incurabile •' pratinant prie įvairių P įgimtą polinkį

P nustačius santykį P kenčia P kuo nuoširdžiausiai priimti P tuoj po pietų P" pagerbiant P' dėl asmeninių užsiėmimų

85

[Decemjbris 17-toji. Rylą šv. Mišių JM kunigaikščiai klausėsi Švenčiausiosios Mergelės bažnyčioje sub titulo Alla Salute'. Po M i­ šių jie nukako j Šv. Morkaus bažnyčių, kurioje ilsisi šio šventojo palaikai. Jis [šv. Morkus) yra ypatingas visos Venecijos valstybės globėjas. Ir rūmai, kuriuose reziduoja Venecijos kunigaikštis bei vyksta visi vieši renginiai, yra sub titulo S. M arei1. Ten, viename zakristijų primenančiame lobyne, kuris čia pat prie bažnyčios, pa­ matėme visus Venecijos Kunigaikštijos ir bažnyčios turtus bei daug įvairių relikvijų. Be kitų, nemažai Viešpaties Kristaus kraujo, Šven­ čiausiosios Mergelės pieno, tai yra, [matėme] jos piene įmirkusių rūbų skiautę bei gausybę kitų [dalykų). šalia šio yra kitas, vadinamas Venecijos kunigaikščio lobynu: jame labai daug prabangių subtilaus darbo papuošalų. Be kitų, [čia saugomas] altorėlio formos sprindžio dydžio iš perlo padary­ tas Daržely besimeldžiančio Viešpaties Jėzaus effigies1. - Nepa­ prastai didelis perlas, nors, tiesa, ne apvalus ir nelygus, tačiau sprin­ džio dydžio, tad buvo kuo stebėtis. - [Ten buvo) du rubinai, dydžio sulig vištos kiaušiniu, kokie šeši mažesni, [taip pat) smaragdo ųsotis - toks didelis, kad jame tilptų daugiau nei pusė kvortos. Pui­ kaus turkio taurė, kurios paviršiuje asmenis vaizduojantys raiži­ niai, - tokia didelė, kad joje tilptų daugiau nei kvorta. Gražiai iš granito ištekintas katilėlis, tūriu didesnis už puodų. Venecijos ku­ nigaikščio mitra, primenanti kepurę su ragu, papuošta labai dide­ liais brangakmeniais: aplinkui gal keturiasdešimt kriaušės formos neįprastai didelių perlų, kuriais visi stebėjosi. Du gorčiniai* ųsotėliai: vienas ex topasio lapide', o kitas ex calcedone*. Dvylika gry­ no aukso brangakmeniais papuoštų vėrinių ir dvylika taip pat auk­ sinių meniškai nukaltų karūnų, kurias dėvėjo dvylika šv. Elenos mergelių. Vienas nepaprastas, vos ne balandžio kiaušiniui savo dy­ džiu prilygstantis safyras. įvairios glūdintų brangakmenių ir te1' pavadintoje Alla Salute P yra Iv. Morkaus vardo Hatvaizdas P gorčius - tūrio matas;

lietuviškasis gorčius buvo lygus 2,83 I P topazo P chalcedono

kimo krištolo vasa'. Viena auksinė taurė - tokia didelė, kad vos du vyrai ją galėjo pakelti. Ir daug kitų brangių daiktų iš aukso ir brangakmenių |ten| pamatėme. Bažnyčia labai senoviška, su kupolais, intrinsecus paauksuota, auksine skarda papuošti skliautai. Tarp jų rusų tapybą primenan­ tys paveikslai, non pictoria arte factae1. Tai - akmeninės mozai­ kos: akmenys taip sudėlioti, kad iš tolo atrodo lyg tapyba. Šone virš vienų durų kabo serafiškojo šv. Pranciškaus ir šv. Do­ minyko paveikslas, nutapytas šimtu metų ankščiau, negu šie šven­ tieji gimė. Mirum* tai, kad expraesserunt* šv. Pranciškaus rūbus ir atvaizdą, ir žaizdas - kaip jie galėjo būti tokie anticipativ[i]’, kaip galėjo žinoti, kad po tiek daug metų šie šventi vienuoliai gyvens. Tiesą sakant, Dominykas [pavaizduotas) ne toks, kokį jj paprastai vaizduoja - su juodu abitu, bet šv. Pranciškus [pavaizduotas] expracssissime* - ir dabar nieks geriau jo nenutapytų. Mirum, kad apie šiuos žmones prieš tiek daug metų praesciverunt7. Kairėje pusėje yra nedidelis visada uždengtas kryžius, visas durklu subadytas: kur durta, iš ten sanquis fluxit*. Apie jį pasakojama to­ kia istorija: vienas lošėjas, visą savo turtą pralošęs kortomis, iš ne­ vilties išdrįso padaryti hoc miraculum’ ir buvo a Deo punitus“1. Grindys šioje bažnyčioje sudėliotos iš ¡vairių nepaprastų akme­ nėlių, kurie sudaro atskirų figūrų dalis. Per vetustatem" bažnyčios paviment[um|u įlinko, vienur kalnas, kitur duobė. Vaikštant po jas reikia būti labai atsargiems, nes akmenys slidūs it stiklas ir nelygūs, greitai galima paslysti ir griūti. Išėję iš bažnyčios nuvykome į šv. Morkaus rūmus, kurie labai dideli, prabangiai pastatyti. Extrinsecus jie apdailinti baltu marmuru. 1' vazos F ne tapytojo sukurti 1' nuostabu I* pavaizdavo 1' įžvalgūs, aiškiaregiai P kuo raiškiausiai; čia minimi šv. Pranciškus Asyžietis (1181 ar 1182-1226) ir šv. Dominykas (1170-1225). Antrasis paprastai

vaizduojamas su baltu savo įkurtos vienuolijos (dominikonų) abitu F iš anksto žinojo, numatė I1 kraujas paplūdo P šj [nusikaltimą, iš kurio gimė| stebuklas l‘° Dievo nubaustas I" iš senumo I " grindys

Viduje baisiai didelės salės, kuriose vyksta Venecijos Respublikos teismai [ir] consessus' (kaip pas mus seimai). Posėdžių salėje stovi dvi j katedras panašios pakylos, in hunc finem1, jeigu kas nori kam contradicere1, į tų pakylą užlipęs turi publice certare rationi­ bus*, tas kuris vincetur1, privalo cedere*. Apvedžiojo mus po visas sales. Čia labai brangūs meniški pa­ veikslai, buvo į ką pasižiūrėti. Tuose rūmuose taip pat yra mažą arsenalą primenančios ketu­ rios salės, kuriose gražiai ordinatissime7 sustatytos įvairios patran­ kos, prabangiai išpuoštos sidabru ir auksu. Mums sakė, kad jeigu kokia insperata' pas juos irruerat vis’ arba intrinseca machina­ tio'“, tada visi toje vietoje confluunt" ir šiomis patrankomis gina­ si. Tačiau nereiktų visiškai tuo tikėti, kadangi haec arm a" dau­ giau grožiui, negu ad defensionem spectat". Nors iš tiesų varia sunt genera'* kardų ir kitų ginklų, tačiau non ad usum militarem". Visa tai apžiūrėję JM kunigaikščiai su minėtaisiais kavalieriais ir damomis sugrįžo atgal. Pas JM kunigaikščius papietavę ir visą dieną pabendravę, vakare visi kartu lankėsi operoje. Keletą valandų joje užtrukę, grįžo fj rūmus). [Decem]bris 18-toji diena. Rytą buvome tėvų jėzuitų bažnyčio­ je, kurioje yra šv. Barboros koplyčia ir - kaip jie sako bei grindžia svarbiais įrodymais - šios šventosios palaikai. Beje, tas pats sako­ ma ir apie kitus bažnyčioje esančius [palaikus], tad čia galima pa­ sikliauti vien tikėjimu. Iš ten nuvykome į $v. Mišias pas tėvus dominikonus. Puiki baž­ nyčia. Vienoje jos šoninėje koplyčioje vyksta vien Rožinio pamal­ dos. Altorius iš tašyto akmens. Sėdinčios Švenčiausiosios Merge­ lės statula irgi iš akmens. 1' susirinkimai P tuo tikslu 1' prieštarauti I* viešai pateikti priešingus argumentus P bus nu­ galėtas P pasitraukti P kuo tvar­ kingiausiai P netikėta P įsiveržia

jėga (t.y. smurtininkai, pikta­ dariai) P“ vidaus intrigos atveju P'susirenka P1 šie ginklai I" gynybai tinka P* yra įvairių rū­ šių I " skirtų ne karui

Šalia Šios bažnyčios yra kita jai priklausanti mažesnė bažnytė­ lė, extrinsecus padengta baltu marmuru, kuriame iškaltos įvairios istorijos. Intrinsecus papuošta labai meniškai nutapytais paveiks­ lais; manau, kad jeigu juos norėtų parduoti, gautų milijonus. Di­ džiajame altoriuje kabo stebuklingas Švenčiausiosios Mergelės paveikslas, kurisJoanni Dam asceno', kai ką prieš imperatorių [...j et pro Beata Virgine Maria’ parašiusiam, sugrąžino nukirstą ranką. Esant palankiam orui, grįždami atgal, apiplaukėme dalį mies­ to, žavėdamiesi jo magnitudinem et pulchritudinem’. Jis išties di­ delis, ex hoc colligere debemus*, kad priskaičiuojama 3 0 0 bažny­ čių, šešiasdešimt dvi parapijos, plūs minus 7 0 0 akmeninių tiltų. Vienas iš jų, vadinamas Rialto, laikomas pro miraculo orbis’, ka­ dangi unum arcum habet*, о tantae magnitudinis7, jog ant jo telpa dvidešimt keli mūriniai kromai, o pastatytas jis iš tašyto akmens. Po pietų nuvykome pas tėvus pranciškonus j mišparus. Likus devynioms dienoms ligi Kalėdų čia prasideda apeigos, vocantur Dies Partus Beatae Virginis Mariae1. Altoriuje stovėjo papuošta Švenčiausioji Mergelė priešais save laikanti monstranciją cum ve­ nerabili’ ir vaizduojanti, jog Christum in utero portavit'". Visą laiką grojo in excellenti" muzika. Brėkštant vakarui sugrįžome j rūmus. šiuose kraštuose propter aliqua scelera" niekada nebūna raro­ tų: kad paryčiais, kaip priimta, tamsoje vykstant r ar oloms neįvyk­ tų [nusikaltimų). [Decem|bris 19-ta diena. JM kunigaikščiai publice klausėsi Sv. Mišių tėvų karmelitų bažnyčiose. Bažnyčia turtinga spindin­ čių daiktų, altorių ir kito bažnytinio inventoriaus. Kunigaikščius vedžiojo exhibendo honorem" tie patys kavalieriai ir damos,

1' Jonui Damaskiečiui I1 už švenčiausiąją Mergelę Mariją •' dydžiu ir grožiu I* turime [apie Kai) spręsti iš to P pasaulio stebuklu I* turi vieną arką P toks didelis H vadinamos

švenčiausiosios Mergelės Marijos gimdymo dienomis P su šven­ čiausiuoju P* įsčiose nešiojo Krūtų P'puikiai P! dėl tam tikrų nusikaltimų P’ rodydami pagarbą

visur kunigaikščiams patarnaudami. Grįžęs iš bažnyčios, JM kunigaikštis juos visus bei kitus gyventojus su damomis pavai­ šino. Po pietų nuvažiavome j bažnyčią, vadinamą Mendicantium', kuroje labai daug damų, besimokančių įvairių dalykų. Muzika ste­ bėtinai puiki, angeliški balsai, viską atlieka vien damos. Pro quo­ dam speciali2 žmonės undique confluit' j mišparus pasiklausyti mu­ zikos. Iš bažnyčios recta nuvykome j operą, kuri tądien primo buvo rodoma. Jo je , be kitų neįprastų dalykų, matėme aukštyn žemyn skraidančius žmones. |Decem]bris 20-tą dieną lankiausi pas amatininkus, kurie au­ džia prabangias medžiagas. M ačiau, kaip jie, meistriškai derinda­ mi auksą ir sidabrą, gamina nepaprastai brangius, visame pasau­ lyje garsius audinius. Ten pat stebėjau, kaip buvo audžiami begalo brangūs apmušalai Turkijos imperatoriui; uolektis apmušalų kai­ navo penkiasdešimt raudonųjų auksinių. Ir tuo tikiu, nes Venecija prekiauja su turkais, čia gausybė turkų bei armėnų. [Decem jbris 2 1 -ą dieną JM kunigaikščiai, publice išklausę Sv. Mišių pas tėvus domininkonus, inviserunt* jų puikų, už dide­ lius pinigus pastatytą vienuolyną. Jam e summam commoditatem* kiekvienas ad usum spectat*: keturios salės, mūrine siena apjuos­ tas sodelis, šulinys ir kiti patogumui skirti habilitates’. Iš ten sugrį­ žome j refektonjų (jų yra du: viename valgomi mėsiški patiekalai, o kitame - pasninko valgiai iš žuvies). Apžiūrėję visą vienuolyną, grįžome j rūmus. Po pietų temstant didele barža plaukėme per miestą kanalu į jūrą; degė žvakės, viršuje grojo kariška muzika, o viduje nuosta­ biai gražiai dainavo damos, skambėjo saloninė muzika. Su mumis buvo tie patys kavalieriai ir damos, ant vandens valgėme vakaricI' elgetų, dab. San Nicolo dei Mendicoli P dėl to specialiai P ii visur suplaukia P apžiūrėjo

P visus patogumus P pagal poreikius mato F naudingi dalykai

nę, saldumynus, grojam švelniai muzikai linksminomės. Iš viso miesto rinkosi damos ir kavalieriai pasižiūrėti šio puikaus mūsų bendravimo: šalia baržos gondolos negalėjo vienos pro kitas pra­ silenkti. Apie keturias valandas paplaukioję jūra ir pasilinksminę, naktj sugrįžome j rūmus. Čia dar tęsėsi linksmybes, grojo muzika, buvo dainuojama, JM kunigaikštis su damomis lošė kortomis. Prieš vidurnaktį visi išsiskirstė. [Dccem]bris 22-ą dienų važiavome j Venecijos arsenalų, kuris tarsi miraculum orbis. Ant vandens pastatyti pakeliami vartai advenientibus1, tik niekam neleidžiama j vidų įplaukti su gondo­ la. Tačiau mūsiškes visas per favor(em)1 praleido. Gondolomis įplaukėme net j kiemų, kuriame JM kunigaikštį excipiebant1 keli kilmingesni bajorai et praepositi1 šio arsenalo cum militibus ar­ matis’. Visų pirma, arsenalas toks didelis kaip mūrinė Varšuva, turi tris kiemus, o aplink kiekvienų iš jų - kokia dešimtis salių, kuriose įvairiais karo amatais |žmonės] exercentur*. Siame arsenale kas­ dien assidue operantes’ (triūsia] trys tūkstančiai žmonių, kurie iš­ tisai gamina arba taiso armamenta*. Vien kalvių daugiau nei šim­ tas; jie, labai sunkiai dirbdami, gamina inkarus ir kitas laivų dalis. Arsenale galima rasti įvairių amatininkų, juk tanta multitudo ope­ rariorum’: kai vakare |ėjo| lassati a labore'0 - lyg kokia gyvulių banda pusvalandį ir ilgiau sliūkino. Čia nesuskaičiuojamos galy­ bės laivų puošybos detalių, galerų, |taip pat) mažesnių karinių ga­ lerų - vienos jau baigtos, kitos in fieri", trečios vos tik pradėtos. Laivai tokie galingi - kaip didžiausi namai. Vienas iš jų , atrodantis it mažas laivelis, buvo pavadintas „Bucentaurus“. Extrinsecus visas išmargintas raižiniais, paauksuotas. Intrinsecus viršuje nuotaikinga salė su daugybe langų, visur broka­ tas ir šilkiniai čiužiniai, sostas, kuriame sėdi Venecijos kunigaikštis, I' atvykstantiems V maloningai I’ priėmė I* ir viršininkai I’ su ginkluotais kariais P užsiima

f visų laikų dirbdami I* ginklus I* šitokia darbininkų daugybė l'° pavargę iš darbo I " statomos

o iš šonų senatus integer', šiuo „Bucentauru" cum maximo totius Reipublicae Venetae applausu et pompa! kartą per metus, Viešpa­ ties žengimo į dangų dieną, kunigaikštis išplaukia į jūrą (propter signum triumphi' iškėlęs brangias vėliavas), in conspectu' visos prastuomenės, cum summa ceremonia mare desponsat’, įmesda­ mas j ją brangų žiedą. Šios desponsatio maris* skirtos atminti, kad gyvenama in situ’ prie jūros ir kad ji savo gaivalu tais metais ne­ užtrauktų kokio periculum*. Singularem gratiam9 jūrai jaučiamas už tai, kad stagnans mari­ na aqua'° kanaluose turėtų sordescere" (partim " dėl nešvarumų, kurių dideliame mieste nestinga, partim ir taip, Įneš] stovintis van­ duo savaime gali inficere" miestą), jeigu nebūtų is fluxus et reflu­ xus m ari". Taip pat magnum est quid ad considerationem", ko­ dėl vanduo iki pietų per keletą uolekčių patvinsta, o po pietų taip pat per keletą uolekčių atslūgsta. Neįmanoma concipere", kur tas vanduo dingsta ir iš kur vėl accrescit". Čia neapsakoma gausybė įvairių patrankų ir visokio karo in­ ventoriaus, traukiamų patrankų - kelioms dešimtims tūkstančių raitelių, kita tiek stovi paruošta pėstininkams - nors ir šiandien renkis ir stok kariauti. Visokių ginklų, karinio inventoriaus jūrų mūšiams tokia galybė, kad jais užpildyta aštuoniolika salių ir dar in dies accrescit", kadangi diena iš dienos darbuojasi 3 tūkstančiai varii generis amatininkų. Jie čia gali pavalgyti ir numalšinti troš­ kulį, vienoje iš salių yra fontanas, iš kurio ištisai trykšta įvairių rūšių vynas ir kiekvienam galima kiek nori, kad ir visą statinę, jo išgerti. Apžiūrėję visą arsenalą, buvome pakviesti j vieną salę.

1' visas senatas I* su didžiausiu visos Venecijos valstybės pritari­ mu iškilmingai P kaip triumfo ženklą P akivaizdoje P atlieka sužieduotuvių su jūra apeigas P sužieduotuvės su jūra P įsikū­ rus P pavojaus P ypatingas dė­

kingumas P° stovintis jūros vanduo P* sugesti, pasidaryti nešvarus P1 iš dalies P ' apnuo­ dyti, apkrėsti I " jūros potvynių ir atoslūgių P* tenka ilgai sukti galvą I " suvokti P7 atsiranda P* kasdien daugėja

pripildytą šarvų ir rankinių ginklų. Jo je stovėjo puikiais saldumy­ nais bei įvairiais vaisiais nukrautas su las, lyg ir patiekta vakarie­ nė, kuria čia pat mus pavaišino. Buvo pastatytos dvi garbingos kėdės, ant kurių atsisėdo JM kunigaikščiai, o kavalieriai ir damos stovėdami valgė, kas kam patiko. Vaišino taip pat vynu pro quiusque complacentia'. Tractati sugrįžome atgal. Ten buvo patiekta ir labai gerų aust­ rių, kurios gaudomos vietoje arsenalo kiemuose; gaudo jas ir miesto kanaluose, tačiau pastarosios skoniu ir dyžiu multo discrepant' nuo arsenalo austrių. Kavalieriai ir damos palydėjo mus j rūmus ir pakvietė JM kunigaikštį rytojaus dieną atvykti pas juos paviešėti j Muraną’. Išklausę Sv. Mišių, dvidešimt trečiosios rytą publice keliavome į Muraną. JM kunigaikščiai plaukė ištaiginga, brangiais apmuša­ lais papuošta barža - ją atsiuntė tie patys kavalieriai, kurie nuolat pas JM kunigaikščius lankydavosi. Tuo tarpu jie patys plaukė JM kunigaikščių gondolomis. Muranas yra atskiras, per itališką mylią nuo Venecijos nutolęs miestas, taip pat pastatytas in situ maris, jame daugiausia (ii visos Italijos miestų] stiklo gamyklų, kuriose gaminamas puikus Vene­ cijos stiklas, krištolas įvairių spalvų bei stilių ir nepaprastai kruopš­ taus darbo meniškos taurės. Čia puikuojamas! ir didžiuliais kriš­ toliniais veidrodžių stiklais. Vienoje gamykloje prie mūsų pagamino du didžiulius - sulig aukštu vyru - storus stiklus, kuriuos dar paliko nugludinti ir nu­ poliruoti; už tokius nebaigtus, ką tik išpūstus duodama 100 rau­ donųjų auksinų, o už gludinimą bei poliravimą - greičiausiai dar tiek pat. Kitose gamyklose materne, kaip kruopščiai, įdedant daug darbo gaminamos taurės ir kiti puikūs dekoratyviniai daiktai. Prie mūsų [meistrai] dirbdino įvairių spalvų stiklinius šiaudelius: minkštą it vaškas stiklą tempė per labai ilgą salę. Po apžiūros šeimininkai JM ■ ' koks kam patiko H smarkiai

skiriasi P Murano (it.)

kunigaikščius pakvietė j vienus rūmus pietų, kur šie nuvyko su negausia palyda. Rūmai pasirodė puikūs. Vaišino taip pat splendidissime1: JM kunigaikščius viename kambaryje, o damas su kavalieriais - kita­ me. Kai mus atvedė j vaišių kambarius, stalus radome apkrautus saldumynais ir uogienėmis. Jų ir vėliau nenuėmę, karštus patieka­ lus nešiojo ant kito stalo, prie kurio stovėjo raikytojas ir visiems šiuos valgius dalino. Paskui saldumynus nurinko, o stalus nukro­ vė vaisiais ir desertais, po šių dar nešė trečiuosius patiekalus su įvairiomis uogienėmis. Tokių pat papročių buvo laikomasi ir JM kunigaikščių surengtose vaišėse. Tuo tarpu prie mūsų stalo keitė vien dubenis, nešiodami juos po vienų, saldumynų nenuėmė. Paskui atnešė desertų, vaisių bei uogienių. Vynu vaišino itališku papročiu, neragindami, tik įpilda­ mi tam, kas pageidauja, šių puotų suruošė trys su JM kunigaikš­ čiais bendrauti paskirti rezidentai; buvo kalbama, kad ji kainavusi šešis šimtus raudonųjų auksinų. Minėtieji kavalieriai kilę iš gar­ siausių Venecijos giminių. Vieno iš jų pavardė Grimani; sakoma, kad iš šios giminės kilę daugiausia Venecijos kunigaikščių, o pa­ starojo, jeigu jis gyvens ilgiau už savo tėvų, dabartinį kunigaikštį, greičiausiai irgi neaplenks Venecijos mitra. Antrasis, Justiniani, ir­ gi ex primatibus1. Trečiasis, Foskari, taip pat ne mažiau kilmin­ gas. O ten pat dalyvusios damos buvo jų žmonos. Visi šie žmo­ nės - labai garbingi. Iš ten tik naktį po kelis grupelėmis grįžome j rūmus eum commiratu’ tų pačių kavalierių ir damų. (Decem|bris 24-os dienos rytų, rūmuose išklausę šv. M išių, vi­ sų dienų praleidome triūsdami namie, niekur neišvykome. N a, o vakare, kadangi buvo šv. Kalėdų išvakarės, septintų valandų nu­ važiavome j Šv. Morkaus bažnyčių. Čia nuo seno ta pačia tvarka vyksta bažnytinės iškilmės: rytinės pamaldos prasideda septimų vakaro, o po jų tuojau pat - mišios solemnissima*, į kurias con-

1' kuo puikiausiai V ii didikų

I’ lydimi I4 iškilmingos

fluit visas miestas. [Mišias] laiko pats patriarchas, jam assistit vys­ kupai ir daugybė kunigų, [žengiant [Šv. Tėvui] pakilęs iš savo sos­ to jam patarnauja pats Venecijos kunigaikštis. Pasibaigus įžengi­ mo ceremonijai jis vėl grįžta j savo vietų. Ir per visas M išias publice jis sėdi, šalia jo stovi keletas senatorių, kiti cum summa majestate' sėdi suoluose abipus bažnyčios. Bažnyčia [buvo) tokia sausakimša, kad pro žmones, kurie con­ fluunt pasižiūrėti ceremonijos bei pasiklausyti muzikos, neįmanoma prasisprausti. šia proga į jų sukviečiama visa capella, šeši neregėto puikumo varii generis chorai, kurie kartais alternato1 prabildavo, o kartais visi kartu [giedojo], sukeldami rezonansų. Bažnyčia buvo išpuošta žvakėmis, degė daugiau negu keturi tūks­ tančiai ugnelių. Žvakės tarpusavy buvo sujungtos medvilne, tad pirmųsias uždegus tuojau pat ir kitos vienos nuo kitų žiebėsi; mat jeigu kiekvienų atskirai tektų uždegti, tai visų iki mišių pabaigos neuždegtumei. Mišios truko keletu valandų. Po jų prieš vidumaktj grįžome į rūmus. [DecemĮbris 25-tųjų, Šv. Kalėdų dienų, JM kunigaikščiai Šv. M i­ šių klausėsi Šv. Bernardo bažnyčioje privatim. Pietums sugrįžo į rūmus ir tųdicn daugiau niekur nevažiavo. Septintų valandų vakaro mirė vienas labai geras tam as, kuris kitų dienų buvo laidojamas. Tik Venecijoje sepeliendi’ būdas nėra paprastas. Vienus sumeta į bendrų duobę, paskui užberia kalkė­ mis (tai baisiai daug kainuoja, už minėto tarno palaidojimų irgi kelis šimtus auksinų sumokėjo); toje duobėje tiek daug kūnų, kad vos jie ten telpa. Kitus minoris conditionis’ tam tikram laikui nu­ leidžia į jūrų, paskui ištraukę kaulus sudeda į vienų vietų. Papras­ tai mirusiojo kūnų, visų extrinsecus apstatytų žvakėmis, naktj įde­ da j gondolų, o į kitas gondolas susėda kunigai et populus ir giedodami plaukia paskui jj. O tarnas pagal mūsų papročius buvo

didingai, oriai H pakaitomis

I' laidojimo I* mažiau pasiturinčius

publice processionaliler' su degančiomis žvakėmis į bažnyčią [nulydėtas) ir po pamaldų palaidotas. [Decemjbris 26-tąją, šv. Stepono dieną, JM kunigaikščiai publi­ ce dalyvavo šv. Mišiose pas tėvus benediktinus Šv. Stepono baž­ nyčioje. Vėliau nuvykome j Šv. Jurgio bažnyčią1, kurioje publice eum toto senatu’ Šv. Mišių klausėsi Venecijos kunigaikštis. Iš ten jis labai puošnia paauksuota barža plaukė atgal j savo rūmus: kunigaikštis sėdėjo galustalėje, o senatoriai buvo susėdę abipus stalo per visą baržą. Atplaukę j rūmus, jie kunigaikštį vedė po baldakimu j viršuje esančius kambarius. [Didžiūnas] vilkėjo ilgą paauksuotos medžiagos rūbą, ant jo - tos pačios medžiagos že­ me besivelkančią togą, primenančią vyskupo apsiaustą, ir dar ant viršaus - apsiaustėlį ligi juosmens bei šermuonėlių apykaklę su kabančiomis aplink uodegėlėmis; ant galvos buvo užsidėjęs kažkokią medžiagos skiautę, panašią j kyką, o ant jos - kepurę arba veikiau labai kleistą mitrą: apvalią lyg kepurėlė su iš nuga­ ros styrančiu ragu iš tos pačios medžiagos kaip rūbai ir balda­ kimas. Pagal paprotį šią dieną kunigaikštis vaišina visus savo senato­ rius ir primuš. Taigi matėme apparamentum* ant jų stalų, kurių valgomajame stovėjo aštuonetas. Ant visų [puikavosi| saldumy­ nai, dėl grožio buvo padėta negyvų paukščių bei įvairių konditeri­ nių įmantrybių ut moris ėst’, tačiau per visą laiką šių patiekalų niekas neliečia, nevalgo ir jų nenuima nuo stalų. Valgo tik karštus patiekalus, kurie nešiojami prie atskiro stalelio valgomojo vidury­ je sėdinčiam raikytojui, o Šis juos visiems išdalina. Ant vieno iš stalų iš anksto buvo pristatyta mažų pripildytų stikliukų ir varii generis vynų. Ten kiekvienam fuit liberum ingredi et egrcdi‘, kaip ir pas mus karaliui viešai puotaujant. Pamatę apparamentum mensae7, nuvažiavome į Šv. Stepono baž1' viešai su procesija I* S. Giorgio Maggiore H iškilmingai su visu senatu P serviravimą

P pagal papročius, kaip yra įprasta P buvo galima laisvai įeiti ir išeiti f stalo serviravimą

nyčią, kurioje lankėsi ir JM kunigaikščiai. Ten juos dar radę, kar[u grįžome j rūmus pietų. (Decem)bris 27-tąją, šv. Jo n o dieną, JM kunigaikščiai publice nuvyko j tėvų karmelitų bažnyčią. Čia jie klausėsi Šv. Mišių cum comitatu' ¡vairių kavalierių. Tądien JM kunigaikštis sollljcmniter1 vaišino apsilankiusius pas jį garbingus žmones: vieną ex primatibus viceprincipem Veneciae1, kuris dėvi purpurą perpetuus; ex quorum gremio' išrenkamas Venecijos valdovas; tokių yra devynetas; savo rūbais jie discrepant nuo kitų senatorių, kadangi dėvi violetinės gelumbės togas su voverių apvadais ir plačiomis iki žemės nukaru­ siomis rankovėmis; jie, kaip sakiau, niekados savo apdaro nekei­ čia, dėvi perpetui5 iki mirties arba kol kuris tampa Venecijos kuni­ gaikščiu; kiti senatoriai, dėvintys raudonas togas, kas šešias savaites mutantur per electionem*. [Puotoje dalyvavo] ir daug kitų kavalie­ rių bei damų. Lenkišku papročiu sėdint už stalų grojo muzika. Po pietų visi linksminosi šokdami lenkiškus šokius, kurie sve­ čiams labai patiko, visi buvo taip puikiai privaišinti, kad viceprinceps net nepastovėjo ant kojų, kas tarp italų didelė raritas7. Prieš vidurnaktį visi išsiskirstė. [Dccem]bris 28-toji diena. Tris itališkas mylias plaukėme jūra j vieną salelę, kurioje stovi tėvams reformatams priklausantis Šv. Pranciškaus vienuolynas1. Si vieta vadinama dykuma, kadangi ji, būdama in posesione’ vieno Venecijos bajoro, plytėjo tuščia. Tuo tarpu šis bajoras labai palankiai žiūrėjo j Šv. Pranciškaus vie­ nuoliją, kuri kaip tik tuo metu, dar šv. Pranciškui gyvam esant, dilatabatur10. Vienąkart jis plaukė j šią vietą, norėdamas salelę pa­ dovanoti šv. Pranciškui, kai staiga jūra pasišiaušė, ir milžiniškos bangos ėmė quassare" jo laivą. Bajoras Dievo vardu įsakė jūrai nurimti, ir ji kaip mat pakluso - stojo giedra. Pamatęs tokią Dievo I' lydimi asistuojančių, patamau¡ančių F iškilmingai P iš didikų, Venecijos vicevaldovą P nuolatos; iš jų P nuolatos, visą laiką

I1 keičiasi per rinkimus f retenybė P S. Francesco dėl Deserto T nuosavybė l'u plėtėsi P' daužyti

97

galią, dievobaim ingasis bajoras nedelsdamas paaukojo salą šv. Pranciikui, o Sis Šventasis joje propria manu' pasistatė mažytę celę, - kuri ir dabar exstat' bažnyčioje prie koplyčios - ir joje gy­ veno. šiuo metu ten stovi miraculosa1 klūpančio Sv. Pranciškaus statula, prie kurios žmonės patiria įvairių Dievo malonių. Be kitų, viena nelabai dora dama iš Venecijos atgailaudama šioje vietoje fecit votum4 niekados daugiau Deum non offendere1. Ir desponsando sibi S. Frandscum pollicendo intentionem* ant sta­ tulos piršto užmovė savo žiedų. Tačiau išėjusi iš bažnyčios, ji pra­ dėjo gailėti žiedo ir grjžo atgal, norėdama j j atsiimti. Kai ėmė trauk­ ti, statula sulenkė pirštą, neleisdama jo numauti, ši, matydama tokį stebuklą, išsigandusi tesėjo savo pirmąjį pažadą ir prie nusi­ dėjimų daugiau niekada negrįžo. Bažnytėlė visai nedidelė ir neturtinga, panašus ir vienuolynas, tik (stovi| labai gražioje vietoje. Grįždami praplaukėme pro miestą, pavadintą Buranu'. Šis mies­ tas irgi prie jūros, spectat* j Veneciją, tokio pat dydžio kaip M ura­ nas. Nuo Murano nutolęs per pusę mylios, o nuo Venecijos - per vieną itališką mylią; iš tolo jie visi trys atrodo kaip vienas miestas, discrepant* tik pavadinimai, panašiai kaip Kazimicžas, Klcpažas ir Krokuva, o juk seniau visi jie buvo vienas miestas. Iš ten sugrįžome tik naktį. Plaukdami atgal, stebėjome maris fluxum et refluxum10, nes kaip tik priešais mus (jūra) tvino tokiu greičiu kaip srauniai tekanti upė, o šiaip juk maris aqua stagnans". Sugrįžus pas JM kunigaikščius apsilankė kavalieriai su damomis, ir visi kartu išvyko į operą. |Decem|bris 29-tą dieną tėvų karmelitų bažnyčioje išklausę šv. Mišių, visą dieną buvome užsiėmę asmeniniais reikalais, nie­ kur iš rim ų neišvykome. Tądien patyriau didelę laimę. I' tavo rankomis F yra H stebuklinga P pasižadėjo P Dievo neužgauti P atsiduodama šv. Pranciškaus globai (bei]

žadėdama |tokią| intenciją P Burano (it.) P atsigręžęs P skiriasi P° jūros potvynį ir atoslūgį P' jūros vanduo stovintis

Trisdešimtą dieną niekur nebuvome išvykę, praleidome ją na­ mie, tvarkydami laiškus. [Deccm]bris 31-ąją, Naujųjų Metų išvakarėse, švenčiama S. Sil­ vestri diena, sub cuius titulo' yra bažnyčia, kurioje JM kunigaikš­ čiai ir klausėsi šv. Mišių. Šioje bažnyčioje guli stebuklingas kruci­ fiksas de quo est haec historia2. Kadaise kažkokia brolija iš Venecijos devotionis gratia’ ketino keliauti į Romą. Ruošdamasi kelionei, ji vienoje iš bažnyčių pa­ prašė paskolinti kryžių (ut moris est, kad [maldininkai], eidami su procesija, visada nešasi kryžių). Tačiau [brolijos nariai] išėjo ne­ patenkinti, nes jiems jo nepaskolino. Tada atvyko j šią bažnyčią, prašydami kokio nors krucifikso. Praepositus mielai jiems davė, kadangi ant vieno iš altorių kaip tik stovėjo kryžius, šie , paėmę jj cum honore, per[r]cxcrunt in bona intentione* j numatytą kelionę. Jiems atėjus j Rom ą, krucifiksas ėmė daryti stebuklus: keliems rai­ šiesiems grąžino sveikatą, ir dar daug kitų [nepaprastų dalykų] buvo. Tai matydami, Romos bažnyčios praepositi, pas kuriuos ke­ liauninkai advenerat’, atima [iš jų] Nukryžiuotąjį, ir šie, neįsteng­ dami protunc* jo apginti, grįžta atgal tuščiomis. Vėliau totius ur­ bis Venetum adiumento’ jie ilgai bylinėjosi, kol post muitas controversias' [krucifiksas] jiems buvo sugrąžintas. Atvežtas iš Romos krištoliniame karste, nuimtas nuo kryžiaus, jis ligi šiolei asservatur’ altoriuje, stebuklais in dies clarescendo10. Iš ten nuvykome j Šv. R oko bažnyčią". Pasakojama, kad jos didžiajame altoriuje guli šio šventojo kūnas, bet jo nematyti, nes jis marmuriniame karste. Bažnytėlė nedidutė, bet graži. Prie jos įsi­ kūrusi ir šio šventojo brolija. Ji turi pasistačiusi prabangią ir didelę it bažnyčia koplyčią su dviem viršuje ir apačioje esančiomis mal­ dyklomis. Extrinsecus koplyčia visa padengta poliruotu marmuru. 1' kurio vardo P apie kurį yra tokia istorija P dėl įžadų I4 su Ididžiausia] pagarba išvyko su gerais ketinimais P atvyko

P iškart P viso Venecijos miesto padedami 1' po ilgų derybų, ginčų P saugomas lIDkasdien garsėdamas P' San Rocco

intrinsecus papuošta puikiomis statulomis ir pasigėrėjimo vertais paveikslais. Be kitų, čia yra du iš medžio išdrožti atvaizdai, taip naturalissi­ me pavaizduoti, kad, nors ir nedažyti, kiekvienas prisiektų, jog jie tikri. (Viename iš jų] yra spintelė su knygomis: vienos atrodo įply­ šusios, kitos apdegusios, niekas nė neįtartų, kad jos netikros, ne­ bent tik palietus. Gausu ir kitų panašių daiktų. Iš ten sugrįžome j rūmus. JM kunigaikštienė dalyvavo mišparuose šv. Bernardo bažny­ čioje. Tų patį vakarą JM kunigaikštis buvo nuvykęs j Redutą - taip vadinama vieta, kur karnavalo metu vien lošiama kortomis. Susė­ dę už stalų, bajorai laukia, kol kas ateis [lošti]. Quemlibet honori­ fice' priėmę, lošia su kiekvienu, kas pageidauja, tik svarbu, kad atėjusieji būtų su kaukėmis. Galima lošti iš kokių nori turtų ir bet kada galima pasitraukti, kad ir daugiausia išlošus, arba visą naktį lošti nepratariant nė žodžio. JM kunigaikštis pralošė 6 0 0 raudo­ nųjų auksinų, paskui atsilošė ir dar šimtą išlošęs grįžo namo. 1678 metų Januarii pirma diena. Naujieji M etai. JM kunigaikš­ čiai dalyvavo gausiose pamaldose pas tėvus jėzuitus. Tuo tarpu aš - pas tėvus basuosius karmelitus, kur šiuo metu extruitur temp­ lum1, kainuojanti didžiulius pinigus. Extrinsecus ji visa turi būti padengta baltu poliruotu marmuru, intrinsecus - įvairiaspalviu, kaip jau keli pabaigti altoriai ir koplyčios bei labai gražios, įvairių spalvų marmuru inkrustuotos sienos. Januarii 2-oji diena. Užvažiuojamuose namuose Venecijoje iš­ sinuomojau kambarį, kadangi dėl įvairių priežasčių sugalvojau atsiskirti nuo JM kunigaikščio palydos. Už kambarį su lova ir vis­ kuo, kas jai priklauso, bei kitus patogumus, išskyrus maistą, suta­ riau [mokėti] po du raudonuosius auksinus už mėnesį - tiek, kiek čia įprasta, o už maistą, kaip priimta - 5 raudonuosius auksinus. I' kiekvieną pagarbiai

f statoma bažnyčū

Januarii 3-ioji diena. U JM kunigaikščio rūmų persikrausčiau į užvažiuojamuosius namus, kadangi nutariau per karnavalų pasi­ likti Venecijoje, mat tuo metu joje yra j kų pasižiūrėti. [Taip pada­ riau) ir dėl kitų savo reikalų. Januarii 4-tų dienų nuvykau į Paduvų, kurioje išbuvau iki Januarii 8-osios, kol atsikračiau arkliais, šeštų dienų juos pardaviau. Januarii 9-tų dienų klausiausi pamaldų a San Salvatore bažny­ čioje. Bažnyčia labai graži, [tiesiog) įstabi. Visas dienas usque ad' 13-osios praleidau užvažiuojamuosiuose namuose užsiėmęs asmeniniais reikalais. Tryliktos dienos vakarų bandžiau laimę Redutoje, tačiau man non succcssit1. Keturioliktos dienos vakarų buvau nedidelėje, bet gražioje ope­ roje, kurioje ¡vairūs ad videnda m iraculaskraidantys bei in aere* važinėjantys žmonės et ceterae specialitatcs’. Penkioliktų dienų euriositatis gratia* įkopiau j Šv. Morkaus [baž­ nyčios! bokštų, kuris eminet7 virš visų Venecijos bokštų. Iš jo In­ tegra* lyg ant delno apparet’ Venecija: išvydau jos puikių didybę ir namų bei aukštų gatvių strietam compagem10. Tačiau svarbiausia, kad j šitokį aukštų bokštų iki pat viršaus lipome be laiptelių. Atro­ do, lyg eitum in plano aliquo lo co ", tik šiek tiek statoka. Inde" pamačiau ir Sv. Morkaus rūmų magnitudinem, juose re­ ziduoja dožas" alia s" Venecijos kunigaikštis. Jie dideli it geras miestelis, su piacomis, mūsiškai aikštėmis, kurių yra trejetas. Kie­ muose pilna varii generis žmonių, ¡vairių svetimšalių. Ten yra pa­ protys, kad norint aptarti kokį reikalų susitinkama piacoje, čia vedamos negotia", pasikalbėjus vėl sugrįžtama namo.

f iki pat I1 nepasisekė P ste­ buklai akims paganyti P ore P ir kitos įdomybės P ii smal­ sumo P Iškilęs P visa P pa­ sirodo l'° tankų raizginį I" kokia lygia vieta P* U ten

I " Venecijos nuo 697 it Genujos nuo 1339 miestų-respublikų galvos titulas. Venecijoje dožas buvo diduomenės renkamas iki gyvos galvos P* kitaip P* dery­ bos

Tądien aplankiau galeras, kurios ruošėsi lenktyniauti. Jose (lai­ komi] amžini belaisviai: vieni parduoti, kiti paimti į nelaisvę, įvai­ rių tautybių, tarp jų nemažai ir lenkų. Jie kenčia baisų vargą, išti­ sai laborando m axim a1 ir labai prastai su stentatur, vestitu abominabili1, visąlaik prirakinti, nė trumpam neišlaisvinami iš pančių. Tik mūšio metu, kai susiremia galera su galera ir jiems reikia kautis, liberantur protunc a vinculis1, tačiau po mūšio vėl prirakinami. Nuo 16-tos iki 20-tos dienos visiškai nieko notaru dignum* ne­ mačiau. Dvidešimtą dieną lankiausi Venecijos monetų kalykloje, kuri suam sedem’ turi tuose pačiuose Šv. Morkaus rūmuose. Čia ištisai incessanter* kalami raudonieji auksinai, Venecijos dukatai ir įvai­ rios smulkesnės sidabrinės monetos bei variniai soldai, kurie pri­ lygsta mūsiškiams lenkiškiems grašiams. Ten pat gaminamos ir įvairios plokštelės: auksinės, sidabrinės ir varinės. Kiekvienas čia bet kada gali užeiti, kadangi ši vieta niekada neuždaroma. Šiuo metu Venecijoje atidaroma daugiausia krautuvių, renkasi ¡vairūs svetimšaliai, kadangi per karnavalą vyksta lyg ir didysis turgus. Dvidešimt pirmąją, šv. Agnietės dieną, buvau Sv. Luko bažny­ čioje, čia laikomas šios šventosios pirštas. Yra ir jos vardo alto­ rius, prie kurio penkiolika dienų galima gauti malonių. Indulgen­ cijos prasideda savaitę prieš šventes ir baigiasi praėjus savaitei po švenčių. Tuo laikotarpiu Mišios šioje bažnyčioje pradedamos lai­ kyti antrą valandą po vidurnakčio ir baigiamos atėjus vakarui, todėl antrą valandą nakties bažnyčioje pilna žmonių - lyg kimšte prikimšta: išeinančių ir ¡einančių, neįmanoma prasilenkti, ir visi su kokiu nors singularem devotionem7. Dvidešimt antrą dieną prasidėjo karnavalas, kurio metu yra usus', kad visi žymesni kavalieriai ir damos, persirengę įvairiais I1 patirdami didžiausią vargą H išlaikomi, bjauriai aprengti 1’ iškart išlaisvinami nuo pančių

I* verto pažymėti Is savo būstinę I* nesustojant lTypatingu įžadu I* paprotys

rūbais secundum kiekvieno placitum1, po pietų renkasi šv. M or­ kaus aikštėje, ten iki vakaro bendrauja, nebent tik iš balso arba pagal sutartų ženklų vieni kitus atpažindami. įvairūs žmonės turi įvairių complacentiae et intentiones', kiekvienam varii sortis’ žmogui tai galima daryti, kadangi niekas jo negali pažinti. Kar­ navalo usus tęsiasi ilgai, iki pat Pelenų dienos exclusive*. Per tų laikų aikštėje vaidinamos įvairios trumpos komedųos, groja varii generis muzika, et alia seurilia ad iocos et exclusionem melancho­ liae multa absolvuntur’ . Šioje aikštėje visada maxima copia’ žmonių. Dvidešimt trečių dienų toje pat aikštėje exercebantur’ įvairios pramogos su kaukėmis. JM kunigaikščiai taip pat jose dalyvavo, tiesa, nekrisdami j akis, su kaukėmis, persirengę vario habitu*. Ir JM kunigaikštis Lietuvos stalininkas’, kuris 21-ų dienų atvyko j Veneciją, irgi palaikė JM kunigaikščiams kompanijų. Dvidešimt ketvirtoji diena. Lankėmės naujoje, labai gražioje ope­ roje, kainavusioje negirdėtai didelius pinigus; buvo kalbama, kad Venecijoje tokios operos dar nebuvo. Išvydome daugybę miratu dignum10 [dalykų]: gyvus arklius, pusvalandį ir ilgiau ore skrai­ dančius žmones, theatrum" plaukiojančius laivus ir galeras - to­ kius didelius, kad juose tilpo keliasdešimt žmonių. Taip pat Isužavėjo] incomparabiles" aktorių balsai (mat operose yra usus, kad aktoriai savo vaidmenis atlieka dainuodami, o ne kalbėdami). Pamatyti šių operų reiškia lyg ir pamatyti kokį miraculum et spec­ taculum o rb is". Todėl jo pasižiūrėti privažiuoja gausybe žmonių, JM kunigaikščiai taip pat keletu savaičių tik dėl jo pasiliko Vene­ cijoje, nors šiaip jau kelionei visiškai buvo susiruošta, - netgi vežimai [iš Venecijos! išsiųsti. I1 pagal kiekvieno pageidavimų P pomėgių ir tikslų P įvairios pa­ dėties P imtinai P krečiama daug įvairių pokštų dėl juoko ir norint išsklaidyti melancholijų P galybė P rengiamos P įvairiais rūbais

P Stanislovas Kazimieras Radvila (>-1690 12 08), LDK stalininkas 1670-1679, LDK maršalas 16801690 P° nuostabos vertų P1sce­ noje P' su niekuo nesulyginami p> pasaulio stebuklų bei reginį

Dvidešimt penktoji diena. Pasidžiaugiau įvairiomis karnavalo pramogomis šv. Morkaus aikštėje. Vakare iterato' nuėjau j tą pa­ čią operą, kad geriau j ją įsižiūrėčiau; vidurnaktį patenkintas grį­ žau j užvažiuojamuosius namus. Dvidešimt šeštoji diena. Puikiai [visko] prisižiūrėjau in Statu Veneto2 ir ją perpratau. J i tokia, kad drąsiai galima apie ją kalbėti kaip de fortunatis illis rebus publicis2, kadangi in tanto ordine2 yra abundantissimi diritii (sic I] mercatura omni possibili et artificibus omnibus, quae ita abundant1. Taip yra dėl to, kad gyvena in altissima pace‘ , o summae deliciae et delectationes7 jiems tenka pro occupatione*. Tad [Venecija] gali vadintis felicissima Respub­ lica’, kadangi in pace nullum petitur defectum'“ ir todėl daugiau lėšų gali skirti mažiau reikalingiems dalykams. Taigi viską apžiūrėjęs, felicibus auspiciis išvykau iš Venecijos ver­ sus Rom am ". Itinerando12 iš pradžių [vykau] j Ferarą'1. Vidurnaktį mūsų barža atsiskyrė nuo kranto, ir mes visą naktį plaukėme jūra. Prašvitus, tai yra 27-tą dieną, pasiekėme jūros kelią, kuriuo plaukdami dešinėje pusėje matėme už 2 5 itališkų mylių esantį Chiozos'2 miestą, ir ne visai prastą: jame keletas labai ypatingų bažny­ čių. Visą dieną ir naktį plaukėme jūra, kol prasimušėme į galingą ir plačią Pado'1 upę. Čia prasideda Status Pontificalis'*, o [Status] Venetus baigiasi. Visą 28-tą dieną plaukęs, nakvojau vienuose užvažiuojamuose namuose, Ponte de Lago Oscuro kaime. Čia ir JM kunigaikščio laukė arkliai bei dvaras. Kitos dienos rytą, tai yra 29-tąją, kita, mažesne, barža atplaukiau kanalu j Ferarą. 1' pakartotinai P Venecijos valstybėje P apie kitas laimin­ gas valstybes I2 šitaip [puikiai] sutvarkyta P kuo turtingiausia prekyba viskuo, kas tik įma­ noma, ir visais dirbiniais, kurių [čia] šitokia gausybė P labai seniai [sudarytos] taikos

[sąlygomis] P didžiausi malonu­ mai ir smagumynai P vietoj uisiėmimo P laimingiausia vals­ tybė I'" taikos [sąlygomis] nepatiria jokios žalos I" j Romą I'* pakeliui P1 Ferrara (it.) I'2 Chioggia (it.) I” Po I'* popiežiaus valstybė

Tai baisiai didelis miestas, nebjaurus; jį supa galingos sienos ir platus gynybinis griovys; per jo vidurį eina kanalas, kuriuo j miestą įplaukia baržos, šis kanalas juosia pilį primenančius rū­ mus, kuriuose reziduoja kardinolas, miesto prepozitas. [Feraros) mieste yra ir antras kardinolas, praepositus in spiritualibus'. Ne­ mažai gražių bei turtingų bažnyčių, nes ir pats miestas didelis bei puikus, plačios gatvės, tik kad non popularis civitas2. Daugiausia čia žydų, tačiau jie nedėvi raudonų skrybėlių kaip Venecijoje, cx ratione, kad čia praesentes1 kardinolai. [Žydai] prie skrybėlių prisirišę raudonas juosteles, kad juos inter Christianos būtų ga­ lima atpažinti, nes kaip ir pas mus, habitu non discrepant* nuo kitų žmonių. Trisdešimtą dieną per pietus išvykau pašto karieta iš Feraros į Boloniją1, kuri nuo Feraros distat4 per 30 itališkų mylių. Už dvide­ šimties itališkų mylių vienoje Poggio’ miestelio užeigoje pasikei­ čiau arklius. Likus dešimčiai itališkų mylių iki Bolonijos apsisto­ jau San Dziordzijos miestelyje, kuriame pernakvojau ir 31-ą dieną šv. Mišioms atvykau j Boloniją. Tėvų basųjų karmelitų bažnyčioje priemiestyje už [miesto] vartų išklausęs šv. M išias, apsistojau už­ važiuojamuosiuose namuose sub titulo a San Marco*. Paskui vaikštinėjau po [Boloniją], apžiūrinėdamas, kaip ji atro­ do. T ai didžiulis ir gražus miestas; teisus buvo tas, kuris apie Itali­ jos miestus rašė: Bononia pulchra, Venetia dives, Roma sancta’. šiame mieste popularissima civitas abundans omnibus'", labai gražūs rūmai, tarp jų daug ypatingai išsiskiriančių, kokių kituose miestuose nedažnai pamatysi; labai plačios gatvės in pulcherrimo ordine", iš visų atsiveria vaizdai. Bažnyčių, taip pat gana turtingų ir puošnių, priskaičiuojami keli šimtai. Be kitų. Turgaus aikštėje 1' prepozitas, t.y. vadovas, dva­ siniams reikalams F negausu gyventojų I ' dėl to, kad čia re­ ziduoja I* nesiskiria rūbais 1' Bologna (it.) P stovi T Pog­

gio Renarico (it.) I* Iv. Morkaus vardo P Bolonija graži, Ve­ necija turtinga, Roma šventa I'" gausu visko turinčių gyventom I " kuo gražiausiai sutvarkytos

stovi labai didelė parapinė bažnyčia, lyg koks miestelis - jos mag­ nitudinem' negalima atsistebėti. Vėliau apsilankiau tėvų dominikonų bažnyčioje, kurios dešinėje yra graži marmurinė koplyčia, o joje guli šv. Dominyko, šios vienuolijos patriarcho ir tėvo, sanctum corpus'. O arka, kurioje sudėtos šventos relikvijos, mirandum in modum' [padirbdinta] iš balto alebastro; tuo tarpu šio šventojo galva guli kitoje vietoje. Bažnyčia turtinga ir labai graži. Vienuolyne taip pat daug loci' et celių copia', viskas papuošta ir didžiai tvarkinga. Yra ir mažutė celė, kurioje mirė šv. Dominykas et locus, in quo buvo sepultus antea1, kadangi mirdamas nurodė ad pedes fratrum1 palaidoti ten, kur buvo laidojami ir kiti vienuolyno fratres; paskui jis trans­ latus’ j tų vietų, kur dabar guli. Priešais refektorijų in oratorio’ kabo šv. Dominyko verissima effigies10, kuriame šventasis pavaiz­ duotas, kaip būdamas gyvas atrodė. Pačioje turgaus aikštėje yra didžiuliai, įspūdingai atrodantys rū­ mai, kuriuose reziduoja kardinolas, šio miesto prepoziras. Priešais juos visada budi sargyba, ant fasado stovi didžiulė iš ketaus nulie­ ta statula, vaizduojanti po baldakimu sėdintį šventųjj Tėvų. Prie rūmų [tuo metu] buvo iškabinti praemia cursus", kadangi, kaip ten įprasta, per užgavėnes vyksta žirgų lenktynės; victor" pa­ siima praemia, o žirgų cum applausu" kareiviškai muzikai iškil­ mingai vedžioja po miestų. šiame mieste yra usus sub tem pus" karnavalui dėvėti kaukes. Viskas vyksta štai taip. Po turgaus aikštę bei didžiausių miesto gatvę viena paskui kitų važinėja karietos (kas vakarų jų susirenka kelios dešimtys, o kartais ir šimtų excedunt numerum"), kuriose sėdi kaukėti kavalieriai ir damos. In eodem lo c o " [būna] nemažai 1' didybe P šventas kūnas P ke­ liančiu nuostabų būdu I4kapavie­ čių P gausybė P ir vieta, kurioje buvo anksčiau palaidotas F perkel­ tas P brolių kojūgaly P maldyklo­

je P° kuo tikriausias atvaizdas F1lenktynių laimikiai I " nugalėto* jas P' džiaugsmingai grojant, prita­ riant F4 paprotys atėjus I" skai­ čiumi viršija F* toje pačioje vietoje

ir pėsčiųjų, deambulantium' taip pat su kaukėmis. [Visur pilnai kavalierių su damomis, kadangi čia Status Bononiensis1, ir joje visa bajorija gyvena mieste. Užtat fiorentissima et abundantissima quo ad victualia yra haec civitas1. Čia jau prasideda geri vynai ir visai nebrangūs, nes visa dirba­ ma žemė ir laukai apsodinti vynuogėmis. Žemė taip tvarkoma, kad nė lopinėlis jos nedirvonuoja, kadangi sklypelyje kaimietis pasisėja kviečių, o šalia auga įvairūs vaismedžiai, nuo kurių žiemai malkoms pasilaužo šakų, ir vynuogės; čia nėra miškų. Ant vaisme­ džių vyniojasi vynuogienojai; jie taip pririšti, kad kabo nuo me­ džio iki medžio [nutįsę] virš pasėlių. Taigi iš vieno žemes gabalo [kaimictis| gauna duonos, vyno, malkų ir vaisių, o prasimanymai, kad ob non abundantiam* žemės et multitudinem hominum, que non sufficit’ prasimaitinti, yra excogitatae*. Februarii 1-ą dieną lankiausi vienuolių bemadetiečių bažnyčio­ je, kurioje mačiau sėdinčios šv. Kotrynos Bolonietės kūną. Apie šią šventąją traditio7 pasakoja [štai ką|. Kai ji baigė savo dievobaimin­ gą gyvenimą ir vienuolės mirusiąją ut moris nešė į kapą [tai,) praei­ damos pro kryžių, jos nenusilcnkė prieš Viešpaties Kančią. Tada ji pakilo ir, atsisėdusi ant neštuvų, fecit reverentiam' Nukryžiuota­ jam. Vienuolės attonitae*. Tuo tarpu vyresnioji sub oboedientia im­ peravit'“ šiai šventajai, kad daugiau ncsigultų, kad visam laikui lik­ tų sėdėti. Jau du šimtai ir penkiolika metų, kai ji mirusi, o ligi šiolei integerrima" sėdi, rankos ir kojos išlikusios sveikos, tik truputį pa­ juodusi. Maximis miraculis" būdama gyva ir po mirties clarissi­ m a "; aliquoties'* ir mirusi kalbėjo - daugelis yra girdėję. Paskui buvau šv. Pranciškaus bažnyčioje, kuri priklauso tėvams pranciškonams. Jo je labai daug relikvijų, be kitų, trys dešimtys 1' vaikštinėjančių P Bolonijos valstybė 1' labai klestintis ir turtingas maisto išteklių šis miestas I* dėl negausos P ir dėl didelio skaičiaus gyventojų |Os neužtenka P išgalvoti

P padavimas P parodė pagarbą P persigando P“ [vadovau­ damasi! paklusnumo |jžadu|, įsakė P' kuo sveikiausia pJ daugybe stebuklų P 1didžiai pagarsėjo P* keletą kartų

nekaltų kūdikių, kurie buvo interfecti ab Herode1. Bažnyčia di­ džiulė ir turtinga, vien koplyčių joje dvidešimt ir kelios. Tarp kit­ k o, už didžiojo altoriaus esanti koplyčia funduota JM kunigaikš­ čio, kadangi čia ilsisi jo tėvas, miręs Bolonijoje; virš skliauto kabo vėliava su velionio stemmate et effigie1. Vienuolynas taip pat ne­ girdėtai didelis ir gražus, jo galingi ir puikūs mūrai prilygsta ge­ ram miesteliui. Vienoje iš šio miesto bažnyčių, priklausančių moterų vienuoly­ nui, yra ir stebuklais garsėjantis šv. Agnietės kūnas. Februarii 2-ąją, Kristaus j dangų žengimo dieną, išklausęs tėvų pranciškonų bažnyčioje šv. M išias, išvykau iš Bolonijos j Loretą1. Iki pat Romos išsinuomavau pora arklių pakinkytą karietą, vadi­ namą sella volans1; vežikui, sutaręs, kad pasirūpins pašaru ark­ liams, daviau 12 raudonųjų auksinų. Pavalgyti sustojome a S. Nicolo’ u žeig o j už 10 itališkų mylių, nakvojome Imolos* mieste. T ai nemažas miestas, apsuptas galingos sienos ir ją juosiančio gynybinio griovio. Priklauso popiežiui, jame nemažai nuolat rezi­ duojančios bajorijos. Sub tempus’, kai aš ten lankiausi, taip pat vyko kaukių usus et cursus*. Tuo tarpu turgaus aikštėje raiti ant žirgų kavalieriai tarpusavy lenktyniavo, kuris pirmas, nujojęs iki vienos statulos, sulaužys j ją medinj kardą; tiesa, tie kardai buvo trumpi ir lengvučiai, o gubernatoriaus rūmuose (mat tie rūmai pa­ čiame turgaus aikštės viduryje) džiaugsmingai grodami applausum juos palaikė trimituotojai. Visai nenuostabu, kad Italijoje taip brangu viskas quo ad vic­ tualia’ - juk čia tiek daug tankiai apgyvendintų miestų. Kas dvi, o daugiausia kas keturios mylios (stovi] didžiuliai miestai. Važiuo­ jant keliu (matosi] vien namai ir vienuolynai; per du šūvius iš lan­ ko nerasi vietos, kur nestovėtų valstiečio namas; namai - mūriI ' Erodo nužudyti I1 herbu ir

atvaizdu P Loreto (it.) P skraidančiąja sėdyne P šv. Mikalo-

jaus P lmola (it.) I’ tuo metu P pasirodymai ir vaikštynės P ko reikia prasimaitinimui

niai, tarp vynuogynų ir sklypų, kadangi čia pat, prie savo dirbamos žemės bei vynuogyno, valstiečiai ir gyvena - ne taip, kaip pas mus, kaimais. šiame mieste trisdešimt bažnyčių. Trečią dieną, išklausęs Šv. Mišias, pavalgyti sustojau už dešimties itališkų mylių, Faenza pavadintame mieste. Jis taip pat apsuptas gynybinės sienos bei pylimo, o intrinsecus neprastas. Nakvojau už dešimties itališkų mylių nuo ten, mieste, kurio vardas Forli. Tai didelis ir intrinsecus gražus miestas, jame nemažai didelių ištaigingų rūmų, nes čia reziduoja įvairių kavalierių bei tarnautojų. Gubernatorius designatus' kardinolo, kuris yra kelių miestų praepositus, o pats reziduoja |...] mieste. Atvykęs j šj miestą, pataikiau j nepaprastą šventę, kurią čia spe­ cialiter absolvere1 įprasta; nempe festum Beatae Virginis de Fogo, die 4 Februari'. šventės išvakarėse lankiausi bažnyčioje sub eodem titulo, ku­ rioje vyko mišparai, o po jų - litanijos. Prisiklausiau angeliškų balsų ir melodijų - net ir Italijoje sunku rasti tokią kapelą, kokia čia buvo susirinkusi. Pati bažnyčia negirdėtai didinga ir prabangi: pirma, ji baisiai didelė, intrinsecus, be koplyčių, yra dvidešimt ir kelios galingos kolonos, o pati yra kryžiaus formos; secundo, ji graži ir dar tuo metu, (kai aš lankiausi), buvo labai išpuošta. Di­ džiajame altoriuje kabo Beatae Virginis paveikslas: nedidelis, bet gražus ir didžiai stebuklingas. Kai tik šioje bažnyčioje baigėsi mišparai ir kitos su jais susiju­ sios apeigos, iškart prasidėjo šventė, kuri |atrodė] šitaip. Pnmo, visas miestas skendėjo šviesose, nes kiekvienų rūmų ir kiekvieno namo languose - visuose, kiek tik jų buvo mieste, - degė žvakės ir lempos, o gatvės buvo papuoštos deglais, degančiomis dervos sta­ tinėmis, tad visas miestas Svieste švietė. Tuo tarpu linksmoje ir didelėje turgaus aikštėje vyko pati šventė, aplink (degė tiek) ugnių, I' paskirtas H ypatingai švęsti I ' o būtent, švenčiausiosios

Mergelės de Fogo šventę vasario 4 dieną

109

110

kad puikiausiai buvo galima skaityti. Valandą laiko incessanter' šaudė iš keturių turgaus aikštės kampuose stovinčių patrankų alternato, permiscendo1 raketomis. Viename priebutyje grojo ka­ reiviška muzika, čia pat sukosi iš raketų sudėliotas ugnies ratas, saepe sonitum', o iš jo vidurio ant viso turgaus žiro ugnis eum summo sibilo4. Paskui turgaus aikštės viduryje buvo pastatytas co­ lossus igneus1, iš kurio dvi valandas lakstė varii generis raketos, exprimendo nomen Mariae* ir kitas figūras. Raketos cum summo applausu skraidė ir iš dviejų labai aukštų, papuoštų ugnimis bokš­ tų. Miestas šventė iki vidurnakčio cum strepitu’ varpams, įvairiai muzikai et aliarium ad applausum spectantium formarum1. Rytojaus dieną, tai yra, (vasario] ketvirtąją. Mišios bei pamal­ dos minėtoje bažnyčioje prasidėjo likus trims valandoms iki auš­ ros, pamaldose copia žmonių, nors bažnyčia ir didelė, bet pro pras­ tuomenę (buvo] sunku prasibrauti. Išklausęs šv. Mišias, (leidausi tolesnėn kelionėn]. Pavalgyti sustojau Cesenos’ mieste, kurį taip pat juosia gynybinė siena ir griovys; reziduoja čia ir bajorų, tačiau šis miestas mažesnis ir skurdesnis už kitus. Nakvojau skurdžiame Savinjano'" miestelyje, jame tik dvi baž­ nyčios, viena tėvų reformatų, o kita - parapinė. Penktą dieną pavalgyti sustojome už 10 itališkų mylių nuo nakvy­ nės vietos. Riminio" mieste. Miestas didelis, gražus, nenuskurdęs, ja­ me gana daug visai neprastų rūmų, turtingų kromų, nemažai bažny­ čių. Čia pat ir uostas, nes per itališką mylią nuo miesto - jūra. Pro pat teka upė, kuria prie miesto priplaukia baržos ir įvairūs laivai, per šią upę įvažiuoti j miestą nutiestas unikalus baisiai aukštas tiltas. Nakvoti važiavau penkiolika itališkų mylių pajūriu j „Katolika“ pavadintus užvažiuojamuosius namus, aplink kuriuos stovi daugiau negu dvidešimt didelių mūrinių namų. I' ištisai P pakaitomis, pramaiiiui su P tankiai poškėdaraas P smarkiai šnypšdama P ugninis milžinas P parašydamos (ore]

Marijos vardą I’ skambant P ir kitiems džiaugsmui reikšti skir­ tiems daiktams P Cesena (it.) P* Savignano (it.) P' Rimini (it.)

Pernakvojęs 6 -tą dieni) patraukiau toliau. Dabar priešais mus atsivėrė italų žemės amoenitas: dešimtį itališkų mylių važiavome labai nuotaikingomis vietomis tarp kalvų, ant kurių tankiai pris­ tatyta įdomių mūrinių rūmų, apsuptų sodų pramaišiui su laurų, jovarų, alyvmedžių giraitėmis. Nors ir Februaries], jos žaliavo, buvo ne mažiau šilta negu pas mus in Junio', tokios čia primis diebus Februarii', šitaip atkeliavome iki Pesaro’ miesto. šis miestas - netoli uosto, per jį teka galinga upė, kuria j miestą iš jūros įplaukia laivai; jis juosiamas gynybinės sienos ir aukšto pylimo, sienos kampuose nuo jūros pusės stovi du taisyklingos formos labai išradingai pastatyti arsenalai. Intrinsecus juose gau­ su quo ad om nia', daug vietos. O biter' pervažiavęs šj miestą, vėl keliavau pajūriu, o tarpais net teko plaukti jūra. Pavalgyti sustojau Fano* mieste, nukeliavęs septynias itališkas mylias. Miestas (išsidėstęs) pakrantėje ant kalvelės, apsuptas aukš­ tos gynybinės sienos ir gilaus griovio, ab intra7 smagus, neprasti rūmai ir namai, gausu gyventojų, daug ¡vairių patogumų quo ad victualia. Nakvojau u i 15 itališkų mylių Sinigalijos* mieste, [įsikūrusiame] taip pat ant jūros kranto, šis miestas kitoks, jis excellens magnitu­ dine et ordine*, supamas puikios gynybinės sienos ir pylimo. Visų šių miestų, pradedant Imola inclusive10 posesoriumi ir prepozitu buvo vienas šv. Tėvo paskirtas kardinolas, reziduojantis ]...] mieste. M inėtojo (Sinigalijos] miesto viduriu eina kanalas, kuriuo iš jūros į miestą įplaukia baržos. Čia ir nakvojau. Septintą dieną patyriau gan didelę nesėkmę, tačiau [dingęs?] asmuo vėliau atsirado. Pavalgyti sustojau už 10 itališkų mylių, Fumicino užvažiuoja­ muose namuose, kurie taip pat prie jūros. I' birželį F pirmos vasario dienos F Pesaro (h.) F visa, ko reikia F prabėgomis, greitosio-

mis I* Fanno (it.) I’ ii vidaus F Senigallia (it.) T ilsiskiria dydžiu bei tvarka F° imtinai

Nakvynė - dar už 10 mylių. Bumo užvažiuojamuose namuose prie Ankonos1 miesto. Vežėjai j jj neveža, nes jis (lieka) šone, už 2 itališkų mylių. Kadangi anksti atvykome nakvynės, aš curiositatis ergo' buvau j jj nukeliavęs. Šis miestas ant aukštos kalvos, jūros įlankoje, iš vienos pusės jj ambit’ jūra, iš kitos - labai stiprūs ¡tvir­ tinimai ir pylimas, pradžioj išmūrytas, paskui užpiltas žemėmis. Nuo įvažiavimo pusės [stūkso] kitas kalnas, ant kurio stovi didžiulė nepasiekiama tvirtovė - ji magnitudine aequat* geram miesteliui. Ankona pagal padėtį, tvarkų, o intrinsecus tiek rūmus, tiek gat­ vių išdėstymų iš visų miestų, kuriuos pravažiavau, man maxime placuit1. Ji įsikūrusi slėnyje tarp dviejų kalnų. Gatvės eina nuo vie­ no aukšto kalno link kito; jos išklotos puikiu grindiniu. Čia daug gyventojų, gausu quo ad omnia prekių. Mieste keliasdešimt baž­ nyčių. Viena katedra jame stovi m ipso cacumine montis*, ji supe­ reminens7 virš miesto [ir yra] prie pat jūros. Extrinsecus [katedrai visa iš poliruoto marmuro varii coloris; puiki ir intrinsecus. Joje ilsisi apie dešimt šventųjų palaikų. Be kitų, šv. Tiriako, sub cuius titulo ši bažnyčia; taip pat mačiau išlikusius šv. Antano, prieš du šimtus metų mirusio vyskupo, palaikus, prie kurių dažnai įvyksta stebuklų; [rcgėjau| šv. Silvestrų ir dar nemažai kitų, nes koplyčia yra žemai, lyg ir bažnyčios rūsyje, [ir ji| circumdata sepulturis' su šventųjų palaikais. šiame mieste reziduoja magna nobilium’ ir garsių žmonių co­ pia10, nes labai smagios rezidencijos: iš kiekvienų rūmų atsiveria vaizdai nuo aukšto kalno į jūrų. Sis miestas inter omnes orbis civi­ tates11 garsėja savo uostu. Kur tik rašoma de urbibus11, kuris kuo ali(i]s” pranašesnis, apie Ankonų sakoma, kad [geriausias] portus yra in A ncona"; mat laivai gali priplaukti net prie slėnyje stovin­ čių namų durų. I1 Ancona (it.) I1 ii smalsumo 1' supa I* dydžiu prilygsta P la­ biausiai patiko P ant paties kal­ no viršaus T iikilusi P apsupta

kapų P didelė kilmingų I1" daugybė I " tarp visų pasau­ lio miestų P' apie miestus I " už kitus I " uostas yra Ankonojc

Sugrįžęs į užvažiuojamuosius namus, pernakvojau ir kitą dieną prieš pietus patraukiau toliau. Aštuntą dieną nakvojau tik už 7 itališkų mylių nuo minėtų už­ važiuojamųjų namų, nes [keliavau] labai blogu keliu, tokiu blogu, kad blogesnio negali nė būti, todėl daugiau nuvažiuoti buvo [tiesiog] neįmanoma. Rytojaus dieną, tai yra devintąją, sustojau Lorcte išklausyti Švč. Mergelės Ėmimo j Dangų šventei skirtų pamaldų. Atvažiavęs j mies­ tą, pirmiausia nuėjau j Švenčiausiosios Mergelės namelį. Po pa­ maldų aplankiau Habitaculum Altissimi', kurioje apsireiškė ange­ las ir [M arija] pagimdė Salvatorem Mundi2. Lorete stovi didžiulė, puiki bažnyčia. Extrinsecus ji nepaprastai kruopštaus darbo, visa padengta baltu marmuru; intrinsecus [čia esančios] figūros atrodo lyg būtų gyvos, o senos [statinio] sienos sukritusios, niekuo nepapuoštos; jos išliko tokios, kokios buvo švenčiausiajai Mergelei gyvai esant. [Bažnyčioje sukaupti] didžiu­ liai turtai, iš aukso išlietos skulptūros, apie šimtas nuolat degančių lempų. Ištisai vyksta labai gražios pamaldos, pilna įvairių žmonių, svetimšalių (jų tiek, kad [žmonės| iš paties Loreto net išvaromi, kad alternato1 vieni kitiems užleistų vietą, kadangi visi vienu metu nesutilptų). Už altoriaus yra pertvara, kur stovi balto marmuro švenčiau­ siosios Loreto Mergelės paveikslas (nuo ištisai degančių žvakių ir lempų pajuodęs). Jis papuoštas labai vertingais akmenimis, aplin­ kui išdėliotais brangiais įvairių karalių ir monarchų volais. Ten per favorfem] įleidžia anksčiau j pamaldas, kad niekas netrukdy­ tų. Po pat paveikslu yra vieta, kur plikas mūras: šią vietą žmonės bučiuoja, kadangi joje sėdėjo Švenčiausioji Mergelė, kai jai apsi­ reiškė angelas Gabrielius. Giedamų Mišių metu skambėjo nuosta­ bi muzika. Kadangi [čia būna] daug svetimšalių, [bažnyčioje] išti­ sai nuo ryto iki vakaro sėdi daugybė ¡vairiomis kalbomis kalbančių nuodėmklausių. I' Aukščiausiojo buveinę

P pasaulio Išganytoją P pakaitomis

Pats miestas nedidelis, bet jame pilna užvažiuojamųjų namų; gyventojų nedaug, ir jis neturtingas. Bažnyčių daugiau nėra, rū­ mų - nė vienerių, kadangi čia nereziduoja kavalieriai - jie tik atvyksta j pamaldas. Tad praeter Sanctam Casam nihil ėst dignum visu1. Nėra ir jokių prekių, nebent quo ad devotionem7 galima gauti, užtat atvykusiems j užvažiuojamus namus - visi patogumai. Tądien bažnyčioje vyko iv. Apolonijai skirtos solemnitas’. Tame pat Dievo Motinos namelyje, angelų pastatytame ant kal­ vos, išklausęs Šv. Mišias, po pamaldų nukeliavau tris itališkas my­ lias nuo Loreto. Pervažiavau per svarbų, ant kalno stovintį Rekanačio' miestą, apsuptą tvirtos gynybinės sienos et intrinsccus visko turtingą bei gana gražų. Visą laiką kelias ėjo kalnais, bet buvo labai smagus, nes apsižvalgius nuo kalno buvo galima priskaičiuoti apie dešimtį nemažų ant kitų kalnų stovinčių miestų - atrodė, kad kiekvienas kalnas turi po miestą. O tarp jų, slėniuose, - vien mūrai: čia rūmai, čia valstiečių namai, prie jų vynuogynai bei dirbama žemė. Visa žemė atrodė marga nuo mūrų, o tuščios vietos nebūtum radęs nė per pirštą. Ir tai labai keista, kaip ši žemė išmaitina tiek daug gausiai gyvenamų miestų, juk vieno miesto situmJ nuo kito - per lenkišką mylią, kartais per dvi lenkiškas mylias (jos sudaro 10 itališkų) tai jau labai daug. Nakvynės atvykau j M accratą*. T ai didelis, daug gyventojų tu­ rintis miestas, jame gausu puikių rūmų, bajorų rezidencijų; karna­ valo metu čia vyko pasirodymai su kaukėmis, operos; taip pat ne­ trūko įvairių prekių. [Čia] labai gražios bažnyčios. Tarp kitų novum opus7, tėvams bernardinams priklausanti Sv. Povilo baž­ nyčia. [Joje] labai nuotaikingi, meistriškai padaryti mozaikiniai 1' išskyrus šventąją lūšnelę daugiau nėra nieko verta dėmesio P ko reikia pamaldumui

P iškilmės P Recanati (it.) P padėtis P Macerata (it.) P naujas statinys

altoriai, vienodo stiliaus galerijos aplink bažnyčią ir amboną - visa turėjo maximum importare sumptum'. Daug nuostabios tapybos, quo ad omnia, tad ir labai smagi, ir turtinga bažnyčia; extrinsecus jos fasadas dar imperfecta2. Katedros koplyčia, kurioje laikomas Švenčiausiasis Sakramen­ tas, visa iki pat skliautą padengta puikiomis balto marmuro figū­ romis; pačios sienos iki lubų - akmeninės. Labai meistriškai pa­ statyta. Quo ad omnia primena 5v. Petro bažnyčią Rom oje: langą, terasą, koloną bei viso fasado su kupolais similitudinem et pro­ portionem'. Taigi verta ją laikyti inter raritates. Šiame mieste pernakvojęs, vienuoliktą dieną važiavau per Tolcntino* miestą. Jam e aplankiau tėvą benediktiną bažnyčią, kurioje ilsisi San Nicolaus de Tolentino in dies maximis clarens miracu­ lis5. Ir dabar, kai gręsia kokia neganda supra Ecclesiam KatĮhĮolicam\ bracchia huius sancti sanquine semper manant7. Bažnyčia labai smagi. Intrinsecus visa papuošta lipdiniais, skliau­ tai - paaukštinti, dekoruoti tapyba. Labai gražiai pastatyta ir šio šventojo koplyčia, kurioje ilsisi minėtos bracchia'. (Bažnyčios] šone yra kita koplyčia, kurioje ant mūro nutapytas stebuklingas krucifiksas. Ši koplyčia visa padengta votis’, kuriuos, atsidėkodami už malones per miracula10 krucifikso padarytas, pa­ liko jvairūs žmonės. Pats miestas nedidelis ir neturtingas. Ant labai aukšto kalno stovi kitas miestas, pro kurį teko prava­ žiuoti. Jis vadinosi F o rte ", intus nebuvome, kadangi dėl didelio aukščio kelias j jj ėjo kitapus šlaito. Pavalgyti sustojome užeigoje, prie miestelio pavadinto Vatcimara, už 17 itališką mylią nuo nakvynės vietos ir už 7 - nuo T o ­ lentino. T kainuoti didžiausius pinigus P ne­ baigtas P panašumu ir proporcija I4Tolentino (it.) f iv. Mikalojus ii Tolentino, kasdien garsėjantis

didžiais stebuklais f katalikų Baž­ nyčiai F šio šventojo rankos nuo­ lat srūva krauju P rankos F votais F° stebuklingai 1" Forte (it.)

Nakvynė - už 10 itališkų mylių M ucijos' miestelyje. Dvyliktą dieną pavalgyti sustojau Gasenoves' miestelyje, o nak­ vynės - dideliame ir tvarkingame Fulino1 mieste. Nuo ten 18 itališkų mylių kelias ėjo per gražią lygumą tarp kalnų, vynuogynų ir linksmų kalvelių, prie kurių buvo įsikūrę įvai­ rūs miesteliai ir gražios valstiečių sodybos. Tryliktą dieną pavalgyti sustojau ant aukšto kalno stovinčiame Spoleto* mieste, šis miestas - pagrindinis Įšiosc apylinkėse!, jame gausu rūmų ir labai gražių bažnyčių, o , be to, - garbingų žmonių, kavalierių, o gražiau negu čia pasipuošusių damų mažai kur Itali­ jo je pamatysi. M iesto viduryje stovi labai aukšti mūriniai vartai, ant kurių užrašyta: „|H]an|n|ibal eum prodigasse! Romanos ivit occupare Romam, praepeditus a duce [...| et deletus nobilissima fuga huic Portae nomen reliquit“’. Galimas daiktas, kad antiquiras* šiuos vartus pastatė pro memoria antea gestarum rerum’. Katedroje yra viena koplytėlė, visa padengta puikaus darbo mo­ zaikomis, bei altorius sub titulo Švenčiausiosios Mergelės. Jame įdėtas mažytis Dievo Motinos atvaizdas, kurį Jai apsireiškus debesy­ je nutapė šv. Lukas. Nuo čia iki nakvynės vietos, nemažo Tem io* miestelio, 12 ita­ liškų mylių keliavau tarp galingų uolų ir kalnų. Šioje vietoje, kalnuose, prasidėjo alyvmedžių giraitės ir miškai; vargingesni žmonės skynė vynuoges, kurių in Februario tenai la­ bai gausu. Keturioliktą dieną važiavau per didelj Narnio’ miestą, esantį už 6 mylių nuo nakvynės vietos. Č ia, turgaus aikštėje, stovi pa­ rapinė bažnyčia, kurioje po didžiuoju altoriumi, mozaikomis de1' Muccia (it.) F Colfiorito (?; it.) 1' Foligno I* Spoleto (it.) 1’ .K ai Hanitalas sumušė romėnus, ėjo užimti Romos, bet, sustabdytas karvedžio |...|

ir sunaikintas, leidosi bėgti ir šiuos vartus paženklino savo vardu" I* senovė I’ senąių žygių atminimui F Temi (it.) F Narni (it.)

koruotoįe koplyčioje, prabangiame karste ilsisi vyskupo Joviano palaikai. Pavalgyti sustojau Orrikolio' miestelyje, už 8 itališkų mylių nuo anksčiau minėto miesto. Nukeliavęs dar 12 itališkų mylių, nakvo­ jau nemažame Kastellanos1 mieste ant labai uolėto kalno. Išvykęs iš ten ir nukeliavęs 15 itališkų mylių, penkioliktų dienų pasistiprinti sustojau Kastelnuovo' kaime. Kelias j jj buvo lygus, grįstas akmenimis. Čia prasidėjo tikra vasara: buvo labai šilta, kaip pas mus apie šv. Jonų; miškai, laukai žalutėliai, juose ganėsi ark­ liai ir kiti naminiai gyvuliai. Nuo šio kaimo iki Romos - 15 itališkų mylių. Kad ir vėlai, tačiau feliciter" lydimas Dievo Malonės naktj sus­ tojau Romoje - in capite mundi’, kaip teisingai ex variis respecti­ bus* šis miestas yra vadinamas. Primo, šis miestas baisiai didelis, jame gausu gyventojų, susi­ būrusių variarum gentium et nationum’, innumerabilis' skaičius šventųjų palaikų, kuriuos specialiter išvardinsiu kalbėdamas apie bažnyčias. Šešioliktos dienos rytų apsilankiau pagrindinėje ir svarbiausio­ je Romos bažnyčioje - Šv. Petro katedroje (Romoje yra keturios pagrindinės bažnyčios). Išvydau opus stupore dignum’ : didžiulį ir prabangų [statinį]. Beveik pačiame bažnyčios centre, kiek arčiau choro, požemyje esančioje koplyčioje, papuoštoje mozaikomis, su marmuro balkonu viršuje, ilsisi principis apostolorum10 palaikai, prie kurių assidue'1 dega nemažai žvakių. ši bažnyčia, [ypač| jos fasadas - neapsakomo (meistriškumo ir labai) prabangi. Kupolas emi[n|ens supra omnes alias totius urbis1’ jis vienintelis matosi iš tolo net iš už keliolikos mylių nuo miesto. I' Otricoli (it.) NCiviia Castellana (it.) V Castclnuovo di Porto (it.) P laimingai I’ pa­ saulio sostinėje I* įvairiausiais atžvilgiais I’ įvairių genčių ir

tautų t neapsakomas T di­ džiausios nuostabos vertų kurinį I " apaštalų vadovo I " nuolat I " iškyla virš visų miesto [bokštų]

Prie bažnyčios yra prašmatni ir puošni aikštė, kurią supa ketu­ rios eilės galingų kolonų; in centro habet collosum1 iš gryno ak­ mens, tokį altum1, kad jis aukščiu vos ne aequari bažnyčiai. Išklausęs šioje bažnyčioje pamaldų, sugrįžau atgal į užvažiuo­ jamuosius namus. Po pietų lankiausi ten, kur vyko maskaradai. Kokie keli tūks­ tančiai karietų važinėjo viena paskui kitą, o jose - varie4 apsirengę asmenys, prigalvodami įvairių iocos et delectationes’. Damoms Ro­ moje uti hac recreatione mascararum* nepriimta, tačiau pilna moteriškėmis persirengusių kavalierių, ir tai - cum licentia’ . Ten pat minėtu laiku vyko ir cursus ad metam equorum*. Jų metu žirgai vieni, [be raitelių], su pritaisytais pentinais šuoliavo iki tam tikro riboženklio pro paima’. Visi langai ir priebučiai toje gatvėje, kur damos ir visi kiti žmonės stebėjo maskaradus, buvo papuošti apmušalais. Septynioliktą dieną Šv. Mišių klausiausi Šv. Andriaus Apaštalo bažnyčioje, kurioje guli jo sanctae depositae manes10. Bažnyčia prik­ lauso tėvams teatinams. Ji didelė, beveik visos jos koplyčios [pas­ tatytos iš] puikaus marmuro varii coloris". Po pietų vaikštinėjau, apžiūrinėdamas šio miesto in se immensa u rb s" didybę; jame nemažai rūmų lyg kokių miestų - gražių ir baisiai didingų. Štai, kad ir be galo smagioje M onte Caval[l]o aikš­ tėje stovi šv. Tėvo rūmai, kuriuose yra rezidavę ankstesnieji po­ piežiai; šiuose rūmuose gyveno ir Klemensas X . [Statinys) baisiai didelis ir monumentalus, iš paradinės pusės maximam habens in se didybės bei elegantiam ". T u o tarpu dabartinis popiežius rezi­ duoja taip pat neapsakomai didinguose šv. Petro rūmuose, kurie

1' [aikštė] centre turi kolosą P aukštą P prilygsta P įvairiai P juokų ir pasi­ linksminimų P pasinaudoti šiuo laisvalaikio [būdu] su kaukėmis P su leidimu

P žirgų lenktynės iki riboženklio P dėl apdova­

nojimo I10 šventi palaikai P1 įvairių spalvų P2 didžiulės sostinės P1 turintis didžiausios didybės ir gražumo

[stovi) čia pat prie šio šventojo bažnyčios. | juos veda platus tiltas per upę (tekančią per šį miestą). Ant jo pristatyta didžiulių pui­ kaus darbo balto marmuro statulų, vaizduojančių instrumentą passionis Domini nostri' laikančius angelus. Iš pat krašto, in late­ ribus2 tilto, stovi šv. Petro ir šv. Povilo statulos. Už tilto (stūkso) galinga gynybinė pilis1. Tądien lankiausi ir S. Mariae Maioris bažnyčioje, katedroje, kurioje ilsisi San Martiae apostoli* kūnas, ši bažnyčia tiek extrin­ secus spindi prabanga ir grožiu, tiek intrinsecus graži bei praban­ gi. Ypač daug kainavusios jo s koplyčios, lntcr alias - nominis Jcsu et Mariae’ koplyčia, kurios sienos padengtos iš balto marmuro, o gal greičiau iš alebastro subtiliai ir meniškai iškaltomis figūromis. Kupolas ir skliautai papuošti puikiomis mozaikomis. Altorius taip pat iš nepaprasto akmens. Ten, kur kituose altoriuose papras­ tai būna paveikslas, jame įstatytas kažkoks neregėtas skaidrus in duas partes* padalintas akmuo, kuriame iškalti nomen Jcsus et Mariae7, šioje bažnyčioje taip pat yra stebuklingas S. Mariae Maio­ ris paveikslas; pas mus irgi pasitaiko panašių paveikslų, nutapytų in hoc titulo. Jis laikomas aukštai uždarytas, ne kiekvienam jj pa­ rodo. Čia gausu ir įvairių popiežių atminimui pastatytų antkapių. Aštuonioliktą dieną Šv. Mišių klausiausi Šv. Stanislovo, Lenkijos vyskupo, vardu pavadintoje bažnyčioje. Ji vadinama lenkų bažnyčia, joje piligrimai iš Lenkijos randa prieglobstį, kadangi (prie jos| yra prieglauda ir skiriama pinigų tai prieglaudai išlaikyti, šioje (šventovėje kabo) vien Lenkijos šventųjų paveikslai: šv. Kazimiero, šv. Stanislo­ vo, šv. Jackaus. Yra ir didžiai stebuklingas krucifiksas. Vėliau ėjau ad templum sub titulo Duodecim Apostolorum', kur guli S. Filipi et Jacobi’ palaikai. Bažnyčia didžiulė ir puiki, ant 1' mūsų Viešpaties kankinimo įrankius P ant pakraščių I1Castel Sant' Angelo (it.) I* apaštalo švento Mato P tarp kitų - Jėzaus ir

Marijos vardo I* j dvi dalis I7Jėzaus ir Marijos vardai P j Dvylikos Apaštalų šven­ tovę P šv. Pilypo ir šv. Jokūbo

120

jos stogo ii paradinės pusės stovi akmeninės dvylikos apaštalų sta­ tulos, intus' puikūs akmeniniai altoriai. Tądien, kai grįžau iš bažnyčių, pas mane į užvažiuojamuosius namus invicem' buvo užėjęs kanauninkas iš Vilniaus, JM kunigas Hladovickis', mat 17-tą dieną aš lankiausi pas j j, apsistojusį kartu su JM Lietuvos referendoriumi kunigu Kotovičiumi*. Devynioliktą dieną pirmiausia aplankiau anksčiau buvusią pa­ gonių bažnyčią sub titulo Tut[t]i Dei1, dabar sub titulo Omnium Sanctorum*, ši bažnyčia baisiai vetustus, antiquitatem habet ma­ ximam’, kadangi ji pastatyta prieš du tūkstančius ir pusantro šim­ to metų - puspenkto šimto metų prieš Viešpaties gimimą. Ji apva­ lios formos, be langų, tik ten, kur [paprastai] būna kupolas, skliauto viduryje yra skylė, pro kurią j bažnyčią patenka šviesa. Pasakojama, kad šioje bažnyčioje ilsisi begalė šventųjų kanki­ nių, dar pagonių laikais nukankintų ir čia pat palaidotų. Vėliau apsilankiau tėvų jėzuitų bažnyčioje, vadinamoje Colle­ gium Romanum1, kurioje vyksta garsiausios visoje Romoje studi­ jos; šioje bažnyčioje palaidotas Beatus Alogisius Gondzaga’. Iš ten einant yra kolona a San Paulo10, ji visa iš balto marmuro. Extrinsecus puikaus darbo, išpjauta iš |minėto| akmens. Intrinse­ cus - iš to paties akmens, o iki pat jos viršaus veda sukti laiptai. 1' viduje P atsakydamas j vizitą 1' veikiausiai čia minimas Jokūbas Ladovickia (Hladovickis, 16461704), jėzuitas (nuo 1664), 16841688 Vilniaus kapitulos pasiun­ tinys Romoje (penitenciarijus prie 5v. Petro bazilikos), 1698-1701 jė­ zuitų provincijolas, 1701-1704 Vil­ niaus akademijos rektorius I* Eusuchijus Stanislovas Kazimieras Kotovičius (?-1704), LDK dvasi­ nis referendonus (1673-1687/88), 1687-88 Smolensko vyskupas I* pavadinu Tutti Dei, Ly. visų die­ vų, kitaip - Panteonu F Visų Šven­

tųjų F senoviška, turi daug amžių F kitaip Gregorianum; 1551 m. iv. Ignoto Lojolos įkurta aukštoji mokykla, netrukus peraugusi j universitetu (tarp jo absolventų buvo Petras Skarga, Jurgis Radvila ir M.K. Sarbievijus) P iv. Aloyzas Gonzaga (1568-1591); jis palaido­ tas universiteto ansambliui pri­ klausančioje Sv. Ignoto bažnyčio­ je. Kanonizuotas 1726 m., bet jau XVII a. jo kultą platino Lenkijos Itar. ir Lietuvos d. kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga (1612— 1667) F° iv. Pauliaus

Viršuje stovi didžiulė auksu spindinti San Pauli statula, kurią supa galerija. Iš jos kuo puikiausiai galima pamatyti visą Rom ą: jos mag­ nitudinem ir spindesį. Buvau ten užlipęs curiositatis ergo' - visa Roma atrodė lyg ant delno. Iš ten nuėjau į tėvų jėzuitų bažnyčią, pavadintą ai Dziesu1, ku­ rios intus kaip tik tuo metu buvo auksuojamas. Si bažnyčia di­ džiulė ir graži, nors intus dar nebaigta dažyti bei auksuoti. Priešais šią bažnyčią stovi didžiuliai puikūs rūmai, kurie savo pločiu užima visą gatvę; jie, neskaitant galerijos [pačiame pastato] viršuje, yra šešių galingų aukštų, dar nauji, tik dabar baigiami sta­ tyti. šie rūmai priklauso Clementis X Pontificis M axim i1 sūnėnui, kardinolui Principis Altieri*. Po pietų nuėjau į Capitolium1, kuriame iustitia administratur*; jis pastatytas dar a fundamentis7 Romos įkūrimo. Iš paradinės pusės Capitolium atrodo labai įspūdingai: iš pla­ čios gatvės j jį reikia lipti aukštais laiptais (kadangi pastatytas ant kalvelės), per laiptų vidurį stovi akmeninės statulos, rankose lai­ kančios arklius, bei kitos, taip pat pastatytos antiquitus’, tik per vetustatem’ statulos taip aptrupėjusios, kad net neaišku, kas jomis pavaizduota. Užlipus laiptais iki pat viršaus yra labai graži aikštė, in medio cuius10—iš vario išlieta paauksuota puikaus darbo Marei Aurelii C aesaris" ant žirgo statula. Abiejose aikštės pusėse stovi dveji vienodos formos rūmai su bal­ konais ir kolonomis: vieni jų antiquitus pastatyti, o kiti recentius in eandem form am ". Senesniųjų intus, kieme, antiquitates variae depo­ sitae": įvairūs pagoniški dievukai bei įvairių Romos imperatorių f1iš smalsumo I1 UGesù (it.), Jė­ zaus; ankstyvojo Baroko statinys, Giacomo della Porta kūrinys, pa­ puoštas Bacicelo (1672-1685) tapy­ ba. šioje bažnyčioje yra paminklinė lenta, skirta kardinolui Jurgiui Radvilai, mirusiam 1600 Romoje P popiežiaus Klemenso X (Emilio

Altieri, 1670-1676) I4kunigaikš­ čiui Altieriui; Paluzzo Altieri (16231698) P Kapitolijų P vykdomi teis­ mai P nuo pamatų, nuo pradžios P senovėje P senumą I10 kurios viduryje P1cezario Marko Aure­ lijaus I " neseniai tuo pačiu pavida­ lu P‘ išdėstytos įvairios senienos

•2 2

garbei pastatytos statulos. Be kitų, viena yra neregėto dydžio pro miraculo reputabatur orbis', ii balto marmuro, tik jau aptr pėjusi, išlikusios vien kojos, galva, rankos; jos pėdos ilgis - trisd iim t sprindžių. Si skulptūra pastatyta in honorem Deo Apojljlin tačiau per vetustatem sutrupėjo ir buvo užversta žemėmis, o vėli; atrasta, iškasta ir atvežta j Capitolium pro memoria. Ex opposito, iš kitos neparadinės pusės, pats Capitolium latro kaip) dar a Romulo aedificatum', o vėliau jis restauratum*. C pagonių laikais vykdavo visi pasitarimai et congressus'. Didžiuli viršuje esančioje salėje ir dabar iustitia administratur. Iš šios sa eina laiptai į labai aukštų, kone aukščiausių Romoje, bokštų, esu tj virš Capitolium. Šio bokšto viršūnėje yra balkonas, iš kurio p kiai matyti visas miestas. In summitate* bokšto iškilusi pagor deivės Junonos skulptūra, iškalta iš kažkokio nepaprastai bal puikaus akmens. Ji vieno popiežiaus translata' j šių vietų iš bažr čios. Dabar jai j rankas jdėtas kryžius, o anksčiau tenebat virg lam', kuria oracula’ (...]. Nulipus laiptais žemyn už Capitolium yra arka antiquissir vocatur Triumphalis10, pro kurių omnes triumphatores ad Capi lium su triumfo vežimais inducebatur". Ji visa gražiai išpjauti balto akmens, puikios architektūros. Viršuje, akmenyje, išlikęs r tas, kurio niekas negali perskaityti. Sakoma, kad tos raidės bi iškaltos akmenyje ir padengtos auksu, kurio dabar nėra, tik di bulės akmenyje liko. Arkos pašonėje priešais Capitolium išilgai išsirikiavusios c lios raudono marmuro kolonos: sujungtos viršuje po dvi, jos daro tarsi vartelius, pro kuriuos j Capitolium erat m o s" jvesti peratorių. Tačiau dabar kai kurios iš jų per vetustatem t 1' laikoma pasaulio stebuklu E dievo Apolono garbei E Romulo buvo pastatytai E buvo atnauIimas E susirinkimai E viršūnėje E buvo perkelta E laikė lazdelę

E pranašystes Įžymėjo! E“ lab sena, vadinasi Triumfo E' vis triumfuocojai j Kapitolijų su triumfo vežimais būdavo jvežai E* buvo paprotys j Kapitolijų

susmegusios j žemę, kad vos viršūnės apparem1: per du arba tris sprindžius eminent1 virš žemės, o kitos išlikusios tokio aukščio, kokio buvo - per pusantros ieties. Įėjus pro šią Triumphalem Portam stovi nediduke bažnytėlė, in hoc loco’, kur infra' žeme buvo kalinamas šv. Petras (ir dabar om­ nibus praesentatur1), vėliau angelo iš ten išgabentas. Prie Capitolium (palypėjus laiptais j viršų, paradinės jo pusės kairėje) yra labai puošni iš vidaus tėvų bernardinų bažnyčia. Jos nuostabiame katafalko formos marmuriniame altoriuje ilsisi imperatorienės šv. Elenos* palaikai - tos, quae Crucem Domini inve­ nit7, nemažai iš Jeruzalės j Romų transtulit1 relikvijų; ten yra ir daug kitų šventųjų kankinių kūnų. Yra taip pat išlikę balkono žymių, kolonos, ant kurių jis buvo pastatytas - (Šiuo balkonui žiaurusis imperatorius Neronas eida­ vo į vienų vietų, vadinamų |...| (ir dabar išlikę vesti|g|ia’, tai yra, tušti mūrai), kur buvo kankinami ir žudomi [žmonėsj pro fide et Christo10. Jis visa tai stebėdamas, delectabatur, recreatione uteba­ tu r" , matydamas, kaip paleisti liūtai drasko šventųjų kūnus. Daugelyje vietų - tik mūrai ir kolonos iš akmens memoriae ve­ tustae". Vėliau apsilankiau (S.| Mariae M aioris bažnyčioje, kurioje šeš­ tadienių popietėmis skambant nuostabiai muzikai, pasidalinus j keturis chorus giedamos litanijos, in praesentia" daugybės kardi­ nolų, vyskupų ir kitų asmenų. Jų metu ir praveriamas mano supe­ riu s" minėtas Sanctae Mariae Maioris paveikslas, laikomas pui­ kioje koplyčioje. P matyti H kyšo I1toje vietoje I* po 1' visiems rodoma I* Konstantino Didžiojo motina, tapusi krikščione, pasižymėjo dosnumu, pastatė bažnyčių: šv. Kryžiaus Romoje ir kt. šv. Ambraziejaus liudijimu, atvykusi j Palestinų, ji atrado šv. Kryžių,

kurio dalj atgabeno j Romų ir padėjo savo statytoje bazilikoje (S. Croce in Gerusaleme) P su­ rado šventųjj Kryžių P pervežė T pėdsakai, žymės P° dėl tikėji­ mo ir Kristaus P1gėrėdavosi [ir] ilsėdavosi I " menančios senovę F’dalyvaujant I " aukščiau

123

Grįždamas algai, pakeliui patekau į tokią vietą, kur vyko labai keistas variae' kaukių [pasirodymas]. Po miestą važinėjo įvairūs triumfo vežimai su įmantriai juose susėdusiais muzikuorojais. Be kitų, ten dalyvavo labai gražiai persirengęs, kaukėtas, sunku pasa­ kyti kieno: Prancūzijos ar Venecijos, - pasiuntinys. Jo krūtinę ir nugarą dengė šarvai, galvą - aukštas šalmas, papuoštas stručio plunksnomis varii coloris1. Jis jo jo ant nedidelio, bet gražaus ark­ liuko, apdengto tankiu aukso tinkleliu; net ir jo kojos buvo apsiū­ tos varpeliais, gražiai padabinta galva. Priešais jj atskirai jo jo dar vienas kaukėtas raitelis. Greta arklio bėgo koks dvidešimt persirengėlių puošniais blizgančiais rūbais, su kaukėmis, vieni - su ale­ bardomis, o kiti su lazdomis rankose. Toliau buvo vedami puikūs gražiai padabinti žirgai; jų galvos ir sprandai buvo apvynioti vie­ noda medžiaga, todėl atrodė, kad jie taip pat su kaukėmis. Kai kurie iš jų buvo visai be nieko - net be apynasrio; juos vedė paža­ botus vien plona virvele. Paskui arklius važiavo trys puošnios nedengtos karietos, pilnos įvairių persirengėlių. Jų priekyje praeibant1 ketvirtoji, neregėtai gra­ žiai išpuošta, tviskanti paauksuotais [arklių] pakinktais. Protunc fieri solent4 visokiausių išmonių. Pro žmones gatvėse neįmanoma buvo prasisprausti; kartais mieste susirinkdavo gal ke­ liasdešimt tūkstančių karietų, tad už jų nebuvo kur kojos pastatyti. Dvidešimtą dieną persikėliau j nedidelį vengrams priklausantį tėvų primos paulinos1 vienuolyną (Romoje quaelibet nario habet suam propriam ecclesiam4); šių vienuolių yra ir pas mus, Čenstochovoje. Čia drauge su savo tarnu išsinuomojome kambarį, už ku­ rį, įskaitant maitinimą, sutarėme mokėti per mėnesį dvylika rau­ donųjų auksinų. Pigiau niekur negalėjome rasti. Tądien jėzuitų bažnyčioje sub titulo ai Giesu (moris est', kad per užgavėnes čia visada laikomos pamaldos) vyko solemnissima

I' įvairių N ¡vairių spalvų P važiavo I* ten buvo P pirmųjų

pauliečių P kiekviena tauta turi savo atskirą bažnyčią P įprasta

expositio' šv. Sakramento, buvo laikomos iškilmingos pamaldos in praesentia dvidešimt keturių kardinolų, susirinko nemažai žmonių; quod rarum ', kad vienoje vietoje būtų tiek daug kardi­ nolų. Po pamaldų venerabile exponitur1 aukštai, specialiai protunc pastatytame altoriuje, in commitatu* vien kelių šimtų degančių žvakių, clausis omnibus bažnyčios fenestris’; tik altorius, abun­ dantissime* papuoštas žvakėmis, totam illustra|ba]t ecclesiam'. Kairėje šios bažnyčios pusėje guli tėvų jėzuitų patris, S. Ignatii*, palaikai, prie kurių žmonės maximas assequuntur gratias per mi­ racula". Po pamaldų grįžęs j savo naujai išsinuomotų vietų, buvau opti­ me tractatus'“. Po pietų apsilankiau S. Mariae Maioris bažnyčioje, kurioje taip pat buvo expositio venerabilis" (mat pagal papročius, per totum annum successive" įvairiose bažnyčiose vienų savaitę vyksta ex­ positio šv. Sakramento, sed cum summo splendore principaliter'3 puošiamas altorius, uždegami keli šimtai žvakių), ten visada pilna žmonių, devotionem absolventium'*. Vėliau buvau užsukęs j S. Pracsedis, virginae et martiris'1, baž­ nyčių, kurios šeimininkai - kunigai S. Benedicti. Vienoje iš jos kop­ lyčių už geležinių grotų ir stiklinės sienos stovi kolona, ad quam fuit Christus Dominus ligatus, quando est flagellatus'*. | tų koplytėlę negalima įžengti nė vienai moteriai sub excommunicatione1'. Pačioje bažnyčioje innumerae sanctorum m artirum " relikvijos. 1' iškilmingas rodymas H retai būna P švenčiausiasis rodomas I* apsuptas 1' uždarius visus lan­ gus I* kuo gausiausiai I’ ap­ švietė visų bažnyčių I* tėvo šv. Ignoto Lojolos (1491-1556) P stebuklingai pelno didžiausių malonių l'° puikiausiai pavai­ šintas I " Švenčiausiojo rodymas

I " ištisus metus iš eilės I " o su didžiausiu puošnumu ypač, pir­ miausia I'* vykdančių įžadus I " šv. Praksedos, mergelės bei kankinės I'* prie kurios buvo pririštas Viešpats Kristus, kai jj plakė rykštėmis I'7 [grasinanti ekskomunikavimu I " nesuskai­ čiuojamos šventųjų kankinių

12 5

126

excedentium etiam 4 0 0 0 0 millia1, šią koloną iš Jeruzalės atvežė kardinolas ex familia Columnarum1. Dvidešimt pirmą dieną šv. Mišias išklausąs apud Patres Filipi N erei', vienoje jų koplyčioje, kurioje yra stebuklingas šio šventojo paveikslas (pati koplyčia visa dekoruota brangakmeniais), lankiausi vienoje ligoninėje sub titulo Sancti Spiritus4; prie jos - ir eiusdem tituli bažnyčia. Kad ir kiek šioje didžiulėje ir negirdėtai turtingoje ligoninėje būtų sergančiųjų, visiems privaloma nullo spreto, suffi­ cientem curam adhibere et’, be visos kitos priežiūros, victum debi­ tum dare4. Jo je trys labai didelės pailgos salės, kuriose išilgai susta­ tytos lovos. Skersai salę kuo puikiausiai telpa šešios lovos, ir lieka dar platus tarpas per medium’ , o išilgai - netoli šimto. O jeigu prae multitudine’ čia netilptų sergantys, jiems privaloma išnuomoti na­ mus ir omnem exhibere commoditatem’. Salių viduryje stovi puikūs marmuriniai altoriai, prie kurių ligoniams laikomos Mišios. šioje ligoninėje taip pat habent alium suum locum distinctum, in quo educationem bonam habent pueri, qui sine parentibus nas­ cuntur“1. Visitato hoc xenodochio" išvykau j užmiestį, j parkus ir rūmus, esandus extra urbem quantam habeant maiestatem et apparen­ tiam vivendi gratia'1. Aplankiau keletą jų, priklausančių jvairiems kunigaikščiams ir kardinolams. Čia priešais mane apertae sunt deli­ ciae, quas habent Itali” . Primo, rūmų prabanga ir puošnumas ext­ rinsecus et intrinsecus adornatio variis galanteriis animujm] ra­ piunt et stuporem creant'4. Secundo, nenusakomas amoenitas” 1' jų yra daugiau negu 40 000 I1 iš Kolonų giminės I1 pas šv. Pilypo Nerio tėvus I* pava­ dintoje šventosios Dvasios 1' nedarant skirtumo reikšti de­ ramą rūpestį ir I4 išmaitinti 1' per vidurį P dėl labai didelio skaičiaus P suteikti visus pato­ gumus P“ Ižmonės) turi kitą paskirtą jiems vietą, kurioje girną

(ir be tėvų augantys] vaikai gauna gerą išsilavinimą P' ap­ lankąs šią ligoniną P1 esančius už miesto (pasižiūrėti|, kokio jie didingumo ir kiek tinkami gy­ venti P’ atsivėrė grožybės, kurias turi italai P* išorėje ir vi­ duje puošimas įvairiomis graž­ menomis užvaldo dvasią ir verčia srulbti P* malonumas

parkų, kuriuose gausu įvairiausių malonių dalykų, vaismedžių ir augalų, odore' persmelkiančių pačią širdį; augalai kuo puikiausiai vieni prie kirų priderinti, ir jų riek daug, kad prae multitudine1 apelsinai ir didžiulės citrinos bei citronai non colliguntur et non aestimantur’ patys krenta ant žemės ir non collecte, per despec­ tum* pūva. Tuose parkuose taip pat nesuskaičiuojamos galybės iš rinktinio akmens iškaltų skulptūrų. Aquarum in varias formas lusu(s)’, nuostabių fontanų - neaprėpiama ir |protu| nesuvokiama in sumptu maximo copia*. Grįžtant iš minėtų parkų ant kalvos stovi didelė akmeninė Pau­ li VIII Pontificis M axim i' skulptūra, prie kurios smarkia srove trykš­ ta fontanai. Nuo šios aukštumos vanduo stipria srove iškastais kanalais teka 35 itališkas mylias iki tos vietos, kur dispergitur per canales minores in totam urbem*. T ai nepaprastai sveikas vanduo, vadinamas Aqua Trium Canalium’. Grįždamas atgal ėjau per tiltą, qui iam vetustate est corruptus, per Tiberium fluvium, quae per medium Romae currit” . In quo Curcius solus defendit Imperium Romanum, quando una pars rcbellisabat" ir buvo jau užimta; jis didvyriškai ant šio tilto pats vienas opponendo, salvam reddidit11 Romą iš priešo rankų. Tuo metu [Romoje| man teko pamatyti daug senovę menančių paminklų, triumfo arkų ir kitų dalykų. Po pietų pas mane apsilankė Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ tijos referendorius JM kunigas Kotovičius bei Vilniaus kanau­ ninkas JM kunigas Hladovickis. Vėliau su jais vaikštinėjau po miestą. 1' kvapiu P dėl didelio kiekio 1' nerenkami ir neskaičiuojami I* nesurinkus (bei) palikus be priežiūros I’ ¡vairių rūšių van­ dens atrakcionų I* daugybė, (įrengta] už didžiausias lėšas 1’ popiežiaus Pauliaus VIII P iš­ vedžiojamas mažesniais kanalais

po visą miestą P Trijų Kanalų vandeniu P° kuris dėl senumo apgadintas, per Tibro upę, kuri teka per Romos vidurį I " ant kurio Kurcijus pats vienas apgy­ nė Romos valstybę, kai viena da­ lis buvo sukilusi I11 pasiprieši­ nęs, išlaisvino

127

128

Pirmiausia pabuvojome S. Bibianac, magnac sanctac et marti­ n s ', bažnyčioje, kurioje ilsisi šios šventosios sacru[m) corpus1 bei daugybė kitų šventųjų kankinių palaikų. Vėliau |apžiūrėjome| S. C rucis' bažnyčių, kurioje taip pat in|n|umcrac reliquiae sunt*, jo s tik kartų per metus ir tai aukštai, balkone, ostenduntur populo*. Po didžiuoju altoriumi yra koplyčia, kurios vietoje olim“ buvo imperatorienes Elenos kambarys, kurį ji pati vėliau pavertė koplytėle, šioje koplyčioje neapsakomai gausu re­ likvijų, tokių kaip: funis7, kuriomis Chrisms Dominus buvo pririštas prie kryžiaus, dvi ampulės, vienoje iš jų - Kristaus kraujas, kitoje Švenčiausiosios Mergelės pienas, skiautė Viešpaties Jėzaus apsiausto, kurį sudraskė kareiviai, lošdami dėl jo iš kauliukų, ir daugelis kitų panašių daiktų, kuriuos šv. Elena iš Jeruzalės į Romų transtulit1, o paskui jie manu unius Pontifids" sukrauti šioje vietoje asservantur10. Einant atgal prie užtvankos teko matyti ridiculum lusum ", ku­ rį in planine viac'1 žaidė italai: jie ridinėjo po žemų didžiulius sū­ rius, ut apud nos vocant" parmazonais; tas, kuris toliau nuriden­ davo, tapdavo victor11, jis j žaidimų kviesdavosi kim s, kurių protunc" buvo daug. Aplankėme ir S. Joannis bažnyčių, dicitur Laterancnsis“ kated­ ra, pirmųjų in Toto mundo1’ viešų bažnyčių, et dicimr mater aliarum ecclcsiarum". Intus ji be galo puiki: šešios eilės kolonų - trys viename šone ir trys kitame - inter sc sudaro labai gražių perspek­ tyvų. šioje bažnyčioje saugomos apaštalų Petro ir Povilo galvos, nemažai kitų įvairių relikvijų ir palaikų. Extra už bažnyčios stovi didžiulė koplyčia, kurioje beveik visų vietų užima skliaums siekianti nepaprastai didinga iš puikaus ak1' šv. Bibianos, didžios šventosios ir kankinės P šventas kūnas 1’ švento Kryžiaus I* yra nesu­ skaitomos relikvijos I’ rodomos žmonėms P kadaise I7 virvės I9 pargabeno T vieno popiežiaus rankomis l'° saugomi

I " juokingų žaidimų I'1 lygioje gatvės vietoje I " (kuriuos] pas mus vadina I'4 nugalėtoju I” tuo metu lw vadinamų Laterano I17 visame pasaulyje I11 vadinamų kitų bažnyčių mo­ tina

mens pastatyta krikštykla. In memoriam hane1, kad šioje vietoje buvo apkrikštytas Constantinus Magnus Caesar ex manu S. Sil­ vestri Pontificia', pirmasis krikščionis imperatorius et propagator (idei Chrisrianae'. Aplink šią koplyčią išsidėsčiusios keturios mažesnės koplytėlės, kuriose palaidoti įvairių šventųjų, tarp jų ir šv. Justino, palaikai. Prie pat šios bažnyčios stovi didingi masyvūs Šv. Tėvo rūmai, tačiau juose niekas negyvena, jie stūkso tušti et intus destruitur4, nors aukščiau čia būta specialiter1 puikios tapybos. Netoli nuo ten iškelta ant aukštų pamatų stovi Sancta Sancto­ rum* koplyčia. | ją veda treji laiptai: vidurinieji, balto marmuro, vocantur Scalar Domini7, jais Christus Dominus flagellatus, san­ guine manans, duetus fuit ad Hcrodem*. Šiais laiptais einama ke­ liais (kitaip nedera), ties kiekvienu lapteliu sukalbant maldą. Per assiduam lankančiųjų copiam' minėtieji laiptai taip žmonių kelių nutrinti, jog kiekvieno laiptelio viduriu eina gilūs, tarsi dirbtinai išskaptuoti grioviai. Šiuos laiptus už didelius pinigus nupirkęs Je ­ ruzalėje, atvežė vienas Šv. Tėvas, brangiai turėjęs už juos sumokėti. Minėtoji koplyčia tik kartą per metus manu summi Pontificis'“ atidaroma. M išios jo je nelaikomos per maximam venerationem lo ci". Dicitur, kad čia innumera co p ia" labai svarbių relikvijų, kurių niekada nerodo, nes negali. Kartą vienas popiežius norėjo jas pamatyti, tačiau netrukus po to , kai pamatė et demonstravit", pasimirė. Čia tik du langai su geležinėmis grotomis sub ipso14 kop­ lyčios tabulatu, po kuriuo paslėptos minėtos relikvijos. Aikštėje priešais S. Joannis Laterani bažnyčią stovi labai aukš­ tas, tik iš vieno akmens ištašytas colossus su išlikusiais geroglifica 1' ji primena H imperatorius Konstantinas Didysis popiežiaus šv. Silvestro rankomis P krikš­ čionių tikėjimo skelbėjas P iš vidaus yra P ypač P šventoji šventųjų P vadinami Viešpaties laiptais P Viešpats Kristus nu-

plaktas, krauju srūdamas buvo nuvestas pas Erodą P nuolatinę lankančiųjų daugybę I'4 popie­ žiaus rankomis 1" dėl didžiulės pagarbos, (rodomos) šiai vietai I " nesuskaitoma daugybė P' pa­ rodė I " po pačiu

129

13 0

antiquitus1, kurių dabar niekas nesupranta ir negali paaiškinti, ką jie reiškia. Tokių įrašų šiame mieste keletas: antras - in Piaca No­ va, trečias - netoli a Porta Populi. Grįždami atgal, pakeliui užsukome į S. Pudentianae virginis et marltirisl1 bažnyčią. Bažnyčia nediduke, bet joje yra viena puiki įvairiais akmenimis padengta koplyčia, kurios altoriuje - kolonos ex lapide adamantino1, kuriame yra aukso rievių. Kai kas šiuos akmenis labai vertina sakoma, kad tos galingos kolonos yra tie­ siog neįkainojamas dalykas. Prie altoriaus, šone, ant laiptų, sint duo signa sanguinea, unum maius, alterum minus4; vienas - kaip ostija, quam sacerdos conseerat1. Atrodo, kad tie balto marmuro laiptai ne tiek sutepti, kiek penetratus lapis sanguine4, lyg tai būtų atsitik; dabar. Apie juos pasakojama štai tokia istorija. Kai kartą vienas kunigas dubitabat utrum šit ibi verum corpus Christi consecrando, excidit illi ex manibus illa’ et binos padariusi saitus* ore, ant laiptų paliko sangui­ nea signa, kurie ir dabar evidentissime et optime apparent4, nors sunt iam a longo tempore10. Dvidešimt antrą dieną šv. Mišių klausiausi $v. Andriaus baž­ ny čioje", priklausančioje jėzuitų noviciatui. Čia ilsisi šv. Stanislo­ vo Kostkos, mūsiškio, lenkų patrono, palaikai". Bažnytėlė nedidelė, bet be galo puiki ir nuostabiai graži, visa fundirus" iki pat kupolo padengta rinktiniu marmuru. Altorius irgi eiusdem habet formae'4 iš to paties akmens naujai pastatytus. I1 senovės hieroglifais Inetai*, lot.) P šv. Pudcncijos, mergelės ir kan­ kinės 1' iš geležinio akmens I4 yra du kraujo pėdsakai, vienas didesnis, kitas mažesnis 1' kurią kunigas pašventina P akmuo, prisigėrąs kraujo F abejojo, ar galėtų buri tikras Kristaus kūnas, kuri turėtume garbinti, iškrito jam u ostija iš rankų P du apsivertimus T kuo puikiausiai

ir geriausiai matomi I10 nuo to įvykio prabėgo jau daug laiko I " San Andrea al Quirinale, bažnyčia pastatyta pagal Beminio projektą I " šv. Stanislovas Kostka kalvinų tikėjimo (nersis, lot.) I* prieš religiją

T didžiąjam jų tikėjimo daktarui, atminti P paminklą T Delft (oland.) I " t.y. Hagą, Den Haag (oland.) I " kunigaikščio Oranžiečio I " štatkalterio (Stathalter), valdytojo; tuo metu tai buvo Vilhelmas III (16S0-1702), valdė 1672-1702, nuo 1689 Anglijos karalius I " ir kilmingųjų I1* tiek dabar išaugo T ' gražumu

kitas Olandijos miestas, quo ad magnitudincm jis duplo ar triplo maior' už Amsterdamą, o kalbėdamas apie rūmus ir įvairias puoš­ menas tiek extra, tiek intra, bei apie tvarką ir [mieštoj proporcijas, suppono1, kad nėra jam lygaus [inj Europa. Šiame mieste pernakvojęs sėdau j baržą. Trylikta diena. Per pietus sustojau Leyda’ pavadintame mieste. Kelias ėjo tarp įdomiai augančią sodą, nuostabaus grožio rūmą ir namą, plaukdamas patyriau didelį malonumą. Leydos miestas yra [inter) princip als Olandijos urbęs*, ir non immcrito', kadangi tiek dydžiu, tiek ir grožiu alūs non cedit* turė­ damas maximam omnium afflucntianv. Labai graži rotušė. Šiame mieste principalis Academia' Olandijos et studia vigent*; iš visą Olandijos vietą concurrunt j šj miestą pro studiis'°. Ten popietavęs kanalu plaukiau j taip pat labai grąžą Hanzos" miestą, šiame mieste verta pamatyti turgaus aikštę, ji nuostabią proporciją, su [atsiveriančiomis] perspektyvomis, joje [stovi) bai­ siai gražūs Domus Urbis", ne mažiau magnifica" ir bažnyčios struk­ tūra, vertas nuostabos virš jos [kyšantis) bokštas. Iš ten [važiavau) kastais, žmogaus ranka nutiestais keliais; vyk­ damas pro jūros ¡lanką, nuolat ganiau akis j rūmą grožį, į daugybę įvairios formos laivą. Naktį karieta pasiekiau Amsterdamą. Keturioliktoji diena. Rytą buvau nuėjęs pas pirklį savo reika­ lais, kuriuos įsipareigojau [sutvarkyti), dar [būdamas] Paryžiuje. Pas jį radau iš Paryžiaus persiąstą man laišką iš Lenkijos. T a diena prabėgo rašant laiškus, tvarkant asmeninius reikalus. 1' kai dėl dydžio, tai jis du ar tris kartus didesnis I1 manau; lot. žo­ dis paminėtas netiksliai 1' Leiden (oland.) I* tarp svarbiausią Olan­ dijos miestą 1' pelnytai I* nenu­ sileidžia T didžiausiu visokią [gė­ rybių] srautus P svarbiausia akademija, t.y. aukštoji mokykla; čia Bilevičius pamini 1575 m.

įkurtą Leideno universitetą, kuriame XVII a. studijavo nemažai lietuviu didiką (Jonušas Radvila, Jurgis Hlcbavičius, Pacai ir kt.) P klesti studijos l'° studijuoti j šj miestą suvažiuoja P1t.y. Harle­ mą, Haarlem (oland.) I " miesto rūmai, t.y. rotušė I” puiki, didinga

2 17

218

Penkiolikta diena. Vaikščiojau po miestą, apžiūrinėdamas jo grožį, intrinsecus - be galo puošnūs mūriniai namai, extrinsecus gražus ir baisiai tvarkingas, įvairiausių užjūrio prekių turtingas Imicstas). Jam e begalės įvairių laivų; sakoma, kad kasdien jų įplau­ kia kelios dešimtys, tai yra 8 0, ir tiek pat išplaukia; ta vieta, kur ordinarie' stovi laivai, dėl daugybės stiebų, apparet' lyg miškas, pilnas medžių. Gausybė įstabių bažnyčių, tačiau tik liuteronų ir kalvinų. Tarp kitų viena ad latus' rotušės, su labai aukštu bokštu, o kita - liute­ ronų, variu padengtu kupolu. Tiek dėl jos dydžio, tiek ir dėl puoš­ numo verta ją pamatyti. Didelių katalikiškų bažnyčių nėra nė vienos, tik privačios, ma­ žutės, be bokštų ir varpų. Iš esmės religija čia non prohibetur*, tačiau privatim tractetur1, todėl gatvėje ir nėra nė vienos (katali­ kų] bažnyčios, jos visos intus, namuose, mažytės. Maiorem už katalikus licentiam et liberalitatem* čia turi žydai, kadangi jiems priklauso trys nuostabios sinagogos. Viena jų voca­ tur propria urbis', antroji - portugalų, o trečioji - vokiečių; jos visos - kaip puikiausios bažnyčios. Ypač - portugalų, ji tokio dy­ džio et intus tokia smagi ir puošni, kad pralenkia visas šiame mies­ te esančias krikščioniškas bažnyčias. Ir patys žydai, ir ypač žydės nepalyginamai gražiau puošiasi už miesto inhabitatores ir primates*. Taigi, sutikęs žydą, ir dar per šabą, Ipastebėsi, jog) nulla discrepantia’ nuo tvarkingai apsiren­ gusio kavalieriaus. Ypač nuostabiai pagal prancūzų madą puošia­ si žydaitės, kadangi labai daug jų yra gražių, nuo kilmingos damos niekaip neatskirsi. Jos sėdi mūriniuose visokeriopos prabangos pil­ nuose namuose. Ir man pačiam tai teko patirti, kai eidamas pro (vieną) namą, pamačiau salėje sėdinčias dvi išsipuošusias ir neI1 paprastai f atrodo H ii iono I* nedraudžiama I1 traktuojama kaip privatus (kiekvieno reikalas) I* didesnę už katalikus laisvę

T vadinama priklausančia miestui P gyventojus ir didikus f jokio skirtumo, niekuo nesiskiria

prastai atrodančias [damas]. Klausiu, kas čia per damos, tikriau­ siai žinomos, nes taip gerai apsirengusių Amsterdame dar nebu­ vau matęs. M an buvo atsakyta, kad tai - žydės. Didžiai stebėjausi tokia didele žydų laisve ir pranašumu prieš krikščionis. Krikščioniškoji liaudis niekingai grubi, laukinė ir kone sužvėrė­ jusi, neįmanoma su ja susikalbėti, vieni valstiečiai, visur tik su pyk­ čiu, pasipūtimu, kad tik apiplėštų, apgautų svetimšalį; ir visi pasi­ nėrę į prekybų. Dailioji lytis nerūpestingai rengiasi, šie žmonės neturi jokio grakštumo, tad quo ad feritatem' storžieviškų žmonių nežinau ki­ to tokio miesto nei šalies. Šešioliktoji diena. Rytų buvau Rotušėje, alias in Domo Urbis', kurie kaipo primarium’ yra verti ad veniendum in hac urbe*. Apie juos extranei’ visi sako, kad quo ad magnificentiam extranei ope­ ris et interni ornamenti*, nors intus dar ir nebaigtas opus, [in] Euro­ pa similem nerandama Domum7. Iš tikrųjų šie rūmai verti dėmesio. Primo* jų dydis, ištaiga, pro­ porcijos ir visa struktūra; jie pastatyti iš gludinto akmens, extra magnificum opus*. Intra puikaus darbo, marmuru dekoruotos sie­ nos, iš marmuro pagaminti ¡vairūs daiktai naturaliter apparent'“, lyg būtų tikri. Tinklas ir siūlai taip kruopščiai padaryti, [jog atrod o į lyg tinklas būtų iš tikrų siūlų. Vienos didžiulės salės grindyse pavaizduoti globi celestis et ter­ restris cum omni dispositione". Šiuose rūmuose yra ir daugiau ver­ tų dėmesio daiktų. Jie in latum " 150 žingsnių, o išilgai - 1 7 0 žings­ nių, keturių gana patogių nežemų aukštų, keturkampio formos, per vidurį dividitum" salės, o viršuje per medium'* - gražios galerijos. 1' kalbant apie laukinius [papro­ čius] F kitaip miesto rūmuose F svarbiausias [objektas] F atvykti į šj miestą F užsienie­ čiai F kalbant apie statinio išorės ir vidaus puošybos pui­ kumą V Europoje panašios

į šią rotušę nerandama 1' pirma, [kas stebina, tai] V ypač didingas statinys F° atrodo natūraliai I " žemės ir dangaus rutuliai su visais padalijimais Fa į plotį F1 išdalintos lMper vidurį

219

220

Viršuje esantis kupolas in medio impleta' laikrodžio varpelių, pats laikrodis taip pat lyra) secundo loco2 Amsterdame tarp vertų dėmesio dalykų, būtent, dėl varpelių išdėstymo: jie puikiai, meniš­ kai skambina įvairias natas, šiame mieste yra ir daugiau laikrodžių, kurie skambina įvairias natas ir psalmes. Tačiau šitas - ypatingas, ilgiau ir dažniau džiugina žmones, kas ketvirtadalį valandos - trum­ piau, kas pusvalandį - ilgiau, o kas valandų - ilgiau nei ketvirtį valandos gražiai ir darniai {varpeliai] skleidžia savo sonum. Kiti [laikrodžiai] panašūs į mūsiškius Gdanske, ne tokie įspūdingi. Iš minėto bokšto apparet viso miesto amplitudo et loci positio1. Rūmų kaminai - iš baisiai didelių tašytų akmenų. Mirum, kaip susti­ nent fundamenta tantum opus', kadangi ten terra sine fundo1, in situatione maris urbs sita et locata*. Fertur7, kad vien fundamenta1 kai­ nuoja keliasdešimt statinių aukso, nes pradžioje ant įkaltų polių reikia Ipastatyti) fundamenta, o vėliau ant jų erigi sedes’, šitaip [pastatyti] ir visi kiti Amsterdamo namai, kurie in fundo maris aedificantur"1. B bokšto arba kupolo matyti visa miesto struktūra, kuri labai gra­ ži; pagal dispositio" miestas apvalutėlis in maxima kiek akimis in­ comprehensa planitie", kurios nedengia miškų nei kokių kitokių kliū­ čių šešėlis. [Todėl] atsiveria delicatissimum prospectum". B vienos pusės miestas supamas lygutėlės jūros, kurioje daug plaukiojančių laivų laivelių, iš kitos ambitur" labai lygių žaliuojančių pievų, per kurias iškastais kanalais iš miesto j miestą plaukioja baržos ir kurios, gražiai išmargintos namais, teikia miestui magnam apparentiam". Pats miestas in circa cingitur m ari": jokiam priešui ad occu­ pandam urbem non invenitur modus'7. 1' viduryje pripildytas P antroje vietoje P atsiveria šio miesto di­ dumas ir vieta I* keista, kaip pa­ matai išlaiko tokį statinį P žemė be podirvio P miestas įkurdinus ir pastatytas jūros kaimynystėje P pasakojama P pamaui T įrengti karkasą P" ant pamatų

jūroje šutomi P' išdėstymą P1 didžiulėje kiek akimis [galima] aprėpti lygumoje P1 be galo gra­ žus vaizdas P* jų supamas P' kuo gražiausią išvaizdą P‘ aplinkui juosiamas jūros I " būtų neįma­ noma surasti būdų užimti šį miestą

šiame mieste yra ir daugiau rūmų, kuriuos verta pamatyti; štai, kad ir kunigaikščio Oranžicčio rūmai, kuriuose jis, lankydamasis šiame mieste, reziduoja. [Y raj rūmų arba, veikiau, namų, kurie skirti ligoniams, suras­ tiems vaikams, išlaidiems sūnums paklydėliams, paleistuvėms mo­ terims. Septynioliktų dieną laikas prabėgo apžiūrinėjam miesto ordi­ nis1, namų prabangą bei daugybę įvairių prekių. Aštuoniolikta diena. Rytą nedidelėje privačioje bažnytėlėje iš­ klausiau pamaldas, kurios man labai patiko inter tantuĮmĮ Luteranismujm]1, [skambėjo] be galo graži muzika. Paskui papietavęs išplaukiau barža j Herdeną’, esantį už 6 my­ lių nuo Amsterdamo, ten ir apsistojau nakčiai accipiendo iter4 Ham­ burgo link. Devynioliktą dieną, po pietų, pašto [vežimu] išvykau j Ham­ burgą, už savo ir tarno kelionę iki ten sumokėdamas 35 talerius, kadangi iš vienos vietos j kitą važiavome dieną naktį, nė kiek ne­ įtikėdam i, tik kas 2 mylias keisdami arklius. Nuo Herdeno pris­ kaičiuojama daugiau nei 100 lenkiškų mylių, o mes po 4 dienų ir naktų jau sustojome Hamburge. Važiavome nesustodami dieną ir naktį, todėl nieko nerašau apie nakvynes. Dvidešimt pirmą dieną kirtę Olandijos sieną, patekome į Vest­ faliją, j Miunstcrio’ vyskupo elektoriaus valstybę. Važiuodami per šią valstybę, išbandėme garsiuosius Vestfalijos kumpius, kadangi daug valgėme kumpių, rūkytos mėsos ir puikių slėgtainių; čia ypatingai skanūs visokie rūkyti [mėsos] gaminiai. Č ia, panašiai kaip Anglijoje ir Olandijoje, gailėdami malkų, žmonės dar kūrena žemę4, tačiau jau prasideda miškai, persipinantys su laukais, o visur - negirdėtos, akimis neaprėpiamos lygumos. 1' tvarką I1šitaip įsivyravus liuteronizmui 1' greičiausiai čia minimas Hardervikas (oland.

Harderwijk) I4 pradėdamas kelionę V Münster (vok.) I* ati­ nimos durpės

221

222

Dvidešimt antrosios dienos vakarą sustojome Oslembricho1 mieste, už kokių penkiasdešimties mylių nuo Amsterdamo, kur paėmėme naują vežimą ir paštą. Šis Liūneburgo1 kunigaikščiui prik­ lausantis miestas yra nemažas, stiprios gynybos, jame savo rezi­ denciją turi ir pats kunigaikštis. Ten papietavę vakare, naktį ir dieną važiavome nesiilsėdami. Dvidešimt trečią dieną per pietus sustojome Mindeno1 mieste, kuriame neužtrukdami pasikeitėme vežimą bei arklius ir, vos tepapietavę, važiavome toliau, šis miestas jau priklauso Branden­ burgo kunigaikščiui. Jam e, panašiai kaip ir aplinkiniuose mieste­ liuose, buvo dislokuota nemažai karių. Miestas nemažas, tačiau nelabai tvarkingas, varganas. Iš jo išvažiavę, vėl be poilsio riedėjo­ me iki pat Franburgo. Dvidešimt ketvirtoji diena. Prašvitus sustojome Franburgo kai­ me, nuo kurio iki Hamburgo tiktai mylia. Ten palikę paštą barža plaukėme j Hamburgą pietauti ir per pietus laimingai jj pasiekėme. Šis miestas yra prie uosto, iš visų pusių turi gerą priėjimą prie jūros, nemažas ir nebjaurus, stipriai įtvirtintas, visas [išvagotas] kanalų, kurie implcntur* jūros vandeniu; gan turtingi ir puošnūs mūriniai pastatai bei namai. Tai vien prekeivių miestas, kadangi čia visi užsiėmę prekyba, nes šiam dalykui yra visos sąlygos. Urbs libera’, nes valdo savi, tai yra magistratus*, tačiau pro capite’ ir savotišku protektoriumi jie laiko imperatorių. Šiame mieste liuteronų tikėjimas absolute', tačiau jų apeigos labai mažai distant’ nuo katalikų, nes intus bažnyčios (kurių ne­ mažai) pagal išvaizdą ir puošybą tokios pat, kaip pas mus. Pa­ veikslai, šventųjų statulos, altoriai taip pat pavadinti sub titulis10 šventųjų. Žymiausi yra šie: vienas sub titulo S . C atharine", o ant­ ras sub titulo S. NicoUi“ , šv. Mykolo ir kiti; visur pilna mūsų 1' Osnabrück (vok.) F Lüneburg (vok.) I’ Minden (vok.) I4 prisipildo F laisvas miestas F magistratas F savo valdovu

F [viešpatauja) visiškai F skiriasi F° vardais I " šv. Kotrynos vardo F1 šv. Mikalojaus vardo

šventiesiems skirtų paveikslų. Mūsų tikėjimas mieste publice1 neišpažįstamas. Tačiau už ketvirčio mylios nuo miesto, jau Danijos valstybėje, yra bažnytėlė, kurioje pamaldas laiko jėzuitai; čia miesto žmonės susirenka šventomis dienomis. Dvidešimt penktosios dienos rytą važiavau j minėtąjį Danijos miestelį, vadinamą Alrcnavu2. Čia mūsų (tikėjimo] bažnyčioje iš­ klausęs pamaldų euriositatis gratia’ (apsilankiau] ir anababtistų bažnytėlėje - tų, kurie nesikrikštija jaunesni negu dvidešimties metų. Pas juos ¡mus visiškai nieko nėra, jie neturi ir kunigų, patys sako pamokslus ir laiko pamaldas. Ten pat, netoli, yra ir dvi kalvinų bažnyčios, viena vokiečių, o kita prancūzų. Pačiame mieste jokios kitos bažnyčios negali būti, tik liutero­ nų. Nemažai jų, ir gražių. Po pietų buvau išėjęs į miestą apžiūrėti įtvirtinimus ir miesto padėtį. Jis pasirinkęs suum situm4 lygumoje, gražioje vietoje, prie uosto. Ten pat ir stipri ir tvarkinga gynybinė pilis, gerai aprūpinta kariuomene bei amunicija. Mieste gyvena daug įvairių tautybių žmonių, jis abundans1 savo gyventojams visokių patogumų, nes cincta* įvairių valsty­ bių. Iš vienos pusės prie jo - Danijos valstybė, iš kitos - ne­ toli Olandija, ne už kalnų ir Švedija; čia pat, pašonėje, ir Prū­ sija, tad iš pašalies gali gauti visokiausių prekių in copiam7; be vargo gali ir viską išvežti, todėl miestas ir nevargsta, yra gerai sutvarkytas. Dvidešimt šeštoji diena. Po pietų pašto (vežimu] išvykau į Ber­ lyną, į kurį važiuojama dieną ir naktį, be poilsio, tik kas tris ketu­ rias mylias keičiant vis naujus arklius. Iš Hamburgo į Berlyną reikia važiuoti 3 dienas ir 2 naktis, iš viso priskaičiuojamos 3 6 vokiškos mylios, kurios sudaro arti še­ šiasdešimties lenkiškų. 1' viešai Hgreičiausiai tai Altona, dab. Hamburgo dalis P iš smal-

sumo t4 vietą, padėtį P pilnas, kupinas P apsuptas F gausybę

223

224

Dvidešimt aštuntą dieną sustojau Berlyne, kuris yra capitalis civitas' Brandenburgo Prūsų et communis1 Brandenburgo kuni­ gaikščio elektoriaus rezidencija. Šie rūmai, arba greičiau pilis, la­ bai gražūs, tinkami vadintis rezidencija. Pats miestas didelis ir gražus, aplinkui jį yra nemažai rūmų, kuriuose, kunigaikščiui apsistojus savo rezidencijoje, gyvena dva­ siškiai, jvairūs ponai. Pro pat rezidenciją, miesto viduriu, teka nemaža upė, kuria j Hamburgą ir kitus miestus plaukioja jvairūs laivai. šiame mieste erdvios ir tvarkingos gatvės, in apparentia maiestuosa civitas1, tik nelabai populosa4. In tres dividitur partes1, lyg būtų trys miestai, turintys diversam quaelibet pars denominatio­ nem suam*. Viena, kurioje yra rezidencija, vadinama Kolonija, ant­ ra dalis - Berlynas, o trečia - Friderichverderis. Man esant šiame mieste kunigaikščio’ nebuvo, jis tuo metu lan­ kėsi Pomeranijoje, stovykloje, kur stovėjo jo kariuomenė. Čia bu­ vo tik kunigaikštienė Essen, kuri šiuose rūmuose reziduoja ir ne­ sant kunigaikščiams viską valdo, mat Brandenburgo kunigaikščio sūnus primogenitus" (kuris vadinamas Cur Prius’, kadangi yra vals­ tybės successor'") ketina vesti kunigaikštienės Essen dukterį. Pas­ taroji taip pat čia kartu su motina reziduoja laukdama vestuvių, kurios įvyks JM kunigaikščiams sugrįžus iš žygio. Dvidešimt devintosios dienos rytą buvau nuėjęs pasižiūrėti in­ tus šios rezidencijos, kuri, nors ir pagal senovišką madą pastatyta, tačiau magnifica" ir baisiai didinga. Prie jos [auga| dar neseniai pasodintas gražus sodas, pilnas vaismedžių, tokių kaip apelsinme­ džiai, jvairūs citrinmedžiai, figmedžiai, kurie šiuose kraštuose raritas'1. 1' sostinė F bendra 1' didingas iš pažiūros F gausus gyventojų F jį sudaro trys dalys F turintys kiekvienas savo pavadinimą I’ Frydrichai Vilhelmas Hohenzollernas (1620-1688), valdė

1640-1688. Prūsijos suverenas nuo 1660, vadinamas Didžiuoju elektoriumi F pirmagimis Frydrichas I (1657-1713) F kurfiurstu l'° paveldėtojas I " puiki F1 retenybė

Po pietų mačiau vieną extraordinariam raritatem1. Netoli miesto sienos vienas šalia kito in aequali proportione1 yra trys galingi medžiai, augantys in verso modo3. Taigi, visos šakos, kurios turi augti aukštyn, bei pats medžio corpus' auga žemyn. Apie juos pa­ sakojama tokia istorija. Vieną kartą kurfiurstui dėl kažko netei­ singai buvo apskųsti trys bajorai. Kaltuosius rigore iuris1 jis liepė nukirsdinti, šie niekaip negalėdami testificari suam innocentiam' eidami mirti prašė, kad po mirties jiems padarytų tokį favor7: ten, kur jie bus palaidoti, ant kapų pasodintų medžius, kuriuos taip supponimus', kad jie ¡rodys innocentiam’, (vykdžius jų prašymą fanum10 paaiškėjo, jog neteisingai buvo nuteisti, nes šie medžiai, kurie paprastai vešliai auga aukštyn, čia - atvirkščiai: negirdėtai kerodami auga žemyn. Tos dienos pavakarę išvažiavau iš Berlyno iter accipiendo rec­ ta" Gdansko link. Visą naktį važiavęs pašto vežimu keliskart kei­ čiant arklius, trisdešimtos dienos šeštą valandą ryto sustojau Casrrino1! mieste už 12 mylių nuo Berlyno, garsioje ir labai galingoje tvirtovėje. Kai patvinsta vanduo, kad patektum j miestą, reikia pervažiuoti trisdešimt ir keletą tiltų. Pro (miesto] sieną teka dvi galingos upės, viena jų vadinama Odra, o kita V arda". Tvirtovė gerai aprūpinta visokia amunicija, gerai įtvirtinta, turi savo vėliavą, iš paradinės pusės - stipriai ¡tvirtinta citadelle". O kitoje upės pusėje [išsidėsčiusi] stipri kariuomenė sudaro [tvirto­ vės] praesidium". Miesto intus [stovi] graži pilis, dengta varine skarda, joje daž­ nai apsigyvena kunigaikštis. Pats miestas nelabai didelis, bet gra­ žus, gausiai gyvenamas. Suam situationem lo ci" jis pasirinkęs gra­ žioje didžiulėje lygumoje, tačiau dėl pelkių iš vienos pusės ir galingo vandens iš kitos jis - nepasiekiamas. 1' ypatingą retenybę P per lygų nuotolį I* atvirkščiai, priešinga kryptimi P liemuo 1' įstatymo griežtumu I* įrodyti savo nekal­ tumo P pagarbos [ženklą]

1' pakeis (nersis, lot.) P nekaltumą l’° iš tiesų I " pradedamas kelionę tiesiai I " Kosrrzyn (lenk.) I " dab. Varta I " tvirto­ vė I " įgulą I " padėtį vietovėje

225

226

Siame mieste pasiėmęs pašų continuendo iter' važiavau toliau. Tądien vidurnaktį patekau j Pomeranijos žemę. Pirmas jos miestas vadinamas Starogardu1, tai nemažas gynybinis miestas, kurį juo­ sia labai graži ir tvarkinga siena. Pats miestas baisiai senoviškas: tiek mūriniai namai, tiek ir visi kiti pastatai. Mūriniai pastatyti ne pagal prūsišką stilių, kaip kitur - tu mediena; jie be jokios medie­ nos, stipriai išmūryti, tvirti; visi šie namai labai senoviški. Tą naktj paėmęs šviežią paštą, nieko nebijodamas važiavau per Pomeraniją net iki Octobris’ antrosios. Octobris trečią dieną pasiekiau Kašubus. Ten persėdęs j Gdansko paštą, septintą ryto sustojau Gdanske. Octobris ketvirtoji diena. Appuli post tot navigationes maris et terrarum peregrinationes desideratum Patriae limen4. Laimingai pasiekęs Gdanską, tolesnės kelionės ncaprašinėju, nes manau, jog apie savo tėvynės miestus kiekvienas turi viską žinoti. Tuo ir baigiu šj savo non steriliter1 praleistą dviejų metų laiko­ tarpį, per kurį daug pamačiau, susipažinau su įvairių valstybių pa­ pročiais, tvarka; tuo pačiu išmokau dvi kalbas: italų ir prancūzų, [šiems dalykams] cedat* darbo ir rūpesčio.

I' tęsdamas kelionę P Stargard Szczecinski (lenk.) H spalio t* po tiek plaukimo

jūra ir tokių kelionių sausuma pasiekiau išsiilgtąją tėvynės sieną P ne grynai, nevisai P skirta

Kelionių memuaristikos pradžia ir T. Bilevičiaus „Dienoraštis“

Lietuvos bajorų kelionės j svetimas salis žinomos dar nuo Vi­ duramžių. X III-X V a. kelionių pobūdį dažniausiai lemdavo prak­ tiški politiniai, prekybiniai, moksliniai bei religiniai tikslai. Tai stu­ dijos Italijos, Prancūzijos bei kitų Europos šalių universitetuose, šventųjų vietų lankymas, diplomatinės misijos ir pan. Tokių kelio­ nių pavyzdžiu galima laikyti kunigaikščio Vytauto pasiuntinių (šiuolaikine kalba - diplomatų) keliones j Vakarų Europos valdo­ vų (Zigmanto Liuksemburgiečio ir kitų) dvarus1. Viduramžiais ke­ lionės nepasižymėjo dideliu dinamiškumu: keliavimas pats savai­ me siekiant pažinti naujus kraštus, jų žmones, socialinę bei politinę svetimų valstybių santvarkų nebuvo laikomas tikslu ar priežastimi keliauti. Lūžis kelionių istorijoje ¡vyko Renesanso epochoje. XVI a. Lie­ tuvos bajorų išvykos j užsienį mokslo bei kitais tikslais tapo masi­ niu reiškiniu, neatsiejama išsilavinimo dalimi, galimybe pakilti kar­ jeros laipteliais didiko ar net paties valdovo dvare: peregrinatio civilium m oru m conciliatrix, verae sapien tiae procreatrix (kelio­ nė - piliečių papročių ugdytoja, tikrosios išminties gimdytoja)2. Jaunų didikų, bajorų bei pasiturinčių miestelėnų keliai dažniausiai vedė į kaimyninę Lenkiją, taip pat j universitetų tėvynę - Italiją, Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją ir kitas valstybes. Rene­ sanso dėmesys žmogui ir jj supančiam pasauliui plėtė kelionių spekt­ rą, tuo pačiu pakeisdamas ir jų pobūdį. Keliauti skatindavo jau ne I' Captitė R., Vytauto laiškai. Senosios literatūros žanrai, V.. 1992, p. 232-233 (Senoji Lietuvos literatūra;

Kn.l). P Rarycz H., Podroze do Neapolis w wiekach XV-XVIU, Wiraiawa, 1939, s. 3-4.

vien praktiški tikslai, bet ir įgimtas žmogaus judrumas, poreikis keisti buvimo vietą, troškimas gėrėtis gamtos grožybėmis, plėsti žinių akiratį, pažinti svetimus kraštus, jų žmones bei papročius. Ne mažiau išsilavinimu užsienyje bei svetimų kraštų pažinimu rūpintasi ir XVII a. Vis dažniau stengtasi keliauti iškart per kelias šalis mokslams skiriant tik dalį laiko. Daugiau dėmesio skirta bend­ ravimui, pažintinėms išvykoms po įvairias garsias vietas. XV1-XVII a. Lietuvos kilmingieji žinių ima semtis ne tik mokyklose, bet ir ku­ nigaikščių bei valdovų dvaruose, traukusiuose išoriniu spindesiu bei praktišku požiūriu j gyvenimą. Dvaras su sava vertybių hierar­ chija (kilmė svarbiau už dorą) netgi nukonkuruodavo mokyklą, skelbusią gan svetimą Lietuvos ir Lenkijos bajorams mokslo kul­ tą' . XVII a. ėmė vyrauti nuomonė, kad norint „sublizgėti“ tėvy­ nėje, privalu „apsitrinti“ europietiškame pasaulyje, pramokti kal­ bų, muzikos, fechtavimo ir kitų tuo metu madingų dalykų. Kad būtų aiškiau, kokią vietą XV1-XVII a. Lietuvos bajorų gyvenime užėmė kelionės, pažvelkime j keletą pavyzdžių iš garsio­ sios Radvilų giminės atstovų gyvenimo. Mikalojaus Kristupo Rad­ vilos Našlaitėlio (1549 -1 6 1 6 ) tėvas, Mikalojus Radvila Juodasis (1 5 1 5 -1 5 6 5 ), prieš mirdamas įpareigojo sūnų apkeliauti Vakarų Europos valdovų dvarus. Vykdydamas tėvo valią, veikiausiai jau 1565 m. Našlaitėlis išvyko j Vokietiją, Prancūziją bei Italiją. Jis tuo metu buvo ką tik baigęs mokslus užsienyje, kur, beje, ne tik mokėsi, bet ir, bendraudamas su Vakarų šalių valdovais, praneši­ nėjo jiems apie LDK pasiekimus kare su Maskva, o tuo tarpu tėvui siuntė žinias apie religinius ginčus Vakarų Europoje'. Kristupo Radvilos Perkūno (1547 -1 6 0 3 ) sūnus Kristupas Radvila (1585— 1640), globojamas Samuelio Filipovskio ir Saliamono Risinskio. 1601 m. išvyko studijuoti j Leipcigą. Vėliau aplanke Šveicariją. 1' Bicnkowski T ., P od rėie. Sloumik litfra tu ry staropolskiei,

K r z y n t o f z w a n y S ie r o t k q . - Po/r-

Warszawi, 2000, s. 4. P Lulc-

[iin.l, 1987, t. 30, z. 125,». 349350.

vriez H., RaJziunH M ikolai

k i S b u m i k B io g ra fic z n y . W rocU w

Prancūziją ir Nyderlandus. | Lietuvą sugrįžo 1604 m.1 Vyriausias K. Radvilos sūnus Jonušas Radvila (1 5 7 9 -1 6 2 0 ), būsimasis LDK pataurininkis ir Vilniaus pilininkas, semtis žinią j užsienį išvyko 1595-1596 metais; toje kelionėje jį globojo Vengoževskis bei Da­ nielius Choinovskis. Jis studijavo Strasbūre, keliavo po Reino že­ mę; mokydamasis prancūzą kalbos, aplanke Lioną, Paryžių bei kitus Prancūzijos miestus. 1597 m. atvyko j Prahą, iš kurios per Vroclavą, Krokuvą ir Liubliną sugrjžo atgal j Lietuvą2. Vilniaus vaivada, didysis LDK etmonas Jonušas Radvila (1612 -1 6 5 5 ) į už­ sienį tėvo buvo išsiųstas 1628 m. kartu su globėjais Aleksandru Pšipkovskiu ir Dcmbovskiu. Kelionė vyko pagal tėvo K. Radvilos specialiai parengtą kelionės instrukciją. J . Radvila aplankė Vokie­ tiją (kariuomenės stovyklas bei tvirtoves), studijavo Leipcigo uni­ versitete, vėliau - Altdorfc, Leidene. Lankėsi taip pat Londone’. Apie Mykolą Kazimierą Radvilą (1 6 3 5 -1 6 8 0 ), su kuriuo keliavo Teodoras Bilevičius, kalbėsime atskirai. Tuo tarpu norėtųsi pami­ nėti jo sūnus Jurgi Juozapą (1668-1689) b Karoli Stanislovą (16691719), kurie vos keliolika metų buvo jaunesni už Teodorą Bilevičių. Jurgis Juozapas 1 6 7 9 -1 6 8 0 m. mokėsi Liublino jėzuitų kolegijoje. Baigęs mokslus, veikiausiai 1684 m., kartu su Karoliu Stanislovu išvyko per Berlyną j Prahą, kur klausė filosofijos pa­ skaitų. 1684 m. pabaigoje per Zalcburgą, Veneciją, Paduvą ir ki­ tus miestus nukeliavo j Paryžių. Vykdydami diplomatinę misiją abu lankėsi taip pat Anglijoje ir Portugalijoje’ . Verta pažymėti, kad jaunųjų didikų kelias j mokslus svetur prasidėdavo sulaukus maždaug šešiolikos metų. Detalesnių žinių apie kelionių tikslus teikia bajorų tėvų arba globėjų surašytos instrukcijos. Neaišku, ar tokią instrukciją buvo 1' Wisner H., Radziunll Krzysz­ tof. - Ten pat, p. 276. P VPasilcwslci T., Radziunll Janusz. - Ten pat, p. 202. P Wasilewiki T., Radziunll

Janusz. - Ten pat, p. 208. I" Rachuba A.. RadziwiH Jerzy Jozef. - Ten pat, p. 236; Rachuba A., RadziwiH Karol Stanislaw. Ten pat, p. 240.

229

230

parašęs Teodoro Bilevičiaus rėvas, kuris, beje, mirė 1678 m., sū­ nui lankantis Prancūzijoje, tačiau to meto instrukcijas verta aptar­ ti vien dėl to, kad jos buvo rašomos pagal panašią schemą ir at­ spindėjo bendras to laikmečio pažiūras j mokslą bei kitas vertybes. Iš jų kiek paaiškėja ir kai kurie T . Bilevičiaus kelionės niuansai. Tikėtina, kad instrukcijos atsirado ne iš кап о, jos išsirutuliojo pa­ mažu, o jų turinį diktavo pats gyvenimas. Apskritai kilmingųjų vaikų kelionės j užsienį labai brangiai kainuodavo. M at jose tyko­ jo daug pavojų, nelaimių, atsitikdavusių ne tik dėl išorinių prie­ žasčių, bet taip pat dėl jaunuolių nepatyrimo, palaido gyvenimo, neatsargumo. Kiekvienas nesklandumas versdavo preceptorių pra­ šyti iš tėvo papildomų lėšų. Ilgainiui apibendrinus keliautojų pa­ tirtį susiformavo tam tikra kelionių schema, leidusi tėvui iš anksto numatyti reikalingų lėšų dydį bei pareikšti savo valią visais su ke­ lione susijusiais klausimais. Tokios instrukcijos rašytos ne tik Lie­ tuvoje ar Lenkijoje, jos - kaip ir mada keliauti - buvo paplitusios visoje Europoje. Lenkų tyrinėtojas Amonis Mączakas knygoje apie X V I-X V II a. kelionių kasdienybę pateikia tipišką daugeliui to me­ to šalių instrukciją'. Joje pabrėžiama, kad, norėdamas gerai perp­ rasti šalis, kuriose lankosi, jaunuolis privalo gerai išstudijuoti ke­ letą dalykų. Pirmiausia patariama sutelkti dėmesj j pačią valstybę: ar ji didelė, ar maža, kiek joje gyventojų, kokia žemė - derlinga at nederlinga, kokios prekės joje gaminamos, ar stiprūs gynybiniai įtvirtinimai. Toliau nurodoma įsižiūrėti j gyventojus: ar jie karin­ gi, ar taikūs, ar gerai pasirengę karui, ar lojalūs kunigaikščiui, ar linkę maištauti, kaip valdomi, pagaliau - ar jie turtingi, ar vargšai. Pro keliautojo akis negalėjo prasprūsti ir tai, ar jo lankomos vals­ tybės piliečiai vieningi, ar susiskaidę grupėmis, bei tai, kuo jie ver­ čiasi. Taip pat buvo privalu įvertinti ir patj valdovą: ar jis geras politikas, ar linkęs kariauti, ar jo iždas pilnas pinigų, kokių jis imasi priemonių, norėdamas padidinti valstybės tunus, ar jis gerai P Mączak A., Zycū codvenne w podm iach p o Europi* w XVI i

XVII ипекш. Warszawa, 1978, s. 170-171.

sutaria su giminaičiais, draugais, kokie santykiai su kaimynais, kaip nusiteikęs tikėjimo klausimu. Be išvardintų patarimų, instrukcijo­ se dar pabrėžiamas ir nuosaikumas, kurio privaloma laikytis ke­ lionės metu. Taip pat skatinama mokytis kalbų, tiek drabužiais, tiek elgesiu stengtis pritapti pne vietinių gyventojų. Tokio elgesio būtina laikytis saugumo sumetimais. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad instrukcijos buvo sausi, pagal vieną schemą surašyti raštai, kuriuose monotoniškai karto­ tos tos pačios pamokymų frazės. Tačiau jų pobūdis, be jokios abe­ jonės, priklausė nuo rašančiojo asmenybės. Štai, pavyzdžiui, kokią instrukciją 1603 m. sūnums parašė minėtasis M .K. Radvila Naš­ laitėlis. Pirmaisiais žodžiais autorius nusako šio dokumento paskir­ tį: .N ors aš, Mikalojus Kristupas Radvila, ir esu parašęs teisiškai galiojantį testamentą, kuriame pakankamai aiškiai nurodžiau, kaip mano sūnums turi būti paskirstytas turtas, bei paaiškinau kitus įstatymo numatytus dalykus, dabar šiuo raštu, kuris nėra testa­ mentas, kreipiuosi j savo sūnus, palikdamas jiems šią tėviško pa­ lankumo [kupiną] informaciją, ir esu tikras, kad jie, būdami geri sūnūs, šį mano kreipimąsi bei informaciją priims, laikys ir vykdys kaip testamentą'. Toliau instrukcijos autorius pereina prie svar­ biausių dalykų: .Pirm as po Dievo Malonės svarbiausias man da­ lykas, kurį džiugu būtų gyvenime patirti, yra tai, kad mano vaikai gautų teisingą, jų luomui deramą bei Tėvynei reikalingą ir tinka­ mą išsilavinimą“2. Tėvas kiekvienam iš savo sūnų yra numatęs tin­ kamiausią kebą i gyvenimą, apmąstęs, kaip juos išsiųsti j mokslus tuo atveju, jeigu pačiam nebūtų lemta šito padaryti: .Kadangi dviems savo sūnums. Jonui ir Albrechtui, jau esu paskyręs vietą, kur jie turės vykti, ir asmenis, su kuriais svetimoje šalyje jiems teks gyventi, (dabar norėčiau pakalbėti] dar apie tris likusius [sūnus], jeigu kartais man pačiam netektų jų išleisti. Taigi pirmiausia savo 1' Didžioji kunigaiksaų Radvilą archyvo knyga, apimanti tvarblausius giminės dokumentus,

elcktrografinė kopija LLTI Fl-7452, p. 457 I1 Ten pat, p. 457.

232

sumanymus ir valią išdėstysiu dėl Kristupo, kuris Dievo valia turi jau tiek metų, kad gali vykti j svetimą kraštą, o stengsiuosi pats kuo greičiau jį išleisti. Tačiau, jeigu Dievas mane pasišauktų (prieš tai padarant], tegul jis teisingai bei compendiose būna išleistas su geru patyrusiu tarnu j kokią katalikų akademiją Vokietijoje, kur mokytųsi kalbos bei kitų dalykų, j kuriuos Dievo valia bus linkusi jo širdis“ 1. Kaip matyti iš šių fragmentų, M .K. Radvilos instrukci­ ja toli gražu nėra formalus raštas: jo s žodžiai, persmelkti tėviško susirūpinimo, atspindi gilius gyvenimo filosofijos klodus, patirtį, šiltus tėviškus jausmus. Be kitų dalykų, joje išryškėja jautraus sub­ rendusio žmogaus nerimas, kad vaikams nebūtų parinktas kelias, kuriuo jie turėtų eiti prieš savo prigimtį ten, kur nelinkusi jų širdis: „O Zigmantas su Aleksandru, kol Aleksandrui nesukaks 12 metų, tegul mokosi namie, Nesvyžiuje, prižiūrimi patyrusio dorų papro­ čių žmogaus. (...) Nesvyžiaus

Pairęs Collegii prašau, kad, kaip ir

visada panašiu atveju, atsižvelgdami j mano sūnų pašaukimą, nu­ kreiptų juos ad erudiendum. sulaukusius 12 metų išsiųstų į Colle­ gium Sodelalis Vokietijoje. Apsvarstęs daugeli priežasčių, (nuta­ riau, kad] tinkamiausias šiam reikalui yra Dilingenas. Be to, norėčiau, kad po lotynų kalbos geriausiai jie mokėtų vokiečių, o ne kokią kitą kalbą, kad kelionė vyktų teisingai, kaip dera jaunam jų amžiui, su nedaug tarnų, o šie - kad būtų dėmesingi, kuklūs, nuosaikūs, kad šalia visada būtų preceptor ex Societate. Tai galė­ tų būti tas pats,

ex bene volentia Patrum, kuris juos prižiūrėjo

namie (...]. Praleidę čia kokius trejus metus (...], išmokę lotynų ir vokiečių kalbas (tačiau neužmiršę ir savosios, nes taip pasitaiko, kai per jaunus vaikus išsiunčia), tegul vyksta į kitus kraštus: Itali­ ją, Ispaniją, Prancūziją (...) pamatyti pasaulio bei pramokti kalbų, ypač italų“1. Šioje vietoje pradedama kalbėti apie antrą .užsienio programos“ dalį - pažintines keliones, į kurias tuo metu jaunuo­ liams buvo jprasta leistis po mokslų. Iš anksčiau pateiktų pavyzI1 Ten pat, p. 458.

P Ten pat, p. 460.

džių, bylojančių apie Lietuvos bajorų keliones jauname amžiuje, matyti, kad tie, kurie mokslus baigdavo savo krašte, iškart vykda­ vo į .antros pakopos“ pažintinę kelionę po Vakarų Europą. Tai iš dalies tinka ir Teodorui Bilevičiui. Taip pat pravartu jvertinti tikslus, kuriuos tokioms kelionėms numatė M .K. Radvila: .Būdami Romoje, tegul pabučiuoja Šven­ tajam Tėvui kojas bei susitinka su Illustrissimis Cardinalibus bei kitais svarbiais asmenimis. Kiekvienas |sūnų| tuo metu tegul turi solidų vyresnj tarną, o be jų dar po kokius du patyrusius patarė­ jus iš vietinių žmonių bei iš namų atsivežtų; paskui tegul važinė­ ja toliau po pasaulį su Dievo vardu lūpose“ 1. Instrukcijoje esama nemažai pastabų, skirtų jaunųjų didikų moralės ugdymui. Tėvas nurodo globėjams, kad, kol jo vaikams nesukaks 24 metai, rei­ kalui esant galima imtis ir rykštės, tačiau saikingai, nes jis žinąs atvejų, kai preceptoriai mušdami vaikus atėmę jiems sveikatą. Radvila suskaičiuoja numatomas kelionės išlaidas (per metus tu­ rėtų užtekti 4 tūkstančių florenų); nori, kad vaikai kukliai reng­ tųsi ir kukliai - neišlaidaudami - gyventų, (spėja, kad visada laiku už viską susimokėtų, kad nenukentėtų jiems užrašytas nekilno­ jamasis turtas. Jis pageidauja, kad baigę Vokietijoje mokslus pa­ sidairyti po pasaulį sūnūs vyktų su nedidele palyda, nes norint pažinti kraštą bei pramokti kalbų, jo manymu, nereikią didelės draugijos. Globėjų M .K. Radvila prašo po jo mirties perduoti vaikams testamentą bei šią instrukciją, kad vaikai žinotų tėvo va­ lią bei nurodymus, patarimus bei įsakymus ir .š j paskutinį tėvo palaiminimą“. Šioje vietoje belieka priminti, kad instrukcijos autorius mirė 1616 m., o jo vaikai jau 1604 m. išvyko mokytis j užsienį. Tik vieno jų, Kristupo Mikalojaus, likimas susiklostė tra­ giškai - 1607 m., eidamas septynioliktus metus, jis mirė, studijuo­ damas Bolonijoje. ( klausimą, ar laikėsi M .K. Radvilos sūnūs tėvo instrukcijos, iš dalies atsako 1604 m. j Italiją lydėjusių jaunuolius I' Ten pat, p. 460.

guvernantų Lukašo Fclicjano Mosalskio bei Melchioro Dccijaus (Decius) laiškai1. Bent trumpam čia derėtų stabtelėti prie kelionių vadovų, kurie turėjo įtakos dienoraščių turiniui, gal ir pasakojimo formai. Tokie vadovai keliautojams Europoje pradėti leisti X V I a. Lenkijos Ka­ ralystėje ar LDK X V II a. jų išėjo nedaug. Bene pirmoji knyga, ku­ rią galima laikyti vadovu, išleista 166S m. Krokuvoje. J i vadinosi

Delicje žirni wloskiej abo Prawdziwe i istotne opisanie, co tylko po udoskich krajach po walnych a glownych miastach . . . znajduje sif raritet. .. každemu ciekawemu w czytaniu powabne i peregrynantom w te kraje zbyt wygodne, potrzebnc i požyteezne. przez įednego anonimą z niemieckiego na polski przetlumaczone j f z y k 2, šiame leidinyje aprašyti didžiausi Italijos miestai daugiausia dė­ mesio skiriant Romai, pažymėti ir aptarti svarbiausi keliai, vedan­ tys j Italiją ir per Italiją į kitas šalis, aprašytos itališkos monetos. Iš ankstesnių tokio pobūdžio leidinių paminėtina 1 6 1 0 m . Krokuvo­

Wloskie miasta, Rzymie poganskim i chrzešdjanskim (1610), F. Cezario iš italų kalbos išversta Pielgrzym polski albo opisanie krdtkie Rzymu i miast przedniejszych wloskich opisanie (1616) bei S. Paco Obraz dworow europejskicb, parašyta karalaičio Vla­

je pasirodžiusi Stanislawo Grochowskio knygelė A. Wargockio O

dislovo kelionės po Italiją metu 1625 m.’ XVII a. didžioji dalis tokio pobūdžio leidinių vadinta deliciįomis; lygiagrečiai vartojami

itinerarijif, diariįų, deskripcijt/ terminai. Kalbant apie kelionių vadovų ir kelionių dienoraščių santykį, reikia pastebėti, kad sunku nubrėžti aiškią ribą, skiriančią šiuos du žanrus. Dienoraščių autoriai daugiau rėmėsi asmenine patirti­ mi, tuo tarpu vadovų autoriai stengėsi savo įspūdžiams suteikti universalesnį pobūdį. Be to , autoriai vieni kitus perrašinėdavo, 1' Sajkowski A., Wloskie przygody Polakow: wiek XVI-XVIII, Warszawa, 1973, s. 212. P Ten pat, p. 194. I1Lewanski J.,

Wlosko-polskie zwiqzki literackie i kulturalne, - Stoumik literatury staropolskiej, Wroclaw, 1998, a. 1032.

pridėdami nemažai išgalvotų dalykų, šie kūriniai keliaudavo iš ran­ kų j rankas, buvo perdavinėjami iš kartos į kartų ir visais laikais kėlė nemažų susidomėjimų1. Ugi šiol T . Bilcvičius senosios lietuvių literatūros kontekste be­ veik nefigūravo, todėl verta pažiūrėti, kokios svarbos kūriniu jo memuarai laikomi lenkų literatūroje. S en osios lenkų literatūros žodyn e1 jie minimi šalia keturių svarbiausių rankraštinių XVII a. dienoraščių: Jokūbo Sobieskio (karaliaus Jo n o tėvo), rašytų 1607, 1613 ir 1638 m., architekto D . B. Wųsowskio (1655—1656), bro­ lių W . ir A. Radolinskių (1662-1663) ir K. Zavviszos (1700-1701)*. Rankraštiniai dienoraščiai nebuvo tokie populiarūs kaip spaus­ dinti „diarijai“ (M .K. Radvilos Našlaitėlio, 1601, lotynų k.), ta­ čiau, turint galvoje utilitarinį bei dokumentinį dienoraščių pobūdį pastaraisiais buvo domimasi ne mažiau. Tai įrodo ir jų gausūs nuo­ rašai. Taip pat nereikia išleisti iš akių ir to, jog jie toli gražu neats­ pindi nei pačių kelionių, nei jų aprašymų statistikos. Apie T . Bilevičiaus memuarus žinome iš trijų rankraščių, sau­ gomų trijose Lenkijos bibliotekose: Račinskių Poznanėje (kop. nr. 177), Čartoriskių - Krokuvoje (kop. nr. 2 279) bei Kumiko biblio­ tekoje prie Poznanės (kop. nr. 386). Neturint šio autoriaus rašy­ senos pavyzdžių, sunku nustatyti, kuris iš rankraščių turėtų būti laikomas originalu. Lenkų mokslininkas H . Baryczas visus minė­ tus rankraščius vadina kopijomis. Klaidingi duomenys šiuo klau­ simu pateikti bibliografiniame žodyne Hotiry K orbut. Jame mini­ mos tik dvi T . Bilevičiaus dienoraščio kopijos (Kumiko ir Račinskių bibliotekose). Čia taip pat teigiama, kad Kumiko rankraštis yra I1 Mųczak A., Zycie codzienne w podrozach p o Europie w XVI i XVII wieku, Warszawa, 1978, s. 30. P Lewanski J., ten pat, p. 1032. H Beje, K. Zaviša, Minsko vaivada, taip pat buvo ki­ lęs iš LDK (žr. Kunicki-Goldfingcr M., Cud i cudoumosc w oczacb

podroinikotv Uteu/skich XVIXVII u'.: Opouneič cudottma ja­ ko mit c žyli cud jako norma kultūry. - Senosios raštijos ir tautosakos patirtis: kultūrine Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąveika, V., 1998, p. 224 (Senoji Lietuvos literatūra; Kn. 6).

236

pilnas dienoraščio variantas, o Račinskių bibliotekos manuskrip­ tas - pirmosios dalies kopija'. Tuo tarpu A. Sajkosvskis Račinskių bibliotekos kopijų laiko originalu1. Taip pat Jį rankraštį vertina B. Olszewiczius' ir dar vienas lenkų mokslininkas, M. KunickisGoldfingeris*. parengęs spaudai T . Bilevičiaus dienoraščio rank­ raštį (pastarasis leidinys dar nepublikuotas), šio teksto pagrindų sudaro Račinskių bibliotekos rankraštis be pabaigos (dienoraštis nutrūksta 1678 m. rugsėjo 2 9 d.). Trūkstamų jo dalj M . KunickisGoldfingcris paėmė iš Kurniko bibliotekoje saugomo rankraščio. Jo parengtų Račinskių bibliotekos autografo tekstų taip pat papil­ do fragmentas iš Čartoriskių bibliotekos rankraščio. Taigi M. Kunickio-Goldfingerio parengtas dienoraščio tekstas yra sudėtas iš visų trijų rankraščių, kanoniniu tekstu, kaip sakyta, laikant Račinskių autografų. Tad kas gi būdinga XVII a. dienoraščiui ir kokių vietų jis užima tarp kitų to meto literatūros žanrų? Dienoraščiai priklauso memuaristinei literatūrai, kuri yra .viena seniausių pasakojimo for­ mų, atsiradusi kaip besiformuojančios istorinės savimonės išraiš­ ka, susijusi pradžioje su karo žygių bei valstybės įvykių kronika (Cezario Galiy k a r o užrašai. I a. pr. Kr.). Laiko judėjimas iš praei­ ties į dabartį sudaro memuarų kompozicijos ašį. Autentiški liudiji­ mai - .a š mačiau“, .a š dalyvavau“ - duoda pradžių memuanstiniam pasakojimui ir psichologiškai jj motyvuoja. Centre - objektyvi istorinė būtis, fiksuojama artimiausios aplinkos, sutiktų žmonių, patirtų įvykių aprašymais“’. Ilgose senosios memuaristinės litera­ tūros antraštėse, be dienoraščio, kartojasi tokie pavadinimai: kroni­ ka (lenk. kron ika), istorija (lenk. dzieįe), raptuliarijus (lenk. raptu-

1' B i b li o g r a fą litera tu ry p o t s k ie j

.N our, Korbut", Warszawa, 1964, r. 2-3: Piimiennictwo šiaropolskie, s. 33. V Sajkowski A. N aJ itaropolskimi panuftnikami, Poznan, 1964, s. 94.

V ¿r. 27 išnašų, f ši nuomonė iš­ sakyta privataus pokalbio metu 1998 m. V Kubilius V., Memuarai: - Lietuviu litera­ tūros eruiklopediįa, V . 2000, p. 322.

larz. lot. raptularius), dienoraštis (lenit, dziennik, diariusz, lot. dia­ riumi), rcliacija (lenit, relacja, relatia), peregrinacija (lenit, peregrynaeja, lot. peregrinatio), kelio aprašymas (lenk. wypisanic drogi), užrašai (lenk. kanotata), metraštis (lenk. latopis), gyvenimo kompendijus (lot. vitae compendium), pamąstymai (lot. consideratio­ nes), atsiminimai (lenk. memoriale peume), dalykai, verti atmini­ mo (lenk. rzeczy pamięcigodne), trumpos išvados (lenk. terminata krotko zebrane), atminties lobiai (lot. subsidium memoriae), ko­ mentarai (lot. commentarii), kalendoriaus dienos (lenk. zebranie dni kalendarzow) ir k t.1 Lenkų tyrinėtojas A. Sajkotvskis išskiria septynis būdingus XV1-XVII a. memuaristinės literatūros žanrus:

rclacja epistolografiezna), dienoraštį, at­ kroniki pamiftnicze), eiliuotus atsiminimus (lenk. pamiftniki poetyckie), raptuliarijų bei atsiminimų knygas (lenk. ksipgi pamiftnicze). Di­

epistolinę reliaciją (lenk.

siminimus (lenk. pamiętniki), atsiminimų kronikas (lenk.

džiausią memuaristinės literatūros dalį, du jos trečdalius, sudaro būtent dienoraščiai'. Artimiausias jiems žanras yra minėti kalen­ doriniai užrašai, raptuliarijus bei metraščiai. Gausūs praktinio pobūdžio kalendoriniai užrašai laikomi vie­ nu seniausių dienoraščio pavyzdžių. XVI a. leidėjai kalendorių įžangose ragindavo skaitytojus specialiose kalendorių grafose už­ sirašinėti svarbiausius gyvenimo jvykius: šeimos, artimų žmonių gimimo ir mirties datas, dangaus kūnų išsidėstymą, astrologų patarimus ir pan. Metų metais fiksuojant asmeninio ir visuome­ ninio gyvenimo faktus, kalendoriniai užrašai virsdavo tam tikra dienoraščio forma, neįkainojamų žinių apie to meto kultūrą ir buitį šaltiniu’. Ankstyvąja dienoraščio atmaina taip pat laikytini trumpi bei dalykiški užrašai be platesnių autoriaus komentarų ar aprašymų, I' Antologia pamiftnikow polikich XVI u/., oprac. Drewniak S. i Kaczmarck M., Wroclaw (i in], 1966,5.13. F Sajkowski, A.

N ad staropolskimi pamiftnikami, Poznan, 1964, s. 31. I' Antologia pamiftnikow pol¡kich, s. 13-26.

vadinamieji raptuliarijai. Dažniausiai jais būdavo vadinamos na­ mų ūkio knygos, kuriose užrašyti svarbesni šeimos gyvenimo įvy­ kiai, kaimynų apkalbos, užfiksuoti giminių susiėjimai švenčių pro­ ga, įvairūs visuomenės gyvenimo nutikimai, anekdotai, sumojai, išlaidos, prekių kainos ir t.t.1 Manoma, kad raptuliarijaus pagrin­ du susiformavo bene įdomiausia dienoraščių atšaka - kelionių die­ noraščiai, siekiantys perteikti autentiškus ¡spūdžius (sau pačiam, artimiesiems arba platesniam numatomų skaitytojų ratui). Trum­ pus, dalykiškus, stilistiniu požiūriu santūrius užrašus1 keliautojai grįžę namo dažniausiai tvarkydavo, tobulindavo, papildydami nau­ jomis žiniomis bei prasimanytais dalykais. Dalis kelionės užrašų išliko autentiški, netaisyti (pvz., Boguslavo Radvilos 1661-1669 m. dienoraštis)'. Skirtingos X V I-X V II a. dienoraščių antraštės rodo didelę šio žanro kūrinių įvairovę: gyvenimo (lot. diarium vitae), atminti ver­ tų dalykų (lot. diarium rerum m em orabilium ), sava ranka rašyta­ sis (lenk. diariusz ręką wlasnų pisany), kelionės dienoraštis (lenk. diariusz drogi, diariusz peregrynaeji) ir t.t. (domu tai, kad aptaria­ muoju laikotarpiu dienoraščiais vadinti taip pat atsiminimai (ku­ rių ¡vykiai užfiksuoti prieš daugelį metų), įvairūs pasakojimai ar­ ba net sąrašai* (pvz., miestų). Nepaisant įvairių nukrypimų nuo žanro formos ir turinio, die­ noraščio esmę sudaro dien a i i d ien os fiksu ojam ų užrašų visuma: n u o griežtų dokum entinių, kurių tikslas yra /am žinti gyvus įvy­ kius (diarijus) ik i artim ų grožinei literatūrai1. Dienoraščio kompo­ zicijos negalima numatyti iš anksto, kadangi rašymo tvarką (pap­ rastai chronologinę) lemia ne iš anksto apmąstyta kompozicija, o įvykių, kuriuos autorius įamžina, seka. 1' Slounik termmow Uterackich, Wroclaw |i in-J, 2000, s. 461 (wydanie trzccic poszerzonc i poprawiooe). P Sajkowski A., ten pat, p. 1J . P Sajkowski A , ten pat.

p. 49. P Sajkowski, A. Nad staropolskimi parmftnikami. Poz­ nan. 1964, s. 15-20. P Slounik temunow literaekich, Wroclaw (i in.). 2000, s. 1 1 S.

Dienoraštį sudarantys užrašai gali skirtis tarpusavyje tiek kompozicijos, tiek ir tematikos požiūriu. Kartais dienoraščiai, kurie buvo rašomi nepretenduojant j meninę literatūrą, tapdavo svar­ biais literatūros kūriniais (pvz., S. Pepyso dienoraštis lenkų litera­ tūroje)'. Apskritai reikia pasakyti, kad tai, kiek dienoraštis turi bendra su grožinės literatūros kūriniu, priklauso ne tik nuo laiko­ tarpio, kada jis parašytas, bet ir nuo rašančiojo asmenybės, išsila­ vinimo bei kalbos mokėjimo. Pastarasis dalykas itin aktualus LDK autoriams, tarp jų ir T . Bilevičiui. Jo lenkų kalba nesklandi, stilius dažniausiai pasižymi itin dideliu santūrumu, tik kai kuriose vieto­ se, pvz., kalbant apie stebulingus dalykus, Londono gatvių gyve­ nimą, anglų valstiečių įžūlumą, karnavalą, operą, tampa kiek gy­ vesnis, ekspresyvesnis. J j apsunkina lotyniški žodžiai lenkiškomis galūnėmis, kurie, kaip ir dažna frazė, atrodo, lyg būtų iškalti iš akmens. Apstu intarpų lotynų kalba. Kartais susidaro ¡spūdis, kad apie meną, valstybės santvarką, socialinius dalykus autoriui daug lengviau kalbėti lotynų, o ne provincialia to meto lenkų kalba, (domu u i , kad tekste nepastebėta lituanizmų. Kyla klausimas, ar dienoraščio stilius sunkus dėl to, kad jo autorius prastai mokė|o lenkų kalbą, ar dėl kitų dalykų. Iš anksčiau pateikto dienoraščio apibrėžimo gali atrodyti, kad diarijus (griežti dokumentiniai užrašai) ir dienoraštis (įvairesnio pobūdžio užrašai) skiriasi urpusavyje. Tačiau šie skirtumai, ko gero, labiau išryškėjo XVI a. Tuo tarpu T. Bilevičiaus diarijus (ši­ taip jis pats vadina savo užrašus), kurį mes sulietuvindami vadina­ me dienoraščiu, nėra vien dokumentiniai užrašai. Būsimasis Že­ maičių teisėjas naujas žinias apie gyvenimą svetur pateikia neįmantriu dalykišku stiliumi - taip, kaip reikalavo to meto dieno­ raščio taisyklės: tiksliai žymint kiekvieną dieną, kuo autentiškiau atkuriant tai, ką kelionės metu autoriui teko patirti. Labai svarbu, kad šiame raštijos paminkle galima įžvelgti gilesnį procesą, kurį I' Ten pat, p. 118.

239

240

$avo studijoje apie Baroką aptarė žymus literatūros istorikas Cz. Hernasas, būtent, dokumentinio teksto virsmą grožinės literatū­ ros tekstu. Mat šis tyrinėtojas teigia, kad autoriui stengiantis kruopščiai atkurti įvykių tėkmę, dienoraščio pasakojimas pratur­ tėja bandymais atkurti vietinį koloritą, papročius, o tuo pačiu sen­ sacingus atskirų individų nuotykius, išvystant pasakojimą iki no­ velės lygio'. Nuodugniai neištyrus T . Bilevičiaus dienoraščio, apie tokį šuolį kalbėti kiek rizikinga, tačiau pati tendencija akivaizdi. Kūrinyje išryškėja autoriaus santykis su vaizduojamais dalykais, savotiškas jautrumas, poreikis užfiksuoti ne tik išorinius dalykus, bet ir savo pamąstymus, būsenas. Apskritai šis dienoraštis stiliaus ir tunnio požiūriu nevienalytis. Norint tuo įsitikinti, pakanka at­ kreipti dėmesj j skirtumus tarp „itališkosios“ ir „angliškosios“ die­ noraščio dalies: vieną ir kitą galima atitinkamai pavadinti literatū­ riniu požiūriu „negrabia“ bei išbaigta. Kalbant apie stilių, norėtųsi paminėti dar vieną jdomų XVII a. kelionių dienoraščių bruožą: skirtumą tarp eiliuotų ir prozinių už­ rašų. Eiliuotuose dienoraščiuose labai ryškūs literatūrinės tradicijos pėdsakai: sekama Vergilijaus, Ovidijaus, taip pat Kochanovskio poe­ zijos pavyzdžiais. Kasdieniuose dalykuose įžiūrima metafizinių keis­ tumų, neįprastų sąsa|ų su mitologija. Tuo tarpu prozos kūriniai pa­ sižymi racionaliu, dalykišku, kartais net moksliniu mąstymu1. Kelionių dienoraščius galima laikyti bajorų literatūra, kadangi didžioji jų dalis susijusi būtent su kilmingaisiais, šio žanro atsira­ dimas taip pat sietinas su didėjančiu politiniu bei visuomeniniu bajorų aktyvumu XVI a. viduryje, dažnomis jų išvykomis j Vaka­ rų Europos šalis bei dalyvavimu karo žygiuose. Kelionių aprašymai, susiję su diplomatinėmis misijomis bei pasiuntinybėmis, laikytini oficialiais dienoraščiais. Tuo tarpu fiksuojantys kasdienius gyveni­ mo ¡vykius - asmeniniais. T . Bilevičiaus dienoraštis artimiausias pastarajam tipui. Jis su tam tikromis išlygomis priklauso reguliarių 1' Ten pat, p. 170.

V Ten pat, p. 158.

dienoraščių rūšiai, kadangi rašytas kiekvienų dienų kruopščiai fik­ suojant gana platų jj dominančių gyvenimo reiškinių spektrų. T . Bilevičiaus tekste pasitaiko šiai rūšiai būdingų susintetintų aprašymų, kai autorius apibendrindavo iškart kelių dienų įvykius. Pasitaiko ir nereguliarų užrašų: čia turima galvoje »prancūziškoji1* dieno­ raščio dalis, kurioje autorius nesilaikė ankstesnio nuoseklaus įvy­ kių fiksavimo principo. Nereguliarūs dienoraščiai, rašyti pripuo­ lamai, laikytini tarpiniu variantu tarp dienoraščių ir atsiminimų. Tęsiant „bajorystės“ temų ir kol kas detaliau neaptariant, kas T . Bilevičiui rūpėjo kelionės metu, norėtųsi keletu bruožu papildyti „Dienoraščio“ autoriaus biografijų, išsamiai šios knygos pradžioje aptartų Gintauto Sliesoriūno. T . Bilevičiaus genealoginės šaknys sietinos su Žemaičių seniūnu Jurgiu Bilevičiumi (m. 1544). Pasta­ rojo sūnus Vaitiekus Bilevičius, Siauduvos tijūnas, buvo M ikalo­ jaus Radvilos Juodojo dvaro maršalka. Su žmona Kristina šemetaite jis turėjo keturis sūnus: Jonų (Siauduvos tijūnas, vėliau karaliaus dvariškis), Merkelį (Žemaičių pastalininkis),Jurgj (1644 m. miręs Žemaičių raštininkas, vėliau - pakamorė, jaunystėje tar­ navo Leonui Sapiegai, dalyvavo kovose su švedais bei turkais, su­ laukęs brandaus amžiaus atsivertė j katalikybę) bei Merkelį (m. 1629). Merkelis Bilevičius buvo Teodoro Bilevičiaus senelis. Mer­ kelio Bilevičiaus ir Barboros Davidovičuvnos sūnus Jonušas (m. 1653), Teodoro dėdė, buvo karaliaus sekretoriumi, 1632 m. fundavo Griežės protestantų bažnyčių'. Kiti trys Merkelio Bilevičiaus sūnūs - Jonušas, Albrechtas bei Steponas (m. 1678), Teodoro tė­ vas, Žemaičių arldidininkas, o vėliau - stalininkas, pasirašė Kė­ dainių sutartį su švedais1. Steponas Bilevičius istoriniuose dokumen­ tuose minimas kaip vienas Kražių kolegijos studentų’. Iš 1692 m. 1' Čia remtasi: Kot S., Billewicz (BielewiczJ Jerzy. - Polski Slowoik Biograficzny, Krakow, 1936, t. 2, s. 99-100. P Konopczynski W., Lcpszy K., A ku ugody fciv/-

darukiej 16SS r., Wilno, 1935, s. 36. P N ota ei pieno įima... - XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sųraias, parengė Daiva Narbutienė ir Sigitas

Narbutas, V„ 1998, p. 115.

spalio 2 4 d. Žemaičių žemės teismo dokumento, susijusio su Ste­ pono Bilevičiaus našlės ir Elenos Kamarauskaitės šcmetienės, Že­ maičių teisėjo žmonos, byla dėl žemės, paaiškėja, kad Steponas Aleksandras Bilevičius, Žemaičių stalininkas, prieš tai Tverų tijū­ nas, buvo vedęs Uršulę Kulminskaitę. Raseinių teismo dokumente taip pat minimas Didžiųjų Dirvėnų tijūnas, pateisėjis Teodoras Ste­ ponas Bilevičius1. T ai, kad Teodoras Bilevičius buvo Didžiųjų Dir­ vėnų tijūnu bei Žemaičių žemės teismo teisėju, rašo ir M . Brenštcjnas1. Pagal G e o g ra fijo s žo d y n ą , 1776 m. Tverai, buvę Telšių valsčiuje, priklausė Bilevičiui*. Galimas daiktas, kad apie 16S5 m.4 čia ir gimė T . Bilevičius. Kur T . S. Bilevičius ėjo pirmuosius mokslus, neaišku. Vėliau istorijos šaltiniuose išlikę pėdsakai mus atveda j Vilniaus Akade­ miją, kurioje jis veikiausiai 1673-1675 m. studijavo filosofiją. Dau­ giausia žinių apie šį Bilevičiaus gyvenimo tarpsnį teikia išlikę to meto akademinio jaunimo organizacijų, vadinamų sodalicijomis, dokumentai. Norint geriau pažinti aplinką, kurioje formavosi bū­ simo dienoraščio autoriaus asmenybė, pravartu plačiau jas aptar­ ti, juolab kad T . Bilevičiaus pavardė ne vieną kartą figūruoja jų valdybos dokumentuose. Sodalicijos visų pirma buvo charitatyvinio pobūdžio organiza­ cijos. Jų nariai globojo ligonius, patarnavo jiems namuose ir ligoni­ nėje, taip pat rengė bendras pamaldas, kartais talkindavo klierikams mokant katekizmo, aktyviai dalyvavo protestantų ir stačiatikių jau­ nimo atsivertimo į katalikybę procese. Kiekviena sodalicija turėjo savo koplyčią, rūpinosi jos puošimu, sodalicijų nariai funduodavo I1Sprawa Wielmoinej Jcym Pani Stefanouiey Alexandrowey Bileiviczowey Ciwunowcy Tu/erskiey z Jeym Ponią Szemietową Sfdžino Ziemsko X. Zm. - Zemaiiiių žemės teismo knygos, VUB RS, F 7 ,16921789 m., I. 339 ¡163). H Brensztejn M., Billeuncz Teodor. - Pols-

ki Sloumik Biograficzny, Krakow, 1936, t. 2, s. 101-102. I1Stownik Geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajou/ slowianskich, Warszawa, 1892, t. 12, s. 684; 1902, t. 1S, s. 669-670. I4Vanagas V., Lietuvių rašytojų sąvadas. V., 1996, p. 37.

paveikslus, altorius, šviestuvus ir pan. Sodalicijos globėjas iš pra­ džių buvo vadinamas prefektu, vėliau - tėvu, o paskutiniaisiais XVH a. metais - pirmininku. Sodalicija buvo laikoma elitine orga­ nizacija, 1673 m. jos narių skaičius siekė 500, vadinasi jai priklau­ sė didžioji dalis Akademijoje studijavusio jaunimo. Stojančius j sodaliciją egzaminuodavo pats Akademijos rektorius. Sodaliciją sudarė trys kongregacijos: žemiausioji (minima), kuriai priklausė gramatikos klasių mokiniai, vidurinioji (media), jos nariais buvo sintaksės, retorikos klasių mokiniai bei dviejų pirmų metų filoso­ fijos (logikos ir fizikos) klausytojai, vyriausiajai kongregacijai (ma­ xima) priklausė trečių metų filosofijos bei teologijos ir teisės klau­ sytojai. Sodalicijos valdybą rinko pats jaunimas laisvų rinkimų metu, dalyvaujant organizacijos pirmininkui. X V II a. sodalicijos struktūra buvo labai išplėtota, jai priklausė: prefektas bei du jo asistentai, sekretorius ir jo padėjėjas, 12 patarėjų, iždininkas ir jo padėjėjas, du maršalkos ir du vicemaršalkos, oratorius, du inst­ ruktoriai, priimantys naujus narius j sodaliciją, koplyčios prefek­ tas, du zakristijonai ir du jų padėjėjai, oratoriumo prefektas ir du jo padėjėjai, du muzikos prefektai, keturi nariai globojantys ligo­ nius, vėliavininkas, šeši monitoriai bei du janitoriai. Viduriniojoje kongregacijoje svarbesnius postus užimdavo dviejų pirmų metų filosofijos klausytojai'. Net tris kartus tarp jų 1673 m. dokumen­ tuose įrašytas T . Bilcvičius (veikiausiai pirmų metų filosofijos klau­ sytojas). Pirmą kartą jis užfiksuotas kaip konsultantas: consulto­ res: T h eod oru s B ie lew ic r ir kiti. Antrąkart tais pačiais metais T . Bilcvičius kartu su Kazimieru Tiškevičiumi įrašyti kaip viduri­ niosios sodalicijos asistentai1. Trečią kartą 1673 m. T . Bilcvičius

I' Picchnik L., Proby odnowy Akademii Wilenskiej po klfskach Potopu i okresu k ryžysu I6SS-I730, Rzym, 1987, s. 69-74 (Dzieje Akademii Wilcnskiej; T. 3). H Ordo

officialium Congregationis B. V. Visitantis m Alma Academia Vilnensi Societatis ¡esu ab Armo Domini MDCLIIX, rankraštis saugomas VUB RS, F2-DC 3, p. 20. P Ten pat, p. 21.

244

MD Theodorus Billewicz. Dapiferides Samogit. Uterq. Physice Auditor'. 1674 m. dokumentuose taip pat figūruoja kaip asistentas:

T . Bilevičius taip pat paminėtas tris kartus: du kartus kaip asisten­ tas ir vienąkart - kaip sodalicijos prefektas2. Paskutinį kartą T. Bi­ levičiaus pavardė šalia asistento pareigų įrašyta 1675 m. sausio 6 d. rinkimų protokole. Tais pačiais metais sodalicijos dokumen­ tuose atsiranda Zigmanto Bilevičiaus, galbūt Teodoro brolio, pa­ vardė. Kaip jau buvo užsiminta anksčiau, T . Bilevičius Vilniaus Aka­ demiją baigė veikiausiai 1675 m. Taip manyti verčia keli dalykai. Visų pirma, spausdintose T . Bilevičiaus tezėse filosofijos bakalau­

Triplex philosophus ra­ tionalis, naturalis, et moralis, sub auspiciis D. loannis Baptistae publice disputationi proposita in alma universitate Vilnensi Socie­ tatis lesu / a magnifico dlomilno D. Theodoro Billewicz dapiferida Duclatusj Samoglitiael praeside r.p. loan. Sadkowski S. I. alrtiuml lliberaliuml et phil. doctore eiusdemqluel ordinario pro­ fesore. Vilnae: Typis Academicis S. /., I6 7 5 1 (»Trijų dalių: racio­ ro laipsniui gauti ranka ¡rašyti 1675 m.:

nalioji, gamtos bei moralės, filosofija globojant Jonui Krikštyto­ jui, išdėstyta viešame dispute Vilniaus Jėzuitų Draugijos universitete prakilnaus pono p. Teodoro Bilevičiaus, Žemaičių Kunigaikštijos stalininko sūnaus, pirmininkaujant garbiam tėvui )ėzuitui Janui Sadkovskiui, laisvųjų menų ir filosofijos daktarui bei šios (filosofi­ jos] profesoriui"). M. Brenštejnas teigia, kad šios tezės išleistos nenurodant datos’ . Antras argumentas, kuriuo galima remtis nu­ statant T . Bilevičiaus studijų baigimo metus, yra minėtieji sodali­ cijos dokumentai. Žemaičių stalininkaičio pavardė, pasirodžiusi 1673 m., paskutinį kartą juose minima 1675-aisiais. Kadangi XVII a. antroje pusėje mokslas Filosofijos fakultete trukdavo treI' Ten pat, p. 24. ¥ Ten pat, p. 27. P XVII a. Lietuvos tolyniiki/ knygy sąrašas, sudarė D. Narbutienė ir S. Narbutas, V..

1998, p. 51. f Brenurcjn M., Billewicz Teodor. - Polski Slowitik Biograficzny, Krak6w, 1936, t. 2, s. 101-102.

jus metus', galima daryli išvadą, kad T . Bilevičius studijas baigė 167S m., būdamas apie dvidešimties metų. Kalbant apie T. Bilcvičiaus studijas Vilniaus akademijoje, be sintaksės profesoriaus Kazimiero Kelpšos bei filosofijos profeso­ riaus Jano Sadkovskio pavardžių, dar reikia paminėti Stanislovą Semetą, kuris, sprendžiant iš anksčiau minėtų sodalicijos doku­ mentų, taip pat aktyviai dalyvavo šios organizacijos veikloje. Ga­ limas daiktas, jog tai tas pats .žymus XVII a. poetas, Vilniaus Akdcmijos auklėtinis Stanislovas Samuelis šemeta (apie 1 6 5 7 1684), kurio rankaraštinis palikimas neseniai buvo išleistas Len­ kijoje"1. Baigęs Akademiją 1677 m. T. Bilevičius išvyko j kelionę po Va­ karų Europą, kurios metu parašė čia publikuojamą dienoraštį. Kelionė prasidėjo 1677 m. liepos 30 d. Seredžiuje. Rugpjūčio 6 d. pasiekęs Bialą, keletą dienų ilsėjosi LDK vicekanclerio, lauko et­ mono bei Vilniaus vaivados, kunigaikščio Mykolo Kazimiero Rad­ vilos (1 6 3 5 -1 6 8 0 ) dvare. | tolesnę kelionę vyko kartu su minėtuo­ ju kunigaikščiu bei jo žmona Kotryna (karaliaus Jano Sobieskio seserimi, kuri prieš tai buvo ištekėjusi už Dominyko Zaslavskio ir likusi našle). Mykolas Kazimieras Radvila buvo jauniausias Alek­ sandro Liudviko Radvilos (1594 -1 6 5 4 ) ir Teklės Valavičiūtės sū­ nus, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio vaikaitis. Iš spal­ vingos šio veiklaus, energingo valstybės vyro biografijos, kurią puošia garsūs žygiai kovose su rusais, švedais, totoriais, paminėti­ nos trys jo keliones j Italiją, iš kurių dvi )am buvo lemtingos. Pir­ mąkart M .K. Radvila j Italiją keliavo 1652 m. kartu su tėvu ir pamote Lukrecija M arija Strozzi (tikroji jo motina mirė 1637 m.). Panašiai kaip ir kelionės su Bilcvičiumi metu, jis vyko per Sileziją, I1 Šidlauskas A., Senojo Universite­

to suklestėjimas 11600-1655). Vilnimi Universiteto istorija 15791994, V . 1994, p. 56. P Ulčinai­ tė E., „Relsacsja apie Žemaitijos

patekimu ir liejimą ii Įvedą glo­ bos“: literatūriniai poemos aspek­ tai. - Mikalojaus Kazimiero Somė­ tos .Retsadja“, V., 1994, p. 20 (Senoji Lietuvos literatūra; Kn. 2).

Čekiją. Bolonijoje pradėjo studijuoti, tačiau dėl tėvo ncsutarimi) su pamote buvo priverstas išjo s išvykti. 1654 m. kovo 3 0 d. šiame mieste mirė jo tėvas Aleksandras Liudvikas. M-K. Radvilai teko iš Italijos pargabenti tėvo palaikus', kurie palaidoti Nesvyžiaus jė­ zuitų bažnyčioje1. T . Bilevičius, lankydamasis Bolonijoje, savo dienoraštyje pažymi: „Paskui buvau šv. Pranciškaus bažnyčioje, kuri priklauso tėvams pranciškonams. [...] Bažnyčia didžiulė ir turtinga, vien koplyčių joje dvidešimt ir kelios. Tarp kitko, už di­ džiojo altoriaus esanti koplyčia funduota JM kunigaikščio, kadangi čia ilsisi jo tėvas, miręs Bolonijoje; virš skliauto kabo vėliava su velionio stem m ate et efftgie“. Nejaugi jis nežinojo, kad kunigaikš­ čio tėvas palaidotas Nesvyžiuje? O gal neteisūs kiti istorijos šalti­ niai? Antra mus dominanti M .K. Radvilos kelionė į Italiją, j kurią kartu vyko T . Bilevičius, buvo privati. 1676 m. karalius Jonas UI ketino išsiųsti savo svainį pas popiežių, tačiau planus sužlugdė primas A. Olšovskis, pasiūlęs savo kandidatūrą į pasiuntinius. Kaip jau minėta, 1677 metų rugpjūčio mėnesį M .K. Radvila su žmona į užsienį išvyko privačiai. Mirus primui A. Olšovskiui (1677 VTI1 29), karalius dėjo pastangas, kad svainio išvykai būtų suteiktas oficialios kelionės statusas (tai labai reikšminga detalė, bylojanti tiek apie T . Bilcvičiaus vaidmenį kelionėje, tiek ir apie patį dienoraštį), tačiau veltui. Radvilos Romoje aplankė švedų karalienę Kristiną, buvo priimti popiežiaus Inocento X I bei impe­ ratoriaus Leopoldo l-ojo. Kunigaikščiai iš Italijos sugrįžo 1678 m. birželio mėnesį’. T . Bilevičius nuo jų atsiskyrė 1678 m. sausio 2 d.: „Užvažiuojamuose namuose Venecijoje išsinuomojau kam­ barį, kadangi dėl įvairių priežasčių sugalvojau atsiskirti nuo JM kunigaikščio palydos“. Sausio 3 d. šj savo sprendimą pakomen1' Jaroszak J., Radzitvill Michal Kazimiere. - Polėki Sloumik Biograficzny, Wroctaw (i in.], 1987, t. 30, z. 125, s. 292.

P Kotlubajus E., Radvilos. Vilnius, 1995, p. 247. I’ Jaroszak J., ten pat, p. 297.

tuoja taip: » li JM kunigaikščio rūmų pcrsikrausčiau į užvažiuo­ jamuosius namus, kadangi nutariau per karnavalą pasilikti Ve­ necijoje, mat tuo metu joje yra ką pamatyti. [Tai padariau| ir dėl kitų savo reikalų“. Kokie buvo tie „kiti“ reikalai, autorius nu­ tyli. Ii sausio 2 4 d. įrašo dienoraštyje paaiškėja, kad kunigaikš­ čiai iš Venecijos ketino išvykti sausio pradžioje, bet pasiliko keletą savaičių, norėdami pamatyti naują operą. Kalbant apie T . Bilevičiaus vaidmenį šioje kelionėje, reikėtų manyti, kad jam veikiau­ siai buvo numatytas metraštininko vaidmuo (juolab, kad bent iš dalies tikėtasi, jog kunigaikščio kelionė bus pripažinta oficialia). Kelionių užrašai, kaip ir pačios kelionės, tais laikais buvo laiko­ mos prestižo dalyku. Teodoras Bilevičius, Vilniaus Akademijos auklėtinis, jaunas, išsilavinęs žmogus, labai tiko šiam vaidme­ niui, kaip dar viena prabangaus Radvilos dvaro puošmena. Lie­ tuvių enciklopedijoje rašoma, kad šios kelionės metu M.K. Rad­ vila „karo su turkais reikalais lankėsi pas imperarorių Leopoldą I Austrijoje ir popiežių Inocentą XI Venecijoje“'. Tačiau čia vei­ kiausiai turėta omenyje kita, 1679 m., kelionė, kai kunigaikštis iš liesų lankėsi su diplomatine misija pas Europos politikus. De­ ja, ši kelionė jam buvo nesėkminga: grįždamas namo, M.K. Rad­ vila susirgo ir 1680 m. lapkričio 14 d. mirė Bolonijoje, kaip ir jo tėvas. 1681 m. jo palaikai buvo pargabenti į Nesvyžių ir palaidoti jėzuitų bažnyčioje1, [domu, kad šiame mieste, kaip jau buvo minėta, 1607 m. mirė taip pat vienas M .K. Radvilos Naš­ laitėlio sūnų, Kristupas Mikalojus. 1677 -1 6 7 8 m. kelionei buvo pasirinkta trumpiausia, labiau­ siai X VII a. pasauliečių keliautojų pamėgta trasa Italijon: per Sileziją, Čekiją ir Austriją. Per Sileziją vedė du keliai j Vakarų Europą: vienas per Glivicus ir Racibužą, o kitas per Vroclavą bei Jclenia Gurą. Kunigaikštis su palyda pasirinko pastarąjį. Tuo tarpu ilgiausias kelias j Italiją ėjo per Baltijos šalis, Štctiną, I1Sužiedėlis S., Mykolas Kazimieras I. - Lietuvių enciklopedija,

Boston, 1961, r. 24, p. 397. P J arossak J., ten pat, p. 298.

Meklemburgą, Olandiją bei Prancūziją'. Šia trasa keliavo kitas LDK pilietis, Vilniaus kanauninkas Kazimieras Vaišnoravičius (m. 1677), kurio dėka Vilniaus Akademijoje buvo ¡kurta politi­ kos katedra1. Jis lydėjo į kelionę po Vakarų Europą Kotrynos Sobieskos ir pirmojo jos vyro, kunigaikščio Vladislovo Dominy­ ko Zaslavskio (Ostrogiškio) sūnų Aleksandrą. Kelionės įspūdžius aprašė 1667-1669 metų Ostrogo kunigaikščio kelionės dieno­ raštyje'. Trečios trasos, vedančios Alpių link, pradinis taškas buvo Poznanė, toliau kelias vedė per Miendzizečą, Frankfurtą, Berlyną, Vitenbergą, Leipcigą ir Halę. Taigi T . Bilcvičius su solidžia M .K. Radvilos palyda 1677 m. rugjūčio 13 d. patraukė tiesiai j Čenstochovą. Toliau jų kelias ėjo per Vroclavą, Prahą, Pilzeną, Niurnbergą, Augsburgą, Insbruką, Brikseną, Tridentą, Paduvą - j Veneciją. Čia keliautojai užsibuvo ilgiau. T . Bilcvičius, atsiskyręs nuo kunigaikščio dvaro, aplankė Romą, Neapolį, Boloniją, Turiną ir kitus miestus, (veikęs Alpių kalnus, per Grenoblį ir Lioną pateko j Paryžių. Vėliau dar apkelia­ vo Angliją bei Olandiją ir per Hamburgą, Berlyną, Pomeranijos žemę, 1678 m. lapkričio 4 d. laimingai pasiekęs Gdanską, baigė savo užrašus žodžiais: .Laimingai pasiekęs Gdanską, tolesnės ke­ lionės neaprošinėju, nes manau, kad apie savo tėvynės miestus kiek­ vienas turi viską žinoti“. Kalbant apie T . Bilcvičiaus kelionės tikslus, jau minėta, kad vienas jų buvo įamžinti kunigaikščių kelionę. T ai, kas susiję su kunigaikščiais, pirmai T . Bilcvičiaus dienoraščio daliai suteikia tam tikro oficialumo atspalvį. Pirmoji kelionės aprašymo dalis, kaip

Ma­ no. Teodoro ¡Ulevičiaus, Žemaičių stalininko, rašytas kelionės vo­ kiečių, čekų ir italų leme dienoraštis. Ji sudaro tris ketvirtadalius

rodo pats jos pavadinimas, skirta kelionės j Italiją įvykiams:

memuarų. Nuoseklų, paremtą datomis ir įvykiais pasakojimą T . BiP Sajkomki, A. Wloskie przygody Palakiu,: wiek XVI-XVIII, Waraiawa, 1973, s. 1S.

P Picduiik, L PnUry odnouy Akėdam i Wilenskiej, p. 32. l'Sajkowski A., ten pat, p. 213.

levičius pradeda savo vardu. Pirmuoju asmeniu kalba net ir tada, kai jau keliauja su kunigaikščiais: .Savaitę čia paviešėjęs, Augusti 13-tą dieną insim ul su kunigaikščiais pradėjau kelionę po sveti­ mas šalis patraukdamas recta j Čenstochovą. Pakeliui apsilankiau dviejose D ri G ra liu garsėjančiose vietose“. Nuo atvykimo j Čens­ tochovą dienos (rugpjūčio 23-iąją) iki sausio pradžios Venecijoje pasakotojas kalba ne tik savo, bet ir kunigaikščių vardu, retsy­ kiais prabildamas tik nuo savęs. Ką gi žymėjo savo dienoraštyje Vilniaus Akademijos auklėti­ nis, kuriam buvo dėstoma filosofija remiantis daugiausia Vidu­ ramžių scholastikos autoritetais: Aristoteliu, Tomu Akviniečiu ir kitais1? Apie pusę kelionės į Italiją dienoraščio užima bažnyčių, įdomesnių relikvijų bei pamaldų aprašymai. Palyginti nedaug dė­ mesio skirta kunigaikščiui ir jo žmonai. Lakoniškai, sausais saki­ niais apibūdinami jų susitikimai su svarbiais žmonėmis, dalyvavi­ mas įvairiose pamaldose. Kiek daugiau entuziazmo parodoma aptariant iškilmingą didiko įžengimą į kurį nors Europos miestų, jo sutikimą bei bendravimą su valstybinio rango asmenimis. Dažnai didesnis .kronikininko“ dėmesys sau negu iškiliam valstybės vyrui primena Teodoro Jevlašauskio nuostatą: paskutinio Jogailaičio Žy­ gimanto Augusto mirtis jam svarbi ne tiek dėl to, kad pasikeitė valdančioji dinastija, bet kad dėl karaliaus mirties liko nepasira­ šytos privilegijos, kuriomis JM buvo žadėjęs užrašyti T . Jevlašauskiui turtus1. Tačiau iš ¡amžintų akimirkų, iš detalių, kurias užfiksavo jaunasis raštininkas, išryškėja Lietuvos didiko laikyse­ na svetimuose kraštuose, įo bendravimo su to meto Vakarų Eu­ ropos politinio elito atstovais niuansai, abipusiai santykiai, pa­ prastų gyventojų reakcija j kilmingo svetimšalio .vizitą“ , iš kurios nesunkiai galima spręsti, kad M.K. Radvilos vizitas jiems buvo P Vilniaus Universiteto istorija 1579-1994, Vilnius, 1994, p. 82. P Vilimu D., Teodoro Jevlašauskio.

Naugarduko žemes teismo patei­ sėjo, atsiminimai. - Jcvlaiiuskis T., Atsiminimai. V . 1998, p. 14-15.

250

neeilinis įvykis. U pirmų dienoraščio sakinių, kol nepasiekiamas Vroclavas, sunku suvokti būsimos kelionės mastų. Išvydęs Vrocla­ vo gyventojus, kurių tiršta languose, duryse bei gatvėse, T . Bilcvičius tarsi ir pats pajunta akimirkos didybę. Tais laikais iškilmin­ gas įvažiavimas j miestų buvo labai reikšmingas dalykas: pagal tai, kaip atrodė palyda, buvo sprendžiama apie kilmingųjį svečių bei jo atstovaujamų valstybę. O M-K. Radvilos „kortežas“, kurj savo užrašuose įamžino T . Bilevičius, buvo ne iš prastųjų: „pirmi p raei­ ban t vežimai su brangenybėmis, lauko virtuve ir nemažai kitų kro­ vinių. Paskui juos buvo vedami JM kunigaikščio žirgai, kupranu­ gariai, asilėnai, prie kurių buvo semeni. Po jų - nemenkas sunkiosios kavalerijos būrys, keliasdešimt husarų. Prieš pat karietų, kurioje sėdėjo kunigaikščiai, ant arklių jo jo kavalieriai. Tarnai ir kiti dva­ riškiai ėjo šalia karietos, jai iš paskos - dragūnai. Toliau [irgi] va­ žiavo karietos: vienos tuščios, kitose sėdėjo damos, kunigai“. Rei­ kia pabrėžti, kad X V II a. tokių keliaujančių dvarų nedažnai pasitaikydavo, gal tik vienas kitas per dešimrmetj. Tad nieko nu­ ostabaus, kad, T. Bilevičiaus žodžiais tariant, jau priemiestyje, ant tiltų, žmonės negalėjo vieni pro kitus prasisprausti. Rotušėje grojo kareiviška muzika (šių detalę T . Bilevičius minės kone kiekvienų kartų aprašinėdamas įvažiavimus j Europos miestus). Kunigaikš­ čiui j įžengus j rotušę, jo pasveikinti atvyko miesto prepozitas, kar­ dinolo pasiuntinys, miesto tarybos nariai. Kilmingam svečiui at­ siuntė miesto dovanų. Dienoraštyje paminėta, kad viešnagės Vroclave metu M .K. Radvila lankėsi pas įvairius žmones ir pats juos priiminėjo, vaišino. Toliau kronikininko dėmesys nukryptu į gynybinę Vroclavo sienų, turtingus ir puošnius namus, prabangias bažnyčias. Apie jvažiavimų į Prahų T . Bilevičius pasakoja labai lakoniškai: „| miestų įvažiavome valandų prieš vakarų splendissbne, tad p o ­ pulus confluebant undiquam pamatyti JM kunigaikščio atvykimo“. Tolesni komentarai gana schematiški, įie kalbant apie kunigaikš­ čius kelionės aprašyme kartojami bene dažniausiai, kadangi mi-

šios, įvairios pamaldos, bažnyčių lankymas sudaro tam tikrų ke­ lionės ritualų: „Rytojaus dienų kunigaikščiai su raitelių palyda pub­

lice vyko j pilį ir joje bažnyčioje klausėsi Mišių“. Prie reguliarai lankomų dalykų priskirtini taip pat lobynai ir arsenalai. Aprašy­ mo monotonijų paįvairina gyvi įvykiai, pavyzdžiui: „Iš pilies recta vykome j užvažiuojamuosius namus, kur JM kunigaikštis, pasik­ vietęs pas save j pokylį keturis ponus ex magistratu ir grafų, kurio rūmuose buvo katalikų bažnytėlė, sol/lle/mlnissime ir dosniai per

honorĮeml juos pavaišino“. Apie Niurnbergo magistrato dėmesį ir pagarbų kunigaikščiui liudija šie T . Bilevičiaus žodžiai: „ ... pas JM kunigaikštį atvyko magistrato nariai atsisveikinti ir padėkoti, kad jis savo apsilankymu pagerbė šj miestų“. Vykstant per Donoverio miestų, esantį Bavarijos žemėje, atiduoti kunigaikščiui pa­ garbų išsirikiuoja keli šimtai sunkiosios kavalerijos raitelių ant žir­ gų, švilpynėmis ir būgnais grodami sustoja pėstininkai, priešais pravažiuojančias karietas kaip pagarbos ženklų sukryžiuodami ietis. Viešint Insbruke T . Bilevičiaus pažymėta, kad pas JM kunigaikštį apsilankė visos Tirolio kunigaikštystės gubcrnaturius grafas špary, o pas J M kunigaikštienę - minėto grafo žmona su dviem duk­ terimis. Iš nuotykio keliaujant per kalnus tarp labai stačių sutrūki­ nėjusių uolų paaiškėja ir paties T . Bilevičiaus vieta keliautojų virtinėje: „Tų pačių dienų [lapkričio 24) įvyko beveik stebuklas: kai mes, priekyje jojantys, ir kavalerijos būrys (jis visada prieš pat karietų joja) aplenkėme pirmųjų karietų, kurioje sėdėjo J M kuni­ gaikštienė, ant rodiklio ir arklių užkrito didžiulis uolos gabalas, o jo nuolaužos nubloškė nuo ožio vežiką“. Prie įvažiavimo j Veneci­ jos Respublikų M .K . Radvilai neteko ilgai laukti, lapkričio 29-ųjų, pasak T . Bilevičiaus, „komendantui iš Venecijos atėjo žinia, kad ne tik mus praleistų, bet ir kiek galėdami parodytų humanitatis officia". Venecijoje kunigaikštis su kunigaikštiene įkurdinami nu­ ostabiuose rūmuose, kuriuose yra gyvenęs „karalius Henrikas, kai iš Lenkijos atvyko j Prancūzijų užimti

dominium", šiame mieste

kunigaikščiai, be kita ko, pasineria ir į teatro gyvenimų, nes tais

252

laikais Venecija labiausiai ii visos Italijos garsėjo savo teatrais, ypač karnavalo metu. Iki XVII a. pabaigos jo je pastatyta daugiau nei 350 operų'. T . Bilevičiui tai itin dėkinga tema: .V akare JM kunigaikščiai incogn ito važiavo į operų, kuri p rim o tądien buvo rodoma, ja pasidžiaugę, grįžo atgal“; .P o vakarinių pamaldų nuva­ žiavome j komediją, kuriai pasibaigus p o s t delectam entum grįžo­ me j rūmus“; .V akare vėl vykome j komediją, šjkart j kitą, i i ku­ rios vėl sugrįžome non sine recreation e anim i1*. Tačiau sic žodžiai tik įžanga prieš įvykį, sudrebinusį ne tik jaunojo pramogautojo, ku­ nigaikščių, bet ir daugybės iš visur suvažiavusių žmonių protus it širdis. Čia turima galvoje nauja opera, rodyta Venecijoje 1678 m. sausio 2 4 d.: .Lankėmės naujoje, labai gražioje operoje, kainavu­ sioje negirdėtai didelius pinigus; buvo kalbama, kad Venecijoje tokios operos dar nebuvo. Išvydome daugybę m iratu dignum (da­ lykų): gyvus arklius, pusvalandį ir ilgiau ore skraidančius žmones, theatrum plaukiojančius laivus ir galeras - tokius didelius, kad juose tilpo keliasdešimt žmonių (...). Pamatyti šią operą reiškia pamatyti lyg ir kokį miraculum e t spectaculum orb is. Todėl jos pasižiūrėti privažiuoja gausybė žmonių; JM kunigaikščiai taip pat keletą savaičių tik dėl jos pasiliko Venecijoje, nors šiaip jau kelionei visiškai buvo susiruošta, - netgi vežimai (iš Venecijosl išsiųsti“. Dienoraštyje pažymėta, kad Ispanijos pasiuntinio audiencijos iškilmėse, kunos gruodžio 1 0 d. vyko šv. Morkaus rūmuose, M .K. Radvila su žmona dalyvavo neoficialiai. Vėliau jie Šv. M or­ kaus bažnyčioje klausėsi Šv. Mišių. .Apie bažnyčios prabangą ir didybę čia nerašysiu - sako T . Bilevičius - su o lo c o neužmiršiu (to padaryti|, tik (pridursiu), kad iškilmių metu JM kunigaikštienė pa­ metė deimantą, kurio vertė - trys tūkstančiai“. Pabrėžtinas itin didelis T . Bilevičiaus dėmesys detalei, ypač kalbant apie praban­ gos dalykus, auksą, brangakmenius. Tai matyti ir iš jo pasivaikš­ čiojimo su kunigaikščiais po Venecijos kromus, linkstančius nuo I' Sajkowski, A. Wloskir prtygody Polakow, s. 173.

sunkių aukso siūlais ataustų bei siuvinėtų medžiagų, kinietiškų šilkų, atlasų, labinu, brokatų, nėrinių. Jaunasis bajoras neabejingas geroms medžiagoms, gerai išmano jų kokybę ir kainas. J j domina viskas, kas susiję su aukštuomenės gyvenimu, papročiais. T . Bilevičius labai tiksliai aprašo M .K. Radvilai atsiųstų Venecijos kuni­ gaikščio ir visos Respublikos dovaną. Beje, kilmingieji keliautojai u is laikais buvo įpratę gauti dovanų, jie tikėdavosi jų ir laukdavo, nes dovana reiškė pagarbą svetimšaliui. Kuo labiau gerbiamas bu­ vo svečias, tuo vertingesnę dovaną jam atsiųsdavo. Kita vertus, dovanos vertė priklausė ir nuo to, kiek pasiturintis buvo miestas (ar valstybė). XVII a. Europoje paprastai būdavo dovanojamos paauksuotos taurės su monetomis, vyno statinės, brangios žuvys, šaknys'. Laikmečio dvasią atitiko ir M .K. Radvilai skirta dovana, kurią iki smulkmenų su žinovo pasubumu aptaria T . Bilevičius: .(Tokiu atveju] jų papročiu siunčiama vakarienė et ornnia su ja susiję rekvizitai. Taigi atplukdyta viskas h o c ordin e. Dviejose kili­ mais išklotose gondolose stovėjo išrikiuoti didžiuliai sidabriniai dubenys su jūros žuvimis varu generts, su ¡vairiais ypatingais sal­ dumynais, vaisiais, vynmaišiai įvairaus vyno, viena statinė muska­ to, o kita lakrimos, uždegtos lietos ir stalinės žvakės, rinktiniai stiklo indai, keliolika pintinių įvairių puošmenų, visi stalo reikme­ nys, stiklai ir ąsotėliai [...)“. Dovaną atplukdė vienas Venecijos bajorų, kuriam kunigaikštis davė auksinę grandinę, kainavusią penkiasdešimt raudonųjų auksinų. Dar daugiau žinių apie kuni­ gaikščių santykius su Venecijos Respublikos aukštuomene suteikia T . Bilcvičiaus komentarai, apibūdinantys asmenis, paskirtus glo­ boti svetimšalį didiką: .Bendrauti paskirti (...) keli tam reikalui tinkami garsiausių giminių atstovai, kurie kasdien a lle m a lo po tris, po keturis, atvažiuoja pasikalbėti su JM kunigaikščiu, o damos savo ruožtu su JM kunigaikštiene". Iš dienoraštyje esančių užuomenų matyti, kad italų bajorai asistavo kunigaikščiams vykstant j P®Mączak A. Ž y d e codzierme.... t. 99.

253

bažnyčią, į operą ir kitur, kad kunigaikštis juos kviesdavosi vaka­ rienės, lošdavo kortomis. M .K. Radvila iš dalies buvo laikomas oficialiu asmeniu, tai liudija ir gruodžio 16 dieną jam įteikta kny­ ga, itališkos eilės, parašytos m a p p b u su m kunigaikščio atvykimo j šj miestą. Vienas spalvingiausią ir emocingiausiai T . Bilevičiaus nutapytą paveikslą yra pasiplaukiojimo j jūrą scena, akivaizdžiai jaudinusi ir patj autorią: „Po pietą temstant didele barža plaukė­ me per miestą kanalu j jūrą; degė žvakės, viršuje grojo karinė mu­ zika, o viduje nuostabiai gražiai dainavo damos, skambėjo saloni­ nė muzika. Su mumis buvo tie patys kavalieriai ir damos, ant vandens valgėme vakarienę, saldumynus, grojant švelniai muzikai linksminomės“. Čia išvystame kunigaikštį žaismingai nusiteikusį, besilinksminantį su svečiais iki vidurnakčio, lošiantį su damomis kortomis. Tuo tarpu T . Bilevičią domina dar ir tai, kad aplinkui baržą susirenka daugybė gondolą, kuriomis vietiniai kavalieriai su damomis, privilioti puikaus reginio, atplaukė pasidomėti šiuo neeiliniu įvykiu Venecijos gyvenime. Toliau išvystame kunigaikš­ čius lankančius Venecijos arsenalą, kuriame jie taip pat surinkami su derama ją luomui pagarba: sodinami garbingose vietose, vaiši­ nami atskirai nuo kavalicrią su damomis. Nestokojančius šeiminin­ ką dėmesio matome juos ir keliones j Muraną metu, kai jie plaukė „ištaiginga, brangiais apmušalais papuošta barža - ją atsiuntė ka­ valieriai, kurie nuolat pas JM kunigaikščius lankydavosi. Tuo tarpu jie patys plaukė JM kunigaikščią gondolomis“. 1677 m. 5v. Kalė­ dą dieną (gruodžio 25-ąją) T . Bilevičiaus užrašytas pasakojimas apie vieno labai gero M .K. Radvilos tarno mirtį byloja apie gražius kunigaikščio asmenybės bruožus: pagarbą kito luomo žmogui, kil­ numą, dosnumą. Kunigaikštis brangiai sumokėjo, norėdamas, kad tarnas būtą deramai pagal papročius palaidotas, prieš tai palydė­ tas j bažnyčią, o ne iš pradžią palaikytas jūroje, ir tik paskui palai­ dotas, kaip Venecijoje buvo įprasta elgtis su mažiau pasiturinčią žmonią palaikais. Gruodžio 27-tąją vėl išvystame kunigaikštį kaip oficialą valstybės vyrą, priiminėjantį garbingus Venecijos Respub-

likos asmenis, tarp jų .vienų e x prim atibus viceprincipem V en įсхяе,

e x qu oru m grem io renkamas Venecijos valdovas, (...) ir

daug kinį kavalierių ir damų“. Viename paskutinių (gruodžio 31 d.) T. Bilcvičiaus Įrašų apie kunigaikštį atsispindi azartiškas šio kovo­ se užgrūdinto vyro charakteris: .T ų patį vakarų JM kunigaikštis buvo nuvykęs j Rcdutų - taip vadinama vieta, kur karnavalo metu vien lošiama kortomis. (...) JM kunigaikštis pralošė 6 0 0 raudonųių auksinų, paskui atsilošė ir dar šimtų išlošęs grjžo namo“ . Pasku­ tinį kartų T . Bilcvičiaus dienoraštyje LDK vicekancleris paminėtas 1678 m. vasario 24 d. Tųdicn jis iškilmingai įvažiavo j Romų. Jo pasitikti šešetu arklių pakinkyta karieta atvyko Prancūzijos pasiun­ tinys, kita karieta - kardinolas. Kartu su kunigaikštiene T . Bilcvičius kovo 9 d. dar lankėsi pas šv. Pranciškaus vienuoles Romoje. 1678 m. sausio 3 d. T . Bilevičiui atsiskyrus nuo kunigaikščio, jo gyvenime ir užrašuose atsiranda daugiau improvizacijos, at­ krenta .protokolo“ numatyti dalykai, dažniau nusakomos vidi­ nės būsenos (.iš įdomumo“, .patyriau didelę laimę“, .ta i juo­ kinga“ ir pan.). Jau kitų dienų jis išvyksta į Paduvų, kurioje praleidžia keturias dienas. Grįžęs jaunasis bajoras atsideda asme­ niniam gyvenimui, lakoniškai dienoraštyje pažymėdamas, kad visas dienas iki sausio tryliktosios praleido užvažiuojamuose na­ muose užsiėmęs asmeniniais reikalais. Jis taip pat išbando laimę Redutoje, lanko operas, patenka į sausio 2 2 d. Venecijoje prasi­ dėjusio karnavalo sūkurį. Žemaičių stalininkaitj taip pat domina politinė Venecijos valstybės santvarka, oligarchinė valdymo for­ ma, valstybinės šventės (dožo sužieduotuvės su jūra), didelis ka­ riuomenės pajėgumas (kurį atspindi pilni karinės technikos arse­ nalai). Sausio 2 9 d. T . Bilevičius patenka j Ferarų, kurioje .daugiausia (...) žydų, tačiau jie nedėvi raudonų skrybėlių, kaip Venecijoje [...). (Žydai) prie skrybėlių prisirišę raudonas juoste­ les, kad juos inter christianos būtų galima atpažinti“. Toliau, be daugybės smulkesnių miestelių, - Bolonija, kurioje labai pla­ čios gatvės, Loretas. Pagaliau vasario 15 d. Žemaičių stalininko

255

sūnus atsiduria

in caput mundi, didingų bažnyčių mieste - Ro­

moje. Paprastai kiekvieno keliautojo žvilgsnis Romoje pirmiausia nu­ krypdavo j .pagrindinę ir svarbiausių“ bažnyčių - šv. Petro bazi­ likų. .Išvydau opus stupore dignum: didžiulį ir prabangų (statini)** iškilmingais dienoraščio žodžiais prabyla T. Bilevičius, žavėdama­ sis didingu bazilikos fasadu, mozaikomis, balto marmuro balko­ nu, bokštu, kuris matyti už keliolikos mylių nuo miesto. .Prie baž­ nyčios yra prašmatni ir puošni aikštė, kurių supa keturios eilės

in centro habet colossum iš gryno akmens, tokį altum, kad jis aukščiu vos ne aequat bažnyčiai“ - neabejingas jau­

galingų kolonų,

nasis bajoras ir šv. Petro aikštei, suprojektuotai įžymiojo Berninio Giovannio Lorcnzo (1 5 9 8 -1 6 8 0 ). Tačiau apie šj garsų Italijos skulptorių, architektų ir tapytojų, kurio skulptūromis papuošta taip pat Santa Maria della Vittoria ir kitos bažnyčios, jis neužsimena. Panašiai kaip ir kiti to meto keliautojai, T . Bilevičius plačiai apta­ ria bažnyčias ir viskų, kas su jomis susiję (stebuklingas istorijas, relikvijas), kalba pakiliu stiliumi, tačiau jo pastebėjimai gana san­ tūrūs, lakoniški, tarp eilučių nujaučiamas atsargumas verčia gal­ voti, kad autorius nelabai pasitiki savo žiniomis apie menų. Apsk­ ritai XVII a. antros puses dienoraščiams būdinga tai, kad juose neminimos garsių architektų, tapytojų pavardės. Renesanso bei ankstesnių laikų meno šedevrai lieka anonimiški. Daugių dau­ giausiai autoriai pamini mecenatus: .Didingesnių ir turtingesnių bažnyčių už šv. Petro ir dar tris: šv. Agnietės, šv. Mikalojaus iš Tolcntino bei šv. Andriaus, nėra. Visas šias tris be galo puikias bažnyčias neseniai, ¡dėdamas daug lėšų, erexit kunigaikštis Panfilius“. Tuo tarpu apie paveikslo autorių prabyla tik tuo atveju, jeigu juo laikomas, pavyzdžiui, šv. Lukas: .Koplyčios altoriuje stovi šv. Luko ranka nutapytas švenčiausiosios Mergelės atvaizdas, pa­ našus į mūsų Čcnstochovos paveikslų“. Kaip pastebi A. Sajkowskis, remiantis ¡vairiais to meto memuaristiniais tekstais galima priei­ ti išvadų, kad mūsų keliautojams po Italijų (su nedidelėm išimtim)

stigo estetinio išsilavinimo. Geriausiai šiuo požiūriu X V II a. buvo pasirengę anglai, kiek prasčiau - vokiečiai. Daug geriau romėnų menų išmanė Renesanso keliautojai'. T. Bilevičių, kaip Baroko žmo­ gų, visų pirma domino tai, kas didinga ir monumentalu - praban­ gios ankstyvojo Baroko bažnyčios, rūmai; jį stebino bažnyčių na­ vose esančių skulptūrų ir tapybos kompozicijų įvairovė, viliote viliojo marmuro spalvų žaismas, aukso spindesys, įvairiaspalvės žaižaruojančios brangakmenių mozaikos: .I š ten važiavome j baž­ nyčią su b titulo šv. Justinos. Ji naujai e si ru du s, intrinsecus dar ir dabar perficitur. Ši bažnyčia tokia didinga, kad nėra jai Europoje lygios (nors ir Romos bei Venecijos bažnyčių didingumu reikia adm irari). Ji neapsakomai didelė: viename jos gale stovinčiam žmo­ gui kitame gale esantis atrodo labai toli. Visi altoriai, kurių baisiai daug, stebuklingai dekoruoti subtiliais akmenimis: iš brangakme­ nių sudėlioti įvairūs asmenys, figūros et raritates; spalvotus akme­ nis applican do taip viskas pavaizduota, kad net ir labiausiai tyri­ nėdamas [nutartum], jog n ullam discrepan tiam nuo subtilios tapybos“ . Jo žvilgsnį prikausto bažnyčių skliautai, žadinantys ne­ žemiškų polėkių, vizijų ilgesį - Baroko tapyba, kuri, optiškai pralauždama sienų ir lubų plokštumas, kuria vientisos, begalinės in­ terjerų erdvės iliuziją“1. Dienoraščio autorius negali atsistebėti iliuzionistine freska, pamatyta vaistinėje prie prancūzų bažnyčios. Jo žodžiais tariant, tiesiai žiūrėdamas į sieną matai laukus, van­ dens telkinius, miškus, tuo tarpu atsistojęs toliau, iš šono, išvysti tašančio šv. Jo no ir besimeldžiančio šv. Pauliaus figūras. T . Bilevičius tai pat pastebi svarbiausią Baroko skulptūrų bruožą - natūra­ lumą, jam patinka menas, kuris, pasak Rcmbrandto, siekė kuo stipriau ir kuo natūraliau sujaudinti’. Be daugelio kitų, keliautojas aplanko ir II Gesu bažnyčią, kurios architektūros stilius, išplana­ vimas, dekoras labai atitiko tuometinių keliautojų iš Lenkijos ir Lietuvos skonj, ir San Andrea ai Quirinale (taip pat suprojektuotą I' Sajkowski A., ten pat, p. 150. P Dailės žodynas. V., 1999,

p. 55-57. P Sajkowski A., ten pat, p. 62.

257

Beminio): .Bažnytėle nedidelė, bet be galo puiki ir nuostabiai gra­ ži, visa

funditus iki pat kupolo padengta rinktiniu marmuru. Alto­

riai irgi eiusdem habet format iš to paties akmens naujai pastatyti. Kupolas visas paauksuotas, papuoštas skulptūromis, labai gražių proporcijų -

oralis figurar“. Jis neabejingas ir miesto išplanavi­

mui - aptardamas geografinę miesto padetj, gyventojų skaičių, gy­ nybinius įtvirtinimus, prekyvietes, dažnai pabrėžia gatvių tiesu­ mą, iš jų atsiveriančias tolintas perspektyvas bei erdvę: .labai plačios gatvės

irt pulcherrimo ordine, iš visų atsiveria perspekty­

vos“ (apie Boloniją). Dienoraščio autorius žavisi augmenija, fon­ tanais, kanalais, tvenkiniais, kurių vanduo dar sustiprindavo ju­ dėjimo pojūtį'. T . Bilevičius, kaip ir kiti jo amžininkai, žavėjosi savo epochos menu, tuo tarpu ankstesnius architektūros paminklus vadino .s e ­ noviniais“, nepaisant to, ar jie buvo pastatyti X V I a.. Viduram­ žiais1 ar dar anksčiau. Senas bažnyčias dienoraščio autorius ap­ rašo be didelio entuziazmo, tarsi iš reikalo, norėdamas likti ištikimas principui užfiksuoti viską, ką matė: .Vėliau apsilan­ kiau privačioje prancūzų bažnyčioje, kun intus nepasižymi dide­ liu grožiu ir spindesiu, mat ji senesnė“. Jam didesnį įspūdį daro tai, kiek bažnyčiai metų negu jos architektūra. Jaunąjį bajorą slegia senose bažnyčiose tvyranti prieblanda: „Apsilankiau S. Mariae Maioris bažnyčioje, kurioje vyko

Consilium Tridenlinum.

Bažnyčia nedidelė, apytamsė [...]. [Šioje bažnyčioje! puikūs var­ gonai, labiau garsūs, negu brangūs“ . Žemaičių stalininko dieno­ raštyje galima ¡žvelgti ir subtilesnių niuansų, kalbant apie seno­ vės Romos architektūros paminklų vertinimą. Apie autoriaus santykį su senosios Romos kultūriniu klodu byloja tokie jo žo­ džiai, kaip: .neaišku, kas jomis pavaizduota“, .išlikusio rašto niekas negali perskaityti“, . geroglifica

antiquities, kurių dabar

niekas nesupranta ir negali paaiškinti, ką jie reiškia“. Pirmuoju 1' Dailei lodymu. Vilnius, 1999, p. SS-S7.

P Sajkowski A . ten pjt, p. 152.

atveju T . Bilcvičius kalba apie Kapitolijų, kuris pastatytas a fun­ dam entu Romos įkūrimo. Lipant aukštais laiptais stovi aptrupėlusios statulos - neįmenama mįslė keliautojui. Dar didesnis gal­ vosūkis T , Bilcvičiui yra arkose ir kolose išlikę jrašai: .sakom a, kad raidės buvo iškaltos akmenyje ir padengtos auksu, kurio dabar nėra, tik duobutės akmenyje liko“. T . Bileviėius, kaip tipiškas savo epochos žmogus, žavisi itališkų parkų kompozicijomis, kuriomis buvo siekiama | vienų visumų su­ jungti bajoro rezidencijų ir jų supančius sodus. Svarbiausias vaid­ muo toje kompozicijoje atiteko architektūrai, tačiau daug dėme­ sio buvo skiriama ir sodų pagyvinantiems elementams - pievai, alėjoms, nišoms mūro sienoje, užpildytoms antikinėmis skulptū­ romis, nimfėjams - šaltiniams su vandens dievybių skulptūromis. Baroko epochoje augmenija imama vertinti kaip vertybė pati sa­ vaime, parkuose atsiranda daug daugiau ir įvairesnes žalumos, me­ džių rūšių, kurios anksčiau laikytos prastesnėmis, gėlynų. Vienas svarbiausių Baroko parkų bruožų, atsispindintis ir T . Bilevičiaus pastebėjimuose, yra siekimas sujungti sodų želdinius su juos su­ pančiu peizažu, praplėsti juos tarsi iki begalybės'4. .Priešais mane atsivėrė grožybės, kurias turi italai“ - išvydęs Italijos bajorams ir kardinolams priklausančius parkus, ir negalė­ damas atplėšti žvilgsnio nuo įstabaus gamtos ir meno derinio, taria T . Bilcvičius. Didžiausių džiaugsmų jo akims teikia rūmų praban­ ga, iš išorės ir iŠ vidaus dekoruotų kvapų gniaužiančiomis puoš­ menomis. Antras malonus dalykas - įvairūs vaismedžiai ir augalai, kurie .odore persmelkia pačių širdį; augalai kuo puikiausiai vie­ ni prie kitų priderinti, ir įų tiek daug, kad p r a e m ultitudine apelsi­ nai ir didžiulės citrinos bei citronai non colligu n tu r et non aestimantur patys krenta ant žemės“. Toliau autorius pamini skulp­ tūras iš rinktinio akmens, įvairių rūšių vandens atrakcijonus, nuostabius fontanus. T . Bilcvičiui ypač patinka įvairūs vandens I1Sajkowski A., ten pat, p. 156-159.

260

atrakcijonai: .neįprastos« vietose įtaisyti a q u a e tusus, nuo kurių niekur neįmanoma pasislėpti. Be kita k o, vanduo trykšta net iš langų, kuriuose tarp stiklų įdėta švino. Vanduo labai meistriškai įkomponuotas ir trykšta labai toli: jeigu kas prisiartina prie lango, norėdamas pro jį pažvelgti, kaip mat jam offunduntur akys“ (kar­ dinolo Kidžio rūmai). A M ante C avatlo rūmuose vandens atrakciįonai įrengti laiptuose ir kitose netikėčiausiose vietose. Nepakar­ tojamą vandens žaismą išvystame viename Florencijos sodų, kur trykštantis vanduo atspindi saulės šviesą, ir ore sušvinta dvi labai gražios vaivorykštės. Užsukus vandenį, vaivorykštės dingsta. Čia taip pat groja vandeniu varomi vargonai, kukuoja netikros gegutės, nuo puikių skardžių (jie taip pat netikri) krenta vanduo. Neišdildo­ mą įspūdį T . Bilevičiui palieka kunigaikščio Liudovizio parkas, ku­ riame, be kitų grožybių, saugoma iš šios giminės kilusiam Sv. Tėvui padovanota lova, papuošta iš chalcedono, jaspio, deimantų, rubinų sudėliotomis mozaikomis, vaizduojančiomis įvairias scenas (važiuo­ jantį Faetontą, miestus, rūmus). Savo keistumu keliautojo žvilgsni patraukia statulos: Prozerpinos, grobiamos dievo Plutono, ir .p a ­ čiu natūraliausiu būdu“ iškalta statula, vaizduojanti kardu pervertą mirštantį žmogų. .J i vertinama [...] penkiasdešimčia tūkstančių rau­ donųjų auksinų“ - pačiu .apčiuopiamiausiu“ būdu kūrinio vertę nusako T . Bilevičius. .šiuose rūmuose taip pat yra vienas tarsi su­ laužytas žmogus, kuris po mirties pavirto akmenimi“ - tikėdamas stebuklinga istorija, rimtai dėsto memuarų autorius. Tai ne vienin­ telė vieta dienoraštyje, kur realybė susipina su stebuklais. Neįprasti dalykai ir stebuklai - neatsiejamas X VII a. LDK lite­ ratūrinės tradicijos klodas, šiame amžiuje jie laikomi savaime sup­ rantamu, natūraliu dalyku. Pasak Motiejaus Kazimiero Sarbievi­ jaus, stebuklai - u i .sudėtingi dalykai, vyksuntys už gamtos dėsnių veikimo ribų, esantys aukščiau gamtos dėsnių, arba veikiantys prie­ šingai negu gamtos dėsniai“1. M .K. Sarbievijaus manymu, ne tik V K unicki-C oldfinger M . C u d i cuJ o u n a ič -.., p . 2 2 4 .

Dievas gali daryti stebuklus, stebuklai taip pat gali slypėti gamtoje ir žmoguje. Jų priežastimi gali būti dvasių įsikišimas arba net pats menas. Kelionių dienoraščiai, M . Kunickio-Goldfingerio nuomone, iš kitų memuaristinės literatūros žanrų išsiskiria tuo, kad būtent juose atsispindi stebuklų recepcija. T o negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie kitokio pobūdžio X V II a. LDK autorių rašytus atsiminimus (ne dienoraščius) - Teodoro Jcvlašauskio, Stanislovo Druškevičiaus (Druszkictvicz, Piarnu stalininkas, Boguslavo Radvilos arklidininkas), Jan o Cedrovskio (Naugarduko pataurininkis) ir kt. Geriau­ siu pavyzdžiu, liudijančiu tikėjimų stebuklais, yra LDK kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos dienoraštis1. Ypač daug dėmesio stebuklams skiriama dienoraščiuose, kurių autoriai vyko į piligri­ mines keliones (tai iš dalies galioja ir T . Bilevičiui). Tačiau stebuk­ lai, kurie Cz. Hernaso nuomone, yra visuomenės sąmonėje gyvi viduramžiško mąstymo reliktai, atsispindi ir karo žygių dienoraš­ čiuose. Jų autoriai daugelyje gyvenimo reiškinių jžiūri metafizinių icgų poveikį, pavyzdžiui, Jokūbas Sobieskis (1588-1646, karaliaus Jono III tėvas), Chotino mūšio dalyvis, lemtingos pergalės priežas­ timi laiko dangiškųjų jėgų įsikišimą - šv. Vaclovo pagalbą1. T . Bilevičiaus dienoraštyje stebuklai paprastai susiję su konk­ rečia vieta ir konkrečiu laiku, pavyzdžiui, šv. Stepono laidotuvė­ mis šv. Lauryno bažnyčioje Romoje: „Hi¡to n a tradit, kad guldant šv. Steponą j karstą, kuriame jau ilsėjosi šv. įjū r y no palaikai, no­ rėta j j paguldyti kairėje pusėje, kadangi bažnyčia su b titulo šv. Lau­ ryno, tačiau, nors ir seniai miręs, pastarasis pasitraukė, užleisdamas dešinę pusę pranašesniam už save svečiui - pirmajam kankiniui“. Dažnai stebuklai yra Dievo apvaizdos dalykas - gydantys kruci­ fiksai, paveikslai. Dievo veikimas pasireiškia nuraminant įsisiau­ tėjusią jūrą, stebuklingai grąžinant į tą pačią vietą paveikslėlį (is­ torija apie šv. Vaclovą). Gamta priklauso nuo Dievo, kuris gali 1' Kunicki-Goldfinger M., tm pat, P-231.

P Hemas Cz. Baro*. Warszawa, 1999,*. 171.

262

pakeisti jo» dėsnius, jeigu nesilaikoma Dievo įsakymų. Nusistovė­ jusiu gamtoje tvarių Dievas gali pakeisti it tuo atveju, jeigu nori įrodyti kokios nors moralinės normos teisingumų. Itin ryškus to­ kio stebuklo pavyzdys yra prie Berlyno miesto sienos šaknimis

į

viršų augantys medžiai. Pasakojama, kad vienų kartų kurfiurstui neteisingai dėl kažko buvo apskųsti bajorai, kuriuos jis liepė nu­ kirsdinti. Negalėdami įrodyti, jog yra nekalti, bajorai paprašė am jų kapų pasodinti medžių, kurie (rodysiu jų nekaltumų. .įvykdžius jų prašymų faclu m paaiškėjo, kad neteisingai buvo nuteisti, nes šie medžiai, kurie paprastai vešliai auga aukštyn, iia atvirkščiai, ne­ girdėtai ketodami auga žemyn“ . Stebuklai taip pat reguliuoja vi­ suomenės gyvenimų, neleisdami peržengti ribos, skiriančios pasau­ liečių ir dvasininkų gyvenimų (istorija apie Osvaldų M ilserj, pasipūtimo kupina širdimi pareikalavusį suteikti jam Eucharistijos sakramentų ir už tai žiauriai nubaustų: Milserio vos nepraryja uola)1. Su būdinga XVII a. žmogui dievobaiminga pagarba T . Bilevičius detaliai aprašo relikvijas, kurios XVII a. atliko ne tik sakralinį vaidmenį (stiprino tikė(imų), bet tuo pačiu buvo miesto (bažny­ čios) senumo įrodymas, siejo krikščionybės dabartį su praeitimi, panašiai kaip šiais laikais istorijos paminklai1. Dienoraščio pusla­ piuose kruopščiai .suregistruoti“ Vakarų Europos bažnyčiose sau­ gomi šventųjų palaikai, jų kūno dalys, drabužiai, naudoti daiktai ir pan. Štai Sv. Vito bažnyčioje Prahoje kartu su T . Bilevičiumi regime šv. Stepono, pirmojo kankinio, galvą; iv . Jo no Krikštytojo galvų, šv. Onos krūtis ir daug kitų šventais laikomų daiktų. Sv. T e­ resės vienuolyne (taip pat Prahoje) T . Bilevičių labai sudomina prieš trisdešimt metų mirusi itin dievobaiminga sesuo, kuri ir jo viešnagės metu nesuirusi it gyva sėdėjo už grotų. Jėzuitų bažnyčioje Prahoje T . Bilevičius apžiūri šv. Uršulės galvų, šv. Ksavero skrybėlę ir pirš­ tų, šv. Barboros galvų ir kitas relikvijas. 1' K un icki-G old h nger M ., ten pat, p. 2 3 1 .

P Mųczsk A., ten pat, p. 231-237.

Lyginant autoriaus santykį su stebuklingomis istorijomis ir relikvijomis pastebėtina, kad stebuklai T . (Ulevičiui nekelia jokių abe­ jonių, tuo tarpu j relikvijas jis žiūri kritiškai'. Be kitų šventų daik­ tų, Niurnbergo bažnyčioje pamatęs ietj ir vinį, kuria esu Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus, autorius neištveria nepastebėjęs: „N/otu/ B Įen rl dėl tos ieties tai neaišku, kadangi alui Romoje invenitur, et d e cla v o - aš pats šešias tokias mačiau“. Viena įdomiau­ sių relikvijų, pritraukianti j Neapolį šimtus keliautojų, buvo šv. Januarijaus, pasak T . Bilevičiaus, darančio didelius stebuklus, galva ir ampulytė kraujo. Didžiausias stebuklas mūsų keliautojui - pla­ čiai pasklidusi legenda, kad pridėjus ampulytę prie sudžiūvusios šv. Januarijaus galvos ši atgyjanti, atrodanti kaip gyva, o atitrau­ kus - vėl pasidaranti tokia kaip anksčiau. Relikvijos - viena mėgs­ tamiausių ir detaliausiai T . Bilevičiaus aptarinėjamų temų. Antroji kelionių aprašymo dalis, pavadinta D ienoraštis, para­ šytas Prancūzijoje, O landijoje, Anglijoje, ten keliau jan t ir gyve­ nant sudaro tik apie ketvirtadalį memuarų teksto. Atrodo, kad ištisai fiksuodamas savo pastebėjimus T . Bilevičius gerokai pramiklino plunksną. Antroji užrašų dalis pasižymi didesniu sklan­ dumu, autorius raiškiau, laisviau reiškia mintis, vanoja platesnį žodyną (ypač turima galvoje „angliškoji“ dienoraščio dalis). Susi­ daro ¡spūdis, kad jis pagaliau užrašo tik tai, kas jam įdomu. Čia paaiškėja ir kai kurie T. Bilevičiaus biografijos faktai: 1678 m. birželio 27-ąją Paryžiuje jj užklumpa žinia apie tėvo m inj. Gal todėl |o viešnagė šiame mieste tokia trumpa, nors atvykęs jis susi­ tarė metams išsinuomoti kambarį, pasisamdė liutnios ir prancūzų kalbos mokytojus. Vis dažniau keliautojo žvilgsnis krypsta ne j bažnyčias, rūmus ar kitus architektūros paminklus (nors, žinoma, kalba ir apie juos), o j žmones, judrias didžiųjų Europos miestų gatves, kurios tarsi sūkurys įsuka jaunąjį bajorą j savo verpetą, kanu pasiglemždamos ir jauno žmogaus dėmesį. 1' K un icki-G old finger M ., m pat. p. 2 2 7 .

263

264

Londone T . Bilevičių labiausiai intriguoja turgaus aikštėje vyks­ tantys pasirodymai, kuriuose dalyvauja iš visur suvažiavę uždar­ biautojai, atsivežę egzotiškų gyvūnų, įvairių gamtos keistenybių: dresuotų dramblį; užjūrio paukštį, kurio plunksnos primena juo­ dų kailį, o galva panaši j kalakuto; šešiakojj arklį, karvę, kurios pakaklėje kabo kažkas panašus j veršį su aštuoniais ilgais ragais ir keliais trumpesniais, primenančiais pirštus su nagais; didelį it šuo avinų raudonu šuns kailiu. Visa tai, pasak T . Bilevičiaus, gyvi m onstra natur ar. Iš negyvų - bajoro dėmesį prikausto „anatomizuoti“ apsigimę vaikai ir veršis, kurio galva didesnė už jį patį. Rei­ kėtų pabrėžti, kad gamtos keistenybes, kurioms skirtos ištisos sales įvairiuose rūmuose, T . Bilevičius pastebi labai dažnai, pavyzdžiui, Florencijoje aprašo gyvūnų, kuris „iš priekio pagal kojas, galvų ir visų prigimtį - asilas, o iš nugaros pagal strėnas, šlaunis, uodegy­ tę - elnias". Dienoraščio autorius nurodo, kad kardinolo Chigio rūmuose, be krokodilų, baziliskų, žalčių ir salamandrų, rodomas .veršiukas, turintis lyg ir du kūnus; dvi galvas, du kaklus, keturias vieno kūno ir keturias kito kojas“ . Dėstydamas vienų iš fantasti­ nių savo istorijų T . Bilevičius prasitaria, kad jo žinios paimtos iš knygų; .m edyje atsiranda kirmėlių ir jos vėliau virsta žųsimis. Tai ne prasimanymas, šitaip rašo įvairūs autoriai“. Iš Olandijos užrašų krenta j akis itin ryškiai nutapytas žydų pranašesnės tautos netgi už šeimininkus olandus - paveikslas. T . Bi­ levičiaus akimis, ir žydai, ir žydės nepalyginamai gražiau puošiasi už pačius kilmingiausius Amsterdamo gyventojus. Sutikęs tvarkin­ gai apsirengusį žydų, ypač šabo metu, neatskirsi jo nuo kavalieriaus. Žydų sinagogos puošnumu pralenkia krikščioniškas bažnyaas. Tad nieko nuostabaus, kadangi .krikščioniškoji liaudis niekingai gru­ bi, laukinė ir kone sužvėrėjusi, neįmanoma su įa susikalbėti, vieni valstiečiai, visur tik su pykčiu, pasipūtimu, kad tik apiplėštų, ap­ gautų svetimšalį; ir visi pasinėrę į prekybų". Kliūva ir olandų mo­ terims; „Dailioįi lytis nerūpestigai rengiasi, šie žmonės neturi jokio grakštumo, tad q u o a d feritatem storžieviškų žmonių, nežinau ki-

lo lokio miesto nei šalies“. Apskritai T . Bilcvičius neabejingas kiek­ vienos šalies moterų išvaizdai ir būdui. Pavyzdžiui, italės, palygin­ ti su prancūzėmis, jam atrodo laukinės. Bene labiausiai jį jaudina Grenoblyje matytų moterų dailumas: .Dam os šiame mieste ypa­ tingai gražiai ir prabangiai puošiasi, todėl jos žavios ir labai bal­ tos, kadangi gyvena baltų kalnų paunksmeje, kur saulė pasirodo tik retkarčiais. Jų oda švelni ir balta, jos maloniai bendrauja, ne laukinės, kaip visos italų damos, kurios bijo net savo šešėlio“. T . Bilcvičiaus dienoraštis - reikšmingas poslinkių, įvykusių Kunigaikštijoje iki XVII a. antrosios pusės, liudininkas. Vargu ar galima pasirėmus tik šiuo raštijos paminklu tvirtinti, jog Lietuvos bajorija tuo metu bajoriškąją Lenkiją laikė tėvyne, t.y. artimesniu kraštu, nei jis buvo jai dar XVII a. pradžioje. Vis dėlto manytume, kad dienoraštis liudija lietuvių bajorų nutautėjimo pradžią. Že­ maičių stalininkams Lietuvą mini tik ten, kur kalba apie jos parei­ gūnus. šiaip iš konteksto atrodytų, kad jis lenkas, j kelionę vykęs ne iš Lietuvos, o iš Lenkijos. Pavyzdžiui, apibūdindamas kitų šalių miestus lygina juos su Lenkijos miestais: .š io miesto stalus cau sat toks pats, kaip Gdansko“, .jis toks didelis kaip Varšuva“, .p an a­ šiai kaip Kazimiežas, Klcpažas ir Krokuva“. Panašiai elgiasi ir ap­ tardamas bažnytinio meno eksponatus: koplyčios altoriuje stovi šv. Luko ranka nutapytas paveikslas, panašus j .mūsų Čensrochovos paveikslą“ . Minėdamas vienuolius, taip pat pasiremia Lenki­ joje esančio vienuolyno pavyzdžiu: .šių vienuolių yra ir pas mus, Čenstochovoje“. Nutautėjančiojo savimonę parodo ir kitos jo minčių nuotrupos: Venecijoje lenkišku papročiu sėdint už stalų grojusi muzika. .P o pietų vėl visi linksminosi šokdami lenkiškus šokius, kurie svečiams labai patiko“; .č ia ilsisi šv. Stanislovo Kostkos, mūsiškio, lenkų patrono palaikai“; .š io je bažnyčioje vien Lenkijos šventųjų paveikslai: šv. Kazimiero, šv. Stanislovo, šv. Ja c ­ kaus“ . šiandien į šias XV H -X V III a. sąvartoje gyvenusio Žemaičių bajoro savimonės apraiškas dera žvelgti išmintingai ir ne atmesti.

o priimu anų laikų realijas. Ir ne tik priimti: būtina jas apmųstyti, įvertinti sudėtingo proceso, kurj pagal vienų, bet ne vienintelę jo apraiškų mes vadiname nutautėjimu, priežastis, ištakas, eigų bei pasekmes. Tai buvo aktualu anksčiau ir lieka aktualu dabar jaunajai Lietuvai vis dar galynėjantis su sovietiniu dvasiniu paveldu ir ruo­ šiantis ateinančiais metais pradėti gyvenimų dar didesnėje tautų šeimoje, nei būta Abiejų Tautų Respublikoje. T . Bilevičius keliavo ir gyveno epochoje, kurių žymi svarbūs politiniai įvykiai, reikšmingi visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo pokyčiai. Tai, kų jam teko patirti, ir tai, kų jis fiksavo dienoraštyje, dar laukia tolimesnių studijų. Mat plika akimi matyti, jog j jo akiratį pateko ne viskas, kų jis matė ir kas jj anuo metu supo. Jo pozicijas bei turėtųjj gyvenimo vaizdų padės atskleisti kiti šio žanro ir apskritai Lietuvos XVH-XVHI a. įvairiakalbės raštijos paminklai, dar laukiantys savo tyrinėtojų. Tad šiandien mes galime pasi­ džiaugti, kad su T . Bilevičiaus dienoraščiu, jo vertimo publikacija žengiame dar vienų žingsnelį gilesnio senosios savo kultūros su­ pratimo link. Ir turime tai laikyti svarbiu dalyku. B i r u t e M i k a l o n ie n E

Rodyklės Rodyklės apima publikuojamą dienoraščio teksto vertimą su komentarais, pratarmę, įvadinį ir baigiamąjį straipsnius. | jas įtraukti visi istoriniai ir legendiniai vardai (išskyrus Jėzaus Kristaus ir Svč. Mergelės Marijos), tačiau atsisakyta dėti vardus ii bibliografinių nuorodų, bažnyčių, vienuolijų ir datų pavadinimų (pvz., $v. Jono bažnyčia, $v. Onos diena) ir nuolat besikar­ tojančius geografinius, valstybių pavadinimus (Europa, Lietuva, Lenkija, Lenkijos ir Lietuvos Respublika, Žemaitija, Žemaičiai). Asmenvardžiai ir vietovardžiai knygoje pateikiami įvairiomis Europos kalbomis, tai atsispindi ir rodyklėse, vis dėlto pirmenybė teikta taisyklingai sudarytoms lietuviškoms formoms.

Asmenvardžių rodyklė A

B

Adomas 173 Afra , St . 61

B aciccio 121 B agdonaičiai 12 B akchas 1 4 0 ,1 5 2

Agniete , J y. 108 AGNIETE Romicte, J y . 152 Aleksandras Didysis 157 Aleksandras v n 151

B altramiejus , J y. 173 B arberiniai 146 B arberinis 147

Alfonsas V 137 Aloyzas Gonzaga, iv. 120 Altemfsas 146

B arbora , J y. 5 4 ,2 6 2 B arycz H. 235 B enediktas , iv. 6 5 ,1 6 3

Altieriai 146 Altieris 1 2 1 ,1 4 7 Ambraziejus, Jv. 123,173-174,177 Andrius , iv. 118

B erninis 130, 1 5 8 ,2 5 6 ,2 5 8 B ibiana , iv . 128 BileviCiai 8 , 1 2 ,1 3 , 1 4 ,1 6 , 1 8 ,

Andriu Ska 12 Andriu Skaičiai 13

2 1 ,2 2 , 23, 35 B ilevič ien E Barbora iš Kuncevi­ čių 17

Antanas, J y. 112 Antanas Paduvietis, iv. 76

BlLEVičIENE Davidovičuvna Bar­ bora 241

Afolonas 122 Aristo telis 249

BlLEVičIENE Elena iJGruževakių 15 BlLEVičIENE Kulminskaitė Uršule 14, 242 BlLEVičIENE Semetaitė Kristina

Augustas n 2 2 ,2 4 ,2 5 .2 7 ,2 8 .2 9 , 3 0 ,3 1 ,3 3 , 34, 3 5 ,3 6 Augustinas, iv. 173-174

241

268

BlLEVlClus Albrechtas H , 16, 241

B20ST0VSKIS Konstantinas Kazi­

BlLEVlClus Aleksandras 23 BlLEVlClus Aleksandras Jurgis 15 BlLEVlClus Chrizostomas 16, 23 BlLEVlClus Daugirdas 13 BlLEVlClus Dominykas 24 BlLEVlClus Jeronimas 16 BlLEVlClus Jonas 13, 24 BlLEVlClus Jonas, Vaitiekaus s. 241 BlLEVlClus Jonas Merkelis 14, 16, 2 0 , 2 1 ,2 2 ,2 3 BlLEVlClus Jonas Steponas 15, 17 BlLEVlClus Jonušas 14, 16, 241 BlLEVlClus Jurgis 13,2 4 1 BlLEVlClus Martynas 13, 241 BlLEVlClus Merkelis 241 BlLEVlClus Steponas Aleksandras 1 1 ,1 4 , 1 6 ,2 4 1 -2 4 2 BlLEVlClus Tadas 15 BlLEVlClus Teodoras 16 BlLEVlClus Teodoras Steponas 7 ir p sssim

mieras 19, 20

C C arlo Emanuele II 183 C edrovskis Janas 261 C esari F. 234 C estijus Gajus 156 C ezaris Gajus 236 C hoinovskis Danielius 229

Č Č artoriskiai 1 4 ,2 3 5 -2 3 6 C erninas 54 C ezis 146

D D augirdaiCiai 13 D augirdas 12 D a v id o vi Cuvna ir . Bilcvičienė

BlLEVlClus Vaitiekus 13,2 4 1 BlLEVlClus Vladislovas 24, 33 BlLEVlClus Zigmantas 14, 16, 17, 2 3 , 33 , 3 5 ,2 4 4 B iliu s 12, 13

Davidovičuvna D ecijus Melchioras 234 DENHOFAS Teodoras 197 D ioklecianas 1 3 4 ,1 3 7

B oleslovas 1 5 1 ,5 2 B oniecki A. 17

Dominykas , iv. 8 7 ,1 0 6 D ru Skevi Cius Stanislovas 261

B o r g e z E (Borghese) 1 4 7 ,1 5 7 BORGEZES 146 B orgh ese Scipione Caffarelli 158

D uCinalCia i 146 D zoliona 146 DZUSTINIANIAI 146

B oRTK EV iC ius-šilanskis Jo n a s

D žustin ian is (Justiniani) 9 4 ,1 4 7

Mykolas 29 , 34 B o urbon a S de Conri Liudvikas Pranciškus 24

E

BRENSTEJNAS M. 2 42, 244 B rigita , iv. 156 B2osTovsKiAi 23

E dvardas Išpažintojas, šv. 210 E lena , iv. 1 2 3 ,1 2 8 ,1 5 4 E lena iš Gruževskių žr. Bilcvičienė

Eeerje S as Mykolas 3 S ERAZMAS Roterdamietis 216 Erodas 108, 129 Essen 22d D ' este 169

F F aetonas 1 3 9 ,2 6 0 Farnez E 1 4 7 ,1 6 9 , 170 Ferdinandas II 13S F erdinandas M aria Witrelibachas 5 5 ,1 8 3 FlLIEOVSKIs Samuelis 228 F lemmingas Jokūbas Henrikas 25 Foskari 94 Frvrichas , Tirolio kun. 68 F ryrichas , Vroclavo vysk. 48 Frvrichas 1224 F rvrichas Vilhelmas Hoheruollernas 224

G G a ir ie u u s 1 1 3 ,1 9 4 GASTALDI Girolamo 131 G otfrydas Buįonietis 69 G rigalius X V 139 C aimani 94 G ro c h o v sk i Stanislaw 234 G rotusai 23 G aotosas Vilhelmas Eustachijus 23 G ruževskis Jokūbas 2 6 ,2 7 , 29 G ru Zevskis Jonas 17 G wynn Eleonora 212

H ernas Cz. 2 4 0 ,2 61 H laDo vickis (Ladovickis) Jokū­ bas 120, 127 H lebavičius Jurgis 217

I I gnotas Lojolą, Iv. 120. 125 I nnocentus, s . 72 Inocentas X 131 I nocentas X I 132, 146-147 Ivaškevičiai 13

J J ackus , iv. 1 1 9 ,2 6 5 J anuariius, iv. 137 J asinskis Kazimieras 27 J eronim as , I v . 72 J evlaSauskis Teodoras 7 , 261 J o k Obas , iv. 119 J okūbas 11212 J okūbas Voraginirtis 174 J onas, iv. 1 3 1 .2 5 7 J onas Damaskietis, iv. 89 J onas Krikitytojas, iv. 5 3 ,5 8 ,2 6 2 J onas IU Sobieskis 16, 17, 19, 20. 2 1 ,2 2 .2 3 ,3 7 ,4 7 ,2 4 5 -2 4 6 ,2 6 1 J onas IV 210 J onas Frydrichas 1 136 J ufiteris 176 J ustina , iv. 77 J ustinas , iv. 129 JusTtNIANi ir . Diostiniams JLINKAIČIAI 13

H

K

H anibalas 116

K ajetonas , iv. 54 K arolis Boromėjus, iv. 1 3 2 ,1 7 2

H enrikas m 7 8 ,2 5 0

270

K arolis n 210 K arolis IV 52 K arolis V 136 K a r u s Steponu 29 K azim ieras , iv. 1 1 9 ,2 6 5 K elpS a Kazimieru 245 KlDŽIAI 146 KlDŽIS (Chigi) Flavijus 147, 151, 1 5 6 ,2 6 0 , 264 KlRCHNERIS Atanazijus 140 K lemensas X 1 1 8 ,1 2 1

KULMINSKA ir . Bilcviiienc Uriule KUNICKI-Goldfinger Manan 8 ,236 KURCIJUS 127

L Laurynas , iv. 153,261 Leopoldas 1 2 4 6 -2 4 7 L eSCin skis Stanislovas 30. 34, 35

K lim avičius J o n u 29 K ochanovskis Ja n u 240 KojALAVIčIUS-Vijūku Albertas 12

LiulECKIS-Kniaieviiius Mykolas 2 6 .2 8 L iudo viziai 146 L iu dovizis (Liudovisi) 139, 147, 260

K olona 147 K olonos 1 2 6 ,1 4 6 KONOPCZYNSKI Wladyslaw 38

Liudvika Marija Gonzaga 120 L iudvikas, d oftn u 202 L iudvikas IV 65

K onstancija , iv. 152 K onstantinas Didysis 123, 129, 148 K o t o v i Cius Andrius Prsnciiltus 197 K o to v i Ciu s Eustachi|us 1 2 0 ,1 2 7

L iudvikas X I I 136 L iudvikas X IV 1 9 3 ,2 0 2 L ukas F.vangelistas, iv. 77,256,265

K o to v i Cius Jo n u Pranoikus 197 K o tryn a , I v. 72 K o tryn a Boloninė, iv. 107

M aczak Amoni 40 , 4 3 .2 3 0

M

K otryna Braganęa 210 K o tryn a Sienietė, iv. 162

M aišin i Gaili 147 M aksencija , iv. 72 M aksimilijonas 1 6 7 ,6 9 M aria Giovanna Batistą di Savou

K o tryn a ii Sobicskiij ir . Radvi­ liene

Nemours 183 M arija Teresė Austrė 202

K ristina , iv. 160 K ristina , Švedijos karalienė 246

M arkas Aurelijus 121 M astas 12

K rizo stom as , iv. 196 K ristinai 2 3

M astvilai, Montvilai 12 M ąstvilas 1 2 ,1 3 M atas , iv. 119

KRlSriNAS-Kirienitctnu Jonu Je­ ronimas 20,21 KRlSFINAS-Kirieniteinas Andrius Kazimieru 19, 21 Ksaveras , iv. 5 4 ,2 6 2

MATCYNSKIS (M atczyn ski) M are

k u 17 M aTEJAI 146 M edičiai 165

MlKALONIENE Biruti 8, 9, 267 MlLSF.RIS Osvaldas 6 6 , 262 M ilu Sa 12 M inerva 174 M onmouthas 212 M orkus , iv. 86 M osalskis Lukaias Felicjanas 234 M ostvitai 12 M o z e 173

N N arbutas Sigitas 10 N eronas 1 2 ,1 2 3

O O dachovskis Jonas Kazimieras 22 O deskalkiai 146 OciNSKIS Grigalius Antanas 23, 2 6 ,2 7 ,2 9 O isz e w ic z Bolcslaw 38, 236 O i So vskis A. 246 O na, iv. S 3 . 262 ORANŽIETIS ir . Vilhelmas III O vid ijus 240

PAMFILIS (Pamfili, Pamphili) Kamilas 131, 1 4 7 ,236 Paulius. Povilas, iv. 1 19,120,121, 128, 144, 134, 1 35,257 Paulius Atsiskyrėlis, iv. 131 Paulius V 158 Paulius VIII 127 Pefvs S. 239 Petras , iv. 38 , 1 1 9 ,1 2 3 ,1 2 8 ,1 5 4 Pijus n 163 Pijus V 134 Pijus X 134 Pilypas , iv. 119 Pilypas IV 202 Pilypas Vilhelmas Vittelsbachas 39 Pio tro vi Ciu s Jonas 27 Plutonas 1 4 0 ,2 6 0 Porta Giacomo delle 121 Po tockis Andrius 200 POTOCKIS Stanislovas 200 PRAKSEDA, iv . 123 Pranciška Romieti, iv. 148 PranciSkus, iv. 87, 97, 98 PranciSkus 1 202 Prozerpina 1 4 0 ,260 PSezd zieckis Aleksandras 35 Puchalska Berna detta Maria 40 PUDENCIANA, iv. 130

P P acai 1 8 ,1 9 ,2 0 ,2 3 ,2 1 7

Q

P acas Jonas Kristupas 23 Pacas Kazimieras 18

De q uerouaili.es Luiza 212

Pacas Petras Mykolas 17, 18, 20,

R

21 Pacas S. 234 Palemonas 12 PALMER Barbara 212 Pamfiliai 146

R aCinskiai 3 7 ,2 3 5 -2 3 6 R a d oli Nski A. 235 R a d oli Nski W. 235 R advila Albrechtas 231

271

272

R advila Albrechtas Stanislovas 261 R advila Aleksandras Liudvikas 2 3 2 , 24 5 -2 4 6

S

R advila Boguilovas 2 3 7 ,2 6 1 R advila Jonas 231

S adkovskis Janas 2 4 4 -2 4 5 S ajko * ski A. 3 8 ,3 9 ,4 0 ,4 1 ,2 3 6 2 3 7 ,2 5 6

R advila Jonuias, Perkūno s. 2 17, 229 R advila Jonuias 229 R advila Jurgis 120 R advila Jurgis Juozapas 229 R advila Karolis Stanislovas 229 R ad vila K ristupas M ik aloju s 2 3 2 -2 3 3 ,2 4 7 R advila Kristupas Perkūnas 2 2 8 229 R advila Kristupas, Perkūno s. 228 R advila Mikalojus Juodasis 228, 241 R advila Mikalojus Kristupas Naš­ laitėlis 3 9 , 22 8 , 2 3 1 -2 3 3 , 2 35, 245 R advila Mykolas Kazimieras 18, 37, 4 1 . 4 2 . 4 3 , 4 4 , 47. 229, 2 4 5 -2 5 5 R advila Zigmantas 232 R adviliene Kotryna i i Sobicskių 3 7 ,4 7 ,2 4 5 ,2 4 8 R adviliene Lukrecija Marija 245 R adviliene Valavičiūtė Teklė 245 R advilos 1 8 ,1 9 ,4 3 ,2 2 8 R a d z ie jo v sk is (Radziejovvski) Mykolas Steponas 30 R embrandtas 257 RlSINSKIS Saliamonas 228 R okas , iv. 99 R omulas 122 R o spiljoziai 146 R o že Virerbiete, iv. 160 R ubezahlis 5 0

S abina, iv. 132

S alviačiai 146 S apiega Benediktas Povilas 2 7 ,2 8 S apiega Jurgis Stanislovas 22 S apiega Kazimieras Jonas 19, 22, 2 5 ,2 8 ,3 1 S apiega Leonas 241 S apiegos 18. 19, 20 , 22, 23 , 24. 25 , 26, 27 , 29, 30, 31. 33. 34, 3 5 ,3 6 S arbievijus Motiejus Kazimieras 1 2 0 ,2 6 0 S aveuai 146 Š avelis 147 S aviSčevas Eugenijus 13 S ebastijonas , iv. 155 S ienickis 29 S ilvestras , iv. 1 1 2 ,1 2 9 ,1 4 8 -1 5 0 SlRPAVIČIUS Antanas 36 S karga Petras 120 SLIESORIONAS Gintautas 8. 241 S o bieskis Jokūbas 2 3 5 ,2 6 1 S tanas 12 S tanislovas , iv. 1 1 9 ,2 6 5 S tanislovas Kostka, iv. 1 30,265 S tankevič iai 1 2 ,1 3 S teponas , iv. 5 3 .1 5 3 ,2 6 1 ,2 6 2 S tro c is (Strozzi) 147 STROZZI Lukrecija i r . Radvilienė

S S avgocas (Schaffgoach) Kristupas Leopoldas 48-49

&EMETA Stanislovai Samuelis 245 S emetait E ir . Bileviiienė Kristina &EMETIENE Elena 242 S ez MAN Fukerova * 3 S ykieras Viktoras Chraostomas 36

V ic iu ju s , iv. 72 V ilca 33

S eary 68

V ilhelmas !U O ran2ietis216,221 V ytautas 1 2 ,2 2 7 V i Snioveckiai (Wiiniowieccy) 35 V ladislovas Vaza 234

T

W

T arasevičius (Tarasowicz) 16

W alters Lucy, 212 W argocki A. 234 W asowski D. B. 235

T asmanas 42 TlRIAKAS, iv . 112 T iškevičius Kazimieras 243 T omas Akvinietis 249

U

W ieladekas 12

z ZARANKA-Horbovskis Kazimieras

Udalrikas (Ulrichas), iv. 61 Uršule, iv. 5 4 ,2 6 2

V V aclovas, iv. 5 1 ,5 2 , S 3 ,2 6 1 V aišnoravičius Kazimieras 248 V alaVICIOTE ir . Radvilienė V ai.ei Steinai, Valcnitem ai (von Wallenstein) 53 V enco Ževskis 229 V ergiliju s 240

V etinas (Wettin) Frydrichas Augustas ir . Augustas II

1 9 ,2 1 ,2 2 , 2 3 ,2 5 , 2 6 .2 7 , 3 4 Z asi.avskis Aleksandras 248 Z aslavskis Dominykas 245, 248 Z aviSa (Zawisza) Kristupai Stanislovas 31, 235 Z igmantas Liuksemburgietis 227 Z uzana, iv. 135

Ž Ž adeika 1 2 ,1 3 Ž adeikaičiai 12 Ž ycim antas Augustas 249 Ž ygimantas Senasis 36

274

Geografinė rodyklė A Abevilis 205 Air ane 204 A lpes 4 5 , 180, 188, 1 9 1 ,2 4 8 A ltdoreas 229 Altona 223 A msterd am as 7 , 4 6 , 2 1 5 , 216, 2 1 9 -2 2 2 ,2 6 4 Anglija 3 7 - 3 9 ,4 2 ,4 5 , 1 9 1 ,2 0 4 , 2 0 6 -2 1 2 , 2 1 5 , 2 1 6 , 221. 2 29, 2 4 8 . 263 Ankona 112 Araconas 137 A riogala 2 7 ,3 2 ,3 3 Arnay -Ic-D uc 196 Augsburgas 6 0 ,6 1 ,6 3 ,2 4 8 A ustralija 4 2 Austrija 1 9 9 ,2 4 7 Avigliana 188 Az ija 156

B B aisogala 2 7 B akai 34 Baltarusija 2 9 B altijo s šalys 247 B arcelona 40 Bassano 75 Bavarija 5 5 ,5 9 ,6 5 ,6 6 ,1 8 3 ,1 9 0 , 251 B eauvais 204 B elgija 227 B elleville 195

B eržėnai 2 3 -2 4 ,3 3 B iala 3 7 ,2 4 5 Bo lon ija 1 0 5 ,1 0 7 ,1 0 8 ,1 6 8 , 170, 1 8 0 ,2 3 3 .2 4 6 -2 4 8 . 255, 258 Bomonas 204 Bozen 71 B randenburgas 222, 224 B rentw ood 215 B reslauja 26 B riel 215 B riksenas 7 0 ,2 4 8 BUFALORO 179 B ulone 205 B uranas 98 B usilenas 188

C C anterbury 206 C astellana 117 C astello San Lorenzo 160 C astel N uovo 136 C astelnuovo di Porto 117 C esena 110 C hioccia 104 C hivasso 180 C hotinas 261 C itacela 75 C o lchester 215 CORBEIL-Essones 197

e

B e n e v e n t a s 137

Č ekija , Bohemiia 3 7 ,5 1 ,1 9 0 ,2 4 6 , 247

B erlynas 3 7 ,2 2 3 -2 2 5 ,2 2 9 ,2 4 8 , 262

C enstochova 47 , 4 8 , 77 , 124, 2 4 8 ,2 4 9 ,2 5 6 , 265

D

G iiv ic a i 247

D anija 2 0 3 ,2 2 3 Delft 216

G nieznas 3 0 G reis 69

D id ieji Dirvom 1 5 ,1 7 ,2 6 ,3 4 ,2 4 2 D id žio ji Lenkija 32 Diu ngenas 232 D onauwort 5 9 ,2 5 1 Do ver 206

G renoblis 1 9 1 ,2 4 8 ,2 6 5 G rieže 241 G ricn o 73 G uronicos 54

H

D unojus , upe 6 0

H aga 216 H ale 248

E E giptas 140 E kebeu s 190 Erių 192

H amburcas 42, 2 2 1 -2 2 4 ,2 4 8 H arlemas 217 H arviCas 215 H aunstetten 63

Etna 138

H ercburcas (Hcrsbruck) 55 H erdenas 221 H esenas 48

F F aenza 109 F anno 111

H ir Savas (Hirachau) 55

F erara 1 0 4 .1 0 5 ,2 5 5

HlRSBERKAS (Jclenia Gòra) 49 HOTEL des Invalides 201

F iorencola 170 F landrija 198 F lorencija 3 9 ,4 3 ,1 4 7 ,1 5 9 ,1 6 1 1 6 4 ,1 6 8 ,2 6 0 ,2 6 4 F o u c n o 116 Fo rli 109 F o rte 115 F raniurcas 222 F rankfurtas 248 F raurergas (Pfraumberg) 55 F riderichverderis 224

G G ardinas 2 4 ,2 5 , 3 2 ,4 7 ,1 9 7 G asenove 116 G danskas 3 7 ,4 9 ,2 0 0 ,2 1 3 ,2 2 1 , 225, 22 6 , 24 8 , 265 G enuja 101

I I mola 108, 111 I ndija 131 I nn , upė 67 Insbrukas 6 6 ,6 7 ,7 2 ,2 4 8 ,2 5 1 I sar , upė 67 Ispanija 133, 135, 190, 1 9 9,200, 2 0 2 ,2 3 2 , 252 I talija 1 9 ,3 7 ,4 3 ,4 4 -4 6 .7 4 ,1 0 8 , 109, 164, 170, 172, 175, 190, 191, 20 3 , 227, 228, 2 32-234, 2 4 5 - 2 4 9 ,2 5 2 .2 5 6

J J elenia Gura 247 J eruzale 6 9 , 123. 124

275

276

J o li SkEs 34 J o nišk is 31

L ondonas 4 3 ,2 0 7 ,2 0 9 ,2 1 5 ,2 2 9 , 264 L o retas 41 , 108, 113, 114, 165,

K K ale 2 04, 2 0 j

255 L usilbe 196 L uvras 201

K ampanija 206 K apitolijus 1 2 1 ,1 2 2 ,1 7 6 ,2 5 9

M

K aRKANo SaI (Karicanofzy) 38, 50 K arpena 74 K ašubai 226 K atalonija 200 K azim iežas 9 8 ,2 6 5 K ėdainiai 14,241 K ijevas 200 K in ija 140 Kipras 179 KLAUSEN/Chiuta 7 0 K lepažas 98, 265 K olonija 224 K o strzyn 225 K ražiai 241 K rokuva 9 8 ,2 2 9 ,2 3 4 ,2 3 5 ,2 6 5 K urnikas 3 7 ,2 3 5 ,2 3 6

L L anslebourc 4 3 ,1 9 0 L ateranas 128 L efeltas 63 L eidenas 2 1 7 ,2 2 9 L eipcigas 2 2 8 ,2 2 9 , 248 L epantas 134 Lionas 180, 1 9 1 -1 9 5 ,2 2 9 ,2 4 8 L iubunas 2 8 - 3 0 ,2 2 9 L i Oneburgas 222 Lo d is 171 Loiano 168 Lo m bardija 45

M acerata 114 M àcon 196 MAtY Su w , r f. 50 M askva 2 0 9 ,2 2 8 M asluis 2 1 5 ,2 1 6 M atrei 69 M a žo ji Lmliija 32 M edsedžiai 33 M eklemburcas 248 M elegnano 171 M ien d ziže Cas 248 M ilanas 7 , 4 5 , 1 6 9 -1 7 2 , 175, 1 7 9 ,2 0 4 MlNDENAS 222 M inskas 31 MlTTENWALD 66 MlULBFRCAS 136 MlUNSTERIS 221 M odena 169 M onheim 59 M onteeiaskonė 44 , 160 M o nte Olivcto 163 MONTEREAU 197 M ontmėlia n 190 M o ntrelis 205 M orano 192 M o zyrius 35 M stisla vu s 15 M ucija 116 M uranas 9 3 ,9 8 ,2 5 4

N N ameo 205 N arnis 116 N augardukas 261 N eapolis 7 , 4 3 . 1 33, 1 3 5 -1 3 9 . 171, 248 N eimarkas 71

193, 195, 1 9 7 -200, 2 0 2 , 204, 2 0 7 ,2 0 9 ,2 1 7 ,2 2 9 .2 4 8 ,2 6 3 Parma 1 5 9 ,1 6 9 Perginė 72 Pesaro 111 Piacenza 170 PlARNU 261

N emunas, upė 12 N esvyžius 2 3 2 .2 4 6 .2 4 7 N rr ra u s (Ertai) 64

P ietra Mala 168 P ilzenas 5 4 ,2 4 8 P inerola 1 87,191 PIODRA 55

N yderlandai ir . Olandija N iurnrercas 5 4 .5 5 ,5 6 .5 9 .2 4 8 . 2 5 1 .2 6 3

Pjem o ntas 4 5 ,1 8 9 P lemborkas 33 P o , upė 4 5 ,1 0 4

N oiburgas (Ncunburg) 59 N orendorfas 6 0 N ovara 179

Po do le 24 P oggio Rcnaiico 105 P oltava 34 P omeranija 226, 248 PONTE de Lago Oscuro 104

O O dra , upė 225 O henfurchas 64 O landija 3 7 , 3 9 . 4 5 . 191, 199, 2 15-217 , 2 2 1 , 2 23, 22 7 , 229, 248, 263, 264 O seras 196, 197 O snabrück 222 OsT-INDIJA 4 2 O strocas 248 O trik olis 117

P ontenudovo 174 P opiežiaus Valstybė 104 PORTENKIRCHAS 66 PORTUCALIJA 229 P oznane 3 7 ,2 3 5 , 248 Praha 9. 5 1 , 5 2 . 5 4 , 2 2 9 , 248, 2 5 0 .2 6 2 P rancūzija 1 1 ,2 0 ,2 4 ,3 7 ,4 1 ,4 6 , 124, 133, 136, 180, 181, 187, 1 90-193, 199, 2 0 2 -2 0 6 , 227-

P

2 3 0 ,2 3 2 ,2 4 8 ,2 5 1 ,2 5 5 , 263 Prim olano 73 Prūsija 3 4 ,2 2 3

Paduva 7 5 ,7 7 ,7 9 .1 0 1 ,2 2 9 ,2 4 8 ,

R

255 PajOris 34 Palestina 123 Panevėžys 33 Paryžius 7 , 1 6 ,4 2 , 4 4 ,1 7 9 , 1 8 1 ,

R acibužas 247 R a iži Skes 34 R aseiniai 15, 19-27, 29 , 31-34, 36, 242

277

278

R eduta 1 0 0 ,2 5 5 R ein o Pfa legra fystc 59 R ein o žemė 229 R ekanatis 114 R idikovanas 161 R ietavas 36 R ikiendorfas 55 R im inis 110 R o das |Roth) 59 R okicanai 54 R o m a 7 , 12, 4 0 . 4 1 , 4 3 , 5 8 , 76, 9 9 , 1 04, 1 05, 1 08, 1 1 5 -1 1 8 , 1 2 0 -1 2 4 , 127. 130. 134. 135, 1 3 8 -1 4 1 , 1 4 8 -1 5 1 , 155, 159, 162, 164, 171, 174, 176, 23 3 , 2 4 6 , 2 4 8 ,2 5 5 -2 5 9 ,2 6 3 5v. ROMOS Imperija 5 2 ,6 5 ,6 7 ,7 3 , 1 35, 136, 190 R o n Cilion E 159 ROTENBACHAS 64 R o terdamas 216 R ozambrulin as 196 R usija 1 4 ,2 9 , 34

S SAINT-Gcrmain-cn-Layc 198, 202 S arsonija 2 4 -2 6 , 30, 31, 36, 136 S an Dziordzija 105 S. JEAN-de-Mauriennc 190 S an Quirico d'O rcu 161 S avinjanas 110 S a v o ja (Sabaudia) 4 1 , 4 5 , 179, 1 8 1 -1 8 3 , 188-190 S ch arn itz 6 6 S chongau 64 S eefeldas 66 S enigallia 111 S ens 197

S eredžius 1 2 ,3 7 ,4 7 ,2 4 5 S icilija 1 3 3 ,1 3 7 S iena 161 S ilezija 3 8 ,4 8 , 1 9 0 ,2 4 5 ,2 4 7 S karferija 168 S oliu 196 S fo letas 116 STARCARD Szcccinski 226 S ter z in g , 70 S trasbūras 229

S S alonas 196 S altuona , upė 13 S ameje 192 S ampsiu 204 Š eduva, 1 3 ,1 4 ,2 0 ,2 3 S iauduva 241 SlTHITENAS (Schnalltenbach) 55 S nieŽKA (Rübezahl) 39 S tetin as 247 S ulebach (Sulzbach-Roscnberg) 55 Š vedija 1 4 ,1 8 ,3 2 ,1 4 7 ,2 2 3 Š veicarija 1 90,228 Š ven to ji Žemė 6 9

T T arnocrudas 36 T avarnf.lle 163 T elšiai 3 2 ,2 4 2 T emze , upė 2 0 7 ,2 0 9 T ern is 116 T ibras , upė 127 TIEPLICOS (Cicplicy, Warum Ba­ den) 3 8 ,4 1 ,4 9 T iro lis 6 4 , 6 7 , 6 8 , 1 90,251 TiuILRI 199, 200

T olentino 115 T o r One 35

V ercelli 179 V ermenton 196

T ournus 196 T rakai 15 Tm uchungen 59

V erona 176 V eronas 54

T révoux 195 T RIDENTAS (Trailo) 4 5 ,7 2 ,7 3 ,2 4 8 T urinas 4 1 , 4 5 , 179, 180, 1 871 89,24 8 T urkija 1 4 .1 8 ,2 0 ,9 0 , 134 T uskulas 147 T uvetas 191 T verai 14 ,2 4 2

U Ukm erge 23 Ukraina 29

V ersalis 202 V estfalija 221 V estminsteris 210 V ezuvijus 138 V iena 43 V iešvėnai 1 7 ,2 3 ,3 2 . 3 3 .3 5 V ilnius 8 ,1 1 ,1 5 - 1 6 ,1 9 , 2 0 ,2 5 , 2 8 ,3 4 ,4 3 ,1 2 0 ,1 2 7 ,2 2 9 ,2 4 2 2 45, 248, 249 V itebskas 19 V itemas 215 V itenbercas 248 VlTERBO 160

Utrech t 40 Užpelkiai 33

V ltava . upė 52 V okietija 3 7 ,4 5 , 2 2 7 , 228. 232, 233 VOLCIONAS 160 VOLFENBIUTELIS 8, 10

V

V roclavas 3 8 ,4 8 ,2 2 9 ,2 4 7 ,2 4 8 , 250

V ainutas 15

W

V alkininkai 2 6 ,2 7 , 32 V alcimara 115 V anaise 189

W aizburgas (Wcisscnburg) 59 WlELKI Sraw, ež. 50

UETTE 33 Uthausenas (Waidh.su*) 55

V aršuva 30, 3 1 ,3 2 ,3 3 , 3 6 ,2 6 5 V arta , upė 225 V atikanas 1 4 6 ,1 4 7 V eliuona 1 3 ,2 7 V enecija 7 ,3 7 ,4 3 ,4 6 ,7 3 - 7 9 ,8 3 , 86, 88, 9 0 -1 0 5 , 124, 164, 169, 171, 172, 192, 2 29, 246-249, 2 51-25 5 , 2 5 7 ,2 6 5

z Z alcburgas 229

ž ŽEMUTINE Lotaringija 69

279

M«krTVKrtO|4

V i d * D a ìr u v i in I

mòdo L iiT u v iv и т і я ato aos ія T A U T O ! A RO ! I N S T IT U TA S

2 0 1 1 Vilnių«, A nukilnio g. 6 * L 2123 3 3 2 b x 2 6 162 SA d . ĮUitU bnyRjtflIti.lt, iv m in t mtcrnrtc www.Ue.lt S p j indino UAB .Р я т я о o m it a s " 2 6 0 0 Vilniuj. 2 aIrin o g. 90

»L

ют а

b x 2 7 3 )1 4 0