Aisčiai. Kn.3: Lietuvių ir Lietuvos pradžia [3] 9786094710520

Citation preview

EUGENIJUS JOVAIŠA

ančiai s

LIETUVIŲ IR LIETUVOS PRADŽIA

Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos mokslų akademija Vilnius, 2016

UDK 903/904(=17) 4 » . ' Jo-275

/

’._-•T,-■

/

LEU Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedroje apsvarstyta ir rekomenduota spaudai

f

f701S-11-76. nromkolo nr. 1). 1 (2015-11-26, protokolo

^^0

LEU Istorijos fakulteto taryboje apsvarstyta ir rekomenduota spaudai / '^

(2016-03-14, protokolo nr. 2). Ч І

%f +Ш т,

h

Л

ж* Recenzentai:

ml ' '

Prof. dr. Dinis Pjetras Umbertas (Dini Pietro Umberto), Pizos universitetas, Italij a, ^

Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys Prof. habil. dr. Algirdas Girininkas, Klaipėdos universitetas Prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė, Lietuvos edukologijos universitetas / j

***

*

>'

s

f

*

'/ t '" v

i r yC ^ L ' , * * * ' Specialioji redaktorė Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė Grasilda Blažienė

Maketuotoja Rasa Labutienė

jį ж

4

Dizainerė Džiuginta Lukšytė

Нт

'У - уЬ 'А

Dailininkė Laima Tubelyt ė-Kriukelienė

r r .

~ tS£ L j

ft

л

Kalbos redaktorė doc. dr. Sonata Vaiciakauskiėnė

m •’b

Lietuvos eduĄoĖogiįos universiteto ‘

\

_

4 ,/

\ m

0-

ColdyĄĖa

Knygos rengimą rėmė Lietuvos mokslo taryba (prašymo registracijos Nr. LEI-15144). *

„ , i ‘"

7 7

ft, '

ISBN 978-609-471-052-0

(

v

.- 'Š

* 7

i /

j

1

‘

—

Jr

4h

.

«

-r—s ggjjį1*

© Eugenijus Jovaiša, 2016 © Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016 www.aisciai.eu,www.aisciai.eu

S r r -

y

r ~" ’* * *

* ■ < / ;

,

7 v

T 4.

‘

л .-

,

JL /

Praradimų atmintis

Kažkurią dieną mano bičiulis Romualdas Ozolas pasakė: „A r tu gali parašyti populiarią „Aisčių“ versiją, kad daugiau žmonių galėtų susipažinti su mūsų istorijos pradžia?“ Pamąsčiau - kodėl gi ne? Rašiau juk tekstus „Įdomiajai Lietuvos istorijai“, „Gustavo enciklopedijai“ ir „Tūkstantmečio datoms“. Kodėl ne? Bet kokį žanrą pasirinkti didesnės apimties kūriniui mokslo populiarinamąjį, mokslinį esė ar dar kažką kitą, pasirodė ne taip paprasta. Mėginau ir vienaip, ir kitaip, ir supratau, kad lieku prie to paties mokslo, tačiau, kaip sako mano draugas Adolfas Večerskis, - „lengvesnio“. Bet vis dėl to tai naujas kūrinys, kurį, tikiuosi, galima vadinti mokslo populiarinimu. Čia visiškai kitokie ryšiai, kitoks aparatas ir daug aiškesnis dėstymas, kuris, manau, atvedė prie esmingiausios minties - aisčių kultūra subrandino lietuvių gentį ir, pagaliau, pačią Lietuvos valstybę. Tikiuosi, kad skaitytojas čia ras ir mokslo populiarinimo, kurio gražiausių pavyzdžių radau skaitydamas Algirdo Patacko Lietuvos palyginimus su Ispanijos Galisija. Įspūdinga ir taip pat įtaigu, kai skaičiau Algirdo „Galindianą“ rašydamas prakalbą ispaniškajam jos leidimui. Gaila ir graudu, ir pamokoma, kaip šviesiai ir įdomiai galima rašyti apie svarbius dalykus paprastai. Balandžio 3 dieną išėjo Algirdas, balandžio 6 dieną išėjo Romualdas. Tegul ši knyga bus skirta šviesiam jų Romualdo Ozolo ir Algirdo Patacko - atminimui.

Vitalijus Mazūras, 2016

„Aš bijau apsakyt, kaip tave aš myliu“ - šie žodžiai kaip niekas geriau nusako Romualdo Ozolo santykį su Lietuva. Ir ne tik su ja. Nusako jo santykį ir su laisve. Laisve žmogui, laisve Lietuvai. Iš čia ir jo santykis su viskuo, kas nors kiek apriboja Lietuvos ir lietuvių santykį su laisve, nes, anot Romualdo: „Geriausia vieta lietuviui gyventi yra Lietuva.“ Taip jis pasakė 2005-aisias, kai kūrėme „Įdomiąją Lietuvos istoriją“, kuriai jis parašė du įsimintiniausius tekstus apie Didžiąsias lietuvių revoliucijas. Didžiąsias. Iki tol aš niekur kitur neradau tokio vertinimo. Vadiname kaip norime, bet ne Didžiausiomis. Ir ko gi čia stebėtis, jei nebėra ko stebėtis, kad savo 1 9 1 8 -1 9 4 0 metų istoriją mes pavadinome „tarpukariu“. Specialus sovietmečio istorikų ir ideologų surastas terminas, kuris visiškai nuasmenino valstybingumą ir nepriklausomybę, tapo nepriklausomos Lietuvos istorikų mėgstamiausiu 1918 metų ir vėlesnių nepriklausomybės įvykių apibūdinimu. Kokia sąmonės praraja skiria „tarpukarį“ ir „Didžiąją revoliuciją“, turime atsakyti kiekvienas sau. Kiekvienas ir be pamokymų turime apsispręsti, ar mes su Didžiosiomis, ar su kažkokiu efemerišku ir beveidžiu tarpukariu. Tai tiesiog yra kiekvieno mūsų tų laikų įvykių ir tų įvykių veikėjų vertinimo atskaitos taškas. Apie tai mudu dažnai kalbėjomės keliaudami pristatyti nau­ jos Romualdo knygos ar mano skaitmeninės istorijos. Tai buvo seniai, pirmojo šio šimtmečio dešimtmečio pradžioje, kai Lietuva artėjo prie Europos Sąjungos, kuri, kaip manė Romualdas, ypatingai suvaržys Lietuvos valstybingumą. A r jis buvo teisus - tegul kiekvienas sau atsako, bet vėlgi - valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimo pastangos po 25 Nepriklausomybės metų kelia minčių, kurios vargu ar suderinamos su normaliai tekančia valstybingumo upe, kuriai negresia pavojingi slenksčiai ar net užtvankos. Tad ką mums paliko Romualdas Ozolas? Be viso to, ką jis pavadino Didžiąja 1 9 8 7 -1 9 9 1 metų lietuvių revoliucija. Be viso asmeninio ir milžiniško indėlio, kad ji įvyktų ir vyktų. Unikalią ir nepakartojamą revoliucijos autentiką ir N E RIM Ą. Nerimą dėl Lietuvos ateities. Dėl lietu­ vių kultūros ir kalbos ateities. Ir dėl istorinės atminties. Tad ką paliko Romualdas Ozolas lyg ir krištoliškai aišku. Bet ką mes praradome netekę Romualdo Ozolo? Pirmieji suvokimo dai­ gai gali kilti kiekvienam, paėmusiam į rankas Romualdo „Supratimus“. Ten radau ištisą m in­ čių apie mus, lietuvius, lobyną ir ryžtingą ramybę: „Kiek kartų aš taip keldavaus vidurnaktį ir, palikęs miegančius, išeidavau į kelią! Išėjimą visada lydėjo nežinios nerimas, sustiprėjęs vienatvės pojūtis ir ryžtas viduje: reikia. Su kiekvienu tokiu išėjimu plėtėsi aprėpta erdvė, vi­ duje kaupėsi pasaulio vaizdai ir jausmai, stiprėjo protas, ramėjo dvasia. Taip kaupėsi gyveni­ mo nuovargis, vadinamas žmogaus branda. Niekas nepasikeitė ir dabar: tas pat nerimas, tas pat ryžtas, ta pati išeinančiojo vienatvė. T ik visos tos vidujybės apdaras kitoks: nebėra jėgos, naktis nebe tokia gili, širdis duslesnė. Nuovargis susikaupė ne dvasioje, o kūne. Tai dėl to, kad lengviau paleistų ją paskutiniam išėjimui?“ Eugenijus Jovaiša

Vitalijus Mazūras, 2016

„Išeiti yra sugrįžti“ -

taip Algirdas Patackas pavadino savo apmąstymus apie atkurtos

nepriklausomybės dvidešimtmetį „Metų“ žurnale 2011 vasarą. Tai susimąstymas apie kultūrą, apie Lietuvos kultūros šviesulius. Jis rašė: „Kai domiesi tokiais žmonėmis, tokiais mąstytojais Šalkauskiu, Maceina, beje ir ankstesniais - Vydūnu, Milašiumi (prie jų, paisant esmės logikos, galima priskirti ir Čiurlionį), gali atsekti tam tikrus dėsningumus. Suvedus į formulę tai atrodytų šitaip: esmę galima suvokti tik iš jos išėjus; būnant, esint esmėje susivokti sunku. Esmės žmogui

būtina pasivaikščioti, būtina kiek išeiti iš savęs - nors viena koja. Bet tik tam, kad vėl sugrįžtum atgal, tačiau jau su pilna sąmone, prabudęs, „sąmonės šviesoj“, anot Vydūno.“ Visgi Algirdo profesija buvo chemija, nors jos nelaikė savo pašaukimu. Ir jo formulė panaši į benzeno žiedą, kurį vokiečių chemikas Frydrichas Augustas Kekulė susapnavo kaip uroboros - senųjų Europos alchemikų gyvatę, ryjančią savo uodegą. Pritaikykime šią formulę pačiam Algirdui Patackui. Lietuvą jis vadino Vydija. Tokia jo paskutinės knygos antraštė. Tai glūdinti (jis taip mėgo šį vaižgantišką žodį...) esmės Lietuva. Tai iš jos Algirdas nuolat išeidavo vien tam, kad ją vėl surastų ir sugrįžtų. A r kaimyninėje Lenkijoje, pasukdamas iš kelio į Liubliną, rasdavo Belo­ vežo sengirę tarytum Simono Daukanto aprašytąją, ar tolimoje Galisijoje, sekdamas kilm in­ go riterio Galindo Garsijos, legendinio Ei Sido bendražygio, pėdsakais, ar Irano platybėse, įžvelgdamas seniausias indoeuropiečių sąsajas. Algirdas visuomet pats eidavo ar likimo buvo vedamas į tą vietą, kur galima čiuopti gelmės ryšį. Keliavo po Lietuvą, nuvyko į Oskaro M i­ lašiaus gimtąją Čerėją, patyrė geležines sistemos reples KGB rūsiuose. Ir visuomet išėjęs grįž­ davo į Lietuvą. Į tą vaižgantišką glūdinčią Lietuvą, tą Milašiaus „nepatiriančią prabangos liūdnos subręsti“ Lietuvą, į lietuvišką žodį. Savo darbų rinkinį pavadino tuo žodžiu, kuriuo Europa prieš tūkstantmetį įraidino Kvedlinburgo analuose Lietuvos vardą - LITUA. Jis rašė: „Reikia eiti į tą Europą, niekur nesidėsi. Idant... sužinotum, kas ten už Girios. Tačiau - tik subrendus, tik jau esant savimi, perpratus savastį, savąjį lietuvišką esmiškumą.“ Jis ėjo ten, kur reikėjo eiti: į Vakarus ir Rytus, į Ispaniją ir Gruziją, į Čečėniją ir Ukrainą. Algirdas dėmesio nesiekdavo, bet jo nevengė. Kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius parašė studiją „Saulė ir kryžius“, šis ženklas visur jį lydėjo. Dažnai mūsų holivudinių trilerių mau­ doma vaizduotė matė šį ženklą ant jo paties, tarsi snaiperio lazerio taikikliu išrašytą. Jis buvo KGB taikiklyje savo kovos pradžioje, jis buvo ir interneto trolių taikiklyje jau nepriklauso­ moje Lietuvoje iki pat savo žemiškosios kelionės pabaigos. Nes nesitaikstė, nes netylėjo. Algirdas vėl sugrįždavo į Vydijos erdves: „O kaip atrodė baltų šventvietės? A r būtini joms sta­ bai ir kita atributika? O gal Romuva - tai tiesiog erdvė girioje, laisva žvilgsniui, susidariusi gal todėl, kad gruntinis vanduo yra tiek giliai, kad medžiai negali čia augti, ir todėl susiformuoja jauki erdvė, palanki meditacijai, su savu mikroklimatu, paprastai šiltesniu nei aplinkos, o dar jei pakrašty jos galingas ąžuolas...“ K ol kartą atsiuntė bičiuliams trumpą eilėraštį: Ta paskutinė vasara

tos erdvės ir tos aisumos

Tasai po langu uosis

lyg šaukiančios namolio

Žaliavo ir žaliuoja

lyg šaukiančios sugrįžti

Žaliavo ir žaliuos jis

į ten, iš kur atėjome

Tas gervių gailus klyksmas

į ten, iš kur negrįžtama...

Nutolstančių į tolius Algirdas Saudargas

TURINYS

IV

Iš kur mes esame ir kas mes esame?

14

Baltai ir aisčiai Europos istorijoje

18

Aisčiai ir jų kaimynai. Germ anai ir slavai

42

Didžioji aisčių migracija

74

Migracijos šaltiniai ir ankstyvoji aisčių aplinka

74

Aisčiai prie Nemuno, Ventos, Dauguvos ir Gaujos

86

Lietuvių pradžia: galindai Užnemunėje ir Rytų Lietuvoje

102

Lietuviai ir jų galindiškoji kilmė

112

Aisčiai pakeliui prie Juodosios jūros

135

Galindai ir sūduviai rytuose ir vakaruose

185

Didžiosios aisčių migracijos pažinim o šaltiniai

202

Gintaro kelias ir jo socialinis turinys

202

Ptolemėjo „Geografija“ ir Rytų Baltijos tautos

218

Didžioji aisčių migracija. Aisčiai Nemuno žemupyje

230

Apie aisčius ir jų likim us

245

Žodynas

256

Literatūra

284

Vardų ir vietovardžių rodyklė

294

Iliustracijų rodyklė

306

IS KUR mes esame IR KAS mes esame? D vi aisčių serijos knygos „Kilmė“ ir „Raida“ skirtos mokslo pasauliui, ir, rašydamas jas, „ra­ šiau vienetą, o du turėjau omenyje.“ Taip daro visi mokslininkai, nes žino, kad skaitančia­ jam aiški potekstė ir kiti dalykai. Čia viskas turėjo būti kitaip - teiginiai aiškūs, terminai ir sąvokos turi rasti savo vietą knygos erdvėje. Pagaliau ir pats rašymas kitoks - išvingiuo­ ti bendrą siužetinę liniją taip, kad skaitytojas, o ir pats autorius, neužmirštų pagrindinės minties. Tad kokia gi ta pagrindinė mintis turėtų skambėti knygoje, kurios pavadinimas „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tiesą sakant, man ir pačiam nelauktas šitoks sugre­ tinimas, bet jis, regis, galėtų nuosekliau susieti aisčius su lietuviais ir atsakyti į klausimus, kas yra aisčiai, kada jie atsirado, kur jie gyveno, kaip ir kada plito jų gyvenama geografija, kas glūdi lietuvių kultūros ištakose, kaip ir kada lietuviai tapo tais, kurie davė vardą Lietu­ vos valstybei. Vadinasi, nuolat reikės gvildenti aisčių, lietuvių ir Lietuvos etninės istorijos klausimus. Tai yra tuos, kurie bent jau nuo X V a. kirba ir neduoda ramybės, - iš kur mes esame ir kas mes esame. Per visą mūsų istorijos rašymą turime kelias lietuvių kilmės teori­ jas. Tiesą sakant, iš jų sunku ir supaisyti, apie kokius lietuvius kalbama. Lietuvius apibend­ rintus, kuriais mes esame, tarkim, nuo Lietuvos valstybės susidarymo, kai lietuvių genties vardas buvo perkeltas visai valstybei pavadinti, ar apie lietuvių gentį, nuo kurios prasidėjo ir Lietuva. Tad čia reikia susitarti, kad visos istorikų teorijos nuo X V iki X IX a. kalba tik apie apibendrintą Lietuvą ir apibendrintus lietuvius - Lietuvos gyventojus. Lietuvių genties kil­ mės klausimai glūdi žymiai gilesnėje praeityje ir ji nepasiekiama istorijos mokslui būdingais šaltiniais bei metodais. Tai archeologijos* mokslo rūpestis. Ir jei priminsiu, kad archeologija gimė X IX a. viduryje, o profesionalioji - tik X X a. ketvirtajame dešimtmetyje, tai nesunku suprasti, kad lietuvių genties kilmės teorijos kilo moderniųjų laikų archeologų darbuose, kurių, beje, šia tema nėra daug. Taigi apie istorikų papasakotas lietuvių kilmės teorijas. Ankstyviausioji yra romėniškoji lie­ tuvių kilmės teorija. Jos pradininkas yra X V a. istorikas Janas Dlugošas*, kuris teigė, kad lietuviai ir žemaičiai* yra kilę iš romėnų*. Iš X V I a. Lietuvos metraščių turime Palemono legendą*, kuri papasakojo Romos patricijų kelionės į Lietuvą istoriją ir davė pradžią legendi­ nėms Lietuvos didžiūnų giminėms. K ita teorija - gotiškoji, arba alaniškoji, - gimė Erazmo Stelos* kūriniuose tarp 1510 ir 1518 metų. Jis įrodinėjo, kad Semba* nuo seno germanų* gyvenama vieta, o jų kilmės reikia ieškoti tarp Romą sugriovusių barbarų* genčių - gotų*, alanų*, herulų*, svebų*. Po Liublino unijos* 1569 metais tarp Abiejų Tautų Respublikos* šlėktų* atsirado ne tiek teorija apie kilmę, kiek naujas judėjimas, kurį vienu žodžiu gali­ ma būtų apibūdinti „sarmatizmas“. Daugiatautė šlėktija ėmė save kildinti iš sarmatų* karių.

14 E UG E N I J U S JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Šlėktai jos „sarmatiškoji“ kilmė tapo bendra „religija“ ir gyvenimo būdu, suteikė vienybės ir bendrumo jausmą, bet nuošalėje, kaip ir dera „bajorų tautai“, paliko kitus „nereikšmingus“ gyventojų sluoksnius. 1578 metais žinomas Aleksandro Gvagninio* mėginimas sujungti romėniškąją ir gotiškąją lietuvių kilmės teorijas, teigiant, kad paprasti Lietuvos gyventojai yra kilę iš gotų, o kilmingieji - iš romėnų. Apie X V I a. vidurį buvo parašytas Volfgango Lažijaus* veikalas apie Didžiojo tautų kraustymosi* laikotarpio gentis. Čia jis aprašė herulus ir „herulų maldą“, kuri A lbertui Vijūkui-Kojelavičiui* tapo svarbiausiu herulų tapatinimo su lietuviais pagrindu. Heruliškoji lietuvių kilmės samprata išsilaikė iki X V III a. pabaigos, kol jos nepaneigė Augustas Liudvikas Šlioceris*. Tokios tradicinės lietuvių kilmės teorijos, ku­ rios išliko iki X IX a. pirmosios pusės, kai kilo lietuvių kultūrinis judėjimas. Vienas didin­ giausių jo uždavinių buvo sugrąžinti lietuviams tautinę savimonę. Lietuvių kilmės rašytojai, istorikai atsigręžė į tautos praeitį, romantizmo idėjomis bandė gaivinti ir skelbti Lietuvos istoriją. Plačiai žinomos ir Jono Basanavičiaus* lietuvių kilmės paieškos. Jis mūsų kilmę sie­ jo su Balkanuose gyvenusiomis tautomis - frygais* ir trakais* - ir teigė, kad lietuvių protė­ viai yra daug senesni nei romėnai, o pačios lietuvių protėvynės reikia ieškoti Rytuose. Tokia, trumpai tariant, jau šeštą šimtmetį skaičiuojanti lietuvių kilmės ieškojimų istorija. Lietuvių gentis, kuri davė vardą visai Lietuvai, buvo viena iš daugelio baltiškų tautų virti­ nėje. Iki Kryžiaus žygių* Rytų Baltijos erdvėje buvo stambus aisčių (vakarų baltų*) konkla­ vas, kuriame galima suskaičiuoti keliolika genčių. Nuo Vyslos žiočių iki pat jos alkūnės ir Semboje gyveno prūsai*, galindai* - M ozūrų ežeryne, iki Pripetės ir Bugo buvo jotvingiai*, Lietuvos pajūryje - kuršiai*, Nemuno žemupyje - skalviai*, labiau į rytus - aukštaičiai*, jų kaimynai rytuose - lietuviai, šiauriau - ratu į vakarus sėliai*, latgaliai*, žiemgaliai*, žemai­ čiai*. Visos jos vienaip ar kitaip dalyvavo susidarant pirmajai aisčių valstybei - vienos poli­ tinėse sąjungose, kitos žuvo gindamos save ir kuriamą valstybę. Ir iš šios tautų gausybės tik trys baltų genčių apsuptyje buvusios - lietuviai, aukštaičiai ir žemaičiai - išliko nepriklau­ somos. Kitos gentys buvo arba visai nukariautos, arba iš dalies. Joms likimas skyrė visuotinę ar dalinę asimiliaciją lietuvių, aukštaičių, žemaičių ar tų pačių atėjusių germanų ir slavų terpėje. Taigi daugybės vakarų baltų genčių auka buvo milžiniška, kad lietuviams atsirastų galimybė tapti aisčių pasaulio valdovais. Lietuvių, kaip genties, istorijos tyrinėjimų pradžia nukelia mus į X X a. trečiojo dešimtme­ čio pradžią. Ir juos pradėjo ne archeologai, o didysis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga*, sukūręs pirmąjį lietuvių genties kilmės aiškinimą. Studijuodamas vietovardžius, ir ypač vandenvardžius, jis nustatė, kad lietuviai gyvenę Dniepro aukštupio baseine. Jo many­ mu, lietuviai į Rytų Pabaltijį ėmė keltis Didžiojo tautų kraustymosi* pabaigoje, kai juos pradėjo spausti slavai*. Lietuviai, atėję į naująsias žemes, išstūmė finougrų* kilties lyvius (Būga, 1961). A ntra vertus, K. Būga, aiškindamas aisčių migraciją*, nurodė, kad lietuviai

15 IŠ K U R M E S E S A M E IR K A S M E S E S A M E

Rytų Pabaltijo žemėse rado kitas, jau anksčiau čia atsikėlusias, giminingas aisčių gen­ tis: žiemgalius, kuršius, prūsus. K etvirtojo dešimtmečio pabaigoje tokią K . Būgos pozici­ ją griežtai kritikavo archeologas Jonas Puzinas*: „Jeigu lietuviai, kaip sako K. Būga, būtų pradėję keltis į dabartinę Lietuvą tik V I ar V II a. pradžioje, tai apie tą laikotarpį Lietuvos medžiaginėje kultūroje pastebėtume visai naują, svetimą kultūros srovę, užliejusią visą Lie­ tuvos kraštą. Tačiau šitokio pasikeitimo visai nematyti. Medžiaginė šio laikotarpio lietuvių kultūra rieda be jokių pakeitimų, taigi apie jų atsikėlimą į dabartines sodybas ne­ tenka kalbėti: jie čia, kaip matėme, jau ir anksčiau yra gyvenę“ (Puzinas, 1938, 175-303). Sunku pasakyti, kodėl J. Puzinas taip aštriai kritikavo kalbininką. Jo teiginiai, kad to lai­ kotarpio lietuvių kultūra nerodo jokių pakitimų, yra sunkiai suprantami todėl, kad nuo 1920 metų lietuvių genties gyventas vietas buvo okupavusi Lenkija. Lietuvos archeologija neturėjo jokių galimybių tyrinėti ir negalėjo m atyti tų permainų, kurias mūsų archeolo­ gai pamatė po 1948 metų, pradėję sistemingus Rytų Lietuvos tyrinėjimus. Taigi pirmasis K. Būgos matymas atvedė lietuvius j jų gyventas žemes Rytų Lietuvoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos is tuo metu rytų baltams priskiriamų Dniepro aukštupių. Lietuvių migracijos priežastį autorius nurodė per Didįjį tautų kraustymąsi atsiradusį slavų spaudimą. Dėl jo lietuviai migravo arčiau Baltijos jūros, tačiau iškyla ir klausimų: kokie ryšiai siejo ar nesiejo Padnieprio lietuvius su Rytų Baltijos erdve, kad jie is visų galimų migracijos krypčių pasi­ rinko tik šią vienintelę, kodėl K. Būga lietuvius vadina aisčiais, jeigu jie buvo taip toli nuo Tacito I a. nurodytos pirmapradės aisčių genčių erdvės, kas buvo ir kur gyveno lietuvių pro­ tėviai. Tai klausimai ir atsakymai, kurių atsiras mūsų kelionėje po aisčių pasaulį, o atskirais jos etapais keliaudami rasime ir kitų lietuvių genties atsiradimo istorijų.

BALTAI IR AISČIAI ->AISČIAI IRJŲ KAIMYNAI ->DIDŽIOJI AISČIŲ MIGRACIJA* ->AISČIŲ MIGRACIJOS PALIKIMAS tai tokia esminė mintis ir nemanau, kad čia reikia plačiau aptarti, ką slepia ši seka, tačiau, plačiu mostu apmetus, norėsiu papasakoti apie baltus ir aisčius ir jų skirtumus, aptarti isto­ rinius aisčių kaimynus - germanus ir slavus. Jų apžvalga tiesiog būtina, nes leidžia suprasti, nuo kada aisčių arba vakarų baltų istorijoje jie įsiterpia ir kaip jų gyvenimą paveikia. D i­ džioji aisčių migracija apskritai isskirtinis reiškinys. Ją galima ir reikia laikyti svarbia Di­ džiojo tautų kraustymosi sudėtine dalimi, ir ji suvaidino milžinišką vaidmenį formuojantis aisčių pasauliui ir jo santykiui su rytų baltų gentimis. Didžioji aisčių migracija, mano p o­ žiūriu, turėjo didelę įtaką naujoms kultūroms Rytų Europoje susidaryti - ypač Černiachovo kultūrai*. Turėjo įtakos ji ir Vakarų Europai, kai V -V I a. ant Romos imperijos* pamatų kūrėsi naujosios barbarų valstybės. Į nelauktą istorijos posūkį atvedė aisčių migracija rytų kryptimis ir jų poveikis formuojantis lietuvių genčiai, o vėliau ir pačiai Lietuvos valstybei.

16 E U G E N I i U S JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Keletą žodžių apie knygos ypatumus, kurie ją išskiria iš kitų „Aisčių“ serijos knygų. Pir­ miausia, čia vengta mokslinei knygai dažnų citatų ir gausybės išnašų. Jų tiek, kiek būti­ nai reikia, o esančios išnašos yra trumpos - nurodomas autorius, leidimo metai ir puslapis. Knygoje gausu senųjų kultūrų, genčių ir tautų vardų, personalijų, sąvokų, įvykių ir kitų aiškintinų dalykų. Jie pažymėti žvaigždute ir jų išaiškinimą rasite knygos pabaigoje esan­ čiame žodyne. Skaitytojų patogumui yra asmenvardžių, vietovardžių ir iliustracijų rodyklė. Bet didžiausiu knygos išskirtinumu laikyčiau V -V III amžių aisčių genčių galeriją, kuri, ne­ būdama tiesiogiai susieta su knygos tekstu, suteiks daug žinių apie aisčių pasaulio įvairovę ir bendrybes. Genčių atstovai vaizduojami jiems įprastos gamtos aplinkoje. Aprėdai ir jų spalvos, žinoma, yra laisvos kūrybos vaisius, tačiau, leiskite Jus patikinti, kad senieji gy­ ventojai rengėsi spalvingai. Tai aš savo akimis regėjau tyrinėdamas Dauglaukio kapinyną. Užtat papuošalai, buities reikmenys, ginklai ir darbo įrankiai, žirgų apranga atvaizduota kruopščiai pagal archeologinių tyrinėjimų medžiagą. Apraše yra nurodyti pagrindiniai ty­ rinėjimų duomenys - paminklo vardas, jo datavimas, tyrinėtojas, tyrinėjimų metai ir glaus­ tas kiekvienos aisčių genties aprašymas. Ne vienerius metus prie aisčių serijos knygų darbuojasi tie patys bendražygiai. Specialioji redaktorė akademike Grasilda Blažienė, dizainerė Džiuginta Lukšytė ir maketuotoja Rasa Labutienė - tai kūrėjai, kurių dėka mano knygos įgauna Jus pasiekiantį pavidalą. Atsirado ir naujų žmonių. Šioje knygoje ypač pastebimas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės indėlis. Jos darbų serija iliustruoja ankstyvojo laikotarpio aisčių gentis, legendas, šal­ tinius ir aisčių gyvenimo akimirkas. Už mažne metus trukusį kasdienį darbą nuoširdžiai tariu Laimai ačiū. Knygą redagavo doc. dr. Sonata Vaičiakauskienė, o vardų ir vietovardžių rodyklę sudarė dokt. Martynas Maniušis. Atskirai noriu padėkoti tiems, kurių prašiau pa­ stabų ir dėl kurių, manau, tekstas tapo aiškesnis ir suprantamesnis. Ačiū Jums, Tomai Jo ­ vaiša, Kęstuti Sabaliauskai, Mindaugai Nefai, Andriau Poruti, Deimantai Karveli. Knyga skiriama Romualdo Ozolo ir Algirdo Patacko atminimui. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vitalijus Mazūras sukūrė šių, Lietuvai nusipelniusių, žmonių portretus, o Algirdas Saudargas parašė apie savo bičiulį Algirdą Patacką. Ačiū vi­ siems, kuriems buvo svarbu, kad ši knyga išvystų pasaulį.

BALTAI IR A ISČIA I Kas bendro tarp baltų ir aisčių ir kas juos skiria - klausimas, į kurį, tarsi, atsakyti nėra sunku, tačiau, kai mėgini tai padaryti, pasirodo, kad tai nėra paprasta. Pažvelkime į praei­ tį: X IX a. pradžioje ir viduryje visoje Europoje atėjo audringas mokslų kūrimosi ir plėtros laikas. Iki tol atskirose Europos šalyse rusenančią mokslo mintį apėmė kūrybinis gaivalas, kuris į neregėtas aukštumas pakėlė mokslo poreikį ir jo pritaikymą žmonijos pažangai. X I X a. viduryje ir antrojoje pusėje praūžęs Tautų pavasaris* aplankė ir aplenkė Lietuvą: ji nuo X V III a. pabaigos buvo Rusijos carų valdžioje, ir daugeliui amžininkų, kaip ir mums X X a. antrojoje pusėje, neatrodė, kad greitai iš rusų glėbio ištrūksime. K u rti savą istoriją svetimai valstybei valdant - uždavinys itin sunkus, ir daugelis istorinių sistemų, sampratų, teiginių buvo sukurti ir įtvirtinti didžiųjų valstybių, bet ne Lietuvos, istorijos pasakojimo tėkmėje, ir niekas nepasakys, kodėl vokiečių kalbininkas Georgas Hainrichas Ferdinan­ das Neselmanas* 1845 metais prūsų kalbai giminingas kalbas pasiūlė vadinti baltų kalbų šeima. Dažniausiai manoma, kad baltų vardas gautas nuo Baltijos jūros, bet ar tikrai taip? Tarp visokių nuomonių man patraukliausia yra ta, kuri atėjo iš I amžiaus. Romėnas Ga­ jus Plinijus Vyresnysis* savo raštuose yra paminėjęs: „95. Ksenofontas Lampsakietis sako, kad už trijų dienų kelio nuo Skitijos kranto esanti milžiniška sala Balcia (Balčiam, mss Baldam), Pitėjas ją vadina Karališkąja (Bazilija, Basiliam)“ (Plinius, Naturalis historia IV, 95), o 97-oje to paties veikalo dalyje rašo apie didelę salą Burkana (Burcana), kurią karei­ viai, Romos legionieriai, dėl gintaro pavadinę Glesarija1. Taip, sakytume, vykusiai buvo susieta mūsų jūra su didžiausiu jos turtu - gintaru, kuris visas Baltijos jūros aplinkines tautas tais tolimais laikais padarė turtingas. „Baltai“ prigijo. Šį vardą pamėgo istorikai, ir ypač archeologai, kad atskirtų baltų kultūras, gentis ir tautas nuo kitų indoeuropiečių*. Laikui bėgant bendrajame baltų masyve archeologai išskyrė vakarų ir rytų baltus. Baltų skirstymas į vakarų ir rytų paplitęs ir tarp kalbininkų, tačiau jų skirstymo prasmė yra kita, nes visos pažįstamos baltų kalbos telkiasi vakarų baltų areale, ir kalbininkai baltus skirsto tame pačiame vakarų baltų areale. G. H. F. Neselmano duotas vardas yra dirbtinis ir atsirado naujausiais laikais. Tačiau yra kitas, senesnis, vardas, o jo krikštatėvis yra I a. romėnų istorikas Tacitas*. Savo veikale „Germanija“ jis „Aestiorum gentes“vardu įvardijo prie Baltijos jūros gyvenusias ir gintarą rin­ kusias gentis: „Tad dešinysis Svebų jūros krantas skalauja aisčių gentis, kurių apeigos* ir išvaizda artimesnė svebams, o kalba - britanų kalbai. Jie garbina dievų motiną. fJų] religijos 1

„Glaesum"-gintaras.

18 E UG E NUL I S J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

ženklas - nešiojamos šernų figūrėlės: veikiau šis ženklas, nei ginklai ir visiems teikiama glo­ ba, deivės garbintoją apsaugo net ir tarp priešų. Kalavijais naudojasi retai, dažniau - vėzdais. Javus ir kitus augalus augina uoliau, nei įprasta germanų nerangumui. Bet ir po jūrą naršo, ir vieninteliai iš visų seklumose ir pačiame krante renka gintarą, kurį patys vadina žodžiu „glaesum“. Kaip ir įprasta barbarams, jie nei tyrė, nei nustatė, kokia tai medžiaga ir kaip atsiranda. Dar daugiau: ilgai gintaras gulėjo tarp kitų jūros išmetamų dalykų, kol pagaliau mūsų prabanga pasišaukė jį tarnybon. Patys jo niekam nenaudoja: renka natūralų, atgabe­ na neapdirbtą ir užmokestį ima stebėdamiesi“ (Tacitus, Germania, 2 -4 ) . Tai kas gi tie aisčiai, kuriam etnosui* jie priklauso? Pirmiausia reikia pasakyti, kad Taci­ tas, aprašydamas tautą, pavartojo daugiskaitą - „aestiorum gentes“, o tai reiškia „aisčių gentys“. Tai pastebėję tyrinėtojai suprato, kad romėnas turėjo žinių apie ištisą genčių są­ jungą, kurią sujungė vienu vardu - aisčiai. Deja, kol kas nerasta rašytinių šaltinių, kurie išvardytų aisčių sąjungą sudariusias gentis. Ginčas, kas yra aisčiai - baltai ar germanai, nenutyla nuo to laiko, kai istorikai susipažino su Tacito „Germanija“. To pagrindas yra pats faktas, kad Tacitas aisčius aprašė veikale, kurio pavadinimas „Germanija“. Tačiau Tacitas savo darbe aprašė ir kitas gentis, kurias jis aiškiai atskiria nuo germanų. Germ a­ nija, kaip sako Darius Alekna, buvo geografinė erdvė, kurioje sugyveno ne vien germanų kilmės tautos. Taip pat Ptolemėjas* (Ptolemajas) vieną iš pasaulio dalių pavadino Euro­ pos Sarmatija, atskirdamas ją nuo Azijos Sarmatijos. Geografinei erdvei pavadinti pa­ sirinko gerai graikų pasauliui pažįstamą skitų-sarmatų vardą, kaip ir Tacitas pasirinko puikiai romėnų pasauliui pažįstamą germanų vardą. Vadinasi, ir vienu, ir kitu atveju tai yra ne kas kita, kaip geografinė erdvė, kurioje gyvena ne vieno etnoso tautos. Ir tuos ais­ čių skirtumus nuo germanų Tacitas aiškiai apibrėžė: „ apeigos ir išvaizda artimesnė svebams*, o kalba - britanų kalbai“. Nuo germanų skiriasi jie ir dėl papročių - kiekvie­ nas mūšyje šerno atvaizdą nešiojasi individualiai, o ypač dėl gintaro rinkim o ir prekybos juo su romėnais. Taigi nors aisčiai lyginami su svebais, tačiau jie yra ne germanai. Jei Tacitui būtų reikėję pasakyti, jog svebai (germanai) „stebėdamiesi ima atlyginimą“ už atgabentą gintarą, jis taip ir būtų pasakęs. K ą jau ką, bet germanus šis autorius buvo puikiai pažinęs ir aprašęs. Tačiau ne. Jis gintaro rinkėjų nevadina germanais. Jo am­ žininkas Plinijus Vyresnysis* taip pat turėjo puikiausią progą gintaro žmones priskirti germanams, bet vėlgi to nepadarė. M okslininkai ginčijasi, kuriai kalbai priskirti ir patį etnonimą „A estii“, tačiau įdomiausia, kad tie mokslininkai, kurie patį etnonim ą „aisčiai“ skiria germanų kalbai, pačią aisčių kultūrą nedvejodami priskiria baltams. Neseniai apie Tacito aisčius pasisakė Rolandas Kregždys. Jam Tacito paliudijimas: „[Jų] religijos žen­ klas - nešiojamos šernų figūrėlės“ tapo aisčių germaniškų šaknų paieškos raktu. Remda­ masis įvairių laikotarpių germanų meno paminklais ir ikonografine medžiaga, jis teigia, kad šerno simbolis yra germaniškas ir kad dėl to aisčiai esą germanai (Kregždys, 2013).

19 I. BALTAI IR A I S Č I A I

Iii ii. Tacitas apie aisčius Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 4 20 x3 0 0 mm, 2015.

„Bet ir po jūrą naršo, ir vieninteliai iš visų seklumose ir pačiame krante renka gintarą, kurį patys vadina žodžiu „glaesum“. Patys jo niekam nenaudoja: renka natūralų, atgabena neapdirbtą ir užmokestį ima stebėdamiesi“ - taip 98 metais apie aisčius pasakė Tacitas. Archeologijos medžiaga liudija ką kitą - iš romėnų pažinę pinigus aisčiai išplėtojo didžiulio masto prekybą, dėl kurios nuošaliausi aisčių kultūros kampeliai buvo aprūpinti spalvotaisiais metalais ir prabangos prekėmis.

Etnoso skyrimas pasikliaujant tik vienu požym iu yra abejotinas. Juo labiau, kad nuo seniausių laikų šerno figūra ir šerno iltys žinomi ir Rytų Baltijos kultūrinėse erdvėse2. Taigi pasirėmus Tacitu galima sakyti, kad aisčiai nėra germanai, bet, panašiai kaip germa­ nai, yra susibūrę į aisčių genčių politinę sąjungą ir artim i jiems kai kuriomis apeigomis bei karybos ypatumais. Nuo germanų aisčius atskiria kalba, gyvenamoji erdvė rytinėje Baltijos pakrantėje, gintaro rinkimas, prekyba juo gabenant gintarą iki pat romėnų fak­ torijų ir sėslus gyvenimo būdas: „javus ir kitus augalus augina uoliau, nei įprasta germanų nerangum ui“3. Tai Tacito aisčių charakteristika, kurių skirtum ą nuo germanų gerai ilius­ truoja jų gyvenamosios vietos paieškos. K ur gyveno Tacito paminėti aisčiai - žinojo amžininkai, tačiau mums ši mįslė nėra lengvai įmenama. Iš tiesų tai mes, ieškodami Tacito aisčių gyvenamos vietos, neturime kitokio atskaitos taško, kaip tik to paties Tacito įduoto rakto - „vieninteliai iš visų seklumose ir pačiame krante renka gintarą“. Pažvelgus į gintaringų Baltijos pakrančių žemėlapį, atro­ do, kad nesunku įvardyti tinkamiausias Tacito aisčių gyvenamas vietas. Nežymios gintaro radimo vietos prasideda Pamario rytinėje pusėje, tačiau didžiausios gintaro telkinių vietos yra aplink Vyslą, Aismares, Sembos pusiasalio pakrantėse ir ilgoje Baltijos pakrantėje iki Latvijos pietų ir su pertrūkiu iki Ventos upės. K ita gintaringa Baltijos pakrantės dalis pra­ sideda rytinėje Kuršo pusiasalio dalyje ir tęsiasi iki pietinės Estijos pakrančių. Tad kuriuos gintaro rinkėjus omenyje turėjo Tacitas? O gal ir visą šį gintaringą Baltijos jūros ruožą? Tačiau šioje ilgoje atkarpoje gyveno ne tik aisčiai, bet ir finai*, kuriuos Tacitas kategoriškai atskyrė nuo aisčių ir kuriems gintaro rinkimas ir prekyba juo netapo tautą apibūdinančiu bruožu. Baltijos finų gyvenamos vietos prasidėjo rytinėje Kuršo pusėje ir aplink Dauguvos žiotis. Siauriau vėl gyveno baltai iki pat Gaujos upės apylinkių. Taigi šis aisčių ir finų gy­ venamų vietų lyginimas orientuotų, kad Tacito aisčių gyvenamų vietų reikia ieškoti nuo Pamario ir Vyslos žiočių iki Ventos. Tikslindami aisčių gyvenamą vietą galime pasitelkti archeologijos duomenis apie Romos imperatorių monetų - pinigų - paplitimo to meto aisčių kapuose geografiją. Jeigu ją „užklotume“ ant gintaro radimo vietų žemėlapio, tai jos 2

Ankstyviausios šernų figūrėlės Rytų Baltijos regione žinomos jau nuo vėlyvojo neolito. Tamulos gyvenvietėje rasta figūrėlė su išgręž­ ta skylute pakabinimui - vienas seniausių radinių (Lože, 1983, 89). Narvos kultūroje (neolito laikotarpiu) Kretuono 1-oje gyvenvietėje viename iš 6 kapų tarp įkapių rasta ir šerno iltis rodo iš šerno ilties pagamintų peilių simbolinę reikšmę (Girininkas, 2009,148, pav. 100). Šventojoje, gyvenvietės kultūros areale, rasti 6 amuletai iš priekinių šerno dantų. Kai kurie iš jų su pragręžtomis skylutėmis pakabinimui (Rimantienė, 2005,106, pav. 47:1). Peiliai iš šerno ilties kaip įkapės žinomi iš virvelinės keramikos kultūros Kunilos kapų (vėlyvasis neolitas). Žinomi jie ir vėlyvojo neolito Šarnelės gyvenvietėje (Butrimas, 1996,89, pav. 21:6). Svarbiausiais amuletais jie išlieka ir žalvario amžiuje rasti ankstyvųjų Skiškių, Varėnų piliakalnių kultūros arealuose (Grigalavičienė, 1995,197, pav. 111:6,7). Ši tradicija greičiausiai siekė ir pirmąjį mūsų eros amžių, kai amuletus-šernų figūrėles nešiojo Tacito aisčiai.

3

Ne viename straipsnyje esu pasakęs, kad šia fraze Tacitas pabrėžė ne fizinį germanų būvį nerangumo ar tingumo prasme. Galvoje jis turėjo ką kita, ir tai aprašė kitose „Germanijos" vietose. Tacitas pabrėžė kitokį nei romėnams įprastas germanų gyvenimo būdą. Germanai, jo žiniomis, žemės dirbimo nelaikė vertybe, tinkamu laisvam žmogui užsiėmimu: „Sunkiau juos įtikinti arti žemę ar metus laukti derliaus, negu iškviesti priešą į kovą ir užsitarnauti iš jų žaizdų. Be to, jiems atrodo, kad prakaitu uždirbti tai, ką galima įsigyti krauju, tinka tik ištižė­ liams ir tinginiams" (Lietuva iki Mindaugo, 2003,181).

22 E U GE NI J US | OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

viena kitą nuostabiausiai pakartoja, bet iki tam tikros vietos. Ir, kas labai įdomu ir reikš­ minga, Romos monetų nerandama kapuose nuo Ventos, Kuršo iki Estijos pietų. Reikia manyti, kad Romos pinigų aisčių kapuose geografija yra svarus argumentas, kuris gali pa­ tvirtinti jau rastą Tacito aisčių erdvę. Taigi kapų su Romos monetomis yra nedaug Pama­ ryje, jų daugiau aplink Vyslos žiotis, bet ypač gausu Semboje ir Lietuvos pajūryje iki pat Latvijos, kur šiauriausia kapų su Romos monetomis vieta - Mazkatužiai. Akivaizdu, kad monetų geografija pakartoja išvadas, kurias gavome lygindami gintaro klodų geografiją. Štai ir visai įtikinama Tacito aisčių gyvenama vieta. Netenka abejoti, kad Tacito aisčiai gyveno Vyslos žiotyse, Semboje ir Lietuvos-Latvijos pajūryje nesiekdami Ventos, tai yra dar kartą patvirtina, kad aisčiai buvo Vielbarko*, Sembos-Notangos* ir Vakarų Lietuvos plokštinių* kapinynų kultūrų* žmonės. Tacitas „Germaniją“ parašė apie 98 metus. Po penkiasdešimties, o gal ir šešiasdešimties metų kitas antikos mokslininkas Ptolemėjas, geometras ir topografas, sukūrė žemėlapiams skirtą koordinačių sistemą. Žinomo pasaulio vietovių, upių, ežerų, jūrų ir vandenynų kran­ to taškus pervedė į platumų ir ilgumų skaitmeninę išraišką ir nubraižė to meto pasaulio žemėlapį, kuriame pažymėjo tautų gyvenamas vietas. Į vieną iš pasaulio dalių, kurią jis pa­ vadino „Europos Sarmatija“, pateko ir Baltijos jūros, arba kaip tada vadino Sarmatų okeano, tautos. Aisčių vardo Ptolemėjo žemėlapyje nėra. Apskritai iki pastarojo laiko iš Europos Sarmatijoje Ptolemėjo minimų tautų tik dvi - galindai ir sudinai - be didesnių priešta­ ravimų buvo priskiriami baltams. Naujausi Ptolemėjo tyrinėjimai leidžia į baltiškų tautų gretas įtraukti žymiai daugiau tautų. Čia apsistokime tik prie Baltijos pajūrio tautų, kurias aprašė Ptolemėjas: „Didžiausios Sarmatijos tautos yra palei visą Venedų įlanką gyvenantys venedai, O vandenyno pakrantėje prie Venedų įlankos vėlgi iš eilės gyvena veltai, virš jų - hosijai, paskui šiauriausi karbonai, o labiau į rytus - kareotai.“ Dabar galima teigti, kad Ptolemėjo venedai yra vakarų baltai ir jie gyveno nuo Vyslos iki Nemuno. Veltai - taip pat vakarų baltai ir gyveno nuo Nemuno iki Ventos. Lyginant archeologijos kultūrų žemėlapį su Ptolemėjo duomenimis, galima pasakyti, kad venedai yra Vyslos žiočių, Vakarų M ozūrų ir Sembos-Natangos gyventojai, o veltai - Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmonių ankstyviausias tautovardis. Nesunku pastebėti Tacito ir Ptolemėjo žinių tam tikrą bendrumą: abudu autoriai Baltijos pakrantėse randa didžiąsias tautas: Tacitas - aisčių są­ jungą, o Ptolemėjas - didžiąją Sarmatijos tautą - venedus. Ir dar - Ptolemėjo minimi ho­ sijai gyveno tarp Ventos ir Dauguvos, tai yra jie buvo Kuršo finai, kaip ir nuo Dauguvos iki Pernu upės Estijoje gyvenę kiti Baltijos finai - karbonai, o nuo jų labiau į rytus - kareotai. Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijos“ ketvirtoje ir trisdešimt septintoje knygoje randame reikšmingų žinių apie Baltijos gintarą ir su Romos imperijos laikų prekybos misijomis su­ sijusių įvykių. Ketvirtoje knygoje užfiksuotas mums reikšmingas paliudijimas apie tai, kad

23 !. BALTAI IR A I S Č I A I

Romos legionieriai pasiekdavo gintaro kupinas Baltijos vietas: „97. Kai kas pasakoja, kad tose [vietose] iki pat Vyslos upės gyvena sarmatai, venedai, skirai, girai, ir kad [ten yra] Kiulipeno (Cylipenum) įlanka, o prie įėjimo į ją - Latrės (Latrim) sala, o paskui iškart - Lagno (Lagnum) įlanka, besiribojanti su kimbrais. Ilgu pusiasaliu į jūrą driekiasi K im brų pusia­ salis, kurį vadina Tastrais (Tastris). Toliau - romėnų karių pažįstamos 23 salos. Iš jų pačios žymiausios: Burkana (Burcana) (mūsiškių pavadinta Fabarija (Fabaria) dėl gausiai joje au­ gančių laukinių pupų), taip pat Glezarija (Glaesaria) (šitaip karių praminta dėl gintaro, o barbarų vadinama Austeravija (Austeravia), be to - Aktanija (Actania)“ (Plinius, Naturalis historia IV, 97). Iš tiesų mums reikšmingas ir iki šiol deramai neįvertintas Plinijaus prane­ šimas istoriškai paliudijo romėnų ir gintaro kranto barbarų kontaktą. 325 metais pr. Kr. Pitėjas iš graikų kolonijos Masilijoje (dabartinis Marselis) pasiekė to­ limąją šiaurę. Manoma, kad jis aplankė Britaniją, o iš ten pasiekė tuometinio pasaulio kraštą - legendinę Tulę, o rytuose bus pasiekęs Vyslą ir net toliau. Pitėjas savąją istoriją aprašė, tačiau mūsų dienų ji nepasiekė, ir tik fragmentiškai, kaip citatos, išliko kitų an­ tikos autorių darbuose. Štai ką, remdamasis Pitėjumi, rašė Plinijus Vyresnysis: „Sotakas manė, kad [gintarai] Britanijoje sunkiasi iš uolų ir juos pavadino elektridėmis [electridas]; Pitėjas: prie gvijonų [Guionibus], germanų genties, glaudžiasi Metuonidės [Metuonidis] vardu vadinamos okeano seklumos [aestuarium], kurių plotis - šeši tūkstančiai stadijų4. Nuo ten per dienos plaukimo nuotolį yra Abalo sala. Ten pavasariais srovės atneša ir ten yra sušalusios jūros nešvarumai. Gyventojai naudoja juos kaip malkas, taip pat parduoda kaimynams teutonams. Juo tikėjo ir Timajas, bet salą pavadino Bazilija. Filemonas neigė, kad elektras liepsnoja. Nikijas jį supranta kaip saulės spindulių syvus. Vakaruose tirštas skystis virsta žeme ir tokia lieka, paskui okeano srovės jį išmeta germanų pakrantėse“ (Pli­ nijus, Gamtos istorija X X X V II, 35). Kokios gi peršasi mintys perskaičius Plinijaus Vyresniojo intarpą iš mūsų dienų nepasie­ kusio Pitėjo kūrinio, kurio ir vardo tiksliai nežinome - gal „Apie Okeaną“, gal tiesiog „Okeanas“? Pirmiausia, neprieštaraujama, kad Pitėjas aplankė tą dalį, kur randama Bal­ tijos gintaro, bet ne Jutlandijos gintaringas vietas. D ar daugiau - Pitėjas matė poliarinę dieną, jūros ledynus, o kelionę baigė sulig Donu Skitijoje, ir tai šiandienos tyrėjus smarkiai glumina. Ir yra dėl ko: kur Dono ištakos, o kur Šiaurės vandenynas? A ntra, jei palyginsi­ me Plinijaus užrašytas žinias ir kitų antikos autorių pranešimus, matyti, kad Abalo sala minima keliais pavadinimais. Tą pačią Abalo salą Timajas vadino Bazilija, o Plinijus ir Balcia. Išeina, kad Abalas = Bazilija = Balcia. Šitai pastebėjo ir kiti šaltinių tyrinėtojai, pavyzdžiui, Marija Gimbutienė* (Gimbutienė, 1985, 87). Tiesa, ji sako, kad sala „Abalus“

4

Pagal kelionių stadiją, kuri buvo lygi 157 metrams, nurodytas pakrantės ilgis - 942 kilometrai.

24 E U G E N i f U S i OVA ISA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

buvo vadinama „Glaesaria“, „Basilia“, „Balda“ ir „Austeravia“. Bet mes skaitėme, kad Ro­ mos legionieriai dėl randamo gintaro vardą „Glaesaria“ suteikė salai, kurią Plinijus vadina ,Burcana“, o vietos gyventojai - „Austeravija“. Būtų gera sutapatinti šią salą su Abalu, bet tokio paliudijimo nerandu. Dėl „Austeravia“, tai vėlgi gal čia greičiau kalbama apie Pitėjo minimas seklumas „aestuarium“. Patikimai galima teigti tik apie tris tos pačios salos pa­ vadinimus - „Abalus“, „Bazilija“ ir „Balcia“. K ur galėjo būti ta sala - klausia tyrinėtojai. Neretai atsakoma, kad sala „Abalus“ yra ne kas kita, o Sembos pusiasalis. Taip, pavyz­ džiui, manė žymusis Johanas Foigtas* (Johannes Voigt) (Voigt, 1827, 6 3 2 -6 4 9 ). Kitiems ta sala yra Helio pusiasalis, Aistm arių nerija ar Kuršių nerija. Tokios tyrinėtojų mintys. O gal tos seklumos, kurios, koks sutapimas, pavadintos „aestuarium“ (palyginti su Tacito „aestiorum gentes“), yra seklumos nuo Aistm arių nerijos iki Kuršių nerijos? Šiaip ar taip, tačiau viena yra akivaizdu - tyrinėtojų žvilgsniai nukrypę j aisčių gyvenamą teritoriją. Ir čia nelauktai iškyla Plinijaus Pitėjui priskirti žodžiai: „prie gvijonų, germanų genties“. Iš kur IV a. pr. Kr. šaltinyje atsirado etnonimas „germanai“? Pitėjo laikų Graikijoje ir vė­ liau niekas germanų nežinojo ir tuo vardu jų nevadino. Kalbininkų duomenimis, germa­ nų prokalbė ėmė formuotis apie V a. pr. Kr., o archeologai teigia, kad pirmoji germanų Jastorfo kultūra tuo metu „išlipo“ iš pirm inio būvio ir įžengė į savo antrąjį, 350 metų pr. Kr. - 10 metų po Kr. datuojamą, etapą, kai labiau išryškėjo jos erdvė ir kultūros bruo­ žai. Pagaliau pats svarbiausias argumentas - germanų etnonimas pirm ą kartą paminėtas tik I a. pr. Kr. Manoma, kad apie 80 metus pr. Kr. Poseidonijus trumpai paminėjo ger­ manus, aprašydamas, ką jie valgo. Jo „Istorijos“ ištrauka atsirado II a. pabaigos ir III a. pradžios graikų retoriko5Atėnėjo veikale. Poseidonijaus lūpomis Atėnėjas prabilo: „Kaip Poseidonijus sako trisdešimtojoje [Istorijų] knygoje, germanai valgo gerai iškeptos mėsos gabalus ir geria pieną ir neatmieštą vyną“ (Atėnėjas, Deipn. IV, 153e = Poseidonujus, fr. 188). Cezario amžininkas Saliustijus mini, kad Spartako* sukilime galai ir germanai buvo sudarę vieną būrį (Sallustius, Historia 3, 96). Germanus, kaip atskirą etninį vienetą, apie 50 metus pr. Kr. paminėjo Gajus Julijus Cezaris* ir jis nubrėžė politinę sieną, kuria tapo Reinas. Reinas atskyrė nukariautą Galiją nuo barbarų Germanijos. Tai įtvirtino imperato­ rius Augustas*, Germanijai paskytęs erdvę tarp Reino vakaruose, Okeano šiaurėje, Vyslos vakaruose ir A lpių kalnų pietuose. Taigi Plinijus Vyresnysis ar perrašinėtojas tekstą pa­ taisė pagal savo laikmečio Europos supratimą, nes Pitėjas germanų vardo žinoti negalėjo. Tas pat pasakytina ir apie etnonimą „gvijonai“, kurį, kaip nurodo šio vertim o autorius D. Alekna, jau kito rankraščio perrašinėtojas pataisė į gutonus pagal tai, kas geriau tuo metu buvo žinoma. Bet tai joks argumentas gvijonus paversti gutonais, o juos jau šiuolai­ kiniams tyrinėtojams paversti gotais. Ir dar. Nors ir labai jau knietėtų, vargu ar įtikimai galima Pitėjo „aestuarium“ ieškoti Tacito „aestiorum“, o Abalo salą tapatinti su Sembos

5

Retorika - menas kalbėti, siekiant įtikinti, paveikti (Keršytė, 2005).

pusiasaliu ar su ta ilga aisčių Nerija. Bent jau man dar kyla klausimų ir reikės specialių ty­ rinėjimų, kurie galėtų geriau paaiškinti šį rytinės Baltijos dalies istorijos fragmentą. Plinijus paliko reikšmingiausių žinių ir apie imperinio laikotarpio Gintaro kelio* pradžią: „Neseniai sužinota, kad Germanijos krantas, iš kurio atvežamas [gintaras], nuo Panonijos Karnunto yra apytikriai už 6 0 0 mylių, ir dar gyvas Romos raitelis, kurį parūpinti ginta­ ro siuntė Julijanas*, imperatoriaus Nerono gladiatorių kautynių statytojas. Jis apkeliavo te­ nykščius prekybos kelius ir krantą, ir atvežė tokią gausybę, kad gintarais surišo podium ą6 nuo žvėrių saugančio tinklo mazgus, o arenos smėlis ir laidojimo neštuvai bei visi vienai die­ nai skirti reikmenys, siekiant paįvairinti kiekvienos dienos eiseną, buvo iš gintaro. Didžiau­ sias Julijano atvežtas gabalas svėrė 13 svarų“ (Plinius, Naturalis historia, X X X V II, 4 5 -4 6 ) . Plinijus savo darbe atskleidė du vardus - Julijaną ir Neroną* ir vieną neįvardytą asmenį iš raitelių* luomo. Jie mums svarbūs norint nustatyti misijos datą7, kurios neužrašė Plinijus. Asmuo iš privilegijuoto - raitelių - luomo, kuris tiesiogiai vadovavo, atrodo, pirmajai Ne­ rono ekspedicijai į gintaro kraštą, taip ir liks užmarštyje. Julijano vaidmuo žinomas - jis siuntė tą nežinomą raitelį į gintaro krantą, ir jeigu mes galėtume atsekti, kada Julijanas atsirado Nerono aplinkoje ir iš jos pranyko, būtų galima patikimai datuoti misiją. Plinijus jį apibūdino kaip „kuratorių“ (Julianus curante gladiatorium munus) ir tai gali reikšti, kad omenyje turėtas žmogus, savotiškas Nerono vadybininkas, kuriam buvo pavesta sureng­ ti žaidynes. Deja, kituose antikos šaltiniuose nieko daugiau apie Julijaną nerašoma. Tai vienintelis jo paminėjimas, ir šis, perspektyvus atrodęs, misijos datos nustatymo kelias nutrūksta. Bet štai imperatorius Neronas - asmenybė, gerai žinoma antikos istorikams, ir ne tik jiems. Valdė jis tarp 54 ir 68 metų, ir patikimiausia Nerono misijos data ir turi būti tarp šių metų. Visgi, ieškant tikslesnės datos, būtina nuodugniau panagrinėti Nerono asmenybę, jo aplinką, darbus, pomėgius ir polinkius. Nerono nemėgęs Tacitas (Tacitus, Anales, X III-X V ), o ypač Svetonijus* (Svetonius, De Vita X II Caesarum, VI) paliko itin nepatrauklų Nerono gyvenimo aprašymą. Motinos Julijos Agripinos Jaunesniosios* žu­ dikas, Klaudijaus* sūnaus ir jo įbrolio Britaniko* žudikas, pirmosios žmonos Klaudijos Oktavijos* žudikas, įtariamas antrosios žmonos ir mylimiausios jo gyvenimo moters Popėjos Sabinos Jaunesniosios* nužudymu, daugybės senatorių, raitelių luomo atstovų turto ir gyvenimo išniekintojas ir žudikas, lėbautojas ir ištvirkėlis, imperatoriaus garbę sutepęs raitelių varžybose, gladiatorių kautynėse ir aktorių bei dainininkų turnyruose - štai iš an­ tikos atėjęs imperatoriaus portretas. Bet yra ir kitų istorijos liudijimų. Gimė jis 37 metais. 6

Podiumas - gladiatorių areną juosianti sienelė, virš kurios toliau eina žiūrovų suolai.

7

A. Bliujienė, pasiremdama J. Kolendo ir M. Michelbertu, nurodo, kad ji turėjo įvykti tarp 60 ir 61 metų, tačiau ne vėliau nei 62 metais (Bliujienė, 2007). Pasidairius po nurodytąjį J. Kolendo straipsnį, aiškėja, kad jis tikslios datos nenurodo. Rašo, kad nėra būdų tiksliai datai nustatyti ir daro prielaidą, kad Nerono ekspedicija turėjo įvykti po 59 metų, kai Neronas ėmėsi aktyvios užsienio politikos (Kolendo, 1981, 28). Nurodytų misijos datų nėra ir M. Michelberto darbuose.

26 EUGENI } U S JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Motinos Agripinos rūpesčiu pirma laiko, keturiolikos metų vietoje šešiolikos, buvo pa­ skelbtas pilnamečiu, o neturėdamas septyniolikos, 54 metais, po Klaudijaus mirties, tapo Romos imperatoriumi. K artu su juo j sostą žengė ir pirmoji jo žmona keturiolikmetė Oktavija. Valdymo pradžioje Nerono motina Agripina turėjo milžinišką įtaką valstybėje, tačiau reikalai pakrypo kitaip, kai 58 metais Nerono aplinkoje pasirodė Popėja Sabina Jaunesnioji, kurios ambicijas yra paliudijęs Tacitas: „Gavusi teisę lankytis imperatoriaus dvare, Popėja meilumu ir kerais, ir apsimetusi neva pavergta Nerono grožio ir nepajėgian­ ti priešintis ją užvaldžiusiai aistrai, iš karto jį pavergė “ (Tacitus, Annales, X III, 46). Popėjos Sabinos kelyje į sostą buvo dvi kliūtys - valdingoji motina Agripina ir Nerono nemylima ir bevaikė Oktavija. Nuolat jai raginant, atėjo Agripinai lemtingieji 59 metai. Išsipildė chaldėjų pranašystė: ji žuvo nuo sūnaus rankos, nors į tai savo laiku jiems buvo atsakiusi: „Tegul nužudo, kad tik viešpatautų“ (Tacitus, Annales, XIV, 9). Istorikai paste­ bi, kad po motinos mirties Neronas pasikeitė: iki tol motinos ir jo mokytojo Senekos* su­ valdyto Nerono charakteryje viršų paėmė blogiausieji jo bruožai. Valdžios trokštanti ir Nerono karštai mylima Popėja Sabina Jaunesnioji buvo pripažinta Romos gražuolė, kuri pažinojo ir vertino gintarą. Plinijaus Vyresniojo 37 knygoje apie brangakmenius randama, kad gintarui skiriama daugiausia vietos ir matyti, kad jis buvo naujas ir labai madingas dalykas: „Jo [t. y. gintaro] vertė tarp brangenybių tokia didelė, kad net ir maža žmogaus figūrėlė savo kaina viršija gyvų ir sveikų žmonių kainą, ir vien tik priekaištų čia toli gražu nepakanka. K orinto vazose patinka su sidabru ir auksu maišytas varis, raižiniuose - menas ir išmonė. Apie fluorito ir krištolo patrauklumą jau kalbėjome. Perlai juosia galvas, bran­ gakmeniai - pirštus. Žodžiu, kitais atvejais mūsų silpnybei patinka arba išvaizda, arba nauda, bet gintarai vertinam i tik kaip brangenybė. Domicijus Neronas greta kitų savo gyvenimo keistenybių šį [gintaro] vardą pritaikė savo žmonos Popėjos plaukams, viename savo eilėraštyje vadindamas juos gintariniais, nes joks trūkumas nestokoja vertingo vardo. Nuo tada atsirado trečioji damų trokštama plaukų spalva. Gintaras šiek tiek naudingas ir medicinai, tačiau ne todėl jis patinka moterims“ (Plinius, Naturalis historia, X X X V II, 1 1 ,4 9 -5 1 ). Auksui ir brangakmeniams neabejingas buvo ir pats Neronas - žinoma Tacito papasakota tragiška istorija apie tai, kai jis, patikėjęs pasakomis apie oloje paslėptus auk­ so luitus ir auksines kolonas, nusiuntė visą ekspediciją jiems pargabenti. Gintaro gerbėjai Popėjai Sabinai paskutine kliūtim i liko Klaudija Oktavija. Po motinos nužudymo Neroną nesunku buvo įtikinti - 62 metų birželio 8 dieną Oktavija buvo nužudyta, ir tais pačiais metais Popėja Sabina tapo imperatore. 6 2 - 6 5 metais Neronas, matyt, gyveno geriausius savo laikus - buvo savarankiškas valstybės reikaluose ir turėjo mylimą moterį. Pagal abie­ jų valdovų prabangos suvokimą gintarui skirta ypatinga reikšmė - jis buvo madingas ir visoje to meto aukštuomenėje. A trodytų, kad tas laikas, kai Nerono valdžia buvo beribė, ir galėtų būti palankus Plinijaus m inimai misijai. I a. viduryje gladiatorių kautynės buvo svarbi Romos piliečių simpatijų užkariavimo priemonė. Jomis naudojosi visi imperatoriai,

27 i.

BALTAI IR A I S Č I A I

1:2 ¡ 1«

Imperatorius Neronas (54-68) ir Popėja Sabina Jaunesnioji (62-65) Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 3 4 0 x4 8 0 mm, 2015.

sH ;i j r ■ _ k 3 ii

i,

j'! ■

i'1

! i

Julijano ekspedicija atvežė daugybę gintarų, iš kurių didžiausias svėrė 13 svarų,

f,

4.

¡j* įj 'i

arba 4,2 kg. Jį, be jokios abejonės, pristatė imperatoriui Neronui. Ką šis su juo padarė?

;| l

Gal mylimos moters

įj

i

gintarinę figūrą?

iį

Iš Plinijaus galima suprasti,

Ii ;

kad gintarinės figūrėlės

Ii

buvo madingos ir kad

't. ii i

„Jo [t.y. gintaro] vertė tarp brangenybių tokia didelė, kad net ir maža žmogaus figūrėlė savo kaina viršija gyvų ir sveikų žmonių kainą Neronas be kitų savo

\į! i"i į t! s

gyvenimo keistenybių šį [gintaro] vardą pritaikė savo žmonos Popėjos plaukams, viename savo eilėraštyje vadindamas juos gintariniais, nes joks trūkumas nestokoja

i

4

vertingo vardo. Nuo tada atsirado trečioji damų trokštama plaukų spalva.“ (Plinius, Naturalis historia, XXXV II, 1 1 ,4 9 - 51).

28 E U G E N U U S J O V A IŠ A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

^

tai suprato ir Neronui valdžios troškusi Agripina, kuri negalėjo trukdyti Neronui rengti kautynes. Tacitas liudija: „XIII. 31. A ntrieji Nerono ir Lucijaus Pizo konsulavimo metai nepasižymėjo įvykių gausa, kurie būtų verti paminėjimo, - gal tik rasis tokių, kurie pano­ rės pagyromis užpildyti ištisas knygas apie Cezario Marso lauke pastatydintą milžinišką amfiteatrą, jo pagrindą ir jo statybai panaudotus rąstus “ (Tacitus, Annales, XIII, 31). Žinoma, kad Neronas (antrąkart) ir Lucijus Kalpurnijus Pizas* (Lucius Calpurnius Piso) konsulais* buvo 57 metais. Taigi dar buvo gyva motina Agripina, bet kolosalaus medinio amfiteatro statybos laurai atiduoti Neronui, ir tai nenuostabu - gladiatorių kautynės tuo metu tapo imperatorių privilegija, o Neronas Romoje turėjo ir savą gladiatorių mokyk­ lą. Jo gladiatorius, kaip liudija įrašai Pompėjoje, nuomodavo netgi provincijų amfiteatrai. Apie Nerono amfiteatrą praneša ir Svetonijus. Apie tai jis rašo Nerono gyvenimo aprašy­ mo pradžioje, kai Neronas dar laikėsi moralės normų ir paisė Romos piliečių nuomonės: „12. Gladiatorių kautynėse, surengtose mediniame amfiteatre netoli Marso lauko - statė jį visus metus - jis [Neronas] neleido užmušti nė vieno kovotojo, netgi nusikaltėlių“ (Svetonius, De Vita X II Caesarum, VI, 12). Taigi po 57 metų iki 6 4 metų Romos gaisro Ne­ ronas turėjo ką puošti gintarais. 6 4 metais, naktį iš birželio 18-osios į 19-ąją, įsiliepsnojo didysis Romos gaisras. Pražuvo pirmasis ir nuolatinis Marso lauke buvęs medinis Romos amfiteatras. 65 metų vasarą mirė Popėja Sabina, 6 6 - 6 8 metais Neronas keliavo po Grai­ kiją. Vargu ar jis taip, kaip ankstyvaisiais valdymo metais, besirūpino gintaru. 7 2 metais imperatorius Vespasianas* baigė medinio amfiteatro erą - pradėjo statyti naująjį Flavijų amfiteatrą, ir 80 metais jį iškilmingai atidarė imperatorius Titas*, o įspūdžių paveiktas Marcialis* apie jį sudėjo epigramą: Apie piramidžių stebuklus tegul tyli Memfis kitakraštis, Tu, asirieti, Babilonu savuoju didžiuotis nustoki; Trivijos šventykla jonietis švelnusis tenesigiria, Tegul altorių iš ragų dabar Delas užmiršta; Tegul ir kiriečiai Mauzoliejų savo kabantį, ribų pagyroms nežinodami, tenekelia iki žvaigždžių. Statiniai visi prieš cezario amfiteatrą blanksta, ir tegul tiktai gandas apie jį vieną tesklinda. Marcus Valerius Martial, Spectacula, 1. Vertė E. Jovaiša. Ir, pagaliau, yra dar vienas, netiesioginis, prekybos misijos datos nustatymo kelias. Boldoge, Vakarų Slovakijoje, netoli Bratislavos, kur romėnų laikais buvo įsikūręs prekybos miestas Akvinkas, ir netoli garsiojo Karnunto, buvo rasta antkapinė plokštė Kvintui Atilijui Pir­ majam (Quintus Atilius Primus). Joje išraižyta: „Kvintas Atilijus Primas, Spurijaus sūnus

29 I. BALTAI IR A I S Č I A I

iš Volturijų tribos8, X V legiono vertėjas, taip pat centurijonas, prekybininkas, 80-ties metų, čia guli palaidotas. Pastatė įpėdiniai Kvintas Atilijus Kogitatas, Atilija, Kvinto atleistinė Fausta, Privatas ir Marcijalis.“ Kas gi tas, kuriam skirta ši plokštė? Tai gali paaiškinti po­ mirtinis asmens apibūdinimas: „X V legiono vertėjas, taip pat centurijonas, prekybininkas“. X V romėnų legionas, dar vadinamas Apolono, 1 4 - 6 2 / 63 metais buvo įsikūręs Panonijos provincijoje, Karnunte, kuris, kaip žinoma, buvo pats stambiausias gintaro prekybos mies­ tas ties romėnų siena prie Dunojaus. Romėnų kariuomenėje9 centurijonas buvo centurijos, kurią sudarė 80 vyrų, vadas. „Vertėjas“ nereikalauja atskiro paaiškinimo, bet kam jis vertė­ javo? Yra didžiulė tikimybė, kad Kvintas Atilijus Pirmasis, dar būdamas X V legiono centu­ rijom!, dalyvavo ekspedicijose į Gintaro krantą, - mokėjo germanų ir aisčių kalbas. Romos legionieriai buvo pasiekę mūsų pakrantes ir, matyt, lydėjo prekybos ekspedicijas. Gali būti, kad kažkuri legiono dalis, pavyzdžiui, kahorta* buvo tas vienetas, kuriam pavesdavo ir svar­ biausią prekybos misijos dalį - apsaugą ir santykius su tų kraštų gyventojais. Gal dėl to Julijanas Nerono prekybos misijos galva paskyrė privilegijuoto - raitelių - luomo atstovą, iš kurių kaip tik tuo metu buvo skiriama kariuomenės vadovybė. Kad legionieriai dalyvavo prekybos misijose, puikiai paliudija tas pats Plinijus, aprašydamas Burkana (Burcana) salą, kai jis sako, kad kareiviai tą salą vadina Glesarija dėl gintaro. Apie neįsivaizduojamus tolius pasiekusius romėnų legionierius liudija ir 2010 metų radiniai Rytų Ukrainoje - Mutino kapinyne, prie Seimo upės. Čia buvo rasta 13 senosios ir naujosios eros sandūra datuojamų legionierių kapų su gausiomis įkapėmis* - šalmai, ietys, kalavijai, peiliai, pentinai, skydų ge­ ležiniai antskydžiai, ypač daug žalvarinių* indų ir kitų buities reikmenų - keramikos indų, segių. Niekas nežino, į kokią ekspediciją išsirengė šie legionieriai, tačiau ji mums liudija ro­ mėnų aktyvum ą įvairiausiose tuometinio pasaulio dalyse. Paskutinis Kvinto Atilijaus apibūdinimas lotynų kalba skamba šitaip - „negotiator“. Šiuo žodžiu Romos imperijoje buvo apibūdinamas ne tik prekybininkas, bet ir platesnę prasmę turintis verslininkas. Ir tai, kad „negotiator“ paminėtas paskutinis, gali reikšti, kad taip apibūdinama jo veikla, išėjus iš X V legiono. Romos imperijoje tarnybą atlikusiems kariams buvo sudaromos sąlygos imtis kažkokio verslo, ir, suprantama, mūsų negociatui pravertė dar kariuomenėje išmoktos kalbos ir per prekiavimą su tolimais kraštais įgyta patirtis. 62 ar 63 metais X V legionas buvo perkeltas į Siriją, o po karų Izraelyje 70 metais grąžintas atgal į Karnuntą. Tad, jei seksime Kvinto Atilijaus keliu, tai Nerono pirmoji ekspedicija tu­ rėjo įvykti ne vėliau nei 62 / 63 metais, kai jis dar buvo centurijonas, nes X V legionas atgal į Karnuntą grįžo 70 metais po karų Izraelyje.

8

„Tribus" - teritoriniais ir socialiniais ryšiais susaistyta bendruomenė, kuriai nesvetimi buvo ir bendri prekybos politikos tikslai.

9

Gintaro kelio galybės laikais Romos imperijos kariuomenės pagrindinį dėmenį sudarė 8 vyrų „kambarys" - contubernium. 10 „kambarių", tai yra 80 vyrų, sudarė centuriją, kuriai vadovavo centurijonas. 6 centurijos sudarė kahortą, o 10 kahortų - legioną. Viename legione buvo 5240 vyrų. Iš jų - 120 raitelių (žr. Angelą, 2013,120).

30 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Apibendrinant mūsų patirtį, galima sakyti, kad mes turime vieną patikimą ir kitą Ne­ rono gyvenimo aplinkybių padiktuotą ekspedicijos datą. Patikimiausia būtų tarp 54 ir 68 metų - Nerono valdymo laikotarpis. Antroji data - tarp 57 ir 6 4 metų, kai gladiatorių kautynės buvo rengiamos 57 metais Nerono pastatytame ir 6 4 metų birželyje sudegusiame mediniame amfiteatre. Į šį laiko tarpą gali tikti ir Kvinto Atilijaus istorijos data, ir, jei mes ją priimame, tai šią datą galime dar labiau susiaurinti nuo 57 iki 62 / 63 metų. Suprantama, ši data yra sąlyginė, tačiau pasižvalgymas po šaltinius naudingas ir padeda labiau įsisąmo­ ninti gintaro reikšmę Romos gyvenimui. K artu ryškėja ir aisčių svarba romėnų imperijos ūkiniame ir ekonominiame gyvenime. Toliau tyrinėjant Plinijaus pranešimą, į akis krinta raitelio atgabento jau minėto gintaro gabalo svoris - 13 svarų. Romėnų svaras prilygsta mūsų 3 2 4 gramams. Vadinasi, ginta­ ro svoris buvo 13x 324 = 4 ,2 1 2 kg. Pasitelkus kitų stambių gintaro gabalų pavyzdžius iš Gumbinės (dabar Gusevo) apylinkių, kur 1803 metais buvo rastas 6750 g (37 cm ilgio, 21 cm pločio ir 14 cm storio) gintaras ir iš Kam ino Rytų Prūsijoje, kur 1860 metais buvo iškastas 9 7 0 0 g gabalas, nustatyta, kad Plinijaus minimas gintaras galėjo būti, pavyzdžiui, 10 cm pločio, 15 cm aukščio ir 2 6 cm ilgio101. Iš tiesų tai stambus gintaro gabalas, kurio vientisumą labai turėjo vertinti Akvilėjos* gintaro meistrai, nes, kaip m atyti iš Plinijaus pranešimo, ir maža žmogaus figūrėlė iš gintaro buvo vertingesnė už sveiką vergą. Čia tinkama vieta plačiau pakalbėti ir apie finansinę prekybos gintaru naudą. Kiek kainavo vergas Romos imperijoje? Tai priklausė nuo amžiaus, lyties, fizinių duomenų ir gebėjimų, ypač, ar vergas kalbėjo graikiškai. Atsižvelgiant į čia išvardytas ir kitas mums nežinomas kainos sudedamąsias, vergo kaina rinkoje smarkiai svyravo, tačiau brangiausias neturėjo viršyti 2 5 0 0 sestercijų*. Turint omenyje, kad vienas sestercijus prilygsta mūsų laikų dviem eurams, vienas vergas kainavo apie 5070 eurų. Gintaras - ideali prekė: negenda, patogu gabenti, nereikalauja priežiūros ir yra labai brangus. Tad suprantamas ir pirklių interesas, kurie nepaisė, kad prekybos kelionės sausuma yra labai brangios - daug kainavo kelionės įranga ir atsargos, arkliai ir žirgai, ginkluota apsauga ir kita. Antikos ūkį studijuojančiųjų darbuose galima rasti lyginimų, kad šimto romėnų mylių ilgumo11 prekybos vilkstinė sau­ suma kainuoja tiek pat, kiek kelionė jūra nuo rytinio iki vakarinio Viduržemio jūros kran­ to - jos ilgis yra 2631 romėnų mylių, arba 3 9 0 0 dabartinių kilometrų. Vadinasi, kelionė sausuma buvo 2 6 kartus brangesnė, bet tai neatbaidė gintaro pirklių. Taigi dabar apčiuo­ piamai galima suprasti Gintaro kelio piniginę naudą. Nė kiek nepervertindami galime teigti, kad iš 10 cm pločio, 15 cm aukščio ir 2 6 cm ilgio Plinijaus aprašyto gintaro gabalo Akvilėjos meistrai galėjo išskaptuoti bent keturias žmogaus figūras. Tai to gabalo kaina šių

10 Gintaro matmenis nustatė doc. dr. Romualda Lazauskaitė. 11

100 romėnų mylių atitinka 148,2 km.

31 I. BALTA! i R A I S Č I A I

laikų pinigais būtų apie 2 0 2 8 0 eurų arba dar daugiau, nes nereikia pamiršti Plinijaus liu­ dijimo, kad maža žmogaus figūrėlė savo kaina viršija gyvų ir sveikų žmonių kainą. K iek gi tokių gabalų galėjo gabentis viena ekspedicija? M inėta, kad tas gabalas buvo 10 cm pločio, 15 cm aukščio ir 2 6 cm ilgio. Padidinkime j j dešimt kartų - turėsime tūrį, kurio kraštinės 1,0x1,5x2,6 m. Tokio tūrio gintaro pripildyta dėžė kainuos jau apie 2 0 0 2 8 0 eurų. Sunku patikėti, kad 6 0 0 mylių ekspedicija apsiribos tokiu tūriu. Padauginkime bent 5 kartų, nes tokios dėžės sutilps į 5 romėniškus vežimus. Ir turime, kad viena tokia iš 5 vežimų suda­ ryta ekspedicija į Romą veža 1 0 0 0 0 0 0 eurų, arba 5 0 0 0 0 0 sestercijų vertės prekę. Už tai buvo galima nusipirkti 2 0 0 Plinijaus paminėtų brangių vergų. Prekyba gintaru buvo itin pelninga ir siekė milijoninę apyvartą. Gintaro paklausa buvo didelė - jį plačiai naudojo gydymui, kosmetologijai, parfumerijai ir juvelyrikai. Tad gintaro pirkėjų Romos civiliza­ cijoje netrūko. Gintarinis krantas prie Sarmatų okeano tais laikas buvo neišsemiamas lo­ bynas, ir pradedi žmogus suprasti Albertą Andželą (Alberto Angela), kai jis Gintaro kelią sulygino su Šilko keliu*: „Gintaro kelias“ - tai europietiškas „Šilko kelio“ atitikmuo - juo srūva milijonai sestercijų, o tikras raudonas auksas juda romėnų civilizacijos link.“ Dideli Plinijaus gintaro matmenys kelia mintį, kur jis buvo rastas - jūroje ar krante? G in­ taro gabalų lyginamasis svoris nevienodas, tačiau bendras vidutinis svoris yra 1 -1 ,1 - labai artimas vandens lyginamajam svoriui, todėl gintaras vandenyje gali plūduriuoti ir bangos jį lengvai mėto. Taigi galima rasti ir jūroje, tačiau įmanoma, kad Nerono ekspedicijos gabalas buvo iškastas krante, nes gintaro sluoksnių yra ir labai netoli nuo žemės paviršiaus - prade­ dant nuo 2 metrų. Tam tikrais atvejais gintaringas sluoksnis gali „iškilti“ ir į žemės paviršių. Tad tenka pripažinti, kad Plinijaus gintaras galėjo būti rastas ir jūroje, ir krante. Ir, pagaliau, ką gali pasakyti Plinijaus „beveik už 6 0 0 mylių“. Tai šiandieną atitinka 889 ki­ lometrus12. Karnunto dabartinė geografija yra žinoma. Tai žymus Panonijos provincijos prekybos miestas ant Dunojaus kranto, dabartinis Petronel-Karnuntas (Petronell-Carnuntum) tarp Vienos ir Bratislavos. Atrodytų, kad galima nutiesti tuos 6 0 0 mylių iki Balti­ jos pakrantės. Tačiau viskas nėra taip paprasta dėl Gintaro kelių įvairovės. A . Bliujienė yra mėginusi nuvesti tuos 6 0 0 mylių į kažkurį gintaringą Baltijos pajūrio tašką. Ji mano, kad greičiausiai tie 6 0 0 mylių vedė į Vyslos žiočių apylinkes ir baigėsi kažkur Gdansko Prušče ar Elbingo vietovėse. Šiuolaikinė geoinformacinė sistema „Google Maps“ parodė, kad ke­ lias nuo Petronel-Karnunto iki Elbingo yra 962 kilometrai. Ir šie kilometrai yra ganėtinai artimi Plinijaus nurodytiems 889 km. Įdomu tai, kad šiuolaikinių kelių konfigūracijos ste­ bėtinai panašios į Ježio Vieloviejskio* sudaryto pagrindinio Gintaro kelio kontūrą. Kokias gi išvadas galima padaryti? Pirmiausia, Plinijaus „600 mylių“ akivaizdžiai kreipia į Vyslos

12

Romėnų mylia, arba 1000 dvigubų žingsnių, sudaro 1482 metrus. Vadinasi, mūsų atstumas - 600 x 1482 = 889,2 km.

32 E U G E N 11U S ! OVA 1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

žiotis ir niekur kitur. Čia ir reikia ieškoti Plinijaus aprašyto „Germanijos kranto, iš kurio atvežamas gintaras“. Bet, prisiminus kitą Plinijaus pranešimo dalį: „Jis apkeliavo tenykš­ čius prekybos kelius ir krantą...“, reikia suprasti, kad gintaringame Baltijos pajūryje, kuris driekėsi nuo Elbingo (gal ir nuo Gdansko) iki Sembos pusiasalio ir nuo jo link Palangos ir Šventosios, tais laikais buvo ištisas prekybos kelių tinklas. Kokius nuotolius turėjo įveikti Nerono pasiuntiniai naršydami gintaro prekybos kelius? Nuo Elbingo iki Karaliaučiaus yra šimtas kilometrų, nuo pastarojo iki gintaringų Palvininkų (vok. Palmnicken, dabar Jantarnyj) apie 50 kilometrų, o nuo šio iki Klaipėdos dar apie 150 kilometrų. Taigi keliau­ dami Baltijos pakrantėmis prekijai turėjo įveikti apie 3 0 0 kilometrų. Turint galvoje, kad įprastinis tiems laikams dienos žygis sudarė apie 25 kilometrus, iki tolimiausių prekybos faktorijų ekspedicija keliavo apie 12 dienų. Tai visiškai įmanomi nuotoliai. Jei pažvelgtume į archeologinių kultūrų žemėlapį, tai Julijano ekspedicijos keliai vagojo Vielbarko, Sembos-Notangos ir Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmonių žemes. Archeo­ loginių kultūrų gausa Baltijos kelio etape patvirtina Tacito „aisčių genčių“ realumą. Šiai sąjungai galėjo priklausyti išvardytų kultūrų žmonės. Aisčius ir germanus atskiriantis bruožas - prekyba gintaru - akivaizdus Tacito žodžiuo­ se „renka natūralų, atgabena neapdirbtą ir užmokestį ima stebėdamiesi.“ Tai neišven­ giamai liudija aisčių glaudų santykį su to meto pažangiausia valstybe - Romos imperija. Aisčių prekybos interesai buvo tvirti: jie nekito nuolatinių romėnų ir germanų karų epo­ choje, kai prekybos keliai buvo nuolat koreguojami atsižvelgiant į tai, kur įsiliepsnodavo aštriausi konfliktai. Akivaizdžiausias pavyzdys gali būti vadinamieji markomanų karai* 1 6 6 - 1 8 0 metais. Kai Gintaro keliui iškilo pavojus, jį tiesiog pasuko ryčiau, ir prekyba tęsė­ si. Aisčių erdvė buvo nuolat maitinama gausybe romėniško importo, ir tai liudija kultūros orientaciją, europietiška ir atvirą naujovėms aisčių gyvenimo būdą. Reikia pripažinti, kad ilgalaikis bendravimas su prekinius piniginius santykius praktikuojančiomis tautomis tei­ kė abipusę naudą, ir tam tikra kitų kultūrų ir tautų įtaka buvo neišvengiama ir galėjo keisti prekyba užsiimančios aisčių visuomenės sanklodą. Romėnų dėka aisčiai, kaip ir germanai, pažino pinigus. „Ypač džiaugiasi vadai kaimyninių genčių dovanomis, kurias siunčia ne tik pavieniai asmenys, bet ir visas kraštas, tai - puikūs žirgai, žvilgantieji ginklai, falerai ir vėri­ niai ant kakkų išmokėme juos priim ti jau ir pinigus“, - rašė Tacitas apie germanus. Romos pinigų, kaip prekybos sandorių dalyvio, prasmė nelengvai skinasi kelią į mūsų istorinę są­ monę. X IX a. antrojoje pusėje įsitvirtinęs požiūris į monetas, kaip į spalvotojo metalo žalia­ vą ir patogią jos gabenimo formą, randa sekėjų ir šiandien. Mykolas Michelbertas, prekybos santykių su Romos imperija istorijai paskyręs gausybę darbų, neabejoja monetų tiesiogi­ ne - pinigine - paskirtimi. Senoji tradicija (pinigai = žaliava) blankiai atrodo ir kalbant apie aisčių laidojimo papročius. Romos monetų randama ir vyrų, ir moterų, ir vaikų ka­ puose. Kitaip tariant, jos nesusijusios su mirusiojo lytimi, amžiumi ir verslu ar užsiėmimais.

33 i.

BALTAI IR A I S Č I A I

1:3 it.

Romėnai aisčių pakrantėje Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 4 20 x3 0 0 mm, 2015.

Pirmoji rašytinių šaltinių paliudyta Romos antikos prekybininkų kelionė į Baltijos pajūrį. Plinijus Vyresnysis rašė: „Neseniai sužinota, kad Germanijos krantas, iš kurio atvežamas [gintaras], nuo Panonijos Kornunto yra apytikriai už 600 mylių, ir dar gyvas Romos raitelis, kurį parūpinti gintaro siuntė Julijanas, imperatoriaus Nerono gladiatorių kautynių statytojas. Jis apkeliavo tenykščius prekybos kelius ir krantą, ir atvežė tokią gausybę, kad gintarais papuošė podiumą nuo žvėrių saugančio tinklo mazgus, o arenos smėlis ir laidojimo neštuvai bei visi vienai dienai skirti reikmenys, siekiant paįvairinti kiekvienos dienos eiseną, buvo iš gintaro. Didžiausias jo atvežtas gabalas svėrė 13 svarų.“ Paminėtas gabalas mums įprastais matais svėrė net 4,2 kg. Ir tai žadina mintį, kad aisčiai galėjo prekiauti ne tik jūroje renkamu, bet ir sausumoje kasamu gintaru. Plinijaus žinia leidžia suprasti, kad prekybos misijos galva buvo Romos privilegijuotas asmuo iš raitelių luomo, o „gausybė gintaro“ reikštų, kad prekybos vilkstinė turėjo būti įspūdingo dydžio. Joje, be abejo, buvo karių, vertėjų, prekybininkų ir vilkstinės kasdieniu gyvenimu besirūpinančių vergų ir vergių.

„Bronzos* žaliava“ nesiderina ir su kita aisčių įkapių dėjimo tradicija - jie į kapus žaliavą dėdavo ypač retai. Nėra juk geležies ruošinių, titnago žaliavos strėlėms ir kitokių ruošinių. Tarp šio prekinių piniginių santykių neigimo ir kitų kultūrų įtakų pervertinimo yra kai kas bendra - nepasitikėjimas aisčių kūrybinėmis galiomis ir praktiniu jų protu, ieškoma įtakos nusižiūrėtose formose, kalbama apie iš germanų išmoktą metalurgiją, aisčius, „su nuostaba imančius atlyginimą už gintarą.“ Tad suprantamas ir tas skepticizmas bei netikėjimas, kai reikia prabilti apie prekinius piniginius santykius su romėnais. Tacitas mums padovanojo istorinį ir seniausią vakarų baltų vardą - aisčiai. Ir čia įdomus dar vienas klausimas - kiek laiko aisčių vardas buvo vartojamas vakaruose įsikūrusiai genčių sąjungai įvardyti. Pateiksiu rašytinių šaltinių liudijimų. Be minėto I a. Tacito, V I a. viduryje gotų istorikas Jordanas* savo veikale „Apie getų, arba gotų, kilmę ir veiklą“ rašė: „ Okeano pakrantėje, gyvena aisčiai, labai taikinga gentis.“ Toje pat „Getikoje“ tęsiama: „Jis [Hermanarikas] savo sumanumu ir narsa pavergė aisčių tautą “. IX a. Einhardtas* tarp 833 ir 836 metų rašytame veikale „Karolio Didžiojo gyvenimas“ teigia: „ pietinėje pa­ krantėje gyvena slavai, aisčiai ir įvairios kitos tautos.“ To paties amžiaus pabaigoje, apie 8 9 0 893 metus, Vulfstanas* paliudijo: „Vitlandas priklauso aisčiams (Ėstum).“ Taigi dar IX a. pabaigoje puikiai žinomas nuo antikos laikų atėjęs aisčių vardas. Prūsai - Sembos gyven­ tojai - pirmą kartą paminėti IX a. viduriu datuojamame vadinamajame „Bavarų geografe“. D ar 1075 metais datuotoje Adomo Bremeniečio* „Hamburgo bažnyčios istorijoje“ rašoma: „ Trečioji, vadinamoji Semba, yra rusų ir lenkų kaimynystėje. Joje gyvena sembai, arba prūsai, labai žmoniški žmonės, skubantys į pagalbą tiems, kurie jūroje atsiduria pavojuje ar užpuolami piratų.“ Nuo paskutinio aisčių vardo paminėjimo Vulfstano* kelionės aprašyme praėjo du šimtai metų, tačiau Adomas Bremenietis ne visai tiesmukiškai vartoja terminą „prūsai“. Jis sako „sembai, arba prūsai“. Galima daryti prielaidą, kad toks pakartotas įvar­ dijimas gali reikšti, jog šis terminas reikalavo patikslinimo, kad būtų visiškai aišku, apie ką kalbama. Beje, manoma, kad šiame šaltinyje pirmą kartą aisčiams suteikiama šiaurinė lo­ kalizacija tapatinant juos su estais. Šis tapatinimas, matyt, turėjo įtakos mūsų kaimynams estams 1998 metais paminėjusiems savo valstybės ištakų 1900-ąsias metines. „Aestiorum gentes“ jiems tapo „estų gentis“. Lietuvių istoriografijoje aisčių ir estų tapatinimo klausimą išsamiai išnagrinėjo Zigmas Zinkevičius ir Simas Karaliūnas. Jie pateikė archeologijos duo­ menų, išanalizavo istorijos šaltinius, aptarė kalbininkų nuomones dėl „aestiorum gentes“, „aisčių“, „glaesum“, „succinum“ etimologijų, šių žodžių taikymo ir raidos, išryškino aisčių perkėlimo estams aplinkybes ir laiką. Z. Zinkevičius (2010, 34 5 -3 5 2 ) rašo: „Kad Tacito ir kitų senųjų autorių m inimi aisčiai būtų buvę finų gentis estai, nei teoriškai, nei praktiškai įrodyti neįmanoma.“ Tyrinėtojai pripažįsta, kad vėlesniais laikais, kai po IX a. buvusieji aisčiai perėmė prūsų vardą, Baltijos pajūrio finus germanai galėjo vadinti aisčiais. S. Kara­ liūno darbe (2005, 13) randama nuoroda į Karlo Miulenhofo (K. M ūllenhoff) teiginius:

36 E U G E N11 U S JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

„K. Mūllenhoffo manymu, nuo IX a. ar gal kiek vėliau šiaurės germanai ėmę vartoti aisčių vardą finų gyventojams į pietus nuo Suomių įlankos.“ Šią kalbininkų išvadą galima būtų papildyti ir archeologijos duomenimis. Aisčių vardo migracijos prielaidos buvo sukurtos dar I a. po Kr., kai prasidėjo Didžioji aisčių migracija. Ji tiesiogiai turėjo įtakos šiaurės baltų kaimynams finams, kai nuo Lietuvos ir Latvijos pajūrio prasidėjo Pilkapių kultūros pavida­ lo aisčių sklaida. Tada finai susidūrė su aisčių kultūros (ir aisčių vardo) skleidėjais. Liko dar keletas pamąstymų. Tacito laikais Vyslos žiotyse gyveno Vielbarko kultūros žmo­ nės, kuriuos šiuolaikinė istorinė tradicija ir jai pritarianti užsienio archeologų dalis skiria gotams. Šia proga galima savęs paklausti: jei Vielbarko žmonės buvo gotai, tai kodėl Tacitas pasakė apie aisčius: „Patys [aisčiai] jo niekam nenaudoja: renka natūralų, atgabena neapdirb­ tą ir užmokestį ima stebėdamiesi.“ Kodėl nepasakė, kad Tacito minimi germanai gotonai, kuriuos norima matyti kaip gotus, renka gintarą ir atgabena neapdirbtą. Vadinasi, Tacitas pasakė tai, ką ir norėjo pasakyti - aisčiai tiesiogiai prekiavo su romėnais. Tą patį patvirtina ir Plinijaus Vyresniojo tekstas. Tik taip galima suprasti, kodėl aisčių pasaulyje gausu atvežamos spalvotų metalų žaliavos, romėniškų monetų ir emalio bei stiklo karolių. Dėl to dar vienas klausimas - kam germanams reikėjo organizuoti taip aisčių kultūrų vystymąsi skatinančią prekybą? Juk ši kaip tik ir stumtelėjo aisčių kultūrą taip, kad tyrinėtojai šį laikotarpį vadi­ na baltu „aukso amžiumi“13. Pabrėžiant šiuos faktus nelauktai iškyla įdomi detalė - aisčių kaimynų plote, germanų Pševorsko kultūroje, arba lugijų sąjungoje, per kurią driekėsi G in­ taro keliai iš Baltijos pajūrio į Dunojaus baseiną, segės dažniausiai buvo daromos iš gele­ žies, kai aisčių pasaulyje absoliuti jų dauguma buvo daromos iš spalvotųjų metalų lydinių ir,

reikia pasakyti, jų netaupant. Kaip paaiškinti, kad lugijai segėms gaminti naudojo juvelyri­ niams dirbiniams mažai tinkantį metalą - geležį. Mados kaprizai? Gal. Tačiau galima ir ki­ taip aiškinti šį faktą. Lugijų kultūros žmonės, kitaip nei aisčių sąjunga, neturėjo romėnams paklausios prekės - gintaro. Šioje aisčių ir romėnų prekybos istorijoje galima įžiūrėti ir kitų sutapimų: per 70 ir 2 6 0 metus daugiausia naujųjų aisčių kultūrų pasiekė savo migracijos ribas, vėlesnis jų vystymasis nebuvo toks audringas. Ir tai visiškai sutampa su Gintaro kelio didžiausios galybės laikais. Septintajame I a. dešimtmetyje prasidėjęs Gintaro kelias po III a. vidurio baigėsi. Vargu ar tie sutapimai yra atsitiktiniai, greičiau jie rodo bendruosius kultū­ rinio gyvenimo procesus. Prisiminus istorijos šaltinius, kurie nurodo į „Aestiorum gentes“ užkoduotą politinę aisčių sąjungą, galima kelti prielaidą, jog aisčių I a. antrojoje pusėje pra­ sidėjusią Didžiąją aisčių migraciją skatino ekonominis pakilimas. Visos naujosios ir sparčiai naujas teritorijas įsisavinančios aisčių kultūros buvo nuolat ir pakankamai maitinamos Gin­ taro keliu gabenamomis žaliavomis - variu, cinku, alavu. Tiekimas Gintaro keliu buvo siltvarkytas taip, kad spalvotieji metalai ir kitos prekės be trikdžių pasiekdavo aisčių kultūros

**6''1

—-Į| ........ —-d

....

i.m

13 Taip 1985 metais lietuvių literatūroje M. Gimbutienė apibūdino vakarų baltų pasaulį.

37 i.

BALTAI IR A I S Č I A I

1 :4 ii*

Nerono persekiojami bėgliai Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 2 97x420 mm, 2015.

Palemono legenda pasakoja, kad jam Lietuvoje gimę trys sūnūs: Barkus, Kūnas ir Spera. Vyriausiasis sūnus Barkus esą įkūręs Jurbarką, Kūnas - Kauną, o jaunylis Spera nukeliavęs į rytus ir apsistojęs prie gražaus ežero, kurį pavadinęs savo vardu. Vėliau Kūno sūnus Kernius įkūręs Kernavę už Neries. Pats Palemonas esąs palaidotas Seredžiaus piliakalnyje*, iki šiol vadinamu dar ir Palemono kalnu. O iš Palemono palikuonių kilę visi Lietuvos kunigaikščiai, iš palydovų patricijų - didikai Goštautai, Mantvydai, Davainos ir kt.

38 E U G E N 11U S JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

skleidėjus įspūdingame Rytų Baltijos plote. Nors, kai galvoji apie migracijos priežastis, iš galvos neišeina Gintaro Beresnevičiaus* akcentuojama Polemono II* istorija, kuri stebėtinai susijusi su tuo pačiu Romos Neronu. Gal tikrai Polemono II ir daugybės jo apsupties žmo­ nių bėgimas nuo Nerono yra mūsų istorijos dalis ir vienas iš migracijos akstinų? Grįžtant prie aisčių ir jų vaidmens Europos istorijoje tyrinėjimų, reikia pasakyti, kad kai kurių šiuolaikinių užsienio šalių mokslininkų darbuose keliami klausimai, į kuriuos tar­ si jau yra atsakęs ligšiolinis archeologijos mokslas. Diskutuojama, ar aisčiai yra baltai, ar finai, ar Sembos-Notangos aisčiai yra baltai ar germanai: „Iki šiol ginčijamasi tarp lenkų ir rusų tyrinėtojų dėl archeologinės kultūros pavadinimo, kuriai priklauso dauguma G in­ taro kranto romėnų ir tautų kraustymosi epochos kapinynų: Sembos-Notangos, Dolkeimo-Kovrovo ar vis dėlto vakarų baltų kultūros grupė? A r aisčiai buvo baltai ar germanai? Jie autochtonai* ar alochtonai*?“ Visi šie naujų kultūrinių vėjų lemti klausimai svarstomi re­ miantis šiuolaikine istoriografija bei archeologijos šaltiniais ir, beje, jaučiamas sąmoningas ar nesąmoningas siekis matyti tokį mokslinį lauką, kuriame galimi bet kokie, net ir archeo­ logija nepagrįsti arba menkai pagrįsti, Rytų Baltijos seniausių laikų etniniai modeliai. Nau­ jo interpretacijų lauko sąmoningas ar nesąmoningas palydovas yra ir dalies baltiškų kultūrų pervardijimo fenomenas išmetant baltiškąjį vardą. II a. viduryje Ptolemėjo įvardytus galin­ dus lenkų archeologai ėmė vadinti „Bogačevo kultūra“, o gotų-gepidų kultūra tapo Vielbarko kultūra. Kitaip nei politinių vėjų ir „kultūrologinių“ madų veikimu to nepavadinsi. Ypač „įžvalgiai“ pervardyta Sembos-Notangos kultūra14 perkrikštijant baltišką Sembą ir Notangą į apvokietintą, bet iš esmės prūsišką „Dollkeim“ (liet. Dulokaimis) ir rusišką „Kovrovo“ (vok. Nautzau, liet. Nausava). Sis terminas atspindi ir norimą m atyti šios kultūros etninę prasmę - germanizuoti baltai su galimu slavišku elementu. Patraukia dėmesį ir Baltarusijos kartografų darbai. „Didžiojo istorinio Baltarusijos atlaso“ pirmame tome paskelbtas I a. an­ trosios pusės ir II a. Romos imperijos periferijos kultūrinę situaciją atspindintis žemėlapis. Čia baltų gyvenamos vietos įvardintos „acųii“ vardu. Suprask, kad turim i omenyje arba „aisčiai“, arba „estii“. Žemėlapio legendoje šio termino nėra, o baltų kultūros apibendrintos ir pavadintos „Bogačevo kultūra ir jai giminingi baltai.“ Kad Bogačevo galindai yra baltai, abejonių niekam nekyla, bet baltų archeologija skiria nemažai I-II a. baltų kultūrų. Jų nėra, o nurodyti žymėjimai yra neteisingi: kažkiek panašesnis kontūras pajūryje primena Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų arealą. Nemuno žemupyje nubrėžta sritis neatitinka jokių baltų kultūrų. Pilkapių kultūrą turėjusi vaizduoti sritis neturi nieko bendra su M. Michelberto apibrėžtu arealu. Lietuvos Nemuno kairysis ir dešinysis krantai tapo „niekieno“ žeme, o Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealas* neteisingas ir pačių baltarusių archeologų darbų atžvilgiu. Tad natūraliai kyla klausimas, kokią istorinę tiesą pateikia toks žemėlapis.

14 Įprastą ir nuo seno vartojamą Sembos-Notangos kultūrą 1996 metais į Dolkeimo-Kovrovo pervardijo lenkų archeologas V. Novakovskis.

39 1.

B A L T A ! IR A I S Č i A i

A tėjo laikas ir baigiamajai aisčių sampratai. Aisčiai yra seniausias mums žinomas istori­ nis vakarų baltų tautovardis - juo I a. pabaigoje vadino Pamario rytinės dalies, Vyslos žemupio, Sembos-Notangos ir Lietuvos-Latvijos pajūrio gyventojus, o II a. viduryje jie žinomi venedų (gyveno tarp Vyslos ir Nemuno) ir veltų (gyveno tarp Nemuno ir Ventos) vardais. Aisčių pasaulis keitėsi. I a. antrojoje pusėje prasidėjusi Didžioji aisčių migracija aisčių kultūrą pernešė j toliausias erdves, ir jos pagrindu susiformavusias naujas kultū­ ras plačiąja prasme taip pat reikia vadinti aisčiais. Nuostabiausia, kad K. Būga*, nieko nežinodamas apie tą aisčių migraciją, puikiai iliustravo šį procesą kalbos mokslo duome­ nimis: „Iš pat pradžių senovėje aisčių vardu bus buvusi vadinama tiktai ta prūsų tautos dalis, kurią pirm ąją prie Vyslos žiočių ir Aism arių (Frisches H aff) pažino senasis pasau­ lis (Tacitas). Visą tautų giminę, kurią sudaro prūsai ir lietuviai, latviai, žiemgaliai, sėliai ir kuršiai, aš vadinu aisčiais, tai yra tuo vardu, kuriuo iki Vulfstano (apie 9 0 0 m.) vadinama prūsų tauta.“ K. Būga teisingai aisčių vardu įvardijo jo paminėtas aisčių tau­ tas, nors ir nežinojo dabar žinomų archeologijos faktų. Šitoks aisčių pasaulio suvokimas visai kitaip konstruoja Lietuvos istorijos giluminį pagrindą, ir aistiškoji lietuvių, kaip ir kitų vakarų baltų, prigimtis ir jų esminis indėlis kuriantis Lietuvių valstybei daro aisčių istoriją genetine mūsų valstybės istorijos dalimi.

rrllr1'

\\ \ \\

II

A IS Č IA I IR IU K A IM Y N A I. Germanai ir slavai Istorijos tėkmė lėmė, kad mūsų kaimynai, nelygu kuris laikotarpis, buvo finai, germanai, iranėnai*, vėliau ir slavai. Keičiantis Europos politiniam žemėlapiui, dalis baltų genčių pa­ veldo pateko j kitas valstybes: prūsų istorija tapo Rusijos Federacijos ir Lenkijos archeologų interesų sritimi, galindų - Lenkijos, sūduvių-jotvingių - Lenkijos ir Baltarusijos, kuršių, žiemgalių, latgalių ir sėlių - Latvijos. Rytų baltų tyrim ų laukas atiteko Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos archeologams. Po Berlyno sienos griūties reikėjo laukti, kad Lietuvos ir kitų laisvų Europos šalių tyrinėtojai pateiks aiškią baltų ir slavų, baltų ir germanų, germanų ir slavų seniausių laikų istorinio bendravimo koncepciją, nes, slavų kilmės klausimu po X X a. vidurio paskelbta gausybė kalbinių, archeologinių ir istorinių teorijų bei koncepcijų, kurios taip ir neatsako j klausimą, kur yra slavų protėvynė ir kaip jie susidarė. Suprantama, kad aisčių santykių istorija su kaimynais finais, germanais ir slavais yra ir bus kiekvieno baltų etninės istorijos tyrinėtojo mokslinių interesų svarbi dalis. Etninės istorijos tyrim ai yra neeilinis ir sunkiai įkandamas uždavinys jau vien dėl savo daugiaplaniškumo. Ju k čia susiduriame su gausybe mokslų, kurie tyrinėja žmogų - jo kalbą, jo fiziologiją ir biologiją, jo genetiką, jo psichologiją, jo istoriją, jo socialumą ir daugybę kitų dalykų. Tai dar sunkiau, kai imi tyrinėti žmonių grupės istoriją, kai mėgi­ ni įžvelgti vienos ar kitos populiacijos išskirtinius ir nuo kitų skiriančius bruožus, kad galėtum pasakyti: taip, jie skiriasi, ir tie skirtum ai pasireiškia ne tik geografine aplinka, bet ir kalba, papročiais, gyvenimo būdu, kultūros elementais ir kitais tam tikrą grupę vienijančiais ir nuo kitų skiriančiais bruožais, kuriuos mes galime priskirti baltams, ger­ manams, finams ar dar kitiems etnosams. Tad ir darosi akivaizdu, kad etninės istori­ jos tyrim ai niekaip neapsiriboja tik, tarkim, viena archeologija ar, pavyzdžiui, kalbos mokslu. Ne, reikia bendrų daugelio mokslų pastangų, kad mes pajėgtume, į vienas kito duomenis atsižvelgdami ir juos derindami, konstruoti patikimiausią istoriją. Tokio dar­ bo pirmieji žingsniai padaryti tais, dabar jau tolimais, 19 8 7 metais, kai Reginai Volkaitei-Kulikauskienei* redaguojant, archeologai, kalbininkai, antropologai ir istorikai parašė „Lietuvių etnogenezę“. Ir dabar, Nepriklausomybės laikais, atrodytų pats laikas suvienyti pajėgas ir pagal naujus duomenis sukurti naują mūsų etnogenezės* redakciją. Bet ne, dabar madingi kiti matymai, kuriuos, nors ir juokinga, vėluodami kopijuojame iš svetimų kraštų m okslininkų, kuriems regėjosi, kad etninės istorijos tyrim ai nėra būti­ nybė, kad ją reikia keisti kultūros fenomenų ir technologijų tyrinėjimais, bet, kai tampa aktualu jiems patiems, etninė istorija suranda aiškią ir konkrečią vietą jų kūriniuose. Bet mes nutilome, ir nežinia, kas suburs visą margą m okslininkų bendriją visus mus

42 E UG E N I I U S I 0VA1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

dominančiai seniausiajai etninei istorijai parašyti. Tokiame kontekste mėginimas išdės­ tyti kai kurių etninės istorijos problemų visumą ir lieka tik mėginimu. Dažnai mėgstama kartoti, kad archeologas, tirdamas materialinės kultūros liekanas, pats negali nustatyti, kuria kalba šnekėjo tie žmonės, kurių palaikus jie tiria. Tai tiesa, kaip tiesa yra tai, kad tik archeologai gali nustatyti kažkokios kalbinės grupės gyvenamoje aplinkoje įsikūrusių kultūrų, genčių ar tautų kultūros elementus ir juos patikimai datuoti. Ir visgi kalbos istorikai, bet ne archeologai, pirmieji nustatė geografinę baltiškų vandenvardžių ir vieto­ vardžių erdvę. Bet štai vieni pasakyti, kuriam laikui skirtina kalbos duomenimis nustatyta erdvė, jie negali. Tai iš tiesų sudėtinga problema. Įsivaizduokime, kad tyrinėjame baltiškų vandenvardžių apsuptyje esančią kažkokią pirmųjų amžių po Kr. kultūrą. Ir iš ko mes sprę­ sime, kad ji baltiška? Pasitikėjimo, kad ji baltiška, mums suteikia tie patys baltiški vandenvar­ džiai ir vietovardžiai. Tačiau ypatingai svarbus liudininkai yra toje erdvėje nustatyti vietinės kilmės dirbinių, gyvenviečių statybos ir laidojimo tradicijų kompleksai, kurie nėra būdingi už tos erdvės esančioms kultūroms. Ir jei tų kompleksų perimamumą mes galime stebėti tos erdvės gyventojų kultūroje nuo seniausių laikų iki istoriniais laikais paliudijamų kultūros pasireiškimų, galime kalbėti apie toje vietoje savaimingai išugdytą kažkurią baltų kultūrą. Toji baltiškų vandenvardžių užimama erdvė viršija 860 0 0 0 kvadratinių kilometrų plotą. I tūkstantmetyje pr. Kr. baltiškų vandenvardžių pagrindinio išplitimo ribas kalbininkai va­ karuose apibrėžia j vakarus nuo Persantės ir Okos rytuose, Dauguvos ir Gaujos šiaurėje ir Oįįieprp vidurupiu bei Bugu-Pripete pietuose ir pietvakariuose. Įspūdinga erdvė, į kurią gali sutilpti bent dvi Prancūzijos. Toje erdvėje kažkur turėjo būti ir baltų gimimo vieta - neapgy­ veno gi jie vienu metu viso šio ploto, ir mums svarbi yra jų gimimo vieta ir data. Pasiremiant Algirdu Girininku, galima sakyti, kad pirmieji Pamarių kultūros* baltai datuotini 3 6 0 0 3 4 0 0 - 1 8 0 0 - 1 6 0 0 metais pr. Kr. Nuo šios kultūros susidarymo archeologai jos ir aplinki­ nėse erdvėse ieško tų paveldimų bruožų, kuriuos mes atpažįstame kaip vakarų baltų kultūrą. Kalbininkų darbuose, reikia pripažinti, didelį autoritetą yra pelniusi bendros baltų-germanų-slavų protėvynės idėja. Natūraliai iškilo klausimas, kur galėjo būti tų trijų kalbų pirmapradė geografinė erdvė ir kada ji susidarė. Įtikinamų atsakymų iki šiol nėra, ir pas­ taruoju metu vis labiau abejojama dėl tos bendros protėvynės. Diskutuojama, ar kalbiniai bendrumai yra atsiradę dėl vienos baltų-germanų-slavų prokalbės, ar tie bendrumai ra­ dosi dėl istorinės tautų kaimynystės. Tad kiti kalbininkai tėvynių ieško kiekvienai kalbai atskirai. Linkstama manyti, kad ir baltų, ir germanų, ir slavų kalbinis medis išdygo tikrai ne vienoje aplinkoje ir ne vienu metu. Jurgenas Udolfas (Udolph, 2015), pasaulinio garso vokiečių onomastas, yra pasakęs, kad ikislaviški vandenvardžiai slavų teritorijoje parodo ypatingus ir senus ryšius su baltų teritorija, tačiau neliudija baltų ir slavų bendros prokal­ bės, nes abiejų kalbų šakų vandenvardžiai yra pernelyg skirtingi.

43 II. A I S Č I A I IR |U KAI MY NAI

[

L

y

į

V o r s k la Z

■

z

j

I

S u la

\ Cf 2 : 1 ii.

A n k s ty v o s io s v a k a rų b a ltų kultūros:

A - platusis baltiškų vandenvardžių paplitimas; B - siaurasis baltiškų vandenvardžių paplitimas; a - pirmoji vakarų baltų Pamarių kultūra pagal A. Girininką (tarp 3600 ir 1600 m. pr. Kr.); b - Vakarų baltų pilkapių kultūra (apie 1600 m. pr. Kr. - 10 m. po Kr.). Vakarų baltų pilkapių kultūros sritys apie VI a. pr. Kr.: 1. Veldinių urnų kultūra; 2. Vakarų Mozūrų sritis; 3. Rytų Mozūrų sritis; 4. Sembos-Notangos kultūra; 5. Vakarų Lietuvos ir Vakarų Latvijos kultūra (pagal A. Gimbutienę). Sudarė E. Jovaiša, 2015.

44 EUGENi Į US IOVA1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

{ r r^ -.

)

---) 1

J. Udolfas šiuo klausimu suformulavo aiškius teiginius: 1. Baltų kalbos jau nuo seno yra lokalizuojamos be didesnių geografinių pokyčių prie Baltijos jūros. 2. Slavų kalbos radosi šiaurinėje Karpatų papėdėje. 3. Germanų kalbų branduolys susiformavo Siaurės ir Vidurio Vokietijoje. Tai taip pat lėmė derlingos žemės į šiaurę nuo Vokietijos vidurio kalnyno. 4. Yra vandenvardžių, kurie randami tik tų trijų kalbinių grupių erdvėje. 5. Keltų kalba neturėjo jokios įtakos, jos tėvynė veikiausiai buvo Vakarų Alpėse. 6. Visos išvardytos kalbų grupės radosi iš vieno indoeuropiečių kalbų* dialekto erdvės. Prokalbės pėdsakų randama Senosios Europos vandenvardžiuose (Udolph, 2015). Šie teiginiai kaip tik ir iškelia skirtingas kalbų radimosi vietas. Baltai - prie Baltijos jūros, slavai - šiaurinėje Karpatų kalnų papėdėje, germanai - Šiaurės ir Vidurio Vokietijoje. Sa­ koma, kad yra vandenvardžių, kurie randami tik tų trijų kalbinių grupių erdvėje. K ą tai reiškia? M atyt, remiantis J. Udolfu, tai, kad neatmenamais laikais buvo bendra indoeuro­ piečių prokalbės erdvė, kurią pavadino Senąja Europa. M. Gimbutienė sukūrė teoriją, kad Senoji Europa - tarp 7 0 0 0 ir 3 500 metų gyvavusi kultūrinė erdvė, kuri dar nebuvo paveik­ ta indoeuropiečių kultūros. A n ot M. Gimbutienės, bent trys indoeuropietiškos Kurganų* kultūros bangos „užliejo“ Europą indoeuropiečių kultūra. Ne visi mokslininkai ją palaiko. Vieni mano, kad indoeuropiečiai Europą apgyvendino jau 5 0 0 0 m. pr. Kr., o kitiems - Eu­ ropa nuo seniausių laikų yra indoeuropiečių tėvynės vieta. Bet tai archeologų Senosios Eu­ ropos samprata. Volfgangas P. Šmidas* (W. P. Schmid) nurodo kalbinę šios sąvokos prasmę. Senoji Europa kalbininkams reiškia tam tikrą indoeuropiečių kalba šnekėjusių žmonių se­ niausią pakopą, iš kurios galėjo ateiti tie vandenvardžiai, kurie randami ir baltų, ir germanų, ir slavų kalbose. Toje senoje pakopoje teritorijos požiūriu centrinis, pats didžiausias ir pats archajiškiausias sluoksnis yra baltų. Jį, kaip sako V. P. Šmidas, reikia vertinti kaip palygini­ mo etaloną, kaip kalbą, kuri yra arčiausiai indoeuropiečių prokalbės (Schmid, 1994, 191). Didžiausios Senosios Europos vandenvardžių sankaupos randamos baltų apgyventose teri­ torijose, mažiau - germanų ir retai pasitaiko slavų teritorijose. Nedaug, bet jų yra ir romanų teritorijose, tačiau jų nerandama keltų, iranėnų, hetitų ir graikų kalbų erdvėse. Kaip datuojama ta kalbinė Senosios Europos pakopa? V. P. Šmidas seniausią, baltišką, sluoks­ nį datuoja II tūkstantmečio pr. Kr. pirmąja puse. Jaunesnis už baltų laikytinas germaniškas sluoksnis, jis datuotinas I tūkstantmečio pr. Kr. antrąja puse. Tačiau ne visi tyrinėtojai šią

45 Ii. A I S Č I A I IR |U K AI MY NAI

nuomonę palaiko. Pavyzdžiui, rusų lingvistas Jurijus Kuzmenko (Ю. Кузьменко) mano, kad protogermanų kalba Europos kalbų sistemoje regima III tūkstantmetyje pr. Kr., o lietuvių archeologas A . Girininkas mano, kad baltų prokalbė turėjo būti net V tūkstant­ metyje pr. Kr. Jis konstruoja ir tų kalbų, ir tautų protėvynes, sakydamas, kad jų pirm ta­ kai turėjo būti paskutinių Centrinės Europos mamutų medžiotojų ir Madleno kultūros* žmonės, kurie Siaurės Europą pasiekė klajodami paskui šiaurės elnių bandas vėlyvojo pa­ leolito* laikotarpiu. Prabaltų populiacija formavosi pietrytinėje Baltijos ledyninio ežero pakrantės dalyje, į Imrią pirm ieji gyventojai atvyko iš Iberijos, o vėliau ir iš Balkanų - kaip iš Jutlandijos emigravusios ir grįžtančios populiacijos dalis. J vakarus nuo prabaltų for­ mavosi pragermanų populiacija, o į pietus nuo prabaltų ir j pietryčius nuo pragermanų praslavų populiacija (Girininkas, 2011). Archeologinę medžiagą su kalbine derinantis J. Kuzmenko kiek kitaip supranta ankstyvuosius germanus ir jų santykį su baltais. Jis tei­ gia, kad protogermanų kalba Europos kalbų sistemoje regima III tūkstantmetyje pr. Kr. Apibrėždamas germanų ir baltų kalbų bendravimą nuo geležies amžiaus* iki vėlyvojo neo­ lito*, autorius nurodo: „Laiko ašimi slenkant iš viršaus į apačią, galima numanyti, kad paskutiniame šio kontakto [tarp germanų ir baltų - E. Jovaiša] etape (geležies amžiuje) žmonės, kalbėję protogermanų kalba, buvo Jastorfo kultūros* gyventojai, o žmonės, kal­ bėję protobaltų kalba, buvo iš kaimyninės Veldinių urnų kultūros* ploto.“ Ir priduria: „Iš tos epochos liko baltiškų toponimų į vakarus nuo Oderio“ (Кузьменко, 2011, 176, 220). Si J. Kuzmenkos nuomonė tokia svarbi, kad tenka nukrypti nuo mūsų temos ir pasakyti, kad šiuolaikinės archeologų pastangos Veldinių urnų kultūros gyventojus pripažinti bu­ vus germanais „sudūžta“ į J. Kuzmenkos tyrimus. Tai dar svarbiau, kai žinai, jog tos kultū­ ros teritorijoje užgims Vielbarko kultūra, kurią daugelis tyrinėtojų laiko gotiška. Pritarus J. Kuzmenkos tyrimams, reikia pripažinti, kad busimoji Vielbarko kultūra, kuri I a. atsiras buvusios Veldinių urnų kultūros teritorijoje, netenka germanų prado tradicijos. Kitaip datuojamos susiformavusios kalbos ir jų gimimo vietos. 2 010 metų Brilio senojo pasaulio istoriniame atlase teigiama, kad germanų prokalbė nuo bendrojo indoeuropie­ čių kamieno atsiskyrė iki V a. pr. Kr., o germanų kalbos susiformavo iki V šimtmečio po Kr. Tas pats atlasas germanų prokalbe kalbėjusius žmones kurdina Elbės žemupyje ir Pie­ tų Skandinavijoje, tai yra ten, kur nurodo J. Udolfas. Kiek kitaip germanų kilmės vietą įsivaizdavo V. P. Smidas, sakydamas, kad šiaurinis Šlėzvigas-Holšteinas, Jutlandija, Danų salos, veikiausiai ir Skandinavija apskritai negali būti germanų tėvynė (Schmid, 1994, 337). Kultūros prasme germanų susiformavimas siejamas su vadinamąja Jastorfo kultūra. Šiuo­ laikinė archeologija šią kultūrą datuoja nuo 60 0 metų pr. Kr. iki sandūros su naująja era. Jos vystymosi prasme skiria du laikotarpius - ankstyvąjį (6 0 0 -3 5 0 m. pr. Kr.) ir vėlyvąjį (350 m. pr. Kr. - I m.), kurių skirtinga ir teritorija. Ankstyvajame etape Jastorfo kultūra, panašiai kaip mūsų Pamarių kultūra, buvo germanų kultūros branduolys ir užėmė nedidelę

46 EUGEN! JUS JOVAI ŠA

A I S Č I A I ф L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

h \

13

n \ \ \ \

.S a n k t Peterburgas Stokholm as

u

N .

%

N

N. N

II 1

Volga

?

' V

'

,, Volga

Ryga

Dublinas

Donas

Taho Madridą^

Stambulas Ankara

Atėnai

2 : 2 ii.

S e n o s i o s E u r o p o s k a l b i n i s s l u o k s n i s ir g a l i m o s p r a g e r m a n ų , p r a b a l t ų ir p r a s l a v ų f o r m a v i m o s i e r d v ė s . S e n i a u s i o j i i n d o e u r o p i e č i ų k a l b a š n e k ė j u s i ų ž m o n i ų p a k o p a p a g a l V. P. Š m i d ą :

1. At(h)esis - Atesys;

a. A la - A la ;

Pragermanų, prabaltų ir praslavų

2. Drawe - Drava;

b. A lia - A ly s;

formavimosi erdvės pagal A. Girininką:

3. Drawen - Dravinė;

c. A lsa -A lsa ;

I. Pragermanai;

4. Eisa - Aisė;

d. V arina-V arinė;

II. Prabaltai;

5. Isla —Jiesia;

e. V ara-V arė ;

III. Praslavai.

6. Laca - Laka;

f.

7. Limena - Limenė;

g. Mara - Mara;

Arsią - Arsė;

8. Margus - Marga;

h. Neta - Nedė;

9. Nava - Nova;

i.

10. Filisa - Pelesa;

k. S a la -S a la ;

11. Fala - Pala;

m. Argą - Argą;

Nedd - Nieda;

12. Aisne - Apsuona;

n. Aka - Aga;

13. Aura - Aura;

o. Sava - Sava; p. A p so s-A p sa .

Sudarė E. Jovaiša, 2015.

47 II. A I S Č I A I IR IU KAI MY NAI

teritoriją - miškingas ir pelkėtas Šlėzvigo-Holšteino, Hanoverio, Vakarų Meklenburgo ir Brandenburgo lygumas. Vėlyvajame etape, po 3 0 0 metų pr. Kr., Jastorfo kultūra išplito, ir ar­ cheologai mano, kad ji plėtėsi dėl išeivių iš pirminio branduolio. Kitaip sakant, ir čia pastebi­ mi germanų migracijos procesai. Vėlyvajame etape Jastorfo kultūra apibrėžiama kaip įvairių germanų kultūrų sambūris aplink jos pirmapradį branduolį, o jos teritorija tuo metu apėmė visą dabartinę Vokietiją (išskyrus Bavariją), Beniliuksą, Jutlandiją, Pietų S kandinaviją. Slavų protėvynės klausimu V. P. Šmidas pasisakė kalbėdamas apie didžiųjų Europos upių vardų kilmę. Jis pabrėžė, kad Egeris, Oderis, Vysla, Bugas, Dniestras, Dniepras, Donas ne­ turi slaviško prado. Vadinasi, jis darė išvadą, slavų protėvynė galėjo užimti tik santykinai mažą teritoriją (Schmid, 1994,257), o J. Udolfas apibrėžė slavų kalbos kilmės vietą ir laiką tai atsitiko Galicijos Karpatų šlaite senosios ir naujosios eros sandūroje (Udolph, 1979,619). Yra ir kitoks slavų kalbų datavimas, tačiau tenka pripažinti, kad slavų kalba indoeuropiečių kalbų sistemoje yra pati jauniausia. Taigi dabartinis kalbos mokslas ir kiti duomenys vis labiau įtvirtina mintį, kad bendras kalbos „medis“ sunkiai įrodomas ir tenka sutikti, kad ir baltai, ir germanai, ir slavai turėjo skirtingas savo gimimo vietas ir atskiras radimosi datas. Vėliau, kaip ir žmonių gyvenime, pasitaikančius kalbų bendrumus lėmė istorijos apibrėžta kaimyninė istorijos tėkmė. Vėlai, V a. po Kr. paskutiniame ketvirtyje, pasirodo ir slavų kalba kalbėjusių žmonių kul­ tūra, kuri gavo Prahos Penkovo* kultūros vardą (Приходннж, 1998). Visi šiuolaikiniai archeologai su tokiu ankstyviausios slavų kultūros datavimu sutinka. Tačiau sako, kad kaž­ kur tie slavai turėjo būti, kažkur jie formavosi, negalėjo gi jie lyg burtų lazdele pamojus iš kažkur atsirasti V a. pabaigoje. Tai tiesa, ir, pavyzdžiui, A . Girininkas nurodo tą galimą praslavų formavimosi erdvę. Bet visa bėda, kad praslavų antspaudas dedamas ant tų archeo­ loginių kultūrų, kurios, deja, neturi perimamumo sąsajų su slavų materialinės kultūros bruožų turinčiomis ir slavams priskiriamomis kultūromis. Viena iš tokių yra Zarubincų kultūra*, kurią dabartiniai Ukrainos archeologai jau padarė, sakytume, chrestomatine pra­ slavų kultūra, nors dėl jos „praslaviško“ prado kyla daug ginčų. Ją slavišką labai norėtųsi m atyti jau vien dėl jos geografinės padėties - pirmasis kultūros paminklas buvo ištirtas 1899 metais Zarubincų kaime, kuris yra dešiniajame Dniepro krante į pietus nuo Kijevo. Ją kaip slavišką įvardijo Zarubincų kapinyno tyrinėtojas Vikentijus Chvoika. D ar nesusifor­ mavusio Lietuvos archeologijos mokslo kontekste ši tradicija susilaukė didžiausio pasekėjų būrio - slavams ją skiria Aleksandras Spicynas, Konradas Jaždževskis, Eugenija Machno, Eugenijus Maksimovas, Leonidas Pobolis, Piotras Tretjakovas, Vladimiras Baranas, Ionas Vinokuras, Dmitrijus Telegeninas, Rostislavas Terpilovskis. Praslavų kultūra ją laikė žymu­ sis Borisas Rybakovas. Tačiau greta slaviškos kilmės atstovų atsirado manančiųjų, kad ji galėjo būti germanų. Taip manė Paulius Reinekė ir Kurtas Takenbergas. Atsirado ir minčių

48 E U G E N I I U S JOVAI ŠA

A I S Č I A I ф L I E T U V I Ų IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

apie jų kilmę iš bastarnų ir keltų-ilyrų (Ksenija Kasparova ir Žozefas Dešeletas), o Markas Ščiukinas sakė, kad jie būsią keltų įtaką patyrę Vidurio Europos gyventojai. Baltiškos Zarubincų kultūros prigimties šalininkai - Marija Gimbutienė, Adolfas Tautavičius*, Michailas Artamonovas, Valentinas Sedovas* - nurodo baltams būdingą namų statybos ir laidojimo papročių tradiciją. Yra ir kitokių argumentų dėl baltiškos jos kilmės: kultūra susiformavo III a. pr. Kr. ir gyvavo iki II a. po Kr., o iki V a. ji gyvavo Kijevo kultūros* pavidalu. Apie I a. Zarubincų kultūros gyventojai iš Dniepro ir Berezinos arealo migravo į šiaurę. Ir čia iškilo dilema - jei zarubincai slavai, tai jų migracija prasidėjo jau naujosios eros pradžioje. Jei jie baltai - tai buvo tik baltų genčių maišymasis per migraciją, nes jos rezultatas - apie III-IV a. sandūrą susiformavusi Moščino, arba rytų galindų, kultūra, kurią baltiška laiko iš esmės visi tyrinėtojai. Slavų migracijai dar nebuvo atėjęs laikas, ir tai liudija visi dabartiniai tyrinėjimai, kurie rodo, kad tai galėjo įvykti apie V II-V III amžių. Taigi Zarubincų kultū­ rai būti slavų protėve radosi daug trikdžių. Tas pat pasakytina ir apie Kijevo kultūrą, kuri iš esmės yra Zarubincų kultūros tąsa.

Slavai Istorinė baltų ir slavų kaimynystė turėjo įtakos slavų gilios praeities paieškoms seniausiose baltų kultūrose ir bendros baltų-slavų prokalbės teorijoms kilti. Apibendrintas šių pastan­ gų komentaras randamas Z. Zinkevičiaus darbuose. Jis sako, kad nuo pat III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos ar II tūkstantmečio pr. Kr. pradžios neaptinkama kokių nors įtikinamų baltų ir slavų santykių požymių, kad daug tiems ir vėlesniems laikams priskiriamų vadi­ namųjų baltų ir slavų bendrybių gali būti lengvai paaiškinama gretimine kalbų raida, o kalbėti apie baltų ir slavų santykius remiantis archeologijos duomenimis dar sunkiau, nes iki V -V I a. nieko tikra apie slavus archeologai pasakyti negali. Autorius pabrėžia, kad I tūkstantmečio pradžioje Europoje žinomi keltai, germanai, baltai, graikai, romėnai, trakai, dakai, iranėnai, finougrai, bet slavų ir jiems priskiriamos archeologinės kultūros neranda­ ma (Zinkevičius, 2006). Labai aiškų baltų ir slavų santykių įvertinimą papildė Piotras Kačanovskis ir Janušas Kozlovskis sakydami, kad iki V I a. Lenkijos teritorijoje nei slavai, nei jų protėviai nėra gyvenę (Kaczanowski, Kozlowski, 1998). Svariai šiuo klausimu yra pasisakęs žymus lenkų archeologas Voicekas Novakovskis (Wojciech Nowakowski). Jis teigia, kad pirmą kartą slavai neabejotinai paminėti 551 metais Jordano „Getikoje“ sklavėnų (Sclaveni) vardu, o jų sklaidą Oderio ir Elbės baseinu galima matyti tik V II a. arba netgi VIII a. pradžioje

(HoBaKOBCHH,

2010). Taigi atrodytų, kad etnoso atžvilgiu padėtis yra aiški - iki

V II-V III a. kairysis ir dešinysis Vyslos krantas, žemės tarp Vyslos žiočių iki Sembos, o juo labiau Sembos pusiasalis ir M ozūrų ežerynas yra skirtini baltams, o slaviškas elementas etninėje aisčių istorijoje nedalyvauja iki pat V II-V III amžių.

49 ii. A I S Č I A I IR ¡ U K AI M Y N A i

Reikjavikas

Helsinkis

Stokholmas

»Talinas

Maskva Dublinas

Kopenhaga

Vilnius Minskas Londonas

Varšuva Briuselis

^

žiUs

Liuksemburgas

Bukareštas’ Sarajevas Madridas

Lisabona

Stambulas

Ankara

Atėnai •Rabatas

Alžyras Tunisas

Tripolis,

2 : 3 i!.

B a lt a i , g e r m a n a i ir s l a v a i :

I.

Baltų gyvenam a erdvė (apie V a. pr. Kr.);

II. Aisčiai (vakarų baltai) V a. pr. Kr.; III. Pirmoji germanų Jastorfo kultūra vėlyvajam e etape (350 m. pr. Kr. - I metai); IV. Ankstyvoji slavų Prahos kultūra (V-VIII a. po Kr.); V. Ankstyvosios slavų Penkovo kultūros senienų paplitimas I tūkstantm ečio trečiam e ketvirtyje pagal O. Prichodniuką: a - pagrindinė Penkovo kultūros sritis; b - Penkovo žm onių skverbimosi zona. Sudarė E. Jovaiša, 2015.

50 E UG E NI J US i OVA! ŠA

A I S Č I A I U ET U Vi U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Baltų ir slavų santykiai, slavų protėvynės ir tėvynės klausimai užima, galima sakyti, ypatin­ gą vietą Rusijos ir Lenkijos istoriografijoje nuo to laiko, kai susiformavo archeologijos moks­ las. Šiandieną yra įtvirtinta nuostata, kurią tiksliai perteikė V. Novakovskis. Aisčių ir slavų kontaktas Baltijos jūros erdvėje nukeliamas į V II-V III a., o greičiau net į VIII a. pradžią. Šios žinomos ir pripažįstamos archeologų pasaulyje nuostatos netrukdo iš naujo ieškoti įvai­ riausių baltų ir slavų bendrybių, slavų protėvynių erdvių ir jų gimimo kombinacijų viename ar kitame etnose. Lietuvių istoriografijoje yra pristatytas slavų gimimo baltų aplinkoje mo­ delis (Galiopa, 2010), kuriame konstruojama rusų istoriografijoje paplitusi slavų atsiradimo baltų genčių gilumoje idėja15. Teigiama, kad slavai neturėjo savarankiško kelio ir mūsų eros pradžioje kažkoks impulsas dalį vakarų baltų pavertė slavais. Jie gimę baltų gentyse, galindų ir jotvingių genčių teritorijose. Autoriui regisi, kad materialinės kultūros požiūriu tų vietų genčių kultūra buvo artima ir baltams, ir slavams, ir prūsams, ir galindams, ir jotvingiams, ir anksčiausiems slavams. Slavai, sako jis, palyginti su baltais, istorijos arenoje buvo labai vėlyvi atsirado ne anksčiau kaip IV a. pabaigoje ir V a. pradžioje, iš esmės nuo V amžiaus. Autorius tvirtina, kad I a. pabaigoje iš Pietų Skandinavijos emigravo Vielbarko kultūrai priklausiusios didelės gotų grupės, kurios kaip pleištas įsikirto į natūraliai susiformavusią baltų bendruo­ meninę sanklodą ir palaipsniui ėmė ją skelti į dvi dalis. Vakarinė baltų dalis, turėdama ryšį su Brūkšniuotosios keramikos kultūra*, buvo nustumta toliau į šoną, į dabartinės Lenkijos gilu­ mą. Ta nustumtoji dalis, būdama germanų ir keltų apsuptyje, nuo I a. pabaigos iki V a. „pervi­ rę“ ir atsinaujino kaip nauja etninė slavų bendrija. Neva tai Vladimiras Toporovas* įrodė, kad artimiausios etninės kalbinės grupės - baltų ir slavų kalbos. Labai įdomiai autorius aiškina slavų išskirtinumą. Naujasis etnosas, sako jis, ėmė save suvokti kaip savarankišką etninį darinį „sloviene“, o kitus kaimynus vadino nebyliais. Esą nuo tų laikų ir dabar ta praktika paplitusi tik slavų kalbose, o viduriniais amžiais* gyvavo ir tokia rašto tradicija - bet koks žmogus, ku­ ris kalba ne slavų kalba - ar jis būtų iš Anglijos, ar iš Švedijos, jį vis dar pagal seną papratimą vadindavo „nemcu“. Anglijos „nemcai“, Švedijos „nemcai“... - žodžiu, nebyliai užsieniečiai. Tokias etnoso gimimo schemas nelengva sukonstruoti, nelengva jas padaryti visuotinai pri­ imtinas. Pats V. Galiopa tai supranta sakydamas, kad nėra patvirtinto ir privalomo slavų etnogenezės modelio. Taigi kas gi šiame įsivaizdavime kelia netikrumo jausmą? Sakoma, jog baltai pagimdė slavus, bet kaip tai galėjo atsitikti - nežino niekas. Šitokios mintys seniai sklandė sovietinėje istoriografijoje, tačiau dar 1981 metais apie „gimdytojus baltus ir vaikus slavus“ rašė Olegas Trubačiovas (O. H. TpybaneB). Jis sakė, kad praslavų užgimimas iš va­ karų baltų yra pernelyg stebuklingas ir mįslingas, kad teritorinės baltų ir slavų kaimynystės sąlygomis derėtų laukti daug didesnio „protėvio“ ir „palikuonio“ artumo negu tokio, kurį mes realiai stebime (TpybaneB, 1981). Taigi kalbininkas abejoja baltų ir slavų giminystės

15 Nuorodų į šią idėją galima rasti ir dabartinėje lietuvių istoriografijoje (žr. Songaila, 2015).

51 ii . Ai S ČI Ai iR }U KAI MYNAI

tikrum u ir į niekus pavertė mėginimą, pasitelkus V. Toporovo autoritetą, įrodinėti „protė­ vio“ ir „palikuonio“ artumą. Neaiškus etninis „katilas“ ir tas jo „pervirimas“. Kaip tai galėjo vykti iš tikrųjų, kaip „iki IV a. kai kurie baltai „išvirė“ germanų „katile“ ir tapo slavais“, kaip gauti ir išlaikyti tą stebuklingą impulsą „toliau genetiškai ir kultūriškai vystytis“? Visiška paslaptis, kaip veikia tokie mechanizmai etnosų gimimo procese. Sakoma, „kad tų vietų gentys buvo tokios artimos pagal kilmę, kad sunku jas ir atskirti. Lyg būtų tikros seserys.“ Bet slavai išskirti dėl jų kultūrinių skirtumų. Nuo I tūkstantmečio vidurio ir I tūkstantme­ čio trečiojo ketvirčio Penkovo kultūros laikų jie akivaizdžiai skiriasi nuo baltų ir yra gerai atpažįstami, ypač dėl savitos gyvenviečių konstrukcijos ir keramikos. Ir vėlesniais laikais slavų ir baltų puošybos pomėgiai skiriasi kaip diena nuo nakties - skiriasi medžiagos, or­ namentika, pati formos stilistika. Nesusipratimai dėl slavų gimimo laiko atsiskleidžia su­ priešinant įvairiose vietose minimą datavimą. Vienur sakoma, kad baltai slavus „pagimdė“ mūsų eros pradžioje, kitur - iki IV a., o dar kitur, autoriaus žodžiais tariant: „Tais vardais jie užfiksuoti ne anksčiau kaip IV a. pabaigoje ir V a. pradžioje, iš esmės nuo V a. O iki tol slavų pavadinimo iš viso nebuvo, nors, aišku, jų protėviai fiziškai žemėje gyveno.“ Painiava dėl da­ tavimo akivaizdi. Atrodo, kad autorius stengiasi ankštybėse įžiūrėti fizinius slavų protėvius. Pagaliau frazė „nors, aišku, jų protėviai iš tikrųjų žemėje gyveno“ visą „išvirimo“ idėją daro nenuoseklią. Galima daryti išvadą, kad V. Galiopa pripažįsta ir genetinius slavų protėvius kažkur etninėje ir kalbinėje Adomo ir Ievos pradžių pradžioje. Tad kaip yra su baltų etnoso virtim u į naujoviškesnį slavų etnosą? Kam „pervirti“, jei galima „išnirti“ su savita istoriškai susiformavusia kultūra ir kalba? V. Galiopos kalbinių bendrybių ieškojimams tenka pritai­ kyti jau minėtus Z. Zinkevičiaus žodžius: „Daug tiems ir vėlesniems laikams priskiriamų vadinamųjų baltų ir slavų bendrybių gali būti lengvai paaiškinama gretimine kalbų raida.“ Šioje schemoje svarbi vieta tenka gotų pasirodymui Vyslos žiotyse, kurie, kaip rašoma, tarsi pleištas įsikirto į natūraliai susiformavusią baltų bendruomeninę sanklodą ir palaipsniui ėmė ją skelti į dvi dalis. Tokia traktuotė įdomi. Autorius pripažįsta Vyslos žiotis buvus baltų kraštu. Tačiau lenkų ir rusų archeologija mus primygtinai verčia tikėti, kad čia gy­ venę Vielbarko kultūros žmonės buvę gotai. Si kultūra formavosi vakariniame aisčių kul­ tūros pakraštyje ir niekaip negalėjo perskelti baltų į dvi dalis. Tiesa, Vielbarko migracija po 150 metų į pietus užgriebė vakarinę Brūkšniuotosios keramikos kultūros dalį dabartinė­ je Baltarusijoje. Tokie faktai iškyla, jei gotai laikytini Vielbarko žmonėmis. Labai įdomiai V. Galiopa aiškina slavų išskirtinumą iš kitų „nebylių“ tautų - gotų, gepidų, teifalų, rugų, vandalų, bojų. Kažkodėl nepaminėti juos pagimdę baltai. Istorija su „nebyliomis“ tautomis nėra nauja. Čia turbūt senos antikinės tradicijos atkartojimas. Barbarais, arba graikiškai „barbaroi“, graikų kultūros klestėjimo laikotarpiu buvo vadinami svetimtaučiai, nemokan­ tys graikų kalbos ir nesusipažinę su graikų kultūra. Slaviškoje graikiškos „barbarų“ tradi­ cijos transkripcijoje visos kitos tautos iš nemokančių kalbos ir nepažįstančių kultūros tapo

52 EUGE NI J US JOVAIŠA

AJ SČI AJ L I E T U V I Ų IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

nebyliais „nemcais“. Gražu. Bet Makso Fasmerio žodyne kategoriškai sakoma, kad slovėnai nieko bendra neturi su mėginimu kildinti iš „slovo (žodis)“ ar „slava (šlovė)“. Nebyliai, arba н ем ы е, turi ir kitą prasmę - murmantys, neaiškiai kalbantys, mikčiojantys. Yra ir dar kito­ kių slovėnų kilmės aiškinimų. Tame pačiame M. Fasmerio žodyne mažai įtikėtina etimo­ logija laikomas kildinimas iš gotų „sawan“ - „tylėti, būti nebyliu“. Taigi... etimologijų taip pat gali būti įvairiausių, netgi skirtingai interpretuojamų (Фасмер, 1987). Didelis vaidmuo V. Galiopos konstrukcijoje skirtas Brūkšniuotosios keramikos kultū­ rai. Sakoma, kad vakarinė baltų dalis buvo nustumta toliau į šoną, į dabartinės Lenki­ jos gilumą, į Mažąją Lenkiją iki pat Karpatų, kad ta archeologinė grupė buvo susijusi su Brūkšniuotosios keramikos kultūra, kad priim ta manyti, jog Brūkšniuotosios kerami­ kos kultūros žmonės buvo lietuvių protėviai, kad tas senelis - Brūkšniuotosios kerami­ kos kultūra - buvo kelių vaikaičių protėvis. Tie vaikaičiai galėję būti ir lietuviai, ir galbūt jotvingiai, ir slavai, mat jų pirminė archeologinė medžiaga buvusi visiškai panaši - brūkš­ niuotoji keramika. Deja, „pagal klasikinę archeologiją“ toli gražu ne visi klasikai lietuvių tėvus įžvelgia Brūkšniuotosios keramikos kultūroje. Niekas ir niekada Brūkšniuotosios keramikos kultūroje nematė jotvingių protėvių. Apskritai Brūkšniuotosios keramikos kultūra pažįstama tik iš gyvenviečių - piliakalnių - tyrinėjimų. Iki šiol nenustatyti šios kultūros laidojimo papročiai. Nežinoma, ar šios kultūros žmonės savo mirusiuosius de­ gino ar nedegino, laidojo pilkapiuose, duobėse, ar pagaliau medžiuose, kaip yra aprašyta Sovijaus mite* (Bučys, 2 0 0 9 ; Lemeškin, 2 0 0 9 ; Темчин, 2010). K ą lietuvių archeologijos klasikai sako apie Brūkšniuotosios keramikos kultūrą ir jos santykį su lietuviais? R. Volkaitė-Kulikauskienė rašė, kad, ieškant lietuvių tautybės branduolio, dė­ mesį patraukia viena ryški kultūrinė sritis, priklausanti Brūkšniuotosios keramikos kultū­ rai, kurios baltiška kilme neabejoja dauguma tyrinėtojų. Autorė remiasi V. Sedovu, kuris, jos nuomone, teisus sakydamas, kad gyventojai, palikę Brūkšniuotosios keramikos kultūrą, yra tiesioginiai lietuvių genčių ankstyvaisiais viduramžiais pirmtakai. Bet čia atsiranda proble­ ma. Mat, kaip jau minėta, niekas nežino Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonių lai­ dojimo papročių, o naujoji lietuvių pilkapių kultūra, kuri įsikūrė vakarinėje jos teritorijoje, atskiriama kaip nauja dėl jos laidojimo papročių: savo mirusiuosius degino, pylė jiems pil­ kapius, kurio pagrindą pradžioje juosė akmenų vainiku, o vėliau grioviu. Surasti tiesioginį ryšį tarp žmonių, kurių laidojimo papročiai tiesiog yra nežinomi, ir tarp tų, kurie ir išskirti dėl jiems būdingų laidojimo papročių, vargiai įveikiamas uždavinys. Todėl R. Volkaitės-Kulikauskienės teiginiai, kad laidojimo paminklų atsiradimas nerodo galimo etninio pakiti­ mo šioje teritorijoje, kad keramikos tipas yra etnosą apibūdinantis faktorius, diskutuotini. Mūsų priešistorės* tyrimų praktikoje laidosena* yra tikėjimo, tradicijų ir paprotinės teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ - kapo

53 M. A I S Č I A I IR j ų K A I M Y N A I

mirusiajam - įrengimo formą ir pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas. Šie pama­ tiniai kiekvieno etnoso pasaulėžiūros* klodai tapo nereikšmingi polemizuojant „dėl galimo etninio pakitimo šioje teritorijoje“. Vargu ar tai „nereikšminga“. Keramika virto svarbiu šal­ tiniu etninei priklausomybei nustatyti. Tačiau pati R. Volkaitė-Kulikauskienė, aiškindama Brūkšniuotosios keramikos kultūros sampratą, pabrėžia, kad keramikos brūkšniuotumas pats savaime nėra kultūros išskirtinumas (Volkaitė-Kulikauskienė, 1987, 89). Apskritai kera­ mika, kaip kultūros arba etnoso atpažinimo būdas, gal gali būti kažkiek veiksminga akmens* ar bronzos amžiaus* pradžioje, tačiau nė vienas tyrinėtojas vien tik ja nepasikliaus, kai kal­ bama apie ankstyvųjų viduramžių tautas ir gentis. K artu su laidojimo paminklais į buvusios Brūkšniuotosios kultūros teritoriją V I a. atėjo ir kūnų deginimo paprotys. Aiškindama kūnų deginimo kilmę, R. Volkaitė-Kulikauskienė daro prielaidą, kad į buvusią Brūkšniuotosios keramikos kultūros erdvę, o dabar jau į lietuvių pilkapių sritį kremavimas galėjo būti atneš­ tinis, kai slavai ėmė stumti baltus į šiaurės vakarus (Volkaitė-Kulikauskienė, 198 7 ,15 3 -15 6 ). Vadinasi, deginimo paprotį galėjo atnešti ir nauji žmonės, ir šitai kelia abejonių dėl lietuvių kilimo iš Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonių. Taip sakydama, R. Volkaitė-Ku­ likauskienė pritarė dar 1924 metais išdėstytai K. Būgos minčiai, kad lietuviai yra naujieji ateiviai iš Dniepro aukštupio baseino baltų (Būga, 1924). V. Galiopa kaip klasiką cituoja ir A . Tautavičių, tačiau jo lietuvių pilkapių kultūros susidarymo matymas iš esmės skiriasi nuo R. Volkaitės-Kulikauskienės ir V. Sedovo. A . Tautavičius mano, kad baigiamojo Brūkšniuo­ tosios keramikos kultūros etapo pabaigoje į šiaurinę Brūkšniuotosios keramikos kultūros te­ ritoriją iš pietvakarių atsikėlė pilkapių tradicijas praktikavę jotvingiai-sūduviai, o iš šiaurinės pusės „nusileido“ tas pačias pilkapių tradicijas išlaikę Pilkapių kultūros žmonės. Susiliejant ateiviams ir čiabuviams, Brūkšniuotosios keramikos kultūros teritorijoje susidarė lietuvių pilkapių etninė sritis (Tautavičius, 1996). Tad kaip archeologijos klasika pristatyta nuomonė, kad Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonės yra lietuvių protėviai, nėra jokia klasika. Tokia slavų kilmės koncepcija dėstoma X X I a. antrajame dešimtmetyje, nors dar praė­ jusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kai kurie rusų archeologai aiškiai įsivaizdavo slavų kultūros bruožų skirtumus nuo baltų. Tai gerai pastebima V. Sedovo diskusijoje su P. Tretjakovu (П. H. Третьяков). Čia V. Sedovas nurodė esminius baltų ir slavų skirtumus, kurie, jo manymu, akivaizdūs iš keramikos, iš statinių - slavai naudojo pusiau žeminius, baltai - antžeminius pastatus. Kaip sako V. Sedovas, skiriasi slavų interjeras ir kitos detalės. Ir, pagaliau, parodė, kad Desnos baseino senienos slaviškomis negali būti datuojamos anks­ čiau nei V III-IX а. (Седов, 1982, 3 3 -3 4 ). Šie V. Sedovo liudijimai atskleidžia tam tikrą ar­ cheologijos medžiagos vertinimo prieštaringumą ir tiesia tiltą iš praeities į šiomis dienomis atsiradusius etninius nesusipratimus. Tų nesusipratimų sąrašą tęsia baltarusių kartografų darbai. „Slavų protėviai prie gotų protovalstybės. III-IV mūsų eros amžiai“ - taip vadinasi 2 0 0 9 metais pasirodęs žemėlapis (.В я л гк гг гст а р ы ч н ы а т л а с Б ел а р усг, 2009). Jame labai

54 E UG E NI J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I ф L I E T U V I Ų IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

išmoningai konstruojamas slavų pasirodymas. Kijevo kultūra įvardyta kaip venetai, tai yra jie pagal slavišką tradiciją laikomi neabejotinais slavais. Baltiškai Tušemlios-Bancerovo kul­ tūrai* „primesti“ Kijevo, tai yra slaviški, elementai. Ir štai jums slavai „užgimė“ baltų gilu­ moje. Tad kur V. Sedovo pamokos? Jos į niekus pavirsta, kai skaitai kai kurių šiuolaikinių Rusijos istorijos „kūrėjų“ darbus: „Gotai, išeidami į pietinius Europos regionus, su savimi išsivedę ir dalį tautų iš pietinio ir pietrytinio Pabaltijo. Su gotais išėjo ir aisčiai (estii). Dalis iš jų vėliau sugrįžo, tačiau ankstesnė kultūra sumenko. K artu su slavais prie Baltijos jūros ateina ir kitos gentys. Gentys, kultūros ir geografiniai terminai buvo pervardyti. Taip mūsų krašto teritorijoje atsirado prūsai“ (Кретинин, 2007.) Si konstrukcija apie slavus Semboje yra absurdiška, tačiau ji tarsi veidrodis atspindi ir mokslo pasaulio kraštutinumus, kurių iliustraciją regime Michailo Kazanskio tekste. Pasirėmęs kartais slavams, o kartais germa­ nams skiriamos vadinamosios pirštuotos segės radiniu, jis teigia, kad latvių venedai gali būti slavų (Казанский, 2 0 1 0 ,1 2 3 - 1 3 4 ) . Vienintelė kultūrinių ryšių būdu gauta segė tapo „kitokio sprendimo“ pagrindu. Taip palengva tyrinėtojų aplinkai teikiama mintis apie net V II a. siekiantį slavų pradą Kurše. Galima būtų paklausti, argi šiuolaikiniams autoriams nėra žinoma, kad paskiri daiktai nėra ir negali būti neginčijami etniškumo įrodymai? A n trą šimtmetį tęsiasi moksliniai debatai dėl baltų ir slavų santykio, o mokslo raida slavų klausimą pasuko visai kita linkme. Šiuolaikiniame pasaulyje vis platesnį užmojį įgauna ge­ netiniai tyrimai. Teigiama, kad pažangiausias metodas yra žmogaus ir d

n k

d n k

mitochondrinės

Y chromosomos perskaitymas. Nustatyta, kad mitochondrinė chromosoma perduo­

dama per moteriškąją liniją ir ji iš tikrųjų nekito nuo Ievos laikų, o Y chromosomą turi tik vyrai ir ji taip pat iš tikrųjų be pakitimų perduodama vyrams, o likusios chromosomos perdavimo metu persimaišo.

H iD N K

ir

y d n k

tiesiogiai liudija žmonių giminystės laipsnį.

2013 metų pabaigoje Rusijos žurnale „Valdžia“ pasirodė žinia, kad Rusijos mokslininkai baigė tyrimus ir ruošia publikuoti darbą apie rusų tautos genofondą ir kad paskelbti re­ zultatai gali turėti nenusakomų pasekmių Rusijai ir pasaulinei tvarkai. Paskelbta, kad nuo 2 0 0 0 metų Rusijos fundamentinių tyrim ų fondas rėmė Medicinos genetikos centrą, ku­ ris keletą metų atsidėjęs tyrinėjo rusų genofondą. Ir štai sensacija, kurią Vadimas Rostovas (B. P octob), analitinio laikraščio „Slaptieji tyrinėjim ai“ žurnalistas, pavadino šitaip: „Balta­ rusiai - slavai, rusai - finai“. Iš tiesų stulbinantis pareiškimas, ir jo pagrindas - minėto centro mokslininkų tyrinėjimai, kurie nustatė, kad rusų, baltarusių ir ukrainiečių priklausomybė vadinamiesiems rytų slavams yra mitas. Pagal vyrišką

y d n k

rusų tauta tik 30 vienetų yra

nutolusi nuo suomių ir tai laikoma artima giminyste, o nuo vadinamųjų finougrų, marių, vepsų, mordvių ir kitų, kurie gyvena Rusijos Federacijos teritorijoje, ji nutolusi tik 2 - 3 vie­ netais. Trumpai tariant, genetiškai jie yra identiški, nes toks skirtumas galimas kalbant tik apie vieną tautą. Štai baltarusiai labai nutolę nuo rusų. Jie tokie pat kaip lenkai ir labai ar­ timi čekams bei slovakams. Ukrainiečių genofondas pasiskirstė: rytinės dalies ukrainiečiai

55 1!. A I S Č I A I IR JŲ KAI MY NAI

yra tie patys finai kaip ir rusai. Vakarinės dalies gyventojų genetinė situacija dar sudėtinges­ nė: dalis priklauso vakarų slavams, o dalis genetiškai artimi totoriams - atstumas tarp jų tik 10 vienetų. Tą artimą giminystę mėginama interpretuoti Kijevo Rusios* gyventojų artumu sarmatams. Iš „Rytų slavų“ vienybės ir apskritai iš slaviškų Maskvos valstybės šaknų nieko beveik nelieka. Vieninteliai baltarusiai su lenkais ir dalimi ukrainiečių yra slavai ir tie - va­ karų. Derėtų sutikti, kad tokie tyrinėjimai gali turėti toli siekiančių pasekmių16. Si informaciją buvo prieinama nuo 2013 metų, ir beliko sulaukti, kas ir kaip j šią informaciją atsilieps ir kaip ją interpretuos. 2015 metų liepą „Lietuvos ryte“ pasirodė žurnalisto Leono Grybausko publikacija, kur aptariama, kaip Baltarusijos žurnale

„

m e l

“

aiškinamas baltaru­

sių skirtumas nuo rusų. Visi genetiniai skirtumai nurodyti, kaip anksčiau aprašyti ir, matyt, iš to paties šaltinio, tačiau su viena maža detale, kuri keičia absoliučiai viską. Baltarusiai yra vakariniai baltai su slaviško kraujo priemaiša17. Kurioje grandyje ir kuriose galvose vakari­ niai slavai virto vakariniais baltais - sunku pasakyti, bet, matyt, slaviškas kraujas reiškia vi­ sai ne slavišką prigimtį, bet slavų kalbą, kurią neaišku kada, kas ir kur įpiršo vakarų baltams. Štai ir logiška pabaiga - išniro slavai vakarų baltų pavidalu su savita slavų kalba ir su savo v a l s t y b i n g u m o

i s t o r i j a

.

Dar labiau neįtikėtinas Lietuvos istorijos savinimasis, kurį ap­

rašė mūsų žurnalistas L. Grybauskas: „Enciklopedijoje „Belams“ („Baltarusija“) teigiama, kad baltarusių etnosas susiformavo X III-X V I amžiais. Kitaip tariant, jis susiformavo dar iki carų Ivano Rūsčiojo* ir Aleksejaus Michailovičiaus* agresijų ir prieš Rusijos 1795 metų l d k

okupaciją, tai buvo seniai susiformavęs etnosas su savo daugiaamže valstybingumo isto­

rija. Kadangi Abiejų Tautų Respublikoje* L D K turėjo visus valstybės atributus: savo valdžios institucijas

(l

d k

kancleriai, nė vieno žemaičio - beveik visi baltarusiai, keli lenkai), savo

nacionalinę baltarusių kariuomenę, savo šalies įstatymus

(l

d k

Statutus baltarusių kalba,

iki šiol neišverstus į žemaičių ir aukštaičių kalbą), savo nacionalinę valiutą (tai baltarusiškas taleris,* kuris buvo kaldinamas keletą amžių iki pat 1794 metų, kai paskutinį baltarusišką talerį nukaldino Gardino monetų kalykla) ir 1.1.“ Atkreipkime dėmesį: „ seniai susifor­ mavęs etnosas su savo daugiaamže valstybingumo istorija“. Istorikai, ką jūs apie tai manote? Nors, manau, istorikų čia nebepakanka. Mano kolega dr. Ernestas Vasiliauskas, apsilankęs Bresto ar Pinsko muziejuje, labai nustebo: kabo žemėlapis, kuris skelbia, kad čia pavaizduo­ ta X III a. Vilniaus kunigaikštystė. Vilnius ir dabartinės Baltarusijos žemės. Gražu. Štai iš čia ir išvesta baltarusių valstybingumo istorija. Su istorine tiesa nesiskaitantys istorikai ir jų rėmėjai jau mums pažįstami nuo sovietmečio laikų, nors, ieškodami savosios istorijos, tokią baltarusių istoriją konstruojantys istorikai jau lenkia ir tų laikų ideologizuotus istorikus. Įdomu, kaip šie genetiniai atradimai paveiks slavų istorinę mintį? 16 Prieiga per internetą: http://charter97.Org/ru/news/2013/5/12/69102/ [žiūrėta 2015-10-15]. 17 Preiga per internetą: http://lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/luzis-baltarusiai-pasauliui-eme-aiskinti-kuo-skiriasi-nuo-rusu.htm [žiūrėta 2015-10-15].

56 E UGENI f U S i OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Germanai Germanų ir baltų kaimynystė buvo dominuojanti vakarinėje ir pietinėje baltų pasaulio pusėje nuo seniausių laikų iki pat slavų pasirodymo, kuris laiko atžvilgiu taip pat buvo skirtingas. Pamaryje slavai galėjo pasirodyti ne anksčiau nei V III a. pradžioje, rytuose prie Okos - apie VIII a. pradžią, o krivičių* atveju - ne anksčiau nei X I a. pradžioje. Negin­ čijamas faktas, kad aisčiai nuolat bendravo su germanais. Tik štai su kuriais - klausimas nelengvas. Jei tikėtume tradicine ir dabar vyraujančia istorijos ir archeologijos mintimi, tai per Vielbarko kultūrą nuo pat jos susidarymo pradžios I a. antrojoje pusėje aisčiai tiesiogiai susidūrė su gotais. Pietuose aisčių kaimynai buvo germanų lugijų sąjunga, archeologų va­ dinama Pševorsko kultūra. Tačiau, turint omenyje, kad Vielbarko kultūra gali priklausyti tiems patiems aisčiams, tada aisčių ir germanų kaimynai turėtų būti Paelbio germanai ir tie patys lugijai. Čia tiesiog neakcentuojami tradiciniai ir aiškūs aisčių germaniški kaimynai su Pietų Skandinavijos ir Baltijos salyno germanais18. Tad viskas priklauso nuo požiūrio, ir nelieka nieko kito, kaip germanų ir aisčių vakarinius ir pietinius santykius su kaimynais nu­ šviesti laikantis tam tikros koncepcijos. O ji šioje knygoje tokia, kad Vielbarko kultūra yra aisčių kultūra, kuriai būdingi bendrieji viso aisčių pasaulio raidos procesai ir ji yra to proce­ so sudėtinė dalis. Tad archeologiniai motyvai, kultūriniai apsektai ir tarpkultūriniai ryšiai nušviečiami organiškai susietuose procesuose, kurie pavadinti „Didžioji aisčių migracija“. Su įvairiausiais jos aspektais skaitytojas supažindinamas kituose šios knygos skyriuose. Da­ bar reikėtų atkreipti dėmesį į istorinius ir kalbinius germanų ir aisčių kaimynystės aspektus. Istorikai ir archeologai pirmajam naujosios eros amžiui skiria ypatingą dėmesį dėl Euro­ pos ir pasaulio literatūroje nuolat skambančio gotų vardo ir jų įtakos III—V II a. Europos istorijoje19. Tie tyrinėtojai, kurie nuo I a. pabaigos Europos istorijoje linkę m atyti gotus, dažnai remiasi antikos autoriais, kurie m ini panašius į „gotai“ vardus. „Getai“, „gotonai“, „gitonai“, „gutai“, „gautai“ ankstyvosios gotų istorijos ieškotojams virsta įtikinamu argu­ mentu apie gotų buvimą pr. Kr. ir pirmaisiais amžiais po Kr. Strabonas*, Tacitas, Plinijus Vyresnysis, Ptolemėjas, Deksipas* - visi jie pasitelkti tai vieninteliai užduočiai - pasire­ miant rašytiniais šaltiniais archeologų sukonstruotą šiaurinę gotų istoriją „ištempti“ iki I-II a. ir taip „sinchronizuoti“ archeologų ir istorikų darbus.

18 Šių germanų ir Vakarų Lietuvos I-V a. lyginamąją analizę yra atlikusi dr. Rūta Kačkutė. 19 Šia proga pravartu būtų priminti garsaus proistorės ir nacionalsocializmo santykių tyrėjo Achimo Loibės (A. Leube) nusakytą politinį ir ideologinį gotų tyrinėjimo atspalvį. Jis nurodė, kad nacionalsocializmui atsidavęs mokslininkas Ernstas Petersenas (E. Petersen) gotus vertino kaip ypač gryno germaniškumo įkūnijimą. Pagal SS gotų projektą (Das Goten-Projekt der SS) buvo kalbama apie esminį gotų tyrimą istoriniu, rasiniu, archeologiniu požiūriais. Projekte buvo numatytos penkerių metų tyrimo gairės, apimančios priešistorinius anks­ tyvosios istorijos tyrimus, visų žemės radinių tyrimus visose gotų gyventose ir užkariautose srityse. Mokslines knygas ir žurnalus užplūdęs gotų istorijos šiaurinio periodo propagavimas veikia, kaip atrodo, ir dabartinę archeologijos mintį.

57 II. A I S Č I A I IR )U KAI MY NAI

Panagrinėkime šių antikos autorių pranešimus, kuriais taip dažnai ir autoritetingai re­ miasi ankstyvosios gotų istorijos kūrėjai ir gotų istoriografinė tradicija. Chronologinė* autorių seka būtų tokia: Strabonas, Plinijus Vyresnysis, Tacitas, Ptolemėjas, Deksipas. Strabonas, graikų geografas, istorikas ir filosofas, iš jų yra pats ankstyviausias: gimė apie 6 4 - 6 3 m. pr. Kr., o mirė 2 4 metais. Jo „Geografijos“ (Geographica) žinios nesiekia toliau nei 24 metai. Tuo metu gotams priskiriamos Vielbarko kultūros apskritai nebuvo. Vyslos žiočių gyventojai išgyveno vadinamosios Oksyvo kultūros* paskutinę fazę. Tad Strabonas negalėjo kalbėti ir nekalbėjo apie tai, ko nebuvo. Jis rašė apie germanų tautą, gyvenusią visiškai kitoje erdvėje ir kitu laiku. Septintos knygos III dalies 1 paragrafe jis rašo: „Pietinę Germanijos dalį už Albio, kaip tik tą, kuri šliejasi prie upės, užima svebai. Toliau seka getų žemė, pradžioje siaura; ji tęsiasi išilgai Istro pietinėje pusėje, o priešingoje pusėje - išilgai kalnuoto Herkinos miško šlaito (beje, getų šalis užima dalį kalnų); po to ji išsiplečia į šiaurę iki tiregetų“ (Geographica, VII, III, 1). Geografinį orientyrą, prie kurio būtų ga­ lima „pririšti“ getus, Strabonas davė. Tai upė Istras - Dunojus. Antikos laikais jis buvo skaidomas į dvi dalis: Danubijumi buvo vadinama ta dalis, kuri yra arčiau ištakų, o Istras to paties Dunojaus dalis, esanti arčiau Juodosios jūros. Kitoje vietoje Strabonas rašo dar aiškiau: „Graikai getus laikė trakiečiais. Gyveno getai abejose Istro pusėse “ (Geogra­ phica, VII, III, 2). Įdomu, kodėl getų, kaip busimųjų gotų, nekildinti iš Juodosios jūros erdvės, kaip tai ir nurodo Strabonas? Šiaip ar taip, bet nuoroda į Strabono getus šiaurinėje gotų istorijoje yra paprasčiausiai nekorektiška. Plinijus Vyresnysis gimė metais anksčiau nei mirė Strabonas - 24-aisiais. Šio romėnų autoriaus žinios nesiekia toliau nei 79 metai, bet patikimų žinių apie Okeano tautas Plinijus galėjo turėti, nes būtent jis aprašė Nerono laikų prekybos misiją gintarui pargabenti. Tačiau nė vienu žodžiu nesusiejo savo gutonų su Vyslos žiočių gintaru, nors, kaip nustatyta, misija ten lankėsi, o ir Vielbarko kultūra jau gyvavo. Aprašydamas germanų gentis, Plinijus sako, kad: „Germanų genčių grupių pen­ kios: 1) vandilai, jiems [priklauso] burgudionai, varinai, charinai, gutonai; 2) ingueonai, tarp jų kimbrai, teutonai ir chaukai“ (Plinius, Naturalis historia, IV, 99). Neaišku net, ar vandilai yra vėlesnieji vandalai*. Bet jeigu ir taip, tai Plinijus išskaičiuoja vandilų / vandalų sąjungos gentis. IV -V I a. Europos istorijoje vandalai ir gotai suvaidins žymų vaidmenį, bet, kaip žinoma, jos reiškėsi kaip savarankiškos politinės jėgos. Tacitas gimė 56 metais ir mirė 117 metais. Jo gyvenimas kaip tik sutampa su menamų Vielbarko gotų istorija Pama­ ryje. Ką gi jis tokio paliko, ką būtų galima mėginti susieti su gotais? „Germanijoje“, kuri, kaip žinoma, buvo parašyta apie 98 metus, jis rašo: „Už lugijų [karaliai] valdo gotonus, šiek tiek griežčiau, nei kitas germanų gentis, bet vis dar [nepasikeldami] aukščiau už laisvę. Toliau iškart prie Okeano - rugijai ir lemovijai; visų šių genčių bruožas - apskriti skydai, trumpi kardai ir klusnumas karaliams“ (Germania, 44). Lugijai, germanų genčių sąjunga, kuri archeologijoje žinoma Pševorsko kultūros vardu, tikrai gyvavo Tacito gyvenamuoju laiku. Už jų galėjo būti ir Tacito gotonai, bet ne prie Baltijos jūros, kurios pakrantėje tas

58 E U G E N I {U S I OVA I ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

pats Tacitas apgyvendino rugijus ir lemovijus. Tacito pranešimas puikiausiai dera su grai­ ko Ptolemėjo pranešimu. Bet prieš tai grįžkime prie Tacito, nes jis gotonus m ini vėliau jo parašytų A nalų antroje knygoje. Ten, kur aprašomi 1 6 - 1 9 metų įvykiai: „Buvo tarp gotonų kilmingas jaunas žmogus, vardu Katualdas, savo laiku bėgęs nuo M arobodo prie­ vartos ir, kai šis atsidūrė bėdoje, pasiryžęs jam atkeršyti“ (Annales, II, 62). Marobodas buvo markomanų, kurie gyveno prie Dunojaus, karalius. Jaunystę praleido Italijoje ir gavo Romos išsilavinimą. Apie 9 metus po Kr. jis tapo markomanų karaliumi. 19 metais, po konflikto su cheruskų Arm inijum i, jis buvo priverstas pasitraukti į Raveną, kur imperato­ rius Tiberius (14 -3 7 ) jam užtikrino saugumą. Ten jis ir mirė 37 metais, išgyvenęs trem ty­ je 18 metų. Ir vėl mes susiduriame su kita geografine erdve ir kitu laiku, kai gotų, o ypač prie Vyslos, dar nebuvo, nes Katualdo kerštas priskiriamas 18 metams. A r Katualdas, savo kailiu patyręs M arobodo prievartą, galėjo gyventi kažkur Vyslos žiotyse ir dar tuo laiku, kai net ir archeologijos duomenimis, apie menamus Vielbarko gotus niekas nežinojo? D i­ delis klausimas. Greičiausiai reikia kalbėti apie kažkokius kontinentinius, prie Dunojaus buvusius, gotonus, kurie, vėlgi neaišku, ar sietini su gotais. Kitas antikos autorius - graikas Ptolemėjas, geografas ir astronomas, gyveno tarp 90 ir 168 metų. Taigi Tacito bendraamžis, ir jo gyvenimas sutampa su menamų gotų gyveni­ mu Pamaryje. Jo „Geografijoje“ randama: „O mažesnės Sarmatijos tautos yra prie Vistulos upės už venedų / po venedais gyvenantys gitonai, paskui finai, sulonai, už jų / po jais - frugudionai, paskui, prie Vistulos upės ištakų - avarinai, po jų / po jais ombronai, paskui anartofraktai, burgionai, arsietai, sabokai, paskui, prie K arpatų kalno - pijengitai ir bijesai“ (Geographia, III, 5, 8). Jeigu galėtume Tacito gotonus sutapatinti su Ptolemėjo gitonais, tai jų gyvenama vieta būtų labai panaši. Ptolemėjo venedai yra pajūrio aisčiai, kurie gyveno nuo Vyslos upės iki Nemuno (Jovaiša, 2014). Už jų ir už Venedų kalnų gyveno gitonai, kurie iš tiesų galėjo būti arba lugijų dalis, arba gentis tarp venedų ir lugijų. Bet vėlgi niekaip nesusisieja Vyslos žiotys ar Baltijos pakrantė. Ptolemėjas „Didžio­ sios Germanijos“ aprašyme minėjo dar vieną vardą, kuris kažkiek panašus į vardą „gotai“: „Virš K im brų pusiasalio yra kitos trys salos, vadinamos Alokijomis, kurių vidurio laips­ niai yra 37°, 59°20’. Į rytus nuo K im brų pusiasalio yra keturios salos, vadinamos Skandijomis. Trys iš jų mažos, viduriniosios iš jų laipsniai yra 4 l° 3 0 ’, 58°. Viena, didžiausioji, yra labiausiai nutolusi į rytus priešais Vistulos upės žiotis; labiausiai į vakarus nutolęs jos kraštas turi 43°, 58° laipsnius; ryčiausias - 46°, 58° ; šiauriausias - 4 4 ° 3 0 ’, 5 8 °3 0 ’; pie­ čiausias - 45°, 57°40’. Ji taip pat tikrai vadinama Skandija. Vakarinėje jos pusėje gyvena chaideinai, rytinėje - favonai ir firaisai, šiaurinėje - finai, pietinėje - gutai ir daukionai, viduryje - levonai“ (Geographia, II, 11, 16). Turint omenyje, kad Ptolemėjo laikais Skandinavija buvo laikoma sala, greičiausiai čia ir aprašomos Pietų Skandinavijos tautos, kurios čia gyveno II a. viduryje. G otų istorijos tradicija sako, kad pirmasis neabejotinas

59 Ii. A I S Č I A I IR (U KAI MY NAI

2 : 4 H.

Gotai užima Histriją Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 297x420 mm, 2015.

Pirmasis, kaip teigiama, tikras gotų paminėjimas antikos šaltiniuose. Histriją prie Juodosios jūros buvo graikų kolonija, kurią 238 metais užėmė iš sausumo įsiveržę gotai. Histrijos miesto vaizdas nupieštas pagal natūroje išlikusią planuotę.

gotų paminėjimas skirtinas Deksipo plunksnai. Graikų istorikas ir politikas gyveno tarp 210 ir 273 ar 275 metų. Tai yra tuo laiku, kai gotai, kaip nurodo Jordanas, gyveno Ju o­ dosios jūros aplinkoje. Deksipas žinomas dėl karų istorijų. Jo darbuose randame nedidelį įrašą: „Jiems valdant [imperatoriui Maksimui ir Balbinui] vyko karpų mūšis prieš meziečius [Mezijos gyventojus], taip pat prasidėjo karas su skitais, tuo laiku buvo sunaikinta ir Histrija“ (Mullerus, Fragmenta historicorum Graecorum, III). Deksipas nesako „gotai“. Jis rašo „skitai“, kuriuos, sakoma, to laiko antikos tradicija tapatino su gotais. Keista. Net ne sarmatai, kuriais antika* vadino vėlyvuosius skitus, o ju k kalbama apie III a. pradžią. Taigi vėl nerandame tiesioginio paliudijimo, o tik „tradiciją“. K ą gi mums gali pasakyti ši ganėtinai detali apžvalga? Pirmiausia visi mėginimai antikos autorių paminėtus getus, gutonus, gitonus, gutus (gautus) sieti su Vielbarko gotų istorija yra efemeriški kaip ir šiau­ rinė gotų istorija prie Baltijos jūros. Ir čia išryškėja įdomi detalė: Jordanas, V I a. vidurio gotų istorikas, ir kiti vėlesnieji istorikai nemėgino gotų sieti su čia paminėtais tautų vardais. O juk ir Strabono, ir Plinijaus, ir Ta­ cito, ir Ptolemėjo darbai gotų istorijos rašytojams buvo žinomi. Visame pasaulyje yra žino­ mas garsus gotų istorikas Hervigas Volframas (H. Wolfram). Jo nuolat perleidžiami darbai tapo šiuolaikine gotų istorijos klasika. H. Volframas tokių go tonų ir kitų skandinavų tau­ tų „pritempimų“ nelaiko pagrįstais: „Kasiodoras, koreguodamas Ptolemėją, pateikia gausių skandinaviškų „gotų tautų“ vardų, tarp jų veikiau įtartiną tautovardį G a u tigo th , gotai iš gautų šalies. Nuo I šimtmečio, tiesa, buvo žinomi kontinentiniai gutonai kaip skandinavų gutai, gautai. Taigi galima būtų daryti prielaidą apie, nors ir silpną, ryšį tarp gutų, gautų ir dabartinio G otar. Be to, dar yra ir Gotlando sala, kuri akivaizdžiai pretenduoja į gotų „protėvynę“ (W olfram, 2009, 2 19 -2 2 0 ). H. Volframo atsargumas dėl šių „gotų tautų“ yra akivaizdus. Ir ši šaltinių apžvalga akivaizdžiai brėžia tą gotų istorijos liniją, kurioje nėra šiaurinės gotų istorijos, ir jeigu jų istorijoje yra I ir II a., tai įvykiai rutuliojosi maždaug prie Istro arti Juodosios jūros. Gotai galėjo gyventi Istro vidurupyje, o gal ir germanų sąjungai priklausyti, bet ne Vyslos žiotyse ir Pamaryje. K ą apie germanų ir aisčių kaimynystę gali paliudyti vėlesnieji istoriniai šaltiniai? Tas pats Jordanas savo „Getikoje“ yra pasakęs: „(120) Aisčių gentį, gyvenusią prie labai ilgos Germanų Okeano pakrantės, Hermanarikas* taip pat pavergė savo sumanumu ir narsa, ir valdė visas Skitijos ir Germanijos tautas tarsi savo nuosavybę“ (Jordanes, Getica, 120). Ostgotų karalius Hermanarikas mirė tarp 375 ar 376 metų. Manoma, kad aisčiai galėjo būti įtraukti į jo orbitą, tačiau šio fakto neptvirtiną jokie kiti šaltiniai. Tačiau Hermanariko vardas pasikartoja skandinavų sagose. Peržiūrėjus Baltijos erdvės įvykius atpasakojančias „Heimskringlos“, „Kniutlingų“, „Egilio“ sagas, nerandama nė vieno epizodo, kuriame I-III a. gotų istorija būtų nors menkiausiai atspindėta žodinėje skandinavų tradicijoje,

62 EUGE NI J US JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

kuri jau istoriniais laikais buvo užrašyta. Bet štai IV a. gotų istorija Juodosios jūros erd­ vėje, kaip nurodo Tomas Baranauskas, žinoma skandinavų sagose, legendose ir mituose (Baranauskas, 2002). V I a. Jordano Hermanarichas virto Jarm eriku (Iarmericus) X III a. Sakso Gramatiko* „Danų žygiuose“. Jordano žodžiai „Jis taip pat panašiai išmintimi ir jėga pajungė sau aisčių tautą“ virto Sakso Gramatiko „nusiaubė sembų, kuršių ir daugybę Rytų genčių.“ Akivaizdu, kad vikingų istorinė atmintis išlaikė tai, kas buvo, ir nemini to, ko nebuvo - nebūtų tautų vardų ir jų žygių. Yra ir kitokių keistenybių šioje „šiauri­ nėje gotų istorijoje“. Normanų ir baltų tyrinėtojas A rturas Mickevičius palietė IX -X II a. įvykius. Jie tolim i nuo šios knygos tyrinėjamo laiko, tačiau būdinga, kad istoriografinė­ je apžvalgoje nėra nė menkiausios užuominos apie tai, jog normanų tyrinėtojai yra radę Jordano dovanotos protėvynės pėdsakų skandinavų istorijoje (Mickevičius, 2 0 0 4 , 9 -4 6 ) . Išvada peršasi savaime: istorinėje normanų atmintyje nėra gotų istorijos atminties arba jo ­ kių gotų veiklos atgarsių Baltijos erdvėje šiauriniai germanai-vikingai* nežinojo. Ir tai vėl svarus argumentas, kad šiaurinės gotų istorijos nebuvo. Pagrindinis istorijos šaltinis, kuris ir lieka vienintelis apie gotų kelionę iš šiaurės ir nė vie­ no kito antikos autoriaus nepaantrintas, yra Jordano „Getika“. Štai kokią legendą papasa­ kojo Jordanas: „(25) Taigi, kaip menama, iš šios Skandzos salos lyg iš kokios genčių kalvės arba, tiksliau, lyg iš kokių tautų įsčių, kadaise išjudėjo gotai su savo karaliumi, vardu Berigas. Kai jie pirmą kartą iš laivų išsilaipino žemėn, tam kraštui tuoj pat davė pavadinimą. Nes, kaip pasakojama, net ir šiandien jis vadinamas Gotiskandza“ (Jordanes, Getica, 25). Legenda skelbia, kad į Vyslos žiotis gotai išplaukė trimis laivais. Jie turėjo simbolizuoti tris pagrindines jų gentis - rytų gotus, vakarų gotus ir gepidus. Bet ką pats Jordanas pasakė apie pirmąsias gotų gyvenamąsias vietas? „38. Mes skaitėme, kad pirma gotų gyvenamo­ ji vieta buvo Skitijos žemėje prie Meotidės pelkės, paskui jie gyveno Mezijoje, Trakijoje ir Dakijoje, o dar vėliau - virš Ponto jūros vėl Skitijoje, ir niekur neradome užrašytų jų pasakojimų, kuriuose būtų sakoma, kad gotai būtų buvę pavergti Britanijoje arba kurio­ je nors iš salų, ir kažin kieno išpirkti už vieno arklio kainą. Bet jei kas nors mūsų mieste sakytų, kad jie atsirado kitaip, nei kad mes teigiame, aišku, mums prieštarautų. Bet mes linkę tikėti tuo, ką perskaitėme, o ne bobučių pasakomis“ (Jordanes, Getica, 38). Jorda­ nas labai aiškiai aprašė tikrąsias gotų gyvenamąsias vietas, o jo legendinės dalies įrašai yra gana dviprasmiški ir migloti. Kaip ir dera legendai, Berigo gotų atvykim o aprašymas yra trumputis, o pirmosios gyvenamosios vietos prie Meotidės aprašomos detaliai, su išmany­ mu, gausiai pastebint detales, genčių ir geografinius pavadinimus. Skandzos, legendinės gotų tėvynės, aprašyme į akis krinta tai, kad galima įžvelgti dvi skirtingas jos buvimo vie­ tas. Devintame „Getikos“ skirsnyje aprašyta Skandinavija sujos šiaurine gamta: „Taip pat šios didžiulės jūros arktinėje dalyje, kitaip tariant, šiaurėje, yra didelė sala, kuri vadinasi Skandza, nuo kurios, Viešpaties valia, mes ketiname pradėti pasakojimą, nes tauta, kurios

63 II. A I S Č I A I IR j ų KAI MY NAI

2 : 5 H.

Hermanariko reidas į aisčius Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 6 8 0 x4 8 0 mm, 2015.

Jordano „Getikoje“ yra pasakyta, kad: „(120) Aisčių gentį, gyvenusią prie labai ilgos Germanų Okeano pakrantės, Hermanarikas taip pat pavergė savo sumanumu ir narsa, ir valdė visas Skitijos ir Germanijos tautas tarsi savo nuosavybę“ (Jordanes, Getica, 120). Rytų gotų karalius Hermanarikas mirė tarp 375 ar 376 metų. Manoma, kad aisčiai galėjo būti įtraukti į jo orbitą, tačiau yra ir abejojančiųjų.

kilm ę netveri sužinoti, tarsi bičių spiečius, išsiveržęs iš šios salos glėbio, atūžė į Europos žemę

Septynioliktame skirsnyje sakoma, kad „Skandza yra priešais Vistulos upę“, o

to paties skirsnio tolesnis tekstas labiau krypsta į kontinentinės Skandinavijos aprašymą: „Vakaruose Skandzą juosia bekraštė jūra, o šiaurėje ją rėpia tas pats laivu neįveikiamas pla­ tusis okeanas, iš kurio tarsi kokia ištiesta ranka, pratęsus įlanką, susidaro Germanų jūra.“ Atšiaurios Skandinavijos sąlygos ryškios 18 skirsnyje: „Sakoma, kad ten yra daugybė ne­ didelių salelių. Ir jei dėl stiprių šalčių užšalus jūrai į jas atklysta vilkų, sakoma, jie netenka regėjimo. Taigi ta žemė ne tik žmonėms nesvetinga, bet ir žvėrims nuožm i“; devyniolik­ tame skirsnyje: „Dėl didelio šalčio ten niekada nepamatysi medų nešančių bičių spiečiaus. Siaurinėje salos dalyje gyvena adogitų gentis, kuriai, sakoma, per patį vidurvasarį keturias­ dešimt dienų ir naktų nepaliaujamai būna šviesu, o viduržiemį tiek pat dienų ir naktų ji nematanti ryškios šviesos.“ Pastarasis skirsnis akivaizdžiausiai byloja apie baltąsias naktis Skandinavijoje, o 2 2 skirsnio žodžiai „ visi jie žvėrių papročiu gyvena iškirstose uo­ lose tarytum tvirtovėse“ liudija apie panašias į Skandinaviją uolingas vietas. Šešiolikto skirsnio Skandzija atsirado, atrodo, iš Ptolemėjo žodžių apie keturias salas prie dabartinio Jutlandijos pusiasalio, kurios vadinosi Skandijomis (gr. Skandiai). Pati didžiausia iš jų, pa­ sak Ptolemėjo, buvo priešais Vistulos (dab. Vyslos) upės žiotis ir taip pat vadinasi Skandija. Taigi Jordano tekstas diktuoja įtikinamesnę versiją, kad trys Berigo laivai, apie kuriuos jis rašo 9 4 skirsnyje („Turi prisiminti, kad pradžioje aš minėjau gotus išėjus iš Skandzos salos skreito su savo karaliumi Berigu ir tik trimis laivais atplaukus prie kitos okeano pakrantės, t. y. Gotiskandzos“), atplaukė iš Skandinavijos. Tai kaip tik ir būdinga legendoms, kur ne­ sirūpinama neįveikiamomis realijomis siekiant pasakyti pagrindinę mintį, jog gotų, kaip ir kitų germanų, protėvynė yra Skandinavijoje ir kad jie atėjo iš Skandinavijos. Legendinę gotų pradžios prigimtį nurodo ir penkių karalių istorija. Pirmasis karalius - legendinis Berigas, antrojo ir trečiojo vardų Jordanas apskritai nežino, o kelionės į Skitiją išvakarėse atsiranda karaliaus Filimero tėvas Gadarigas. Nėra, kaip yra būdinga legendinėms genea­ loginėms* schemoms, jokių kitų giminystės saitų (brolių, seserų). Darosi aišku, kad Jor­ danas nežinojo ir nekūrė šiaurinės gotų istorijos. Jis sukūrė tais, o ir vėlesniais, laikais taip reikalingą garbingą gotų karalių genealoginę liniją iš germanų pamėgtos šiaurės. A ntikai įprasta maniera jis mėgino nustatyti „Nojaus laikus“ siekiančias kilmės šaknis. G al čia vertėtų prisim inti mūsų karalių kilmės paieškas? 1385 metais Krėvos sutartimi Jogaila* tapo Lenkijos karaliumi. Istorikams teko ieškoti ir pagrįsti karalių vertą ir vakarų civi­ lizacijai suprantamą karaliaus Jogailos kilmę. Išsilavinę Lietuvos metraščių kūrėjai buvo susipažinę su Plinijumi, Tacitu, Am ianu Marcelinu*, Kasiodoru, Jordanu, o gal ir mums nežinomais kitais autoriais. Jie, kaip Jordanas gotams, įpynė lietuvių kilmės legendą, ta­ čiau nepasakoja lietuvių istorijos Romoje, o Jordanas nepasakoja pačiam sau nežinomos gotų istorijos Baltijos pakraštyje. Jis, kaip ir dera legendai, pamini penkis karalius ir žai­ biškai pasuka į tikrąją gotų istorijos areną Skitijoje prie Meotidės. Vėlyvuoju gotų istorijos

66 EUGENI

jus

| OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

periodu*, V II a. Ispanijoje, Izidorius* parašė naują, nepriklausomą nuo Jordano, gotų is­ toriją. Izidorius papasakojo, kad „Neabejotina, kad gotų giminė yra labai sena“, kad ji k il­ dintina iš Japeto sūnaus Magogo, kad jų vardas, perkeltas į mūsų kalbą, reiškia „narsa“, kad jų įspėjo vengti Aleksandras, bijojo Piras, išsigando Cezaris, o 2 6 4 mūsų eros ir pir­ maisiais Valeriano ir Gabeno valdymo metais, gotai, perkopę per Alpes, nusiaubė Graikiją, Makedoniją, Pontą ir Iliriją, kol Klaudijaus juos sugrąžino į savo vietas (Isidorus, Historia Gothorum , 11, 268). Izidorius neužsimena apie šiaurinį gotų istorijos periodą ir dėl to jam priekaištavo Jordanas: „Šiems teiginiams pritaria ir kai kurie vyresniosios kartos rašytojai; štai Juozapas, teisingasis analų pasakotojas, visur besilaikantis tiesos taisyklės ir nuo pat pradžių apsvarstantis dalykų kilmę, nežinia kodėl praleido tai, ką sakėme apie gotų genties pradžią. Tačiau tik paminėdamas jų šaknis nuo Magogo, Juozapas tvirtina, kad ir pati gentis, ir jos pavadinimas buvo „skitai“ (Jordanes, Getica, 29). Jordano teksto nagrinėjimai įtikina, kad pats Jordanas kuo aiškiausiai atskyrė legendą nuo realios istori­ jos. Ir dar pridėjo, kad tiki tuo, ką perskaitė, o ne bobučių pasakomis. G al nereikia kal­ tinti Jordano visomis nuodėmėmis? G al kai kurie istorikai mato Jordano darbe tai, ką jie nori matyti, o ne Jordano papasakotą istoriją? Taigi artėjame prie minties, kad nėra jokios šiaurinės gotų istorijos. Žinoma gotų kilmės legenda, kuri neleidžia, pasiremiant Jordanu, konstruoti gotų migracijos maršruto, o „pakeliui“ gyvavusios Vielbarko kultūros priskirti gotams. Bet tai tik vienas iš argumentų, o kiti atsivers beskaitant šią knygą. Suprantama, kad kiekviena nauja koncepcija ir lieka nauja, kol nesudaro kritinės argumentų ir tyrėjų grupės, kuri gali priim ti tą naują mintį. Tačiau bet kuriuo atveju ta nauja mintis atveda prie visai kitokio aisčių pasaulio ir jo poveikio Europos istorijai supratimo. Kalbininkų darbuose teigiama, kad baltų kalbose esama gotų kalbos skolinių, kurie at­ siradę, kai gotai, nors ir neilgą laiką, buvo prūsų kaimynai. K. Būga šiai problemai pa­ skyrė atskiras studijas (Būga, 1959, 8 0 -9 8 .), o naujausioje mūsų literatūroje jas sistemino ir analizavo Dinis Pjetras Umbertas (Dini, 2000) ir Simas Karaliūnas* (2015). Padaręs reikšmingą išvadą, kad „dar mažiau nei slavėnų kalbose rasime senovinių germaniškosios kilmės žodžių baltų giminės kalbose“, K. Būga nurodo, jog tėra vos 11 seniausių germa­ niškų skolinių ir 9 iš jų yra gotų skoliniai20. G otų „alus“ yra bendras skolinys visoms bal­ tų kalboms, lietuviams žinomi keturi gotų skoliniai, prūsams - septyni, o latviams - tik du. Su gotų skoliniais yra susijęs reikšmingas K. Būgos teiginys: „Didžioji dalis senųjų germanų (gotiškosios) kilmės žodžių atkeliauja baltų kalbosna ne tiesioginiu keliu, bet per slavėnus.“ Tad, pripažindami dabartinę slavų pietinės kilmės sampratą, galime kitaip modeliuoti gotų skolinių šaltinius, ir K. Būgos teiginys „gotų tautos kultūrinių santykių

20 K. Būgos tyrinėjimų metais ir vėliau buvo žinomos pastangos tokių skolinių rasti daugiau, tačiau tiek pats K. Būga, tiek ir kiti tyrinėtojai nurodė tokių bandymų nepagrįstumą.

67 ii. A I S Č I A I ! R įU KAI MY NAI

2:6 ii. Gotų atsikėlimo legenda Dail. LTubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 4 20 x3 0 0 mm, 2015.

Jordanas, ieškodamas gotų kilmės pradžios, sako: „Taigi, kaip menama, iš šios Skandzos salos lyg iš kokios genčių kalvės arba, tiksliau, lyg iš kokių tautų įsčių kadaise išjudėjo gotai su savo karaliumi, vardu Berigas.“ Legenda skelbia, kad gotai esą atsikėlė į Vyslos žiotis. Iš čia turėjo prasidėti jų žygis į Juodosios jūros pakrantę.

su prūsais būta silpnesnių nei su Slavėnais“ leidžia naujoviškai interpretuoti to paties kal­ bininko išvadą „iš senų senovės, mat, slavėnų (venetų, venedų) būta kaimynais su gotais.“ Analitiniam e P. U. Dinio veikale randama K. Būgos išvadų patvirtinim ų: „J. Otrębskis, be to, pastebėjo, kad nėra tokių skolinių, kurie žinomi tik baltams, visuomet jų aptinkama ir slavų kalbose. Tai leido jam padaryti išvadą, kad būtent slavai turėję tiesioginių kontak­ tų su germanų gentimis ir tapę pagrindiniu tarpininku germanų žodžiams į baltų kalbą prasiskverbti“ (Dini, 2 0 0 0 ,1 3 3 ). Ankstesni germanų ir slavų, o ne baltų ir slavų kontaktų patvirtinim ai ir iš to kylančios išvados pateikiamos O. Trubačiovo darbe: „Susilaikydami nuo tolesnių klasifikacijų, pakartosime tik, kad pati medžiaga rodo senosios slavų orienta­ cijos ne kontaktų su baltais, o kontaktų su vakarietiškesniais indoeuropiečiais galimybes. Tarp jų kalbinis bendravimas bendroje terminų kūryboje toks didelis ir toks rimtas, kad mes priversti m atyti egzistavus senąjį Centrinės Europos kultūros regioną, kuris apėmė senuosius germanų, italikų, slavų dialektus (arba jų dalį) ir neįtraukė baltiškų dialektų, su kuriais bendravimas galėjo pasireikšti vėliau. A ntrinis slavų prisijungimas prie m ini­ mo regiono (tarkime, po bendravimo su baltais), mūsų manymu, mažai tikėtinas. Tam prieštarauja ir baltiškų terminų susidarymas atitinkamose teminėse grupėse, ėjęs visiškai skirtingais nuo slavų keliais“ (TpydaneB, 1966, 3 9 2 -3 9 3 ). Taigi turint omenyje O. Trubačiovo apibūdintą Centrinės Europos kultūrinį regioną, ku­ rio realų egzistavimą patvirtina ir archeologijos medžiaga, galima peržvelgti kitus K. Būgos nurodytus gotiškos kilmės žodžius jų dialektinės priklausomybės požiūriu. Anksčiau mi­ nėtas gotų skolinių pasiskirstymas rodo, kad lietuviai pagal žodžių skolinimąsi nėra pasku­ tiniai. Prisiminus K. Būgos teoriją, kad lietuviai pasirodė tiesiogiai slavų spaudžiami, tai gal kaip tik per slavus jie galėjo gauti gotiškų žodžių ir tapti tolesniu laidininku. Vadinasi, išaiškėja visai kitas gotiškų skolinių gavimo laikas, kuris dera su tikrąja gotų istorija kaip tik O. Trubačiovo apibūdintoje kultūrinėje germ anų-italikų-slavų erdvėje. Gal tokia lo­ gika padės mums išsiaiškinti ir pačių lietuvių kelionės link savo dabartinės tėvynės kelius? Įdomiai tokioje koncepcijoje komponuojasi gotiško žodžio „šarvas“, kuris žinomas ir lie­ tuviams, ir prūsams, klausimas. Reikalas tas, kad gotams skiriamoje Vielbarko kultūroje niekas jų nėra matęs, o tolimas šarvo giminaitis - skydas - žinomas tik iš bronzinės minia­ tiūros. Kyla klausimas, kaip kultūra, kuri laikėsi „ginklų tabu“, galėjo paveikti aisčių kul­ tūrą, kad perimtų jos slepiamo ar tiesiog nežinomo daikto įvardijimą. Čia gal įdomi detalė būtų ir apie germanišku laikomą midų. Pastaraisiais metais M. Michelbertas Paprūdžiuose atidengė ankstyvųjų viduramžių pradžios karinio elito atstovo kapą. Salia kitų brangių įka­ pių buvo ir geriamieji ragai, kurių apatinėse dalyse - taurelėse - išliko organinės medžia­ gos liekanų. Analizė parodė, jog tai midus (Michelbertas, 20 0 8 , 52). Taigi žemaičių areale moksliškai dokumentuotas midus yra iš V a. antrosios pusės - V I a. pradžios, ir niekas kol kas negali pasakyti, kur jis anksčiausiai buvo žinomas.

70 E UG E NI |US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Mėginant išsiaiškinti, kaip gauti gotų skoliniai, kyla ir kitokių keblumų. Teigiama, kad gotai buvo įsikūrę Vyslos žiotyse, tačiau kalbininkas K. Būga Vyslos žiotis ir Aismares skiria aisčiams. I a. Sembos aisčiai negyveno prie Vyslos žiočių ar jos žemupyje. Galima sakyti, jog mūsų kalbamuoju laikotarpiu - I - V a. - Sembos aisčius nuo Vyslos aisčių skyrė Pasargės upė, kuri buvo gerokai nutolusi į šiaurės rytus nuo Vyslos. Vadinasi, Sembos-Notangos aisčiai neturėjo tiesioginio kontakto su gotais ir nuolat šalia negyveno. N eturint tiesioginių kontaktų su gotais, kalbos skolinių iš jų gauti yra kebliau. K ita schema klostosi, kai daroma prielaida, jog Vyslos ir Pamario žmonės buvo Tacito m inim i aisčiai. Tad jei ir buvo gotų migracija iš Skandinavijos ar Gotlando, tai ji buvo „tranzitinė“. Vėl sunku patikėti, kad per neilgalaikius kontaktus būtų gauta skolinių. Iš tiesų seniausi gotiški sko­ liniai yra atėję trejopai. Laikantis prielaidos, kad Pamario ir Vyslos žmonės buvo aisčiai, galima sakyti, jog ankstyviausi skoliniai galėjo būti germaniški, bet ne gotiški, nes jų šioje erdvėje nebuvo. Aisčiai nuo I iki pat III a. vidurio germaniškų skolinių galėjo gauti iš lugijų sąjungos germanų, kuriuos siejo bendras Gintaro kelias. Po III a. antrosios pusės Pa­ mario aisčius išstūmė naujieji ateiviai germanai, archeologų vadinama Dembčino* grupė. Pažymima, jog šie žmonės nėra turėję jokių kontaktų nei su senaisiais germanų senbuviais lugijais, nei su Vielbarko žmonėmis. Aisčiai po III a. antrosios pusės liko Vyslos žemupio abiejuose krantuose ir visame dešiniajame krante. Tad nuo III a. vidurio atsirado naujas germaniškas vakarų baltų kaimynas ir skolinių šaltinis, tačiau vėlgi ne gotiškų. A n tro ­ ji germanizmų banga galėjo turėti jau gotišką pradą. Vielbarko aisčiai aktyviai dalyvavo Cerniachovo kultūros gyvenime ir drauge su kai kuriais kitais vakarų baltais slinko link Centrinės Europos kultūrinio regiono. Tokius ryšius liudija iš šio regiono parsigabenti I V V I a. karinio elito kapų radiniai. K ita baltų dalis nuo V I a. antrosios pusės spaudžiami avarų, o nuo VIII a. - slavų, kėlėsi į Baltijos erdvę ir neišvengiamai buvo susipažinę su gotų ir slavų kultūromis. Kalbinius naujadarus baltai galėjo perim ti tiesiogiai iš gotų ar per slavus. Trečioji germanizmų banga, be abejo, sietina su Kryžiaus karų* epocha Baltijos erdvėje. Aisčių istorijoje ypač svarbus yra Gdansko vietovardžio aiškinimas, kuris daug ką gali pa­ sakyti apie Vyslos žmonių baltiškąją ar kitokią prigimtį. Pirmiausia, ką nustato kalbinin­ kai, yra vietovardžio pirmojo užrašymo istorijos šaltiniuose data. Gdansko paminėjimas siejamas su vyskupo Adalberto*, kilusio iš įtakingos čekų giminės, 9 9 7 metų misija pas prūsus: „Pirmiausia jis atvyko į Gdansko miestą, kuris yra ant jūros kranto, labai plačios kunigaikščio karalystės kaimynystėje“ (Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 1996, 174). Pretendentų į šio vardo kilmę gali būti bent trys - senieji vakarų baltai, germanai ir vakarų slavai. Pastarieji Pavyslio regione atsiranda ne anksčiau kaip V III a. pradžioje. Tad Valeri­ jaus Cekmono aiškinimas „ atsikėlus gotams į Pavyslį, žymiai pasikeitę baltų ir slavų genčių paribio santykiai,...“ yra nesuprantamas (Karaliūnas, 2 0 0 4 ,1 4 9 ). Apie jokias slavų gentis per tariamą gotų išsilaipinimą Pavyslyje niekas nėra girdėjęs. Tad bet koks „gudo“

71 1!. A I S Č I A I I R JŲ K A I M Y N A I

siejimas su slavais yra nekorektiškas. Vadinasi, scenoje dalyvauja tik du veikėjai - aisčiai ir germanai. S. Karaliūno tyrinėjimas objektyviai pateikia pagrindines rūpimas Gdans­ ko vardo kilmės hipotezes (Karaliūnas, 20 0 5 , 403, 4 0 8 - 4 0 9 ) . Jis teigia, kad toponimas „Gdanskas“ ir „gudas“ veikiausiai yra tos pačios kilmės, ir, kaip rašo V. Toporovas, nega­ lima ignoruoti baltiškos „Gdansko“ (Gyddanyzc) ir „gudo“ prigimties (Топоров, 1979, 3 2 3 -3 2 7 ). Pastaruoju metu šių žodžių baltiškumą pripažįsta žymus vokiečių kalbininkas J. Udolfas. Taigi, ir „gudas“, ir „Gdanskas“, ir Tacito „Gothones“, ir Jordano „Gotiskandza“, visai įmanoma, yra baltiškos kilmės. Kalbos duomenų reikšmė etniniams klausi­ mams atsiskleidžia ir V. Sedovo disputuose su P. Tretjakovu sprendžiant Zarubincų ir Koločino* kultūrų baltiškumo klausimus: „Archeologija negali tiesiogiai atsakyti į klausi­ mą, kokia kalba kalbėjo tų senienų palikusios gentys. Lingvistinė aukštutinio Padnieprio vandenvardžių analizė, kurią atliko specialistai, parodė, kad visa ta teritorija iki pat Pri­ petės ir Seimo pietuose nuo tolimos senovės iki mūsų eros I tūkstantmečio imtinai buvo vien tik baltų apgyventa“ (Седов, 1982, 34). Kalbos specialistai mūsų kalbamosios erdvės atžvilgiu pabrėžia tą patį. I tūkstantmetyje pr. Kr. Pamarys ir Vyslos žiotys priklausė bal­ tų kalbinei erdvei. Vyslos žiotys su dešiniuoju žemupio krantu, pasak Vulfstano, net IX a. pabaigoje bus aisčių gyvenama erdvė (Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 1996, 168).

дрдяй а

D ID Ž IO J I A IS Č IU M IG R A C IjA Migracijos šaltiniai ir ankstyvoji aisčių aplinka Kodėl būtent I a. antrojoje pusėje prasidėjo Didžioji aisčių migracija? Klausimas iš tiesų sudėtingas ir įtikinamų atsakymų į šį klausimą vargu ar rasime. Esu minėjęs, kad migra­ cijos, kuri būdinga daugybei genčių ir tautų, priežasčių aiškinimų yra daug. Nurodomos saugumo, minimos ekonominės, politinės, pasaulėžiūros ir religijos priežastys. Apie p o­ litines ar religines priežastis kalbėti yra keblu, kai neturi rašytinių šaltinių. Tiesa, galima kažką numanyti iš pačios archeologinės medžiagos logikos, sujungtos su aplinkinių ir savų istorinių šaltinių nuotrupomis, tačiau tai ir liks samprotavimais, kurie nevirs patikimu priežasčių išaiškinimu. Lieka tai, ką mes galime pamatyti tyrinėdam i anų laikų materia­ lųjį palikim ą - laidojimo paminklus, gyvenvietes ir kitus paminklus. Iš to ryškėja bent pora fenomenų, kurie objektyviai paveikė I a. vidurio ir antrosios pusės aisčių gyvenimą ir turėjo apčiuopiamų pasekmių daugybei ano meto gyvenimo sričių. Pirmiausia, geležis ir jos reikšmė ūkio ir žmonių santykių raidai. Plastiškas, kalus ir ypatingai patvarus metalas žmonijos istorijoje padarė revoliuciją visose žmogaus gyvenimo srityse. Ta naujoji, po neo­ lito revoliucijos atėjusi, neaplenkė ir Baltijos regiono. Archeologijos teorijoje yra priimta teigti, kad I a. viduryje geležies iš balų rūdos gavybos ir gamybos technologija buvo pritai­ kyta visuotinai, tai yra, kiekviena gyvenvietė galėjo turėti savo kalvį arba mainėsi geležį to meto kalvystės centruose. Taigi I a. vidurys, ir kyla klausimas, ar mes patys atradome geležies technologiją, ar jos išmokome iš aplinkinių tautų? M an regis, labiau įtikima hipo­ tezė, kad geležies technologijos išmokome. Tik, kas tie mokytojai - germanai, romėnai ar dar kas nors? I a. viduryje ir antrojoje pusėje jau veikė Gintaro kelias su romėnų Panonijoje buvusiais A kvin ku ir Karnuntu, o Norike - Lencijos (dabartinis Lincas Austrijoje) miestu. Ir jis vedė per germanų žemes. Tad mokytojais galėjo būti tiek romėnai, tiek germanai. Bet tai nėra taip svarbu kalbant apie santykį su geležies technologijos revoliuciniu poveikiu. Galim a drąsiai teigti, kad I a. antrosios pusės paminklai leidžia mums sakyti, kad geležis to meto gyvenime jau buvo paplitusi visur. Geležies naudojimas ūkio ir buities reikmenų, me­ džioklės, žvejybos ir ginklų gamyboje padarė taip, kad mažoji porinė vyro ir moters šeima tapo pagrindiniu socialiniu vienetu. Ir tas socialinis vienetas nebuvo tolygus - ganėtinai greitai dėl įvairiausių priežasčių visuomenė skilo į skirtingai aprūpintas gyventojų grupes turtingas, pasiturinčias, eilines ir neturtingas šeimas. Geležis pakeitė žemdirbystę ir sėslią­ ją gyvulininkystę. Atsirado geležinis noragas, dalgis, specialūs peiliai derliui nuimti ir kita. Darbo našumas su geležiniais įrankiais buvo nepalyginamas su ankstesnėmis epochomis. Dviejų asmenų šeima galėjo išlaikyti save ir augančią naują kartą. Suprantama, kad bend­ ro (kolektyvinio) darbo elementai dar ilgai išliko ir mažosios šeimos sąlygomis. Geležis anuometinį žmogų padarė labiau savimi pasitikintį ir ne taip pažeidžiamą, ir tai sudarė

74 E U G E N I i u s i O V A i ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

sąlygas lengviau keltis j naujas žemes. Galimas dalykas, kad nepakankamai įvertiname, jog pati žemdirbystės technika bent pirmuosius du naujosios eros šimtmečius turėjo skatinti naujų žemių įsisavinimą. Pasiremiant Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros tyrinėjimų patirtimi, galima teigti, kad I ir II a. kolektyvinio darbo reikėjo daug, nes nuo­ lat dirbama žemė ganėtinai greitai buvo nualinama. Dvilaukio ar trilaukio tada žmonės nežinojo, ir maždaug kas 7 - 8 metai žemė buvo apleidžiama ir plėšiami nauji dirvonai ar kertamas miškas. Sakoma, kad mažajai šeimai išsilaikyti reikia apie 20 hektarų žemės (dir­ bama žemė, ganyklos ir kita). Tai, kaip sako žemdirbiai, - geras gyvenimas. Auganti šeima atnešdavo savų rūpesčių dėl žemės - besikuriančioms šeimoms reikėjo savos žemės, o iš kur gijos imti? Gerai, jei dar buvo bendruomeninių žemių, bet ir jos negalėjo būti beribės. Aš nesakau, kad pati žemdirbystės prigimtis reikalavo judėti. Bet vis dėl to tam tikrą lai­ ką bendruomenė net ir versdamasi sėsliąja žemdirbyste turėjo plėsti ribas, nes tuometinės agrotechnikos sąlygomis žemės reikėjo daug. Bet jau III a. buvo žinomas pūdymas, o ne­ trukus atsirado ir trilaukis, kuris pradėjo ciklinę žemės dirbimo sistemą. Tada judėjimas turėjo būti menkesnis, bet ir jis išliko, kai turi omenyje jaunosios kartos poreikius. Kitas fenomenas, kuris sutapo su geležies įsisavinimo laiku, buvo Gintaro kelias. Regi­ mas Gintaro kelio paveldas mūsų erdvėje yra spalvotieji metalai, papuošalai iš stiklo ir emalio, stalo indai. Žinoma, ir pačios Romos imperatorių monetos. Spalvotųjų metalų pritaikymo sritis pagal mūsų paminklus atpažįstama tik iš žalvario ar bronzos papuošalų, aprangos detalių ir kai kurių ritualinių ir namų apyvokos dirbinių. Bet nejaugi čia ir bai­ gėsi spalvotųjų metalų pritaikymo sritis? Gintaro kelias ir kitos vietinės šio kelio atšakos aprūpinant aisčius romėnų prekėmis pareikalavo ir išvystyto transporto. Svarbi dalis buvo vežimas. Gaila, bet mes iki šiol neturime nė vieno pavyzdžio iš I ar kitų amžių. Mūsų kaimynai danai turi įstabiausią apeiginį I a. pr. Kr. vežimą. Jis rastas Deiberge (Dejbjerg) Vakarų Danijoje ir eksponuojamas Nacionaliniame Danijos muziejuje. Manoma, kad jis galėjo būti padarytas keltų dirbtuvėse dabartinės Pietų Vokietijoje teritorijoje ar Siaurės rytų Prancūzijoje. Tai tikras meno kūrinys: gausybė jo detalių papuoštos ornamentais iš spalvotojo metalo lydinių, o atramų pagrindai puošti antropomorfiniais motyvais. Rūpi­ ma vežimo detalė - įvorė - padaryta iš metalo. Gintaro kelias leido aisčių pasauliui deta­ liai susipažinti su romėnų transportu. Jo liekanų iki šiol randama imperinio laikotarpio romėnų legionų stovyklose. Ir vėlgi Gintaro kelio pozityvieji veiksniai nurodo galimą nau­ ją mūsų technologinę pakopą - tuometinę technologiją atitinkančius vežimus. Geležis, naujosios žemės ir gyvulininkystės technologijos, nauja transporto technika, geležiniai medžioklės įnagiai - visa tai sudarė sąlygas žmogui geriau jaustis gamtos aplinkoje. Tai tu­ rėjo palankiai atsiliepti krašto gyventojų skaičiaus gausėjimui. Tai įtikinim ai liudija pati Didžioji aisčių migracija, kuri paliko tankų gyvenviečių ir laidojimo pam inklų tinklą ten, kur ankstesniais laikais buvo tuščios arba menkai apgyvendintos žemės.

75 m.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GRACI J A

*

m ■ 2 ¿^7-

'

v

■ V a g į* ? '

- - -'v < 3 : 1 ¡1.

Aisčių gimtinė Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 6 8 0 x4 8 0 mm, 2015.

R ytinis Baltijos jūros pakraštys nu o seniausių laikų buvo v ak arų b a ltų lopšys. B altijos jū ra ir jos n u o lat dovanojam as gintaras, kitos jūros gėrybės buvo aisčių klestėjim o ir visuom eninės gerovės šaltinis.

3 :2 ii. A peiginis v ež im as iš D e i b e r g o ( D e j b j e r g ) V a k a rų D an ijo je. I a. pr. Kr.

Nacionalinis Danijos muziejus. Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 4 20 x3 0 0 mm, 2015.

D id ž io ji aisčių m ig rac ija b u v o k o n tin e n tin io m a s to reišk in y s, k u ris d ra u g e su D id ž iu o ju ta u tų k ra u s ty m u s i p a k e itė E u ro p o s k u ltū r in į ir p o litin į žem ė lap į. I r n e sv a rb u , k u o la ik y ­ sim e V ie lb a rk o ž m o n e s - aisčiais a r g e rm a n a is - te n k a s u tik ti d ėl iš s k ir tin io jų , k a ip n a u jų k u l t ū r ų k ū rė jų , v a id m e n s. I r tai, k u r ia m e tn o s u i jie p rik la u s ė , ta m p a itin re ik š m in g a su v o ­ k ia n t a ts k irų ta u tų v ie tą k u r ia n t n a u ją ją E u ro p ą . T a d vėl išk y la a m ž in a sis k la u sim a s, k as tie P a m a rio ir V yslos ž m o n ė s - aisčiai a r gotai? P ra d ė k im e n u o p ra d ž ių p ra d ž io s. E s a m a įv a irių te o rijų apie p ra b a ltu s ir jų k ilm ę , ta č ia u m a ž a i k as š ia n d ie n ą ab ejo ja d ė l p irm o sio s ir a išk iai išreik što s b a ltų k u ltū r o s v ieto s ir d a to s. T a i P a m a rių k u ltū r a , k u r i ir v a rd ą y ra gav u si d ėl jos v ieto s B altijos p a jū ry je . P astara isia is d u o m e n im is , ji gyvavo ta r p 3 6 0 0 - 3 4 0 0 ir 1 8 0 0 1600 m e tų pr. K r. ir b u v o išp litu si sia u ru B altijo s p a m a r io r u o ž u n u o d a b a r tin io G d a n s k o ik i K u rš ių n erijo s šiaurės (G irin in k a s , 2 0 0 9 , 139, pav. 39). K ita s a n k s ty v ų jų v a k a rų b a l­ t ų raid o s etap a s sietin as su V a k a rų b a ltų p ilk a p ių s u sifo rm a v im u apie 1 7 0 0 / 1 6 0 0 m e tu s pr. K r. D a r n e se n ia i b u v o s u n k u s u p ra sti P a m a rių k u ltū r o s išn y k im o p rie ž a stis ir ra sti p e r im a m u m o ry šių ta r p p irm o sio s P a m a rių ir a n tro sio s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū ro s* . D a b a r ta i ja u n ė ra n e iša išk in a m a s d aly k as - m a n o m a , k a d P a m a rių s u n y k im o p rie ž a stis ga­ lėjo b ū ti g a m tin ia i k a ta k liz m a i. D ė l k a ž k o k ių geo lo g in ių * ir k lim a to sąly g ų B altijo s srovės apie 1 9 5 0 -1 7 0 0 m e tu s pr. K r. į įp ra stin e s v ietas n e b e n e šė g in ta ro , ir ta i a tsilie p ė k u ltū r o s

78 E U G E N i Į U S ( OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

ra id a i (B liujienė, 2 0 0 7 , 67; G irin in k a s , 2 0 0 9 ,2 6 3 ) . A p ie 1 7 0 0 m e tu s srovės g rįž o ir v ėl ėm ė p lu k d y ti g in ta r ą į įp ra stin e s v ietas. T a i ta p o n a u jo k u ltū r o s p a k ilim o p r ie ž a s tim i v isam e g in ta rin g a m e R y tų B altijo s ru o ž e . Iš P a m a rių k u ltū ro s , k a ip n u r o d ė M . G im b u tie n ė , apie 1 6 0 0 m e tu s p r. K r. išau g o V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r a , o A . G ir in in k a s tik s lin a , k a d p ilk a p ių a ts ira d im ą S em b o s p u siasaly je ir sia u ra m e L ie tu v o s p a jū rio ru o ž e re ik ė tų la ik y ti n e k o k io s n o rs n au jo s e tn in ė s g ru p ė s p a s iro d y m u , o laid o se n o s p ilk a p iu o se , k a ip d v asin ės k u ltū r o s k a ito s šioje te rito rijo je , p a s e k m e (G ir in in k a s , 2 011, 170). V a d in a si, ir p irm o ji, ir a n tro ji k u ltū r a e tn in e p ra sm e b u v o v ien aly tės. D id e lė je erdvėje iš p litu si ir ik i p a t n au jo s eros p ra d ž io s gyvavusi V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r a n eg a lė jo b ū ti b e srities s k ir tu m ų . Ju o s lė m ė so c ia lin io ir e k o n o m in io g y v e n im o sav itu m a s, g eo g ra fin ė erd v ė ir k iti o b je k ty v ū s a r s u b je k ty v ū s v eik sn iai. I r tu o s s k ir tu m u s a p ib rė ž ė M . G im b u tie n ė .

J i m a tė , k a d I tū k s ta n tm e č io p r. K r. v id u ry je ik i to l g a n ė tin a i v ie n a ly tė je k u ltū r o je išsiskyrė p e n k io s sritys: 1) R y tų P a m a rio ir V yslos ž e m u p io ; 2) V a k a rų M o z ū r ų (P ag u d ė s, V a rm ės ir B a rto s sritys); 3) R y tų M o z ū r ų , a rb a sū d u v ių , sritis; 4) S e m b o s-N o ta n g o s ir 5) V a k a rų L ietu v o s b e i V a k a rų L atv ijo s.

Iš šių sričių m u m s sv arb ia u sia p irm o ji. P a m a ry je ir V yslos že m u p y je su sifo rm a v u sią k u ltū r ą v a d in a įv airiais v ard ais. D a ž n ia u s ia i - V e ld in ių u r n ų k u l t ū r a 21, ta č ia u b ū n a , k a d ją v a d in a P a m a rio , a rb a A n tr o p o m o r f in ių u r n ų , k u ltū r a . Š ta i ši k u ltū r a ir ta p o tu o a k m e n iu , į k u r į n u o p e re ito šim tm e č io a tsim u ša a rc h e o lo g in ė m in tis . K a ip p a sa k o ja J o r d a n o leg en d a , g o ta i išsila ip in s V yslos žiotyse. T iesa, ta i įvyks I a. a n tro jo je p u sėje, o n e V I a r V a. p r. K r., ta č ia u sv a rb u tai, k a d b ū te n t V e ld in ių u r n ų k u ltū r o s la ik a s b u v o p a s irin k ta s b a ltų k u ltū r o s erdvei p av e rsti g e rm a n išk a . N u o sen o g e rm a n išk a P a m a rio a p lin k a a tsik ra u sč iu sių g o tų g y v e n im ą P a m a ry je d a r y tų n e to k į d ra m a tiš k ą , n e tg i n a tū r a lų , n e i ta i b ū t ų b a ltų g y v e n a m o je a p lin ­ koje. V o k ie č ių arch eo lo g ija ja u n u o X I X a. p a b a ig o s ty rin ė jo tu o m e tu ja i p rik la u s a n č iu s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s p a m in k lu s d id elėje P a m a rio d aly je ir R y tų P rū sijo je. Jie b u v o to s m ed ž ia g o s š e im in in k a i ir in te rp re ta to ria i. N a c ių V o k ietijo s la ik a is g o tai, o ir v isa h e ro jišk a g e rm a n ų p ro is to rė ir šlo v in g ia u si jų v id u ra m ž ių isto rijo s p u sla p ia i, ta p o V o k ieti-

21

Pavadinimą gavo dėl žmogaus veidą atkartojančio keraminio laidojimo indo - urnos - formos. Urnos dangtelis imitavo kepurę, urnos forma primindavo žmogaus figūrą, viršutinėje dalyje buvo suformuojamas veidas - akys, nosis, burna, ausys, j „ausis" kartais įkabinami auskarai, pavaizduojama antkaklė, smeigtukas.

79 III.

D I DŽ I OJ ! A I S Č I U MI GR AC I J A

3 : 3 ¡1.

Didžioji aisčių migracija Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 680 x4 30 mm, 2015.

Londinium

Ž e m ė la p y je e s a n č ių a n tik in ių p a v a d in im ų d a b a rtin ė s re ik šm ė s Senasis

luana

Lutetia X )anuvius

Danastrum

Camuntus

Rhodanus J'&aAÄ******* o."'C,i

Danuvius

Dabartinis

Aquincus

Budapeštas

Athenae

Atėnai

Cam untus

Petronell-Carnuntum

Byzantium , Co nstantinopolis

Stam bulas

Lentia

Lincas

Londinium

Londonas

Lutetia

Paryžius

Roma

Roma

Ravenna

Ravena

Chronus

Nemunas

Rudon

Venta

Turuntus

Dauguva

Chesinus

Pernu

Danuvius

Dunojus

Albis

Elbė

Borysthenes

Dniepras

Danastrum

Dniestras

Hypanis

Būgas

Ligeris

Luara

Mosa

Maasas

Padus

Po

Rha

Volga

Rhenus

Reinas

Rhodanus

Rona

Suevus

Oderis

Sequana

Sena

Visurgis

Vėzeris

Vistula

Vysla

D idžiojo tauLtų k raustym osi dalis buvo D idžioji aisčių

:tJiį

m igracija. Ji sm arkiai pakeitė

mtium

k u ltū rin į R ytų E uropos veidą. A isčių m igracija įvairiausiom is k ry p tim is, naujų k u ltū rų įsikūrim as, senųjų ry tų b a ltų žem ių ir k u ltū rų užkariavim ai, aisčių kariaunos B izantijoje ir P adunojo E uropoje - visa tai patyrė aisčių pasaulis I - X a.

jo s p ro p a g a n d o s ta ik in iu . G o ta m s b u v o p a tik ė ta E u ro p o s n u k a r ia u to jų v a id m u o , k u r ių p a ­ v y z d ž iu t u r i se k ti ir n au jo sio s E u ro p o s k ū rė ja i - v o k iečia i. A ts ira d o g o tų p ro g ra m a , k u rių v ald ė v o k ie č ių k a riu o m e n ė s sp eciali d a lis - sm o g iam ie ji b ū ria i ir jos s u b u r ti m o k s lin in k a i. K a rla s E n g elis (C . E n g ei), V ilh e lm a s L a B o m a s (W . L a B au m e) k o n s tr u o d a m i e tn in ę P a­ m a rio isto rijų ir re m d a m ie s i arch eo lo g ijo s d u o m e n im is , V e ld in ių u r n ų k u ltū r ų p ris k y rė ger­ m a n a m s . T a i a k iv a iz d ž ia i p rie šta ra v o p a č ių v o k ie č ių a rc h e o lo g ų s u rin k tie m s d u o m e n im s . N o rs , re ik ia p a s a k y ti, ta s p rie šta ra v im a s ra n d a s i ir iš tu o m e tin ė s a rc h e o lo g ų tra d ic ijo s, k u r i p e r v e rtin o k e ra m ik o s re ik šm ę e tn in ė s isto rijo s ty rin ė jim u o se . T a d d a ro s i s u p ra n ta m a , k o ­ d ė l ta m tik r a a rc h e o lo g in ių r a d in ių g ru p ė , k u r i s k iria m a b a lta m s , n e b u v o d e ra m a i įv e rtin ­ ta . T o k ie b u v o v a d in a m ie ji a tk r a š tin ia i P a b a ltijo tip o k irv ia i, N o r t i k i ų tip o kovos k irv ia i ir įv ijin ia i sm e ig tu k a i. Š ta i t ų d ir b in ių y ra g a u su K . E n g e lio ir V. L a B o m o g e rm a n išk a p a sk e lb to je V e ld in ių u r n ų k u ltū ro je . A k iv a iz d u , k a d V e ld in ių u r n ų k u l t ū r a t u r i t i k ja i b ū ­ d in g ų b r u o ž ų - jo s te rito rijo je g au siau siai p a p litu sio s v e id in ė s urnos*, y ra n ie k u r k i t u r n e ­ r a n d a m ų n a m e lių p a v id a lo u r n ų , t i k ja i b ū d in g ų p a p u o š a lų . B e t ir ž in o d a m a šiuos fa k tu s, M . G im b u tie n ė b e jo k ių a b e jo n ių V e ld in ių u r n ų k u ltū r ų sk y rė v a k a rų b a lta m s. Įd o m u s fa k ­ ta s - tie p a ty s v o k ie č ių a rc h e o lo g a i V yslos ž io tis atid av ė v a k a rų b a lta m s - ta i yra, jie m e n a ­ m o s g o tų išsila ip in im o v ieto s n e la ik ė g e rm a n išk a . T iesa, galėjo ir n e la ik y ti, m a n y d a m i, k a d ta i t i k la ik in a erdvė g o tų k u ltū r a i p lis ti P a m a ry je , o v ėliau , ta r p 2 2 0 - 2 6 0 m e tų m ig r u o ti į A z o v o jū ro s p a k r a n te s . J a u tais la ik a is b u v o ir k ita ip m a n a n č ių jų - to je erdvėje p a p litu s ių d ir b in ių b a ltiš k u m u n ea b e jo jo E d u a rd a s Š tu rm a s (E . Š tu rm s) ir L o ta ra s K ilia n a s (Š tu rm s, 1936, pav. 2 ,3 ) . D a b a r tin ia is la ik a s V a ld e m a ras Š im ė n as teig ia, k a d R y tų P a m a rio ir V yslos ž e m u p io p ilk a p y n ų * ra id a d a r n e p a k a n k a m a i iš tir ta ir g a lu tin a i n e įro d y ta s V e ld in ių u r n ų b a ltiš k u m a s (Š im ėnas, K u lak o v a s, 1999, 67, 71). T o k io s p a t n u o m o n ė s la ik o si ir A le k sie ­ ju s L u c h ta n a s . T a ig i a r V e ld in ių u r n ų k u ltū r ų g a lim a s k ir ti v a k a rų b a lta m s? K ie k v ie n a s arch eo lo g as iešk o ir s u ra n d a a r g u m e n tų v ie n a i a r k ita i n u o m o n e i p a g rįs ti, ta č ia u , m a n a u , y ra b e n t try s a r g u m e n tų g ru p ė s, k u rio s g ali re ik š m in g a i liu d y ti b a ltų n a u d a i. P irm a s a rg u ­ m e n ta s y ra sie tin a s su b a ltų k a lb in e ir p r a b a ltų fo rm a v im o si erdve. Į jo s s u d ė tį p a te n k a ir visas P a m a ry s (G ir in in k a s , 2 0 0 9 , 181, pav. 50). A n tr a a r g u m e n tų g ru p e la ik y č ia u tai, k a d V e ld in ių u r n ų k u ltū r o s la id o jim o p a p r o č ių y p a tu m a i a ts ik a rto ja k a im y n in ė s e srity se, o p a ­ s k u tin e i g ru p e i s k irtin a s a rg u m e n ta s , k a d šiai k u ltū r a i, k a ip ir k ito m s v a k a rų b a ltų k u l t ū ­ ros sritim s, b ū d in g i m in ė ti v a k a rų b a lta m s s k iria m i d irb in ia i.

Įr o d y m ų a rg u m e n ta v im ų g a lim a b ū t ų p r a d ė ti n u o tre č io s g ru p ė s, ta č ia u ta sav ita a rc h e o ­ lo g ų k a lb a iš n a g rin ė ti a r g u m e n ta i y ra d e ta lia i iš d ė s ty ti „ A isč ių “ p irm o jo je k n y g o je. Č ia p a k a k tų a p s irib o ti e sm in ia is te ig in ia is. P irm ia u sia , šių d ir b in ių b a ltiš k a p r ig im tim i m a ­ žai kas ab ejo jo a n k ste sn ia is m e ta is, o ir d a b a rtin ė je lite ra tū ro je ta ip p a t n e k y la d id e s n ių d isk u sijų d ė l jų b a ltiš k u m o . Iš m in ė to b a ltų r in k in io k a i k u rie d ir b in ia i - a tk r a š tin ia i k irv ia i - p a te k o į š iu o la ik in ių lie tu v ių ir v o k ie č ių ty r in ė to jų a k ira tį (Č iv ily tė, M o d lin g e r,

82 E UG E N I I U S Į OVAI ŠA

AI SČIAI

L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

2 0 1 0 ,1 2 1 -1 5 2 ). S ak o m a, k a d m e ta lu rg a i č ia b u v ia i n eg a lė jo k v a lifik u o ta i lie ti k irv ių , jiem s n e u ž te k o k ū r y b in ių g a lių „ n u o la tin ia m sąlyčiui su žaliava“, v isu o m e n ė b u v o „ a m o rfišk a “, o R y tų B altijo s re g io n a s y ra „ sv e tim ų k u l t ū r ų įta k o s a p ra išk a “ ir „p e riferija“. T a i g reič iau n e f a k tų a n a liz ė , k ie k n e ž in ia k u o p a re m ta s v ieto s g y v e n to jų k u l t ū r i n ių n e g a lių teig im a s. T a rk im , k a d im a m e ir s u tin k a m e su a u to rių m in tim is , k a d tie a tk r a š tin ia i k irv ia i v ieto je n eg a lė jo b ū ti p a g a m in ti. T a d a reikės s u tik ti, k a d čia b u v ia i p a v y d ė tin a i g erai b u v o in fo r­ m u o ti apie te c h n o lo g in e s n a u jie n a s ir savo p o re ik ia m s p a te n k in ti n u o la t k eliav o re ik ia m ų įr a n k ių įsigyti. V a rg u a r ta i iš m in tin g a s kelias p a s ik lia u ti p re k y b a ir su tu o su siju sia riz ik a . G a l b u v o p a p ra sč ia u s u k u r ti n u o la tin į sp alv o taisiais m e ta la is a p r ū p in a n č ią p re k y b o s siste­ m ą , a p m o k y ti k ir v ių lie jim o te c h n ik o s v ie tin iu s m e is tru s ir ta ip s u m a ž in ti riz ik ą ir s u k u r ti s tip rią įr a n k ių bazę? K a ip ro d o to le sn ė v a k a rų b a ltų ra id a , šiuo k e liu ir b u v o e in a m a . B e t y ra ir k ita s v a ria n ta s. V is u o tin a i s u tik u s, k a d vieto s g y v e n to ja m s n e u ž te k o k ū r y b in ių g alių , te k s p rip ra s ti p rie m in tie s, k a d gal ir to m e to b a lta i y ra v isai n e b a lta i, o, p a v y z d ž iu i, ger­ m a n a i. B e t k ą ta d a d a r y ti su a n k sty v ia u sio s g e rm a n ų J a s to rfo k u ltū r o s p ir m in e d a ta , k u r i n u r o d o m a n e a n k s te s n ė n e i V I I - V a. p r. K r. T u o ta r p u ir a tk r a š tin ia i P a b a ltijo tip o k irv ia i, ir N o r tik ių kovos k irv ia i p a s iro d ė ž y m ia i a n k s č ia u - b e n t ja u apie X I - X š im tm e tį p r. K r. Ž y m i ža lv a rio ir a n k s ty v o jo geležies a m ž ia u s ty rin ė to ja E le n a G rig a la v ič ie n ė sako, k a d , p a ­ v y z d ž iu i, ž a lv a rin ia i a tk r a š tin ia i k irv ia i b u v o g a m in a m i b u v u sių R y tp rū s ių te rito rijo je , o a n k sty v ie ji R y tų P a b a ltijo tip o k irv ia i d a b a rtin ė s L ie tu v o s te rito rijo je g reič iau siai b u v o ga­ m in a m i N e m u n o že m u p y je , o iš te n g a b e n a m i į šia u rin ę , r y tin ę ir p ie tin ę L ie tu v ą (G rig a ­ lav ičienė, 1995, 1 4 8 -1 5 2 ). D ė l v ie tin ė s k ito tip o - N o r t i k i ų tip o k o v o s k ir v ių - k ilm ė s ta ip p a t n e k y la ab e jo n ių . E . G rig a la v ič ie n ė teigia, k a d R y tin io tip o k o v o s k irv ia i g a m in ti R y tų P ab altijy je. T a i liu d ija k ir v ių sa n k a u p a , a p tik ta N o r tik ė n u o s e - v ien o je v ieto je b u v o s u d ė ti 2 4 to k ie k irv ia i. P a g a m in ti R y tų P ab altijy je jie ta p o saviti, ir čia jų a p tik ta d a u g ia u ­ sia (G rig alav ičien ė, 1995, 1 5 3 -1 5 5 ). V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r a i itin b ū d in g i įv ijin iai s m e ig tu k a i n e re ik a la u ja išsa m e sn io a p ta rim o , nes jie p la č ia i y ra p a s k lid ę b a ltų k a lb in ia m e areale ir, a tro d o , n ie k a m n e k y la ab e jo n ė s d ė l b a ltišk o s jų p rig im tie s. T o k ių f a k tų a k iv a iz ­ d o je k a lb ė ti apie g e rm a n iš k ą d ir b in ių k ilm ę a p s k rita i n ė ra jo k io p a g r in d o , o m ė g in im a i V e ld in ių u r n ų k u l t ū r ą su šiuo r a d in ių t u r in iu p av e rsti g e rm a n išk a a p s k rita i „ p a k im b a o re “. P a k a n k a m a i a k iv a iz d u , k a d V e ld in ių u r n ų k u ltū r a a ts ira d o a n t v a k a rų b a ltų k u ltū r o s p a ­ g rin d o ir V I - V a. p r. K r. d ė l jo s a r tim o ry šio su g e rm a n ų p a s a u liu ta p o sav ita b a ltų k u ltū r a .

K ita a r g u m e n tų g ru p ė sie tin a su te ig in iu , k a d m u s d o m in a n č io s e srity se - P a m a ry je ir V ys­ los že m u p y je, S em b o je ir V a k a rų L ietu v o je b e i p ie tin ia m e L a tv ijo s p a jū ry je - y ra g e ro k a i d a u g ia u b e n d r ų jų la id o se n o s b ru o ž ų , n e i k a d s k iria m ų jų (Jo v aiša, 2 0 1 2 , 1 3 4 - 1 3 6 ) . B u v o iš s k ir ta b e n t šešio lik a la id o se n o s p o ž y m ių . I r aiškėja, k a d k e tu r io lik a iš jų y ra b e n d r i v iso m s sritim s! T i k d u p o ž y m ia i - v e ld in ių u r n ų ir u r n ų - n a m e lių n a u d o jim a s išsiskyrė. P irm ia u s ia d ė l v e ld in ių u r n ų n a u d o jim o šiose srityse. V e id in ės u rn o s n ė ra v is u o tin is reišk in y s V e ld in ių

83 Iii.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A

u r n ų k u ltū ro je : g re ta jų y ra p a la id o jim ų ir p a p ra sto se k ria u š ė s p a v id a lo u rn o se . A n tr a , jos ra n d a m o s n e t i k V e ld in ių u r n ų srity je, b e t ir S em b o je. A d a m a s V alu šas (A . W a lu š) n u ro d o , k a d S em b o je ir į p ie tu s n u o jos y ra n e t s e p ty n io lik a a n tr o p o m o r f in ių u r n ų ra d im o v ie tų . K a d jos b u v o p a p litu s io s v isa m e S em b o s reg io n e, liu d ija tai, jo g jo s to ly g ia i p a sk lid u sio s p o v isą k u ltū r o s te rito riją , o n e su te lk to s v ien o je v ieto je. V a d in a si, v e id in ė s u rn o s ra n d a m o s dviejose ly g in a m o se srityse. V ie n in te lis p o ž y m is, k u r io n ė r a n ie k u r k i t u r k a ip t i k V e ld in ių u r n ų k u ltū ro je , ta i u rn o s-n a m e lia i. Išv ad o s p eršasi p a č io s - iš šešio lik o s la id o se n o s p o ž y ­ m ių k e tu r io lik a y ra b e n d ro s v iso m s sritim s, v ien as p o ž y m is n e ra sta s v ie n o je srity je ir d a r v ien as dviejose srityse. A r ta i n ė r a k u ltū r a s v ie n ija n ty s re išk in iai?

R e ik š m in g i la id o se n o s b r u o ž a i ir m a te r ia lin ė k u l t ū r a le id ž ia k a lb ė ti ap ie M . G im b u tie n ė s a p ib rė ž to s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s su jo s lo k a lia is v a ria n ta is v ie n tis u m ą ir p r ik la u ­ so m y b ę ta m p a č ia m b a ltų e tn o s u i. P rie š k a rio v o k ie č ių m o k s lin in k a i p rim y g tin a i iešk o jo g e r m a n iš k ų š a k n ų . A p ie ta i y ra rašiu si M . G im b u tie n ė : „V ak arų b a lta i p a siž y m ė jo įd o m io ­ m is u rn o m is . B e v e ik v iso jų a re a lo u rn o m s b ū d in g i a n tr o p o m o r f in ia i b ru o ž a i. K ria u šė s p a v id a la s g re ič iau siai p r im in ė ž m o g a u s p a v id a lą . D a u g k u r, p a v y z d ž iu i, V a k a rų M o z ū rijoje ir S em b o je, a n t u rn o s k a k lo a r d a n g te lio v a iz d u o ja m o s akys, o p a ti ji išp u o šia m a g e o m e tr in iu ra š tu . P a m a ry je ž m o g a u s v eid o b r u o ž a i a n t u rn o s k a k lo p a m a ž u ta m p a re a lis­ tin ia i. D ė l to v o k ie č ių a rc h e o lo g a i R y tų P a m a rio k u l t ū r ą p a v a d in o v e ld in ių u r n ų k u ltū r a . N a c ių la ik a is m a n y ta , jo g ta i r y tų g e rm a n ų k u l t ū r a (šitai p a b r ė ž tin a i te ig ia m a K . E n g elio ir V. L a B o m o v eik ale „P rū sijo s a n k s ty v o jo la ik o ta rp io k u ltū r o s ir ta u to s “). Ž a lv a rio a m ž ia u s p a b a ig o je - a n k s ty v o jo geležies a m ž ia u s p ra d ž io je čia n e p a s te b im a jo k io staig au s k u ltū r o s p a s ik e itim o ir n ė r a a r g u m e n tų , k a d į šias žem es a tėjo g e rm a n a i. V e id in ių , a rb a a n tro p o m o rf in ių , u r n ų a ts ira d im a s n e re išk ia n a u jų ž m o n ių a tė jim o , jo s iš s iru tu lio jo la b a i la ip s n iš k a i“ (G im b u tie n ė , 1 9 8 5 ,7 8 ). T h ig rsM e id ž ia si n e p a m a tu o ta s T f an k sty ra^ g e r m a n ų p e rk ė lim a s į P a m a rį, ir, šią sritį s ą m o n in g a i p ris k y ru s g e rm a n a m s , b u v o m ė g in ta s u d a r y ti tra d ic iš k a i g e rm a n išk o V yslos ž e m u p io įv aizd į. T a ip le n g v ia u b u v o tie m s p a tie m s v o k ie č ių a rc h e o lo g a m s k o n s tr u o ti ir g o tų a ts ik ė lim ą į e tn iš k a i b e n d r ą sritį.

R e ik ia p a m in ė ti d a r v ie n ą V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s laid o se n o s y p a ty b ę . P ilk a p ia i n eb u v o v ie n in te lė la id o jim o fo rm a , n o rs ir v y ra u ja n ti. H a n s a s U rb a n e k a s ( H . U rb a n e k ) p ask e lb ė a n k s ty v ų jų p lo k š tin ių k a p in y n ų m e d ž ia g ą ir V a k a rų M o z ū r ų k u ltū r in ė s g ru p ė s p lo k š tin ių k a p in y n ų p a p litim o že m ė lap į (U rb a n e k , 1 9 4 1 ,2 2 4 , pav. 1). I g ru p ė s p lo k š tin iu s k a p in y n u s H . U rb a n e k a s v a d in a „ d id žia isiais“ ir ju o s d a tu o ja 1 0 0 0 - 5 0 0 m e ta is p r. K r. M a ­ žieji I I g ru p ė s p lo k š tin ia i k a p in y n a i d a tu o ja m i 5 0 0 - 1 0 0 m e ta is p r. K r. K a p a i su a k m e n i­ n ė m is d ė ž ė m is, k a i k u rie jų n e t ik i k e tu r ių a u k š tų , fik su o ja m i d e v y n io se v ieto se. P a la ik a i ju o se b u v o d e g in tin ia i ir u rn o se . Šių p lo k š tin ių k a p ų a ts ira d im a s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s V a k a rų M o z ū r ų areale y ra sv arb u s fa k ta s, k u ris gali įv a rd y ti p e r D id ž ią ją aisčių

84 E U G E N U U S Į OVA l Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

m ig ra c iją a tsira d u sių k u l t ū r ų su p lo k š tin ia is k a p a is p irm a p ra d ę erdvę. Ir, beje, p lo k š tin ia i k a p a i ta p s b u sim o sio s V ie lb a rk o k u ltū r o s v ie n u s k iria m ų jų b ru o ž ų . T as p a ts H . U rb a n e k a s teigė, k a d V a k a rų M o z ū r ų k u ltū r in ė je g ru p ė je la ik o ir erdvės a tž v ilg iu su p lo k š tin ia is k a p i­ n y n a is y ra g la u d ž ia i susiję p ilk a p ia i. J o m a n y m u , iš ab iejų la id o jim o p a m in k lų f o r m ų (p il­ k a p y n ų ir p lo k š tin ių k a p in y n ų ) su sid a riu si V a k a rų M o z ū r ų g ru p ė v eik ia u sia i y ra vėlesnės g a lin d ų k u ltū r o s ša k n is. T a i i tin re ik šm in g a s teigin y s, k a i k a lb a m a apie p a sta ra isia is m e ta is G y čio G riž o ir A n o s B itn er-V ru b lev sk o s p u b lik a c iją apie g a lin d ų (B ogačevo) k u ltū r o s įta k ą fo rm u o ja n tis L ietu v o s U ž n e m u n ė s k u ltū ra i* . K a ip ž in o m a , sen o jo geležies a m ž ia u s U ž n e ­ m u n ė s k u ltū r a i b ū d in g i ir p ilk a p ia i, ir p lo k š tin ia i k a p a i. Šis fa k ta s n e g a li n e k e lti aso ciacijų su V a k a rų M o z ū r ų k u ltū r o s y p a ty b ė m is ir, k a ip m a ty sim e , su s u d ė tin g ų a k m e n ų k o n s ­ tru k c ijų sta ty to ja is a n k s ty v u o s iu s U ž n e m u n ė s g y v e n to ju s sieja ir ta m t ik r i m a te ria lin ė s k u ltū r o s e lem e n ta i. T a ig i an k sty v o sio s aisčių m ig rac ijo s šak n y s vėlg i g ali siek ti g im tą sia s v a k a rų b a ltų erdves V yslos že m u p y je , V a k a rų M o z ū r u o s e ir S em b o je.

Ištisu s šim tm e č iu s v a k a rų b a ltų isto rija te k ė jo P a m a ry je , V yslos že m u p y je , M o z ū r ų e ž ery n e , S em b o s p u siasaly je ir B altijo s p a jū rio žem ėse ik i V en to s. I a .y a p o lū ž iu aisčių isto rijo je . P ri­ g im tin ę aisčių k u l t ū r ą m ig rac ijo s p ro c e sa i p e rn e š ė t o l į j j a i n e b ū d in g a s tu o m e tin io p a sa u lio terito rija s. R y tu o se p asiek ė O k o s ir K lia z m o s b ase in u s, v a k a ru o s e - D u n o ja u s v id u ru p į, G a liją ir P irė n u s, p ie tu o s e n u s lin k o P rip e tė s ir B u g o lin k , o šiau rėje a tsirė m ė į D a u g u v ą ir G a u ją . M ig r u o ja n t su sifo rm av o n a u jo s aisčių k u ltū r o s - P ilk a p ių , N e m u n o ž e m u p io , C e n tr in ė s L ietu v o s, g a lin d iš k a k u ltū r a U ž n e m u n ė je ir R y tų L ietu v o je, r y tų g a lin d ų , a rb a M o š č in o , k u ltū r a , o s ū d u v ia i (su d in ai) davė g a lin g ą im p u ls ą jo tv in g ių k u ltū r a i p ie tu o s e ir, regis, d ra u g e su g a lin d a is galėjo m ig r u o ti ir į P a d u n o jo b a se in ą . Šios aisčių k u ltū r o s ja u n e b e T a c ito aisčiai. L a ik a s ir n a u ja g y v e n a m a a p lin k a jas a tsk y rė n u o p irm a p ra d ž ių , ta č ia u , n o rs ir sk ird a m ie si, jie s u k ū rė n a u ją aisčių p a sa u lį. A ts k ira is I - V a. ta rp s n ia is aisčių p asa u ly je re g im a k u l t ū r ų p lė tra , visos p o p u lia c ijo s m ig ra c in ia i p ro c e sa i ir ta m tik ro s v isu o m e n ė s d a ­ lies, g re ičiau siai k a rių , p o litin ių , p re k y b o s a r k ito k ių s u s ita rim ų le m ta s m ig ra v im a s. P lė tra su k u ltū r o s k a ito s p ro c esais la b iau siai re g im a P a m a ry je , M o z ū rijo je , S em b o je ir L ietu v o s b ei L a tv ijo s p a jū ry je , ir šios te rito rijo s galėjo ta p ti ir ta k u ltū r in e te rp e , iš k u rio s įv airio m is k r y p tim is p a ju d ė jo m ig ru o ja n ty s aisčiai. A k iv a iz d ž ia u s i m ig rac ijo s p ro c e sa i v y k o „tu šč io je ž e m ė je“22, k u ria s I a. u ž ė m ė P ilk a p ių , C e n tr in ė s L ie tu v o s ir N e m u n o ž e m u p io p lo k š tin ių k a p in y n ų k u l t ū r ų ž m o n ė s. M ig ra c ijo s fa k ta i a tsk le isti ir ž in o m u o s e V. T o p o ro v o ir V. Sed o v o d a rb u o s e apie g a lin d u s v a k a ru o s e ir ry tu o s e (Т о п о р о в , 1 9 8 3 ,1 2 9 - 1 3 2 ; С е д о в , 2 0 0 0 , 7 5 - 8 4 ) . K a rių m ig ra v im a s g a n a įtik in a m a i g rin d ž ia m a s n e tie sio g ia i - p a g a l aisčių k a r in io e lito k a p ų m e d ž ia g ą (a tsiv e ž tin ia i g in k la i, b u itie s re ik m e n y s, p a p u o š a la i ir k t.), k u r i ro d o ju o s b u v u s K ry m e , B izan tijo je , P a d u n o jo k a r o a ren o je ir d a r k i t u r (Jo v aiša, 2 0 0 6 , 5 - 1 6 ) .

22 Daugiausia tai buvusios Brūkšniuotosios kultūros įtakos zonos Lietuvos centrinėje ir šiaurinėje dalyse.

85 iii.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A

A IS Č IA I prie Nemuno, Ventos, Dauguvos ir Gaujos D id ž ią ją a is č ių m ig ra c iją v ie n ija n č iu b r u o ž u r e ik ia la ik y ti jo s v is u o tin u m ą i r ta p a t u m ą la ik o p ra s m e - v ie n u m e tu , t a r p 10 ir 7 0 m e tų , p ir m in is , a r b a g e n e tin is , a is č ių a re a la s ta p o k u l t ū r ų k a ito s , p lė tr o s ir m ig ra c ijo s a re n a . K la s if ik u o ja n t D id ž ią ją a is č ių m ig ra c iją ir m ė g in a n t r a s ti j u n g i a n t į ir k a r t u s k ir ia n tį e le m e n tą , į g a lv ą a te in a m ig ra c ijo s n u o ­ to lia i. P a g a l ta i D id ž ią ją a is č ių m ig ra c iją g a lim a s k ir s ty ti į a r tim ą ją ir to lim ą ją . Š ito k s s k irs ty m a s y ra są ly g in is, n e s a r tim o ji m ig ra c ija k a i k u r ia is a tv e ja is t a m p a to lim o s io s m i­ g ra c ijo s s u d ė tin e d a lim i. I r č ia te n k a a p s ib rė ž ti ir p a s a k y ti, k a d a r tim o s io s a is č ių m i­ g ra c ijo s s u b je k ta is ta p o P ilk a p ių , N e m u n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r o s , g a lin d ų k u l t ū r o s p a v e ik ta U ž n e m u n ė s k u l t ū r a ir g a lin d ų v e ik ia ­ m a s u s ifo rm a v u s i se n o jo geležies a m ž ia u s R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u l t ū r a . P a s ta ro s io s d v i - U ž n e m u n ė s ir R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s - y ra k a r t u ir g a lin d ų to lim o s io s m ig ra c ijo s r y tin ė s š a k o s s u d ė tin ė s d aly s. A is č ių e p ic e n tr o - P a m a rio , S e m b o s, M o z ū r ų e ž e ry n o - a p lin k o je b u v u s io s k u ltū r o s p a ty r ė k u l t ū r ų k a ito s la ik o ta r p į ir ta p o m ig ra c i­ jo s š a ltin ia is . T o lim o ji a is č ių m ig ra c ija v is ų p ir m a s ie tin a su P a m a r io a is č ių , a r b a V ielb a r k o , k u l t ū r o s ra id a : jo s m ig ra v im u į r y tu s ir p ie try č iu s . S v a rb ia u sia s šios m ig ra c ijo s į J u o d o s io s jū r o s b a s e in ą r e z u lta ta s - V ie lb a rk o k u ltū r o s įta k a I I I a. a n tr a ja m e k e t v i r t y ­ je f o r m u o ja n tis Č e r n ia c h o v o k u ltū r a i, k u r io je a ts e k a m a s ir a is č ių k u l t ū r o s h o r iz o n ta s . K i t ą g a lin g ą a is č ių m ig ra c ijo s š a ltin į s u b r a n d in o g a lin d ų ir s u d in ų (s ū d u v ių ) ž m o n ė s . A p ib e n d r in ta i ją g a lim a p a v a d in ti d id ž ią ja g a lin d ų m ig ra c ija , ta č ia u n e g a lim a p a m ir š ti, k a d ja i f o r m u o ja n tis r e ik š m in g a s b u v o ir V ie lb a rk o ž m o n ių in d ė lis . B e n d ria u s ia is b r u o ­ ž a is g a lin d ų m ig ra c iją g a lim a s k ir s ty ti į tr is p a g r in d in e s d a lis: r y tin ę , p i e t r y t i n ę ir v a k a ­ rin ę . R y tin e i š a k a i f o r m u o ja n tis a isč ia i p a sie k ė O k o s b a s e in ą ir s u k ū r ė I I I / I V - V I I I a. r y t ų g a lin d ų k u l t ū r ą , k u r ia i a rc h e o lo g a i p a v a d in o M o š č in o k u l t ū r a . S u d in a i (sū d u v ia i) n u o I I a. p a b a ig o s d ra u g e su V ie lb a rk o k u ltū r o s ž m o n ė m is tu r ė jo d id ž iu lę į ta k ą fo r­ m u o ja n tis jo tv in g ių k u l t ū r a i P r ip e tė s b a s e in e ir p rie B u g o . V a k a r in ė g a lin d ų m ig ra c ijo s š a k a b u v o d a u g ia p a k o p ė : b e n t ja u I I a. v id u ry je r e m ia n tis P to le m ė ju i r I a. p a b a ig o je a r I I a. k a ip r o d o a rc h e o lo g ijo s m e d ž ia g a , s u d in a i a p sig y v e n o k a iria ja m e D u n o ja u s k r a n ­ te k a ž k u r n e to li L e n c ijo s (L in c a s), p rie š r o m ė n ų N o r i k o p ro v in c iją . G a li n d ų m ig ra c i­ ja p a s ie k ė to lim ia u s ia s V a k a r ų E u r o p o s v ie to v e s - p ie tin ę G a liją tie s T u lū z a ir P ir ė n ų š ia u rė s v a k a r ų k r a š tą , v a d in a m ą G a lisija . K a d a ta i įv y k o — s u n k u p a s a k y ti, ta č ia u v isa i įm a n o m a , k a d ta i g a lė jo b ū t i T e o d o r ik o D id ž io jo * la ik a is D id ž io jo t a u t ų k r a u s ty m o ­ si p a b a ig o je . T o lim o ji a isč ių b a n g a , „ p a s ig le m ž u s i“ iše iv iu s iš S e m b o s -N o ta n g o s a isč ių , g a lin d ų , N e m u n o ž e m u p io , s ū d u v ių - jo tv in g ių , C e n t r i n ė s L ie tu v o s g a l d a r i r k i t ų v a k a ­ r ų b a l t ų k u l t ū r ų ir g e n č ių , p ris id ė jo p rie n a u jo sio s E u ro p o s k ū r im o . T o lim o s io s a isč ių

86 EUGE NI J US Į OVAt ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

m ig ra c ijo s s u b je k tu s ir jų is to r iją r e ik ė tų la ik y ti s u d ė tin e D id ž io jo t a u t ų k r a u s ty m o s i d a lim i. K a ip t i k to k s v is u m in is p o ž iū r is į b e n d r ą ją a isč ių , a r b a v a k a r ų b a ltų , r a id ą lei­ d ž ia tie s ti t i l t ą iš s a m e s n ie m s jų is to rijo s ty r im a m s .

I k i šiol arch eo lo g ai, n a g r in ė d a m i a ts k ir ų k u l t ū r ų ra id ą , t ų p ro c e s ų n esiejo su k a ž k u o v ie n ti­ su ir tu rin č iu , k a ip sakė V. T o p o ro v a s, „ b e n d rą im p u lsą “ re išk in iu . T a d n o rs D id ž io sio s ais­ čių m ig rac ijo s v is u m in is p ro c esas a rc h e o lo g ų d a rb u o s e ik i šiol ir n e b u v o „ įv ilk ta s“ į b e n d r ą rū b ą , ta č ia u M y k o lo M ic h e lb e rto , A d o lfo T au ta v ič ia u s, A u d ria u s A stra u sk o , V a le n tin o S edovo, G yčio G riž o , R y šard o V o lo n g iev ičiau s (R . W o ląg ie w icz), V o icek o N o v a k o v sk io , A n o s B itner-V rublevskos, Ja c e k o A n d ž e jo v sk io (J. A n d rz e jo w sk i), A d a m o C ie šlin sk io (A . C iešliiisk i), P io tro K a č a n o v sk io , J a n u š o K o zlo v sk io , A n d ž e ja u s K o k o v sk io , H a n s o U rb a n e k o , A le k s a n d ro Je g o re ič e n k o s (A . A . E ro p en H em co ), šios k n y g o s a u to ria u s ir k itų a rc h e o lo g ų d a rb a i ta p o p a g r in d u k o n s tr u o ja n t aisčių m ig rac ijo s ir jų sk laid o s p ro c e su s a t­ sk irais senojo geležies a m ž ia u s p e rio d a is. R e m ia n tis įv a irių a u to rių ty r in ė jim ų re z u lta ta is, b u v o s u d a r y ta serija ž e m ė la p ių , k u riu o s e p a v a iz d u o to s aisčių ir g e rm a n ų g y v en a m o sio s e rd ­ vės a tsk ira is 1 0 - 4 5 0 m e tų p e rio d a is 23. N e a p s ie ita ir b e s u n k u m ų : n ė r a g a lim y b ės aisčių ir r y tų g e rm a n ų k u l t ū r ų ra id ą p a r o d y ti tais p ačiais, s in c h ro n iz u o ta is , la ik o ta rp ia is . T a m y ra o b je k ty v ių p rie ž a sč ių : n e v ie n o d a i išsa m ia i y ra iš tir to s a tsk iro s k u ltū r o s , ta m t ik r i jų p e ­ rio d a i, n e v ie n o d a s m u m s ž in o m ų k u ltū r o s p a m in k lų sk aičiu s, d a ta v im o s u n k u m a i ir k ita . V isa ta i n eleid o tais p ač ia is p e rio d a is s u g ru p u o ti v isų ty rin ė ja m ų k u ltū r ų . P ilk a p ių ir g a lin d ų (B ogačevo) k u ltū r o s su te lk to s į tu o s p a č iu s la ik o ta rp iu s : 1) 1 0 - 7 0

2) 7 0 - 1 5 0

3) 1 5 0 - 2 2 0

4) 2 2 0 - 3 0 0

5) 3 0 0 - 4 5 0

V ie n o d a i s u g ru p u o ti g a lim a V a k a rų L ietu v o s, N e m u n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū ra s . Jo s s u g ru p u o to s į 4 p e rio d u s: 1) 1 0 - 7 0

2) 7 0 - 2 0 0

3) 150 / 2 0 0 - 3 0 0

4) 3 0 0 - 4 5 0

V ie lb a rk o k u ltū r o s s k la id a ta ip p a t s u s k irs ty ta į 4 p e rio d u s , ta č ia u šie k ita ip su g ru p u o ti: 1) 1 0 - 7 0

2) 7 0 - 1 5 0

3) 150 / 2 0 0 - 2 2 0

4) 2 2 0 - 4 5 0

S u d a ra n t že m ėlap iu s, a tsira d o ir k ito k ių s u n k u m ų . P a v y z d ž iu i, r y tin ia i aisčių k a im y n a i B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s ž m o n ė s - p a ž įs ta m i t i k iš p ilia k a ln ių ty rin ė jim ų . P ilia k a ln ių d a ta v im o y p a tu m a i n e le id ž ia jų d a tu o ti a tsk ira is p e rio d a is, to d ė l te k o v isu o se že m ė lap iu o se fik s u o ti šios k u ltū r o s b ū v į 1 0 - 4 5 0 m e ta is.

Pastaruoju metu senojo geležies amžiaus periodizaciją mėgina keisti A. Bliujienė. Siūloma laikotarpį pradėti nuo 40-70 m. po Kr., tačiau naujų kultūrų virsmo ir migracijos procesai stebimi jau po 10 metų. Kita vertus, laikotarpio pradžią nukėlus arčiau mūsų laikų, lieka neaišku, kam skirti tuos 10-4 0 /7 0 metus, kurie jau niekaip nedera su ankstyvojo geležies amžiaus (550-10 m.) kultūra.

87 ii i .

D i D Ž 10 i i A i S Č i ų MI G R A C I J A

Sem bos aisčiai Sem bos pusiasalis k a r tu su Pavysim yra seniausioji v a k a rų b altų , o vėliau ir aisčių gyvena­ m a erdvė. V -V I am žių Sem bos aisčių p o rtre ta s g in taro kasyklos aplinkoje nupieštas pagal D ū m ė n ų (D aum en) ir V a rn ik aim io (W arn ik am ) p lo k štin ių k ap in y n ų rad in iu s.

Tyrinėtojai Johanas Heidekas (J. Heydeck, Daumen, 1893), Ričardas Klebsas (R. Klebs, Warnikam, 1877,1878,1880).

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 680 x 480 mm, 2015.

Sem bos aisčiai p irm ą k a r tą rašy tin iu o se šaltiniuose p a m in ė ti I a. pabaigoje, 98 m etais T a­ cito veikale „G erm anija“. N etiesiogiai, tačiau, jie, be abejonės, p atek o į T acito geografinę ir k u ltū rin ę „A isčių“ sąvoką. Sem bos aisčiai, sp ren d žian t pagal P tolem ėjo „G eografijos“ genčių lokalizacią, buvo tie patys venedai, k u rie gyveno ta rp Vyslos (V istula) ir N e m u n o (C hronus). IX a. viduryje Sem bos aisčius im ta v ad in ti prūsais. N u o V I I I a. p radžios pasi­ rodė slavai. P rasidėjo šim tm ečius tru k u si kova su lenkais. X I I a. pabaigoje ėm ė skverbtis krikščionys iš V okietijos ir k itų E u ro p o s šalių, o X I I I a. prad žio je atsirad o K ry žiu o čių ordinas. Po 1230 m e tų p rad ėjo ž ū tb ū tin ę kovą su L ietuva ir L enkija, k u ri pasibaigė K ry ­ žiuočių pralaim ėjim u. T ačiau p rū sa i (senieji aisčiai) p atek o į o rd in o , o vėliau į p asau lieti­ nės P rūsijos k u n ig aik šty stės sudėtį.

V -V I a. Sem boje nyko p ap ro ty s m iru siu o siu s la id o ti su d eg in tu s u rn o se. A tg im sta tra ­ dicijos laid o ti n ed e g in tu s m iru siu o siu s, įsigali b iritu alizm as. D e g in tin ia i k ap ai labai sk irtin g i: vienuose gausu įk ap ių , k iti visai be jų. N u o V I a. su d eg in tu s p alaik u s drauge su lau žo likučiais supildavo į d u obę. L aid o jim o apeigos buvo b e n t iš dviejų dalių . P ir­ m iausia gilioje duobėje laidojo n esu d e g in tą žirgą, o virš jo, n edidelėje duobėje, įrengdavo žm ogaus d e g im in į kap ą. T u o laik o ta rp iu m ažiau įk ap ių nei an k stesn iais am žiais. R ečiau d ed a m i g in k lai. Iš pap u o ša lų d ažn iau siai ra n d a m a la n k in ių segių, retk arčiais - a n tk a k lė ar apyrankė. V I I - V I I I a., k ai laidojo be u rn ų , k ap ai d a r ku k lesn i: tė ra peilis, k a rta is m o ­ linis verpstelis, d irž o sagtis ir apkalas, la n k in ė segė. M an o m a, jo g apie V I I a. į aisčių re­ giono p ie tin ę d alį atėjo dalis n au jų gyventojų. T ai galėję b ū ti iš ta u tų k ra u sty m o si žygių grįžę kariai. N aujieji gyventojai susiliejo su vietin iais, nes jau p o 100 m e tų d id esn ių skir­ tu m ų ta rp abiejų g ru p ių n eb eran d am a. D a b a r m iru sieji laid o jam i p lo k štin iu o se k ap in y ­ nuose, deginti, jų k au lai su visom is lau žo liek an o m is su p ilam i į d u obę. D au g iau sia k ap ų

90 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

be įkapių, tačiau ra n d a m i ir k ap in y n ai, k u riu o se m iru sieji laid o ti su labai tu rtin g o m is įk apėm is. T ik tu rtin g u o s e k apuose a p tin k a m i p eiliai d u rk lai. D a u g u m a įk ap ių - a p ra n ­ gos reikm enys: segės, apyrankės, sm eigtukai, d irž ų sagtys. M o te rų k ap u o se ran d am o s k aro lių apvaros. Šiam la ik o ta rp iu i b ū d in g o s žieduotosios, žvaigždinės, ta n k in ė s ilg ak o ­ jės, k ry ž in e kojele segės. Ypač p u o šn io s buvusios d irž ų sagtys. K apuose ra n d a m a n em aža g in taro , gausu sk andinaviško im p o rto . P asitaiko iš au k so g a m in tų p ap u o šalų , k u rie tu r i g erm anam s b ū d in g ą o rn a m e n to stilių.

IX a. p rū s ų terito rija aprėpė Sem bos pusiasalį, k u rį iš v a k a rų ir šiaurės v a k a rų skalauja B altijos jū ra, iš r y tų susisiekia su p elk ėto m is lygum om is, apaugusiom is m iškais, šiaurės ry tu o se riboja K u ršių m arios, p ietv ak ariu o se A istm arės. V ėlesni ra šy tin ia i šaltin ia i iš­ sk iria atskiras Prūsijos sritis: Sem bą, N o ta n g ą , Skalvą, V arm ę, B artą, P agudę, P am arį, G a lin d ą ir Sūduvą. IX a. labai p adaugėja gyventojų. S parčiai p lečiam i senieji, a tsiran d a n au jų tik šio la ik o ta rp io k ap in y n ų . M iru siu o siu s p rū sa i laidojo p lo k štin iu o se k ap in y ­ nuose sudegintus. B eveik visada p o d e g im in io žm ogaus k a p u ap tin k a m a s n ed eg in tas žirgas. V irš k ap o k a rta is ra n d a m i pavieniai akm enys. K a p ų du o b ės ap sk rito s arb a ovalo pavidalo, tik vėliau jos įgyja stačiak am p ę form ą. K apuose daugiausia g in k la i ir žirgo bei raitelio aprangos reikm enys. D a ž n a i žirgai b ū n a p a b a ln o ti su p u o šn io m is b ro n z in ia is apkaliukais, varpeliais ir kabučiais p ap u o što m is k am a n o m is su žąslais, b aln ais su b al­ n o k ilp o m is ir k a m a n ų o d in ių d irž ų geležinėm is sagtim is. Ž m o n ių k ap u o se ra n d a m i peiliai, ietigaliai, kalavijai, plačiaašm en iai k irv iai. R etesn i papuošalai: segės, apyrankės. A p tin k a m a ir svarstyklių su svoreliais, p e n tin ų . L abai retos an tk ak lės. X I a. prad žio je kapuose a tsiran d a žiestos ir apžiestos keram ikos. A p tin k a m a ir m o n e tų . D a u g g in k lų y ra specialiai su la n k sty ti ir sulaužyti. G a n a dau g im p o rtin ių , sk an d in av išk ų d irb in ių . T u rtin g a is kapais išsiskiria B ildava (Bledau), K u rv ia i (C o rb en ), E k ričiai (E k ritten ). J u o ­ se rasta d aug p ra b an g ių d a ik tų : sid ab ru in k ru s tu o to m is įm ovom is ietigalių, au k su o tų b aln o k ilp ų , auksinis kalavijo m a k š tų galo apkalas, sid ab rin ių a n tk a k lių , svarstyklių, žąslų, b ro n z in ių in d ų d alių ir k itų prab an g o s d a ik tų .

91 m.

D I D Ž I O J I AI S Č I U MI GR AC I J A

D id e lių s u n k u m ų k e lia ir s ū d u v ių -jo tv in g ių k u ltū r o s k a rto g ra fa v im a s. N ė r a g alim y b ės a tsk ira is sen o jo geležies a m ž ia u s p e rio d a is iš s k irti sū d u v ių -jo tv in g ių p a m in k lų . T o d ė l ir ši k u ltū r a re m ia n tis A . A s tra u sk o ir iš d alies V. S ed o v o d a rb a is fik su o ja m a n u o 150 ik i 4 5 0 m e tų . Šiuos s u n k u m u s p ra p le č ia ir U ž n e m u n ė s k u ltū r o s p e rio d iz a v im o p ro b le m o s. U ž n e m u n ė s areale ik i šio la ik o iš tirta s n e d id e lis p a m in k lų sk aičiu s. J ų m e d ž ia g a ro d o s k irtin g a s I - V a. ž m o n ių k u ltū r in e s o rien ta cija s, ir jų p a m in k lu s n u o s e k lia i su sieti k o l k as y ra s u n k ia i įg y v e n d in a m a s u žd a v in y s. T a č ia u n a u ja u si G . G riž o , A . B itn er-V ru b lev sk o s, A . L u c h ta n o , A . B liujienės ty rin ė jim a i a tsk le id ž ia šios k u ltū r o s fo rm a v im o si ša k n is ir jos s a n ty k į su B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r a . N a u ji m a n o ty rin ė jim a i p ra p lė tė šį su p ratim ą J .L a tv ed ė p rie lie tu v ių gen ties fo rm a v im o si iš ta k ų . K e ltin a s a tsk ira s k la u sim a s apie V a k a rų L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r ą - a r ji a tsira d o k a ip m ig rac ijo s re z u lta ta s, a r ji išau g o v ieto je iš b u v u sio s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s L ie tu v o s ir L a tv ijo s p a jū rio sri­ ties. R aso s B an y tės-R o w e ll, A . B liu jien ės, P ra n o K u lik au sk o * , A lg im a n to M erk e v ič ia u s ir L.

R e m e ik a itė s d a rb a i įtik in a , k a d n au jo ji k u ltū r a y ra d alis V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s

pav eld o . Savo v ie tą šiuose že m ė lap iu o se ra d o ir g e rm a n ų k u ltū ro s . Jo s y ra sv arb io s b e n d r a m p ro c e s u i s u p ra sti ir, k a ip visos k ito s k u ltū ro s , k u r ių p a g r in d in ia i š iu o la ik in ia i ty rin ė to ja i y ra u ž sie n io ša lių arch eo lo g ai, p a v a iz d u o to s re m ia n tis a n k s č ia u n u r o d y tų a u to rių d u o m e ­ n im is. K yla su d ė tin g a s k la u sim a s, k u r iu o p ro isto rė s la ik o ta rp iu re ik ė tų p r a d ė ti k a r to g r a ­ fin ę aisčių k u l t ū r ų a p ž v alg ą - a k iv a iz d i ta m tik r a n u o m o n ių įvairovė, k a i k a lb a m a apie V ie lb a rk o k u l t ū r ą ją siejan t su šia u rin e g o tų isto rija. V ie n ie m s g o ta i su V ie lb a rk u sie tin i n u o 7 0 - 2 0 0 m e tų , k itie m s - ta r p 50 ir 7 0 m e tų , o, p a v y z d ž iu i, R . V o lo n g iev ičiu s V ie lb a rk o k u ltū r o s p ra d ž ią siejo su 2 0 0 m e ta is p r. K r. - 10 m e ta is p o K r.

K as b ū d in g a n a g r in ė ja m ų k u l t ū r ų p a m in k lų k ie k y b in e i ra id a i a tsk ira is la ik o ta rp ia is? P ir­ m iau sia, g a lim a tv ir tin ti, k a d 1 0 - 7 0 m e tų p a m in k lų y ra la b a i n e d a u g . U ž ta t 7 0 - 3 0 0 m e ­ ta is visose k u ltū r o s e la b a i a k iv a iz d ž ia i išau g o la id o jim o p a m in k lų sk aičiu s, ir ta i liu d ija g y v en v ieč ių tin k lo p lė tim ą si. T a r p 7 0 ir 3 0 0 m e tų , ta i y ra p e r 2 3 0 m e tų , v a k a rie tiš k a ais­ č ių k u ltū r a p a p lito n u o P a m a rio ik i D a u g u v o s ir G a u jo s šiau rėje, o su r y tų b a lta is rib o jo si p e r Š v en tąją ir N e m u n ą . Įd ė m ia u p až v elg u s, g a lim a te ig ti, k a d s k ir tin i try s g re ta esa n ty s p e rio d a i, p e r k u riu o s aisčių k u ltū r o s p a siek d a v o savo p lė tro s m a k s im u m ą . T a i 7 0 - 1 5 0 , 1 5 0 - 2 2 0 ir 2 2 0 - 2 4 0 m e ta i. Y pač sp arčiai aisčių k u ltū r o s p lito ta r p 150 ir 3 0 0 m e tų , o la i­ k o ta rp io p ab a ig o je n au jo sio s aisčių k u ltū r o s - P ilk a p ių , C e n tr in ė s L ie tu v o s ir N e m u n o že ­ m u p io - p asiek ė savo a re a lų m a k s im u m ą . J į p asiek ė ir V a k a rų L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r a . P an ašio s ra id o s te n d e n c ijo s n e g a li n e ž a d in ti m in tie s ir apie k u l t ū r ų g im in iš k u m ą , ir apie b e n d rą sia s p lė tro s te m p ų a titik im o p rie ž a stis. S av a im in g a k u ltū r o s ra id a ir k a ž k o ­ k ie iš o rin ia i v e ik sn ia i v e rtė k u ltū r a s ju d ė ti. Š iaip a r ta ip , ik i 3 0 0 m e tų v a k a rie tišk o s aisčių k u ltū r o s išp lito ik i to l jų n e p a ž in o ju sio se erdvėse. B e t šta i 3 0 0 - 4 5 0 m e ta is v isų , išsk y ru s

92 EUGE NI J US f OVA! ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

V ielb ark o , k u l t ū r ų ra id o je fik su o ja m a s p a m in k lų sk aičiau s m a ž ė jim o m e ta s. Y pač ž y m u s p a m in k lų sk aičiau s m a ž ė jim a s ste b im a s p a s k u tin iu la ik o ta rp iu - ta r p 3 5 0 ir 4 5 0 m e tų .

K ita s re ik šm in g a s k u l t ū r ų ra id o s b ru o ž a s atsisk le id ž ia ty r in ė ja n t jų te r ito r in ę ra id ą . K u l­ t ū r ų u ž im a m a s p lo ta s a tsk ira is la ik o ta rp ia is ro d o jų v y sty m o si te n d e n c iją - a r jų p lė tim a sis a rb a tra u k im a s is y ra v ie tin io p o b ū d ž io , a r įg a u n a m ig ra c ija i b ū d in g ų b ru o ž ų . N a u d o ja n t g e o in fo rm a c in ę siste m ą „ A re G is“24, b u v o a p s k a ič iu o ti V ie lb a rk o 25, lu g ijų (P šev o rsk o )26, P ilk a p ių 27, V a k a rų L ie tu v o s28, N e m u n o ž e m u p io 29 ir C e n tr in ė s L ie tu v o s30 p lo k š tin ių k a p i­ n y n ų k u l t ū r ų u ž im ti p lo ta i a tsk ira is I - V a. p e rio d a is. A p ib e n d r in u s k ie k y b in iu s p a m in k lų ro d ik liu s ir k u l t ū r ų p lė tro s greičio k v a d ra tin ia is k ilo m e tra is p e r m e tu s ro d ik liu s , g a lim a p a m a tu o ta i te ig ti, jo g v iso m s aisčių k u ltū r o m s b ū d in g i tie p a ty s d ė s n in g u m a i: p e r p ir m u o ­ sius d u p e rio d u s ta r p 1 0 - 7 0 ir 7 0 - 1 5 0 m e tų visos šios k u ltū r o s išg y v en a sp arčio s p lė tro s la ik o ta rp į. T a i b ū d in g a ir p a m in k lų sk aičiau s d in a m ik a i, te rito rijo s p lo tu i ir p lė tro s greičio ro d ik lia m s . 1 5 0 - 2 2 0 ir 2 2 0 - 3 0 0 m e ta is sk iria si k u l t ū r ų p lė tro s greitis, ta č ia u te rito rijų p lė tro s te n d e n c ija išlieka. P o 3 0 0 m e tų v isų b e išim tie s k u l t ū r ų te r ito r in ė p lė tr a g e ro k ai su lėtėjo , o k a i k u r ių k u l t ū r ų ir p lo ta s ėm ė m a ž ė ti. V iso m s k u ltū r o m s n u s ta ty ti tie p a ty s d ė s n in g u m a i. Jais re m ia n tis g a lim a d a r y ti p rie la id ą , k a d šias k u ltū r a s sieja b e n d r i ra id o s p ro c esai. V ie lb a rk o k u ltū r a pasj ž y m į j ą i s p ač įa is^ d ė sn in g u m a is k a ip ir v is u o tin a i p rip a ž įs ­ ta m o s v a k a rų b a ltų k u ltū ro s . T a i visas aisčių k u ltū r a s v ie n ija n ty s b ru o ž a i, k u riu o s g a lim a s u s tip r in ti a ts k ir ų k u l t ū r ų ra id o s y p a tu m a is a tsk ira is I - V a. la ik o ta rp ia is .

Pilkapių kultūra Šios k u ltū r o s šaltin is, greičiausiai, b u v o V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s šia u rin is p a k ra šty s, ta i y ra L ietu v o s ir L atv ijo s p a jū rio k u ltū r in ė sritis. G a li b ū ti, k a d v ie n a šios srities v isu o m e ­ n ės d alis išlaikė savo k u ltū r ą ir k a ip k ito s senosios k u ltū r o s b u v o p av e ik to s n a u jų p a sa u lė ­ ž iū ro s v a iz d in ių , k u rie a tn e šė p lo k š tin iu s k a p u s ir n e d e g in tų m iru s ių jų la id o jim o p a p ro tį,

24 Dėkoju Lietuvos edukologijos universiteto Bendrosios geografijos katedros geografei Jolantai Butkutei už šių kultūrų plotų skaičiavimus naudojant geoinformacinę sistemą. 25 Vielbarko kultūra: 10-70 metais - 49 484,1 km2, 70-150 metais - 67 056,1 km2 (+219,6 km2/m), 150- 220 metais - 102 127,6 km2 (+501,0 km2/m), 260-450 metais - 101 144,2 km2 (+4,3 km2/m). 26 Lugijų (Pševorsko) kultūra: 10-70 metais - 91 245,5 km2, 70-150 metais - 153 827,1 km2 (+782,3 km2/m), 150-220 metais - 100 869,07 km2 (-756,5 km2/m), 250-300 metais - 119 855,9 km2 (+379,7 km2/m), IV-V a. - 102 215,3 km2 (-176,4 km2/m). 27 Pilkapių kultūra: 10-70 metais - 19 090,5 km2 (272,7 km2/m), 70-200 metais -4 3 008,4 km2 (+184,0 km2/m), 150-220 metais-4 3 663,6 km2 (+9,4 km2/m), 260-300 metais - 49 699,1 km2 (+75,4 km2/m), 300-450 metais - 42 091,0 km2 (-50,7 km2/m). 28 Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra: 10-70 metais - 867,3 km2 (+12,4 km2/m), 70-200 metais - 3266,8 km2 (+18,4 km2/m), 220300 metais - 4453,2 km2 (+12,0 km2/m), 300-450 metais - 4277,4 km2 (-1,2 km2/m). 29 Nemuno žemupio plokštinių kapinynų kultūra: 10-70 metais - 206,1 km2 (+3,7 km2/m), 70-200 metais - 1061,1 km2 (+6,6 km2/m), 220300 metais - 1826,1 km2 (+7,6 km2/m), 300-450 metais - 1836,4 km2 (+0,1 km2/m). 30 Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra: 10-70 metais - 490,6 km2 (+7 km2/m), 70-200 metais - 1770,9 km2 (+9,8 km2/m), 220300 metais - 7472,4 km2 (+57,0 km2/m), 300-450 metais - 6528,1 km2 (-6,3 km2/m).

93 III.

D I D Ž I OJ I A I S Č I U MI GR AC I J A

3 : 4 U.

I

A i s č ia i III a. v i d u r y j e - IV a.

Pilkapių kultūra (atsirado per Didžiąją aisčių migraciją, jos teritorijoje formavosi žiemgaliai, žemaičiai, latgaliai ir sėliai);

II

Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra (atsirado per Vakarų baltų pilkapių kultūros kaitą, jos teritorijoje formavosi kuršiai);

III

Nemuno žem upio plokštinių kapinynų kultūra (atsirado per Didžiąją aisčių migraciją, jos teritorijoje formavosi skalviai);

IV

Centrinės plokštinių kapinynų kultūra (atsirado per Didžiąją aisčių migraciją, jos teritorijoje formavosi vadinamieji aukštaičiai); -III a. pradžios - VI a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūra (atsirado per Didžiąją aisčių migraciją, veikiant galindų-sūduvių kultūrai su galima Vielbarko kultūros įtaka, jos te ritor ij oj e. foccųa vo s i lietuviai);

VI

II—V a. Užnemunės kultūra (atsirado per Didžiąją aisčių migraciją, veikiant galindų-sūduvių kultūrai su galima Vielbarko kultūros įtaka, jos teritorijoje formavosi viena iš jotvingių genčių);

VII

galindų-sudinų (sūduvių) kultūra (įėjo į Vakarų baltų pilkapių kultūros sudėtį, M. Gim butienė nuo Vl-V a. pr. Kr. skyrė vakarų ir rytų Mozūrų kultūrines sritis, kuriose formavosi Ptolemėjaus galindai ir sudinai, o vėliau ir jotvingiai);

VIII

Sembos aisčiai - Sembos-Notangos kultūra (įėjo į Vakarų baltų pilkapių kultūros sudėtį, nuo IX a. antrosios pusė Sembos aisčius imta vadinti prūsais);

IX

Vielbarko, arba Vyslos, aisčiai kuriuos archeologų absoliuti dauguma skiria germ anų gotams (įėjo į Vakarų baltų pilkapių kultūros sudėtį. VI a. pr. Kr. Pamario teritorijoje buvo susiformavusi Veldinių urnų kultūra, kurią M. Gim butienė laikė baltiška. įdomu, kad dar IX a. po Kr. pabaigoje anglosaksų keliautojas Vyslos žiotyse rado gyvenančius aisčius);

X

Brūkšniuotosios keramikos kultūra (kartais vadinami centriniais aisčiais, bet dažniau - rytų baltais). Aisčių kaimynai germanai:

XI

Dem bčino grupė (naujieji germanų kolonistai, kurie apie 220-260 metus išstūmė Vielbarko aisčius);

XII

burgundal*,

XIII

Pševorsko kultūra (gyvavo nuo III a. pr. Kr. iki V a. po Kr., manoma, kad tai germanų lugijų sąjungos teritorija). Sudarė E. Jovaiša, 2015.

o k ita - m ig rav o išla ik y d a m a se n ą ją la id o jim o p a m in k lo fo r m ą - p ilk a p į, ta č ia u n au jieji n e d e g in to m iru sio jo la id o jim o p a p ro č ia i n e a p le n k ė ir jų . T a i gali liu d y ti b e n e a n k sty v ia u sia s p a m in k la s p rie V en to s žio čių . 1 0 - 7 0 m e ta is p a s iro d o p irm ie ji P ilk a p ių k u ltū r o s p a m in k ­ lai - jų e sa m a apie d e šim t. A n k s ty v o ji k u ltū r o s geo g rafija p ra sid ė jo V e n to s ž io tim is, a p ė m ė A bavos b a se in ą , o v ėliau ilg u „liež u v iu “ leid o si lin k N e m u n o . R y tu o se , ties Š v entąja, tu rė jo s u s itik ti su B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s ž m o n ė m is. P ie tu o se p asiek ė J ū ro s a u k š tu p į ir J ū ro s b ei D u b y so s ta rp u p į. 7 0 - 1 5 0 m e ta is ž in o m i apie p e n k ia s d e š im t se p ty n i p a m in k ­ lai, ir g eo g rafin ė erdvė y p ač išsip lėtė - šiaurės ry tu o s e p asiek ė ir p e rž e n g ė D a u g u v ą ir ilg u „liež u v iu “ p a s u k o lin k P skovo ežero, o ry tu o s e rib o jo si su Š v en tąja ir u ž jo s b u v u siais B r ū k š ­ n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s ž m o n ė m is. P ie tu o se k u ltū r a išp lito ik i J ū ro s a u k štu p io , D u ­ bysos ir N e v ė ž io v id u ru p ių . S iam e p lo te jo s g y v en to jai ta p o N e m u n o ž e m u p io ir C e n trin ė s L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u l t ū r ų k a im y n a is. V a k a ru o se P ilk a p ių k u ltū r ą n u o V a k a rų L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r o s ž m o n ių sk y rė p e r V e n to s žio tis ir J ū ro s išta k a s iš­ v esta rib a. 1 5 0 - 2 2 0 m e ta is k u ltū r a d a r la b ia u p lito - p risk a ič iu o ja m a apie a š tu o n ia d e šim t d ev y n is jos la id o jim o p a m in k lu s . Y pač sm a rk ia i ji p a s is tū m ė jo šiau rės r y tų k ry p tim i, k u r

94 E UG E NI J US | O VA ISA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

M e la r e n o .e ž .

Venerno ež. Hjumos s.

, llmenio ež.

Veterno ež Pskovo ež.

Saremos s.

Gotlando s. RYGA Dauguva Elando s,

Zelandijos s.

Bornholmo s. Falstero s. VILNIUS

Neris

Riūgeno s.

frezma MINSKAS

Oderis Nemunas

Nemunas Narevas

BERLYNAS

VARŠUVA

Varta

Slučius Oderis

Teterevas

95 III.

D I D Ž I OJ I AI S Č I U MI GR AC I J A

d a u g jos p a m in k lų a tsira d o D a u g u v o s b ase in e ir d e šin ia ja m e jos k ra n te . K ito m is k ry p tim is jos k a im y n a is išlik o t ų p a č ių k u l t ū r ų žm o n ės. 2 2 0 - 3 0 0 m e ta is d a tu o ja m ų p a m in k lų ž in o ­ m a p e r d e v y n ia sd e šim t. Š iam la ik o ta rp iu i b ū d in g a s itin sm a rk u s k u ltū r o s v eržim asis šiau ­ rės r y tų k ry p tim i. P a sie k ta G a u ja ir to lia u sk v erb ta si lin k P skovo ežero. K ito m is k ry p tim is k u ltū r o s rib o s išlik o b e d id e s n ių p a k itim ų . 3 0 0 - 4 5 0 m e ta is p a m in k lų sk aičiu s su m a ž ė jo ž in o m a apie šešiasd e šim t la id o jim o p a m in k lų . Išlik o ry tin ė s m ig racijo s te n d e n c ijo s - la b ia u ­ siai į ry tu s n u to lę s ta šk a s su silyg in o su B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s šiau riau sia v ieta.

P lo k š tin ių k a p ų tra d ic ija i g e ria u sia i a tsto v a u ja d v i n a u jo sio s aisč ių k u ltū r o s - N e m u n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s (V id u rio ) L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų . D a r v ie n a - V a k a rų L ie ­ tu v o s - išau g o k e ič ia n tis k u ltū r a i ir la id o jim o p a p ro č ia m s . V isa i įm a n o m a s d aly k as, k a d n au jasis p a p ro ty s , p lis d a m a s iš M o z ū r ų į A is m a rių p a k r a n te s , P rie g lia u s a u k š tu p į ir S e m ­ b ą , p a sie k ė N e m u n ą ir jo in ta k u s . B ū te n t p a n e m u n ia is a ts ira d o p irm ie ji n a u jų jų a isčių k u l t ū r ų p lo k š tin ia i k a p a i.

Nemuno žemupio plokštinių kapinynų kultūra A rč ia u p a jū rio ir abiejose N e m u n o p u sėse įs ik ū ru s i n a u ja aisčių k u l t ū r a p ly tė jo P a jū rio že­ m u m o s p a č iu o se p ie try č iu o se , ry tu o s e rib o jo si su K a ršu v o s ž e m u m a , šiau rėje siekė p ie tin ę Ž e m a ič ių a u k š tu m o s rib ą. V a iz d ž ia i k u ltū r o s a re a lą a p rė ž ia up ės: šiau rės ry tu o s e rib a sie­ k ia A n č io s u p ė s d e šin įjį v id u ru p į, jo s tė k m e ik i Sešuvies ir jo s b a s e in u ik i sa n ta k o s su J ū ra . S ia u rin ė rib a - J ū ro s v id u ru p is, o n u o čia į p ie tu s ab iem J ū ro s b a se in o p u sė m is ik i s a n ta k o s su N e m u n u . T ie s J ū ro s ž io tim is p a m in k lų ra n d a m a t i k d ešin ėje J ū ro s ir N e m u n o p u sėse. V a k a ria u N e m u n u p a m in k la i „p ersik elia“ p e r jį ir y ra ž in o m i T ilž ė s ir R a g a in ė s ap y lin k ėse. A n k s ty v ia u s i p irm ie ji p e n k i p a m in k la i p a s iro d ė 4 0 - 7 0 m e ta is ir I a. p ab a ig o je . D a lis jų a t­ sira d o d e šin ia ja m e N e m u n o k r a n te (B a rz ū n u o se , D a u g la u k y je , T ra k in in k u o s e ). K a iria ja ­ m e k r a n te n u o 4 0 - 7 0 m e tų ž in o m i d u p a m in k la i R a g a in ė je ir T ilž ė je (T ilž ė -S p lite r 1). P o 7 0 m e tų ik i 2 0 0 m e tų a tsira d o n e t v ie n u o lik a n a u jų g y v en v iečių . D e v y n io se vieto se n au jieji k o lo n is ta i įs ik ū rė d e šin ia ja m e N e m u n o k r a n te (B itėn ai, G u d a i, P a ilg o tis, P a lu m p ia i, R a m b y n as, S trazd ai-Ječišk ės, V iešvilė II, V ilk y šk ia i, Ž ąsin as), o d u - k a iria ja m e (B e n d ik la u k ia i, L in k ū n a i). T a r p 2 0 0 ir 3 0 0 m e tų a tsira d o d a r v ie n u o lik a p a m in k lų . K a ip ir a n k s te s n iu la i­ k o ta rp iu , d e v y n i iš jų y ra d e šin ia ja m e (G a u rė , G re iž ė n a i, L ylavėnai, L u m p ė n a i, O p la n k y s , O p s ta in y s , R in g ia i, S tirb a ič ia i, Š au k ėn a i), o d u - k a iria ja m e N e m u n o k r a n te (P ask alv iai, T ilž ė (T ilž ė -S p lite r 2). 3 0 0 - 4 5 0 m e tų ž in o m i K e rk u tv ie č ia i, S m a lin in k a i, S o d ė n a i ir V ėlu ik ia i, o la ik o ta rp io p a b a ig o je - K re iv ė n a i ir S e re itlau k is. T a ig i p a m in k lų sk aičiu s, p a ly ­ g in ti su a n k s te s n iu o ju la ik o ta rp iu , su m a ž ė jo d u k a r tu s , o t u r i n t o m en y je, k a d iš šešių n e t d u la ik y tin i la ik o ta rp io p ab a ig o s, atsisk le id ž ia t a p a t i aisčiam s b ū d in g a a k iv a iz d i la id o jim o p a m in k lų m a ž ė jim o te n d e n c ija ta r p 3 0 0 ir 4 5 0 m e tų .

96 E UG E NI J US | OVAI Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra M ig ru o ja n ty s aisčia i 1 0 - 4 0 m e ta is p a sie k ė R a u d o n ė n u s p rie R a u d o n ė s (J u rb a rk o r.) ir ta p o C e n tr in ė s L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų p irm ta k a is . J ų s u d ė tin g o s tr ijų a u k š tų iš la u k o a k m e n ų s u k ra u to s la id o jim o d ė ž ė s n e a b e jo tin a i tę sė V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s ž m o n ių k a p ų įre n g im o tra d ic ija s ir ta p o n a u jo sio s k u ltū r o s a k m e n in ių la id o jim o s ta tin ių p r o to tip u . Įd o m u , k a d t ų V a k a rų b a ltų p ilk a p ių ž m o n ių a n k s te s n e s k la jo n e s liu d ija V I a. p r. K r. - I a. p ra d ž io s r a d in ia i C e n tr in ė je L ie tu v o je . N a u d v a ry je (J u rb a rk o r.) d e g im in ių k a p ų a p su p ty je b u v o a tid e n g ta s 8 n e d e g in to m iru s io jo k a p a s. Ž m o g u s b u v o p a la id o ta s d u o b ė je , v irš k u rio s b u v o s u k ra u ta s 2 ,0 x 1,56 m d y d ž io g rin d in y s . D u o b ė je p o g r in d i­ n iu ra s ti dveji b r o n z in ia i (3,5 ir 4 - 4 , 5 c m d y d žio ) a n ts m ilk in ia i (Š iau lin sk as, 2 0 0 5 , 1 2 9 131). T y rin ė to ja s k a p ą d a tu o ja I tū k s ta n tm e č iu p r. K r. N e g a lim a n e p a s te b ė ti la id o se n o s ir m a te r ia lin ė s k u ltū r o s p a n a š u m ų su R a u d o n ė n ų k a p in y n u . A b u k a p in y n u s sieja a k m e n ų n a u d o jim a s k a p u i įre n g ti, k e r a m ik a ir y p a č a n ts m ilk in ių a rc h a jišk u m a s. P rie a n ts m ilk i­ n ių ir R a u d o n ė n u o s e , i r N a u d v a ry je b u v o ra s ta o rg a n in ė s m e d ž ia g o s. R a u d o n ė n ų o rg a ­ n ik ą E u g e n ija Š im k ū n a itė * įv a rd ijo k a ip p la u šą , iš k u r io tu rė jo b ū ti p a d a r y ta k e p u ra itė . G a li b ū ti, k a d N a u d v a rio k a p a i y ra a n k s te s n i n e i R a u d o n ė n ų , n es 8 k a p o a p lin k o je b u v ęs d e g im in is k a p a s N r. 1 0 4

m e to d u d a tu o ja m a s 4 0 5 - 3 8 0 m e ta is p r. K r. L a id o se n o s ir

d a ik tų k u ltū r o s b e n d r u m a s le id ž ia k e lti p rie la id ą , k a d N a u d v a rio k a p in y n a s d ra u g e su R a u d o n ė n a is g ali b ū ti a n k s ty v ia u s io s aisč ių m ig ra c ijo s liu d in in k a i, o la b ia u sia i į v a k a ru s n u to lu s į p r a d in į C e n tr in ė s L ie tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų ž m o n ių m ig ra c ijo s ta š k ą g a lim a b ū t ų iš R a u d o n ė n ų p e r k e lti į N a u d v a rį. I a. a n tro jo je p u sė je šios k u ltū r o s ž m o n ė s p a sie ­ k ė N e m u n o ir N e rie s s a n ta k ą ir p a lik o S a rg ė n ų b e i V e ršv ų p lo k š tin iu s k a p in y n u s . T a r p 7 0 ir 2 0 0 m e tų C e n tr in ė je L ie tu v o je a ts ira d o v ie n u o lik a p a m in k lų G e lu v o je, K a n iū k u o s e , K a sb a ra ic iu o se , K la n g iu o se , K rie m a lo je , K u la u tu v o je , M a rv e lė je , P a štu v o je , P ern a ra v o je , R id ik iu o s e ir S ere d žiu je. C e n tr in ė s L ie tu v o s ž m o n ių , k a ip ir N e m u n o ž e m u p io , š ia u rin ia i k a im y n a i b u v o P ilk a p ių k u ltū r o s a tsto v a i. J u o s t a r p 7 0 ir 2 0 0 m e tų ab i m in ė to s k u ltū r o s g e ro k a i s tu m te lė jo to lia u į šiau rę . C e n tr in ė s L ie tu v o s g y v e n to ja i, šiaip ja u la ik ę si d e š in io ­ jo N e m u n o k r a n to , k a lb a m u o ju la ik o ta r p iu p e rsik ė lė p e r N e m u n ą ir k a iria ja m e k r a n te įs ik ū rė M a rv e lė je ( d a b a r tin io K a u n o p rie m ie stis). T a r p 2 0 0 ir 3 0 0 m e tų k u ltū r o s rib o s la b a i išsip lėtė. T u o m e tu d a tu o ja m a p e n k io lik a n a u jų la id o jim o p a m in k lų A n č išk y je , A n ­ t a k i u o s e , A u k š ta d v a ry je ( K ė d a in ių r.), B e rž u o se , G a b u lu o s e , G r in iū n u o s e , I b u to n iu o s e , K rū v a n d u o s e , P ad u b y sy je, P a šiliu o se , P lin k a ig a ly je , U p y tė je , V a itie k ū n u o s e , V e liu o n o je ir V ilk ijo je. C e n tr in ė s L ie tu v o s k u ltū r o s ž m o n ė s išp lito k a iria ja m e N e v ė ž io k r a n te , ir g a lim a tik im y b ė , jo g Š v entoji ta p o s k iria m ą ja rib a ta r p jų ir B r ū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u l t ū ­ ro s ž m o n ių . Jo s p ie tin e s rib a s C e n tr in ė s L ie tu v o s k u ltū r o s a tsto v a i to lia u s tū m ė į šiau rę , p a s ie k d a m i P ad u b y sį, V a itie k ū n u s ir U p y tę . P ie tin ė s k u ltū r o s rib o s n e p a s is tū m ė jo to lia u n u o jų įp ra s tin ė s tra d ic in ė s v ie to s - p a n e m u n ių .

97 i ii.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A

"— —

/ ~

;i

■•..:— v j

im —-

- 1.

į m m H

I i

■ •

. 4. ;|

■Hk»4>^'KN«í>v Л «. ѴЧЧѴѴуЧЧЧѴ^ч^ѵѴЧчѴѴЧ SSS.V44. \Ч Ч Ч ѵ.ѵ'Л Ѵ ч > \ѵ ч ч ^ ч

кt\\ѵЧѴѵѴ*\ѵѴЧvѵ\Uѵ :СѵѵЦ \чѴ

' ' »\

•;"

с С " '. - ' : ‘:£ '.-> .-У Ѵ ‘ У '-: * г
Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė.

680x 480 mm, 2015.

K u ršių gentis susiform avo L ietuvos ir L atvijos pajūryje. L ietuvoje y ra tik p ietin ė visų k u ršių dalis. Šiaurėje jie siekė V entos žiotis bei jos in ta k ą A bavą, v ak aru o se - V entą, Tel­ šių bei Ž a rė n ų apylinkes, p ietu o se - M ed in g ėn ų , E ndriejavo bei K laip ėd o s apylinkes. P ietuose k u ršiai ribojosi su skalviais, ry tu o se su žem aičiais ir žiem galiais. A n k sty v ą ją V - V I I I a. k u ršių k u ltū rą p ažįstam e iš ty rin ė tų k ap in y n ų A n d u liu o se, A u k štak iem iu o se, G enčuose, K iauleikiuose, L aistuose, Laiviuose, L az d in in k u o se , Palangoje, R am učiuose. T y rin ėti ir k u ršių p ilia k a ln ia i A puolėje, Įpiltyje, Eketėje, Im barėje. V ėlyvųjų, I X - X I I I a., k u ršių terito rija šiek tiek prasiplėtė šiaurės ir ry tų k ry p tim is. K u ršiai išstū m ė lybius ir kolonizavo žemes ta rp V entos žiočių ir Rygos įlankos. V ėlyvųjų k u ršių k u ltū ra geriausiai p až įsta m a iš A n d u lių , G in tališk ės, G irk alių , K iau leik ių , L aivių, L a z d in in k ų , Palangos ir P ry šm an čių k ap in y n ų ty rin ėjim ų . X - X I I a. buvo k u ršių k u ltū ro s suk lestėjim o laikai. T o m eto kapai yra tu rtin g ia u si. V isuom enė skirstėsi į tu rtin g ą ir n e tu rtin g ą dalį. M an o m a, k a d galėjo b ū ti ir vergų. K u ršių visuom enę vienijo ne tik k u ltū ra , b e t ir a d m in istracin is suskirstym as. K elios gyvenvietės sudarė apygardą, kelios apygardos - žem ę. X I a. m in i­ m os pen k io s, o X I I I a. - devynios žemės: V anem a, B andova, Pam arys, D u v zarė, Skum da, M ėgava, Pilsotas, C eklis. K uršių gentis an k sti m in im a rašytiniuose šaltiniuose. II a. v idurio Ptolem ėjo „G eografi­ joje“ S arm atų okeano aplinkoje n u ro d o m a nem aža genčių vardų. D a b a rtin ia i ty rin ėjim ai leidžia m anyti, k a d ta rp N e m u n o žiočių ir Ventos gyveno veltai. T aigi toje teritorijoje, k u ­ rioje buvo įsikūrusi Lietuvos p lo k štin ių k ap in y n ų su ak m en ų vainikais k u ltū ra. Jeigu iš jų išaugo kuršiai, tai jie gali b ū ti ankstyviausi k u ršių protėviai. Islan d ų sagoje rašom a, k ad karalius įvaras 675 m etais užkariavo K uršą. IX a. k u ršiai jau patys statėsi jū rin iu s laivus ir pasiekdavo G o tla n d o salą, žem yninę Švediją, D aniją. Jie plaukdavo arba prekiauti, arba kariauti. 1210 m etais ku ršiai sum ušė vokiečių laivyną, puolė Rygą. X I I I a. viduryje k u r­ šius užpuolė vokiečių ordinai. 1267 m etais Livonijos ir K ry žiu o čių o rd in ų riteriai m asiškai žudė kuršius. L ikę gyventojai pasitraukė į aisčių g ilu m ą ir įsiliejo į žiem galių visuom enę.

¡00 E U G E N 11 U S | O V A I Š A

AI SČIAI

L I E T U V I U IK L I E T U V O S P R A D Ž I A

A nkstyvieji k u ršiai savo m iru sių jų nedegino. Juos laidodavo pailgose duobėse, k u rio s n u o V I I I a. sudarė tvarkingas eiles. K a rtais m irusieji laid o ti k arstuose, g u ld y ti au k štieln in k i. K ai k a d a vyrai ir m oterys g u ld y ti priešingom is k ry p tim is, b et ra n d a m a ir p a la id o tų vie­ n a k ry p tim i. V I I - I X a. sandūroje ėm us plisti p a la ik ų d eg in im o p ap ro čiu i, k a p ų duobės buvo tokios p a t kaip ir n ed e g in tų . Įkapes išdėliodavo k aip ir n ed e g in to m iru sio jo kape. K asdavo ir nedideles ovalias duobes. Šio laik o tarp io n esu d e g in tų ir su d eg in tų žm o n ių įkapės nesiskyrė. A pie X a. k ū n ų d eg in im o paproty s įsigalėjo. S ud eg in to m iru sio jo p ele­ n ai būdavo suberiam i į nedidelę m ed in ę dėžę, o d a r vėliau - į d ubens pavidalo d u o b u tę. V -V I I I a. k uršiai laid o ti su gausiom is įkapėm is. V yram s prie šo n ų dėjo dvi ietis su p ririštu g in taro k aro liu k u , vienašm enius kalavijus m edinėse geležim i k au sty to se m akštyse. Prie kairiojo peties įdėdavo žirgo k am an as su žąslais ir su g in taro k aro liu k u , tačiau paties žirgo nelaidojo drauge su kariu. D ėdavo dalgį ar jo m in ia tiū rą bei k itu s d arb o įran k iu s, d ažn ai taip p a t m in ia tiū rin iu s - vedegas, kaplius, kirvelius, galąstuvus. K apuose d au g p ap u o šalų ir aprangos d a ik tų . B ū d in g a įkapė - diržas, apkaustytas žalvarinėm is plokštelėm is, ir segė. Prie jos retkarčiais prik ab in d av o žalvarinį p incetą. A n k sty v ieji k u ršiai beveik nenešiojo ap y ran k ių ir retai nešiojo antkakles. Savotiška vyro įk ap ė - g in tarin is šu k ų form os k a b u ­ tis. M o te rų kapuose d arb o įra n k ių nedaug: geležinis p eiliukas, yla, m o lin is ar g in tarin is verpstelis. R an d a m a m in ia tiū rin ių ju o stų p y n im o įra n k ių , k itų buities re ik m e n ų m in ia ­ tiū rų . K uršės gausiai puošėsi. G alvos ap dangalą p rie dešiniojo sm ilk in io susegdavo sege, n u o I X - X a. - sm eig tu k u trik a m p e galvute. M oterys d až n ia u nei vyrai nešiojo an tkakles. D a u g apyrankių. Jas m ūvėdavo a n t abiejų ra n k ų p o kelias. B ūdingas m o te rų papuošalas - stam bus, 2 0 - 4 5 cm ilgio, sm eigtukas. K rū tin ę puošdavo įvairios form os vadinam aisiais k ry žin iais sm eigtukais. D augelis jų p u o šti m ėlyno stik lo ak utėm is. Į sm eig tu k o ad a tą įverdavo klevo sėklos arba p u sm ėn u lio form os k ab u tį. G alvūgalyje būdavo ded am o s p a ­ pildom os įkapės. Be to, v y rų ir m o te rų kapuose galvūgalyje padėdavo m o lin į p u o d elį, ge­ riam uosius ragus, o p rie galvos apdangalo p akabind av o d u sm ulkius g in taro karolius. I X - X I I I a. v y rų kapuose atsirado daugiau g in k lų - n e t p o kelias ietis. Svarbią v ietą u žim a kalavijas, kovos peilis bei kirvis. M erginos ir toliau galvos d an g ą p uošė žalvariniais apgalviais. J ų p riek in ę dalį pagražindavo įvairių spalvų karoliais. N u o m e tą d ab ar jau susegdavo ne sege, o sm eigtuku. A psiaustą ar skepetą a n t k rū tin ė s susegdavo vienu d ideliu sm eigtu­ k u , d ažn ai labai puošniu. Paplitę įvairūs k ry ž in ia i sm eig tu k ai su kabučiais ir g ran d in ė lė­ m is. K a k lą puošdavo vėriniais iš m ėlynų stik lo karolių , an tk ak lėm is. Ypač m ėgo an tk ak les v y tu lankeliu. M ūvėjo įvijines, juostines, g y v ū n ų galvom is p u o štas apyrankes - n e t p o k e­ lias a n t kiekvienos rankos. T o m eto k u ršių d rabužiai buvo p e rk ra u ti sunkiais papuošalais.

101 iii.

D I DŽ I OM A I S Č I U MI GR ACI J A

B e n d rie ji d ė s n in g u m a i n e a p le n k ė C e n tr in ė s L ie tu v o s 3 0 0 - 4 5 0 m e ta is - p a m in k lų sk ai­ čius ž y m ia i su m a ž ė jo . Š iuo la ik o ta rp iu ž in o m e t i k šešis n a u ju s p a m in k lu s E ig u liu o se , K a ­ čerg in ėje, K a ln iš k iu o s e , K id u liu o se , L a u k sv y d u o se ir R u p u n io n y se . P a ž y m ė tin a , k a d iš šio la ik o ta rp io p a m in k lų K id u lių p lo k š tin is k a p in y n a s, esa n tis k a iria ja m e N e m u n o k ra n te , la ik y tin a s la b ia u sia i j v a k a ru s n u to lu s iu p a m in k lu .

A isč ių k u l t ū r ų v irsm o ir a rtim o sio s m ig rac ijo s re z u lta ta s, k a ip ta i t i k k ą b u v o p a ro d y ta , su sifo rm a v u sio s try s n a u jo s aisčių k u ltū ro s : P ilk a p ių , N e m u n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s L ie­ tu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų ir v ie n a - V a k a rų L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų - k u ltū r a iša u ­ go iš b u v u sio s V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū ro s . N u o I a. a n tro sio s p u sė s a rtim o ji m ig rac ija p asiek ė U ž n e m u n ę , o k ie k v ėliau ir B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s v a k a rin į p a k r a š tį. G a lin d ų , s ū d u v ių ir V ie lb a rk o k u ltū r o s p o v e ik is aisčiam s v e rž ia n tis į šias sritis t u r i y p a tin ­ g ą sv a rb ą ir tu rė s d id e lių p a d a r in ių v isai is to rin e i aisčių k u ltū r o s ir L ie tu v o s v alsty b ės is to ­ rijos ra id a i. T a i k e lia re ik a lą d e ta lia u ty r in ė ti šį p ro c esą.

LIETUVIU PRADŽIA: galindai Užnemunėje ir Rytų Lietuvoje D a r n e se n ia i b u v o te ig ia m a , k a d B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r a gyvavo b e n t ik i V a. v id u rio . P a s ta ru o ju m e tu la b ia u lin k s ta m a p rie m in tie s, jo g B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r a L ie tu v o s te rito rijo je su n y k o I I a. p o K r. a n tro jo je p u sėje. A . L u c h ta n a s teig ia, k a d I tū k s ta n tm e č io p o K r. a n trą jį k e tv ir tį g a lim a la ik y ti n a u jo s R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u l­ tū ro s p r a d ž ia 31, k u r ia i fo rm u o ja n tis la b a i sv arb u s v a id m u o te k o v a k a rų b a ltų e tn in ia m e le m e n tu i, gal „S uvalkam s iš U ž n e m u n ė s “. V ad in a si, sak o jis, B rū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u ltū r o s ž m o n ė s n e b u v o tie sio g in ia i R y tų L ietu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s p ro tė v ia i (AyxTaHac, 2 0 0 1 , 2 2 - 2 8 ; L u c h ta n a s , 2 0 0 2 , 22). G in ta u ta s Z ab ie la , p ilia k a ln ių ty rin ė to ja s , n u ro d o , k a d b r ū k š n iu o to ji k e r a m ik a jo s k u ltū r o s iš p litim o srity je išn y k sta m a ž d a u g ties I I - I I I a. rib a a rb a 1 5 0 - 2 2 0 m e tų la ik o ta rp io p ab a ig o je (Z ab iela, 1995, 4 6 ). I I - I I I a. sa n d ū ro je v y ­ k u sias p e r m a in a s įro d o ir A n d r o s S im n išk y tė s ty rin ė jim a i. J i tik s lia i u ž č iu o p ė tas p e r m a i­ nas, sa k y d a m a , k a d I I - I I I a. sa n d ū ro je B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r a su n y k o ir k a d k u ltū r in ė k a ita iš B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s į R y tų L ietu v o s p ilk a p ių k u ltū r ą n e v y k o n u o se k lia i. J i sako, k a d d a r p rieš p r a d e d a n t p ilti „lie tu v išk o tip o “ p ilk a p iu s V I a.,

31 Čia gali kilti keblumų, nes Rytų Lietuvos pilkapių kultūros terminas ankstesnėje literatūroje buvo taikomas VI—XIII a. gyvavusiai pilkapių kultūrai, kuri buvo laikoma lietuvių genties protėviais. Tad norint jas atskirti, II / III a. sandūroje susiformavusią kultūrą imta vadinti Senojo geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapių kultūra.

102 E UG E NI J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

čia tr u m p a m su sifo rm av o la b a i sp ec ifišk a k u ltū r in ė a p lin k a (S im n išk y tė , 2 0 0 8 ,3 8 ,4 0 , 4 3 ) . P e rm a in a s B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s te rito rijo je liu d ija ir t a r p 3 5 0 ir 4 5 0 m e tų a tsira d ę ja i n e b ū d in g i la id o jim o p a m in k la i (Jov aiša, 1 9 9 8 , 4 8 - 6 4 ) . N a u ju s la id o jim o p a ­ p ro č iu s ir n a u ją k u l t ū r ą v a k a rin ė je B rū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u ltū r o s te rito rijo je fik su o ja ir b a lta r u s ių arc h e o lo g a i (E e v a B e ų , 2 0 0 7 ,2 9 3 - 3 4 4 ) . D a b a r g a lim a sa k y ti, k a d a rc h e o lo g ų u ž f ik s u o ti n a u ji k u l t ū r ų k a ito s p ro c e sa i y ra g la u d ž ia u sia i susiję ir su D id ž ią ja aisč ių m ig ra ­ cija, su jo s k e tv irtą ja , g a lin d ų m ig racijo s, b a n g a , k a i g a lin d a i d ra u g e su sū d u v iais ir V ielb a rk o ž m o n ė m is ėm ė sk v e rb tis j B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s te rito rijo s v a k a rin ę d a lį. A. L u c h ta n a s ir A. S im n iš k y tė nesieja n au jo sio s I I / I I I - V a. R y tų L ie tu v o s p ilkapių k u ltū r o s su b u v u siais šių v ie tų g y v en to jais ir m a n o , k a d ik i to la ik o , k a i V I a. p a b a ig o je ir V I I a. p ra d ž io je įsik u rs lie tu v ių p ilk a p ių k u l t ū r a 32, čia g y v u o s sav ita k u ltū r in ė te rp ė . Š ta i to s n a u jo s k u ltū r in ė s te rp ė s su s id a ry m o p ro c esas k e lią d id e li in te re są , n es ių ištakų aiškinimasis g ali p a d ė ti a tsk le isti ir lie tu v ių p ilk a p ių s u sid a ry m o p ro cesą!

K a ip ir p irm o sio s try s, g a lin d ų m ig ra c ija p ra s id ė jo tu o p a č iu m e tu - 1 0 - 7 0 m e tų la ik o ta rp io a n tro jo je p u sėje. Jo s ša ltin is, greičiausiai, g lū d ė jo M o z ū r ų ež ery n e , k u r b u v o įs ik ū rę g a lin ­ d ai, o į ry tu s n u o jų - s u d in a i (sūduviai). G a lin d ų įta k a , p a sire išk u si ja i b ū d in g ų k e ra m ik o s fo r m ų p litim u U ž n e m u n ė s p a m in k lu o s e , apie 1 5 0 —2 0 0 m e tu s p asiek ė a n k s ty v u o s iu s U ž ­ n e m u n ė s p a m in k lu s S ta n a ič iu o se ir Z a p sė je ir p e r ju o s ši įta k a p asiek ė N e n d r in ių , P aža rsčio ir B a k šių rib ą (G rižas, B itn er-V ru b lev sk a, 2 0 0 7 , 2 6 1 - 2 7 8 , pav. 16). G a lin d ų ir sū d u v ių k u ltū r o s įta k ą a k c e n tu o ja ir V. N o v a k o v sk is. Jis teig ia, k a d 1 5 0 - 2 6 0 m e ta is R y tų L ie tu v a ta p o „ p e re in a m ą ja z o n a “, k a d p a s iro d o a išk u s h o riz o n ta s, k u r ia m b ū d in g i g a lin d ų ginklai v y rų k a p u o se , o m o te r ų k a p a m s - g a lin d išk o s ra n k o g a lin ė s a p y ra n k ė s, p a sa g in ė s segės ra n d a m o s d ra u g e su v ie tin ia is p a p u o ša la is ž a lv a rin ių tū te lių p av id a lo . Į ž iū r i jis ir s k ir tu ­ m ų - g a lin d ų -s ū d u v ių R y tų L ie tu v o s p ilk a p iu o s e n ė r a la ip te lin ių seg ių su trim is la ip teliais, k u rio s b ū d in g o s g e n e tin ė m s g a lin d ų ir s ū d u v ių k u ltū r o m s (N o w a k o w sk i, 1 9 9 5 , 78). T a d V. N o v a k o v sk is p a r o d o k o n k re č ią g a lin d ų -s ū d u v ių k u ltū r o s išra išk ą R y tų L ie tu v o s p ilkapių fo rm a v im o si p ro c ese. M in ė to s io s m o te riš k o s ra n k o g a lin ė s a p y ra n k ė s ra sto s tu o s e p a č iu o se B ak šiu o se, k u r a tid e n g ta ir g a lin d iš k ų fo r m ų k e ra m ik a . P a s ta ru o ju m e tu to k ių a p y r a n k ių ra s ta K e rn av ės ap y lin k ėse . S em en išk ėse, tir ia n t I I I a. a n tro sio s p u sė s - I V a. p ilkapius su n e d e g in tų m iru s ių jų p a la ik a is, 3 p ilk a p io 4 m o te rs k a p e b u v o ra sto s ža lv a rin ė s o r n a m e n ­ tu o to s ra n k o g a lin ė s a p y ra n k ė s (B a ltra m ie jū n a itė , V en g alis, 2 0 0 9 , 102, pav. 4 ). M . M ic h e lb e rta s 2011 m e ta is p a sk e lb ė išsa m ią p u b lik a c iją , k u rio je a p ta r ti r a n k o g a lin ių a p y r a n k ių ra d in ia i, jų g ru p ė s ir d a ta v im a s, s u d a ry ta s šių a p y r a n k ių p a p litim o že m ėlap is. R a n k o g a ­ lin ių a p y r a n k ių tė v y n ę M . M ic h e lb e rta s įžv elg ia g a lin d ų ir s ū d u v ių (su d in ų ) k u ltū r in ė je

32 Pastaruoju metu šią VI-XIII a. kultūrą Albinas Kuncevičius pasiūlė vadinti tiesiog „lietuvių pilkapių kultūra". Šis terminas yra tikslesnis jau vien dėl to, kad kultūra nesibaigia dabartine rytine Lietuva, bet užima ir didelę dabartinės Baltarusijos dalį.

103 m.

DI D Ž I O M AI SČI U MI GRACI J A

3 : 5 U.

G a l i n d ų - s ū d u v i ų s u V i e l b a r k o k u l t ū r o s į t a k o s p a m i n k l a i L i e t u v o s U ž n e m u n ė j e ir B r ū k š n i u o t o s i o s k e r a m i k o s k u ltū ro s terito rijo je.

Galindų įtakos paminklai Užnemunėje pagal G. Grižą ir

Pilkapiai su tapačiais laidojimo papročiais rankogalinių

A.

apyrankių teritorijoje pagal V. Vaitkevičių* ir E. Jovaišą:

Bitner-Vrublevską:

A. Rominten (Rominta, Lenkija);

a. Slabadėlė;

B. Stanaičiai;

b. Migonys;

C. Nendriniai;

c. Padvariškiai;

D. Pažarstis;

d. Pakalniai;

E. Bakšiai;

e. Varapniškės;

F. Zapsė.

f. Pilviškės;

Rankogalinių apyrankių paplitimas pagal M. Michelbertą: 1. Bogačevo-Kula (Lenkija),

g. Santaka; h. Verseka.

2. Tuchlinas (Lenkija),

j rankogalinių apyrankių sritį nepatenkantys šiauriau

3. Barglavas (Lenkija),

esantys senojo geležies amžiaus pilkapiai pagal E. Jovaišą:

4. Mėta (Lenkija);

1. Rudesa;

5. Račkos (Lenkija);

2. Žadavainiai;

6. Švaicarija (Lenkija);

3. Eikotiškės;

7. Plocičnas (Lenkija);

4. Roke n a i;

8. Žyva Voda (Lenkija);

5. Cegelnė;

9. Radastai-Aleknonys (Lietuva);

6. Mėžionys;

10. Bakšiai (Lietuva);

7. Graužiniai;

11. Seiliūnai (Lietuva);

8. Žeimenys.

12. Medžionys (Lietuva); 13. Semeniškės (Lietuva);

Sudarė E. Jovaiša, 2013.

14. Kairėnai (Lietuva); 15. Pakrauglė (Lietuva); 16. Slobodka (Baltarusija);

* Vykintas Vaitkevičius yra sudaręs išsamesnį senojo geležies

17. Didžprūdėliai (Lietuva);

amžiaus pabaigos ir ankstyvųjų viduramžių pradžios Rytų Lietuvos

18. Eikotiškės (papildė A. Bliujienė, Lietuva).

pilkapių žemėlapį (žr. Vaitkevičius, 2005,49-58).Sudarė E. Jovaiša, 2013.

srityje, ta č ia u , k a ip r o d o jų žem ė lap iav im as, d a u g ia u sia jų a p tik ta sū d u v ia m s sk iria m o je te rito rijo je . K a lb ė d a m a s apie r a n k o g a lin ių a p y ra n k ių p a p litim ą L ietu v o je M . M ic h e lb e rta s k o n s ta tu o ja , k a d jo s la b iau siai p a p litu sio s R y tų L ietu v o s p ilk a p ių te rito rijo je , U ž n e m u n ė je , p a v ie n ių r a n d a m a ir R y tų L ietu v o s šia u rin ė je dalyje. Šių r a d in ių p a g r in d u a u to riu s p a tik s li­ n o jų n a u d o jim o la ik ą v a k a rų b a ltų žem ėse. N u s ta ty ta , k a d siau ro sio s ra n k o g a lin ė s a p y ra n ­ kės p a s iro d o 1 5 0 - 2 2 0 m e tų la ik o ta rp io pab a ig o je , apie I I - I I I a. s a n d ū rą , o p lačio sio s - I I a. p ab a ig o je - I I I a. p irm o jo je p u sėje (M ic h e lb e rta s, 2011, 7 9 - 8 0 , pav. 10). J o s u d a ry ta m e že m ėlap y je s u re g is tru o ta a š tu o n io lik a ra n k o g a lin ių a p y r a n k ių ra d im o v ie tų 33. A p tin k a m e šių r a d in ių ir d a b a rtin ė s B alta ru sijo s v a k a rin ė je dalyje, S lo b o d k o je . A . L u c h ta n a s u ž g im sta n č io s R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s ž m o n ė m s p risk y rė E itu lio n is , K a irė n u s, S eiliūn u s (AyxTaHac, 2 0 0 1 , 2 6 - 2 7 ) . V isi try s p a m in k la i y ra M . M ic h e lb e rto sąraše ir jie s k ir tin i g a lin d ų -s ū d u v ių k u ltū r o s o rb ita i. R a n k o g a lin ių a p y r a n k ių areale ž in o m a k i t ų p ilk a p y n ų , k u r ių ta p a č iu s la id o jim o p a p ro č iu s ir m a te ria lin ę k u l t ū r ą g a lim a b ū t ų sieti su šia g a lin ­ d ų -s ū d u v ių erdve. D u iš jų - P ilv išk ėse ir S a n ta k o je - y ra ty rin ė ję s V y k in ta s V aitk ev ičiu s. 33 Dėkoju Audronei Bliujienei, kuri papildė M. Michelberto sudarytą žemėlapį dar vienu paminklu Eitulionyse.

104 E UG E NI J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Gotlando s.

am as o c 14 O

#°

VILNIUS

MINSKAS

Nemunas

Narevas

Ptičius

VARŠUVA

Pripetė

105 III.

D I DŽ I OJ ! A I S Č I U MI GR ACI J A

B e to , š ia u ria u y ra k eleta s p ilk a p y n ų , k u rie n e p a te n k a į r a n k o g a lin ių a p y r a n k ių arealą, ta ­ čia u v isišk a i g ali b ū ti to s p a č io s k u ltū r o s - jiem s b ū d in g i g ria u tin ia i p a la id o jim a i ir a k m e ­ n ų k o n stru k c ijo s. Sis j šiau rę b e sid rie k ia n tis g a lin d ų -s ū d u v ių p ilk a p ių arealas ja u k ita ip le id ž ia in te r p r e tu o ti ir to lia u į šiau rę n u o p a g r in d in io r a n k o g a lin ių a p y r a n k ių a realo ra s­ tas a p y ra n k e s D id ž p rū d ė liu o s e , k u rio s ta p o šio m ig ra c in io p ro c e so ju n g ia m ą ja g ra n d im i. S u p ra n ta m a , a p ra šy ta s v a izd a s n ė r a tik slu s a r b a ig tin is , ta č ia u ir d a b a r g a lim a sa k y ti, k a d I a. a n tro jo je p u sė je ir I I a. U ž n e m u n ė je ir B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s te rito rijo je (d a b a rtin ė je R y tų L ietu v o je) su sifo rm av o g a lin d ų -s ū d u v ių ir V ie lb a rk o k u l t ū r ų p a v e ik to s I - V a. U ž n e m u n ė s ir I I / I I I - V a. R y tų L ietu v o s p ilk a p ių k u ltū ro s . Šis g a lin d ų -s ū d u v ių žygis, p a ž e n k lin ta s V ie lb a rk o k u ltū r o s atsp alv iu , n esib aig ė R y tų L ietu v o je. K a ip ro d o ar-

~ ....... —

;-

--

... -

......

. ■-

........

.

........... MJ

c h e o lo g in ė m e d ž ia g a , šios k u ltū r o s ž m o n ė s galėjo b ū ti t i e ^ i r n ^ v i a i , k u rie aisčių k u ltū r ą n u n e š ė to lia u sia i j ry tu s - ik i O k o s b ase in o , p rie M a sk v o s ir K lia z m o s u p ių . T e n I I I - I V a. sa n d ū ro je su sid arė aisčių M o š č in o k u ltū r a , k u r ią sk iria m e r y tų g a lin d a m s. T a č ia u ta i to li­ m o sio s aisčių m ig rac ijo s te m a , ir p rie jo s g rįž im e k itu o s e šios k n y g o s sk y riu o se.

B altijo s g a lin d u s su sen o jo geležies a m ž ia u s R y tų L ietu v o s p ilk a p ia is sieja ir k iti d a ik tų k u l­ tū r o s e le m e n ta i - e m a liu o tų d ir b in ių ir B fo rm o s d ir ž ų sagčių n a u d o jim o tra d ic ijo s. E m a ­ liu o tų d ir b in ių iš V ie lb a rk o k u ltū r o s ry šiu s su v a k a rų b a ltais, O k o s ir D n ie p r o a u k š tu p ių g a lin d a is n a g r in ė ja n ti A . B itn er-V ru b lev sk a d a ro išv ad ą, k a d , n e p a is a n t v a k a rų b a ltų ir V iel­ b a rk o k u ltū r o s a r tu m o , ta r p V ie lb a rk o ir v a k a rų b a ltų e m a liu o tų d ir b in ių n ė ra a b so liu čiai jo k io ryšio. K e ista d ėl to „ a b s o liu tu m o “, n es ja u v ie n o d o s te c h n o lo g ijo s d ir b in ių n a u d o jim a s, o gal ir jų g am y b a, ro d o b e n d r u m ą - n e v isose gi k u ltū r o s e ši te c h n o lo g ija b u v o n a u d o ja ­ m a. B eje, V ie lb a rk o k u ltū ro je , p a ly g in ti su V a k a rų ir R y tų L ie tu v a , r y tų g a lin d a is ir b a ltiš ­ k ų e m a liu o tų d ir b in ių p a p litim o are a lu v id u rin ia m e P a d n ie p ry je , e m a liu o tų r a d in ių ra sta la b a i neg au siai. D id ž iu lė je te rito rijo je A . B itn er-V ru b lev sk a n u r o d o t i k se p ty n ia s ra d im o v ietas. K a ip to p rie ž a s tį n u ro d o , k a d V ie lb a rk o ž m o n ė s ir g a lin d a i ja u tė p rie š iš k u m ą v ie n i k itie m s (B itn er-W ro b lew sk a , 1 9 9 1 -1 9 9 2 , 112, 120, 1 2 8 -1 2 9 , pav. 1). Š ito k s teig in y s, n e tu ­ r in t jo k ių ra š y tin ių š a ltin ių , k u rie t i k ir te g a li p e r te ik ti em o c in e s n u o s ta ta s , la ik y tin a s ab e ­ jo tin u . A p ta r d a m a b a ltų k u ltū r o s e le m e n tu s V ie lb a rk o k u ltū ro je , a u to rė k a r to ja te ig in iu s apie ryšį ta r p V ie lb a rk o ir v a k a rų b a ltų e m a liu o tų d irb in ių , ta č ia u a k c e n tu o ja , k a d la b ia u į p ie tu s e sa n ti K ijev o k u ltū r a galėjo b ū ti ta r p in in k ė ta r p V ie lb a rk o ir r y tų g a lin d ų (M o š ­ čin o ) e m a liu o tų d ir b in ių c e n tr ų (B itn er-W ro b lew sk a , 1989, 165). I k i šiol G a lio s K o rz u c h in o s (Г ал я К о р з у х и н а ) v eik alas apie e m a liu o tu s d irb in iu s y ra b e n e išsam iau sias, k u ria m e p a te ik ia m a s d e ta lu s šių d ir b in ių p a p litim o R y tų E u ro p o je žem ėlap is (К о р з у х и н а , 1978). T iesa, p a s ta r u o ju m e tu v ien o s srities - V id u rio P a d n ie p rio - e m a liu o tų r a d in ių ž e m ė lap į y ra su d a rę A n d re ju s O b lo m s k is ir R o stislav as T e rp ilo v sk is (О б л о м с к и й , Т е р п и л о в с к и й , 2 0 0 7 , 1 1 3 -1 4 1 , pav. 139). G . K o rz u c h in a n u ro d o , k a d v id u rin ia m e P a d n ie p ry je ž in o m a g a n a d a u g d a ik tų (lab ai p ro filiu o to s segės su e m a liu ir b e em alio , p a sa g in ė s segės su sia u ru

106 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

ap v adu), k u rie d a tu o ja m i I I I a., k a i V olgos a u k š tu p y je ir P ao k ėje ik i šiol n ė r a ra s ta a n k s te s ­ n ių n e i I V a. ra d in ių . E m a liu o tų d ir b in ių g am y b o s p a g r in d in ia is c e n tra is ji la ik o g e n e tin ę G a lin d ą M o z ū r ų e ž e ry n e ir fin ų žem es d a b a rtin ė je E stijo je. K itu r - r y tų g a lin d ų žem ėse O k o s u p ė s b ase in e , M o š č in o k u ltū r o s te rito rijo je , e m a liu o tų d ir b in ių g am y b o s b ū ta , ta ­ čiau k o k y b išk a i ji n e p rily g o m e tro p o lijo je p a d a ry tie m s . D n ie p r o v id u ru p y je , k u r d a b a r ti­ n ia i u k ra in ie č ių arch e o lo g a i lo k a liz u o ja K ijev o k u l t ū r ą ir ra sto s gausios e m a liu o tų d ir b in ių s a n k a u p o s, G . K o rz u c h in a n e m a n o b u v u s sav a ra n k išk o s e m a liu o tų d ir b in ių g am y b o s. T ai, jo s m a n y m u , tu r i p a tv ir tin ti fa k ta s, k a d v id u rin ia m e P a d n ie p ry je n ė r a n ė v ie n o lo b io , čia b e v e ik visi e m a liu o ti d ir b in ia i ra s ti a ts itik tin a i b e jo k io ry šio su g y v e n v ie tė m is a r k a p in y ­ n ais, k a i d au g elis m iš k ų zo n o s e m a liu o tų d ir b in ių b u v o ra s ti g y v en v ietėse, k a p in y n u o s e a r lo b iu o se. J i m a to a k iv a iz d ų sėslių jų m iš k ų z o n o s g y v e n to jų , k a ip e m a liu o tų d ir b in ių ga­ m in to jų , k o n ta k tą su m išk a ste p ė s k la jo k lia is, k u rie ti k n a u d o jo si jų p a g a m in ta is d irb in ia is ( К о р з у х и н а , 1978, 58). „ M o tin in ių “ g a lin d ų ry šiu s su jų m ig ru o ja n č ia is g e n ta in ia is liu d ija ir B p a v id a lo sagčių p a p litim a s (С е д о в , 1994, 3 0 1 - 3 0 4 , pav. 108). Iš šio d a r b o n e s u n k u įs itik in ti, k a d g a lin d ų e m a liu o tų ir B fo rm o s sagčių ra d im o v ieto s ta p a č io s, ir, sv arb iau sia, e m a liu o ti d irb in ia i ry tu o s e p a p litę k a ip ti k b a ltų v a n d e n v a rd ž ių ir r y tų b a ltų k u l t ū r ų are a ­ luose. T a i p a tv ir tin a ir M . M ic h e lb e rto išvados apie I - V a. ry tin ė s ir p ie try tin ė s L ietu v o s d alies g y v e n to jų e m a liu o tų d ir b in ių tra d ic ijo s b e n d r u m u s su V id u rio ir a u k š tu p io D n ie ­ p ru , ta r p jų ir su O k o s b a s e in u (M ic h e lb e rta s, 2 0 0 5 , 5 7 -6 2 ) .

P ra d ž io je b u v o m in ė ta , k a d šioje g a lin d ų -s ū d u v ių m ig rac ijo je į U ž n e m u n ę ir R y tų L ie tu ­ v ą esa m a ir V ie lb a rk o k u ltū r o s ele m e n to , ta č ia u n e p a a iš k in ta , k a ip jis p a sire išk ia ir k u r jis m a to m a s. Šiuos a sp e k tu s savo d a rb u o s e y ra n u šv ie tę s V. V aitk ev ičiu s. L a id o jim o p a p ro č ių sin c h ro n iz a v im a s su V ie lb a rk o ir R y tų L ie tu v o s p ilk a p ia is, V. V a itk ev ič ia u s n u o m o n e , gali b ū ti g rin d ž ia m a s to k ia is fa k ta is: 1) p ir m ų jų a m ž ių p o K r. ir y p a č I I I - I V a. a k m e n im is a p d ė ti V ie lb a rk o p ilk a p ia i y ra to k ie p a ty s, k a ip S u v a lk u o se ir R y tų L ie tu v o je 34; 2) tą p a tį g a lim a p a s a k y ti apie fa k tą , k a d p ilk a p iu o s e d a u g ia u sia d o m in u o ja in d iv id u a lū s p a la id o ­ jim a i; n e d e g in tin ių k a p ų sk aičiu s y ra d id e sn is n e i d e g im in ių ; p a la id o jim a i p a p ra s ta i r a n ­ d a m i p ilk a p io p a g rin d e ; v y ra u ja š ia u rin ė m iru s ių jų o rie n ta v im o k ry p tis , n o rs p a s ita ik o o r ie n tu o tų j ry tu s ir v a k a ru s; 3) V ie lb a rk o k u ltū r o s erd v ei b ū d in g o s stelos ta ip p a t re g im o s P ie try č ių L ietu v o je ir iš d alies V a k a rų B a ltaru sijo je. K a ip p a v y z d į a u to riu s p a te ik ia D ie v e ­ n iš k ių p ilk a p į su stela, k u rio s a u k štis ir d y d is to k s p a t, k a ip ir p a g r in d in ė s k ilm ė s reg io n e. A p ib e n d r in d a m a s V. V aitk ev ič iu s teigia, jo g V ie lb a rk o k u l t ū r a su v a id in o sv a rb ų v a id m e ­ n į fo rm u o ja n tis I I / I I I - V a. R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r a i (V aitk ev ičiu s, 2 0 0 5 , 7 3 - 7 4 , 79, fig. 3 - 4 ) . K a d I I I a. v id u ry je V ie lb a rk o k u ltū r a galėjo t u r ė ti to k ią įta k ą , ro d o ir p a č io s

34 Akmeninių konstrukcijų sudėtingumu pasižymi ir V. Vaitkevičiaus Rytų Lietuvoje tyrinėti Santakos ir Pilviškių pilkapynai, kurie datuojami IV—V a.

107 III.

D I D Ž I O J ! A I S Č I U MI GR AC I J A

Žemaičiai Buvusioje P ilk ap ių k u ltū ro s v ak arinėje dalyje apie V I am žių susiform avo žem aičiai. K ai k u rie archeologai yra lin k ę m an y ti, k a d jų k u ltū ro s g ilu m in is paveldas kaip tik ir g lū d ė­ jo P ilk ap ių k u ltū ro je. V -V I am žių žem aičių p o rtre ta s nupieštas pagal P agrybio ir Š arkų p lo k štin ių k ap in y n ų radinius.

Tyrinėtojos Laima Vaitkunskienė (Pagrybis, 1980-1982), Bronė Tautavičienė (Šarkai, 1972).

^

DaiL L Tube|y tė -Kriukelienė.

Ž e m a ič ių gentis išsiskyrė V a. ta rp D ubysos ir Šušvės ry tu o se, Jū ro s bei V arduvos vaka-

6 80 x4 8 0 mm, 2015.

ruošė, V entos v id u ru p io šiaurėje. Ž in o m ia u si laid o jim o p a m in k la i - Sauginiai, M au džiorai, Pagrybis, Šarkai, P ožerė, K a šta u n aliai, o p ilia k a ln ia i - Šatrija, B iržuvėnai, L aponys. V ėlyvųjų žem aičių g y v en ta te rito rija apie I X - X a. p ra d ž ią m ažai skyrėsi n u o an k sty v o jo la ik o tarp io . Ž em a ič ių žem ės išsiplėtė n u o X I I a. Ž em aičiai su artė jo su p ie­ tin ia is kuršiais, žiem galių p ie tv a k a rin iu p ak raščiu . X I I I a. žem aičių gyv en ti p lo ta i išsi­ p lėtė į v ak aru s ir šiaurę. R y tin ė rib a lik o n ep a k itu si. Vėlyvojo geležies am žiaus žem aičių k u ltū ra p a ž įsta m a iš Š arkų, Požerės, Ž v ilių, Ž ąsin o , P ajūralės, B ikavėnų, U p y n o s ir k itų k a p in y n ų ty rin ė jim ų .

Ž e m a ič ia i į istorijos ša ltin iu s p a te k o vėlai - tik n u o X I I I a. p rad žio s. 1219 m etais juos m in i H a ličo -V o lu in ės m etra štis. K u ria n tis L ietuvos v alstybei, žem aičiai p riešin o si M in d a u g u i. Su priešais - K alav iju o čių ir K ry ž iu o č ių o rd in a is - stengėsi k a ria u ti p a ­ tys vieni. T ai jiem s pavykdavo. Saulės (1236 m .), D u rb ė s (1 260 m .), S k u o d o (1270 m .) m ū šiu s laim ėjo žem aičiai. Ž em a ič ia i nepasidavė n ei k alav iju o čiam s, n ei k ry ž iu o č ia m s n e tg i ta d a , k a i L ietuvo s valdovai dėl p o litin ių su m e tim ų ju o s p a lik d av o lik im o valiai. Ž e m a ič ių k u ltū r a n eb u v o v ien aly tė. S k irtu m ų galėjo a tsirasti d ėl v ien am e ar k ita m e p a k ra šty je buvusios k a im y n in ė s genties įtak o s, o gal ir dėl k itų p riežasčių . D a b a r gali­ m a išsk irti 3 žem aičių k u ltū ro s sritis: 1) šiau rin ę sritį - čia jau čiam as ryšys su žiem ga­ lių k u ltū ra , 2) p ie tv a k a rin ę sritį - čia ak iv aizd i k u rš ių įtak a, ir 3) p ie try tin ę sritį - k u r stip ri a u k šta ič ių ir žiem g alių įtak a.

A n kstyvieji žem aičiai n u o V a. m irusiuosius laidojo p lo k štin iu o se kap in y n u o se ir n ed e­ gintus. A n k sty v esn i kap ai tarsi išm ėty ti, o V I I - V I I I a. sudaro eiles. V y rų g in k lai - ietys dėtos prie šono, n u o V II a. į k ap ą dėtos dvi arb a trys ietys. L aid o ta ir su kovos peiliais, vėliau - su kalavijais. Į k ap ą dėdavo ir žirgo galvą. Šis pap ro ty s b ū d in g as p ietv ak arin ei

i iO E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

žem aičių sričiai. Be g in k lų , kapuose negausiai ra n d a m a ir d arb o įra n k ių . Vyrai, k aip ir m oterys, nešiojo įvairius papuošalus: an tk ak les p asto rin tais galais, su k a b liu k u ir kilpele, balnelines. D ra b u žį susegdavo įvairių fo rm ų la n k in ėm is segėmis. A n t kairės ran k o s m ū ­ vėdavo apyrankę. A p ra n g ą papildė diržas, susegtas ovalia ar k etu rk a m p e sagtim i. M o te rų kapuose d arb o įra n k ių taip p a t n ed a u g - ta i peiliukai, ylos, pjautuvėliai, v erp stu k ai. M o ­ terys galvos apdangalą d ab in o apgalviais iš įvijų ir plok štelių . A n t k ak lo nešiotos įvijos ir k aro lių apvaros. A n tk a k lė s įvairios: storėjančiais užkeistais galais, su k a b liu k u ir kilpele, ra k to form os skylute. D ra b u ž iu i susegti buvo n au d o jam a sm eig tu k ų p o ra, su ju n g ta g ra n ­ dinėlėm is. K a rtais prie sm eig tu k ų pririšdavo ir g in taro karolį. M ūvėjo apyrankes - rankogalines, įvijines, iškilia trik a m p e b riauna.

I X - X I I I a. buvo d u laidojim o b ū d a i - n ed eg in ta s ir d eg in tas. Pastarasis ėm ė v y ra u ti n u o X I a. Įsigalėjus m iru sių jų d eg in im o p ap ro čiu i, su d eg in tu s p alaik u s berdavo į ž m o ­ gaus ūgio dydžio k arstą , vėliau - į ned id elę ovalią duobelę. P alaik u s sudėdavo į au d ek lą, užsegdavo sege su p ririš tu g in ta ro k a ro liu k u . Įkapės n esisk iria n u o tų , k u rio s ra n d am o s n e d e g in tų m iru sių jų kapuose. N e d e g in ti m irusieji laid o ti p lo k štin iu o se k ap in y n u o se, vyrai ir m oterys g u ld y ti priešin g o m is k ry p tim is. L a id o ta su tu rtin g o m is įk ap ėm is. V y rų k ap uose gausiau g in k lų - laid o ta su keliom is ietim is, kalavijais, retk arčiais d a r ir su k o ­ vos k irv iu . D a rb o įra n k ių nedaug. P ie tv ak arių arealo dalyje ir to lia u išlikęs p ap ro ty s vy­ ru s laid o ti su žirgu. T ačiau čia laid o tas ne visas žirgas, o tik jo dalis. V ien i ty rin ė to ja i tai tra k tu o ja kaip sim b o lin į žirgo k apą, k iti šį p a p ro tį sieja su ž irg ų aukom is, tre ti m an o , jo g ta i m agiškoji p riem o n ė m iru sio jo ram ybei u ž tik rin ti. V yrai la id o ti su p ap u o šalais - gal­ vas juosė o d in ėm is ju o sto m is, p a d a b in to m is žalvariniais spurgeliais, k a k lą - a n tk ak le . D ra b u ž į susegdavo įvairių fo rm ų lan k in ė m is, o n u o X a. p asag in ėm is segėm is. D a ž n a i p rie segės v iln o n iu siūlu p ririšd av o g in ta ro k aro liu k ą , m a ty t, am u letą. A n t ra n k ų n e ­ šiojo m asyvias įvijines, ju o stin es apyrankes. V yrus laidojo sujuostus d irž u , d a ž n ai p rie apavo ran d am as prisegtas p en tin as.

M o terys galvas gobė įvijiniais apgalviais iš stam b ių įvijų, k ū g io form os ar n u p jau to k ū g io form os kepuraitėm is. Puošėsi an tk ak lėm is, k u rių k arta is ra n d a m a ir p o keletą. M ėgtos v y tinės su k ab liu k u ir kilpele, užkeistais galais, kū g in iais galais bei su dėtinės. N ešiotos įvairios įvijų ir kabučių, k aro lių apvaros.

v

V ie lb a rk o k u ltū r o s ra id a . 2 2 0 - 2 6 0 m e ta is V ie lb a rk o k u ltū r a , g a lu tin a i p erė ju si į d e šin įjį V yslos k r a n tą , a p g y v e n d in o v isą V yslos ž e m u p į ir d e šin įjį k r a n tą , ta i y ra tą te rito riją V yslos že m u p y je , k u r ią H . U rb a n e k a s ap ib rė ž ė k a ip V a k a rų M o z ū r ų a rb a g a lin d ų (Jo v aiša, 2 0 1 2 , 195, ii. 10:15, 10:18). V ie lb a rk o k u ltū r o s la id o jim o p a p r o č ių p o v e ik į g a lin d ų -s ū d u v ių k u l­ tū r a i n a g rin ė jo ir A . B itner-V ru b lev sk a. J i teig ia, k a d b ir itu a liz m o a p ra iš k ų - d e g in tin ia i ir n e d e g in tin ia i k a p a i p lo k š tin iu o s e k a p u o se ir p ilk a p iu o se - b ū d in g ų V ie lb a rk o k u ltū r a i, r a n d a m a g a lin d ų k u ltū r o je ir R y tų L ietu v o s p ilk a p iu o se . Jo s n u o m o n e , šių e le m e n tų v ie­ n o d a i e sa m a ir M o z ū r u o s e (d e g in tin ia i, p lo k š tin ia i k ap a i), ir lie tu v ių žem ėse (g ria u tin ia i k a p a i p ilk a p iu o se ). A n a liz u o d a m a I V - V I a. sū d u v ių la id o jim o p a m in k lų sk la id ą , m o k s ­ lin in k ė n u s ta tė , k a d p e r t a u tų k ra u s ty m ą s i sū d u v ia i išg y v en o t ik r ą d e m o g ra fin į b u m ą , ir k e lia k la u sim ą , a r ta i ir n eb u v o ta m ig rac ija (B itn er-W ro b lew sk a , 2 0 0 4 , 3 4 - 3 5 , pav. 2 - 3 ) .

I k i I I I a. p a b a ig o s d ė l a rtim o sio s m ig racijo s v isišk a i p a sik e itė R y tų B altijo s k u l t ū r ų ž e m ė ­ lapis. A isč ia i n u o V e n to s a tėjo į D a u g u v o s žio tis, a p g y v e n d in o jo s b a se in ą , p e rsik ė lę p e r D a u g u v ą p asiek ė G a u jo s b a se in ą , ry tu o s e p asiek ė Š v en tąją, N e r į ir M e rk į. P ie tu o se aisčiai a p g y v e n d in o N e m u n o k a irįjį ir d e šin įjį k r a n tu s p a s u k d a m i lin k N e rie s b ase in o , p e r k u rį, g a lim a s daly k as, ėjo v ien as iš k e lių į D n ie p r o a u k š tu p iu s . I r ta i ja u to lim o sio s aisčių m ig ra ­ cijos isto rija, apie k u r ią p a s a k o ja m a k ita m e sk yriuje.

Lietuviai ir jų galindiškoji kilmė G a lin d ų m ig ra c iją g a lim a s u s k irs ty ti į tris p a g r in d in e s d alis: ry tin ę , p ie tr y tin ę ir v a k a ri­ nę. R y tin ė s šak o s k o lo n is ta i p a sie k ė O k o s b a s e in ą ir s u k ū rė I I I / I V - V I I I a. r y t ų g a lin d ų k u ltū r ą , k u r ią a rc h e o lo g a i p a v a d in o M o š č in o k u ltū r a . Jo s ra id a , k a ip ro d o m e d ž ia g a , g ali b ū ti g la u d ž ia u sia is ry šiais su sie ta su lie tu v ių g en ties fo rm a v im o s i p ro c esais. R y tų g a lin ­ d ų a ts ira d im a s y ra b e n d ro s g a lin d ų ir s ū d u v ių m ig ra v im o g ra n d in ė s G a lin d a - U ž n e m u n ė - R y t ų L ie tu v a - N e r ie s a u k š tu p y s - D n ie p r o a u k š tu p ia i- P a o k ė p a se k m ė . G a li b ū ti, k a d , a tsiž v e lg ia n t į k a lb o s is to r ik ų d u o m e n is , g a lin d ų m ig ra v im o m a rš r u ta s galėjęs b ū ti ir k i­ to k s: G a li n d a - P r ip e t ė - D e s n a - P a o k ė . T a č ia u a n k s č ia u a rc h e o lo g ų d a rb u o s e u ž č iu o p ta s ir š ia n d ie n ą to le sn ę v y sty m o k r y p tį įgavęs p irm a s is m ig ra c ijo s tu rin y s k e lia d id e lį s u s id o ­ m ė jim ą . L ie tu v ių g e n tie s k ilm ė s k la u sim a s m ū s ų a rch eo lo g ijo je d ė l s u p r a n ta m ų p rie ž a s ­ č ių y ra re ik š m in g a s ir jis ja u t u r i ta m ti k r ą su sig u lė ju sią isto riją . D a ž n a i m in im i lie tu v ia i ir L ie tu v a tie sio g re ik a la u ja p a a iš k in im o , k a d a , k u r ir k a ip su sifo rm a v o lie tu v ių p r o tė v ių k u ltū r a . Š iuo m e tu m a n o m a , k a d lie tu v ia i a ts ira d o b u v u sio s B rū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u ltū r o s te rito rijo je V I a. a n tro jo je p u sėje, o to je p a č io je te rito rijo je n u o I I a. p a b a ig o s ir I I I a. p ra d ž io s gyvavo g a lin d ų -s ū d u v ių ir V ie lb a rk o įta k o s p a v e ik ta sen o jo geležies a m ž ia u s R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r a . Išk y la la b a i sv arb u s k la u sim a s, a r ši, a n k s te s n ė , k u l t ū r a

112 E U G E N 11U S 1O V A IS A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

g ali b ū ti V I a. lie tu v ių p ilk a p ių k u ltū r o s p ir m ta k ė , a r lie tu v ių p ilk a p ių k u l t ū r a a ts ira d o d a r k o k ia is k ita is k eliais, ar, p a g a lia u , t a r p p irm o s io s ir a n tro s io s y ra k o k s n o rs g e n e tin is ryšys, o gal jo s ab i y ra to s p a č io s g a lin d ų m ig ra c ijo s re z u lta ta s?

L ie tu v ių k la u sim a s m ū s ų arch eo lo g ijo je sp re n d ž ia m a s d a ž n a i m i n in t a u k šta ič iu s, a rb a C e n tr in ė s L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų žm o n es, nes, k a ip te ig ia R . V o lk a ite -K u lik a u sk ie n ė , a u k š ta ič ia i b u v o p irm ie ji, k u riu o s lie tu v ia i „ s u lie tu v in o “ (L ie tu v ių e tn o g e n e z ė , 1987, 130, pav. 2 6 ). X X a. 9 -ajam e d e š im tm e ty je k ilo d isk u sija ta r p R e g in o s V o lk a itė s-K u lik a u sk ie n ės ir V y ta u to K a z a k e v ič ia u s d ė l C e n tr in e i L ie tu v a i p rik la u s a n č io P lin k a ig a lio k a p in y n o e tn in ė s p rik la u so m y b ė s. V. K a z a k e v ič iu s aišk ia i s u fo rm u la v o savo p o ž iū r į - P lin k a ig a lio ž m o n ė s y ra a u k šta ič ia i (K azak e v ičiu s, 1993, 1 3 7 -1 4 0 ). A u k š ta ič ia is jis p a v a d in o ir v ėliau savo ty r in ė tu s a n k s ty v ų jų v id u ra m ž ių K a ln iš k ių žm o n e s. R . V o lk a itė -K u lik a u s k ie n ė ir ja i p r ita r ia n ti L a im a V a itk u n s k ie n ė g y n ė idėją, k a d P lin k a ig a lio ž m o n e s re ik ia la ik y ti ž e m a i­ čių p ro tė v ia is (BoAKaHTe-KyAHKayciceHe, 1985, 2 0 - 3 0 ; V a itk u n s k ie n ė , 19 9 0 , 2 6 - 4 1 ) . Jo s iškėlė „ b a ltų g e n č ių litu a n iz a c ijo s “ vėliavą, k u rio s p a g r in d u ta p o te o rija, k a d j š r y t ų atėju si a n tro ji k ū n ų d e g in im o b a n g a ž v m i lie tu v ių a tė jim ą ir la ip sn išk ą v a k a rų b a ltų p a p r o č ių ir g y v en sen o s „ litu a n iz a c iją “, k u r i p asire išk ė k ū n ų d e g in im o p litim u į v a k a ru s ir m a te ria lin ė s v a k a rų b a ltų k u ltū r o s p a n a š ė jim u (L ie tu v ių e tn o g e n e z ė , 1 9 8 7 ,1 5 2 ). P ag al R . V o lk a itė s-K u lik a u sk ie n ė s sc h e m ą C e n tr in ė s L ie tu v o s ž m o n e s re ik ia la ik y ti p ra ž e m a ič ia is, k u riu o s lie tu ­ v ia i su lie tu v in o , ir V - V I I I a. g e n č ių že m ėlap y je a tsira d o įrašas: „ s u lie tu v in ti p ra ž e m a ič ia i, d a r v a d in a m i v a k a rų a u k šta ič ia is“ (L ie tu v ių e tn o g e n e z ė , 130, pav. 2 6 ). A u k š ta ič ių b a ltų g e n č ių h o riz o n te n e b e lik o ir p a s k u tin ia m e R . V o lk a itė s-K u lik a u sk ie n ė s v eik ale, s k irta m e L ie tu v o s v a lsty b ės p rie ša u šrio la ik a m s (V o lk a itė -K u lik a u sk ie n ė , 2 0 0 1 ). T a č iau , k a d ir k a ip p a v a d in tu m e a n k s ty v ų jų v id u ra m ž ių p ra d ž io s C e n tr in ė s L ie tu v o s g y v e n to ju s - „ a u k š ­ ta ič ia is“, „p ra ž e m a ič ia is“, „V id u rio L ie tu v o s ž m o n ė m is “, - arch eo lo g ijo s fa k ta i d ė l to n e ­ sikeičia: v a d in a m ų jų a u k š ta ič iu ir lie tu v ių la id o jim o p a p ro č ia i, g y v e n se n a ir m a te ria lin ė s k u ltū r o s y p a tu m a i s k irtin g i, ir „ litu a n iz a c ija “, k a ip n u r o d o V. V a itk ev ič iu s, n ep a v eik ė n ei k a im y n in ių , n e i to le sn ių v a k a rų b a ltų ' (V aitk ev ičiu s, 2 0 0 5 , 4 9 - 5 8 ) . N e p a is a n t v a k a rų b a l­ t ų „ litu a n iz a c ijo s“ sch em o s, k u r i p a s iro d ė n e įtik in a m a , R . V o lk a itė -K u lik a u s k ie n ė su te ik ė a rc h e o lo g in į p a m a tą K . B ū g o s te o rija i apie vėlyv ą lie tu v ių a ts ik ra u s ty m ą iš a u k š tu tin io Pad n ie p rio į R y tų B altijo s erdvę. M o k s lin in k ė s m in tis , k a d „ a n tro ji k ū n ų d e g in im o b a n g a “ atėju si iš ry tų , b u v o g la u d ž ia u sia i su sieta su lie tu v ių p ilk a p ių k u ltū r a , k u r ią ji la ik ė tie sio ­ g in ia is lie tu v ių p ro tė v ia is. „ L itu a n iz a c ijo s“ p ro c esas b u v o m ė g in im a s s u s is te m in ti isto rijo s v a iz d ą ir lo g išk ai a tv e sti p rie lie tu v ių v alsty b ės k ilim o g ilu m in ių iš ta k ų .

A . T a u ta v ič iu s se n ia u sia is lie tu v ių k a p a is la ik ė 1 9 7 0 - 1 9 7 1 m e ta is T a u r a p ilio (U te n o s r.) p ilk a p y n e iš t ir tą k a r in ia m e litu i p r ik la u s a n tį k a p ų k o m p le k s ą - k u n ig a ik š č io ir jo p a ­ ly dos k a p u s , k u r ie d a tu o ja m i V a. p a b a ig a - V I a. p ra d ž ia . Jis n u r o d ė , k a d T a u r a p ilio

113 III.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A

3 s 6 il. Aisčių pasaulis III-VIII a. A. Plačioji baltiškų vandenvardžių paplitimo teritorija

7.

B. Siauroji baltiškų vandenvardžių paplitimo teritorija

8. VIII—XI a. pradžios Ilgųjų pilkapių kultūra

1.

Galindų ir sudinų (sūduvių) tėvynė

la. Dėl galindų įtakos susiformavusi Užnemunės kultūra lb . II a. pabaigoje - III a. pradžioje dėl galindų-sūduvių ir

III-V a. Černiachovo kultūra

9. VI—VIII a. slavų Penkovo kultūra 9a. Penkovo kultūros įtakos zona I. III a. viduryje atėjusi germ anų genčių Dem bčino grupė

Vielbarko kultūros įtakos susiformavusi Rytų Lietuvos

II. Burgundai

pilkapių kultūra

III. II a. pr. Kr. - V a. po Kr. germ anų Pševorsko kultūra

lc . III-IV a. sandūroje susiformavusi rytų galindų, arba Moščino, kultūra. ld . VI a. pabaigoje - VII a. pradžioje susiformavusi lietuvių pilkapių kultūra (plotas apibrėžtas punktyrine linija) le . II a. viduryje Ptolemėjaus minimi sudinai prie Dunojaus

Galindų etnonim o paplitimas pagal V. Toporovą ir kitus autorius: a. Galindų tėvynė; b. Galindų vardo paplitimas Okos, Maskvos ir Kliazmos upių baseinuose;

2.

Sembos aisčiai - Sembos-Notangos kultūra.

c. Galindų vardo paplitimas Okos aukštupyje;

3.

Sūduvių-jotvingių ir Vielbarko kultūros įtakos zona

d. Galindų vardo paplitimas Desnos aukštupyje;

4. Vyslos aisčiai arba Vielbarko kultūros gotai

e. Galindų vardo paplitimas Pripetės aukštupyje;

5a. Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra

f. Galindų vardo paplitimas lenkų ir čekų pasienyje;

5b. Nemuno žem upio plokštinių kapinynų kultūra

g. Galindų vardo paplitimas Tulūzoje;

5c. Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra

h. Galindų vardo paplitimas Ispanijos Galisijoje.

6a. Pilkapių kultūros teritorijoje susiformavę žemaičiai 6b. Pilkapių kultūros teritorijoje susiformavę žiemgaliai 6c. Pilkapių kultūros teritorijoje susiformavę latgaliai 6d. Pilkapių kultūros teritorijoje susiformavę sėliai

Sudarė E. Jovaiša, 2015

k u n ig a ik š č io k a p a s p a g a l jo įk a p e s y ra n e a b e jo tin a i v ie tin ė s k ilm ė s (T a u ta v ič iu s, 1981, 31), o im p o r tin is k alav ijas p u o š n io s e m a k š ty s e su s id a b rin ė m is p a a u k s u o to m is b e i g ele­ ž in e g ra n a ta is d a b in ta s a g tim is ir sa v ita i a p k a u s ty ta s g e ria m a sis rag as r o d o t i k iš s k ir tin ę m iru s io jo p a d ė tį ir ta i, k a d b a lta i b u v o a k ty v ū s E u ro p o je v y k u s ių p ro c e s ų d a ly v ia i. P a s ­ ta r u o ju m e tu G . Z a b ie la išsa k ė m in tį, k a d T a u ra p ily je g alėjo b ū ti p a la id o ta s n e v ie tin is k u n ig a ik š tis 35. K a s jis - a r k ito s b a ltų g e n tie s, a r k la id ž io ja n tis ateiv is, k o k s n o rs t u r t i n ­ gas g o ta s n u o D u n o ja u s k r a n tų , n ė r a a išk u , ta č ia u G . Z a b ie lą g a lim a su p ra sti: T a u r a p ilio k o m p le k sa s g e ro k a i išsisk iria R y tų L ie tu v o s a rc h e o lo g in ė je m e d ž ia g o je , n o rs ir č ia p a s ­ ta ra isia is m e ta is ra s ta k a r in io e lito k a p ų (B liu jien ė , S te p o n a itis , 2 0 0 9 , 1 8 5 - 2 0 5 ) . T a u r a ­ p ilio k a p a i n u o lie tu v ių p ilk a p ių k u ltū r o s k a p ų sk iria si d ė l p a s a u lė ž iū ro s p rie š in g y b ė s , n es v isi V I - X I I a. lie tu v ių k a p a i y ra d e g im in ia i. T a u ra p ily je ž m o n ė s la id o ti k ita ip : n e ­ s u d e g in ti g ilio se d u o b ė s e p o p ilk a p io p a g r in d u , lie tu v ių p ilk a p iu o s e - sa m p ilu o se ir a n t p a g r in d o įre n g to s e d u o b u tė s e s u p ila n t s u d e g in tu s k a u lu s su įk a p ė m is . R a n d a m a ir sieja­ m ų jų b r u o ž ų , k u r iu o s n u r o d ė p a ts A . T a u ta v ič iu s. T a i b e n d r o s k ir v ių , ie tig a lių ir d a r b o įr a n k ių fo rm o s. T a d esu lin k ę s m a n y ti, k a d T a u r a p ilio k u n ig a ik š č io k a p a s savo t u r i n i u 35

Dėkoju G. Zabielai už žodinę informaciją šiuo klausimu.

114 E U G E N I J U S I OVA1ŠA

A I S Č I A I L I ETUVI Lj IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

..

Helsinkis Stokholmas

»Talinas

Edinburgas ¡Maskva Dtmpms

• Arhus

Dublinas

zpiandtjos?. Kopenhaga

Birmingemas

Minskas

Hamburgas

Londonas

Amsterdamas RYTŲ BALTAI

AISČIAI 0 Duisburga BriUSeliS

Varšuva

Bona»

.Kijevas

Frankfu

Paryžius

Liuksemburgas

Niurnbergas

Viena*

Bernas

^•ZTrlERTniovas i9ątt^T-

U-Korun)u*

M ljjh~

Oniestms

Milanas

ęValjadc Florencija

Sarajevas

Lisabona

Madridas Roma Stambulas

Ankara

Atėnai 'Rabatas Tunisas

Nikozija

Martin s

115 m.

D I D Ž I O j i AI S Č I U MI GR AC I J A

y ra a r tim e s n is P lin k a ig a lio ir V id g irių tip o k a r in io e lito k a p a m s , k u r ie , b e a b e jo n ė s, ž y m i a isč ių žygius j T a u tų k ra u s ty m o s i a r e n ą D u n o ja u s b a se in e , o v ė lia u a ts p in d i g r įž ta n č ių g in k lu o tų k a r ia u n ų įta k ą n a u ja i b e s ifo rm u o ja n č ia i a isč ių v isu o m e n e i.

N a u ja is ty rin ė jim a is g r in d ž ia n t lie tu v ių k ilm ė s p ro b le m ą , k y la p irm a s k la u s im a s - a r d ė l g a lin d ų k u ltū r o s įta k o s su s ifo rm a v u s ią I I / I I I - V I a. k u l t ū r ą g a lim a la ik y ti lie tu v ių g e n ­ tie s p irm ta k e ? A ts a k y m ų į šį k la u s im ą iešk o V. V a itk e v ič iu s. Jis p a s te b i n u o V a. v id u ­ rio b e s ik e ič ia n č ią R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r ą : n u r o d o la id o jim o p a p r o č ių s k i r t u m us, m o te r ų ir v y r ų įk a p ių p a s ik e itim u s, a k c e n tu o ja n a u jų la id o jim o v ie tų įre n g im ą ir p e r ė ­ jim ą n u o in d iv id u a lių p rie k o le k ty v in ių p ilk a p ių (V a itk e v ič iu s, 2 0 0 5 , 5 0 - 5 1 ) . A u to riu s n u r o d o m o te r ų įk a p ių s k ir tu m u s - a ts ira n d a ik i to l n e b ū d in g i v e r p s tu k a i ir ylos. V y rų k a p u o s e a ts ir a n d a n a u ja s įk a p ių k o m p le k ta s : s k y d a i su g e le ž in iu u m b u k ū g in e v irš ū n e , g elež in ės la n k in ė s segės a u k š tu la n k e liu , B fo rm o s d ir ž ų sag ty s, sia u ra a š m e n ia i p e n tin ia i k irv ia i su a tk r a š tė m is ir b e jų , 2 , 3, 4 B ir k a i k u r ių k i t ų tip ų ie tig a lia i, p e ilia i, k u rie d a ­ t u o t i n i V a. v id u r iu - V I a. N u o V a. v id u r io ik i V I a. p ra d ž io s tu r ė jo įs ig a lė ti m ir u s ių jų d e g in im o p a p r o ty s , n es n e d e g in tin ių k a p ų sk a ič iu s šiu o la ik o ta r p iu d a ro s i la b a i n e ž y m u s. A k c e n tu o ja m a , k a d n au jasis įk a p ių k o m p le k ta s fa k tiš k a i s u ta m p a su m ir u s ių jų d e g in im o p a p r o č io p litim o p r a d ž ia i r s a m p ro ta u ja m a , k a d ta m tik r o m is a p lin k y b ė m is m ir u s ių jų d e g in im o p a p r o č io in ic ia to ria is R y tų L ie tu v o je ta p o k a r ia i - V id u rio E u ro p o je V a. v i­ d u ry je v y k u sių is to r in ių p ro c e s ų d a ly v ia i, o g al d e g in im o p a p r o ty s a tė jo iš P a d n ie p rė s r y t ų b a ltų ž e m ių (V a itk e v ičiu s, 2 0 0 5 , 5 0 - 5 4 ) . T a ig i V. V a itk e v ič iu s I I / I I I - V I a. R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o je p a s te b i n a u jų p ro c e s ų , ta č ia u n e a p s is p re n d ž ia , iš k u r a tė jo d e g in im o p a p r o ty s - iš V id u rio E u ro p o s a r P a d n ie p rė s b a ltų . N e p ir m ą k a r t ą m in im o s B fo rm o s d ir ž ų sag ty s. Ja s k a ip g a lin d ų m ig ra c ijo s r o d ik lį n a g r in ė jo ir sav aip in te rp re ta v o V. S edovas. P a g a l sag č ių r a d im o v ie ta s jo n u b rė ž ta s V - V I a. m ig ra c ijo s k e lia s36 į r y tu s y ra la b a i įtik im a s , ta č ia u išsk y ru s e s m in ę d e ta lę - m ig ra v o n e slavai, b e t v a k a r ų b a lta i n u o p a t V ie lb a rk o k u ltū r o s te rito rijo s . V. S ed o v as a iš k in a , k a d šių sag č ių r a d in ia i v id u r in io N e m u ­ n o , N e rie s ir V iln io s re g io n e fik su o ja slav ų m ig ra c ijo s m a r š r u tą . N e v a iš P av y slio s ta m b ū s p e rs ik ė lė lių m a sy v a i p a ju d ė jo šiau rė s r y t ų k r y p tim i ir ta m ti k r a p e rs ik ė lė lių d a lis įs ik ū rė a u k š te s n ė s e v id u r in io N e m u n o a u k š tu m o s e , d a u g ia u s ia N e r ie s - V iln io s b a s e in o že m ė se. T ie p e rsik ė lė lia i, m a ty t, b u v o v a k a rų b a lta i. T ą m ig ra c ijo s s ra u tą n u v e d ę s ik i R u sijo s ly­ g u m o s šia u rė s v a k a r ų , V. S ed o v as n u s ta to , k a d e tn iš k a i jis n e b u v o v ie n a ly tis - b ū ta n e ti k slav ų , b e t ir v a k a r ų b a ltų , k u r ių ž e m ė s b u v o p a lie s to s ž y g iu o ja n t į šiau rė s ry tu s . M o k s ­ lin in k a s sak o , k a d t u o p a č iu m a r š r u tu ėjo ir k ita a n k s ty v ų jų slav ų g r u p u o tė , k u r i a p g y ­ v e n d in o P o lo c k o P a d v in ę , S m o le n sk o P a d n ie p r į ir d a lį V o lg o s -K lia z m o s ta rp u p io . N o rs ,

36 Visiškai sutampa su Vielbarko-galindų-sūduvių migracija į šiaurės vakarinį Brūkšniuotosios keramikos kultūros pakraštį.

116 E U G E N 11 U S I O V A I Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

k a ip ra šo V. S edovas, v iso se šiose že m ė se N o v g o ro d e -P s k o v e ir ilg ų jų p ilk a p ių 37 a n k s ty v a ­ ja m e a reale v a n d e n ų v a rd a i y ra b a ltiš k i (С е д о в , 1 9 9 4 , 3 0 1 - 3 0 4 , pav. 108). T a ig i B fo rm o s sag č ių k elias y ra išk a lb in g a s ir le id o V. S e d o v u i s u k u r ti iš tis ą a n k s ty v ų jų slav ų m a r š r u tą . D e ja , V - V I a. slav ų m ig ra c ija iš P av y slio y ra tie sio g n e įm a n o m a , n es slav ų k u l t ū r a b u v o t i k k ą g im u si ir jo s P ra h o s ir P e n k o v o k u ltū r o s p ly tė jo to li p ie tu o s e . Š ta i a isč ių m ig ra c ija iš P avyslio ik i M a sk v o s ir O k o s u p ė s b a s e in o d ė l V. S ed o v o d a r b ų d a ro s i d a r la b ia u p a g rįs ta .

T a ig i k as a ts itik o m u s d o m in a n č io je erdvėje V - V I a.? D a u g d u o m e n ų ro d o d id e liu s g e n ­ tin iu s p e rs ig ru p a v im u s ir m ig ra c iją , k u riu o s a ts is p in d i ir m a te ria lio ji, ir d v a sin ė k u ltū r a , o y p a č - g re ita įk a p ių ir la id o jim o p a p r o č ių k a ita . A n k s te s n iu o s e d a rb u o s e m in ė ta , k a d n u o V I a. a ts ira n d a ž m o n ių , k u r ių g y v e n se n a , p u o š y b o s įp ro č ia i ir la id o jim o p a p r o č ia i iš esm ės sk iria si n u o B a ltijo s erdvės v a k a r ų b a ltų . T ą s k ir tu m ą m ė g in a u p a r o d y ti ly g in d a ­ m a s V I I - V I I I a. lie tu v ių k o s tiu m ą su V a. p a b a ig o s - V I a. p ra d ž io s C e n tr in ė s L ie tu v o s g y v e n to jų k o s tiu m u (Jo v aiša, 2 0 1 2 , 119). L a ik o s k ir tu m a s y ra, ta č ia u jis n ė r a to k s ja u ir d id elis, k a d n e g a lim a b ū t ų j ų ly g in ti. K a s gi k r i n t a į akis? V isų p ir m a ta i, k a s iš esm ės sk i­ ria v a k a r ų b a ltu s n u o n a u jų jų a te iv ių lie tu v ių , ta i y ra s p a lv o tų jų m e ta lų n a u d o jim o b u ity je T ie k is 38. L ie tu v ių k o s tiu m a s (jis s u k u r ta s iš e litin ių k a p ų d u o m e n ų ) s p a lv o tų jų m e ta lų t u r i n e d a u g . P a p ra s ta i k a p u o s e to k ių įk a p ių b ū ta m in im a lia i - segė, a p y ra n k ė a r žied as, la b a i re ta i a n tk a k lė s ir k ito k ie m o te r iš k i a r v y riš k i p a p u o š a la i. L ie tu v io v y ro k o s tiu m a s a ts p in d i, s a k y tu m e , v isų lie tu v ių v y r ų s ta n d a r tą - sk y d as, b a ln o k ilp o s, g e lež in is sia u ra ašm e n is p e n tin is k irv is , v ie n a a r d v i ietys ir p eilis. Š ta i sv a rb ia u si lie tu v ių v y r ų k a p ų ra d in ia i. M o te r ų k a p u o se ž a lv a rin ių p a p u o š a lų la b a i n e d a u g - sv arb ia u sia s įk a p e s s u d a ro v e r p s tu ­ k a i, ylos ir p e ilia i, o v a ik ų k a p u o s e įk a p ė s g a n ė tin a i sk u rd ž io s. N e v a lin g a i k y la m in tis ir ap ie p a č ią lie tu v ių v isu o m e n ę : ji, k n y g o s a u to ria u s s u p ra tim u , b u v o s m a rk ia i s u k a r in ta ir a sk e tišk a - ta i b ū d in g a k a r in iu s žygius ir n u o la tin iu s k a r in iu s p av o ju s p a tir ia n č ia i v i­ su o m e n e i. T a d k u r ta v ie ta , k u r v is u o m e n ė galėjo ja u s ti a p ra šy tą sia s sąlygas? Į tik in a m a s re g io n a s, k u r b u v o k o n ta k ta s su k la jo k lių p a g im d y ta is T a u tų k ra u s ty m o s i m ū šia is, ta č ia u is to rin ia i š a ltin ia i t u r ė t ų u ž f ik s u o ti to k į d id e lį ta u to s p e r s ik ė lim ą į aisč ių k u ltū r o s g ilu ­ m ą . B e t jo k ių u ž u o m in ų n ė ra . K ita v e rtu s , p a s ite lk im e arch e o lo g ijo s m e d ž ia g ą . K a r in io e lito k a p ų r a d in ia i su ry šk ia is ž y g ių į D u n o ja u s b a s e in ą a trib u ta is vis d ė lto y ra v ie n e tin ia i. O p e r d id e lį p e r s ik r a u s ty m ą k a r in io e lito (k u n ig a ik š č ių ) slu o k sn is šito k io je lie tu v ių p il­ k a p ių g au sy b ėje t u r ė t ų b ū ti išre ik šta s stip ria u , n o rs tra d ic in is lie tu v ių g in k lu o tė s k o m ­ p le k ta s iš tie s ų liu d ija k a r in ę v isu o m e n ę . K . B ū g a lie tu v iu s a tk ė lė V I - V I I a. T a i la ik a s, k a i arch eo lo g ijo s d u o m e n im is , lie tu v ių p ilk a p ių s t r u k t ū r a ir įk a p ė s le id ž ia m a ty ti lie tu v ių

_= ■ >

/ i

i

37 Kaip parodė naujausi J. Šmidto tyrinėjimai, Polocko ilgieji pilkapiai iki pat X a. priklausė vakarų baltams (žr. Шмидт, 2012,62). 38 Spalvotųjų metalų gausumo ar negausumo klausimas susiduria su deginimo papročio pasekmėmis - dalis dirbinių iš spalvotųjų metalų laidotuvių lauže galėjo išsilydyti. Tačiau, jei pažvelgsime į IX—X a. sudegintųjų kuršių ir to paties laiko lietuvių kapus, visgi rasime skirtumų kuršių kapuose spalvotojų metalų daugiau.

Ii7 I ! i . D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A

Зййтптакштптш/ГТШШ/ішШ/іцад^

ѵѵЛІ

f* fni'tl'»**» >V ЖІТІЫІІШШ^Ш

Г-ШЬ ' ’Тц>~‘>\:.лШшц^

Žiemgaliai B u v u sio je P ilk a p ių k u ltū r o s š ia u rin ė je d aly je apie V I a m ž ių su sifo rm a v o ž iem g a liai. V I - V I I I a m ž ių ž ie m g a lių p o r tr e ta s n u p ie šta s p a g a l L in k s m ė n ų , R in g u v ė n ų , Plavn ie k a ln io (P la v n ie k k a ln s , L atv ija), K a k u ž ė n ų (K a k u ž ė n i), K y b u rių ir J a u n e ik ių k a ­ p in y n ų ra d in iu s .

Tyrinėtojai A. Buholcas (A. Buchholz, Plavniekkalns, 1901), Feliksas Jakobsonsas (F. Jakobsons, 1928), Janis Graudonis (Janis Graudonis, Kakužėni, 1977-1979), Adolfas Tautavičius (Jauneikiai, 1975-1976), Mykolas Černiauskas (Kyburiai, 1971), Ilona Vaškevičiūtė (Ringuvėnai, 1987, Kyburiai, 2000), Povilas Tebelškis (Linksmėnai, 1998).

^ !^opl'eriūsUsf^aivati p!iešt uk^i^^' 680x480 mm, 2015.

Ž iem galių gentis atsirado buvusios P ilk ap ių k u ltū ro s centrinėje dalyje, ta rp V entos vak aruose ir M ūšos rytuose, n u o Rygos įlankos ik i d a b a rtin ių Šiaulių ir Panevėžio rajonų šiaurinės ribos. Ž iem galių k u ltū ra nevienalytė: p ietinėje arealo dalyje ji artim esn ė žem ai­ čių k u ltū ra i, o ry tin ėje - sėlių bei latgalių k u ltū ro m s. Ž in o m iau si an k sty v ų jų žiem galių kap in y n ai - Jauneikiai, L inksm učiai, Pam iškiai, S tungiai, Šukioniai. P iliak aln iai - M ežu o tn ė, T ervetė (Latvijoje), Sidabre, Žagarė, Papilė. V ėlyvųjų žiem galių gyventa terito rija k iek pasikeičia: jie jau nesiekia Baltijos jū ro s ties Rygos įlan k a. Iš čia juos išstū m ė lyviai. T ačiau žiem galiai prasiplėtė p ie tų k ry p tim i. Ž in o m iau si vėlyvųjų žiem galių k ap in y n ai yra ištirti Jauneikiuose, Stungiuose, Šukionyse, P avirvytėje-G uduose, P am iškiuose.

A pie žiem galius pirm ieji užsim en a S kandinavijos šaltiniai. D a n ų k ro n ik o je rašom a, k a d apie 870 m etu s d an a i u žkariavo „visą Prūsiją, Ž iem galą, K arelų žemes ir d au g k itų šalių“. „Ingvaro sagoje“ pasakojam a apie n arsų v ik in g ą In g v arą (m irusį 1041 m etais), k u ris k a r­ tu su A n u n d u plaukęs pas žiem galius. P ie tų Švedijoje, S id erm an lan d o srityje, išliko d u akm enys su ru n išk ais įrašais, ku riu o se m in im a Ž iem gala. N u o X I I a. p rad žio s žiem galius p ra d ed a m in ė ti R usios m etraščiai. N u o 1210 m e tų prasidėjo 80 m e tų tru k u si žiem galių kova su K alavijuočių o rd in u . Ji baigėsi 1290 m etais, Sidabrės pilies su d eg in im u . Iš visų Livonijoje gyvenusių aisčių genčių žiem galiai ilgiausiai ir atk ak liau siai p riešinosi vokie­ čiam s. D a lį gyventojų O rd in a s p e r p riev a rtą išvežė į K u ršą, k iti p asitrau k ė į L ietuvą.

A n k sty v ajam e laik o tarp y je n u o p a t V a. čia p a p lin ta p lo k štin ia i k ap in y n a i su n e d e g in ­ tų m iru sių jų kapais. Ž iem g aliai - v ien in telė aisčių gentis, k u ri visą geležies am žių savo m iru sių jų nedegino. L a id o ta stačiak am p ėse duobėse, m iru sieji g u ld y ti au k štie ln in k i, ištiestom is kojom is, a n t k rū tin ė s su d ėto m is ran k o m is. V yrai ir m o tery s g u ld y ti p rie ­ šingom is k ry p tim is. V I I I a. p a k in ta m iru sių jų laid o jim o k ry p tis - v y rai tarsi pasikeičia

120 E UG E NI J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

v ietom is su m o terim is. V - V I I a. vyrai laid o ti galva į v ak aru s, o V I I I a. jie jau laid o jam i į ry tu s, m oterys - atvirkščiai. N u o V I I I a. kap in y n u o se ra n d am o s ir tv ark in g o s k a p ų ei­ lės. V yrai p e r visą la ik o ta rp į laid o ti su ietim is, k u rių ietig alių ra n d a m a vienoje ar k ito je m iru sio jo galvos pusėje. N u o V I I I a. iečių k apuose ra n d a m a gausiau, jų d ė ta ne p o vieną, o p o 3 - 4 . L aid o ta su kovos peiliais, k u rie žiem galių p ap ro čiu d e d a m i skersai m iru sio jo k ū n o dub en s ar kojų. L a ik o ta rp io p rad žio je - siauras ilgas kovos peilis, o vėliau - p la­ tesnis kovos peilis kalavijas. V yram s į k apus d ė ti k irv iai, p eik en o s, vedegos, p eiliu k ai. M o te rų d a rb o įra n k ia i negausūs. T ai ylos, p e iliu k a i len k to m is nu g arėlėm is ir kapliai. M o tery s galvas p u o šė apgalviais iš stam bios plokštelės ir tru m p ų įvijėlių. N u o V I I I a. to k ių apgalvių ra n d a m a rečiau - galvos apdangalus im ta d a b in ti žalv arin iais spurgeliais. Ir vyrai, ir m oterys nešiojo an tk ak les. J ų gausiau vėlesniuose kapuose. M ėg to s an tk a k lė s užkeistais storėjančiais galais su k a b liu k u ir kilpele. N e b u v o p ap ro čio n ešio ti k a ro lių apvarų. V yrai d ra b u ž į susegdavo sege, m oterys - sm e ig tu k ų p o ra. Ir vyrai, ir m o tery s m ūvėjo apyrankes - vyrai p o vieną, m oterys a n t abiejų ra n k ų p o vieną.

Vėlyvajam e laikotarpyje žiem galių k u ltū ra išliko beveik nep ak itu si. Č ia ir to liau m irusieji laid o ti nedeginti, krem avim o p aprotys į Ž iem galą taip ir neatėjo. V yrai ir m oterys laid o ti p riešingom is k ry p tim is, į kapus dėtos gausios įkapės. V yrai laid o ti su g inklais, d arb o įra n ­ kiais, papuošalais. T iesa, d arb o įra n k ių nedaug. K apuose pagausėja g in k lų - d ab a r v y ru i į k ap ą dėjo ne 1 ar 2 ietis, o 3, 4 ar n e t 5 - 6 . L aid o ta su kovos peiliais. T ai platieji kovos p eiliai kalavijai, k u rie pakeitė k itų genčių n au d o tu s kalavijus. V yrai nešiojo o d in iu s gal­ vos raiščius, p ap u o štu s žalvariniais spurgeliais. D ra b u ž į susegdavo sege. M ėg to s lan k in ės segės, prad ėto s nešioti įvairios pasaginės. A n t ra n k ų m ūvėjo įvijines, m asyvias ir v ad in a­ m ąsias „kario“ apyrankes. Ž iem galių v y rų k apuose n ėra žirgo ar raitelio aprangos d a ik tų . M o terys m ūvėjo apgalvius, tačiau išnyko p aprotys nešio ti apgalvius iš stam b ių stačiak am ­ p ių plokštelių. P aplito įvijiniai apgalviai. M oterys puošėsi ir galvos raiščiais ar k ep u raitė­ m is, ku rias d ab in o žalvariniais spurgeliais. T o m eto m o te rų kapuose p adaugėjo a n tk a k lių . N ešiojo n e t p o kelias. L abiausiai m ėgtos su k ab liu k u ir kilpele, k ū g in iais galais, v y tin ės k ilp in iais galais, sudėtinės. D ra b u žiu i susegti n aud o jo sm eig tu k ų p o rą , su ju n g tą g ra n ­ dinėlėm is. S m eigtukai žiediniai ir įvairių fo rm ų k ry ž in ia i. S m eig tu k ų galvutės p ad e n g ­ tos sidabro plokštelėm is. M ūvėtos įvijinės ir juostinės apyrankės. Ž ied ų beveik nem ūvėjo. D a rb o įra n k ių m o te rų kapuose negausu, tačiau, sk irtin g ai n u o k itų genčių, tai p eiliu k ai len k to m is nugarėlėm is, kapliai ir tradicinės ylos. Į k apus žiem galės nedėjo v erp stu k ų .

121 III.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A

p ilk a p ių s ta n d a r tą ik i p a t V I I - V I I I a. p ra sid ė ju sių n a u jų p o k y č ių p ilk a p ių s tr u k tū r o je . V I a. a n tro jo je p u sė je i r V I I a. R y tų L ie tu v o je k eičia si la id o s e n a —v isišk a i įsig ali p ilk a p ia i su d e g in tų m ir u s ių jų k a p a is ir ja u a n k s č ia u a p ra šy ta is v y rų b e i m o te r ų įk a p ių k o m p le k ta is . K . B ū g a lie tu v iu s „ a tv e d ė n u o D n ie p r o a u k š tu p io . P a ts la ik a s ž v ilg te lė ti į r y t ų b a ltų p asau lį. Ilo n a V a sk e v ic iū tė y ra p a sk e lb u si s tu d iją , k u rio je a n a liz u o ja a n k s ty v ų jų v id u ra m ž ių r y t ų b a ltu s slav ų a p su p tie s sąly g o m is (V ašk ev ičiū tė, 2 0 0 7 , 3 - 1 1 ) . M u m s sv a rb u s u ra s ti tą k u ltū r ą , k u r i a ti t ik t ų k elias sąlygas: 1) la id o jim o p a m in k lo fo r m a y ra p ilk a p is; 2) la id o ja ­ m as su d e g in ta s žm o g u s; 3) g a n a iš p lė to ta s p a lv o tų jų m e ta lų a p d ir b im o tra d ic ija ir e m a ­ lio d irb in ia i; 4 ) t a r p g y v en v ieč ių v y ra u ja m in ia tiū r in ia i (m aži) p ilia k a ln ia i; 5) a n tž e m in ė s ta ty b a su s tu lp in ė s k o n s tru k c ijo s p a s ta ta is . T o k ia s sąlygas a titin k a v ie n in te lė b a ltų k u lt ū r a j - M o š č in o , a rb a R y tų g a lin d ų , k u ltū r a . T y rė ja i ją v a d in a ž e m d ir b ių k u ltū r a , k u r ia i b ū d in g i n e d id e li p ilia k a ln ia i su a n tž e m in ia is s ta č ia k a m p io p a v id a lo s tu lp in ė s k o n s tr u k c i­ jo s p a s ta ta is , š iu rk š č iu p a v irš iu m i p ro f iliu o ti p u o d a i, o d u b e n ė lia i - ly g iu p a v irš iu m i, p e n tin ia i k irv ia i, įm o v in ia i ir įtv e ria m ie ji s trė lių a n tg a lia i. Šioje k u ltū r o je iš p lė to ti s p a lv o tų jų m e ta lų a m a ta i - g a u su segių , o v a lių d ir ž o sa g te lių , v y tin ių a n tk a k lių , a n tk a k lių k ū g in ia is galais. P a sa g in ė s segės ir k ia u ra ra š č ia i p a k a b u č ia i d e n g ia m i s p a lv o tu e m a liu . P a ie šk o m s re ik š m in g a , k a d M o š č in o k u ltū r o s ž m o n ė s savo m iru s iu o s iu s la id o jo s u d e g in tu s d id e liu o ­ se p ilk a p iu o s e , - s u d e g in to m iru s io jo k a p a s b ū n a p ilk a p io p a g r in d e i r ju o sia m a s g rio v eliu a r s ta č ių s tu lp e lių tv o ra . įk a p ė s n eg au sio s, ša lia k a p o k a r ta is sto v i k e li moliniai p u o d a i (T a u ta v ič iu s, 1987, 1 4 4 -1 4 5 ; V a šk e v ičiū tė, 2 0 0 7 , 6 - 9 ) . L y g in a n t su lie tu v ių g y v en se n a, g a lim a p a m a ty ti a k iv a iz d ž ių p a n a š u m ų : n e d id e li p ilia k a ln ia i su s tu lp in ė s k o n s tru k c ijo s p a s ta ta is , p ilk a p ia i, k ū n o d e g in im a s , n eg a u sio s įk a p ė s. V isa ta i k a r t u ž a d in a m in tį, k a d V I - V I I a. į R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s te rito riją g alėjo a te iti d a lis r y t ų g a lin d ų . G a li b į į U ž g d У11^ У Щ а . r y t ų g a lin d iL a n m lū d is b u v o d a r d id e sn is, n es k eičia si lie tu v ių p ilk a p ių p a p r o č ia i - v ieto j a k m e n ų p ilk a p is ap ju o sia m a s g rio v eliu , ir ta i ju o s d a r la b ia u susieja su r y tų g a lin d ų p a p ro č ia is. T a d g a lim a s d aly k as, k a d ta s n a u ja s k u ltū r in is p ra d a s (lie tu ­ viai, tu r in ty s p ilk a p ių p y lim o ir m iru s ių jų d e g in im o p a p r o tį), k u r į d a u g e lis ty rė jų n u r o d o e s a n t b u v u s V I a. p ab a ig o je , g alėjo b ū ti r y tų g a lin d a i. P ir m in is m ig ra c ijo s s tim u la s g alėjo b ū ti k la jo k lių ek sp a n sija, o v ė lia u - ir slav ų s p a u d im a s, n es t i k V I I I a. r y tų g a lin d ų te r i­ to rijo je a ts ira n d a slavų viatičių * p ilk a p ių . K la jo k lia m s alan a m s* ir avaram s* s p a u d ž ia n t, jų m ig ra c ija į b a ltų p a s a u lio v a k a r in į a re a lą y ra įm a n o m a . G a lim a s d aly k as, k a d tie sio g in is k o n ta k ta s T a u tų k ra u s ty m o s i a re n o je su a la n ų ir a v a rų , o v ė lia u ir slav ų g e n tim is s u fo rm a ­ vo lie tu v ių k a r in ę v isu o m e n ę , jo s a s k e tiš k u m ą d ė l n u o la tin ių p a v o jų ir s tip r ų lie tu v ių v als­ ty b in g u m o ja u s m ą , k u ris p a sire išk ė p irm o s io s b a ltų v a lsty b ė s fo rm a v im o s i la ik o ta rp iu . I r d a r v ie n a r e ik š m in g a d e ta lė : V I a. a n tro s io s p u sė s lie tu v ių k a p u o s e a ts ir a n d a b a ln a k ilp ė s , k u ria s , k a ip tv ir tin a m a , išra d o av arai, su k u ria is g alėjo s u s itik ti P a d n ie p rio ir P ao k ė s b a lta i. F a k ta s lie k a f a k tu - p irm o s io s b a ln o k ilp o s ra sto s lie tu v ių p ilk a p iu o s e . T a d ir šį sv a rb ų ir

122 E UG E NU US I OVAI Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

re v o liu c in į39 ž irg o a p ra n g o s e le m e n tą j m ū s ų re g io n ą galėjo a ts in e š ti r y t ų g a lin d a i. T ik s lu s b a ln a k ilp ių a ts ira d im o la ik a s y p a č sv arb u s r y t ų g a lin d ų re e m ig ra v im o k o n te k s te . Si d a ta iš tie s ų y ra lie tu v ių a tė jim o į R y tų L ie tu v ą la ik as. T a d itin re ta s m ū s ų arc h e o lo g ijo je a n k s ­ ty v ąsias b a ln a k ilp e s ap ž v elg sim e k ie k d e ta lia u .

1961 m e ta is A g o ta J a n k e v ič ie n ė p a sk e lb ė 1893 m e ta is V a n d a lin o S u k e v ič ia u s (W a n d a ­ lin S zu k iew icz ) ty r i n ė t ų P a b a r ių p ilk a p ių (Š a lč in in k ų r.) m e d ž ia g ą (Ja n k e v ič ie n ė , 1961, 3 7 - 4 7 ) . J i n u ro d o , k a d P a b a r ių 1 p ilk a p io c e n tre b u v o iš tir ta s d e g im in is ž m o g a u s k a p a s ir a n t jo su d ė to s g erai išsila ik iu sio s įk a p ė s: sia u ra a šm e n is p e n tin is k ir v is 40, d u g e le ž in ia i p e iliu k a i, įm o v in is ietig alis, g e lež in ė d ir ž o sa g tis41, d v i g elež in ės b a ln o k ilp o s su p ra p la ­ tin ta is p a g r in d a is , d u b a ln o a p k a la i su g ra n d im is g alu o se, k e tu r i r u tu lio fo rm o s ž v a n g u ­ čiai ir v ie n a s to k io ž v a n g u č io fra g m e n ta s . T e ig ia m a , jo g čia tu r ė jo b ū ti v y ro , s u d e g in to d ra u g e su ž irg u , k a p a s. L a u r y n o K u rilo s d ė k a tu r ė ja u g a lim y b ę n u o d u g n ia i s u s ip a ž in ti su šia V. Š u k ev ičiau s a ta s k a ita . A rc h e o lo g a s y ra p rid ė ję s d e ta lų 1 p ilk a p io p la n ą , k u r ia m e u ž f ik s u o ti k a p o r a d in ia i s u ta m p a su p a s k e lb tu r a d in ių są ra šu . P la n e a k iv a iz d ž ia i m a ty ti, k a d V. Š u k ev ičiu s b u v o ra d ę s ir d e g in tų k a u lų , k u r ie n e p a lie k a a b e jo n ių , jo g k a lb a m a apie s u d e g in to ž m o g a u s k a p ą . Č ia p a t e sa n tis sk ersin is p ilk a p io p jū v is ro d o , k a d p ilk a p is n e b u ­ vo a p ju o sta s a k m e n ų v a in ik u , b e t, k a ip įp ra s ta r y t ų g a lin d a m s , a p ju o sta s g rio v iu . A . J a n ­ k e v ič ie n ė p a d a rė išv ad ą, k a d 1 p ilk a p io m e d ž ia g a d a tu o tin a V I - V I I a. K a i 1 9 6 6 m e ta is O n a K u n c ie n ė ta m e p a č ia m e P a b a r ių p ilk a p y n e iš ty rė 15 p ilk a p ių ir ju o s d a ta v o X - X I I a. (TayTaBHHioc, 1 968, 13), A . Ja n k e v ič ie n ė s d a ta v im u s u a b e jo ta . J u o z o A n ta n a v ič ia u s* d a r­ b e „ B a ln o k ilp o s L ie tu v o je X - X I V a.“ P a b a r ių b a ln o k ilp o s d a tu o ja m o s X - X I I a. ( A n ­ ta n a v ič iu s, 1976, 75). T a č ia u ir J. A n ta n a v ič ia u s , ir O . K u n c ie n ė s d a ta v im a s n e d e ra su k i t ų šio k a p o r a d in ių d a ta v im u . T a r p jų - B fo rm o s sag tis, ietig a lis p r o f iliu o ta p lu n k s n a ir sia u ra a šm e n is p e n tin is k irv is - y ra p a tik im i k a p o d a ta v im o r o d ik lia i. B fo rm o s sag čių c h ro n o lo g iją y ra a p ta rę s A . T a u ta v ič iu s. R y tų L ie tu v a i b ū d in g a s n e d id e le s o v alias sag teles su k ie k ¡g n ia u ž ta p r ie k in e d a lim i jis d a tu o ja V - V I a. (T a u ta v ič iu s, 1 9 9 6 , 25 8 ). N a u ja u ­ sių d ir ž ų sag čių ty r in ė jim ų y ra p a sk e lb ę s E u g e n iju s B u tė n a s. B fo rm o s sag tis jis p r is k ir ia I I I tip o a a tm a in a i ir d a tu o ja V a. p a b a ig a - V I I a. (B u tė n a s, 1999, 37, 4 8 , pav. 2). P ro fi­ liu o tu s ie tig a liu s V. K a z a k e v ič iu s s k iria I I tip u i ir ju o s d a tu o ja n u o V a. ik i V I I a., k a i jie iš­ n y k o (Ka3aioiBHHK>c, 1 9 8 8 ,3 8 - 3 9 , pav. 13, že m e i. 6 ). S ia u ra a š m e n į p e n t i n į k ir v į A rv y d a s M a lo n a itis s k iria I I tip u i, k u ris la b ia u sia i p a p litę s R y tų , Š iau rės r y tų , P ie try č ių L ietu v o je. T y rėjas teig ia, jo g a n k s ty v ia u s i šio tip o k ir v ia i p a s iro d ė I V a. p a b a ig o je ir V a. p ra d ž io je ir

39 Ginkluotės specialistai nurodo, kad balno kilpos įgalino atsirasti sunkiajai raitijai, kurios vaidmenį viduramžių istorijoje sunku net ir pervertinti. 40 Rengiant publikaciją apie siauraašmenį kirvį, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja Audronė Ruzienė nustatė, kad kirvio pentis buvo ornamentuota smulkių įkartų eilėmis. 41

B pavidalo sagties liežuvėlio galui, kaip nustatė A. Ruzienė, buvo suteikta žalčio ar gyvatės galvos forma.

123 ii i .

DI D Ž I OM AI S Č I U MI GR AC I J A

b u v o n a u d o ti ik i p a t V I I a. (M a lo n a itis , 2 0 0 8 , 1 0 5 -1 0 9 , žem ei. 4 ). N u r o d o m a , su k o k ia is ra d in ia is šio tip o k ir v ių p a p r a s ta i ra n d a m a . J ų sąraše y ra ie tig a lių su p ro f iliu o ta p lu n k s ­ n a b ei a n tk a k lių b a ln e lin ia is galais. A n k s ty v o jo tip o b a ln e lin ių a n tk a k lių ra s ta P a b a rių 3 p ilk a p y je , o jų a n k s ty v ia u s ia p a s iro d y m o d a ta n u ro d o m a s V I a. (Ja n k e v ič ie n ė , 1961, 4 3 - 4 4 , pav. 4 :2 ). T a ig i P a b a rių b a ln o k ilp ų d a ta v im a s V I - V I I a. y ra p a g rįs ta s ir n e k e lia a b e jo n ių , k a i ju o s ly g in i su g erai d a tu o ja m u k i t u to p a tie s k a p o in v e n to riu m i. P a s ta ru o ju m e tu ir b a ln o k ilp ų ty r in ė to ja i n u r o d o ž y m ia i a n k ste sn e s d a ta s n e i J. A n ta n a v ič iu s . M i n ­ d a u g a s B e rta šiu s n u ro d o , k a d M a rv e lė s 4 5 k a p o av a rišk o ji b a ln o k ilp a t u r i b ū ti d a tu o ja m a „ b e n t ja u V I I a. (k a i k u rio s n u o V I a. p ab a ig o s), a rb a , k ita ip ta r ia n t, a n k s ty v u o ju ir v id u r i­ n iu o ju a v a rišk u o ju la ik o ta r p iu “ (B e rta šiu s, 2 0 0 2 , 193). M a n v y d o V itk ū n o d a r b e ap ie lie ­ tu v ių ra itiją b a ln o k ilp ų b a ltų k ra š tu o s e a n k s ty v ia u s io ji d a ta n u r o d o m a V I I a. (V itk ū n a s , 2 011, 55). M . B e rta šiu s n u ro d o , jo g ap v alio s av arišk o s b a ln o k ilp o s su a u k š ta k ilp a d ir ž e ­ liu i V a k a rų E u r o p ą p a sie k ė v isu š im tm e č iu v ė lia u - V I I I a. M . B e rta šia u s n u s ta ty ta b a ln o k ilp ų sk la id o s k r y p tis iš p ie try č ių k e lia m in tį, k a d ir S k a n d in a v iją jo s p a sie k ė iš b a ltų ž e ­ m ių . T e ig in į, k a d s k a n d in a v a i b a ln o k ilp a s p e rė m ė iš b a ltų , ra n d a m e ir M . V itk ū n o d a rb e . Si a n k s ty v ų jų b a ln o k ilp ų ap ž v a lg a le id ž ia p a t v i r t i n t i te ig in į, jo g r y t ų g a lin d a i tie sio g ia i b u v o su sid ū rę su avarais. T a d p irm ie ji re e m ig ra c ijo s ir lie tu v ių a tė jim o p ro c e sa i, re m ia n tis arch e o lo g ijo s m e d ž ia g a , g alėjo v y k ti V I a. a n tro jo je p u sė je ir V I I a.

A tė jo la ik a s a ts a k y ti į k la u s im ą , a r lie tu v ių p ilk a p ių k u l t ū r a y ra p a v e ld ė ju si I I / I I I - V a. R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s tra d ic ija s, a r ji y ra lie tu v ių p ro tė v y n ė . V. Š im ė n o s u d a ry ­ to je b a ltų e tn o g e n e z ė s sc h e m o je m a to m e , k a d n u o I V a. B rū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u l­ tū r o s te rito rijo je a u to riu s lo k a liz u o ja sav itą p ilk a p ių sritį, k u rio je „su g y v e n a “ ir p ilk a p ia i su a k m e n ų v a in ik a is ir g ria u tin ia is a r d e g im in ia is k a p a is, k r ū s n in ia i jo tv in g ių p ilk a p ia i, ir gal p lo k š tin ia i k a p a i. K u ltū r a i s u s ifo rm u o ti tu rė jo įta k o s B r ū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u l­ tū r a , D n ie p r o b a lta i (n u o I V a. p ab aig o s); jo tv in g ių -s ū d u v ių m ig ra c ija į P ie try č ių L ie tu v ą . S varb iau sia, k a d p a g r in d in is ša ltin is k ild in a m a s iš V a k a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r o s . K ita ip ta r ia n t, V. Š im ė n a s a n k s ty v u o s iu o s e R y tų L ie tu v o s p ilk a p iu o s e įžvelgė sv a rb ia u sią - aistiš k ą - k u ltū r o s d a lį. I r k ita s sv arb u s d aly k as - a u to riu s a trib o jo a n k s ty v u o s iu s p ilk a p iu s n u o V I a. lie tu v ių p ilk a p ių (Š im ėn as, 1 9 9 4 ,1 6 ). P ra ė ję m e ta i p a d a rė sav ų p a ta is ų . Š ia n d ie n r e ik ė tų V. Š im ė n o I V a. p e r k e lti b e n t į I I a. v id u rį, o jo n u s ta ty ta s ryšys su jo tv in g ių - s ū d u ­ v ių k u l t ū r a n e p rie š ta ra u ja š ia n d ie n in ia m s u p ra tim u i. N e p rie š ta ra u ja ir a u to ria u s n u s a k y ­ tie m s I V a. ry šia m s su D n ie p r o b a lta is. T e isin g a i n u ro d y ta s ir a isčių m ig ra c ijo s la ik a s - I a., ta č ia u k a ip jo s p rie ž a s tį V. Š im ė n a s įv a rd ija g o tų ek sp a n siją , k a i šie, k a ip te ig ia m a , I a. a n t­ ro jo je p u sė je iš s tū m ė P a m a rio b a ltu s . T a i k a ip g i sp rę sti tą e s m in į k la u sim ą ? M a n o m a n y ­ m u , a tsa k y m a s susijęs su sen o jo geležies a m ž ia u s R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių p rik la u s o m y b e n u o jų g a lin d išk o s-sū d u v išk o s-v ie lb a rk išk o s p rig im tie s. L ie tu v ių p ilk a p ių V I - V I I a. k u l­ t ū r a n ė r a tie sio g in is I I / I I I - V a. g a lin d ų -s ū d u v ių k u ltū r o s R y tų L ie tu v o je tęsin y s, ta č ia u

124 E U G E N U US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

3 * 7 ii. P a b a r i ų 1 p i l k a p i o ra d i n i a i :

1. įm ovinis profiliuotas ietigalis; 2. siauraašm enis pentinis kirvis; 3. g eležinė balno kilpa su praplatintu pagrindu; 4. g eležinė diržo sagtis Dail. A. Ruzienė, 2013

jo s p a g r in d a s y ra g a lin d ų k u ltū r o s tra d ic ijo s, k u rio s k a ž k ie k k ito jie m s g y v e n a n t ry tu o s e . Je i v isi čia p a te ik ti a r g u m e n ta i p r iim tin i, ta i g a lim a sa k y ti, k a d ta s e tn o sa s, m ū s ų ž in o m a s

i

lie tu v ių v a rd u , y ra V I - V I I a. iš M o š č in o k u ltū r o s erd v ės g r j z f r y t ų g a lin d a i. T o s p a č io s v a k a rie tišk o s g a lin d ų k u ltū r o s p a lik u o n ia i, g a lim a s d aly k as, įs ik ū rė g re ta savo g e n ta in ių . T a i g ali liu d y ti ištisi p ilk a p y n ų k o m p le k sa i, a ts ira d ę lie tu v ių g y v e n a m o je te rito rijo je . Ir, k o gero, te n k a p a tik s lin ti lie tu v ių a tė jim o la ik ą - šis g rįž ta m a s is r y t ų g a lin d ų žygis į g a lin d ų -s ū d u v ių žem es R y tų L ie tu v o je tu r ė jo įv y k ti V I a. a n tro jo je p u sė je - V I I a. N e g a lim a a tm e s ti m in tie s , k a d m ig ra c ija į p irm in e s žem ės R y tų L ie tu v o je g alėjo b ū ti ir n e v ien a. A p ie V I I - V I I I a. s a n d ū r ą a tsira d ę s n a u ja s re išk in y s lie tu v ių p ilk a p ių k u ltū r o je - p ilk a p iu s ju o s ia n ty s g rio v ia i - g ali b ū ti k a ip t i k to s a n trin ė s m ig ra c ijo s liu d in in k a s .

Č ia n u o la t m in im a M o š č in o , a rb a R y tų g a lin d ų , k u ltū r a re ik a lau ja, k a d p la č ia u b ū t ų n u ­ šv iesta jos v ie ta b a ltų isto rijo je. A rc h e o lo g in is M o š č in o k u ltū r o s su sid a ry m o m o d e lis ir šios k u ltū r o s lik im a s p r a d e d a n t V I I I a. iš a n a liz u o ta s V. Sedovo. Iš jo su ž in o m e , k a d n a u ja u si

125 m,

DI DŽ I OJ I A I S Č I U MI G R A C I J A

to p o n im ijo s iešk o jim a i p a tik im a i liu d ija, k a d O k o s a u k š tu p io srity s, k u r lo k a liz u o ja m i r y tų g a lin d a i, su d a ro n e d a lo m ą sen o jo b a ltų are a lo d a lį. I I - I I I a. a u k š tu tin ė s O k o s re g io ­ n e ste b im a s n a u jų g y v e n to jų g ru p ių , ėju sių n u o D e sn o s, įsiliejim as. T a i g alėję b ū ti b a ltiš k i P o č e p o k u ltū ro s* g y v en to jai. D ė l v ie tin io ir a teiv ių e le m e n to sąveikos a u k š tu tin ė s O k o s re g io n e I I I - I V a. s a n d ū ro je su s ik ū rė n a u ja k u ltū r a - M o š č in o (С е д о в , 2 0 0 0 , 7 6 ). V. Sedov as n ea b ejo ja, k a d M o š č in o k u l t ū r ą s u k ū rė ik isla v išk i g y v en to jai. K a ip ry šk ia u siu s n a u ­ jų a teiv ių k u ltū r o s b ru o ž u s a u to riu s n u ro d o a n tž e m in iu s stu lp in ė s k o n s tru k c ijo s p a s ta tu s su s ta č ia k a m p ia is ž id in ia is ir a n k s č ia u n e ž in o m u s p u o d e liu s su ju o d u a r ru s v u g la is ty tu p a v iršiu m i. N e a b e jo ja jis ir d ė l e tn in ė s M o š č in o k u ltū r o s p rik la u s o m y b ė s , n es jo s p a g r in ­ d as n e a b e jo tin a i p rik la u s ė b a lta m s. N a m ų sta ty b a , apeigos, k e r a m ik a ir p a p u o ša la i, ta ip p a t ir d a ik ta i, p a d e n g ti sp a lv o tu e m aliu , leid ž ia šią k u l t ū r ą s k irti b a lta k a lb ia m s g y v e n to ­ jam s. S varbios a u to ria u s išvad o s ir ap ie M o š č in o k u ltū r o s lik im ą - k a i V I I I a. a u k š tu tin ė s O k o s b a se in ą a p g y v e n d in o slavai, ji n u s to jo g y v u o ti, n o rs p a g r in d in ė v ie tin ių b a ltų g y v e n ­ to jų m asė, k e lia n tis slavam s, n e p a lik o savo g y v e n a m ų v ie tų , ta č ia u ry šk u s M o š č in o g en č ių sąveikos su slavais p av y z d y s y ra tai, k a d a ts ira d o slav ų p a p ro ty s la id o ti savo m iru siu o siu s p ilk a p iu o se (С е д о в , 2 0 0 0 , 78). S lav ų a tė jim o la ik a s į O k o s b a se in ą , k a ip ir slav ų p a s iro d y ­ m a s S m o le n sk o ir P o lo c k o ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū ro je , y ra sv arb u s s p re n d ž ia n t k la u sim ą , d ėl k u r ių g e n č ių s p a u d im o O k o s b a lta i re em ig rav o į b a ltų p a sa u lio g ilu m ą , p ris iš lie d a m i p rie a is tiš k ų savo k u ltū r o s iš ta k ų . O k o s b a se in ą v ia tič ių slavai p asiek ė V I I I a. S m o le n sk o Pad n ie p rė s ir P a d v in o s k riv ič ių p a s iro d y m o la ik ą n u s ta tė J. Š m id ta s. Jis teig ia, k a d Ѵ І І І - Х a. S m o le n sk o ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r a n u o p a č io s šios k u ltū r o s fo rm a v im o si p ra d ž io s b u v o b a l­ t ų K rie v a 42 i r k a i k u rie jų k u ltū r o s e le m e n ta i išlik o ik i X I I a. v id u rio . Jie ir X I a. p ra d ž io je atėju sieji slavai R u sio je d ra u g e b u v o v a d in a m i k riv ič ia is (Ш м и д т , 2 0 1 2 , 62). Ilg ai tru k ę s g in č a s d ė l jų b a ltišk o s a r slaviškos k ilm ė s lyg ir a u to rite tin g a i išsp ręstas. V a d in a si, g a lim a m a n y ti, k a d slavų m ig ra c ija į B altijo s erd v ę b u v o g e ro k a i vėlesnė n e i ik i šiol te ig ta . P ris im i­ n u s V. N o v a k o v sk io a p ib rė ž tą V I I - V I I I a., o g reičiau siai V I I I a. p ra d ž ią , ta ip p a t ir v iatic ių p a s iro d y m ą V I I I a. O k o s b ase in e b e i X I a. p ra d ž ią sie k ia n č ią slav ų m ig ra c iją į K rie v o s p a sa u lį, išk y la k la u sim a s - k as, k o k ie p ro c e sa i p a s k a tin o r y tų g a lin d u s g r įž ti į R y tų L ie tu ­ vą? Slavam s, k a ip m a ty ti, d a r p e r a n k s ti p a s iro d y ti V I a. v id u rio ir a n tro sio s p u sė s O k o s ir M a sk v o s b a se in o įv y k iu o se. A n k s č ia u d ė l ra s tų b a ln o k ilp ų , k u r ių a tra d ė ja i y ra tie p a ty s avarai, sv arb i d a ro si a n k sty v o ji a v a rų isto rija E u ro p o je . Iš tie s ų ji sie tin a su V I a. v id u riu , k a i jų p a s iu n tin ia i 558 m e ta is a tv y k o p a s a la n ų v a ld o v ą S aro sijų . A v a rų k a g a n ato * isto rija tv irčiau siais ryšiais susijusi su V id u rio E u ro p o s isto rija , ta č ia u m a ž a i ž in o m a jų a n k sty v o ji isto rija . Ž in o m a , k a d jie k lajo jo P avolgio step ėse, b e t k ie k jų g y v e n ta D n ie p r o b ase in e , n ė ra aišk u . G . K o rz u c h in a , ie š k o d a m a staig au s e m a liu o tų d ir b in ių išn y k im o p rie ž a sč ių , teig ė, k a d ta p rie ž a stis galėjo b ū ti a v a rų įsiv eržim as ( К о р з у х и н а , 19 7 8 , 62). A tk re ip ia d ėm esį

42 Žr. paaiškinimą krivičiai.

І26 E UG E NI ! US | O VA ISA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

v e n g rų is to rik o Iš tv a n o E rd e lio (Istv a n E rdelyi) tv ir tin im a s apie a v a rų k a p u o se r a n d a m ų p a la id o jim ų a n tro p o lo g in į tip ą . T eig iam a, k a d a v a rų ep o c h o s v ie n ų k a p in y n ų k a u k o lių re ­ k o n s tru k c ija leid ž ia ju o s p r is k ir ti m o n g o lo id a m s, k itu o s e k a p in y n u o s e šis tip a s a p tin k a m a s re ta i, o d a r k itu o s e , k u rie s k iria m i ta i p a č ia i e p o c h a i, ir v isai n e ra n d a m a s : d a r k itu o s e b u v o p a la id o ti v ie n t i k e u ro p id a i - Š iaurės E u ro p o s, V id u rž e m io jū ro s, r y t ų b a ltų tip ų 43. A va­ r ų p o v e ik is D n ie p r o b a s e in u i a p s k rita i ir a u k š tu p iu i a ts k ira i re ik a la u ja išsa m ių ty rin ė jim ų , k u rie n ė ra šios k n y g o s u žd a v in y s. P rim in s iu , k a d g rįž u siu s r y tų g a lin d u s su avarais sieja b a l­ n a k ilp ė s. Is to rin ė tra d ic ija la ik o jas a la n ų a r av a rų iš ra d im u . B altijo s re g io n e b a ln o k ilp o s p irm ia u s ia p a s iro d ė lie tu v ių p ilk a p iu o s e V I a. a n tro jo je p u sėje, o y p a č išp lito V I I a. L yg ir g a lim a s a m p ro ta u ti, k a d jas čia galėjo a tn e š ti su avarais b e n d ra v ę r y tų g a lin d a i. Į ty r in ė to jų n u o la t k e lia m ą k la u sim ą , k as galėjo b ū ti m ig rac ijo s ir g rįž im ų im p u lsa s, a ts a k y ti s u n k u . T a č ia u n e g a lim a p a m irš ti, k a d m ig rac ijo s p rie ž a stis n e b ū tin a i t u r i b ū ti išo rin is p o v eik is: g ali b ū ti ir e tn in ia i, ir p a sa u lė ž iū ro s, ir re lig in ia i-m a g in ia i, ir e k o n o m in ia i m ig rac ijo s sti­ m u la i. D a r k eli ž o d ž ia i d a b a r ja u d ė l slavų įta k o s a n tr in e i r y tų g a lin d ų reem ig racijai. V I I I a. p ra d ž io je su sid ū rę su m ig ru o ja n č ia is slavais, g a lin d a i tu rė jo n e d id e lį p a s ir in k im ą - įsilieti į n a u ją k u ltū r in ę slavų erdvę arb a , jei p a sip rie šin im a s n e įm a n o m a s , tr a u k tis į g e n e tin e s že­ m es p rie B altijo s jū ro s. Je i tik ė tu m e , k a d p irm o ji r y t ų g a lin d ų -lie tu v ių b a n g a N e m u n o ir N e rie s ta rp u p y je įsik ū rė V I a. a n tro jo je p u sė je ir V I I a., ta i ta m p a įtik in a m a , k a d V I I I a. m ig ra c in is sra u ta s g ali b ū ti a tp a ž įs ta m a s v is u o tin iu lie tu v ių p ilk a p ių la id o se n o s p e rė jim u n u o a k m e n ų v a in ik o sa m p ilo p a g r in d e p rie sa k ralio sio s erdvės a p r ė m in im o g rio v iu . Šį v i­ s u o tin į re iš k in į liu d ija V I I I - I X a. lie tu v ių p ilk a p ių m e d ž ia g a .

Į r y tu s k e lia u ja n č ių a isč ių b a n g a , k u rio s sv a rb ia u si s u d e d a m ie ji e le m e n ta i b u v o g a lin d a i, sū d u v ia i ir V ie lb a rk o ž m o n ė s, k a ip d a b a r a tro d o , b u v o ilg a la ik ė ir s u d ė tin g a . Š ių k u l t ū r ų s k la id a su k ė lė m ilž in iš k ą v a k a rie tiš k ą b a n g ą , k u r i „ u ž lie jo “ d id e lę d a lį r y t ų b a ltų a re a ­ lo. Šis im p u ls a s p ris id ė jo p rie B rū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s k u ltū r o s su b y rė jim o ir n e m a ­ žo s jo s d a lie s „ s u v a k a rie tin im o “. A p ie V a. B a n c e ro v o -T u še m lio s k u ltū r a , k a ip ž in o m a , s u sid a rė iš d a lie s B r ū k š n iu o to s io s k e ra m ik o s ir b u v u sio s D n ie p r o -D a u g u v o s k u ltū rų * . Į T u š e m lio s k u ltū r o s m a te r ia lų p a v e ld ą n u o V a. sk v e rb ė si v a k a rie tiš k a k u l t ū r a 44. A n o t J. Š m id to , v ie n u m e tu ir g a lin g u m ig ra c ijo s s ra u tu ją u ž k lo jo K rie v a v a d in a m a s e tn o sa s, k u ris s u k ū rė P o lo c k o ir S m o le n sk o ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r ą . Ž y m u s r u s ų a rc h e o lo g a s sak o , k a d V I I I - X a. I lg ų jų p ilk a p ių k u l t ū r a b u v o v a k a ria u išsid ė sč iu sių b a ltų k u ltū r a , o iš išli­ k u s ių v ie tin ių g y v e n to jų ji p e r ė m ė t i k n e r e ik š m in g u s jų k u ltū r o s e le m e n tu s , k u r ie n e k e itė a tėju sio s k u ltū r o s v is u m o s (Ш м и д т , 2 0 1 2 , 20). 43 Эрдели И.Исчезнувшиенароды.Авары. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2013-09-01]. 44 VI a. Tušemlios kultūroje atsirado vakarų baltams būdingų papuošalų - apyrankių storėjančiais galais. Jos gerai žinomos Lietuvos ar­ cheologijos medžiagoje. V-VI a. paminkluose jų žinoma net 60 radimo vietų. Čia iki šiol rasta apie 280 apyrankių, kurios nešiotos visoje Lietuvoje, bet daugiausia Vidurio Lietuvoje ir Žemaitijoje. Kuršiai, lamatiečiai, skalviai nešiojo jas VII-VIII a. ir IX a. pradžioje. Žvelgiant visos Europos mastu, jos būdingos Vakarų ir Vidurio Europai bei Baltijos jūros kraštams.

127 III.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A

Latgaliai B uvusioje P ilk a p ių k u ltū ro s ry tin ė je dalyje apie V I a m žių susiform avo latg aliai. V I I - V I I I am žių latg alių p o rtre ta s n u p ieštas p ag al K iv tų (K iv tu ) p lo k š tin io k a p in y n o ra d in iu s. Iš jų išsiskiria latg alių kovos k irv io trad icija: k irv io k o tas ap v y n io tas o rn a ­ m e n tu o ta žalv arin e skarda.

Tyrinėtoja E. Šnore (E. Šnore), 1948,1955,1957,1958.

Dail. LT u b e lytė -K riu ke lie n ė. Popierius, spalvoti pieštukai, 6 80 x4 8 0 mm, 2015.

P ilk a p ių k u ltū ro s šiaurės ry tin ia m e p a k ra šty je apie V - V I a. išnyko p ap ro ty s laid o ti m i­ rusiuosius p ilkapiuose. Ji p ak eitė laidojim as p lo k štin iu o se k ap in y n u o se, nors p ap ro ty s laid o ti m irusiuosius p lo k štin iu o se k ap in y n u o se įsigalėjo ne iš k a rto . K ap in y n u s ¿kurda­ vo p rie b uvusių p ilk ap y n ų . Šie k ap in y n ai sk iriam i latgaliam s. L atg alių apg y v en ta te ri­ to rija ap im a žem es D au g u v o s dešiniajam e k ra n te , į v ak aru s n u o A iviekstės upės žiočių. Šiaurėje latgaliai ribojosi su lyviais, v ak aru o se - su žiem galiais, p ietu o se - su sėliais. Pa­ tys žin o m iau si an k sty v o jo laik o ta rp io latg alių k a p in y n ai y ra N u k ši, K iv tų , L udze, o p i­ lia k a ln ia i - A šu o tė, K en te, O lin k a ln s, M arg ask aln s.

V I - V I I a. latgalių m irusieji laidojam i n ed eg in ti ir d eginti, laid o jam i n esilaik an t jokios tvarkos. N u o V II a. nusistovi tvarkingesnės k ap ų eilės. V yrai laid o ti galvom is į ry tu s, m o ­ terys - į vakarus. Sis p aprotys išliko ik i krik ščio n y b ės įvedim o. M iru sieji g u ld o m i a n t len tų , ap k lo tų lin in iu ar v iln o n iu audeklu. M irusysis g uldom as a n t nugaros, ištiestom is kojom is ir a n t k rū tin ė s sudėtom is rankom is. L atg alių k ap in y n am s b ū d in g a ir tai, jo g čia ran d am o s laužavietės. J ų skersm uo - 1,5 m , degėsių storis - 0 ,2 - 0 ,4 m . L atgalių k ap i­ nynuose šalia g ria u tin ių k ap ų a p tin k a m a ir d eg im in ių . Pastarieji n esu d aro k o m p ak tin ės grupės, o išsim ėtę ta rp g ria u tin ių kap ų . D e g im in ių k ap ų , d a tu o jam ų V I - V I I I a., nedaug. L atgalių d eg im in ia i kap ai siejam i su lietu v ių arb a k riv ičių įtaka. Ir g riau tin ių , ir d eg im i­ n ių k ap ų įkapės identiškos. L atgaliam s b ū d in g o s tu rtin g o s įkapės. V yrai laid o ti su g in ­ klais. T ai įtveriam ieji ietigaliai, platieji kovos peiliai, d ed a m i į k ap ą sk irtin g u b ū d u , nei tai d a ry ta žem aičių ar žiem galių. Ž iem galiui jį dėjo skersai m iru sio jo griaučių, žem aičiui - šalia m irusiojo, latgaliu i p latų jį kovos p eilį dėjo išilgai m irusiojo. Č ia d a ž n a vyro įkapė - kirvis. V yrai laid o ti su gausiais papuošalais - segėmis, apyrankėm is. M o terim s į kapus dėjo d arb o įran k iu s - pjautuvėlis, verp stu k u s, ylas. M o teris laidojo su apgalviais, an tk aklėm is, sm eig tu k ų pora, k aro lių apvarom is, apyrankėm is.

¡3 0 E UG E NI J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

I X - X I a. latgaliai u žėm ė V idžem ės ry tin ę d alį ir L atg aliją d a b a rtin ė je R y tų L atvijoje. P ietuose latg alių žem es ribojo D auguva, ry tu o se jos atsirėm ė į kriv ičių apgyventas žemes, v ak aruose latgaliai buvo lyvių kaim y n ai. Ir vėlyvajam e laik o tarp y je latg aliai m iru siu o ­ sius laidojo n ed e g in tu s ir d eg in tu s p lo k štin iu o se k ap u o se ir pilk ap iu o se. Ž in o m a apie 50 p ilk a p y n ų su d augiau k aip 4 0 0 0 p ilk ap ių . P lo k štin iai k ap in y n ai dideli, su keliais šim ­ tais k ap ų . N e d e g in ti m irusieji la id o ti ato k iau vienas n u o k ito . A n t k a p ų k a rta is a p tin ­ k a m a ak m en ų , M an o m a, k a d taip buvo žym im os k a p ų vietos. V yrus ir m o teris latg aliai laidojo priešingom is k ry p tim is. V yrus g uldė galvom is, a tk re ip to m is į ry tu s, m o teris - į v ak arus. D e g in tin ia i k ap a i gana įvairūs. P a g rin d in is b ru o žas yra tas, k a d ir d e g in tin ia m s k ap am s iškastos didelės stačiak am p io form os duobės, k okios buvo k asam os n esu d e g in ­ tiem s m irusiesiem s laidoti. Juose taip p a t laikom asi n ed e g in tin ia m s k ap am s b ū d in g o s laid o jim o orientacijos. Jeig u su d eg in tų k a u lų k rūvelė y ra k ap o gale, ji su b e rta a titin k a ­ m os lyties m iru sio jo galvos vietoje. Įkapės p ap rastai b ū n a a n t k a u lų krūvelės arb a šalia jos. D a ž n a i d a ik ta i išd ėlio ti g riau tin iam s kap am s b ū d in g o se vietose.

L atg alių m aterialin ė k u ltū ra gausi m e ta lin ių papuošalų , g in k lų ir d arb o įra n k ių . M o te ­ rys tu rėjo ta m tik rą pap u o šalų kom plektą. G alvos d an g ai b ū d in g as vainikas, pečius gobė skraistėm is, a n t k ak lo nešiojo antkakles. M a d in g i buvo ir vėriniai. Jie iš stik lo k aro lių ir k a u ri k riau k lių . L atgalių m o te rų kapuose a p tin k a m a ir sm eig tu k ų ir segių. S m eigtukais susegam as drabužis p e r pečius, segėmis susegam as drab u žis a n t k rū tin ė s. A p y ra n k ių taip p a t gausu. J ų n ešiota p o keletą, a n t kiekvienos rankos vienodas skaičius.

V y rų įk ap ių k om plektas taip p a t gausus. T ai pasaginės segės įv airių fo rm ų galvutėm is, m asyvi k ario apyrankė, žiedai, g in k lai. Išsk irtin iu p ap u o ša lu galim a laik y ti a n t k rū tin ė s ra n d a m ą p au k ščio pavidalo k a b u tį su snape ir uodegoje įk ab in tais liežuvėliais. T okie k a­ b u čiai a p tin k a m i tu rtin g a is įk ap ių kapuose. Įdom us y ra ran k o g alis, n e a p tin k a m a s k itu r aisčių kraštu o se. T ai b ro n z in is lankeliais p u o štas ju o stin is audeklas, k u riu o apvynioja­ m a k airio ji ra n k a aukščiau riešo. K ario apyrankė, ra n d a m a a n t kairiosios ran k o s, buvo d au g iau saugos p riem o n ė n u o priešo sm ūgių į skydą arb a n e t į ra n k ą . L atg alių , k aip ir sė­ lių, v y rų kapuose a p tin k a m a siauraašm enių p e n tin ių k irv ių , kovos p eilių , iečių. P aplitę įtveriam ieji ietigaliai k a rk lo lapo pavidalo p lu n k sn o m is ir su dviem u žb arzd o m is. T aip p a t b ū d in g i platieji kalavijai.

131 m.

D I D Ž I O ) ! A I S Č I U MI GR AC I J A

M a te ria lie ji ir k a lb in ia i Ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū ro s , a rb a K rie v o s v a k a rie tiš k u m o , įro d y m a i y ra p a te ik ti a n k s te s n iu o s e k n y g o s a u to ria u s d a rb u o s e (Jovaiša, 2 0 1 4 , 7 0 - 7 6 ) . J. S m id ta s m a n o , k a d I lg ų jų p ilk a p ių k u ltū r a p a p lito P a d n ie p ry je ir P a d v in ė je ja u su sifo rm a v u siu p a ­ v id a lu . Šios k u ltū r o s sk leid ėju s jis v e r tin a k a ip g e n č ių g ru p ę , k u r ią sąly g išk ai v a d in a „ K rieva“, k u r i su sifo rm av o ry tin ė s e se n ų jų lie tu v ių ir la tv ių žem ėse, įėjo į b a ltų e tn o k u ltū r in ę b e n d r iją ir iš k u rio s jie išsiskyrė p irm o jo je V I I I a. p u sėje. V ad in a si, r y tin ia i lie tu v ių k a im y ­ n a i y ra v a k a rų b a lta i ir, k a ip n u r o d o J. S m id ta s, „ K riev a“ g ali b ū ti ta p irm a p ra d ė fo rm a , k u ­ rią v ėliau p riim s k riv ič ia is p a siv a d in u si g en tis. Šios g en ties b a ltiš k u m o įro d y m ų J. S m id ta s r a n d a tie k arc h e o lo g in ė je m ed žia g o je , tie k ir a n a liz u o d a m a s sen u o siu s R u sio s m e tra šč iu s ir k a lb in in k ų d a rb u s (Ш м и д т , 2 0 1 2 , 1 1 3 -1 1 8 ). P a ty rin ė ju s g ilia u e tn o n im o K rie v a p a p li­ tim ą ž iem g a lių , lie tu v ių , la tg a lių ir sėlių erdvėse, p a a išk ė jo , k a d v isų k r ie v - v a rd ų sa n ty k is b ū t ų to k s: 1 2 4 v a rd a i la tg a lių ir sėlių b ei 71 v a rd as ž ie m g a lių te rito rijo se (Jovaiša, 2 0 1 4 , 7 1 -7 2 ) . A k iv a iz d u , k a d visi g y v e n a m ų jų v ie tų , žem ės ir u p ių v a rd a i y ra iš to s p ač io s k u l t ū ­ rin ė s srities, k u r ią n u r o d o ir arc h e o lo g in ė s m e d ž ia g o s an alo g ijo s. T a ig i g reičiau siai Ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r o s k ū rė ja is re ik ė tų įv a rd y ti latg aliu s, sėlius ir žiem g aliu s, b e t n e lietu v iu s.

K ijev o R u sio s v a lsty b ės s u sid a ry m o laik ais, k a ip te ig ia J. S m id ta s, su b a ltiš k u o ju ele m e n ­ t u su sid ū rė R u sio s k u n ig a ik š ty s č ių k ū rė ja i: Х 1 - Х Ш a. g a lu tin a i su sifo rm av o P o lo c k o ir S m o le n sk o k u n ig a ik š ty s tė s ir įs itv irtin o k u n ig a ik š č ių d in a stijo s. P o lo c k o k u n ig a ik š ty s tė savinosi te rito rija s, k u rio s b u v o į v a k a ru s ir p ie tų v a k a ru s, p irm ia u s ia D a u g u v o s b asein e, ta i y ra la tg a lių ir žie m g a lių žem ės. S m o le n sk o k u n ig a ik š ty s tė savo te rito riją p lė tė r y tų ir šiaurės r y tų k ry p tim is , iš esm ės į M o š č in o g a lin d ų žem es p a le i D n ie p r ą ir U g rą (Ш м и д т , 2 0 1 2 , 81). Įd o m u , k a d J. S m id ta s k riv ič ių b a ltiš k u m o įro d y m ų ra n d a a n k s ty v ia u s ia m e K i­ jev o R u sio s m e tra šty je „ S e n ų jų la ik ų p asa k o jim as: „T a rp a tė ju sių slav ų g en č ių , k u rio s ja u tu rė jo slavų ra štą , k riv ič ia i n ė ra p a m in ė ti. M e tra š ty je sak o m a , k a d visos slav ų g en ty s „atėjo ir a tsisė d o “, o apie k riv ič iu s k a lb a m a k ita ip : < ...> k riv ič ia i gi „ s ė d i“ V olgos v iršu je ir D v in o s v iršu je, ir D n ie p r o v iršu je, jų gi m iestas y ra S m o len sk as. K ita ip n e i v iso m s slavų g e n tim s, k riv ič ia m s v a rto ja m a s a p ib ū d in im a s „ s ė d i“ b e „ a tė jo “, ta ip p a t, k a ip n eslav išk o m s g e n tim s n u r o d a n t jų v ietą: < ...> T a ig i k riv ič ia i ir jų g y v en a m o sio s v ieto s a p ib ū d in a m i k ita ip n ei slavai, o jie [k riv ičia i - E . Jovaiša] p rily g in a m i n eslav išk o m s v ie tin ė m s g e n tim s. G a lim a m a n y ti, k a d tu o m o m e n tu , k a i ap sig y v en o a n k s č ia u n u ro d y to s slavų g en ty s, k riv ič ia i (S m olen sk o -P o lo c k o ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r o s g y v en to jai) ja u g y v en o P a d n ie p ry je ir P a d v in ė je “ ( (Ш м и д т , 2 0 1 2 , 115). Š ito k ia J. S m id to k riv ič ių su sifo rm a v im o s a m p ra ta v isišk a i p rie š ­ ta ra u ja V. S edovo straip sn y je „ L a tg a lia i ir k riv ič ia i“ išsa k y tie m s te ig in ia m s (С е д о в , 2 0 0 3 , 1 4 3 -1 5 1 ). Jis čia, v isų p irm a , k a lb a apie P skovo ilg ų jų p ilk a p ių k u l t ū r ą ir jo s fo rm a v im o si ša ltin iu s, ta č ia u a p ta ria ir b e n d ria u siu s m ig rac ijo s k la u sim u s. V. S edovas la tg a lių ir k riv ių s a n ty k į regi p e r slavų fo rm a v im o si p riz m ę , k u rio s m ig rac ijo s š a ltin iu la ik o I V - V a. V y s lo s O d e rio re g io n ą . Jis m a n o , k a d iš to s V y s lo s -O d e rio erdvės P skovo ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r o s

132 E U G E N U US ! OVA i ŠA

A I S Č I A I ф L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

sk leid ėjai iš p ra d ž ių b u v o n e v ie n a ly tė e tn in ė m asė. T a r p jų b u v o ir slavų, ir a b o rig e n ų P a b a l­ tijo fin ų , ir b a ltų , ir n e iš k ir tin ų p a ly g in ti n e g a u sių g e rm a n ų (С е д о в , 2 0 0 3 ,1 4 3 - 1 4 4 ) . T aig i vėl ta p a ti m ig rac ijo s iš v a k a rų sch em a, k u r i n ie k o b e n d r a n e tu r i su a rc h e o lo g in ė m is slavų a ts ira d im o realijo m is. T ik , s k irtin g a i n u o isto rijo s su B p a v id a lo d ir ž ų sa g tim is, p a k e lto s ištiso s ta u to s, - ir n e e g z istu o ja n ty s slavai, ir k a ž k a ip n u s ta ty ti n e g a u sū s g e rm a n a i. Į d o m i v ieta, k u r v e r tin a m a la tv ių A r n io R a d in io (A rn is R a d in š ) la tg a lių s u sid a ry m o idėja: „< ...> A . R a d in is m a n o , k a d la tg a lių su s id a ry m ą lė m ė g y v e n to jų m asės iš p ie tv a k a rių , iš žie m g a lių ir k u rš ių ž e m ių ir iš p ie tų , iš v id u r in ių L ie tu v o s ra jo n ų , ta ip p a t r y tin ių b a ltų , n ev a slavų a ts tu m tų , iš D n ie p r o - D v in o s sričių “ (С е д о в , 2 0 0 3 , 144). D e ja , d a b a rtin ė s arch eo lo g ijo s realijos k ito k io s - A . R a d in is te isin g a i u ž č iu o p ė D n ie p r o - D v in o s b a ltų d a ly v a v im ą la t­ g a lių e tn in iu o s e p ro c esu o se. V. S edovas v isa ta i n e ig ia to d ė l, k a d s u k ū rė n a u ją slavizacijos k o n ce p ciją, k u rio s p a g r in d a s to k s: „Šios te rito rijo s slavizacija b u v o k e lių in filtr a c in ių b a n g ų re z u lta ta s < ...> p irm o ji slavų b a n g a < ...> ėjo n e iš p ie tų , o iš v a k a rų , p a la ip s n iu i p e rsk y ru si sen ą jį b a ltų a re a lą į d v i sta m b ia s d alis. N a u ja u sia a rc h e o lo g in ė m e d ž ia g a le id ž ia sa k y ti, k a d g a lim a s v ie tin ių g y v e n to jų p a ju d ė jim a s b u v o t i k m ik ro re g io n o lygio“ (С е д о в , 2 0 0 3 , 147). Š ta i šis V. S edovo teig in y s v isišk a i n e d e ra su „n a u ja u sia a rc h e o lo g in e m e d ž ia g a “. Iš o b je k ty v io s D id ž io sio s aisčių m ig rac ijo s aišk ėja v isišk a i k ito k s b a ltų m o b ilu m o su p ra tim a s. V. S edovas, n e ig d a m a s la ip sn išk ą slavų k o lo n izac ijo s į šiau rės ry tu s p ro c e są , u ž m irš o k itu s is to rin iu s v eikėjus - k la jo k lių g en tis, su k u rio m is - ala n a is ir avarais - te k o s u s id u rti Pad n ie p rio ir D e sn o s b a lta m s. Šio k u l t ū r ų s u s itik im o re z u lta ta s b u v o žirg o a p ra n g o s b a ig ia ­ m asis a k c e n ta s - b a ln a k ilp ė s . Jas, k a ip t ų ry šių liu d ijim ą , atsin e šė p irm ie ji reem ig rav ę r y tų g a lin d a i - lie tu v ia i V I a. a n tro jo je p u sė je ir V I I a., k u r ių ta p a ty b ė s p a v id a lą y ra n u b rė ž ę s E g id iju s A le k sa n d ra v ič iu s: „ L ie tu v is - k a ry s ir b a s tū n a s - b u v o p ie šia m a s k a ip savo lik im o k alv is, n e p rip a ž įs ta n tis jokios k ito s v iršen y b ė s, išsk y ru s d ie v ų< c __ž_e n__k lun s ik^ ik rik š č io n iš k o je **“ .. . ...„ |lMą.ii niiM|"ii|ih..... ши n .........| ^ e p o c h o je ir D ie v o p a rė d y m u s ja u p o k rik š to . T o k s is to rin ė s lie tu v išk o sio s ta p a ty b ė s p a v id a ­ las išn y ra ly g in a m ų jų civ ilizacijų k o n te k s te “ (A le k sa n d ra v ič iu s, 2 0 1 3 , 5 6 ).

N a u ji d u o m e n y s, s u p ra n ta m a , s u te ik ia k ito k į D id ž io s io s aisč ių m ig ra c ijo s p ro c e so s u p ra ­ tim ą b e n t ja u jo g lo b a lu m o p ra sm e . I a. a n tro jo je p u sė je p ra sid ė ju si, ji su fo rm a v o to k ia s g alias, k u rio s k e itė d id e lė s R y tų E u ro p o s d a lies v a iz d ą . A is č ių m ig ra c ija n e b u v o k o k s n o rs iš s k ir tin is re išk in y s R y tų E u ro p o s m ig ra c ijo s p ro c e su o se . E u ro p o s v e id ą k e itė ir ry ­ č ia u p ra sid ė ję m ig ra c ijo s p ro c e sa i. T u o p a t m e tu , I - I I I a., ry šk ū s e tn in ia i p a s ik e itim a i fik s u o ja m i S ergejaus Z u b o v o (С е р г е й З у б о в ) d a r b e ap ie R o m o s la ik o ta r p io k a r in e s m i­ g racijas v id u r in ia m e P avolgyje. N a g r in ė d a m a s v id u r in io P av o lg io re g io n o g y v e n to jų p a ­ m in k lu s , jis k la u sia , iš k u r, iš k o k io ra jo n o jie m ig ra v o , k u r ia m e re g io n e fo rm a v o si, k o k iu s k i t ų e tn o s ų k u ltū r in iu s e le m e n tu s jie įsisa v in o (З у б о в , 2 0 1 1 , 115). P a n a šiu s k la u s im u s sp re n d ž ia m e ir m es, ir įd o m u , k a d , a p ta r ia n t aisčių , k a ip ir v id u r in io P av o lg io , m ig ra c i­ jo s p rie ž a stis, m in im a R o m o s im p e rijo s p re k y b o s p o litik a ir jo s re z u lta ta i. R e ik š m in g a s

133 Iii. D ID Ž IO M A i s č i ų M i G RA C i j A

y ra E . A le k s a n d ra v ič ia u s A . V ijū k o -K o je la v ič ia u s is to rin io p ro c e s o s u p ra tim o p r i m i n i ­ m as, k u r į, m a n a u , p a t v ir tin a ir š iu o la ik in ia i ty rin ė jim a i: „T a čiau m ū s ų p a s a k o jim o la b u i t u r ė tu m e p a s a k y ti, k a d sv a rb ia u sia y ra ta i, k a d šioje k la s ik in e ta p u sio je isto rijo s versijoje lie tu v ia i y ra ir m ig ru o ja n ty s , ir sėslūs. S e n a ja m is to r ik u i ta i y ra v isišk a i a išk u s d aly k as. L ie tu v ia i, k a ip ir k ito s savo e n e rg in g ą b a rb a ry s tė s ja u n y s tę išg y v en u sio s ta u to s , tu r ė jo ir v e ik liąsias, k a rin g a s , m o b ilia s jėg as, ir tu o s, k u rie arė žem ę, ša k n ijo si jo je, sau g o jo p r o tė v ių a tm in tį ir p a p r o č iu s “ (A le k sa n d ra v ič iu s, 2 0 1 3 , 55). M ig ra c ijo s p ro c e su s fik su o ja G in ta u ­ ta s Č esn y s, re m d a m a sis I tū k s ta n tm e č io a n tro sio s p u sė s b a ltų a n tro p o lo g in io tip o k a ita . G r e ta tr a d ic in ių sia u ra v e id ž ių jis p a s te b i n a u ją , iš r y t ų a te in a n tį p la č ia v e id ž io tip ą . I r v ie ­ n as, ir k ita s tip a s, a u to ria u s n u o m o n e , y ra b a ltiš k i. N a u ją jį p la č ia v e id ž io tip ą G . Č esn y s sieja su D id ž iu o ju ta u t ų k ra u s ty m u s i ir m a n o , k a d ta i, k as įv y k o L ie tu v o je I tū k s ta n tm e ty je, g a lim a p a a iš k in ti t i k ž m o n ių m ig rac ija, k u r ia i p a r e m ti sv a rb ū s 3 a r g u m e n ta i. P irm a , k a i k u r ių k a p in y n ų m e d ž ia g ą g a lim a sk elti į d u la ik o ta rp s n iu s ir a išk ia i įž iū r ė ti g y v e n to jų k a itą ; a n tra , p la č ia u sia s v eid as (137,5 m m ) y ra iš R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s r i n k t i ­ nės; ir, p a g a lia u , tre č ia : to k io p a t p ro c e so atg arsis ja u č ia m a s ir L atv ijo je; t i k ta s p ro c e sa s p ra s id e d a šiek tie k v ė lia u (Č esn y s, 1987, 1 6 5 -1 6 6 ) .

S iam e sk y riu je p a te ik ti d u o m e n y s a tsk le id ė n e tik ė tą f a k tą - v a k a rų b a ltų įta k a r y tų b a ltų k u ltū r o m s b u v o la b a i d id elė. B u v o m e įp ra tę sa k y ti, k a d r y tų b a lta i su n y k o slav ų e k sp a n sijos m e ta is. M o š č in o g a lin d a i, J. S m id to v a k a rų b a lta is įv a rd y ti P o lo c k o ir S m o le n sk o Pad n ie p rio ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r o s ž m o n ė s, jo tv in g ių sk la id a P olesėje - v isa ta i g ali re ik šti, k a d r y tų b a ltų s u n y k im o p rie ž a stis d a r ik i slav ų ek sp a n sijo s galėjo b ū ti v a k a rų b a lta i. G a ­ lim a ir re ik ia k a lb ė ti n e apie v a k a rų b a ltų „ lie tu v in im ą “, o d id e lę R y tų E u ro p o s d a lį u ž k lo ­ ju sį aisčių k u ltū r o s p a m a tą , k u r io k u ltū r o s š a ltin ia i s ie tin i su V ie lb a rk o aisčiais ir g a lin d a is. K a ip d a b a r a tro d o , L ie tu v o s v a lsty b ės X I I I - X I V a. k ū rė ja i k ita ip m a tė R y tų E u ro p ą . Jiem s ji galėjo b ū ti su sie ta su d id ž iu liu o s e p lo tu o s e d a r v isai n e se n ia i p a p litu sia is v a k a rų b a lta is. T as „ d a r visai n e s e n ia i“ t ų p a č ių r y t ų g a lin d ų a tž v ilg iu a p im a la ik o ta r p į ta r p X I ir X V I a., nes b ū te n t tu o m e tu g a l i n d - v a rd a i m in im i is to rin iu o s e ša ltin iu o se . P a k e liu i į b u v u sio s M o š č in o k u ltū r o s te rito riją ir jo je p a č io je ra n d a m e ištisą to p o n im ų g r a n d in ę su e le m e n tu

" ga lin d -, k u r i tęsiasi n u o is to rin ė s G a lin d o s į p ie try č iu s, į d e š in ia k ra n tę P rip e tę , p rie š V oly­ n ės a u k š tu m o s š ia u rin ę sieną, to lia u į šiau rės r y tu s p e r B r ia n s k o - O r lo v o a re a lą į P a o k ę ir M a sk v o s u p ė s b a s e in ą (K a ra liū n a s , 2 015, 2 7 -5 3 ) . T u r in t šią in fo rm a c iją , gal re ik ia k a lb ė ti apie b a ltų ž e m ių r in k im ą , k a ip k a d d a ž n a i k a lb a m a apie slav ų ž e m ių rin k im ą ? G a lin d iš k ų aisčių įta k a n e a p sirib o jo R y tų E u ro p a . G a lin d ų k u ltū r a , a ts is p in d in ti g a lin d iš k u o s e to p o ­ n im u o s e D e sn o s a u k š tu p y je ir P rip e tė s išta k o se , tęsiasi į v a k a ru s ik i d a b a r tin io le n k ų ir č e k ų p a sie n io , T u lū z o s p ie tų G a lijo je ir G a lisijo s Isp a n ijo je. I r vėlg i v isa ta i v a k a rų ir r y tų b a ltų p a s a u lį d a ro a k ty v ų D id ž io jo ta u tų k ra u s ty m o s i p ro c e so d aly v į, k u r io a k iv a iz d i liu ­ d in in k ė y ra ir g a lin d ų isto rija.

134 E U G E N 11U S | O V A ! Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Aisčiai pakeliui prie Juodosios jūros Isto rio g rafijo s tra d ic ija P a m a ry je „ a p g y v e n d in o “ V ielb ark o k u ltū r ą , k u r ią įp ra s ta s k irti ger­ m a n a m s g o tam s. P ag al šią trad ic iją, g e rm a n ų ir aisčių k o n ta k ta s tu rė jo u ž sim e g z ti Vyslos žem upyje. P a sta ru o ju m e tu p asau ly je p la č ia i d is k u tu o ja n t ir ab e jo ja n t d ėl J o rd a n o ap rašy to s šiaurės g o tų k ilm ė s b ei iš n a u jo žv e lg ia n t į aisčių p a sa u lį ir jo m ig racijo s p ro cesu s, g a lim a k elti idėją, k a d V ielb ark o k u ltū ro s ž m o n ė s b u v o aisčiai. B ū te n t aisčių m ig rac jo s p ro cesai, jų v ienla ik išk u m a s ir k u ltū r in ia i b e n d r u m a i verčia įd ė m ia u p a ž v e lg ti į šią isto rio g ra fin ę tra d ic iją ir ta m e m igracijos k o n te k s te ie šk o ti V ielb ark o k u ltū r ą siejan čių ry šių su lik u siu aisčių p a sa u liu . J e ig m ta i p a site isin tų , ta d a b ū tų g a lim a teig ti, jo g aisčių ir g e rm a n ų k o n ta k ta i g lū d ėjo la b ia u v a k a ru o se - su P aelbio g e rm a n a is ir p ie č ia u - su g e rm a n ų lu g ijų sąju n g a, k u r ią arch eo lo g ai v a d in a P ševorsko k u ltū ra . M e n a m ų V ielb ark o g o tų ir aisčių san ty k is y ra su d ė tin g a s ir laik o , ir erdvės p o ž iū riu : n u o I ik i V a. g a lim a įž iū rė ti b e n t tris c h ro n o lo g in iu s ir k u ltū r in iu s etap u s:

L Pamario etapas (40 / 70-150 metai) K u ltū ro s ra d im o s i ir įs itv ir tin im o etap as. 1 0 - 7 0 m e ta is p irm ie ji V ie lb a rk o k u ltū r o s p a ­ m in k la i a ts ira n d a V yslos ž e m u p y je ir P a m a ry je , d a u g ia u sia p a le i B altijo s jū ro s p a k r a n tę . D id ž io ji P a m a rio te rito rijo s d alis tais m e ta is d a r n e b u v o a p g y v e n d in ta , ir V ie lb a rk o p a ­ m in k lų b ū ta n e d a u g - apie d e v y n ia s d e š im t tris. V a k a ru o se p a m in k la i „ a tsire m ia “ m a ž d a u g ties d a b a r tin iu K o ša lin u , v a k a ru o s e k eleta s p a m in k lų „p e rlip a “ į d e š in į V yslos k r a n tą ir a rtė ja p rie P asargės u p ės. P ie tu o se to lia u sia s p a m in k la s siek ia m a ž d a u g V a rto s v id u ru p į. Ji u ž ė m ė m a ž d a u g 4 9 4 8 4 ,1 k v a d r a tin ių k ilo m e tr ų p lo tą . P e r 7 0 - 1 5 0 m e tu s V ie lb a rk o ž m o ­ n ės p a s k lid o v isam e P a m a ry je : jie to ly g ia i u ž d e n g ė jo s p lo tą - v a k a ru o s e p asiek ė O d e rio d e šin iąsias žiotis, ry tu o s e k a k to m u š o m is su sid ū rė su S e m b o s -N o ta n g o s k u ltū r a . P asarg ės u p ė ta p o S e m b o s -N o ta n g o s ir V ie lb a rk o k u l t ū r ų s k iria m ą ja rib a. P ie try č iu o se V ie lb a r­ k o ž m o n ė s p a s is tū m ė jo l i n k g a lin d ų M o z ū r ų e ž e ry n o . P a m in k lų sk aičiu s išau g o - ž in o ­ m i apie 163 V ie lb a rk o la id o jim o p a m in k la i, p a d id ė jo ir k u ltū r o s u ž im a m a s p lo ta s - apie 6 7 0 5 6 ,1 k v a d r a tin ia i k ilo m e tra i. P e r 7 0 - 1 5 0 m e tu s, p a ly g in ti su a n k s te s n ia is m e ta is, V iel­ b a rk o ž m o n ė s p e r m e tu s savo p lo tą p a d id in d a v o apie 2 2 0 k v a d r a tin ių k ilo m e tr ų . Šie sk ai­ čiai v erčia g ilia i s u s im ą s ty ti - k o k io s p o p u lia c ijo s tu rė jo b ū ti ta k u ltū r a , k u r i b ū t ų p ajėg i p e r to k į n e d id e lį la ik ą u ž im ti to k iu s p lo tu s ir ta ip g la u d ž ia i ir a p ib rė ž ta i įs ik u r ti n a u ju o se p lo tu o se . B e n t ja u P ie tų S k a n d in a v ijo s ir G o tla n d o arch eo lo g ijo je, k a ip m a ty sim e , to k ių jė g ų n e ra n d a m a . I r lie k a savęs k la u sti, k as, k o k ie įv y k ia i galėjo p a ž a d in ti v ie tin e s k u ltū r a s n a u ja i k u ltū r o s evoliucijai. V a rg u a r k as p rie šta ra u s, k a d to k ie įv y k ia i g alėjo b ū ti geležies g avybos ir g e le ž in ių įr a n k ių g am y b o s įsisa v in im as ir, ž in o m a , G in ta r o k elias, k u ris, beje, 7 0 - 1 5 0 m e ta is p a ty rė a u d rin g o v y sty m o si la ik ą .

^

’

135 III.

D I DŽ I OM AI S Č I U MI G R A C I J A

Ш Ш

Sėliai Buvusioje P ilk ap ių k u ltū ro s p ietry tin ėje dalyje apie V I am žių susiform avo sėliai. V I - V I I am žių sėlių p o rtre ta s nupieštas pagal B oki (Boki, Latvija) I I I p ilk ap io 23 ir 2 4 k ap o ir V isėtiškių X I I I p ilk ap io 12 k ap o m edžiagą.

Tyrinėtojai Hari Morą (H. Moora, 1925,1961), Vytautas Kazakevičius, 1985-1988.

^

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 680 x 480 mm, 2015.

S ėlių vard as a n k s ti p a te k o į ra šy tin iu s ša ltin iu s. II a. v id u rio P to le m ė jo „G eo g rafijo ­ je “ m in im i „ sa li“ ta p a tin a m i su sėliais. IV a. P o in tin g e rio žem ėlapyje n u ro d y ta S ėlių u p ė (fluvius Sellianus), m a n o m a , y ra d a b a rtin ė D a u g u v a. V ėliau sėlius m in i L iv o n i­ jos k ro n ik a . H e n rik a s L atv is p až y m i, jo g 1208 m etais k ritu s i sėlių p ilis, u žsim e n a m a , k a d sėliai buvę lie tu v ių są ju n g in in k a i. Ž in o m a , k a d M in d a u g a s y ra dovan o jęs sėlius o rd in u i. S ėlių te rito rija p a te k o į d v iejų v alsty b ių su d ėtį: dalis į L ivo n ijo s o rd in o , k ita dalis - į L ietu v o s valstybės.

Sėlių gentis išsiskyrė V I - V I I a. Sėliai gyveno šiaurės ry tin ė je L ietuvos dalyje ir p ie ­ tv ak arin ėje L atvijos dalyje, esančioje k airiajam e D au g u v o s k ra n te . P agal V isėtišk ių ir Pajuosčio p ilk a p ių m ed žiag ą, m iru sieji la id o ti n ed e g in ti, k arstu o se , vienos laid o jim o k ry p tie s nesilaik y ta. G u ld y ti a u k štie ln in k i, ištiesto m is kojom is. Įk ap ės negausios. Vy­ ram s į kap u s d ė ti siau raašm en iai p e n tin ia i k irv iai, ietys, re tk arčiais - p latu sis kovos p ei­ lis. M o ters d a rb o įra n k ia i - p e iliu k a i ir p jau tu v ėliai. M o tery s galvos a p d a n g alą p u o šė apgalviais. A pgalviai g a m in ti iš įvijėlių ir sk iria m ų jų p lo k štelių , o a n t p a k a u šio nešiojo stam b ią įviją. P uošėsi ir apgalviais, p a g a m in ta is tik iš c ilin d riu k ų . M ū v ėjo storagales ir įvijines apyrankes. T y rin ėto jai m an o , k a d V I I - V I I I a. čia lab ai su m ažėjo g y ventojų, k ra šta s lik o re ta i gyvenam as. Yra d u o m en ų , ro d a n č ių , k a d iš I I - I V a. p ilk a p ių srities gy­ ventojai m igravo į šiaurę - į P ad au g u v į ir V idžem ę. Č ia g y v en to jų p ad au g ėjo ir susidarė sėlių centras. S akom a, k a d dalis ž m o n ių iš šiaurės r y tų L ietuvos IV a. m igravo į R y tų L ietu v ą ir te n susiliejo su B rū k šn iu o to sio s k eram ik o s k u ltū ro s gyventojais. V I I I - X a. šios srities gyventojai savo k u ltū ra a rtim e sn i latgaliam s.

138 E U G E N 11 U S j O V A IS A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

V ėlyvųjų sėlių gyventa terito rija šiaurėje siekė D auguvą, pietu o se ir vak aru o se priėjo ik i Lėvens ir Šventosios au k štu p ių . Sėlių žem ės buvo labai n ev ien o d ai apgyventos. T a n k ia u gyventa p rie D auguvos upės, o į k ra što gilum ą, ypač d ab a rtin ėje L ietuvos teritorijoje, sė­ lių gyventa labai retai. Iš ty rin ė ta labai n ed au g sėlių vėlyvojo geležies am žiaus p a m in k ­ lų. T ai D egučiai ir V isėtiškės. D a ž n a i dėl p a m in k lų stokos sėlių k u ltū ra n eišskiriam a, o n ag rin ėjam a k a r tu su latgališkąja. K ai k u rie latv ių ty rin ėto jai yra n etg i tokios n u o m o n ės, jog k airiajam e D auguvos k ra n te taip p a t gyvenę ne sėliai, o latgaliai. Išsk irti sėlių k u ltū rą b an d o m a rem iantis kalbiniais ir etnografiniais duom en im is. Č ia taip p a t ra n d a m a ta m tik rų elem entų, sk irtin g ų n u o latgališkų. T ačiau dau g iau sk irtu m ų ra n d a archeologai. T ai visų p irm a gausiai šioje teritorijoje p aplitę įtveriam ieji ietigaliai. T o d ėl m an o m a, jog latgališki k u ltū ro s elem entai, p ap litę kairiajam e D auguvos k ra n te , y ra vėlesni.

V ėlyvajam e geležies am žiuje šioje te rito rijo je p ra d e d a p listi k re m a v im o p ap ro ty s, ta čia u visą la ik o ta rp į egzistuoja ab u laid o sen o s b ū d a i. P ie tin ė je Šėlos dalyje, t. y. d a b a rtin ė je L ietuvoje, m a ty t, ir to lia u la id o ta p ilk ap iu o se, k u rie buv o su p ilti an k ste sn ia is laik ais, o šiau rin ėje dalyje la id o ta p lo k štin iu o se k ap in y n u o se. I r v ien u r, ir k itu r la id o ta su įk a p ė ­ m is. V yram s į k ap u s d ė ti g in k la i - įtv eriam ieji ietig aliai, siau ra ašm en iai p e n tin ia i k ir­ viai, peiliai. M o tery s nešiojo įvijų v a in ik u s, apgalvius su k a b a n č io m is g ra n d in ė lė m is a n t p ak a u šio , k u ria s d a r p u o šė trapecijos fo rm o s skardelės. Ir vy rai, ir m o tery s nešiojo v y tin es a n tk a k le s užk e ista is p lokščiais, k ū g in ia is galais. D ra b u ž į v ien i ir k iti susegdavo segėm is. N u o IX a. pabaigos buvo ypač m ad in g o s p asag in ės segės. A n t ra n k ų m ūv ėjo įv airių fo rm ų apyrankes: įvijines, ju o stin e s, m asyvias. M o te rų įk a p ių k o m p lek sas šiuo la ik o ta rp iu d a r lab iau su p an ašėja su la tg a lių ir žiem g alių , be to, d a r ja u č ia m a lybių įta ­ k a (apvaros su k ria u k le lė m is, stik lo k aro lia i, k ry ž e lio fo rm o s k ab u č ia i, sk a m b aliu k ai, z o o m o rfin ia i k ab u čiai, m ešk ų d a n tų am u letai). Be to , sėlės m o tery s m ėg o p u o š ti ske­ p e tų k ra štu s žalv arin ėm is plo k štelėm is.

139 m.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A

Vyslos žemupio etapas (150-220 metai) M ilž in iš k i p a s ik e itim a i V ie lb a rk o g y v e n im e sie tin i su 1 5 0 - 2 2 0 m e ta is. J o ž m o n ė s išlaik ė v isą a n k s č ia u b u v u sį arealą, ta č ia u p ra s id e d a d idysis žygis J u o d o sio s jū ro s lin k - V ie lb a rk o k u ltū r a p a s k lid o d e šin ia ja m e V yslos k ra n te , ab ip u s P rip e tė s ir B u g o ik i šių u p ių v id u ru p ių . Š iuo la ik o ta rp iu p ris k a ič iu o ja m a apie 2 6 4 la id o jim o p a m in k lu s (1,6 k a r to d a u g ia u n ei a n k s ­ te s n iu la ik o ta rp iu ). Įs p ū d in g a s sk aičiu s įs p ū d in g a m e p lo te - jį su d a rė apie 1 0 2 1 2 7 ,6 k v a ­ d r a tin ia i k ilo m e tra i. Y p a tin g a i g re ita i p lito V ie lb a rk o žm o n ė s. P a ly g in ti su a n k s te s n iu o ju la ik o ta rp iu , jie p lito 5 0 0 k v a d r a tin ių k ilo m e tr ų p e r m e tu s g reičiu . R e ik ia t ik įsiv a iz d u o ti 100 k ilo m e tr ų ilgio ir 5 k ilo m e tr ų p lo č io k as m e ta i įsig y v e n a m ą p lo tą . V ie lb a rk o k u ltū r o s s u s id ū rim o su S em b o s k u ltū r a rib a b e v e ik ta p a ti, k a ip ir a n k s te s n iu p e r io d u P asarg ės u p ės rajo n e, ta č ia u į g a lin d ų (B ogačevo) k u ltū r o s p u sę V ie lb a rk o k u ltū r o s ž m o n ė s k a ip r e ik ia n t p a sistū m ė jo . V isai g a lim as d aly k as, k a d V ie lb a rk o k u ltū r o s p o s tū m is galėjo le m ti ir n a ­ d ru v ių , ir sū d u v ių -jo tv in g ių k u ltū r o s u ž u o m a z g a s b ei to le sn ę ra id ą . V ie lb a rk o ir g a lin d ų k u l t ū r ų k o n ta k ta i, a tro d o , b u s su stip rėję k a ip t i k šiuo m e tu . I r vėlg i - g al čia g lū d i g a lin d ų ir V ie lb a rk o ž m o n ių sąju n g o s šak n y s, le id ž ia n tis į J u o d o sio s jū ro s p u s ę ir d a ly v a u ja n t Č ern ia c h o v o k u ltū r o s ra id o je , k u ri, k a ip ž in o m a , g im ė I I I a. p ra d žio je?

Černiachovo etapas (220-450 metai) 2 2 0 - 2 6 0 m e ta i - P a m a rio p ra ra d im o m e ta s V ie lb a rk o isto rijo je. V ie lb a rk o ž m o n e s ėm ė s tu m ti n au jieji ateiv iai - g e rm a n ų k u ltū r a , k u r i v a d in a m a D e m b č in o g ru p e . Jo s g e rm a ­ n išk a s g e n tin is v a rd as n ė ra n u s ta ty ta s . G a lim a s d aly k as, k a d ta i galėjo b ū ti g e rm a n ų lan g o b a rd a i. V ie lb a rk o aisčiai išlaik ė g a n ė tin a i d id e lį ru o ž ą ir k a iria ja m e V yslos k r a n te p rie jo s že m u p io , ir ties ž io tim is, nes, k a ip liu d ija V u lfsta n a s, I X a. visos V yslos žio ty s p rik la u s ė aisčiam s. P o aisčių s u s id ū rim o su g e rm a n išk a D e m b č in o g ru p e 2 2 0 / 2 6 0 - 4 5 0 m e ta is p r a ­ sidėjo V ie lb a rk o aisčių m ig ra c ija į Ju o d o sio s jū ro s šia u rin iu s p a k ra šč iu s. Š iuo la ik o ta rp iu ji u ž ė m ė 1 0 1 1 4 4 ,2 k v a d r a tin ių k ilo m e tr ų p lo tą . S u m a ž ė jo jos p litim o g reitis - ti k 4 ,3 k v a ­ d r a tin ia i k ilo m e tr a i p e r m e tu s, su m a ž ė jo ir la id o jim o p a m in k lų - šiu o la ik o ta rp iu jų ži­ n o m a apie 138. A tro d o , k a d aisčiai p asiek ė savo k r itin į m ig rac ijo s ta š k ą - su sid ū rė su tais g e rm a n a is, k u rie su d a rė g e rm a n išk ą ją Č e rn ia c h o v o k u ltū r o s d a lį, ta č ia u ta i n ere išk ia , k a d jų n e b ū ta gilesnėje te rito rijo je . Ž in o m i I V a. p a b a ig o s b a ltų k a p a i K ry m e , ž in o m a s b a ltiš ­ k as a n tro p o lo g in is tip a s D n ie p r o v id u ru p y je . V isgi a k iv a iz d u , k a d p e r šią m ig ra c iją aisčiai tu rė jo d id e lę įta k ą fo rm u o ja n tis Č e rn ia c h o v o k u ltū r a i, k u rio s k u ltū r in ia m e ir a n tr o p o lo ­ g in ia m e p av eld e a k iv a iz d ž ia i įžv elg iam as aisčių k o m p o n e n ta s .

140 EUGENIJUS JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Pamario etapas (40 / 70-150 metai) P asaulyje p la č ia i d is k u tu o ja m a ir a b e jo ja m a d ė l J o r d a n o a p ra šy to s š ia u rin ė s g o tų k ilm ė s, ir sv a rb u su p ra sti, k o k ia is a rg u m e n ta is re m ia n tis šia u rin ė s g o tų isto rijo s š a lin in k a i n e a b e jo ­ ja jo s tik r u m u . P r ip a ž in tu g o tų isto rijo s ž in o v u la ik o m a s M . S č iu k in a s. J o v eik ala i, y p a č „ G o tų k elias“ ( Щ у к и н , 2 0 0 5 ), g erai ž in o m i R y tų B altijo s re g io n o a rc h e o lo g a m s ir y ra svar­ b ū s a iš k in a n tis v a d in a m ą jį g o tų isto rijo s P a m a rio e ta p ą . K a d a iš to s J o r d a n o „g e n č ių kalv ės p a ju d ė jo gotai? J o r d a n o „ G e tik o s “ v e r tim o re d a k to riu s ir k o m e n ta r ų ra šy to jas D . A le k n a sak o , k a d J o rd a n a s y ra n u ro d ę s 149 0 m e tų p r. K r. d a tą , b e t su šia d a ta n e g a li s u tik ti ir p a ty s u o lia u si šia u rin ė s g o tų isto rijo s š a lin in k a i, k u rie ir p a ta is ė J o r d a n ą , sa k y d a m i, k a d ši B erigo k e lio n ė įv y k o I a. p o K r. P ir m u o ju a m ž iu m i jie d a tu o ja B e rig ą ir p a g a l s a n ty k in ę g o tų k a r a lių genealogiją. M . S č iu k in a s p a siū lė savo g o tų išsik ė lim o į V yslos ž io tis d a ta v im ą . Jis re m ia si trad ic ija, k a d g o ta i p ir m ą k a r tą m in im i 2 3 8 m e ta is ir m a n o , k a d p irm o sio s jų g ru ­ p ės p rie D u n o ja u s galėjo a tsira sti ir 1 7 1 -1 7 5 m e ta is. M o k s lin in k a s , p a sirė m ę s k a r tų sk ai­ čiu o k le, n u s ta tė , k a d g o ta i P a m a ry je tu rė jo išg y v e n ti p e n k ia s k a rta s , ta i y ra 1 0 0 - 1 2 0 m e tų . Iš 2 3 8 m e tų atė m ę s 120 m e tų , jis teig ia, k a d p irm u o ju a tv e ju g o ta i P a m a ry je ap sig y v en o 118 m e ta is, o a n tr u o ju - 5 0 - 7 0 m e ta is. J a m la b ia u įtik in a m a 5 0 - 7 0 m e tų d a ta , k u rią , jo n u o m o n e , p a r e m ia ir arch eo lo g ijo s d u o m e n y s. A u to riu s re m ia si ir I a. T a c ito ž in io m is apie g o to n u s, n o rs ž in o m e , k a d jis jų B altijo s p a k r a n tė je n e a p g y v e n d in o . T o k ia šta i a r itm e tik a ir k iti sąlygiški d a ly k a i a tv e d ė p rie d a b a r m in im o s p irm o sio s g o tų d a to s B altijo s p a jū ry je . G o tų iš sila ip in im o d a ta , d ė l k u rio s d is k u tu o ja m a , ž in o m a n e v ien a. N e m a ž ia u sv a rsty m ų ir d ė l g o tų išsila ip in im o v ieto s, n o rs V yslos žio ty s lie k a d a ž n ia u s ia i m in im o s . A n d ž e ja u s K o k o v sk io (A. K o k o w sk i) stu d ijo je k a ip g a lim a g o tų išsila ip in im o v ie ta n u ro d o m o s O d e ­ rio žiotys, k u r b u v o ru g ijų , su k u ria is susikovė B erig as, tė v y n ė , ta ip p a t n u ro d o m o s E lb ės žio ty s, išk e lia m a k o n tin e n tin ė g o tų k ilm ė (K o k o w sk i, 2 0 0 7 , 31—69). L ie tu v ių isto rik a s E d v a rd a s G u d a v ič iu s (1 9 8 1 ,1 0 3 -1 1 2 ) n u ro d o , k a d g o tų iš s ila ip in im o v ie ta b u v u sio s E lb ės u p ė s žio ty s ir m a n o , k a d jie tu rė ję p a jū riu k e lia u ti ik i O d e r io ž io č ių , o iš čia ja u ik i V ys­ los žio čių . V isas g o tų kelias ik i Ju o d o sio s jū ro s b u v ęs to k s: G o t l a n d a s - G e ta la n d a s - E lb ė s že m u p y s-V y slo s ž e m u p y s - M o z ū rija ir V o lu in ė (V o ly n ė )-Ju o d o sio s jū ro s p a k r a n tė . G a n a p a in u s m a rš ru ta s ištisa i ta u ta i, p a n o r u s ia i p a s ie k ti J u o d ą ją jū rą . Č ia p a t te ig ia m a , k a d a n ­ tik o s a u to ria i p a n a ik in ę p a g r in d in ę k liū tį, tr u k d ž iu s ią su sieti R y tų P a m a rį su g o tais m ū s ų ero s p ra d ž io je , k a d I - I I a. R y tų P a m a ry je b ū ta n e a b e jo tin ų jų k o n ta k tų su b a lta is ir slavais. A n tik o s a u to rių m in ty s ja u m in ė to s , ir jo se n e m a ty ti R y tų P a m a rio ir g o tų sa n ty k io . D ė l slav ų - isto rio g ra fin ė situ acija n u o 1981 m e tų y ra p a sik e itu si. Jo je n e lik o v ie to s ir m e n k ia u ­ siai b a ltų ir slavų s a n ty k ių g a lim y b e i I a r I I a. - ju o la b ia u R y tų P a m a ry je .

141 III.

DI D Ž I OM A I S Č I U MI G R A C I I A

R e ik ia p r ip a ž in ti, k a d ir M . Š č iu k in a s sten g ėsi į J o r d a n o p a lik im ą ž iū rė ti k ritiš k a i. Jis p a ste b i, k a d J o r d a n o v a r to ja m i p o e tin ia i to lim o sio s šiau rės a p ib ū d in im a i „ b ič ių sp iečiu s“, „ g e n čių k a lv ė “, „ ta u ta s g im d a n č io s įsčios“ a išk ia i liu d ija, k a d jis rė m ė si „se n o m is jų d a in o ­ m is, lyg jo s b ū t ų isto rija ir v ieša ž in ia .“ Jis k la u sia savęs, a r g a lim a tik ė ti sag ų , p a s a k ų ži­ n io m is, ta č ia u ta i n e v irto a ts a k y m u į k la u sim ą , a r J o r d a n o le g e n d ą g a lim a p av e rsti t i k r u isto rijo s fa k tu , nes, k a ip jis ir rašo . K iti a u to ria i, p a v y z d ž iu i, R o lfas H a c h m a n a s (R . H a c h m a n n ) sako, k a d g o tų išsik ė lim o iš S k a n d in a v ijo s g a lim y b ė n e įm a n o m a , jų m ig ra c ija y ra tie sio g „ k la id ž io ja n tis g e rm a n ų fo lk lo ro m o ty v a s.“ Š ia u rin ė s k ilm ė s le g e n d a b u v o p a p litu s i ir ta r p k i t ų g e rm a n ų g en č ių . J a n a u d o jo si la n g o b a rd a i, sak sa i ir k iti - s u s ik u rd a m i g a rb in g a la ik o m ą s k a n d in a v iš k ą p ra e itį. P a sa u lin ė je lite ra tū ro je y ra itin g rie ž tų J o r d a n o „ G e tik o s “ v e r tin im ų . V a d in a m o sio s G o f a r to m o k y k lo s p r a d in in k a s V alteris G o fa rta s (W . G o ffa rt) y ra itin a š tru s „ G e tik o s “ k ritik a s . J o m a n y m u , „ G e tik a “ y ra lite ra tū ro s k ū rin y s , ir J o r d a n o p a sa k o jim e n ė r a n ė lašo is to rin ė s tiesos. J o r d a n u i ir jo „ G e tik a i“ jis p a ž ė rė šū sn į p rie k a ištų : J o rd a n a s b u v o k o m p iliu o to ja s, o n e sa v a ra n k išk a s ty rin ė to ja s ; J o rd a n a s la b a i m a ž a i d ė m e ­ sio sk y rė tik s lia i ch ro n o lo g ija i; J o rd a n a s p ra le id o a rb a n e tg i išk ra ip ė n e įtik ė tin a i d a u g la b a i sv arb io s in fo rm a c ijo s; J o rd a n a s p ra le id o k e tu r io lik a g o tų k a ra lia u s T e o d o rik o * v a ld y m o m e tų , k a i jis v a ld ė B a lk a n ų o stro g o tu s; J o rd a n a s n e p a k a n k a m a i n u š v ie tė tris d e š im t šešis T e o d o r ik o v ie šp a ta v im o Ita lijo je m e tu s , n o rs in fo rm a c ijo s ap ie visu s šiuos įv y k iu s K o n s ta n ­ tin o p o ly je tik r a i n eg a lė jo t r ū k t i (G o ffa rt, 2 0 0 9 , 6 2 - 6 8 ) . K ita s įd ė m u s g o tų isto rijo s ty r i­ n ė to ja s y ra M a ik la s K u lik o v sk is (M ic h a e l K u lik o w sk i). Savo k n y g o je „ G o ta i p rie š R o m ą “ rašo: „< ...> I I I a. į a r e n ą įž e n g ia try s re ik šm in g o s b a r b a r ų b e n d r u o m e n ė s , b u v u sio s im ­ p e rijo s p a k r a š ty je - a le m a n a i, g o ta i ir fra n k a i. < ...> I k i to la ik o R o m o s im p e rijo je jo s n e ­ b u v o ž in o m o s. < ...> Įro d y m a i apie g o tų k la jo n e s iš Š iau rės E u ro p o s ik i R o m o s im p e rijo s p a k r a š č ių y ra la b a i re ti. Šių k la jo n ių įro d y m a s y ra p irm ia u s ia v ie n in te lis isto rijo s ša ltin is, b ū te n t J o r d a n o „ G e tik a “, k u r ia re m ia n tis b u v o s u k u rto s su d ė tin g o s m o k s lin ė s h ip o te z ė s. Š im tm e č ia is t r u k o su v o k im a s apie la b a i se n ą g o tų k ilm ę , ir ta i b u v o E u ro p o s p ra e itie s d a u ­ gelio įv a iria u sių e sk iz ų su d e d a m o ji d alis. < ...> K iti lite r a tū r in ia i ir a rc h e o lo g in ia i š a ltin ia i b u v o p a s ite lk ti, k a d p a tv ir tin tų , p a k o r e g u o tų a rb a p a p ild y tų J o r d a n o p ra n e š im ą , k u r io g o tų m ig rac ijo s isto rija s ą m o n in g a i a r n e s ą m o n in g a i y ra b e v e ik k ie k v ie n o m o d e rn a u s ty ­ r im o apie g o tu s p a g rin d a s . T a č ia u J o r d a n o u ž ra ša i, k a ip m es d a r p a m a ty s im e , y ra n e ti k n e p a tik im i, b e t ir la b a i k la id in g i. < ...> V o k ieč ių h u m a n is ta i p a site lk ė T a c itą , v id u ra m ž ių a u to riu s J o r d a n ą , G re g o rą fo n T o u rs ą ir E in h a r d ą ir k ita s p av ien e s u ž u o m in a s k la s ik in iu o ­ se ša ltin iu o se savo išv ad o m s ir fa n ta z ijo m s. < ...> G o ta i, y p a č J o r d a n o g o tų isto rija ja u n u o R e n e sa n so b u v o šių iešk o jim ų c e n tre , ir to k ia ilg a tra d ic ija u ž tik r in o , k a d v isą la ik ą b u v o re m ia m a si šiu o š a ltin iu . B e t J o r d a n o isto rija < ...> n e su sid o ro ja su ja i s k ir ta re ik šm e “ (K u lik o w sk i, 2 0 0 9 , 4 6 - 5 0 , 5 4 , 56). T a ig i M . Š č iu k in o a ts a k y m ų n e tu r in ty s k la u s im a i v ir to M . K u lik o v sk io k a te g o rišk a išv a d a - g o ta i ik i I I I a. n e b u v o ž in o m i, o J o r d a n o isto rija tė ra t i k leg en d a , k u r i n e g a li ir n e tu r i b ū ti isto rijo s k o n s tr u k tu .

142 EUGENIIUS IOVA1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

M . K u lik o v sk is y ra ta ik lia i p asteb ėjęs, k a d v ie n in te lis a n k sty v o sio s g o tų isto rijo s ša ltin is b u v o J o rd a n o „ G e tik a “, o k iti lite ra tū rin ia i ir arch e o lo g in ia i ša ltin ia i bu v o p a site lk ti, k a d p a tv ir tin ­ tų , p a k o re g u o tų a rb a p a p ild y tų J o rd a n o p ra n e šim ą . I r čia įd o m i p aties M . Š č iu k in o p a tirtis m ė g in a n t S k an d in av ijo s archeologijos m e d ž ia g ą susieti su P a m a rio g otais. Jis sakė, k a d d irb ti su Švedijos m e d ž ia g a su n k u , k a d ty rin ė ja n t paaiškėja, jo g iš d ešim tie s a r d a u g ia u la id o jim o p a ­ m in k lų tik v ie n a m e k ita m e ra n d a m a k o k ių n o rs d a ik tų - k e ra m ik o s, segių, sagčių, g in k lų ir p a n . N e d id e lis ro m ė n išk o jo la ik o ta rp io r a d in ių k iek is s u n k in a ir c h ro n o lo g in iu s ty rin ė jim u s, neg elbėja ir ra d io k a rb o n in is d a ta v im o m e to d a s p a g a l C 1 4 iz o to p ą . I r p ag aliau : „ N a tū ra lu , b ū d a m a s Švedijoje, aš a tk a k lia i, ly g in d a m a s sk irtin g u s reg io n u s, iešk o jau V ielb ark o lip d y ­ t ų in d ų ir n e ra d a u g a n ė tin a i p a tik im ų an a lo g ų . S k an d in av ijo je v isišk ai n ė ra to k io b ū d in g o V ielb ark o elem e n to k a ip vazos su blizg ia ir specialiai p a šia u šta o rn a m e n tik a . < ...> B eliek a p a sa k y ti, k a d procesas b u v o su d ė tin g e sn is ir ilgesnis n ei m a n y ta “ (Щ у к и н , 2 0 0 5 , 51, 5 5 -5 6 ) . N e p asisek u s S k an d in av ijo je, V ielb ark o k u ltū ro s g e rm a n išk u m u i s u s tip rin ti p a m ė g in ta p rie jos p riju n g ti g e rm a n a m s s k iria m ą v a d in a m ą ją „ G u sto v o g ru p ę “*. V ielb ark o k u ltū ro s „ k rik š ­ ta tė v is“ R . V olongievičius (R . W olągiew icz) jos n e ta p a tin o su V ielb ark u . M . Š č iu k in a s įd ėjo ju d v iejų d ialo g ą, k u ria m e R . V olongievičius sako, k a d V ielb ark e n ė ra ju o d o sio s blizgiosios k e ra m ik o s su d a n ty to r a tu k o o rn a m e n tu , n ė ra ir m e ta lin ių s m e ig tu k ų su sm u lk ia is g rū d e ­ liais a n t galvutės (Щ у к и н , 2 0 0 5 ,4 7 ) . R . V olongievičiaus a rg u m e n ta i M . Š č iu k in o n e įtik in o , ir jis vis d ė lto m ė g in o G u sto v o g ru p ę p ris k irti V ielb ark o k u ltū ro s p r a d in ia m eta p u i, ta č ia u le n k ų isto rik a i ja m n e p rita rė . R K ačan o v sk is ir J. K ozlo v sk is įžvelgė ta m t i k r ų G u sto v o g ru ­ p ės b e n d r u m ų su V ielb ark o k u ltū ro s p a m in k la is (b iritu a liz m a s, g ria u č ių su d ėjim as sk o b ti­ n iu o se k arstu o se , įk ap ės b e g in k lų ir įra n k ių , k a i k u rie d a ik tų tip ai), ta č ia u tu o p a č iu m e tu m a to aiškius G u sto v o g ru p ė s ryšius su g e rm a n ų P aelbiu, y p ač 1 0 - 7 0 m eta is (K aczan o w sk i, K o zlo w sk i, 1998, 2 6 5 - 3 0 3 , p a v 144). N e p a sisek u sio m s p a iešk o m s p a s k irta ir d a u g ia u ep i­ z o d ų , ta č ia u jie ir lik o ti k sa m p ro tav im ais. K ita M . Š č iu k in o p a ie šk ų , o g reičiau p rim y g tin a i ie šk o m ų a rg u m e n tų , k ry p tis a u to rių n u v ed ė p rie „ le n k ų a rc h e o lo g ų sė k m ių “, k u rio s tu r ė tų J o rd a n o te k s tą d a r y ti p a tik im ą . N e g a lim a ir g in č y ti - le n k ų arch eo lo g ai d a u g p a d a rė ty r in ė ­ d a m i V ielb ark o k u ltū ro s p a lik im ą . Y pač išsiskyrė K a z im ie ras G o d lo v sk is (K . G o d lo w sk i) ir R . V olongievičius, k u rie su d arė d e ta lų V ielb ark o k u ltū ro s sk laid o s k e lią atsk irais a rc h e o ­ lo g in ia is la ik o ta rp ia is (W o iąg iew izc, 1993). D eja, le n k ų arch eo lo g ijo s sė k m ių sąraše n ė ra e sm in io V ielb ark o k u ltū ro s k la u sim o sp re n d im o : m ė g in ti p a a iš k in ti su sik au p u siu s p rie š ta ­ rav im u s a rb a iešk o ti įtik in a m o s g o tų k ilm ė s vietos. T aig i liek a n ea išk u , k a ip le n k ų a rch eo lo ­ g ų d a rb a i gali su s tip rin ti J o rd a n o legendą. N e a ts ira d o ir n a u jų sk an d in a v išk o s g o tų k ilm ė s liu d ijim ų . I r kas gi beliko? T a p a ti tra d ic in ė , n o rs ir n u o la t k ritik u o ja m a , sk a n d in a v išk a g o tų k ilm ė s legenda. A rc h e o lo g ų p rie šta ra v im a i n e ta p o V ielb ark o k u ltū ro s p rig im tie s p e rsv arsty ­ m ų p a m a tu , n o rs le n k ų arc h e o lo g ų d a rb u o se y ra išsa m ių ap žv alg ų , p a re išk ia m a įv airiau sių n u o m o n ių , ta č ia u vėlgi jos n ė ra n a u d o ja m o s se n ų jų te o rijų p e rž iū ra i. G a lia u sia i p a lie k a m a tra d ic in ė V ielb ark o k u ltū ro s g o tišk a k ilm ė ir B erig o leg en d a.

143 III.

D I D Ž I O ) ! A I S Č I U MI GR AC I J A

M . Š č iu k in o a rc h e o lo g in ių ry šių ta r p V ie lb a rk o k u ltū r o s ir S k a n d in a v ijo s p a ie š k ų n esė k ­ m es p ra tę s ia ir k iti ty rin ė to ja i, k u rie iškėlė n e m a ž a i p a m a tu o tų a b e jo n ių d ė l to , a r S k a n d i­ navijoje ir J u tla n d ijo je b ū ta to k ių k u ltū r ų , k u rio s e galėjo s u b rę sti to s sąlygos, įg a lin u sio s įv y k d y ti to k io m a s to m ig ra c iją į k o n tin e n tą . Š ta i tas p a ts R . H a c h m a n a s teig ia, k a d S k a n ­ d in av ijo je d ė l d id e lio v a ik ų m ir tin g u m o ir n e d id e lė s g y v e n im o tr u k m ė s n eg a lė jo s u s id a ry ti to k ia d e m o g ra fin ė situacija, k u r i v e rs tų d id eles g y v e n to jų m ases e m ig ru o ti. A rc h e o lo g ijo s m e d ž ia g o je jis n e r a n d a jo k ių S k a n d in a v ijo s g y v e n to jų išsik ė lim o p ė d s a k ų ir, a tv irk šč ia i, k a lb a apie k o n tin e n to g y v e n to jų sk v e rb im ą si į S k a n d in a v iją n u o 12 0 m e tų p r. K r. ik i p a t 14 m e tų p o K r. R . H a c h m a n o n u o m o n e , g o ta i v isa d a g y v en o k o n tin e n te , ir ju o s a p g y v e n ­ d in a V a k a rų B u g o ž e m u m o je ir jo šia u rin iu o se in ta k u o s e . P rie a b e jo ja n č ių jų šia u rin e g o tų isto rija M . Š č iu k in a s p riju n g ė F o lk e rį B ie rb ra u e rį (V. B ierb rau er), k u ris savo d a rb u o s e te i­ gia, k a d p e rsik ė lim a s iš S k a n d in a v ijo s n e įro d o m a s d ė l n e p a k a n k a m o iš tir tu m o ir m e n k o arch eo lo g ijo s m e d ž ia g o s p u b lik a v im o .

N a u ju ž v ilg sn iu į V ie lb a rk o k u ltū r o s a rc h e o lo g iją p a ž v elg ė M . K u lik o v sk is. Jis n u p ie šė re a­ lis tiš k ą ir įta ig ų p av e ik slą , k u ris iš tie s ų re ik a la u ja n a u jų e tn o g e n e z ė s te o rijų . S v arb u , k a d šiu o p o ž iū r iu a k c e n tu o ja m a s ir J o r d a n o g e rb ė jų , ir J o r d a n o s k e p tik ų te o rijų p a ž e id ž ia m u ­ m as. V isgi re ik ia p a b r ė ž ti, k a d čia į p ir m ą v ie tą išk e lia m a s Ju o d o s io s jū ro s p a k r a n č ių , K a r­ p a t ų ir d a k ų e rd v ių v ie tin ių k u l t ū r ų re ik š m in g u m a s , k u ris g o tų isto rijo s k o n te k s te ta p o lyg a n tra e ilis ir n e re ik šm in g a s, ta rs i šios v ie to s n e t u r ė t ų savos isto rijo s. T o se erdvėse, k a ip ra šo M . K u lik o v sk is, n u o I I I š im tm e č io a n tro sio s p u sė s ik i V š im tm e č io p ra d ž io s b u v o v ie n in ­ telė a rc h e o lo g in ė k u ltū r a , k u r i ž in o m a Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re šo * v a rd u . D a u g u ­ m a ty r in ė to jų šią k u l t ū r ą la ik o g o tišk a , o k a i k u r ie jo s p o ž y m ia i - y p a č segės ir y p a tin g o s k e ra m ik o s fo rm o s, ta ip p a t p a p ro ty s į k a p u s n e d ė ti g in k lų - y ra to k ie p a t k a ip ir V ie lb a r­ k o k u ltū r o s p o ž y m ia i. P a v y z d ž iu i, F. B ie rb ra u e riu i to p a k a k o , k a d ir V ie lb a rk o k u l t ū r a b ū t ų g o tišk a , n o rs V ie lb a rk o k u l t ū r a d a tu o ja m a I - I V a. K a d a n g i Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r a y ra g o tiš k a ir k a i k u r ie su ja susiję g o tiš k i a r te f a k ta i b u v o ra s ti R o m o s im p e rijo je , ta i jie t u r ė t ų p a liu d y ti g o tų k e lio n ę n u o D u n o ja u s į Ita liją , o iš te n į G a liją ir Is­ p a n iją . D e ja , d au g e lis a rc h e o lo g ų ir is to rik ų , tir ia n č ių g o tu s, p e r im a p a g r in d in iu s F. B ierb ra u e rio te ig in iu s, n e s u s im ą s ty d a m i ap ie tik r ą ją jų esm ę. T a č ia u Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r a y ra la b a i įv airi. Jo s n a m ų sta ty b o s te c h n ik o s ir la id o jim o p a p r o č ia i t u r i p a ra le lių su p ro v in c in e R o m o s k u l t ū r a v a k a ru o s e , su V ie lb a rk o ir P šev o rsk o k u ltū r o m is šiau rė je ir S te p ių k u l t ū r a ry tu o s e . Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o je V ie lb a rk o k u ltū r o s e le m e n ta i p a s ire iš k ia n e d a ž n ia u n e g u k iti. V a d in a si, ž iū r in t iš a rch eo lo g ijo s p o z i­ cijų, n ė r a jo k io p a g r in d o k a lb ė ti ap ie V ie lb a rk o k u ltū r o s p r a n a š u m ą . N e t je ig u V ie lb a rk o a r te f a k ta i d o m in u o tų Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o je , ta i n e b ū tų tik ro s io s p a d ė tie s liu d ijim a i abiejose vieto v ėse. D a r sv arb esn is ta s fa k ta s, k a d a b iejų k u l t ū r ų a r te ­ fa k ta i n ė r a ta ip g la u d ž ia i susiję v ien as su k itu , k a ip a p s k rita i tv ir tin a m a . S v arb iau sias šių

!44 E U G E N I i U S J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

d v iejų k u l t ū r ų sąlyčio ta šk a s - n e a r te fa k ta i, b e t a p lin k y b ė , k a d la id o jim a s su g in k la is V ie lb a rk o k u ltū r o je v isišk a i n e a p tin k a m a s , Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o s sri­ ty se - p a v ie n ia is atvejais. G r y n a i lo g in iu p o ž iū r iu v ie n o p o ž y m io t r ū k u m a s b e v e ik n e įr o ­ d o b e n d r u m o . J e ig u į v isa ta i atsižv elg sim e, g a lim e k la u s ti, k o d ė l ryšys ta r p V ie lb a rk o ir Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r ų k a i k u rie m s m o k s lin in k a m s y ra s u p ra n ta m a s . I n te r p r e tu o ja n t a p ta ria m a s k u ltū r a s , k a lb a m a ap ie re iš k in į, k u r į g a lim a p a v a d in ti „ a p rib o ­ t u p e r te k s tą “, ir k a lta s čia y ra J o rd a n a s . J o m ig ra c ijo s a p ra šy m a s le id ž ia g o ta m s k e lia u ti iš S k a n d in a v ijo s p rie B altijo s jū ro s ir iš te n - p rie Ju o d o s io s jū ro s . D ė l to a rc h e o lo g a i n ie k a ­ d a sa v a ra n k iš k a i n e ty rin ė jo ra d in ių , b e t d a ž n ia u s ia i b a n d ė p a g r įs ti a rb a p a n e ig ti J o r d a n o te k s to te is in g u m ą . 1970 m e ta is R . H a c h m a n a s p a n e ig ė g o tų ry šį su S k a n d in a v ija re m d a ­ m asis a rc h e o lo g in ia is a tra d im a is . D ė l to a ts ira d o n a u jų e tn o g e n e z ė s te o rijų p o re ik is . V isg i ta m e sk y riu je, k u r ia m e a p ra šo m o s k la jo n ė s n u o B altijo s ik i J u o d o s io s j ū r ų , k e ltin a s tas p a ts k la u sim a s - a r g a lim a p a g r įs ti J o r d a n o m in č ių te is in g u m ą a rb a k la id in g u m ą . T o k ia m a rc h e o lo g u i k a ip M . K a z a n sk is, k u r io ty r in ė jim ų sritis y ra g o ta i, to k s k la u s im a s n e k y la 45. J o r d a n o te k sta s m u m s sako, k a d g o ta i g y v e n o B altijo s jū ro s erdvėje, v ė lia u U k ra in o je , v a­ d in a si, ab iejų re g io n ų m a te r ia lin ė k u l t ū r a p riv a lo b ū ti g o tiš k a ir k a ip to k ia t u r i b ū ti s tu d i­ ju o ja m a . T a i y ra b ū te n t ta i, k ą m es a p ib ū d in o m e „ a p rib o tu p e r te k s tą “. D a ž n a i d ė l J o r d a n o įta k o s s ą m o n in g a i a rb a n e s ą m o n in g a i įn ir tin g a i la ik o m a s i p o ž iū rio , k a d re ik ia p a b r ė ž ti p ara le le s ta r p V ie lb a rk o ir Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o s r a d in ių . J e ig u m es n e tu r ė tu m e J o r d a n o r a š tų , to s p a ra le lė s n e b ū tų to k io s a r tim o s . J e ig u re m ia m ė s t i k a rc h e ­ olo gijos d u o m e n im is , n e a ts iž v e lg d a m i į m ū s ų v ie n in te lį ra š tiš k ą p a liu d ijim ą , n ė r a jo k io p a m a to įž v e lg ti g la u d ž ią g im in y s tę ta r p V ie lb a rk o ir Č e r n ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r ų . Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r a y ra d a u g e lio įv a irių a n k s ty v ų jų m a te ­ r ia lin ių k u l t ū r ų m išin y s: v ie n o s iš jų g y v e n o ta m e re g io n e , k ito s - n e. G a lim a a r g u m e n ­ tu o ti, k a ip ta i d a ro d a u g u m a , k a d Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o s a ts ira d im a s p a r e m ta s a tk e lia v im u iš V ie lb a rk o k u ltū r o s sričių . T a ip p a t g a lim e p a s a k y ti n u o m o n ę , k a d Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r a y ra v ie tin ių P o n to , K a r p a tų ir D a k ų k u l t ū r ų d a rin y s, a rb a ta i y ra m ig ra c ija iš ry tu o s e k ilu s ių ste p ių k la jo k lių , k u r ie v a k a ru o s e s u sid ū rė su P šev o rsk o k u ltū r o s k a ria is. G r y n a i a rc h e o lo g in iu ly g m e n iu k ie k v ie n a šių in te r p r e ta c i­ jų y ra p a ž e id ž ia m a k a ip ir k ito s. V ie lb a rk o k u ltū r o s e le m e n ta i Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u ltū r o je n ė r a to k ie d a ž n i k a ip k iti g au sū s k u lt ū r i n ia i p a p ro č ia i, k u r ie ją a p ib rė ­ žia. T a i y ra ti k J o r d a n o te k sta s, k u ris m o k s lin in k u s p a a k in o iš n a g r in ė ti jų ry šiu s su V iel­ b a rk o k u ltū r a . Iš ti k r ų j ų la b a i s u n k ia i tik ė tin a , k a d k a s n o rs n u s ta ty tų t ą p a tį ryšį, je ig u n e b ū tų J o r d a n o te k s tų , ir m es p a č ia tik ria u s ia to ž o d ž io p ra s m e n e tu r ė tu m e d is k u tu o ti su p rie šisto rė s k u ltū r a . K o k ia s išv ad as g a lė tu m e p a d a ry ti? K a ip m es tu r ė tu m e in te r p r e tu o ti

45 M. Kulikovskio minimas Michailas Kazanskis teigia, kad germaniška Vielbarko kultūros kilmė nekelia abejonių, tačiau ankstyvoji Vielbarko istorinė erdvė buvo etninių komponentų mišinys. Tą mišinį neva pripažįsta beveik visi tyrinėtojai (žr. Казанский, 2010,123-134).

145 III.

D I D Ž I O ¡1 A I S Č I Ų MIG R АС IJ A

A J------------

Skalviai V - V I a. N e m u n o žem upyje įsik ū rę skalviai atsirad o toje terito rijo je, k u rią I am žiaus a n t­ rojoje pusėje kolonizavo p lo k štin ių k a p ų ir n ed e g in im o p ap ro čio pasekėjai. V aizdingoje N e m u n o ir Jū ro s upės santakos p an o ram o je k e tu rių skalvių k om pozicija n u p iešta pagal V ėluikių (T auragės r.) p lo k štin io k ap in y n o 3 kap o , V id g irių (Pagėgių savivaldybė) p lo k š­ tin io k ap in y n o 23 kap o , V ėlu ik ių p lo k štin io k ap in y n o 1 k ap o ir V id g irių p lo k štin io k a­ p in y n o 2 k ap o radiniu s.

Tyrinėtojai Eugenijus Jovaiša (Vėluikiai, 2006), Valdemaras Šimėnas (Vidgiriai, 1986).

>

Dail LT u b elytė-K riu kelien ė.

Popierius, spalvoti pieštukai, 680 x 480 mm, 2015.

S kalvių gentis išsiskyrė jau V a. Jo s g y v en ta te rito rija ap ėm ė J ū ro s u p ės žem u p į, N em u n o d e šin įjį k r a n tą ir T ilž ė s ap y lin k es k a iria ja m e N e m u n o k ra n te , v ak a ru o se siekė B altijos jū rą . P ie tu o se skalviai rib o jasi su su N a d ru v a , b u v u sia p rie P rieg liau s, r y tu o ­ se - su a u k štaič ia is, Šilalės ap y lin k ių p ie tu o se siekė žem aičiu s. Ž in o m ia u si p a m in k ­ lai - B a rz ū n ų , G re iž ė n ų , R u b o k ų , S o d ėn ų , V ė lu ik ių , V id g irių k a p in y n a i ir R a m b y n o bei R ag ain ės p ilia k a ln ia i.

R ašytiniuose šaltiniuose skalviai p irm ą k a r tą p a m in ė ti 1240 m etais. A pie 1 2 7 4 -1 2 7 7 m e­ tu s skalvius nukariav o K ry žiu o čių ordinas. J ų žem ės ištu štėjo , dalis gyventojų p a tra u k ė į aisčių gilum ą.

V -V I a. skalviai m iru sių jų nedegino. A pie V I a. skalvius pasiekė m iru sių jų d eg in im o p a ­ protys. G reičiausiai jis atėjo iš gretim os N ad ru v o s, k u r jau I I I - I V a. m irusieji buvo degi­ n am i. V I I - V I I I a. žin o m i abu laidojim o būdai. T ik n u o IX a. įsigali m iru sių jų d eg in im o paprotys. D e g in tų m iru sių jų k ap ai iš p ra d žių ra n d a m i n ed e g in ta m m iru siajam re ik a lin ­ go dydžio kape, o vėliau ovalioje duobutėje. Įkapės tokios p a t kaip ir n e d e g in tų m iru sių jų . Skalvių gyventuose p lo tu o se rasta paly g in ti dau g k u n ig aik ščių k ap ų , k u rie pasižym i k ap o įrengim o su d ė tin g u m u (V idgiriai) ir tu rtin g o m is įkapėm is (B arzūnai, V ėluikiai, V id ­ giriai). A n k styvajam e laik o tarp y je k a r tu su v y ru laidojam as ir žirgas.

Y patingai tu rtin g u s skalvių kapus ištyrė V aldem aras Šim ėnas V idgiriuose (Pagėgių sav.). Jis ištyrė 6 4 V a. a n trą ja puse ir V I a. d atu o jam u s kapus. 30 k ap e p rab an g iai įren g tas kapas p a tv irtin a b a ltų ryšius su v id u rin io D u n o jau s areale vykusiais ta u tų k rau sty m o si įvykiais. D idžiulėje k ap o duobėje buvo a tsk irta vieta k u n ig aik ščio žirgo k ap u i, o n u o jo

148 E U GENULI S (OVA i ŠA

AISČIAI

L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

laiptas vedė į k u n ig aik ščiu i sk irtą k ap o dalį. K arstas buvo p ad a ry ta s iš m asyvių ąžu o li­ n ių len tų , o jo p ag rin d e su m o n tu o to s aukštos m ed in ės kojos. Be P ad u n o jo m e istrų k o ­ vos peilio, sidabrinės p aau k su o to s segės, k u n ig aik ščio k ap e buvo rasti žąslai, an tk ak lė , k etu rio s segės, apavo sagtelė, sidabrinė ap yrankė ir žiedas, p ak a b u tis, geriam asis ragas su sidabro apkaustais, m e d in ia i sm eig tu k ai ir o rn a m e n tu o ta s dvig u b o n u p jau to k ū g io form os karolis. M e d in ia i sm eig tu k ai ir n ed eg to b alto m olio k arolis greičiausiai apeiginės p ask irties d aik tai. K a riu i sudėjo ir p a p ild o m ų įk ap ių - žiedai ir žalvarinės įvijos rastos b eržo tošies dėžutėje. A n k sty v ų jų v id u ram ž ių p ra d žiai sk iriam ų 30 k a p ų V. Šim ėnas ištyrė B arzūnuose (Tauragės r.). Iš jų n eab ejo tin a i k u n ig aik ščio ar k arin ė s aristo k ratijo s atsto v u i reikia sk irti V a. an trą ja puse d atu o jam ą 5 kapą, k u r tu rtin g a s karys buvo p alai­ d o tas k a r tu su žirgu.

T aigi skalvių k ap in y n ai tu rtin g i. V -V I a. įkapės gausios. D a r daugiau jų atsirad o n u o V II a. V yram s į kapus dėjo d arb o įran k iu s - dalgius, peilius. T aip p a t g in k lu s - ietis, k o ­ vos peilius ar siauraašm enius kalavijus. M o te rų kapuose taip p a t ra n d a m a d arb o įran k ių . D ažn iau siai peiliukas, rečiau - verpstukas. K ai k ad a ir vy rų , ir m o te rų kapuose ra n d a m i lip d y ti m o lin iai puodeliai, rago apkalai. P apuošalus nešiojo ir vyrai, ir m oterys. P u o šiasi įvairių fo rm ų antkaklėm is. D ra b u žį ir vieni, ir k iti susegdavo segėmis: lan k in ėm is ilga­ kojėm is, žieduotom is, aguoninėm is. Segių d až n ai nešiojo p o dvi. M o tery s apyrankes su storėjančiais galais m ūvėjo a n t abiejų ra n k ų , vyrai - a n t vienos. Savitai m oterys p u o šė gal­ vos apdangalą. Prie jo būdavo tv irtin a m a s plonas žalvarinės juostelės lankelis, a n t k u rio k ab in am i kabučiai - g in taro karoliai, kibirėlio form os žalvariniai ar sid ab rin iai kabučiai. N ešio ti ir apgalviai iš kelių įvijų eilių ir jas ju n g ian čių skersinių plok štelių , galvos a p d a n ­ galą susegdavo ilgu žalvarinio v irb o form os sm eigtuku.

I X - X I I I a. skalvių vyram s b ū d in g i p a laid o jim ai su gausiais g in k lais - įm o v in iais ie ti­ galiais, kovos peiliais, kalavijais. V y rų k apuose ra n d a m a žirg ų įk ap ių , tačia u p a č ių žir­ g ų su š e im in in k u nelaidojo. V yrai ir m o tery s d ra b u ž į n u o X a. susegdavo p asag in ėm is segėm is. Ir vieni, ir k iti nešiojo a n tk a k le s - v y tin es su k a b liu k u ir kilp ele, v y tin es k il­ p in iais galais. M o tery s nešiojo k ep u raites, k u rių k ra šta i p a p u o šti širdelės fo rm o s k a b u ­ čiais. A n t k a k lo m ėgo n ešio ti k a ro lių v ėrin iu s - d až n ia u siai g in ta rin iu s. R a n k a s p u o šė įv ijinėm is ap yrankėm is.

149 III.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR ACI J A

Č e rn ia c h o v o -S in ta n o s d e M u re š o k u l t ū r ą ir g o tų v ie šp a ta v im o p r a d m e n is , su k u ria is ji s u ta m p a la ik o atžv ilg iu ? A r y ra k a ž k a s p a n a š a u s k a ip g o tų isto rija ik i tre č io jo šim tm e č io p o K r.? A ts a k y m a s b ū tų , b e n t m a n o n u o m o n e , k a d n ė ra g o tų isto rijo s tre č ia ja m e š im tm e ­ ty je p o K r. G o ta i, ta ip p a t k a ip f r a n k a i ir a le m a n a i, k u r ie tu o p a č iu m e tu p a s iro d o aren o je, y ra R o m o s sien ų p r o d u k ta s . T a i y ra v ie n a re ik š m iš k a i b e n d r a a m ž ių ra š tiš k a i p a liu d y ta k e ­ tv irta ja m e ir p e n k ta ja m e š im tm e č iu o se , išsk y ru s tą , J o rd a n o , k u ris , b eje, y ra šešto jo šim ­ tm e č io . I I I š im tm e ty je d id e lis b a r b a r ų g ru p ių sk aičiu s iš re g io n ų į šia u rę n u o D u n o ja u s ir J u o d o s io s jū ro s p u o lė R o m o s im p e riją , k a r tu su jais p ir m ą k a r tą p a s iro d o g o ta i. N e tr u k u s g o ta i n e a b e jo tin a i p a s iro d o k a ip įta k in g ia u s i, k a i k ito s g ru p ė s, su k u rio m is jie iš n iro tr e ­ čiaja m e š im tm e ty je , a rb a v isišk a i d in g s ta iš u ž ra š ų , a rb a t u r i m a ž e sn ę re ik š m ę n e g u g o ta i (K u lik o w sk i, 2 0 0 9 , 4 6 - 5 0 , 5 4 , 5 6 ). Š ių M . K u lik o v s k io a r g u m e n tų n e g a li n e p a s te b ė ti n ė v ien as, ty rin ė ja n tis C e rn ia c h o v o ir V ie lb a rk o k u ltū r a s .

G o tų šia u rin io p e rio d o ty rin ė to ja i d e d a d a u g p a s ta n g ų , n o rė d a m i iš ry š k in ti t ik g o ta m s sk ir­ tin u s la id o jim o p a p ro č iu s a r d a ik tų k u ltū r o s elem e n tu s, k u rie , jų m a n y m u , iš s k ir tų g o tu s iš k itų g e rm a n ų ir aisčių ap lin k o s. M . S č iu k in a s n u ro d o V yslos žio ty se ir jos že m u p y je a ts ira d u ­ sios V ie lb a rk o k u ltū r o s svarb iau siu s p o ž y m iu s: v isišk ai iš k a p ų d in g s ta g in k la i, keičiasi in d ų fo rm o s - ž y m ia i m a ž ia u ju o d o sio s blizgios k e ra m ik o s, d a ž n ia u sia i ta i g e lto n o a r ru sv o m o lio d u b e n ė lia i, p lo n a sie n ia i, len g v ai b lizg iu a r g la is ty tu p a v iršiu m i, p a s iro d o n e m a ž a i n a u jų ir sav o tišk ų p a p u o š a lų fo rm ų : ap y ra n k ė s su p u m p u rė lia is galu o se ir p lačio s ju o stin ė s, k a rta is įvijinės a p y ran k ės, b esib aig ian čio s p lo k šč io m is p u sap v a lė m is la b a i s tiliz u o tų g y v ačių g alv ų p a v id a lo p lo k šte lė m is, sav o tišk i S p a v id a lo k a ro lių tv irtin im a i, k u r ių g alai p a p u o š ti sm u l­ k iais g rū d e lia is, ta ip p a t b ria u n o m is ir g rū d e lia is p a p u o š ti k ria u šė s p a v id a lo p a k a b u č ia i. P il­ k a p ių k o n stru k c ijo je a ts ira n d a did elė įvairovė: a k m e n in ia i p ilk a p ia i, p ilk a p ia i su a k m e n in iu p a g r in d u , p ilk a p ia i su k o n c e n tr in ių v a in ik ų išd ėjim ais, ra to su stip in a is p a v id a lo p ilk a p ia i, p ilk a p ia i su p lo k ščiais trik a m p io su įle n k ta is šo n ais p a v id a lo u ž m e tim a is. A ts ira n d a a k m e ­ n in ių ra to p a v id a lo s ta tin ių iš a tsk ira i sto v in č ių sta m b ių stelų , k u rio s b ū n a su ju n g to s sm u l­ k e sn ių a k m e n ų išdėjim ais. Jie gali b ū ti savos rū šies a s tro n o m in ia is v izy rais, b e n d ru o m e n ė s s u s irin k im ų v ieta, ritu a lų ir a u k ų v ieta. G re ta p ilk a p ių a ts ira n d a p lo k š tin ių k a p ų . K eičiasi ž m o n ių re lig in ė są m o n ė , k u r ią liu d ija b iritu a liz m a s - g re ta k r e m u o tų p a la ik ų a ts ira n d a ir n e d e g in tų m iru s ių jų k ap a i, d ra u d im a s d ė ti į k a p u s g in k lų , a k c e n tu o ja m a a k m e n in ių r a tų su stelo m is a s tro n o m in ė ir r itu a lin ė p a s k irtis 46. Šie sa v itu m a i p r is ta to m i k a ip g o tų sk iriam ieji p o ž y m ia i. V isgi V ielb ark o k u ltū ro je įvykę p o k y č ia i n e a p le n k ė ir B altijo s re g io n o aisčių. Ly­ g in a n t V ie lb a rk o naujoves aisčių k u ltū ro je , atsisk leid žia id e n tišk i p ro cesai, ir ta i k elia m in tį d ėl šių k u l t ū r ų g e n e tin io a r tu m o . Y pač p ra sm in g a , k a d tie p o k y č ia i p a s ik a rto ja p e r D id ž ią ją aisčių m ig ra c iją b e s ik u ria n č ių n a u jų aisčių k u l t ū r ų la id o jim o p ap ro čiu o se.

46 Plačiau žr. (LHyKMH, 2005,28-29,31,33).

150 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I J o k ia is tu r im a is a r g u m e n ta is (m e n k i žaliav o s ište k lia i, n e išv y sty ta s g y v e n v ie č ių tin k la s , L ie tu v o s p a jū ry je p r a k tiš k a i n e ra s ta I a. a n tro sio s p u sė s im p o rto ) n e įm a n o m a a r g u m e n ­ tu o ti, k a d P lin ija u s V y re sn io jo ir T a c ito la ik a is, k a ip ir v ėliau , ro m ė n ų ek sp e d ic ijo s la n k ė s i d a b a r tin ė s L ie tu v o s p a jū ry je “ (B liu jien ė, 2 0 1 3 , 9 6 ). V a d in a si, g alėjo ir n eg alėjo . S u tin k u : I a. a n tro ji p u s ė k e lia k la u s im ų , ta č ia u ir ta d a b u v o u ž te k tin a i ro m ė n iš k o im p o r to - I a. a n tro sio s p u sė s k a p ų e m a lio ir s tik lo k a ro lia i, N e r o n o ( 5 4 - 6 8 m e ta i) m o n e ta iš Š e rn ų (K la ip ė d o s r.) k a p in y n o , D o m ic ia n o ( 8 1 - 9 6 m e ta i) m o n e ta iš B a r z d ū n ų (Š ilutės r.) k a ­ p in y n o , N e rv o s ( 9 6 - 9 8 m e ta i) m o n e ta iš A u k š tk ie m ių (K la ip ė d o s r.) k a p in y n o , T ra ja n o (9 8 - 1 1 7 m e ta i) p e n k io s m o n e to s iš A u k š tk ie m ių (K la ip ė d o s r.) k a p in y n o , d v i m o n e to s iš S tr a g n ų (K la ip ė d o s r.) k a p in y n o , v ie n a m o n e ta iš K u rm a ič ių (K re tin g o s r.), k a p in y n o , try s m o n e to s iš P ry š m a n č ių (K re tin g o s r.) k a p in y n o , v ie n a m o n e ta iš R ū d a ič ių I (K re tin g o s r.) k a p in y n o (M ic h e lb e rta s , 2 0 0 1 , 3 3 - 4 6 ) . J a u n e k a lb a n t ap ie ta i, k a d n e k a p in y n ų a p lin k o je R u d a ič iu o s e (K re tin g o s r.) b u v o ra s ta 4 1 - 5 4 m e ta is v a ld ž iu sio , N e r o n o p ir m ta k o , im p e ­ ra to ria u s K la u d ija u s I iš J u lijų d in a stijo s, sesterciju s. Ig n o ru o ja m a s I a. a n tro s io s p u sė s im p o r ta s iš N o r ik o ir P a n o n ijo s p ro v in c ijų - v a d in a m o s io s s p a r n in ė s segės, k u ria s įv a irū s a u to ria i la ik o sp e c ia liu g a m in iu , s k ir tu aisčių k ra š ta m s (M ic h e lb e rta s , 1 9 8 6 , 1 0 6 - 1 0 7 ) . T ie sa , šių seg ių d a u g ia u sia ra s ta n e p a jū rio zo n o je, ta č ia u k a ip t i k šio sk y ria u s m e d ž ia g a ir liu d ija , k u r b u v o p a g r in d in ė s p re k y v ie tė s, iš k u r ių R o m o s im p o r ta s sk lid o į g re tim a s aisč ių k u ltū r a s . P a g a lia u lie k a n e a išk u , a r p a ti b ro n z o s žaliav a, k a ip to k ia , n ė r a išm e sta iš im p o r to p r e k ių sąrašo? O b ro n z o s tik r a i n e tr ū k s ta p a jū rio k a p in y n u o s e . D a r v ie n a d e ­ ta lė apie I a. a n tro s io s p u sė s „ n e iš v y s ty tą g y v en v ieč ių tin k lą “ ir, k a ip sak o A . B liu jien ė, vėlesn ia is la ik a is. I š p lė to tą g y v en v ieč ių t i n k lą n u r o d o k a p in y n ų tin k la s : ž m o n ė s g y v en o k a ž k u r n e to lie se n u o la id o jim o v ie tų . M . M ic h e lb e rto d u o m e n im is , v ie n t i k L ie tu v o s p a ­ jū ry je k a p in y n ų su R o m o s im p o r tu e sa m a n e t 3 2 (M ic h e lb e rta s , 2 0 0 1 , 3 3 - 4 6 ) . Iš v iso ta m e p a č ia m e re g io n e (K la ip ė d o s, K re tin g o s , Š ilu tės r.), 1 998 m e tų d u o m e n im is , jų b u v o b e n t 4 0 (Jo v aiša, 1 998, 4 8 - 6 4 , 3 1 8 -3 1 9 ). I r k a ip in te r p r e tu o ti šiam e sk y riu je iš d ė s ty tu s fa k tu s , s ta tis tik ą ir a p ib e n d r in im u s p a g a l k a p in y n ų m e d ž ia g ą ? J u k jie a k iv a iz d ž ia i ro d o , k u r b u v o s ta m b ia u sio s k a p ų su R o m o s m o n e to m is s a n k a u p o s . L ie tu v o s p a jū ris šia p ra s m e y ra v ie n a s iš ly d e rių , o m o n e tų g au sa v ie n a m e k a p in y n e le n k ia ir k a im y n in ę S em b ą.

77 Apie tai plačiau žr. Jovaiša, 2014,99,102-103.

2 I0 E U G E N I J U S J O V A IŠ A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

G r į ž ta n t p rie te m o s v e r ta p a b r ė ž ti, k a d g in ta ra s n e b u v o v ie n in te lė p re k ė , k u r ia d o m ė jo si r o m ė n ų p irk lia i. M ė s a ir k a ilia i, g r ū d in ia i p r o d u k ta i ir m e d u s, v ašk a s ir v e rg a i b u v o p a g e i­ d a u ja m i r o m ė n ų p re k y v ie tė se . P re k y b o s in te re s a i lė m ė , k a d p re k ijų v ilk s tin ė s į k e lią le id o ­ si n e v ie n ą k a r tą p e r m e tu s . D a ž n ą tr a n z itą liu d ija ta s fa k ta s , k a d a isč ių p a s a u lio k a p u o se ra n d a m o s m o n e to s i r t ų im p e ra to r ių , k u r ie v a ld ė tr u m p a i, p a v y z d ž iu i, G a lb a ( 6 8 - 6 9 m e ­ ta i), p ro g in ė s im p e r a to r ių ž m o n ų m o n e to s (F a u s tin o s I V y re sn io sio s p o m i r t in i o k a lim o sestercijai ir p a n .). Ž in o m a , k a d m o n e ta b u v o sa v o tišk as im p e ra to r ia u s p ris is ta ty m a s ir viešasis v a ld a n č io im p e ra to r ia u s gerovės i r p a s to v u m o liu d ijim a s. Įž e n g u s į s o s tą n a u ja m im p e ra to r iu i, jo m o n e to s p riv a lo m a i b u v o s iu n č ia m o s į a to k ia u s iu s im p e rijo s f o r tu s k a ­ ria m s ir v ie tin in k a m s . T a d įtik in a m a , k a d d a ž n o s e e k sp e d ic ijo se p re k ija i g a b e n o si v a l­ d a n č ių im p e r a to r ių m o n e ta s , ir to d ė l iš a isč ių k a p ų r a d in ių g a lim a s u d a r y ti v isą R o m o s im p e r a to r ių m o n e tų „ k a ta lo g ą “.

P lin ija u s V y re sn io jo įv a rd y tų „ įv a irių p re k y v ie č ių “ a n tr a d a lis b u v o k ita s, iš v ie tin ių aisčių su d a ry ta s, p r e k y b in in k ų slu o k sn is. K a s ta i g ali p a liu d y ti? G a lim a s d aly k as, ta s fa k ta s, k a d b e n t ja u L ietu v o s arch eo lo g ijo s m e d ž ia g o je k a p ų su R o m o s m o n e to m is ly d in tį in v e n to rių su d a ro b a ltišk o s k ilm ė s d irb in ia i. I r d a r b o įra n k ia i, ir b u itie s re ik m e n y s, ir ginklai, ir p a ­ p u o ša la i, k a ip ir p a ti la id o se n a , n e sisk iria n u o a p lin k in ių k a p ų , k u riu o s e n ė r a R o m o s m o ­ n e tų . T a i leid ž ia d a r y ti p rie la id ą , k a d tie k a p a i p rik la u s o v ie tin ė s b e n d r u o m e n ė s n a ria m s. Je i p rip a ž in tu m e , k a d k a p a i su R o m o s m o n e to m is p rik la u s o aisčių p re k e iv ia m s, b ū t ų tik s ­ lin g a n u s ta ty ti g au siau siai R o m o s m o n e tų tu rin č iu s aisčių k a p in y n u s m ū s ų ty rin ė ja m o je erdvėje, - jų m o n e tų „sv o rį“ ir p a g a l ta i n u m a n o m ų fa k to rijų išsid ė sty m o geo g rafiją. B ū tų g a lim a p ro g n o z u o ti, k a d šių b e n d r u o m e n ių g y v e n to ja i b u v o v id in io aisčių p a sa u lio p re ­ k y b o s lyderiai. P ris im in u s R o m o s m o n e tų a isčių k a p u o se ty r im o s ta tis tik ą , g a lim a te ig ti, k a d „ p in ig ų m aišelis“ a tsirišo S em b o je ir L ie tu v o s p a jū ry je . P a n a g r in ė k im e a ts k ir ų re g io ­ n ų p a v y z d ž iu s, k u rie t u r i iš s k ir tin į m o n e tų sk aičių . P a m a ry je y ra k e tu r i p a m in k la i, k u rie išsisk iria iš k itų - ju o se ra s ta n u o k e tu r ių ik i a š tu o n ių m o n e tų . M o z ū r u o s e išsiskiriančių p a m in k lų ta ip p a t k e tu ri. S em b o je iš s k irtin is k a p in y n ų m o n e tų sk aičiu s ja u v isai k ita s k a i k u riu o s e m o n e tų sk aičiu s siek ia ik i 4 4 v ie n e tų . Įs id ė m ė tin a , k a d ir r o m ė n ų in d ų b u v o ra s ta m o n e tų sk a itlin g u o se S em b o s k a p in y n u o s e K a reičiu o se, D u lo k a im y je ir V a ren g iu o se. Su n ie k u o n e ly g in a m i y ra L ietu v o s k a p in y n ų m o n e tų sk aičiai: A n d u lia i - 10, A u k š tk ie m ia i - 201, B a n d u ž ia i - 2 6 , D a u g la u k is - 1 3 , K u la u tu v a - 12, K u rm a ič ia i - 16, L a z d in in ­ k a i - 8 2 , P a la n g a - 27, P a n g esa i - 25, P ry š m a n č ia i - 11, R u d a ič ia i I - 16, S tra g n a i - 106, Š e rn a i - 2 0 , V a itie k ū n a i - 13. K e tu rio lik o je L ietu v o s k a p in y n ų ra sto s 57 8 m o n e to s, ta i y ra 9 0 ,9 p ro c . v isų L ie tu v o je ra s tų . R o m o s m o n e tų g au su d v ieju o se L a tv ijo s k a p in y n u o se : K a p sė d ė je - 2 9 ir M a z k a tu ž iu o s e - 35. A k iv a iz d u , k a d t ų g au siau siai m o n e tų tu r in č ių k a ­ p in y n ų p a lik im a s g ali re ik šti, k a d šių v ie to v ių g y v en v ietėse galėjo b ū ti su sitelk ęs v ie tin is p re k y b o s su ro m ė n a is v e r s lin in k ų slu o k sn is. K ita ip ta r ia n t, v isai įtik in a m a , k a d to k io se

211 IV.

P AŽ I N I MO Š AL T I N I A I

4 : 2 ¡1 .

Aisčių prekyvietė Baltijos pakrantėje Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 4 2 0 x3 0 0 mm, 2015.

P linijus Vyresnysis rašė „...ir aplankęs įvairias prekyvietes (commercia), jis pargabeno daugybę gin taro ...“. G alim a m anyti, k a d prekyviečių tin k las buvo išvystytas juose p re k ia u ta ir aisčių pasaulio prekėm is, ir R om os m eistrų dirbiniais. T ai stalo indai, papuošalai, spalvotųjų m etalų žaliava ir kita. G alim a m anyti, k ad R om os vergovinei visuom enei reikiam ų vergų buvo ieškom a ir aisčių žemėse.

R o m o s p in ig ų gausiose v ieto v ėse b u v o n u o la tin ė s v id in io aisčių p a s a u lio p r e k y b in in k ų , k u ­ rie v e rtė si p re k y b a a tv e ž tin ia is d irb in ia is , g y v en v ietės. T a ig i g a lim a k e lti įtik in a m ą p rie la i­ d ą - B altijo s aisčių k ra š tu o s e im p e rin io la ik o ta rp io G in ta r o k elio la ik a is v eik ė n u o la tin ė s p re k y v ie tė s / fa k to rijo s, k u rio s sp ecializav o si p re k y b a R o m o s im p o r tu su to lia u n u o jū ro s g y v en a n čiais aisčiais. M ė g in im a s su sieti R o m o s m o n e tų g au są k a p u o se su g a lim o m is p re ­ k y v ie tė m is, ž in o m a , n ė ra p a p ra sta s. B e išly g ų te ig ti, k a d a p lin k d a u g p in ig ų t u r i n t į k a p i­ n y n ą b ū tin a i t u r i b ū ti p re k y v ie tė , v a rg u a r g alim a. B et, re ik ia m a n y ti, k a d k a ž k ie k tieso s esam a, ir tik ė tis p re k y b o s v ie tų to k io je a p lin k o je g alim a. G a u sia u sia i R o m o s m o n e tų t u r i n ­ č ių k a p in y n ų geo g rafija ro d o , k a d V yslos žio ty se jų a p s k rita i n ė ra , o ties p o s ū k iu į S em b o s k r a š tą y ra d u , ta č ia u ir tie te tu r i n u o k e tu r ių ik i d e v y n ių m o n e tų . T a i n ė ra d a u g S em b o s, L ietu v o s ir L atv ijo s p a jū rio k a p in y n ų areale, ir ta i s u p o n u o ja m in tį, k a d p a g r in d in ė s p re k y ­ v ietės te lk ė si t i k šiose srityse. G a lin d ų k ra š te m o n e to m is t u r t i n g ų k a p in y n ų ta ip p a t n ė ra d au g . T i k D lu ž e k o k a p in y n e ra s ta d e š im t m o n e tų , o lik u sio se ra d im o v ieto se jų ra s ta n u o k e tu r ių ik i d e v y n ių . T a d M o z ū r ų p re k y v ie tė s, p a n a š ia i k a ip ir V yslos tr a k to , g al b u v o p a n a ­ šesnės į tr a n z itin ė s p re k y b o s c e n tru s. J ū ro s u p ė s že m u p y je ir N e v ė ž io ž e m u p y je esa n ty s k a ­ p in y n a i su d id e s n iu m o n e tų sk a ič iu m i g ali ro d y ti, k a d čia galėjo v e ik ti v ie tin ė s p re k y v ie tė s, sk irto s m in ė tų u p ių b a se in o g y v e n to jų R o m o s p re k ių p o re ik iu i p a te n k in ti. B et, b e abejo, g alin g ia u si p re k y b o s ta šk a i, k a ip ro d o k a p ų m ed žia g a, tu rė jo b ū ti B altijo s p a jū ry je , d a b a r V a k a rų L ietu v o s p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r a v a d in a m o je terito rijo je .

G r įž ta n t p rie p ra d ž io s, p rie p a s a u lė ž iū rin ių m o n e tų p a p litim o p rie ž a sč ių , re ik ia p a sa k y ti, k a d fa k ta s apie k a p ų su R o m o s m o n e to m is sta ig ų a ts ira d im ą ir iš n y k im ą g ali b ū ti lo g išk ai ir p a p ra s ta i p a a išk in a m a s: R o m o s im p e rijo s p in ig a s k a p u o se b u v o aisčių šeim o s p rik la u s y ­ m o R o m o s p re k ijų s lu o k sn iu i sim b o lis. S u m e n k u s p re k y b a i su R o m o s k ra šta is, išn y k o ir šio s o c ia lin io slu o k sn io a trib u ta i k ap u o se . R o m ė n ų su k e lta s p re k y b o s b u m a s, g a lim a s d aly k as, sietin as ir su n e įtik ė tin a i sp arčia k u ltū r o s k a ita tra d ic in ė s e aisčių g y v e n a m o se v ieto se - P a­ m a ry je , V yslos žio ty se, S em boje, M o z ū rijo je ir L ietu v o s p a jū ry je - ir su D id ž ią ja aisčių m i­ gracija. G a lim a m a n y ti, k a d v ie n a iš D id ž io sio s aisčių m ig ra c iją lė m u sių p rie ž a sč ių (g re ta įsisav in to s ju o d o sio s m e ta lu rg ijo s) y ra d ėl G in ta r o k elio atsira d ę s n u o la tin is m ig ru o ja n č ių aisčių b e n d r u o m e n ių p a la ik y m a s sp alv o taisiais m e ta la is. T o k ią h ip o te z ę g ali p a r e m ti su ­ g re tin im a s n a u jų aisčių k u l t ū r ų s u sid a ry m o greičio k ilo m e tra is p e r m e tu s ir ta r p p re k y b o s su k le stė jim o , išre išk ia m o R o m o s im p e ra to r ių m o n e tų d a ž n u m u aisčių k a p u o se . I m k im e D id ž io sio s aisčių m ig rac ijo s ra id o s la ik o ta rp į ta r p 5 0 - 7 0 ir 2 2 0 m e tų . A n k s ty v a ja m la ik o ­ ta rp iu i, ik i 2 2 0 m e tų , p rik la u s o n e t 8 3 ,7 p ro c . ra d in ių , o v ėly v ajam - t i k 16,3 p ro c . A n k s ty ­ vojo ir vėlyvojo p e r io d ų m o n e tų k ie k io sa n ty k is y ra d id elis - 8 4 :1 6 . A n k s ty v o jo la ik o ta rp io m o n e tų y ra 5,25 k a r to d a u g ia u . K o k ia gi n a u jų jų aisčių k u l t ū r ų - V a k a rų L ietu v o s, N e m u ­ n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s L ietu v o s p lo k š tin ių k a p ų b ei P ilk a p ių k u ltū r o s - p lo tų ra id a a n k s ­ ty v u o ju (ta rp 10 ir 2 0 0 / 2 2 0 m e tų ) ir v ėly v u o ju (ta rp 2 0 0 / 2 2 0 ir 4 5 0 m e tų ) la ik o ta rp ia is?

214 E U G E N I J U S J O V A IŠ A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

A n k s ty v o jo la ik o ta rp io n au jo sio s aisč ių k u ltū r o s k ū rė s i 514 k v a d r a tin ių k ilo m e tr ų p e r m e ­ tu s greičiu , o v ėly v u o ju la ik o ta rp iu p lė tro s g reitis s m a rk ia i lė tė jo - t i k 1 1 2 ,7 k v a d a r tin ių k i­ lo m e tr ų p e r m e tu s - s u m a ž ė jo 4 ,6 k a r to (Jovaiša, 2 0 1 2 ,1 7 8 - 1 8 2 ) . A k iv a iz d u , k a d G in ta r o k elio p a k ilim o la ik u s ly d i aisčių k u ltū r o s p lė tra , ir v ėly v u o ju la ik o ta rp iu , s u m e n k u s G in ta ­ ro k eliu i, ta p lė tra p a le n g v a slūgo. T a ig i R o m o s m o n e tų sk a ič ių d in a m ik a ir n a u jų jų aisčių k u l t ū r ų p lo to p lė tra le id ž ia te ig ti, k a d t a r p šių d v iejų re iš k in ių y ra a p č iu o p ia m a s ryšys.

A n k s ty v o s io s aisčių isto rijo s fa k ta s - g in ta ra s aisčiu s p a d a rė tu r tin g u s . G in ta ra s ir jo p o re i­ k is civ iliz u o to je R o m o s v isu o m e n ė je lėm ė, k a d aisčių v isu o m e n ė b u v o v ie n a tu r tin g ia u s ių v isam e E u ro p o s „ b a rb a r ų “ p asa u ly je . D ė l g in ta ro a n tik o s p a sa u lis p a ž in o m u s ir m es p a ­ ž in o m e jį. G in ta ra s atv ė rė ik i to l n e re g ė ta s civ iliz u o to s R o m o s ir „ b a rb a r ų “ aisčių so ciali­ n io b e n d ra v im o g alim y b es - g avom e b e n d r in į v a rd ą „ a isč ia i“, k u ris T a c ito sąm o n ėje , k a ip r o d o šio ty r im o lo g ik a, galėjo a p im ti g in ta r u p re k ia u ja n č ia s aisčių g e n tis P a m a ry je , S e m b o ­ je, M o z ū rijo je ir L ietu v o s b e i L a tv ijo s p a jū ry je . Šis g la u d u s aisčių ir ro m ė n ų b e n d ra v im a s, g a lim a s d a ik ta s , p a lik o p ė d s a k ą , k u r į g a lim e m a ty ti X V I a. L ietu v o s m e tra š ty je u ž ra šy to je P a le m o n o leg en d o je, d a v u sia i p ra d ž ią r o m ė n ų lie tu v ių k ilm ė s isto rija i. G in ta ra s B ere sn ev i­ čius savo stu d ijo je „ P a le m o n o m azgas. P a le m o n o le g en d o s p e rife rin is tu rin y s “ išn a g rin ė jo a n tik o s ir v ėle sn ių la ik ų ša ltin iu s ir d a ro išv ad ą, k a d P a le m o n o le g e n d a g a li t u r ė ti is to rin į p a m a tą P o le m o n o I (m irė 8 m e ta is p r. K r.) ir P o le m o n o I I (12 / 11 p r. K r. - 7 4 m e ta i p o K r.) g y v e n im o isto rijo se (B eresnevičius, 2 0 0 3 , 110, žem ei. 1). 2 0 0 5 m e ta is ro m ė n ų k ilm ė s te o ­ rija p la č ia i n a g r in ė ta K ę stu č io G u d m a n to stu d ijo je (2 0 0 5 , 1 1 3 -1 3 9 ). A rc h e o lo g ijo s d u o ­ m enys ir R o m o s m o n e tų ra d in ia i k a p u o s e ir jų ty r im o p a g r in d u atsisk leid ęs gyvas R o m o s im p e rijo s p ro v in c ijų ir aisč ių p a sa u lio b e n d ra v im o k elias s u te ik ia re a lų p a g r in d ą ro m ė n ų isto rija i ir P a le m o n o le g en d a i g y v u o ti b e i p lė to tis.

S u n k u tik s lia i v e r tin ti g in ta r o re ik š m ę a isč ių v isu o m e n ė s g y v e n im e . A is č ių s u k u r to s e k u ltū r o s e su b rę s is to rin iu s la ik u s p a sie k u sio s v a k a r ų b a ltų g en ty s, k u rio s tie sio g ia i d aly ­ v au s k u r i a n t L ie tu v o s v a lsty b ę . T o k s aisč ių p rie š is to rė s s u p ra tim a s le id ž ia a isč ių is to riją v e r tin ti k a ip n e d a lo m ą L ie tu v o s isto rijo s d a lį. T o s isto rijo s n e a ts k ir ia m a d a lim i ta m p a šio ty r im o re z u lta ta i: 1) N e r o n o e k sp e d ic ijo s p ra d ė ta s G in ta r o k e lia s su fo rm a v o g a lim y ­ b ę į a isčių k r a š tu s k e ltis r o m ė n ų k o lo n is ta m s a r n e t k ilm in g ie m s v isu o m e n ė s n a ria m s, ie š k a n tie m s p rie g lo b sč io n u o R o m o s im p e r a to r ių p e rs e k io jim ų ; 2) p e r šį p ro c e s ą g alėjo s u s ifo rm u o ti ir v ie tin is G in ta r o k e lio p re k y b o s elitas; 3) ir ro m ė n a i, ir a isčia i steig ė n u o ­ la tin e s p re k y b o s fa k to rija s a isčių te r ito r ijų p a rib iu o s e p re k y b a i su į šiau rė s r y tu s , r y tu s ir p ie try č iu s m ig ru o ja n č ia is aisčiais; 4 ) R o m o s m o n e ta s k a p u o s e g a lim a v e r tin ti k a ip s im b o ­ lį, n u r o d a n tį šeim o s, susijusios su R o m o s d ir b in ių im p o r tu , p r ik la u s o m y b ę a isčių p re k ijų s lu o k sn iu i; 5) p re k y b a G in ta r o k e liu ir iš jo s g a u n a m i re su rsa i g alėjo b ū ti i r v ie n a aisč ių k u ltū r o s k a ito s ir jo s m ig ra c ijo s p rie ž a sč ių .

215 IV.

P AŽ I N I MO Š AL T I NI AI

—i~„ 4 :3 ii.

Aisčių pirkliai prie Lencijos (dabartinis Lincas, Austrija) Dail. LTubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 6 8 0 x4 8 0 mm, 2015.I

v

II a. viduryje p a m in ė ti su d inai prie D unojaus kelia m in tį, k ad jie galėjo b ū ti aisčių ir R om os prekeivių tarp in in k a i. Lencijos (Linco) vaizdas nupieštas pagal antikos laik ų p lan ą ir šiuolaikinį kraštovaizdį.

Ptolemėjo „Geografija" ir Rytų Baltijos tautos G in ta ro k elio k le stė jim o laik ais, I I a. v id u ry je, p a sa u lį išv y d o P to le m ė jo „G eo g rafija“. A u to ­ riu s p ask e lb ė tu o m e tu ž in o m o p a sa u lio k o o rd in a te s ir ap rašė ja m e g y v en u sias ta u ta s. E u ­ ro p o s S arm atijo s ap rašy m e m in im i g a lin d a i ir s u d in a i (sūduviai) b e d id e s n ių n e s u ta r im ų p ris k iria m i b a ltų ta u to m s. B e g a lin d ų ir s u d in ų , k u rie p o T a c ito aisčių y ra p a tik im a i p a liu ­ d y ti aisčių e tn o n im a i, k ito s S arm atijo s ta u to s ta ip p a t la u k ia e tn in ė s p rik la u so m y b ė s in te r­ p re ta cijų . Įd ė m e sn is žvilgsnis į „G eo g rafiją“ s u d a r y tų galim y b es p a p ild y ti savo isto riją n au jais d v iejų tū k s ta n č ių m e tų se n u m o b a ltišk ais e tn o n im a is . T u rim e g au sy b ę p a g a l P to le m ė jo k o ­ o rd in a te s n u b ra iž y tų E u ro p o s S arm atijo s žem ėlap ių . Ž v e lg ia n t į ju o s, n e s u n k u a ts k irti d v i jų g ru p es. V ie n i iš jų b ra iž y ti la ik a n tis P to le m ė jo ž e m ė lap ių s u d a ry m o re k o m e n d a c ijų ir jo n u ro d y to s ta u tų sekos. K iti, p a k lu s d a m i isto rio g ra fin e i trad icijai, V yslos žio ty se ap g y v e n d i­ n a g ito n u s, k u riu o s la ik o tais p ačiais g otais. T a d a , k a ip ta m e g riū v a n č ia m e k o r tų nam ely je, p a sip ila k la id o s - v e n e d a i n u s tu m ia m i į šiaurę, d ė l to g a lin d ų , s ū d u v ių ir sta v a n ų v ie ta n e a ti­ tin k a P to le m ė jo ap rašy to sio s, o g ito n ų , fin ų ir to lia u išv a rd y tų g en č ių v ieto s p a sistū m ė ją te n , k u r jų P to le m ė ja s n ea p ra šė (Jovaiša, 20 1 4 , 1 2 4 -1 2 5 , ii. 5:1, 5:2). Iš tiesų , P to le m ė jo „ G e o ­ grafija“ y ra ta rp d a ly k in io ty rim o lau k as, k u ris tu r i p a d ė ti lo k a liz u o ti P to le m ė jo n u ro d y ta s ir į S a rm a tų o k e a n ą (B altijos jū r ą ) įte k a n č ia s upes, o a n a liz u o ja n t geografijos, istorijos, a rc h e o ­ logijos ir k a lb o s d u o m e n is n u s ta ty ti v e n e d ų , g a lin d ų , s u d in ų , stav an ų , v eltų , h o sijų , k a rb o n ų , k a re o tų , salų, p a g iritų , savarų ir b o ru s k ų ta u tų v ietas I I a. E u ro p o s k u l t ū r ų žem ėlapyje.

G ra ik ų k a lb a p a ra šy to je „G eo g rafijo je“ m u m s r ū p im ą erdvę P to le m ė ja s ap rašė šitaip: „[III.5.1.1] E u ro p o je esa n čią S a rm a tiją rib o ja: iš šiaurės, p alei V e n e d ų įla n k ą S a rm a tų v a n ­ d e n y n a s ir d alis n e ž in o m o s žem ės, k u rio s ap rašy m as štai to k s: p o [III.5.1.5] V istu lo s u p ės ž io č ių C h r o n o u p ės žio ty s - 5 0 °-5 6 °, R u d o n o u p ės žio ty s - 5 3 °-5 7 °, [III.5.1.10] T u r u n to u p ės žiotys - 5 6 ° -5 8 ° 3 0 ‘, C h e s in o u p ė s žio ty s - 5 8 ° 3 0 ‘- 5 9 ° 3 0 ‘, p a k r a n tė , e sa n ti T u lės p la tu ­ m oje, [III.5.1.15] ta i y ra ž in o m o s jū ro s rib a - 6 2 °-6 3 °. P la tu m o je p alei T a n a id ė s u p ė s ištak as S arm atijo s rib a n u s a k o m a laip sn iais 6 4 ° -6 3 ° [111.5.1.20]. O iš v a k a rų ją rib o ja V istu lo s u p ė, G e rm a n ijo s d alis ta r p jos iš ta k ų ir S a rm a tų k a ln ų b ei p a ty s k a ln a i, k u r ių p a d ė tis [anksčiau] y ra n u s a k y ta [III, 5, 6, 6 -1 5 ]. Iš ž e m ia u B o riste n o te k a n č ių u p ių - T ir o u p ė sk iria D a k ijo s ir S arm atijo s dalis, p r a d e d a n t n u o v in g io , k u rio p a d ė tis 5 3 ° - 4 8 ° 3 0 ‘, ik i galo, k u r io p a d ė tis 4 9 ° 3 0 ‘- 4 8 ° 3 0 ‘. A k sia k ė s u p ė ta ip p a t te k a p e r S arm atiją, k ie k a u k šč ia u D a k ijo s, ik i K a rp a to k a ln o [III, 5, 7]. D id ž ia u sio s S arm atijo s ta u to s y ra p alei v isą V e n e d ų įla n k ą g y v en a n ty s ve­ n e d a i, v irš D a k ijo s esan ty s p e u k in a i su b a ste rn a is ir p alei v isą M a jo tid ė s k r a n tą g y v e n a n ty s jad z ig a i ir ro k so la n a i, o g ilia u [žem yne] - a m ak so b ijai ir sk ita i a la n a i [III, 5 ,8 ]. O m ažesn ės S arm atijo s ta u to s y ra p rie V istu lo s u p ės u ž v e n e d ų / p o v en ed ais g y v e n a n ty s g ito n a i, p a s k u i fin ai, su lo n ai, u ž jų / p o jais - fru g u d io n a i, p a sk u i, p rie V istu lo s u p ės iš ta k ų - av arin ai, p o

218 E U G E N IIU S Į O VA I ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

jų / p o jais o m b ro n a i, p a s k u i a n a rto fra k ta i, b u rg io n a i, arsietai, sab o k ai, p a sk u i, p rie K a r p a tų k a ln o - p ije n g ita i ir bijesai [III, 5, 9]. U ž išv ard y tas [tautas] la b ia u į ry tu s g y v en a (ir vėl) u ž v e n e d ų / p o v en ed ais esantys g a lin d a i, s u d in a i ir stav an a i - ik i a la n ų . U ž j ų / p o jais - in g ilio n ai, p a s k u i k o isto b o k a i ir tra n s m o n ta n a i - ik i P e u k in ų k a ln ų [III, 5, 10]. O v a n d e n y n o p a k ra n tė je p rie V e n e d ų įla n k o s vėlgi iš eilės g y v en a veltai, v irš jų - hosijai, p a s k u i šiau riau si k a rb o n a i, o la b ia u į ry tu s - k a re o ta i ir salai. U ž jų / p o jais - g elonai, h ip o p o d a i ir m e la n c h la in ai, u ž k u r ių / p o k u ria is - agatirsai, p a s k u i ao rsai ir p a g irita i, u ž k u r ių / p o k u ria is - savarai ir b o ru sk a i, ik i R ip ė jų k a ln ų . P a sk u i a k ib a i ir nask a i, u ž k u r ių / p o k u ria is v ib io n a i ir id rai, o u ž v ib io n ų / p o v ib io n ų ik i a la n ų - s tu rn a i. T a rp a la n ų ir a m a k so b ijų - k a rijo n a i ir sargatijai, o p rie T a n a id ė s u p ės v in g io - o flo n a i ir ta n a ita i, u ž k u r ių / p o k u ria is, ik i ro k so la n ų - osilai. T a r p a m a k so b ijų ir ro k sa la n ų - re u k a n a la i ir e k so b ig itai ir, vėlgi, ta r p p e u k in ų ir b a s te rn ų k a rp ia n a i, v irš k u r ių - gevinai, p a s k u i b o d in a i, ta r p b a s te rn ų ir ro k so la n ų - h u n a i, o u ž jų k a ln ų / ž e m ia u jų k a ln ų - a m a d o k a i ir n av arai.“ P to le m ė jo D id ž io sio s G e rm a n ijo s ta u tų ap rašy m e ra n d a m e p a m in ė tu s d a r v ien u s su d in u s: „P o G a b rie to s m išk o - m a rk o m a n a i, p o k u r ių / k u ria is s u d in a i ir a d ra b a ik a m p a i - ik i D a n u b ija u s u p ė s“ (vertė T. A le k n ie n ė ).

P to le m ė ja s n u r o d o

se p ty n ia s d id ž ią sia s E u ro p o s S a rm a tijo s ta u ta s

(venedai, p e u k i-

n ai, b a ste rn a i, jad zig a i, ro k so la n a i, am a k so b ija i, sk itai, alan a i) ir 4 9 k ita s ta u ta s - iš viso 5 6 ta u ta s. D id ž io jo je G e rm a n ijo je P to le m ė ja s ap rašė 65 ta u ta s, iš k u r ių 3 ta u to s p ris k ir­ to s d id ž io sio m s. N e s u n k ia i g a lim a p a s te b ė ti y p a č re ik š m in g ą d ė s n in g u m ą - ap ra šy d a m a s v a n d e n y n o p a k r a n tė s ta u ta s, a u to riu s jas visas ir v isa d a a ts k iria u p ė m is. P rie š ta ra v im ų čia su k e lia v e n e d ų ap rašy m as: p a s a k y ta , k a d jie g y v en a „p alei v isą V e n e d ų įla n k ą .“ P to le m ė ja s n e a p ib rė ž ė V e n e d ų įla n k o s g e o g ra fin ių ta š k ų , ir n e a išk u , k u r ji b aig iasi. G a l ir tęsiasi ik i p a t C h e s in o u p ės, ta č ia u jis n esa k o , k a d m in ė to s try s ta u to s g y v e n a u ž V e n e d ų įla n k o s. Jis jas a p g y v e n d in a p rie to s p a č io s V e n e d ų įla n k o s, ir ta ip jo V e n e d ų įla n k o s sąv o k a ta m p a p la ti. E u ro p o s S arm a tijo s ta u tų lo k alizacijo je, la b a i tik ė tin a , k a d la ik y ta s i to p a tie s p r i n ­ cip o k a ip ir D id ž io sio s G e rm a n ijo s ap rašy m e: v ien as ta rp u p is - v ie n a ta u ta . J o la ik a n tis , g a lim a sa k y ti, k a d v e n e d a i tu rė jo g y v e n ti ta r p V istu lo s ir C h r o n o , v e lta i - ta r p C h r o n o ir R u d o n o , h o sijai - ta r p R u d o n o ir T u r u n to , o k a r b o n a i - ta r p T u r u n to ir C h e sin o . Y ra d a r v ien as a rg u m e n ta s d ė l šia u rin ė s ap g y v e n to s ir P to le m ė jo p a ž in to s E u ro p o s S a rm a ti­ jo s rib o s. S iau riau sio s E u ro p o s S a rm a tijo s u p ė s ž io č ių k o o rd in a tė s y ra to k io s p a t, k a ip ir šia u riau sio Ju tla n d ijo s p u sia sa lio ta šk o - 5 9 ° 3 0 £78. A u k š č ia u n e i ši p la tu m a n e i D id ž io jo je G e rm a n ijo je , n e i E u ro p o s S a rm a tijo je n ė ra a p ra š y ta jo k ių o b je k tų . T a ig i su d ėju s P to le m ė jo ta u tų žy m ė jim o S a rm a tų o k e a n o p a k r a n tė je d ė s n in g u m u s ir šiau riau siu s P to le m ė ju i ž in o ­ m u s g eo g rafin iu s o b je k tu s, g a lim a d a r y ti p rie la id ą , k a d k ito s P to le m ė jo m in im o s šia u rin ė s 78

78 Įdomu palyginti, koks dabartinis Jutlandijos „rago" pabaigos ir dabartinės Pernu upės, kuri gali būti tapatinama su Chesino upe, platumų skirtumas. Jutlandijos pabaigos taškas Greneno vietovėje yra 57°44' platumos, o Pernu žiotys - 58°23'. Taigi skirtumas nežymus - 1°14'.

219 IV.

P AŽ I NI MO Š A L T I N I AI

—

—

— fe*-

Finis fertae c
y V e t t e d i c i m o t

Galindas.

E

u r o t t a ^

į

G o d to l m o n ies ^

^

^

g ^

PUani ‘m onies

trau k ė ir tra u k ia tyrinėtojus. Ilgus m etus sprendžiam as

^ fa u m i

klausim as, k uriom s

ir ta is

d ab a rtin ėm s upėm s p risk irti Ptolem ėjo C h ro n ą , R udoną, T u ru n tą ir C hesiną. B ū ta įvairiausių hipotezių. Pasitelkus geom etriją ir m atem atik ą, galim a pagrįsčiau teigti, k ad Ptolem ėjo nuro d y tas C h ro n as ta p atin tin as su

Jhttaalocimonks

Peucitñ m onks

N e m u n u , R udonas - su Venta,

d riñ o P R ci m onk s

T u ru n ta s - su D auguva,

bolidis lacus

o C hesinas - su P ernu. Be to, galim a teigti, k ad penkios Ptolem ėjo lokalizuotos tautos venedai, galindai, sudinai, veltai, salai - priklausė vak a rų baltam s, trys tautos - hosijai, karbonai, k areo tai - Baltijos finam s, o k eturios tautos - stavanai, p ag iritai, savarai,

besta Inferto * 4

T - r ? ---------- ~

d i

b o ruskai - ry tų baltam s.

fo H h L s £ t# e f á é £

ta u to s b u v o lo k a liz u o ja m o s į p ie tu s n u o 5 9 ° 3 0 t p la tu m o s . B a ig ia n t re ik ia p a s a k y ti k e le tą ž o d ž ių apie g a lim ą V e n e d ų įla n k o s p ra d ž ią ir p a b a ig ą re m ia n tis ta u tų g y v e n a m o m is v ie to ­ m is. V arg u , a r re ik ia a b e jo ti, k a d V e n e d ų įla n k o s p ra d ž ia P to le m ė ja s la ik ė V istu lą , n es p rieš ta i a p ra š o m ų ta u tų te k s tu o s e n ė ra jo k io s u ž u o m in o s d ėl V e n e d ų įla n k o s. V e n e d ų įla n k o s jis n e b e m in i ap rašęs p a s k u tin ę šios įla n k o s ta u tą - k a rb o n u s . N e g a lim a n e p a ste b ė ti, k a d V e n e d ų įla n k o s ta u tų ap ra šy m e esa m a p rie šta ra v im ų : sa k y d a m a s, k a d v e n e d a i g y v e n a p a le i v isą V e n e d ų p a k r a n tę , jis to je p ač io je V e n e d ų įla n k o je v irš v e n e d ų įk u r d in o v eltu s, h o siju s ir k a rb o n u s , ta č ia u ra s ti d ė s n in g u m a i ir k iti a rg u m e n ta i le id ž ia V e n e d ų įla n k o s p a k r a n tė je p a g rįs ta i m o d e liu o ti k e tu ria s ta u ta s - d id ž ią ją S arm a tijo s ta u tą v en e d u s su j ų V e n e d ų k a l­ n ais, v eltu s, h o siju s ir k a rb o n u s .

E u ro p o s S a rm a tijo s t a u tų a p rašy m e m in im a s u d in ų (SouSivoi) ta u ta . D id ž io sio s G e rm a n ijo s ta u tų a p rašy m e įv a rd y ta d a r v ie n a ta u ta tu o p a č iu v a rd u - su d in a i, k u r i g ra ik išk a i u ž ra ­ šo m a ta ip p a t - EouSivoi. P irm ie ji s u d in a i a p ra šy ti trijų t a u tų g ra n d in ė je : g a lin d a i, s u d in a i ir sta v a n a i į ry tu s n u o v e n e d ų . A n trie ji s u d in a i a p ra šy ti G e rm a n ijo s t a u tų a p ra šy m o p a b a i­ goje, k a i m in im o s ta u to s n e to li D u n o ja u s . G e rm a n ijo s s u d in a i m in im i p rie D u n o ja u s , p rie ­ šais ro m ė n ų N o r ik o p ro v in c iją . Č ia k y la k la u sim a s, a r galėjo ši, b a lta m s p ris k iria m a , ta u ta ra stis ir G e rm a n ijo je . K a lb in in k a i n u r o d o d id e lį * ga lin d - e tn o n im o a re a lą d a b a rtin ia m e le n k ų ir če k ų pasienyje, k u ris , p a ly g in ti su a n k s te s n e g eo grafija, y ra p rie ša is r o m ė n ų N o r ik o p ro v in c iją . Susiejus r y tų ir v a k a rų g a lin d ų lo k a liz a c iją su D id ž ią ja aisčių m ig ra c ija ir G in ­ ta ro k eliu , išk ilo m in tis , k a d aisčiai (ta rp jų g re ta g a lin d ų , m a ty t, ir s u d in a i) k o n tro lia v o n e ti k š ia u rin į G in ta r o k elio galą, b e t ir tą p a g r in d in io k elio iš L en cijo s į V yslos žio tis d a lį, k u r i b u v o n e a tsie ja m a n u o N o r ik o p ro v in cijo s. A n a p u s L en cijo s, u ž D u n o ja u s , V ltav o s b asein e, E lb ės k a iria ja m e a u k štu p y je ir ta r p E lb ės b ei O d e rio a u k š tu p ių su sid arė ta n k u s g a lin d ų to p o n im ų m asyvas. G a lim a s d aly k as, k a d g a lin d a m s g im in in g a g en tis s u d in a i į P a d u n o jį n u sin e šė ir savo e tn o n im ą . Įd o m ią m in tį y ra u žra šę s K ę stu tis D e m e re c k a s: „ A n a liz u o d a m i b a ltiš k ų h id ro n im ų * p a p litim ą p a ste b ė jo m e , k a d jie tu r i v ie n ą b e n d r ą y p a ty b ę - m ė g sta k a r to tis . Si y p a ty b ė ro d o , k a d p a n a šie m s o b je k ta m s b a lta i su te ik d a v o v ie n o d u s v ard u s: p r o ­ cesas la b a i ilgas ir sie tin a s su p e rsik ė lim a is, įs ik ū rim u n au jo je v ieto je. N a u ja k u ria i įv ard y ­ davo savo a p lin k ą ja u ž in o m a is a tsin e šta is v ard ais, to d ė l sk irtin g o s e jų m ig rac ijo s v ieto se tie v a rd a i k a rto ja si. T a ip is to rin ė je b a ltų g y v en to je te rito rijo je ra d o si d a u g u p ių ir e ž e rų su v ie n o d a is a r p a n a šia is v ard ais, p a v y z d ž iu i, Šventoji, N id a “ (D e m e re c k a s, 2 0 0 5 ,1 8 4 ) .

T y rin ė ja n t G in ta r o k elio m ie stu s, jų kelyje iš p ie tų į šiau rę n u r o d o m i k e li - A rsicu a (p rie M iste lb a c h o ), E b u r o d u n u m

(B rn o ), F elicia (V iškovas), P a r ie n n a (p rie B reclavo), C a li-

sia (K ališas) ir A sca u ca lis (O sielskas) (K le in e b erg , M a rx , K n o b lo c h , L e lg e m a n n , 2 010). Šie m ie s ta i k e lia in te re są n e v ie n ti k d ė l p e r ju o s v ed u sio m a rš r u to . Jie įd o m ū s ir k a lb in iu p o ž iū r iu - k u r ia i iš in d o e u ro p ie č ių k a lb ų ju o s p ris k irti? G e rm a n a m s , b a lta m s, se n a ja m

222 E U G E N U US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

in d o e u ro p ie č ių k lo d u i? Įd o m ia u sia s a rčiau siai V e n e d ų įla n k o s ir V yslos b u v ęs A sca u ca lis. J. U d o lfa s (2015) p a sid a lijo m in tim is d ė l A sca u ca lio v a rd o k ilm ė s: „ K u ria i k a lb a i v ie to v a r­ d is g ali p rik la u s y ti? Slavam s? M a n o n u o m o n e , to n e g a li b ū ti, nes, p irm ia u s ia , I a. p o K r. vei­ k ia u sia i d a r n e b u v o jo k io s ap č iu o p ia m o s slavų k a lb o s, a n tra , tu o la ik u slav ų to je erd v ėje b ū ti n eg alėjo. B altam s? M a n o m a n y m u , g al p e r to li n u o b a ltų g y v e n a m o jo p lo to ? G e rm a n a m s ? V ie to v a rd ž io s tr u k tū r a le istų d a r y ti to k ią p rie la id ą .“ M ic h a e lis D o n d e re ris m a n o v ie to v a r­ d ž io d a r y b ą b u v u s to k ią : „A sc-au calis“, ir k re ip ia į d a ž n ą g e r m a n ų

„ E sc h e “. M a n o m a ­

n y m u , v a rg u a r ta i g e rm a n išk a s v ie to v a rd is. G re ič ia u v a rd a s y ra k ilę s iš in d o e u ro p ie tiš k ų g y v e n to jų .“ K a lb in in k ė G ra s ild a B lažien ė, k a ip ir J. U d o lfa s, n e m a n o , k a d šis v ie to v a rd is g a lė tų p r ik la u s y ti g e rm a n a m s, ta č ia u v ie to v a rd ž io d a r y b a ir jo k ilm ė k e lia d a u g klausimų; „ R e ik ė tų p a b rė ž ti, k a d A sca u ca lis p ir m in ė s ly ties, ta i y ra in fo rm a c ijo s te ik ė jo ( in fo r m a n ­ to) k a lb a , sp ėjam a , b u v o a rb a g ra ik ų , a rb a lo ty n ų (P to lem ėjas k la u sin ė d a v o p ir k lių ap ie jų la n k y ta s vietas). T a ig i P to le m ė ja s galėjo p a te ik ti lo ty n iz u o tą v ie to v a rd ž io ly tį. G a lim a gal a tsarg ia i sp ėti, k a d s tr u k tū r iš k a i ž o d is s u p o n u o ja d ū r in į A cncati-K alię. A n tr o ji d ū r in io d a ­ lis - k a l i ę a ts p in d i v e r tin į lo t. co llis „kalva; k a ln a s “. A n tr a v e rtu s, d a r re ik ia p a g a lv o ti d ė l d ū ­ rin io , nes, k a i k u r ių k a lb in in k ų n u o m o n e , ta i vėlyvas reišk in y s, n o rs šiuo atv e ju esu lin k u s i m a n y ti, k a d g a lim a k a lb ė ti apie d ū r in į. D ė l p irm o jo s a n d o k ilm ė s g a lim a p r i k u r t i įv a iria u ­ sių h ip o te z ių : ta rk im e , b a lt.

A šva-k aln is'i, plg. liet.

(l

v ž

1

2 0 0 ).“ A k iv a iz d u , k a d

č ia e sa m a rim to s ir ty r im ų re ik a la u ja n č io s k a lb o s p ro b le m o s. Išk ė lę šią p ro b le m ą , tik im ė s , k a d P to le m ė jo D id ž io sio s G e rm a n ijo s m ie s tų v ard ai, tų , k u rie a r ti a r esa n ty s b a ltų area­ le - V iru n u m , V iritium , R u g iu m , S cu r g u m , - su la u k s a tid a u s d ė m e sio ir ty rin ė jim ų . D a b a r b e lie k a p a s a k y ti, k a d n e g a lim a te ig ti, jo g

A sca u ca lio v a rd as g e rm a n ų , k a ip n e g a lim a

k a d jis p rik la u s o b a lta m s , n o rs p a s ta ro ji tik im y b ė g ali b ū ti lyg ir d id esn ė.

P to le m ė jo k o o rd in a č ių siste m a i g a lim a p r ita ik y ti s fe rin io a ts tu m o fo rm u lę . T aikant ją, b u v o iš m a tu o ti n u o to lia i t a r p m u m s re ik š m in g ų u p ių ž io č ių k o o rd in a č ių . Iš ty ru s a p y tik ­ riu s, ta č ia u vis d ė lto a p č iu o p ia m u s sk aičiu s, g a lim a d rą s ia i te ig ti, k a d p irm o ji ta p a tin a m a u p ė - C h r o n a s - n ie k a ip n e g a li b ū ti P rie g liu m i, o a p y tik ria i n u s ta ty ta s a p g y v e n d in to s E u ro p o s S a rm a tijo s ilgis 818 k m ro d o , k a d P to le m ė jo a p ra š o m a erd v ė šia u rė je siekė ik i P e rn u įla n k o s . T a ig i k u rio s P to le m ė jo m in im o s u p ė s su k u rio m is d a b a r tin ė m is u p ė m is g a li b ū ti ta p a tin a m o s ? A ts tu m a s n u o V is tu lo s ik i C h r o n o , re m ia n tis P to le m ė ju , - 2 6 7 k i­ lo m e tra i. Iš sv a rb e sn ių u p ių šia m a ts tu m u i a rtim ia u s ia s ta rp a s t a r p V yslos ir N e m u n o , p a s ta ro jo ž io tim is la ik a n t K u rš ių m a r ių p r a ta k ą ties K la ip ė d a (k a ip ta i b u v o s u v o k ia m a ir v id u ra m ž ia is). Sis a ts tu m a s , p la u k ia n t re a lia p a k r a n te , b ū t ų 2 3 0 k ilo m e tr ų , a r b a 3 7 k i­ lo m e tra is m a ž e sn is u ž P to le m ė jo . A ts tu m a s n u o C h r o n o ik i R u d o n o - 185 k ilo m e tra i. J a m a rtim ia u s ia s d a b a r tin ia m e ž e m ė lap y je b ū t ų a ts tu m a s n u o K la ip ė d o s ik i V e n to s ž io ­ č ių - 2 0 0 k ilo m e tr ų , ta ig i 15 k ilo m e tr ų d a u g ia u . A ts tu m a s n u o R u d o n o ik i T u r u n to 2 2 9 k ilo m e tr a i. R e a lia m e že m ė la p y je jis b e v e ik id e a lia i s u ta m p a su a ts tu m u ta r p V e n to s ir

223 IV.

P AŽ I NI MO Š AL T I N I A I

Melareno ež. M olog a Venerno ež.

Č iu d o e ž H Jum oss. lim ento e ž

■Veterno ež. Pskovo e ž

S a re m o ss.

G otla n d o s.

Vėlyvoji Djakovo kultūra

V. D vina D auguva D niepras

B a n d o s. Ze la n d ijo s s.

M askva

Lavate

B o rn h o lm o s.

PAG ĮRITA!

Falstero s.

^

Nem ut

Magmos.

BORUSKAI RUTIKLĖJAI STAVANAI

GALINDAI SUDI O deris

Nemunas N arevas

G u stovo gftipė

Seim as

Palabio germanai Pstolas

Burgunda!

LUGIJAI

SAVARAI

¡Pripetė

Vorskla

D esn a

Slučius

Tėterevas

O deris

4 : 5 ii.

D niepras

P t o l e m ė j a u s E u r o p o s S a r m a t i j o s t a u t o s II a. p i r m o s i o s p u s ė s a r c h e o l o g i n i ų k u l t ū r ų ž e m ė l a p y j e :

venedai - Vyslos aisčių ir Sembos-Notangos kultūrų gyventojai; veltai - Lietuvos ir Latvijos pajūrio plokštinių kapinynų kultūros gyventojai; salai - Pilkapių kultūros rytinės dalies gyventojai; galindai - Galindų (Bogačevo) kultūros gyventojai; sudinai - sūduvių-jotvlngių kultūros gyventojai; stavanal - Brūkšniuotosios keramikos kultūros vakarinės dalies gyventojai; pagintai - Dnlepro-Dauguvos kultūros gyventojai; sava ra I - Kijevo kultūros gyventojai; boruskai - Počepo kultūros gyventojai. Sudarė E. Jovaiša ir T. Baranauskas, 2014.

2 24 E U G E N I J U S } O V A 1Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U

IR L I E T U V O S

PRADŽIA

D a u g u v o s - 2 2 6 k ilo m e tr a i. A ts tu m a s n u o T u r u n to ik i C h e s in o - 1 3 0 k ilo m e tr ų . R e a ­ lia m e žem ė lap y je jį g e ria u sia i a ti t ik t ų a ts tu m a s n u o D a u g u v o s ik i P e rn u - 161 k ilo m e tra s . Iš v iso n u o V yslos ik i P e rn u s u s id a ry tų 817 k ilo m e tr ų a ts tu m a s . T ai, beje, id e a lia i a titin k a b e n d r ą a ts tu m ą sta d ijo m is n u o V is tu lo s ik i C h e s in o (realių u p ių lo k a liz a c ijo s n u o te o r in io d y d ž io n u k r y p s ta ta i į v ie n ą , ta i į k itą p u sę , k o m p e n s u o d a m o s v ie n o s k i t ų p a k la id a s). T a i­ gi g a lim a d a r y ti išv ad ą, k a d P to le m ė jo m in im a s C h r o n a s y ra N e m u n a s , R u d o n a s - V e n ta , T u r u n ta s - D a u g u v a , o C h e s in a s - P e rn u .

I š d ė s ty ta P to le m ė jo te k s to a n a liz ė iš ry š k in o b e n d r ą P to le m ė jo ta u t ų a p ra šy m o „ša b lo n ą “, iš k u r io y p a č sv a rb u tai, k a d , a p ra šy d a m a s V e n e d ų o k e a n o p a k ra š č io D id ž io sio s G e rm a n ijo s ta u ta s, P to le m ė ja s jas b ū tin a i išd ė sto u p ių ta rp u p iu o s e : v ien as ta rp u p is - v ie n a ta u ta a r g en tis. I r d a b a r tin io B altijo s p a jū rio erdvėje P to le m ė ja s g en tis d ė s to ta ip , k a d jas v ie n ą n u o k ito s s k ir tų jo m in im o s u p ės. T a i jis a išk ia i p a r o d o G e rm a n ijo s ap rašy m e, tą p a tį jis tu r i o m en y je ir a p ra šy d a m a s S a rm a tiją , n o rs šiuo a tv eju to ta ip a išk ia i n e n u r o d o . V is d ė lto ta m t ik r i p o ž y m ia i tą g a n ė tin a i p a tik im a i p a tv ir tin a . P irm a , į ry tu s n u o V yslos jis m in i k e tu ria s u p es ( C h ro n ą , R u d o n ą , T u r u n t ą ir C h e s in ą ) ir a titin k a m a i p a jū ry je iš rik iu o ja ti k k e tu ria s g en tis (venedus, v eltu s, h o siju s ir k a rb o n u s). T a ig i k ie k v ie n a m ta r p u p iu i te n k a p o v ie n ą g en tį. A n tra , s p re n d ž ia n t iš k o o rd in a č ių , d id ž ia u sia s y ra p irm a sis ta rp u p is - ta r p V yslos ir C h r o n o - 5 la ip sn iai. Ir, a titin k a m a i, ja m te n k a n č ią p ir m ą ją g e n tį - v e n e d u s - P to le m ė ja s p ris k iria p rie d id ž ių jų S a rm a tijo s g en č ių . Šio ta rp s n io p a č ia m e v id u ry je , v ie n u p la tu m o s la ip sn iu že m ia u , 9 6 k ilo m e tr ų a ts tu m u p a g a l P to le m ė jo Ž e m ė s s p in d u lį (111 k ilo m e tr ų p a g a l d a b a r tin į) , a rb a 516 sta d ijų a ts tu m u n u o V e n e d ų įla n k o s p a k r a n tė s , jis lo k a liz u o ­ ja V e n e d ų k a ln u s. A u to riu s ta ip t i k p a tv ir tin a , k a d šis ta rp u p is s k irta s v e n e d a m s. V e n e d ų k a ln a i, k a ip ro d o d a b a r tin ė geografija, n ė ra P to le m ė jo fa n ta z ijo s vaisius. Jie y ra realū s ir d a b a r ta p a tin a m i su V a rm ės a u k š tu m a , k u ri, savo r u o ž tu , y ra S ū d u v ių a u k š tu m o s tęsinys. T a i išsia išk in u s, n e s u n k ia i g a lim a su d ė lio ti jo n u ro d o m u s p a jū rio e tn o n im u s d a b a r tin ia ­ m e a rc h e o lo g in ia m e I I a. v id u rio ir a n tro sio s p u sė s žem ėlap y je. V e n e d a i (O usvčSai) g y v en o ta r p V yslos ir N e m u n o (C h ro n o ). V e n ed ai, k a ip ry šk ė ja iš k u l t ū r ų že m ė lap io , a p ė m ė V ys­ los ž io č ių aisčius, S e m b o s -N o ta n g o s aisčius ir L ietu v o s p a jū rio p lo k š tin ių k a p in y n ų p ie tin ę d a lį, e sa n č ią ž e m ia u N e m u n o . V e ltai ( O u s lr a i) g y v en o ta r p N e m u n o ir V e n to s (R u d o n o ). Jie tu rė jo b ū ti L ietu v o s ir L atv ijo s p a jū rio žm o n ė s. H o s ija i ( O ctctioi) g y v en o ta r p V e n to s ir D a u g u v o s (T u r u n to ) - šiaurės K u rš o f in o u g rų g en tis ir k a r b o n a i (Kap[3ov£.“ Įs id ė m ė tin a , k a d a b u a n tik o s a u to ria i, k a ip d a b a r m a ty ti, k a lb a apie ta p a č ią “erd v ę - V yslos ž io čių , S em b o s, L ietu v o s ir L atv ijo s p a jū rio a p lin k ą .

D ID Ž IO )! A IS Č IU M IG R A C IJ A . A isčiai Nemuno žemupyje D id ž io ji aisčių m ig ra c ija savo p ė d s a k ų p a lik o d id e liu o se E u ro p o s p lo tu o se . Ž ygis į n au jąsias erdves, b e abejo, p a k e itė aisčių ir jų k u ltū r o s p a lik u o n ių v isu o m e n ę . B e v isų k itų , d id ž ia u si p a s ik e itim a i sie tin i su v isu o m e n ė s išsislu o k sn iav im u . V ien a s iš to sk aid y m o si p ro c e sų iš­ ry šk ė ja fo rm u o ja n tis k a r in ia m e litu i. A isč ių v isu o m e n ė n au jo sio s eros p ra d ž io s E u ro p o s k a r in į m e n ą p a ž in o G in ta r o k elio laik ais. Įg y ta s k a r in is p a ž in im a s y ra a k iv a iz d u s k a lb a n t apie b e n d r u s E u ro p a i sk y d ų fo r m ų a ts ira d im ą ir p a p litim ą . S u n k ia u a p č iu o p ti b e n d r a u ­ ja n t su g e rm a n a is ir ro m ė n a is p a ž in tų v is u o m e n in ių s a n ty k ių atg arsiu s, ta č ia u jie vis d ė lto p a s te b im i. Ir, m a ty t, p irm ia u s ia jie p a s te b im i fo rm u o ja n tis k a r in ia m e litu i ir jo iš o rin ia m s a trib u ta m s . S te b in t k a r in io e lito ra id ą , g a lim a re k o n s tr u o ti k a ro žy g ių geo g rafiją, s te b ė ti iš žy g ių a ts in e š tu s k a rio p r a š m a tn u m o ž e n k lu s - b ra n g iu s g in k lu s, žirg o ir ra ite lio a p r a n ­ gą. B e t įd o m ia u sia , jo g b e sifo rm u o ja n tis k a r in is elitas savo iš s k ir tin u m u i p a b r ė ž ti atsin ešė n e t ir n a u ju s la id o jim o p a p ro č iu s ir a u k ų trad ic ijas. A isč ių tra d ic ijo m is g rįsto je n au jo jo je N e m u n o ž e m u p io k u ltū ro je g a lim a p a s te b ė ti v isu s šiuos n a u jų jų la ik ų ž e n k lu s, k u rie ta p o aisčių lu o m in ė s v isu o m e n ė s k ū r im o šau k liais.

Ž vilgsnis į I - I I a. aisčių b e n d ru o m e n e s leid žia teig ti, k a d m ažo ji p o rin ė šeim a ta p o v isu o m e ­ nės p a g rin d u . P o rin ė s šeim os g y v e n im o tik ro v ė įtv ir tin o b e n d ru o m e n ė s su sislu o k sn iav im ą. Įk a p ių gausą a r n eg a u są la ik a n t tu r tin io su sisk irsty m o ro d ik liu , to la ik o aisčių v isu o m en ę su d arė a risto k ra tija, p a s itu rin ty s ir e ilin ia i jos n a ria i (Jovaiša, 1997, 1 5 -4 7 , 1 9 4 -1 9 6 ). T oje v isu o m en ėje svarbi v ie ta tek o k a ria m s ir jų v ad am s, ir au g a n č ią jų re ik šm ę g a lim a v e r tin ti k a ip aisčių k a r in io elito 79 u žu o m az g as. K a rin io elito sa m p ra ta reišk ia p a ly g in ti n e d id elę k a rių g ru p ę , k u r ią ju n g ia ją išsk irian ty s b ru o ž a i ir savybės ir k u r i d ėl šių b ru o ž ų ir savybių susivokia k a ip d o m in u o ja n ti v isu o m en ės g ru p ė . V ie n u to k io iš s k irtin u m o ir p ilie tin io v e ik im o a trib u ­ t u arch eo lo g ai įvardija g eriam u o siu s ragus. K . G o d lo v sk io teig im u , ragas ir p in c e ta s y ra susiję su relig in iais a r p ilie tin ia is to m e to ritu alais. P av y zd žiu i, g eriam asis ragas gali b ū ti siejam as su priesa ik a , k u ria s u tv irtin a m a su ta rtis, ta ik a , a r k ito k ia is ta rp g e n tin ia is reikalais. M a n o m a , k a d b a ltų gentyse apeigas a tlik d av o b e n d ru o m e n ė s galva, vėliau - genties a r žem ės k u n ig a ik š ­ tis. P a n ašu s p a p ro ty s gyvavo ir V id u rio E u ro p o je: te n k u n ig a ik š č ių k ap u o se d a ž n a i ra n d a m a s p in c e ta s ir p u o šn u s geriam asis ragas, o k a rta is d a r ir žirk lės b ei šu k o s (G o d lo w sk i, 1 9 7 7 ,1 9 5 ). A isč ių b e n d ru o m e n ė s e (Vyslos žem upyje, S em boje, M o z ū ru o se , V a k a rų L ietuvoje, N e m u n o žem upyje) k a rin is elitas fik su o jam as n u o I a rb a n u o II a. an tro sio s p u sės, o visi ju o s skiriantys^ b ru o ž a i ra n d a m i I V a. an tro sio s p u sės - V I a. p ra d ž io s v a k a rų b a ltų k a r ių k ap u o se. Jais re­

79 Iš prancūzų elite - geriausias, rinktinis.

230 E U G E N I J U S J O V A IŠ A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

m ia n tis, I - V I a. k a r in io elito re g im u o siu s b ru o ž u s g a lim a su g ru p u o ti taip : 1) g ry n ieji g in k la i (kalavijai, kovos peiliai, ietys, kovos k irv ia i, skydai); 2) iš s k irtin ė k a rio a p ra n g a (p a k ab u čiai, p u o š n u m u išsiskiriančios ir specialios80 segės, d irža i, p e rp e tė s kovos p e iliu i a r k alav iju i p rila i­ k y ti, p e n tin a i); 3) išsk irtin ė k a rio žirgo a p ra n g a (žąslai, p u o šn io s k a m a n o s, b a ln a i ir g ū n io s, žirgo p a p u o ša la i (p a k ab u čiai, k a rč ių ir u o d eg o s p ap u o šalai); 4) iš s k irtin ia i k a r in io elito p i­ lie tin io v eik im o , b u itie s ir tu a le to re ik m e n y s (geriam ieji ragai, p in c e ta i, žirk lės, šukos). V isą k a r in io elito k o m p le k tą d a ž n ia u sia i g alim e m a ty ti I V a. an tro sio s p u sės - V I a. m ed žiag o je, o senojo geležies am žia u s p irm o jo je p u sėje ir jo v id u rio k a r ių k a p ų m ed žia g o je šie b ru o ž a i p a ­ sireiškia iš dalies - d a ž n ia u sia i g ry n ų jų g in k lų , sk ydų, p in c e tų ir p e rp e č ių p a v id a lu ir, g alb ū t, a n t k a k lo n ešiojam ais p a k a b u č ia is iš g in ta ro (Jovaiša, 2 0 0 1 , 3 - 8 , 7 5 ) . K la sik in io k a r in io eli­ to k a p ų k o m p le k tu o se ra n d a m a im p o r tin ių g ry n ų jų g in k lų , segių, g e ria m ų jų ra g ų , m o n e tų , d ir ž ų ir k itų p a rsig a b e n tų d a ik tų , k u rie la ik y tin i jų k a ro k e lių žy m ek liais.

K a r in io e lito ir k a rin ė s a risto k ra tijo s la ik ų v isu o m e n ė s ty rin ė jim a i ja u k u ris la ik a s p a te n ­ k a į L ietu v o s a rc h e o lo g ų ty rin ė jim ų a k ira tį. S v arb ių p u b lik a c ijų apie v a k a rų b a ltų šia u ri­ n ės erdvės senojo geležies a m ž ia u s ir a n k s ty v ų jų v id u ra m ž ių p ra d ž io s k a r in io elito k a p u s p a sk e lb ė R . B a n y tė-R o w e ll, A . B liujienė, D . B u tk u s, R C u r ta , M . M ic h e lb e rta s , V. S te p o ­ n a itis, V. Š im ė n as ir šios k n y g o s a u to riu s. P u b lik u o to je m e d ž ia g o je a p č iu o p ia m i ir tie ele­ m e n ta i, k u rie n u r o d o šia u ria u g y v e n u sių aisčių d alies g e n č ių a ts to v ų g a lim ą d a ly v a v im ą T a u tų k ra u s ty m o s i aren o je. T o k ių liu d ijim ų gau si V yslos ž io č ių ir jo s ž e m u p io , S em b o s ir M o z ū r ų arch eo lo g ija. B en e n a u ja u si šių n e silia u ja n č ių p a liu d ijim ų d u o m e n y s apie g a lin d u s g a u ti p a sta ra isia is m e ta is ty r in ė ja n t g a lin d ų k a p a v ie tes M o z ū r u o s e 81. K a rin ė s a risto k ra tijo s la ik ų v isu o m e n ė s ir jo s re g im ų jų p o ž y m ių b ei sav y b ių v is u m a to k ia gausi, k a d ja i a p ib e n ­ d r in ti re ik ia specialios stu d ijo s. Č ia a p s irib o ta v ien o s, N e m u n o ž e m u p io p lo k š tin ių k a p i­ n y n ų , k u ltū r o s m e d ž ia g a . Šios, p e r D id ž ią ją aisčių m ig ra c iją atsira d u sio s ž m o n ių b e n d rijo s, ra id o s e ta p a i ja u a p ta r ti. D e šim tm e č iu s b e sitę sia n ty s N e m u n o ž e m u p io k u ltū r o s ir iš jo s k i­ lu sių sk alv ių b e n d r u o m e n ių ty r im a i leid ž ia s k irti tris k a r in io e lito ra id o s etap u s: 1) a n k s ty ­ vąjį (1 5 0 - 2 6 0 m e ta i); 2) b ra n d ų jį ( 2 2 0 - 3 5 0 m etai); 3) k la s ik in į ( 3 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir vėliau). K la s ik in ia m e e ta p e g a n a reljefiškai išsisk iria jo a n k sty v a sis ( 3 5 0 - 4 5 0 m e ta i) ir vėlyvasis ( 4 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir vėliau) la ik o ta rp ia i. Iš s k irtin ia i ra id o s ta r p s n ių b ru o ž a i le id ž ia a p ib ū d in ­ ti k ie k v ie n o la ik o ta rp io k a r in į e litą ir n e tg i m o d e liu o ti k a i k u riu o s e lito elgsenos y p a tu m u s . 80 Specialių karinio elito atstovams skirtų segių idėją iškėlė M. Michelbertas savo studijoje apie jo tyrinėtą V a. antrosios pusės -V I a. pradžios Paprūdžių kario kapą. Čia buvo rastos analogų neturinčios segės, kurios, tyrinėtojo manymu, galėjo būti specialiai padarytos kaip kario atpažinimo ženklas. Kaip galimą kario atpažinimo ženklą autorius nurodė segę ir iš turtingo kario raitelio 39 kapo, rasto Kalniškiuose (Michelbertas, 2008,52). 81 Lenkų archeologas Tomašas Novakievičius (Tomasz Nowaklewicz) mūsų periodinėje spaudoje 2011 metų balandį pristatė Mozūrijoje, Čaškovo kaimo apylinkėse, rastus ir V-VI a. datuojamus galindų karių kapus. Anot tyrėjo, tai „stebinantys ir anksčiau neaptikti" radi­ niai: ginklų liekanos, iečių antgaliai, kovos peiliai, kalavijų dalys. Iečių antgalius puošė bronzos ir aukso inkrustacijos, iš gryniausio auk­ so ir sidabro padaryti aukso papuošalai. Manoma, kad šie dirbiniai buvo atsigabenti iš Bizantijos. Prieiga per internetą: http://lrytas. It/-13033071901301738801 -lenkijos-archeologai-moz%C5%ABrijoje-atkas%C4%97-balt%C5%B3-genties-galind%C5%B3-kario-kap%C4%85-su-jo-ginklais- uotraukos.htm [žiūrėta 2015-10-10].

231 V.

D lD Ž iO jl AISČIU M IGRACIJA. AISČIA I NEMUNO ŽEM UPYJE

5:1 ii.

Juvelyro dirbtuvėje Dali. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 3 4 0 x4 8 0 mm, 2015.

1990 m etais atrasta bronzinėm is plokštelėm is ir pakabučiais p u o šta k epuraitė iš 66 m oters įą .

k ap o ik i šiol yra rečiausias radinys E uropos II I am žiaus vid urio archeologijoje. K epuraitės pagrindas, kaip n u statė dr. E ugenija Š im kūnaitė, buvo p ad ary tas iš vilnos. Visas jos paviršius buvo nusm aigstytas trijų tip ų bronzinėm is o rn a m e n tu o to m is plokštelėm is. D id žiau sių jų dalį sudarė m ažosios k vadratinės plokštelės su išgaubta sfera viduryje. J ų rasta 1097. Iš d id žių jų rom bo form os su saulės o rn a m e n tu p lo kštelių sm ilk in ių srityje sudėlioti d u trik am p iai, k urie su jungti viršūnėm is, o dvi eilės to k ių pačių plokštelių nuo k aktos lin k pakaušio dalijo k epuraitę į dvi lygias dalis. T o k ių plokštelių rasta 64. D v i stam biosios stačiakam pio form os pakaušio plokštelės, ku rios o rn a m e n tu o to s trik am p iu ir stačiakam piu o rn a m e n tu , p uošė k ep u raitę pakaušio srityje. Be to, kepuraitės pakraščius puošė kilpinės-sraiginės įvijos. J ų k epuraitėje buvo 17.

Ankstyvasis (150-260 metai) karinio elito raidos periodas S varbiu N e m u n o ž e m u p io a n k s ty v o jo k a r in io e lito s k iria m u o ju b ru o ž u , m a ty t, re ik ia la i­ k y ti skydus. J ų v ie tą I a. g e rm a n ų k a r io g y v e n im e y ra n u šv ie tę s T acitas: „T uose p a č iu o se s u s irin k im u o s e jie išsire n k a k u n ig a ik šč iu s, k u rie sp re n d ž ia bylas a p y lin k ė se ir k a im u o se . K ie k v ie n a s vad as g a u n a p o 100 p a ly d o v ų , p a p r a s tų ž m o n ių , d ra u g e p a ta rė ju s ir sau p a r a ­ m ą . < ...> T a d a č ia p a t s u s irin k im e k a s n o rs iš v a d ų , tėv as a r g im in a ič ia i įte ik ia ja u n u o liu i sk y d ą a r ietį. < ...> D ė l a u k što s jų p a č ių k ilm ė s a r d id e lių p ro s e n e lių n u o p e ln ų d a r visai ja u n u č iu s ju o s p rip a ž įs ta v e rtu s b ū ti v ad ais; jie p ris id e d a p rie k i t ų s u a u g e sn ių jų i r ja u a n k s ­ čia u p r ip a ž in tų v e rta is, ir jiem s n e g ė d a p a s iro d y ti p a ly d o v ų b ū ry . < ...> R ū b a is n e sip u ik u o ja , u ž ta t skydus iš m a rg in a k u o v in g re sn ia is ra šta is. < ...> P risik išę p rie p a t b u rn o s sk y d u s, k a d a ts im u š d a m a s garsas p iln ia u ir s o d ria u s u s k a m b ė tų , jie išg a u n a itin š iu rk š tų g arsą ir t r ū k ų g au sm ą. < ...> M e s ti sk y d ą - d id ž ia u sia n eg a rb ė : to k ia m n e b e g a lim a d a ly v a u ti relig in ėse apeigose n e i ta u to s s u s irin k im e , ta d d au g elis, išlik ę g y v i iš k a ro p av o jų , k ilp a n u s ik ra tė g ė­ d o s“ (T acitas, 19 7 2 , 6, 8, 12). I r n o rs ta i g e rm a n ų p a p r o č ių ap rašy m as, ta č ia u n ė r a jo k io p a m a to m a n y ti, k a d ta ip n eg a lė jo b ū ti ir k a im y n in ė je aisčių v isu o m en ėje.

A n k s ty v ia u s io jo k a r in io e lito ra id o je g erai išsisk iria b e n d ra s d ė sn in g u m a s : ju o a rč ia u G in ­ ta r o kelias ir jo p re k y v ie tė s V yslos žio ty se, S em b o s p a jū ry je a r L ie tu v o s p a jū ry je , ju o a n k s ­ č ia u arch eo lo g ijo s m e d ž ia g o je g a lim a iš s k irti k a r in io e lito k a p u s. T o d ė l s u p ra n ta m a , k o d ė l S em b o s aisč ių k u ltū ro je k a r in io e lito sk iria m ie ji b ru o ž a i a tsisk le id ž ia ja u 1 0 - 2 0 0 / 2 2 0 m e ­ tais. G in k lų gausa, ra ite lio a p ra n g o s re ik m e n im is b ei g eria m aisia is rag ais p a s iž y m in ty s k a ­ p a i p a v a d in ti „ k u n ig a ik š tiš k a is “. G in ta r o k e lio k le stė jim o la ik ų d aly v ė b u v o ir D a u g la u k io b e n d r u o m e n ė , k u rio s la id o jim o p a m in k la s iš tir ta s J ū ro s u p ė s k a iria ja m e k ra n te , n e to li jo s s a n ta k o s su N e m u n u . N u o la tin ių p re k y b o s ry šių liu d ijim ų r a n d a m a n u o se k lio je A n to n in ų d in a s tijo s m o n e tų kolekcijoje - n u o A n to n in o P ijaus ik i K o m o d o , o ją b aig ė v ė ly v ų jų R o ­ m o s im p e ra to r ių a tsto v o G o rd ia n o I I I ( 2 3 8 - 2 4 4 m e ta i) v a rin is sestercijus. Šios b e n d r u o ­ m e n ė s p re k y b o s p o b ū d į g ali liu d y ti ir a n tr in ia i d u o m e n y s - ta r p jų ir n u s ta ty ta s sv arb u s Š ia u rin ė s žv a ig ž d ės k u lta s . R o m ė n ų m o n e to s, e m a lio ir s tik lo k a ro lia i, M o z ū r ų ir k ito k io tip o la ip te lin ė s segės, k u rio s p la č ia i p a p litu sio s M o z ū r u o s e ir S em b o je, b u v o n u o la tin ių p re k y b o s ek sp e d ic ijų liu d in in k a i. N e tik ė tų , su k e lio n ė m is su siju sių a tr a d im ų N e m u n o ž e ­ m u p y je p a d a rė V. Š im ė n as B a r z ū n ų k a p in y n e , k u ris y ra k ito je J ū r o s u p ė s p u sėje, p rieša is D a u g la u k io k a p in y n ą (Š im ėnas, 2 0 0 0 , 2 7 3 - 2 7 6 ; 2 0 0 2 ,1 0 3 - 1 0 5 ; 2 0 0 2 , 1 2 4 -1 2 9 ) . T ris d e ­ š im t p e n k ta m e v y ro k a p e , k u ris d a tu o ja m a s I V a., b u v o ra sta s m e d in is lu o ta s. Šis ra d in y s y ra vėlyvesnis n e i D a u g la u k io b e n d r u o m e n ė s p a lik ta s k a p in y n a s, o ir G in ta r o k elias ja u k u ­ ris la ik a s b u v o p ra ra d ę s savo re ik šm ę , ta č ia u lu o to ra d in y s v e rtin g a s - jis t u r ė t ų b ū ti iš tirta s n u o d u g n ia u . V. Š im ė n as m a n o , k a d lu o ta s iš v irša u s d e n g ė k a p ą (Š im ėn as, 2 0 0 2 , 125). K ą re išk ia šis lu o to ra d in y s? P irm ia u sia , tą p a č ią a isčių tra d ic iją d ė ti į k a p u s ta i, k a s g ali b ū ti

234 EUGENI ) US I O V A I Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

re ik a lin g a k ita m e g y v en im e, A n tra , to k s ra d in y s n ė ra b ū d in g a s I-V a . ž m o n ė m s. Jie į k a p u s n e d ė jo p a g r in d in ių d a r b o įr a n k ių - lie jim o fo rm ų , p rie k a lų , k a ltų (su la b a i re to m is iš im ti­ m is), ju v ely ro įra n k ių , re čiau siai a p tin k a m i a r im o įra n k ia i, n ė ra v e ž im ų ir k ito k ių r a tu o tų tr a n s p o r to p r ie m o n ių a r lu o tų . T a d to k ie iš s k ir tin ia i r a d in ia i g ali re ik šti, k a d ta s įd ė ta s d a ik ta s - lu o ta s - tu rė jo ž m o g u i re ik š ti la b a i d a u g k ą ir, g reičiau siai, liu d ijo iš s k ir tin ę lu o to v ie tą m iru s io ž m o g au s g y v e n im e . Je i ta ip , ta i n a tū r a lu b ū t ų d a r y ti p rie la id ą , k a d į k itą gy­ v e n im ą p a ly d ė ta s ž m o g u s b u v o d id elis k eliau to jas. T a m jis tu rė jo visas sąlygas: g y v en o itin p a la n k io je g eo g rafin ėje a p lin k o je a n t J ū ro s k r a n to , k u r i te k ė jo į N e m u n ą . P e r k a iriu o siu s N e m u n o in ta k u s len g v a n u o N e m u n o p a s ie k ti P rie g lių , čia p a t ir t u r tin g a aisčių S e m b a su r o m ė n ų p irk lia is S em b o je b ei V yslos žio ty se, ir tu r tin g ie ji g a lin d a i M o z ū r ų ežeru o se .

N a g rin ė ja n t a n k sty v ą jį k a r in io elito la ik o ta rp į, b ū tų re ik š m in g a a p ta rti, k a ip galėjo a tr o ­ d y ti P lin ijau s V yresniojo, T a c ito ir P to le m ė jo la ik ų aisčių k u ltū r o s k a ria i. D a u g la u k io v y rų k a p u o se ra sti p e n k i g elež in ia i k e lių tip ų a n ts k y d ž ia i82. D v y lik ta m e k a p e ra s ta geležin ė sky­ d o ra n k e n a , o 119 - geležinis sky d o ap k a la s83. A isč ių sk y d ų fo rm o s d ė l r e tų r a d in ių n ė ra įvairios. M . M ic h e lb e rta s, M . V itk ū n a s ir D a u m a n ta s K iu lk y s n u ro d o , k a d S em b o s aisčiai n a u d o jo p a ilg u s skydus su u ž a p v a lin ta is a rb a stačiais k a m p a is, o š ia u rin ia m e v a k a rų b a ltų areale (M a z k a tu ž ia i, L atvija) y ra ž in o m a s p ailg as skydas su į ap a č ią sia u rė ja n č ia d a lim i (M i­ ch e lb e rta s, 1986, 176; M ic h e lb e rta s, V itk ū n a s , 2 0 0 3 , 1 9 - 2 0 , pav. 3; K iu lk y s, 2 0 1 0 ,7 8 - 8 0 , pav. 3 9 - 4 0 ) . S k y d ą n a u d o jo ir p ė s tin in k a s , ir raitelis. R a ite lio sk y d u i k e lia m i re ik a la v im a i len g v ia u a p ib rė ž ia m i n ei p ė s tin in k o . R a ite lio skydas p riv alė jo b ū ti len g v as, n e d id e lių m a t­ m e n ų , k a d jį g a lim a b ū tų p a to g ia i p r itv ir tin ti p rie b a ln o a r u ž sim e sti ra ite liu i a n t n u g aro s, o k o v o ja n t b ū tų greitas a tre m ti a r s u d u o ti sm ū g į. K ito k ie re ik a la v im a i k e lia m i p ė s tin in k o sk y dui. Jis tu rė jo b ū ti lengvas, o jo m a tm e n y s k ito p rik la u s o m a i n u o p ė s tin in k o k a ry b o s b ū d o - a r jis p o z ic in ė s kovos p ė s tin in k a s , a r a rtim o s kovos p ė s tin in k a s . P o z ic in io p ė s tin in ­ k o skydas tu rė jo b ū ti ilgas, k a d u ž d e n g tų k ū n ą n u o p rie š in in k o s v a id o m ų jų iečių ir strėlių . A r tim o s kovos p ė s tin in k u i skydas b u v o ir ap sig y n im o , ir p u o lim o g in k la s. T a d to k io p ė s ti­ n in k o skydas tu rė jo b ū ti lengvas ir n e d id elis. Ž in o m a , k a d n e k ie k v ie n a s skydas tu rė jo gele­ ž in į a n tsk y d į. P av y zd ž iu i, D a u g la u k io 12 k a p e ra s ta g eležin ė sk y d o ra n k e n a , ta č ia u g eležin io a n tsk y d ž io n ėra. K o k ią ž in ią m u m s siu n č ia g eležin io sk y d o rad in y s? T a m tik r ą a tsa k y m ą g a lim a g a u ti m ė g in a n t išsia išk in ti, k a m b u v o re ik a lin g a s tas g eležin is d a ik ta s sk y d o cen tre. P rip a ž in u s, k a d jo p a g r in d in ė u ž d u o tis „ g a u d y ti“ sm ū g iu s ir sm ū g iu o ti g eležim i, atsa k y m a s p e ršasi savaim e. S kydas su g elež in iu a n ts k y d ž iu y ra in d iv id u a lio s kovos g in k la s. Jis n e tin ­ k a su n k iesiem s p o z ic in ė s kovos p ė s tin in k a m s , b e t p u ik ia u s ia i tin k a ra ite lia m s, n u lip u sie m s 82

Pagal D. Kiulkio klasifikaciją 8,74 ir 119 kapo skydai priklauso IIIA tipui, iš 19 kapo - IIIB tipui, o iš 111 kapo - HA tipui. Antskydžiai iš 111 ir 119 kapų neįtraukti į D. Kiulkio klasifikaciją, tačiau jie nurodytiems tipams priskirti pagal D. Kiulkio aprašytus klasifikacijos principus (Kiulkys, 2010,49-53).

88 Skydų geležiniai antskydžiai: kapas 8 (150-220 metai); 19 (180-220 metai); 74 (220-260 metai); 111 (220-260 metai); 119 (220-260 metai). Geležinė skydo rankena: 12 kapas (150-220 metai). Geležinis skydo apkaustas: 119 kapas (220-260 metai).

235 V.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI GR AC I J A. A I S Č I A I NE MUNO Ž E MUP Y J E

5 :2 il. Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė. Popierius, spalvoti pieštukai, 3 00 x4 2 0 mm, 2015.

T u rtin g o s aisčių b en d ru o m en ės m oters galvos dan g a ir k iti papuošalai. II I a. vidurys. Pagal D au g lau k io p lo k štin io k ap in y no ty rin ėjim ų m edžiagą. A n tk ak lės su pakabučiais ir žalvarinis kiauraraštis vėrinys yra reti rad in iai m ūsų archeologijoje. T olim esniam e plane esanti m oteris dėvi an tk ak lę kūginiais galais su pakabučiais, k u ri buvo rasta 25 m oters kape. Jis datuojam as 1 5 0 -2 2 0 m. p o K r. T okios antkaklės yra labai puošnios ir jas, m aty t, nešiojo b en d ru o m e n in ės aristokratijos atstovės. D auglaukyje buvo rasta p a ti d idžiausia ik i šiol L ietuvoje žinom a a n tk a k lių su pakabučiais kolekcija. Vėrinys iš kiauraraščių p ak ab u čių buvo rastas tais pačiais m etais d atuojam am e 54 m oters kape. Jį sudarė 45 statinaitės form os karoliai ir 12 k iauraraščių pakabučių, ku rie, greičiausiai, sim bolizavo saulę.

236 E U G E NU US f O VA I S A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

n u o žirg o k a ria m s ir lengviesiem s p ė s tin in k a m s . T a ig i skydas su a n ts k y d ž iu v eik iau siai b u v o n ed id elis. S varbiausioji jo d alis b u v o sm ū g iu s „ g a u d a n tis“ geležin is an tsk y d is, o m e d is su a p tr a u k ta o d a ir p a k ra šč iu o se išd ė sty ta is g eležiniais ap k a u sta is tu rė jo u ž d e n g ti a rtim ia u s ią a n tsk y d ž io a p lin k ą , k a d p rie š in in k o g in k la s (k irv is, ietis a r kovos peilis), sly sd am as geleži­ n io a n tsk y d ž io p a v iršiu m i, n e s u ž a lo tų k a rio . D a r k ito k ią išv ad ą d ik tu o ja fa k ta s, k a d gele­ ž in ia i a n tsk y d ž ia i ra n d a m i to li g ra ž u n e v isuose k a r ių k ap u o se . V ad in a si, skydas g ali b ū ti k a r in io elito ž e n k la s - ir y p ač tas skydas, k u ris, b e g eležin io a n tsk y d ž io , tu rė jo p a p ild o m ų g e lež in ių a p k a u s tų p a v id a lo apsaugos p rie m o n ių . T o k ių a p k a u s tų d alis ra sta D a u g la u k io 119 k a rio k ap e. T aig i tik ė tin a , k a d sk y d ą p a tik ė d a v o p a siž y m ė ju sia m k a riu i, v ad u i. S iam e k o n te k s te k ita ip sk a m b a T a c ito ž o d ž ia i: „T ad a čia p a t s u s irin k im e k as n o rs iš v a d ų , tėv as a r g im in a ič ia i įte ik ia ja u n u o liu i sk y d ą a r ietį. < ...> D ė l a u k što s j ų p a č ių k ilm ė s a r d id e lių p r o ­ sen e lių n u o p e ln ų d a r visai ja u n u č iu s ju o s p rip a ž įsta v e rtu s b ū ti v adais; jie p ris id e d a p rie k itų su a u g e sn ių jų ir ja u a n k sč ia u p r ip a ž in tų v erta is, ir jiem s n e g ė d a p a s iro d y ti p a ly d o v ų b ū ry .“

B a rb a rų k o v ų su R o m o s im p e rija la ik a is „ la u k in ių “ g e n č ių k a r o m e n a s b u v o p asiek ęs civ ili­ z u o tą R o m ą tr ik d a n tį lygį. R o m ė n ų k a ra s su k e ltais n au jo sio s eros p ra d ž io je , 1 6 6 - 1 8 0 m e tų m a rk o m a n ų k a ra i ir ik i R o m o s ž ū tie s n e sib a ig ia n ti k a r ų v ir tin ė liu d ija, k a d b a r b a r ų p a ­ sau lio g in k la i ir k a r y b a b u v o re ik ia m o lygio. A n k s ty v o jo k a rin ė s a risto k ra tijo s la ik o ta rp io k a r ių k a p ų k o m p le k sų d a tą a p ib rė ž ia sk y d ų d ato s: a n k sty v ia u sia s d a tu o ja m a s 150 m e ­ tais, vėlyviausias - 2 6 0 m etais. D a u g la u k io sk y d ų n e šio to jų k a p u o se b u v o ra s ta ie tig a lių (74 k a p e n e t du), g e le ž in ių k irv ių , kovos p e ilių . K y lan č io k a r in io elito p u o šy b o s ir b u itie s e le m e n tų ra s ta k e tu riu o s e k a p u o se (8, 12, 111 ir 119). T a i re ta i v y r ų k a p u o se a p tin k a m i k a k lo p a p u o ša la i, ž a lv a rin is ir g eležin is p in c e ta i. A ts k ira i n o risi p a s a k y ti k e le tą ž o d ž ių apie te k in to g in ta ro k a ro liu s v y rų k a p u o se . Jie p a p ra s ta i r a n d a m i p o v ie n ą , ir ta i r o d y tų , k a d ta s k a ro lis ta rn a v o n e p u o šy b a i. G a l ta i galėjo b ū ti a m u le ta s, a ts k iria n tis G in ta r o k elio p re ­ k y b o s v ilk s tin ė s sarg y b in iu s? 119 k a p e p a la id o ta s ž m o g u s g alėjo b ū ti iš ž y m e sn ių k a r ių ir g a lb ū t ra ite lių . K a rį ra ite lį sk iria n tie ji ž e n k la i (p e n tin a i, žąslai ir k a m a n o s , g ū n ia a r b aln as) aisčių k u ltū ro je su sifo rm av o ta r p 7 0 ir 150 m e tų (Iršė n a s, Jo v aiša, 2 0 0 5 ). V ėliau siai žirg o a p ra n g ą p a p ild ė b a ln o k ilp o s, k u rio s , k a ip ja u b u v o m in ė ta , R y tų L ietu v o je p a s iro d ė V I a. p ab a ig o je , o gal ir V I I a. p ra d ž io je . R a ite lio skydas d ė l a n k s č ia u a p ta r tų p rie ž a sč ių n e tu rė jo b ū ti d id elis. Jis galėjo b ū ti apvaliais k a m p a is, p a ilg o k e tu rk a m p io fo rm o s ir p ro f iliu o ta s 84. D . K iu lk y s p a g a l a n ts k y d ž io n u o to lį n u o k a p o d u o b ė s k ra š to y ra apsk aičiav ęs, k o k s galėjo b ū ti m a k sim a lu s sk y d o iš 7 4 k a p o sk ersm u o , jei sk y d as b u v o a p sk rita s, ir m a k s im a lų ilgį b ei p lo tį, jei jis b u v o p a ilg o s fo rm o s. A p s k rita s sk y d as tu rė jo b ū ti 5 0,5 c e n tim e tr ų sk ers­ m en s, o p a ilg o sk y d o m a tm e n y s tu rė jo b ū ti 74,5 c e n tim e tr ų ilg io ir 5 0,5 c e n tim e tro p lo č io

84 Terminu „profiliuotas" čia norima pasakyti, kad skydai galėjo būti daromi ir iš didelio medžio kamieno ar kitaip išlenkiant medžiagą, kad smūgio metu kirvis ar peilis slystu profiliuotu paviršiumi.

237 V.

DI DŽ I OM A i S Č i U MI GR AC I J A. A I S Č I A I NE MUNO Ž E MUP Y J E

(K iu lk y s, 2 0 1 0 ,7 9 , le n t. 2). T aig i m e d in is skydas, tie k apvalus, tie k pailg as, n e b u v o d id elis. T o k s skydas gerai saugojo ra ite lio n u g a rą , o a rtim o je k o v o je d ė l d id e lių k ū g io fo rm o s p a v ir­ šių n u k re ip d a v o sm ū g iu s. P av y zd ž iu i, sm o g ia n t k irv iu , to k ia fo r m a g alėjo n u k r e ip ti kirvį slysti, o a š tri sk y d o v irš ū n ė k o v o s įk a ršty je galėjo ta p ti s u n k io s tra u m o s p rie ž a stis. I tin re ­ ta s skydas visos E u ro p o s m a s tu b u v o ra sta s D a u g la u k io 19 k a p e . B e D a u g la u k io , p a n a š ių sk y d ų ra s ta k e tu rio s e E u ro p o s v ie to se 85. Iš p e n k ių šio tip o sk y d ų n e t try s p rik la u s o aisčių k u ltū r o m s S em b o je ir N e m u n o že m u p y je . Š iam sk y d u i d a tu o ti d id ž ia u s ią re ik šm ę tu rė jo k a p e ra s ta R o m o s im p e ra to ria u s A n to n in o P ijaus iš A n t o n in ų d in a s tijo s ž m o n o s F a u stin o s I V y resn io sio s p o m ir tin io ( t 141) k a lim o sestercijus. M . M ic h e lb e rta s ( 1 9 8 6 ,8 1 - 8 2 , sc h e m a 1) n u ro d o , k a d A n to n in ų d in a stijo s m o n e to s į V a k a rų L ie tu v o s la id o jim o p a m in k lu s b u v o d e d a m o s ta r p 180 ir 2 2 0 m e tų , ta č ia u k a r tu a tk re ip ia d ėm esį, k a d je ig u m o n e ta la b a i g erai išlik u si, į k a p ą ji galėjo p a te k ti n e tr u k u s p o n u k a ld in im o . V a d in a si, n e a tm e ta m a tik im y b ė , k a d ji į k a p ą galėjo p a te k ti d a r ik i I I a. s e p tin to jo d e šim tm e č io .

T y rin ė jim ų m e ta is D a u g la u k io 111 k a p a s b u v o v a d in a m a s „ g e le ž in iu k a p u “. Jis b u v o tie ­ siog p a d e n g ta s geležies r ū d ž ių slu o k sn iu ir išsisk y rė g e le ž in ių d ir b in ių gausa. G a lv ū g a lio d e šin ė je b u v o a tid e n g ti try s ietig aliai, k o v o s p e ilis ir k irv is. K a irė je k a p o p u sėje, k e lio sri­ ty je, b u v o p a d ė ta s m e d in is skydas, k u r io p a k ra š č ia i b u v o s u tv ir tin ti g e le ž in ė m is ro m b o fo rm o s p lo k šte lė m is, o c e n tra s - p u s r u tu lio fo rm o s a n tsk y d ž iu . D a r vien as p e ilis b u v o ra s­ ta s k a irė je k a p o p u sė je ties ž a stu . Šis k a ry s tu rė jo p a p u o š a lų - ž a lv a rin ę d ė ž e lin ę a n tk a k lę , ž a lv a rin ę a n tk a k lę su k a b liu k u ir p lo k šte le , ž a lv a rin į įv ijin į žied ą , la n k in ę ž ie d u o tą ją segę. D . K iu lk io sk y d ų ra d im o v ie tų len telėje sk y d as iš 111 k a p o p a ž y m ė ta s , ta č ia u k o k ia m tip u i jis p r is k ir tin a s - n e n u r o d y ta . Ž e m o s p u s r u tu lio fo rm o s v irš ū n ė s a n tsk y d is iš 111 k a p o g al lab ia u sia i a titik tų I I tip o A v a ria n tą . V ie n in te lis to k io s fo rm o s ra d in y s y ra iš to s p a č io s N e m u n o ž e m u p io k u ltū r o s Š a u k ė n ų k a p in y n o 4 0 k a p o . D a tu o ja n t šį a n ts k y d į, b u v o p a si­ r e m ta J. S ta n k a u s (1 9 8 2 ,4 0 ) p u b lik a c ija , ta č ia u Š a u k ė n ų k a p in y n o d a ta v im a s p a sta ra isia is m e ta is y ra p a tik s lin ta s ir n u s ta ty ta , k a d Š a u k ė n ų k a p in y n o rib o s d a tu o ja m o s ta r p 2 2 0 ir 3 5 0 m e tų p o K r. (Jovaiša, 2 0 0 6 , 9). Š a u k ė n ų 4 0 k a p e g erai d a tu o ja m ų d ir b in ių n e b u v o ra sta , ta č ia u ietig alis y ra to k io p a t tip o k a ip ir D a u g la u k io 111 k a p o ie tig a lia i su iškilia b r ia u n a p e r v id u rį. T a ig i a n k s ty v o ji šio k a p o rib a - 2 2 0 m e ta i - v isišk a i įm a n o m a . D a ta ­ v im ą p a le n g v in a 111 k a p o g erai d a tu o ja m i d ir b in ia i - ž ie d u o to ji segė i r d ė ž e lin ė a n tk a k lė , k u rie d a tu o ja m i 2 2 0 - 2 6 0 m e ta is. V a d in a si, H A tip o a n ts k y d ž ia i L ie tu v o je b u v o n a u d o ja ­ m i ja u 2 2 0 - 2 6 0 m e ta is, o jų p a p litim o g eografija, re m ia n tis D . K iu lk io d u o m e n im is , ro d o , k a d jų ra s ta g e rm a n ų g e n č ių te rito rijo se , o aisčių k u ltū ro s e jie lab ia u sia i p a p litę S em b o je ir N e m u n o že m u p y je (K iu lk y s, 2 0 1 0 , 3 8 , žem ei. 3). T a i d a r la b ia u įtik in a , k a d te isin g a i

85 Byrštado (Bierstadt), Vakarų Vokietija), Šmyšovo (Szymiszow), Pietvakarių Lenkija), Medinavos / (Логвино) ir Regainių (Regehnen) / Dubrovkos (Дубровка) vietovėse (Sembos pusiasalyje) (Kiulkys, 2010,50-51, žemei. 4b).

238 EUGENI JUS JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

b u v o p a s ir in k ta aisčių p lė tro s k ry p tis iš S em b o s į N e m u n o ž e m u p į ir į C e n tr in ę L ie tu v ą . K a ry s p a g a l 111 k a p o m e d ž ia g ą tu rė jo p rik la u s y ti k a r in ia m e litu i. Jis ir t u r t i n g u m o skalėje p ris k irta s D a u g la u k io b e n d r u o m e n ė s a risto k ra tija i. T o k ių a r is to k ra tiš k ų v y r ų D a u g la u k io k a p in y n e b ū ta šešių, ir šis v y ra s su ta m la ik u i įs p ū d in g u g in k lų k o m p le k s u čia u ž ė m ė d e ra ­ m ą v ie tą (Jovaiša, 1997, 29). Šio k a r io įk a p ė se n ė ra k o k ių n o rs to lim a s k e lio n e s liu d ija n č ių a ts iv e ž tin ių d irb in ių . S u E u ro p o s k o n te k s tu jį sieja ž ie d u o to ji segė. Šio tip o seg ių p a p litim a s ja u b u v o a p ta rta s , to d ė l g a lim a k a lb ė ti apie šio k a r io p a n a š u m ą e u ro p in e i a isčių tra d ic ija i.

A p ž v elg u s a n k s ty v ą jį k a r in io e lito ra id o s p e r io d ą p a g a l D a u g la u k io ra d in iu s , re ik ia p a sa ­ k y ti, k a d u ž g im s ta n č io k a r in io e lito a n k sty v ia u sie ji 150 / 1 6 0 - 2 2 0 m e tų k a p a i išsisk iria a sk e tišk u m u . Ž y m ų k a r į iš lik u s ių k a r ių a tsk y rė skydas, o įp ra s ta i jo g in k lu o te i s k ir tin i ietis, k irv is ir kovos p eilis. T iesa, la ik o ta rp io p a b a ig o je ta r p 2 2 0 - 2 6 0 m e tų k a r ių k a p u o se d ė to s d v i (74 kapas) ir n e t try s (111 kapas) ietys. T o k io s g in k lu o tė s k o n te k s te T a c ito ž o d ž ia i apie a isčių g in k lu s V yslos žio ty se a r S em b o je - „K alav ijais n a u d o ja si re ta i, d a ž n ia u - v ė z d ais“ g ali re ik šti, k a d ja m , ro m ė n u i, k alavijas b u v o k a r io e ta lo n o g in k la s (A le k n a , 2 0 1 0 , 4). Jis y ra a rb a jo n ė ra , o lik u sio ji g in k lu o tė T a c itu i n ereišk ė įp ra s to k a r io įv aizd ž io , b e t šta i apie sk y d ą jis k a lb a visai k ita ip - k a ip apie ta m ti k r ą k a r io s ta tu s ą n u s a k a n tį ž e n k lą . A n k s ty v o jo k a r in io e lito ra id o s p a b a ig o je ( 2 2 0 - 2 6 0 m e ta i) a ts ira n d a n a u jų y p a tin g ų ž e n k lų - p in c e tų ir iš k itų iš s k iria n č ių p u o šy b o s e le m e n tų - a n tk a k lių ir ž ie d u o tų jų segių. Ž a lv a rin ė s d ėželin ė s ir su k a b liu k u ir p lo k šte le a n tk a k lė s la b ia u s k irtin o s š ia u rin e i v a k a rų b a ltų erdvei, o ž ie d u o tą sia s seges re ik ia la ik y ti b a ltų k eliu s E u ro p o je ž e n k lin a n č ia is d irb in ia is . A n k s ty v o ­ jo k a r in io elito m e d ž ia g a k e lia k la u s im ų ir d ė l p ė s tin in k ų p o b ū d ž io - a r jie b u v o lengvieji, a r su n k ie ji p ė s tin in k a i. M . M ic h e lb e rta s ir M . V itk ū n a s teig ia, k a d sen o jo geležies a m ž ia u s v a k a rų b a ltų p ė s tin in k a i b u v o len g v ieji ir k a d ta r p jų b ū ta ra ite lių . M a ty t, to k ia m v e r tin i­ m u i n e p rie š ta ra u ja ir D a u g la u k io m e d ž ia g a , o d v i a r tris ietis k a p e re ik ia la ik y ti d a r v ie n u įž y m a u s k a r io ž e n k lu , k u ris n u r o d o k a r io p ro fe s io n a lu m ą k ie k v ie n a i k o v o s ta k tik a i p a si­ r e n k a n t tin k a m ą g in k lą . Šia p ra sm e n e g a liu s u tik ti su a u to rių te ig in iu , k a d I - V a. n e b u v o p ro fe sio n a lių k a r ių (M ic h e lb e rta s, V itk ū n a s , 2 0 0 3 , 6 1 -6 2 ) .

Brandusis (220-350 metai) karinio elito raidos periodas K itą a n k s ty v o jo k a r in io e lito p a k o p ą ir n a u jų jo b r u o ž ų a tsk le id ė Š a u k ė n ų p lo k š tin io k a p in y n o ty rin ė jim a i 1 9 8 1 -1 9 8 3 m e ta is 86. Š a u k ė n ų v y r ų k a p u o s e 19 ir 35(1) b u v o at­ ra sta s n a u ja s b e s ifo rm u o ja n č io k a r in io e lito b ru o ž a s - p e r p e tė s ša lta ja m g in k lu i n e šio ti. 2 2 0 - 3 5 0 m e ta is d a tu o ja m o 19 v y ro k a p o d e šin ė je p u sė je b u v o ra sta s p a d ė ta s o d in is d ir ­

86 1981 metais tyrimus pradėjo jungtinė ekspedicija, kuriai vadovavo dr. Jonas Stankus irdėst. Eugenijus Jovaiša. Dr.Jonas Stankus 1981 me­ tais ištyrė 1-5,12-18,21-23,26-31,36-50 kapus. Eugenijus Jovaiša 1981-1983 metais ištyrė 6-11,19,20,24-25,32-35,35a, 51-56 kapus.

239 V.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A. A I S Č I A I NE

UNO Ž E M U P Y JE

žas su ž a lv a rin e s a g tim i, k u r io d a lis b u v o d a b in ta ž a lv a rin ė m is k ū g e lių p a v id a lo k n ie d ė ­ m is. B e šių d ir ž o p a p u o š a lų , jį d a b in o ir ž a lv a rin is iš tę s to ro m b o p a v id a lo p a k a b u tis su k ia ra ra š tė m is ąselėm is. K a rio g in k lu o te i p rik la u s ė g e lež in is įm o v in is k irv is , ietis ir k o v o s p e ilis. D ir ž o p a d ė tis k a p e įtik in a , k a d čia k a r io p e r p e tė , ju o la b ia u k a d i r k o v o s p e ilis ra s­ ta s te n p a t ir n e a b e jo tin a i p rik la u s ė šia m k o m p le k s u i. T o p a tie s la ik o ta r p io d a tu o ja m a m e 35(1) v y ro k a p e p e r p e tė b u v o p a p ra ste sn ė : ji n e tu r ė jo ž a lv a rin ių k ū g e lio fo rm o s p a g r a ž in i­ m ų - a p s irib o ta d a iliu ž a lv a rin iu k ia u ra ra š č iu p a k a b u č iu ir ž a lv a rin e s a g tim i. N e r a s ta čia i r k o v o s p e ilio , ta č ia u g alv ū g aly je b u v o p a d ė ta s g e lež in is ietig alis. T ai, k a d g re ta p u o š n ių p e r p e č ių r a n d a m a ir n e to k ių d a ilių , p a s te b ė ta ir v ė le sn io la ik o ta rp io , I V a. p a b a ig o s - V a. p irm o s io s p u sės, N e m u n o ž e m u p io k u ltū r o s k a p u o se . V ė lu ik ių k a p in y n e g re ta ž y m a u s 4 0 - 4 5 m e tų a m ž ia u s k a r io b u v o p a la id o ta s 1 8 - 2 0 m e tų k ary s, k u r io p e r p e tė n e p rily g o v y re sn io jo p u o š n u m u i (Jo v a iša , 2 0 0 7 , 7 - 1 6 ) . Iš to g a lim a m a n y ti, k a d t a r p k a r in io e lito a ts to v ų fo rm a v o si sava s u b o rd in a c ija ir h ie ra rc h in ė siste m a. T a i y ra p a ste b ė ję s V a. p a b a i­ gos - V I a. p ra d ž io s T a u r a p ilio p ilk a p ių ty rin ė to ja s A . T a u ta v ič iu s. P a s a k ty rė jo , sv arb iu T a u ra p ilio a tr a d im u r e ik ė tų la ik y ti n e t t i k c e n tr in į k u n ig a ik š č io k a p ą , b e t ir p a č ią h ie ­ ra rc h in ę p ilk a p y n o s a n d a rą , k a i v a k a rin ė je g ru p ė je b u v o įre n g ti t u r t i n g ų

karių ir jų

vado

k u n ig a ik š č io k a p a i, o ry tin ė je - e ilin ių to p a tie s la ik o b e n d r u o m e n ė s n a r ių k a p a i (T a u ta ­ v ičiu s, 1981, 1 8 - 4 3 ) . H ie r a r c h in ę s a n d a rą m in i ir V. Š im ė n a s, a p ib ū d in d a m a s p a n a š a u s la ik o K e la rių (len k . K ie la ry ) k a p in y n o iš O lš ty n o g ru p ė s la id o se n ą : „ T u r tin g i k a p a i k o n ­ c e n tru o ja s i a ts k iro je k a p in y n o d aly je.“ T ie sa , ty r in ė to ja i n e n u s p r e n d ž ia , k as b u v o O lš ty n o g ru p ė s g y v e n to ja i - v a k a r ų b a lta i, su g rįž ę g a lin d a i, p rū s a is v a d in a m i aisčia i a r p o lie tn in ė p lė š ik ų g ru p ė (Š im ėn as, K u la k o v a s, 1 9 9 9 ,1 1 3 - 1 1 4 ) .

N e m u n o ž e m u p io la id o jim o p a m in k la i a tsk le id ė n a u ją k a r in io e lito tra d ic iją b ra n d ž iu o ju la ik o ta rp iu . K a ria i ėm ė n a u d o ti sp e c ia liu s d irž u s ša lta ja m g in k lu i la ik y ti. I r n e t i k n a u d o ­ ti, ta č ia u jie, a tro d o , ta p o k a r in io e lito v id in io s lu o k sn ia v im o si ž e n k lu : e ilin ių k a r ių - p a ­ p ra s ti p e r p e tį m a u n a m i d irž a i, e lito - ju v e ly ro d a r b o m e n o k ū r in ia i. T a i n a u ja s k a r in io e lito s k iria m a sis b ru o ž a s , ta č ia u g in k lu o tė s p ra sm e n e b e r a n d a m a to k io s g au so s, k u r i p rily g tų a n k s ty v o jo la ik o ta r p io k a r in io e lito k a p a m s. T a i n ė r a n e tik ė ta , n es, k a ip ja u b u v o n e k a r tą m in ė ta , I I I a. a n tro jo je p u sė je v y k s ta n ty s m ig ra c ijo s p ro c e sa i V yslos b a se in e ir lu g ’)1! są ju n g o je tu rė jo įta k o s p re k y b o s ry šia m s su b u v u sia is p re k y b o s p a r tn e ria is . V iso je šia u rin ė je v a k a r ų b a ltų erdvėje la ik o ta rp is n u o I I I a. v id u rio ik i I V a. v id u rio la ik y tin a s su m a ž ė ju sio p re k y b o s a k ty v u m o z o n a , ir š ia u rin ių v a k a r ų b a ltų šio la ik o ta rp io k a p u o se p a s te b im a s d ir b in ių iš sp a lv o to jo m e ta lo s u m a ž ė jim a s. Išry šk ė ja ir k ita s b ru o ž a s . N e m u ­ n o ž e m u p io k a r in io e lito k a p u o s e n e r a n d a m a a n k s ty v a ja m la ik o ta r p iu i b ū d in g ų sk y d ų . M a ty t, šiu o la ik o ta r p iu s u b re n d o n a u ja k a riu s a ts k ir ia n ti tra d ic ija i r stip rė jo k a r o v a d o p o z ic ija , k a i sk y d o f u n k c iją p e r im a jo asm en s p a ly d a . G a li b ū ti, k a d k a r o v ad a s m ū šy je ja u la b ia u rū p in a s i m ū š io eiga, n e i p a ts k a u n a s i.

240 E U G EN 11US Į OVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Klasikinis (350-550 metai ir vėliau) karinio elito raidos periodas IV

a. v id u ry s ir V I a. p ra d ž ia la ik y tin i k la s ik in iu k a r in io elito la ik o ta rp iu . J į re ik ia s k irs ty ti

į d v i fazes: 1) a n k s ty v ą ją ( 3 5 0 - 4 5 0 m e ta i) ir 2) v ėly v ąją ( 4 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir v ėliau). P er šį la ik o ta rp į g o ta i p ie tu o s e s u k ū rė H e r m a n a r ic h o k ara ly stę , r o m ė n ų ir b a rb a riš k o p a sa u lio k o vos atėjo p rie le m tin g o s p a b a ig o s slen k sčio , į E u ro p ą I V a. p a s k u tin ia ja m e k e tv irty je įsi­ v eržė h u n a i, о V I a. p ab a ig o je - ir avarai. E u ro p a g y v en o n e n u tr ū k s ta m ų k a r ų la ik o ta rp į, ir k la s ik in is k a r in io e lito la ik o ta rp is ž y m i ja u „ įrė m in tą “ p a v id a lą , k u ris a išk ia i išsk iria m a s k a r in io e lito m ed žia g o je . N e m u n o ž e m u p io šio la ik o ta rp io k a r in io e lito k a p u s re p re z e n ­ tu o ja V ė lu ik ių , B a r z ū n ų 87 ir V id g irių 88 k a p in y n ų ty rin ė jim a i.

K la s ik in io k a r in io elito a n k sty v o sio s fazės k a p a i iš tir ti V ė lu ik iu o se ir B a rz ū n u o se . V ė lu ik ių k a p in y n o 3 k a p e b u v o ra stas k a ry s raitelis, o 1 - eilin is k a ria u n o s n ary s. T re č ia m e v y ro k a p e b u v o ra stas k irv is, kovos peilis su p ra b a n g ia p e rp e te , k u r i p u o š ta ž a lv a rin ių k ū g e lių eilėm is ir ž a lv a rin ėm is o rn a m e n tu o to m is p lo k šte lė m is, žirgo k a m a n o s su k ū g e lių fo rm o s p a p u o šim a is ir ž a lv a rin iais p ak a b u č ia is, tr in a r ia i žąslai su ža lv a rin ė m is g ra n d im is, ju o s tin ė ir sto rėjan č iais d a u g ia k a m p ia is galais žalv a rin ės ap y ran k ės, d v i žalv a rin ės ž ied u o to sio s segės, try s žiedai, iš k u r ių vienas su p la tė ja n č ia p rie k in e d a lim i, lik u sieji - įvijiniai. K a p e rasto sio s žied u o to sio s segės, sto rėjan čiais d a u g ia k a m p ia is galais ap y ran k ės, įvijinis žiedas su p ra p la tin ta p rie k in e d a lim i - visa ta i leido s u d a ry ti šio k a p o c h ro n o lo g in ę sch em ą, k u r i įtik in a , k a d šis k ap a s d a ­ tu o tin a s V a. p irm ą ja p u se ir jos v id u riu . A tk re ip tin a s dėm esy s į žirg o p a p u o ša lu s iš V ė lu ik ių ir Ž v ilių . J ų stilistik a lab ai p a n a ši, p a n a šio s y ra ir a p y ran k ės, o Ž v ilių ž ie d u o to ji segė gal n e t ir v ėlesnio tip o . R . B a n y tė-R o w e ll (2011, 6 6 - 6 7 ) m a n o , k a d V ė lu ik ių k ap a s gali b ū ti a n k s te s ­ n is, ir n u ro d o sm u lk ia s d etales - įk a rtu o ta s ža lv arin es ju o steles - iš p e rp e tė s p u o šy b o s, sak y ­ d a m a , jog, k a ip ro d o B a itų k a p in y n o m ed žia g a, jo s d a tu o tin o s apie 3 0 0 m e tu s. A p y ra n k ių sto rėjan čiais galais a n k s tin im ą a u to rė g rin d ž ia tu o , k a d jos ra n d a m o s su a n k s te s n io la ik o ­ ta rp io ju o s tin ė m is a p y ra n k ė m is. B e tg i k a p o d a ta v im ą le m ia n e an k sty v iau sieji, ta č ia u k a ip tik vėliausieji d irb in ia i. K a rin io elito ra id o s d a ta v im o p o ž iū riu V ė lu ik ių k a p in y n a s, k a ip ir m in ė ta s Ž v ilių k a p in y n a s, p a te n k a į a n k sty v o sio s fazės ( 3 5 0 - 4 5 0 m etai) erdvę.

Y pač įd o m ū s šio ra ite lio a n tro p o lo g in ia i ty rim a i. A n tro p o lo g a s R im a n ta s J a n k a u s k a s k o ­ m e n tu o ja , k a d v y ra s iš V ė lu ik ių 3 k a p o b u v o 4 0 - 4 5 m e tų , k a d gyvas b ū d a m a s b u v o su ­ žeistas į k a k tą , s u la u ž y ta nosis, ir y p a č a tk re ip ia d ė m e sį į ta r p s la n k s te lin ių d is k ų išv aržas. T a ig i v y ras n e šiaip sau - g ru m ty n ė s e ir kovose p a ty rę s n e v ie n ą tra u m ą : s u ž a lo ta nosis, k a ž k o k iu a š triu g in k lu - kovos p e iliu a r k ir v iu - n u s k le m b ta v irš u tin ė k a k tik a u lio d alis. 87 1998-2001 metais V. Šimėnas ištyrė 52 ll-VII a. kapus Barzūnuose (Tauragės r.). Senojo geležies amžiaus laikytini 22 kapai. 88 1986-1990 ir 1994-1997 metais V. Šimėnas Vidgiriuose ištyrė 64 V a. antrosios pusės ir VI a. datuojamus kapus. Neabejotini kunigaikščių kapai yra 30 ir 32.

241 V.

D i DŽ i O ] i A I S Č I U MI GR AC I J A. A I S Č I A I N E MUNO Ž E MU P Y J E

G a u tų ž a iz d ų są ra šą p a p ild o tip iš k i ra ite lia m s s tu b u ro n u sid ė v ė jim a i. A tid e s n is žv ilg sn is j šias tra u m a s a tsk le id ž ia p a p ild o m ų in fo rm a c ijo s š a ltin ių . K a ip ž in o m a , ik i V a. jo k ių ta u tų ra ite lia i n e n a u d o jo b a ln o k ilp ų . T a d d id elė šu o liu o ja n č io ra ite lio sv o rio jėga, k a i šis n e tu r ė ­ jo a tsp a ro s k o jo m s, u ž g u ld a v o a p a tin iu s s tu b u ro sla n k ste liu s. K ie k la ik o reik ėjo , k a d ta ip „ n u s id ė v ė tų “ slan k steliai? T ik s lia i n ie k a s n ep a sak y s, n es ta i la b a i in d iv id u a lu , ta č ia u , p a s a k R . Ja n k a u s k o , re ik ė tų , k a d ra ite lis n u o la t, b e n t ja u 5 m e tu s , n e n u lip tų n u o žirg o (Jo v aiša, 2 0 0 7 ,1 4 ). T o k ie fa k ta i apie ž m o g au s p ra e itį, k u rie d ra u g e su v isu r a d in ių k o m p le k s u leid ž ia te ig ti, k a d 3 k a p e b u v o p a la id o ta s p ro fe sio n a lu s k a ry s ir jis p rik la u s ė k a r in ia m elitu i.

S alia ra sta s e ilin io k a ria u n o s n a r io k a p a s tu rė jo ietį, k o vos p e ilį su p e rp e te , ž a lv a rin ę la n k in ę ž ie d u o tą ją segę, d v i ju o s tin e s ap y ran k es, d u įv ijin iu s žied u s ir g in ta ro k a ro lį. Š iam e k a p e ra sto ji p e r p e tė , p a ly g in ti su ž in o m a is e g z em p lio ria is iš k a r in io e lito k a p ų , d a u g p a p ra ste sn ė . O d in is d irž a s su s ta m b ia o valo p a v id a lo geležin e sa g tim i. J o k ių b ro n z in ė m is p lo k šte lė m is įs p a u s tų o r n a m e n tų , jo k ių p a k a b u č ių , jo k ių o r n a m e n tu o tų d e k o r a ty v in ių p lo k šte lių . G e ­ ra i d a tu o ja m ų d ir b in ių ra s ta p a k a n k a m a i, b e t d ė l ilg o jų n a u d o jim o n ė r a p a p r a s ta s u ra sti tą , k u r į b ū tų g a lim a la ik y ti tik r u o ju la ik o ro d ik liu . V is d ė lto la n k in ė ž ie d u o to ji segė leid ž ia d a tu o ti šį k a p ą V a. p ra d ž ia ir p irm ą ja p u se. Š iam e k a p e s u s id u rta su d a r D a u g la u k io v y rų k a p u o se n u s ta ty tu re išk in iu , k a i k a p e ta rsi sim b o lis ra n d a m a s v ien as g in ta rin is k a ro lis. Vėlu ik ių k a r io k a p e k a rto ja si to k ia p a t trad ic ija. T a i sieja šiuos k a p u s su a n k s te s n ia is šios k u l­ tū r o s k a p a is ir d ra u g e k re ip ia m in tį į tai, k a d čia b u s k o k s n o rs sp ecialu s k a rio sim b o lis. G a l d a b a r ja u G in ta r o k ra š to karys?

L a b a i p a n a ša u s la ik o - V a. p ra d ž io s a r V a. v id u rio - k a rio ra ite lio k a p ą 199 9 m e ta is B arzū n u o se išty rė V. Š im ėnas. K a ry s iš 5 k a p o p a la id o ta s k a r tu su žirg u , jo k a m a n o m is ir d v in a ria is žąslais. K a ry s dėvėjo g in ta ro k a ro lių v ėrin į, a n tk a k lę su k a b liu k u ir k ilp ele, m ū v ėjo d u žie­ dus, rū b a s b u v o susegtas trim is la n k in ė m is ž ie d u o to sio m is ir d v iem žv a ig ž d in ė m is segėm is. G in k lu s su d arė kovos peilis su p ra b a n g ia p e rp e te , įm o v in is k irv is, k a rio b u itie s re ik m e n im s sk irtin a s p in c e ta s. G e le žin is dalgis ir g aląstu v as p rik la u s o raitelio b u ičiai. G a li b ū ti, k a d ta i įra n k ia i, k u rie re ik a lin g i to lim o se k elio n ėse p a r ū p in ti ž irg u i p aša ro . V id g irių ra d in ia i at­ skleidė skalvių k la s ik in io k a r in io elito vėlyvojo e ta p o k a p ų įra n g ą ir įk a p ių sa v itu m ų . Jiem s s k ir tin i V. Š im ė n o iš tir ti V a. a n trą ja p u se ir V I a. d a tu o ja m i k a p a i 2 3 , 3 0 ir 3 2 . L aid o sen o s iš s k ir tin u m u p a siž y m i 3 0 k ap as. D id ž iu lė je k a p o d u o b ė je b u v o a ts k irta v ie ta k u n ig a ik šč io žirg u i. G ilia u jo įre n g ti la ip ta i v ed ė į k u n ig a ik š č iu i sk irtą ją k a p o d alį. K a rsta s bu v o p a d a ry ta s iš m a sy v ių ą ž u o lin ių le n tų , o jo apačioje s u m o n tu o to s a u k što s m e d in ė s kojos. B e P a d u n o jo m e is trų kovos p eilio , sid ab rin ės p a a u k su o to s segės, k u n ig a ik šč io k a p e b u v o ra sti žąslai, si­ d a b rin ė a n tk a k lė su k a b liu k u ir k ilp ele, p e n k io s segės (viena iš jų p a a u k s u o ta sid a b rin ė segė, p u o š ta g y v u lin iu o rn a m e n tu ), apavo sagtelė, sid a b rin ė sto rėjan čiais d a u g ia k a m p ia is galais a p y ra n k ė ir žiedas, p a k a b u tis, geriam asis ragas su sid ab ro ap k au stais, m e d in ia i s m e ig tu k a i ir

242 E U G E N I J U S J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

o rn a m e n tu o ta s d v ig u b o n u p ja u to k ū g io fo rm o s karo lis. M e d in ia i s m e ig tu k a i ir n e d e g to b al­ to m o lio k aro lis - greičiausiai apeiginės p a sk irtie s d a ik ta i. K a riu i b ū d a v o įd e d a m a ir p a p ild o ­ m ų įk a p ių - žie d ų ir ža lv a rin ių įvijų ra sta b e rž o tošies d ėž u tė je. V id g irių k a r in io elito k a p a i ir lik u sio ji šio k a p in y n o m e d ž ia g a ty rin ė to ju i ir a p sk rita i m ū s ų arch eo lo g ijai iškėlė d a u g k la u si­ m ų , k u rie k y la iš p lačios ra s tų jų d irb in ių ir n a u jų jų la id o jim o p a p ro č ių g eo g rafin ės įvairovės: „P eržvelgus V id g irių k a p in y n o m e d ž ia g ą m a ty ti, k a d jis y ra p a n a šio s k u ltū ro s , k a ip ir k iti N e ­ m u n o že m u p io ir C e n trin ė s L ietu v o s V a. p ab aig o s - V I a. k a p in y n a i. T a i ro d o tu rtin g o s įk a ­ p ės ir a n k s te s n ia m la ik o ta rp iu i L ietu v o je n e b ū d in g a n au jo v ių g au sa b ei lab ai a r tim i ry šiai su P ie tų S k an d in av ija, G o tla n d o , E la n d o , D u n o ja u s v id u ru p io ir Ju o d o sio s jū ro s p a k ra š č ių re­ g io n o k u ltū ro m is . N a u jų , k la jo k lia m s b ū d in g ų , la id o jim o p a p ro č ių a tsira d im a s b ei įvairovė ir ik i to l n e ž in o m ų įk a p ių a r jų tip ų p asiro d y m a s k elia p a g r įs tų k la u sim ų : k o k s šios k u ltū ro s san ty k is su p rieš ta i b u v u sia k u ltū ra , kas p av e ld ė ta iš senojo geležies am žia u s N e m u n o ž e m u ­ p io k a p in y n ų k u ltū ro s ir a r y ra šių k u l t ū r ų tę s tin u m a s .“ K o k io s gi to s naujovės? P irm ia u sia , š ia u rin ių v a k a rų b a ltų arealu i n e b ū d in g a la ip tu o ta k a p o įre n g im o sistem a. Ji, k a ip n u ro d o V. Š im ėnas, b ū d in g a k la jo k lių (n o m a d ų ) k u ltū ro m s iš ry tų , n e t n u o A ltajau s, žirg o au k o s b ū d a s a rtim a s P ie tų S k a n d in av ijai (Š im ėnas, 2 0 0 6 , 4 2 - 5 2 , 68). S id ab ro ju o d in im o , au k sav i­ m o , o rn a m e n tin io šta m p o m a n ie ra b ū d in g a V id u rio E u ro p a i, iš k u l t ū r ų sa n d ū ro s (n o m a d ų , D u n o ja u s baseino) g a u ta sm a ilių jų kovos p e ilių -d u rk lų tech n o lo g ija. A tsižv elg d a m a s į visus šiuos V. Š im ė n o iš tirtu s fa k tu s, A d o m a s B u trim a s iškėlė m in tį, k a d į N e m u n o ž e m u p į d ra u ­ ge su g rįž ta n č io m is b a ltų g e n tim is atėjo ir g o ta i (B u trim as, 1 992, 3 6 - 3 7 ) . Išk ilo p o le m ik a , a r N e m u n o že m u p io senojo geležies a m žia u s g y v en to jai b u v o sk alv ių p ro tė v ia i, a r sk alviai b u v o naujieji ateiviai su naujais la id o jim o p a p ro čiais ir n au jo s p a k o p o s k u ltū ra . D a b a rtin is k a r in io elito k a p ų L ietu v o je p a ž in im a s leid žia teig ti, k a d daugelyje V - V I a. v a k a rų b a ltų g en ­ čių p a ste b im a s g rįž ta n č ių jų iš D id ž io jo ta u tų k ra u sty m o si aren o s fak ta s. N au jieji laid o jim o p a p ro č ia i ta ik y ti m ū šiu o se p asižy m ėju siem s k a ria m s įa m ž in ti, o b ra n g ū s g in k la i, g eriam ieji ragai, ap ra n g a b u v o jų k a rišk o š a u n u m o ž e n k la i. T a č ia u tie iš s k irtin ia i k a p a i ir jų m ed ž ia g a k u o geriausiai d era su e sm in g u aisčių k u ltū ro s su b stratu * - g re ta a tv e ž tin ė s p ra b a n g o s p ly ti įp ra sti aisčiam s la id o jim o p a p ro č ia i ir jiem s įp rastas d a ik tų k u ltū ro s p a g rin d a s.

K la s ik in io la ik o ta rp io k a r ių k a p u o se su sik lo sto savitas ja u n e t i k p ė s tin in k o , b e t ir k a rio ra ite lio b r u o ž ų rin k in y s . Įd o m u , k a d a n k s ty v u o ju la ik o ta rp iu sv arb iu la ik y tin a s skydas išn y k o iš k a r in io elito p riv a lo m ų a tr ib u tų . R e g im ie ji k a r in io e lito a tr ib u ta i a r sk iria m ie ji ž e n k la i p e rė jo į n a u ją p lo tm ę . V ald žio s ž e n k la i a tp a ž įs ta m i iš p ra b a n g ių p e rp e č ių , b ra n g ių a ts iv e ž tin ių ir v ieto s m e is trų g in k lų , p u o š n ių g e ria m ų jų ra g ų , p in c e tų . P ra b a n g a įsisk v erb ė ir į a p d a rą . Y p a tin g o s, n e re ta i iš ta u r ių jų m e ta lų p a d a ry to s segės, p u o š n ū s k a k lo v ė rin ia i ir a n tk a k lė s ir, ž in o m a , ž ie d a i b ei p u o š n io s sagtys. K a rin is elitas d a b a r a tp a ž įs ta m a s ir iš žirgo. J o y p a tin g o s k a m a n o s , įv a irių fo r m ų p a k a b u č ia i, p u o š n ū s s k irs tik lia i ir žą slų g ra n d in ė s v isa ta i ja u n e a b e jo tin a i išsk y rė k a r in į e litą iš lik u sio s k a ria u n o s .

243 V.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A. A I S Č I A I NE MUNO Ž E MU P Y J E

K la s ik in io ir k i t ų la ik o ta r p ių sk iria m ie ji b ru o ž a i N e m u n o ž e m u p y je ta m p a y p a č a išk ū s la ik o skalėje su d ė sč iu s k ie k v ie n a m la ik o ta r p iu i b ū d in g u s ra d in iu s . A n k s ty v o jo la ik o ta r ­ p io k a r in į e litą a ts k iria sk y d a i su g e le ž in iu a n ts k y d ž iu ir d v iejų a r tr ijų ie č ių n a u d o jim a s g re ta k o v o s p e ilio . B ra n d ž ia ja m la ik o ta r p iu i b ū d in g a s p e r p e tė s p a s iro d y m a s , k u r i b u v o to k ia p a t p a p r a s ta k a ip ir ro m ė n ų k a rio , ta č ia u v a k a r ų b a ltų k a r in is elitas d ir ž ą d a b in o p a g a l sp e c ia lų u ž s a k y m ą p a d a r y ta is įv a irių fo r m ų p a k a b u č ia is . K la s ik in io k a r in io e lito s k iria m a isia is b ru o ž a is ta p o p ra b a n g io s p e rp e tė s , k u rio s „ siu v in ė ja m o s“ ž a lv a rin ia is a r sp a lv o to jo m e ta lo sp u rg e lių ra šta is, o r n a m e n tu o to m is p lo k š te lė m is, la z d e lė m is ir k t. Y pač šia m la ik o ta r p iu i b ū d in g i g eria m ie ji rag ai. B ū tin a s k la s ik in io k a r in io e lito p aly d o v as - k o ­ vos žirg as su p ra b a n g ia žirg o a p ra n g a ir y p a tin g i k a r io ž e n k la i.

V isi try s k a r in io e lito fo rm a v im o si e ta p a i t u r i savo lo g ik ą ir siejasi su p e r m a in o m is aisčių g y v en im e. P irm ia u s ia įsid ė m ė tin a , k a d an k sty v a sis k a r in io e lito e tap a s s u ta m p a su V ielb a rk o k u ltū r o s m ig rac ijo s p ro cesais, su tu o la ik u , k a i n u o 150 m e tų V ie lb a rk o v isu o m e n ė iš P a m a rio ėm ė k eltis į d e šin įjį V yslos k r a n tą . I k i 2 6 0 m e tų v isą d e šin įjį V yslos k r a n tą a p ­ g y v en o v ielb ark ie čiai. K a r tu jie a p g y v e n o ir v a k a rin į B rū k š n iu o to sio s k e ra m ik o s k u ltū r o s p a k r a š tį. Si d id ž iu lė V ie lb a rk o k u ltū r o s slin k tis į p ie tu s, g a lim a s d aly k as, iš ju d in o g a lin d u s. D a lis jų p a s itra u k ė ry č ia u p lė s d a m i g a lin d ų k u ltū r o s erd v ę ir k u r d a m i v ė le sn ių jų la ik ų sū ­ d u v ių jo tv in g ių p a sa u lį. B ū te n t 1 8 0 - 2 2 0 m e ta i jo tv in g ių ty rin ė to ja m s sv arb ū s k a ip šios k u ltū r o s a n k sty v ia u sio jo a tp a ž in im o d a ta 89. Č ia išk y la k la s ik in iu la ik o m o jo tv in g ių k u l­ tū r o s p a m in k lo Svaicarijoje d a ta v im o k la u sim a i. J o ty rin ė to ja i: Jež is A n to n ie v ič iu s (J. A n to n iew icz ), M a r ia n a s K a č in sk is (M . K a czy n sk i) ir Jež is O k u lič iu s (J. O k u lic z ) p a m in k lą d a ta v o I V - V a. (A n to n ie w ic z , K a c z y n sk i, O k u lic z , 1958, 2 2 - 5 7 ) , ta č ia u p a s ta r u o ju m e tu V. N o v a k o v sk is tik s lin o Svaicarijos p ilk a p ių d a ta v im ą ir m a n o , k a d jie la ik y tin i I I I a. (N o w a k o w sk i, 1994, 385). V. N o v a k o v sk io d ata v im a s, žv e lg ia n t iš k a r in io e lito ra id o s p o zicijų , v isai įm a n o m a s . J u o la b ia u k a d garsieji k alav ijai iš 2 ir 25 p ilk a p ių d a r „ įsisp rau d ž ia“ į tr a d i­ c in į R o m o s k a lav ijų n a u d o jim o la ik ą , k u ris b aig ėsi k a ip ti k I I I a. D a lie s g a lin d ų m ig ra c iją į I b e r ų p u sia sa lį y ra n u s ta tę k a lb in in k a i. G a li b ū ti, k a d ši k e lio n ė p ra sid ė jo I I I a. p irm o jo je p u sėje k a r tu su V ie lb a rk o ž m o n ė m is. B a ltų g a lin d a i ir V ie lb a rk o ž m o n ė s su r y tų g e rm a n a is lugijais ir k ita is P aelb io g e rm a n a is sv ariai p risid ė jo p rie C e rn ia c h o v o k u ltū r o s k ū r im o to p a tie s I I I a. a n tra ja m e d e šim tm e ty je . T ra d ic in ia i g a lin d ų d irb in ia i su e m a liu ir aisčių la n k inės le n k ta kojele ir žie d u o to sio s segės p a s k lid o b e sik u ria n č io s C e rn ia c h o v o k u ltū r o s te r ito ­ rijoje ir žy m ėjo aisčių k e lią b a r b a r ų p a sa u lio m ū š ių su R o m o s im p e rija lin k .

89 Čia susiduriama su reikšminga prieštara: Ptolemėjo (90-168) „Geografijoje" užfiksuoti galindai ir sodinai. Vadinasi, antikos autorius žinojo esant sodinus anksčiau nei dabartiniai archeologai nustato jų pradžią. Nėra prasmės „iš pirmojo užmojo" mėginti rasti paaiškinimų. Tenka dar kartą pakartoti seniai keliamą klausimą, kad sūdinų, sūduvių-jotvingių klausimas lieka ir toliau nepakankamai ištirtas. Gal kaip tik šios galindų migracijos metu galindai pasileido į pietus su Vielbarko žmonėmis, o į rytus nuo galindų buvę sodinai stūmėsi j rytų gilumą, kurdami naują kultūros variantą, kuriam perėjo ankstyvasis tautovardis „sudoviae"?

244 E U G E N I J U S J O V A IŠ A

AISČIAI

L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Apie aisčius ir jų likimus K n y g o s p ra d ž io je b u v o išk elti k e li tik s la i - p a p a sa k o ti, k as b e n d r o ir k as s k irtin g o ta r p b a ltų ir aisčių, k as I - V a. ir v ėliau b u v o jų k a im y n a i, k a d a ir k u r p ra sid ė jo ta k a im y n y stė s isto rija, k a d a ir k u rio m is k r y p tim is p lito aisčių k u ltū r a , k u ri, k a ip sak o m a, ta rs i k a ž k o k ia ta u tų g im d y k la a tn e šė n au jas aisčių ta u ta s ir k u rio s ta p o L ietu v a; s u p a ž in d in ti, k ą ir k a ip apie m u s žin o jo a n tik o s p asa u lis, k o k į to s m ig rac ijo s ir n a u jų jų k u l t ū r ų p a v e ld ą m es re g im e š ia n d ie n ą ir k a ip jį in te rp re tu o ja m e .

Kas tie aisčiai? G . H . F. N e se lm a n a s 1845 m e ta is p r ū s ų k a lb a i g im in in g a s k a lb a s p a siū lė v a d in ti b a ltų k a lb ų šeim a. S v arsto m a, iš k u r p a im ta s v ie to v a rd is „ B altija“. G a li b ū ti, k a d jis a tė jo I a. iš P lin iju s V y re sn io jo ra š tų , k u r jis m in i m ilž in iš k ą salą B a ld a , „ B a lta i“ p rig ijo , ir is to rik a i, o y p a č a rch eo lo g ai, jį v a rto ja , k a d a ts k ir tų b a ltų k u ltū r a s , g e n tis ir ta u ta s n u o k i t ų i n d o ­ e u ro p ie č ių . Sis v a rd a s y ra , sak y č ia u , v is u o tin is - ju o ž y m im o s visos šia k a lb a šn ek ėju sio s g en ty s, ta č ia u to je b e n d ry b ė je a rc h e o lo g a i ir is to rik a i s k iria v a k a r ų ir r y tų , o k a i k a d a ir c e n tr in iu s b a ltu s. Y ra k ita s, sen esn is, v ard a s, o jo k rik š ta tė v is y ra I a. ro m ė n ų is to rik a s T a ­ citas. 9 8 m e ta is jis A e stio r u m g e n t e s v a rd u įv a rd ijo p rie B altijo s jū ro s g y v en u sias ir g in ta r ą rin k u s ia s g en tis. R e m ia n tis T a c itu g a lim a sa k y ti, k a d aisčia i n ė r a g e rm a n a i, b e t, p a n a š ia i k a ip g e rm a n a i, y ra su sib ū rę į a isčių g e n č ių p o litin ę s ą ju n g ą ir a r tim i jiem s k a i k u rio m is ap e ig o m is b e i k a ry b o s y p a tu m a is . N u o g e r m a n ų aisčiu s s k iria k a lb a , g y v e n a m o ji erd v ė ry ­ tin ė je B altijo s p a k r a n tė je , g in ta r o rin k im a s , p re k y b a ju o g a b e n a n t g in ta r ą ik i p a t r o m ė n ų fa k to rijų . T a i T a c ito aisč ių c h a ra k te r is tik a , k u r ių s k ir tu m ą n u o g e r m a n ų g erai iliu s tru o ja jų g y v e n a m o sio s v ie to s p a iešk o s. J o s ie šk o d a m i, n e tu r im e k ito k io a ts k a ito s ta šk o , k a ip ti k to p a tie s T a c ito įd u o to r a k to „ v ie n in te lia i iš v isų s e k lu m o se ir p a č ia m e k r a n te r e n k a g in ta ­ rą .“ P ažv e lg u s į g in ta r in g ų B altijo s p a k r a n č ių že m ė lap į, tin k a m ia u s io s T a c ito a isčių g y v e­ n a m o s v ie to s galėjo b ū ti V yslos žio ty se, S e m b o je ir L ie tu v o s -L a tv ijo s p a jū ry je n e s ie k ia n t V e n to s. T a i se n ų jų T a c ito aisč ių g y v e n a m o ji erdvė. B e t ja u ž in o m e , k a d I a. v id u ry je ir a n t­ ro jo je p u sė je p ra sid ė jo D id ž io ji aisč ių m ig rac ija. A ts ira d o n a u jų jų a isč ių k u l t ū r ų , o jų g y v e­ n a m o s erdvės n u s id rie k ė to li į E u ro p o s ry tu s , p ie tu s ir v a k a ru s . Ž in ių ap ie aisč ių g y v e n ta s v ietas I I a. v id u ry je ra n d a m e P to le m ė jo „G e o g ra fijo je “. Iš jo g a lim a su p ra sti, k a d jis ž in o jo e sa n t p a jū rio aisčius - v e n e d u s ir v e ltu s, k u rie g y v e n o n u o V yslos ik i V e n to s ž io č ių , ž in o jo e s a n t ir k o n tin e n to aisčius g a lin d u s, s u d in u s (sū d u v iu s) M o z ū r ų e ž e ry n e ir salu s (sėlius) p rie D a u g u v o s u p ės. T a ig i k a s tie aisčia i ir k u o jie sk iria si n u o b a ltų ? A is č ia i y ra se n ia u ­ sias m u m s ž in o m a s is to rin is v a k a r ų b a ltų ta u to v a rd is . I a. p a b a ig o je jais v a d in o P a m a rio ry tin ė s d alies, V yslos ž e m u p io , S e m b o s -N o ta n g o s ir L ie tu v o s -L a tv ijo s p a jū rio g y v e n to ju s,

245 V.

DI DŽ I OM A I S Č I U MI GR AC I J A. A I S Č I A I N E MUNO Ž E M U P Y j E

o I I a. v id u ry je jie ž in o m i v e n e d ų (g y v e n o ta r p V yslos ir N e m u n o ) ir v e ltų (g y v e n o ta r p N e m u n o ir V entos) v ard a is. A is č ių p a s a u liu i k e ič ia n tis p e r D id ž ią ją a isčių m ig ra c iją a ts ira ­ d u sias n a u jas k u ltū r a s ta ip p a t re ik ia v a d in ti aisčiais, n es ta i y ra jų p a lik im a s . L a b a i a išk ia i aisčių s a m p ra tą su fo rm u la v o K . B ū g a 1 9 2 4 m e ta is sa k y d a m a s, k a d p ra d ž io je aisčių v a rd u v a d in ta tik ta i ta d alis, k u r ią p ir m ą ją p rie V yslos ž io č ių ir A is m a rių T a c ito d ė k a p a ž in o se­ nasis p a sa u lis. O v isą ta u t ų g im in ę , k u r ią s u d a ro p r ū s a i ir lie tu v ia i, la tv ia i, žiem g a liai, sė­ lia i ir k u rš ia i, re ik ia v a d in ti aisčiais, ta i y ra tu o v a rd u , k u r iu o p a sa u lis ju o s p a ž in o ik i I X a. p a b a ig o s. Š ito k s a isčių p a s a u lio su v o k im a s k o n s tru o ja g ilu m in į L ie tu v o s isto rijo s p a g r in ­ d ą . A istišk o ji lie tu v ių , k a ip ir k i t ų v a k a rų b a ltų , p rig im tis ir jų e sm in is in d ė lis k u r ia n tis l i e j ^ į ų ^ l s t y b e i d a r 0 aisčių isto riją g e n e tin e m ū s ų v a lsty b ė s isto rijo s d a lim i.

Aisčių kaimynai - finai, germanai, slavai Isto rijo s tė k m ė lėm ė, k a d m ū s ų k a im y n a i s k irtin g a is la ik o ta rp ia is b u v o fin ai, ira n ė n a i, ger­ m a n a i, v ėliau ir slavai. K e ič ia n tis E u ro p o s p o litin ia m ž e m ė lap iu i, d alis b a ltų g e n č ių p av e ld o a ts id ū rė k itų v a lsty b ių rib o se, ta č ia u aisčių s a n ty k ių isto rija su k a im y n a is fin ais, ira n ė n a is, g e rm a n a is ir slavais y ra ir b u s v isų m ū s ų re g io n o e tn in ė s isto rijo s ty r in ė to jų sv arb i m o k sli­ n ių in te re sų dalis. S en iau si k a im y n in ia i ry šiai m u s sieja su fin ais. J ų arc h a jin is k u ltū r o s p a ­ veldas d a r ir š ia n d ie n ą išlikęs m ū s ų v ie to v a rd ž iu o se , ta č ia u I - V a. su fin ais aisčiai su sid ū rė š ia u rin ia m e K u rš e ir žem ėse u ž D a u g u v o s, G a u jo s ir P skovo ež ero ap y lin k ėse . F in ų ir ira n ė ­ n ų sa n ty k ia i su aisčių ir a p s k rita i su b a ltų p a sa u liu n ė ra šios k n y g o s te m a , n o rs šie sa n ty k ia i n ė k ie k n e re ik š m in g e s n i n e i s a n ty k ia i su g e rm a n a is ir slavais. P e rm a in in g a i k lo stė si m ū s ų s a n ty k ių su g e rm a n a is ir slavais isto rija. G e rm a n ų ir aisčių s a n ty k ių isto rija n u o la t a tsire m ia į g o tų isto rija, o s a n ty k ių su slavais k la u sim a is y ra v ien as iš e sm in g e sn ių d ė l n u o la tin ių slavų k ilm ė s p a ie šk ų , k u r ta m tik r a v ie ta te n k a ir „ g im d y to ja m s b a lta m s “. I r čia sv arb u , k a d a gi m es su jais - g e rm a n a is ir aisčiais - su sid ū rė m e . S itai a iš k in a n tis te n k a a tsa k y ti, k a d a g im ė p irm o ji g e rm a n ų ir slavų arc h e o lo g in ė k u ltū r a , k a d a ju o s fik su o ja k a lb o ty ra , k a d a tiesio g ia i aisčiai su sid ū rė su k a ž k u r ia iš g e rm a n ų a r slavų v isu o m e n ė s d a lim i ir k u r ta i įvyko.

P r a d ė k im e n u o g e r m a n ų . K a ip a rc h e o lo g in ė k u ltū r a , a r b a m a te r ia lu s is p a v e ld a s, k u r į ty ­ r in ė to ja i p r is k ir ia p irm ie s ie m s g e rm a n a m s , y ra v a d in a m o ji J a s to r f o k u ltū r a . J o s p r a d ž ia d a tu o ja m a 6 0 0 m e ta is p r. K r. K a lb in in k a i g e r m a n ų p r o k a lb ę d a tu o ja I tū k s ta n tm e č io p r. K r. v id u r iu , ta i y ra p a n a š iu la ik u k a ip ir p ir m ą ją g e r m a n ų k u l t ū r ą . Šios k u ltū r o s p ir m in ė s te rito rijo s y ra J u tla n d ijo s p u sia sa lis ir d a b a r tin ė š ia u rin ė V o k ie tija tie s J u t l a n ­ d ija. P ir m o ji sla v ų a r c h e o lo g in ė k u l t ū r a d a tu o ja m a V a. p o K r. p a s k u tin iu k e tv irč iu , o jo s k a lb o s u ž u o m a z g a s J. U d o lfa s m a to m a ž d a u g tie s se n o sio s ir n a u jo sio s ero s s a n d ū r a . G a lim a sla v ų k ilim o v ie ta la ik o m a K a r p a tų k a ln ų š ia u rin ė p u s ė , n o rs ž in o m a ir k ito k ių

246 E U G E N U US IO VA I ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

n u o m o n ių . T o k ie t u r i m i š iu o la ik in ia i a rc h e o lo g ijo s ir k a lb o s d u o m e n y s ap ie g e r m a n ų ir sla v ų p ra d ž ią . T a d k u r ir k a d a p ir m ie ji fiz in ia i k o n t a k t a i g a lim i su g e rm a n a is? Ž v e l­ g ia n t

į

J a s to r f o k u ltū r o s r a id ą g a lim a s a k y ti, k a d a n k s ty v ia u s ia i su g e r m a n a is aisčia i,

a r b a v a k a r ų b a lta i, s u s itik o ap ie O d e r io ž e m u p į, ir ta i g a lė jo b ū t i ap ie I I I a. p r. K r. J a u p i r m o je k n y g o je ^ ,A is č ia i“ b u v a u a tk re ip ę s d ė m e s į į tu o s a rc h e o lo g u s , k u r ie V I I - V I a. a r V a. p r. K r. g e r m a n a m s n o r i p r i s k i r t i V e ld in ių u r n ų k u l t ū r ą , ta č ia u ta i p rie š ta r a u ja g e r m a n ų ra id a i. K ita v e r tu s , ap ie I I I a. v a k a r ų b a lta i su g e rm a n a is g a lė jo s u s id u r ti ir t i k r a i s u s id ū rė P še v o rsk o k u ltū r o s , a r b a g e r m a n ų lu g ijų s ą ju n g o s, u ž im a m u o s e p l o t u o ­ se. P r ie š ta r in g ia u s ia v isg i g e r m a n ų g o tų ir a isč ių k a im y n y s tė . D a b a r v is u o tin a i p a p li­ tu s i n u o m o n ė , k a d g o ta i esą b u v ę V ie lb a rk o k u ltū r o s ž m o n ė s . N u o X X a. k e tv ir to jo d e š im tm e č io d a u g ia u s ia v o k ie č ių a rc h e o lo g ų p a s ta n g o m is b u v o p r a d ė ta k o n s t r u o t i g o tų k e lio n ė n u o S k a n d in a v ijo s ik i J u o d o s io s jū ro s , o iš čia - į V a k a r ų E u r o p ą . I s to r in is p a ­ g r in d im a s b u v o v ie n in te lis - J o r d a n o le g e n d a ap ie š ia u rin ę g o tų k ilm ę , k u r io s n e p a ­ t v i r t i n a jo k ie k i t i a n tik o s a r a n k s ty v ų jų v id u r a m ž ių š a ltin ia i. A rc h e o lo g ijo s d u o m e n ų p a g r in d u im ta k o n s t r u o t i id ė ją ap ie a r c h a jin iu s la ik u s s ie k ia n č ią P a m a r io k u ltū r o s (V el­ d i n i ų u r n ų k u ltū r o s arealas) g e r m a n iš k ą k ilm ę , k a d g o tų p a s iro d y m a s g e r m a n ų a p lin ­ k o je b ū t ų s u p ra n ta m e s n is ir n a tū r a lu s . N a tū r a lū s V ie lb a rk o k u ltū r o s ra id o s y p a tu m a i d ė l jo s la ip s n iš k o s m ig ra c ijo s J u o d o s io s jū r o s l i n k y p a tin g a i tik o š ia m g o tų k e lio n ė s k o n s t r u k t u i . B e t n u o š a ly je lik o k i t ų v a k a r ų b a ltų - g a lin d ų , s u d in ų , jo tv in g ių - ir k i t ų a isč ių m ig r a c in ia i p ro c e s a i l i n k to s p a č io s J u o d o s io s jū r o s ir, p a g a lia u , a n k s ty v a s b a ltų b u v im a s v id u r in ia m e P a d n ie p ry je . Y pač iš m o n in g a i s u k o n s tr u o ta m in tis , d ė l k o V ie l­ b a r k o k u l t ū r a l a ik y tin a g o tų k u l t ū r a . Č ia p e r le id ž iu ž o d į p a s a u lin io g a rso g o tų is to rijo s ty r in ė to ju i, P e n silv a n ijo s u n iv e r s ite to p r o f e s o r iu i M . K u lik o v s k u i: „ Je ig u m es n e t u r ė t u ­ m e J o r d a n o r a š tų , to s p a ra le lė s n e b ū t ų to k io s a r tim o s . J e ig u re m ia m ė s t i k a rc h e o lo g ijo s d u o m e n im is , n e a ts iž v e lg d a m i į m ū s ų v ie n in te lį r a š tiš k ą p a liu d ijim ą , n ė r a jo k io p a m a to įž v e lg ti g la u d ž ią g im in y s tę ta r p V ie lb a rk o ir Č e rn ia c h o v o - S in ta n o s d e M u r e š o k u l t ū r ų . Č e r n ia c h o v o - S in ta n o s d e M u r e š o k u l t ū r a y ra d a u g e lio įv a irių a n k s ty v ų jų m a te r ia lin ių k u l t ū r ų m išin y s: v ie n o s iš jų g y v e n o ta m e re g io n e , k ito s - n e. < ...> V ie lb a rk o k u ltū r o s e le m e n ta i Č e r n ia c h o v o - S in ta n o s d e M u r e š o k u ltū r o je n ė r a to k ie d a ž n i k a ip k i t i g a u sū s k u l t ū r i n ia i p a p r o č ia i, k u r ie ją a p ib rė ž ia . T a i y ra t i k J o r d a n o te k s ta s , k u r is m o k s lin in k u s p a a k in o iš n a g r in ė ti jų ry šiu s su V ie lb a rk o k u ltū r a . Iš t i k r ų j ų la b a i s u n k ia i tik ė tin a , k a d k a s n o rs n u s t a t y t ų t ą p a tį ry šį, je ig u n e b ū t ų J o r d a n o te k s tų , ir m es p a č ia tik r ia u s ia to ž o d ž io p ra s m e n e t u r ė t u m e d is k u tu o ti su p r ie š is to r in e k u l t ū r a “ (K u lik o w s k i, 2 0 0 9 ). I r čia p a t k la u sia : „ A r y ra k a ž k a s p a n a š a u s , k a ip g o tų is to rija ik i tre č io jo š im tm e č io p o K r. ? A ts a k y m a s b ū tų , b e n t m a n o n u o m o n e , k a d n ė r a g o tų is to rijo s tre č ia ja m e š im tm e ty je p o K r. G o ta i, ta ip p a t k a ip f r a n k a i ir a le m a n a i, k u r ie tu o p a č iu m e tu p a s ir o d o a re n o je , y ra R o m o s sie n ų p r o d u k ta s . T a i v ie n a r e ik š m iš k a i p a liu d y ta b e n d r a a m ž ių ra š tiš k a i k e tv ir ­ tą jį ir p e n k tą jį š im tm e č ia is , iš s k y ru s tą , J o r d a n o , k u ris , b eje, y ra še što jo š im tm e č io .“ K ą

247 V.

D I D Ž I O J I A I S Č I U MI G R A C I J A . A I S Č I A I N E MUNO Ž E MU P Y J E

n o rs p r i d u r t i v a r g u a r b e g a lim a . N e b e n t t i k n a u ja u s iu s a n tro p o lo g ijo s d u o m e n is . T a r p tr ijų sv a rb ia u s ių I I I - V a. C e r n ia c h o v o k u ltū r o s (ją v ėlg i n o r i s k ir ti t i k g o ta m s) a n t r o p o ­ lo g in ių tip ų m i n im i b a lta i, s a r m a ta i ir g e rm a n a i.

K a d a ir k u r m es s u s id ū rė m e su slavais? V ie n a a iš k u - ik i V a. p o K r. p a b a ig o s k a lb ė ti ap ie b e t k o k iu s b a ltų ir slav ų s a n ty k iu s n ė r a jo k io a rc h e o lo g in io p a g r in d o . K a ip ž in o m a , e sa m a d a u g p a s e n u s ių te o rijų ap ie slavus P a m a ry je ir k itu r , d a b a r p ro p a g u o ja m o s te o rijo s ap ie slav ų g im im ą iš v a k a r ų b a ltų g ilu m o s, ap ie p ra sla v u s b a ltų k u ltū r o s e (Z a r u b in c ų , K ijevo). V isg i ta r p b a ltų ir slav ų p a s ita ik a n č iu s k a lb in iu s ir k u ltū r in iu s b e n d r u m u s , k a ip ro d o Z . Z in k e v ič ia u s (2010) ty rim a i, le n g v a i p a a iš k in a š im tm e č ia is tr u k u s i b a ltų ir slav ų k a im y n y s tė . A iš k in a n tis tu o s b e n d r u m u s n e v e rta p a m ir š ti a b ie jų t a u t ų e tn o c h r o n o lo g ijo s - b a lta i a tp a ž įs ta m i ja u I V tū k s ta n tm e ty je p r. K r., slavai - n u o V a. p o K r. p a b a ig o s. K ita s dalykas,T caip slavai a b so rb a v o ta m t i k r ą a isč ių k u ltū r o s ir kralbos p a v e ld o d a l]7 i^ d o D id ž io s io s slav ų m ig ra c ijo s fe n o m e n a s. A n k s č ia u sa k y d a v o m e , k a d slavai asim ilia v o r y t ų b a ltu s . D a b a r tin is se n o jo a isč ių ir r y t ų b a ltų s a n ty k io s u p ra tim a s p ie šia k ita s realija s slav ų p a s a u lis savo d id ž io jo je k e lio n ė je su s id ū rė n e su r y t ų b a lta is , b e t ja u ik i to la ik o d i­ d elę r y t ų b a ltų p a s a u lį d a lį k o lo n iz a v u sia is aisčiais a r b a ta is p a č ia is v a k a r ų b a lta is. K a d a ir k u r ta i a tsitik o ? T o lia u sia i į r y tu s b u v o n u to lu s i r y t ų g a lin d ų , a r b a M o š č in o , k u ltū r a , k u r i g y vavo n u o I I I - I V a. s a n d ū r o s ik i V I I I a. p o K r. p ra d ž io s . D a b a r v y ra u ja n u o m o n ė , k a d te n , O k o s b a se in e , p irm ie ji slav ų v ia tič ių p ilk a p ia i p a s iro d ė V I I I a. p ra d ž io je , n o rs e sa m a n u o m o n ių , k a d jie a ts ira d o te n ap ie X a m ž ių . T o k ia m d a ta v im u i n e p r ie š ta r a u tų ir J. S m id to n u s ta ty ta s į v a k a r ų n u o M o š č in o k u ltū r o s b u v u sio s k ito s v a k a r ų b a ltų Ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r o s slavizacijos p ro c e sa s. V I I I a. p ra d ž io je iš v a k a r ų , n u o L a tg a lo s p u sė s, a tė ju si I lg ų jų p ilk a p ių k u ltū r a , k a ip sa k o m a , „ u ž k lo jo “ ik i V I I I a. p ra d ž io s č ia g y v a v u ­ sią r y t ų b a ltų T u š e m lio s k u ltū r ą . J i g y v av o ik i X a. p a b a ig o s a r X I a. p ra d ž io s , k a i į jo s te r ito r iją ė m ė k e ltis m ig ru o ja n ty s slavai. B u v ę b a lta i ir K rie v o s v a r d u v a d in a m i g y v e n to ­ jai, k a ip g a lim a s u p ra sti iš J. S m id to , p e r slav izaciją v ir to b a ltų -s la v ų k riv ič ia is (Ш м и д т , 2 0 1 2 ). J u k ir N e s to r a s „ S e n ų jų la ik ų p a s a k o jim e sa k o “, k a d k riv ič ia i „ s ė d i“ V o lg o s v iršu je ir D v in o s v iršu je , ir D n ie p r o v iršu je , jų g i m ie sta s y ra S m o le n sk a s.“ T a d t a r p a tė ju s ių sla­ v ų g e n č ių k riv ič ia i n ė r a p a m in ė ti, jie ja u „ sė d ė jo “, ta i y ra b u v o slav am s atė ju s. T a i g a lim a i n t e r p r e tu o ti k a ip v ie tin ė s k riv ič ių k ilm ė s liu d ijim ą , k u r ie p e r slav izaciją ta p o la b ia u sla­ v iš k i n e i b a ltiš k i. K a d a slavai su b a lta is su s id ū rė v a k a ru o se ? V. N o v a k o v sk io (1995) n u o ­ m o n e , t i k V I a. g a lim a d a tu o ti slav ų p a s iro d y m o p r a d ž ią V yslos a u k š tu p io že m ė se, o l i n k O d e r io ir E lb ė s slavai a tė jo V I I a. a r b a n e tg i V I I I a. p ra d ž io je . T a d V yslos ž io ty se a r ž e m u p y je slavai n e g a lė jo p a s ir o d y ti a n k s č ia u , g re ič ia u sia i V I I I a. p ra d ž io je . Š ta i ta d a ir p ra s id e d a k a im y n in ė a isč ių ir slav ų is to rija V yslos ž e m u p y je . P ie tu o s e ra n d a m e iš im tį r y t ų b a lta m s p r ik la u s a n ti Z a r u b in c ų ir jo s tę sė ja K ijev o k u ltū r a , k o g ero, a n k s č ia u s ia i s u s id ū rė su slavais - g al n e t ir V I a. p o K r. T a i n a tū r a lu , n es ši k u l t ū r a b u v o a rč ia u sia i

248 E U G E N I J U S J O V A IŠ A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

a n k s ty v o s io s P e n k o v o slav ų k u ltū r o s , ir sen asis b a ltų p av e ld a s šiose že m ė se su g im s ta n ­ čiais slavais ž a d in o m in tis ap ie slav ų g im im ą iš b a ltų . T o k ie y ra m ū s ų k a im y n y s tė s su g e rm a n a is ir slavais b ru o ž a i, k u r ie t u r i d a ly v a u ti f o r m u o ja n t n e m a ž o s R y tų E u ro p o s is­ to rijo s d a lie s v eid ą. Č ia a p ra š y ta s g e r m a n ų ir slav ų e tn o c h r o n o lo g ijo s v a iz d a s r e m ia n tis d a b a r tin ė s a rc h e o lo g ijo s ir k a lb o ty r o s d u o m e n im is to li g ra ž u n ė r a v isiem s p r iim tin a s . I r n e t u r i b ū ti. Y ra m o k s lin in k ų , k u r ių p o ž iū r ia i v isišk a i k ito k ie , - jie ir to lia u įv a iria u sia is la ik a is ir įv a iria u sio se v ie to se r a n d a slav ų a r g e r m a n ų , ta č ia u n e g a li p a a iš k in ti, k a ip to se p a č io se v ie to se a ts ira d o b a ltų m a te r ia lu s p av e ld a s ir b a ltų v ie to v a rd ž ių . K o l b u s n e ig ia ­ m a s b a ltų in d ė lis D id ž io jo t a u t ų k ra u s ty m o s i p ro c e su o se , to l tie p rie š ta r a v im a i išlik s, k o l b u s ig n o ru o ja m i a k iv a iz d ū s f a k ta k ję T tiJ c ra s is n a u jo sio s E u ro p o s k ū r im o a n k s ty v a is ia is v id u ra m ž ia is v a iz d a s b u s n e išsa m u s. D e ja , b e t d a r v e ik ia sen ieji v e r tin im a i - m es se n e sn i, m ū s ų k u l t ū r a a u k š te s n ė , m es d a v ė m e p a s a u liu i k a ž k ą , k o n e d a v ė te jū s ir 1.1. K u r to k ių v e r ty b ių siū b a v im a s n u v e d ė - ž in o m e visi. T a d g al la ik a s su siv o k ti, k a d k ie k v ie n a ta u ta p a d o v a n o jo p a s a u lio k u l t ū r a i ta i, iš k o ir s u s id e d a š iu o la ik in is Ž e m ė s v e id o g ro ž is. R e ik ia tie sio g su p ra sti, k a d viso s ta u to s ir k u ltū r o s y ra v ie n o d a i sv arb io s, ir ta i s u p ra tu s , n e s u n k u b u s ie š k o ti t a u t ų is to rijo s tė k m ė s h a r m o n ijo s la ik o ir erd v ės a tž v ilg iu . .

Didžiosios aisčių migracijos pradžia B a ltų p a sa u lio fo rm a v im a sis, ir ta i n e išv e n g ia m a i susiję su m ig ra c ijo s p ro c e sa is, p ra sid ė jo g e ro k a i a n k s č ia u n e i k n y g o je n a g r in ė ja m u la ik o ta rp iu . T e r m in a s „ D id ž io ji a isč ių m ig ra ­ cija“ a ts ira d o v isai n e s e n ia i i r ju o p a b r ė ž ia m a b ū te n t a isč ių m ig rac ija, o jie, k a ip ž in o m a , savo v a rd ą gavo I a. p ab a ig o je . T a i a ts k iria D id ž ią ją aisč ių m ig ra c iją n u o k i t ų b u v u sių . N u o a n k s te s n ių jų ji sk iria si i r k i t u e s m in iu b r u o ž u - jo s m e tu su sifo rm a v o n a u jo s a isčių k u l t ū ­ ro s ir a isčių k ilm ė s g en ty s, k u rio s tie sio g ia i d aly v av o k u r i a n t L ie tu v o s v a lsty b ę . M ig ra c ijo s p rie ž a s č ių ty rin ė to ja i a tr a n d a n e ta ip m a ž a i - v isu o m e n ė s s a u g u m o , e k o n o m in ė s , p o liti­ n ės, re lig in ė s ir k ito k io s p rie ž a sty s. M ig ra c iją p a ž a d in u s ių im p u ls ų g a lim a ra s ti v iso k ių . S ak y sim e, a n k s ty v ą r y tą g e n tie s žyniai* p a re išk ė : „ k e lia u sim e į p ie tu s , te n ro ju s m u m s ir m ū s ų p a lik u o n im s .“ G a lė jo b ū ti ir k ita ip : „ e ik im e te n , k u r m u m s n e g rė s p a š o n ė je įs ik ū ­ ręs k a rin g a s k a im y n a s .“ V is o k ių t ų im p u ls ų g a li b ū ti, b e t jie ir b ū t ų lik ę im p u lsa is, jei b e n d r u o m e n ė n e tu r ė tų a p č iu o p ia m ų ž m o g iš k ų jų ir m a te r ia lin ių g a lim y b ių a r tim e s n e r a r to iim ešn ėfT m 'g fačijai įg y v e n d in ti! J e i n e im tų tu rė ję p a k a n k a m a i ž m o n ių , ta r p k u r ių šv arb iT ie ta T e k o ju o d o sio s ir sp alv o to sio s m e ta lu rg ijo s, m e d ž io ir k ito k io a m a to m e istra m s, g in k lų , d a r b o i r b u itie s re ik m e n ų , tr a n s p o r to , savos g y v u lių k a im e n ė s ir k ito k ių k a s d ie n a i s k ir tų d a ly k ų . Ir, s u p ra n ta m a , g in k lu o to s p aly d o s. T a d k o d ė l k a ip t i k I a. p ra sid ė jo D i­ d ž io ji a isčių m ig racija? K ie k d a b a r g a lim a su p ra sti, d u iš s k ir tin ia i, sak y č ia u , e p o c h in ia i įv y k ia i išsk iria I a. p o K r. P irm o jo je jo p u sė je a r v ė liau siai v id u ry je v a k a r ų b a ltų v is u o m e n ė

249 V.

DI DŽ I OM A I S Č I U M I G R A C I I A . A I S Č I A I N E MUNO Ž E M U P Y | E

įsisa v in o v ie tin ę geležies g a v y b ą ir g a m y b ą iš b a lų rū d o s . T a i b u v o rev o liu cija. I a. v id u ry je d ė l G in ta r o k e lio a isčių p a sa u lis a r tim a i p a ž in o to m e to p rie š a k in ė s civ ilizacijo s k ra š tu s R o m o s p ro v in c ija s ties D u n o ju m i. N ie k a m n e k y la a b e jo n ių , k a d geležies rev o liu cija, k u r ią p o z ity v ia i p av e ik ė p re k y b o s su k le stė jim a s, a tv ė rė k e liu s ik i to l n e r e g ė ta m te c h n o lo g in ia m ir so c ia lin ia m v y sty m u isi. I šd rįs iu ta i p a ly g in ti su d a b a r tin e m ū s ų v irtu a lio s te c h n o lo g ijo s revoliucija. N e v e ltu i m ū s ų d id ž io ji M . G im b u tie n ė tu o s p irm u o s iu s a m ž iu s p o K r. p av a­ d in o b a ltų „ A u k so a m ž iu m i“, o J. P u z in a s (1938) a p ib ū d in o ta ip : „< ...> v a k a rin ė je , v id u ­ rin ė je ir šia u rin ė je L ie tu v o s d aly je p ra ž y s ta t u r tin g a ir įv a iri m e d ž ia g in ė k u ltū r a .“

Didžiosios aisčių migracijos etapai D id ž io ji a isč ių m ig ra c ija b u v o k o n tin e n tin io m a s to re išk in y s, k u r is d ra u g e su D id ž iu o ju t a u t ų k r a u s ty m u s i p a k e itė E u ro p o s k u l t ū r i n į ir p o l i ti n į ž e m ė la p į. J ą v ie n ija n č iu b r u o ž u re ik ia la ik y ti jo s v is u o tin u m ą ir t a p a tu m ą la ik o p ra s m e - v ie n u m e tu , t a r p 10 ir 7 0 m e tų , p ir m in is a r b a g e n e tin is a isč ių a re a la s ta p o k u l t ū r ų k a ito s , p lė tro s i r m ig ra c ijo s a re n a . K la s if ik u o ja n t D id ž ią ją a isč ių m ig ra c iją ir m ė g in a n t ra s ti ju n g ia n tį i r k a r t u s k ir ia n tį e le m e n tą , į g a lv ą a te in a m ig ra c ijo s n u o to lia i. P a g a l ta i D id ž ią ją a isč ių m ig ra c iją g a lim a s k ir s ty ti į a r tim ą ją i r to lim ą ją . Š ito k s s k irs ty m a s y ra są ly g in is - re ik ia ta d a s u ta r ti, k a s y ra ta s „ a r tim a s “ ir k a s ta s „ to lim a s “. J u o la b ia u , k a d a r tim o ji m ig ra c ija k a i k u r ia is a tv e ­ jais ta m p a to lim o s io s m ig ra c ijo s s u d ė tin e d a lim i. I r čia te n k a a p s ib rė ž ti ir p a s a k y ti, k a d a r t im o sio s j i s č i ų m ig ra c ijo s s u b je k ta is ta p o P ilk a p ių , N e m u n o ž e m u p io ir C e n tr in ė s Lie’tų y o s .p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r o s , g a lin d ų k u ltū r o s p a v e ik ta U ž n e m u n ė s k u l t ū r a ir g a lin d ų v e ik ia m a I I I - V a. s u sifo rm a v u si R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r a . P a sta ro sio s d v i - U ž n e m u n ė s i r R y tų L ie tu v o s p ilk a p ių k u ltū r o s - k a r t u y ra i r g a lin d ų to lim o s io s m ig ra c ijo s r y tin ė s šak o s s u d ė tin ė s d aly s. A is č ių e p ic e n tre - P a m a rio , S e m b o s, M o z ū r ų e ž e ry n e - b u v u s io s k u ltū r o s p a ty r ė k u l t ū r ų k a ito s la ik o ta r p į ir ta p o m ig ra c ijo s š a ltin ia is. T o lim o ji a isč ių m ig ra c ija v isų p ir m a s ie tin a su P a m a rio a isč ių , a r b a V ie lb a rk o , k u ltū r o s ra id a , jo s m ig ra v im u į r y tu s i r p ie try č iu s . D id ž ia u s ia s šios m ig ra c ijo s į J u o d o s io s jū r o s b a s e in ą r e z u lta ta s - V ie lb a rk o k u ltū r o s įta k a I I I a. a n tra ja m e k e tv ir ty je s u s ifo rm a v u ­ siai C e r n ia c h o v o k u ltū r a i, k u rio je a ts e k a m a s i r a isč ių k u ltū r o s h o r iz o n ta s . K itą g a lin g ą a isč ių m ig ra c ijo s š a ltin į s u b r a n d in o g a lin d ų ir s u d in ų (sū d u v ių ) ž m o n ė s. A p ib e n d r in ta i ją g a lim a p a v a d in ti d id ž ią ja g a lin d ų m ig ra c ija , ta č ia u n e g a lim a p a m ir š ti, k a d ja i fo r­ m u o ja n tis r e ik š m in g a s b u v o i r V ie lb a rk o ž m o n ių in d ė lis . B e n d ria u s ia is b ru o ž a is g a lin d ų m ig ra c iją g a lim a s k ir s ty ti į tris p a g r in d in e s d a lis: r y tin ę , p ie tr y tin ę i r v a k a rin ę . R y tin e i š a k a i f o r m u o ja n tis a isč ia i p a sie k ė O k o s b a s e in ą ir s u k ū r ė I I I / I V - V I I I a. r y t ų g a lin d ų k u l t ū r ą , k u r ia i a rc h e o lo g a i dav ė M o š č in o k u ltū r o s v a rd ą . S u d in a i (sū d u v ia i) n u o I I a. p a b a ig o s k a r t u su V ie lb a rk o k u ltū r o s ž m o n ė m is tu r ė jo d id ž iu lę įta k ą jo tv in g ių k u l t ū r a i

250 EU G E N 11 U S IO V A I Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

s u s ifo rm u o ti P rip e tė s b a s e in e ir p rie B u g o . V a k a rin ė g a lin d ų m ig ra c ijo s š a k a b u v o d a u ­ g ia p a k o p ė . B e n t ja u I I a. v id u ry je p a g a l P to le m ė ją ir iš d a lie s p a g a l a rc h e o lo g ijo s m e ­ d ž ia g ą (im p o rta s iš N o r ik o p ro v in c ijo s) s u d in a i a p sig y v e n o k a iria ja m e D u n o ja u s k r a n te k a ž k u r n e to li L e n c ijo s ( d a b a r tin is L in c a s A u strijo je ), p rie š r o m ė n ų N o r ik o p ro v in c iją . K a lb o s d u o m e n im is , g a lin d ų m ig ra c ija p a sie k ė to lim ia u s ia s V a k a rų E u ro p o s v ieto v es p ie tin ę G a liją ties T u lū z a ir P ir ė n ų šia u rė s v a k a r ų k r a š tą , v a d in a m ą G a lisija . K a d a ta i įv y k o - s u n k u p a s a k y ti, ta č ia u v isa i įm a n o m a , k a d ta i g alėjo b ū t i T e o d o r ik o D id ž io ­ jo la ik a is , D id ž io jo t a u tų k r a u s ty m o s i p a b a ig o je . T o lim o ji a isč ių b a n g a , „ p a sig le m ž u s i“ išeiv iu s iš S e m b o s -N o ta n g o s a isč ių , g a lin d ų , N e m u n o ž e m u p io , s ū d u v ių -jo tv in g ių , C e n tr in ė s L ie tu v o s g al d a r ir k i t ų v a k a r ų b a ltų k u l t ū r ų ir g e n č ių , p ris id ė jo p rie n a u jo sio s E u ro p o s k ū r im o . T o lim o s io s a is č ių m ig ra c ijo s s u b je k tu s ir jų is to riją r e ik ė tų la ik y ti s u d ė ­ tin e D id ž io jo t a u t ų k r a u s ty m o s i d a lim i.

Aisčiai ir Gintaro kelias G in ta r o k elio le m ta s b e n d ra v im a s su a n tik o s p a s a u liu p a k e itė a isčių v isu o m e n ė s s tr u k tū r ą , g y v e n a m ą te rito riją , p a s k a tin o k ū ry b in e s galias ir s u d a rė p rie la id a s a ts ira s ti n a u jo m s aisčių k u ltū r o m s R y tų ir V a k a rų E u ro p o je . Im p e r a to ria u s N e r o n o ( 5 4 - 6 8 m e ta i) e k sp e d ic ijo s p r a d ė ta n au jo sio s eros p re k y b a su šia u rin ia is b a rb a ra is g alėjo s u fo rm u o ti v ie tin į G in ta r o k e lio p re k y b o s elitą. T ik ė tin a , k a d aisčiai, g a lb ū t ir ro m ė n a i, steigė n u o la tin e s p re k y b o s fa k to rija s aisčių te rito rijų p a rib iu o s e p r e k ia u ti ir su R o m a , ir su į šiau rę , į r y tu s ir į p ie try ­ čiu s m ig ru o ja n č ia is aisčiais. V ie tin io p re k y b o s e lito sk iria m a isia is ž e n k la is a r sim b o lia is r e ik ė tų la ik y ti R o m o s im p e ra to r ių m o n e ta s k a p u o se . Jo s, g alim a s d aly k as, n u r o d o šeim o s, susijusios su R o m o s d ir b in ių im p o r tu , p rik la u s y m ą a isč ių p re k ijų s lu o k sn iu i. I š s k ir tin e šių s a n ty k ių p a s e k m e g a lim a la ik y ti D id ž io sio s aisč ių m ig rac ijo s v ie n ą iš p rie ž a sč ių : p re k y b a G in ta r o k e liu ir iš jo s g a u n a m i re su rsa i g alėjo b ū ti ir a isčių k u ltū r o s k a ito s ir jo s įv airiak ry p tė s m ig rac ijo s p o s tū m is . N e g in č ija m a s a n k sty v o sio s a isčių isto rijo s fa k ta s - g in ta ra s aisčius p a d a r ė tu r tin g u s . G in ta ra s ir jo p o re ik is c iv iliz u o to je R o m o s v isu o m e n ė je lėm ė, k a d aisč ių v isu o m e n ė b u v o v ie n a tu r tin g ia u s ių v isa m e E u ro p o s „ b a rb a r ų “ p asa u ly je . Šis g la u d u s aisčių ir r o m ė n ų b e n d ra v im a s , g a lim a s d a ik ta s , p a lik o p ė d s a k ą , k u r į, k a ip m a n ė G . B ere sn ev ičiu s (2 0 0 3 , 110), g a lim e m a ty ti X V I a. L ie tu v o s m e tra š ty je u ž ra š y to je P a ­ le m o n o leg en d o je , d a v u sia i p r a d ž ią r o m ė n iš k a i lie tu v ių k ilm ė s isto rija i. A rc h e o lo g ijo s d u o m e n y s, R o m o s m o n e tų r a d in ia i k a p u o se ir jų ty r im o p a g r in d u a tsisk leid ęs gyvas b e n d ­ ra v im o k elias ta r p R o m o s im p e rijo s p ro v in c ijų ir a isčių p a s a u lio s u te ik ia re a lų p a g r in d ą ro m ė n ų isto rija i ir P a le m o n o le g e n d a i g y v u o ti. V isai įtik in a m a , k a d a ts ira d o g a lim y b ė į a isčių k ra š tu s k e ltis r o m ė n ų k o lo n is ta m s a r n e t k ilm in g ie m s v isu o m e n ė s n a ria m s, ie šk an tie m s p rie g lo b sč io n u o R o m o s im p e r a to r ių p e rs e k io jim ų .

251 V.

DI DŽ I OM A I S Č I U M I G R A C l j A . A I S Č I A I NE MUNO Ž E M U P Y j E

Ką II amžiaus antika žinojo apie aisčius? G in ta r o k e lio k le s tė jim o la ik a is, I I a. v id u ry je , p a s a u lį išv y d o P to le m ė jo „ G eo g rafija“. E u ­ ro p o s S a rm a tijo s a p ra šy m e m in im i g a lin d a i ir s u d in a i (sū d u v iai) b e d id e s n ių n e s u ta r im ų p r is k ir ia m i b a ltų ta u to m s . B e g a lin d ų ir s u d in ų , k u r ie p o T a c ito aisč ių y ra p a tik im a i p a ­ liu d y ti aisč ių e tn o n im a i, k ito s S a rm a tijo s ta u to s ta ip p a t la u k ia e tn in ė s p rik la u s o m y b ė s in te rp re ta c ijų . Įd ė m e sn is žv ilg sn is į „ G eo g rafiją“ s u d a rė g a lim y b ę p a p ild y ti savo isto riją n a u ja is d v iejų tū k s ta n č ių m e tų se n u m o b a ltišk a is e tn o n im a is . P to le m ė jo E u ro p o s S a rm a ­ tijo s ta u t ų ty rim a s a tsk le id ė ik i to l m u m s n e ž in o m ų g a lim y b ių ir p e r s p e k ty v ių ty r in ė jim ų k e lių . N a u jų g a lim y b ių a ts ira d o ie š k a n t se n ų jų R y tų E u ro p o s u p ių p a v a d in im ų - C h r o n as, R u d o n a s , T u r u n ta s , C h e s in a s - ta p a tin im o k r ite r ijų su d a b a r tin ia is jų p a v a d in im a is . D a b a r g a lim a p a s a k y ti, k a d C h r o n a s ta p a tin tin a s su N e m u n u , R u d o n a s - su V e n ta , T u ­ r u n ta s - su D a u g u v a , o C h e s in a s - su P e rn u . Iš š ia u rin ių P to le m ė jo m in im ų ta u t ų b u v o ty r in ė ja m a s e p ty n io lik a . G r e tin a n t su H e r o d o to , P lin ija u s V y re sn io jo ir S tr a b o n o d u o m e ­ n im is p a a išk ė jo , k a d p e n k io s iš jų b u v o a p ra šy to s la ik a n tis sen o s is to rio g ra fin ė s tra d ic ijo s ir v a rg u a r t u r i re a lų ry šį su R y tų E u ro p o s ta u to m is . T a d t ų ta u t ų a tsisa k y ta , s u s ite lk ia n t į P to le m ė jo o rig in a lia i a p ra šy ta s. V isai įm a n o m a , k a d n e t d v y lik a t a u t ų s u ra d o savo v ie ­ ta s a rc h e o lo g in ia m e I I a. žem ėlap y je. M a n y tin a , k a d p e n k io s P to le m ė jo lo k a liz u o to s ta u to s - v e n e d a i, g a lin d a i, su d in a i, v eltai, salai - p rik la u s ė aisč ių k u ltū r a i, try s ta u to s h o sijai, k a r b o n a i, k a r e o ta i - B altijo s fin a m s, k e tu rio s ta u to s - sta v a n a i, p a g irita i, savarai, b o ru s k a i - r y tų b a lta m s . P ra d ž io je b u v o sa k y ta , k a d b e d id e s n ių p r ie š ta r a v im ų b a lta m s b u v o p ris k iria m o s d v i ta u to s - g a lin d a i ir s u d in a i. D a b a r ja u g a lim a sa k y ti, k a d y ra d id e lė tik im y b ė b a lta m s p r is k ir ti d e v y n ia s iš d v y lik o s P to le m ė jo a p r a š y tų ta u tų . B a ig d a m a s vėl n e g a liu n e p a ly g in ti T a c ito su P to le m ė ju : ir v ien as, ir k ita s ta r p š ia u rin ių t a u t ų m a tė d i­ d žią sia s b a ltų ta u ta s . T a c ito lū p o se jo s v ir to „a isč ių g e n tim is “, o P to le m ė ja s tie sio g p a ra šė : „ D id ž ia u s io s S a rm a tijo s ta u to s y ra p a le i v isą V e n e d ų įla n k ą g y v e n a n ty s v e n e d a i < ...> .“ Įsi­ d ė m ė tin a , k a d a b u a n tik o s a u to ria i, k a ip d a b a r m a ty ti, k a lb a ap ie ta p a č ią erd v ę - V yslos ž io č ių , S em b o s, L ie tu v o s ir L a tv ijo s p a jū rio a p lin k ą .

Didžiosios aisčių migracijos paveldas Ž ygis į n au ją sia s erdves, b e abejo , p a k e itė aisč ių ir jų k u ltū r o s p a lik u o n ių v isu o m e n ę . B e v isų k itų , d id ž ia u s i p a s ik e itim a i s ie tin i su v isu o m e n ė s su sislu o k sn ia v im u . T a i išry šk ėja fo r m u o ja n tis k a r in ia m e litu i, k u r io e ta p u s ro d o n a u jo ji aisč ių k u l t ū r a N e m u n o ž e m u ­ p y je. Jo s arch e o lo g ijo s m e d ž ia g o je s k ir tin i try s k a r in io e lito ra id o s e ta p a i: 1) a n k sty v a sis ( 1 5 0 - 2 6 0 m e ta i); 2) b ra n d u s is ( 2 2 0 - 3 5 0 m e ta i); 3) k la s ik in is ( 3 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir vėliau ).

252 E UGE NI ) US | OVAI Š A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

K la s ik in ia m e e ta p e g a n a relje fišk ai išsisk iria jo a n k sty v a sis ( 3 5 0 - 4 5 0 m e ta i) ir vėlyvasis ( 4 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir v ėliau) la ik o ta rp ia i. A n k s ty v a s is k a r in io e lito ra id o s p e r io d a s išsisk iria a s k e tiš k u m u . Ž y m ų k a r į iš lik u s ių k a r ių a tsk y rė sk y d as, o įp ra s ta i jo g in k lu o te i s k ir tin i ietis, k irv is ir kov o s p e ilis. T ie sa , la ik o ta r p io p a b a ig o je , ta r p 2 2 0 - 2 6 0 m e tų , k a r ių k a p u o ­ se d e d a m o s d v i ir n e t try s ietys. V ė liau , ta r p 2 2 0 ir 2 6 0 m e tų , a ts ir a n d a n a u jų y p a tin g ų ž e n k lų - p in c e tų ir iš k i t ų iš s k ir ia n č ių p u o š y b o s e le m e n tų - a n tk a k lių ir ž ie d u o tų jų segių. Išk y la ir k la u s im ų d ė l p ė s t i n i n k ų - a r jie b u v o len g v ieji, a r su n k ie ji. Iš s a k y ta n u o m o n ė , k a d I - V a. k a r ia i- p ė s tin in k a i b u v o le n g v a i g in k lu o ti ir k a d ta r p jų b ū ta ra ite lių . S v arb iu a n k s ty v o jo k a r in io e lito s k iria m u o ju b r u o ž u , m a ty t, re ik ia la ik y ti sk y d u s. G a lim a s d a ­ ly k as, k a d jie, k a ip ir g e r m a n ų v is u o m e n ė je , b u v o itin sv a rb ū s k a r ių g y v e n im e . P lin ija u s V y re sn io jo , T a c ito ir P to le m ė jo la ik ų aisč ių k u ltū r o s k a r ia i sk y d u s n a u d o jo ir p ė s tin in k a i, ir ra ite lia i. P o z ic in io p ė s tin in k o sk y d as tu r ė jo b ū ti ilgas, k a d u ž d e n g tų k ū n ą n u o p rie š i­ n in k o sv a id o m ų jų ie č ių ir strė lių . A r tim o s k ovo s p ė s t in in k u i sk y d as b u v o ir a p sig y n im o , ir p u o lim o g in k la s . T o k io p ė s tin in k o sk y d as tu r ė jo b ū ti len g v as ir n e d id e lis. S k y d as su g e­ le ž in iu a n ts k y d ž iu y ra in d iv id u a lio s k o v o s g in k la s . Jis n e tik o su n k ie s ie m s p o z ic in ė s k o v o s p ė s tin in k a m s , b e t p u ik ia u s ia i tik o ra ite lia m s , n u lip u s ie m s n u o ž irg o k a r ia m s ir le n g v ie ­ siem s p ė s tin in k a m s . S k y d as su a n ts k y d ž iu v e ik ia u sia i b u v o n e d id e lis. L a b a i tik ė tin a , k a d sk y d as galėjo b ū ti k a r in io e lito ž e n k la s - ir y p a č ta s sk y d as, k u ris , b e g e le ž in io a n ts k y d ž io , tu r ė jo p a p ild o m ų g e le ž in ių a p k a u s tų .

B ra n d ž iu o ju la ik o ta rp iu k a r in is elitas ėm ė n a u d o ti sp ecialiu s d irž u s ša lta ja m g in k lu i la i­ k y ti. Jie ta p o k a r in io e lito v id in io slu o k sn ia v im o si ž e n k lu : e ilin ių k a r ių - p a p ra s ti p e r p e tį m a u n a m i d irž a i, e lito - ju v ely ro d a r b o m e n o k ū rin ia i. T a i n au jas k a r in io e lito sk iriam asis b ru o ž a s, ta č ia u g in k lu o tė s p ra sm e n e b e ra n d a m a to k io s gausos, k u r i p rily g tų a n k sty v o jo la ik o ta rp io k a r in io elito k a p a m s. T a i n ė ra n e tik ė ta , nes, k a ip ja u b u v o n e k a r tą m in ė ta , I I I a. a n tro jo je p u sėje p ra sid ė ję s G in ta r o k elio n y k im a s a tsilie p ė k u ltū r o s ra id a i. Išry šk ė ja ir k ita s b ru o ž a s. N e m u n o ž e m u p io k a r in io elito k a p u o se n e r a n d a m a a n k s ty v a ja m la ik o ta r­ p iu i b ū d in g ų sky d ų . M a ty t, šiuo la ik o ta rp iu su b re n d o n a u ja k a riu s a ts k ir ia n ti tra d ic ija ir stip rė jo k a ro v a d o po zicija, k a i sk y d o fu n k c iją p e r im a jo asm en s p a ly d a. G a li b ū ti, k a d k a ro v ad as m ū šy je ja u la b ia u rū p in a s i m ū šio eiga, n ei p a ts k a u n a si.

K la s ik in is k a r in io e lito la ik o ta r p is s k ir tin a s į d v i fazes: 1) a n k s ty v ą ją ( 3 5 0 - 4 5 0 m e ta i) ir 2) v ėly v ąją ( 4 5 0 - 5 5 0 m e ta i ir v ėliau ). P e r šį la ik o ta r p į g o ta i p ie tu o s e s u k ū r ė H e r m a n a r ic h o k a ra ly stę , ro m ė n ų ir b a r b a riš k o p a s a u lio k o v o s a r tė jo p rie le m tin g o s p a b a ig o s sle n k s ­ čio, į E u r o p ą I V a. p a s k u tin ia ja m e k e tv ir ty je įsiv eržė h u n a i, o V I a. p a b a ig o je - ir av arai. E u r o p a g y v e n o n e n u tr ū k s ta m ų k a r ų la ik o ta r p į, ir k la s ik in is k a r in io e lito la ik o ta rp is ž y m i ja u „ įr ė m in tą “ p a v id a lą , k u r is a iš k ia i iš s k iria m a s k a r in io e lito m e d ž ia g o je . K la s ik i­ n io la ik o ta r p io k a r ių k a p u o s e s u s ik lo s to sav itas ja u n e t i k p ė s tin in k o , ta č ia u k a r io ra ite lio

253 V.

D I D Ž I O ) ! A I S Č I U MI GRAC1 Į A. A I S Č I A I NE MUNO Ž E M U P Y j E

b r u o ž ų rin k in y s . Įd o m u , k a d a n k s ty v u o ju la ik o ta r p iu s v a rb iu la ik y tin a s sk y d as išn y k o iš k a r in io e lito p riv a lo m ų a tr ib u tų . R e g im ie ji k a r in io e lito a tr ib u ta i a r s k iria m ie ji ž e n k la i p e rė jo j n a u ją p lo tm ę . V a ld ž io s ž e n k la i a tp a ž įs ta m i iš p r a b a n g ių p e r p e č ių , b r a n g ių a tsi­ v e ž tin ių ir v ie to s m e is tr ų g in k lų , p u o š n ių g e r ia m ų jų ra g ų , p in c e tų . P ra b a n g a įsisk v e rb ė ir į a p d a rą . Y p a tin g o s, n e r e ta i iš ta u r ių jų m e ta lų p a d a r y to s segės, p u o š n ū s k a k lo v ė r in ia i ir a n tk a k lė s ir, ž in o m a , ž ie d a i b e i p u o š n io s sag ty s. K a r in is e lita s d a b a r a tp a ž įs ta m a s i r iš žirg o . J o k a m a n o s , įv a irių fo r m ų p a k a b u č ia i, p u o š n ū s s k ir s tik lia i i r ž ą slų g r a n d in ė s - v isa ta i ja u n e k ly s ta m a i išsk y rė k a r in į e litą iš lik u sio s k a r ia u n o s . I š s k ir tin iu k la s ik in io k a r in io e lito b r u o ž u ta p o p ra b a n g io s p e r p e tė s , k u rio s „ s iu v in ė ja m o s “ ž a lv a rin ia is a r sp a lv o to jo m e ta lo s p u rg e lių ra šta is, o r n a m e n tu o to m is p lo k š te lė m is, la z d e lė m is ir k t. Š ia m la ik o ­ ta r p iu i y p a č b ū d in g i g e ria m ie ji rag ai. B ū tin u k la s ik in io k a r in io e lito ž e n k lu ta p o k o v o s žirg a s su p r a b a n g ia a p ra n g a ir k a r io sim b o lia i. V isi try s k a r in io e lito fo rm a v im o s i e ta p a i t u r i savo lo g ik ą ir d e r a su p e r m a in o m is a isč ių g y v e n im e . T a i s u p r a n ta m a i r d ė s n in g a , je i­ g u k a ip fa k ta s p rip a ž įs ta m a s a isč ių d a ly v a v im a s D id ž io jo t a u t ų k ra u s ty m o s i p ro c e su o se .

Ž o d yn as Adalbertas-Vaitiekus. Pirmasis krikščionių misionierius prūsų žemėse, krikščionių šventasis (apie 956-997-04-

23). 996 metų pabaigoje išvyko pas prūsus. Kitų metų pavasarį Semboje prūsai jį nužudė. Vienas iš Adalberto hagiografijos autorių buvo Brunonas Kverfurtietis (šv. Bonifacas, apie 973-1009), nužudytas Rusios ir Lietu­ vos pasienyje. Šio įvykio aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Adomas Bremenietis. Vokiečių kronikininkas (XI a. pirmoji pusė - po 1081). Nuo 1068 metų Bremeno arkivys­

kupo Adalberto kanauninkas ir kronikininkas. Svarbiausias veikalas - „Hamburgo vyskupų istorija“ - pa­ rašytas 1072-1075 metais. Ketvirtojoje knygoje pateikiama duomenų apie aisčius (minimi sembai ir prūsai). Čia ypač išskiriamas jų humaniškumas (homines humanissimi). A. Bremenietis pirmą kartą paminėjo ter­ miną „Mare Balticum“. Agripina (Julija Agripina Jaunesnioji, 15-59). Imperatoriaus Nerono (gimimo vardas - Lucijus Domicijus, nuo

50 metų, kai jį įsūnijo Klaudijus, buvo pavadintas Neronu) motina. 49 metais Agripina tapo imperatoriaus Klaudijaus žmona. Manoma, kad 54 metais Klaudijui pajutus sąmokslą, Agripina jį nunuodijo. Trokštanti valdžios, ji pirmaisiais Nerono valdymo metais iš esmės jį nušalino nuo valstybinių reikalų. Tai sukėlė impera­ toriaus globėjų Būro ir Senekos nerimą, o ir paties imperatoriaus nepasitenkinimą. Po 58 metų, kai pasirodė ambicingoji Popėja Sabina, Nerono bendražygė, 59 metais Agripina buvo nužudyta. Aisčiai. Pirmą kartą vardą paminėjo Tacitas 98 metų veikale „Germanija“.Jis aprašė prie Baltijos jūros gyvenusias,

gintarą rinkusias ir juo prekiavusias gentis. Aisčių terminu apibūdinami vakarų baltai. Akmens amžius. Laikotarpis nuo pirmųjų žmonių (gal nuo 2-1,75 milijonų metų) iki IV - II tūkst. pr. Kr. pa­

baigos. Data skirtinga: Mažojoje Azijoje, Egipte ir Pietų Europoje baigėsi IV tūkst., šiauresnėse geografinėse platumose - I I I / I I tūkst. pr. Kr., Lietuvoje - nuo 1250 metų pr. Kr. iki I I I tūkst. pr. Kr. pabaigos. Akvilėja. 181 / 180 metais pr. Kr. romėnų įkurta kolonija. Didelis romėnų gintaro apdirbimo centras šiaurinėje

Apeninų pusiasalio dalyje, prie Adrijos jūros, apie 10 km nuo jūros kranto, ant Natiso upės kranto. II a. mies­ te gyveno apie 100 000 gyventojų. Romos imperijos laikais buvo didelis Baltijos gintaro apdirbimo centras. Alanai. Iš sarmatų kilusios gentys. Pirmaisiais amžiais po Kr. išplito Siaurės Kaukaze ir stepėse į šiaurę nuo Juodo­

sios jūros. 372 metais į alanų gyvenamąsias vietas veržėsi hunai. Dalis alanų, hunų persekiojami, pasiekė Panoniją. Iš čia su svebais ir vandalais per Galiją 409 metais įsiveržė į Pirėnų pusiasalį. 429 metais su vandalais persikėlė į Siaurės Afriką ir sukūrė valstybę, kurią 534 metais užkariavo Bizantija. Šiaurės Kaukaze likusieji alanai po Atilos mirties išsivadavo iš hunų valdžios. Apie IX -X a. sukūrė ankstyvojo feodalizmo valstybę Alaniją. Ją 1238-1239 metais nukariavo totoriai. Alochtonas (gr. alios - kitas + chthon - žemė). Šiuo atveju - kitos žemės gyventojas, ateivis. Amianas Marcelinas (Ammianus Marcellinus, 325 arba 330 metai - po 391 metų). Graikų kilmės romėnų is­

torikas, Tacito istorijos tęsėjas. 376 metais atvykęs į Romą parašė „Rerum gestarum libri“ (31 knyga). Išliko 18 paskutinių knygų, kuriose aprašyti 352-378 metų įvykiai. Paminėti Chronius (Nemunas) ir Vistula (Vys­ la) ir neurai, kuriuos linkstama skirti baltams. Antanavičius Juozas (1935-1975). Lietuvos archeologas, daugiausiai tyrinėjo laidojimo paminklus. Skelbė tyri­

mų medžiagą tęstiniuose leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Muziejai ir paminklai“, „Kraš­ totyra“, „Archelogičeskije otkritija“. Rašė populiarius straipsnius į periodinę spaudą. Antika. Taip vadinama graikų ir romėnų senovė, kai apie X II a. pr. Kr. į Balkanus atsikėlusios dorėnų gentys

per kelis šimtmečius sukūrė įstabią civilizaciją, kurią pratęsė romėnai. Svarbesni Antikos istorijos etapai:

256 E UG E N I J U S ĮOVA1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

graikų —archajinė epocha (600-480), klasikinė (480-323), helenistinė, arba romėniškoji (nuo 323 iki IV a.). Romėnų - karalių laikotarpis (754-753 - 510-509), respublikos (5 10 -5 0 9 - 30-27), imperijos (30-27 - 476). Romos imperatorių dinastija (96-192). Antoninų dinastijos laikus vadina romėnų imperijos „aukso amžiumi“. Imperatoriai - Nerva (96-98), Trajanas (98-117), Adrianas (117-138), Antoninas Pijus (138— 161), Markas Aurelijus (161-180), 161-169 metais valdė drauge su Veru Lucijumi, Komodas (180-192).

Antaninai.

(žmogus + mokslas). Biologijos šaka, tirianti žmogaus ir jo rasių fizinės organizacijos evoliuciją, fizinių tipų pasiskirstymą erdvėje ir laike. Antropologijos tyrimo objektai yra: žmogaus veikla gamtoje, arti­ miausi jo giminaičiai, žmogaus kilmė, rasių kilmė, žmonijos rasinė sudėtis, dabartinio žmogaus morfologinių ir fiziologinių požymių įvairovė, kilmė ir kintamumas, žmogaus ir populiacijos genetika.

Antropologija

Paveldimas žmogaus kūno fizinių požymių kompleksas, būdingas tam tikrame areale gy­ venančių žmonių grupei. Lietuviai priklauso Vidurio Europos ir Rytų Europos antropologiniams tipams.

Antropologinis tipas.

(žmogus + pavidalas). Žmogaus bruožų priskyrimas gamtai, dievų vaizdavimas žmogaus pa­ vidalu, dievybės sužmoginimas.

Antropomorfizmas

Apeiga.

Ritualizuotas simbolinis religinio kulto veiksmas.

(senovinis + mokslas). Savarankiška istorijos mokslų šaka, tyrinėjanti seniausiosios (ikirašytinės) žmonių visuomenės istoriją. Archeologijos savarankiškumą istorijos mokslų sistemoje apibrėžia jos tikslas 1) rekonstruoti seniausiąją žmonių visuomenę, jos raidą ir šios raidos dėsningumus; 2) tyrimų objektas - tik archeologijai būdingi tyrimo šaltiniai (įvairių epochų daiktiniai paminklai); 3) saviti tų šaltinių (paminklų) tyrimo metodai.

Archeologija

Tam tikro laikotarpio reliktų (gyvenviečių, laidojimo paminklų ar atskirų objektų) visu­ ma, pasižyminti bendromis savybėmis ir sutelktai pasitaikanti apibrėžtoje teritorijoje.

Archeologinė kultūra.

Archeologijos mokslo šaltiniai. Lietuvos archeologijos paminklai skirstomi į tris pagrindines rūšis - 1) gyvenvietės (stovyklos, atviro tipo gyvenvietės; piliakalniai); 2) laidojimo paminklai (pilkapynai ir plokštiniai kapinynai); 3) kiti paminklai (mitologiniai akmenys, lobiai, kūlgrindos, senoviniai keliai ir kt.).

Archeologiniai paminklai.

(pradžia + pavyzdys). Psichoanalizės sąvoka, reiškianti įgimtus simbolius, glūdinčius kolektyvinėje pasąmonėje. Tai pirmykščių tikėjimų, mitologijos, tautosakos, apeigų ir papročių vaizdiniai, konkretizuoja­ mi meno kūriniuose.

Archetipas

(aikštė, erdvė). Tam tikro laikotarpio objektų, reiškinių visuma, kuri skiriasi vietinėmis ypatybėmis ir sutelktai pasitaiko tam tikroje, ribotoje, geografinėje erdvėje.

Arealas

(Gaius Julius Caesar Octavianus Augustus, 63 m. pr. Kr. - 14 m.). Pirmasis Romos imperatorius (27 m. pr. Kr. - 14 m. po Kr.).

Augustas Gajus Julijus Cezaris Oktavianas

Aukštaičiai. Aisčių gentis. Jų protėviai tikriausiai buvo Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros žmonės.

Dėl to jie vadinami ir Centrinės Lietuvos kultūros žmonėmis. Jau I-V a. pirmojoje pusėje ši kultūra paplito visame Nevėžio baseine ir Nemuno upe vakarų kryptimi iki dabartinio Sakių rajono pakraščio. Aukštaičių gentis susiformavo V a. antrojoje pusėje. Artimiausieji jų vakariniai kaimynai (ir kultūros atžvilgiu) buvo skalviai, o nuo VI a. antrosios pusės ir VII a. lietuviai rytuose. Pietuose aukštaičiai ribojosi su jotvingiais. Autochtonas

(gr. autochthon). Vietinis (gyventojas).

Avarai (Avarų kaganatas). Turkų kilmės genčių sąjunga. Avarai minimi nuo V

a. vidurio. VI a. viduryje ėmė verž­ tis į Kaspijos vakarinių pakrančių stepes, Juodosios jūros šiaurinius pakraščius, prie Dunojaus ir į Balkanus.

VI a. 6 -7 dešimtmečiais nusiaubė savyrų, antų, gepidų genčių žemes ir Panonijoje įkūrė valstybinį junginį Avarų kaganatą. Klestėjimo laikais kontroliavo žemes nuo Elbės iki Užkaukazės ir nuo Dono iki Adrijos jūros. VII a. pirmojoje pusėje patyrė pralaimėjimų kovose su Bizantija, bulgarais, slavais, frankais. VII a. pa­ baigoje avarus galutinai sumušė frankų karalius Karolis Didysis. Grupė indoeuropietiškos kilties tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminiškomis kalbomis ir tar­ mėmis, sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką. Baltų terminą 1845 metais pasiūlė vo­ kiečių kalbininkas Georgas Hainrichas Ferdinandas Neselmanas. Pirmasis neabejotinai įvardijęs vakarų baltų gentis aisčių vardu buvo P. K. Tacitas. Veikale „Apie germanų kilmę ir papročius“ (apie 98 metus) jis rašo: „Dešiniajame savo krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis (Aestiorum gentes).“ Baltai gyvena ar gy­ veno Baltijos jūros pietryčių ir rytų pakrantėje. Jų tautų ir genčių grupę sudarė lietuviai, latviai, prūsai (iš­ nyko XVII-XVIII a. sandūroje), kuršiai (išnyko XVI a.), žiemgaliai (išnyko X IV a.), sėliai (išnyko X IV a.), jotvingiai ir skalviai (išnyko XIII-XIV a.). Kalbininkai skiria rytų ir vakarų baltų kalbas. Gyvosios baltų kalbos - lietuvių ir latvių išsiskyrė ne anksčiau kaip VII a.

Baltai.

Kvartero periodo nuosėdinė uoliena. Susideda iš limonito, molio, aleurito, smėlio ir organinių medžia­ gų liekanų. Lietuvos balų rūdoje esti 18 -4 0 proc. geležies. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose, šiaip pažliugusiose, šaltiniuotose vietovėse. Lietuvoje vietinės geležies gavyba iš balų rūdos užuomazgos prasi­ dėjo 6 0 0-5 00 metais pr. Kr. ir, kaip rodo archeologijos medžiaga, vakarinėse Lietuvos srityse ir vakarų baltų pilkapių kultūros žemėse. I a. pirmojoje pusėje geležies gavyba iš balų rūdos paplito visoje Lietuvos teritorijoje.

Balų rūda.

(gr. barbaroi). Graikų Antikos laikais tai svetimtaučiai, nemokantys graikų kalbos ir nesusipažinę su graikų kultūra. Romos laikais šiuo vardu imta vadinti visas gentis, kurios puldinėjo Romą arba tas, kurias siekė nukariauti patys romėnai. Ypač šį terminą taikė germanų gentims. Nei graikams, nei romėnams „barbarai“ ne­ reiškė kažką atstumiančio. Atvirkščiai, ne vienas poetas ir filosofas matė „barbarų“ kultūrose daug patrauklių idėjų (pavyzdžiui, Tacito samprotavimai apie paprotinę teisę). Nuo ankstyvųjų viduramžių „barbarais“ imta vadinti tamsybininkus, kultūrą naikinančius žmones, nors tai taikytina vandalams. Taip ir atėjo iki mūsų dienų, tačiau dažna „barbarų“ gentis buvo pasiekusi itin aukštą kultūros lygį (baltai, germanai, slavai ir kt.).

Barbarai

Lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas. 1993 metais apgynė daktaro disertaciją „Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje“. Iš­ leido 17 knygų, paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 pu­ blicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.

Beresnevičius Gintaras (1961-2006).

(lot. Boethius) (apie 480-524) Viduramžių mu­ zikos teoretikas ir filosofas. Teodoriko Didžiojo valstybėje nuo 510 metų konsulas, 522-524 metais - pirma­ sis karalystės ministras (lot. magister officiorum).

Boetijus, arba Boecijus Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas

(41-55). Buvo imperatoriaus Klaudijaus ir Valerijos Mesalinos sūnus, tei­ sėtas Klaudijaus įpėdinis. Nužudžius Klaudijų, į sostą buvo pasodintas Britaniko įbrolis Neronas. Po pirmų­ jų kivirčų su valdingąja Agripina, ši ėmė skleisti gandą, kad į sostą pasodinsianti teisėtą Britaniką, ir jo mirtis buvo lemta. 55 metais Neronas įsakė jį nužudyti, ir šis buvo nunuodytas.

Britanikas Tiberijus Klaudijus Cezaris

Vario lydinys su kitais cheminiais elementais, išskyrus lydinius su cinku ir nikeliu. Pagal cheminių ele­ mentų kiekį lydinyje būna alavinė, aliumininė, silkinė, berilinė, chrominė, švininė bronza.

Bronza.

Legendinis VI a. prūsų vyriausias šventikas. Kartu su jaunesniuoju broliu Videvučiu įvykdė religinę reformą: Brutenis įvedė Krivių krivaičio instituciją, įtvirtino trijų vyriausiųjų dievų kultą, iš dievų panteono pašalino moteriškas dievybes, pagrindine šventykla paskelbė Romuvą. Senatvėje kartu su broliu Videvučiu pasiaukojo dievams susidegindami; nuo tada imta statyti jų stabus ir juos garbinti.

Brutenis (Prutenis).

258 EUGENIJUS JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I L J I R L I E T U V O S P R A D Ž I A

Rytų baltų kultūra, gyvavusi nuo 1000 metų pr. Kr. iki V a. po Kr. vidu­ rio. Paplitusi Rytų Lietuvoje ir didelėje Baltarusijos dalyje. Pagrindiniai kultūros požymiai susiklosto, kai atsiranda visi šios kultūros elementai: pastovios gyvenvietės-piliakalniai ir visas jų ūkio kompleksas. Dauge­ lis žymiausiųjų Lietuvos ir kaimyninių karštų archeologų (J. Antonievičius, E. Grigalavičienė, J. Graudonis, M. Michelbertas, A. Mitrofanovas, V. Sedovas, A. Tautavičius, R. Volkaitė-Kulikauskienė, P. Tretjakovas) šią centrinėje baltų arealo dalyje gyvavusią kultūrą laiko baltiška, kartais ją vadina tiesiog lietuviška (P. Tre­ tjakovas). Tačiau pasitaiko nuomonių, kad šios kultūros gyventojai buvo venetai-praslavai arba tiesiog slavai, nors niekas nepaaiškina, kodėl Brūkšniuotosios keramikos kultūros areale nerandama seniausių slaviškų to­ ponimų. II-III a. sandūroje imta statyti mažus namus, skirtus kiekvienai šeimai. Prasidėjo kultūros kaitos laikotarpis - iš vakarų ėmė veržtis galindų kolonistai, atsinešę pilkapių tradiciją. Brūkšniuotosios kultūros žmonių laidojimo papročiai nebuvo žinomi. Gausu įvairių nuomonių. Vieną jų, remdamasis Obelių tyrinė­ jimų medžiaga, iškėlė V. Urbanavičius. Jis mano, kad kremuoti mirusiųjų palaikai buvo laidojami vandenyje.

Brūkšniuotosios keramikos kultūra.

(1879-1924). Lietuvių kalbotyros klasikas. 1905 metais pradėjo kalbotyros studijas Peterburgo universitete. Čia išleido pirmą stambų veikalą „Aistiškai studijai“, parašė vertingų mokslo darbų. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje jam įteiktas aukso medalis. 1912 metais baigė universitetą, 1914 me­ tais tobulinosi Karaliaučiaus universitete, 1916 metais paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu, 1917-1919 metais Permės, 1919-1920 metais Tomsko universiteto profesorius. 1920 metais grįžo į Lietuvą, nuo 1922 metų Lietuvos universiteto profesorius. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams. 1924 metais išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis kalbininko parengtas sąsiuvinis išėjo po jo mirties. K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys. Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Išaiškino daugelio lietu­ viškų žodžių kilmę. Yra paskelbęs daug žodžių kilmės aiškinimų, nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lie­ tuviškų asmenvardžių darybą. Kalbininkas atstatė tikrąsias lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Daug yra davęs lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, kirčiavimo studijoms.

Būga Kazimieras

Rytų germanų gentys pirmaisiais amžiais po Kr. Į žemyną atsikraustė iš Bornholmo salos. Iki III a. vidurio dalis jų gyveno Oderio vidurupyje, nuo IV a. - prie Maino, o nuo 406 metų - prie Reino. Burgundai svarbūs mūsų etninei istorijai dėl to, kad kai kurie mokslininkai mano, jog jie galėjo gyventi Vyslos žiotyse ar netoli jų ir jiems galėjo priklausyti vadinamoji Oksyvo kultūra, kuri buvo Vielbarko kultūros pirmtakė Pamaryje. Visgi Oksyvo kultūra gyvavo II a. pr. Kr. - 1 a. po Kr. ir nedaug tikimybių, kad ji galėjo priklausyti burgundams.

Burgundai.

I-V a. aisčių kultūra. Paplitusi nuo Nevėžio ir Dubysos viduru­ pio iki santakos su Nemunu, Nemunu vakarų iki Karšuvos žemumos. Žinoma per 30 šios kultūros paminklų. Išsamiai tirti Kalniškių, Marvelės, Plinkaigalio, Raudonėnų, Sargėnų, Seredžiaus, Veršvų kapinynai. Pirmie­ ji šios kultūros žmonių palaidojimai žinomi nuo 10 -4 0 metų po Kr. Skiriami du šios kultūros laikotarpiai: 10 -2 0 0 -2 2 0 ir 2 0 0 -2 2 0 -4 5 0 metai po Kr. Šios kultūros žmonės mirusiuosius laidojo nedegintus. Kapą įrengdavo gana paprastai, tačiau ankstyvuoju kultūros laikotarpiu labai buvo paplitęs paprotys apdėti miru­ sįjį akmenimis. Patys ankstyviausieji kapai turėjo itin sudėtingus „namus”, suklotus trimis akmenų eilėmis. Vėlyvajame laikotarpyje šis paprotys ėmė nykti, tačiau „atgyja“ šio arealo vidurinio geležies amžiaus kapuose.

Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra.

(Gaius Julius Caesar, 1 0 0 -4 4 metai pr. Kr.). Iš Julijų dinastijos kilęs Romos valstybės veikė­ jas, karvedys, rašytojas. Išliko septynios jo „Galų karo užrašų“ knygos ir trys „Pilietinio karo užrašų“ knygos.

Cezaris Gajus Julijus

Graikų mitologijoje Hadokeltininkas, perkeliantis mirusiųjų sielas per Stikso upę. Laidojant mirusie­ siems po liežuviu padėdavo smulkų pinigą - obolą, kad šie galėtų Charonui sumokėti už perkėlimą.

Charonas.

(laikas + mokslas). Pagalbinė istorijos mokslo disciplina, rašytinių ir archeologinių šaltinių tyrimo ir lyginimo būdu nustatanti tikslias įvykių ar materialinės kultūros (pastatų, įvairių dirbinių) datas.

Chronologija

Coisas Kasparas

(K. Zeuss, 1806-1856). Vokiečių istorikas ir filologas.

Gyvavo nuo III a. pradžios - V a. ir buvo paplitusi dabartinės Ukrainos, Moldavijos, Ru­ munijos teritorijose ir Lenkijos pietryčiuose. Plačiąja prasme vadinama ir Černiachovo-Sintanos de Murešo kultūra. Černiachovo kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Statė antžeminius pastatus ir pusiau žemines. Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus plokštiniuose kapinynuose. Daugelis autorių Čer­ niachovo kultūrą laiko gotų kūriniu, tačiau archeologijos ir antropologijos duomenys rodo, kad antropologi­ niame tipe ir materialinėje kultūroje randama baltų paveldo.

Černiachovo kultūra.

(Publius Herennius Dexippus, 210-273). Graikų istorikas ir politinis veikėjas. Parašė „Skitiką“ (Scythica), kurioje aprašė III a. gotų karus su Roma. Jis, remdamasis graikų tradicija, gotus vadina skitais ir pirma­ sis skitų vardu mini gotus, aprašydamas 238 metų Histrijos miesto paėmimą. Tais metais graikų kolonija prie Juodosios jūros buvo sunaikinta iš sausumos įsiveržusių gotų. Tai pirmasis gotų paminėjimas, patvirtintas istorinių antikos šaltinių.

Deksipas

Germanams priskiriama kultūra. Paplitusi Pamario rytinėje dalyje. Apie 150 metus ėmė stumti Vielbarko kultūrą iš jos užimamų žemių. Apie 2 2 0 -2 6 0 metus išstūmė Vielbarko kultūros žmones į dešinįjį Vyslos krantą. Kultūros germaniškas gentinis vardas nėra nustatytas. Galimas dalykas, kad tai galėjo būti germanų langobardai.

Dembčino kultūra.

IV-VII a. vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją ir su tuo susiję socia­ liniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje. Sugriuvus Romos imperijai, naująsias Europos valstybes kūrė iš barbarų pasaulio išėję atstovai. Sį laikotarpį galima suskirstyti į dvi dalis: 1) III-V a. ir 2) V -X a. Pirmuoju laikotarpiu aktyviausi buvo germanai ir klajoklinės tiurkų ir iranėnų gentys, antrajame etape ryškiausi veikė­ jai buvo slavai ir vikingai (normanai).

Didysis tautų kraustymasis.

a. antrojoje pusėje prasidėjęs ir V I a. pabaigoje ar V I I a. pradžioje pasibaigęs naujų aisčių kultūrų kūrimosi ir kėlimosi į naujas gyvenamas vietas laikotarpis. Jam įtakos turėjo Didžiojo tautų kraustymosi įvykiai: gotų, hunų, alanų ir avarų, o vėliau ir slavų migracija.

Didžioji aisčių migracija, I

(1415-1480). Lenkų istorikas. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai (~1351—1434) tapus Lenkijos karaliumi, atsirado poreikis aiškinti aukštą karaliaus (taip pat ir lietuvių tautos) kilmę. „Lenkijos istorijoje“ aprašydamas Adalberto-Vaitiekaus apaštalavimą prūsų žemėse 997 metais, J. Dlugošas teigė, kad prūsai kalba panašiai kaip lotynai. Aiškiausiai savo nuomonę apie lietuvių kilmę jis išsakė 1387 metų Lietu­ vos krikšto aprašyme. Jo manymu, lietuviai ir žemaičiai kilę iš romėnų.

Dlugošas Janas

Baltų kultūra, gyvavusi tarp VIII a. pr. Kr. iki IV a. po Kr. Buvo išplitusi Daugu­ vos vidurupyje ir aukštupyje, Dniepro aukštupyje, Velikajos upės dešiniajame krante, Sebežo ežeryne, Okos ir Lovatės aukštupiuose. Gyventojai gyveno keliais pylimais ir grioviais įtvirtintuose piliakalniuose. Daugumos jų aikštelių dydis 800-1500 m2. Buvo renčiami dviejų tipų būstai - kelių patalpų antžeminiai stulpinės kons­ trukcijos ilgieji pastatai ir antžeminiai nedideli būstai. Pastarieji laikotarpio pabaigoje imti statyti rentinio būdu. Puodai lipdyti rankomis, lygiasieniai, silpnai profiliuoti arba statinės pavidalo, perėjime į dugną daugelis turi slenkstį. Gyventojai vertėsi lydimine žemdirbyste ir gyvulininkyste. Daugelyje piliakalnių rastos geležies kritės ir šlakas rodo aukštą geležies apdirbimo lygį. Žalvariniai dirbiniai gaminti kalimo ir liejimo būdais.

Dniepro-Dauguvos kultūra,

Kryžiuočių ordino kapelionas. Svarbiausias veikalas - vadinamoji „Dusburgo kronika“ parašyta lotynų kalba Karaliaučiuje. 1332-1335 metais Kryžiuočių ordino kapelionas Mikalojus iš Jerošino išvertė eilėmis į vokiečių kalbą. Pirmą kartą išleista 1679 metais. Frankfurte prie Maino. Tai 1190-1326 metų

Dusburgietis Petras.

260 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V i l į IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

keturių dalių Kryžiuočių ordino istorija (vėliau pratęsta iki 1330 metų). III dalyje aprašoma karų su Lietuva pradžia - 12 83-1326 metai. Šlovinama agresija prieš prūsus ir lietuvius. Čia iš dalies atspindima prūsų reli­ gija, papročiai, buitis ir kultūra. Einhardtas

(-770-840). Frankų istorikas, karaliaus Karolio Didžiojo biografas.

(-1450-1521). Vokiečių istorikas. Prūsijos Didžiojo magistro dvare rašė Kryžiuočių ordino is­ toriją. Kaip ir dera kryžeivių istoriografui, siekė įrodyti, kad Prūsija - nuo seno germanų gyvenama šalis. Jo manymu, prūsų ir lietuvių kilmės reikia ieškoti tarp Romą sugriovusių barbarų genčių: gotų, alanų, herulų, svebų. Šią mintį gvildeno ir kiti Prūsijos kronikininkai: Simonas Grunau (-1470-1530 ar 1531) ir Lukas Davidas (-1503-1583).

Erazmas Stefa

(mirusiųjų). Baltų pagonybės laikas viena iš baltų pasaulėžiūros apraiškų, kuri siejama su dangaus dievybių - Saulės, Mėnulio, Mažųjų Grįžulo Ratų - kultu. Mirusiojo orientavimas, nelygu kuri dangaus dievybė buvo garbinama vienoje ar kitoje baltų gentyje, buvo siejamas su to šviesulio padėtimi per laidojimo apeigas.

Erdvinis orientavimas

(tauta + kilmė). Tautų ir kitų etninių bendrijų susidarymas. Tai procesas, apimantis vietinių (au­ tochtonų) ir ateivių (migrantų) etninių elementų suartėjimą ir susiliejimą, naujos etninės grupės antropolo­ ginių, kalbinių ir etnografinių ypatumų susidarymą.

Etnogenezė

Žmonių populiacija, kurios narius sieja gebėjimas suvokti, kas yra sava ir kas svetima, taip pat teritorija, bendras kilmės supratimas, kalba, istorija, kultūra, gyvensenos solidarumo jausmas.

Etnosas.

Fatjanovo kultūra. II tūkst. prieš Kr. kultūra paplito Pavolgyje, Vidurio Rusijoje. Priklauso Virvelinės keramikos

kultūrų bendrijai. Ji geriausiai pažįstama iš tirtų kapinynų. Mirusieji laidoti nedeginti plokštiniuose kapuose. Kapų duobės didelės, dažnai su įvairiais mediniais statiniais. Mirusieji guldyti suriesti ant šono. Kartais su­ vyniojami į lokio kailį ar beržo tošį. Fatjanovo kultūros kapuose gana griežtai nustatyta laivinių kovos kirvių, titnaginių įtveriamųjų kirvių, indų, titnaginių peilių dėjimo tvarka. Tarp įkapių daug įvairių papuošalų ir amuletų iš žvėrių dantų ir kaulų, paukščių kaulų, kriauklių ir gintaro. Pragręžtos lokio iltys dėtos tik į vyrų kapus. Randama ir ksenotafų (tuščių kapų). Iš vėlyvojo periodo radinių pažymėtini žalvariniai pentiniai kir­ viai (dažnai įdėkluose). II tūkst. pr. Kr. antrojoje pusėje Fatjanovo kultūra ištirpo finų aplinkoje. Etninis pavadinimas, apimantis giminingas pagal kalbą tautas. Finougrai genetiškai susiję su seniausia Uralo kalbine šeima. Manoma, kad kalbinė bendrystė susiformavo IV-III tūkst. pr. Kr. tarp Vol­ gos ir Karnos bei Vidurinio Uralo. Finų palikuonys skirstomi į tris dalis: Baltijos (estai, lyviai, karelai, žorai, vodai, vėsai, čiudai, sumiai, emiai), Pavolgio (mordviai, mariai, muromai, merai, meščerai) ir Permės (komiai, udmurtai). Finų palikuoniais laikomi vengrai bei Obės chantai ir mansiai.

Finai (finougrai).

Romos imperatorių dinastija, valdžiusi 6 9 -9 6 metais: Vespasianas (69-79); Titas (79-81); Domicianas (81-96).

Flavijai.

(Johannes Voigt, 1786-1863). Vokiečių istorikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Para­ šė devynių tomų veikalą „Prūsijos istorija“, šešių tomų Prūsijos diplomatinių dokumentų rinkinį ir kt.

Foigtas Johanas

Indoeuropiečių gentys, XV-XIII a. pr. Kr. atsikėlusios į Mažąją Aziją iš Makedonijos ar Trakijos. XIII a. pr. Kr. frygai dalyvavo Trojos kare su graikais ir įsitvirtino Troadoje. X-VIII a. pr. Kr. laikomi didžiausios frygų galybės laikais. Tuo metu Frygija tapo ir jūrų valstybe. VIII a. pr. Kr. jos padėtis pasikeitė: šiaurines ir šiaurės vakarines teritorijas ėmė puldinėti persikėlėliai iš Europos - vifinai ir misijai; rytuose - Asirija. 717 metais pr. Kr. frygų valdovas Midas sudarė sąjungą su Urartu valstybe prieš Asiriją, tačiau 713 metais pr. Kr. sudarė taiką su Sargonu II ir įsipareigojo mokėti duoklę. Nuo Bizantijos laikų Frygija kaip geografinė ir politinė sąvoka išnyksta.

Frygai.

Galba

(Servius Sulpicius Galba Caesar Augustus, 3 m. pr. Kr. - 69 m. po Kr.). Romos imperatorius 6 8 -6 9 metais.

Aisčių (vakarų baltų) gentis, įsikūrusi Mozūrų ežeryne ir į vakarus nuo jos iki Baltijos jūros. Po aisčių ankstyviausiai istoriniuose šaltiniuose paminėtas tautovardis. Tarp 160 ir 180 metų Ptolemėjo sukurtoje „Geografijoje“ minimi galindai, kuriuos įprasta skirti baltams. Archeologai skiria dvi ga­ lindų šakas - vakarų ir rytų. Vakarų galindai gyveno Galindoje, tarp Geldapės ir Narevo. Rytų galindai gyve­ no prie Maskvos upės, Kliazmos ir Okos. Archeologai mano, kad rytų galindai susidarė III-IV a. sandūroje. Remiantis V. Sedovu ir V. Toporovu, jų pasirodymas gali būti sietinas su gotų migracija iš Pamario į Juodosios jūros baseiną. Šių eilučių autorius iškėlė hipotezę, kad galindų atsiradimas sietinas su Didžiąja aisčių migraci­ ja, kai I a. pabaigoje ir II a. pradžioje galindai kėlėsi į Lietuvos Užnemunę ir Rytų Lietuvą, o iš čia per Neries ir Dniepro aukštupius pasiekė Maskvos-Kliazmos-Okos baseiną ir sukūrė iki VIII a. gyvavusią Moščino kultūrą. Dar kiti autoriai teigia, kad galindai yra Rusios kunigaikščių atvaryti belaisviai (1037 ir 1147 metais minimi Hipatijaus (Ipatijaus) metraštyje), o gal tai tiesiog paprasčiausias vardų sutapimas. Didžiojo Tautų kraustymosi pabaigoje, apie V-VI a., galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštyno apylinkėse. V. Šimėnas Olštyno galindus laiko turtingiausia vakarų baltų gentimi. Turtų šaltinis, manoma, buvo prekyba gintaru, o iš mainais už gintarą gaunamo sidabro ir aukso galindai gamino ne tik papuošalus, bet ir žirgų ap­ daro detales. Galindų vyrų drabužiai būdavo susegami lankinėmis segėmis, o moterų - sidabrinėmis segėmis su ataugėlėmis, kurios vadinamos „pirštuotosiomis segėmis“. Mirusiųjų palaikai buvo deginami. Sudegusius palaikus galindai supildavo į keramines urnas (jos būdavo įvairų formų, kartais su langeliais), o šias užkas­ davo duobėse. Prie urnos dažnai būdavo padedamos kelios puodynėlės ar nedideli puodeliai. \ vyro kapą paprastai dėti ietis ir skydas. Kartais po vyrų kapais laidodavo 1-3 nesudegintus žirgus su puošniu apdaru.

Galindai (Bogačevo kultūra).

Europoje pirmieji geležiniai dirbiniai datuojami apie 1700-1500 metus pr. Kr., tačiau plačiau paplito apie X-VIII a. pr. Kr. Nuo V I-IV a. pr. Kr. visos Europos tautos buvo susipažinusios su geležies technologija. Europoje geležies amžius skirstomas į 5 laikotarpius: ankstyvąjį, arba Halštato (VIII-V a. pr. Kr.), vėlyvąjį, arba Latėno (V a. pr. Kr. - 10 m. po Kr.), romėniškąjį (I-IV a.), Tautų kraustymosi laikotarpį (V-VII a.), ankstyvuosius viduramžius (VIII-XIII a.). Kiekviena šalis turi savą geležies amžiaus periodizaci­ ją. Lietuvoje skiriami 4 laikotarpiai: 1) ankstyvasis, arba Latėno (V a. pr. Kr. - 10 m. po Kr.), 2) senasis, arba romėniškasis (I-V a. vidurys), 3) vidurinis, arba Tautų kraustymosi (V-VIII a.), vėlyvasis (IX-XIII a.).

Geležies amžius.

Genealogija

(giminės kartų eilė). Pagalbinė istorijos disciplina, tirianti giminės kilmę.

(žemė + mokslas). Mokslas, tiriantis Žemės ir jos plutos sandarą, raidos dėsnius ir istoriją, naudingų iškasenų pasiskirstymą. 500 milijonų metų geologinė Žemės istorija tapo padalyta į 9 periodus ir 27 epochas.

Geologija

(lot. germani). Indoeuropiečių genčių grupė. Ankstyviausia germanų kultūra - Jastorfo - išsiskyrė VI a. pr. Kr. Germanų etnonimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas tik I a. pr. Kr. Manoma, kad apie 80 metus pr. Kr. Poseidonijus trumpai paminėjo germanus, aprašydamas, ką jie valgo. Jo „Istori­ jos“ ištrauka atsirado II a. pabaigos ir III a. pradžios graikų retoriko Atėnėjo veikale. Poseidonijaus lūpomis Atėnėjas prabilo: „Kaip Poseidonijus sako trisdešimtojoje [Istorijų] knygoje, germanai valgo gerai iškeptos mėsos gabalus ir geria pieną ir neatmieštą vyną.“ Cezario amžininkas Saliustijus mini, kad Spartako sukilime galai ir germanai buvo sudarę vieną būrį (Sallustius, Hist. 3,96). Germanus, kaip atskirą etninį vienetą, apie 50 metus pr. Kr. sukūrė Gajus Julijus Cezaris ir jis nubrėžė politinę sieną, kuria tapo Reinas. Reinas atskyrė nukariautą Galiją nuo barbarų Germanijos. Tai įtvirtino imperatorius Augustas Germanijai apibrėžęs erdvę tarp Reino vakaruose, Okeano šiaurėje, Vyslos vakaruose ir Alpių kalnų pietuose. Geografiniu požiūriu, tarp Reino, Maino ir Vėzerio gyveno batavai, brukterai, chamavai, cheruskai, chatai, Šiaurės jūros pakrantėje chankai, anglai, saksai, frizai, varinai, nuo Elbės aukštupio ir vidurupio iki Oderio - svebai, markomanai, kvadai, langobardai, semnonai, tarp Oderio ir Vyslos - vandalai, burgundai, Skandinavijoje -svionai, gantai.

Germanai

262 E U G E N 1i U S | O V A I S A

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

I a. pr. Kr. dalis genčių tapo sėslios. Nuo II a. pr. Kr. pabaigos dalis genčių, pirmiausia kimbrai ir teutonai, pra­ dėjo puldinėti Romos imperiją. Romėnai iš pradžių sėkmingai atremdavo jų puolimus ir patys užgrobdavo germanų žemes. Po sėkmingo cheruskų ir kitų genčių sukilimo romėnai buvo priversti atsisakyti užkariavi­ mų. Germanų ir romėnų valdų sienomis tapo Reinas ir Dunojus. (Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (angį. Marija Gimbutas), 1921-1994). Lietuvių kil­ mės archeologė, archeomitologijos pradininkė. 1938 metais pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universitete, 1942 metais baigė Vilniaus universitetą. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją. 1946 metais baigė Tiubingeno (Vokietija) universitetą ir apgynė daktaro disertaciją „Laidosena Lietuvoje priešistorės laikais“. 1949 metais emigravo į JAV, nuo 1963 metų Kalifornijos universiteto profesorė. Jos žymios knygos: „The Balts“ (1963), „Baltai priešistoriniais laikais“ (1985), „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994), „Senoji Europa“ (1996), „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ (2002), „Laimos palytėta“ (2002).

Gim butienė Marija

Romos imperijos laikais, nuo I a. antrosios pusės iki III a. vidurio, jungė gintaringas Baltijos jūros pakrantes su trimis Romos imperijos provincijos miestais - Akvinku ir Karnuntu Panonijos provin­ cijoje ir Lencija Noriko provincijoje. Kelių ir jų atšakų būta bent keletas. Vokiečių mokslininkai skiria net kelis Gintaro kelio miestus Vyslos kairiajame krante. Tai galėjo būti: 1) Ascaucalis (dab. Osielskas, Lenkijos Respublika), 2) Calisia (dab. Kališas, Lenkijos Respublika), 3) Parienna (dab. Breclavas, Čekijos Respublika); 4) Arsiqua / Arsicua (dab. Mistelbachas, Austrija); 5) Felicia (dab. Viškovas, Čekijos Respublika); 6} Eburodunum (dab. Brno, Čekijos Respublika).

Gintaro kelias.

(gr. glotta - kalba ir chrono - chronologija). Giminingų kalbų išsiskyrimo ir jų savarankiško egzistavimo laiko nustatymas statistiniais metodais.

Glotochronologija

(lot. Gothi, Gothones, Gutones). Rytų germanų gentys. Manoma, kad juos mini Plinijus Vyresnysis, Taci­ tas, Ptolemėjas. Pasak gotų istoriko Jordano, jie atsikėlė iš Skandinavijos. Paskutiniame II a. ketvirtyje pradė­ jo migruoti pietryčių kryptimi ir III a. pirmoje pusėje pasiekė Juodosios jūros šiaurinius pakraščius. Dniepro žemupyje apsigyveno ostgotai, o Dniepro žemupyje - vestgotai. Pirmą kartą juos paminėjo graikų istorikas Deksipas 238 metais Histrijos paėmimo aprašyme. Jie suvaidino didžiulį vaidmenį Europos istorijoje, ypač Romos imperijos saulėlydžio metais. Dvi jų sukurtos valstybės - Rytų ir Vakarų gotų - buvo ypač svarbios, formuojantis naujam Europos žemėlapiui V-VII a.

Gotai

(Simon Grunau, ~1470— 1531). Vokiečių kronikininkas, parašė „Prūsijos kroni­ ką“. Joje pateikiama daug etnografinių, geografinių ir istorinių žinių apie Prūsijos senovę - gamtą, ūkį ir gy­ ventojus. Aprašė kasdienį prūsų gyvenimą: jų kilmę, išvaizdą, gyvenimo būdą, maistą ir gėrimus, drabužius, tikėjimą. Pirmasis aprašė vakarų baltų vyriausiųjų dievų trejybę - Perkūną, Patrimpą ir Pakulą. Mini švento­ vę Romuvoje, legendinius VI a. prūsų valdovus brolius Prutenį (Brutenis) ir Vydevutį (Vaidevutis).

Grunau (Grūnavas) Simonas

Gustovo grupė. Naujosios eros pradžioje Oderio žiotyse ir žemupyje įsikūrusi germanų kultūra, artima Paelbio

germanų kultūrai. Gvagninis Aleksandras (Aleksandras Gvaninis, 1538-1614). Italų istorikas. 1578 metais lotynų kalba išleido

kroniką „Europos Sarmatijos aprašymas“. 1611 metais išplėsta ir išleista lenkų kalba. Hermanarikas. Rytų gotų karalius

(mirė 375 ar 376). Buvo kilęs iš amalių giminės. Jo valdymą ženklino ypač dažni gotų žygiai. Hermanariko nukariautos valdos siekė net Juodosios jūros pakrantes. VI a. gotų istorikas Jordanas rašė, kad karalius savo sumanumu bei narsa pavergęs ir aisčių tautą. Visgi šio fakto nepatvirtina kiti šaltiniai.

Herulai. Dažniausiai laikomi germanais, bet esama nuomonių ir apie baltišką jų kilmę. Duomenų apie juos ran­

dame Jordano veikale „Apie getų kilmę ir veiklą“. Apie 2 6 0-2 80 metus jie puldinėjo Mažąją Aziją ir Graikiją. Romos imperatorius Valerijonas leido herulams gyventi prie Juodosios jūros. Po hunų žlugimo herulai sudarė

savo valstybę Tisos aukštupyje, dabartinėje Vengrijoje. Herulų valdovas Okoartas 476 metais paėmė valdžią Romos Vakarų imperijoje. Gotų karalius Teodorikas klasta nužudė Okoartą, o herulai, likę be žymaus vado, išsisklaidė. (vanduo + vardas). Mokslas, tiriantis vandenvardžius, tikrinius vandenų - jūrų, ežerų, tvenkinių, upių, griovių, šaltinių, įlankų, pelkių, liūnų, brastų - vardus.

Hidronimika

(šventas + valdžia). Nuosekli tarnybinių pakopų, titulų, pareigų eilė nuo žemesnių prie aukštesnių jų pavaldumo tvarka.

Hierarchija

(gr. Hunnoi, lot. Hunni). Genčių sąjunga. Susiformavo II-IV a. Pauralės ir Pavolgio stepėse. Hunų žy­ giai paspartino Didįjį tautų kraustymąsi. IV a. hunai pradeda veržtis į Vakarus ir 372 metais pavergė alanus. 375 metais Juodosios jūros pakrančių stepėse pavergė ostgotus, o 376 - vestgotus privertė trauktis į Trakiją. 39 4 -4 2 0 metais hunų žygiai atvedė juos į Panoniją. Kartu su Romos imperija hunai kovojo su germanais: prieš Alarichą (402 m.), Radagaisą (406 m.), burgundus (434 m.). Atilos (434-453) laikais hunai 437 metais įsiveržė į Romos imperiją ir pasiekė Konstantinopolį. 451 metais hunų sąjunga įsiveržė į Galiją, nusiaubė Meką, Strasburgą, Vormsą, Maincą, apgulė Orleaną. Katalauno laukuose pralaimėjo jungtinei romėnų ir germanų (vestgotų ir frankų) kariuomenei. 452 metais hunai niokojo Italiją. Mirus Atilai, 455 metais hunai buvo sumušti, ir jų sąjunga iširo.

Hunai

įkapės. Baltų pagonybės laikų paprotys, susijęs su pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimu. Buvo manyta, kad, kaip ir

žemiškajame, taip kitame - „vėlių“ gyvenime - reikia ir darbo įrankių, ir ginklų, ir papuošalų, ir, kartais, net žirgų. Tad mirusieji ir laidoti su gyvenime reikalingais daiktais ir gyvūnais. Gyvavo VIII-X a. Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose. Rytuose jie siekė rytinių galindų žemes. Manoma, kad dėl jos įtakos turėjo formuotis ir Pskovo ilgųjų pilkapių kultūra. J. Smidtas teigia, kad tai vakarų baltų (aisčių) kultūra, kuri tiesiog „užliejo“ iki tol buvusią Tušemlios kultūrą, priklaususią rytų baltams. Iš Tušemlios kultūros Ilgųjų pilkapių žmonės nieko nepaveldėjo - jos materialinėje kultūroje akivaizdus latgalių, žiemgalių ir sėlių palikimas. Si kultūra išnyko XI a. pradžioje, kai atsirado nauji paminklai - apvalūs pilkapiai su degiminiais palaikais, kurie sietini su slavais. Nuo XI a. prasidėjo aisčių ir slavų asimiliacijos procesas. Iki tol buvusi baltų Krieva tapo mišria aisčių-slavų krivičių žeme.

Ilgųjų pilkapių kultūra (Smolensko-Polocko ilgųjų pilkapių kultūra).

Lingvistinis terminas, žymintis buvusias ir esamas tautas, kalbančias ir kalbėjusias gimi­ niškomis kalbomis ir gyvenančios ar gyvenusios nuo Indijos iki Europos. Indoeuropiečiais laikomi baltai, germanai, keltai, slavai, graikai, armėnai, albanai, iranėnai, kalikai, tocharai. Kilmės paieškos susijusios su rekonstruojama prokalbe ir protėvyne. Šiuo metu Kolinas Renfru (Colin Renfrew) vadinamuose perspekty­ viuose regionuose išskiria keturis protėvynės variantus: 1) Baltijos-Juodosios jūros (galimas ir Pakaspijys); 2) Anatolijos; 3) Centrinės Europos-Balkanų; 4) Juodosios jūros-Pakaspijo. Mažiausiai prieštaravimų lingvis­ tine ir archeologine prasme susilaukia ketvirtasis variantas.

Indoeuropiečiai.

Skirstomos į šias kalbų grupes: Anatolijos kalbos (hetitų kalbos rašytiniai paminklai žinomi nuo XVIII a. pr. Kr.); baltų kalbos (archajiškiausios indoeuropiečių kalbos, išlaikiusios daugelį in­ doeuropiečių prokalbės bruožų). Sakoma, kad užrašytos tik nuo XIV a., tačiau, kaip ir germanai, nuo II a. galėjo naudotis runomis; indoiranėnų kalbos (indų kalbos, arba kitaip indoarijų kalbos, rašytiniai paminklai sanskrito kalba žinomi nuo antrojo tūkst. pr. Kr.; iranėnų kalbos (avestos ir persų kalbos paminklai žinomi nuo pirmojo tūkst. pr. Kr.); graikų kalba (užrašai aptikti X IV a. pr. Kr.); italikų kalbos (tarp jų ir lotynų kalba ir iš jos kilusios romanų kalbos, pirmieji įrašai iš pirmojo tūkst. pr. Kr.); keltų kalbos (įrašai senąja galų kalba žinomi nuo VI a. pr. Kr.); germanų kalbos (runų įrašai žinomi nuo II a.); armėnų kalba (įrašai žinomi nuo

Indoeuropiečių kalbos.

264 E UG E N I J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

V a.); tocharų kalbos (išnykusios, įrašai žinomi iš VI a.); slavų kalbos (įrašai bažnytine slavų kalba žinomi iš IX a.); albanų kalba (rašoma nuo XVI a.). Išnykusios indoeuropiečių kalbos yra ilyrų kalbos (ir su jomis sieja­ mos mesapų, panonų kalbos), frygų kalba, trakų kalba, dakų kalba, senovės makedonų kalba. iranėnai.

Indoeuropiečių dalis. Jiems priklauso skitai, osetinai, kurdai, persai, tadžikai.

(Isidorus Hispalensis, 560-636). Katalikų bažnyčios šventasis, bažnyčios istorikas, arkivyskupas (šv. Izidorius iš Sevilijos). Parašė „Gotų, vandalų ir svebų istoriją“ (Historia de regibus Gothorum, Vandalorum et Suevorum), kurioje, kitaip nei Jordanas, traktuoja gotų istorijos pradžią.

Izidorius

Pirmoji germanų kultūra. Gyvavo nuo VI a. pr. Kr. iki I a. pradžios. Buvo paplitusi tarp Aukš­ tutinio Vėzerio ir Oderio vidurupio, taip pat apėmė Jutlandijos pietinę dalį, Tiuringiją, Saksoniją ir Aukš­ tutinius Lužitėnus. Jastorfo kultūros žmonės gyveno kaimuose, dažnai įtvirtintuose. Statė stačiakampius pastatus. Mirusiuosius laidojo sudegintus kapinynuose, palaikus pylė į urnas arba duobutes. Vertėsi žemdir­ byste, gyvulininkyste, amatais, prekyba. Mokėjo apdirbti geležį. Naudojo žalvarinius ir geležinius ginklus ir įrankius, žalvarinius papuošalus, geometriniais ornamentais puoštą keramiką. Kultūros gyvavimo laikotar­ pis skiriamas į dvi dalis: ankstyvasis (600-350 m. pr. Kr.); vėlyvasis (350 m. pr. Kr. - erų sandūra). Pirmuoju laikotarpiu kultūrai didelę įtaką darė Halštato, vėliau keltų kultūra. Išskiriamos trys ankstyvojo laikotarpio fazės: A - 6 0 0-5 00 m. pr. Kr.; B - 5 0 0 -4 0 0 m. pr. Kr.; C - 40 0-3 50 m. pr. Kr. Vėlyvasis laikotarpis skirsto­ mas į dvi fazes: Ripdorfo (350-120 m. pr. Kr.) ir Zėdorfo (120 m. pr. Kr. - 1 m. po Kr.).

Jastorfo kultūra.

(Vladislovas II Jogaila, gimė ~1351 m. Vilniuje (?), mirė 1434-06-01 Gorodoke (Lvovo sritis). Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1381 ir 1382-1392), Lenkijos karalius (1386-1434). Algirdo ir Julijonos sūnus. Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas. Lenkijai pasiūlius karalienės Jadvygos ranką, sutiko ją vesti. 1385-08-14 buvo sudaryta Krėvos sutartis. 1386-02-15 pasikrikštijo Vladislovo vardu, 1386-02-18 vedė Ja­ dvygą, 1386-03-14 buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 metais pradėjo Lietuvos krikštą. Įkūrė Vil­ niaus vyskupiją. Bajorams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams - savivaldą.

Jogaila

(gimimo data nežinoma, mirė po 554 metų). VI a. romėnų ir gotų istorikas. Parašė „Kronikų san­ trauką“ (lot. De adbreviatione chronicorum, De origine actibusque Romanorum). Tai visuotinės istorijos konspektas arba Romos istorija, kurią užbaigė savo amžininku - imperatoriumi Justinianu. Žymiausias jo veikalas 551 metais Konstantinopolyje parašyta „Getica“ (lot. De origine actibusque Getarum.), arba gotų istorija, nuo seniausių laikų iki rytų gotų karalystės žlugimo Italijoje 555 metais.

Jordanas

V -I a. pr. Kr. gyvavo Desnos vidurupyje ir žemupyje bei Seimo baseino šiaurinėje dalyje (da­ bartinė Ukrainos Černigovo sritis ir Rusijos Briansko, Kursko bei Oriolo sritys). Žmonės gyveno nedide­ liuose piliakalniuose, statėsi pusiau žeminės ir antžeminio tipo stulpinės konstrukcijos pastatus su atvirais židiniais. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, taip pat medžiokle ir žvejyba. Etninė Juchnovo kultūros gen­ čių kilmė nėra aiški, vieni ją skiria rytų baltams, kiti - praslavams. Kai kas mano, kad šią kultūrą paliko He­ rodoto minimi budinai, kiti tyrėjai mano, kad tai buvo boruskai.

Juchnovo kultūra.

Juozapas Flavijus

(38-100). Žydų istorikas ir karinis veikėjas. Parašė veikalą „Žydų senovė“.

Romos imperijos kariuomenėje 80 vyrų sudarė centuriją, 6 centurijos sudarė kahortą, o 10 kahortų legioną. Viename legione tarnavo 5240 vyrų, iš jų 120 raitelių.

Kahorta.

1202 metais įkūrė Rygos vyskupas Albertas. Ordinui vadovavo magistras, svarbiausius reikalus tvarkė kapitula (magistro taryba). Karių būriams vadovavo komtūrai ir fogtai. Pilys buvo adminis­ tracinio vieneto kastelatūros (pilies apygardos) centras. Rygos vyskupo ir Kalavijuočių ordino susitarimu du trečdaliai užkariautų žemių tekdavo Kalavijuočių ordinui, likusios - Rygos, vėliau ir Saremos, Lenemos, Tartu bei Kuršo vyskupams. Remiami popiežiaus, Albertas ir kalavijuočiai iki 1212 metų užvaldė

Kalavijuočių ordinas.

lyvių žemes. 1208 metais surengė karo žygį į Lietuvą, tačiau buvo sumušti. Iki 1209 metų užėmė latgalių Aizkrauklės, Kuoknesės, Jersikos pilis. XIII a. antrajame dešimtmetyje kartu su danais pavergė estus. Tre­ čiojo dešimtmečio pabaigoje Ordinas užvaldė dalį sėlių, kuršių ir žiemgalių žemių. Didžiausia neužka­ riauta pagonių šalis greta kalavijuočių valdų liko Lietuva. 1236 metais popiežius Grigalius IX paskelbė kryžiaus žygį į Lietuvą. Tais pačiais metais Ordinas ir kryžeiviai buvo sumušti Saulės mūšyje. Po šio mūšio 1237-05-13 popiežius Kalavijuočių ordiną prijungė prie Kryžiuočių ordino, ir Kalavijuočių ordinas virto šio Ordino šaka - Livonijos ordinu. Karaliūnas Simas (1936-2015). Lietuvių kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Daugiausia tyrė baltų ir slavų kalbų bendrybes ir skirtumus, sociolingvistikos, veiksmažodžio istorijos problemas. Pa­ skelbė mokslo veikalų iš baltų kalbų istorijos fonetikos ir gramatikos, istorijos leksikologijos, etimologijos, kalbų kontaktų. Iš vokiečių k. išvertė Ernsto Frenkelio knygą „Baltų kalbos“ (1969 m.). (lot. Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus). Gyveno apie 490-590 metus. Teodoriko valstybėje 507-511 metais buvo kancleris, 514 metais - konsulas, 523-527 metais pirmasis kara­ lystės magistras (lot. magister officiorum). Po Teodoriko mirties 526-540 metais buvo pretorijos prefektu (lot. praefectus praetorio).

Kasiodoras Flavijus Magnas Aurelijus

III-V a. kultūra buvo paplitusi nuo Vidurio ir Aukštutinės Padnieprės iki Seimo baseino. Būdin­ gos mažos neįtvirtintos gyvenvietės su šiek tiek įgilintais stačiakampio plano 10 -17 m2 dydžio ręstinės arba stulpinės konstrukcijos pastatais, kuriuose buvo įrengti atviri židiniai. Kijevo kultūros žmonės vertėsi aria­ mąja ir lydimine žemdirbyste, gyvulininkyste, naudojo geležinius ir kaulinius darbo įrankius. Rasta geležinių peilių, ylų, pjautuvų, vienanarių žirklių, kaulinių adiklių ir adatų. Puošėsi segėmis lenkta kojele, lazdeliniais smeigtukais, storėjančiais galais apyrankėmis, trapecijos ir akinių formos kabučiais. Keramika buvo lipdyta. Randama ir dirbinių, kurie būdingi Cerniachovo kultūrai (žiesta keramika) ir Romos provincijoms - bronzi­ nių indų, stiklo karolių, amforų. Mirusiuosius laidojo sudegintus plokštiniuose kapinynuose. Manoma, kad Kijevo kultūra laikytina Zarubincų kultūros paveldėtoja. Nelygu, kas kaip traktuoja Zarubincų kultūrą, to­ dėl ją ir įvardija skirtingai - kaip baltų ar slavų kultūrą. Rytų baltams ją skyrė V. Sedovas, I. Rusanova, o sla­ vams - V. Danilenko, P. Tretjakovas, L. Pobolis. Jos tiesiogine įpėdine laikoma Koločino kultūra.

Kijevo kultūra.

IX-XII a. vidurio rytų slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė Dniepro ir Dniestro baseinuose, Volgos aukštupyje. Viena didžiausių viduramžių Europos valstybių. Sostinė - Kijevas. Apie Kijevo Rusios įkūrimą tarp 1113-1125 metų rašė Nestoras savo metraštyje „Senųjų laikų pasakojimas“. Pasak Nestoro, 862 metais buvo pakviestas variagų kunigaikštis Riurikas su variagų (normanų) kariauna. Mirus Riurikui, valdžia atiteko variagų kunigaikščiui Olegui, kuris 882 metais užgrobė Kijevą. Tarp 883 ir 885 metų prijungė drevlianų, severianų, radimičių žemes, 907 ir 911 metais žygiavo į Bizantiją. Pò Olego mirties 912 metais valdė kunigaikštis Igoris, kurio žmona Olga viena pirmųjų Rusioje priėmė krikščionybę. Jų sūnus Sviatoslavas (964-972) toliau plėtė valstybę, o jo sūnus Vladimiras Sviatoslavičius (valdė 980-1015 metais) 988 metais priėmė kriščionybę iš Bizantijos. IX -X a. valstybės valdymui didelę reikšmę turėjo liaudies susirinkimas - večė. XI-XII a. pradžioje večė neteko ankstesnės svarbos: valstybėje šalia didžiojo kunigaikščio iškilo bojarinai. Po Vladimiro Monomacho (valdė tarp 113-1125 metų) mirties jo sūnus Mstislavas nebesugebėjo išlaikyti vieningos Rusios. Ji suskilo į atskiras kunigaikštystes, o mongolų-totorių antplūdis XIII a. pradžioje baigė savarankiško atskirų kunigaikš­ tysčių vystymosi epochą. Po mongolų įsiveržimo ir Kijevo Rusios pavergimo prasidėjo didysis Kijevo Rusios slavų migravimas į šiaurę ir šiaurės vakarus. Apie Maskvą ėmė formuotis nauja rusų valstybė ir rusų tautybė.

Kijevo Rusia.

(Tiberijus Klaudijus Neronas Germanikas, 10 m. pr. Kr. - 54 m. po Kr.). Julijų Klaudijų dinastijos Ro­ mos imperatorius, valdė nuo 41 metų. Siaurino senato įtaką, stiprino imperijos aparatą į tarnybas skirdamas raitelius ir atleistinius. Žymios yra jo statybos. Didžiausia - 72 km ilgio Klaudijaus vandentiekis. 43 metais

Klaudijus

266 E UG E N I J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

užėmė didesnę dalį Britanijos, 44 ar 45 metais prie Romos prijungė Mauritaniją. Nužudytas žmonos Agripinos 54 metais šiai siekiant sosto jos sūnui ir Klaudijaus įsūniui Neronui. Koločino kultūra. V-VII / VIII a. buvo paplitusi Aukštutinės Padniepės pietinėje dalyje, Seimo, Desnos basei­ nuose, Sulos ir Pslos aukštupiuose. Jos gyventojai daugiausia kūrėsi neįtvirtintose gyvenvietėse. Būstai stačia­ kampiai, įgilinta asla, daugiausia 10-25 m2dydžio. Sienos stulpinės, rečiau rentininės konstrukcijos. Patalpos centre stovėjo stogo ramstis, o netoli jo atviras židinys. Greta būstų būdavo įrengiami įvairaus dydžio ir gylio ūkinės duobės-rūsiai bei kiti pastatai. Palyginti reta piliakalnių. Mirusieji buvo deginami ir laidojami negi­ liose duobėse, kartais palaikus suberdavo į urnas. Etninės priklausomybės klausimas sprendžiamas dvejopai vieniems tai baltų palikimas, kiti siekia jungti su Kijevo kultūra, kuriai suteikia slavų priklausomybę; iš jos kildinamą Koločino kultūrą taip pat laiko slaviška. Romos Respublikos laikais - dviejų vieneriems metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; Im­ perijos laikais - garbės pareigūnų vardas.

Konsulas.

sutartis, ldk valdovo Jogailos sutartis su lenkų bajorais, pasirašyta 1385 metų rugpjūčio 14 d. Krėvos pi­ lyje. Jogaila po šios sutarties tapo Lenkijos karaliumi, o už tai įsipareigojo krikštytis ir pakrikštyti visus Lietu­ vos gyventojus, prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos, savo jėgomis ir lėšomis atgauti ir sugrąžinti Lenkijai priklausančias žemes, vesti vienuolikametę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, sumokėti Austrijos princui Vilhelmui 200 tūkst. florinų kompensaciją dėl jo nutrauktų sužadėtuvių suJadvyga, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis - 40 000 ar 45 000 lenkų.

Krėvos

Krivičių etnogenezė turi baltišką pagrindą. V-VIII a. gyvavusios Tušemlios-Bancerovo kultūros baltiškumas nekelia abejonių. VIII a. pradžioje į Padvinį ir Dniepro aukštupį įsiveržė vakarų baltų (aisčių) gentys. Manoma, kad jos galėjo ateiti iš Latgalos pusės ir sukurti Ilgųjų pilkapių kultūrą. XI a. pradžioje prasidėjo Ilgųjų pilkapių kultūros žmonių, kurie vadinami Krievos vardu, slavizacija. Tarp XI ir XIII a. susidarė vadinamieji krivičiai, kurių etninis pagrindas - vakarų ir rytų baltai.

Krivičiai, arba kriviai (Krieva).

Krikščionių ekspansija į pagonių ir kitatikių kraštus. Lormali doktrina teigė, kad Kryžiaus žygiai yra pagalba rytų krikščionims kovoje su musolmonais ir Šventosios žemės išvadavimas. Pirmieji kryžiaus žygiai vyko Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Jų būta aštuonių: Pirmasis kryžiaus žygis (1096-1099); Antrasis kryžiaus žygis (1147-1149); Trečiasis kryžiaus žygis (1189-1192); Ketvirtasis kry­ žiaus žygis (1202-1204); Penktasis kryžiaus žygis (1217-1221); Šeštasis kryžiaus žygis (1228-1229); Sep­ tintasis kryžiaus žygis (1248-1254); Aštuntasis kryžiaus žygis (1270). Devintuoju kryžiaus žygiu galima laikyti Vakarų Europos krikščionių ekspansiją į Rytų Baltijos erdves, kuri prasidėjo XII a. pabaigoje, kai vokiečių pirkliai, riteriai ir kunigai išsilaipinę Dauguvos upės žiotyse ėmė krikštyti ten gyvenusius lyvius. 1201 metais atvykęs vyskupas Albertas pastatė Rygos pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną - kalavijuočius. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino Livonija. 12 24 -12 2 7 metais vokiečiai atsikraustė į estų žemes ir jas prijungė prie Livonijos. Pavyslyje Kryžiuočių ordinas pradėtas kurti 1226 metais. Mozūrų kunigaikštis Konradas 12 26 -12 3 0 metais Didžiajam magistrui Hermanui fon Zalcai atidavė didžiąją Kulmo žemės dalį ir leido plėsti valdas prūsų žemėse. 1230 metais pirmieji Ordino daliniai atsikėlė į Kulmo žemę, o 1234 metais pradėjo prūsų žemių užkariavimus. Užkariautose Prūsijos žemėse XIII a. susikūrė vokiška teokratinė Kryžiuočių ordino valstybė. Prasidėjo Pabaltijo kryžiaus žygių epocha, kuri buvo baigta 1410 metais Žalgirio mūšyje nugalėjus Kryžiuočių ordiną, 1435 metais Pabaisko mūšyje Livonijos ordiną.

Kryžiaus žygiai.

(Teutonų ordinas, Vokiečių ordinas). Rytų Baltijos regione pradėtas kurti 1226 metais. Mo­ zūrų kunigaikštis Konradas 1226-1230 metais Didžiajam magistrui Hermanui fon Zalcai atidavė didumą Kulmo žemės ir leido plėsti valdas prūsų žemėse. Ordinas gavo teisę valdyti užkariautas prūsų ir lietuvių

Kryžiuočių ordinas

žemes. Konrado ir H. fon Zalcos sutartis 1234 metais patvirtino popiežius Grigalius IX, o 1226,1245,1337 imperatoriai Frydrichas II ir Liudvikas IV. 1230 metais pirmieji Ordino daliniai atsikėlė į Kulmo žemę. Už­ kariautose Prūsijos žemėse XIII a. susikūrė vokiška teokratinė Kryžiuočių ordino valstybė. Jos sostinė ir Didžiojo magistro būstinė 1309-1466 metais buvo Marienburgas. Didžiausią galybę Kryžiuočių ordinas pasiekė X IV a. viduryje ir antrojoje pusėje valdant Didžiajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei. Nuolati­ nes kovas su ldk ir Lenkijos karalyste baigė 1410 metų liepos 10 d. per Žalgirio mūšį - Kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas. Nesėkmingi tolesni Kryžiuočių ordino karai su ldk ir Lenkija, Čekija sukėlė Kryžiuočių ordino politinę ir ekonominę krizę. 1440 metais susidarė opozicinė Prūsijos sąjunga - miestiečių ir pasau­ liečių riterių organizacija. 1454 metais ji pradėjo sukilimą ir su visomis Prūsijos žemėmis pasidavė Lenki­ jos karaliui Kazimierui. Po Trylikos metų karo (1454-1466) Kryžiuočių ordinas neteko didumos žemių, o 1466 metais jo sostinė perkelta į Karaliaučių. 1470 metais Didysis magistras Henrikas Richtenbergas prisiekė vasalo ištikimybę Lenkijos karaliui. XVI a. pradžioje prasidėjus Reformacijai, Didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis priėmė liuteronų tikėjimą. Prūsija buvo paskelbta pasaulietine kunigaikštyste. 1525-0410 Krokuvoje Didysis magistras davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam. Kryžiuočių ordinas nustojo gyvuoti. Livonijoje ordinas išliko iki 1562 metų. 1809 metais Napoleonas I panaikino ir patį ordiną. 1834 metais jis buvo atkurtas Austrijoje kaip riterių garbės institucija. Remiantis 1929 metų statutu Kryžiuočių ordinas paverstas religine organizacija su centru Vienoje. Kulikauskas Pranas (1913-2004). Žymus Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras. 1935 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, nuo 1936 metų dirbo Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Priešistorės skyriuje muziejininku, 1938 metais išvyko mokytis į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo ar­ cheologiją, antropologiją, baltistiką. 1940 metais grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universitete. Jį baigė 1942 metais. Nuo 1944 metų Vilniaus universiteto, nuo 1946 Kauno universiteto dėstytojas, 1948 metais pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, tų pačių metų gegužę paskirtas instituto moksliniu sekretoriumi, 1949 metais suteiktas vyr. mokslinio bendradarbio vardas. 1952 metais tapo Archeologijos-etnografijos sektoriaus vadovu ir iki 1962 m. vadovavo visam Respu­ blikos archeologijos mokslui, sprendė gausius mokslo tiriamuosius ir organizacinius klausimus. 1949 metais P. Kulikauskas pirmasis iš archeologų apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kurmaičių archeologi­ niai paminklai ir jų tyrinėjimų duomenys“. Kartu su žmona R. Kulikauskiene ir A. Tautavičiumi 1961 metais parengė ir išleido knygą „Lietuvos archeologijos bruožai“. Nuo 1962 metų P. Kulikauskas dirbo tik Vilniaus universitete ir iki 1966 metų vadovavo Archeologijos-etnografijos katedrai, o 1966 metais reorganizavus ją į Lietuvos TSR istorijos katedrą, joje dirbo iki 1983 metų. Tyrinėjo lietuvių etnogenezę ir lietuvių genčių materialinę kultūrą, nuo 1961 metų pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos Užnemunės piliakalnių tyrinėjimams. Kultūra (apdorojimas, ugdymas, tobulinimas, vystymas). Žmogaus aktyvios sąveikos su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų realizavimas, kuriant materialines bei dvasines vertybes. Istoriškumo, socialu­ mo ir etniškumo požiūriais kultūros sąvoka išreiškiama epochų, visuomeninių formacijų, tautų, visuomenės sluoksnių, materialinio ir dvasinio gyvenimo lygmenimis; taip pat įvairiomis žmonių veiklos (darbo, žemės ūkio, buities, kalbos, meno, fizine, elgesio, gyvensenos) sferomis. Kultūrinis sluoksnis. Kurioje nors vietoje žmonėms gyvenant ilgesnį laiką iš organinių, buitinių, statybinių, ga­ mybinių liekanų susidarantis sluoksnis, laikomas pagrindiniu gyvenvietės požymiu. Kurganų kultūra. Neolito pirmosios pusės kultūra, kuriai būdingas mirusiųjų laidojimas pilkapiuose. Šią pusiau klajoklių stepių gyventojų kultūrą 1956 metais įvardijo M. Gimbutienė. Kultūra gyvavo 4500-2500 metais pr. Kr. ir skirstoma į keturis periodus. Pirmasis ir antrasis kultūros laikotarpiai atitiktų ankstyvąjį Duobinės (Duobinių kapų) kultūros periodą, trečiasis etapas - Maikopo (Michailovkos) kultūrą, o ketvirtasis Kurganų kultūros etapas - vėlyvąjį Duobinės (Duobinių kapų) kultūros periodą. Su Kurganų kultūra M. Gimbutienė 2 6 8 E UG E N I J US Į OVA ISA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

sieja indoeuropiečius, nurodydama tris jų migracijos bangas į Europą: pirmoji - 4 4 0 0 -4 2 0 0 metai pr. Kr., antroji -r- apie 3500 m. pr. Kr., trečioji - 30 00 -280 0 metai pr. Kr. Tuo metu Senoji Europa perėmė indoeuro­ pietišką socialinę struktūrą ir ideologiją. Aisčių gentis. Iš bendro vakarų baltų kamieno išsiskyrė VI a. Rašytiniuose šaltiniuose minimi IX a. XIII a. pradžioje kuršius pavergė Kalavijuočių ordinas, o XVI a. kuršiai išnyko. Pradiniame etape kuršių gyventa teritorija šiaurėje siekė Abavą (Latvijoje), vėliau apėmė beveik visą Kuršo pusiasalį. Pietuose siekė Medingėnus, Endriejavo ir Klaipėdos apylinkes, rytuose ir šiaurės rytuose ribojosi su žemaičiais ir žiemgaliais. Lietuvos kuršių genties kultūra geriausiai pažįstama iš tyrinėtų plokštinių kapinynų Anduliuose, Aukštkiemiuose, Genčuose, Laistuose, Laiviuose, Lazdininkuose, Palangoje, Gintališkėse, Girkaliuose, Kiauleikiuose ir Pryšmančiuose. VI-VIII a. mirusiųjų kūnų nedegindavo, o nuo VIII a. ima plisti kremavimo paprotys, ku­ ris įsigali XI a. Kuršių kapuose gausu ginklų, darbo įrankių, papuošalų ir aprangos reikmenų. Vyrų įkapėms būdingi puošnūs diržai, kelios segės, šukų pavidalo gintariniai pakabučiai, o vėliau - masyvios apyrankės, puoštos zoomorfiniais motyvais. Moterys dėvėjo po kelias apyrankes, stambius smeigtukus, dažnai su paka­ bučiais, apgalvius, mėlyno stiklo karolius. Nuo X a. paplinta pasaginės segės. Šio laikotarpio kuršių apranga pasižymi itin masyviais ir sunkiais papuošalais. Būdinga, kad kuršių kapuose dažnai randama miniatiūrinių (darbo įrankių, ginklų) ir vadinamųjų papildomų įkapių. Jos būdavo dedamos į beržo tošies dėžutes. Papildo­ ma įkapė buvo ir žirgo aprangos reikmenys, tačiau paties žirgo drauge su kariu niekada nelaidojo.

Kuršiai.

Tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti: 1) kūno rengimo laidojimui būdą, 2) „namo“ - kapo mirusiajam įrengimo formą, 3) pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas.

Laidosena.

Kuršiams gimininga vakarų baltų gentis, gyvenusi dabartinės Šilutės, Švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. Ši gentis, kaip ir kuršiai, iš kitų išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a. Lamatos kultūra pažįstama iš tyrinėtų plokštinių kapinynų Vėžaičiuose, Jurgaičiuose, Rubokuose, Vilkų Kampe. Lamatiečiai VI-VII a. mirusiųjų nedegino, tačiau, panašiai kaip ir kuršių plote, VII-VIII a. sandūroje ima plisti kremacijos paprotys. Vyrams į kapus dėta įmovinių kirvių, dalgių, peilių, galąstuvų, kalavijų, iečių, po vieną pentiną. Dažna įkapė - žirgo kaukolės ar kitų kūno dalių liekanos. Dėta ir žirgo aprangos reikmenų, tačiau jie, palyginti su kuršiais, gana kuklūs. Moterys nešiojo kepuraites, plaukus susegdavo ilgais, virbo formos smeigtukais. Dažniau nei kur kitur nešioti įvijų ir gintaro karolių vėriniai. Drabužį susegdavo dviem smeigtukais arba lankinėmis segėmis.

Lamata.

Aisčių gentis, turėjusi didžiausią įtaką latvių tautos susidarymui. X-XIII a. gyveno rytinėje Latvijos dalyje. Mirusiuosius laidodavo plokštiniuose kapinynuose, rečiau pilkapiuose, nedegintus. Žinomiausi kapi­ nynai: Nukšų, Erglų, Kivtų, Zvirgsdenės, Jaunakenio, piliakalniai - Rezeknės, Jersikos, Asotės, Kuoknesės.

Latgaliai.

Latviai. Vakarų

baltų tauta, gyvenanti rytiniame Baltijos jūros pakraštyje, kalbanti latvių kalba (indoeuropiečių kalbų šeima). Latviai susiformavo iš dviejų etninių grupių - baltų ir Baltijos finų. Baltai gyveno pietinėje da­ lyje, o finai - šiaurinėje. Riba buvo nuo Gaujos žiočių pro Lubano ežerą Dauguvos ir Dniepro aukštupių link. finougrai gyveno ir Kuršo pusiasalio šiaurinėje dalyje - Abavos baseine. I tūkst. po Kr. susiformavo genčių sąjungos: latgaliai - į šiaurę nuo Dauguvos, sėliai - į pietus nuo Dauguvos, kuršiai - prie Baltijos jūros, žiem­ galiai - į pietus nuo Rygos įlankos. XVII a. pradžioje iš latgalių, dalies sėlių, žiemgalių ir kuršių, iš dalies ir lietuvių (gyvenusių rytinėje Latgaloje) baigė formuotis latvių tauta. (1514-1565). Austrų istorikas, 1557 metais veikale apie Didįjį tautų kraustymąsi tarp kitų genčių aprašė herulų genties istoriją. Apibūdino herulų išvaizdą ir aprangą, aprašė jų papročius, kalbą, kil­ mę. Svarbiausia, kad paskelbė visą „herulų maldą“. Su ja susipažinęs A. Vijūkas-Kojelavičius konstatavo, kad herulų maldos kalba skambėjo taip, kaip tada kalbėjo lietuviai ir latviai. Tai jam buvo pagrindinis herulų tapatinimo su lietuviais įrodymas.

Lazijus Volfgangas

Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vardo kilmė iki šiol nėra aiški. Pirmieji Lietu­ vos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai (Annales Quedlinburgenses), aprašantys teutonų misionieriaus Brunono ir jo pasekėjų nužudymą 1009 metų vasario 23 d., ir 1113 metais Kijevo Pečeros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas”, kur atpasakojamas kuni­ gaikščio Jaroslavo žygis į Lietuvą. XIII a. pradžioje ir viduryje Lietuvos kūrimosi procese dalyvavo daugelis baltiškųjų gentinių junginių - prūsai, jotvingiai-sūduviai, skalviai, lamatiečiai, kuršiai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai. Valstybės įkūrimo data laikytina 1253 metų liepos 6 d. - pirmojo Lietuvos kara­ liaus Mindaugo karūnacijos data.

Lietuva.

Aisčių gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis. Lietuvių protėviai archeo­ logijos medžiagoje matomi VI a. antrojoje pusėje - VII a. pradžioje, kai Rytų Lietuvoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos susiformavo Lietuvių pilkapių kultūra. Jos pagrindas, kaip manoma, galėjo būti galindų kultūros palikimas, kuris keitėsi galindams migruojant į Rytus, o vėliau grįžtant į anksčiau gyventą erdvę Rytų Lie­ tuvoje. Lietuvių tautybė susiformavo X III-X V a., susikūrus ir stiprėjant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lietuvos valstybę sudarė daugelis kitų baltų genčių - aukštaičiai, jotvingiai (šiauriniai), kuršiai (pietiniai), sėliai (pietiniai), skalviai (šiauriniai), žemaičiai, žiemgaliai (pietiniai). Kuriantis valstybei, įvairiai klostėsi šių genčių likimas. Kai kurios iš jų - jotvingiai, sėliai, skalviai, šiauriniai jotvingiai - dėl Kryžiuočių ordino agresijos bėgo į Lietuvą, kur ir asimiliavosi. Tačiau iki šių dienų Lietuvoje išliko etninė įvairovė: skiriasi že­ maičių, aukštaičių, suvalkiečių ar dzūkų prigimtis, charakteris ir kultūra. XVI a. susiformavo etninė lietuvių grupė ir vokiečių pavergtoje teritorijoje, kuri vadinama Mažąja Lietuva. Ją sudarė prigimtinėse žemėse likę skalviai, nadruviai, sulietuvėję prūsai (šiaurės bartai, šiaurės notangai, sembai), jotvingiai ir dalis pietinių kuršių. X IX a. pabaigoje šviesuomenės pastangomis buvo suformuota lietuvių literatūrinė kalba. Jos pagrin­ das - pietinė vakarų aukštaičių (zanavykų) tarmė. Dabar lietuvių tautą sudaro keturios etninės grupės: že­ maičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai (užnemuniečiai) ir dzūkai.

Lietuviai.

Skirstoma į tris laikotarpius - 1) akmens amžius, 2) bronzos (arba žalvario) amžius, 3) geležies amžius - ir apima laikotarpį nuo 11 0 0 0 -10 000 m. pr. Kr. iki XIII a. po Kr. Akmens amžius apima laikotarpį nuo 11 000 iki 2000 m. pr. Kr. vidurio ir skirstomas į: 1) senąjį (11 0 0 0 -8 0 0 0 m. pr. Kr.), 2) vidurinį (9000-8000 riba - 5000 m. pr. Kr.), 3) vėlyvąjį, arba naująjį (500 0-4 000 riba - 2100 m. pr. Kr.). Bronzos (arba žalvario) amžius apima laikotarpį tarp 1700 / 1600 ir 550 m. pr. Kr. ir skirstomas į: 1) ankstyvąjį (2100-1700 m. pr. Kr., 2) senąjį (1700 / 1600-1100 m. pr. Kr.), 3) naująjį (1100-550 m. pr. Kr.). Geležies amžius Lietuvoje datuojamas 550 m. pr. Kr. - XIII a. ir periodizuojamas taip: 1) ankstyvasis gele­ žies amžius (550 m. pr. Kr. - 1 m. po Kr.), 2) senasis geležies amžius (1-450 m.), 3) vidurinis geležies amžius (450-900 m.), 4) vėlyvasis geležies amžius (900-XIII a.).

Lietuvos priešistorės periodizacija.

VI a. pabaigoje ir VII a. pradžioje susiformavusi kultūra Rytų Lietuvoje ir dalyje Bal­ tarusijos. Ankstesnėje archeologinėje literatūroje ji buvo vadinama vidurinio geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. Naują terminą pasiūlė A. Kuncevičius. Taip ji atskiriama nuo senojo III-VI a. Rytų Lietu­ voje gyvavusios ir dėl galindų įtakos susiformavusios pilkapių kultūros. Šios knygos autorius iškėlė hipotezę, kad lietuvių pilkapių kultūra atsirado VI a. pabaigoje, kai dalis rytų galindų (Moščino kultūra), spaudžiama avarų, grįžo į senąsias savo gyvenamas vietas Rytų Lietuvoje. Gyvavo iki pat X IV a., kai dėl krikščionybės įtakos buvo uždrausta deginti mirusiuosius. Manoma, kad šios kultūros gyventojai buvę lietuvių protėviai. Kaip tik šioje teritorijoje XIII a. susidarė Lietuvos valstybės branduolys ir ilgainiui lietuviais imta vadinti visus valstybės gyventojus. Šios kultūros gyventojai savo mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose, ku­ riuos apjuosdavo vienos eilės akmenų vainiku. Vėliau, ypač nuo IX a., pilkapį apjuosdavo ne akmenų vainiku, o grioviu. Kapams nebūdingos gausios įkapės. Vyrams dėti siauraašmeniai pentiniai kirviai, peiliai, skydai, laidota su ietimis, tačiau dvi ietys dėtos tik turtingiesiems. Papuošalų vyrų kapuose nedaug. Tai lankinės

Lietuvių pilkapių kultūra.

270 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

segės, antkaklės su kabliuku ir kilpele, vytinės kūginiais galais. Moterys laidotos su darbo įrankiais - ylomis, pjautuvais, keliais moliniais verpstukais. Nešiojo žiedinius antsmilkinius, apvarėles iš įvijėlių ir spalvoto sti­ klo karolių bei gintaro karoliukų, šaukštines antkaklės, antkaklės su kabliuku ir kilpele, balnelines, vytines kūginiais galais. Drabužį susegdavo sege. Segės tokios pat kaip ir vyrų. Retkarčiais vietoje segės randamas ir smeigtukas. Ant rankų nešiojo storagales, statinaitės formos, rankogalines, juostines apyrankes.

unija. 1569 metų sutartis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ldk) ir Lenkijos. LDK susijungė su Lenkija į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę (respubliką), dabar vadinamą „Abiejų Tautų Respu­ blika“. 1569 metų liepos 1 d. ldk ir Lenkijos seimai sudarė raštus, skelbiančius abiejų valstybių susijungimą. 1569 metų liepos 4 d. raštus patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augus­ tas. Jie skelbė, kad Lenkijos karalystė ir ldk sudaro vieną Respubliką (Žečpospolitą) su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju organu (Seimu) ir bendra užsienio politika. Valstybės valdovas turėjo būti tituluo­ jamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, renkamas Lenkijoje bendro Lenkijos ir ldk bajorų seimo ir vainikuojamas Krokuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio atskiras rinkimas ir inauguracijos ceremonija Vilniuje buvo panaikinta. Bajorų luomo žmonės ir jų pavaldiniai Lenkijoje ir ldk atleidžiami nuo žemės ūkio gaminių muitų, suteikiama teisė įsigyti dvarų Lenkijos bajorams ldk teritorijoje, ldk bajo­ rams Lenkijoje. Dėl ldk pasipriešinimo Lenkijos ponams dar ilgą laiką nepavyko sulieti Lietuvos su Lenkija. Valstybė buvo oficialiai skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkiją) ir ldk. ldk buvo atskiras autonominis politinis vienetas, turintis pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuo­ menę. Lenkijos ir Lietuvos valstybės seime ldk atstovai ldk reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengda­ vo savo atskiruose posėdžiuose. Kai kurie įstatymai (konstitucijos) būdavo priimami atskirai ldk . Karūnos (Lenkijos) bajorai negalėjo gauti valstybinių tarnybų ldk, nes to neleido Lietuvos Statutas. Nesuvienodin­ ti ir abiejų valstybių pinigai. Santykius su rusų valstybe daugiau tvarkydavo ldk aukštieji pareigūnai, o su Lenkijos kaimynais - Lenkijos. Deryboms su užsienio valstybėmis būdavo sudaromos mišrios - Karūnos ir ldk atstovų - delegacijos. Vis dėlto po Liublino unijos LDK valstybingumas ir savarankiškumas ėmė nykti. Smuko politinė ir ekonominė padėtis, ldk reikšmė bendroje valstybėje buvo gerokai menkesnė, valstybės politiniam gyvenimui ėmė vadovauti Lenkijos feodalai. Liublino unija sudarė palankias sąlygas lenkų šlėktų diktatūrai stiprėti, jų ekspansijai į lietuvių žemes. Sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis į ldk, jos bajorų, miestiečių lenkėjimas.

Liublino

Finų kiltis, gyvenusi žemėse prie Rygos įlankos, Dauguvos ir Gaujos baseinuose. Nedegintus mi­ rusiuosius laidojo ir plokštiniuose kapinynuose, ir pilkapiuose. Žinomiausias piliakalnis - Kenteskalnas. Kapinynai - Aizkrauklės, Kabelės, Laikskolos, Stederų, Ciekurų. XII-XIII a. dėl intensyvios Kalavijuočių ordino agresijos savo valstybės nesukūrė. J jų ištuštėjusias žemes įsikėlė kuršiai ir latgaliai, o lybiai asimiliavo­ si. Nedidelė jų grupė gyvena Venspilio rajone.

Lybiai (lyviai).

Datuojama 14 / 13 tūkst. - 9500 m. pr. Kr. ir buvo paplitusi Prancūzijoje, Siaurės Ispanijoje, Vidurio Europoje. Dėl jos įtakos susidarė Hamburgo, Liungbiu, Kresvelo, Svidrų ir Pabaltijo Madleno kultū­ ros. Pastaroji kultūra, manoma, buvo pirmoji mūsų kraštuose po paskutinio apledėjimo, vadinamo Viurmo ledynmečiu. Siek tiek vėliau į mūsų krašto apgyvendinimo procesą įsitraukė Svidrų kultūros gyventojai.

Madleno kultūra.

(Markas Valerijus Marecialis, tarp 38 ir 41 - tarp 102 ir 104). Iš Iberijos pusiasalio kilęs Romos poe­ tas. Tarp 86 ir 103 metų išėjo dvylika epigramų knygų. Visą žinomą jo palikimą sudaro apie 1500 epigramų, sudėtų į penkiolika knygų. Pirmoji „Vaizdų knyga“, kurią parašė paveiktas iškilmingo Flavijų amfiteatro ati­ darymo įspūdžio, susilaukė didelio populiarumo. Jo kūryba buvo paplitusi įvairiausiose Romos sluoksniuose, ją išsiveždavo kitataučiai, legionieriai skaitė toliausiuose pasaulio kampeliuose, suskaitydami, kaip sako, iki pat skylių Marcialio knygas.

Marcialis

(Marcus Aurelius Antoninus Augustus, 121-180). Antoninų dinastijos Romos imperatorius 161-180 metais. Iki 169 metų valdė kartu su Lucijumi Veru. Jis buvo paskutinis iš penkių „gerųjų imperatorių“.

Markas Aurelijus

metų Romos karai su germanais (chatais, markomanais, kvadais) ir sarmatais (jazigais). Virtinė vieno pavadinimo karų vyko visą imperatoriaus Marko Aurelijaus valdymo laikotarpį (161— 180). Apie 166 metus Ovidijus Kasijus, grįždamas iš Partijos karo, į Romos imperiją atnešė marą. Manoma, kad iki 189 metų maras nusinešė apie 5 milijonus gyvybių. Barbarų gentys per šį karą pasiekė ir imperijos gilumą ties Akvilėja. Markas Aurelijus juos išstūmė už Dunojaus sienos, tačiau žemės, buvusios šiuolaikinės Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos teritorijose, Romos provincijomis netapo. Po Marko Aurelijaus mirties nuo maro Vindabonoje (Vienoje) jo įpėdinis Komodas (180-192) karų nebetęsė.

Markomanų karai. 166-180

(vidurinis, tarpinis + akmuo). Vidurinis akmens amžius. Pasauliniu mastu trukmė įvairi: Artimuo­ siuose Rytuose - X II-IX tūkst. pr. Kr.; Europoje - apie VIII-V tūkst. pr. Kr. Lietuvoje mezolitas datuoja­ mas VIII-V tūkst. pr. Kr.

Mezolitas

Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1236 metų), Lietuvos karalius (1233-1263). Pirmą kartą is­ toriniuose šaltiniuose minimas 1219 metais tarp 5 vyriausių Lietuvos kunigaikščių, kurie sudarė sutartį su Haliču-Voluine. 1230 ar 1251 metais priėmė katalikybę ir 1253 m. karūnavosi Lietuvos karaliumi. Po 1260 metų Durbės mūšio Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, rėmė prūsus per jų Didįjį sukili­ mą. 1263 metais buvęs jo bendražygis Treniota ir Nalšios kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą ir jo sūnus - Ruklį ir Repeikį.

Mindaugas.

Moščino kultūra. I V-VIII

a. gyvavusi archeologinė kultūra. Pavadinimą gavo nuo Moščino piliakalnio, kurį 1888 metais prie Mosalsko (Kalugos sritis) tyrinėjo N. Bulyčiovas. Moščino kultūros žmonės gyveno ne­ dideliuose piliakalniuose, neįtvirtintose gyvenvietėse, stulpinės konstrukcijos pastatuose su atviru židiniu. Naudojosi ir ankstesnių Okos baltų paliktomis gyvenvietėmis. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, juvelyrika - darė spalvoto emalio saulės ir mėnulio formos pakabučius. Archeologai Moščino kultūrą skiria rytų galindams. Vieni teigia, kad ji formavosi migruojant Zarubincų kultūrai ir vėliau gotams kraustantis iš Pamario į Juodosios jūros baseiną, kiti mano, kad per Didžiąją aisčių migraciją, I a. pabaigoje - II a. pradžioje, galindai iš Mozūrų ežeryno pajudėjo į Lietuvos Užnemunę, Rytų Lietuvą ir į dalį Baltarusijos. Čia II a. pa­ baigoje ir III a. pradžioje susidarė Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. Galimas dalykas, kad per Neries ir Dniepro aukštupius pasiekė Maskvos-Kliazmos-Okos baseiną ir IV a. sukūrė savo kultūrą. VI a. pabaigoje ir VII a. avarų stumiama dalis rytų galindų grįžo į Rytų Lietuvą ir sukūrė Lietuvių pilkapių kultūrą, kuri laikytina J l e tn v i i Į pradžia. Mirusieji laidoti sudeginti pilkapiuose, kuriuos apjuosdavo grioviu. Dažniausiai nurodoma, kad Moščino kultūrą išstūmė VIII a. pradžioje pasirodę slavai, tačiau esama nuomonių, kad slavai Okos ba­ seine pasirodė X amžiuje. I-V a. aisčių kultūra. Arealas šiaurės rytuose siekia Ančios upės dešinįjį vidurupį, jos tėkme iki Šešuvies, Šešuvies baseinu iki santakos su Jūra. Siaurinė riba - Jūros vidurupis, o nuo čia į pietus abiem Jūros baseino pusėmis iki santakos su Nemunu. Ties Jūros žiotimis paminklai ran­ dami tik dešinėje Jūros ir Nemuno pusėse. Vakariau Nemunu paminklai „persikelia“ per jį ir žinomi Tilžės (dabartinis Sovietskas, Rusijos Federacija) apylinkėse. Nemuno žemupio kultūra yra Pajūrio žemumos pa­ čiuose pietryčiuose: rytuose ji ribojasi su Karšuvos žemuma, šiaurėje siekia pietinę Žemaičių aukštumos ribą. Iš žinomų šios kultūros paminklų minėtini žymesnieji Dauglaukyje, Greižėnuose, Lumpėnuose, Palumpiuose, Vilkyškiuose, Šaukėnuose. Duomenys rodo, kad nuo jau I a. po Kr. viduryje mirusieji laidojami nedeginti. Kapai be akmenų vainikų, juose maža miniatiūrinių puodelių, ir tai juos skiria nuo Lietuvos pajūrio kapų. Kitos būdingiausios įkapės - įmoviniai kirviai, įmoviniai ietigaliai, trimitinės ir kūginės (tarp jų su pakabu­ čiais) antkaklės, akinės, profiliuotos ir laiptelinės segės, Romos imperijos monetos. Atrodo, kad šios kultūros

Nemuno žemupio plokštinių kapinynų kultūra.

272 EUGE NI ) US |OVA 1ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

žmones reikia laikyti skalvių protėviais. Tai patvirtintų tas faktas, kad I-V a. Nemuno žemupio kultūros pa­ minklų.arealas ir V -IX a. skalvių paminklų ribos sutampa. (naujas + akmuo). Naujasis akmens amžius. Pasauliniu mastu truko įvairiai: Mažojoje Azijoje, Egipte ir Pietų Europoje - VIII-I V tūkst. pr. Kr.; likusioje Europos dalyje - apie V-II tūkst. pr. Kr. Lietuvoje neolitas datuojamas IV-II tūkst. pr. Kr.

Neolitas

(Nero Claudius Caesar Augustus Germanicus, 37-68). Romos imperatorius. Valdė tarp 54 ir 68 metų. Antikos autorių itin nepalankiai vertinamas, paskutinis iš Julijų dinastijos. Jo valdymas buvo labai netolygus jam įtakos turėjo jo aplinka, kurios dažniausiai atsikratydavo žiauriausiomis priemonėmis. 59 metais nužudė ambicingą ir valdžios trokštančią motiną Agripiną, 62 metais - pirmąją žmoną Oktaviją. 65 metais tragiškas atsitikimas ne be Nerono kaltės nutraukė jo mylimos moters Popėjos Sabinos gyvenimo kelią. Pagaliau net ir jo ilgametis mokytojas Seneka buvo pasmerktas - 65 metais įsakyta nusižudyti. Imperijos gyvenimą pakirto Nerono palaidas gyvenimo būdas ir ekonominių galimybių nepaisymas. Pagaliau prieš Neroną sukilo provin­ cijų vietininkai. 68 metų birželį jis nusižudė.

Neronas

(Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, 1811-1881). Vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Sudarė ir išleido lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, rinko lietuvių liaudies dainas ir išleido jų rinkinį. Didelis kalbininko nuopelnas yra K. Donelaičio raštų išlei­ dimas. 1845 metais į kalbos mokslą įvedė terminą baltų kalbos.

Neselmanas Georgas Hainrichas Ferdinandas

Gyvavo nuo III a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios. Buvo paplitusi Baltijos pajūrio ruo­ že tarp Oderio ir Vyslos žiočių. Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhoft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kultūros kapinynas. Žinoma įvairių nuomonių apie jos kilmę. Teigiama, kad ji susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. pr. Kr. Archeologijos šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės Veldinių urnų (Pamario) kultūros tęsėjos. Sakoma, kad dėl galbūt gotų diktuojamų laidojimo papročių Ok­ syvo kultūra BĮ periodo (10-70 m.) pradžioje peraugo į Vielbarko kultūrą, kurią dauguma archeologų skiria gotams. Kapai, kuriuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš priešromėniškojo laikotarpio baigiamosios stadijos. Nesutariama dėl kultūros gyventojų lingvistinės pri­ klausomybės, nors rusų lingvistas J. Kuzmenko teigia, kad Veldinių urnų kultūra patyrė baltų kalbų įtaką.

Oksyvo kultūra.

(Klaudija Oktavija, 39 / 40-62). Imperatoriaus Klaudijaus ir Valerijos Mesalinos duktė, Britaniko se­ suo. 53 metais ištekinta už Nerono. 62 metais nužudyta, kad Popėja Sabina galėtų tapti Nerono žmona.

Oktavija

Legendinė asmenybė, jo vardas paimtas iš platesniojo Lietuvos metraščių sąvado, sudaryto XVI a. pradžioje, legendinės dalies. Šiuo vardu vadinamas romėnų patricijus, imperatoriaus Nerono giminaitis. Jo vadovaujami 500 kilmingų romėnų šeimų, gelbėdamiesi nuo imperatoriaus persekiojimų, laivais atvykę į Lie­ tuvą. Palemono sūnūs Kaunas, Barkas ir Speras tapę pirmaisiais krašto valdovais, miestų įkūrėjais.

Palemonas.

(senas + akmuo). Senasis akmens amžius. Pasauliniu mastu paleolitas tęsėsi nuo 2-1,75 milijonų metų iki IX-VIII tūkst. pr. Kr. ir skirstomas į tris laikotarpius: 1) ankstyvasis paleolitas - 2-1,75 milijonai m. - 150 tūkst. m. pr. Kr. g. (Ikišelio - Oldovajaus), Sėlio (Abevilio), Ašelio epochos), 2) vidurinis paleoli­ tas - 150 - 40-35 tūkst. m. pr. Kr. (Mustjė epocha), 3) vėlyvasis paleolitas - 40 -35 - 9 -8 tūkst. m. pr. Kr. (Orinjako, Soliutrė, Madleno epochos). Lietuvoje paleolitas datuojamas X I-IX / VIII tūkst. pr. Kr.

Paleolitas

Gyvavo maždaug 36 00 -340 0 m. pr. Kr. - 18 00-1600 m. pr. Kr. Baltijos pajūryje nuo Gdans­ ko įlankos iki Ventos upės. Susidarė maišantis vietinei Narvos kultūrai su ateiviais virvelinės keramikos kul­ tūros nešėjais. Pamarių kultūros gyventojams svarbus ir reikšmingas gamybinio ūkio plėtros veiksnys buvo gintaro rinkimas, apdorojimas ir mainai, o ūkininkavimo pagrindą sudarė žvejyba ir medžioklė, antrajame

Pamarių kultūra.

etape pradėjo auginti javus ir gyvulius. Pamarių kultūros bendruomenių klestėjimo laikas baigėsi, kai II tūkst. pirmajame ketvirtyje Semboje dėl jūros vandens lygio pokyčių sumažėjo gintaro žaliavos išteklių. Ben­ druomenės, netekusios tokio svarbaus prekybai skirtos žaliavos šaltinio, tapo nebeįdomios kitoms Europos tranzitine prekyba užsiimančioms bendruomenėms. Pamarių kultūra laikytina ankstyviausia žinoma bal­ tų kalbomis kalbančia kultūra, iš kurios ilgainiui išsivystė vakarų baltai. Pamarių kultūrai įtaka darė Ivno, Varpinių taurių, Tšineco kultūrų bendruomenės, o šios bendruomenės turėjo įtakos Vakarų baltų pilkapių kultūrai susiformuoti. Pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma. Jos turinys dvejopas - pažintinis ir ideologinis (arba vertinamasis). Kadangi pažinimo procesas yra begalinis, pasaulėžiūra negali būti baigta. Kinta taip pat ir jos socialinis turinys.

Pasaulėžiūra.

(apėjimas, judėjimas ratu). Žmonijos istorijos skirstymas į stambius, iš esmės vienas nuo kito besi­ skiriančius laikotarpius, apimančius kurį nors baigtą istorinį procesą ar reiškinį.

Periodizacija

(Tabula Peutingeriana). Romos imperijos kelių ir pagrindinių miestų žemėlapis. Romos že­ mėlapio pergamentinė kopija, sudaryta XIII a. Originalus žemėlapis greičiausiai datuojamas IV ar V a. ir buvo sukurtas imperatoriaus Augusto laikais. Manoma, kad Peutingerio žemėlapyje pavaizduota Sėlių (Fl. Selliani), dabartinė Dauguvos, upė.

Peutingerio lentelė

Įtvirtinta senovės gyvenvietė, dažnai pilies vieta. Piliakalniai yra vieni svarbiausių archeologinių paminklų, būdingi daugeliui genčių ir tautų. Lietuvoje žinoma per 1000 piliakalnių. Du trečdaliai jų turi įtvirtinimų arba kultūrinių sluoksnių liekanų. Daugiausia piliakalnių yra Lietuvos rytuose ir Užnemunėje, mažiau - Žemaičių aukštumoje, mažiausiai Lietuvos šiaurėje ir Vidurio lygumoje. Archeologijos duomeni­ mis, ankstyviausi piliakalniai žinomi nuo II tūkst. pr. Kr. pabaigos.

Piliakalnis.

I-V a. aisčių kultūra. Lietuvoje ši kultūra viena didžiausiųjų - ji apima Centrinę Žemaitiją, Vi­ durio šiaurės ir Siaurės rytų Lietuvą. Šventosios upės baseinu ribojasi su Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Dubysos vidurupyje ir Nevėžio aukštupyje siekiasi su Centrinės Lietuvos plokštinių kapų kultūra. Pilkapių kultūra taip pat paplitusi ir kaimyninėje Latvijoje: vakarinėje, centrinėje ir pietrytinėje jos dalyse. Lietuvoje dabartiniu metu žinoma apie 131 šios kultūros paminklų. I a. pabaigoje - II a. pradžioje pilkapių kultū­ ros areale mirusiuosius laidojo nedegintus. Jiems supildavo pilkapį ir apjuosdavo stambių akmenų vainiku. Manoma, kad pilkapių kultūros šaknų reikia ieškoti I a. pr. Kr. ar I a. po Kr. pirmojoje pusėje, kai šią, iki tol menkai apgyvendintą, sritį kolonizavo gyventojai iš Lietuvos pajūrio. Tokią prielaidą liudytų šie faktai: seniausi - I-II a. šios kultūros kapai turi bendrų bruožų su pajūrio srities to paties laikotarpio pilkapiais su akmenų vainikais. Bendrų bruožų turi ir abiejų sričių įkapės - panašūs iečių įmoviniai antgaliai, analogiškos antkaklės (trimitinės, buoželinės, kūginės), laiptelinės ir kitokios segės. II a. šioje didžiulėje teritorijoje atsi­ randa skirtumų. Galima būtų skirti 3 grupes - šiaurės rytų („žemaitiškoji“), vidurio šiaurės („žiemgališkoji“) ir šiaurės rytų („sėliškoji“). Šių grupių skiriamieji bruožai iki šiol dar nėra galutinai apibrėžti.

Pilkapių kultūra,

(pilkapis). Laidojimo paminklo forma. Pavadinimas, matyt, kilęs nuo „supiltas kapas“. Šiai laidojimo formai būdingas iš žemių, akmenų ar iš žemių ir akmenų supiltas dažniausiai apskritimo formos sampilas. Tokio sampilo pagrindą (aplinkinės žemės horizonto lygis) dažniausiai juosia stambių akmenų vainikas. Tai paprasčiausia pilkapio konstrukcija. Nelygu koks istorinis laikas ir kuri kultūra, pilkapių konstrukcija gali būti labai sudėtinga: turėti kelis koncentrinius vainikus, išgrįstą pilkapio pagrindą, akmenines laidojimo kameras ir kita. Sudeginti ar nedeginti mirusieji pilkapiuose - vėlgi nelygu kuri kultūra - gali būti laidojami sampile, ant pilkapio pagrindo ar po sampilu iškastoje duobėje.

Pilkapynas

274 E U G E N i | U S JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

(Gajus Plinijus Vyresnysis, 23-79). Romėnų istorikas, rašytojas, gamtininkas ir politinis veikėjas. Žuvo 79 metais stebėdamas Vezuvijaus išsiveržimą. Parašė veikalą „Gamtos istorija“ (Historia naturalis), kuriame susistemino astronomijos, istorijos, geografijos, antropologijos, biologijos, medicinos, mineralogijos žinias. Ketvirtosios knygos 95 dalyje mini salą, kurią Ksenofonas iš Lampsako vadina Balcia, o Pitėjas tą pačią salą vadina Basilia. Devyniasdešimt septintoje dalyje mini salą Burcana, kurią romėnai pavadino Fabarija dėl gausiai joje augančių laukinių pupų, o kareiviai vadina Glesarija dėl gintaro, barbarai - Austeravija ir dar Aktanija. Aprašė Nerono (54-68) surengtą ekspediciją į Baltijos krantą gintarui pargabenti.

Plinijus

(plokštinis kapas). Laidojimo paminklo forma. Pavadinimas kilęs nuo „plokščias kapas“, nes dabar jokių antžeminių statinių nėra išlikę, nors anksčiau jų galėjo būti. Šiai laidojimo formai būdinga pailga, dažnai užapvalintais galais, laidojimo duobė. Nelygu koks istorinis laikas ir kuri kultūra, plokštinio kapo konstrukcija gali būti labai sudėtinga: aplink mirusįjį sudėta akmeninė dėžė ar pailgos formos akmenų vainikas, kuris jungiamas su greta esančiais kapais, specialiai suręstos laidojimo duobės sienos, priėjimai prie kapo duobės ir pan. Mirusieji plokštiniuose kapuose gali būti palaidoti ir sudeginti, ir nedeginti.

Plokštinis kapinynas

I-III a. baltų kultūra, kurios gyventojai iš pradžių gyveno prie Desnos. V. Sedovas mano, kad ji Desnos baseine susidarė dėl vietinių Juchnovo kultūros genčių sąveikos su toje pačioje teritorijoje apsigyvenu­ siais Zarubincų kultūros žmonėmis. Apie II-III a. ji atėjo į aukštutinės Okos regioną. Dėl vietinio ir ateivių elementų sąveikos aukštutinės Okos regione III-IV a. sandūroje susikūrė nauja Moščino baltų kultūra, kuri gyvavo iki VIII a. pradžios. Keltina prielaida, kad Moščino kultūros susidaryme dalyvavo iš motininės Ga­ lindos atėję galindai.

Počepo kultūra.

II (Markas Antonijus Polemonas Pitadoras, 12 / 11 m. pr. Kr. -74). Paskutinis Ponto karalius (23 ar 37-64). Kaip Romos vasalas valdė Bosforą ir Kilikiją. Priklausė Marko Antonijaus genealoginiam medžiui, ir tai buvo priežastis, dėl kurios 64 metais Neronas pareiškė pretenzijas į Ponto sostą ir jį aneksavo. G. Beres­ nevičius mano, kad Polemono II istorija ir jo bėgimas nuo Nerono gali būti mūsų Palemono legendos istorinis pamatas.

Polemonas

(apie 30-32-62). Romos visuomenėje buvo pripažinta gražuolė - apie jos rūpini­ mąsi grožiu sklandė legendos. Pasakojama, kad, norėdama išlaikyti grožį, kasdieną maudėsi asilių piene. Jos plaukai buvo Nerono apdainuoto gintaro spalvos ir ji, pasak Tacito, buvo viena iš trijų madingiausių Romos spalvų. Iki vedybų su Neronu buvo ištekėjusi du kartus: už prefekto Rufrijaus Krispino ir už būsimo impe­ ratoriaus Otono. 58 metais pasirodė Nerono aplinkoje. Manoma, kad dėl Popėjos Sabinos intrigų 59 metais buvo nužudyta Nerono motina Agripina, o 62 metais - pirmoji Nerono žmona Oktavija. 62 metais tapo Nerono žmona, 63 metais metais gimė mergaitė, tačiau po 4 mėnesių mirė. Manoma, kad ji 65 metais, besi­ laukianti antrojo vaiko, tragiškai mirė nuo įtūžusio Nerono spyrio.

Popėja Sabina Jaunesnioji

Senesnioji žmonijos raidos dalis, apimanti laikotarpį maždaug nuo 2 milijonų metų iki atsirandant raštui, dokumentuojančiam istorinius įvykius. Tyrinėjimai šioje srityje atliekami daugiausia archeologiniais metodais; dažnai jie nukreipti į valstybių, tautų, kultūrų kilmės problemą. Lietuvoje priešistore laikomas lai­ kotarpis iki valstybės susikūrimo. Šį terminą nacionalinėje istoriografijoje įtvirtino J. Puzinas.

Priešistorė.

Nuo IX a. antrosios pusės prūsais vadinamų aisčių genčių junginys, gyvavęs pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir kalbėjęs prūsų kalba. Prūsų žemes sudarė Barta, Galinda, Kulmas, Liubavas, Notanga, Nadruva, Pagudė, Pamedė, Sasna, Semba, Varmė. Prūsų kultūrai būdingas mirusiųjų deginimo paprotys, kapai su žirgais. Prūsų kultūra artimai susijusi su Vidurio Europos kultūra. Dėl prekybos gintaru jau nuo II a. prasidėjo Sembos kultūros pakilimo laikotarpis. V -IX a. užsimezga ryšiai su skandinavais, aktyvėja pre­ kyba. Nuo VII ar VIII a. pradžios į Pavyslį veržėsi slavai. IX-XII a., nepaisant svetimtaučių išpuolių, klesti prūsų materialinė ir dvasinė kultūra. Žemėse gausu gamybos ir prekybos centrų, įtvirtintų medinių pilaičių,

Prūsai.

275 ŽODYNAS

kunigaikščių bei karių kapų, kuriuose randama turtingų papuošalų, ginklų, žirgo aprangos reikmenų. Svar­ biausius visuomenės klausimus sprendė vaida - kiekvienos žemės vyrų susirinkimas. Įtakingiausi Vaidoje buvo genčių vadų palikuonys, kuriuos nuo XIII a. vadino vitingais. Nuo IX a. prūsus ėmė puldinėti vikingai, o nuo X a. - lenkų kunigaikščiai. Tačiau prūsai išliko nepriklausomi ir 1161 metais sutriuškino didžiulę len­ kų kariuomenę. 1226 metais Mozūrų kunigaikštis Konradas kovai su prūsais pasikvietė Kryžiuočių ordiną. 1231-1274 metais vyko kryžiuočių ir prūsų karas. XIII a. pabaigoje prūsai buvo nukariauti, jų žemes kolo­ nizavo vokiečiai. Prūsų žemėse susikūrė teokratinė Kryžiuočių ordino valstybė. Per kovas daugybė prūsų žuvo, dalis pasitraukė į Lietuvą. Ilgiausiai prūsai išliko Semboje. Manoma, kad paskutiniai prūsai, mokėję prūsiškai, išmirė XVIII a. viduryje. Gyvavo nuo II a. pr. Kr. pabaigos - V a. po Kr. pradžios dabartinės Lenkijos ir greti­ mose dabartinės Ukrainos teritorijose, rytuose siekė Bugo baseiną ir Dniestro aukštupį. Gyvenvietės neįtvir­ tintos. Statė antžeminius stulpinės konstrukcijos pastatus, retai - pusiau žemines. Sudegintus mirusiuosius laidojo plokštiniuose kapinynuose. Mirusieji laidoti urnose arba paprastose duobėse. Palaikai švariai išrinkti, kai kurios urnos uždengtos akmeniu, puodo šuke ar skydu. Skiriamuoju kultūros bruožu reikėtų laikyti itin platų geležies naudojimą visose srityse - darant ginklus ir papuošalus. Po I a. lugijų kapuose nemaža Romos importo, kuris čia atsirado dėl Gintaro kelio, kuris ėjo ir per jų teritoriją. Pševorsko kultūra dar kitaip vadi­ nama lugijų kultūra, nes antikos autoriai mini Pševorsko kultūros teritorijoje gyvenusius germanų lugijus. Sovietiniais laikais Pševorsko kultūra buvo tapatinama su slavais dėl jos teritorijoje pasitaikančių pusiau že­ minės tipo pastatų, kurie vėliau tapo skiriamuoju slavų bruožu.

Pševorsko (lugijų) kultūra.

(apie 90 - apie 168 m.). Graikų geografas, astronomas ir astrologas. Jo vei­ kalas „Geografija“ apibendrino graikų ir romėnų geografijos žinias. Aprašė apie 8000 geografinių to meto pasaulio vietų ir nurodė jose gyvenusias tautas.

Ptolemėjas (Ptolemėjas) Klaudijus

Privilegijuotas Romos gyventojų sluoksnis, kuriam priklausė ne tik kariai, bet ir stambiųjų amatininkų dirbtuvių savininkai bei palūkininkai. I a. pr. Kr. pabaigoje raitelių luomas tapo paveldimas. Iš raitelių skir­ davo kariuomenės vadovybę, provincijų valdininkus.

Raiteliai.

(Romuva, Romow). Prūsų ir kitų baltų religinio kulto centras. 1326 metais Prūsijos kronikininkas Petras Dusburgietis rašė: „Nadruvoje buvo vieta, kurią vadino Romuva, gavusi savo vardą nuo Romos, o ten gyveno žmogus, vadinamas kriviu, kurį gerbė kaip popiežių.“ Pagrindinę Romuvą Nadruvoje, tikėtina, buvus prie Auksinės ir Didlovos upių santakos buvusio Aukskalių piliakalnio. Šioje vietoje dar minimi Romovupių ir Krivučių kaimai.

Ramovė

Prūsų kulto vieta. XVI a. pirmojoje pusėje aprašė Simonas Grunau (~1470-1529). Ją 521 metais įren­ gė Krivių kirvaitis Brutenis ir jo brolis Videvutis. Rikojote augęs amžinai žaliuojantis ąžuolas, kurio nišose stovėjo trijų dievų - Perkūno, Patrimpo ir Patolo - atvaizdai. Šventvietės įkūrimas susijęs su Brutenio reli­ gine reforma. Ji Prūsijoje uždraudė aukoti „kitiems dievams” ir pašalino iš panteono moteriškąsias dievybes. Rikojote Brutenis ir Videvutis, pasiaukodami dievams, susidegino.

Rikojotas.

(Saxo Grammaticus, apie 1150-1220 m.). Danų istorikas, teologas ir „Danų istorijos“ (Gesta Danorum) autorius. Papildo Jordano žinias apie IV a. gotų karaliaus Hermanariko žygius aisčių žemėje. Ne­ mažai pasakoja apie vikingų epochos (IX-XI a.) vakarų baltus. Naudojosi žodine vikingų kūryba - sagomis, legendomis ir jas užrašė „Danų istorijose“, tačiau sakoma, kad jos turi istorinį pagrindą. Taip žodinė vikingų kūryba perėjo į rašytinius šaltinius.

Saksas Gramatikas

(lot. Sarmatae). Bendras genčių, gyvenusių nuo III a. pr. Kr. iki IV a. po Kr. stepėse tarp Tobolo ir Dunojaus, pavadinimas. Sarmatų istoriją mėginama sieti su Herodoto sauromatais. Sarmatai pamažu tapo

Sarmatai

276 E U G E N U US i OVA IŠ A

A I S Č I A I я 1-11тисячоліття за матеріалами антропологіи К и ів, 2014. . 205. С едов В. В. Восточные славяне в Ѵ І- Х ІІІ в.в. М осква, 1982, с. 3 3 -3 4 . 206. С едов В. В. З ем л я я тв я го в (плем енная ди ф ф ер ен ц и ац и я). Vakarų baltų archeologija ir istorija', tarp res­ publikinės m okslinės konferencijos m edžiaga. K laipėda, 1989, p. 5 0 -5 5 . 207. С едов В. В. Славяне в древности. М осква, 1994, c. 3 0 1 -3 0 4 , рис. 108. 208. С едов В. В. Голядь. Iš baltų kultūros istorijos: skiriama Adolfo Tautavičiaus 75-meciui. Red. V. K azakevi­ čius. V ilnius, 2000, p. 7 5 -8 4 . 209. С едов В. Л атгалы и к р и ви ч и . Archaeologia Lituana, 2003, t. 4, p. 143-151. 210. Т аутавичю с А. А рхеологические и ссл ед о ван и я И н с т и т у т а и сто р и и А Н А ит. С С Р в 1 9 4 8 -1 9 6 7 гг. 20 лет. Археологические и этнографические экспедиции Института истории А Н Айтовской ССР

(1948-1967). В ильню с, 1968, с. 13. 211. Т ем чи н С. Ю. О возм ож н ом восточном п р о и сх о ж ден и и м иф а о С о в и и , излож ен н ого в ию дейском Х рон ограф е 1262 года. Senoji Lietuvos literatūra, kn. 29. V ilnius, 2010, p. 19-29. 212. Т оп оров B. H . Прусский язык. Словарь, t. 2. E - H . М осква, 1979, c. 32 3 -3 2 7 . 213. Т оп оров B. H . Галинды в за п ад н о й Е вропе. Балто-славянские исследования 1982. М осква, 1983, с. 129-132. 214. Трубачев О. Н . Ремесленная терминология в славянских языках. М осква, 1966, с. 3 9 2 -3 9 3 . 215. Т рубачев О. Н . Р еп л и ка по бал то -сл авян ско м у вопросу. Б алто-славянские исследования 1980. М о ­ сква, 1981, с. 5. 216. Ф асмер М . Этимологический словарь русского языка, т. 3. М осква, 1987, с. 6 2 -6 3 , 6 6 5 -6 6 6 . 217. Ш аров О. В., К а за н с к и й M . М . П р ед и сл о ви е. Германия-Сарматия. К а л и н и н гр а д -К у р с к , 2010, с. 13. 218. Ш к арен к ов П . П . Flavii C assiodori vita ас iter: автор и р и то р и ч ес к а я т р а д и ц и я на рубеж е ан ти ч н о сти и средневекоьвя. Вестник РГГУ, 2008, № 9 /0 8 . Е ж ем есячн ы й научн ы й ж урнал. С е р и я „Л и тературоведен и е. Ф о л ькл о р и сти ка“. М осква, с. 92. 219. Ш м и д т Е. А. Кривичи Смоленского Поднепровья и Нодвинъя (в свете археологических данных). С м оленск, 2012, с. 20, 62, 119. 220. Щ у к и н М . Б. Готксий путь. С ан кт-П етербург, 2005. 221. Х абургаев Г. А. Этнонимия „ Повести временных лет“ в связии с задачами реконсрукции

восточнославянского глоттогенеза. М осква, 1979, с. 111-115 222. Э рд ели И . Исчезнувшиенароды. Авары. Prieiga p er in tern etą: http://www.kulichki.com/~gumilev/debate/

Article24.htm

ASMENVARDŽIU RODYKLĖ A d r i a n a s 257

B udvydas U g n iu s 176,177

A le k n a D a riu s 19,25,141,192,221,239

B ūga K azim ieras 15,16,40,54,67,70,71,113,117,122,246,

A lek n ie n ė T a tja n a 202,219

259

A lek san d ras Severas 206,209,277

B u tėn a s E ugenijus 123

A leksan d rav ičiu s E gidijus 133,134

B u tė n ie n ė E u g en ija 180

A lm g ren a s O sk aras (A lm g re n O scar) 165,166,177

B u trim a s A d o m as 22,184,243

A m alarik a s 193 A m b ro za s A n ato liju s (А м б р о з A.) 175

C h a r o n a s 203,207,259

A n džejo v sk is Jacekas (A n d rze jo w sk i J.) 87,176

C iešlin sk io s A d am a s (C ie šlin sk i A .) 87,154,155,176

A n d ž e la A lb e rta s (A ngelą A lb e rto ) 32,202 A n tan a v ič iu s Ju o zas 123,124,256

Č e rn ia u s k a s M ykolas 120

A n to n ie v ič iu s Ježis 244,259

Č esnys G in ta u ta s 134

A n to n in a s Pijus 206,207,209,234,238,257

Č esn u lev ičiu s A lg im a n ta s 221

A rm in iju s 59

Č iu rlio n is M ykalojus K o n sta n tin a s 10

A rtam o n o v a s M ic h ailas 49,282 A strau sk a s A u d riu s 87,92,161

D a u k a n ta s S im onas 11 D ek sip as 57,58,62,260

B a ltra m ie jū n a itė D o v ilė 103

D em ereck as K ę stu tis 222

B anytė-R o w ell R asa 92,151,165,166,172,176,231,241

D ešeletas Ž ozefas 49,282

B aranau sk as T o m as 63,221,224,296

D in is P jetras U m b e rta s (D in i P ietro U m b e rto ) 4,

B areikis R e g im a n tas 221

67,70

B asanavičius Jo n a s 15,280

D lugošas Ja n as 14,260

Beliavecas V adim as (Б е л я в е ц В ади м ) 161,164

D o m ic ian a s 206,210,261

B eresnevičius G in ta ra s 39,202,215,251,258,275

D u sb u rg ie tis P etras 170,276

B ertašiu s M in d a u g a s 124 B itner-V rublevska A n a (B itner-W roblew ska A n n a ) 85,87,92,103,104,106,112,161,167,280 B lažienė G ra sild a 4,17,187,223,298

E la g a b a la s 277 E ngelis K arlas (Engei C arl) 82,84 E rdelis Ištv an a s (Erdėlyi Istv an ) 126

B liujienė A u d ro n ė 26,32,79,87,92,104,114,177,200,201, 210,231

F a sm e ris M ak sas 53

Boecijus 194

F a u stin a I V yresnioji 211,238

B om as la V ilh elm as 82

F a u stin a II Ja u n esn io ji 209

B ran d en b u rg ietis A lb re c h ta s 268

F ilem onas 24

B ru te n is (P ru ten is) 195,258,263,276,281

F ilim eras 66

294 E UG E N I J US ¡ OV Ai Š A

A I S Č I A I ф L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

G a d a rig a s 66

K a č a n o v s k is P io tras 49,87,143,166

G alb a 203,211,262

K ač in sk is M a ria n a s 244

G alienas 67

K a ra k a la 277

G alio p a V. 51,52,53,54

K ara liū n a s Sim as 36,67,71,72,134,266

G arsija G alin d as 11

K arvelis D e im a n ta s 17

G im b u tie n ė M arija 24,37,44,45,49,79,82,84,94,183,250,

K asio d o ras 62,66,192,194,266

263,268,269,281,282

K asp aro v a K senija 49,282

G irin in k a s A lg ird as 4,22,43,44,46,47,48,78,79,82

K a tu a ld a s 59

G o rd ian a s I I I 206,234,

K azakevičius V y tau tas 113,123,138

G ra u d o n is Jan is (G rau d o n is Ja n is, IpayAOHHc ŽL)

K azan sk is M ic h ailas (К а з а н с к и й M .) 55,145

120,259

K ek u lė A u g u sta s F ry d rich a s 10

G riž a s G y tis 103,104,161

K lau d iju s I 26,27,67,210,256,258,267,273

G r u n a u S im o n a s 195,200,261,263

K lebsas R ičard as 90

G u d m a n ta s K ę s tu tis 215

K okovskis A n d ž e ju s 87,141

G v a n in is A le k sa n d ra s1 5 ,263

K o m o d as 164,207,209,234,257,272 K o n sta n ciju s I C h lo ra s 207

H a c h m a n a s R olfas 142,144,145

K o n sta n ciju s I I 207

H eid ek as Jo h a n as 90

K o rn eliju s 192

H eren iju s E tru sk as 209

K o rz u c h in a G a lia (К о р зу х и н а Галя) 106,107,126

H e rm a n a rik a s 36,62,65,160,200,263,276,294

K ozlovskis Ja n u šas 49,87,143

H e ro d o ta s 226,227,228,252,265

K u lakovas V la d im ira s (К улаков В л а д и м и р ) 82,

H ip a tiju s 262

195,240

K u lik a u sk as P ra n as 92,198,268 J a k o b so n sa s Feliksas 120 Jan k ev ičien ė A g o ta 123,124 Jegoreičenkos A lek san d ro (EropenHeHKo A . A.) 87

K u lik o v sk is M a ik la s (K u lik o w sk i M ich ael) 142, 143,144,145,150,172,173

K m ie cin sk is Ježis (K m ie c in sk i Jerzy) 151 K u n cev ičiu s A lb in a s 103,270

J o n a s 1 194

K u n cie n ė O n a 123

Jo rd an a s 36,49,62,63,65,66,67,69,72,79,135,141,142,143,

K u rila L au ry n as 123

144,145,150,155,159,160,163,172,193,194,200,247,263,265,

K u rta F lo rin ą (C u rta F lo rin ) 200

276,277

K v in tas A tiliju s I 29,30,31

Jovaiša E ugenijus (H o B an in a 3 .) 4,9,29,44,46,47,50, 59,83,85,94,103,104,112,114,117,132,148,151,155,160,170,

L a b u tie n ė R asa 4,17,298

173,175,182,184,192,194,200,203,208,210,215,218,221,224,

L am p sak ie tis K sen o fo n ta s 18,275

230,231,237,238,239,240,242,294,295,296,298

L azijus V olfgangas 15,269

Jovaiša T om as 17

L iu d v ik as 170,267,268

Ju lijan as 26,30,35

L u c h ta n a s A leksejus (Л у х тан ас A .) 82,92,102,103,

Ju lijus C ezaris 25,29,67,193,257,259,262

104

295 A S M E N V A R D Ž I U R OD Y K L Ė

L u k šy tė D ž iu g in ta 4,17,298

P o ru tis A n d riu s 17 P tolem ėjas 5,19,23,39,57,58,59,62,66,86,90,94,100,114,138,

Л /ia c e in a A n ta n a s 10

164,186,190,198,202,207,218,219,221,222,223,224,225,226,

M agom ed o v as B orisas (М аго м ед о в Б.) 172,173

227,228,235,244,245,251,252,253,262,263,276,279

M a k sim in a s 1 206

P u zin a s Jo n a s 16,250,275

M a lo n a itis A rv y d a s 123,152,156 M a rk a s A urelijus 164,206,207,272,275,280

R a d i n i s A rn is (R a d in š A rn is) 133

M a ro b o d a s 59

R einekė P au liu s 48,282

M azėtis E d m u n d a s 221

R e m e ik aitė L ijana 92

M a zū ra s V italijus 8,10,17

R o d v u lfas 194,

M erkevičius A lg im a n ta s 92

R o tm a n a s A lg im a n ta s 221

M ic h elb e rta s M ykolas 26,33,39,70,87,103,104,107,154,

T atjan o s R u d ič (Р уди ч Т е т я н а О л ек сан др гвн а)

165,166,173,175,191,200,207,209,210,231,235,238,239,259, 280

174,175

R u zien ė A u d ro n ė 123,125,295

M ickev ičiu s A rtu ra s 63 M ilašiu s O sk aras 10,11

S a b a lia u sk a s K ęstu tis 17 S abina P opėja 26,27,28,29,256,273,275,294

N e f a s M in d a u g a s 17

Sarosijus 126

N e ro n a s 26,27,28,29,30,31,32,33,35,38,39,58,186,202,203,

Saudargas A lg ird as 11,17

206,207,210,215,251,256,258,273,275,277,294

Sedovas V alen tin as (В ал е н ти н С едо в) 49,53,54,55,

N e rv ą 257

72,85,87,92,116,117,125,126,132,133,185,186,187,191,259,

N eselm a n as F erd in a n d a s H a in ric h a s G eorgas 18,

262,266,275,282

245,258,273

N ovakovskis V oicekas (N o w ak o w sk i W .) 39,49,51, 87,103,126,166,175,177,227,244,248

S ep tim iju s Severas 277 S im achas 194,277 Spicynas A lek sasn d ras 48 S purijus 29

O b lo m s k is А . (О б л о м с к и й A . M .) 106

Stela E razm as 14,261

O k u lič iu s Ježis 244

S tep o n a itis V aldas 114,200,201,231

O zo las R o m u ald a s 7,8,9,17

S tra b o n as 57,58,62,226,227,228,252,278

P a le m o n a s 14,38,202,215,251,273,275

Š a lk a u sk is Stasys 10

P atackas A lg ird as 7,10,17

Š čiu k in as M a rk a s 49,141,142,143,144,150,159,282

P ilypas A rab as 207,209

Š iaulinskas R ytis 97

P ilypas II S ū n u s 279

Š im ėnas V aldem aras 82,124,148,149,154,200,231,234,240,

P linijus V yresnysis 18,19,23,24,25,26,27,28,30,31,32,33,

241,242,243,262

35,37,57,58,62,66,203,209,210,211,213,226,227,228,235,

Š im k ū n a itė E u g en ija 97,233,279

245,252,253,263,275

Šlioceris L iu d v ik as A u g u sta s 15,279

296 E UG E N I i LIS J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

Š m idtas Jevgenijus (Ш м и д т E.) 117,126,127,132,134,

U rb a n e k a s H a n sa s 84,85,87,112

248

Š tu rm as E d u ard as (S tu rm s E d u ard s) 82

V a ič ia k a u sk ie n ė S o n a ta 4,17,298

Sukevičius V an d alin a s (Szukiew icz W a n d a lin )

V aidevutis 195,263

123,180

V aitkevičius V y k in tas 104,106,107,113,116 V aitk u n sk ie n ė L a im a 110,113,167

T a c ita s 16,18,19,21,22,23,25,26,27,29,33,36,37,40,57,58,

V alen tian as I I I 207

59,62,66,71,72,85,90,141,142,155,207,208,210,215,218,228,

V alerianas 67

234.235.237.239.245.246.252.253.256.258.263.275.279

V alus as A d am a s 84

T akenbergas K u rta s 48,282

V asiliauskas E rn e sta s 56

T am u ly n as L inas 166

Vasks A n d rė j s (Vasks A n d rė j s ) 151

T autavičienė B ronė 110

V aškevičiūtė Ilo n a 4,120,122,

T autavičius A dolfas 49,54,87,113,114,120,122,123,159,

V ečerskis A d o lfas 7

240.259.268.282

V ėlius G in ta u ta s 180

T ebelškis Povilas 120

V engalis R okas 103

T eo d o rik as D idysis 86,142,187,191,192,193,194,194,195,

V espasianas 29,203,209,261,279,281

200.201.251.258.264.266.279

T erpilovskis Rostislavas (Т е р п и л о в с к и й P. B.) 48, 106.282

V ieloviejskis Ježis (W ie lo w iejsk ije rz y ) 32,206,282 V ijūkas-K ojelavičius A . 15,134,270,282 V ilich as Jo d o k u sa s (W illic h Jo d o cu s)

T iškevičius K o n sta n tin a s 180

V itk ū n a s M a n v y d as 124,235,239

T ita s 29,261,279

V y d ū n as 10

T oporovas V lad im iras (Т о п о р о в B.) 51,52,72,85,87,

V olfram as H erv ig a s 62

114,182,185,186,187,191,195,200,201,262

T rajanas 206,210,257,280 T re b o n ia n as G alas 207 T retjakovas P io tras 48,54,72,259,266,282 T rubačiovas O legas (Т р у б ач ев O.) 51,52,70

V o lk aitė-K u lik a u sk ie n ė R e g in a 42,53,54,113,184,259, 282

V olongievičius R yšardas (W olągiew icz R.) 87,92, 143,167

V u lfstan a s 36,40,72,140,191,282

T ub ely tė-K riu k elien ė L a im a 4,17,21,28,35,38,61,65,69, 77,78,81,90,100,110,120,130,138,148,152,158,163,170,180,

Z a b ie la G in ta u ta s 102,114

190,198,205,213,217,221,233,236,294,295,296,298

Z ab o ro v sk is Ja k u b a s (Z a b o ro w sk i J.) 166 Z in k e v ičiu s Z ig m as 36,49,52,187,248

U d o lf a s Ju rg en as (U d o lp h Jū rg en ) 43,45,46,48,72,

Z u b o v as Sergejus (Зу бо в С е р гей ) 133

223,246

U rb an av ičiu s V ytautas 259

Z u l k u s V ladas 151,153

297 A S M E N V A R D Ž I U R OD Y K L Ė

VIETOVARDŽIU RODYKLĖ A b a l u s 2 4 ,2 5

A bava 94,100,269 A d rijo s jū ra 200,201,256,258 A d rijo s šia u rin ė p a k ra n tė 278

B altaru sija 16,39,42,52,56,103,104,107,173,181,191,259, 270,272

B altija 16,18,22,23,24,26,32,33,35,36,37,45,46,51,55,57,58, 59,62,63,66,71,74,77,78,85,91,100,106,117,120,126,127,135,

A ism arės 22,40,71,246

145,148,150,153,155,160,164,165,172,177,186,194,202,205,

A ism a rių p a k ra n tė s 96

209,213,214,218,221,225,227,228,245,252,256,258,261,262,

A istm arė s 25,91

263,264,269,270,273,275,282

A k ta n ija 24,275

B altstogė 161,173

A k v ilėja 31,164,256,272

B ancerovo-T ušem lios k u ltū r a 55,127,267,280

A k v in k a s 29,74,182,187,207,210,263

B a n d u žiai 100,211

A lb io u p ė 58

Barglavas 104

A lo k ija 59

B a rta 79,91,275

A lpės 45,67

B a rz d ū n a i 210

A lp ių k a ln a i 25,190,262

B a rz ū n a i 96,148,149 154,177,234,241,242

A ltaju s 243

B azilija 18,24,25

A n čišk is 97

Belovežo g iria 11,161,173

A n d u lia i 100,211,269

B e n d ik la u k ia i (B endiglauken) 96

A n g lija 51

B eržai 97

A n ta lk ia i 97

B ildava 91

A p e n in a i 201

B ildava 91

A p e n in ų pusiasalis 192,200,256

B iržu v ėn ai 110

A rsicu a / p rie M iste lb a c h o 222,263

B izantija 81,85,190,193,194,195,231,256,258,262,266,278,

A scaucalis / O sie lk 222,223,263

281

A tla n to v an d en y n as 185

B ogačevo-K ula 104

A u k šta d v a ris 97,198,279

Bogačevo k u ltū r a 39,85,87,140,153,161,165,166,224,262

A u k šta itija 170

B oldogas 29

A u k štk ie m ių k ap in y n as 210,211,269

B o risten o u p ė 218

A usterav ija 24,25,275

B ran d e n b u rg as 48

A u strija 74,217,251,263,267,268

B restas 56,161,173

A zija 226,256

B ria n s k o -O rlo v o arealas 134,182,185,265

A zijos S arm atija 19

B rū k šn u o to sio s k era m ik o s k u ltū r a 39,51,52,53,54,

A zovo jū ra 82,200,201

85,87,92,94, 96,97,102,103,104,106,112,116,124,127,138,177, 224,227,244,259

B a b ie n ta (B abięta) k ap in y n as 209

B ugo Upė 15,85,86,140,144,161,164,182,251

B a itų k ap in y n as 241 B akšiai 103,104,161,187

C a lis i a / K alisz 222

B alcia / B azilija 18,24,25,245

C eg eln ė 104

298 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

C e n trin ė E u ro p a 46,70,71,200,278 C e n trin ė L ietuva 85,86,92,93,113,117,153,156,157,159, '161,166,167,170,173,176,183,184,239,243,251,257,283

C e n trin ė s L ietuvos p lo k štin ių k a p in y n ų k u ltū r a

D u n o ja u s Upė 30,32,37,58,59,85,86,114,116,117,141,144, 148,150,160,165,172,182,186,201,217,222,243,250,251,258, 263.272.276.279

D v in o s u p ė 132,133,182,248

75,85,86,87,94,96,97,102,113,114,156,166,174,177,182,191, 214,250,257,259,274

C h e sin o u pė 218,219,221,225,228,252 C h ro n o u p ė 90,218,219,221,223,225,227,252,256

E b u r o d u n u m / B rn o 222,263 Ė g lišk iai 183 E ig u liai 102,170 E ik o tišk ės 104

C e r ė j a 11

E itu lio n ia i 104,198

Č ern iach o v o k u ltū ra 16,71,86,114,140,144,145,150,153,

E k ry č ia i 91

161,164,172,173,174,175,176,177,191,244,247,248,250,260,

E lbės Upė 46,49,141,151,186,191,222,248,258,263,278

266

E lbingas 32,33,167

Č ernigovas 265

E stija 22,23,107,177,203,206

Č iobiškis 181,282

E u ro p a 5,9,10,11,16,17,18,25,39,42,45,46,47,48,49,55,57,

D akija 63,165,218

58,66,67,70,71,78,81,82,86,90,106,114,116,124,126,127,133, 134,142,154,160,165,166,172,173,174,191,193,194,195,200,

D an u b ijau s u p ė 58,203 202,215,218,226,230,233,238,239,241,243,245,246,247,249,

D au g lau k is 96,152,154,155,156,157,166,176,177,184,211, 250, 251,253,256,257,260,262,263,264,266,267,269,271,272, 234,235,236,237,238,239,242,272 273,274,275,278,279,282

D au g u v a 5,22,23,43,85,86,92,94,96,112,130,131,132,138, E u ro p o s S arm atija 19,23,218,219,221,222,223,224,227, 139,206,221,225,226,245,246,252,264,267,269,271,274,277 252,263

D egsnė 181 D e m b č in o k u ltū r a 71,94,114,140,166,172,191,260,282

F e lic ia / V yškov 222,263

D esnos u pė 54,114,126,133,134,161,185,187,191,265,267, 275

D id žio ji G erm a n ija 186,202,219,222,223,225,279 D id ž ių jų S k o m ak u o sų (Skom ack W ielk i) k a p i­ nynas 209 D id ž p rū d ė lia i 104,106 D ieveniškės 107 D lu žek o (D lužec) k ap in y n as 214 D n ie p ro u p ė 15,16,43,48,49,54,106,107,112,122,124,126, 127,132,133,140,182,185,248,260,262,263,264,266,267,269, 272,278,282

D n iep ro -D a u g u v o s k u ltū r a 127,224,227,260,280 D n ie s tro u pė 48,172,182,266,278 D o n o Upė 24,226,227,258,278

G a b r ie to s m išk as 202,219 G ab u la i 97 G alija 25,85,86,134,144,191,193,194,200,201,251,256,262, 264

G a lin d a 107,112,134,182,185,186,190,191,275 G a lin d ija 91 G alisija 7,11,86,114,134,185,251 G aujos Upė 5,22,43,85,86,92,96,112,181,206,246,269 G d a n sk a s 32,33,71,72,78,172,273 G d a n sk o įla n k a 280 G elu v a 97 G e rm a n ija 18,19,22,23,25,26,33,35,58,59,62,65,90,155, 160.186.208.218.222.256.262.279

D u lo k a im io (D o llk eim , K ovrovo) k ap in y n as 39, 209,211

299 VIETO VARDŽIU

RODYKLĖ

G in ta ro kelias 5,26,30,31,32,33,37,71,74,75,135,157,160,

K a rn u n ta s 29,30,32,182,207,210,263

165,171,175,182,186,187,202,206,207,208,209,210,214,215,

K a rp a ta i 45,48,53,144,145,182,187,200,206,207,247

218,222,230,234,237,250,251,252,253,263,276,298

K a rp a tų k aln as 59,218,219

G lesarija 18,30,275

K asb araičiai 97

G lezarija 24

K augaras 206,

G o tla n d a s 62,71,100,135,141,151,153,154,155,200

K au k azas 226,256,278

G ra ik ija 25,29,67,264

K au n a s 38,97,166,167,268,273

G ra u ž in ia i 104,171

K ė d a in ia i 97,170,282

G rin iū n a i 97,170

K ernavė 38,103,209,282

G ru zija 11

K id u lia i 102 K ijevas 48,55,174,227,248,270

H a n o v e r i s 48 H e lio pusiasalis 25 H is trija 61,62,260,263,294

K ijevo k u ltū r a 49,55,106,107,224,248,266,267 K ijevo R u sia 56,132,180,278,279,282 K im b rija 200

I b u to n ia i 97

K im b rų pusiasalis 24,59

Isp an ija 11,67,114,134,144,191,201,271

K iu lip e n o įla n k a 24

Istras 58,62

K la ip ė d a 4,33,100,151,210,223,269

Italija 4,59,142,144,193,264,265

K lan g iai 97 K liazm o s u p ė 85,106,114,116,185,262,272

J a s to r fo k u ltū r a 25,46,48,50,83,246,247,265,273 Jėčiškės 96,165 Ju ch n o v o k u ltū r a 226,227,265,275 Ju o d o ji jū ra 5,58,61,62,63,69,86,135,140,141,144,145,150, 153,161,172,173,177,190,191,243,247,250,256,258,260,262, 263,264,272,278,281

Jū ro s Upė 148,177,214,234,277,280 Ju tla n d ija (Ju tla n d , Jū tla n d ) 24,46,48,144,155,166,186, 246,265

Ju tlan d ijo s p usiasalis 66,219,246

K o lo čin o k u ltū r a 72,266,267 K o n sta n tin o p o lis 142,194,264,265,281 K o rb iai (C o rb en ) 91 K osevo (Kosew o) k ap in y n as 209 K riem a la 97,170 K rieva 126,127,132,248,264,267,280 K rik što n ia i 198 K ry m as 85,140,173,174,176,190,278 K ry m o pusiasalis 200 K rū v a n d a i 97

K a č e r g in ė 102

K u b an ė s stepės 227

K airė n ai 104

K u la u tu v a 97,211

K a k u ž e n i k ap in y n as 120

K u rk lių šilas 181

K a ln išk ia i 102,113,231,259

K u rm a ič ia i 183,184,209,210,211,268

K a n iū k a i 97,259

K u ršių m ario s 91,223

K ap ito n išk is 181

K u ršių n erija 25,78

K ap sėd ė 211 K ap u ja 209 K araliau čiu s 33,259,260,261,268,273

L a g n o įla n k a 24 L atg ala 131,248,267,269,280 L atre 24

K a rm a z in a i 180

300 EUGEN IJUS JOVAIŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U

IR L I E T U V O S

PRADŽIA

L atvija 22,23,37,40,42,44,79,83,85,92,93,100,120,131,134, ' 138,177,203,205,206,207,211,214,'215,244, 255,227,228,235, '245,246,252,269,274,280

L au ksvydai 102,184 L azdijai 198 L a z d in in k a i 100,211,269

M o šč in o k u ltū r a 49,85,86,106,107,112,114,122,125,126, 132.134.185.187.248.250.262.270.272.275.281

M o z ū rija 84,85,141,174,214,215,231 M o z ū rų ežerynas 15,23,49,85,86,103,107,135,157,166, 184.185.190.203.206.235.245.250.262.272.280

M o z ū rų sritis 23,44,79,84,85,94,96,112,153,157,159,166,

L encija (L entia) 74,86,182,186,207,210,217,222,251,263

173,175,177,182,186,190,198,199,203,206,207,209,211,214,

L en k ija 11,16,42,49,51,53,66,90,104,184,198,199,238,260,

230,231,234,267,268,276

263.265.267.268.271.276.278.280

L ietuva 3,4,5,7,9,10,11,14,15,16,18,22,23,33,36,37,38,39, 40,42,44,48,51,56,66,75,79,83,85,86,87,90,92,93,94,96 97,

N a u d v a r i o k a p in y n as 97 N e m u n o u p ė 5,15,23,39,40,59,83,85,86,90,92,94,96,97, 100,102,112,116,127,148,153,154,155,156,157,159,161,164,

100,102,103,104,106,107,110,112,113,114,117,120,122,123, 166,167,171,173,176,177,180,181,182,183,184,198,199,221, 124,125,127,134,138,139,151,153,155,156,157,159,161,164, 223,225,227,230,234,235,238,246,251,252,256,257,259,272, 165,166,167,170,173,176,177,180,182,183,184,186,187,191, 279.280 198,199,203,205,206,207,209,210,211,214,215,224,225,226, 228,230,231,234,237,238,239,243,245,246,249,250,251,252,

N e m u n o žem u p io p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r a 85,86,87,93,94,96,97,102,114,176,177,214,231,234,238,239,

256,257,258,259,262,263,265,266,267,268,269,270,271,272, 240.241.243.244.250.253.272.273 273,274,275,276,279,280,281,282,283

L ietuvos U ž n e m u n ė 5,85,86,92,94,102,103,104,106,107,

N e n d rin ia i 103,104,161,171,187 N erav ai 180

112,114,153,161,173,185,186,198,199,250,262,268,272,274, 279.280

L in k sm u č ia i 120,283 L ivonija 100,120,138,266,267,268,272,283 L u m p ė n ų kap in y n as 96,272

N eries u p ė 38,97,112,116,127,161,182,185,187,262,272 N evėžis 94,97,214,257,259,274 N id a 222 N id a jn o ežeras 190 N o rik o p ro v in cija 74,86,165,182,186,193,195,200,201,

jM a c h a ri (M achary) k ap in y n as 209 M a k ed o n ija 67,261,279,280

210,222,251,263,279

N o v g o ro d a s 116

M arvelė 97,124,161,165,166,170,171,259 M asilija (M arselis) 24 M askva 56,266 M askvos Upė 106,114,117,126,134,182,185,187,262,272 M a z k a tu ž i 23,205,211,235 M edžionys 104,187 M ek len b u rg as 48 M e o tid ė 63,66,186,200,201 M e rk io u p ė 112,180,181,198,199,279

O b e l i a i 170,259 O d e rio u p ė 46,48,49,132,135,141,172,184,186,191,206,222, 247.248.259.263.265.273

O k ea n as 24,25,36,58,62,65,192,194,262 O k o s Upė 43,57,85,86,106,107,112,114,117,125,126,182,185, 187.226.248.250.260.262.272.275.281

O lšty n a s 190,208,240,262 O rio las 187,265

M ė ta 104

P a b a ltijy s 15,16,55,82,83,133,172,174,225,267,271,282

M ėžionys 104

P a b a rių p ilk a p ia i 123,124,125,180,295

M igonys 104

P abugė 161,164,173,

M oravija 278

301 V I E T O V A R D Ž I U R ODY K L Ė

P adauguvys 138 P ad n ie p rė 16,72,106,107,113,116,122,126,132,133,134,174, 187,247,266

P ilk a p ių k u ltū r a 37,39,54,85,86,87,92,93,94,97,102,110, 120,130,138,156,159,166,173,174,176,177,182,214,224,226, 227,250,274

Padubysys 97

P ilviškės 104,107

P ad u n o jė 81,85,149,190,191,200,222,242

P inskas

P ad v arišk iai 104

P irė n a i 85,86,182,185,186,187,191,200,201,251,256

P advinys 116,126,132,267

P iz a 4

P a k a ln ia i 104,

P lav n iek aln io k ap in y n as 120

P ak aln išk ia i 170,171

P lin k aig alis 97,113,116,170,171,259

P ak rau g lė 104,180,187

P locičnas 104

P alanga 33,100,211,269

P o čep o k u ltū r a 126,224,275

P am a rių k u ltū r a 43,44,46,273,274

P ogezanija 91

P am ary s 22,23, 40, 57,58,59,62,71, 72,78,79,82,83,84,85,86,

Polesė 134,161,174,186,282

92,94,100,124,135,140,141,143,156,159,161,167,172,173,182,

P olockas 116,117,126,127,132,134,264

184,185,203,205,206,207,209,211,214,215,244,245,247,248,

P o m eran ija 91

250,259,260,262,272,280,281

P ožerė 110,203

Pam askvys 182,185,187

P riegliaus u p ė 96,148,175,223,235

P am u siai 181

P rip e tė 15,43,72,85,86,112,114,134,140,161,164,172,182,185,

Panevėžys 120,171,283

186,187,191,198,251

P angesai 211

P ry šm an čių k ap in y n as 100,210,211,269

P an o n ija 26,30,32,35,74,192,193,200,201,210,256,258,263

P ro tv a 187

Paokys 107,112,122,134,185

P rū sija 31,79,84, 90,91,120,153,171,261,263,267,268,276,281

P a rie n n a / p rie B reclav 222,263

Pskovas 94,96,246

P a rte in ių (P a rth e in e n ) k ap in y n as 209

Pskovo ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r a 116,132,264

Pasargės u p ė 71,135,140,161,176,191

Pševorsko k u ltū r a 37,57,58,93,94,114,135,144,145,151,

P ašiliai 97

153,159,160,164,165,166,172,175,247,273,276

P aštu v a 97 P av irv y tė 120,283 Pavyslys 71,151,185,267 Pavolgis 126,133,261,264 P ažarstis 104,161,187,280 P enkovo k u ltū r a 48,50,52,114,117,249 P ernarav a 97 P ern u įla n k a 223, P ern u u p ė 23,219,221,225,228,252 P e u k in ų k a ln a i 219 P ietry čių L ietu v a 107,123,124

R a č k o s 104 R ad astai-A lek n o n y s 104,187,280 R a m u č iai 100, R a u d o n ė n a i (Ju rb a rk o r.) 97,259 R avena 59,192,193,194,201,279 R ecija 193 R ein o u p ė 25,259,262,263 R ip ėjų k a ln a i 219,226 Rygos įla n k a 100,120,265,267,269,271,283 R y tų B altija 5,15,22,39,77,79,83,112,113,141,174,182,184, 203,218,267,268

R y tų L ietu v a 5,16,85,102,103,107,112,114,122,123,124,125, 126,161,185,186,187,237,259,262,270,272

302 E UG E N I J US J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

R y tų L ietuvos p ilk a p ių k u ltū r a 86,94,102,103,104,

Sicilija 192,193,200 Sirija 30

' 106,107,112,114,116,124,134,173,177,182,191,250

R y tų P rūsija 31,79

Skalvija 91

R o k ėn ai 104

S k an d in a v ija 46,48,51,57,59,63,66,71,120,124,135,142,

R o m a 14,16,18,22,23,25,26,27,29,30,31,32,33,35,39,59,66, , 75,133,142,144,150,155,157,161,164,172,176,193,194,195,

143,144,145,153,155,160,172,174,186,194,243,247,263,279, 281,282

202,203,205,206,207,208,209,210,211,213,214,215,217,234,

S k an d za 63,66

237,238,244,247,250,251,256,257,258,259,260,261,262,

S kitija 18,24,62,63,65,66,160,186,226,277,278

263,

264,265,266,267,271,272,273,274,275,276,277,278,279,280,

S labadėlė 104

281

S lab o d k a 187

R o m in te n (R o m in ta, L enkija) 104

Slovakija 29,272

R om uva 11,259,263,276

S m olenskas 116,132,248,264,280

R ostovas 55

S m olensko-P olocko ilg ų jų p ilk a p ių k u ltū r a 126,

R ū d a ič ių k ap in y n as 166,210,211

127,132,134

R udesa 104

S tan a ičiai 103,104,187

R u d o n o u pė 218,219,221,223,225,227,252

S tra g n ų k ap in y n as 210,211

R u p u n io n a i 102

S tra z d ų k a p in y n as 96,165

R usija 18,42,51,55,56,116,184,187,261,265,272

S udavija 91

R u sių R agas 181,282

S u o m ių įla n k a 37

R u v n in a D o ln a (R o w n in a D o ln a) k ap in y n as 209

S uvalkai 107,198,199 Svebų jū ra 18,258

S a n ta k a 104,107

Svyrių ežeras 181

Sargėnai 97,167,184,259 S arm atija 23,59,208,222,225,227,228,252,277

Š e r n a i 184,203,210,211

S a rm a tų k a ln a i 218

Siaurės R y tų L ietu v a 138,274

S arm atų okeanas 23,32,100,218,219

Šilalė 148,277

S eiliū n ai 104

Š ilutė 210,269

Sėlių u p ė 138,226

Šlėzvigas- H o lšte in a s 46,48

S em ba 14,15,22,23,25,33,36,49,55,71,79,83,84,85,86,90,91,

Švaicarija 104,198,199,244

94,96,114,140,151,153,154,157,161,166,172,173,175,182,184,

Šventoji 22,97,222

190,191,192,195,200,203,205,206,207,209,210,211,214,215,

T a n a id ė s u p ė 218,219 228,230,231,234,235,238,239,245,250,252,256,274,275,276,

T au rag ė 148,149,154,166,241 280,281,294

S em b o s-N o tan g o s k u ltū r a 23,33,39,40,44,71,79,89,94,

T a u ra g n ų ežeras 182 T au rap ilis 113,114,182,240

114,135,151,156,157,159,165,166,176,177,184,224,225,227,

T iro u p ė 218 246,251,275

S em eniškės 103,104,187 Šen Sernenas 182 Senoji R u sų valstybė 126 S eredžius 97

T ra k a i 279 T ra k ija 63,261,264,279 T ra k in in k a i 96 T u c h lin a s 104

303 V I E T O V A R D Ž I U R OD Y K L Ė

T ulė 24,218

V id g iria i 148,277

T u lū z a 86,114,134,182,185,187,200,251

V id u rio E u ro p a 49,116,126,127,230,243,257,271,275,282

T u ru n to u p ė 218,219,221,223,225,226,227,252

V id u rio L ietu v a 113,127

U g r o s u p ė 132

V id u rio L ietuvos p lo k š tin ių k a p in y n ų k u ltū r a 96, 167,177

U k ra in a 11,30,42,48,145,173,260,265,276,281 U p y tė 97 U ralas 261 U te n a 113 U ž n e m u n ė 5,102,103,104,107,112,161,173,185,186,198,199, 272.274.279.280

V ielbarko k u ltū r a 23,33,37,39 46,51,52,57,58,59,62,67,70, 71,78,85,86,87,92,93,94,102,103,104,106,107,112,114,116, 127,134,135,140,143,144,145,150,151,153,154,155,156,157, 159,160,161,164,165,166,167,172,173,174,175,176,177,182, 184,185,186,187,191,206,227,244,247,250,259,260,270,273, 281,282,295

U žn e m u n ė s k u ltū r a 85,86,92,94,106,114,153,250,262, 268.280

V ilk ija 97 V iln iu s 56,263,265,268,271,282

V a itie k ū n a i 97,211

V isėtiškės 138,139,277

V ajuonis 182

V istu la 59,66,90,159,218,219,222,223,225,256

V ak a rų b a ltų p ilk a p ių k u ltū r a 44,78,79,83,84,92,93,

V ydija 11

94.102.124.157.182.258.274.280

Vyslos u p ė 15,22,23,24,25,32,37,40,48,49,52,58,59,62,63,

V ak a rų E u ro p a 16,86,124,193,195,202,247,251,267,282

66,69,71,72,78,79,82,83,84,85,90,94,112,114,132, 135,140,

V ak a rų L ietu v a 44,57,79,83,87,155,157,159,173,176,230,

141,150,151,153,154,156,159,161,164,165,167,172,173,174,

238,

V ak a rų L ietuvos p lo k štin ių k a p in y n ų k u ltū r a 23, 33.39.92.93.94.96.102.114.153.166.176.177.214.280

V ak a rų M o z ū rija 84

175,176,177,182,184,186,191,195,205,206,207,214,218,222, 223,224,225,228,230,231,234,235,239,240,244,245,246,248, 252,256,259,260,262,263,273,281

V ltava 186,191,222

V ak a rų M o z ū rijo s sritis 23,44,79,84,85,112,190

V okietija 45,48,75,79,82,90,238,246,263,270

V arapniškės 104

V olga 107,116,132,248,261,266

V arm ė 79,275

V olynė 134,141,198

V arm ija 91,225

V oluinė 110,141,153,185,272

V eld in ių u r n ų k u ltū r a 44,46,79,82,83,84,94,247,273,281 V eliuona 97 V ėluikiai 96,148,173,240,241,242, V enedų įla n k a 23,218,219,222,223,228,252 V enedų k a ln a i 59,222,225 V enedų okeanas 225

Z a p s ė 103,104,187 Z arasai 181 Z a ru b in c ų k u ltū r a 48,49,72,185,186,187,226,248,266, 272,275,282

Z a d a v a in ia i 104

V enedų p a k ra n tė 222

Ž e im e n a 182

V enedų valsty b ė 278

Ž elm enys 104

V entos 5,22,23,40,85,86,94,100,110,112,120,221,223,225,

Ž iem g ala 120,121

227,245,246,252,273

V erseka 104

Žyva V oda 104 Ž v iliai 110,241,283

V eršvai 97,166,170,171,209,259

304 E UG E N I J US JOVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

ILIUSTRACIJŲ RODYKLE Iii £i.

2 : 3 ii.

T acitas a p i e aisčius

B a lt a i , g e r m a n a i ir s l a v a i

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Sudarė E. Jovaiša, 2015

p. 20-21

p. 50

1:2 ii.

2:4 ii.

Im p eratoriu s N eron as (5 4 - 6 8 )

G o t a i u ž i m a H is tri ją

ir P o p ė j a S a b i n a J a u n e s n i o j i

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 60-61

p. 28

1 : 3 ii.

2:5 ii.

R o m ė n a i aisčių p a k ra n tė je

H e rm a n a rik o re id a s į aisčius

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 34-35

p. 6 4-6 5

1:4 ii.

2:6 ii.

N e ro n o p e rs e k io ja m i bėg lia i

G o tų a tsikė lim o le g e n d a

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 38

p. 6 8 -6 9

2 : 1 H.

3 : 1 ii.

A n k s ty v o s io s v a k a rų b a ltų

A isčių g i m ti n ė

k u ltū ro s

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Sudarė E. Jovaiša, 2015

p. 76-77

p. 44

2:2 ii.

3 : 2 11.

S e n o s i o s E u ro p o s k alb in is

A p e i g i n i s v e ž i m a s iš D e i b e r g o

slu o ksnis

(D ejb jerg ) V a k a rų D an ijo je

Sudarė E. Jovaiša, 2015

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 47

p. 78

305 V.

I L I U S T R A C l j ų R ODY K L Ė

3:3 ii. D idžioji ais č ių m ig ra c ija

Ž iem g aliai

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 80-81

p. 118-119

3:7 ii. S e m b o s aisčiai

P a b a rių 1 pilk ap io radiniai

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. A. Ruzienė, 2013

p. 8 8 -8 9

p. 125

3:4 ii. A i s č i a i III a . v i d u r y j e - IV a.

L a tgaliai

Sudarė E. Jovaiša, 2015

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 95

p. 128-129

K u rš i a i

Sėliai

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 9 8-9 9

p. 136-137

3:S ii. G a li n d ų s ū d u v i ų su V i e lb a r k o

Skalvia i

k u ltū ro s įta ko s p a m in k lai

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Sudarė E. Jovaiša, 2015

p. 146-147

p. 105

Ž em aičiai

3:311.

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

D au glau kio alka vietė

p. 108-109

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 152

3:6 ii*

3:9 ši.

A i s č i ų p a s a u l i s III-VIII a.

A isč ių g a r b i n a m o s d a n g a u s

Sudarė E. Jovaiša, 2015

d i e v y b ė s - S a u l ė , M ė n u l i s ir

p. 115

M až ie ji G rįž u lo Ratai Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 158

306 E U G E N 11U S J OVAI ŠA

A I S Č I A I L I E T U V I U IR L I E T U V O S P R A D Ž I A

4:3 ii* A uk štaičiai

A i s č i ų p i r k li a i p r i e L e n c i j o s

Dali. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 168-169

p. 216-217

4*4 ŠI. L ietuviai

E uropos S a rm a tijo s ž e m ė la p is

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 178-179

p. 220-221

3:11 it.

4:5 ii.

D idžiosios aisčių m ig ra c ijo s

P to le m ė jo E uropos S a rm a tijo s

g a lin d ų b a n g a

t a u t o s II a. p i r m o s i o s p u s ė s

Sudarė E. Jovaiša, 2014

a r c h e o lo g in ių k u ltū rų

p. 183

ž e m ėla p yje Sudarė E. Jovaiša ir T. Baranauskas, 2014.

p. 224

5:1 it. G alin d a i

Ju v e lyro d irb tu vėje

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 188-189

p. 232-233

Jo tvin giai

5:2 it.

Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

T u rtin g o s aisčių

p. 196-197

b e n d ru o m e n ė s m o ters galvos d a n g a ir kiti p a p u o š a l a i Dail. L. Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 236

4:1 it. G in ta rin g a aisčių p a k ra n tė Dail. L.Tubelytė-Kriukelienė, 2015

p. 204-205

307 V.

I L I U S T R A C I J Ų R ODY K L Ė

E u g en iju s Jovaiša Jo-275 Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia. V ilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. X X X p., 39 iliustracijos.

ISB N 978-609-471-052-0

„A isčiai. L ietu v ių ir Lietuvos p rad žia“ sk irta archeologijos m okslo p o p u lia rin im u i. Šioje knygoje pasakojam a apie senausią v ak a rų b a ltų istoriją n uo I ik i V III am žiaus, k arta is chronolog in ės ribos nukeliam os ik i X am žiaus. P asakojam a apie b altu s ir aisčius, kas ta rp jų b en d ro ir kas juos skiria, kokie yra ankstyviausi aisčių p až in im o šaltiniai, apie b altu s ir jų kaim ynus, apie slavus, germ anus ir jų k aim y n in iu s santykius - k ad a ir k u r b altai su jais susi­ tiko. D idžiau sią knygos dalį sudaro pasakojim as apie I am žiuje p rasidėjusią D id žiąją aisčių m igraciją, k u ri, kaip d ab ar galim a įsivaizduoti, buvo D id žio jo ta u tų k rau sty m o si su d ėtin ė dalis. S kiriam a dėm esio G in ta ro keliui ir jo socialiniam vaidm eniui, pasakojam a apie Ptolem ėjo „G eografiją“ ir šiuolaikinio jos ty rim o rezu ltatu s aišk in an tis b a ltų genčių vardus ir jų lokalizacijas, k alb am a apie aisčių m igracijos m e tu p ak itu sį v ak a rų b a ltų pasaulį ir jo m a teri­ alų p alik im ą . S k aity to jų p ato g u m u i sudarytas aiškinam asis žodynas. Č ia aprašom i veikėjai, sąvokos ir te rm in ai, k u ltū ro s ir gentys. Ši knyga gali b ū ti n au d in g a g im nazijų baigiam ųjų klasių m oksleiviam s, stu d en tam s ir visai Lietuvos visuom enei.

U D K 9 0 3 /9 0 4 (^ 1 7 )

Specialioji red a k to rė prof. dr. Grasilda Blažienė K albos redaktorė dr. Sonata Vaiciakauskienė D izainerė Džiuginta Lukšytė M ak etu o to ja Rasa Labutienė D ailin in k ė Laima Tubelytė-Kriukelienė Viršelyje: Fragmentai iš L. Tubelytės-Kriukelienės kūrinių, 2015 38 sp. 1. T ir. 500 egz. Išleido Lietuvos edukologijos universiteto leidykla T. Ševčenkos g. 31, 03111 V ilnius Tel. +370 5 233 3593, ei. p. leidykla@ leu.lt Spausdino „Standartų spaustuvė“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, Vilnius www.standart.lt Spausdinta ant G-print popieriaus 130 g/m2 (knygos lankai) 150 g/m2 (knygos priešlapiai)