Baltų kultūros ištakos 9986-420-00-8

Citation preview

Narvos kultiira VII tiikst. pr. Kr. apeme ut pacht, kartais net platesn~ teritorij~, istoriniuose saltiniuose Iaikom~ baltiska. 111-ojo tiikst. pr. Kr. sandiiroje Narvos kultiiros tradicijas pereme baltiSkos briiksniuotosios ir Dauguvos-Dnepro kultiiros. Materialines bei dvasines kultiiros raida sioje teritorijoje rodo baltus cia gyvenus DUO velyvojo mezolito iki pat istoriniq laikq.

Sutartiniai zenklai:

~0

Siaures rytines Narvos kultiiros / teritorija

/ / I'/ /

-·

(/

"- "- Pietvakarines. "'-."- Narvos kultiiros ~ teritorija

~

0

Velyvosios Nan·os kultliros teritorlja

G)

Narvos kultiiros pamlnklq pagrlndines grupes

,,.. ---\ Narvos kultiiros 1 paminklq 1 J periferines ,.,. __ ,.., gropes

{ V '

,

Dabarlines '" ''"' 1.-. ....... 1 . .

- l L -- --

Algirdos Girinlnkas

BALTU

KULTOROS ISTAKOS

Skiriu Audronei

UDK

008 (091)

Gi329

Recenzentas dr. A.Butrimas Redaktore A. V. Skiudaile Dailininkas ;t. Papklusluu Nuotraukos F. Briikito

..

:~

ISBN 9986 - 420 - 00- 8

...

pcriodas atitinka tcbcsit((siantius infiltracinius (~ukincs-duobclincs ir l'abaltijo virvelines kcramikos kulturos) proccsus Narvos k:ulturojc. IIItb pcriodu Pabaltijo vir.•clincs kcramikos ir ~ukines-duo­ bclines kcramikos kultlir4 jtaka sumazeja, pastebima tolcsnc Narvos kulturos velyvojo etapo raida, kuri:t galima atsckti pagal l'..cmaitiSkcs ·2-os, :lA ( Lict uva ), Ltgazos ( LHvija) ir kt. gyvcnvietiq inven· tori4. IV periodas. Sis periodas atitinka senojo 7.alvario amziaus laikotarpj 1600-1100 111 . pr. Kr. Sis pcriodas skirstomas dar i du: 1600-1400 ir 1400- 1100 m. pr. Kr. laikotarpius. l'irmasis laikotarpis atitinka Sb2laikotarpio pabaigq, t.y., viduriniojo subborealinio laikmctio atSilimo pabaig'l, o antrasis- Sb3 laikmetio pradziC[ - subborealinio at!(alimo pradziq. Pictvakarincs Nam)s kulturos tcritorijojc blcso l'amari4 kul!Ura ir pradcjo formuotis Vak.ar4 baltq pilkapi4 kultura. !Yta laikotarpiu ~iaurcs rytincjc Narvos kulturos srityjc pastcbima tolesne Nar.•os kulturos raida, atsekama pagal Kretuono 1C (Lietuva), Udviatq-Uzmcnio (pictinc Pskovo sritis), Z~1rc~jcs, Plisos l-os ( Uallarusija) paminkl4 mcdziagq. Narvos kulturos kcramikojc pasirodo pirmicji bcsiformuojantios bruk~niuotosios kcramikos kulturos bruozai , pastchima rytq T~ineco kultliros [taka. Antrasis - IY2t - Narvos kulturos ctapas, pastchimas tik Siaurcs rytincjc Narvos kulturos tcritorijojc, yra linalinis. Buvusiojc ~iaurcs rytincjc

17

G/\MTA GYVENVIECH) TOPOGRAFIJA

Narvos kulturos terilorijoje formuojasi bruk~­ niuotos keramikos ir Dnepro-Dauguvos kulturos. Uuvusioje pietvakarincjc Narvos kulturos srityje i~~lciriamas finalinis (povirvclinis) Pamariq lculturos ctapas (fiyrpHMac A. 1985, c.22) ir Vakar4 ball 4 pilkapiq kultura (Tautavitius A 1987, p.86-

88).

IY2b ctapc - 1100-900 m. pr. Kr. - buvusiojc rytincjc Narvos kullurps srityjc cgzistuoja brukSniuotosios kcramikos kultilra, kuriojc pastcbima daug velyvosios Narvos kulturos bruozq. Tolcsni Narvos kulturos gyvcnvieti4 tyrinejimai bci tiksliqjq mokslq duomcnys ~ict chronologin.A. ir kt.L984, pHc. l :8). Pagal I. Zagorskq II, 2H tipas. III3 tipo ictigaliai, ilgi, su vidutinio ilgio (1/4 visa ilgio) apvalaus pjuvio jk.ote ir rombo formos pjuvio tics vicnojc puseje esantia ut.barzda. Uzbarzda su kotcliu sudaro 900 kamP'l. Pagal I. Zagorsk'l tai II, 3D tipas (LA, 1974, tab.4:20). 1114 tipo ictigaliai, vidutinio ilgio, su trumpa

-o

Iffl.

11 5

10 pav. Karklo lapo formos strctcs antgaliai ir ictigaliai.

Il4 tipo antgaliai, netaisyklingo IC(Sio formos pjuvio, neiSrySkintomis ikotemis. Jic t.inomi Zvidzes {JI03e M.A. 1988, Ta6.X:5), Akalio (.SinH'rC JI.IO. 1959, pHc.20:2,4), Uosos (3aropcKJo!c.A., 36cpxap~c r ..H. ir kt.1984, pHC.l:ll) gyvcnviCICSC. Pagall. Zagorskll tai III, 1B tipas. lis tipo ictigaliai, ilgi, asimctri~ki, netaisyklingo l~io pjuvio, neiSrySidnta ikotc. Jie buvo aptikti Akalio gyvcnvieteje (HHHTC JI.IO. 1959, XXX: 1). Pagal I. Zagorskyvcn­ vietes ankstyvujo nco lito sluok ~.t.' Dastebimai suma-

42

NARVOS KULTOROS SIAURES RYTINES SRITIES I2a LAIKOTARPIO PAMINKLAI

--------0

0

0

0

0

0

0

0 0

...._.

~~~--~

~--~~

.._._.~~~

,

I

•

•• • • • ---nun:=: ---mm __ _ •••••

---

•

;::

iiNiil •• 1111,

(((( (((

::::(((C.(((

..,..,

II Jill Pn

I.·

..•••••• . •••••• I I I I I I I I I I

'I' '\ '-.'.'.. .

,,,

_____

,... ,..

,,,.,,,, ,,,,,,,,

......, ......' ... ,,.,,. ....,, ...' II

•••••

~,,,,,,,

,·: ::

/:

I I

•••••

::

, ,'- ---,' ,,__.. ..... __,

))))}

!IIIII

\ l I 1 I I l

- 1..1-ll..J..J. .L I I

I

..

1//1

'\\ \\

,,,,,, ,,,,,, ,,,,,,

-,, ,,-,-,T ' I

•••••

1.,... _ _ _ _ ,

0 0 00 0 0 0 00 ,

IJIIIIIIIIIII IIIJIIJIIIIII

0

0

: : : : ,·

1II 1111111111

I

•••••••• •••••••• •••••••• ••••••••

IV\ ••• • 0 0 0 0 00000 00000

oo•oo

-------------------

w~w~~~~ -------------

0

•• •• • •

•

DDDllll

• •• ••

-------

unnnn --

•••••• .•.• •.• ••••••• ••••• 0 0 0

0

-

_,. _.

«:»

~

ffllt ( ff r r

... ..... --.. ---

-------------

~~--~

..,

······--•a• =--•••--/Ill

29 pav. Zvcjsalos, Na!Vos I, Ill, Keapos, Zaccnjes gyvcnvietcsc aplikti kcramikos o rnamen14 motyvai

NARVOS KULTUROS SIAUREs RYTINES SRITIES l!a LAIKOTARPIO PAMINKLAI

•••o•o• eoooooe eeeeeee

•• ••

filii

43

••••••

••••••

ee

t t tt f tOfff

t t'' '

~'~'''"~'

c ( ((

Ullllllllll

Ullllllllll UIIIUUIJ

( ((((

nnuuan

((((

011g11U

!IIIII

••••

30 pav. Kcramikos ornamcnlll motyvai aptikti Zcmaiti~kes 38 gyvenvietcje

feja i~ didcsniq ar mazcsniq apvaliq duobu~iq sudarytq ornamcntq motyvq. Nuo vicnos iki kcturiq apvaliq duobu~iq cilu~iq, i&lestytq horizontaliomis linijamis zcmiau puodq kaklcliq briaunq, aptinkama visose to meta gyvenvietese. Da:lniausiai aptinkamas sudvcjintas apvaliy duobu~iy cilutcs, kurios tarpais, kas 3-5 em, juosia vir~utin 11//1/IJ'.

f 6

__.,..-

0

0 0 0 0 0 0

0

C)()()

0

0

0

0

0.

0

:

$

:

0

~~1f 0

0

0

0

0 0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0 0

0 0

0 0

0 0

0 0

() (;) (J) 0

OOOCD

ooooo

•••• 0

• • • • •

0 •

•

0.

A

AA

• 48 pav. Pagrindiniai kcramikos omamcntq motyvai Svcnlosios 4-ta gyvcnvictc.

49 pav. l'agrindiniai kcramikos omamentq motyvai. Antiq pclkes 1-ma gyvcnvieti:

briaunos, o ,Z.cmiau j4 · iS giliq apvaliq duobu~i4 sudarytos horizontalios cilutcs. Plolclti dugncliai bci

ornamcnto i~destymas tik femiau puodq briaunos i~ vidines ir i~orin~s puses (Sturms E. 1970, Taf.40:5)

NARVOS KULTUROS PI ETVAKARINES SRITIES l2a LAIKOTARPIO PAMINKLAI

I

~111

1111

IIIII

XX

·-

vvvvq

u

cr.

0

t1

oo

~

II

tl

tl

0

fl

\\\\

1111

59

"'''''' ''''" ''""''

\\\\\\

'i'lt'OU

v~{q~ 50 p~~41:>

..

1 Dalis Svcnlosios 4-os, Ccdmaro A ir An611 pclkes l -os gyvenvietcse aptiktq ka uto ir rago dirbini11 dar nepaskclbta.

60

NARVOS KULTUROS PIETVI\KJ\R!Nf..S SRITIES ha LAIKOTARPIO I'AMINKLAI

vienagoniai. Vicnas jq masyvus, su nerymiai paplatinta ikotc ir kaip vanago snapas uzlinkusiomis uzbarzdomis. Sis zeberklas artimas Narvos kul!Uros Siaurcs rytincs sritics l1a pcriodo I! zeberklq tipui. Kit as zeberklas, kurio iSlikusi smaigalio ir vic no ~ono dalis (Sturms E . 1970, Taf.38: 11 ), pagamintas i~ iSilgai pcrskeltovamzdinio kaulo iryra attimas Narvos kulturos Siaures rytincs sritics ha pcriodo 17 tipo tcbcrklams. Yra dar vicnas ·zcberklas su uzbarzda ~one ir paplatintu pagrindu i~ vieno ~ono. Narvos kulturos pictvakarineje teritorijojc I2a periodo gyvenvietese buvo aptikti kauliniq durklq fragmentai: vienas - Cedmaro A, kitas - Sventosios 4-ojc gyvcnvictcsc. Abu pagaminti i!{ Z\'eriq sqnariniq kaulq.

51 pav. Kaulo ir rago dirbiniai

i~

g visq Narvos kulturos gyvenvictcsc aptiktq kauliniq dirbiniq iSsiskiria Ccdmaro A !,')'VCnvictcje aptikti kaltai, pagaminti i~ clnio rago Sakq ar jq koto. Gamindami kaltus, rago galq nupjaudavo 45• lcampu, o antrq - itvaros galD

67 prtv. Usviat4 IV 11 gyvcnvictcs kulturiniamc sluoksnyjc aptikti pagrindiniai kerami kc s vai (pagal A.Mik liajevc=..

c;>e>C.

e>c:rO

. 0'4:::70'

0 000000

C>CP)

69 pav. Usviat4 IV l3 gyvenvictcs kultiirinia mc sluoksnyjc a ptikti pagrindiniai kcramikos ornament4 motyvai (pagal AMikliajev1>

II

"

\

*

11 // q

-V 'l .{>

/I I;

I t It " ' ' '1\ ' '

~

... II

I~

II Vi II~ II~ tllili

II

;//;!//;/;/~

~

~v

))))))

\~~~~~ ))))))) ,/!}#II'fJ/J"

o ooooooo oooooooo oooooooo

LAIKOTI\RPIO PAM INKLA I

~ OtJtJ

~\~O t~dt1t1 v~~v~ ~~ t1

yv:jv v v vv

r..r/'

!11a

oooooooo ooooooeo oooooooo oeooo 000

~

U

{01!][][]!0

[] ID I!] 0 JD

t:/

[][]llJ[J[]

» II )I U II II II

~kl U H kl

' ll II II II II H II

))J>) ¢000 )))))))

~AA

... . ....... •

,,, Ill

~

~

',,,

,,,,,, '''~''

+

~

'9.,

,,,, t..,,+ .,

"'

I I I I I I~,;~ II ~ II II

,,,,

77

••.oee~o

r

• .,...,

r;-11//

••ovOo•o~

71 pav.

Usviatq IV B gyvcnvietes kui!Orinia me sluoksnyjc aplikli pngrindiniai keramikos ornament4 moty(pagal A.Mikliajcvyvenvict((, kur aptikta ir plok~iadugni4 puodq. Kitur Siame laikotarpyje jq dar ncpasirode (f11p11HI1HKac A 1982, c.lO). l'lo~~iq puod4 dugneli4 skcrsmuo siekia 3-9 em. Smailiadugni4 puodq dugncliai yra keturiq tip4: smailus ir staigiai siaurejantys (aplikti Krivinos, Dysnos bascin4, Kretuon4 1B ),>yvenvictcsc), katilo formos, kuri4 dugneli4 storis lygus sicncli4 storiui (aptikti Krivinos lB, Scrtejos 2U gyvenvietcse ir Kretuono 18 gyvenvieteje), katilo formos, kuri4 dugncli4 storis 1,5-2 kartus virSija sieneli4 stori (aptikti Nainiekstes gyvenvietejc), katilo formos, kuri4 dugneliai i~ vidincs puscs pusiau apvallis, o iS i~orincs puscs turi lyg spcni (abicj4 pastar4i4 lipq zinoma ill Krivinos lU, KrelUOllO lB gyvenvieCi4). Puodai plat us, ang4 skersmenys siekia iki 40-50 em. Sio tipo puod4 aptikta Nainickstcs (Jlo3e VI.A. 1988, e.96), Krivinos Ill ('1cpH ~ BCKI1H M.M. 1971, c. IO), Kretuono 1B (Girinink a~ A. 1990, pav.53: 1),

106

NARVOS KULTUROS SIAURES RYTINES SRITIES llz. LAIKOTARPIO PAMINKLAI

Ia

lc

' I I

1 33 -so% 104 pav. Siaures rytincs srities liz. laikotarpio puodai I formos kllkleliais

Asavcco 2-oje (Ycpmmc101ii M .M . 1969, pHc.9:5), Zadicvskojc (3aiiKOI.ICIOIH 3 .M. 1983, c.47) gyvenvietcsc. Vidutinio plocio putxlai, kuriq ang4 skcrsmcnys sickia iki 30 em, katilo formes, labai artimi ~uki­ ncs-duobelines keramikos kultiiros puodams. J4 aptiktn Kreitiq (Zagorskis F. 1963, lpp.23-35), Kretuono 1il (Girininkas A. 1990, pav.93:3), Nainiekstes (JI03e 11.A 1988, c.%-99, Ta6.LXXIX:4) gyvcnvictese. Visi Sic puodai yra platiis, j4 au~io ir plocio santykis- 1:1, o atskirais atvejais net- 1: 1,5. Kretuono 18 ir Skcmos 1-ojc gyvcnvictcsc aptikti puodai plok~~iais dugneliais, kuri4 pakra~tcliai ·ncfinomi. Kretuono 113 !,ryvenvieteje buvo aptikli puodai, analogl~ki Ncmuno kultiiros (vidurinc ir apatine puodo dalis, i~skyrus kaklcli) puodams. Tai siauri, auk~ti, smailiadugniai puodai (Girininkas A 1990, pav.53:2). Visosc Narvos kulturos ~iaurcs rytincs srities II2a laikotarpio gyvcnvictesc vyrauja puodai I formas kaklcliais. Visose gyvenvietese, i~skyrus ~iaures rytines Lietuvos gyvcnvictcs, I formos kaklcliais puodai vyrauja ir sudaro daugiau kaip 50% vis4 puod4 kakleli4. Siaures rytincs Lietuvos dalles paminkluosc I formos kakleliais puodai sudaro nuo 5% iki 33% visq puod4 (pakra~tcli4). Puodai I formos kaklcliais yra : Ia,b,c,d2,d3.f1 ,g,gt ,k tip4. Igt formos kakleliais puodai yra ticsiis, briauna plok~ia ir nefymiai atl~ta i ioorcr. Puodai tics briauna nezymiai susiaurcja. Ik formos kaklcliais puodai yra ticsiomis sicnclcmis, kurios pric briaunos staigiai susiaurcja. Uriauna suapvalinta.

Didziausiq kick[ gyvenvictcsc sudarc puodai Ic formos kaklcliais, i4 ypa~ daug Krivinos 1B, 2B, Plisos 1-ojc, Plisos 4-ojc !,ryvcnvictese. Krivinos gyvcnvictcse puodai If1 kaklcliais sudaro net 1/4 visq puodq (pakraSteli4). Puodai C formos kakleliais Iha laikotarpio gyvcnvictcsc pasiskirstcr taip pat ncvicnodai. Didziausiq kickijic sudaro Narvos kultiiros ~iaurcs rytineje Lietuvos dalyjc ir Lubanos :1.cmumojc csantiosc gyvcnvictcsc - nuo 51% iki 78%, o ~iaurines Daltarusijos ir pictines Pskovo sri ties gyvcnvictesc- iki 15%. Puodai C formos kaklcliais yra Ct,2.~.6.8 tip4. Puodai C"..S formos kaklcliais yra uzlinkcr i vid4, j briaunos galct siaun!ja. T•.abiausiai papliLC( puodai buvo Ct ,2 formos k.aklcliais, randami Kretuono lD, Jaros 1-ojc, Jaros 2-ojc, Nainiekstes gyvenvietese. Dysnos ir Krivinos mikrorajon4 gyvcnviclcsc jic ncsickia daugiau kaip 3-15 %. Puod4 CS formos kaklcliais gyvcnvictcsc randama bemaz vienodai. Siaurcs rytincs Lictuvos dalles hryvenvietcsc jq yra nuo 8% iki 17%, kitosc Narvos kulliiros !liaurcs rytincs srilics hryvcnvictcsc -iki 20%. Puod4 CS formos kaklcliais yra CS1,2,3,6,8 tip4. J>uodai CS8 formos kakleliais yra nefymiai uzlinktt i vid4. Puodo sieneh! s iSorine puse prie briaunos yra i~gaubta , o nusklembtoji briauna igaubla. Puodai S formos kaklcliais Narvos kultiiros ~iaures rytincs tcritorijos gyvcnvictcsc pasiskirSLft Iaip pat ncvicmxlai. Lietuvos Siaurcs rytinejc dalyjc jie sudaro nuo 12% iki 18%. Kitose !liaurcs rytincs Narvos kultiiros sritics gyvcnvictcsc- ik.i 15%. Nai-

NARVOS KULTO'ROS SIAURES RYTINES SRITIES lb., LAIKOTARPIO PAMINKLAI

c,

C,

107

jc. Ornamental i~dcstomi horizontaliomis cilcmis, kurias kartais jungia [strizos eilutes. Ornamentai aptinkami ant puodl{ briaun4, i~orinil{ ir vidiniq sicncliq, rc~iau ant dugneliq.

.5,

C 15-7dX 105 pav. Puodai C formos kaklcliais

nickstcs gyvcnvictcjc puodq S formos kakleliais neaptikta. Gyvenvietese S formos kaklcliais yra S1,2,2a,J tipq. {domu pastebcti, kad ~iuo laikotarpiu suma:l.t':ja pailg4 dubeneliq-lcmpu~iq. Siq indq aptikta Nainickstcs (JI03c H .A. 1988, c.96), Krctuono lB (Girininkas A 1990, p.47) gyvenvictese. Likusiose gyvcnvietese aptikta keletas apvaliq dubeneliq, primenan~iq sumazintos formos ~ukincs-duobelincs kcramikos katilo formos puodus. Sic puodukai 1-inomi Scrtejos 2B gyvcnvictejc. Kcramikos ornamentika gausi ir [vairi. Kompozicija i~lieka tokia pati, kaip ir ankstesniu laikotarpiu. Vyrauja puodai, kurie puo~iami tik vir~utineje daly·

CS2

\

cs

I \

8-20r.

106 pav. Puodai CS (ormos kaklcliais

s

12 ·18 Y.

107 pav. Puodai S formos kaklt:liais

Siaurcs rytines Lietuvos teritorijos paminkluose aptiktq puodq puo.~ta nuo65% iki 81% (Girininkas A 1990, p.47), Krivinos ir Asaveco gyvenvietese ornamcntuotq puodq ~ukiq kiekis siekia nuo 61,9% iki 78,7%, Plisos-Zadevskoje gyvenvictcse ornamentuotq puodq ~ukiq- nuo atitinkamai 15% iki 65 % (3aiiKOUCIUIH 3.M. 1986, c.10,12), Scrtcjos 2B gyvenvietcjc - apic 68% visq puodq, Nainiekstes apic 51% visq puodl{ ~ukil{ (Jl03e H.A. 1988, c.96, Ta6.15). Ornamentuotl{ motyvl{ kiekis gyvenvietese ivairuoja. Motyv4 bendras kickis apie 160. Jic pasiskirstyVcnvictese . Kad mcdis buvo panaudujamas visur, ncra prasmcs jrodincti, tatiau rcik.tq atsiivelgti i tai, kad jis hevcili: n e i S lik~ts . [llomu , lead pajurio srityje net velyvcsniL! archcologiniq paminkl4 (kapinynq) zmoniq griautiai ii(licka blogai ar iS visa nciSiicka. Cia, matyt , clidclcs itakos turi dirvozcmio chcminc sudctis ir Baltijos juros povcikis. g ap/.velgtos Narvos kulturos lba laikotarpio pictvakariniq h'YVcnvic ~ iq mcdziagos matyti, kad Siame laikotarpyje toli au vystcsi Narvos kultura. I jos raidq ncpastcbimai erne skverbtis piltuvC!inill tauri4 bei Sukincs-cluobclincs kcramikos kulturos, kurios ncpajcgc uzgo:l.li Narvos kulturos. Tatiau vyko ir atvirk.S~ias proccsas - Narvos kultura dare stiprq povciki i vakarus ir pictvakarius nuo j os esantioms kulturoms, pavyzdziui, piltuvclinill tauri4 kulturai (Kukawa S. 1987, s.141162).

NARVOS KULT0ROS SIAURES RYTINES SRITIES Ilha LAIKOTARPIO PAMINKLAI

138

VELYVASIS NEOLITAS NaiVos kulturos siaures rytines srities IIIla laikotarpio paminklai

v

ZEMAITISKES 1-ma gyvenvietc yra Rytq Lietuvoje, Sventioniq raj., Sventioniq apyl., rytineje Kretuono dero pakrantcjc, pric buvusios e:l.cro Iagunas. Kulturinis sluoksnis - durpingas sapropclis buvo po velenos ir 1-1,5 m storio durpiq sluoksniu . Tyrincta 1978-1979 metals (GirininkasA 1980, p.6-8). . LEIMANISKil) gyvenvielc yra Rytq Latvijoje, i Siaurcs rytus nuo Lubanos zcmumos. Tyrincta 1961 meta is. Kultlirinis sluoksnis, 0,6 m storio, susidedantis ill durpiq ir smelio, buvo po rusvq durpiq sluoksniu (BauKHua JI.B. 1962, e.27). ICOS gyvenvieteje (zr. p.38) vclyvojo neolito sluoksnis tyrinetas 1988-1989 metais (Lozc I. 1990, lpp.106-109). EINil) gyvcnviete yra Rytq Latvijoje, Maduonos raj., O!lupes apyl., apie 0,5 km i !liaurc; nuo uzaugusio Einiq ezcro, de!liniajame Abaincs upes krante. Gyvenviete huvo aplikta 1965 metals ir tyrineta 1966 ir 1967 metais. 0,6 m storio kulturinis sluoksnis buvo 40 em gylyje, po vclena ir durpt:mis. Kultliriniamc sluoksnyje i~kiriami du horizontal: 45 em durpingo smclio ir 15 em sa propelio (JIOJc M:.A. 1979, c.39-42) . ABUOROS gyvcnvictc yra Ryrq Latvijoje, Ma

Is

17 1 p;lv. Nauji kau liniq du rk1q tipai

172 pav.

1f

16

173 pav. K;lll1 iniai ir ra gini a i

s ~.o btai

150

NARVOS KULTUROS ~IAURES RYfiNES SRITIES IIlJa LAIKOTARPIO PAMINKLAI

174 pav. Raginiai itveriamieji kirviai

I

I

175 pav. Pagrindiniai itvcriamieji kapliai ~sele ~one, kurioje i~grcrzta vertikali skylute, aptiktas Abuoros 1-ojc gyvenvieteje (JioJe H.A. 1979, Ta6.XVI: 10). h tipo smeigtukas, kaulinis, vinies formos, su ataugele Sane, aptiktas Abuoros 1-oje gyvenvieteje (JioJe H.A. 1979, Ta6.XVI:l1).

lz 176 pav. Kauliniq smeigtukq tipai

Us tipo sudedamasis mc~ken!:s kabliukas (jo kotelis), aptiktas Abuoros 1-oje gyvenvieteje (JioJe H.A. 1979, Ta6.XVI:6). Iki ~io laikotarpio Narvos kultiiros gyvcnvietese ir kapinynuose buvo zinomi tik i~ Zvcriq, gyvuliq ir fmoniq dantq, i~grcrziant ~knyje skylutcr ar i~pjaus­ tant priri~imui ismaukelcr, pagaminti kabu~iai-amu-

letai. Siuo laikotarpiu pasirodo i~ kaulo plo~teliq pagaminti ivairiq formq ~lifuotu pavir!:iumi kabutiai: It tipo jauno menulio formos kaputiai su v formes skylutc wne. h tipo jauno menulio formos, su nukirstais.galais kabu~iai. Per viduri i~grcrzta V formos skylute.

NARVOS KULTUROS SIAUREs RYTINES SRITIES IIlJa LAIKOTARPIO PAMINKLAI

151

177 pav. Kaulini4 kabutiq pagrindiniai tipai

h tipo kiau~inio formos kabu~iai su siaurajamc i~grcrzta

V formos skylute. l4 tipo trapccijos formos kabutiai. Siaurasis galas suapvalintas ir jame i~grcrzta V formos sky lute, o platiajamc gale yra [smaukele, todel kabutiai primena ~irdies form(\. 15 tipo trapccijos formos kabu~iai. Siaurajame gale yra i~gr~zta V formos skylute. 16 tipo trapecijos formos kabutiai. Siaurajame gale yra i~grcczta V formos skylute, o pakra~iai ban· guoti. h tipo pailgas, netaisyklingos trapecijos formos kabutis. Siaurajame gale i~gr~tzta skylute. Is tipo, platios rinkes formos kabutis. Viduryje yra plati skylute. l9 tipo ovalo fornms, banguotais pakraStiais gale

178 pav. Gintarinis (3) ir kauliniai (1-2,4) kabutiai .

.

--~ .

e···

Viename gale yra apvali skylute. h-9 tipo buvo aptikti Abuoros 1-oje gyvenvieteje (Jl03e l1.A. 1979, Ta6.XXXIV). Vienas, matyt, h tipo kabutis, buvo aptiktas Krivinos 1-ojc gyvcnvicteje (Yepmmctrni1 M.M. 1%9, p111c.l4:11). I 10 tipo a~tuoniukes formos kabutis, kurio siaurcsniajame gale yra i~grcr!ta ma!esne V formos skylute, zemiau - plati skyle. Kabutis aptiktas Zcmaiti~­ kes 1-oje gyvenvieteje (Girininkas A . 1990, pav.115:7). Tokie kabutiai buvo tiek kauliniai, tiek · gintariniai. Ylos buvo gaminamos kaip ir liz. laik:otarpyje: vicnos i~ 5.i buvo tik antrasis Narvos kulturos laikotarpis, tur(;j~s ypatin-

BALTl) KILMES KLAUSIMU

242

280 pav. Piltuve lini4 tauri4 kultiiros puodas aptiktas Kretuono 1-oje gyvcnvicteje

gos reik~mes tolesnei rytq ir vakarq prabaltq kultt1ros formavimosi raidai. Nuo III tukst. pr. Kr. vidurio skirtumai tarp Narvos kulturos ~iaurcs rytines ir pietvakarines srities archeologini4 paminklq mcdziagos dar labiau pagilejo. Visi Paballijo archcologai yra vieningos nuomones, kad Siuo laikotarpiu i Narvos lwltiiros Siaures rytinct teritorijq g Siaures ryt4 erne skverbtis Sukines-duobclincs kcramikos kultiiros gyventojai. Buvusioje Narvos kulluros ~iaures rytineje teritori joje viduriniajame neolite vyko sudetingas ctninis ir kultiirinis procesas. Buvusiose periferinese ir ~iauri­ nejc Narvos kultiiros teritorijoje - vakarineje Novgorodo, pictincjc Sankt-Petcrburgo, Siaurineje

Pskovo srityje, Estijoje ~ukines-duobelincs kcramikos kultura uzgozc Narvos kultt1rq (Jaanits L. ir kt. 1982, lk.67-77). Kai kurie autoriai nurodo, kad ~u­ kincs-duobclincs keramikos kultura apeme visq Rytq Pabaltijj (Jaanits L. ir kt. 1982, lk.76, joon.52). Ta~iau Narvos kultura au~~iau minetose teritorijose neiSnyko be pedsak.4. Jos poveikis Su k.inei-duobelinci kulturai dar ilgai pastebimas viduriniajame ir velyvajame neolite .. Tai Ak.alio, Kon~nskoje IV, Tamulos ir kt. gyvcnvietes, kuri4 medziagojc ~lia Sukines-duobelines keramikos kulturai bt1ding4 dirbiniq aptinkama ir Narvos kultt1rai (Piestinios tipo) bt1ding4 dirbini4 (311MI1Ha M.n . 1981, c.104; 51m1Tc JI.IO., 1959, c.127-143). Be to, Ryt4 Pabaltijyje kei-

r

BALTlJ KILMES KLAUSIMU

tcsi ir pati ~ukines-duobelincs keramikos kultiira,jvistinis sleilimas. Pietinius regionus apima n~iosc MazovSos ciklo, Dnepro-Doneco kulturose vyravo praslav4, o ~iaurinese - Narvos, Nemuno kultiirose - prabalt4 etnokulturiniai (kalbiniai) elementai ( Tcnenm n.n. 1985, c.97 -99). Siuolaileini4 indocuropietiSk4 tautq ir Siauriniq indoeuropictiq balt4 lealbines bendrybes taip pat reikt4 vesti iS seniausio - indoeuropieti4 ikivirvclinink4 lelodo,- Kundos bei mezolitines Nemuno kulturos. Virvclines keramikos kulturos pasirodymas Narvos leulturos ~iaurcs ryt4 teritorijoje galejo buti atsleirq (reileia manyti negausiq) pietiniq indoeuropieti~kq gcnti4, stumiamq ar bCgantiq nuo naujos idcologijos neSCj4, plitimas i Siaur~t ir ~iaures rytus III tlikst. pr. Kr. pab.-II Wiest. pr. Kr. antrojo ketvirtio prad~iojc. Narvos kultiiros Siaures rytineje teritorijoje virvelininkai nesugebejo susilieti su giminingomis gcntimis. TIII AC, 1972, JI., Bblll. 14, c.?- 11. 156. JlOJJyxanoB n .M ., THMOcjJCCB B .H ., JleBKOilCKaH r . M. CTORIJKa L{CJ1M3p A n KanHHHHrpancKoi1 o6JJOCTH II KC, 1975, c.76-83. 157 . JlonyxetHOil TI .M., JleBKOBCKa.R r .M. PoMauosa E.H . CeMCHI10B A.A. YepiD!BCKHH M .M . IlOJTCOJ"COrpacj1HH H a6COJ110TIIa.R XpOIIOJJOrH.R CTOHIIKH 3a!lCHbC II JloKJJaAH AH GCCP, 1976, XX, N!! 9, c.Rl7 -819. 158 . .il.OJiyxaHOB Il.M . , MHKJlRCB A .M X03HHCTBO H paCCCJJCHHC npemtcro IIOCCJJCHIDI!Ora IlcKOBCKOH o6nacTH II YcJtoucK H oKpy)l(a!Oll.{a.R cpcAa a npesiiOCTH H cpeAIICBCKOBbC M ., 1985, c.5158. 159. Eropeii4CIIKO A.A. K HCTOpHH HacencHIDI JJenopyccHH B pan11eM )I(CJJC3IIOM BCKe II CA, 1982, N!! 1, c.54-61. 160. EpMonona H.M. 0 KOCTIIbiX o6pe3Kax M3 KOKHOi1 11 BocTO'lHOi1 IlpH6aJJT11KI1. M . 1977. c.120-135. 179. Konbuou Jl . B . Me30JI11TH'-lecKHe nocene111151 Bepxucro Ilo80JI:>KbH II ApxcOJ10ri1H 11 naneoreorpacp11>1 MC30JJI1Ta 11 HeOJJHTa PyccKoi1 pa8HI1HbL M ., 1984, c.82-1 09. 180. KocTblJJella E.JI. OcraTKI1 paHHi:!HCOJJI1TWICCKoi1 8epxHC80JI:>KCKOi1 KYJibTYP"' Ha CTOHIIKH CaxTbiW II II KC, 1984, NQ 177, c.47-52. 181. Kpai1Hoo )l.A. aT51HOBCKaH KYJlbrypa u· 3THorcHC3c 6annl8 II ITpo6neMbl 3TH4CCKOi1 11cTop1111 6amou, P11ra, 1977, c. 16-2L 182 . Kpal1uoH .U.A. , XoTI1HCKHi1 TI.A . BcpxHCBOJI:>KCKIypa 8 3THOrCHC3e 6aJJTOll II .113 JlpCUIICHWCH 11CTOp1111

LITERATURA

63JITCKI1X uapOJlOU no ].l3HHblM apXCOji001'1111 11 mnpononorHI1. PHra, 1980, c.36-46. 184. Kpal1uoB .U.A., Xon1HCKI1i1 H .A . l113KJlYpe4be ( MapwpYT MocKBa ·11epecnaBJJb-3aneccKI1i1 - PocTOB- .HpocnallJib) M., 1984, c.92-109. 185. Kpai1nou )l.A BonocoucKa.H KYJJbrypa II 3noxa 6po!13bl nec110i1 noJJOCbi CCCP. M., 1987, c.l0-28. 186. KcHI13oy Y.n. HoBbl51 noMHiKi n03H5lra MC3aJJiry ycxOJ1H.Hi1 Iienopyci 11 Beclli aKagJMii uanyK nCCP, cep. rpaM. HaHyK. MiHCK, 1979 NQ 6, c.83-94. 187. JlCUKOBCK351 f.M. Ilp11p01.13 11 4CJIOUCK 8 cpCJlllCM ronoljeue Jly6aHCKoi1 1111311HbL P11ra, 1987. 188. JlHi1Ba A. , JIOJe 11. Paa)lHOyrncpoAHOc /.tKa (Jly6aHcKaH HI13MCHHOCTb) II LZAV, 1972, Nr.6(299), c.57-73. 191. J103e J1.t\. ll03HHI1H IICOJII1T 11 pamWI 6po113a Jly6aHCKoi1 pam-II1llhl. P11rKI1JKfllliKOM ' 03epc II TpyAht rocynapcTUCHIIOI'O Op).ICII3 JJCHI111Cl 3pMHT3JKa . JI ., 1979, XX, c.5-22. 204. MI1KJJHen A.M . YITOrfll 20-J1J1CTHI1X pa60T Ha l()rc flcKOBCKOH fll ccscpe CMoncHCKOH o6JIOCTCH // ApxcOJIOri1H 11 11CTOPfii.H flcKosa fll nCKOBCKOH 3CMJlfll. fiCKOD, 1984, C.30-32. 205 . MHKJlHCn A.M., llonyxaHOR n.M., ryMall M .A. YcsHTbt IV, HayMoro - mcpHbte uoceJJCHfii.SI 3nox HCOJlf/ITCl II( op0113bl B BepxOBbH.X 3ana)11!0H J{BfiiHbt / / Apxconorfii.H fll nancoreorpacjJI1.H MC30J111Ta 11 Hco;mra l'yccKoii panl!fiiHbJ. M., 1984, c.67-81. 206 . MI1KJ1.HC B A.M., Ma3ypKCUfll'l A.H. , )].onyxaHOB ll .M ., 3aiiqcsa T .YI. 0 paHHCM HCOJ111TC Ccnepa CMOJlCHCKOH fll lOra flcKOBCKOH 00JJ3CTCH. // 3a].l3'll1 COIJCTCKOH apxCOJ10rl111 DCBCTC pewc~mH XXVII C1,c3Aa KITCC, M. , 1987, c.169170. 207 . MHKJt.Hcu A . M., KopoTKCBI1'l E .C ., Ma3ypKCRI1'l A .H . Pc3yJtbT3Tbt apxcoJIOrl1'lCCKI1X 11CCJ1C).IOB3HI1H IICl JOI'C flcKOUCKOH fll Ccsepc CMOJICIICKOH o6JJacTci1 u 1962-1987 ronax // YITOn1 apXCOJ10rH'lCCKI1X 3KcnCJ'll1l(fiiH. Jl. 1989, C.9-J8. 208 . Moapa X.A . Boupoc~>I cnoJKCHfii.H 3CTOI!CKOrO napOI.\Cl f/1 HCKOTOpbtX COCC)lii11X uapo)lon B CBCTC nauHJ,IX apxcOJIOrHH // Uoupocbt 3Tllfii'ICCKOH l1CTOp1111 3CTOHCKoro napo11a. Tamtl1H, 1956, c.49-141. 209. Moopa X .A. 0 Apcnnci1 Tepp11TOpH11 paccenen11.H 6anrui1CKI1X nJJCMCH // CA, 1958, 2, c.9-32. 210. Henp11na B.I. Jlo BbtB'lCIUIJl neoninl'lHOi 110011 na Tep11TOpii fliHHI1'11lO-CxinHoi YKpaiHl1 // ApxeonoriH, Kiiu, 1982, H 4, c.3-15 . 211. Ow116K1ma~ · C.H. IlcOJifiiT BocT04HOro flp11011CJKh51 . M. 1978. 212. flaascp K. op:'v111ponmme TCp11cxjmyHht 11 113MCH411UOCTb MJJCK01111TSI // 3TBOKYJJ~>1ypubte o611.1110CTH JICCI!OH H JJCcocrennoi1 30llbt

257 EHponeiicKOH 4liCTI1 CCCP n :moxy HCOJ111Ta. M., 1973, 172, c. 152-158. 215. PHManreue P.K. CTO.HIIKI1 paHnero IJCOJII1T3 ll l()r0-130CTO'lli0H J111'l'BC. // }].pCBHOCTf/1 Iicnopycc1111. MHBCK, 1966, c.54-62. 216. l'11MameHe l'.K. Xpono;Jorfii.SI tieon11ra JI11TUbl // KC, 153, 1978, c.31-34. 217 . CCMCH013 C.A . , Kopo6KoBa r .. Texuonorfii.SI JlPCBHCHUJI1X npo113BOACTB. Jl., 1983. 218 . CopoKHII A .H. 0 np011CXOJKACHHl1 6yroHCKOH KYJibrypbt // Bonpocbr apxeonor1111 11 HCTOpH11 BepxHcro floa4b.H. EopoocK, 1988, c.4-6. 219. CopoKI1H A.H. Ey-roscKaSI MC30J111TI1LICCKa.H KYJibrypa, M.1990. 220 . CRprCCHKa H . rapan3ilU4a np11 HaccniHt4htlia6immi4bt //Haw Kpaw, MiucK, 1926, N~ R-9(11 - 12), c.57. 221. TCJICrfiiH L{ ..H. HeoJI11TI14CCK11C naM.HTHI1KI1 Cesepuow YKpa11Hbi 11 IOJKHOH I>cnopycc1111 // Ml1A, 172, JI., 1973, c.173-183. 222 . Tencr1111 Jl . 0 pon11 nocwreneii HCOJII1TH4CCKI1X KYJihTYP BHcno-).{o11HO)].HenponcKoro MCJKAYf>C4b.H 13 3THOI'CIICTI14CCKOM npOfiCCCC . // flpo611CMbl 3THI1'lC'lCKOH 11CT0p1111 6aJITOB. P11ra, 1985, c.97-99. 223 . Tener1111 ,U.H . JlBcnpo-)].oueqKa.H KYJib'IYPa // ApxeOJIOri1H YKpa11HCKOH CCP, K11en, 1985,1, c.156-172. 224. THMocjJeco B .l1 . K nonpcx.:y o upcMCIIHbiX pa3JII1'111.HX HCKOTOpbiX 113M.HTHI1KOB paaBHCrO llCOJll1Ta 130CT04HOH flpH6aJ1THKI1// KC, 1975,141, c.18-24. 225. Tl1MOCjJcen B .H. PacKOnK11 HCOJII11'11'1CCKI1X CTOSIIJOK 13 KaJ1111ii1Hrpa):ICKOH ooJJaCTI1 // A0-1975, c.45-46. 226. THMocpceu B.l1 . llawn'III1KI1 KaMCHIIOro ncKa oocTO' IHoi1 4aCTl1 KaJil1Hl1HrpancKoii o6nacr11 1/ KC, 157, 1979, c.61 -G9. 227. THMOCjJecu B.YI. PaoOTht Ha UeJlMapcKOM Topcjuml1KC // A0-1978, c.40-41 . 228. TI1MOCjJCCI3 U.YI. HCOJ111Tl14CCKI1C naM.HTlll1Kl1 KaJ111fll111rpaJ1CKOH OOJ1aCTI1 11 11X MCCTO U HCOJII1TC flp1163JITI1Kl1 // J\Jnopccp. K(JHA. [111C., 1980. 229 . T11Mocpecs B . YI. KepaMI1Ka uconl1THLJCCKoro nocene1111.H YTfllliOC EOJIOTO 1 // KC, 1983, 173, c.103 -108. 230 . THMOCjJecn B.VI . HoBbte uaxo]:{Kl1 MC30JIHTa 11 paHBCro IICOJJI1Ta l! J1C~II1Hrpa)1CKOH o6Jt3CTI1 // Honoc B apxeonor1111 Ceuepo-3anaAa CCCP. JI., 1985, c. l1-15 . 231 . T11XOHCHKOU VI.M . I-IOBhiC uaM.HTHI1KI1 KaMeHtroro BCKa Cencpuoii 6enopycc1111 // fienopyccKI1C J~peuHOCTH. M1111CK, 1967. 232. TpCTbHKOB A.n ., fp11rOpben r.n . HeKOTOpbtC sonpocbt HCOJIHTCJ 11 p116anT11KJ1 // CA, 1968, 4, c.271-275 .

258

233. Yp6au 10.11. TioceJJCHHe H MOl'HJJbHHK 11noaeQ II KC, 1973, N!? 137, c.107-114. 234. Yp6au 10.11. Hccne.nosauwe noceneHHH 3DOXH ueoJIHTa a KanHHHHCKOH o6nacrw II 113 npoU1110l'O KallHHHHCKOH o6JiaCTH. J